Visuomenės nuomonė: „Rail Baltica“ gerins šalies įvaizdį ir skatins turizmą

Visuomenės nuomonė: „Rail Baltica“ gerins šalies įvaizdį ir skatins turizmą
VAS 04
2020-02-04 11:59 2020

2019 metų pabaigoje atlikti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad „Rail Baltica“ yra žinomas ir visuomenės palankiai vertinamas projektas, kuris, respondentų manymu, ne tik pagerins keliavimo galimybes mūsų šalyje, skatins įvažiuojamąjį turizmą, bet ir padeda kurti modernios valstybės įvaizdį.

Remiantis 2019 metų spalį bendrovės „Spinter research“ atliktu tyrimu „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl „Rail Baltica“ projekto“, apie per tris Baltijos šalis tiesiamą europinės vėžės geležinkelį žinojo 56 proc. Lietuvos gyventojų.

„Įvertinus tai, kad projektas kol kas yra neįgyvendintas, traukiniai dar nevažiuoja, tai žinomumas yra tikrai aukštas. Visuomenės dalis, kuri domisi tuo kas vyksta aplink, seka Lietuvos naujienas, apie jį žino ir realiai dar labiau padidinti šį žinomumą būtų sudėtinga“, – sako „Spinter research“ vadovas Ignas Zokas.

Kokybinės apklausos metu nustatyta, kad gyventojai iš esmės palankiai vertina „Rail Baltica“ projektą ir tikisi iš jo ne tik asmeninės naudos,  bet mano, jog jis gerina visos Lietuvos įvaizdį.

Į klausimą „Kaip manote, ar „Rail Baltica“ projektas prisideda prie Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio gerinimo?“ net 78 proc. respondentų atsakė, jog prisideda.

„Iš tiesų džiaugiamės, jog visuomenė ne tik žino apie vykdomą projektą, bet ir jį vertina kaip reikšmingą visai valstybei, o ne vien duosiantį asmeninės naudos. Ne mažiau džiugina ir tai, kad žmonės jaučia poreikį keliauti traukiniais ir mano, kad būtent „Rail Baltica“ jį išpildys“, – sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Tyrimas rodo, kad visuomenė jaučia greitesnio ir patogesnio geležinkelio poreikį, jo trūksta 80 proc. apklaustųjų. 77 proc. respondentų nuomone, „Rail Baltica“ išpildys šį poreikį ir Lietuva turės greitesnį ir patogesnį susisiekimą traukiniais.

Pasak. AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovskio, „Rail Baltica“ reikšmingai pakeis situaciją kalbant apie galimybes patogiai keliauti tiek į užsienio valstybes, tiek šalies viduje. Pavyzdžiui, nauja europinės vėžės geležinkelio atšaka nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos eis per Panevėžį, tad šio miesto gyventojai per mažiau nei valandą galės traukiniu pasiekti Kauną ir Rygą.

„Jau dabar pastebime šalies gyventojų norą į Vakarų Europą keliauti traukiniais. Kol kas šios kelionės pradžia kiek komplikuota dėl lėto susisiekimo su Varšuva. Tačiau užbaigus „Rail Baltica“ projektą šį miestą galėsime traukiniu pasiekti per kelias valandas, greičiau nei automobiliu, o iš jo traukinių maršrutai driekiasi kone į visus ES miestus“, - sako K. Sankovski.

Taip pat tyrimo respondentų įsitikinimu, baigtas įgyvendinti „Rail Baltica“ paskatins aktyvesnį įvažiuojamąjį turizmą. Kad sulauksime daugiau keliautojų iš užsienio viliasi net 73 proc. respondentų.

Šie lūkesčiai taip pat turi pagrindą – „Ernst&Young“ analitikų skaičiavimais, prognozuojama, kad nuo 2030 metų „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai tarp Varšuvos ir Talino kasmet perveš virš 4,5 mln. keliautojų.

„Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ specialistų skaičiavimu, pradėjus kursuoti greitiesiems „Rail Baltica“ traukiniams, jų įtaka bendram turistų srautui bus iki 5 proc. augimas prie dabar planuojamo turistų augimo. Daugiausiai turistų tikimasi sulaukti iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos. Šių turistų skaičius Kaune gali išaugti iki 15 proc.“, - pasakoja K. Sankovski.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Tyrimų bendrovė „Spinter research“ tyrimą atliko 2019 metų spalį, apklausta daugiau kaip 1000 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų, apklausų analizė atlikta SPSS/PC programine įranga.

Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, kuri taps integralia projekto „Rail Baltica“ dalis.

Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.

Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.

 

Panašūs straipsniai

Pamatykite kaip galėtų atrodyti „Rail Baltica“ infrastruktūra

Pamatykite kaip galėtų atrodyti „Rail Baltica“ infrastruktūra

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. P...

Lietuva siekia papildomų ES lėšų „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyboms nuo Kauno iki Latvijos sienos

Lietuva siekia papildomų ES lėšų „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyboms nuo Kauno iki Latvijos sienos

Lietuva kartu su projekto partneriais pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Infrastruktūros tinklų priemonės ES paramą „Rail Baltica“ projekto veikloms. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto f...

Lietuva pervedė avansą „RB Rail AS“, taip užtikrindama bendros įmonės finansavimą

Lietuva pervedė avansą „RB Rail AS“, taip užtikrindama bendros įmonės finansavimą

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pervedė 1,039 mln. eurų avansą „Rail Baltica“ įgyvendinimą koordinuojančiai bendrai Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonei „RB Rail AS“ pagal...

Spartesnis projekto „Rail Baltica“ progresas – jau šiemet

Spartesnis projekto „Rail Baltica“ progresas – jau šiemet

Strateginę reikšmę Lietuvai turinčio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas sparčiai juda į priekį – įsibėgėja antrojo etapo darbai. Jau šiais metais geležinkelio vėžė bus sujungta su Kauno intermodaliniu ter...

Baltijos šalių transporto ministrai aptarė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą

Baltijos šalių transporto ministrai aptarė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai, atsakingi už transporto sektorių, balandžio 17 d. nuotolinėje konferencijoje aptarė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo eigą.  Ministrai pažymėjo, kad C...

Užbaigti „Rail-Baltica“ ruožo Kaunas-Ramygala tyrinėjimai

Užbaigti „Rail-Baltica“ ruožo Kaunas-Ramygala tyrinėjimai 1

„Rail Baltica“ vėžės nuo Kauno iki Latvijos sienos detalųjį techninį projektavimą atsakinga Ispanijos įmonė IDOM, kartu su Lietuvos UAB „Kelprojektas“, užbaigė pirmojo etapo tyrinėjimus. Anot bendros Baltijo...

Tęsiamas žemės išpirkimas su „Rail Baltica“ susijusiems automobilių keliams

Tęsiamas žemės išpirkimas su „Rail Baltica“ susijusiems automobilių keliams

Susisiekimo ministerija informuoja, kad „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai karantino sąlygomis nesustoja – laikantis saugumo reikalavimų tęsiamas žemės išpirkimas su šiuo projektu susijusiems automobilių kel...

Galimybe laikinai naudotis dėl „Rail Baltica“ paimta žeme jau pasinaudojo 122 asmenys

Galimybe laikinai naudotis dėl „Rail Baltica“ paimta žeme jau pasinaudojo 122 asmenys

Per metus laiko galimybe laikinai naudotis dėl „Rail Baltica“ visuomenės poreikiams paimta žeme jau pasinaudojo 122 Panevėžio ir Pasvalio rajonų ūkininkai arba žemės ūkio bendrovės. Nacionalinės...

Lietuva siekia užsitikrinti Prancūzijos paramą projekto „Rail Baltica“ finansavimui

Lietuva siekia užsitikrinti Prancūzijos paramą projekto „Rail Baltica“ finansavimui

Lietuva siekia užsitikrinti Prancūzijos paramą strateginės reikmės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui, skirstant ateinančios Europos Sąjungos (ES) perspektyvos finansavimą. Projekto finansavimo klausimą s...

Ko ieško archeologai netoli Kurmagalos

Ko ieško archeologai netoli Kurmagalos 1

Netoli Kurmagalos gyvenvietės, Kulvos seniūnijoje, prieš būsimas „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį statybas, atliekami archeologiniai tyrimai. Šiuo metu jau atidengta apie 600 kv.m. žemės ploto, apt...

Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą

Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą

Susisiekimo ministerijos iniciatyva parengtos Lietuvos naujos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės, taip pat numatytos priemonės šiam tikslui reikalingai teisinei ir investicinei aplinkai k...

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai

Aiški 5G ryšio plėtros vizija ir koordinuoti veiksmai padės Lietuvai siekti lyderystės 5G ryšio technologijoje tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva, įdiegusi šią naujos kartos technologiją, gali tik...

Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje

Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje

Susisiekimo ministerija Vyriausybei teikia tvirtinti „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires“, kurios leis užtikrinti kontroliuojamą ir laipsnišką 5G technolog...

Oro kokybė šalyje 2019 metais

Oro kokybė šalyje 2019 metais

Oro kokybė daugelyje šalies miestų, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai buvo geresnė negu 2018-aisiais – sumažėjo vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) ir az...

Tęsiamos socialinės iniciatyvos „Rinkis gyvenimą“ veiklos

Tęsiamos socialinės iniciatyvos „Rinkis gyvenimą“ veiklos

Jau penktus metus iš eilės Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (VVSSF) skelbia prevencinių, socialinės reklamos ir mokslo tyrimų projektų finansavimo konkursą. Šie...

Minint Alkoholikų vaikų savaitę, pokalbis su psichologe apie tai, ką patiria vaikas augdamas „neblaivioje“ šeimoje

Minint Alkoholikų vaikų savaitę, pokalbis su psichologe apie tai, ką patiria vaikas augdamas „neblaivioje“ šeimoje

Kokį vaidmenį šeimoje teks priimti vaikui? Didvyrio, juokdario, „atpirkimo ožio“, o gal teks tapti nematomu? Nesaugumas, gėda, baimė, nusivylimas, tai tik menka dalis jausmų, kuriuos patiria alkoholiu piktna...