„Kasmet prasidedanti vasara su savimi atsineša itin prasmingą šventę – Tėvo dieną. Šią dieną būkime su savo tėvais, stipriai juos apkabinkime, mintyse paminėkime ir tėčius, kurie jau išėję į amžinąją kelionę.

Nestokokime dėkingumo žodžių tiems, kurie savo vaikus apgaubia tėviška šiluma, kurių rankose tarpsta stiprybė, rūpestis, saugumas ir išmintis.

Kiekvienam, kuriam gyvenime teko tėvystės dovana, šiandien linkiu gausybės malonių ir įsimintinų akimirkų drauge su mylinčiais ir laimingais vaikais“, – sakoma premjerės sveikinime.

lrv.lt inf.

Vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,00 prom.

***

Vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų.

Iki šių metų IV ketvirčio Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja įrengti dar 6 momentinio greičio matuoklius valstybinės reikšmės kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, A9 Panevėžys–Šiauliai, A11 Šiauliai–Palanga ir kelyje Nr. 203 Kuršėnų aplinkkelis. Detali informacija apie valstybinės reikšmės keliuose jau įrengtus ir planuojamus greičio matuoklius skelbiama viešai Kelių direkcijos interneto svetainėje.

Naujieji momentiniai greičio matuokliai atliks ir papildomas funkcijas – techninės  apžiūros, draudimo bei kelių mokesčio patikrą.

Lietuva prisideda prie bendro Europos Sąjungos keliamo tikslo – kompleksinėmis eismo saugos priemonėmis, tarp jų ir greičio matuokliais mažinti skaidžiausių eismo įvykių keliuose skaičių iki nulio (2050 m.). 2022 m. Lietuva įvertinta svarbiausiu Europos apdovanojimu saugaus eismo srityje – už pastarojo dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą mūsų šaliai skirtas Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimas „PIN Award“. Iš visų Europos šalių, kurias vertina ši organizacija, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio ir 262 vidutinio greičio matuokliai (131 ruožas).

Lietuvos automobilių kelių direkcijos inf.

Minėjimo svečius pasveikins Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, LPS Seimo tarybos pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo tarybos narys Alvydas Medalinskas, LPS iniciatyvinės grupės, Kauno iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo tarybos narys Algirdas Kaušpėdas, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos narys, LPS Seimo narys Juozas Olekas, LPS Seimo seniūnas, Kauno Sąjūdžio grupių susirinkimo seniūnas Aleksandras Abišala, sąjūdininkė, žaliaraištininkė, Sąjūdžio rinkimų štabo narė Angonita Rupšytė.

Iškilmingame minėjime dalyvaus aukščiausieji valstybės vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, sąjūdiečiai: LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir LPS Seimo Tarybos nariai, didžiulis būrys sąjūdiečių iš miestų ir rajonų, Lietuvos Sąjūdžio taryba, taip pat Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, jaunimo organizacijų atstovai ir kiti svečiai.

Po iškilmingo minėjimo, 15 val., Seimo Vitražo galerijoje numatomi meniniai pasirodymai – VIKO studentai atliks Sąjūdžio laikų dainas.

Minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas per televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo svetainėje, Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“, per LRT radiją ir televiziją.

***

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus LPS iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda.

1988 m. spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas, LPS Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.

Seimo Spaudos biuro inf.

„1988 metų birželio 3 dieną gimė tautinis judėjimas. Tą vasarą mitingų bangos nuvilnijo per visą Lietuvą – Sąjūdis iškart tapo vieninga ir galinga jėga, griaunančia visas abejonių užkardas ir ryžtingai kviečiančia eiti Nepriklausomybės keliu.  

Šis iki šiol neregėto masto judėjimas, siekęs tikslų taikiomis priemonėmis, vien tiesos sakymu išardė blogio imperijos pamatus. Visas pasaulis žavėjosi okupuotų šalių žmonių drąsa, ryžtu išsakyti laisvės siekį Baltijos kelyje. Sąjūdžio vedami darniai atėjome į Kovo 11-ąją.

Ketvirtą dešimtmetį gyvename laisvoje Lietuvoje, patys kuriame modernią valstybę, didžiuojamės ir džiaugiamės milžiniškais pasiekimais stiprinant tiek demokratiją, tiek ekonomikos pamatus.

Šiandien Lietuva ir visas laisvasis pasaulis vėl susibūrė į sąjūdį – į kovą už Ukrainos valstybę. Jau antrus metus tęsiasi kraupi Rusijos agresija prieš šią nepriklausomą šalį. Šis karas – priminimas, kad laisvė nėra dovana, kad turime ją ne tik vertinti, bet ir visomis išgalėmis ginti. Todėl galime ir privalome padaryti viską, kad imperinės užmačios būtų sutramdytos ir karo nusikaltėliai gautų ko nusipelnę.  

Minėdami Sąjūdžio dieną turime progą dar sykį apmąstyti laisvės kainą. Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikinu Sąjūdžio įkūrėjus, bendražygius, visus, kurie toliau dirba Tėvynei. Lietuvos kelyje neturime teisės suklupti, eikime juo drąsiai ir vieningai kaip anuomet, prieš 35-erius metus. Su Sąjūdžio diena!“, – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

lrv.lt inf.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos gegužės 22-26 d. organizavo iš anksto neskelbtas kibernetinio saugumo pratybas „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“, kurių metu buvo ugdomas personalo atsparumas duomenų viliojimo (angl. phishing) kibernetinėms atakoms.

Apibendrinus visų dalyvavusių organizacijų rezultatus nustatyta, kad imitacinio laiško nepažino ir žalingus veiksmus atliko 14 proc. darbuotojų. Praėjusiais metais tokių darbuotojų buvo 13 proc.

„Šių ir praėjusių metų rezultatai yra labai panašūs, tačiau tenka pastebėti, kad vienas iš pratybų scenarijų, buvo gana tikroviškai imituojantis pranešimą apie baudą už kelių taisyklių pažeidimą, kurį buvo sunkiau atpažinti, todėl tame laiške buvusią nuorodą paspaudė net 27 proc. ir iš jų duomenis suvedė 16 proc. laiškų gavėjų. Šie skaičiai rodo, kad organizacijos turi daugiau dėmesio skirti savo darbuotojų kibernetinio atsparumo ugdymui ir švietimui, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų gebėjimų atpažinti apgaulingus laiškus ar žinutes ir tinkamai informuoti atsakingus asmenis organizacijose“,  ̶  sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.

Iš viso pratybose „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“ dalyvavo daugiau kaip 100 organizacijų, kurios yra Lietuvos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybinių informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai. Šių organizacijų darbuotojams iš viso buvo išsiųsta 52 900 imitacinių el. laiškų. Pirmas dvi dienas pratybos vyko didesne apimtimi, vėliau imitacinių laiškų versijų skaičius buvo sumažintas.

Po pratybų vykdytos apklausos metu 98 proc. jas vykdžiusių instruktorių nurodė, kad jos buvo naudingos jų organizacijai.

NKSC rekomendacijos, kaip atpažinti duomenų viliojimo atakas.

KAM inf.

Jonavos „CBet“ savo arenoje 87:88 (27:23, 25:22, 15:13, 20:30) dramatiškai krito prieš Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ ir serijos iki trijų pergalių rezultatas tapo 1:1. 

Rungtynes komandos pradėjo greitu žaidimu, o Jeffery Garrettas dviem dėjimais suteikė pranašumą Jonavos klubui – 12:6. Skirtumą tarp komandų dar labiau pakėlė Glynno Watsono dvitaškis su pražanga (22:15), nors rezultatyvų atsaką iškart pateikė Gabrielius Maldūnas. Tritaškiais apsikeitė Martinas Laksa ir Jamelas Morrisas. 

Antras ketvirtis prasidėjo visiškai kitaip – Jordenas Duffy blokavo G. Watsono tritaškį, pats pataikė iš toli, o Panevėžio klubas startavo spurtu 12:0 (35:27). Jonavos klubas atsitiesė ir po J. Garretto tritaškio rezultatas jau buvo lygus (38:38). „CBet“ prieš ilgąją pertrauką jau patys spurtavo 9:2 ir po Virginijaus Šeškaus minutės pertraukėlės surengė sėkmingą ataką, kurią paskutinės sekundės taškais uždarė G. Watsonas – 52:45.  

Vien iki ilgosios pertraukos J. Garrettas suvertė 16 taškų, šeimininkai dvitaškius realizavo net 80 procentų taiklumu (16/20), jiems netrukdė ir vos 9 atkovoti visos komandos kamuoliai. 

„CBet“ trumpai pasidžiaugė dviženkle persvara (55:45), bet vėliau šeimininkų puolimas įstrigo, o nepatikusio švilpuko sulaukęs Goranas Huskičius keiksmu užsidirbo ir techninę pražangą. Panevėžiečiai to taškais nepavertė, o patys krito į duobę praleidę Aurimo Majausko tritaškį – 54:64. Svečius kovoje išlaikė G. Maldūno ir J. Morriso dvitaškiai (58:67).  

Dovis Bičkauskis ir G. Huskičius gavo ketvirtąsias pražangas, o Vytenio Lipkevičiaus tritaškis itin priartino svečius (67:71). G. Maldūnas netrukus lygino rezultatą – 71:71. Dvi panevėžiečių atakos buvo nevaisingos, o mačo eigą dar kartą tolimais metimais laužė G. Watsonas – 81:73.

D. Bičkauskį eliminavo penktoji pražanga, tačiau J. Morrisas gavo J. Garretto bloką, o antruoju bandymu išmetė kamuolį į užribį. Vis dėlto kitas toks J. Garretto bandymas baigėsi su pražanga įskaitytas taškais, o Kristianas Kullamae netaiklų baudos metimą dar sugebėjo paversti tritaškiu – 82:85. J. Morrisas mažino skirtumą iki minimalaus, baudų metimus sumetė G. Watsonas, tuo pačiu atsakė ir „7bet-Lietkabelio“ lyderis. „CBet“ klaida atidavė virto dviem šansais J. Morrisui, kuris pasinaudojo antruoju ir išplėšė pergalę.

Mačo herojumi tapęs J. Morrisas per 28 minutes surinko 17 taškų (5/9 dvitaškių, 1/6 tritaškių, 4/4 baudų metimų), atkovojo ir perėmė po 2 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, 4 sykius suklydo, 2 kartus prasižengė ir surinko 10 naudingumo balų.

„CBet“ neišgelbėjo ir dominavęs G. Watsonas, kuris iš viso per 30 minučių pelnė 29 taškus (8/9 dvitaškių, 2/3 tritaškių, 7/10 baudų metimų), atkovojo 3 ir prarado kamuolį, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 9 pražangas, pats 3 kartus pažeidė taisykles bei surinko 35 naudingumo balus.

Kaip ir pirmajame susitikime, Panevėžio klubas užtikrintai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių (34:25). Jonavos klubui šiuo atžvilgiu padėti negalėjo ir su komanda nebuvęs Evanas Maxwellas. 

Trečiasis serijos mačas pirmadienį vyks Panevėžyje, kur jonaviškiai startavo triumfuodami 89:80. 

„7bet-Lietkabelis“: Jamelas Morrisas 17 (1/6 tritaškių), Mantas Rubštavičius (5/8 dvitaškių), Gediminas Orelikas (7 atk. kam.) ir Kristianas Kullamae (3/5 tritaškių) po 11, Jordenas Duffy 9, Željko Šakičius ir Vytenis Lipkevičius (7 atk. kam.) po 8, Gabrielius Maldūnas 7 (7 atk. kam.).

„CBet“: Glynnas Watsonas 29 (8/9 dvitaškių, 4 rez. perd., 9 išpr. praž.), Jeffery Garrettas 16, Goranas Huskičius 11 (8 rez. perd.), Dovis Bičkauskis 10, Martinas Laksa 8, Aurimas Majauskas 7.

lkl.lt inf.

Tačiau šiuo metu jau vykdomas pastato kapitalinis remontas, deja, galimai su aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimais. Po gauto gyventojo pranešimo bei netikėto aplinkosaugininkų patikrinimo, nurodyta nutraukti darbus.  

„Jonavoje, Sodų gatvės  penkių aukštų name Nr. 3 (prie Neries upės) vykdomas kapitalinis remontas. Griaunamos vidaus sienos, statybinės atliekos sandėliuojamos prie pastato nuo Sodų gatvės pusės. Atliekos (plytų nuolaužos ir tinko trupiniai) šalinamos nuleidžiamaisiais vamzdžiais ir  metamos per langus sukelia dulkių debesis. Šalia duonos gaminių kepykla UAB "Baltasis pyragas" ir du penkių aukštų gyvenamieji namai: Sodų-3 ir K.Donelaičio-2. Galėtų tas atliekų krūvas palaistyti, kad nedulkėtų. Nėra informacinio stendo - gyventojai nežino į ką kreiptis dėl oro taršos. 

Vykdant statybos darbus visi statybos proceso dalyviai privalo vykdyti Saugos ir sveikatos taisyklių statybvietėje DT5-00 reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346, 2000-12-22. 

Statybvietės įrengimas ir darbų vykdymas Teritorijoje vykdant ardymo ir statybos darbus būtina ypatingą dėmesį skirti darbo saugos reikalavimams, darbų eiliškumui bei jų kokybei, todėl svarbus statybvietės aptvėrimas ir statybinio transporto judėjimas. Statybvietės teritorija turi būti aptverta. Į statybvietės teritoriją negali patekti pašaliniai žmonės. Ant statybvietės tvoros privalo būti iškabintas informacinis stendas, kuriame nurodoma pagrindinė informacija apie statybos objektą, statytoją, rangovą, projektuotoją“, - rašoma gyventojo pranešime portalo jonavoszinios.lt redakcijai. 

Gyventojo laiškas perduotas Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) ko pasekoje, atliktas statybvietės patikrinimas ir gautos pirminės išvados.   

„Kadangi Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijoje pranešimų dėl Sodų g., Jonavoje vykdomos veiklos (pastato kapitalinio remonto) iki šios dienos nėra gauta, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gavę jūsų laišką birželio 2 d. atliko patikrinimą veiklos vykdymo vietoje.  

Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo metu vykdomi griovimo darbai, kurių metu į aplinką sklinda dulkės.  

Aplinkosaugininkai darbus vykdančios įmonės vadovui nurodė tuoj pat nutraukti darbus, kurių metu į aplinką sklinda dulkės ir įteikė sprendimą dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo. 

Neplaninio patikrinimo metu bus nustatyta ar įmonės vykdoma ūkinė veikla nepažeidė aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu tyrimas tęsiamas“,- rašoma AAD komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme. 

Projektas įgyvendinamas pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinę programą.

Projekto tikslas – prisidėti prie projekto tikslinės grupės – trečiųjų valstybių piliečių, kurie turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo ir ankstyvosios integracijos.

Projekto įgyvendinimo metu planuojama: socialinio darbuotojo informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo paslaugos; psichosocialinių paslaugų teikimas (asmenų migracijos metu patirto streso bei kitų fizinių ir psichologinių patirčių sukeltoms problemoms spręsti); asmeninių kompetencijų integracijai į darbo rinką ugdymas (grupiniai ir individualūs), skirti moterims ir mergaitėms įgalinti; integracijos skatinimo bei nelegalaus darbo mažinimo bendri, skirti ir pabėgėliams ir vietos bendruomenei, renginiai, taip prisidedant prie projekto uždavinio - savivaldos lygiu vykdomų ankstyvosios integracijos trečiųjų valstybių piliečių integracijos veiklų.

Projekto vertė yra 41544,59 eurų.  Projektas finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo priemonės „Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju“ lėšų.

Bet kuriame pranešime apie prekės kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Ši taisyklė nuo jos taikymo pradžios kėlė nemažai praktinių klausimų pardavėjams. Dėl to tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), tiek vėliau ir Europos Komisija parengė šios nuostatos taikymo ir aiškinimo gaires. 

2022 m. spalio – gruodžio mėnesiais VVTAT kartu su daugeliu kitų ES valstybių narių vykdė minėtų nuostatų, susijusių su kainos sumažinimo nurodymu, laikymosi kontrolę įvairiose Lietuvos elektroninėse parduotuvėse. Stebint atsitiktine tvarka pasirinktas prekes UAB „VARLE“ elektroninėje parduotuvėje, buvo fiksuoti prekių kainų pokyčiai, kurių nurodymas galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl VVTAT pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų. 

Atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VVTAT už Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą UAB „VARLE“ skyrė 2475 eurų baudą. VVTAT nutarimas per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos gali būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Vykdydama kainų nurodymo stebėseną, kilus įtarimams dėl reikalavimų nesilaikymo, VVTAT visada kreipiasi į bendroves dėl paaiškinimų. Kai kurios bendrovės kainų sumažinimą grindžia lojalumo programomis, kurių taikymas, bendrovių teigimu, gali būti laikomas kainų nurodymo reikalavimų (Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalis) išimtimi. 

VVTAT nuomone, kurią po papildomų konsultacijų patvirtino ir Europos Komisija, sprendžiant dėl išimties taikymo, reikia įvertinti ir lojalumo programos prigimtį – turi būti vertinamas lojalumo programos tikslas, taikymo sąlygos ir apimtis. Jei lojalumo programos yra skirtos visiems potencialiems klientams arba jas naudoja dauguma klientų (pavyzdžiui, bet kuris vartotojas gali tapti lojaliu klientu ir iš karto gauti sumažintą kainą tik užsiregistravęs), jos nebūtų laikomos Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies išimtimi. 

VVTAT vertinimu, tais atvejais, kai lojalumo programos yra skirtos visiems potencialiems klientams arba jas naudoja dauguma klientų, verslo subjektas privalo užtikrinti, kad pranešime apie kainos sumažinimą „lojalumo“ nariams, kaip išankstinė kaina, bus nurodyta mažiausia prekės kainą per pastarąsias 30 dienų (nepriklausomai, ar ta kaina buvo taikoma „akcijinė“, ar tik lojaliems klientams taikyta kaina, ar reguliari kaina). 

VVTAT inf. 

Nuo šiol Lietuvos automobilių kelių direkcijos klientai naujajame elektroninių paslaugų portale greitai ir kokybiškai galės gauti šias paslaugas: leidimus darbų vykdymo metu riboti eismą valstybinės reikšmės keliuose, sutikimus naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, leidimus įrengti nuovažas, žemės sklypų kadastrinių matavimų suderinimus.

Minėtame paslaugų portale pareiškėjai taip pat galės ieškoti informacijos apie savo pateiktas paraiškas, patikrinti jų būseną bei apmokėti paslaugas tiesiogiai. Svarbu tai, kad portalas taip pat sumažins administracinę naštą bendrovės darbuotojams, atsakingiems už aukščiau išvardintų paslaugų kuravimą.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, Kelių direkcijos viešųjų paslaugų modernizavimas – dvejopas laimėjimas. „Šiuo metu vienas iš mūsų svarbesnių tikslų transformuojant Kelių direkciją į šiuolaikišką ir modernią organizaciją, maksimaliai optimizuoti darbinius procesus, siekiant geresnių rezultatų. Kitas mums svarbus aspektas – orientacija į klientą čia ir dabar, kad visi valstybinės reikšmės kelių naudotojai patogiai ir greitai gautų kuo kokybiškesnes paslaugas. Todėl elektroninis paslaugų portalas – puikus įrankis, padėsiantis efektyviau administruoti, valdyti bei teikti el. paslaugas“, – teigia M. Švaikauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos paslaugų teikimo efektyvinimas ir elektroninių paslaugų plėtra – vienas iš bendrovės 2023–2026 metų Strateginiame veiklos plane įtvirtintų prioritetų, kuriuo siekiama optimizuoti organizacijos veiklos procesus bei didinti jų efektyvumą ir skaidrumą.

Kelių direkcija, teikdama viešąsias paslaugas, per 2022 metus išdavė arti 3000 leidimų riboti eismą dėl darbų ar renginių, gavo 2,5 tūkst. prašymų dėl kadastrinių matavimų derinimo, 600 prašymų dėl nuovažų įrengimo ir 53,7 tūkst. prašymų ir važiavimų deklaracijų dėl didžiagabaričių transporto priemonių judėjimo.
Prie naujojo elektroninių viešųjų pasaugų portalo galima prisijungti tiesiogiai adresu https://paslaugos.lakd.lt arba per oficialią Kelių direkcijos svetainę www.lakd.lt.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos inf. 

Pašnekovės teigimu, susidomėjimas laisvalaikio ir maisto ruošimo lauke prekėmis išauga vos prašilus orams, įsibėgėjant pavasariui. Be to, jų paklausa priklauso ne tik nuo orų, bet ir nuo šventinių dienų.

„Kasmet tradiciškai fiksuojame kelias ryškias bangas – minėtomis prekėmis lietuviai skuba apsirūpinti artėjant Joninėms, Karaliaus Mindaugo karūnavimui dienai ir Žolinėms. Ypač, jeigu jos padovanoja dar ir ilgąjį savaitgalį. Tačiau pastebime, susidomėjimas stovyklavimui daugiau komforto ir patogumo suteikiančiomis prekėmis neslūgsta visu šiltuoju metu“, – sako V. Budrienė.

Nemažai žmonių ir pirmąjį vasaros savaitgalį, o kartu – ir Tėvo dieną, esant geram orui pasirinks praleisti gamtoje, o vasaros metu – galbūt net ir visą savaitę skirs poilsiui gamtos apsuptyje. Keli naudingi patarimai padės pailsėti be rūpesčių, o komfortą suderinti su nedidelėmis išlaidomis.

1. Žinokite, kur galite poilsiauti, stovyklauti ar kurti laužą. Iškylą gerokai pabrangintų gauta bauda už palapinės statymą ar laužo kūrimą ne vietoje. Tą Lietuvoje galima daryti ne visur, o tik specialiai tam skirtose vietose. Rinkitės tokias, kurios įrengtos legaliai ir atitinka jūsų poreikius. Pavyzdžiui, jeigu renkatės kempingą, įvertinkite ne tik jų lokaciją ir kainą, bet ir teikiamas paslaugas: vienuose rasite ir dušus ar bendrą virtuvę, kituose – gal ir vaikams skirtų pramogų, pavyzdžiui, žaidimų aikštelę.

Jei jus traukia labiau laukinė erdvė, rinkitės mišką. Tik atminkite, kad stovyklauti miške leidžiama nurodytose vietose, todėl būtinai iš anksto pasidomėkite, kur galite tai daryti. Valstybinių miškų urėdija yra įrengusi šimtus poilsio bei atokvėpio vietų visoje šalyje. Jas patogu surasti parengtame žemėlapyje su kiekvienos jų adresu bei aprašymu ČIA. 

Statytis palapinę arba praleisti laisvalaikį be nakvynės galima ir tam tikruose taškuose gražiausiuose Lietuvos kampeliuose – saugomose teritorijoje. Stovyklaviečių, kempingų ir poilsiaviečių žemėlapį galima rasti ČIA.  

2. Tebūnie šviesa! Žmonės, kurie jau yra keliavę stovyklauti, tikriausiai žino, kokia problema gali būti apšvietimas. Žibintuvėliu galima apšviesti tik dalį palapinės, o kai nukreipiame jį į žmogų, nuo tokios šviesos niekam nebus malonu.

Tačiau pasitelkę ant galvos tvirtinamą žibintuvėlį galite pasigaminti lempą, kuri tolygiai apšvies visą palapinę. Tokį žibintuvėlį pakanka pritvirtinti prie didelio vandens pripildyto butelio (geriausia – 5L) ir nukreipti šviesos spindulį į jo centrą, į vandenį.

3. Paprastą kilimėlį miegojimui galbūt jau turite namuose. Kad naktis gamtoje būtų komfortiška, retam pakanka tik palapinės ir miegmaišio. Specialus miegojimo kilimėlis ar turistinis patiesalas apsaugos šonus nuo žemės nelygimų, o kūną – nuo šalčio. Visgi, jeigu nesate užkietėjęs stovyklautojas ir nenorite į tokį investuoti, yra alternatyvų.

Viena jų – paprastas pripučiamas čiužinys. Tik įvertinkite, ar jis tikrai tilps į palapinę, taip pat – kaip jį pripūsite. Paminkštinti naktį gamtoje gali ir paprastas jogos kilimėlis. O jei namuose turite mažų vaikų, tikriausiai turite ir dėlionės kilimėlį iš polistirolo putplasčio. Juo galima padengti visas palapinės grindis – bus patogiau ir miegoti, ir judėti.

4. Uodus ir muses atbaidykite paprasta ir nebrangia priemone. Miške neišvengsi įvairių krutančių ir skraidančių nuolatinių jo gyventojų, tačiau galima pamėginti juos nuvyti tolyn nuo jūsų stovyklos. Efektyviai veikia specialiai uodų, musių atbaidymui skirtos specialios priemonės, tačiau jeigu tokiomis nepasirūpinote – pasigaminkite patys.

Perpjaukite citriną pusiau ir į ją prismaigstykite gvazdikėlių. Padėkite tokių puselių ir ant stalo, ir palapinėje – netrukus musių ir uodų prie maisto gerokai sumažės, o iš palapinės jie visi paskubomis išsiprašys.  Daugelis vabzdžių nemėgsta nei rūgštaus citrinos aromato, nei gvazdikėliuose esančio eugenolio, kuris skleidžia stiprų kvapą.

5. Neturite puodo, keptuvės ar iešmų kepimui? Naudokite foliją. Tereikės folijos, šiek tiek riebalų (purškiamas aliejus būna patogiausias) – ir greitai galėsite pasigaminti kone viską, o plauti ir tvarkyti reikės minimaliai. Taip gaminant, pravartu žinoti esmines taisykles: naudokite tvirtą aliuminio foliją; individualius paketėlius su porcijomis formuokite iš dviejų lakštų (taip lengviau juos sandariai užspausti, kad nebūtų nutekėjimo); o atidarinėkite – atsargiai, pirma pradūrus mažą skylutę garų išėjimui.

Gaminti galite tiek pusryčius, tiek vakarienę ar saldėsius. Tiesiog sudėkite ingredientus ant vieno aliejumi apipurkšto lakšto, pakelkite šonus ir kitu lakštu uždengę, sandariai užlenkite. Į vidų galite dėti tai, ko širdis pageidauja: mėsą, dešreles ar žuvį su daržovėmis, ryžius su jūros gėrybėmis, kukurūzų traškučius ar bulves su sūriu, bananus su šokolado gabalėliais ir zefyrais.

Lietuvos bankas nustatė, kad elektroninių pinigų įstaiga Transactive Systems UAB šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Įvertinęs pažeidimus, Lietuvos bankas skyrė bendrovei 280 tūkst. Eur baudą ir panaikino jos licenciją. 

Tai reiškia, kad bendrovė negali teikti jokių finansinių paslaugų. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ji privalo informuoti klientus apie taikytiną atsiskaitymo su klientais tvarką. Klientai, kurie turi lėšų šioje bendrovėje esančiose sąskaitose, dėl jų grąžinimo turi kreiptis tiesiogiai į Transactive Systems UAB. Lėšos klientams turi būti grąžinamos į kliento nurodytą sąskaitą kredito arba kitoje elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje. Išsamiau

Lietuvos banko atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Transactive Systems UAB netinkamai vykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus ir neužtikrino, kad vidaus kontrolės sistema būtų efektyvi. Lietuvos bankas yra ne kartą finansų rinkos dalyviams pabrėžęs, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimai nebuvo, nėra ir nebus toleruojami.

Patikrinimo metu buvo nustatyti šie pagrindiniai pažeidimai ir trūkumai:

Įstaiga netinkamai nustatydavo klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybę. Užmegzdama dalykinius santykius su didžiąja dauguma tikrintų klientų, Transactive Systems UAB jų tapatybę nustatydavo nesilaikydama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų. Be to, įstaiga neužtikrindavo, kad būtų taikomos kliento tapatybės sustiprinto nustatymo priemonės tais atvejais, kai pradedami santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis arba kai nustatoma didesnė kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika (nors tą daryti privalėjo).

Atidarydama virtualiąsias sąskaitas savo klientams, Transactive Systems UAB sudarė sąlygas atidaryti anonimines sąskaitas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įstaiga nedisponavo informacija apie galutinius šių sąskaitų naudotojus. Be to, ji sudarė sąlygas teikti finansines paslaugas subjektams, kurie nėra finansų įstaigos ir neturi priežiūros institucijų išduotų licencijų ar kitų specialių leidimų tokias paslaugas teikti. 

Įstaiga tikrintu laikotarpiu neužtikrino tinkamos dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos. Transactive Systems UAB neužtikrino, kad kliento atliekamos operacijos atitiktų turimą jo veiklos profilį, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, o priemonės skirtos nustatyti, ar kliento lėšos ir turtas nėra tiesiogiai arba netiesiogiai gauti iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, buvo nekokybiškos ir nepakankamos. Taip pat fiksuota atvejų, kai įstaiga nenustatė įtartinų kliento operacijų ir apie jas nustatyta tvarka nepranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Įstaigos momentinė ir retrospektyvi operacijų stebėsena buvo neveiksminga, pasirinktas stebėsenos modelis neatitiko apdorojamų operacijų kiekio, nebuvo peržiūrimos ir tinkamai išanalizuojamos įtartinos operacijos. Transactive Systems UAB visiškai neturėjo teroristų finansavimo atvejams nustatyti skirtų kontrolės priemonių.

Įstaiga neužtikrino tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo, jos taikytos stebėsenos ir patikros sistemos buvo neveiksmingos. 

Transactive Systems UAB taip pat neužtikrino, kad už pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevencijos organizavimą atsakinga vidaus kontrolės funkcija būtų nepriklausoma ir būtų išvengta interesų konflikto. Be to, nustatyta, kad bendrovė Lietuvos bankui teikė neteisingą neišsamią ir netikslią informaciją, tai apsunkino patikrinimo procesą. 

Lietuvos bankas gavo daug skundų ir paklausimų iš įvairių Europos Sąjungos valstybių fizinių bei juridinių asmenų ir finansų rinkos priežiūros institucijų dėl galimo sukčiavimo, susijusio su Transactive Systems UAB klientais arba joje atidarytomis sąskaitomis. Nors Lietuvos bankas ne kartą atkreipė įstaigos dėmesį į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo ir sukčiavimo prevencijos svarbą, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyti šiurkštūs ir sistemingi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reguliuojančių teisės aktų pažeidimai.

2023 m. sausio mėn. Lietuvos bankas dėl reikšmingų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų ir trūkumų jau buvo apribojęs Transactive Systems UAB veiklą. 2022 m. bendrovė pagal metinę apyvartą (13,1 mlrd. Eur) tarp Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų ji buvo antra. Audituotais duomenimis, įstaigos veiklos pajamos sudarė beveik 4 mln. Eur. 

***

Informaciją apie Lietuvos banko pritaikytas poveikio priemones, skundus, pateiktus dėl pritaikytų poveikio priemonių, ir jų nagrinėjimo rezultatus rasite čia.

Lietuvos banko inf. 

Šiuose mokymuose dalyvaus KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai savanoriai, kurie vykdys karines užduotis civilinėje aplinkoje.

Pratybose dalyvaujantys kariai, vykdydami jiems keliamas užduotis šviesiu ir tamsiu paros metu, judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis, sprogstamuosius ir dūminius paketus, o ypatingais atvejais – signalines raketas.

Tokie pasakų burtai, gegužės 31 d. pasklido Jonavos vaikų lopšelyje - darželyje ,,Pakalnutė". Piktasis Gargamėlis pavogė vasarą, o smurfai kaip įmanydami bandė ją susigrąžinti.

Šventinį, burtais pakvipusį vakarą, skirtą mokslo metų pabaigai pradėjo darželio vaikų ansamblis kartu su žinoma atlikėja, kino ir teatro aktore Neringa Nekrašiūte. Gargamelio kerus bandyta išsklaidyti ne tik grupių vaikų trankiais, linksmais pasirodymais, bet ir linksmu smurfišku mokytoju šokiu.

Burtai išsklaidyti! Vasara jau čia!. Tegul ji būna šilta, nepamirštama ir saugi!

Jonavos vaikų lopšelio – darželio „Pakalnutė” inf.

„Smerkiame priverstinį vaikų perkėlimą iš Ukrainos į Rusijos teritoriją ir Rusijos teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama paspartinti ir supaprastinti Ukrainos vaikų įvaikinimą. Yra naujų įrodymų, kad priverstinis Ukrainos vaikų perkėlimas vyksta ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją, bendradarbiaujant su A. Lukašenkos režimu“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Pasak ministrės M. Navickienės, visos šalys turi dirbti kartu, kad padėtų Ukrainos vaikams, kurie kenčia dėl Rusijos karo.

„Vaikai Ukrainoje šiuo metu patiria didžiules kančias ir traumas – yra žudomi, žalojami, atskiriami nuo savo šeimų. Šiandien turime padaryti daugiau, kad apsaugotume vaikus ir kitus pažeidžiamus žmones“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Ministrės teigimu, nuo pat karo pradžios Lietuva ypatingą dėmesį skyrė Ukrainos vaikams. Kas trečias Lietuvoje registruotas Ukrainos karo pabėgėlis yra vaikas. Per metus Ukrainos vaikus Lietuvoje pasiekė gausi pagalba – daugiau kaip 48 tūkst. prekių, reikmenų ir paslaugų.

„Norime užtikrinti, kad Ukrainos vaikai neatsiliktų nuo švietimo proceso, kuris yra labai svarbus jų ateičiai. Vaikams iš Ukrainos stengiamės sudaryti tokias pačias sąlygas dalyvauti ugdymo procese, kaip ir Lietuvos vaikams. Sudarėme sąlygas Ukrainos mokytojams dirbti Lietuvos mokyklose.“, – sakė ministrė M. Navickienė.

Pasak ministrės M. Navickienės, Lietuva užtikrina, kad vaikams, atvykstantiems į Lietuvą iš Ukrainos be tėvų globos, nedelsiant būtų paskirtas asmuo, kuris jiems atstovautų ir rūpintųsi. Kartu užtikrinama, kad vaikai nebūtų atskirti nuo juos lydinčio asmens. Lietuvoje nėra jokių įvaikinimo procedūrų ar nuolatinės globos vaikams iš Ukrainos, o iškilę klausimai dėl Lietuvoje esančių vaikų nuolat derinami su Ukraina.

Ministrė pasidžiaugė, kad prie pagalbos teikimo Ukrainos vaikams aktyviai prisideda ir visuomeninės organizacijos bei Lietuvos žmonės. Šalies nevyriausybinės organizacijos suteikė emocinę ir psichosocialinę pagalbą beveik 18 tūkst. Ukrainos vaikų.

Ministrė M. Navickienė taip pat pabrėžė, kad turime ir toliau išlaikyti ES valstybių narių paramą ir dėmesį Ukrainai bei kalbėti apie ateitį ir reikiamas reformas, užtikrinant, jog vaikai grįš į saugią ir pritaikytą jų poreikiams aplinką, kai karas pasibaigs.

Ministrės M. Navickienės teigimu, Lietuva ir toliau padės Ukrainai dalindamasi savo patirtimi vaikų gerovės srityje. Tai apima vaiko teisių apsaugą, smurto prevenciją, institucinės sistemos pertvarką ir paslaugas vaikams bei šeimoms.

SADM info. 

- Zarasų r. sav. – rasta 1 kiro gaišena.
- Zarasų r. sav. – 10 rudagalvių kirų gaišenos, rastos saloje ir vandenyje.
- Jonavos r. sav.  – 2 kirų gaišenos, rastos Bartonių karjere (praeitą savaitę, šioje vietoje, tik kitoje pakrantėje, 8 kirų gaišenoms buvo nustatytas PG).
- Visagino r. sav.  –  1 kiro gaišena, rasta Visagino ežero pakrantėje.

VMVT specialistai LPPG virusu užkrėstas vietas pažymėjo informaciniais ženklais. Židinių vietose kuriuose nerekomenduojamas žmonių lankymasis, laukinių paukščių lesinimas. Taip pat informuotos vietos savivaldybės.

Šiuo metu vykstančios laukinių paukščių migracijos laikotarpiu labai svarbu užkirsti kelią šios pavojingos ligos plitimui, todėl specialistai dar kartą primena pagrindines apsaugos priemones:

- Nesilankyti vietose pažymėtose "LPPG užkrėsta vieta", nelesinti laukinių paukščių, vengti kontakto su laukiniais paukščiais. 

- Jei kontaktą su laukiniais paukščiais vis dėlto turėjote laikykitės griežtos asmens higienos, jokiu būdu nesilankykite naminių paukščių vietose su galimai virusu užteršta avalyne ir rūbais.

- Esant galimybei rekomenduojama ir apdengti naminių paukščių laikymo ar buvimo vietą, eliminuoti bet kokią kontakto su laukiniais paukščiais galimybę.

- Laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose.

- Nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti.

- Paukščių gripą galite parnešti ir įsigiję jau sergančių naminių paukščių iš neregistruoto augintojo ar prekybininko. Pirkite naminius paukščius tik iš legalių pardavėjų.

- Medžiotojams rekomenduojama elgtis atsargiai apdorojant paukščius, laikytis biologinio saugumo priemonių, išsivalyti ir dezinfekuoti naudotą inventorių.

VMVT ir toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną. Visos paukščių gaišenos tiriamos PG atžvilgiu.

VMVT info. 

Pradėjo nuo plaukimo

Sportas Letos gyvenime atsirado dar vaikystėje. 

„Būdama dešimties metų lankiau plaukimo treniruotes, dalyvaudavau plaukimo varžybose ir man puikiai sekėsi. 
16 metų pradėjau lankyti sporto klubą. Tada žavėjausi kultūrizmu, bet treneris, pas kurį tuomet sportavau, sakė, kad mano sudėjimas netinka šiam sportui ir varžyboms ruoštis neverta. 

Sulaukusi pilnametystės, nusprendžiau išbandyti jėgos trikovės varžybas. Šiame sporte tai pat puikiai sekėsi, pavyko iškovoti ir absoliučios nugalėtojos titulą Lietuvoje. 

Įsitraukusi į jėgos sportą užsiauginau dar didesnį raumenyną. Vėliau, būdama 24-erių, kreipiausi į kultūrizmo srities specialistą Saulių Misevičių ir jis matė manyje perspektyvą, tad pradėjau ruoštis pirmosioms varžyboms“, –pasakojo mergina, pridurdama, kad dabar rungiasi „Toned figūra“ kategorijoje, kur vertinamos kūno proporcijos, raumens išdirbtumas nepamirštant moteriškos elegancijos ir estetikos.

Antrasis sezonas 

Šis varžybų sezonas Letai – antrasis. Pirmajame sezone jai pavyko pelnyti ne vieną laimėjimą, tačiau šiais metais pasiekti rezultatai dar iškalbingesni – kaip sako ji pati,  pasiekta kur kas geresnė sportinė forma. 

„Latvijoje, NAC federacijos organizuojamose varžybose, man pavyko laimėti pirmą vietą savo kategorijoje. Lietuvoje, NAC varžybose, taip pat laimėjau pirmą vietą bei buvau pripažinta absoliučia nugalėtoja. Čempione ir absoliučia nugalėtoja esu pripažinta ir Lietuvoje vykusiose varžybose, kurias organizavo NABBA federacija.

Lyginant su praėjusiu sezonu, šiais metais man pavyko pasiekti akivaizdžiai geresnę formą. Pasiruošimui skyriau daugiau laiko, o  pagalbos kreipiausi  į trenerį Paulių Jasiukaitį. Jis – vienas iš tituluočiausių kultūrizmo sportininkų Lietuvoje. Be abejonės, jo turimos  žinios ir patirčių bagažas stipriai prisidėjo prie mano esamo rezultato“, – teigė L. Dagilytė. 

Aiškus planas

Paklausta apie tai, kaip vyksta pasiruošimas varžyboms, mergina pasakoja apie aiškiai sustyguotą treniruočių bei mitybos planą. 

„Pasiruošimo laikotarpiu sportuoju 6-7 kartus per savaitę. Laikausi griežtai subalansuotos mitybos, valgau 5-6 kartus per dieną. 

Pasiruošimo laikotarpiu tenka atsisakyti visų pramogų, švenčių ir kelionių. Anksčiau propagavau vegetarizmą, tačiau mitybą teko keisti: dėl vegetarinės mitybos pradėjo drastiškai kristi raumens masė, ką pastebėjau nuolat atliekant kūno analizės testus.

Pats griežčiausias pasiruošimas vyko apie 6 mėnesius“, – pasakojo sportininkė.

 Scena baimių nekelia

Lipdama į varžybų sceną L. Dagilytė jaučiasi rami.

„Žinau, kad padariau viską, ką galėjau geriausio, o patį rezultatą palieku vertinti teisėjams. Scenoje jaučiuosi laisvai ir užtikrintai. Mėgaujuosi scenine aplinka, esama emocija. 

Kalbant apie jausmus, kuriuos patyriu laimėjus, tuomet jaučiuosi įvertinta ir motyvuota siekti vis aukštesnio rezultato. 

Šį sezoną varžybos vyksta kas savaitę, tad kas kartą norisi pasirodyti vis geriau. Dėl to visą džiaugsmą pasilieku laikotarpiui, kai užbaigsiu sezoną ir pradėsiu poilsio etapą“, – kalbėjo mergina. 

Apie kritikus

Ne paslaptis, kad treniruoti moterų kūnai vis dar sulaukia ne tik palaikančių replikų: esą raumenys – nemoteriškas dalykas. Paklausta apie tai, L. Dagilytė pasakoja, kad įžeisti bandantys kritikai jai emocijų nekelia. 

„Man patinka žmonės, kurie kažko siekia ir išsiskiria iš pilkos masės. Tokie nežarsto neadekvačių replikų ar nepagrįstų nuomonių, nes žino kaip sunku yra siekti savo svajonių bei su pagarbą palaiko mano idėjas, kaip ir aš jų.

 O tų, kurie bando įkasti ar kažkaip pašiepti, man tiesiog gaila. Todėl nenaudoju savo energijos siekdama jiems kažką įrodyti“, – kalbėjo sportininkė. 

Palaikymas ir motyvacija

Iš kur ji semiasi motyvacijos? 

„Mane motyvuoja pats iššūkis bei idėja, kiek daug gali žmogaus kūnas, suvokimas, kad mes patys esame kūrėjai ir nieko nėra neįmanomo. 

Taip pat artimų žmonių, trenerio, draugų bei bendraminčių palaikymas. Jį jaučiu visada... Dėl to labai džiaugiuosi, o kartu stengiuosi ir palaikyti kitus", – teigė pašnekovė.  

Laukia paskutinės varžybos 

Netrukus, birželio 10-ąją, L. Dagilytės  laukia paskutinės šio sezono varžybos.

„Italijoje vyks NABBA Pasaulio čempionatas. Kalbant apie mano lūkesčius jame, pagrindinis mano tikslas padaryti tai, ką galiu geriausio. Tiesiog džiaugiuosi, kad turiu galimybę atstovauti Lietuvai ir lipti į sceną su stipriausiomis šios sporto šakos atletėmis, o toliau jau liks tik mėgautis scena  bei gera emocija“, –  pokalbio pabaigoje sakė L. Dagilytė. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros įstaigoms turėtų rūpėti smurto artimoje aplinkoje prevencija?

U. Grigaitė: Smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitusi ir opi problema. Pasaulinė statistika rodo, kad bent 1 iš 3 moterų tai patiria bent kartą per savo gyvenimą, o moterys su negalia – dar dažniau. Viena pavojingiausių vietų moterims yra jų pačių namai. Moterims, gyvenančioms socialinės globos įstaigose, šios institucijos tampa artimąja aplinka („namais“), todėl ir su smurtu artimoje aplinkoje ar jo prevencija susiję aspektai yra aktualūs šių paslaugų teikėjams (-oms).

Dauguma žmonių visuomenėje smurtą artimoje aplinkoje atpažįsta kaip socialinę, žmogaus teisių ar lyčių nelygybės problemą, bet reikia nepamiršti, kad kartu tai yra ir milžiniška visuomenės sveikatos bei psichikos sveikatos problema. Moterys, nukentėjusios nuo tokio smurto, yra kelis kartus didesnėje rizikoje patirti ne tik fizinės, bet ir psichikos sveikatos sutrikimus. Taigi, šios žinios socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros specialistams (-ėms) yra itin reikalingos norint tinkamai ir efektyviai suteikti reikiamas paslaugas.

Kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kitais partneriais įgyvendindamos bendrą projektą, ištyrėte socialinės globos įstaigų bei stacionarių psichikos sveikatos priežiūros institucijų patvirtintas tvarkas. Teigiate, kad jose nėra informacijos apie negalios ir lyties sankirtas smurto kontekste. Kodėl ši sankrita svarbi?

U. Grigaitė: Ir negalia, ir lytis yra nuolat besivystančios sąvokos, susijusios su visuomenės raida, istoriniu kontekstu, išankstinėmis žmonių nuostatomis ir struktūrine diskriminacija. Negalios ir lyties sąveika gali prisidėti prie didesnio asmens pažeidžiamumo, lemti daugialypę diskriminaciją. Moterys su negalia, lyginant su moterimis be negalios, susiduria su didesne rizika patirti smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvoje vykdyto tyrimo duomenimis, 93 proc. apklaustų moterų su negalia, patyrusių smurtą, nurodė bent kartą per gyvenimą patyrusios psichologinį smurtą ir net 84 proc. – fizinį. Trečdalis respondenčių nurodė, kad pagalbos niekur nesikreipė. Visuomenėje vis dar vyrauja stigma,

daug neigiamų nuostatų ne tik apie žmones su psichikos sveikatos sutrikimais ar psichosocialine negalia, bet ir apie moteris. Šie stereotipai vienas kitą papildo ir sustiprina.

Kiek dėmesio apžvelgtose tvarkose skiriama smurto dėl lyties prevencijai / pagalbos nukentėjusioms teikimui? Ar toks mechanizmas pakankamas?

G. Klidziūtė: Kaip ir nacionaliniu, taip ir praktiniu lygmeniu matome, kad smurtui dėl lyties nėra skiriama pakankamai dėmesio. Socialiniame ir psichikos sveikatos sektoriuose situacija yra panaši. Nors socialinės globos įstaigose egzistuoja nemažai mechanizmų, kuriuose išskiriama smurto prevencija, aprašoma reakciją į jį, taikomais veiksmais ir pagalbos būdais neatsižvelgiama į faktą, kad moterys neproporcingai dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje. Teikiant psichikos sveikatos paslaugas dažniausiai remiamasi nacionaliniais teisės aktais, vidinėse tvarkose smurtas atspindimas tik pirminiame lygmenyje. Pavyzdžiui, vidaus tvarkos taisyklėse nurodant, kad visi pacientai (-ės) turi teisę nepatirti smurto. Tai reiškia, kad planuojant prevenciją ar teikiant paslaugas nukentėjus nuo smurto, gali būti neatsižvelgiama į lyties aspektą, dar komplikuočiau gali būti teikiamos paslaugas moterims su negalia. Nuo liepos 1 d. įsigalios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai. Jais pripažįstama, kad moterys daug dažniau nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. Tai gali būti tinkama pradžia egzistuojančių praktinių mechanizmų tobulinimui įtraukiant lyties aspektą.

Ataskaitoje, šalia smurto artimoje aplinkoje bei smurto dėl lyties, minite ir institucinį smurtą. Kokia yra pastarojo požymiai? Kokių pasekmių toks smurtas gali turėti?

U. Grigaitė: Instituciniu smurtu laikomas žeminantis, nepagarbus, atsainus valstybės institucijų darbuotojų elgesys, kylantis iš neigiamų nuostatų apie negalią ar apie labiau pažeidžiamą žmonių su negalia padėtį. Tai ypač aktualu tokiose valstybinėse institucijose kaip socialinės globos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai. Gyventojų kasdienės rutinos, saugumo jausmas ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo darbuotojų elgesio ir kompetencijos. Darbuotojų smurtas prieš gyventojus gali turėti įvairialypes neigiamas pasekmes paslaugų gavėjų gyvenimui, saugumui, sveikatai ir gerovei.

Ar minėtose įstaigose skiriama pakankamai dėmesio institucinio smurto prevencijai?

G. Klidziūtė: Institucinio smurto prevencijos apybraižas galime rasti vidaus tvarkos taisyklėse. Jose visuomet nurodama, kad smurtas netoleruojamas nei prieš paslaugų gavėjus (-as), nei prieš darbuotojus (-as). Visgi konkrečių priemonių, mechanizmų, kurie padėtų užtikrinti aplinką be institucinio smurto, trūksta. Šį trūkumą įvardija ir patys specialistai (-ės), drauge paminėdami (-os), kad sėkmingai tokio smurto prevencijai svarbu ne tik organizacijos viduje veikiantys mechanizmai, bet ir pačių darbuotojų įgūdžiai ir žinios, specialistų (-čių) psichologinio atsparumo stiprinimas dirbant su sudėtingomis situacijomis.

Kiek dėmesio įstaigos skiria seksualinio, ekonominio ir psichologinio smurto prevencijai bei reagavimo mechanizmo kūrimui?

G. Klidziūtė: Nagrinėdamos tvarkas ir kalbėdamos su specialistais (-ėmis) pastebėjome, kad įstaigoms rūpi smurto tema, ji laikoma svarbia, bet kartais pritrūksta žinių, kaip kurti saugią aplinką, tinkamai reaguoti į smurto apraiškas. Vienas esminių trūkumų planuojant prevenciją ir reagavimą yra tai, jog į smurto apibrėžimą žiūrima pakankamai bendrai – nėra vertinama skirtingų smurto formų raiška ir poveikis. Smurtas yra labai kompleksinis ir daugialypis reiškinys, atsirandantis dėl skirtingų priežasčių, nuo kurių praktikoje priklauso ir skirtingos prevencijos priemonės, atpažinimas, reakcija bei pagalba. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – socialinės globos įstaigos dažnai turi pasitvirtinę tvarkos aprašus, kaip bendrai reaguoti į smurtą, taip pat – ir finansinio išnaudojimo prevencijos tvarkas, apimančias ekonominio ir iš dalies institucinio smurto prevenciją.

Kaip gydytojai (-os) ir socialiniai darbuotojai (-os) gali identifikuoti, kad asmuo patiria smurtą?

U. Grigaitė: Smurto (fizinio, psichologinio, ekonominio ar seksualinio), patiriamo artimoje aplinkoje, požymiai gali būti labai skirtingi, subtilūs ir nebūtinai akivaizdūs. Žinoma, fizinį smurtą atpažinti gali padėti fiziniai ženklai: mėlynės, sužalojimai, nudegimai, įkandimo žymės ir pan. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jeigu sužalojimai neatitinka pateikto paaiškinimo apie jų kilmę.

Ar prieš moterį smurtaujama psichologiškai, pavyzdžiui, galima pastebėti, kai ji (ypač prie savo partnerio ar globėjo) gūžiasi, nudelbia akis į žemę, nuolankiai elgiasi, turi žemą savivertę, patiria emocinį išsekimą, nerimą, depresiją, miego ar mitybos bei psichosomatinius sutrikimus ar kt. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jeigu jos partneris ar globėjas vizitų metu visuomet reikalauja dalyvauti kartu, užtildo moterį, dominuoja ar tiesiog kalba už ją. Pastebėjus tokius ir panašius požymius, labai svarbu apie tai moters klausti jautriai ir tik akis į akį, ne partnerio, globėjo ar kitų asmenų akivaizdoje.

Smurtas turi ilgalaikį poveikį. Ar institucijų darbuotojai (-os) yra pasiruošę (-usios) dirbti su moterimis, smurtą patyrusiomis praeityje ir dėl jo vis dar jaučiančiomis pasekmes?

U Grigaitė: Neretai nuo artimoje aplinkoje patirto smurto fakto, iki tol, kol moteris pagaliau gali apie tai prabilti ir ieškoti pagalbos, praeina daug mėnesių ir net metų, o pasekmės išlieka ir dešimtmečius. Taigi, specialistams (-ėms) būtinai reikia reguliariai kelti savo kompetenciją bei didinti žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Kalbu ne tik apie tai, kaip tinkamai atsižvelgti į paslaugų gavėjų poreikius, bet ir užtikrinti smurto prevenciją. Šiuo metu, deja, to trūksta. Psichikos sveikatos priežiūros specialistai (-ės) neretai smurtą laiko išskirtinai socialine problema – savo vaidmens prevencijoje ar teikiant pagalbą jie nemato. Ne visuomet pavyksta ir atpažinti, kad traumuojančios smurtinės patirtys galėjo paveikti paslaugų gavėjų psichikos sveikatą.

G. Klidziūtė: Šiuo atveju, tiek moteriai, patyrusiai smurtą, tiek specialistams (-ėms) svarbus paprastumas ir aiškumas – o kas toliau. Algoritmo, kaip reaguoti į smurtą, sukūrimas įstaigose galėtų labai palengvinti pagalbos gavimo kelią bei įgalintų specialistus (-es) drąsiau teikti pagalbą.

Ko reikėtų, kad smurto prevencijos ir pagalbos nukentėjusiems (-oms) mechanizmas institucijose veiktų kokybiškai?

U. Grigaitė: Paslaugų teikėjams (-oms) – specializuotų žinių ir įgūdžių, pagarbos, įsiklausymo, individualaus požiūrio į kiekvieną nuo smurto nukentėjusį asmenį ir jų situaciją, individualaus poreikių įvertinimo ir atliepimo. Įstaigoms – tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sistemingo ir nuoseklaus skirtingų specialistų darbo kartu, aiškiai apibrėžtų vieningų ir kokybiškų atsako į smurtą bei smurto prevencijos algoritmų.

G. Klidziūtė: Smurto problemos kompleksiškumo įvertinimas yra vienas iš esminių veiksnių, galinčių pagerinti esamą padėtį. Visuose mechanizmuose reikėtų pripažinti, kad moterys smurtą artimoje aplinkoje patiria neproporcingai dažniau, o moterys su negalia susiduria su dar didesne rizika nuo jo nukentėti. Turime investuoti į specialistų (-čių) žinių ir įgūdžių stiprinimą, sudaryti sąlygas skirtingų sektorių bendradarbiavimui. Be to, kalbėdami apie smurtą artimoje aplinkoje turėtume nuolat akcentuoti ir lyčių lygybės aspektą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog prasidėjus vasaros ir poilsio sezonui, vaikų saugumo tema neturėtų būti pamiršta, nes įvairių formų smurtą vaikai patiria ir atostogų metu.

„Kol vaikai eina į mokyklas, darželius, lanko įvairius užsiėmimus, dažnai aplinkiniams būna lengviau pastebėti galimus pavojaus ženklus, kurie signalizuotų apie prastą vaiko savijautą ar patiriamą smurtą, tačiau atostogų metu, pastabumo ir atidumo vaikui ir jo saugumui gali pritrūkti. Vaiko teisių gynėjai neturi nedarbo dienų nuo situacijų, kai vaikui reikia pagalbos – reaguojame kasdien ir visą parą į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių – tad ir visuomenę kviečiame būti atidesne šalia gyvenančiam, kasdien matomam, ar atvykstančiam atostogų vaikui“, – primena I. Skuodienė.

Tarnybos vadovė sako, jog siekiant atkreipti visuomenės dėmesį, paskatinti žmones nebūti abejingiems ir padėti smurtą patiriantiems vaikams, buvo sukurta socialinė kampanija „Vaiko rytojaus nepalik rytojui“. Šia kampanija primenama, kad padėti vaikui galime kiekvienas, o jeigu nežinome, kaip tą pagalbą suteikti, visuomet yra profesionalų, su kuriais galima pasitarti, išsakyti savo abejones, informuoti apie pagalbos poreikį.

Šios socialinės kampanijos tęstinumą galima pamatyti ant kelių didžiųjų Lietuvos miestų autobusų, kurie išriedėjo į gatves papuošti prieš kelis mėnesius pradėjusios veikti Vaiko teisių linijos logotipu ir nemokamu telefono numeriu 8 800 10 800, primenančiu, jog vaiko teisių gynėjams galima skambinti pastebėjus bent menkiausią įtarimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ar prieš vaiką naudojamo smurto.

„Ant autobusų matomas ryškus ir skatinantis susimąstyti užrašas – „Vaiko rytojaus nepalik rytojui“ bei šalia nurodytas telefono numeris – turėtų atkreipti vykstančių viešuoju transportu, stovinčių automobilių spūstyse ar tiesiog pro šalį keliaujančių žmonių dėmesį, jog atsitiktinai pastebėta situacija, ar gerai žinomas įvykis, kai vaikui reikalinga pagalba, kartais gali būti išspręsta vos vienu telefono skambučiu“, – sako I. Skuodienė.

Šiek tiek daugiau nei pusmetį veikianti Vaiko teisių linija jau sulaukė beveik 3 tūkst. skambučių, elektroninių laiškų ir paklausimų bendraujant tiesioginių pokalbių langelyje. Vaiko teisių gynėjais pasitiki ir pasitarti svarbiais klausimais nori ne tik tėvai, seneliai, mokytojai ar socialiniai darbuotojai, bet ir patys skambinantys vaikai.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

VVTAT info. 

Kai prasidėjo 2014 metų įvykiai Ukrainoje, supratome, kad reikės ruoštis. Taip tarp draugų susidarė branduolys žmonių, kurie vieną dieną davė priesaiką ginti, aukoti savo gyvybę vardan Lietuvos. Visi mes pradžioje tapome šauliais. Kas tie mes? Mes – tai reklamos, kūrybos, žiniasklaidos žmonės, turime savo rate ir šoferį – Benediktą Vanagą. Susitikome visi Lietuvos šaulių sąjungoje, į kurią su dar trimis broliais atėjau iš Lietuvos skautijos. Aš vienintelis iš teatro, nors dabar 801-joje KASP NOKo (Krašto apsaugos savanorių nekinetinių operacijų) kuopoje jau sutikau vieną kolegą, o Šaulių sąjungoje teatro žmonių tikrai yra daugiau.

Iš kur gimė poreikis mokytis ginti Tėvynę? Iš šeimos ar iš vidinio supratimo?

Taip, šeimoje būta svarbių momentų. Močiutė pasakojo prieš miegą istorijas apie partizanus... Tuos pasakojimus girdėjau, kai dar buvo sovietiniai laikai, po to buvo Atgimimas. Bet didžiausią įtaką man padarė skautai. Šūkis „Dievui, Tėvynei, artimui“ labai aiškiai suformavo vertybes. Čia sutikau draugus – tris brolius skautus, kurių dėka vėliau tapau šauliu, dar vėliau – visi kartu tapome kariais, tarnaujančiais KASPe. Būtent skautams esu dėkingas už tai, kad suformavo mane, už žinojimą, jog pasaulį po savęs reikės palikti truputį gražesnį nei jį radau. Kad, broli, yra laikas, kai tau duoda, bet ateis laikas, kai duoti reikės tau. Skautų savanorystė yra paremta dalijimusi – yra laikas, kai tau duoda broliai ir sesės, bet ateina laikas, kai tampi vyresniu ir tuomet turi gražinti. Be šito „gauti ir duoti“ mūsų gyvenimuose niekas nevyksta. Tai amžini mainai.

Kai atėjau į Lietuvos šaulių sąjungą, supratau dar vieną dalyką. Žiūriu per pratybas į tuos 300 šaulių, į tuos nuostabius 300 brolių ir seserų, ir matau, kad jie visi turi, ką prarasti – šeimą, verslą, karjerą, pripažinimą... Visa tai ir sudaro žodį Tėvynė. Visa mūsų istorija rodo, kad ne duoną ir ne bites mums reikia mokytis auginti, o imti šautuvą ir mokytis šaudyti. Mums reikia mokytis ginti. Nori taikos – ruoškis karui.

Su tais bendraminčiais aš ir keliauju tuo ruošimosi keliu. Po kiekvienų pratybų palinkime vienas kitam: „Broliai, tikėkimės, kad mums to niekada neprireiks“.

Paminėjote mainų sistemą gyvenime – kad gautum, turi duoti. Aktorystė ir režisūra – ką ji duoda KASP? Kaip įdarbinate teatro, aktorystės žinias, tarnaudamas kariuomenėje?

Principai visur yra vienodi. Jeigu mes, aktoriai, norime sukurti gerą spektaklį, turime daug repetuoti. Jeigu norime padaryti kariuomenę stiprią, reikia daug drilinti. Sportininkams – treniruotis. Viskam reikia ruoštis. Tą labai puikiai suprantu. Taip pat žinau, kad karys turi ne tik mokėti kariauti ginklu, bet ir mokėti kariauti žodžiu, turi įkvėpti kitus – čia tikrai praverčia aktorystės žinios. Juk vado įsakymo skelbimas yra tobulas monologas, kurį sakai savo kariams. Tik teatre – vaidini ir įsivaizduoji, o čia – žiūri kariams į akis. Dalinuosi oratorystės, viešojo kalbėjimo žiniomis. Yra civilių ir karių bendradarbiavimo kuopa – mokau, kaip bendrauti, kaip nusiteikti, kaip tam ruoštis, juk tai irgi tam tikras nusiteikimas vaidmeniui.

Kita vertus, kariuomenėje yra labai daug čia ir dabar buvimo. Tas čia ir dabar – tai taip pat vienas iš pagrindinių scenos principų. Jeigu pratybų metu budėdamas poste kur nors mintimis nuklysi, žiūrėk – jau priešas prie tavęs stovi. Visąlaik turi būti budrus. Lygiai taip pat turi būti budrus ir scenoje. Jeigu užmigsi, pražiopsosi eilutę, po tavęs replikos nepasakys tavo kolega, iširs spektaklio ritmas. Dėsniai teatre ir kariuomenėje yra labai, labai panašūs.

O kokias patirtis iš kariuomenės atsinešate į teatrą, atliekant vaidmenis ar režisuojant spektaklį?

Patirtys kariuomenėje duoda labai daug naudos. Ir aktorius, ir karys turi turėti puikiai paruoštą kūną. Be to, aš atpažįstu labai daug scenos judesio kariuomenėje – pavyzdžiui, granatos mėtymas, šliaužimas. Yra tokia meno rūšis buto – tai šokis, gimęs po atominės bombos sprogimo Hirošimoje. Jo esmė – arba labai labai lėtas arba labai labai intensyvus judesys. Atominė bomba – kraštutinis išgyvenimas, todėl ir scenoje siekiama kraštutinių judesių. Pavyzdžiui, žiūrovas nemato kaip šokėjas eina iš vienos scenos vietos į kitą, nematai, kaip tas žmogus juda, bet performanso pabaigoje šokėjęs būna į tą kitą tašką nuėjęs. Taigi čia kaip snaiperio sėlinimas – stovi pievoje, žiūri į jį, o snaiperis prieina prie tavęs nemačiomis. Taigi čia tas pats!

Teatras, šeima, vaikai, tarnyba KASP – kaip šios sritys dera jūsų gyvenime?

Svarbu mokėti planuoti laiką – yra momentų, kai statai spektaklį, yra momentų, kai eini į pratybas. Bandau padalinti save pagal tai, kas tuo metu yra svarbiausia. Esu savanorių pajėgose, todėl dažniausiai treniruojamės savaitgaliais. Kartais būna, kad išeinu statyti spektaklio ir neturiu laiko pratyboms, nesu pats pavyzdingiausias, stropiausias karys savanoris (linkėjimai mano kuopos vadui, jeigu skaitys). Tačiau galimybė tarnauti ir dirbti savo darbą – yra didelės vertės. Jaučiu, kad galiu ne tik gauti iš kariuomenės, bet ir duoti tai, ką žinau.

Žinios ir įgūdžių, kuriuos įgijote KASP. Ar klausinėja jūsų draugai, kolegos, ko išmokote Savanorių pajėgose, pratybose? Ką jiems pasakojate?

Tai taip! Prisimenu savo pirmąsias pratybas – tikrai prastai pasirodžiau „Rembo“ filmų prisižiūrėjęs – mane labai greitai nušaudavo. Kol supratau, kol perkandau tam tikrus dėsnius. Pavyzdžiui, kad negali „užvirti“, nes jeigu „užvirsi“ – eisi kaip drugelis į liepsną. Protas visada turi išlikti budrus. To tai tikrai išmoksti. Išmokau, kaip veikia ginklas. Jeigu ateis diena „X“, trauksim ginklus. Žinosim, kaip saugiklis nusileidžia, kaip ginklas iššauna, kaip nusitaikyti. Dabar aš jaučiuosi tikrai ramiau.

Ką pasakytumėt žmogui, kuris dar abejoja ar verta, ar reikia tokių žinių? Kodėl turėtume apsvarstyti galimybę atlikti tarnybą, įsijungti į savanorių pajėgas ar tapti šauliu?

Pirma, pasiskaitykite istorijos knygas! Argi jūs nematote, šalia ko mes gyvename? Jie visada ėjo, eina ir eis. Nežinau geresnės motyvacijos. Skaitykite knygas, darkart perskaitykite istorijos vadovėlius.

Antra, atsakykite į klausimą, ką darysite, jeigu Lietuvoje kažkas atsitiks? Visos sienos užsidarys. Ir ką veiksite? Kolaboruosite? Tada, kaip sako Šaulių sąjungos vadas, mes karą laimėsime ir ateisime pasiaiškinti.

Rimtai, pagalvokite apie dieną „X“ ir atsakykite sau į klausimą, ką veiksiu aš? Nebūtinai reikia imti ginklą į rankas ir šaudyti, galbūt jūs – puikus žmogus, kuris dirba resursų, logistikos grandinėje? Dėl mūsų visų saugumo, kad jūsų nenušautų ar pats savęs neperšautumėte, ateikite pasimokyti, kaip tą daryti.

KAM info. 

 BIRŽELIO 2 D.

10.00 val. Sveikatinimo mankštos kartu su tėvais M. K. Čiurlionio muzikinės poemos „Jūra“ motyvais /Jonavos kultūros centras/

10.00 val. Renginys vaikams „Vasara su knyga“ /Rimkų biblioteka/

15.00 val. „Popkorn“ kino popietė vaikams /Rimkų biblioteka/

17.00 val. Dviračių žygis, pasaulinei dviračių dienai paminėti /Joninių slėnis/

18.00 val. Vasaros atidarymas. Koncertuoja „Lietuvos balso“ dalyvė Rugilė Stankevičiūtė /RMK kavinės terasoje

 BIRŽELIO 3 D.

14.00 val. Vasaros atidarymo šventė/Ramybės skveras/

15.00 val. „Popkorn kino popietė vaikams“/ Rimkų biblioteka/

 BIRŽELIO 4 D.

Einame sveikinti Tėčių!

Šioje programoje dalyvauja penkios Jonavos rajono mokyklos: Senamiesčio gimnazija, Jeronimo Ralio gimnazija, Justino Vareikio ir Raimundo Samulevičiaus progimnazijos bei „Neries“ pagrindinė mokykla.

Dvidešimt dviejų Lietuvos savivaldybių, dalyvaujančių TŪM programos I sraute, švietimo pažangos planai jau patvirtinti. Netrukus bus pasirašytos jungtinės veiklos sutartys. Programos įgyvendinimui savivaldybei bus skirtos 2,5 mln. eurų investicijos.

Siekiant savivaldybės bendruomenės nariams dar kartą pristatyti TŪM programą ir informuoti apie mūsų savivaldybės švietimo pažangos plane suplanuotus darbus bei laukiamus rezultatus, gegužės 30 d. savivaldybėje įvyko renginys, kuriame ir aptartos rajono švietimo problemos, numatytos TŪM veiklos ir lūkesčiai.

Renginio dalyvius pasveikino savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė.

Svarbiausius TŪM programos aspektus apžvelgė atvykusios viešnios, TŪM programos koordinatorės, o savivaldybės atstovai pristatė bendrą pranešimą: Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė kalbėjo apie rajono švietimo problematiką, dalyvavimo TŪM programoje tikslus, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Deikienė pristatė siektinus rodiklius, mokyklų partnerius įgyvendinant suplanuotus darbus.

Veiklas pagal keturias TŪM sritis pristatė Jeronimo Ralio gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė (kalbėjo apie lyderystę veikiant), Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus (apie planuojamas kultūrines veiklas), Justino Vareikio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Skamaročienė (apie STEAM veiklas), „Neries“ pagrindinės mokyklos direktorė Gražina Gečienė (pristatė įtraukiojo ugdymo veiklas ir infrastruktūros atnaujinimą).

Už iniciatyvas ir bendradarbiavimą rengiant savivaldybės švietimo pažangos planą Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė įteikė simbolines padėkos dovanėles TŪM mokyklų vadovams bei Pažangos plano rengimo komandoje dirbusiems asmenims.

TŪM programa numato pokyčius ne tik programoje dalyvaujančių, bet visų rajono ugdymo įstaigų moksleiviams ir pedagogams – išvykos, dalinimasis patirtimi, edukacijos, mokymai. Vienas kertinių TŪM programos principų – tinklaveika, bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais.

TŪM programos investicijas gavusios penkios mūsų savivaldybės mokyklos su kitomis savivaldybės mokyklomis dalinsis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, mokymosi priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra.

Jonavos r. savivaldybės info.

A. Reipos nuotr.

Vizito metu EDPK lankysis „Achemos“ gamyklos teritorijoje, susitiks su bendrovės vadovais, su kuriais aptars chemijos pramonės patiriamus sunkumus ir iššūkius, bendrovės pasiekimus aplinkosaugos srityje, jos investicinius projektus bei transformaciją siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslus. „Achema“ gamybos pertvarkai į žaliąją chemiją per 10–15 metų planuoja skirti maždaug 2 mlrd. eurų.

Išvažiuojamojo posėdžio metu EDPK apsilankys ir „Ignitis gamybos“ valdomoje Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE), kuri šiandien balansuoja elektros gamybos ir suvartojimo skirtumą šalyje, taip pat teikia avarijų energetikos sistemoje prevencijos bei jų likvidavimo būtinąsias paslaugas. Skatindama atsinaujinančios energijos gamybą, Kruonio HAE pradėjo eksploatuoti didžiausią Lietuvoje saulės energijos panaudojimo sistemą, kuri ne tik tausoja aplinką, bet ir leidžia sutaupyti. Alternatyviais energijos šaltiniais šildomas vanduo šiltuoju metų laiku visiškai patenkina elektrinės ūkinėms reikmės naudojamo karšto vandens poreikius.

Archyvo nuotr.

Anot Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėjos Birutės Macijauskienės, ši problema mažiau matoma dėl įvairių priežasčių. Šiuolaikinės prekybos žmonėmis aukomis gali tapti bet kurios šalies gyventojas, o jos taikiniai nėra tik viena, lengvai identifikuojama asmenų grupė. Žmogaus pavergimui ne visada naudojama grubi ir taip pat lengvai identifikuojama jėga, o subtilesni būdai, sudarantys regimybę, kad pats asmuo sutiko su vergovės sąlygomis. Tipiškas pavyzdys yra žmogaus pavergimas už skolas.

Prekybos žmonėmis esmę atskleidžia trys pagrindiniai požymiai: neteisėti veiksmai (aukos pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir kt.); asmens valią palenkiantys būdai (fizinis ir psichologinis smurtas, įvairūs grasinimai, apgaulė, pasinaudojimas asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.) ir išnaudojimo tikslas (priverstiniam darbui ar paslaugoms, elgetavimui, įvairioms seksualinio išnaudojimo formoms, nuskalstamoms veikoms daryti ir kt.).

Atsižvelgiant į didelį atvykstančių ir įdarbinamų užsieniečių skaičių bei besitęsiantį karą Ukrainoje, Valstybinė darbo inspekcija (VDI), stiprindama pajėgas nustatant priverstinį darbą, tęsia projektą, kuriuo siekiama skirti daugiau dėmesio priverstinio darbo atvejams nustatyti ir kelti darbo inspektorių kompetenciją prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo srityje. VDI įsteigtos dvi specializuotos kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui srityje grupės. Kaip akcentuoja skyriaus vedėja B. Macijauskienė, abiejų grupių pagrindinis uždavinys – analizuoti nustatytus galimus priverstinio darbo atvejus, kaupti ir sisteminti informaciją apie juos, rinkti įrodymus ir perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai.

VDI kartu su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aktyviai vykdo bendrus veiksmus dėl prekybos žmonėmis priverstinio darbo išnaudojimo tikslais prevencijos ir kontrolės. Bendros priemonės yra nukreiptos į siekį skatinti ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis ir nelegalaus darbo kontrolės srityje. Be to, vykdydama prevenciją ir dalijimąsi informacija, VDI aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios suteikia reikiamą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms.

VDI ragina darbuotojus ir gyventojus pranešti apie galimus priverstinio darbo atvejus tel. (8 5) 213 9772  (reikia spausti 2, t. y. pasirinkti liniją, kur pranešama apie nelegalų darbą) arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms – Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis. Ši organizacija vienija pagrindines šalies nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir (arba) aukas. Linijos numeris + 370 616 91 119.

VDI info.

Vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ ugdytinis Domantas Paulauskas užėmė I-ąją vietą (paruošė mokytoja Dijana Borisovienė) piešinių konkurse „Lietuvos vaikų balsas“.

“Lietuvos vaikų balso” konferencijos idėja gimė prieš septynerius metus. Vaikai kviečiami dalyvauti pranešimų, piešinių ar vaizdo klipų konkursuose. Šių metų konferencijos tema „Jeigu turėčiau stebuklų lazdelę …“.
Konkurso ir konferencijos tikslas – suteikti vaikui galimybę kūrybinėmis ir meninėmis priemonėmis išsakyti savo nuomonę jam rūpimais klausimais ir atkreipti suaugusiųjų dėmesį į vaikų nuomonę, kuri ne visada girdima ir išklausoma. Konkurso organizatorius – Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo institutas. Renginio globėja – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Domantas dalyvavo piešinių konkurse, užėmė I-ąją vietą ir buvo apdovanotas Mykolo Romerio universitete konferencijos metu. Džiaugiamės ir didžiuojamės savo mažomis žvaigždutėmis. Tegu jos šviečia vis ryškiau ir ryškiau.

Vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ 
ikimokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė

„Šiandien egzistuojantis reglamentavimas sukelia nemažai problemų, kai turime asmenis, turinčius pareigą dalyvauti tarybos, komitetų posėdžiuose. Tikrai ne vienas posėdis vyksta per mėnesį. Yra ir kita veikla, kuria užsiima tarybos nariai. Tai sukelia nepatogumų, atsiranda poreikis pranešti darbovietėms, kad jie tam tikras valandas ar dienas nedalyvaus savo tiesioginėje veikloje, kuri dažnai būna geriau apmokama negu tarybos nario veikla. Patiriama ir finansinių nuostolių. Yra poreikis reglamentuoti šitą situaciją taip, kad visa sistema būtų aiški, patogi, skaidri ir už darbą būtų atlyginama“, – pristatydamas projektą sakė vienas jo iniciatorių Seimo narys Audrius Petrošius.

Papildomai siūloma numatyti, kad opozicijos lyderiui, nuolatinių komitetų ir komisijų pirmininkams būtų mokamas 20 procentų didesnis savivaldybės tarybos nario atlyginimas, o nuolatinių komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojams – 10 procentų. Atlyginimas būtų mokamas ne už dirbtas valandas, o už visą veiklą (mėnesinis atlyginimas).

Teikiamu projektu numatoma, kad savivaldybių tarybų nariams Darbo kodekso nuostatos nebūtų taikomos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias atostogas, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą. Savivaldybės tarybos nariui galėtų būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės. Savivaldybės tarybos narys taip pat turėtų teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams.

Siūloma atsisakyti šiuo metu savivaldybių tarybų nariams skiriamų vadinamųjų „kanceliarinių išmokų“: išlaidų su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti.

Tačiau įstatyme lieka teisė savivaldybės tarybos nariui gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti (įstatymo 9 straipsnio 5 punktas).

Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, nuolatinių komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui.

Siekiant skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei, nustatytina pareiga informaciją apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus pateikti savivaldybių interneto svetainėse.

Numatoma, kad naujas reglamentavimas įsigaliotų po mėnesio – liepos 1 d.

Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-2803 po pateikimo pritarė 95, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Seimo posėdyje prie šio projekto numatoma grįžti birželio 6 d.

Seimo Spaudos biuro inf.

Visas „Sodros“ įmokas galima taip pat sumokėti banko pavedimu. Gyventojai, kurie įmokas moka savarankiškai, daugumą įmokų gali sumokėti vienu kodu – 444.

Šiuo kodu galima sumokėti visas socialinio draudimo įmokas (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD), nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių veiklų vykdo savarankiškai įmokas mokantys gyventojai.

,,Sodra" info. 

,,Sveiki, gal galite žmonėms paaiškinti, kurie nesupranta arba nežino, kad per tiltą, esantį per Nerį, eismas dviračiais ir paspirtukais viena puse tik turi vykti, o grįžimas - kita puse. Tam ir padaryta, kad galėtų prasilenkti 2 dviračiai skirtingose tilto pusėse, bet kiek tenka važiuoti, niekas nepaiso to, nors yra ženklai net sudėti, ačiū", - savo nuomonę išdėstė skaitytojas Karolis.

,,Gal galite atkreipti dviratininkų dėmesį, kad jiems per tiltą važiuoti takais negalima. Jie turi persivesti savo transporto priemones. Juk stovi ženklai",- savo prašymą redakcijai pateikė skaitytoja Milda.

Kaip matyti iš skaitytojų pranešimų, šie dviračių eismą tiltu supranta nevienodai: Milda mano, kad dviračiai ten išvis negali važiuoti, tuo tarpu Karolis įsitikinęs, kad dviračiai gali važiuoti ta puse, kur nėra ženklo.

Ant tilto stovi ženklas Nr. 309 "Dviračių eismas draudžiamas" draudžia važiuoti dviračiais. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 101 punktas numato, kad Draudžiamieji ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Remiantis šiuo į kelio ruožą, esantį už draudžiančio kelio ženklo  "Dviračių eismas draudžiamas" įvažiuoti dviračiu draudžiama. Vestis dviratį šiame kelio ruože KET nedraudžia.

Pagal tas pačias KET, ženklai visada ir yra statomi dešinėje kelio pusėje, o dviratis turi važiuoti ta pačia kelio puse kaip ir automobiliai - dešine. Jei būtų laikomasi šios taisyklės ir minėto ženklo, dviratininkai neturėtų išvis važiuoti tiltu - ženklas jiems būtų matomas visada. 

Visgi, remiantis skaitytojų patirtimi, panašu, kad taisyklės suprantamos nevienareikšmiai. Dėl to portalas jonavoszinios.lt kreipėsi į Saugaus eismo komisiją su prašymu išanalizuoti šią situaciją, paaiškinti, kaip turi vykti dviračių eismas šiuo tiltu ir prireikus, apsvarstyti galimą papildomų ženklų įrengimą.

SEK atsakymo dar teks palaukti - visi  klausimai svarstomi specialiuose posėdžiuose. Svarbu ir tai, kad šis tiltas priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, tad SEK gali tik įvertinti situaciją, o konkrečių veiksmų čia galėtų imtis tik pati LAKD. 

Vertinant kvietimo rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog beveik 30 proc. visų kvietimo paraiškų gauta iš trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus (61), Kauno (50) bei Klaipėdos (29). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (26), Tauragės rajono (23), Panevėžio (17), Mažeikių rajono (17), Alytaus (17), Palangos (16), Anykščių rajono (15) savivaldybės.

Remiantis pirminiais vertinimais, didžioji dalis šio kvietimo daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti B energinio naudingumo klasę, keletas daugiabučių – A energinio naudingumo klasę.

Dar viena svarbi šio kvietimo tendencija – alternatyvių energijos šaltinių diegimas planuojamuose atnaujinti daugiabučiuose. Iš beveik 500 gautų paraiškų daugiau kaip 280 daugiabučių numatyta diegti atsinaujinančios energijos priemones – saulės elektrines ar šilumos siurblius.

Minėti skaičiai išryškina keletą labai svarbių šio kvietimo aspektų. „Pirmiausia džiugina faktas, kad per pusmetį trukusį kvietimą sulaukta beveik 500 paraiškų. Palyginimui, priešpaskutinio daugiau nei metus trukusio kvietimo metu buvo gauta virš 700 paraiškų. Akivaizdu, jog šalies daugiabučių gyventojų noras atnaujinti savo daugiabutį ne tik neslūgsta, bet ir sparčiai auga“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Pasak V. Vrubliausko, kitas svarbus šio kvietimo aspektas – didelis gyventojų susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis. „Tai, jog net 60 proc. planuojamų atnaujinti daugiabučių numatytos alternatyvios energijos priemonės rodo, kad vis didesnė gyventojų dalis įvertina ne tik mažėjančias kainas už šildymą, bet ir svarų šių priemonių indėlį kovoje su klimato kaita“, – džiaugiasi APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius.

APVA jau šiandien pradeda vertinti paraiškas. Planuojama, jog iki š. m. liepos 14 d. visos paraiškos bus įvertintos ir sureitinguotos.

Primename, kad iki š. m. spalio 2 d. APVA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti pagal š. m. vasario 22 d. skelbtą kvietimą. Pagrindinė šio kvietimo sąlyga – atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

„Pastarieji Lietuvos kibernetinio saugumo metai buvo pažymėti įvairiais iššūkiais ir svarbiais darbais. Kaimynystėje vykstantis karas palietė ir Lietuvos kibernetinę erdvę. Lietuva patirtus kibernetinius išpuolius atlaikė ir išmoko vertingų pamokų, o šiandien skiriame savo kibernetinės erdvės apsaugai dar daugiau dėmesio nei kada nors anksčiau“, – sako krašto apsaugos viceministrė.

Viceministrė taip pat pabrėžė, kad Lietuva išlaiko aukštą budrumo lygį, nes pastebimų incidentų skaičius ir pobūdis nurodo, kad piktybiniai veikėjai tęsia veiklą kibernetinėje erdvėje įvairiomis priemonėmis.

Pirmąjį 2023 m. ketvirtį kibernetinių incidentų skaičius mažėja

NKSC direktoriaus duomenimis, per pirmąjį 2023 metų ketvirtį NKSC fiksavo 573 kibernetinius incidentus. Lyginant su pernai tuo pačiu periodu, incidentų sumažėjo 1,8 karto. Vidutinės kategorijos incidentų skaičius išliko panašus, kaip pernai – fiksuoti 7 šios kategorijos incidentai (2022 m. I-ąjį ketvirtį – 8), tačiau net 6 iš jų buvo susiję su duomenis šifruojančia ir išpirkos reikalaujančia programine įranga (angl. ransomware). Šio tipo incidentų skaičiaus augimas atspindi pasaulines tendencijas, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) šią grėsmę jau antrus metus iš eilės įvardija kaip didžiausią.

Kibernetinio saugumo mokymai ir pratybos išlieka svarbia NKSC veiklos kryptimi. „Vykdome bazinius kibernetinės higienos mokymus, kibernetinio saugumo mokymų programą viešojo sektoriaus darbuotojams, pradėjome pramoninių technologijų kibernetinio saugumo kursą, kuriame dalyvauja Lietuvos kariai, kritinės infrastruktūros įmonių atstovai ir Ukrainos kariai. Visiems gerai žinomos NKSC pratybos „Kibernetinis skydas“ šiais metais išsiplėtė ir vyksta trimis etapais: su sąjungininkais vyko strateginio politinio lygio pratybos „Kibernetinis skydas STRATEX 2023“, rudenį net 300 mūsų šalies organizacijų pakviesime dalyvauti tradicinėse pratybose „Kibernetinis skydas OpEx 2023“, o praėjusią savaitę vykdėme socialinės inžinerijos principais paremtas pratybas „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“, – pasakojo NKSC direktorius.

Pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Vilniuje

Kalbėdama apie artimojo laikotarpio darbus kibernetinio saugumo srityje, viceministrė G. M. Tučkutė išskyrė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui liepą Vilniuje. Šiemet balandį Vilniuje vykęs renginys „Cyber Champions“, kuriame dar labiau sustiprinti ryšiai kibernetinio saugumo srityje su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, pasitarnavo ir kaip svarbus pasiruošimas būsimiems Aljanso sprendimams kibernetinio saugumo srityje.

Prieš metus Madride Aljansas nusprendė pradėti savanoriško, nacionaliniais ištekliais paremto NATO virtualaus greitojo reagavimo kibernetinio pajėgumo elemento kūrimą. „Lietuva tikisi, kad šalys pasieks susitarimą šiuo klausimu ir sprendimas dėl šio pajėgumo kūrimo bus patvirtintas tiek NATO gynybos ministrų susitikimo birželį, tiek valstybės vadovų susitikimo metu liepą Vilniuje. Lietuva, kaip turinti didelę patirtį vadovaujant ES kibernetinėms greitojo reagavimo  pajėgoms, neabejotinai gali prisidėti savo žiniomis ir pasidalyti patirtimi“, – sakė viceministrė.

Savo ruožtu NKSC atliko kibernetinio saugumo rizikų analizę organizacijose, kurios užtikrins NATO viršūnių susitikimui reikalingas funkcijas. Iš viso buvo išnagrinėti 1578 rizikos scenarijai, kurie potencialiai gali paveikti 163 vienetus su renginiu susijusio turto (pvz. įvairią programinę ir techninę įrangą, žmogiškuosius išteklius, tiekėjus, patalpas, pan.). Pasak NKSC direktoriaus, kiekviena su renginiu susijusi institucija jau yra informuota apie nustatytas nepriimtinas kibernetinio saugumo rizikas ir yra įpareigota šias rizikas sumažinti iki toleruotino lygio. NKSC taip pat visoms organizacijoms pateikė rekomendacijų sąrašą, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant rizikas suvaldyti.

ES direktyvos perkėlimas į teisinę bazę

Kalbėdama apie ilgesnio laikotarpio prioritetus kibernetinio saugumo srityje, viceministrė svarbiausiu darbu išskyrė būtinybę peržiūrėti visą kibernetinio saugumo organizavimą mūsų šalyje. „Tai mus įpareigoja šių metų pradžioje įsigaliojusi Europos Sąjungos kibernetinio saugumo NIS2 direktyva, kurią Lietuva turi įgyvendinta iki kitų metų rudens“, – sakė viceministrė. Ši direktyva iš esmės keičia ES ir visų šalių narių kibernetinio saugumo užtikrinimo principus. Ji prisidės prie aukštesnio visos Europos kibernetinio saugumo lygio, leis efektyviau valdyti incidentus esant krizėms. „Jau dirbame su kitomis ministerijomis – norime sudaryti preliminarų esminių ir svarbių subjektų sąrašą tų subjektų, kuriems bus taikomi nauji reikalavimai. Matome, kad šių subjektų skaičius didėja kartais, taip pat yra įtraukiami nauji sektoriai, įvedama „dydžio ribos taisyklė“, pagal kurią į reguliuojamų subjektų sąrašą pateks visos vidutinio dydžio įmonės“, – sakė viceministrė.

Praėjusių metų Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita.

Krašto apsaugos ministerijos pranešimas.

Laikinai naudojantiems žemę kaimiškosiose teritorijose bus pranešta, kad:

• nuo 2024 m. gruodžio 31 d. jie nebegalės naudotis suteiktais valstybinės žemės plotais;
• išduoti leidimai po šios datos nebus pratęsiami;
• iki pranešime nurodytos datos gali būti teikiamas prašymas išnuomoti naudojamus žemės plotus.

Asmenys, šiuo metu laikinai naudojantys valstybinės žemės plotus (didesnius nei 10 arų), turės galimybę juos išsinuomoti (sudaryti nuomos sutartį), kai žemės sklypas asmenų (nuomininkų) lėšomis bus suprojektuotas NŽT organizuotame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane (toliau – Projektas), paženklintas vietovėje (atlikti kadastriniai matavimai) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

NŽT organizuojamų Projektų grafikas jau yra skelbiamas NŽT teritorinių skyrių skelbimų lentose ir NŽT interneto svetainėje ( nzt.lt). 

Pasirinkus dominantį NŽT teritorinį skyrių (kurio aptarnavimo teritorijoje yra suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas), atsiverčia detalus (pagal kadastro vietoves ir metų ketvirčius) Projektų rengimo grafikas.  

Kviečiame susipažinti su šia informacija, aktyviai NŽT teikti nustatytos formos prašymus dėl nuomos sutarčių sudarymo ir dalyvauti Projektuose.  

Suprasdama didelį žemdirbių užimtumą ir dažnai didelį aktualios informacijos srautą, NŽT visus asmenis, laikinai naudojančius valstybinę žemę kaimiškosiose teritorijose, tačiau nepateikusius prašymų išnuomoti šiuos žemės sklypus, ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki teritorijų Projektams rengti patvirtinimo, papildomai asmeniškai (registruotais laiškais) informuos apie planuojamą patvirtinti teritoriją Projektams rengti. Jiems bus pasiūlyta per 20 dienų nuo šių pranešimų išsiuntimo dienos pateikti NŽT teritoriniam skyriui prašymus išnuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Pažymėtina, kad jeigu iki 2024 m. gruodžio 31 d. asmenims suteikti laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotai jų pageidavimu bus suprojektuoti Projektuose, tačiau asmenys dar nebus sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, suteiktais valstybinės žemės plotais jie galės naudotis iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesius nuo Projekto patvirtinimo dienos.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

„Palengvinti išaugusių energetikos išteklių naštą taip pat paskatinti prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių ir gamtos apsaugos turi apimti ir socialiai jautrias ir labiau pažeidžiamas grupes. Ši finansinė paskata leis gyventi švariau, naudoti tvarius sprendimus ir atsisakyti iškastinio kuro skatiname ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams“, – sako APVA Klimato kaitos skyriaus vedėja Agnė Markauskienė.

Pasinaudoti tokia parama galėjo gyventojai, kurie socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS) buvo ne mažiau kaip 6 mėnesiai registruoti kaip socialiai remtini asmenys (t. y. nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. jiems buvo teikiama piniginė socialinė parama).

Saulės elektrinės, šilumos siurblio ar biokuro katilo įrengimas kompensuojamas iki 85 procentų pagal patvirtintus fiksuotus įkainius. Pvz. įsirengus 5 kW saulės elektrinę kompensacinė išmoka siektų 6238 eurus, o 9 kW šilumos siurblį oras-vanduo kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

Jaunystė – nuostabus laikas, spalvingas ir viltingas. Jis toks visada, Jūsų laikas nėra išimtis. Jauniems atrodo, jog vos panorėjus atsivers visi vartai ir išsipildys troškimai... Tik kartais jauni, pristigę gyvenimo patirties, ima ir pamiršta, kad ateities pagrindas – dabartis, kad vartai atsivers, jei teisingai gyvensime šiandien, jei mokysimės siekti savojo tikslo atkakliai, kryptingai, jei neišsigąsime kliūčių, jei patikėsime, kad žmogus pasiekia daug tada, kai mokosi, studijuoja, daug dirba. Peržengus mokyklos slenkstį prieš Jus atsivers visas pasaulis, kuriame yra tūkstančiai kelių, o vienas iš jų – jūsų. Mieli mūsų abiturientai, linkim gyvenime visada ieškoti ir siekti to, kas gera, gražu, tauru ir teisinga, bet niekada nenuolaidžiauti bet kokiu pavidalu pasireiškiančiam blogiui.  

Gyvenimas – tai kelionė. Žingsnis po žingsnio. Jeigu kiekvienas Jūsų žingsnis bus stulbinantis ir nepaprastas, tai toks bus ir Jūsų gyvenimas. Žvelkite žmonėms tiesiai į akis. Pojūčiai, postūmiai, troškimai, emocijos, idėjos, susitikimai... – tai Jūsų gyvenimo spalvos. Tegul jos būna šiltos ir jaukios. Neatsisakykit jaunatviškų svajonių ir vilčių, nepaleiskite savo ambicijų, kad ir kokio dydžio jos bebūtų.  Niekada nepraraskite optimizmo, nes viskas yra pasiekiama, kai to norime. Turėkite svajonę, dėl kurios būtumėte pasiruošę keliauti nors į pasaulio kraštą.

Linkim, kad Jūsų akys žibėtų net ir dėl mažmožių! Stenkitės surasti tai, kas nuolat stebintų ir teiktų džiaugsmo. Niekas kitas juk laimės nesukurs - tik Jūs patys. Užkrėskite aplinkinius džiaugsmu, būkite nuoširdūs ir mėgaukitės gyvenimu...

Norėtume palinkėti nepamiršti  mokyklos, kuri jus globojo. Kuri pažadino kūrybą, motyvaciją, galbūt ateities planus. Mokykla ruošė jus paleisti į streso, naujovių bei  gyvenimo išbandymų kasdienybę. Ir štai jūs  pradedate kitą gyvenimo etapą. Tikimės, kad net ir suklupę mokėsite pakilti! Šiandien svarbu ištarti paprastą, bet labai galingą žodį „Ačiū!“ mokytojams, kurie kantriai laukė rezultatų,  padėjo, kada reikėjo, kai nieko nebuvo šalia.  AČIŪ pedagogams, suteikusiems ne tik įspūdingą žinių bagažą, bet ir leidusiems augti kaip asmenybėms.

Mes linkime, kad egzaminų rezultatai būtų kuo aukštesni, kad šios paskutinės akimirkos mokykloje būtų pačios geriausios, kad prisimintumėte visas išdaigas ir nuotykius, kokių  čia patyrėte. Bet ,manau, svarbiausia yra palinkėti, kad rastumėte savo kelią.  Kad rastumėte tai, kas jums labiausiai patinka!

Šiandien yra labai iškilminga diena jūsų gyvenime, nuo kurios jūs esate laikomi suaugusiais ir tai labai atsakinga. Sprendimus teks priimti patiems, o tolimesnis gyvenimas priklausys tik nuo jūsų. Jūs esate jauna karta, kuri ateis pakeisti mūsų ir visos visuomenės gyvenimas priklausys nuo to, kaip jūs kursite savo gyvenimą. Nuo šiol jūs esate atsakingi už ateitį. Linkime sklandaus gyvenimo kelio, gerų draugų, sėkmės ir lengviausių išbandymų! Pasitikėkite savimi ir savo žiniomis.

Nežinom, kas parašė dainos „Vaikiškos dienos“ žodžius, bet jie skirti Jums:

Ir visada turėk sparnus, kuriais galėtum grįžti į namus,

Ir visada turėk laivus, kuriais galėtum plaukt į jūras,

Ir visada žinok gerai, kad viskas, kas svarbu, širdy sudėta,

Ir visada žinok gerai, svajonėje yra – tai bus ir žemėj vietos... 

Sėkmės dar kartą ir būkit laimingi! 

J. Ralio gimnazijos 76-os laidos abiturientų tėvai

Vasaros sezonui ir šiltiems orams įgaunant pagreitį, artėja ir grėsmė – afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso patekimas į kiaulių ūkius. Prasidėjęs uogavimo/grybavimo sezonas bei suintensyvėjusi ūkinė veikla laukuose, sudaro sąlygas žmonių ir galimai AKM užsikrėtusių šernų kelių susikirtimui. Virusą į ūkį galima parnešti ant rūbų, avalynės bei su šviežiai nupjauta žole, todėl kiaulių šėrimas termiškai neapdorota žole –  griežtai draudžiamas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog AKM yra nepagydoma ir sunki liga, pasireiškianti naminėms kiaulėms ir šernams, o jos prevencijai dar nėra patvirtintos vakcinos.

Šiuo metu Jurbarko, Kalvarijos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės ir Varėnos rajonuose išlieka padidinta rizika, AKM nustatytas 90 vietų – 186 šernams. Ypatingai daug žalos, praėjusiais metais ši liga padarė Kazlų rūdos, Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse – užsikrėtimai nustatyti kiaulių ūkiuose, vėliau ir laukinėje faunoje. Nors šiemet šiuose rajonuose situacija rami, tačiau visi kiaulių laikytojai vis tiek privalo išlikti budrūs.

Kokie klinikiniai afrikinio kiaulių maro požymiai?

Laikas nuo užsikrėtimo iki klinikinių požymių pasireiškimo trunka nuo 5 iki 15 dienų, bet šis laikas gali užsitęsti ir ilgiau. Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė. Lietuvoje ir ES pasireiškia ūmi šios ligos forma – tai labai virulentiška, sukelianti kiaulių karščiavimą iki 40,5–42 °C. Aplink ausis, uodegą, pilvą ir krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Kiaulės neėda, sutrinka jų koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju). Veislinėms kiaulėms pasireiškia abortų atvejų. Kiaulės užsikrėtusios AKM virusu nugaišta per 6–13 dienų, nuo ligos pradžios. AKM užsikrėtusios kiaulės nugaišta visos.

Kaip apsaugoti ūkį nuo AKM viruso?

Kiaulių augintojai gali ir privalo apsaugoti savo laikomas kiaules nuo AKM viruso. Tereikia laikytis minimalios higienos ir disciplinos:

- Einant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir rūbus. Tai gali būti įsispiriami guminukai ir atskiri darbo drabužiai- chalatai.
- Griežtai apriboti pašalinių asmenų patekimą pas kiaules.
- Laikyti kiaules uždarose patalpose.
- Patalpas apsaugoti nuo vabzdžių patekimo, įrengiant tinklelius ant langų.
- Nešerti šviežia žole ir virtuvės atliekomis.

Pastebėjus kiaulių elgsenos pasikeitimus tokius kaip apatija, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra ar nugaišus, gyvūno augintojas nedelsiant privalo informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą. Tai yra viena iš sąlygų, siekiant ūkiui nuostolių atlyginimo, jeigu būtų nustatytas AKM.

VMVT info.

„Šis projektas ne tik kviečia moksleivius įgyti naudingų žinių ir suvokimo apie valstybės valdymą, bet ir yra puiki galimybė mums dar kartą įsiklausyti į mintis žmonių, dėl kurių šiandien dirbame – pabendrauti su ateities Lietuvoje gyvensiančiais jaunuoliais, išgirsti jų idėjas ir pamatyti dabartį bei rytojų iš jų perspektyvos. Smalsumo ir įsiklausymo linkiu visiems „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviams“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Moksleiviams registracijos anketoje teikiama kūrybinė užduotis – trumpai atsakyti į klausimą „Kokią visuomeninę problemą pastebite savo aplinkoje (mieste, mokykloje, bendruomenėje) ir kaip ją spręstumėte?“. Užduoties atsakymai organizatoriams leis geriau susipažinti su moksleiviams svarbiais visuomeniniais klausimais ir atrinkti dalyvius, kurie turi drąsos domėtis ir galvoti apie sprendimus.

Komisija atrinks 30 baigiamųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos, besidominčių visuomeniniais klausimais ir politika. Moksleivių lauks įtraukiantys užsiėmimai ir kūrybiškos veiklos, galimybė susipažinti su valstybinių institucijų vadovais ir darbuotojais, bei savaitės užduotis, kurios tikslas – pasiūlyti sprendimus aktualiausiems valstybės klausimams.

Norinčių dalyvauti projekte registracija vyks iki liepos 28 d. Projekte dalyvauti gali paskutinius arba priešpaskutinius mokslo metus baigę moksleiviai. 

Pagrindinė informacija ir registracijos forma čia.

Projektą nuo 2009 m. kasmet organizuoja Vyriausybės kanceliarija kartu su partneriais – Nacionaliniu neformalaus švietimo centru, Lietuvos moksleivių sąjunga ir Nacionaline moksleivių akademija ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iki šiol projekte dalyvavo beveik 400 moksleivių.

Daugiau informacijos taip pat skelbiama projekto „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose. 

Policijos prevencinis drabas su mokyklomis vyksta dviem kryptimis:

· Švietimo įstaigų konsultavimas saugumo klausimais ir policijai aktualios informacijos gavimas iš švietimo įstaigų;

· Proaktyvi administracinių nusižengimų ir (ar) nusikalstamų veikų fiksavimo bei atskleidimo veikla.

Kaip vieną iš teigiamų pavyzdžių galime paminėti pastaruoju metu policijos naudojamą prevencinę priemonę, padedančia kovoti su nepilnamečių rūkymu mokyklos prieigose. Virš mokyklų paleidžiamas dronas, kuris skanuoja aplinką ir fiksuoja pertraukų metu į lauką parūkyti išeinančius moksleivius. Su filmuota medžiaga pareigūnai vyksta į mokyklas, kur administracija atpažįsta moksleivius ir pateikia jų duomenis. Moksleiviams nuo 16 metų gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Jei moksleivis jaunesnis nei 16 metų, medžiaga persiunčiama savivaldybės administracijos direktoriui, atsakomybė gali būti taikoma tėvams.

Tokios prevencinės priemonės jau vyko Kaune, Alytuje, Druskininkuose, Panevėžyje, Šiauliuose.

Pastebima, kad tokios priemonės duoda teigiamų rezultatų. Mokyklų administracijos imasi aktyvesnių veiksmų užkardyti tokius procesus, daugiau bendrauja su moksleiviais ir tėvais, kartu su pareigūnais ieško vis naujų bendradarbiavimo ir kontrolės formų.

Dar vienas siūlymas – policijos parengtos mokyklų saugumo užtikrinimo ir tobulinimo rekomendacijos, kurios artimiausiu metu bus pateiktos Švietimo mokslo ir sporto ministerijai. Įgyvendinus jas, būtų ženkliai sustiprintas moksleivių saugumas mokyklose ir jų prieigose.

Policijos departamento info.

► Birželio 2–4 d., 14–20 d. ir 24–26 d. – transporto priemonių, tarp jų ir dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Pažymėtina, kad birželio 14–20 d. prevencinė priemonė (angl. Operation Alcohol & Drugs) bus vykdoma daugelyje Europos šalių, nes ji inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). Birželio 16-ąją, penktadienį, mūsų šalyje – specialioji priemonė (angl. Operation Marathon Alcohol & Drugs).

► Birželio 7–10 d.:

– Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.).

– Privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

► Birželio 21–24 d. – dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojų kontrolė (ar šie eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių VIII skyriaus „Reikalavimai dviračių vairuotojams“ nuostatų).

► Birželio 28–30 d. – transporto priemonių vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir papildomas prevencines priemones (reidus).

Užtikrindami eismo saugumą, policijos pareigūnai taiko viešąjį, neviešąjį arba mišrųjį patruliavimo būdą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos info. 

Vakcinos gelbsti gyvybes

Skiepai yra vienintelis efektyvus būdas, apsaugantis nuo užkrečiamosios ligos, kuri gali būti labai sunki ir sukelti itin skaudžias komplikacijas ar net baigtis mirtimi. Vakcinacijos dėka išgelbėjamos gyvybės, apsaugoma visuomenė, mažinamas sergamumas ir pailgėja tikėtina gyvenimo trukmė.

„Kol nebuvo sukurta vakcinų, daug vaikų mirdavo visai maži arba visam gyvenimui tapdavo suluošinti. Juk žinome, kad skiepijant pavyko išnaikinti raupus ir suvaldyti tokias mirtinas ligas, kaip poliomielitas, taip pat užkirstas kelias begalei mirčių nuo daugelio kitų ligų, tokių kaip tymai, difterija ir kt.“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Vakcinacijos apimtys negerėja

Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vaikai nemokamai skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, hepatito B, pneumokokinės, meningokokinės, haemophilus influenzae B tipo infekcijų, nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos.

Labai svarbu, kad skiepijant nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, susidarytų pakankamas kolektyvinis imunitetas, kuris reikalingas suvaldyti ligą visuomenėje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja paskiepyti bent 90 proc. vaikų, o nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės – 95 proc.

NVSC duomenimis, Lietuvoje 2022 m. net nuo 12 užkrečiamųjų ligų paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo arba išliko nepakitęs, lyginant su 2021 m. Didžiausią susirūpinimą kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys, kurios 2022 m. dar nukrito ir tesiekė 86,46 proc. (2021 m. – 88,41 proc.).

 „Nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų jau daugiau nei dešimtmetį paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai kelia nerimą, nes ligos, nuo kurių galima apsisaugoti skiepijantis, gali tapti dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje“, – akcentuoja specialistė.

Pavojingos ligos gali atgimti

Klaidinga manyti, kad pavojingos užkrečiamos ligos išnyko, nes nebegirdime ligų protrūkių, todėl tėvai dažnai atsisako ar delsia savo atžalas paskiepyti. Specialistai paaiškina, kad užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais, sumažėjo vakcinacijos dėka, nes didelė visuomenės dalis buvo paskiepyta. „Jei tėvai ar globėjai masiškai atsisakytų ar atidėtų skiepus be priežasties, galime turėti labai liūdnų pasekmių. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad skiepų atidėjimas ar pertrūkiai gali sukelti užkrečiamųjų ligų atvejus ar net protrūkius, o laiku nepaskiepytiems asmenims gresia užkrečiamųjų ligų komplikacijos ar net mirtys“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Lietuvoje tam, kad vaikas būtų paskiepytas – būtinas tėvų ar globėjų sutikimas. Todėl šiandien, minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną, NVSC specialistai ragina tėvelius, vaikų globėjus atidžiai peržiūrėti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir laiku juos paskiepyti. Jei dėl tam tikrų priežasčių vaiką pavėlavote paskiepyti, nepamenate apie atliktus skiepus ar turite abejonių, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris suteiks informacijos ar sudarys individualų skiepų planą.

Tik aktyviai skiepydamiesi pasieksime pakankamą kolektyvinį imunitetą, kuris padės suvaldyti užkrečiamąsias ligas.

Daugiau informacijos apie skiepus galite rasti NVSC interneto svetainėje adresu

NVSC info.

Nors naudingos, bet skanaukime saikingai

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad braškės – ypač vertingos uogos, kurios turi puikių maistinių savybių ir sezono metu turėtų rasti vietą kasdieniame mitybos racione. „Žmonės, kurie nėra alergiški braškėms, gali vartoti jas kasdien, tik braškių kiekis neturėtų nutolti nuo rekomenduojamo vaisių kiekio dienai, kuris yra 300 gramų“, – primena gydytoja dietologė.  

Pasak dr. E. Gavelienės, braškės labai vertinamos ir dėl to, kad jose yra nemažai polifenolių – tai antiuždegiminėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos: „Be to, braškėse yra geležies, magnio, cinko, vario, seleno, kalio. Šios mineralinės medžiagos be galo svarbios žmogaus organizmui. Braškės taip pat turi nemažai karotinoidų, vitamino E, C, B1, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų.“ 

Pasak dietologės, atlikta nemažai klinikinių studijų, tyrusių  braškių vartojimą ir sergamumą pagrindinėmis pasaulyje paplitusiomis ligomis: „Įrodyta, jog žmonėms, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos, metabolinis sindromas, nutukimas, nervų sistemos ligos ar diabetas, naudinga braškes įtraukti į savo kasdieninę mitybą.“

Tinka ir desertams, ir salotoms 

Gydytoja dietologė taip pat atkreipia dėmesį, kad braškes galima laisvai maišyti su kitais maisto produktais: „Šios uogos puikiausiai tinka tiek karštiems patiekalams, tiek kepiniams, jos gali būti dedamos ir į salotas kaip papildomas skonį suteikiantis komponentas, bet labiausiai braškės tinka tarpiniam valgymui.“

Gydytoja primena, kad braškių reikėtų vengti alergijų varginamiems žmonėms ir tiems, kuriems neseniai buvo atliktos žarnyno operacijos arba sergantiems virškinimo sistemos ligomis. „Tuomet dėl braškių vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Ir nors sklando nuomonė, kad per sezoną reikia vaisių ir uogų valgyti kuo daugiau, nes taip esą prisikaupsime naudingų medžiagų „į priekį“, tai nėra tiesa: jos nesikaupia mūsų organizme. Todėl reikėtų išlaikyti raciono įvairovę nenutolstant nuo sveikatai palankių kiekių“, – pastebi gydytoja dietologė. 

Kaip išsirinkti ir laikyti braškes 

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, braškes namuose geriausia laikyti sandariame inde, šaldytuve, nes kontaktuojant su oru apvysta braškių paviršius, todėl, nors dar būdamos kokybiškos, jos atrodo prasčiau.

„Perkant braškes taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jose nebūtų puvėsio ir mechaninių pažeidimų. Braškės – labai subtilios uogos, kurios greitai genda. Tačiau taip pat yra keletas gudrybių, kaip uogas išsaugoti kuo ilgiau. Nors paprastai pašaliname braškių kotelius, kad jas būtų galima kuo greičiau suvalgyti, pasirodo, kuo ilgiau braškes laikysime su koteliais, tuo ilgiau jos išliks šviežios. Kartais tik kai kurios dėžutėje esančios braškės būna sugedusios, todėl jas pašalinę, kad nesusiliestų su kitomis, likusias išlaikysite sveikas. Be to, braškių perteklių visada galite užšaldyti“, – teigia O. Suchočeva.

Ekspertė primena, kad „Rimi“ prekybos tinklas visoje Lietuvoje sumažino daugiau kaip 600 pirkėjų mėgstamų produktų įprastas kainas iki bene žemiausių rinkoje, taip atliepdamas žmonių norą sutaupyti ir greitai bei patogiai apsipirkti: „O vasaros gimtadieniams ir kitoms smagioms šventėms „Mano dienai“ asortimente iki rudens atsiras naujų tortų – vienas jų bus šokoladinis, bet be pridėtinio cukraus, tad puikiai tiks vaikams. Vasarai įsibėgėjus laukia ir daugiau gardžių naujienų.“

Kulinarijos technologė Lina Barčaitė siūlo pasigaminti keletą paprastų, bet gardžių vasariškų desertų su braškėmis. 

Kefyro desertas su braškėmis, bazilikais ir granola

Patiekalui reikės: 

0,9 l kefyro;
50 g. želatinos;
40 g. agavų arba obuoliu sirupo;
200 g. braškių (šaldytų arba šviežių);
10 g. šviežio baziliko ;
Apie 150 g. vandens;
30 g. medaus;
70 g. sviesto, 82 % riebumo; 
200 g. avižinių dribsnių.
 
Gaminimo būdas:

Granolai: 

Avižinius dribsnius su sviestu ir medumi kepkite ant vidutinės kaitros keptuvėje, nuolatos maišydami. Apkepinę atvėsinkite.

Kefyro drebučiams: 

Želatiną užpilkite vandeniu (jo turėtų būti trigubai daugiau nei želatinos) ir palaukite apie 20 minučių, kol išbrinks. Į kefyrą pilkite sirupo (pagal skonį). Išbrinkus želatinai, ją vandens vonelėje ištirpinkite.  Į ¾ želatinos kiekio pilkite porą šaukštų kefyro masės, gerai išmaišykite ir supilkite į likusį kefyrą, vėl išmaišykite ir supilkit į formą. Dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų.

Braškiniams drebučiams: 

Braškes sutrinkite, pilkite sirupą, įmeskite smulkintą baziliką, gerai išmaišykite, įpilkite ¼ išbrinkintos ir ištirpintos želatinos, sumaišykite. Užpilkite ant sustingusių kefyro drebučių. Dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų. Prieš valgant uždėkite paruoštos granolos.

Bananų suktinukai

Patiekalui reikės:  

4 vnt. kvietinių tortilijų su kukurūzais;

20g. žemės riešutų kremo;

4 vnt. bananų;

100 g trintų su cukrumi braškių.

Gaminimo eiga:

Vieną tortilijos pusę ištepkite žemės riešutų sviestu, į vidų įdėkite visą bananą ir susukite.

Apkepkite suktinuką, kad bananas sušiltų.

Patiekite su uogomis.

Bananų ir braškių glotnutis 

Patiekalui reikės: 

2 vnt. bananų;

2 stiklinių šaldytų braškių;

razinų, kokosų drožlių, chia sėklų, kitų uogų – pagal skonį.

Gaminimo eiga:  

Smulkintuvu sutrinkite bananą ir šaldytas braškes iki vientisos masės.

Patiekiant pagardinkite mėgstamais priedais (razinomis, dribsniais, chia sėklomis, kokosų drožlėmis ir pan.)

Skanaus!

,,Rimi" info.

Šiemet gelbėjimo darbų metu išgelbėta 13 vaikų, gaisruose vaikų aukų pavyko išvengti, o traumas juose patyrė 4 vaikai. Iš vandens telkinių šiemet ugniagesiai ištraukė 31 skenduolį, iš jų 2 vaikus.  Pernai gaisruose išgelbėti 3 vaikai, o gelbėjimo darbų metu – 40 vaikų. 

Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Lauros Jataikinos, svarbiausia – nepalikti vaikų be suaugusiųjų priežiūros.

„Vaikai yra nenuspėjami. Jiems galima daug ką paaiškinti,  bet kaip jie pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje – labai sunku nuspėti. Vaikai visada itin mėgsta išbandyti tai, ką suaugusieji draudžia“,  – teigia pareigūnė, dalydamasi gyvenimiška patirtimi.  

Kaip tėvams pasirūpinti vaikų saugumu? „Vaikui  turime paaiškinti, kodėl negalima vienaip ar kitaip elgtis, ir kas atsitiktų, jeigu jis paimtų degtukus, žirkles, peilį ar kitą pavojų galintį kelti daiktą. Žinoma, pirmiausia tokie daiktai neturėtų būti vaikams pasiekiami. Aiškinant apie pavojus ir daiktų paskirtį reikėtų pasitelkti ne tik žinias, bet ir kūrybingumą. Galima parodyti  pamokančius filmukus, pasidalinti savo  patirtimi, įdomiai papasakoti apie konkrečius įvykius, patariant, kaip elgtis, kad  nelaimių būtų išvengta“, – vardija L. Jataikina. Jos teigimu, labai svarbus ir pačių tėvų elgesys. Jei tėvai nepaiso  saugaus elgesio taisyklių, taip dažniausiai elgsis ir jų vaikai.  

Pareigūnė pataria nevengti su vaikais kalbėtis apie nelaimes: „Geriau vaikus paruošti ir neslėpti, kad yra ir kita gyvenimo pusė. Svarbu juos supažindinti su pavojingomis vietomis ir situacijomis, kad vaikai žinotų, koks pavojus jų tyko.  Negąsdinti, o ramiai ir įtaigiai paaiškinti. Svarbu, kad įvykus nelaimei,  vaikas nepanikuotų, kad žinotų, kada reikia skambinti telefono numeriu 112, o  iškilus pavojui, saugiai išeitų iš patalpų“, – teigia ji.

Be to,  labai svarbu, kad  tėvai su vaikais bendrautų, atsakytų į jų klausimus. Beje,  daugelį naudingų įgūdžių vaikams galima įdiegti žaidimų metu.  „Vaikai yra labai skirtingi. Vykdydami prevencines akcijas ar švietėjišką veiklą lankomės mokyklose ir pastebime, kad yra šešiamečių, žinančių atsakymus į daugelį klausimų, bet yra ir tokių vaikų, kurie nesidomi, nežino, nenori žinoti, nes jiems tiesiog tai neįdomu. Vaikai yra vaikai, bet juos auklėja ir  už jų saugumą pirmiausia atsako tėvai“, – tvirtina L. Jataikina.

Vykdydama prevencines akcijas ir lankydama gyventojus socialiniuose būstuose, stebėdama žmonių gyvenamąją aplinką, pareigūnė pastebi, kad šiuolaikiniai tėvai labai mažai dėmesio skiria savo vaikams: „Technologijų amžiuje tėvai paskendę telefonuose, kompiuteriuose. Tą patį jie diegia ir vaikams, kad šie jiems netrukdytų, duoda vaikams mobilųjį telefoną ir tikisi ramybės. Socialiniuose būstuose situacija dažniausiai kita: naujausių technologijų nelabai yra, bet tėvai, deja, neretai turi kitą užsiėmimą... Vaikai taip pat  lieka nuošalyje. O mokykla ne visada gali užkamšyti visas spragas“.  

L. Jataikina  su vyru augina tris vaikus:  trejų metų dvynukes ir dvylikametį sūnų. „Mūsų trimetės dar nesuvokia, kad jeigu jos paims žirkles ar kitą aštrų daiktą, gali atsitikti nelaimė. Dvynukės su pasauliu susipažįsta per knygutes, spalvindamos jas arba klausydamos joms skaitomų pasakų, istorijų. Paaugliui sūnui mokykloje yra dėstoma pamoka „Žmogaus sauga“. Jis su pagrindiniais saugos principais yra supažindintas ir namie, bet, manau, tokių žinių niekada nebus per daug. Be to, jis yra smalsus, domisi mano darbu, jam tai įdomu“, – pasakoja pareigūnė.  

L. Jataikina Vilniaus PGV dirba jau aštuonerius metus. Vilniaus Gedimino technikos universitete ji yra baigusi gaisrinės saugos specialybę. Ji beveik devynerius metus dirbo Lietuvos kariuomenėje, kur buvo atsakinga už statinių priežiūrą, vėliau – už gaisrinę saugą.  Jauna specialistė visada norėjo dirbti tik pagal specialybę, tad  perėjo į Vilniaus PGV. „Džiaugiuosi, kad  galiu rūpintis žmonių saugumu. Mėgstu savo darbą ir jaučiuosi savo vietoje“, – sako ji. 

VPGT info. 

Toks sprendimas priimtas, kadangi dėl vakar įvykusios avarijos ir sutrikusios techninės apžiūros stočių darbo ir jos informacinių sistemų veikimo bei duomenų apsikeitimo pareiškėjai negalėjo pateikti paraiškų kompensacijoms gauti.

Atsižvelgiant į tai, paraiškų teikimas pagal Klimato kaitos programos priemonę „Visuomeninio transporto ir kitų alternatyvių mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ bus pratęstas iki birželio 10 d. 12 val.

Nuo kvietimo pradžios APVA gavo daugiau nei 9 tūkst. paraiškų už daugiau nei 7 mln. eurų kompensacijoms už seno ir taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas.

Kvietimo sąlygos leidžia įsigyti po 2 vnt. ekologiškų transporto priemonių, o likusias lėšas skirti viešojo transporto bilietams ar automobilių, paspirtukų ar dviračių dalijimosi paslaugoms įsigyti. Iš viso kvietimui skirta 8 mln. eurų iš Klimato kaitos programos.

Kvietimą teikti paraiškas galima rasti ČIA

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

Priemonės įgyvendinimą organizuoja Jonavos rajono savivaldybės administracija, paskelbdama projektų atrankos konkursą. Gautų paraiškų vertinimui, 2023 m. balandžio 20 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13B-537 „Dėl paraiškų vertinimo komisijos sudėties tvirtinimo“, sudaryta Vertinimo komisija iš 3 seniūnaičių, 2 bendruomeninių organizacijų atstovų ir 1 savivaldybės administracijos atstovo. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023-2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ buvo gauta 14 paraiškų iš visų Jonavos rajono seniūnijų.  

Vertinimo komisijos sprendimu buvo atrinktos labiausiai viešuosius bendruomenės narių (gyventojų) poreikius ir interesus atitinkančių projektų paraiškos ir 2023 m. gegužės 24 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13B-617 skirtas finansavimas, o su visais projektų vykdytojais bus pasirašytos sutartys dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo atrinktų projektų įgyvendinimui.

Ketvirtadienį naująją mokyklos vadovę pasveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Istorijos magistrė I. Karnusevičienė yra baigusi Vytauto Didžiojo universitetą, Humanitarinių mokslų fakultetą.

Mokytoja nuo 2009 m. dirbo Jonavos Neries pagrindinėje mokykloje, ji yra istorijos pratybų 9 klasių moksleiviams bendraautorė.

I. Karnusevičienė kartu su dar dviem Jonavos rajono švietimo bendruomenės atstovėmis 2022 m. pradėjo studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Švietimo lyderystės“ magistrantūros programoje.

Jonaviečių studijas šioje programoje finansuoja Jonavos rajono savivaldybė – taip siekiama pagerinti švietimo situaciją regione ir paruošti vadovaujančias pozicijas galinčius užimti vadovus.

„Švietimo lyderystės“ programą jau baigė keturios Jonavos pedagogės, dalis jų taip pat eina vadovaujančias pareigas Jonavos rajono švietimo įstaigose.

Jonavos r. savivaldybės info.

E. Utyros nuotr.

Dar ne visi gyventojai žino, kad, kreipęsi numeriu 112, sulauks ne tik policijos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar greitosios medicinos pagalbos specialistų. Svarbu, kad šiuo telefonu reikėtų pranešti ir apie aplinkosauginius pažeidimus. 

Todėl aplinkosaugininkai primena, kad telefonu 112 gautą informaciją apie aplinkos apsaugos kompetencijai priskiriamus pažeidimus operatoriai iškart perduoda departamento Pranešimų priėmimo tarnybai. Tarnyba įvertina informaciją ir budintys pareigūnai priima sprendimus dėl jų valdymo ar skubaus reagavimo. 

„Apie pažeidimus mums pranešama bet kuriuo metu: darbo dienomis ir anksti ryte, ir vėlai vakare, savaitgaliais, per šventes. Pagal iš anksto sudarytą grafiką būdraujantys regionų aplinkosaugininkai pasiruošę reaguoti į pranešimus 24 valandas 7 dienas per savaitę“, – sako Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Tomas Balčiūnas. 

Visgi dažnai, įtardami aplinkosauginius pažeidimus, gyventojai informacija dalijasi socialiniuose tinkluose, todėl ji ne visada pasiekia departamentą ir pareigūnai negali skubiai reaguoti. 

„Be to, informaciją gavus per socialinius tinklus, sunkiau nustatyti pažeidimą padariusį asmenį arba sugauti jį vietoje su įkalčiais. Kad to išvengtume, raginame gyventojus nedvejoti ir skubiai skambinti 112“, – sako T. Balčiūnas. 

Jo teigimu, bendradarbiavimas su Bendruoju pagalbos centru aplinkosaugininkams itin svarbus. Pranešimą gavus per socialinius tinklus, dažnai pritrūksta duomenų apie pažeidimo aplinkybes, nebūna nurodyta tiksli vieta, informacija atkeliauja pavėluotai. 

Pranešus apie pažeidimą numeriu 112, greitai išsiaiškinama pažeidimo vieta, nustatomos kitos aplinkybės. 

Skambinkite 112, kai: 

• žalojami ar naikinami želdiniai, miško paklotė; 

• neteisėtai kertamas miškas; 

• deginamos ražienos, nenupjauta ir nesurinkta žolė, nendrės, javai ir kitos žemės ūkio kultūros; 

• teršiamas aplinkos oras deginant buitines, pramonines ir kitas atliekas (plastiką, senas padangas, baldus ir pan.); 

• atliekomis, kitomis medžiagomis teršiami vandens telkiniai, žemė, miškai; 

• netinkamai tvarkant buityje susidarančias nuotekas jos patenka į aplinką; 

• išsilieja ar kitaip į aplinką patenka pavojingos medžiagos; 

• pastebimas masinis žuvų, paukščių ar laukinių gyvūnų gaišimas; 

• brakonieriaujama, nesilaikoma žvejybos ir medžioklės reikalavimų; 

Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt        

Apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti telefonu 112.       

 Aplinkos apsaugos departamento info.

Konferencijoje bus pristatyta vaikų seksualinio išnaudojimo Lietuvoje situacijos apžvalga, ikiteisminių tyrimų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo ypatumai, teismų praktika šioje srityje, aptarti švietimo ir prevencijos klausimai. Lietuvos ir užsienio ekspertai peržiūrės turimas priemones bei susitars dėl konkrečių atsakingų institucijų įsipareigojimų, siekiant efektyviau mažinti nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjusių vaikų skaičių. Jie nuguls bendroje rezoliucijoje, kurią pasirašys Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

„Lietuvoje per pastaruosius tris metus nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų nukentėjo arti tūkstančio vaikų. Su šiuo augančiu skauduliu susiduria visa ES. Todėl teisėsauga, politikai ir NVO vienija pastangas vaikystei apginti. Nepaprastai svarbu koordinuoti veiksmus, pasitelkti naujausius įrankius ir  bendromis pastangomis stiprinti prevenciją, tyrimą bei pagalbą nukentėjusiems vaikams“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Didžiąją dalį – net  48 proc. seksualinio pobūdžio nusikaltimų, kurie padaromi vaikų atžvilgiu,  sudaro disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose atvaizduojami vaikai. Pernai Lietuvos policiją iš JAV Nacionalinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centro (NCMEC) pasiekė 4900 pranešimų apie internete Lietuvoje aptiktas seksualinio turinio vaizdo medžiagas, kuriose vaizduojami vaikai. Šiemet per 3 mėnesius  jau turime 2200 tokių pranešimų. 

Renginys bus transliuojamas ir youtube platformoje:
https://www.youtube.com/watch?v=qX2UZE10TOk

Renginys skirtas valstybinių institucijų ekspertams, nevyriausybinių organizacijų atstovams ir suinteresuotiems asmenims. 

Konferencijos programą rasite čia.

Kaip šiandien praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, šiuo metu atliekamas tyrimas kilusio gaisro priežastims nustatyti.

Kilus gaisrui, iki atvykstant ugniagesiams, darbuotojai patys buvo apgesinę medinės pirties vidų.

Gaisro metu apdegė apie 6 m² pirties vidaus medinių dailylenčių, nuardyta apie 5 m² lubų ir 10 m² sienų. 

,,Jonavos baseino vienoje iš pirčių šį vakarą kilo nedidelis gaisras, kurio metu, laimei, niekas nenukentėjo. AČIŪ baseino darbuotojams ir gelbėjimo tarnyboms už greitą reakciją ir profesionalią pagalbą žmonėms! 

Baseino patalpos ir visa įranga yra drausta, gedimo priežastis bus nustatyta, o Jonavos baseinas netrukus vėl atvers duris lankytojams",- vakar savo socialinio tinklo paskyroje skelbė meras Mindaugas Sinkevičius.

 „Sudaromos teisinės sąlygos leis įgyvendinti tarptautinių 5G transporto koridorių projektą ir užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšį tokiuose transeuropiniam transporto tinklui priklausančiuose keliuose, kaip magistralė „Via Baltica“, sudarys sąlygas ateityje savavaldžių transporto priemonių naudojimui keliuose“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

 Šiuo metu Lietuvos teritorijoje esančiose europinėse magistralėse nėra reikiamos infrastruktūros nepertraukiamam 5G ryšiui užtikrinti.
 
Minėtų teisės aktų pakeitimai užtikrins galimybę šalia kelių statyti ryšių bokštus, jie bus laikomi kelio statiniais. Taip pat bus sudaryta galimybė nustatyti servitutą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatų). Tai leis transporto koridorius padengti nepertraukiamu 5G ryšiu, valstybinės reikšmės keliuose plėtoti skaitmenines paslaugas, savavaldžių transporto priemonių infrastruktūrą bei miestuose ir miesteliuose užtikrinti mobiliojo ryšio aprėptį ir kokybę, tenkinančią vartotojų poreikius.
 
„5G ryšiu pagrįstų technologijų kūrimas vertinamas kaip pagrindinis susisiekimo inovacijų variklis, taigi tinkamos infrastruktūros kūrimas turės didelį poveikį Lietuvos konkurencingumui inovacijų ir jų taikymo srityje“, – teigia ministras.

 Priėmus teisės aktų pakeitimus, ryšio operatoriai galės sparčiau ir sklandžiau Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšio tinklus ir sistemas. Vientisas, nepertraukiamas 5G ryšys ir infrastruktūros aprėptis leis verslui plėtoti intelektinių transporto sistemų, daiktų interneto sprendimus, savavaldžių transporto priemonių sistemas ir kitas duomenimis grįstas viešąsias komercines paslaugas.

Be to, užtikrinus galimybę ryšių bokštus statyti valstybinėje žemėje, bus galima siekti Europos Sąjungos finansinės priemonės „CEF Digital“ finansavimo tarptautinių 5G transporto koridorių projektui, numatančiam tarptautiniame transporto koridoriuje „Via Baltica“ užtikrinti nepertraukiamo 5G ryšio paslaugas.

lrv lt inf