Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja

Tyrimas: lietuviai prikaupė maisto atsargų, kai skurstančių šalyje – sparčiai daugėja
GEG 20
2020-05-20 11:14 2020

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pusė iš jų – sukauptų atsargų taip ir neišnaudojo. Tuo metu „Maisto banko“ remiamos organizacijos prašo vis daugiau maisto, paramos gavėjų sąrašai ilgėja – skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems – katastrofiškai trūksta. 

Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino, Lietuvoje neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu surinkti ilgo galiojimo maisto produktai padėdavo išgyventi tūkstančiams skurstančiųjų. Trūkumas didžiulis – „Maisto bankas“ neteko galimybės surinkti apie 240 tonų ilgo galiojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.

„Prasidėjus karantinui žmonės tiesiog šlavė parduotuvių lentynas ir kaupė maisto produktus,  o mūsų organizacija dėl karantino apskritai prarado galimybę surinkti ilgiau galiojančio maisto skurstantiems. Apie pilnas spintelių lentynas ir prikauptas maisto atsargas socialiai remtini žmonės galėtų tik pasvajoti. Šiuo metu susiduriame su tragišku šių produktų trūkumu – atsargų turime vos kelioms dienoms į priekį, o paklausa – sparčiai auga“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. 

Vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių Lietuvoje „Malsena“ vadovas Marius Dužinas teigia, kad karantino metu ilgo galiojimo maisto produktų pardavimų kiekiai išaugo keleriopai.

„Ilgo galiojimo maisto produktų, pavyzdžiui, miltų ir grūdų dribsnių, poreikis prasidėjus karantinui pernakt padidėjo kone dvigubai. Teko padidinti apsukas, perskirstyti darbuotojų išteklius bei skubiai užsitikrinti nenutrūkstamą tiekimą. Kad patenkintumėme Lietuvos vartotojų poreikius, net sustabdėme kai kuriuos eksporto užsakymus. Situacija panaši visoje Europoje: „Nielsen“ rinkos apžvalga rodo, kad pirmosiomis karantino savaitėmis D. Britanijoje maisto prekėms išleista 2 milijardais svarų daugiau. Natūralu, kad žmonės ruošėsi, planavo savo apsipirkimus, tačiau reprezentatyvi lietuvių apklausa rodo, kad dalis jų – šių produktų neišnaudojo, kai tuo metu skurdas ir nepriteklius šalyje auga“, – teigia „Malsenos“ vadovas. 

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. – įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. – pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo.

Skurstančiųjų ir alkanų skaičius auga

Lietuvoje karantino metu bedarbių padaugėjo apie keturiasdešimčia tūkstančių. Pasekmės negailestingos – žmonėms ima trūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms, tarp jų – ir maistui. Anot S. Gurevičiaus, skaičiuodami koronaviruso aukas turėtumėme nepamiršti pažvelgti į ilgalaikius viruso padarinius – jau šiandien skurstančiųjų eilės ilgėja, o maisto trūkumas kamuoja ne tik nepasiturinčius, bet ir darbo netekusius asmenis.

„Iki karantino didžioji dalis pagalbos besikreipusių buvo senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, o dabar jaučiame, kad prašyti pagalbos pradėjo darbą praradusieji žmonės. Panašu, kad ši situacija tik blogėja. Pagalbos skambučių kiekis – ženkliai išaugo: daug daugiau žmonių prašo maisto sau, artimiesiems, kaimynams. Vien Vilniuje karantino laikotarpiu papildomai buvo išdalinti tūkstančiai maisto paketų ir dėl jų poreikio užklausos nenutyla”, – teigia „Maisto Banko“ atstovas.

Kviečia dalintis

Reaguodami į situaciją šalyje, „Malsena“ paaukojo ilgo galiojimo maisto produktų skurstantiems ir kviečia visus verslus bei fizinius asmenis pasekti jų pavyzdžiu. Šiandien visoje šalyje startuoja kampanija „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“, kuri ragina dalintis maistu su skurstančiais ir padėti spręsti didžiulę nelygybės ir skurdo problemą. Šiandien kartu su organizatoriais Vilniuje kampanijai startą davė ir miesto meras Remigijus Šimašius. 

„Jeigu jūsų spintelėse užsiliko ilgo galiojimo maisto produktų, o galbūt tiesiog norite prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos – mums jūsų pagalba svarbi, kaip niekada. Nuo šiandien visą mėnesį Lietuvoje važinės kampanijos autobusiukas, kuris surinks ilgo galiojimo maisto produktus. Mūsų ambicija – su savanorių pagalba apkeliauti visą Lietuvą. Taip pat daugelyje savivaldybių stovės specialios maisto dėžės. Prašome aukoti jums patogiu būdu arba susisiekti su mumis visus – fizinius asmenis, ūkininkus ar verslus: jeigu turite ilgo galiojimo maisto, kurį galite paaukoti, nekaupkite ir nesandėliuokite jo – paremsite tuos, kuriems to maisto reikia, kad išgyventų“, – simbolinėse kampanijos autobusiuko išlydėtuvėse kvietė „Maisto banko“ vadovas. 

Tikisi ir valstybės paramos

Šiuo metu Lietuvoje dalinama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) parama – valstybė ją perka iš Europos Sąjungos lėšų, o „Maisto bankas“ dalina ją dalyje savivaldybių. Tačiau pastebima, kad valstybės įsitraukimas galėtų būti didesnis. 

„Verslo iniciatyvos džiugina, bet mes su viltimi laukiame ir papildomos valdžios pagalbos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyriausybė paskelbė apie 16 milijardų svarų paramą maistu skurstantiems, kuri bus išdalinama per pagalbos organizacijas“, – tikina S. Gurevičius

Maisto poreikis nepasiturintiems auga, bet švaistomo maisto kiekiai vis dar yra milžiniški. „Maisto bankas“ kiekvieną dieną iš prekybos tinklų surenka neparduotus, bet žmonių vartojimui dar tinkamus, maisto produktus ir dar tą pačią dieną juos išskirsto nepasiturintiems. Tačiau statistika rodo, jog didžiausi maisto švaistytojai – namų ūkiai. 

„Todėl peržiūrėdami savo spinteles ir atiduodami šį maistą labdarai, ne tik pasirūpiname nepasiturinčiais, bet ir sprendžiame švaistomo maisto problematiką“, –  priduria S. Gurevičius.

Daugiau informacijos apie „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“ akciją ir aukojimo būdus ir prašomų produktų sąrašus galite rasti www.maistobankas.lt puslapyje.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

 

Panašūs straipsniai

Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?

Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?

Džiovinimas tai pats patikimiausias, vienas paprasčiausių ir populiariausių konservavimo būdų, kurį renkasi norintys ilgiau išsaugoti vasaros derlių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad d...

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Prisitaikius prie pakitusių saugumo poreikių bei reikalavimų, sugrįžta didieji, jau tradicija tapę šalies renginiai. Vienas jų – bene reikšmingiausia Lietuvos kūrėjus ir gamintojus kiekvieną rudenį suburianti...

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys  atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Tomas Vytautas Raskevičius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos“

Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiugi...

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabd...

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laiki...

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai spr...

Pasaulio virtuvė: 5 egzotiški mėsos marinavimo receptai

Pasaulio virtuvė: 5 egzotiški mėsos marinavimo receptai

Visi turime savo mėgiamus ir laiko patikrintus mėsos marinavimo kepimui ant grilio receptus. Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė supažindina, kaip marinatus ruošia skirting...

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskrit...

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Kelyje vis dažniau galima išvysti automobilius su vardiniais numeriais. Taip yra todėl, kad vairuotojai užuot įprastų numerio ženklų savo automobiliui neretai renkasi tokius, kurie jiems turi išskirtinę reik...

Kaip laikyti uogas, vaisius ir daržoves, kad šie ilgiau išliktų švieži

Kaip laikyti uogas, vaisius ir daržoves, kad šie ilgiau išliktų švieži

Vasara – tas metų laikas, kai galima vartoti daug šviežių, pačių ar ūkininkų išaugintų vaisių ir daržovių, įvairių iš miško ar sodo surinktų gėrybių. Norint ilgiau išsaugoti uogas, vaisius ir daržoves švieži...

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 ...

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje

Jonavos politechnikos mokyklos bendruomenė žinių sėmėsi ir Barselonoje 2

Jonavos Politechnikos mokykla - Erasmus+ projekto dalyvė, jau galinti įvertinti jo suteiktą naudą. Projekto dėka ugdymo įstaigos bendruomenė lankėsi Lenkijoje, du kartus - Ispanijoje: Venecijoje bei Barselon...

Neįgalaus paauglio globėja tapusi Vaida: kitaip negalėjau, jam grėsė globos namai

Neįgalaus paauglio globėja tapusi Vaida: kitaip negalėjau, jam grėsė globos namai

Tarp Vaidos ir jos globojamo paauglio Pauliaus yra vos dešimties metų amžiaus skirtumas. Jauna, 24-erių metų moteris, ryžosi tapti neįgalaus keturiolikmečio globėja, kai šiam iškilo grėsmė atsidurti vaikų gl...

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" patikėtas neeilinis pacientas - kengūriukas 1

Jonavos veterinarijos centrui ,,VetPet" teko gydyti neeilinį pacientą - kengūriuką. Kaip pasakoja veterinarijos gydytoja - anesteziologė Ieva Šidlauskaitė, gyvūnas į kliniką buvo pristatytas su siuntimu iš „...

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Šiltojo sezono metu, kiekvieną sekmadienį, nuo 9 iki 14 valandos Ūkininkų turgaus vietoje jonaviečių lauks bagažinių turgus. Pastarojo organizatoriai kviečia pasikrauti pilną automobilio bagažinę jums nebere...

Sveikas ir stiprus kūnas namuose – misija įmanoma

Sveikas ir stiprus kūnas namuose – misija įmanoma

Sveikas ir stiprus kūnas namuose – misija įmanoma. Dabartinė situacija šalyje ir pasaulyje keičia mūsų įpročius – vietoj pietų pertraukų kavinėse renkamės namuose paruoštą maistą dėžutėse, o penktadienio pas...