Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: Mokslo metų trumpinti nereikėtų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: Mokslo metų trumpinti nereikėtų
RGP 20
2019-08-20 18:00 2019

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įvykusioje diskusijoje su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų profesinių sąjungų, mokinių ir tėvų organizacijų atstovais aptarta, kaip pavyko organizuoti ugdymo procesą birželio mėnesį, su kokiais sunkumais susiduria mokyklos, kokios nuomonės dėl mokslo metų trukmės. Dauguma susitikimo dalyvių pritarė, kad mokslo metų trumpinti nereikėtų, tačiau mokiniams organizuojami tyrimai, pažintinė tiriamoji veikla ar išvykos turėtų būti kokybiškesni ir labiau finansuojami valstybės, taip pat reikėtų atsižvelgti į brandos egzaminų sesijos organizavimą ugdymo proceso metu. 

Dauguma susitikimo dalyvių pritarė, kad mokslo metų trumpinti nereikėtų

„Tikrai nėra lengva įgyvendinti ugdymo programą mokykloje. Žinoma, pats lengviausias dalykas būtų sutrumpinti mokslo metus. Tačiau matant svarbiausią – vaiką – tai nėra pati geriausia pagalba jam, mokyklai. Juk visus tuos metus ugdome vaiko gebėjimus, asmenybę“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.  

Ministras pažymėjo, kad sprendžiant ugdymo programos įgyvendinimo klausimus mokyklos tikrai nebus paliktos vienos. „Tarsimės su Vyriausybe, sieksime, kad kitąmet suma, skiriama pažintinei mokinių veiklai, bent padvigubėtų. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija baigiame tartis dėl higienos normos – rugsėjį bus aiškiau reglamentuota, kaip elgtis, kai karšta lauke ir mokyklos patalpose. Išklausėme ir daugybės mokyklų patirties, kaip jos organizavo ugdymą per mokslo metus, o ypač – birželį. Ši patirtis bus pateikta ir kitoms mokykloms, savivaldybėms – regionuose rengsime konsultacinius seminarus. Teikdami pagalbą ir paramą norime įgalinti savivaldybes, mokyklas kūrybiškai ir drąsiai ieškoti geriausių sprendimų intensyvinant pamokas, kitaip jas skaičiuojant. Baigti mokslo metus nebūtina visiems vienodu metu“, – teigė ministras A. Monkevičius.  

Susitikime akcentuota, kad reglamentuota yra tik mokslo metų pradžia, o pabaigą mokyklos gali nusistatyti pačios. Jos taip pat gali pasirinkti skirtingą mokslo metų pabaigą atskiroms klasėms. Išsakytas siūlymas vyresniems mokiniams, kurie nori anksčiau pradėti dirbti vasarą, leisti mokytis ir atsiskaityti pagal individualų planą. 

Priminta, kad mokykloms suteikta laisvė koreguoti ir atostogų laiką, pvz., trumpinti žiemos ir ilginti vasaros atostogas. Taip pat jos gali įvairiai skirstyti pamokų skaičių per metus, savaitę ar dieną ir taip anksčiau baigti mokslo metus. 

Praėjusieji metai buvo pirmasis bandymas dėl mokslo metų trukmės, būta ir sėkmės istorijų, ir pamokų.

Pasak KTU inžinerijos licėjaus direktoriaus, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos pirmininko Dainiaus Žvirdausko, praėjusieji metai buvo pirmasis bandymas dėl mokslo metų trukmės, būta ir sėkmės istorijų, ir pamokų. Ir visada, kai įdiegiame kažką naujo, kyla nepasitenkinimas. Asociacijos vadovas siūlė nesiblaškyti, o žiūrėti į priekį, tuo labiau kad mokyklų direktoriai patys gali koreguoti mokslo metų pabaigą. 

Tai ketvirtas ministerijos vadovų rengiamas susitikimas, jie rengiami nuo liepos. Svarstyta, kokie trumpesnių mokslo metų pliusai ir minusai. Pvz., be ilgesnių atostogų vaikams, trumpesniais mokslo metais lengviau organizuoti brandos egzaminų sesiją mokyklose, vyresni mokiniai gali anksčiau įsidarbinti. Tačiau ilgas nesimokymo laikas didina socialinę atskirtį, trumpėja dalyko programoms įgyvendinti skirtas laikas, taigi, didėja krūvis mokiniui ir mokytojui, be to, kyla vaikų užimtumo problema. 

Susitikime buvo svarstytas ir pasiūlymas mokslo metus pradėti ne rugsėjo 1 dieną, o rugpjūčio antroje pusėje 

Šiandienos susitikime buvo svarstytas ir pasiūlymas mokslo metus pradėti ne rugsėjo 1 dieną, o rugpjūčio antroje pusėje. Mokyklos išsakė savo patirtį, kaip joms sekėsi organizuoti ugdymo procesą birželio mėn. Daugelio pasisakiusiųjų sėkmės garantas – aiškus planavimas iš anksto ir susitarimai dėl ugdymo plano su mokinių tėvais. 

„Nežiūrime į darbą birželio mėnesi kažkaip kitaip. Kodėl niekam nekyla klausimų, kaip dirbti gruodžio ar balandžio mėnesiais? Matau daug gerų pavyzdžių. Kai sakoma, kad birželį iš vaikų atimama vaikystė, klausiu, ar knyga rankoje, apsilankymas muziejuje yra atimta vaikystė? Įvairiais klausimais ieškome kompromisų su tėvais. Daug jų įsitraukia į ugdymo procesą, veda užsiėmimus“, – per susitikimą kalbėjo Kauno r. Garliavos Jonučių gimnazijos Direktorė Audra Galvanauskienė. 

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas teigė, kad mokyklos sėkmė labai priklauso nuo to, kaip pasiruošta: ar sudaryti kitų metų ugdymo planai, patvirtinti tvarkaraščiai. Pasak E. Šteimanto, mokyklos, kurios turėjo vasarą nepatogumų, suprato, kad jie kilo dėl netinkamai suplanuotų veiklų. Dėl to mokyklų vadovai ir visi turėtų atsakingai planuoti pažintines veiklas. 

Mokslo metai 2005–2007 m. m. truko 195 dienas, jau kitąmet ėmė trumpėti ir sutrumpėjo iki 175 dienų, bet bendrosios programos buvo parengtos orientuojantis į 195 mokymosi dienų ugdymo procesą. Vadinasi, per trumpesnį laiką reikėjo išeiti platesnį kursą. 

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas sakė, kad reikia komfortiško mokymosi proceso pradedant nuo to, kad mokykla organizuotų veiklas, patrauklias vaikams. Mokiniai turėtų gauti iššūkių mokytis daugiau, mokytojams turėtų būti sudaromos tam tikros sąlygos, kad jiems netektų balansuoti ant ribos. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė teigė, reikia duoti daugiau laisvės mokiniams išsakyti savo pasiūlymus, ir galbūt jie turės socialinę idėją, kuriai nereikės tiek daug finansų. 

Šiuo metu pradinukai mokosi 175 dienas per metus, o pagrindinio ugdymo programa trunka 185 dienas. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos pradinio ugdymo programa – viena iš trumpesnių Europoje. Daugelyje šalių, pvz., Suomijoje, Slovakijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kitur pradinių klasių mokiniai mokosi ilgiau. Jeigu šalis lygintume pagal pradinio ugdymo programos intensyvumą, tai Lietuva atsiduria kur kas žemiau Europos vidurkio. Pagal pagrindinio ugdymo programos intensyvumą esame maždaug ties viduriu, kartu su Vengrija, Turkija, Austrija.  

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius

Panašūs straipsniai

Švietimo ministerijai – priekaištai dėl nesuderintų sprendimų ir politinės lyderystės stokos

Švietimo ministerijai – priekaištai dėl nesuderintų sprendimų ir politinės lyderystės stokos

Už švietimo politikos formavimą ir jos įgyvendinimą atsakinga LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ignoruoja ilgametes problemas ir ieško populistinių sprendimų. Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir m...

Vienoje vietoje - visa informacija skirtingoms asmenų grupėms apie JKKSC veiklą

Vienoje vietoje - visa informacija skirtingoms asmenų grupėms apie JKKSC veiklą

Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo kovo 16 dienos paskelbus karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje keičiasi kasdienis įprastas mūsų gyvenimas, tame tarpe – ir Jonavos kūno kultūros ir sporto ce...

Kaip nuotolinis mokymas sekasi iš užsienio atvykusiems vaikams?

Kaip nuotolinis mokymas sekasi iš užsienio atvykusiems vaikams?

Nuotolinis mokymas tapo įveikiamu iššūkiu beveik tūkstančiui į Lietuvą grįžusių emigrantų, iš užsienio atvykusių mokinių ir jų mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apklausė mokytojus, mokančius i...

Nuo liepos įsigalioja švietimo įstaigų vadovų atrankos pakeitimai: vertinimas NŠA ir savivaldybėje tampa lygiavertis

Nuo liepos įsigalioja švietimo įstaigų vadovų atrankos pakeitimai: vertinimas NŠA ir savivaldybėje tampa lygiavertis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad nuo liepos 1 d. įsigalioja atrankos į švietimo įstaigų vadovus pakeitimai, užtikrinsiantys didesnį objektyvumą. Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) atl...

LSA valdyboje – apie švietimo įstaigų vadovus bei naują atliekų tvarkymo kainodarą

LSA valdyboje – apie švietimo įstaigų vadovus bei naują atliekų tvarkymo kainodarą

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos nariai Vilniuje, vasario 25 dieną, antradienį, aptarė švietimo įstaigų vadovams keliamų kvalifikacijos reikalavimų klausimą, elektroninio tarybos posėdžių val...

Prasideda kandidatūrų teikimas Metų mokytojo premijai gauti

Prasideda kandidatūrų teikimas Metų mokytojo premijai gauti

Iki balandžio 15 dienos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatūras Metų mokytojo premijai gauti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui atnaujinus Metų mokytojo pre...

Nuotolinio mokymosi  platformos neatlaikė – lūžo sistemos

Nuotolinio mokymosi platformos neatlaikė – lūžo sistemos 1

Kovo 30-ąją visos švietimo įstaigos perėjo prie nuotolinio ugdymo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentavo, kad dauguma mokyklų jau yra pasiruošusios nuotoliniam mokymui, tačiau didelių lankytojų ap...

Karantino metu prašoma savivaldybių mažinti nebūtiną popierizmą mokyklose

Karantino metu prašoma savivaldybių mažinti nebūtiną popierizmą mokyklose 1

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipėsi į savivaldybes, prašydama bendradarbiavimo ir pagalbos mokykloms diegiant nuotolinį mokymą. Kviečiama pasitikėti mokyklomis bei jų vadovais, leisti mokykloms p...

Rengiami pokyčiai mokyklų vadovams: greitesnė atranka, mažesnė administracinė našta, daugiau pagalbos

Rengiami pokyčiai mokyklų vadovams: greitesnė atranka, mažesnė administracinė našta, daugiau pagalbos

Norintieji tapti mokyklų vadovais dar prieš konkursą galės įsivertinti savo gebėjimus – tokia galimybė numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva parengtame švietimo įstaigų vadovų skyrimo a...

NVŠ krepšelio dydis vienam mokiniui - nesikeičia

NVŠ krepšelio dydis vienam mokiniui - nesikeičia

Šiemet neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelio lėšomis naudojasi daugiau mokinių, negu pernai. Sausio mėn. NVŠ krepšeliu pasinaudojo daugiau kaip 35 tūkst. mokinių (2019 m. sausį naudojosi 34 tūkst. vaik...

Ministerijos atsakymai į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų

Ministerijos atsakymai į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sulaukusi klausimų iš Lietuvos moksleivių sąjungos, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus, kaip jie bus organizuojami, pateikia paaiškinimus....

Švietimo ministerija įsigis 35 tūkst. kompiuterių, taip pat prašo verslo ir visuomenės pagalbos

Švietimo ministerija įsigis 35 tūkst. kompiuterių, taip pat prašo verslo ir visuomenės pagalbos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi galimam nuotoliniam mokymui, ketina nupirkti arba išnuomoti 35 tūkstančius kompiuterių. Taip pat prašo visų, galinčių kompiuterius padovanoti  ar paskolinti...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia siūlymus dėl profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia siūlymus dėl profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos

Siekdama kelti profesinio mokymo kokybę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia siūlymus dėl profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos. Mokyklų bendruomenės, savivaldybės, socialiniai partneriai kvie...

Koronaviruso prevencija: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo perkelti mokinių olimpiadas

Koronaviruso prevencija: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo perkelti mokinių olimpiadas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, prašo iki 2020 m. kovo 31 d. suplanuotas ir turėju...

Pristatyti artimiausi pasikeitimai švietimo srityje

Pristatyti artimiausi pasikeitimai švietimo srityje

Švietimo ir mokslo komitetas gegužės 6 d. posėdyje vėl susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru dr. Algirdu Monkevičiumi, kad aptartų svarbiausias nuotolinio ugdymo aktualijas. Ministras ...

Vyksiančioje nacionalinėje „Erasmus+” sporto infodienoje bus pristatomos ES finansavimo sportui galimybės

Vyksiančioje nacionalinėje „Erasmus+” sporto infodienoje bus pristatomos ES finansavimo sportui galimybės

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Švietimo mainų paramos fondu ir Europos Komisija pirmą kartą Lietuvoje rengia nacionalinę „Erasmus+“ sporto  infodieną, kurios tikslas – pristatyti Europos Sąj...