Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja
GEG 20
2020-05-20 12:14 2020

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pusė iš jų – sukauptų atsargų taip ir neišnaudojo. Tuo metu „Maisto banko“ remiamos organizacijos prašo vis daugiau maisto, paramos gavėjų sąrašai ilgėja – skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems – katastrofiškai trūksta. 

Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino, Lietuvoje neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu surinkti ilgo galiojimo maisto produktai padėdavo išgyventi tūkstančiams skurstančiųjų. Trūkumas didžiulis – „Maisto bankas“ neteko galimybės surinkti apie 240 tonų ilgo galiojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.

„Prasidėjus karantinui žmonės tiesiog šlavė parduotuvių lentynas ir kaupė maisto produktus,  o mūsų organizacija dėl karantino apskritai prarado galimybę surinkti ilgiau galiojančio maisto skurstantiems. Apie pilnas spintelių lentynas ir prikauptas maisto atsargas socialiai remtini žmonės galėtų tik pasvajoti. Šiuo metu susiduriame su tragišku šių produktų trūkumu – atsargų turime vos kelioms dienoms į priekį, o paklausa – sparčiai auga“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. 

Vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių Lietuvoje „Malsena“ vadovas Marius Dužinas teigia, kad karantino metu ilgo galiojimo maisto produktų pardavimų kiekiai išaugo keleriopai.

„Ilgo galiojimo maisto produktų, pavyzdžiui, miltų ir grūdų dribsnių, poreikis prasidėjus karantinui pernakt padidėjo kone dvigubai. Teko padidinti apsukas, perskirstyti darbuotojų išteklius bei skubiai užsitikrinti nenutrūkstamą tiekimą. Kad patenkintumėme Lietuvos vartotojų poreikius, net sustabdėme kai kuriuos eksporto užsakymus. Situacija panaši visoje Europoje: „Nielsen“ rinkos apžvalga rodo, kad pirmosiomis karantino savaitėmis D. Britanijoje maisto prekėms išleista 2 milijardais svarų daugiau. Natūralu, kad žmonės ruošėsi, planavo savo apsipirkimus, tačiau reprezentatyvi lietuvių apklausa rodo, kad dalis jų – šių produktų neišnaudojo, kai tuo metu skurdas ir nepriteklius šalyje auga“, – teigia „Malsenos“ vadovas. 

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. – įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. – pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo.

Skurstančiųjų ir alkanų skaičius auga

Lietuvoje karantino metu bedarbių padaugėjo apie keturiasdešimčia tūkstančių. Pasekmės negailestingos – žmonėms ima trūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms, tarp jų – ir maistui. Anot S. Gurevičiaus, skaičiuodami koronaviruso aukas turėtumėme nepamiršti pažvelgti į ilgalaikius viruso padarinius – jau šiandien skurstančiųjų eilės ilgėja, o maisto trūkumas kamuoja ne tik nepasiturinčius, bet ir darbo netekusius asmenis.

„Iki karantino didžioji dalis pagalbos besikreipusių buvo senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, o dabar jaučiame, kad prašyti pagalbos pradėjo darbą praradusieji žmonės. Panašu, kad ši situacija tik blogėja. Pagalbos skambučių kiekis – ženkliai išaugo: daug daugiau žmonių prašo maisto sau, artimiesiems, kaimynams. Vien Vilniuje karantino laikotarpiu papildomai buvo išdalinti tūkstančiai maisto paketų ir dėl jų poreikio užklausos nenutyla”, – teigia „Maisto Banko“ atstovas.

Kviečia dalintis

Reaguodami į situaciją šalyje, „Malsena“ paaukojo ilgo galiojimo maisto produktų skurstantiems ir kviečia visus verslus bei fizinius asmenis pasekti jų pavyzdžiu. Šiandien visoje šalyje startuoja kampanija „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“, kuri ragina dalintis maistu su skurstančiais ir padėti spręsti didžiulę nelygybės ir skurdo problemą. Šiandien kartu su organizatoriais Vilniuje kampanijai startą davė ir miesto meras Remigijus Šimašius. 

„Jeigu jūsų spintelėse užsiliko ilgo galiojimo maisto produktų, o galbūt tiesiog norite prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos – mums jūsų pagalba svarbi, kaip niekada. Nuo šiandien visą mėnesį Lietuvoje važinės kampanijos autobusiukas, kuris surinks ilgo galiojimo maisto produktus. Mūsų ambicija – su savanorių pagalba apkeliauti visą Lietuvą. Taip pat daugelyje savivaldybių stovės specialios maisto dėžės. Prašome aukoti jums patogiu būdu arba susisiekti su mumis visus – fizinius asmenis, ūkininkus ar verslus: jeigu turite ilgo galiojimo maisto, kurį galite paaukoti, nekaupkite ir nesandėliuokite jo – paremsite tuos, kuriems to maisto reikia, kad išgyventų“, – simbolinėse kampanijos autobusiuko išlydėtuvėse kvietė „Maisto banko“ vadovas. 

Tikisi ir valstybės paramos

Šiuo metu Lietuvoje dalinama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) parama – valstybė ją perka iš Europos Sąjungos lėšų, o „Maisto bankas“ dalina ją dalyje savivaldybių. Tačiau pastebima, kad valstybės įsitraukimas galėtų būti didesnis. 

„Verslo iniciatyvos džiugina, bet mes su viltimi laukiame ir papildomos valdžios pagalbos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyriausybė paskelbė apie 16 milijardų svarų paramą maistu skurstantiems, kuri bus išdalinama per pagalbos organizacijas“, – tikina S. Gurevičius

Maisto poreikis nepasiturintiems auga, bet švaistomo maisto kiekiai vis dar yra milžiniški. „Maisto bankas“ kiekvieną dieną iš prekybos tinklų surenka neparduotus, bet žmonių vartojimui dar tinkamus, maisto produktus ir dar tą pačią dieną juos išskirsto nepasiturintiems. Tačiau statistika rodo, jog didžiausi maisto švaistytojai – namų ūkiai. 

„Todėl peržiūrėdami savo spinteles ir atiduodami šį maistą labdarai, ne tik pasirūpiname nepasiturinčiais, bet ir sprendžiame švaistomo maisto problematiką“, –  priduria S. Gurevičius.

Daugiau informacijos apie „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“ akciją ir aukojimo būdus ir prašomų produktų sąrašus galite rasti www.maistobankas.lt puslapyje.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

 

Panašūs straipsniai

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau? 1

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m...

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

PSO apie paauglių sveikatą: gyvensena šiek tiek prastėja, o patyčios dar nesitraukia

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius ...

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabd...

Pasaulio virtuvė: 5 egzotiški mėsos marinavimo receptai

Pasaulio virtuvė: 5 egzotiški mėsos marinavimo receptai

Visi turime savo mėgiamus ir laiko patikrintus mėsos marinavimo kepimui ant grilio receptus. Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė supažindina, kaip marinatus ruošia skirting...

   „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikianti „Pagalbos vaikams linija“ (PVL) neretai sulaukia skambučių dėl vaikų patiriamų patyčių. Linijos konsultantė Anastasija sako, kad tokių skambu...

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 ...

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą...

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje 2

Jonavos Politechnikos mokykla - Erasmus+ projekto dalyvė, jau galinti įvertinti jo suteiktą naudą. Projekto dėka ugdymo įstaigos bendruomenė lankėsi Lenkijoje, du kartus - Ispanijoje: Venecijoje bei Barselon...

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas 1

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" teko gydyti neeilinį pacientą - kengūriuką. Kaip pasakoja veterinarijos gydytoja - anesteziologė Ieva Šidlauskaitė, gyvūnas į kliniką buvo pristatytas su siuntimu iš „...

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Šiltojo sezono metu, kiekvieną sekmadienį, nuo 9 iki 14 valandos Ūkininkų turgaus vietoje jonaviečių lauks bagažinių turgus. Pastarojo organizatoriai kviečia pasikrauti pilną automobilio bagažinę jums nebere...

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Mielinė bulka“

270 patiekalų istorijų Jonavai: „Mielinė bulka“ 1

Jonavos kultūros centras, norėdamas įprasminti artėjantį 270 miesto jubiliejų, nori sukurti elektroninį leidinį, kuriame būtų ne tik sudėti išskirtiniai, jonaviečių šeimai ar etnokultūriniam regionui būdingi...

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Lietuvoje jau 50 metų atliekamos transplantacijos operacijos

Šiais metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atliekamos organų transplantacijos operacijos, kurios gelbėja žmonių gyvybes. Per 50 metų iš viso Lietuvoje yra atlikta arti 3 tūkst. ...

Koronaviruso akivaizdoje LONAS imasi gražių iniciatyvų: paaukojo medikams, žmonėms neatlygintinai dalins kaukes

Koronaviruso akivaizdoje LONAS imasi gražių iniciatyvų: paaukojo medikams, žmonėms neatlygintinai dalins kaukes 2

Pastarosiomis savaitėmis kai kurie Lietuvos verslo atstovai pradėjo aktyviai teikti paramą kovoje su koronavirusu: vieni aukoja pinigus gydymo įstaigoms, kiti nemokamai vaišina kava ar pietumis ...

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose...