Triukšmas mūsų aplinkoje – kada jis daro žalą sveikatai

Triukšmas mūsų aplinkoje – kada jis daro žalą sveikatai
BAL 26
2019-04-26 15:10 2019

Šiandien, balandžio 26 d., minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primena apie triukšmo sukeliamą sveikatos riziką, kurios pasekmės gali būti net klausos praradimas. Daugiau kaip 5% pasaulio gyventojų (466 mln. žmonių) turi klausos sutrikimus – 432 mln. suaugusiųjų ir 34 mln. vaikų. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. daugiau nei 900 milijonų žmonių (vienas iš dešimties) dėl triukšmingos aplinkos gali prarasti klausą.

Pasaulyje apie 1,1 milijardui jaunų žmonių (nuo 12 iki 35 metų amžiaus) gresia klausos praradimas dėl triukšmo poveikio poilsio ir pramogų vietose. PSO ekspertai nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 mln. žmonių, kurie turi vidutinio ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių, tarp kurių ir aplinkos triukšmo daroma žala. Jų teigimu, pusės visų klausos praradimo atvejų galima išvengti. Dėl nesprendžiamų problemų, susijusių su klausos praradimu, pasaulyje patiriama 750 milijardų dolerių nuostolių, kuriuos sudaro sveikatos sistemos išlaidos, socialinės išlaidos ir darbingumo praradimo išlaidos. Jau nekalbant apie diskomfortą ir kitas problemas, su kuriomis susiduria tokių problemų turintis žmogus.

Didžiausias susierzinimas – dėl transporto keliamo triukšmo

Vienos anksčiausiai pasireiškiančių organizmo reakcijų į triukšmą – sudirgimas ir sutrikęs miegas. Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Labiausiai žmones erzina oro transporto keliamas triukšmas, mažiausiai – traukinių. Pavyzdžiui, kai triukšmo lygis yra 65 dBA, prognozuojama, kad dėl oro transporto keliamo triukšmo bus 48 proc. sudirgintų žmonių, dėl kelių transporto triukšmo – 35 proc., dėl traukinių triukšmo – 23 proc. Didžiausias susierzinimas pasireiškia dėl didelių triukšmo lygių, kuriuos sukuria pravažiuojantys pavieniai automobiliai. Europos regione, dėl kelių, geležinkelių ar oro transporto triukšmo, vienas iš trijų gyventojų patiria dirginimą dienos metu, o vienas iš penkių – miego trikdymą. Taip pat pastebėta, kad neigiamas požiūris į kitus triukšmo šaltinius (kaimynų, darbo) ir į savo gyvenamąją aplinką padidino dirginimo dėl kelių transporto triukšmo pasireiškimo atvejų skaičių. Pramonės įmonių ir statybinių organizacijų, esančių miese, veiklos keliamas triukšmas taip pat yra vis dar sunkiai sprendžiama problema.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo pobūdžio, poveikio laiko ir trukmės paros laikotarpyje, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Mokslininkai sutaria, kad ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia sveikatos pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą ir sukelia funkcinius nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą.

Veikiant triukšmui sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, sensomotorinių reakcijų greitis, vystosi neurozės, pasikeičia socialinė saviraiška. Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksinės medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė, amžius dažnai lemia sukeliamo efekto dydį. Sumažinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai gali palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka. Didelės įtakos turi ir asmens sugebėjimas įveikti stresą.

Rekomenduojama, kad didžiausias leistinas triukšmo poveikis darbo vietoje neviršytų 85 decibelų, kai dirbama aštuonias valandas per dieną (Lietuvoje didžiausia leistina ribinė ekspozicijos vertė 87 dB(A)). Daugelis jaunuolių naktiniuose klubuose, baruose ir sporto renginiuose dažnai susiduria su aukštesnio lygio negu 85–87 dB(A) garsu. Tokiais atvejais, siekiant nepajusti žalingo poveikio, reikėtų žymiai sumažinti poveikio trukmę. Pavyzdžiui, kai triukšmo lygis yra 100 decibelų, tokioje aplinkoje yra rekomenduojama būti ne daugiau kaip 15 minučių.

Didelis pavojus jauniems

PSO ekspertai nustatė, kad apie 50 % jaunų žmonių (12–35 m., vidutinių ir didelių pajamų šalyse) klauso nesaugaus garso lygio per asmeninius garso įrenginius (pvz. išmaniuosius telefonus). Taip pat apie 40 % jaunų žmonių susiduria su potencialiai žalingais garso lygiais naktiniuose klubuose, diskotekose ir baruose. Apsaugoti savo klausą galima reguliuojant asmeninių garso prietaisų garsą ir ribojant kasdienį jų naudojimą (iki valandos ar mažiau). Taip pat, kiek įmanoma, triukšmingose vietose naudoti triukšmą slopinančias ausines ir stengtis tokiose vietose būti kuo trumpiau. Muzikinių pramogų organizatoriai, privalo užtikrinti saugaus triukšmo lygį, naudoti garso ribotuvus ir, esant galimybei, siūlyti ausų kištukus. Šiuolaikinių garsą skleidžiančių prietaisų gamintojai jau gali kurti asmeninius garso įrenginius su saugos funkcijomis ir pateikti informaciją apie saugaus klausymosi lygius ant platinamų produktų ir / ar šių produktų pakuotės.

Triukšmo matavimai ir skaičiavimai

Siekiant išsiaiškinti koks triukšmo lygis jūsų aplinkoje, tikslinga ištirti ir įvertinti tiek gyvenamąją, tiek darbo aplinką. Atliktų matavimų duomenys padeda specialistams surasti triukšmo priežastis bei parinkti tinkamas priemones, apsaugančias nuo triukšmo. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, pagal Triukšmo valdymo įsatymo nuostatas, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir Lietuvos standartų reikalavimus atlieka triukšmo matavimus.

NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas informuoja, kad 2018 m. Lietuvoje buvo atlikti 4603 triukšmo lygių matavimai (apie 20 % visų fizikinių veiksnių tyrimų), tarp jų transporto ir inžinerinės įrangos. „Triukšmo matavimų padaugėjo 174 matavimais, lyginant su 2017 m. Be to, NVSPL papildomai 2018 m. planuojamai ūkinei veiklai atliko 16 triukšmo lygio prognostinių skaičiavimų (modeliavimų) pagal IMMI triukšmo sklaidos modeliavimo programą,“ – sako M. Urbonas. Šių matavimų tikslas – užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Esant neaiškumams dėl galimo triukšmo poveikio sveikatai ar įtariant, kad jūsų aplinkoje viršijamas leistinas triukšmo lygis, rekomenduojama kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir / ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 

Panašūs straipsniai

Įsibėgėja arbūzų sezonas – įvertinta, ar saugu mėgautis šiomis uogomis

Įsibėgėja arbūzų sezonas – įvertinta, ar saugu mėgautis šiomis uogomis

Arbūzų sezonas Lietuvoje vis ankstėja. Pastaruoju metu šių uogų jau galima įsigyti nuo ankstaus pavasario iki vėlyvo rudens, o kai kuriuose prekybos centruose – ir apskritus metus. Valstybinės maisto ir veterina...

Mėsos keliamas pavojus sveikatai – gerokai perdėtas

Mėsos keliamas pavojus sveikatai – gerokai perdėtas

Naujas tyrimas rodo, kad dešrų, maltos mėsos, kepsnių ir visų kitų rūšių raudonos ar perdirbtos mėsos atsisakymas yra tik laiko švaistymas. Kanados mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad lig šiol pateikti įro...

Pasaulinė rankų plovimo diena - švarios rankos visiems!

Pasaulinė rankų plovimo diena - švarios rankos visiems!

Spalio 15 d. pažymima Pasaulinė rankų plovimo diena, kurios šių metų šūkis „Švarios rankos visiems“. Pažymint šią dieną, siekiama atkreipti dėmesį į rankų higienos būklę bei didinti supratimą apie rankų higi...

Pirmą kartą Jonavoje – Ajurvedos mokslo pristatymas

Pirmą kartą Jonavoje – Ajurvedos mokslo pristatymas 1

Šį ketvirtadienį Jonavos sporto arenoje pirmą kartą bus pristatyta Ajurveda – mokslas apie esminius sveikatos pagrindus. Kartu su Ajurvedos konsultantė Leonora Veličkienė ugdysime kasdieninius įpr...

Žinomos moterys ryžosi unikaliam sveikos gyvensenos iššūkiui

Žinomos moterys ryžosi unikaliam sveikos gyvensenos iššūkiui

Sveikai gyventi yra ne tik naudinga, madinga, prasminga, bet ir gera! Tuo įsitikino sveikesnio gyvenimo būdo pokyčiams pasiryžusios unikalaus Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto projekto „Sveikai gyve...

Šiandien Jonavoje – padidėjusi oro tarša

Šiandien Jonavoje – padidėjusi oro tarša 1

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad dėl nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija miestų aplinkos ore yra padidėjusi. Oro užterštumo padidėjimui d...

Siūloma, kad parduotuvėse tabako gaminiai nebebūtų matomi

Siūloma, kad parduotuvėse tabako gaminiai nebebūtų matomi

Siekiant mažinti priklausomybę nuo tabako ir jo sukeliamą žalą sveikatai, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga įregistravo siūlymą, kad nuo kitų metų gegužės apie galimybę įsigyti tabako ga...

Nesaugiai atliekamos tatuiravimo paslaugos gali kelti grėsmę sveikatai

Nesaugiai atliekamos tatuiravimo paslaugos gali kelti grėsmę sveikatai

Tatuiravimo paslaugos – vienos pavojingiausių grožio paslaugų procedūrų, kadangi jų metu tiesiogiai skverbiamasi į odą.  Šios paslaugos turi būti atliekamos itin kokybiškai ir saugiai, nes  nesilaikant sveikatos...

Jonavoje padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

Jonavoje padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

Šiandien, rugsėjo 27 d., 9.30 val. duomenimis, Jonavoje užterštumas kietosiomis dalelėmis  (KD10) pakilęs iki vidutinio lygio – jų koncentracija ore sudaro 31,35 μg/m3. Kai skelbiamas vidutinis oro užter...

Netinkama mityba ar vaistai – kas labiausiai kenkia kepenims?

Netinkama mityba ar vaistai – kas labiausiai kenkia kepenims?

Kaip gyvename, ką valgome ar kokiais žalingais įpročiais nuodijame savo organizmą puikiai atspindi kepenys. Mūsų šalyje vis dar gajus mitas, kad labiausiai kepenis „ėda“ vaistai, tačiau statistika rodo ką kita. ...

Vėžiniai susirgimai – kas darbe rizikuoja labiausiai?

Vėžiniai susirgimai – kas darbe rizikuoja labiausiai?

Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe – 80 tūkst. šių žmonių miršta. Vykdant Europos saugių darbo vietų kampani...

Birželis – palankus mėnuo profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą

Birželis – palankus mėnuo profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad 1 kartą per metus būtina pasirūpinti profilaktiniu vaiko sveikatos patikrinimu. Taip pat svarbu nepamiršti ir efektyviausios apsaugos nuo vakcin...

Galimybė įmonių darbuotojams dalyvauti Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo veikloje

Galimybė įmonių darbuotojams dalyvauti Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo veikloje

Spalio 14 dieną Jonavoje pradėti vykdyti mokymai „Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams“, kuriuos organizuoja Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai....

Pilvinio nutukimo pavojai: nuo sutrikusios organų veiklos iki mirties rizikos

Pilvinio nutukimo pavojai: nuo sutrikusios organų veiklos iki mirties rizikos

Antsvoris ir nutukimas yra vienas rimčiausių XXI a. iššūkių visuomenės sveikatai Europos regione, kuriame per du pastaruosius dešimtmečius nutukimo paplitimas išaugo tris kartus – ES šalyse kas antras gyventojas...

Patvirtintas skubiosios medicinos pagalbos paramediko kompetencijų aprašas

Patvirtintas skubiosios medicinos pagalbos paramediko kompetencijų aprašas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apibrėžė skubiosios medicinos pagalbos paramediko teises, pareigas, profesines kompetencijas ir atsakomybes. Šie specialistai turėtų padidinti greitosios ir skubiosios medici...

Svarbi informacija dėl ranitidino

Svarbi informacija dėl ranitidino 1

Dažniausiai užduodami klausimai dėl vaistų, savo sudėtyje turinčių veikliosios medžiagos ranitidino: 1. Kokioms ligoms gydyti skirti vaistai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos ranitidino?...