Tekstilė ir antro šanso filosofija: panaudojimo galimybių daugiau nei įsivaizduojate

Tekstilė ir antro šanso filosofija: panaudojimo galimybių daugiau nei įsivaizduojate
LIE 31
2019-07-31 18:53 2019

Ar kada nors susimąstėte, kad jūsų drabužiams pagaminti buvo iššvaistyti milijardai litrų vandens, sunaudotas didelis energijos ir įvairių cheminių medžiagų kiekis. Dėl to teršiamas  dirvožemis, oras ir vandens telkiniai, o tekstilės atliekas itin sudėtinga perdirbti. Prie šių problemų sprendimo galime prisidėti kiekvienas, pirkdami mažiau tekstilės gaminių, ilgiau juos dėvėdami, o nebereikalingus tinkamai rūšiuodami ar prikeldami naujam gyvenimui.

Trumpalaikė šlovė

2018 m. „Euromonitor“ atliktas tyrimas parodė, kad jei anksčiau žmonės vieną drabužį dėvėdavo mažiausiai 30-40 kartų ir tik tuomet atsikratydavo ar paaukodavo, tai šiandien vienas drabužis sulaukia kur kas mažiau šlovės, yra dėvimas vidutiniškai 7-8 kartus.

Kasmet visame pasaulyje išmetama apie 90 mln. tonų nereikalingų drabužių. Skaičius pateikia viena iš tinklalaidės apie ekologiją kasdienybėje „Išpakuota“ įkūrėjų Rugilė Matusevičiūtė. Tekstilės pramonė, pašnekovės teigimu, yra viena iš labiausiai išteklius eikvojančių ir gamtą teršiančių ūkio šakų.

 „Greitosios mados dėka už prieinamą kainą kiekvienas gali atrodyti tarsi ką tik nužengęs nuo podiumo. Esame viliojami mažomis kainomis ir nuolat psichologiškai veikiami, kad įsigytume dar ir dar tokių drabužių. Taip ir įsisiūbuoja netvaraus vartojimo ciklas. Be to, svarbu suvokti, kad greitoji mada nėra tik keletas populiariausių prekinių ženklų parduotuvių. Iš tikrųjų, didžiuosiuose prekybos centruose apie 50 proc. parduotuvių turi sąsajų su greitąja mada, todėl prie neatsakingo vartojimo net neįtardami prisideda didžioji dauguma žmonių“, – verčia susimąstyti R. Matusevičiūtė.

Tekstilės vertės grandinė

Jai antrina ir socialinio verslo „TEXTALE“ įkūrėja, aplinkosaugininkė Viktorija Nausėdienė. Pasak jos, perteklinio drabužių vartojimo problema yra labai arti mūsų, nes vienu ar kitu gyvenimo etapu visi susiduriame su klausimu, ką daryti su namuose susikaupusiais rūbais ir namų tekstile.

„Šiandieniniam vartotojui jau rūpi, kaip tinkamai atsisveikinti su jam nebereikalingais daiktais. Daugelis atsakingai ieško, kam perduoti dėvėjimui dar tinkamus drabužius, kur dėti likusius. Ir net jei nemaža dalis vartotojų vis dar linkę atsilaisvinusią vietą spintoje užleisti naujiems gaminiams, importuojamų drabužių iš antrų rankų pardavimai Lietuvoje klesti. Stebint susidarančius tikrai didelius niekam nereikalingų drabužių kiekius, labai svarbu suvokti, kad pats atsakingiausias pasirinkimas būtų pirkti mažiau, rinktis kokybę. Būtent sąmoningas vartojimas yra vienas kertinių problemos sprendimo elementų.

Kitas labai svarbu dalykas – rasti sprendimus, kaip išnaudoti visų mūsų sukaupiamą srautą. Juk drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai nėra atliekos – tai didžiulis resursas, kurį turėtume grąžinti į ekonomiką. Tekstilė turi būti panaudojama, kuriant visą vertės grandinę, pradedant nuo srauto surinkimo, paruošimo iki tolimesnio pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Tinkamai sprendžiant aplinkosauginę problemą, galima ženkli socialinė pridėtinė vertė“, – pasakoja V. Nausėdienė.

Ji pastebi, kad vis daugiau dėmesio pasaulio mastu skiriama inovatyvių tekstilės perdirbimo būdų paieškai, nes perdirbimo rodikliai išlieka pakankamai žemi. Pavyzdžiui, į pluoštą perdirbama tik apie 1 – 2 proc. tekstilės srauto.

„Perdirbimo galimybes riboja keletas priežasčių. Viena svarbiausių yra tai, kad didžioji dalis  drabužių yra natūralių pluoštų ir sintetikos mišiniai, dėl ko sudėtingėja ir pabrangsta technologiniai perdirbimo procesai. Dėl to išauga atgaunamų pluoštų savikaina, ribota tampa jų tolimesnės realizacijos galimybė. Mokslininkams taip pat vis dar kyla daug klausimų, kaip iš perdirbamų pluoštų pašalinti juose sukauptų cheminių medžiagų likučius. Tekstilės apdorojimo ir perdirbimo infrastruktūra reikalauja tikrai didelių investicijų, tad sisteminiams pokyčiams dar tikrai prireiks laiko“, – sako „TEXTALE“ įkūrėja.

Pasak jos, džiugina kad daugėja dėmesio tekstilės surinkimo ir perdirbimo klausimams, o tarptautinėje arenoje bendrai sprendimų paieškai vienijasi ne tik mados industrijos atstovai, bet ir  valstybės institucijos, nevyriausybinis, verslo ir mokslo sektorius. Kuriami nauji verslo modeliai, vis plačiau taikomos aplinkosaugos, socialinės, technologijų ir kitos inovacijos, auga bendruomenių iniciatyvų vaidmuo.

Daugės tekstilei skirtų konteinerių

Prieš perkant drabužius tvaresnį požiūrį į aplinką propaguojantys žmonės pataria atkreipti dėmesį ne į tai, kokios jis spalvos ir ar jums patinka, bet pirmiausia suvokti visą drabužio pagaminimo grandinę, įvertinti, koks tokio gaminio poveikis aplinkai. Visa grandinė turėtų būti aiški nuo pirmosios pasodintos audiniui naudojamos sėklos iki rūbo pasiuvimo aplinkybių. Reiktų išsiaiškinti, ar drabužių gamintojai palaiko atsakingos mados judėjimą, ar naudoja ekologiškas žaliavas, ir turi tai patvirtinančius sertifikatus.

Tekstilės atliekos – tai ne tik drabužiai, bet ir avalynė, patalynė, antklodės, užuolaidos, minkštieji žaislai. Už šių atliekų tvarkymą Lietuvoje yra atsakingos miestų savivaldybės, tačiau tekstilės atliekų surinkimo konteineriai su užrašu „Dėvėta tekstilė“ kol kas stovi tik Vilniaus, Klaipėdos, Neringos ir Trakų miestuose. Į juos patekę drabužiai, avalynė ar kita tekstilė yra perdirbama arba po rūšiavimo ir atrankos perduodama nepasiturintiems.

Artimiausiu metu atskirus tekstilės atliekų konteinerius turės pastatyti ir kitos savivaldybės, nes pagal Europos Sąjungos įsipareigojimus iki 2025 m. Lietuvoje turės atsirasti atskira tekstilės atliekų surinkimo rūšiuojant jas susidarymo vietose sistema.

Informacijos apie tekstilę, jos panaudojimą bei tinkamą rūšiavimą suteikia ir projektas „Misija: nulis“. Organizuojamos viešos diskusijos, susitikimai apie tvarų gyvenimo būdą ir jo svarbą, sąmoningus sprendimus ir vartojimo mažinimą. Taip pat rengiami įvairūs iššūkiai, kviečiantys riboti prie ekranų praleidžiamą laiką, plastikinių maišelių ar vienkartinių puodelių vartojimą tol, kol tai tampa kasdieniu įpročiu.

Antro šanso filosofija

„TEXTALE“ įkūrėja pasakoja, kad jų studijoje ne tik buriasi bendraminčiai, gimsta tvarios, aplinkai draugiškos idėjos bei projektai, bet ir gimsta daugybė naujų, antram gyvenimui prikeltų daiktų.

„Viskas prasidėjo nuo rūbų mainų vakarėlių, kai kviesdavome žmones mainytis jiems nebereikalingais, tačiau antros galimybės vertais daiktais, siekiant surasti jiems naujus namus. Renginių metu daug dėmesio skyrėme dalyvių edukacijai aplinkosaugos ir tvaraus stiliaus tema, duskutuodavome apie mados industrijos poveikį ir atsakingesnio vartojimo alternatyvas. Pamažu konsultacinių ir renginių organizavimo veiklų spektras plėtėsi. Daugėjo bendraminčių, jungėmės prie įvairių paramos iniciatyvų, augo dovanojamų drabužių kiekis ir tuo pat metu augo dovanojamų daiktų poreikis paramai. Daugėjo savanorių, norinčių padėti pačiose įvairiausiose organizacijos veiklose. Augo skaičius mus atrandančių socialinių organizacijų, matančių perspektyvą dalyvauti bendruose pažeidžiamų asmenų įtraukties projektuose“, - pasakoja V. Nausėdienė.

Įkūrėme drabužių taisymo ir atnaujinimo dirbtuves, pradėjome organizuoti įvairias kūrybines veiklas, ragindami lankytojus išmokti taisyti rūbus, juos atnaujinti ar persiūti. Kūrybinės dirbtuvės tapo erdve studentų praktikoms, dizainerių projektams, tuo pačiu prisidedant prie mūsų visų sukauptų ir jau nereikalingų drabužių panaudojimo. Studijos patalpose įsikūrė ir parduotuvėlė, kviečianti atsinaujinti kitaip, pratęsiant drabužių istorijas.

„Pamažu „TEXTALE“ studija tapo bendruomenės traukos centru, kur laukiami visi, neabejingi aplinkai, kuriantys atsakingą stilių ir ieškantys originalumo. Kiekvieno iš mūsų mintis ir veiksmas gali tikrai daug, o antro šanso filosofija yra vienas iš kelių tvaresnės aplinkos link“, - įsitikinusi V. Nausėdienė.

Socialinę akciją „Misija: nulis“ inicijuoja Aplinkos ministerija finansuojant ES paramos lėšomis.

 

Panašūs straipsniai

Įsidarbinimo galimybės 2020 m. – išaugo mokytojų ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų paklausa

Įsidarbinimo galimybės 2020 m. – išaugo mokytojų ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų paklausa

Užimtumo tarnyba parengė 2020 m. įsidarbinimo galimybių barometrus, apimančius 155 profesijų grupes ir atspindinčius Lietuvos ir atskirų apskričių darbo rinkos struktūrą. Šiemet įsidarbinimo galimybių barome...

Vyriausybė siūlo įtvirtinti draudimą diskriminuoti dėl ligos ar planų susilaukti vaikų

Vyriausybė siūlo įtvirtinti draudimą diskriminuoti dėl ligos ar planų susilaukti vaikų

Ligos ar asmens planai susilaukti vaikų negali tapti priežastimi diskriminacijai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė praplėsti diskriminacijos pagrindų sąrašą Lygių galimybių įstat...

Euro grupėje – bendras šalių ekonominis atsakas į COVID-19 krizę

Euro grupėje – bendras šalių ekonominis atsakas į COVID-19 krizę

Antradienį Euro grupėje bus siekiama susitarti dėl Europos Sąjungos (ES) papildomų veiksmų plano kovoje su COVID-19. Ekonominis atsakas apims suderintą krizės įveikimo strategiją bei įvairių finansavimo šalt...

Naudotą alyvą degina neteisėtai ir teršia orą

Naudotą alyvą degina neteisėtai ir teršia orą

Automobilių servisuose susidarančios atliekos vis dar kelia nemažai rūpesčių dėl netinkamo jų sutvarkymo.  Transporto priemonių naudota alyva neretai šildomos patalpos ir taip teršiamas oras, tačiau už netin...

Vyresnio amžiaus žmonėms taikomi karantino ribojimai gali virsti diskriminacija

Vyresnio amžiaus žmonėms taikomi karantino ribojimai gali virsti diskriminacija

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gaunant vis daugiau kreipimųsi dėl vyresnio amžiaus žmonėms taikomų suvaržymų karantino metu, kontrolierė Agneta Skardžiuvienė perspėja, kad tai gali būti laikoma dis...

Protezų kompensavimo tvarka pažeidžia vyresnių pacientų teises

Protezų kompensavimo tvarka pažeidžia vyresnių pacientų teises 1

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė konstatavo, kad klubo sąnario protezų kompensavimo tvarka diskriminuoja vyresnius nei 65 metų amžiaus pacientus. Keisdami klubo sąnarius, gydytoj...

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2019 m. sumažėjo, tačiau ne dėl lyčių lygybės

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2019 m. sumažėjo, tačiau ne dėl lyčių lygybės

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio praėjusiais metais susitraukė iki 12,4 proc., praneša Statistikos departamentas. Tai – 0,6 proc. mažiau negu 2018-aisiais. Lygių galimybių ekspertai sako, kad s...

Diskriminacija „Lietuvos pašte“: atsisakė išmokėti šalpos pensiją asmeniui su negalia

Diskriminacija „Lietuvos pašte“: atsisakė išmokėti šalpos pensiją asmeniui su negalia

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nusprendė, kad „Lietuvos paštas“, atsisakydamas išmokėti asmeniui su negalia jam priklausančią šalpos pensiją, ...

Įspėjo „Lietuvos draudimą“ dėl kliento su negalia diskriminacijos

Įspėjo „Lietuvos draudimą“ dėl kliento su negalia diskriminacijos

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad „Lietuvos draudimo“ konsultantė diskriminavo klientą su negalia. Bendrovė atsisakė sudaryti draudimų nuo nelaimingų atsitikimų sutartį neaptarusi...

Daugiau nei milijonas gyventojų pakviesti pasitikrinti, kiek kainavo jų gydymas

Daugiau nei milijonas gyventojų pakviesti pasitikrinti, kiek kainavo jų gydymas 1

Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek...

Ginekologo ir urologo paslaugos teikiamos skirtingai. Ar tai yra diskriminacija?

Ginekologo ir urologo paslaugos teikiamos skirtingai. Ar tai yra diskriminacija?

Vyrai, norėdami apsilankyti pas urologą, privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą. Moterims vizitui pas akušerį ginekologą siuntimo nereikia. Ši situacija atkreipė vieno gyventojo dėmesį, tad jis pateikė skund...

150 mln. eurų keliams: pradedamas prašymų finansuoti vertinimas

150 mln. eurų keliams: pradedamas prašymų finansuoti vertinimas

Susisiekimo ministerijoje veiklą pradėjo Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų...

Karantino metu nelegalaus darbo kontrolė – dvigubai rezultatyvesnė

Karantino metu nelegalaus darbo kontrolė – dvigubai rezultatyvesnė

Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI), šalyje paskelbus karantiną, laikinai sustabdė planinius inspektavimus, atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo žalą valstybės ir visuomenės interesams, nelegalaus...

Kviečiame išreikšti savo nuomonę dėl galimybės turėti antrą pasą

Kviečiame išreikšti savo nuomonę dėl galimybės turėti antrą pasą

Vidaus reikalų ministerija (VRM), siekdama išsiaiškinti Lietuvos Respublikos piliečių poreikį gauti antrą Lietuvos Respublikos pasą (t. y. vienu metu turėti du galiojančius Lietuvos Respublikos pasus), organ...

Tęsiamas žemės išpirkimas su „Rail Baltica“ susijusiems automobilių keliams

Tęsiamas žemės išpirkimas su „Rail Baltica“ susijusiems automobilių keliams

Susisiekimo ministerija informuoja, kad „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai karantino sąlygomis nesustoja – laikantis saugumo reikalavimų tęsiamas žemės išpirkimas su šiuo projektu susijusiems automobilių kel...

Viduje veikiančios kavinės, restoranai, barai turės paisyti nustatytų saugumo reikalavimų

Viduje veikiančios kavinės, restoranai, barai turės paisyti nustatytų saugumo reikalavimų

Vyriausybei vakar patvirtinus naujus karantino sąlygų švelninimus, numatyta, kad jau nuo ateinančio pirmadienio, t. y. gegužės 18 d., duris galės atverti kavinės, restoranai, barai ir kitos pasilinksminimo v...