Virtuali paskaita tėvams Justino Vareikio progimnazijoje

Pandemija ir toliau keičia įprastą mūsų gyvenimą, todėl 2020 lapkričio 12 d. vakarą Justino Vareikio progimnazijos administracija, norėdama padėti tėvams geriau suprasti savo vaikus ir padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu, pakvietė 5-8 klasių tėvelius prie kompiuterių į virtualią psichologės Astos Blandės paskaitą „Tėvų pagalbos galimybės, kai vaikas mokosi  (ne)namuose“.

Džiugu, kad tėvai aktyviai registravosi į susitikimą, jame dalyvavo apie 60 tėvelių (dalyvių skaičius ribotas), jame dalyvavo ir mokyklos vadovai bei 5-8 klasių auklėtojai. Pusantros valandos prabėgo labai greitai, visiems norėjosi įsiminti kiekvieną lektorės mintį.

Paskaitoje psichologė A.Blandė priminė tėvams, kad jie buvo, yra ir bus svarbiausi vaiko gyvenime. Šiandien šeima kaip niekada anksčiau iš labai arti mato vaiko gebėjimus ir galimybę mokytis, o vaiko vertė nepriklauso nuo to, kaip jis mokosi. Nuotolinis mokymasis atvėrė šeimai aiškesnį vaizdą, kokia pagalba būtina vaikui, kurių disciplinų jam mokytis sunkiausia, atsirado galimybė stiprinti asmeninius įgūdžius (ypač savarankiškumą) ar mokymosi motyvaciją. Tėvai visada turi parodyti savo vaikui, kad jį myli, rūpinasi, padeda, kai sunku, ir padrąsina, kai trūksta pasitikėjimo savimi. Vaikas visada turi jausti, koks jis svarbus, todėl būtina kiekvieną dieną kalbėtis, klausti, kaip vaikui sekasi, kokios pagalbos jam reikia, jei  mato, kad jam sunku, tartis su mokytoju, kaip reikėtų dirbti. O mokytojai, anksčiau prašę pagalbos ir bendrystės, dabar labiau tampa konsultantais ir padėjėjais. Tėvai — pavyzdys savo vaikams. Tėvų nusiteikimas, pagarba, rūpestis mokyklos ir mokymos(si) atžvilgiu lemia vaiko, paauglio nuostatą ir elgesį. Mokytojai yra tie žmonės, kurie savo žiniomis, įgūdžiais, konkrečiomis rekomendacijomis gali padėti spręsti aktualius klausimus, tačiau jie negali užimti tėvų vietos ir skirti tiek pastangų ir laiko,  kiek gali jo tėvai. Specialistai lydi vaiką ir jo šeimą tiek, kiek šeima nori eiti kartu. Psichologė ragino tėvus nekritikuoti mokytojų, leisti mokytojams mokyti, o tėvai gali savo vaiką apkabinti, nuraminti, pasakyti, kaip jį myli ir gali padėti. Tėvai atsakingi už santykį su vaikais... Net tada, kai vaikiai padarė daug, kad jį sugriautų...

Progimnazijos direktorė Olga Mediekšė, dėkodama lektorei Astai Blandei  ir apibendrindama susitikimą, pažadėjo, kad mokykla tęs paskaitų ciklą tėvams ir toliau bendradarbiaus su šia puikia psichologe. Artimiausias susitikimas su 1-4 klasių tėveliai  įvyks lapkričio 24 d. O A.Blandė, baigdama susitikimą su  mokyklos bendruomene, padėkojo už fantastišką vakarą, kalbėjo, jog šis subūrimas visų mūsų kartu ir yra svarbios bendrystės stiprinimas. Kai tiek tėvų ir mokytojų išgirdo apie pagalbą vienas kitam ir ypatingą tėvų vaidmenį savo vaikams — gal ras galimybių tuo patikėti.

Mama, Danutė Cvilikienė, po paskaitos parašė:

„Tai buvo apkabinimų ir širdingų pokalbių vakaras. Mokyklos  bendruomenė: tėvai – vaikai — mokytojai.  Vaikus parašiau viduryje, kad suprastume, kiek jiems gera linki ir globoja abi pusės. Mokykloje vadovauja kiti — tėvai turi pasitikėti mokytojais. Pagrindinė vakaro mintis — dalintis gerumu. Nepamiršti padėkoti, pasidžiaugti pasiekimais, pastebėti gražius dalykus, apsikabinti. Pasidalinsiu taisykle, kurią dažnai kartoju namuose: „Jeigu neturi ką gražaus pasakyti — geriau patylėk.“

Daivutė Kloniūnienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė