Tyrimas: 76 proc. šalies gyventojų drovisi prašyti pagalbos susidūrę su skaitmenine aplinka

Tyrimas: 76 proc. šalies gyventojų drovisi prašyti pagalbos susidūrę su skaitmenine aplinka
SPA 20
2019-10-20 09:40 2019

Vien jungtis prie interneto leidžiančių aktyvių SIM kortelių Lietuvoje daugiau nei pačių gyventojų. Nepaisant to, net 76 proc. šalies gyventojų vengia klausti bei prašyti pagalbos, jei susiduria su sunkumais naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis. Netikėta, bet nejaukiausiai tokiose situacijose jaučiasi būtent didmiesčių gyventojai, be to, gajus įprotis patarimo pirmiausiai ieškoti artimoje aplinkoje – tik 12 proc. visų respondentų kreipiasi į informacijos technologijų (IT) profesionalus. 

Tokius duomenis atskleidė rugsėjo mėnesį asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie gyventojų elgseną ir įpročius internete. 

Baimė klausti – skaitmeninės atskirties sąlyga 

Vieno iš projektą „Prisijungusi Lietuva” įgyvendinančių partnerių, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė aptardama tyrimo rezultatus teigė, kad tokie rezultatai nustebino. 

„Atliktas tyrimas atskleidžia ryškų kartų skirtumą. 56 proc. šalies gyventojų savo skaitmeninius įgūdžius vertina puikiai ar gerai. Dažniausiai tai didesnių miestų 18-35 m. amžiaus žmonės. Tuo tarpu vyresni žmonės naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis dažnai patiria stresą, o pagalbos ieškoti drovisi. Esu tikra, kad situacija gali keistis ir būtent todėl projektas „Prisijungusi Lietuva“  pradeda komunikacinę kampaniją „Man ne gėda klausti“, kuria skatinsime žmones drąsiau ieškoti pagalbos, klausti su skaitmeninėmis žiniomis  susijusių klausimų ir atrasti projekto metu vykstančius nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus visose šalies viešosiose bibliotekose“,  – pristatydama tyrimo rezultatus sakė asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė. 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiemet antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 2,94 mln. SIM kortelių, kuriomis teiktos interneto prieigos paslaugos (GPRS/EDGE, UMTS, UMTS HSDPA, LTE). Statistikos departamentas skaičiuoja, kad šiemet liepos 1 dieną šalyje gyveno 2,79 mln. nuolatinių gyventojų. 

„Be jokių abejonių, Lietuvoje turime tikrai labai gerą infrastruktūrą, viešojo interneto prieinamumas šalyje puikiai išplėtotas. Tai patvirtina ir Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas DESI, kuriame Lietuva užima 14 vietą iš 28 ES šalių. Tačiau tobulėti tikrai yra kur – 10 proc. šalies gyventojų pripažįsta nesinaudojantys skaitmeninėmis technologijomis, o iškilus klausimams apskritai tik 12 proc. kreipiasi į IT specialistus, kurie „sausu“ rezultatu pralaimi šeimos nariams. Pastarųjų pagalbos teiraujasi net 34 proc. respondentų, susidūrusių su klausimais naudojant išmaniuosius įrenginius“,  – problemos mastą apibendrino Informacinės visuomenės plėtros komiteto Vertinimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas. 

Pasak jo, visose šalies bibliotekose vykstantys nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai skirti ne vien skaitmeninei atskirčiai mažinti, bet ir burti aktyvią informacinėmis technologijomis besinaudojančių žmonių bendruomenę. 

Planuose – 100 tūkst. naujų vartotojų 

„Prisijungusios Lietuvos“ atstovų teigimu, situacija Lietuvoje artimiausiu metu turėtų keistis iš esmės – planuojama, kad per trejus metus bibliotekose skaitmeninio raštingumo žinias įgis ir tobulins 100 tūkst. žmonių. Mokymuose per septynis mėnesius jau apsilankė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus moterys. 

„Mokymai vyksta visoje šalyje, tad matome, kad dažniau registruojasi mažesnių miestų, vyresnio amžiaus moterys. Tuo tarpu vyrai ir didžiųjų miestų atstovai į bibliotekas vis dar užsuka rečiau. Tačiau šią tendenciją patvirtina ir tyrimo duomenys – abiem šioms grupėms klausti ir prašyti pagalbos sunkiausia“,  – sako L. Križinauskienė. 

Pasak jos, nors mokymų geografija apima visą šalį – pagal besimokančius pirmauja Šiaulių miesto, Panevėžio miesto ir Kauno r. savivaldybės. 

RRT direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė teigė, jog ypač svarbu, kad internetu būtų naudojamasi saugiai ir atsakingai, o apie galimus pažeidimus, netinkamą turinį ar informaciją būtų pranešama atsakingoms institucijoms. 

„RRT yra įsteigusi karštąją liniją „Švarus internetas“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą neteisėtą, nepilnamečiams žalingą informaciją. 2018 m. gavome 3149 pranešimus apie internete aptiktą vaikų seksualinį išnaudojimą, skaitmenines patyčias, nesantaikos kurstymą, pornografinį ir kitą žalingą turinį. Todėl iniciatyva „Man ne gėda klausti“ skatiname ne tik klausti, bet ir išdrįsti pranešti apie neigiamą patirtį, su kuria susiduria dažnas interneto vartotojas“, ‒ kviečia I. Žilionienė. 

Priemonių bei informacijos, kaip atpažinti netinkamą turinį, saugiai ir atsakingai elgtis internete, specialistų teigimu, apstu. 

„Esame sukūrę interneto svetainę www.esaugumas.lt, kurioje rasite įvairių naudingų patarimų, pranešimų, mokomųjų vaizdo filmukų. Ši svetainė ‒ tarsi „pirmosios pagalbos” rinkinys tiems, kurie susiduria su neaiškiomis situacijomis internete ar tiesiog nori išmokti skaitmeninio saugumo pagrindų“,  ̶  sako I. Žilionienė. 

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko rugsėjo 19-28 d., joje dalyvavo 1012 18-75 metų gyventojų. Pateikiame dar keletą apklausos metu sužinotų įdomių faktų. 

  1. Net 8,5 proc. vadovų patvirtino, kad gėdijasi prašyti pagalbos su išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu. Tai didžiausia dalis, palyginti su kitomis grupėmis.
  2.  Nesinaudojančių moderniosiomis technologijomis yra visur. Didmiesčiuose tokių žmonių yra 7 proc., mažesniuose miestuose – 9 proc., kaimuose – 12,5 proc.
  3. Ieškantys pagalbos vyrai labiausiai pasitiki savo jėgomis – 25 proc. atsakymų patys ieško internete. Taip elgiasi tik 14 proc. moterų.
  4. IT specialistais labiausiai pasitikima regionuose: 15 proc. mažesniuose miestuose ir 14 proc. kaimo  vietovėse. Didmiesčiuose jų patarimo prašo 8 proc. gyventojų.
  5. Kuo žemesnis išsilavinimas, tuo prastesni naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais įgūdžiai. Net 19 proc. vidurinės mokyklos nebaigusių gyventojų nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt) 

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas

Panašūs straipsniai

Atlikta gyventojų apklausa apie taršių automobilių apmokestinimą

Atlikta gyventojų apklausa apie taršių automobilių apmokestinimą

Aplinkos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ spalio mėnesį atliko šalies gyventojų apklausą, skirtą išsiaiškinti visuomenės požiūrį į siūlomą nustatyti auto...

Registrų centras į elektroninę erdvę perkels 130 mln. dokumentų

Registrų centras į elektroninę erdvę perkels 130 mln. dokumentų

130 mln. dokumentų lapų, kuriuos sudėjus vieną šalia kito nusidriektų beveik 25 kilometrų ilgio eilė, bus perkelti į elektroninę erdvę. Registrų centras pradeda aktyvias technologinio sprendimo paieškas - pa...

„Sodra“: iki liepos pabaigos kaupiantys pensijai gali pasididinti kaupimo tarifą

„Sodra“: iki liepos pabaigos kaupiantys pensijai gali pasididinti kaupimo tarifą

  „Sodra“ primena: gyventojai, kaupiantys II pakopos pensijų kaupimo fonde, iki liepos pabaigos gali pasididinti kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc. ir gauti didesnę valstybės paskatą....

Esame „tvarkingai“ drąsūs, trūksta tik drąsos – visuomenės nuomonės tyrimas

Esame „tvarkingai“ drąsūs, trūksta tik drąsos – visuomenės nuomonės tyrimas

Tik kas penktas Lietuvos gyventojas yra linkęs visada drąsiai reikšti savo nuomonę viešose diskusijose. Jaunimas dvigubai dažniau nei kitos amžiaus grupės linkęs nuomonę reikšti nedrąsiai ir esant galimybei, sus...

Visuomenės apklausa: iškreipti lūkesčiai moterims gali paskatinti smurtą

Visuomenės apklausa: iškreipti lūkesčiai moterims gali paskatinti smurtą

Gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvoje vis dar priimtina manyti, jog žmona turi pareigą paklusti savo vyrui. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Mintautės Jurkutės teigimu, visuomenė suvokia m...

Intriga baigėsi: Lietuva išsirinko prezidentą

Intriga baigėsi: Lietuva išsirinko prezidentą 4

Baigėsi antrasis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų turas. Nors suskaičiuoti ne visi balsai, abejonių nelieka - laimėjo Gitanas Nausėda. Pirminius rezultatus jau pateikė 1521 rinkimų apylinkė ...

Atsisakius trumpųjų skubios pagalbos numerių liks pagrindinis – 112

Atsisakius trumpųjų skubios pagalbos numerių liks pagrindinis – 112

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos teiktoms nutarimo dėl pagalbos tarnybų trumpųjų telefono numerių administravimo projekto pataisoms, kuriomis numatoma palaipsniui atsisakyti skubiosios pagalbos tar...

Kas antras lietuvis sutiktų mokėti daugiau mokesčių, bet tik su viena sąlyga

Kas antras lietuvis sutiktų mokėti daugiau mokesčių, bet tik su viena sąlyga

Lietuvai stengiantis mažinti šešėlį ir gerinti pajamų surinkimą į biudžetą, net kas antras šalies gyventojas teigia, kad sutiktų mokėti daugiau mokesčių, tačiau su labai konkrečia sąlyga – mainais už didesnę...

Nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje augo ir rugpjūtį

Nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje augo ir rugpjūtį

Naujausi Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad registruotas nedarbas Jonavos rajono savivalybės teritorijoje per rugpjūtį padidėjo 0,1 proc. ir mėnesio pabaigoje siekė 11, 5 proc. Prieš metus nedarbas šioje t...

„Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio

„Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio

Kone pusė daugiabučių gyventojų užliejimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju neturėtų galimybės operatyviai susisiekti su kaimynais, nes tiesiog neturi jų telefonų numerių, parodė didžiausios draudimo bendro...

Registruotas nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje per spalį dar sumažėjo

Registruotas nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje per spalį dar sumažėjo

Praėjusį mėnesį skelbta, kad registruotas nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje per rugsėjo mėnesį...

Sausio – birželio mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo prognozuotąsias

Sausio – birželio mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo prognozuotąsias

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. pirmų šešių mėnesių pajamos sudarė  5 344,0 mln. eurų, t.y. gauta 3,4 proc. (17...

Nedarbas Jonavos rajone toliau auga

Nedarbas Jonavos rajone toliau auga 1

Užimtumo tarnybos paskelbti duomenys rodo, kad nedarbas Jonavos rajone per liepos mėnesį išaugo dar 0,2 proc. ir dabar siekia 11,4 proc. Situacija Jonavos rajone Liepos...

Finansų ministerijos rudens makroekonomikos prognozė 2019–2022 metams

Finansų ministerijos rudens makroekonomikos prognozė 2019–2022 metams

Finansų ministerija atnaujino ekonominės raidos scenarijų 2019–2022 metams – numatomas Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimas, vartojimą palaikys stipri gyventojų perkamoji galia, ...

Registruotas nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje sumažėjo

Registruotas nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje sumažėjo

Kaip rodo Užimtumo tarnybos skelbiami duomenys, registruotas nedarbas Jonavos rajono savivaldybėje per rugsėjo mėnesį sumažėjo 0,4 proc. ir mėnesio pabaigoje siekė 11,1 proc. Per mėnesį Užimtumo ...

Kiekvienam Lietuvos gyventojui numatomos elektroninio pristatymo dėžutės, skirtos bendrauti su valdžios institucijomis

Kiekvienam Lietuvos gyventojui numatomos elektroninio pristatymo dėžutės, skirtos bendrauti su valdžios institucijomis

Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienas Lietuvos gyventojas turės savo oficialų elektroninio pašto adresą – elektroninio pristatymo dėžutę, skirtą bendrauti su valdžios institucijomis ir įstaigomis. Numatoma, kad...