Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Turguje įsigytos ir internete perparduotos prekės gali palengvinti pardavėjų kišenes]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/turguje-isigytos-ir-internete-perparduotos-prekes-gali-palengvinti-pardaveju-kisenes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/turguje-isigytos-ir-internete-perparduotos-prekes-gali-palengvinti-pardaveju-kisenes Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis, nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje, perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl ko po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų mokesčių sumos. VMI dėmesio sulaukę prekiautojai, neturėję patirtas išlaidas pagrindžiančių prekių įsigijimo dokumentų ir nustačius kitų pažeidimų, papildomai sumokės beveik 600 tūkst. eurų.

„Perpardavėjai neretai prekes įsigyja Lietuvos ar Lenkijos turgavietėse, tačiau nereikalauja, kad jiems butų išduotas pirkimą-pardavimą įrodantis dokumentas, nors vėliau, deklaruodami pajamas bei apskaičiuodami mokesčius, teisėtai sumažintų mokėtinų mokesčių sumas“, — teigia VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius, pažymėdamas, kad dabar perpardavėjai deklaruodami pajamas pasirenka mokėti 30 proc. nuo gautų pajamų, o ne pagal faktines išlaidas, nors tai veiklai būtų palankiau rodyti išlaidas ir jas nurašyti į leidžiamus atskaitymus.

R. Puncevičius teigimu, perpardavėjui negavus atitinkamo apskaitos dokumento, vieninteliu naudos gavėju tampa pirminis pardavėjas, kuris tarsi palieka sau erdvės nuslėpti gautas pajamas ir nemokėti mokesčių valstybei. „Tačiau tiesa tokia, kad tuos mokesčius anksčiau ar vėliau tenka sumokėti perpardavėjui, nors šiuo atveju mokestinė pareiga turėtų būti paskirstoma proporcingai uždirbtoms pajamoms ir gautam pelnui. Jei kiekvienas iš asmenų sumokėtų tiek mokesčių, kiek priklauso, VMI dėmesio gavę perpardavėjai neatsidurtų keblioje situacijoje gavus žinią apie ženkliai išaugusias mokesčių sumas“, — teigia VMI atstovas. 

Pavyzdžiui, nustatyta, kad rūbais internete prekiavęs gyventojas nedeklaravo virš 200 tūkst. eurų gautų pajamų ir nesiregistravo Pridėtinio vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Dėl šių priežasčių jam priskaičiuota virš 35 tūkst. eurų individualios veiklos mokesčių (GPM, PSD, VSD * ), taip pat atsirado prievolė mokėti virš 25 tūkst. eurų PVM. „Mokesčių sumos galėjo būti ženkliai mažesnės, jei asmuo prekes būtų įsigijęs oficialiai, turėtų tai patvirtinančius dokumentus ir galėtų pasinaudoti PVM ir GPM atskaita“, — pasakoja R. Puncevičius.

VMI primena, kad prekyba užsiimantys gyventojai, įsigydami prekes tolimesnei veiklai, visuomet turi teisę gauti pirkimą-pardavimą patvirtinantį dokumentą, kurį vėliau galėtų įtrauktų į apskaitą. Tuo pat metu, dažniausi turgavietėse VMI užfiksuoti pažeidimai siejami su kasos aparato kvito už parduotas prekes neišdavimu.

Konsultacijos mokesčių klausimais teikiamos paskambinus 1882 (+370 5 260 5060) ar e. būdu per Mano VMI, nuotolinės paslaugos – telefonu 8 5 2191 777. Paslaugos ir konsultacijos klientų aptarnavimo padaliniuose –  tik su išankstine rezervacija.

*GPM – gyventojų pajamų mokestis, PSD – privalomasis sveikatos draudimas, VSD – valstybinis socialinis draudimas.

 

 

Turguje įsigytos ir internete perparduotos prekės gali palengvinti pardavėjų kišenes

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 16:45:53 +0200
<![CDATA[KPD: Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kpd-visuomenei-atverti-skaitmenizuoti-kulturos-paveldo-duomenys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kpd-visuomenei-atverti-skaitmenizuoti-kulturos-paveldo-duomenys Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios bei įdomios informacijos apie Lietuvos kultūros paveldą. Portalo turinyje rasite kultūros vertybių registro suvestinę, interaktyvią neprižiūrimų kultūros paveldo objektų svetainę, dingusių Lietuvos kilnojamųjų vertybių sąrašą, nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų stebėsenos rezultatus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų suvestinę,  inventoriaus duomenų suvestinę, kultūros paveldo departamento individualios apsaugos reglamentus, paveldotvarkos programos rezultatus.

„Atviri duomenys – viešojo sektoriaus ateitis, todėl džiaugiamės, kad Kultūros paveldo departamento darbuotojų žinių, įgūdžių ir pastangų dėka galime atverti visuomenei vis daugiau su kultūros paveldu susijusios informacijos“, – sakė Kultūros paveldo departamento l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Robertas Motuzas.

Sėkmingą kultūros paveldo duomenų skaitmeninimą ir atvėrimą visuomenei užtikrina Kultūros paveldo departamento darbuotojas Dainius Frišmantas.

„Prisijungęs prie Kultūros paveldo departamento kolektyvo pastebėjau, kad didelė dalis duomenų yra neskaitmenizuoti ir neatverti visuomenei. Mano vienas iš tikslų buvo sukurti atvirų duomenų portalą, kuriame didesnė visuomenės dalis bei kitos organizacijos lengviau pasiektų su kultūros paveldu susijusius duomenis, juos galėtų interaktyviai analizuoti žemėlapyje ir duomenų švieslentėse. Jau veikiančiame Kultūros paveldo atvirų duomenų portale ypač didelio susidomėjimo sulaukė čia patalpintas nekilnojamo kultūros paveldo inventorius, dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas, interaktyvi neprižiūrimų kultūros paveldo objektų suvestinė“, – pasakojo KPD duomenų bazių administratorius D. Frišmantas.

Visos parengtos aplikacijos, švieslentės bei žemėlapiai buvo sukurti naudojant ArcGIS technologiją, kuri suteikia galimybę informaciją kaupti vienoje vietoje, integruoti duomenis tarp skirtingų ArcGIS produktų, optimizuoti darbus bei dalintis informacija. Geografinių informacinių sistemų (GIS) naudojimas šiuo metu plačiai taikomas įvairiose srityse, o paveldo sritis – ne išimtis. GIS naudojimas suteikė galimybę kultūros paveldo duomenis atverti be atskirų finansavimo projektų. „Kultūros paveldo departamentas kaupia įvairius duomenis, kuriuos galima analizuoti kompleksiškai, sprendžiant kylančias problemas ir projektuose. Planuojame ir toliau plėsti GIS panaudojimą ir asmeniškai tikiuosi, kad ateityje prie Kultūros paveldo atvirų duomenų portalo bus galima prijungti ir Taikomųjų nekilnojamo kultūros paveldo tyrimų ataskaitas bei Leidimų archeologiniams tyrimams atlikti duomenų bazes“, – sakė D. Frišmantas. Atvirų duomenų portalas suteikia unikalią galimybę vienoje vietoje rasti daug su kultūros paveldu susijusių duomenų, kurie gali būti naudingi ir įdomūs ir visuomenei, ir specialistams.

Atvirų duomenų portalą galite rasti naujojoje KPD svetainėje:

https://paveldas.maps.arcgis.com/home/index.html

KPD informacija

KPD: Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 16:16:36 +0200
<![CDATA[Sveikatos turizmas atvers naują Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo etapą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-turizmas-atvers-nauja-lietuvos-ir-kazachstano-bendradarbiavimo-etapa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-turizmas-atvers-nauja-lietuvos-ir-kazachstano-bendradarbiavimo-etapa Lietuvos ir Kazachstano vyriausybių turizmo atstovai Vilniuje susitarė dėl bendrų veiksmų skatinant turistų srautus ir numatė aktyviau bendradarbiauti tarptautinėse turizmo organizacijose, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  

Po susitikimo Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis ir Kazachstano kultūros ir sporto viceministras Yerzhan Yerkinbayev pasirašė susitarimą, kuriuo šalys įsipareigojo keistis patirtimi susigrąžinant dėl pandemijos ir karo Ukrainoje prarastus turistų srautus, bendradarbiauti sveikatos turizmo srityje, vystant darnųjį turizmą. 

„Abi šalys suinteresuotos ieškoti sprendimų, kaip sustiprinti turizmo sektorių ir šioje srityje kartu siekti atsigavimo. Lietuva turistams iš Kazachstano gali pasiūlyti įvairių paslaugų spektrą, tačiau ypač juos galime sudominti kokybiškomis mūsų šalies sveikatos turizmo paslaugomis“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Lietuvos turizmo paslaugų įvairovė Kazachstano delegacijai pristatyta per parodų centre LITEXPO vykusią 10-ąją tarptautinę turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodą „Adventur“, kur, be kita ko, buvo galima sužinoti ir apie sveikatinimosi Lietuvos kurortuose galimybes. Užsienio turistus domina Lietuvos kurortuose, sanatorijose, SPA naudojamos vietinės natūralios priemonės, tokios kaip mineraliniai vandenys, gydomasis purvas, lietuviški žolynai ir gintaras. Kazachstano atstovai sakė svarstysią galimybę kitais metais parodoje turėti savo šalies stendą, pasiūlė organizuoti Lietuvos turizmo dienas Kazachstane ir užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos turizmo paslaugų teikėjais.

Šiuo metu vienas svarbiausių turizmo tarp Lietuvos ir Kazachstano plėtros trukdžių – tiesioginio reiso nebuvimas. Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje susisiekimas tarp Kazachstano ir Lietuvos tapo dar sudėtingesnis.

„Lietuvos sanatorijas turistai iš Kazachstano žino ir mielai vyktų pas mus sveikatos turizmo paslaugų, tačiau, nesant tiesioginio skrydžio galimybės, jie renkasi kitų šalių kurortus. Analizuojant sveikatos turistų, atvykstančių į kurortus, statistiką, Kazachstanas kol kas nepatenka tarp atvykstančiųjų į Lietuvos kurortus šalių dešimtuką, tačiau tikimės, kad artimiausiu metu šie rodikliai pasikeis. Juk Lietuvos kurortai savo paslaugomis ir gamtos ištekliais yra labai patrauklūs“, – sako Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos direktorė Lina Nosevič.

Susitikimo metu Lietuva taip pat pristatė savo ketinimus kandidatuoti į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą 2023–2027 m. ir paprašė Kazachstano palaikymo balsuojant per rinkimus. Iš Europos regiono į Vykdomąją tarybą bus išrinktos 5 valstybės.

Lietuva buvo supažindinta su Kazachstano turizmo plėtros programa iki 2025 m. ir prioritetinėmis rinkomis, tarp kurių yra ir Lietuva.  

Turistų srautas iš Kazachstano auga. 2021 metais į Lietuvą atvyko 2516 turistų iš Kazachstano (7728 nakvynėms), o per tris 2022 m. ketvirčius iš šios šalies atvyko jau 2871 turistas (8004 nakvynėms).  
 

Sveikatos turizmas atvers naują Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo etapą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 16:07:18 +0200
<![CDATA[VILNIUS TECH: Ko galima išmokti iš ir apie COVID-19 kaukių memus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilnius-tech-ko-galima-ismokti-is-ir-apie-covid-19-kaukiu-memus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilnius-tech-ko-galima-ismokti-is-ir-apie-covid-19-kaukiu-memus Dėl COVID-19 pandemijos visame pasaulyje namuose užsidarę žmonės labiau nei įprastai pasikliovė bendravimu socialiniuose tinkluose. Tai atspindėjo ir intensyvus memų (t. y. žodinių-vaizdinių įrašų, dažniausiai humoristinių) kūrimas – memai buvo kuriami ir vartotojų bendrinami įvairiuose socialiniuose tinkluose bei platinami populiariose naujienų svetainėse. 2020 m. per pandemiją memai padėjo žmonėms ne tik prastumti laiką ir pramogauti nepaisant sudėtingų aplinkybių, bet ir dalintis (rimtomis) mintimis apie šių laikų socialinę ir politinę situaciją. Tai parodo, kaip mes suprantame humorą: jis leidžia atsipalaiduoti, išreikšti solidarumą, taip pat turi potencialą patraukti dėmesį, o tai, kalbant apie memus, leidžia paskleisti idėjas plačiai auditorijai. 

Viena iš karštai aptarinėjamų temų buvo apsauginės kaukės – pradedant jų trūkumu pirmaisiais pandemijos mėnesiais ir baigiant prieštaringomis (klaidinančiomis) žinutėmis apie kaukių dėvėjimo poveikį, skelbiamomis tradicinėse ir naujosiose medijose. Savaime suprantama, šios idėjos atsispindėjo ir memuose. Savo dviejuose straipsniuose apie COVID-19 kaukių memus, paremtuose automatiškai surinktais duomenimis, kalbu apie pandemijos metu vyravusius tipus ir tendencijas memų erdvėje (angl. memescape) bei nagrinėju esminius klausimus, susijusius su memų prigimtimi ir jų veikimu apskritai.

Remdamasi savo diachronišku kaukių memų, skelbtų internete pirmaisiais pandemijos metais, tyrimu, išskiriu 10 memetikos tendencijų, atskleisdama, kaip šiuo laikotarpiu jos pasireiškė memų erdvėje. Be to, laikui bėgant vėl išlįsdavo tie patys memai – kartais nepaisant sumažėjusio socialinių ir politinių jų nagrinėjamų temų aktualumo (prisiminkime 2020 m. pradžios Kinijos keliautojų su dideliais vandens buteliais ant galvų nuotraukas, kuriomis buvo dalinamasi iki pat metų pabaigos). Taigi, daugelis memų išpopuliarėjo, nes buvo pakartotinai skelbiami be jokių pakeitimų, tikriausiai dėl jų juokingumo. Regis, ilga atskirų memų ir memetinių konstruktų gyvavimo trukmė atspindi pagrindinį tikslą – dalintis įdomiais ir linksmais dalykais (nors ir ne visada naujai sukurtais), kuriuos galėtų įvertinti kiti. Šiam tikslui neturi įtakos specifinė memų prigimtis, t. y. ar jie iš esmės naudojami kaip humoro elementas dėl paties humoro ar kaip įvykių komentaras (nors galbūt prarado šią funkciją pakartotinio paskelbimo metu).

Nemažai COVID-19 kaukių memų yra apie žmones, o kartais ir gyvūnus. Šie veikėjai – tai viešose vietose pastebėti atsitiktiniai praeiviai su keistomis kaukėmis, kuriuos per dantį traukia socialinių tinklų vartotojai. Taip pat žmonės, pozuojantys asmenukėms, kuriose dėvi (ar apsimeta, kad dėvi) ištaigingas kaukes ir kostiumus vien dėl pramogos, arba norėdami pasišaipyti iš kūrybingų ar stačiai kvailų saugos priemonių, kurių kai kurie griebėsi krizės ir nežinomybės metu.

Vadinasi, šie memai apima daugybę perspektyvų – temos, autoriaus, skelbiančiojo ir pakartotinai skelbiančiojo – pateikiamų su įvairiais požiūriais, nepaisant to, ar jie vienas kitą palaiko, ar neturi glaudesnio tarpusavio ryšio. Be to, ankstesnės reikšmės gali būti modifikuojamos, tyčia keičiama memo paskirtis arba jis nesąmoningai iškraipomas, sukeliant painiavą, arba siekiant suklaidinti. Galiausiai, neretai memų (kurie dauginasi ir yra modifikuojami) kilmė negali būti atsekta ir kartais neįmanoma sužinoti, kokios iš tiesų buvo jų pirminės reikšmės (memų kūrėjų tikslai, ketinimai ir loginis pagrindas). Tai yra bendri pastebėjimai, kuriuos siūlome apsvarstyti ir kitiems memų tyrinėtojams, kuriems memai – šis tas daugiau nei kasdienė pramoga.

Tekstą parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė prof. habil. dr. Marta Dynel

VILNIUS TECH: Ko galima išmokti iš ir apie COVID-19 kaukių memus?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 15:11:47 +0200
<![CDATA[Organų donorystei pritarę mirusiųjų artimieji padovanojo viltį šešiems sunkiems ligoniams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/organu-donorystei-pritare-mirusiuju-artimieji-padovanojo-vilti-sesiems-sunkiems-ligoniams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/organu-donorystei-pritare-mirusiuju-artimieji-padovanojo-vilti-sesiems-sunkiems-ligoniams Praėjusi savaitė organų donorystės koordinatoriams buvo itin darbinga – per vieną parą Lietuvoje registruoti 3 efektyvūs organų donorai. Šie donorai galimybę pasveikti suteikė 6 sunkiai sergantiems pacientams.

Pirmasis skambutis apie registruojamą potencialų donorą Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatorius pasiekė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK). Kiek vėliau LSMUL KK koordinatoriai pranešė, kad yra registruojamas dar vienas potencialus donoras. Vėliau telefonas suskambėjo dar kartą – pranešta, kad dar vienas potencialus donoras registruojamas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Netekties akimirką artimieji nusprendė padėti nepažįstamiems žmonėms ir padovanoti jiems galimybę pasveikti.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad donorinių organų ir galimybės sugrįžti į įprastą gyvenimą sulaukė 6 recipientai, kurie laukė inkstų, širdies ar kepenų.

Transplantacijų laukia šimtai

Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.

Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.

Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.

Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių*: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

*2022 metų gruodžio 31 d. duomenimis

NTB inf. ir nuotr. 

Organų donorystei pritarę mirusiųjų artimieji padovanojo viltį šešiems sunkiems ligoniams

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 15:01:27 +0200
<![CDATA[Savaitgalį daliai vairuotojų nerūpėjo nei jų pačių, nei kitų saugumas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-daliai-vairuotoju-nerupejo-nei-ju-paciu-nei-kitu-saugumas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-daliai-vairuotoju-nerupejo-nei-ju-paciu-nei-kitu-saugumas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, sausio 23-29 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 798 greičio viršijimo atvejus.

Praėjusios savaitės lakstūnas užfiksuotas ketvirtadienį. Sausio 26 d. apie 11.30 val. Kėdainių r., magistraliniame kelyje „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, automobilis „BMW“, kur leistinas važiavimo greitis – 110 km/val., važiavo 180 km/val. greičiu. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Tą pačią dieną apie 18.20 val. Kaune, Islandijos pl., sunkiasvorė transporto priemonė „Iveco“, vairuojama neblaivaus vyro (g. 1959 m.), kliudė stovintį automobilį „Nissan“. Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,79 prom. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Savaitgalį ir pirmąją šios savaitės dieną Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kauno mieste ir rajone, Jonavos, Kaišiadorių rajonuose patikrino apie 8,4 tūkst. transporto priemonių. Jų metu išaiškinta 16 neblaivių vairuotojų (0,55 prom.; 0,67 prom.; 0,38 prom.; 0,46 prom.; 0,47 prom.; 0,55 prom.; 0,96 prom.; 1,16 prom.; 0,50 prom.; 0,92 prom.; 0,44 prom.; 0,50 prom.; 1,22 prom.; 0,44 prom.). Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Sekmadienio vakarą apie 21.00 val. Kaune, Pramonės pr., pareigūnai patikrinimui sustabdė du automobilius „BMW“, kuriuos vairavo vyrai (g. 2002 m.). Bendraamžių automobiliuose pastebėti tokie paties techniniai defektai: trūko šviesos žibintų, galinių bamperių ir kitų transporto priemonių dalių. Vairuotojai teigė, kad šiuos automobilius įsigijo „palaužymui“, o vienas iš jų prisipažino, kad net neketina remontuoti automobilio. Pareigūnai techniškai netvarkingiems automobiliams panaikino galiojančias transporto priemonių technines privalomąsias apžiūras ir surašė vairuotojams administracinio nusižengimo protokolus.

Iš viso per savaitę Kelių policijos pareigūnai nustatė 16 neblaivių automobilio vairuotojų ir 12 asmenų, kurie vairavo transporto priemones neturėdami tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo 1 eismo dalyvis (2022 m. iki sausio pabaigos – 0), 48 sužeisti (2022 m. iki sausio mėnesio pabaigos – 40).

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

 

 Kauno apskr. VPK inf. ir nuotr. 

Savaitgalį daliai vairuotojų nerūpėjo nei jų pačių, nei kitų saugumas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 14:53:52 +0200
<![CDATA[Nevyriausybinės organizacijos jau gali teikti paraiškas finansinei paramai gauti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nevyriausybines-organizacijos-jau-gali-teikti-paraiskas-finansinei-paramai-gauti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nevyriausybines-organizacijos-jau-gali-teikti-paraiskas-finansinei-paramai-gauti Siekiant paskatinti klimato kaitos politikos įgyvendinimo veiksmingumą, labiau įtraukti visuomenę į jos formavimą, pirmą kartą skelbiamas kvietimas nevyriausybinėms organizacijoms, kurių veikla susijusi su aplinkos apsauga.

Nuo pirmadienio, sausio 30 d., nevyriausybinės organizacijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai jau gali teikti paraiškas finansinei paramai gauti. Šiam kvietimui iš Klimato kaitos programos skirta 0,5 mln. eurų.

Maksimalus vieno projekto finansavimas vienai organizacijai siekia 60 tūkst. eurų, konsorciumui – 120 tūkst. eurų. Finansavimo intensyvumas – 90 proc., likusius 10 proc. NVO turės padengti nuosavu piniginiu indėliu ar savanorišku darbu.

„Norėdami paskatinti pokyčius kovoje su klimato kaita, neužtenka investicijų tik į atskirų infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Turime investuoti ir į aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų advokacijos pajėgumus. Tikimės, kad ši finansinė paskata paskatins pokytį politikos formavime, jos atvirumą, skaidrumą bei atskaitingumą“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Finansine paskata bus remiamos veiklos, siekiančios daryti moksliniais įrodymais ir gerąja praktika paremtą poveikį teisėkūrai, advokaciją papildančios veiklos, pavyzdžiui, visuomenės informavimas ir švietimas. Bus remiami tik tie projektai, kurie gali daryti poveikį teisėkūrai, susijusiai su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu žemės ūkio, transporto ir pramonės sektoriuose.

Paraiškas bus galima teikti iki kovo 31 d.

Aplinkos ministro patvirtintame Finansinės paskatos nevyriausybinių organizacijų veikloms ir (ar) veiksmams, formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą, tvarkos apraše numatyta, kad pareiškėjas turi būti nevyriausybinė organizacija (NVO), įsisteigusi ir veikianti ne trumpiau nei prieš 1 metus nuo įsakymo įsigaliojimo datos.

Be to, NVO turi būti įtraukta į darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, atitikti apraše numatytus organizacijos arba jos darbuotojų ir ekspertų patirties ir kvalifikacijos reikalavimus.

Nevyriausybinės organizacijos jau gali teikti paraiškas finansinei paramai gauti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 13:22:19 +0200
<![CDATA[Teikiamas derinti įstatymų pakeitimų paketas, kaip tobulinti atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teikiamas-derinti-istatymu-pakeitimu-paketas-kaip-tobulinti-atlieku-prevencijos-ir-tvarkymo-sistema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teikiamas-derinti-istatymu-pakeitimu-paketas-kaip-tobulinti-atlieku-prevencijos-ir-tvarkymo-sistema Aplinkos ministerija siūlo stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybę.

Siekiama, kad šių gaminių atliekos būtų tinkamai sutvarkytos, visi gamintojai ir importuotojai vykdytų nustatytas pareigas organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą. Kartu norima sudaryti palankią aplinką žiedinei ekonomikai vystyti mažinant administracinę ir finansinę naštą atliekų tvarkytojams.

Numatoma apmokestinamų gaminių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuoti tik kolektyviai, praplėsti gamintojo ir importuotojo atsakomybės taikymą įtraukiant tam tikrus gaminius, supaprastinti reikalavimus atliekų tvarkymą vykdančioms įmonėms, patikslinti, kokios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos neįskaičiuojamos į Valstybinės energetikos kainų reguliavimo tarybos reguliuojamą kainą.

Šie pokyčiai atsispindi teikiamuose derinti Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektuose.

Kas keistųsi tvarkant vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro, tepalų ar degalų filtrų, autotransporto priemonių amortizatorių, padangų atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones?

Siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, padangų, filtrų, ir amortizatorių atliekų tvarkymą organizuoti tik kolektyviai. Individualaus šių atliekų tvarkymo organizavimo būdo nebeliktų.

Atliekų tvarkymą organizuojanti organizacija galės būti steigiama ir vykdyti veiklą, jei organizuoti atliekų tvarkymą jai paves gamintojai ir importuotojai, vidaus rinkai verslo tikslais tiekiantys padangas, filtrus, amortizatorius ar transporto priemones ir užimantys ne mažiau nei 10 proc. vidaus rinkos. Tas pats padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas.

Be to, padangų, filtrų ir amortizatorių atliekas tvarkanti organizacija turės gauti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad apmokestinamųjų gaminių atliekų, kurios galėtų susidaryti per 3 mėnesius, tvarkymas bus finansuojamas.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės turės įvykdyti aplinkos ministro nustatytas kokybines užduotis, o transporto priemonių gamintojų ir importuotojų organizacijos, sudarydamos sutartis su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėmis, turės užtikrinti, kad jos būtų įvykdytos.

Padangų, filtrų ir amortizatorių importuotojai, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje, privalės paskirti Lietuvoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų vykdymą.

Taip pat siūloma atleisti nuo gamintojams ir importuotojams šiame įstatyme nustatytų pareigų įmones, įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias savo reikmėms ne daugiau kaip 5 vidaus degimo variklių degalų, įsiurbiamo oro arba tepalų filtrų, jų dalių ar komponentų vienetus, ir ne daugiau kaip 20 autotransporto priemonių amortizatorių ar tos pačios rūšies padangų per metus.

Siūloma, kad Atliekų tvarkymo įstatyme padangų gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas turėtų vykdyti ir transporto priemonių gamintojai bei importuotojai, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, ir komplektinių ratų (ratlankių su padangomis) gamintojai bei importuotojai.

Padangų restauruotojai, atnaujinantys Lietuvos vidaus rinkai verslo tikslais jau tiektas padangas (ne padangų atliekas), neprivalės vykdyti Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų padangų gamintojams pareigų.

Padangų gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms nereikės sudaryti sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais dėl padangų atliekų surinkimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir dengti šių aikštelių eksploatavimo išlaidas. Šiose aikštelėse surinktų padangų atliekų, už kurių priėmimą bus imamas savivaldybės nustatytas mokestis, tvarkymą organizuotų regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nemokamai priimtų tik iš gyventojų buityje susidarančių neapmokestinamų padangų atliekas, kurių sutvarkymo sąnaudos įtraukiamos į vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų kainą.

Kas keistųsi tvarkant alyvos atliekas?

Siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. alyvos gamintojus ir importuotojus įpareigoti vykdyti aplinkos ministro nustatytas kiekybines alyvos atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis.

Įmones, savo reikmėms įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias ne daugiau kaip 25 litrus alyvos per kalendorinius metus, numatoma atleisti nuo Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų alyvos gamintojams ir importuotojams pareigų.

Kas keistųsi tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas?

Planuojama nuo 2024 m. sausio 1 d. elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti taikant tik efektyvius metodus ir įrangą. Siūloma nustatyti, kad visi šių atliekų tvarkytojai, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir tvarkomų atliekų rūšis, privalėtų turėti atitinkamus Europos standartų sertifikatus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimui, gabenimui, tvarkymui ir pakartotiniam naudojimui. Šie sertifikatai turėtų būti išduoti sertifikavimo įstaigos, akredituotos pagal ISO /IEC 17065 reikalavimus. Taip pat siūloma, kad šių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turėtų teisę išrašyti visi atliekų tvarkytojai, kurie atitinka Europos standartus.

Kokios lengvatos numatomos ūkio subjektams?

Nuo gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo siūloma atleisti įmones, kurios Lietuvoje gamina ar į Lietuvą įveža gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, transporto priemones, apmokestinamuosius gaminius) ir juos perleidžia valstybės institucijoms, šiuos gaminius panaudojančioms Lietuvos saugumo interesų apsaugai ir krašto gynybai.

Planuojama nustatyti, kad atliekų vežėjams ir surinkėjams neprivaloma registruotis Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kai atliekų surinkimas ar vežimas nėra šių įmonių įprastinė veikla.

Siūloma atsisakyti reikalavimo, kad atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai turi būti baigę specializuotus mokymus, jei jie turi profesinę kvalifikaciją, atitinkančią nustatytus kriterijus.

Kaip keistųsi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamas komunalinių atliekų tvarkymo kainos skaičiavimas?

Patikslinama, kad į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą komunalinių atliekų tvarkymo kainą nebūtų įskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros sąnaudos.

Taip pat nebūtų įskaičiuojamos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudos, kurios neįtrauktos į regioninę kainą ir kurias turi padengti savivaldybė ar patyrė savivaldybės parinktas juridinis asmuo, kurio veiklos nereguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Šias infrastruktūros ir apdorojimo sąnaudas savivaldybės įskaičiuos į rinkliavą ar kitas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą.

Kiti svarbūs pokyčiai

Siūloma patikslinti komunalinių atliekų sąvokos apibrėžimą, papildant komunalinių atliekų sąrašą buityje susidarančiomis medicininėmis, statybinėmis ir padangomis, nepriskiriamoms apmokestinamiesiems gaminiams.

Taip pat komunalinėms atliekoms priskirti atliekas, surenkamas iš mažmeninės prekybos parduotuvių, viešojo administravimo, mokslo, kultūros, švietimo, sporto, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų ir veiklų sektorių, kai jos pagal pobūdį ar sudėtimi panašios į buitines atliekas.

Komunalinėms atliekoms nebūtų priskiriamos stambių prekybos ir pramonės objektų atliekos, nepanašios į buityje susidarančias atliekas, transporto pakuočių, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios medicininės, apmokestinamųjų gaminių (išskyrus buityje susidarančias baterijas ir akumuliatorius) ir alyvos atliekos.

Siūloma nustatyti, kad vienkartinių plastikinių drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti su tabako gaminiais, gamintojų ir importuotojų pareiga padengti savivaldybių vykdomo šiukšlių iš viešų vietų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo, apdorojimo kaštų dalį būtų vykdoma mokant finansinius įnašus aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą  tarifą – 1 eurą už toną. Šiuo metu mokestis nėra taikomas.

Taip pat siūloma praplėsti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti išimtis, kokiais atvejais tvarkant nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas nereikia turėti leidimo jų apdorojimui. Nustatant šias išimtis būtų užtikrinama, kad apdorojant atliekas nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų pakenkta aplinkai. Atsižvelgus į geriausias turimas technologijas, pavojingoms atliekoms būtų nustatomos ribinės pavojingų medžiagų kiekio jose ir išmetimo vertės. 

Siūloma numatyti pareigą, kad pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų organizacijos įsteigta kontrolės taryba ir jos nariai praneštų Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai apie nustatytus galimus teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejus.

Be to, siūloma numatyti pareigą  pakuočių organizacijos interneto svetainėje kasmet skelbti apibendrintą informaciją apie kontrolės tarybos atliktų sutartinių įsipareigojimų patikrinimų rezultatus.

Kviečiame suinteresuotas institucijas, visuomenės grupes teikti pastabas ir pasiūlymus iki vasario 14 d. elektroniniu paštu info@am.lt arba teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Teikiamas derinti įstatymų pakeitimų paketas, kaip tobulinti atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 12:15:02 +0200
<![CDATA[Per dvejus metus dar trys savivaldybės papildomai gavo 4,9 mln. eurų ES fondų lėšų naujiems elektriniams autobusams įsigyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-dvejus-metus-dar-trys-savivaldybes-papildomai-gavo-4-9-mln-euru-es-fondu-lesu-naujiems-elektriniams-autobusams-isigyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-dvejus-metus-dar-trys-savivaldybes-papildomai-gavo-4-9-mln-euru-es-fondu-lesu-naujiems-elektriniams-autobusams-isigyti „Žalesnis viešasis transportas vis labiau populiarėja Lietuvoje – akivaizdu, kad atsinaujinti siekia ne tik didmiesčiai, bet ir šalies regionų savivaldybės. Itin sparčia pažanga išsiskiria Tauragės rajono savivaldybė, pirmoji už ES fondų lėšas įsigijusi elektrinių autobusų ir kasmet plečianti ekologiško viešojo transporto parką, taip pat ir Druskininkai, ketinantys jau šiemet tapti pirmuoju šalies miestu, kuriame kursuos tik elektra varomi autobusai. Taršūs dyzeliniai autobusai pamažu taps praeitimi, o šiuolaikiškas ir patogus viešasis transportas turėtų paskatinti gyventojus vis rečiau rinktis automobilį kasdienėms kelionėms“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Elektriniams autobusams įsigyti Druskininkų savivaldybei iš ES sanglaudos fondo papildomai skirta beveik 2,4 mln. eurų, už juos perkami septyni nauji autobusai. Pirmieji du ES lėšomis anksčiau nupirkti elektriniai autobusai mieste pradėjo kursuoti 2022 m. vasarą, o metų pabaigoje viešojo transporto parkas pasipildė dar 8 elektra varomais autobusais, kuriuos savo lėšomis nupirko keleivių vežimo paslaugas teikianti bendrovė. Savivaldybės duomenimis, jau šių metų pavasarį keleivius veš tik elektriniai autobusai – jų kurorte iš viso bus 17.

Tauragės rajono savivaldybėje pirmieji 3 ES fondų lėšomis įsigyti autobusai pradėjo kursuoti 2020 m. Nuo tada Tauragei skirta dar 2,4 mln. eurų papildomų ES investicijų, už kurias perkami 9 nauji autobusai. Iki šių metų pabaigos čia važinės 12 elektrinių autobusų.

Jonavai, už anksčiau skirtas ES lėšas jau įsigijusiai vieną elektrinį autobusą, papildomai skirta 103,5 tūkst. eurų antram elektra varomam autobusui pirkti.

Visi savivaldybių įsigyjami elektriniai autobusai bus žemagrindžiai, pritaikyti individualių ir specialių poreikių turintiems žmonėms, keliaujantiems su vežimėliais. Autobusuose numatyta vaizdo stebėjimo sistema, skirta keleivių ir vairuotojų saugumui užtikrinti, vaizdinės ir garsinės keleivių informavimo priemonės. Eismo saugumui užtikrinti naujuosiuose autobusuose veiks antialkoholinis variklio užraktas. Atnaujinami autobusų parkai pagerins viešuoju transportu teikiamų paslaugų kokybę, miestuose mažės oro tarša. 

Panaudojant 2014–2020 m. laikotarpio ES sanglaudos fondo investicijas, Lietuvos regionų savivaldybėse – Alytaus, Jonavos, Radviliškio, Šiaulių, Tauragės ir Utenos rajonų bei Druskininkų – iki šių metų pabaigos  bus iš viso įsigyti 35 ekologiški autobusai, iš jų 29 elektriniai ir 6 varomi suslėgtomis gamtinėmis dujomis. Šiam tikslui iš viso skirta 8,67 mln. eurų.

Savivaldybių viešojo transporto priemonių parkų atnaujinimą planuojama skatinti ir toliau – naujoms transporto priemonėms įsigyti numatoma skirti 160 mln. eurų 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų ir 69 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, be to, 6 mln. eurų RRF lėšų – viešojo transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrai.

Per dvejus metus dar trys savivaldybės papildomai gavo 4,9 mln. eurų ES fondų lėšų naujiems elektriniams autobusams įsigyti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 12:03:20 +0200
<![CDATA[Ragožiuose atvira liepsna degė vasaros virtuvė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ragoziuose-atvira-liepsna-dege-vasaros-virtuve https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ragoziuose-atvira-liepsna-dege-vasaros-virtuve Kaip praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, spalio 28-ąją gautas pranešimas, kad Kulvos sen., Ragožių k., Taikos g. dega namas.

Pagalbos tarnybas pranešimas pasiekė apie 23 val.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai aptiko, kad atvira liepsna dega rąstinė, medinėmis dailylentėmis apkalta, vieno aukšto vasaros virtuvė.

Gaisro metu nudegė stogas, išdegė perdanga, sudegė viduje buvę namų apyvokos daiktai.

 Įvykis tiriamas.

 

                            

Ragožiuose atvira liepsna degė vasaros virtuvė

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 11:54:58 +0200
<![CDATA[Moteriai pranešus apie bute užsirakinusį vyrą, teko laužti duris]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neblaiviai-moteriai-pranesus-apie-bute-uzsirakinusi-vyra-teko-lauzti-duris https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neblaiviai-moteriai-pranesus-apie-bute-uzsirakinusi-vyra-teko-lauzti-duris Kaip praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, sausio 29 d. apie 02.00 val. ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė policijos pareigūnams - norint patekti į butą, teko laužti duris.

Tądien pareigūnams pranešta, kad Jonavoje, Lietavos g., moteris (g. 1993 m.) negali patekti į savo būstą, nes jame užsirakino vyras (g. 1988 m.).

Ugniagesiai gelbėtojai panaudojo laužtuvą ir padėjo pareigūnams patekti į buto vidų.

Pirminiais policijos pareigūnų duomenimis, abu asmenys - tiek vyras, tiek moteris, buvo neblaivūs.

Niekas nenukentėjo ir nebuvo sulaikytas, tyrimas nebuvo pradėtas

Moteriai pranešus apie bute užsirakinusį vyrą, teko laužti duris

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 11:53:29 +0200
<![CDATA[Išmanusis ėmė veikti lėčiau: pirmoji pagalba jūsų telefonui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ismanusis-eme-veikti-leciau-pirmoji-pagalba-jusu-telefonui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ismanusis-eme-veikti-leciau-pirmoji-pagalba-jusu-telefonui „Lėtesnį išmaniojo greitį dažniausiai lemia pasenusi programinė įranga, programėlių atnaujinimai, naudojantys vis daugiau įrenginio išteklių. Kita priežastis – netinkama telefono priežiūra, kai nenaudojamų programėlių duomenys užima vidinę atmintį. Todėl pirmiausia patariu patikrinti telefono spartą, tam, kad žinotumėte, kaip efektyviausiai pagreitinti sulėtėjusio telefono veikimą“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Greičiui patikrinti – vos kelios minutės

Įrenginio greitį M. Vrubliauskas rekomenduoja patikrinti naudojant specialias programėles. Viena patikimiausių – „Geekbench 5“.  „Android“  išmaniųjų telefonų savininkai ją gali parsisiųsti nemokamai, o „iPhone“ mėgėjai programėlės versiją, pritaikytą „iOS“ operacinei sistemai – už mažiau nei eurą.

„Programėlė įvertina dabartinį įrenginio greitį ir galimybes. Testas užtruks vos kelias minutes. Programėlė leidžia gautus rezultatus išsisaugoti ir vėliau, atlikus pakartotinus testus, palyginti“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Jis priduria, jog jei naudojate judančią ekrano užsklandą, ją pakeitus statiška, gali padidėti įrenginio sparta. Taip pat verta patikrinti, ar savo išmaniajame nesate įjungę automatinio programėlių atnaujinimo – ši funkcija irgi gali lėtinti telefono greitį.

„Android“ išmaniųjų savininkai išjungti automatinius programėlių atnaujinimus gali „Google Play“ parduotuvės nustatymuose (angl. „Settings“) pasirinkę išjungti automatinį programėlių atnaujinimą (angl. „Turn off Auto-update apps“). Jei naudojatės „iPhone“, tą patį padaryti galite įrenginio nustatymuose (angl. „Settings“) pasirinkę „iTunes & App Store“ ir išjungti atnaujinimus (angl. „Turn off Updates“).

Pirmoji pagalba „Android“ telefonui

Pirmoji pagalba, norint pagreitinti telefoną – perkrovus telefoną išvalyti operatyviąją atmintį ir uždaryti visas veikiančias programėles. Jei tai nepadeda, reikėtų išvalyti vidinę atmintį ir ištrinti visus nenaudojamų programėlių duomenis.

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, naujesniuose „Android“ telefonų modeliuose yra įdiegtos įrenginio priežiūros funkcijos, kurios leidžia vidinę atmintį atlaisvinti vos vienu paspaudimu, ištrinant laikinojoje talpykloje susikaupusias šiukšles.

„Norint išvalyti vidinę „Android“ telefono atmintį, pirmiausia reikėtų nustatymuose pasirinkti skiltį „Įrenginio priežiūra“. Atsidariusiame lange pasirinkę „Saugykla“ matysite, kiek laisvos vietos liko telefone. Tam, kad išmanusis veiktų sklandžiai ir greitai, rekomenduoju neviršyti daugiau nei 70 proc. telefono atminties“, – aiškina „Bitės Profas“.

M. Vrubliauskas atlaisvinti vietą telefone rekomenduoja ir ištrinant nereikalingus programėlių duomenis. „Tai padaryti galima telefono nustatymuose pasirinkus „Programos“ skiltį. Pasirinkę norimą programėlę, atsivėrusiame lange spustelėkite „Saugykla“, o tuomet, „Valyti talpyklą“. Tokiu būdu išvalysite tik nenaudojamus duomenis, neturinčius įtakos programėlės veikimui“, – sako jis.

Būdai paspartinti „iPhone“

Jei sulėtėjo jūsų „iPhone“ telefonas, priežastys gali būti dvi – perpildyta vidinė atmintis arba nusidėvėjusi ir nusilpusi baterija. M. Vrubliauskas pirmiausia rekomenduoja perkrauti telefoną ir uždaryti visas fone veikiančias programėles. Tuomet patikrinti vidinės atminties užimtumą ir, jei daugiau nei 70 proc. jos yra užimta, pašalinti nereikalingus duomenis.

„Telefone pasirinkę bendrinius nustatymus (angl. „General“) ir telefono atmintį (angl. „iPhone storage“), matysite, kokie failai ar programos užima daugiausiai vietos telefone. Rekomenduoju nuotraukas perkelti į „iCloud Photos“ ar „Google Photos“ saugyklas ir pašalinti jas iš įrenginio. Taip pat ištuštinti neseniai ištrintų nuotraukų albumą (angl. „Recently deleted album“)“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ rekomenduoja peržvelgti toje pačioje skiltyje esančias programėles, galbūt yra nenaudojamų. Tokiu atveju, paspaudus ant aplikacijos ikonos, spustelėkite „Ištrinti“ (angl. „Delete app“).

„Kitas žingsnis – patikrinti telefono baterijos gyvybingumą (angl. „Battery Health“), nes blogėjant baterijos būklei, mažėja telefono našumas. Tą padaryti galite nustatymuose (angl. „Settings“), pasirinkę baterijos skiltį (angl. „Battery“), ir tuomet pasirinkę peržiūrėti baterijos gyvybingumą (angl. „Battery Health“). Didžiausios talpos (angl. „Maximum Capacity“) skiltyje matysite dabartinį telefono baterijos gyvybingumą procentais“, – pataria ekspertas.

Tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonų darbą gali paspartinti ir gamyklinių telefono parametrų atstatymas. „Tačiau prieš pasinaudojant šia funkcija, būtina pasirūpinti telefone esančių duomenų išsaugojimu“, – priduria M. Vrubliauskas.

 

Išmanusis ėmė veikti lėčiau: pirmoji pagalba jūsų telefonui

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 11:34:03 +0200
<![CDATA[Muzikinis ŠOU Batėgaloje sukviečia dalyvius iš visos Lietuvos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/muzikinis-sou-bategaloje-sukviecia-dalyvius-is-visos-lietuvos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/muzikinis-sou-bategaloje-sukviecia-dalyvius-is-visos-lietuvos Ramų sausio 27 d.  penktadienį nuaidėjo ilgai lauktas ir penktus metus iš eilės vykstantis Muzikinis ŠOU.

Pradėtas organizuoti kaip vietinis renginys, skirtas Batėgalos gyventojams, per penkmetį išsiplėtė ir tapo renginiu, į kurį atvyksta dalyviai iš visos Lietuvos. Šiame sausio 27 dienos renginyje dalyvavo ir savo programą pademonstravo kolektyvai iš Kelmės r.; Kėdainių r., Jonavos r.

Muzikinio ŠOU dalyviai laimėjo ir išsivežė piniginius prizus, kuriuos įsteigė Batėgalos ūkininkai.

Nugalėtojai pasiskirstė sekančiai:

I vieta- kolektyvui  Jonavos r. Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro 7 klasės mokiniams

II vieta-  Kelmės r. Tytuvėnų kultūros centro narei Agnei Buivydaitei

III vieta- Kėdainių  r. estradinis duetas Albertas + Danguolė

Paguodos prizas atiteko Kulvos bendruomenės narei Ritai Klibavičienei.

Likusieji dalyviai apdovanoti padėkos raštais. Tai: Jonavos r. Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro 7 klasės mokiniams; Jonavos r. Kuigalių kaimo jaunimui Akvilei Vekrikienei ir Viktorijai Simovičei; Jonavos r. Čičinų bendruomenės narei Gitanai Ambrazevičienei; Jonavos r. Batėgalos skyriaus darbuotojų komandai.

Renginio komisijai, Audrai Noreikaitei, Joanai Rusilienei, Vilmai Praškevičienei už darbą renkant geriausius, buvo įteikti padėkos raštai ir Renatos Mikalauskienės įsteigti prizai – naminė duona.

Susirinkę žiūrovai Batėgalos skyriaus renginių salėje gausiais plojimais apdovanojo visus dalyvius jų pasirodymų metu.

Renginio organizatorė ir straipsnio autorė Ingrida Tunkevičienė

  

Muzikinis ŠOU Batėgaloje sukviečia dalyvius iš visos Lietuvos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 11:28:09 +0200
<![CDATA[Chemikų gatvėje rastas moters kūnas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/chemiku-gatvejera-rastas-moters-kunas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/chemiku-gatvejera-rastas-moters-kunas Kaip praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, šeštadienį, sausio 28 d. apie 11.50 val. gautas moters pranešimas, kad sesuo tris dienas neatidaro durų, baiminamasi, jog jai sutriko sveikata.

Į įvykio vietą vyko ugniagesiai, policijos pareigūnai ir medikai. Ištraukiamosiomis kopėčiomis pasikėlus pro langą patekta į butą. Atidarytos durys, įleisti medikai ir policijos pareigūnai. Viduje rasta moteris (1953 m. gim.) be gyvybės ženklų.

Pirminiais policijos pareigūnų duomenimis, kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. 

Užuojauta artimiesiems. 

Chemikų gatvėje rastas moters kūnas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 10:22:13 +0200
<![CDATA[Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/birute-daskeviciene-kova-uz-darbuotoju-teises-bus-aktuali-ilgai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/birute-daskeviciene-kova-uz-darbuotoju-teises-bus-aktuali-ilgai Birutė Daškevičienė atstovauja darbuotojų interesus Jonavos rajone. Šiuo metu jai patikėtos AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos, UAB „Transachemos“ darbuotojų profesinės sąjungos, Valymo paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos bei Jonavos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės pareigos.

2022-aisiais, įvertinant jos indėlį ieškant dialogo su AB „Achema“ vadovybe dėl darbuotojų sąlygų gerinimo ir atlyginimo didinimo,  ji buvo išrinkta metų jonaviete. „Darbuotojų teisių klausimas išlieka aktualus, nes dar toli gražu nepasiekėme taško, kuriame galėtume drąsiai sakyti, kad „dirbu oriai, saugiai, gaunu prideramą atlyginimą ir esu tikras dėl rytojaus“, - sako B.Daškevičienė. 

Profsąjungos – šių dienų aktualija 

Atrodo,  pasaulis tiek pažengęs į priekį, visuomenė išsivysčiusi, bet vis tiek tenka dėti daug pastangų kovojant už darbuotojų teises, o profsąjungos – šių dienų aktualija. B. Daškevičienės nuomone, tam yra priežasčių.

„Didelę dalį mūsų visuomenės būtų sunku statyti į tą pačią gretą su skandinavais ar, tarkim, vokiečiais, prancūzais. Tai, kas savaime suprantama norvegui ar švedui, nebūtinai patiks ne taip seniai iš sovietinės santvarkos išsilaisvinusiems lietuviams. 

Jei kitose šalyse socialinis dialogas, partnerystė su darbuotojais ir jiems atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis yra organiška darbo dalis, Lietuvoje dar dažnas požiūris, kad "aš viršininkas ir žinau geriau“; „nepatinka – išeik“, „tokių kaip tu už durų eilė laukia". Nors, aišku, seniai nebelaukia – beveik visose veiklos srityse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, - sako B. Daškevičienė.

„Net jei atrodo, kad stipriai patobulėjome kaip visuomenė po Nepriklausomybės atkūrimo, pažanga ir išsivystymas nebūtinai vienodai paplitęs tiek toje pačioje visuomenėje, tiek įvairiuose sektoriuose. Deja, senos ydos gajos ir daliai išguiti nepakanka trijų Nepriklausomybės dešimtmečių“, - pastebi pašnekovė. Pasak B.Daškevičienės, net ir pažanga gali apsisukti 180 laipsnių kampu į neigiamą pusę.

„Dar ne taip seniai ir akcinę bendrovę „Achema" laikėme itin patrauklia darboviete su geromis socialinėmis garantijomis, kur puoselėtas konstruktyvus dialogas, visas garantijas įteisinant kolektyvinėje sutartyje. Vis tik pastaraisiais metais padėtis taip suprastėjo, kad darbuotojai buvo priversti išeiti į streiką“, - sako B.Daškevičienė.

Pašnekovės nuomone,  atsiranda itin daug naujovių, kurios keičia darbo rinką. Vienos veda prie gero, kitos - nelabai. „Pavyzdžiui, naujo tipo žalesnei ekonomikai reikės darbuotojų su naujomis kompetencijomis. Visgi jas reikia įgauti, o tai reikalauja nemažai laiko, pastangų ir, be abejo, finansinių galimybių. Tai gali nulemti, kad dalis žmonių atsidurs paraštėse, nes negebės persiorientuoti taip greitai ir tokiu lygmeniu, kokio tikėsis darbdavys“, - sako B. Daškevičienė. Pasak jos, tokių procesų fone profesinės sąjungos ir tampa svarbios: vykstant dideliems pokyčiams, jos gali amortizuoti perėjimą, išgrynindamos darbuotojų perspektyvą bei iškeldamos jų matomas rizikas ir reikalaudamos aukštesnių standartų iš darbdavio.

„Gindamos silpnesnius trumpuoju laikotarpiu, profsąjungos padeda išsaugoti žmogiškąjį kapitalą ilguoju, o tai svarbu sveikoms ekonomikoms. Ypač senstant visuomenei ir pradedant trūkti kvalifikuotos darbo jėgos.

Dar pridėkime pasaulyje išpopuliarėjusias naujas darbo formas, nestabilų laikiną įdarbinimą, kai nesuteikiamos tinkamos socialinės garantijos, taip pat skaitmenizacijos ir vis plačiau naudojamo dirbtinio intelekto iššūkius ir greitai suprasime, kad profesinių sąjungų darbas yra itin svarbus.

Labai svarbu suprasti, kad pavienis darbuotojas yra labiau pažeidžiamas, nei susivienijusi darbuotojų grupė, vieningai siekianti užsibrėžtų tikslų. Praktiškai viską galima pasiekti, jei darbuotojai suvoktų, kokią turi galią susivieniję“, - savo aktyvios veiklos prasmę paaiškina B. Daškevičienė. 

Ginti silpnesnėje pozicijoje esančius - pareiga

B. Daškevičienė sako, kad atstovauti darbuotojų interesams nėra lengva veikla – čia pakankamai daug streso, įtampos, nuolatinė kova, o rezultatui pasiekti reikia ir atkaklumo, ir drąsos, ir ryžto bei nuolatinės motyvacijos. Bet moteris jaučia vidinę pareigą ginti tuos, kurie dažniausiai yra silpnesnėje pozicijoje, nei darbdavys.

„Manau, mano pasirinkimą dirbti profsąjungų srityje lėmė pirmiausiai mano būdo savybės, aš esu kovotoja, tačiau gerąja prasme, man svarbu teisingumas, solidarumas, lygios galimybės, sąžiningumas. Visuomet buvau linkusi „užstoti“ skriaudžiamą žmogų, net jei ta skriauda ne fizinė, o finansinė, moralinė, - pasakoja B.Daškevičienė. – Be to, gerai pažinodami mane, labai skatino šeima, artimieji, be artimųjų palaikymo šioje veikloje būtų labai sunku. Dabar atrodo, kad esu ten, kur galiu save geriausiai realizuoti ir būti labiausiai naudinga“.

B.Daškevičienė nedaugžodžiauja: „noriu, kad atstovaujamose įmonėse būtų gera dirbti, darbuotojai didžiuotųsi ir jaustų pasitenkinimą. To verta siekti, todėl mes su komanda stengiamės užtikrinti sąžiningas ir geras sąlygas darbuotojams“.

AB „Achema“ darbuotojų padėtis – vis dar įtempta 

„Achemos darbuotojų profesinė sąjunga, kurios pirmininkė esu, visada siekė ir siekia konstruktyvaus socialinio dialogo su darbdaviu, deja, ilgainiui situacija susiklostė taip, kad yra labiau rūpinamasi akcininkų pasitenkinimu, o ne tuo, ar įmonėje dirbantys darbuotojai išgali oriai gyventi, - neslepia nusivylimo B. Daškevičienė. – Apskritai ginti Lietuvoje savo teises, iš tiesų jas normaliai ginti, o ne stebėti vilkinamas derybas, yra labai sunku ir mes „Achemoje“ tą ne vienerius metus patiriame, kaip ir Vilniaus viešojo transporto darbuotojai“. 

Pasak Birutės, streikas – kraštutinė priemonė, kai darbdavys savo darbuotojo poreikius ir lūkesčius praktiškai visiškai ignoruoja. „Tuomet, kai jau darbuotojai ryžtasi imtis šio žingsnio – ryžtasi streikuoti, patikėkit, jie būna perėję kelerius metus vilkinamus derybų procesus, išbandę eilę derybų metodų, keitę derybinę taktiką, išbandę viską, ką tik galėjo. Į patį streiką išeiti yra vėlgi, misija beveik neįmanoma – „Achemos“ atveju derybos buvo vilkinamos trejus metus, jei ne daugiau, Vilniaus viešojo transporto atveju – kelis metus buvo imituojamos derybos, o paskui teismai truko beveik pusantrų metų“, - pasakoja B. Daškevičienė. 

„Kiekvienas toks streikas parodo, kad mes gebame įveikti šias kliūtis, jis parodo tą įdėtą milžinišką darbą, kurį įveikia profesinės sąjungos, pradeda atsirasti nors minimali streikų kultūra. Teisinė bazė yra labiau tarnaujanti darbdaviams nei darbuotojams, be to, darbdavių finansiniai ištekliai yra nepalyginamai didesni, todėl profesinėms sąjungoms tenka įveikti labai sudėtingus kelius, kad apgintų darbuotojų teises, na, o streikas, kaip jau ir sakiau, yra ta kraštutinė priemonė, prie kurios prieinama išbandžius visus galimus susitarimo būdus“, - sako B.Daškevičienė. 

Vienok, reikia pripažinti, kad AB „Achema“ darbuotojų streikas davė rezultatą. „Prasidėjus streikui, bendrovė sureagavo žaibiškai, priėmė sprendimus padidinti gamybinių padalinių darbuotojams atlyginimus 3,5 proc., skirti dvi vienkartines išmokas. Dėl šių priemonių AB „Achema“ darbuotojų 2022 m. vidutiniai atlyginimai buvo apie 20 proc. didesni nei prieš metus. Vadinasi, didesnių išmokų, nors ir laikinų, ne pilnai atlyginimų padidinimo pavidalu, darbuotojai sulaukė. Tai tam tikras pozityvus streiko rezultatas, - sako B. Daškevičienė. - Deja, kolektyvinės sutarties vis dar neturime, bet jos sieksime. Nepaisant to, kad pandemija, nepaprastoji padėtis padėjo darbdaviams šiuos ginčus nukelti į ateitį, vis tiek darbuotojai nepasiduos, o profesinės sąjungos sieks ir pasieks kolektyvinių susitarimų. Gyvename ne XIX amžiuje, kai darbdaviai buvo įpratę su darbuotojais daryti ką nori, kolektyvinės sutartys ateityje bus. Mažais žingsniais judėsime į priekį“. 

Metų moteris atsipalaiduoja laisvalaikiu 

Drąsi, aktyvi laikysena ginant darbuotojų teises neliko nepastebėta – B. Daškevičienė 2022 m. pelnė Metų Jonavietės apdovanojimą. Gauto apdovanojimo B. Daškevičienė nesureikšmina: „žinoma, esu dėkinga, kad sulaukiau tokio įvertinimo, bet prie padėkų nepriprantu, keistai jaučiuosi, jei užplūsta jų gausa. Pelnytas apdovanojimas, mano nuomone, labiau įpareigoja. Nė vienas iš iniciatyvių žmonių negalėtų padaryti nieko be palaikymo, be komandos, be bendražygių, kuriems esu be galo dėkinga. Bendruomenei visada labai svarbu turėti žmonių, kurie įkvepia, kurie tampa atrama, kai to reikia, kurie motyvuoja, kai pačiam pristinga jėgų nesustoti ir nepasiduoti apatijai. O šiandieniniame Rusijos karo prieš Ukraina kontekste, mums reikia daugiau pastangų, siekiant išlaikyti ramybę, nepasiduoti nerimui ir tikėti, kad ateitis bus rami ir šviesi“. 

Birutės namuose laukia vyras ir trys sūnūs. „Džiaugiuosi, kad didžiausia parama derinant darbą ir šeimyninius įsipareigojimus yra vyras, kuris man suteikia galimybę save realizuoti darbe, pats perimdamas didžiąją šeimyninių įsipareigojimų dalį. Džiaugiuosi, kad esame lygiaverčiai partneriai ir sutariame daugeliu klausimu“, - sako B.Daškevičienė. 

Galvą nuo darbinių rūpesčių B. Daškevičienė prablaško pasirinkdama aktyvų laisvalaikį:  „jaunystėje žaidžiau stalo tenisą, periodiškai grįžtu prie šios mėgstamos sporto šakos, bet skiriu tam nepakankamai laiko. Vaikams norisi parodyti kuo platesnį pasaulį, todėl, kai tik atsiranda galimybių, renkamės keliones su šeima. Esame pamėgę Lietuvos pajūrį, kurį aplankome ne tik šiltuoju metų laiku, bet ir žiemą. Su šeima mielai leidžiame laiką važinėdami dviračių takais Jonavoje, čiuoždami slidėmis Joninių slėnyje, lankydami naująjį baseiną, stebėdami Jonavos krepšinio komandos kovas Jonavos arenoje. Nei vienų metų nepraleidžiame be baidarių žygių ar Lietuvos objektų lankymo“. 

Birutė Daškevičienė 

g. m. 1979 03 05 

Numeris sąraše – 19 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai

Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai Birutė Daškevičienė: kova už darbuotojų teises bus aktuali ilgai ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 10:14:55 +0200
<![CDATA[Kol vyks geležinkelio ruožo elektrifikacijos darbai, tarpmiestiniai autobusai važiuos dažniau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kol-vyks-gelezinkelio-ruozo-elektrifikacijos-darbai-tarpmiestiniai-autobusai-vaziuos-dazniau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kol-vyks-gelezinkelio-ruozo-elektrifikacijos-darbai-tarpmiestiniai-autobusai-vaziuos-dazniau „LTG Link“ vadovas Linas Baužys pabrėžia, jog elektrifikacijos projektas yra ypač svarbus tam, kad jau po kelerių metų naujais elektriniais traukiniais šalies gyventojai galėtų keliauti dar tvariau ir patogiau: „Kol geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda atkarpose vyks elektrifikacijos darbai, dėmesį telksime tiek į aiškų klientų informavimą apie traukinių eismo pokyčius, tiek į dialogą su kitais vežėjais, siekdami, kad viešuoju tarpmiestiniu transportu besinaudojančius žmones pokyčiai paveiktų kuo mažiau. Tikiuosi, kad toks bendradarbiavimas bus dar vienas žingsnis siekiant didesnės sinergijos tarp skirtingų viešojo transporto rūšių“.

Bendrovė tiek visuomenei, tiek keleivių vežėjams išsamiai pristatė laukiančius pokyčius ir maršrutus, kuriuose laikinai bus ribojamas eismas. „Bus išsaugoti rytiniai ir vakariniai traukinių reisai, o sekmadieniais numatomas įprastas traukinių eismas. Be to, tiek Velykų savaitę, tiek vasarą numatomas eismo atnaujinimas“, – primena L. Baužys.

Keleivių vežėjai autobusais atsiliepė į prašymą ir žada padaryti viską, kad susisiekimas tarp Vilniaus ir Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių bei Kauno ir Šiaulių, kol bus ribojamas traukinių eismas, išliktų toks pat reguliarus ir patogus, koks buvo važiuojant traukiniams visais grafikais ir visais maršrutais.

„Ten, kur važiuoja traukiniai ir kur jų eismas bus laikinai apribotas, siųsime didžiausius turimus dviaukščius autobusus. Taip pat kreipiausi į Lietuvos transporto saugos asociaciją (LTSA), kad prireikus tuo pačiu maršrutu leistų mums siųsti po keletą transporto priemonių. Toks sprendimas būtų tinkamiausias, nes galėtume lanksčiai reaguoti į situaciją, nereikėtų vienu ar kitu maršrutu siuntinėti pustuščių autobusų“, – sako bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama maršrutams link Klaipėdos, Šiaulių, kur tradiciškai vyksta daugiausia keleivių.

Reaguoti į pasikeitusią situaciją žada ir kiti keleivių vežėjai. „Visada padėjome ir padedame vieni kitiems. Nesyk yra tekę vežti sugedusių traukinių keleivius, pagelbėsime ir dabar. Prireikus siųsime papildomų autobusų, kad keleiviai neliktų laukti stotyse. Būtent žmonės mums, keleivių vežėjams, yra didžiausias prioritetas, turime pirmiausia atsižvelgti į jų poreikius“, – pabrėžia Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.

Pasak A. Indrašiaus, keleivių vežėjai autobusais nesitiki, jog autobusų stotis išsyk užgrius didžiuliai papildomi keleivių srautai: „Traukiniai važinės rytais, vakarais, savaitgaliais, kai keleivių būna daugiausia. Likusiu metu su padidėjusiu darbo krūviu tikrai susidorosime, ypač tuo atveju, jei pavyks gauti teigiamą LTSA atstovų sprendimą“.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis tvirtina, jog skirtingų transporto rūšių keleivių vežėjų bendradarbiavimas visada svarbus, o šiuo atveju – ypač aktualus. „Mūsų bendras tikslas yra geriausios sąlygos keleiviams, o šiuo metu priimti sprendimai  rodo, jog vieningai dirbame jų labui. Tiek vežėjų geležinkeliu, tiek kelių transportu tikslas yra vienas: siekti, kad šalies gyventojai dažniau rinktųsi ne nuosavus automobilius, bet viešąjį transportą – nesant galimybės važiuoti traukiniu, persėstų į kitos rūšies viešąjį transportą. Tikimės, kad, pasibaigus geležinkelių elektrifikavimo projektui, visi buvę keleiviai sugrįš“.

Keleivių vežėjai primena, jog keliones planuojantys klientai kviečiami bendrovės interneto svetainėje www.LTGLink.lt, bendrovės mobiliojoje programėlėje ar kitais „LTG Link" kanalais pasitikslinti dėl konkrečių juos dominančių traukinių reisų pakeitimų. Autobusų grafikus galima pasitikrinti www.autobusubilietai.lt.

Kol vyks geležinkelio ruožo elektrifikacijos darbai, tarpmiestiniai autobusai važiuos dažniau

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 10:05:31 +0200
<![CDATA[E. Sabutis: „Įstatymu siūloma įtvirtinti didesnį finansavimą keliams“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-istatymu-siuloma-itvirtinti-didesni-finansavima-keliams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-istatymu-siuloma-itvirtinti-didesni-finansavima-keliams Dėl prastėjančios kelių tinklo būklės ir mažinamų lėšų kelių priežiūrai, Seimo narys Eugenijus Sabutis kartu su kolegomis Algirdu Sysu, Kęstučiu Vilkausku ir Orinta Leipute įregistravo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekia didinti lėšų skyrimą kelių priežiūrai ir jų plėtrai.

Įstatymo projektu siūloma supaprastinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarką – tiek vietinės reikšmės, tiek valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai numatyti po lygiai, t. y. po 50 proc. KPPP lėšų.

Pasak iniciatyvos autoriaus Seimo nario E. Sabučio, savivaldybių kelių finansavimo klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės – išsigryninant valstybės prioritetus ir skiriant didesnes lėšas vienam svarbiausių sektorių – transporto infrastruktūrai, nes finansavimas savivaldybėms priklausančių ir valstybinės reikšmės kelių priežiūrai nedidėja jau 14 metų.

Pasak parlamentaro, šio įstatymo pagrindinis tikslas yra ženkliai didinti ne tik lėšas savivaldybių keliams, bet ir bendrą finansavimą nustekentai kelių infrastruktūrai, o priimtos pataisos, jo teigimu, leistų tai padaryti dviem kryptimis: iš KPPP sąmatos vietiniams keliams būtų skiriama ne šiuo metu esami 33 procentai, o pusę viso kelių finansavimo, tuo metu – likę 50 proc. eitų  valstybiniams keliams.

„Noriu pabrėžti, kad nesiūlome tiesiog mechaniškai perskirstyti skiriamų lėšų, o norime padėti Vyriausybei ir paskatinti ją skirti daugiau lėšų visiems keliams – ir savivaldybių, ir valstybiniams. Vyriausybė pagaliau turi atsigręžti į biudžete esamą milijardinį degalų akcizą ir jį naudoti pagal paskirtį – kelių infrastruktūrai“, – pabrėžė E. Sabutis.

Seimo narys pastebi, kad Vyriausybė, nepaisydama jokių ekspertų raginimų ir perspėjimų dėl itin prastos padėties šalies keliuose, šių metų biudžete keliams skyrė tik menką pajamų dalį, gautą iš kuro akcizo. „Tai nėra normalu, nes akcizas už degalus visų pirma yra tikslinis mokestis, kurį vairuotojai sumoka naudodamiesi keliais, todėl jis ir turi grįžti į kelių infrastruktūrą. Deja, bet Vyriausybė akcizo pajamomis dangsto savo neveiklumą kitose srityse, nes gautomis sumomis „užkamšo biudžeto skyles“. . Maža to, ši valdžia nusprendė pramušti dugną, nes kitų metų finansavimo programose keliams numatė skirti dar mažiau nei šiemet“, – pastebi Seimo narys.

Dabartinis finansavimo modelis, pasak E. Sabučio, niekaip neleidžia pasiekti proveržio šalies kelių tinklo gerinime – jis yra ydingas, neužtikrina stabilių pajamų. Rezultatus plika akimi kiekvienas vairuotojas mato kasdien – keliai duobėti ir nelygūs net svarbiausiuose transporto mazguose, jau nekalbant apie regionuose esančius kelius, gatves ar žvyrkelius.

„Ne vienam tai gali būti staigmena, bet absoliučią daugumą Lietuvos kelių tinklo sudaro savivaldybėms priklausantys keliai, o iš jų net 40 tūkst. vis dar yra su žvyro danga. Matyti, kad procesas yra visiškai užstrigęs – žvyrkelių asfaltavimo programa nejuda, o pačios savivaldybės neturi reikiamų lėšų bet kokiam proveržiui pasiekti. Tokia valstybės politika nulemia tai, kad atokiau regionuose gyvenantys žmonės, tikrąją to žodžio prasme, turi laužyti savo automobilius, vasarą alsuoti dulkėmis, o kartais keliai tampa iš esmės nepravažiuojami. Kelius privalome asfaltuoti ir prižiūrėti, nes tai būtų reali regionų patrauklumą skatinanti politika“, – sako E. Sabutis.

Parlamentaras patikino, kad šis įstatymo projektas yra tik pirmas žingsnis siekiant didesnio finansavimo keliams. Iniciatyvų peržiūrėti lėšų skyrimo keliams priemones, jo teigimu, bus ir daugiau, svarbiausias iš jų – pasiūlymų teikimas kitų metų biudžeto projektui, kad keliams būtų skiriama bent jau 80 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą.

„Suprantu, kad valstybė ne vienoje srityje patiria iššūkius, ne vienoje srityje yra įtampų, bet metų metais neprižiūrima ir nustekenta Lietuvos kelių infrastruktūra labai greitai visą šalį gali blokšti atgal, ją padarant visiškai nepatrauklia ir investicijoms, ir regionų plėtros požiūriu. Negalime laukti ir tikėkis stebuklų, o turime veikti jau dabar, kol kas turime laiko“, – pabrėžia Seimo narys.

LR Seimo spaudos biuro inf. 

E. Sabutis: „Įstatymu siūloma įtvirtinti didesnį finansavimą keliams“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 09:48:07 +0200
<![CDATA[Stiprinamas e. sveikatos saugumas: ką turėtų žinoti gydymo įstaigos ir vaistinės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/stiprinamas-e-sveikatos-saugumas-ka-turetu-zinoti-gydymo-istaigos-ir-vaistines https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/stiprinamas-e-sveikatos-saugumas-ka-turetu-zinoti-gydymo-istaigos-ir-vaistines Siekiant užtikrinti pacientų duomenų saugumą, nuo vasario 1 d. e. sveikatos sistemoje atsisakoma senesnių duomenų šifravimo protokolų TLS 1.0 ir TLS 1.1 ir pereinama prie pažangesnių – TLS 1.2 ir TLS 1.3. Gydymo įstaigos ir vaistinės, kurios prie e. sveikatos jungiasi per integracines sistemas, turėtų taip pat atnaujinti protokolus savo sistemose, kad galėtų toliau naudotis nacionaline informacine sistema.

 

Siekiant kuo sklandesnio e. sveikatos sistemos funkcionavimo, ji yra nuolat atnaujinama, diegiami pažangiausi sprendimai. Perėjimas prie saugesnių šifravimo protokolų padės dar geriau užtikrinti saugų duomenų apsikeitimą, dar labiau apsaugos nuo galimų įsilaužimų ir duomenų nutekinimo.

 

Visos e. sveikatos sistema besinaudojančios įstaigos iki vasario 1 d. privalo pritaikyti savo informacines sistemas naujoms šifravimo protokolų versijoms. To nepadarius iki nurodytos datos, įstaigos negalės atlikti duomenų mainų su e. sveikatos ir Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinėmis sistemomis.

 

Apie numatomą pokytį įstaigas ne kartą informavo tiek e. sveikatos sistemos pagrindinis tvarkytojas Registrų centras, tiek sistemos valdytoja Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, buvo organizuoti nuotoliniai susitikimai su įstaigų atstovais ir jų metu buvo pristatyti numatomi pokyčiai, pateikta informacija apie tai, ką atsakingi įstaigų specialistai turėtų padaryti, norint, kad įstaigos ir jų naudojamos informacinės sistemos toliau galėtų sklandžiai keistis duomenimis su e. sveikatos sistema.

 

Sveikatinimo įstaigų ir vaistinių naudojamos informacinės sistemos turėtų būti pritaikytos saugioms TLS versijoms – tai padaryti nėra sudėtinga, šis veiksmas nereikalauja papildomų investicijų, pakanka atlikti nedidelius pakeitimus naudojamose sistemose, kad būtų atsisakyta TLS 1.0 ir TLS 1.1 šifravimo protokolų.

 

Turint klausimų galima kreiptis į e. sveikatos konsultantus telefonu +370 5 236 4577 (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 16 val.) arba el. paštu e.sveikata@registrucentras.lt.

 

E. sveikatos sistema yra bene didžiausia savo apimtimi sistema visoje šalyje, integracijomis sujungta ne tik su šalyje veikiančiomis gydymo įstaigomis ir vaistinėmis, bet ir su kitomis nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje dalyvaujančiomis institucijomis bei įstaigomis. Šiuo metu e. sveikatos sistema aptarnauja per 4 tūkst. unikalių techninių integracijų, per valandą yra gaunama užklausų iš daugiau kaip 2 tūkst. unikalių IP adresų. Per mėnesį e. sveikatoje yra sugeneruojama daugiau kaip 10 mln. dokumentų. E. sveikatos duomenų bazės dydis siekia beveik 200 terabaitų.

 

Kadangi e. sveikatos sistema yra sujungta su šalies gydymo įstaigų informacinėmis sistemomis,  sklandus jos veikimas priklauso ne tik nuo pačios e. sveikatos sistemos, bet ir nuo plataus e. sveikatos naudotojų tinklo informacinių sistemų pažangumo lygio.

SAM info.

Stiprinamas e. sveikatos saugumas: ką turėtų žinoti gydymo įstaigos ir vaistinės

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 09:23:36 +0200
<![CDATA[Užsieniečiams išduota mažiau leidimų dirbti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzsienieciams-isduota-maziau-leidimu-dirbti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzsienieciams-isduota-maziau-leidimu-dirbti Praėjusiais metais Užimtumo tarnyba išdavė mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė mažiau sprendimų dėl darbo atitikties. Darbdaviams suteiktų leidimų dirbti skaičius pernai buvo 1,6 karto mažesnis nei 2021 metais, o sprendimų dėl darbo atitikties – 1,1 karto.

2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti pagal 23 260 išduotus dokumentus (2021 m. jų buvo 30 993, o 2020 m. – 7362). 

„Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau (palyginti su 2021 metais) pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Gauta mažiau darbdavių prašymų dėl leidimų dirbti išdavimo užsieniečiams šiame sektoriuje pagal trūkstamų profesijų sąrašą“, –  aiškino Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Užsieniečiams suteikiančių galimybę dirbti dokumentus sudaro 12032 leidimai dirbti (iš jų – 11736 leidimai dirbti pagal darbo sutartį ir 296 leidimai komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams) bei 10745 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams (293 – dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties).

Apie 85 proc. užsieniečių per dvejus pastaruosius metus ketino įsidarbinti paslaugų sektoriaus įmonėse, pramonės – 7 proc., statybos – 7 proc., žemės ūkio – 1 proc.

Pernai išsiplėtė šalių geografija. Pasikeitė išduotų leidimų dirbti/priimtų sprendimų struktūra pagal užsieniečio pilietybę. 2022 m.  leidimai dirbti buvo išduoti užsieniečiams iš 62 šalių, o sprendimai  dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams buvo priimti atvykusiems iš 58 šalių. 2021 metais 51 šalies piliečiams suteikta galimybė dirbti Lietuvoje.

Daugiausiai leidimų dirbti  buvo išduota Kirgizijos piliečiams –  21 proc. visų išduotų leidimų dirbti (2563), Baltarusijos – 20 proc. (2388), Uzbekistano – 17 proc. (2073). Nemažai leidimų dirbti suteikta Tadžikistano (1850), Kazachstano (751), Indijos (728), Turkijos (373), Ukrainos (340), Azerbaidžano (181), Sakartvelo (176) piliečiams.

Egzotinių kraštų gyventojams iš Siera Leonės, Kongo, Senegalo, Vanuato, Mauricijaus, Trinidado ir Tobago, Sudano, Jordanijos išduota po vieną ar du leidimus dirbti.

Užsieniečio pilietybės struktūra teikiant sprendimus dėl darbo atitikties darbo rinkos poreikiams iš esmės nesikeitė. Daugiausiai jų priimta dėl Baltarusijos piliečių –  68 proc. (7129), Rusijos – 5,3 proc. (550), Ukrainos – 5 proc. (522) visų išduotų sprendimų skaičiaus.

Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais – 78 proc., virėjais – 4 proc.,  pakavimo įrangos operatoriais – 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus. Sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams priimta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 69 proc., virėjams – 6 proc., elektromonteriams – 2 proc.

Didžiausią dalį šių atvykėlių įdarbino įmonės „Transorloja", „Girmeta", „KLP transport", „Hoptransa“,  „Termolita", „Trasis",   „Girtrans",  „Transmėja“,  "Hegelmann transporte",  „ME transportas“.

Sezoniniam darbui Užimtumo tarnyba išdavė 483 leidimus dirbti užsieniečiams. Tai –   1,2 karto mažiau nei 2021 m. Iš 15 šalių atvykusių daugumą (45 proc.) sudarė Ukrainos piliečiai (2021 m. – 71 proc.), Azerbaidžano – 21 proc., Baltarusijos –  7 proc. Daugiausiai jie ketino  dirbti maisto pusgaminių ruošėjais (68 proc.), pakuotojais rankomis  (8 proc.), nekvalifikuotais apželdinimo darbininkais, nekvalifikuotais darbininkais (po 3 proc.), fasuotojais (maisto pramonėje), braškių augintojais, kambarinėmis – po 2 proc. visų išduotų leidimų dirbti sezoninį darbą.

Naujovės –  nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Prasidėjus karui Ukrainoje, šios šalies  piliečiams buvo supaprastintos įsidarbinimo procedūros – minėtos valstybės piliečiai  buvo atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje ar sprendimą dėl darbo atitikties.

Lietuvoje šiuo metu  dirba daugiau kaip 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių.

Įsigaliojus naujoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatoms, nuo rugpjūčio 1 d. darbdaviai, ketinantys įdarbinti aukštą profesinę kvalifikaciją turinčius užsieniečius, visais atvejais buvo atleisti nuo pareigos Užimtumo tarnyboje gauti sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Todėl sprendimus  šiems užsieniečiams Užimtumo tarnyba  išdavė iki 2022 m. liepos 31 d.

Nepaisant šios aplinkybės, pernai išaugo darbdavių, ketinančių įdarbinti aukštą profesinę kvalifikaciją turinčių užsieniečius, skaičius – per  septynis mėnesius priimti 293 sprendimai dėl tokių atvykėlių įdarbinimo. Tai – beveik 4 kartus didesnis skaičius  nei 2020 metais (75)  ir 1,2 karto daugiau sprendimų nei per visus 2021 m. (253).

  1. Varnaitės teigimu, tam turėjo įtakos aukštos kvalifikacijos specialistų, atvykstančių iš Baltarusijos supaprastinta tvarka, kartu perkeliant vykdytą verslą į Lietuvą dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos, ketinimas įsidarbinti mūsų šalyje: „Šios šalies piliečiams buvo priimta daugiausiai (63 proc.) teigiamų sprendimų“.

Aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai atvyko iš 20 šalių. Be Baltarusijos piliečių, atvykėliams iš Rusijos Federacijos išduota 20 proc., Turkijos piliečiams – 4 proc. visų priimtų sprendimų skaičiaus. Po vieną kitą pilietį atvyko iš Filipinų (4), Indijos, Irano, Kazachstano (3), Argentinos, Egipto, Kinijos, Pakistano, Azerbaidžano, Indonezijos, Izraelio, Libano, Maroko, Meksikos, Peru, Šri Lankos.

Lietuvos darbo rinką daugiausiai  papildė kvalifikuoti projekto vadovai, rinkodaros specialistai (vadybininkai), produkto vadybininkai, teisininkai, pardavimo vadybininkai, žurnalistai, ekonomistai, personalo specialistai (vadybininkai), finansų analitikai, informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistai.

Vilniaus regiono įmonėse ketino įsidarbinti daugiausiai (263) aukštos kvalifikacijos užsieniečių, Kauno – 16, Klaipėdos – 9,  Šiaulių – 4 ir Panevėžio – 1. Moterys tarp šių piliečių sudarė 56 proc.

Dar viena naujovė – nuo rugpjūčio 1 d. atsirado galimybė leidimus dirbti išduoti ir neteisėtai  Lietuvos valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams ir daliai prieglobsčio prašytojų suteikiant jiems galimybę įsidarbinti ir neturint kvalifikacijos bei darbo patirties.

Iki metų pabaigos buvo išduotas 41 leidimas dirbti Kamerūno, Kongo Demokratinės Respublikos, Nigerijos, Togo, Afganistano, Irako ir Senegalo piliečiams. Jie ketino įsidarbinti fasuotojais, formuotojais maisto pramonėje, indų plovėjais, pagalbiniais, nekvalifikuotais kelių priežiūros darbininkais, kelininkais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais, kirpėjais, virėjais ir jų padėjėjais.

Taip pat atvykėliai iš trečiųjų šalių nuo rugpjūčio 1 d. gali dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartis. Laikinojo įdarbinimo įmonėms buvo suteikta teisė teikti prašymus priimti sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. Tokius prašymus pateikė 5 laikinojo įdarbinimo įmonės – „Fajus“, „Innovation projects“, „Altoras“,  „Auksinės AAA“, MB „Raisila“.

Dirbti pagal tokias sutartis priimti 35 teigiami sprendimai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (34) bei suvirintojui dujomis ir elektra (1).Šį darbą ketino dirbti 26 Baltarusijos, 4 Rusijos Federacijos, 4 Indijos ir 1 Tadžikistano pilietis.

2022 metais buvo panaikinti 2148 galiojantys leidimai dirbti Lietuvoje užsieniečiams. Dauguma (2084) –  darbdavio prašymu, 42 – užsieniečio prašymu, 3 – nutraukus darbo sutartį, 19 – dėl darbdaviui skirtos nuobaudos už leidimą dirbti nelegalų darbą.

Taip pat neteko galios 677 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams: 644 darbdavio prašymu, 25 – užsieniečio prašymu, 4 – dėl darbo sutarties nutraukimo, 2 – dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo užsieniečiui, 2 – dėl darbdaviui skirtos nuobaudos už leidimą dirbti nelegalų darbą.

1,6 karto daugiau nei 2021 metais darbdavio prašymu panaikinta  leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams (193).

2022 metais trečiųjų šalių piliečiams nustatyti atlyginimai svyravo nuo 730 Eur iki 5784 Eur (2021 m.– nuo 642 Eur iki 5520 Eur).

Užimtumo tarnybos info.

Užsieniečiams išduota mažiau leidimų dirbti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 08:55:32 +0200
<![CDATA[Europa kyla į kovą prieš laukinių apdulkintojų nykimą – kokias priemones siūlo Lietuva?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europa-kyla-i-kova-pries-laukiniu-apdulkintoju-nykima-kokias-priemones-siulo-lietuva https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europa-kyla-i-kova-pries-laukiniu-apdulkintoju-nykima-kokias-priemones-siulo-lietuva Europos Sąjungoje nyksta kas trečia bičių, drugelių ir žiedmusių rūšis. Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą „Naujas apdulkintojų politikos kursas", padėsiantį kovoti su nerimą keliančiu apdulkintojų vabzdžių skaičiaus mažėjimu Europoje.

Siekiant iki 2030 m. sustabdyti laukinių apdulkintojų nykimą, numatyti konkretūs tikslai, o jiems skirti veiksmai suskirstyti pagal tris prioritetus. Pagrindinis – gerinti apdulkintojų išsaugojimą ir šalinti jų nykimo priežastis. To bus siekiama:

  • geriau saugant rūšis ir buveines. EK baigs rengti apdulkintojų rūšių, kurioms gresia išnykimas, apsaugos planus ir nustatys pagal Buveinių direktyvą saugomoms buveinėms būdingus apdulkintojus, kuriuos valstybės narės turėtų saugoti. Taip pat kartu su valstybėmis narėmis parengs apdulkintojams skirtų ekologinių koridorių, arba „Zvimbtakių“, tinklo planą;
  • atkuriant buveines žemės ūkio kraštovaizdžiuose, pagal Bendrąją žemės ūkio politiką labiau remiant apdulkintojams palankų ūkininkavimą;
  • mažinant pesticidų naudojimo poveikį apdulkintojams. Moksliniai tyrimai rodo, jog pagrindinė apdulkintojų nykimo priežastis yra pernelyg didelis pesticidų naudojimas, todėl labai svarbu mažinti jų keliamą riziką ir naudojimą, kaip siūloma EK pasiūlyme dėl tausiojo pesticidų naudojimo reglamento;
  • padedant apdulkintojams išvengti poveikio, kurį daro klimato kaita, invazinės svetimos rūšys ir kitos grėsmės.

Taip pat bus siekiama gerinti žinias apie apdulkintojų nykimą, to priežastis ir padarinius. Bus sukurta nuodugnios stebėsenos sistema, remiami moksliniai tyrimai ir vertinimas, pvz., iki 2025 m bus nustatyti pagrindiniai apdulkintojų plotai (angl. Key Pollinator Areas). Bus imtasi gebėjimų stiprinimo ir žinių sklaidos tikslinių priemonių.

Dar vienas prioritetas – visuomenės telkimas ir strateginio planavimo bei bendradarbiavimo skatinimas. EK padės valstybėms narėms rengti nacionalines apdulkintojų strategijas. EK ir valstybės narės taip pat turi padėti veikti piliečiams ir įmonėms, pavyzdžiui, didindamos visuomenės informuotumą ir remdamos piliečių švietimą.

Visas veiksmų sąrašas pateiktas komunikato „Naujas apdulkintojų politikos kursas“ priede.

Apdulkintojams nykstant kyla didelių grėsmių – Lietuvos sprendimai

Apdulkintojai yra neatsiejama sveikų ekosistemų dalis. Nuo apdulkinimo priklauso maždaug 80 proc. pasėlių ir laukinių žydinčių augalų, todėl šių vabzdžių nykimas yra viena didžiausių grėsmių gamtai, žmonių gerovei ir apsirūpinimui maistu.

Europos žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. ES žemės ūkyje būtų 50 proc. sumažintas pesticidų naudojimas. Taip pat planuojama, kad ketvirtadalis ES žemės ūkio paskirties plotų bus skiriami ekologiniam ūkininkavimui.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos priemonės taip pat prisidėsiančios ir prie laukinių apdulkintojų apsaugos: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir kitos su biologinės įvairovės bei agroekosistemų išsaugojimu ir atkūrimu susijusios priemonės. Ekologinio ūkininkavimo ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo bei kitos veiklos taip pat prisidės prie laukinių apdulkintojų saugojimo.

Nors naujasis EK komunikatas pirmiausia yra skirtas laukinių apdulkintojų išsaugojimui, naminių bičių apsaugos svarba yra ne ką mažesnė. 2023-2027 metais Lietuvos bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. Eur finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln.

Daugiau apie tai, kokia parama bitininkai skatinami vystyti veiklą, skaitykite čia.

ŽŪM info.

Europa kyla į kovą prieš laukinių apdulkintojų nykimą – kokias priemones siūlo Lietuva?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 08:33:24 +0200
<![CDATA[Po puikaus pergalingo savaitgalio – šuolis į pirmąją vietą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-puikaus-pergalingo-savaitgalio-suolis-i-pirmaja-vieta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-puikaus-pergalingo-savaitgalio-suolis-i-pirmaja-vieta 2022-2023 metų Optibet Baltijos moterų tinklinio lygoje komandos vėl įsitraukė į kovas. Ekipos varžosi dėl geresnių vietų prieš atkrintamąsias varžybas. Klubams iki šio etapo pabaigos po savaitgalio susitikimų liko sužaisti po 1-2 rungtynes. Vienu metu atrodė, kad reguliariajame sezone sau lygių neturės Talino „TalTech/Tradehouse“ klubas, kuris ilgą laiką žingsniavo be pralaimėjimų. Pirmajame rate Jonavos „Aušrinė“ komanda įstengė atimti taškus rungtyniaudamos Estijoje, bet po atkaklios kovos buvo pralaimėta 2:3.

Dar prieš savaitę „Aušrinė“ komandos trenerė Raimonda Strelkauskaitė užsiminė apie ateinančias rungtynes jau namuose su šiuo Estijos klubu. Trenerė buvo nusiteikusi optimistiškai ir tikėjo, jog atėjo laikas ir jonavietėms pasiekti revanšą, juolab, kad pastaruoju metu varžovių žaidimas tapo labiau įveikiamas.

Nors Talino komandos gretose nerungtyniavo keletas pagrindinių žaidėjų, tačiau tai nė kiek nemenka jų pajėgumo. Visgi, aikštelės šeimininkės šįkart jau nuo mačo pradžios buvo užsidegusios dar labiau pagerinti savo situaciją turnyrinėje lentelėje ir pagaliau po skaudžių kelių nesėkmių. Vėl surasti galimybę pakilti net į pirmąją vietą. O pasirodo, galimybių Jonavos tinklininkės jau turi.

Nors mačo pradžioje kelias atakas rezultatyviai pabaigė Danielė Kvedaraitė, bet viešnios įrodinėjo savo pajėgumą pirmaudamos 2:5. Jonavietės atsilikdamos, laimėjo atkarpą 4:0 (13:9) ir privertė esčių trenerį prašyti pirmosios pertraukėlės. Po kurio laiko varžovėms pavyko net ir atstatyti pusiausvyrą (18:18), tačiau „Aušrinė“ žaidėjos puikiai valdė situaciją aikštelėje ir pirmaudamos 24:20 jau buvo patikėjusios pirmojo seto sėkme. Bet vos nenudegė, kai viešnios pelnė tris taškus ir beliko vienas taškas (24:23). Po R. Strelkauskaitės paprašytos pertraukėlės  komandos lyderė D. Kvedaraitė pelnė taip reikalingą lemiamą tašką (25:23).

Laimėjusios pirmąjį setą, Jonavos tinklininkės siekė išlaikyti turimą susitikimo dominavimą. Ir po to, kai žaidimas ėjosi panašiu tempu, jonavietės pateko į žaidybinę duobę ir atsiliko nuo Talino komandos jau 10:15. Tuo metu Jonavos komanda nenuleido rankų, o stojo į tokią kovą, kad pasiuntė varžoves jau ir į nokautą. Taškus rinko ir D. Kvedaraitė, ir Jekaterina Kovalskaja. Rungtynėse įvyko lūžis. Šeimininkės ne tik gynėsi pagirtinai, bet ir naudojosi varžovių dažnomis klaidos. Viešnioms leista pelnyti viso labo 2 taškus, o pačios surinko 15, kurie leido laimėti ir antrąjį setą 25:17.

Trečiasis setas prasidėjo taškų lenktynėmis. Į Jonavos sporto centro salę su komandą atvyko ir garsūs estų sirgaliai, kurie dar tikėjo savo komandos sėkmę. Bet kurį laiką vykęs lygus žaidimas, seto pabaigoje žaidimas pakrypo vienos komandos naudai. „Aušrinė“ žaidėjos baigiantis mačui jau buvo daug geresnės nuotaikos, nes pergalė buvo ranka  pasiekiama. Tašką padėjo Iryna Jakutavičienė ir laimėjusios setą 25:19, Jonavos tinklininkės su kaupu atsirevanšavo už nesėkmę svečiuose. Šįkart galutinis rezultatas 3:0.

Po šios pergalės atsirado galimybė Jonavos komandai pakovoti jau ir dėl pirmosios vietos reguliariajame sezone, nes už pastarąsias varžoves sužaidusios vieneriomis rungtynėmis mačiau  ir ekipas skiria tik du taškai.

„Aušrinė“ komandai taškus pelnė: D. Kvedaraitė – 22, J. Kovalskaja – 15, I. Jakutavičienė – 7, Roberta Gabulaitė – 5, Aurėja Karvelytė ir Akvilė Sebežiova – po 3, Ugnė Lokytė – 1.

„Apšilimo metu pastebėjome, kad  Talino komanda neturi pagrindinės libero pozicijos žaidėjos! Tad pakito pagrindinio šešeto sudėtis. – po rungtynių savo įžvalgomis pasidalino trenerė R. Strelkauskaitė. - Nežiūrint į tai kad turėjom sudėtingą savaitę, merginų nusiteikimas ir pasitikėjimas šiandien džiugino. Atsirevanšavome su kaupu“.

Jonavos moterų tinklinio klubas „Aušrinė“ 2022-2023 metų Optibet Baltijos moterų tinklinio lygoje toliau žygiuoja užtikrintai ir po puikaus savaitgalio turnyrinėje lentelėje šoktelėjo į pirmaujančias pozicijas. Taip atsitiko po to, kai sekmadienį Talino „TalTech/Tradehouse“ savo kelionę Lietuvoje baigė dar viena tokia pat nesėkme Kaune, kai 0:3 nusileido „Kaunas-VDU“ klubui, o pačios „Aušrinė“ tinklininkės savo aikštelėje be didesnio vargo susitvarkė su kita Talino ekipa „Audentes SG/NK“.

Prasidėjus susitikimui pirmuosius taškus pelnė Estijos tinklininkės, tačiau greitai jonavietės persvėrė rezultatą, bet ryškaus pranašumo neturėjo. Šįkart taškus rinkti pradėjo Ugnė Lokytė, Roberta Gabulaitė, o varžovės klydo ir paduodamos kamuolį (12:7). Nors viešnios eigoje vis dar kabinosi šiame sete, bet „Aušrinė“ žaidėjos nutolo ir laimėjo setą 25:15.

Antrajame sete aikštelės šeimininkių pranašumas jau buvo neginčijamas. Jos iš karto išsiveržė į priekį 5:1 ir vis didino apsukas. Lengvai rinko taškus, o svečių treneris vis situaciją mėgino gelbėti pertraukėlėmis, kuriose negailėjo savo auklėtinėms patarimų. Visgi, įsibėgėjusių „Aušrinės“ žaidėjų sustabdyti jau nebepajėgė ir setas buvo laimėtas net 25:9.

Trečiajame jonavietėms jau patikėjo savo pergale, nes pradžia  buvo dar įspūdingesnė (7:1). Dar kartelį estės sumažino atsilikimą iki keturių taškų, bet spurtas 6:0 viską sustatė į savo vietas. Jonavos komanda setą laimėjo 25:16, o rungtynes „sausu“ rezultatu 3:0.

„Aušrinė“ gretose taškus pelnė: Danielė Kvedaraitė – 16, U. Lokytė – 14, R. Gabulaitė ir Jekaterina Kovalskaja – po 8, Aurėja Karvelytė ir Akvilė Sebežiova – po 3.

Kiti savaitgalio rezultatai: Tartu „TU/Bigbank“ (Estija) – „VK Jelgava“ (Latvija) 3:1, „Kaunas-VDU“ – Talino „Audentes SG/NK“ (Estija) 3:0, „Barrus/Voru VK“ (Estija) – Daugpilio „SUFA klubas/DU“ (Latvija) 2:3. „Barrus/Voru VK“ (Estija) – „VK Jelgava“ (Latvija) 1:3, Tartu „TU/Bigbank“ (Estija) – Daugpilio „SUFA klubs/DU“ 3:2, Rygos RSU/MSG (Latvija) – Rygos tinklinio mokykla/LU 1:3.

Po šių susitikimų turnyrinė lentelė atrodo taip (vieta, komandos, rungtynių skaičius, pergalės, pralaimėjimai, laimėti-pralaimėti setai, taškai):

 

1

Jonavos "Aušrinė"

16

13

3

44-13

41

2

Talino "TalTech/Tradehouse"

17

14

3

42-16

40

3

Rygos tinklinio mokykla/LU

16

13

3

41-21

36

4

Kauno "Kaunas-VDU"

16

12

4

41-18

36

5

VK Jelgava

16

6

10

30-34

21

6

Tartu "TU/Bigbank"

16

7

9

27-36

19

7

Rygos "RSU/MSG"

16

6

10

24-35

19

8

Talino "Audentes SG/NK"

17

4

13

21-45

12

9

Daugpilio "SuFA klubs/DU"

16

4

12

23-44

11

10

Barrus/Voru VK

16

2

14

13-44

8

 

Rezultatyviausiai lygoje rungtyniauja: Carmel Vares ("Audentes SG/NK") – 289, Kristine Kramena (Rygos tinklinio mokykla/LU") - 280, Danielė Kvedaraitė ("Aušrinė") – 255, Liva Sola (" VK Jelgava") – 245, Jekaterina Kovalskaja ("Aušrinė") – 218 taškų...

Vasario 4-5 dienomis Baltijos lygoje bus sužaisti paskutinieji reguliaraus sezono susitikimai. Jonavos „Aušrinė“ vyks į Latviją, kur vasario 4 d., šeštadienį, Daugpilyje susitiks su „SUFA klubs/DU“ klubu (18.00 val.), o sausio 5 d., sekmadienį, Jelgavoje varžysis su „VK Jelgava“ ekipa (14.00 val.).

 

„Aušrinė“ klubo inf.

 

Po puikaus pergalingo savaitgalio – šuolis į pirmąją vietą

Po puikaus pergalingo savaitgalio – šuolis į pirmąją vietą Po puikaus pergalingo savaitgalio – šuolis į pirmąją vietą Po puikaus pergalingo savaitgalio – šuolis į pirmąją vietą Po puikaus pergalingo savaitgalio – šuolis į pirmąją vietą Po puikaus pergalingo savaitgalio – šuolis į pirmąją vietą Po puikaus pergalingo savaitgalio – šuolis į pirmąją vietą ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 08:29:40 +0200
<![CDATA[Svarbi informacija gydytojams bei pacientams, skiriantiems, įsigijusiems ar planuojantiems įsigyti „DexcomOne“ gliukozės kiekio stebėjimo sistemą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbi-informacija-gydytojams-bei-pacientams-skiriantiems-isigijusiems-ar-planuojantiems-isigyti-dexcom-one-gliukozes-kiekio-stebejimo-sistema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbi-informacija-gydytojams-bei-pacientams-skiriantiems-isigijusiems-ar-planuojantiems-isigyti-dexcom-one-gliukozes-kiekio-stebejimo-sistema Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis yra kompensuojama visiems gyventojams, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu.

Šiuo metu kompensuojamos dviejų gamintojų gliukozės kiekio stebėjimo sistemos – „A7+TouchCare CGM“ ir „DexcomOne“. Abi jos gali būti naudojamos išmaniuosiuose įrenginiuose – ir su „iOS“, ir su „Android“ operacinėmis sistemomis. 

Remiantis „A7+TouchCare CGM“ gamintojo pateikta informacija, jų sistema suderinama su operacinėmis sistemomis, nepriklausomai nuo naudojamo išmaniojo įrenginio modelio. 

Atkreipiame dėmesį, kad „Dexcom One“ sistema yra suderinama tik su tam tikrais konkrečiais išmaniųjų įrenginių modeliais. Dėl to, prieš skiriant ir įsigyjant gliukozės stebėjimo sistemą „Dexcom One“, svarbu pasidomėti, ar prietaisas atitinka paciento naudojamą išmanųjį įrenginį ir bus tinkamas naudoti. Vis dėlto, tie pacientai, kurių išmanieji įrenginiai nesuderinami su „Dexcom One“ sistema, tačiau nori naudotis būtent šia sistema, turi galimybę savo lėšomis įsigyti imtuvą Dexcom elektroninėje parduotuvėje

Daugiau informacijos apie „DexcomOne“ gliukozės kiekio stebėjimo sistemą ir išsamų su ja suderinamų išmaniųjų įrenginių modelių sąrašą rasite ČIA.

Daugiau informacijos apie „A7+TouchCare CGM“ gliukozės kiekio stebėjimo sistemą ir išsamų su ja suderinamų išmaniųjų įrenginių modelių sąrašą rasite ČIA

(Pexels nuotr.)

Svarbi informacija gydytojams bei pacientams, skiriantiems, įsigijusiems ar planuojantiems įsigyti „DexcomOne“ gliukozės kiekio stebėjimo sistemą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 08:23:23 +0200
<![CDATA[Sausio 30-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-30-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-30-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Sudėtingos eismo sąlygos! būkite atidūs!

Dėl buvusių ar besitęsiančių mišrių kritulių – šlapdribos, snygio ir pustymo, sudėtingos eismo sąlygos rytų, šiaurės rytų bei pietryčių Lietuvoje, Šilalės, Tauragės, Raseinių, Radviliškio, Panevėžio, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių rajonuose. Čia valstybinės reikšmės kelių dangos daug kur provėžotos, padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, Zarasų, Rokiškio ir Varėnos rajonuose vietomis iki 10 cm. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis su šlapio sniego provėžomis.

Žiemiškai geresnės eismo sąlygos pajūryje bei Kauno ir Jurbarko rajonuose, kur valstybinės reikšmės keliai šlapi, vietomis drėgni.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje provėžoti, slidūs, padengti pažliugusio, prispausto, puraus sniego sluoksniu, daug kur iki 10 cm.

Didžiojoje šalies dalyje mišrūs krituliai – lietus, šlapdriba, snygis, tik pietų, pietryčių ir vidurio Lietuvoje vietomis be kritulių. Oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

 

Dieną eismo sąlygas sunkins snygis, šlapdriba ir gūsingas vėjas! Būkite budrūs!

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną vietomis numatomas snygis ir šlapdriba, vakariniuose rajonuose šlapdriba su lietumi. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, pajūryje iki 23 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos. 

  eismoinfo.lt inf.

Sausio 30-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 06:32:58 +0200
<![CDATA[M. Kalniečio atsisveikinimo mače – netikėtas jonaviečių antausis „Žalgiriui“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/m-kalniecio-atsisveikinimo-mace-netiketas-jonavieciu-antausis-zalgiriui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/m-kalniecio-atsisveikinimo-mace-netiketas-jonavieciu-antausis-zalgiriui Sekmadienio vakarą Kaune vykusį atsisveikinimą su legendiniu šalies krepšininku Mantu Kalniečiu sensacingai sugadino Jonavos „CBet“ (10-6).

Virginijaus Šeškaus auklėtiniai išvykoje 80:76 (22:12, 21:26, 13:24, 24:14) patiesė Kauno „Žalgirį“ (15-2), kuriam išrašė vos antrąjį sezono pralaimėjimą.

Pirmoji rungtynių dalis šeimininkams buvo itin sunki – jonaviečiai ilgą laiką pirmavo net dviženkliu skirtumu. Prieš pat pertrauką kauniečiai visgi sumažino savo atsilikimą, o trečiajame kėlinyje perėmė iniciatyvą ir prieš lemiamą ketvirtį jau pirmavo 62:56.

Nepaisant to, V. Šeškaus kariauna nepalūžo ir surengė atkarpą 9:0, po kurios šeimininkai vėl buvo priversti vytis varžovus. Galiausiai vyko kova taškas į tašką, tačiau priekyje iki pat finalinės sirenos išsilaikė Glynno Watsono ir Dovio Bičkauskio tempiami jonaviečiai.

Labiausiai žalgiriečiai kentėjo dėl klaidų, kurių padarė net 21.

Jonavos ekipą į pergalę atvedė nuostabus G. Watsonas, padidinęs apsukas lemiamu metu. Amerikietis pelnė 19 taškų (4/7 dvit., 3/5 trit.) ir surinko tiek pat naudingumo balų.

Kauniečių gretose išsiskyrė Rolandas Šmitas, surinkęs 16 taškų.

Tai buvo paskutinysis mačas M. Kalniečio karjeroje, kuri truko bene 20 metų. Starto penkete susitikimą pradėjęs gynėjas per kiek daugiau nei 20 minučių pelnė 5 taškus ir išdalino 3 rezultatyvius perdavimus.

Lietuvoje įžaidėjas rungtyniavo tik „Žalgiryje“, kuriam, įskaitant ir dublerių ekipą, atstovavo apie 11 metų. 36-erių kaunietis per karjerą keturiskart tapo Lietuvos čempionu (2007, 2008, 2011 ir 2012 m.), triskart iškovojo sidabrą (2006, 2009 ir 2010 m.) bei kartą pasidabino bronza (2022 m.). Paskutiniuoju jo iškovotu titulu tapo pernai laimėtas Citadele KMT trofėjus.

„Žalgiris“: Rolandas Šmitas 16, Edgaras Ulanovas 14, Laurynas Birutis 13, Kevarrius Hayesas 11, Ignas Brazdeikis 8, Lukas Lekavičius 6.

„CBet“: Glynnas Watsonas 19, Dovis Bičkauskis 14, Jeffery Garrettas 10, Martinas Laksa ir Edvinas Šeškus po 9, Vytautas Šulskis 7, Goranas Huskičius ir Artūras Valeika po 6.

lkl.lt inf.

M. Kalniečio atsisveikinimo mače – netikėtas jonaviečių antausis „Žalgiriui“

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 29 Jan 2023 19:32:55 +0200
<![CDATA[Sausio 29-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-29-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-29-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Sudėtingos eismo sąlygos! būkite atidūs!

Sudėtingos eismo sąlygos šį rytą didžiojoje šalies dalyje, ypač Šiaulių, Šilalės ir Radviliškio rajonuose. Čia eismo sąlygas sunkina lijundra, plikledis ir snygis, valstybinės reikšmės kelių ruožai daug kur provėžoti, padengti puraus arba prispausto sniego sluoksniu, vietomis iki 10 cm.

Pietų ir pietryčių Lietuvoje slidžių kelių ruožų yra rajoniniuose keliuose.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje provėžoti, slidūs, padengti pažliugusio, prispausto, puraus sniego sluoksniu, daug kur iki 10 cm.

Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Visoje Lietuvoje mišrūs krituliai – lietus, šlapdriba, snygis arba lijundra. Oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šalčio, pajūryje iki 3 laipsnių šilumos.

 

 

Dieną eismo sąlygas sunkins snygis, šlapdriba, lijundra ir plikledis! Būkite budrūs!

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną vyraus nedidelis sniegas, šlapdriba, pajūryje – lietus. Vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, lijundra, plikledis. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

  eismoinfo.lt inf

Sausio 29-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 29 Jan 2023 08:33:25 +0200
<![CDATA[Sausio 28-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-28-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-28-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Keliuose yra slidžių ruožų, būkite atidūs!

Pietų ir pietvakarių Lietuvoje sudėtingesnės eismo sąlygos dėl snygio, čia pagrindinių kelių dangos daug kur provėžotos, padengtos šlapio, puraus arba pažliugusio sniego sluoksniu, Lazdijų ir Varėnos rajonuose krašto ir rajoniniuose keliuose vietomis iki 10 cm. Kupiškio, Ignalinos, Vilniaus, Kaišiadorių ir Varėnos rajonuose eismo sąlygas sunkina susiformavęs plikledis.

Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos arba drėgnos.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje provėžoti, slidūs, daug kur padengti pažliugusio, prispausto, puraus sniego sluoksniu.

Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Lazdijų, Varėnos ir Marijampolės rajonuose silpnas snygis Širvintų rajone dulksna, kitur be kritulių.

Oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šalčio.

 

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną be žymesnių kritulių. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šalčio, pajūryje – iki 3 laipsnių šilumos.

 eismoinfo.lt inf.

  

Sausio 28-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 28 Jan 2023 06:53:18 +0200
<![CDATA[Nustatytas 2 parų terminas kandidatams pataisyti biografijas ir pateikti nuotraukas ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nustatytas-2-paru-terminas-kandidatams-pataisyti-biografijas-ir-pateikti-nuotraukas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nustatytas-2-paru-terminas-kandidatams-pataisyti-biografijas-ir-pateikti-nuotraukas
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimus, nustatė dviejų parų terminą teismo dokumentuose nurodytiems asmenims užpildyti kandidato biografijas ir pateikti nuotraukas. 


Sausio 27 d. VRK posėdžio metu, atsižvelgiant į LVAT sprendimų nuostatas, nuspręsta panaikinti 2023 m. sausio 17 d. VRK sprendimo dalį dėl tų kandidatų, kurie nepateikė kandidato nuotraukos ir/ar biografijos, ir suteikti papildomą terminą nuotraukų ir biografijų trūkumams pašalinti. 
Kandidatai tai galės padaryti nuo VRK sprendimo paskelbimo elektroniniame Teisės aktų registre momento iki sausio 30 d. 10.00 val. 


Nustatyta, kad per šį terminą politinės organizacijos VRK elektroniniu paštu dokumentai@vrk.lt pateiktų kompiuteriu užpildytas nustatytos formos biografijas MS Word formatu ir kandidatų nuotraukas .jpg formatu. Kandidatų nuotraukos turi būti spalvotos, portretinės, fonas vienspalvis, nuotraukose neturėtų būti reklamos požymių, kitų asmenų ar simbolių. 


VRK akcentuoja, kad kandidatų nuotraukos ir biografijos, gautos po termino, nebus priimamos ir bus laikoma, kad trūkumai nebuvo pašalinti per VRK nustatytą laikotarpį. 
Paskutinė diena, kai VRK gali priimti sprendimą registruoti kandidatą arba kandidatų sąrašą arba jų neregistruoti yra vasario 2 d. 


Vasario 3 d. numatoma paskelbti visuomenei kandidatų anketas, turto, pajamų, privačių interesų deklaracijas ir  kitus į savivaldybių tarybas ir merus kandidatuojančių asmenų duomenis VRK svetainėje. 


Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 d. 

Nustatytas 2 parų terminas kandidatams pataisyti biografijas ir pateikti nuotraukas 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 17:57:56 +0200
<![CDATA[Įspėjimas! Veiklą vykdo piratinė „SPIS.Prisijungti“ svetainės versija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ispejimas-veikla-vykdo-piratine-spis-prisijungti-svetaines-versija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ispejimas-veikla-vykdo-piratine-spis-prisijungti-svetaines-versija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kviečia šalies gyventojus būti dėmesingais jungiantis prie SPIS – socialinės paramos šeimai informacinės sistemos. Ministerija gavo duomenų, jog nelegalią veiklą vykdo SPIS svetainės kopija, labai panašiu internetiniu adresu ir titulinio puslapio grafiniu dizainu.  

Atkreipiame dėmesį, jog gyventojai, teikdami elektroninius dokumentus įvairiai socialinei paramai gauti – socialinėms išmokoms, komunalinių paslaugų kompensavimui, socialinei paramai mokiniams, socialines paslaugas ir kt. – turi jungtis tik šiuo svetainės adresu https://spis.lt (SPIS).

Ministerijos turima informacija rodo, kad yra sukurta svetainės kopija (piratinė svetainė), panaudojant tikrosios svetainės duomenis, grafinius vaizdus (SPIS | Prisijungti).  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos institucijas, kad šios piratinės svetainės veikimas būtų nedelsiant sustabdytas, o nustatyti kalti asmenys – patraukti atsakomybėn.

Neteisėtai pasinaudojant oficialios SPIS svetainės duomenimis ir naudojant netikrą svetainę neteisėtam elektroniniu būdu teikiamų duomenų perėmimui ir įgijimui, gali būti padaryta didelė žala netikra svetaine pasinaudojusio žmogaus asmens duomenims.

SADM inf.

Įspėjimas! Veiklą vykdo piratinė „SPIS.Prisijungti“ svetainės versija

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 14:58:58 +0200
<![CDATA[Interneto karštosios linijos skaičius paveikė karas Ukrainoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/interneto-karstosios-linijos-skaicius-paveike-karas-ukrainoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/interneto-karstosios-linijos-skaicius-paveike-karas-ukrainoje Tuo metu pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, patalpintus Lietuvos informacijos prieglobos paslaugų teikėjų tarnybinėse stotyse, sumažėjo, rodo RRT duomenys. Per 2022 m. interneto karštąja linija gauti 1523 pranešimai apie internete rastą galimai draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, iš kurių pasitvirtino 694 pranešimai.

„Didelę įtaką pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus sumažėjimui Lietuvos interneto erdvėje turėjo 2021 m. identifikuotas Lietuvos informacijos prieglobos paslaugų teikėjas, kurio serveriuose aktyviai buvo talpinama vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga, ir informacijos pašalinimas“, – aiškina Kristina Mikoliūnienė, RRT tarybos narė.

Pernai RRT pradėjo naudoti kartu su partneriais „Oxylabs“ sukurtą išmanųjį įrankį, kuris automatizuotu būdu ieško draudžiamo turinio internete, t.y. pornografijos, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos, Lietuvos interneto erdvėje. Su šiuo įrankiu pernai buvo patikrinta daugiau nei 288 tūkst. lietuviškų interneto svetainių ir nustatyta, kad 19 interneto svetainių galimai pažeidė nacionalinius Lietuvos ar Europos Sąjungos įstatymus.

Į RRT karštąją liniją kreipiasi tiek atsakingi piliečiai, tiek tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE tinklas, pateikiantis itin tikslius ir patikimus duomenis. Gautą informaciją vertina RRT ekspertai, kurie pernai Lietuvos policijai pateikė 17 pranešimų, 7 iš jų buvo susiję su vaikų seksualinio išnaudojimo internete vaizdais. 2021 metais tokių pranešimų skaičius siekė net 72.

„Džiaugiamės, kad augantis visų žmonių sąmoningumas ir reagavimas į neigiamą turinį internete bei operatyvus bendradarbiavimas su policija duoda apčiuopiamų rezultatų. Nors pasaulyje viešai prieinamo neigiamo turinio daugėja, Lietuvos internetinėje erdvėje jo mažėja. Visgi įžvelgiame tendenciją, kad tokio turinio vartotojai buriasi į uždaras grupes ir tokiu būdu siekia išvengti dėmesio“, – sako K. Mikoliūnienė.

Pernai RRT specialistai socialinių tinklų naudotojams suteikė 343 konsultacijas, t. y. 21 proc. daugiau nei 2021 m. Interneto naudotojai dažniausiai susidūrė su socialinių tinklų paskyros užgrobimu, paskyrų užblokavimu, neteisėtu asmeninės informacijos viešinimu.

Primename, kad interneto vartotojai apie neteisėtą (draudžiamą skelbti) ar žalingą (neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį) turinį, aptiktą internete, skatinami pranešti interneto karštosios linijos svetainėje https://www.svarusinternetas.lt./

Interneto karštosios linijos skaičius paveikė karas Ukrainoje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 14:09:31 +0200
<![CDATA[Jonavoje pagerbė Holokausto aukų atminimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-pagerbe-holokausto-auku-atminima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-pagerbe-holokausto-auku-atminima Penktadienį minint Holokausto aukų atminimo dieną masinėje žydų naikinimo vietoje Girelėje pagerbtas Jonavoje išžudytų žydų atminimas.

Minėjime dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės, Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus atstovai, „Lietavos“ pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, Jonavoje gyvenantys ukrainiečiai.

Sausio 27-ają visas pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir prisimena šešių milijonų nužudytų žydų tragediją, sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes.

Jonavoje iki Antrojo pasaulinio karo žydai sudarė didžiąją dalį gyventojų.

1941 m. rugpjūčio 14 d. Girelės miškelyje, buvo sušaudyti 552 žydai (497 vyrai ir 55 moterys).

Antrosios masinės Jonavos žydų žudynės įvyko tarp rugpjūčio 31 ir rugsėjo 2 d. Girelėje nužudyti 1556 žydai: 112 vyrų, 1200 moterų ir 244 vaikai.

Šiandien Jonavos žydų žudynių vietoje stovi paminklas Holokausto aukoms atminti.

Jonavos r. savivaldybės info.

Jonavoje pagerbė Holokausto aukų atminimą

Jonavoje pagerbė Holokausto aukų atminimą Jonavoje pagerbė Holokausto aukų atminimą Jonavoje pagerbė Holokausto aukų atminimą Jonavoje pagerbė Holokausto aukų atminimą ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 14:02:35 +0200
<![CDATA[Aštrūs kepiniai: kaip tradicinių desertų skonius paįvairinti pikantiškais ingredientais?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/astrus-kepiniai-kaip-tradiciniu-desertu-skonius-paivairinti-pikantiskais-ingredientais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/astrus-kepiniai-kaip-tradiciniu-desertu-skonius-paivairinti-pikantiskais-ingredientais Aitrieji pipirai dažniausiai asocijuojasi su sočiais patiekalais, kurie maloniai šildo gomurį. Tačiau kulinarijos pasaulyje šie pikantiški priedai vis dažniau tampa neatsiejamu ingredientu desertų gamyboje. Nuo ledų ir padažų iki karšto šokolado, vaisių bei pyragų – vos žiupsnelis aitriųjų arba juodųjų pipirų mėgstamiausią skanėstą gali pakelti į kitą lygį.  

„Aitriosios paprikos į parduotuvių lentynas atkeliauja įvairiomis formomis: nuo klasikinių maltų iki šviežių pipirų, aštrių pastų ar aliejų. Asortimente turime beveik 10 skirtingų rūšių šviežių aitriųjų pipirų, tačiau pirkėjų mėgstamiausios klasikinės raudonosios aitriosios paprikos. Nors pirkėjai dažnai galvoja, kad paprikos aitrumą išduoda ryški spalva, iš tiesų tai yra dydis. Kuo mažesni pipirai – tuo intensyvesniu skoniu jie pasižymi”, – sako „Maximos” Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas. 

Pipirai – atsvara saldumui 

Virtuvės šefai diktuoja kulinarijos tendencijas įgyvendindami netradicinius derinimo sprendimus – šokoladas čili troškinyje, aštrūs karamelizuoti kepsniai ir kitos įdomybės. Desertų gamyboje vis dažniau cinamoną, kardamoną ir imbierą keičia arba papildo baltieji ir juodieji pipirai bei įvairių rūšių aitriosios paprikos.  

Pasak „Maximos“ Maisto gamybos ekspertės Brigitos Baratinskaitės, pikantiški skoniai desertuose suteikia kartais taip trūkstamą atsvarą saldumui: „Nors pipirų naudojimas gaminant saldžius patiekalus gali atrodyti gana keistai, tokio pobūdžio skanėstai pasižymi itin subalansuotu skoniu. Juk kadaise druska ir karamelė atrodė nesuderinamai, tačiau šiandien tai yra klasikinis derinys“. 

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje auginama apie 50 tūkst. skirtingų pipirų rūšių. „Maximos“ Maisto gamybos ekspertė atkreipia dėmesį, kad kai kurios rūšys gali būti per daug intensyvios, tad patariama pradėti eksperimentuoti pasirenkant silpnesnio aštrumo pipirus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad aštriausios šviežio pipiro dalys yra viršūnėlė ir sėklos, todėl jų desertų gamyboje patariama nenaudoti.  

Pipirai išsiskiria ne tik savo išvaizda, skoniu, bet ir gamyboje atsiskleidžiančiomis skonių natomis, jų panaudojimo spektras – labai platus.  

„Klasika tapę juodieji pipirai virs puikia atsvara vaisiams, kurie turi daug saldumo. Jeigu bijote juos naudoti kepiniams ar ledams, pabandykite užberti žiupsnelį pipirų ant vaisių ir įsitikinkite, ar ši kombinacija jums patinka. Baltieji pipirai gamyboje skirtingai apdorojami, tad ir jų skonis yra šiek tiek kitoks. Jie pasižymi ne tokiu dideliu intensyviu ir kiek salstelėjusiu poskoniu, todėl puikiai dera su kitais intensyvesniais prieskoniais kaip cinamonas, gvazdikėliai ar imbieras. Aštraus skonio pipirai, tokie kaip kajenas, sustiprina šokolado ir karamelės skonį”, – pasakoja B. Baratinskaitė.  

Naudojant pipirus desertų gamyboje, B. Baratinskaitė siūlo pradėti nuo mažo žiupsnelio arba gabalėlio ir vėliau didinti kiekį pagal poreikį. Ketvirtadalis arbatinio šaukštelio aitriųjų pipirų gali paryškinti kitus gamyboje naudojamus ingredientus bei subalansuoti saldumą. Ekspertė dalijasi trimis paprastais receptais, kurie maloniai nustebins saldumynų mėgėjus.  

Pikantiškas šokoladinis braunis 

Reikės: 200 g juodo šokolado, 100 g sviesto, 200 g cukraus, 4 kiaušinių, arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto, 2 šaukštų kakavos miltelių, žiupsnelio susmulkintų raudonųjų aitriųjų pipirų dribsnių, žiupsnelio šaukštelio maltų kajeno pipirų, 130 g miltų, žiupsnelio druskos. 

Gaminame: įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Ištirpinkite šokoladą ir sviestą nedideliame puode ir išmaišykite iki vientisos masės. Šokoladą atidėkite į šalį, kad atvėstų iki kambario temperatūros. Nedideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską, o kitame dubenyje suplakite kiaušinius ir cukrų. Į plakinį suberkite kakavos miltelius, kajeno pipirus ir susmulkintas aitriąsias paprikas, išplakite iki vientisos masės. Berkite miltus su druska ir galiausiai atvėsusį šokolado mišinį. Kepkite maždaug 35 minutes. 

„Šis šokoladinio braunio receptas atkeliavo iš Meksikos, kurioje aitriuosius pipirus derinti su juoduoju šokoladu yra gana įprasta. Tokiu pačiu principu galite pipirais pagardinti karštą šokoladą, bet kokį šokoladinį pyragą ar šokoladinį kremą torto aptepimui“, – pataria „Maxima“ ekspertė. 

Aštrūs sausainiai su zefyrais 

Reikės: 220 g rudojo cukraus, 2 kiaušinių, 100 g sviesto, 200 g juodo šokolado, 125 g miltų, arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, šaukšto cinamono, arbatinio šaukštelio druskos, arbatinio šaukštelio aitriųjų pipirų, žiupsnelio smulkintų kajeno pipirų, 85 g šokolado drožlių, 12 didelių zefyrų. 

Gaminame: įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Išplakite rudąjį cukrų ir kiaušinius. Ištirpinkite šokoladą bei sviestą ir leiskite atvėsti. Atvėsusį šokoladą maišykite į kiaušinių ir cukraus mišinį. Sudėkite visus sausus ingredientus, aitriuosius pipirus ir gerai išmaišykite. Sudėkite šokolado drožles ir ant kepimo skardos suformuokite 12 sausainių. Kepkite 13 minučių ir ant kiekvieno sausainio uždėkite ranka suspaustą zefyrą ir apkepkite dar 30 sekundžių.  

„Jeigu nemėgstate zefyrų, galite jų tiesiog nedėti arba pakeisti liofilizuotomis avietėmis, kurios suteiks sausainiams šiek tiek daugiau traškumo ir rūgštumo. Zefyras šiuose sausainiuose subalansuoja intensyvias pipirų ir juodojo šokolado natas, bei suteikia kreminę tekstūrą“, – papildo B. Baratinskaitė.  

Keptas ananasas su juodaisiais pipirais 

Reikės: didelio ananaso, 2 žaliųjų citrinų žievelės ir sulčių, puodelio graikiško jogurto, šaukšto stambiai maltų juodųjų pipirų, pusės puodelio medaus, šaukšto ryžių acto, žiupsnelio druskos. 

Gaminame: ananasą nulupkite, supjaustykite griežinėliais ir išpjaukite šerdį. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių arba kol gražiai apskrus. Tuo metu sumaišykite  tarkuotą žaliųjų citrinų žievelę ir sultis kartu su graikišku jogurtu ir pagardinkite žiupsneliu druskos. Vėliau paruoškite pipirų ir medaus sirupą. Į nedidelį puodą supilkite medų, ryžių actą ir stambiai maltus juoduosius pipirus. Kaitinkite ant silpnos ugnies, retkarčiais pamaišant, kol padažas sutirštės ir sušils. Norėdami patiekti, lėkštes ištepkite žaliųjų citrinų jogurtu ir apdėliokite ananasais bri pagardinkite pipirų medumi. Skanaus! 

,,Maxima" info.

Aštrūs kepiniai: kaip tradicinių desertų skonius paįvairinti pikantiškais ingredientais?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 12:27:15 +0200
<![CDATA[Ukrainos pasieniečius pasieks dronų blokavimo įranga, generatoriai ir šilti drabužiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainos-pasieniecius-pasieks-dronu-blokavimo-iranga-generatoriai-ir-silti-drabuziai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainos-pasieniecius-pasieks-dronu-blokavimo-iranga-generatoriai-ir-silti-drabuziai Lietuvos VSAT į Ukrainą penktadienį išsiuntė tris mikroautobusus, kuriuose yra bepiločių orlaivių blokavimo įranga, elektros generatoriai, šiltų apatinių drabužių komplektai ir bekontakčiai termometrai. Ši siunta sukomplektuota pagal Ukrainos pasieniečių pateiktą poreikių sąrašą.

Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos sienos apsaugos pareigūnams kolegos iš Lietuvos jau šį savaitgalį perduos penkias bepiločių orlaivių blokavimo sistemas „SkyWiper“ (EDM4S) su priedais. Jas iš gamintojo bendrovės „NT Service“ nupirko VšĮ „Mėlyna Geltona“ („Blue/Yellow“).

VSAT įsigijo bei Ukrainos pasieniečių prašymu jiems taip pat šioje siuntoje gabena tris benzininius elektros generatorius RS 7541 PAE su komplektacija, 2345 pasieniečių uniformos krepšeliui priskiriamas dalis – šiltų apatinių drabužių komplektus bei 864 bekontakčius kūno termometrus KI-8271.

Planuojama, kad sekmadienį šią siuntą Lietuvos pasieniečiai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje perduos Ukrainos valstybinei pasienio tarnybai.

Pernai VSAT irgi gabeno įvairios įrangos bei daiktų krovinius prieš Rusijos okupantus kovojantiems Ukrainos pasieniečiams – elektros generatorius, profesionalias radijo stoteles, smūgiams atsparius planšetinius kompiuterius, radiacijos matavimo prietaisus, asmeninius dozimetrinius matuoklius, sauso maisto davinius, VSAT pareigūnų lauko uniformos komplektus ir jos dalis bei kt.

Ukrainos pasieniečius pasieks dronų blokavimo įranga, generatoriai ir šilti drabužiai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 11:58:22 +0200
<![CDATA[Savaitė šalies keliuose – žuvo vienas eismo dalyvis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaite-salies-keliuose-zuvo-vienas-eismo-dalyvis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaite-salies-keliuose-zuvo-vienas-eismo-dalyvis Per savaitę, sausio 20–26 dienomis, penktadienį–ketvirtadienį, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 35 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis (lengvojo automobilio vairuotojas). Sužeisti 42 asmenys: 16 vairuotojų, 14 keleivių, 11 pėsčiųjų (iš jų 5 – pėsčiųjų perėjose), 1 elektrinio paspirtuko vairuotojas. Tarp nukentėjusiųjų – 7 nepilnamečiai (4 keleiviai, 3 pėstieji, iš jų 1 – pėsčiųjų perėjoje).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko 4 eismo įvykiai, sužeisti 6 žmonės (4 vairuotojai, iš jų 3 – neblaivūs, ir 2 keleiviai).

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 2 įvykiais mažiau, sužeista 7 mažiau, žmonių žuvo 1 daugiau.

Eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus: sausio 25 d., trečiadienio, vakare (apie 22.10 val.), Panevėžio rajone, krašto kelyje Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (danga šlapia), tiesiame ruože nuo kelio nuvažiavo ir kelis kartus vertėsi automobilis „Nissan Note“. Žuvo 22 metų vairuotojas.

Pirminiais duomenimis, eismo įvykių pagrindinės priežastys:

> Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – 34 proc.

> Vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas – 21 proc.

> Reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymas – 18 proc.

> Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymas – 11 proc.

> Pėsčiųjų padaryti pažeidimai – 8 proc.

> Įvykiai, kai dalyvavo viešasis transportas – 5 proc.

> Kiti pažeidimai ir (ar) priežastys – 3 proc.

Per savaitę Eismo įvykių informacinėje sistemoje įregistruoti 409 eismo įvykiai, tarp jų 30 proc. – transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 4 proc. visų įvykių.

Šiais metais (iki sausio 26 d. įskaitytinai) mūsų šalyje eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 12 žmonių (5 daugiau nei 2022 metais per tą patį laikotarpį). Tarp žuvusiųjų: 5 vairuotojai, 5 pėstieji (4 – tamsiuoju paros metu, 1 – pėsčiųjų perėjoje), keleivis ir dviračio vairuotojas (tamsiuoju paros metu).

Kelyje būkime atidūs, saugokime save ir rūpinkimės kitais.

Lietuvos kelių policijos tarnybos info.

Savaitė šalies keliuose – žuvo vienas eismo dalyvis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 11:57:35 +0200
<![CDATA[Ar galiu iš trečiųjų šalių įsivežti mėsos ir pieno produktų?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galiu-is-treciuju-saliu-isivezti-mesos-ir-pieno-produktu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galiu-is-treciuju-saliu-isivezti-mesos-ir-pieno-produktu Siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų, ypač afrikinio kiaulių maro, sukėlėjų patekimo į Europos Sąjungą, tam tikriems gyvūninės kilmės produktams yra taikomos griežtos įvežimo procedūros, todėl  primename, jog iš trečiųjų šalių draudžiama asmeniniame bagaže įvežti:

  • mėsą ir jos produktus (lašinius, šviežią ar perdirbtą mėsą, įskaitant ir paukštieną, riebalus, dešras, mėsos konservus, tešlos gaminius, įdarytus mėsa, padažus ar sriubas su mėsa ir kt);
  • pieną ir jo produktus (pieną, sutirštintą pieną, pieno miltelius, grietinę, varškę, kefyrą, sūrį, sviestą, jogurtą, pieniškus ledus ir kt.);
  • gyvūnų augintinių ėdalą, kurio sudėtyje yra mėsos ir / ar pieno produktų (šunų ir kačių ėdalą, konservus, skanėstus šunims ir kt.);
  • kitus gyvūninius produktus, netinkamus vartoti žmonių maistui (bitininkystėje naudojami gyvūniniai produktai (bičių vaškas, bičių pikis) ir kt.).

Išimtis taikoma asmeninėms reikmėms įvežant iki 10 kg mėsos, pieno ar jų produktų iš Farerų salų ir Grenlandijos.

Išimtys ir leidžiamų įsivežti produktų sąrašą rasite čia:  https://bit.ly/3DdnATm

Procedūros netaikomos produktams, vežamiems iš vienos ES valstybės narės į kitą, ir nedideliais kiekiais asmeniniam naudojimui iš Andoros, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, San Marino ir Šveicarijos įvežamiems gyvūniniams produktams.

Įvežamų asmeninių produktų ar siuntų kontrolę vykdančios institucijos, nustačiusios, kad produktai įvežami ar siunčiami, pažeidžiant reikalavimus, jų neįleidžia į ES teritoriją ir pasiūlo asmeniui išmesti reikalavimų neatitinkančius produktus, į pasienio kontrolės punkte esantį specialų pažymėtą konteinerį. Keleiviui nesutikus išmesti, draudžiami įvežti gyvūniniai produktai konfiskuojami, saugiai sunaikinami, o asmuo nubaudžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

VMVT info.

Ar galiu iš trečiųjų šalių įsivežti mėsos ir pieno produktų?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 11:55:37 +0200
<![CDATA[Padėkite Jonavos pedagogams tapti Lietuvos metų mokytoju 2023]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padekite-jonavos-pedagogams-tapti-lietuvos-metu-mokytoju-2023 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padekite-jonavos-pedagogams-tapti-lietuvos-metu-mokytoju-2023 Naujienų portalas lrytas.lt pristato „Lietuvos mokytojas 2023“ projektą, kurio tikslas – įvertinti ir paskatinti mokytojus, keičiančius ne tik mokinių ateitį, bet ir šalies švietimo veidą.

Tarp pasiūlytų mokytojų, švietimo bendruomenės lyderių, yra nemažai Jonavos rajono pedagogų, už kuriuos kviečiame balsuoti ir padėti jiems pelnyti Lietuvos metų mokytojo 2023 titulą.

Lietuvos metų mokytoju tapti siūloma  Jonavos Senamiesčio gimnazijos Lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Sedleckienė. „Mūsų nuostabioji mokytoja kupina šilumos. Savo ryžtu ji nori išmokyti visus. Trumpai sakant, ji yra puikus, mandagus ir malonus žmogus. Sakoma, kad mokykla – antri namai, o mums mūsų auklėtoja – antra mama“, - rašoma dalyvės siūlyme. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Siūloma  Jonavos Senamiesčio gimnazijos chemijos mokytoja Audronė Kuliešienė. „Tai mokytoja, kuri yra be galo charizmatiška, nuoširdi bei rūpestinga. Randa įvairių juokingų, gyvenimiškų pavyzdžių net ir neįkandamoms temoms išaiškinti, nesupratusio nepalieka nė vieno mokinio. Ši mokytoja paverčia mokymąsi linksmu ir įdomiu. Tokius mokytojus mes atsimename visą savo gyvenimą, o jų dėstomi dalykai visada išlieka su mumis“, - teigiama anketoje. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Dalyvių sąraše - Dovilė Bisigirskienė. Lietuvių kalba, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija. „Tai pedagogas, kuris yra gimęs šiai specialybei! Mylima ir gerbiama – Ji yra verta šios nominacijos ir dar daugiau!“, - teigiama aprašyme. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Dalyvių sąraše -  Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Violeta Skodienė. „Atsakinga, kūrybinga, darželio tradicijas puoselėjanti vadovė, gebanti savo kruopščiu darbu įrodyti kvalifikuoto vaikų ugdymo efektyvumą ir reikalingumą. Direktorė vadovaujasi pasidalytos lyderystės principu ir strateginius įstaigos tikslus apsibrėžia bei jų siekia pasitelkdama stiprią ir vieningą lopšelio-darželio bendruomenę. Įstaiga nuolat gražėja, kuriama, jauki, inovatyvi, patyriminį ugdymą skatinanti aplinka. Čia priimami visi ir visokie, sudarant sąlygas pajusti individualią sėkmę bei žengti tvirtus žingsnelius mokyklos link. Violeta – puiki mokytoja ir vadovė, siekianti bei aplinkinius skatinanti nuolat tobulėti dėl pačių mažiausių“,- rašoma anketoje. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Siūloma Lina Korsakienė - Pradinių klasių mokytoja, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija. „Ši mokytoja sugeba surasti kelią į kiekvieno vaiko širdį. Savo rūpesčiu, šiluma ir padrąsinančiu žodžiu išmoko vaikus ne tik rašyti ir skaityti, bet ir būti ŽMONĖMIS. Išėję moksleiviai nevengia užsukti pas mokytoją Liną patarimo, pagyrimo ar tiesiog malonaus pokalbio. Ji visuomet apkabina ne tik rankomis, bet ir širdimi...“. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Kandidatų sąraše -  Reda Jurevičienė, Pradinis ugdymas, Jonavos pradinė mokykla. „Mokytoja profesionali, kūrybinga, virtuoziškai taikanti informacines technologijas ugdymo procese, mokinių gebėjimus plėtojanti tarptautiniuose projektuose“, - rašoma kandidatės anketoje. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Dalyvė Inga Eigėlienė - Pradinis ugdymas, Jonavos pradinė mokykla. „Mokytoja gerbiama mokinių, tėvų ir mokytojų už profesionalumą, iniciatyvumą, nuoširdų bendravimą, ypatingą gebėjimą rasti kelią į kiekvieno vaiko širdį.“ Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Siūloma Lina Žaliumienė – Jonavos Panerio pradinės mokyklos pradinio ugdymo pedagogė. „Mylinti darbą ir vaikus.“ Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Kandidatų sąraše - Svetlana Cechmister. Specialioji pedagogė, Jonavos Neries pagrindinė mokykla. Spec. ugdymo skyrius. „Mokytoja iš didžiosios raidės. Gera matyti, kai mokytojas dirba su didžiuliu atsidavimu, meile, visada turi didelius lūkesčius. Mokytoja, kuri dirba iš pašaukimo, su dideliu noru, užsispyrimu“, - teigiama aprašyme. Už šią pedagogę galite balsuoti ČIA.

Dalyvė - Dalia Stundžienė. Specialioji pedagogika, Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla. „Specialioji pedagogė dirba su įvairaus spektro sutrikimų turinčiais mokiniais, konsultuoja mokinių tėvus ir mokytojus. Specialioji pedagogė neapsiriboja tik pamokine veikla. Ji su mokiniais aktyviai dalyvauja įvairiose akcijose ir veiklose, skatina juos kelti savo savivertę ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Organizuojamos akcijos – išvykos į senelių globos namus, kūrybinės dirbtuvės „Piešimas ant akmenų“, teatro spektakliai „Vaikai – pasakų pasaulyje“, kur pagrindiniai veikėjai – spec. poreikių mokiniai. Pedagogė kasmet su mokinių komanda dalyvauja rajono teatro renginyje „Lygybės medis“, su mokiniais gamina įvairius dirbinius ir dovanoja akcijų metu, puošia mokyklos erdves. Mokytoja dalijasi praktine darbo patirtimi, skaito pranešimus, kuria metodines priemones“, - teigiama dalyvės anketoje. . Už šią pedagogę galite balsuoti ČIA.

Visus dalyvius, kurių nepaminėjome, rasite ČIA.  

Padėkite Jonavos pedagogams tapti Lietuvos metų mokytoju 2023

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 11:23:10 +0200
<![CDATA[Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tvarumas-ir-siluma-jonavieciu-namuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tvarumas-ir-siluma-jonavieciu-namuose Jau turbūt visiems neblogai yra žinoma, kad pasibaigus didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujiems metams,  Jonavos mieste paskiriamos specialios, nupuoštų kalėdinių eglučių ir šakų surinkimo vietos.

Nuolat akcentuojama, kad labai svarbu, jog eglutės nebūtų išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, paliekamos pamiškėse ar pakelėse, o būtų gabenamos tik į jų surinkimui skirtas vietas.

Kodėl tai taip svarbu? Visos jonaviečių suneštos eglutės ir šakos, pasibaigus jų surinkimui, keliavo į bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ katilinę, kurioje virto biokuru. O kaip yra žinoma, biokuras yra netaršus, tvarus kuras.  

Bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“ dėkoja jonaviečiams už pilietiškumą ir praneša, kad susmulkinus visas eglutes ir pasvėrus – gavosi 15 tonų biokuro, kuris bus panaudotas šilumos gamybai bei daugiabučių namų šildymui.

Kaip eglutės ir jų šakos virto biokuru - video reportaže.  

Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose

Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 09:41:39 +0200
<![CDATA[VMVT gyvūnų globėjams primena apie prievolę viešai skelbti informaciją apie laikomus gyvūnus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmvt-gyvunu-globejams-primena-apie-prievole-viesai-skelbti-informacija-apie-laikomus-gyvunus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmvt-gyvunu-globejams-primena-apie-prievole-viesai-skelbti-informacija-apie-laikomus-gyvunus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) primena, kad gyvūnus globojantiems asmenims (gyvūnų globėjams) privalu viešai teikti informaciją apie laikomus gyvūnus ir kiekvienais metais iki vasario 1 d. viešai skelbti metų veiklos ataskaitą.

Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje turi paskelbti praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą, kurioje gyvūnų duomenis nurodo pagal jų rūšis nuo metų ar veiklos pradžios. Ataskaitoje apie gyvūnų kaitą nurodomas gyvūnų skaičius, per ataskaitinį laikotarpį:

* laikytų

* priimtų

* nugaišintų (nugaišusių)

* perduotų kitiems gyvūnų savininkams

* grąžintų gyvūnų savininkams.

VMVT, atsižvelgdama į visuomenės susirūpinimą gyvūnų globėjų skelbiamos informacijos turiniu ir apimtimi, parengė ir gyvūnų globėjams rekomenduoja naudoti šią ataskaitos formą: nuoroda, kurioje patalpintas pavyzdys.

Iki nustatyto informacijos teikimo termino liko ne taip jau ir daug laiko, tad to dar nepadariusius VMVT ragina nedelsti.

Taip pat primename, kad gyvūnų globėjai, užtikrindami Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytus reikalavimus, turi ne vėliau kaip per 3 dienas informuoti savivaldybės administraciją ar policiją ir paskelbti savo interneto svetainėje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse apie surastus, priklydusius ar pristatytus gyvūnus, nurodant duomenis apie jų ženklinimą, išskyrus atvejus, kai surasto, priklydusio ar pristatyto gyvūno savininkas nustatomas (surandamas) anksčiau nei per 3 dienas. Tai labai svarbu, nes, tokia informacija gali padėti šeimininkams surasti pabėgusius augintinius. Viešas informacijos skelbimas apie laikomus gyvūnus taip pat gali padėti tiems, kas ieško naujo augintinio – naujo draugo.

VMVT info.

VMVT gyvūnų globėjams primena apie prievolę viešai skelbti informaciją apie laikomus gyvūnus

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 08:40:34 +0200
<![CDATA[Specialistė pataria: 10 ingredientų, kurie geriausiai padės išlaikyti odos jaunystę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialiste-pataria-10-ingredientu-kurie-geriausiai-pades-islaikyti-odos-jaunyste https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/specialiste-pataria-10-ingredientu-kurie-geriausiai-pades-islaikyti-odos-jaunyste 1. Vitaminas C – vienas galingiausių antioksidantų, dažnai sutinkamų odos priežiūros priemonių sudėtyje. „Vitaminas C gali padėti apsaugoti DNR ląsteles nuo UV spindulių sukeliamų pažeidimų, stabdyti priešlaikinį odos senėjimą, skatinti jos regeneraciją, kolageno ir elastino pluoštų gamybą. Jis taip pat gali prisidėti prie tolygesnės odos spalvos, mažindamas pigmentines dėmes ir slopindamas melanino gamybą“, – teigia specialistė.

2. Glikolio rūgštis  tai viena iš populiariausių AHA rūgščių, kuri pasižymi priešraukšliniu poveikiu. „Glikolio rūgštis dėl savo struktūros gali giliai prasiskverbti į odą, paveikdama net pamatinį jos sluoksnį. Ji gali prisidėti prie odos regeneracijos, pašalindama negyvas ragines odos ląsteles ir tuo pačiu skatindama naujų ląstelių gamybą. Glikolio rūgštis taip pat gali stimuliuoti kolageno ir elastino skaidulų gamybą, taip stangrindama odą“, – sako O. Ramanauskaitė.

3. Pieno rūgštis – kita AHA rūgščių grupės narė, padedanti pritraukti ir sulaikyti drėgmę, sustiprinti apsauginį barjerą, kuris neleidžia odai dehidratuoti. Ši rūgštis taip pat gali stimuliuoti keramidų gamybą, skatinti odos regeneraciją. „Pieno rūgšties molekulės yra didesnės, lyginant su glikolio rūgštimi, todėl ji tiks jautresnei odai prižiūrėti“, – teigia specialistė.

4. Migdolų rūgštis – dar viena priešraukšliniu poveikiu pasižyminti ir AHA rūgščių grupei priklausanti rūgštis. Ji padeda šalinti negyvas ragines odos ląsteles, skatinti odos regeneracinius procesus, stimuliuoti kolageno gamybą. „Lyginant su kitomis AHA rūgštimis, kaip pieno ar glikolio, migdolų rūgštis absorbuojasi iš lėto, veikia palaipsniui, todėl tinka jautriai, kitų rūgščių netoleruojančiai veido odai. Jeigu dvejojate, kuri iš šių rūgščių jūsų odai tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistais – internetu arba telefonu“, – sako O. Ramanauskaitė.

5. Retinolis – tai vitamino A forma, kuri efektyviai kovoja su odos senėjimu. „Vitaminas A gali padėti atstatyti pažeistas kolageno skaidulas, stimuliuoti naujų kolageno skaidulų susidarymą. Taip pat retinolis gali skatinti odos regeneraciją, naujų ląstelių gamybą, taip mažindamas raukšles ir lygindamas odos reljefą“, – sako O. Ramanauskaitė.

Anot specialistės, retinolio turinčias priemones reikėtų naudoti tik prieš einant miegoti. Rekomenduojama retinolį tepti greitai, nešildant delnuose, kad nebūtų didelio kontakto su šviesa ir šiluma. O kitą rytą po retinolio naudojimo rekomenduojama teptis apsaugą nuo UV spindulių.

6. SPF filtras nuo saulės turėtų atsidurti jūsų kosmetinėje nepriklausomai nuo metų laiko. „UV spinduliai – tai pagrindiniai odos priešlaikinio senėjimo kaltininkai. Jie gali ardyti kolageno ir elastino skaidulas, pažeisti ląstelių DNR ir taip skatinti odos senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą. Šaltuoju sezonu rinkitės SPF 30, o karštomis vasaros dienomis, kai UV indeksas aukštas, patarčiau naudoti priemones su SPF 50“, – teigia specialistė.

7. Keramidai – tai odos ląstelėse esantys lipidai, atliekantys svarbų vaidmenį odos apsaugos sistemoje. „Keramidų kiekis su amžiumi mažėja, todėl gali susilpnėti lipidinis barjeras ir  oda gali tapti neatspari išoriniams dirgikliams. Jeigu keramidų mūsų odoje trūksta, tai gali skatinti odos uždegiminius procesus, drėgmės praradimą, raukšlių susidarymą. Priemonės su keramidu tampa ypač aktualios po 30-ies, kada jų odoje gali sumažėti net iki 40 proc.“, – sako specialistė.

8. Hialurono rūgštis – tai vienas iš populiariausių ingredientų kosmetikos priemonių sudėtyje. Ir ne veltui – viena hialurono rūgšties molekulė geba pritraukti iki 1000 kartų daugiau vandens nei pati sveria, taip sulaikydama drėgmę odoje. „Naudojant priemones su hialurono rūgštimi gali gerėti odos elastingumas. Be to, hialurono rūgštis gali prisidėti prie mažesnio raukšlių matomumo, oda gali atrodyti putlesnė, prisotinta drėgmės“ – sako „Eurovaistinė internete“ specialistė.

9. Niacinamidas – tai vitaminas B3, apsaugantis odą nuo oksidacinio streso, kuris sukelia priešlaikinį odos senėjimo procesą. „Niacinamidas gali stimuliuoti kolageno sintezę, gerinti odos išvaizdą, drėkinti ar padėti sulaikyti drėgmę odoje“, – priduria O. Ramanauskaitė.

Priešingai nei rūgštys ar retinolis, niacinamidas nėra jautrus saulei, todėl jį galima naudoti ir ryte. Jis gerai veikia su įvairiais kitais ingredientais, nesukeldamas odos dirginimo

10. Peptidai – tai aminorūgštys, kurios natūraliai susidaro odoje. „Peptidai turi labai svarbią funkciją – jie gali skatinti kolageno gamybą. Su amžiumi kolageno kiekis mažėja, todėl gali ryškėti odos senėjimo požymiai. Priemonės su peptidais gali didinti odos stangrumą, sumažinti raukšles bei pagerinti odos elastingumą. Taip pat peptidai padės sustiprinti odos apsauginį barjerą. Jų dėka gali didėti odos atsparumas išoriniams žalingiems veiksniams, kurie skatina senėjimo procesus“, – sako odos priežiūros specialistė.

Ingredientai, kuriuos pravartu derinti kartu

O. Ramanauskaitė pabrėžia, kad net ir suradus kosmetikos priemonių sudėtyje šiuos ingredientus, reikėtų atkreipti dėmesį į taisykles, kaip jie tarpusavyje derinami kartu. 

„Pavyzdžiui, retinolis gali sausinti odą, todėl jį visada reikėtų naudoti su drėkinamaisiais kremais. Taip pat labai svarbu su kitomis priemonėmis derinti kremą su SPF, kuris suteiks būtiną apsaugą nuo kenksmingo UV spindulių poveikio. Jį ypač svarbu naudoti kartu su priemonėmis, kurios turi vitamino C, retinolio arba AHA rūgščių. Šių elementų naudojimas padidina jautrumą saulei, todėl į savo odos priežiūros rutiną vertėtų įtraukti bent 30 SPF apsaugą, net ir žiemos metu“, – sako O. Ramanauskaitė.

Ingredientai, kurių kartu naudoti nerekomenduojama

Tam tikri ingredientai, veikdami kartu, gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti odos būklę. „Nerekomenduojama sluoksniuoti stiprių veikliųjų medžiagų, nes tai gali sausinti ir sukelti dirginimą, pavyzdžiui, retinolis su AHA rūgštimis – ne pati geriausia pora. Taip pat nerekomenduojama kombinuoti AHA rūgščių su peptidais, nes taip gali susilpnėti pastarųjų poveikis. Dar viena netinkama pora – vitaminas C ir retinolis. Šių priemonių naudojimas kartu gali sudirginti odą, padidinti jos jautrumą. Tokiu atveju geriau dienos metu naudoti vitaminą C, o retinolį naudoti vakare“, – teigia O. Ramanauskaitė.

Anot specialistės, nėra vienos formulės, tinkamos visiems – odos priežiūros priemones reikėtų rinktis pagal savo odos tipą ir problematiką.

„Jei turite sausą ar jautrią odą, turėtumėte vengti produktų, kuriuose yra potencialiai dirginančių ingredientų. Turintiems riebesnę odą, pravartu rinktis ingredientus, kurie nekemša porų. Todėl jeigu dvejojate, kokie odos priežiūros ingredientai jūsų odos tipui tiktų labiausiai, verčiau pasikonsultuokite su specialistais“, – sako internetu konsultuojanti specialistė.

Specialistė pataria: 10 ingredientų, kurie geriausiai padės išlaikyti odos jaunystę

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 08:34:19 +0200
<![CDATA[Chemikų g., bute užsirakinus mažametei, močiutę ištiko panikos priepuolis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/chemiku-g-bute-uzsirakinus-mazametei-mociute-istiko-panikos-priepuolis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/chemiku-g-bute-uzsirakinus-mazametei-mociute-istiko-panikos-priepuolis Kaip praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė atidarant buto duris.

Sausio 26 – ąją apie 11 valandą pagalbos tarnybos gavo pranešimą, kad Chemikų g. daugiabučio namo bute užsirakino 2–3 m. mergaitė.

Apie 70 metų močiutę, kuri liko laiptinėje, ištiko panikos priepuolis.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai diskiniu pjūklu atidarė buto duris.

***

Informacija parengta pagal gelbėjimo tarnybų suvestinės pirminius duomenis*.

*Pirminiai duomenys - tai įvykio vietoje surinkta pradinė informacija, duomenys, liudininkų ar įvykio dalyvių parodymai, kurie gali pasikeisti atliekamo tyrimo metu.

Chemikų g., bute užsirakinus mažametei, močiutę ištiko panikos priepuolis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 08:24:21 +0200
<![CDATA[Kosmonautų g. - neblaivių asmenų konfliktas: sužalota moteris]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kosmonautu-g-neblaiviu-asmenu-konfliktas-suzalota-moteris https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kosmonautu-g-neblaiviu-asmenu-konfliktas-suzalota-moteris Kaip praneša policijos departamentas, vakar, neblaivių asmenų konflikto metu sužalota moteris.

Sausio 26 d. apie 22 val. 22 min. Jonavoje, Kosmonautų g., bute, konflikto metu, neblaivus (3,25 prom.) vyras (g. 1991 m.) peiliu sužalojo neblaivią (3,37 prom.) moterį (g. 1993 m.), kuri, suteikus med. pagalbą ligoninėje, išleista gydytis ambulatoriškai.

Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.)

***

Informacija parengta pagal gelbėjimo tarnybų suvestinės pirminius duomenis*.

*Pirminiai duomenys - tai įvykio vietoje surinkta pradinė informacija, duomenys, liudininkų ar įvykio dalyvių parodymai, kurie gali pasikeisti atliekamo tyrimo metu.

Kosmonautų g. - neblaivių asmenų konfliktas: sužalota moteris

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 07:09:42 +0200
<![CDATA[Sausio 27-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-27-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-27-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Keliuose yra slidžių ruožų, būkite atidūs!

Lietuvoje magistraliniai keliai daugiausia šlapi, tačiau vietomis šiaurės vakarų, pietryčių ir pietų Lietuvoje provėžoti, padengti pažliugusiu sniegu. Krašto ir intensyviausi rajoniniai keliai beveik visoje šalyje provėžoti, vietomis, ypač šiaurės vakarų, pietryčių ir pietų Lietuvoje, padengti pažliugusio ar prispausto sniego sluoksniu. Pietvakarių, vakarų ir šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje vietomis plikledis.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai visoje šalyje provėžoti, slidūs, daug kur padengti pažliugusio, prispausto, puraus sniego sluoksniu.

Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Didžiojoje šalies dalyje sniegas, šlapdriba, tik vakarų Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

 

Dieną eismo sąlygas vietomis sunkins plikledis!

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną pietrytinėje šalies pusėje krituliai, vyraus nedidelis sniegas. Vietomis plikledis. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

  eismoinfo.lt inf.

Sausio 27-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 07:02:45 +0200
<![CDATA[VERT kviečia vartotojus aktyviai domėtis, kokie yra siūlomi elektros energijos planai, ir esant poreikiui pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-kviecia-vartotojus-aktyviai-dometis-kokie-yra-siulomi-elektros-energijos-planai-ir-esant-poreikiui-pasirinkti-kita-nepriklausoma-elektros-energijos-tiekeja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-kviecia-vartotojus-aktyviai-dometis-kokie-yra-siulomi-elektros-energijos-planai-ir-esant-poreikiui-pasirinkti-kita-nepriklausoma-elektros-energijos-tiekeja Atsižvelgdama į elektros kainos biržoje pokyčius ir naujausius nepriklausomų elektros tiekėjų teikiamus siūlymus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ragina vartotojus aktyviai pasinaudoti savo teise ir esant poreikiui keisti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. VERT primena, kad visi vartotojai turi teisę bet kuriuo metu priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir nepriklausomo elektros tiekėjo keitimo. 

Buitinis vartotojas, norintis vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, turi įsivertinti, ar nebuvo sutartyje numatyta nuolaidų, baudų, kurios, anksčiau laiko nutraukus sutartį, turi būti grąžinamos tiekėjui. Informuoti tiekėją apie nutraukiamą sutartį nereikia, sudaryta nauja sutartis įsigalios po 2 savaičių ir ankstesnė sutartis bus nutraukta automatiškai.

Buitinis vartotojas paskutinę sutarties galiojimo dieną privalo pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis bei kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir už patiektą elektros energiją, persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaityti su tiekėju ar operatoriumi.

Svarbu, kad, norint nepatekti į elektros energijos garantinį tiekimą, esama sutartis neturėtų būti nutraukta anksčiau, negu sudaryta nauja sutartis.

VERT primena, kad gyventojai gali pasinaudoti VERT sukurta skaičiuokle https://skaiciuokle.vert.lt/, kur nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, keisdami planus, informaciją turi atnaujinti per parą. Kainų skaičiuoklėje vartotojai ras aktualiausią informaciją, ja naudotis nesunku: tereikia žinoti, kiek elektros energijos suvartoja per mėnesį arba per metus. Įvedus šį skaičių, kainų palyginimo skaičiuoklė suras visus pasiūlymus, puslapio viršuje rodydama pigiausią variantą.

Didmeninės elektros energijos kainos "Nord Pool" biržoje laikotarpiu
2022-11-01 - 2023-01-26

VERT inf.

VERT kviečia vartotojus aktyviai domėtis, kokie yra siūlomi elektros energijos planai, ir esant poreikiui pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 16:26:23 +0200
<![CDATA[Jonavos Joninių tvenkinio infrastruktūra netrukus sulauks atnaujinimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-joniniu-tvenkinio-infrastruktura-netrukus-sulauks-atnaujinimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-joniniu-tvenkinio-infrastruktura-netrukus-sulauks-atnaujinimo Jonavos pirmuoju tvenkiniu anksčiau vadintas Joninių tvenkinys jau netrukus sulauks rekonstrukcijos. Šiandien apie tai pranešė meras Mindaugas Sinkevičius teigdamas, kad esanti maudyklos infrastruktūra jau seniai darkė bendrą, atnaujintą Joninių slėnio vaizdą.

Infrastruktūros atnaujinimą ketinama pradėti dabar, žiemos metu, nelaukiant atėjusio maudymosi sezono.

Griovimo darbai vandenyje nepareikalaus viso tvenkinio vandens išleidimo. Anot miesto vadovo, čia darbuosis technika, kuriai nebus poreikio įvažiuoti į vandenį.

„Turime puikų smėlėtą krantą, persirengimo kabinas, suoliukus, dušą, tačiau tas sovietmečiu įrengtas lauko baseinas jau senai nevilioja – jis nėra saugus, o ir vaizdas nekoks. Todėl išardysime betonines rampas ir suformuosime gražų smėlio paplūdimį, kuriuos bus galima patogiai ir saugiai pasiekti vandenį“, - sako Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Tvenkinyje esantį šuolių į vandenį tramplyną ketinama palikti, tačiau ir jis pats, ir iki tramplyno vedantis takas taip pat bus atnaujinti.

Jonavos mieste yra keturi tvenkiniai, pradžią jiems davė Varnutės upelis. Tvenkiniai turi savo oficialius pavadinimus - Lakštingalų, Gulbių, Gervių ir Joninių, kurį anksčiau vadinome pirmuoju Varnutės tvenkiniu.

Plačiau apie būsimus darbus - video reportaže.

A. Reipos video  

Jonavos Joninių tvenkinio infrastruktūra netrukus sulauks atnaujinimo

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 14:05:32 +0200
<![CDATA[Vyksta viešosios konsultacijos dėl ES elektros energijos rinkos modelio reformos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyksta-viesosios-konsultacijos-del-es-elektros-energijos-rinkos-modelio-reformos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyksta-viesosios-konsultacijos-del-es-elektros-energijos-rinkos-modelio-reformos Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl Europos Sąjungos elektros energijos rinkos modelio reformos, kurios tikslas – geriau apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelio kainų svyravimo, užtikrinti jų galimybę naudotis iš švarių šaltinių saugiai tiekiama energija ir padidinti rinkos atsparumą.

Dabartinė sistema daugelį metų sudarė sąlygas egzistuoti veiksmingai, gerai integruotai rinkai – tai leido ES naudotis ekonominiais bendrosios energijos rinkos pranašumais ir padėjo užtikrinti tiekimo saugumą bei spartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tačiau ši sistema turi ir tam tikrų trūkumų. Šiuo metu patiriamos krizės, susijusios su dideliu elektros energijos kainų augimu ir svyravimu, ekonominę naštą yra priversti nešti galutiniai vartotojai. Todėl, norint geriau apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo didelių energijos kainų, padidinti atsparumą ir paspartinti Europos žaliojo kurso komunikate ir plane „REPowerEU“ numatytą pertvarką, reikalinga reforma.

Labai svarbu, kad atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra ir nedidelės šių išteklių eksploatavimo sąnaudos duotų naudos visiems europiečiams – nuo didžiųjų pramoninių vartotojų iki MVĮ ir namų ūkių. Norint užtikrinti visų vartotojų galimybes tiesiogiai naudotis įperkama švaria energija, reikės rinkos priemonių, kuriomis būtų pasiekta, kad kainos ir sutartys taptų stabilesnės ir būtų grindžiamos faktinėmis energijos gamybos sąnaudomis.

Šiandien pradėtos konsultacijos padės Europos Komisijai parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto – jį siekiama pateikti pirmąjį šių metų ketvirtį. 

Viešųjų konsultacijų klausimai yra susiję su šiais pagrindiniais tikslais: 

  • mažinti sąskaitų už elektros energiją priklausomybę nuo trumpalaikių iškastinio kuro kainų ir skatinti diegti atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas;
  • gerinti rinkos veikimą, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas, ir naudotis visomis dujų alternatyvomis, pavyzdžiui, laikymo ir paklausos atsako priemonėmis;
  • stiprinti vartotojų apsaugą ir suteikti jiems daugiau galių;
  • didinti rinkos skaidrumą ir vientisumą ir gerinti jos priežiūrą.

Visi suinteresuotieji (ministerijų ir valdžios institucijų, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių, paskirstymo sistemos operatorių, rinkos operatorių, įmonių, vykdančių veiklą energetikos sektoriuje, pramonės vartotojų ir asociacijų, NVO ir kt. atstovai) kviečiami dalyvauti konsultacijose, užpildydami klausimyną internetu. Konsultacijos vyks iki 2023 m. vasario 13 d. (vidurnakčio Briuselio laiku).

Daugiau informacijos ir pateikti atsakymus į konsultacijos klausimus galima čia.

lrv.lt inf. 

Vyksta viešosios konsultacijos dėl ES elektros energijos rinkos modelio reformos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 13:30:19 +0200
<![CDATA[Keisis draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keisis-draudimo-imoku-dalinio-kompensavimo-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keisis-draudimo-imoku-dalinio-kompensavimo-tvarka Žemės ūkio draudimo rinka auga, Lietuvos ūkininkai aktyviai naudojasi sparčiai populiarėjančia augalų ir pasėlių draudimo sistema bei skiriama valstybės pagalba. Tačiau šalies biudžetas ir paramos galimybės yra ribotos. Paramos poreikiui žymiai viršijant tam skirtą sumą, Žemės ūkio ministerija planuoja priimti nepopuliarų, tačiau neišvengiamą sprendimą – keisti draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarką, koreguojant kompensavimo intensyvumą.

Pabaigus vertinti visas 2022 m. gautas paramos paraiškas paaiškėjo, kad kompensacijoms reikalinga 5,26 mln. Eur suma net 2 kartus viršija augalų ir pasėlių draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonei skirtas lėšas (2,6 mln. Eur).

Rengiant 2023-2025 m. valstybės biudžeto projektą, Finansų ministerija atsižvelgė į kasmet vis didėjantį lėšų poreikį šiai priemonei. Ji skyrė papildomus asignavimus: 2023 m. – 1,94 mln. Eur, 2024 m. – 2,37 mln. Eur, 2025 m. – 2,84 mln. Eur. Toliau taip sparčiai augant priemone besinaudojančių ūkininkų skaičiui ir kompensavimui reikalingai sumai, šiemet paramos lėšų poreikis gali siekti beveik 7,1 mln. Eur, o suplanuota skirti 4,3 mln. Eur.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, dabartinę sudėtingą situaciją pasaulyje ir šalyje (infliacija, energetinių išteklių krizė, karas Ukrainoje, kylančios kainos ir kt.) bei dėl klimato kaitos dažnėjančius meteorologinius reiškinius (ilgalaikis lietus, kruša, šalna, iššalimas ir kt.), lėšų poreikį tampa vis sunkiau prognozuoti.

Šiuo metu priemonės kompensavimo intensyvumas sudaro 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Siekdama lanksčiai prisitaikyti prie valstybės skirto biudžeto bei įgyvendinti įsipareigojimus ūkininkams, Žemės ūkio ministerija išlaiko esantį kompensavimo intensyvumą ir planuoja nustatyti 40 proc. žemutinę jo ribą. Ši riba būtų taikoma tuo atveju, jeigu einamaisiais metais lėšų poreikis paraiškoms finansuoti viršytų tam skirtas lėšas, o papildomos lėšos ar jų dalis nebūtų skiriama. Išmokama paramos suma visiems paramos gavėjams būtų sumažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

Dėl planuojamo priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projekto, leisiančio prisitaikyti prie skirto finansavimo, nustatant kompensavimo intensyvumą 40-50 proc. ribose, Žemės ūkio ministerija šiuo metu konsultuojasi su visuomene. Po šių konsultacijų bus priimtas galutinis sprendimas.

Keisis draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarka

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 13:17:49 +0200
<![CDATA[Vos 3 mėnesių Alantui persodinta širdis: transplantacija leidžia džiaugtis vaikyste]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vos-3-menesiu-alantui-persodinta-sirdis-transplantacija-leidzia-dziaugtis-vaikyste https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vos-3-menesiu-alantui-persodinta-sirdis-transplantacija-leidzia-dziaugtis-vaikyste Sulaukęs vos 3 mėnesių Alantas patyrė širdelės transplantaciją. Tuomet jis tapo jauniausiu Baltijos šalių gyventoju, kuriam atlikta tokio tipo operacija. Dabar Alantas jau ketvirtokas ir iš pirmo žvilgsnio jis nė kiek nesiskiria nuo savo bendraamžių.

Alanto tėvai sūnui dar negimus sužinojo, kad berniukas turės širdies ydą. 34-ąją nėštumo savaitę Alantui buvo nustatytas 4 laipsnio vaisiaus širdies nepakankamumas.

Iškart po gimimo Alantui buvo atlikta širdies ydos korekcija, tačiau operacija nebuvo sėkminga. Berniuko širdis nepajėgė varinėti reikiamo kraujo kiekio po organizmą – širdies raumuo buvo nusilpęs, o vožtuvų laidumas per didelis.

Berniuko tėvai išgirdo, kad vienintelė viltis – širdies transplantacija. Be jos Alantas būtų galėjęs išgyventi tik iki vienerių metų.

Tačiau tėvai žinojo, kad tikimybė sulaukti donorinės širdies kūdikiui yra labai mažai. Širdies transplantacijai svarbi ne tik kraujo grupė, bet ir donoro ūgis, svoris. Kūdikiui sulaukti donorinės širdies labai sunku, nes tokio amžiaus donorų būna itin mažai.

Alantas – gudrus ir guvus berniukas

Dabar Alantui jau 10 metų. Jo mama Ingrida pasakoja, kad sūnus jau ketvirtokas, be galo mėgstantis matematiką ir biologiją, o kartais mamai net atrodo, kad būdamas tokio amžiaus šiomis temomis jis supranta kur kas daugiau nei kiti jo bendraamžiai.

„Jam sekasi beveik visi mokykliniai dalykai, jam patinka matematika, inžineriniai dalykai. Taip pat biologija – jis yra išsinagrinėjęs kardiovaskuliarinės sistemos ypatumus. Kartais atrodo, kad jis žino daugiau nei tokio amžiaus vaikas turėtų žinoti“, ­– šypsosi Alanto mama Ingrida.

Dėl persodintos širdelės Alantas turi vartoti imunosupresinius medikamentus, todėl Ingrida nusprendė, kad žiemos ir ligų sezono metu sūnui verčiau paprašyti namų mokymo programos.

„Dabar jam paskirtas namų mokymas, kad išvengtų virusų ir infekcijų mokykloje. Alantas vartoja imunosupresinius medikamentus, tad apsisaugoti visada geriau, be to, tokių vaikų Lietuvoje, kaip jis, daugiau neturime.  Mokytoja pas mus ateina į namus arba jis pamokose dalyvauja nuotoliu būdu, bet testus rašo mokykloje“, – pasakoja Ingrida.

Nepaisant to, kad berniukui transplantuota širdis, jis aktyvus vaikas mėgstantis žaisti ir bėgioti lauke. Pasak Ingridos, Alantas fiziniu pajėgumu nė kiek nesiskiria nuo bendraamžių, tačiau tėvams vis tiek norisi jį daugiau pasaugoti.

Alanto mama šypsosi, kad sūnui niekada nereikėjo pasakoti, kad jam transplantuota širdelė, atrodo, lyg jis viską suprato savaime.

„Kai Alantas pradėjo kalbėti, jis tarsi  savaime žinojo, kad gyvena su transplantuota širdimi. Jis niekada mūsų neklausė apie transplantaciją, bet jis puikiai žino, kada, kur ji buvo atlikta. Atrodo, kad jis tai tiesiog sąmoningai supranta“, – stebisi mama.

Transplantacijos vaikams – retos

Bet kuri artimojo netektis yra skaudi, tačiau nepilnamečio vaiko – ypatingai skaudi. 2020 metais buvo registruoti 3 efektyvūs donorai iki 18 metų, 2021 metais – 3 donorai, 2022 metais – 1 nepilnametis donoras.

Organų persodinimo operacijos laukiančių vaikų recipientų skaičius yra kelis kartus didesnis už atliekamų transplantacijų skaičių. 2020 metais Lietuvoje 1 vaikui buvo atlikta inksto transplantacija, taip pat dar 1 vaikui – širdies. 2021 metais 3 vaikams buvo atliktos inksto transplantacijos. 2022 metais vienam nepilnamečiui atlikta kepenų transplantacija.

Paaukotas donoro organas recipientui parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus. Vaikų organizmas dažnai geriau priima donoro organus. Šiuo metu Lietuvoje organo ar audinio transplantacijos laukia 20 vaikų, tačiau 15 iš jų dėl sveikatos būklės šiuo metu yra laikinai ne recipientai.

Transplantacijų laukia šimtai

Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.

Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.

Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.

Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inksto ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių*: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 5 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

*2022 metų gruodžio 31 d. duomenimis

NTB inf. 

Vos 3 mėnesių Alantui persodinta širdis: transplantacija leidžia džiaugtis vaikyste

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 13:09:08 +0200
<![CDATA[Galimai padirbti prekių ženklų drabužiai – pardavėjai iš Jonavos „kainuos“ ikiteisminį tyrimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/galimai-padirbti-prekiu-zenklu-drabuziai-pardavejai-is-jonavos-kainuos-ikiteismini-tyrima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/galimai-padirbti-prekiu-zenklu-drabuziai-pardavejai-is-jonavos-kainuos-ikiteismini-tyrima Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai (toliau – Kauno apskr. VPK) Jonavos rajone, Šveicarijos kaime, aptiko galimai padirbtų garsių prekių ženklų drabužių. Kontrolinio patikrinimo metu aptiktos kelios dešimtys prekių ženklų „Gucci“, „Calvin Klein“, „Guess“ rūbų. 


Į pareigūnų akiratį pateko Jonavos rajono gyventoja (g. 1999 m.), įtariama naudojusi svetimų prekių ženklus. Patikrinimo metu moteris policijos pareigūnams nepateikė jokių prekių įsigijimo dokumentų. Moteris minėtais rūbais galimai prekiavo pasitelkusi socialinius tinklus. Padaryta turtinė žala siekia apie 1800 eurų. Policijos pareigūnai primena, jog tokia prekyba yra galima tik tuo atveju, jeigu perpardavinėjami rūbai yra originali produkcija – yra pagaminti prekių ženklų, kuriais jie pažymėti, savininko. Jei prekės klastotos, prekyba jomis bus laikoma nelegalia veikla, už kurią gresia administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Jonavos rajono gyventoja iki šiol policijos pareigūnams nebuvo žinoma.


Policijos pareigūnai taip pat primena pirkėjams, kad perkant internetu žymių prekių ženklais pažymėtus drabužius, reikia būti atidiems ir juos pirkti tik patikimose elektroninės prekybos parduotuvėse, kuriuose yra galimybė netikusią prekę gražinti pardavėjui ar reikalauti prekę pakeisti į kokybišką.


Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato pareigūnai dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 str. 2 d. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas.


Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorai. 

Galimai padirbti prekių ženklų drabužiai – pardavėjai iš Jonavos „kainuos“ ikiteisminį tyrimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 12:33:52 +0200
<![CDATA[Šunys kiaurose būdose: kodėl šeimininkams nerūpi, nors už tai gresia baudos?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sunys-kiaurose-budose-kodel-seimininkams-nerupi-nors-uz-tai-gresia-baudos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sunys-kiaurose-budose-kodel-seimininkams-nerupi-nors-uz-tai-gresia-baudos Nemaža dalis keturkojų Lietuvoje gyvena lauko voljeruose ar pririšti prie būdų. Problema itin paaštrėja žiemą, kai šunys laikomi sukiužusiose būdose ar visai be užuovėjos ir net spaudžiant dideliam šalčiui į patalpą nėra įvedami.  

Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas. Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, su kuria dažnai susiduria lauke laikomi šunys, kurių šeimininkai net žiemą, spaudžiant dideliam šalčiui, jais pasirūpinti neskuba.  

Apmaudu, kad augintiniais nesirūpinantys šeimininkai dažnai atsakomybės išvengia. Taip nutinka todėl, kad gyventojai, pastebėję neprižiūrimus šunis, į atitinkamas tarnybas kreipiasi ne visada. Įsisuka užburtas ratas – gyvūnai ir toliau ištisas žiemas šąla, o įstatymus pažeidžiantys jų šeimininkai jaučiasi nebaudžiami. Todėl labai svarbu, pamačius lauke šąlantį šunį, apie tai pranešti atitinkamoms tarnyboms.  

Taigi, kokios turėtų būti užtikrinamos sąlygos šunis laikant žiemą lauke? Į ką atkreipti dėmesį siekiant nustatyti, ar gyvūnas prižiūrimas tinkamai? 

Šilta ir sausa užuovėja – gyvybiškai svarbi 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad būtina pasirūpinti šilta ir gyvūno poreikius atitinkančia būda, kadangi tai dažnai yra vienintelė gyvūno užuovėja nuo šalčio ir vėjo. Būda turėtų būti pakelta nuo žemės, kad į jos vidų nesismelktų nuo žemės kylantis šaltis ir drėgmė, o sienos bei stogas – sandarūs, neperlijami ir neperpučiami, be plyšių. 

 „Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, paltai, čiužinys, šildomas šuns guolis, tik svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, ar paklotas būdos viduje „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą.“ – rašoma VMVT interneto svetainėje 2022 m. gruodį skelbtame pranešime. Čia taip pat atkreipiamas dėmesys į būdos pastatymo vietą – ji turėtų būti užuovėjoje.    

VMVT specialistai taip pat primena apie lauke laikomų gyvūnų mitybos žiemos metu ypatumus. „Orams atvėsus, gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Proporcijas matuoti atsižvelgiant į gyvūno dydį ir svorį, kailio storį ir ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. Dažnai prižiūrėti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto.“ – rašoma VMVT tinklapyje.  

Pastebėjau neprižiūrimą šunį – nuo ko pradėti? 

Visų pirma, pastebėjus, kad šeimininkai nesirūpina savo augintiniais – būtina apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, kurios ištyrusios situaciją, imsis įstatymuose nustatytų veiksmų. Šuo, paliktas ant sniego be tinkamos užuovėjos, ar kai patirpsta – baloje, grandinė – nesiekia nei metro, dubenėlyje užšalęs vanduo, gyvūnas nėra reguliariai maitinamas. Tokius vaizdus vykdami aplankyti giminių, kaimynystėje ar pravažiuojant Lietuvoje turbūt yra matęs kiekvienas. Tai, kiek šiems gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų, t. y. – kiekvieno mūsų, pilietiškumo. 

Pranešdami apie gyvūnų nepriežiūrą, ne tik padėsite vargstančiam šuniui, bet ir didinsite visuomenės sąmoningumą ir skatinsite atsakingesnį požiūrį į gyvūnų laikymą.  Kiekviena ištiesta pagalbos ranka, sprendžiant gyvūnų gerovės problemas, yra reikšminga. Dažnai atsakingos institucijos imasi veiksmų, tik gavusios pranešimus, nes gyvūnų gerovės pažeidimų – daug, jų visų sužiūrėti ir patikrinti institucijos nepajėgios, todėl čia labai svarbi visuomenės suteikiama informacija.  

Žingsniai nuo ko, pastebėjus neprižiūrimą šunį, pradėti labai aiškiai apibūdinami „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“. Ją, siekdama įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais, parengė nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).  

Naudojantis instrukcija, tampa labai aišku, kur kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis, kokia informacija turi būti pateikta ir kokiu adresu. Naudojantis informacine schema ir disponuojant reikiama informacija, imtis reikiamų veiksmų yra kur kas paprasčiau nei tokios informacijos ir teisinių žinių neturint.  

„Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ – įrankis, kuris veikia 

„Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ naudotis išties labai patogu“ – teigia visai neseniai šią instrukciją išbandžiusi vilnietė. „Vilniaus rajone esančiame vienkiemyje pastebėjau du prie būdų pririštus šunis. Vieno šuns būda buvo kiaura. Buvo labai neramu, kaip šuo tokioje būdoje ištvers žiemą, tačiau kaip jam padėti – nežinojau. Laimei, internete radau GGI paskelbtą informaciją ir skundo formą, kurią užpildžiusi nusiunčiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“ – įvykio detales apibūdina netinkamai laikomą gyvūną pastebėjusi moteris.  

Vilnietė pasakoja, kad minėtą instrukciją rado organizacijos „Gyvūnų globos iniciatyvos“ interneto svetainėje: „Instrukcijoje išvardijami skirtingi gyvūnų gerovės pažeidimo atvejai: gyvūnas mušamas, laikomas per mažame voljere, yra nešeriamas ir daugelis kitų. Pasirinkus konkretų  atvejį, gauni visą reikiamą informaciją: kokie teisės aktai aktualūs, koks baudos dydis numatomas, kokia už atvejo ištyrimą institucija yra atsakinga ir per kiek laiko turėtų sureaguoti“ – įrankio privalumus vardija Vilniaus gyventoja.  

Anot moters, ypatingai naudinga puslapyje pateikiama pranešimo forma, kurią užpildyti – nesudėtinga.  „Nereikia galvoti, kur kreiptis, kokią informaciją pateikti, viskas tarsi ant lėkštutės paduota – tiesiog užpildai ir išsiunti. Tai tikrai nepareikalauja nei daug laiko, nei pastangų“ – teigia kalbinta vilnietė. 

Į pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą sureaguota greitai 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, gavę pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą, jau kitą dieną atliko neplaninį patikrinimą. Jo metu rasta gyvūno laikymo vieta netvarkinga, viena būda nesandari ir gyvūnus prižiūrintis asmuo įpareigotas sutvarkyti laikymo vietą. Taip pat nepateikta informacija apie gyvūnams atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės, gyvūnai neženklinti ir neregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka Gyvūnų augintinių duomenų bazėje. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad po patikrinimo gavo informaciją iš laikytojo, kad gyvūnų laikymo vieta ir šuns būdos sutvarkytos. Tarnyba numatė sekantį gyvūnų laikymo bei sveikatingumo patikrinimą. Už teisės aktų pažeidimus gyvūnų savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. 

„GGI suteikta informacija labai prisidėjo prie to, kad būtų atkreiptas dėmesys į šių konkrečių gyvūnų laikymo sąlygas. Buvau maloniai nustebinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į skundą sureagavo greitai. Pranešti apie pastebėtą atvejį, mano manymu, buvo paprasčiausia pareiga ir elementarus žmogiškumas“ – teigia kalbinta vilnietė.  

Gyvūnų gelbėjimo instrukciją rasite čia: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai 

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. 

Šunys kiaurose būdose: kodėl šeimininkams nerūpi, nors už tai gresia baudos?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 11:13:10 +0200
<![CDATA[Gyventojai raginami pranešti apie neteisėtą lašinių infuzijų naudojimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-raginami-pranesti-apie-neteiseta-lasiniu-infuziju-naudojima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-raginami-pranesti-apie-neteiseta-lasiniu-infuziju-naudojima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) pastebi, kad socialiniuose tinkluose vartotojai skelbia pranešimus apie lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ naudojimą be gydytojų paskyrimo ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu plinta informacija apie savigydą, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tarnyba ragina apie tokius atvejus informuoti ją, tokiu būdu ji spręstų dėl tyrimo pradėjimo.

„Akreditavimo tarnyba bus dėkinga už operatyvius pranešimus, padėsiančius mūsų įstaigai užtikrinti pacientų saugą ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Esame įsitikinę, kad savalaikiai ir ryžtingi sprendimai užkardys neteisėtą veiklą, žalojančią pacientų sveikatą, užkirs kelią nesąžiningiems asmenims siūlyti savo neteisėtas paslaugas, paskatins juos atsisakyti neteisėtų siūlymų ir pranešimų skelbimo viešojoje erdvėje“, – sako Akreditavimo tarnybos direktorius Tadas Žentelis.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tarp jų ir lašinių infuzijų naudojimas, yra asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri gali būti teikiama tik teisės aktų nustatyta tvarka licencijuotoje įstaigoje ir tik medicinos specialisto, turinčio nustatyta tvarka pripažintą asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės teikti sveikatos priežiūros paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, išskyrus tam tikras išimtis, taip pat teisės aktai nenumato galimybės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne medicinos specialistams.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik nustatyta tvarka gavusios licencijas. Fizinių asmenų, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos yra neteisėta. Lietuvos Respublikoje fiziniams asmenims ir įstaigoms pirmiau nurodytas licencijas išduoda, stabdo ir jas naikina Akreditavimo tarnyba. Už neteisėtą vertimąsi asmens sveikatos priežiūros veikla yra taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 600 iki 1140 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad ne medicinos specialistų ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ paslaugos yra neleistinos, Akreditavimo tarnyba, siekdama užkardyti neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla, maloniai prašo socialinių tinklų vartotojų ir kitų asmenų pranešti apie šių paslaugų teikimo atvejus, nurodant paciento asmens duomenis, paslaugos teikimo vietos adresą, laiką, paslaugas teikiančio (-usio) konkretaus asmens duomenis, paslaugos teikimą patvirtinančius įrodymus (receptas, lapelis, panašus į receptą ir kt.).

SAM info.

Gyventojai raginami pranešti apie neteisėtą lašinių infuzijų naudojimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 11:03:05 +0200
<![CDATA[Buliaus parblokšta moteris patyrė daugybinius sužalojimus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/buliaus-parbloksta-moteris-patyre-rimtus-suzalojimus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/buliaus-parbloksta-moteris-patyre-rimtus-suzalojimus Vakar jau rašėme, kad apie 14 val. pagalbos tarnybas pasiekė pranešimas, jog Jonavoje, Fabriko g., blaškosi jautis. Galvijo šeimininkas buvo įvykio vietoje, jam nepavyko sulaikyti galvijo. Jautis pargriovė praeivę.

Kaip šiandien išsiaiškino portalas jonavoszinios.lt, moteris patyrė stiprius sužalojimus. Ji su greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu išvežta į Kauno gydymo įstaigą.

Vietoje dirbę GMP medikai nustatė, kad nukentėjusiajai lūžusi koja, kitų išorinių žymių, ragų ar kanopų sužalojimų, nebuvo, tačiau moteris galimai patyrė politraumą  – sutrenkimų, sumušimų visame kūne, kurių nesimato išoriškai.

Anot GMP specialistų, nukentėjusioji po buliaus parbloškimo iš nugaros valdė rankas ir kojas, tad viliamasi, kad stuburas nėra lūžęs.

GMP teigimu, moteris nukentėjo smarkiai, tačiau galėjo būti dar blogiau. Išvados dėl patirtų sužalojimų – tik po išsamių tyrimų, atliktų Kauno gydymo įstaigoje.

Kaip portalą jonavoszinios.lt informavo skaitytojai, į įvykio vietą atvykęs veterinaras laikinai užmigdė bulių, kad šis nebesiblaškytų gabenamas toliau. 

Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo). 

Skaitytojos nuotrauka.

Buliaus parblokšta moteris patyrė daugybinius sužalojimus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 10:42:48 +0200