Privalomas reikalavimas, tapęs galimybe 

Vyriausybė šios dienos posėdyje pritarė patikslintiems Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriuos Finansų ministerija pakoregavo atsižvelgusi į antradienį Seimo posėdyje vykusias diskusijas.  

Be jau anksčiau skelbtų NT mokestinių pakeitimų, svarbiausi patikslinimai yra du: savivaldybėms nustatomos 10 tūkst. eurų neapmokestinamojo turto „grindys“ fizinio asmens pagrindiniam gyvenamajam būstui ir 50 tūkst. eurų „grindys“ (vietoje anksčiau siūlytų 20 tūkst. eurų) kitam nekomerciniam NT.   

Siūloma, kad savivaldybės tarybos nustatomos pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamasis dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį 10 tūkst. eurų dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.

Patikslintame NT mokesčio įstatyme nurodoma, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai:

• neviršijančiai 50 tūkst. eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
• viršijančiai 50 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 200 tūkst. eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 200 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 400 tūkst. eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 400 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 600 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 600 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Seimui priėmus patikslintus NT mokesčio įstatymo pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.

Šiųmetinės  tarptautinės organizacijos atstovų susirinkimo tema – „Vieningas pasaulis dėl sveikatos“.

Ministrė dalyvavo dvišaliuose bei daugiašaliuose susitikimuose. Įvyko susitikimas su Estijos, Latvijos ir Ukrainos sveikatos ministrais, kuriame aptartas bendradarbiavimas, parama Ukrainai ir regioniniai iššūkiai sveikatos srityje.

„Dabartinė pasaulinė situacija kelia didelių iššūkių tiems tikslams, kuriuos bandome pasiekti čia, Ženevoje. Nuolatinės pandemijų sukeltos sveikatos krizės, psichikos sveikatos sunkumai, problemos, priklausomybė nuo skaitmeninių technologijų bei didėjanti įtampa geopolitinėje aplinkoje daro įtaką milijonų žmonių sveikatai. Todėl nė viena šalis negali viena įveikti šių iššūkių. PSO ir jos valstybės narės turi išlikti budrios ir vieningos, kad rastų kolektyvinius sprendimus įvairioms problemoms spręsti”, – asamblėjoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė, taip pat išreikšdama tvirtą palaikymą Ukrainai ir dėkodama jai už dalyvavimą ir priminimą pasauliui, kad Ukrainoje tebevyksta karas.

Reaguojant į koronaviruso infekcijos pandemijos valdymo patirtį ir jos metu kilusius iššūkius, asamblėjos metu, gegužės 20 d. PSO valstybės šalys bendru sutarimu priėmė pirmąjį pasaulinį susitarimą dėl Pandemijų sutarties. Tai reiškia, kad bus stiprinama galimų pandemijų prevencija, pasirengimas pandemijoms ir reagavimas į jas pasauliniu lygiu.

Daugiau informacijos apie Pandemijų sutartį galite rasti čia.

Plenarinėje sesijoje M. Jakubauskienė išklausė PSO generalinio direktoriaus dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus metinę ataskaitą. Joje buvo akcentuota asamblėjos istorinė reikšmė, ypač dėl pandemijų susitarimo bei pačios organizacijos reformos. Taip pat apžvelgti organizacijos pasiekimai nuo 2024 m. bei aptarti iššūkiai, kylantys dėl mažėjančios tarptautinės paramos sveikatos sričiai ir PSO finansinės padėties.

M. Jakubauskienė dalyvavo renginyje, skirtame vaikų sveikatai ir mitybai, kurį organizavo Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Prancūzija ir Japonija.

Visų susitikimų metu Lietuva pabrėžė paramą Ukrainai ir įsipareigojimą prisidėti prie atsparių sveikatos sistemų kūrimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Daugiau informacijos apie Pasaulio sveikatos asamblėją galite rasti čia. 

SAM Komunikacijos skyrius

Svarbu įmokas mokėti laiku. Jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti nepavyksta, galima kreiptis į „Sodrą“ ir susitarti dėl įmokų mokėjimo atidėjimo. Jei žmogus nesumoka įmokų ir nesikreipia dėl jų atidėjimo, susidaro skola. Tokiu atveju „Sodra“ pirmiausia siunčia priminimus ir raginimus sumokėti, o jeigu į juos nereaguojama – pradedamas skolos išieškojimo procesas. 

Ar „Sodra“ turi teisę nurašyti lėšas nuo sąskaitos? 

Išieškoti nesumokėtas įmokas „Sodrą“ įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, o visos išieškojimo priemonės yra taikomos vadovaujantis teisės aktais ir Civiliniu kodeksu. Kai savarankiškai dirbantis asmuo laiku nesumoka įmokų, apskaičiuotų pagal deklaruotas pajamas už praėjusius metus, „Sodra“ neišieško skolos be išankstinio įspėjimo. 

Priminimai ir raginimai sumokėti susidariusią skolą yra siunčiami į asmenines gyventojo arba draudėjo paskyras. Jei asmeninėje paskyroje žmogus yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą, informacija siunčiama taip pat ir šiuo kanalu. 

Pranešimuose nurodyta skolos suma ir jos sumokėjimo terminas. Jei į raginimą nereaguojama – pradedamas priverstinis skolos išieškojimas. Tuomet „Sodra“ turi teisę pateikti mokėjimo nurodymą kredito įstaigoms, arba, kalbant paprastai – nurašyti mokėtiną sumą nuo skolininko sąskaitos. 

Kaip vyksta skolos išieškojimas? 

Jei savanoriškai skola nepadengiama, „Sodra“ teikia mokėjimo nurodymus per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), kurią administruoja Registrų centras. Ši sistema leidžia automatiškai apriboti ir nurašyti skolos sumą iš skolininko sąskaitų, esančių Lietuvos kredito, mokėjimų ar pinigų įstaigose, pavyzdžiui, asmeninės banko sąskaitos, Revolut sąskaitos ir kitų. 

Svarbu žinoti, kad apribojimai taikomi visose sąskaitose bendrai skolos sumai, tačiau nurašymas atliekamas tik tol, kol padengiama skola. Likusiose sąskaitose apribojimai nedelsiant panaikinami. 

Pavyzdžiui – žmogus turi 500 eurų skolą ir naudojasi penkiomis skirtingomis sąskaitomis. Pateikus mokėjimo nurodymą per PLAIS, visose sąskaitose atsiras apribojimai 500 eurų sumai.  

Vis dėlto tai nereiškia, kad apribota suma nurašoma nuo visų sąskaitų. Kai – priklausomai nuo turimų lėšų – skola bus nurašyta nuo vienos ar kelių sąskaitų, kitose sąskaitose apribojimai bus iškart panaikinti. Dažniausiai tai įvyksta per kelias valandas. 

Ar lėšos išieškomos tik iš Lietuvoje esančių sąskaitų? 

Jei skolininkas gyvena užsienyje – Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje – skolos išieškojimo prašymas perduodamas atitinkamos šalies institucijoms, kurios veikia pagal savo teisės aktus. 

Ar „Sodra“ nurašo visą sąskaitoje esančią sumą? 

Automatiškai pritaikoma suma, kurios negalima nurašyti – vadinamoji neišieškoma suma. 
2025 metais ji siekia 450 eurų per mėnesį. Žmogus gali kreiptis į mokėjimo nurodymų teikėją dėl neišieškomos sumos padidinimo, jei pateikia pagrįstus dokumentus. 

Neišieškoma suma galioja kalendorinį mėnesį ir lieka galioti, kol nenuimami visi apribojimai, nėra pateikta nauja suma ar nepasikeičia nurašymo tvarka. 

Pavyzdžiui, jeigu žmogus skolingas 400 eurų, o jo sąskaitoje yra 650 eurų, bus nurašyta 200 eurų, o 450 eurų palikta kaip neišieškoma suma. Jeigu sąskaitoje yra ne daugiau kaip 450 eurų, ši suma yra neliečiama ir skolininkas ja gali naudotis.  

Ar nurašant skolą, papildomai nurašomi mokesčiai?  

Taip, kredito įstaiga nurašo mokestį už lėšų pervedimą ir PLAIS palaikymo mokestį. Šis mokestis siekia yra 1,02 euro už vieną nurašymą. 

Ar galima kreiptis dėl skolos atidėjimo, jei lėšos sąskaitoje jau apribotos? 

Taip, pateikus prašymą ir reikiamus dokumentus dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, pateikti mokėjimo nurodymai yra atšaukiami. 

Ar gali būti taikomi kiti skolų išieškojimo būdai? 

Jei nepavyksta lėšų išieškoti pateikus mokėjimo nurodymą, gali būti taikomos kitos skolos išieškojimo priemonės: areštuojamas asmens turtas, nustatoma skolininko turtui priverstinė hipoteka ar įkeitimas, skolos išieškojimas gali būti perduotas antstoliui ar asmens darbdaviui.  

Pradėjus išieškojimą jis gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jo metu sueina priverstinio išieškojimo terminas, tad skolos dažniausiai nėra nurašomos. 

,,Sodra" inf. 

„Kariuomenės vertinimu, poligonas turėtų būti ne mažesnis nei 20 tūkst. hektarų, kad jame būtų galima vykdyti brigados dydžio pratybas ir vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių su naujausia karine technika. Naujas poligonas būtinas, siekiant iki 2030 m. išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją bei siekiant didinti mūsų šalies ir NATO sąjungininkų karių kooperaciją – naujo poligono įsteigimas yra būtina ilgalaikė investicija į mūsų šalies saugumą“, – teigia infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. 

Lietuvos savivaldybių asociacija Krašto apsaugos ministerijai yra pateikusi lūkesčius dėl galimų naudų savivaldybėms, kurių teritorijose būtų įkurti poligonai ar mokymo teritorijos. Krašto apsaugos ministerija artimiausiu metu susitiks su savivaldybių atstovais ir aptars savivaldos lūkesčius. Įvertinusi ir atrinkusi tinkamiausias teritorijas poligono steigimui, Krašto apsaugos ministerija tęs dialogą su konkrečiomis savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis, o galutiniai sprendimai bus priimti tik išklausius vietos gyventojus. 

Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, net 89 proc. gyventojų kariuomenės veikla nekelia nepatogumų. Veikiančių karinių dalinių ir poligonų patirtis rodo, kad kariuomenės ir vietos bendruomenės bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas. 

„Ten, kur kuriasi Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų daliniai, auga vietos ekonomika, nes atsiveria galimybės vietos verslui, kuriamos naujos darbo vietos. Be to, vystoma ir greta karinės teritorijos esanti infrastruktūra – gerinama kelių būklė, įrengiamas apšvietimas, tiesiami nauji inžineriniai tinklai, sukuriamos ir kitos naudos vietos bendruomenėms“, – pabrėžia viceministrė Orijana Mašalė.

KAM inf.

Šios varžybos tai vienas iš Jonavos sporto centro renginių, skirtų Jonavos 275 metų gimtadieniui paminėti. 

Dalyviai save išmėginti galėjo 275 metrų bėgime (darželinukai ir 1-4 klasių moksleiviai), 275 sekundžių bėgime (5-8 klasių moksleiviai) bei estafetiniame 2750 metrų bėgime. 

275 metrų bėgimas: 

1 VIETA – Arijana Stankevičiūtė (1-2 klasės); 

1 VIETA- Emilija Stanislovaitytė (3-4 klasės); 

1 VIETA – Arnas Golubkovas (1-2 klasės); 

1 VIETA - Dovydas Navickas (3-4  klasės); 

2 VIETA – Lėja Žikaitė (1-2 klasės); 

2 VIETA- Smiltė Sirevičiūtė (3-4 klasės); 

2 VIETA – Ignas Kožemiakinas (1-2 klasės); 

2 VIETA – Joris Baniulis (3-4  klasės); 

3 VIETA – Eglė Makarevičiūtė (1-2 klasės); 

3 VIETA- Ramilė Stankevičiūtė (3-4 klasės); 

3 VIETA – Joris Budra (1-2 klasės); 

3 VIETA – Joris Rokas (3-4  klasės). 

275 sekundžių bėgimas: 

1 VIETA – Rugilė Guogytė (5-6 klasės); 

1 VIETA- Elinga Ramanauskaitė (7-8 klasės); 

1 VIETA – Linas Žlioba (5-6 klasės); 

1 VIETA – Vitalijus Boiko (7-8 klasės); 

2 VIETA – Rūta Pupinytė (5-6 klasės); 

2 VIETA- Dovilė Vetlovaitė (7-8 klasės); 

2 VIETA – Lukas Petkevičius (5-6 klasės); 

2 VIETA – Simas Dudonis (7-8 klasės); 

3 VIETA – Paulina Usevičiūtė (5-6 klasės); 

3 VIETA- Elija Petravičiūtė (7-8 klasės); 

3 VIETA – Tadas Kryžanauskas (5-6 klasės); 

3 VIETA – Karolis Janušauskas (7-8 klasės).  

Estafetiniame bėgime dalyvavo Lietavos pagr. mokykla (1 vieta) ir Bukonių mokykla – daugiafunkcis centras (2 vieta).  

Dėkojame visiems dalyvavusiems ir savo žingsneliais prisidėjus prie 275 metų Jonavos gimtadienio minėjimo! 

Jonavos sporto centro inf. 

Ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau. Atostogauti jie išeis birželio 15 dieną, o ne 20 dieną, kaip šiemet. Taip nuspręsta po diskusijų su švietimo bendruomene, atsižvelgus į gautus siūlymus.

„Siekiame išspręsti labai opią visai švietimo bendruomenei problemą dėl birželį mokyklose tvyrančio chaoso – negalime to palikti ant mokyklų administracijų ir mokytojų pečių. Iš mokinių, profesinių sąjungų atstovų nuolat girdime, kad daugumoje mokyklų ugdymas birželį ne visose mokyklose vyksta kokybiškai. Mokytojams tuo laiku tenka dvigubas krūvis, nes dalis kolegų įsidarbina egzaminų vertintojais, mokyklose sunku sureguliuoti ir mokinių srautus. Todėl po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais priimtas sprendimas ugdymo procesą trumpinti ir dėti daugiau pastangų gerinti mokymo ir mokymosi sąlygas. Juolab kad ugdymo trukmės pailginimas nepagerino mokinių pasiekimų, kaip buvo tikėtasi. Kartu ieškosime, kokius neformaliojo švietimo, pilietinio ugdymo užsiėmimus galėtume pasiūlyti mokiniams, kurie kitąmet ugdymo procesą baigs anksčiau. Taip pat kompleksiškai peržiūrėsime egzaminų tvarkaraščius, mokytojų užimtumą, egzaminų mokinių atostogų metu klausimus. Egzaminų sistema neturi išderinti mokyklos darbo – viskas turėtų būti sklandu. Tokio sklandumo ir dermės siekiame, įsiklausydami į švietimo bendruomenę,“ – sako ministrė Raminta Popovienė.  

Savaite trumpesni mokslo metai numatyti šiandien ministrės patvirtintuose 2025–2026 mokslo metų ir 2026–2027 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose. Kaip įprasta, bendrieji ugdymo planai tvirtinami dvejiems metams, po to jie atnaujinami.

Pradinių klasių ir III-IV gimnazijos klasių mokiniai mokslo metus baigs tokiu pačiu laiku, kaip ir dabar.

„Sutaupyta“ savaitė 5-10 kl. bus pridedama prie pamokų, skirtų konsultacijoms, jos bus paskirstytos per visus mokslo metus. Taigi, 5–10 kl. daugės valandų, skirtų mokymosi pagalbai teikti, mokinio individualiems ugdymo poreikiams, edukacinėms veikloms. Dėl ugdymo proceso sutrumpinimo penkiomis dienomis pedagogų darbo krūvis ir nuo jo priklausantis darbo užmokestis neturi keistis – bendras ugdymui skiriamų kontaktinių valandų skaičius išlieka toks pats, kaip iki šiol, tik šios valandos išdėstomos per mokslo metus, skiriant daugiau laiko konsultacijoms, žinioms gilinti ar mokymosi pagalbai.

Mokslo metų trumpinimo iniciatyvą iškėlė mokytojų profesinės sąjungos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepė į jų siūlymą ir atliko duomenų tyrimą, kuris parodė, kad pailginus mokslo metus 2018 metais iki dabar mokinių pasiekimai nepagerėjo, išliko panašūs, tačiau pablogėjo mokinių emocinė sveikata. Tai rodo, kad pasiekimai priklauso nuo mokytojų ir mokinių dedamų pastangų, o ne nuo viena ar kita savaite trumpesnių mokslo metų.

Be kita ko, Eurostato duomenų analizė rodo, kad per laikotarpį nuo 2019 m. dvigubai išaugo 18–24 metų amžiaus jaunuolių, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, dalis.

Rekomenduojama atsižvelgti į mokinių krūvį po pamokų

Atsižvelgiant į Lietuvos moksleivių sąjungos siūlymus, Bendruosiuose ugdymo planuose akcentuota nuostata labiau reguliuoti mokinių mokymosi krūvį, atsakingiau skirti namų darbų užduotis.

Naujuose Bendruosiuose ugdymo planuose apibrėžtas rekomendacinis laikas, kiek mokinys maksimaliai galėtų praleisti laiko atlikdamas namų darbus. Pasiūlyta namų darbams atlikti skirto laiko viršutinė riba pagal skirtingas ugdymo programas yra orientacinė ir turėtų atkreipti mokytojų dėmesį į skiriamų užduočių tikslingumą. Rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams atlikti pradinėse klasėse neturėtų viršyti 40 min. per dieną, įskaitant skaitymo įgūdžių ugdymą, 5-8 klasėse – 60 min., nuo 9 klasės iki 12 klasės – 120 min. Atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, namų darbams skirtas laikas gali didėti, bet ne daugiau nei 20 procentų nurodyto laiko. 

Atnaujintos ir Bendrųjų ugdymo planų nuostatos, skirtos ugdymui ne mokyklos aplinkose organizuoti. Patikslintos ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo formos, reikalavimai, nustatantys išvykose mokinius lydinčių darbuotojų skaičių, ir kt.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

„Tai lemia ir sezoniškumas, pavyzdžiui, kai žmonės tam tikrais periodais vyksta atostogų, ir ženkliai išaugus gydymo įstaigų užsakomiems kraujo komponentų kiekiams iš NKC. Štai šiuo metu trūksta visų grupių, nes jo daugiau reikia mūsų šalies gydymo įstaigoms, kuriose medikai dirba neskaičiuodami valandų ir energijos, atlikdami operacijas, priimdami gimdymus, teikdami paslaugas pacientams ligoninių reanimacijose. Taip senka turimos atsargos“, - sako D. Gutauskas. 

Būtent todėl, pasak jo, labai kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes. 

„Vieno donoro paaukotas kraujas gali prisidėti prie trijų gyvybių išgelbėjimo, tad jo kraujas yra aukso vertės. Bet kuris iš mūsų galime sulaukti akimirkos, kai mums patiems gali prireikti donorų pagalbos. Tad padėkime vieni kitiems“, – sako D. Gutauskas.  

Be to, kartais nutinka taip, kad atvyksta didelis donorų skaičius, tačiau nemaža jų dalis negali paaukoti kraujo dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Būna ir taip, kad donacija negalima, kol nepraėjo reikiami terminai po ligos ar tam tikrų procedūrų. Pavyzdžiui, kraujo negalima aukoti, kol nepraėjo dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo, kitos virusinės ligos simptomų pabaigos, keturi mėnesiai pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą, turėjus chirurginę operaciją, endoskopinį tyrimą, akupunktūrą.   

Primenama: kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.  

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst. 

Gegužės 20-osios vakarą, apie 18 val. 40 min. vietos gyventojai pastebėjo, jog iš kiemo dingo geltonos spalvos „Honda“ čioperis - tapo ilgapirščių grobiu.

Ryškus motociklas, kurio vertė vertinama apie 1200 eurų, dabar ieškomas policijos pareigūnų. 

Parengta pagal pirminius Kauno AVPK suvestinės duomenis 

Darželio administracija išreiškė nusivylimą dėl tėvelių elgesio, kuris prieštarauja pradiniams susitarimams.

„Manėme, jog tai skatins mūsų bendrystę, atsakomybę aplinkai ir tvarų požiūrį. BET...“ – rašoma darželio „Facebook“ puslapyje.

Pagrindinės problemos, dėl kurių „Žilvitis“ svarsto užverti vartus, yra šios:

Priežiūros stoka: Vakarų metu mokytojoms tenka prižiūrėti ne tik savo grupės vaikus, bet ir tuos, kurie lieka žaisti su tėveliais darželio kieme. Dažnai tėveliai, užsiėmę bendravimu ar naršymu telefone, nepastebi, ką veikia jų atžalos.

Netvarka ir palikti daiktai: Tikėtasi, kad tėvai, rodydami pavyzdį, kartu su vaikais sutvarkys žaislus ir paliks kiemą tvarkingą.

Darželio direktorė Vitalija Jagelavičienė komentaruose pabrėžia, kad „šiuo laikotarpiu ypač pasigedom bendrystės: palikti Bolto paspirtukai, automobilis, išmėtyti žaislai, nesaugus važiavimas elektriniais paspirtukais kiemo viduje...Teks vakare, pasiėmus vaikus, palikti kiemą. Nesusišnekam". 

Nors kol kas dar teikiama viltis, kad prisiminus susitarimus situacija pasikeis.

,,Labai gaila, tačiau gali tekti užverti mūsų darželio vartus vakariniams žaidimams ir buvimui su tėveliais, nes bendri susitarimai pamirštami. Kol kas, labai tikimės, jog prisiminę susitarimus, kitaip žvelgsite ir į mūsų pastangas bei rodysite vaikams pavyzdį“, – skelbia darželis.

Darželis primena, kad Jonavoje nestinga įvairių ir įdomių vaikų žaidimų aikštelių, ragindamas jonaviečius džiaugtis ir vertinti esamą infrastruktūrą.

,,Iki trumpiausios nakties metuose liko geras mėnuo, kuomet Jonavoje įspūdingai švęsime Jonines ir ieškosim paparčio žiedo. O kiek tų žiedų pražys - priklauso nuo Jūsų. Kviečiame jonaviečius, jų bendruomenes bei įmones kurti pačius magiškiausius paparčio žiedus ir prisidėti prie iniciatyvos – „Atrask paparčio žiedą Jonavoje”.   

Jonaviečių kūriniai papuoš skirtingas miesto erdves, o daugiausiai simpatijų pelnę pačių gražiausių paparčio žiedų kūrėjai bus apdovanoti prizais”,- kviečia vicemerė Birutė Gailienė. 

Vicemerė ragina visus norinčius prisidėti prie šios magiškos iniciatyvos registruotis iki birželio 9-osios el. paštu kuriu.jonavai@jonava.lt. Pasak jos, Jonavos gyvybė ir spalvos labai priklauso nuo gyventojų kūrybiškumo ir aktyvumo, tad kviečiame kartu sukurti nuotaikingą ir įsimintiną Joninių šventę!

Jonavos įstaigoms ir pavieniams gyventojams sukūrus jų kūrybiškumą atskleidžiančius meno kūrinius, kurie atvaizduoja paparčio žiedus, bus sudarytas specialus žemėlapis, kuris kvies gyventojus atrasti juos skirtingose miesto erdvėse.

2024 metais į kvietimą atsiliepė 14 entuziastų – bendruomenių, įstaigų ir pavienių gyventojų, dar kartą patvirtinusių, kad jonaviečių fantazijai ribų nėra: skirtingose miesto erdvėse buvo galima pamatyti ne tik estetiškus kūrinius, bet ir išmaniais sprendimais papildytas instaliacijas. 

Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai rinko jiems labiausiai patikusį paparčio žiedą, kuriuo pernai buvo pripažintas Jonavos lopšelio – darželio „Bitutė” „Čiauškučių” grupės kūrinys. 

Ministras Š. Birutis, sveikindamas kultūros centrų vadovus, atvykusius į Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamus kasmetinius mokymus, pabrėžė šių įstaigų svarbą.

 „Kultūros centrai yra nepaprastai svarbūs kultūros židiniai mūsų regionuose, kasdien puoselėjantys etninę kultūrą, teikiantys įvairias paslaugas, vykdantys meninę ir edukacinę veiklą bei stiprinantys vietos bendruomenių tapatybę. Šis susitikimas Birštone – tai puiki proga ne tik pasveikinti jus, bet ir atvirai aptarti tiek pasiekimus, tiek aktualius iššūkius, su kuriais susiduriate. Tik bendradarbiaudami ir įsiklausydami vieni į kitus galime formuoti efektyvią regioninę kultūros politiką ir stiprinti kultūros darbuotojų bendruomenę,“ – sakė kultūros ministras.

Susitikime akcentuota, kad Vyriausybės programoje didelis dėmesys skiriamas regioninei kultūros politikai, siekiant mažinti kultūrinį atotrūkį tarp didmiesčių ir regionų. Kultūros centrai, kurių Lietuvoje veikia 154 (su 434 struktūriniais padaliniais), įvardyti kaip vieni pagrindinių partnerių įgyvendinant šiuos tikslus – stiprinant nacionalinį ir vietos bendruomenių kultūrinį savitumą, puoselėjant etninę kultūrą, teikiant kultūros paslaugas bei vykdant menines ir edukacines veiklas.

Diskusijose aptarta kultūros darbuotojų padėtis regionuose, pabrėžiant būtinybę bendromis Kultūros ministerijos ir savivaldybių pastangomis siekti atlyginimų artėjimo prie šalies vidurkio, taip pritraukiant profesionalus į regionus. Taip pat kalbėta apie kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybių užtikrinimą. Atsižvelgiant į vykstančias diskusijas kultūros centrų bendruomenėje dėl kvalifikacinių reikalavimų kultūros centrų vadovams, ministras pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ieškant subalansuotų sprendimų, kurie užtikrintų tiek aukštą vadovų kompetenciją, tiek patyrusių darbuotojų išsaugojimą.

Kultūros ministras informavo, kad 2025 m. planuojama parengti ir patvirtinti Lietuvos kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijas. Šis procesas vyks glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, kultūros centrų asociacija ir pačių kultūros centrų atstovais, siekiant, kad priimami sprendimai būtų naudingi ir priimtini visai bendruomenei.

Kultūros ministras padėkojo kultūros centrų vadovams už jų kasdienį darbą ir atsidavimą, pabrėždamas, kad ministerija yra atvira dialogui ir bendriems darbams, siekiant kultūros centrų augimo ir stiprėjimo visoje Lietuvoje.

Kultūros ministerijos inf. 

Neįtikėtiną sugrįžimą surengusi Vido Ginevičiaus kariauna išvykoje 98:93 (18:18, 13:20, 18:31, 32:12, 17:12) patiesė jonaviečius ir sužlugdė pastarųjų šansus ketvirtfinalyje turėti namų aikštės pranašumą.

Nuo pat antrojo kėlinio vidurio jonaviečiai tolo nuo oponentų ir ketvirtąjį kėlinį pasitiko rankose jau laikydami pergalę (69:49). Visgi „Neptūnas“ kantriai naikino deficitą, o neįtikėtinoje atomazgoje sudėtingas Nate'o Johnsono tritaškis likus kiek daugiau nei sekundei atstatė lygybę (81:81) ir komandos kėlėsi į pratęsimą.

Per papildomą penkių minučių atkarpą svečiai vis truktelėdavo į priekį, tačiau šeimininkai išlygindavo rezultatą. Uostamiesčio ekipos pergalę nulėmė Desure'o Buie šaltakraujiškumas – amerikiečio metimai jo komandai suteikė trapią persvarą, kurios Manto Šerniaus auklėtiniai nesugebėjo panaikinti.

Rezultatyviausias tarp nugalėtojų buvo Mylesas Hessonas. Britas pelnė 21 tašką ir sukaupė 18 naudingumo balų. Pagal pastarąjį rodiklį niekas neprilygo Martynui Pacevičiui, kuris įsirašė dar vieną dvigubą dublį: pelnė 19 taškų, atkovojo 10 kamuolių ir surinko 27 naudingumo balus.

Itin skaudžią nesėkmę sugėrusių jonaviečių neišgelbėjo solidūs legionierių pasirodymai: Brandonas Childressas surengė 20 taškų, 6 rezultatyvių perdavimų bei 24 naudingumo balų pasirodymą, o Mihkelis Kirvesas savo ruožtu pridėjo 17 taškų, 4 atkovotus ir 3 perimtus kamuolius, 3 rezultatyvius perdavimus bei 23 naudingumo balus.

Tai buvo „CBet“ ketvirtasis pralaimėjimas paeiliui reguliariojo sezono finiše.

Šių rungtynių baigtis reiškia, jog Vilniaus „Wolves Twinsbet“ ir Mažeikių „M Basket-Delamode“ mačas trečiadienį nieko nebelems – trečioji pozicija atiteks Panevėžio „7bet-Lietkabeliui“, ketvirtoji – „vilkams“, o penktoji – Jonavos klubui. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.

Taip pat paaiškėjo, kad „7bet-Lietkabelis“ susitiks su Utenos „Uniclub Bet-Juventus“, o jonaviečių lauks 2023-ųjų ketvirtfinalio pakartojimas prieš „Wolves Twinsbet“. Tąsyk Virginijaus Šeškaus treniruojama Jonavos ekipa tėškė sensacingą antausį tuometei Alytaus komandai ir eliminavo ją iš kovos dėl apdovanojimų. Šiemet šių ekipų tarpusavio akistatose trissyk pergalę šventė Alessandro Magro treniruojama komanda, kartą triumfavo jonaviečiai.

„Neptūnui“ paskutinysis mačas nieko nelėmė – kiek anksčiau tapo aišku, jog uostamiesčio ekipa liks aštunta ir ketvirtfinalyje susikaus su Kauno „Žalgiriu“, kuriam klaipėdiečiai reguliariajame sezone nusileido visus keturis kartus, o Citadele KMT finale liko tik per plauką nuo istorinio triumfo.

Atkrintamųjų startas – jau šį šeštadienį (gegužės 24 d.). Ketvirtfinalyje bus kovojama iki dviejų pergalių.

„CBet“: Brandonas Childressas 20, Mihkelis Kirvesas 17, Oskaras Pleikys 14, Aurimas Majauskas 12, Bohdanas Blyzniukas ir Dominicas Brewtonas po 9.

„Neptūnas“: Mylesas Hessonas 21, Martynas Pacevičius ir Nate'as Johnsonas po 19, Desure'as Buie 15, Mindaugas Girdžiūnas ir Arnas Beručka po 8.

lkl.lt inf.

„Skvero alėja“ – gyvenamųjų namų kvartalas įsikūręs pačiame Jonavos miesto centriniame parke, Kalnų gatvėje – tai viena žaliausių ir ramiausių miesto vietų. Šis projektas išsiskiria tuo, jog gyventojai gyvens atnaujinto Ramybės skvero teritorijoje – erdvėje, kuri buvo kruopščiai pertvarkyta siekiant sukurti harmoningą aplinką visiems gyvenantiems Jonavoje. Skvere įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, pusiau įgilintas amfiteatras, fontanas ir kitos erdvės miestiečiams.

Architektūra, atliepianti šiuolaikinius poreikius

„Skvero alėja“ projektas pasižymi ne tik modernia architektūra ir aukšta kokybe, bet ir unikalia vieta. Vienas iš šio projekto vystytojų O. Karalius teigia, jog pamatę šią lokaciją Jonavoje iš karto joje įžvelgė potencialą puikiam projektui: „Su partneriai gavę galimybę įsigyti šį sklypą nė minutės nesudvejojome – galimybė gyventi vidury parko miesto centre, Kaune tai prilygtų statyboms vidury ąžuolyno parko, mano nuomone ši lokacija yra vienareikšmiškai geriausia Jonavos mieste”. Projekto vystytojai įkvėpti Kauno miesto plėtros ir naujos architektūros nusprendė sukurti galimybę tokį kvartalą pasiūlyti ir Jonavos miesto gyventojams.

Vienintelis naujas projektas miesto centre

Kalbant apie projekto unikalumą būtina paminėti, jog tai vienintelis naujas gyvenamosios paskirties projektas Jonavos miesto centre. Nors Jonava plečiasi ir atsiranda vystytojų statančių naujas gyvenvietes - visos jos yra toliau nuo miesto centro arba Jonavos rajone, o būtent Skvero alėjos gyventojai gaus unikalią galimybę gyventi pačiame miesto centre gamtos apsuptyje! Gyventojai čia galės mėgautis ramybe, gamta ir tuo pačiu turėti visus miesto patogumus pasiekiamus ranka. Projekto vieta užtikrina patogų susisiekimą su miesto centru, švietimo įstaigomis, prekybos centrais. Įsikūrę čia vos išėję iš namų atsidursite puikiai išvystytame ir prižiūrimame parke, o rytais gerdami kavą terasoje galėsite matyti savo vaikus žaidžiančius parko aikštelėje!

Kokybė ir inovatyvūs sprendiniai

Skvero alėjos projektas pasižymi ne tik aukščiausia kokybe ir A++ standartu, klinkerio  fasadu, bet ir inovatyviais sprendimais. Didelės erdvės jausmą namuose sukurs 3-5 metrų lubos, o išmanios spynos su pirštų antspaudais bei durų akutės su vaizdu ir skambučio funkcija užtikrins, jog visuomet matytumėte kas vyksta už Jūsų namų durų. Generalinis projekto rangovas  „Genranga“ užtikrina darbų kokybę ir laiku atliktus darbus ,o kaip pats rangos darbus vykdančios įmonės direktorius N. Murauskas teigia “Esu įsitikinęs, kad žmonės, kurie gyvena tokiame mieste kaip Kaunas, atvykę apžiūrėti  šio projekto tikrai liks nustebę, kaip skiriasi vertė, apimanti lokaciją ir projekto sprendinius, kurią už tokią sumą gautų didmiestyje, lyginant su Skvero alėjos projektu.“

Pirmąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 190 eurų arba 9 proc. ir siekė 2 313 eurų neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 110 eurų arba 8 proc. iki 1 424 eurų. 

„Šis augimo tempas yra lėtesnis nei anksčiau stebėtas pajamų didėjimas. 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu pajamos augo 14,8 proc., 2024 m. – 11 proc. Ekonomistų prognozės pildosi – po kelerių metų spartaus augimo atlyginimų kilimas stabilizuojasi“, – sako Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Sparčiausiai pajamos augo švietime ir sveikatos priežiūroje

Pajamų didėjimą labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1038 eurų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse. Dabar vidutinės darbo pajamos į rankas čia siekia atitinkamai 1 317 eurų ir 1 568 eurus.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje darbo pajamos didėjo kiek daugiau nei 8 proc. ir siekė 880 eurų į rankas. Panašus augimas procentais fiksuotas taip pat informacijos ir ryšių veikloje, tik čia pajamos didesnės nei vidutinės: uždirbama apie 2 300 eurų į rankas.

Daugiausia apdraustųjų turinčiuose sektoriuose išsiskyrė transportas – darbo pajamos čia padidėjo 12,5 proc., tačiau liko žemesnės nei vidutinės – 1 154 eurai į rankas. Šioje srityje rekordiškai sumažėjo apdraustųjų: jų skaičius susitraukė 5,4 proc. arba 8,7 tūkstančio.

„Darbuotojų skaičiaus mažėjimą lėmė tiek bendros ekonominės tendencijos, tiek griežtinama leidimų laikinai gyventi bei vizų išdavimo tvarka Baltarusijos piliečiams. Tarp beveik 9 tūkstančių darbuotojų, pasitraukusių iš transporto sektoriaus, pusė buvo kilę iš Baltarusijos“, – pastebi Kristina Zitikytė.

Demografiniai pokyčiai atsispindi ir įdarbinimo statistikoje

Prekyboje, kur darbuotojų skaičius sumažėjo apie 9 tūkstančiais, traukėsi tos pačios profesijos, kaip ir ankstesniais ketvirčiais: parduotuvių pardavėjų, reklamos ir rinkodaros specialistų.

Tuo metu žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje buvo stebėtas augimas. Apdraustųjų skaičius čia padidėjo 6 tūkstančiais.

„Tikėtina, kad visuomenės senėjimo tendencijos turi įtakos ir tam tikrų profesijų poreikiui. Labiausiai daugėjo slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų skaičius, taip pat jaunesniųjų socialinių darbuotojų ir gydytojų specialistų“, – komentuoja Kristina Zitikytė.

2025 m. pradžioje darbuotojų priėmimų buvo 11 tūkst. daugiau nei atleidimų. Palyginti su praėjusiais metais, apdraustųjų sumažėjo 8 tūkstančiais. Visgi lyginant šių metų kovą su vasariu,   jau matomas dirbančiųjų skaičiaus padidėjimas 5,7 tūkstančio.

Regioniniai ir socialiniai atotrūkiai – vis dar ryškūs

Penktadalis mažiausiai uždirbančių gyventojų gavo vidutiniškai 650 eurų į rankas, o penktadalis daugiausiai uždirbančių gyventojų – apie 3 171 eurą į rankas. Šis 5 kartus didesnis skirtumas rodo panašiame lygyje kaip anksčiau išliekančią pajamų nelygybę.

Vis dar ryškūs regioniniai skirtumai: didžiausias pajamų atotrūkis išliko tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Kas penktas apdraustasis dirbo sostinėje. Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus miesto gyventojai vidutiniškai uždirbo 2 864 eurus bruto, arba apie 1 732 eurus į rankas. Kitų regionų gyventojai – 2 029 eurus bruto, arba apie 1 280 eurų į rankas. Tai reiškia, kad pajamų skirtumas tarp Vilniaus ir likusios šalies siekė 452 eurus į rankas.

Jaunimas vis dar vengia švietimo sektoriaus

Per metus labiausiai – beveik 5 procentais – padidėjo dirbančių vyresnių nei 60 metų žmonių. Tuo metu iki 25 metų amžiaus grupėje bei 25-30 metų amžiaus grupėje darbuotojų sumažėjo.

Nors švietimo sritis išlieka viena didžiausių pagal darbuotojų skaičių, ji vis dar nėra patraukli jaunimui. Tarp 25-30 metų apdraustųjų tik 5 proc. dirbo švietime. Priešingai, technologijų sektoriai jaunimą traukia kur kas labiau. Tarp 25-30 metų žmonių 10 proc. – dvigubai daugiau nei švietimo srityje – dirbo informacijos ir ryšių veikloje. Taip pat populiarėja ir profesinės bei mokslinės veiklos, kuriose jaunimo dalis didesnė nei vidutiniškai visoje darbo rinkoje.

„Jaunimas dažniau renkasi sritis, kuriose atlyginimai yra aukštesni, o karjeros galimybės – lankstesnės ir labiau susijusios su inovacijomis. Tuo metu viešajam sektoriui, ypač švietimui, išlieka iššūkis pritraukti jaunus specialistus ir užtikrinti kartų kaitą“, – pabrėžia „Sodros“ analitikė.

Daugiau jaunimo gavo nedarbo išmoką

Jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje labiausiai padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Žmonių iki 25 metų grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų. Tuo metu 41-50 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų tenka 6 nedarbo išmokos gavėjai, virš 60 metų – 7 nedarbo išmokos gavėjai tarp šimto dirbančiųjų.

Žmonės, kurie pirmąjį metų ketvirtį gavo nedarbo išmoką, anksčiau dirbo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, žemės ūkio veikloje, prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje.

Vyresniems daugiau iššūkių sugrįžti į darbo rinką

Vis dėlto skaičiai rodo, kad jaunimas greičiau susiranda naują darbą ir trumpiau gauna nedarbo išmoką. Žmonės iki 25 metų nedarbo išmoką gauna vidutiniškai 4 mėnesius, žmonės virš 60 metų – 5,9 mėnesio.

Duomenys rodo ir amžiaus poveikį galimybėms grįžti į darbo rinką po nedarbo laikotarpio. Jauni žmonės įsidarbina gerokai greičiau: 80 proc. iki 25 metų amžiaus buvusių nedarbo išmokos gavėjų po metų vėl dirba. Tarp 31–40 metų gavėjų šis rodiklis siekia 75 proc. Tuo metu vyresniems nei 60 metų žmonėms grįžimas į darbo rinką – sudėtingesnis. Po metų dirba tik 35,5 proc. šios grupės buvusių nedarbo išmokos gavėjų.

Nedarbo išmoka kompensavo iki 83 proc. buvusių pajamų

Dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali tikėtis skirtingo išmokos dydžio. Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja. Kuo pajamos mažesnės, tuo reikšmingesnę buvusių pajamų dalį pakeičia nedarbo išmoka.

Jei žmogus anksčiau uždirbo 777 eurus į rankas arba minimalų atlyginimą pirmąjį šių metų ketvirtį, jis pirmus tris mėnesius gavo 645 eurų išmoką, kuri kompensavo apie 83 proc. jo ankstesnio atlyginimo. Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.

Vidutines darbo pajamas turėjusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo beveik 80 proc. jo buvusio atlyginimo. Vietoje anksčiau uždirbamų 1 460 eurų į rankas jis pradžioje gavo 1 167 eurų nedarbo išmoką.

Jei žmogaus atlyginimas buvo dviejų vidutinių darbo pajamų dydžio – 2 886 eurų į rankas, jo pirmų trijų mėnesių išmoka praeitais metais būtų maksimali įmanoma – 1 351 eurų arba apie 47 proc. buvusių pajamų. 

Kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas vis dar aktyvus darbo rinkoje

Kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas toliau dirba – tai 80 tūkstančių žmonių. Šis rodiklis išliko stabilus – pirmąjį šių metų ketvirtį dirbančių pensininkų dalis sudarė 12,7 proc. nuo visų pensininkų, prieš metus jų buvo 12,6 proc., o prieš trejus metus – 11,3 proc.

Vidutinė dirbančių senatvės pensininkų pensija pirmąjį ketvirtį siekė 752 eurus, o vidutinės darbo pajamos į rankas – 883 eurus. Bendra tokių asmenų vidutinė mėnesio pajamų suma sudarė apie 1 635 eurus. Tuo metu nedirbantys pensininkai gavo vidutiniškai 655 eurų dydžio pensiją.

Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių pagal senatvės pensijos gavėjų aktyvumą darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 13 proc. ES gyventojų, pradėjusių gauti senatvės pensiją, toliau dirba praėjus šešiems mėnesiams. Lietuvoje šis rodiklis – 44 proc.

„Noriu“ ar „reikia“ – dėl ko dirbama pensijoje

„Dirbančių pensininkų motyvacija dirbti pasiskirsto tarp ekonominių ir socialinių priežasčių. Viena vertus, siekiama išvengti skurdo, užsitikrinti pakankamas pajamas ar padidinti būsimą pensiją dirbant ir toliau mokant įmokas. Iš kitos pusės yra noras išlikti aktyviam, palaikyti socialinius ryšius, jaustis naudingam, išvengti staigaus perėjimo į pasyvų gyvenimo etapą“ – komentuoja Kristina Zitikytė.

Dirbantys pensininkai pasiskirstę įvairiuose sektoriuose, tačiau išsiskiria kelios sritys: švietimas – 18 proc. žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 14 proc., prekyba – 12 proc., apdirbamoji gamyba – 11 proc.

Pagal veiklos pobūdį didelė dalis dirbančių pensininkų yra aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai:30 proc. sudaro specialistai, 15 proc. – vadovai. 16 proc. dirbančių pensininkų tai nekvalifikuoti darbuotojai, o 11 proc. – paslaugų sektoriaus darbuotojai.

Didesnį aktyvumą rodo pensininkai didesniuose miestuose. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose dirbantys pensininkai sudarė 17 proc. visų senatvės pensijos gavėjų. Zarasų, Kupiškio, Kelmės, Alytaus, Lazdijų rajonų savivaldybėse – 7 proc. 

2025 m. I ketvirčio darbo pajamų apžvalga

Darbo grupę sudaro Susisiekimo ministerijos ekspertai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“ vadovai ir bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ atstovai. Jai vadovaus susisiekimo viceministras Julijus Glebovas. 

„Rail Balticos“ projekto pažanga yra strateginės reikšmės uždavinys Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Sudarę šią darbo grupę užtikrinsime sklandesnį projekto koordinavimą ir operatyviai spręsime su jo įgyvendinimu susijusius aktualiausius klausimus mūsų šalyje“, – sako susisiekimo viceministras J. Glebovas. 

Numatoma, kad parengtas neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti siekiant įgyvendinti projektą iki 2028 m. pabaigos, planas birželį bus teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijai. 

Darbo grupei taip pat pavesta koordinuoti ir prižiūrėti „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo eigą, vykdyti projekto veiksmų stebėseną, o ypatingą dėmesį skirti tokiems klausimams kaip žemės išpirkimas visuomenės poreikiams, europinės geležinkelio linijos projektavimas ir tiesimas, tolesnis projekto finansavimo užtikrinimas bei papildomų finansavimo šaltinių paieška. 

Šiuo metu Lietuvoje vyksta 46,3 km „Rail Balticos“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių statybos atkarpoje nuo Kauno iki Panevėžio. Planuojama, kad statybos darbai šių metų pabaigoje plėsis iki 114 km. 

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, sujungsiantis Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Susisiekimo ministerijos inf. 

Nuo gegužės 19 d. Lietuvos gyventojai kviečiami susipažinti su 12 per 2023-2024 m. atnaujintų daugiabučių namų projektų iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Ukmergės, Jonavos, Panevėžio, Klaipėdos, Mažeikių, Marijampolės ir išrinkti padariusį didžiausią įspūdį. „Metų renovacijos projekto“ rinkimus nuo 2019 m. inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Pasak APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės, pagrindinis šio konkurso tikslas – skatinti kokybišką renovaciją ir įkvėpti kitus gyventojus, savivaldybes imtis pokyčių. Kartu tai proga tiesiogiai, iš pirmų lūpų išgirsti apie namo atnaujinimo procesą, gerąją patirtį ir sužinoti, kaip pasikeitė žmonių kasdienybė.

„Norime atkreipti dėmesį į tuos projektus, kuriuos įvykdžius ne tik išaugo pastato energinis efektyvumas, bet ir buvo pratęstas jo gyvavimo ciklas, pagerėjo gyvenimo kokybė, buvo sukurta estetiškesnė, patogesnė bei tvaresnė aplinka. Tikime, kad gerieji pavyzdžiai turi galią paskatinti ir kitus Lietuvos gyventojus priimti sprendimą renovuoti savo namus“, – sako G. Burbienė.

„Metų renovacijos projekto“ rinkimuose dalyvaujantys daugiabučiai atrinkti atsižvelgiant į tai, kiek energijos sutaupoma, į įdiegtas inovatyvias technologijas, pastato architektūrinę transformaciją bei kokybinį gyvenimo pokytį.

„Vertinome ne tik tai, kiek sumažėjo energijos sąnaudos, bet ir kokie buvo priimti architektūriniai sprendiniai, kaip kokybiškai atlikti darbai, kokios medžiagos naudotos, kaip sutvarkyta aplinka – pavyzdžiui, ar buvo atnaujintos viešosios erdvės. Taip pat daug dėmesio skirta tvarumui, tai yra, ar projekte įdiegti atsinaujinančios energijos šaltiniai“, – sako G. Burbienė.

Dar vienas svarbus kriterijus – bendruomeniškumas: kaip butų savininkams sekėsi kartu spręsti iškilusius iššūkius ir priiminėti sprendimus, kaip keitėsi jų požiūris ir suvokimas, kad namas, jo bendrosios erdvės yra visų turtas, kuriuo reikia rūpintis kiekvienam.

Istorijas apie „Metų renovacijos projekto“ rinkimų dalyvius visuomenė gali rasti APVA Facebook paskyroje, jos bus paskelbtos per tris savaites, likusias iki balsavimo. Balsuoti už labiausiai patikusį projektą bus galima birželio 9-16 d. Prieš atiduodant savo balsą rekomenduojama atidžiai perskaityti pasakojimus apie kiekvieną kandidatą ir įvertinti renovacijos naudų visumą.

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

Savivaldai buvo siūloma suteikti teisę nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamą dydį ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc.

Buvo numatoma, kad mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas 50 procentų (75 proc. daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms) nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

Siūlyta ne pagrindinio gyvenamojo asmens nekomercinio nekilnojamojo turto vertę iki 2030 m. apmokestinti tokia tvarka:

0 proc. tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 20 000 eurų;

0,1 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 20 000 eurų, bet ne didesnei nei 200 000 eurų;

0,2 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų;

0,5 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų;

1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų.

Nekilnojamojo turto mokestį, sumokamą už pagrindinį gyvenamąjį būstą siūlyta įskaityti į savivaldybės biudžetą, o už kitą nekilnojamąjį turtą – į Gynybos fondą.

Nekilnojamojo turto įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-437 po pateikimo pritarė 62, prieš balsavo 40, susilaikė 24 Seimo nariai. Projektui nepritarta. Alternatyvaus balsavimo metu už tai, kad projektas būtų grąžintas tobulinti balsavo 86, atmesti siūlymus siūlė 35 parlamentarai. Projektas grąžintas tobulinti.

Seimo Spaudos biuro inf. 

„Lietuvos regionų žemėlapyje“ koncentruotai vienoje vietoje patogiu būdu pateikti esminiai kiekvienos mūsų šalies savivaldybės rodikliai apie būstą, darbą, švietimą, ekonomiką, rekreaciją, sveikatos apsaugos paslaugas ir kt. 

„Pirminis tokio informacinio įrankio poreikis kilo siekiant užsienyje gyvenantiems lietuviams padėti sugrįžimui į Lietuvą ruoštis iš anksto ir palengvinti integracijos procesus. Angliška versija dar labiau padidins žemėlapio prieinamumą, nes pateikiama informacija aktuali ne tik mūsų tautiečiams, bet ir kitoms tikslinėms auditorijoms“, – pasakojo Užimtumo tarnybos vystomos iniciatyvos „Gal į Lietuvą“ koordinatorė Agnė Skučaitė-Leonavičienė. 

„Lietuvos regionų žemėlapio“ apsilankymų statistika rodo, kad juo aktyviausiai naudojasi Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje gyvenantys lietuviai. Skaitmeninis įrankis aktualus ir mūsų šalies gyventojams, svarstantiems apie vidinę migraciją, ar verslininkams, turintiems plėtros planų. 

„Tai – išskirtinė priemonė, leidžianti svarbiausią šalies ir kiekvieno regiono statistiką rasti vienoje vietoje. Ji ne tik padeda gyventojams ar grįžtantiems tautiečiams planuoti savo ateitį Lietuvoje, bet ir suteikia vertingų įžvalgų politikos formuotojams bei investuotojams, siekiantiems skatinti regioninę plėtrą. Šis žemėlapis yra puikus pavyzdys, kaip viešieji duomenys gali būti pateikti patrauklia ir lengvai suprantama forma, skatinant duomenimis grįstus sprendimus, taip prisidedant ir prie tvarios šalies plėtros“, – sakė Kristė Sirtautė, VšĮ „Kaunas IN“ Investicinės aplinkos projektų vadovė.

Indrė Gruodienė, Ignalinos rajono savivaldybės mero patarėja, patvirtino, kad įrankis sutaupo laiko apžvelgiant regiono situaciją: „Informacija realiuoju laiku leidžia lyginti bei prognozuoti rajonų ir regionų demografines, turizmo, verslo plėtros tendencijas. Žemėlapis – svarbus ir profesionalus sufleris investuotojams mūsų ežeringame ir gausiame bioįvairove Ignalinos krašte.“ 

Skaitmeninis įrankis sudomino ir nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovus. Skaičiuojama, kad jo duomenys paminėti beveik 100 kartų. 

„Lietuvos regionų žemėlapis“ padeda atrasti ir net palyginti 5 pastarųjų metų duomenis skirtingose savivaldybėse. Čia įdiegta speciali funkcija su vaikais atvykstančioms šeimoms – pažymėtos 99 šalies mokyklos, šiuo metu vykdančios grįžusiųjų vaikų integracijos programas, padedančias mokytis lietuvių kalbos. Taip pat patogiai pateikiami kiekvienos mokyklos ir savivaldybės kontaktai. 

Norintieji daugiau sužinoti apie verslo rinką, gali matyti veikiančių įmonių, darbuotojų ieškančių darbdavių ir realiu laiku pateiktų darbo skelbimų skaičių, taip pat registruotą nedarbą kiekvienoje savivaldybėje. Duomenys žemėlapyje atnaujinami reguliariai, todėl panorus sužinoti būsto įsigijimo ar nuomos kainas, mokyklų skaičių, didžiausius darbdavius, siūlomą darbo užmokestį ar net sporto klubų skaičių, tai galima padaryti vos keliais paspaudimais.

Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje numatyta pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) apimtis. 2024 m. Lietuvoje 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze siekė 86,2 proc., 7 m. amžiaus grupėje antrąja – 84,6 proc., Kauno apskrityje atitinkamai 86,5 proc. ir 84,5 proc.  

Esant bėrimui ir karščiavimui – atliekami tyrimai dėl tymų ir raudonukės 

Tymai ir raudonukė – ūmios, virusinės užkrečiamosios ligos, kurioms būdingas karščiavimas, makulopapulinis bėrimas, tačiau šie simptomai būdingi ir kitoms užkrečiamosioms ligoms: skarlatinai, vėjaraupiams, parvo virusams, įvairioms enterovirusinėms infekcijoms. Todėl norint nustatyti tikslią ligos diagnozę, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.  

Jei vaikui ar suaugusiam asmeniui pasireiškia karščiavimas ir bėrimas, panašus į tymų ar raudonukės,  siekiant išsiaiškinti ligos sukėlėją bei saugant kitus visuomenės narius, būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje bus paimti ėminiai (kraujo serumas ir tepinėlis iš nosiaryklės) ir siunčiami į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją dėl diagnozės patvirtinimo arba paneigimo. Tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis. 

Primename, kad užsikrėtus tymais,  gali išsivystyti komplikacijos, iš kurų dažniausios yra: vidurinės ausies, plaučių uždegimas, viduriavimas. Vienam iš 1000 tymų atvejų išsivysto ūmus encefalitas, kuris dažnai sukelia negrįžtamą smegenų pažeidimą. Didžiausia tymų komplikacijų  rizika kyla  kūdikiams ir vaikams iki 5 m. amžiaus, nėščiosioms, vyresniems nei 20 m. asmenims bei imunosupresinės būklės asmenims.  Raudonukės komplikacijų pasitaiko retai, tačiau ši liga ypač pavojinga nėščiosioms, kadangi susirgus ja yra didelė tikimybė, kad įvyks persileidimas arba, kad gimęs kūdikis turės įgimtą raudonukės sindromą, kuris gali sukelti kataraktą, kurtumą, širdies ydas ir kitų  sveikatos problemų.  

Efektyviausia priemonė – skiepai 

Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus vaikai. Pavėlavus pasiskiepyti nurodytais terminais, vaikams sudaromas individualus skiepijimo planas.  

Darbuotojai, kurių profesija ar  pareigos, susijusios su žmonių sveikatos priežiūros veikla,  turėtų būti skiepijami darbdavio lėšomis. 

Vyresni nei 37 m. asmenys, kurie galėjo būti paskiepyti tik viena vakcinos doze, pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, norintys pasiskiepyti antrąja tymų vakcinos doze ir sustiprinti bei įgyti ilgalaikį imunitetą tymams,– skiepijami asmeninėmis lėšomis. 

Sąlytį su įtariamu ar patvirtintu tymais sergančiu asmeniu turėję imlūs asmenys kuo skubiau, ne vėliau kaip per 72 val. nuo buvusio artimo sąlyčio skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Nespėjus pasiskiepyti per 72 val., būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.  

Dėl skiepijimo ar individualaus vaiko skiepijimo plano sudarymo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar pediatrą. 

NVSC Kauno departamento inf. 

Pavojus laukinei gamtai: galima net gyvūnų mirtis 

Gegužės 16 dieną į areną rinkosi vaikų ir jaunių grupės, o gegužės 17 dieną stalo teniso kovos vyko tarp suaugusiųjų. Turnyro dalyvius ir svečius sveikino Jonavos sporto centro direktorės pavaduotojai Rima Danylienė ir Drąsutis Barkauskas bei šviesaus atminimo trenerių V. Moskovkos ir V. Šimanskienės artimieji.

Džiaugiamės, jog šis tradicinis Jonavos sporto centro turnyras kasmet sukviečia didelį skaičių stalo teniso mylėtojų ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų užsienio šalių, kaip Latvijos, Ukrainos. Viso  turnyre sudalyvavo 223 dalyviai.

REZULTATAI:

Jonavos sporto centro inf. 

Aplinkybės aiškinamos.

Surinkta medžiaga pagal LR BK 261 straipsnį (Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams. Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų).

Achemos darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) taryba nepritarė kolektyvinės sutarties pasirašymui, nes joje liko tik darbdaviui naudingi punktai. Be to, profesinei sąjungai nerimą kelia bendrovės vadovybės sprendimai stabdyti darbuotojų papildomo skatinimo priemones ir įvesti „solidarumo prastovas“.

Kolektyvinės sutarties projektas neatitinka darbuotojų lūkesčių

Derybos prasidėjo dar 2024 m., siekiant suderinti darbdavio ir darbuotojų interesus.  

„Vykusio kolektyvinių derybų proceso metu stengėmės suprasti darbdavio poziciją – įmonės dabartinė padėtis ir įtampa dėl jos ateities skatina gerai „pasverti“ kiekvieną sprendimą, įskaitant garantijas darbuotojams“, - situaciją aiškina ADPS pirmininkė Birutė Daškevičienė.

Pasak jos, paskutiniame derybų posėdyje bendrovės atstovai pareikalavo iš kolektyvinės sutarties projekto išimti darbuotojams svarbiausią kolektyvinės sutarties punktą, susidedantį iš trijų dalių:

- vienkartinio paskatinimo išmokėjimas darbuotojams už 2025 metus;

- bendrovės darbo užmokesčio fondo didinimas 2026–2027 metams;

- premijos darbuotojams skyrimas, einant kasmetinių atostogų.

Išmetus šiuos punktus, kolektyvinės sutarties projektas tapo naudingas tik darbdavio pusei:  

1) pareigybių lygių pervertinimas, siekiant atitikti realius atliekamus darbus, funkcijas ir atsakomybes bei įvedant aiškius ir suprantamus kriterijus;

2) maksimalios viršvalandžių trukmės didinimas per metus iki 360 val.;

3) profesinės sąjungos įsipareigojimas palaikyti bendrovės (bei kitų trąšų gamintojų, priklausančių „Fertilizers Europe“) poziciją ES institucijose.

„Jeigu tikrai siekiama pilnavertės kolektyvinės sutarties, joje turi būti įtrauktos nuostatos, gerinančios darbuotojų padėtį. Neteisinga kolektyvine sutartimi tenkinti tik darbdavio interesus – tai iš esmės prieštarauja kolektyvinių sutarčių paskirčiai“, – akcentuoja ADPS pirmininkė.

Iškelti kolektyvinio darbo ginčo reikalavimai

ADPS taryba nepritarė tokiam kolektyvinės sutarties projektui. Neturėdami kito kelio, darbuotojų atstovai iškėlė kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimus darbdaviui - „Achemos“ vidutinį darbuotojų darbo užmokestį pririšti prie Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio, nustatant ne mažesnį kaip 1,3 koeficientą. Nepasiekus jo, kiekvienam darbuotojui išmokėti vienkartinį paskatinimą bei kartą per metus premijuoti darbuotoją atlyginimo dydžio premija.  

Darbuotojai susirūpinę naujomis taupymo priemonėmis

Nors bendrovės atstovai žada ir toliau ieškoti geriausių sprendimų, atsižvelgiant į buvusį procesą, ADPS tai vertina kaip tuščius pažadus.

„Realybė įmonėje gerokai blogesnė nei mėginama parodyti. Ir taip nekonkurencingi AB „Achema“ atlyginimai nuo birželio mėn. mažės dar daugiau, nes nebeliks papildomo apmokėjimo už remonto darbus, už pavadavimus ir pareigybių sugretinimą bei papildomo skatinimo iš vadovo fondo. Taupymas nukreipiamas į darbuotojus ir taupoma būtent jų sąskaita.“

Darbuotojų nerimą paskatino ir vienas po kito sekę vienašališki vadovybės sprendimai.

Darbo kodeksas numato, kad prastova – tai tokia situacija, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių, ne dėl darbuotojo kaltės. Achemoje turime naujadarą – „solidarumo prastovas“. Nesvarbu, ar darbuotojas turi darbo pagal darbo sutartį, ar neturi – dvi savaites dirbs, dvi savaites bus prastovoje.

Niekam nerūpi, kad per pusę darbo laiko atlikti viso darbo neįmanoma. Tačiau toks yra dabartinis „solidarumo“ supratimas.

„Nepaisant visų blogybių, bendrovėje yra įvykę keli nelaimingi atsitikimai, kurių metu yra sunkiau ar lengviau sužalojami darbuotojai. Taupymas darbuotojų sąskaita, darbuotojų trūkumas, nesaugiai organizuojamas darbas – dabartinė achemiečių kasdienybė“, – apgailestauja ADPS atstovai.

„Suprantama, kad sunkiais laikais bendrovė ieško taupymo būdų (kokie bebūtų laikai – Achemai jie visada sunkūs), tačiau tai neturėtų vykti darbuotojų sąskaita. Priešingai – net sudėtingoje situacijoje svarbu įtraukti darbuotojus į derybas, kad būtų priimti realūs ir abipusiai naudingi sprendimai, padedantys išvengti konfliktų. Tik bendradarbiaujant galima užtikrinti įmonės stabilumą“, - pažymi ADPS vadovė.

ADPS pranešimas spaudai 

Įsigaliojus pakeitimui, pažeidžiamiems ir smulkiems vartotojams, kurių yra apie 800 tūkst., nebelieka pareigos pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją – tai jie gali daryti savanoriškai.

Gyventojai norėdami sužinoti, ar jų objektui reikia pasirinkti nepriklausomą tiekėją, informaciją pasitikrinti gali apsilankę www.pasirinkitetiekeja.lt puslapyje ir įvedę savo objekto numerį (objekto nr. galite rasti savo elektros paslaugų sąskaitoje).

Ką svarbu žinoti pažeidžiamam ir (ar) smulkiam elektros energijos vartotojui?

• Vartotojai, jau pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ar šiuo metu gaunantys garantinio tiekimo paslaugą, turės galimybę grįžti į visuomeninį tiekimą nuo 2025 m. birželio 1 d.
• Pageidaudami, kad elektros energiją jiems tiektų visuomeninis tiekėjas, vartotojai turėtų nutraukti sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais.
• Po sutarčių nutraukimo šie vartotojai bus automatiškai priskirti visuomeniniam tiekimui.

Visuomeninis tiekėjas UAB „Ignitis“ informuos visus visuomeninio elektros energijos tiekimo vartotojus apie jų duomenų atvėrimą nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Visi visuomeninio elektros energijos tiekimo klientai galės išreikšti nesutikimą, kad jų duomenys būtų atverti nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams.

Tie visuomeninio tiekimo vartotojai, kuriems iki šių metų pabaigos dar išliks pareiga pasirinkti nepriklausomą tiekėją, apie tai bus informuoti atskiru laišku.

• 
  * Pažeidžiamas elektros energijos vartotojas – buitinis elektros energijos vartotojas, kuris pats ir (ar) su juo bendrai gyvenantys asmenys gauna ir (ar) turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir (arba) kuris yra asmuo su negalia, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, ir (arba) asmuo, gaunantis šalpos senatvės pensiją arba šalpos kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.

VERT inf. 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, gegužės 12–18 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 533 greičio viršijimo atvejus.

Praėjusios savaitės pradžioje sustabdytas neblaivus automobilio vairuotojas. Gegužės 13 d. apie 15.50 val. Kėdainių r., Pelėdnagių k., patikrinimui sustabdytas automobilis „Opel Vectra“. Nuo automobilio vairuotojo (gim. 1978 m.) sklido alkoholio kvapas. Vyras pareigūnams prisipažino alkoholinius gėrimus vartojęs visai neseniai. Patikrinus jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,73 prom. Maža to, paaiškėjo, jog vairuotojas niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti.

Savaitės pabaigoje sustabdytos ir neblaivių dviratininkų kelionės. Gegužės 16 d. apie 16.50 val. Kaišiadorių r., Būblių k., sustabdytas neblaivus dviratininkas (gim. 1969 m.). Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,63 prom. Dieną prieš, gegužės 15 d., apie 15.50 val. Jonavos r., Užusalių k., dviračiu važiavo neblaivus vyras (gim. 1965 m.). Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,72 prom. Iš viso praėjusią savaitę pareigūnai sustabdė 4 neblaivių dviratininkų keliones.  

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kaune ir Kauno rajone patikrino daugiau nei 3,7 tūkst. transporto priemonių. Jų metu išaiškinti 4 neblaivūs vairuotojų (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,54 prom. iki 1,64 prom.).

Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė 17 neblaivių automobilių vairuotojų ir 12 vairuotojų, kurie transporto priemones vairavo tam neturėdami teisės. Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Ankstų pirmadienio, gegužės 19 d., rytą Kauno apskr. VPK pareigūnai kartu su Tauragės ir Šiaulių apskr. VPK kolegomis Raseinių r., Kryžkalnyje, surengė bendrą policinę priemonę, kurios metu patikrino 690 transporto priemonių. Nustatyti du neblaivūs vairuotojai bei kiti KET pažeidimai.

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

Kauno apskr. VPK informacija

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas apžiūrėjo „Rail Baltica“ statybų aikšteles Jonavos rajone, kur 46,3 km ruožuose statybų darbus atlieka 5 rangovai iš Lietuvos ir Italijos. Būsimo ilgiausio geležinkelio tilto Baltijos šalyse statybose jau iškilo pirmosios kolonos, kurių aukštis vietomis sieks iki 40 m.

„Rail Baltica“ – Lietuvai ir visam Baltijos regionui strategiškai svarbus projektas, kuriam skiriame ypatingą dėmesį. Raginu spartinti pasiruošimą statyboms Lenkijos kryptimi, spartinti darbus nuo Kauno link Latvijos pasienio. Turime susitelkti ir kuo greičiau įrengti pirmąsias europinės geležinkelio vėžės atkarpas. Ši geležinkelio jungtis svarbi ne tik patogiam susisiekimui, bet ir šalies saugumui“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.

„Sėkmingai įgyvendiname šių metų tikslus – daugiau nei dvigubai išplėsti „Rail Baltica“ atkarpą, kurioje vyksta statybų darbai, pasirengti svarbios krypties – linijos link Lenkijos valstybės sienos – projektavimui ir priimti reikalingus sprendimus. „Rail Baltica“ yra tarptautinis projektas, kurį sudaro daug suinteresuotų šalių, reikalingas jų aktyvus įsitraukimas, dėl to džiaugiamės glaudžiu bendradarbiavimu su Susisiekimo ministerija“, – teigia LTG grupės vadovas E. Lazauskas.

Vykstant viršutinės tilto per Nerį dalies statybai, jau ruošiamasi ir tilto perdangos betonavimui – į Lietuvą pristatyta reikalinga įranga. Šis tiltas – vienas sudėtingiausių infrastruktūros objektų Lietuvos istorijoje. Jo sudėtingumas pasižymi ne tik ilgiu (1,51 km), bet ir aukščiu (40 metrų), perdangos statyboje naudojamos 3 įrengimo technologijos, įskaitant sudėtingą slenkančių pastolių sistemą, dėl čia esančio „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo laikomasi aukščiausių aplinkosaugos standartų, o statinys suprojektuotas taip, kad neturėtų nė vienos atramos Neries upėje.

Viso po žeme išgręžti beveik 376 poliai, laikysiantys viršutinę konstrukciją. Apskaičiuota, kad 1,51 km tilto betonavimo darbams reikės beveik 67 000 m³ betono ir daugiau nei 11 000 tonų armatūros. Tokio kiekio pakaktų pastatyti 30 aukštų dangoraižį arba 27 olimpinius baseinus. Vidutiniam tiltui Lietuvoje pastatyti paprastai prireikia apie 2 000–5 000 m³ betono.

Preliminariu skaičiavimu, greitasis traukinys per Neries tiltą pravažiuos per maždaug 22 sekundes. Neries tilto statybą numatyta užbaigti iki 2026 m. pabaigos, šiuo metu įgyvendinta trečdalis visų darbų.

Šiemet planuojama užbaigti pirmąjį 10 km greitojo geležinkelio sankasos darbų ruožą atkarpoje Šveicarija–Žeimiai, kuriame bus įrengta per 40 įvairių inžinerinių statinių, kai kurie jų – jau eksploatuojami. Šiemet šiame ruože taip pat planuojama pradėti tiesti bėgius. Ateinančių metų pradžioje – užbaigti ir dar vieną 17,7 km ilgio ruožą link Šėtos.

Vizito metu LTG grupės ir Susisiekimo ministerijos atstovai aptarė projekto prioritetus, susitiko su rangovais „Fegda“ ir „Rizzani de Eccher“. Ministerijos vadovybė ketina tęsti susitikimus ir su kitais projekto rangovais. „LTG Infra“ yra paskelbusi viešuosius pirkimus dėl naujų 68 km ruožų sankasos ir inžinerinių statinių rangos darbų. Šiemet darbai vyks jau 114 km ruožuose.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

„Rail Baltica“ inf 

Aplinkos ministerijos specialistai praėjusią savaitę vandens tiekimo įmonių, jas vienijančių asociacijų ir savivaldybių atstovams pristatė praėjusių metų lapkritį priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl komunalinių nuotekų valymo naujos  redakcijos reikalavimus.

Šiame teisės akte numatyti pagrindiniai reikalavimai komunalinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gerinti miesto nuotekų surinkimo ir valymo veiklos energetinį efektyvumą ir užtikrinti miesto nuotekų sektoriaus skaidrumą.

Direktyvoje numatyta, kad visose aglomeracijose nuo 1 000 gyventojų turėtų būti įdiegta centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Nustatomi griežtesni reikalavimai azoto ir fosforo šalinimui iš nuotekų, keliami nauji reikalavimai valyti mikroteršalus pašalinant farmacijos (vaistų) ir kosmetikos produktų medžiagas. Taip pat bus didinama gamintojų atsakomybė, prisidedant prie vaistų ir kosmetikos medžiagų valymo išlaidų padengimo.

Nustatomi reikalavimai integruotų miestų nuotekų tvarkymo planų rengimui, siekiant mažinti taršą lietaus nuotekomis, bei reikalaujama individualias nuotekų tvarkymo sistemas registruoti registre ir užtikrinti jų kontrolę.

Direktyvoje nustatyti reikalavimai su visuomenės sveikata susijusių miesto nuotekų parametrų nuolatinei stebėsenai, išplėstas teršiančių medžiagų sąrašas ir griežtesnis jų stebėjimas nuotekų įtekėjimo į valymo įrenginius ir ištekėjimo vietose. Taip pat nustatomi nauji reikalavimai nuotekų valymo įrenginių energijos vartojimo neutralumui, siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą bei gamybą, išnaudojant biodujų gamybos arba atliekinės šilumos išgavimo ir naudojimo galimybes.

Valstybės narės įpareigotos informuoti visuomenę apie miesto nuotekų surinkimą ir valymą, įgyvendinti reikalavimus dėl galimybės naudotis nuotekų sistemomis, nustatyti sankcijas, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas.

Direktyvos reikalavimus į nacionalinius teisės aktus reikės perkelti iki 2027 m. liepos 31 d. Daugiau informacijos apie šios direktyvos reikalavimų pristatymą galima rasti čia.

Nuo 2025 m. birželio 20 d. įsigalioja nauji Europos Sąjungos ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentai, kurie bus taikomi išmaniesiems įrenginiams. Šie pokyčiai yra Europos Sąjungos tikslas užtikrinti, kad gaminiai būtų ilgaamžiai, efektyviau naudotų energiją ir mažintų elektroninių atliekų kiekį, susidarantį dėl greitai gendančių ar dažnai keičiamų prietaisų. 

Ekologinio projektavimo reikalavimai bus taikomi šiems įrenginiams, tiekiamiems į ES rinką:

• išmaniesiems telefonams;
• telefonams be išmaniųjų funkcijų;
• belaidžiams telefonams;
• planšetiniams kompiuteriams be fizinės klaviatūros. 

Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai nuo tos pačios datos bus taikomi:

• išmaniesiems telefonams;
• planšetiniams kompiuteriams be fizinės klaviatūros. 

Šie reikalavimai skirti užtikrinti, kad įrenginiai būtų ne tik energiją taupantys, bet ir patvaresni, ilgaamžiškesni bei geriau pritaikyti remontui ir atnaujinimui. Pagrindiniai pokyčiai apima geresnes galimybes taisyti įrenginius, atnaujinti jų programinę įrangą, keisti baterijas ir naudoti juos ilgesnį laiką – pavyzdžiui, tikimasi, kad vidutinės klasės išmaniojo telefono tarnavimo trukmė pailgės nuo 3 iki 4,1 metų. Taip pat bus įvesti aiškesni ženklinimo kriterijai, padėsiantys vartotojams lengviau suprasti ir palyginti įrenginių energijos vartojimo efektyvumą prieš perkant. 

Svarbu!

Naujieji reikalavimai nebus taikomi:

• planšetiniams kompiuteriams, naudojantiems staliniams ar nešiojamiesiems kompiuteriams skirtą operacinę sistemą (pvz., „Windows“) ir turintiems fizinę ar nuimamą klaviatūrą;
• įrenginiams su lanksčiu pagrindiniu ekranu;
• išmaniesiems telefonams, skirtiems aukšto saugumo ryšiui (pvz., vyriausybinėms ar specialiosioms tarnyboms). 

Išsamesnė informacija apie taikomus reikalavimus ir jų apimtį pateikiama Europos Komisijos svetainėje: https://energy-efficient-products.ec.europa.eu/product-list/smartphones-and-tablets_en

„Rūpestis LGBTQ+ žmonėmis nedingo iš politinės darbotvarkės. Gali pasikeisti metodai, kaip mes tai darome, procesas gali būti lėtesnis ir mažiau spalvingas, bet mes darysim viską, kad visi žmonės Lietuvoje gyventų saugiai ir oriai. Konstitucinis teismas mums stipriai palengvino užduotį, tikiuosi politikai susilaikys nuo kultūrinių karų kurstymo“, – diskusijoje akcentavo Seimo narys Tomas Tomilinas.

Renginyje, kuris skirtas paminėti Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija ir transfobija dieną, dalyvavo visos pagrindinės organizacijos, siekiančios užtikrinti LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą Lietuvoje. Organizacijos vieningai tikina, kad tiek mokyklose, darbo vietose, tiek sveikatos priežiūros ar teisėsaugos institucijose diskriminacija yra LGBTQ+ kasdienybė.

„Tarptautinės ir mūsų šalies apklausos rodo, kad dalis mūsų visuomenės yra prastoje padėtyje – patiria neapykantos išpuolius, užgauliojimus, menkinimą ir nesulaukia pagalbos net teismuose. Lietuvoje yra įsišaknijusi ir institucinė diskriminacija ir daugelio požiūriu, draudimai diskriminuoti yra tik popieriuje, bet ne kasdieniniame gyvenime“, – sako diskusiją Seime inicijavęs Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas.

Prie apskrito stalo susirinkę diskusijos dalyviai teigė, kad grėsmės patirti išpuolius kuria nesaugumo atmosferą. Lietuvoje nėra priimtas nacionalinis žmogaus teisių stiprinimo veiksmų planas, o dėl to nėra aiškių gairių kaip mūsų šalis turėtų siekti esminių pokyčių tiek politikoje, tiek visuomenėje. Nevyriausybinės organizacijos teigė, kad yra pasirengusios padėti politikams užtikrinant, kad visi žmonės būtų Lietuvoje gerbiami ir galėtų jaustis saugiai.

Diskusijoje, kurią rengė Seimo narys Tomas Tomilinas ir Lietuvos jaunimo centro direktorius, GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas, dalyvavo organizacijų „Mamos už LGBTQ+ vaikus“,  Lietuvos žmogaus teisių centro, Tolerantiško Jaunimo Asociacijos, Universiteto LGBT+ grupės, Nacionalinės LGBTI teisių organizacijos LGL ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.

lrs.lt inf. 

Nuo kitų metų įsigaliosiantis įstatymas nebeleis vykdyti plynųjų pagrindinių miško kirtimų 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų. Visgi ir vykdant atvejinius ar atrankinius pagrindinius kirtimus, paskutinis kirtimas bus galimas tik tada, kai kertamoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis bus ne mažesnis kaip 2,5 m.

Pasak L. Jonausko, tokios įstatymo pataisos ne tik neleis drastiškai keisti miestų ir miestelių kraštovaizdžio, bet ir prisidės prie nacionalinio saugumo.

„Plynės, pasitinkančios vos įvažiavus į kai kuriuos miestus, miestelius, veikia net gyventojų psichologinę būseną. Jau nekalbu, kad plynieji kirtimai smarkiai keičia miško ekosistemas ar darko kraštovaizdį“, – teigia Seimo narys.

Seimo Aplinkos apsaugos pirmininkas akcentavo ir tokio įstatymo teigiamą naudą krašto gynybai.

„Uždraudus kirsti mišką plynai 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų, ne tik išsaugotume miško ruožus rekreacijai, bet ir išlaikytume natūralų barjerą, kuris gynybos sumetimais saugotų įvažiavimus į miestus ir miestelius. Jau dabar kai kurie miestai svarsto apie tokių kontrmobilumo priemonių, kaip „ežiai“, kelio blokai, „drakono dantys“, trosai, spygliuota viela, koncertina ar sijos įrengimą, taip siekiant sustiprinti apsaugą įvažiavimuose į miestą, apsunkinti potencialaus priešo judėjimą. Nepamirškime, kad miškai yra natūralus Lietuvos gynybinis barjeras, kurį, kaip žinome iš istorijos, lietuviai puikiai išnaudojo gindamiesi nuo priešų. Esant tokiems neramiems laikams, netoleruotina šnioti plynai miestų ir miestelių prieigas, suardant jų natūralų gynybinį barjerą, todėl įsigaliojęs įstatymas nebeleis to daryti“, – įsitikinęs L. Jonauskas.

Naujos redakcijos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas taip pat nuo kitų metų pradžios uždraudžia vykdyti plynuosius miško kirtimus ir kirsti želdinius ne miško žemėje 100 m atstumu į abi puses nuo kelio briaunų prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių. Išimtis galės būti taikoma tik  šalinant žuvusius, ligų ir kenkėjų pažeistus, pavojų eismo saugumui ir elektros linijoms keliančius medžius.

Taip pat nebus leidžiama vykdyti plynųjų pagrindinių miško kirtimų didesnėse kaip 1,5 ha biržėse nuo Rusijos (Kaliningrado srities) sienos ir Baltarusijos sienos 20 km atstumu į Lietuvos teritorijos gilumą, kas, anot Lietuvos kariuomenės, tokiu būdu jai leistų efektyviai išnaudoti turimus ribotus žmogiškuosius ir techninius resursus.

Natūralios gamtinės kliūtys – miškai – suteikia Lietuvos kariuomenei galimybę gintis, blokuoti ar trikdyti priešo judėjimą, leidžia pasislėpti nuo priešiškų pajėgų žvalgybos.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto inf. 

Palangos darbdaviai, laukdami kalendorinės vasaros, kaip ir kasmet, dosniausiai darbo rinką atveria besimokančiam jaunimui, ypač nuo aštuoniolikos metų darbo pasiūlymų spektras platus: nuo picų kepėjo, pardavėjo, padavėjo iki administratoriaus, vaikų laisvalaikio užimtumo organizatoriaus ar degalinės operatoriaus. Lauko prekyboje, nuomos ir pramogų vietose siūloma dirbti ir nepilnamečiams moksleiviams.

Šiame kurorte pernai beveik pusė (46 proc.) darbo skelbimų buvo paslaugų sektoriaus apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse.

„Antrus metus jau viduržiemį stebime vis ankstesnį darbuotojų poreikį vasaros sezonui. Palanga išsiskiria ir tuo, kad darbo paklausa gerokai lenkia pasiūlą. Pirmąjį ketvirtį šimtui laisvų darbo vietų specialistams ir įstaigų tarnautojams potencialių kandidatų turėjome 59, kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų srityje 185 pozicijoms teko 122 klientai, o 126 nekvalifikuoto darbo pasiūlymams tebuvo 50 kandidatų. Tad mūsų kurortas atviras darbo ieškantiems iš kitų šalies vietovių“, – sakė Palangos skyriaus paslaugų darbdaviams specialistė Ieva Chadakauskienė.

Šiuo metu Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba ieško kontrolierių Palangoje ir Šventojoje. Galėtų kreiptis ir nuo 18 metų jaunuoliai, turintys B kat. vairuotojo pažymėjimą. 

Padavėjams, padavėjų padėjėjams, barmenams, virtuvės darbuotojams darbą siūlo „A-petit“ restoranėlis ir „ŠilelisGastro Pub“. K. Geco prekybos įmonė nuo 17 metų įdarbintų virtuvės darbuotojus,  o pilnamečius asmenis –  virėjus restorane-muzikos klube „Vandenis“, portjė – viešbutyje „Palanga Spa Life Balance“. 

Kambarių tvarkytojus, padavėjų padėjėjus ir maitinimo salės darbuotojus nuo 16 metų priima sanatorija „Gradiali“ o  pilnamečius – barmenus ir padavėjus.

Viešbučiui „Amsterdam Plaza“ siūlo padavėjų-barmenų, kambarių tvarkytojų darbo pozicijas, o pusryčių padavėjais galėtų dirbti ir nuo 16 metų. Viešbutis „Baltic Inn“ priimtų kambarių tvarkytojus nuo 16 metų, o „Senas židinys“ – virtuvės darbuotojus. 

Prekyba vaisiais, uogomis mieste ir pajūryje užsiimanti „Milojuga“ ieško keleto pardavėjų nuo 16 metų, kuriuos nuvežtų ir parvežtų iki prekybos vietos.

Net 20-30 darbuotojų nuo aštuoniolikos planuoja įdarbinti VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“. Reikalingi virėjai, padavėjai, indų plovėjai, valytojai ir vaikų laisvalaikio užimtumo organizatoriai. Taip pat ieško savanorių – labiausiai reikalinga pagalba organizuojant vaikų užimtumą ir virtuvėje / valgykloje.

Šventojoje picerijoje ir lauko prekyboje MB „Dodesa“ galėtų dirbti nuo 16 metų apie dešimt pardavėjų prekybai ledais, šerbetu, kurorto prekėmis, o nuo 18 metų – picų kepėjai. Šiame kurorte klubas „Paršelio rojus“ sezoniniam darbui nuo gegužės vidurio iki rugsėjo priimtų nuo 17 metų du virėjo padėjėjus, o pilnamečius –  padavėjus, baro darbuotojus, virėjus, picų kepėjus. „Auksinės kopos“ padavėjais ir viešbučio administratoriais įdarbintų ir nuo 18 metų besimokantį jaunimą, o „Palangos ūkis“ – apartamentų tvarkytojais-valytojais Šventojoje. 

Kitokį  darbo pobūdį siūlo degalinių tinklas „Circle K“ – degalinės operatoriais-pardavėjais įdarbintų tik pilnametystės sulaukusį jaunimą. Įdomia darbo patirtimi vilioja „LITL BAZ PICTURES“, „Hexa cinema“ – reikalingi administratoriai virtualios realybės kino erdvėje Palangoje nuo birželio 7 d. iki rugsėjo 10 d. Visgi čia reikalingos anglų kalbos žinios, darbo kompiuteriu įgūdžiai. Įmonė siūlo dovanų kuponus filmų peržiūroms.

Didieji prekybos tinklai ieško pilnamečių darbuotojų. Palangoje ir Šventojoje „Rimi Lietuva“ priimtų 20–25 pardavėjus salėje ir kasoje bei apie 7 pamainos vadovus. Nuo 16 metų įdarbintų kelis pardavėjus salėje.

„Lidl Lietuva“ darbuotojų pastiprinimas reikalingas balandį-rugsėjį – parduotuvėse Palangoje, Kretingoje ir Klaipėdoje reikalingi pardavėjai. Salės darbuotojai, kasininkai,  pardavėjai (kasoje dirbti nereikia), valytojai, taromato operatorius-krovėjas laukiami „Maxima LT“ parduotuvėse Palangoje, Šventojoje, Klaipėdoje ir Nidoje.

I. Chadakauskienės pastebėjimu, įmonės vasaros darbuotojams taiko mažesnius reikalavimus –  anksčiau viešbučio administratoriams net sezonui buvo prašoma panašios darbo patirties (su rezervacinėmis programomis), gerų užsienio kalbų žinių, dabar skelbimuose nurodoma, kad tai privalumas, darbdaviai sutinka apmokyti būsimus darbuotojus. Kalbant apie vasaros darbus – daug svarbiau asmeninės savybės nei darbo patirtis – motyvacija, atsakingas požiūris į darbą, noras mokytis/tobulėti, gebėjimas dirbti komandoje, prisitaikyti prie greito darbo tempo, pozityvumas.

Taip pat įmonės tikisi, kad būsimas darbuotojas pasirinks sau patinkančią sritį ir tęs darbus iki vasaros pabaigos. Vienas svarbiausių reikalavimų – galimybė dirbti visą sezoną iki rudens. Dalis darbdavių kaip naudą siūlo priedus, procentą už apyvartą (mokami darbuotojui išdirbus visą sezoną), apgyvendinimą, patogų ir lankstų darbo grafiką. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies kurortuose daugiausiai darbuotojų ieško apgyvendinimo ir maitinimo pasaugų įmonės –  balandį paskelbė 188 laisvas darbo vietas, prekybos  – 81, žmonių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės – 64.

Kurortuose terminuotam darbui balandį siūlytas vidutinis bruto atlygis: virėjams – 1730 Eur/mėn., barmenams – 1525 Eur/mėn., virtuvės pagalbininkams – 1232 Eur/mėn., padavėjams – 1167 Eur/mėn., kambarių tvarkytojams – 1222 Eur/mėn.

Užimtumo tarnybos pranešimas spaudai 

„Nepilnamečių darbas – tai atsakomybė, į kurią reikia žiūrėti labai rimtai. Kalbame apie vaikų ir paauglių sveikatą, saugumą, teisę į mokslą ir pilnavertį poilsį“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Toliau apžvelgiami pagrindiniai reikalavimai, įdarbinant nepilnamečius.

1. Amžius

Dirbti leidžiama nuo 14 metų. 14–16 metų vaikai gali dirbti tik lengvus darbus. 16–18 metų paaugliai gali dirbti sudėtingesnius darbus, tačiau jie negali pakenkti jauno žmogaus sveikatai, saugumui ir vystymuisi.

2. Tėvų ar globėjų sutikimas

Įdarbinant 14–16 metų vaiką, būtinas vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas. Taip pat būtinas mokslo metų laikotarpiu išduotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.

3. Papildomi saugos ir sveikatos reikalavimai

„Svarbu akcentuoti, kad nepilnamečiai gali dirbti ne visus darbus, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus. Asmenims iki 18 metų draudžiamų darbų sąrašą galima rasti čia.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbdavys, prieš įdarbindamas nepilnametį asmenį ir siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašą, nurodyti galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada ir pavesti dirbti konkrečius darbus, suteikti visas reikiamas saugos ir sveikatos apsaugos priemones.

4. Prievolė sudaryti darbo sutartį

Visais atvejais, įdarbinant asmenis, įskaitant ir nepilnamečius, privalo būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.

5. Darbo ir poilsio laiko reikalavimai

„Taip pat svarbu žinoti vaikų ir paauglių darbo laiko trukmę ir taikomus minimalaus poilsio laiko reikalavimus, – sako Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Be to, darbdaviai turi žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe arba namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo.“

Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 12 val. per savaitę: iki 2 val. per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 val. per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.

Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme.

Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto, rytais – nuo 6 iki 7 val., t. y. prieš pamokas. Be to, turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 val.

Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 val.

VDI ragina darbdavius atsakingai įvertinti galimybes įdarbinti nepilnamečius ir nesusigundyti neformaliais susitarimais ar šešėline veikla ir primena, kad už pažeidimus gali grėsti administracinė ir (arba) Užimtumo įstatyme numatyta atsakomybė.

Valstybinė darbo inspekcija

Jonavos karate ,,Kumite” klubo sportininkas Edvinas Gambarovas (sv. kat 75-80 kg.) iškovojo trečią vietą.

Edvinas laimėjo dvi kovas, pirmoje prieš kovotoją iš Panevėžio, antroje nugalėjo klaipėdietį, pusfinalyje pratęsti pergalių nepavyko. 

,,Kumite” klubo inf. 

Po visų sužaistų varžybų turnyrinė lentelė išsidėstė taip: 

Moterys:  

1. Jonavos miestas 
2. Šveicarija 
3. Užusaliai 
4. Kulva

Senjorai:  

1. Jonavos miestas 
2. Šveicarija 
3. Kulva 
4. Užusaliai 
5. Šilai

Vyrai:  

1. Jonavos miestas 
2. Rukla 
3. Šilai 
4. Šveicarija 
5. Upninkai
6. Kulva 
7. Užusaliai 

Sekančios seniūnijų žaidynių varžybos numatomos gegužės 24 d., vyks lauko futbolas 6x6.

Jonavos sporto centro inf.  

Šventė prasidėjo smagiu koncertu, kurio metu skambėjo muzika ir dainos, kvietusios šokti ne tik mažuosius, bet ir jų tėvelius. Dainas ir šokius renginio žiūrovams dovanojo Jonavos kultūros centro vaikų popchoras „Šuldu Buldu“, šokių namai „Melgė“, bei „Šėlsmas“, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos „Dainavimo studija“, Jonavos Panerio pradinės mokyklos ansamblis, Jonavos Justino Vareikio progimnazijos Ukulėlių ansamblis, bei popchoras „Repriza" ir mažieji Jonavos Yamaha muzikos mokyklos mokiniai. Sveikinimo žodį tarė Jonavos rajono savivaldybės vicemeras Povilas Beišys.

Didelio dėmesio sulaukė kūrybinės dirbtuvės, kurios kvietė kurti, piešti, karpyti ir eksperimentuoti. Čia savo vaizduotę atskleidė ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, įsitraukę į smagią veiklą.

Šventėje taip pat netrūko pažintinės veiklos – vietos įstaigos pristatė savo paslaugas ir veiklas, suteikdamos galimybę geriau pažinti bendruomenės narius, bei jų atliekamą darbą.

Mažieji adrenalino mėgėjai varžėsi paspirtukų lenktynėse, o viena iš netikėčiausių ir smagiausių šventės dalių tapo ropliukų lenktynės – čia visi susirinkusieji galėjo stebėti neįprastą, bet labai žaismingą reginį.

Ne mažiau svarbi šventės dalis – „Kultūrų kelionė“, kurios metu svečiai „Malvi“ galėjo artimiau susipažinti su Ukrainos kultūra: skambėjo tradicinės dainos, buvo žaidžiami liaudies žaidimai, netrūko šilto bendravimo ir draugiškos atmosferos.

Galiausiai, šventės akcentu tapo gyvas ir spalvingas Jonavos 275 metų simbolio – paukštelio – kūrimas, organizuotas Krašto muziejaus. Ši kūrybinė veikla simboliškai sujungė visus šventės dalyvius, prisidėjusius prie bendro meno kūrinio.

Diena Ramybės skvere praėjo kupina šypsenų ir bendrystės jausmo. Šventė dar kartą įrodė – Jonava tikrai gyvybės pilna!

Daugiau nuotraukų rasite Jonavos kultūros centro puslapyje ČIA. 

Jonavos kultūros centro inf. 

Pirmąją turnyro dieną Jonavos veteranų komanda keturių komandų B grupėje sužaidė 3 rungtynes. Pirmojoje dvikovoje rezultatu 1:0 buvo įveikta Medžiai Old Boys (Vilnius) veteranų komanda. Antrose itin atkakliose rungtynėse analogišku rezultatu 1:0 nugalėta Vilniaus veteranų komanda „Vilniaus senjorai“, o trečiojoje dvikovoje rezultatu 0:0 sužaista lygiosiomis su svečių iš Estijos komanda „Flora Lastevanemad“ (Talinas).  

Jonavos FVK „Klevas“ veteranų komanda, iškovojusi 2 pergales ir 1 rungtynes sužaidusi lygiosiomis, tapo B grupės nugalėtoja. 

Antrąją turnyro dieną Jonavos FVK „Klevas“ pusfinalyje susitiko su A grupėje antrąją vietą iškovojusia Alytaus „Dainava“ veteranų komanda. Rungtynių pagrindinis laikas baigėsi rezultatu 0:0 ir nugalėtojas paaiškėjo tik po baudinių serijos, kurioje sėkmė lydėjo Jonavos FVK „Klevas“ komandą ir pergalė rezultatu 3:2 suteikė Jonavos komandai progą finale apginti 2024 metais turnyre iškovotą nugalėtojų vardą. 

Turnyro finale Jonavos FVK „Klevas“ veteranų laukė itin stiprus varžovas iš Vilniaus komanda „Vilniaus senjorai“, kurią jonaviečiai buvo įveikę savo grupės susitikime. Itin atkakliose finalo rungtynėse pagrindinis laikas baigėsi rezultatu 0:0 ir turnyro nugalėtojas paaiškėjo tik po baudinių serijos. Puikiai ir užtikrintai viso turnyro metu žaidęs Jonavos FVK „Klevas“ vartininkas I. Kovalenko atrėmė lemiamą varžovų veteranų komandos žaidėjo baudinį ir Jonavos FVK „Klevas“ komanda rezultatu 3:2 įveikusi Vilniaus senjorus antrus metus iš eilės triumfavo tarptautiniame futbolo turnyre „Druskininkai Cup“. 

Turnyro uždarymo ceremonijoje komandos prizininkės buvo apdovanotos taurėmis ir medaliais. Taip pat turnyro organizatoriai apdovanojo ir turnyro geriausius savo pozicijų žaidėjus. Jonavos FVK „Klevas“ komandos gynėjas D. Regelskis buvo pripažintas turnyro „Druskininkai Cup‘25“ geriausiu žaidėju ir gavo MVP apdovanojimą. 

Jonavos FVK „Klevas“ inf.  

Nors daug dėmesio skiriama specialistų pagalbai ir gydymui, tyrimai ir praktika rodo, kad net paprastas, nuoširdus ryšys su kitu žmogumi – draugu, kaimynu ar kolega – gali tapti reikšminga pagalba emocinės krizės metu.   

„Bendruomenė, kurioje santykiai grindžiami pasitikėjimu, o veikla teikia prasmę ir artumą, tampa ne tik socialine, bet ir emocine atrama. Joje gera būti kartu, nes jauti, kad esi reikalingas, priklausai grupei ir kartu kuriate kažką svarbaus“, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė-Janikūnė. Pasak jos, tokioje aplinkoje stiprėja ne tik socialiniai ryšiai, bet ir psichikos sveikata – padėdamas kitiems, stiprini ir save: „Vien žinojimas, kad nelaimės atveju nebūsi vienas, veikia kaip svarbus apsauginis veiksnys.“    

Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad bendruomeniškumo jausmas – vienas svarbiausių veiksnių psichologinei gerovei. Dar 1938 metais pradėtas ir net 80 metų trukęs Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimas patvirtina – sveikatai ir gyvenimo kokybei daug reikšmingesni yra artimi socialiniai ryšiai, o ne genetika ar materialinė gerovė.    

Anot geštalto psichoterapeutės Brigitos Kaleckaitės, JAV psichologas Stephenas Porgesas savo klajoklio nervo teorijoje teigė, kad žmogaus smegenys yra sukurtos santykiams – jos  sukonstruotos taip, kad norint išgyventi, mums būtinas ryšys su kitu žmogumi. „Kai mus supa ramūs, paslaugūs ir draugiški kaimynai, mes patys jaučiamės saugesni ir labiau atsipalaidavę. Tuomet atsiranda bendrumo jausmas, kuris tampa itin svarbus sudėtingais gyvenimo laikotarpiais. Bendrumo jausmas su kitais žmonėmis suteikia daugiau saugumo ir stabilumo, padeda jaustis geriau“, – teigia B. Kaleckaitė.    

Susidūrus su psichikos sveikatos iššūkiais bei sunkumais dažnai dėmesys krypsta į sveikatos priežiūros specialistų paslaugas, bet neretai pamirštamas socialinis kontekstas. Sociologas Paulius Godvadas pažymi, kad bendruomenė – tai priklausymo patirtis, būtina mūsų gebėjimui būti socialiais: „Tik bendruomenėje išmokstama iš tikrųjų būti, gyventi, dirbti ir kurti – būnant tarp žmonių. Supaprastinus – bendruomenė veikia tiek atskirus žmones, tiek jų bendrabūvį.“    

Vis dėlto, svarbu pabrėžti ir kritinį vertinimą – ne visos bendruomenės teigiamai veikia žmogaus psichikos sveikatą. Pavyzdžiui, virtuali erdvė, kurios nariai gali skatinti patyčias, kūno žalojimo ar kitokį kultą, nukreiptą į neigiamas patirtis ar elgesį, didelį pavojų kelia vaikams, paaugliams, asmenims, linkusiems į priklausomybes ar išgyvenantiems iššūkius. Taip pat izoliacija, konfliktai, nesugebėjimas pritapti, diskriminacija bendruomenėje gali bloginti jos narių būseną – svarbu įvertinti (ar padėti įvertinti), ar žmogus, priklausydamas tam tikrai bendruomenei iš to patiria daugiau žalos ar naudos ir imtis atitinkamų priemonių.    

Higienos institutas kviečia pasinaudoti nemokamomis pagalbos priemonėmis:  

• daugiau informacijos apie emocinę sveikatą, psichikos sveikatos sunkumus ir psichologinę pagalbą galite rasti interneto svetainėje https://pagalbasau.lt/;  

• daugiau apie psichikos sveikatos stigmos mažinimą ir raštingumo didinimą – „Žvelk giliau“;  

• daugiau pagalbos savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams – https://tuesi.lt/ .  

 Higienos instituto inf. 

Apie 10 valandą gautas pranešimas iš Šaltinio gatvės - pranešta, kad į tvenkinio krioklį įkrito gulbiukai. 

Ugniagesiai rankomis iš krioklio iškėlė 3 gulbiukus ir padėjo į lizdą.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Pasak jo, šiuo metu 3G ryšį skambučiams ir naršymui naudoja mažai žmonių. Skaičiuojama, kad trys iš keturių klientų jau perėjo prie pažangesnio 4G ar ypač kokybiško „Bitės“ naujos kartos 5G ryšio naršymui. Skambučiai internetu „VoLTE“ (angl. Voice over LTE) sudaro daugiau nei 60 proc. visų skambučių „Bitės“ tinkle.  

Išjungimas bus vykdomas etapais

Senosios 3G technologijos išjungimas „Bitės“ tinkle bus vykdomas palaipsniui, iš anksto informuojant klientus apie pokyčius. Planuojama, kad senos 3G ryšio technologijos išjungimas bus pradėtas jau birželį nuo šalies pajūrio.

„Pernai rugsėjį atlikome bandomąjį 3G išjungimo projektą Šventojoje. Šis bandymas buvo sėkmingas – nefiksavome ryšio sutrikimų, o klientai nepajuto jokių paslaugų sutrikimų. Tikime, kad taip pat sklandžiai pavyks atjungti 3G ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. „Bitė“ sąmoningai pasirinko šiek tiek lėtesnį senosios technologijos atsisakymą tam, kad klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – aiškina „Bitės“ vadovas, pridurdamas, kad geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia 99 proc. Lietuvos teritorijos.

Išjungus 3G, šį ryšį naudojantys įrenginiai automatiškai persijungs prie kito ryšio tinklo – 2G, 4G arba 5G.

„Jei telefonas palaiko 4G ryšį, jis automatiškai skambučiams naudos „VoLTE“ technologiją. Ji užtikrina aukštesnę skambučių kokybę, greitesnį sujungimą ir stabilesnį ryšį. „VoLTE“ leidžia vienu metu ir kalbėtis telefonu, ir naudotis internetu, o tai pagerina bendrą ryšio patirtį. Tai aktualu, kai kalbant telefonu norima pasitikrinti elektroninį paštą, registruojantis skrydžiui parodyti lėktuvo bilietą, arba padiktuoti siuntos kodą kurjeriui. Be to, be „VoLTE“ gali nepavykti prisiskambinti ar priimti skambučių daugelyje ES ir kitų pasaulio šalių“, – pasakoja A. Mickevičius.

Ypač suklusti turėtų žmonės, turintys senesnes kaip 10 metų senumo SIM korteles – jas reikėtų atsinaujinti bet kuriame „Bitės“ salone visoje Lietuvoje. Kitu atveju, net ir turint naujausius išmaniuosius įrenginius, senos SIM kortelės galės naudotis tik 2G ryšiu, kuris nėra pritaikytas spartesniam duomenų perdavimui. Tai reiškia, kad įrenginiai su 2G ryšiu veiks ypatingai lėtai, lyginant su pažangesniu 4G ar naujos kartos „Bitės“ 5G ryšiu.

3G – praeities technologija

​Daugelyje Europos šalių 3G ryšys jau yra išjungtas ar šiuo metu vykdomas laipsniškas jo atsisakymas. Pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Ispanija ir Graikija jau visiškai atsisakė 3G ryšio ar yra pradėję technologijos išjungimą.

Pasak A. Mickevičiaus, pasirinkimą išjungti 3G, o ne dar senesnį 2G ryšį nulėmė jo naudotojų kiekis. 1991 metais pradėjęs veikti 2G ryšys buvo pirmasis skaitmeninis mobilusis ryšys, pakeitęs analoginį 1G.

„Tuomet tai buvo milžiniškas šuolis telekomunikacijų srityje, nes leido ne tik skambinti, bet ir perduoti duomenis, naudoti SMS žinutes, o vėliau – ir mobilųjį internetą. Iki šiol 2G ryšį naudoja daug telemetrijos įrenginių – signalizacijos ar saugos sistemos, automobilių stovėjimo aikštelių užkardai ar automatiniai vartai ir pan.“, – atsimena skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovas.

„Šiuo metu 3G ryšys yra aktualus tik skambučiams, o šią funkciją gali atlikti ir 2G ryšys. Dauguma žmonių jau seniausiai naudojasi 4G ar naujos kartos 5G ryšiu. Tokį pokytį nulėmė ne tik atnaujinami ryšio tinklai, bet ir naujausi išmanieji įrenginiai, kurie automatiškai jungiasi prie kelis kartus greitesnio 5G“, – sako A. Mickevičius.

„Bitė Lietuva“ pranešimas spaudai 

„Sveiki, norėčiau kad būtų pašalintas straipsnis ,,Įžūlus elgesys atsirūgo: jonaviečių porelę „pasivijo” pasekmės’”, – rašoma paauglių laiške. Anot jų, publikacija yra „klaidinga ir taip kaip sakoma straipsnyje nebuvo.”

Jaunuoliai pabrėžia, kad vieši teiginiai kenkia jų geram vardui ir pažeidžia esmines teises. „Tokie vieši teiginiai daro žalą mano reputacijai, pažeidžia mano teises į privatų gyvenimą, garbę ir orumą”, - rašoma laiške. Dėl šių priežasčių jie „reikalauja nedelsiant pašalinti straipsnį / įrašą iš svetainės ir socialinių tinklų bei, esant poreikiui, paskelbti paneigimą.”

Paprašius pateikti savo įvykių versiją, paaugliai nupasakojo incidentą iš savo perspektyvos. Anot jų, konfliktas su vairuotoja prasidėjo pervažiavus pėsčiųjų perėją elektriniu paspirtuku.

„Mes pervažiavome per pusę perėjos su boltu, ir vairuotoja pradėjo pypsinti, mes nusijuokėm ir nuvažiavom”, – pasakoja jaunuoliai.

Jų teigimu, po šio epizodo vairuotoja ėmė juos persekioti. „Ji mus pradėjo vytis per miestą išsitraukusi telefoną”, – rašo paaugliai. Vienas iš jų teigia paklausęs vairuotojos: „Ar jūs neturite ką veikti gaudydami vaikus per miestą?”, į ką sulaukė atsakymo: „Taip, neturiu”.

Paaugliai tvirtina, kad stengėsi ignoruoti vairuotoją, tačiau ši nenurimo.

„Mes tada jau pradėjom ją ignoruoti ir tiesiog važiavome toliau, nors ji toliau mus vadino įvairiais žodžiais, o šalia jos sėdėjęs vyras mus filmavo”, – detalizuoja situaciją jaunuoliai. Reaguodamas į tai, vienas iš paauglių taip pat išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, tačiau pabrėžia: „Straipsnyje parašyti klaidingi dalykai, kad mergina vairuodama laikė telefoną rankose,  nors taip nebuvo, vairavo ne ji, o vaikinas.  Ir kodėl straipsnyje neparašyta kaip moteris sėdėdama už vairo kalbėjo su nepilnamečiais? Gal jie ir pasikarščiavo, bet kaip suaugusi moteris, jį irgi taip neturėjo šnekėti su vaikas. O atsakant į jūsų klausimą, ar kaip nepilnamečiai jie žino, kad reikia vairuojant paspirtuką būti su šalmu - tai žino, bet moteris užsipuolė ant jų, kai dauguma nepilnamečių nenešioja šalmo ar nesilaiko eismo taisyklių, tai kodėl straipsnis turi būti rašomas apie specifinius žmones jei taip vyksta visur?”

Incidentas, pasak jų, baigėsi netoli Joninių slėnio. „Tik nustojau filmuoti ją, ji netoli Joninių slėnio pradėjo apsisukinėti ir išvažiuodama parodė vidurinį pirštą”, – savo pasakojimą baigia paaugliai, dar kartą pabrėždami, kad „informacija straipsnyje yra klaidinga.”

Penktadienio rytą, gegužės 16-ąją, Šveicarijos seniūnijoje, Šalūgiškių kaime, Beržų gatvėje, įvyko skaudi nelaimė. Apie 08:09 val. Bendrasis pagalbos centras sulaukė pranešimo, kad automobilis atsitrenkė į medį ir galimai yra prispaustų žmonių.

Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai rado į medį atsitrenkusį automobilį „Ford Edge". Laimei, prispaustų žmonių nebuvo. Paaiškėjo, kad automobilio vairuotoją dar iki atvykstant tarnyboms ištraukė pro šalį važiavę žmonės, o kartu vykusi keleivė išlipo pati.

Deja, vairuotojo būklė buvo kritinė. Pradėtas vyro gaivinimas, kol atvyko greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai. Nors medikai perėmė gaivinimą ir dėjo visas pastangas, vyro gyvybės išgelbėti nepavyko.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris patvirtino, kad Beržų gatvėje automobilis „Ford Edge", vairuojamas 1964 metais gimusio vyro, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Pirminiais duomenimis, eismo įvykis įvyko dėl staiga sutrikusios vairuotojo sveikatos. Apie 09:00 val. medikai konstatavo vyro mirtį.

Tarp pretendentų į 2025 metų premiją – Gintaras Bleizgys už kelionės eilėraščių knygą „Urbino liepsna“ (Slinktys, 2024), Jurgita Jasponytė už eilėraščių knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), Mindaugas Nastaravičius už eilėraščių knygą „Antra dalis“ (Tyto alba, 2024), Vytautas Stankus už eilėraščių knygą „Renkant kaulus“ (Baziliskas, 2024) ir Agnė Žagrakalytė už eilėraščių knygą „Liekamieji reiškiniai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024).

 Svarbiausias – pirmasis kartas

Viena iš premijos nominančių, knygos „Liekamieji reiškiniai“ autorė Agnė Žagarkalytė sako, kad labiausiai jos naująją knygą atspindi dvi pirmajame knygos atvarte įsitaisiusios eilutės: „Širdele, neverk / negražiai išsižiojus“.

Poetė pasakoja rašiusi apie tai, kas rašomuoju laiku jai buvo įdomu ar smagu: apie sutiktas moteris ir vyrus, apie paukščius ir gėles, apie labai labai seniai ir labai ką tik nutikusius tikrus istorinius įvykius. 

Paklausta, kokį kūrybos lauką ji norėjusi atverti savo knygoje, A. Žagarkalytė ironizuoja: „Nemoku, o gal nenoriu įvardyti jokio lauko, nes man jis rodosi gana laukinis. Kartais pačiai darosi įdomu, kaip rašyčiau, jeigu staiga imčiau rašyti tvarkingai, planingai, valingai ir kitaip ingai“. 

Eilėraščius, o ir viską, ką berašytų, ji rašo ranka ant popieriaus, rašaliniu parkeriu. Tik vėliau atsirenka, ką suves į kompiuterį, o kas taip ir liks rankraščiuose. Paklausta apie svarbiausias šiandienos temas, poetė mini meilės temą. „Tos didesnės, ne vien tarp vyro ir moters“, – priduria.  

Ketvirtą kartą paskelbta „Poezijos pavasario“ premijos nominante, poetė juokauja, kad šitaip ir įprasti galima. „Pirmas kartas buvo svarbus, buvau jauna ir alkana. Dabar tik alkana, – šypteli ir pripažįsta, kad apdovanojimai jai svarbūs, mėgsta juos. – Esu pratusi už apdovanojimą ar bibliotekų panaudos pinigus metų gale nusipirkti žiedelį. Dažnai būnu tų žiedų ant pirštų susimovusi po kelis. Nors juokauju, kad nelaimės atveju juos galėsiu iškeisti į bulvių maišiuką savo vaikams pamaitinti, bet nėra jie tokie prabangūs. Kokiam nors panikos ar saviniekos priepuoliui užėjus, galiu tiesiog pažiūrėti į savo rankas ir sakyti: „Ramiai, ramiai, žiūrėk, nesi tokia jau durna, – šitai tavo smegenys uždirbo“. 

 Tas, kuris ieško, būtinai atranda

„Poezijos pavasario“ nominantas, poetas ir vertėjas Vytautas Stankus smagiai dėlioja savo eilėraščių rinkinio „Renkant kaulus“ kelią pas skaitytojus: „Aš rašiau, Kultūros taryba finansavo, Alvydas Šlepikas redagavo, Mindaugas Sabaliauskas viršelino, Greta Ambrazaitė maketavo, leidykla „Baziliskas“ išleido, spaustuvė atspaustuvino, ir knyga išėjo pas skaitytojus.

Paklaustas, ar savo eilėraščiuose labiau ieškojęs atsakymų, ar patvirtinęs praradimus, poetas klausimą iškart apverčia aukštyn kojomis: „Labiau ieškojau klausimų ir tvirtinau atradimus, t. y. rinkau kaulus“.

Jis tiki, kad tas, kuris ieško, jo kūryboje būtinai kažką atras. Kaip kad jis pats šių dienų chaose poezijos atranda poezijos knygose. Skandinavų mitologija ir kvantine fizika besidomintis kūrėjas teigia, kad svarbiausios šiandien jam – Dvigubo plyšio eksperimento ir Jormundgando temos.

Paklaustas, ar „Poezijos pavasario“ nominanto vardas jam yra svarbus ir kaip įvertinimai bei apdovanojimai veikia mintis apie savąją kūrybą, V. Stankus prisiminė filmą „Dangaus karalystė“. „Jame Balijanas iš Ibelino paklausė Saladino: „Ko verta Jeruzalė?“ Šis atsakė: „Nieko.“ O po akimirkos pridūrė – „Visko“. Panašiai ir čia“, – apibendrino.

 Būtų nuobodu nesikeisti

Šių metų festivalio premijai nominuota poetė Jurgita Jasponytė rinkinyje „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ tyrinėja gimtąjį Zarasų kraštą ir Vilnių, kuriame gyvena. „Tos vietos ir žmonės ir yra mano poetinio pasaulio dalis. Net nežinau, ar jos atspindi mano poetinį pasaulį, ar mano poetinis pasaulis jų tiek prisigėręs, kad spinduliuoja jas atgalios“, – aiškina poetė.

Ji neabejoja, kad poezijos galima atrasti visur – ir mieste, ir kaime. „Svarbu, kaip žiūrėsi, – sako. – Pats savaime miestas, mano suvokimu, neprieštarauja gamtai, jame taip pat esama gamtos. Ir kuo daugiau, tuo tas miestas tinkamesnis gyventi. Aišku, man vien miesto gamtos negana, bet stengiuosi ją pastebėti ir vertinti.

Rašydama eiles, J. Jasponytė negalvoja, ar skaitytojas jose atras ką nors naujo: „Jeigu imtum šitaip galvoti ir norėtum įtikti, tikrumo neliktų. Rašau kaip rašosi, formos ir skambesys kažkiek kinta, nes pačiam nuobodu būtų nesikeisti. Bet tie pokyčiai, ko gero, maži ir švelnūs, nes kaita yra procesas“.

Poetė atvira: kai knyga išleista, atsiranda tuštumos pojūtis – taigi viską, kas svarbiausia, jau pasakė, ir kas dabar? J. Jasponytė neabejoja, kad įvertinimai ir apdovanojimai yra tarsi patvirtinimas, kad viską darai teisingai ir kad prasmės tai daryti yra. „Žinoma, ne dėl įvertinimų. Jie –tik pasekmė, patvirtinimas“, – sako.

Reikšmingi bendruomenės apdovanojimai

„Poezijos pavasario“ nominantas, dramaturgas, žurnalistas ir poetas Mindaugas Nastaravičius sako, kad jo knygos „Antra dalis“ pavadinimą reikėtų suprasti ne kaip tiesioginę nuorodą, kad kažkada buvo rašyta pirmoji dalis, o štai dabar pasirodė antroji.

„Tačiau ir toks perskaitymas nebūtų klaidingas – ir pačioje knygoje, ir aplink ją kalbu apie atmintį, kurią tarsi norėčiau įveikti, – sako poetas. – Ankstesnėse trijose knygose būtasis laikas veikė kaip esminis eilėraščio laikas, poeziją ir dabar suvokiu kaip atminties pasakojimą. Bet ar eilėraščiui pakanka vien tik atminties, kas yra atminties šaltinis, kodėl joje įsikuria ir nebūti pasakojimai. „Antrą dalį“ rašiau tarsi filmo scenarijų, kuriame bandoma suprasti praeities (pirmos dalies) ištakas, žvelgiant į dvi upes – atminties ir vaizduotės. Priėjęs prie šių upių, pasakotojas pamato tarp jų siaurą tarpą. „Ir žodžiai vėl reiškia žodžius, kuriuos jie reiškia“, – užsirašiau šią paprastą eilutę, kuri man pačiam pirmiausia reiškia ne kalbą, o laiką, antrą veiksmą, kitą dalį, kurios laukiame ir laukiame, skęsdami savo lūkesčiuose, vizijose, bet nauja dalis taip ir neprasideda“.

M. Nastaravičius teigia, kad kūryba visada susijusi su šaltiniu: kodėl mes rašome ir kas yra ta erdvė, kurioje veikia mūsų pasakojimai? Atmintį jis įsivardija kaip intensyviausio mąstymo, intymiausio patyrimo erdvę: „Ir šia prasme nesu niekuo išskirtinis – juk mes visi pasakojame apie tai, kas ir kodėl vyko, bandydami suprasti, kaip tai veikia šiandieninę mūsų tikrovę. Ir „Antrą dalį“ galiu perskaityti kaip vos dramatišką istoriją apie įstrigimą pirmoje dalyje – savyje, ir knygos pavadinimas tėra iliuzija. Kaip ir pasakotojo lūkestis ištrinti, suskliausti, išsivaduoti iš atminties. Viliuosi, kad šįkart atmintis veikia ne kaip paauglystės sapnai ir kiti siužetai, o kaip tema, šaltinio tema, kuriai ir skyriau knygos pasakojimą.“ 

Paklaustas, ką jam reiškia „Poezijos pavasario“ nominanto vardas ir kaip kiekvienas įvertinimas ragina ieškoti naujų kelių, M. Nastaravičius kalba apie tai, kad ne jam vienam reikšmingesni atrodo tie, kuriuos skiria bendruomenė – skaitantys, rašantys ir analizuojantys žmonės. „Būti nominuotam „Poezijos pavasario“ premijai yra smagu – ne vien dėl ankstesnių laureatų ir laureačių konteksto, bet ir dėl kolegų siunčiamo ženklo, kad mes priimame ir vertiname poeziją, kurią rašai“, – jis sako ir priduria jaučiantis palaikymą ir literatūroje, ir teatre, tačiau rašantis ne todėl, kad jį palaiko ir skatina – rašo, nes jam įdomu. Nes rašydamas jaučiasi savimi.

 Iš gyvybės gimstanti poezija

„Poezijos pavasario“ premijai nominuotas poetas G. Bleizgys savo eilėraščių knygą „Urbino liepsna“ parašė Italijoje, Urbino mieste. „Kai atskridau į Romą, paaiškėjo, kad pradingo mano bagažas, išsinuomojau automobilį, bet gavau sudaužytą, su veikiančiu tik vienu žibintu, per naktį tuo automobiliu reikėjo važiuoti skersai per visą Italiją, navigacija neveikė, žemėlapio neturėjau (paskui nusipirkau degalinėje). Per tą naktį įprastas pasaulis nuo manęs gerokai nutolo, Urbiną galiausiai radau, ir mane tiesiog pritrenkė jo kultūriniai klodai, dailė, skulptūra, architektūra. Taip iš paprasto sumanymo „ką nors parašyti apie šį miestą“ gimė knyga“, – pasakoja.

Poetas įsitikinęs, kad norit parašyti eilėraštį reikia neįprastai pamatyti aplinką ir laiką, ir save pamatyti neįprastai toje aplinkoje ir laike (ar belaikėje vietoje). „Sąmonė turi „susikabinti“ su konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku patiriamu čia ir dabar, pamatyti daiktų, reiškinių, emocijų jungtis, sukaupti kūne neišsitenkančią energiją... Poezija yra viso to įvardijimas, perteikimas tokiu būdu ir ženklais, kad tai taptų suprantama ir juntama kitiems. Labiau linkčiau sakyti, kad ne konkrečios vietos įkvepia rašyti, bet tuo metu patiriamas santykis su konkrečia vieta. Jeigu jis intensyvus, neįprastas, stimuliuojantis sąmonę, tai ir verčia kurti poeziją“, – sako.

Su G. Bleizgio knyga galima važiuoti į Urbiną ir skaitant eilėraščius vaikščioti po miestą. „Knyga yra tarsi poetinis miesto žemėlapis, kuriame skaitytojai ras tikras kavines, parduotuves, turgų, aikščių ir gatvių pavadinimus, mano regėtus žmones (kurie, tikiu, bus panašūs ir kitu laiku į Urbiną atvykusiems turistams), paveikslus, skulptūras, garsių pasaulio menininkų (Urbinas yra vienas iš Europos renesanso židinių) vardus ir gyvenimo istorijas. Ir šiam miestui būdingus kontrastus: čia gausu griežčiausios regulos vienuolynų, tačiau yra ir vienas žinomiausių knygų dizaino universitetų pasaulyje, kuriame iš įvairių šalių mokytis suvažiuoja laisvi, taisyklių nepaisantys, norintys išsiskirti žmonės. Miesto gatvėse vienu metu galima sutikti asketiškų vienuolių bei norinčių iš minios išsiskirti pusnuogių moterų, o birželio pabaigoje, kai studentai išlaiko egzaminus ir jau laikas skirstytis (važiuoti namo iš Urbino), miesto stulpai, skelbimų lentos, suoliukai ir visi skersgatviai nuklijuojami tūkstančių čia studijuojančių žmonių portretinėmis nuotraukomis – tokia tradicija, niekas tų nuotraukų nelaupo ir negramdo nuo paviršių, leidžia likti joms iki pirmojo lietaus, kuris kaip laikas ištirpdo čia buvusių veidus. Sakyčiau, kad Urbinas yra šios knygos ir fonas, ir veikėjas, ir veikia jis siautulingai“, – sako knygos autorius.

Apdovanojimą jis labiau supranta kaip darbo apibendrinimą. „Tuo, matyt, apdovanojimas ir yra svarbus, – sako. – Bet dar svarbiau nesustoti ties apibendrinimais. Svarbu nuolat keistis, tekėti kaip vandeniui upėje. Neužsitvenkti, neprarūgti, žiūrėti į priekį. Iš šios perspektyvos man nieko nereiškia apdovanojimai, kuriuos jau gavau. Svarbesni tie, kuriuos dar gausiu. Ir kūryba – labiau rūpi ta, kurią dar sukursiu, nes tai, ką sukūriau ir koks aš jau esu, tą esu patyręs ir žinau, bet noriu plėsti savo ribas ir patirtį. Kol gyvas, nesiruošiu sustoti ir dėkoju Dievui už gyvybę, kuri neturi pabaigos ir ribų, mano tikslas yra gyventi, mano poezija gimsta iš gyvybės, iš pertekliaus. Esu laimingas galėdamas gyventi su pertekliumi“.

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ – gegužės 18 – birželio 1 dienomis. Nuo 1965-ųjų rengiamas festivalis laikomas vienu iš ilgiausią istoriją turinčių poezijos festivalių pasaulyje. Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir „Rašytojų klubas“. Festivalio vadovas – poetas, literatūros ir kultūros ekspertas Dainius Dirgėla. Šių metų festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, asociacija LATGA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Prie festivalio organizavimo prisideda ir „Poezijos pavasario“ taryba, kurioje – Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus atstovas Viktoras Rudžianskas, Klaipėdos skyriaus vadovė Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, poetė, filosofijos mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė, poetas, leidėjas Juozas Žitkauskas, poetas, vertėjas Marius Burokas, poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių projektų kuratorė Indrė Valantinaitė.

,,Laisvės žodžiai" pranešimas spaudai 

Netiesa. Pasak gydytojos kardiologės, tai – rimta ir dažnai nuvertinama liga. Ilgalaikė hipertenzija sukelia organų-taikinių pažeidimus ir galiausiai lemia širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų kraujotakos bei inkstų ligas. Visos šios ligos yra lėtinės ir susijusios su didelėmis gydymo išlaidomis.  

„Padidėjęs kraujospūdis neigiamai veikia širdį, smegenis, inkstus, akis ir kraujagysles. Sergant hipertenzija, šiuose organuose įvyksta struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, lemiantys vainikinių arterijų ligą, insultą, miokardo infarktą, periferinių arterijų ligą, inkstų funkcijos nepakankamumą, akių pažeidimą, silpnaprotystę (demenciją), širdies nepakankamumą, ritmo sutrikimus (prieširdžių virpėjimą), erekcijos silpnėjimą, aortos išsiplėtimą“, – teigia prof. S. Glaveckaitė ir priduria, kad dar 2002 m. mokslininkų grupė nustatė, jog kiekvienam 20 mmHg sistolinio kraujospūdžio (viršutinio skaičiaus) arba 10 mmHg diastolinio kraujospūdžio (apatinio skaičiaus) padidėjimui mirties nuo vainikinių širdies arterijų ligos ar insulto rizika padvigubėja.  

2. Norint sumažinti kraujospūdį, pakanka sumažinti suvartojamos druskos kiekį. 

Netiesa. Nors sumažinus valgomosios druskos vartojimą galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų riziką, to dažniausiai nepakanka, kad visiškai išgydytume ligą.  

„Manoma, kad druskos mažinimo nauda širdies sveikatai daugiausia pasireiškia per kraujospūdžio mažinimą. Tyrimai rodo, kad, sumažinus druskos vartojimą 2,5 g per dieną, širdies ir kraujagyslių ligų įvykių skaičius gali sumažėti net 20 proc. Moterys paprastai yra jautresnės druskos poveikiui nei vyrai, todėl joms druskos ribojimas sumažina kraujo spaudimą labiau. Nors teigiama mažai druskos turinčios dietos įtaka kraujo spaudimui įrodyta, daugumai pacientų vien tik ją riboti, siekiant koreguoti kraujo spaudimą, nepakanka. Tenka griebtis kitų sveikos gyvensenos priemonių bei medikamentų“, – sako prof. S. Glaveckaitė.  

Specialistė rekomenduoja riboti bendrą suvartojamą druskos kiekį maiste iki maždaug 5 g per dieną ar netgi mažiau (tai atitinka maždaug vieną arbatinį šaukštelį per dieną).  

3. Perdirbto maisto vartojimas didina kraujospūdį.  

Tiesa. Anot LŠA prezidentės, būtent perdirbtas maistas yra didžiausias druskos, kuri didina kraujo spaudimą, šaltinis kasdienėje mityboje: „Moksliniai tyrimai rodo, kad itin perdirbtų maisto produktų vartojimas prisideda prie hipertenzijos išsivystymo. Perdirbtas maistas yra stipriai apdorotas, dažnai pigus ir skoniu viliojantis maistas, kuriame gausu pridėtinio cukraus, druskos ir nesveikų riebalų. Tokių produktų rekomenduojama vengti tiek sergantiems hipertenzija, tiek sveikiems žmonėms.“  

4. Pakanka vartoti vaistus, kad kraujospūdis būtų sukontroliuotas. 

Iš dalies tiesa. Aukštas kraujospūdis – viena dažniausiai Lietuvoje diagnozuojamų būklių, kuri neretai „keliauja“ kartu su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Pasak profesorės, sergantiesiems hipertenzija dažnai pasireiškia kompleksinė rizika – ne tik aukštas kraujo spaudimas, bet ir cholesterolio padidėjimas bei išaugusi aterosklerozės rizika. Todėl gydymas dažnai apima daugiau nei vieną priemonę: skiriami tiek kraujospūdį mažinantys vaistai, tiek blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinantys vaistai – statinai. Taip dar efektyviau mažinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika. 

„Paprastai daug geresnis poveikis pasiekiamas derinant vaistus su gyvensenos pokyčiais – tiek mažinant kraujo spaudimą, tiek apsisaugant nuo tokių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų kaip miokardo infarktas, insultas, periferinių arterijų liga ar prieširdžių virpėjimas. Viduržemio jūros dieta, normalus kūno svoris ir reguliarus fizinis aktyvumas – tai trys pagrindiniai veiksniai, mažinantys šių ligų riziką tiek sveikiems, tiek jau sergantiems hipertenzija. Vaistai šių svarbių gyvensenos komponentų nepakeičia, tik papildo“, – priduria ji. 

Specialistė taip pat primena, kad vaistų vartojimas yra ilgalaikis įsipareigojimas – juos reikia vartoti reguliariai ir visą gyvenimą: „Pacientai vis dar tikisi nuo tokios lėtinės ligos kaip hipertenzija pasveikti per savaitę ar mėnesį. Deja, tai ilgalaikė užduotis. Juk dažydami žilus plaukus ar taisydami nuolatinius dantis nesitikime, kad po savaitės ar mėnesio jau turėsime juos tokius, pavyzdžiui, kaip baigdami mokyklą.“ 

5. Riziką susirgti hipertenzija turi tik tie žmonės, kurių šeimoje buvo šios ligos atvejų.  

Netiesa. Arterine hipertenzija galima susirgti nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, sako prof. S. Glaveckaitė. Kraujo spaudimo padidėjimą lemia skirtingų veiksnių – aplinkos, socioekonominių, psichologinių, elgsenos ir genetinių – tarpusavio sąveika.  

„Hipertenzijos paveldimumas siekia 30–50 proc., bet didelę įtaką turi ir tokie dalykai kaip biologinė lytis, genetiniai pokyčiai, epigenetiniai veiksniai (mityba, gyvenimo būdas, emocinė būsena, aplinkos tarša) ar net vaisiaus periodo laikotarpis“, – aiškina kardiologė.  

6. Jeigu kūno masės indeksas (KMI) yra normalus, dėl kraujospūdžio nerimauti nereikia.  

Netiesa. Pasak specialistės, hipertenzija gali išsivystyti bet kam – nepriklausomai nuo lyties, rasės ar KMI, tačiau pilvinis nutukimas, kuris yra dažnas reiškinys Lietuvoje, ypač susijęs su padidėjusia hipertenzijos rizika.  

„Tyrimai rodo, kad vidutinis 5 kg svorio sumažėjimas yra susijęs su vidutiniu sistolinio kraujospūdžio sumažėjimu 4,4 mmHg ir diastolinio – 3,6 mmHg. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad, esant III laipsnio nutukimui (kai KMI > 40,0), vidutinis 13 proc. svorio sumažėjimas yra susijęs su 22 proc. mažesne hipertenzijos rizika. Net ir vidutinis svorio sumažinimas – 5–10 proc. nuo pradinio kūno svorio – gali pagerinti ne tik kraujospūdį, bet ir gliukozės bei lipidų apykaitą, taip pat sumažinti priešlaikinės mirties riziką. Taigi išlaikyti normalų KMI yra ne ką mažiau svarbu, nei riboti druskos kiekį, siekiant normalių kraujo spaudimo rodiklių“, – atkreipia dėmesį ji. 

„Šiandien turime aiškų signalą – dirbtinio intelekto potencialas viešajame sektoriuje yra milžiniškas ir jis gali tapti esminiu įrankiu efektyvinant viešojo sektoriaus veiklą. Tačiau be strateginio požiūrio, tinkamų išteklių valdymo ir aiškių saugumo gairių rizikuojame ne tik prarasti galimybes efektyvinti valstybės valdymą ir taupyti lėšas, bet ir susidurti su rimtomis saugumo rizikomis. Mūsų auditas aiškiai parodo, kad laikas pereiti nuo fragmentiškų iniciatyvų prie nacionalinės strategijos įgyvendinimo. Tam būtinas aiškus politinis apsisprendimas ir koordinuotas visų atsakingų institucijų veikimas. Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas – užtikrinus strategiją, rizikos ir duomenų valdymą, dirbančiųjų viešajame sektoriuje kompetencijų ugdymą – Lietuva galėtų tapti skaitmeninės transformacijos lydere“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 

Lietuva valdžios pasirengimo taikyti DI reitinge užima 33 vietą tarp 188 šalių. 15,3 proc. viešojo sektoriaus subjektų jau taiko DI sprendimus savo veikloje, bet šios iniciatyvos fragmentiškos, nėra nacionalinės strategijos ir ilgalaikio DI taikymo plano. Šalies mastu nedisponuojama informacija apie viešajame sektoriuje diegiamus ir taikomus DI sprendimus, trūksta duomenų apie DI pritaikymo šiame sektoriuje gerąją praktiką, nepakanka šios srities metodinių rekomendacijų.

Viešasis sektorius dar neturi rekomendacijų ar reikalavimų, kurie apibrėžtų DI rizikos vertinimą. Šias technologijas taikydami savo veikloje viešojo sektoriaus subjektai neidentifikuoja ir nevertina jų panaudojimo rizikos, neatlieka poveikio vertinimo ir neturi rizikų mažinimo plano. 

Nors DI sprendimams reikalingų kalbinių išteklių plėtrai sudarytos sąlygos ir skiriamas 42,35 mln. Eur finansavimas, projektų įgyvendinimas vėluoja, išteklių sukūrimas ir jų prieinamumo užtikrinimas viešajam sektoriui perkeltas į 2026 m. Viešojo sektoriaus darbuotojams organizuojami mokymai daugiausia orientuoti į bendrą inovacijų skatinimą, tačiau nepadeda ugdyti specifinių DI kompetencijų. Užtikrinus tinkamą DI funkcionavimui reikalingų skaičiavimo pajėgumų, duomenų, kompetencijų ir žmogiškųjų išteklių valdymą, DI pritaikymas viešajame sektoriuje būtų rezultatyvesnis.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas būtų suformuotas strateginis požiūris į DI technologijų taikymą, patobulintas šios srities teisinis reglamentavimas ir taip sudarytos prielaidos rezultatyviam DI technologijų valdymui viešajame sektoriuje. O užtikrintas tinkamas DI funkcionalumui reikalingų išteklių valdymas įgalintų rezultatyvų projektų, susijusių su DI sprendimų diegimu viešajame sektoriuje, įgyvendinimą. 

* Auditas prisideda prie Izraelio aukščiausiosios audito institucijos inicijuoto tarptautinio audito dėl DI naudojimo viešajame sektoriuje. Tarptautiniame audite, kuriame dalyvauja 11 šalių, vertinamos DI sritys: nacionalinė strategija, finansavimas, infrastruktūra, skaitmeninė branda, teisinis reguliavimas, informacijos saugumas, valstybiniai projektai, žmogiškieji ištekliai ir natūralios kalbos apdorojimas. Tarptautinio audito rezultatus planuojama paskelbti 2025 m. rugsėjį.

Valstybinio audito ataskaita: Dirbtinio intelekto valdymas viešajame sektoriuje

Gegužės 17-ąją, apie 01:32 val. gautas pranešimas, kad Chemikų gatvėje galimai kažkas degina duris.

Buvo padegtos buto durys, tačiau atvykus ugniagesiams durys jau nedegė. Teko išvėdinti laiptinę.

Gaisro metu nestipriai apdegė ir aprūko durys. 

Įvykis tiriamas.