Šviesioji karantino pusė – pagerėję skaitmeninio raštingumo įgūdžiai

Šviesioji karantino pusė – pagerėję skaitmeninio raštingumo įgūdžiai
BAL 03
2020-04-03 12:02 2020

Koronavirusas ir iš paskos sekęs karantinas pasaulį užliejo tarsi šaltas dušas – milijardai žmonių atsidūrė situacijoje, kuriai visiškai nesiruošė. Didžiąją dalį veiklų ir paslaugų prireikus perkelti į virtualią erdvę išaiškėjo silpnosios vietos, kurias teko skubiai koreguoti ir tobulinti. Tad koronavirusas tapo ne tik iššūkiu, bet ir proga pamatyti, koks yra visuomenės skaitmeninio raštingumo lygis, bei savo akimis įsitikinti, jog šis įgūdis yra gyvybiškai svarbus.

„Jau trečią savaitę dirbame nuotoliniu būdu, naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis, su draugais ir artimaisiais bendraujame virtualiai, vietoj fizinių parduotuvių renkamės elektronines. Tenka itin greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų, pildyti pastebėtas skaitmeninių įgūdžių spragas, o gal net ir pradėti mokytis nuo nulio. Ir tai vyksta ne tik asmeniniu kiekvieno žmogaus, bet ir valstybės lygiu. Todėl galima tikėtis, kad po karantino visuomenė bus labiau raštinga skaitmeninėje erdvėje. O ši sudėtinga padėtis paskatins dar spartesnį inovacijų vystymąsi, į žmogaus gyvenimą atnešantį dar įvairesnių skaitmeninių, gyvenimą lengvinančių sprendimų ir net didžiausiems skeptikams įrodys skaitmeninių gebėjimų svarbą“, – svarsto asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Ji prognozuoja, kad karantinas gerokai paspartins planuotus, tačiau dėl įvairių priežasčių atidėliotus darbus: sustiprins motyvaciją mokytis skaitmeninio raštingumo, išpopuliarins nuotolinį mokymąsi internetu, į elektroninę erdvę pakvies daugiau viešųjų ir komercinių e. paslaugų vartotojų.

Skaitmeniniai įgūdžiai tokie pat svarbūs kaip skaitymas ar skaičiavimas

Pasak L. Križinauskienės, vienas iš labai svarbių šiandienos bendrųjų gebėjimų yra skaitmeninis raštingumas. Pats skaitmeninis raštingumas susideda iš penkių sričių: informacijos apdorojimo, turinio kūrimo, komunikavimo, problemų sprendimo ir saugumo. Kiekviena iš šių dalių gali būti skirtingo lygio – tas pats asmuo turinį gali kurti kaip pradedantysis, informaciją apdoroti kaip pažengęs vartotojas, o komunikavimo srityje būti pasiekęs profesionalo lygį. Europos Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje maždaug 50 proc. gyventojų turi  vidutinio lygio skaitmeninius įgūdžius.

„Karantino metu mes neblogai palavinsime komunikavimo sritį, nes įvairaus amžiaus žmonės aktyviau naudojasi internetinių pokalbių programomis, organizacijos rengia online susirinkimus ir susitikimus su klientais. Tačiau norint pasiekti geriausio rezultato, visos penkios sritys turi būti lavinamos lygiagrečiai ir nuolat“, – teigia L. Križinauskienė.

Europos Komisija skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą  yra įvardijusi kaip vieną pagrindinių prioritetų, o naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje (angl. The New Skills Agenda) pirmą kartą skaitmeniniams įgūdžiams priskiriama tokia pati svarba kaip skaitymui ir skaičiavimui.

Krizė parodė, kad pervertiname savo gebėjimus

Tyrimai rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įvertinti savo tikrąjį skaitmeninių įgūdžių lygį. ECDL (European Computer Driving Licence  Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas) Fondo atliktos apklausos keliose Europos šalyse parodė, kad žmonės dažnai pervertina šiuos savo įgūdžius. Pavyzdžiui, Austrijoje 94 proc. respondentų vertino savo bendruosius skaitmeninius įgūdžius intervale nuo „vidutiniškai“ iki „labai gerai“, tačiau vos 39 proc. įvykdė praktines užduotis teisingai.

Asociacijos „Lango į ateitį“ vadovė sako, kad Lietuvoje karantinas tapo savotišku visuomenės tyrimu, kuris įvertino praktinį, o ne teorinį mūsų skaitmeninių įgūdžių lygį. „Netgi tie žmonės, kurie nėra pradedantys vartotojai, įvedus karantiną susidūrė su iššūkiais. Biurų darbuotojams, kurių darbas vos ne šimtu procentų yra su kompiuteriu, paaiškėjo, kad dirbant iš namų vien nešiojamojo kompiuterio neužtenka. Reikia turėti saugią prieigą prie duomenų, kuriais visi naudojasi, reikia, kad būtų užtikrintas tinklo saugumas, kad būtų pakankamas interneto greitis. Aš pati susidūriau su problema teikiant e. parašu pasirašytus dokumentus Registų centrui, ne viskas ten yra paprasta kaip norėtųsi“, – pavyzdžiais dalinasi L. Križinauskienė.

Kitas pavyzdys, parodantis, ką reiškia skirtingas skaitmeninių gebėjimų lygis, yra Lietuvoje vykstantis nuotolinis mokymas. Pasak L. Križinauskienės, viešoje erdvėje nuolat būdavo kalbama, kad jaunoji karta puikiai pasiruošusi, ir buvo tikima, kad per dvi savaites visos mokyklos sklandžiai pereis prie nuotolinio mokymosi. Tačiau pačią pirmą dieną paaiškėjo, kad yra neišspręsti ne tik techniniai, bet ir skirtingo skaitmeninio raštingumo lygių klausimai: tėvai turėjo padėti vaikams prisijungti prie mokymosi platformų, nes pasirodė, kad tai yra kitaip nei kompiuteriniai žaidimai, dėl serverio apkrovų „lūžo“ mokymosi sistemos, dėl žinių trūkumo kai kurie mokytojai negalėjo vesti pamokų online režimu.

„Palaikau mokytojus,  kurie per tas savaites padarė daugiau, nei kad metų metus apie tai diskutavę valdžios atstovai. Šiandien visi turime pasimokyti iš situacijos, pasidaryti atitinkamas išvadas ir išsikelti konkrečius tikslus ateičiai. Skaitmeniniai įgūdžiai visai visuomenei – tiek mokiniams ir mokytojams, tiek pensininkams ir gydytojams turi tapti savaime suprantamu dalyku“, – dėsto L. Križinauskienė.

Karantiną kviečia išnaudoti mokantis

Asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė sako mananti, kad karantinas paspartins vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninių įgūdžių praktinį progresą ir jų tobulėjimą šioje srityje. Senjorai šiuo metu aktyviai pereina prie vaizdo pokalbių su vaikais ir anūkais, o įgiję dar daugiau pasitikėjimo savimi pradės naudotis ir būtinomis paslaugomis – internetu mokėti mokesčius, naudotis elektronine bankininkyste, pirkti elektroninėse parduotuvėse. Svarbu, kad žmonės žinotų, kur ieškoti mokymuisi reikalingos informacijos internete, o artimieji padėtų mokytis savarankiškai namuose.

Pasak L. Križinauskienės, karantinas pristabdė vieną iš svarbių projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų – tiesioginį vyresnių gyventojų mokymą bibliotekose, tačiau jau planuojami nuotoliniai mokymai pažengusiems, turintiems interneto naudojimosi įgūdžių žmonėms. Be to, projekto svetainėje www.prisijungusi.lt galima rasti daug savarankiško mokymosi praktinių pamokų įvairiomis temomis ir įvairių elektroninių paslaugų pristatymų.

Viena iš pastarojo meto populiariausių mokymosi įrankių – Lietuvos bankų asociacijos ir asociacijos „Langas į ateitį“ specialistų sukurtas demonstracinis bankas, veikiantis adresu www.epilietis.eu ir supažindinantis su el. bankininkyste „iš vidaus“  tuos, kurie nedrįsta šia paslauga naudotis. „Žmonės el. bankininkyste nesinaudoja dažniausiai todėl, kad bijo suklysti, galvoja, kad tai nesaugu  arba nepasitiki savo jėgomis. Šis mokomasis demo banko įrankis  leidžia be jokių asmeninių duomenų  pateikimo tiesiog „pažaisti e. banką praktiškai“: išmokti atlikti pavedimą, pasižiūrėti, kiek sąskaitoje turite pinigų, atsidaryti atliktų mokėjimų sąrašą ir pan.“, – pasakoja direktorė.

Križinauskienės teigimu, el. bankininkystės paslauga itin aktuali senjorams karantino metu – nereikia laukti, kol kažkas saugiai atneš pensiją, baimintis galimų sukčių pakeliui ar koronaviruso banko patalpoj, vietoj to, galima patogiai, įsitaisius namuose, prisijungti prie savo banko sąskaitos ir pasitikrinti, ar pensija jau pervesta.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Panašūs straipsniai

Kas labiau pasiteisina: skaitmeninis ar tradicinis mokymas?

Kas labiau pasiteisina: skaitmeninis ar tradicinis mokymas? 1

Karantinui užsitęsus mokyklos jau priprato dirbti nuotoliniu būdu, tam pasitelkė naujų, iki šiol mažiau naudotų ugdymo būdų ir priemonių. Dėl to net galima buvo išgirsti švietimo atstovus teigiant, esą skait...

Mokėjimų tarybos siūlymai: skatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose ir plėtoti atvirąją bankininkystę

Mokėjimų tarybos siūlymai: skatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose ir plėtoti atvirąją bankininkystę

Mokėjimų taryba, vienijanti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerius, parengė rekomendacijas, kaip pasiekti, kad per penkerius metus bent 80 proc. visų mokyklų valgyklose būtų galima atsiskaityti ir negry...

Karantinas parodė, kad internetinės paslaugos vyresniems žmonėms – vis dar iššūkis

Karantinas parodė, kad internetinės paslaugos vyresniems žmonėms – vis dar iššūkis

Koronaviruso rizikos grupei priklausančių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas karantino metu sustojo – įvairios organizacijos jiems veža maistą ir vaistus, kad jie tik nekištų nosies ...

Jonavos viešosios bibliotekos rugpjūčio mėnesio renginiai

Jonavos viešosios bibliotekos rugpjūčio mėnesio renginiai

RENGINIAI, SKIRTI JONAVOS MIESTO 270 METŲ JUBILIEJUI3 d. 12 val.:LABAS, ŠVENTINEI SAVAITEI. Prie pagrindinio įėjimoFotografijų parodos „Aš. Knyga. Jonava 270!“ atidarymas. Bibl...

Pasiūlyta paskata darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius darbuotojus

Pasiūlyta paskata darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius darbuotojus

Vyresnio amžiaus dirbantieji baiminasi, kad pandemijos akivaizdoje darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe, nes sveikatos požiūriu vyresni gyventojai atsiduria didesnėje rizikoje dėl koronaviruso infekcijo...

Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse

Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse

Lietuvoje kiekvieną valandą įvykdomos maždaug 6 kibernetinės atakos. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, kasmet mūsų šalyje registruojama arti 55 tūkst. kibernetini...

Neveikiant e. sveikatos sistemai, kompensacijų už vaistus senjorams teks palaukti

Neveikiant e. sveikatos sistemai, kompensacijų už vaistus senjorams teks palaukti

,,Į vaistines ateinantys pacientai, norintys kompensuojamųjų vaistų įsigyti nemokamai, yra tiesiog pasimetę. Neveikiant e. sveikatos sistemai, vaistininkai net negali patikrinti, ar pacientui priklauso priem...

Nuotolinio mokymo pamokos: mokosi ir vaikai, ir mokytojai

Nuotolinio mokymo pamokos: mokosi ir vaikai, ir mokytojai

„Mokytojas yra toks asmuo, kuriam technologijos leidžia susikalbėti su šiuolaikiniais moksleiviais. Turime išmokti tą kalbą, jei norime dirbti“, –  įsitikinusi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių k...

Nacionalinis diktantas – gimtosios kalbos šventė?

Nacionalinis diktantas – gimtosios kalbos šventė?

Tai diena, kai tyliai čeža popieriaus lapai, o radijo bangomis aidi gražiausi lietuviški sakiniai. Neretas, išgirdęs tekstą, prieš jį rašydamas pasikaso viršugalvį. Nacionalinio diktanto rašymo šventė sureng...

Išmokos smulkiesiems ūkininkams: kam priklauso, kur kreiptis ir kada pasieks pinigines

Išmokos smulkiesiems ūkininkams: kam priklauso, kur kreiptis ir kada pasieks pinigines

Švelnindama karantino padarinius Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyv...

Darbo santykiai ekstremaliomis sąlygomis, parama darbuotojams ir darbdaviams

Darbo santykiai ekstremaliomis sąlygomis, parama darbuotojams ir darbdaviams

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis neg...

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos....

Tėvų dėmesiui: šylant orams, užfiksuota apie pusė šimto atvejų, kai karantino nesilaikė nepilnamečiai

Tėvų dėmesiui: šylant orams, užfiksuota apie pusė šimto atvejų, kai karantino nesilaikė nepilnamečiai

Lietuvos policijos duomenimis, nuo balandžio 3-ios iki 8-os dienos Lietuvoje buvo užfiksuota apie pusė šimto atvejų, kai karantino taisykles pažeidė nepilnamečiai. Dažniausias pažeidimas – būriavimasis viešo...

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį?

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį?

2020 m. I ketvirtį pasaulio žiniasklaida minėdama Lietuvą ir  įvykius mūsų šalyje daugiausiai dėmesio skyrė inovatyviems sprendimams kovai su koronavirusu (COVID-19), informavo apie užsienio ir vidaus politi...

Paaiškėjo, kad pradinukai užduotis internete sprendė dažniau nei abiturientai

Paaiškėjo, kad pradinukai užduotis internete sprendė dažniau nei abiturientai

Jau įpusėjo valstybinių brandos egzaminų sesija, tad belaukiant jų rezultatų galima palyginti, kaip aktyviai mokslo metų metu internetu mokėsi skirtingų klasių mokiniai. Vienos didžiausių Lietuvos skaitmenin...

Savarankiškai dirbantiems asmenims pradedamos mokėti išmokos už balandį

Savarankiškai dirbantiems asmenims pradedamos mokėti išmokos už balandį

Savarankiškai dirbantiems asmenims šią savaitę pradedamos mokėti 257 eurų dydžio išmokos už balandžio mėnesį. Prašymus Užimtumo tarnybai jau anksčiau pateikusių ir teisę į išmoką turinčių gyventojų sąskaitas...