„Aš tiksliai atsimenu, kad suma buvo apie 18 tūkstančių, tai kodėl dabar beliko tik vos virš 700 eurų? Jis ką, sugebėjo pagrįsti išlaidas, ar tūkstantinė suma šiaip išgaravo?“ - klausė portalo skaitytojas.

Patikrinus ankstesnius prokuratūros pranešimus paaiškėjo, kad gyventojas tikrai prisiminė anksčiau viešai skelbtą sumą. 2024 metų liepos 19 dieną Lietuvos Respublikos prokuratūra pranešė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras civilinio proceso tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Tuomet buvo prašoma iš buvusio Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario Ginto Jasiulionio Jonavos rajono savivaldybės naudai priteisti 17 957 eurus.

Tačiau 2026 metų spalio 5 dieną prokuratūra paskelbė jau apie atskirą ikiteisminį tyrimą. Jame nustatyta, kad G. Jasiulionis, 2019-2023 metais eidamas tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teikė išmokų avanso apyskaitas, kuriose galimai buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie kuro išlaidas.

Dėl šių veiksmų, kaip įtariama, Jonavos rajono savivaldybės administracijai padaryta 746,42 euro turtinė žala. G. Jasiulioniui pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Tad ar 17 957 eurai tiesiog „virto“ 746 eurais? Portalo redakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė paaiškinti, kaip susijusios šios sumos.

Prokuratūra: tai - du atskiri procesai

Prokuratūra pabrėžė, kad 746,42 euro suma nėra nei anksčiau civiliniame procese nurodytų 17 957 eurų, nei vėliau patikslinto 8 900 eurų reikalavimo, nei taikos sutartimi nustatytų 8 000 eurų dalis. 

,,Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad užklausoje nurodomo asmens atžvilgiu buvo pareikštas civilinis ieškinys, o šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad padarytos žalos dydis tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese, paprastai, nėra susijęs.

2024 m. prokuratūra, gindama viešąjį interesą, civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir prašė iš Jūsų minimo asmens priteisti 17 957 eurus. Vėliau ieškinio reikalavimas buvo patikslintas – 2025 m. rugsėjo 29 d. prašyta priteisti 8 900 eurų. 2025 m. spalio 20 d. teismas nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas, siekdamas taikiai išspręsti ginčą, įsipareigojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos naudai sumokėti 8 000 eurų. Šią sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti per 16 mėnesių, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 500 eurų.

Pažymime, kad viešojo intereso gynimo procesu siekiama, jog nepagrįstai tarybų nariams išmokėtos lėšos kuo greičiau, ir nepriklausomai nuo to, ar yra dėl to paties atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar ne, nepriklausomai nuo tokio tyrimo stadijos ir kitų veiksnių, būtų gražintos į savivaldybių biudžetus. 

Tuo tarpu 746,42 eurų suma yra susijusi su atskiru ikiteisminiu tyrimu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl galimai tikrovės neatitinkančių kuro išlaidų duomenų Jonavos rajono savivaldybės administracijai, kaip įtariama, padaryta 746,42 eurų turtinė žala.

Taigi 746,42 eurų suma nėra nei ankstesniame civiliniame procese nurodytų 17 957 eurų, nei vėliau patikslinto 8 900 eurų reikalavimo, nei taikos sutartimi nustatytų 8 000 eurų dalis. Tai atskirame ikiteisminiame tyrime nustatyta galimai nusikalstama veika padaryta turtinė žala.

Šiame ikiteisminiame tyrime Jūsų minimas asmuo įtariamas tęstiniais savo veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu), 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas) ir 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas)', - situaciją detalizavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Rimkė. 

Bendri Vilniaus ir Kauno apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos bei TKA darbuotojų reidai vyks Vilniuje ir Jonavoje, Kaune.  

Atlikdami tikrinimus pareigūnai ir TKA specialistai konsultuos tėvus, kaip tinkamai parinkti, sumontuoti ir naudoti vaiko kėdutę. Mažieji keleiviai gaus TKA dovanėlių. Prevencinės priemonės metu pareigūnai taip pat atkreips dėmesį, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos. Tai vienas dažniausių dėmesio blaškymo veiksnių kelyje. 

Kodėl tai svarbu 

Policijos duomenimis, 2026 m. sausio–birželio mėn. nustatyti 406 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kai vaikai buvo vežami ne specialiose kėdutėse arba neprisegti saugos diržais. 2025 m. tokių atvejų buvo 111, o 2024 m. – 175. Per pastaruosius penkerius metus eismo įvykiuose dėl netinkamai naudotų arba visai nenaudotų vaikų kėdučių nukentėjo 73 vaikai.  

Tai ne pirmoji šių metų akcija, skirta vaikų saugumui automobilyje. Sausio mėnesį vyko kelių policijos reidai. Vasario 13 d., pasitinkant Šv. Valentino dieną, visoje Lietuvoje vyko Lietuvos policijos inicijuota akcija „Meilė veža saugiai“. Kovo 9–15 d. vyko ROADPOL prevencinė priemonė „Saugos diržai“, kurios metu pareigūnai taip pat dirbo prie darželių ir mokyklų. 

„Dažniausiai problema slypi ne pačioje kėdutėje, o kyla dėl jos naudojimo. Tėvai įsigyja tinkamą, sertifikuotą kėdutę, tačiau diržai paliekami per laisvi, kėdutė jau išaugta arba sumontuota ne pagal gamintojo instrukcijas. Nelaimės nepasirenka atstumo ar maršruto, todėl kiekvieną kelionę reikia vertinti kaip svarbiausią“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Asta Mezginaitė-Verbiejė. 

„Vaiko saugumui svarbu, kad kėdutė būtų parinkta pagal jo ūgį ir svorį, sumontuota pagal gamintojo nurodymus, o vaikas kiekvieną kartą tinkamai prisegtas. Netinkamai naudojama kėdutė gali neužtikrinti reikiamos apsaugos. Per reidus TKA specialistai konsultuos tėvus ir patars, į ką atkreipti dėmesį renkantis, montuojant ir naudojant kėdutę“, – sako TKA Transporto paslaugų skyriaus grupės vadovas, laikinai einantis skyriaus vadovo pareigas, Augustinas Gudelis. 

Ką sako taisyklės 

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis. Šios sistemos turi būti patvirtintos pagal JT EEK taisyklių Nr. 44/03 arba Nr. 129 reikalavimus. Vyresni vaikai privalo būti prisegti saugos diržais. 

Už naudojimosi saugos diržais ir vaikų ūgiui bei svoriui pritaikytomis apsaugos sistemomis tvarkos pažeidimus gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo vieno iki dviejų mėnesių. 

Patarimai tėvams 

Kėdutė – pagal ūgį ir svorį. Vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, turi būti vežami prisegti specialiomis vaikų prisegimo sistemomis. Laikykitės gamintojo nurodyto ūgio ir svorio intervalo.  

Neskubėkite keisti kėdutės. Per anksti perkeltas į didesnę kėdutę ar pasodintas veidu į priekį vaikas yra mažiau apsaugotas. Mažylius kuo ilgiau vežkite atgręžtus prieš važiavimo kryptį.  

Diržai turi priglusti. Tarp diržo ir vaiko krūtinės turėtų tilpti ne daugiau kaip vienas pirštas. Diržai turi būti sureguliuoti tinkamame aukštyje.  

Rudenį ir žiemą nusivilkite storą striukę. Stora striukė neleidžia diržams tinkamai priglusti, todėl susidūrimo metu vaikas gali išslysti. Vaiką prisekite be striukės, paskui šiltai apklokite.  

Montuokite pagal instrukciją. Kėdutė turi būti tvirtai pritvirtinta ir neklibėti. ISOFIX sistema padeda išvengti montavimo klaidų. Jei kėdutę, atgręžtą prieš važiavimo kryptį, montuojate priekinėje sėdynėje, būtinai išjunkite keleivio oro pagalvę.  

Venkite kėdučių su nežinoma istorija. Po eismo įvykio kėdutė gali būti pažeista, nors išoriškai to nesimato. Nenaudokite senų ar perimtų kėdučių, jei nežinote jų istorijos.  

Trumpa kelionė – ne išimtis. Daug eismo įvykių nutinka būtent kasdienėse, trumpose kelionėse mieste, kai skubama ir sumažėja budrumas.  

Dėmesys – kelyje, ne telefone. Vairuodami nesinaudokite telefonu ir rodykite pavyzdį: patys visada užsisekite saugos diržą. Vaikai mokosi iš to, ką mato.   

Lietuvos policijos pranešimas

Darbotvarkė 

1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2026 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1TS-6 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2026-2028 metų biudžeto patvirtinimo“ pakeitimo.

2. Dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2027 m. ir vėlesniais metais, nustatymo.

3. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 1TS-185 „Dėl Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų Jonavos rajono savivaldybėje suteikimo komisijos sudarymo“ pakeitimo.

4. Dėl įgaliojimų atstovauti Kauno regiono plėtros tarybos visuotiniuose dalyvių susirinkimuose suteikimo.

5. Dėl pritarimo vykdomam projektui ir savivaldybės indėlio užtikrinimo.

6. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2026 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 1TS-11 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2026 metų pajamų ir išlaidų plano patvirtinimo“ dalinio pakeitimo.

7. Dėl viešosios įstaigos Jonavos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų poreikio suderinimo bei gydytojo urologo rezidentūros ir bendrosios praktikos slaugos studijų apmokėjimo iš įstaigos lėšų pritarimo.

8. Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1TS-20 „Dėl viešosios įstaigos Jonavos ligoninės stebėtojų tarybos sudarymo“ dalinio pakeitimo.

9. Dėl viešosios įstaigos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų tarybos sudarymo.

10. Dėl Jonavos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos sudarymo ir pirmininko paskyrimo.

11. Dėl Jonavos rajono savivaldybės priešmokyklinio ugdymo organizavimo  tvarkos aprašo patvirtinimo.

12. Dėl Apmokėjimo už valstybinių brandos egzaminų vykdymą ir brandos darbų vertinimą tvarkos aprašo patvirtinimo.

13. Dėl klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir mokinių skaičiaus Jonavos rajono savivaldybės mokykloms  2026–2027 mokslo metams patvirtinimo.

14. Dėl Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos klasių (grupių) skaičiaus ir dydžio 2026–2027 mokslo metais patvirtinimo.

15. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1TS-49 ,,Dėl Jonavos rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.

16. Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo.

17. Dėl Jonavos rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo.

18. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 1TS-231 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.

19. Dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis remontuojamų vietinės reikšmės kelių ir gatvių 2026-2028 metų prioritetinių sąrašų patvirtinimo.

20. Dėl Jonavos rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo. 

21. Dėl įgaliojimo suteikimo.

22. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-76 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo nuostatų dalinio pakeitimo.

23. Dėl Jonavos r. sav., Kulvos sen., Čičinų kaimo teritorijos dalies bendrojo plano rengimo  ir planavimo tikslų nustatymo.

24. Dėl pavadinimo suteikimo Jonavos r. sav., Kulvos sen., Paupės gyvenamosios vietovės gatvei.

25. Dėl nekilnojamojo turto nuomos viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti.

26. Dėl UAB „Jonavos knyga“ akcijų išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo.

27. Dėl šilumos gamybos pajamų bazinio lygio nustatymo uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos energetika“.

28. Dėl savivaldybės turto (pinigų) investavimo.

29. Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo.

30. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 1TS-196 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais  tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.

31. Dėl savivaldybės būstų pardavimo.

32. Dėl patalpų perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“.

33. Dėl turto perdavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

34. Dėl valstybės turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn ir jo perdavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

35. Dėl turto perdavimo.

36. Dėl turto perdavimo patikėjimo sutartimi viešajai įstaigai Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centrui.

37. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 1TS-196 „Dėl atstovavimo Jonavos rajono savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.

38. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 1TS-241 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.

39. Dėl atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo.

Trys veiksmai, reikalingi atlikti prieš registruojantis politinės kampanijos dalyviu:

1. Turėti banke tuščią sąskaitą asmens, registruojamo savarankišku dalyviu (politinės organizacijos, jos keliamo kandidato į merus  ar išsikėlusio kandidato) vardu, kuri bus naudojama tik kaip politinės kampanijos sąskaita. VRK rekomenduoja atidaryti naują sąskaitą.
2. Sudaryti sutartį su politinės kampanijos iždininku.
3. Užpildyti prašymą (registruojant politinę organizaciją ar ketinantį išsikelti asmenį) arba Teikimą (registruojant politinės organizacijos keliamą kandidatą į merus ar kandidatų sąrašą).

1. Užpildytas prašymas arba teikimas.
2. Dokumentas (banko sutartis), patvirtinantis, kad yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip politinės kampanijos sąskaita.
3. Banko išduota (ne anksčiau kaip prieš 3 darbo dienas iki pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai) pažyma ar banko darbuotojo/sąskaitos valdytojo (jo įgalioto asmens) patvirtintas banko sąskaitos išrašas, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra.
4. Užpildyta ir pasirašyta sutarties su politinės kampanijos iždininku kopija.
5. Ketinančio išsikelti asmens, keliamo kandidato asmens dokumento kopija.

• atvykus į Vyriausiąją rinkimų komisiją;
• paštu (pateikimo data laikoma laiško išsiuntimo data, nurodyta spaude ant voko);
• per siuntų tarnybas ar kurjerį (pateikimo data laikoma įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai data, jeigu siuntos ženklinime nenurodyta išsiuntimo data);
• skenuoti el. pašto adresu finkontrole@vrk.lt

VRK primena, kad tik Rinkimų kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę keltis kandidatu arba kelti kandidatą, kandidatų sąrašą dalyvauti rinkimuose. Taip pat – tik įregistruoti politinės kampanijos dalyviai gali priimti aukas ir įgyti turtinių prievolių dėl politinės kampanijos išlaidų.

Vyrams, turintiems erekcijos sutrikimų, dažnai sunku kreiptis medicininės pagalbos. Tokiu atveju užsiimama savigyda ir įsigyjama vaistinių preparatų, viliojančių gražiais pažadais. Tačiau gydytojai griežti: jeigu vyrui reikalingas erekcijos sutrikimo gydymas, reikėtų rinktis legalius vaistus ar papildus, o ne neaiškios kilmės preparatus.

Kodėl sunku išlaikyti erekciją?

Kaip sako gydytojas urologas-seksologas, dr. Mindaugas Danilevičius, erekcija yra gana sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja kelios mūsų organizmo sistemos: kraujagyslių, nervų, hormoninė ir psichologinė. Todėl jos sutrikimą gali lemti daugybė priežasčių – nuo paprasčiausio nuovargio, streso ar neišsimiegojimo iki kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, hormoninių sutrikimų ar vartojamų vaistų.

Gydytojas nuramina, kad vienkartiniai atvejai, kai nepavyksta pasiekti ar išlaikyti erekcijos, tikrai nereiškia jos sutrikimo. Taip gali nutikti praktiškai kiekvienam vyrui, ypač patiriant stresą, pavartojus daugiau alkoholio, neišsimiegojus ar jaučiant psichologinę įtampą, stresą.

Problema tampa medicininė tada, kai situacija kartojasi nuolat arba didžiąją dalį lytinių santykių, tęsiasi kelis mėnesius ir pradeda trukdyti vyro ar šeimos seksualiniam gyvenimui.

Svarbu žinoti, kad erekcijos sutrikimas kartais gali būti vienas pirmųjų kraujagyslių sistemos problemų požymių. „Todėl naujai atsiradusios ir nuolat besikartojančios erekcijos problemos nereikėtų vertinti vien kaip seksualinio klausimo, kadangi literatūros duomenimis ir iš praktinės pusės galiu pasakyti, jog vidutiniškai po dvejų metų nuo erekcijos sutrikimų pradžios atsiranda ir širdies kraujagyslių problemų. Todėl būtent tokiems savo pacientams visada patariu apsilankyti ir pas kardiologą“, – sako dr. M.Danilevičius.

Ne vien „vyriškumo“ klausimas

Ne visų erekcijos sutrikimų galima išvengti, tačiau mes patys daug ką galime kontroliuoti.

Svarbiausia – reguliarus fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, pakankamas miegas, subalansuota mityba ir streso kontrolė. Taip pat svarbu kontroliuoti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio kiekį.

Reikėtų suprasti, kad seksualinė sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra organizmo sveikata.

„Jeigu vyras anksčiau neturėjo problemų, o sulaukęs 40-50 metų pradeda pastebėti nuolat silpnėjančią erekciją, nereikėtų galvoti tik apie tai, kokią tabletę išgerti. Reikėtų išsiaiškinti, kodėl ši problema atsirado“, – pataria gydytojas urologas-seksologas, dr. Mindaugas Danilevičius.

Ir svarbiausia – nereikia gėdytis kreiptis į gydytoją seksologą. Erekcijos sutrikimas yra dažna medicininė problema, o šiuolaikinė urologija turi daug skirtingų gydymo galimybių. Priklausomai nuo priežasties gali būti taikoma gyvenimo būdo korekcija, medikamentinis gydymas, vakuuminė terapija, smūginės bangos terapija, PRP terapija, tam tikrais atvejais, kai kito kelio nebėra, – varpos protezo implantacija.

Ne viskas, kas natūralu, yra gerai

Dr. M. Danilevičius sako, jog vyrai preparatus, skirtus potencijai gerinti, tikrai vartoja. Jo teigimu, ypač populiarūs produktai, reklamuojami kaip „natūralūs“ arba kaip greitai ir stipriai gerinantys potenciją.

Tačiau renkantis tokius preparatus, pasak pašnekovo, reikėtų prisiminti paprastą taisyklę: „natūralus“ nebūtinai reiškia „saugus“. Kai kurių maisto papildų poveikis erekcijai gali būti nedidelis, o jų sudėtis ir veiksmingumas ne visada yra griežtai kontroliuojami. Ypač atsargiai reikėtų vertinti įvairius internete ar kelionių metu įsigyjamus „natūralius“ potenciją gerinančius preparatus, kapsules, miltelius ar medaus pagrindo produktus, kurie žada greitą ir stiprų poveikį.

Didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus nežino, ką iš tikrųjų vartoja. Ypač pavojinga, jeigu preparate yra etiketėje nenurodytų vaistinių medžiagų, o vyras vartoja ir kitus vaistus, serga širdies ir kraujagyslių ligomis ar turi kitų sveikatos problemų. Dr. M. Danilevičius nerekomenduoja eksperimentuoti su nežinomos sudėties produktais vien dėl to, kad jie reklamuojami kaip „natūralūs“. „Jeigu vyrui reikalingas erekcijos sutrikimo gydymas, reikėtų rinktis legalius vaistus ar papildus“, – pabrėžia jis.

Išeitis visada yra

Kaip teigia individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas, seksologas, gydytojas psichiatras Viktoras Šapurovas, apie erekcijos sutrikimus dabar yra lengviau kalbėti nei prieš 30 metų. „Vyrai, būna, patys ateina, kitąkart moterys atsiveda sutuoktinius ar partnerius“, – pasakoja jis.

V. Šapurovas akcentuoja, kad pagerinti situaciją galima net ir sudėtingiausiais atvejais. Išeitis visada yra, nesvarbu, ar erekcijos sutrikimas atsiranda asmeniui, priklausomam nuo alkoholio ar narkotikų, ar sergančiam psichine liga, pavyzdžiui, šizofrenija. Padėti galima net paraplegikams, kurie yra patyrę nugaros traumą ar kojų paralyžių.

Susiję su žema saviverte

Jeigu erekcijos sutrikimo priežastis psichologinė V. Šapurovas pataria kreiptis į psichoterapeutą. Psichoterapija gali padėti padidinti savivertę. Kad vyras patirtų erekciją ir galėtų atlikti lytinį aktą, tikrai reikia pasitikėjimo savimi.

Kaip teigia seksologas, šiandien yra nemažai vyrų, kuriuos augino vienos mamos arba kurie augo šeimoje, kur motina buvo dominuojanti. Tokie vyrai dažniausiai būna pasyvūs. Jie laukia iniciatyvos iš moters arba bijo jos, nepasitiki savimi.

Tokiems vyrams erekcijos sutrikimai pasitaiko gana dažnai. „Tada reikia pertvarkyti tokio žmogaus asmenybę, kad jis pradėtų labiau pasitikėti savimi. Tai toli gražu nėra paprastas dalykas, kadangi suaugusio žmogaus savimonė jau yra susiformavusi. Pasiekti, kad suaugęs žmogus pradėtų kitaip mąstyti tikrai yra gana sudėtinga. Tam reikia psichoanalitinių sugebėjimų“, – aiškino jis.

V. Šapurovas akcentuoja, kad įvykdžius asmenybės rekonstrukciją daugiau nei pusei pacientų paprastai prireikia sekso terapijos, kurioje dalyvauja abu partneriai. Pora atlieka tam tikras užduotis namuose ir tokiu būdu įvyksta galutinis pasveikimas.

Žmonės per ilgai kenčia

„Mūsų visuomenėje nemaža dalis žmonių ilgą laiką kenčia nuo nesėkmingo lytinio gyvenimo ir nesikreipia į specialistus. Tačiau yra ir kita dalis žmonių, kurie kreipiasi ir gauna adekvačią pagalbą, bet paskui nutaria, kad jiems paprasčiau yra nieko nedaryti“, – sako individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas, seksologas, gydytojas psichiatras Viktoras Šapurovas, svarstydamas, kad gal žmonės nesitiki, jog gali būti gyvenime ir geriau.

Anot jo, nemaža dalis žmonių nesirūpina net tuo, kad jie patys patirtų pasitenkinimo džiaugsmą, ką jau kalbėti apie abipusį malonumą. Neretai būna, kad moteris skatina kreiptis į specialistus, o vyras atsisako pagalbos. Jį tai vargina, gal reikia laiko ir finansų kelionėms, kasdieniams reikalams, buičiai tvarkyti, nekilnojamam turtui.

„Mūsų visuomenėje nemaža dalis žmonių nepagalvoja, kad džiaugsmas yra svarbus gyvenimui, juo labiau bendram gyvenimui ir šeimos stabilumui. Sėkmingas lytinis gyvenimas, žinoma, ne vienintelė sąlyga, kad šeima būtų stabili, sėkminga ir laiminga, bet ir be jo sėkmingo gyvenimo nelabai būna“, – teigia V. Šapurovas.

UAB „Lietuvos sveikata“ inf.

Atnaujintame eismoinfo.lt žemėlapyje vairuotojai gali rasti informaciją apie kelio remonto darbus, eismo ribojimus, mokamus kelius, greičio matuoklius, poilsio aikšteles, kintamus informacinius kelio ženklus, elektromobilių įkrovos stoteles bei kitus kelionei aktualius objektus. Svetainėje taip pat galima pasitikrinti informaciją apie suplanuoto maršruto kelio dangą, kelių priežiūros lygį ir matyti vaizdo informaciją iš sumontuotų kamerų.  

„Norime, kad eismoinfo.lt vairuotojams taptų kasdieniu pagalbininku planuojant keliones Lietuvoje. Atnaujintoje svetainėje vienoje vietoje pateikiame informaciją apie eismo ribojimus, kelių būklę, oro sąlygas, kelio dangą, elektromobilių įkrovimo galimybes ir kitus vairuotojams aktualius dalykus. Svetainę modernizavome iš esmės – pakeitėme ne tik dizainą, bet atnaujinome ir technologinį pagrindą, kad informacija būtų pasiekiama patogiau ir naudinga kiekvienam keliaujančiam Lietuvos keliais“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.  

Viena iš naujovių – patobulinta informacija apie elektromobilių įkrovos stoteles. Žemėlapyje galima matyti įkrovimo stoteles, jų užimtumą, galią ir kitus aktualius duomenis. Svetainėje taip pat pateikiama informacija iš oro sąlygas fiksuojančių stotelių – tai vairuotojams leidžia įvertinti kelio dangos būklę ir galimą slidumą. Vairuotojai gali matyti eismo intensyvumo duomenis, padedančius įvertinti, kuriuose keliuose tam tikru metu transporto srautas yra didžiausias.  

Be to, atnaujintoje eismoinfo.lt svetainėje atsirado galimybė suasmeninti kai kurias jos funkcijas – planuoti maršrutą iš anksto, įvertinti jame galiojančius ribojimus, patikrinti kelių būklę ir pasirinkti poilsio vietas ar lankytinus objektus, pasižymėti aktualiausias ir norimas stebėti kameras arba kelių oro sąlygų stoteles. 

AB „Via Lietuva“ inf.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vykdomo valstybinio seismologinio monitoringo duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir Lietuvos teritorijoje. Du silpni drebėjimai 2025 m. gruodžio 14 d. užregistruoti Vakarų Lietuvoje, o LGT specialistų išvadą dėl jų gamtinės kilmės patvirtino Helsinkio universiteto Seismologijos instituto ekspertai. Šie duomenys taip pat leido iš naujo įvertinti prieš dešimtmetį toje pačioje Lietuvos dalyje užfiksuotą seisminį įvykį.

LGT Lietuvos ir gretimų teritorijų seismingumą stebi vykdydama valstybinį seismologinį monitoringą pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2024–2029 m. programą.

Pirmasis žemės drebėjimas 2025 m. gruodžio 14 d. įvyko 8 val. 35 min. Lietuvos laiku, jo magnitudė siekė 2,7. Antrasis užregistruotas 12 val. 3 min., jo magnitudė – 2,4. Abiejų įvykių seismogramos ir spektrogramos buvo būdingos gamtiniams tektoniniams žemės drebėjimams.

„Patys drebėjimai buvo silpni, bet jų mokslinė reikšmė didelė. Pirmą kartą surinkome patikimus instrumentinius duomenis, patvirtinančius, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir Lietuvos teritorijoje. Nauji duomenys taip pat leido iš naujo įvertinti ankstesnį seisminį įvykį ir daugiau sužinoti apie Vakarų Lietuvos tektoninių struktūrų aktyvumą“, – sako LGT Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiasis seismologas Andrius Pačėsa.

2025 m. žemės drebėjimai buvo užregistruoti Vakarų Lietuvoje, Gargždų lūžių zonos gretimybėse. Ankstesnių seisminės žvalgybos ir geologinių tyrimų duomenimis, šioje teritorijoje kristaliniame pamate ir nuosėdinėse uolienose yra tektoninių lūžių. Įvertinus drebėjimų lokalizacijos paklaidas, jų kilmė siejama su Gargždų zonos lūžiais. Gargždų lūžių zona – stambi giluminių lūžių sistema, šiaurinėje dalyje susijusi su Telšių lūžio zona.

Tačiau pirmojo 2025 m. drebėjimo epicentro platumos nustatymo paklaida siekia 6,7 km, ilgumos – 9,1 km, antrojo – atitinkamai 8,5 ir 6,8 km. Todėl drebėjimus galima sieti su Gargždų lūžių zona, bet ne tiksliai priskirti konkrečiam jos lūžiui ar segmentui.

Ką iš tiesų reiškia 2,4 ir 2,7 magnitudės?

Iš pirmo žvilgsnio 2,4 ir 2,7 magnitudės skiriasi labai nedaug – vos 0,3. Bet žemės drebėjimų magnitudės skalė yra logaritminė: per 2,7 magnitudės drebėjimą išsiskiria maždaug 2,8 karto daugiau energijos nei per 2,4 magnitudės drebėjimą. Vienos magnitudės skirtumas (pavyzdžiui, tarp 5.0 ir 6.0) jau reiškia maždaug 31 kartą daugiau išsiskyrusios energijos.

Tą patį 0,3 magnitudės skirtumą galima palyginti su visai neseniai pasaulyje įvykusiais stipriais drebėjimais. 2026 m. rugpjūtį Vakarų Kolumbijoje užfiksuotas 7,4, o po kelių dienų prie Indonezijos Floreso salos – 7,7 magnitudės žemės drebėjimas. Skaičiais ir juos skyrė vos 0,3 magnitudės, bet per stipresnį drebėjimą išsiskyrė beveik tris kartus daugiau energijos.

Žinoma, Lietuvoje užregistruoti drebėjimai buvo visiškai kito masto. Pavyzdžiui, 7,4 magnitudės drebėjimo metu išsiskirianti energija, apytikriai vertinant pagal magnitudės ir energijos santykį, yra milijonus kartų didesnė nei per 2,7 magnitudės drebėjimą.

Artimesnį palyginimą turime ir savo regione. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado srityje įvyko maždaug 5 magnitudžių žemės drebėjimai. Jų sukeltos seisminės bangos buvo juntamos ir Lietuvoje – stipriausiai Vakarų Lietuvoje, bet žemės virpesius jautė žmonės ir kitose šalies vietose.

Taigi 2025 m. Lietuvoje užregistruotų drebėjimų išskirtinumas yra ne jų stiprumas. Svarbu tai, kad pirmą kartą patikimai instrumentiškai patvirtinta jų gamtinė tektoninė kilmė.

Nauji duomenys pakeitė ir 2015 m. įvykio vertinimą

Toje pačioje Vakarų Lietuvos dalyje seisminis įvykis buvo užregistruotas ir 2015 m. birželio 12 d. Jo magnitudė siekė 2,1. Tuo metu turimi duomenys neleido vienareikšmiškai nustatyti, ar tai buvo gamtinis žemės drebėjimas, ar žmogaus veiklos sukeltas seisminis įvykis.

Po 2025 m. gruodžio drebėjimų LGT specialistai prie 2015 m. duomenų grįžo dar kartą. Iš tarptautinės GEOFON duomenų bazės buvo gauta papildomų seismogramų, įvykis iš naujo lokalizuotas ir dar kartą išanalizuotas. Nauja duomenų interpretacija parodė, kad 2015 m. birželio 12 d. Vakarų Lietuvoje taip pat įvyko tektoninis žemės drebėjimas, o ne sprogdinimas.

Taigi du 2025 m. gruodžio 14 d. ir vienas 2015 m. birželio 12 d. įvykis yra pirmieji patikimai Lietuvos teritorijoje užregistruoti ir lokalizuoti gamtiniai žemės drebėjimai. Jie patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visame rytų Baltijos regione, gali vykti nedidelės magnitudės žemės drebėjimai.

„Be abejo, nauji duomenys nereiškia, kad Lietuvoje staiga padidėjo seisminė grėsmė. Užregistruoti drebėjimai buvo silpni, o Lietuva išlieka mažo seisminio aktyvumo teritorija“, – pabrėžia A. Pačėsa.

Orus darbas nėra vien darbo vietos turėjimas. Tai teisingas atlygis, iš kurio žmogus gali oriai gyventi, saugi ir sveika darbo aplinka, galimybė derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, profesinio augimo perspektyva ir darbuotojo teisė turėti balsą sprendžiant dėl savo darbo sąlygų.  

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nuosekliai laikosi pozicijos: Lietuvos konkurencingumas negali būti kuriamas pigiu darbu. Darbuotojų trūkumo neturime spręsti mažindami darbo standartus ar ieškodami, kas sutiks dirbti už mažesnį atlyginimą.  

Būtina investuoti į žmones, jų kvalifikaciją, technologijas ir produktyvumą. Todėl pirmiausia vertėtų ieškoti būdų geriau išnaudoti Lietuvos žmonių potencialą. 

Vyresniems darbuotojams reikia galimybių atnaujinti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių, žmonėms su negalia – pritaikytų darbo vietų, o jaunimui – ne bet kokio darbo, tačiau perspektyvos: kokybiškų ir apmokamų praktikų, deramo atlyginimo, stabilumo ir galimybių augti profesinėje srityje.  

Darbuotojų iš kitų šalių atvykimas gali padėti ten, kur darbuotojų iš tiesų trūksta. Tačiau migracija negali tapti priemone mažinti darbuotojų pajamas bei tenkintis prastesne darbo vietų kokybe.  

Naują iššūkį kelia ir dirbtinis intelektas. Technologijos gali didinti produktyvumą ir palengvinti darbą, tačiau jos negali būti diegiamos nesitariant su darbuotojais, apeinant jų teises.  

Be to, politinėje darbotvarkėje jau dabar turėtų rastis klausimas: kam atiteks technologijų sukuriama papildoma vertė ir produktyvumo prieaugis? 

Jeigu per tą patį laiką sukuriame daugiau vertės, jos nauda turi pasiekti ir darbuotoją – per didesnį atlyginimą, geresnes darbo sąlygas, investicijas į kompetencijas ar trumpesnį darbo laiką.  

Orus darbas neįmanomas ir be darbuotojo balso. Žmogus turi turėti realią galimybę kartu su kitais tartis dėl savo darbo sąlygų, kolektyviai derėtis ir apginti savo interesus. Todėl stiprios profesinės sąjungos ir kolektyvinės derybos yra ne kliūtis konkurencingumui, o brandžios darbo rinkos požymis.  

Galiausiai pati valstybė turi rodyti kryptį. Viešieji ir Europos Sąjungos pinigai turi kurti kokybiškas darbo vietas, o ne subsidijuoti „pigų“ darbą. Viešąją paramą gaunantis verslas turi užtikrinti deramą atlygį, saugias darbo sąlygas ir gerbti darbuotojų teisę organizuotis bei kolektyviai derėtis.  

Šių principų turime siekti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, todėl LPSK palaiko siekį būsimame ES Kokybiškų darbo vietų akte įtvirtinti realius instrumentus, keliančius darbo vietų kokybės standartus.  

Lietuva gali rinktis: konkuruoti pigesniu darbu arba investuoti į žmones, technologijas ir kokybiškas darbo vietas. Mes renkamės antrąjį kelią ir kviečiame juo eiti kartu visus, kurie priima sprendimus dėl Lietuvos darbo rinkos ir ekonomikos ateities.  

Dalia Jakutavičė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo spalio 1 d. vėl tikrina teritorijas, kuriose gali būti vykdomi neteisėti žemės kasimo darbai. Iki gruodžio 31 d. pareigūnai organizuos reidus, apžiūrės pagal atliktą analizę atrinktas teritorijas ir vertins, ar žemės kasimo darbai jose vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų.  

Prieš pradėdami patikrinimus departamento pareigūnai analizavo jų prižiūrimose teritorijose esančius žemės sklypus ir nustatė vietas, kuriose galėjo būti vykdomi teisės aktų reikalavimų neatitinkantys žemės kasimo darbai. Išanalizavus turimą informaciją, įvairiose šalies teritorijose iš viso atrinkti 324 sklypai. 

Tęsiant patikrinimus pareigūnai toliau vertins žemės kasimo darbų teisėtumą, tikrins šiai veiklai reikalingus teisės aktuose numatytus leidimus ir kitus privalomus dokumentus.  

Taip pat bus vertinama, ar vykdant darbus nepadaryta žala aplinkai, o juos baigus – ar pažeistos teritorijos tinkamai rekultivuotos (sutvarkytos ir atkurtos, pavyzdžiui, apželdintos ar apsodintos mišku). 

Kilus įtarimų dėl galimų pažeidimų, bus atliekami išsamesni tyrimai, vertinamos konkrečių darbų aplinkybės. 

Primename, kad šie reidai buvo vykdomi ir šių metų balandžio–birželio mėnesiais.  

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie daromus aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą galima siųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Skalbikliai, valikliai, klijai, dažai ir kiti cheminiai produktai yra įprasta mūsų kasdienybės dalis. Tačiau kai kurie iš jų dėl savo savybių gali kelti pavojų sveikatai, turtui ar aplinkai. Apie šiuos pavojus įspėja ant produktų pakuočių pateikiamos pavojaus piktogramos.

Kad jas būtų lengviau atpažinti ir suprasti, parengėme atmintinę, kurioje paaiškinama, ką reiškia kiekviena piktograma ir ant kokių produktų ją galima rasti.

Svarbu žinoti, kad ta pati piktograma gali įspėti apie skirtingus pavojus. Todėl vien atpažinti simbolį nepakanka – prieš naudodami cheminį produktą visada perskaitykite jo etiketę. Joje pateikiama informacija apie galimus pavojus, atsargumo priemones ir veiksmus nelaimingo atsitikimo atveju.

Primename: cheminius produktus naudokite laikydamiesi etiketėje pateiktų nurodymų, laikykite juos originaliose pakuotėse ir vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Daugiau informacijos apie pavojaus piktogramas rasite Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) interneto svetainėje.

„Kur dingo du iš keturių hamakų Jonvabalių alėjoje? Dar prieš porą dienų jie buvo, o dabar iškasti net stulpeliai. Juk ši erdvė tik ką atidaryta,“ - klausė portalo skaitytoja.

Tačiau nerimauti dėl galimos vagystės nėra pagrindo. Jonavos rajono mero patarėja Birutė Gailienė paaiškino, kad hamakai nėra dingę - jie bus perkelti.

„Montuotojai permontuoja į kitą vietą, nes ten, kur buvo sumontuota, šiek tiek yra nuolydis, netinkama vieta buvo“, - portalui sakė B. Gailienė.

Taigi du hamakai iš Jonvabalių alėjos nedingo - jie laikinai išmontuoti, kad būtų įrengti tinkamesnėje vietoje.

Primename, kad „Jonvabalių alėja“ - tai Jonavos gyventojų išrinkta Dalyvaujamojo biudžeto mažųjų projektų idėja. Jai įgyvendinti skirta iki 25 tūkst. eurų. Šalia naujojo lajų tako įrengtoje poilsio erdvėje lankytojai gali ilsėtis hamakuose ir sūpynėse, o medžiuose įrengtos smulkios lemputės sutemus sukuria „jonvabalių“ efektą.

VMVT sulaukia gyventojų klausimų dėl agresyviai besielgiančių ar žmones apkandžiojusių šunų. Neretai gyventojams nerimą kelia ne atsitiktinai sutiktas gyvūnas, bet šalia gyvenantis šuo, dėl kurio elgesio nesijaučia saugūs. 

„Šeimininkas savo šunį pažįsta geriausiai, todėl turėtų žinoti, kaip jis reaguoja į nepažįstamus žmones, kitus gyvūnus ar neįprastas situacijas. Jei šuo linkęs pulti, veržtis prie žmonių ar jį sunku suvaldyti, nereikėtų laukti, kol įvyks incidentas. Šuo turi būti suvaldytas tiek namų aplinkoje, tiek viešoje vietoje“, – sako Kristina Ulienė, VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja. 

Už šuns kontrolę atsako jo laikytojas 

Gyvūno laikytojas turi pasirūpinti, kad šuo negalėtų savavališkai ištrūkti iš jam skirtos teritorijos ar be priežiūros patekti į viešą erdvę. Viešose vietose šuo turi būti vedamas su pavadėliu, kad jį būtų galima saugiai suvaldyti, o prireikus naudojamas ir šuniui tinkamas antsnukis. 

Atsargiai reikėtų elgtis ir sutikus nepažįstamą šunį. Nereikėtų prie jo staiga artintis, bandyti liesti ar glostyti be šeimininko leidimo. Gyvūno reakcijai įtakos gali turėti baimė, stresas, sveikatos būklė ar neįprasta aplinka. 

Vis dėlto pareiga užtikrinti, kad šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams, tenka jo laikytojui. 

Kur kreiptis, jei šuo elgiasi agresyviai? 

Apie netinkamai prižiūrimą ar aplinkiniams pavojų keliantį šunį galima pranešti policijai, savivaldybei arba VMVT. 

Pranešimą gavusi policija, savivaldybė ar VMVT pagal savo kompetenciją gali pradėti administracinio nusižengimo teiseną, įvertinti aplinkybes ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones. 

Jeigu šuo puola žmogų ar kyla tiesioginis pavojus jo sveikatai ar gyvybei, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. 

Tyrimo metu vertinama, kaip gyvūnas buvo laikomas ir prižiūrimas, ar jo laikytojas ėmėsi pakankamų saugumo priemonių, ar dėl gyvūno elgesio buvo padaryta žala ir ar panašių incidentų buvo anksčiau. 

Ar agresyvus šuo gali būti konfiskuotas? 

Vien tai, kad šuo elgiasi agresyviai ar dėl jo elgesio aplinkiniai jaučiasi nesaugiai, savaime nereiškia, kad gyvūnas bus konfiskuotas. 

Gyvūno konfiskavimas yra viena iš Administracinių nusižengimų kodekse numatytų poveikio priemonių, tačiau ji taikoma įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes. Atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, gyvūno laikymo sąlygas, kokį pavojų gyvūnas kėlė, padarytą žalą ir kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes. 

Jeigu šuo žmogų apkandžiojo ir dėl patirtų sužalojimų prireikė medikų pagalbos ar gydymo ligoninėje, vertinamas sužalojimų pobūdis ir sunkumas, taip pat tai, ar gyvūno laikytojas ėmėsi pakankamų priemonių šuniui suvaldyti. 

Ką daryti, jei šuo įkando? 

Jeigu šuo žmogui įkando, pirmiausia reikėtų pasirūpinti sveikata ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Medikai įvertins sužeidimą ir nuspręs, ar reikalingos papildomos profilaktikos priemonės. 

Nors pasiutligės rizika Lietuvoje yra labai maža, po gyvūno įkandimo ją kiekvienu atveju turėtų įvertinti specialistai. Pasiutligei imlūs augintiniai turi būti reguliariai vakcinuojami. 

VMVT ragina gyventojus reaguoti pastebėjus, kad nekontroliuojamas ar netinkamai prižiūrimas gyvūnas kelia pavojų aplinkiniams. Atsakingas laikytojo elgesys ir laiku imtos saugumo priemonės gali padėti išvengti rimtesnių incidentų. 

VMVT inf.

Daugiausia pažymėjimų reikės atnaujinti žiemą   

Seno tipo laminuotus pažymėjimus be galiojimo datos turėję vairuotojai prieš dešimtmetį juos turėjo pasikeisti  iki 2017 m. vasario 3 d. Tad dabar, praėjus dešimčiai metų, daugelio jų galiojimas baigsis arba jau yra pasibaigęs. Statistika rodo, kad nuo spalio iki vasario vairuotojo pažymėjimus turės pasikeisti apie 72 tūkst. vairuotojų.   

Daugiausia keitimų numatoma prieš pat Naujuosius metus ir po jų. Spalį atnaujinti savo pažymėjimus turės apie 13 tūkst., lapkritį apie 19 tūkst., o gruodį – 18 tūkst. vairuotojų. Bene didžiausias pažymėjimų atnaujinimų skaičius numatomas 2027 m. sausį t.y. apie 22 tūkst. Remiantis statistika, suklusti turėtų 45-68 m. amžiaus vairuotojai. 

Šalia šių skaičių įmonė papildomai laukia ir įprasta tvarka kasdien gaminami vairuotojo pažymėjimai, pavyzdžiui, naujai įgijus teisę vairuoti, pametus dokumentą, pakeitus pavardę ir pan. Taigi, šalia aukščiau minimų skaičių papildomai per mėnesį prisidės apie 8 tūkst. užsakymų.    

Verta pasirūpinti iš anksto   

Kaip pasakoja „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis, šiam etapui įmonė ruošiasi iš anksto ir sieks, kad klientai pažymėjimus galėtų pasikeisti greitai ir sklandžiai kaip įprasta. Tačiau, jei artimiausiu metu laukia svarbios kelionės ar kiti įvykiai, vairuotojo pažymėjimu verta pasirūpinti iš anksto.   

„Kviečiame jau dabar vairuotojus pasitikrinti savo pažymėjimo galiojimo datą bei pasirūpinti nauju dokumentu iš anksto. Ypač tuos, kurių pažymėjimas baigs galioti lapkritį, gruodį ar sausį. Pažymėjimą galima užsisakyti internetu ir gauti į namus ar paštomatą, nevykstant į padalinį“, – patarė T. Paliulis.   

„Regitra“ primena artėjančią svarbią datą  

Kad svarbių datų nereikėtų sekti patiems, „Regitra“ vairuotojams siunčia automatinius priminimus SMS žinute arba el. paštu. Tam tereikia Vairuotojų portale nurodyti savo kontaktinius duomenis.   

Apie artėjančią vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigą vairuotojai informuojami likus 30 dienų iki jo galiojimo pabaigos. Pranešimas taip pat siunčiamas baigus galioti medicininei pažymai. Tiesa, apie tai informuojama kiek anksčiau – likus 60 dienų, kad žmogus patogiai spėtų pasitikrinti sveikatą.  

Taigi, vairuotojams verta ne tik pasitikrinti savo vairuotojo pažymėjimo ir medicininės pažymos galiojimo datą, bet ir nurodyti ar atnaujinti savo kontaktinius duomenis – tuomet apie svarbius terminus „Regitra“ primins automatiškai.    

Kaip užsisakyti vairuotojo pažymėjimą internetu? 

Norint savitarnos svetainėje užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, reikalinga galiojanti vairuotojo sveikatos medicininė pažyma. Jos neturint, pakaks nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir pasitikrinti sveikatą. Gauta pažyma automatiškai elektroniniu būdu pasieks „Regitrą“.    

Svarbu pažymėti, jog pasitikrinti, ar anksčiau išduota medicininė pažyma galioja, galite Vairuotojų portale. Beje, šiame portale galite užsisakyti ir priminimo paslaugą apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigą.    

Kadangi elektroniniu būdu užsakant vairuotojo pažymėjimą reikalinga nuotrauka, svarbu, kad bent vienas iš asmens dokumentų, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimas, tapatybės kortelė arba pasas būtų išduotas ne seniau kaip prieš penkerius metus, nes tuomet nuotrauka ir parašas yra gaunami automatiškai iš Gyventojų registro.   

Jeigu galiojančios nuotraukos neturite, tuomet kviečiame vizitui į padalinį užsiregistruoti iš anksto ir lauksim jūsų sutartu laiku. 

Norint gauti naują vairuotojo pažymėjimą suteikiama galimybė pasirinkti patogiausią gamybos laiką. Per 15 darbo dienų pagamintas vairuotojo pažymėjimas kainuos 17,15 Eur, per 5 darbo dienas – 34,30 Eur, o per 1 darbo dieną – 51.45 Eur.    

Internetu užsakytas dokumentas gali būti pristatytas per kurjerį arba į siuntų savitarnos terminalus. Pažymėjimo pristatymo per kurjerį į jūsų namus paslaugos kaina 6,99 Eur, o pristatant į siuntų savitarnos terminalą – 4,90 Eur.  

Lietuvos atsakingos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija), kaip ir kitų Europos šalių, taip pat stebi situaciją. Iškilus grėsmei dėl galimo užkrečiamosios ligos plitimo šalys yra pasirengusios koordinuotai reaguoti ES mastu pagal Europos sveikatos sąjungos reglamentuose numatytus mechanizmus.

Šiuo metu nėra duomenų, kad dėl šio įvykio Lietuvos gyventojams kiltų padidėjusi rizika užsikrėsti maru. Taip pat nėra duomenų apie antrinius atvejus ar ilgalaikį ligos plitimą nuo žmogaus žmogui. Todėl Lietuvos gyventojams šiuo metu nereikia imtis jokių papildomų prevencinių priemonių.

Jei būtų gauta naujos informacijos, galinčios keisti rizikos vertinimą, apie tai būtų informuojama papildomai.

Kas yra  plaučių maras?

Maras – reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis.

Plaučių maru  užsikrėsti galima per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau paprastai tam reikalingas artimas ir ilgesnis kontaktas su simptomus turinčiu ligoniu.  Inkubacinis periodas 1–4 dienos.

Europoje maras nebuvo registruojamas daugiau nei 50 metų. Kitos maro formos, kai užsikrečiama nuo gyvūnų, vis dar pasitaiko Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Lietuvoje maro atvejų nefiksuojama jau daugiau nei 200 metų. 

Kokie simptomai?

Plaučių maras gali pasireikšti karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, kosuliu, krūtinės skausmu ir greitai progresuojančiu kvėpavimo sutrikimu.

Plaučių maras, nors yra sunki liga, bet nėra taip lengvai plintanti kaip kitos kvėpavimo takų užkrečiamosios ligos (pvz., COVID-19), o laiku diagnozuotas yra sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui rekomenduojami vaistai yra lengvai prieinami Europoje ir Lietuvoje.

Įtarus ar patvirtinus plaučių marą, sergantis asmuo izoliuojamas, o artimą sąlytį turėję asmenys  nustatomi ir stebimi. Prireikus jiems skiriamas profilaktinis gydymas. Marui patvirtinti reikia atlikti laboratorinius tyrimus, kuriems Lietuva yra pasirengusi. Tyrimai būtų atliekami tik gydytojui įtarus ligą.

NVSC inf.

Šiuos pokyčius lemia naujai priimta Lietuvos Vartojimo kredito įstatymo redakcija, atnaujinta pagal minimą ES direktyvą. Ji panaikino iki šiol mobiliojo ryšio operatoriams taikytas išimtis. Dėl to telefono, kompiuterio ar kitos įrangos įsigijimas išsimokėtinai nuo šiol bus iš esmės laikomas vartojimo kreditu. 

Praktikoje tai reiškia, kad įsigyjant įrenginį išsimokėtinai bus vertinamas pirkėjo mokumas. Šį vertinimą atliks finansavimo partneris, o pačiam sandoriui bus taikomi vartojimo kreditams keliami reikalavimai. 

„Šiuos pokyčius lemia ES reguliavimo reikalavimai, prie kurių prisitaiko visa rinka. Nuo lapkričio 20 d. dalies įrangos įsigijimas priklausys nuo finansavimo partnerio sprendimo, tačiau klientams bus siūlomos įvairios alternatyvos: lizingas, įrangos nuoma ar galimybė sumažinti naujo įrenginio kainą grąžinant seną“, – sako L. Bandzinė. 

Mobiliojo ryšio operatoriai vis dar turės vieną išimtį 

Svarbu pabrėžti, kad pagrindinis šių pakeitimų tikslas nėra reguliuoti telefonų kainas ar riboti prekybą išsimokėtinai. Jais siekiama užtikrinti atsakingą skolinimąsi ir sumažinti riziką, kad vartotojai prisiims finansinius įsipareigojimus, kurių vėliau negalės vykdyti. 

Naujieji reikalavimai nereiškia, kad klientai nebegalės įsigyti telefonų ar kitos įrangos išsimokėtinai, akcentuoja L. Bandzinė. Keičiasi tik tokio finansavimo tvarka: nuo lapkričio 20 d. įrangos įsigijimas išsimokėtinai bus siejamas su finansavimo partnerio atliekamu kliento mokumo vertinimu. 

Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad telekomunikacijų bendrovėms ir toliau bus taikoma išimtis vertinant klientų finansinius įsipareigojimus. Nors bendroji taisyklė numato, kad visoms mėnesio įmokoms ir kitoms skoloms negali tekti daugiau kaip 40 proc. asmens disponuojamų pajamų, mobiliojo ryšio operatoriai galės taikyti iki 60 proc. ribą. 

„Taigi, vartotojai ir toliau turės platesnes galimybes įsigyti mobiliuosius telefonus ir kitą ryšio įrangą išsimokėtinai. Nors reguliavimas griežtėja, operatoriams taikoma išimtis leidžia išlaikyti lankstesnes finansavimo sąlygas“, – sako „Telia“ privačių klientų vadovė.  

Anot jos, iki naujos tvarkos įsigaliojimo gyventojams verta įvertinti ir galimybę atsinaujinti turimą įrenginį. Seną telefoną iškeitus į naują galima gauti papildomą nuolaidą, o antroji metų pusė tradiciškai yra metas, kai rinką papildo daug naujų išmaniųjų įrenginių modelių. 

„Jei artimiausiu metu svarstėte apie naują telefoną, verta pasidomėti šiuo metu siūlomomis sąlygomis ir galimybėmis. Iki lapkričio 20 d. įrenginio įsigijimo procesas išliks įprastas, todėl sprendimą dėl atnaujinimo galima priimti dar iki įsigaliojant naujiesiems reikalavimams. Tai leis išvengti papildomų žingsnių, kurie ateityje gali tapti pirkimo proceso dalimi“, – teigia L. Bandzinė. 

Telia Lietuva inf. 

„Kuro kainoms mušant rekordines aukštumas, imamės realių veiksmų. Nuo spalio mėnesio suteikiame galimybę gyventojams perpus pigiau važiuoti traukiniais, o nuo lapkričio – tarpmiestinio susisiekimo autobusais. Iki metų pabaigos taikomas nuolaidas pajus visi – nuo šeimų, senjorų iki studentų – žmonės neturi tapti augančių kainų įkaitais“, – pažymi ministras J. Taminskas.

Nuo šių metų spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. keleiviai galės įsigyti 50 procentų pigesnius traukinių bilietus kelionėms vietinio susisiekimo maršrutais. Skaičiuojama, kad valstybei tai kainuos apie 2,8 mln. Eur. Taikant lengvatą prognozuojama pritraukti apie 45 tūkst. naujų keleivių.

„Šį pavasarį pasiūlyta 50 proc. nuolaida sulaukė didelio keleivių susidomėjimo ir parodė, kad tai veiksmingas atsakas į išaugusias kuro kainas. Kadangi ši situacija išlieka aktuali, iniciatyvą kartojame, siekdami ne tik pasiūlyti finansiškai palankesnę alternatyvą, bet ir paskatinti ilgalaikius keliavimo įpročių pokyčius“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Artimiausiu metu 50 proc. lengvata bilietams galės pasinaudoti ir keliaujantys tarpmiestiniais autobusais. Tam reikalingas Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo pakeitimas šiuo metu skubos tvarka derinamas su institucijomis. Pakeitimui turės pritarti Seimas. Valstybei ši lengvata kainuotų apie 3,15 mln. Eur.

Pritaikius lengvatą, vežėjams valstybė kompensuotų dėl nuolaidos negautas pajamas. Numatyti saugikliai, kad prieš įvedant nuolaidą nebūtų dirbtinai keliamos bilietų kainos. Vežėjai privalėtų teikti LTSA detalias parduotų bilietų ataskaitas. Kompensuojami būtų tik tie bilietai, kurių fiskaliniai duomenys yra registruoti VMI i.EKA (išmaniųjų kasos aparatų) sistemoje.

Balandžio ir gegužės mėnesiais taikyta 50 proc. nuolaida traukinių bilietams pasinaudojo daugiau nei milijonas keleivių. Skaičiuojama, kad ši lengvata pritraukė beveik 6 tūkst. naujų klientų. Nuolaidų taikymas valstybei kainavo 1,9 mln. Eur.

Susisiekimo ministerijos inf.

Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria numatoma panaikinti nuostatą, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad kvepalų, kaip ir bet kurio kito kosmetikos gaminio, perpakavimas į su gamintoju nesuderintą pakuotę negarantuoja gaminio saugos ir jo savybių išlaikymo. Pakeitus originalią pakuotę gali pasikeisti gaminio laikymo sąlygos, apsauga nuo taršos, saugos rodikliai, atsekamumas ir ženklinimas. Todėl kosmetikos gaminių perpakavimo veiklai yra taikomi griežti kosmetikos geros gamybos praktikos ir gaminių saugos užtikrinimo reikalavimai.

Kuo skiriasi perpilstymas (angl. decanting) nuo pakuotės papildymo (angl. refilling)?

Gamintojo ar už gaminio tiekimą rinkai atsakingo asmens numatytas išpilstymas į mažesnes talpas arba pakuotės papildymas yra atliekamas gamintojo nustatytomis sąlygomis. Tam naudojama  atitinkama įranga ir suderintos su gaminiu pakuotės, užtikrinamos tinkamos higienos sąlygos, gaminio atsekamumas bei ženklinimas. Svarbu pabrėžti, kad tokio proceso poveikis gaminiui jau yra įvertintas atliekant gaminio saugos vertinimą, o atsakomybę už gaminio saugą prisiima pats gamintojas ar už gaminio tiekimą rinkai atsakingas asmuo.

Jei kvepalus į savo nuožiūra pasirinktą pakuotę perpila pats pardavėjas, nežinant gamintojui ar atsakingam asmeniui, už perpilto gaminio saugą ir kokybę gamintojas nebėra atsakingas. Atsakingu asmeniu tampa pats perpilstytojas (ar perpylėjas).

Ką turi žinoti kvepalus perpilstantys pardavėjai?

Jeigu gamintojas nėra numatęs kvepalų perpylimo į kitą pakuotę ir tam nenustatė specialių sąlygų, toks perpilstymas teisiškai laikomas kosmetikos gaminio pakavimo veikla, kuri priskiriama kosmetikos gaminių gamybai.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 4 straipsnio 6 dalį, platintojas, pakeitęs jau rinkai pateiktą kosmetikos gaminį taip, kad gali būti paveikta jo atitiktis taikomiems reikalavimams, tampa už tokio gaminio tiekimą rinkai atsakingu asmeniu.

Norėdamas vykdyti šią veiklą, ūkio subjektas privalo:

1. Turėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) išduotą leidimą-higienos pasą;
2. Užtikrinti, kad būtų atliktas perpilto gaminio saugos vertinimas ir parengta gaminio informacijos byla;
3. Tinkamai paženklinti rinkai tiekiamo perpilto gaminio pakuotę;
4. Pranešti apie perpilto gaminio tiekimą rinkai per Kosmetikos gaminių notifikavimo portalą (CPNP).

Svarbu pažymėti, kad gamintojo atliktas kosmetikos originalaus gaminio saugos vertinimas nebegalioja gaminiui, kuris buvo perpiltas į kitą ne gamintojo pakuotę be gamintojo žinios.

Ką verta patikrinti prieš perkant?

Jeigu perkate kvepalus ne gamintojo originalioje pakuotėje, atkreipkite dėmesį, ar pateikta ši informacija:

• Gaminio pavadinimas: ar nurodytas originalaus gaminio pavadinimas ar pažymėta, kad tai išpilstytas gaminys
• Atsakingas asmuo: kas yra nurodytas už gaminio tiekimą rinkai atsakingas asmuo ir koks jo adresas;
• Partijos numeris: ar nurodytas gaminio partijos numeris;
• Ingredientai: ar pateiktas pilnas gaminio ingredientų sąrašas;
• Galiojimo laikas: ar nurodytas tinkamumo naudoti terminas arba laikotarpis po atidarymo;
• Atsargumo priemonės: ar pateikti konkretūs nurodymai dėl saugaus gaminio naudojimo.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, jog ant mažo buteliuko nurodytas žinomo prekės ženklo ar kvepalų pavadinimas nereiškia, kad tai yra originalus produktas arba kad nepakito jo savybės. Pakeitus pakuotę vartotojas negali pats įvertinti, ar naujasis buteliukas yra tinkamas konkretiems kvepalams. Perpilant kvepalus gali būti pakeisti šie aspektai: gaminio stabilumas ir jo suderinamumas su nauja pakuote, apsauga nuo aplinkos taršos, gaminio ir jo partijos atsekamumas bei ženklinimas, gaminio saugos rodikliai bei geros gamybos praktikos (GMP) reikalavimų laikymasis.

Ką daryti pajutus nepageidaujamą poveikį?

Jeigu panaudojus kvepalus pasireiškė odos dirginimas, alerginė reakcija ar kitas nepageidaujamas poveikis, gaminio nebenaudokite. Priklausomai nuo sveikatos būklės, kreipkitės į gydymo įstaigą.

Apie pasireiškusį poveikį informuokite pardavėją, o apie rimtą nepageidaujamą reakciją praneškite ne tik pardavėjui  bet ir NVSC el. paštu info@nvsc.lt. Būtinai išsaugokite gaminio pakuotę ir pirkimo duomenis – ši informacija yra svarbi nustatant gaminio kilmę ir konkrečią jo partiją.

O jeigu kvepalus persipilu pats?

Jeigu įsigytus kvepalus persipilate į kitą buteliuką ar atomaizerį tik asmeniniam naudojimui, tai yra jūsų privatus pasirinkimas. Tačiau norint išlaikyti geriausias originalaus gaminio savybes, rekomenduojama jį laikyti gamyklinėje pakuotėje. Rinkoje jau yra pačių gamintojų išleistų mažos talpos kvepalų pakuočių, kurios užtikrina atitiktį gaminio saugai ir kokybei.

NVSC inf. 

Spalio 9–10 dienomis visoje Lietuvoje vyks 41-oji „Maisto banko“ akcija. 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių savanoriai kvies pirkėjus prie savo pirkinių pridėti bent vieną ilgiau galiojantį maisto produktą sunkiau gyvenančiam žmogui. Organizacija ypač prašo atkreipti dėmesį į mėsos ir žuvies konservus bei aliejų, nes šių produktų paramos krepšeliuose ypač reikia.

Rudeninėje akcijoje maistą savo globojamiems žmonėms rinks 199 nevyriausybinės organizacijos, taip pat 40 „Maisto banko“ skyrių bei padalinių. Prie akcijos jungiasi 9 prekybos tinklai, o parduotuvėse paaukotas maistas vėliau taps realia pagalba toje pačioje ar netolimoje vietovėje gyvenantiems žmonėms.

Akcijai susivienys beveik 7 tūkstančiai savanorių

„Maisto banko“ akcija yra ne tik viena didžiausių paramos maistu iniciatyvų šalyje, bet ir didžiulė savanorystės iniciatyva. Šį savaitgalį prie akcijos prisidės beveik 7 tūkst. savanorių. „Nebus nė vienos Lietuvos savivaldybės, iš kurios į pagalbą sunkiau gyvenantiems žmonėms neįsitrauktų savanoriai. Vienu metu visoje šalyje savo laiką kitiems skirs moksleiviai ir studentai, įmonių kolektyvai, įvairių organizacijų nariai, bendruomenės ir pavieniai žmonės“, – dalinasi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

„Septyni tūkstančiai žmonių, kurie savo penktadienio vakarą ar šeštadienį nusprendžia skirti ne sau, o visiškai nepažįstamam žmogui, mums yra labai stiprus bendrystės ženklas. Kiekvienas jų galėtų tą laiką praleisti su šeima, draugais ar tiesiog ilsėdamasis, bet pasirenka kelias valandas stovėti parduotuvėje ir kviesti kitus padėti. Labai tai vertiname – be savanorių tokio masto akcija tiesiog negalėtų įvykti“, – priduria organizacijos vadovas.

Pasak jo, kaip savanoriai, lygiai taip pat svarbus kiekvienas maisto paaukoti nusprendęs žmogus. „Mes labai prašome prie savo pirkinių krepšelio pridėti bent vieną papildomą maisto produktą sunkiau gyvenančiam žmogui. Kai taip padaro dešimtys tūkstančių žmonių, kad ir viena konservų dėžutė ar aliejaus butelis kartu tampa šimtais tūkstančių vienetų labai reikalingos paramos. Todėl tiek savanoriaudami, tiek aukodami šį penktadienį ir šeštadienį paverskime gerumo savaitgaliu“, – kviečia S. Gurevičius.

Ilgus metus kartotas prašymas davė rezultatų

„Maisto banko“ duomenys rodo, kad gyventojų aukojimo įpročiai pamažu keičiasi. Ne vienus metus prieš kiekvieną akciją organizacija prašė, esant galimybei, aukoti aliejaus, mėsos ar žuvies konservų. Šiandien aliejus jau yra tarp dažniausiai pasirenkamų produktų – per praėjusią akciją jo paaukota daugiau kaip 8 tūkst. butelių. Tačiau mėsos ir žuvies konservų vis dar surenkama gerokai mažiau: atitinkamai apie 3,8 tūkst. ir 2,7 tūkst. pakuočių. Palyginimui, makaronų paaukota daugiau kaip 16 tūkst. vienetų.

„Metų metus kartojome, kad jeigu galite rinktis, paaukokite aliejaus, ir šiandien matome rezultatą – žmonės mus išgirdo. Labai tikimės, kad ilgainiui tokį patį pokytį pamatysime ir su mėsos bei žuvies konservais. Jų gauname gerokai rečiau, o tai ilgai galiojantys ir baltymų turintys produktai, kurių labai reikia formuojant visavertį maisto krepšelį žmogui“, – sako S. Gurevičius.

Organizacija pabrėžia, kad reikalingas kiekvienas maisto produktas, o žmonių galimybės prisidėti skiriasi. Todėl tai nėra raginimas nebeaukoti makaronų, kruopų ar kito maisto. Tačiau galintiems rinktis, „Maisto bankas“ šįkart ypač rekomenduoja mėsos ir žuvies konservus bei aliejų.

Prisidėti galima jau šį penktadienį ir šeštadienį

Praėjusios „Maisto banko“ akcijos metu Lietuvos gyventojai paaukojo 316 426 vienetus ilgiau galiojančių maisto produktų, kurie buvo išskirstyti 231 nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių ir „Maisto bankas“, globojamiems žmonėms.

Šį savaitgalį savanoriai pirkėjų vėl lauks visoje Lietuvoje. Spalio 9 d., penktadienį, „Maisto banko“ akcija vyks nuo 15 iki 20 val., spalio 10 d., šeštadienį – nuo 10 iki 19 val.

Gyventojai kviečiami aukoti įvairių ilgiau galiojančių maisto produktų: mėsos ir žuvies konservų, aliejaus, makaronų, kruopų, miltų, cukraus ir kito kasdieniam valgiui gaminti reikalingo ilgai galiojančio maisto. Akcija vyks prekybos tinkluose „LIDL“, „IKI“, Maxima“, „Rimi“, „Utenos prekyba“, dalyje „Gulbelė“, „Norfa“, „Danalta“, „PROMO Cash&Carry“ parduotuvių.

Negalintys atvykti į parduotuves, kviečiami aukoti trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų).

„Socialiniuose tinkluose paliekame tūkstančius mažų skaitmeninių pėdsakų – nuotraukas, reakcijas, komentarus, pažymėjimus. Tokie atskiri informacijos fragmentai, kurie atrodo nekaltai, gali apie mus pasakyti labai daug. Sujungti į visumą jie gali atskleisti gana tikslų žmogaus darbo, pomėgių, šeimos ir kasdienės rutinos vaizdą. Tuo gali pasinaudoti ir sukčiai, ir vagys“, – įspėja Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.  

Nepalikote jautrios informacijos?  

Dalį savo veiklos istorijos galima peržiūrėti pačioje „Instagram“ programėlėje. Čia rasite patiktukus, komentarus, išsaugotą, archyvuotą ar neseniai ištrintą turinį. Paskyros duomenų kopiją, kuri išsamesnė, galima atsisiųsti iš „Meta“ paskyrų centro, pasirinkus funkciją „Savo informacijos eksportavimas“.   

„Verta periodiškai peržiūrėti, kokia anksčiau paskelbta informacija vis dar matoma kitiems. Patikrinkite senus įrašus, vietos žymas, „Highlights“ istorijas ir nuotraukas, kuriose jus pažymėjo kiti žmonės. Viešai matomas adresas, dažnai lankoma sporto salė ar vaiko mokykla apie žmogų gali daug pasakyti. Jei tokios informacijos nebenorite rodyti viešai, ją verta pašalinti arba paslėpti“, – pataria A. Archangelskis, „Bitės Profas“.  

Sukauptos detalės gali padėti sukčiams sukurti labiau suasmenintą apgaulę – lengviau apsimesti pažįstamu žmogumi, siųsti netikrą pranešimą apie baudą ar konkursą.  

3 žingsniai saugesnei paskyrai   

„Instagram“ paskyros apsaugą galima sustiprinti trimis paprastais veiksmais, sako A. Archangelskis. Pirma, rekomenduojama rinktis dviejų žingsnių paskyros autentifikavimo funkciją („Two-factor authentication“). Ji neleidžia iš naujo įrenginio prie paskyros jungtis tik su slaptažodžiu – reikės papildomo patvirtinimo kodo.   

Antra, jei yra galimybė, verta paskyroje aktyvuoti „Passkey“ funkciją. Su ja prie paskyros prisijungiama nebe slaptažodžiu, o nuskaitant veidą, piršto antspaudą ar įvedus PIN kodą.   

Ir trečia, būtina periodiškai tikrinti, ar prie jūsų paskyros neturi prieigos pašaliniai asmenys.   

„Tą padaryti galima prisijungus prie „Password and security“ ir pasirinkus „Where you're logged in“. Čia matysite telefonus, kompiuterius ir naršykles, iš kurių buvo jungtasi prie jūsų paskyros. Jei kurio nors įrenginio neatpažįstate, spauskite ant jo ir pasirinkite „Log out“. Taip tas įrenginys bus atjungtas nuo jūsų paskyros. Jei aptikote nežinomų įrenginių – juos atjungus būtina pasikeisti paskyros slaptažodį“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.   

Ruduo – vienas spalvingiausių metų laikų miške, tačiau atvėsus orams žmonės vis dažniau renkasi laiką namuose ar biuruose. „Auksinio rudens miško maudynių savaitė“ kvies keisti šį įprotį ir patirti mišką kitaip – sąmoningai sulėtinti tempą, stebėti aplinką, įsiklausyti į garsus, užuosti miško kvapus, patyrinėti gamtos formas.

Užsiėmimus ves miško terapijos specialistai, baigę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto miško terapijos studijų programą. Miško maudynių, miško terapijos ir kiti gamtos patyriminiai užsiėmimai vyks Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Nidoje, Merkinėje, Jurbarke, Molėtų ir Jonavos (2026-10-24 09:30 – 13:30 Andruškonių atodanga, Jonavos r. sav.) rajonuose ir kitose gražiuose Lietuvos kampeliuose. Dalis vedamų užsiėmimų bus nemokami.

Į „Auksinio rudens miško maudynių savaitės“ užsiėmimus būtina išankstinė registracija. Lietuvos gamtos terapijos asociacijos interneto svetainėje galima peržiūrėti visą programą, pasirinkti tinkamiausią vietą, datą ir užsiėmimą bei į jį užsiregistruoti.

Spalio 16–17 d. LITEXPO vyksiančioje parodoje „Stay Healthy Vilnius“ LGTA pristatys miško ir gamtos terapijos praktikas ir „Auksinio rudens miško maudynių savaitės“ programą. Parodoje lankytojai taip pat galės išsirinkti užsiėmimus ir į juos užsiregistruoti ČIA. 

„Rudenį miškas kupinas pojūčių – keičiasi spalvos, kvapai, garsai, galima pajusti vėją, drėgmę, skirtingas gamtos faktūras. Kasdienybėje mūsų dėmesį nuolat dalijasi darbai, telefonas, šeimos rūpesčiai, informacijos srautas, o miške galime jį grąžinti į tai, ką matome, girdime ir jaučiame šią akimirką. Kartais užtenka ir vieno miško terapijos užsiėmimo, kad į kasdienybę grįžtume nurimę, pailsėję ir su naujomis jėgomis“, – sako Lietuvos gamtos terapijos asociacijos prezidentė Daiva Kuizinaitė.

Miško maudynės – ne maudynės vandenyje

Miško maudynių praktika shinrin-yoku atsirado Japonijoje daugiau nei prieš 40 metų. Jos esminis principas – lėtas buvimas gamtoje ir sąmoningas aplinkos patyrimas pasitelkiant skirtingus pojūčius.

Šios praktikos pagrindu JAV vėliau išplėtotas miško terapijos metodas. Vedamų užsiėmimų metu pojūčių praktikas papildo vaizduotę ir ryšį su gamta skatinančios užduotys ir dalijimasis savo patirtimis. Miško terapijos specialistas padeda dalyviams tyrinėti aplinką, ją patirti per skirtingus pojūčius ir pastebėti savo santykį su gamta. 

Miško maudynių ir miško terapijos praktikos padeda:
sumažinti streso lygį;
nuraminti nervų sistemą;
pagerinti dėmesio koncentraciją;
sustiprinti bendrą gerovės jausmą;
pagerinti imuninės sistemos veiklą.

LGTA inf. 

„Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam Lietuvos mokytojui ir kiekvienai mokytojai. Dėkoju ir savo mokytojams – už tai, ką iš jų išmokau ir ką nešuosi iki šiol. Mokytojai, mūsų valstybės ateitis prasideda ne kažkur toli. Ji prasideda klasėje. Jūsų akyse, jūsų žodžiuose, jūsų kasdienėje kantrybėje ir tikėjime žmogumi“, – sakė ministrė Raminta Popovienė. 

Metų mokytojo premijos – aštuoniems pedagogams

Metų mokytojų premijos laureatais, komisijos sprendimu, šiemet tapo 8 Lietuvos pedagogai iš įvairių Lietuvos mokyklų.

Viktoras Bakys, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos muzikos teorijos mokytojas ekspertas, per ilgametę pedagoginę veiklą parengė dešimtis mokinių studijoms prestižinėse Europos muzikos aukštosiose mokyklose, sukūrė ir išleido Lietuvoje analogų neturintį lietuvių-anglų muzikinių terminų žodynėlį bei parengė pirmąjį Lietuvoje filmų, serialų ir vaizdo žaidimų harmonijos mokymo modulį, sukūrė inovatyvią diferencijuotų užduočių ir vertinimo sistemą, kuri leidžia kiekvienam mokiniui mokytis pagal savo galimybes. 

Jis taip pat yra naujų mokytojų mentorius, aktyvus savo mokyklos bendruomenės dalyvis, muzikos teorijos įskaitos ir abiturientų muzikos kūrinių analizės egzamino dalies užduočių kūrėjas. 

Martynas Kašelionis, Kauno informacinių technologijų mokyklos profesijos mokytojas metodininkas, rengia mokinius aukščiausio lygio nacionaliniams ir tarptautiniams profesinio meistriškumo konkursams, kuriuose ugdytiniai pelno prizines vietas. Sėkmingai ugdo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Mokytojas prisidėjo ir kuriant nacionalinę metodinę bazę: rengiant profesinio mokymo programas, užduočių sąsiuvinius, vertinimo instrumentus ir skaitmeninius mokymo išteklius. Daugiau nei 100 sukurtų mokomųjų programavimo projektų jis yra paskelbęs viešai prieinamoje GitHub platformoje. Šie projektai skirtingomis programavimo kalbomis yra laisvai prieinami mokiniams, pedagogams ir visiems besidomintiems.

M. Kašelionis yra tarptautinio konkurso „Euroskills“ ekspertas, Vokietijos ir Baltijos šalių pramonės ir prekybos rūmų egzaminų komisijos narys. 

Inga Kuuzeorg-Petrikonienė, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos mokytoja ekspertė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, kuria ir taiko inovatyvius sprendimus, orientuotus į patirtinį ugdymą, pati rengia ugdymo programas ir metodinę medžiagą. Keletą metų rengia vasaros stovyklas būsimiems gimnazistams „Raliada“. Ilgus metus rengia respublikines konferencijas, kūrybines ir pilietines iniciatyvas, organizuoja piligrimines-edukacines keliones. Jos energijos pakanka ir kitiems renginiams organizuoti: protmūšiams, labdaros akcijoms, koncertams, ji taip pat vadovauja jaunimo folkloro grupei „Dobilia“.
2023 m. Jonavos rajone išrinkta Metų mokytoja, o 2026 m. suteiktas Metų jonavietės titulas.

Jolantos Narbutaitienės, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos neformalaus vaikų švietimo mokytojos, aktyvi profesinė veikla trunka 37 metus. Jos iniciatyva nuo 1995 m. kasmet Ignalinos kultūros centre rengiami respublikiniai ir tarptautiniai vaikų bei jaunimo teatrų festivaliai. Mokytoja yra visuomeninės organizacijos „Ignalinos teatro bičiulių bendruomenė“ įkūrėja ir vadovė. J. Narbutaitienė yra Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatro ekspertė konsultantė Utenos apskrities vaikų teatrams, Č. Kudabos gimnazijos vaikų teatro studijos IKI ir jaunimo teatro IKI režisierė. 

Jos suburti meno kolektyvai yra pelnę aukščiausią mėgėjų teatro apdovanojimą – ,,Aukso paukštė“, pažymėti kitais apdovanojimais. Mokytoja Jolanta taip pat apdovanota Ignalinos krašto „Sidabrine lelija“, 2024 m. pripažinta Ignalinos rajono neformalaus ugdymo „Metų mokytoja“, o už puikų skaitovų parengimą ne kartą apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos diplomais.

Angelė Pakamorienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, itin aktyviai dirba su gabiais, talentingais mokiniais, organizuoja akademines konsultacijas viso Klaipėdos rajono mokiniams, praktinius užsiėmimus bei stovyklas, skirtas pasiruošimui tarptautinėms olimpiadoms. Nuo 2016 metų mokytoja ruošia Lietuvos mokinius tarptautinėms geografijos olimpiadoms, yra viena iš komandos vadovų. Daug dėmesio skiria ir sunkumų turintiems mokiniams, kuriems kasmet parengia apie 30 individualizuotų ir pritaikytų geografijos programų specialiųjų poreikių mokiniams. 

Mokytoja Angelė yra geografijos vadovėlių bendraautorė. Dalyvauja nacionaliniuose projektuose, susijusiuose su skaitmeninio ugdymo turinio kūrimu, yra aktyvi ugdymo turinio kūrėja ir inovacijų diegėja. Mokytoja yra aktyvi Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos narė, eina tarybos narės ir prezidento pavaduotojos pareigas.

Laimonas Salijus, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos akordeono mokytojas ekspertas. L. Salijus mokytojų pradėjo dirbti dar studijuodamas, dabar keliolika metų yra Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos akordeono mokytojas. Jis organizuoja mokinių  koncertines išvykas ne tik Lietuvoje, jo mokiniai surengė pasirodymus Šveicarijoje, Italijoje, Belgijoje, Čekijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. Mokytojas yra nacionalinių ir tarptautinių projektų organizatorius ir dalyvis, vertinimo komisijų narys, taip pat aktyviai bendradarbiaujantis su kolegomis, vedantis seminarus, meistriškumo kursus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalies mokytojams.  

Mokytojas Laimonas yra įkūręs Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos alumnų akordeonų orkestrą, vienijantį visos Lietuvos akordeono mokytojus ir atlikėjus. L. Salijus apdovanotas Prezidento Valdo Adamkaus ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštais. 

Ilona Tulabienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja, taikydama universalaus dizaino principus, formuodama pozityvią mokymo kultūrą, geba pasiekti, kad įtrauktis jos pamokose būtų reali, o kiekvienas mokinys įgytų pasitikėjimo ir pasiektų pažangos. Per pamokas taikomi STEAM, tyrinėjimu grįsti metodai, realaus gyvenimo kontekstai ir skaitmeninės priemonės. Mokytoja yra matematikos vadovėlių ir pratybų serijos „Horizontai“ vedančioji autorė, vadovėlio septintokams bendraautorė. Ji taip pat yra Nacionalinės švietimo agentūros Matematikos mokomojo dalyko tarybos narė, dalyvauja tarptautiniuose tyrimuose.

I. Tulabienė – konkurso „Ateities kūrėjai 2025“ STEAM matematikos mokytojo nominacijos I vietos laimėtoja, apdovanota Zigmo Žemaičio medaliu už reikšmingą indėlį į matematikos plėtotę Lietuvoje. 

Reginos Vindžigalskienės, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Dainos studijos „Keberiokšt“ mokytojos ekspertės, profesinė karjera tęsiasi 43 metus. Net 18 ansamblių ir solistų, kuriuos „Dainų dainelei“ parengė R.  Vindžigalskienė, tapo šio konkurso laureatais. Mokytoja yra viena daugiausia konkurso laureatų parengusių pedagogių. Ypatingą dėmesį ji skiria mokinių emocinio intelekto ugdymui, ši kryptis grindžiama pačios sukurta metodika, kuri buvo ne kartą pristatyta Lietuvos muzikos mokytojams skirtuose seminaruose ir konferencijose. 

R. Vindžigalskienė yra ir dainų autorė, jos kūryba išleista rinkinyje, o sukurta daina įtraukta į 2025 ir 2026 metų Vakarų Lietuvos dainų švenčių repertuarą. Mokytojos Reginos iniciatyva išleista kompaktinė plokštelė „Lietuvių liaudies dainos kitaip“, ji naudojama ir kaip metodinė priemonė. 

Pedagogė yra LATGA, Lietuvos chorų sąjungos ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ narė, aktyviai dalyvaujanti pedagogų ir chorinės kultūros bendruomenės veikloje. 2025 m. R.  Vindžigalskienei suteiktas Klaipėdos metų mokytojos vardas, ji yra gavusi švietimo, mokslo ir sporto ministro padėkas. 

Apie premiją. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtos Metų mokytojo premijos tikslas – įvertinti mokytojų profesinės veiklos rezultatus ir skatinti juos kūrybinei iniciatyvai. Premija skiriama mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų nuopelnus profesinėje veikloje:  pilietiškumo, bendražmogiškų vertybių diegimą, inovatyvius metodinius darbus, aktyvią, kūrybišką veiklą mokyklos bendruomenėje, iniciatyvumą dalyvaujant pedagoginėje, visuomeninėje, kultūrinėje veikloje už mokyklos ribų. 

M. Lukšienės premija

Šių metų Meilės Lukšienės premijos laureatė – Kauno Maironio universitetinės gimnazijos matematikos mokytoja Marta Baranauskaitė. Mokytoja dirba toje pačioje gimnazijoje, kurią ir baigė. Kaip teigia mokytoja, stiprus mokytojo ir mokinio ryšys yra viena svarbiausių sėkmingo ugdymo sąlygų. Mokytoja taiko STEAM ugdymo principus, nes nori parodyti matematikos ryšį su realiu pasauliu, mokslu, technologijomis. Ji taip pat dirba Vytauto Didžiojo universiteto STEAM didaktikos centre, kuriame prisideda prie inovatyvių ugdymo praktikų sklaidos ir šiuolaikinės STEAM didaktikos stiprinimo. 

Meilės Lukšienės premija Meilės Lukšienės premija skiriama už sėkmingą pedagoginės veiklos startą, demokratiškumo, humaniškumo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Premijos laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas. Premiją įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija 2010 metais.

Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija
Premija paskirta Jungtinės Karalystės lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėjai ir direktorei, šios šalies lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkei Virginijai Stukaitei.

Jos įsteigta lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla „Bitė“ Jungtinėje Karalystėje šiandien jau turi tris padalinius. Ji taip pat dirba specialiųjų mokymosi poreikių teisės srityje, padeda į ją besikreipiantiems lietuviams, auginantiems vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. 

V. Stukaitė taip pat yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, atstovaujanti diasporai. Už aktyvią ir kūrybingą veiklą mokytoja pelniusi daugybę apdovanojimų, už pastangas burti lietuvius visame pasaulyje jos atvaizdas pavaizduotas ant jubiliejinio lietuviško pašto ženklo, ji paskelbta savaitės lietuve už lituanistinės veiklos užsienyje organizavimą LRT kuriamoje laidoje „Širdyje lietuvis“.

Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija konkurso būdu skiriama mokytojams ar dėstytojams, dirbantiems lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, už nuopelnus lituanistinio švietimo veikloje, mokinių, studentų pasiekimus. Lituanistinio švietimo mokytojo ar dėstytojo premija įsteigta Vyriausybės 2016 m.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Mokytojus sveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Valdas Majauskas, dėkodamas už kasdienį darbą, kantrybę ir pasiaukojimą.

„Šios dienos proga noriu padėkoti jums už kasdienį darbą. Jūs ne tik perduodate žinias, bet ir padedate mokiniams atrasti savo kelią“, - sveikindamas pedagogus sakė meras.

Prie sveikinimų prisidėjo ir Seimo narys Eugenijus Sabutis. Jis į šventę atvyko ne tik pasveikinti pedagogų, bet ir įteikti Švietimo, mokslo ir sporto ministrės padėką Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos fizinio ugdymo mokytojui Arūnui Čekanavičiui.

Mokytojus taip pat sveikino Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė. Ji pedagogų darbą pavadino ypatinga misija ir palinkėjo, kad jų nešama šviesa lydėtų mokinius jų kelyje.

Šventėje ypatingas dėmesys skirtas mokytojams, kurie profesinį kelią pradėjo visai neseniai. Pirmąją Mokytojų dieną švenčiantys jaunieji pedagogai buvo pasveikinti ir apdovanoti.

Pagerbti ir Jonavos ugdymo įstaigų Metų mokytojai - pedagogai, kuriuos savo bendruomenės išrinko kaip pavyzdį kolegoms ir mokiniams.

Jonavos švietimo lydere šiemet tapo Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ vadovė Vitalija Jagelavičienė.

Šventės metu taip pat pasveikinta Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos mokytoja Inga Petrikonienė, kuri išlydėta į Vilnių atsiimti Lietuvos metų mokytojo nominacijos.

Jonavos Metų mokytoją pristatė mero patarėja Birutė Gailienė. Pasak jos, yra žmonių, kurių žodžius prisimename ilgiau nei jų vestas pamokas - tai mokytojai, kurie laiku pastebi, padrąsina, pareikalauja daugiau ir kartais pirmieji pamato tai, ko pats mokinys dar savyje nemato.

„Jie - mūsų žiburiai, padedantys rasti kryptį tada, kai kelias dar tik ryškėja. Jie tiltai tarp smalsumo ir žinojimo, tarp klausimo ir atsakymo. Jie - tie, kurie uždega kibirkštį, o kartais nepastebimai išaugina visą ugnį“, - sakė B. Gailienė.

Šiemet Jonavos Metų mokytojo vardas ir piniginė premija skirta Jonavos Justino Vareikio progimnazijos Bukonių skyriaus fizinio ugdymo mokytojui metodininkui Dainiui Bisigirskui.

Susirinkusiems dovanotas dainininko ir atlikėjo Dainoto Varno pasirodymas.

Mokytojų dienos renginys tapo proga pagerbti ne tik ilgametę patirtį turinčius pedagogus, bet ir profesinį kelią tik pradedančius mokytojus, taip pat tuos, kurie savo kasdieniu darbu išsiskiria ugdymo įstaigų bendruomenėse.

Lietuvoje rugsėjo 28 d. – spalio 4 d. (40-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 592,5atvejo 100 tūkst. gyventojų. 39-ąją metų savaitę (rugsėjo 21–27 d.) jis buvo didesnis – 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (40-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl COVID-19 ligos į ligonines pateko 3 asmenys, tiek pat – dėl gripo, iš jų 1 buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Praėjusią savaitę užregistruotas 1 mirties nuo gripo atvejis (pirmas šį sezoną), asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nepasiskiepijęs, ir 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (pirmas šį sezoną), asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs.

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje. Atkreipiame dėmesį, kad duomenys atnaujinami kiekvieną pirmadienį, jie atspindi praėjusios savaitės sergamumo situaciją (į statistiką įtraukiami tie susirgusieji, kurie į gydymo įstaigą kreipėsi nuo praėjusios savaitės pirmadienio iki sekmadienio).

Į salę besirenkant svečiams, viena, kaip teigiama, Jonavos pedagogė priėjo prie bendro kavos ir saldumynų stalo. Moteris teigė norinti arbatos ir pati atsipjovė torto gabalėlį - ne nuo krašto, o beveik iš vidurio.

Šventę aptarnavę tiekėjai tokio siurprizo nesitikėjo. Pasak jų, tuo metu prie stalo jų nebuvo. Juk sunku įsivaizduoti, kad dar neprasidėjus renginiui reikėtų saugoti tortą nuo smaližių.

Vėliau, kaip pasakojama, ta pati mokytoja atnešė tiekėjams lėkštutę, padėkojo už vaišę ir pagyrė tortą.

Toks poelgis, žinoma, neliko nepastebėtas. Dalis šventės svečių stebėjosi - juk salėje laukė puošnūs stalai su baltomis staltiesėmis, vieno kąsnio sumuštinukais ir gėrimais. Saldus stalas buvo įrengtas kiek toliau nuo pagrindinės salės, tačiau dauguma svečių tikėjosi saldžiomis vaišėmis pasivaišinti po oficialiosios šventės dalies, o ne vos įžengus į kultūros centrą ir dar nesusirinkus visiems svečiams.

Vieniems toks elgesys pasirodė nekultūringas, nepagarbus visiems šventės svečiams, kiti jį pavadino tiesiog nemaloniai nustebinusiu. Tačiau buvo ir tų, kurie situaciją vertino atlaidžiau: gal mokytoja visą dieną nebuvo valgiusi? Gal jai reikėjo kažko užkąsti čia ir dabar? O gal tiesiog labai norėjosi torto?

Beje, pagal įprastą serviravimo logiką tortas pjaunamas nuo krašto link centro, o ne pradedamas nuo vidurio. Bet kuriuo atveju - torto gabalėlis nėra nusikaltimas. Tik klausimas, ar tikrai būtina jį pjauti beveik nuo vidurio dar neprasidėjus šventei. 

Jonavoje būta švenčių, kai tortas tampa tikra renginio kulminacija - po oficialiosios dalies ir koncerto jis su šaltosiomis ugnelėmis išnešamas į sceną ir tampa mažu šventės šou. Laimei, šįkart tokio scenarijaus nebuvo - prapjauto torto į sceną nešti nereikėjo.

Vis dėlto vienas torto gabalėlis Mokytojų dienos nesugadino. Galiausiai svarbiausia - ne tortas, o pati Mokytojų dienos šventė, skirta pedagogams. O šventėje netrūko gerų emocijų, muzikos, sveikinimų ir, svarbiausia, plačių mokytojų šypsenų.

„Sodros“ konsultantai telefonu +370 5 250 0883 atsako į klausimus apie išmokas, įmokas, pensijas ir kitus socialinio draudimo klausimus. Norint sužinoti informaciją apie konkrečiam žmogui paskirtą išmoką, mokamas įmokas ar kitus asmeninius duomenis, pirmiausia reikia patvirtinti savo tapatybę. Taip užtikrinama, kad ši informacija būtų suteikta tik tam žmogui, kuriam ji priklauso.

Kaip patvirtinti tapatybę mobiliuoju parašu?

Paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą ir pasirinkus tapatybės patvirtinimą mobiliuoju parašu, reikės savo telefone įvesti asmens kodą, o gavus „Mobile-ID“ užklausą – patvirtinti prisijungimą mobiliojo parašo kodu. Patvirtinus tapatybę, konsultantas galės suteikti asmeninę informaciją.

Mobilusis parašas – tai priemonė, leidžianti telefonu patvirtinti savo tapatybę ir elektroniniu būdu pasirašyti dokumentus. Jis veikia su specialia SIM kortele. Norint pradėti naudotis mobiliuoju parašu, reikia kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių, sudaryti paslaugos sutartį ir pakeisti SIM kortelę į palaikančią „Mobile-ID“ funkciją.

Galima rinktis ir kitus tapatybės patvirtinimo būdus

Mobilusis parašas yra papildoma galimybė – gyventojai ir toliau gali patvirtinti savo tapatybę naudodami kliento identifikavimo kodą (KID), iš anksto užregistruotą telefono numerį arba atsakydami į klausimyno klausimus.

Kliento identifikavimo kodas (KID). Tai unikalus kodas, kurį galima gauti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt arba atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Paskambinus į informacijos centrą, šis kodas naudojamas tapatybei patvirtinti. Jį reikėtų saugoti taip pat atsakingai, kaip ir kitą jautrią asmeninę informaciją.

Užregistruotas telefono numeris. Asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ skyriuje galima savo parašu patvirtinti sutikimą, kad tapatybė būtų nustatoma pagal nurodytą telefono numerį. Tuomet paskambinus iš šio numerio galima gauti asmeninę informaciją.

Klausimynas. Tapatybę galima patvirtinti ir atsakius į kelis klausimus apie savo asmeninę informaciją. Asmens kodas šiuo atveju naudojamas tik duomenims surasti – vien jo pateikti nepakanka. Asmeninė informacija suteikiama tik teisingai atsakius į visus klausimus.

Gyventojai gali rinktis jiems patogiausią tapatybės patvirtinimo būdą. „Sodros“ informacijos centro telefono numeris nesikeičia – +370 5 250 0883.

Uostamiestyje darbuotojai dažniausiai keičia darbovietes apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Plungės rajone ryškiausias darbuotojų judėjimas stebimas tarp apdirbamosios gamybos ir statybos įmonių.  

Regiono klientų profilio analizė atskleidė, kad dauguma šiemet Užimtumo tarnyboje registruotų ir vėliau įsidarbinusių asmenų darbą rado tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Klaipėdos mieste iš 4,8 tūkst. įsidarbinusių klientų apie 2,8 tūkst. (59 proc.) sugrįžo dirbti į tą patį sektorių. Plungės rajone ši dalis buvo dar didesnė – 62 proc.: iš 786 įsidarbinusių 486 darbą rado analogiškos veiklos įmonėse.  

„Nors dalis darbuotojų aktyviai keičia darbdavius, dauguma jų lieka tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Tai rodo, kad darbo rinkoje ypač vertinamos sukauptos profesinės kompetencijos ir darbo patirtis. Darbdaviai darbuotojų ieško ne tik per mūsų tarnybą, bet ir konkuruodami dėl jau dirbančių specialistų, tad darbuotojų migracija atspindi aktyvią konkurenciją dėl panašios kvalifikacijos darbo jėgos“, – teigė Klaipėdos klientų aptarnavimo direktorė Jurgita Petraitienė.  

Dažniausiai darbus keičia pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai, pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, krovikai, valytojai, pagalbiniai statybos darbininkai, virėjai, maisto gamybos darbuotojai ir padavėjai.   

Plungės rajone taip pat išsiskiria mėsininkai, žuvų darinėtojai, maisto pusgaminių ruošėjai, pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai bei statybos darbuotojai. Čia didžiausia darbuotojų kaita vyksta apdirbamosios gamybos sektoriuje: šiemet per aštuonis mėnesius iš darbo išėjo 186 asmenys, o įsidarbino 190. Tai didžiausias darbuotojus prarandantis ir juos pritraukiantis sektorius.   

Plungės rajone daugiausiai žmonių įdarbino didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba ir transportas bei saugojimas, o daugiausia darbuotojų neteko statybos sektorius.

Pastarasis sektorius ir Klaipėdos mieste prarado daugiausiai darbuotojų, taip pat išeinančių daugiau buvo iš administracinės ir aptarnavimo veiklos bei prekybos įmonių, o daugiau personalo pritraukė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos.  

Pasak J. Petraitienės, darbuotojų migraciją tarp įmonių dažniausiai lemia ekonominiai motyvai (darbo užmokestis), geresnės darbo sąlygos, karjeros perspektyvos ir darbo aplinkos kokybė: „Didėjant darbo rinkos konkurencijai vis svarbesniais tampa ne tik finansiniai, bet ir darbuotojų gerovės, lankstumo bei profesinio augimo veiksniai. Aktyvus darbuotojų judėjimas darbdaviams gali reikšti iššūkius dėl darbuotojų kaitos ir kvalifikuotų specialistų trūkumo.“  

Išaugusią darbuotojų kaitą patvirtino pernai darbdavių apklausoje dalyvavę 41 proc. darbdavių. Jie pastebėjo, kad šis reiškinys išplito per pastaruosius keletą metų. Tuomet didžiausią darbuotojų kaitą būtent daugiausiai ir nurodė administracinės ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo bei statybos sektoriaus įmonės. 

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje daugiausiai laisvų darbo vietų pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams, metalo šlifuotojams, pagalbiniams įvairių darbų darbininkams, aplinkos tvarkytojams, vamzdynų montuotojams, pakuotojams, valytojams, krautuvų vairuotojams.   

Įmonės labiausiai ieško gamybos, transporto, techninių profesijų darbuotojų, o darbo ieškantys žmonės dažniau renkasi administravimo ar prekybos srities darbus. 

Miesto ir hibridiniai dviračiai kasdienėms kelionėms

Miesto dviračiai tinka važiuoti į darbą, parduotuvę ar ramiai judėti dviračių takais. Jų konstrukcija dažniausiai orientuota į patogią, tiesesnę sėdėseną.

Hibridinis dviratis yra universalesnis. Juo patogu važiuoti asfaltu, dviračių takais ir nesudėtingais žvyrkeliais, todėl tai geras pasirinkimas tiems, kurie nenori apsiriboti vien miesto gatvėmis.

Kalnų dviračiai sudėtingesniam reljefui

Kalnų dviračiai, dar vadinami MTB, skirti miško takams, nelygiam gruntui, šaknims ir akmenims. Jie turi platesnes padangas, ryškesnį protektorių ir dažniausiai amortizuojamą priekinę šakę.

Jeigu dažnai važinėjate mišku ar prastesniais keliais, MTB gali būti tinkamas pasirinkimas. Tačiau asfaltu toks dviratis paprastai bus sunkesnis ir lėtesnis nei miesto ar hibridinis modelis.

Plento dviračiai greičiui ir ilgiems atstumams

Plento dviračiai skirti tiems, kurie daugiausia važiuoja asfaltu ir vertina greitį. Lengvas rėmas, siauresnės padangos ir sportiškesnė sėdėsena leidžia efektyviai įveikti didesnius atstumus.

Toks dviratis ypač tinka treniruotėms ir ilgesnėms savaitgalio kelionėms. Pradedantiesiems verta rinktis komfortiškesnės geometrijos modelius, nes labai žema sportinė sėdėsena ne visiems patogi.

Gravel dviračiai mišriems maršrutams

Gravel dviračiai išpopuliarėjo dėl universalumo. Išvaizda jie primena plento modelius, tačiau turi platesnes padangas ir stabilesnę geometriją.

Tokiu dviračiu galima važiuoti asfaltu, žvyrkeliais ir lengvais miško keliais. Jei maršrutai dažnai keičiasi, gravel gali būti praktiškas pasirinkimas, derinantis plento efektyvumą ir didesnį pravažumą.

Elektriniai dviračiai ilgesnėms kelionėms

Elektriniai dviračiai turi variklį, kuris padeda minant pedalus. Jie ypač naudingi važiuojant ilgesnius atstumus, įkalnėmis ar kasdien vykstant į darbą.

Elektriniai modeliai gali būti miesto, kalnų ar kitokio tipo, todėl verta vertinti ne tik elektrinę pagalbą, bet ir paties dviračio paskirtį. Svarbūs kriterijai yra baterijos talpa, svoris ir patogus įkrovimas.

Kuris dviratis geriausias?

Geriausias dviratis yra tas, kuris atitinka kasdienius poreikius ir skatina juo važiuoti kuo dažniau. Todėl verta rinktis ne pagal kuo ilgesnį techninių savybių sąrašą, o pagal realius maršrutus, komfortą ir naudojimo įpročius. Visus šiuos dviračių tipus galite įsigyti Bikko.lt.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. pradėsianti veikti „Via Toll“ pakeis e-vinjetes ir bus skirta kroviniams ir keleiviams vežti naudojamų M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių valdytojams. Lengvųjų M1 kategorijos automobilių vairuotojams „Via Toll“ nebus taikoma, jiems naujų kelių mokesčių neatsiras.   

Užbaigus du viešuosius pirkimus, skirtus eismo kontrolės kamerų tinklo plėtrai, sutartis dėl eismo kontrolės įrangos įrengimo valstybinės reikšmės keliuose pasirašyta su bendrove „Jenoptik Baltic“ (buvusi bendrovė „Fima ITS“). Naujų eismo kontrolės kamerų įrengimas kainuos 2 mln. eurų (su PVM), rangovas darbus 125 lokacijose turi užbaigti per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo.   

„2027 metų pradžioje pradės veikti nauja elektroninė vežėjams skirta kelių rinkliavos sistema, pakeisianti e-vinjetes. Sklandžiam perėjimui būtina atlikti įvairių ir skirtingo kompleksiškumo darbų, o viena iš suplanuotų užduočių – stiprinti kontrolę, kadangi praėjusiais metais buvo išplėstas mokamų kelių tinklas. Atsižvelgdami į tai ir siekdami užtikrinti efektyvų kelių rinkliavos surinkimą, didiname eismo kontrolės kamerų skaičių mokamuose Lietuvos keliuose“, – teigia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.  

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia apie 450 stebėjimo taškų. Įrengus dar 216 kamerų, mokamuose šalies kelių ruožuose „Via Toll“ sistema iš viso naudos apie 670 stebėjimo taškų. Kameros identifikuos mokamais kelių ruožais judančias transporto priemones, informaciją perduos į sistemą, kurioje bus tikrinama, ar yra sumokėta kelių rinkliava. Užfiksavus, kad mokamu keliu važiuoja transporto priemonė, už kurią nėra sumokėta kelių rinkliava, sistemai automatiškai bus perduodama informacija apie pažeidimą.   

Nuo kitų metų pradžios pradėjus veikti „Via Toll“, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių valdytojai kelių rinkliavą mokės pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą mokamais magistraliniais ir krašto keliais – tai leis užtikrinti proporcingą sunkiasvorio transporto indėlį į kelių infrastruktūros finansavimą.   

Apie „Via Toll“ sistemą 

Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ pradės veikti 2027 m. sausio 1 d. Ji pakeis dabar naudojamas vinjetes ir kelių rinkliavą apskaičiuos pagal faktiškai mokamais valstybinės reikšmės keliais nuvažiuotą atstumą. Sistema bus taikoma kroviniams ir keleiviams gabenti skirtoms M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. 

Apie AB „Via Lietuva“ 

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. 

Gintas Jasiulionis, 2019–2023 m. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu G. Jasiulionis Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 746 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Dėl sutrikimo neveikia kai kurie trumpieji numeriai, kuriais gyventojai kreipiasi į elektros tinklų bendroves, bankus, draudikus ir kitas institucijas. Pagalbos numeris 112 veikia.

„Telia“ ir „Ericsson“ specialistai operatyviai šalina gedimą. Paslaugų veikimą tikimasi atkurti artimiausiu metu.

Jei nepavyksta paskambinti įprastu numeriu, rekomenduojama bandyti dar kartą.

„Telia“ apgailestauja dėl sutrikimo ir atsiprašo klientų už patiriamus nepatogumus.

„Kodėl Mokytojų dienos šventėje įvestos kvotos, nuo mokyklos gali dalyvauti tik keli atrinkti mokytojai. Mokytojų kambarys ūžia nuo tokios nepagarbos ir pasityčiojimo. Seniau šventinis koncertas būdavo skirtas visiems“, - rašė moteris.

Redakcija dėl šios situacijos kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrių ir pasiteiravo, kodėl šventinis renginys šiemet organizuojamas mažojoje Jonavos kultūros centro (JKC) salėje, o ne didžiojoje, bei ar iš tiesų į renginį bus įleidžiami tik vardinius kvietimus turintys mokytojai.

Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė patikino, kad kvietimai nėra vardiniai ir yra skirti ugdymo įstaigoms.

„Kvietimai skirti ugdymo įstaigai, Jie tikrai nėra vardiniai. Šventę daryti JKC mažojoje salėje nuspręsta pasitarus su mokyklų bendruomenėmis ir mokyklų vadovais.

JKC didžiojoje salėje, darant Mokytojų dienos šventę, susirinkdavo labai maža dalis mokytojų. Koncertas vykdavo pustuštėje salėje, todėl ir buvo nuspręsta šventę organizuoti JKC mažojoje salėje, pasveikinant įstaigų Metų mokytojus, Rajono metų mokytoją, Švietimo lyderį siauresniame rate, bet pilnoje salėje.

Toks formatas buvo pasirinktas jau praėjusiais metais“, - situaciją komentavo V. Kolesnikienė.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el. p.: redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.  

Net ir laikantis aukštoms naftos kainoms, degalų kainų skirtumai tarp skirtingų degalinių gali siekti net kelias dešimtis centų. Dėl to energetikos ministras Lukas Savickas kartu su kitais Seimo nariais (Agne Širinskiene, Algirdu Butkevičiumi, Domu Griškevičiumi, Kęstučiu Mažeika, Rima Baškiene, Rūta Miliūte) pateikė pasiūlymus papildyti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą. Pasiūlymais siekiama, kad degalinių kainos viešai būtų skelbiamos realiu laiku, vairuotojai galėtų geriausią pasiūlymą pasirinkti dar prieš vykdami į degalinę.

Ministro ir kitų Seimo narių nuomone, toks pasiūlymas augant degalų kainoms ne tik didintų vairuotojų informavimą bei kainų skaidrumą, bet ir taptų papildoma priemone skatinti konkurenciją tarp skirtingų degalinių.

„Matome, kad degalų kainos tarp skirtingų degalinių, net ir esančių netoli viena kitos, gali siekti kelioliką ar net keliasdešimt centų. Todėl siūlau nustatyti papildomą pareigą degalinėms, pakeitus vartotojams parduodamų degalų kainas, atnaujinti informaciją ir ją pateikti Lietuvos energetikos agentūrai per jos naudojamą elektroninį įrankį. Bendra taisyklė būtų tokia, kad informacija pateikiama nedelsiant, kainų pakeitimo momentu. Tuo metu agentūra planuoja suteikti prieigą prie duomenų kitoms platformoms, pavyzdžiui, navigacijos programėlėms, kad vairuotojai matytų duomenis jiems patogiose vietose ir galėtų planuoti maršrutą taip, kad degalus piltųsi pigiausioje degalinėje“, – sako Lukas Savickas.

Pagal siūlymą degalinės, kiekvieną kartą pakeitusios kainą, turės ją nedelsdamos pateikti Lietuvos energetikos agentūrai. Duomenys atvirųjų duomenų formatu būtų prieinami įvairių mobiliųjų programėlių kūrėjams ir vystytojams ir galės būti integruojami taip, kad vartotojai matytų kainų pakeitimus realiu laiku.

Iki šiol Lietuvos energetikos agentūros skelbiamame informaciniame degalų kainų žemėlapyje buvo pateikiamos kiekvienos darbo dienos rytą atnaujinamos degalų kainos visose Lietuvoje veikiančiose degalinėse.

Kaip tai veiks

• Kainų pakeitimus degalinės turės pateikti kainos pakeitimo momentu per Lietuvos energetikos agentūros elektroninį įrankį.
• Labai mažoms įmonėms, įvertinant jų administracines ir technines galimybes, siūlomas švelnesnis terminas, ne vėliau kaip per 10 minučių.
• Jei krizės metu ar kilus rimtam degalų tiekimo sutrikimui Vyriausybė nuspręs apriboti kainų kėlimą, kainas bus galima didinti tik kartą per parą, 10 val.
• Siūloma, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. gruodžio 1 d.

Pasiūlymai parengti pagal 2026 m. gegužės 27 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete svarstytą įstatymo projekto redakciją.

„Ne vienas gyventojas susiduria su problema – pasikartojančiu triukšmavimu išnuomotose ir trumpalaikiam naudojimui suteiktose patalpose, žmonės kviečia policiją, tačiau atvykę pareigūnai neretai susiduria su praktine problema – neturėdami galimybės vietoje išmatuoti triukšmo lygio decibelais, jie ne visada gali imtis veiksmingų priemonių ir dažniausiai apsiriboja triukšmaujančių asmenų perspėjimu“, – pristatydama pataisas sakė jų iniciatorė Seimo narė Vilija Targamadzė. Pasak parlamentarės, vienais atvejais galėtų pakakti naudotojo informavimo ir aiškių naudojimosi taisyklių, kitais atvejais galėtų būti reikalingos papildomos organizacinės ar techninės priemonės.

Siūloma, kad parenkant priemones būtų atsižvelgiama į asmens objektyvias galimybes daryti įtaką objekto naudojimo sąlygoms. Jeigu per dvylika mėnesių dėl naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu būtų nustatyti ne mažiau kaip du triukšmo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, antrąjį pažeidimą nustačiusi institucija apie tai informuotų nuomotoją. Šis asmuo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalėtų įvertinti taikomų triukšmo prevencijos priemonių pakankamumą ir veiksmingumą ir, jeigu jos nepakankamos ar neveiksmingos, imtis papildomų pagrįstų ir proporcingų triukšmo prevencijos priemonių.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.

Gyventojai savo pasiūlymus dėl Triukšmo valdymo įstatymo pataisų projekto Nr. XVP-1808 gali pateikti iki 2026 m. spalio 7 d.

Pasiūlymus galima siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarius nuorodą Siųsti pasiūlymą.

Su Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 papildymo 14-1 straipsniu įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia.

Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato paros įvykių suvestinės duomenimis, apie 20.40 val. Jonavoje, Gudžionių gatvėje, blaivus 2001 metais gimęs vyras vairuodamas automobilį „Audi“ jo nesuvaldė ir vertėsi ant stogo.

Eismo įvykio metu nukentėjo dvi keleivės, gimusios 2001 ir 2004 metais. Abi jos buvo pristatytos į gydymo įstaigą.

Jau šeštus metus, minint Tarptautinę savanorių dieną, bus apdovanoti ir pagerbti daugiausiai nuveikę bei įkvėpimu kitiems tapę savanoriai ir juos telkiančios organizacijos. Šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su savanorystę skatinančia organizacija „SAVA Visiems” ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Nominantus į apdovanojimus 10-yje kategorijų kviečiama teikti iki spalio 23 d. Laimėtojai bus pagerbti gruodžio 3 d. Kaune vyksiančiame iškilmingame renginyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, svarbu, kad būtų įvertinti tie žmonės ir organizacijos, kurie savo laiko negaili vardan kitų.

„Savanorystė yra viena ryškiausių pilietiškumo išraiškų, padedanti kurti stiprias bendruomenes ir spręsti visuomenei svarbius iššūkius. Dėkojame žmonėms ir organizacijoms, kurios savo darbu ir iniciatyvomis skatina savanorystę Lietuvoje. Šiemet ypač džiaugiamės pirmąjį kartą įsteigta nominacija savivaldybei – apdovanosime tą, kuri nuosekliai kuria palankią aplinką savanorystei, bendradarbiauja su bendruomenėmis ir įtraukia gyventojus į prasmingą veiklą“, – sako I. Ruginienė.

Nevyriausybinių organizacijų teigimu, savanorių poreikis yra nuolatinis ir jų pagalbos reikia ne tik didmiesčiuose gerai žinomoms nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir mažiau žinomoms regioninėms organizacijoms, veikiančioms mažesniuose miestuose ir miesteliuose.

Šių metų apdovanojimai ypatingu metu – 2026-ieji Jungtinių Tautų paskelbti Tarptautiniais savanorių metais (IVY 2026).

„2026-ieji – Tarptautiniai savanorių metai – primena kokį svarbų vaidmenį savanoriai atlieka siekiant pasaulinių tvarumo tikslų, stiprinant visuomenės atsparumą, demokratiją ir pilietiškumą. Visus metus valstybės institucijos, organizacijos ir verslai buvo kviečiami pripažinti ir palaikyti savanorius, kurti jiems saugią bei įtraukią aplinką ir savanorystę nuosekliai integruoti į politikos sprendimus. Jau šeštus metus vykstantys savanorių apdovanojimai yra ypatingi būtent šių Tarptautinių tvarios savanorystės metų kontekste“, – sako savanorystę puoselėjančios organizacijos „SAVA Visiems“ vadovė, oficiali JT Tarptautinių savanorių metų (IVY 2026) atstovė Lietuvoje Kristina Balčiauskaitė.

Šiais metais prie apdovanojimų kategorijų globos prisijungė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, HR klubas ir Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA).

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija globoja „Organizacijos, puoselėjančios savanorystės kultūrą“ (mažosios organizacijos) kategoriją, ypatingą dėmesį skirdama nedidelėms organizacijoms, kurios, nepaisydamos ribotų išteklių, nuosekliai įtraukia savanorius ir juos įveiklina geriems pokyčiams. Tarptautinių savanorių metų (IVY 2026) proga kategoriją „Tvarumo savanoris“ globoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, siekdama įvertinti savanorių indėlį saugant gamtą ir kuriant tvaresnę aplinką. Kategoriją „Verslo iniciatyva“ globoja LAVA ir HR klubas, siekdami stiprinti įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti darbuotojų savanorystę, ypač grįstą profesinėmis žiniomis ir įgūdžiais.

„Darbuotojų savanorystė – tai dar vienas būdas verslui prisidėti prie puoselėjamų tvarumo tikslų. Ji leidžia realiai pamatyti, kur visuomenėje reikia pagalbos ir kur mūsų žinios bei kompetencijos gali būti pritaikomos prasmingiausiai. Taip tvarumas tampa gyva organizacijos kultūros dalimi“, – teigia Giedrius Leskauskas, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovas.

SADM primena, kad visame pasaulyje gruodžio 5 d. kasmet minima Tarptautinė savanorių diena, kuri yra skirta supažindinti visuomenę ir paskatinti susidomėjimą savanoryste. Lietuvoje įsitraukimas į savanorišką veiklą žymiai išaugo pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje, tačiau dar vis nesiekia Europos Sąjungos vidurkio. 2025 m. duomenimis, Lietuvoje savanoriavo beveik 14 proc. žmonių.

Šiais metais savanoriai ir organizacijos bus apdovanoti 10 kategorijų:

1. Įkvepiantis savanorystės pavyzdys – „Už įkvepiantį savanorystės pavyzdį“.
2. Brandi savanorystė – „Už savanorystę, kupiną gyvenimo patirties“.
3. Jaunasis savanoris – „Už išskirtinį jaunimo indėlį, įkvepiantį aktyvumą ir iniciatyvumą“.
4. Tvarumo savanoris – „Už prasmingą indėlį į aplinkos tausojimą ir tvarumą“.
5. Įtrauki savanorystė – „Už įtraukties puoselėjimą savanorystėje“.
6. Savanorių koordinatorius – „Už savanorių motyvavimą, koordinavimą, vedimą ir atsakingą lyderystę“.
7. Verslo iniciatyva – „Už socialinės atsakomybės stiprinimą per savanorystę“.
8. Savivaldybė, puoselėjanti savanorystę – „Už nuoseklų savanorystės kultūros stiprinimą savivaldybėje“.
9. Organizacija, puoselėjanti savanorystės kultūrą (didelė organizacija) – „Už sistemingą ir kokybišką darbą įtraukiant visuomenę į savanorystę“.
10. Organizacija, puoselėjanti savanorystės kultūrą (maža organizacija) – „Už sistemingą ir kokybišką darbą įtraukiant visuomenę į savanorystę“.

Siūlyti kandidatus nominacijoms galima iki spalio 23 d., užpildant elektroninę nominavimo formą. Kandidatus galima teikti vienoje ar daugiau kategorijų.

Pateiktas nominacijas kiekvienoje kategorijoje vertins apdovanojimų komisija, kuri išrinks šių metų nugalėtojus.

Visa informacija apie apdovanojimus ir nominavimo forma – čia.

SADM inf. 

kiekvienas mokytojas turi instrumentą, kuriuo gali paliesti vaiko širdį, pažadinti jo smalsumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.

Esate virtuozai, kasdien kuriantys stebuklus: kai tylus ir nedrąsus vaikas pirmą kartą pakelia ranką, kai po daugybės bandymų užduotis pagaliau pavyksta, kai klasės šurmulį pakeičia nuostaba ir noras pažinti.

Dėkoju Jums už gebėjimą būti šalia vaiko ne tik tada, kai mokytis lengva ir įdomu, bet ir tada, kai reikia kantrybės, ramaus paaiškinimo, tikėjimo, kad dar vienas bandymas gali pavykti.

Džiaugiuosi Jūsų kuriama mokykla – atvira kiekvieno augimui. Joje gimsta drąsa klausti, klysti ir vėl ieškoti atsakymų.

Linkiu Jums stiprios bendrystės ir širdį džiuginančių mokinių. Tegul kiekviena diena mokykloje primena, koks prasmingas Jūsų darbas, o Jūsų pastangos sugrįžta mokinių ir jų tėvelių dėkingumu.

Mano nuoširdžiausia padėka ir sveikinimai! Gražios, džiugios profesinės šventės!

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Ministrė Raminta Popovienė

.

Lietuvos kiokušin karatė federacijos auklėtinis varžėsi U16 vaikinų kumitė rungtyje, svorio kategorijoje nuo 65 iki 70 kilogramų. Intensyviose, daug ištvermės ir taktinio pasirengimo reikalavusiose kovose Markas demonstravo geležinę valią, techniškus smūgius bei nepalaužiamą kovinę dvasią.

Užlipęs ant apdovanojimų pakylos ir pasidabinęs Europos čempionato bronzos medaliu, M. Čekanavičius įrodė, kad ilgos treniruočių valandos ir sunkus darbas atsiperka.

Šią skambią pergalę puikiai įprasmina ir oficialus federacijos šūkis: „Lengvas kelias – ne mūsų kelias“.

Sveikiname Marką Čekanavičių, jo trenerius bei visą Lietuvos karatė bendruomenę su šiuo puikiu pasiekimu tarptautinėje arenoje ir linkime naujų skambių pergalių ateityje!

Jonavos karate ,,Kumite" klubo inf.

Tai pergalė, kuria nuoširdžiai didžiuojamės! Ieva užtikrintai įrodė savo meistriškumą, aplenkdama net Lietuvos jaunimo grupės čempionę ir suaugusiųjų grupės čempionę. Tokie rezultatai neateina savaime – už jų slypi daugybė treniruočių valandų, atkaklumas, kantrybė, tikėjimas savo jėgomis ir didelė meilė šokiui.

Mums, „Vėtrai“, ypač gera matyti, kaip auga mūsų sportininkai, kaip jų pastangos virsta gražiomis pergalėmis ir kaip jie drąsiai žengia į vis didesnes sportinių šokių arenas. Kiekvienas toks pasiekimas – ne tik paties šokėjo džiaugsmas, bet ir viso klubo bendruomenės pasididžiavimas.

O ši pergalė Ievai – dar ir puikus žingsnis į svarbų iššūkį. Netrukus ji atstovaus Lietuvai pasaulio čempionate Kazachstano sostinėje Astanoje. Linkime, kad Kaune iškovota pergalė suteiktų dar daugiau pasitikėjimo savimi, įkvėpimo ir ryžto, o pasaulio čempionate lydėtų geriausios emocijos bei sėkmė!

Ieva, mes tavimi didžiuojamės! Didžiuojamės tavo darbu, atkaklumu ir pasiekimais. Džiaugiamės galėdami kartu su tavimi eiti šiuo gražiu šokio keliu.

Nuoširdžiausi sveikinimai Ievai, jos tėveliams, treneriams ir visiems, kurie palaiko, padrąsina ir padeda siekti svajonių!

,,Vėtros" inf.

● Spalio 1–3 d. ir 19–22 d.– vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė. Pačių pėsčiųjų kontrolė – ar į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę einama ten, kur leidžiama, ar paisoma šviesoforo signalų ir pan.

● Spalio 5–11 d. – Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė „Dėmesys į kelią“ (angl. Focus on the Road). Per šią priemonę policijos pareigūnai daugiausia dėmesio skirs vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolei. Taip pat bus tikrinama, ar naudojami saugos diržai, ar, kam pagal Kelių eismo taisykles privaloma, naudoja saugos šalmus. Bus tikrinama ar tinkamai automobiliuose vežami vaikai – naudojamos vaikams skirtos specialios sėdynės (prisegimo sistemos). Be abejo, policijos pareigūnų neliks nepastebėti ir kiti eismo dalyvių daromi pažeidimai. 

● Spalio 14–16 d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

● Spalio 24–26 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

● Spalio 29–31 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, kontrolė.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių pažeidimų analizę, savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones (reidus).

Spalio15d.– Atšvaitų diena. Spalis – mėnuo, kai anksti pradeda temti, neretai matomumą sunkina rūkas, krituliai, neapšviesti keliai. Tad, kad būtumėte matomi, pėstieji, naudokite matomumą gerinančias priemones: atšvaitus, šviečiančius žibintus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Patys būsite saugesni ir vairuotojai galės Jus pastebėti iš anksto – tai didelė tikimybė išvengti ne tik eismo įvykių, bet ir skaudžių jų padarinių.

Spalio 26 d. –  prevencinė socialinė akcija ,,Švilpukas saugo“ su UAB „Autoaibė“. Akcijos tikslas  – mažinti ir siekti išvengti transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais, kurti saugią aplinką eismo dalyviams, saugoti gyvūnus. Vykdoma atskiruose regionų miestuose ir miesteliuose.

Rekomenduojame prieš kelionę pasidomėti eismo sąlygomis https://eismoinfo.lt, būti atidiems bei suplanuoti maršrutą numatant papildomo laiko atsargą. 

Lietuvos policijos inf.

Autobusu „Temsa HD12“ keliavo 32 studentai, grupės vadovė ir vairuotojas. Transporto priemonė buvo pasvirusi ant griovio krašto, o vienas jos ratas liko kyboti ore.

Visi autobuso keleiviai ir įgulos nariai buvo saugiai išlaipinti. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo, prispaustų asmenų taip pat nebuvo.

Kol atvyko evakuatorius, autobusas buvo stabilizuotas buksyravimo lynu. Vėliau žvyrkelyje užtaisyti nelygumai, o studentams parūpintas kitas autobusas, kuriuo jie galėjo tęsti kelionę namo.

Kaip paaiškėjo, KTU studentai buvo išvykę mokymosi tikslais. Jie lankėsi netoliese esančiame buvusiame sovietiniame aerodrome, kuriame šiuo metu vykdomi toksinio grunto perdirbimo darbai, ir iš jo vyko į kitą panašų objektą.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Praėjusiame sezone „Vilnius futsal“ reguliariojo čempionate finiše liko septinti, o ketvirtfinalyje neturėjo neturėjo šansų prieš „Akmenės kraštą“. Serijoje iki dviejų pergalių buvo pralaimėti abu mačai su visišku „Akmenės krašto“ dominavimu.

Vis dėlto šeštadienio mačą abi komandos pasitiko skirtingomis nuotaikomis: „Vikingai“ siekė parodyti, kad skaudus „Žalgirio“ kirtis namie nepaveikė jų tikėjimo savo jėgomis ir komandos tikslų siekimo, savo ruožtu vilniečiai pirmajame ture jau spėjo patirti pergalės skonį, įveikę „Kėdainiai United“ komandą.

Bet jau nuo mačo pradžios buvo galima pajusti, kad „Vikingai“ žūtbūt norės atsitiesi ir į Vilnių atvažiavo vedini vienintelio tikslo – pergalės. 

Nuo pat pirmųjų akimirkų jonaviečiai kontroliavo kamuolį, turėjo keletą progų, kurių išpildyti, tiesa, nepavyko. Šeimininkai Karolio Čirbos ginamiems vartams ginamiems didesnės grėsmės nekėlė – jų atakos dažniausiai pasibaigdavo dar nepasiekusios galutinės stadijos.

Visgi buvo tik laiko klausimas, kada „Vikingų“ puolimas galiausiai perlauš vilniečių gynybą. Devintąją rungtynių minutę Eliasas Essaghiras stipriu smūgiu iš dešiniojo atakos krašto nuginklavo varžovų vartininką ir išvedė Jonavos komandą į priekį.

Ir po pirmojo įvarčio „Vikingai“ nė neketino sustoti – žaidimas buvo kontroliuojamas toliau, „Vilnius futsal“ kažko pavojingo susikurti nesugebėjo, o po keleto minučių jonaviečiai surengė dar vieną sėkmingą ataką. Juanas Castelas smūgiavo į vartus, „Vilniaus futsal“ apsigynė, tačiau jonaviečiai įžaidė kampinį, Alberto Lopezas atidavė kamuolį tam pačiam tėvynainiui iš Ispanijos Juanui Castelui ir šis pelnė antrąjį mačo įvartį.

Juanas Castelas nutruko pasiimti ir savo dublį – praėjus vos minutei jis pasinaudojo puikiu Šarūno Činiko perdavimu ir, atlikęs gražų klaidinantį judesį, padidino „Vikingų“ persvarą – 3:0.
O vėliau jau ir pirmojo tikslaus smūgio autorius Eliasas Essaghiras nusprendė, kad vieno įvarčio jam yra per mažai – po Konstantino Bondarenkos perdavimo jis pelnė antrąjį, vėliau, pasinaudojęs varžovų klaida, smeigė ir trečiąjį savo įvartį.

Esant rezutaltui 0:5, rodės, kad „Vikingai“ gali ramiai pabaigti kėlinį. Tačiau tas pats Juanas Castelas nenorėjo nusileisti E. Essaghirui ir, likus daugiau nei minutei iki pirmojo kėlinio pabaigos, pelnė ir savąjį „hat-tricką“. 

Po pirmojo kėlinio rezultatas buvo labiau nei įtikinantis – 6:0 „Vikingų“ naudai.

Antrojo rungtynių pusėje vaizdas aikštėje nesikeitė – „Vikingai“ išlaikė mačo kontrolę, o sužaidus penkias kėlinio minutes K. Bondarenko dar kartą įsirašė rezultatyvų perdavimą į savo sąskaitą. Šįkart jis asistavo Šarūnui Činikui ir 7:0.

Praėjus vos minutei Alberto Lopezas mušė dar vieną įvartį ir vėlesnis mačo laikas tapo absoliučia „Vikingų“ fiesta – savo įvartį pridėjo ir K. Bondarenko, dar po kartą pasižymėjo Alberto Lopezas ir Š. Činikas. Galutinis mačo rezultatas – 11:0 ir fantastiška „Vikingų“ pergalė.

Kitas rungtynes Jonavos „Vikingai“ žais spalio 8 d., ketvirtadienį, Jonavos sporto arenoje. Varžovas – „Kėdainiai United“ ekipa. Mačo pradžia 19:00.

 Jonavoje, „Vikingai“  inf.

„Po daugelio metų keleivinių traukinių parkas pagaliau atsinaujina iš esmės. Tai vienas svarbiausių pokyčių geležinkeliuose per visą nepriklausomybės istoriją, kurio rezultatus pirmiausia pajus keleiviai. Nauji traukiniai reiškia visiškai naują kelionių kokybę – kur kas daugiau komforto, patogumo ir šiuolaikiškumo. Norime, kad žmonės į traukinį liptų žinodami, jog jų laukia patogi ir maloni kelionė“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Naujųjų traukinių eksploatacijos pradžia žymi svarbų etapą įgyvendinant reikšmingiausią „LTG Link“ traukinių parko atnaujinimo projektą. Iš viso bendrovė yra įsigijusi 15 naujų Šveicarijos kapitalo traukinių gamintojo „Stadler“ traukinių, iš kurių 9 yra elektriniai, o 6 – bateriniai, galintys kursuoti ir neelektrifikuotuose geležinkelio ruožuose.  

„Šis projektas priartina mus prie strateginio tikslo tapti Lietuvos susisiekimo sistemos stuburu. Modernus parkas leidžia keleiviams pasiūlyti aukštesnės kokybės ir patogesnes keliones, o tai yra būtina sąlyga stiprinant geležinkelio vaidmenį šalies mobilumo sistemoje“, – sako LTG grupės laikinasis vadovas Arūnas Rumskas.  

Nuo spalio 22 d. naujieji elektriniai riedmenys pradės kursuoti maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius. Pirmųjų šio maršruto reisų kelionės trukmė bus ilgesnė nei įprastai dėl tuo metu vykdomų kontaktinio tinklo kapitalinio remonto darbų, skirtų užtikrinti sklandesnes keliones vienoje intensyviausių šalies geležinkelio atkarpų. Elektriniai riedmenys laikinai kursuos ir maršrutu Vilnius–Trakai–Vilnius.  

„Naujųjų traukinių eksploatacijos pradžia žymi ir naują kelionių geležinkeliu kokybės etapą. Norime, kad šį pokytį keleiviai pajustų vos įlipę į traukinį – keliaudami komfortiškiau ir skirtingiems keleivių poreikiams pritaikytoje aplinkoje. Naujieji traukiniai keičia ne tik mūsų parką, bet ir pačią keliavimo patirtį Lietuvoje“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.  

Naujųjų traukinių įvedimui į maršrutus vykstant palaipsniui, rudens antroje pusėje elektriniai traukiniai pradės kursuoti ir Vilnius–Klaipėda–Vilnius maršrute. Planuojama, kad metų pabaigoje didžiąją dalį šiuo maršrutu važiuojančių traukinių sudarys naujieji „Stadler“ riedmenys.  

Baterinių riedmenų eksploataciją planuojama pradėti gruodį. Naujieji traukiniai išriedės į maršrutus Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Radviliškis–Klaipėda–Radviliškis, o gruodžio mėnesio antroje pusėje – ir Vilnius–Varėna–(Marcinkonys)–Vilnius  

Svarbi naujiena laukia ir maršruto Vilnius–Turmantas–Vilnius keleivių. Elektrinius „Stadler“ riedmenis pradėjus eksploatuoti maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Turmanto kryptimi kursuojančius DR1A tipo traukinius palaipsniui pakeis naujesni ir modernesni „PESA 630“ ir „PESA 730“ tipo riedmenys.  

Bilietus kelionėms naujaisiais „Stadler Flirt“ traukiniais jau galima įsigyti interneto svetainėje www.ltglink.lt arba mobiliojoje programėlėje. Reisai, vykdomi naujaisiais traukiniais, bus pažymėti specialiu ženklu.

Susisiekimo ministerijos inf.

Spalio 2 d. apie 21.13 val. Jonavoje, Lietavos g., asmens patikros metu, pas vyrą (gim. 1989 m.) rasta, įtariama, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Spalio 2 d. apie 23 val. Jonavoje, Taurostos g., automobilio patikros metu, rasta, įtariama, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 

Kauno AVPK įvykių suvestinės duomenys 

2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo nuostatos, įpareigojančios neišduoti leidimo, suteikiančio teisę užsiimti institucijų kontroliuojama tam tikra veikla, jeigu numatoma vykdyti veikla neatitinka statinio arba patalpos naudojimo paskirties. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir kitos institucijos, vykdydamos šią įstatymo nuostatą, nebeišduoda arba nepratęsia veiklos leidimų, kai planuojama veikla neatitinka statinio arba patalpos naudojimo paskirties. 

Pavyzdžiui, šiuo metu gyvenamajame pastate negalima gauti leidimo įsirengti kirpyklos, manikiūro ar grožio salono, veterinarinės gydyklos, bitininkai negali namuose sukti medaus pardavimui ir panašiai, nes tokia veikla neatitinka statinio paskirties. 

Dažnai statinio ar jo patalpų paskirties keitimas reikalauja daug laiko ir finansinių išteklių arba yra neįmanomas dėl reglamentavimo apribojimų. Ūkio subjektai, ketinantys veiklai naudoti savo ar nuomojamas gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus (jų patalpas) ir neturintys pakankamai išteklių investuoti į specializuotas gamybos, prekybos ar paslaugų pastatus ar patalpas, susiduria su sunkumais.  Jie nori pradėti veiklą ne tos paskirties statiniuose ar patalpose, bet tokia veikla tokiose patalpose šiuo metu yra draudžiama. Nemaža dalis šių smulkiųjų verslininkų veikia kaimo vietovėse, kuriose ekonominės galimybės yra ribotos. Todėl kaimų ir miestelių gyventojams nėra galimybių gauti būtinas paslaugas arčiau namų.  

Rengiamas projektas nesusijęs su gyvenimu loftuose  

Rengiamo Vyriausybės nutarimo pataisos gyvenimo loftuose srityje nenumato jokių naujų pokyčių.

Teisinis reguliavimas dėl patalpų skirstymo į gyvenamąsias ir negyvenamąsias taikomas jau seniai. Aplinkos ministerija iš savivaldybių, kurios vykdo statinių naudojimo priežiūrą, nėra gavusi indikacijų dėl aktyvaus patalpų naudojimo ne pagal paskirtį. Todėl reglamentavimų pakeitimai šioje srityje nėra inicijuoti.

Pastatų paskirtys numatytos siekiant, kad gyvenamasis būstas būtų statomas saugiose, neužterštose ir gyvenimui pritaikytose patalpose. Naudojant pastatus ne pagal paskirtį, gali kilti neigiamos pasekmės: savivaldybių suplanuota infrastruktūra neatitinka poreikių (trūksta darželių, mokyklų gydymo įstaigų, parkavimo vietų, formuojasi automobilių spūstys, nes teritorija nėra pritaikyta tokiam kiekiui automobilių), neužtikrinamas tinkamas gyventojų informavimas ir jų teisėti lūkesčiai, gyvenamoji aplinka nėra palanki sveikatai. 

Nusipirkus negyvenamosios paskirties (dirbtuves, administracines patalpas, loftus, poilsio patalpas ar kitas komercines ar gamybos patalpas) pastato dalį, nėra užtikrinama gyvenimui tinkama aplinka. Tai reiškia, kad įrengiant patalpas joms nebuvo taikomi reikalavimai dėl higienos, taršos, priešgaisrinės saugos, triukšmo, socialinės infrastruktūros ir kiti gyvenamosioms patalpoms taikomi standartai.   

Aplinkos ministerija, keisdama teisės aktus,  yra įvedusi palengvinimų gyvenamosios paskirties būstams nuo 2024 metų: sumažinti reikalavimai žaliosioms zonoms, vaikų aikštelėms, automobilių parkavimui. 

Aplinkos ministerija supranta situaciją, kad yra nemažai gyventojų, šiuo metu gyvenančių ne gyvenamosios paskirties patalpose. Todėl siekiant išvengti ateityje galinčių dėl to kilti problemų, apie kurias NT vystytojai gal ir neįspėjo naujakurių prieš parduodami, jiems galima įvertinti galimybes pakeisti patalpų paskirtį – gauti statybą leidžiantį dokumentą paskirties keitimui ir įregistruoti statinio pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.

Aplinkos ministerijos inf.

Metų mokytojų premijos laureatais, komisijos sprendimu, šiemet tapo 8 Lietuvos pedagogai. Jų tarpe - viena Jonavos mokytoja ekspertė.

Inga Kuuzeorg-Petrikonienė, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos mokytoja ekspertė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, kuria ir taiko inovatyvius sprendimus, orientuotus į patirtinį ugdymą, pati rengia ugdymo programas ir metodinę medžiagą. Keletą metų rengia vasaros stovyklas būsimiems gimnazistams „Raliada“, respublikines konferencijas, kūrybines ir pilietines iniciatyvas, labdaros akcijas, koncertus, vadovauja jaunimo folkloro grupei „Dobilia“, organizuoja piligrimines-edukacines keliones. 2023 m. Jonavos rajone išrinkta Metų mokytoja, o 2026 m. suteiktas Metų jonavietės titulas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtos Metų mokytojo premijos tikslas – įvertinti mokytojų profesinės veiklos rezultatus ir skatinti juos kūrybinei iniciatyvai. Premija skiriama mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų nuopelnus profesinėje veikloje:  pilietiškumo, bendražmogiškų vertybių diegimą, inovatyvius metodinius darbus, aktyvią, kūrybišką veiklą mokyklos bendruomenėje, iniciatyvumą dalyvaujant pedagoginėje, visuomeninėje, kultūrinėje veikloje už mokyklos ribų. 

Nacionalinių mokytojų premijų įteikimo renginį pirmą kartą tiesiogiai transliuos LRT televizija. 

Vokietija: kava, pyragas ir bendruomenė

Prieš leisdamiesi į tolimesnius kraštus, kelionę pradėsime nuo visai čia pat gyvuojančios Vokietijos kavos kultūros. Pasirodo, norint atrasti unikalių kavos gėrimo įpročių, toli keliauti nereikia.

Nors daugeliui turistų Vokietija pirmiausia asocijuojasi su alumi, vietiniai gyventojai kavos puodelį renkasi kur kas dažniau. Tai patvirtina ir statistika – kava čia lenkia ne tik alų, bet ir mineralinį vandenį. Tačiau, priešingai nei espresso mėgstantys italai, vokiečiai vertina lėtus, ramius kavos ritualus. Būtent tai paaiškina, kodėl šalyje tokia populiari filtrinė kava ir kodėl nuolat auga šviežiai skrudintų kavos pupelių vartojimas. Galiausiai, filtrinės kavos ruošimo būdas jau seniai neatsiejamas nuo aukščiausios kokybės rūšinės kavos.

Prieš tęsiant kelionę, verta užsukti į jaukią vietinę kavinę ir pasimėgauti Kaffee und Kuchen. Tai ne šiaip popietinis užkandis, o gilias šaknis turinti tradicija. Pakvieskite draugus, užsisakykite gabalėlį Apfelkuchen (tradicinio vokiško obuolių pyrago), o prie jo puodelį filtrinės kavos arba vietinės Milchkaffee, jei juoda kava jums ne prie širdies. Niekur skubėti nereikia – tiesiog atsipalaiduokite ir mėgaukitės gera kompanija bei puikia kava.

Nuotrauka: pexels.com

Suomija: kur kava – kiekvieno žmogaus teisė

Pasiruošę keliauti toliau? Kitas mūsų sustojimas – Suomija, garsėjanti kaip viena daugiausiai kavos suvartojančių šalių pasaulyje. Remiantis tyrimų duomenimis, vidutinis suomis per dieną išgeria apie 4,4 puodelio kavos. Palyginimui, vidutinis vokietis išgeria 3,5 puodelio, tad keliaudami toliau drąsiai galėsite pasimėgauti dar vienu ar dviem puodeliais. Norite dar vieno įdomaus fakto? Suomijoje kava yra daugiau nei gėrimas – tai teisė. Suomijos įstatymai numato, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į kavos pertraukėlę. Štai tokioje šalyje norėtume gyventi ir mes!

Užuot ėję į vietinę Suomijos kavinę, pakeiskime planus: griebkite kuprinę, aukitės žygio batus ir leiskimės į gamtą! Kai pasigrožėsite nuostabia Suomijos gamta, užkursime laužą ir pavaišinsime jus tradicine nokipannukahvit - kava, ruošiama kavinuke tiesiai virš atviros ugnies ir patiekiama specialiame mediniame puodelyje, vadinamame kuksa. Jei taip suomiai mėgaujasi kava, ar verta stebėtis, kad jiems jos niekada negana?

Nuotrauka: pexels.com

Kinija: nuo arbatos lapelių iki kavos pupelių

Trumpam palikime Europą ir keliaukime į Aziją. Tikslus kelionės tikslas – Kinija – gali nustebinti, nes kinai tradiciškai laikomi arbatos mėgėjais. Tačiau situacija keičiasi: kavos vartojimas Kinijoje nuolat auga, o per pastaruosius dešimt metų jis šoktelėjo net 150 %.

Vakarų kultūra neabejotinai prisidėjo prie to, kad Kinijoje arbatos lapelius vis dažniau keičia kavos pupelės. Keliaudami į užsienį vietiniai gyventojai susipažįsta su naujausiomis kavos tendencijomis, o jaunimas semiasi įkvėpimo iš socialinių tinklų, kur kavinės pristatomos kaip ideali vieta draugiškiems pokalbiams. Vis dėlto pastaruoju metu besiformuojanti Kinijos kavos kultūra pasuko savo keliu: užsienio tinklų, tokių kaip Starbucks, populiarumas mažėja, o vis daugiau žmonių renkasi vietines kavines.

Norėdami greitai pajusti, kuo gyvena šurmuliuojanti Kinijos kavos industrija, užsuksime į „Luckin Coffee“ – vieną populiariausių vietinių kavinių tinklų. Vietiniai dievina inovacijas, todėl užsakymą pateiksime išmaniąja programėle, o atsiimsime artimiausioje kavinėje. Galbūt norite išbandyti internete išpopuliarėjusią Little Butter Latte? Užsakymas paruoštas: imkite ir mėgaukitės kava kiniškai.

Etiopija: kavos gimtinė

Paskutinei kelionės stotelei paruošėme kai ką ypatingo: kraukitės lagaminus, vykstame į Etiopiją! Ši kavos gimtine vadinama šalis puoselėja seniausius kavos ruošimo ritualus pasaulyje. Paprastos kavos pupelės vietiniams reiškia kur kas daugiau nei tik gėrimą – tai visos Etiopijos kultūros pagrindas. Norėdami tuo įsitikinti, užsukime į vieną iš vietinių trobelių, kur netrukus prasidės jebena bunna kavos ceremonija. Tik apsišarvuokite kantrybe – čia užtruksime!

Prisėskite tiesiog čia, ant grindų, kurias šeimininkė pabarstė kvepiančiomis vietinėmis žolelėmis. Užuodžiate smilkalus? Vietiniai juos degina norėdami atbaidyti piktąsias dvasias. Dabar šeimininkės eilė: ji pripildo tradicinį molinį kavinuką (vadinamą jebena) vandens ir pastato jį ant karštų anglių. Kol vanduo kaista, ji paima saują žalių kavos pupelių, kruopščiai jas nuplauna, suberia į keptuvę ir nuolat maišydama skrudina virš silpnos ugnies, kol kavos pupelės tolygiai parunda. Tuomet seka malimas: šeimininkė sugrūda pupeles tradicine grūstuve. Subėrus jas į kavinuką, vandens ir rupiai maltų kavos pupelių mišinys užverdamas, tuomet nukeliamas nuo ugnies ir išpilstomas į mažus keraminius puodelius. Atsipalaiduokite, šnekučiuokitės su vietiniais, o prieš išeidami nepamirškite pagirti šeimininkės kavos ruošimo įgūdžių!

Etiopijos jebena bunna ceremonija toli gražu neprimena įprastos kavos pertraukėlės. Šis 2–3 valandas trunkantis procesas – tai ne tik vietinės kavos kultūros šventė, bet ir brangi proga pabūti kartu. Etiopai puikiai supranta tikrąją kavos prasmę: svarbiausia yra tai, su kuo ja daliniesi.

Nuotrauka: unsplash.com

Pabaigai

Nuo šimtmečius menančių tradicijų iki naujų modernių ritualų – nuostabu stebėti, kaip paprasta kavos pupelė nuolat prisitaiko prie skirtingų gyvenimo būdų ir tautinių identitetų. Tikimės, kad šioje trumpoje kelionėje aplink pasaulį pajutote kavos įvairiapusiškumą.