Kaip užsikrečiama botulizmu?

Žmogus botulizmu užsikrečia apsinuodijęs toksinu, kurį palankiose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos. Palankios sąlygos šioms bakterijoms yra deguonies nebuvimas arba mažas jo kiekis, drėgna mažo rūgštingumo aplinka. Būtent tokios sąlygos yra konservų dėžutėse, stiklainiuose, polietileno pakuotėse. Tad jeigu maistas buvo ruošiamas nesilaikant ruošimo ir laikymo taisyklių ir pakliuvo bakterijų, kyla rizika, kad ims gamintis botulino toksinas. 

Kadangi botulino toksinas neturi skonio ir kvapo, užkrėsti maisto produktai išvaizda, skoniu, kvapu nesiskiria nuo saugių. Kartais dėl dujų kaupimosi išsipučia stiklainio, skardinės dangtelis – tai įspėjamasis ženklas, kad produktas nesaugus.

Visi žmonės yra jautrūs botulino toksinui, jei jis patenka į organizmą, liga gali išsivystyti bet kam. Visgi ne visi valgę tą patį maistą, suserga, nes toksinas maisto produkte pasiskirsto nevienodai. Tad vienas žmogus gali gauti didesnę, kitas – mažesnę arba nepavojingą jo dozę. 
 
Pirmieji botulizmo požymiai dažniausiai pasireiškia po 12–36 valandų suvalgius užkrėsto maisto. Iš pradžių gali pasireiškia stiprus nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas. Vėliau sutrinka regėjimas – matoma lyg „pro rūką“, gali dvejintis akyse. Džiūva burna, sunku ryti ir kalbėti. Gali pasireikšti žarnyno sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Jei liga progresuoja, gali sutrikti ir kvėpavimas, o tai kelia didelį pavojų gyvybei.

Persirgus botulizmu atsparumas nesusidaro, todėl žmogus gali susirgti ir vėl. Botulizmu sergantis žmogus kitų žmonių užkrėsti negali.

Lietuvoje atvejai reti 

Botulizmo atvejai yra registruojami visame pasaulyje. Lietuvoje 2018–2020 m. laikotarpiu užregistruota po 1 susirgimo atvejį, 2021–2022 m. susirgusių asmenų nebuvo, 2023 m. užregistruoti 2 atvejai, 2024m., 2025m. atvejų nebuvo.

Europoje botulizmas yra palyginti reta, tačiau sunki liga, pasižyminti didele mirtingumo rizika (5–10 %). Šiemet rugpjūtį Italija pranešė apie 2 mirties nuo šios ligos atvejus, kurie siejami su maistu, tačiau tyrimas dar tebevyksta. 

Kaip apsisaugoti 

Skiepų nuo šios ligos nėra, tad vienintelė apsauga – saugus maisto ruošimas ir laikymas:
•    Maistą ruoškite švariomis rankomis.
•    Žaliai mėsai naudokite atskirą lentelę ir įrankius, mėsą gerai išvirkite ar iškepkite.
•    Kruopščiai nuplaukite daržoves ir grybus prieš konservuodami.
•    Konservuodami mėsą, grybus, daržoves naudokite rūgštį, druską, cukrų – tai stabdo bakterijų dauginimąsi. 
•    Rinkitės maistui tinkamas konservavimo talpas ir užtikrinkite, kad proceso metu būtų sunaikintos bakterijos ir sporos (laikykitės būtino terminio apdorojimo laiko, temperatūros, slėgio). 
•    Konservus laikykite vėsiai. 
•    Nevalgykite konservų, jei dangtelis išsipūtęs ar turinys atrodo įtartinas.
•    Pirkite tik patikimų gamintojų konservus. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Kada tėvams verta sunerimti?

Vaikai ne visada moka ar geba išreikšti, kad kažkas su jų regėjimu ne taip. Jie gali pradėti trinti akis, laikyti ekraną neįprastai arti, dažnai mirksėti ar skųstis galvos skausmu, ypač po pamokų ar žaidimų prie kompiuterio. Kai kurie požymiai būna subtilūs – pavyzdžiui, sumažėjęs dėmesio išlaikymas, nenoras skaityti ar susikaupimo sunkumai. Tai gali būti pirmieji ženklai, kad akys pavargsta ir reikalauja pertraukų ar optinio koregavimo. Kuo anksčiau tokie požymiai atpažįstami, tuo didesnė tikimybė, kad regėjimo funkciją pavyks apsaugoti be didesnių intervencijų. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į bet kokį regėjimo pokytį, net jei vaikas tiesiog dažniau prisimerkia, žiūrėdamas į tolį.

Profilaktika ir tinkami įpročiai – sėkmingo vystymosi pagrindas

Norint apsaugoti vaikų akis nuo ilgalaikės žalos, svarbu ne tik riboti laiką prie ekranų, bet ir ugdyti sveikus regėjimo įpročius nuo pat mažens. Vienas iš pagrindinių žingsnių – reguliarūs pertraukimai, kurie leidžia akims pailsėti ir persifokusuoti į skirtingus atstumus. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą apšvietimą, sėdėseną ir atstumą tarp akių bei ekrano. Svarbus vaidmuo tenka ir mitybai – vitaminai A, C, E bei omega-3 riebalų rūgštys stiprina akių audinius ir padeda išlaikyti jų funkcionalumą. Žaidimai lauke, kontaktas su natūralia šviesa ir fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie sveikos akių raidos. Ugdant šiuos įpročius, galima reikšmingai sumažinti regėjimo apkrovą net ir neišvengiant skaitmeninio turinio.

Kuo gali padėti specialistai?

Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas oftalmologą yra viena iš svarbiausių investicijų į vaiko regėjimo sveikatą. Net jei vaikui nepasireiškia jokių akivaizdžių nusiskundimų, profesionalus akių patikrinimas padeda laiku nustatyti refrakcijos sutrikimus, žvairumą ar kitus vystymosi ypatumus, kurie gali turėti įtakos ne tik regėjimui, bet ir bendram mokymosi bei savijautos procesui. Vilniuje veikiantis Regos Centras, žinomas kaip viena moderniausių akių klinikų, teikia ne tik profesionalią diagnostiką, bet ir individualizuotas rekomendacijas vaikams, atsižvelgiant į jų amžių, poreikius ir kasdienės veiklos ypatumus. Tėvams tai – patikima vieta, kur galima rasti ne tik gydymą, bet ir ilgalaikį sprendimą visai šeimai, rūpinantis tuo, kas svarbiausia – vaiko regėjimo ateitimi.

Nuo praėjusių metų balandžio įsigaliojus naujai akinių lęšių kompensavimo tvarkai, visiems  vaikams iki septynerių metų amžiaus, nepriklausomai nuo jų regos būklės, ligonių kasa gali padengti 70 proc. kompensuojamosios akinių lęšių kainos. VLK duomenimis, iki šių metų rugpjūčio ši kompensacija buvo suteikta 2 729 vaikams. Tam prireikė daugiau nei 197 tūkst. eurų fondo lėšų.

Pasikeitusi akinių lęšių kompensavimo tvarka gydytojams padeda laiku aptikti mažųjų regos sutrikimus, o tėveliams – sumažinti finansinę naštą. 

„Vaikų rega ypač intensyviai formuojasi pirmuosius kelerius gyvenimo metus, todėl ankstyvas regos sutrikimų nustatymas ir korekcija gali iš esmės nulemti tolesnę vaiko raidą. Valstybės suteikta galimybė pasirūpinti vaikų rega yra reikšminga parama šeimoms – džiaugiamės, kad vis daugiau tėvų apie ją sužino ir aktyviai naudojasi“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. 

Vaikams, turintiems sunkių regos sutrikimų, akinių lęšiai fondo lėšomis gali būti kompensuojami visu 100 procentų. Kompensuojamoji kaina visiškai padengiama tais atvejais, kai akių gydytojas nustato, kad geriau reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regos aštrumo vienetų.

Nuo siuntimo iki optikos

Suprastėjus vaiko regai, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Prireikus jis išrašys siuntimą akių gydytojo konsultacijai gauti. Šis specialistas, nustatęs regos sutrikimą, gali skirti kompensuojamuosius akinių lęšius ir išduoti siuntimą, su kuriuo galima kreiptis į vieną iš optikų, sudariusių sutartį su VLK. Optikų sąrašą galima rasti čia. 

Kompensuojamieji akinių lęšiai mažiesiems pacientams gali būti skiriami dėl įvairių ligų, kurios pažeidžia regėjimą. Tarp jų – glaukoma, stiklakūnio, akies obuolio ar regėjimo takų ligos, lęšiuko, regos nervo, gyslainės ir tinklainės pažeidimai, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimai, taip pat ragenos transplantato atvejai. 

Vaikams su akių gydytojo siuntimu akinių lęšių pora (be rėmelių) gali būti kompensuojama ne dažniau kaip kartą per metus.

VLK primena, kad visiems pacientams, turintiems teisę į akinių lęšių kompensavimą, paprastųjų lęšių, kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6.0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2.0 cilindrinėms dioptrijoms, kompensuojamoji kaina siekia 95 eurus. Sudėtingų akinių lęšių, kurių laužiamoji galia yra didesnė kaip 6.0 sferinės dioptrijos ir (arba) didesnė kaip 2.0 cilindrinės dioptrijos, kompensuojamoji kaina yra 148 eurai. 

Ligonių kasų inf. 

Atlikus dar vieną žievėgraužio tipografo vabalų apskaitą, vykdytą liepos–rugpjūčio mėnesiais, nustatyta, kad vasarinės kartos gausa išlieka didelė. Nors vabalų skraidymas dar nesibaigė, jau dabar aišku, kad 2025 metais vasarą skraidančių kinivarpų gausa yra antra pagal dydį per pastarąjį dešimtmetį ir penkta nuo monitoringo pradžios 2003 m.

Per šeštąją šių metų apskaitą vienoje gaudyklėje vidutiniškai sugauta 530 vabalų per laikotarpį nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio trečios dekados. Tai sudaro daugiau kaip 73 tūkst. vabalų, sugautų visose 138 gaudyklėse. Lyginant su 2024 m. šeštąja apskaita, sugauta 33 proc. daugiau. Tačiau sugautų vabalų kiekis atskirose vietovėse buvo labai nevienodas (1 pav.).

1 pav. Per 2025 m. šeštą apskaitą sugautų žievėgraužio tipografo vabalų vidutinis kiekis vienoje gaudyklėje

Tokius skirtumus lėmė nevienoda skraidymo pradžia, susijusi su permainingais ir nepalankiais orais balandžio pabaigoje bei gegužę, taip pat vasaros metu. Šie veiksniai trikdė vasarinės kartos vabalų skraidymą ir vystymąsi. Kai kuriose šalies dalyse vystymasis užsitęsė, todėl vabalai pradėjo intensyviau skraidyti vėliau nei ankstesniais metais, kai karšti ir sausringi orai vidurvasarį skatindavo jų gausų skraidymą bei spartesnį vystymąsi.

Nepaisant vėsesnių ir kritulių gausių orų vasaros antroje pusėje, bendras sugautų vasarinės kartos vabalų kiekis 2025 m. išliko gausus. Vis dėlto, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiemet jų sugauta 15 proc. mažiau. Kadangi monitoringas dar tęsiamas, esant palankiems orams rugsėjį, tikėtina, kad vasarą skraidančių vabalų gausa gali pasiekti arba net viršyti 2024 m. lygį.

Mažiausia vasarinės kartos populiacija, kaip įprasta, fiksuota Vakarų Lietuvoje (2 pav.). Prognozuojama, kad iki sezono pabaigos šio regiono kinivarpų populiacija ir jų keliama grėsmė eglynams smarkiai nesikeis.

2 pav. Vasarą skaidančių žievėgraužio tipografo vabalų bendras kiekis 2025 m. per tris apskaitas sugautų vienoje gaudyklėje ir regionų vidurkių pokytis, lyginant su 2024 m. atitinkamo laikotarpio duomenimis

Daugumoje kitų šalies eglynų populiacija išlieka gausi, o kai kuriose vietose – net labai gausi. Didžiausia gausa nustatyta Pietų regione – vidutiniškai 3807 vnt. gaudyklėje, ir tai šiek tiek viršija 2024 m. lygį. Panaši situacija Šiaurės regione – vidutiniškai 2992 vnt. gaudyklėje (tik 8 proc. mažiau nei pernai), taip pat Rytų regione – vidutiniškai 2975 vnt. gaudyklėje (27 proc. mažiau nei 2024 m.). Daugiausia antros kartos vabalų sugauta Ignalinos (11 611 vnt. gaudyklėje), Alytaus (7283 vnt.), Šalčininkų (6637 vnt.) ir Radviliškio (6608 vnt.) rajonuose.

Jei artimiausiu metu nusistovės šilti ir sausi orai, kai kuriose šalies dalyse dar galimas intensyvesnis žievėgraužio tipografo skraidymas bei nauji eglių pažeidimai.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XVP-681) balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 14 parlamentarų.

Respublikos Prezidentas pristatymo metu teigė tikįs, kad I. Ruginienės suburta Vyriausybė eis vakarietiškų, socialiai teisingų sprendimų keliu, atlieps žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir konstruktyviai spręs jų problemas, pažymėjo, kad kandidatės patirtis, sukaupta vadovaujant profesinėms sąjungoms ir atstovaujant darbuotojų interesams Trišalėje taryboje, leido jai atsiskleisti, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovei ir konstruktyviai bei kompromisų ieškančiai derybininkei, padėjo per trumpą laiką įgyvendinti tokią sudėtingą reformą, kaip II pensijų pakopos pakeitimai. „Tikiuosi, kad tie patys kompromiso paieškos ir telkimo principai, taip pat siekis mažinti atskirtį visuomenėje išliks ir Ministrės Pirmininkės I. Ruginienės veiklos ašimi“, – sakė išreiškė G. Nausėda.

Prisistatymo Seimo nariams metu I. Ruginienė pabrėžė, kad svarbu ne tik užtikrinti valstybės institucijų sklandų veikimą, bet ir siekti kurti valstybę, kuria piliečiai pasitiki, o valstybė pasitiki savo piliečiais. Pretendentės teigimu, didžiausią dėmesį jos vadovaujama Vyriausybė skirtų saugumui, ekonomikos augimui ir socialinei gerovei: „Svarbu užtikrinti oro erdvės saugumą, kad provokacijos netaptų pretekstu skaldyti visuomenę ir menkinti pasitikėjimą mūsų gynybiniais pajėgumais. Lietuvos saugumas neatsiejamas nuo pagalbos Ukrainai ir jos pergalės. Tai nesikeičia ir nesikeis“.

Vienu svarbiausių Seimo rudens sesijos darbų I. Ruginienė įvardijo subalansuoto biudžeto priėmimą: „Valstybės fiskalinis pajėgumas gerokai išaugęs, kas sudaro manevro laisvę 2026 metais. Biudžete ir toliau sieksime išlaikyti tvarius viešuosius finansus“.

I. Ruginienės kandidatūrai pritarimą išreiškė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), „Nemuno Aušros“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

„Socialdemokratų frakcijos nuomone, I. Ruginienė yra atsakingai pasirengusi vadovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Kad ji yra tinkama kandidatė rodo ir jos praeities veikla, ir darbai, nuveikti dirbant socialinės apsaugos ir darbo ministre, taip pat ir konkretūs numatyti planai, užsibrėžti tikslai bei pamatuotos ambicijos pristatant būsimos Vyriausybės programos tikslus“, – sakė didžiausios valdančiosios – LSDP frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.

Balsuosią prieš informavo opozicinės frakcijos: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija , Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija negali paremti I. Ruginienės kandidatūros į Ministres Pirmininkes ir balsuos prieš. Mes išliksime principinga, bet konstruktyvia opozicija, kuri ne tik kontroliuos Vyriausybės veiklą, bet ir siūlys alternatyvas“, – pažymėjo didžiausios opozicinės frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas.

Pritarus kandidatūrai, naujoji Ministrė Pirmininkė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turi Seimui pristatyti savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti šios Vyriausybės programą.

Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Grupinio gyvenimo namai (GGN) Lietuvoje pradėti kurti prieš dešimtmetį kaip alternatyva didelėms globos institucijoms, tačiau dalyje miestelių ši iniciatyva buvo sutikta itin priešiškai. Žiniasklaidoje ypatingai daug dėmesio sulaukė Žiežmarių bendruomenės protestai, tačiau panašių reakcijų buvo ir kitose miesteliuose. Praėjus dešimtmečiui nuo šių namų tinklo kūrimo pradžios net ir priešiškiausiai šiuos pokyčius pasitikusiose bendruomenėse įtampų tarp GGN ir vietos gyventojų nebeliko.

Prieš įsikuriant GGN bendruomenėse (2014–2019 m.) viešojoje erdvėje dominavo trys pagrindinės baimės:

• kad kaimynystė taps nesaugi;
• kad gyvenimas šalia bus nemalonus ir atgrasus;
• kad kris nekilnojamojo turto vertė.

Tačiau tyrimo duomenys rodo priešingą situaciją:

• GGN gyventojai nepadarė jokių nusikaltimų bendruomenės atžvilgiu – policijos pareigūnai nelaiko šių namų rizikos židiniais;
• Nėra jokių nekilnojamojo turto kainų kritimo įrodymų, dalyje bendruomenių net kalbama apie viso kvartalo turto vertės augimą, kurį lėmė investicijos į aplink GGN esančią teritoriją;
• santykiai tarp gyventojų ir kaimynų yra geri – net 90 proc. bendruomenių nefiksavo jokių incidentų, o kilusios smulkios įtampos greitai išspręstos.

„Dabar tie priešininkai nuleistų akis iš gėdos. Nežinau, ar liko prieštaraujančiųjų. Esą priekabiauja prie vaikų, gąsdina. Bet niekas tai nepasitvirtino.“ – sako vieno iš miestelių, kuriame įsikūrę GGN, seniūnas. Panašias nuotaikas patvirtina ir kiti bendruomenių atstovai, teigdami, jog GGN gyventojai su darbuotojų pagalba sklandžiai įsiliejo į vietos gyvenimą, prisideda prie savanoriškų veiklų, aktyviai dalyvauja renginiuose.

„Tyrimas įrodė, kad baimės kilo iš nežinojimo ir stigmatizuojančių nuostatų, o reali patirtis paneigė išankstinius įsitikinimus. Tai leidžia viltis, jog su šiomis negaliomis susijusios stigmos silpnės. Visgi, siekiant iš esmės geresnės šių žmonių padėties, būtina plėtoti kokybiškas įtraukties iniciatyvas, kurios stiprintų jų savarankiškumą ir kurtų orias sąlygas dalyvauti bendruomenės gyvenime.”– teigia viena iš tyrimo autorių, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė. 

Tyrimas atliktas remiantis 116 žiniasklaidos publikacijų turinio analize ir empiriniais duomenimis – buvo apklausti GGN atstovai, policijos pareigūnai bei seniūnai iš daugumos Lietuvos vietovių, kuriose veikia GGN.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 94 grupinio gyvenimo namai 37-iuose rajonuose, juose gyvena 831 žmogus su intelekto ar psichosocialine negalia.

Lietuvos negalios organizacijų forumas

Latvijos specialistai, gavę Prancūzijos institucijos informaciją apie prevenciškai atšaukiamus šio gamintojo produktus, atliko atsekamumo tyrimą. Specialistai nustatė, kad Latvijos tiekėjas šį sūrį pardavė prekybos subjektui Lietuvoje, ir apie tai šiandien informavo VMVT.  

Pirminiais duomenimis, gavėją Lietuvoje pasiekė apie 18 kg minėto gamintojo produkto – ožkos pieno sūris „Chavegrand“ Buchette Pur Chèvre, 23 % riebumo (prekės kodas 0315173, tinkamumo vartoti terminai: 01-08-2025 ir 04-08-2025). Šiuo metu VMVT atlieka tyrimą, tikrina daugiau informacijos apie produkto galimą pateikimą rinkai.  

Europos šalyse šiuo metu taip pat skelbiamas minkštojo sūrio „Chavegrand“ tam tikrų partijų atšaukimas iš prekybos dėl nustatytos Listeria monocytogenes bakterijos, kuri, kaip įtariama, keliose šalyse sukėlė žmonių listeriozės protrūkį.  

VMVT specialistai taip pat informuoja, kad šiemet nėra gavę žinių iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacijos dėl listeriozės protrūkių Lietuvoje. 

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) baigė vertinti įmonių paraiškas – įvertinus jas paaiškėjo, kad Lietuvoje bus įrengta net 4 tūkst. MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių.  

„Lietuvoje planuojama įrengti daugiau nei 4 000 MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių – tai reikšmingas žingsnis stiprinant šalies energetikos sistemą ir užtikrinant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Tokie pajėgumai užtikrins didesnį elektros energetikos sistemos atsparumą, lankstumą ir saugumą, tai taip pat prisidės prie elektros energijos kainų stabilumo. Didelis verslo susidomėjimas šia priemone rodo, kad investuotojai pasirengę aktyviai prisidėti prie šių tikslų. Valstybės parama tampa kertiniu postūmiu kuriant modernią, patikimą ir tvarią elektros energijos sistemą šalyje“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.

Savaitės pradžioje APVA direktorius pasirašė įsakymą dėl kaupimo įrenginių projektų finansavimo. Kvietimo metu APVA iš viso sulaukė virš 50 paraiškų už kiek daugiau nei 197 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei buvo numatyta skirti šiai priemonei. Atsižvelgus į paramos poreikį bei siekį stiprinti elektros energetikos sistemos lankstumą bei patikimumą, Energetikos ministerija inicijavo papildomų lėšų – 37,33 mln. eurų – skyrimą. Artimiausiu metu planuojama skelbti naują, papildomą kvietimą.  

Pagal juridinių asmenų pateiktas paraiškas Lietuvoje iš viso numatoma įrengti virš 1,7 tūkst. MW galios ir virš 4 tūkst. MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginių. Bendra tokios apimties projektų vertė – daugiau nei 840 mln. eurų. Valstybės subsidijos sudarys vidutiniškai 14,7 proc. šios sumos. 2020 metais inicijuotas pirmasis didelės galios ir talpos elektros kaupimo įrenginys – į Lietuvos energetikos sistemą integruota energijos kaupimo įrenginių sistema, kurios bendra suminė talpa siekia 200 MWh.  

Parama įmonėms didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti teikiama siekiant subalansuoti elektros energetikos sistemą. Priemonės lėšomis skatinami nuo 30 MWh iki 300 MWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginiai.

Ne visos raukšlės yra vienodos – ir ne visos reaguoja į priežiūrą taip pat. Dermatologijoje išskiriami du pagrindiniai tipai: mimikos raukšlės ir statinės raukšlės. Pirmosios atsiranda dėl ilgalaikių, pasikartojančių veido raumenų susitraukimų – dažniausiai ant kaktos, aplink akis („žąsies kojelės“) ir lūpas. Tuo tarpu statinės raukšlės susidaro dėl progresuojančio kolageno, elastino ir hialurono rūgšties praradimo, kas lemia odos stangrumo ir tankio sumažėjimą.

Todėl veiksminga odos priežiūra turi būti tiksliai pritaikyta raukšlių tipui. Mimikos raukšlių priežiūrai verta įtraukti retinolį, švelnų veido masažą ir pratimus, gerinančius mikrocirkuliaciją. Statinėms raukšlėms itin svarbus intensyvus odos drėkinimas – ypač naudojant priemones, kuriose yra mažos molekulinės masės hialurono rūgšties, prasiskverbiančios į gilesnius odos sluoksnius ir skatinančios fibroblastus gaminti kolageną.

Nepriklausomai nuo raukšlių tipo, odos priežiūra turi būti sisteminga ir ilgalaikė. Net geriausias kremas nuo raukšlių nesuveiks per naktį – tačiau nuosekliai naudojant, jis gali realiai pagerinti odos išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.

Hialurono rūgšties paslaptys: kaip ir kodėl ji veikia?

Hialurono rūgštis jau daugelį metų laikoma viena veiksmingiausių medžiagų senstančios odos priežiūrai – ir ne be priežasties. Tai natūraliai organizme randamas polisacharidas, kurio pagrindinė funkcija – sulaikyti vandenį ir palaikyti tinkamą odos drėgmės lygį. Deja, su amžiumi hialurono rūgšties kiekis odoje žymiai sumažėja, dėl to mažėja odos stangrumas, atsiranda raukšlės ir prarandamas elastingumas.

Kosmetikoje dažniausiai naudojamos dvi šio ingrediento formos: didelės molekulinės masės hialurono rūgštis veikia paviršiuje – sukuria ant odos apsauginį sluoksnį, kuris efektyviai drėkina ir apsaugo nuo vandens praradimo. Tuo tarpu mažos molekulinės masės hialurono rūgštis gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, kur skatina fibroblastus gaminti kolageną ir gerina odos išvaizdą iš vidaus.

5 žingsniai į jaunatviškesnę odą

Odos senėjimo procesas prasideda anksčiau, nei daugelis mano – jau po 25 metų organizmas palaipsniui praranda gebėjimą sintezuoti kolageną ir hialurono rūgštį. Po trisdešimties metų atsiranda pirmosios raukšlės, pigmentinės dėmės ir sumažėja odos stangrumas, o apie 45 metus oda jau laikoma subrendusia.

Optimali odos priežiūros rutina susideda iš penkių pagrindinių žingsnių:

1. Valymas – švelnūs prausikliai ar putos pašalina nešvarumus ir paruošia odą tolesniems priežiūros etapams.
2. Tonizavimas – atkuria tinkamą odos pH, didindamas serumų ir kremų veiksmingumą.
3. Serumas – koncentruotos formulės su hialurono rūgštimi, vitaminu C ar retinoliu giliai aprūpina odą aktyviosiomis medžiagomis, intensyviai ją drėkina ir lygina.
4. Paakių kremas – plona ir jautri šios srities oda reikalauja specialių priemonių, dažnai praturtintų peptidais, kurie stangrina odą ir mažina vadinamąsias „žąsies kojeles“.
5. Apsauga nuo saulės (SPF 30–50) – būtina kiekvienos rytinės rutinos dalis; saugo odą nuo UV spindulių, spartinančių senėjimo procesą.

Verta rinktis kompleksinio poveikio kremus ir serumus nuo raukšlių. Pavyzdžiui, Eucerin Hyaluron-Filler linija jungia mažos ir didelės molekulinės masės hialurono rūgštį, saponiną (pasižymintį antioksidaciniu poveikiu) ir enoksoloną, kuris lėtina hialurono rūgšties skilimą odoje. Dėl šios formulės Eucerin produktai veiksmingai drėkina odą, veikia raukšles ir gerina odos elastingumą, palaikydami jos natūralią regeneraciją.

Toks ritualas ir jo nuoseklus taikymas yra geriausia investicija į odos sveikatą ir jaunatvišką išvaizdą – šiandien, rytoj ir ateityje.

Kaip derinti retinolį ir hialurono rūgštį, kad išvengtumėte dirginimo?

Derinant retinolį ir hialurono rūgštį odos priežiūroje galima pasiekti puikių rezultatų, jei laikomasi kelių taisyklių. Retinolis skatina ląstelių atsinaujinimą ir mažina raukšles, tačiau jo intensyvus poveikis gali sukelti dirginimą, ypač jautriai odai. Todėl verta jį įtraukti palaipsniui – 1–2 kartus per savaitę – ir visada pirmiausia naudoti hialurono rūgštį. Didelės molekulinės masės hialurono rūgštis sukuria ant odos apsauginį barjerą ir iš karto drėkina, o mažos molekulinės masės prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, malšindama galimus dirginimus.

Siekiant sustiprinti antioksidacinį poveikį ir pagerinti odos spalvą, verta ryte naudoti vitaminą C, o retinolį palikti vakaro rutinai. Toks savaitinis ritmas leidžia odai priprasti prie aktyviųjų medžiagų ir sumažina paraudimo riziką.

Odos tipui pritaikyta priežiūra

Veiksminga odos priežiūra turi atitikti odos tipą ir jos individualius poreikius. Sausa oda geriausiai reaguoja į sodrius kremus su keramidais ir aliejais, kurie atkuria lipidinį barjerą ir saugo nuo drėgmės praradimo. Mišriai odai verta naudoti lengvus gelius ar serumus T zonoje bei turtingesnes formules skruostų srityje. Riebiai odai reikalingi lengvi, be aliejų (oil-free) kremai su ingredientais, reguliuojančiais sebumo išsiskyrimą, tokiais kaip salicilo rūgštis ar niacinamidas.

Nepriklausomai nuo odos tipo, peptidais ir antioksidantais praturtintos formulės skatina kolageno gamybą ir išlygina odos atspalvį, o reguliarus SPF naudojimas apsaugo nuo pigmentinių dėmių bei spartesnio senėjimo, kurį sukelia UV spinduliuotė.

Gyvenimo būdas - veiksmingos odos priežiūros pagrindas

Net ir geriausias kremas nuo raukšlių ar pažangus serumas neduos maksimalaus efekto, jei nepaisysime kasdienių įpročių, turinčių įtakos odos senėjimo procesams. Ypač svarbi yra antioksidantais, tokiais kaip vitaminai C ir E, praturtinta mityba – jie neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo odos ląsteles nuo oksidacinio streso. Ne mažiau svarbus ir tinkamas organizmo drėkinimas bei bent 7–8 valandos miego, kurio metu vyksta intensyvi audinių regeneracija. Reguliari fizinė veikla gerina mikrocirkuliaciją ir aprūpina odą deguonimi, o tai teigiamai atsiliepia jos išvaizdai.

Nepakeičiamas kasdienės apsaugos elementas – SPF filtrai, saugantys nuo žalingos UV spinduliuotės, atsakingos už fotosenėjimą ir pigmentines dėmes. Vengiant rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo, dar labiau sustiprinami kasdienės priežiūros rezultatai, todėl gyvenimo būdas tampa svarbiausiu sąjungininku kovoje dėl jaunatviškos ir sveikos odos išvaizdos.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: 2024 m. liepos 1 d. išsiplėtus statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų taikymui, net ir fiziniai asmenys, organizuojantys remontą savo namuose ar butuose, yra atsakingi už tai, kad darbų vykdytojai turėtų galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (ID). Fiziniams asmenims tuo neįsitikinus gresia baudos nuo 500 iki 5 000 eurų.

„Anksčiau skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas (ID) buvo reikalingas atliekant statybos darbus tik statybvietėse, tačiau nuo pernai metų liepos mėnesio šis reikalavimas taikomas ir vykdant privačių namų, butų remontą ar renovaciją – kitaip tariant, net samdant meistrus keisti stogą, langus ar atlikti vidaus apdailą savo būste, jie privalo turėti skaidriai dirbančio asmens ID“, – akcentuoja Dalius Čeponas, LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas.

Jeigu darbai atliekami be šio ID – tai traktuojama kaip nelegalus darbas atliekant statybos darbus, o atsakomybė už pažeidimą tenka darbų užsakovui, t. y. fiziniam asmeniui, samdančiam darbininką. Vis dėlto jeigu užsakovui fiziniam asmeniui statybos darbus atlieka vienas rangovas juridinis asmuo, tai šis juridinis asmuo yra laikomas įgaliotu rangovu ir atsakomybė tenka pastarajam. Taip pat užsakovas fizinis asmuo turi teisę raštu įgalioti tikrinti ID vieną rangovą, jeigu jam statybos darbus atlieka keli fiziniai ar juridiniai asmenys.

„Atvejai, kai statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo arba kode užšifruojamų duomenų pagrindžiančių dokumentų, yra laikomi nelegaliu darbu, – pabrėžia D. Čeponas. – O atsakomybė tenka darbų užsakovui, jeigu įgaliojimai nebuvo perduoti kitam asmeniui.“

Pavyzdys iš praktikos: netikrinęs – nubaustas

Vilniaus apygardos teismas šių metų birželio 26 d. paliko galioti administracinę nuobaudą fiziniam asmeniui, kuris, organizuodamas elektros instaliacijos darbus bute, nepatikrino, ar darbus atliekantys asmenys turi galiojančius skaidriai dirbančio ID. Nors asmenys darbą atliko savarankiškai, teisėjų kolegija konstatavo: tai nėra reikšminga – skaidrumo reikalavimas galioja visiems, nepriklausomai nuo darbo sutarties formos. Asmuo buvo nubaustas 2 100 eurų bauda.

Svarbu!
Darbus samdantis fizinis asmuo privalo ne tik paprašyti parodyti skaidriai dirbančio ID, bet ir patikrinti, ar jis galiojantis. ID kodo galiojimą galima patikrinti čia. Nežinojimas ar „gera valia“ netikrinant neatleidžia nuo atsakomybės.

Baudų dydžiai: statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui – 500–1 100 eurų; jei statybos darbus atlieka trečiosios šalies pilietis – 2 000–5 000 eurų.

VDI ragina gyventojus būti sąmoningus, nepatikėti darbų bet kam ir nuo pat pirmo kontakto tikrinti, ar samdomi asmenys dirba skaidriai ir legaliai. Patiems nebūnant statybos darbų atlikimo vietoje, įgalioti vieną iš rangovų užtikrinti darbų skaidrumą. Tai svarbu ne tik dėl galimų baudų – tai ir saugumo, ir teisinio aiškumo garantija jums patiems.

 Net 22 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų nurodo, kad papildomam darbui skirtų daugiau nei 25 valandas per savaitę – kelis kartus daugiau nei daugiausiai uždirbančiųjų grupėje. Naujausia laikinų darbuotojų platformos „Workis“ apklausa atskleidžia, kad papildomo darbo valandų skaičius ir intensyvumas reikšmingai skiriasi priklausomai nuo gyventojų pajamų, išsilavinimo, šeiminės padėties ir dabartinio užimtumo pobūdžio.

Žvelgiant į duomenis pagal asmenines mėnesio pajamas po mokesčių, išryškėja aiškūs skirtumai – mažiausias disponuojamas pajamas turintys žmonės yra labiausiai linkę dirbti ilgesnėmis valandomis. Tarp respondentų, kurių asmeninės pajamos siekia iki 150 eurų per mėnesį, net trečdalis (33 proc.) pasiruošę papildomam darbui skirti 13–24 valandas per savaitę. Palyginimui, tarp tų, kurių asmeninės pajamos viršija 1500 eurų per mėnesį, tokį krūvį rinktųsi tik 8 proc., o daugiau nei 25 valandas per savaitę dirbti sutiktų vos 4 proc.

Tuo tarpu respondentai, kurių asmeninės mėnesio pajamos po mokesčių siekia nuo 751 iki 1500 eurų per mėnesį, dažniausiai renkasi 5–12 valandų per savaitę modelį. Taip dirbti norėtų nuo 29 iki 34 proc. šios pajamų grupės atstovų, o tarp didžiausias asmenines pajamas (daugiau nei 1500 eurų po mokesčių) gaunančiųjų šis darbo krūvis dar populiaresnis – jis priimtinesnis 35 proc. respondentų.

Kaip pastebi „Workis“ vadovas Jurgis Kovas, finansinė padėtis dažnai lemia ne tik apsisprendimą imtis papildomo darbo, bet ir laiką, kuris jam skiriamas. „Mažesnes asmenines pajamas gaunantys žmonės dažniau pasiryžta didesniam krūviui, nes tai greičiausias būdas pastebimai padidinti savo pajamas. Tuo tarpu didesnes pajamas turintys dažniau ieško balanso – renkasi tokį papildomos veiklos modelį, kurį galima suderinti su kitais įsipareigojimais ar laisvalaikiu. Jiems papildomas darbas neretai yra ne tik finansinis sprendimas, bet ir galimybė išlaikyti profesinį lankstumą“, – sako jis.

Pagal išsilavinimą, visose grupėse populiariausias yra vidutinio intensyvumo papildomas darbas (5–12 valandų per savaitę) – taip dirbti planuotų maždaug ketvirtadalis apklaustųjų. Daugiausia šį modelį renkasi turintys vidurinį (su ar be profesinės kvalifikacijos) išsilavinimą – 30 proc., mažiausiai – aukštesnįjį (26 proc.). Ilgiausio, daugiau nei 25 valandų per savaitę, krūvio dažniausiai imtųsi neturinčių pradinio, įgyję pradinį ar pagrindinį išsilavinimą grupė – 11 proc. Tai kelis kartus daugiau nei tarp aukštesnįjį ar aukštąjį baigusiųjų, kur tokių būtų vos keli procentai.

Gyvenimo etapas lemia ir papildomo darbo pasirinkimus

Apklausos duomenys rodo, kad šeiminė padėtis tik nežymiai veikia sprendimą, kiek laiko būtų skiriama papildomam darbui. Visose grupėse populiariausias yra vidutinio intensyvumo modelis, kai dirbama 5–12 valandų per savaitę – šį variantą rinktųsi nuo 22 iki 31 proc. apklaustųjų, nepriklausomai nuo šeiminės padėties.

Ryškesnė išimtis pagal užsiėmimą – namų šeimininkai ir esantys motinystės ar tėvystės atostogose dažniau nei kiti renkasi vienkartinius darbo pasiūlymus. Tokį modelį rinktųsi 24 proc. šios grupės respondentų, o tai yra didžiausias rodiklis tarp visų užsiėmimo kategorijų. Tai rodo, kad galimybė lanksčiai planuoti laiką šiai grupei yra ypač svarbi.

Studentų grupėje aiškiai matyti išsiskirianti tendencija – net 53 proc. rinktųsi vidutinio intensyvumo papildomą darbą, dirbdami 5–12 valandų per savaitę. Tiesa, tiek 13–24 valandų, tiek ir daugiau nei 25 valandas per savaitę dirbtų po 7 proc. studentų. Dar 13 proc. studentų rinktųsi tik vienkartinius papildomus darbus. Tai rodo, kad studijų metu dauguma ieško tokio darbo modelio, kuris leistų užsidirbti, bet netrukdytų mokslams.

Tuo tarpu išsiskiria ir pensininkai. Beveik trečdalis (31 proc.) šios grupės nurodo, kad jiems papildomas darbas apskritai neįdomus, o didesniam nei 25 valandų krūviui pasiryžtų vos 2 proc.

Dažniausiai pensinio amžiaus respondentai renkasi vienkartinius darbus (10 proc.) arba trumpesnį, 13–24 valandų per savaitę darbą (13 proc.).

„Įdomu tai, kad net ir tarp pilnu etatu dirbančių specialistų bei vadovų, kurių darbo grafikas įprastai yra intensyvus, yra nemaža dalis norinčių imtis papildomo darbo. Apklausos duomenimis, apie ketvirtadalis šios grupės respondentų rinktųsi 5–12 valandų modelį. Tai rodo, kad papildomas darbas gali tapti ne tik finansine pagalba, bet ir veiklos paįvairinimu net tarp aukštas pareigas užimančių žmonių“, – pastebi J. Kovas.

Iš visų apklausoje dalyvavusių grupių būtent ofiso darbuotojai išsiskiria kaip viena aktyviausiai papildomu darbu besidominčių kategorijų – net 46 proc. jų svarstytų tokią galimybę.

1. Aiškus ir ambicingas tikslas

Jei paklaustumėte pažangiausių Lietuvos mokyklų vadovų, ko labiausiai trūksta šalies švietimo sistemai, dažniausiai išgirstumėte, kad tai aiški ir ilgalaikė kryptis. Estija nuo pat nepriklausomybės pradžios suprato, kad švietimas yra jų valstybės pagrindas, nes be žmonių jie – kaip ir mes – nieko daugiau neturi. Šiandien Estija pirmauja Europoje pagal tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus, o jų švietimo sistema tapo eksportuojama gerąja praktika.

Tad pirmas lūkestis naujai Vyriausybei yra paprastas – švietimą vertinti, kaip valstybės ateities pagrindą ir išsikelti tikslą tapti geriausia švietimo sistema Europoje. Ne patekti į TOP 10, ar TOP 5, bet tapti pačia geriausia. Tokia ambicija yra lengvai suprantama ir diktuoja visai sistemai aiškią kryptį, į kurią galima tikslingai nukreipti resursus, reformas, mokytojų rengimą ir institucijų darbą. Jei šalis neformuluoja aukščiausio tikslo, ji rizikuoja amžinai likti vidutinybių spąstuose. Bet šis tikslas negali būti tik šūkiu, kaip dažnu atveju buvo iki šiol, o turi būti lydimas konkrečių sprendimų.  

2. Lyderystė ir šiuolaikinė vadyba

Turėdami kryptį, turime turėti ir žmones, kurie mus ves jos link. Deja, švietimo sistemoje trūksta ne tik gerų mokytojų, bet ir vadovų, turinčių šiuolaikinius vadybos įgūdžius. Problema matoma ne tik mokyklose, bet ir ministerijoje bei pavaldžiose institucijose.

Silpna vadyba reiškia stringančius procesus, neefektyviai naudojamus resursus, nenuoseklias programas, prastas darbo sąlygas, dažnai – ir krizinių situacijų nevaldymą. Verslas ir kitos viešojo sektoriaus sritys seniai įrodė, kad aiškūs procesai, kokybės rodiklių sekimas ir komandos motyvacija leidžia pasiekti puikių rezultatų. Švietime to vis dar stokojame.

Lūkestis Vyriausybei – sistemingai kelti vadybinius gebėjimus visose grandyse: nuo aukščiausių institucijų iki kiekvienos mokyklos, investuoti į vadovų lyderystės programas, diegti grįžtamojo ryšio praktikas.

3. Duomenimis grįsti sprendimai

Gyvename atvirų duomenų amžiuje, tačiau Lietuvos švietimo sistema vis dar nepakankamai skaidri šiuo klausimu. Duomenys apie mokinius ir mokyklas yra nesusisteminti, išsibarstę per kelias platformas, o viešai dažniausiai matome tik įvairius vidurkius. Tačiau vidurkiai slepia labai skirtingas realybes – vienoje mokykloje šešetas gali reikšti didelį progresą, kitoje – signalą, kad vaikas lieka be pagalbos.

Šiandien mes apie realią ugdymo kokybę sužinome tik iš egzaminų rezultatų, kai jau būna per vėlu. Nežinome, kurios mokyklos padeda vaikams augti, o kurios tik gilina socialinę nelygybę.

Lūkestis Vyriausybei – atverti, sujungti ir standartizuoti švietimo duomenis, kad jie taptų pagrindu sprendimams. Tai leistų matuoti individualią mokinio pažangą, anksti identifikuoti rizikas, taikyti efektyvią pagalbą ir užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas nuošaly. Tik su tokia sistema galima kurti švietimą, orientuotą į žmogų, o ne į pažymį.

4. Tik patikrinti pokyčiai

Vienas didžiausių Lietuvos švietimo sistemos skaudulių – reformų skubinimas ir jų pokytis kiekviename politiniame cikle. Nauja idėja, vos pasirodžiusi politikų lūpose, neretai jau kitąmet taikoma visoje šalyje. Rezultatas – chaosas, klaidos, pasimetę mokytojai ir pavargusios mokyklų bendruomenės. Ne viena reforma taip ir žlugo, nes niekada nebuvo tinkamai išbandyta mažesniu mastu.

Pasaulyje pažangios švietimo sistemos veikia priešingai – pirmiausia pokyčiai bandomi keliose mokyklose ar savivaldybėse, vertinami jų rezultatai, jie tobulinami ir tik tada sprendimai taikomi visoje šalyje. Tokia praktika leidžia ne tik išvengti klaidų, bet ir sulaukti natūralios bendruomenių paramos, nes pokytis įgyvendinamas kartu su jomis.

Lūkestis Vyriausybei – įtvirtinti pilotinių projektų principą kaip privalomą standartą. Tai būtų atsakingas ir patikimais įrodymais paremtas būdas diegti pokyčius.

5. Pozityvių pavyzdžių sklaida

Apie švietimą Lietuvoje kalbame per mažai ir pernelyg akcentuojame vien tik problemas. Viešasis naratyvas dažnai yra negatyvus: daugiausia dėmesio skiriama egzaminų sesijų problemoms, mokytojų trūkumui, incidentams mokyklose. Tačiau švietime turime ir daugybę sėkmės istorijų – mokytojų, kurie įkvepia, mokyklų, kurios sukuria stiprias bendruomenes, mokinių, kurie pasiekia tarptautinių laimėjimų.

Deja, nėra dalijimosi kultūros, tad dažnai šios istorijos nenuskamba toliau mokyklos sienų. Jos retai patenka į dėmesio centrą ir netampa sektinais pavyzdžiais kitoms mokykloms. Negatyvus fonas atgraso jaunus žmones nuo pedagogikos, o visuomenėje formuojasi įspūdis, kad švietimas – beviltiška sritis.

Lūkestis Vyriausybei – padėti keisti naratyvą ir skatinti atvirumo kultūrą. Ne propagandiškai slėpti problemas, bet kryptingai skleisti gerąsias praktikas, įvardyti švietimo lyderius, suteikti jiems tribūną. Tik taip sukursime sektiną, pozityvų ir augimui palankų Lietuvos švietimo veidą.

Švietimas – ateities pagrindas

Jei naujoji Vyriausybė turės drąsos iškelti švietimą į prioritetų viršūnę, susitelks į ambiciją, vadybą, duomenis, pilotavimą ir gerųjų praktikų sklaidą, Lietuva gali tapti ne tik regiono, bet ir visos Europos švietimo lydere. Tam reikia ne fragmentiškų sprendimų, o aiškios krypties. Mes neturime išskirtinių gamtinių išteklių, bet mūsų didžiausias turtas ir potencialas yra kūrybingi ir darbštūs žmonės. Investuodami į juos, į jų lavinimą, jų pasirengimą ateities iššūkiams, jų kūrybinių galių įgalinimą, mes sukursime šalį, kuri geba augti, kurti ir išlikti saugi bei konkurencinga.

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.  

Robertas Dargis, organizacijos „Švietimas #1” valdybos narys

Laužtuvu patekta per duris į vidų, įleisti medikai ir policijos pareigūnai.

Vis dėlto paaiškėjo, kad butas tuščias – jo savininkas tuo metu jau buvo gydymo įstaigoje.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Kompensacijos skyrimui prašymo pateikimo data įtakos neturi, todėl nesvarbu, ar jis bus pateiktas pirmąją, ar paskutinę kvietimo dieną. Svarbiausia turėti visus reikalingus dokumentus.

„Nuo 2022 m., kai skiriama ši parama, daugiau nei 5 tūkst. namų savininkų šia galimybe jau pasinaudojo ir šiandien džiaugiasi teigiamais pokyčiais – sumažėjusiomis šiluminės energijos sąnaudomis ir išlaidomis šildymui, jaukesne aplinka, pagerėjusia gyvenimo kokybe. Pasikeitusi išvaizda – estetiškas, atnaujintas fasadas taip pat kelia pasididžiavimą. Pasitenkinimą žmonėms teikia ir tai, kad jų būstas mažiau teršia aplinką “, – pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Kuo reikia pasirūpinti prieš teikiant paraišką?  

Pretenduojant gauti valstybės paramą, reikia įsitikinti, jog paraiškos teikimo dieną namo energinio naudingumo sertifikatas būtų galiojantis ir užregistruotas VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūros“ (SSVA) pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre, taip pat, kad iki kvietimo pabaigos gyvenamajam namui nėra suteikta B ar aukštesnė energinio naudingumo klasė. 

Paaiškėjus, kad sertifikato neturite, arba jis negalioja, reikia kreiptis į pastatų energinio naudingumo ekspertą, ekspertų sąrašą galima rasti čia.

Siekiantys gauti paramą asmenys turi turėti pastatų energinio naudingumo eksperto parengtą bei patvirtintą sertifikavimo pažymą (skaičiavimus), kurioje nurodytos konkrečios namo atnaujinimui numatytos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, būtinos pasiekti namo B energinio naudingumo klasei bei sumažinti skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc.

Pažymoje turi būti įrašytas pastatų energinio naudingumo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo numeris.

APVA specialistai atkreipia dėmesį, kad neretai pasitaiko, kai vietoje minėtos pažymos teikiamas sertifikato priedas, kuriame išvardintos pastato energinio naudingumo gerinimo rekomendacijos. Šis sertifikato priedas, jo pavyzdį galima pamatyti čia, ir sertifikavimo pažyma yra skirtingi dokumentai.

Teikiant paraišką bus reikalingos ir pastato nuotraukos, kuriose matytųsi ir įvairios namo vietos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir nurodytos eksperto pažymoje: neapšiltintas stogas, perdangos, grindys, nesandarios durys, langai ir pan.

Ką svarbu žinoti apie paramos teikimo sąlygas?

Visus numatytus atnaujinimo darbus reikia atlikti iš savų lėšų, tik tai padarius teikiami dokumentai kompensacijai gauti. Įrodymui modernizacijos metu būtina rinkti sąskaitas už naudotas medžiagas ir atliktus darbus. Juos gali atlikti ir patys namų savininkai, nebūtinai samdomas specialistas ar įmonė.

Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui bus nustatoma  paraiškos vertinimo metu. Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Fiksuotas dydis už 1 m² namo naudingo ploto – 75 eurai ir gali siekti ne daugiau kaip 14,5 tūkst. eurų. 

Namų modernizavimo projektai turi būti įgyvendinti per 15 mėn. po kvietimo pabaigos – iki 2026 m. gruodžio 25 d. Projektai gali būti pradėti įgyvendinti iki kvietimo paskelbimo, tačiau išlaidos patirtos ne anksčiau kaip 2022 m. balandžio 20 d.

Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Kompensacines išmokas galima gauti langų, durų keitimui, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimui. APVA išmokas išmoka tik tada, kai visi numatyti darbai yra atlikti.

Parama išmokama, jei atnaujinus gyvenamąjį namą pasiekiama ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė (sertifikatas registruotas VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“) ir skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su buvusiomis iki atnaujinimo.

Išsamiau susipažinti su šio kvietimo sąlygomis ir reikalavimais galima čia. Informaciją apie dažniausiai pasikartojančias klaidas ir patarimais, kaip jų išvengti, rasite čia.

Kilus klausimų ar prireikus papildomos informacijos, galima kreiptis į APVA informacine telefono linija +370 614 99699.

Paraiškos paramai teikiamos per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

Pastaraisiais mėnesiais Jonavoje, Kėdainiuose ir Raseiniuose vykę asociacijos narių susitikimai tapo aiškiu ženklu – ligoninių vadovai nebenori likti nuošalyje ir siekia būti girdimi. Lietuvos rajonų ligoninės siekia ir gali tapti visaverčiu partneriu šalies sveikatos sistemoje, teikdamos kokybiškas paslaugas arčiau žmonių, savo bendruomenėms. 

Gegužę asociacijos prezidentu išrinktas Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas pabrėžia: 

„Jei ligoninių skaičių paverstume į žmones, kuriems jos atstovauja – tai ištisi miestai, prilygstantys Kaunui ar Klaipėdai. Lietuva nėra tik trys miestai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda. Žmonės gyvena ir Raseiniuose, ir Kėdainiuose, ir Jonavoje. Mes sakome – leiskite mums dirbti.“ 

Viceprezidentais išrinkti Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas ir Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, kurie kartu su prezidentu sieks stiprinti asociacijos veiklą, užtikrinti kokybiškų paslaugų prieinamumą ir ginti rajoninių ligoninių interesus. 

Asociacija vienija daugumą gydymo įstaigų vadovų iš įvairių šalies rajonų. Jos tikslas – užtikrinti teisingą finansavimą, medikų pritraukimą, kokybiškas sveikatos paslaugas ir rajoninių ligoninių gyvybingumą. 

Vienas svarbiausių susitikimų įvyko Raseinių ligoninėje, kur buvo išsakyta simbolinė žinia: rajoninės gydymo įstaigos yra gyvybiškai svarbios, o jų balsas nuo šiol bus girdimas garsiau. 

Lietuvos ligoninių asociacija grįžta – su aiškia žinia, stipriu balsu ir tvirtu pasiryžimu ginti rajonų žmonių sveikatą.

 ,,Raseinių naujienos" inf. 

„Prieš naujus mokslo metus švietimo bendruomenės įprato laukti žinių apie naujoves, reformas, pokyčius. Tačiau kartu mokytojai, mokiniai ir tėvai nuo jų yra pavargę. Keliu tikslą pabaigti sutvarkyti anksčiau atliktų reformų pasekmes“, - sakė laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Raminta Popovienė.

Kaip pabrėžė ministrė, ypatingas dėmesys bus kreipiamas į emocinį saugumą. Prieš naujus mokslo metus mokyklos gaus specialistų parengtas rekomendacijas klasių vadovams apie klasės vadovo vaidmenį kuriant saugią, palaikančią klasės aplinką, ypač tai, ką reikėtų aptarti pirmųjų pamokų metu: klasės taisyklės, susitarimai, klasės mikroklimato kūrimas, patyčių prevencija. Taip pat planuojama rugsėjį pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija dėl emocinės gerovės stiprinimo mokyklose.

Nuo rugsėjo didėja atlyginimai

Nuo rugsėjo 1 d. pedagogų pareiginės algos koeficientai didinami 8 proc. Nuo rugsėjo 1 d. darbo užmokestis dėstytojams, mokslo darbuotojams bei neakademiniams darbuotojams vidutiniškai didės taip pat 8 proc. 

Atsižvelgiant į tai, kad ir naujais mokslo metais dar bus išleisti ne visi nauji vadovėliai ar kita metodinė medžiaga, ne visos mokyklos vienodai apsirūpinusios, iki 2027 metų rugpjūčio pabaigos pratęstas ir papildomas apmokėjimas mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Padidintas pareiginės algos koeficientas už veiklos sudėtingumą arba apmokėjimas už ilgesnį laiką rengtis pamokoms buvo skiriamas nuo 2024 metų rugsėjo ir ši nuostata turėjo nustoti galiojusi nuo šių metų rugsėjo. Pareiginės algos padidėjimas dėl veiklos sudėtingumo vidutiniškai sudaro 5,9 proc.  

Nuo rugsėjo 1 d. daugiau lėšų bus skiriama pradiniam ugdymui. Pradinio ugdymo mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų (dabar finansavimas skaičiuojamas laikant, kad vienai pareigybei tenka 799 val., o nuo kitų mokslo metų teks 756 val.). Šiam įsipareigojimui nuo 2025 m. rugsėjo skiriama daugiau nei 14 mln. Eur. Bendras etato valandų skaičius dėl to nesikeis – mažėjant kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių.

Naujiems vadovėliams įsigyti papildomai skiriama 10 milijonų

2025 m. vadovėliams įsigyti skirta 25 mln. Eur iš valstybės biudžeto. Papildomai šiemet bus skiriama dar 10 mln. Eur, kad mokyklos galėtų nusipirkti daugiau reikiamų vadovėlių. Už šias papildomas lėšas vadovėlius mokyklos galės pirkti visus ateinančius mokslo metus.

 2023 ir 2024 metais leidyklos išleido 130 vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas bendrąsias programas. Šiemet leidyklos išleido 34 planuotus vadovėlius, o iki šių metų pabaigos pasirodys dar 9 vadovėliai, 2026 metais – 19 vadovėlių.

Mokslo metų pradžioje, iki spalio, mokyklas pasieks daugiau kaip 16 tūkst. nešiojamų kompiuterių. Juos mokykloms nupirko ir perduos Nacionalinė švietimo agentūra.  

Peržiūrima valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba

Ministrė Raminta Popovienė pristatė pačius svarbiausius ministerijos planuojamus darbus šiais mokslo metais.

Viena iš aktualiausių temų – valstybiniai brandos egzaminai. Ekspertų grupė rudenį atliks detalią egzaminų užduočių bei vertinimo analizę siekiant išsiaiškinti, kodėl abiturientams kilo sunkumų atliekant vienas ar kitas užduotis. Pagal tai bus parengtos rekomendacijos, kaip gerinti mokinių pasirengimą egzaminams.Suplanuotas egzaminų užduočių bazės kūrimas keleriems metams į priekį, kad užduotys iš anksto būtų patvirtintos, būtų išvengta klaidų ar neaiškumų jose. Nacionalinė švietimo agentūra jau pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl valstybinių brandos egzaminų užduočių bazės kūrimo su užsienio partneriais.

„Kaip jau ne kartą minėjome, pasitelkę švietimo ekspertų grupes peržiūrėsime bendrąsias ugdymo programas ir pagal galimybes atliksime tam tikras korekcijas: ištaisysime netikslumus, galbūt susiaurinsime kai kurias temas, nesugriaunant bendros programų struktūros, kad nereikėtų keisti ką tik parengtų vadovėlių. Nacionalinė švietimo agentūra jau sudarė ugdymo programų peržiūrėjimo darbo grupę, kuri laukia dalyko mokytojų asociacijų pasiūlymų dėl programų korekcijų“, - sakė ministrė.

Rugsėjį ministerija pateiks svarstymams siūlymą dėl valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribos peržiūrėjimo, nes šių metų realūs mokinių rezultatai parodė, kad teoriškai sumodeliuota ir nustatyta 35 taškų egzamino išlaikymo riba yra per aukšta. 

Parengtas siūlymas, kaip spręsti egzaminų organizavimo klausimą mokinių atostogų metu

Kaip pabrėžė ministrė, jau pradėta spręsti įtemptų birželių mokyklose problema: ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau.

Taip pat ministerija parengė siūlymą, kaip spręsti egzaminų organizavimo klausimą mokinių atostogų metu. Siūloma, kad 1-10 klasių mokiniams pavasario atostogos būtų iki Velykų ir per šias dienas III ir IV gimnazijos klasių mokiniai galėtų laikyti suplanuotas lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų kalbėjimo dalis. III-IV gimnazijos klasių mokiniai atostogautų po Velykų ir jiems būtų užtikrinama galimybė kokybiškai pailsėti.  

Kartu su bendruomene bus sprendžiama dėl matematikos egzamino

„Šiais mokslo metais sutarsime dėl švietimo bendruomenei itin jautraus klausimo – matematikos brandos egzamino privalomumo. Pabrėžiu, kad vienasmenių ir neišdiskutuotų sprendimų dėl matematikos egzamino priimti tikrai nesiruošiu. Kol pasiekti sutarimai galės būti įgyvendinti praktiškai, pasiūlysime, kad 2026 metais mokiniai, kurie neišlaikys matematikos egzamino, galėtų jį dar kartą perlaikyti pakartotinėje sesijoje“, - sakė ministrė.

 Iki šiol perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklos baigimui.  

Taip pat ateinančių metų tikslas – sklandi mokinių registracija į egzaminus. Bus sudarytos sąlygos patiems III - IV gimnazijos klasių mokiniams pasitikrinti, į kokius egzaminus ir kurioje sesijoje juos užregistravo mokykla. 

Šiemet išsaugotos miestelių gimnazijos

Ministrė R. Popovienė pristatė jau anksčiau per šią kadenciją atliktų darbų ir sprendimų rezultatus.

„Jau galime pasidžiaugti padarytų sprendimų rezultatais: išsaugotomis miestelių gimnazijomis, gausėjančiu būriu vaikų, pasirenkančių popamokinės veiklos užsiėmimus“, -sakė ministrė.

• Vyriausybė šiais metais sudarė sąlygas išlaikyti nedideles gimnazijas miesteliuose - formuoti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių ir savivaldybė prisideda skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Šiuo sprendimu išsaugota 48 klasės 42-ose miestelių gimnazijose.
• Vienas iš pirmųjų darbų šiais metais, sausio mėn., – 25 proc., nuo 20 mln. iki 25 mln. eurų, padidintos lėšos vaikų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.Tai atvėrė daugiau galimybių vaikams lankyti mėgstamas veiklas po pamokų. Jau kovo mėnesį, palyginti su metais anksčiau, į būrelius papildomai įsitraukė 12 tūkstančių mokinių (iš viso – 121 tūkst.)

• Po intensyvių vizitų po Lietuvos regionus ir bendrų švietimo bendruomenės ir darbdavių diskusijų, buvo priimti sprendimai dėl reikalingų investicijų į profesinio mokymo įstaigas, kad jos galėtų sparčiau prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos ir geriau atlieptų vietos darbo rinkos poreikius.Šių metų rudenį daugumą profesinio mokymo įstaigų pasieks 38 milijonai eurų investicijų į mokymo įrangos modernizavimą.  
• Ypatingas dėmesys vaikų fizinei sveikatai. Pirmą kartą valstybės biudžeto lėšomis pradedama finansuoti nacionalinė vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programa. Tai nauja programa, kuria siekiama didinti vaikų fizinį aktyvumą ir suteikti daugiau žinių su jais dirbantiems specialistams. Programai per 4 metus numatoma skirti daugiau nei 3 milijonus eurų. Veiklas numatoma pradėti jau rudenį. 

Taip pat Švietimo ministerija šiemet savivaldybėms skyrė per 3 mln. eurų ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ugdymui ir maitinimui švietimo įstaigose, vežiojimui į jas.

Savivaldybėms skirta ir daugiau negu 800  tūkst. eurų mokykliniams autobusams pirkti. Numatyta, kad mokyklinius autobusus savivaldybės įsigis iki šių metų pabaigos.   

ŠMSM kartu su SAM parengė mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijas. Pagal jas naujais mokslo metais švietimo įstaigos pasitvirtins įrenginių naudojimo tvarkas. Ministerija rengia ir rudenį pateiks svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris įstatymiškai įpareigotų visas bendrojo ugdymo mokyklas šias tvarkas pasitvirtinti.

KTU inžinerijos licėjaus nuotr. 

Šiandien Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyrius pateikia daugiau detalių apie incidentą Panoteriuose. 

,,Rugpjūčio 24 d. 00.30 val. gautas pranešimas, kad Jonavos r., Panoterių mstl., į kiemą atėjo neblaivūs asmenys, užsipuolė nepilnamečius.

Nuvykus pareigūnams paaiškėjo, kad viešoje vietoje tarp blaivių 4 užsienio piliečių (gim. 2007 m., gim. 2011 m., gim. 2001 m. ir gim. 2002 m.) bei 4 neblaivių Lietuvos piliečių (vyrų gim. 1997 m. (0,74 prom.), gim. 1994 m. (2,64 prom.), gim. 2001 m. (2,44 prom.) ir moters gim. 2003 m. (1,66 prom.) kilo konfliktas. 5 asmenys buvo pristatyti į gydymo įstaigą apžiūrai.

Kadangi liudininkė teigė, kad galimai matė ginklą, buvo apžiūrėtos užsieniečių gyvenamosios patalpos. Ginklų rasta nebuvo.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (dėl Viešosios tvarkos trikdymo).,"- rašoma Kauno AVPK atsakyme. 

Rugpjūčio 24 d., apie 15 valandą, Išorų kaime, pareigūnų dėmesį patraukė automobilis „Volkswagen Touran“, kurį vairavo moteris, gimusi 1966 metais.

Patikrinus vairuotojos blaivumą, prietaisas parodė šokiruojantį rezultatą – 2,97 promilės. Tai priskiriama sunkiam girtumo laipsniui.

Primename, kad vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų.

27 metų 192 cm ūgio atakuojantis gynėjas 2024/2025 sezone Lietuvos krepšinio lygoje atstovaudamas „Šiaulių“ ekipą per 16 minučių įmesdavo po 6,6 taško, atkovodavo po 2,7 kamuolio, atlikdavo po 1,2 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo 6,9 naudingumo balo.

„Jonavos komanda pastaraisiais sezonais niekada nenustojo stebinti. Esu pasiruošęs sunkiai dirbti, atiduoti visą save aikštelėje ir tikiuosi, kad pavyks pasiekti kažką panašaus kaip pernai metais. Tikiu, kad laukia puikus sezonas tiek man asmeniškai, tiek visai komandai,“ - po prisijungimo prie „Jonavos“ komandos kalbėjo Stankevičius.

Su komandos naujoku pasirašyta vienų metų sutartis.

Krepšinio klubo BC „Jonava“ inf. 

Skurdą patiriantys žmonės Lietuvoje neretai susiduria su neigiamu požiūriu, kuris užkerta kelią siekti darbo ar oraus gyvenimo. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) darbuotojai girdi situacijas, kai kandidatai į darbą nepriimami dėl to, kad gyvena laikinuosiuose namuose. Lygių galimybių kontrolierė teigia, kad tai gali būti laikoma diskriminacija dėl socialinės padėties.

Apie incidento mastą byloja tai, kad į įvykio vietą atskubėjo net keturi policijos ekipažai, o situacijai suvaldyti prireikė ir specialiųjų operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų.

Įtampa tarp migrantų ir vietinių gyventojų, atrodo, jau buvo pasiekusi kritinį tašką, o kulminacija tapo naktį prasidėjęs konfliktas. Liudininkės teigimu, vakarojant privataus namo kieme pasigirdo pagalbos šauksmas iš gatvės. 

„Su draugais pakilome ir pradėjome eiti link gatvės. Dar einant kiemu, iš tamsos iššokęs žmogus pripurškė man į akis dujų. Apgraibomis surinkau policijos telefoną“, – pasakoja Panoterių gyventoja. -,,Į lauką išbėgo draugo mama, namų šeimininkė. Jai užvėrus kiemo vartus, priešais veidą pradėjo grasinti šautuvu, netoliese buvusiam vyrui pripurškė dujų, atbėgusiam padėti draugui naujieji vietos gyventojai peiliu sužalojo ranką.“

Pasak merginos, į incidento vietą atskubėjo daugiau panoteriečių, o atvykėliai supratę, kad netrukus atvyks policijos pareigūnai, pabėgo. 

„Kiek žinom naktį buvo suimti keturi smurtautojai, tačiau šįryt jie jau vėl vaikštinėjo miestelyje. Mes nebegalime jaustis saugiai savo miestelyje”, - pasakoja įvykio liudininkė bei priduria, kad tą naktį girdėjosi ir paleistų šūvių garsai.

Kol kas oficialių policijos komentarų apie šį įvykį nėra. Lieka neaišku, kas išprovokavo konfliktą ir ar bus pradėtas tyrimas. Tačiau, vietinių gyventojų pasakojimas aiškiai rodo, kad įvykiai Panoteriuose gali būti kur kas rimtesni, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.

Apie tai, kas iš tiesų įvyko šią naktį ir kokios bus šio incidento pasekmės, greičiausiai sužinosime artimiausiu metu.

Atnaujinta 2025-08-25: Pareigūnai atskleidžia daugiau detalių apie incidentą Panoteriuose

Ugniagesiams gavus pranešimą, kad dega namas, į įvykio vietą skubiai išsiųstos pajėgos.

Atvykus gelbėtojams paaiškėjo, jog liepsnos jau buvo beveik visiškai sunaikinusios nedidelį, iš medžio plokščių pastatytą 3x3 metrų dydžio namelį.

Gaisras buvo galutinai užgesintas.

Įvykio aplinkybės šiuo metu tiriamos.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,93 prom.

Primename, kad vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų. 

Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai fiksuoja, kad šiemet baltieji gandrai gimtinėje užtruko kiek ilgiau nei pernai. Pernai iki mėnesio vidurio šalį buvo palikusi didžioji jų dalis. Šiuo metu vienuose regionuose gandrai dar gausiai maitinasi, o kituose jų jau nebematyti. Pavasaris buvo neįprastai šaltas – net gegužę pasitaikė didelių šalnų. Tai, matyt, turėjo įtakos, kad kai kuriose vietovėse grįžę gandrai, neradę pakankamai maisto, nusprendė visai neperėti.  

Naujausi baltųjų gandrų apskaitos rezultatai Lietuvoje 

2024 m. Europoje vyko 8-oji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita, kurioje dalyvavo visos šalys, kuriose peri ši rūšis.  

Kaip teigia Daiva Vaitkuvienė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja, apskaita buvo vykdoma pagal vienodą metodiką, kad gauti rezultatai būtų palyginami tiek tarp skirtingų šalių, tiek tarp ankstesnių apskaitų metų. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą ir jos būklę.  

„Esame nuoširdžiai dėkingi 35 dalyviams, surinkusiems duomenis teritorijoje, kuri apėmė beveik 30 % viso Lietuvos ploto. Apskaitos metu buvo aplankytos visos baltiesiems gandrams potencialiai tinkamos perėti buveinės ir surinkta išsami informacija apie populiacijos gausumą, lizdų pasiskirstymą bei perėjimo sėkmingumą“, - teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.   

Atlikus duomenų analizę nustatyta: 

• Baltųjų gandrų populiacijos dydis Lietuvoje – 16 600 perinčių porų. 

• Perėjimo sėkmingumas – 2,42 jauniklio sėkmingai paukščių porai. 

• Baltųjų gandrų tankis visoje Lietuvos teritorijoje – 25,4 perinčios poros / 100 km². 

• Baltųjų gandrų tankis potencialiai tinkamoje perėti buveinėje – 39,5 perinčios poros / 100 km². 

• Baltųjų gandrų populiacijos pokytis 2010–2024 m. laikotarpiu – nustatytas sumažėjimas 14,8 %.  

LOD vykdomo įprastų paukščių gausos stebėjimų (ĮPGS) duomenimis, baltųjų gandrų populiacija ilguoju  (2000-2024 m.) laikotarpiu buvo vertinama kaip gana stabili. Tačiau 2015–2021 m. buvo stebimas labai spartus populiacijos mažėjimas, po kurio rūšies gausumas nuo 2022 metų vėl kiek padidėjo, nors ir nepasiekdamas 2015 m. lygio (kuomet buvo nustatyta didžiausia baltųjų gandrų gausa visame ilgajame laikotarpyje). Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad trumpuoju (2014-2024 m.) laikotarpiu populiacijos gausa kasmet susitraukdavo vidutiniškai po 2,9 proc. punktų. 

Lietuvoje apskaitą organizavo ir koordinavo VMTI Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija, bendradarbiaudama su Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Dalinį finansavimą šiai veiklai skyrė Vokietijos aplinkosaugos asociacija NABU. Išsamiau apie baltųjų gandrų apskaitą skaitykite artimiausiame žurnalo „Paukščiai“ numeryje.  

Lietuvos ornitologų draugijos inf. 

Jonavos krepšinio klubas pasiekė susitarimą su pernai Estijoje Tartu Ulikool" rungtyniavusiu puolėju Jalenu Henry.

29 metų 203 cm ūgio puolėjas 2024/2025 sezone Latvijos-Estijos krepšinio lygoje atstovaudamas „Ulikool" ekipą per 26 minutes įmesdavo po 14,8 taško, atkovodavo po 6,4 kamuolio, atlikdavo po 2,1 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo 15,2 naudingumo balo.

Puolėjas savo karjeros metu spėjo parungtyniauti Prancūzijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kipre ir Šveicarijoje.

Su komandos naujoku pasirašyta vienų metų sutartis.

Krepšinio klubo BC „Jonava“ inf.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai.

Degdamos cheminės medžiagos išskiria nuodingas, kvėpavimo takus dirginančias dujas.

 Rekomendacijos gyventojams:

Jei esate lauke ir matote dūmus, užuodžiate specifinį kvapą, pasitraukite, kad vėjas neneštų dūmų į jus.

Arčiau gaisro gyvenantiems gyventojams patariama neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų.

Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti.

Jei turite šulinius, juos uždenkite ir nenaudokite jų vandens maistui.

Nepalikite lauke gyvūnų.

Pasijutus prastai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus.

Važiuojant pro gaisro vietą, rekomenduojama sandariai uždaryti automobilių langus.

REKOMENDACIJOS GAISRO PAVEIKTŲ PATALPŲ VALYMUI

(Rekomendacijos Gariūnų turgavietės prekybininkams)

Po gaisro ant paveiktų paviršių (sienų, baldų, grindų, langų, ir pan.) galima rasti suodžių bei kitų pavojingų cheminių medžiagų.

Pirmiausia teršalus būtina pašalinti fiziškai, po to jų likučius neutralizuoti cheminėmis priemonėmis.

Nukenksminimo procedūros turi būti atliekamos nuosekliai ir apima:

• Šluostymą sausu būdu vienkartinėmis šluostėmis;
• Grandymą ir šveitimą šepečiais jei teršalai prilipę ir šluostant nenusivalo;
• Nuplovimą vandeniu arba suslėgtu vandeniu, jei teršalai įstrigę tarpuose ar mažose erdvėse;
• Plovimą plovikliais ar tirpikliais;
• Cheminėmis medžiagomis apdorotų paviršių perskalavimą vandeniu;
• Patalpų išvėdinimą.

Labai vizualiai užterštose patalpose cheminiam nukenksminimui patartina naudoti cheminius tirpiklius. Labiausiai tinka specialios suodžių valymui skirtos cheminės priemonės. Taip pat tinka tirpikliai, turintys sudėtyje eterių, ketono, alkoholio ar polietilenglikolio. Būtina visus valymo darbus atlikti dėvint vienkartines kaukes, pirštines. Naudoti tik vienkartines šluostes.

Patalpose, kuriose vizualiai nesimato suodžių, pakanka atlikti fizinį visų paviršių valymą, o cheminių medžiagų neutralizavimui pakanka aktyviųjų paviršiaus medžiagų (buitinių baldų, grindų, langų, kilimų ploviklių ).

Primename – teršalų ūmaus poveikio simptomai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

 NVSC inf.

Imuniniai vėžio žemėlapiai – padeda atskleisti ligos eigą ir atrasti geriausią gydymą 

Pasak A. Mlynskos, imuninė sistema kasdien saugo organizmą ne tik nuo bakterijų ir virusų, bet ir nuo atsirandančių vėžinių ląstelių. Daugeliu atvejų ji jas sėkmingai sunaikina, tačiau kartais, dėl mutacijų ar kitų pokyčių, navikinės ląstelės įgyja „supergalių“, leidžiančių joms pasislėpti, sustabdyti imunines ląsteles ar net jas panaudoti savo naudai. Tokiais atvejais dalis imuninės sistemos ląstelių nustoja kovoti, o kartais – net pradeda padėti navikui augti. 

Vienas iš svarbiausių A. Mlynskos darbo įrankių – imuniniai vėžio žemėlapiai. Tai detalūs naviko mikroaplinkos „portretai“, rodantys, kokios imuninės ląstelės yra navike, kaip jos išsidėsčiusios ir kaip veikia. Tokie žemėlapiai leidžia atskleisti, kaip navikas vystėsi, kokį imuninį atsaką jis sukėlė ir kaip šį atsaką būtų galima sustiprinti ar nukreipti sėkmingesniam gydymui.  

„Tokie žemėlapiai kiekvienam pacientui yra unikalūs, tad jie atveria kelią personalizuotoms gydymo strategijoms. Vienam pacientui gali tikti imunitetą stiprinanti terapija, kitam – priešvėžinė vakcina, trečiam – vaistai, padedantys imuninei sistemai pasiekti gilesnius naviko sluoksnius”, – teigia mokslininkė.  

Anot jos, ateityje imuniniai navikų žemėlapiai galėtų tapti įprasta diagnostikos dalimi, padedančia gydytojams tiksliau parinkti veiksmingiausią ir individualizuotą gydymą. Ši technologija galėtų būti naudojama kartu su kitais tyrimais, kad pacientas gautų maksimaliai jam pritaikytą terapiją.  

Tyrimai vykdomi tik Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje 

Lietuvoje tokie tyrimai vykdomi tik Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje, kurioje derinamos imunologijos ir onkologijos žinios. Skirtingai nei dauguma iki šiol vykdytų tyrimų, apsiribojusių pavieniais kraujo rodikliais, ši laboratorija nagrinėja visą naviko mikroaplinką kaip vientisą sistemą. Tokiu būdu galima suprasti ne tik, kokios ląstelės navike yra, bet ir kodėl imuninė sistema tam tikrais atvejais nustoja veikti, bei ką būtų galima padaryti, kad ji vėl aktyviai kovotų. 

Mokslininkė mato dvi pagrindines ateities tyrimų kryptis. Pirmoji – praktinė, siekianti imuninių žemėlapių naudojimo klinikose kaip papildomo diagnostikos įrankio. Antroji – tiriamoji, orientuota į tai, kaip navikai manipuliuoja imunine sistema ir kokie terapijos deriniai galėtų šias manipuliacijas neutralizuoti. Tam būtini laboratoriniai modeliai, atkuriantys realias naviko sąlygas ir leidžiantys saugiai testuoti naujus gydymo metodus. 

Reikalinga finansinė parama  

Ateities biomedicinos fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė pabrėžia, kad finansinė parama jauniesiems mokslininkams yra vienas iš papildomų veiksnių siekiant plėtoti personalizuotos medicinos tyrimus Lietuvoje. 

„Mūsų fondo misija – skatinti personalizuotos medicinos plėtrą, kad Lietuva būtų geriau pasirengusi spręsti visuomenės sveikatos iššūkius. Esame įsitikinę, kad investicijos į jaunus talentus yra geriausias būdas kurti tvirtą ir atsparią sveikatos priežiūros sistemą“, – sako E. Mažeikė. 

Mokslininkė A. Mlynska teigia, kad ABF ir LMA stipendija jai – ne tik parama, bet ir stiprus ženklas, kad jos darbas yra svarbus tiek mokslo bendruomenei, tiek visuomenei. 

 „Tai mane motyvuoja judėti pirmyn, burti komandą ir ieškoti sprendimų, galinčių personalizuotą mediciną paversti kasdienybe“, – sako A. Mlynska. 

Apie Ateities biomedicinos fondą 

Ateities biomedicinos fondas – vienintelis personalizuotos medicinos tyrimų srityje besispecializuojantis labdaros ir paramos fondas Lietuvoje, prisidedantis prie šios srities mokslinių tyrimų plėtros ir sprendinių kūrimo. Fondas siekia suteikti papildomas galimybes Lietuvos mokslininkams įsijungti į personalizuotos medicinos tyrimus, taip pat skatinti mentorystę, tarptautinį bendradarbiavimą bei supažindinti plačiąją visuomenę su personalizuotos medicinos sritimi ir jos atveriamomis galimybėmis. 

Pagal galiojančius teisės aktus apmokamas laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną suteikiamas tik tiems darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, ir kuriems nepriklauso papildoma poilsio diena – mamadienis ar tėvadienis. Šiuo pusdieniu galima pasinaudoti Rugsėjo 1-ąją, palydint vaiką į mokyklą ar darželį, ir už jį mokamas vidutinis darbo užmokestis.

„Tuo atveju, kai darbuotojas neturi teisės į apmokamą pusdienį, o priklausančiu papildomu poilsio laiku (mamadieniu ar tėvadieniu) jau yra pasinaudojęs, darbo santykių šalims rekomenduojama susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalį, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Be to, darbuotojo, auginančio vaiką iki 14 metų, prašymu darbdavys turi tenkinti nemokamų atostogų prašymą pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“

Svarbu: Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbuotojai, kurie turi teisę į mamadienį ar tėvadienį, gali jį panaudoti Rugsėjo 1-ąją, tačiau papildoma garantija – apmokamas pusdienis – jiems Darbo kodekse nėra numatyta. „Tai reiškia, kad pasirinkimas bus arba panaudoti darbuotojui priklausančią papildomą poilsio dieną, arba rinktis sutrumpintą darbo laiką, tačiau dvigubos naudos – ir mamadienio, ir papildomo pusdienio tą pačią dieną – teisės aktai nenumato“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Toliau pateikiama lentelė, kurioje aiškiai nurodoma, kiek papildomo poilsio laiko priklauso skirtingose šeimos situacijose:

Visa išsami informacija apie teisę į mamadienį ar tėvadienį skelbiama VDI interneto svetainėje, skiltyje atmintinės darbuotojams ir darbdaviams (skirsnyje „Papildomas poilsis“). Čia pateikiamos visos nuostatos, kuriomis vadovaujantis darbuotojai gali planuoti savo laiką ir derinti šeimos bei darbo įsipareigojimus.

Kad Rugsėjo 1-oji būtų rami ir sklandi, VDI rekomenduoja darbuotojams iš anksto informuoti darbdavį apie planuojamą laisvą laiką ar ketinimą pasinaudoti priklausančiomis papildomomis poilsio dienomis. Tai padės darbdaviui tinkamai suplanuoti darbo organizavimą ir užtikrinti sklandų kolektyvo darbą šventinę dieną.

„Rugpjūčio 23 dieną minime Juodojo kaspino dieną ir Baltijos kelio 36-ąsias metines. Tai buvo viso pasaulio dėmesį prikausčiusi akcija – nuo Vilniaus iki Talino nusitęsusi nepertraukiama žmonių grandinė. Drąsūs ir laisvę mylintys žmonės originaliu būdu pasmerkė Ribentropo–Molotovo paktą ir išreiškė Baltijos tautų ryžtą atkurti Nepriklausomybę.

Buvome vieningi ir galingi, nes turėjome šventą tikslą – iškovoti laisvę. Ir mums pavyko tai padaryti taikiu būdu, nes priekin vedė Tėvynės meilė, kelią nušvietė širdžių ugnis ir tikėjimas.

Istorija akivaizdžiai paliudijo, jog mūsų pasirinkimas buvo teisingas. Esame savo namų šeimininkai ir būsime jais per amžių amžius. Kuriame modernią, demokratiniais pagrindais tvarkomą Lietuvą, patys lemiame savo šalies ateitį.

Tačiau nerimo kupinas geopolitinis pasaulis mums primena, kad laisvė nėra amžina dovana, turime būti visada pasirengę ją ginti ir aukotis dėl kilnių siekių. Todėl Baltijos kelias niekada nesibaigia. Išlikime šioje kelionėje vieningi ir orūs kaip anuomet – tai mūsų galia ir stiprybė“, – teigia R. Šadžius.

lrv.lt 

Atvykus pareigūnams, žmogus buvo įspėtas ir pats nedelsdamas užgesino ugnį.

Aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama deginti buitines, pramonines ar statybines atliekas. Už tokius pažeidimus gresia administracinė atsakomybė – baudos skiriamos tiek už aplinkosaugos reikalavimų nepaisymą, tiek už priešgaisrinių priemonių nesilaikymą. Be to, vertinama ir aplinkai padaryta žala.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Kaip pastebi ateities raštingumo lektoriai LMS prezidentas Martynas Dikšaitis ir valdybos narė Kamilė Draudvilaitė, moksleiviai džiugino savo kūrybiškumu atliekant užduotis, o jauniausieji maloniai nustebino savo teigiamu nusiteikimu Lietuvos ateities atžvilgiu, pavyzdžiui, itin daug aštuntokų sakėsi norintys tarnauti kariuomenėje.

Ateities raštingumo pamokose ugdyti pilietiškumo, kūrybiškumo įgūdžiai

„Lietuva 2050“ sukurtas žaidimas leido moksleiviams įsitraukti į savo šalies ateities modeliavimo procesą, apgalvoti tam tikras tendencijas, ambicijas ir iššūkius, kurie galėtų kilti Lietuvai einant šių tendencijų link. „Bene svarbiausia šiame projekte – moksleiviai pamatė, kad jie gali ir kaip gali prisidėti prie savo valstybės ateities formavimo“, – sako M. Dikšaitis. Jis taip pat pažymi, kad šios pamokos buvo naudingos ir tuo, kad moksleiviai edukacinėje dalyje interaktyviai galėjo pažinti valstybės valdymo procesus.

„Džiaugiamės pamatę, kad moksleiviams rūpi jų ateitis, jie nori būti aktyvūs, daryti pokytį, prisidėti prie gerovės kūrimo ir būti visuomenės dalimi. Taip pat džiugino jų kūrybiškumas: užduotis moksleiviai atliko tiek kurdami komiksus, tiek naudodami dirbtinį intelektą. Jie tikrai gerai jautėsi pamokose, nuoširdžiai įsitraukė, nežiūrėjo į tai kaip į privalomą dalyką, kažkokį biurokratinį procesą“, – teigia pašnekovas.

Jam antrindama, tiek didmiesčių, tiek nedidelių regioninių mokyklų moksleiviams Ateities raštingumo pamokas vedusi K. Draudvilaitė sako, kad tokie projektai kaip užtikrina daug didesnį įtraukumą, ugdo pilietiškumą. „Projektų dalyviai pamato, kad prie savo valstybės kūrimo prisidėti gali ne tik politikai ar suaugę žmonės, bet ir moksleiviai. Kai jie supranta, kad kokia nors jų pasiūlyta idėja iš tiesų gali būti įgyvendinta ar bent svarstoma ateityje įgyvendinti, tarsi atsiveria moksleivių mintys, pasirodo nematytos savybės, pavyzdžiui, visiškai neaktyvus moksleivis domisi, įsitraukia, parodo nematytą kūrybiškumą“, – teigia ji.

Moksleiviams rūpi viskas: nuo valstybės gynybos iki verslo plėtros

Pasak lektorių, pamokų dalyviams labiausiai rūpėjo geopolitika, verslo plėtra, aplinkosauga, demokratija, miestų infrastruktūros tobulinimas ir, žinoma, švietimo sistemos ateitis. Daugiau lektorių  įžvalgų ir moksleivių komentarų galima rasti Ateities raštingumo pamokų ataskaitoje.

„Moksleiviai dalinosi mintimis apie tai, kad nuomonės reiškimas yra būtina demokratinės visuomenės egzistavimo sąlyga. Jie taip pat mąstė apie dirbtinį intelektą: jų nuomone, šiai technologijai pakeitus mokytojus, kurių skaičius vis mažėja, mokyklose turėtų atsirasti mentorių, galinčių suteikti emocinį palaikymą tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – pamokų dalyvių įžvalgomis dalinosi LMS prezidentas.

Kadangi pamokos buvo vedamos tiek aštuntokams, tiek vyresniems moksleiviams, K. Draudvilaitė sako, kad tekdavo pritaikyti pamokų turinį pagal tam kiekvienos klasės gebėjimus. Vis dėlto, tai nemažino moksleivių susidomėjimo. „Ypač stebino moksleivių požiūris į tarnavimą kariuomenėje: pastebėjau, kad kuo jaunesni moksleiviai, tuo didesnį norą tarnauti kariuomenėje jie išreiškė, jaunesni moksleiviai atrodė pilietiškesni“, – atradimais dalinosi lektorė.

Ateities raštingumas – kiekvieno galimybė, teisė ir pareiga

Savo mintimis apie galimas mūsų valstybės ateitis pasidalinti galės ne tik moksleiviai: rugpjūčio 29–30 dienomis vyksiančio diskusijų festivalio „Būtent!“ dalyviai su ateities raštingumo žaidimo „Lietuva 2050“ personomis galės diskutuoti, kaip skirtingos visuomenės grupės gali įgyvendinti bendrą viziją – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti.“

„Manau, kad norėdami kurti savo šalies ateitį jauni žmonės turėtų dalyvauti jaunimo organizacijose, kurios duoda impulsą naujovėms ir yra puiki terpė daryti pokytį. O kiekvienas iš mūsų – būti visuomeniški. Turėtume prisiminti, kokioje valstybėje gyvename, branginti demokratiją, savo kraštą. Manau, kad šie dalykai – tas raktas į tvaresnę ir patikimesnę Lietuvos valstybę, kurioje kiekvienas gali jaustis tvirtai ir patogiai, būti lygiavertis visuomenės dalyvis“,  – apie poreikį kiekvienam prisidėti prie savo valstybės ateities kūrimo kalba M. Dikšaitis.

Jam pritardama K. Draudvilaitė taip pat pabrėžė būtinybę dalyvauti savo valstybės gyvenime. „Jeigu aš neprisidėsiu, mano aplinka neprisidės, tada niekas neprisidės prie Lietuvos kūrimo. Visada reikia pasižiūrėti į save, pradėti nuo savęs, įtraukti aplinkinius. Na, mes, lietuviai mėgstame skųstis, mums vis kas nors netinka, bet alternatyvų nesiūlome, mums nėra įdomu. Todėl dirbant su jaunąja karta norisi, kad kiekvienas problemą pamatęs žmogus žinotų, kad jie gali eiti ir patys ją spręsti“, – sako jaunoji lektorė.

„Yra lietuviškas posakis – „kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“. Daugelis valstybių šiuo principu ir gyvena. Juk reikia prisiminti ne tik savo teises, bet ir pareigas, kad ir eiti balsuoti. Žmonės neina balsuoti ir vėliau lieka nepatenkinti pokyčiais valstybėje. Juk tai yra bendra visų mūsų atsakomybė, kurią turime prisiimti“, – priduria M. Dikšaitis.

Tikimasi, kad Ateities raštingumo žaidimas festivalyje „Būtent!“ ne tik paskatins įsivaizduoti ateitį, bet ir paskatins kiekvieną susimąstyti, kaip kiekvienas galime prisidėti prie savo valstybės kūrimo.

Ateities raštingumas (dažniau vadinamas „ateičių raštingumu“) neretai įvardijamas kaip vienas svarbiausių lavintinų gebėjimų. Jungtinių Tautų institucija UNESCO prieš maždaug dešimtmetį pastebėjo ir įvardijo šį naują įgūdį, kuris su laiku taps vis reikalingesnis, leis atsikratyti baimės žiūrėti į ateitį kaip į nežinią ir suteiks žmonėms privalumą žvelgiant į ateičių gausą pamatyti galimybes, įžvelgti pasirinkimo ar tam tikrų problemų sprendimo variantus.

lrv.lt 

Neseniai gamtosaugininkus pasiekė informacija, kad Kėdainių rajone į namus paimtas paliegęs miške rastas stumbro jauniklis. Žmonės manė, kad stumbriuko tėvai nebūtų grįžę, tad iš geros valios pasiėmė jį namo ir tuomet pranešė gamtosaugininkams, nežinodami - ką toliau daryti.

Gamtosaugos specialistai priėmė sprendimą stumbro jauniklį gabenti į Laukinių gyvūnų globos centrą, kur buvo įvertinta stumbriuko būklė. Kaip ekspertas dalyvavo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas, stumbrininkas Rytas Papšys.

Pasak Ryto Papšio, stumbriukas buvo 2-3 savaičių amžiaus, kelias dienas nežindytas, buvo prasidėjusi dehidratacija. Pagirdžius ožkos pienu, pradėjo stotis ant kojų, garsu kviestis motiną.

Anot stumbrininko, paprastai patelės atsivedę jauniklį atsiskiria nuo bandos ir atskirai su stumbriuku gyvena iki 15 parų, ir tik po to, kada jis tampa stipresnis, susijungia su banda. Patelės būna labai piktos, kuomet kas nors artinasi ir griežtai gina jauniklį, todėl versija, kad ją nubaidė grybautojai yra abejotina.

Pakalbėjus su Kėdainių rajono gyventojais, kurie rado ir išnešė iš miško stumbriuką, paaiškėjo, kad buvo ieškota jauniklio mamos 1 km spinduliu, bet jokių žymių, kad ji būtų netoliese, nerasta. Todėl žmonės ir nusprendė išnešti stumbriuką iš miško.

Stumbrininkas Rytas Papšys paminėjo, kad pastaruoju metu stumbrai dėl „nestabilaus klimato“ jauniklius gali vesti ištisus metus. Žmonės suklysta, vertindami jų vėlyvą gimimą kaip neįmanomą reiškinį. Šiuo atveju taip ir buvo, kad žmonės nustebo vasaros pabaigoje radę stumbro jauniklį ir priėmė sprendimą jį gelbėti...

Jei stumbriukas būtų sustiprėjęs ir būtų nors menkiausia tikimybė, kad miške jį rastų mama, Laukinių gyvūnų globos centro specialistai būtų stumbriuką vežę atgal į mišką. Deja, stumbriukas neišgyveno. Priežastis tirs LSMU Veterinarijos akademijos specialistai.

Po šios liūdnos istorijos norime dar kartą priminti, kad laukinių gyvūnų nereiktų vežtis namo, nors ir būtų noras gelbėti.

Laukinių gyvūnų nereiktų gelbėti dėl kelių priežasčių:

● Natūralus procesas. Gamtoje veikia natūralios atrankos principai, kurie užtikrina stipriausių ir prisitaikiusių individų išlikimą.

● Stresas. Kai žmonės bando padėti laukiniams gyvūnams, šie patiria didelį stresą, kuris gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai ir net pabloginti būklę. Jeigu sužalojimas yra nedidelis, gyvūnas turi galimybę pasveikti ir be žmogaus pagalbos.

● Netinkama pagalba. Kartais nežinoma, kaip tinkamai su gyvūnais elgtis, todėl tokia pagalba gali tik pabloginti situaciją.

Pamačius sužeistą laukinį gyvūną, geriausiai skambinti į Laukinių gyvūnų globos centrą (bendruoju pagalbos telefonu 112), kuris veikia visą parą. Specialistai ir veterinarai pakonsultuos, kaip elgtis, ar gyvūnui tikrai reikia pagalbos.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Prasidėjus naujiems mokslo metams vis daugiau mokinių į pamokas važiuoja dviračiais ar paspirtukais. Tai patogu ir greita, tačiau kartu ir pavojinga – net nedidelis kritimas gali baigtis rimta galvos trauma. Todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena: šalmas nepilnamečiams yra privalomas.  

Kodėl šalmas būtinas 

Važiuojant paspirtuku ar dviračiu tenka susidurti su nelygiu paviršiumi, staigiais stabdymais ar netikėtomis kliūtimis. Tokiais atvejais kritimai neišvengiami. Tyrimai rodo, kad tinkamai parinktas ir užsegtas šalmas kelis kartus sumažina rimtų galvos traumų riziką.  

Reikalavimai paspirtukams ir jų vairuotojams 

Važiuojant paspirtuku būtina laikytis kelių eismo taisyklių: 

• važiuoti dviračių takais arba jiems prilygintais keliais; 
• draudžiama važiuoti dviese vienu paspirtuku; 
• tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui privaloma naudoti šviesą atspindinčias priemones; 
• paspirtukas turi būti techniškai tvarkingas – veikiantys stabdžiai, žibintai, atšvaitai; 
• vaikams iki 16 metų liemenė arba drabužiai su atšvaitais yra privalomi.  

Kaip pasirinkti tinkamą šalmą 

Perkant šalmą svarbu įsitikinti, kad jis atitinka saugumo reikalavimus. Etiketėje turi būti nurodyta: 

• CE ženklas; 
• nuoroda į standartą LST EN 1078; 
• gamintojo pavadinimas ar logotipas; 
• šalmo paskirtis ir dydis centimetrais; 
• saugaus naudojimo informacija. 

Šalmas turi būti tinkamo dydžio, prigludęs prie galvos ir tinkamai užsegtas.  

Atsakomybė tenka ir tėvams ar globėjams 

Tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai į mokyklą išriedėtų saugiai – ne tik su šalmu, bet ir su tvarkingu paspirtuku ar dviračiu. Svarbu priminti vaikams, kad šalmas nėra tik formalumas – tai priemonė, galinti apsaugoti gyvybę. 

Kur rasti daugiau informacijos 

Informaciją apie reikalavimų neatitinkančius dviratininkų šalmus galite rasti Europos Sąjungos skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemoje „Saugos vartai“

Nuo šios datos į JAV iš pašto skyrių nebebus galima išsiųsti ir dokumentų, atvirlaiškių bei dovanų, kurių vertė siekia iki 100 JAV dolerių.

Sprendimas priimtas, nes bendrovė gavo informaciją, kad pagrindiniai oro vežėjai sustabdė visų į JAV adresuotų siuntų priėmimą. Toks pokytis susijęs su tuo, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. JAV panaikins iki šiol galiojusią de minimis išimtį, leidusią be muito mokesčių įvežti siuntas, kurių vertė siekė iki 800 JAV dolerių.

Lietuvos paštas nuolat stebi situaciją ir aktyviai ieško sprendimų, kurie leistų kuo greičiau atnaujinti siuntų pristatymą šia kryptimi. Atsiradus naujai informacijai apie siuntų gabenimą į JAV, klientus informuosime nedelsiant.

AB Lietuvos paštas inf. 

Išmokti mokytis: pirmieji žingsniai ir iššūkių metai

Liepa: Nuo pat pirmųjų dienų mokykloje stengiausi stropiai ir atsakingai ruošti namų darbus, atidžiai dalyvauti pamokose ir kaupti man teikiamas žinias. Prie to labai prisidėjo ir mano tėvai, kurie ugdė manyje šias vertybes, neleido man pasiduoti ir skatino nuolat tobulėti.

Progimnazijos metais palaikyti aukštus mokymosi rezultatus tikrai nebuvo lengva. Visgi su laiku, išmokus mokytis ir atradus balansą tarp mokslų ir laisvalaikio, mokslai nebeatimdavo tiek daug mano jėgų, o mokymasis tapo tiesiog įprasta mano kasdienybės dalimi.

Džiugas: Mokslai ilgą laiką sekėsi lengvai, viskas pasikeitė antroje gimnazijos klasėje. Atsirado dalykų, kurių nebuvo įmanoma išmąstyti bendru išprusimu ir klasės darbu.

Iš pradžių, nieko nedariau ir dėl to atsirado daug spragų, kurias reikėjo užpildyti 12 klasėje. O jau nuo 12 klasės prasidėjo sunkus darbas, teko daug mokytis savarankiškai ir skirti laiko sunkiau suprantamoms temoms. 

Pasiruošimas egzaminams: nuoseklumas ar sprintas?

Liepa: Iš tiesų, ypatingo dėmesio ar papildomo pasiruošimo egzaminams neskyriau. Tiesa, kelias dienas iki egzaminų peržvelgdavau savo užrašus, konspektus ir viską pasikartodavau, tačiau bazines žinias tiesiog sukaupiau nuoseklaus mokymosi dėka.

Atsakingai ruošdavausi atsiskaitymams, dalyvaudavau įvairiose olimpiadose, kurios man padėjo ne tik įtvirtinti, bet ir papildyti jau turimą žinių bagažą. To ir užteko.

Džiugas: Pasiruošimas egzaminams prasidėjo nuo 12 klasės pradžios, kur užsibrėžiau tikslą: noriu baigti mokyklą virš vidutinio lygio. Susiradau sau veikiančius mokymosi būdus ir judėjau į priekį, svarbiausia – palaikyti tempą ir nesustoti.

Dažnai atsijungdavau nuo aplinkos ir ties mokslais prasėdėdavau iki vėlaus vakaro. Tad tas pasiruošimas egzaminams atrodė gan intensyvus, buvo momentų, kai perdegiau, todėl ieškojau veiklos, kuri leistų man pailsėti. 

Šimtukai ir kiti egzaminų rezultatai

Liepa: Iš viso laikiau 6 valstybinius brandos egzaminus, iš kurių net 3 buvo įvertinti šimtukais – istorijos, anglų kalbos ir geografijos, mano mylimų humanitarinių dalykų.

Iš biologijos ir lietuvių kalbos egzaminų surinkau daugiau nei 95 balus, o iš matematikos, kuri nėra mano stiprioji pusė, šiek tiek mažiau.

Džiugas: Šimtukus gavau iš trijų egzaminų: matematikos, anglų ir informatikos. Kiti egzaminai irgi sekėsi puikiai: biologija – 82, istorija – 93 ir lietuvių kalba – 74.

Egzaminų rezultatai: džiaugsmas ir netikėtos staigmenos

Liepa: Negaliu sakyti, kad nesitikėjau, visada nedrąsiai puoselėjau viltį, kad tikrai gausiu bent vieną šimtuką.

Tačiau, kad jie bus net trys, tikrai negalėjau nuspėti ir sužinojusi rezultatus be galo džiaugiausi. Ko gero, labiausiai nustebino anglų kalbos egzamino rezultatas, nes iki pat 9 klasės su ja mano santykis buvo labai prastas, niekaip nesugebėjau persilaužti ir kalbos prisijaukinti. Apie šimtuką iš šio dalyko tada neleidau sau net pasvajoti, atrodė tiesiog neįmanoma.

Todėl šiandien džiaugiuosi, kad pastangos ir darbas, kurį įdėjau į šio dalyko mokymąsi, dovanojo tokius saldžius vaisius.

Džiugas: Labai apsidžiaugiau pamatęs savo rezultatus, buvo trumpalaikis šokas, nes bendrai nesitikėjau 100-ukų. Pirmas dalykas, ką padariau, tai pasidžiaugiau su aplinkiniais žmonėmis. 

Jaudulys – motyvuojantis palydovas ar priešas?

Liepa: Jaudulys buvo neatsiejamas paskutinių mėnesių mokykloje palydovas. Buvo neaišku, ko tikėtis iš egzaminų užduočių, neapleido nerimas, ar to, ko mokėmės, pakaks.

Visgi to nepageidaujamo jaudulio įtaką pavyko nuslopinti savo užklasine veikla, kūryba, savanoryste Jonavos Bažnyčioje ir kitais projektais, kurių turėjau apsčiai.

Džiugas: Jaudinausi prieš egzaminus, tačiau nepriimu jaudulio kaip neigiamo dalyko. Jaudulį aš panaudojau gal šiek tiek netradiciškai, nebandžiau jo pilnai numalšinti.

Jei atėjęs į egzaminą nesi šiek tiek įsitempęs, egzaminas gali ir nepasisekti. Svarbiausia nestresuoti ir per stresą nepamiršti visko, ką mokeisi 12 metų, tas 3–4 valandas būti akylam, neperspaudžiant savęs. 

Žvilgsnis į ateitį – po 10 metų Lietuvoje ar svetur?

Liepa: Visiškai nenutuokiu, kur mane nuneš likimo vėjai. Laikau save mokslo ir kultūros žmogumi, todėl gali būti, kad vis dar kažką studijuosiu, galbūt pasirinksiu pedagogės kelią ir jau dirbsiu mokykloje, o gal tai nebus nei vienas iš šių variantas.

Aišku tik viena, kad Lietuvos palikti neplanuoju, nes per daug myliu jos gamtą, žmones ir kalbą, o ar grįšiu į gimtąją Jonavą – parodys gyvenimas.

Džiugas: Tiksliai pasakyti kaip įsivaizduoju save po 10 metų yra labai sunku. Sakyčiau, tikiuosi neprarasiu savo jaunatviškumo ir į gyvenimą žiūrėsiu pozityviai.

Gyvenimą ketinu kurti Lietuvoje.

Pasirinkimai po mokyklos – filologija ir IT

Liepa: Įstojau į lietuvių filologiją Vilniaus universitete. Lietuvių kalba ir literatūra yra viena labiausiai mane dominančių sričių.

Knygos lydi mane nuo pat mažumės – mylėjau jas dar tada, kai net nemokėjau skaityti, o išmokusi visiškai negalėjau paleisti jų iš rankų. Galima sakyti, jog augau bibliotekoje – mano namų sienos nusėtos istorijos, kalbotyros, filosofijos ir kitas mokslo šakas tyrinėjančių knygų.

Kita priežastis – tiesiog meilė savajam kraštui ir jo tradicijoms, o šios juk neatsiejamos nuo mūsų gimtosios kalbos, kuri šiandien, mano manymu, turi ypatingą svarbą ir poreikį būti puoselėjama. Prie šio sergėjimo noriu prisidėti ir aš.

Džiugas: Visą savo gyvenimą norėjosi sieti darbą su informacinėmis technologijomis, todėl, kaip ir planavau, įstojau į KTU informatikos inžineriją.

Patarimai būsimiems abiturientams

Liepa: Patarčiau pirmiausia išmokti mokytis, atrasti sau patogią sistemą, neatidėlioti darbų ir vertinti nuoseklumą, tada nereikės patirti jokio perteklinio streso ir pasiruošimo.

Visgi turbūt dar svarbiau yra nepamiršti savęs, savo pomėgių ir mylimų žmonių, aklai įsilindus į vadovėlius ir konspektus. Mokyklos metais kur kas svarbiau augti ne akademiškai, o asmeniškai, ieškant savo kelio, kuriant savo vertybinį rinkinį ir aiškinantis, kas esi bei kuo tu nori būti.

O kai atsakingai sieksi šio pažinimo, tai ir tas, kurį dovanoja mokykla, atras vietą ne tik tavo kasdienybėje, bet ir širdyje.

Džiugas: Svarbiausias dalykas – nepradėti mokytis 12-oje klasėje. Svarbu yra išmokti mokytis, rasti savus būdus. Ne visiems tinka tas vadovėlio perrašinėjimas į sąsiuvinį ir vis per naujo skaitymas.

Jei nežinote, kur ieškoti kaip mokytis (nes to mokykloje tikrai nemoko), internete būdų yra pilna. Taip pat galima susirasti jums tinkamą korepetitorių, kuris padėtų jus pastumti link geresnių rezultatų.

Skirkite sau limituotą kiekį mokymosi per dieną, rekomenduoju pasilikti vakarą sau. Stenkitės mokslus pasiskirstyti tolygiai ir jų neatidėlioti ar iki kitos savaitės, ar iki kitos dienos, ar iki vakaro. Jei yra darbas, kurį galite padaryti dabar, darykite jį dabar, o jei tas darbas atrodo bauginantis, per didelis, bandykite jį padalinti į kelias, labiau prieinamas dalis ir tada galite padaryti tą dieną tiek, kiek galite.

Sekite savo progresą, užsirašinėkite jį. Galbūt per dieną atrodo nieko nepasiekiate, bet pasižiūrėjus į savo užrašus po mėnesio, tikrai apima didesnė motyvacija tęsti toliau.

Nepamirškite savęs ir aplinkinių, leiskite laiką ne tik prie mokslo, labai svarbu yra neperdegti, kad galėtum palaikyti pastovų tempą. Su pastoviu tempu, metų kursą namie galima išeiti per 5–6 mėnesius, o likusius mėnesius pasiliktumėte spragų užpildymui.

Taip pat nepamirškite, jog jums patogesnis užsirašymo būdas gal nėra sąsiuvinis, o gal užrašinė, kurių yra pilna internete. Tad viskas gali skambėti sudėtingai, tačiau taip tikrai nėra, žiūrėkite į tai kaip žaidimą.

Viską reikia daryti mažais žingsniukais, kuo anksčiau, kad mokslo metų gale nekiltų stresas, jog nieko nebespėjate ir nieko nemokate.

Jonavos r. savivaldybės inf. 

Teisėsaugos operacijos metu sulaikyta 11 asmenų grupė, kaip įtariama veikusi nusikalstamame susivienijime, organizavo ir sistemingai vykdė žinomų gamintojų prekių ženklų ,,Marlboro“, ,,Camel“, ,,Prince“, ,,Winston“ cigarečių gamybą ir platinimą labai dideliais kiekiais.

Pirmasis pareigūnų operacijos etapas – išimti milžiniški kiekiai žaliavų ir brangi įranga

Š. m. birželio 6-10 dienomis atlikus kompleksą tyrimo veiksmų, policijos ir prokuratūros operacijos bei kratų metu iš neteisėtos apyvartos išimtos kelios tonos tabako žaliavos, 27 paletės (459 000 pakelių) nelegaliame fabrike pagamintų, svetimais prekių ženklais „Marlboro Gold Original“ bei „Camel“, „Prince“ ir „Winston“ pažymėtų cigarečių, 122 dėžės su cigarečių broku, 42 dėžės su tabako dulkėmis, 53 dėžės su tabaku, dideli kiekiai cigarečių pakelių ir jiems skirtų etikečių ruošinių, 20 palečių su cigarečių pakelių plėvele, 75 dėžės su cigarečių filtrais, 5 paletės su smulkintu tabaku bei 111 dėžių su tabako atliekomis.

Tyrimo duomenimis nustatyta, jog pogrindiniame klastotų cigarečių fabrike nusikalstamo susivienijimo nariai pagamino apie 6,5 milijonų įvairių prekių ženklų pažymėtų cigarečių pakelių, kurių vertė siekia daugiau kaip 28 mln eurų, o preliminariais vertinimais iš surastos tabako žaliavos būtų galima pagaminti dar apie 100 tūkstančių cigarečių pakelių, kurių vertė rinkoje siektų apie 0,5 milijonų eurų.

Kratų metu išimta pagalbinė cigarečių gamybos įranga bei priemonės: apie 1 tona dyzelinio kuro, galingas dyzelinis generatorius, skirtas generuoti nepriklausomą elektros energiją nelegaliam pogrindiniam cigarečių fabriko staklių veikimui, galinga cigarečių gamybos ir pakavimo linija, kurios pajėgumas siekia – iki 3 tūkst. cigarečių per minutę. Taip pat, išimti – filtro surinkimo įrenginys, prietaisai pakelio ir cigarečių bloko pakavimui bei kita pagalbinė įranga.

Anot ekspertų, didelio angaro viduje rasta įranga, gamykla galėjo didžiuliais kiekiais falsifikuoti žinomų gamintojų cigaretes. Pogrindiniame cigarečių gamybos fabrike veikė britiškos ir kiniškos modifikacijos cigarečių gamybos ir pakavimo įranga, kuri leidžia pagaminti iki 150 pakelių cigarečių per minutę.

Antrasis pareigūnų operacijos etapas – sulaikyti ir šio nusikalstamo susivienijimo lyderiai

Š. m. rugpjūčio 12 d., tęsiant stambaus mąsto policijos operaciją dėl nelegalaus cigarečių gamybos verslo, buvo sulaikyti šios nusikalstamos veikos organizatoriai – Ž.V. (gim. 1991 m.) bei V. J. ( gim. 1979 m.).

Šiems bei anksčiau sulaikytiems asmenims skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Dalis suimtų asmenų yra žinomi policijai – anksčiau jie yra teisti už analogiškas nusikalstamas veikas. Tikėtina, kad įtariamųjų ratas gali plėstis.

Laikėsi ypatingos konspiracijos

Kaip įtariama, nusikalstamo susivienijimo nariai, veikdami iš savanaudiškų paskatų ir siekdami neteisėtai pasipelnyti vykdant nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, naudojo įvairias konspiracines priemones, kurios buvo skirtos identifikuoti teisėsaugos institucijų naudojamas priemones ir taikomus slaptus veiksmus ir tokiu būdu išvengti jų galimo dėmesio, sulaikymų bei atsakomybės.

Nusikalstamo susivienijimo lyderiai subūrė kitus nusikalstamo susivienijimo narius, griežtai pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis, iš anksto planavo nusikalstamą veiką, laikėsi hierarchijos, kontroliavo kitus susivienijimo narius – GPS ir techninių (elektroninių) priemonių ieškikliais buvo tikrinami visi nusikalstamos veikos bendrininkai ir jų turimi daiktai, cigarečių gamybos - klastojimo procese paimamos jų asmeninės ryšio priemonės ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasai) bei kiti daiktai. Gamyklos patalpose buvo įrengtos slaptos gyvenamosios patalpos skirtos nusikalstamo susivienijimo nariams tiesiogiai dalyvaujantiems cigarečių gamyboje, minėtiems asmenims buvo kategoriškai draudžiama išeiti iš patalpų, naudotis asmeninėmis ryšio priemonėmis.

Taip pat buvo paskirtas konkretus nusikalstamo susivienijimo narys, atsakingas už kitų narių - dirbančiųjų priežiūrą, gamybos ataskaitų teikimą, bendravimą su į sandėlį produkcijos pasiimti atvykstančiais asmenimis, gamybai reikalingas medžiagas, maisto produktus ir kitus pragyvenimui reikalingus daiktus pristatančiais asmenimis. Buvo nustatyta griežta darbo ir bendravimo tvarka – cigaretes gaminantiems asmenims nurodyta vengti kontaktų su į sandėlį atvykstančiais asmenimis, o vilkikų vairuotojams buvo duotas nurodymas GPS signalų ieškikliu visada tikrinti transporto priemones, siekiant aptikti galimą policijos spec. techninę (sekimo) įrangą.

Siekiant nuslėpti dideles ir įtarimus galinčias sukelti elektros energijos sąnaudas prie gamybos linijos buvo prijungtas didelės galios dyzelinis elektros generatorius.

Užtikrinant nelegalioje gamykloje dirbusiųjų nusikalstamo susivienijimo narių kontrolę, saugumą, vykdė kontržvalgybą siekiant identifikuoti galimus teisėsaugos slaptus tyrimo veiksmus, patalpų išorėje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o patalpų rūsyje siekiant išvengti teisėsaugos galimo sulaikymo buvo įrengtas slaptas nelegalaus verslo darbininkų ,,pabėgimo“ tunelis.

Gresia ne vieneri metai nelaisvės

Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse požymius: nusikalstamas susivienijimas (BK 249 str. 1, 3 d.), neteisėtas disponavimas akcizais

apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 str. 3 d.), svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas (BK 204 str. 1d.) ir antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK302 str. 1d.). Tyrimas atliekamas dėl 7 nusikalstamų veikų. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Siekiant atlyginti galimą žalą valstybei, galimam turto konfiskavimui ar išplėstinio turto konfiskavimui užtikrinti, įtariamiesiems apribota nuosavybės teisė į kratų metu iš jų paimtas transporto priemones, rastas pinigines lėšas ir nekilnojamąjį turtą.

Įtariamiesiems, padariusiems šias nusikalstamas veikas, gali grėsti laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvidešimties metų.

Šia operacija užkirstas kelias pavojingų žmonių sveikatai, nelegalaus, garsių prekinių ženklų gamintojų produktų klastočių patekimui į Lietuvos ir tarptautines rinkas bei apsaugota žmonių sveikata nuo galimo produkcijos šalutinio poveikio, o taip pat didelio masto žalos padarymui Valstybės biudžetui.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros bendras pranešimas spaudai

Sprendimą laikinai stabdyti amoniako gamybą bendrovė priėmė dar šių metų gegužę, reaguodama į nepalankią situaciją rinkoje – Europoje stipriai svyruojant gamtinių dujų kainai ir į rinką plūstant pigiai produkcijai iš trečiųjų šalių.

Pirmąją pratybų savaitę, Varėnos rajone, kariai vykdė gynybos ir puolimo operacijas realioje aplinkoje. Buvo įrengiamos mūšio pozicijos, statomos inžinerinės kliūtys, atliekamos cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių užduotys, užtikrinamas nepertraukiamas ryšys ir koordinacija tarp manevrinių padalinių bei remiančias mūšio funkcijas atliekančių vienetų. Į operacijas įsitraukė ir Lietuvos šaulių sąjungos bepiločių orlaivių specialistai, prisidėję prie netiesioginės ugnies koregavimo.

Gaižiūnų poligone, antrąją savaitę, vyko būrio lygmens kovinio šaudymo pratybos. Tai sudėtingiausias pratybų etapas, kuriame pėstininkai, pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, bepiločiai orlaiviai bei kitų padalinių kariai veikė kaip vieninga komanda – manevruodami, dengdami vieni kitus ir ugnimi neutralizuodami priešiškas pajėgas. Kartu treniruotasi teikti taktinę medicininę pagalbą kovos sąlygomis.

Pratybos „Aršus vilkas“ kasmet vyksta pavasarį ir rudenį. Šios pratybos taip pat, yra paskutinis išbandymas 9 mėnesių tarnybą baigiantiems Algirdo bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams.

Lietuvos kariuomenės inf. 

Nuotr. aut. gr. Aušrinė Zajankauskaitė

Paaiškėjo, kad transporto priemonę vairavo 38-erių metų moteris, kuriai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,12 promilės. 

Už šį pažeidimą moteriai gresia rimti nemalonumai.

Primename, kad vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų. 

Vidurio lygmuo tarp didmiesčių ir mažų rajonų

Analizuojant gyvūnų augintinių skaičių visos šalies mastu, Jonavos rajono rezultatai atsiduria per vidurį. Pavyzdžiui, didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje – registruota nuo 12 iki 21 tūkstančio augintinių, tuo tarpu mažesniuose rajonuose, tokiuose kaip Skuodas, Joniškis ar Šalčininkai, šis skaičius nesiekia nė 3 tūkstančių. Jonavos 6692 registruoti augintiniai rodo, kad mūsų kraštas yra gana draugiškas gyvūnams .

Šunys populiarumu lenkia kates

Įdomu, kokie augintiniai populiariausi Jonavos rajone? ŽŪDC 2024 m. metinė ataskaita atskleidžia, kad šunų mėgėjų Jonavoje yra daugiau nei kačių. Rajone registruoti 4267 šunys ir 2669 katės. Šeškai lieka mažuma – jų registruota vos 11.

Šios tendencijos matomos ir naujausiuose duomenyse. 2025 m. liepos mėnesį Jonavoje užregistruotos 46 katės ir 48 šunys, ir nei vienas šeškas.

Panaši situacija ir visos Lietuvos mastu: bendras registruotų kačių skaičius siekia 165 580, šunų – 313 511, o šeškų – 617. Kyla klausimas, ar visa Lietuva yra didesnė šunų gerbėja, ar tiesiog šunys aktyviau registruojami dėl prievolės? Yra manančių, kad šunis, kurie yra dažniau vedžiojami lauke, yra sunkiau nuslėpti nei kates, todėl jų registracija vyksta atidžiau.

Šį itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Į teisiamųjų suolą sės 30-metis Baltarusijos Respublikos pilietis V. G. bei 20-metis Ukrainos pilietis D. M. Jie kaltinami, kad 2024 metų gegužę, veikdami organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tokiu būdu apgaule kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 314 tūkst. 471 eurą.

Nukentėjusiaisiais nuo minėtos organizuotos grupės šioje byloje pripažinti 42 asmenys iš įvairių Lietuvos regionų bei du juridiniai asmenys.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paskambinę nukentėjusiesiems telefonu, organizuotos grupės nariai rusų kalba prisistatydavo bankų atstovais, policijos pareigūnais, „Google“ atstovybės darbuotojais ar kitais asmenimis, įtraukdavo juos į pokalbį. Dažniausiai nukentėjusiesiems būdavo pranešama kokia nors nemaloni žinia – apie neva įvykusį įsilaužimą į jų banko sąskaitą, jų vardu neteisėtai paimtą kreditą, įsilaužimą į socialinių tinklų paskyrą ir pažadama pagalba.

Įtariama, kad įgiję žmonių pasitikėjimą, nusikaltėliai iš jų išviliodavo elektroninės bankininkystės duomenis ir kitą svarbią informaciją, neretai – pačias banko mokėjimo korteles bei grynuosius pinigus. Pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas, imdavo jų vardu kreditus, atsidarydavo naujas sąskaitas ir panaudodavo jas pervesdami iš kitų asmenų išviliotus pinigus.

Teisėtvarkos pareigūnams teko tirti itin sudėtingą, didelės apimties, kruopščiai organizuotą, turinčią konspiracinių elementų sukčiavimo schemą, tyrimo metu surinkta ir išanalizuota daugybė gautų duomenų. Prokuroro surašytas kaltinamasis aktas taip pat itin didelės apimties – jį sudaro net 228 puslapiai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras šių metų gegužę į teismą perdavė kitą baudžiamąją bylą, kurioje analogiškomis nusikalstamomis veikomis kaltinamas 20-metis Ukrainos pilietis Y. S. Jis kaltinamas kartu su organizuota telefoninių sukčių grupe pernai pavasarį iš 7 nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliojęs 86 tūkst. 119 eurų. Ši byla jau baigta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, rugsėjo mėnesį planuojama skelbti nuosprendį.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf. 

Renginiai kiekvieno skoniui

Bistrampolio diena prasidės jau 9 val. lietuvių skalikų paroda. Tai išskirtinė proga pamatyti vienintelę lietuvišką šunų veislę, susipažinti su jos istorija, savybėmis ir dabartiniais augintojais. Lietuvių skalikai – tautinis paveldas, kurį verta pažinti iš arčiau. Šie ištikimi, darbštūs ir stipraus charakterio šunys – vienintelė nacionalinė lietuvių šunų veislė, kurią nuo senų laikų augino mūsų protėviai. Ilgą laiką beveik išnykę, lietuvių skalikai šiandien vėl grįžta į mūsų kiemus, laukus ir širdis – kaip mylimi šeimos nariai, medžioklės pagalbininkai ir mūsų kultūros dalis.

Po kelerių metų pertraukos, į Bistrampolio dienos šventinę programą grįžta žirgų konkūro varžybos Bistrampolio taurei laimėti. Tai renginys, kuris apjungia eleganciją, sportinį meistriškumą ir žirgo bei raitelio partnerystę. Žirgų konkūras – jojimo per kliūtis sportas, bene vienintelis, kuriame visiškai nesvarbu sportininkų lytis.

„Pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir ryšys su žirgu tai raktas į sėkmingą karjerą  “, -  teigia Bistrampolio dvaro žirgų  trenerė Eisvina Baltramiejūnaitė. Paklausus apie konkūro sportą Eisvina sako, kad konkūras – tai ne tik sportas, bet ir elegancijos, jėgos , ištvermės bei puikaus bendradarbiavimo tarp žirgo ir žmogaus demonstracija.

Bistrampolio dvaras sugrįžta prie tradicinės Bistrampolio dienos renginio, kuris pradėtas organizuoti 2018 metais ir kasmet pritraukdavo lankytojus.

Bistrampolio diena glaudžiai siejama su vienu didžiausiu – 1863-ųjų metų sukilimu prieš Rusijos imperijos okupaciją. Vienos iš šio sukilimo kautynių vyko būtent prie Bistrampolio dvaro. Joms vadovavo kunigas Antanas Mackevičius ir pats Bistrampolio dvaro valdytojas Vladislava Bistramas.

Pasak dabartinio dvaro valdytojo dr. kun. Rimanto Gudelio, šį įvykį paminėti ruoštasi labai atsakingai.

„1863 m. liepos 31 d. Bistrampolio kautynės – itin reikšmingas šalies ir mūsų dvaro istorijos įvykis. Jį minėsime drauge su jaunu karo istorijos klubu „Juodasis parakas“, kurie atkurs sukilėlių stovyklavietę, pristatys sukilėlio uniformą bei ginkluotę. Manau, dvaro lankytojai išties pasijus tarsi grįžę laiku – pajus to laikmečio dvasią“,  - teigė dvaro valdytojas kunigas Rimantas Gudelis ir kvietė nepasididžiuoti ir šeštadienį prasmingai praleisti Bistrampolio dvare.

Jaunas, nesenai susikūręs karo istorijos klubas “Juodasis parakas” patrankos salvėmis atidarys Bistrampolio dieną.

Viso renginio metu dalyviai galės susipažinti su XVIII a. - XIX a. ginkluote, karybos menu ir stiliumi, kiekvienas galės pajusti karinę dvasią.

Bistrampolio diena – tai ne tik istorijos inscenizacijos, bet ir galimybė iš naujo atrasti ir įsisąmoninti mūsų bendrą praeitį į ją įsitraukiant.

Šventė vyks vaizdingoje ir istorinėje aplinkoje – Bistrampolio dvare, kuris jau daugelį metų garsėja kaip kultūros židinys Panevėžio regione. Tai puiki proga pabėgti nuo miesto šurmulio, praleisti dieną gamtoje, praturtėti kultūriškai ir istoriškai bei pasimėgauti prasmingu šeštadieniu drauge su  šeima bei artimaisiais.

Renginys nemokamas.

Bistrampolio dvaro informacija

Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.

Atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusius klausimus ir skirtingas interpretacijas dėl TPO draudimo taikymo pagal Komisijos reglamentą (ES) 2025/877, Europos komisijos tarnybos parengė  atsakymus į šiuos  klausimus.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) parengė šių atsakymų vertimą  į lietuvių kalbą (variantą  anglų kalba galima rasti čia arba Europos Komisijos puslapyje https://single-market-economy.ec.europa.eu/sectors/cosmetics/tpo-nail-products-questions-answers_en ). 

Šios informacijos  tikslas – išaiškinti pagrindinius  šio draudimo aspektus, taikymo sritį, poveikį profesionaliems naudotojams ir užtikrinti vienodą Kosmetikos reglamento taikymą visose valstybėse narėse.

Įvadas

Priėmus Komisijos reglamentą (ES) 2025/877, kuriuo, be kita ko, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. draudžiama naudoti Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide (TPO)  kosmetikos gaminiuose, Komisija gavo daug klausimų iš valstybių narių, pramonės asociacijų ir atskirų įmonių.

Dauguma šių klausimų susiję su draudimo taikymo sritimi, jo taikymu profesionaliems  naudotojams  ir pereinamojo laikotarpio nebuvimu esamų atsargų pardavimui ar naudojimui. Be to, buvo pranešta apie skirtingus aiškinimus nacionaliniu lygmeniu, o tai sukėlė neaiškumų suinteresuotosioms šalims ir susirūpinimą dėl nuoseklaus draudimo taikymo visoje ES.

Siekiant užtikrinti bendrą šio draudimo supratimą, šiame klausimų ir atsakymų dokumente siekiama paaiškinti dažniausiai klaidingai suprantamus aspektus, pvz., profesionalaus naudojimo reglamentavimą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP reglamento) klasifikavimo vaidmenį ir skirtumus tarp Kosmetikos reglamento bei REACH. 

Tikslas – pateikti aiškias, nuoseklias ir faktais pagrįstas gaires valstybėms narėms, vykdymą užtikrinančioms institucijoms ir įmonėms, siekiant remti nuoseklų TPO draudimo taikymą. 

1. Koks yra teisinis  TPO draudimo kosmetikos gaminiuose pagrindas?

Draudimas nustatytas Kosmetikos reglamento  (Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 ) 15 straipsnio 2 dalyje. Jame draudžiama kosmetikos gaminiuose naudoti medžiagas, kurios pagal suderintą klasifikavimo procesą klasifikuojamos kaip CMR medžiagos, išskyrus atvejus, kai buvo prašyta ir suteikta išimtis.
Paprastai tariant, kai įsigalioja suderinta CMR medžiagos klasifikacija, nuo to paties momento įsigalioja ir draudimas naudoti šią medžiagą.

Šis principas taip pat taikomas TPO:
•    TPO buvo klasifikuota kaip 1B kategorijos CMR, reprodukcijai toksiška medžiaga, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2024/197 pagal CLP reglamentą (Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008). Ši klasifikacija taikoma nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.

•    Ši klasifikacija lėmė, kad TPO privalomai įtraukiama į Kosmetikos reglamento II priedą (draudžiamų medžiagų sąrašą) pagal Reglamentą (ES) 2025/877. Pagal Kosmetikos reglamentą tai įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir suderinta TPO klasifikacija.
•    Privalomas TPO įtraukimas į Kosmetikos reglamento II priedą pagal Reglamentą (ES) 2025/877 buvo aptartas su valstybėmis narėmis prieš priėmimą, ir beveik visos valstybės narės tam pritarė.

•    Komisija neturi teisės leisti toliau naudoti TPO, išskyrus atvejus, kai pagal 15 straipsnio 2 dalį suteikiama leidžianti nukrypti nuostata, grindžiama išsamiu moksliniu dokumentų rinkiniu, palankia Vartotojų saugos mokslinio komiteto (VSMK) nuomone ir visų kitų nukrypti leidžiančių kriterijų, įskaitant alternatyvų nebuvimą, konkretaus produkto kategorijos naudojimo su žinomu poveikiu įrodymą bei maisto saugos reikalavimų laikymąsi, įvykdymu.“
•    Prieš priimant Reglamentą (ES) 2025/877, niekas nepateikė prašymo dėl išimties suteikimo TPO.

2. Ar kosmetikos gaminiai, kurių sudėtyje yra TPO, gali būti parduodami nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.? 

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. draudžiama pateikti į rinką ir platinti kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra TPO. Tai reiškia, kad: 
•    Nuo nurodytos datos į rinką negalima pateikti naujų gaminių, kurių sudėtyje yra TPO. 
Produktai, pateikti į rinką iki nurodytos  datos, nebegali būti tiekiami, perduodami ar kitaip prieinami kitam asmeniui vykdant komercinę veiklą. Kitaip tariant, kosmetikos verslo specialistai Europos Sąjungoje nebegali nei parduoti šių produktų, nei jų neatlygintinai platinti.

Pateikimas į rinką reiškia pirmą kartą kosmetikos gaminio tiekimą platinimui, vartojimui arba naudojimui Europos Sąjungos rinkoje vykdant komercinę veiklą (Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 2 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyta sąvoka). Paprastai tai atlieka gamintojas, importuotojas arba platintojas. Tiekimas rinkai reiškia bet kokį tolesnį kosmetikos gaminio tiekimą platinimui, vartojimui ar naudojimui ES rinkoje vykdant komercinę veiklą, už atlygį ar neatlygintinai. Tai apima didmeninę prekybą, mažmeninę prekybą ir tiekimą specialistams.

3. Kaip draudimas taikomas profesionaliems naudotojams  ir kuo jis skiriasi nuo taikymo vartotojams? 
•    Profesionalių   naudotojų, pvz.,  manikiūro meistrų, kosmetikos gaminių naudojimas teikiant  mokamas paslaugas sudaro dalį jų vykdomos komercinės veiklos. 
•    Todėl profesionalūs naudotojai  (pvz., manikiūro meistrai, salonai) nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. negali naudoti tokių  gaminių  klientams, nes tai laikoma „tiekimu rinkai“ vykdant komercinę veiklą.  
•    Tai  taikoma nepriklausomai nuo to, kad gaminys buvo įsigytas iki nustatytos  datos. 
•    Tačiau vartotojas, kuris iki 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigijo TPO turintį gaminį savo asmeniniam naudojimui, gali toliau jį naudoti privačiai, bet rekomenduojame naudoti gaminius, kuriuose nėra TPO. 

4. Ką daryti su gaminiais, kurie buvo teisėtai pateikti į rinką iki 2025 m. rugsėjo 1 d.?

Kosmetikos reglamente nėra nuostatos dėl CMR 1A arba 1B kategorijos medžiagų „išpardavimo“ arba „sunaudojimo“. 
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. turi būti nutrauktas pateikimas į rinką ir tiekimas rinkai vykdant komercinę veiklą, net ir tų gaminių,  kurie jau yra sandėlyje arba buvo įsigyti iki tos datos.

5. Kaip šis draudimas skiriasi nuo REACH reglamente įtvirtinto mikroplastikų ir blizgučių draudimo, kuriam buvo nustatyti ilgi pereinamieji laikotarpiai?

 REACH reglamente (Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006) yra kitoks teisinis reguliavimo mechanizmas: 
•    Jis leidžia atlikti socialinę-ekonominę analizę ir numatyti ilgus pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgiant į įgyvendinimo galimybes ir tiekimo grandinės prisitaikymą.
•    Kosmetikos reglamente tokių nuostatų nėra; jo pagrindinis tikslas – žmonių sveikatos apsauga.
•    CMR 1A/1B kategorijų medžiagoms  draudimas taikomas automatiškai, nebent  būtų suteikta išimtis pagal 15 straipsnio 2 dalį. 

6. Kokios taisyklės taikomos, jei TPO nagų lakuose yra visiškai polimerizuotas ir nekelia jokios rizikos? 

Vartotojų saugos mokslinis komitetas (VSMK) 2015 m. padarė išvadą ((VSMK) /1558/15), kad TPO yra saugus tam tikruose profesionaliuose UV spinduliais kietinamuose geliniuose nagų lakuose, jei jo koncentracija neviršija 5 % ir laikomasi nurodytų sąlygų. 

Tačiau ši nuomonė buvo pateikta prieš naują TPO kaip CMR medžiagos klasifikaciją, pagal kurią klasifikacija buvo pakeista iš 2 kategorijos į 1 kategoriją. 
Priėmus CMR 1A/1B klasifikaciją, ankstesnės VSMK  nuomonės nebegalioja, nebent jos būtų atnaujintos pagal naują 15 straipsnio 2 dalies prašymą. Šiuo atveju būtinas naujas VSMK  vertinimas. 

7. Ką dabar įmonės ir specialistai turėtų daryti? 

•    Iki 2025 m. rugsėjo 1 d. nutraukti TPO turinčių produktų pardavimą, tiekimą ir profesionalų naudojimą. 
•    Iš prekybos ir paslaugų teikimo vietų pašalinti likusias atsargas. 
•    Ieškoti atitinkančių reikalavimus alternatyvų iš tiekėjų. 

Ateityje dėl susirūpinimą keliančių medžiagų stebėti reguliavimo pokyčius iš anksto – diskusijos dėl TPO darbo grupės lygiu prasidėjo 2024 m. kovo mėn. 

8 klausimas – Ar taisyklės bus pakeistos, kad ateityje būtų užtikrintas didesnis lankstumas? 

Komisija pripažino, kad dabartinė reguliavimo sistema ekonominės veiklos vykdytojams, ypač MVĮ (mažoms ir vidutinėms įmonėms), suteikia mažai lankstumo. 
•    Siekiant užtikrinti didesnį prognozuojamumą ir geresnį suinteresuotųjų šalių įtraukimą, pateiktas pasiūlymas peržiūrėti Kosmetikos reglamentą.
•    Kol šis pasiūlymas nebus oficialiai patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos, Komisija privalo taikyti galiojančius teisės aktus tokius, kokie jie yra dabar.

NVSC inf. 

Iš viso patikrintos 64 veiklos vietos, kuriose dirbo 59 ūkio subjektai – įmonės ir savarankišką veiklą vykdantys fiziniai asmenys. Preliminariais duomenimis, pažeidimai nustatyti 27-iuose subjektuose, t. y. beveik pusėje patikrintų atvejų.

Dažniausiai nustatyti pažeidimai:

• nepateikti arba netinkamai sudaryti darbo grafikai (nenurodyta darbo ar pietų pertraukų pradžia ir pabaiga, nesilaikyta nepilnamečių darbo ir poilsio režimo reikalavimų);
• darbo ir poilsio režimo pažeidimai (darbas sekmadieniais, po 20 ar 22 val., viršytos leistinos darbo valandų normos – 6 arba 8 val. per dieną);
• nelegalus nepilnamečio darbas (1 atvejis);
• pilnamečio darbuotojo veikla be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos (1 atvejis);
• įmonės vadovo duomenų nepateikimas VSDFV („Sodrai“) (1 atvejis).

VDI taikytos poveikio priemonės:

• pateikta 14 reikalavimų pašalinti nustatytus pažeidimus;
• surašyta 10 administracinių nusižengimų protokolų;
• pradėta 1 tyrimo byla dėl Įmonių įstatymo pažeidimo.

„Rezultatai rodo, kad nepilnamečių darbo sąlygų užtikrinimas vis dar kelia nemažai iššūkių, – pabrėžia Vytautas Ročys, VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius. – Dažniausiai darbdaviai pažeidžia darbo ir poilsio režimo reikalavimus, kurie nepilnamečiams yra itin svarbūs dėl jų sveikatos, mokymosi ir poilsio. Svarbu akcentuoti, kad darbas negali trukdyti jaunam žmogui ilsėtis ir tobulėti, todėl VDI ir toliau aktyviai stebės situaciją bei taikys prevencines ir kontrolės priemones.“

VDI primena, kad darbdaviai, įdarbinantys nepilnamečius, privalo ypač atsakingai planuoti darbo laiką ir užtikrinti poilsio režimą, o tėvams ir patiems jaunuoliams svarbu žinoti savo teises ir nedvejoti kreiptis į VDI dėl konsultacijų ar pagalbos. Tik atsakingas darbdavių ir darbuotojų požiūris gali užtikrinti saugią, teisėtą ir jaunam žmogui tinkamą darbo aplinką.

Tarpučių kaimo teritorijoje įrengta aikštelė skirta ne tik krovininio transporto vairuotojams – ji taps patogia stotele ir visiems keliaujantiesiems A5 keliu: šeimoms su vaikais, turistams kemperiais, keliaujantiems tarp Lietuvos ir Lenkijos ar po Suvalkiją bei visą šalį. Dėl geografiškai strategiškai patogios vietos – visai netoli Lietuvos ir Lenkijos pasienio – aikštelė taps svarbiu poilsio tašku tiek atvykstamajam, tiek išvykstamajam turizmui.

Keliautojai čia ras ne tik stovėjimo vietas skirtingų tipų transportui, bet ir modernias sanitarines patalpas, atskiras poilsio zonas su pavėsinėmis, suolais ir stendais, nemokamą belaidį internetą, elektromobilių įkrovimo stoteles bei saugią, apšviestą aplinką. Visa tai – nemokamai ir pritaikyta patogiai, trumpai ar ilgesnei stotelei kelyje.

„Ši aikštelė – tai ne tik vieta sustoti, bet ir moderni erdvė vairuotojų poilsiui bei patogumui užtikrinti. Kurdami ją, vadovavomės aukščiausiais ES standartais ir siekėme sukurti infrastruktūrą, kuri atlieptų tiek kasdienius, tiek tarptautinio transporto srauto poreikius,“ – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Apie 11 ha ploto teritorijoje įrengtos atskiros zonos skirtingo tipo transporto priemonėms – lengviesiems automobiliams, krovininiam transportui, autobusams, kemperiams ir elektromobiliams. Iš viso čia suprojektuotos 354 stovėjimo vietos: 234 sunkvežimiams, 101 lengvajam automobiliui, 6 – neįgaliųjų transportui, 9 vietos autobusams ir kemperiams bei 4 elektromobiliams su įkrovimo stotelėmis po stoginėmis.

Aikštelė padalinta į penkias zonas, kurios viena nuo kitos atskirtos žaliąja skiriamąja salele. Pirmojoje zonoje numatytos vietos autobusams, kemperiams, elektromobiliams ir mikroautobusams, o likusios keturios zonos skirtos tik lengviesiems automobiliams.

Patogiam eismui užtikrinti aikštelėje suplanuotas vienkryptis žiedinis judėjimas – nuo įrengtos žiedinės sankryžos įvažiavimas ir išvažiavimas veda į vienos krypties kelią su atskirais nusukimais į skirtingas transporto zonas.

Lengvųjų automobilių stovėjimo vietų matmenys – 2,50 m pločio ir 4,35 m ilgio. Pravažiavimo keliai tarp stovėjimo vietų siekia iki 5,5 m pločio. Toks sprendimas užtikrina sklandų ir saugų transporto priemonių judėjimą aikštelėje.

Aikštelės šiaurės vakarų dalyje pastatytas modernus pastatas su sanitarinėmis patalpomis – čia įrengti atskiri tualetai vyrams, moterims bei riboto judumo asmenims, taip pat dušai ir priežiūros patalpos. Visos patalpos aprūpintos vandentiekiu, kanalizacija, apšvietimu, šildymu ir vėdinimo sistemomis.

Poilsio poreikiams teritorijoje įrengtos kelios atskiros poilsio zonos su suolais, stalais, pavėsinėmis, šiukšliadėžėmis, informaciniais stendais ir želdiniais. Vienoje iš zonų numatyta vieta galimai vaikų žaidimų aikštelei. Visą teritoriją jungia pėsčiųjų takai su trinkelių danga arba danga, įrengta iš skaldelės, o žaliosiose zonose pasodinti įvairūs augalai, sukuriantys malonią ir jaukią aplinką.

Papildomai aikštelėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir veikia nemokamas belaidis interneto ryšys (Wi-Fi) – tai sprendimai, skirti tiek saugumui užtikrinti, tiek vairuotojų patogumui.

Ši aikštelė yra pirmoji šalyje, kuri atitinka visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus tokio tipo infrastruktūrai. Ji ne tik prisideda prie vairuotojų poilsio kokybės gerinimo, bet ir didina eismo saugumą tarptautinėje magistralėje.

Šiemet planuojama atidaryti dar vieną tokio tipo aikštelę to paties kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpoje ties 95-uoju kilometru.