Vaikas neina į mokyklą: maži įgeidžiai valdo ar didelis skausmas slegia?

Vaikas neina į mokyklą: maži įgeidžiai valdo ar didelis skausmas slegia?
LAP 08
2019-11-08 10:53 2019

Jeigu vaikas kategoriškai atsitiko lankyti mokyklą, bėga iš pamokų, greičiausiai vienos priežasties tam nėra. Specialistai pataria į tokią problemą žiūrėti kaip ir į bet kurį kitą vaiko patiriamą sunkumą ir perspėja, kad pasikeitęs elgesys gali slėpti gilesnes emocines, elgesio ar asmenybines problemas.

Kiekviena situacija yra unikali

Psichologai pastebi, kad jaunesnio amžiaus vaikų nenoras eiti į mokyklą dažniau susijęs su problemomis šeimoje, o vyresnio – su vidiniais elgesio ar emocijų sunkumais.    

Mažesnieji iš pamokų bėga dėl nuo jų nepriklausančių išorinių priežasčių: tai gali būti įvairios problemos šeimoje, nepakankama tėvų priežiūra, visa tai lydinčios patyčios, ar kiti sunkumais su bendraamžiais“, – kalba Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Anot psichologės, jeigu vaikas nesijaučia saugus šeimoje, nepatenkinami jo baziniai poreikiai, grįžęs namo išgyvena baimę ar ilgą laiką būna nevalgęs, nieko keista, kad mokymasis jam nėra toks svarbus.

Tuo tarpu paauglystę išgyvenančiųjų elementarių pareigų nesilaikymas paprastai sąlygotas žemos motyvacijos mokytis, neigiamos bendraamžių įtakos, svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimo arba psichikos sveikatos problemų, kitaip tariant – vidinių sunkumų. Paaugliai mažiau priklausomi nuo tėvų, didesnę įtaką jiems daro bendraamžiai, jų pačių vertybės ar požiūris į ateitį.

Tokios yra bendros tendencijos, tačiau bendrų sprendimų nėra. Specialistė pabrėžia, jog kiekviena situacija skirtinga, reikalaujanti individualaus požiūrio. „Jauno žmogaus gyvenimas patiria išbandymą ir santykio tuo metu laukia labai subtilaus, jautraus, net asmeninio“, – teigia pašnekovė.

Sutrikdo maži įgeidžiai ir didelis skausmas

Kasdienybėje jautrus vaikas gali patirti tokių sukrėtimų, kurie sukels emocinę sumaištį, sutriks miegas, neatpažįstamai pasikeis elgesys. Ir nors suaugusiajam priežastis atrodys menka, vaikui tai gali prilygti katastrofai.

Kauno rajono vaiko teisių specialistai prisimena neseną, šeimą rimtai išgąsdinusį, bet ir į sūnaus būseną dėmesį atkreipti privertusį nutikimą. Į mokyklą palydėtas trečiokas, pamokų metu paslaptingai dingdavęs, o namo grįždavo tik vakarop. Berniukas sukėlė nemenką galvos skausmą savo tėvams ir mokytojams, kategoriškai atsisakydamas pasipasakoti kur dingstąs. Tėvams nebeliko nieko kita, kaip tik tapti sekliais. Priežastis tąkart paaiškėjo greitai: vaikas traukė pas netoli mokyklos gyvenančią močiutę, kuri augino mielą šunytį, leido su juo žaisti. Berniuko didžiausia svajonė buvo šuo ir jis jautėsi vienišas.

Vienoje iš Kauno regiono gimnazijų nutikusi istorija primena apie jautrumą ypatingoms situacijoms. Kai galimai siekdama bent trumpam sumažinti dėl avarijoje žuvusių tėvų išgyvenamą skausmą, moksleivė pradėjo žalotis, savo ruožtu įsikišo ir mokykla. Pedagogams bandant organizuoti klasiokų palaikymą ir atidų dėmesį šiai merginai, neišsaugota skaudi paslaptis, tad iki tol stropiai besimokiusi mergina, gimnazijos durų nebepravėrė kelis mėnesius. Krizė pareikalavo medikų įsikišimo.

Girdėkime, ne ką sako – ką pasakyti nori

Koks turėtų būti tėvų, artimųjų vaidmuo susidūrus su vengimu eiti į mokyklą?

„Pirmasis žingsnis – atviras pokalbis, – tokį receptą siūlo išmėginti socialinė darbuotoja Gitana Salickienė. – Atsitraukimas arba problemų ignoravimas, sunkumus tik pagilins. Krizę spręsti netinkamas ir kategoriškas elgesys“.

Specialistė sako, kad vaikas turi jaustis saugus kai su tėvais kalba apie išgyvenimus ir pataria, kaip to pasiekti. „Parodykite meilę ir dėmesį, besąlyginį palaikymą. Išgirskite savo vaiką. Ne ką sako, bet ką pasakyti nori. Ką signalizuoja jo žodžiai, laikysena. Tokia jūsų, kaip tėvų pareiga, net jeigu ir labiausiai įskaudinti esate. Kaltės ar pykčio sukėlimas greičiausiai teigiamų rezultatų neduos. Priešingai – iššauks gynybinę reakciją, pasipriešinimą,“– vertingais patarimais dalijasi G. Salickienė.

Kai vaikas išgyveną krizę, už nusižengimus neišleidę jo į kiną, pas draugus ar taikydami griežtesnes bausmes, nepaskatinsime jo grįžti į įprastą ritmą. „Tai nėra tinkamas sprendimo būdas“, – patikina specialistė.

Liūdesys, bejėgiškumas, beprasmybė – tokiu metu vaiką lydintys jausmai. Net jeigu negeba artimiesiems atsiverti, ar net atsiriboja, vaikas vis viena tikisi pagalbos, užtikrina šios srities žinovai. Gal būt negalima išspręsti konkrečios vaiko problemos, gal kai kurios net nėra išsprendžiamos (sunki liga, netektis), tačiau dėmesys, supratimas ir palaikymas padės išgyventi sunkų laikotarpį, išvengti emocinių sunkumų ateityje bei sustiprėti kaip asmenybei.

Nebijokime prašyti pagalbos

Vaiko teisių gynėjai vis dar susiduria su skaudžiais atvejais, kaip dėl pakitusio vaiko elgesio sunerimstama per vėlai, sunkumams tęsiantis jau ilgą laiką. Ragina nebijoti kreiptis pagalbos į mokyklos bendruomenę, psichologą, mokytoją ar bet kokį kitą vaikui autoritetu esantį asmenį – kiekvieno vaiko širdį galima rasti kelią.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje pasakoja, kad į ilgą laiką mokyklos nelankančių, nusikalti linkusių paauglių širdis vienuose iš vidurio Lietuvos globos namų pabandė prisibelsti per ypatingą asmenybę. Pasitelkė žmogų, kurio gyvenimo būdas įkvepia, o ne kasdien girdimi žodžiai skatina susimąstyti. Su jaunimu pabendrauti maloniai sutiko salezietė sesuo Liucija. Susitikimas, pripažino „sunkiais“ vadinami paaugliai, „kažkaip paveikė“.

„Labai svarbu imtis savalaikių pagalbos priemonių, delsiant padėti bus vis sunkiau. Ir tam išnaudoti visas galimybes, be jau žinomų, net ir labai nestandartines. Tyrimai atskleidžia, jog ankstyvas mokyklos nelankymas susijęs su prastesne vaiko adaptacija, galimu psichoaktyvių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu ateityje,“ – atidžiais būti tiek tėvus, tiek kasdien moksleivį matančius pedagogus ragina psichologė G. Starkevičiūtė.  

Jausdamas dideles mokymosi spragas, tėvų ar mokytojų priešiškumą, vaikas gali dar daugiau „nutolti“ nuo mokyklos bendruomenės, ieškoti savirealizacijos ir pripažinimo netinkamose bendraamžių grupėse, įsitraukti į pavojingą sau ir kitiems elgesį.

„Beje, neužmirškime, kad nuo pat ankstyvosios vaikystės ugdomas ir skatinamas vaiko prigimtinis smalsumas, žingeidumas, ugdomi gebėjimai – padės išvengti daugelio mūsų aptartų rūpesčių“, – primena psichologė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Panašūs straipsniai

Kalėdų Senelio atmintinė: kaip išrinkti tinkamą ir saugų žaislą

Kalėdų Senelio atmintinė: kaip išrinkti tinkamą ir saugų žaislą

Dovanų ir stebuklų metas jau ne už kalnų, todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, ką svarbu žinoti perkant žaislus mažiesiems, kad šventinių akimirkų netemdyt...

Šveicarijos progimnazija – bitučių mokykla

Šveicarijos progimnazija – bitučių mokykla

Mokykla gyva, kol joje skamba mokinių balsai ir juokas, kol skambutis kviečia į pamoką ir iš jos, kol mokytojas atverta širdimi veda mokinį neatrastų žinių keliu, dalija išmintį, moko įžvelgti gyvenimo prasm...

Per 2-ejus metus „Tėvų linijos“ psichologai padėjo beveik 2,5 tūkst. tėvų

Per 2-ejus metus „Tėvų linijos“ psichologai padėjo beveik 2,5 tūkst. tėvų

Galimybė visos Lietuvos tėvams gauti profesionalią psichologo pagalbą atsirado prieš 2-ejus metus, startavus „Tėvų linijai“. Paskambinus nemokamu numeriu 8 800 900 12, su psichologu galima konsultuotis įvairiais...

Pastebėti ir spręsti vaikų patyčių situacijas padės „Vaikų linijos“ nemokami mokymai tėvams internetu

Pastebėti ir spręsti vaikų patyčių situacijas padės „Vaikų linijos“ nemokami mokymai tėvams internetu

Kas penktas tėvas nežino, kaip turėtų tinkamai reaguoti, jei jo vaikas susidurtų su patyčiomis. Tuo tarpu kas trečias tėvas prisipažįsta, kad jo vaikas yra patyręs patyčias mokykloje. „Vaikų linija“, skatind...

Patyčios ar pajuokavimas: skiriamasis bruožas – psichologinis skausmas

Patyčios ar pajuokavimas: skiriamasis bruožas – psichologinis skausmas

Lapkritį šalies mokyklose startavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota šiuolaikiška kovos su patyčiomis priemonė – elektroninė platforma „Patyčių dėžutė“. Internete ir per mobiliąją programėlę...

Šilta žiema – ne priežastis trauktis gripui

Šilta žiema – ne priežastis trauktis gripui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (sausio 13 d. – 19 d.) sergamumas gripu ir ūmiomis ...

Septyni požymiai, kad jūsų vaikas tapo „veiperiu“

Septyni požymiai, kad jūsų vaikas tapo „veiperiu“ 2

Politikams vis ieškant būdų, kaip pažaboti elektroninių cigarečių vartojimą nepilnamečių tarpe, tėvams ir mokytojams svarbu išmokti atpažinti, kad vaikas garina elektronines cigaretes. Bekvapes, mažo dydžio ...

Nustatyta riba, kada mokiniai per karščius gali neiti į mokyklą

Nustatyta riba, kada mokiniai per karščius gali neiti į mokyklą

Mokiniai į mokyklą galės neiti ne tik per šalčius, bet ir esant karštam orui. Tokius pakeitimus po pasitarimų su Sveikatos apsaugos ministerija įsakymu įtvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Mon...

Pokyčiai mokyklose

Pokyčiai mokyklose

2017 – 2019m. Jonavos Raimundo Samulevičiaus mokykla dalyvavo projekte “Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“. Projekto vykdytojai – Mokyklų tobulinimo centras.  Projekto vykdymo pradžioje ir pabaigoje tyrėjų ko...

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinimas mokytojams

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinimas mokytojams

Gerbiami Mokytojai, mokytojus profesinės dienos proga sveikinau tikrai ne kartą. Tačiau šiandien yra šiek tiek kitaip. Tas bendras paveikslas, kuriame piešiamas švietimo bendruomenės pasitikėjim...

Jonavos pedagogai jungiasi prie įspėjamojo streiko

Jonavos pedagogai jungiasi prie įspėjamojo streiko

Lapkričio 28 d. numatomas įspėjamasis švietimo darbuotojų streikas, – informuoja Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Tą diena nuo 8 iki 10 val. ryto nevyks pamokos ir užsėmimai Lietuvos mo...

Europos kalbų diena - bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis diena

Europos kalbų diena - bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis diena

Rugsėjo 26 dieną visi europiečiai švenčia Europos kalbų dieną, kurios tikslas – puoselėti kalbų ir kultūrų įvairovę bei skatinti mokytis įvairių kalbų. Kiekvienais metais neriečiai išradingai pamini šią dien...

Ministerija parengė atmintinę, kaip mokykloje reaguoti į patyčias ir smurtinį elgesį

Ministerija parengė atmintinę, kaip mokykloje reaguoti į patyčias ir smurtinį elgesį

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokykloms parengė naują „Reagavimo į patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje atmintinę“. Ką konkrečiai daryti mokytojui, mokiniui, pastebėjus patyčias ar smurtinį ...

Diskiniai elementai ir jų pavojus vaikams

Diskiniai elementai ir jų pavojus vaikams

Ar žinote, kiek prietaisų jūsų namuose turi diskinius elementus? Patikrinkite – rezultatas gali jus nustebinti! Diskiniai elementai yra nedideli monetos dydžio elementai, naudoja...

Prieš baimę mokyklose – nauja elektroninė platforma

Prieš baimę mokyklose – nauja elektroninė platforma

Kova prieš patyčias šalies mokyklose duoda rezultatų, tačiau dalis mokinių vis dar neskuba  pranešti apie patiriamas problemas, nes bijo, kad tai  apsunkins padėtį. Šio nerimo dabar jau galima bent iš dalies...

Rizikos grupės jau gali skiepytis gripo sezonui skirta vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis

Rizikos grupės jau gali skiepytis gripo sezonui skirta vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai informuoja, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) jau pristatyta pirmoji valstybės...