Tyrimas: 76 proc. šalies gyventojų drovisi prašyti pagalbos susidūrę su skaitmenine aplinka

Tyrimas: 76 proc. šalies gyventojų drovisi prašyti pagalbos susidūrę su skaitmenine aplinka
SPA 20
2019-10-20 10:40 2019

Vien jungtis prie interneto leidžiančių aktyvių SIM kortelių Lietuvoje daugiau nei pačių gyventojų. Nepaisant to, net 76 proc. šalies gyventojų vengia klausti bei prašyti pagalbos, jei susiduria su sunkumais naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis. Netikėta, bet nejaukiausiai tokiose situacijose jaučiasi būtent didmiesčių gyventojai, be to, gajus įprotis patarimo pirmiausiai ieškoti artimoje aplinkoje – tik 12 proc. visų respondentų kreipiasi į informacijos technologijų (IT) profesionalus. 

Tokius duomenis atskleidė rugsėjo mėnesį asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie gyventojų elgseną ir įpročius internete. 

Baimė klausti – skaitmeninės atskirties sąlyga 

Vieno iš projektą „Prisijungusi Lietuva” įgyvendinančių partnerių, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė aptardama tyrimo rezultatus teigė, kad tokie rezultatai nustebino. 

„Atliktas tyrimas atskleidžia ryškų kartų skirtumą. 56 proc. šalies gyventojų savo skaitmeninius įgūdžius vertina puikiai ar gerai. Dažniausiai tai didesnių miestų 18-35 m. amžiaus žmonės. Tuo tarpu vyresni žmonės naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis dažnai patiria stresą, o pagalbos ieškoti drovisi. Esu tikra, kad situacija gali keistis ir būtent todėl projektas „Prisijungusi Lietuva“  pradeda komunikacinę kampaniją „Man ne gėda klausti“, kuria skatinsime žmones drąsiau ieškoti pagalbos, klausti su skaitmeninėmis žiniomis  susijusių klausimų ir atrasti projekto metu vykstančius nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus visose šalies viešosiose bibliotekose“,  – pristatydama tyrimo rezultatus sakė asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė. 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiemet antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 2,94 mln. SIM kortelių, kuriomis teiktos interneto prieigos paslaugos (GPRS/EDGE, UMTS, UMTS HSDPA, LTE). Statistikos departamentas skaičiuoja, kad šiemet liepos 1 dieną šalyje gyveno 2,79 mln. nuolatinių gyventojų. 

„Be jokių abejonių, Lietuvoje turime tikrai labai gerą infrastruktūrą, viešojo interneto prieinamumas šalyje puikiai išplėtotas. Tai patvirtina ir Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas DESI, kuriame Lietuva užima 14 vietą iš 28 ES šalių. Tačiau tobulėti tikrai yra kur – 10 proc. šalies gyventojų pripažįsta nesinaudojantys skaitmeninėmis technologijomis, o iškilus klausimams apskritai tik 12 proc. kreipiasi į IT specialistus, kurie „sausu“ rezultatu pralaimi šeimos nariams. Pastarųjų pagalbos teiraujasi net 34 proc. respondentų, susidūrusių su klausimais naudojant išmaniuosius įrenginius“,  – problemos mastą apibendrino Informacinės visuomenės plėtros komiteto Vertinimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas. 

Pasak jo, visose šalies bibliotekose vykstantys nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai skirti ne vien skaitmeninei atskirčiai mažinti, bet ir burti aktyvią informacinėmis technologijomis besinaudojančių žmonių bendruomenę. 

Planuose – 100 tūkst. naujų vartotojų 

„Prisijungusios Lietuvos“ atstovų teigimu, situacija Lietuvoje artimiausiu metu turėtų keistis iš esmės – planuojama, kad per trejus metus bibliotekose skaitmeninio raštingumo žinias įgis ir tobulins 100 tūkst. žmonių. Mokymuose per septynis mėnesius jau apsilankė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus moterys. 

„Mokymai vyksta visoje šalyje, tad matome, kad dažniau registruojasi mažesnių miestų, vyresnio amžiaus moterys. Tuo tarpu vyrai ir didžiųjų miestų atstovai į bibliotekas vis dar užsuka rečiau. Tačiau šią tendenciją patvirtina ir tyrimo duomenys – abiem šioms grupėms klausti ir prašyti pagalbos sunkiausia“,  – sako L. Križinauskienė. 

Pasak jos, nors mokymų geografija apima visą šalį – pagal besimokančius pirmauja Šiaulių miesto, Panevėžio miesto ir Kauno r. savivaldybės. 

RRT direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė teigė, jog ypač svarbu, kad internetu būtų naudojamasi saugiai ir atsakingai, o apie galimus pažeidimus, netinkamą turinį ar informaciją būtų pranešama atsakingoms institucijoms. 

„RRT yra įsteigusi karštąją liniją „Švarus internetas“, kurioje galima pranešti apie internete aptiktą neteisėtą, nepilnamečiams žalingą informaciją. 2018 m. gavome 3149 pranešimus apie internete aptiktą vaikų seksualinį išnaudojimą, skaitmenines patyčias, nesantaikos kurstymą, pornografinį ir kitą žalingą turinį. Todėl iniciatyva „Man ne gėda klausti“ skatiname ne tik klausti, bet ir išdrįsti pranešti apie neigiamą patirtį, su kuria susiduria dažnas interneto vartotojas“, ‒ kviečia I. Žilionienė. 

Priemonių bei informacijos, kaip atpažinti netinkamą turinį, saugiai ir atsakingai elgtis internete, specialistų teigimu, apstu. 

„Esame sukūrę interneto svetainę www.esaugumas.lt, kurioje rasite įvairių naudingų patarimų, pranešimų, mokomųjų vaizdo filmukų. Ši svetainė ‒ tarsi „pirmosios pagalbos” rinkinys tiems, kurie susiduria su neaiškiomis situacijomis internete ar tiesiog nori išmokti skaitmeninio saugumo pagrindų“,  ̶  sako I. Žilionienė. 

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko rugsėjo 19-28 d., joje dalyvavo 1012 18-75 metų gyventojų. Pateikiame dar keletą apklausos metu sužinotų įdomių faktų. 

  1. Net 8,5 proc. vadovų patvirtino, kad gėdijasi prašyti pagalbos su išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu. Tai didžiausia dalis, palyginti su kitomis grupėmis.
  2.  Nesinaudojančių moderniosiomis technologijomis yra visur. Didmiesčiuose tokių žmonių yra 7 proc., mažesniuose miestuose – 9 proc., kaimuose – 12,5 proc.
  3. Ieškantys pagalbos vyrai labiausiai pasitiki savo jėgomis – 25 proc. atsakymų patys ieško internete. Taip elgiasi tik 14 proc. moterų.
  4. IT specialistais labiausiai pasitikima regionuose: 15 proc. mažesniuose miestuose ir 14 proc. kaimo  vietovėse. Didmiesčiuose jų patarimo prašo 8 proc. gyventojų.
  5. Kuo žemesnis išsilavinimas, tuo prastesni naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais įgūdžiai. Net 19 proc. vidurinės mokyklos nebaigusių gyventojų nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt) 

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas

Panašūs straipsniai

Nauja nemokama skaitmeninė priemonė padės vaikams mokytis saugiai elgtis kelyje

Nauja nemokama skaitmeninė priemonė padės vaikams mokytis saugiai elgtis kelyje

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) pristato inovatyvią skaitmeninę mokymo(si) priemonę – Eismopolis. Ši virtuali mokymo(s...

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo

Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinima...

Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės

Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės

Šių metų Kalėdoms gyventojai žada išleisti daugiau nei ankstesniais metais. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo 2016-ųjų metų du kartus iki 20 proc. padaugėjo gyven...

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams

Lietuvoje jau savaitę dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės paskelbta ekstremali situacija, identifikuotas vienas virusu užsikrėtęs asmuo. Tai lemia, kad gyventojams kyla vis daugiau klausimų, susijusių ne tik...

Jonavos viešoji biblioteka kviečia dalyvauti Saugesnio interneto savaitėje 2020 ir dalijasi naujausio tyrimo rezultatais: reikšmingai gerėja Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas

Jonavos viešoji biblioteka kviečia dalyvauti Saugesnio interneto savaitėje 2020 ir dalijasi naujausio tyrimo rezultatais: reikšmingai gerėja Lietuvos gyventojų skaitmeninis raštingumas

Saugesnio interneto savaitė, kas tai? Saugesnio interneto diena (Safer internet day), tai daugelyje pasaulio šalių minima iniciatyva, kuri tapo svarbiu įvykiu informacinio raštingumo kal...

VERT: kovo mėn. vidutinė šilumos kaina 18 proc. mažesnė nei pernai

VERT: kovo mėn. vidutinė šilumos kaina 18 proc. mažesnė nei pernai

Vidutinė šilumos kaina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,49 ct/kWh (be PVM). Palygin...

Visos naujovės – vienoje vietoje: kas 2020 metais keičiasi neįgaliesiems

Visos naujovės – vienoje vietoje: kas 2020 metais keičiasi neįgaliesiems

Nuo 2020 metų įsigaliojo sprendimai, kurie gali būti aktualūs negalią turintiems vaikams, dirbantiesiems ar pensinio amžiaus žmonėms: paaugo kai kurios išmokos, keičiasi įdarbinimo rėmimo tvarka bei reikalav...

Pirmą kartą po 28-erių metų Lietuvoje – kukliai, bet daugiau nuolatinių gyventojų

Pirmą kartą po 28-erių metų Lietuvoje – kukliai, bet daugiau nuolatinių gyventojų

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. ...

Užimtumo tarnyba turi savo paaiškinimą, kodėl Jonavoje nuolat auga registruoto nedarbo rodiklis

Užimtumo tarnyba turi savo paaiškinimą, kodėl Jonavoje nuolat auga registruoto nedarbo rodiklis

Kaip rodo viešai skelbiami Užimtumo tarnybos duomenys, 2020 m. kovo 1 d. Jonavos raj. savivaldybėje darbo ieškojo 3,1 tūkst. asmenų, t. y. 117 asmenų arba 3,9 proc. daugiau nei vasario 1 d.  Iš jų – 51,1 pro...

Lietuvos gyventojų nuomonė apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką

Lietuvos gyventojų nuomonė apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką

Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, kai įsigaliojo nauji prekybos alkoholiu apribojimai, vis netyla šių ribojimų vertinimai įvairiuose formatuose. Diskutuoja ir visuomenė, ir politikai. ...

Naudingos nuorodos gamtos pažinimui

Naudingos nuorodos gamtos pažinimui

Atėjęs pavasaris žadina gamtos ilgesį, bet kol rekomenduojama likti namuose, siūlome gamtos pažinimo džiaugsmą atrasti virtualioje erdvėje. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) dalijasi nuo...

Automobilių padangos – plastiko teršėjas, apie kurį niekada nepagalvotumėte

Automobilių padangos – plastiko teršėjas, apie kurį niekada nepagalvotumėte

Senos padangos, kurios nepatenka į perdirbimą ar energijai gauti, dažniausiai atsiduria sąvartynuose ar kitose nuošalesnėse vietose ir jose suyra tik per 120-140 metų. Naujausi tyrimai atskleidė, kad automob...

Registrų centras: būsto rinka nemažina augimo tempų, senos statybos būstas brangsta, naujos - pinga

Registrų centras: būsto rinka nemažina augimo tempų, senos statybos būstas brangsta, naujos - pinga

Trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. eurų - 13 proc. daugiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir 8 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį (ba...

Finansiškai nukentėjusiems paskolų turėtojams – papildomos išlygos

Finansiškai nukentėjusiems paskolų turėtojams – papildomos išlygos 1

Gyventojai, kurie neteko darbo arba ne mažiau nei trečdalio įprastai gaunamų pajamų, tačiau turi būsto ar vartojimo paskolą, gali kredito davėjo prašyti atidėti įmokų mokėjimą 3 mėnesiams. Tai numatyta nauju...

Lietuva „užsidaro“: stabdomas ugdymo procesas, atšaukiami beveik visi renginiai

Lietuva „užsidaro“: stabdomas ugdymo procesas, atšaukiami beveik visi renginiai 2

Nuo kovo 13 d. 7 val. iki 27 d. visose švietimo įstaigose stabdomas ugdymo procesas - nuo vaikų lopšelių / darželių iki aukštųjų mokyklų, kolegijų, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks neformalio...

E. sveikatos plėtra: patogiau pacientams, daugiau galimybių specialistams

E. sveikatos plėtra: patogiau pacientams, daugiau galimybių specialistams

Registrų centro tvarkoma E. sveikatos sistema, kuriai dydžiu neprilygsta jokia kita šalyje veikianti informacinė sistema, netrukus taps daug patogesne gyventojams, o įdiegtos nau...