Tarp apdovanotųjų - ir ilgametė Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Jonavos viltis“ vadovė Olga Traskauskienė. Ji daugelį metų aktyviai dirba siekdama geresnės žmonių su intelekto negalia integracijos į visuomenę, organizuoja veiklas, padedančias ugdyti jų savarankiškumą, socialinius įgūdžius ir gerinti gyvenimo kokybę.

Po apdovanojimo Olga Traskauskienė sakė, kad jos gyvenimo kredo - niekada nepasiduoti. Pasak jos, prieš beveik keturiasdešimt metų atvykusi gyventi į Lietuvą ji net negalėjo pagalvoti, kad sulauks tokio aukšto savo darbo ir šeimos įvertinimo.

Apdovanotoji dėkojo Jonavos rajono savivaldybei ir visiems žmonėms, kurie buvo kartu per ilgus jos veiklos metus.

Plačiau apie Olgą Traskauskienę galite skaityti ČIA. 

Nepakankamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimas išlieka viena pagrindinių problemų, dėl kurių Lietuvos statutinių pareigūnų veteranų asociacijos bei profesinės sąjungos nuolat kreipiasi į šalies valdžios institucijas. Deja, teigiamų poslinkių kol kas nėra.

Nors nuo 2021 metų Lietuvoje veikia mechanizmas statutinių pensijų vertei palaikyti, sparčiai auganti infliacija ir kainų šuolis parodė, kad esamas teisinis reguliavimas neužtikrina realios perkamųjų galių išsaugojimo. Net ir pradėjus taikyti indeksavimą, Lietuvos statutinių pareigūnų ir karių pensijos išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Siekiant socialinio teisingumo, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją būtina indeksuoti pagal tą patį indeksą kaip ir socialinio draudimo pensiją bei nustatyti minimalią gaunamos pensijos ribą („grindis“).

Kad būtume išgirsti, Lietuvos policijos veteranų asociacija inicijavo peticiją. Parašai bus renkami iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. Baigus parašų rinkimą, peticijos nuoroda bus išsiųsta kiekvienam iš 141 Lietuvos Respublikos Seimo nario, o parlamentą ir vyriausybę pasieks konkrečių pasiūlymų paketas.

Kviečiame aktyviai palaikyti šią iniciatyvą ir pasirašyti peticiją. Tik veikdami kartu galime pasiekti, kad šis visai veteranų ir pareigūnų bendruomenei svarbus klausimas sulauktų konkrečių sprendimų.

Peticijos nuoroda: https://peticijos.lt/P-88102

Lietuvos policijos veteranų asociacijos

Valdybos pirmininkas Vytautas Navickas

Gegužės 30 dieną, 16.48 val., gautas pranešimas apie Mokyklos gatvėje deginamą laužą ir šiukšles. Atvykus paaiškėjo, kad šašlykinėje buvo kūrenamos įvairios atliekos. Jas deginęs asmuo ugnį užgesino pats, tačiau nustatyta, kad nebuvo išlaikyti saugūs atstumai nuo pastatų.

Dar vienas pranešimas apie nesaugiai kūrenamą laužą gautas gegužės 31 dieną iš Šveicarijos seniūnijos Gaižiūnų kaimo. Geležinkelio gatvėje vyriškis maždaug vieno kvadratinio metro plote degino laužą nesilaikydamas saugumo reikalavimų. Laužas buvo užgesintas.

Tą pačią dieną, 18.22 val., ugniagesiai skubėjo į Šaltinio gatvę, kur pagalbos prireikė gulbiukams. Pranešta, kad jaunikliai įkrito į užtvanką ir per krioklį negali išlipti. Ugniagesiai gulbiukus iškėlė ir paleido į tvenkinį pas ten buvusią gulbę.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, sprendimu išplėsti finansinę paramą siekiama užtikrinti lygias socialines garantijas visiems vaikus auginantiems žmonėms.

„Mūsų tikslas – plėsti socialinę paramą taip, kad ji pasiektų visus – nepriklausomai nuo jų socialinio draudimo stažo ar gyvenimo situacijos. Nuo šiandien 444 eurų mėnesinė išmoka bus skiriama visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems ir „Sodros“ išmokos negaunantiems žmonėms. Tikiu, kad šis sprendimas sustiprins socialinį teisingumą ir užtikrins lygias galimybes kiekvienai šeimai“,  – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kaip buvo iki birželio 1 dienos?

Siekiant užtikrinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms ir sudaryti galimybes derinti šeimos kūrimą su išsilavinimo ar profesijos įgijimu, Lietuvoje iki šiol buvo mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Išmoka buvo skiriama tais atvejais, kai vaiką augina besimokantis ar studijuojantis vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris nėra sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama, kol vaikui sueina dveji metai.

Kaip bus nuo birželio mėnesio?

Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui, kuris nėra sukaupęs socialinio draudimo stažo ir neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“, bus skiriama išmoka vaiko priežiūrai. Kasmėnesinė išmoka bus mokama, kol vaikui sueina dveji metai, ir šiemet sieks 444 eurų per mėnesį.

Ši išmoka neskiriama arba jos mokėjimas gali būti nutraukiamas, jeigu vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas, kuriam paskirta išmoka vaiko priežiūrai, įgyja teisę į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ arba jam už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) buvo išmokėta motinystės ar tėvystės išmoka iš „Sodros“. Taip pat netenkama išmokos tuo atveju, jeigu už tą patį vaiką ir laikotarpį yra paskirta ir (ar) ar už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ kitam iš vaiko tėvų, įtėvių, globėjui ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), o įvaikinimo atveju – jeigu vienam iš įtėvių mokama išmoka įvaikinus vaiką.

Turint dvynukus, trynukus ar daugiau vaikų išmokos dydis nėra didinamas.

Jeigu išmoka vaiko priežiūrai paskirta už vieną šeimos vaiką, išmoka už vėliau gimusį, įvaikintą ar globojamą vaiką skiriama, pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui, ir mokama, kol šiam vaikui sukaks 2 metai.

Įvaikinus ar nustačius globą dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, už kurių priežiūrą asmuo turi teisę gauti išmoką vaiko priežiūrai, išmoka skiriama jauniausio pagal amžių vaiko priežiūrai ir mokama, kol jam sukaks 2 metai. 

„Noriu nuoširdžiai padėkoti Jums ir Užusalių seniūnijai už greitą reakciją į gyventojų išsakytą problemą. Labai malonu matyti, kad į gyventojų pastabas buvo atsižvelgta ir keliai buvo sutvarkyti per tokį trumpą laiką. Ačiū už operatyvumą, dėmesį ir atliktus darbus. Smagu žinoti, kad gyventojų balsas yra išgirstamas“, - laiške rašo gyventoja.

Primename, kad maždaug prieš savaitę redakcija sulaukė tos pačios vietovės gyventojos kreipimosi dėl prastos kelių būklės link Šafarkos ir aplinkinių kaimų. Laiške buvo teigiama, kad žvyrkeliai yra sunkiai pravažiuojami, juose susidarę didelės duobės, o sudėtingos sąlygos kelia rūpesčių tiek dėl kasdienio susisiekimo, tiek dėl saugumo.

Gyventoja tuomet atkreipė dėmesį, kad šiais keliais naudojasi ne tik vietos gyventojai, bet ir važinėja mokyklinis autobusas, todėl buvo prašoma pasidomėti, ar artimiausiu metu numatyti greideriavimo ar remonto darbai.

Redakcija gyventojos laišką perdavė Jonavos rajono savivaldybei ir Užusalių seniūnijai. Seniūnija tuomet informavo, kad kelių priežiūra vykdoma nuolat, o artimiausiu metu planuojamas papildomas kelių būklės vertinimas ir, esant poreikiui, profiliavimo darbai. Apie tai rašėme ČIA. 

Praėjus maždaug savaitei po publikacijos, gyventoja pranešė, kad situacija pasikeitė - keliai buvo sutvarkyti, o į išsakytas pastabas atsižvelgta operatyviai.

Anot jos, toks atsakingų institucijų dėmesys gyventojų problemoms rodo, kad bendruomenės balsas yra girdimas, o iškelti klausimai nelieka be atsako.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Liudininkų teigimu, BMW vairavusi moteris vyko į politechnikos mokyklą laikyti egzamino. Pasak jų, vairuotoja suko į mokymo įstaigos teritoriją, kai į jos automobilį atsitrenkė „Audi“.

Pirminėmis žiniomis, įvykio aplinkybės tikslinamos. Daugiau informacijos apie avariją ir galimus nukentėjusiuosius kol kas nepateikiama.

„Kviečiu stojančiuosius rinktis tas studijas, kurių specialistų mūsų valstybei labiausiai reikia: pedagogikos, slaugos, pareigūnų rengimo studijas – šiemet jose suplanuota daugiau valstybės finansuojamų vietų. O stojantieji iš socialiai jautrių grupių, kaip ir ankstesniais metais, gali pretenduoti į aukštąsias mokyklas per antrąją konkursinę eilę. Svarbu, kad nė vieno jaunuolio svajonių nestabdytų socialinės ar finansinės aplinkybės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Slaugos studijoms universitetuose ir kolegijose šiemet numatyta 85 valstybės finansuojamomis vietomis daugiau, iš viso į šias studijas planuojama priimti 620 studentų.

Į pedagogikos studijų valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose numatyta priimti 800 pirmakursių. Dar 400 valstybės finansuojamų vietų numatyta pedagoginėms profesinėms studijoms, jas rinktis gali jau turintieji aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Daugiau pedagogikos specializacijų, į kurias įstojus galima gauti tikslinę stipendiją

Šiemet daugiau ne tik valstybės finansuojamų vietų pedagogikos studijų programose, bet ir prioritetinių pedagogikos specializacijų, kurių studentai gali pretenduoti į kelis šimtus eurų siekiančias stipendijas. Stipendijas galės gauti dar trijų specializacijų studentai: anglų ir ispanų kalbų bei socialinės pedagogikos.

Kaip ir anksčiau, galimybę gauti stipendiją turės įstojusieji ir į kitas prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, specialiąją pedagogiką ir pradinį ugdymą.

Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro arba gretutines studijas galės pretenduoti į 481 Eur per mėnesį siekiančias stipendijas.

O prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentai kas mėnesį galės gauti 814 Eur stipendijas. Ši parama numatyta tiems, kurie sudarys sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigos baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Dalis stojančiųjų galės pasinaudoti antrąja konkursine eile

Į aukštąsias mokyklas stojantys jaunuoliai iš socialiai jautrios aplinkos gali pasinaudoti antrąja konkursine eile. Jai numatyta apie 1,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų.

Antroji konkursinė eilė skirta tiems, kurie atitinka bent vieną iš sąlygų: yra iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, yra ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, kurių abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę, yra globotiniai, turi 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį.

Pretenduoti gali ir turintieji ne trumpesnės nei 24 mėn. praktinės veiklos patirties, jei stoja į bakalauro ar vientisąsias studijas. Į praktinės veiklos patirtį įskaitomas pastarųjų 3 metų darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, atlikta arba įskaityta karo tarnyba.

Stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir kitiems stojantiesiems.

Priėmimo reikalavimai panašūs kaip pernai

Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas, jiems pakanka dviejų VBE: stojantiesiems į menus nereikės matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas nebūtinas pasirenkamasis egzaminas.

Trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jei stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas), jei stojama į kolegines studijas.

Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

Priėmimo prašymai teikiami LABA BPO sistemoje iki liepos 23 d. 12 val. Šio etapo rezultatai bus skelbiami liepos 30 d. iki 15 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo liepos 30 d. 16 val. iki rugpjūčio 1 d. 15 val.

Nuo rugpjūčio 4 d. iki 7 d. 12 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 14 val. iki rugpjūčio 13 d. 12 val. Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus nuo rugpjūčio 14 d. iki 17 d. Sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 20 d. 14 val. iki rugpjūčio 21 d. 16 val.

Vasaros etapo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 15 d.

Vynuoginės sraigės (lot. Helix pomatia) yra saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus. Būtina laikytis nustatytų reikalavimų renkant vynuogines sraiges, kad jų populiacija galėtų atsinaujinti ir neišnyktų.  

Šias sraiges rinkėjai ir supirkėjai gali rinkti ir supirkti nuo vynuoginių sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 d.   

Lietuvoje šių sraigių išteklius draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato šių teritorijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.   

Asmenims leidžiama parduoti ir supirkti paimtas iš gamtos Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvas vynuogines sraiges, kurių kiauto skersmuo – 28 mm ir didesnis.  

Sraigių supirkėjai turi pranešti apie supirkimo vietas 

Per vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpį juridiniai asmenys prieš penkias darbo dienas iki supirkimo pradžios turi raštu arba el. paštu info@aad.am.lt informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie supirkimo vietas. Pranešant reikia nurodyti kontaktinius duomenis – fizinio asmens vardą, pavardę (juridinio asmens pavadinimą, kodą), telefono ryšio numerį ir (arba) el. pašto adresą.   

Supirkdami sraiges juridiniai asmenys turi išrūšiuoti jas pagal skersmenį. Po rūšiavimo supirkimo vietose negali likti daugiau kaip 5 proc. mažesnių nei 28 mm kiauto vynuoginių sraigių.   

Atsakomybė  

Prekyba saugomomis rūšimis, jų dalimis ar gaminiais iš jų pažeidžiant prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo 40 iki 2 000 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 3 500 eurų. 

Daugiau informacijos apie sraigių rinkimo reikalavimus rasite Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše.   

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.   

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Atkreipiame dėmesį, kad vaikų poilsio stovyklų veiklai leidimas-higienos pasas nėra išduodamas. Vis dėlto stovyklų organizatoriai privalo užtikrinti sąlygas, kurios atitiktų Lietuvos higienos normos HN 79:2010 „Vaikų poilsio stovykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi stovykloms, kuriose vaikai apgyvendinami, dienos stovykloms jie nėra taikomi.

Vaikų saugumą užtikrinantys darbuotojai

Vaikų gerovei ir saugumui stovykloje didelę reikšmę turi atsakingi bei pasirengę darbuotojai, kurie prieš priimdami poilsiautojus turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę pirmosios pagalbos bei higienos įgūdžių kursus. Taip pat būtina pasirūpinti, kad, prireikus pagalbos, gerai matomoje vietoje būtų pirmosios pagalbos rinkinys.

Poilsis stovyklos teritorijoje

Didžiąją dalį poilsio laiko vaikai praleidžia lauke, todėl ypač svarbu, kad stovyklos teritorija būtų saugi ir tvarkinga. Visi teritorijoje esantys įrenginiai turi būti patikimi ir geros būklės, o žaidimų bei poilsio aikštelėse turi būti sudaryta galimybė vaikams pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių ar kritulių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tamsiuoju paros metu pagrindiniai įvažiavimai į stovyklą ir pėsčiųjų takai būtų tinkamai apšviesti.

Saugios maudynės

Maudynės yra viena smagiausių vasaros pramogų, tačiau mėgaujantis vandens malonumais svarbu nepamiršti saugumo reikalavimų. Prieš stovyklos pradžią būtina atlikti maudymosi vietos vandens mikrobiologinius tyrimus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad priėjimas prie vandens būtų saugus – neslidus ir neklampus. Maudymosi vietos dugnas turėtų būti švarus, be akmenų ar duobių, o vandens paviršius – neapaugęs dumbliais. Atkreipiamas dėmesys, kad vandens telkiniai, nenaudojami vaikų maudymuisi, turi būti aptverti.

Apgyvendinimui taikomi reikalavimai

Tinkamos gyvenimo sąlygos stovykloje padeda vaikams geriau pailsėti, jaustis jaukiai ir saugiai. Todėl gyvenamieji kambariai, tualeto, prausyklos, dušo patalpos įrengiamos atskirai mergaitėms ir berniukams. Miegamajame turi būti įrengiama ne daugiau kaip 10 vietų vaikams iki 10 metų ir ne daugiau kaip 5 vietos vyresniems vaikams. Taip pat kiekvienam vaikui turi būti numatyti baldai ar vieta juose asmeniniams daiktams, drabužiams laikyti.

Pagal nustatytus reikalavimus visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi. Tualeto ir prausyklos patalpoje turi būti asmens higienos priemonių, taip pat kiekvienam vaikui turi būti numatyta lova, pagalvė, antklodė, lovos skalbiniai ir ne mažiau kaip 2 rankšluosčiai. Įrenginiai ir baldai turi būti saugūs bei tvarkingi.

Grynas oras ir tinkamas mikroklimatas padeda vaikams geriau pailsėti bei jaustis komfortiškai. Todėl miegamuosius ir kitas ugdymui skirtas patalpas reikia natūraliai vėdinti, taip pat palaikyti tinkamą temperatūrą – 18–28 °C.

Jei pastebėjote, kad vaikų poilsis stovykloje organizuojamas reikalavimų neatitinkančioje aplinkoje, pirmiausia apie tai praneškite stovyklos organizatoriams. Jeigu į pastabas nereaguojama, apie galimus pažeidimus praneškite NVSC. Asmenų aptarnavimo tvarką rasite čia.

Kas privalo dėvėti šalmą

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo dėvėti šalmą. Jei elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti jos nuomotojas. Taip pat šalmai privalomi jaunesniems nei 18 metų dviratininkams, paspirtukininkams ir riedlentininkams.

Kokie reikalavimai taikomi šalmams

Dviratininkų ir paspirtukininkų šalmams taikomi Reglamento (ES) 2016/425 ir standarto LST EN 1078 reikalavimai.

Šie reikalavimai nustato svarbiausius saugos kriterijus, kuriuos turi atitikti rinkai tiekiami šalmai.

Kaip tinkamai dėvėti šalmą

Kad šalmas galėtų tinkamai apsaugoti, svarbu jį dėvėti taisyklingai. Šalmas turi būti tinkamo dydžio, gerai priglusti prie galvos ir būti tvirtai užsegtas.

Netinkamai dėvimas šalmas gali nesuteikti reikiamos apsaugos nelaimingo atsitikimo metu.

Į ką atkreipti dėmesį perkant šalmą

Prieš įsigydami šalmą, vartotojai turėtų įsitikinti, kad etiketėje pateikta ši informacija:

• CE ženklas;
• nuoroda į standartą LST EN 1078;
• gamintojo pavadinimas arba logotipas;
• šalmo paskirtis;
• dydis (cm);
• saugaus naudojimo informacija.

CE ženklas rodo, kad gamintojas deklaruoja gaminio atitiktį Europos Sąjungos saugos reikalavimams.

Kur rasti informaciją apie nesaugius šalmus

Informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ar nesaugius šalmus vartotojai gali rasti ES sistemoje „Safety Gate“ („Saugos vartai“).

VVTAT ragina vartotojus rinktis tik saugos reikalavimus atitinkančius šalmus ir atsakingai rūpintis savo saugumu kelyje.

Piliakalnių ir pilių kelias palei Nemuną

Vienas įspūdingiausių maršrutų driekiasi keliu Nr. 141 (krašto kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda). Tai išskirtinio grožio Lietuvos kelių atkarpa, vedanti palei Nemuną. Pakeliui atsiveria panoramos ties Seredžiumi, Veliuona ir Panemune.

Ši atkarpa išsiskiria pilių ir piliakalnių gausa, leidžiančia susipažinti su svarbia Lietuvos istorinio paveldo ašimi – keliautojai gali aplankyti Seredžiaus ir Veliuonos piliakalnius, Raudonės ir Panemunės pilis. Nemuno slėnis čia kinta nuo stačių šlaitų iki plačių upės vingių, formuodamas vieną įspūdingiausių kraštovaizdžių šalyje. Judant toliau verta sustoti prie Belvederio ar Jurbarko dvarų – šie objektai praturtina maršrutą architektūra ir istoriniu kontekstu.

Alternatyviai galima rinktis maršrutą iš Kauno Vilkijos kryptimi. Iki kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda galima važiuoti krašto keliu Nr. 140 (Kaunas–Zapyškis–Šakiai) ir rajoniniu keliu Nr. 1931 (Rupiniai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai) iki Pavilkijo (Šakių r.). Iš čia nedidelė žvyro dangos atkarpa (~0,94 km) veda iki kelto per Nemuną, kuris perkelia į Vilkiją.
Ši atkarpa suteikia galimybę keliauti lėtesniu ritmu, iš arti stebėti upės tėkmę ir Nemuno slėnio panoramas.

Aukštaitijos kalvų ir ežerų maršrutas

Kitas maršrutas driekiasi Ukmergės, Anykščių ir Molėtų vietovėmis, jungdamas valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 115 Ukmergė–Molėtai su rajoniniais keliais Nr. 1201 Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva, Nr. 2806 Kairionys–Girsteitiškis–Balninkai ir Nr. 2801 Alanta–Pabaldiškis–Girsteitiškis. Ši kryptis išsiskiria Aukštaitijos kraštovaizdžiu – kalvotomis vietovėmis, miškingais ruožais ir ežerų apsuptimis.

Pakeliui galima aplankyti Siesarties upės slėnį, mažus tradicinius kaimus, taip pat Alantos miestelį su Alantos dvaru ir Asvejos regioninį parką. Netoliese atsiveria ir Labanoro regioninio parko prieigos, o Molėtų kryptimi esantys kraštovaizdžiai leidžia pasiekti ir Mindūnų apžvalgos bokšto panoramas.

Lietuvos kaimiškų kraštovaizdžių maršrutai

Kiti siūlomi išbandyti maršrutai driekiasi skirtinguose Lietuvos regionuose ir apima rajoninius kelius Nr. 4706 Onuškis–Butrimonys–Punia, Nr. 5003 Varėna–Marcinkonys–Druskininkai, Nr. 5144 Vištytis–Varteliai–Burniškiai ir Nr. 2201 Priekulė–Sakūčiai–Ventė.

Jie leidžia pažinti mažiau urbanizuotas Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos teritorijas, kuriose vyrauja upių slėniai, miškingos vietovės, tradicinės sodybos ir nedideli miesteliai su išlaikyta architektūrine tapatybe. Keliaujant šiais keliais atsiveria vaizdingi kraštovaizdžiai – nuo Merkio upės vingiuojančių slėnių ir Dzūkijos nacionalinio parko miškų iki Vištyčio regioninio parko kalvotų apylinkių bei Kuršių marių pakrančių prieigų ties Vente. Šiose teritorijose išlaikytas autentiškas kaimiškas kraštovaizdis, būdingas skirtingiems Lietuvos etnografiniams regionams.

Rajoninis kelias Nr. 5021 Kampai–Ryliškiai–Merkinė veda per mažiau intensyvaus eismo, tačiau vaizdingas vietoves, kuriose vyrauja miškai, dirbami laukai ir nedideli kaimai. Šis kelias suteikia galimybę patirti ramesnį kelionės ritmą, aplenkiant pagrindinius tranzitinius srautus ir atrandant autentišką regioninę aplinką.

Pakeliui galima išvysti tradicinę kaimo architektūrą, gamtinius objektus bei mažiau žinomus kultūros paveldo elementus: senąsias pakelių kryžkeles ir koplytstulpius, kaimų bažnytėles su šventoriais, dvarų sodybų fragmentus, taip pat miškingose vietovėse esančius ežerėlius ir natūralius šaltinius. Visa tai formuoja šio maršruto gamtinį ir kultūrinį savitumą.

Kelias per Dubysos slėnį ir inžinerinį paveldą

Dar vienas maršrutas – kelias Nr. 2106 (rajoninis kelias Kelmė–Noreišiai–Bubiai), išsiskiriantis tiek kraštovaizdžiu. Kelias vingiuoja per kalvotas, medžiais apsodintas vietoves, o ties 3,02 km kerta restauruotą akmeninę dviejų angų pralaidą (2008 m.). Važiuojant šia atkarpa atsiveria Dubysos slėnis ir Bubių tvenkinys.

Kelio pabaigos ruože, dešinėje pusėje, matoma ir 1825–1831 m. statyto, tačiau nebaigto statyti Ventos–Dubysos perkaso (dar vadinto Žemaičių kanalu) atkarpa, turėjusi sujungti Ventos ir Dubysos upes, sudarant vandens kelią tarp Nemuno baseino ir Baltijos jūros (Ventspilio uosto).

Naudingi patarimai keliautojams

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad šie maršrutai skirti ne tik patogiam, bet ir lėtam keliavimui, jungiančiam gamtą, istoriją, kultūros paveldą ir kelių inžinerijos raidą.

Planuojant maršrutus verta skirti daugiau laiko sustojimams prie lankytinų objektų – piliakalnių, pilių, apžvalgos bokštų ir gamtos vietovių. Kadangi dalis maršrutų driekiasi per mažiau apgyvendintas teritorijas, rekomenduojama pasirūpinti pakankamu degalų kiekiu, vandeniu ir būtiniausiomis priemonėmis. Vasaros sezono metu prie populiariausių objektų ir keltų gali susidaryti didesni srautai, todėl kelionę verta planuoti iš anksto. Vairuojant būtina laikytis saugaus greičio, ypač vingiuotuose, miškinguose ir siauresniuose kelių ruožuose, bei gerbti vietos bendruomenes ir gamtinę aplinką.

Prieš kelionę rekomenduojama įvertinti kelių būklę, ypač rajoninių ir žvyro dangos atkarpų, taip pat atliekamus darbus keliuose bei galimas eismo spūstis naudojantis aktualia eismo informacija. Saugios kelionės prasideda nuo plano. Prieš išvykstant patariama pasitikrinti oro ir eismo sąlygas bei, jei įmanoma, išvažiuoti anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Kelyje svarbu rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo bei vengti staigių manevrų.

Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyviai gali sužinoti ir www.eismoinfo.lt.

Festivalio pradžią paskelbė iškilminga dalyvių eisena nuo Jonavos arenos iki Joninių slėnio. Eisenoje žygiavo gausus būrys kolektyvų iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio svečiai. Dalyvius ir žiūrovus pasitiko Jonavos kultūros centro simbolis – jonvabalis Liucijonas kartu su renginio vedėju Liudu Mikalausku, o šventinę nuotaiką kūrė Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, vadovaujamas dirigento Martyno Bražo.

Šių metų festivalyje ypatingo dėmesio sulaukė svečiai iš užsienio – Ukrainos vaikų choras „Gloria“, Čekijos folkloro ansamblis „Lučinka“ bei Latvijos mišrus choras „Nāc līdzās!“. Ukrainos vaikų choro pasirodymas palietė jautriausias žiūrovų širdžių stygas, o kolektyvų iš Čekijos ir Latvijos programos į Joninių slėnį atnešė skirtingų tautų folkloro spalvas, tradicijas ir kultūrinę bendrystę.

Festivalio dalyvius ir žiūrovus sveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Renginio metu ne kartą buvo akcentuojama vienybės, draugystės ir kultūros svarba, o festivalio pavadinimas „Čia mes laimingi“ tapo ne tik šventės tema, bet ir nuotaika, tvyrojusia viso renginio metu.

Festivalyje taip pat pasirodė daugybė Lietuvos chorų ir liaudiškų šokių kolektyvų iš Ukmergės, Kėdainių, Kauno rajono, Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Kaišiadorių bei kitų miestų.

Scenoje vienas kitą keitė chorinės muzikos kūriniai ir liaudies šokių pasirodymai, o finaliniu festivalio akordu tapo visų dalyvių kartu atlikta daina „Mūsų dienos kaip šventė“.

Renginio pabaigoje festivalio organizatoriai dėkojo visiems kolektyvams, vadovams ir svečiams už bendrystę, muziką, šokį bei kartu sukurtą šventę. Joninių slėnyje dar ilgai netilo aplodismentai, o festivalio dalyviai atsisveikino pažadėdami susitikti kitais metais Jonavoje – Jonų ir Janinų sostinėje. Juk čia mes laimingi!

Jonavos kultūros centro inf.

Daugiau JKC nuotraukų rasite ČIA.

Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas informuoja, kad gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 10 iki 16 val. Kaune, Trakų gatvėje, įsibrovus į butą buvo pagrobti du nešiojamieji kompiuteriai „MacBook“ ir planšetinis kompiuteris „iPad Air“. Padaryta turtinė žala siekia apie 3 550 eurų.

Policijos duomenimis, pareigūnai dirbo „karštais pėdsakais“, o pavogti daiktai buvo surasti Jonavoje. Sulaikyti trys vyrai, gimę 2001 ir 2004 metais. Jie uždaryti į areštinę.

Tuo metu Kauno apskrities VPK registruoja ir dar vieną vagystės atvejį Jonavos rajone. Gegužės 29 d. apie 15.30 val. gautas 1960 metais gimusio vyro pranešimas, kad Upninkų seniūnijoje, įsibrovus į jo sodybą, iš pastatų vidaus pavogtas dviratis, irklentė, televizorius, žoliapjovė, elektriniai įrankiai, benzininis pjūklas bei drabužiai.

Pirminiais duomenimis, šiuo atveju padaryta 1 750 eurų turtinė žala.

Abiejų įvykių aplinkybes aiškinasi policija. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių.

Nepaisant visų varžybų metu vyravusio stipraus vėjo, sportininkai demonstravo puikius rezultatus tiek disko metimo, tiek 100 m sprinto rungtyse.

Didžiausio žiūrovų dėmesio sulaukė olimpietis, pasaulio ir Europos disko metimo čempionas Andrius Gudžius. Sportininkas iškovojo pirmąją vietą ir geriausiu bandymu diską numetė 65,01 m – tai geriausias Lietuvos sezono rezultatas. Ši pergalė A. Gudžiui tapo trečiąja šiame sezone.

Antrąją vietą vyrų disko metimo rungtyje užėmė Mažvydas Paurys (56,57 m), trečiąją – Armandas Miliauskas (55,91 m).

Moterų grupėje geriausiai pasirodė Eglė Baranauskienė, diską numetusi 47,92 m. Antra liko Sonata Rudytė (46,30 m), o trečiąją vietą iškovojo paralimpietė Oksana Dobrovolskaja (35,12 m).

Ne mažiau emocijų žiūrovams padovanojo ir 100 m sprinto rungtis. Moterų bėgimą laimėjo vilnietė Ema Rupšytė, finišavusi per 11.57 sek. (vėjo greitis +1.7 m/s) bei užfiksavusi geriausią Lietuvos sezono rezultatą. Vyrų sprinto rungtyje greičiausias buvo Adas Dambrauskas, tačiau dėl aparatūros gedimo finalo rezultatas nebuvo užfiksuotas. Atrankos bėgime sportininkas distanciją įveikė per 10.18 sek. (+4.0 m/s).

„Jonavos mero taurės“ prizininkai buvo apdovanoti specialiai įsteigtais apdovanojimais ir piniginiais prizais.

Dėkojame visiems sportininkams, treneriams, teisėjams bei žiūrovams už sukurtą puikią sporto šventę ir kviečia susitikti kituose sporto renginiuose Jonavoje. 

Daugiau nuotraukų - Jonavos sporto centro Facebook paskyroje ČIA 

Pasak įvykį stebėjusių gyventojų, pareigūnai atliko automobilio apžiūrą ir paieškos veiksmus. Kai kurie namo gyventojai pasakojo girdėję, kad policija galėjo sekti vagystės pėdsakais ir galimai aptiko pavogtus kompiuterius. Tačiau oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.

Susisiekus su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtoju, buvo nurodyta, kad iškvietimas į šią vietą nebuvo registruotas, o informacija apie įvykį tuo metu dar nebuvo įtraukta į įvykių suvestinę. Galimai pareigūnai atlieka operatyvinius veiksmus arba vykdo patruliavimą, sakė budėtojas.

Kol kas oficialios informacijos apie vykdytų veiksmų pobūdį ar jų rezultatus nėra. Gavus daugiau duomenų, informaciją papildysime. 

Sulaikyti įtariamieji. Plačiau skaitykite ČIA.

Šiais metais iki gegužės 28 d. iš viso buvo gauti 29 pranešimai dėl nesaugios paukštienos ir paukštienos pusgaminių: 11 atvejų operatyviai užfiksuoti pačių įmonių savikontrolės metu, o 18 atvejų nustatyta po VMVT patikrinimų. Nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių dažniau aptinkama tarp įvežtinių produktų: lenkiškos paukštienos nustatyta 16 atvejų, o lietuviškos – 12, – šiemet nustatytas ir 1 atvejis braziliškos kilmės paukštienoje. Palyginus, per 2025 metų tą patį laikotarpį 14 atvejų nustatyta lenkiškoje ir 4 lietuviškoje paukštienoje.  

„Tiekėjų pasirinkimas yra pačių ūkio subjektų prievolė, todėl verslas privalo vertinti savo partnerius per „padidinamąjį stiklą“, reguliariai juos audituoti ir reikalauti įrodymų, kad įsigyjama iš jų produkcija saugi, kad į rinką nepatektų užkrėstos žaliavos, – pabrėžia VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė. – Jei įmonė savikontrolės metu pati nustato problemą, ją sustabdo ir praneša Tarnybai – jokios baudos jai negresia, nes tai atsakingo verslo veikimas. Tarnyba kartu  sklaido ir pirkėjus gąsdinančius mitus – pranešimų ar realių faktų, kad į mėsą yra „leidžiamas vanduo“ tam, kad ji neva taptų „sunkesnė“ parduodant, fiksuota nebuvo, tokių indikacijų Tarnyba neturi. Natūraliai 100 g svorio mėsoje gali būti nuo 45 iki 75 g vandens. Tačiau jokio pridėtinio vandens negali būti. Jei tokie pažeidimai būtų nustatyti, tai jau traktuojama kaip klastojimas ir už tai atsakingiems subjektams grėstų tūkstantinės baudos. Vartotojai, įtarę tokius atvejus, turėtų nedelsdami pranešti Tarnybai“.  

Siekdama paskatinti skaidrumą VMVT sukūrė įrankį, skirtą padėti vartotojams identifikuoti bei vertinti pardavimo vietas ir pardavėjų atsakingumą. Naudodamiesi nuolat atnaujinama Skubių pranešimų apie saugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) švieslente vartotojai gali realiu laiku matyti, kuriose įmonėse ir kaip dažnai pasikartoja pažeidimai. Taip pat galima pasitikrinti, kurie produkcijos tiekėjai rinkai pateikė nesaugius produktus, ir rinktis tuos maisto subjektus, kurie nesaugių produktų švieslentėje minimi retai.   

Salmonella bakterija išlieka viena klastingiausių maistu plintančių bakterijų pasaulyje dėl savo unikalaus gebėjimo prisitaikyti. Perdirbimo įmonėse ar namų virtuvėse ji gali žaibiškai išplisti per nevalytus įrankius, konvejerius ar tiesiog darbuotojų rankas. Verslo logistikoje didžiausias galvos skausmas – nutrūkusi „šalčio grandinė“ transportavimo metu ir nešvarios, po ankstesnių krovinių nedezinfekuotos dėžės, virstančios idealia terpe daugintis bakterijoms.  

RASFF švieslentėje vartotojai taip pat pastebi, kad kai kurie nesaugūs produktai, ypač greito vartojimo (šviežia mėsa ir pan.), atsiranda jau po galiojimo laiko pabaigos. Taip atsitinka todėl, kad paimto produkto mėginio ištyrimas užtrunka kartais ilgiau nei galioja produktas. Didelė dalis tokių pranešimų apie nesaugius produktus ateina iš užsienio šalių, todėl atvejo tyrimo trukmė taip užtrunka. Vis dėl to apie nesaugius produktus vartotojai vis tiek privalo būti informuoti, nes dažnas yra linkęs nusipirkti produktų daugiau – dalį suvartoti, o kitą užšaldyti ir pan.   

VMVT primena, kad pavojaus galima visiškai išvengti namuose laikantis trijų pagrindinių taisyklių: pirmiausia, paukštiena privalo būti termiškai apdorota taip, kad jos vidinė temperatūra pasiektų bent 70 °C laipsnių temperatūrą, antra, būtina visiškai atskirti įrankius ir pjaustymo lenteles, kurios skirtos žaliai mėsai, o kurios paruoštam maistui. Galiausiai, pamatinis saugumo garantas yra kruopštus rankų plovimas po kiekvieno prisilietimo prie žalios mėsos ar kiaušinių bei reguliari paviršių dezinfekcija. 

VMVT inf. 

Jau būdama slaugos ligoninėje ir likus porai mėnesių iki mirties moteris savo butą Vilniuje padovanojo dukteriai, nors prieš kelerius metus buvo surašiusi testamentą, kuriuo savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnui ir dukteriai. 

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad, atliktus ekspertizę, gautos kategoriškos ekspertų išvados, jog moteris dovanojimo sutarties sudarymo metu sirgo demencija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Be to, pati atsakovė, kreipdamasi į atsakingą instituciją dėl socialinių lengvatų, nurodė, kad jos motina yra praradusi savarankiškumą, nesiorientuoja aplinkoje, neatpažįsta kai kurių visą gyvenimą pažinotų žmonių.

Teismo abejones dėl tikrosios dovanotojos valios taip pat sustiprino faktas, kad dovanojimo sutartį patvirtino ne testamentą tvirtinusi notarė, bet kitame mieste dirbanti notarė, o apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo tik kreipęsis į už paveldėjimo bylą atsakingą notarę, nors iki tol jo ir motinos ryšys buvo artimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad dovanojimo sutartį sudariusi motina negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų kontroliuoti, ir tai yra pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-166-881/2026 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo inf. 

Šių metų konkurso tema - „Aš ir mano mokykla“. Dalyviai buvo kviečiami piešiniu atskleisti savo požiūrį – nuomonę: mokykla/darželis – tai vieta, kur kasdien ne tik įgyjame naujų žinių, bet ir mokomės, atrandame, draugaujame, žaidžiame, augame kartu ir su kitais. Organizatoriai kvietė pasidalinti, kokia yra mokykla/darželis, papasakoti, kas džiugina, kas padeda mokytis ir augti, ir kokia svajonių mokykla/darželis turėtų būti.

Konkurso organizatorius – Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo institutas.

Konkurso tikslas – remiantis Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 ir 13 straipsniais, užtikrinti vaiko teisę laisvai išreikšti savo nuomonę jam priimtinais būdais. Visus dalyvius vertino sudaryta vertinimo komisija.

Eva (5 metai) savo piešinyje pavaizdavo darželį kaip karuselę, kur linksma, smagu, daug nuotykių ir draugų.

Nugalėtojai buvo kviečiami dalyvauti konferencijoje „Lietuvos vaikų balsas“, kuri vyko 2026 m. gegužės 29 d. Mykolo Romerio universitete.

Eva Vansevičiūtė užėmė I-ąją vietą (paruošė mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė) ir buvo apdovanota Mykolo Romerio universitete konferencijos metu.

Džiaugiamės ir didžiuojamės savo mažomis žvaigždutėmis. Tegu jos šviečia vis ryškiau ir ryškiau.

Vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė

Renginys prasidėjo mokyklos bendruomenės susibūrimu mokyklos kieme, direktorės sveikinimu, olimpinės idėjos pristatymu bei nuotaikingu apšilimu. Netrukus visi dalyviai pajudėjo iš mokyklos į miesto stadioną, kur jų laukė įvairios užduotys ir iššūkiai. Mokiniai ir jų šeimos nariai galėjo išbandyti net dešimt skirtingų sporto šakų. Krepšinio, futbolo, tinklinio ir lengvosios atletikos stotelėse vaikai demonstravo taiklumą, greitį ir ištvermę. Didelio susidomėjimo sulaukė regbio, bokso, dziudo, gimnastikos bei mišrių kovos menų veiklos. Ne mažiau dėmesio pritraukė ir diskgolfo stotelė, leidusi vaikams atrasti mažiau pažįstamą, tačiau labai įtraukiančią sporto šaką.

Ypatingai dėkojame sporto klubų atstovams, treneriams ir savanoriams, kurie dalijosi savo patirtimi, drąsino vaikus išbandyti naujas veiklas ir rodė asmeninį aktyvaus gyvenimo būdo pavyzdį. Mokyklos bendruomenė įsitikinusi, kad fizinis aktyvumas yra neatsiejama visapusiško vaiko ugdymo dalis. Todėl sporto šventė kasmet tampa ne tik smagiu renginiu, bet ir prasminga tradicija, stiprinančia mokinių, tėvų ir mokytojų ryšį.

Šventė baigėsi, tačiau jos žinutė išliko aiški – stipri bendruomenė auga ten, kur puoselėjamas draugiškas azartas, pagarbus elgesys ir atkaklus tobulėjimas.

Jonavos „Žingsnio“ pradinės mokyklos inf. 

Nuo seno lietuviai birželio 13-ąją – Antanines – laikė riba, žyminčia šienapjūtės pradžią. Būtent nuo birželio vidurio pradedamas ruošti šienas žiemai, nes tuo metu žolė yra vertingiausia ir tinkamiausia kokybiškam pašarui. Tačiau šis laikas sutampa su itin jautriu gamtos ciklu: gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje savo jauniklius atsiveda stirnos.

Stirniukai pirmosiomis gyvenimo savaitėmis instinktyviai slepiasi aukštoje žolėje ir nejuda net grėsmės akivaizdoje. Dėl šios priežasties jie dažnai lieka nepastebėti šienapjūtės metu, todėl nemažai jų žūsta ar būna sužaloti.

Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus puoselėti atsakingo ūkininkavimo tradicijas. „Šiuolaikinės technologijos ir ūkininkų sąmoningumas gali padėti išvengti skaudžių netekčių, todėl kviečiame prieš šienapjūtę skirti laiko laukų apžiūrai“, – sako ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Ministerija kreipiasi į ūkininkus prašydama:

• prieš šienavimą apžiūrėti laukus – jei įmanoma, apeiti plotus pėsčiomis ar su šunimis, taip paskatinant stirnas išsivesti jauniklius;
• naudoti gyvūnus baidančias priemones – priešais šienavimo techniką pritvirtinti grandines ar virves su triukšmą keliančiais elementais;
• pasirinkti tinkamą šienavimo kryptį – rekomenduojama šienauti nuo lauko vidurio link kraštų, kad gyvūnams nebūtų užkirstas kelias pasitraukti į saugesnes vietas;
• pasitelkti technologijas – vis dažniau naudojami dronai su termovizorinėmis kameromis leidžia aptikti pasislėpusius jauniklius net ir tankioje žolėje;
• neliesti rastų stirniukų plikomis rankomis – jei gyvūną būtina perkelti, tai daryti mūvint pirštines ir naudojant nupjautą žolę, nes stirna, užuodusi svetimą kvapą, jauniklį gali apleisti.

Beje, savo geranorišką pagalbą Lietuvos ūkininkams siūlo ir vietos medžiotojus vienijanti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Iš anksto pranešus apie planuojamus pjauti laukus, savanorių komanda anksti ryte, dar nepakilus oro temperatūrai, gali nemokamai apžiūrėti laukus dronais su termovizoriais ar kitomis priemonėmis. Apie planuojamą šienapjūtę galima pranešti el. paštu lietuvosmzd@yahoo.com arba kreiptis į vietos rajonines draugijas, kurių kontaktai skelbiami draugijos interneto svetainėje www.lmzd.lt.

Tik bendromis pastangomis galime pasirūpinti, kad vasaros darbymetis būtų saugus aukštoje žolėje besislepiantiems stirniukams.

Byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) teisės sumažinti draudėjui (ieškovui) mokėtiną draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – automobilio vagystei. Ieškovas iki automobilio vagystės pametė automobilio raktelį ir apie tai nepranešė draudikui. Tuose draudimo dokumentuose, kurie ieškovui buvo įteikti, nebuvo nurodyta, kad tokiu atveju jis privalo imtis papildomų saugumo priemonių, pavyzdžiui, pakeisti spyneles ar laikyti automobilį saugomoje aikštelėje, taip pat nebuvo nurodyta, kad, to nepadarius, draudimo išmoka gali būti mažinama. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad draudimo bendrovė turėjo teisę mažinti draudimo išmoką. Teismai rėmėsi Civilinio kodekso nuostata (CK 6.1013 straipsnio 3 dalimi), pagal kurią draudikas gali nemokėti visos žalos atlyginimo, jei žmogus sąmoningai nesiėmė protingų veiksmų žalai išvengti ar sumažinti. Teismų vertinimu, draudėjas pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekdamas išvengti žalos dėl vagystės.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad minėta CK nuostata šioje byloje netaikytina, nes nenustato draudėjo pareigos imtis atsargumo priemonių iki draudžiamojo įvykio. Ši norma taikytina tik tuo atveju, kai draudėjas, jau įvykus draudžiamajam įvykiui, nesiima priemonių žalai sumažinti ar išvengti. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai nėra nustatytos draudėjo tyčios, dėl draudimo išmokos sumažinimo turi būti sprendžiama vadovaujantis Draudimo įstatymo 106 straipsnio norma, kuri reikalauja, kad tokie atvejai būtų nustatyti draudimo sutartyje ir aptarti individualiai. Nors draudėjui taikomas reikalavimas elgtis taip, kaip elgtųsi protingas ir apdairus asmuo, būdamas neapsidraudęs, ši pareiga negali būti aiškinama taip, kad prieštarautų įstatymui, ir negali paneigti draudėjo teisės žinoti, nuo kokių rizikų jis yra apsidraudęs ir kokių atsargumo priemonių turi imtis, kad neprarastų teisės į draudimo išmoką. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad teismams nenustačius, jog ieškovas pažeidė kokias nors rašytines draudimo sutarties sąlygas, draudimo išmoka negalėjo būti mažinama.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas priteisti neišmokėtą draudimo išmokos dalį buvo atmestas, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, – padidinti priteistą draudimo išmokos sumą, ieškinį tenkinant visiškai.

2026 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1120/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.

Mažametis gegužės 28 d. išėjo iš mokyklos, esančios Kaune, Partizanų g., ir iki šiol negrįžo.

Mažamečio požymiai: apie 140 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpų, šviesiai rudų plaukų, nešioja regėjimo akinius. Vilkėjo juodos spalvos „Nike“ sportinį kostiumą, avėjo sportbačius, gali su savimi turėti tamsiai žalios spalvos kuprinę.

Asmenis, mačiusius ar žinančius Audriaus Š. buvimo vietą bei galinčius suteikti kitos vertingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos PK pareigūnus telefonu +370 700 64 821 arba skambinti skubios pagalbos telefonu 112.

Kauno apskr. VPK informacija

Atnaujinta 2026-05-31: Šiandien, gegužės 31d. apie 10.52 val. ieškomas mažametis pristatytas į Vaikų gerovės centrą Kaune. Vaiką atvedė jo motina, pas kurią jis buvo paieškos laikotarpiu.

Antrąjį šių metų pusmetį visuomeniniai elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams didėja  2 ct už kWh.  VERT posėdyje patvirtino visuomeninius elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams. Nauji tarifai įsigalios nuo liepos 1 d.

Teisiškai augintinis Lietuvoje yra turtas, todėl paveldėjimo principu atsakomybė už jį turėtų keliauti kartu su nekilnojamuoju ir kitu turtu. Mirus žmogui už jo gyvūną turi atsakyti giminės, paveldėję turtą, o ne prieglaudos ar pašaliniai žmonės.

Deja, praktikoje gyvūnas dažnai tampa „nematoma“ palikimo dalimi apie kurios lemtį mažai pagalvojama.

„Dažnai velionio turtą paveldėję giminaičiai atsakomybės už gyvūną kratosi, teigia neturintys sąlygų priimti keturkojį šeimos narį į namus. Ypatingai problema opi, jei tas gyvūnas nėra veislinis, o tarkim mišrūnas šuo visą gyvenimą leidęs prie būdos kur nors kaime. Neretai tokie gyvūnai taip ir lieka likimo valioje „kabėti“ ant grandinės, pašeriami ir pagirdomi kaimynystėje gyvenančių žmonių“ – problematišką situaciją apibūdina nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Rytojus niekam nėra garantuotas. Bet jei šiandien būtų jūsų paskutinė diena, kas nutiktų su jūsų augintiniu? Siekiant išvengti situacijų, kai netekęs šeimininko gyvūnas lieka visiškai vienas, GGI pataria iš anksto pasirūpinti gyvūno likimu.

Kaip iš anksto pasirūpinti savo gyvūno likimu?

Gyvūnų augintinių gyvenimo trukmė yra žymiai trumpesnė nei žmogaus, todėl dažniau šeimininkui tenka išlydėti į geresnį pasaulį savo augintinį. Tačiau lieka vieni ir gyvūnai augintiniai.

„Labai svarbu iš anksto ne tik pagalvoti, kas iš tiesų galėtų pasirūpinti mūsų katinu, šuniu ar kitu naminiu gyvūnu, jei taip nutiktų, kad mes juo pasirūpinti nebegalėsime, tačiau su tuo konkrečiu žmogumi ir susitarti. Tai nebūtinai tik mirties atveju, bet ir sunkiai susirgus, atsidūrus ligoninėje ar patekus į kitas aplinkybes, kurių iš anksto negalime numatyti. Juk nei vienas nežinome, kas mūsų laukia po pusmečio ar metų“ – teigia organizacijos GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.

GGI akcentuoja šiuos žingsnius, siekiant iš anksto pasirūpinti savo mylimo augintinio likimu:

· Įrašykite augintinį į testamentą kartu su lėšomis jo išlaikymui. Svarbu ne tik palikti gyvūną testamentu, tačiau ir numatyti tam tikrą palikimo lėšų dalį, skirtą padengti gyvūno priežiūros išlaidas.

· Teisiškai įšaldykite lėšas, kurios bus skirtos tik gyvūno priežiūrai, o ne paveldėtojų pirkiniams.

· Susitarkite su ateities globėju, kuris perims priežiūrą tuo atveju, jei Jūs gyvūnu nebegalėsite pasirūpinti pats.

· Turėkite SOS kortelę piniginėje, kad nelaimės atveju gyvūnas neliktų užrakintas namuose.

· Tai atvejais, jei neturite artimųjų, susitarkite su prieglauda, kuri perims gyvūno globą už palikimą ar jo dalį.

Šeimininkui mirus Iš minkšto guolio – į gatvę

Anot B. Vaitiekūnaitės, atvejai, kai gyvūnai lieka bepriežiūriais dėl to, kad šeimininkas susirgo ar mirė, Lietuvoje yra gana dažni. Senyvo amžiaus žmonės kaimuose labai dažnai turi šunį, kuris gyvena prie būdos ir lauke gyvenančią katę. Kartais tokių gyvūnų būna net ne vienas, o keli ar keliolika. Vyresnio amžiaus žmogui mirus, sodybą pasiima giminės, o gyvūnai lieka likimo valiai.

„Nesocializuoti šunys ir pusiau laukinės katės iš sodybos patenka į prieglaudas, o kartais net ir to padaryti nesivarginama ir gyvūnai tiesiog paliekami likimo valiai. Ne mažiau liūdna ir kai namuose laikyti gyvūnai, mirus šeimininkui, tiesiai nuo sofos atsiduria prieglaudoje ar yra išmetami į gatvę. Įsivaizduokite, ką tam gyvūnui tenka išgyventi, kai ne tik mylimo šeimininko neteko, bet ir namų“ – apie situacijas, su kuriomis tenka susidurti praktikoje pasakoja B. Vaitiekūnaitė.

Vienas iš tokių pavyzdžių – šuo Bela, kuri penkerius metus gyveno pririšta prie būdos. Šeimininkui mirus gyvūnas liko visiškai vienas be maisto, vandens ir tinkamos pastogės per didžiausius žiemos šalčius. Visgi šiam keturkojui labai pasisekė, ją į laikiną globą paėmė muzikantas Mantas Meškerys ir ji dabar ieško naujų namų, kuriuose galėtų jaustis saugi ir mylima.

Ką svarbu žinoti paveldėjus šunį

Paveldėtojams svarbu žinoti, kad gyvūnas teisiškai Lietuvoje yra turtas, kuriuo pasirūpinti yra mirusiojo artimųjų pareiga. Atitinkamai paveldėjus namus kartu pereina ir atsakomybė už namus saugojusį šunį, juose gyvenusį katiną ar kitą gyvūną.

„Paveldėtojas privalo visapusiškai pasirūpinti gyvūnu augintiniu, t.y. pilnai perimti gyvūno globą jį pasiimant į savo namus ar kitais būdais užtikrinant pilnavertę gyvūno priežiūrą. Tais atvejais kai paveldėtojai neturi galimybės prižiūrėti gyvūno, turėtų patys surasti gyvūnui naujus namus. Nei kaimynai, nei prieglaudos nėra atsakingi už gyvūno globą, nors dažnai giminaičiai įsivaizduoja, kad jie pasiims turtą, o gyvūnu kažkodėl turėtų pasirūpinti kažkas kitas” – pasakoja GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.

Kai paveldėtas gyvūnas dovanojamas, svarbu pasirūpinti jo kastracija/sterilizacija, suteikti veterinarinę priežiūrą, jei gyvūnas serga ir dovanoti tik sveiką augintinį. Gyvūnas turėtų būti

dovanojamas tik į geras rankas – žmonėms, kurie yra pasiryžę ilgalaikei gyvūno globai ir galintys suteikti gyvūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Dovanojant gyvūną rekomenduojama pasirašyti oficialią GGI dovanojimo sutartį, kurios formą galima rasti čia: Dovanojimo sutartis.

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove

2026 m. gegužės 29–31 d., birželio 1–7 d. ir birželio 11–13 d. šalies keliuose bus vykdoma sustiprinta elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojų kontrolė.

Birželio 1–7 d. vykdoma priemonė (angl. 2 Wheelers) yra inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL. Šio tinklo analogiška pirmoji priemonė, trukusi tris dienas, skirta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojų elgesiui kelyje kontroliuoti ir jų saugumui užtikrinti buvo vykdyta praėjusių metų gegužę.

Šalmas – ne aksesuaras, o būtinybė

Policijos pareigūnai per keletą pirmųjų šių metų mėnesių išaiškino 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tarp pažeidimų – 196 neblaivūs asmenys, vairavę šias transporto priemones. Dar labiau neramina tai, kad net 1 089 atvejais vairuotojai nesilaikė reikalavimo dėvėti šalmą.

Primename, kad šalmo dėvėjimas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas nuo 2026 m. sausio 1 d. Tačiau statistika rodo, kad nemaža dalis važiuojančiųjų šiomis transporto priemonėmis šį reikalavimą ignoruoja, nors būtent šalmas, atsitikus nelaimei, gali apsaugoti nuo itin sunkių traumų. Jis gali tapti svarbiausia apsauga net ir trumpiausios kelionės metu.

Ką dar svarbu prisiminti prieš išriedant į gatvę?

Vienas elektrinis paspirtukas – vienam žmogui

Vežti keleivius elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis draudžiama, net jei „tik trumpam“ ar „mes čia greitai“.

Per pėsčiųjų perėją – tik nulipus

Elektriniu paspirtuku, dviračiu ar motoriniu dviračiu važiuoti per pėsčiųjų perėją draudžiama. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti.

Greitis svarbus ne tik trasoje

Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar pro pėsčiuosius, greitis turi būti artimas pėsčiojo judėjimo greičiui – ne didesnis kaip 7 km/val. Čia pėsčiasis turi pirmenybę, negalima jam trukdyti ar kelti pavojaus.

Amžiaus ribojimai galioja ne šiaip sau

Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausius specialų mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.

Matomumas gali išgelbėti

Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui būtina naudoti žibintus, privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Ne kiekvienas „galingas paspirtukas“ dar laikomas paspirtuku

Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų dalyką – viešajame eisme dalyvauja transporto priemonės, kurios tik atrodo kaip elektrinės mikrojudumo priemonės ar motoriniai dviračiai, tačiau pagal technines charakteristikas jau nebeatitinka šių kategorijų reikalavimų.

Į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val. ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros: atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius būti atsakingus, gerbti vieni kitus ir nepamiršti, kad net trumpa kelionė gali baigtis nelaime, jei stokojama atidumo. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: užsidėto šalmo, pasirinkto saugaus važiavimo greičio ir pagarbos šalia esančiam žmogui.

Lietuvos policija

Abiturientus pasveikino Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė bei Lietuvos Respublikos Seimo nario Eugenijaus Sabučio padėjėja Audronė Bagdonavičienė.

„Tegul visi gyvenimo vėjai būna palankūs, o jei atsitiktų priešingai - lai jie tik sustiprina Jūsų bures“,-  abiturientams linkėjo vicemerė B. Gailienė.

Šventės metu skambėjo pirmųjų mokytojų sveikinimai, abiturientus palaimino Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos dekanas Virginijus Birjotas. Į susirinkusiuosius kreipėsi gimnazijos direktorius Darius Mockus. Gimnazijos bendruomenė taip pat dėkojo tėvams už bendradarbiavimą ir pagalbą mokyklos veiklose.

Renginio programoje pasirodė abiturientai, trečiųjų klasių mokiniai, mokytojai, skambėjo Mindaugo Rozenbergo atliekamos saksofono melodijos, buvo pristatytas alumnės Kamilės Valvonytės kurtas šokis. Šventę vainikavo abiturientų pasirodymas ir simbolinis šachmatų žaidimas.

Tikimasi aktyvaus kibernetinio saugumo ekosistemos dalyvių dėmesio, kurie savo žiniomis ir patirtimi prisidėtų prie duomenų saugumo užtikrinimo.

„Šiandien Registrų centrui vienas svarbiausių prioritetų turi būti kibernetinis ir duomenų saugumas. Augant skaitmeninių paslaugų reikšmei, būtina užtikrinti valstybės informacinių sistemų atsparumą, patikimumą ir visuomenės pasitikėjimą jomis. Todėl tikimės tvirtos lyderystės, gebėjimo telkti komandą ir stiprinti bendradarbiavimą su institucijomis, atsakingomis už kibernetinį saugumą bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Registrų centrui taip pat būtinas technologinis atsinaujinimas, kuris leistų modernizuoti sistemas ir užtikrinti aukščiausius duomenų apsaugosir paslaugų kokybėsstandartus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Kandidatai į šias pareigas privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją), ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį per pastaruosius 10 metųjuridinio asmens vadovo, pavaduotojo arba strateginiu lygmeniu veikiančio struktūrinio padalinio vadovo pareigose.

Be to, kandidatai turi turėti darbo patirties vienoje iš šių sričių: informacinių technologijų ir sistemų projektavimo, kūrimo, diegimo ir administravimo srityje, skaitmenizavimo projektų įgyvendinimo ir inovatyvių technologijos procesų diegimo, įmonės veiklos strategijos formavimo ir jos įgyvendinimo, finansų ir rizikų valdymo.

Vykdydamas veiklą, VĮ Registrų centro vadovas turės užtikrinti patikimą registrų ir valstybės informacinių sistemų veikimą, stiprinti informacinių technologijų ir duomenų saugumo sprendimus, koordinuoti strateginių veiklos planų įgyvendinimą bei užtikrinti efektyvų valstybės informacinių paslaugų teikimą.

Jis taip pat turės užtikrinti racionalų valstybės išteklių naudojimą, veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, aukštus veiklos efektyvumo ir skaidrumo standartus bei prisidėti prie inovatyvių ir pažangių skaitmeninių sprendimų diegimo valstybės mastu.

Paraiškas kandidatai gali teikti iki birželio 12 d. Detalūs konkurso reikalavimai skelbiami čia.

VĮ Registrų centras tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius – valstybės registrus ir informacines sistemas bei juose esančius duomenis, kuriose kaupiami mūsų šaliai svarbūs duomenys.

Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti.

Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos

Birželio 27 d. – liepos 4 d.  vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“.

Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus.

Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų.

Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“

Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų.

Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos.

Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“

Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“.

Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta.

Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą.

„Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos

Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d.  vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite.

Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams.

Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė.

„Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis

„Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu.

Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi.

Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis

„Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai.

Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę.

„Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge

Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera.

Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą.

Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje.

Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų.

Lietuvos oro uostų inf.

2025 m. įmonių grupė uždirbo 8,1 mln. eurų grynojo pelno – trečdaliu daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (6,1 mln. eurų). 

Grupės rezultatams didžiausią įtaką turėjo trąšų gamybos, agroverslo ir krovos sektoriuose veikiančių bendrovių rezultatai. 

Dėl intensyvaus ir pigaus trąšų importo iš trečiųjų šalių, kurios nepatiria CO2 apmokestinimo, didžiausia azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintoja Baltijos šalyse Jonavos „Achema“  2025 m. gegužę buvo keliems mėnesiams sustabdžiusi pagrindinio produkto – amoniako – gamybą. Sumažėjus trąšų gamybos apimtims, mažėjo ir bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) krovos apimtys.  

Nors trąšų rinka pernai buvo chaotiška, „Agrochemos“ įmonių grupės trąšų pardavimai 2025-aisias padidėjo 15 proc., lyginant su 2024 m. – tai lėmė parduodamos produkcijos diversifikacija ir kiti laiku priimti bendrovės strateginiai sprendimai. 2025 m. bendrovė iš grūdų augintojų Lietuvoje supirko didžiausią grūdų kiekį įmonės istorijoje. 

2025 m. „Achemos grupės“ bendra investicijų suma sudarė 121 mln. eurų. Didžioji dalis šių investicijų buvo nukreipta į Pagėgių rajone vystomą 264 MW vėjo elektrinių parką. Tai didžiausias privataus kapitalo pagrindu vystomas vėjo parkas Baltijos šalyse – per 2025 m. pasiektas parko statybų paskutinysis etapas, planuojama, kad savo komercinę veiklą jis pradės 2026 m. viduryje.  

Pernai į valstybės biudžetą įmonių grupė sumokėjo 97,6 mln. eurų mokesčių, įskaitant Suskystintų gamtinių dujų (SGD) mokestį, viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) ir apyvartinius taršos leidimus (ATL).

„Achemos grupės“ pranešimas spaudai 

„Siekiame, kad pacientai reabilitacijos paslaugas gautų kuo greičiau, o sveikatos sistema veiktų efektyviau. Išplėsdami sporto medicinos gydytojų įsitraukimą į pradinę reabilitaciją, sudarome galimybes geriau išnaudoti turimus specialistus ir mažinti eiles. Tuo pačiu išlaikome aiškias kompetencijų ribas – sudėtingesnių atvejų valdymas ir toliau lieka fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų atsakomybė“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Atnaujinta tvarka numato, kad sporto medicinos gydytojai galės skirti pradinę reabilitaciją tik aiškiai apibrėžtais atvejais – esant dažniausiai pasitaikantiems funkcinio pobūdžio judamojo-atramos aparato sutrikimams. Taip pat aiškiai apibrėžiamas komandinis darbo modelis – paslaugos bus teikiamos kartu su kineziterapeutais, ergoterapeutais, slaugytojais ir kitais specialistais.

Pokyčiais taip pat siekiama didinti sprendimų skaidrumą – nustatoma aiškesnė reabilitacijos paslaugų skyrimo, dokumentavimo ir pacientų informavimo tvarka. Numatoma, kad išimtiniais atvejais paslaugos galės būti skiriamos tik gydytojų konsiliumo sprendimu.

Pakeitimai buvo derinti su socialiniais partneriais: medikų organizacijų ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovais, buvo atsižvelgta į jų pateiktas pastabas. Tikimasi, kad įgyvendinus pakeitimus pacientai reabilitacijos paslaugas gaus greičiau, o sistema veiks sklandžiau ir efektyviau.

SAM inf. 

„Kauno regionas sparčiai vystosi, pritraukia investuotojų ir verslų, o pasinaudojus Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonėmis jis galėtų tapti dar patrauklesne vieta įvairioms veikloms“, – sako ministras K. Vaitiekūnas.

Pasak ministro, regionų valdžia geriausiai žino vietos potencialą ir labiau problemines vietas bei turėtų pasinaudoti tuo, kad suteikiama daugiau galių savarankiškai planuoti investicijas: konkretūs projektai numatomi vietos plėtros planuose, atsižvelgiant į vietos prioritetus ir turimus finansinius išteklius. 

Ministro teigimu, iš ILTE finansinių priemonių (2,3 mlrd. eurų) galėtų būti skatinami gynybos ir saugumo projektai, laisvųjų ekonominių zonų vystymas (gamybos, pramonės arba mokslo paskirties pastatų statyba, rekonstravimas), atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir žemės ūkio projektai.  

Iš viso Kauno regione įgyvendinama arba jau baigta per tūkstantį projektų, kuriems jau skirta 680,9 mln. eurų ES Investicijų programos lėšų, iš jų 212,3 mln. eurų skirta 94 projektams, suplanuotiems regioninio planavimo būdu. 

Didžiausia investicijų dalis (177,5 mln. eurų) skirta socialiniams projektams – investicijoms į socialinį būstą, sveikatą, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Mokslo ir inovacijų projektų įgyvendinama už 160,3 mln. eurų.

Reikšmingos investicijos taip pat nukreiptos į sritis, siekiančias integruotos socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos plėtros (115,4 mln. eurų) bei į Teisingos pertvarkos fondo lėšomis finansuojamus projektus (102,6 mln. eurų).

Finansų ministerijos inf.

Bus lengviau gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus, palengvintos paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ar auginantiems vaikus su negalia. Dėl atnaujintų turto vertinimo kriterijų daugiau žmonių nepraras teisės į socialinę paramą. Piniginės socialinės paramos gavėjai aktyviau bus skatinami dalyvauti savivaldybių parengtose užimtumo didinimo programose.

„Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia – tėvus, kurie vieni augina vaikus, šeimas, auginančias vaikus su negalia, mažesnes pajamas gaunančius dirbančiuosius. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą – ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką, išlaikyti finansinį stabilumą bei orų gyvenimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP. Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą („finansinę pagalvę“). Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 Eur.

Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m..

Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

• 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);
• sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;
• išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko).

Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.

SADM inf. 

Vos tik už lango sušyla orai, kiemuose ir terasose pakvimpa kepsniais. Vis dėlto tam, kad vasaros pramogų nesugadintų nelaimingi atsitikimai ar sveikatos sutrikimai, svarbu nepamiršti saugumo taisyklių. VVTAT primena, kaip saugiai naudoti kepsnines ir atsakingai rinktis griliavimo priemones. 

Bendrosios saugumo rekomendacijos

Prieš pradedant naudoti kepsninę svarbu įvertinti tiek aplinką, tiek paties prietaiso būklę.

Kepsnines ir virykles būtina naudoti tik gerai vėdinamose lauko erdvėse. Jų negalima naudoti palapinėse, automobiliuose, kemperiuose, sandėliuose ar kitose uždarose patalpose.

Kepsninę rekomenduojama statyti ant stabilaus ir lygaus paviršiaus bei laikytis saugaus atstumo nuo langų ir durų, kad į patalpas nepatektų dūmai bei pavojingos dujos.

Naudojant kepsnines svarbu:

• nepalikti veikiančio prietaiso be priežiūros;
• reguliariai valyti kepsninę pagal gamintojo instrukcijas;
• stebėti, ar nėra degimo medžiagų nutekėjimo;
• naudoti tik kokybiškus ir pagal paskirtį skirtus priedus;
• atkreipti dėmesį į saugos įspėjimus.

VVTAT taip pat primena, kad besikaupiantys riebalai ar taukai gali tapti padidintos gaisro rizikos šaltiniu, todėl tinkama priežiūra yra itin svarbi.

Prieš naudojant kepsninę būtina susipažinti su gamintojo instrukcijomis ir įsitikinti, kad pateikta aiški surinkimo, naudojimo bei priežiūros instrukcija valstybine kalba. 

Ką svarbu žinoti naudojant skirtingų tipų kepsnines?

Dujinės kepsninės

Naudojant dujines kepsnines prieš kiekvieną naudojimą būtina patikrinti žarnelių bei jungčių sandarumą. Pajutus dujų kvapą, kepsninės naudoti negalima – naudojimą būtina nedelsiant nutraukti.

Dujines kepsnines rekomenduojama naudoti tik ant lygios ir stabilios dangos.

Elektrinės kepsninės

Elektrines kepsnines būtina saugoti nuo drėgmės. Veikiančio prietaiso nereikėtų palikti lauke per lietų ar naudoti šlapioje aplinkoje.

Taip pat svarbu naudoti tik tinkamai įžemintus elektros lizdus. Ilgintuvų nereikėtų naudoti, jei to nerekomenduoja arba draudžia gamintojas.

Anglinės kepsninės

Naudojant anglines kepsnines rekomenduojama rinktis tik specialiai tam skirtas anglis. Nepilkite degiųjų skysčių ant įkaitusių anglių.

Po naudojimo būtina įsitikinti, kad anglys visiškai užgesintos. 

Kaip išsirinkti saugų uždegimo skystį?

Renkantis uždegimo skystį svarbu atkreipti dėmesį į produkto ženklinimą, sudėtį ir naudojimo informaciją.

VVTAT rekomenduoja:

• rinktis produktus, pažymėtus ES saugos ženklinimu (CLP piktogramomis);
• įsitikinti, kad pakuotė yra sandari ir su vaikų apsauga;
• patikrinti, ar aiškiai nurodyta produkto sudėtis bei gamintojas;
• rinktis parafino pagrindo uždegimo skysčius;
• vengti itin aštrų kvapą turinčių produktų.

Kokybiškas uždegimo skystis turėtų lengvai įsigerti į anglis, negaruoti per greitai ir degti ramia, nesprogstančia liepsna. Taip pat rekomenduojama vengti produktų, sukeliančių staigius „pliūpsnius“.

Uždegimo skysčius rekomenduojama naudoti tik lauke bei laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, atokiau nuo šilumos šaltinių.

Geras uždegimo skystis = neutralus kvapas + parafino pagrindas + stabilus degimas + aiškus ženklinimas. 

Nematomas pavojus – anglies monoksidas

Anglies monoksidas (CO) – tai nematomos, bekvapės ir beskonės dujos, susidarančios degimo metu. Naudojant kepsnines ar virykles uždarose arba blogai vėdinamose vietose, anglies monoksidas gali kauptis ir net per trumpą laiką sukelti rimtą pavojų sveikatai bei gyvybei.

Todėl nereikėtų į uždaras patalpas įnešti net ir rusenančios kepsninės.

Apsinuodijimą anglies monoksidu gali rodyti:

• galvos skausmas;
• svaigimas;
• pykinimas;
• silpnumas;
• sąmonės netekimas.

Įtarus apsinuodijimą būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112.

Pastebėjus galimai nesaugų gaminį ar su juo susijusius saugos pažeidimus, vartotojai kviečiami kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Vienas svarbiausių pasiruošimo kelionei žingsnių – konsultacija su gydytoju dėl reikalingų skiepų ir kitų profilaktikos priemonių. Rekomenduojama į šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą kreiptis bent prieš 4–6 savaites iki išvykimo. Kai kurioms vakcinoms reikalingos kelios dozės, todėl imunitetui susiformuoti reikia laiko.

Gydytojas, įvertinęs kelionės kryptį, trukmę, planuojamą veiklą ir individualius rizikos veiksnius, pagal PSO rekomendacijas sudaro individualų skiepijimo planą.

„Žmonės dažnai labai atsakingai planuoja kelionę – rūpinasi bilietais, draudimu ar apgyvendinimu, tačiau neretai pamiršta vieną svarbiausių dalykų – savo sveikatą. Kai kuriose šalyse užsikrėtimo rizika gerokai didesnė nei Europoje, todėl skiepai ir profilaktinės priemonės yra ne formalumas, o reali apsauga nuo sunkių ligų“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Jeigu keliaujama su vaikais, rekomenduojama pasitikrinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Kai kuriose šalyse skiepai – privalomi

Pagal PSO rekomendacijas, keliautojų skiepai skirstomi į privalomuosius, planinius ir rekomenduojamuosius.

Kai kurios valstybės reikalauja tarptautinio skiepijimo pažymėjimo, įrodančio vakcinaciją nuo tam tikrų ligų. Dažniausiai tai taikoma vykstant į kai kurias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis, kuriose privalomas skiepas nuo geltonojo drugio. Neturint reikiamo pažymėjimo keliautojai gali būti neįleidžiami į šalį arba izoliuojami.

Tam tikrais atvejais taip pat gali būti reikalaujama skiepų nuo poliomielito ar meningokokinės infekcijos, ypač vykstant į piligrimines keliones, pavyzdžiui, į Meką.

Keliautojams dažniausiai rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatitų A ir B, vidurių šiltinės, erkinio encefalito, o prireikus – atnaujinti difterijos ir stabligės skiepus.

Hepatitai A ir B ypač aktualūs keliaujant į šalis, kuriose sanitarinės sąlygos gali būti prastesnės. Vidurių šiltinės rizika išlieka kai kuriuose Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos regionuose. Erkinio encefalito vakcina aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir keliaujant po kitas Europos šalis.

Maliarijos rizika

Vykstant į dalį Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų būtina pasirūpinti maliarijos profilaktika – gydytojas gali skirti profilaktinius vaistus – chemoprofilaktiką. Svarbu ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir saugotis uodų įkandimų – naudoti repelentus, dėvėti kūną dengiančius drabužius, miegoti po tinkleliais nuo uodų.

Aktuali epidemiologinė situacija pasaulyje

PSO 2026 m. gegužės 17 d. Ebolos ligos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje paskelbė tarptautinį susirūpinimą keliančia ekstremalia visuomenės sveikatai situacija. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, rizika Europos Sąjungos gyventojams išlieka labai maža, tačiau keliautojams rekomenduojama prieš vykstant į paveiktus regionus pasidomėti epidemiologine situacija, laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų ir vengti kontakto su sergančiais asmenimis (daugiau informacijos rasite čia).

Svarbios kasdienės prevencinės priemonės

Kelionėse svarbu laikytis ir bendrų higienos bei saugaus elgesio rekomendacijų – dažnai plauti rankas arba naudoti dezinfekavimo priemones, gerti tik saugų fasuotą vandenį, vengti nepakankamai termiškai apdoroto maisto bei gatvėje parduodamų produktų. Taip pat rekomenduojama nevartoti ledo kubelių, jei nėra aišku, iš kokio vandens jie pagaminti, ir su savimi turėti kelioninę vaistinėlę su pagrindiniais medikamentais bei individualiai vartojamais vaistais.

„Taip pat raginame keliautojus vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač regionuose, kuriuose registruojami užkrečiamųjų ligų protrūkiai, ir nuolat sekti oficialią informaciją apie sveikatos rizikas konkrečiose šalyse“, – pataria NVSC atstovė

Daugiau informacijos apie skiepus ir rekomendacijas keliautojams galima rasti NVSC interneto svetainėje.

NVSC inf.

Kaip Vyriausybės sprendimus priimtų moksleiviai? Kas būtų svarbiau – greitas sprendimas ar lėtas sutarimas? Ateities vizija ar šiandienos klausimai? Klausia projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ organizatoriai ir kviečia moksleivius iš visos Lietuvos pažvelgti į valstybės valdymą per sprendimų priėmimo prizmę.

Jau 18-ą kartą organizuojamas projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“ (#MIV2026) vyks rugpjūčio 17–21 dienomis Vilniuje. Jo dalyviai lankysis Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose, susitiks su ministrais, jų politinėmis komandomis, valstybės tarnautojais, specialistais bei pareigūnais. Moksleiviai turės galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus, susipažinti su svarbiausių šalies institucijų veikla, apsilankyti valstybinės reikšmės objektuose, o projekto pabaigoje dalyvių laukia susitikimas su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene.

„Sprendimai, kurie keičia valstybę, prasideda nuo gebėjimo girdėti, tartis ir ieškoti atsakymų kartu. Man labai svarbu išgirsti, kaip šiandienos Lietuvą mato jauni žmonės – kokius iššūkius jie pastebi, kokių pokyčių tikisi ir kokius sprendimus siūlytų patys. Tikiu, kad jaunų žmonių smalsumas, drąsa kelti klausimus ir noras įsitraukti yra būtini stipriai demokratijai. Todėl kviečiu moksleivius dalyvauti projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ ir labai laukiu susitikimo su šių metų dalyviais – pokalbių apie valstybę, atsakomybę ir ateities Lietuvą, kurios kryptį renkamės kartu“, – sako premjerė.

#MIV2026 savaitė bus skirta viešojo sektoriaus pažinimui ir sprendimų priėmimo procesų tyrinėjimui. Dalyviai bus kviečiami tapti įžvalgiais tyrėjais – stebėti, analizuoti ir įvairiais būdais dokumentuoti savo patirtis bei ieškoti atsakymų į klausimą: kaip sudėtingus sprendimus priimtų jie patys?

Kaip užsiregistruoti ir dalyvauti?

Norintys dalyvauti projekte baigiamųjų klasių (šiemet 11 arba 12 klasę baigiantys) moksleiviai iki birželio 21 dienos kviečiami užpildyti šią anketą ir atlikti kūrybinę užduotį – trumpai atsakyti į klausimą: „Kokią visuomeninę problemą pastebite savo aplinkoje (mieste, mokykloje, bendruomenėje) ir kaip ją spręstumėte?“

Ši užduotis projekto komisijai padės geriau pažinti moksleiviams svarbias temas bei atrinkti smalsius ir motyvuotus projekto dalyvius – 30 baigiamųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos.

Daugiau informacijos ir registracijos anketą galima rasti čia, taip pat projekto „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Projektą nuo 2008 metų organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su partneriais – Nacionaliniu neformalaus švietimo centru, Lietuvos moksleivių sąjunga, Nacionaline moksleivių akademija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Per visą projekto istoriją jame jau dalyvavo daugiau nei 480 moksleivių.

Po didelių duomenų nutekėjimų įprastai padaugėja bandymų apsimesti valstybės institucijomis, bankais ar kitomis organizacijomis. Pasak eksperto, sukčiai išnaudoja visuomenėje kilusį nerimą ir žmonių norą pasitikrinti informaciją. 

„Kai sukčius jau žino jūsų vardą, pavardę, adresą ar kitą asmeninę informaciją, jis gali atrodyti kur kas patikimesnis. Pavyzdžiui, paskambinęs apsimesti banko, policijos, Registrų centro, „Sodros“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoju ir kalbėti taip, tarsi iš tiesų matytų jūsų duomenis sistemoje“, – sako M. Kutkaitis. 

Anot jo, būtent todėl po tokių incidentų gyventojai turėtų būti pasiruošę kur kas profesionalesnėms ir tikslingesnėms apgavystėms nei įprastai. 

„Sukčiai dažnai siekia ne iš karto pavogti pinigus, o pirmiausia įgyti pasitikėjimą. Tuomet jie gali teigti, kad jūsų duomenys pateko į nutekėjusių sąrašą, todėl būtina „patvirtinti tapatybę“, „apsaugoti paskyrą“ ar „atnaujinti duomenis“. Greičiausiai būsite raginami patvirtinti prisijungimą „Smart-ID“, atskleisti papildomą informaciją ar atlikti tam tikrus veiksmus interneto banke“, – aiškina ekspertas. 

Sudaro aukos profilį 

Pasak M. Kutkaičio, sukčiai veikia organizuotai – dalijasi informacija, naudoja bendras duomenų bazes, automatizuotus įrankius ir pažangias technologijas. Iki šiol tokios atakos dažnai būdavo kuriamos remiantis fragmentiška informacija iš socialinių tinklų, ankstesnių duomenų nutekėjimų ar viešai prieinamų šaltinių, bandant iš skirtingų detalių sudėlioti kuo įtikinamesnį žmogaus profilį. 

„Tačiau dabar situacija tampa gerokai pavojingesnė – sukčiai gali turėti daugiau tikslių ir tarpusavyje susijusių duomenų. Tai jiems leidžia daug geriau suprasti aukos aplinką, jos turimą turtą, įpročius ir silpnybes. Kuo daugiau informacijos apgavikai turi, tuo įtikinamiau atrodys jų skambučiai, laiškai ar žinutės“, – sako ekspertas. 

Kaip apsisaugoti? 

Padidėjus sukčiavimo rizikai po duomenų nutekėjimo, M. Kutkaitis pateikia kelis svarbius patarimus, kaip nuo apgavysčių galima apsaugoti save ir savo artimuosius. 

Neskubėkite reaguoti į netikėtus skambučius ar žinutes. Jei kažkas teigia, kad jūsų duomenys nutekėjo bei ragina skubiai imtis veiksmų, pirmiausia nusiraminkite ir įvertinkite situaciją. Patirdami stresą ar baimę informaciją vertiname ne taip kritiškai – sukčiai siekia tuo pasinaudoti. 

Nespauskite įtartinų nuorodų. Net jei žinutė atrodo oficiali ir susijusi su tikru incidentu, prisijungimus prie interneto banko ar valstybinių sistemų atlikite tik per oficialias svetaines, jų adresus ranka suvesdami naršyklėje. 

Niekada netvirtinkite veiksmų, kurių pats nepradėjote. Jei netikėtai gaunate „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar kitą autentifikavimo užklausą – netvirtinkite jos. Tai gali reikšti, kad kažkas bando prisijungti prie jūsų paskyrų. 

Niekam neatskleiskite savo duomenų. Su niekuo nesidalinkite savo prisijungimo duomenimis, slaptažodžiais, PIN kodais ar „Smart-ID“ bei mobiliojo parašo patvirtinimais. Bankai ir valstybinės institucijos tokių duomenų neprašo. Taip pat verta įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją visose svarbiausiose paskyrose. 

Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius. Taip pat rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją visose svarbiausiose paskyrose. 

Kilus įtarimams susisiekite oficialiais kontaktais. Jei abejojate, ar su jumis tikrai susisiekė valstybinė įstaiga ar bankas, nutraukite pokalbį ir perskambinkite oficialiu numeriu. 

„Svarbiausia išlikti itin budriems. Nutekėję duomenys dar nereiškia, kad automatiškai tapsite sukčių auka, tačiau tai gali būti panaudoti tada, kai mažiausiai to tikėsimės. Todėl šiandien kritinis mąstymas ir atsargumas reikalingi labiau nei bet kada anksčiau“, – apibendrina M. Kutkaitis.  

„Luminor“ pranešimas spaudai 

Gegužės 27 dieną apie 15 valandą Jonavos rajone, Jurkonių kaime, pastebėta, kad iš patalpų pavogti du trimeriai. Padaryta turtinė žala siekia apie 770 eurų.

Tą pačią dieną apie 13.30 valandą Jonavoje, Prezidento gatvėje, pas 1993 metais gimusį vyrą rasta galimai narkotinių–psichotropinių medžiagų.

Dar vienas atvejis fiksuotas apie 19.50 valandą J. Basanavičiaus gatvėje Jonavoje. Pas 1991 metais gimusį vyrą taip pat rasta galimai narkotinių–psichotropinių medžiagų.

Apie 20.40 valandą Jonavoje, Chemikų gatvėje, automobilyje BMW, kurį vairavo 2001 metais gimęs vyras, rasta galimai narkotinių–psichotropinių medžiagų.

Visų vandens telkinių vandens kokybė atitiko higienos reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. 

„Vaiko galimybės patekti į savivaldybės finansuojamą stovyklą dažnai priklauso nuo vietos valdžios sprendimų – kiek lėšų skiriama, kaip jos paskirstomos ir kokia atrankos tvarka taikoma“, – konstatuoja LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.

LINEŠA atlikta savivaldybių apklausa rodo, kad vaikų vasaros stovykloms skiriamos lėšos kasmet auga: per pastaruosius trejus metus finansavimas padidėjo nuo 2,93 mln. eurų iki 4,26 mln. eurų.

Pernai daugiausia lėšų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė – 900 tūkst. eurų, mažiausiai – Varėnos rajonas, skyręs 5 tūkst. Eurų.

Vis dėlto, anot R. Vaitkaus, vien bendra skiriama suma neatskleidžia realaus savivaldybių indėlio. Kur kas svarbiau, kiek lėšų tenka vienam vaikui.

„Didelės bendros sumos ne visada reiškia didesnę paramą vienam vaikui. Jei Vilniaus miesto savivaldybės skirtas lėšas padalintume visiems sostinėje besimokantiems mokiniams, vienam vaikui tektų 10,4 euro. Tai mažiau nei šalies vidurkis, kuris siekia 12,1 euro“, – aiškina jis.

Įvardijo daugiausiai ir mažiausiai lėšų vienam vaikui skiriančias savivaldybes

Didžiausia vienam vaikui tenkanti suma pernai fiksuota Radviliškio rajone – 46,4 euro, mažiausia – Panevėžio mieste, kur vienam vaikui tenka vos 1,9 euro. Skirtumas – daugiau nei 20 kartų.

„Kai savivaldybė stovykloms skiria tik kelis eurus vienam mokiniui, kompensuojamų vietų skaičius lieka ribotas, o didesnė finansinė našta tenka tėvams “, – sako R. Vaitkus.

Ekspertas priduria, kad savivaldybių indėlio nereikėtų vertinti vien tik pinigais. Dalis jų prisideda ir kitais būdais – suteikia patalpas, organizuoja vaikų pavėžėjimą, padeda su inventoriumi ar užtikrina informacijos sklaidą.

Kaip savivaldybės skirsto pinigus?

R. Vaitkus pasakoja, kad Lietuvos savivaldybės vaikų vasaros stovykloms skirtas lėšas paskirsto skirtingais būdais.

Vienos renkasi konkursų modelį, kitos pinigus skiria savo pavaldžioms įstaigoms, dar kitos perka kelialapius vaikams ar taiko kelis būdus vienu metu.

Dažniausiai pasirenkamas projektų konkursų modelis – savivaldybių apklausos duomenimis, jį taiko 50 iš 60 savivaldybių.

„Taikant tokį modelį projektines paraiškas konkursui teikia mokyklos, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti teikėjai, tačiau finansavimą dažnu atveju gauna ne visi“, – aiškina R. Vaitkus.

Kitos savivaldybės lėšas skiria savo pavaldžioms įstaigoms, kad šios organizuotų vasaros stovyklas. Yra ir tokių, kurios perka kelialapius mokiniams į jau veikiančias stovyklas. Dalis savivaldybių taiko mišrų modelį – dalį lėšų skiria konkursams, dalį savo įstaigoms ar perka kelialapius.

Dalis savivaldybių finansavimą teikia tik savo teritorijoje gyvenantiems ar besimokantiems vaikams bei vietos stovyklų organizatoriams. Dėl to kitose savivaldybėse organizuojamos stovyklos vietos vaikams iš kitų rajonų tampa neprieinamos.

„Nors dauguma savivaldybių renkasi konkursinį modelį, vienodos sistemos nėra. Savivaldybės ieško būdo, kaip pasiekti daugiau vaikų ir efektyviai panaudoti skirtas lėšas. Tačiau tėvams tai dažnai reiškia papildomą painiavą – tenka aiškintis, kurios stovyklos finansuojamos, o vietų jose neretai neužtenka visiems norintiems“, – pastebi R. Vaitkus.

Vienur lemia socialinė padėtis, kitur – registracijos greitis

Įprastai savivaldybės nustato bendrus mokinių priėmimo prioritetus, tačiau realų vaikų priėmimą dažniausiai vykdo patys stovyklų organizatoriai.

Jei prioritetai nustatyti, jų laikomasi, tačiau jei ne – taisykles nusistato patys vykdytojai. Dėl to skirtingose savivaldybėse ir stovyklose atrankos tvarka gali gerokai skirtis. 

Kai kur savivaldybėse vietas lemia registracijos greitis – jos gali būti išgraibstomos per kelias minutes ar net sekundes. Tai reiškia, kad tėvams svarbu ne tik žinoti apie stovyklas, bet ir suspėti laiku užregistruoti vaiką.

Savivaldybės nustatomi prioritetai dažniausiai teikiamisocialiai jautresniems vaikams: iš mažesnes pajamas gaunančių ar socialinę riziką patiriančių šeimų, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, globojamiems, su negalia ar augantiems daugiavaikėse šeimose. Taip pat prioritetai taikomi Ukrainos pilietybę turintiems bei diasporos vaikams.

Savivaldybių parama – tik daliai vaikų

Savivaldybių apklausos duomenys rodo, kad 2025 m. vasaros stovyklose, finansuojamose savivaldybių lėšomis, dalyvavo vidutiniškai 17,5 proc. šalies vaikų.

Kitaip tariant, tokia galimybe pasinaudojo mažiau nei du iš dešimties. Panaši dalyvavimo tendencija išlieka kasmet: 2024 m. – 17,4 proc., 2024 m. – 16,4 proc.

Didžiausia dalis vaikų savivaldybių finansuojamose stovyklose dalyvavo Tauragės r. savivaldybėje – 60,3 proc., o mažiausia – Švenčionių r., kur stovyklose dalyvavo vos 3,7 proc. vaikų.

„Šie skirtumai rodo, kad vaikų dalyvavimas stovyklose labai priklauso nuo savivaldybių sprendimų. Vienose savivaldybėse stovyklų pasiūla bei finansavimas leidžia pasiekti didelę dalį vaikų, kitose parama apima tik nedidelę jų dalį“, – komentuoja R. Vaitkus.

Padėtį, anot jo, galėtų pakeisti didesnis finansavimas, platesnė stovyklų pasiūla ir aiškesnė, skaidresnė vaikų priėmimo į stovyklas tvarka. Dar vienas sprendimas – aktyviau išnaudoti alternatyvą stovykloms – vasarą plačiau atverti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų erdves sportui ar kūrybinėms veikloms.

„Kol kas dalies Lietuvos vaikų užimtumas vasarą vis dar priklauso ne nuo jų norų ar poreikių, o nuo tėvų finansinių galimybių ir savivaldybės, kurioje jie gyvena, paramos“, – reziumuoja R. Vaitkus.

LINEŠA 2025 m. pabaigoje atliktos tėvų apklausos duomenimis, dažniausiai už vieno vaiko stovyklą Lietuvoje mokama 151–250 eurų, tačiau daliai šeimų išlaidos siekia 500 eurų ar daugiau.Jei šeimoje auga du ar trys vaikai, tokios išlaidos šeimai tampa sunkiai pakeliamos.

Nuotraukų galerijoje - grafikai, kuriuose palyginamas visų Lietuvos savivaldybių finansavimas vasaros stovykloms 2025 m.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra

„Didelės galios elektrinių ir kaupiklių valdymo sistemos turi būti saugios ir atsparios kibernetinėms grėsmėms, kad nekeltų pavojaus visai elektros energetikos sistemai ir netaptų kritinio masto elektros tiekimo sutrikimų priežastimi. Būtent todėl tokių įrenginių savininkams įstatymas numato pareigą užtikrinti kibernetinį saugumą, įdiegti reikiamas priemones ir pateikti kibernetinio saugumo deklaraciją. Pereinamasis laikotarpis baigiasi gegužės 31 d., todėl deklaracijų dar nepateikusius klientus raginame neatidėlioti – atlikti auditus, susitvarkyti dokumentus ir pasilikti laiko rezervą galimoms korekcijoms, jei jų prireiktų“, – sako Rasa Juodkienė, ESO atstovė ryšiams su visuomene.

Pagal Elektros energetikos įstatymą, saugumo atitikties deklaracijas reikia pateikti dėl elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji galia didesnė nei 100 kW.

ESO duomenimis, deklaracijas šiuo metu yra pateikę beveik 400 objektų. Reikalavimas pateikti saugumo atitikties deklaracijas daugiausiai aktualus verslo klientams, nes privačių gaminančių vartotojų elektrinės įprastai yra mažesnės galios.

Kas turi būti padaryta?

Iki 2026 m. gegužės 31 d. didesnių nei 100 kW galios įrenginių savininkai turi:

• atlikti kibernetinio saugumo auditą;
• užpildyti saugumo atitikties deklaraciją;
• Įgyvendinti reikiamas priemones;
• pateikti audito išvadą ir deklaraciją ESO.

Auditą gali atlikti tik sertifikuoti kibernetinio saugumo specialistai.

Instrukciją, kaip teisingai užpildyti deklaraciją, šabloną bei kitą susijusią informaciją galima rasti ESO puslapyje.

Kodėl tai svarbu?

Kibernetinio saugumo reikalavimai buvo nustatyti siekiant apsaugoti energetikos infrastruktūrą nuo galimų kibernetinių grėsmių. Taip užtikrinama, kad šios sistemos nebūtų pažeidžiamos ar nuotoliniu būdu valdomos iš šalių, kurios pagal Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę.

Kibernetinio saugumo užtikrinimas ypač svarbus tapo augant atsinaujinančios energetikos gamybos įrenginių ir kaupimo sistemų skaičiui, nes vis daugiau elektros sistemos elementų tampa priklausomi nuo nuotolinio valdymo ir skaitmeninių sprendimų.

ESO inf.

Šiltojo sezono atidarymo proga Prezidentūros vidiniame kieme ketvirtadienį 18:30 val. vyks Mažojo Kybartų orkestro koncertas.

Mažasis Kybartų orkestras – profesionalių muzikantų kolektyvas, tęsiantis ilgametes orkestrinės muzikos tradicijas ir klausytojams dovanojantis gyvą, energingą bei nuotaikingą koncertinę programą. Vakaro metu skambės gerai žinomi džiazo, lotynų Amerikos ir pramoginės muzikos kūriniai, kviečiantys mėgautis vasariška atmosfera po atviru dangumi.

Darbo dienomis Prezidentūros vidinis kiemas ir parkas lankytojams bus atviri nuo 18.00 iki 21.00 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 11.00 iki 22.00 val.

Valstybės pažinimo centras be išankstinės registracijos lankytojams atviras savaitgaliais nuo 11.00 iki 18.00 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 17.00 val.). Daugiau informacijos – www.pazinkvalstybe.lt.

Dėl vykstančių renginių kiemo ir parko lankymas kartais gali būti laikinai apribotas arba negalimas.

Prezidento komunikacijos grupė

Pirmasis išbandymas Jonavos komandai teko prieš aikštelės šeimininkus, kurių gretose rungtyniavo buvęs NBA žaidėjas Nikolozas Tskitišvilis. 213 cm ūgio milžinas 2002 metais buvo pakviestas 5-uoju šaukimu į „Denver Nuggets“ komandą. Po ilgos kelionės Lietuvos atstovams pritrūko jėgų, todėl šeimininkai šventė pergalę rezultatu 98:75.

Kitose rungtynėse Latvijos komanda „BABITE“ be didesnio vargo maždaug 30 taškų skirtumu įveikė Armėnijos ekipą.

Antrąją dieną Jonavos komanda su Latviais į aikštę išėjo visiškai kitu veidu – taiklūs metimai ir agresyvi gynyba greitai sudėjo visus taškus ant „i“. Latviams teko pripažinti lietuvių pranašumą rezultatu 72:46. Tuo metu kartvelai užtikrintai susitvarkė ir su armėnais.

Paskutinę turnyro dieną lietuviai žaizdami su Armėnijos komanda pirmoje rungtynių pusėje dar ieškojo savo žaidimo, tačiau po pertraukos pakeista gynybos sistema visiškai išmušė varžovus iš vėžių. Galiausiai buvo pasiekta užtikrinta pergalė rezultatu 86:52.

Vakare vykusi dvikova tarp kartvelų ir latvių tapo tikru nervų karu – po atkaklios kovos šeimininkai laimėjo vos keliais taškais. Tai lėmė, kad galutinėje turnyro rikiuotėje Jonavos sporto klubas „Achespo“ užėmė garbingą antrąją vietą.

Kelionė neapsiribojo vien krepšiniu. Komanda aplankė Kutaisį ir Tbilisį, grožėjosi kalnais, leidosi virvėmis nuo uolų, išbandė džipų safarį per kalnų upes, o drąsiausi net nusprendė atsigaivinti lediniame vandenyje. Įspūdį paliko ir Sakartvelo virtuvė – stalai lūžo nuo vietinių patiekalų bei tradicinių gėrimų.

Jonavos sporto klubo „Achespo“ komandai atstovavo Audrius Vasiliauskas, Darius Liaugotas, Donatas Drimeikis, Regimantas Šabūnas, Robertas Martišauskas, Mindaugas Gelžinis bei Vilius Stankevičius. Prie ekipos taip pat prisijungė Lietuvos gynybos atašė Sakartvelui, Armėnijai ir Azerbaidžanui Raimundas Ambrulaitis. Komandos treneris: Evaldas Vaičiukevičius.

Sporto klubo ,,Achespo" inf. 

14 val. 49 min. gautas pranešimas, kad Žeimių miestelyje, Šiaurės gatvėje, ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtęs medis. Atvykę ugniagesiai medį supjaustė, patraukė nuo kelio ir nušlavė važiuojamąją dangą.

16 val. 44 min. dar vienas pranešimas apie ant kelio nuvirtusį medį pasiekė iš Fabriko gatvės Jonavoje. Medis buvo supjaustytas ir pašalintas, sutvarkyta važiuojamoji kelio dalis.

17 val. gautas pranešimas iš Kosmonautų gatvės - pranešta, kad nuomininkui galimai sutriko sveikata ir jis šaukiasi pagalbos. Ugniagesiai atidarė buto duris ir įleido medikus. Vyras rastas sąmoningas, tačiau užstrigęs vonioje. Nukentėjusysis įkeltas į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Tuo pačiu metu dar vienas iškvietimas gautas iš Kulvos seniūnijos, Ragožių kaimo, Kalvių gatvės. Pranešta, kad nukrito elektros laidas, nuo kurio užsidegė žolė. Ugniagesiai užgesino maždaug 10x10 metrų plote degusią žolę ir budėjo, kol atvyko elektrikai.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis.

Apie 15 val. Jonavoje, Plento gatvėje, netoli ,,Baltic Petroleum" degalinės, 1993 metais gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Hyundai“ ir važiuodamas pagrindiniu keliu, susidūrė su dviratininku, gimusiu 1951 metais.

Per eismo įvykį nukentėjo dviratininkas. Jis dėl patirtų sužalojimų išgabentas į gydymo įstaigą.

Automobilio vairuotojas buvo blaivus.

Dėl eismo įvykio pradėta administracinė teisena.

Dėl patirtų sužalojimų nepilnametis pristatytas į Kauno klinikas.

Automobilio vairuotojas blaivus.

Anot Kauno AVPK, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas.  Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.)

„Labai įdomu, nes jau antri metai su savivaldybe kovojame dėl Šmatų kapinių problemų. Klausimai buvo užduoti, tačiau niekas nevyksta. Įdomu, ar dėl Šmatų kapinių apskritai kažkas daroma?“ - kalbėjo į redakciją paskambinęs vyras.

Pasak jo, didžiausia problema naujojoje kapinių dalyje - dulkėti keliai ir nevaržomas automobilių judėjimas.

„Labai didelė problema yra keliai naujose Šmatų kapinėse. Tai labai aktualu, nes pilna dulkių, visi važinėja lyg autostrada. Didžiausias kuriozas buvo tada, kai viešosios tvarkos viršininkas atvažiavo aplankyti tėvų kapų, o kiti žmonės automobilį pasistatė tiesiog prie jo kapo. Čia jau visiškas absurdas“, - pasakojo gyventojas.

Anot jo, ypač sudėtinga situacija susidaro prieš didžiąsias lankymo dienas.

„Vasarą, ypač prieš Motinos dieną, nuvažiavus į kapines nuo kapų tenka žvyrą kastuvėliu nukasinėti, nes viskas paskęsta dulkėse. Daugiausia kalbama apie kelią naujose kapinėse, arčiau miškelio. Senose kapinėse tokių problemų nėra, o naujose žmonės privažiuoja beveik prie pat kapaviečių - ištisos automobilių kolonos“, - teigė vyras.

Gyventojas sakė, kad dėl situacijos buvo kreiptasi tiek į savivaldybę, tiek į rajono merą, tačiau realių sprendimų, jo vertinimu, kol kas nėra.

„Ukmergės rajone prie kapinių bent jau per šventes keliai barstomi druska, kad nekiltų dulkės. O naujose Šmatų kapinėse - kone autostrada. Ten aplink šimtus kapų galima privažiuoti automobiliu. Ženklai sustatyti, tačiau daugeliui į juos nusispjauti“, - kalbėjo vyras.

Jo teigimu, problema kyla ne tik dėl dulkių ar triukšmo - pasitaiko ir apgadintų kapaviečių.

„Mano kapavietė yra prie pat kelių sankryžos - tarp keturių kelių. Ten jau galima šviesoforą statyti. Mums asmeniškai ant kapų buvo užvažiuota, sulaužyti borteliai. Atsivežėme akmenį, o po trijų dienų atvykęs radau jį pastumtą pusantro metro į šoną. Vadinasi, kažkas į jį atsitrenkė ir nusibraukė automobilio dugną ar slenksčius“, - pasakojo gyventojas.

Jis įsitikinęs, kad dabartinių priemonių nepakanka, todėl siūlo imtis griežtesnių sprendimų.

„Todėl siūlymas paprastas - statyti kelio užtvarus (šlagbaumus). Jei jau kažkas sugalvojo kapinėse pridaryti tiek kelių, tada reikėtų įrengti užtvarus ir raktus perduoti laidojimo įmonėms bei kapinių prižiūrėtojui“, - sakė vyras.

Pasak jo, laidotuvių metu užtvarai galėtų būti atidaromi, o vėliau vėl uždaromi. Raktus turėtų ir aptarnaujantis personalas - šiukšlių išvežėjai, paminklų tvarkytojai bei kiti darbuotojai.

Vis dėlto gyventojas pripažino, kad vien užtvarų gali nepakakti, nes kapinių teritorija nėra aptverta.

„Jei kapines administruoja „Jonavos paslaugos“, galima ir griovį iškasti - užtektų traktoriaus bei poros metrų griovio, ir niekas nebevažiuotų“, - svarstė jis.

Vyrą labiausiai piktina, kad kai kurie vairuotojai važinėja beveik tarp pačių kapaviečių.

„Labiausiai skaudu, kai automobiliai važiuoja vos ne per patį paminklą ir per gėlynus. Tu tvarkai kapavietę, o šalia pralekia automobilis su jaunimu. Pasako jiems patraukti mašiną, o jie atsako: „Ko čia aiškini? Čia kelias.“ Štai kas labiausiai ir piktina“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, vėliau iš seniūnijos jam buvo paaiškinta, kad naujojoje kapinių dalyje įrengti ne keliai, o 4 metrų pločio pėsčiųjų takai, kuriais žmonės tiesiog pradėjo važinėti automobiliais.

Situaciją portalui komentavo ir Jonavos miesto seniūnija. Seniūnijos teigimu, Šmatų kapinėse automobilių eismas yra ribojamas vadovaujantis įrengtais kelio ženklais, taip pat papildomai įrengti užtvarai, skirti sumažinti transporto priemonių judėjimą kapinių teritorijoje.

Atsakydama į klausimą, ar planuojamos papildomos priemonės būtent naujojoje Šmatų kapinių dalyje, seniūnija nurodė, kad šiuo metu jau yra pastatyti ženklai „Automobilių eismas draudžiamas“, o šalia įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.

„Techninės sąlygos palikti transporto priemones už kapinių teritorijos ribų yra visiškai užtikrintos“, - teigiama atsakyme.

Vis dėlto seniūnija pripažįsta, kad efektyviausias problemos sprendimas būtų visiškas teritorijos aptvėrimas.

„Efektyviausias fizinis šios problemos sprendimo būdas - visiškas šios kapinių dalies teritorijos aptvėrimas, numatant techninius vartus tik specialiajam transportui. Šie darbai buvo įtraukti į seniūnijos planus, bet šių metų biudžete finansavimas šiems darbams nebuvo gautas, tačiau klausimas išlieka, lėšų bus ieškoma rengiant ateinančių laikotarpių biudžeto projektus“, - informavo seniūnija.

Seniūnijos vertinimu, dabartinių teisinių ir informacinių priemonių pakanka, tačiau problema esą slypi vairuotojų elgesyje.

„Seniūnijos vertinimu, teisinių ir informacinių eismo ribojimo priemonių (kelio ženklų) šiuo metu pakanka, tačiau pagrindinė problema išlieka kai kurių vairuotojų sąmoningumo ir kultūros stoka. Kelių eismo taisyklių paisymas ir pagarba amžinojo poilsio vietai turėtų būti savaime suprantamas dalykas“, - teigiama komentare.

Taip pat seniūnija nurodo bendradarbiaujanti su policija ir ragina gyventojus pačius fiksuoti pažeidimus.

„Kadangi kelio ženklų reikalavimų nepaisymas yra administracinis nusižengimas, seniūnija glaudžiai bendradarbiauja su policijos pareigūnais. Taip pat raginame ir pačius gyventojus fiksuoti KET pažeidėjus bei informaciją - nuotraukas su automobilių valstybiniais numeriais - tiesiogiai perduoti per portalą epolicija.lt“, - nurodė seniūnija.

Anot jos, dėl automobilių eismo kapinių teritorijoje periodiškai sulaukiama ir daugiau gyventojų nusiskundimų.

„Visi šie signalai patvirtina, kad problema yra aktuali, o pėstieji lankytojai jaučiasi nesaugiai, kai automobiliai važinėja arti kapaviečių. Seniūnija į šiuos skundus reaguoja informuodama policiją dėl dažnesnių reidų bei tikrindama kelio ženklų matomumą“, - teigiama atsakyme.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Rašykite el. p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.