V. Denisenko: informacinis karas, kaip ir realus, gali žudyti

V. Denisenko: informacinis karas, kaip ir realus, gali žudyti
RGS 25
2019-09-25 08:21 2019

Informacinis karas ir propaganda – reiškiniai, kurie, atrodo, turėtų išskirtinai dominti tik žurnalistus, komunikacijos ar informacijos ekspertus, tačiau šiandien taip nėra.

„Su propaganda susiduriame kiekvienas, nes gyvename globalioje informacinėje visuomenėje, t. y. tokioje informacinėje erdvėje, kurioje neliko sienų. Galima sakyti, kad išsipildė komunikacijos technologijų teoretiko Marshallo McLuhano vizija – šiandien gyvename viename globaliame informaciniame kaime“, – viešoje paskaitoje apie psichologinius informacinius karus kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius dr. Viktoras Denisenko.

Pasak jo, tiek propaganda, tiek informacinis karas yra reiškiniai, kuriuos aptarinėti pasidarė netgi madinga. Tačiau tuose nuolatiniuose pokalbiuose kartais pasimeta šio reiškinio esmė – dažnai lieka neįvertintas propagandos keliamo pavojaus mastas.

Gyvename informacinio karo lauke

Prieš 24 metus mokslininkai teoriškai svarstė apie informacinių karų galimybes ir kaip jie galėtų atrodyti ateityje. „Ateitis atėjo – informaciniai karai tapo mūsų realybe“, – tvirtina lektorius.

Informacinis karas gali būti apibrėžiamas ir suprantamas dvejopai: kaip kibernetinis karas (tai yra programišių veiksmai, kai siekiama paveikti, pažeisti informacinę infrastruktūrą) ir kaip psichologinis karas (kai netikromis naujienomis siekiama paveikti žmonių mąstymą).

Propaganda laikoma aiškiu ir natūraliu informacinio (psichologinio) karo elementu ir neatsiejama jo dalimi. Todėl kalbėdamas apie psichologinius informacinius karus komunikacijos mokslų daktaras ypač daug dėmesio skiria svarbiam jo įrankiui – propagandai.

Informacinių karų egzistavimą ir jų keliamų pavojų rimtumą 2016 m. pripažino ir Europos Parlamentas. Tais metais buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija „Dėl Europos Sąjungos strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą“. Šiuo dokumentu Europos Parlamentas išreiškė savo viešą poziciją ir sutarė, kad prieš ES nukreipta teroristinės organizacijos DAESH ir Rusijos propaganda yra pavojinga.

„Europa Europos Parlamento vardu pripažįsta – problema egzistuoja. Ji pripažįsta tai, apie ką pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse buvo nemažai kalbama – t. y. Kremliaus siekį paveikti posovietinę erdvę“, – akcentuoja dr. V. Denisenko.

Pasak lektoriaus, informacinio karo galia yra didžiulė. Net jeigu tu pats neigi karą ir jo nekariauji, tai visiškai nereiškia, kad jis tavęs neįtrauks.

Lietuvos valdantieji gavo elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad Jonavoje penki vokiečių kariai išprievartavo nepilnametę globos namų auklėtinę ir kad Jonavos policija atsisako tirti šį įvykį, bando nuslėpti informaciją.

Lietuvai pavojinga Kremliaus propaganda

2017 m. vasario 16-osios išvakarėse prieš Lietuvą buvo bandoma įgyvendinti informacinę provokaciją. Lietuvos valdantieji gavo elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad Jonavoje penki vokiečių kariai išprievartavo nepilnametę globos namų auklėtinę ir kad Jonavos policija atsisako tirti šį įvykį, bando nuslėpti informaciją.

Į šitą anoniminį laišką sureaguota žaibiškai. Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad ši naujiena buvo netikra, o propagandinis naratyvas labai nuspėjamas.

„Propagandinėse žinutėse dažnai naudojami psichologiniai elementai – vaikai, tikintis, kad visuomenė jautriau sureaguos. O vokiečių karių poelgis diskredituoja mūsų sąjungininkus – vokiečius ir labai gerai sąveikauja su vienu iš Kremliaus propagandos naratyvų, skelbiančiu, kad NATO okupavo Lietuvą“, – paaiškina informacinių karų tyrinėtojas.

Propagandinės žinutės išplatinimo laikotarpis, ko gero, buvo parinktas taip pat neatsitiktinai. Komunikacijos eksperto manymu, vienas iš šios propagandinės žinutės tikslų buvo noras užtemdyti svarbią Lietuvai šventę. Be to, tikriausiai suveikė ir techninis veiksnys – buvo tikimasi, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai ir strateginės komunikacijos atstovai nespės sureaguoti taip greitai ir netikra istorija galės gyventi savo gyvenimą viešoje erdvėje bent iki vasario 17 d.

Naujas informacinio karo veidas

Norėdamas auditorijai pademonstruoti, kaip informaciniai karai atrodys ateityje, dr. V. Denisenko pateikė dar vieną išskirtinio dėmesio vertą atvejį. Šio informacinio karo lauke buvo taikytos abi jo rūšys: kibernetinis ir psichologinis karas. 

2017 m. balandį, tuo metu, kai globalioje politikų dienotvarkėje buvo aptarinėjamas aktualus klausimas apie cheminio ginklo panaudojimą prieš sukilėlius ir taikius civilius Sirijoje, buvo įsilaužta į pagrindinės naujienų agentūros Baltijos šalyse „Baltic News Service“ (BNS) turinio sistemą ir ten paskelbta netikra žinutė.

„Joje buvo sakoma, kad Latvijoje pratybų metu Jungtinių Amerikos Valstijų kariai neva apsinuodijo ipritu – dujomis, naudojamomis cheminio ginklo gamyboje. Žinutė, kurios pavadinimas buvo „Sirijos aidas Latvijoje“, nurodė, ką turėtume galvoti skaitydami šią „naujieną“, – sako lektorius.

Paskelbiant netikrą naujieną BNS sistemoje, kuria vartotojai pasitiki ir iš kurios naujienas gauna didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos priemonių, buvo siekiama apgauti visų pirma žiniasklaidos darbuotojus. Tačiau šis atvejis irgi buvo sėkmingai demaskuotas, įsilaužimas buvo pastebėtas BNS IT skyriaus ir ši žinutė laiku užblokuota.

Vėliau identiško pobūdžio informacinis karas Lietuvoje buvo išaiškintas dar kelis kartus, todėl V. Denisenko drąsiai tokius pavyzdžius vadina naujuoju informacinio karo veidu.

„Propagandinių naratyvų gamintojai ir platintojai supranta, kad žmonės tapo labiau kritiški, mažiau pasitiki nežinia iš kur atklydusia atsitiktine informacija, todėl bando platinti savo informaciją per mūsų žiniasklaidos priemones, kuriomis žmonės pasitiki“, – įsitikinęs politinės komunikacijos specialistas. 

Kremliaus propaganda modernėja

Lektorius teigimu, kad Rusijos „trolių fabrikų“ veikla ne tiesiogiai, bet per tarpininkus yra susijusi su Rusijos valdžios struktūromis, iš esmės jau yra įrodytas faktas. Tačiau komunikacijos ekspertai vis dar diskutuoja dėl jos turinio ir tikslų: ar Kremliaus propaganda yra nauja, ar viso labo tik atgaivinta sovietinė propaganda.

Jos forma lyg ir išduoda, kad tai ta pati sovietinė propaganda, o esminiai jos naratyvai yra paveldėti iš sovietmečio laikų. Tačiau egzistuoja ir kitoks požiūris – kad Kremliaus propaganda modernėja.

Kijeve gimęs britų žurnalistas Peteris Pomerantsevas mano, kad šiuolaikinė Rusija nebeturi tokios aiškios ideologijos ir priešpriešos, kaip turėjo Sovietų Sąjunga, todėl jos modernioji propaganda skiriasi savo tikslu. Jo teigimu, aiškaus ideologinio skirtumo tarp šiandieninės Rusijos ir Vakarų nebėra arba nėra tokio didelio skirtumo, kuris galėtų būti ideologinio konflikto priežastimi. Tuomet pasidaro neaišku, ko siekia moderni Kremliaus propaganda.

„Šiandien Rusijos propaganda kelia informacinį chaosą ir jos esminis siekis yra netgi ne įrodyti, kad Rusija yra teisi, o įrodyti, kad visi yra vienodai neteisūs (visi meluoja), o tai reiškia, kad visi taip pat gali būti vienodai teisūs“, – sako V. Denisenko.

Lektoriaus manymu, Kremliaus propaganda iš tikrųjų siekia mumis manipuliuoti, išmušti pagrindą mums iš po kojų, išplauti tvirtus tiesos pamatus, sukurti virtualų pasaulio, kuriame yra daug tiesų, vaizdą. Toks žmogus pasidaro lengvai manipuliuojamas.

„Propaganda išplauna pasaulio vaizdą pirmiausia mūsų galvose ir pasaulis pradeda atrodyti kaip atspindys kreivame veidrodyje“, – tvirtina informacinių karų tyrinėtojas.

Ar propaganda žudo?

Žinoma, visi pasaulį matome ir vertiname skirtingai, todėl gali pasidaryti neaišku, kodėl tuomet propaganda, šiek tiek iškraipanti mūsų pasaulio vaizdą, yra laikoma problema ar reiškiniu, keliančiu pavojų.

Lektorius propagandos poveikį palygina su radiacija. Mes jos nematom, bet ji mus veikia, gali nepastebimai nužudyti.

Pasak jo, kartais į informacinį karą žiūrima kaip į mažesnę blogybę – kaip į netikrą karą be kraujo praliejimo. Tačiau tai neteisingas požiūris. Deja, propaganda, kaip ir realus karas, irgi žudo.

Pavyzdžiui, A. Hitlero Vokietijoje vykdyta propaganda pražudė daug žydų – juos demonizavo, skatino nejautrumą ir neapykantą jiems. Buvo aiškinama, kad represijos prieš žydus vykdomos dėl aukštesnio tikslo ar net siekiant išgelbėti Vokietiją ir visą pasaulį nuo pražūtingos žydų valdžios.

Sovietų Sąjungoje Stalino propaganda represijų laikotarpiu visuomenę baugino tautos priešais. Žmonės buvo skatinami nekęsti tautos priešų, ieškoti jų ir pan.

Didžiausia auka – Rusijos visuomenė

V. Denisenko pabrėžia, kad propaganda kurso ir manipuliuoja. Pasak Phylipo M. Tayloro, propaganda yra būdas priversti žmones elgtis taip, kaip jie šiaip nesielgtų.

Ji siekia paveikti mūsų mąstymą, nes nuo mąstymo priklauso mūsų elgesys ir požiūris. Jeigu įtikime žydų sąmokslu – neginsime jų, jeigu matome aplinkui tautos priešus – tik pasidžiaugsime, kad juos veža į Sibirą ar sušaudo.

Kaip sako politinės komunikacijos ekspertas, Kremliaus propaganda dažniausiai nėra tiesiogiai nukreipta prieš lietuvius. Paradoksalu, tačiau Lietuva, Baltijos šalys nėra pagrindinis jos taikinys. Nors dauguma Rusijos propagandos naratyvų nukreipti prieš Vakarų pasaulį, lektoriaus teigimu, pagrindinė ir didžiausia Kremliaus propagandos auka yra Rusijos visuomenė.

„Ir tai jau yra ne vien Rusijos visuomenės problema. Kad didžioji Rusijos visuomenės dalis, paveikta Kremliaus propagandos, Vakarų pasaulį mato kaip supuvusį, yra ir mūsų problema“, – įsitikinęs mokslininkas.

Tokia visuomenė, kuri palaiko valdžios siekius, kuri džiaugiasi Krymo užgrobimu, gali būti įtikinta, kad „priešas yra prie vartų“, kad reikia su juo kariauti.

Žurnalistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius dr. Viktoras Denisenko įžvalgomis dalijosi Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ rengiamoje LEAD ciklo rugsėjo mėnesio viešoje paskaitoje „Informaciniai karai ir propaganda: iššūkiai ir tikrieji pavojai“.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus ryšių su visuomene specialistė
Vilniaus universitetas

E. Kurausko nuotr.

Panašūs straipsniai

   „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantė: skambučių dėl patyčių nemažėja

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikianti „Pagalbos vaikams linija“ (PVL) neretai sulaukia skambučių dėl vaikų patiriamų patyčių. Linijos konsultantė Anastasija sako, kad tokių skambu...

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...

Advokatė pataria, kaip įforminti nuotolinį darbą tarpušvenčiu

Advokatė pataria, kaip įforminti nuotolinį darbą tarpušvenčiu

Artėjantį kalėdinį periodą, kuomet per dvi savaites bus net aštuonios švenčių bei poilsio dienos, dalis įmonių bei organizacijų pasitiks ištuštėjusiais biurais – tokiu metu vis labiau įsigali „darbas iš namų...

Kokių iššūkių kelia elektromobilių ličio jonų baterijos?

Kokių iššūkių kelia elektromobilių ličio jonų baterijos?

Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ...

Lietuvių  kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Lietuvių kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Kas gali būti brangiau už kūdikio lūpomis tariamą žodį „mama“? Tyrą, kaip tik ką po audros išplautas pajūrio gintaras, skambantis lyg širdį smelkianti melodija. Nėra nieko brangesnio. Bent kartą...

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose...

Dovanų paieškos internetu: kaip išvengti papildomų išlaidų?

Dovanų paieškos internetu: kaip išvengti papildomų išlaidų?

Nespėjus praūžti „Juodojo penktadienio“ išpardavimams, internetinėse parduotuvėse ir vėl apstu patrauklių pasiūlymų – speciali kaina, kalėdinis pasiūlymas, nemokamas prekių pristatymas, šventiniai dovanų rin...

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Vaiko nuomonė lemiama nustatant gyvenamąją vietą, bendravimo su besiskiriančiais tėvais tvarką, imantis veiksmų dėl galimo smurto arba prievartos ir kt. Ner...

Vaikų šventinio džiaugsmo kaina: kiek Kalėdų Seneliai tikisi uždirbti Jonavoje?

Vaikų šventinio džiaugsmo kaina: kiek Kalėdų Seneliai tikisi uždirbti Jonavoje?

Didžiosios metų šventės artėja nenumaldomai. Daugumai vaikų jos, ko gero, asocijuojasi su išvajotų dovanų išpakavimu bei Kalėdų Senelių. Dėl to tėvai turi apsispręsti, ar pastarasis paliks dovanas po eglute, ...

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose ...

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą...

Socialinė kampanija „Rūpestingi tėvai“ skatina būti atidžiais ir dėmesingais savo vaikams

Socialinė kampanija „Rūpestingi tėvai“ skatina būti atidžiais ir dėmesingais savo vaikams

Mokslinių tyrimų išvados ir psichologų, dirbančių su vaikais ir šeimomis, patirtis rodo, kad vaikai pasižymi geresniais mokslo pasiekimais, aukštesne saviverte, atsparumu nesėkmėms, mažiau linkę į destrukcin...

Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Apklausa: didžiausią spaudimą darbe patiria buvę narkomanai ir nuteistieji

Su neigiamais stereotipais susijusios visuomenės grupės vis dar patiria spaudimą darbe, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, atskleidusi, kad šalies gyventojai labiausiai nenorėtų dirbti kartu su an...

Šešėlinė ekonomika: apie penktadalis suvartojamo alkoholio ir cigarečių – nelegalūs

Šešėlinė ekonomika: apie penktadalis suvartojamo alkoholio ir cigarečių – nelegalūs

Šešėlinės ekonomikos mažėjimas akcizinių prekių rinkoje Lietuvoje atsimušė „į grindis“. Tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. visos rinkos. Tokias tend...

M. Libas pristato pirmąjį savo singlą ,,She does“

M. Libas pristato pirmąjį savo singlą ,,She does“

Jonavietis Marius Libas (20 m.) – muzikalus vaikinas, studijuojantis populiariąją muziką Pietų Anglijoje, Falmouth Universitete (daugiau...

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus

Regitros“ egzaminuotojas paneigia 5 gajus mitus apie vairavimo egzaminus 1

Mitų netrūksta kiekvienoje srityje. Su jais susiduria ir „Regitra“, kurioje retas nėra buvęs, tad ir įvairių istorijų gausu. O ypač – apie vairavimo egzaminus. Taigi, „Regitros“ egzaminuotojas pasakoja, koki...