Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“
BIR 04
2020-06-04 13:03 2020

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiuginantys, bet faktas, jog apie tai kalbama, yra pirmas žingsnis pokyčių link. Ketvirtojoje „Rimi Lietuva“ inicijuotoje ir įvairovės mėnesiui skirtoje diskusijoje ekspertas pasidalijo, kaip atrodo Lietuvos visuomenės paveikslas kalbant apie diskriminaciją lyties, rasės ir seksualinės orientacijos pagrindais ir ką reikėtų daryti, kad visuomenės požiūris imtų keistis.
 
Moters užduotis – rūpintis namais ir šeima


Vienas aktualiausių diskriminacijos pagrindų – lytis. Pasak Tomo Vytauto Raskevičiaus, Lietuvoje jis yra ir vienas problematiškiausių. Europos lyčių lygybės instituto 2019 m. publikuoto „Lyčių lygybės indekso“ duomenimis, 71 proc. vienišų moterų ir 53 proc. vienišų vyrų namų ruošai Lietuvoje skiria bent valandą per dieną. Situacija kinta apsigyvenus su antrąja puse. Tuomet jau 84 proc. moterų tvarkosi bent valandą per dieną, o besitvarkančių vyrų mažėja iki 28 proc. Situacija susilaukus vaikų dar labiau paaštrėja. Tuomet namų ruoša kasdien užsiima 97 proc. moterų ir vos 23 proc. vyrų.


„Aiškiai matome, kad didžioji namų ruošos darbų našta Lietuvoje tenka moterims. Tai parodo ir mūsų požiūrį į pagrindinį moterų vaidmenį visuomenėje. „Eurobarometro“ duomenys atskleidžia, kad net 73 proc. respondentų Lietuvoje sutinka su teiginiu, jog moters vaidmuo yra rūpintis namais ir šeima. Tai yra vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Palyginimui, Švedijoje ir Danijoje su tokiu teiginiu sutinka vos 11-14 proc. atsakiusiųjų. Tai, kaip moterys elgiasi visuomenėje, yra labai glaudžiai susiję su tuo, ko visuomenė iš moterų tikisi: kokias jos pareigas atliks ir kokias funkcijas vykdys,“ – pažymi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.


Vyrams Lietuvoje verkti nepriimtina


T. V. Raskevičius teigia, kad stereotipai Lietuvoje aktyviai veikia ne tik moteris, bet ir vyrus. Tos pačios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai atskleidžia, jog Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, dalis gyventojų – net 34 proc. respondentų – nesutinka su teiginiu, kad vyrams yra priimtina verkti.


„Kai vyrai neverkia, jie randa kitus būdus, kaip išreikšti savo emocijas: geria, važiuoja dideliu greičiu ir pakliūva į avarijas, tarp vyrų Lietuvoje labai didelė savižudybių rizika. Iš esmės tai, kad visuomenė suformuoja griežtus lūkesčius vyrams, atsisuka prieš juos pačius kita medalio puse. Negalėdami paprašyti pagalbos ir pasirodyti silpni, vyrai savo emocijas išreiškia sveikatai ar net gyvybei destruktyviais būdais,“ – teigia T.V. Raskevičius, komentuodamas dar vieną liūdną statistiką.

„Tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis tarp skirtingų lyčių Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europoje ir siekia beveik 10 metų. Taip yra ne todėl, kad vyrai biologiškai determinuoti susinaikinti greičiau, bet todėl, kad šitas neigiamas tendencijas sąlygoja visuomenės lūkesčiai. Tad kai manęs klausia, ar aš esu feministas, visada atsakau teigiamai, nes paprasčiausiai noriu gyventi dešimt metų ilgiau.“


Netradicinės seksualinės orientacijos kolega kelia nepatogumų

Seksualinė orientacija – taip pat dažnai aptariamas diskriminacijos pagrindas Lietuvoje. Lietuva pagal teisinę LGBT asmenų apsaugą užima 34 vietą iš 49 Europos valstybių.

„Šis tyrimas atskleidžia ne visuomenės nuostatas, bet tai, kaip šalyje yra sutvarkyti įstatymai. Situacija mūsų kaimyninėse šalyse šiuo klausimu net blogesnė nei Lietuvoje. Šalis, kur geriausiai saugomos LGBT teisės yra viena mažiausių valstybių Europoje – Malta. Didelę šios šalies dalį užima oro uostas. Taigi, kai šalis yra maža, labai daug ten gyvenančių žmonių vienas kitą pažįsta. Akivaizdu, kad jeigu mes pažįstame įvairių socialinių grupių, tame tarpe ir LGBT, atstovus, neigiamas nusistatymas šios socialinės grupės atžvilgiu mažėja,“ – tendenciją pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.


Ne tokie geri rezultatai matyti lietuvių paklausus, kaip jie jaustųsi, jeigu jų kolega darbe būtų netradicinės seksualinės orientacijos. Net 37 proc. darbuotojų jaustųsi labai nepatogiai: „Šis skaičius kelia susirūpinimą, nes kolegos nėra labai artimo rato žmonės. Žinoma, priklauso nuo darbovietės, bet jeigu dirbame didesnėje įmonėje, kai kurių kolegų galime ir iš veido nepažinti. Palyginimui, tokiose šalyse kaip Olandija, Švedija ar Didžioji Britanija šis rodiklis sudaro vos vieną-tris procentus. Tai rodo, kad neigiamas požiūris į šią socialinę grupę Lietuvoje labai gajus.“

Dar blogesnė situacija išryškėja respondentų paklausus, kaip jie jaustųsi, jeigu jų šeimos narys, pavyzdžiui, sūnus ar dukra, būtų romantiniuose santykiuose su tos pačios lyties asmeniu.

„Žmonių, kurie dėl to jaustųsi nepatogiai, padaugėja iki 70 proc. Europoje daugiau, net 80 proc., nepatenkintų šiuo atveju yra tik Bulgarijoje. Rezultatai tikrai kelia
susirūpinimą“, – pripažįsta T. V. Raskevičius.


Lietuva – viena homogeniškiausių šalių Europoje


Dar vienas aptartas diskriminacijos pagrindas – rasė. Čia turimi omenyje kitos rasės arba kitos odos spalvos asmenys. Dar 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė, jog vienoje darbovietėje lietuviai labiausiai nenorėtų dirbti su romais (48 proc.) ir musulmonais (37 proc.).

„Turime labai tvirtą neigiamą nusistatymą prieš kitų tautybių, rasių ar odos spalvų žmones, nes dažniausiai jų nepažįstame. Lietuva etniškai išlieka viena homogeniškiausių valstybių visoje Europoje ir kitokius žmones mums vis dar sunku priimti“, – teigia specialistas.


Nors rezultatai nedžiugina, T. V. Raskevičius kaip pozityvų ženklą įžvelgia aktyvėjančias diskusijas žmogaus teisių temomis: „Mes, kaip visuomenė, niekada neatsikratysime stereotipų iki galo, bet tomis temomis reikia kalbėti ir jas kritiškai reflektuoti. Stenkimės, kad būtų mažiau susipriešinimo ir susiskaldymo, o daugiau aiškaus iškomunikavimo, kur yra diskriminacijos ribos.“


Įvairius susitikimus ir mokymus, stiprinančius įvairovės kultūrą įmonėje, „Rimi“, kaip Lietuvos Įvairovės chartijos narė, organizuoja ir gegužę, kaip įvairovės mėnesį, švenčia jau antrus metus.

Šiais metais „Rimi“ jungiasi prie Europos Komisijos, kitų chartijos narių, organizacijų iš valstybinio bei nevyriausybinio sektoriaus skelbiamos kampanijos „Gegužė su įvairove“. Jos dalyviai kviečiami dalintis istorijomis bei praktikomis įvairovės ir įtraukties darbo vietoje temomis ir taip didinti visuomenės, darbuotojų ir darbdavių sąmoningumą apie įvairovę, jos naudą ir svarbą bei skatinti lygių galimybių užtikrinimą ir įvairovės valdymą.

Panašūs straipsniai

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Miesto šventės, pramoginiai renginiai, iniciatyvos, džiuginusios jonaviečius karantino metu - visa tai ir dar daugiau yra Jonavos kultūros centro (JKC) darbuotojų darbo vaisius. Kaip sako kultūros sritį kuru...

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kraujo donorystės istorija (I): žmonėms perpildavo gyvūnų kraują, skiesdavo jį pienu, vynu, alumi

Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vi...

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą...

Pernai ir šiemet giminaičiai priglaudė daugiau kaip 600 be tėvų globos likusių vaikų

Pernai ir šiemet giminaičiai priglaudė daugiau kaip 600 be tėvų globos likusių vaikų

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per praėjusius metus ir keturis šių metų mėnesius globa (rūpyba) šeimoje buvo nustatyta 857-iems be tėvų globos likusiems vaikams. Didžiąją ...

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius ...

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų a...

Vaistininkas pastebi: per beveik mėnesį karantino kaukes teisingai dėvėti išmoko ne visi

Vaistininkas pastebi: per beveik mėnesį karantino kaukes teisingai dėvėti išmoko ne visi

Vaistinėms sulaukus šimtatūkstantinių medicininių kaukių siuntų, vaistininkas Marius Lukštaraupis primena, kaip teisingai užsidėti respiratorius ir vienkartines kaukes. Specialistas pastebi, kad nemažai gyve...

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose ...

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus 1

Mitų netrūksta kiekvienoje srityje. Su jais susiduria ir „Regitra“, kurioje retas nėra buvęs, tad ir įvairių istorijų gausu. O ypač – apie vairavimo egzaminus. Taigi, „Regitros“ egzaminuotojas pasakoja, koki...

Viskas apie kasmetines atostogas

Viskas apie kasmetines atostogas

Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti p...

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Šiais metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atliekamos organų transplantacijos operacijos, kurios gelbėja žmonių gyvybes. Per 50 metų iš viso Lietuvoje yra atlikta arti 3 tūkst. ...

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Kovo 11-osios trisdešimtmečiui – specialus grojaraštis

Ruošiantis švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Lietuvos įvaizdžio grupė kartu su Muzikos asociacijos metų apdovanojimais (M.A.M.A.) inicijavo specialaus grojaraščio sudarymą. ...

Humoristo M. Bartuševičiaus senelis ragina neįsileisti anūkų: „Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą“

Humoristo M. Bartuševičiaus senelis ragina neįsileisti anūkų: „Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą“

Karantinas yra psichologinis išbandymas visiems šalies gyventojams, tačiau sunkiausia šiuo metu yra senjorams. Dėl to daugelis jų nesilaiko karantino sąlygų ir varsto prekybos centr...

Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Jonavoje?

Ką 25-asis „Kino pavasaris“ parodys Jonavoje?

Kovo 19 dieną prasidės jubiliejinis 25-asis kino festivalis „Kino pavasaris“. 16-oje Lietuvos miestų festivalį atidarys prancūzų režisierės Alice Winocour drama „Proksima“. Filme pagrindinį vaidmenį sukūrė g...

Lietuvių  kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Lietuvių kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Kas gali būti brangiau už kūdikio lūpomis tariamą žodį „mama“? Tyrą, kaip tik ką po audros išplautas pajūrio gintaras, skambantis lyg širdį smelkianti melodija. Nėra nieko brangesnio. Bent kartą...

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai 1

Elektroninei prekybai karantino metu aplenkus net kalėdinę prekybą, ne ką mažiau išaugo ir siuntų savitarnos terminaluose kiekiai. AB Lietuvos pašto duomenimis, gyventojų naudojimasis terminala...