Šoko scenarijai: didžiausias smūgis ekonomikai – šiemet, bankai sunkumus atlaikyti pasirengę

Šoko scenarijai: didžiausias smūgis ekonomikai – šiemet, bankai sunkumus atlaikyti pasirengę
KOV 27
2020-03-27 11:35 2020

Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią. Pirmiausias ir svarbiausias žingsnis – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis. Pagalbos priemones šokui sušvelninti įgyvendina Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos ir kitų šalių vyriausybėmis. Bankų sektorius turi sukaupęs pakankamus rezervus nuosmukiui atlaikyti.

„Šalies ir pasaulio ekonomika išgyvena beprecedentį šoką. Beprecedentis ir atsakas – centriniai bankai kartu su vyriausybėmis rengia ir įgyvendina iki šiol neregėto masto paramos verslui ir gyventojams priemones. Ir jei visi kartu – viešasis sektorius, verslas ir gyventojai – duosime bendrą adekvatų atkirtį virusui ir jo sukeltoms ekonominėms pasekmėms, turime galimybių šoką ekonomikai sutrumpinti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Išankstiniai įvairių šalių rodikliai signalizuoja, kad verslas itin jautriai sureagavo į koronaviruso pandemiją ir ekonomiškai skausmingas, bet neišvengiamas viruso plitimą stabdančias priemones. Vienas labiausiai paplitusių išankstinių ekonomikos indikatorių – euro zonos sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas – smigo į žemiausią lygį nuo tada, kai šis rodiklis pradėtas fiksuoti 1998 m. Tai rodo gerokai sumenkusį ekonominį aktyvumą.

Jau dabar akivaizdu, kad sukrėtimo neišvengs ir Lietuvos ekonomika, tačiau, kiek jis truks ir kokio masto bus ekonominės šio šoko pasekmės, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sutramdyti pandemijos plitimą ir kokios priemonės tam bus panaudotos. Lietuvos bankas atnaujino ir sudarė tris ekonominės raidos scenarijus: 1) staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 11,4 %) – U formos nuosmukis; 2) užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 20,8 %) – ištęstos U formos nuosmukis; 3) staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP nuosmukis – 3,4 %) – V formos nuosmukis. Šie scenarijai skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, vidaus paklausos šoko stiprumu ir ekonomine raida.

Pagal pirmąjį U formos nuosmukio scenarijų, kuris šiuo metu laikomas baziniu, numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiu mastu kaip ir pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., o, kritus vidaus paklausai, t. y. namų ūkių vartojimui ir investicijoms, ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu.

Pagal antrąjį ištęstos U formos nuosmukio scenarijų dėl užsitęsusio visuotinio karantino dar labiau smuks vidaus paklausa ir tolesnė ekonomikos raida atkartos buvusią per praėjusį ekonomikos nuosmukį ir po jo. Tokiu atveju ekonomika visu prognozuojamu laikotarpiu negrįš į augimo kelią. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas.

Pagal trečiąjį V formos nuosmukio scenarijų numatoma, kad Lietuvos užsienio paklausa sumažės šiek tiek mažiau nei 4 proc., tačiau greitas ir koordinuotas atsakas į viruso plitimą leis ekonomikai grįžti į normalias vėžes jau šių metų trečiąjį ketvirtį. Toks raidos scenarijus pagrįstas prielaida, kad koronaviruso protrūkis netruks ilgiau nei du mėnesius, o šalies vyriausybei pavyks išsaugoti daugelį paveiktų įmonių ir darbo vietų.

Matant, kad ekonomikos sukrėtimo išvengti nepavyks, jau parengtos ir įgyvendinamos ekonomikos stabilizavimo priemonės. Pirmiausia ir svarbiausia – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis. ECB pasitelkė pinigų politikos priemones – paskelbė specialią kovai su pandemija skirtą 750 mlrd. Eur apimties specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) (angl. pandemic emergency purchase programme, PEPP) ir palengvino skolinimosi sąlygas.

Lietuvos bankas savo ruožtu ėmėsi papildomų priemonių – nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą. Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. Eur kredituoti verslą ir gyventojus.

2019 m. bankų sektoriaus rezultatai ir iki šiol sukauptos kapitalo atsargos rodo, kad bankai yra tinkamai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Bankai pernai uždirbo beveik 333 mln. Eur pelno, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo nuo 18,6 iki 19,9 proc.

„Įvertinę galimas neigiamas viruso plitimo pasekmes Lietuvos ūkiui, įskaitant bankų sektorių, rekomendavome bankams nemokėti dividendų ir visą praėjusiais metais uždirbtą pelną skirti kapitalui stiprinti“, – sako V. Vasiliauskas.

Atsižvelgus į pritaikytas priemones (kapitalo rezervų atlaisvinimą), jeigu susiklostytų itin nepalankios aplinkybės, bankai be išorės pagalbos galėtų atlaikyti 1,2 mlrd. Eur nuostolių nepažeisdami kapitalo reikalavimų. Panašius nuostolius Lietuvoje veikiantys bankai buvo patyrę per 2009 m. krizę.

Lietuvos banko inf. 

Video

Šoko scenarijai: didžiausias smūgis ekonomikai – šiemet, bankai sunkumus atlaikyti pasirengę

Panašūs straipsniai

Registrų centras: būstui įsigyti išleidžiama suma ateityje mažės

Registrų centras: būstui įsigyti išleidžiama suma ateityje mažės

Pirmąjį šių metų ketvirtį, kai koronaviruso infekcijos poveikis šalies ekonomikai dar nebuvo toks akivaizdus, Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln. eurų. Tai yra penktadaliu didesnė ...

Dėl koronaviruso sunkumus patiriančiam verslui – specialus fondas

Dėl koronaviruso sunkumus patiriančiam verslui – specialus fondas

Siekdama mažinti pandemijos COVID-19 padarinius ekonomikai, užtikrinti Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumą ir skatinti verslo plėtrą, Vyriausybė šiandien priėmė sprendimą įsteigti fondą, skirtą investuo...

Nuotolinio mokymo pamokos: mokosi ir vaikai, ir mokytojai

Nuotolinio mokymo pamokos: mokosi ir vaikai, ir mokytojai

„Mokytojas yra toks asmuo, kuriam technologijos leidžia susikalbėti su šiuolaikiniais moksleiviais. Turime išmokti tą kalbą, jei norime dirbti“, –  įsitikinusi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių k...

Ekonominės raidos scenarijus: tikimasi laipsniško Lietuvos ekonomikos atsigavimo

Ekonominės raidos scenarijus: tikimasi laipsniško Lietuvos ekonomikos atsigavimo

Naujausi statistiniai duomenys leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos žemiausias taškas buvo pasiektas balandį, o antrąjį šių metų pusmetį, nebelikus ekonominės  veiklos  ...

Ekonomikos skatinimo planas švelnina koronaviruso sukeltus padarinius

Ekonomikos skatinimo planas švelnina koronaviruso sukeltus padarinius

2020 m. kovą buvo patvirtintas beprecedentis ekonomikos skatinimo paketas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos, nukentėjusios dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinimui – darbo vietų ir įmon...

Tyrimas: kiek turto yra sukaupę gyventojai ir kokia yra turto nelygybė Lietuvoje

Tyrimas: kiek turto yra sukaupę gyventojai ir kokia yra turto nelygybė Lietuvoje

Lietuvos istorijoje iki šiol nėra vertintas viso namų ūkių turto pasiskirstymas. Dalinę informaciją apie turtą Lietuvoje pateikia visuomenėje populiarūs turtingiausių Lietuvos piliečių sąrašai, dalį informac...

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablog...

Praeitais metais Lietuvoje beveik 700 asmenų ir šeimų pripažinti tinkamai pasirengę priglausti be tėvų globos likusius vaikus

Praeitais metais Lietuvoje beveik 700 asmenų ir šeimų pripažinti tinkamai pasirengę priglausti be tėvų globos likusius vaikus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistai 2019 metais parengė 692 teigiamas išvadas apie asmenų ar šeimų pasirengimą globoti (rūpinti), įvaikinti, tapti budinčiu globotoju,...

Karantinas parodė, kad internetinės paslaugos vyresniems žmonėms – vis dar iššūkis

Karantinas parodė, kad internetinės paslaugos vyresniems žmonėms – vis dar iššūkis

Koronaviruso rizikos grupei priklausančių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas karantino metu sustojo – įvairios organizacijos jiems veža maistą ir vaistus, kad jie tik nekištų nosies ...

Ministerijos atsakymai į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų

Ministerijos atsakymai į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sulaukusi klausimų iš Lietuvos moksleivių sąjungos, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus, kaip jie bus organizuojami, pateikia paaiškinimus....

Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje – laipsniški atsigavimo ženklai

Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje – laipsniški atsigavimo ženklai

Nestabili išorės aplinka ir smukę ekonomikos rezultatai, tačiau gerėjantys verslo ir vartotojų lūkesčiai bei laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklai – tokia atnaujinta Lietuvos ekonomikos perspektyvų apžval...

Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja į ateities darbo rinką orientuotų specialistų parengimą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja į ateities darbo rinką orientuotų specialistų parengimą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja naują perkvalifikavimo programą, kuri bus orientuota į aukštos kvalifikacijos specialistų darbo įgūdžių išplėtimą, kad jie ateityje galėtų prisitaikyti prie dar...

Dėl ekstremalios padėties poveikio ekonomikai pakeista ir prekybos žaliavine mediena tvarka

Dėl ekstremalios padėties poveikio ekonomikai pakeista ir prekybos žaliavine mediena tvarka

Vyriausybė, atsižvelgusi į ekstremalios padėties šalyje poveikį ekonomikai ir verslo aplinkai, nutarė pakeisti Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarką ...

EK patvirtino 110 mln. eurų dydžio garantijų schemą, skirtą Lietuvos ekonomikai paremti

EK patvirtino 110 mln. eurų dydžio garantijų schemą, skirtą Lietuvos ekonomikai paremti

Balandžio 8 d. Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Lietuvos institucijų notifik...

Premjeras S. Skvernelis: verslo skatinimo priemonės jau finišo tiesiojoje

Premjeras S. Skvernelis: verslo skatinimo priemonės jau finišo tiesiojoje

Šiandien vykusiame Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto posėdyje aptartos priemonės, skirtos nuo krizės nukentėjusiam verslo sektoriui bei fiziniams asmenims, taip pat jų skatinimo būdai...

Per metus Jonavoje padidėjo apleistos žemės plotai

Per metus Jonavoje padidėjo apleistos žemės plotai

Per praėjusius metus apleistos ir nenaudojamos žemės plotai visoje šalyje, nors ir nežymiai, tačiau sumažėjo. Vis dėlto, kaip ir ankstesniais metais, didžiausi apleistos žemės plotai, už kuriuos gali būti sk...