Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Socialiniuose tinkluose plinta pavojinga įdegio mada: gydytojas perspėja apie rizikas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniuose-tinkluose-plinta-pavojinga-idegio-mada-gydytojas-perspeja-apie-rizikas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniuose-tinkluose-plinta-pavojinga-idegio-mada-gydytojas-perspeja-apie-rizikas Socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebima vaizdų, kuriuose jaunimas demonstruoja ryškias įdegio linijas. Tokia mada, vadinama „tan-line“, populiarėjanti tokiose platformose kaip „TikTok“ ir „Instagram“, vis labiau kelia nerimą specialistams, nes siekdami išgauti kontrastą tarp įdegusios ir šviesios odos žmonės ilgai deginasi saulėje arba dažnai lankosi soliariumuose. Tačiau gydytojai įspėja – tokios tendencijos vaikymasis gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų.

Kokių pavojų įžvelgia gydytojai?

Lazerinės dermatologijos centro vadovas ir onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas teigia, kad ultravioletinė spinduliuotė, gaunama deginantis, yra bene pagrindinis odos vėžio rizikos veiksnys.

„Moksliškai įrodyta, kad ilgalaikis UV spindulių poveikis žymiai padidina odos vėžio riziką. Be to, stiprus įdegis saulėje ypač pavojingi jauniems žmonėms. Jautrumu ypač pasižymi vaikų ir paauglių oda, o šios amžiaus grupės dažnai ir pradeda kopijuoti suaugusiuosius arba būti „madingi“, – aiškina gydytojas.

Jo teigimu, žmonės dažnai neįvertina nudegimų saulėje padarinių. Net jei oda parausta tik kartą per metus, ilgainiui tai gali lemti genetinius pažeidimus odos ląstelėse ir paskatinti vėžio vystymąsi.

„Tai ypač aktualu dabar, kai žiema eina į pabaigą, žmonės išsiilgę saulės ir per atostogas, tikėtina, daug kas keliaus į šiltuosius kraštus. Bijau, kad ten juos, ypač jaunimą, ir gali pasivyti ryškių įdegio linijų mada“, – atviravo dr. V. Sidorovas.

Žinoma, norintys įdegusios odos nebūtinai turi kur nors skristi. Yra nemažai tokių, kurie tam pasitelkia soliariumų paslaugas, gana paplitusias mūsų šalyje, priešingai nei saulėtoje Australijoje, kur komerciniai soliariumai buvo uždrausti dar 2015 m., siekiant sumažinti odos vėžio susirgimų skaičių.

Įdegio mitai ir žalos sveikatai prevencija

Pasak onkodermatologijos specialisto, nors apie UV spinduliuotės kenksmingumą kalbama nuolat ir daug, „tan-line“ tendencija rodo, kad jaunimui, o ypač vadinamajai Z kartai, įspėjimai kažkodėl dažnai prasprūsta pro ausis.

„Galbūt to priežastis ateityje paaiškins sociologai, atlikę išsamius tyrimus, bet manau, kad prie tokios situacijos prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose ne tik sparčiai plinta įvairios tendencijos, bet ir veša įvairūs mitai. Pavyzdžiui, vienas iš populiariausių įdegio mitų yra susijęs su vitaminu D. Žmonės dažnai mano, kad deginimasis būtinas vitamino D gamybai, tačiau iš tikrųjų pakanka nedidelio saulės kiekio kasdien. Ilgai būnant saulėje, nauda tampa mažesnė už žalą“, – aiškina dr. V. Sidorovas.

Jo teigimu, kalbant apie rekomendacijas – būtina prisiminti penkis pagrindinius apsaugos nuo UV spindulių principus, saulėtą dieną būnant lauke, o ypač šiltesniu klimatu pasižyminčiose šalyse:

dėvėti apsauginius drabužius

naudoti plataus spektro SPF 50+ apsauginį kremą

nešioti plačiakraštę skrybėlę

ieškoti pavėsio

dėvėti akinius nuo saulės.

„Manau, svarbu ugdyti sąmoningumą ir suprasti, kad įdegis nėra sveikatos požymis – tai odos reakcija į žalą“, – pabrėžia dr. V. Sidorovas ir priduria, kad tie, kas visgi nori degintis ar lankytis soliariumuose, pirmiausia turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, kaip rekomenduoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Kaip atpažinti pavojingus odos pokyčius?

Siekiant išvengti nemalonių sveikatos pokyčių, gydytojas V. Sidorovas rekomenduoja reguliariai tikrinti odą ir stebėti bet kokius jos pokyčius.

„Jei atsiranda naujų apgamų, jie keičia spalvą ar formą, reikėtų kreiptis į specialistą. Melanoma dažnai prasideda kaip nedidelis, nekaltai atrodantis odos darinys arba dažniau net kaip dėmė, todėl ankstyva diagnostika yra labai svarbi“, – įspėja onkodermatologas, kurio karjeroje mažiausias apgamas, pasirodęs piktybiniu naviku, buvo vos 1,5 milimetro skersmens.

Komentuodamas įdegio linijų madą dr. V. Sidorovas sutiko, kad nors tai ir gali atrodyti vizualiai patraukliai, taip pat atkreipė dėmesį, kad trumpalaikio išvaizdos pokyčio kaina gali būti per didelė.

„Mes, gydytojai, tarpusavyje kartais pakalbame, kad oda turi atmintį, ir kiekvienas nudegimas palieka savo pėdsaką, kuris ateityje gali virsti kažkuo, kas tikrai nenudžiugins ir neskatins kelti nuotraukų su ryškiu įdegiu į socialinius tinklus“, – konstatavo dr. V. Sidorovas.

Socialiniuose tinkluose plinta pavojinga įdegio mada: gydytojas perspėja apie rizikas

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 15 Feb 2025 16:00:00 +0200
<![CDATA[Lietuvos bankas: 2024 m. II pakopos pensijų fondų vidutinė grąža siekė 17 proc., valdomas turtas išaugo iki 9,1 mlrd. Eur]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-bankas-2024-m-ii-pakopos-pensiju-fondu-vidutine-graza-sieke-17-proc-valdomas-turtas-isaugo-iki-9-1-mlrd-eur https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-bankas-2024-m-ii-pakopos-pensiju-fondu-vidutine-graza-sieke-17-proc-valdomas-turtas-isaugo-iki-9-1-mlrd-eur

Praėjusiais metais fiksuota reikšminga antrosios ir trečiosios pensijų pakopų fondų grąža. Priklausomai nuo fondų prisiimamos investavimo rizikos ji sudarė nuo 5 iki daugiau kaip 20 proc. Reikšmingai padidėjo ir fondų valdomas turtas. 

„Pensijų kaupimo nauda ir sudėtinių palūkanų efektas labiausiai juntamas tada, kai kaupiama nuosekliai ir ilgą laikotarpį. Lietuvos bankas savo ruožtu šių metų pradžioje pateikė pasiūlymus didinti darbdavių dalyvavimą kaupime, tobulinti valstybės skatinamąjį mechanizmą ir įsteigti valstybės kontroliuojamą pensijų fondą. Šie pakeitimai galėtų padidinti pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir leistų užtikrinti didesnes būsimų senjorų pajamas senatvėje”, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.  

II pakopa

2024 m. Lietuvoje veikė 48 II pakopos pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių. Juose senatvės pensijai kaupė beveik 1,43 mln. žmonių (iš jų 774 tūkst. – aktyviai). Dalyvių skaičius per metus padidėjo 0,8 proc., arba 11 tūkst. dalyvių.

Daugiausia dalyvių (314 tūkst.) buvo 1982–1988 m. tikslinėje grupėje, o didžiausia valdomo turto vertė (2,1 mlrd. Eur) – 1975–1981 m. tikslinės grupės. Didžiausią grąžą (20,32 %) generavo 1996–2002 m. tikslinė grupė.

Bendras svertinis vieneto vertės pokytis 2024 m. sudarė 17 proc., o II pakopos pensijų fondų valdomas turtas išaugo 28 proc. – iki 9,1 mlrd. Eur. Daugiausia lėšų (82,2 %) II pakopos pensijų fondai investavo į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus. Šių investicijų vertė apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje sudarė 7,5 mlrd. Eur.

Investicijos į Lietuvos subjektus sudarė daugiau kaip 945 mln. Eur, arba apie 10,4 proc. viso II pakopos pensijų fondų turto. Palyginti su 2023 m., jos padidėjo 8,1 proc., arba beveik 71 mln. Eur. Didžiausia investicijų Lietuvoje dalis (36,2 %, arba beveik 343 mln. Eur) teko Vyriausybės vertybiniams popieriams.

II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Tai reiškia, kad gyventojai priskiriami automatiškai pagal gimimo metus, o artėjant prie pensinio amžiaus, investavimo rizika automatiškai keičiama į konservatyvesnę. 

Iki šiol jauniausi dalyviai kaupė pensijų fonduose, kurie skirti 1996–2002 m. gimusiems. Tiems dalyviams, kuriems 2025 m. sukaks 22 metai, praėjusių metų pabaigoje įsteigti nauji fondai. Vėliau nauji pensijų fondai bus steigiami 2031 m. 

Taip pat primename, kad į kaupimą II pakopos pensijų fonduose įtraukiama automatiniu būdu. Šių metų pradžioje apie įtraukimą informuoti gyventojai gali pasirinkti vieną iš trijų variantų: nieko nedaryti ir nuo 2025 m. liepos 1 d. jie pradės kaupti atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde, atsisakyti kaupti arba sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Daugiau informacijos čia. 

II pakopos pensijų kaupimo įmoką sudaro dvi dalys: 3 proc. apskaičiuojami nuo darbo užmokesčio ir 1,5 proc. dydžio papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, apskaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio.

III pakopa

2024 m. Lietuvoje veikė 22 papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondai, juos valdė 5 valdymo įmonės.

Bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas per 2024 m. padidėjo beveik 40 proc. ir apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje sudarė 408 mln. Eur. Dalyvių skaičius praėjusiais metais padidėjo daugiau nei 40 proc. – nuo 118 tūkst. iki 166 tūkst.

Vidutinis svertinis III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokytis sudarė 16,78 proc. Didžiausią teigiamą grąžą generavo pensijų fondų investicijos į akcijas (20,03 %). Daugiausia (84 %) III pakopos pensijų fondų turto investuota į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus, šių investicijų vertė sudarė 343 mln. Eur.

Investicijos į Lietuvos subjektus sudarė daugiau kaip 40 mln. Eur, arba apie 10 proc. viso III pakopos pensijų fondų turto. Palyginti su 2023 m., šios investicijos ūgtelėjo 2,7 proc., arba 1,1 mln. Eur. Didžiausia dalis investicijų Lietuvoje buvo nukreipta į Vyriausybės vertybinius popierius (35 %, arba beveik 14 mln. Eur).

Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų rinkos apžvalga (2024 m.)

Pensijų fondų veiklos rodikliai

Lietuvos banko inf.

Lietuvos bankas: 2024 m. II pakopos pensijų fondų vidutinė grąža siekė 17 proc., valdomas turtas išaugo iki 9,1 mlrd. Eur

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 15 Feb 2025 14:00:00 +0200
<![CDATA[Po avarijos kelyje Jonava–Kėdainiai abu vairuotojai išvežti į gydymo įstaigą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-avarijos-kelyje-jonava-kedainiai-abu-vairuotojai-isvezti-i-gydymo-istaiga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-avarijos-kelyje-jonava-kedainiai-abu-vairuotojai-isvezti-i-gydymo-istaiga Penktadienį, vasario 14-ąją, apie 23  valandą gautas pranešimas apie avariją Žeimių seniūnijoje, Kuigalių kaime,  kelyje Jonava–Kėdainiai.

Susidūrė automobilis „Mercedes-Benz“, vairuojamas neblaivaus vyro (gim. 1995 m.) su automobiliu „Toyota“, vairuojamu moters (gim. 1986 m.).

Pasak pirminių duomenų, vienas iš automobilių, „Toyota Verso“, atsitrenkė į medį, o kitas – „Mercedes-Benz“ – nuvažiavo į griovį. „Mercedes-Benz“ vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,60 prom. 

Avarijos metu niekas nebuvo prispaustas, o degimo požymių nustatyta nebuvo.

Abu vairuotojai buvo išvežti į gydymo įstaigą.

Įvykio vietoje buvo atjungtas „Toyota“ akumuliatorius, o 200 metrų ruože nušluota važiuojamoji dalis, siekiant užtikrinti saugų eismą.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir policijos duomenis 

Po avarijos kelyje Jonava–Kėdainiai abu vairuotojai išvežti į gydymo įstaigą

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 15 Feb 2025 08:33:00 +0200
<![CDATA[Pernai fiksuota rekordinė elektros gamyba - daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pernai-fiksuota-rekordine-elektros-gamyba-daugiau-nei-du-trecdaliai-lietuvoje-pagamintos-elektros-energijos-is-atsinaujinanciu-istekliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pernai-fiksuota-rekordine-elektros-gamyba-daugiau-nei-du-trecdaliai-lietuvoje-pagamintos-elektros-energijos-is-atsinaujinanciu-istekliu Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo daugiau nei trečdaliu, o 70 proc. elektros gamybos šalyje sudarė atsinaujinančių išteklių energija. Elektros suvartojimas per metus išaugo 5 procentais. Tai rodo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbiami  2024 metų elektros sistemos rodikliai.

2024 m. buvo istoriniai metai vietos elektros gamybai šalyje. Lietuvoje per metus pagamintos beveik 8 teravatvalandės (7,761 TWh) elektros energijos, 37 proc. daugiau, nei 2023 metais, kai rodiklis siekė 5,664 TWh. Labiausiai prie šio pokyčio prisidėjo atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintas elektros kiekis – šios energijos dalis sudarė daugiau nei du trečdalius (69,8 proc.) visos šalyje pagamintos elektros.

Vietos elektros gamybos dalis nuo bendro suvartojimo siekė 63 proc., tai didžiausia dalis nuo 2009 m., kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Palyginti, 2023 m. vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 48 proc. suvartotos elektros energijos.

Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, palyginti su metais prieš tai, 2024 m. itin reikšmingai išaugo elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse. 

„Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba saulės elektrinėse išaugo du kartus – 101 proc., o vėjo elektrinėse – 38,3 procento. Analizuojant absoliučius skaičius, vėjo energijos augimo tempas dar įspūdingesnis – vėjo generacija išaugo beveik viena teravatvalande, saulės – 0,6 teravatvalandės. Dėl didesnės vietinės gamybos, mažiau elektros importavome iš kitų šalių, todėl bendras importas per metus mažėjo 13 procentų“, – sako D. Matelionis. 

Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 2,524 TWh iki 3,492 TWh, saulės – nuo 0,633 TWh iki 1,273 TWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 3 proc. nuo 0,446 TWh iki 0,431 TWh.  Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 5,417 TWh, 36 proc. daugiau nei 2023 metais, kai šis skaičius siekė 3,972 TWh.  Atsinaujinančių išteklių elektrinių gamybos dalis nuo bendro suvartojimo, palyginti su 2023 m., išaugo 12 proc. punktų iki 44 procentų. 

Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2023 m., augo 37 proc. (nuo 1,311 TWh iki 1,797 TWh). 

Elektros suvartota 5 proc. daugiau

Per 2024 metus Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas buvo 11,504 TWh. Tai yra 5 proc. daugiau nei užpernai, kai šis skaičius siekė 10,957 TWh.  

„Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas augo pramonės, paslaugų, žemės ūkio ir gyventojų sektoriuose, o mažėjo tik transporto srityje. Elektros poreikio augimą galima sieti su gerėjančiais ekonominiais rodikliais ir spartėjančia Lietuvos elektrifikacija. Nepaisant didėjančio gaminančių vartotojų skaičiaus, elektros poreikis didėja. Galima teigti, kad gyventojai bei verslai ir gamina elektros energiją, ir ja keičia iškastinį kurą“, – sako D. Matelionis. 

Palyginti su 2023 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 5,7 proc. – nuo  4,053 TWh iki 4,284 TWh. Žemės ūkyje elektros energijos suvartojimas augo 6,5 proc. – nuo 0,248 TWh iki 0,265 TWh. Transporto sektoriuje elektros vartojimas mažėjo 6 proc. – nuo 0,091 TWh iki 0,086 TWh, paslaugų srityje didėjo 5,4 proc.  – nuo 3,427 TWh iki 3,612 TWh.

Palyginti su 2023 m., gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 3,8 proc. daugiau, suvartojimas išaugo nuo 3,138 TWh iki 3,257 TWh. 


Importo, eksporto pokyčiai

Per 2024 metus į Lietuvą importuota 8,517 TWh elektros energijos, 13 proc. mažiau nei 2023 m., eksportuota – 3,114 TWh arba 9 proc. daugiau nei 2023 metais.

Importas iš Estijos mažėjo 8,3 proc. (0,331 TWh), importas iš Švedijos didėjo 6,4 proc. (5,285 TWh), iš Lenkijos – augo 58,4 proc. (1,839 TWh). Importas iš Latvijos mažėjo 68,9 proc. (1,024 TWh).

Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei pernai, nei užpernai Lietuva nevykdė. Nuo 2022 m. pirmojo pusmečio taip pat nevyksta elektros energijos prekyba su Rusija.

Didžiausią elektros eksporto dalį 2024 m. sudarė eksportas į Latviją – 1,394 TWh arba 277 proc. daugiau nei 2023 metais. Labiausiai mažėjo eksportas į Lenkiją – 46,8 proc. iki 0,901 TWh.

„Litgrid“ informacija,  „Ignitis renewables“  nuotr.

Pernai fiksuota rekordinė elektros gamyba  -  daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 18:21:00 +0200
<![CDATA[Aplinkos ministerija siūlo ir kaimiškų teritorijų žemę perduoti savivaldai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkos-ministerija-siulo-ir-kaimisku-teritoriju-zeme-perduoti-savivaldai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkos-ministerija-siulo-ir-kaimisku-teritoriju-zeme-perduoti-savivaldai

Aplinkos ministerija parengė ir suinteresuotoms institucijoms teikia derinti Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, numatančias visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms ir valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas perduoti vykdyti ne savivaldybių taryboms, o merams.

Valstybinės žemės perdavimas kaimų gyvenamosiose vietovėse ir savivaldybių savarankiškumo stiprinimas numatyti ir XIX  Vyriausybės programoje ir yra vienas iš Aplinkos ministerijos veiklos prioritetų.

Projektais siekiama tęsti valstybinės žemės pertvarką užtikrinant racionalesnį valstybinės žemės valdymą, siekiant didesnės naudos visuomenei.

Priėmus įstatymų pakeitimus, bus užtikrintas racionalesnis valstybinės žemės naudojimas. Procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, taps vieningos, nuoseklios ir kaimo gyvenamosiose vietovėse nesiskirs nuo miestuose ir miesteliuose atliekamų procedūrų. Įstatymų pakeitimai naudingi ir fiziniams asmenims tvarkant kasdienius klausimus, susijusius su valstybine žeme, ir juridiniams asmenims, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu ir jiems tenka spręsti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo klausimus.

Tikimasi, kad šiuo metu savivaldybių tarybų vykdomas valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių tvirtinimo funkcijas perdavus vykdyti merams, procesai sutrumpės, žmonėms nereikės laukti, kol įvyks savivaldybių tarybų posėdžiai,  o valstybinė žemė bus įveiklinta greičiau.

Savivaldybėms nebūtų perduodama ta valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise jau perduota kitiems subjektams.

2024 metų pradžioje baigus žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos  pirmąjį etapą, savivaldybėms jau perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių  bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha. 

Šios Aplinkos ministerijos siūlomos pataisos įsigaliotų nuo 2027 m. liepos 1 d.

Pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų įstatymų pakeitimų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki kovo 4 d.

Aplinkos ministerija siūlo ir kaimiškų teritorijų žemę perduoti savivaldai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 17:34:00 +0200
<![CDATA[Kelininkai primena – žiemos metu ypač pavojinga ant tiltų ir viadukų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelininkai-primena-ziemos-metu-ypac-pavojinga-ant-tiltu-ir-viaduku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelininkai-primena-ziemos-metu-ypac-pavojinga-ant-tiltu-ir-viaduku Žiemos sezono metu viadukai ir tiltai reikalauja ne tik kelininkų dėmesio, bet ir ypatingo vairuotojų atidumo. AB „Kelių priežiūra“ primena, kad šios konstrukcijos ypač greitai apledėja, nes yra itin jautrios oro sąlygų pokyčiams. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net kai kelio danga po viaduku ar tiltu yra sausa, viršuje gali būti susidariusi slidi kelio danga, nes oro cirkuliacija lemia itin greitą šių konstrukcijų atšalimą. 

Tiltai ir viadukai yra ypač jautrūs oro sąlygoms dėl pakeltos konstrukcijos ir dažnai reikalauja specifinės priežiūros. Jie yra atviri elementai pro kuriuos laisvai cirkuliuoja oras tiek viršuje, tiek ir apačioje. Dėl šios priežasties jie kur kas greičiau atvėsta nei įprastos kelio dangos, kurios po apačia turi daug sluoksnių ir nėra baigtinės – tęsiasi gilyn į žemę.  

Pasak AB „Kelių priežiūra“ atstovų, žiemą įprastų kelių ir viadukų priežiūra skiriasi. Magistralinių, krašto bei rajoninių kelių būklė mažiau priklauso nuo aplinkos veiksnių. Viadukų, tiltų konstrukcija yra sudėtingesnė ir reikalauja nuolatinės intensyvios priežiūros, kad būtų užtikrintas saugumas.  

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje yra apie 1 500 tiltų ir viadukų. AB „Kelių priežiūra“ specialistai žiemos metu jiems taiko specialias priemones, kurios padeda užtikrinti saugumą. Pavyzdžiui, dar prieš prasidedant indikuojamam apledėjimui, tiltai ir viadukai yra barstomi druska arba specialiais mišiniais, kurie mažina ledo susidarymo riziką, o naudojamos priemonės priklauso nuo oro sąlygų ir temperatūros. Kelininkai nuolat stebi oro sąlygas ir kelių dangos būklę pasitelkiant specialias IT sistemas, kurios padeda prognozuoti, kada gali prasidėti apledėjimas. Esant indikacijoms apie pavojingą apledėjimą, mobilizuojamos kelių priežiūros specialistų brigados. AB „Kelių priežiūra“ pagal nustatytus normatyvus vykdo tiltų ir viadukų dangos stebėseną, įskaitant patrulines apžiūras ir techninės būklės vertinimą. 

Vairuotojams svarbu žinoti, kada sąlygos ant tiltų ir viadukų gali būti ypač pavojingos. Pavyzdžiui, kai oro temperatūra keičiasi iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai – net vyraujant atšilimui. „Juodojo ledo“ pavojus atsiranda net esant teigiamai temperatūrai. Ypatingai atsargiems reikia būti važiuojant per tiltus ar viadukus, kur yra papildomas drėgmės šaltinis, pavyzdžiui, vandens telkinys.  

Primenama, kad vairuotojams visada reikia įvertinti oro sąlygas, kelio dangą, kitus rizikos faktorius, kurie gali lemti netikėtai susidariusį slidumą ant tiltų ar viadukų ir pasirinkti saugų greitį.  

Be to, apie pavojingas pažaidas, kliūtis ar plikledį valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą. 

„Kelių priežiūra“ primena, kad bendrovė atsakinga tik už valstybinės reikšmės kelių, bei šių kelių tąsą gyvenvietėse, priežiūrą. Už gatvių priežiūrą gyvenamosiose vietovėse atsakingos vietos savivaldybės. 

AB „Kelių priežiūra“ inf. 

Kelininkai primena – žiemos metu ypač pavojinga ant tiltų ir viadukų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 16:00:08 +0200
<![CDATA[Vaistininkė atskleidė meilės formulę: kaip gimsta jausmai ir kaip juos išsaugoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atskleide-meiles-formule-kaip-gimsta-jausmai-ir-kaip-juos-issaugoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistininke-atskleide-meiles-formule-kaip-gimsta-jausmai-ir-kaip-juos-issaugoti Moksliniai tyrimai rodo, kad romantinė meilė yra susijusi su trijų neurotransmiterių – serotonino, dopamino bei oksitocino – veikla ir jų sukeliamais pokyčiais smegenyse. Vaistininkė J. Voverė įvardija, kad jie paveikia organizmo reakciją į stresą, fizinę sveikatą, nuotaiką, susijaudinimą ir net bendrą savijautą santykiuose. Nuo šių hormonų kiekio ir jų atliekamų funkcijų priklauso ar jausimės laimingi bei atsipalaidavę, pasitikėsime partneriu, jausime aistrą ir artumą.

Serotoninas

Serotoninas neretai įvardijamas laimės hormonu, kadangi padeda reguliuoti nuotaiką, išlikti ramiems, valdyti stresą ir jaustis emociškai stabiliai. Mažas serotonino kiekis netgi siejamas su nuotaikų kaita, depresijos bei nerimo sutrikimų išsivystymu. Tačiau, anot  vaistininkės, kalbant apie meilę, serotoninas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, santykių pradžioje, kada jaučiame susižavėjimą – serotonino kiekis sumažėja, tačiau padidėja streso hormono kortizolio lygis – būtent dėl šio disbalanso galime jausti nerimą bei jaudulį.

„Vėliau, santykiams tęsiantis, serotonino ir kortizolio lygis normalizuojasi, tad pradedame jausti stabilumą, bendrą gerovę ir prisirišimą. Negana to, jei žmogus jaučiasi mylimas, vertinamas, suprastas ar patiria kitas malonias emocijas santykiuose, serotonino lygis natūraliai padidėja“, – paaiškina J. Voverė.

Įtaką serotonino gamybai daro daugybė skirtingų priežasčių: genetika, hormonų balanso pokyčiai, mityba, saulės ir miego trūkumas, aktyvumo stoka, vartojami vaistai, alkoholis. Tam, kad paskatintume šį neurotransmiterį veikti efektyviau, turėtume sveikai maitintis, praleisti kuo daugiau laiko lauke, užsiimti meditacija, sportu.

„Kadangi didžioji dalis serotonino gaminasi ne smegenyse, o žarnyne, būtina rūpintis pastarojo sveikata: vartoti skaidulų turinčio maisto, gerųjų bakterijų turinčių produktų. Visa tai gali padėti stiprinti žarnyno mikrobiotą ir tuo pačiu suaktyvinti serotonino gamybą. Tyrimai rodo, kad teigiamas poveikis išlaikant seratonino balansą pasireiškia ir vartojantiems triptofano aminorūgštį bei ženšenio ekstrakto preparatus“, – vardija J. Voverė.

Dopaminas

Pagrindinis neurotransmiterio dopamino vaidmuo – kelti motyvaciją ir padėti jaustis maloniai. Trūkstant dopamino, atsiranda savęs nuvertinimas, dingsta motyvacija, gali pasireikšti nerimas, neviltis, nuotaikų svyravimai, sunkumas susikaupti. Dėka šio hormono, meilė yra siejama su malonumais, emociniu savęs apdovanojimu ir netgi euforija. Vaistininkė paaiškina, kad jaučiant meilę, dopamino kiekis smegenyse padidėja – tai atsispindi paspartėjusiu pulsu, užplūstančia šiluma ir net „drugeliais“ pilve.

„Didelis dopamino kiekis santykių pradžioje mums tarsi uždeda rožinius akinius, jaučiame didelę aistrą, susidomėjimą kiekviena partnerio pasakojama smulkmena. Vėliau, kai hormonų rodikliai susibalansuoja, šie jausmai gali būti nebe tokie stiprūs, tačiau tai nereiškia, kad meilė baigiasi – atsiranda prisirišimo, emocinio ryšio, pasitikėjimo ir įvertinimo jausmai“, – sako J. Voverė.

Dopamino atsargas mes galime padidinti valgydami skanų maistą, užsiimdami mėgstama veikla, sportu, kūryba, klausydamiesi muzikos, būnant lauke, taip pat medituojant bei turint tinkamą darbo-poilsio rėžimą. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dopamino balansą išlaikyti gali padėti ir kurkuminas, žaliosios arbatos ekstraktas, kofeinas bei žuvų taukai – tyrimai rodo, kad jie teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei bendrą smegenų veiklą.

Oksitocinas

Meilės ir prisilietimų hormonu vadinamas oksitocinas – vienas svarbiausių hormonų visame reprodukcijos procese. Būtent jis padeda užtikrinti tinkamą spermos judėjimą vyrams, o moterims – skatina gimdymą bei motinos pieno išsiskyrimą. Pasak vaistininkės J. Voverės, oksitocinas taip pat labai svarbus fiziniam kontaktui su partneriu.

„Oksitocinas išsiskiria patiriant prisilietimus, apsikabinant, laikantis už rankų, bučiuojantis bei intymių santykių metu, jo gamybą taip pat gali paskatinti rūpestis vienas kitu, empatija, gražūs bendri atsiminimai. Šis hormonas sužadina artumo jausmą, padeda jaustis užtikrintai, saugiai ir ramiai. Trumpai tariant, jis atsakingas už pasitikėjimo, prisirišimo ir emocinio ryšio kūrimą su partneriu, tad jo svarba išlieka labai didelė visų santykių metu“, – sako J. Voverė.

Pasak vaistininkės, kai kurių tyrimų duomenys rodo, jog tinkamo oksitocino lygio užtikrinimui gali padėti taurinas, ramunėlių ekstraktas, magnis, melatoninas. Visi šie elementai skatina oksitocino išsiskyrimą. Manoma, kad masažai, laikas su augintiniu bei mėgiamos muzikos klausimas taip pat gali teigiamai paveikti šio hormono lygį kraujyje.

„Camelia“ pranešimas spaudai 

Vaistininkė atskleidė meilės formulę: kaip gimsta jausmai ir kaip juos išsaugoti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 15:45:29 +0200
<![CDATA[,,Sodra": Daugiau nei pusė viešojo sektoriaus organizacijų sėkmingai įdarbina žmones su negalia ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sodra-daugiau-nei-puse-viesojo-sektoriaus-organizaciju-sekmingai-idarbina-zmones-su-negalia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sodra-daugiau-nei-puse-viesojo-sektoriaus-organizaciju-sekmingai-idarbina-zmones-su-negalia Naujausiais duomenimis, viešojo sektoriaus organizacijose Lietuvoje dirba 13 629 žmonės su negalia. Trūksta dar 4 104 žmonių, kad būtų pasiekta nustatyta darbuotojų su negalia kvota. „Sodra“ išsiuntė pranešimus darbdaviams, kurių organizacijose nėra įdarbintas reikiamas žmonių su negalia skaičius. 

Kartą per metus „Sodra“ nustato viešojo sektoriaus organizacijas, kuriose dirba 25 ir daugiau žmonių, ir apskaičiuoja, kokią dalį visų darbuotojų sudaro žmonės su negalia. Pagal nustatytus reikalavimus, jie turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų darbuotojų. 

„Sodros“ tikslas yra informuoti organizacijas apie tai, kiek negalią turinčių žmonių jose dirba. Darbuotojas neprivalo pranešti darbdaviui, kad turi negalią, todėl darbdaviai dažnai neturi tikslių duomenų. Informuodama organizacijas, „Sodra“ pateikia tik apibendrintus duomenis. Jokie asmens duomenys nėra atskleidžiami. 

Šiuo metu Lietuvoje yra 2 362 viešojo sektoriaus organizacijos, kuriose dirba 25 ir daugiau žmonių. 1 051 iš jų dar nepasiekia darbuotojų su negalia kvotos. 

Kasmet organizacijos raginamos įvertinti priežastis, dėl kurių nepavyksta pasiekti nustatytos kvotos, ir, vadovaujantis patvirtintu priežasčių klasifikatoriumi, informuoti „Sodrą“. 

Tarp dažniausiai nurodomų priežasčių – laisvų pareigybių ar tinkamų kandidatų su negalia trūkumas. Taip pat teigiama, kad dėl darbo specifikos ar specialių reikalavimų tam tikroms pareigybėms nėra galimybės įdarbinti žmonių su negalia. Kai kurios organizacijos pabrėžia, kad jų darbo aplinka nepritaikyta ir nėra sudarytos tinkamos sąlygos darbuotojams su negalia. 

,,Sodra" inf. 

 

,,Sodra": Daugiau nei pusė viešojo sektoriaus organizacijų sėkmingai įdarbina žmones su negalia 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 15:30:34 +0200
<![CDATA[Kaip Valentino diena susijusi su prieraišumo stiliais?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-valentino-diena-susijusi-su-prieraisumo-stiliais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-valentino-diena-susijusi-su-prieraisumo-stiliais Daugelyje pasaulio kultūrų egzistuoja dienos, skirtos meilės paminėjimui. Europoje, dalyje Pietų Amerikos, Šiaurės Amerikoje ir kai kuriose Azijos šalyse švenčiama Valentino diena. O, pavyzdžiui, Argentinoje tokios progos yra net trys - Įsimylėjėlių diena (mums geriau žinoma kaip Valentino diena), Saldumo savaitė bei Draugų diena. Japonijoje taip pat švenčiama ne tik Valentino diena, kuomet moterys dovanoja dovanas savo partneriams, bet ir Baltoji diena, kai tą patį daro vyrai. Na, o Ispanijoje meilės dienos skiriasi, priklausomai nuo regiono. 

Tyrimai rodo, kad teigiamos, su santykiais susijusios mintys, jausmai bei elgesys pagerina požiūrį į juos. Pavyzdžiui, asmenys, kurie išreiškia susižavėjimą ir meilę partneriui bei primena sau (ir savo partneriui), ką vertina santykiuose, poroje yra laimingesni, jaučia daugiau pasitenkinimo. Teigiamų santykių aspektų išreiškimas taip pat siejamas su dėkingumo jausmu, kuris sustiprina žmonių artumo jausmą. Taigi, Valentino diena gali būti kasmetinis priminimas, kad ypatingą dėmesį dažniau reikėtų skirti teigiamiems savo santykių aspektams.

Tačiau, taip pat yra įrodymų, kad Valentino diena gali pakenkti požiūriui į santykius. Itin pažeidžiami ar silpni santykiai beveik penkis kartus dažniau nutrūksta per dvi savaites aplink Valentino dieną nei kitomis savaitėmis per kalendorinius metus. Apibendrinant, Valentino diena vieniems gali pagerinti, o kitiems pabloginti suvokimą apie savo santykius ir gali sukelti įvairių jausmų. Apie tai galvojant kyla klausimas, kokie kiti veiksniai lemia individualius skirtumus, kaip žmonės reaguoja į Valentino dieną?

Požiūris į Valentino dieną gali priklausyti nuo prieraišumo stiliaus. Prieraišumo teorijoje, kurią sukūrė John Bowlby, teigiama, kad suaugę žmonės užmezga artimus ryšius remdamiesi savo ankstyvaisiais vaikystės patyrimais su tėvais ar globėjais. Prieraišumo stiliai – saugus, vengiantis ir nerimastingas – daro didelę įtaką tam, kaip žmonės suvokia ir išgyvena romantinius santykius.

Saugus prieraišumo stilius pasižymi gebėjimu užmegzti ir palaikyti artimus, pasitikėjimu grįstus santykius. Tokie žmonės jaučiasi patogiai išreikšdami jausmus, geba remtis į partnerį ir patys teikti paramą. Jie linkę būti stabilūs santykiuose, pasitikėti partneriu ir rečiau patiria stiprias baimes dėl atstūmimo ar emocinio atstumo. Saugus prieraišumo stilius siejamas su didesniu pasitenkinimu santykiais ir geresniu gebėjimu spręsti konfliktus.

Vengiantis prieraišumo stilius būdingas žmonėms, kurie vengia pernelyg didelio emocinio artumo ir yra linkę išlaikyti savarankiškumą. Jie gali jaustis nepatogiai, kai partneris siekia artumo ir stengtis išvengti gilių, emocingų pokalbių. Dažnai tokie asmenys labiau vertina savo nepriklausomybę nei santykių gilumą. Šis stilius dažnai formuojasi dėl patirties, kai emociniai poreikiai vaikystėje nebuvo patenkinti, todėl žmogus išmoksta kliautis tik savimi.

Nerimastingas prieraišumo stilius būdingas žmonėms, kurie nuolat siekia patvirtinimo ir bijo būti atstumti. Jie gali jausti didelį nerimą dėl santykių stabilumo, dažnai pervertina partnerio veiksmus ir interpretuoja juos kaip ženklus, kad jų meilė nėra abipusė. Tokie žmonės gali būti labai jautrūs atstūmimo signalams ir dažnai siekia intensyvaus emocinio ryšio. Nerimastingą prieraišumo stilių turintys žmonės gali būti linkę į pavydą, perdėtą analizavimą ir stiprų priklausomumą nuo partnerio.

Taip pat egzistuoja ir dezorganizuotas prieraišumo stilius, kuris yra mažiau paplitęs. Jis apima priešingus elgesio modelius – norą būti artimu su kitais, bet kartu ir baimę dėl atstūmimo ar traumos pasikartojimo. Žmonės, turintys šį stilių, gali demonstruoti nenuoseklų elgesį santykiuose, kartais siekdami artumo, o kartais atsiribodami ir vengdami emocinių ryšių. Dažnai tai susiję su sunkiomis vaikystės patirtimis, pavyzdžiui, emocine ar fizine nepriežiūra, traumomis ar prievarta.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, turintys vengiantį prieraišumo stilių, Valentino dieną dažniau jaučiasi nepatenkinti savo santykiais, nes jie linkę vengti emocinio artumo ir gali interpretuoti šią šventę kaip spaudimą rodyti jausmus. Tuo tarpu asmenys, pasižymintys saugiu prieraišumu, labiau linkę džiaugtis Valentino diena ir suvokti ją kaip galimybę sustiprinti santykius. Nerimastingo prieraišumo stiliaus žmonės dažniau patiria didesnį stresą prieš Valentino dieną ir jos metu, nes jie linkę abejoti partnerio jausmais bei siekti jo patvirtinimo. Tokiems asmenims Valentino diena gali kelti nerimą ir nusivylimą, jei jų lūkesčiai nebus išpildyti.

Svarbu paminėti, kad prieraišumo stiliai nėra statiški – jie gali keistis priklausomai nuo gyvenimiškų patirčių ir santykių dinamikos. Be to, praktikos, tokios kaip dėkingumo išreiškimas, sąmoningas laiko skyrimas santykiams ir atviras bendravimas, gali padėti sustiprinti ryšį su partneriu, nepriklausomai nuo prieraišumo stiliaus.

Valentino diena yra puiki proga puoselėti artumą bei atkreipti dėmesį į santykių kokybę. Nesvarbu, koks jūsų prieraišumo stilius, svarbiausia – abipusis supratimas, palaikymas ir pastangos kurti sveikus santykius. Ši diena gali tapti puikia galimybe ne tik švęsti meilę, bet ir geriau pažinti save bei savo partnerį.

Kviečiame per šią Valentino dieną paminėti, už ką esate dėkingi savo partneriui. Taip pat pagalvoti ir aptarti, ar žinote savo bei savo partnerio prieraišumo stilių. Pokalbis apie tai gali padėti geriau suprasti vienas kitą ir sustiprinti santykius!

Marta Lapukaitė, platfomos Visipsichologai.lt projektų vadovė

Kaip Valentino diena susijusi su prieraišumo stiliais?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 15:00:35 +0200
<![CDATA[Pristatyta studija apie miestų atnaujinimo kvartalais modelį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pristatyta-studija-apie-miestu-atnaujinimo-kvartalais-modeli https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pristatyta-studija-apie-miestu-atnaujinimo-kvartalais-modeli Penktadienį Aplinkos ministerija maždaug 200 NT vystytojų, projektuotojų, architektų, savivaldybių atstovų pristatė studiją „Miesto atnaujinimo kvartalais modelis“. Studijoje apibendrintos įžvalgos padėtų Lietuvos savivaldybėms nuosekliau ir sistemiškiau planuoti bei įgyvendinti miestų atnaujinimą kvartalais.

Kvartalinės renovacijos modelis suteiktų savivaldybėms galimybę atnaujinti ne tik pavienius pastatus, bet ir ištisus kvartalus. Taip būtų gerinamos miestiečių gyvenimo sąlygos ir įgyvendinama XIX Vyriausybės numatyta daugiabučių renovacijos proveržio strategija.

Skirtingai nei pavienių pastatų renovacija, kvartalinis atnaujinimas yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik gyvenamuosius pastatus, bet ir viešąsias erdves, jų aplinką bei infrastruktūrą – tiek antžeminę, tiek požeminę. Be energetinio efektyvumo didinimo, modelis akcentuoja socialinius, ekologinius aspektus, bendruomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą ir yra pakankamai lankstus, kad būtų pritaikomas įvairiems miestams.

Modelis apima skirtingus lygius, kuriais gali būti planuojama ir įgyvendinama renovacija. Tai – nustatantis bendruosius miesto tikslus ir strategijas miesto lygmuo; formuojantis konkrečias prioritetines sritis atskiroms miesto teritorijoms kvartalo lygmuo; konkrečių blokų vizijas numatantis bloko vaidmuo; numatantis tinkamiausius bendros infrastruktūros ir žaliųjų erdvių atnaujinimo sprendimus pastatų grupės lygmuo; ir pastato lygmuo, kuris orientuojasi į pavienių pastatų energinį efektyvumą, funkcionalumą ir estetiką.

Studijoje paminėti ir keli sėkmingi kvartalinės renovacijos pavyzdžiai. Įgyvendinus atnaujinimo strategiją, Rumpiškės tapo pirmuoju kompleksiškai renovuotu daugiabučių rajonu Klaipėdoje ir vienu geriausiu kvartalinės renovacijos pavyzdžiu Lietuvoje. Strategijoje buvo pateikti siūlymai pagerinti viso rajono daugiabučius kiemus, viešąsias erdves, automobilių stovėjimo aikšteles, o taip pat pateikti siūlymai renovuoti ar praplėsti pastatus. Vykdant projektą, vietos bendruomenė buvo įtraukta į sprendimų priėmimą, buvo organizuojamos kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos.

Klaipėdai  patvirtinus šią strategiją, buvo atnaujinami šį rajoną sudarantys kvartalai – jų pastatai, kiemai ir viešosios erdvės (Vaidilos aikštė ir Ąžuolų giraitės parkas). Paskatinti gretimų gerųjų pavyzdžių, prie renovacijos jungėsi vis daugiau rajono namų.

Taip pat buvo parengta sovietmečiu statytų daugiabučių Kauno Eigulių mikrorajone kompleksinės transformacijos strategija, Vilniaus Karoliniškių mikrorajono urbanistinė strategija.

Modelio pristatyme dalyvavę socialiniai partneriai pateikė klausimų ir pasiūlymų dėl priedangų ir slėptuvių įrengimo vykdant kvartalinės renovacijos projektus, apie šių teritorijų tinkamesnį pritaikymą dviratininkams ir asmenims su negalia.

Su parengta studija galima susipažinti čia.

Aplinkos ministerija informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra renovuota 4 110 namų. Tai – tik maždaug 14 proc. visų atnaujinimo programoje galinčių dalyvauti namų. Dar apie 1 200 namų šiuo metu yra renovuojami.

Didžiausia namų dalis (net 63 proc., 45 pastatai) renovuota Birštone, Palangoje (49 proc.,146 pastatai), Druskininkuose (43 proc., 118 pastatų). Vilniuje šis rodiklis siekia 6,1 proc. (316 namų), Kaune – 6,9 proc. (299 namai), o Neringos savivaldybėje – 0,8 proc. (1 namas), Pagėgių savivaldybėje – nė vieno.

Lietuvoje dar liko nerenovuota virš 30 tūkst. daugiabučių namų. Iki 2030 m. turėtų būti renovuota apie 10 tūkst. daugiabučių.  

Pristatyta studija apie miestų atnaujinimo kvartalais modelį

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 14:30:15 +0200
<![CDATA[Jonavos gyventojai vėl spręs dėl viešųjų lėšų panaudojimo – kviečiame siūlyti idėjas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-gyventojai-vel-spres-del-viesuju-lesu-panaudojimo-kvieciame-siulyti-idejas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-gyventojai-vel-spres-del-viesuju-lesu-panaudojimo-kvieciame-siulyti-idejas Jonavos gyventojai ir vėl galės nuspręsti, kaip savivaldybė turėtų panaudoti dalyvaujamojo biudžeto lėšas – įgyvendinti jonaviečių sumanymus ir pagražinti rajono viešąsias erdves.

Šiais metais dalyvaujamojo biudžeto programos įgyvendinimui Jonavos rajono savivaldybės biudžete numatyta 50 tūkst. eurų. Gyventojai kviečiami siūlyti savo idėjas iki šių metų kovo 17 d. ir kartu su savivaldybe spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. 

Jonavos rajono savivaldybės administracija skelbia projektų idėjų konkursą šiose kategorijose:

  • 25 000 Eur mažos apimties projektas Jonavos mieste;
  • 25 000 Eur mažos apimties projektas Jonavos rajone;
  • 100 000 Eur didelės apimties projektas Jonavos rajono savivaldybėje (bus įgyvendinamas kitais metais).

Siūlomas projektas turi būti skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti, viešajai infrastruktūrai kurti, įgyvendinamas teritorijoje, skirtoje viešam naudojimui, nekomercinis.

Siūlyti idėjas gali kiekvienas asmuo nuo 16 m., deklaravęs gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje. Asmuo gali pateikti po vieną pasiūlymą kiekvienai kategorijai, užpildydamas projekto idėjos pasiūlymo formą.

Atitinkantys reikalavimus pasiūlymai bus vertinami pasibaigus jų priėmimo terminui ir teikiami viešai balsavimo procedūrai. Balsavimas bus skelbiamas atskirai.

Daugiau informacijos ir sąlygų rasite čia >>

Jonavos gyventojai vėl spręs dėl viešųjų lėšų panaudojimo – kviečiame siūlyti idėjas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 14:00:01 +0200
<![CDATA[Kriminogeninė situacija Jonavoje: išaugusio nusikalstamumo fone išsiskiria nusikaltimų tyrimo rodikliai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kriminogenine-situacija-jonavoje-isaugusio-nusikalstamumo-fone-issiskiria-nusikaltimu-tyrimo-rodikliai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kriminogenine-situacija-jonavoje-isaugusio-nusikalstamumo-fone-issiskiria-nusikaltimu-tyrimo-rodikliai 2024 metai Jonavoje pasižymėjo ryškiais kriminogeninės situacijos pokyčiais. Pagal naujausius statistinius duomenis, kurie buvo pristatyti vasario 14-ąją rajono savivaldybėje, rajone buvo užregistruota 751 nusikalstama veika – tai 9,3% daugiau nei 2023 metais, kuomet buvo fiksuota 687 nusikaltimų. Nepaisant šio augimo, džiugina ir teigiami aspektai: ištirtų nusikaltimų skaičius padidėjo nuo 66,7% iki 68,2%.

Sunkūs nusikaltimai ir jų ištyrimas

Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius 2024 metais išaugo 13 atvejų – nuo 7 iki 20. Tačiau ištirtų šių nusikaltimų rodiklis sumažėjo nuo 142,9% iki 80%.

Vagystės ir jų tyrimai

Vagysčių skaičius pernai sumažėjo 21 atveju – nuo 170 iki 149. Ištirtų vagysčių procentas padidėjo nuo 49,4% iki 59,7%. Tuo tarpu vagysčių, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, sumažėjo 4 atvejais – nuo 17 iki 13, tačiau jų ištirto nusikaltimo rodiklis šiek tiek sumažėjo nuo 23,5% iki 23,1%.

Sukčiavimai ir narkotikai

Sukčiavimų skaičius išaugo 20,6%: 2024 metais užregistruoti 82 atvejai, palyginti su 68 užpernai. Ištirtų sukčiavimų rodiklis smarkiai šoktelėjo nuo 5,9% iki 34,1%. Narkotinių medžiagų nusikaltimų skaičius šoktelėjo 128,3% – nuo 60 atvejų 2023 m. iki 137 atvejų 2024 metais. Ištirta 103 šių nusikaltimų.

Nelegali prekyba

Pernai metais iš nelegalios apyvartos išimtos akcizinės prekės: tabakas - 240 880 vnt.; alkoholis - 4,95 litro; naftos produktai 9,77 tonų. 

Smurtas artimoje aplinkoje ir viešoji tvarka

Smurto artimoje aplinkoje atvejų sumažėjo nuo 111 iki 65, iš kurių 40 buvo ištirti. Viešosios tvarkos pažeidimų skaičius padidėjo nuo 23 iki 37, o ištyrimo rodiklis siekė 81,1%.

Nepilnamečių nusikaltimai

Nepilnamečių asmenų padaryti nusikaltimai taip pat augo – 2024 metais fiksuoti 27 atvejai, tai 8% daugiau nei 2023 m.

Eismo įvykiai 

Jonavos rajone 2024 m. užregistruoti 33 eismo įvykiai, tai yra 21 atveju mažiau nei 2023 m. (54 įvykiai). Sužeistųjų skaičius sumažėjo nuo 62 iki 42, o žuvusiųjų – 0, palyginti su vienu atveju užpernai. Dėl neblaivių vairuotojų įvyko 2 eismo įvykiai, palyginti su 1 2023 m.

Prevencija 

Policijos bendruomenės pareigūnai organizavo daugiau nei 50 renginių ir prevencinių priemonių, siekdami didinti eismo saugumą. Taip pat buvo įgyvendintos 24 priemonės sukčiavimams užkardyti, skiriant ypatingą dėmesį senjorams.

Kartu su Jonavos r. savivaldybės administracijos Komunikacijos poskyriu sumontuoti informaciniai filmai apie KET, kuriuos peržiūrėjo daugiau kaip 744 tūkstančius kartų. Bendruomenės pareigūnams pernai talkino 15 policijos rėmėjų ir 7 jaunieji policijos rėmėjai. Policijos rėmėjai neatlygintinai dirbo 1158 valandų. 2024 metais neveikiančioje areštinėje įrengtas muziejus. Per praėjusius metus muziejuje apsilankė 15 grupių. 

Už šį gražų bendradarbiavimą policijos padėkos skirtos Turizmo informavimo centro vadovei Vijolei Šadauskienei, savivaldybės komunikacijos poskyrio vedėjai Jovitai Stanevičiūtei, Jonavos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Jonavos politechnikos mokyklos socialinei darbuotojai Gintai Judenienei. 

2023 - 2024 mokslo metais Savivaldybės paramą gavo 3 policijos kursantai, 2024 - 2025 paramą gavo 4 kursantai, kurie baigę mokslus dirbs Jonavoje.  

Kriminogeninė situacija Jonavoje: išaugusio nusikalstamumo fone išsiskiria nusikaltimų tyrimo rodikliai

Kriminogeninė situacija Jonavoje: išaugusio nusikalstamumo fone išsiskiria nusikaltimų tyrimo rodikliai Kriminogeninė situacija Jonavoje: išaugusio nusikalstamumo fone išsiskiria nusikaltimų tyrimo rodikliai Kriminogeninė situacija Jonavoje: išaugusio nusikalstamumo fone išsiskiria nusikaltimų tyrimo rodikliai Kriminogeninė situacija Jonavoje: išaugusio nusikalstamumo fone išsiskiria nusikaltimų tyrimo rodikliai ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 13:30:15 +0200
<![CDATA[Didžiulis pasididžiavimas mūsų žmonėmis – artimųjų atsisakymas donorystei pirmąjį šių metų mėnesį tesiekia 20 procentų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didziulis-pasididziavimas-musu-zmonemis-artimuju-atsisakymas-donorystei-pirmaji-siu-metu-menesi-tesiekia-20-procentu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didziulis-pasididziavimas-musu-zmonemis-artimuju-atsisakymas-donorystei-pirmaji-siu-metu-menesi-tesiekia-20-procentu Dar tik vasario vidurys, o stabtelėti nėra kada. Darbai srūva lyg  iš gausybės rago: iki sausio pabaigos į Nacionalinį transplantacijos biurą keliavo vaikų piešiniai iš visos Lietuvos – gauti 347 piešiniai ir jau paskelbti tradicinio piešinių konkurso rezultatai. Vis dar džiugiai nustebina  praėjusių metų suvedami duomenys, rengiamos ataskaitos: praėjusiais metais paruošti 53 multiorganiniai donorai (55 proc. daugiau nei ankstesniais metais) – kai paimami daugiau nei du organai ir audiniai. Be to,  recipientai jau žino ir naudojasi pavėžėjimo paslauga. O kasdieninis darbas – organų donorystės ir transplantacijos proceso koordinavimas išlieka intensyvus. Labai intensyvus. Gera metų pradžia – sėkmingas pamatas visiems metams?! 

Pirmąjį metų mėnesį Biuro budintys koordinatoriai iš trijų Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų sulaukė 11 pranešimų apie potencialius donorus. 8 šeimos, priėmusios netektį, sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. 

„Apima didžiulis pasididžiavimas mūsų žmonėmis – per pirmąjį šių metų mėnesį artimųjų atsisakymas donorystei tesiekė vos 20 procentų, nors įprastai šis rodiklis sudaro 38 procentus. Atlikus visus medicininius tyrimus 6 donorai tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir / ar audinys transplantacijai pacientams. Tylus apkabinimas, nebyli užuojauta ir nuoširdus ačiū mirusių donorų artimiesiems. Ačiū už neįkainojamas dovanas kitiems. Donorų, jų artimųjų empatijos ir medikų profesionalumo dėka dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje)  Kauno klinikose ir VUL (Vilniaus universiteto ligoninėje) Santaros klinikose šių metų sausio mėnesį jau atlikta 15 audinių ir organų transplantacijų: 11 inkstų ir 2 kepenų. Audinių recipientams buvo atliktos 2 ragenų transplantacijos. Visos šios transplantacijos suteikė viltį pasveikti ir gyventi“, – pasakoja NTB vadovė Audronė Būziuvienė. 

Vis aktyviau naudojamasi pavėžėjimo paslauga

Transplantacijų laukiantys recipientai jau žino apie pavėžėjimo paslaugą ir vis aktyviau ja naudojasi. Vien per sausio mėnesį ja pasinaudota 17 kartų. 

Palyginimui, nuo praėjusių metų liepos, kai ši paslauga buvo pradėta teikti visoje Lietuvoje, iki metų pabaigos ja pasinaudota 44 kartus. 

„Pavėžėjimo paslauga gali pasinaudoti visi organų transplantacijos laukiantys recipientai Lietuvoje, gavę kvietimą atvykti į vieną iš transplantacijos centrų – LSMUL Kauno ar Vilniaus Santaros klinikose. Paslauga teikiama tiek vykstant į  transplantacijos centrą, tiek grįžtant iš jo. Paprastai tariant, jei pacientas kviečiamas į inkstų transplantaciją, jis gali naudotis pavėžėjimo paslauga tiek atvykimui, tiek grįžimui namo po ištyrimo – net jei transplantacija neatliekama“, – priduria NTB vadovė Audronė Būziuvienė. 

Organų transplantacijos laukiantiems recipientams dėl šios paslaugos gavimo iš anksto registruotis nereikia. Visą informaciją apie pavėžėjimą suteikia ir paslaugą užsako į transplantacijos centrą recipientą kviečiantis gydytojas. 

Apie organų donorystę būtina kalbėti nuolat ir įvairiomis formomis

Donorystės ir transplantacijos gyvybės ratas sėkmingai sukasi, kai jam pritaria visuomenė. Tad apie organų donorystę turime kalbėtis – šeimose, mokyklose, bendruomenėse įvairiomis formomis. 

Sausio mėnesį Biuro specialistai mokiniams vedė jau aštuonias pamokas apie organų donorystę, kvietė diskutuoti, atsakinėjo į klausimus. 

Taip pat sausio viduryje finišavo tradicinis 5-10 klasių moksleivių piešinių konkursas tema Tieskime tiltus gyvenimui, kuriame dalyvavo 347 mokiniai iš 48 Lietuvos mokymosi įstaigų. 

Dėkojame visiems dalyviams ir jų mokytojams, ypač patiems aktyviausiems iš Radviliškio Vinco Kudirkos, Raseinių Šaltinio, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijų bei Panevėžio r. Velžio, Tauragės Versmės ir Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijų. 

Nugalėtojų darbai jau eksponuojami NTB svetainėje ir „Facebook“ paskyroje, o balandžio mėnesį bus pristatyti LR Seime bei visus metus keliaus per Lietuvos miestus. O diplomai, padėkos ir atminimo dovanėlės kiekvienam dalyviui bus išsiųstos jau kitą savaitę. 

Nors Lietuvoje yra beveik 50 tūkst. žmonių, išreiškusių pritarimą organų ir audinių donorystei bei užpildžiusių sutikimo formą Donoro kortelei gauti, apie šį apsisprendimą turi žinoti ir artimieji – skirkime laiko šiam pokalbiui, kuris kažkam gali išgelbėti gyvybę ar pagerinti gyvenimo kokybę.

Stebuklo laukia šimtai

Šiuo metu organų ir audinių transplantacijų Lietuvoje laukia beveik 450 žmonių. Tame tarpe: 123 – inksto, 53 – širdies, 3 – plaučių, 2 – širdies-plaučių komplekso, 1 - kasos-inksto komplekso,  85 – kepenų, 181 – ragenų transplantacijos. Iš jų – 19 vaikų. Taip pat 230 recipientų laukia kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.

Pritarimas audinių, ląstelių ir organų donorystei nieko nekainuoja, bet gali padovanoti neįkainojamą dovaną – gyvenimą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms. 

Kviečiame pritarti organų donorystei – tai galite padaryti užpildydami prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinė“ ar „Gintarinė“ vaistinėje.

Kviečiame prisijungti prie kamieninių kraujodaros ląstelių donorystės – daugiau informacijos apie tai rasite bukgeras.lt svetainėje.

Nacionalinis transplantacijos biuras

Didžiulis pasididžiavimas mūsų žmonėmis – artimųjų atsisakymas donorystei pirmąjį šių metų mėnesį tesiekia 20 procentų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 13:00:12 +0200
<![CDATA[Jonavos keliuose – netikėtos staigmenos būsimai vairuotojai: gal miestas turi savo, ypatingas eismo taisykles? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-keliuose-netiketos-staigmenos-busimai-vairuotojai-gal-miestas-turi-savo-ypatingas-eismo-taisykles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-keliuose-netiketos-staigmenos-busimai-vairuotojai-gal-miestas-turi-savo-ypatingas-eismo-taisykles Jonavos keliuose – netikėtos staigmenos. Būsima vairuotoja Jonavos miesto centre pastebėjo kelio ženklus, kurių negalėjo surasti Kelių eismo taisyklių (KET) knygutėje. Mergina klausia: gal Jonava turi savo, ypatingas eismo taisykles? 

,,Nusprendžiau išmokti vairuoti. Pavasarį ketinu užsirašyti į vairavimo kursus ir išlaikyti reikiamus egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, todėl jau dabar nusipirkau KET knygelę, skaitinėju ją, o mieste stebiu eismą ir esamus kelio ženklus. Keista pasirodė, kad ties nauja žiedine sankryža prie meno mokyklos ir ties Šviesos bokšto žiedu stovi ženklai, kurių nėra KET. Įspėjamasis kelio ženklas ,,Nelygus kelias” turi dvigubus raudonus kraštinius apvadus. Gal Jonava turi savo, ypatingas eismo taisykles?”, - teiravosi jonavietė.  

Aptariamoje vietoje rangovai įrengė laikinus kelio ženklus, kurie įspėja eismo dalyvius apie važiuojamosios dalies nelygumus. Ši priemonė yra laikina, kadangi Žeimių ir Vasario 16-osios gatvių žiedinė sankryža dar bus tvarkoma. Pavasarį planuojama kloti paskutinį asfalto sluoksnį. Pastebėtina, kad tai nėra nauji kelio ženklai – ant esamų ženklų užklijuoti mažesnio diametro lipdukai, kurie sudaro įspūdį, jog ženklai turi dvigubus raudonus kraštinius apvadus. 

Kelio ženklas ,,Nelygus kelias” - trikampis su raudonu apvadu ir juodu simboliu, vaizduojančiu nelygų kelią - įspėja vairuotojus apie artėjantį kelio ruožą, kuriame yra nelygumų, tokių kaip duobės, iškilimai, nesklandžios sandūros ar kitokios kliūtys, galinčios sukelti transporto priemonės vibraciją ar smūgius. 

Jonavos keliuose – netikėtos staigmenos būsimai vairuotojai: gal miestas turi savo, ypatingas eismo taisykles? 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 11:55:51 +0200
<![CDATA[Prof. Pranas Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo. O mažindami vienišumą, kartu mažinsime ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką“ ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prof-pranas-serpytis-bendruomeniskumas-gali-tapti-vaistu-nuo-vienisumo-o-mazindami-vienisuma-kartu-mazinsime-ir-sirdies-bei-kraujagysliu-ligu-rizika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prof-pranas-serpytis-bendruomeniskumas-gali-tapti-vaistu-nuo-vienisumo-o-mazindami-vienisuma-kartu-mazinsime-ir-sirdies-bei-kraujagysliu-ligu-rizika Profesorius pabrėžia, kad vienatvę patiriančių asmenų gyvenimo kokybė būna prastesnė, jiems tris kartus dažniau pasireiškia nerimas, nevilties jausmas, pablogėjusi nuotaika, jautrumas, pyktis, o kartais net ir agresyvumas. Anot jo, vienišumas ir socialinė izoliacija taip pat turi įtakos ir išgyvenamumui. 

„Tiek vienišumas, tiek depresija didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Remiantis Europos širdies ir kraujagyslių prevencijos gairėmis, socialinę izoliaciją ir vienatvę patiriantys asmenys dažniau serga vainikinių arterijų liga ir patiria insultą, miokardo infarktą. Tyrimai rodo, kad asmenų, susidūrusių su šiomis ligomis, išgyvenamumas priklauso nuo to, ar šalia buvo žmogus, galintis suteikti pagalbą, nes pirmosios valandos po šių įvykių gyvybiškai svarbios“, – sako jis. 

Gydytojas pabrėžia, kad vyrų ir moterų organizmas skirtingai reaguoja į vienatvę, tačiau moterų vienišumas Lietuvoje dažnesnis dėl senstančios populiacijos ir dėl to, kad moterų turime daugiau negu vyrų. „Vyrams vienatvė sunkiau ištveriama, nes jie mažiau linkę ieškoti emocinės paramos. Kai kuriais atvejais vienatvė ir vienišumas yra labai skirtingi dalykai, kartais žmogus gali jaustis vienišas net ir būdamas žmonių apsupty. Vienišumo problema ypač išryškėjo po COVID-19 pandemijos, kai socialinė izoliacija stipriai paveikė žmones“, – dalinasi P. Šerpytis. 

Prof. P. Šerpytis 

Vienišumo žala organizmui 

Anot profesoriaus, šiuolaikinis gyvenimas taip pat skatina izoliaciją – paslaugos persikelia į skaitmeninę erdvę, mažindamos gyvo kontakto galimybes. Jaunimas vis rečiau bendrauja gyvai, o vyresni žmonės, nemokantys naudotis technologijomis, tampa dar labiau atskirti. 

„Anksčiau žmonės eidavo į banką, mokėdavo mokesčius, o dabar viskas atliekama internetu. Dauguma įmonių perėjo prie nuotolinio darbo, net parduotuvėse vis dažniau naudojamos savitarnos kasos, o bendravimas su pardavėjais ar aplinkiniais nyksta. Žmonėms vis tiek reikia tikro bendravimo, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai tai riboja, ir dėl to daugeliui kyla vienatvės jausmas“, – sako jis.  

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad vienišumas organizmą veikia kaip nuolatinis lėtinis stresas, kuris didina kortizolio kiekį. Šis hormonas daro neigiamą poveikį kraujagyslėms, širdies laidumo sistemai ir gali lemti arterinio kraujospūdžio padidėjimą. Užsitęsusi ši būsena, kaip ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, didesnis cholesterolio kiekis ar antsvoris, gali pakenkti sveikatai.  

„Vienas būdų sumažinti neigiamą lėtinio streso poveikį kraujagyslėms – kontroliuoti uždegiminius procesus ir lipidų apykaitą. Statinai – viena pagrindinių priemonių dislipidemijai gydyti. Jie mažina MTL cholesterolio (MTL-C) koncentraciją kraujyje ir slopina uždegimą, padeda atkurti lėtinio streso paveiktas kraujagysles ir amortizuoti neigiamus veiksnius. Kai kurie tyrimai rodo, kad statinai gali turėti teigiamą poveikį mažinant depresijos, demencijos ir kitų ligų riziką“, – teigia profesorius. 

Pasak jo, lėtinis stresas taip pat gali paskatinti griebtis žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo ar net narkotikų. Kyla grėsmė patekti į užburtą ratą: dėl vienišumo kyla depresija, mažėja fizinis aktyvumas, didėja kūno masė, o tai dar labiau pablogina sveikatą. Akivaizdu, kad socialinė izoliacija daro didelę įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai“, – nurodo jis. 

Praktiniai žingsniai sveikai širdžiai palaikyti 

Pasak prof. P. Šerpyčio, siekiant sumažinti socialinę izoliaciją, svarbu patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, nes kuo daugiau jų patiriame, tuo geriau jaučiamės. Senjorams gali padėti trečiojo amžiaus universitetai, o jaunesniems – draugų susiradimas ar kolektyvas. Taip pat svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir geras miegas padeda išvengti užburto rato, kuris gali sukelti depresiją. Niekada nevėlu pradėti – svarbu rasti mėgstamą veiklą, atsižvelgiant į savo galimybes. Tačiau tie, kurie anksčiau nesportavo, turėtų pasitarti su gydytoju“, – pataria jis. 

Kardiologas atskleidžia, kad 20 proc. vienišų žmonių patiria tam tikrus depresijos elementus, o po miokardo infarkto tiek pat susiduria su vienos ar kitos formos depresija. Nuotaikų svyravimai ir liūdnos mintys dar labiau sustiprina vienišumo jausmą, todėl reikalinga ne tik specialistų pagalba, bet ir artimųjų dėmesys. 

Emocinė būsena stipriai veikia polinkį laikytis gydymo režimo. Vieniši ir depresija sergantys žmonės dažnai mažiau paiso gydytojo nurodymų, o tai apsunkina jų sveikimą. Artimųjų, draugų ar kolegų palaikymas padeda išlikti atsakingiems už savo gydymą ir dažniau laikytis rekomendacijų, o tai spartina sveikimą. Sunkiai sergantys pacientai, kuriuos lanko artimieji, dažnai sveiksta greičiau, nes jaučia, kad yra reikalingi. Vienišumas taip pat mažina imunitetą, o teigiamos emocijos stiprina atsparumą. Be to, sergantys širdies ligomis ir turintys šalia žmogų geriau vartoja vaistus“, – priduria jis.

P. Šerpyčio teigimu, žmogaus savijauta ir vienišumo jausmas priklauso nuo gyvenimo būdo, asmenybės tipo. Pasak jo, vienišumas gali užklupti įvairiais gyvenimo etapais: netekus artimo žmogaus, pasikeitus aplinkybėms ar iširus santykiams. „Tokiais atvejais žmogus jaučiasi pažeidžiamas, nesaugus. Tačiau kiekvienas turime surasti raktą, kuris padėtų nesijausti vienišiems“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, kad turėtume skatinti glaudesnį bendravimą: „Norėčiau, kad daugiau kalbėtumės. Katalikų bažnyčiose per mišias yra graži tradicija palinkėti vienas kitam ramybės, primenant, kad galime tiesiog atsigręžti ir parodyti dėmesį šalia esančiam. Būkime atidesni ir pastebėkime vieni kitus, nes bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo. O mažindami vienišumą, kartu mažinsime ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. 

Prof. Pranas Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo. O mažindami vienišumą, kartu mažinsime ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką“ 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 10:30:56 +0200
<![CDATA[Sausį stebėtas informacinio spaudimo augimas iš priešiškų valstybių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausi-stebetas-informacinio-spaudimo-augimas-is-priesisku-valstybiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausi-stebetas-informacinio-spaudimo-augimas-is-priesisku-valstybiu Lietuvos kariuomenės analitikai sausio mėnesį fiksavo ženklų priešiškos informacijos augimą nukreiptą prieš Lietuvą ir jos sąjungininkes. Lyginant su 2024 m. gruodžio mėnesiu, užfiksuota 26% daugiau neigiamų informacinių atvejų. Rusiškoje informacinėje erdvėje Lietuva kaltinta reiškiant teritorines pretenzijas į Kaliningrado sritį ar siekiant įvykdyti šios srities blokadą. Didelio dėmesio taip pat sulaukė sausio viduryje pradėta NATO stebėjimo misija Baltijos jūroje. Rusijos žiniasklaidoje ši misija vaizduota kaip NATO provokacija Rusijos atžvilgiu.

Rusijos valstybės atstovai ir propagandos aktoriai agresyviai sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pranešimą „X“ platformoje, kuriame išreikštas neigiamas Lietuvos požiūris į Rusijos sprendimą pervadinti Kaliningrado srityje esantį Kristijono Donelaičio vardo muziejų ir teigiama, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“. Pagrindinės fiksuotos žinutės, skleistos Rusijos Dūmos atstovų ir kitų pareigūnų, tikino, kad Lietuva vykdo konfrontacinę politiką Rusijos atžvilgiu ir turi teritorinių pretenzijų. Taip pat agresyvia retorika teigta, kad Rusija yra pasiruošusi atsakyti į bet kokias grėsmes. Rusijos propagandininkai šią situaciją išnaudojo siekdami išlaikyti Rusijos viešojoje erdvėje įtvirtintus naratyvus apie Antrojo pasaulinio karo eigą ir rezultatus. Buvo teigiama, kad Lietuva turi būti dėkinga Sovietų Sąjungai už neva padovanotus Vilniaus ir Klaipėdos kraštus.

Priešiškoje informacinėje erdvėje daug dėmesio skirta sausio 14 d. pradėtai NATO povandeninės infrastruktūros Baltijos jūros stebėsenos misijai „Baltic Sentry“. Pagrindinės užfiksuotos ir per mėnesį įtvirtintos žinutės teigė, kad NATO nepagrįstai kaltina Rusiją dėl incidentų Baltijos jūroje ir juos išnaudoja kaip pretekstą didinti karinius pajėgumus, trikdyti prekybinio Rusijos laivyno judėjimą. Teigiama, neva NATO planuoja įvykdyti jūrinę Kaliningrado blokadą ir paversti Baltijos jūrą vidiniu NATO ežeru, o tokie veiksmai artina prie neišvengiamo NATO ir Rusijos konflikto. Tikėtina, kad šie naratyvai yra nukreipti į Rusijos vidaus auditoriją, siekiant įteigti tariamą NATO grėsmę.

Sausio mėnesį stebėtas Baltarusijos informacinis spaudimas nukreiptas prieš Lietuvą ir NATO, kurio augimas fiksuotas Baltarusijos prezidento rinkimų laikotarpiu. Baltarusijos režimas toliau siekė stiprinti propagandos liniją apie Lietuvos ir kitų Baltarusijos kaimyninių valstybių tariamai ruošiamą intervenciją į šios valstybės teritoriją ir siekį jėga pakeisti režimą. Rinkimų dieną kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aleksandras Lukašenka ne tik pakartojo šias žinutes, bet ir diskreditavo Lietuvos valstybę ir jos suverenitetą, tvirtindamas, kad per 30 nepriklausomybės metų Lietuvos valdžia sunaikino valstybę ir tapo tik Vakarų valstybių sprendimų įgyvendintoja. Tikėtina, kad šie pareiškimai yra Baltarusijos režimo reakcija į Lietuvos poziciją nepripažinti prezidento rinkimų ir jų rezultatų. 

Aptariamuoju laikotarpiu priešiškoje informacinėje erdvėje dominavo temos susijusios su NATO ir Rusijos santykiais, Lietuvos užsienio politika Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu ir Rusijos karu prieš Ukrainą. Tikėtini priešiškų valstybių tikslai apėmė siekį stiprinti vidinių Rusijos ir Baltarusijos auditorijų paramą šių valstybių vykdomai politikai Lietuvos ir NATO atžvilgiu.

Lietuvos kariuomenės inf.

Sausį stebėtas informacinio spaudimo augimas iš priešiškų valstybių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 10:00:00 +0200
<![CDATA[ESO klientams išsiųsti pranešimai dėl kompensacijų už pernykštę audrą – pirmieji mokėjimai jau šiandien]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eso-klientams-issiusti-pranesimai-del-kompensaciju-uz-pernykste-audra-pirmieji-mokejimai-jau-siandien https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eso-klientams-issiusti-pranesimai-del-kompensaciju-uz-pernykste-audra-pirmieji-mokejimai-jau-siandien „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šią savaitę daugiau kaip 35 tūkst. klientų, kuriems pernykštės vasaros audros metu elektros tiekimas buvo atnaujintas vėliau nei po 72 valandų, išsiuntė pranešimus apie jiems priklausančią kompensaciją. Pranešimus gavę klientai dabar gali kreiptis į ESO su prašymais gauti kompensacijas ir jos bus pradėtos mokėti jau nuo šiandien –vasario 14 dienos.  

„Jeigu gavote ESO pranešimą, kad jums priklauso kompensacija, nes ilgiau nei 72 val. neturėjote elektros, ir anksčiau nesikreipėte dėl nuostolių atlyginimo, kitas žingsnis – jums patogiu būdu pateikti prašymą, nurodant sąskaitos numerį, ir pinigai jums bus pervesti. Pirmosios kompensacijos klientus pasieks jau šiandien, vasario 14 dieną“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.  

Nesikreipėte anksčiau – teikite prašymą  

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) priėmus sprendimą dėl avarijos fakto, įstatymas numato kompensaciją klientams, kuriems dėl stichijos padarinių elektros tiekimas buvo atnaujintas praėjus 72 valandoms.  

Jei gavote ESO pranešimą apie priklausančią kompensaciją, jums reikia pateikti prašymą kompensacijai gauti. Tai galima padaryti ESO savitarnos svetainėje, skiltyje „Kompensacijos“, taip pat parašant laisvos formos el. laišką į info@eso.lt nurodant objekto numerį, vardą ir pavardę ar įmonės pavadinimą, sąskaitos, į kurią galima pervesti kompensacijos sumą, numerį.  

Pateikti prašymą galima ir kitais būdais – per ESO svetainę, pasirinkus temą „Elektros tinklo priežiūra ir skaitikliai“ bei joje potemę „Kompensacija už laiku neatnaujintą EE tiekimą“. Taip pat galima atsiųsti laišką adresu Laisvės pr. 10, 04215 Vilnius arba paskambinti tiesiogiai į klientų informavimo centrą telefonu +370 660 01852.  

Kam prašymo teikti nereikia   

Jeigu klientui jau buvo išmokėta kompensacija už tiesioginius nuostolius, pagal ESO inicijuotą ir įgyvendintą kompensacijų mechanizmą, nieko papildomai daryti nereikia: ESO jus informavo apie išmokėtiną sumą, mokėjimo datą ir atliks mokėjimą.  

ESO duomenimis, pagal tiesioginių nuostolių atlyginimo mechanizmą dėl kompensacijų anksčiau jau kreipėsi 1,7 tūkst. klientų. Po VERT sprendimo pranešimai apie jiems priklausančią kompensaciją išsiųsti maždaug 35 tūkst. klientų. 

„ESO turi duomenis apie audros metu buvusius elektros sutrikimus, todėl tuo atveju, jei tiekimas jums nebuvo atstatytas per 72 val., bet negavote pranešimo, labai tikėtina, kad neatnaujinote kontaktų. Primename visiems klientams, kad galite tai padaryti prisijungę prie ESO savitarnos, o nurodžius aktualius kontaktus visa svarbi informacija jus pasieks laiku“, – pažymi R. Juodkienė.  

Vidutinė kompensacija – 68 eurai  

ESO skaičiavimais, privatūs klientai vidutiniškai gaus 68 eurų kompensaciją, verslo – 359 eurų kompensaciją. Mažiausia galima kompensacija yra 2 eurai.  

Kompensacijos dydis priklauso nuo kliento elektros energijos suvartojimo ir atjungimo trukmės objekte.  

Konkrečią sumą sudaro 30 proc. fiksuota dalis nuo sumokėtų mokesčių už persiuntimo paslaugą ir kintamoji 0,7 proc. dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą.  

Pirmi mokėjimai numatyti vasario 14 d., klientams bus išmokėta virš 831 tūkst. eurų, kiti mokėjimai vėliau bus atliekami kas penktadienį.  

ESO pasiūlė atlyginti tiesioginius nuostolius  

ESO atstovė atkreipia dėmesį, kad bendrovė po 2024 m. liepos 28–29 d. šalį nusiaubusios audros savo iniciatyva jau išmokėjo kompensacijas gyventojams už tiesiogiai patirtus nuostolius.  

Tokiu atveju kompensacijų sumos yra įskaičiuojamos į kliento patirtus tiesioginius nuostolius, kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės.  

„Tai reiškia, kad tuo atveju, jei klientui jau buvo atlyginta 200 eurų tiesioginių nuostolių, o po VERT sprendimo dėl avarijos jam apskaičiuota kompensacija sieks, pavyzdžiui, 250 eurų, ESO klientui papildomai išmokės 50 eurų kompensaciją. Bendra klientui išmokėtina suma sudarys 250 eurų“, – sako R. Juodkienė.  

Tuo atveju, jeigu ESO atlygino, pvz., 200 eurų tiesioginių nuostolių, o VERT sprendimu apskaičiuota kompensacija už ne laiku atnaujintą elektros energijos tiekimą sudarys mažiau, 50 eurų, ši 50 eurų išmoka klientui pilnai įsiskaitys į jau išmokėtą 200 eurų sumą ir papildomai išmokama nebus.

ESO pranešimas spaudai 

ESO klientams išsiųsti pranešimai dėl kompensacijų už pernykštę audrą – pirmieji mokėjimai jau šiandien

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 09:45:22 +0200
<![CDATA[Dūmai virš Užusalių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dumai-virs-uzusaliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dumai-virs-uzusaliu Ketvirtadienį, vasario 13-ąją, į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs asmuo pranešė, kad Užusalių seniūnijoje, Užusalių kaime, Pagojo gatvėje, daug dūmų, jaučiamas gumos kvapas.

Pranėšėjęs teigė manąs, kad už ūkinių pastatų galimai kažkas deginama ir baiminasi, kad gali užsidegti pastatai.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai nustatė, kad pusės kvadratinio metro plote buvo deginami laidai, kurie užgesinti kibiru vandens.

Į tokį iškvietimą ugniagesiai gelbėtojai vyksta ne pirmą kartą šią savaitę. Laidus žmonės degino ir vasario 11-ąją, antradienį. 

Aplinkosauginiu požiūriu, deginti pavojingas medžiagas, šiuo atveju laidus, yra draudžiama. Už tai gali grėsti administracinė atsakomybė. 

Laidai deginami dažniausiai siekiant pašalinti jų izoliacinę medžiagą, o likęs metalas yra priduodamas į metalo supirktuvę.

Dūmai virš Užusalių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 09:32:56 +0200
<![CDATA[Mobilieji mokyklose: drausti, o gal ugdyti naudojimo kultūrą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mobilieji-mokyklose-drausti-o-gal-ugdyti-naudojimo-kultura https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mobilieji-mokyklose-drausti-o-gal-ugdyti-naudojimo-kultura Skaitmeninės etikos centro iniciatyva, prie kurios jau prisijungė 25–ios organizacijos, siekiama ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas, drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais ugdymo įstaigose nuo 1 iki 10 klasės.

Paveikslėlis

Norbertas Motiejūnas

 

„Telefonai mokyklose – vis didesnė problema“, – sako Norbertas Motiejūnas, mokytojas, LINEŠA Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovas.

Anot jo, vaikai mokyklose – pervargę. Per pamokas – klasės darbai, kontroliniai, o vos nuskambėjus skambučiui, visi sulenda į telefonus.

„Mokinys nuo 8 iki 14 valandos neturi laisvos minutės pailsėti. Jo smegenys, akys, visa motorika įtempta. Mokiniai skundžiasi: nespėjam namų darbų padaryti. Tačiau pažiūrėję į jų telefonų naudojimo laiką, išvystume, kad vidutiniškai kasdien telefone praleidžiama nuo 3,5 iki 6 val. Kyla klausimas  – kaip jie išvis suspėja nueiti į mokyklą?“, – šypsosi N. Motiejūnas.

Pastebėta, kad dažnai naudojantys telefonus moksleiviai tampa apatiški, prastėja jų gebėjimas koncentruoti dėmesį, o tai turi įtakos akademiniams pasiekimams.

Gerosios praktikos neformaliajame švietime

Neformaliajame švietime Lietuvoje jau taikomos sėkmingos iniciatyvos, padedančios ugdyti vaikų skaitmeninę etiką ir savikontrolę.

Stovyklos ir edukaciniai renginiai dažnai organizuojami be išmaniųjų įrenginių, skatinant aktyvų dalyvavimą, tarpusavio bendravimą ir dėmesingumą aplinkai.

„Tokią praktiką jau ne vienerius metus taikome LINEŠA organizuojamose pajūrio vaikų vasaros stovyklose „Pasaka“ bei „Raganė“ ir ji visiškai pasiteisina“, – pasakoja N. Motiejūnas.

Atvykę į šias stovyklas mokiniai supažindinami su stovyklos taisyklėmis, kad telefonais galima naudotis  labai ribotą laiką.

Stovyklautojai žino, kada ir kokioms veikloms bus reikalingi išmanieji telefonai.

Jei tądien nėra veiklų, kurioms reikia išmaniųjų įrenginių, tokių kaip, pvz., QR kodų naudojimas ar video kūrimas ir pristatymas vakarinėje programoje, vaikams leidžiama naudotis išmaniaisiais tik 15–20 min. per dieną –  kad galėtų paskambinti tėvams, draugams, pasinaudoti internetu.

„Kadangi šios taisyklės – visiems vienodos, didelių problemų dėl telefonų ribojimo nekyla. Tiesa, kad tokia praktika veiktų sklandžiai, vaikai ir jaunimas turi būti pakankamai užimti ir įveiklinti“, – pabrėžia N. Motiejūnas.

Draudimai gimdytų pasipriešinimą

Pasak LINEŠA eksperto, atėmimas, draudimas, ypač paauglystėje, visada sukelia labai stiprų pasipriešinimą, tačiau jei tai yra bendras susitarimas ir vaikus bei jaunimą įveiklini, jie tikrai laikosi susitarimų.

„Būna, atvažiuoja jaunimas į 3–4 dienų trukmės edukacijas stovykloje ir po pirmųjų dviejų dienų riboto telefonų naudojimo, nusprendžia priimti iššūkį ir dvi paskutines dienas praleisti išvis be jų. Tas porą dienų jaunuoliai kuria, vaidina, eina į žygius”, – pasakoja N. Motiejūnas.

„Paskutinę stovyklose dieną reflektuodami apie laiką joje, dalis jaunuolių su ašaromis akyse prisipažindavo: kaip gerai, jog paskutinės dvi dienos buvo be telefonų, nes per jas dar labiau susibendravo, pažino, pajautė, patyrė tikrus išgyvenimus“, – sako jis.

Sėkmės receptas – susitarimas

N. Motiejūnas nepritartų visiškam mobiliųjų uždraudimui mokyklose.

„Griežtai iš mokinių atimti įrankį, kurio ir mes, suaugę, kažin ar atsisakytumėme, tikrai nereiktų. Tačiau mokyklose telefonų naudojimas turėtų būti ribojamas pasiekus bendrą mokyklos bendruomenės – tėvų, mokinių, mokytojų ir mokyklos administracijos – susitarimą, kaip mes naudojame išmaniuosius įrenginius, ir jo laikantis“, – siūlo jis.

Tuo tarpu norint, kad mokinys nesinaudotų telefonu per pertraukas, jam reikia pasiūlyti kažką įdomesnio už telefoną, įsitikinęs LINEŠA ekspertas.

„Kas tai? Kiekvienos mokyklos bendruomenės užduotis sugalvoti“, – sako N. Motiejūnas.

Griežtesni ribojimai – pradinukams

Griežto  draudimo idėjos nepalaiko ir Raimantas Vaitkus, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas.

Pasak jo,  ilgalaikėje perspektyvoje svarbiau yra ugdyti sąmoningumą ir savikontrolę.

Paveikslėlis

Raimantas Vaitkus

„Pradinėse klasėse reikėtų taikyti griežtesnius ribojimus, o vyresniems – įtraukti susitarimus ir tikslingą naudojimą. Tokiu būdu telefonas iš blaškančio elemento gali virsti pagalbiniu įrankiu. Jei sąmoningo naudojimo ugdymas nepavyksta, tik tuomet taikyti griežtus ribojimus ir draudimus“, – mano jis.

Kai telefonas tampa būrelio konkurentu

Vis dažniau iš neformaliojo vaikų švietimo mokytojų tenka išgirsti, kad pritraukti vaikus į būrelių veiklas tampa sudėtingiau dėl besaikio mobiliųjų telefonų ir kompiuterių naudojimo laisvalaikiu.

Anot R. Vaitkaus, šioje situacijoje itin svarbus tėvų vaidmuo – jų gebėjimas kontroliuoti perteklinį vaiko laiką prie ekrano, kuris lems, ar mokinys rinksis aktyvią ir kūrybingą veiklą būrelyje, ar liks sėdėti namuose prie telefono ar kompiuterio.

Išeitis – ugdyti naudojimo kultūrą

Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas, šypsosi, kad išmaniųjų įrenginių įvairovė ir naudojimo galimybės šiandien yra tiek plačios, kad jų draudimai mokyklose gali tapti kova su vėjo malūnais.

Jo nuomone, derėtų kalbėti apie išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje kultūrą.

Paveikslėlis

Almantas Kulbis

 

„Įrenginiai negali tapti trikdžiu ugdymo procesui ar pilnavertei mokinio komunikacijai su mokytojais, draugais“,  – sako jis.

Tikslinga ugdyti kultūrą, kai telefonas ar kitas įrenginys išjungiamas, padedamas į dėžutę ir mokinio dėmesys ir pastangos skiriamos mokymuisi, bendravimui, sportui, judėjimui.

„Kita vertus, mokytojai pamokose turėtų rasti daugiau patrauklių ir įdomių galimybių panaudoti išmaniuosius įrenginius pamokų fragmentams, naudoti programėles, nebijoti skirti užduotis, kurioms reikalingi įrenginiai“, – mano A. Kulbis.

Jis pabrėžia, kad išmanusis įrenginys nėra mokinio ir mokyklos priešas.

„Jis gali tapti tiek trikdžiu, tiek puikiu mokytojo pagalbininku ir galimybes plečiančia priemone. Sėkmę lemia kompetencijos, o ne draudimai“, – teigia LINEŠA atstovas.

LINEŠA inf.

Mobilieji mokyklose: drausti, o gal ugdyti naudojimo kultūrą?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 09:30:00 +0200
<![CDATA[„Paukščiai grįžta namo“ – miškininkai kviečia visoje Lietuvoje iškelti daugiau nei 8 tūkstančius inkilų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pauksciai-grizta-namo-miskininkai-kviecia-visoje-lietuvoje-iskelti-daugiau-nei-8-tukstancius-inkilu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pauksciai-grizta-namo-miskininkai-kviecia-visoje-lietuvoje-iskelti-daugiau-nei-8-tukstancius-inkilu

Paukščių sugrįžimas – tai gamtos atgimimo ženklas, o mūsų pareiga – pasirūpinti, kad grįžę jie rastų saugius namus. Miškininkai daugiau nei šimtmetį puoselėja šią prasmingą tradiciją, kuri yra puikus būdas šviesti jaunąją kartą, taip pat ir visuomenę apie skirtingas paukščių rūšis, inkilus bei jų kėlimo taisykles. Džiaugiuosi, kad kasmet vis daugiau moksleivių ir gamtai neabejingų piliečių prisijungia prie šios kilnios akcijos“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Kaip teisingai pagaminti ir iškelti inkilą?

Kad inkilai taptų saugiais namais, kuriuose uoksiniai paukščiai perės jauniklius, svarbu juos tinkamai pagaminti ir iškelti. Inkilai turėtų būti gaminami iš natūralių medžiagų. Tinkamiausios tam – neobliuotos, nedažytos lentos, kurios leidžia paukščių jaunikliams lengviau įsikabinti. Pagaminus tinkamą inkilą, vertėtų jį kelti atsukus landą į rytus arba pietus – tokia kryptimi atgręžti inkilai yra geriau užimami. Itin dažnai pasitaikanti klaida – laktos pritvirtinimas prie inkilo landos. Manoma, kad lakta yra reikalinga ir leidžia paukščiams patogiai pritūpti. Atvirkščiai, patogumo lakta suteikia tik plėšrūnams – kiaunėms, katėms, kurios lengviau gali pasiekti inkilą, o paukščiams ji visai nereikalinga.

Problema tapti gali ir kiti paukščiai, šiuo atveju – geniai. Miško sanitarais praminti sparnuočiai gali praplatinti inkilų landas, o tai kelia pavojų juose apsigyvenusiems ir perintiems paukščiams. Siekiant išvengti šios rizikos, miškininkai rekomenduoja inkilo angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios genio snapas negalės prakalti.

Naudinga pabrėžti, kad iškeltas inkilas turi laikytis stabiliai, nesiūbuoti vėjyje, o geriausia jį tvirtinti ne medžių šakų tankmėje, bet atviresnėje, gerą priskridimą paukščiams garantuojančioje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje.

Kam keliami inkilai?

Įprasta inkilus kelti smulkiems sparnuočiams – varnėnams, įvairių rūšių zylėms, musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms, tačiau namus inkiluose kuriasi ir retų rūšių paukščiai. Specialūs inkilai kalami bei keliami pelėdoms, kukučiams, žalvarniams ir net žinduoliams – miegapelėms ir šikšnosparniams.

Miškininkai skuba nuraminti – jei pavasarį iškeltas inkilas po kurio laiko vis dar tuščias, nereikėtų nukabinti nosies. Iškėlus inkilą, jame nebūtinai iškart apsigyvens sparnuotis, tačiau apsigyventi jis gali kitąmet ar net po kelių metų. Dėl šios priežasties, inkilus kelti rekomenduojama ne tik pavasarį, o ištisus metus. Inkilas gali tapti puikiu prieglobsčiu ne tik perintiems sparnuotiems giesmininkams, bet ir nakvynės vieta įvairiems paukščiams, namais vabzdžiams ar atsargų kaupimo vieta miegapelėms.

Kovo 7 dieną, „Paukščiai grįžta namo“ akcijos metu, visoje Lietuvoje bus iškelta daugiau nei 8 tūkstančiai inkilų, kuriuos visus pagamino VMU Kretingos, Raseinių ir Tauragės regioninių padalinių miškininkai. Visus gamtai neabejingus ir paukščius mylinčius gyventojus kviečiame atvykti, susipažinti ir kartu su miškininkais iškelti inkilus, kurie miško giesmininkams taps namais!

Kviečiame išsirinkti vietą inkilų kėlimo vietų sąraše (kai kuriose vietose šventė vyks kitu metu, pasirinkite patogiausią variantą). 

Apie dalyvavimą šventėje praneškite miškininkams nurodytais kontaktais. 

Iki susitikimo miške!

„Paukščiai grįžta namo“ – miškininkai kviečia visoje Lietuvoje iškelti daugiau nei 8 tūkstančius inkilų

„Paukščiai grįžta namo“ – miškininkai kviečia visoje Lietuvoje iškelti daugiau nei 8 tūkstančius inkilų „Paukščiai grįžta namo“ – miškininkai kviečia visoje Lietuvoje iškelti daugiau nei 8 tūkstančius inkilų ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 09:00:00 +0200
<![CDATA[Ką veikti šventinį savaitgalį Jonavoje vasario 14-16 dienomis ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-veikti-sventini-savaitgali-jonavoje-vasario-14-16-dienomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-veikti-sventini-savaitgali-jonavoje-vasario-14-16-dienomis Vasario 14-ąją, penktadienį 

Nuo 8 valandos 

Paroda ,,Tradicines Pasvalio krašto pirštinės". Parodos sudarytoja ir autorė Lina Bartašienė. JKC krašto muziejuje.

Respublikinio fotografijų konkurso dalyvių darbų paroda ,,Tu ir aš - vieno kraujo". JKC fojė.

Violetos Jarašiūnienės tapybos darbų paroda ,,Sentimentai". JKC meno galerijoje.

Nuo 10 valandos 

Eglės Dubauskaitės-Jakučinskienės tapybos darbų paroda „Pavasario jausmas". Bibliotekos erdvėse.

Tautodailininko Artūro Aleksos medžio drožinių paroda „Paukščiai". Bibliotekos skaitykloje.

Kūrybinis užsiėmimas vaikams,,Geltona kartu su žalia ir raudona". Bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje.

Dokumentų paroda ,,Abraomas Kulvietis -vienas lietuvių raštijos pradininkų", skirta 515-osioms gimimo metinėms. Bibliotekos skaitykloje.

Nuo 14 valandos 

Jonavos slidinėjimo centro atidarymas Joninių slėnyje, slidinėjimo trasose.

Nuo 16 valandos 

Eglės Pečiurienės riešinių parodos ,,Išmegztas laikas". Muziejaus dailės skyriuje.

Vasario 15-ąją, šeštadienį

Nuo 10 valandos 

Minėtos parodos ,,Pavasario jausmas", „Paukščiai" ir ,,Abraomas Kulvietis -vienas lietuvių raštijos pradininkų".

Nuo 11 valandos 

Lietuvos raudonojo kryžiaus renginys civilinės saugos tema ,, Ekstremalios situacijos ir kaip joms pasiruošti". Bibliotekos skaitykloje.

Nuo 13 valandos 

Regionų krepšinio lyga JSC- Dauniškio prekyba Juventus. Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Nuo 15 valandos 

2025 m. Jonavos rajono salės futbolo pirmenybės. Jonavos sporto arenoje.

Nuo 16 valandos 

Baltijos moterų tinklinio lyga: Jonavos ,,Aušrinė" - Rae Spordikool/VIASTON. Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Nuo 17 valandos 

Orientacinis žaidimas po Jonavą, skirtas Vasario 16-ąjai paminėti. Pradžia - krašto muziejaus kiemelyje.

Vasario 16-ąją, sekmadienį, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Nuo 11 valandos 

Lietuviška atributika papuoštų mašinų kolona Išorai - Užusaliai.

Nuo 12 valandos 

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios už Tėvynę Lietuvą.

Nuo 13 valandos 

Santarvės aikštėje vyks iškilminga Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ karinė rikiuotė.

Nuo 14 valandos 

 Rajono kolektyvų šventinis koncertas „Kilk saulele Lietuvoj“. JKC didžiojoje salėje. Renginio metu bus įteiktas apdovanojimas – „Nepriklausomybės stela“.

Nuo vasario 16 d. Jonavos kultūros centro fojė bus eksponuojama iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus atkeliavusi paroda– „Jie kūrė Lietuvą“. Paroda skirta prisiminti tuos, kurie buvo modernios Lietuvos valstybės kūrėjai. 

Ką veikti šventinį savaitgalį Jonavoje vasario 14-16 dienomis 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Feb 2025 08:30:00 +0200
<![CDATA[Kai romantika virsta nusivylimu: intriguojančios Valentino dienos istorijos iš VVTAT praktikos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-romantika-virsta-nusivylimu-intriguojancios-valentino-dienos-istorijos-is-vvtat-praktikos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-romantika-virsta-nusivylimu-intriguojancios-valentino-dienos-istorijos-is-vvtat-praktikos

Pirko moteriškus kvepalus – gavo vyriškus

Vyras rūpestingai rinko kvepalus savo draugei. Kaip rašė VVTAT skunde, buvo įsitikinęs, jog surado tobulą kvapą. Deja, Valentino dienos vakarą paaiškėjo, kad vietoje išsvajotų moteriškų kvepalų dovanų dėžutėje slėpėsi... vyriški!

„Neįmanoma! Uostėm, testavom su konsultante, dar pagyrė, kad puikiai pasirinkau!“ – rašė vyriškis. Pasikvėpinusi jais mergina pasakė, kad tai ne moteriški, o vyriški kvepalai! O dar ir pakuotę tuomet apžiūrėjo. Pasirodo, konsultantė sumaišė ir padavė ne tuos kvepalus. Pasiskundus pardavėjas pasiūlė juos sunaudoti pačiam vyriškiui.

Deja, kokybiški kosmetikos gaminiai, taip pat ir kvepalai, nėra grąžinami, jeigu yra įsigyjami fizinėje parduotuvėje. Jeigu kvepalai įsigyjami internetu, juos galima grąžinti per 14 d., tačiau prekė turi būti neišpakuota, nenaudota ir nepraradusi prekinės būklės.

 

Kvepalai ėmė ir išgaravo

Dar viena istorija su kvepalais. Vartotoja džiaugėsi įsigijusi puikius kvepalus, tačiau po 10 mėnesių pastebėjo, kad buteliukas pradėjo „garuoti“. Nurodė, kad kvepalų mažėja ir kad dangtelis yra apibėgęs. Mergina kreipėsi į pardavėją, bet šis nesutiko priimti prekės atgal ir grąžinti pinigus. Po VVTAT apžiūros paaiškėjo, kad buteliukas pažeistas mechaniškai, bei, įvertinus visas aplinkybes, vartotojos skundas buvo atmestas.

 

Išrankūs vartotojai nesutinka su alternatyvomis romantinei nuotaikai sukurti

Mergina internetu užsisakė apatinio trikotažo komplektą „Aš – pažiba“, tinklines kojines virš kelių, kojinių diržus, smilkalus su feromonais bei orgazmą stiprinantį aliejų. Už visą užsakymą ji  paklojo nemenką sumą ir tikėjosi gauti prekes prieš Valentino dieną. Deja, nesulaukusi jokios informacijos apie siuntą, ji susisiekė su pardavėju. Paaiškėjo, kad dalies prekių sandėlyje tiesiog nėra, todėl pardavėjas pasiūlė alternatyvius variantus, kurie visai neatitiko merginos šventinių lūkesčių. O kadangi pardavėjas vilkino pinigų grąžinimą, mergina liko be prekių ir be sumokėtų pinigų. Tik kreipusis į VVTAT, pinigai buvo grąžinti.

 

Lovos rėmas su priedais suaugusiems

Panaši situacija nutiko kitam vartotojui. VVTAT gavo skundą dėl nekokybiško lovos rėmo. Vaikinas nepateikė lovos rėmo įsigijimo dokumento. Vartojimo ginčas negali būti nagrinėjamas be įrodymų. Nors ir nenoriai, vaikinui teko jį pateikti. Pasirodo, sąskaitoje buvo įtrauktas gausus suaugusiems skirtų prekių sąrašas.

 

Gėlės nuo „eks“?

VVTAT nagrinėjo jau ne vieną vartotojų skundą dėl užsakytų gėlių puokščių. Dažniausiai puokštės neatitinka tinklalapyje pateiktų nuotraukų. Tačiau labiausiai vaikiną nuvylė bendrovė, kuri, pristatydama gėles mylimajai, neteisingai užrašė jo vardą ant kortelės, esančios prie puokštės. Nors buvo suklysta tik viena raide ir pardavėjui atrodė, kad čia juk „nieko tokio“, bet paaiškėjo, kad pakeitus tą vieną raidę gėlės gavosi nuo mylimosios buvusiojo. VVTAT sprendė ne tik pinigų grąžinimo už netinkamai suteiktą paslaugą, bet ir galimų skyrybų klausimą.

Beje! Užsakydami puokštes internetu, perskaitykite visą informaciją, nepraleiskite tokių sakinių kaip „gėlės parenkamos atsitiktiniu būdu“ arba „pagal sezoną“. Jeigu kyla abejonių, visada verta paklausti pardavėjo, ar įkelta nuotrauka atitinka puokštę, kuri bus pristatyta. O pageidaujamą vardą atviruke nurodykite labai aiškiai, nes Domas gali tapti Tomu, Audrius virsti Andriumi, o Saulius – Pauliumi.

 

Panaudoti apatiniai

Kasmet VVTAT gauna skundų, kuriuose reikalaujama grąžinti už apatinius drabužius sumokėtus pinigus, neva jie nepatiko dėl spalvos ar modelio. Tačiau apžiūrų metu nustatomos dėvėjimo žymės – atspalvį suteikiančio kremo, prakaito ar kitų dėmių, užfiksuojamų specialiomis patikrinimo lempomis. Tokiais atvejais VVTAT vertina, kad vartotojai elgiasi nesąžiningai ir skundžiasi nepagrįstai. Taigi nebandykite grąžinti panaudotų apatinių, kad po to nereikėtų raudonuoti.

Kokybiški apatiniai drabužiai, įsigyti fizinėje parduotuvėje, yra negrąžinami. Internetu įsigytus apatinius drabužius galima grąžinti per 14 dienų tik tada, kai jie yra nedėvėti, nenuimta higienos plėvelė, nepašalinta etiketė. Internetu užsakytus apatinius drabužius galima apžiūrėti tik tiek, kiek tai būtų galima padaryti fizinėje parduotuvėje: įvertinti apatinių drabužių dydį, apžiūrėti modelį, spalvą ir jokiu būdu jų nedėvėti.

 

Stebuklinga liemenėlė, padedanti numesti svorio 

VVTAT praėjusiais metais sulaukė skundo dėl vartotojos įsigytos liemenėlės, kurios aprašymas buvo tikrai atkreipiantis dėmesį: „Sakoma, kad mūsų belaidės liemenėlės stumia riebalus iš rankų ir spenelių atgal į krūtis, padėdamos raumenims grįžti į teisingą padėtį ir taip numesti svorio.“ Skunde minimas gerai žinomas apatinių drabužių prekės ženklas, tačiau liemenėlės kaina gerokai žemesnė nei įprasta, o visas prekės aprašymas žada stebuklus. Tokiais atvejais visada raginame vartotojus pasitikrinti, ar el. parduotuvė patikima: patikrinti kontaktus, registracijos adresą, teksto rišlumą svetainėje, taip pat atsiliepimus ne parduotuvės svetainėje, o internete.

 

Nors ir neskalbta, tačiau kokybiška

Dėl liemenėlės su problemomis susidūrė ir kita vartotoja – kreipėsi dėl atsiklijavusios liemenėlės sujungimo siūlės. Pardavėjas nurodė, kad po tam tikro skalbimų skaičiaus, netinkamai prižiūrint apatinius, skalbiant netinkamoje temperatūroje, tokia situacija galėjo susiklostyti. Vartotoja nesutiko ir nurodė, jog nuo įsigijimo per 5 mėn. nė karto neskalbė liemenėlės.  VVTAT, atlikusi tyrimą ir įvertinusi prekę, nustatė, kad defektas atsirado dėl mechaninio poveikio dėvėjimo metu, įsigijus netinkamo dydžio liemenėlę.

 

Netinkamos kokybės suaugusiųjų prekės

VVTAT, vykdydama planinius patikrinimus, tikrina ir suaugusiesiems skirtų prekių parduotuves. Dažniausiai nustatomi ženklinimo reikalavimų pažeidimai. Tačiau gaunama ir vartotojų nusiskundimų. Vienas vartotojas skundėsi įsigijęs stimuliatorių, tačiau vos po trijų mėnesių prietaisas tiesiog nustojo veikti! Kreipęsis į pardavėją, vartotojas išgirdo pasiūlymą – nuolaida naujai prekei arba keitimas kita. Visgi vartotojas, nusivylęs preke, tokios pat nebenorėjo, kreipėsi į VVTAT dėl pinigų grąžinimo. VVTAT konstatavo, kad atsižvelgiant į prietaisui suteikiamą garantiją ir naudojant jį pagal paskirtį, gaminys turėtų veikti kur kas ilgiau, ir vartotojo skundą pripažino pagrįstu.

 

Kai nuvilia meilės harmonijos kursai

Vartotoja užsiregistravo pažinčių tarnyboje, tikėdamasi naujų pažinčių ir romantiškų susitikimų. Už paslaugą sumokėjo didelę sumą, tačiau netrukus suprato, kad apie pažintis čia nebus net kalbama. Vietoje pasimatymų buvo pasiūlyta įsigyti mineralų psichologinei būsenai pagerinti bei papildomos paslaugos – saviugdos kursai. Ir jokių pažinčių vakarų! Pasijutusi apgauta, vartotoja kreipėsi į VVTAT, prašydama, kad jai būtų grąžinti pinigai.

 

Būkite budrūs dėl pažinčių svetainių

Nusprendę ieškoti romantikos tik suaugusiesiems skirtose pažinčių svetainėse, būtinai perskaitykite svetainės taisykles. Dažniausiai vartotojai, kurie kreipiasi į VVTAT, būna net neperskaitę svetainės taisyklių bei sąlygų, narystės ir prenumeratos kainos ir kt.

Svarbu įsidėmėti pagrindinę taisyklę – vartotojas turi teisę atsisakyti internetu sudarytos sutarties per 14 dienų, o paslaugos teikėjas privalo grąžinti sumokėtą narystės mokestį. Tačiau jei vartotojas per tą laikotarpį peržiūri kitų narių profilius ar su jais susisiekia, paslaugos teikėjas nurodo, kad vartotojas jau pradėjo naudotis paslauga ir turi sumokėti kompensaciją, kuri gali sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. narystės mokesčio. Būtina išsiaiškinti ir narystės pažinčių svetainėje nutraukimo taisykles: kai kurios svetainės sutartis pratęsia, jei vartotojas per tam tikrą laikotarpį jos neatsisako.  

 

VVTAT linki geros nuotaikos ir romantiško vakaro švenčiantiems Šv. Valentino dieną!

Kai romantika virsta nusivylimu: intriguojančios Valentino dienos istorijos iš VVTAT praktikos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 18:35:00 +0200
<![CDATA[E. Sabutis: Lietuva siekia didesnio ir stabilesnio ES finansavimo strateginiams transporto infrastruktūros projektams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-lietuva-siekia-didesnio-ir-stabilesnio-es-finansavimo-strateginiams-transporto-infrastrukturos-projektams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-lietuva-siekia-didesnio-ir-stabilesnio-es-finansavimo-strateginiams-transporto-infrastrukturos-projektams Naujame Europos Sąjungos (ES) ilgamečiame biudžete būtina užtikrinti pakankamą ir stabilų finansavimą Lietuvai ir visam Baltijos regionui strategiškai svarbiems transporto infrastruktūros projektams. Tokią poziciją Lenkijoje, Lodzėje, ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie Europos transporto tinklų plėtrą išsakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

„Praėjusią savaitę tapome istorinio įvykio liudininkai – Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su žemynine Europa, šitaip įtvirtindamos energetinę nepriklausomybę. Kitas žingsnis turi būti mūsų susijungimas su Europos transporto tinklais. Tačiau norint tai įgyvendinti reikalingas aiškus, stabilus ir kur kas didesnis finansavimas nei dabartinis. Dėl to kartu su kitų šalių transporto ministrais norime Europos Komisijai akcentuoti, kad pasikeitusi šio sektoriaus svarba turi lemti ir pakitusį požiūrį į finansavimą. Jis turi būti planuojamas dešimtmečiais į priekį“, – sakė susisiekimo ministras E. Sabutis.

Pasak susisiekimo ministro E. Sabučio, planuojant būsimą ES biudžetą po 2028 m., nepaprastai svarbu užtikrinti nepertraukiamą ir pakankamą ES finansavimą tokiems ilgalaikiams projektams kaip „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. Ministro teigimu, papildomos ES investicijos padidintų bendrą Europos transporto sistemos efektyvumą, be to, pagerintų transporto ir logistikos jungtis su Lenkija ir kitomis Vidurio Europos šalimis.

Taip pat pažymėta, kad Lietuva siekia plėtoti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) jungtis šiaurės–pietų kryptimi, sujungiant Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras pakankamą pajėgumą turinčiais transporto koridoriais. Prioritetas teikiamas kuo spartesniam kelių ir karinio mobilumo jungčių su Europa gerinimui.

Iki šiol karinio mobilumo jungtims su Europa vystyti Lietuva užsitikrinusi kiek daugiau nei 125 mln. eurų ES lėšų. Šios investicijos skirtos magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpų iki Lenkijos sienos tiesimo darbams, Kauno oro uostui ir kitiems svarbiems kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams. Karinio mobilumo sąlygoms Europoje pagerinti 2021–2023 metais iš viso ES šalims buvo skirta 1,69 mlrd. eurų. Vertinant vien tik mūsų šalies karinio mobilumo poreikius, Lietuvai reikėtų papildomų 3,5 mlrd. eurų.

Lietuvos siūlymu naujajame TEN-T tinkle jau numatyta europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą, trumpiausias maršrutas tarp Lietuvos ir Ukrainos bei naujos karinio mobilumo jungtys nuo Balstogės per Augustavą, Lazdijus ir Alytų iki Vilniaus.

E. Sabučiui šių metų sausį su darbo vizitu lankantis Varšuvoje, Lietuvos ir Lenkijos transporto ministrai sutarė ir kartu kreipėsi į Europos Komisiją dėl europinio finansavimo kelio Augustavas–Vilnius pritaikymui karinio mobilumo reikmėms.

Rekonstruojant 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos, šalyje jau užbaigti 3 iš 4 ruožų – modernizuota 28,5 km magistralės. Paskutinė atkarpa bus baigta šiemet. Be to, šiuo metu vyksta kito ruožo nuo Kauno link sienos su Latvija projektavimo darbai.

„Rail Balticos“ statybos Lietuvoje jau vyksta 44,8 km atkarpoje tarp Kauno ir Panevėžio. Planuojama, kad pagrindinės linijos tiesimo darbai šių metų pabaigoje vyks 114 km atkarpoje iš 265 km ir apims 43 proc. viso pirmojo etapo geležinkelio linijos. „Rail Balticos“ projektą numatyta užbaigti 2030 m.

Susisiekimo ministerijos inf.

E. Sabutis: Lietuva siekia didesnio ir stabilesnio ES finansavimo strateginiams transporto infrastruktūros projektams

E. Sabutis: Lietuva siekia didesnio ir stabilesnio ES finansavimo strateginiams transporto infrastruktūros projektams ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 17:00:00 +0200
<![CDATA[Jonavos ligoninėje pirmą kartą atlikta unikali operacija: riešinio nykščio sąnario protezavimo procedūra]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-ligonineje-pirma-karta-atlikta-unikali-operacija-riesinio-nykscio-sanario-protezavimo-procedura https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-ligonineje-pirma-karta-atlikta-unikali-operacija-riesinio-nykscio-sanario-protezavimo-procedura Jonavos ligoninėje neseniai atlikta Lietuvoje reta unikali operacija, kurios metu pirmą kartą buvo atlikta riešinio nykščio sąnario protezavimo procedūra. Ši operacija, pasak gydytojo, yra itin reikšminga rajoninės ligoninės kontekste, nes ji atveria naujas galimybes pacientams, kuriems anksčiau nebuvo siūloma moderni pagalba.

Operacijos ypatumai ir techniniai aspektai

Jonavos ligoninės ortopedas – traumatologas Jonas Šarkevičius paaiškino, kad riešinio nykščio sąnario protezavimas atliekamas, kai sąnarys nusidėvi ir nebegali funkcionuoti tinkamai. Dėl šios būklės pacientai patiria skausmą, o piršto funkcija yra sutrikusi.  

„Tai yra nepagydoma liga, todėl vienintelis sprendimas – pašalinti susidėvėjusius sąnario paviršius ir pakeisti juos dirbtiniais“, – sakė gydytojas. Lietuvoje ši operacija buvo pradėta kompensuoti, taigi pacientai gali gauti modernią medicininę pagalbą.

Operacijos specifika – tai nedidelis pjūvis, maždaug 3 cm. Procedūra trunka šiek tiek daugiau nei valandą, o pacientas gali grįžti namo jau kitą dieną.  

„Pagrindinė nauda yra ta, kad po dviejų mėnesių pacientas gali grįžti į įprastą gyvenimą ir darbą“, – pažymėjo medikas.

Techninės detalės ir pacientų poreikiai

Nors ši operacija reikalauja didelio kruopštumo, ji nėra tokia sudėtinga kaip, pavyzdžiui, stambiųjų sąnarių operacijos.  

„Riešinio nykščio sąnario implantai yra labai maži, todėl operacijos metu būtinas atidumas ir kruopštumas”, – teigė gydytojas Jonas Šarkevičius.

Pasak jo, nykščio sąnario operacijos poreikis gali kilti dėl įvairių priežasčių: tiek dėl fizinio darbo, tiek dėl traumų ar gretutinių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas. Ši liga gali kamuoti vyresnio amžiaus žmones ar turinčius nutukimą.  

 „Mes, žmonės, esame unikalūs, kad turime nykščius. Dėka jų galime atlikti daugelį kasdienių užduočių - nuo paprasčiausio apsirengimo, valgymo ir panašiai. O jei nykščio sąnarys nusidėvi, tai gali labai apriboti mūsų kasdienę veiklą bei apsunkinti gyvenimo kokybę“, – pridūrė jis.

Gydytojo emocijos ir patirtis

Gydytojas atskleidė, kad nors tokio pobūdžio operacija ir buvo pirmoji, jis jautėsi pasitikintis ir gerai pasiruošęs.

„Ruošiantis operacijai reikėjo pasimokyti. Prieš tai stebėjau, kaip atliekamos šios operacijos kitose Lietuvos ligoninėse, teko nuvykti pas kolegas, pasižiūrėti, paasistuoti, prisiliesti prie tų implantų, todėl, nors ir buvo jaudulio, bet mano pasiruošimas buvo pakankamas. Esu patenkintas atlikta pirmąja operacija ir džiaugiuosi rezultatu“, – pasakojo ortopedas – traumatologas Jonas Šarkevičius.  

Ortopedas – traumatologas Jonas Šarkevičius dirba Jonavos ligoninėje jau penkerius metus. Jis teigė, kad pacientai dažnai džiaugiasi matydami jaunus medikus, o pasitikėjimą užtikrina teigiami atsiliepimai iš kitų pacientų.  

Ateities planai ir inovacijos

Gydytojas taip pat paminėjo, kad Jonavos ligoninė taiko ir kitas modernias operacijas, tokias kaip artroskopinis menisko susiuvimas.

 „Mūsų tikslas – gelbėti sąnarius ir užkirsti kelią artrozei, o inovacijos yra svarbi šio proceso dalis“, – akcentavo Jonas Šarkevičius.

Kalbėdamas apie savo ateities planus, gydytojas teigė, kad jis visada stengiasi tobulėti ir ieškoti naujų būdų, kaip padėti pacientams.  

„Aš dirbu tik Jonavos ligoninėje ir esu ištikimas šiai gydymo įstaigai ir jos pacientams. Čia darbo užtenka, o žmonėms reikia pagalbos“, – reziumavo jis.

Atliekamos sąnarių operacijos ne tik atveria naujas galimybes Jonavos ligoninei, bet ir leidžia pacientams greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, suteikdama vilties tiems, kurie kenčia nuo sąnarių skausmų. 

Jonavos ligoninėje pirmą kartą atlikta unikali operacija: riešinio nykščio sąnario protezavimo procedūra

Jonavos ligoninėje pirmą kartą atlikta unikali operacija: riešinio nykščio sąnario protezavimo procedūra Jonavos ligoninėje pirmą kartą atlikta unikali operacija: riešinio nykščio sąnario protezavimo procedūra Jonavos ligoninėje pirmą kartą atlikta unikali operacija: riešinio nykščio sąnario protezavimo procedūra ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 16:00:00 +0200
<![CDATA[Artėjančių merų rinkimų finansinė situacija: kas turi daugiausiai pinigų politinei kampanijai finansuoti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejanciu-meru-rinkimu-finansine-situacija-kas-turi-daugiausiai-pinigu-politinei-kampanijai-finansuoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejanciu-meru-rinkimu-finansine-situacija-kas-turi-daugiausiai-pinigu-politinei-kampanijai-finansuoti Remiantis politinės kampanijos iždininkų pateiktais duomenimis, didžiausią dalį šios sumos – 36,7 tūkst. eurų – sudaro lėšos, kurias pervedė pačios politinės organizacijos. Virš 19 tūkst. eurų iki š. m. vasario 11 d. yra suaukoję fiziniai asmenys. Dar 5,5 tūkst. eurų yra skyrę patys kandidatai į merus iš savo asmeninių lėšų. 

Daugiausiai lėšų rinkimų politinei kampanijai finansuoti, vasario 11 dienos VRK turimais duomenimis, yra gavę Lietuvos socialdemokratų partijos keliami kandidatai (17 962 eurus), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai į metus (16 727 eurus) ir Liberalų sąjūdžio keliami politikai (14 510 eurų).

Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios kandidatai politinei kampanijai  finansuoti yra gavę 10100 eurų. 

Mažiausiomis lėšomis šioje politinėje kampanijoje disponuoja politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui" keliama kandidatė (1823 eurai) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" keliama kandidatė, kuriai kol kas fiziniai asmenys yra paaukoję 179,99 eurus. 

Duomenų apie „Nemuno aušros" kandidatų parėmimą finansinėmis aukomis šioje politinėje kampanijoje VRK dar nėra gavusi. 

Jeigu fizinis asmuo nėra deklaravęs savo pajamų, jis gali paaukoti politinės kampanijos dalyviui ne daugiau kaip 60 eurų. Norėdamas pervesti didesnę sumą, jis turėtų būti deklaravęs savo pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. 

Tokių asmenų, kurie yra parėmę patinkantį kandidatą didesne kaip 60 eurų suma, šiuo metu yra 20 – 15 vyrų ir 5 moterys. 

1 vyras yra skyręs didesnę kaip 10 tūkst. eurų auką kandidatui paremti. 12 vyrų ir 4 moterys yra pervedę į politinės kampanijos dalyvio sąskaitas įvairaus dydžio sumas nuo 100 iki 1000 eurų. 2 vyrai ir viena moteris yra paaukoję pasirinktiems kandidatams sumas, siekiančias nuo 60 iki 100 eurų. 

Remti rinkimuose dalyvaujančius kandidatus galima tik atliekant banko pavedimą į politinės kampanijos dalyvio (jokiu būdu ne kandidato asmeninę) sąskaitą. Aukoti kandidatams grynaisiais pinigais Rinkimų kodeksas draudžia. 

VRK primena, kad politinės kampanijos dalyviai duomenis apie gautas aukas politinei kampanijai finansuoti ir aukotojus turi pateikti VRK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos. Per tokį patį terminą VRK taip pat turi būti informuota  apie politinės kampanijos dalyvio patirtas išlaidas ar prisiimtus finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir sudarytų sutarčių tekstus. Apie mažų aukų rinkimo kitomis priemonėmis sutartis VRK turi būti informuota ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. 

Apibendrinta informacija apie gautas lėšas, skelbiama ir nuolat atnaujinama VRK svetainėje>>

Detali informacija apie tai, kas, kada ir kokią sumą paaukojo politinės kampanijos dalyviams – skelbiama Politinės kampanijos dalyviai - vrk.lt

VRK inf. 

Artėjančių merų rinkimų finansinė situacija: kas turi daugiausiai pinigų politinei kampanijai finansuoti?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 15:20:00 +0200
<![CDATA[„Nepriklausomybės stelos“ apdovanojimas – G. Narbutaitei-Kontrimei]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepriklausomybes-stelos-apdovanojimas-g-narbutaitei-kontrimei https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepriklausomybes-stelos-apdovanojimas-g-narbutaitei-kontrimei Jonavos rajono savivaldybės apdovanojimas „Nepriklausomybės stela“ šiemet bus įteiktas muziejininkei, gidei Giedrei Narbutaitei-Kontrimei. Ji bus apdovanota Vasario 16-osios minėjimo šventėje sekmadienį, Jonavos kultūros centre.

Apdovanojimas už Lietuvos tautiškumo, pilietiškumo ir bendruomeniškumo puoselėjimą teikiamas jau trečią kartą, kiekvienais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

„Džiaugiuosi, kad jonaviečiai labai aktyviai siūlo nominantus apdovanojimui gauti. Tai rodo, kad savo krašte turime ne vieną iškilią asmenybę, kurios veikla yra verta šio garbingo apdovanojimo.

Šiais metais „Nepriklausomybės stela“ atiteko G. Narbutaitei-Kontrimei, kuri savo darbuose ir kasdienėje veikloje įprasmina Jonavos krašto istoriją, mūsų tautos kultūrą ir vertybes.

Tai nuostabus pavyzdys, kaip per asmeninę atsakomybę ir aistrą žmogus gali prisidėti prie savo bendruomenės ir krašto gerovės“, - sako „Nepriklausomybės stelos“ apdovanojimo teikimo komisijos pirmininkė, mero patarėja Birutė Gailienė.

Pirmuoju „Nepriklausomybės stelos“ laureatu yra tapęs Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštininkas Vytautas Venckūnas, o pernai šis apdovanojimas įteiktas Lietuvos kariuomenės karininkui, pulkininkui Aleksiejui Gaiževskiui.

G. Narbutaitės-Kontrimės kandidatūrą apdovanojimui pasiūlė Jonavos krašto muziejus, G. Kanovičiaus viešoji biblioteka ir Jonavos J. Vareikio progimnazija.

Jonavos krašto muziejuje G. Narbutaitė-Kontrimė rengia atmintinų datų minėjimus, pranešimus, straipsnius įvairiomis Jonavos krašto istorijos temomis. Giedrės vedamos ekskursijos, rašytojo G. Kanovičiaus literatūrinio palikimo įprasminimas šių dienų Jonavoje nepalieka abejingų ne tik jonaviečių, bet ir svečių iš Lietuvos bei užsienio.

„Nepriklausomybės stelos“ apdovanojimo laureatei bus įteikta Panerių gatvėje stovinčios akmeninės stelos mažoji kopija, kurią sukūrė skulptorius Gintaris Česiūnas.

Akmeninė stela su Vyčiu Jonavoje pastatyta 2018 m. minint Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Paminklą sudaro kolona, suveržta dviem alegoriniais pančiais, kurie simbolizuoja skaudžius nepriklausomybės praradimus. Besiveržiantis į viršų stiebas – tarsi Lietuvos kelias į laisvę. Stelos viršūnėje esantis Vytis atspindi Lietuvos valstybingumą.

Jonavos r. savivaldybės inf. 

„Nepriklausomybės stelos“ apdovanojimas – G. Narbutaitei-Kontrimei

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 14:16:18 +0200
<![CDATA[Energetikos ministerija: jautriausiems vartotojams elektros tiekimas turėtų likti žemiausia kaina]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/energetikos-ministerija-jautriausiems-vartotojams-elektros-tiekimas-turetu-likti-zemiausia-kaina https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/energetikos-ministerija-jautriausiems-vartotojams-elektros-tiekimas-turetu-likti-zemiausia-kaina

Energetikos ministerija, siekdama apsaugoti jautriausią elektros energijos vartotojų grupę nuo papildomos administracinės naštos, siūlo pažeidžiamiesiems ir smulkiesiems elektros energijos buitiniams vartotojams pratęsti galimybę naudotis visuomeniniu elektros tiekimu iki 2030 metų. 

Visuomeniniu elektros tiekimu galėtų naudotis pažeidžiamieji buitiniai vartotojai – socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai ir asmenys su negalia bei gyventojai, sunaudojantys elektros energijos iki 1000 kWh per metus (apie 80 kWh per mėnesį). 

„Siekiame maksimaliai padėti pažeidžiamiems ir smulkiems energijos vartotojams tiek mažindami biurokratiją, tiek mažinant elektros energijos kainas. Siūlomais pakeitimais sukursime galimybes pažeidžiamiems elektros vartotojams elektros tiekimą žemiausia kaina“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Ministerija informuoja, kad visi vartotojai, kurie naudojasi visuomeniniu tiekimu, artimiausiu metu gaus pranešimus ir bus informuojami asmeniškai. Šiems vartotojams jokių papildomų veiksmų nereikia imtis.  

Energetikos ministerija rengia tai reglamentuojančius Elektros energetikos įstatymo pakeitimus. Juos šį mėnesį aptars viešųjų konsultacijų metu, kovo mėnesį pakeitimus svarstys Vyriausybė, o vėliau numatomi pakeitimų įtvirtinimai.  

Trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai pagal ankstesnę tvarką nepriklausomą elektros tiekėją turėjo pasirinkti iki š. m. gruodžio 31 dienos. 

Šiuo metu visuomeninio tiekimo vartotojų skaičius siekia 462 tūkst. klientų, iš jų – apie 80 procentų suvartoja mažiau nei 1000 kWh elektros energijos per metus. Nepriklausomą elektros tiekėją jau yra pasirinkę kiek daugiau nei 1 mln. 245 tūkst. vartotojų. 

Elektros energetikos įstatymo pakeitimas yra 19-osios Vyriausybės programos dalis, pagal kurią sudaroma galimybė smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams naudotis visuomeniniu elektros tiekimu.  

Energetikos ministerijos inf. 

Energetikos ministerija: jautriausiems vartotojams elektros tiekimas turėtų likti žemiausia kaina

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 14:00:43 +0200
<![CDATA[Pristatyta geležinkelių jungties „Rail Baltica“ įgyvendinimo aktualijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pristatyta-gelezinkeliu-jungties-rail-baltica-igyvendinimo-aktualijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pristatyta-gelezinkeliu-jungties-rail-baltica-igyvendinimo-aktualijos Ekonomikos komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, susitiko su geležinkelių jungties „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių įmonių vadovais. Posėdyje taip pat dalyvavo susisiekimo ministro patarėjas Mantas Svečiulis, Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Gražina Šiaučiūnaitė.

Komitetas išklausė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LTG) generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko bendros informacijos apie tarptautinio geležinkelių infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą. 

Detaliai apie projekte „Rail Baltica“ jau atliktus ir vykdomus konkrečius darbus bei iššūkius komiteto narius informavo bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktorius Arenijus Jackus. Viso projekto biudžetas Lietuvos teritorijoje sudaro 10,2 mlrd. eurų. Siekiant suvaldyti finansinius srautus ir projekto įgyvendinimo rizikas, projektas Lietuvoje suskirstytas į du etapus. Įgyvendinant projektą etapais, geriau numatyti, vykdyti ir kontroliuoti darbus, atlikti finansavimo šaltinių paiešką. Pirmojo etapo biudžetas sudaro 5,64 mlrd. eurų. Užtikrinto finansavimo dalis sudaro 1,63 mlrd. eurų. Finansavimo stygius yra 4,02 mlrd. eurų. Todėl projekto įgyvendinimo sėkmei finansavimo užtikrinimas gyvybiškai svarbus. 

LTG dukterinės įmonės AB „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas informavo komiteto narius apie sunkumus, su kuriais susiduria jungties įgyvendintojai organizuojant projektavimo darbus. Greitųjų traukinių linijų projektuotojų Baltijos šalių regione labai trūksta, jų paklausa didžiulė, todėl projektavimo darbai neretai užtrunka. Siekiant spręsti šį aktualų klausimą, numatoma stiprinti savo kompetencijas, ugdyti trūkstamus ir rinkoje paklausius specialistus.

Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius atkreipė dėmesį į būtinybę LTG ir jos valdomų, už projekto įgyvendinimą atsakingų, bendrovių vadovams užmegzti ryšius ir bendradarbiauti su Lietuvoje rinktais Europos Parlamento nariais, Europos komisarais, taip pat partneriais, kolegomis iš Lenkijos. Taip pat komiteto pirmininkas akcentavo europinės geležinkelių jungties į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą svarbą.

Diskusijų metu komiteto nariai domėjosi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, bendravimu su vietos bendruomenėmis, finansavimo tarp ES ir nacionalinio biudžeto intensyvumo klausimais, „Rail Baltica“ projekto rizikų valdymu, etapuose numatytų įvykdyti darbais, projekto įtaką nacionaliniam saugumui ir kitais klausimais. 

Komitetas išreiškė pageidavimą ir sutarė su projektą „Rail Baltica“ Lietuvoje įgyvendinančių bendrovių vadovais sistemingai gauti naujausią informaciją apie svarbiausias projekto aktualijas.

Seimo Ekonomikos komiteto biuro inf.

Pristatyta geležinkelių jungties „Rail Baltica“ įgyvendinimo aktualijos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 13:30:00 +0200
<![CDATA[Ar žiemą įsigytas skystas medus gali būti aukščiausios kokybės?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-ziema-isigytas-skystas-medus-gali-buti-auksciausios-kokybes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-ziema-isigytas-skystas-medus-gali-buti-auksciausios-kokybes Šaltuoju metų laiku medus yra nepakeičiamas produktas siekiant sustiprinti savo imunitetą bei palaikyti gerą savijautą. Vis dėlto daugeliui tenka pastebėti, kad net ir žiemą turguje ar kitose prekybos vietose prekiautojai siūlo pirkti įvairaus medaus, o vartotojai dažniausiai linkę ieškoti būtent skysto medaus, kuris neretai asocijuojasi su ką tik išsuktu medumi.

„Tik ką išsuktas medus būna skystas, vėliau gana greitai sutirštėja ir kristalizuojasi arba, kitaip sakant, susicukruoja. Medaus paviršiuje matomas susidaręs baltas gliukozės sluoksnis – būtent ir yra geros kokybės medaus požymis. Pavasarinį medų Lietuvoje bitės pradeda rinkti tik balandžio–gegužės mėnesiais, tad žiemos laiku nebent lipčiaus medus gali būti skystas ir būtent taip turi būti nurodyta medaus etiketėje, kitais atvejais kokybiškas medus turėtų būti jau sukietėjęs. Lipčiaus medus – išskirtinė medaus rūšis, bičių gaminama ne iš nektaro, kaip įprastas medus, o iš augalo sulčių“, – paaiškino Vaida Devėnaitė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto ir veterinarijos politikos departamento Gyvūninių produktų skyriaus vyriausioji specialistė.

Kokybiškas medus, jei jis pirktas žiemą ar rudenį, jau neturi būti skystas. Priešingu atveju, tai gali būti pašildytas aukštoje temperatūroje pernykštis medus. Šio proceso metu maistinė produkto vertė stipriai pakinta ir medus praranda savo vertingąsias savybes.

„Pasitikrinti, ar medus kokybiškas, nesudėtinga ir patiems. Pirmiausia visada patariame pasidomėti medaus kilme, kuri privalo būti nurodyta medaus ženklinimo etiketėje, be kita ko, visada verta atkreipti dėmesį į medaus spalvą, konsistenciją ir netgi kvapą. Žiūrėti, kad medus nebūtų suputojęs, mat jo masėje esantys burbuliukai ar rūgštokas skonis rodo tai, kad medus galimai surūgęs. Susisluoksniavęs medus taip pat gali rodyti, kad jo kokybė ne pati geriausia. Norintiems aukščiausios kokybės medaus rekomenduojame pirkti iš bitininkų, kurie medų ženklina etiketėmis bei savikontrolės tikslais atlieka medaus kokybės parametrų laboratorinius tyrimus ir jais viešai dalinasi“, – patikino VMVT atstovė.

 

Kaip atskirti tikrą medų nuo medaus mišinio?

Prekybos lentynose vartotojai gali rasti ir įvairiausių medaus skonio mišinių. Toks mišinys neretai dėl patrauklesnės kainos vartotojui padaromas iš kelių šalių gamintojų medaus. Tad vartotojai, rinkdamiesi norimos kokybės medų, turėtų įsiminti šias reikšmes etiketėje:

„ES medaus mišinys“ – reiškia, kad tai medus, pagamintas sumaišant kelių ES valstybių bitynuose pagamintą medų (pvz., lenkiškas ir lietuviškas ar pan.).

„Ne ES medaus mišinys“ – rodo, kad medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., kinišką ir ukrainietišką ar kt.).

„ES ir ne ES medaus mišinys“ – patvirtina, kad medus buvo pagamintas sumaišant kelių šalių kilmės medų: ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz., lietuviškas ir kiniškas ar kt.). Tikėtina, kad tokiame produkte lietuviško medaus gali būti tik maža dalis.

Tokie medaus mišiniai yra technologiškai apdoroti (šildyti, maišyti, homogenizuoti), todėl tai gali turėti įtakos šio produkto kokybei, skoninėms savybėms, konsistencijai. Pastebima, kad įvežtinis medus ir jo mišiniai visuomet būna skystesni.

 

Medaus kokybė tikrinama nuolat

VMVT, tikrindama, ar tiekiamas rinkai medus atitinka teisės aktų reikalavimus, iš rinkos ir medaus gamintojų periodiškai atrenka medaus mėginius dėl sudėties ir kokybės kriterijų, taip pat medaus mėginius atrenka gavusi pranešimus apie medų iš kitų ES kompetentingų institucijų arba reaguodama į gautus pranešimus iš vartotojų.

Planinės kontrolės metu atrinktuose mėginiuose 2024 m. dėl medaus sudėties ir kokybės kriterijų neatitikimų nebuvo nustatyta. Tačiau praėjusiais metais buvo gautas pranešimas dėl galimai klastojamo medaus prekybos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pranešime nurodytas medus neatitinka autentiškam medui keliamų reikalavimų, todėl prekybos subjektas buvo įpareigotas pašalinti produkciją iš rinkos.

VMVT inf.

Ar žiemą įsigytas skystas medus gali būti aukščiausios kokybės?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 13:00:00 +0200
<![CDATA[Prie FK „Jonava“ komandos jungiasi nacionalinės rinktinės kineziterapeutas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prie-fk-jonava-komandos-jungiasi-nacionalines-rinktines-kineziterapeutas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prie-fk-jonava-komandos-jungiasi-nacionalines-rinktines-kineziterapeutas FK „Jonava“ stiprina savo medicinos personalą – prie komandos prisijungia nacionalinės rinktinės kineziterapeutas Gvidas Kaziūnas, turintis solidžią patirtį futbolo medicinos srityje.

Gvidas 2019 m. baigė Kineziterapijos bakalauro studijas Kauno kolegijoje, o 2023 m. įgijo magistro laipsnį Lietuvos sporto universitete. Nuo 2019 m. jis dirbo LFF sporto medicinos centre, kur įgijo vertingos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinėmis, nacionaline moterų rinktine, vyrų salės futbolo bei paplūdimio rinktinėmis.

Taip pat kineziterapeutas yra dalyvavęs daugybėje UEFA rengiamų mokymų, nuolat gilina savo žinias futbolo medicinos, fizinio rengimo ir pirmosios pagalbos srityse.

„Esu gimęs ir augęs Kaune, tačiau pastaraisiais metais gyvenu Jonavoje, todėl džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie miesto komandos“, – teigia Gvidas Kaziūnas.

Sveikiname Gvidą prisijungus prie FK „Jonava“ ir linkime sėkmės naujame sezone!

FK „Jonava“ inf.

Prie FK „Jonava“ komandos jungiasi nacionalinės rinktinės kineziterapeutas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 12:44:09 +0200
<![CDATA[Slaugos paslaugos namuose: kas pasikeitė?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slaugos-paslaugos-namuose-kas-pasikeite https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/slaugos-paslaugos-namuose-kas-pasikeite Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos namuose teikimo ir apmokėjimo tvarka. Tikimasi, kad pokyčiai leis pacientams gauti kokybiškesnes slaugos paslaugas jų gyvenamojoje vietoje bei užkirs kelią anksčiau pastebėtam piktnaudžiavimui.

Fiksuojama slaugos specialistų buvimo vieta 

Pagal naują tvarką iš PSDF apmokamą ambulatorinę slaugą namuose teikiančio kiekvieno specialisto buvimo vieta nuo šių metų yra stebima. Tai yra gydymo įstaigos, teikiančios šias paslaugas, turėjo įsigyti įrangą, skirtą kiekvieno komandos nario buvimo vietai nustatyti tuo metu, kai teikiama paslauga. Ši priemonė taikoma ir dėl paties personalo saugumo. 

Jei informacija teikiant paslaugas buvo fiksuojama nustatytomis priemonėmis, ji turi būti saugoma ne trumpiau kaip pusmetį nuo to laiko, kai ambulatorinė slauga namuose ligoniui buvo suteikta, o pasibaigus šiam terminui, sunaikinama. 

Per dieną – ne daugiau kaip 10 pacientų

Nuo šių metų keitėsi reikalavimas, kiek vienas ambulatorinę slaugą namuose teikiantis specialistas per dieną gali aplankyti pacientų, kad visiems būtų suteiktos kokybiškos paslaugos. Tvarkos reikalavimuose įtvirtinta, kad vienu etatu dirbantis komandos narys (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ar ergoterapeutas) per darbo dieną gali suteikti ne daugiau kaip 10 ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, apmokamų PSDF lėšomis. Tais atvejais, kai komandos nario darbo krūvis yra kitoks, maksimalus per darbo dieną galimų suteikti paslaugų skaičius priklauso nuo per darbo dieną dirbtų šio komandos nario valandų skaičiaus. 

Jei ambulatorinę slaugą namuose teikiantis specialistas, dirbantis 1 etatu, teikia ir šią slaugą, ir ambulatorinę paliatyviąją pagalbą, bendras visų paslaugų skaičius per darbo dieną negali viršyti 10.

Slaugos paslaugos namuose VLK infografikas.png

Nauji poreikio vertinimo balai 

Klausimynas, pagal kurį ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikio reikalingumas vertinamas balais, yra pasikeitęs jau nuo 2024 metų lapkričio 1 dienos. Dabar, jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis, kai reikalinga laikina slauga namuose, nuo praėjusio lapkričio nustatomas tada, kai pagal klausimyną pacientas surenka nuo 20 iki 33 balų.

Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis ir nenuolatinės slaugos namuose reikalingumas. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis. Tuomet pacientui skiriama arba nuolatinė slauga namuose, arba rekomenduojama jį slaugyti ligoninėje.

PSDF lėšomis apmokamos ne daugiau kaip 2 tą pačią dieną tam pačiam pacientui, kuriam nustatytas mažas ar vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis, suteiktos paslaugos. Jei pacientui nustatytas didelis šių paslaugų poreikis, apmokamos ne daugiau kaip 3 tą pačią dieną tam pačiam pacientui suteiktos paslaugos.

Kam skiriama slauga namuose?

Per kalendorinius metus iš PSDF lėšų apmokamos ne daugiau kaip:

  • 52 ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, suteiktos vienam paslaugos gavėjui, kuriam nustatytas mažas šių paslaugų poreikis;
  • 156 ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, suteiktos vienam paslaugos gavėjui, kuriam nustatytas vidutinis šių paslaugų poreikis;
  • 365 ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, suteiktos vienam paslaugos gavėjui, kuriam nustatytas didelis šių paslaugų poreikis.

Iš PSDF apmokamą slaugą namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.

Slaugos paslaugas namuose turėtų užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga. Siuntimą slaugai namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas. Kai po operacijos išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, kur pateikdamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į savo polikliniką. 

VLK inf. 

Slaugos paslaugos namuose: kas pasikeitė?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 12:30:36 +0200
<![CDATA[Nauja edukacinė programa padės 40 tūkst. Lietuvos mokinių pažinti dirbtinį intelektą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nauja-edukacine-programa-pades-40-tukst-lietuvos-mokiniu-pazinti-dirbtini-intelekta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nauja-edukacine-programa-pades-40-tukst-lietuvos-mokiniu-pazinti-dirbtini-intelekta

Lietuvoje startuoja inovatyvi edukacinė programa „Experience AI (Pažink DI klasėje)“, kuria siekiama 11-18 metų mokiniams ir jų mokytojams suteikti teorinių ir praktinių žinių dirbtinio intelekto (DI) bei mašininio mokymosi srityse. Planuojama, kad per dvejus metus mažiausiai 40 000 šalies 5–12 klasių mokinių įgis pagrindinių DI kūrimo įgūdžių šalyje.

„Experience AI (Pažink DI klasėje)“ programa buvo sukurta „Raspberry Pi Foundation“ ir „Google DeepMind“ ir jau yra naudojama 22 šalyse. Medžiaga yra pagrįsta naujausiais tyrimais ir įtraukia pamokų planus, skaidrių rinkinius, vaizdo įrašus ir užduotis mokiniams, taip pat naujus išteklius apie DI saugumą, duomenų apsaugą ir dezinformaciją internete.

Programa Lietuvoje bus įgyvendinama švietimo startuolio „Vedliai“, bendradarbiaujant su „Raspberry Pi Foundation“ ir finansuojant „Google.org“. Programa leis mokytojams integruoti su DI susijusias temas į klasės mokymą ir suteiks mokiniams supratimą, kaip jie galėtų kritiškai vertinti DI technologijas.

Jaunimo aprūpinimas ateičiai reikalingais įgūdžiais

„Remiantis „Implement Consulting Group“ tyrimu, atliktu „Google“ užsakymu, platus generatyvinio dirbtinio intelekto pritaikymas ekonominėje veikloje per ateinantį dešimtmetį Lietuvos BVP galėtų padidinti 4 milijardais eurų. Tačiau norint užtikrinti, kad dirbtinio intelekto galimybės būtų prieinamos visiems, turime dirbti kartu, jog šalies gyventojai įgytų naujų įgūdžių“, – sako „Google“ vadovas Baltijos šalims Vytautas Kubilius. „Kartu su mūsų filantropiniu padaliniu „Google.org“ siekiame prisidėti prie organizacijų, kurios didina dirbtinio intelekto raštingumą tarp jaunų Lietuvos gyventojų ir padeda ugdyti įgūdžius, reikalingus norint efektyviai naudotis dirbtiniu intelektu.“

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad per ateinančius dešimt metų net 62 procentai specialistų savo darbe naudos DI sprendimus. Tai reiškia, kad Lietuva turi ugdyti talentus, kurie ne tik sugebės naudoti DI savo kasdienėje veikloje, bet ir kūrybiškai prisidės prie šios technologijos plėtros.

Reaguojant į mokinių ir mokytojų poreikius, inovatyvi edukacinė programa „Experience AI (Pažink DI klasėje)“ siekia suteikti 5–12 klasių mokiniams ir jų mokytojams ne tik teorinių žinių apie DI, bet ir praktinių įgūdžių, kurie bus reikalingi ateities darbo rinkoje.

Iniciatyvos globėjas ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dirbtinio intelekto integracija į švietimo sistemą padės jaunajai kartai įgyti būtinų technologinių įgūdžių ir sustiprins Lietuvos konkurencingumą ateities darbo rinkoje.

„Ši programa – unikali galimybė Lietuvos moksleiviams prisijaukinti dirbtinį intelektą, kuris jau šiandien tampa nepamainomu įrankiu tiek darbe, tiek sprendžiant įvairias problemas. Lietuva siekia ugdyti talentus, pasiruošusius ateities iššūkiams“, – teigia ministras.

„Labai džiugu, kad mokyklas pasieks ši inovatyvi ir pažangi pasaulinė programa. Labai sveikiname iniciatyvą programą „Experience AI (Pažink DI klasėje)“ pristatyti švietimo bendruomenei, dėkojame už bendradarbiavimą. DI, be abejonės, praplečia mokinių mokymosi galimybes. Jie, pagaviausi ir imliausi naujausioms technologijoms, pirmieji jas išbando. Dėl to mokytojams ne tiktai būtina išmanyti DI įrankius, bet ir mokėti suvaldyti riziką. Ši programa, siūlanti ir inovatyvaus mokymosi priemones, ir apimanti saugaus, etiško naudojimo aspektus, yra labai naudinga mokykloms, patraukli mokiniams, ir dabar, ir ateityje ne kartą susidursiantiems su įvairiomis DI galimybėmis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“, vienijanti daugiau nei 120 Lietuvos technologijų sektoriaus įmonių, taip pat pristatė šalies viziją, pagal kurią Lietuva turėtų tapti Europos informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) sektoriaus lydere, talentų ir kapitalo traukos centru. Tačiau, norint tai pasiekti, reikalingi pokyčiai, visų pirma – ugdyti talentus, pasirengusius dirbti inovatyvioje technologijomis pagrįstoje darbo rinkoje, ir aprūpinti mokytojus įrankiais, kaip juos mokyti.

Mokymai, skirti suteikti pedagogams pasitikėjimo savimi mokant apie DI

Pirmąsias „Experience AI (Pažink DI klasėje)“ dirbtuves „Vedliai“ organizuoja kovo 7 d., konferencijos „Švietimo kodas“ metu Kaune. Mokytojams bus parodyta, kaip naudoti nemokamų klasės išteklių rinkinį, kad padėtų jaunimui ugdyti žinias, kaip atsakingai naudoti DI įrankius. Vėliau 8 sesijų kursas vyks nuotoliniu būdu.

Dirbtuves ves „Vedliai“, edukacinis startuolis, kuris pritaikė programoje naudojamą mokomąją medžiagą specialiai Lietuvos auditorijai, bendradarbiaudamas su „Raspberry Pi Foundation“.

„Vedlių“ vadovė Monika Katkutė-Gelžinė sako, kad programos tikslas – padrąsinti mokytojus įtraukti dirbtinio intelekto kūrimo įgūdžius į bendrojo ugdymo praktikas. „Džiaugiamės, kad tapome vienais iš dešimties partnerių Europoje, kurie įgyvendins „Experience AI (Pažink DI klasėje)“ programą. O ir laikas puikus – DI įgūdžiai nuo praėjusių mokslo metų yra informatikos ugdymo plano dalis. Tikimės, kad ši programa taps didele pagalba mokytojams, kurie ugdymo procese galės pasitelkti aktualias, praktiškas edukologų bei mokslininkų paruoštas pamokas“, – teigia ji.

Norint sėkmingai dalyvauti programoje „Experience AI (Pažink DI klasėje)“, išankstinis pasiruošimas nereikalingas – prie programos gali prisijungti visi mokytojai ir ugdytojai.  

Registruotis jau dabar galima čia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešimas spaudai 

Nauja edukacinė programa padės 40 tūkst. Lietuvos mokinių pažinti dirbtinį intelektą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 12:00:00 +0200
<![CDATA[Dienpinigių mažinimas: ką būtina žinoti darbdaviams ir darbuotojams?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dienpinigiu-mazinimas-ka-butina-zinoti-darbdaviams-ir-darbuotojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dienpinigiu-mazinimas-ka-butina-zinoti-darbdaviams-ir-darbuotojams

Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad darbdaviai privalo laikytis aiškių ir objektyvių kriterijų, jei nusprendžia taikyti mažesnius dienpinigius.

Dar 2022 m. buvo patvirtinti Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo pakeitimai, susiję su komandiruojamam darbuotojui išmokamų dienpinigių mažinimo iki 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių kriterijais. Pagal pakeitimus ši galimybė taikoma tik tada, jei konkretūs mažesni dienpinigių dydžiai yra aiškiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir darbuotojų lygiateisiškumą, taip pat užkirsti kelią galimam dienpinigių mažinimo piktnaudžiavimui.

Nepagrįstas dienpinigių mažinimas gali turėti teisinių pasekmių

Nepaisant aiškiai nustatytų reikalavimų, VDI vis dar fiksuoja atvejus, kai darbdaviai nesilaiko šių principų ir taiko neaiškius ar subjektyvius dienpinigių mažinimo kriterijus. Tokiais atvejais darbuotojai dažnai nežino, kokį dienpinigių dydį gaus komandiruotės metu, arba susiduria su situacija, kai tomis pačiomis sąlygomis dirbantiems kolegoms mokamos skirtingos sumos. Tokia praktika gali būti laikoma neteisėta ir sukelti rimtų teisinių pasekmių darbdaviams.

„Dienpinigių mažinimas negali priklausyti nuo darbdavio interpretacijos ar ekonominių aplinkybių. Teismų praktika aiškiai rodo, kad jei darbuotojas nėra tinkamai informuotas apie dienpinigių mažinimo pagrindus, jis turi teisę reikalauti visos maksimalios sumos“, – teigia VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Svarbiausi reikalavimai darbdaviams dėl dienpinigių mažinimo

Dienpinigių mažinimas galimas tik esant aiškioms ir objektyvioms priežastims, susijusioms su komandiruotės sąlygomis, kurios lemia mažesnes darbuotojo išlaidas. Pavyzdžiui, gali būti vertinamos apgyvendinimo ir maitinimo sąlygos, papildomos darbuotojui taikomos garantijos, kurios mažina jo išlaidas komandiruotės metu. Tačiau dienpinigių dydžiai negali būti mažinami remiantis tokiais subjektyviais kriterijais kaip pareigos, darbo stažas ar individualūs darbo rezultatai.

Be to, darbdavys privalo užtikrinti, kad dienpinigių dydis būtų konkretus ir iš anksto aiškus. Neleistina praktika, kai taikomas „nuo–iki“ principas, suteikiantis darbdaviui galimybę vienašališkai nuspręsti, kokį dienpinigių dydį skirti konkrečiam darbuotojui.

Darbuotojai turi būti tinkamai informuoti

Darbuotojai privalo būti raštu supažindinti su darbovietėje galiojančiais dienpinigių mažinimo kriterijais bei konkrečiais dienpinigių dydžiais dar prieš komandiruotę. Jei dienpinigių suma yra mažinama, darbdavys privalo aiškiai nurodyti priežastis ir kriterijus, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas. Netikslios ar dviprasmiškos formuluotės gali būti pripažintos neteisėtomis.

Svarbu pabrėžti, kad dėl mažesnių dienpinigių taikymo darbdavys negali susitarti tiesiogiai su darbuotoju darbo sutartyje. Tokie susitarimai galimi tik per kolektyvinę sutartį arba vietinius norminius teisės aktus, priimtus darbdavio iniciatyva. Prieš keičiant dienpinigių politiką, darbdavys privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais, kaip numato Darbo kodeksas.

Teismų praktika ir pasekmės darbdaviams

2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismas (civ. byla Nr. e2A-2941-1097/2024) priėmė sprendimą, kad jei dienpinigių mažinimas nėra aiškiai reglamentuotas, darbuotojui turi būti mokama visa maksimali Vyriausybės nustatyta suma.

„Tai svarbus sprendimas. Neaiškios ar nepagrįstos darbdavio vidaus taisyklės neapsaugos nuo teisinių pasekmių. Darbuotojų teisės šioje srityje stiprėja, ir visi darbdaviai turi tai suprasti“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Neaiškiai suformuluotos arba nepagrįstos dienpinigių mažinimo taisyklės gali sukelti darbo ginčus, kuriuose darbuotojai turi stiprias pozicijas. Darbdaviai, kurie netinkamai taiko dienpinigių mažinimą, gali būti įpareigoti išmokėti didesnes sumas atgaline data. Taip pat VDI gali suintensyvinti patikrinimus įmonėse, ypatingą dėmesį skirdama skaidrumui ir teisėtumui.

„Darbdaviai, norintys išvengti teisinių problemų, turėtų kuo greičiau peržiūrėti savo dienpinigių politiką. Viskas turi būti aišku, skaidru ir neprieštarauti teismų praktikai“, – ragina Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.

VDI inf.

Dienpinigių mažinimas: ką būtina žinoti darbdaviams ir darbuotojams?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 11:30:00 +0200
<![CDATA[Jonavoje lankėsi Lietuvos krepšinio legendos ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-lankesi-lietuvos-krepsinio-legendos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-lankesi-lietuvos-krepsinio-legendos Vasario 12 dieną Jonavoje lankėsi tikros Lietuvos krepšinio legendos:  V. Chomičius ir V. Praškevičius.  

Krepšinio profesionalai  susitiko su Jonavos r. savivaldybės vadovais, aptarė krepšinio situaciją ir plėtros galimybes. Vėliau vyko į sporto areną – čia susirinkusiam gausiam būriui jaunųjų krepšininkų buvo pravesta neeilinė  įgūdžių treniruotė.

V. Chomičius pažymėjo, kad kiekvienas iš vaikų jau dabar turi turėti išsirinkę krepšinio lyderius, į kuriuos norėtų lygiuotis, tuomet turės motyvaciją toliau sportuoti ir siekti geriausių rezultatų.

V. Praškevičius patarė jauniesiems krepšininkams, kad jau nuo pat mažens reikėtų stengtis siekti aukščiausių tikslų, visuomet norėti būti geriausiu. 

Susirinkusių laukė ne tik krepšinio įgūdžių treniruotė, bet ir pamokymai, kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų krepšinio aikštelėje ir gyvenime. 

Krepšinio talentų vizito tikslas - Lietuvos krepšinio federacijos įgyvendinamas projektas „Diena su legenda“, kuriuo siekiama skleisti krepšinio žinias ir įkvėpti jaunąją kartą. 

Jonavos sporto centro inf. 

 

Jonavoje lankėsi Lietuvos krepšinio legendos 

Jonavoje lankėsi Lietuvos krepšinio legendos  Jonavoje lankėsi Lietuvos krepšinio legendos  Jonavoje lankėsi Lietuvos krepšinio legendos  ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 11:00:13 +0200
<![CDATA[Parengtas 2025 m. Jonavos rajono biudžeto projektas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/parengtas-2025-m-jonavos-rajono-biudzeto-projektas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/parengtas-2025-m-jonavos-rajono-biudzeto-projektas Jonavos rajono savivaldybės tarybai teikiamas 2025 m. rajono biudžeto projektas, kuris šiemet siekia 111 mln. eurų ir yra net 20 mln. eurų didesnis nei pernai.

Pagal savivaldybės tarybos patvirtintas programas didžiausia biudžeto dalis tenka švietimo, kultūros ir sporto, socialinės apsaugos plėtojimui, sveikatos apsaugai ir savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai.

Verslui svarbaus projekto įgyvendinimui Venecijos kaime numatyta skirti beveik 4 mln. eurų. Paruošiamieji darbai 43 ha sklype pradėti dar pernai, tikimasi, kad jau šiemet čia prasidės verslo gamybos patalpų statybos.

 „Šis projektas – ypatingai svarbus visai Jonavai, nes jo dėka jonaviečiams bus pasiūlyta daugiau darbo vietų. Džiuginai tai, kad jau turime pirmą žemės nuomos sutartį su UAB „Vli Timber“. Bendrovė, kartu su partneriais – nekilnojamojo turto plėtros įmone „Kenova“, į pastatus, infrastruktūrą ir technologinę įrangą Venecijos kaime investuos apie 35 mln. eurų.

Naujų verslų atėjimas į Jonavos rajoną yra aiškus ženklas, kad tapome patrauklia vieta ne tik gyvenimui, bet ir verslui“, – kalbėjo laikinasis Jonavos rajono savivaldybės meras Povilas Beišys.

Šiais metais savivaldybė planuoja pradėti sporto maniežo statybas. Darbams numatyta per 1,5 mln. eurų.

„Futbolas – masiškiausiai lankoma vaikų sporto šaka, todėl norime atliepti jonaviečių lūkesčius. Dengtas maniežas bus pritaikytas ir lengvaatlečių poreikiams, kurie taip pat laukia galimybės sportuoti patogiai šaltuoju metų laiku. Svarbu tai, kad naujas statinys turės jaukias administracines patalpas. Jos užtikrins patogų sportininkų pasiruošimą treniruotėms. Dar prieš projektavimo darbus apžiūrėjome ne vieną maniežą tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. Tai padėjo pasimokyti iš svetimų klaidų ir pasirinkti geriausius sprendimus“, – pasakojo P. Beišys.

Prieplaukos įrengimui Neries upės pakrantėje biudžete numatyta 550 tūkst. eurų, o Rimkų parko įrengimui – 450 tūkst. eurų.

„Prieplauka ir Rimkų parkas – naujos laisvalaikio oazės, kurios, neabejoju, taps gamtoje laiką leisti mėgstančių žmonių traukos objektais. Abu juos planuojama užbaigti jau šiais metais. Tad laukti liko visai nedaug“, – teigė P. Beišys.

2025-aisiais savivaldybė planuoja prisidėti prie Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios atnaujinimo – vidaus patalpų remonto projektui planuojama skirti 300 tūkst. eurų. Skarulių Šv. Onos bažnyčios langų remontui skiriama 60 tūkst. eurų.

„Dėl valstybinių institucijų biurokratinio vilkinimo praėjusiais metais mums nepavyko pradėti suplanuoto Šv. apašt. Jokūbo bažnyčios vidaus remonto darbų, tačiau viliamės, kad šiemet mums pagaliau bus leista startuoti“, – kalbėjo P. Beišys.

2025-aisiais bus tęsiami daugiabučių namų kiemų remontai, asfaltuojamos Žalgirio, Joninių ir Žemaitės gatvių atkarpos, įrengiama nauja automobilių stovėjimo aikštelė Vasario 16-osios gatvėje, teniso ir padėlio kortai.

Kaip ir kasmet, reikšminga dalis biudžeto Jonavoje skiriama sporto rėmimui – sportininkų premijoms, stipendijoms ir klubų finansavimui iš viso numatyta per 1,2 mln. eurų.

Jonavos rajono savivaldybės 2025 m. biudžeto projektą tarybos nariai svarstys vasario 20 d. tarybos posėdyje.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

Parengtas 2025 m. Jonavos rajono biudžeto projektas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 10:26:00 +0200
<![CDATA[Kviečia aktyviau įsitraukti stiprinant gyvūnų gerovę Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kviecia-aktyviau-isitraukti-stiprinant-gyvunu-gerove-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kviecia-aktyviau-isitraukti-stiprinant-gyvunu-gerove-lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar 2024 metų lapkritį ėmėsi ambicingos iniciatyvos – koordinuotai siekti pokyčio ir suvienyti atskirų šalies miestų ir rajonų savivaldybes, valstybės institucijas ir skirtingas gyvūnų globos organizacijas bendram tikslui: veiksmingiau užtikrinti gyvūnų augintinių gerovės reikalavimų laikymąsi Lietuvoje. Dauguma šalies savivaldybių gana aktyviai įsitraukė ir jau planuoja konkrečius veiksmus bei priemones gyvūnų gerovės stiprinimo srityje 2025 metams.  

„Šiuo metu iš tiesų jau matome realius veiksmus ir tai džiugina – daugiau nei pusė Lietuvos savivaldybių jau yra numačiusios papildomą finansavimą gyvūnų gerovės stiprinimo priemonėms 2025 metams. Populiacijos reguliavimas taps viena pagrindinių VMVT temų 2025 metais, kuriai skirsime didelį dėmesį ir aktyviai kviesime jungtis socialinius partnerius. Neabejojame, kad tik koordinuotas visų susijusių institucijų, organizacijų ir aktyvios visuomenės bendradarbiavimas ir įsitraukimas mums leis pasiekti laukiamų ilgalaikių pokyčių“, – teigia VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Gintarė Mockevičienė.  

VMVT specialistai pastebi, kad vis daugiau savivaldybių įsitraukia ir aktyviau imasi gyvūnų ženklinimo ir registracijos kontrolės, planuoja bei vykdo sterilizacijos bei vakcinacijos programas, labiau edukuoja gyventojus apie atsakingą augintinių priežiūrą. Šiaulių miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės jau įgyvendina gyvūnų ženklinimo, registracijos, vakcinacijos nuo pasiutligės, kastracijos ir sterilizavimo išlaidų kompensavimo programas socialinę paramą gaunantiems asmenims. Tikimasi, kad šie pavyzdžiai įkvėps ir kitus imtis panašių iniciatyvų ir spręsti jautrias situacijas kituose šalies miestuose bei rajonuose. 

Skirtingų apygardų VMVT priežiūros skyrių vadovai jau kurį laiką taip pat vyksta į susitikimus su įvairių Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių atstovais pasidalinti patirtimi gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje. VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus komanda tęsia aktyvias edukacines veiklas ir užsiėmimus moksleiviams, lankydamasi ugdymo įstaigose ir šių susitikimų metu jaunajai kartai pasakodama apie atsakingą rūpinimąsi gyvūnais augintiniais, jų ženklinimo ir registravimo svarbą, taip prisidedant prie vaikų empatijos ir pagarbos gyvūnams ugdymo.  

Savivaldybių viešosios tvarkos skyriaus specialistai vykdo gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo kontrolę, ypatingą dėmesį skirdami šunų ženklinimui ir registravimui. Pastebima, kad kačių ženklinimas ir registravimas reikalauja daugiau pastangų, nes dauguma šių gyvūnų laikomi privačiose erdvėse ir rečiau patenka į viešąsias erdves. Tad šioje srityje planuojama aktyviau bendradarbiauti su gyventojais ir skatinti jų sąmoningumą.  

VMVT kviečia visas šalies savivaldybes, institucijas ir aktyviąją visuomenę dar labiau susitelkti – užtikrinti geresnę gyvūnų gerovę Lietuvoje galima tik dirbant bendrai ir išvien sprendžiant opias problemas. 

VMVT inf.

Kviečia aktyviau įsitraukti stiprinant gyvūnų gerovę Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 10:00:00 +0200
<![CDATA[Paneigė mitus apie populiarią grožio procedūrą: pradėjo vertinti natūralumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paneige-mitus-apie-populiaria-grozio-procedura-pradejo-vertinti-naturaluma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paneige-mitus-apie-populiaria-grozio-procedura-pradejo-vertinti-naturaluma Tam pritaria ir blakstienų priauginimo meistrė Silvija Očkurenko, kuri ryžosi daryti tai, kas jai sekasi labiausiai, o dabar prie jos grožio kabineto durų driekiasi eilės.

Planas klausyti savęs ir tobulinti sritį, kurioje ji jaučiasi geriausiai, pasiteisino: per daugiau nei dešimtmetį trukusią karjerą Silvija tapo ne tik meistre, bet ir mokymų kūrėja, nuolat gilinančia savo žinias ir prisitaikančia prie naujausių tendencijų.

„Darbą su blakstienų priauginimu pradėjau 2011-aisiais – prieš daugybę metų ir niekuomet nebuvau pagalvojusi, kad man atsibodo ar jaučiuosi ne savo vietoje – štai, ką reiškia, kai dirbi mėgstamą darbą“, – pasakojo Silvija.

Nors Londone įgijusi aukštąjį išsilavinimą moteris bandė ieškoti kitų kelių, tačiau suprato, kad moterų gražinimas yra jos tikroji aistra ir kelias.

Įgytas žinias ir autorines technikas Silvija perduoda ir kitiems: 2015-aisiais moteris pradėjo vesti mokymus grožio specialistėms, o šiandien yra žinoma savo srities meistrė, dalyvaujanti čempionatuose ir teisėjaujanti prestižiškiausiuose grožio renginiuose.

S. Očkurenko neseniai vertino kolegių darbus Vokietijoje ir Prancūzijoje, o šiuo metu ruošiasi savo teisėjavimo debiutui Dubajuje.
Per ilgus metus blakstienų priauginimo procedūros išsivystė ir patobulėjo.

Silvija pasakoja, kad pradžioje priaugintos blakstienos buvo kietos ir ne itin patogios.

„Vėliau atsirado vadinamosios „šluotos“ – tankios blakstienos, tačiau pastaraisiais metais pastebiu, kad klientės pradėjo vertinti natūralų įvaizdį. Šiandien viskas daug paprasčiau – procedūra ne tik suteikia įspūdingą efektą, bet ir pagreitina ryto rutiną“,
– teigia ji.

Natūralumo tendencija, kai klientės pageidauja švelniai paryškintų, bet natūraliai atrodančių blakstienų, tapo viena populiariausių pastaraisiais metais.

„Mano darbai yra išskirtiniai, galiu padaryti taip, kad niekas nepastebėtų, jog blakstienos yra priaugintos“, – sako ji.

Vis dar egzistuoja klaidingų nuomonių apie blakstienų priauginimą, o dažnai klausiama: „Ar tai nėra atgyvena?“

Silvija tikina, kad blakstienų priauginimo procedūra aktualumo neprarado ir šiandien, tačiau rinkoje vertinamas tas grožio specialistas, kuris geba prisitaikyti prie pokyčių.

„Meistras turi eiti koja kojon su mados tendencijomis, atnaujinti savo žinias ir mokytis naujovių. Pati bent kelis kartus per metus atnaujinu savo žinias, dalyvauju konferencijose ir seminaruose“, – pasakoja Silvija.

Taip pat nemažai moterų baiminasi, kad priaugintos blakstienos gali sugadinti natūralias, tačiau šiuolaikinės technikos leidžia išvengti tokių problemų.

„Kai kurios moterys klausia, ar blakstienos nepakenks natūralioms. Tinkamai atlikus procedūrą, viskas bus gerai. Svarbiausia – pasirinkti kvalifikuotą meistrą“, – įsitikinusi specialistė.

Blakstienų priauginimas taip pat labai patogus ir praktiškas pasirinkimas užimtiems žmonėms, norintiems sutaupyti laiko ryte.

„Priaugintos blakstienos padeda sutaupyti laiko, nes nereikia kasdien naudoti tušo ar atlikti sudėtingo makiažo. Tai leidžia moterims jaustis gražiai ir pasitikėti savimi, net ir be didelių pastangų“, – sako Silvija.

Paneigė mitus apie populiarią grožio procedūrą: pradėjo vertinti natūralumą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 09:30:00 +0200
<![CDATA[Numatoma parengti ir priimti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numatoma-parengti-ir-priimti-sveikatos-sistemos-istatymo-pakeitimus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numatoma-parengti-ir-priimti-sveikatos-sistemos-istatymo-pakeitimus Seimo Sveikatos reikalų komitetas išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projektą ir prioritetus sveikatos apsaugos srityje. Ministerijos atstovai komiteto nariams pristatė šešis prioritetus:

1. Sveikatos priežiūros sistemos žmogiškųjų išteklių pritraukimas, finansavimo ir darbo sąlygų gerinimas;

2. Viešojo sveikatos sektoriaus tolygaus paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas;

3. Visuomenės sveikatos priežiūros ir saugos gerinimas vykdant sveikatos stiprinimą ir rizikos veiksnių prevenciją bendruomenėse;

4. Inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra;

5. Žmogaus teisių principais grįstos psichikos sveikatos bei psichologinės gerovės stiprinimas;

6. Sveikatos priežiūros sistemos pasirengimas civilinėms ir kitoms grėsmėms.

Kalbant apie artimiausius uždavinius, įgyvendinant pirmąjį prioritetą, iki 2026 metų pabaigos, konsultuojantis su socialiniais partneriais, planuojama peržiūrėti medikų darbo užmokesčio, darbo krūvio ir priedų politiką (įskaitant tobulėjimo, papildomų kompetencijų įgavimo skatinimą), darbo sąlygas, socialines garantijas, psichologinės gerovės užtikrinimo veiksmus, parengti reikalingus teisinio reglamentavimo pokyčius bei pasiekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo užmokesčio didėjimo.

Jau šių metų trečiajame ketvirtyje numatoma parengti ir priimti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, užtikrinančius sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, teikimą be papildomų paciento mokėjimų, ir atnaujinti įkainių skaičiavimo metodiką (antrasis prioritetas).

Vis daugiau dėmesio pasaulyje ir mūsų šalyje sulaukia inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra. Pristatydamas šio prioriteto planuojamus veiksmus sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas pažymėjo, kad jau dabar sveikatos priežiūroje yra taikomi įvairūs dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, tačiau tai dar nėra reglamentuota. Ministerija iki 2026 m. IV ketvirčio numato identifikuoti ir panaikinti teisės aktų apribojimus, trukdančius plačiau taikyti DI sprendimus sveikatos priežiūros srityje, atsižvelgiant į pažangią Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių teisinio reglamentavimo praktiką.

„Dirbtinis intelektas sveikatos priežiūros įstaigose yra jautriausias ir etiškai skaudžiausias klausimas, nes nežinome, kas bus atsakingas, jei bus padaryta klaida – tiekėjas, DI įrankio gamintojas ar gydytojas, sveikatos priežiūros sistema. Taip pat norime paskatinti sveikatos priežiūros įstaigas plačiau naudoti DI įrankius, pasidalinti gerąja praktika su kitomis įstaigomis“, – sakė D. Naumovas.

Viceministro teigimu, būtina sutvarkyti ir elektroninių pacientų ligos istorijų duomenis: „Kiekviena įstaiga turi skirtingą standartizacijos ir struktūrizacijos schemą. Žinome, kad skirtingose ligoninėse tie patys duomenys yra skirtingai koduojami, struktūrizuojami. Jei norime analizuoti duomenis, turime bent jau įdiegti vieną standartą. Prioritetas – didžiausią mirštamumą turinčių ligų (širdies ir kraujagyslių, vėžio) duomenų sutvarkymas, standartizavimas.“

Pasak D. Naumovo, bus siekiama mažinti biomedicininių tyrimų perdėtą reguliavimą, vystyti personalizuotą mediciną, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos paskirtinę programą, įsteigiant jungtinius specialybinius klinikinių tyrimų kompetencijos tinklus, siekiant LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų įsitraukimo į tarptautinių klinikinių tyrimų asociacijų veiklą: „Bus paskirtinė programa mokslininkams, kurioje numatomas didelis finansavimas moksliniams tyrimams, susijusiems su personalizuota medicina“. Viceministro teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo plėtoti biobankų veiklą ir pažangios terapijos paslaugas, įgyvendinant infrastruktūros palaikymo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo projektus: „Lietuva Centrinėje ir Rytų Europoje pirmauja ląstelių terapijos srityje, tą pažangą reikėtų plėsti. Siekiame, kad sėkmingiausi projektai turėtų tęstinumą.“

„Mes turime didžiulę bėdą, kad inovatyvūs vaistai į Lietuvą neateina, o jeigu ateina, tai jiems nebūna pritariama ir jie nebūna kompensuojami. Turimas sveikatos technologijų vertinimo mechanizmas, socialinių partnerių nuomone, tinkamai neveikia, todėl su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba sieksime jį peržiūrėti, kad nebūtų tiek daug biurokratijos, nes personalizuotos medicinos, inovatyvių vaistų patvirtinimas Lietuvoje yra žymiai mažesnis negu Europoje ar net kaimyninėje Lenkijoje“, – sakė D. Naumovas.

Planai parengti ir priimti teisės aktų pakeitimus, siekiant užtikrinti socialiniu sutarimu grįstą, geresnį kompensuojamųjų, įskaitant skirtų labai retoms ligoms gydyti, vaistų prieinamumą ir vardinių vaistinių preparatų prieinamumą leis efektyviau valdyti ir vaistinių preparatų trūkumą.

2024 m. gruodžio 12 d. Seimo priimtu nutarimu Nr. XV-54 įtvirtintos XIX Vyriausybės veiklos kryptys sveikatos srityje:

Užtikrinti kokybišką ir prieinamą sveikatos apsaugą.

Imtis priemonių, ilginančių vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę.

Skatinti sveiką gyvenseną ir mitybą bei judėjimą.

Didinti valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

Mažinti medikų administracinę naštą ir eiles pas gydytojus.

Stabdyti sveikatos paslaugų privatizaciją, užtikrinsime pakankamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą regionuose.  

Plėsti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas yra perduotas Vyriausybės kanceliarijai, jo įgyvendinimo laikotarpiai, veiksmų formuluotės, atsižvelgiant pasiūlymus, gali būti tikslinami.

Seimo Spaudos biuro inf.

Numatoma parengti ir priimti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 09:00:00 +0200
<![CDATA[Prieiga prie civilinio mobilizacinio personalo rezervo duomenų – vienoje vietoje ir realiu laiku]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prieiga-prie-civilinio-mobilizacinio-personalo-rezervo-duomenu-vienoje-vietoje-ir-realiu-laiku https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prieiga-prie-civilinio-mobilizacinio-personalo-rezervo-duomenu-vienoje-vietoje-ir-realiu-laiku

Vyriausybės nutarimu keičiama civilinio mobilizacinio personalo rezervo (CMPR) sudarymo ir apskaitos tvarka, kad duomenų valdymas būtų greitesnis ir efektyvesnis.

Pagal naują tvarką įmonės ir organizacijos, kurios yra svarbios mobilizacijai, duomenis apie savo darbuotojus teiks per SODROS Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). Ši informacija automatiškai pateks ir į Krašto apsaugos informacinę sistemą, kurią matys ir Karo prievolės komplektavimo tarnyba. Tai leis realiu laiku užtikrinti tikslų CMPR duomenų atnaujinimą.

„Sprendimas supaprastina ir išplečia visuomenės bei organizacijų supratimą apie jų vaidmenį atėjus dienai X. Tai leis būti geriau pasiruošusiems ir aiškiai žinoti, kurie asmenys ir įmonės bus įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Į CMPR bus įtraukti tik tie asmenys, kurių veikla būtina mobilizacijos planuose numatytų veiksmų vykdymui. Tai reiškia, kad valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas užtikrinantys asmenys jas privalės vykdyti ir paskelbus mobilizaciją.

Praėjusių metų vasarą buvo priimtas pakeistas Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, kuriuo buvo išplėsta civilinei mobilizacijos institucijai (CMI) pavaldaus subjekto sąvoka. Į subjektų sąrašą įeina ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimui sričių, tokių kaip elektros energijos, gamtinių dujų ir naftos produktų tiekimo veiklos tęstinumo, infrastruktūros funkcionavimas.

KAM inf.

Prieiga prie civilinio mobilizacinio personalo rezervo duomenų – vienoje vietoje ir realiu laiku

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 13 Feb 2025 08:30:00 +0200
<![CDATA[Savivaldybė tęsia investicijas ligoninėje – baigtas dar vienas pastato atnaujinimo projektas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savivaldybe-tesia-investicijas-ligonineje-baigtas-dar-vienas-pastato-atnaujinimo-projektas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savivaldybe-tesia-investicijas-ligonineje-baigtas-dar-vienas-pastato-atnaujinimo-projektas Jonavos ligoninėje neseniai atidarytame Dienos chirurgijos skyriuje įrengtas naujas evakuacinis išėjimas. Tam, kad skyriuje būtų užtikrinta saugi aplinka pacientams ir personalui, pastato išorėje buvo sumontuotas modernus ir šiuolaikiškas priestatas.

Ligoninės vadovo Gedimino Ramanausko teigimu, šis papildomas įrenginys, kurio statybas finansavo rajono savivaldybė, buvo būtinas, siekiant užtikrinti sklandų ir saugų paslaugų teikimą: „Džiaugiamės matydami, kaip išpildytas šis techninis sprendimas, kuris atrodo tikrai šiuolaikiškai ir yra atliktas labai kokybiškai“.

Dienos chirurgijos skyriuje Jonavos ligoninėje laukiami pacientai, kurie gali būti išoperuojami ir išleidžiami gydytis ambulatoriškai tą pačią dieną. Visiškai naujas skyrius su vienvietėmis palatomis ir aukščiausios kokybės įranga leidžia pacientams aplenkti eiles didmiesčių ligoninėse.

„Norime, kad ligoninė būtų saugi, patraukli ir šiuolaikiška. Dėl to džiaugiamės, jog mūsų ir įstaigos administracijos požiūris bei sprendimai sutampa.

Visi kartu siekiame išsaugoti ir kuo daugiau kokybiškų sveikatos paslaugų Jonavoje, arčiau gyventojų namų, todėl investicijos į Jonavos ligoninę bus tęsiamos ir toliau“, - sakė laikinasis rajono meras Povilas Beišys, trečiadienį apsilankęs ligoninėje ir apžiūrėjęs naujausią infrastruktūrą.

Mero teigimu, 2025 m. savivaldybė planuoja atnaujinti ligoninės kieme esančias automobilių stovėjimo aikšteles. Rajono biudžete ligoninės teritorijos tvarkymo darbams numatyta skirti 200 tūkst. eurų.

Jonavos ligoninė taip pat dalyvauja ES projekte, kurio metu bus remontuojamos ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos patalpos – statomas naujas modernus priestatas. Įstaigoje taip pat planuojama remontuoti anestezijos-reanimacijos skyriaus patalpas, įsigyti naujos medicininės įrangos, baldų.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

Savivaldybė tęsia investicijas ligoninėje – baigtas dar vienas pastato atnaujinimo projektas

Savivaldybė tęsia investicijas ligoninėje – baigtas dar vienas pastato atnaujinimo projektas Savivaldybė tęsia investicijas ligoninėje – baigtas dar vienas pastato atnaujinimo projektas Savivaldybė tęsia investicijas ligoninėje – baigtas dar vienas pastato atnaujinimo projektas Savivaldybė tęsia investicijas ligoninėje – baigtas dar vienas pastato atnaujinimo projektas ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 19:30:00 +0200
<![CDATA[VTEK siūlo mėnesiui nušalinti žemės ūkio ministrą nuo su NMA susijusių sprendimų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vtek-siulo-menesiui-nusalinti-zemes-ukio-ministra-nuo-su-nma-susijusiu-sprendimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vtek-siulo-menesiui-nusalinti-zemes-ukio-ministra-nuo-su-nma-susijusiu-sprendimu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šiandien, vasario 12-ąją nusprendė atlikti išsamų situacijos vertinimą dėl žemės ūkio ministro Igno Hofmano sprendimų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA). Kol vyks vertinimas, VTEK pasiūlė Vyriausybei 1 mėnesiui nušalinti ministrą nuo visų sprendimų, susijusių su NMA veikla. 

Praėjusią savaitę VTEK gavo kelis pranešimus dėl I. Hofmano sprendimų. Be to, Vyriausybės kanceliarija kreipėsi į VTEK prašydama rekomendacijos, kaip tinkamai valdyti interesų konfliktus Žemės ūkio ministerijoje. Taip pat bus tikrinama Generalinės prokuratūros pateikta informacija. 

Pats ministras yra deklaravęs, kad turi ūkį, žemės ūkio veikla užsiima ir jo brolis bei mama. Tuo tarpu NMA skirsto paramą ūkininkams. Tiesa, VTEK šiuo metu neturi detalios informacijos apie paramos dydžius ar NMA finansuojamus I. Hofmano ar jo artimųjų projektus.  

“Norint įvertinti interesų konfliktų rizikas būtina žinoti, kokių privačių interesų ministras ir jo artimi asmenys turi NMA kuruojamose srityse bei kokią įtaką privatiems interesams gali daryti jo paties, kaip žemės ūkio ministro, sprendimai.”, – paaiškina VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas. 

Išsamiai įvertinusi situaciją VTEK priims sprendimą, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto. Be to, surinkusi daugiau informacijos VTEK galės pateikti Vyriausybei konkrečias rekomendacijas dėl interesų konfliktų valdymo Žemės ūkio ministerijoje.  

VTEK inf.

VTEK siūlo mėnesiui nušalinti žemės ūkio ministrą nuo su NMA susijusių sprendimų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 18:12:23 +0200
<![CDATA[Policijos pareigūnai ieško be žinios dingusio jonaviečio ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policijos-pareigunai-iesko-be-zinios-dingusio-jonaviecio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policijos-pareigunai-iesko-be-zinios-dingusio-jonaviecio

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl be žinios dingusio Dainiaus Antanaičio (gim. 1985 m), su kuriuo artimiesiems nepavyksta susisiekti nuo vasario 10 d. Paskutinė žinoma vyro buvimo vieta – Kaunas.

Vyro požymiai: apie 175 cm ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo, plaukai trumpi, šonuose pražilę. Išėjęs iš namų vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, juodos spalvos sportinį kostiumą, dėvėjo akinius, avėjo sportinius batus, gali dėvėti mėlynos spalvos kepurę.

Asmenis, žinančius šio vyro buvimo vietą, jį mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPKpolicijos komisariato pareigūnus telefonu +370 700 60600 arba 112.

Kauno apskr. VPK informacija

Policijos pareigūnai ieško be žinios dingusio jonaviečio 

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 16:25:12 +0200
<![CDATA[Poledinė žūklė: prieš žvejybą svarbu atsakingai įvertinti oro sąlygas, ledo storį ir laikytis žvejybos taisyklių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/poledine-zukle-pries-zvejyba-svarbu-atsakingai-ivertinti-oro-salygas-ledo-stori-ir-laikytis-zvejybos-taisykliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/poledine-zukle-pries-zvejyba-svarbu-atsakingai-ivertinti-oro-salygas-ledo-stori-ir-laikytis-zvejybos-taisykliu

Atšalus orams telkiniai po truputį pradeda dengtis ledu, ir žvejoti ruošiasi poledinės žūklės mėgėjai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai įspėja, kad saugiai žvejybai reikia storo ledo sluoksnio, todėl ragina poledinės žvejybos mėgėjus nerizikuoti, pasirūpinti savo saugumu. 

Ne visi vandens telkiniai užšąla vienodai – pratekančių, daug versmių turinčių vandens telkinių ledo storis gali būti nevienodas, todėl  lipti ant ledo dažnai yra rizikinga.  

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta, kad žvejojant ant ledo reikia turėti priemones, kuriomis pasinaudojus būtų galima įlūžus išlipti ant ledo. Visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, privalo turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus.  

„Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigai privalo būti parengti naudoti žengiant ant ledo. Daugelio gamintojų smaigai pritaikyti kabinti ant kaklo tokiame aukštyje, kad įvykus nelaimei būtų galima juos greitai ištraukti iš įdėklo, todėl smaigus būtina laikyti visada lengvai pasiekiamoje vietoje – ne kišenėje ar, dar blogiau, žvejybinėje dėžėje“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.  

Telkiniams pasidengus ledu, aplinkosaugininkas pataria žvejams naudoti kirtiklį einant ledu ir visada vertinti ledo storį.  

Ant užšalusių vandens telkinių ledo leidžiama būti tik tada, kai jo būklė nekelia pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai. Draudžiama lipti ant ledo, jei jis yra per plonas arba jei Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie pavojingą ledo būklę. 

Išsiruošus į poledinę žvejybą svarbu laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių. Visą svarbiausią informaciją žvejams mėgėjams rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose žvejybos atmintinėse.  

Saugus elgesys ant ledo   

  • Smaigus būtina laikyti visada lengvai pasiekiamoje vietoje, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti, pvz. dažniausiai žvejai smaigus nešioja pasikabinę ant kaklo.   
  • Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jis storesnis nei 7 cm, o kad ledas išlaikytų grupę žmonių, storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.  
  • Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu.  
  • Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.  
  • Rekomenduojama ledu eiti mažiausiai 2 žmonėms, bet su grupe žmonių laikytis atstumo. Susitelkusi žmonių grupė vienoje vietoje didina riziką įlūžti. Ledu rekomenduojama eiti tik šviesiuoju paros metu, kad būtų galima pamatyti visas pavojingas zonas.  
  • Einant ledu žvejams rekomenduojama turėti neskęstančius drabužius (kombinezoną, gelbėjimosi liemenę – būtinai nepripučiamą, nes šaltame vandenyje ji gali neprisipūsti), neskęstančią 20 m ilgio virvę su karabinu (prisegti prie liemenės ar drabužių kilpos) arba ledo kirtiklį. Einant silpnu ledu – prisisegti virvę. Rekomenduojama turėti komplektą sausų drabužių.  
  • Aplinkosaugininkai primena, kad žvejai mėgėjai prieš žvejybą ir po žvejybos privalo susitvarkyti savo žūklės vietą, t. y. 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos turi būti surinktos visos šiukšlės ir išmestos į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.     

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.      

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Poledinė žūklė: prieš žvejybą svarbu atsakingai įvertinti oro sąlygas, ledo storį ir laikytis žvejybos taisyklių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 15:30:27 +0200
<![CDATA[Modernizuok savo ūkį: investicinė parama smulkiems ir stambiems ūkiams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/modernizuok-savo-uki-investicine-parama-smulkiems-ir-stambiems-ukiams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/modernizuok-savo-uki-investicine-parama-smulkiems-ir-stambiems-ukiams

Paramos teikimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą įsibėgėjo. Ūkininkams, siekiantiems modernizuoti savo ūkius ar išplėsti perdirbimo pajėgumus, jau rezervuota maždaug du trečdaliai visų šiam laikotarpiui numatytų dotacijų (daugiau kaip 207 iš 311 mln. Eur) ir maždaug trečdalis lengvatinių paskolų (11 iš 35 mln. Eur) lėšų. Paramos paraiškų priėmimo grafikas 2025 metams jau patvirtintas, tad Žemės ūkio ministerija ūkininkus kviečia nedelsti ir pradėti ruoštis  – pirmosios paraiškos lengvatinėms paskoloms gauti priimamos jau nuo kovo 3 dienos.

Ūkių konkurencingumui stiprinti modernizuojant valdas yra numatytos net keturios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės. Kadangi dalis dotacijų lėšų jau yra rezervuota patvirtintiems projektams įgyvendinti bei nebaigtoms vertinti paraiškoms, šiuo metu priemonėje „Labai smulkių ūkių plėtra“ yra likę beveik 45 proc. (6,8 mln. Eur), „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ –  34 proc. (15,2 mln. Eur), „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – 52 proc. (26,9 mln. Eur), „Investicijos į žemės ūkio valdas“ –  28 proc. (55 mln. Eur) dotacijų lėšų.

Nors esminiai paramos skyrimo principai šiose priemonėse yra bendri, tačiau atsižvelgiant  į skirtingo dydžio ūkių finansavimo poreikius skiriasi paramos dydis, intensyvumas, projektų atrankos kriterijai ir kt.

Paramos ūkiams modernizuoti gali kreiptis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Visi jie turi ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo užsiimti žemės ūkio veikla arba valdoje užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir pateikimu rinkai. Ūkio pajamos iš šios veiklos turi sudaryti ne mažiau kai kaip 50 proc. visų pajamų – išimtis taikoma tik labai smulkiems ūkiams. Taip pat kiekvienas į paramą pretenduojantis ūkis paraiškos teikimo metu ir (arba) įgyvendinęs projektą turi atitikti tam tikras ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmes.

Modernizuotis skatinami ir smulkūs, ir stambūs ūkiai

Patys smulkiausi, t. y. ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (VED), siekia 8 tūkst. Eur, tačiau neviršija 16 tūkst. eurų, gali gauti dotaciją pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Ji orientuota į labai smulkių ūkių bendradarbiavimo skatinimą, todėl į paramą gali pretenduoti ir jėgas apjungę keli itin smulkūs ūkiai, t. y, tokie, kurių VED nuo 4 tūkst. eurų.

Vidutinio dydžio ūkiai, t. y. tie, kurių VED viršija 16 001 Eur, tačiau neviršija 30 tūkst. Eur, gali gauti dotaciją pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.

Ūkiai, kurių VED viršija 30 001 eurų, turi galimybę dalyvauti dviejose priemonėse, kuriose parama teikiama ir dotacijos, ir lengvatinės paskolos forma. Pirmoji – „Investicijos į žemės ūkio valdas“ orientuota į konkurencingumo didinimą bei didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o antroji – „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta gamybos tvarumo didinimui.

Galimybę pretenduoti į paramą pagal bet kurią šią priemonę turi pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurie superka ir realizuoja savo narių valdose pagamintus žemės ūkio produktus arba juos perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus. Kooperatyvams netaikomas valdos dydžio apribojimas. Be to, jiems yra numatyta ir daugiau išimtinių sąlygų, pvz., nereikalaujama turėti įregistravus valdą ir pan.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu paraiška teikiama kartu su partneriu (o tokia galimybė sudaryta visose priemonėse, išskyrus priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“), visi aukščiau išvardinti reikalavimai taikomi tiek pačiam pareiškėjui, tiek kiekvienam į projektą įtrauktam partneriui.

Kokios išlaidos finansuojamos?

Priemonių „Labai smulkių ūkio plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšomis remiama visų sektorių žemės ūkio produktų gamyba arba perdirbimas. Jeigu paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiama žemės ūkio produktų gamyba turi vykti šio kooperatyvo narių valdose, o perdirbimui turi būti naudojami tik kooperatyvo narių valdose pagaminti ir išauginti žemės ūkio produktai.

Tinkamos finansuoti išlaidos yra projekte numatytai veiklai reikalingų statinių statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, infrastruktūra, tam tikros žemės ūkio technikos, įrangos bei transporto rūšys, technologiniai įrengimai, jų valdymo kompiuterinė ir programinė įranga. Taip pat gali būti finansuojamas daugiamečių augalų įsigijimas, projekto parengimo išlaidos ir pan.

Kiek kitaip yra priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – parama teikiama tikslinėms investicijoms, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Ši priemonė orientuota išskirtinai tik į gyvulininkystės ūkius: remiama pieninė bei mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė. Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas trumpesnis ir apima statybą bei rekonstrukciją, technologinių įrenginių ir skaitmeninių ūkininkavimo technologijų įsigijimą bei projekto parengimo išlaidas.

Kokio dydžio investicinės paramos galima tikėtis?

Ūkių modernizavimui skiriamos paramos dydis bei intensyvumas priklauso nuo ūkio dydžio. Pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ didžiausia paramos suma priklauso nuo dalyvaujančiųjų skaičiaus ir gali siekti nuo 25 tūkst. eurų (kai paramos kreipiasi tik vienas ūkis) iki 100 tūkst. eurų (kai paraišką teikiantis ūkis pasitelkia 3 ir daugiau partnerių).  Siekiant patiems smulkiausiems ūkiams sudaryti kuo palankesnes plėtros sąlygas, paramos intensyvumas šioje priemonėje siekia iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Tuo tarpu pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ pateiktas projektas finansuojamas iki 65 proc. intensyvumu, tačiau didžiausia paramos suma yra didesnė – iki 200 tūkst. eurų.

Stambieji ūkiai, dalyvaujantys priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“, gali pasinaudoti net iki 0,5 mln. Eur dydžio parama, kurios intensyvumas siekia iki 50 proc., o jei parama teikiama supaprastinta tvarka – 80 tūkst. Eur su 40 proc. intensyvumu. Tuo tarpu pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos intensyvumas siekia iki 65 proc. (išimtis kiaulininkystės sektoriui – investicijoms į gyvūnų gerovės veiklą taikomas iki 80 proc. intensyvumas), o didžiausia paramos suma priklauso nuo projekte pasirinktų įgyvendinti veiklų ir gali svyruoti nuo 200 tūkst. Eur iki 1,5 mln. Eur.

Net pagal tris priemones jaunieji ūkininkai, besikreipiantys paramos pirmą kartą, remiami intensyviau: „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – net iki 80 proc., o „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – iki 70 proc. (paramą teikiant  supaprastinta tvarka – iki 60 proc.).

Kaip gauti lengvatinę paskolą?

Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas” ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ galima gauti ne tik dotacijas, bet ir lengvatines, t. y. su mažesnėmis nei rinkoje esančiomis palūkanomis, paskolas.  Nulinės palūkanos taikomos 70 proc. tokios paskolos daliai, o 30 proc. daliai – 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.

Lengvatinės paskolos, siekiančios iki 200 tūkst. eurų, gali būti skirtos tiek investicijoms finansuoti, tiek apyvartiniam kapitalui papildyti. Lengvatinė paskola gali būti suteikta 5 metams, o jei paskolos kreipiamasi vien tik apyvartiniam kapitalui papildyti – iki 3 metų.

Lengvatinės paskolos lėšomis galima finansuoti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į materialųjį, nematerialųjį, biologinį turtą, taip pat ir sumokėtą PVM. Apyvartiniam kapitalui papildyti skirtos paskolos lėšomis galima finansuoti trumpalaikio turto įsigijimą, debitorinius įsipareigojimus, darbo užmokestį, kirtus mokesčius bei apyvartines išlaidas, būtinas ūkinei veiklai vykdyti. Tai palengvina ūkininkams sezoninius iššūkius, leidžia stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas.

Lengvatinėms paskoloms skirtos SP lėšos tirpsta ne taip sparčiai kaip dotacijoms, todėl Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus aktyviau pasinaudoti šia galimybe. Šiemet norintieji gauti lengvatines paskolas paraiškas galės teikti nuo kovo 3 d. iki pat metų pabaigos.

Ką svarbu žinoti planuojantiems pirmą kartą teikti paraišką

Pareiškėjui, norinčiam kreiptis paramos ūkiui modernizuoti, pirmiausia reikėtų įsivertinti valdos ekonominį dydį (VED), išreikštą produkcijos standartine verte. Jeigu planuojama paramos kreiptis kartu su partneriu, reikėtų įsitikinti, kad jis patenka į tą pačią VED  kategoriją. 

Antras žingsnis – įsivertinti pareiškėjo bei partnerių atitiktį tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar dominančioje priemonėje yra reikalaujama atitikti ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmes, nustatytas Ekonominio gyvybingumo taisyklėse.

Prieš rengiant paraišką taip pat reikėtų įsitikinti, kad ji surinks bent minimalų reikalaujamą balų skaičių. Tačiau to gali ir nepakakti -– jei kvietimas sulaukia daug paraiškų, parama skiriama tik surinkusioms aukščiausią balų skaičių. Dėl to reikėtų iš anksto įsivertinti, kiek balų galės surinkti rengiamas projektas. Projektų atranka nėra taikoma tik priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – paramą gauna visi pareiškėjai, kurių paraiška atitinka įgyvendinimo taisyklėse numatytas sąlygas.

Norint gauti paramą ūkio modernizavimui beveik visada (išskyrus dalyvaujant priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“) reikės parengti verslo planą, kuriame pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai, pateikiamos ūkio vystymo prognozės įgyvendinus projektą bei visu jo kontrolės laikotarpiu. Tiesa, teikiant paraišką pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ arba supaprastintąja tvarka pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, verslo planas yra integruotas į paraiškos formą.

Būsimiems pareiškėjams reikia įvertinti ir tai, kad paraiškoje investicijų vertės pagrindimui reikės pateikti tris komercinius pasiūlymus, o įgyvendinant projektą – laikytis prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse numatytos tvarkos. Svarbu tai, kad traktoriams, jų priekaboms, javų kombainams, šienapjovėms, skutikliams, krautuvams ir kt. jau yra taikomi (ir kasmet bus indeksuojami) fiksuotieji vieneto įkainiai, kurie sudaro sąlygas greičiau ir patogiau planuoti bei kompensuoti patirtas išlaidas.

Rengiant projektą ne mažiau svarbu įsivertinti, ar numatoma įsigyti žemės ūkio technika ir įranga atitinka ūkio gamybinį potencialą. Tai padaryti padės Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) parengta metodika ir skaičiuoklė.

Atkreiptinas dėmesys, kad visose priemonėse yra numatytas 5 metų kontrolės laikotarpis, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi savo įsipareigojimų. Šis laikotarpis trumpesnis (3 metai) tik tada, kai kreipiamasi paramos pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastinta tvarka ir priemonę „Labai smulkių ūkio plėtra“.

Daugiau informacijos

Paraišką lengvatinei paskolai galima teikti tiek drauge su paraiška dotacijai, tiek ir atskirai.  Kvietimas tik lengvatinėms paskoloms gauti tęsiasi iki metų pabaigos, tačiau  jis gali būti sustabdytas ir anksčiau, jeigu būtų pasiekta kvietimui skirta paramos suma.

Pareiškėjams verta susipažinti su paramos teikimo sąlygomis, įtvirtintomis priemonių įgyvendinimo taisyklėse, SP administravimo taisyklėse, kituose bendruosiuose paramos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Rekomenduojame sekti informaciją apie numatomus kvietimus NMA puslapyje paramakaimui.lt, o įgyvendinimo taisyklių pakeitimų pristatymus - Lietuvos kaimo tinklo dirbtuvėse.

Iškilus klausimams ar sunkumams rengiant paraišką arba jau įgyvendinant projektą, visada galima kreiptis į NMA – pagalbininkę sprendžiant ūkininkų problemas, susijusias su ES parama.

Paramos paraiškų priėmimo grafiką 2025 m. galima rasti čia.

Žemės ūkio ministerijos inf. 

Modernizuok savo ūkį: investicinė parama smulkiems ir stambiems ūkiams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 15:00:50 +0200
<![CDATA[Bus siekiama pratęsti patenkinamos būklės „ribą“ siekiančių tiltų eksploatacijos trukmę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bus-siekiama-pratesti-patenkinamos-bukles-riba-siekianciu-tiltu-eksploatacijos-trukme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bus-siekiama-pratesti-patenkinamos-bukles-riba-siekianciu-tiltu-eksploatacijos-trukme Valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje beveik 13 proc. tiltų yra blogos būklės, likusi tiltų dalis siekia 50-60 metų amžių, todėl artimiausiu metu ir jų būklė gali sparčiai blogėti. Siekdama prailginti tiltų, kurių būklė dar yra patenkinama, tačiau nesiimant veiksmų gali sparčiai degraduoti, eksploatacijos trukmę, „Via Lietuva“ iniciavo viešąjį pirkimą tiltų elementų taisymo darbams. Šis sprendimas padės užkirsti kelią tiltų degradacijai ir užtikrins ilgesnį jų tarnavimo laiką.

Norint sustabdyti tiltų būklės blogėjimą, „Via Lietuva“ paskelbė kelių statinių, esančių valstybinės reikšmės keliuose, taisymo darbų viešąjį konkursą. Sudaryta sutartis leis paprasčiau organizuoti tiltų ir viadukų priežiūrą bei, esant poreikiui, atlikti nesudėtingus tiltų eksploatacijos trukmės užtikrinimo darbus: deformacinių tilto siūlių atnaujinimą ir pan. Taip bus užkirstas kelias sparčiam tiltų nusidėvėjimui.

Planuojama, jog vykdant šiuos darbus, per 2 metus, prevenciškai bus sutvarkyta iki 40 tiltų visoje Lietuvoje. Šių darbų kaina sieks apie 4 mln. eurų.

„Svarbiausias prioritetas – saugumas. Deja, bet tokią prastą tiltų ir viadukų situaciją paveldėjome, todėl delsti dar kelerius metus ir rizikuoti savo bei per mūsų šalį keliaujančių vairuotojų gyvybe nebegalime. Vykdant šiuos darbus prevenciškai pavyks sutvarkyti keliasdešimt objektų visoje Lietuvoje. Tačiau prevencija – ilgo kelio pradžia. Dedame visas pastangas, kad kritinės būklės tiltų ir viadukų skaičius šalyje per artimiausius metus ženkliai sumažėtų, o galiausiai nesaugios susisiekimo infrastruktūros išvis nebeliktų“, – sako susisiekimo viceministras Rioderikas Žiobakas.

Laiku pakeisti tiltų deformaciniai pjūviai sustabdys spartų žemiau esančių laikančiųjų tilto konstrukcijų irimą. Tinkama ir savalaikė vandens surinkimo bei nuvedimo sistemos priežiūra nuo irimo padės apsaugoti laikančiąsias statinio konstrukcijas – perdangos sijas ir atramų elementus. Paprasti, tačiau efektyvūs gelžbetoninių konstrukcijų lokalių pažaidų remonto darbai, naudojant remontinius betono mišinius, leis pristabdyti tilto defektų vystymosi procesus. Tokie sprendimai statinio eksploatavimo laikotarpį prailgins bent 5 metais.

„Sparčiai blogėjanti tiltų būklė Lietuvoje jau tapo tendencija. Nors tiltų ir viadukų būklė tiesiogiai lemia eismo saugumą, tinkamas dėmesys iki praėjusių metų jiems skirtas nebuvo. Vertindami ribotas finansavimo galimybes atnaujinti visus šalies tiltus, šiais metais papildomą dėmesį skirsime tiltams, kurie jau kitąmet gali tapti nepravažiuojami, dėl eismo saugumo dėl jų staiga pablogėjusios būklės gali būti ribojamas eismo judėjimas. Tam, kad tiltai tarnautų ilgiau, būtina imtis kompleksinių priemonių, viena jų – prailginti „ant ribos“ esančių tiltų eksploatacijos laikotarpį“, – teigia „Via Lietuva“ Infrastruktūros ir palaikymo grupės vadovas, l. e. p.  generalinis direktorius, Martynas Gedaminskas.

Per pastaruosius ketverius metus investicijos į tiltus padidėjo daugiau nei tris kartus (lyginant 2021–2024 m. ir 2017–2020 m.), per šį laikotarpį sutvarkyti 94 tiltai. Vien praėjusiais metais „Via Lietuva“ į tiltų atnaujinimą ir remontą investavo rekordinę sumą – daugiau nei 75 mln. eurų. Palyginimui, 2021 m. tiltų remontams skirta suma siekė vos 14 mln. eurų.

2024 metais „Via Lietuva“ tęsė svarbiausių tiltų rekonstrukcijos projektus, tarp kurių: baigta A. Meškinio tilto rekonstrukcija, inicijuoti tiltų per Dubysą ir Nevėžį atnaujinimo darbai Raseinių ir Kėdainių rajonuose, baigtas tvarkyti Marvelės viadukas Kaune. Tiltų remontų darbai praėjusiais metais vyko visoje Lietuvoje, iš viso valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyta daugiau nei 30 tiltų ir viadukų.

Primename, kad visi valstybiniai keliai ir jų infrastruktūra yra finansuojami iš Vyriausybės Kelių plėtros ir priežiūros programai skiriamų lėšų. Šiuo metu, norint sutvarkyti visus blogos būklės tiltus (118 vnt.) reikalingos investicijos siekia daugiau nei 500 mln. Eur (t. y. daugiau nei visas šių metų Kelių plėtros ir priežiūros programos biudžetas). Periodinė tiltų priežiūra yra vienas iš būdų užtikrinti, kad tiltai ir viadukai tarnautų ilgiau bei šių statinių degradacija būtų stabilizuota. Prevenciniai tiltų remonto darbai padės  efektyviai pratęsti jų eksploatavimo laikotarpį.

Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. 2023 m. bendrovėje, kartu su nauja vadovų komanda, buvo parengta ir pradėta įgyvendinti įmonės pokyčių programa. 2024 m. bendrovėje buvo tęsiami transformacijos procesai, lėmę išaugusius įmonės rodiklius ir pasiektus akcininko iškeltus tikslus.

Susisiekimo ministerijos inf. 

Bus siekiama pratęsti patenkinamos būklės „ribą“ siekiančių tiltų eksploatacijos trukmę

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 14:30:38 +0200
<![CDATA[Gaminosi maistą ir sulaukė netikėtų svečių  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gaminosi-maista-ir-sulauke-netiketu-sveciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gaminosi-maista-ir-sulauke-netiketu-sveciu Įsivaizduokite tokią situaciją: vakarėja, jūs ant viryklės mėginate sukurti kulinarinį šedevrą, ir staiga – beldimas į duris! O ten – netikėti svečiai, kurie yra pasiryžę pasakyti, kad jūsų gastronominiai bandymai tikrai „nepavyksta“. 

Būtent tokia situacija ištiko J. Ralio gatvės gyventojus. Vasario 11-ąją, apie 16 valandą, ugniagesiai gelbėtojai gavo skubų pranešimą, jog iš namo priešais, per langus sklinda juodi dūmai. Na, kas gali būti blogiau už tai, kai dūmai kyla iš langų, tiesa? 

Tačiau, kaip paaiškėjo, šis pranešimas buvo nepagrįstas – žmonės tiesiog bandė pagaminti vakarienę. Taigi, gal geriau būtų negąsdinti kaimynų, kurie iškvies ugniagesius? Galbūt kitą kartą reikėtų pasistengti, kad virtuvėje nesklistų juodi dūmai, o aromatingi kvapai? 

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pirminius įvykių suvestinės duomenis

Gaminosi maistą ir sulaukė netikėtų svečių  

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 14:00:52 +0200
<![CDATA[AB „Kelių priežiūra“: Veiklos efektyvumo stiprinimas kelių priežiūros sektoriuje ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ab-keliu-prieziura-veiklos-efektyvumo-stiprinimas-keliu-prieziuros-sektoriuje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ab-keliu-prieziura-veiklos-efektyvumo-stiprinimas-keliu-prieziuros-sektoriuje

Daugiau kaip 21 000 km valstybinės reikšmės kelių prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ skiria itin didelį dėmesį efektyvumui ir inovacijoms – nuolat ieškodama būdų tobulinti procesus bei technologijas šioje srityje. 

Viena iš sėkmingų pastaruoju metu pasitelkiamų iniciatyvų – nuolatiniai veiklos tobulinimo programos (LEAN) susitikimai, kurių metu stebima ir analizuojama, kaip darbuotojams sekasi taikyti LEAN principus kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, prižiūrint mažąją mechanizaciją ar laikantis technikos apžiūrų standartų. Šių susitikimų metu vadovų komanda atlieka „Gemba“ (japonų kalba reiškiančia „aktualią vietą“) apsilankymus, kurių metu stebima kelių priežiūros veikla – mechanizuotas žolės pjovimas, išdaužų taisymas karštu asfaltu ar defektų šalinimo komandos vykdomi darbai. 

Pasak bendrovės atstovų, šie susitikimai padeda atrasti ir dalintis gerosiomis praktikomis, kurias vėliau galima pritaikyti bendrovės mastu. Be to, aptinkamos sritys, kurias galima tobulinti, susitariama dėl būtinų koregavimo veiksmų, siekiant nuolat gerinti veiklos kokybę. Veiklos efektyvumo didinimas ir inovatyvių sprendimų diegimas yra viena iš bendrovės „Kelių priežiūra“ strateginių krypčių, kurių nuosekliai siekiama. 

Išmaniosios technologijos kelių priežiūros veikloje 

„Kelių priežiūra“ savo veikloje sėkmingai integruoja pažangias technologijas, tokias kaip „KIBIS“ ir „Klimator“. „KIBIS“ – tai kelių informacinė ir valdymo sistema, leidžianti realiu laiku stebėti kelių dangos būklę, oro sąlygas bei priimti sprendimus dėl reikalingos priežiūros, taip optimizuojant valymo ir barstymo darbus bei taupant resursus. Švedijos mokslininkų sukurta „Klimator“ technologija padeda numatyti meteorologinių sąlygų pokyčius ir tiksliai nustatyti kada ir kur reikia imtis kelių priežiūros veiksmų. Šių technologijų derinys leidžia „Kelių priežiūrai“ vykdyti efektyvesnę kelių priežiūrą, taip prisidedant prie saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose. 

Tvarių sprendimų vystymas Lietuvoje: siekiama klimato neutralumo 

Siekiant užtikrinti efektyvumą kelių priežiūros ir infrastruktūros srityje, tvarumas tampa neatsiejama šių sprendimų dalimi. Svarbu ne tik kurti inovatyvias medžiagas, bet ir pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius. Pavyzdžiui, „Kelių priežiūros“ saulės elektrinių parkas nuolat pildomas naujomis saulės elektrinėmis. Pastaruoju metu Tauragės padalinyje įrengta saulės elektrinė per metus pagamins ne mažiau kaip 58,740 kW elektros energijos, kuri bus naudojama bendrovės veiklos poreikiams tenkinti, prisidedant prie tvarios energijos vartojimo ir mažinant aplinkos taršą. Šiuo metu bendrovės saulės elektrinių parkas Lietuvoje sparčiai plečiasi, užtikrindamas reikšmingą energijos gamybą. Efektyvumas – viena iš bendrovės strateginių veiklos krypčių, padedančių tinkamai vykdyti misiją, įgyvendinti viziją ir valstybės keliamus tikslus. „Kelių priežiūra“ veiklą plėtoja visoje Lietuvoje ir yra įsipareigojusi klientams, visuomenei, akcininkams bei darbuotojams. Dėl šios priežasties svarbu suprasti klientų ir visuomenės lūkesčius, bendrovės veiklos daromą įtaką visuomenės keliavimo ir judėjimo kokybei. 

Siekiant prisidėti prie tvarių sprendimų vystymo visos šalies mastu, „Kelių priežiūra“ taip pat prisideda prie projekto „SmartEcoTech: Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“, kurio pagrindinis tikslas – kurti technologinius sprendimus, mažinančius klimato poveikį bei skatinti tvarią statybos pramonės plėtrą. Projektą kuruoja VILNIUS TECH konsorciumas, kuris apima stipriausias Lietuvos mokslo ir verslo sektorių pajėgas. Šis projektas skatina inovatyvių medžiagų kūrimą, pavyzdžiui, plastiko atliekų panaudojimą betono gamybai, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos ir CO2 emisijos mažinimo. 

Konsorciumo inicijuotas projektas numato per artimiausius metus įkurti aukšto lygio MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) infrastruktūrą, kurioje bus atliekami įvairių inovatyvių sprendimų tyrimai statybos, transporto ir aplinkosaugos srityse. Planuojama, kad šio centro veikla ir jame sukurti sprendimai per ateinančius metus reikšmingai prisidės prie tvarių sprendimų plėtros Lietuvoje, kartu sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 

Bendrovė „Kelių priežiūra“ yra atsakinga už daugiau kaip 21 000 km valstybinės reikšmės kelių. Pasitelkdama pažangias technologijas, sprendimų paramos sistemas ir inovatyvius metodus, bendrovė prisideda prie Lietuvos kelių priežiūros ir saugumo užtikrinimo, o veiklos tobulinimo programos, bendradarbiavimas su mokslininkais bei kitais ekspertais reikšmingai prisideda kuriant tvarią ir efektyvią kelių infrastruktūrą šalyje. 

„Kelių priežiūra“ inf. 

AB „Kelių priežiūra“: Veiklos efektyvumo stiprinimas kelių priežiūros sektoriuje 

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 13:30:08 +0200
<![CDATA[Tik vietoje paaiškėjo, kad Jonavos ugniagesiai gelbėtojai kviesti visai ne į gaisrą  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tik-vietoje-paaiskejo-kad-jonavos-ugniagesiai-gelbetojai-kviesti-visai-ne-i-gaisra https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tik-vietoje-paaiskejo-kad-jonavos-ugniagesiai-gelbetojai-kviesti-visai-ne-i-gaisra Kaip įvykių suvestinėje registruoja Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, vasario 11-ąją, 10 valandą 30 minučių gautas pranešimas, kad dega ūkinis pastatas. 

Apie įvykį pranešęs asmuo teigė, kad Jonavos seniūnijoje, Šmatų kaime liepsnos nemato, bet kyla daug dūmų. 

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams paaiškėjo, kad įvykio vietoje ne gaisras, o žmonės, pusės kvadratinio metro plote, degino laidus.  

Deginamus laidus užgesino patys gyventojai, o ugniagesiai gelbėtojai paaiškino, kad to daryti negalima.

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Tik vietoje paaiškėjo, kad Jonavos ugniagesiai gelbėtojai kviesti visai ne į gaisrą  

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 13:00:00 +0200
<![CDATA[Jonavietė perspėja apie pavojų: vaikai jau ,,tyrinėja" tvenkinio ledą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-perspeja-apie-pavoju-vaikai-jau-tyrineja-tvenkinio-leda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-perspeja-apie-pavoju-vaikai-jau-tyrineja-tvenkinio-leda Portalo redakcija sulaukė jonavietės perspėjimo dėl galimo pavojaus, kuris gali turėti rimtų pasekmių ar net mirtinų nelaimių. 

,,Noriu pasidalinti savo nerimu dėl situacijos, kurią stebėjau antradienio vakarą ties antruoju Varnutės tvenkiniu. Oro temperatūra nukrito, ir vanduo užsitraukė ledu, tačiau pastebėjau, kad vaikai, pasišviesdami žibintuvėliais, ,,tyrinėjo” ledo tvirtumą - vaikščiojo ant ledinio paviršiaus. Tai, mano nuomone, yra itin pavojinga. 

Ledas dar per plonas ir nestabilus, o vaikščiojimas juo gali turėti rimtų pasekmių ar net mirtinų nelaimių. Labai norėčiau, kad visi tėvai skirtų laiko pasikalbėti su savo vaikais apie šiuos pavojus. Svarbu paaiškinti, kodėl reikia vengti vaikščiojimo ant užšalusių tvenkinių. 

Raginčiau visus pasirūpinti, kad vaikai žinotų apie šiuos pavojus ir skatinti juos žaisti saugiose vietose, toli nuo užšalusių vandens telkinių. Tegul šią žiemą visi būna saugūs", - rašė moteris bei atsiuntė kelis vaizdus, kuriuose užfiksuotos pavojingos akimirkos. 

Primenama, jog ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.

Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių. Ypač atsargiems reikia būti ir prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.

Jei vis dėlto įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo įlūžimo vietos kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite gelbėtojus skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jeigu galite jam padėti, reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. 

Artintis prie lūžio vietos reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi pasidėkite lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat ledo lūžio krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Jonavietė perspėja apie pavojų: vaikai jau ,,tyrinėja" tvenkinio ledą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 11:50:45 +0200
<![CDATA[Siūlo vasario 9-ąją paskelbti Lietuvos energetinės nepriklausomybės diena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siulo-vasario-9-aja-paskelbti-lietuvos-energetines-nepriklausomybes-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siulo-vasario-9-aja-paskelbti-lietuvos-energetines-nepriklausomybes-diena Lietuvos Respublikos Seime registruotas Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma vasario 9-ąją įtraukti į oficialių atmintinų dienų sąrašą kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės dieną. Šią iniciatyvą teikia Seimo narys Dainius Kreivys, siekdamas įprasminti baigiamąjį etapą į visišką Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

„Tai daugiau nei simbolinė data – tai ilgamečio Lietuvos valstybės kelio į visišką energetinę nepriklausomybę įtvirtinimas. Pradėję nuo naftos tiekimo diversifikavimo, pereidami prie gamtinių dujų nepriklausomybės užtikrinimo, mes galiausiai baigėme paskutinį etapą – atsijungimą nuo BRELL sistemos ir įsijungimą į Europos elektros tinklą. Vasario 9-oji – tai diena, kuri žymi mūsų šalies strateginį apsisprendimą ir tvarų energetinį ateities kursą“, – teigia D.Kreivys.

Vasario 9-oji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną 2025 m. Lietuva galutinai atsijungė nuo posovietinės elektros sistemos ir sėkmingai integravosi į Europos elektros tinklą, užtikrindama stabilų, patikimą ir geopolitinėms rizikoms mažiau jautrų elektros tiekimą.

Įstatymo projektu siekiama ne tik įtvirtinti šią dieną kaip simbolinę nepriklausomybės datą, bet ir skatinti visuomenės supratimą apie strateginius energetikos sprendimus, investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei būtinybę išlaikyti ilgalaikį energetinį saugumą. Lietuvos energetinės nepriklausomybės diena tap proga įvertinti esamus ir būsimus energetikos iššūkius bei galimybes.

Siūlomas įstatymo pakeitimas bus svarstomas Seime artimiausiu metu.

lrs.lt inf. 

Siūlo vasario 9-ąją paskelbti Lietuvos energetinės nepriklausomybės diena

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 12 Feb 2025 11:30:49 +0200