Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai

Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai
SPA 16
2020-10-16 14:48 2020

Vaiko teisių specialistai kasdien gelbėja nuo vienokio ar kitokio smurto nukentėjusius vaikus. Deja, smurtinio elgesio prieš vaikus kultūra mūsų šalyje vis dar gaji. Daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, kiek mažiau susiduria su nepriežiūra, trečioje vietoje pagal statistinius rodiklius – psichologinis smurtas. Nors statistika iliustruoja tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas dar didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.

Siekdama visuomenei atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas. Tarnyba kviečia visuomenę smurtui pasakyti „NE“.

Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad išgyventas nepaprastas laikas – karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą. „Karantino metu ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Apie juos nepranešė nei mokyklos, nei neformaliojo ugdymo darbuotojai, nei gydymo įstaigos. Tas įtemptas laikas tik įrodė, kad bendra šalies situacija gąsdinanti – ne pirmi metai iš eilės didžioji dalis galimo smurto prieš vaikus atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, smurtauja artimi žmonės“, - sako I. Skuodienė.

2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) – 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų. Per pirmus devynis 2020 metų mėnesius iš visų prieš vaikus smurtavusių asmenų, 63 %  yra su jais giminystės ryšiais susiję žmonės – 1330 iš 2108 atvejų.

Socialinių reklamų ciklo pristatyme dalyvaujantis „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis sako, kad fizinės prievartos tema praėjusiais metais buvo ketvirtas dažniausiai vaikų telefonu minėtas sunkumas. Fizinės prievartos tema tapo retesnė šių metų balandžio mėnesį, tačiau tapo dažnesnė gegužės ir birželio mėnesiais.

„Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 – apie emocinę prievartą, 275 – apie seksualinę prievartą, 134 – apie nepriežiūra, 1417 – apie patyčias. Vaikams kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto ir prievartos yra sunku, o jeigu smurtas vyksta namuose, tai kreiptis pagalbos, girdint ar matant tėvams, gali būti be galo sudėtinga, todėl aplinkinių žmonių vaidmuo pastebint smurtą yra labai svarbus“, - primena „Vaikų linijos“ vadovas.

Savo asmenine istorija, kaip pavyzdžiu apie tai, kokiose situacijose atsiduria, kokius jausmus ir problemas patiria nuo smurto kenčiantis vaikas socialinių reklamų ciklo pristatyme dalijasi „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė aktorė ir režisierė Andra Kavaliauskaitė.

Tai, kaip suaugusieji suvokia savo elgesį stipriai skiriasi nuo to kaip smurtautoją mato vaikas. Dalis visuomenės lengvus pliaukštelėjimus vaikui, pastūmimą ar grubų sugriebimą vis dar laiko normaliu, griežtu auklėjimu, arba supykę pratrūksta, nesuvaldo emocijų ir pakelia ranką prieš vaikus. Pykčiui atslūgus suaugusieji nurimsta ir galvoja, kad vaikas lygiai taip pat greitai viską pamiršo. Tačiau bet koks fizinis smurtas ilgam paveikia nepilnamečius.

Dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia ir nepriežiūros sąvoką. Įsivaizduojama, kad tai – kraštutinis atvejis, kuomet vaikas badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nesiprausia, nelanko mokyklos ir yra visiškai apleistas. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurie patiria nuolatinį jiems būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą.

„Kartais net pasiturinčiose šeimose augantys vaikai beveik nemato savo tėvų, suaugusieji nuolat dirba, keliauja. Iš tokių vaikų neretai atimama teisė į vaikystę, į reguliarų mokyklos lankymą, mėgavimąsi popamokine veikla, ryšiu su artimaisiais, tėvų meile ir priežiūra. Tokiems vaikams paliekamos per didelės atsakomybės pasirūpinti savimi ir savo aplinka. O galiausiai tai net gali lemti patyčias, mokymosi pasiekimų prastėjimą“, - sako I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjai teigia, kad iš visų smurto prieš vaikus rūšių sunkiausia aiškiai įvardinti ir nustatyti psichologinį smurtą. Pasitaiko atvejų, kad patys tėvai savo elgesyje negeba atpažinti psichologinio smurto.

„Jei vaiko pasiekimai nuolat lyginami su kitų vaikų, jei dažnai sakome, kad jis negeras, ar ne toks geras, kaip sesė ar brolis, jei vis grasiname ir gąsdiname atimti kompiuterį, nebeleisti lankyti būrelio ar kaip tik apkauname daugybe veiklų ir nuolat kartojame, kad jis turi būti geriausias – visa tai nėra teisingas auklėjimas. Tai – psichologinis smurtas“, - akcentuoja Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Šiuo metu Lietuvos šeimos vėl gyvena neramiomis nuotaikomis, dalis žmonių jau dirba ir mokosi nuotoliniu būdu, o jei vėl bus paskelbtas karantinas, būsime priversti visą laiką praleisti namuose. Realias, gyvenimiškas situacijas atvaizduojančios socialinės reklamos privers atsigręžti į save, paragins suaugusiuosius apgalvoti savo santykį ir elgesį su vaikais.

Pristatyme dalyvauja ir kūrybinius reklaminių klipų sprendimus plačiau pristato režisierius Žilvinas Vingelis. 

Su smurtu prieš vaikus susiję statistiniai duomenys 

2018 metais Lietuvoje iš viso buvo 2593 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo naudojamas smurtas. Pagal lytį: mergaitės – 1200, berniukai – 1393

Pagal smurto rūšis šalies skaičiai užpernai pasiskirstė taip:

Fizinis smurtas – 1290,

Nepriežiūra – 847,

Psichologinis smurtas – 303,

Seksualinis smurtas – 153. 

2019 metais Lietuvoje iš viso buvo 3843 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo panaudotas smurtas. Pagal lytį: mergaitės – 1651, berniukai – 2192

Pagal smurto rūšis šalies skaičiai pernai pasiskirstė taip:

Fizinis smurtas – 1870,

Nepriežiūra – 1342,

Psichologinis smurtas – 408,

Seksualinis smurtas – 223. 

Per pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso buvo 2108 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo panaudotas smurtas.

Pagal lytį: mergaitės – 939, berniukai – 1169.

Pagal smurto rūšis šalies skaičiai šiemet pasiskirsto taip:

Fizinis smurtas – 1104,

Nepriežiūra – 732,

Psichologinis smurtas – 140,

Seksualinis smurtas – 132. 

Dažniausiai fizinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais)

  • 2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 91; 4-6 m. – 99; 7-9 m. – 185; 10-14 m. – 545; 15-17 m. – 370.
  • 2019 m. pagal amžių: 0-3 m. – 59; 4-6 m. – 99; 7-9 m. – 250; 10-14 m. – 840; 15-17 m. – 622.
  • 2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 43; 4-6 m. – 100; 7-9 m. – 159; 10-14 m. – 468; 15-17 m. – 334.

Dažniausiai nepriežiūrą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais)

  • 2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 224; 4-6 m. – 138; 7-9 m. – 134; 10-14 m. – 214; 15-17 m. – 137.
  • 2019 m. pagal amžių: 0-3 m.- 335; 4-6 m. – 198; 7-9 m. – 241; 10-14 m. – 359; 15-17 m. – 209.
  • 2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 168; 4-6 m. – 113; 7-9 m. – 123; 10-14 m. – 207; 15-17 m. – 121.

Dažniausiai psichologinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais)

  • 2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 33; 4-6 m. – 34; 7-9 m. – 60; 10-14 m. – 108; 15-17 m. – 68.
  • 2019 m. pagal amžių: 0-3 m. – 31; 4-6 m. – 38; 7-9 m. – 62; 10-14 m. – 169; 15-17 m. – 108.
  • 2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 9; 4-6 m. – 7; 7-9 m. – 21; 10-14 m. – 65; 15-17 m. – 38.

Dažniausiai seksualinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais)

  • 2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 5; 4-6 m. – 15; 7-9 m. – 29; 10-14 m. – 59; 15-17 m. – 45.
  • 2019 m. pagal amžių: 0-3 m. – 5; 4-6 m. – 26; 7-9 m. – 37; 10-14 m. – 91; 15-17 m. – 64.
  • 2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 4; 4-6 m. – 11; 7-9 m. – 18; 10-14 m. – 55; 15-17 m. – 44. 

Fizinį smurtą

2018 m. miesto vietovėse patyrė 826 vaikai, o kaimo vietovėse 464 vaikai;

2019 m. miesto vietovėse 1235 vaikai, o kaimo vietovėse 635 vaikai;

2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 784 vaikai, o kaimo vietovėse 320 vaikų.

Nepriežiūrą

2018 m. miesto vietovėse  patyrė 433 vaikai, o kaimo vietovėse 414 vaikai;

2019 m. miesto vietovėse 767 vaikai, o kaimo vietovėse 575 vaikai;

2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 471 vaikas, o kaimo vietovėse 261 vaikas.

Psichologinį smurtą

2018 m. miesto vietovėse  patyrė 170 vaikų, o kaimo vietovėse 133 vaikai;

2019 m. miesto vietovėse 249 vaikai, o kaimo vietovėse 159 vaikai;

2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 101 vaikas, o kaimo vietovėse 39 vaikai.

Seksualinį smurtą

2018 m. miesto vietovėse patyrė 89 vaikai, o kaimo vietovėse 64 vaikai;

2019 m. miesto vietovėse 145 vaikai, o kaimo vietovėse 78 vaikai;

2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 78 vaikai, o kaimo vietovėse 54 vaikai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf. 

Video

Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai
Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai
Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai

Panašūs straipsniai

Vaiko teisių gynėjai: per Jonines nepamirškime vaikų

Vaiko teisių gynėjai: per Jonines nepamirškime vaikų

Vasara – laukto poilsio ir atostogų metas. Ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį tradiciškai švęsime Jonines. Vaiko teisių specialistai linki visiems gero poilsio, gražių bei saugių švenčių ir kartu primena, kad ...

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus. Kaip tai padaryti?

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus. Kaip tai padaryti?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d.  nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuo 2020 m. rugsėjo 1-osios vaikai gali būti mokomi šeimoje pagal pri...

Keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka: lygių galimybių kontrolierė siūlo lankstesnį kelią

Keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka: lygių galimybių kontrolierė siūlo lankstesnį kelią

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė dvi alternatyvas, kaip galėtų būti įgyvendinta ES direktyva, numatanti 2 mėnesių neperleidžiamą vaiko priežiūros laikotarpį abiem...

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus

Vyriausybės nutarimu, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Siekiant užtikrinti vaiko gerovę, norin...

Traukiantis socialiniam gyvenimui, patariama emociškai neužsisklęsti

Traukiantis socialiniam gyvenimui, patariama emociškai neužsisklęsti 1

Vėl išaugęs koronaviruso atvejų skaičius ir aštrėjanti epidemiologinė situacija, pamažu keičia įprastą gyvenimo ritmą. Norint išvengti vaiko emocinių sunkumų dėl bendravimo, veiklų stokos, specialistai ragin...

Gydytojai padeda padėti vaikams

Gydytojai padeda padėti vaikams

Padedant su sunkumais susiduriantiems vaikams ir saugant juos nuo netinkamo elgesio šeimoje, pagalbos sulaukiama ir iš medikų. Ypač svarbus šeimos gydyto...

Tarybos nario G. Jasiulionio elgesiu susidomėjo vaiko teisių apsauga: persekiojo nepilnametį?

Tarybos nario G. Jasiulionio elgesiu susidomėjo vaiko teisių apsauga: persekiojo nepilnametį? 2

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo  tarnybos Kauno apskrities vaiko teisiu apsaugos skyrius (VTAS) gavo pranešimą dėl galimai netinkamo Jonavos rajono savivaldybės Tarybos nario Ginto Jasiulionio ...

Vaiko teisių gynėjai kviečia tėvus neprarasti budrumo

Vaiko teisių gynėjai kviečia tėvus neprarasti budrumo

Įsibėgėjus vasarai, Lietuvoje viena po kitos nutinka nelaimės, kuriose nukenčia vaikai. Nepilnamečiai skęsta vandens telkiniuose, krenta pro daugiabučio langus ir balkonus. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinim...

Vaiko teisių specialistai per karantiną sulaukia neįprastai daug skambučių

Vaiko teisių specialistai per karantiną sulaukia neįprastai daug skambučių

Vaiko teisių specialistai per karantiną sulaukia neįprastai daug skambučių: tenka raminti tėvus ir paaiškinti dokumentų išdavimo tvarkas.Nuotoliniu būdu dirbantys Jonavos rajono vaiko teisių special...

Sprendžiant tarpusavio nesutarimus specialistai ragina tėvus pirmiausiai galvoti apie vaiko interesus

Sprendžiant tarpusavio nesutarimus specialistai ragina tėvus pirmiausiai galvoti apie vaiko interesus

Specialistams daugėja skambučių ir paklausimų elektroniniu paštu, kaip užtikrinti skyrium gyvenančių tėvų bendravimą su vaikais. Iš tiesų, šiuo visiems sunkiu laikotarpiu kyla daug nerimo, įvair...

Vyriausybė pritarė mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija

Vyriausybė pritarė mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija

Vyriausybė pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąlyčio s...

Saugo nuo nepriežiūros ir žalingos globos

Saugo nuo nepriežiūros ir žalingos globos

Vaikai saugomi nuo apleistumo šeimoje, bet pasitaiko ir kitas kraštutinumas – pernelyg didelė kontrolė ir globa – hipergloba. Pastarasis auklėjimo stilius taip pat yra žalingas, gali sutrikdyti harmoningą va...

Siūlo ieškoti galimybių padėti ypatingų poreikių šeimoms su vaikais

Siūlo ieškoti galimybių padėti ypatingų poreikių šeimoms su vaikais

Nusistovint sisteminiams pokyčiams vaiko teisių apsaugos srityje, vis dar iškyla sunkumų, kuomet pagalbos reikia ypatingų poreikių turinčios šeimoms. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) sp...

Per vasarą VDI nustatė per 300 nelegaliai dirbusių asmenų

Per vasarą VDI nustatė per 300 nelegaliai dirbusių asmenų

Valstybinė darbo inspekcija po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, tran...

Svarbi žinia tėvams: siūloma baigti mokėti išmokas, jeigu nėra draudžiama veikti ugdymo įstaigoms

Svarbi žinia tėvams: siūloma baigti mokėti išmokas, jeigu nėra draudžiama veikti ugdymo įstaigoms

Karantino metu užsivėrus ugdymo įstaigoms dirbantys tėvai ar globėjai įgijo galimybę prižiūrėti savimi negalinčius pasirūpinti vaikus namie ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“. Švelnėjant karantinui ir ugdymo ...

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Kokios pagalbos iš valstybės gali tikėtis nepasiturintys gyventojai?

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos....