Tyrimas: kiek turto yra sukaupę gyventojai ir kokia yra turto nelygybė Lietuvoje

Tyrimas: kiek turto yra sukaupę gyventojai ir kokia yra turto nelygybė Lietuvoje
LIE 14
2020-07-14 09:56 2020

Lietuvos istorijoje iki šiol nėra vertintas viso namų ūkių turto pasiskirstymas. Dalinę informaciją apie turtą Lietuvoje pateikia visuomenėje populiarūs turtingiausių Lietuvos piliečių sąrašai, dalį informacijos apie gyventojų finansines santaupas turi komerciniai bankai, tam tikrus nekilnojamojo turto sąrašus ir vertes kaupia Registrų centras, tačiau visapusės reprezentatyvios informacijos apie bendrą Lietuvos gyventojų turtą (tiek finansinį, tiek nefinansinį) iki šiol nebuvo. Lietuvos bankas pirmą kartą dalyvavo europiniame Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrime (Household Finance and Consumption Survey) ir apklausos būdu surinko detalius duomenis bei įvertino tiek Lietuvos namų ūkių valdomą turtą, tiek jo pasiskirstymą. Įvairūs duomenų pjūviai atskleidžia įdomius ir kiek netikėtus pirminius rezultatus.

Komentuoja Karolis Bielskis, Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vyresnysis ekonomistas

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos namų ūkiai turi sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. Eur vertės turto. Tai maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį (229,2 tūkst. Eur). Tokie rezultatai neatrodo stebinantys, nes praėjusio amžiaus antrojoje pusėje gyventojai senosiose Europos Sąjungos šalyse turtą kaupė rinkos ekonomikos, o Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse – planinės ekonomikos sąlygomis.

Surinktų duomenų detalumas leidžia ne tik susidaryti gana tikslų namų ūkių finansų bei turto visumos vaizdą, bet ir įvertinti turto nelygybę šalyje. Gauti rezultatai rodo, kad Lietuva yra tarp mažiausią turto nelygybės rodiklį turinčių Europos šalių. Vienas populiariausių nelygybės matavimo vienetų, Gini koeficientas, nustatytas Lietuvos duomenų pagrindu, siekia 0,589. Euro zonos šalių turto Gini koeficientas ­sudaro 0,695, o didesnis rodiklis parodo didesnę nelygybę.

Detalūs tyrimo duomenys atskleidžia ir daugiau netikėtų rezultatų. Turto pasiskirstymas rodo, kad 40 proc. neturtingiausių namų ūkių Lietuvoje turi sukaupę daugiau turto nei 40 proc. neturtingiausių namų ūkių daugelyje kitų Europos šalių. Antai vidutinis Lietuvos namų ūkis, patenkantis tarp 20 proc. neturtingiausiųjų, yra sukaupęs 8,5 tūkst. Eur grynojo turto, o vidutinio euro zonos šalių namų ūkio, patenkančio irgi į 20 proc. neturtingiausiųjų, grynojo turto balansas yra neigiamas (t.y. tokio namų ūkio įsiskolinimai yra didesni nei turimo turto vertė) ir sudaro –4,5 tūkst. Eur.

Dar vienas faktas, kuris išskiria Lietuvą iš kitų Europos šalių, – nedidelė dalis (10,4 proc.) namų ūkių, kurie yra įsigiję būstą su paskola. Tačiau didelė yra dalis namų ūkių (82,8 proc.), kurie turi be paskolos įsigytą nuosavą būstą. Kiti 6,8 proc. neturi nuosavo būsto. Tai reiškia, kad net 4 iš 5 namų ūkių Lietuvoje didesnę savo pajamų dalį gali skirti išlaidoms arba taupymui, nes jiems nereikia mokėti nuomos ar paskolos ir jos mokesčių. Euro zonoje vidutiniškai tik 39,8 proc. namų ūkių turi nuosavą būstą, įsigytą be paskolos, o 20,5 proc. jį yra įsigiję su paskola.

Grynojo turto sudėtis ir įtaka turto nelygybei šalyje

Vertinant Europos šalių duomenis matyti, kad didesnė dalis turto sukaupiama nekilnojamojo turto forma. Ši tendencija itin atsiskleidžia ir Lietuvoje – joje net 93,2 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, ir tai yra didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių. Vienas mažiausių yra Vokietijos rodiklis – joje tik 43,9 proc. šeimų gyvena nuosavame būste. Bendras euro zonos rodiklis sudaro 60,2 proc. Nefinansinio turto svarbą rodo faktas, kad 81,7 proc. viso gyventojų turto Lietuvoje sukaupta nekilnojamojo turto forma, o finansinis turtas tesudaro 4,3 proc. viso turto (kitas turtas – verslas ar automobiliai). Euro zonoje vidutiniškai 67,6 proc. gyventojų turto yra nekilnojamasis turtas, o finansinis turtas sudaro 19,1 proc. Taigi, nefinansinio turto dominavimas ir santykinai tolygesnis jo pasiskirstymas yra pagrindinės prielaidos, kad Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje.

Reikšmingesnė finansinio turto vertė yra susijusi su papildomu pensijos kaupimu ar gyvybės investiciniu draudimu. Valstybės skatinamoje II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja kas antras šalies namų ūkis, jis vidutiniškai yra sukaupęs per 6 tūkst. Eur. Pensijų kaupimo III pakopoje, kurią sudaro privatus pensijų kaupimas ar gyvybės investicinis draudimas, dalyvauja kur kas mažiau – tik apie 9 proc. gyventojų. Šis rodiklis gerokai nusileidžia euro zonos vidurkiui – euro zonoje turtą tokiu būdu kaupia 28,4 proc. namų ūkių. Vertinant vertes matyti, kad Lietuvos gyventojų turimų finansinių produktų (III pakopos pensinio kaupimo ar gyvybės investicinio draudimo) vertės siekia apie 6,4 tūkst. Eur, o euro zonos – apie 14 tūkst. Eur. II pensijų pakopoje sukauptas turtas yra santykinai nedidelis (apie 4 mlrd. Eur). Palyginti, socialinės apsaugos pensijų sistemos kaupiamų ar sukauptų senatvės pensijų teisės Lietuvoje, pagal nacionalinių sąskaitų duomenis, yra didesnės nei 80 mlrd. Eur, tačiau turimi duomenys nesuteikia galimybės jų priskirti kiekvienam namų ūkiui, todėl ši turto dalis rezultatuose neatsispindi, tyrime dalyvaujančių šalių turto pagal ją palyginti negalima.

Europos šalys pagal turto ir pajamų nelygybę

Gana netikėti turto nelygybės tyrimo rezultatai sudaro akivaizdų kontrastą pajamų nelygybės rodikliams, pagal kuriuos Lietuva vis dar yra tarp Europos šalių, kuriose nelygybė didžiausia. Pagal didelę pajamų ir gana mažą turto nelygybę Lietuva atsiduria greta Graikijos ir Italijos. Priešingoje pusėje yra tokios šalys kaip Vokietija, Kipras, Austrija ar Nyderlandai – jose turto nelygybė didelė, bet pajamų nelygybė maža. Kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, pajamų pasiskirstymas tarp namų ūkių šiek tiek tolygesnis nei Lietuvoje, tačiau jose kur kas didesnė turto nelygybė. Didžiausias balansas Slovakijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje – jose fiksuojama gana maža tiek turto, tiek pajamų nelygybė.  

Turto svarba ir įtaka namų ūkių elgsenai

Sukauptas turtas kartu su pajamomis bei vyraujančiais finansiniais lūkesčiais yra vieni svarbiausių veiksnių, nusakančių namų ūkių vartojimo elgseną. Tačiau turto kiekis, kaip ir bendrosios pajamos, yra agregavimo (t.y. sumavimo) būdu gauti dydžiai, taigi jie ne visada parodo tikrąją padėtį. Pastaroji atsiskleidžia tik vertinant sukaupto turto struktūrą.

Vienas iš pavyzdžių galėtų būti du panašų turto kiekį sukaupę namų ūkiai. Vieno turtas sutelktas į santaupas ir finansinius produktus, o kito – į nekilnojamąjį ar kitą nelikvidų turtą.

Pirmasis namų ūkis kur kas lengviau susidorotų su pajamų ar ekonominiais sukrėtimais, nes turėtų išteklių palaikyti buvusį vartojimo lygį ir būtų atsparesnis netikėtumams. Šie namų ūkiai skirtingai reaguotų ir į taikomas fiskalinės ar pinigų politikos priemones. Disbalansas taip pat susidarytų ir tarp namų ūkių, kurių turto balansas yra ties nuliu. Jei vienas iš jų turi ir realaus turto, ir paskolų ar kitų įsipareigojimų, o kitas jų neturi ir neturi santaupų, tikrovėje šie namų ūkiai būtų traktuojami skirtingai.

Namų ūkių turto sudėtis yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos tam, kokio stiprumo poveikį centrinio banko vykdoma pinigų politika turės realiajai ekonomikai. Vertinant Lietuvos situaciją matyti, kad vyrauja namų ūkiai, turintys nuosavą būstą, gana ribotą finansinio turto kiekį ir neturintys ilgalaikių būsto įsiskolinimų. Tradicinė pinigų politikos priemonė, palūkanų keitimas, turėtų reikšmingesnės įtakos tik paskolas turintiems namų ūkiams (kurių paskolos sutartys sudarytos taikant kintamas palūkanas). Tačiau tokių namų ūkių Lietuvoje yra tik kiek daugiau nei 10 proc.

Kitas teigiamas gyventojų finansinės padėties poslinkis taikant atitinkamą pinigų politiką būtų jaučiamas per atpigusias verslo paskolas. Jos paskatintų įmones skolintis investicijoms, siekiant padidinti veiklos našumą, o tai atitinkamai sukurtų papildomą stimulą didinti atlyginimus ir mažintų nedarbo lygį šalyje. Toks šalutinis efektas teigiamai paveiktų dirbančių gyventojų pajamas, turtą, vartojimo galimybes.

Papildomo impulso galėtų tikėtis nuosavą būstą turintys namų ūkiai. Vykdant pinigų politiką bei mažinant palūkanas sukuriamos tinkamos sąlygos išaugti nekilnojamojo turto vertei. Išaugusi būsto vertė turėtų reikšti jos savininko praturtėjimą bei didesnes vartojimo galimybes. Dabartiniu metu pastarasis ekonomikos kanalas Lietuvoje yra beveik neišnaudotas ir nesukuria tos pridėtinės vertės būsto savininkams, kurią galėtų sukurti įkeičiant ir skolinantis, parduodant ar kitaip aktyviai naudojant nekilnojamąjį turtą kaip ir kitas turto klases.

Kaip tai atsiliepia šių dienų situacijai Lietuvoje?

Šis tyrimas atskleidžia naujas galimybes argumentuotoms diskusijoms apie ekonominę nelygybę, šalies gyventojų gerovę bei gerovės valstybę ir yra pagrindas tokias diskusijas grįsti duomenimis, o ne asmeninėmis interpretacijomis. Jis taip pat sudaro sąlygas giliau pažvelgti į tai, kiek tolygiai ar netolygiai, priklausomai nuo sukaupto turto sudėties, centrinio banko vykdoma pinigų politika galėtų atsiliepti gyventojų finansams ir elgsenai. Tyrimas yra ne mažiau aktualus ir fiskalinės politikos požiūriu, nes ji turi dar didesnius svertus paveikti namų ūkių finansus. Fiskalinės politikos formuotojams svarbu suprasti, kaip nevienodai jų priimami sprendimai paliečia skirtingus namų ūkius. Norint optimizuoti ir taip ribotus valstybės išteklius, sprendimai turėtų būti priimami atsakingai, tikslingai pritaikant juos atitinkamoms namų ūkių grupėms.

Detalesnės įžvalgos bei tyrimo rezultatai pateikiami Lietuvos banko diskusiniame straipsnyje Household Wealth and Finances. Results for Households in Lithuania for 2017, paskelbtame diskusinių straipsnių serijoje (Discussion Paper Series, No. 19, 2020) bei Europos Centrinio Banko straipsnyje The Household Finance and Consumption Survey: Results from the 2017 Wave (ECB Statistics Paper, No. 36).

Lietuvos banko inf. 

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

Paskaičiuota, kiek kitąmet didėtų pensijos

Paskaičiuota, kiek kitąmet didėtų pensijos

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės bei netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensi...

Apleistų pastatų savininkams - didesnis NT mokestis

Apleistų pastatų savininkams - didesnis NT mokestis

Apleistų statinių savininkams nuostolinga turėti neprižiūrėtas teritorijas, mat jiems nustatomas didesnis, maksimalus 3 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifas. Jonavos rajono savivaldyb...

Kai šalia atsikrausto žmonės su negalia: tyrimas atskleidė, kaip toliau klostosi kaimynų santykiai

Kai šalia atsikrausto žmonės su negalia: tyrimas atskleidė, kaip toliau klostosi kaimynų santykiai

Didelių globos namų pertvarka Lietuvoje yra sulaukusi įvairių vertinimų. Ne paslaptis, kad dažniausiai griežtai neigiamai ją vertina gyventojai, šalia kurių ketinama statyti grupinio gyvenimo namus. Visuomen...

Gyventojai palankiai vertina pensijų anuitetų perdavimą „Sodrai“

Gyventojai palankiai vertina pensijų anuitetų perdavimą „Sodrai“

Daugiau nei pusė gyventojų palankiai vertina tai, kad pensijų anuitetų mokėjimas perduotas „Sodrai“, tačiau trečdaliui dar trūksta informacijos apie pensijų anuitetų sąlygas, rodo visuomenės nuomonės apklaus...

„Vyras turi uždirbti daugiau už žmoną“ – Alytuje, Jonavoje ir Ukmergėje, kitaip nei visoje Lietuvoje, toks požiūris nepopuliarus

„Vyras turi uždirbti daugiau už žmoną“ – Alytuje, Jonavoje ir Ukmergėje, kitaip nei visoje Lietuvoje, toks požiūris nepopuliarus

Regionų gyventojai smurtą patiriančias moteris kaltina dažniau negu likusi visuomenė, tačiau, klausiami apie lyčių stereotipus, juos vertina kritiškiau. Tai paaiškėjo atlikus gyventojų nuomonės apklausas „...

Elektroniniuose aukcionuose ir varžytynėse šiemet parduota turto už 34 mln. eurų

Elektroniniuose aukcionuose ir varžytynėse šiemet parduota turto už 34 mln. eurų

Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale, kuriame gyventojai ir verslas gali vienoje vietoje varžytis dėl įvairaus parduodamo turto, šių metų pradžioje parduota įvairaus turto už beveik 34 mln. eurų. Trad...

Aktualu NT savininkams: kaip nemokamai ir greitai sužinoti savo NT mokestinę vertę

Aktualu NT savininkams: kaip nemokamai ir greitai sužinoti savo NT mokestinę vertę

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių...

Kaupti ar nekaupti pensijai: apsispręsti liko dvi savaitės

Kaupti ar nekaupti pensijai: apsispręsti liko dvi savaitės

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauktiems gyventojams liko mažiau nei 2 savaitės apsispręsti – dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, ar ne. Neapsisprendusius gyventojus „Sodra“ ragina nelaukti pasku...

„Sodros“ pensijų anuitetų fonde – milijonas eurų

„Sodros“ pensijų anuitetų fonde – milijonas eurų

Gyventojai, įsigiję pensijų anuitetus, į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą jau pervedė daugiau nei milijoną eurų. Rugsėjį pensijų anuitetus „Sodra“ pradėjo mokėti dar 35 pensijų anuitetų gavėjams, o iš viso ja...

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

Tyrimas: prevencinių programų nauda – akivaizdi

Lietuvos gyventojai pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, naudą ir gana aktyviai jomis naudojasi. Tą rodo naujausias šalies gyventojų informu...

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ suskaičiavo, kiek kainuoja viena karantino diena

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, pa...

Gyventojai renkasi pensijų anuitetus rūpindamiesi ir paveldėtojais

Gyventojai renkasi pensijų anuitetus rūpindamiesi ir paveldėtojais

Spalį daugiau nei šimtas senjorų kartu su senatvės pensija jau gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas. Nuo liepos, kai „Sodra“ pradėjo teikti pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą, ...

Į pensijų fondus pervedamos gyventojų lėšos per metus išaugo šeštadaliu

Į pensijų fondus pervedamos gyventojų lėšos per metus išaugo šeštadaliu

„Sodra“ į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose už liepą pervedė 36,5 mln. eurų – tai 5 mln. eurų arba 16 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didesnę pervedamą sumą lėmė nauji pensijų kaupimo daly...

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

„Moterys pačios išprovokuoja smurtą“ – tokie stereotipai šalies regionuose dar ryškesni

Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybėse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad kai kurie populiariausi stereotipai apie smurtą prieš moteris, lyginant su nacionalinėmis apklausomis, ryškesni regionų gy...

Jonava Europos paveldo dienoms jau pasiruošusi

Jonava Europos paveldo dienoms jau pasiruošusi

Jonavos kultūros centro krašto muziejus kviečia į Europos paveldo dienoms 2020 skirtus renginius, kurie padės geriau pažinti baltų kultūrą ir šios kultūros paveldą rajone. Baltų kultūra – mūsų ...

Seimas galutinai pritarė pakeitimams: už vaikų izoliaciją bus mokamos išmokos

Seimas galutinai pritarė pakeitimams: už vaikų izoliaciją bus mokamos išmokos

Seimas galutinai pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąl...