Socialinių darbuotojų darbo užmokestis: savivaldybės, kur mokama daugiausiai ir kur mažiausiai

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis: savivaldybės, kur mokama daugiausiai ir kur mažiausiai
RGP 05
2020-08-05 08:14 2020

Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus „į rankas“. Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.

„Bendra tendencija savivaldybėse yra teigiama, tačiau socialinių darbuotojų darbo užmokestis dar atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų pirmą ketvirtį siekė 879 eurus „į rankas“. Norėtume paraginti savivaldybes būtinai nukreipti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kaip kad nustatoma įstatymu, taip pat, jei yra galimybių, panaudoti savivaldybių lėšas. Nors socialinis darbas yra ilgai trunkanti, tačiau labai tvari investicija, nes tai padeda pakilti iš bėdų šeimoms, žmonėms, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, prisideda prie negalią turinčių gyventojų integracijos visuomenėje, senjorų savarankiškumo stiprinimo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Didžiausi atlyginimai socialiniams darbuotojams iš biudžetinių įstaigų ir seniūnijų mokami Vilniuje (1046 eurai „į rankas“), Panevėžio mieste (928 eurai), Vilniaus rajone (918 eurų), Marijampolėje (880 eurų), Šiaulių rajone (859 eurai), Kaune (856 eurai), Klaipėdoje (851 euras), Rokiškio bei Kretingos rajonuose (836 eurai).

Mažiausias darbo užmokestis mokamas Kazlų Rūdoje (638 eurai „į rankas“), Šalčininkų rajone (701 euras), Molėtų rajone (702 eurai), Alytaus rajone (706 eurai), Prienų rajone (707 eurai), Raseinių rajone (708 eurai), Lazdijų rajone (710 eurų), Zarasų rajone (712 eurų), Širvintų rajone (715 eurų) ir Ignalinos rajone (718 eurų).

Vienas įspūdingiausių šuolių buvo Panevėžio mieste, kur vidutinis darbo užmokestis „į rankas” kilo nuo 772 eurų pernai metų pabaigoje iki 928 eurų šių metų pradžioje, Pakruojo rajone –  nuo 651 iki 795 eurų „į rankas“, Zarasų rajone – nuo 571 iki 712 eurų „į rankas“, Elektrėnuose – nuo 688 iki 826 eurų „į rankas“.

Kai kur vidutinis darbo užmokestis mažėjo – pavyzdžiui, Kauno mieste – nuo 863 iki 856 eurų, Kauno rajone – nuo 948 iki 840 eurų, Kazlų Rūdoje – nuo 731 iki 638 eurų. Kauno mieste ir Kauno rajone taip galėjo nutikti dėl metų pabaigoje išmokamų priemokų, Kazlų Rūdos atveju mažėjo pareiginė alga su kintamąja dalimi.

Socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose, darbo užmokestis yra mokamas iš savivaldybių biudžetų pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, kuris nustato minimaliąsias koeficientų ribas. Šioje srityje įstatymų reguliavimas nesikeitė.

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis taip pat priklauso nuo bazinės pareiginės algos dydžio, kuris nuo pernai didėjo nuo 173 iki 176 eurų.

Teigiamos įtakos darbo užmokesčio didėjimui turėjo ir mažesni mokesčiai: bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis augo nuo 300 eurų pernai iki 350 eurų šiais metais. Tai suma, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Neapmokestinamasis pajamų dydis kiekvienam asmeniui priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio (kuo mažesnis darbo užmokestis, tuo neapmokestinamasis pajamų dydis didesnis) ir asmens darbingumo lygio, jeigu toks nustatytas.

Nuo 2019 metų taip pat galioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostata, kuria reikalaujama ne mažiau nei 20 proc. nuo piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų skirti socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui.

2019 metais šio reikalavimo laikėsi vos trečdalis savivaldybių – kaip jo laikomasi 2020 metais, paaiškės surinkus visą informaciją apie piniginei socialinei paramai tiesiogiai nepanaudotas savivaldybių lėšas ir tolesnį jų paskirstymą.

Norėdama paspartinti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ministerija kasmet skiria lėšų su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų savivaldybėse darbo užmokesčio didinimui. 2020 metais šiam tikslui iš valstybės biudžeto skirta 23,7 mln. eurų. Tai skatina savivaldybes didinti darbo užmokestį ir kitų sričių socialiniams darbuotojams.

2020 metais Vyriausybė taip pat paskirstė 2,9 mln. eurų savivaldybių pavaldumo socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų premijoms už ypač svarbių užduočių vykdymą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu. Tai apima ir socialinius darbuotojus. Tačiau premijos į vidutinių atlyginimų statistiką už pirmą ketvirtį nepatenka.

Lietuvoje įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 4 tūkst. socialinių darbuotojų.

SADM primena, kad socialiniai darbuotojai nėra tapatu individualiosios priežiūros personalui, tai skirtingos pareigybės.

SADM inf.

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

Seimas galutinai pritarė pakeitimams: už vaikų izoliaciją bus mokamos išmokos

Seimas galutinai pritarė pakeitimams: už vaikų izoliaciją bus mokamos išmokos

Seimas galutinai pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąl...

SADM: įsigalioja kai kurie Darbo kodekso pakeitimai

SADM: įsigalioja kai kurie Darbo kodekso pakeitimai

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietu...

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos....

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Išanalizavo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje: kada moterys pažeidžiamos labiausiai

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maž...

Vaiko priežiūros atostogos: pateikti du siūlymai, kurie skatintų tėvus dalintis vaiko priežiūra

Vaiko priežiūros atostogos: pateikti du siūlymai, kurie skatintų tėvus dalintis vaiko priežiūra

Europos Sąjungai priėmus direktyvą, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones, Socialinės...

Visuomenė pasirinko, kuri vaiko priežiūros atostogų alternatyva tiktų labiau

Visuomenė pasirinko, kuri vaiko priežiūros atostogų alternatyva tiktų labiau

Liepos 16 d. baigėsi visuomenės balsavimas dėl tėčių įtraukimo į vaikų priežiūrą. Paaiškėjo, kad savo nuomonę išreiškusieji labiau palaikytų pirmąją alternatyvą – ja siūloma vaiko priežiūros išmoką mokėti ik...

Kokiais atvejais tėvams skiriama ligos išmoka vaiko priežiūrai?

Kokiais atvejais tėvams skiriama ligos išmoka vaiko priežiūrai?

Vyriausybei nusprendus, kad po rudens atostogų dalis vaikų toliau mokysis nuotoliniu būdu bei atskirose savivaldybėse įvedinėjant karantiną, ne vienam dirbančių tėvų iškilo klausimų dėl vaikų priežiūros. Soc...

VDI tyrimas dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio

VDI tyrimas dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio

Valstybinė darbo inspekcija atliko 20 neplaninių patikrinimų vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio finansų ir draudimo įstaigose priežastims nustatyti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m...

Pandemija tęsiasi: kokios galimos senos pagalbos priemonės ir kurios atnaujinamos?

Pandemija tęsiasi: kokios galimos senos pagalbos priemonės ir kurios atnaujinamos?

Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos ...

COVID-19 darbovietėje: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojams?

COVID-19 darbovietėje: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojams?

Pandemijai nesiliaujant, vis daugiau šalies įmonių susiduria su klausimais, kaip elgtis, jeigu COVID-19 suserga darbuotojas: kokius žingsnius privalu atlikti darbdaviui, kaip organizuoti darbą kitiems darbuo...

Mokytojų darbo rinka: vienur trūksta, kitur – per daug

Mokytojų darbo rinka: vienur trūksta, kitur – per daug

Antradienį, prasidėjus naujiems mokslo metams, ne visi pedagogai sugrįš į klases, kurias paliko prieš atostogas. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, paskutinę rugpjūčio savaitę darbo ieškojo 1580 pagrindinio ...

Darbo paieškos išmoka: kokios priežastys gali lemti jos praradimą?

Darbo paieškos išmoka: kokios priežastys gali lemti jos praradimą?

Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Biržel...

Socialinio darbuotojo diena minima rugsėjo 27-ąją, tačiau šios srities specialistai sveikinimų sulaukė jau šiandien

Socialinio darbuotojo diena minima rugsėjo 27-ąją, tačiau šios srities specialistai sveikinimų sulaukė jau šiandien

Socialinių darbuotojų veikla ir sunkus darbas jaučiamas visur. Socialiniai darbuotojai – tai tie žmonės, kurie būna šalia, kai prireikia ne tik fizinės, bet ir dvasinės pagalbos, kurie išklauso, paguodžia ir...

Darbuotojai verčiami vykdyti neteisėtus darbdavių reikalavimus?

Darbuotojai verčiami vykdyti neteisėtus darbdavių reikalavimus? 3

Vienos įmonės darbuotojas atsidūrė padėtyje, kai, jo žodžiais tariant, darbdavys neleido saviizoliuotis po kontakto su Covid – 19 sergančiu kolega. (Plačiau apie tai skaitykite ...

„Sodra“: COVID-19 smukdė gyventojų pajamas, tačiau jau ryškėja atsigavimo ženklai

„Sodra“: COVID-19 smukdė gyventojų pajamas, tačiau jau ryškėja atsigavimo ženklai

COVID-19 poveikis sulėtino gyventojų vidutinių darbo pajamų augimą antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau tik karantino laikotarpiu, nes birželį pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje. Lėčiau atsi...

Šešiasdešimtmečiai Lietuvoje: darbingi, bet nereikalingi

Šešiasdešimtmečiai Lietuvoje: darbingi, bet nereikalingi

Dabartinė šešiasdešimtmečių karta pateko į darbingo amžiaus gyventojų gretas, kai ankstesnės kartos galėjo rinktis poilsį dešimtmečiu anksčiau. Gyvenimo kokybei gerėjant formaliai „jauninami“ 60+ iš tikrųjų ...