Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[VERT nustatė 4 proc. mažesnę elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-nustate-4-proc-mazesne-elektros-energijos-perdavimo-paslaugos-kainos-virsutine-riba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-nustate-4-proc-mazesne-elektros-energijos-perdavimo-paslaugos-kainos-virsutine-riba Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė LITGRID AB perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2023 metams - 6,54 EUR/MWh, kuri yra 4,31 proc. mažesnė palyginus su 2022 metams bendrovei nustatyta perdavimo paslaugos kainos viršutine riba (0,684 ct/kWh).

Kaina įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.

LITGRID AB 2023 m. nustatytos leidžiamos pajamos  sudaro 71 mln. Eur. Nustatant perdavimo paslaugos kainą, VERT veiklos sąnaudose įvertino būtinųjų darbo užmokesčio sąnaudų poreikį  pagal darbuotojų skaičių, kurių pagrindinės darbo funkcijos reikalingos sėkmingai įgyvendinti Sinchronizacijos projektą bei užtikrinti strategiškai svarbių objektų apsaugą. Taip pat buvo pakoreguotos elektros energijos technologinių nuostolių ir elektros energijos savoms reikmėms sąnaudos, kurių padidėjimą lėmė išaugusi elektros energijos įsigijimo kaina. Atsižvelgiant į padidėjusių sąnaudų apimtis, VERT nustatant perdavimo paslaugos kainą 2023 m., pritarė panaudoti perkrovų valdymo pajamas, perdavimo tarifo augimo amortizavimui.

Visos perdavimo paslaugos kainos sąnaudų dedamosios.

​​Išskleisti

Nustačius elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą, pradedami skaičiuoti kitų metų elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams.

Galutinė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams susideda iš:

·  įsigijimo kainos;

·  viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos;

·  persiuntimo paslaugos tarifų;

·  papildomos dedamosios prie skirstymo kainos;

·  tiekimo kainos.

Nauji elektros energijos tarifai bus patvirtinti ir paskelbti ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 30 d.

VERT inf.

VERT nustatė 4 proc. mažesnę elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 18:08:31 +0300
<![CDATA[Jonavietės apie SPIS: sistema „stebuklingai apako“ ir neatsiveria jokie rojaus vartai    ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavietes-apie-spis-sistema-stebuklingai-apako-ir-neatsiveria-jokie-rojaus-vartai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavietes-apie-spis-sistema-stebuklingai-apako-ir-neatsiveria-jokie-rojaus-vartai Skaičiuojama, kad dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių kainų apie 20 – 30 proc. daugiau šalies gyventojų įgis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Orams vėstant ir nenumaldomai artėjant šildymo sezonui, dvi jonavietės nusprendė el. būdu pildyti prašymus prisijungus prie SPIS (Socialinių paslaugų informacinėje sistemoje). Moterų nusivylimui, sistema „stebuklingai apako“ ir neatsiveria jokie rojaus vartai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyrius teikia patarimus ir paaiškinimus.

SPIS „stebuklingai apako“  

Portalą jonavoszinios.lt pasiekė jonavietės skundas, kad aptariama sistema „nebemato“, kad jos dukra yra jos šeimos narys.

Anot moters, jai bandant pildyti prašymą dėl šildymo kompensacijos, jos prašymą sistema atmesdavo. Moteris septynis kartus tikslino duomenis, tačiau prašymas būdavo atmetamas su pranešimu dėl priežasties:

„Sistemoje SPIS Jūs gavote naują pranešimą: Jūsų prašymas atmestas. Atmetimo priežastis: Gyventojų registras neteikia duomenų apie vieną iš šeimos sudėties formoje (SP-1) nurodytų asmenų arba joje nurodyti asmenys nėra Jūsų šeimos nariai. Asmens PAVARDENIS VARDENIS duomenys, nurodyti SP-1 formoje, nesutampa su Gyventojų registro duomenimis.“

Moteris itin piktinasi, kad sistema „nemato jos dukters“, nors duomenys registrų centre atitinka dukros gyvenamąją deklaruotą vietą, taip pat šioje SPIS sistemoje moteris sėkmingai tvarkėsi „Vaiko pinigų“ išmoką, bet dabar, pildant paraišką dėl šildymo kompensacijos, SPIS „stebuklingai apako“.  

„Rojaus vartai taip ir neatsivėrė“

Kita Jonavos rajono gyventoja piktinosi, kad SPIS puslapyje nepavyksta įvesti reikiamų duomenų, supainiojami, nesusiveda vaikų asmens kodai, net strigo pats prisijungimas prie SPIS per elektroninius valdžios vartus: „Jungėmės ir per vartus, ir per langus, visaip bandėm, bet rojaus vartai taip ir neatsivėrė“, - klabėjo moteris. 

Ministerija neatsako?

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyriaus, SPIS duomenys surenkami ir apdorojami iš kelių šaltinių: gyventojų teikiami duomenys ir duomenys iš registrų  (Gyventojų registro, Adresų registro ir kt.) bei kitų įstaigų informacinių sistemų („Sodros“, Užimtumo tarnybos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir kt.).

„Prisijungimas prie SPIS vykdomas per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą „Elektroniniai valdžios vartai“. Jungiantis prie SPIS ir teikiant prašymus „Elektroninių valdžios vartų“ platformoje, vykdomas automatinis turimų duomenų sutikrinimas. Duomenims nesutampant, gyventojas yra apie tai informuojamas ir jam nurodomas pirminis nesutapusių duomenų šaltinis. Ministerija neatsako už Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos „Elektroniniai valdžios vartai“ bei trečiųjų šalių sistemų veikimą.

Minėtos moters atveju, SPIS atmesdavo prašymą, dėl duomenų nesutapimo su Gyventojų registro teikiamais duomenimis. Šiuo atveju gyventojai  reikėtų kreiptis į Registrų centrą dėl duomenų patikslinimo. Taip pat neatmetama, kad tai gali būti ir SPIS sisteminė klaida. Gyventojas pastebėjęs klaidą ar susidūręs su kitokio pobūdžio sisteminiais strigimais, klaidas gali registruoti paklausimą siunčiant el. paštu  klausk@spis.lt. Kiekvienas toks registruotas paklausimas yra nagrinėjamas individuliai“, - tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyrius.

SPIS itin apkrauta dėl kelių priežasčių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyrius teigia, kad gyventojai vis dažniau naudojasi elektroninėmis paslaugomis bei pateikia kelis patarimus kaip elgtis, jei kas nors nepavyksta.

„Kiekvienais metais SADM sukuria galimybę gyventojams vis daugiau paslaugų užsisakyti elektroninių būdu. Covid-19 situacija parodė, kad žmonių gyvenimo būdas bei įpročiai labai pasikeitė. Turime pasidžiaugti, kad sulaukiame vis daugiau gyventojų prašymų, kurie teikiami elektroniniu būdu. Atitinkamai visi pateikti prašymai savivaldybių specialistų yra nagrinėjami toje pačioje SPIS sistemoje.

Papildomai pažymėtina, kad savivaldybės, socialinės įstaigos, mokyklos, kitos savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir kitos įstaigos, teikiančios paramą, šioje sistemoje kiekvieno mėnesio sandūroje turi pateikti savo veiklos ataskaitas, kurioms duomenis renka arba teikia SPIS. Tokiu būdu susidaro apkrova tiek iš išorinės, tiek iš vidinės sistemos pusės.

Įtakos turi ir sezoniškumas. Pastebimas padidėjęs prašymų pateikimas būsto šildymo kompensacijai gauti.

SPIS nuolatos vykdomi tobulinimo bei modernizavimo darbai. Šiuo metu vykdomi modernizavimo darbai, kurie leis be trikdžių pateikti ir apdoroti didesnį prašymų bei užklausų kiekį. Tačiau šiems pakeitimams reikia laiko.

Fiksuojami trumpalaikiai sutrikimai, kurie trumpam sutrikdo prisijungimą gyventojams ar savivaldybių darbuotojams. Esant strigimams, siūlome pabandyti jungtis iš naujo kiek vėliau arba prašymus teiktis tiesiogiai kreipiantis į savivaldybę“, - patikino ministerija.

 

 

Jonavietės apie SPIS: sistema „stebuklingai apako“ ir neatsiveria jokie rojaus vartai    

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 15:24:06 +0300
<![CDATA[Sporto miestas Jonava sudomino Estijos specialistus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sporto-miestas-jonava-sudomino-estijos-specialistus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sporto-miestas-jonava-sudomino-estijos-specialistus Jonavoje penktadienį lankėsi įvairių Estijos sporto asociacijų, savivaldybių ir kultūros ministerijos atstovai, kurie domėjosi Jonavos rajone veikiančia sporto sistema ir jos finansavimu.

Svečiai apsilankė nesenai rekonstruotame Jonavos centriniame stadione, apžiūrėjo šalia baigiamą statyti baseiną, diskgolfo parką, kalnų dviračių trasas, lankėsi sporto arenoje.

Jonavos sporto centro direktorė Jūratė Stanislovaitienė Estijos delegacijai pristatė sporto centro organizuojamas veiklas bei renginius, papasakojo, kokias galimybes turi jonaviečiai būti fiziškai aktyvūs, sportuoti savarankiškai.

„Svečius ypač domino, kiek dėmesio skiriame ne tik profesionaliam sportui, sporto klubams, bet ir mėgėjų sportui, ką darome tam, kad įvairaus amžiaus žmonės aktyviai judėtų. Žinoma, estams didelį įspūdį paliko ir mūsų sporto infrastruktūra, sukoncentruota praktiškai vienoje vietoje, miesto centre“, - sakė J. Stanislovaitienė.

Jonavos rajono mero pavaduotoja Birutė Gailienė pasidalino gerąja praktika skiriant savivaldybės finansavimą sporto klubams ir fiziniam aktyvumui skatinti. „Džiaugiuosi, kad galime būti naudingi ne tik kitoms savo šalies savivaldybėms, bet ir kitų valstybių atstovams”, - sake B. Gailienė.

Per pastaruosius kelerius metus Jonavos mieste pavyko gerokai patobulinti viešąją sporto infrastruktūrą, pastatyti naujus sporto objektus, surengti stambius tarptautinės ir vietinės reikšmės sporto renginius.

Dėl patogios geografinės padėties ir išvystytos infrastruktūros Jonavos miestą nuolat renkasi dviračių sporto, bėgimo, triatlono varžybų organizatoriai.

Visas šias miesto iniciatyvas jau įvertino Lietuvos sporto federacijų sąjunga, kuri tradiciniuose sporto vadybos apdovanojimuose Jonavą paskelbė 2020 metų sporto miestu.

Sporto miestas Jonava sudomino Estijos specialistus

Sporto miestas Jonava sudomino Estijos specialistus Sporto miestas Jonava sudomino Estijos specialistus Sporto miestas Jonava sudomino Estijos specialistus Sporto miestas Jonava sudomino Estijos specialistus ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 14:48:44 +0300
<![CDATA[Prezidentas: paramą verslui turime suteikti dar šiemet]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-parama-verslui-turime-suteikti-dar-siemet https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-parama-verslui-turime-suteikti-dar-siemet

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitikime su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarė paramą verslui energijos kainų krizės kontekste.

Prezidento teigimu, matant bloginamas ekonomikos augimo prognozes, vartotojų pasitikėjimo rodiklių mažėjimą, šalies verslui būtina aiškiai žinoti kaip valstybė padės įveikti energijos kainų krizę, o pati parama turi būti pradėta teikti nedelsiant.

„Energijos kainų krizės metu pigiau gyventojams ir verslui yra padėti, negu – nepadėti. Tą liudija Lietuvos ekonomikos krizių pamokos. Artimiausiu metu turime aiškiai įvardinti, kokios pagalbos verslas gali tikėtis ir tą paramą pradėti teikti dar šiemet“, - sakė šalies vadovas.

Prezidentas su ministre A. Armonaite sutarė, kad tarp paramos verslui priemonių turi būti mokesčių atidėjimas, taip pat elektros kainų šoko amortizavimo priemonės Lietuvos verslui, kurios pasiektų mažas įmones ir individualiai dirbančiuosius asmenis gamybos įmones, turinčias aukštus energijos poreikius, kitą paveiktą verslą. Tai pat verslui reikia lengvatinių paskolų

Susitikime taip pat sutarta, kad dar šiemet turi būti pradėta teikti parama pažeidžiamam verslui iš dar šių metų birželio mėnesį tam numatytų biudžeto lėšų.

„Sprendimai dėl paramos verslui būtų priimti greičiau, jei parama verslui nebūtų susieta su biudžeto įstatymu. Siekdami socialiai atsakingo verslo kultūros Lietuvoje, turime užtikrinti ir valstybės institucijų atsakomybę verslo atžvilgiu“, – sakė Prezidentas.

Prezidentas su ekonomikos ir inovacijų ministre sutarė, kad siekiant stabilaus šalies ekonomikos augimo ateinančiais metais, reikalinga paruošti 2023 m. skirtą antikrizinį paramos paketą.


Prezidento komunikacijos grupė

Prezidentas: paramą verslui turime suteikti dar šiemet

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 13:41:46 +0300
<![CDATA[Į Lietuvą atvyko Lenkijos kariai: stiprins NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-atvyko-lenkijos-kariai-stiprins-nato-oro-policijos-misija-baltijos-salyse https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-atvyko-lenkijos-kariai-stiprins-nato-oro-policijos-misija-baltijos-salyse Rugsėjo 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse stiprinančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Pastaruosius šešis mėnesius misiją stiprinusius Čekijos karius pakeitė Lenkijos kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16.

Lenkijos karinės oro pajėgos ateinančius du mėnesius stiprins NATO oro policijai Baltijos valstybėse šiuo metu vadovaujančias Vengrijos karines oro pajėgas, kurios Lietuvoje yra dislokavusios keturis „JAS 39 Gripen“ naikintuvus. Po dviejų mėnesių Lenkija perims iš Vengrijos šios misijos vadovavimą.

„Esame dėkingi Vengrijos ir Lenkijos kontingentams už jų indėlį Baltijos šalių oro erdvės saugumui. Tai yra ypatingos reikšmės atgrasymo priemonė mūsų regione. Aktyviai prie regiono saugumo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau vienuoliktą kartą. Tai siunčia tvirtą atgrasymo žinią ir parodo Aljanso vienybę“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Čekijos karinės oro pajėgos pastaruosius šešis mėnesius stiprino NATO oro policijos misiją. Misiją iš Estijos karinių oro pajėgų bazės Amaryje šiuo metu stiprina Vokietijos, o iš Lenkijos karinių oro pajėgų bazės Malborke – Italijos karinės oro pajėgos.

Reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių sieną oro erdvėje su Rusija ir Baltarusija.

Nuo kovo mėnesio NATO sąjungininkai sustiprino oro policijos pajėgumus pasitelkdami daugiau karių, ir daugiau naikintuvų, kurie nuolat budi ir patruliuoja Rytiniame NATO pakraštyje.

KAM info.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos kariai: stiprins NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 13:34:49 +0300
<![CDATA[K. Navickas: kokybiškas maistas – ne tik ekologiška produkcija, bet ir tvari gamyba bei tausojimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/k-navickas-kokybiskas-maistas-ne-tik-ekologiska-produkcija-bet-ir-tvari-gamyba-bei-tausojimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/k-navickas-kokybiskas-maistas-ne-tik-ekologiska-produkcija-bet-ir-tvari-gamyba-bei-tausojimas Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe paženklinto maisto vartotojus sukvietė į konferenciją ir mugę „Kokybiško maisto šventė 2022“.

Penktą kartą organizuotoje šventėje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasveikino ir apdovanojo konkurso „Kokybe paženklintas maistas 2022“ nugalėtojus, geriausių 2022 m. Lietuvos ekologinės gamybos ūkių atstovus,  savivaldybes ir jų darželius, kurie šiais metais pirmą kartą prisijungė prie ŽŪM teikiamos paramos, vaikus maitinant ekologiškais ir nacionalinės kokybės produktais.

„Mums svarbus ne tik ekologiškas, sveikatai palankus, kokybiškas maistas, bet ir jo tausojimas, o taip pat savų maisto produktų identitetas”, - sveikindamas šventės dalyvius sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. 

Maisto gamintojų konkursas „Kokybe paženklintas maistas 2022“ skirtas didinti Europos Sąjungoje pripažintų maisto produktų su saugoma kilmės vietos,  geografine ar garantuoto tradicinio gaminio nuorodomis, ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų žinomumą ir vartojimą.

Geriausius produktus konkursui „Kokybe paženklintas maistas 2022“ įvertino ir atrinko speciali komisija, sudaryta iš technologų, sveikatos ir sveikatos saugos specialistų. Buvo vertinamas maisto produktų išskirtinumas, sudėtis ir maistinė vertė, ar naudojami tausūs gamybos būdai, kokios produktų juslinės savybės, ar pakuotė draugiška aplinkai, kaip plačiai ir sparčiai  auga gamybos plėtra.

Konkurse buvo varžomasi dėl trijų nominacijų. Apdovanota po vieną maisto produktą iš ekologiškų produktų, nacionalinės kokybės ir saugomų nuorodų kokybės sistemų.

Konkurso „Kokybe paženklinas maistas 2022“ nugalėtojai:

  • UAB „Lašų duona“ – už ekologiškus grikinius makaronus, laimėjusius konkursą ekologiškų produktų grupėje.
  • AB „Žemaitijos pienas“ – už gaminį „Žemaitiškas kastinys“, išrinktą geriausiu produktų su Europos Sąjungos saugomomis nuorodomis grupėje.
  • Nerijaus Blažio ūkis – už juodųjų serbentų milteliais pagardintus džiovintus obuolius, įvertintus pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą gaminamų produktų grupėje.

Konkurse dalyvavo bendrovės „Saimeta“, „ACALA Group“ , „EKKO LT“,  „Kseda“, „Mėta“ „Miltinuko receptas“, „Orivega“ „Kvalitetas“, „ProBIOduktai“, „Farmers Circle“ ir Almos Rančienės ekologinis bitynas, „Kazlauskų eko ūkis“, Vilmos Žaltauskienės ūkis, ūkininkas Kęstutis Zinkevičius.

Konkurso „Geriausias 2022 m. ekologinės gamybos ūkis“ nugalėtojai:

  • I vietos laimėtojas Remigijus Gailius - už šeimos ekologinės gamybos ūkio puoselėjimą.
  • II vietos laimėtoja Kristina Martinėlienė - už nuoširdų atsidavimą puoselėjant biodinaminį ūkį ir protėvių paveldo tausojimą.
  • III vietos laimėtojas Jonas Baublys - už pažangaus ekologinio gyvulininkystės ūkio vystymą ir bendradarbiavimą su mokslininkais.
  • IV vietos laimėtoja Vitalija Morkūnienė - už darbštumą ir įvairių ekologiškų daržovių tiekimą vartotojams.

Pasveikinti konkurso „Geriausias 2022 m. ekologinės gamybos ūkis“ dalyviai:

  • Kristina Kazlauskaitė - už iniciatyvą plėtoti ekologinę paukštininkystę.
  • Henrikas Gineika -  už lietuviškų tradicijų puoselėjimo suderinimą ekologijos srityje.
  • Algirdas Salyklis - už norą ekologiškai ūkininkauti ir atžaloms įskiepytą meilę ekologijai.
  • Vytautas Butkus - už pagarbą gamtai ir žmogui bei ekologijos plėtojimą.
  • Eugenijus Mikalauskas - už agronominių žinių diegimą ekologijos srityje.
  • Ramūnas Bubnys - už ekologinės gyvulininkystės plėtojimą ir motyvaciją padėti kaimynams, dirbantiems žemės ūkyje.
  • Paulius Dargelis - už veržlumą ekologijos srityje.
  • Ramunė Smalstienė - už sėkmingą jaunųjų ūkininkų startą ekologinės gamybos srityje.
  • Birutė Stonkutė - už siekį įdiegti ekologišką uogų perdirbimą.
  • Vilma Žaltauskienė - už sumanius sprendimus perdirbant ekologiškas šaltalankių uogas.
  • Gražina Dranseikienė - už meilę ekologijai ir žirgams.

Savivaldybės ir jų ugdymo įstaigos, kurios šiais metais pirmą kartą prisijungė prie ŽŪM paramos, vaikus maitinant ekologiškais ir nacionalinės kokybės produktais:

  • Jonavos rajono savivaldybė bei joje esantys vaikų lopšeliai-darželiai „Lakštingalėlė“ ir  „Žilvitis“.
  • Plungės rajono savivaldybė ir joje veikiantis lopšelis-darželis „Rūtelė“.
  • Kauno miesto savivaldybė ir joje veikianti VšĮ „Darželis“.
  • Mažeikių rajono savivaldybė bei jos lopšeliai-darželiai „Buratinas“, „Bitutė“, „Eglutė“.
  • Šiaulių Petro Avižonio ugdymo centras ir lopšeliai-darželiai „Auksinis raktelis“, „Rugiagėlė“, „Voveraitė“, „Sigutė“, „Vaikystė“, „Gluosnis“.
  • Lazdijų mokyklos-darželiai „Kregždutė“ ir  „Vyturėlis“.
  • Druskininkų savivaldybės Viečiūnų progimnazija.

 ŽŪM info.

K. Navickas: kokybiškas maistas – ne tik ekologiška produkcija, bet ir tvari gamyba bei tausojimas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 13:24:39 +0300
<![CDATA[Tyrimas dėl, kaip manyta, per langą išmesto šuns - nutrauktas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimas-del-kaip-manyta-per-langa-ismesto-suns-nutrauktas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimas-del-kaip-manyta-per-langa-ismesto-suns-nutrauktas Jau rašėme, kad kovo 28-ąją bendruoju pagalbos tarnybų numeriu gautas pranešimas, kad Jonavoje, Lietavos g., pro langą išmestas šuo. Nuvykus pareigūnams prie namo buvo rastas nugaišęs šuo mišrūnas. Nustatyta šuns savininkė (gim. 1971 m.), kuri buvo neblaivi. Jai nustatytas 2,79 prom.

Atlikus aplinkybių patikslinimą Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. (dėl žiauraus elgesio su gyvūnais).

Visgi, kaip portalą jonavoszinios.lt informavo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, minimas ikiteisminis tyrimas rugpjūčio mėnesį buvo nutrauktas.

,,Šiame tyrime įtarimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (BK 310 str.) buvo pareikštas vienam asmeniui, dar vienas asmuo buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. 


Tyrimo dalyviai neigė išmetę augintinį pro langą ir nurodė, kad šuo nelaimingo atsitikimo metu iškrito pro langą pats, nes dažnai lipdavo prie lango. Visi apklaustieji teigė, jog augintinio niekada nemušė ir jokio smurto prieš jį niekada nenaudojo", - paaiškino prokuratūra.

Akcentuojama, kad vien dėl kylančių abejonių ir įtarimų asmenų patraukti baudžiamojon atsakomybėn negalima.

,,Asmens kaltė pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti konstatuota, kai tyrimo metu surinkus duomenis nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 


Nors spaudoje buvo skelbta, kad atsirado žmonių, kurie matė kaip viskas įvyko, tačiau tyrimo metu tokie asmenys nenustatyti, o apie įvykį policijai pranešusi moteris patvirtino tik, kad nukritusį gyvūną pamatė išgirdusi bumbtelėjimą, tačiau paties gyvūno iškritimo pro langą momento (kokiu būdu tai nutiko) taip pat nematė. Kadangi tyrimo išvadų vien prielaidomis grįsti negalima, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas", - teigė prokuratūra. 

Tyrimas dėl, kaip manyta, per langą išmesto šuns - nutrauktas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 13:11:03 +0300
<![CDATA[Jonavoje pradedamas mokyklų, darželių ir gydymo įstaigų šildymo sezonas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-pradedamas-mokyklu-darzeliu-ir-gydymo-istaigu-sildymo-sezonas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-pradedamas-mokyklu-darzeliu-ir-gydymo-istaigu-sildymo-sezonas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą dėl šildymo sezono pradžios Jonavos rajono įstaigose.

Šildymo sezonas nuo 2022 m. spalio 3 d., pirmadienio, pradedamas ikimokyklinėse  įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose mokymo įstaigose, taip pat Jonavos rajono gydymo ir slaugos įstaigose.

Jonavos r. savivaldybės info.

Jonavoje pradedamas mokyklų, darželių ir gydymo įstaigų šildymo sezonas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 12:39:21 +0300
<![CDATA[Pasirašyta sutartis dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasirasyta-sutartis-del-ukrainai-skirtu-dronu-kamikadziu-isigijimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasirasyta-sutartis-del-ukrainai-skirtu-dronu-kamikadziu-isigijimo Rugsėjo 30 dieną Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo. Tarpininkaujant Krašto apsaugos ministerijai, už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus, iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, kurios bus perduotos Ukrainai.

 

Piliečių lėšas šiam įsigijimui rinko visuomenininkas ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Jo iniciatyva „Legion of Boom“ surinko per 2 mln. eurų, iš kurių 1 mln. eurų bus skiriama skraidančio šaudmens sistemos „Warmate“ įsigijimui.

 

Iš Lenkijos ginkluotės gamintojo bus įsigyti ir Ukrainai perduoti du pilni dronų komplektai, kuriuos sudaro paleidimo ir valdymo įranga ir skraidantys šaudmenys. Tokios dronų sistemos geba nešti skirtingų tipų užtaisus, skirtus naikinti tiek priešo gyvąją jėgą, vadavietes, tiek šarvuotą techniką, įskaitant ir tankus. Šių sistemų poreikis yra suderintas su Ukrainos kariuomene.

 

„Norėtume, kad už suaukotus pinigus įgyti dronai ukrainiečiams atneštų bent dalį pergalės šioje kovoje. Kiekvienas žmogus, kuris aukoja šiai kovai savo pinigus, priartina tą pergalę“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

 

Lengvai transportuojami „Warmate“ dronai kamikadzės sveria apie 5,7 kg ir gali veikti iki 30 km atstumu. Šie dronai pasižymi ypatingu operatyvumu – mažiau nei 5 minutes užtrunka juos parengti vykdyti užduotis.

 

Krašto apsaugos ministerija liepą perdavė Ukrainos kariuomenei kovinį droną „Bayraktar TB2“. Šiam orlaiviui lėšas rinko Lietuvos piliečiai, tačiau „Bayraktar“ gamintoja Turkijos bendrovė „Baykar“ nusprendė jį padovanoti. Už suaukotus 1,5 mln. eurų dronas buvo apginkluotas, o likusi suaukota 4,4 mln. eurų suma buvo skirta kitai gynybinei ir humanitarinei paramai Ukrainai, taip pat ir atstatomajai pagalbai.

 

Nuotraukos KAM / A. Pliadžio

Pasirašyta sutartis dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 12:36:10 +0300
<![CDATA[Mažai aptariama tema – vyresnio amžiaus žmonių psichikos problemos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mazai-aptariama-tema-vyresnio-amziaus-zmoniu-psichikos-problemos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mazai-aptariama-tema-vyresnio-amziaus-zmoniu-psichikos-problemos Spalio 1-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 2021 m. Lietuvoje gyveno beveik 770 000 vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Tokio amžiaus žmonės susiduria su daugybe iššūkių. Ne išimtis ir psichikos sveikatos problemos. Kasdien LSMU Kauno ligoninės Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje gydoma daugiau nei dvi dešimtys pacientų. Kalbėti apie vyresnio amžiaus žmonių psichikos ligas nėra populiaru, tad visuomenėje trūksta žinių, kada reikėtų atkreipti dėmesį į senjorų psichikos sveikatą. 

Kitokia sutrikimų kilmė 

Pasak Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėjos gydytojos psichiatrės Neringos Petraitienės, skyriuje gydomi pacientai nuo 65 m. dėl demencijos, depresijos, šizofrenijos ir kitų psichikos sutrikimų 

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kartais mus maišo su geriatrijos skyriumi, bet mes negydome paprastos demencijos ar Alzheimerio ligos. Visgi, jei šias ligas lydi tokie simptomai kaip haliucinacijos, miego sutrikimai, elgesio sutrikimai, depresija, žmogus patenka į mūsų skyrių.“ 

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, aiškindama skirtumus tarp sutrikimų, pasitelkia depresijos pavyzdį: „Organinė depresija – tai depresija, kurios priežastis tam tikri organiniai smegenyse vykstantys pakitimai. Tokios depresijos priežastimi gali tapti smegenų kraujagyslių aterosklerozė, dėl kurios sutrinka kraujotaka.  

Žmogus gali jausti galvos skausmą, svaigimą, atminties prastėjimą, o kartais šis sutrikimas tampa ir depresijos priežastimi. Tuomet reikia gydyti tiek pačią depresiją, tiek tą susirgimą, kuris sukėlė smegenų pakenkimą. Jeigu tai yra kraujotakos sutrikimai, gerinama smegenų mityba, kraujotaka, jei problemų kilo dėl galvos traumos, taikomas atstatomasis gydymas, kad smegenys galėtų geriau funkcionuoti.“ 

„Žaibiška“ demencija 

Specialistės atkreipia dėmesį, kad dažnai pagalbos kreipiasi ne pats pacientas, bet jo artimieji, o būklė būna uždelsta. 

„Deja, pacientai pas mus neretai atvyksta, kai demencija jau būna gerokai pažengusi. Juokaujame, kad yra labai paplitusi „žaibiška demencija“. Iš tikrųjų „žaibiškos“ demencijos nebūna – ji atsiranda palaipsniui“, – sako N. Petraitienė. 

  1. R. Mazaliauskienė mano, kad būtent dėl lėto demencijos vystymosi kartu gyvenantiems artimiesiems ją sunku pastebėti: „Tiek depresija, tiek demencija vystosi labai pamažu ir visą laiką būnant su žmogumi sunku fiksuoti pokyčius. Taip praleidžiama ankstyvoji ligos fazė.

Kita problema yra senoliai, kurie, nors ir patys pastebi atminties blogėjimą, užmaršumą, dėmesio ar orientacijos nesukaupimą, šias problemas slepia ir jas sprendžia, pavyzdžiui, viską užsirašinėdami. Jie, net ir pastebėję problemas, dažnai nenori kreiptis į specialistus, priešinasi bet kokiems įkalbinėjimams ir atvažiuoja tik tada, kai situacija tampa nevaldoma.“ 

Norint kuo anksčiau atpažinti ligų simptomus Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėja pataria daugiau kalbėtis: „Jei su vyresniais artimaisiais dažnai nesusitinkate, sutrikimus pastebėti lengviau, tik reikia skirti senoliams pakankamai dėmesio. Kartais pokalbiai su vyresniu žmogumi būna paviršutiniški: trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Tokiu atveju sutrikimus pamatyti sunku. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kaip senolis ar senolė tvarkosi buityje, ar neblogėja maitinimasis, orientacija aplinkoje, higienos bei socialiniai įgūdžiai.“ 

 

  1. Mazaliauskienė pastebi, kad vyresnio žmonių psichikos ligoms įtakos turi senatvėje kylantys iššūkiai.

„Senoliai dažnai skausmingai išgyvena dėl vykstančių biologinių, fiziologinių pokyčių, kintančio socialinio statuso visuomenėje, šeimoje. Netektis – dažna vyresnio amžiaus žmonių kasdienybės tema. Visgi liūdna nuotaika ir depresija yra du skirtingi dalykai. 

Depresijos simptomus galima atpažinti iš elgesio pakitimų, pavyzdžiui, jei žmogus visą laiką ėjo pasivaikščioti ir staiga nustojo tai daryti. Žinoma, tai gali būti kojos ar stuburo skausmo apraiška, bet taip pat gali būti ir depresijos ženklas. Depresijos gali pasireikšti slogia nuotaika, sumažėjusiu noru bendrauti, depresiški žmonės dažniau skundžiasi fiziniais sutrikimais.  

Apie psichikos sutrikimus taip pat signalizuoja išsakomi akivaizdžiai keisti dalykai, tarkime, nusiskundimai, kad užuodžia kažkokius dūmus, pučiamus per rozetę, kaltinimas, kad kaimynai išvogė maistą iš šaldytuvo. 

Pastebėjus tokių simptomų, reikia į juos atkreipti dėmesį, argumentuoti, kodėl reikia kreiptis pagalbos, išsiaiškinti lūkesčius. Jeigu artimasis bijo, nuraminti ir stengtis rasti, kas motyvuotų pasikonsultuoti su specialistu“, – teigia psichiatrė. 

Teikiama daugialypė pagalba 

Specialistės pabrėžia, kad Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje pacientų sveikata rūpinasi ne tik psichiatras, terapeutas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, patyrę slaugos specialistai, bet, esant reikalui, konsultuoja ir kitų sričių specialistai – neurologas, psichologas ir kt. Tame pačiame skyriuje dirba vidaus ligų gydytojas, kuris prižiūri somatinių sutrikimų gydymą, nes tokio amžiaus žmonės labai dažnai turi įvairių gretutinių ligų. Su pacientais dirba ergoterapeutas, užimtumo specialistas.  

„Pacientams galime atlikti bendrus klinikinius tyrimus, atminties ir pažinimo funkcijų psichologinius tyrimus, esant reikalui, galvos kompiuterinę tomografiją. Taip pat taikomas medikamentinis gydymas, kuris yra dvigubas: gydomas tiek psichikos sutrikimas, tiek jį sukėlęs organinis pakitimas“, – pasakoja N. Petraitienė. 

Skyriaus vedėja teigia, jog gydymo prognozės priklauso nuo individualaus atvejo. 

„Daug ką lemia tai, kiek yra pažengusi liga. Jei pasireiškia tokie psichikos sutrikimai kaip sujaudinimas, nemiga ar aktyvi psichoprodukcija, pvz., haliucinacijos, kliedesiai, šiuos dalykus ir gydome – pageriname miegą, pašaliname aktyvią psichoprodukciją. Agresyvūs, priešiški, neramūs, sujaudinti pacientai tampa ramesni – geriau jaučiasi pats žmogus ir lengviau jo artimiesiems. Taip pat padedame suderinti vaistus, nes vyresniam žmogui reikia atidžiau juos skirti, greičiau atsiranda pašalinių poveikių“, – pabrėžia specialistė. 

Kauno ligoninės info.

Mažai aptariama tema – vyresnio amžiaus žmonių psichikos problemos

Mažai aptariama tema – vyresnio amžiaus žmonių psichikos problemos Mažai aptariama tema – vyresnio amžiaus žmonių psichikos problemos ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 12:19:25 +0300
<![CDATA[UAB „Losritai“ priskaičiuoti delspinigiai, kita sutartis - nutraukta: daroma prielaida, kad su įmone bus teisminiai ginčai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uab-losritai-priskaiciuoti-delspinigiai-kita-sutartis-nutraukta-daroma-prielaida-kad-su-imone-bus-teisminiai-gincai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uab-losritai-priskaiciuoti-delspinigiai-kita-sutartis-nutraukta-daroma-prielaida-kad-su-imone-bus-teisminiai-gincai Š. m. rugpjūčio 8 dieną jau rašėme, kad jonaviečiai nerimauja dėl dviračių - pėsčiųjų takų statybos pradžios Rimkų mikrorajone. Rangos darbų sutartis dėl pėsčiųjų takų nuo  Chemikų g. 140 iki A. Kulviečio g. 18 įrengimo pasirašyta su pirkimą laimėjusia UAB „Losrita“.  (Plačiau apie tai skaitykite ČIA. ). Minima įmonė kelia rūpesčių ne tik šiame objekte, bet ir Rimkų parko įrengime, todėl neatmetama prielaida, kad su įmone bus teisminiai ginčai. 

Priskaičiuoti delspinigiai

Kadangi pėsčiųjų tako nuo  Chemikų g. 140 iki A. Kulviečio g. 18 įrengimas „stringa“, š. m. rugsėjo 27-ąją administracijos direktorius pasirašė įsakymą „Dėl delspinigių paskaičiavimo UAB „Losritai“.

Vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymu ir 2022 m. birželio 27 d. pasirašyta rangos darbų sutartimi „Pėsčiųjų tako nuo Chemikų g. 140 iki A. Kulviečio g. 18 Jonavoje darbo projekto parengimas (pagal darbų užduotį ir parengtą techninį projektą), statybos darbai, išpildomųjų geodezinių kontrolinių nuotraukų bei kadastrinių bylų parengimas“, nurodyta rangovui UAB „Losrita“  iš mokėtinų sumų išskaičiuoti delspinigius po 0,04% nuo sutarties kainos per dieną iš viso 644,68 Eur (paruošiamieji ir ardymo darbai 311,98 Eur, dalis žemės darbų 241,50 Eur, vandens nuleidimo įrenginių įrengimo darbai (drenažo darbai) 91,20 Eur).

Nutraukta sutartis dėl Rimkų parko įrengimo   

Ta pati įmonė yra laimėjusi ir dar vieną statybų projektą Jonavoje – Rimkų parko įrengimas teritorijoje tarp Chemikų g., P. Vaičiūno g. ir A. Kulviečio g.

Kaip aiškino savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas, dėl Rimkų parko įrengimo sutartis buvo pasirašyta su UAB „Losrita“, tačiau rangovui nepradėjus dirbti, sutartis buvo nutraukta.

„Su šiuo rangovu turime problemų ir kitame objekte, piktybiškai nedirba – bus teisminiai ginčai. Matome, kad šiemet Rimkų parko įrengimo nespėsime – naujas pirkimas ir darbai tikrai neprasidės, bet neatsisakom kitais metais tą parkelį tvarkyt“,- kalbėjo V. Majauskas rugsėjo 29-ąją vykusiame tarybos posėdyje paklausus apie Rimkų parko likimą.

Parko Rimkų mikrorajone įrengimui biudžete buvo numatyta 230 000 eurų, projektavimui panaudota 10 833 eurai. Kadangi šiais metais jau nėra galimybių atlikti numatytus darbus ir panaudoti lėšas, todėl Rimkų parko įrengimui likusios lėšos, viso 219 167 eurai, gražintos perskirstymui kitoms reikmėms.

 

 

 

UAB „Losritai“ priskaičiuoti delspinigiai, kita sutartis - nutraukta: daroma prielaida, kad su įmone bus teisminiai ginčai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 12:16:59 +0300
<![CDATA[Jonavos meras pasveikino policijos pareigūnus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-meras-pasveeikino-policijos-pareigunus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-meras-pasveeikino-policijos-pareigunus Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius penktadienį pasveikino rajono policijos pareigūnus su artėjančia Lietuvos policijos – Angelų sargų diena.

Šventės išvakarėse meras lankėsi Kauno AVPK, Jonavos r. policijos komisariate, kur susitiko su komisariato viršininku Šarūnu Martinkėnu ir padėkojo pareigūnams bei komisariate dirbantiems specialistams už tarnybą, gerus darbo rezultatus ir indėlį kuriant saugią aplinką Jonavos rajone.

Mero padėkos raštais ir simbolinėmis dovanomis pagerbtos Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėja Aida Bič, Veiklos skyriaus tyrėja Jūratė Pašvenskienė, Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė Erika Ivanauskienė ir komisariato administratorė Daiva Dirsienė.

Kauno AVPK, Jonavos r. policijos komisariato viršininkas Šarūnas Martinkėnas pagarsino sąrašą pareigūnų, kurie bus iškilmingai apdovanoti spalio 1-ąją vyksiančioje šventėje Kaune:  

III laipsnio pasižymėjimo ženklu "Už nuopelnus" apdovanojama VS vyresnioji tyrėja Birutė Marcinkevičiūtė.

III laipsnio pasižymėjimo ženklu "Už nepriekaištingą tarnybą" apdovanojama VS vyresnioji tyrėja Gražvilė Augaitė.

III laipsnio pasižymėjimo ženklu "Už nuopelnus" apdovanojama VS vyresnioji tyrėja Jurgita Ginatienė.

IV laipsnio atminimo ženklu "Už ištarnautus metus" apdovanojama VS vyresnioji tyrėja Evelina Brazauskienė.

II laipsnio pasižymėjimo ženklu "Už nuopelnus" apdovanojama VS vyriausioji tyrėja Loreta Marcinkevičienė.

III laipsnio pasižymėjimo ženklu "Už nepriekaištingą tarnybą" apdovanojama RS tyrėja Toma Vaitiekaitytė.

III laipsnio pasižymėjimo ženklu "Už nepriekaištingą tarnybą" apdovanojama RS vyriausioji patrulė Aistė Kanaporytė.

Už nepriekaištingą tarnyba vardine dovana - laikrodžiu - apdovanojama RS tyrėja Inesa Bielskytė.

Ir ryt iškilmingai bus apdovanotas Lietuvos policijos generalinio komisaro III laipsnio pasižymėjimo ženklu "Angelas sargas" VS viršininkas Vytautas Trijonis.

Lietuvos policijos profesinė šventė – Angelų sargų diena, dar žinoma kaip policijos diena, minima spalio 2-ąją dieną.

Jonavos r. savivaldybės ir jonavoszinios.lt info.

A. Reipos nuotr.

Jonavos meras pasveikino policijos pareigūnus

Jonavos meras pasveikino policijos pareigūnus Jonavos meras pasveikino policijos pareigūnus Jonavos meras pasveikino policijos pareigūnus Jonavos meras pasveikino policijos pareigūnus ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 12:03:28 +0300
<![CDATA[Aktuali informacija planuojantiems griauti sienas daugiabutyje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktuali-informacija-planuojantiems-griauti-sienas-daugiabutyje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktuali-informacija-planuojantiems-griauti-sienas-daugiabutyje Daugiabučių namų gyventojai dažnai nusprendžia „transformuoti“ erdves – išgriauti sienas tarp atskirų erdvių (kambarių). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, kokiais atvejais griaunant sieną daugiabutyje reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir kokiais atvejais – tik projektas.

Pirmasis svarbus žingsnis – prieš griaunant sieną daugiabučiame gyvenamajame name privalu išsiaiškinti (pasiteirauti atsakingo specialisto: projektuotojo, atestuotos ekspertizės įmonės ar namo techninio prižiūrėtojo), ar planuojama griauti siena yra laikančioji ar nelaikančioji pastato konstrukcija.

Jeigu numatoma griauti siena yra laikančioji, yra planuojamas daugiabučio namo kapitalinis remontas. Kai kapitalinis remontas atliekamas daugiabučio viduje (t. y. nekeičiama pastato išvaizda), statybą leidžiančio dokumento atlikti daugiabučio kapitalinį remontą nereikia. Tačiau privaloma, gavus daugiabučio bendraturčių daugumos pritarimą, kreiptis į projektuotojus dėl kapitalinio remonto projekto parengimo, parengus projektą – į atestuotus ekspertizės rangovus projekto ekspertizei atlikti. Apie kapitalinio remonto pradžią Statybos inspekcijai pranešti nereikia.

Jeigu numatoma griauti siena yra nelaikančioji, yra planuojamas daugiabučio namo paprastasis remontas. Kai paprastasis remontas atliekamas daugiabučio viduje (t. y. nekeičiama pastato išvaizda), statybą leidžiančio dokumento atlikti daugiabučio paprastąjį remontą nereikia, neprivaloma rengti projekto, apie paprastojo remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio laikančiąją sieną, tuo pakeičiant bet kuriuos pastato išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį), yra planuojamas daugiabučio rekonstravimas. Rekonstruoti daugiabutį galima bendraturčių daugumos pritarimu, gavus statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti statinį pagal parengtą daugiabučio rekonstravimo projektą, o kai statinys ypatingasis – atlikti projekto ekspertizę. Taip pat privaloma pranešti Statybos inspekcijai apie rekonstravimo pradžią.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio laikančiąją sieną, nepakeičiant jokių pastato išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio), yra planuojamas daugiabučio kapitalinis remontas, dėl kurio pasikeis pastato išvaizda. Tokiu atveju privaloma gauti daugiabučio daugumos pritarimą šiems darbams atlikti, kreiptis į projektuotojus dėl kapitalinio remonto projekto parengimo, parengus projektą – į atestuotus ekspertizės rangovus projekto ekspertizei atlikti (tuo atveju, jeigu daugiabutis yra ypatingasis statinys, arba kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas atlikti statinio kapitalinį remontą). Statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio kapitalinį remontą privalomas, kai keičiama daugiabučio išvaizda ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš toliau nurodytų teritorijų: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje. Apie kapitalinio remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio nelaikančiąją sieną, yra planuojamas daugiabučio paprastasis remontas, kurį atlikus pasikeis daugiabučio išvaizda. Tokiu atveju statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio paprastąjį remontą bus reikalingas, jeigu daugiabutis yra kultūros paveldo statinys, arba yra bent vienoje iš toliau nurodytų teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Projektą privaloma parengti, jeigu reikalingas statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio paprastąjį remontą. Apie paprastojo remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Atkreiptinas dėmesys, kad projektus tvirtina statytojas (užsakovas). Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

Pažymėtina, kad statybą leidžiančius dokumentus rekonstruoti statinį, atlikti kapitalinį ar paprastąjį statinio remontą išduoda vietos savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Ypatingųjų gyvenamosios paskirties pastatų kategorijai priskiriami gyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose yra liftai, arba turintys šiuos požymius ir techninius parametrus: 20 m ir aukštesni, įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės, konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m, pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2.

Žinotina, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnis nustato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą – triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Statybos inspekcija primena, kur derėtų kreiptis konkrečiu atveju:

  • dėl statybos vykdymo teisėtumo griaunant sienas – į vietos savivaldybės administraciją arba Statybos inspekciją;
  • dėl atitinkamos rūšies statinio projekto parengimo – į projektuotoją;
  • dėl parengto statinio projekto ekspertizės – į atestuotas ekspertizės įmones;
  • dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo – į vietos savivaldybės administraciją;
  • dėl pasitikslinimo, kokiai statinių kategorijai (ypatingųjų ar nesudėtingųjų) priskiriamas daugiabutis, kuriame bus griaunamos sienos – į projektuotoją arba paskirtą namo techninį prižiūrėtoją; šie duomenys taip pat yra Nekilnojamojo turto registre;
  • dėl nustatymo, ar daugiabučio gyvenamojo namo siena yra statinio laikančioji (nelaikančioji) konstrukcija – į namo techninį prižiūrėtoją, projektuotojus arba atestuotus ekspertus;
  • dėl keliamo triukšmo griaunant sienas – į vietos savivaldybės administraciją, policiją.

 

 Statybų inspekcijos info.

Aktuali informacija planuojantiems griauti sienas daugiabutyje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 10:04:15 +0300
<![CDATA[Garažų bendrijoje „Viltis“ liepsnojo garažas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/garazu-bendrijoje-viltis-liepsnojo-garazas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/garazu-bendrijoje-viltis-liepsnojo-garazas Kaip praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, ketvirtadienį, rugsėjo 29-ąją, apie vidurdienį gautas pranešimas, kad dega garažas, esantis Jonavoje, Virbalų g., garažų bendrijoje „Viltis“.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams -  vieno aukšto su gelžbetoniniu stogu, 6x4 m dydžio garažo rūsyje degė sukrautos senos automobilio sėdynės, padangos, plastikinės automobilio detalės.

Gaisro metu apdegė ir aprūko garažo rūsyje sukrautos senos automobilių detalės.

Įvykis tiriamas.

Informacija parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinės pirminius  duomenis*.

*Pirminiai duomenys - tai įvykio vietoje surinkta pradinė informacija, duomenys, liudininkų ar įvykio dalyvių parodymai, kurie gali pasikeisti atliekamo tyrimo metu. 

 

Garažų bendrijoje „Viltis“ liepsnojo garažas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 09:35:27 +0300
<![CDATA[Laisvės premijų komisija kviečia teikti pretendentus Laisvės premijai gauti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/laisves-premiju-komisija-kviecia-teikti-pretendentus-laisves-premijai-gauti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/laisves-premiju-komisija-kviecia-teikti-pretendentus-laisves-premijai-gauti Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2022 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.

Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Premija bus įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją.

Siūlant pretendentus, Laisvės premijų komisijai iki šių metų 2022 m. spalio 31 d. būtina pateikti šiuos dokumentus:

          1) dviejų pretendentą siūlančių pareiškėjų rekomendacijas;

          2) pretendento veiklos ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją ar skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą aprašymą;

          3) papildomai galima pateikti ir kitą medžiagą, atskleidžiančią pretendento darbų reikšmę ir išskirtinumą.

          Dokumentus prašoma siųsti: Laisvės premijų komisijai, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius arba el. paštu priim@lrs.lt 

 

Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui, laisvės gyvėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei, partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, Baltarusijos demokratinei opozicijai, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

 

Daugiau informacijos:

Laisvės premijų komisijos pirmininkė

Seimo narė Paulė Kuzmickienė, mob. 8 698 42 289

LR Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento inf. 

Laisvės premijų komisija kviečia teikti pretendentus Laisvės premijai gauti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 09:25:34 +0300
<![CDATA[Registrų centras: daugiausiai santuokų šiemet - rugpjūčio savaitgaliais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centras-daugiausiai-santuoku-siemet-rugpjucio-savaitgaliais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centras-daugiausiai-santuoku-siemet-rugpjucio-savaitgaliais Populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje - rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 - liepos 23 dieną.

Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400 jaunavedžių tai padarė rugpjūčio 7-ąją, o liepos 24 dieną žiedus sumainė 380 porų.

2022 metai nebuvo itin palankūs saulėtų dienų ir pasikartojančių skaičių derinių mėgėjams, vis dėlto, dvejetų pasikartojimo tendencija pastebima. Pavyzdžiui, liepos 2-ąją šiai įsimintinai dienai pasirinko beveik 550 porų, taip pat populiari buvo ir vasario 22-oji (328 santuokos), rugsėjo 2-oji (314) bei balandžio 22-oji (296).

Nuo didmiesčių bažnyčių iki egzotinių šalių

Šiais metais MEPIS jau įregistruota beveik 15 tūkst. santuokų. Panašus kiekis jaunavedžių susituokė ir per praėjusių metų sausio-rugsėjo mėnesius. Didžioji dalis santuokų, be abejo, įregistruota Vilniuje - iš viso daugiau kaip 3,2 tūkst., Kaune - 2,1 tūkst., Klaipėdoje - 820 santuokų. Nemažai porų pasirinko bažnytinę santuoką - jų skaičius per šį laikotarpį nuo metų pradžios siekia apie 3,7 tūkst.

Užsienyje sudarytų santuokų, kai bent vienas iš besituokiančiųjų yra Lietuvos pilietis, šiemet skaičiuojama daugiau nei 800 - amžinos meilės įžadus poros davė net 73 skirtingose užsienio šalyse. Dažniausiai svetur tuoktis nusprendusios poros rinkosi Jungtinę Karalystę, taip pat Vokietiją, Rusiją, Italiją bei Norvegiją. Tačiau buvo porų, kurios savo vestuvių dienai rinkosi ir egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Etiopiją, Keniją, Madagaskaro Respubliką ar Tanzaniją.

Registrų centro inf. 

Registrų centras: daugiausiai santuokų šiemet - rugpjūčio savaitgaliais

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 09:10:26 +0300
<![CDATA[Kokių grožio procedūrų namie verčiau nedaryti? Perspėja vaistininkė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-grozio-proceduru-namie-verciau-nedaryti-perspeja-vaistininke https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-grozio-proceduru-namie-verciau-nedaryti-perspeja-vaistininke Vadinamieji namų grožio salonai kartais gali pridaryti ir neplanuotos žalos grožiui bei sveikatai. Apie tai, kas nutinka po nesėkmingų grožio receptų ir kokių procedūrų namie geriau nekartoti, atsako vaistininkė.   

 

Kalbėdama apie odos priežiūrą, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė tvirtai sako, kad mažiau yra daugiau. Sugalvojusiems pradėti rūpintis savo oda savarankiškai namuose ji pirmiausiai pataria pradėti nuo visų turimų kosmetikos priemonių peržiūros – patikrinti jų galiojimo laiką ir netinkamus odai produktus išmesti.  

 

„Patikrinkite, jei kurioje nors pakuotės vietoje yra pavaizduotas atidarytas indelis su skaičiumi – ši kosmetikos priemonė tiek laiko nuo jos atidarymo ir galioja. Be to, jei grožio priemonės nėra tinkamai išvalytos, jos gali turėti daugybę bakterijų. Nešvarių šepečių, šukų ar kempinių naudojimas gali sudaryti terpę atsirasti spuogams ar sudirginti odą“, – komentuoja ji. 

 

Tarp pavojų – alergijos ir spuogai 

 

Apkraunant veido odą kosmetikos produktais arba naudojant netinkamas priemones gali išsivystyti kontaktinis dermatitas, alergija, nudegimai, odos sudirgimas arba spuogai.  

 

„Dažniausias kaltininkas yra netinkamas kompleksas, sudarytas pagal principą „pasidaryk pats“, naudojant priemones, kurių sudėtyje yra alkoholis, stiprūs žolelių ekstraktai ir rūgštys. Iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantys ingredientai gali padaryti nemažai žalos, mat tokias medžiagas pakankamai ilgai palaikius ant veido galima sukelti odos nudegimus“, – aiškina L. Vanagaitė.  

 

Ji tęsia sakydama, kad žalos taip pat gali pridaryti įvairios vaisių rūgštys, tokios kaip citrinų sultys – jos gali sukelti reakciją, vadinamą fitofotodermatitu. Jis atsiranda tada, kai augalinis produktas sąveikauja su UV saulės spinduliais ir sukelia dermatitą arba odos uždegimą.  

 

„Dažniausiai ant odos atsiranda pūslių, raudonos ar rudos spalvos dėmelių. Bet visada yra galimybė iš anksto pasitikrinti, ar naudojama priemonė tiks. Nedidelį kiekį produkto trumpam uždėkite ant mažo odos lopinėlio – ant vidinės riešo odos arba už ausų, nes tai yra ploniausios ir jautriausios odos vietos. Jei atsiranda nemaloni reakcija – vadinasi, ši priemonė nėra tinkama“, – sako vaistininkė.  

 

Receptai pagal vaistininkę 

 

Nealergiškiems medui žmonėms vaistininkė turi receptą – sumalti avižas, įpilti truputį vandens ir įdėti šaukštą medaus.  

 

„Tai puiki priemonė namuose palepinti ir sudrėkinti veido odą. Tokia kaukė ypač tinka po kaitrios saulės, nes nuramina odą ir atstato drėgmę. Taip pat rekomenduoju į kiaušinio baltymą įlašinti šviežio alavijo sulčių ir palaikyti kelias minutes ant veido – toks derinys suteiks veido odai stangrumo pojūtį“, – pataria L. Vanagaitė.  

 

Dar vienas paprastas receptas –pamirkyti žaliosios arbatos pakelius ir suvilgyti paakius. Tai sumažina paburkimą ir pašviesina patamsėjusius ratilus aplink akis, suteikia žvalumo pojūtį. 

 

„Prisižaidžia“ su plaukais ir dantimis 

 

Anot vaistininkės, šiuo metu ypač populiarios plaukų priežiūros priemonės, tokios kaip plaukus tiesinančios keratino procedūros ar specialios banguojančios priemonės – gali kilti pagunda tokias procedūras atlikti namuose.  

 

„Tačiau tai jau yra cheminė reakcija, kuri gali sukelti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip galvos odos nudegimas ir plaukų slinkimas iki tokio lygio, kad plaukai nustos augti. Tenka sulaukti nemažai klienčių, kurios skundžiasi dėl pablogėjusios plaukų būsenos naudojant netinkamas priemones“, – atkreipia dėmesį L. Vanagaitė.  

 

Pasak jos, kai kuriais atvejais pacientėms padėti galima rekomendavus tinkamus vitaminų kompleksus plaukams ir atstatomąsias giliai drėkinančias plaukų priemones. Tačiau svarbiausia tokias procedūras atlikti su specialisto pagalba ir taip išlaikyti sveikus plaukus kuo ilgiau.  

 

„Dar viena iš „namų grožio salono“ procedūrų – tai dantų balinimas. Labai dažnai dėl žinių trūkumo ar nežinojimo žmonės dalijasi įvairiais patarimais ar receptais, kurie nėra tinkamai įvertinti ir saugūs. Todėl turime nemažai nutikimų, kai naudojant balinančiąsias priemones, turinčias didelę vandenilio peroksido koncentraciją, ilgainiui sukeliamas nervų pažeidimas, dantys praranda skaidrumą, tampa pilkšvos spalvos, o dantenos pabalusios. Visa tai gali sukelti ir dantų jautrumą, kurio lengvai ir greitai nenumalšinsi“, – pavyzdžiais dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.  

,,Gintarinės vaistinės" info.

Kokių grožio procedūrų namie verčiau nedaryti? Perspėja vaistininkė

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 09:07:26 +0300
<![CDATA[Lietuvos kelių policija mini 90-uosius veiklos metus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-keliu-policija-mini-90-uosius-veiklos-metus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-keliu-policija-mini-90-uosius-veiklos-metus Kelių policija, atlaikiusi šalies istorinių laikotarpių pokyčius ir reformas, sprendusi ne tik žmonių saugumo, bet kartu ir pareigūnų aprūpinimo darbo priemonėmis klausimus, dabar, augant įvairiausių šiuolaikiškų transporto priemonių skaičiui, intensyvėjant eismui, žmonių poreikiui judėti, yra profesionali, moderni ir aprūpinta šiuolaikine technika.

Šia proga sukurtas dokumentinis filmas „Kartos keičiasi – vertybės išlieka“ apie kelių policiją nuo jos įkūrimo iki šių dienų bus pristatytas šiandien, rugsėjo 30 d., Vilniuje, kino teatre ,,Forum Cinemas Vingis“. https://www.youtube.com/watch?v=c6fkUMbTyrE

Per sukakties minėjimą bus pagerbti ir apdovanoti 106 kelių policijos pareigūnai, darbuotojai ir veteranai, o visiems dirbantiesiems kelių policijoje bus įteikti proginiai atminimo ženkleliai.

Lietuvos kelių policijos 90-mečio proga Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys nuoširdžiai dėkoja kelių policijos pareigūnams ir darbuotojams už pasiaukojamą darbą, profesionalumą, atsidavimą, kasdienę ir kantrią tarnybą žmogui, visuomenei, Tėvynei.

„Žmonių saugumas visada bus mūsų – kelių policijos pareigūnų – akiratyje. Mes visi kartu, siekdami darnaus judumo bendruomenėje, esame XXI amžiaus greitkelyje į žmonių širdis ir sąmoningumą“, – teigia vyriausiasis komisaras V. Grašys. Šalies kelių policijos vadovas reiškia padėką ir socialiniams partneriams – institucijų, įstaigų, visuomeninių organizacijų atstovams, pilietiškiems asmenims – už bendrą darbą siekiant kiekvieno mūsų saugumo kelyje.

Konkursą sukurti dokumentinį filmą laimėjo VšĮ ,,Kūrybinių industrijų dokas“ pasiūlyta koncepcija. Už darbus jau pelnęs apdovanojimų režisierius Robertas Razma kartu su komanda, pervertę daugybę archyvinių duomenų ir įsigilinę į kelių policijos specifiką, kalbino jos veteranus ir dabartinius pareigūnus, darbuotojus, vadovus. Dinamiškai sumontuota ir nufilmuota pareigūnų veikla, istoriniai pasakojimai subtiliai sujungti kartu su vaidybiniais intarpais.

Filmo scenografijoje panaudoti autentiški, pačių pareigūnų išsaugoti vertingi dokumentai, įdomūs eksponatai, unikalūs daiktai ar darbo įrankiai. Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė Kristina Petrauskė ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos darbuotojas Skirmantas Andriušis filme pateikia daug istorinių ir statistinių faktų apie policijos veiklos ištakas, Judėjimo policijos darbą tarpukariu. Be to, S. Andriušis dalijasi ir unikaliomis, asmeniškomis, tarptautiniuose aukcionuose įsigytomis retomis policijos nuotraukomis, darytomis tarpukariu.

Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas nepamiršta ir policijos veteranų. Kelių policijos pirmtakai per įvairias patirtis, sunkumus, išbandymus, skaudžius įvykius nutiesė kelią į dabartines kelių policijos galimybes ir tai šioje tarnyboje ypač vertinama: „Labai svarbu, kad iki šiol veteranai turi įžvalgų ir dalijasi patirtimi – tai padeda mums modeliuoti ateitį“, – teigia V. Grašys. Kelių policijos veteranai, pareigūnai ir žmonės, dirbę kelių policijoje bei prisidėję prie eismo saugumo, nuo 2011 metų yra susibūrę į veiklią Lietuvos kelių policijos veteranų asociaciją. Dabartinis jos prezidentas – Alvydas Bielauskas. Veteranai kartu su svečiais garbią kelių policijos sukaktį minėjo rugsėjo 23 d. viešbučio „Best Western Vilnius“ salėje.

Didžiulė pagarba ir atmintis kolegoms, kurie, eidami tarnybines pareigas, vardan visuomenės ir Tėvynės, paaukojo savo didžiausią turtą – gyvybę: Jonui Urbonui, Algirdui Tamošiūnui, Juozui Janoniui, Algirdui Kazlauskui, Vitalijui Gutauskui, Evaldui Vaitiekūnui, Eugenijui Minkevičiui, Kastyčiui Milteniui, Liudui Šimkui.

Nuo 1930 metų beveik dvigubai išaugus registruotų automobilių skaičiui, Kauno gatvėmis pradėjus riedėti 1 000 registruotų kinkomųjų transporto priemonių prekybos reikalams, dar daugiau – privatiems reikalams, taip pat pradėjus judėti 2 500 dviratininkių ir beveik 100 000 pėsčiųjų, tuometinio Piliečių apsaugos departamento sprendimu, 1932 m. spalio 1 d. buvo įkurta kelių policijos pirmtakė – Kauno judėjimo (X) policijos nuovada.

Nuo tada iki šios dienos keitėsi kelių policijos funkcijos, pavaldumas, pavadinimai, tačiau ji iki šiol vykdo eismo automobilių keliais priežiūrą, nustato ir tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skiria asmenims administracines nuobaudas ar kitokias poveikio priemones už juos, atlieka nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją, taip pat vykdo Lietuvos Respublikos vadovybės, oficialių Lietuvos Respublikos svečių, delegacijų palydas ir eskortavimą, lydi didžiagabarites transporto priemones, masinių ir kitokių renginių dalyvius, organizuoja policines prevencines priemones, vykdo šviečiamąją veiklą.

Svarbiausias kelių policijos pareigūnų tikslas – pasiekti, kad keistųsi mūsų visų įpročiai kelyje, kad augtų visuomenės suvokimas apie eismo kultūrą, kad savitarpio pagarba ir pagalba kiekvienam eismo dalyviui būtų bendros kultūros dalis ir asmenybės brandos ženklas.

Kelių policijos skyriai yra visuose 10-ies apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose. Policijoje iš viso dirba 445 profesionalūs ir kompetentingi kelių policijos pareigūnai ir darbuotojai. Iš jų 91 dirba Vilniaus apskrityje, apie 70 – Kauno.

Lietuvos kelių policijos tarnyboje šiuo metu dirba 121 darbuotojas. 85 iš jų yra statutiniai valstybės tarnautojai ir 36 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Specialios paskirties skyriuje iš viso dirba 40 pareigūnų.

Pastaraisiais metais šalyje per metus vidutiniškai įvyksta apie 2 800 eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės. Kasmet išaiškinama apie 800 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Lietuvos kelių policijos pareigūnai nuo 2004 metų dalyvauja Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) veikloje. Tarptautinė organizacija vienija 28 Europos šalis. Iš viso kartu su šia organizacija įgyvendinta daugiau nei 130 eismo dalyvių kontrolės priemonių.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės ir institucijos, vis geriau užtikrina eismo saugumą. Pastarąjį dešimtmetį ilgai ir kryptingai dirbant, Lietuvai pavyko pasiekti pažangų ir reikšmingą saugaus eismo rezultatą mažinant aukų skaičių keliuose. Daugelio mūsų šalies institucijų ir organizacijų bendro darbo pastangomis nustatant papildomas priemones saugiam eismui užtikrinti, diegiant naujas pažangias technologijas, šviečiant ir ugdant eismo dalyvius, tobulinant baudų sistemą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo 2011-ųjų iki 2021 metų šalyje dvigubai sumažėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose. Už šį pasiekimą Lietuva 2022-ųjų vasarą buvo apdovanota svarbiausiu Europos transporto saugos tarybos apdovanojimu saugaus eismo srityje – „PIN Award“.

Šiais metais, spalio 1-ąją, Kaune, organizuojama Policijos ir visuomenės šventė taip pat dedikuojama Lietuvos kelių policijos 90-mečiui. Renginys prasidės 11 val. Šv. Mišiomis Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Po to iškilminga rikiuotė žygiuos į naująją Sporto gatvėje esančią aikštę (šalia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono), kurioje 12 val. prasidės šventinė programa. Planuojama įspūdinga policijos motociklų kolona, eismo įvykio inscenizacija, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pasirodymas.

2022 m. spalio 1 d., Kaune, Policijos ir visuomenės šventės PROGRAMA:

11.00 val. – Šv. Mišios Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

12.00 val. – Rikiuotė, raportas Lietuvos policijos generaliniam komisarui, LR himnas, sveikinimai, apdovanojimai, Lietuvos policijos  mokyklos kursantų priesaika.

12.45 val. – Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinio pučiamųjų orkestro pasirodymas.

13.05 val. – Lietuvos kelių policijos tarnybos ir motoakrobatų pasirodymas.

13.30 val. – Kinologų pasirodymas.

13.50 val. – Eismo įvykio inscenizacija.

14.20 val. – Rinktinės „Aras“ pasirodymas.

Lietuvos kelių policija mini 90-uosius veiklos metus

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 08:27:31 +0300
<![CDATA[Idėjos savaitgaliui Jonavoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/idejos-savaaitgaaaliui-jonavoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/idejos-savaaitgaaaliui-jonavoje Jonavos turizmo informacijos centras skelbia idėjas savaitgaliui Jonavoje:

RUGSĖJO 30 D.


 17.30 val. Pagyvenusių žmonių šventė „Gyvenimo spindulys“ / Šilų kultūros centras/


SPALIO 1 D.


 13.00 val. Rudens gėrybių šventė /Išorai, prie girininkijos aikštelės/


 15.00 val. Upninkų kaimo bendruomenės Mykolinių šventė / Prie Upninkų kultūros centro/


 15.00 val. Oktoberfest /Prie Žeimių bendruomenės namų/

Idėjos savaitgaliui Jonavoje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 08:12:50 +0300
<![CDATA[Prasideda rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-rudenine-laukiniu-gyvunu-vakcinacija-nuo-pasiutliges https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-rudenine-laukiniu-gyvunu-vakcinacija-nuo-pasiutliges Pradedamas antrasis šiųmečio laukinių gyvūnų vakcinavimo nuo pasiutligės etapas. Iki gruodžio virš Lietuvos miškų ir laukų iš orlaivių planuojama išmėtyti daugiau nei pusę milijono vienetų jaukų su vakcina nuo pasiutligės. Naudojant šią priemonę Lietuvoje nefiksuojama nei vieno pasiutligės atvejo trejus metus iš eilės.

„Šie metai yra treti iš eilės, kai Lietuvoje nepasitaikė nei vieno pasiutligės atvejo. Tai reiškia, kad jau šešerius metus vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija iš orlaivių yra efektyvus ir veiksmingas būdas kovoje su šia liga. Šiais metais dėmesį sutelksime ties pietrytine Lietuvos dalimi, daugiausia – ties siena su Baltarusija, kur pasiutligės suvaldyti nesiseka. Lietuvoje nuo pasiutligės saugomės efektyviai, o tą patvirtina pernai Europos Komisijos suteiktas laisvos nuo pasiutligės šalies statusas“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus Vyriausias veterinarijos gydytojas valstybinis veterinarijos-inspektorius Antanas Paliutis.

Vakcinavimui pasitelkti du lengvieji Cesna ir vienas AN-2 tipo lėktuvas, kurie kils iš Paluknio, Molėtų bei Aleksoto aerodromų. Jaukas su vakcina į orlaivius bus saugiai gabenamas specialiai sukomplektuotame mobiliame šaldytuve, palaikančiame reikalingą temperatūrą. Skrydžių metu specialūs aparatai  jauką paskirstys beveik 4 tūkst. kilometrų plote, daugiausia – su Baltarusija ir Rusija besiribojančių pietryčių Lietuvos Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Birštono, Marijampolės ir Kalvarijų savivaldybių teritorijose. Siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos šiose zonose mėtomos dvigubai tankiau. 

„Jaukas su vakcina nuo pasiutligės laukiniams gyvūnams atrodo kaip keletos centimetrų dydžio kapsulė, panaši į dėlionės detalę. Radus tokį daiktą geriau jo neliesti, o pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui, kad atvykę specialistai saugiai jį pašalintų. Nors nei žmonėms, nei naminiams gyvūnams medikamentai nepavojingi, tačiau nepatartina jauko duoti namuose ar ūkyje laikomiems keturkojams, nes gali kilti nemalonių komplikacijų. Todėl jei šuo, katė ar šeškas paragavo lapėms, vilkams bei usūriniams šunims skirtos vakcinos, gyvūno augintinio būklę reikėtų stebėti bent keletą dienų“, - pataria VMVMT inspektorius A. Paliutis.

Kaip žinia, pasiutligė yra tiek žmonėms, tiek gyvūnams pavojinga virusinė liga, kuria užsikrečiama nuo pasiutusio gyvūno įkandimo su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Pasiutligės profilaktikai naminius gyvūnus augintinius injekcijomis skiepija veterinarijos gydytojai. Pastebėjus įtartiną gyvūną, jei jis elgiasi nervingai ir agresyviai, matomas akivaizdžiai padidėjęs jo seilėtumas būtina nedelsiant pranešti VMVT ir kitoms gyvūnų sveikatingumu bei gerove besirūpinančioms tarnyboms ar organizacijoms.

Prasideda rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 07:45:50 +0300
<![CDATA[Jonavos „Vikingai“ pradeda kovas 2022/2023 m. Lietuvos Futsal A lygos čempionate]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-vikingai-pradeda-kovas-2022-2023-m-lietuvos-futsal-a-lygos-cempionate https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-vikingai-pradeda-kovas-2022-2023-m-lietuvos-futsal-a-lygos-cempionate Šį savaitgalį startuoja 2022/23 metų Lietuvos Futsal A lygos sezonas. Kaip ir praėjusiais metais, dėl titulo kausis dešimt komandų, iš kurių aštuonios žengs į atkrintamąsias varžybas.

Naujajame  A lygos sezone debiutuos 2 naujos salės futbolo komandos: Vilkaviškio „Bruklinas“ ir Širvintų VGTU Vilkai, kurios pakeis praėjusiame sezone žaidusias komandas: Alytaus „Dainava“ bei „Klaipėdos city“.


Kaip ir kiekviename sezone ambicijų nestokojantys Jonavos „Vikingai“ I rato rungtynėse susitiks su A lygos naujokais Vilkaviškio „Bruklinas“. Rungtynės vyks spalio 3 dieną nuo 20.00 val. Jonavos sporto arenoje (įėjimas – nemokamas).


Komandos sirgaliai, negalintys gyvai stebėti rungtynių Jonavos sporto arenoje, turės galimybę stebėti rungtynes tiesiogiai per televizijos SPORT1 kanalą.


Kviečiame visus aktyviai palaikyti Jonavos „Vikingai“ komandą ir kurti istoriją kartu!!!


Kas mes ?!!! Vikingai !!!

Jonavos „Vikingai“ pradeda kovas 2022/2023 m. Lietuvos Futsal A lygos čempionate

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 06:43:51 +0300
<![CDATA[Lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą turintys Rusijos piliečiai bus įleidžiami į Lietuvą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuviu-kilme-patvirtinanti-dokumenta-turintys-rusijos-pilieciai-bus-ileidziami-i-lietuva https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuviu-kilme-patvirtinanti-dokumenta-turintys-rusijos-pilieciai-bus-ileidziami-i-lietuva Ir toliau į Lietuvą nebus įleidžiami Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys asmenys,  išskyrus lietuvių kilmę patvirtinantį ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pažymėjimą turinčius asmenis bei nelydimus nepilnamečius.

Išimtys bus taikomos ir tais atvejais, jeigu iš Užsienio reikalų ministerijos bus gauta  išankstinė informacija, kad yra poreikis įleisti Rusijos piliečius dėl humanitarinių priežasčių.

Nuo rugsėjo 19 d. kai Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija priėmus regioninį sprendimą sugriežtinti individualią Rusijos piliečių patikrą bendras vykstančiųjų Rusijos piliečių srautas sumažėjo apie 45%.

Per 10 dienų į Lietuvą neįleisti 273 asmenys. Nuo rugsėjo 30 d. Suomija taip pat taikys atvykimo ribojimus Rusijos Federacijos piliečiams.

Lietuva laikosi nuostatos, kad Rusijoje paskelbta mobilizacija nėra automatinis pagrindas įleisti šios šalies pilietį į Lietuvą. Kiekvienas atvejis sprendžiamas  individualiai, įvertinant visą informaciją  ir  galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nors grėsmės lygis Lietuvai dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos nepakito, atsižvelgus į neprognozuojamus Kremliaus veiksmus Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas  taip pat aptarė strateginių objektų bei  infrastruktūros apsaugos stiprinimo priemones.

Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitete  dalyvauja VRM, KAM , URM,  SAM, SADM, Vyriausybės  kanceliarijos, saugumo  ir teisėsaugos tarnybų atstovai.

 VRM inf.

Lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą turintys Rusijos piliečiai bus įleidžiami į Lietuvą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 06:24:09 +0300
<![CDATA[Įsiskolinę lietuviai neatmeta asmeninio bankroto galimybės – ką apie jį reikėtų žinoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isiskoline-lietuviai-neatmeta-asmeninio-bankroto-galimybes-ka-apie-ji-reiketu-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isiskoline-lietuviai-neatmeta-asmeninio-bankroto-galimybes-ka-apie-ji-reiketu-zinoti Pagrindinis asmeninio bankroto tikslas – visai ne „išlipti iš balos sausam“, o sudaryti skolininko mokumo atkūrimo planą, kurio sąlygas apibrėžia Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Taip į skolas įklimpęs žmogus turi galimybę grįžti į normalų gyvenimą, o kreditorius – atgauti bent dalį skolų.

„Easy Debt Service“ užsakymu atliktos reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos duomenimis, skolų, dėl kurių su jais yra susisiekę skolų išieškojimo įmonės ar antstoliai, turi beveik 1 iš 10 gyventojų, o 28 proc. jų yra linkę apsvarstyti asmeninio bankroto galimybę.

Kada galite būti paskelbtas nemokiu

Asmeninį bankrotą turi inicijuoti pats skolininkas, kreipdamasis į teismą, tačiau prieš tai jis turėtų įsitikinti, kad atitinka įstatymo reikalavimus. Taip pat svarbu paminėti, kad antstolius ir kreditorius apie planuojamą asmeninio bankroto bylos iškėlimą reikia informuoti ne mažiau nei prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą. 

Kad asmuo būtų paskelbtas nemokiu, jo pradelsti mokėjimai turi viršyti 25 minimaliąsias mėnesines algas (šiuo metu – 18 250 eurų), o skolos turėtų būti susidariusios ne dėl tyčinių veiksmų. Kitaip tariant, bet kokia neteisėta veikla ar sąmoningi veiksmai, vedę į skolų susidarymą, užkerta kelią bankroto procesui.

Be to, svarbu žinoti, kad į pradelstų mokėjimų sumą neįtraukiamos tokios nenurašomos skolos, kaip įsiskolinimai dėl vaikų išlaikymo, baudos už administracinius nusižengimus ir skolos dėl padarytų nusikaltimų.

Teismui svarbus ir gyventojo pajamų, išlaidų bei skolos dydžio santykis, nes vertinant nemokumą naudojama „protingo laiko“, per kurį būtų įmanoma grąžinti skolą, sąvoka. Nors kiekvienu atveju laikotarpis gali skirtis, jis dažnai sutampa su 3 metais, kuriuos trunka bankroto procesas.

Jei teismas, įvertinęs aplinkybes, nustato, kad asmuo visas skolas galėtų grąžinti per 3 metus ar kitą „protingą laikotarpį“, yra tikimybė, kad asmeninio bankroto proceso nepradės.

Šeimyninio statuso reikšmė asmeninio bankroto atveju

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad maždaug ketvirtadalis apie asmeninį bankrotą svarstančių respondentų yra susituokę. Norint pradėti asmeninio bankroto procesą esant susituokus, arba jį inicijuojant partneriui, svarbu nepamiršti kelių aspektų.

Gyvenant santuokoje, jei prieš ją nebuvo pasirašyta vedybinė sutartis, finansiniai įsipareigojimai tampa bendri, tad bendros tampa ir skolos. Pavyzdžiui, jei pradedamas sutuoktinio asmeninio bankroto procesas, į skolų grąžinimą bus įtraukiamas ir partnerio turtas.

Ta pati taisyklė galioja ir nemokumo nustatymui – skaičiuojant skolos sumą, iš jos atimamas sutuoktinių turtas. Tarkime, sutuoktiniai nebesugeba mokėti bendrai paimtos būsto paskolos įmokų ir turi 25 tūkst. eurų įsiskolinimą. Teismas, skaičiuodamas skolos dydį, iš jos gali atimti sutuoktinio turtą, pavyzdžiui, automobilį, kurio vertė 10 tūkst. eurų. Galutinė skolos suma tuomet siekia 15 tūkst. eurų, todėl bankroto skelbti nepavyks.

Mokumo atkūrimo planas ir jo vykdymas

Teismui patvirtinus, kad skolininkas iš tiesų yra nemokus, paskiriamas bankrotą administruojantis asmuo ir rengiamas mokumo atkūrimo planas. Jį sudaro bankroto iniciatorius. Asmeninio bankroto esmė – skolininko ir kreditorių interesų suderinimas, tad planą turi patvirtinti ir visi kreditoriai.

Kai planas pagaliau patvirtinamas, prasideda 3 metų procesas, kurį sėkmingai įvykdęs žmogus turi galimybę tęsti normalų gyvenimą be emocinės ir finansinės skolų naštos, nes nepadengtos skolos yra nurašomos ir bankrotas laikomas baigtu – vėl atsiranda galimybė kurti savo verslą, keliauti, bandyti gauti paskolą.

Sudarant mokumo atkūrimo planą atsižvelgiama į gyventojo būtinąsias išlaidas ir pajamas, leidžiančias nustatyti optimaliausią sumą, kurią žmogus galėtų skirti skolų padengimui. Vis dėlto viso proceso eigoje bankrotą administruojantis asmuo prižiūri, kad skolininkas siektų kuo efektyviau ir greičiau atsiskaityti su kreditoriais – pagal galimybes ieškotų geriau apmokamo darbo, neviršytų būtinųjų išlaidų sumos ir pan.

Nusprendus inicijuoti asmeninio bankroto procesą, svarbu įsisąmoninti, kad jis nėra burtų lazdelė, savaime per 3 metus pradanginanti skolas. Tam, kad vėl pavyktų grįžti į aktyvų finansinį gyvenimą, reikėtų ne tik laikytis formalių mokumo atkūrimo plano reikalavimų, bet ir dėti nuoširdžias pastangas siekiant finansinės laisvės.

Įsiskolinę lietuviai neatmeta asmeninio bankroto galimybės – ką apie jį reikėtų žinoti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 06:13:34 +0300
<![CDATA[Rukloje mergaitę sumušusio berniuko šeimoje pokyčiai: vaikai laikinai perkelti pas artimą giminaitį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-berniuko-museikos-seimoje-pokyciai-vaikai-laikinai-perkelti-pas-artima-giminaiti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-berniuko-museikos-seimoje-pokyciai-vaikai-laikinai-perkelti-pas-artima-giminaiti Nerimstant audrai dėl rugsėjo 27-ąją Ruklos mokyklos teritorijoje sumuštos mergaitės (plačiau apie tai ČIA ir ČIA), miestelio gyventojai akylai stebi situaciją, diskutuoja, kaip reikėtų sudrausminti jėgą prieš mergaitę panaudojusį berniuką, svarsto, kokių veiksmų turėtų imtis atsakingos tarnybos, kad panašūs atvejai nepasikartotų. Taipogi negaili karčių žodžių Vaiko teisių apsaugos tarnybai, teigdami, jog ji nesiima veiksmų ir iš liūdnai pagarsėjusios Ruklos gyventojos I.T., minėto berniuko mamos,  „neatima vaikų“. 

Portalas jonavoszinios.lt gavęs informaciją, kad I.T. vaikai iš šeimos vis tik paimti ir dviems mėnesiams perduoti moters vyresnei dukrai, kuri gyvena atskirai, susisiekė su Vaikų teisių gynėjais dėl žinios patvirtinimo arba paneigimo.   

Kaip teigia Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė, Vaiko teisių gynėjai į šeimą vyksta gavę informacijos, kad vaikui joje nesaugu ir gali būti reikalinga pagalba. 

„Informaciją gauname iš policijos, socialinių darbuotojų, medikų, mokytojų, kaimynų, kitų neabejingų žmonių, reaguojame ir į anoniminius pranešimus. 

Į šeimą atvykstame ir tuo atveju, kai aiškinamės informaciją apie įvykį. Mūsų tikslas yra pasikalbėti su vaiku šeimos aplinkoje, su tėvais, įvertinti šeimos situaciją  ir inicijuoti reikalingą pagalbą. Taip nutiko ir šiuo atveju. 

Kai vaiką, siekiant užtikrinti jo saugumą, tenka skubiai perkelti iš šeimos, visada ieškome artimų, vaikui pažįstamų žmonių, kurie galėtų laikinai vaiku pasirūpinti. Taip vaikas patirs mažiau neigiamų išgyvenimų. Nesant tokių žmonių, vaiku pasirūpina specialiai tam parengtas budintis globotojas. 

Vaiką apgyvendinus saugioje aplinkoje, aiškinamės aplinkybes, vertiname šeimos situaciją ir sprendžiame dėl tolimesnių veiksmų. Inicijuojame šeimai reikalingą pagalbą, kuri padės vaikui grįžti į pasikeitusią šeimą. Kiekviena situacija vertinama individualiai. 

Minimu atveju vaiko teisių gynėjai atvyko į šeimą įvertinti situacijos, tačiau, pastebėję, kad vaikams šeimoje tuo metu nėra saugu, priėmė sprendimą vaikus laikinai perkelti pas artimą giminaitį. Šeimai teikiama pagalba“, - patvirtino vedėja Neringa Martišienė.  

 

 

  

Rukloje mergaitę sumušusio berniuko šeimoje pokyčiai: vaikai laikinai perkelti pas artimą giminaitį

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 16:22:02 +0300
<![CDATA[,,Whoop" , ,,Salt" , ,,Abar" gaminiai - patikrinimų akiratyje: ar skoniai niekur nedingo?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/whoop-salt-abar-gaminiai-patikrinimu-akiratyje-ar-skoniai-niekur-nedingo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/whoop-salt-abar-gaminiai-patikrinimu-akiratyje-ar-skoniai-niekur-nedingo Kaip žinia, nuo liepos 1 d. Lietuvoje nebegalima prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir naudoti jų pildyklių su skysčiu, jeigu jame yra kvapiųjų medžiagų. Išimtis taikoma tik tabako kvapui ir skoniui.

Tabako, bet ne tabako skonio?

Jau esame rašę, kad nepaisant to, jonaviečiai portalui jonavoszinios.lt buvo pranešę, kad įstatymo galimai laikosi ne visi verslininkai - anot jų, nors ant įsigyto gaminio nurodyta, jog jis yra tabako skonio, šalia jo juntamas ir papildomas aromatas (plačiau skaitykite čia).

Kaip tuomet, dar rugpjūčio mėnesio pradžioje, teigė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, reaguodama į gautus vartotojų pranešimus bei savo iniciatyva, VVTAT atliko patikrinimus įvairiose el. cigarečių prekybos vietose ir atrinko bandinius.

,,Kaip ir minite, ant dabar parduodamų el. cigarečių pakuočių nėra nurodytas draudžiamas kvapas ar skonis. Taigi, akivaizdžių pažeidimų kol kas nebuvo nustatyta ir sankcijos pardavėjams nebuvo pritaikytos.

Tarnyba akcentuoja, kad atrinkti bandiniai toliau bus tiriami laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar sudėtyje yra uždraustos medžiagos, kurios ant pakuotės nenurodytos.

Tokie tyrimai Lietuvoje nebuvo atliekami. Todėl rezultatų gavimas gali užtrukti, nes ieškoma laboratorijų ir būdų tyrimų atlikimui",- aiškino VVTAT.

Rezultatai - lapkričio mėnesį

Ar tyrimų rezultatai jau gauti?

Šiandien atsiųstame atsakyme VVTAT akcentavo, kad kreipėsi į Danijos, Lenkijos, Prancūzijos laboratorijas bei pateikė užklausas visų ES šalių rinkos priežiūros ryšių palaikymo tarnyboms. Į užklausas apie galimybę atlikti el. cigarečių kvapų tyrimus atsiliepė viena Danijos laboratorija, kuri pasiūlė atlikti kvapų nustatymo  testą. Į laboratoriją yra išsiųsta 16 skirtingų pavadinimų (trijų populiariausių prekių ženklų) elektroninių cigarečių.

,,Rezultatus planuojama gauti iki lapkričio mėnesio", - nurodė VVTAT.

Taip pat primenama, kad 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais VVTAT atliko 20 patikrinimų visoje Lietuvoje, pagrindinėse el. cigarečių platinimo vietose (parduotuvėse bei degalinėse). Atrinkti 28 mėginiai tolesniam vertinimui ir tyrimui iš dažniausiai pasitaikančių prekės ženklų (Whoop, Salt, Abar). Vilniaus ir Klaipėdos regionuose specialistai atliko 15 bandymų įsigyti draudžiamų gaminių „slapto pirkėjo“ metodu. Nė vienas bandymas nepasitvirtino (draudžiami gaminiai nebuvo parduoti).

Surašytos baudos

Patikrinimų metu buvo nustatyti pažeidimai dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 94 straipsnio (aut. past. Lietuvos Respublikoje parduoti skirtų elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimo reikalavimai) reikalavimų.

Išnagrinėta 10 bylų. Bendrovėms už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 94 straipsnio reikalavimų pažeidimus skirtos sankcijos nuo 750 eur iki 1500 eur.  

,,Whoop" , ,,Salt" , ,,Abar" gaminiai - patikrinimų akiratyje: ar skoniai niekur nedingo?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 15:23:53 +0300
<![CDATA[Gerbūvio atstatymas ties vandentiekio avarijos vieta]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gerbuvio-atstatymas-ties-vandentiekio-avarijos-vieta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gerbuvio-atstatymas-ties-vandentiekio-avarijos-vieta Po rugsėjo mėn. 26 dieną įvykusios vandentiekio avarijos šalia Chemikų gatvės, ties Chemikų g. 68 namu buvo vykdomas magistralinės vandentiekio linijos d400 remontas atsikasant. 

Atliekant šiuos atkasimo darbus, liko nesutvarkyta kasimo vieta. 

UAB „Jonavos vandenys“ informuoja, kad trūkusi ir laikinai užsandarinta vandentiekio magistralė d400 bus renovuojama (apie 100 m). 

Atlikus visus darbus, kurie gali tęstis apie 2-3 savaites, kasimo vieta bus sutvarkyta.

UAB "Jonavos vandenys" inf. 

Gerbūvio atstatymas ties vandentiekio avarijos vieta

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 15:17:37 +0300
<![CDATA[5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-g-tinklo-era-sia-savaite-rysys-pasieke-80-proc-lietuvos-gyventoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/5-g-tinklo-era-sia-savaite-rysys-pasieke-80-proc-lietuvos-gyventoju

Nekomerciniai 5G ryšio bandymai Lietuvoje buvo atliekami ketverius metus. Šią savaitę gavusios Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą dėl leidimų naudoti radijo dažnius įsigijimo, telekomunikacijos bendrovės įjungė 5G bazines stotis ir tinklu padengė didesniąją šalies dalį.

„Tvari penktosios kartos mobiliojo ryšio tinklų ir kitų didelio pralaidumo tinklų plėtra Lietuvoje – vienas iš strateginių valstybės tikslų, todėl pavadinčiau šį įvykį solidžiu startu sėkmingam apsibrėžtų tikslų siekimui. Džiugu, kad šis ryšys jungia žalią šviesą sparčiai naujų technologijų plėtrai Lietuvoje“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.

5G ryšys yra galingesnis ir vidutiniškai 2–3 kartus spartesnis negu jo pirmtakas 4G, taip pat užtikrina trumpesnį vėlavimo laiką, todėl įgalina sklandesnį ir tikslesnį tokių technologijų kaip autonominės transporto priemonės ar bepilotės skraidyklės naudojimą.

„Kalbėdami apie 5G ryšio galimybes, galime svarstyti apie dalykus, kurie šiandien galbūt sunkiai suvokiami. Dronai, gabenantys medicininius reikmenis arba atsodinantys iškirstą mišką, įvairios papildytos realybės paslaugos, hologramos, leidžiančios studentams auditorijoje matyti lektorių iš kito planetos krašto, išmanieji miestai su realaus laiko eismo duomenimis, leidžiantys taupyti laiką, išvengiant spūsčių. Tuo pačiu 5G ryšys paskatins daiktų interneto ir išmaniųjų įrenginių plėtrą“, – vardija M. Skuodis.

Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulyje pagal šviesolaidinio ryšio tinklo ir interneto spartą. Numatoma, kad iki 2025 m. naujosios kartos 5G ryšys atsiras tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose, valstybinės reikšmės magistralėse, oro ir jūrų uostuose. Siekiama, kad šiuo ryšiu iki 2025 m. būtų  padengta bent 95 proc. šalies teritorijos.

„Nors Lietuva jau yra stipri Europos telekomunikacijų rinkos dalyvė, tačiau 5G technologija neabejotinai prisidės prie verslo augimo potencialo ir kels konkurencingumo lygį. Itin svarbi Susisiekimo ministerijos kuriama 5G inovacijų „smėliadėžė“ – iniciatyva, jau laukianti transporto, žemės ūkio, aplinkosaugos, paslaugų ir kitų sektorių dalyvių bei startuolių įsitraukimo“, – primena susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Per artimiausius trejus metus 5G ryšio pritaikymui, siekiant sukurti efektyvesnius veiklos procesus ir didesnę pridėtinė vertę, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bus skirta 24,5  mln. eurų.

Dviejų 5G ryšio technologijų diegimui būtinų 700 Mhz ir 3500 Mhz radijo dažnių juostų aukcionai baigėsi rugpjūtį. Tinklo operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ leidimus naudoti radijo dažnius aukcionuose įsigijo 20 metų laikotarpiui.

5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 15:01:53 +0300
<![CDATA[Aplinkosaugininkai: patikrinus įmonių automobilių parkus rezultatai nudžiugino]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkosaugininkai-patikrinus-imoniu-automobiliu-parkus-rezultatai-nudziugino https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkosaugininkai-patikrinus-imoniu-automobiliu-parkus-rezultatai-nudziugino

„Patikrinimų rezultatai parodo, kad įmonių sąmoningumas įsigyjant transporto priemones didėja. Vidutinis tikrintų automobilių amžius mažesnis nei praėjusiais metais, tai parodo, kad automobilius įmonės atnaujina. Tiesa, visad primename, kad svarbu rinktis transporto priemones, kuo mažiau teršiančias aplinką ar pasinaudoti netaršiomis alternatyvomis“, – sako Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė.

Aplinkosaugininkai per šį laikotarpį patikrinimo šalies įmonėse esančias 238 transporto priemones su dyzeliniais varikliais ir 3 transporto priemones su benzininiais varikliais.

„Vykdydami prevencinius patikrinimus visuomet pabrėžiame, kad oro kokybė stipriai susijusi su klimato kaita ir automobilių išmetamosios dujos laikomos pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančiu veiksniu. Todėl atsakingam verslui rūpi ne tik ekonominė nauda, bet ir ekologija“, – teigia M. Ramanauskienė.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. Lietuvoje transporto sektorius išmetė 64,5 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų kiekio, 12,7 proc. anglies monoksido ir 15,7 proc. kietųjų dalelių KD2,5 (mažesnių nei 2,5 mikrometrų) kiekio.

Aplinkosaugininkai: patikrinus įmonių automobilių parkus rezultatai nudžiugino

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 15:00:10 +0300
<![CDATA[Rastas prieš 25 metus dingęs be žinios ir paskelbtas mirusiu Lietuvos pilietis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rastas-pries-25-metus-dinges-be-zinios-ir-paskelbtas-mirusiu-lietuvos-pilietis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rastas-pries-25-metus-dinges-be-zinios-ir-paskelbtas-mirusiu-lietuvos-pilietis Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti civilinę bylą, kurioje Lietuvos pilietis paskelbtas mirusiu. Asmuo, dingęs prieš 25 metus, buvo rastas Rusijoje.

1996 metais be žinios dingęs J. A. 2021 metais Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimu buvo pripažintas mirusiu asmeniu, mirties datą laikant teismo sprendimo datą, o mirties vietą – paskutinę žinomą gyvenamąją vietą.

Praėjus 25 metams nuo J. A. dingimo, Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje laiškas. Jame teigiama, jog lietuvių bendruomenės pirmininkas informavo ambasadą apie neteisėtai Rusijoje gyvenantį ir sunkia liga sergantį asmenį – galimai J. A. Pastarasis iki šiol glaudėsi pas Rusijos pilietę, kuri buvo suradusi vyro giminaičius, tačiau nesulaukė iš jų jokios pagalbos. Lietuviui sunkiai susirgus, moteriai juo rūpintis tapo sudėtinga.

Tai, kad atsiradęs asmuo yra būtent J. A., patvirtino ir gautos ekspertizės išvados. Neteisėtai Rusijoje gyvenantis J. A. neturi jokio asmens dokumento ir sunkiai serga, tačiau, kol asmuo teisiškai paskelbtas mirusiu, jis negali gauti jokios pagalbos ir parvykti į Lietuvą.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes ir sunkią J. A. sveikatos būklę, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, teismo prašė skubiai panaikinti sprendimą, kuriuo minėtas asmuo paskelbtas mirusiu.

Rugsėjo 28 dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimu prokuroro pareiškimas dėl civilinės bylos, kurioje nuspręsta J. A. paskelbti mirusiu, atnaujinimo, buvo patenkintas.

LR Prokuratūros inf. 

Rastas prieš 25 metus dingęs be žinios ir paskelbtas mirusiu Lietuvos pilietis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 14:46:30 +0300
<![CDATA[Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai ragina nepamiršti svarbios taisyklės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejant-persalimo-ligu-sezonui-epidemiologai-ragina-nepamirsti-svarbios-taisykles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejant-persalimo-ligu-sezonui-epidemiologai-ragina-nepamirsti-svarbios-taisykles Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai primena: didžiausia daroma klaida – vos tik peršalus griebtis antibiotikų, užsilikusių namų vaistinėlėje. Anot visuomenės sveikatos specialistų, apie 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės, o tai reiškia, kad antibiotikai dažnu atveju nepadės pasijusti geriau, tačiau galima žala ateityje – milžiniška.

„Privalome suprasti du svarbius dalykus – griebęsi antibiotikų, turimų namuose, savarankiškai, pavyzdžiui, vos pajutę gerklės perštėjimą ar kažkokius kitus peršalimo ligoms būdingus simptomus, ne tik nepasijusime geriau, bet ir padarysime sau meškos paslaugą. Paprastai tariant, jei antibiotikus vartojame neteisingai, bakterijos tampa atsparios gydymui antibiotikais, todėl, ateityje prireikus šių medikamentų, jie gali būti tiesiog neveiksmingi“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje žmonių antibiotikų suvartojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 23 proc., tačiau dalies bakterijų atsparumas antibiotikams išaugo.

Be to, specialistų teigimu, susiduriama su problema, jog vis dažniau skiriami ne siauro, bet plataus spektro veikimo antibiotikai. Tai yra tokie, kurie veikia didelę dalį įvairių bakterijų, esančių organizme, o ne tik bakterijas, sukėlusias ligą. Dažniausiai plataus spektro veikimo antibiotikai skiriami, kai diagnozė nėra tiksliai žinoma arba kai, pavyzdžiui, nustatoma, jog ligą sukėlė daugiau nei vienas sukėlėjas.

NVSC Vilniaus departamento atlikta analizė rodo, kad Vilniaus apskrityje pernai 90 proc. vaikų (iki 18 m.), kuriems buvo paskirti antibiotikai, išrašyti plataus veikimo spektro antibiotikai.

Savo ruožtu, specialistai primena apie greitojo A grupės beta hemolizinio streptokoko testą, padedantį mažinti netikslingą antibiotikų skyrimą. Pagal galiojančią tvarką 2-7-erių metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, skatinama atlikti šį testą, nes jis padeda parinkti tinkamą antibiotiką arba jo neskirti, jei nėra būtina. Vis dėlto, kaip rodo duomenys, pernai vos 5,3 proc. Vilniaus apskrities vaikų nuo 2 m. iki 7 m., kurie sirgo ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija 2021 m., buvo testuojami šiuo testu.

Epidemiologai atkreipia dėmesį, kad, nors virusinių infekcijų gydymui antibiotikai netinkami, tačiau skiepijimai nuo virusinių infekcijų gali padėti sumažinti antibiotikų vartojimą. Pavyzdžiui, gripą sukelia virusas, kurio gydymui antibiotikai negali būti skiriami, tačiau susirgimas gripu dažnai komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis.

NVSC primena, jog gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o baigiasi – gegužę. Skiepijimas nuo gripo infekcijos ypač aktualus koronaviruso pandemijos laikotarpiu, nes susirgus gripu ir COVID-19 infekcija gydymas yra sudėtingesnis, išauga sunkių komplikacijų tikimybė, didžiulė našta tektų sveikatos sektoriui, kuri gali tapti nepakeliama.

Kaip ir kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įsigyta gripo vakcina šiemet bus skiepijami rizikos grupių žmonės: 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis. Be to, kompensuojamąja vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Norintys pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys gyventojai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vieno vizito metu galima pasiskiepyti gripo vakcina, nuo pneumokokinės infekcijos ir COVID-19 ligos. Nusprendus skiepytis, rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju, pediatru.

NVSC info.

Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai ragina nepamiršti svarbios taisyklės

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 14:34:59 +0300
<![CDATA[Prokuratūra: vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo padėjimo veikti prieš Lietuvą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prokuratura-vyksta-ikiteisminis-tyrimas-del-galimo-padejimo-veikti-pries-lietuva https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prokuratura-vyksta-ikiteisminis-tyrimas-del-galimo-padejimo-veikti-pries-lietuva Reaguojant į viešai skelbiamus vertinamojo pobūdžio teiginius apie šiuo metu Lietuvos teisėsaugos bei už valstybės saugumą atsakingų institucijų atliekamą ikiteisminį tyrimą, pradėtą šių metų rugpjūčio pradžioje pagal LR Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 dalį dėl asociacijos ,,Tarptautinis geros kaimynystės forumas" ir su juo susijusių asmenų galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, ir tokiais teiginiais kuriamą nepagrįstą bei visuomenę klaidinančią nuomonę apie valstybės institucijų veiklą, Generalinė prokuratūra dar kartą informuoja ir pabrėžia, kad šis ikiteisminis tyrimas tebevyksta, tyrimo veiksmai atliekami intensyviai, o aktuali informacija apie tyrimo eigą yra teikiama tik tiems tyrime bendradarbiaujančių institucijų pareigūnams ir kitiems asmenims, kuriems tokia informacija žinotina dėl jų einamų pareigų ir atliekamų funkcijų.

Viešai jokia detalesnė informacija, nei yra pateikta iki dabar, apie jokius tyrimo veiksmus ar priimtus sprendimus šiuo metu negali būti teikiama siekiant užtikrinti šio ikiteisminio tyrimo sėkmę. 

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog išankstiniai vieši pareigūnų, politikų bei kitų viešų asmenų vertinimai ar komentarai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir su jomis siejamus asmenis gali pažeisti nekaltumo prezumpcijos principus šių asmenų atžvilgiu ir todėl neturėtų būti teikiami.

Taip pat primename, kad tyrimą dėl minėtos asociacijos įsteigimo aplinkybių ir galimo viešojo intereso pažeidimo š. m. liepos 15 d. savo iniciatyva pradėjo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai.

Griežto konfidencialumo būtinybė atliekant tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus yra natūrali, pagrįsta ir nuolat taikoma.

Vienas iš pavyzdžių, kuomet ikiteisminio tyrimo eigoje tam tikri asmenys taip pat siekė nepagrįstai diskredituoti prokurorų bei tyrėjų darbą, yra rezonansinis ikiteisminis tyrimas dėl Algirdo Paleckio vykdyto šnipinėjimo.

Priminsime, kad šių metų gegužę Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nuosprendį, kuriuo A. Paleckis buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis šiuo metu atlieka.

Suprasdama visuomenės susirūpinimą dėl šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo, prokuratūra užtikrina, kad visuomenei informacija apie esminius šio tyrimo sprendimus ir rezultatus bus pateikta nedelsiant, kai tai nebegalės pakenkti tyrimo sėkmei.

LR Prokuratūros inf. 

Prokuratūra: vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo padėjimo veikti prieš Lietuvą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 14:06:25 +0300
<![CDATA[Apklausa: ar taupote elektros energiją?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apklausa-ar-taupote-elektros-energija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apklausa-ar-taupote-elektros-energija Išaugus elektroms kainoms, akcentuojama taupymo svarba.

Reaguojant į tai, klausiame jonaviečių, ar šie jau ėmėsi sutaupyti padedančių veiksmų?

Savo nuomonę kviečiame išsakyti sudalyvaujant apklausoje.

Patarimus, kaip sunaudoti elektros energijos kuo mažiau, galite rasti čia

Apklausa: ar taupote elektros energiją?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 13:23:48 +0300
<![CDATA[Pritarta siūlymui trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pritarta-siulymui-treciaji-elektros-rinkos-liberalizavimo-etapa-atideti-trejiems-metams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pritarta-siulymui-treciaji-elektros-rinkos-liberalizavimo-etapa-atideti-trejiems-metams Seimas po svarstymo pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 m. sausio mėn.

Jei Seimas pritars pateiktiems pakeitimams, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas 2026 m. sausio 1 d., o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Ši iniciatyva pateikta reaguojant į susidariusią situaciją elektros rinkoje, t. y. šių metų liepos mėnesį prasidėjusią reikšmingą elektros kainų augimą, taip pat ir didmeninėse rinkose, bei rugpjūčio mėnesio įvykius Lietuvos elektros rinkoje, susijusius su uždarosios akcinės bendrovės „Perlas energija“ veiklos nutraukimu.

„Priėmus šiuos pakeitimus, trečiojo etapo vartotojai iki 2026 m. galės bet kuriuo metu pasirinkti nepriklausomą tiekėją, o tie, kurie jau yra pasirinkę, bet kuriuo metu galės grįžti į visuomeninį tiekimą“, − anksčiau yra sakiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Visi trečiojo etapo vartotojai – tiek pasirinkę, tiek nepasirinkę nepriklausomą tiekėją, būtų papildomai informuojami apie pasikeitusį reguliavimą.

Į trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.

Energetikos viceministrė I. Žilienė teigė, kad energijos skirstymo operatoriaus rugpjūčio mėnesio duomenimis 87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą mokėjo pigiau nei nustatyta visuomeninio tiekimo kaina be valstybės dalinės subsidijos.

„Remiantis apibendrintais nepriklausomo elektros tiekėjo duomenimis, pirmojo liberalizacijos etapo vartotojai už suvartotą elektrą mokėjo vidutiniškai po 17 centų už kilovatvalandę, antrojo etapo po 25 centrus už kilovatvalandę be valstybės subsidijos, tai yra beveik 50 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba iki kurios taikoma valstybės kompensacija, tai yra 24 centrai, tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. Ir tai reiškia, kad beveik 1 mln. Lietuvos buitinių vartotojų sudarę ilgalaikes elektros tiekimo sutartis šiuo metu elektrą perka žemesne nei rinkos kaina. (...) Todėl sprendimas neatidėti antrojo etapo anaiptol nėra laikytina klaida, kadangi vartotojai gauna jau šiandien finansinę naudą“, − posėdyje yra sakiusi viceministrė.

Maždaug 380 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, suvartojančių iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 d., o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio mėn.

Nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 53 proc. trečiojo etapo buitinių vartotojų.

Po svarstymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2002(2) balsavo 121 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Pritarta siūlymui trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 13:02:19 +0300
<![CDATA[Valstybės lėšomis sveikatos draudimu galės būti draudžiami daugiau asmenų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybes-lesomis-sveikatos-draudimu-gales-buti-draudziami-daugiau-asmenu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybes-lesomis-sveikatos-draudimu-gales-buti-draudziami-daugiau-asmenu Seimas vieningai, 120 balsavime dalyvavusių parlamentarų balsavus už, priėmė Sveikatos draudimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-403(2), išplėsdamas valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą.

Pasak projekto iniciatoriaus Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, šiuo metu asmuo, slaugantis savo artimą asmenį, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas yra draudžiamas „Sodros“ draudimu, bet neturi sveikatos draudimo.

„Jeigu slaugote savo mamą, „Sodros“ stažas kaupiasi, bet už sveikatos draudimą turite pats susimokėti. Šiomis pataisomis mes suvienodiname Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nuostatas – žmogus – sūnus, dukra, išėjęs iš darbo, slaugantis sunkų ligonį – tėvą, mamą, vaiką ar kitą artimą asmenį, priverstas kiaurą parą jį prižiūrėti, prie jo budėti, slaugyti, bus draudžiamas ir sveikatos, ir „Sodros“ draudimu“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui komentavo R. Žemaitaitis.

Naujos nuostatos įsigalios 2023 m. sausio 1 d.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Valstybės lėšomis sveikatos draudimu galės būti draudžiami daugiau asmenų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 12:23:42 +0300
<![CDATA[Įvyko tradicinis Jonavos raj. lengvosios atletikos moksleivių "Rudens krosas"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ivyko-tradicinis-jonavos-raj-lengvosios-atletikos-moksleiviu-rudens-krosas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ivyko-tradicinis-jonavos-raj-lengvosios-atletikos-moksleiviu-rudens-krosas Rugsėjo 27 dieną Jonavos Neries krantinėje šurmuliavo gausus būrys Jonavos rajono moksleivių ir jų mokytojų. Čia vyko moksleivių lengvosios atletikos „Rudens krosas“, kurį kiekvieną rudenį organizuoja Jonavos sporto centras.

Skirtingo amžiaus mokiniai buvo pakviesti įveikti skirtingus nuotolius: 500 metrų bėgo 2011 metų gimimo ir jaunesni mergaitės ir berniukai bei 2009-2010 m. g.  ir 2007 – 2008 m. g. mergaitės, 1000 metrų - 2005-2006 m. g. mergaitės, 2003-2004 m. g. merginos ir 2009-2010 m. g.  ir 2007-2008 m. g. berniukai, 1500 m. g. - 2005-2006 m. g. berniukai, o 2000 m. - vyriausieji 2003-2004 m. g. vaikinai. Viso šių metų „Rudens krose“ sudalyvavo 138 mokiniai.

REZULTATAI:

2011 m. g. ir j. mergaičių grupėje nugalėjo Neries pagr. mokyklos mokinė Ieva Kliokmanaitė (1 min. 45 s.), antrą vietą laimėjo Elija Sauliūnaitė (1 min. 49 s.) iš Jonavos r. Žeimių mokyklos – daugiafunkcio centro., o trečia liko Aistė Klapatauskaitė (1 min. 52 s.) iš Justino Vareikio progimnazijos.

Toje pačioje amžiaus grupėje berniukų tarpe pirmąją vietą iškovojo Neries pagr. mokyklos mokinys Nedas Gerdvila (1 min. 45 s.),  Nojus Rutkauskas (Bukonių mokykla-daugiafunkcis centras) liko antras (1 min. 53 s.), o trečias labai mažu skirtumu atsilikęs nuo antros vietos prizininko Jonas Stankevičius (Panerio pradinė mokykla) (1 min. 55 s.).

2009-2010 m. g. amžiaus grupėje triumfavo Miglė Mickaitė (1 min. 43,3 s.), aplenkusi antroje vietoje likusią Orintą Stanevičiūtę (1 min. 44,4 s.) ir trečioje – Inesą Chlapotinaitę iš Lietavos pagr. mokyklos (1 min. 47,9 s.).

Tarp 2009-2010 m. g. berniukų apdovanojimus susižėrė Neries pagrindinės mokyklos auklėtiniai. Šioje amžiaus grupėje ant aukščiausios prizininkų pakylos laiptelio užlipo Vėjas Jakimavičius (3 min. 29,98 s.) Ąžuolas Barauskas tik per vieną milisekundę liko antras (3 min. 29,99 s.), o trečiąją vietą iškovojo Emilis Vitkauskas (3 min. 39 s.).

2007-2008 m. g. amžiaus grupėje tarp mergaičių triumfavo Bukonių mokyklos- daugiafunkcio centro mokinė Kotryna Koncevičiūtė (1 min. 48 s.), antra liko Austėja Runkėvič (1 min. 50 s.), o bronzos medaliu pasidabino vos 1 s atsilikusi Luka Skebaitė (1 min. 51 s.) iš Neries pagr. mokyklos. Tarp berniukų pirmą vietą iškovojo J. Ralio gimnazijos mokinys Edvinas Girdvainis (3 min. 35 s.), antras liko Švecarijos raj. progimnazijos atstovas Paulius Bagdonavičius (3 min. 39 s.), o trečias liko Jonas Daškevičius (3 min. 51 s.) iš J. Ralio gimnazijos.

Andrė Albužytė 2005-2006 m. g. amžiaus grupėje užlipo ant aukščiausios prizininkų pakylos laiptelio (4 min. 41 s.). Antra atbėgo Aistė Lamokovskytė (4 min. 52 s.), trečia – Rusnė Markevičiūtė (5 min. 6 s.).

2005-2006 m. g. berniukų grupėje triumfavo Jonavos politechnikos mokyklos mokinys Vakaris Masėnas (5 min. 38 s.), o antras su labai mažu skirtumu liko Tadas Ivanauskas (5 min. 38,6 s.). Trečias šioje grupėje finišavo Linas Ragauskas (6 min. 21 s.) iš Jonavos politechnikos mokyklos.

Vyriausiųjų 2003-2004 m. g. grupėje tarp merginų konkurenčių neatsirado J. Ralio gimnazijos atstovei Auksei Gavelytei (4 min. 12 s). Vaikinų grupėje aukso ir sidabro medalius iškovojo J. Ralio gimnazijos mokiniai : 1-a vieta atiteko Martynui Greičiui (7 min. 44 s.), antroje vietoje Ignas Naimovičius (7 min. 40 s.), 3-ią vietą iškovojo Jonavos politechnikos mokyklos mokinys Nedas Martinionis (8 min. 18 s.)

Įvyko tradicinis Jonavos raj. lengvosios atletikos moksleivių "Rudens krosas"

Įvyko tradicinis Jonavos raj. lengvosios atletikos moksleivių "Rudens krosas" Įvyko tradicinis Jonavos raj. lengvosios atletikos moksleivių "Rudens krosas" ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 11:27:43 +0300
<![CDATA[Svarbus priminimas leidimų-higienos pasų turėtojams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbus-priminimas-leidimu-higienos-pasu-turetojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbus-priminimas-leidimu-higienos-pasu-turetojams Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad atliekant visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimus, pasitaiko atvejų, kai leidimų-higienos pasų turėtojai yra pamiršę, jog jiems yra nustatytos leidimų-higienos pasų turėtojų pareigos, kurias privalu vykdyti.

Pagal nustatytas taisykles, leidimų-higienos pasų turėtojai turi informuoti NVSC tuomet, kai leidime-higienos pase pasikeičia įrašyti duomenys: fizinio asmens duomenys, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją, juridinio asmens ar filialo pavadinimas, kodas, buveinės adresas. Apie šiuos pasikeitimus leidimą-higienos pasą turintys fiziniai, juridiniai asmenys ir jų filialai privalo informuoti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių duomenų pasikeitimo, o apie pasikeitusias ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių sąlygų pasikeitimo.

Leidimus-higienos pasus turintys fiziniai, juridiniai asmenys ir filialai, atlikę patalpų, kuriose vykdoma ūkinė komercinė veikla ir kurioms yra išduotas leidimas-higienos pasas, rekonstrukciją ar remonto darbus, kuriuos užbaigus būtina nustatyta tvarka statinį pripažinti tinkamu naudoti, privalo nedelsdami kreiptis į NVSC dėl naujo leidimo-higienos paso išdavimo.

Leidimų – higienos pasų turėtojai, nusprendę laikinai nevykdyti veiklos, turi pateikti prašymą NVSC dėl leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo, o nusprendus veiklos nebevykdyti iš viso, būtina pateikti prašymą dėl leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo.

NVSC specialistai taip pa primena, kad leidimus-higienos pasus turintiems fiziniams, juridiniams asmenims ir filialams draudžiama įgalioti ar pagal sutartį perduoti kitiems asmenims teisę verstis jų turimuose leidimuose-higienos pasuose nurodyta veikla.

Atkreipiame dėmesį, kad jei turite leidimą-higienos pasą, kuris suteikia teisę teikti paslaugas, leidimo-higienos paso originalas arba jo kopija turi būti pateiktas vartotojams matomoje vietoje. Skelbiamame leidimo-higienos paso originale ar jo kopijoje turi nesimatyti asmens kodo ir fizinio asmens adreso.

Primename, kad NVSC periodiškai bei pagal vartotojų skundus atlieka valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimus  sveikatos priežiūros, ugdymo,  stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, apgyvendinimo, grožio, soliariumų, sporto klubų, pirčių, saunų, baseinų ir kitas paslaugas teikiančiose įmonėse. Norint verstis šiomis veiklomis, būtina turėti  leidimą-higienos pasą, kuris liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Daugiau informacijos apie leidimo-higienos paso išdavimą rasite ČIA. 

 

 

NVSC info.

Svarbus priminimas leidimų-higienos pasų turėtojams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 11:17:34 +0300
<![CDATA[Darbo ginčų komisijų rezultatai 2022 metų pirmąjį pusmetį – tendencingi: prašymų skaičius ir vėl augo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbo-gincu-komisiju-rezultatai-2022-metu-pirmaji-pusmeti-tendencingi-prasymu-skaicius-ir-vel-augo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbo-gincu-komisiju-rezultatai-2022-metu-pirmaji-pusmeti-tendencingi-prasymu-skaicius-ir-vel-augo Per 2022 m. I pusmetį gauta 2 916 prašymų išnagrinėti darbo ginčus. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, prašymų skaičius išaugo daugiau kaip 20 proc. (palyginti – 2 284 praeitų metų pirmąjį pusmetį). Svarbu pastebėti, kad gerokai padaugėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius: net 6 157 sprendimai, palyginti su 4 615 sprendimų praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Prašymų išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį – daugiausia

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, išlieka tendencija: absoliuti dauguma prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Tokių reikalavimų gauta 4 647 (75 proc.), kai, palyginti, 2021 m. I pusmetį – 3 113 (67 proc.). Taigi reikalavimų dėl darbo užmokesčio išieškojimo skaičius 2022 m. I pusmetį gerokai išaugo.

Kitų prašymų pokyčiai pagal reikalavimų skaičių

Svarbu pastebėti, kad aptariamuoju laikotarpiu šiek tiek padaugėjo reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko (55 reikalavimai praeitais metais, I pusmetį, 65 – šiais, I pusmetį), dėl psichologinio smurto (18 ir 25), dėl atleidimo iš darbo teisėtumo (387 ir 411). Visgi, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, trigubai sumažėjo reikalavimų dėl nekonkuravimo susitarimų ir konfidencialios informacijos apsaugos (7 ir 21) bei dėl ikisutartinių santykių (vos 2 reikalavimai). 24 reikalavimais mažiau gauta dėl turtinės žalos atlyginimo bei 7 dėl kolektyvinio ginčo išnagrinėjimo. Ginčų  dėl kitų  reikalavimų, pavyzdžiui, dėl  nušalinimo  nuo darbo teisėtumo, diskriminavimo, darbo sutarties sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo ir kt. skaičius, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, išliko panašus.

Gautų prašymų pobūdis ir išnagrinėtų bylų baigtys

Kaip matyti pagal statistinius duomenis, dažniausiai asmenys kreipėsi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (411). Kaip ir 2021 m. I pusmetį, daugiausia visų reikalavimų išspręsti komisijai patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (apie 29,4 proc.). Didžioji dalis visų reikalavimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo tenkinta visiškai arba iš dalies (apie 21,6 proc.), vadinasi, pasitvirtino maždaug kas penktas kreipimasis. Panašus skaičius reikalavimų buvo atmesta (apie 21,1 proc.).

Nemažai atvejų sudarė ir reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo (197). Apie 40 proc. tokių reikalavimų atmesta, nenustačius neturtinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, o apie 24,8 proc. ginčių dėl šio reikalavimo baigėsi taikos sutartimis. Iš dalies arba visiškai tenkinta maždaug 11,1 proc. atvejų.

Asmenys kreipėsi ir dėl baudų skyrimo, darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo (nutarties) – gauti 86 reikalavimai. Net 83 proc. tokių reikalavimų tenkinta visiškai arba iš dalies.

Kiek mažiau, t. y. 7, prašymų gauta dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų vykdymo, 6 – dėl diskriminacijos darbe, tačiau 4 jų išspręsti sudarius taikos sutartį, 15 – dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo, tačiau daugiau kaip pusė atmesta, 22 dėl kolektyvinio ginčo išnagrinėjimo, tačiau mažiau nei pusė atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino, ir 25 dėl psichologinio smurto, tačiau tokių reikalavimų atmesta daugiausia – net 44 proc.

Akcentuotina, kad per pirmąjį šių metų pusmetį iš visų gautų reikalavimų visiškai patenkinti 2 409, iš dalies patenkinti 269 prašymai, ir tai bendrai sudarė apie 43,4 proc. visų išnagrinėtų prašymų. Atmesta net 861 prašymas, t. y. beveik 14 proc. visų priimtų sprendimų.

Užsieniečių kreipimosi į darbo ginčų komisiją tendencijos

Šių metų I pusmetį į DGK užsieniečių kreipėsi maždaug 17 proc. mažiau, gauta 278 prašymai, kai, palyginti, praeitais metais – 326. Daugiausia į komisiją, kaip ir praeitais metais, kreipėsi Ukrainos ir Baltarusijos šalių piliečiai.

Darbo ginčų komisijos efektyvumas

Įvertinus 2022 m. I pusmečio rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį, kad ginčų sprendimas DGK išlieka ekonomiškas ir efektyvus, mat net 77 proc. išnagrinėtų darbo ginčų, t. y. 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, baigėsi reikalavimų patenkinimu visiškai arba iš dalies, taikos sutarčių tarp šalių sudarymu ir ieškovams atsisakius pareikštų reikalavimų dar iki svarstymo ar jo metu.

VDI info.

Darbo ginčų komisijų rezultatai 2022 metų pirmąjį pusmetį – tendencingi: prašymų skaičius ir vėl augo

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 11:15:29 +0300
<![CDATA[Seimo Pirmininkė ir sveikatos ekspertai kviečia pasirūpinti širdies sveikata]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-pirmininke-ir-sveikatos-ekspertai-kviecia-pasirupinti-sirdies-sveikata https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-pirmininke-ir-sveikatos-ekspertai-kviecia-pasirupinti-sirdies-sveikata Minint Pasaulinę širdies dieną, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina gyventojus pasinaudoti valstybės teikiama galimybe nemokamai pasitikrinti sveikatą aktyviai dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet šios ligos nusineša 18 mln. žmonių gyvybių. Keturi iš penkių mirties atvejų įvyksta dėl širdies priepuolių ir insultų, o trečdalis šių mirčių ištinka per anksti – jaunesniems nei 70 metų žmonėms.

Ne išimtis ir Lietuva. Higienos instituto duomenimis, pernai dėl kraujotakos sistemos ligų šalyje mirė per 23 tūkst. gyventojų. Tai yra 100 gyvybių daugiau nei užpernai. Auganti ir sergamumo statistika: pernai šiomis ligomis sirgo beveik 914 tūkst. žmonių. Tai net 40 tūkst. atvejų daugiau nei užpernai. 

Sveikatos specialistai sutinka, kad žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau drauge ne mažiau svarbus ir laiku atliktas išsamus medicininis sveikatos tikrinimas. Rizikos veiksniai gali būti išmatuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir parodyti padidėjusią širdies priepuolio, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų komplikacijų riziką. Pasak PSO ekspertų, nustačius, kad pacientams gresia didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir užtikrinus jiems tinkamą gydymą, galima išvengti ne tik sunkių susirgimų, bet ir ankstyvos mirties.

„Statistika rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos tapo tikra amžiaus rykšte. Padėtis išties rimta. Tačiau negalime pasiduoti, nes mokame pačią didžiausią kainą – savo sveikata ir gyvybėmis. Kad pakeistume situaciją, kiekvienas pradėkime nuo savęs: ne tik tausokime širdį sveikiau gyvendami, bet ir aktyviau tikrinkime širdies sveikatą pas savo šeimos gydytoją. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva pajėgi teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir nemokamai tirti gyventojus dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Tereikia apsilankyti pas gydytoją ir šia valstybės parama pasinaudoti“, – sako Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

(O. Pasaškovos nuotr. https://bit.ly/3BQeafb)

Ligonių kasos jau šešioliktus metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuoja širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, kurioje dalyvaujantys 40–54 m. (imtinai) amžiaus vyrai ir 50–64 m. (imtinai) moterys kartą per metus gali apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl šių ligų ištyrimo. Šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti.

Nors širdies ir kraujagyslių ligomis serga ir nuo jų miršta daugiausiai žmonių, tačiau prevenciškai sveikatos nepasitikrina nė pusė tai galinčių nemokamai padaryti gyventojų. VLK duomenimis, pernai širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje dalyvavo kiek daugiau nei 291 tūkst. žmonių, tačiau tai sudarė tik apie 44 proc. tikslinės amžiaus grupės Lietuvos gyventojų.

„Kraujotakos sistemos ligos yra išties pavojingos ne tik savo paplitimu visuomenėje, bet ir tuo, kad dažnai pagrindinės kraujagyslių ligos simptomų nėra, o širdies priepuolis ar insultas gali ištikti staiga. Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligas, kad būtų galima pradėti pacientų gydymą gydytojų specialistų konsultacijomis ir vaistais. Pakanka vos vieno vizito per metus, kad šeimos gydytojas išsamiai ištirtų paciento sveikatą ir nustatytų galimą riziką susirgti. Tik ankstyva diagnostika leidžia medikams pamatyti tai, kas paslėpta, ir neretu atveju išgelbėti pacientų gyvybes“, – pabrėžia VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

(VLK nuotr. https://bit.ly/3LQuD7w)

Šalies gydymo įstaigų pateikti duomenys rodo, kad pernai net 8 proc. pacientų, pasitikrinusių pagal prevencinę programą, buvo nustatyta didelė rizika susirgti kraujotakos sistemos ligomis. Taigi jiems pasisekė užkirsti kelią ligos plitimui, nes į šeimos gydytoją kreipėsi pačiu laiku.

Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos vykdymui. 2020-aisiais tam buvo skirta 10,4 mln. eurų, pernai – 11 mln. eurų, o šiemet jau 12 mln. eurų.

Šiuo metu PSDF lėšomis yra finansuojamos penkios ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems ir į tikslinę amžiaus grupę patenkantiems žmonėms, norintiems pagal šias programas pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

Pacientams, kurie nepatenka į prevencinėse programose nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos būklės, reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Seimo Pirmininkė ir sveikatos ekspertai kviečia pasirūpinti širdies sveikata

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 11:02:55 +0300
<![CDATA[Internetinė TV – geriausias sprendimas sporto aistruoliams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/internetine-tv-geriausias-sprendimas-sporto-aistruoliams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/internetine-tv-geriausias-sprendimas-sporto-aistruoliams Internetinės TV galimybės

Daugelį sporto gerbėjų erzina tai, kad lietuviškos televizijos transliuoja tik šalies sporto pasauliui svarbius renginius. Tačiau su internetine TV jums neteks sukti galvos, kur pažiūrėti norimas rungtynes, nes visas jas rasite savo televizoriuje.

Ne bėda ir tai, jei svarbios varžybos vyksta darbo metu ar naktį – išmani internetinė televizija suteikia galimybę pasinaudoti programos archyvu, tad galėsite peržiūrėti visus sporto renginius tada, kai patogu jums. O taip pat galima daryti ir programų įrašus. Tai patogu, nes galima stabdyti įrašą, jį atsukti ir įspūdingiausias akimirkas peržiūrėti kelis kartus.

Platus kanalų pasirinkimas užtikrina, kad galėsite pamatyti visas norimas transliacijas, o specializuoti sporto kanalai siūlo ir dar daugiau – tai įvairios teminės laidos, rungtynių aptarimai su sporto žvaigždėmis ir dar daugiau. Pamirškite klausimą, kur stebėti rungtynes! Tiesiog pasiruoškite užkandžių, sukvieskite draugus ir smagiai praleiskite laiką savo namuose.

Kokios įrangos reikia, norint naudoti internetinę TV?

Išmanioji internetinė TV gali būti naudojama ne tik televizoriuje, bet ir kompiuteryje, planšetėje ar kitame įrenginyje, kuris turi ekraną. Ji leidžia pasinaudoti visomis išmaniojo televizoriaus galimybėmis – tik internetu perduodamas didelis duomenų kiekis, kurio reikia itin aukštos kokybės vaizdui.

Jūsų televizorius nėra išmanus? Ne bėda, vis tiek galite naudotis visais išmanios internetinės televizijos privalumais. Viskas, ko reikia, tai nedidelis priedėlis, kuris perkoduos signalą į tokį, kokį supranta jūsų televizorius. Tai puikus sprendimas namams, nereikalaujantis kabelių tiesimo ar kitų sudėtingų įrengimo darbų – priedėlį tereikia prijungti prie televizoriaus ir galite pasinerti į įspūdžių kupiną išmanios televizijos pasaulį.

Kiek kainuoja internetinė TV?

Gali pasirodyti, kad tiek daug privalumų siūlanti internetinė televizija yra labai brangi, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Šios paslaugos kainos panašios į kabelinės televizijos, o kartais kainuoja net ir pigiau. Kaina priklauso nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, tačiau paprastai siekia nuo vos kelių iki keliolikos eurų. Tai puiki investicija, kuri leis ne tik mėgautis sporto renginių transliacijomis iš viso pasaulio, bet ir apskritai pagerins laisvalaikio kokybę – galėsite mėgautis turiniu, kurį iš tikrųjų mėgstate.

Išmanioji internetinė TV pradžiugins visą šeimą, tad ją turėti namuose tikrai verta. O sporto aistruoliams tai tikras išsigelbėjimas, kuris leis stebėti visas svarbiausias čempionatų ir turnyrų akimirkas!

Internetinė TV – geriausias sprendimas sporto aistruoliams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 11:02:49 +0300
<![CDATA[Ugniagesiai gelbėtojai pataria, kaip saugiai naudoti elektros prietaisus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ugniagesiai-gelbetojai-pataria-kaip-saugiai-naudoti-elektros-prietaisus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ugniagesiai-gelbetojai-pataria-kaip-saugiai-naudoti-elektros-prietaisus Pabandykite suskaičiuoti, kiek namuose turite buitinių elektros prietaisų? Iš tiesų, jeigu jie įjungti į elektros tinklą, nuo jų priklauso ne tik elektros sąskaita, bet, svarbiausia, mūsų pačių ir namų saugumas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, beveik per devynis šių metų mėnesius dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų šalyje kilo 502 gaisrai, jų metu žuvo 4 žmonės, 15 buvo traumuota. Pagrindinės tokių gaisrų priežastys – netvarkinga elektros instaliacija, nusidėvėjusios buitinių elektros prietaisų detalės ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien šį rudenį dėl elektros prietaisų jau kilo ne vienas gaisras. Rugsėjo 5 d. Kaune, Pasimatymo akligatvyje, bute, užsidegė elektrinė orkaitė. Ugniagesiai gelbėtojai gaisrą užgesino, orkaitę išnešė į kiemą. Gaisro metu apdegė ir aprūko virtuvės patalpa, baldai. Rugsėjo 18 d., Kaune, Ukmergės gatvėje, daugiabučio bute užsidegė džiovyklė. Gyventojas degančią džiovyklę išnešė iš buto į laiptinę. Aprūko laiptinės sienos ir lubos. Rugsėjo 27 d. Vilniuje, Architektų gatvėje, gaisras įsiplieskė viename iš daugiabučio butų. Svilo laidai, virtuvėje degė stalviršis, apdegė kaitlentė, aprūko siena.

Vėstant orams, gyventojai ne tik daugiau laiko praleidžia namuose, bet ir dažniau  naudoja elektros prietaisus. Tik ar  daugelis žinome, kaip  elgtis, jeigu ima degti  šaldytuvas, lygintuvas, šildytuvas, elektrinės viryklės kaitlentė ar kitas buityje naudojamas elektros prietaisas?

„Jeigu  namuose   užsidegė elektros prietaisas ar pradėjo svilti elektros laidai,  įvertinus situaciją, reikia skambinti 112 ir skubiai išjungti prietaisą iš elektros tinklo – ištraukti kištuką iš lizdo, o tik paskui gesinti. Ugnį malšinti galima tik angliarūgštės ar milteliniais gesintuvais, įjungtų į elektros tinklą prietaisų jokiu būdu negalima gesinti vandeniu! Yra buvę atvejų, kad būtent dėl to nebuvo išvengta nelaimių. Beje, gesintuvą reikėtų laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje“,  – pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo  skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

O jeigu iš televizoriaus ar kompiuterio ima sklisti dūmai, juos ne tik reikia išjungti iš elektros lizdo, bet ir užmesti ant jų kokį nors tankų audeklą, kad nuslopintų degimą.

Specialistas atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų aspektą: „Kiekvienas gyventojas turi žinoti, kur yra jo buto ar namo elektros įvadas, kad galėtų išjungti elektros tiekimą, kilus gaisrui“.

Norėdami būti saugūs, gyventojai privalo ne tik prižiūrėti namie naudojamus elektros prietaisus, šildymo įrenginius, laikytis gaisrinės saugos taisyklių, bet, svarbiausia, įsirengti autonominius dūmų detektorius. Dūmų detektorius aptinka dūmus vos prasidėjus gaisrui, signalizuoja apie galimą pavojų, todėl žmonės spėja evakuotis, iškviesti pagalbą, o kartais ir patys geba užgesinti ugnį.

Į ką reiktų atkreipti dėmesį saugant savo turtą?

Išeinant iš namų reikėtų patikrinti, ar ant viryklės nepaliktas verdantis puodas, keptuvė, ar išjungta indaplovė, skalbimo mašina ir lygintuvas.

Negalima namuose vienu metu sujungti daug buitinių prietaisų, nes kyla grėsmė perkrauti  elektros tinklą. Dėl perkrovos elektros tinkle staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega jų izoliacija. Apie namo elektros tinklo perkrovimą signalizuoja dažnas elektros automatinių saugiklių išmušimas.

Patariama išjungti nenaudojamus elektros prietaisus iš elektros lizdo, nes palikti budėjimo režimu elektros prietaisai ne tik naudoja elektros energiją, bet gali ir perkaisti.

Taip pat reikėtų periodiškai tikrinti, ar  nepažeisti, nesusidėvėję, nenutrūkę elektros prietaisų laidai, ar nepažeista izoliacija, pasirūpinti, kad elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ar patys elektros prietaisai nesudrėktų.

Ugniagesiai gelbėtojai pataria, kaip saugiai naudoti elektros prietaisus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 10:56:17 +0300
<![CDATA[Jau vienuoliktus metus startuojantis aplinkosaugos projektas - „Mes rūšiuojam“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jau-vienuoliktus-metus-startuojantis-aplinkosaugos-projektas-mes-rusiuojam https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jau-vienuoliktus-metus-startuojantis-aplinkosaugos-projektas-mes-rusiuojam Nacionalinis aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“ jau vienuoliktus metus kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo. Gaminių atliekas rūšiuoti, rinkti atskirai ir perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams kviečia Gamintojų ir importuotojų asociacija, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija kartu su savivaldybėmis, regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir kitais partneriais.

Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“ unikalus tuo, kad jame gali dalyvauti visos Jūsų savivaldybės teritorijoje esančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai, o visiems projekto dalyviams už išrūšiuotas ir perduotas atliekų tvarkytojui gaminių atliekas bus atlyginta projekto partnerių prekėmis, suteiktomis paslaugomis, dovanomis, prizais. Už kai kurias atliekas jų surinkimą vykdanti bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ mokės atlygį.

Naujasis projekto „Mes rūšiuojam“ sezonas, kaip ir kasmet, nuo rugsėjo startavo švietimo įstaigose. Švietimo įstaigų auklėtiniai, jų artimieji ir bendruomenės nariai už išrūšiuotas ir priduotas elektros bei elektroninės įrangos, nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas gaus taškus, kuriuos iškeis į įvairias prekes ar paslaugas.

„Mes rūšiuojam“ projekte aktyviai dalyvauja 1 920 švietimo įstaigų visoje Lietuvoje. Nuo projekto pradžios iš švietimo įstaigų jau surinkta daugiau nei 2 700 tonų senos elektronikos ir 100 tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Švietimo ir ugdymo įstaigose taip pat vyksta projektas „Mes rūšiuojam. Akademija“. Jo metu švietimo įstaigose, darželiuose, organizacijose rengiamos šviečiamojo pobūdžio pamokos apie gaminių rūšiavimą.

Jau devintąjį sezoną siekiame suburti ir visas Lietuvos bendruomenes, kurioms rūpi kurti atsakingą, aplinką tausojančią visuomenę. Bendruomenių gyventojai aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ metu rinks buitinės elektroninės įrangos, nešiojamųjų akumuliatorių ir baterijų atliekas. Atliekos bus renkamos visus metus, o projekto aktyvusis etapas tradiciškai vyks vasarą.

Šiuo metu projekte „Mes rūšiuojam. Vasara“ dalyvauja 920 bendruomenės-ambasadoriai iš visos Lietuvos. Nuo projekto pradžios bendruomenių gyventojai iš viso surinko 728 tonų elektronikos ir virš 2 tonų nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių atliekų.

Lietuvos bendrovės kviečiamos tapti projekto „Mes rūšiuojam. Įmonėje“ dalyvėmis. Projekte dalyvaujančios bendrovės, priduodamos tiek įmonėje, tiek jos darbuotojų buityje susidarančias nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių bei elektronikos atliekas, rinks taškus, už kuriuos iš projekto partnerių galės įsigyti prekių ar paslaugų.

Projekte „Mes rūšiuojam. Įmonėje“  aktyviai dalyvauja 1 673 įmonės. Projekto dalyvės jau yra surinkusios daugiau kaip 689 tonų elektros ir elektroninės įrangos ir virš 18,5 tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys ūkio subjektai dalyvauja projekte „Mes rūšiuojam. Autoservise“.  Jo metu autoservisai informuojami apie tinkamą alyvų, vidaus degimo variklių degalų, tepalų, oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų sutvarkymą ir pridavimo galimybes.

Kito projekto „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ metu iš savivaldybėje esančių legalių automobilių ardytojų renkamos neigiamą rinkos vertę turinčios automobilių atliekos.

Išsami informacija apie nacionalinį aplinkosaugos projektą „Mes rūšiuojam“ ir skirtingas jo dalis – projekto internetinėje svetainėje www.mesrusiuojam.lt.

Jonavos rajono savivaldybės info.

Jau vienuoliktus metus startuojantis aplinkosaugos projektas - „Mes rūšiuojam“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 10:05:30 +0300
<![CDATA[Ką svarbu žinoti vienam iš tėvų, planuojančiam su vaiku išvykti gyventi į kitą šalį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-svarbu-zinoti-vienam-is-tevu-planuojanciam-su-vaiku-isvykti-gyventi-i-kita-sali https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-svarbu-zinoti-vienam-is-tevu-planuojanciam-su-vaiku-isvykti-gyventi-i-kita-sali Nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, vertėtų iš anksto pasirūpinti tinkamomis gyvenimo sąlygomis, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas lankys, kaip bus užtikrinta jo sveikatos priežiūra bei daugelį kitų dalykų. Tačiau dar prieš kelionę tėvai turėtų sutarti dėl vaiko išvykimo ir sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Vaiko teisių gynėja, teisininkė Ugnė Klingerė, primena, kad skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į kitą šalį, reikėtų gauti ir buvusio partnerio rašytinį sutikimą dėl šių pokyčių vaiko gyvenime, juk tai keis ir jų su vaiku santykius, bendravimą.

„Vaikas išvykti gyventi į kitą šalį gali su tuo iš tėvų, su kuriuo – teismo sprendimu – yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Kita būtina sąlyga – rašytinis nevykstančio tėvo sutikimas. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, neatleidžia nuo prievolės šį svarbų sprendimą priimti pasitarus su antruoju“, – sako vaiko teisių gynėja.

Svarbu paminėti, kad jeigu tėvams sutarti nepavyko – ginčas sprendžiamas teisme.

„Tokiu atveju, išvykti ketinantis tėvas turėtų kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą išsivežti vaiką į užsienio šalį be antrojo iš tėvų sutikimo. Tik gavus teismo leidimą arba turint atskirai gyvenančio tėčio ar mamos sutikimą, vaiko išvykimas laikomas teisėtu“, – pažymi teisininkė.

Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu, o antrasis iš tėvų įgyja teisę prašyti, kad jo vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą. Vaiko teisių gynėjai padeda mūsų šalyje likusiam tėvui, teikia pagalbą kelyje į vaiko susigrąžinimą į gimtinę.

„Priimdami bet kokius su vaiku bei jo gyvenamąja vieta susijusius sprendimus, pasitarkime tiek su pačiu vaiku, tiek su partneriu. Juk vaikui labai svarbu turėti abu tėvus, nevaržomai bendrauti ir būti apsuptam meile ir rūpesčiu. Atminkime, kad ir skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime“, – sako U. Klingerė.

Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei vaiko giminaičiais.

Vaiko teisių gynėjai šiais metais sulaukė 13 skyrium gyvenančių tėvų prašymų padėti sugrąžinti į Lietuvą 20 galimai neteisėtai išvežtų vaikų. Praėjusiais metais registruoti 29 tokie prašymai dėl 38 vaikų, o 2020 m. – 20 prašymų dėl 26 vaikų sugrąžinimo į Lietuvą.

Vaizdo įrašas su teisininkės komentaru:  https://www.youtube.com/watch?v=6vgRM2CYZII&t=31s 


 

Ką svarbu žinoti vienam iš tėvų, planuojančiam su vaiku išvykti gyventi į kitą šalį

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 09:58:11 +0300
<![CDATA[Širdies chirurgas dr. A. Zorinas apie širdies transplantaciją: labiausiai jaudina vienas momentas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sirdies-chirurgas-dr-a-zorinas-apie-sirdies-transplantacija-labiausiai-jaudina-vienas-momentas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sirdies-chirurgas-dr-a-zorinas-apie-sirdies-transplantacija-labiausiai-jaudina-vienas-momentas Žmogaus širdis per parą suplaka apie 100 tūkstančių kartų. Kartais žmonės išgirsta žinią, kad jų širdis pavargo ir jos dūžiai gali sustoti, o vienintelė viltis išgyventi – širdies transplantacija. Tie žmonės kiekvieną dieną laukia telefono skambučio, kuris reikštų, jog viena šeima netekties akimirką nusprendė pritarti organų donorystei ir padovanoti gyvenimą sergantiems recipientams. Deja, tokio skambučio sulaukia ne visi.

Rugsėjo 29-oji – Pasaulinė širdies diena. Širdis – nedidelis, tačiau kasdien milžinišką darbą atliekantis organas. Širdis po žmogaus kūną varinėja kraują ir taip užtikrina organizmo gyvybingumą. Visgi, kartais pavargsta ir ji.

Širdies transplantacijos prireikia tuomet, kai pacientui nustatoma kitais būdais neišgydoma širdies liga. Tačiau net ir prireikus neatidėliotinos širdies transplantacijos neįmanoma pasakyti, kada pacientas jos sulauks, ir ar jos sulauks.

Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) budinčiam koordinatoriui gavus žinią, kad vienoje iš Lietuvos ligoninių yra užregistruotas potencialus organų donoras, vertinama Donoro sveikatos būklė ir kokie organai gali būti transplantuojami. Šiemet Lietuvoje jau buvo užregistruoti 33 efektyvūs donorai, tačiau tik 8-ių širdys toliau plaka recipientų krūtinėse.

„Remiantis kitų šalių patirtimi ir statistika, trečdalis pacientų, kurie atsiduria širdies transplantacijos laukiančiųjų sąraše, sau tinkamos donorinės širdies taip ir nesulaukia“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų širdies chirurgas dr. Aleksejus Zorinas.

NTB kalbintas širdies chirurgas dr. A. Zorinas paaiškino, kaip atliekama širdies transplantacija ir kodėl ją būtina atlikti per 5 valandas.

Transplantaciją atlieka 15 žmonių komanda

Širdies transplantacijos metu dirba eksplantaciją ir transplantaciją atliekančių medikų komandos. Dvi medikų komandos reikalingos tam, kad būtų paskirstytas fizinis ir psichologinis krūvis, nes širdies eksplantacijos ir transplantacijos operacijos, priklausomai nuo individualaus atvejo sudėtingumo, gali trukti nuo 4 valandų iki 12 ir daugiau valandų.

„Širdies transplantacija yra ne vieno žmogaus nuopelnas, o visos komandos. Operacijos metu dalyvauja apie 15-os žmonių komanda“, – nurodo gydytojas.

Širdies chirurgas dr. A. Zorinas priklauso gydytojų komandai, kuri atlieka širdies transplantacijas. Gydytojas nurodo, kad širdies eksplantacija iš Donoro kūno yra tokia pat svarbi kaip ir širdies transplantacija recipientui, nes pastarosios sėkmė priklauso ir nuo sėkmingai atliktos eksplantacijos.

Tiek širdies eksplantaciją, tiek širdies transplantaciją atliekančios komandos darbą pradeda vienu metu – eksplantacijos komanda informuoja transplantaciją atliksiančią komandą apie kiekvieną operacijos etapą nuo atvykimo iki pat operacijos pradžios ir žinių apie širdies būklę.

Tik tuomet, kai patvirtinama, kad širdis gali būti persodinama, transplantaciją atliekanti komanda gali pradėti aktyvų pasiruošimą su recipientu.

Gydytojas dr. A. Zorinas pabrėžia, kad Donoro organų eksplantacija atitinka visus bet kokiai operacijai keliamus reikalavimus – laikomasi etikos protokolų, taikoma anestezija:

„Su mirusiojo kūnu elgiamasi visiškai pagarbiai. Išėmus organus, visi pjūviai yra užsiuvami“.

Širdis neplakti gali tik 5 valandas

Kiekvienas organas turi savo šaltos išemijos laiką, t. y. laiką, kai organas lieka be kraujotakos. Moksliškai nustatyta, kad išemija širdžiai yra saugi iki 5 valandų.

„Viršijus maksimalų rekomenduojamą šaltos išemijos laiką pakitimai širdyje būtų negrįžtami ir širdies, funkcija atsistatytų labai sunkiai arba visai neatsistatytų. Mums reikia kuo labiau optimizuoti šį laiką – tam reikia ir sklandaus Nacionalinio transplantacijos biuro specialistų koordinavimo ir transportavimo organizavimo, chirurginės technikos, transplantacijos specialistų darbo. Visa tai susideda į 5 valandas, todėl dažniausiai mums reikia oro transporto pagalbos. Jeigu ligonines skiria 300 km, sraigtasparnis leidžia sutrumpinti kelionės laiką 40-čia minučių“, – sako gydytojas dr. A. Zorinas.

Širdies chirurgas paaiškina, kad eksplantacijos metu daromas bet kurio organo veiklos sustabdymas. Širdies atveju tai vadinama kardioplegija.

„Kai širdis nedirba, jos deguonies poreikis labai smarkiai sumažėja. Išemijos laikotarpiu, kai nėra kraujotakos, širdis negauna deguonies. Nepaisant to, kad metaboliniai poreikiai sumažėjo, tačiau išeminiai procesai vyksta.

Moksliškai pagrįsta, kad vienu laipsniu sumažinus širdies temperatūrą, metaboliniai poreikiai sumažėja 7 procentais. Mes širdį atšaldome iki 4 laipsnių Celsijaus, tam kad labiau sumažintume tuos poreikius. Širdis taip pat transportuojama specialiame skystyje, kuris palaiko žemą jos temperatūrą. Nepaisant to, metaboliniai procesai tam tikrame lygyje vyksta“, – aiškina gydytojas.

Labiausiai jaudinantis momentas

Per 5 valandas nuo išėmimo momento, širdis turi būti įsiuvama naujoje krūtinėje. Atlikus transplantaciją ir paleidus kraujotaką recipiento kūne, šiltas kraujas ir užkuria širdį iš naujo.

„Kraujotakos atstatymas automatiškai atkuria širdies veiklą. Turbūt evoliucijos dėka ir susiformavo tai, kad ląstelėse besikeičiant kalio ir natrio balansui atsiranda gyvybinė ląstelių veikla. Priklausomai nuo to, kur yra didesnė šių elektrolitų koncentracija – viduje ar išorėje – ląstelė ir veikia.

Transportuojant širdį naudojame tirpalą, kuriame labai daug kalio. Transplantavus širdį, kraujas iš jos išplauna per didelį kiekį kalio ir širdis ima veikti. Tai labiausiai jaudinantis momentas mūsų darbe. Daugiausiai jaudulio tai sukelia chirurgui, kuris širdį eksplantavo, nes tai, kad širdis ima veikti, patvirtinta, kad chirurgas gerai atliko savo darbą“, – sako dr. A. Zorinas

Šiuo metu širdies transplantacijos laukia 35* lietuviai. 74 laukia inksto, 8 plaučių, 5 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 148 ragenų transplantacijos. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Vienas efektyvus organų ir (ar) audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

*2022 metų rugpjūčio 31 d. duomenimis

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

NTB info.

Širdies chirurgas dr. A. Zorinas apie širdies transplantaciją: labiausiai jaudina vienas momentas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 09:50:11 +0300
<![CDATA[Keičiama Bendrojo pagalbos centro struktūra]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keiciama-bendrojo-pagalbos-centro-struktura https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keiciama-bendrojo-pagalbos-centro-struktura Nuo 2022 metų spalio 1 dienos keičiama Bendrojo pagalbos centro struktūra. 

Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 metų rugsėjo 7 dienos įsakymu, Bendrojo pagalbos centro vykdoma priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų operatyviojo valdymo funkcija nuo spalio 1 dienos bus sutelkta tik viename padalinyje – Alytaus skyriuje, kurio pavadinimas atitinkamai keičiamas į Pajėgų valdymo skyrių. 

Plačiajai visuomenei gal ir nelabai žinoma, kad Bendrasis pagalbos centras ne tik administruoja skubiosios pagalbos skambučius numeriu 112, bet ir atlieka priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą, t. y., reaguodamas į gautus pranešimus apie pagalbos poreikį, aliarmuoja ir siunčia į nelaimės vietą atitinkamas ugniagesių gelbėtojų pajėgas.  

Iki šiol du didžiausi Bendrojo pagalbos centro teritoriniai padaliniai – Vilniaus ir Klaipėdos skyriai – greta skambučių administravimo atliko ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkciją dvidešimtyje Lietuvos savivaldybių. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius vykdė tik priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą kitų keturiasdešimties savivaldybių teritorijose. 

Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys, siekdamas tobulinti centro valdymo organizavimą, pasiūlė visiems teritoriniams skyriams priskirti tik po vieną pagrindinę funkciją: Vilniaus ir Klaipėdos skyriams – pagalbos skambučių administravimo, Alytaus skyriui – priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo.  

„Pirmiausia, tai leis labiau suvienodinti darbo krūvius padalinių vadovams, – savo sprendimą aiškina A. Čiuplys. – Antra, specializavimasis vienoje veiklos srityje padės sutelkti kompetencijas, daugiau dėmesio skirti veiklos kokybės kontrolei ir užtikrinti vienodą praktiką skyriaus ribose.“ 

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijos sutelkimas viename padalinyje taip pat turėtų pasitarnauti sprendžiant darbuotojų pavadavimo, mokymų, atrankos ir kitus klausimus. 

Vykdant pokyčius papildomų etatų įsteigti nereikės, priimti naujų darbuotojų – taip pat ne. Keisis tik Vilniaus ir Klaipėdos skyrių darbuotojų, valdančių priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, pareigybės pavadinimas ir pavaldumas. Jų darbo funkcijos, darbo užmokestis ir net darbo vieta nesikeis, nes savo funkcijas jie vykdys iš nuotolinių Pajėgų valdymo skyriaus darbo vietų Vilniuje ir Klaipėdoje. 

 

BPC info.

Keičiama Bendrojo pagalbos centro struktūra

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 09:42:01 +0300
<![CDATA[Parengti Venecijos kaimo vandens nuvedimo griovio įrengimo projekto projektiniai pasiūlymai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/parengti-venecijos-kaimo-vandens-nuvedimo-griovio-irengimo-projekto-projektiniai-pasiulymai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/parengti-venecijos-kaimo-vandens-nuvedimo-griovio-irengimo-projekto-projektiniai-pasiulymai Parengti Jonavos rajono, Ruklos seniūnijos, Venecijos kaimo vandens nuvedimo griovio įrengimo projekto projektiniai pasiūlymai.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės administracija informuoja visuomenę apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus. 

Kaip rašoma projektiniuose pasiūlymuose, griovys bus įrengtas Jonavos r. sav., Ruklos sen., Venecijos kaimo ribose. Projekto tikslas yra suprojektuoti melioracijos griovį, kuris nuves paviršinį ir gruntinį vandenį nuo teritorijos, kurioje numatoma įkurti Jonavos laisvąją ekonominę zoną (LEZ). 

Šiuo metu būsimoje Jonavos LEZ teritorijoje yra labai šlapia, telkšo didžiulės balos, ypač prie krašto kelio Nr.143 Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys.


Numatomo įrengti griovio ilgis 0,9 km. Griovio susikirtimuose su keliais turi būti įrengtos naujos vandens pralaidos. Statant pralaidas bus perkasti esami keliai, todėl statybos metu bus įrengti laikini apvažiavimai. 

Projektuojamo griovio trasoje ir grunto paskleidimo zonoje (20-30m pločio) bus pašalinti krūmai ir medžiai. Grunto paskleidimo zonoje, žemiausiose vietose numatomas latakų įrengimas buldozeriu, kad paviršinis vanduo nutekėtų į griovį.  

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Susirinkimas bus vykdomas tiesioginės garso ir vaizdo transliacijos būdu 2022 m. spalio 17 d. 16 val. 

Vaizdo transliavimo nuoroda:

https://us04web.zoom.us/j/5541036627?pwd=CmyMCH2r1n3oLVz9vC0jrUrapz0Veh.1

 

Parengti Venecijos kaimo vandens nuvedimo griovio įrengimo projekto projektiniai pasiūlymai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 09:24:06 +0300
<![CDATA[Rinkimų istorija: kuriose savivaldybėse vyko didžiausia kova dėl mero posto]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rinkimu-istorija-kuriose-savivaldybese-vyko-didziausia-kova-del-mero-posto https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rinkimu-istorija-kuriose-savivaldybese-vyko-didziausia-kova-del-mero-posto Artėjant 2023 m. kovo 5 d. vyksiantiems Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) palygino, kaip keitėsi kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičius savivaldybėse 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose.

Pastarųjų dvejų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kandidatų į savivaldybių tarybas buvo sulaukta 2015 m. Tąkart savivaldybės tarybos nario mandato siekė 15223 asmenys. Tuo tarpu 2019 m. savivaldos rinkimuose VRK buvo užregistravusi 13666 kandidatus. Svarbu paminėti, kad nuo 2015 m., tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo, kai savivaldybės meras kartu yra ir savivaldybės tarybos narys, prie kandidatų į savivaldybių tarybų narius skaičiaus pridėtas taip pat ir kandidatų į savivaldybių tarybų narius–merus skaičius.

Kaip atrodė kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičiai konkrečiose savivaldybėse 2015 ir 2019 m. savivaldybių tarybų narių-merų rinkimuose, galite matyti interaktyviame žemėlapyje (jį rasite čia) užvedę pelės kursorių ant Jus dominančios savivaldybės. 

2015 m. daugiausiai kandidatų meru siekė tapti Kaune

VRK statistika rodo, kad 2015 m. dėl savivaldybės tarybos narių mandatų varžėsi 478 kandidatų sąrašai, iš kurių 364 buvo iškelti partijų, 9 – partijų koalicijų, o 54 sąrašus iškėlė visuomeniniai rinkimų komitetai.

Kandidatais į merus 60-je savivaldybių 2015 m. rinkimuose buvo užregistruoti 434 kandidatai. Didžiausia konkurencija dėl mero posto vyko Kaune. Vadovauti šiam miestui siekė 15 kandidatų. Dėl Vilniaus ir Klaipėdos miestų mero postų varžėsi po 12 kandidatų. Panevėžyje ir Šiauliuose – po 11. Alytaus mieste, Visagine, Prienų bei Raseinių rajonuose varžėsi po 10 kandidatų į merus. Po 9 – Šilalės, Šilutės ir Zarasų rajonuose. Kitose savivaldybėse dėl mero kėdės varžėsi nuo 4 iki 8 kandidatų. Mažiausiai konkurencijos renkant merus 2015 metų rinkimuose buvo Birštone ir Rietave – po 3 kandidatus.

Rinkimų statistika rodo, kad tąkart 19 arba beveik trečdalis merų buvo išrinkta per pirmąjį rinkimų turą.

2019 m. didžiausia kova dėl mero posto vyko Vilniuje

2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose buvo renkami 1502 savivaldybių tarybų nariai. Rinkėjų sprendimu 60 iš jų kartu su savivaldybės tarybos nario mandatu gavo ir merų regalijas.

Šiuose rinkimuose buvo iškelti 465 kandidatų sąrašai, iš kurių partijos iškėlė 415, partijų koalicijos – 14, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 87.

Dėl mero mandatų tąkart varžėsi 410 kandidatų. Didžiausias kova dėl mero posto 2019 m. vyko Vilniuje. Vadovauti šiam miestui siekė net 17 kandidatų. Dėl Klaipėdos miesto mero posto varžėsi po 12 kandidatų. Panevėžio mieste kandidatavo 11. Alytaus mieste – 10. Po 9 kandidatus mero posto siekė Šiaulių miesto, Klaipėdos, Prienų, Šilutės, Telšių ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. Kitose savivaldybėse į merus kandidatavo nuo 4 iki 8 kandidatų. Mažiausiai konkurencijos – po 3 kandidatus – renkant merus 2019 metų rinkimuose buvo Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.  

41 savivaldybėje renkant merą prireikė II rinkimų turo. 19 merų buvo išrinkta per pirmąjį balsavimą Akmenės rajone, Birštone, Biržuose, Druskininkuose, Jonavos rajone, Joniškio rajone, Kauno mieste, Kauno rajone, Neringoje, Palangoje, Pasvalio rajone, Rietave, Šakių rajone, Šalčininkų rajone, Šiaulių mieste, Šiaulių rajone, Širvintų rajone, Švenčionių rajone bei Vilniaus rajone.

Kaip aktyviai kandidatai dalyvaus artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, paaiškės jau kitais metais. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.

Rinkimų istorija: kuriose savivaldybėse vyko didžiausia kova dėl mero posto

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 09:16:09 +0300
<![CDATA[Europos darbo rinkos barometras pasiekė kritinę ribą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europos-darbo-rinkos-barometras-pasieke-kritine-riba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europos-darbo-rinkos-barometras-pasieke-kritine-riba Kelis mėnesius iš eilės prastėjusi darbo rinkos situacija senojo žemyno šalių darbo rinkose jau siekia 100 balų. Rugsėjį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo dar 0,9 balo.

„Energetikos krizė ir darbo jėgos trūkumas vis labiau juntamas. Europos darbo rinkoje padėtis akivaizdžiai blogėja“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas. Rytų Europos šalyse barometro rodikliai dar prastesni – čia ypač pastebimi Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai.

Nedarbas žemyne auga – sezoniškai pakoreguoto nedarbo raidos subrodiklis sumažėjo 1,0 balo ir šiuo metu siekia 98,3. Užimtumo subrodiklis mažėjo 0,7 balo iki 101,7, tačiau išlieka teigiamas. Prognozuojama, kad užimtumas ir toliau didės, bet lėčiau. „Pabėgėlių imigracija padidino nedarbą, bet sukūrė ir papildomą užimtumo potencialą“, – aiškino E.Weberis.

Lietuvoje darbo rinkos barometras rugsėjį siekė 97,1 ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo net 2,8 balo. Nedarbo ir užimtumo subrodikliai mūsų šalyje antrą mėnesį iš eilės išliko žemiau neutralios ribos, kas rodo prastėjančią situaciją darbo rinkoje.

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Šios tarnybos įsikūrusios Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Belgijoje–Valonijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje (nuo šių metų rugsėjo) Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.

Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.

Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.

Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia.

Europos darbo rinkos barometras pasiekė kritinę ribą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 09:08:29 +0300
<![CDATA[Eugenijus Sabutis: ministras D. Kreivys prisiima visą atsakomybę už jūsų sąskaitas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eugenijus-sabutis-ministras-d-kreivys-prisiima-visa-atsakomybe-uz-jusu-saskaitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eugenijus-sabutis-ministras-d-kreivys-prisiima-visa-atsakomybe-uz-jusu-saskaitas Ministras Dainius Kreivys eina pareigas jau beveik dvejus metus. Jis turėjo daugiau nei pakankamai laiko taisyti praėjusių valdžių klaidas. Dabar jis kaltina visus aplink. D. Kreivys aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose, kai buvo priimami svarbiausi sprendimai. 

Kai situacija dėl energijos kainų tapo nebekontroliuojama ir sunkiai prognozuojama, valdantieji pradėjo ieškoti kaltųjų. Apgailėtina, kad kaltųjų paieškoms skiriama daug daugiau pastangų ir energijos nei tiesioginei veiklai. 

Kiek dar leisime šiam ir kitiems ministrams kratytis atsakomybės, skleisti sumaištį visuomenėje ir įkaitais laikyti gyventojus bei verslą? 

Kaip politikas, D. Kreivys galėtų pademonstruoti politinę brandą: prisiimti atsakomybę ir pasitraukti.  

Į situaciją, kurią turime šiandien, atvedė ministro politinės lyderystės stoka, nuolatinį bėgimas paskui nuvažiuojantį traukinį. Energetikos ministerijai yra patikėta formuoti valstybės politiką energetikos sektoriuje, kontroliuoti jos įgyvendinamą, užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą šalies vartotojų aprūpinimą energija mažiausiomis sąnaudomis ir konkurencingomis kainomis. 

Jeigu ministrui keliami klausimai, jis turėtų atsakyti be užuolankų, neieškodamas kaltųjų kitur, nesislapstydamas už premjerės ar visos valdančiosios daugumos nugarų. Ar Kreivys pajėgus parodyti tokią politinę lyderystę? Lyderystę, kuri nebeskaldytų, negąsdintų vidaus ir išorės priešais, nebaksnotų į praeitį, nuramintų ir sutelktų visuomenę, kuriai šiuo metu to ypatingai reikia? 

Ministro ir vyriausybės delsimas žmonėms smogė rekordiškai išaugusiomis sąskaitomis, o verslui –nepakeliamomis sąnaudomis. 

Dar praėjusių metų viduryje, tik pradėjus kilti žaliavų kainoms pasaulinėse rinkose, ne tik opozicija, bet ir energetikos ekspertai įspėjo: elektros, dujų, šildymo kainų šuolis – neišvengiamas. Ką į tai ministras D. Kreivys? Jis ramino: kainos tuoj pradės kristi. Premjerė antrino: kainų augimas nuo vyriausybės nepriklauso, vyriausybė „nesikiša“. 

Ministro prognozės neišsipildė: kainos nekrito, žmonės ir verslai toliau buvo stumiami į duobę. Tereikia prisiminti opozicijos nuolat siūlytą tikslinę pagalbos gyventojams priemonę – centriniam šildymui ir tiekiamam karštam vandeniui taikyti nulinį PVM. Šis pasiūlymas buvo sumaltas į miltus. 

Tačiau kas gi nutiko netrukus? Įtampai ir nerimui augant, Vyriausybė paskelbė, kad taikys nulinį PVM besišildantiems centralizuotai! Ši priemonė staiga tapo tokia patraukli vyriausybei, kad ji bus taikoma net dviem šildymo sezonams. Tai kam reikėjo to drabstymosi purvais, kai lengvatą siūlė opozicija? Kas atlygins sugaištą laiką? 

Pagal elektros kainas Lietuva vis dar yra šiaurės Europos regiono lyderė. Esame brangiausių kainų sala. Lenkijoje elektra kainuoja 181 Eur/MHv, Estijoje – 139 Eur/MHV, Suomijoje – 132 Eur/MHv. Kitose šiaurės valstybėse elektros kainos daug mažesnės. Tuo metu Ispanija ir Portugalija išsiderėjo Europos Komisijos išimtį, leidžiančią sumažinti elektros energijos kainas. Šiose Pirėnų pusiasalio valstybėse elektra šiandien kainuoja vos 100 Eur/MHv. 

O Lietuva eksportuoja pigiai pasigamintą elektrą, nors mums patiems jos gyvybiškai trūksta. Eksporto apimtys tik auga. Ar tai normali situacija? Ar normalu, kai valstybinė energetikos įmonė investuoja į energijos gamybą kitose šalyse ir tai pristatoma mums kaip sėkmės istorija? Tuo metu Lietuvos vidaus generacijos pajėgumai smuko nuo 30 iki 20 procentų – tai konstatuoja pats ministras D. Kreivys, bet ir toliau laikosi įsikibęs savo kėdės.

LR Seimo narys Eugenijus Sabutis 

Tai nėra politinė reklama. Tai neatlygintinai skleidžiamas įprastinio pobūdžio informacinis pranešimas turintis valstybės politiko komentarus/nuomones/požiūrius.

Eugenijus Sabutis: ministras D. Kreivys prisiima visą atsakomybę už jūsų sąskaitas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 09:00:07 +0300
<![CDATA[Pasaulinę širdies dieną vaistininkas įspėja, kokius 5 jos siunčiamus signalus svarbu pastebėti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasauline-sirdies-diena-vaistininkas-ispeja-kokius-5-jos-siunciamus-signalus-svarbu-pastebeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasauline-sirdies-diena-vaistininkas-ispeja-kokius-5-jos-siunciamus-signalus-svarbu-pastebeti Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje. 2021 m. nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė beveik pusė, 48,2 proc. visų mirusiųjų (0,4 proc. daugiau negu 2020 metais). Kaip pastebi internetinės „MANO vaistinės“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis, daugybės šių mirčių būtų galima išvengti, užsiimant dėmesingesne ligų prevencija. „Tikrai ne kartą bendraujant su klientu teko paraginti jį apsilankyti pas gydytoją ir atlikti svarbius tyrimus. Širdies siunčiami signalai iš pradžių gali būti labai subtilūs ir nepastebimi ankstyvose stadijose, tačiau įspėjantys apie rimtas sveikatos problemas“, – sako vaistininkas ir pasidalija širdies ligų simptomais, kurių nevalia ignoruoti.

Krūtinės skausmas

Pasikartojantis krūtinės skausmas – simptomas, kurį pajutus vertėtų suklusti. Esant infarktui krūtinės srityje dažnai jaučiamas ypač stiprus skausmas, kartais gali atrodyti, kad jis juntamas skrandyje. Supainiojus tai iššvaistomas brangus laikas, per kurį reikėtų kreiptis į greitąją pagalbą. 

Galimi miokardo infarkto simptomai taip pat gali būti pykinimas, mirties baimė, pylimas šaltu prakaitu, vėmimas, silpnumas, skausmas pereinantis į kaklą, žandikaulį, kairę ranką ar apalpimas.   

Vaistininkas primena, kad kiekvienas turėtų būti pasiruošęs suteikti pirmąją pagalbą ištikus infarktui. „Rekomenduoju atkreipti dėmesį į viešose vietose esančius defibriliatoriaus aparatus, internete galite pasižiūrėti vaizdo įrašų, kuriuose išsamiai paaiškinama, kaip tokiais atvejais reikėtų suteikti pirmąją. Nutikus nelaimei galite skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir prašyti, kad jums padėtų greitosios pagalbos specialistas, tačiau visuomet raginu ir patiems atidžiai išklausyti pirmosios pagalbos mokymus. Minutės, kol sulauksite pagalbos yra auksinės“, – sako vaistininkas T. Endriukaitis.

Dusinimas

Apie sutrikusią širdies veiklą gali įspėti ir padidėjęs oro trūkumas. Pasak vaistininko, pastebėjus, kad atliekant įprastą kasdienę veiklą, pritrūksta oro, jaučiate dusinimą, naudinga pasikonsultuoti su gydytoju, įvertinti, ar seniai atlikote profilaktinius tyrimus.

Rūpinantis širdies sveikata, svarbu palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą. Kaip pastebi vaistininkas, tam puikiai tinka ir neintensyvūs pasivaikščiojimai. „Judėjimas yra labai svarbus, norint pasirūpinti sklandžia širdies veikla“,  – akcentuoja „MANO vaistinės“ specialistas.

Sutrikęs širdies ritmas

„Jeigu ramiai leidžiate laiką namuose, ilsitės, tačiau nei iš šio, nei iš to širdis pradeda stipriai plakti, informuokite apie tai savo gydytoją“, – ragina vaistininkas T. Endriukaitis.

Sutrikęs ritmas gali būti apie širdies ligas įspėjantis signalas, todėl svarbu į jį atkreipti dėmesį, reguliariai pasitikrinti pulsą ir kraujospūdį.

Pasak vaistininko, širdį neigiamai veikia patiriamas stresas, nuovargis, todėl labai svarbu vengti nerimą skatinančių situacijų, atrasti veiklų, kurios  padeda nurimti.

Padidėjęs cholesterolis

Apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką įspėja ir padidėjęs cholesterolis, vadinamasis tylusis žudikas. Vaistininkas pasakoja, kad didėjančių cholesterolio rodiklių galima netgi nejausti, todėl naudingi reguliariai atliekami tyrimai. Dėl blogojo cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga.

 „Padidėjęs cholesterolis gali būti paveldimas, tačiau dažnai šią ligą lemia ir netinkami kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas, žemas fizinis aktyvumas, nevisavertis maistas, nutukimas. Rekomenduoju neatidėlioti šių tyrimų, ypač, jeigu esate rizikos grupėje“, – pataria farmacininkas.

Vaistininkas įspėja, kad tais atvejais, kai cholesterolį siekiama kontroliuoti vartojant vaistus, labai svarbu tai daryti tik pagal gydytojo rekomendacijas. Sergant širdies ligomis ir turint aukštą cholesterolio rodiklį, gali būti taikomas gydymas vaistais statinais, kurie turėtų būti vartojami tik juos paskyrus gydytojui. 

Vis dėlto, jei ūmios ligos ir nėra, tačiau žinote, kad priklausote rizikos grupei – aukštą cholesterolį turi artimi giminės, turite antsvorio, esate jau brandaus amžiaus ar dirbate sėdimą darbą ir mažai judate, vaistininkas įspėja, jog verta skirti daugiau dėmesio savo mitybai, o tais atvejais, kai nepavyksta pasirūpinti, kad organizmas gautų visų pakankamų medžiagų, pasirinkti tam skirtus maisto papildus. Taip pat svarbu nepamiršti fizinės veiklos, kuri atitolina ligas ir padeda geriau jaustis kasdien.

Vaistinėse galima rasti širdžiai subalansuotų papildų su omega-3, česnakų ekstraktu, kofermentu Q10, antioksidantais, vitaminais ir mineralais. Toks subalansuotas ir pagal aukštus farmacinės, kokybės standartus pagamintas kompleksas papildo mitybą gausiu spektru širdžiai naudingų medžiagų ir kas labai svarbu – kompleksinį papildą labai patogu vartoti – pakanka tik vienos tabletės per dieną.

Tinstančios galūnės

Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad apie širdies ir kraujotakos sutrikimus taip pat gali įspėti tinstančios galūnės. „Pastebėję, kad be pagrįstos priežasties jums tinsta rankos, kojos, informuokite apie tai savo gydytoją. Šis simptomas gali įspėti apie sutrikusią kraujotaką“, – pataria farmacininkas.

Vaistininkas ragina skirti dėmesio savo sveikatai net ir dar neišgirdus ligos diagnozės. „Noriu priminti, kad Lietuvoje veikia puiki širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programa – vyrai ir moterys sulaukę tam tikro amžiaus gali kiekvienais metais savo gydymo įstaigoje nemokamai išsitirti ir pasitikrinti sveikatos būklę. Kodėl gi nepasinaudojus ir šia galimybe, labai kviečiu paraginti tai padaryti ir savo artimuosius“, – primena vaistininkas T. Endriukaitis

Pasaulinę širdies dieną vaistininkas įspėja, kokius 5 jos siunčiamus signalus svarbu pastebėti

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 08:15:05 +0300
<![CDATA[Trisdešimt pirmasis Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdis tiesiogiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trisdesimt-pirmasis-jonavos-rajono-savivaldybes-tarybos-posedis-tiesiogiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trisdesimt-pirmasis-jonavos-rajono-savivaldybes-tarybos-posedis-tiesiogiai Rugsėjo 29-ąją vyksta trisdešimt pirmasis Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdis. 

Kviečiame susipažinti su darbotvarke ir  posėdį stebėti tiesiogiai.

D  A  R  B  O  T  V  A  R  K  Ė: 

  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 1TS-121 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto įvykdymo ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2022 metų biudžeto patikslinimo. 
  1. Dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus biudžetinėse įstaigose nustatymo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo. 
  1. Dėl garantijos suteikimo. 
  1. Dėl garantijos suteikimo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1TS-212 „Dėl Priėmimo į Jonavos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo, asmenų prašymų dėl priėmimo į Jonavos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nenumatytų atvejų nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo. 
  1. Dėl klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir mokinių skaičiaus Jonavos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms 2022-2023 mokslo metams patvirtinimo. 
  1. Dėl pritarimo dalyvauti projekte „Karjeros specialistų tinklo vystymas“. 
  1. Dėl Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos klasių (grupių) skaičiaus ir dydžio 2022-2023 mokslo metais patvirtinimo. 
  1. Dėl vidutinių kietojo ar kitokio kuro kainų, taikomų būsto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti, patvirtinimo. 
  1. Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1TS-202 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 1TS-268 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo. 
  1. Dėl viešosios įstaigos Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties įstatų patvirtinimo. 
  1. Dėl viešosios įstaigos Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties mokamų nemedicininių paslaugų kainyno patvirtinimo. 
  1. Dėl Jonavos rajono priešgaisrinės tarnybos nuostatų patvirtinimo. 
  1. Dėl prašymo teikimo herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto kūrimo Jonavos rajono Ruklos miesteliui. 
  1. Dėl pritarimo vykdomam projektui ir savivaldybės indėlio užtikrinimo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1TS-150 „Dėl specialiojo daugiabučių namų rėmimo fondo tarybos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo rengimo pradžios ir planavimo tikslų. 
  1. Dėl pavadinimo suteikimo Jonavos r. sav., Ruklos sen., Ruklos kaimo gatvei. 
  1. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos energetika“ perskaičiuotos šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo. 
  1. Dėl akcinės bendrovės „Achema“ perskaičiuotos šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo. 
  1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatų patvirtinimo. 
  1. Dėl Azartinių lošimų vietos poveikio kriterijų nustatymo ir prašymų išduoti sutikimus azartinių lošimų veiklai ar jos pratęsimui nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo. 
  1. Dėl 2009 m. lapkričio 26 d. tarybos sprendimo Nr. 1TS-334 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo” pripažinimo netekusiu galios. 
  1. Dėl turto perdavimo Jonavos rajono Kulvos Abraomo Kulviečio mokyklai. 
  1. Dėl turto perdavimo Jonavos sporto centrui. 
  1. Dėl savivaldybės būsto pardavimo. 
  1. Dėl užmokesčio dydžio už Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje teikiamas paslaugas patvirtinimo.

Trisdešimt pirmasis Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdis tiesiogiai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Sep 2022 06:24:29 +0300