Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Kaukės nedėvėjusiam jaunuoliui surašytas protokolas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaukes-nedevejusiam-jaunuoliui-surasytas-protokolas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaukes-nedevejusiam-jaunuoliui-surasytas-protokolas Dar anksčiau skelbta, kad atsakingos institucijos  lapkričio–gruodžio mėn. tikrins, kaip laikomasi nustatytų ribojimų dėl COVID-19.  Specialius patikrinimus vykdo ir policijos pareigūnai, kurie skiria dėmesį saviizoliacijos taisyklių bei reikalavimų, susijusių su galimybių pasais, paisymui. Pranešimai, kad ne visi gyventojai vadovaujasi minėtomis taisyklėmis skirtingose žiniasklaidos kanaluose pasirodo nuolat. Portalas jonavoszinios.lt pasidomėjo, kokia situacija šiuo klausimu Jonavoje.

Kaip informavo Kauno apskr. VPK komunikacijos poskyris,  praėjusią savaitę pažeidimų, susijusių su pandemijos valdymo priemonėmis pareigūnai nefiksavo.

Visgi, šiandien, lapkričio 29-ąją, administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 45 str. 4 d. buvo surašytas kaukės nedėvėjusiam jaunuoliui (gim. 2005 m.). Jis kaukės nedėvėjo parduotuvėje. 

Primename, kad pagal LR ANK 45 str. 4 d. veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Kaukės nedėvėjusiam jaunuoliui surašytas protokolas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 23:54:59 +0200
<![CDATA[Kariuomenės vadovybė reiškia užuojautą žuvusio kario artimiesiems]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kariuomenes-vadovybe-reiskia-uzuojauta-zuvusio-kario-artimiesiems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kariuomenes-vadovybe-reiskia-uzuojauta-zuvusio-kario-artimiesiems Lapkričio 29 d. karinio rengimo pratybų metu sunkiai susižalojo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karys (jaunesnysis eilinis, g. 2002).  Iš poligono, kuriame vyko pratybos, sunkios būklės nukentėjusysis skubiai evakuotas į ligoninę, kur reanimacijoje mirė.

Apie įvykį informuoti kario artimieji, dėl incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį vykdo Lietuvos kariuomenės Karo policija, vidinį patikrinimą taip pat pradėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą kario artimiesiems ir tarnybos draugams.

KAM inf. 

Kariuomenės vadovybė reiškia užuojautą žuvusio kario artimiesiems

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 20:40:29 +0200
<![CDATA[Lietuvos ir Izraelio ekspertai aptarė vaikų vakcinavimo klausimus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-ir-izraelio-ekspertai-aptare-vaiku-vakcinavimo-klausimus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-ir-izraelio-ekspertai-aptare-vaiku-vakcinavimo-klausimus Lapkričio 29 d. vykusiame nuotoliniame Izraelio ir Lietuvos atstovų susitikime buvo diskutuojama aktualiausiais COVID-19 pandemijos eigos ir valdymo klausimais.

Susitikime dalyvavo Izraelio sveikatos ministerijos Užsienio ryšių departamento direktorius Asheras Salmonas, Izraelio pediatrų asociacijos pirmininkas prof. Yitzhakas Grossmanas, Izraelio COVID-19 patariamosios tarybos vadovas dr. Boazas Levas, kiti Izraelio ekspertai, taip pat mūsų valstybės Nepriklausomų ekspertų tarybos nariai, patariantys Respublikos Prezidentui bei Vyriausybei.

Susitikime plačiau aptartas vaikų vakcinacijos klausimas. Izraelio ekspertai pasidalijo patirtimi ir pateikė argumentus, padėjusius priimti sprendimus dėl vaikų vakcinacijos jų šalyje. Izraelyje susidarė tokia padėtis, kad, didėjant bendram populiacijos imunitetui, virusas ėmė atakuoti jaunesnes asmenų grupes ir ypač vaikus.

Priimant sprendimus dėl vaikų vakcinacijos, didžiausią nerimą ekspertams kėlė liekamieji infekcijos reiškiniai, vadinamasis Long-Covid sindromas. Izraelio duomenimis, nuo jo kenčia maždaug 1–2 proc. vaikų. Kai kasdien diagnozuojama apie 100 naujų atvejų vaikų amžiaus grupėje, labai sudėtinga prognozuoti, kuriam iš 1–2 vaikų pasireikš liekamieji ligos reiškiniai. Ekspertai rekomenduoja vakcinuoti ir persirgusius vaikus, kadangi tai suteikia labai stiprią apsaugą – kaip ir stiprinamoji dozė.

Kaip svarbų aspektą Izraelio ekspertai pažymėjo, kad į vaikų vakcinacijos procesą būtina įtraukti gydytojus pediatrus, kurie profesionaliai ir išsamiai paaiškintų tėvams apie vakcinų naudą bei atsakytų į visus klausimus, kuriuos dažniausiai dabar tėvai užduoda socialiniuose forumuose. Deja, socialiniuose tinkluose informacija dažnai yra neprofesionali ir netgi gali būti žalinga.

Izraelio ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiandien susirūpinimą Izraelyje kelia naujoji omikron atmaina. Šios atmainos plitimas iš Afrikos jau pasiekė Izraelį – čia nustatyti pirmieji atvejai, todėl šalis vėl turi planuoti ir imtis papildomų saugumo priemonių. Turimi duomenys iš Afrikos rodo, kad omikron atmaina dažniau infekuoja jaunus asmenis, todėl papildomos saugos priemonės ir turi būti skirtos šiai amžiaus grupei. Svarbu galvoti ir apie stiprinamosios vakcinų dozės skyrimą anksčiau paskiepytiems vaikams.

Izraelio ekspertai pažymėjo, kad baimės dėl sunkių nepageidaujamų reiškinių po stiprinamosios dozės nėra pagrįstos, kadangi jų dažnis ne didėja, o netgi mažėja. Konstatuota, kad stiprinamoji dozė, skirta bendrai populiacijai, padėjo Izraeliui išvengti ketvirtosios bangos plintant delta atmainai. Izraelio ekspertų nuomone, vakcinuoti būtina ne tik rizikos grupių (turinčius tam tikrų ligų), bet visus vaikus. Šiuo metu Izraelyje vakcinuota jau apie 60 proc. vaikų ir vaikų vakcinavimas, kaip rodo jų duomenys, labai saugus.

Izraelio ekspertai rekomendavo įtikinti tėvus, kad dėl vakcinavimo jie turėtų konsultuotis su gydytojais pediatrais – profesionalais ir autoritetais.

lrv.lt 

Lietuvos ir Izraelio ekspertai aptarė vaikų vakcinavimo klausimus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 17:07:29 +0200
<![CDATA[Ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į Panerių gatvę: pranešta apie gaisrą privačiame name]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ugniagesiai-gelbetojai-skubejo-i-paneriu-gatve-pranesta-apie-gaisra-privaciame-name https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ugniagesiai-gelbetojai-skubejo-i-paneriu-gatve-pranesta-apie-gaisra-privaciame-name Šiandien, lapkričio 29-ąją, apie 16 val. Jonavoje, Panerių gatvėje, buvo galima pastebėti ne vieną ugniagesių gelbėtojų automobilį. 

Portalo jonavoszinios.lt redakciją pasiekė ir tą užfiksavę skaitytojų kadrai, tačiau, pirminiais duomenimis, rimtos nelaimės pavyko išvengti.

Kaip paaiškėjo susisiekus su Bendruoju pagalbos centru, gauta informacija, jog užsidegė privačiame name esantis židinys.

Daugiau informacijos kol kas nepateikiama. 

Ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į Panerių gatvę: pranešta apie gaisrą privačiame name

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 16:32:03 +0200
<![CDATA[Jonavos kūno kultūros ir sporto centras skelbia apie laisvas darbo vietas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-kuno-kulturos-ir-sporto-centras-skelbia-apie-laisvas-darbo-vietas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-kuno-kulturos-ir-sporto-centras-skelbia-apie-laisvas-darbo-vietas Jonavos kūno kultūros ir sporto centras skelbia apie laisvas darbo vietas:


1) Bendrosios praktikos slaugytojas (-a) darbui baseine. Darbo vieta- Vasario 16-osios g. 1A. Jonava.

Bendrosios praktikos slaugytojui reikės vykdyti Jonavos kūno kultūros ir sporto centro baseino lankytojų medicininę priežiūrą ir teikiamų paslaugų pardavimą, apskaitą.


Darbas sezoninis - iki 5 mėnesių kasmet.


Reikalavimai darbuotojui:


Medicininis išsilavinimas.


Malonus ir dėmesingas bendravimas su klientais.


Slenkantis darbo grafikas - rytinis ir popietinis darbas.


Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 5 iki 5,6

2) Plaukimo instruktorius (-ė) darbui baseine. Darbo vieta - Vasario 16-osios g. 1A. Jonava. Plaukimo instruktoriui reikės vykdyti ir organizuoti plaukimo užsiėmimus.


Darbas sezoninis - iki 5 mėnesių kasmet.


Reikalavimai darbuotojui:


Turi būt įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba turėti aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigti mokslus aukštojoje mokykloje.


Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 5,2 iki 6,74

3) Valytojas(-a) patalpų valymui. Darbo vieta – Jonavos sporto arena ,Žeimių g. 17, Jonava. Reikalavimai: Darbštumas, atsakingumas, kruopštumas.
Atlyginimas: MMA

Dėl bendrosios praktikos slaugytojo(-os) ir plaukimo instruktoriaus (-ės) darbo kreiptis tel. (8 349) 61636 arba tiesiogiai į sporto centro administraciją adresu Žeimių g.17, Jonavos sporto arena, II aukštas.

Dėl valytojo (-os) darbo kreiptis į pavaduotoją ūkiui ir bendriesiems reikalamsVidmantą Šidlauską + 3706 860 5100 arba tiesiogiai į sporto centro administraciją adresu Žeimių g.17, Jonavos sporto arena, II aukštas.

Jonavos kūno kultūros ir sporto centras skelbia apie laisvas darbo vietas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 15:16:47 +0200
<![CDATA[FK „Jonava“ klubui įteikta savivaldybės premija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/fk-jonava-klubui-iteikta-savivaldybes-premija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/fk-jonava-klubui-iteikta-savivaldybes-premija Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius įteikė piniginę premiją futbolo klubo „Jonava“ atstovams už  LFF Pirmoje lygoje iškovotą antrąją vietą.

Premiją, kurią sudaro 11 400 eurų, savivaldybėje atsiėmė klubo vadovas Vaidas Vaškevičius, vyr. treneris Eisvinas Utyra ir komandos kapitonas Martynas Matuzas.

Piniginės premijos Jonavos rajono sportininkams yra skiriamos vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta „Premijų už pasiektus sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo tvarka“, o sprendimus dėl premijų skyrimo ir mokėjimo priima administracijos direktoriaus sudaryta speciali komisija.

Šių metų LFF Pirmos lygos „auksinėse“ rungtynėse Kėdainių stadione „Jonavos“ klubas po baudinių serijos nusileido FA „Šiauliai“ komandai.

Abiejų miestų ekipos iškovojo teisę kitą sezoną rungtyniauti A lygoje.

„Padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, iškovojome šią teisę sportiniu principu, dabar pateiksime visus dokumentus LFF licencijavimo komitetui ir lauksime federacijos sprendimo. Praėję metai parodė, kad sprendimų gali būti įvairių, todėl šiemet per anksti nesidžiaugiame. Vaikinai, žinoma, nori rungtyniauti A lygoje, to tikisi ir visa Jonavos futbolo bendruomenė“, - sakė klubo vadovas V. Vaškevičius.

Praėjusiais metais Pirmoje lygoje jonaviškiai iškovojo bronzos medalius, o pastarąjį kartą A lygoje FK „Jonava“ žaidė 2018 m. ir tuo metu liko aštuntoje vietoje.

Jonavos r. savivaldybės inf.

FK „Jonava“ klubui įteikta savivaldybės premija

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 14:53:23 +0200
<![CDATA[Septyni pasninko patiekalai – kiekvienai savaitės dienai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/septyni-pasninko-patiekalai-kiekvienai-savaites-dienai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/septyni-pasninko-patiekalai-kiekvienai-savaites-dienai Iki Kalėdų likus vos mėnesiui prasideda ne tik aktyvus pasiruošimas šventėms, bet ir tylos ir susikaupimo metas – adventas. Senovės lietuviai per adventą ypatingą dėmesį skirdavo susikaupimui, vengdavo linksmybių ir, žinoma, pasninkaudavo – susilaikydavo nuo mėsiško ar apskritai gyvulinės kilmės maisto, todėl prasidėjęs adventas – puiki proga išbandyti įvairiausius vegetariškus patiekalus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad augalinės kilmės produktai, tarp pirkėjų, nuosekliai populiarėja, pirkėjų dėmesio sulaukia ir šventiniu laikotarpiu.

„Nagrinėdami pardavimų duomenis matome, kad pirkėjai į savo racioną vis dažniau stengiasi įtraukti ne tik daugiau vaisių ir daržovių, bet ir domisi kasdien naudojamų produktų sveikesnėmis alternatyvomis. Pavyzdžiui, vietoje pieno renkasi augalinius gėrimus, mėsą keičia daug baltymų turinčiomis ankštinėmis kultūromis arba įvairiais augalinės kilmės mėsos pakaitalais, ragauja ir patiekaluose naudoja augalinės kilmės sūrį – tofu. Be to, populiarūs ir sveikatai palankūs veganiški desertai“, – teigia V. Budrienė.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad laukiant Kalėdų, nepratusiems prie vegetariškos mitybos kasdien pasninkauti turbūt būtų nelengva, tačiau tokias apsivalymo dienas turėti – pravartu. Kaip teigia ji, dažniausiai pasninkaujama yra penktadieniais.

„Advento laikotarpis yra puiki proga patobulinti savo mitybos įpročius ir išmokti laikytis saiko: nepersivalgyti, bet ir nebadauti, ieškoti sveikesnių alternatyvų riebiam maistui. Pasninkas – nėra dieta. Tačiau pasninko metu dažniausiai atsisakoma mėsos bei pienišku produktų, todėl pasninkas – puiki proga paeksperimentuoti su vegetariškos mitybos patiekalais. Be to, šiuo laikotarpiu stengiamasi negerti ir kavos, sakingai vartoti saldumynus ar greitąjį maistą“, – teigia maisto ekspertė.

Pasak jos, pasninkaujant puikus metas mitybą paįvairinti vaisiais, daržovėmis, grūdais ir riešutais. Šiuose maisto produktuose gausu skaidulų, antioksidantų ir įvairiausių kitų junginių, kurie gali padėti apsisaugoti nuo ligų. Visgi, šiuo metu gausu įvairiausių veganiškų, augaliniu pagrindu pagamintų kepsnių, mėsainių paplotėlių, faršo, dešrelių ar sūrių pakaitalų. Turintieji daugiau laiko namuose lengvai gali pasigaminti grikių, kitų mėgstamų kruopų, ankštinių daržovių kepsnių ar kotletų, blynų, ar įvairiausių daržovių ir kruopų troškinių bei karių, kuriuos dar ir galima praturtinti augalinės kilmės faršu.

V. Juodkazienė dalijasi septyniais pasninko laikotarpiui puikiai tiksiančiais patiekalų receptais, kurie ne tik nesudėtingai paruošiami, skanūs, bet ir palankūs sveikatai.

Burokėlių blynai

Jums reikės:

500 g virtų burokėlių

100 g manų kruopų

100 ml vandens

 2 kiaušinių

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Žiupsnelio druskos

Gaminimas:

Manų kruopas užpilkite vandeniu ir palaukite, kol išbrinks. Per tą laiką burokine tarka sutarkuokite virtus burokėlius, tuomet sumaišykite juos su išbrinkusiomis kruopomis, įmuškite kiaušinius, pagardinkite druska bei pipirais ir viską gerai išmaišykite. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir su šaukštu formuokite norimo dydžio blynelius. Kepkite, kol abi pusės gardžiai apskrus. Jei reikia, kiekvieną blynelį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Valgykite vienus, su grietine ar mėgstamu padažu!

Daržovių puota troškinyje

Jums reikės:

200 g ryžių

1 brokolio

2 morkų

2 raudonųjų paprikų

1 svogūno

3 salierų

100 g pievagrybių

100 g šviežių špinatų

1 a. š. imbiero miltelių

1 žaliosios citrinos sulčių

2 v. š. sojų padažo

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Gaminimas:

Ryžius išvirkite pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas. Brokolį, morką, paprikas, svogūną, salierą bei pievagrybius susmulkinkite, keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir paeiliui dėkite daržoves: pirmiausia 2 minutes pakepinkite svogūnus, tuomet suberkite smulkintą morką ir kepkite dar 3 minutes, galiausiai sudėkite visas likusias daržoves, suberkite prieskonius ir viską gerai išmaišykite. Kai ryžiai išvirs, juos taip pat suberkite į keptuvę, pagardinkite patiekalą sojos padažu, išmaišykite ir troškinkite dar 5–7 minutes.

Avokadų ir agurkų duetas

Jums reikės:

1 ilgavaisio agurko

2 didelių avokadų

50 g salotinių sultenių

1 citrinos

1 v. š. linų sėmenų

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Žiupsnelio druskos

Gaminimas:

Į dubenį suberkite nedideliais kubeliais supjaustytą agurką bei avokadus, sudėkite sultenių lapus, viską apšlakstykite citrinos sultimis bei alyvuogių aliejumi, įberkite druskos, pipirų, suberkite linų sėmenis ir gerai išmaišykite. Šios salotos gali tapti puikiu garnyru arba lengvu užkandžiu!

Avinžirnių karis

Jums reikės:

300 g konservuotų avinžirnių

200 ml vandens

200 ml kokosų pieno

100 g špinatų lapų

1 raudonojo svogūno

3 skiltelių česnako

1 v. š. kokosų aliejaus

2 cm imbiero šaknies

1 v. š. pomidorų pastos

1 a. š. kario prieskonių

1 a. š. maltų kajeno pipirų

½ a. š. ciberžolių

½ a. š. imbiero miltelių

Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Žiupsnelio druskos

Gaminimas:

Keptuvėje ištirpinkite kokosų aliejų, suberkite visus prieskonius, juostelėmis supjaustytą svogūną, susmulkintas česnako skilteles bei tarkuotą imbiero šaknį ir, nuolat maišydami, kepkite apie 5 minutes. Tuomet į keptuvę sudėkite avinžirnius, minutėlę juos pakepinkite, tada supilkite kokosų pieną, vandenį, įdėkite pomidorų pastos ir ant nedidelės kaitros troškinkite apie 20 minučių. Galiausiai į keptuvę suberkite špinatus, viską išmaišykite ir patiekite su mėgstamais riešutais ir šviežiomis kalendromis!

Keptas Portabello grybas

Jums reikės:

4 didelių Portabello grybų

2 skiltelių česnako

2 v. š. balzaminio acto

2 a. š. sojų padažo

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1 a. š. džiovintų svogūnų

1 a. š. maltų paprikų

½ a. š. malto kumino

½ a. š. maltų juodųjų pipirų

½ a. š. druskos

Gaminimas:

Į karščiui atsparų indą, kuriame kepsite grybus, supilkite balzaminį actą, sojų padažą, alyvuogių aliejų, suberkite smulkintas česnako skilteles bei visus prieskonius ir viską gerai išmaišykite. Į tą patį indą sudėkite Portabello grybus ir kruopščiai apliekite juos paruoštu marinatu. Grybus mažiausiai 20 minučių šaldykite šaldytuve, tuomet pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C, ir kepkite apie 4–5 minutes, kol grybų viršus pasidengs gražia auksine spalva. Patiekite su ryžiais, bulvėmis ar mėgstamomis salotomis.

Labai daug pupelių su pomidorais

Jums reikės:

700 g virtų daržinių pupelių

600 g trintų konservuotų pomidorų

1 svogūno

2 skiltelių česnako

200 g šviežių špinatų

2 lauro lapų

1 a. š. maltų saldžiųjų paprikų

Žiupsnelio druskos

Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Gaminimas:

Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite smulkiai supjaustytus svogūnus bei česnakus, suberkite visus prieskonius, sudėkite lauro lapus ir, nuolat maišydami, kepkite apie 3 minutes. Tuomet į keptuvę suberkite virtas pupeles, supilkite trintus pomidorus, sumažinkite kaitrą ir troškinkite apie 15 minučių. Galiausiai į pupelių troškinį suberkite špinatų lapus, dar kartą viską išmaišykite ir, jei reikia, įdėkite daugiau prieskonių. Šis patiekalas puikiai tinka su mėgstama duonele, o ypač – čiabata.

Lęšių kamuoliukai su grybais

Jums reikės:

400 g virtų lęšių

200 g morkų

2 svogūnų

70 g pievagrybių

3 skiltelių česnako

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Žiupsnelio Provanso žolelių

Žiupsnelio džiovintų bazilikų

Žiupsnelio džiovintų rozmarinų

Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Žiupsnelio druskos

Gaminimas:

Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite nedideliais griežinėliais supjaustytas morkas ir kepkite apie 20 minučių, kol morkos suminkštės. Tuomet į keptuvę suberkite susmulkintus svogūnus, česnakus bei pievagrybius ir viską kepkite dar maždaug 8 minutes. Keptus grybus ir daržoves suberkite į elektrinį maisto smulkintuvą, taip pat suberkite virtus lęšius, prieskonius ir viską susmulkinkite iki vientisos masės. Paragaukite ir, jei reikia, įdėkite daugiau druskos ar kitų mėgstamų prieskonių. Galiausiai rankomis suformuokite norimo dydžio kamuoliukus, sudėkite juos į keptuvę su įkaitintu alyvuogių aliejumi ir kepkite apie 10 minučių. Patiekite su salotomis arba virtais makaronais. Skanaus!

Septyni pasninko patiekalai – kiekvienai savaitės dienai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 14:11:12 +0200
<![CDATA[Nuo kitų metų – saugesnės tatuiruotės ir ilgalaikis makiažas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-kitu-metu-saugesnes-tatuiruotes-ir-ilgalaikis-makiazas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-kitu-metu-saugesnes-tatuiruotes-ir-ilgalaikis-makiazas Tatuiruotės, populiari kūno meno forma, kurią turi bent 12 proc. europiečių, kelia susirūpinimą dėl dažuose esančių cheminių medžiagų ir pigmentų poveikio žmogaus organizmui. Pagal REACH reglamentą nuo 2022 m. sausio, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ES ribojami tūkstančiai kenksmingų cheminių medžiagų, esančių tatuiruočių dažuose ir ilgalaikio makiažo priemonėse.

Tatuiruočių dažai ir ilgalaikis makiažas yra kelių cheminių medžiagų mišinys, kuriame gali būti pavojingų cheminių medžiagų, sukeliančių odos alergiją ir kitų rimtesnių padarinių sveikatai, tokių kaip genetinės mutacijos ir vėžys. Su cheminėmis medžiagomis susijusios problemos nuolat analizuojamos, o rizika reguliuojama ES lygmeniu.

Daugiau nei 4 000 pavojingų cheminių medžiagų, kurios sukelia vėžį ar genetines mutacijas, yra toksiškos reprodukcijai, dirgina ir jautrina odą, naudojimas tatuiruočių dažuose ir ilgalaikiame makiaže nuo kitų metų pradžios bus apribotas. Tikslo uždrausti tatuiruotes nėra, tik padaryti tatuiruotėse ir ilgalaikio makiažo priemonėse naudojamas spalvas saugesnes. Tikimasi, kad dėl naujųjų taisyklių sumažės lėtinių alerginių ir kitų uždegiminių odos reakcijų, kurias sukelia tatuiruočių ir ilgalaikio makiažo dažai.

ES taip pat uždraudė naudoti kai kuriuos konkrečius mėlynus ir žalius pigmentus, naudojamus tatuiruočių dažuose („Pigment Blue 15“ ir „Pigment Green 7“). Šiems pigmentams draudimas bus taikomas nuo 2023 m. pradžios, kad pramonės atstovai turėtų daugiau laiko rasti saugesnių alternatyvų.

Sužinokite daugiau apie tai, ką daro ES, kad apsaugotų savo piliečius: https://echa.europa.eu/lt/making-tattoo-and-permanent-makeup-inks-safer

Aplinkos apsaugos agentūros inf. 

Nuo kitų metų – saugesnės tatuiruotės ir ilgalaikis makiažas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 13:57:37 +0200
<![CDATA[Socialinį darbą visuomenė vertina kaip naudingą ir žino, kad gali kreiptis pagalbos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialini-darba-visuomene-vertina-kaip-naudinga-ir-zino-kad-gali-kreiptis-pagalbos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialini-darba-visuomene-vertina-kaip-naudinga-ir-zino-kad-gali-kreiptis-pagalbos Socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas, – taip sakė didžioji dauguma (77 proc.) visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ spalio mėnesį apklausoje dalyvavusių respondentų. Pernai taip manančių buvo 8 procentiniais punktais mažiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad penktadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju, praėjusiais metais teigusių, kad yra tiesiogiai susidūrę su socialiniais darbuotojais, buvo 17 proc.

„Žmonės susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesidrovi pagalbos ieškoti pas socialinius darbuotojus ir vis labiau vertina jų darbą kaip naudingą. Tai džiugi žinia, jog kreiptis pagalbos nėra nei gėdinga, nei žema. Dar labiau džiugina tai, kad aštuoni iš dešimties socialinio darbuotojo darbą laiko vertingu. Tai didžiulis pripažinimas ir įvertinimas tiems, kurie kasdien ir nuoširdžiai padeda tiems, kuriems labiausiai to reikia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Anot ministrės M. Navickienės, labai svarbu, kad žmonės ir toliau drąsiai kreiptųsi pagalbos į socialinius darbuotojus, ypač kai atsiras prevencinės socialinės paslaugos, padėsiančios žmonėms sulaukti pagalbos kur kas anksčiau, nei jų problemos įsisenėja ir tampa sunkiai įveikiamos. 

Pasiteiravus respondentų, ar jie žino, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius jų savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje, net 67 proc. visų apklaustųjų teigė apie tokią galimybę žinantys. Lyginant su 2020 metais, žinančių padaugėjo 7 procentiniais punktais.

Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis padėjėjas – 55 proc., 40 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 37 proc. – su specialistu, 29 proc. – su prižiūrėtoju, pernai socialinį darbuotoją kaip prižiūrėtoją įvardijo 37 proc. šalies gyventojų. 

Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją (57 proc.), pernai taip socialinį darbą apibūdino 18 proc. mažiau gyventojų.  Daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) socialinį darbą suvokia kaip socialinių paslaugų organizavimą t. y. 7 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais. Trečdalis apklaustųjų socialinį darbą supranta kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti. Sumažėjo šį darbą siejančių su asmens priežiūra (higienos paslaugų organizavimu), namų tvarkymu ir labdaringa veikla.

Pusė respondentų mano, kad socialinio darbuotojo veikla naudinga visuomenei, nes šios profesijos atstovai rūpinasi vienišais senoliais. 44 proc. apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje, o trečdalis mano, kad socialinio darbuotojo veikla yra naudinga kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą.

Kyla socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinė kompetencija

Socialinis darbas kaip profesinė veikla susiduria su iššūkiais: trūksta norinčiųjų dirbti socialinį darbą, dirbantiems tenka didelis krūvis ir atsiranda nuovargis. Tai tiesiogiai įtakoja teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą bei kokybę, darbuotojų „perdegimą“. 

Anot ministrės Monikos Navickienės, būtent socialinį darbą dirbančiųjų atsidavimas, motyvacija ir profesinės kompetencijos užtikrina kokybiškesnę pagalbą kiekvienam, kuriam jos prireikia, todėl būtina stiprinti jų kompetencijas mokymuose ir supervizijose. 

Jau kitąmet kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokamas darbo užmokestis. Reguliariai profesinę kompetenciją tobulins visi socialinių paslaugų srities darbuotojai. Taip pat bus sukurtas socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacijos mechanizmas. Tai padės užtikrinti socialinio darbo, kaip profesinės veiklos, vidinį suderinamumą, reguliarų, tikslingą, socialinių paslaugų srities darbuotojų poreikius atliepiantį profesinės kompetencijos tobulinimą, profesinio elgesio standartų laikymąsi. Taip pat bus patikslinti reikalavimai individualios priežiūros darbuotojui – socialinio darbuotojo padėjėjui ir lankomosios priežiūros darbuotojui. 

Statistika: socialiniai darbuotojai

Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba daugiau kaip 13 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. 

Praėjo 27-eri metai, kai mokslus baigė pirmoji Lietuvos kvalifikuotų socialinių darbuotojų karta. Iškart prasidėjo darbas su gatvės vaikais, benamiais asmenimis, laisvės atėmimo bausmę atlikusiais asmenimis, kūrėsi visiškai naujos pagalbos formos – vaikų dienos centrai, moterų krizių centrai, atsirado pagalba į namus, bendruomeniniai vaikų globos namai, socialinis darbas pradėtas dirbti gatvėje. 

Per tą laiką socialinis darbas susiformavo kaip savarankiška profesija, turinti teisinį, mokslinį ir metodinį savo veiklos pagrindimą, aktyvią profesionalų bendruomenę ir netgi tradicijas, pavyzdžiui, rugsėjo 27-ąją švęsti Lietuvos socialinių darbuotojų dieną.

Šiuo metu diegiamos naujos pagalbos formos bendruomenėje – socialinės dirbtuvės, apsaugotas būstas, pagalba priimant sprendimus, įsidarbinimas su pagalba neįgaliesiems, atviras darbas su jaunimu, socialinis darbas internete ir kitos.
 

Socialinį darbą visuomenė vertina kaip naudingą ir žino, kad gali kreiptis pagalbos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 13:46:07 +0200
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: daugėja darbo ieškančių atvykėlių iš trečiųjų šalių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-daugeja-darbo-ieskanciu-atvykeliu-is-treciuju-saliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-daugeja-darbo-ieskanciu-atvykeliu-is-treciuju-saliu 72 procentais – tiek per penkerius metus padaugėjo  mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai.

Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos  duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

„Daugėja ne tik darbo ieškančių asmenų, bet ir išduodamų leidimų dirbti. Per pandemiją dalis užsienio pilietybę turinčių asmenų neteko darbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje. Auga užsienio investicijos  –  daugėja ir trečiųjų šalių piliečių“,  –  sakė Užimtumo tarnybos  paslaugų darbo ieškantiems asmenims koordinatorė Milda Gvildytė.

Nuo 2017 metų darbo ieškančių asmenų iš trečiųjų šalių pilietybių geografija taip pat išsiplėtė: tuomet darbo Užimtumo tarnyboje ieškojo asmenys iš 35 šalių, o šiemet – jau iš 49. Atsirado darbo ieškančių iš Bolivijos, Brazilijos, Venesuelos, Australijos, Kosta Rikos, Meksikos, Peru, Tuniso, Madagaskaro, Gvinėjos, Albanijos, Tailando ir kitų šalių.

Kaip pastebėjo  M.Gvildytė, negalima atmesti ir lietuvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais: „Dėl šios priežasties darbo ieškančiųjų taip pat padaugėjo.“

Tiesa, didžioji dalis – atvykusieji iš Rusijos (43,4 proc.), Baltarusijos (16,7 proc.) ir Ukrainos (13,4 proc.). Darbo neturinčių Ukrainos piliečių Lietuvoje skaičius nuo 2017 metų išaugo 87,3 proc., Baltarusijos – 73 proc., Rusijos – 39,3 proc.

Didesnę dalį darbo ieškančių asmenų šiuo metu sudaro moterys (57 proc.). Kas antras bedarbis iš trečiųjų šalių – vyresnis nei 45 metų (53,7 proc.). Jaunimas iki 29 metų sudaro 13,6 proc. registruotų trečiųjų šalių piliečių. Per penkerius metus trečiųjų šalių piliečių darbo ieškančiųjų grupėje dvigubai išaugo būtent pastarosios amžiaus grupės asmenų skaičius. 

Didžiąją dalį registruoto jaunimo sudaro studentai, kurie ieško darbo, suderinamo su studijomis. O tie, kurie baigia mokslą universitete, dažnai lieka dirbti mūsų šalyje. Jei nepasiseka, norėdami gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ir ieškotis kito darbo, jie iš naujo registruojasi Užimtumo tarnyboje. 

Trečdalis registruotų asmenų yra įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (34,3 proc.), penktadalis – profesinį (21,1 proc.), o 44,6 proc. – nekvalifikuoti. Profesinę kvalifikaciją turinčių bedarbių iš trečiųjų šalių skaičius per pastaruosius penkerius metus didėjo lėčiausiai – išaugo 35 proc. Darbo neturinčiųjų be profesinio pasirengimo skaičius augo net 89,4 proc., o įgijusių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą – 80,8 proc. 

Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų trečiųjų šalių piliečių daugelis ieško pagalbinio darbininko, valytojo, vertėjo, pagalbinio virtuvės darbininko, pardavėjo, automobilio vairuotojo, kirpėjo ar virėjo darbo. Tokių darbo pasiūlymų sulaukia daugiau nei trečdalis registruotų asmenų (33,3 proc.). Kvalifikuotais darbininkais ir mašinų bei įrenginių operatoriais pageidautų dirbti 17,9 proc., paslaugų darbuotojais ir pardavėjais – 16 proc., specialistais – 32,9 proc. 

Išsilavinę trečiųjų šalių piliečiai ieško ir kitokių darbų: automatikos ar elektronikos inžinieriaus, inžinieriaus programuotojo, laivavedžio, knygų redaktoriaus, gydytojo akušerio-ginekologo, advokato, žurnalisto, sporto trenerio, interjero dizainerio, baldų dizainerio, matematikos ir chemijos mokytojo, gido, juvelyro, geodezininko, aktoriaus, architekto, kelionių konsultanto, akušerio darbo. 

Šiais metais daugiausia registruotų Užimtumo tarnyboje ir užsienio pilietybę turinčių asmenų įsidarbino nekvalifikuotais darbininkais (38 proc.). Dauguma kvalifikuotų specialistų rinkosi galimybę dirbti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais (31,6 proc.). Pardavimų vadybininko pozicija buvo populiariausia tarp specialistų  –  jais pradėjo dirbti 15,6 proc. trečiųjų šalių piliečių.

Užimtumo tarnybos inf. 

Užimtumo tarnyba: daugėja darbo ieškančių atvykėlių iš trečiųjų šalių

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 13:42:25 +0200
<![CDATA[Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-mma-cempionate-sk-faiteris-sportininkai-pelne-ne-viena-prizine-vieta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-mma-cempionate-sk-faiteris-sportininkai-pelne-ne-viena-prizine-vieta Lapkričio 27-ąją Jurbarke vyko Lietuvos MMA čempionatas. Jame dalyvavo ir sporto klubo ,,Faiteris" trenerių Mato Vaicekausko bei Arnodo Lukošiūno treniruojami sportininkai. 

Varžybose rungėsi pajėgūs kovotojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Suomijos. 

,,Faiteris" džiaugiasi, kad esant didelei konkurencijai, klubo atstovams pavyko iškovoti visų spalvų medalius: 

Arnis Železniakas - 1 vieta;
Gediminas Strumickas - 1 vieta ;
Emilis Stankevičius - 2 vieta;
Vladimir Koviazo - 3 vieta.


Nors Danielius Čiuladis šįkart neiškovojo medalio, treneriai džiaugiasi, jog jis gavo neįkainuojamos patirties.
 
Klubas dėkoja sportininkams už puikų pasirodymą.
 
Parengta pagal SK ,,Faiteris" inf. 
 

Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą

Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą Lietuvos MMA čempionate SK ,,Faiteris" sportininkai pelnė ne vieną prizinę vietą ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 13:27:30 +0200
<![CDATA[Ligonių kasos kompensuos krūtų implantus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kompensuos-krutu-implantus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kompensuos-krutu-implantus Gerėja paslaugų prieinamumas moterims, kurioms dėl vėžinių susirgimų buvo pašalintos krūtys. Nuspręsta nuo 2022 metų sausio 1-osios privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas.

Iki šiol PSDF lėšomis moterims buvo apmokamos krūtų rekonstrukcijos operacijos po krūtų pašalinimo. Tačiau dėl didelės implantų kainos, paslaugos kompensavimas ne pilnai padengdavo visas susijusias operacijos sąnaudas. Todėl nuo kitų metų dėl vėžinių susirgimų netekusioms krūtų moterims bus kompensuojamos ne tik operacijos, bet ir krūtų implantai. Neabejojama, kad ši naujovė padės šimtams moterų grįžti į normalų gyvenimą, jaustis pilnavertiškai.

Jau nuspręsta, kokiu būdu tai bus finansuojama. Planuojama gydymo įstaigoms padidinti šiuo metu esančią rekonstrukcinės operacijos paslaugos kainą, papildomai mokant už implantą. Tokiu būdu gydymo įstaigos įsigys reikiamos kokybės implantus ir atliks rekonstrukcines operacijas, o ligonių kasos tai apmokės PSDF lėšomis.

Tikimasi, kad ši iniciatyva padės ne tik toms moterims, kurioms dėl vėžio jau buvo pašalintos krūtys ir reikalinga rekonstrukcinė operacija, naudojant implantus, bet ir toms, kurioms tos pačios operacijos metu bus atliktas naviko pažeistų krūtų pašalinimas ir jų rekonstrukcija, taip išvengiant pakartotinės operacijos.  

Preliminariais VLK duomenimis, per metus krūtų implantų kompensavimu galėtų pasinaudoti apie 300 moterų, kurioms atliekamos krūtų rekonstrukcijos operacijos po vėžio chirurginio gydymo.

Planuojama, jog reikiamų lėšų poreikis galėtų sudaryti apie 250 tūkst. eurų PSDF lėšų per metus.

Ligonių kasos kompensuos krūtų implantus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 12:30:19 +0200
<![CDATA[ULAC - apie naują pandeminio koronaviruso variantą OMICRON]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ulac-apie-nauja-pandeminio-koronaviruso-varianta-omicron https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ulac-apie-nauja-pandeminio-koronaviruso-varianta-omicron Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) išplatino pranešimą, apie nustatytą naują pandeminio koronaviruso variantą (B 1.1.529), kuris turi 30 spyglio baltymo mutacijų, iš kurių 15 yra receptorių surišimo srityje. Šis variantas pirmą kartą buvo aptiktas mėginiuose, paimtuose 2021 m. lapkričio 11 d. Botsvanoje ir 2021 m. lapkričio 14 d. Pietų Afrikoje. 2021 m. lapkričio 26 d. su kelionėmis susiję atvejai taip pat buvo nustatyti Belgijoje, Honkonge ir Izraelyje.

2021 m. lapkričio 26 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras priskyrė B 1.1.529 variantą susirūpinimą keliančiam variantui (angl. VOC), o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jam suteikė Omicron pavadinimą.

Pasak ECDC pranešimo, Omicron viruso variantas yra labiausiai nuo pandemijos pradžios pakitęs viruso variantas, kuris kelia rimtą susirūpinimą dėl galimo reikšmingo vakcinų veiksmingumo sumažėjimo ir padidėjusios pakartotinio užsikrėtimo rizikos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, jog šiuo metu su mokslininkais yra dirbama siekiat išsiaiškinti, kokį potencialų poveikį gali turėti naujas Omicron variantas šiuo metu naudojamoms vakcinoms. Taip pat PSO pažymi, kad vakcinos išlieka labai svarbios mažinant sunkios COVID – 19 ligos ir mirties riziką, įskaitant nuo dabar pasaulyje dominuojančio Delta varianto.

ULAC medikai primena, kad COVID – 19 ligos sukėlėjas SARS-CoV-2 virusas, savo apvalkalo paviršiuje turi S baltymą, per kurį virusas jungiasi su receptoriais, esančiais kvėpavimo takų epitelinių ląstelių membranose – tokiu būdu užkrėsdamas ląsteles. Genetinė viruso analizė rodo, jog dėl vykstančių mutacijų pandeminis koronavirusas (SARS-CoV-2) kinta, ir pandemijos pradžioje dominavęs SARS-CoV-2 variantas pakito į variantą, kuris yra labiau prisitaikęs plisti tarp žmonių ir šiuo metu pasaulyje dominuoja (Delta).

Daugiau informacijos galima rasti ECDC pranešime ČIA

Daugiau informacijos PSO pranešime ČIA ir papildytame PSO pranešime ČIA

Pranešimą parengė ULAC medikai.

ULAC - apie naują pandeminio koronaviruso variantą OMICRON

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 11:54:15 +0200
<![CDATA[Savaitgalį ugniagesiai skubėjo gesinti gaisrų, gelbėti gyventojų, padėti medikams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-ugniagesiai-skubejo-gesinti-gaisru-gelbeti-gyventoju-padeti-medikams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-ugniagesiai-skubejo-gesinti-gaisru-gelbeti-gyventoju-padeti-medikams Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 53 gaisrų ir atliko 77 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu žūčių buvo išvengta, tačiau liepsnos pasiglemžė nemažai gyvenamųjų namų ir kito gyventojų turto.

Penktadienį, apie 4 val. ryto, atvira liepsna degė medinis gyvenamasis namas Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje, Šilų kaime. Gaisro metu pastatas sudegė visiškai, tačiau ugniagesiai išsaugojo už 10 m stovintį kitą medinį pastatą.

15.13 val. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Laukininkų gatvėje, daugiabučio namo koridoriuje tvyro daug dūmų. Ugniagesiai gaisro židinį surado 2 kambarių bute. Gaisro metu apdegė medinė sienų apdaila. Autonominio dūmų detektoriaus bute nebuvo.

Apie 19 val. Radviliškio rajone, Grinkiškio seniūnijoje, Dirvoniškių kaime, liepsnojo medinis gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams, jo stogas jau buvo sukritęs. Gaisro metu pradegė medinė perdanga, išdegė namo vidus.

19.36 val. Klaipėdos rajone, Dauparų-Kvietinių seniūnijoje, Šakinių kaime, atvira liepsna degė medinio gyvenamojo namo stogas. Gaisro metu apdegė ir medinė perdanga bei mansarda. Ugniagesiai iš namo išnešė dujų balioną. Dūmų detektoriaus name nebuvo.

22.18 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Vasaros gatvėje esančiame Psichikos sveikatos centre, tvyro dūmai. Dūmų kvapas jautėsi antrajame pastato aukšte. Ugniagesiai patikrino patalpas, tačiau gaisro židinio nerado. Dūmai išsisklaidė.

Šeštadienį, apie 10 val., gaisras kilo Raseinių rajone, Gruzdiškės kaime įsikūrusioje paukščių fermoje. Gaisro metu sudegė apie 8 kv. m medinės perdangos, buvo nuardyta 15 kv. m perdangos ir apie 30 kv. m stogo dangos, apdegė pašarų maišymo bokštas. Ugniagesiai išgelbėjo apie 3 tūkst. kalakutų ir broilerių. Nuo liepsnų jie apsaugojo „Bobcat“ krautuvą, iš pastato išnešė 10 dujų balionų.

16.33 val. Birštono savivaldybėje, Žemaitkiemio kaime, liepsnojo medinis gyvenamasis namas. Gaisro metu sudegė jo stogas, veranda, išdegė kambarys. Dūmų detektoriai name buvo įrengti.

Šeštadienį apie 20 val. Jonavos raj., Šveicarijos sen., Gulbiniškių k., Uosių g. atvira liepsna degė malkinė, nuo jos už 1 m ūkinis karkasinis medinis pastatas ir ūkinio pastato viduje esanti pirtis. Gaisro metu pastatai sudegė visiškai, viduje sudegė apie 1 m³ malkų. Įvykis tiriamas.

22.47 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Taikos gatvėje, dega butas devintajame aukšte, o viduje yra užrakinta moteris. Atvykus ugniagesiams, žmonės iš buto buvo išėję į laiptinę. Viduje degė kambario durys ir šalia sukrautos šiukšlės. Gaisras buvo užgesintas parankinėmis priemonėmis. Dūmų detektoriaus bute nebuvo.

Sekmadienį, 23 val., Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Kločiūnų kaime, atvira liepsna degė rąstinis gyvenamasis namas. Gaisro metu sudegė jo stogas, išdegė vidus, sudegė viduje buvę namų apyvokos daiktai.

Penktadienį, 7.13 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Neries upėje prie Liubarto tilto, plūduriuoja žmogaus kūnas. Jį ištraukė ugniagesiai.

18.29 val. pranešta, kad Šakių rajone, Giedručių kaime, sandėlyje grūdų elevatoriaus volas įtraukė darbuotoją. Konvejeris buvo sustabdytas. Atvykę ugniagesiai vyrą išlaisvino, medikai gaivino nukentėjusįjį, tačiau po kurio laiko buvo konstatuota žmogaus mirtis.

20.02 val. buvo gautas pranešimas, kad Druskininkuose, Neries upėje pastebėtas skenduolis. Vyro kūną ištraukė ugniagesiai.

Šeštadienį, apie 8 val. ryto, ugniagesiai gelbėtojai, dėvėdami specialius apsauginius kostiumus, Šalčininkų rajone, Pabarės seniūnijoje, Mištūnų kaime, padėjo greitosios pagalbos medikams iškelti į namo rūsį įkritusią moterį ir nunešti iki medikų automobilio. Buvo gauta informacija, kad moteris galbūt serga COVID-19 liga.

12.22 val. Kėdainių rajone, Janušavos kaime, ugniagesiai taip pat skubėjo į pagalbą medikams. Jie nutempė klimpstantį greitosios pagalbos automobilį pas ligonį, ligonį įkėlė į automobilį ir partempė automobilį iki tvirto kelio.

15.18 val. pranešta, kad Visagine, Draugystės gatvėje, vaiko koja įstrigo dviračių stovo rėme. Atvykę ugniagesiai išlaisvino vaiką. Jį apžiūrėjo ir greitosios pagalbos medikai, vaikas nenukentėjo.

18.45 gautas pranešimas, kad Vilniuje, S. Stanevičiaus gatvėje, vonios kambaryje užsitrenkė du mažamečiai vaikai. Naudodami parankines priemones, ugniagesiai atidarė vonios duris ir išlaisvino mažylius.

Sekmadienį ugniagesiams teko gelbėti dar vien vaiką. 19.14 val. buvo pranešta, kad Klaipėdoje, Taikos prospekte, bute užsitrenkė mažametis. Naudodami laužtuvą, ugniagesiai atidarė duris ir įleido į vidų mamą, medikus ir policijos pareigūnus.

Savaitgalį ugniagesiai skubėjo gesinti gaisrų, gelbėti gyventojų, padėti medikams

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 11:07:20 +0200
<![CDATA[Kvietimas pasiruošti daugiabučių namų valdytojų patikrinimui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kvietimas-pasiruosti-daugiabuciu-namu-valdytoju-patikrinimui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kvietimas-pasiruosti-daugiabuciu-namu-valdytoju-patikrinimui Informuojame, kad patvirtintas 2022 metų planinių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimų planas. Patikrinimams pasiruošti padės parengtas klausimynas, kuris skelbiamas čia

Informaciją taip pat išsiuntėme paštu kiekvienam valdytojui, todėl jei kils klausimų ir norėsite pasikonsultuoti, prašome kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto ir aplinkos apsaugos skyrių telefonu 8 349 20008 arba el. paštu taas@jonava.lt.

Daugiabučių namų gyventojai REGIA žemėlapyje gali pasitikslinti, kas yra jų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

Kvietimas pasiruošti daugiabučių namų valdytojų patikrinimui

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 10:50:33 +0200
<![CDATA[Kaunietė, kurios negydė Kaune, už gyvybę dėkoja Jonavos daktarams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kauniete-kurios-vos-neprazude-kauno-medikai-uz-gyvybe-dekoja-jonavos-daktarams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kauniete-kurios-vos-neprazude-kauno-medikai-uz-gyvybe-dekoja-jonavos-daktarams „Gydytojams Daliai Vilkaitienei ir Gediminui Ramanauskui:

Jūsų indėlis ir neįkainojama pagalba Covid ligoniams yra pavyzdys kitiems. Gydo Jūsų dėmesys kiekvienam ligoniui, padrąsinantis žodis, šypsena.

Jūsų ir viso kolektyvo profesionalaus gydymo dėka šiandien daugybei ligonių grąžinot gyvenimą.

Priimkit mano begalinį dėkingumą“.

Tokius padėkos žodžius išsakė su portalo redakcija susisiekusi kaunietė, buvusi Jonavos kovidinio skyriaus pacientė Laimutė Didjurgienė. Tačiau pokalbis tuo nesibaigė. Pasakodama savo ligos ir pasveikimo istoriją, moteris pasidalino šokiruojančiomis detalėmis.

„Jei ne Jonava, būčiau mirusi, nes Kaune atsisakė mane gydyti, tiesiog išmetė į gatvę. II -oje Kauno ligoninėje, kai naktį atvežė greitoji su abipusiu plaučiu uždegimu, tik pasakė, kad atvažiuočiau, jei bus blogiau. Bet man jau tada buvo blogai, ko turiu laukti? Dvi savaites buvau izoliuota namie viena, be jėgų, su karščiavimu nuo Covid ligos. Prašiau Kaune šeimos gydytojos tyrimų, ji tik paklausė – ką jums tai duos? Liepė izoliuotis, gulėt namie ir gerti tabletes. Nei informacijos, nei medicininės priežiūros, nei greitosios pagalbos. Kaune - baisu negu baisiau. Negydo, o tik veda statistiką.

Ir tik atsidūrus Jonavoje, man atsivėrė akys. Turbūt daug kauniečių mano, kad gydymas Jonavoje baisus. Anaiptol, čia – aukštas lygis, nuostabi priežiūra – kauniečiai to nežino. Už tokį gydymą ir priežiūrą Jonavoje, Amerikoje pusę namo turėčiau parduot – ten gyvenantis sūnūs taip sakė. Bet kai Jonavos medikų paklausiau, kiek mane čia gydys, jie net nustebo dėl tokio klausimo ir atsakė – tiek, kiek reikės, kol pagysit. Šiandien drąsiai sakau – mane išgydė Jonavos medikai. 10 dienų manimi rūpinosi, kiekvieną dieną vizitavo, prižiūrėjo, mokė kvėpuoti - tokių nuostabių medikų, kaip Vilkaitienė ir Ramanauskas - nėra. Linkiu Jums visiems jonaviečiams turėti tokią ligoninę ir neleisti jos uždaryti“, - pasakojo Laimutė Didjurgienė.

Moteris pridūrė, kad Sveikatos ministerijos siekis reformuotis ir galimai uždaryti Jonavos ligoninę neprotingas žingsnis. Kaunietė tvirtina rašysianti ministerijai kreipimąsi dėl Jonavos ligoninės išsaugojimo, o dėl II-osios Kauno ligoninės elgesio su ja, kad buvo palikta sveikatai pavojingoje būklėje - svarsto galimybę kreiptis į teismą.  

 

 

Kaunietė, kurios negydė Kaune, už gyvybę dėkoja Jonavos daktarams

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 10:48:41 +0200
<![CDATA[Apie 189 tūkstančiai nepasiturinčiųjų gruodžio mėnesį sulauks paramos maisto produktais ir higienos prekėmis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apie-189-tukstanciai-nepasiturinciuju-gruodzio-menesi-sulauks-paramos-maisto-produktais-ir-higienos-prekemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apie-189-tukstanciai-nepasiturinciuju-gruodzio-menesi-sulauks-paramos-maisto-produktais-ir-higienos-prekemis Nuo lapkričio 29 d. nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais paskutinė parama maisto produktais ir higienos prekėmis. Paramos nepasiturintieji šiemet sulaukė vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesiais. 

Šio dalijimo metu sunkiau besiverčiančius gyventojus pasieks itin gausus paramos krepšelis, kurį sudarys 10 skirtingų maisto produktų: miltų mišinys blynams, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, rapsų aliejus, kiaulienos konservai, vištienos konservai, keptos pupelės pomidorų padaže, konservuota raugintų agurkų sriuba bei razinų ir riešutų mišinys. Taip pat 5 skirtingos higienos prekės – skystas skalbiklis, muilas, dantų pasta, šampūnas ir dantų šepetėliai.

Saugant tiek paramos gavėjus, tiek paramą dalijančių nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių darbuotojus, visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės. Gyventojams atsiėmus paramą, už juos paramos gavėjų sąraše taip pat pasirašys paramą dalijantys darbuotojai. 

Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose. 

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 192 eurus per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Apie 189 tūkstančiai nepasiturinčiųjų gruodžio mėnesį sulauks paramos maisto produktais ir higienos prekėmis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 10:27:36 +0200
<![CDATA[Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybines-reiksmes-keliuose-veikia-dar-56-vidutinio-greicio-matavimo-sistemos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybines-reiksmes-keliuose-veikia-dar-56-vidutinio-greicio-matavimo-sistemos Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos (toliau – VGMS). Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai 81 kelio ruože ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.  Planuojama, kad  kitais metais valstybinės reikšmės keliuose bus įrengta dar 50 VGMS (100 įrenginių).

Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, būtent tokia greičio kontrolės sistema padeda ne tik formuoti, bet ir lavinti vairuotojų įprotį rinktis nuolatinį saugų greitį.

„Skirtingai nei momentinio greičio matuokliai, priverčiantys pristabdyti greičio mėgėjus konkrečioje probleminėje kelio vietoje,  vidutinio greičio matavimo sistemos, kai greitis matuojamas kelių ar keliolikos kilometrų ruožuose, ugdo ilgalaikį vairuotojų saugaus greičio įgūdį“, – sako direktorius.

R. Lipkevičius primena, kad greičio viršijimas dažniausiai nulemia itin skaudžias eismo įvykių pasekmes, todėl ragina vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, paisyti kelio ženklų nurodymų, važiuoti leistinu, saugiu greičiu. 

Apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, informuoja kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“.

Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose. Vieni svarbiausių kriterijų yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas.

Informacija apie tai, kur įrengti greičio matuokliai, yra skelbiama Kelių direkcijos tinklapyje.

Kelių direkcija, policija ir savivaldybės bendrai rūpinasi saugiu eismu keliuose ir diegia kompleksines eismo saugą gerinančias priemones. 

LAKD inf.

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 10:19:44 +0200
<![CDATA[Kuri eglutė gražesnė – Santarvės aikštėje ar Joninių slėnyje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kuri-eglute-grazesne-santarves-aiksteje-ar-joniniu-slenyje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kuri-eglute-grazesne-santarves-aiksteje-ar-joniniu-slenyje Jonavos Santarvės aikštėje lapkričio 28-ąją įžiebta pagrindinė miesto Kalėdų eglė, o su ja kartu nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis, suspindėjo ir šventiškai papuoštas naujasis pėsčiųjų tiltas per Žeimių gatvę, interaktyvi dėžė Dovana ir stebuklingas Kalėdų senelio krėslas jos viduje bei kita eglė, papuošta Joninių slėnyje.

Kviečiame jonaviečius sudalyvauti apklausoje ir atsakyti į klausimą, kuri eglutė gražesnė – Santarvės aikštėje ar Joninių slėnyje? O gal būt grožiu jos nenusileidžia viena kitai?

Kuri eglutė gražesnė – Santarvės aikštėje ar Joninių slėnyje?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 09:55:14 +0200
<![CDATA[Socialdemokratai susitinka su A. Dulkiu – klaus dėl ligoninių uždarymo, rekordinių perteklinių mirčių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialdemokratai-susitinka-su-a-dulkiu-klaus-del-ligoniniu-uzdarymo-rekordiniu-pertekliniu-mirciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialdemokratai-susitinka-su-a-dulkiu-klaus-del-ligoniniu-uzdarymo-rekordiniu-pertekliniu-mirciu Opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcija šiandien, lapkričio 29 d., susitinka su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Socialdemokratai aiškinsis, kodėl yra uždaromos gydymo įstaigos, teirausis dėl prasto gydymo paslaugų prieinamumo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė pabrėžia, kad Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria rekordiniu perteklinių mirčių skaičiumi, taigi ministro bus klausiama, kaip šis ruošiasi spręsti situaciją.

„Jeigu ministras tikisi standartinių klausimų, į kuriuos turi paruoštus atsakymus, tai jam teks nusivilti. Šį kartą visą dėmesį sutelksime į tai, kas lieka pandeminių temų šešėlyje: skandalinga ligoninių pertvarka, neįtikėtini perteklinių mirčių skaičiai, kuriuos lemia neprieinamos gydymo paslaugos.

Ar ministerija (ir visa Vyriausybė) neužsižaidė su pinigų „įsisavinimu“? Puikiai žinome, kas vyksta: savivaldybės verčiamos „pagalvoti“, kokių gydymo paslaugų ir ligoninių jos sutiktų atsisakyti mainais už specialias lėšas. Kitaip kaip šantažu to nepavadinsi“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė O. Leiputė.

Kai kurių savivaldybių atstovai, šokiruoti ministerijos reikalavimų, pasak O. Leiputės, prabilo apie „susinaikinimą“ – mažesnės savivaldybės spaudžiamos „jungti“ sveikatos priežiūros įstaigas, atsisakyti ligoninėse vykdomų paslaugų ir su artimiausio didmiesčio įstaiga susitarti, kad sunegalavę gyventojai keliautų tenai.

„Neseniai dėl naikinamų padalinių pagalbos šaukinius siuntė Kėdainių ligoninė. Ligoninėje nebebus galima atlikti jokių rimtesnių operacijų, o priėmimo skyrius naktimis nebedirbs. Pagal Vilniaus valdininkų planą reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugas Kėdainių gyventojams teiks Kauno įstaigos“, – pavyzdį pateikia O. Leiputė.

Ji teigia, kad, antai, iš Pasvalio paliegę garbaus amžiaus gyventojai turės vykti į Šiaulius, iš Jonavos – į Kauną, tačiau jokių garantijų, kad ten gaus reikalingą paslaugą, jie neturės, o kaip jiems reikės sugrįžti namo – atskiras klausimas.

„Ministerija, grasindama nebeskirti finansavimo už sveikatos paslaugas savivaldybėms, kurios nieko nekeis, arba sugriežtinti kriterijus lėšoms gauti, nepopuliarius sprendimus paveda priimti vietos valdžiai. Ministerija sako: pasiūlykite, kaip jūs norite save išpreparuoti, ką norite sau nusipjauti – ranką, koją? Jie perduoda atsakomybę mums, kad po to galėtų pasakyti – taigi rajono valdžia pasisiūlė savo ligoninę naikinti. Tai nepanašu į derybas“, – sako Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak socialdemokratų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos plane užsimota žymiai mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių. Esą ministras A. Dulkys įspėjo, kad finansavimo gali tikėtis tos savivaldybės, kurios pirmos pasiūlys, ką naikinti.

Socialdemokratai primena, kad SAM planuoja iki 2030 m. atsikratyti tūkstančių aktyvaus gydymo lovų.

Susitikimas su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu vyks socialdemokratų Seimo frakcijoje. 

Renginį 13 valandą galima stebėti nuotoliniu būdu „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ paspaudus šią nuorodą: TRANSLIACIJA

LSDP frakcijos inf.

Socialdemokratai susitinka su A. Dulkiu – klaus dėl ligoninių uždarymo, rekordinių perteklinių mirčių

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 09:51:00 +0200
<![CDATA[E. Sabutis: „Kodėl Vyriausybė didina energetinį skurdą, kuris ir taip yra vienas didžiausių ES?“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-kodel-vyriausybe-didina-energetini-skurda-kuris-ir-taip-yra-vienas-didziausiu-es https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-kodel-vyriausybe-didina-energetini-skurda-kuris-ir-taip-yra-vienas-didziausiu-es Neseniai pasirodžiusi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apžvalga atskleidė liūdną tiesą ir įvardijo turbūt didžiausią šių dienų Lietuvos problemą – skurdo rizikos lygis mūsų šalyje didėja ir yra vienas iš didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Skurdo rizikos lygis 2020 m. šalyje siekė 20,9 proc. ir, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. 2020 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų.

Analizė rodo, kad skurdo lygis šalyje nustatomas remiantis šešiais pagrindiniais ekonominiais rodikliais. Verta pastebėti, kad net du iš jų yra tiesiogiai susiję su energijos kainomis – gyventojai, neišgalintys susimokėti komunalinių mokesčių ar nepajėgūs tinkamai šildyti savo namų ūkio, rizikuoja susidurti su piniginiais sunkumais ir atsidurti ties skurdo rizika. Todėl nenuostabu, kad šalyje augant bendrai skurdo rizikai, auga ir vadinamasis energetinis skurdas. Energetinis skurdas, dar vadinamas energetiniu nepritekliumi, reiškia situaciją, kai asmenys yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto ar gauti reikalingų su energijos tiekimu susijusių paslaugų už prieinamą kainą. Statistikos duomenimis, praktiškai ketvirtadalis mūsų namų ūkių yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto, nes energijos kainos tiesiog yra neįperkamos. Tokia situacija žmones stumia į įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Šie gyventojai dėl menkų pajamų negali sau leisti pakankamai šildytis, o prasčiau yra tik keliose kitose ES narėse ir net keturis kartus viršija Bendrijos vidurkį. Energetinis skurdas yra itin opi Lietuvos problema, kuriai, mano manymu, nėra skiriamas pakankamas dėmesys, ir akivaizdu tik viena – ši energetinė krizė ir sparčiai augančios elektros, dujų ir šildymo kainos tuos žmones pastatys į dar keblesnę situaciją.

Viena iš priemonių spręsti aukštų energijos kainų problemą – tvarios energetikos diegimas, namų atnaujinimas ir technologinė pažanga, t. y. vadinamojo Žaliojo kurso paketo įgyvendinimas. Ši energijos krizė turėtų paspartinti šiuos veiksmus – subsidijuoti ne dujų importą ir CO2 išmetimus, o finansiškai skatinti greitesnį gamtinių dujų vartojimo atsisakymą ir spartesnę pastatų renovaciją. Kitaip tariant, neefektyvaus energijos vartojimo problemos turi būti sprendžiamos užtikrinant efektyvesnį energijos naudojimą pastatuose ir įrenginiuose bei laipsniškai atsisakant iškastinio kuro. Tačiau tokios esminės priemonės gali būti įgyvendinamos tik ilguoju laikotarpiu. Tam tikri žingsniai jau planuojami. Vyriausybė tarp ilgalaikių priemonių, skirtų namų ūkių energetiniam savarankiškumui ir „žalumui“ didinti, numato finansinės paramos paketą iš ES fondų, tarp jų – finansavimo užtikrinimas gaminantiems vartotojams, šilumos punktų efektyvinimas, taip pat planuojama kurti energetines bendrijas. Visą tai atrodo gražiai, bet tokie planai dienos šviesą išvys palyginti negreitai. Daugiabučių namų atnaujinimo tempai taip pat nedžiugina. Praėjus metams nuo dešiniųjų valdžios atėjimo į Seimą ir Vyriausybę, buvo padarytas tik vienas – procedūrinis – darbas, kuriuo tikimasi pagreitinti renovacijos tempus. Šį mėnesį savo veiklą pradėjo naujai įsteigtas Pastatų energinio taupumo departamentas, kai Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros – Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) – buvo sujungtos į vieną departamentą. Aplinkos ministras neslepia optimizmo: anot jo, šis sujungimas patrigubins renovacijos tempus. Bet kartu buvo patikslinta, kad visą tai įvyks ne šiandien ar rytoj, o tik ateityje. Naujojo departamento vadovas net neslepia, kad APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. Matant tokius planus, galima teigti, kad energinio efektyvumo didinimui ir kovai su klimato kaita skirtų priemonių, švelniai tariant, dar teks palaukti – ir ne vienerius metus.

Žinoma, renovacijos procesas niekur nedings. Nors ir stringant, Vyriausybė toliau įgyvendins pastatų ir šilumos ūkių atnaujinimą, tik ne tokiu tempu, koks yra reikalingas ir kokio tikėjomės. Tačiau ką daryti šiandien, kai dabartinė energetinio skurdo problema niekur nedingsta, o energijos krizė šiuo šildymo laikotarpiu ją tik paaštrins? Vien norint, kad situacija neblogėtų ir išliktų tokia pati, Vyriausybei į energijos kainų šuolį buvo būtina sureaguoti laiku ir tinkamai. Deja, pavėluoti ir neapgalvoti siūlymai atidėti mokėjimus už išaugusias energijos kainas į ateitį, gyventojus stumia į unikalią situaciją, lyginant su kitomis ES šalimis, nes daugelis jų nuėjo kitu keliu, mano manymu, žymiai efektyvesniu ir socialiai jautresniu. Pabrangus elektrai ir dujoms, Bendrijos narės ieškojo būdų kaip esamą šuolį kompensuoti, o neišdėlioti vartotojams sąskaitų ateičiai. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, Estija skiria 37 mln. eurų paramai tiems namų ūkiams, kurie gyvena žemiau santykinės skurdo ribos. Kompensacijas gaus iki 70 tūkst. šeimų, jiems bus padengiama 80 proc. energijos kainos. Skirtingai nuo Lietuvos, toks kompensacinis mechanizmas bus taikomas automatiškai ir nevers šių šeimų kreiptis į vietines seniūnijas prašant išmokų. Be to, visiems vartotojams bus kompensuota 50 proc. tinklų paslaugos mokesčio. Estijos Vyriausybė paskelbė, kad visa trumpalaikė parama šiai valstybei kainuos 88 mln. eurų, o tokius biudžeto praradimus Estija planuoja padengti parduodama nepanaudotus taršos leidimus.

Tik priminsiu, kad Lietuvos Vyriausybė net nesvarstė tokios galimybės. Šiaip valdžia itin mėgsta mūsų valstybę lyginti su Estija, lygiuotis į geruosius pavyzdžius, bet šįkart taip neatsitiko. Vietoje to, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad „Ignitis“ planuoja skolintis iki 104 mln. eurų – tam, kad galėtų amortizuoti smarkiai išaugusias gamtinių dujų ir elektros kainas. Skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos sprendimų toks, kad šiaurinė Baltijos valstybė iš savo gyventojų nereikalaus padengti minėtų 88 mln. eurų, o Lietuvos vartotojams šią sumą su palūkanomis teks sumokėti per penkerius metus. Užtat pati bendrovė viešai pasidžiaugė, kad 104 mln. eurų paskola iš privataus banko leis išvengti neigiamo poveikio bendrovės veiklai ir jos pelnui, kuris šiais metais gali siekti ir 310 mln. eurų! Bet grįžkime prie ES narių ir jų priimtų sprendimų. Ne tik Estija, bet ir kitos Bendrijos šalys pasirinko kitokią strategiją siekdamos suvaldyti energijos krizę. Mažesnė mokestinė našta šaltuoju periodu, laikinai pamažintos subsidijos atsinaujinančiai energetikai, įvairios vienkartinės ir periodinės išmokos – tokie jų planai.

Minėtas tyrimas aiškiai parodo, kad Lietuva pasirinko sąskaitas nukelti ateičiai, kai kitos valstybės renkasi mažesnių mokesčių ir vienkartinių kompensacijų kelią. Toks keistas Lietuvos išskirtinumas kelią nerimą ir klausimų, ar pasirinkti veiksmai yra teisingi. Kol kas dešiniųjų Vyriausybės vykdoma kainų amortizavimo politika tikrai nedžiugina. Pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos tai tik patvirtina – Vilniuje centralizuotai tiekiama šiluma per metus, palyginti su tuo, ką turėjome pernai tuo pačiu metu, pabrango 96 proc. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose gyventojus pasiekė rekordinės sąskaitos už spalio mėnesio šildymą – už 45 kv. m. butą gyventojams teks sumokėti beveik 130 eurų, o to paties rajono gyventojams, kurie įsikūrę 68 kv. m. bute, teks savo pinigines patuštinti beveik 174 eurais. Duomenys rodo, kad tai ne pabaiga. Centralizuotas šildymas gruodį visoje Lietuvoje gali būti 60 proc. brangesnis nei prieš metus, o vien Vilniuje – apie 2,2 karto brangesnis. Akivaizdu, kad šios sumos viršija net nepalankiausias prognozes. O pats faktas, kad Lietuvos Vyriausybė išsiskiria tarp ES narių, rodo, kad mūsų valstybė bus viena iš tų, kurias labiausiai palies šis elektros, dujų ir šildymo kainų šuolis. Deja, bet tai paskatins dar didesnį energetinį skurdą, kurį labiausiai jaus pažeidžiamiausios visuomenės grupės – daugiavaikės šeimos, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai ir žmonės su negalia.

Šiomis dienomis itin dažnai girdime skambius valdančiųjų pasisakymus apie didėsiančias pensijas, socialines išmokas ir algas, bet valdančioji dauguma patogiai nutyli, kad tokį padidėjimą su savimi nusineš žaibiškai auganti infliacija, o vartotojų sumokėti pinigai už pabrangusią energiją tyliai nuguls „Igničio“ ir bankų sąskaitose.

 

Seimo narys Eugenijus Sabutis

E. Sabutis: „Kodėl Vyriausybė didina energetinį skurdą, kuris ir taip yra vienas didžiausių ES?“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 09:15:39 +0200
<![CDATA[A. Purvainis primena, kad nepilnametystė nuo atsakomybės neapsaugo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-purvainis-primena-kad-nepilnametyste-nuo-atsakomybes-neapsaugo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-purvainis-primena-kad-nepilnametyste-nuo-atsakomybes-neapsaugo Rūkymas viešoje vietoje, bandymas nesusimokėjus iš parduotuvės išsinešti prekę, neteisėtas piešimas ant pastatų sienų: visa tai yra tam tikri pažeidimai, už kuriuos gali tekti atsakyti net ir nepilnamečiams. Taip, kasmet Lietuvoje nuteisiama vis mažiau nepilnamečių: 2020 m. – 464, 2019 m. – 508, 2018 m. – 756. Vis dėlto, skaičiai byloja, kad apie nepilnamečių nusižengimus turime kalbėti nuolat – tik taip didės nepilnamečių suvokimas apie savo veiksmus, tik taip bus galima tikėtis dar mažesnių nusikalstamumo rodiklių.

Bet koks teisės pažeidimas užtraukia tam tikrą teisinę atsakomybę. Priklausomai nuo poelgio (ar tai nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas, administracinis nusižengimas ar žala padaroma kitais veiksmais) atsakomybė gali būti atitinkamai baudžiamoji, administracinė, civilinė.

Civilinės atsakomybės atveju 14–18 m. nepilnamečiui pačiam gali tekti atsakyti už savo veiksmus, t. y. atlyginti savo padarytą žalą. Žinoma, jei nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės klausimas gali tekti tėvams, rūpintojams ar už nepilnametį atsakingoms įstaigoms. Už 14 m. nesulaukusio nepilnamečio padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai arba mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucija, kai žala padaroma tokio nepilnamečio, prižiūrimo minėtų institucijų. Be abejonės, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikoma jau nuo 16 m. Tiesa, baudžiamasis įstatymas numato, kad ir keturiolikmečiui gali tekti baudžiamoji atsakomybė, jei kalbama apie nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą ir kt.

Valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą teisių ir laisvių apsaugą nuo didžiausią pavojų keliančių poelgių, todėl už pačius pavojingiausius ir labiausiai paplitusius nusikaltimus numatyta atsakomybė net nuo 14 metų. Tokiu teisiniu reguliavimu valstybė tam tikra prasme paiso geriausių vaiko interesų principo ir nubrėžia saugią ribą vaikams iki 14 metų amžiaus. Kita vertus, skirtingos amžiaus ribos nepilnamečių baudžiamajai (14 ir 16 metų), administracinei atsakomybei (16 metų) yra susijusios ir su psichinės ir (ar) fizinės raidos ypatumais atitinkamuose amžiaus lygmenyse. Pagrįstai galima manyti, kad šešiolikos metų asmuo jau yra pasiekęs tokį fizinės ir psichinės brandos lygį, kad geba suvokti visų savo veiksmų (ne tik pavojingiausių) esmę, pobūdį, jų pavojingumą ir atsakomybę už tokius veiksmus, taigi jam kyla ir pareiga pačiam atsakyti už savo elgesį visais atvejais.

Jaunesniems nei 14 m. nepilnamečiams (išskirtiniais atvejais ir keturiolikmečiams) įstatymų nustatyta tvarka tam tikram laikotarpiui ar iki sukaks 18 m. gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos jo priežiūros priemonės. Tai gali būti įpareigojimas lankytis pas specialistą, lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus ir kt.

Už 14 m. nesulaukusius asmenis atsakomybė tenka tėvams ar tam tikroms įstaigoms priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, dvylikmetis vaikas mokykloje išdaužė langą ar susimušė su kitu bendraklasiu, jį sužalojo: tokiu atveju pareiga atlyginti žalą tenka ugdymo įstaigai, nebent ji įrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės. Kitu atveju, tarkime, dar 14 m. neturinčiam vaikui kieme sugadinus kaimyno tvorą, padarius dar kitokią žalą ar tiesiog iš parduotuvės pagrobus kokią nors prekę pareiga atlyginti žalą tenka tėvams, jei jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Kartais nepilnamečiais pasinaudojama, pavyzdžiui, jie pasitelkiami vykdant vagystę. Vaikui gali būti pagrasinta ir jis vagia bijodamas grasinimo, o gal vaiko nepriežiūra nulemia tokį jo elgesį ir jis tiesiog veikia kartu su vyresniu asmeniu. Tokiais atvejais 14 m. neturintys vaikai atsakomybėn netraukiami, tačiau vaiku pasinaudojęs tikrasis nusikaltimo vykdytojas turi būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, jam atitinkamai turi tekti pareiga atlyginti žalą. Tiesa, problemos galimos tais atvejais, kai toks asmuo nenustatomas.

Kai nėra baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo pagrindo (būtent dėl to, kad asmuo nėra sulaukęs reikiamo amžiaus), taip pat ir atleidus nuo atsakomybės ar neskyrus nuobaudos, galima skirti auklėjamojo poveikio priemones, įspėjimą, taikyti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą bei jame numatytas priemones. Tokiais būdais siekiama padėti vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratą.

Apie bausmių ir priemonių skyrimo ar neskyrimo sąlygas, aplinkybes ir išimtis būtų galima rašyti daugybės puslapių knygą, tačiau ir joje nebūtų aptarti visi galimi atvejai. O kaip gerai būtų, kad tokių atvejų aptarinėti iš viso nereikėtų, kad nepilnamečių nusikalstamumas sumažėtų iki nereikšmingos apimties.

Tikiu, kad prie mažėjančios kasmetinės nuteistų nepilnamečių statistikos prisideda tiek šeimose diegiamos vertybės, tiek įvairios teisinio švietimo iniciatyvos. Kiekvienais metais Teisingumo ministerija kartu su egzamino globėju Lietuvos Respublikos Prezidentu visus šalies piliečius ir gyventojus kviečia pasitikrinti Konstitucijos žinias, teismai organizuoja ekskursijas, atvirų durų dienas, nemokamas teisines konsultacijas ir kitus renginius, kurie prisideda prie visuomenės teisinio raštingumo. Vis dėlto, dar labiau prie to galėtų prisidėti ir, tarkime, teisės pagrindų ar kitokio pobūdžio dalykų programų atsiradimas mokyklose: taip vaikai jau nuo mažens sužinotų ir suprastų, kad turi ne tik teises, bet ir pareigas, suvoktų jų reikšmę. Tai darytų teigiamą įtaką vaikų suvokimui apie visuomenėje priimtinas elgesio taisykles ir jų laikymosi svarbą.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis

teismai.lt 

A. Purvainis primena, kad nepilnametystė nuo atsakomybės neapsaugo

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 09:11:07 +0200
<![CDATA[Būkite atidūs: Jonavos rajono keliuose - slidūs ruožai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bukite-atidus-dalyje-jonavos-rajono-keliu-yra-slidziu-ruozu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bukite-atidus-dalyje-jonavos-rajono-keliu-yra-slidziu-ruozu Eismo sąlygas sunkina mišrūs krituliai! Būkite budrūs!

Ši rytą dėl nakties metu prasidėjusios šlapdribos, pereinančios į snygį, sudėtingesnės eismo sąlygos šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje, taip pat Tauragės, Lazdijų, Mažeikių, Skuodo, Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose. Čia Valstybinės reikšmės kelių dangos vietomis padengtos šlapio arba pažliugusio sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios. Kupiškio rajone krašto ir rajoninių kelių danga vietomis padengta puraus sniego sluoksniu iki 10 cm storio. AB „Kelių priežiūra“ apsnigtus ir slidžius kelių ruožus valo ir barsto, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir meteorologines sąlygas bei rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį.

Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis drėgnos.  

Oro temperatūra nuo 0 iki 1 laipsnio šilumos.

Dalyje Jonavos rajono kelių - slidūs ruožai.

Dieną eismo sąlygas sunkins snygis, pustymas ir plikledis. 

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną numatomi krituliai, daugiausia snygis. Daug kur snigs smarkiai. Vietomis formuosis plikledis. Pustys, vakariniuose rajonuose vietomis kils pūga. Vėjas šiaurės, 7–12 m/s, Vakarų Lietuvoje kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos.

eismoinfo.lt inf.

Būkite atidūs: Jonavos rajono keliuose - slidūs ruožai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 08:29:29 +0200
<![CDATA[Uogininkystės ūkiams kooperuojantis – didesnė parama]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uogininkystes-ukiams-kooperuojantis-didesne-parama https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uogininkystes-ukiams-kooperuojantis-didesne-parama Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susitikęs su Pramoninių uogynų augintojų asociacijos nariais, aptarė uogų ūkiams rūpimus klausimus, susijusius su investicijomis į ūkius, augalų apsaugos priemonių naudojimu, užsieniečių įdarbinimu sezoniniams darbams. 

Šiuo finansiniu laikotarpiu, norint gauti išmokas už ekologinį ūkininkavimą, reikėdavo pateikti produkcijos  realizavimo įrodymus. Pasak asociacijos pirmininko Adolfo Jasinevičiaus, uogų augintojai norėtų, kad įveisus naujus uogynus, pirmus dvejus metus išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo surinkto derliaus. Ministro teigimu, pereinamaisiais 2022 metais nenumatoma keisti esamos paramos sistemos, o štai naujuoju 2023-2027 metų laikotarpiu dėl šios situacijos gali būti iš naujo diskutuojama.

Uogų augintojams, norintiems jaustis tvirčiau versle, labai rūpi ir inovacijų diegimas ūkiuose, ES investicinė parama. Šiam sektoriui  taikomas 50 proc. paramos intensyvumas, tačiau jis gali būti padidintas iki 70 proc. „Jūsų sektoriuje labai svarbi kooperacija – būdami kooperatyvo nariais jūs gausite daugiau paramos. Jei nesikooperuosite – nebus ir didesnės paramos“, – sakė ministras.

Susitikime aptarta ir uogų augintojams ypač jautri tema – herbicidų naudojimas. Auginantieji produkciją pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos reikalavimus norėtų po derliaus nuėmimo naudoti herbicidus, tačiau taisyklės tą daryti antrojoje augalų vegetacijos pusėje draudžia. Žemės ūkio ministerija ruošiasi jas keisti – taisyklių pakeitimo projektas dabar nagrinėjamas Europos Komisijoje. Prie herbicidų naudojimo klausimo bus grįžta gavus jos išvadas.

Uogininkai kasdienėje veikloje susiduria su dar viena augalų apsaugos produktų naudojimo problema. Jie norėtų naudoti augalų apsaugos priemones, kurios registruotas tose pačiose klimato zonose esančiose ES valstybėse. Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius paaiškino, kad tai nėra laisvai pasirenkama – negalima augalų apsaugos produktų, pavyzdžiui, registruotų Lenkijoje, laisvai tiekti rinkai ir naudoti Lietuvoje. Jei augalų apsaugos produktas yra registruotas Lenkijoje, vis tiek turi būti teikiama paraiška registruoti jį ir Lietuvoje, tik tą galima daryti pagal supaprastintą abipusio pripažinimo procedūrą. Tokias paraiškas nagrinėja ir sprendimus priima Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

O štai užsieniečių – darbuotojų iš trečiųjų šalių – įdarbinimo sezoniniams žemės ūkio darbams problema jau išspręsta. Į kitų metų Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą įtraukta ir kvalifikuoto vaismedžių bei vaiskrūmių ūkio darbininko profesija. Šiuos darbuotojus galima įdarbinti supaprastinta tvarka. Darbdaviui nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti leidimą dirbti užsieniečiui, jei jo profesija yra įtraukta į minėtąjį sąrašą ir nėra išnaudota nustatyta kvota.

 

 

Uogininkystės ūkiams kooperuojantis – didesnė parama

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 08:23:11 +0200
<![CDATA[Girto vairuotojo vairuojamas ,,Opel" kliudė kitą automobilį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/girto-vairuotojo-vairuojamas-opel-kliude-kita-automobili https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/girto-vairuotojo-vairuojamas-opel-kliude-kita-automobili Kaip praneša Kauno apskr. VPK komunikacijos poskyris, lapkričio 27 d. apie 22.15 val. Jonavoje, Lietavos g., automobilis „Opel Frontera“, vairuojamas neblaivaus vyro (gim. 1986 m.), kliudė stovintį automobilį „Audi A6“.

„Opel Frontera“ vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,77 prom.

Primename, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų.

Girto vairuotojo vairuojamas ,,Opel" kliudė kitą automobilį

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 08:18:23 +0200
<![CDATA[Nuo gruodžio 1 d. keičiasi testavimas mobiliuose punktuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-gruodzio-1-d-keiciasi-testavimas-mobiliuose-punktuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-gruodzio-1-d-keiciasi-testavimas-mobiliuose-punktuose Nuo gruodžio 1 d. keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir Galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai. Asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 d., registracijos bus atšaukiamos.

Privalomai testuotis turintiems asmenims tyrimai nebebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, todėl jiems mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai, o Galimybių pasą bus galima gauti tik turint neigiamą PGR tyrimo atsakymą.

Taip pat nuo gruodžio 1 d. mobiliuose punktuose nebebus tiriami asmenys, vykstantys į užsienį. Asmenys, vykstantys į užsienį, atlikti PGR tyrimus savo lėšomis galės įstaigose, kurias galite rasti čia.

Nemokamai mobiliuose punktuose testuotis ir toliau galės nėščiosios ir asmenys, turintys medicininių kontraindikacijų skiepui, kartu pateikdami papildomus dokumentus (nėščiosios kortelę ar išrašą iš ESPBI IS dėl kontraindikacijų), jiems bus atliekami PGR tyrimai.

Be šių asmenų valstybės biudžeto lėšomis mobiliuose punktuose tyrimai ir toliau bus atliekami: simptomų turintiems asmenims, sąlytį turėjusiems asmenims, asmenims prieš hospitalizacijas, iš užsienio grįžusiems asmenims, asmenims, gavusiems teigiamą greitojo antigeno testo rezultatą, asmenims, kuriems rekomenduojama išsitirti po aplinkos paviršių tyrimo.

SAM inf.

 

Nuo gruodžio 1 d. keičiasi testavimas mobiliuose punktuose

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 29 Nov 2021 08:13:21 +0200
<![CDATA[Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iziebta-jonavos-miesto-puosmena-suzibo-kaledu-egle-ir-nutvisko-kalediniu-egluciu-miestelis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iziebta-jonavos-miesto-puosmena-suzibo-kaledu-egle-ir-nutvisko-kalediniu-egluciu-miestelis Jonavos Santarvės aikštėje sekmadienį įžiebta pagrindinė miesto Kalėdų eglė, o link jos vedantis naujasis pėsčiųjų tiltas virto magišku kalėdinių norų ir stebuklu taku.

Kartu su Kalėdų Seneliu ir Jonavos Žibinčiumi įžiebęs miesto eglę, rajono meras Mindaugas Sinkevičius paskelbė didžiųjų metų švenčių laukimo pradžią.

„Su šventine nuotaika ir gražiomis mintimis laukime Kalėdų, šventų Kūčių vakaro, kai, tikiu, galėsime nusiimti visas kaukes ir susėsti prie bendro stalo su savo šeimomis ir artimaisiais“, - palinkėjo M. Sinkevičius.

Aukso spalva žėrinti Jonavos eglė šiemet pirmą kartą skleidžia ne tik šviesą ir šventinę dvasią – priėjus arčiau, ji kvepia vanile ir mandarinais. Pati eglė labai primena gyvą medį, o jos kamieną supa mediniai kalėdiniai nameliai.

Kartu su pagrindine miesto egle šiemet pirmą kartą įžiebtas šventiškai papuoštas naujasis pėsčiųjų tiltas per Žeimių gatvę. 
Jonavos tiltas pasidabino spindinčiais sietynais, kurie naująjį miesto simbolį pavertė magišku taku: jis tarsi kviečia pasivaikščioti, trumpam sustoti, sugalvoti gražiausių norų, kurie per Kalėdas būtinai išsipildys.

Pasivaikščioti šiemet Jonavoje taip pat galima unikaliame Kalėdinių eglučių miestelyje, kurį jau trečius metus kuria rajono įstaigos, įmonės ir bendruomenės. 
Daugiau nei 70 viena už kitą gražesnių, įdomesnių ir įspūdingesnių eglučių Ramybės skvere miesto centre skleidžia nepakartojamą šventinę nuotaiką ir Kalėdinę dvasią.

Jonavos Sąjūdžio aikštėje gyventojų laukia siurprizas: interaktyvi dėžė Dovana ir stebuklingas Kalėdų senelio krėslas jos viduje. 

Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis

Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis Įžiebta Jonavos miesto puošmena: sužibo Kalėdų eglė ir nutvisko Kalėdinių eglučių miestelis ]]>
jonavoszinios.lt Sun, 28 Nov 2021 20:57:44 +0200
<![CDATA[Įamžinta unikalaus projekto statybų pradžia: steigiamas Laukinių gyvūnų globos centras]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iamzinta-unikalaus-projekto-statybu-pradzia-steigiamas-laukiniu-gyvunu-globos-centras https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iamzinta-unikalaus-projekto-statybu-pradzia-steigiamas-laukiniu-gyvunu-globos-centras Lietuvoje vienijamos valstybės ir mokslo institucijų pajėgos – laukiniams gyvūnams, kuriuos reikia gydyti ar laikinai prižiūrėti, bus teikiama profesionali veterinarinė pagalba bei globos, reabilitacijos ir adaptacijos paslaugos.

Penktadienį Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose simboliniu laiko kapsulės įkasimu pradėtos unikalaus objekto – Laukinių gyvūnų globos centro – statybos.

Iki šiol laukinių gyvūnų gelbėjimo ir globos klausimai yra skaudūs, nes trūksta ir kvalifikuotų specialistų, ir infrastruktūros, o  gyventojai ir institucijos susiduria su realiomis problemomis, kai nėra į ką kreiptis dėl kvalifikuotos konsultacijos ar pagalbos pelėdai, šikšnosparniui ar lokiui. Dėkojame Lietuvos sveikatos mokslų universitetui už pastangas įgyvendinant projektą ir tikimės, kad šis centras taps ne tik kompetentingų specialistų, bet ir koordinaciniu centru, kuris jungs visas prie gyvūnų gerovės prisidedančias įstaigas“,  pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šiuo metu šalyje neturime institucijos, kuri galėtų profesionaliai pasirūpinti netinkamomis sąlygomis laikomais laukiniais gyvūnais, pavyzdžiui, tigrais, beždžionėmis ar lokiais, nuo jų paėmimo iki gydymo, laikinos globos ar reabilitacijos.

Nėra ir gebančių suteikti kvalifikuotą globą iš gamtos paimtiems įvairių grupių laukiniams gyvūnams – ropliams, paukščiams, žinduoliams. Iš gamtos paimtų beveik 60 proc. pagalbos prireikusių laukinių gyvūnų dėl įvairių priežasčių Lietuvoje yra užmigdomi. Stinga infrastruktūros, specialistų, finansavimo. Sudėtingesniais laukinių gyvūnų paėmimo atvejais konsultacines ir kitas paslaugas neretai tenka pirkti iš užsienio specialistų.

Laukinių gyvūnų gerove ketinama pasirūpinti valstybiniu lygiu. Steigiamas centras, kuris, atlikdamas valstybės deleguotą funkciją, teiks kokybiškai naują tvarią paslaugą – profesionalią laukinių gyvūnų globą ir priežiūrą.

Šį unikalų ir didelės svarbos projektą įgyvendina Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), iš Europos Sąjungos (ES) lėšų finansuoja Aplinkos ministerija, priežiūrą vykdo Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Simbolinėje laiko kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavo visų Laukinių gyvūnų globos centro projekte dalyvaujančių institucijų atstovai: Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas Dalius Krinickas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, LSMU Veterinarijos akademijos (VA) kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, kiti valdžios ir LSMU atstovai.

Pirmasis tokio pobūdžio centras visą parą, 7 dienas per savaitę priims ir teiks pagalbą sužeistiems, paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar tiems, kuriems reikia globos laukiniams gyvūnams  iš visos Lietuvos. 

Numatoma, jog Laukinių gyvūnų globos centras spręs visus laukinių gyvūnų globos ir jiems reikalingos priežiūros klausimus. Suteikus veterinarinę pagalbą, išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugražinami į natūralias buveines, negalintiems išgyventi gamtoje specialistai ieškos tinkamiausių  globėjų šalyje ar užsienyje.

Per artimiausius dvejus metus Užliedžių seniūnijoje, 5.77 hektarų plote bus pastatytos ir įrengtos laukinių gyvūnų karantino patalpos, lauko ir adaptaciniai voljerai, veterinarijos gydykla  ir kita veiklai reikalinga infrastruktūra.

„LSMU VA veikla nuo pat jos įkūrimo yra tiesiogiai susijusi su gyvūnų sveikatos priežiūra, jų reabilitacija, o taip pat ir sieku ugdyti atsakingą požiūrį į visus gyvūnus ir jų vaidmenį visuomenėje. LSMU VA Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinikos ir Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai yra sukaupę didžiulę šios srities patirtį ir kompetencijas, kasmet šiose klinikose gydomi tūkstančiai žemės ūkio gyvulių, įvairių egzotinių gyvūnų ir gyvūnų-augintinių“, – teigia LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.

Planuojama, kad Laukinių gyvūnų globos centras taps traukos objektu besidomintiems laukine gamta, prisidės šviečiant visuomenę apie laukinių gyvūnų priežiūrą, o taip pat propaguos šios srities savanorystę.

Taip pat Centre numatoma vykdyti šios srities mokslinę veiklą, įsitraukti į nacionalinius ir tarptautinius projektus, kurie didins teikiamų paslaugų laukiniams gyvūnams kokybę.

Laukinių gyvūnų globos centrą planuojama atidaryti 2023 metų pabaigoje.

Įamžinta unikalaus projekto statybų pradžia: steigiamas Laukinių gyvūnų globos centras

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 15:53:59 +0200
<![CDATA[Bukoniškė piktinasi: paštomatai Jonavos kaimuose – prabanga?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bukoniske-piktinasi-pastomatai-jonavos-kaimuose-prabanga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bukoniske-piktinasi-pastomatai-jonavos-kaimuose-prabanga Jonavos rajono, Bukonių seniūnijos gyventoja piktinasi, kad kaimuose nestatomi paštomatai, nors, moters teigimu, siuntos valdo pasaulį. Tuo tarpu siuntų tarnybos turi kiek kitokių planų, tačiau plėtros galimybių  neatmeta.

„Siuntos valdo pasaulį“

Jonavos rajone, Bukonių kaime gyvenanti jauna mama tvirtina, kad siuntos valdo pasaulį, o štai kaimuose su siuntų gavimu ir siuntimu – bėdos. Bukoniškė piktinasi, kad norint pasinaudoti paštomatu, reikia važiuoti į artimiausią tašką, kur yra paštomatai, o tai daugiau nei 20 kilometrų.  

„Dabar, kai daiktų siuntimas per kurjerius ar paštomatus tapo įprastas apsipirkimo ir gyvenimo būdas, niekaip nesuprantu, kodėl paštomatų nestato kaimuose, na, kad ir Bukonyse. Čia gyvena daug jaunimo, o siuntos valdo pasaulį. Tai dabar tam,  kad išsiųsti siuntą per paštomatą, žmogus turi vilktis į Jonavą! O tai nuo Bukonių daugiau nei 20 kilometrų! Pastatytų paštomatą, ir tegul stovi, vis tiek DPD kiekvieną dieną kaime būna, tai ir surinktų tas siuntas", - tvirtino jauna mama ir pridūrė, kad paštomatai kaimuose nebūtų prabanga, o greičiau - gyvenimo padiktuota sąlyga, į kurią visus pastūmėjo šiuolaikinės technologijos, laiko taupymas, ir, žinoma, buvęs priverstinis "uždarymas" karantino metu. 

Per metus 54 proc. išaugo pašto siuntinių skaičius

Bukoniškės žodžius, kad siuntos valdo pasaulį, iš dalies patvirtina ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) šių metų kovą paskelbti pašto rinkos 2020 m. IV ketvirčio duomenys.

RRT duomenimis, bendrosios 2020 m. IV ketvirčio pajamos išaugo beveik 18 proc. daugiau negu 2019 m. IV ketvirtį, o bendrosios pašto sektoriaus pajamos už visus 2020 m. sudarė 214,2 mln. Eur, t. y. 12,1 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. (191,1 mln. Eur).

Didžiausią įtaką tokiam pajamų augimui 2020 m. turėjo išaugusios pajamos už pašto siuntinius – palyginti su 2019 m., jos padidėjo 30,6 proc. ir sudarė 146,9 mln. Eur arba 68,6 proc. bendrųjų pašto sektoriaus pajamų. Pagal bendrąsias pajamas didžiausias rinkos dalis 2020 m. užėmė: AB Lietuvos paštas – 35,3 proc., UAB „DPD Lietuva“ – 21,4 proc. ir UAB „Venipak Lietuva“ – 9,3 proc. Pajamų, gautų už pašto siuntinius, augimą lėmė nuolatos augantis pašto siuntinių skaičius, kuris per metus išaugo 54,0 proc. – nuo 21,9 iki 33,7 mln. vnt.

Kodėl Jonavos rajono kaimiškose seniūnijose nestatomi paštomatai?

Kodėl Jonavos rajono kaimiškose seniūnijose nestatomi paštomatai, pasiteiravome „Lietuvos pašto“, „Omniva LT“, „DPD“ ir „Venipak“. Tų siuntų tarnybų, kurios jau dabar sėkmingai mieste įrengusios savo paštomatus.

Lietuvos pašto LP Express paštomatai

„Džiaugiamės, kad Jonavos miesto ir rajono gyventojai aktyviai naudojasi paštomatais. Šiuo metu Jonavoje yra du LP EXPRESS paštomatai. Atsižvelgdami į išaugusį siuntų kiekį, kurių didžioji dalis keliauja per paštomatus, aktyviai plečiame jų tinklą. Artimiausiu metu pokyčių Jonavos rajone neplanuojame, tačiau visuomet sekame situaciją, atsižvelgdami į siuntų srautus vertiname ir paštomatų įrengimo galimybes. Ateinančiais metais planuojame įrengti 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, plėtra numatyta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kitose šalies vietovėse“, - sako Lietuvos pašto atstovė Monika Pivoraitė.

„DPD“

„Šiuo metu, pačiame Jonavos mieste turime 3 paštomatus ir vieną Rukloje. Naujus paštomatus statome arba jau turimus padidiname ten, kur yra poreikis, vertinant siuntinių kiekius. Nauji paštomatai dažniausiai įrengiami prie traukos centrų, prekybos vietų. Jau turimuose paštomatuose padidinam durelių skaičių, jei matome poreikį. Plėtros perspektyvą kol kas matome tik pačiame Jonavos mieste, tačiau rajonui teks palaukti. Kalbant konkrečiai apie Bukonių kaimą, statyti paštomato neplanuojame“, - kalbėjo DPD komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.  

„Omniva LT“

„Statydami naujus paštomatus, visuomet įsivertiname tam tikroje vietoje gyvenančių žmonių skaičių bei gyvenvietei priskiriamą siuntų srautą. Šiuo metu OMNIVA plečia savo paštomatų tinklą ir iki metų pabaigos Lietuvoje stovės jau 351 paštomatas. Šia plėtra siekiame sumažinti labiausiai apkrautų paštomatų užimtumą.

Šių metų OMNIVA paštomatų plėtros metu nesame numatę paštomatų įrengti Jonavos rajone. Tačiau kiekvieną kartą plėsdami tinklą įvertiname poreikį bei naudojimo potencialą tam tikroje gyvenvietėje, todėl tikrai neatmetame galimybės, kad ateityje paštomatas ras sau vietą ir Jonavos rajone.

Pandemija gerokai pakoregavo vartotojų pirkimo įpročius ir paštomatai tapo didele apsipirkimo patirties dalimi. Žmonės paštomatų paslaugas išbandė pirmojo karantino metu, o suvaržymams atlaisvėjus, daugelis ir toliau sėkmingai naudojasi jais. Todėl drąsiai galime sakyti, kad poreikis naudotis paštomatais yra tikrai išaugęs. O ypač dabar, kai nenumaldomai artėja intensyvus, siuntų kupinas šventinis laikotarpis“, - komentavo „Omniva LT“ operacijų departamento vadovė Giedrė Vaitekūnaitė.

„Venipak“

„Paštomatų lokacijos yra renkamos pagal siuntų kiekius į jas. Jei turime pakankamą siuntų srautą į lokaciją, tuomet statomas paštomatas. Tai yra investicija, kuri turi atsipirkti. Šiuo metu įmonės strategija yra pilnai padengti didžiausius siuntų srautus iš elektroninės komercijos generuojančius miestus ar rajonų centrus. Nurodoma, kad Bukonyse gyvena tik 657 gyventojai, todėl natūralu, kad paštomatai yra statomi Jonavoje.

Ar mes statysime paštomatus tokiuose mažuose miesteliuose kaip Bukonys ateityje - šiandien atsakyti negaliu, tai priklausys nuo daugelio veiksnių“, - teigė „Venipak“ rinkodaros vadovė Asta Raudonienė.

 

Bukoniškė piktinasi: paštomatai Jonavos kaimuose – prabanga?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 14:59:15 +0200
<![CDATA[Žmonėms su negalia informacija taps lengviau prieinama]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zmonems-su-negalia-informacija-taps-lengviau-prieinama https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zmonems-su-negalia-informacija-taps-lengviau-prieinama Nors Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų skaičių, tačiau jų prieinamumas negalią turintiems žmonėms išlieka ribotas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė, išanalizavusi užsienio valstybių patirtį, iki šių metų pabaigos parengs ilgalaikes strategines gaires, kaip didinti informacijos prieinamumą negalią turintiems žmonėms pagal jų negalios pobūdį. Taip bus žengiama link Vyriausybės programoje įtvirtinto tikslo iki 2024 metų pabaigos Lietuvoje sukurti pažangią informacijos prieinamumo neįgaliesiems sistemą. 

„Informacija žmonėms su negalia turi būti pateikta patogiai ir suprantamai, kad ja negalią turintys žmonės galėtų perskaityti ir suprasti. Deja, to pasigendame. Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nes ji nepritaikyta skirtingą negalios tipą turinčių asmenų poreikiams. Tokiu būdu dalies žmonių komunikacijos poreikiai lieka nepatenkinti. Bus identifikuojamos konkrečios spragos ir parengti siūlymai, kaip jas taisyti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

„Ribotas informacijos, ypač skaitmeninės, prieinamumas žmonėms su įvairiomis negaliomis yra ypatingai opi problema. Viešojoje erdvėje beveik nenaudojami lengvai suprantamos kalbos principai. Visa tai izoliuoja negalią turinčius žmones. Džiugu, kad šiuo klausimu matome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lyderystę –  naujai veikiančios darbo grupės išsikelti tikslai išties ambicingi. Jei pavyks juos įgyvendinti, žmonės su negalia galės daug aktyviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, matysime mažiau atskirties“, – sako Simona Aginskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo Komunikacijos vadovė, informacijos prieinamumo ekspertė.

Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir įsipareigojo užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis. Vykdydama konvencijos įsipareigojimus, Vyriausybė patvirtino Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programą, kuri turės būti įgyvendinta iki 2030 metų. Numatyta pasirūpinti, kad žmonėms su negalia būtų prieinamos reikalingos įstaigos, objektai, informacija būtų pateikta patogiai ir suprantamai, o paslaugos ir prekės pritaikytos neįgaliųjų poreikiams.

Informacinės infrastruktūros ir informacijos pritaikymas

Lietuvoje elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumas negalią turintiems žmonėms yra ribotas. Labai svarbu identifikuoti trūkumus ir įdiegti interneto svetainių bei mobiliųjų programų ir jose pateikiamo turinio atitikimą lengvai suprantamos kalbos standartams. Svarbu, kad ir viešasis sektorius, ir privačios įmonės paslaugas visuomenei teiktų neįgaliesiems pritaikytais formatais, o švietimo sistemos mokymo priemonės būtų tinkamos bet kokią negalią turintiems žmonėms. 

Užtikrinus informacijos prieinamumą visiems neįgaliesiems, šie žmonės galės gauti paslaugas ir informaciją, palengvinančias jų kasdienį gyvenimą ir padedančias naudotis savo teisėmis, visų pirma, savo teise laisvai judėti ir gyventi. 

Informacija lengvai suprantama kalba labiausiai reikalinga daugiau nei 35 tūkst. intelekto negalią turinčių žmonių.  Vis dėlto, Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ duomenimis, informacijos prieinamumas gali būti aktualus daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus asmenims, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims, tuo pačiu ir tautinių mažumų atstovams ir kt.

Sukurti prieinamos informacijos asmenims su negalia organizavimo ir teikimo mechanizmą bei reglamentuoti jos organizavimą ypač aktualu dabar, kai valstybė pertvarko socialinės globos sistemą: siekiama sudaryti sąlygas globos įstaigose gyvenantiems asmenims su negalia, jų šeimoms gauti individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas, taip užtikrinant šių asmenų savarankiškumą ir pasirinkimo laisvę.

Žmonių su negalia statistika

Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2020 metais gyveno 229 tūkst. žmonių su negalia, tai sudarė apie 8 proc. visų šalies gyventojų. Didžioji jų dalis (67 proc.) buvo darbingo amžiaus. Negalia dažniausiai pripažįstama asmenims, sergantiems vidaus ligomis ir turintiems kitų sveikatos sutrikimų. Asmenys su regėjimo negalia sudaro 4 proc., klausos – 3 proc. visų asmenų su negalia. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.
 

Žmonėms su negalia informacija taps lengviau prieinama

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 13:35:57 +0200
<![CDATA[„Knygų starto“ lauknešėliai – visiems Lietuvos naujagimiams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/knygu-starto-laukneseliai-visiems-lietuvos-naujagimiams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/knygu-starto-laukneseliai-visiems-lietuvos-naujagimiams Nuo pirmadienio, lapkričio 29 d., kiekvienas Lietuvos naujagimis gaus lauknešėlį, kuris padės žengti pirmuosius skaitymo patirties žingsnius. Tarptautine patirtimi paremtas ankstyvojo skaitymo projektas „Knygų startas“, praėjusiais metais išbandytas Vilniaus apskrityje, tampa nacionalinis ir yra pirmas ir vienintelis tokio masto ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas Lietuvoje.

Lietuvos ligoninių gimdymo skyriuose gimdyvėms dalijamus lauknešėlius sudaro Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“, atitinkanti 0–3 metų vaikų galimybes ir poreikius, Nacionalinės bibliotekos skaitymo specialistų parengti patarimai tėvams, kaip skaityti su vaiku, spalvingi skirtukai ir pirmasis skaitytojo pažymėjimas. Visos priemonės pateikiamos specialioje „Knygų starto“ kuprinėlėje.

Pagrindinis projekto tikslas – užauginti Lietuvoje pirmą kartą vaikų, kurių skaitymo patirtis prasideda nuo pat pirmų dienų, kartu skatinant skaitymą šeimoje ir padedant jauniems tėvams įsisąmoninti ankstyvojo skaitymo svarbą ir suteikiant jiems reikalingų priemonių ir žinių. Tai atspindi ir projekto šūkis: „Su kiekviena knyga – ūgteli karta!“ 

Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projekto globėja – ponia Diana Nausėdienė.

„Kiekviena knyga – atskiras pasaulis, o jų visuma yra visata, į kurią padeda įžengti pirmasis ugdytojas. Skaitydami knygų visatoje atrandame mintis, plečiame mikropasaulius ir kuriame save. Augame ir dalijamės mintimis tam, kad augtų pasaulio gėrio ir kultūros lobynas. 

Skaitydami pirmąją knygą naujagimiui, vertingą literatūrą vaikams, ateities kartoms dovanojame sielos augimo sparnus. Ankstyvojo skaitymo patirtys lyg kosminis laivas drąsioms mūsų mažylių odisėjoms: padeda formuoti žmogiškąjį ryšį, bendravimo įgūdžius, lavina vaizduotę, kūrybiškumą ir kartu kuria nepaprastai taurų ryšį su žiniomis, smalsumu pažinti ir sužinoti. Čia tėvelių dėmesys, rūpestis ir kantrybė – nepakeičiami: skaitykime daug, skaitykime garsiai, skaitykime vieni kitiems“, – kviečia projekto globėja D. Nausėdienė.

„Tyrimais pagrįsta, kad šešiamečio vaiko, kuriam nebuvo garsiai skaityta kūdikystėje, žodyną vidutiniškai sudaro vos 7 tūkst. žodžių, o garsiai skaitomų knygų klausiusio vaiko žodynas siekia net 17 tūkst. žodžių. Šaunūs tėvai, kurie nebijo žaisti, įsijausti į skaitomą tekstą, imituoti veikėjus, keisti balsą, intonaciją. Mažyliams tai tikrai patinka. Šis projektas – labai gera proga strateginiams ėjimams, kartu tai ir galimybė atskleisti visuomenei knygų skaitymo potencialą. Visais atvejais tokios akcijos, iniciatyvos yra pozityvios“, – įsitikinęs Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Kodėl ankstyvasis skaitymas yra toks svarbus? Neurologiniu požiūriu pirmi treji vaiko gyvenimo metai yra ypač svarbūs jo raidai. Šiuo laikotarpiu smegenys ima pratintis prie kalbos. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žmogus galėtų labiau atskleisti savo potencialą, nuo pirmųjų dienų jis turi augti kuo turtingesnėje kalbinėje aplinkoje. Skaitymas – vienas iš būdų šią aplinką kokybiškai praturtinti. Jis lavina vaiko gebėjimus aiškiai reikšti mintis, treniruoja mąstymą, atmintį ir vaizduotę, moko sutelkti dėmesį, skatina kūrybiškumą ir dar begalę kitų nepaprastai svarbių įgūdžių. Todėl ypač svarbu vaikus su knyga ir skaitymu supažindinti jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų. 

Daugiau informacijos apie projektą ir ankstyvojo skaitymo naudą rasite www.knygustartas.lt

Nacionalinės bibliotekos info.

„Knygų starto“ lauknešėliai – visiems Lietuvos naujagimiams

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 13:29:21 +0200
<![CDATA[Registruotas 47-asis donoras šiais metais: jo organai padės keturiems žmonėms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registruotas-47-asis-donoras-siais-metais-jo-organai-pades-keturiems-zmonems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registruotas-47-asis-donoras-siais-metais-jo-organai-pades-keturiems-zmonems Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose vakar, lapkričio 25 d., buvo registruotas 47-as efektyvus donoras šiais metais.

Jauno vyro artimieji skaudžią netekties minutę priėmė sprendimą padovanoti jo organus donorystei. Toks jų sprendimas padės išgelbėti keturių žmonių gyvybes.

Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad transplantacijai yra tinkami vyro inkstai, kepenys, plaučiai ir ragenos. Lietuvoje buvo rasti du recipientai, kuriems šiandien Kauno klinikose bus persodinta po vieną donoro inkstą. Donoro ragenos ir kaulinis audinys perduoti Audinių bankui.

Kepenų ir plaučių transplantacijai tinkamų recipientų Lietuvoje rasti nepavyko. Tačiau su tarptautinių už transplantacijas atsakingų organizacijų pagalba, buvo rasti du tinkami recipientai Šveicarijoje.

Šiandien, apie 14 val., į Kauno oro uostą atvyks dvi medikų komandos, kurios kuo skubiau išgabens organus transplantacijai į Šveicariją.

Laikas – itin svarbus

Norint, kad transplantacija būtų sėkminga ir žmogus su persodintu organu kuo greičiau grįžtų į normalų gyvenimą, labai svarbus yra laikas. Organai yra sutverti veikti žmogaus kūne ir palaikyti jo gyvybines funkcijas, todėl juos iš kūno išėmus kiekviena sekundė tampa be galo svarbi.

Kiekvienas organas ne žmogaus kūne gali išgyventi tik tam tikrą laiką, todėl recipiento lokacija yra vienas svarbiausių elementų organų transplantacijose.

Širdis ir plaučiai ne žmogaus kūne išlieka gyvybingi tik 4-6 val. Be to, transplantuojant šiuos organus yra svarbi ne tik recipiento kraujo grupė ar kiti biologiniai faktoriai, bet ir kūno sudėjimas. Atliekant transplantacijas, medikai turi įsitikinti, kad transplantuojama širdis ar plaučiai tilps recipiento krūtinės ląstoje.

Kepenys yra labiau atsparios ir ne žmogaus kūne išlieka gyvybingos 8-12 val., o atspariausi yra inkstai, kurie gyvybingi išlieka po 12, ar net 36 valandų. Be to, kadangi žmogus gali gyventi normalų gyvenimą su vienu inkstu, šie organai yra transplantuojami po vieną.

Organų transplantacija yra itin daug kruopštumo, pasiruošimo ir profesionalumo reikalaujanti sritis, kurioje viena sekundė gali lemti, ar žmogus gyvens. Žinoma, daug pagalbos transplantacijose šiandien suteikia technologijos, leidžiančios transportuoti organus greitai ir efektyviai, taip išgelbėjant daugiau žmonių gyvybių.

Donorystę pasirinkti lengva

Lietuvoje organų donorais gali tapti visi pilnamečiai asmenys, kurie pasirašo sutikimą ir įsigyja donoro kortelę. Tačiau išreiškus tokį savo pasirinkimą labai svarbu pasikalbėti apie tai ir su savo artimaisiais, nes būtent jie mirties atveju turės priimti sprendimą.

Šiuo metu Lietuvoje donorinio organo laukia 290 žmonių, tarp jų – 3 vaikai. Kai kurie iš jų transplantacijos sulaukia gana greitai – per kelias savaites, ar mėnesius, kitiems tenka laukti mėnesius ar metus, o kitiems transplantacijos sulaukti taip ir nepavyksta.

Donoro kortelę galima gauti užpildžius prašymą internetu – ntb.lt svetainėje, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Eurovaistinės“ vaistinėse.

Registruotas 47-asis donoras šiais metais: jo organai padės keturiems žmonėms

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 13:07:32 +0200
<![CDATA[Eglutės įžiebimas - jau savaitgalį: šventėje lauks ne tik Kalėdų Senelis, bet ir daugybė pramogų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eglutes-iziebimas-jau-savaitgali-sventeje-lauks-ne-tik-kaledu-senelis-bet-ir-daugybe-pramogu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eglutes-iziebimas-jau-savaitgali-sventeje-lauks-ne-tik-kaledu-senelis-bet-ir-daugybe-pramogu Sekmadienį, lapkričio 28 d., 17 val. Jonavos Santarvės aikštėje įvyks teatralizuota Kalėdų eglės įžiebimo šventė „Uždegam Kalėdas“.

Šventės metu bus įžiebta pagrindinė šių metų Jonavos eglė, pasirodys įvairūs Kalėdų personažai, veiks dirbtuvėlės, Kalėdų paštas. Jonaviečiams koncertuos atlikėjas Vidas Bareikis, dangų nušvies šventiniai fejerverkai.

Jau trečius metus iš eilės kartu su pagrindine miesto egle nušvis ir įspūdingas Kalėdinių eglučių miestelis. Daugiau nei 70 viena už kitą gražesnių, įdomesnių ir įspūdingesnių eglučių vėl kurs nepakartojamą šventinę nuotaiką bei skleis Kalėdinę dvasią Jonavoje.

Kartu su eglutėmis bus įžiebtas ir šventiškai papuoštas naujasis pėsčiųjų tiltas per Žeimių gatvę, o Sąjūdžio aikštėje tarp išbarstytų paauksuotų deimantų jonaviečių lauks interaktyvi Dovana – magiška dovanų dėžė ir stebuklingas Kalėdų senelio krėslas viduje. Būtinai jame pasėdėkite!

Aukso spalva šiemet vyraus ir pagrindinės Kalėdų eglės papuošime. Be to, Jonavos eglė šiemet pirmą kartą skleis ne tik šviesą ir šventinę dvasią – ji kvepės vanile ir mandarinais.

„Matydami grįžtančias gyvų eglių puošimo tendencijas, nusprendėme šiemet jonaviečiams kiek tai įmanoma sugrąžinti šį džiaugsmą: pristatome dirbtinį Alpių eglės medį, apsuptą mediniais kalėdiniais nameliais, kurie išsaugoti natūralūs, nedažyti, tikro medžio spalvos. Tikimės, kad šventinę nuotaiką dar labiau sustiprins kalėdinis eglės kvapas“, - sako Jonavos miesto seniūnė Eglė Pinkevičienė.

Sekmadienį įžiebus pagrindinę Jonavos miesto eglę, vėliau gruodžio mėnesio savaitgaliais Santarvės aikštėje vyks įvairūs šventiniai renginiai.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

 

Eglutės įžiebimas - jau savaitgalį: šventėje lauks ne tik Kalėdų Senelis, bet ir daugybė pramogų

Eglutės įžiebimas - jau savaitgalį: šventėje lauks ne tik Kalėdų Senelis, bet ir daugybė pramogų ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 13:00:40 +0200
<![CDATA[Nauja aplinkosauginė akcija „Miškas“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nauja-aplinkosaugine-akcija-miskas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nauja-aplinkosaugine-akcija-miskas Lapkritį startavo nauja aplinkosauginė akcija „Miškas“. Iki gruodžio 24 d. miškų kontrolės specialistai organizuos reidus šalies miškuose, tikrins eglučių pardavimo vietas. Akcijos tikslas – prieš artėjančias žiemos šventes apsaugoti eglutes ir mišką nuo neteisėtų kirtimų. 

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai visą mėnesį miškuose vykdys ir prevencinę stebėseną. Artėjant Kalėdoms juos pasiekia vis daugiau informacijos iš miškininkų, pilietiškų žmonių apie aptinkamus naujus nupjautų eglučių kelmus, kurių daugėja. Tai rodo, kad kai kuriems asmenims vis dar kyla ranka šventinį medelį nusikirsti patiems, be leidimo, nors tai daryti griežtai draudžiama. 

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad nukirtus net ir vieną eglutę padaromas didelis nuostolis miškui. Kiekvienam medžiui užaugti ir susiformuoti reikia ne tik tam tikrų sąlygų, bet ir laiko. Eglė paprastai užauga per 60-70 metų. Savavališkai nukirstu medžiu pasidžiaugsime geriausiu atveju mėnesį, o eglė miške mus džiugins ne vieną dešimtmetį. 

Svarbu prisiminti, kad privataus miško savininkas savame miške gali nusikirsti eglutę, tačiau tokiu atveju jis su savimi turėtų turėti miško nuosavybę įrodančius dokumentus. 

Kaip ir kasmet kalėdinių eglučių bus galima įsigyti jų pardavimo punktuose. Įprastai jomis prekiauja Valstybinių miškų urėdijos teritoriniai padaliniai, prekybos centrai, turgavietės ir pan. 

AAD primena, kad savavališkas eglučių kirtimas užtraukia ir administracinę baudą. Nelegaliai pasipuošti namus bandančiam fiziniam asmeniui tektų sumokėti nuo 60 iki 300 eurų baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą. Juridiniam asmeniui tokia bauda siekia nuo 300 iki 600 eurų. 

Apie neteisėtus miško kirtimus ar kitus pastebėtus pažeidimus galite pranešti telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995. 

Aplinkos ministerijos informacija

Nauja aplinkosauginė akcija „Miškas“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 12:07:57 +0200
<![CDATA[Nepakankamai termiškai apdorota kiauliena ir šerniena, pagrindinis trichineliozės rizikos veiksnys, pranešė ECDC]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepakankamai-termiskai-apdorota-kiauliena-ir-serniena-pagrindinis-trichineliozes-rizikos-veiksnys-pranese-ecdc https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepakankamai-termiskai-apdorota-kiauliena-ir-serniena-pagrindinis-trichineliozes-rizikos-veiksnys-pranese-ecdc Naujausioje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaitoje pažymėta, jog nepakankamai termiškai apdorotos ir netirtos kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsos valgymas yra pagrindinis trichineliozės rizikos veiksnys. Pasak šį ketvirtadienį ECDC išplatintos ataskaitos apie sergamumą trichinelioze ES/EEE šalyse, 2019 metais šiose šalyse registruoti 97 patvirtinti susirgimai trichinelioze ir tai 31 atvejų daugiau nei 2018 metais.

Daugiausiai (79,2 proc.) visų 2019 metais patvirtintų trichineliozės susirgimo atvejų registruota Bulgarijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Tuo tarpu šešiolika ES/EEE šalių pranešė, kad 2019 m. neregistravo nei vieno trichineliozės atvejo. Lietuvoje jau trejus metus iš eilės susirgimų trichinelioze neregistruota.

Pasak ECDC, šalyse stebimas sergamumo trichinelioze sezoniškumas, kai sergamumo pikas registruojamas sausio - vasario mėnesiais. ECDC teigimu, sergamumo pakilimas būtent šiais mėnesiais gali būti susijęs su didesniu kiaulienos produktų suvartojimu Kalėdų laikotarpiu ir šernų medžioklės sezonu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad Trichineliozė – tai ūminė žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Lietuvoje sergamumas šia parazitine liga nuolat mažėja. Modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė – tai pagrindiniai faktoriai, kurie nulėmė kiaulių, o tuo pačiu ir žmonių, trichineliozės mažėjimą. Taip pat žmonių trichineliozės mažėjimui turėjo įtakos kiaulių ir šernų maras, dėl kurio sumažėjo namų ūkiuose auginamų kiaulių ir sumedžiojamų šernų skaičius. 

Trichineliozė pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, jaučiami raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga.

ULAC gydytoja – epidemiologė Aušra Bartulienė primena, kad vartoti namų ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą galima tik tada, kai ją laboratoriškai ištiria veterinarijos specialistai.

„Siekiant išvengti užsikrėtimo, taip pat svarbus ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai, pavyzdžiui, 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikėtų virti 1–1,5 valandos. Trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai“, – sako gydytoja.

Pasak ULAC gydytojos A. Bartulienės, užsikrėtimo per maistą plintančiomis ligomis riziką taip pat mažina maisto tvarkymo higiena: rankų plovimas prieš maisto tvarkymą ir kaskart palietus termiškai neapdorotą gyvūninį maistą, su plovikliu išplauti virtuvės įrankiai, indai, paviršiai. 

Siekiant sumažinti užsikrėtimo trichinelėmis riziką, ULAC medikai pataria:
  • visada ištirti savame ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą dėl užkrėstumo trichinelėmis;
  • nevartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos;
  • nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos;
  • naikinti ūkiuose peles, žiurkes, nes jos yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje;
  • nešerti kiaulių sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų lavonais, kurie gali būti užkrėsti trichinelėmis. 
Parengė ULAC medikai pagal ECDC išplatintą informaciją, kurią galima rasti ČIA

Daugiau informacijos apie trichineliozę galima rasti ULAC interneto svetainėje ČIA
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Nepakankamai termiškai apdorota kiauliena ir šerniena, pagrindinis trichineliozės rizikos veiksnys, pranešė ECDC

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 11:59:53 +0200
<![CDATA[Dauguma Lietuvos gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dauguma-lietuvos-gyventoju-noretu-atnaujinti-savo-daugiabuti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dauguma-lietuvos-gyventoju-noretu-atnaujinti-savo-daugiabuti 83 proc. šalies gyventojų, gyvenančių senuose daugiabučiuose, norėtų juos atnaujinti. Didžioji dauguma lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad jų namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.

Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Jame dalyvavo žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, pastatytuose iki 1993 m.

Rezultatai atskleidė, jog absoliuti dauguma gyventojų (83 proc.) dalyvautų daugiabučių namų atnaujinimo programoje esant tinkamoms aplinkybėms ir tik 17 proc. apklaustųjų nuomonė buvo neigiama.

Kaip neapsisprendimo ar atsisakymo atnaujinti savo daugiabutį priežastis, gyventojai dažniausiai įvardijo finansinius įsipareigojimus, aiškios ir suprantamos informacijos, kiek kas kainuotų, kas būtų padaryta ir pan. trūkumą. Kitos atsisakymo priežastys – sparčiai kylančios darbų ir statybinių medžiagų kainos, galinčios išauginti galutinius renovacijos kaštus, nekokybiškų darbų ir broko baimė.

Šis tyrimas išryškino dar vieną svarbų aspektą – besikeičiantį gyventojų požiūrį į savo gyvenamąją aplinką. Net 76 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, kurią įgyvendinant bus atnaujinami visi kvartalo daugiabučiai ir viešieji pastatai, mašinų stovėjimo aikštelės, gatvių apšvietimo tinklai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt.

Be to, paaiškėjo, kad gyventojai ne tik nori atnaujinti savo daugiabutį, bet ir imasi konkrečių veiksmų. 51 proc. renovuotinų daugiabučių namų jau vyko diskusijos namo renovacijos klausimu (28 proc. – keletą kartų, 23 proc. – vieną kartą).

Dauguma Lietuvos gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 11:53:44 +0200
<![CDATA[Nuo šių metų NT mokestį mokantiems - pranešimai per Mano VMI]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-siu-metu-nt-mokesti-mokantiems-pranesimai-per-mano-vmi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-siu-metu-nt-mokesti-mokantiems-pranesimai-per-mano-vmi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 13 tūkst. gyventojų, kurie naudojasi Mano VMI, sulauks pranešimų, kviečiančių pasitikrinti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę. Pagal preliminarius duomenis, jų NT bendra mokestinė vertė nuo šių metų viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. arba 200 tūkst. eurų) ir dėl to atsiranda pareiga iki gruodžio 15 d. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) deklaraciją (KIT715v.2) ir sumokėti mokestį.

 „Pagal preliminarius duomenis šiais metais 32 tūkst. gyventojų deklaruos apie 13,5 mln. eurų mokesčio. Pažymėtina, jog tai nėra galutiniai duomenys, nes VMI kasdien sulaukia patikslintos informacijos apie gyventojų NT“, - teigia VMI viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis, pridurdamas, kad iki šios dienos NT mokestį (1,2 mln. eurų) deklaravo 2,4 tūkst. gyventojų.

Primename, jog NT mokestis mokamas už gyventojų gyvenamuosius, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinius, poilsio, žuvininkystės, inžinerinius statinius (patalpas), kurių bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata auginantiems vaikus*. Mokestis skaičiuojamas viršijančiai daliai (mokesčio tarifus rasite čia).

NT vertę sužinoti galima VĮ „Registrų centras“ (RC) internetinėje svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris (unikalaus numerio paieška čia). Suvedus NT unikalų numerį – surandama mokestinė NT vertė (NT vertės paieška čia).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad sutuoktiniams priklausančio NT mokestinė vertė dalijama pusiau ir taikoma individuali neapmokestinamoji riba, jei Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (daugiau informacijos apie tai čia).

Atsakymus į aktualiausius klausimus apie NT mokestį rasite www.vmi.lt > Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT715. Informacija mokesčių klausimais teikiama numeriu 1882 (+370 5 260 5060). Apsilankymui VMI aptarnavimo padaliniuose būtina išankstinė registracija

*Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

VMI inf. 

Nuo šių metų NT mokestį mokantiems - pranešimai per Mano VMI

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 11:46:09 +0200
<![CDATA[VMVT pataria: kaip prižiūrėti naminius gyvūnus žiemą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmvt-pataria-kaip-priziureti-naminius-gyvunus-ziema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmvt-pataria-kaip-priziureti-naminius-gyvunus-ziema Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai informuoja, kokių sąlygų žiemą reikia patalpose laikomiems gyvūnams augintiniams ir pataria, kaip tinkamai pasirūpinti jų sveikata bei gerove šaltuoju metų laikotarpiu. Nors naminių gyvūnų sąrašas yra pakankamai ilgas, čia apžvelgiami daugiausiai Lietuvoje laikomų gyvūnų augintinių poreikiai žiemą. VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus Vyriausioji specialistė Gintarė Mockevičienė parengė patarimų, kaip rūpintis istoriškai prijaukintais gyvūnais: šunimis, katėmis, šeškais, triušiais, burundukais, papūgomis ir kitais naminiais paukščiais:

Šunys

Orams atvėsus maitinti sočiau, kaloringesniu maistu. Proporcijas matuoti atsižvelgiant į šuniuko dydį ir svorį, kailio storį ir ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. Dažnai prižiūrėti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės.

Prieš einant į lauką į savo augintinio letenų pagalvėles galima įmasažuoti vazelino ar apsauginio pėdučių balzamo, tokiu būdu apsaugant nuo išsausėjimo. Po kiekvieno pasivaikščiojimo būtina nuplauti ir nusausinti augintinio kojas, patikrinti letenų pagalvėles – ar nėra įtrūkimų, paraudimų, šaltyje audinių jautrumas mažėja: gyvūnas gali persirėžti leteną užmynęs ant stiklo.

Žiemą lauke vaikščioti kiek įmanoma didesniu tempu, pasistengti užimti augintinį judresne veikla. Vengti palikti augintinį lauke vieną, ant ledo ir slidžios kelio dangos. Jei vaikštant šuo pradeda kilnoti letenas, drebėti, gūžiasi, bando grįžti į patalpą – jam darosi per šalta, vaikštynes derėtų nutraukti.

Grįžus iš lauko nusausinti augintinio kailį, taip jį apsaugant nuo niežulio. Šalčių metu maudyti retai - per dažnas prausimas žiemą išsausina odą. Jei grįžus iš lauko šuo nenustoja drebėti ir atrodo sušalęs, uždengti jį antklode.

Žiemos metu nerekomenduojama skusti savo augintinio kailio iki pat odos – ilgesnis kailis suteikia daugiau šilumos. Jei šuo ilgaplaukis, reikėtų jį reguliariai šukuoti ir prižiūrėti, kad kailyje jokiu būdu nesusidarytų sniego ir ledo gumulų, kurie tikrai gali sukelti šuniui labai didelių nepatogumų ar netgi susirgimų, iškirpti tarpupirščių kailį. Trumpaplaukiai, šiurkščiaplaukiai šunys gali sušalti, todėl jei augintinio kailis nėra tankus ir šiltas, būtina pasirūpinti jo apranga. Tinkamiausi drabužiai gali būti apsiaustas, saugantis nuo lietaus ar sniego, gūnia (liemenės be rankovių, žieminės gali būti pašiltintos kailiu), kombinezonas (susegami lipdukais), tinkama avalynė (kokio dydžio batų reikia jūsų šuniukui, padėkite jo letenėlę ant balto popieriaus lapo ir pamatuokite nuo nagų pradžios iki kulno. Taip pat pėdos plotį plačiausioje vietoje). 

Pasirūpinkite, kad augintinis turėtų šiltą vietą miegui.

Jeigu šuo gyvena lauke, būda - pagrindinė vieta, kur jis slepiasi nuo lietaus, vėjo ir šalčio - turi būti tinkamai paruošta žiemai: apačia turi būti pakelta nuo žemės, kad susidarytų oro tarpas ir šaltis bei drėgmė nesismelktų tiesiai į būdos dugną, būdos sienos neturėtų plyšių, būtų neperpučiamos ir neperliejamos, drėgmės  nepraleidžiantis stogas, įrengtos lengvai besivarstančios „durelės“. Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, paltai, čiužinys, šildomas šuns guolis, tik svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, ar paklotas būdos viduje „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą.

Teritorija, kurioje gyvena šuo, turi būti sausa – įrengtas vandens nutekėjimas arba stogas.

Stebėti ar augintinis neperšalo. Peršalęs gyvūnas gali kosėti, žiaukčioti, krenkšti. Išskyros iš nosies ir akių, sunkus kvėpavimas. Gyvūnas gali pasidaryti apatiškas, mažiau valgyti, daugiau miegoti, pakyla temperatūra, gali atsirasti problemos su šlapimo pūsle. Jei iškosėtose gleivėse yra kraujo, tai rodo poreikį kreiptis į veterinarus. Saugoti nuo apsinuodijimo etilo glikoliu (antifrizu), požymiai yra staiga padidėjęs augintinio troškulys ir vėmimas. Šuns ausys, letenos ar uodega gali sušalti, todėl atidžiai stebėti, ar nėra blyškios ar pilkos odos požymių, ar oda netapo kieta ir šalta. Nušalusios vietos gali būti labai skausmingos ir palaipsniui gali pakeisti spalvą į juodą.

Jauniems šuniukams ir senjorams sunku reguliuoti kūno temperatūrą, jie jautriau reaguoja į oro pokyčius, todėl jiems skiriamas ypatingas dėmesys ir kiek įmanoma trumpesnis buvimas lauke.

Šaltuoju metų laiku galima padėti beglobiams šunims prieglaudose, aprūpinant juos šiltu maistu, patalais (pledai, čiužiniai, paltai, paklodės) bei trumpu, bet aktyviu pasivaikščiojimu lauke. 

Katės

Kačių genties atstovų įprastas elgesys žiemą: jie daug miega šalia radiatoriaus ar po antklode, daug valgo ir labai mažai juda. Rekomenduojama maitinti kaloringesniu maistu, jis gali būti šiltas arba kambario temperatūros, visada suteikti prieigą prie šviežio vandens. Katei priimtiniausia oro temperatūra yra 20-25 laipsniai. Katės, neturinčios kailio ar pavilnės, yra jautresnės temperatūros mažėjimui ir skersvėjui.

Namuose peršalusios katės požymiai gali būti raumenų drebulys, šaltos letenos, kurias ji stengiasi paslėpti po savimi, šiltos vietos ieškojimas.

Pasivaikščioti lauke naminis augintinis gali, jeigu yra sveikas, užsigrūdinęs, pripratęs aplinkos temperatūros, turi tankią pavilnę, pakankamą kūno masę, yra suaugęs (kačiukus ir katinus senjorus patartina žiemos metu laikyti namuose). Prieš einant į lauką letenų pagalvėles padengti vazelinu ar apsauginiu pėdučių balzamu, kuris apsaugo nuo išsausėjimo, cheminių reagentų sukeliamų nudegimų.  Katei grįžus namo, letenas reikia išplauti šiltu vandeniu ir išdžiovinti.

Sušalusią ar sušlapusią katę reikia išdžiovinti rankšluosčiu ar fenu ir suteikti galimybę sušilti po antklode, padaryti sausą šildantį kompresą. Svarbu apžiūrėti ar nenušalo ausų galiukai, uodega ir letenos. Nušalusi dalis šalta, nejautri, oda blyški. Vėliau oda parausta, patinsta, vystosi uždegimas. Esant rimtesniam nušalimui, ant odos atsiranda pūslės ir drėgnos žaizdos, katė gali tapti vangi, sumažėja kūno temperatūra.

Šaltuoju metų laiku galima pasirūpinti beglobėmis, prie daugiabučių gyvenančiomis katėmis. Temperatūrai nukritus galima pateikti šilto maisto bei šilto vandens, kuris ilgiau neužšals. Šiltas vanduo yra labai svarbus žiemą, kai beglobės katės gali žūti nuo troškulio. 

Šeškai

Šeškai nesunkiai pakelia šaltį, o karštis šiems gyvūnams yra pavojingesnis. Žiemą su šešku galima eiti į lauką. Namuose auginami šeškai nėra pratę prie didelės temperatūrų kaitos, todėl lauke derėtų būti trumpiau. Jei šeškui per šalta jis pats pasiprašo ant rankų vaikščiodamas aplink šeimininką. 

Peršalimas šeškui pasireiškia varvančia norimi, kosuliu, čiauduliu. Kiti simptomai – viduriavimas, karščiavimas, apetito praradimas.

Triušiai

Triušiai yra jautrūs žemai temperatūrai, vėjui, skersvėjui ir padidintai drėgmei. Narvas turi stovėti šiltoje sausoje vietoje. 

Esant šalčiams triušiai, laikomi išoriniuose narvuose fermose, linkę nušalti ausis ir letenas, ypatingai jautrūs maži triušiukai. 

Kad ir kaip būtų keista, bet nušalti gali ir dekoratyvinis triušis, gyvenantis miesto sąlygomis. Tam pakanka pamiršti uždaryti langą. Būtinai stebėkite savo augintinį ir jo ausis.

Žiemos metu triušių nemaudyti, saugoti nuo drėgmės, sušlapusį gyvūną kuo skubiau nusausinti rankšluosčiu. 

Peršalimas šiems gyvūnams gali būti mirtinas. Pagrindiniai triušio peršalimo požymiai yra sloga, pasireiškiančia skaidrioms gleivėmis iš nosies, čiaudulys, mieguistumas, maisto atsisakymas, keista augintinio padėtis kai jis guli pasišiaušęs, susikūprinęs ar išsitiesęs ant šono. Dažnai ligos metu galima pastebėti blausų žvilgsnį ir neatidumą į išorinius dirgiklius. 

Žiemą svarbu pasirūpinti visaverte triušių mityba ir aprūpinti įvairia žole, šviežiais žalumynais. 

Burundukai

Burundukai nuo spalio iki kovo mėnesio miega žiemos miegu savo urvuose gamtoje ar išoriniame voljere. Miegant jo temperatūra nukrinta iki trijų-aštuonių laipsnių, kvėpavimo dažnis sumažėja iki dviejų įkvėpimų per minutę. Kartais burundukai žiemos metu prabunda, truputį pavalgo ir vėl užmiega. Žiemos miegas trunka iki kovo pabaigos - pirmos balandžio mėnesio pusės.

Banguotoji papūga

Banguotosios papūgos yra jautrios temperatūros svyravimams, skersvėjams, gali peršalti. Kambario, kuriame stovi papūgėlės narvas, temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių. Vėdinant kambarį žiemą, narvą geriau išnešti į kitą kambarį, kad banguotoji papūgėlė nuo šalto oro nepradėtų drebėti.

Norint sušildyti augintinį, šalia narvo pusės metro atstumu statoma lempa, nukreipiama į narvo dugną. Dalį narvo reikia užkloti audiniu, taip sukuriant pavėsį, kad papūgėlė galėtų pasirinkti optimalią pagal temperatūrą narvo vietą – sušilti, bet neperkaisti. 

Naminiai paukščiai

Visų rūšių paukščiams (vištų, ančių, kalakutų, žąsų ir kt.) tinkamiausia temperatūra yra 14—18 laipsnių. Žiemą, kai tokią temperatūrą sunku išlaikyti, ji gali sumažėti net iki 5 laipsnių. Žiemą reikia nuvalyti ant paukštidės esantį sniegą, o nedidelę aptvaro dalį pakreikti sausais šiaudais, lapais ir pan. Žiemą į lesalo mišinį naudinga (ypač antims ir žąsims) pridėti šutintų šieno pabirų, lesalas turėtų būti kokybiškas, svarbu, kad paukščiai būtų sotūs, riebūs ir gerai jaustųsi. Vieną kartą per dieną galima duoti malto ir drėgno pašaro.  

 

Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. Nr. B1-508 įsakymu patvirtintais „Veterinarijos reikalavimais gyvūnų augintinių veisėjams“ įrangoje ar patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, palaikyti Reikalavimų 2 priede nurodytą rekomenduojamą aplinkos temperatūrą. 

VMVT pataria: kaip prižiūrėti naminius gyvūnus žiemą?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 11:39:22 +0200
<![CDATA[Darbuotojo rūkymas ar alkoholio vartojimas – ne tik jo paties problema]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbuotojo-rukymas-ar-alkoholio-vartojimas-ne-tik-jo-paties-problema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbuotojo-rukymas-ar-alkoholio-vartojimas-ne-tik-jo-paties-problema Prieš planuojant prevencines priemones darbo vietose, svarbu išsiaiškinti su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija susijusius poreikius. Šiuo tikslu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) atliko net dešimties tyrimų, kuriuos jis vykdė 2014 - 2021 m., rezultatų apžvalgą.

Šioje apžvalgoje išsamiai aprašyta dirbančiųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situacija, tokio elgesio priežastys, kylančios problemos bei jų sprendimas darbovietėse, pateikti ir pačių naujausių tyrimų rezultatai. Nuoroda į apžvalgą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/PREVENCIJA/DV/DV2021.pdf 

Darbuotojų piktnaudžiavimas alkoholiu neretai būna susijęs su mažesniu darbo produktyvumu, prastesne atliktų užduočių kokybe, sutrikusiu situacijos vertinimu, sprendimų priėmimo pablogėjimu, klaidų padažnėjimu, vėlavimu ar neatvykimu į darbą, socialinėmis problemomis darbo vietoje bei ligomis. O neblaivumas darbe yra viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams darbe.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus prof. Renaldo Čiužo teigimu, 2020 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje bent kartą gyvenime alkoholį darbe vartojo 39 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 15 proc., bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 6 proc. Be to, net 75 proc. kasdien alkoholį vartojančių dirbančiųjų buvo bent kartą gyvenime vartoję alkoholį darbe. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių alkoholį darbe vartojo 50 proc. kasdien alkoholį vartojančių dirbančiųjų, o bent kartą per paskutines 30 dienų – 33 proc.

 Kita dažna problema – darbuotojų rūkymas, ypač uždarose patalpose, kuris, pasak R. Čiužo, neigiamai atsiliepia ne tik rūkančiųjų, bet ir nerūkančių bendradarbių sveikatai. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatyta, kad rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Vis dėlto, 2020 m. 36 proc. dirbančiųjų nurodė, kad bent kartą gyvenime rūkė (cigaretes, cigarus, pypkę) uždarose patalpose darbe. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių uždarose patalpose darbe rūkė 19 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 14 proc., o kasdien – 6 proc. Verta atkreipti dėmesį, kad tarp dirbančiųjų, kurie rūko kasdien, 25 proc. kasdien rūko ir uždarose patalpose darbe. Elektronines cigaretes arba bedūmius naujoviškus tabako gaminius uždarose patalpose darbe bent kartą gyvenime vartoję nurodė 17 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 10 proc., bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 5 proc., o kasdien – 1 proc.

R. Čiužas pabrėžė, kad darbuotojų psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio, nikotino, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kt.) vartojimas neigiamai atsiliepia darbovietei, darbuotojams, jų šeimos nariams ir visai bendruomenei. Todėl svarbu, kad darbovietėse būtų įgyvendinamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos strategijos. Nors dalyje darboviečių tokios iniciatyvos vyksta, bet COVID-19 sukelta pandemija, įvestos ribojimo priemonės dažnu atveju turėjo neigiamą poveikį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių organizavimui ir vykdymui darbovietėse. 2021 m. vykdyto darboviečių tyrimo duomenimis, 1 iš 5 darboviečių karantino metu nebevykdė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių, kurias vykdė iki karantino, arba vykdė mažiau priemonių. Tik 2 proc. darboviečių buvo vykdoma daugiau priemonių įtraukiant ir naujas priemones. 7 proc. darboviečių vykdomų priemonių mastas išliko toks pats, bet pakito jų pobūdis, įgyvendinimo būdai.

Panagrinėjus detaliau, paaiškėjo, kad dėl karantino sumažėjo visų vertintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas dalyje darboviečių. Apie trečdalis darboviečių, kurios iki karantino vykdė tokias priemones kaip darbuotojų psichikos sveikatos gerinimas, švietimas, konsultavimas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų klausimais, pagalba darbuotojams, turintiems tokių problemų, karantino metu šių priemonių nebevykdė. Darbuotojų tikrinimų dėl alkoholio vartojimo nebevykdė ketvirtadalis darboviečių, kurios iki karantino tikrindavo darbuotojus, o darbuotojų testavimo dėl narkotikų vartojimo nebevykdė daugiau nei pusė iki karantino darbuotojus testavusių darboviečių.

2021 m. darboviečių atstovai didžiausią dėmesį siūlė skirti alkoholio vartojimo prevencijai darbo vietose. Sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, dažniausiai darbe neblaivūs pasirodę darbuotojai tą dieną būdavo nušalinami nuo darbo (61 proc. tyrimo dalyvių darbovietėse) arba gaudavo papeikimą (40 proc. darboviečių). Gerokai rečiau problemų dėl alkoholio vartojimo turintys ar priklausomi darbuotojai būdavo konsultuojami arba jiems sudaromos galimybės gydytis ir užtikrinama darbo vieta baigus gydymo, reabilitacijos programą. Verta pastebėti, kad alkoholio vartojimo turinčių darbuotojų atleidimas iš darbo buvo nurodomas kaip rečiau taikomas nei dauguma kitų priemonių.

Departamento apžvalgoje pateikti tyrimų, vykdytų nuo 2014 m. iki 2021 m. rezultatai, padeda ne tik įvertinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose poreikį, bet ir stebėti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tendencijas, darbo vietose taikomų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių apimtis, taip pat ir galimą COVID-19 pandemijos poveikį prevencijai darbo vietose. Ši apžvalga gali būti naudinga planuojant, inicijuojant ir tobulinant prevencines veiklas darbo vietose bei skatinant darbdavius net ir pandemijos metu toliau vykdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones, ieškoti galimų sprendimų, naujų prevencinės veiklos formų, tinkamų karantino, įvestų ribojimų, dirbant pamaininio ar nuotolinio darbo sąlygomis.

NTAKD inf. 

Darbuotojo rūkymas ar alkoholio vartojimas – ne tik jo paties problema

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 10:52:27 +0200
<![CDATA[Aktualu prastovose buvusiems tėvams: liko mėnuo pateikti prašymus dėl išmokų perskaičiavimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktualu-prastovose-buvusiems-tevams-liko-menuo-pateikti-prasymus-del-ismoku-perskaiciavimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktualu-prastovose-buvusiems-tevams-liko-menuo-pateikti-prasymus-del-ismoku-perskaiciavimo Tėvams, kurių draudžiamosios pajamos dėl prastovų per pandemiją sumažėjo, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo lapkričio skaičiuojamos palankiau. Gavėjai, kuriems šios išmokos buvo paskirtos anksčiau, iki kitų metų sausio 1 d. gali kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokų perskaičiavimo.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis paprastai apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti išmoką atsiradimo mėnesį.

Tėvams, kuriems pandemijos metu buvo paskelbta prastova dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino ir prastovos laikotarpis ar jo dalis patenka į laikotarpį, kurio draudžiamosios pajamos vertinamos, nuo šiol išmokos skaičiuojamos ir iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio iki pirmojo karantino paskelbimo.

Bendra tvarka apskaičiuotą išmoką palyginus su išmoka, apskaičiuota pagal pajamas, gautas iki karantino, tėvams bus skiriama palankesnio dydžio motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka.

Kokie laikotarpiai vertinami, perskaičiuojant motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas?

Jei visą ar dalį laikotarpio nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d. žmogui buvo paskelbta prastova ir prastovos laikotarpis ar jo dalis patenka į tuos 12 kalendorinių mėnesių, iš kurių apskaičiuojamas išmokos dydis, tuomet kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal visas asmens turėtas draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.

Pavyzdžiui, pagal darbo sutartį dirbantis žmogus įgijo teisę gauti vaiko priežiūros išmoką 2020 m. liepos 15 d.  Išmoka apskaičiuota pagal laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. asmens turėtas  draudžiamąsias pajamas. Tarkime, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki balandžio 30 d. darbdavys šiam žmogui buvo paskelbęs prastovą. Pateikus prašymą dėl išmokos perskaičiavimo, šiam gavėjui išmoka bus perskaičiuota pagal laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Jei ši išmoka bus didesnė už išmoką, kuri buvo apskaičiuota įprasta tvarka, už praėjusį laikotarpį žmogui bus išmokama vaiko priežiūros išmokos nepriemoka.

Kokius dokumentus reikia pateikti „Sodrai“ dėl motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skyrimo?

„Sodrai“ reikia pateikti prašymą skirti motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką. Jį galima pateikti internetu, prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, paštu arba atvykus į „Sodros“ teritorinį skyrių (būtina išankstinė registracija).

Pildydamas prašymą asmuo turi tam skirtame langelyje pažymėti, kad jam buvo paskelbta prastova bei nurodyti prastovas paskelbusius darbdavius.

„Sodra“ per draudėjo elektroninę paskyrą išsiunčia darbdaviui informacinę žinutę dėl pažymos apie prastovą pateikimo bei šios pažymos ruošinį, kurį draudėjas turi užpildyti ir pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui per 10 darbo dienų.

Ką daryti žmonėms, kuriems jau paskirtos (ir išmokėtos) motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos?

Žmonės, kurie teisę gauti išmokas įgijo 2020 m. balandžio 1 d. ir vėliau bei kuriems sprendimai dėl išmokų skyrimo jau priimti, turi kreiptis į „Sodrą“ dėl šių išmokų perskaičiavimo nė vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Perskaičiavimo prašymą galima pateikti asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui, paštu arba atvykus į „Sodros“ teritorinį skyrių. Susidaręs skirtumas į asmens sąskaitą bus pervestas ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 28 d.

Ar perskaičiuojamos motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms?

Savarankiškai dirbantiems žmonėms alternatyvi motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų apskaičiavimo tvarka taikoma tuo atveju, jei kompensuojamas uždarbis jiems skaičiuojamas iš laikotarpio nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir jei tuo laikotarpiu jie buvo savarankiškai dirbantys asmenys. Išmoka gali būti perskaičiuojama nepriklausomai nuo to, ar asmens veikla buvo ribojama dėl karantino ir ekstremalios situacijos.

Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo įgijo teisę į išmoką nuo šių metų lapkričio 1 d., jis turi pateikti „Sodrai“ tik prašymą dėl išmokos skyrimo. 

Savarankiškai dirbantis žmogus, kuris teisę į išmoką įgijo 2020 m. balandžio 1 d. ir vėliau bei kuriam sprendimas dėl išmokos skyrimo jau priimtas, turi pateikti prašymą dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos perskaičiavimo ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Jokių kitų papildomų dokumentų teikti nereikia.

Tuo atveju, jei žmogus dar nebuvo pateikęs prašymo skirti išmokos, jam reikės pateikti standartizuotą prašymą dėl atitinkamos išmokos skyrimo ir jame pažymėti, kad vykdė savarankišką veiklą. 

"Sodra" inf. 

Aktualu prastovose buvusiems tėvams: liko mėnuo pateikti prašymus dėl išmokų perskaičiavimo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 10:46:28 +0200
<![CDATA[„Lidl“ primena: kokie dokumentai tinka norint apsipirkti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lidl-primena-kokie-dokumentai-tinka-norint-apsipirkti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lidl-primena-kokie-dokumentai-tinka-norint-apsipirkti Jau kelias savaites visose „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse pirkėjai aptarnaujami su galimybių pasu arba jam prilygstančiu dokumentu. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimą nedidelėse parduotuvėse riboti pirkėjų srautą iki 30 kv. m žmogui arba aptarnauti tik su galimybių pasu. Atsižvelgiant, į dažnai pirkėjų užduodamus klausimus, prekybos tinklas primena saugaus apsipirkimo taisykles bei kokie kiti dokumentai prilygsta galimybių pasui.

„Nors per šį laikotarpį, kuomet yra tikrinami galimybių pasai, pirkėjai jau įprato turėti reikiamus dokumentus su savimi ir jų patikrinimas vyksta sklandžiai, kartais dar tenka sulaukti klausimų, ar su tam tikru dokumentu pirkėjas tikrai galės patekti į parduotuvę. Norime pirkėjams priminti, kokie dokumentai yra tinkami, kad jie galėtų jaustis užtikrinti, atvykdami į parduotuvę. Žinoma, norime priminti ir kitas taisykles, kurios yra labai svarbios saugiems apsipirkimams bei leidžia apsaugoti save ir kitus“, – sako  „Lidl Lietuvos“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta.

„Lidl“ primena, kad parduotuvėse galimybių pasus arba jam atitinkamus dokumentus prie įėjimo tikrina apsaugos darbuotojai arba parduotuvės personalas.

Į parduotuvę patekti gali pirkėjai, turintys galimybių pasą, kuris suformuojamas pasiskiepijus, persirgus arba atlikus mokamą PGR ar antigeno testą. Pirkėjas vietoj galimybių paso taip pat gali pateikti ir kitus, jam prilygstančius, dokumentus: ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, kitos (ne ES šalies) išduotą pažymėjimą, patvirtinantį faktą apie persirgimą COVID-19 arba pilną vakcinaciją, taip pat gydymo įstaigos dokumentą, kuris patvirtina persirgimą COVID-19 liga, pilną vakcinaciją arba neigiamą PGR arba antigeno testo tyrimo rezultatą, kuomet testas atliktas ne anksčiau nei prieš 48 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. Galimybių pasui prilygsta ir Esveikata.lt sistemos išrašas, patvirtinantis persirgimą COVID-19 liga, pilną vakcinaciją arba neigiamo PGR ar antigeno testo tyrimo rezultatas, kuomet testas atliktas ne anksčiau nei prieš 48 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento.

Prekybos tinklas taip pat primena ir toliau galiojančius saugaus apsipirkimo taisykles. Visose parduotuvėse apsauginės medicininės veido kaukės arba respiratoriai išlieka privalomi, taip pat ir toliau prašoma laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dezinfekuoti rankas, šviežių kepinių skyriuje mūvėti apsaugines vienkartines pirštines.

Visose „Lidl“ parduotuvėse ir toliau galioja dar karantino metu įvesti griežti koronaviruso prevencijos reikalavimai – dezinfekuojami įvairūs parduotuvės paviršiai, padidinta parduotuvių ventiliacija, išlieka saugaus atstumo žymėjimas prie kasų.  Šiuo metu beveik apie 90 proc. „Lidl Lietuva“ įmonės darbuotojų yra pasiskiepiję, kiti reguliariai testuojasi arba planuoja pasiskiepyti artimiausiu metu.

„Lidl“ primena: kokie dokumentai tinka norint apsipirkti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 10:40:35 +0200
<![CDATA[Privalomasis gyvūnų ženklinimas verčia surimtėti: už gyvūno padarytą žalą atsako šeimininkas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/privalomasis-gyvunu-zenklinimas-vercia-surimteti-uz-gyvuno-padaryta-zala-atsako-seimininkas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/privalomasis-gyvunu-zenklinimas-vercia-surimteti-uz-gyvuno-padaryta-zala-atsako-seimininkas Gyvenimas teisinėje valstybėje susijęs ne tik su bendrai kuriama gerove bei galimybe ja naudotis, bet ir atsakomybėmis. Vieną tokių – atsakomybę už savo augintinį – Seimas priminė dar šiemet, pritardamas privalomam šunų, kačių ir šeškų ženklinimui.

„Galimybė identifikuoti gyvūną ir jo savininką yra vienas svarbiausių įrankių, kuris ilgainiui padės užtikrinti geresnę gyvūnų padėtį Lietuvoje. Sykiu privalomasis ženklinimas verčia darsyk pergalvoti, įsisąmoninti gyvūno savininkui tenkančią atsakomybę, mat prisiimame ją ir už savo elgesį su gyvūnu, ir už paties gyvūno veiksmus bei galimą jo padarytą žalą“, – sako Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGĮ) vadovė.

Daugiausia nelaimių – dėl palaidų šunų

Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, gyvūnas yra laikomas daiktu, kitaip – turtu, gyvuoju turtu. Bet kokio turto turėjimas įpareigoja savininką juo rūpintis ir už jį atsakyti. Gyvūną laikantis asmuo turi užtikrinti ne tik paties gyvūno, kaip gyvos ir jaučiančios būtybės, gerovę, bet ir aplinkinių asmenų ir jų turto saugumą. T. y. jei gyvūnas padarė žalos žmonių sveikatai ar jų turtui, už tai atsakingas gyvūno savininkas.

VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė teigia, jog bene daugiausia žalos pridaro neprižiūrimi, prie namų palaidi ir neaptvertose teritorijose laikomi ar be pavadžio vedžiojami šunys: „Tokie gyvūnai apkandžioja suaugusius, vaikus ar kitus gyvūnus, taip pat išbėga į gatvę ir tampa eismo įvykių, iš kurių kai kurie pasibaigia tragiškai, priežastimi. Tačiau iki kol tokia nelaimė neįvyksta, iki lemtingo pirmojo karto, dažnas gyvūnų augintojas nė nesusimąsto apie tokį scenarijų, sulig kuriuo gresia administracinė ar, žmonių žūties atveju, baudžiamoji atsakomybė. Todėl privalomas gyvūnų ženklinimas, labai aiškiai susiejantis gyvūną su jo savininku, taps dar viena priežastimi su savo gyvūnais ir supančia aplinka elgtis atsakingai“.

Sėkmingai išnagrinėtų bylų bus daugiau

Advokatė Evelina Nevulienė pastebi, kad privalomas gyvūnų ženklinimasis – aiškus, patikimas gyvūno ir jo savininko identifikavimas – bus itin pravartus nuo gyvūnų nukentėjusiems ir teismuose teisybės ieškantiems žmonėms: „Kol gyvūnų ženklinimas buvo tik kiekvieno asmeninis pasirinkimas, įrodyti, kad konkretus augintinis priklauso konkrečiam asmeniui, būdavo labai sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma. Tačiau dabar, atsiradus patikimam identifikavimo būdui, bus daugiau sėkmingai išnagrinėjamų bylų – tiek nukentėjusių konkrečių žmonių naudai, tiek ir viešojo intereso gynimo atvejais, kuomet bylos pasiekia teismus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais“.

Pasak E. Nevulienės, dažniausiai bylose, kuomet kreipiamasi dėl gyvūno padarytos žalos, teisiamasi siekiant gauti piniginę kompensaciją.

„Mano praktikoje didžiausia prisiteista neturtinė žala siekė 800 eurų. Moteriai į ranką įkando šuo ir jo šeimininkas gavo atlyginti nukentėjusiajai ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir patirtą neturtinę žalą. Tokie atvejai ir yra dažniausi: palaidas gyvūnas apkandžioja žmogų ir tuomet keliama civilinė byla dėl gydymo išlaidų, sugadintų drabužių ar moralinės žalos, pavyzdžiui, išgąsčio, ir prisiteisiamos tam tikros sumos.

Tai tokios bylos yra dažnos ir ženklinimas jose – labai svarbu, nes jei nėra aiškaus šeimininko, nėra nei kaip savo teises apginti, nei kam pareikšti pretenzijas“, – pabrėžia advokatė.

Atsakomybė tenka ne gyvūnui, o savininkui

Advokatė atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos civilinį kodeksą žalos atveju baudžiamas ne gyvūnas, kuris mūsų teisinėje sistemoje yra traktuojamas kaip daiktas, o jo savininkas, kuris atsako už savo „daiktą“ – turtą.

„Suvokti kartu su įsigyjamu gyvūnu tenkančią atsakomybę ir imtis veiksmų saugumui užtikrinti – būtina. Nors tokio atvejo mano praktikoje nėra buvę, tačiau teoriškai, dėl sunkaus kūno sužalojimo ar net mirties gyvūno savininkas galėtų būti tiesiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, t. y. gali būti nuteistas kalėti.

Greičiausiai, pavyzdžiui, jei dėl į kelią išbėgusio gyvūno kaltės įvyktų sunkiu sužalojimu ar mirtimi pasibaigęs eismo įvykis, būtų keliama byla dėl netyčinio sužalojimo ar neatsargus gyvybės atėmimo. Nes savininkas neužtikrino saugumo, nesiėmė priemonių, kad toks įvykis neįvyktų, t. y. gyvūnas nebuvo vedamas už pavadėlio, laikomas voljere ar aptvertoje teritorijoje“, – sako advokatė.

Jei nelaimės metu gyvūną vedžiojo ne pats savininkas, atsakomybė tenka ir vedžiojusiam asmeniui, kuris neužtikrino saugumo, ir savininkui, kuris patikėjo gyvūną nepatikimam asmeniui. Jei gyvūnus vedžioja vaikai, už gyvūnų padarytą žalą atsako suaugusieji.

Atsakyti už savo gyvūną – nieko naujo

„Dažnai išgirstame teiginių, neva teisinė atsakomybė, sulig privalomuoju gyvūnų ženklinimu aiškiai priskiriama konkrečiam asmeniui, bus dar viena priežastis gyvūnų neženklinti. Bet būtent apie atsakomybę, kurią prisiimame nusprendę įsigyti gyvūną, ir turime kalbėti.

O jei ieškosime būdų kaip pateisinti nenorą prisiimti atsakomybės ir dėl to neženklinti gyvūno, tai ir toliau nuo to kentės ir žmonės, ir patys gyvūnai“, – sako GATO vadovė. 

Tuo tarpu GGI vadovė primena, jog atsakomybė už savo gyvūną – jokia naujiena: „Juk yra bendražmogiškai normalu, kad šeimininkas atsako už savo gyvūną ir jo padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ženklintas jis ar ne.

Visgi itin dažnu atveju komplektas yra toks: neženklintas ir neprižiūrėtas gyvūnas, kurio savininkas, dėl šuns nutikus nelaimei, tiesiog neprisipažįsta, kad yra gyvūno savininkas. Jei norime išgyvendinti tokius atvejus, kviečiu visus atsakingus ir sąmoningus žmones palaikyti visuotinį naminių augintinių ženklinimą ir daryti tai kuo aktyviau. Ne ženklinimas, o to nedarymas turėtų kelti nuostabą“.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos.

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Privalomasis gyvūnų ženklinimas verčia surimtėti: už gyvūno padarytą žalą atsako šeimininkas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 10:28:05 +0200
<![CDATA[Laikas su paaugliu: nori išsakyti nuomonę ir būti išklausytas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/laikas-su-paaugliu-nori-issakyti-nuomone-ir-buti-isklausytas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/laikas-su-paaugliu-nori-issakyti-nuomone-ir-buti-isklausytas Daugelis tėvų pastebi, kad žengiantis į paauglystę vaikas (10-11 m.) tampa uždaresnis su suaugusiais, vengia kartu leisti laiką, o vyresnius  paauglius apskritai sunku įtraukti į bendras šeimos veiklas ir net pasikalbėti. Kodėl taip nutinka ir kas padeda paskatinti paauglius daugiau laiko praleisti su tėvais? 

Paklusnumo santykis keičiasi į lygiavertį bendravimą

„Paaugliai dažnai tėvams prieštarauja, atsikalbinėja ar nesikalba, nes šiame etape jiems ypatingai svarbus savarankiškumo poreikis, priklausymas grupei, savo tapatybės atradimas ir vertybių išsigryninimas. Tam, kad galėtų žengti į savarankišką suaugusiojo gyvenimą ir rasti savo kelią, paauglys turi atsiskirti nuo tėvų, o tai vyksta demonstruojant kitokią nuomonę, eksperimentuojant su drabužiais ar pan., – sako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė. – Nepaisant to, paaugliui tėvai labai reikalingi, jam svarbu jausti palaikymą, padrąsinimą, būti išgirstam ir suprastam.“

Pasak „Tėvų linijos“ ir programos „Big Brothers Big Sisters“ vadovės, tėvai autoritetais savo vaikams (nepriklausomai nuo jų amžiaus) išlieka visą laiką. Nors paaugliai ne visuomet sutinka su tėvų nuomone, nenori paklusti, kartais atrodo net negirdi, tačiau jie, kaip ir mažesni vaikai, saugiai jaučiasi, kai žino aiškias taisykles, o į jų nuomonę yra atsižvelgiama. 

Paauglystėje įprastas paklusnumo santykis (suaugęs pasako ir vaikas daro) turėtų pasikeisti į bendravimą, kai yra tariamasi, derinamasi, diskutuojama ir išklausoma vienas kito nuomonė.  Norint, kad paaugliai su tėvais būtų atviresni ir praleistų daugiau laiko, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip yra bendraujama tarpusavyje ir pereiti į lygiavertiškesnį santykį, būdingą suaugusiems. 

Nori žinoti, kad tai, ką daro tėvams tinka ir patinka

„Labai svarbu, kad paauglys šeimoje jaustųsi lygiavertis, galintis pasirūpinti, pavyzdžiui, pirkiniais, pagaminti vakarienę, suorganizuoti savaitgalio išvyką, rasti tinkamiausią kelionės maršrutą ir kt. Galimybė imtis iniciatyvos labai padeda įsitraukti į bendras šeimos veiklas – kai žinai, kad tavo indėlis svarbus, norisi būti kartu“, – atkreipia dėmesį J.Baltuškienė. 

Įtraukti paauglius į pokalbius ir išgirsti jų nuomonę lengviau, kai pamokymai, moralai ar nurodymai keičiami diskusijomis, klausiant, pavyzdžiui, „Ką tu apie tai galvoji?“, „Kaip toje situacijoje būtum tu pasielgęs?“. 

Tuo tarpu nuolat girdėdami kritiką, klausimų laviną, tarsi apklausoje, ar moralizavimą paaugliai dažniausiai užsisklendžia, atsakinėja vienu žodžiu ir stengiasi kuo greičiau užsidaryti savo kambaryje. „Jie tikrai nenori girdėti nuolatinių priekaištų, kaip viską blogai daro, nieko nepasieks ir pan. Paaugliai nori žinoti, kad tai, ką daro tėvams tinka ir patinka. Todėl labai svarbu kuo dažniau įvertinti tai, kas vaikui pavyko – pirmiausia pastebėti ne dvi klaidas, bet aštuonias teisingai atliktas užduotis, kad šiandien nesusipyko su broliu, neragintas išnešė šiukšles,“ – pabrėžia Paramos vaikams centro psichologė. 

Reikia nuoširdaus dėmesio

Norint, kad paaugliai kalbėtųsi, labai svarbu parodyti, kad suaugę juos supranta. Aiškinimus, kad, pavyzdžiui, būtina mokytis, elgtis vienaip ar kitaip, naudinga pakeisti klausimais: „Kodėl nenori mokytis?“, „Kodėl nematai prasmės lankyti būrelį?“, „Kas sunku ir nesiseka?“. Tokiu būdu paauglys jaus, kad jis tėvams rūpi ir kad yra svarbus. 

„Konsultuodami vaikus ir paauglius, dalyvaujančius programoje „Big Brothers Big Sisters“, pastebime, kad visiems labai reikia nuoširdaus dėmesio, dažniausiai jie tik nori būti išklausyti. Tad primename tėvams, kaip svarbu rasti laiko ir atsitraukus nuo visų reikalų įdėmiai klausyti, ką sako paauglys. Nepertraukinėkite pokalbio skambučiais, kitų šeimos narių ar darbo reikalais, o paauglio žodžių – su savo nuomone ar pamokymais. Pakanka priminti, kad girdite, ką jis sako ir pabrėžti, kad jums rūpi. Plačiau pasitarti su psichologu dėl asmeninės situacijos galima „Tėvų linijoje“ (8 800 900 12)“, – rekomenduoja J.Baltuškienė. 

Laikas su paaugliu: nori išsakyti nuomonę ir būti išklausytas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 10:23:52 +0200
<![CDATA[Susisiekimo ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl elektrinių paspirtukų eismo saugos gerinimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-ministerija-kviecia-teikti-pasiulymus-del-elektriniu-paspirtuku-eismo-saugos-gerinimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-ministerija-kviecia-teikti-pasiulymus-del-elektriniu-paspirtuku-eismo-saugos-gerinimo Susisiekimo ministerija primena, kad iki gruodžio 1 d. visi, turintys idėjų, kaip pagerinti elektrinių paspirtukų eismo saugą, gali teikti savo pasiūlymus šiuo metu vykstančioje viešoje konsultacijoje. Pasiūlymų laukiama el. paštu konsultacijos@sumin.lt. Taip pat kviečiama registruotis į viešą apskritojo stalo diskusiją, kuri vyks nuotoliniu būdu gruodžio 2 d. 14 val.

„Elektriniai paspirtukai – jau įprasta transporto priemonė laisvalaikiui ir kasdienėms kelionėms. Neabejotinai ši priemonė skatina darnų judumą, tačiau augant e. paspirtukų naudojimui jie vis dažniau patenka į eismo įvykius arba juos sukelia. Pavyzdžiui, 2019 m. užfiksuoti 64 su e. paspirtukais susiję įskaitiniai eismo įvykiai, pernai – 97, o šiemet vien per pirmus aštuonis mėnesius – 143. Kartu su suinteresuotomis grupėmis įvertinę esamą situaciją, ieškosime sprendimų, kaip užtikrinti saugesnį paspirtukų eismą ateityje“, – sako viceministras Julius Skačkauskas.

Prieš tobulinant teisės aktus, viešose konsultacijose siekiama gauti kuo daugiau pasiūlymų ir nuomonių. Bus aptariamas e. paspirtukų eismo tvarkos reguliavimas, nagrinėjamos eismo įvykių priežastys, dažniausiai pasitaikantys Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, jų prevencija ir taikoma administracinė atsakomybė, diskutuojama apie eismo dalyvių traumatizmo mažinimą, infrastruktūros plėtros galimybes ir kt. Tikimasi, kad taikomų priemonių visuma ateityje pagerins pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugumą.

Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus e. paspirtukai, kurių maksimali galia iki 1 kW ir maksimalus greitis iki 25 km/h, yra prilyginami motoriniams dviračiams, todėl tokių e. paspirtukų vairuotojai turėtų nepamiršti, kad jiems taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviratininkams. Tiek dviračio, tiek e. paspirtuko vairuotojai, važiuodami kelkraščiu, bendru pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus.

Eismo saugai gerinti 2022 m. birželio 1 d. įsigalios naujas KET numatytas kelio ženklas, draudžiantis motorinių dviračių ir e. paspirtukų eismą. Šie kelio ženklai turėtų būti naudojami atsižvelgiant į eismo įvykių statistiką konkrečiuose gatvių ruožuose, taip pat atsižvelgiant į gatvių infrastruktūrą ir eismo organizavimą. Sprendimą, kuriose miesto vietose reikėtų naudoti šį kelio ženklą, priims savivaldybės.

Gruodžio 2 d. rengiama apskritojo stalo diskusija, kurioje numatoma apibendrinti viešos konsultacijos metu gautus pasiūlymus, visapusiškai įvertinti esamą e. paspirtukų eismo situaciją ir teisinę aplinką, e. paspirtukų vairuotojų elgsenos pokyčius 2021 m., dažniausiai jų patiriamas traumas ir problemas dalyvaujant viešajame eisme, taip pat aptarti infrastruktūros pokyčius plėtojant dviračių takus ir išgirsti eismo dalyvių lūkesčius. Pranešimus skaitys Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijų, policijos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių bei e. paspirtukus nuomojančių įmonių atstovai.

Į nuotolinę apskritojo stalo diskusiją kviečiama registruotis iki gruodžio 1 d. el. paštu vizija@sumin.lt.

Susisiekimo ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl elektrinių paspirtukų eismo saugos gerinimo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 10:09:39 +0200
<![CDATA[Jonaviečio Justo namus ,,okupavo" nemalonūs gyviai: kaip juos išnaikinti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytojo-justo-namus-okupavo-nemalonus-gyviai-kaip-juos-isnaikinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytojo-justo-namus-okupavo-nemalonus-gyviai-kaip-juos-isnaikinti Namų parazitai - nelaukti svečiai, su kuriais neretai itin sunku atsisveikinti visiems laikams. Su šia problema susidūrė ir skaitytojas Justas, pasakojantis, kad jo bute jau kurį laiką pastebimos įkyrios muselės. Vyras teirausi, iš kur šios atsiranda, mat su tokia pat problema susidūrė ir ne vienas jo pažįstamas.

,,Atrodo, kad jos atsirado iš niekur ir maitinasi bet kuo: vaisiais, svogūnais ir kitais dalykais, kuriuos išsitrauki iš šaldytuvo. Ar čia daugiabučių problema?", - teiravosi jonavietis. 

Iš jo pateiktos nuotraukos matyti, kad jis kalba apie vaisines museles. Apie tai, kaip susitvarkyti su šia problema, portalui tv3.lt neseniai pasakojo švaros ekspertė Giedrė Bagdonienė.  

Anot G. Bagdonienės, vaisinės muselės suaktyvėja vasaris-rudens sezonais. Jos atsiranda ten, kur yra terpė rūgti ir pūti maisto produktams. G. Bagdonienė sako, kad palankiausia vieta muselėms veistis ir daugintis yra atvira šiukšliadėžė, taip pat museles vilioja atvirai laikomi vaisiai ir daržovės ypač, kai jie pradeda minkštėti ir rūgti. Švaros ekspertė pasakoja, kad pamačius atsiradusias vaisines museles reikia greičiau imtis priemonių:

„Jeigu jau matote atsiradusias vaisines museles, reikėtų suskubti jas naikinti, nes jos dauginasi milžinišku greičiu. Svarbiausia pastebėti, kur yra jų šaltiniai, dažniausiai tai būna įvairūs vaisiai ir daržovės, tad namuose atsiradus vaisinėms muselėms, visus, jas viliojančius, atvirai laikomus maisto produktus reikėtų suslėpti. Jei maistas dar geras, galima jį slėpti šaldytuve, o maistui jau pradėjus gesti, reikėtų nieko negailėti ir viską išmesti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į visą virtuvės zoną, pažiūrėti ar ten nėra drėgmės tarp šluosčių ar paviršių, drėgmė museles taip pat labai vilioja pasilikti.“

Svarbiausia pasirūpinti savo virtuvės švara ir higiena – nusausinti paviršius, išnešti šiukšles ir jų nelaikyti atvirai, paslėpti vaisius ir daržoves. Vaisines museles visiškai išnaikinti yra sunku, net ir neradusios naujos dauginimosi vietos, jos dar ilgai gali skraidyti namuose.

Tokiu atveju reikėtų pasigaminti vaisinių muselių viliojimui skirtą skystį, jį supilti į indą, kuris uždengtas maistine plėvele, o joje padarytos skylės muselėms sulįsti. Tokius spąstus galima daryti iš labai daug skirtingų medžiagų, keletas pavyzdžių – sutrinti bananai ar mišinys, kuris daromas iš acto ir keleto lašų indų ploviklio. Sugautas museles reikėtų išmesti.

Jonaviečio Justo namus ,,okupavo" nemalonūs gyviai: kaip juos išnaikinti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 09:46:46 +0200
<![CDATA[Pagalbos tarnybas ant kojų sukėlęs pranešimas nepasitvirtino]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policijos-pareigunus-ir-ugniagesius-gelbetojus-ant-koju-sukeles-pranesimas-nepasitvirtino https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policijos-pareigunus-ir-ugniagesius-gelbetojus-ant-koju-sukeles-pranesimas-nepasitvirtino Vakar, lapkričio 25-ąją, apie 22:00 val. pagalbos tarnybas pasiekė pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje atvejį Jonavos rajone, Ruklos miestelyje, Rupeikio gatvėje.

 Dėl to į Ruklą vyko ne tik policijos pareigūnai: apie 22:24 val. kreiptasi pagalbos į ugniagesius gelbėtojus, kad šie padėtų patekti į butą.

Visgi, gyventojai patys įsileido pareigūnus.

Smurto faktas nepasitvirtino, sulaikytų asmenų nėra.

Pagalbos tarnybas ant kojų sukėlęs pranešimas nepasitvirtino

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 09:18:53 +0200
<![CDATA[Dovana mokykloms – knygos apie legendinę mokslininkę Mariją Kiuri]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dovana-mokykloms-knygos-apie-legendine-mokslininke-marija-kiuri https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dovana-mokykloms-knygos-apie-legendine-mokslininke-marija-kiuri Prieš Kalėdas beveik 200 šalies regionų gimnazijų pasieks knyga apie išskirtinių nuopelnų fizikoje bei chemijoje pasiekusią Mariją Sklodovską Kiuri (Marie Sklodowska Curie), kurios gyvenimas daugybę moterų paskatino siekti išsilavinimo.

M. Kiuri muziejaus Paryžiuje ir rašytojos  Marjonos Ogiusten knygą „Marija Kiuri– moteris pralenkusi savo laiką“ Lietuvos mokykloms dovanoja Baltijos Šalių mokslininkių asociacija „BASNET forumas“, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Prancūzijos Ambasada Lietuvoje, VU Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos (CERN) centru,  VU Gyvybės mokslų centru ir  UAB „Cureline Baltic“.

Knyga yra autentiškas pasakojimas apie moterį, kurios indėlis mokslui ir visuomenei dar nėra iki galo įvertintas. Ji pirmoji moteris, apdovanota  Nobelio premijomis net dvejose mokslo srityse – fizikos ir chemijos. Jos tyrimai sukūrė pagrindą naujai fizikos sričiai – branduolinei fizikai  ir jos taikymams medicinoje. M. Kiuri parodė, kad norint suprasti gamtos reiškinius, būtina pasitelkti eksperimentu grįstą mokymą.

M.Kiuri gyvenimas paskatino moteris siekti išsilavinimo, o jos užsispyrimas, talentas ir mokslo pasiekimai atvėrė joms pasaulio universitetų duris. Jos veikla pakeitė visuomenės požiūrį į mokslą ir numatė augantį jo poreikį ateityje.

Knyga šį ketvirtadienį nuotolinio renginio metu bus oficialiai pristatyta savivaldybių administracijų švietimo padaliniams ir mokyklų vadovams. Renginio metu bus paskelbta apie knygos dovanojimo kampaniją Lietuvos regionų gimnazijoms bei aptarta tiksliųjų mokslų bei lyčių lygybės svarba Lietuvos ateičiai ir su tuo glaudžiai susiję jaunimo skatinimo domėtis tiksliaisiais mokslais klausimai. Leidinys gimnazijų bibliotekas pasieks dar šiais metais.

„Moksleivių  motyvacija rinktis tiksliuosius mokslus tiesiogiai priklauso nuo galimybių susipažinti su pasaulinio lygio mokslu, jo naujausiais atradimais, sužinoti apie tai, kaip kuriamas mokslas ir kaip į jį ateina būsimieji atradėjai. Tikiuosi, kad ši knyga skatins moksleivius domėtis tiksliaisiais mokslais ir pajusti mokslo grožį“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Knygoje ne tik pabrėžiami  M. Kiuri nuopelnai fizikoje ir chemijoje bei pripažinimas mokslo visuomenėje, bet ir parodoma jos asmeninė raida, požiūris į mokslą ir jo įtaką visuomenei, jos pavyzdžio įtaka pritraukiant  jaunimą į tiksliuosius mokslus bei skatinant lygias lyčių galimybes moksle.  Joje yra daug niekada nepublikuotų nuotraukų ir asmeninių laiškų  iš šeimos archyvo, leidžiančių skaitytojui tarsi tiesiogiai bendrauti su knygos herojais, M. Kiuri artimaisiais bei pačiais žymiausiais to meto mokslininkais ir kartu dalyvauti to laikotarpio Paryžiaus ir Europos intelektualiniame gyvenime.

Šia akcija taip pat norima  atkreipti įvairių institucijų, leidyklų ir mecenatų dėmesį į skurdžią Lietuvos regionų gimnazijų bibliotekų finansinę padėtį bei įdomios populiarios literatūros apie mokslininkus ir naujausius mokslo pasiekimus stygių. 

Dovanojimo akcijos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė linki, kad šios ypatingos knygos atvykimas į gimnazijas taptų svarbiu įvykiu. Prezidentės vertinimu, „knyga apie legendinės mokslininkės Marijos Kiuri gyvenimą yra išskirtinė dovana. Labai svarbu, kad mokytojai savo auklėtinius, o ypač mergaites, kurių dar taip trūksta mokslo ir technologijų pasaulyje, paskatintų leistis į nepaprastą kelionę per šios knygos puslapius ir galbūt atrasti savo būsimo kelio pradžią.“

Prancūzų kalba knyga buvo išleista 2017 m. M. Kiuri 150 metų jubiliejaus proga. Knyga lietuvių kalba dienos šviesą išvydo 2020 m. regioninės Baltijos šalių mokslininkių asociacijos „BASNET Forumas“ iniciatyva.

„BASNET Forumo“ prezidentės doc. dr. Dalios Šatkovskienės teigimu, knyga išversta į lietuvių kalbą siekiant visuomenėje viešinti fundamentalų mokslininkių indėlį į tiksliuosius mokslus.

„M. Kiuri indėlis yra daugialypis ir nevisiškai dar įvertintas“, – teigia D. Šatkovskienė. Ji pažymi, kad M. Kiuri suprato tiksliųjų mokslų svarbą visuomenės gerovei, jaunimo motyvacijos ugdymo domėtis mokslu būtinybę, daug dirbo pritraukiant jaunus talentingus žmones  į mokslą.

„Daug jos iškeltų mokslo problemų šiuo metu sėkmingai sprendžiamos ES: yra specialios Europos Komisijos M. Kiuri  programos jauniems tyrėjams ir tyrėjoms moterims. Ypatingas dėmesys skiriamas moksleivių kūrybiškumui lavinti ir šalių narių moksliniam potencialui įtraukti į šiuolaikinio mokslo kontekstą. Vienas iš pavyzdžių - Lietuvos tapimas CERN asocijuota nare“, – pažymi D. Šatkovskienė.

Švietimo, kultūros ir sporto ministerijos inf. 

Dovana mokykloms – knygos apie legendinę mokslininkę Mariją Kiuri

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 09:01:46 +0200
<![CDATA[Saugant vandens telkinius nuo perteklinių vandens svyravimų ir taršos, reglamentuojamas paviršinio vandens naudojimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saugant-vandens-telkinius-nuo-pertekliniu-vandens-svyravimu-ir-tarsos-reglamentuojamas-pavirsinio-vandens-naudojimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saugant-vandens-telkinius-nuo-pertekliniu-vandens-svyravimu-ir-tarsos-reglamentuojamas-pavirsinio-vandens-naudojimas Gamtos ištekliams tausoti, ekosistemoms apsaugoti ir vandens telkinių būklei gerinti Aplinkos ministerija siūlo nuo 2024 m. suvienodinti mokesčių už paviršinį ir gėlą požeminį vandenį tarifus. Kartu siūloma iki 2028 m. palaipsniui naikinti šiuo metu galiojančias išimtis ir lengvatas požeminiam ir paviršiniam vandeniui.

Dėl to siūlomos Žemės gelmių, Vandens ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų pataisos, numatant palaipsniui atsisakyti lengvatos ir suvienodinant sąlygas, pagal kurias išduodami leidimai naudoti požeminio ir paviršinio vandens išteklius komerciniais tikslais.

Nuo 2024 m. gėlo požeminio vandens, naudojamo žemės ūkyje mokesčio tarifą siūloma sumažinti nuo 0,03 iki 0,02 euro už kubinį metrą, o paviršinio vandens, naudojamo pramonei ir žemės ūkiui, mokesčio tarifą padidinti nuo 0,003 iki 0,02 euro už kubinį metrą.

Mažinant administracinę naštą verslui, numatoma nustatyti metinį mokestį vietoje dabar mokamo kas ketvirtį.

Nuo 2024 m. žemės ūkio tikslais išgaunant 10 ir daugiau kubinių metrų per parą požeminio vandens reikės leidimo. Nuo 2028 m. toks leidimas būtų privalomas nepriklausomai nuo išgaunamo kiekio.

Nuo 2024 m. komercinę veiklą (išskyrus žemės ūkio) vykdantiems ir norintiems išgauti paviršinį vandenį asmenimis bus privaloma registracija nepriklausomai nuo išgaunamo kiekio.

Tuo metu ūkininkams naudojantiems paviršinį vandenį žemės ūkio veikloje pareiga registruotis atsirastų išgaunant 10 kubinių metrų ir daugiau vandens per parą, tačiau išlyga galiotų tik iki 2028 m. sausio 1 d. Nuo 2028 m. jie privalėtų registruotis nepriklausomai nuo išgaunamo paviršinio vandens kiekio kaip ir kiti asmenys, vykdantys komercinę veiklą.

Pažymėtina, kad nuo 2024 m. registracija naudoti paviršinį vandenį bus privaloma ir hidroelektrinėms, kurių galia mažesnė kaip 10 MWh.

Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, atsižvelgus į EBPO ir Europos Komisijos rekomendacijas ir siekiant racionaliai naudoti gamtos išteklius bei tobulinti vandens išteklių apmokestinimą.

Laukiame pastabų ir pasiūlymų iki š. m. gruodžio 8 d., el. paštu info@am.lt

Aplinkos ministerijos inf.

Saugant vandens telkinius nuo perteklinių vandens svyravimų ir taršos, reglamentuojamas paviršinio vandens naudojimas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 Nov 2021 08:21:33 +0200
<![CDATA[Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-ir-ponia-diana-iziebe-pagrindine-prezidenturos-kaledine-eglute https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-ir-ponia-diana-iziebe-pagrindine-prezidenturos-kaledine-eglute Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį papuošė ir įžiebė pagrindinę Prezidentūros šv. Kalėdų eglę.

Šių metų Prezidentūros kalėdinė eglutė kitokia – ant jos nutūpė ne tik tradiciniai žaisliukai, bet ir simboliniai vienybės paukšteliai.

Vaikų globos ir dienos centrų, suaugusiųjų bendruomenių rankomis pagaminti, iš vilnos nuvelti paukščiai į Prezidentūrą atkeliavo iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Jais eglutę papuošti padėjo vaikai iš skirtingų šalies regionų.

„Tegul šių šv. Kalėdų simboliu tampa paukštis, įprasminantis visos Lietuvos žmonių vienybę. Tik veikdami visi kartu, galime kurti stiprią ir teisingą Lietuvą. Tegul, artėjant advento laikotarpiui, kuris simbolizuoja susitaikymą, šiluma pasklinda po Jūsų visų namus“, – sakė Prezidentas.

Į vienijančią kalėdinių žaisliukų gaminimo akciją Lietuvos žmones pakvietė ponia D. Nausėdienė, siekdama suburti ir įtraukti bendruomenes bei paskleisti bendrystės dvasią.

Prezidentūrą pasiekė daugiau nei keli tūkstančiai kalėdinių žaisliukų iš visų 60-ties Lietuvos savivaldybių. Dalis jų, kaip gerumo ir vienybės simbolis, toliau pasklis po šalį – bus padovanoti tiems, kurie savo darbais stiprina ir saugo Lietuvą.
 
Prezidento komunikacijos grupė

Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę

Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Nov 2021 19:20:27 +0200
<![CDATA[Seimas po svarstymo pritarė siūlymui padidinti būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų aprėptį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-po-svarstymo-pritare-siulymui-padidinti-busto-sildymo-islaidu-kompensacijos-gaveju-aprepti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-po-svarstymo-pritare-siulymui-padidinti-busto-sildymo-islaidu-kompensacijos-gaveju-aprepti Seimas po svarstymo pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-971(2), kuriuo siekiama padidinti būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų aprėptį, būsto šildymo išlaidų kompensacijos adekvatumą ir taip sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl didėsiančių šilumos kainų.

„Praplečiamas paramos gavėjų ratas artėjant šildymo sezonui, kuris tikrai nusimato na, keliantis iššūkių. Apie 15 tūkst. gavėjų įgytų teisę papildomai gauti, pretenduoti į šią kompensaciją. Papildomai tam yra numatyta skirti 15 mln. eurų“, – pritarti projektui kvietė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti didesnį valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją: bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą būtų kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui (vietoj 1 valstybės remiamų pajamų dydžio) arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (vietoje šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinto 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio).

Taip pat numatoma įtvirtinti būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžio apskaičiavimo taisyklę, kai tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravę ir (ar) jį nuomojasi kelios bendrai gyvenančių asmenų grupės, įskaitant ir vienus gyvenančius asmenis, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę). Tokiais atvejais siūloma nustatyti, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., tuomet teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. asmenų, sumažėtų jų finansinė našta, kylant šilumos kainoms.

Projektui po svarstymo pritarė 111 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui padidinti būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų aprėptį

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 25 Nov 2021 18:35:46 +0200