V. Denisenko: informacinis karas, kaip ir realus, gali žudyti

V. Denisenko: informacinis karas, kaip ir realus, gali žudyti
RGS 25
2019-09-25 08:21 2019

Informacinis karas ir propaganda – reiškiniai, kurie, atrodo, turėtų išskirtinai dominti tik žurnalistus, komunikacijos ar informacijos ekspertus, tačiau šiandien taip nėra.

„Su propaganda susiduriame kiekvienas, nes gyvename globalioje informacinėje visuomenėje, t. y. tokioje informacinėje erdvėje, kurioje neliko sienų. Galima sakyti, kad išsipildė komunikacijos technologijų teoretiko Marshallo McLuhano vizija – šiandien gyvename viename globaliame informaciniame kaime“, – viešoje paskaitoje apie psichologinius informacinius karus kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius dr. Viktoras Denisenko.

Pasak jo, tiek propaganda, tiek informacinis karas yra reiškiniai, kuriuos aptarinėti pasidarė netgi madinga. Tačiau tuose nuolatiniuose pokalbiuose kartais pasimeta šio reiškinio esmė – dažnai lieka neįvertintas propagandos keliamo pavojaus mastas.

Gyvename informacinio karo lauke

Prieš 24 metus mokslininkai teoriškai svarstė apie informacinių karų galimybes ir kaip jie galėtų atrodyti ateityje. „Ateitis atėjo – informaciniai karai tapo mūsų realybe“, – tvirtina lektorius.

Informacinis karas gali būti apibrėžiamas ir suprantamas dvejopai: kaip kibernetinis karas (tai yra programišių veiksmai, kai siekiama paveikti, pažeisti informacinę infrastruktūrą) ir kaip psichologinis karas (kai netikromis naujienomis siekiama paveikti žmonių mąstymą).

Propaganda laikoma aiškiu ir natūraliu informacinio (psichologinio) karo elementu ir neatsiejama jo dalimi. Todėl kalbėdamas apie psichologinius informacinius karus komunikacijos mokslų daktaras ypač daug dėmesio skiria svarbiam jo įrankiui – propagandai.

Informacinių karų egzistavimą ir jų keliamų pavojų rimtumą 2016 m. pripažino ir Europos Parlamentas. Tais metais buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija „Dėl Europos Sąjungos strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą“. Šiuo dokumentu Europos Parlamentas išreiškė savo viešą poziciją ir sutarė, kad prieš ES nukreipta teroristinės organizacijos DAESH ir Rusijos propaganda yra pavojinga.

„Europa Europos Parlamento vardu pripažįsta – problema egzistuoja. Ji pripažįsta tai, apie ką pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse buvo nemažai kalbama – t. y. Kremliaus siekį paveikti posovietinę erdvę“, – akcentuoja dr. V. Denisenko.

Pasak lektoriaus, informacinio karo galia yra didžiulė. Net jeigu tu pats neigi karą ir jo nekariauji, tai visiškai nereiškia, kad jis tavęs neįtrauks.

Lietuvos valdantieji gavo elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad Jonavoje penki vokiečių kariai išprievartavo nepilnametę globos namų auklėtinę ir kad Jonavos policija atsisako tirti šį įvykį, bando nuslėpti informaciją.

Lietuvai pavojinga Kremliaus propaganda

2017 m. vasario 16-osios išvakarėse prieš Lietuvą buvo bandoma įgyvendinti informacinę provokaciją. Lietuvos valdantieji gavo elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad Jonavoje penki vokiečių kariai išprievartavo nepilnametę globos namų auklėtinę ir kad Jonavos policija atsisako tirti šį įvykį, bando nuslėpti informaciją.

Į šitą anoniminį laišką sureaguota žaibiškai. Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad ši naujiena buvo netikra, o propagandinis naratyvas labai nuspėjamas.

„Propagandinėse žinutėse dažnai naudojami psichologiniai elementai – vaikai, tikintis, kad visuomenė jautriau sureaguos. O vokiečių karių poelgis diskredituoja mūsų sąjungininkus – vokiečius ir labai gerai sąveikauja su vienu iš Kremliaus propagandos naratyvų, skelbiančiu, kad NATO okupavo Lietuvą“, – paaiškina informacinių karų tyrinėtojas.

Propagandinės žinutės išplatinimo laikotarpis, ko gero, buvo parinktas taip pat neatsitiktinai. Komunikacijos eksperto manymu, vienas iš šios propagandinės žinutės tikslų buvo noras užtemdyti svarbią Lietuvai šventę. Be to, tikriausiai suveikė ir techninis veiksnys – buvo tikimasi, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai ir strateginės komunikacijos atstovai nespės sureaguoti taip greitai ir netikra istorija galės gyventi savo gyvenimą viešoje erdvėje bent iki vasario 17 d.

Naujas informacinio karo veidas

Norėdamas auditorijai pademonstruoti, kaip informaciniai karai atrodys ateityje, dr. V. Denisenko pateikė dar vieną išskirtinio dėmesio vertą atvejį. Šio informacinio karo lauke buvo taikytos abi jo rūšys: kibernetinis ir psichologinis karas. 

2017 m. balandį, tuo metu, kai globalioje politikų dienotvarkėje buvo aptarinėjamas aktualus klausimas apie cheminio ginklo panaudojimą prieš sukilėlius ir taikius civilius Sirijoje, buvo įsilaužta į pagrindinės naujienų agentūros Baltijos šalyse „Baltic News Service“ (BNS) turinio sistemą ir ten paskelbta netikra žinutė.

„Joje buvo sakoma, kad Latvijoje pratybų metu Jungtinių Amerikos Valstijų kariai neva apsinuodijo ipritu – dujomis, naudojamomis cheminio ginklo gamyboje. Žinutė, kurios pavadinimas buvo „Sirijos aidas Latvijoje“, nurodė, ką turėtume galvoti skaitydami šią „naujieną“, – sako lektorius.

Paskelbiant netikrą naujieną BNS sistemoje, kuria vartotojai pasitiki ir iš kurios naujienas gauna didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos priemonių, buvo siekiama apgauti visų pirma žiniasklaidos darbuotojus. Tačiau šis atvejis irgi buvo sėkmingai demaskuotas, įsilaužimas buvo pastebėtas BNS IT skyriaus ir ši žinutė laiku užblokuota.

Vėliau identiško pobūdžio informacinis karas Lietuvoje buvo išaiškintas dar kelis kartus, todėl V. Denisenko drąsiai tokius pavyzdžius vadina naujuoju informacinio karo veidu.

„Propagandinių naratyvų gamintojai ir platintojai supranta, kad žmonės tapo labiau kritiški, mažiau pasitiki nežinia iš kur atklydusia atsitiktine informacija, todėl bando platinti savo informaciją per mūsų žiniasklaidos priemones, kuriomis žmonės pasitiki“, – įsitikinęs politinės komunikacijos specialistas. 

Kremliaus propaganda modernėja

Lektorius teigimu, kad Rusijos „trolių fabrikų“ veikla ne tiesiogiai, bet per tarpininkus yra susijusi su Rusijos valdžios struktūromis, iš esmės jau yra įrodytas faktas. Tačiau komunikacijos ekspertai vis dar diskutuoja dėl jos turinio ir tikslų: ar Kremliaus propaganda yra nauja, ar viso labo tik atgaivinta sovietinė propaganda.

Jos forma lyg ir išduoda, kad tai ta pati sovietinė propaganda, o esminiai jos naratyvai yra paveldėti iš sovietmečio laikų. Tačiau egzistuoja ir kitoks požiūris – kad Kremliaus propaganda modernėja.

Kijeve gimęs britų žurnalistas Peteris Pomerantsevas mano, kad šiuolaikinė Rusija nebeturi tokios aiškios ideologijos ir priešpriešos, kaip turėjo Sovietų Sąjunga, todėl jos modernioji propaganda skiriasi savo tikslu. Jo teigimu, aiškaus ideologinio skirtumo tarp šiandieninės Rusijos ir Vakarų nebėra arba nėra tokio didelio skirtumo, kuris galėtų būti ideologinio konflikto priežastimi. Tuomet pasidaro neaišku, ko siekia moderni Kremliaus propaganda.

„Šiandien Rusijos propaganda kelia informacinį chaosą ir jos esminis siekis yra netgi ne įrodyti, kad Rusija yra teisi, o įrodyti, kad visi yra vienodai neteisūs (visi meluoja), o tai reiškia, kad visi taip pat gali būti vienodai teisūs“, – sako V. Denisenko.

Lektoriaus manymu, Kremliaus propaganda iš tikrųjų siekia mumis manipuliuoti, išmušti pagrindą mums iš po kojų, išplauti tvirtus tiesos pamatus, sukurti virtualų pasaulio, kuriame yra daug tiesų, vaizdą. Toks žmogus pasidaro lengvai manipuliuojamas.

„Propaganda išplauna pasaulio vaizdą pirmiausia mūsų galvose ir pasaulis pradeda atrodyti kaip atspindys kreivame veidrodyje“, – tvirtina informacinių karų tyrinėtojas.

Ar propaganda žudo?

Žinoma, visi pasaulį matome ir vertiname skirtingai, todėl gali pasidaryti neaišku, kodėl tuomet propaganda, šiek tiek iškraipanti mūsų pasaulio vaizdą, yra laikoma problema ar reiškiniu, keliančiu pavojų.

Lektorius propagandos poveikį palygina su radiacija. Mes jos nematom, bet ji mus veikia, gali nepastebimai nužudyti.

Pasak jo, kartais į informacinį karą žiūrima kaip į mažesnę blogybę – kaip į netikrą karą be kraujo praliejimo. Tačiau tai neteisingas požiūris. Deja, propaganda, kaip ir realus karas, irgi žudo.

Pavyzdžiui, A. Hitlero Vokietijoje vykdyta propaganda pražudė daug žydų – juos demonizavo, skatino nejautrumą ir neapykantą jiems. Buvo aiškinama, kad represijos prieš žydus vykdomos dėl aukštesnio tikslo ar net siekiant išgelbėti Vokietiją ir visą pasaulį nuo pražūtingos žydų valdžios.

Sovietų Sąjungoje Stalino propaganda represijų laikotarpiu visuomenę baugino tautos priešais. Žmonės buvo skatinami nekęsti tautos priešų, ieškoti jų ir pan.

Didžiausia auka – Rusijos visuomenė

V. Denisenko pabrėžia, kad propaganda kurso ir manipuliuoja. Pasak Phylipo M. Tayloro, propaganda yra būdas priversti žmones elgtis taip, kaip jie šiaip nesielgtų.

Ji siekia paveikti mūsų mąstymą, nes nuo mąstymo priklauso mūsų elgesys ir požiūris. Jeigu įtikime žydų sąmokslu – neginsime jų, jeigu matome aplinkui tautos priešus – tik pasidžiaugsime, kad juos veža į Sibirą ar sušaudo.

Kaip sako politinės komunikacijos ekspertas, Kremliaus propaganda dažniausiai nėra tiesiogiai nukreipta prieš lietuvius. Paradoksalu, tačiau Lietuva, Baltijos šalys nėra pagrindinis jos taikinys. Nors dauguma Rusijos propagandos naratyvų nukreipti prieš Vakarų pasaulį, lektoriaus teigimu, pagrindinė ir didžiausia Kremliaus propagandos auka yra Rusijos visuomenė.

„Ir tai jau yra ne vien Rusijos visuomenės problema. Kad didžioji Rusijos visuomenės dalis, paveikta Kremliaus propagandos, Vakarų pasaulį mato kaip supuvusį, yra ir mūsų problema“, – įsitikinęs mokslininkas.

Tokia visuomenė, kuri palaiko valdžios siekius, kuri džiaugiasi Krymo užgrobimu, gali būti įtikinta, kad „priešas yra prie vartų“, kad reikia su juo kariauti.

Žurnalistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius dr. Viktoras Denisenko įžvalgomis dalijosi Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ rengiamoje LEAD ciklo rugsėjo mėnesio viešoje paskaitoje „Informaciniai karai ir propaganda: iššūkiai ir tikrieji pavojai“.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus ryšių su visuomene specialistė
Vilniaus universitetas

E. Kurausko nuotr.

Panašūs straipsniai

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Ji išdrįso kreiptis pagalbos. O tu? Jaudinanti Lauros istorija

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gy...

Saugumas dviračių take: 8 dalykai, kuriuos privalote žinoti

Saugumas dviračių take: 8 dalykai, kuriuos privalote žinoti 2

Puikiai žinome, jog dviračiu kertant važiuojamąją dalį ar važiuojant bendrojo naudojimo keliu, reikia būti itin atidžiam, susikoncentruoti į aplinką, numatyti kitų eismo dalyvių vei...

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus 1

Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios...

Viskas apie kasmetines atostogas

Viskas apie kasmetines atostogas

Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Todėl kasmetines atostogas pakeisti p...

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Jonavoje - bagažinių turgus: mainykis, derėkis ir atrask

Šiltojo sezono metu, kiekvieną sekmadienį, nuo 9 iki 14 valandos Ūkininkų turgaus vietoje jonaviečių lauks bagažinių turgus. Pastarojo organizatoriai kviečia pasikrauti pilną automobilio bagažinę jums nebere...

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabd...

Lietuvių  kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Lietuvių kalba – vis dar gintaro šalies brangakmenis?

Kas gali būti brangiau už kūdikio lūpomis tariamą žodį „mama“? Tyrą, kaip tik ką po audros išplautas pajūrio gintaras, skambantis lyg širdį smelkianti melodija. Nėra nieko brangesnio. Bent kartą...

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose

„Šauktiniai“ ir tuo patenkinti: jaunų kariuomenės inžinierių pasakojimas apie pirmuosius žingsnius kariuomenėje, apie iššūkius ir apie ką karys dažniausiai galvoja apkasuose...

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Vaiko nuomonė lemiama nustatant gyvenamąją vietą, bendravimo su besiskiriančiais tėvais tvarką, imantis veiksmų dėl galimo smurto arba prievartos ir kt. Ner...

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą...

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau? 1

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m...

Pernai ir šiemet giminaičiai priglaudė daugiau kaip 600 be tėvų globos likusių vaikų

Pernai ir šiemet giminaičiai priglaudė daugiau kaip 600 be tėvų globos likusių vaikų

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per praėjusius metus ir keturis šių metų mėnesius globa (rūpyba) šeimoje buvo nustatyta 857-iems be tėvų globos likusiems vaikams. Didžiąją ...

Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?

Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?

Džiovinimas tai pats patikimiausias, vienas paprasčiausių ir populiariausių konservavimo būdų, kurį renkasi norintys ilgiau išsaugoti vasaros derlių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad d...

Vasaros iškylos gamtoje: patarimai, kaip joms pasiruošti tinkamai

Vasaros iškylos gamtoje: patarimai, kaip joms pasiruošti tinkamai

Šiltajam sezonui įsibėgėjant, vis daugiau žmonių laisvalaikį planuoja gamtoje, kuris neįsivaizduojamas be įvairiausių užkandžių ir maisto ant žarijų ruošimo. Mėgstantiems iškylauti vertėtų nepamiršti keleto ...

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Vicemeras E. Sabutis: ,,Jonavos kultūros centras - miesto kultūros širdis"

Miesto šventės, pramoginiai renginiai, iniciatyvos, džiuginusios jonaviečius karantino metu - visa tai ir dar daugiau yra Jonavos kultūros centro (JKC) darbuotojų darbo vaisius. Kaip sako kultūros sritį kuru...

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai

Laukiate siuntos ar planuojate siųsti? 5 patarimai 1

Elektroninei prekybai karantino metu aplenkus net kalėdinę prekybą, ne ką mažiau išaugo ir siuntų savitarnos terminaluose kiekiai. AB Lietuvos pašto duomenimis, gyventojų naudojimasis terminala...