Žvilgsnis į 2019-uosius: kontrolierė išskyrė 3 ryškiausias lygių galimybių temas

Žvilgsnis į 2019-uosius: kontrolierė išskyrė 3 ryškiausias lygių galimybių temas
GRU 30
2019-12-30 12:55 2019

Metų pabaigoje lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė apibendrino ir išrinko 3 reikšmingiausias temas, kurioms visuomenė ir organizacijos šiemet skyrė daugiausiai dėmesio.

Kontrolierės teigimu, besibaigiančiais metais lygių galimybių temoje kaip įprastai buvo ir laimėjimų, ir iššūkių: „Pozityviai nuteikia LGBT bendruomenės sėkmės istorijos – ypač turint galvoje tūkstantinę dalyvių minią sutraukusias „Baltic Pride“ eitynes ir Konstitucinio Teismo nutarimą, leidžiantį tvirčiau apsaugoti LGBT šeimų teises.

Džiaugiuosi ir tuo, kad lygių galimybių tema susidomi vis daugiau pažangiai mąstančių darbdavių – tai irgi svarbus proveržis. Priešingas tendencijas pastebiu lyčių lygybės temoje. Ši tema praėjusiais metais skambėjo ne laimėjimų, o trūkumų kontekste.“

Ryškūs LGBT bendruomenės laimėjimai

Lietuvos LGBT bendruomenei 2019-ieji metai prasidėjo džiugia žinia. Sausio 11 d. Konstitucinis Teismas nutarė, kad nuo šiol užsienyje santuoką ar registruotą partnerystę su lietuviais sudarę tos pačios lyties trečiųjų šalių piliečiai galės atvykti ir teisėtai gyventi mūsų šalyje. Viso to priešistorė – ilgas bylinėjimosi teismuose procesas, kai du tos pačios lyties Lietuvos ir Baltarusijos piliečiai, sudarę santuoką Danijoje, nusprendė kartu apsigyventi Lietuvoje, tačiau šalies institucijos leidimo tam nedavė.

Nors nutarimas neįteisino tos pačios lyties santuokų ar partnerysčių, jis bus svarbus atskaitos taškas, kuriant didesnę LGBT šeimų apsaugą Lietuvoje. Minėtus asmenis atstovavę teisininkai, dirbę keliant šią KT bylą, buvo pagerbti Vaivorykštės apdovanojimu Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose.

Birželio 8 d. vykusias „Baltic Pride“ eitynes „Už lygybę!“ taip pat galima laikyti ryškiu ir reikšmingu žingsniu, užtikrinant LGBT asmenų teises. Šios eitynės Vilniuje buvo suorganizuotos jau ketvirtąjį kartą, šįkart pasirinkus šūkį „Mes esame šeima!“. Organizatorių asociacijos LGL teigimu, nuo 2010 metų buvo nueitas ilgas ir nelengvas kelias, tačiau pasiekimai akivaizdūs: „Baltic Pride“ Vilniuje išaugo nuo 350 žmonių Upės gatvėje iki 10 000 dalyvių Gedimino prospekte.

Unikali lyčių nelygybės situacija

Pastaraisiais metais moterų ir vyrų lygybės atžvilgiu Lietuva net keletą kartų atsidūrė išskirtinėje situacijoje visoje ES. 2018 m. gruodžio pradžioje Prezidentei Ministro Pirmininko teikimu atleidus tris ministrus, iš kurių dvi buvo moterys, Vyriausybė tapo sudaryta tik iš vyrų. Tokia sudėtimi ministrų kabinetas dirbo devynis mėnesius – iki pat rugpjūčio 20 d., kai vidaus reikalų ministre tapo Rita Tamašunienė.

Tokia situacija Lietuvą pastatė į nemalonią padėtį lyčių lygybės požiūriu. Minėtu laikotarpiu Lietuva buvo vienintelė ES valstybė, tarp 14-os Vyriausybės narių neturėjusi nė vienos moters ministrės. Šią unikalią situaciją pastebėjo ir užsienio žiniasklaida. Situaciją paradoksalia vadinusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė pabrėžė, kad nuolatos kartodami, kiek daug Lietuvoje esame turėję aukščiausius valstybės postus užimančių moterų, galiausia priėjome prie padėties, kai girtis nebebuvo kuo.

Spalį, kai Europos lyčių lygybės institutas paskelbė Lyčių lygybės indeksą, Lietuva vėl išsiskyrė ES kontekste. Indeksą kūrusių ekspertų vertinimu, Lietuva tapo vienintele ES šalimi, nepadariusia jokio progreso per visus 12 metų. Nuo 2005 m. (kai indeksą pradėta skaičiuoti) iki 2017 m. šalies lyčių lygybės įvertinimas sumažėjo nuo 55,8 proc. iki 55,5 proc., kai 100 proc. prilygtų visiškai lygybei tarp lyčių.

Indekso duomenimis, per pastaruosius metus lyčių lygybės sumažėjo finansų ir galios srityse. Finansų srityje labiausiai išryškėjo moterų ir vyrų pajamų ir skurdo atotrūkiai, galios srityje – maža moterų dalis biržinių bendrovių valdybose ir centriniame banke.

Lygių galimybių temos proveržis darbovietėse

2019-ieji iš kitų metų išsiskyrė ir padidėjusiu darbdavių susidomėjimu lygių galimybių tema. Tam didelę įtaką turėjo įvairių iniciatyvų, skirtų verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, atsiradimas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su partneriais pradėjo iniciatyvą „Lygių galimybių sparnai“, kurios metu vertinami organizacijų pasiekimai lygių galimybių srityje. Kuo daugiau lygių galimybių kriterijų įmonė ar įstaiga atitinka – tuo daugiau sparnų gauna. Kiekvienas sparnas yra organizacijos pripažinimo ženklas lygių galimybių srityje.

Vis didesnio dėmesio Lietuvoje sulaukia Įvairovės chartija, jungianti organizacijas, kurios įsipareigoja užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje, stiprinti įvairovės valdymą ir kurti draugišką bei įtraukią darbo aplinką. Šiandien Įvairovės chartija turi jau 40 narių. Rugsėjo mėn. buvo suorganizuota pirmoji metinė chartijos konferencija, kvietusi pasidalinti gerosiomis praktikomis ir stiprinti organizacijų, dirbančių įvairovės temoje, bendruomenę.

Šiemet žiniasklaidai nušvietus mobingo ir psichologinio smurto darbe atvejus, ypač medikų bendruomenėje, pradėta aktyviau diskutuoti apie saugios darbo aplinkos būtinybę. Tarnyba šiuo laikotarpiu gavo daugybę paklausimų, skambučių ir užklausų dėl mokymų mobingo tema. Dalis darbdavių nusprendė šia problema pasirūpinti prevenciškai, o šiam reikalui Tarnyba teikė ne tik mokymus ir konsultacijas, bet ir siūlė pasitelkti į pagalbą portalą www.lygybesplanai.lt  ir jame esančius vertingus lygių galimybių skatinimo įrankius.

Nuotraukoje - lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė

Panašūs straipsniai

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

Seksualiniu smurtu yra laikomas bet koks lytinių poreikių tenkinimas su kitu asmeniu prieš šio valią. Naudoti seksualinį smurtą gali ir visiškai svetimas asmuo, tačiau dažnai smurtautojas būna intymus partne...

Pernai ir šiemet giminaičiai priglaudė daugiau kaip 600 be tėvų globos likusių vaikų

Pernai ir šiemet giminaičiai priglaudė daugiau kaip 600 be tėvų globos likusių vaikų

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per praėjusius metus ir keturis šių metų mėnesius globa (rūpyba) šeimoje buvo nustatyta 857-iems be tėvų globos likusiems vaikams. Didžiąją ...

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laiki...

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai spr...

Neiššvaistyti vasaros veltui nusprendęs jaunimas ėmėsi darbo

Neiššvaistyti vasaros veltui nusprendęs jaunimas ėmėsi darbo

Socialiniame tinkle ,,Facebook" jau kurį laiką plinta įrašas, kuriame skelbiama apie jaunuolius, galinčius padėti jonaviečiams atlikti įvairius darbus: sutvarkyti sodą, namus, nuplauti automobilį, pavedžioti...

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“: tramplynas gamintojams, atradimų vieta – lankytojams

Prisitaikius prie pakitusių saugumo poreikių bei reikalavimų, sugrįžta didieji, jau tradicija tapę šalies renginiai. Vienas jų – bene reikšmingiausia Lietuvos kūrėjus ir gamintojus kiekvieną rudenį suburianti...

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskrit...

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Pandemija gali sumažinti perdirbamų plastiko atliekų kiekį

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabd...

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 ...