Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA["Jonavos" legionierių įvarčiai atnešė dar tris taškus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-legionieriu-ivarciai-atnese-dar-tris-taskus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-legionieriu-ivarciai-atnese-dar-tris-taskus Jonaviečiai svečiuose 2:1 nugalėjo Gargždų "Bangos B" komandą.

21 min pirmąjį rungtynių įvartį pelnė FK "Jonava" puolėjas iš Gvinėjos Ibrahim Sory Soumah.

Antrąjame kėlinyje Filip Halgoš įmušė įvartį ir rezultatas tapo 2:0.

Visgi rungtynių pabaigoje T.Beržonskis sušvelnino rungtynių rezultatą ir rungtynės baigėsi 2:1 mūsų komandos naudai.


„Jonava“ sudėtis: Darko Gabric, Džiugas Raudionius, Andrius Kazakevičius, Roberto Stajev,
Paulius Osauskas, Artūras Rocys, Gytis Vasylius, Filip Halgoš (Tadas Eliošius), Mantas Makutunovičius,
Arnas Spyčius (Arnas Neimantas), Ibrahima Sory Soumah (Marius Ganusauskas)


Įvarčiai: 21 min Ibrahima Sory Soumah, 69 min Filip Halgoš; 89 min T.Beržonskis (Banga B).

"Jonavos" legionierių įvarčiai atnešė dar tris taškus

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 19:42:19 +0300
<![CDATA[Sujudimas Rukloje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sujudimas-rukloje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sujudimas-rukloje

Kaip paneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, balandžio 9-ąją į Ruklos miestelį, Piliakalnio gatvę skubėjo pagalbos tarnybos - gaisrinė, policija, medikai.

Apie 11 val. iš policijos komisariato gautas prašymas, kad  reikalinga ugniagesių gelbėtojų pagalba patekti į butą, vyrui galimai sutriko sveikata.

Patekti į butą buvo sunku - durys šarvuotos, o butas ketvirtame aukšte.

Atvykus gelbėjimo tarnyboms, į buto vidų patekta atidarius kambario langą.

Į buto  vidų įleisti medikai ir policijos pareigūnai.

Laimei, vyrui medikų pagalbos neprireikė.

Sujudimas Rukloje

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 12:40:47 +0300
<![CDATA[Virš Baltijos jūros skraidys nematyti orlaiviai: jie iš oro stebės jūros taršą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/virs-baltijos-juros-skraidys-nematyti-orlaiviai-jie-is-oro-stebes-juros-tarsa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/virs-baltijos-juros-skraidys-nematyti-orlaiviai-jie-is-oro-stebes-juros-tarsa Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją.

Taršos stebėjimo misija truks tris mėnesius, jos metu orlaiviai apskaičiuos Klaipėdos jūrų uoste ir pagrindiniais laivybos keliais praplaukiančių laivų teršalų emisijas. Bus stebima, kokio sieringumo degalus naudoja laivai. Sieros kiekis laivų emisijose Baltijos jūroje, kuri yra sieros oksidų taršos iš laivų kontrolės rajonas, neturėtų viršyti 0,1 proc.

Misijai naudojamas „Schiebel CAMCOPTER® S 100“ orlaivis. Tai vertikalaus kilimo ir nusileidimo bepilotis orlaivis, kuriame sumontuoti dujų jutikliai ir fotoaparatai gali aprėpti optinius ir infraraudonųjų spindulių spektro diapazonus. Jis padeda aptikti laivų emisijas, prireikus gali stebėti jūrą.

Visa informacija realiuoju laiku perduodama apmokytiems specialistams per Europos jūrų saugumo agentūros nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos duomenų centrą. Išmetamų teršalų matavimų įrašai automatiškai užkoduojami THETIS-ES dalijimosi informacija sistemoje, kurią administruoja Europos jūrų saugumo agentūra. Tai padeda siekti ES Sieros direktyvos tikslų. Sistema taip pat naudojama nurodant uosto inspektoriams laivus, kurie turėtų būti patikrinti.

Misija ir bepiločių orlaivių galimybės stebint taršą jūroje sulaukė didelio institucijų susidomėjimo, todėl Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinko ministerijos misijos metu bendradarbiaus su kitomis institucijomis, tarp kurių: Karinės jūrų pajėgos ir jų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Žuvininkystės tarnyba.

Europos jūrų saugumo agentūra nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos paslaugas siūlo visoms ES valstybėms narėms. Ši sistema gali būti naudojama siekiant užtikrinti ir pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant paiešką ir gelbėjimą, taršos prevenciją ir reagavimą.

Virš Baltijos jūros skraidys nematyti orlaiviai: jie iš oro stebės jūros taršą

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 11:52:22 +0300
<![CDATA[COVID-19 tyrimams sveikatos ir švietimo srityse – beveik 3 mln. eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-tyrimams-sveikatos-ir-svietimo-srityse-beveik-3-mln-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-tyrimams-sveikatos-ir-svietimo-srityse-beveik-3-mln-euru

Moksliniams tyrimams, kurie padės spręsti COVID-19 pandemijos sukurtus iššūkius sveikatos bei švietimo ir ugdymo srityse, skiriama beveik 3 mln. eurų ES 2021–2027 m. laikotarpio lėšų, bus finansuojami 12 projektų.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė paraiškų trumpalaikių reikminių tyrimų, susijusių su COVID-19 sveikatos, socialinėje ir kitose srityse, konkurso rezultatus.

Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų siūlymus dėl tyrimų poreikių finansuojama 12 geriausiai ekspertų įvertintų projektų.

Finansavimas skiriamas 5 sveikatos srities projektams. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdys COVID-19 liga persirgusių asmenų psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėseną. Nacionalinis vėžio institutas parengs sveikatos priežiūros paslaugų pandemijų atveju teikimo modelį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Vilniaus universiteto mokslininkai analizuos virusų sklaidos kontrolės ir ekstremalių situacijų valdymo epidemijos sąlygomis sistemą vaistinėse.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų mokslininkai vykdys du projektus: kurs greitos COVID-19 viruso diagnostikos priemones panaudojant genų redagavimo technologijas ir COVID-19 valdymo pažangios terapijos metodais modelį.

Finansavimas skiriamas 7 švietimo ir ugdymo srities projektams. Vilniaus universitetas tirs mokymosi pasiekimus sąlygojančius ir psichosocialines rizikas mažinančius mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksnius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai analizuos, kokie veiksniai įgalina mokyklos bendruomenę dalyvauti mokymuisi palankios aplinkos kūrime siekiant mažinti socialinę atskirtį. VDU tyrėjai taip pat tirs mokinių patiriamus emocinius bei edukacinius sunkumus ir jų įveiką įtraukiojo ugdymo sąlygomis COVID-19 kontekste.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai ieškos naudingų dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų panaudojimo sprendimų švietimo kokybei gerinti reaguojant į COVID-19. Klaipėdos universiteto tyrėjai atliks dirbtinio intelekto naudojimo mokyklose ir mokymosi analitikos plėtojimo scenarijų modernizuojant bendrąjį ugdymą analizę.

Vilniaus universiteto mokslininkų vykdomas tyrimas sieks identifikuoti matematinio samprotavimo ugdymo mokykloje prielaidas ir jį tobulinti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai gilinsis į įtraukiojo ugdymo ankstyvojoje vaikystėje problematiką ir vaikų elgesio valdymo modeliavimą,

Finansuojami tyrimai švietimo ir ugdymo srityje aktualūs rengiant ir įgyvendinant Vyriausybės veiksmų planuose numatytas priemones, kuriomis bus siekiama kompensuoti dėl COVID-19 pandemijos didelius emocinius ir socialinius praradimus patyrusioms mokinių grupėms, prisidės prie kokybiško ir įtraukaus švietimo bei mokymo principų diegimo ir įtvirtinimo visuose švietimo lygmenyse, ieškant moksliniais tyrimais ir įrodymais pagrįstų sprendimų dėl dirbtinio intelekto, skaitmenizavimo ir technologijų integravimo į ugdymo procesą, užtikrinant mokslinių tyrimų rezultatų tvarų ir veiksmingą taikymą rengiant ir įgyvendinant ilgalaikes plėtros programas.

COVID-19 tyrimams sveikatos ir švietimo srityse – beveik 3 mln. eurų

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 11:42:03 +0300
<![CDATA[VTD: Ieškome direktoriaus pavaduotojo, skyriaus vedėjo ir dviejų specialistų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vtd-ieskome-direktoriaus-pavaduotojo-skyriaus-vedejo-ir-dvieju-specialistu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vtd-ieskome-direktoriaus-pavaduotojo-skyriaus-vedejo-ir-dvieju-specialistu Valstybės tarnybos departamentas (VTD) prie Vidaus reikalų ministerijos ieško net keturių naujų kolegų – kūrybiškų, darbščių, pasiryžusių dirbti vardan profesionalesnės, efektyvesnės valstybės tarnybos ir nebijančių milžiniško tempo!

Valstybės tarnybos portale paskelbti Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotojo, Atrankų skyriaus vedėjo bei vyriausiojo specialisto ir Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto konkursai.

Prašymo ir kitų dokumentų laukiame 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos portale. Juos reikia pateikti per Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos Savitarnos modulį.

Daugiau apie konkursus:

Direktoriaus pavaduotojo konkursas – ČIA.

Atrankų skyriaus vedėjo konkursas – ČIA.  

Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto konkursas – ČIA.

Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto konkursas – ČIA.

Kviečiame pretendentus dalyvauti!

VTD inf.

VTD: Ieškome direktoriaus pavaduotojo, skyriaus vedėjo ir dviejų specialistų

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 11:33:53 +0300
<![CDATA[Žemės ūkio ministro ir Bitininkų sąjungos vadovų susitikime sutarta ieškoti sprendimų, naudingų ir bitėms, ir pievoms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zemes-ukio-ministro-ir-bitininku-sajungos-vadovu-susitikime-sutarta-ieskoti-sprendimu-naudingu-ir-bitems-ir-pievoms https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zemes-ukio-ministro-ir-bitininku-sajungos-vadovu-susitikime-sutarta-ieskoti-sprendimu-naudingu-ir-bitems-ir-pievoms Žemės ūkio ministro ir Bitininkų sąjungos vadovų susitikime sutarta ieškoti sprendimų, naudingų ir bitėms, ir pievoms

Bitininkai, kaip ir  kiti pareiškėjai, deklaruojantys daugiametes pievas ir ganyklas, norėdami gauti tiesiogines išmokas, privalo jas nušienauti, o šieną sugrėbti ir išvežti iš lauko arba sukrauti į kūgius. Iki šiol bitininkai galėdavo iki rugsėjo 1-osios žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti pievoje.

Šienavimo terminai nesikeitė. Tad bitininkai Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. įregistravę turimas bičių šeimas, turi nušienauti pievas bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. Šis terminas nebuvo keistas, keitėsi tik pievų sutvarkymo būdas, kuris neturi įtakos žolinių augalų žydėjimui ir apdulkinimui, t. y. bitės apdulkina augalus iki šio termino.

Bitininkų sąjungos vadovai teigė suprantantys ministro argumentus dėl pievų priežiūros tvarkos pakeitimo, kuris buvo priimtas įvertinus aplinkosaugos bei žemės ūkio srities mokslininkų bei ekspertų poziciją dėl nušienautos biomasės palikimo laukuose (žolės smulkinimo ir paskleidimo). Smulkinimas, arba kitaip – mulčiavimas – anot mokslininkų, turi neigiamos įtakos aplinkosauginiams žemės ūkio procesams: šienavimo vietoje keičiasi augalijos struktūra, išnyksta pievoms būdingi augalai, susmulkintoje biomasėje veisiasi pelėsis.

Keitėsi tik pievų sutvarkymo būdas, kuris neturi įtakos žolinių augalų žydėjimui ir apdulkinimui. Todėl kalbėdamas apie natūralias pievas ir buveinių saugojimą ministras K. Navickas pabrėžė bitininkus matantis kaip sąjungininkus.

„Žinoma, reikia rasti sprendimą, ką daryti su fitomase, nes smulkinimas tikrai nėra išeitis“, – apie būsimų sprendimų poreikį kalbėjo žemės ūkio ministras. „Mes turime metus, stebėsime, kas vyksta, netikiu, kad bus pradėta masiškai arti. Saugiklių, mano supratimu, yra pakankamai. Reikia surasti tą tarpinį variantą, labiau orientuotą į natūralių, bitininkavimui skirtų pievų programą. Tačiau pievų tvarkymas tikrai bus su žolės išvežimu ir jų būklės stebėjimu. Būtų vertinami pievų kokybiniai rodikliai.“

Laimonas Galvonas, didžiausio Lietuvoje ekologinio bitininkystės ūkio savininkas, pasiūlė du galimus problemos sprendimo būdus. „Pagrindinis turėtų būti agroaplinkosaugos principas. Mūsų pasiūlymas yra dviejų krypčių. Galbūt būtų galima išlaikyti dviejų tipų pievas. Vienos - natūralios, kuriose būtų vykdoma kuo mažesnė ūkinė veikla ir išlaikoma visa gamtinė ekosistema. Tai lemtų pakankamą kiekį žydinčių augalų – maitinimosi šaltinį bitėms. O antra galėtų būti medingų augalų pievų sėja, kai iš įvairių medingų augalų mišinių suformuojamos medingų augalų pievos. Taip būtų praturtinama medingų augalų bazė tose zonose ir gausėtų kitų natūralių vabzdžių apdulkintojų, padidėtų jų populiacijos dydis“, – pakreipti pievų mulčiavimo problemą kita linkme siūlė bitininkas.

Žemės ūkio ministras ir Bitininkų sąjungos vadovai sutarė ateityje ieškoti pievų išsaugojimo būdų, naudingų bitėms ir dirvožemio ekosistemai.

Praėjusiais metais plotus deklaravo 5032 bitininkai. Bendras deklaruotas jų plotas siekia  102 513,75 ha.

 

Žemės ūkio ministro ir Bitininkų sąjungos vadovų susitikime sutarta ieškoti sprendimų, naudingų ir bitėms, ir pievoms

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 11:05:30 +0300
<![CDATA[Vakcinacijos tempai didėja: jau paskiepyta 15 proc. Lietuvos gyventojų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vakcinacijos-tempai-dideja-jau-paskiepyta-15-proc-lietuvos-gyventoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vakcinacijos-tempai-dideja-jau-paskiepyta-15-proc-lietuvos-gyventoju Pastarosiomis savaitėms padidėję tiekiamų vakcinų kiekiai leido savivaldybėms paspartinti skiepijimo tempus. Jau kelios savaitės iš eilės yra fiksuojami vakcinacijos rekordai, o paskiepytų gyventojų dalis šiandien perkopė 15 proc.

Gamintojams padidinus tiekimo apimtis, Lietuva per kovo mėnesį gavo 360 tūkst. vakcinos dozių. Tai leido antroje kovo pusėje ir balandžio pradžioje ženkliai padidinti skiepijimo tempus.

Kovo 22-28 d. pavyko pasiekti iki tol aukščiausią savaitės pažangą – buvo paskiepyta 75 tūkst. žmonių. Kovo 29-balandžio 4 d. šis skaičius ūgtelėjo iki beveik 90 tūkst. Per pirmas keturias šios savaitės dienas buvo paskiepyta beveik 55 tūkst. žmonių, o ketvirtadienį, balandžio 8 d. pasiektas vienos dienos vakcinacijos rekordas – paskiepyta 24 tūkst. žmonių.

Didinti skiepijimo tempus savivaldybėms padeda ne tik didėjantys vakcinų kiekiai, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta lankstesnė skiepijimo tvarka. Susikaupę vakcinų likučiai, kurių atsisako viena prioritetinė grupė, tuoj pat siūlomos žemiau esančioms grupėms. Jeigu sunaudoti likučių vis tiek nepavyksta, jos perskirstomos greičiau skiepijančioms savivaldybėms.

Šią savaitę Vilniaus ir Kauno miestų vakcinacijos centrams buvo perskirstyta 2900 vakcinos dozių iš Visagino, Vilniaus, Šalčininkų ir Alytaus rajonų savivaldybių, kur susikaupė didesni „Vaxzevria“ vakcinų likučiai.

Šalčininkų rajono, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybėse gyventojai skiepijami lėčiausiai – čia paskiepyta atitinkamai 6,5, 8,2 ir 9,8 proc. proc. gyventojų. Visoje šalyje paskiepytų gyventojų dalis penktadienį pasiekė 15,6 proc.

Greičiausiai gyventojus skiepija dvi mažosios savivaldybės – Birštono ir Neringos, kuriose vakcinas gavo po 27,8 proc. gyventojų. Iš didesnių savivaldybių spartesniais vakcinacijos tempais pasižymi Jurbarko ir Rokiškio rajonų bei Druskininkų savivaldybės (atitinkamai 20 proc., 20,6 proc. ir 21,5 proc.).

Aktyviausiai skiepijančios savivaldybės pasitelkė visas įmanomas priemones kviesti gyventojus skiepytis. Informaciją gyventojams teikia seniūnai, ji platinama vietiniais žiniasklaidos kanalais, o vyresnio amžiaus gyventojus telefonu kviečia gydymo įstaigos. 

Kai kuriose prioritetinėse grupėse jau yra paskiepyta daugiau nei 50 proc. asmenų:

gydymo įstaigų darbuotojų – 64,2 proc.

vaistinių darbuotojų – 56,8 proc.

globos įstaigų darbuotojų – 54,2 proc.

pradinio ugdymo darbuotojų – 51,8 proc.

75–79 metų gyventojų – 51,1 proc.

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas 65+ prioritetinei grupei. Ministerija kviečia senjorus aktyviai vakcinuotis – tai ne tik vienintelis mokslo įrodymais pagrįstas efektyvus būdas apsisaugoti nuo gyvybei pavojingos COVID-19 ligos formos, bet ir galimybė kuo greičiau susitikti su artimaisiais. Jeigu jums priklauso vakcina nuo koronaviruso infekcijos, tačiau iki šiol nesulaukėte skambučio, kreipkitės į savo savivaldybę, kad jus nukreiptų ir (ar) užregistruotų bei suteiktų kitą aktualią informaciją. Būkime sveiki – dėl savęs ir tų, kuriuos mylime.

SAM Spaudos tarnyba

Vakcinacijos tempai didėja: jau paskiepyta 15 proc. Lietuvos gyventojų

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 10:53:00 +0300
<![CDATA[Socialiniuose tinkluose skundai dėl vandens kokybės. Primenama, kur reikia kreiptis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniuose-tinkluose-skundai-del-vandens-kokybes-primenama-kur-reikia-kreiptis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniuose-tinkluose-skundai-del-vandens-kokybes-primenama-kur-reikia-kreiptis Balandžio 7 ir 8 dienomis socialinių tinklų grupėse iš naujo pradėjo sklisti skundai ir pastebėjimai dėl nekokybiško, o tiksliau, gelsvo ir nemalonų kvapą turinčio vandens. Internautai netruko dalintis savo patirtimi dėl Jonavos miesto vandens kokybės. Savo ruožtu, vandens tiekimo įmonė „Jonavos vandenys“ primena, kad pastabas, skundus, klausimus ar pasiūlymus reikia pateikti „Jonavos vandenims“.

Skundai dėl vandens kokybės

Balandžio 7 dieną internetinėje erdvėje užduotas klausimas - ar jonaviečiai vandenį geria tiesiai iš čiaupo, ar naudoja pirktinį. Po šiuo klausimu atsirado beveik pusšimtis komentarų. Nedidelė dalis komentatorių teigė, jog vandens kurį laiką jau neperka, o naudoja tiesiai iš čiaupo, mat kokybė pagerėjusi. Tačiau iš pusšimčio, kone pusė komentatorių teigė, jog vis dar vartoja pirktinį vandenį: nes dar prisibijo; nes kai kur dar yra nemalonus kvapas; nes per naktį stiklinėje paliktas vanduo nusistovi ir ant dugno lieka rudos drumzlės; nes iš čiaupo kol kas bėga rudas vanduo.

Kalbant apie vandens atspalvį, balandžio 8-ąją į viešą erdvę įkelta nuotrauka, kurioje matosi, jog į vonią pripiltas vanduo yra gelsvas. Anot nuotraukos autoriaus, toks vanduo iš čiaupo bėga Žeimių take. Po šia nuotrauka komentatoriai suskubo dalintis ir savo patirtimi. Vieni rašė, kad panašus vanduo iš čiaupo kone mėnesį teka  Kosmonautuose, kiti minėjo, jog gelsvas vanduo bėga Kulviečiuose, treti teigė, jog anaiptol, vanduo Kulviečiuose geras, neblogas jis ir Lietavos gatvėje.

Apie vandens kokybę reikia pranešti įmonei

Reaguodama į pasirodžiusias pastabas, bendrovė „Jonavos vandenys“ primena, kad apie pakitusią vandens kokybę reikia pranešti įmonei, piktinimasis socialiniuose tinkluose nepadės spręsti situacijos. 

Ne kartą buvo informuota, kad vis dar gali pasitaikyti atvejų, kuomet daugiabučiuose namuose, ypač vakarais, iš čiaupų pasirodo rudos, gelsvos spalvos vanduo. Gyventojams grįžus iš darbų, pagausėja ir vandens naudojimas. Padidėjęs vandens greitis išjudina vamzdžių sienelėse iš seniau užsilikusius geležies ar kitų nešvarumų likučius. Tokiu atveju, jei situacija kartojasi, raginama apie tai pranešti bendrovei „Jonavos vandenys“, nurodant gatvę ir namo numerį, datą ir laiką bei kontaktus, kuriais būtų galima susisiekti su pranešėju. Jei turite, atsiųskite ir vaizdo medžiagą.

Apie pasikeitusią vandens spalvą ar stiprų kvapą pranešti galite el. paštu: administracija@jonavosvandenys.lt , tel. nr.: 8-349-52904.

Nurodytame pranešėjo taške bus paimti vandens mėginiai, jie bus tiriami, ir, esant poreikiui, bus atliekamas sistemos praplovimas. 

***

Naujausius vandens tyrimų rezultatus rasite ČIA. 

Socialiniuose tinkluose skundai dėl vandens kokybės. Primenama, kur reikia kreiptis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 14:39:03 +0300
<![CDATA[Jonavos rajono savivaldybės meras pasisakė dėl Dumsių kopos apsaugojimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajono-savivaldybes-meras-pasisake-del-dumsiu-kopos-apsaugojimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajono-savivaldybes-meras-pasisake-del-dumsiu-kopos-apsaugojimo Jau anksčiau rašėme, kad Karinio poligono plėtimas, įtraukiant į jo ribas ir Dumsių kopą, sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje - iniciatyvūs jonaviečiai surėmė pečius kovai dėl galimybės laisvai lankytis jų pamėgtame gamtos kampelyje (plačiau skaitykite čia ir čia ).

Šiandien Jonavos rajono savivaldybė išplatino vaizdo įrašą, kuriame meras Mindaugas Sinkevičius pasisako kopos išsaugojimo klausimu, atkreipia dėmesį į tai, ką dėl jo gali padaryti tiek kiekvienas pilietis, tiek pati savivalda. 

Vaizdo įrašu dalijamės ir mes. 

Primename, kad gyventojai ir toliau kviečiame pasirašyti peticiją (Ją galite rasti čia).

Viešas susirinkimas dėl parengto teritorijų planavimo dokumento mūsų savivaldybėje vyks 2021 m. birželio 2 d., 14.00 val., gyventojai kviečiame dalyvauti: http://bit.ly/delkopos 

Jonavos rajono savivaldybės meras pasisakė dėl Dumsių kopos apsaugojimo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 14:01:08 +0300
<![CDATA[Jonavos rajone bus įdiegta moderni branduolinio pavojaus perspėjimo sirenomis sistema]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-bus-idiegta-moderni-branduolinio-pavojaus-perspejimo-sirenomis-sistema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-bus-idiegta-moderni-branduolinio-pavojaus-perspejimo-sirenomis-sistema 2020 m. spalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) su partneriais – Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (DSA) pradėjo įgyvendinti 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą  Nr. LT05-5-VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“.   

Projekto tikslas yra užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą branduolinės ir (ar) radiacinės avarijos Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės atveju, sukuriant vieningą gyventojų išankstinio perspėjimo sistemą apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją Lietuvoje.

„Šis projektas yra ypač svarbus Lietuvos visuomenei, ypač tiems, kurie gyvena netoli valstybės sienos su Baltarusija, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas. –  Jo įgyvendinimas padės užtikrinti mūsų šalies gyventojų saugumą ir sustiprins institucijų, atsakingų už Lietuvos gyventojų saugumą, pasirengimo avarinėms situacijoms galimybes. Įgyvendinus projektą iš dalies bus modernizuota gyventojų perspėjimo sistema ir sudarytos prielaidos tolesnei jos plėtrai ir integracijai su kitomis sistemomis, išplėstas esamas sirenų tinklas ir gerokai padidintas perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičius.“

Projekte numatyta įrengti gyventojų perspėjimo ir informavimo sirenomis sistemą, įdiegti vieningą ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinę sistemą (VESVIS), organizuoti kompleksines civilinę saugą užtikrinančias pratybas bei parengti specialią gyventojų mokymo ir švietimo programą.

Įgyvendinus projektą, tikimasi užtikrinti kokybišką 75 proc., t. y.  700 000 gyventojų, kurių gyvenamosios vietovės patenka į Baltarusijos Respublikos AE skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą (0-100 km poveikio zoną), informavimą ir perspėjimą.

Tam numatoma įsigyti ne mažiau kaip 215 naujų modernių sirenų, kuriomis bus atnaujinta bei išplėtota esama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Moderni perspėjimo sirenomis sistema bus įdiegta 17 savivaldybių: Anykščių rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse.

Įsigijus kompiuterinę programą, kuri padės tinkamai vertinti galimos avarijos Baltarusijos Respublikos AE eigą bei padarinius, bei atnaujinus gyventojų perspėjimo ir informavimo sirenomis infrastruktūrą, bus sukurta nauja vieninga ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinė sistema (VESVIS). Darbui su ja bus parengta 40 atsakingų institucijų darbuotojų.

Įgyvendinant projektą bus surengtos ir bendros civilinės saugos pratybos, kuriose dalyvaus apie 400 žmonių: PAGD, VATESI, Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos bei Baltarusijos AE avarijos poveikio zonoje esančių savivaldybių, taip pat LR ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, atstovai. Jų metu bus inscenizuojami įvykiai įvykus AE avarijai: bus evakuojami gyventojai, atliekamas gyventojų sanitarinis švarinimas, vykdoma dozimetrinė kontrolė ir kt.

Vykdant pasirengimą pratyboms numatoma surengti keturis projekto partnerių susitikimus Norvegijoje,  taip pat bus organizuojamos trys pratybų planavimo konferencijos.

Siekiant informuoti kuo didesnę gyventojų dalį apie saugumą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju, projekto įgyvendinimo metu taip pat numatoma atnaujinti veikiančią www.lt72.lt svetainę, ją modernizuojant ir pritaikant įvairesnių gyventojų grupių naudojimui (mokyklinio amžiaus vaikams, suaugusiems ir pan.). Taip pat bus parengta ir mokomoji metodinė medžiaga mokymo įstaigų žmogaus saugos mokytojams ir mokiniams bei sukurti  mokomieji filmai apie pasirengimą reaguoti į avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje bei gyventojų veiksmus jai įvykus.

Perspėjimo sirenomis sistemų įsigijimas ir įrengimas yra 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ dalis, skirta pasirengti galimai Baltarusijos AE avarijai ir užtikrinti tinkamą gyventojų perspėjimą jai įvykus.

Projekto vertė – 7 mln. eurų. Jo veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2023-10-06.

PAGD inf. 

Jonavos rajone bus įdiegta moderni branduolinio pavojaus perspėjimo sirenomis sistema

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 13:12:15 +0300
<![CDATA[Covid-19 rajone: per vakar dieną iš viso paskiepyta 430 jonaviečių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-per-vakar-diena-is-viso-paskiepyta-430-jonavieciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-per-vakar-diena-is-viso-paskiepyta-430-jonavieciu Balandžio 9 dienos duomenimis, iš viso koronavirusu šiai dienai serga 77 jonaviečiai, per visą pandemijos laikotarpį Jonavos rajone patvirtinti 3 344 šios ligos atvejai. Per vakar parą registruoti 9 nauji susirgimai, vakar jų buvo 13.

Lietuvos statistikos departamento (LSD) parengtoje švieslentėje  – interaktyviame žemėlapyje skelbiama apie nustatytus koronavirusinės infekcijos protrūkius.  Anot švieslentės, vis dar aktyvus protrūkis Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje. Naujausias atvejis čia užregistruotas balandžio 8-ąją. Nuo pirmojo atvejo dienos, kovo 26-osios, ugdymo įstaigoje iš viso registruoti 5 pirminiai ir 2 antriniai atvejai.

Iš viso nuo Covid-19 viruso šiai dienai yra pasveikę 3 131 jonavietis. Per vakar parą registruoti 4 (vakar 6) nauji pasveikimai.  

Per balandžio 8-osios parą naujų mirčių neregistruota. Nuo koronaviruso yra mirę 73 jonaviečiai, su Covid-19 liga susijusios mirtys: 115.  

Jonavos r. savivaldybės karantino spalvinė zona - Raudona C2, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkstančių gyventojų yra 191,4 atvejai (vakar buvo 189 atvejai).

Pagal naujų susirgimų skaičių mūsų savivaldybė tarp visų 60-ies šalies savivaldybių, kaip ir vakar yra 29-oje vietoje. Mažiausiai sergančių registruojama Kelmės r. savivaldybėje, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyv. yra 16 atvejų. Daugiausiai sergančiųjų – Širvintų r. sav. 1053 atv./ 100 tūkst. gyv., Šalčininkų r. sav.: 1005 atv./100 tūkst. gyv., Vilniaus r. sav.: 898 atv./100 tūkst. gyv.

Iki šios dienos pirmąja vakcinos doze iš viso paskiepyti  5 958 jonaviečiai, antrąja - 2 090.  Per vakar dieną iš viso paskiepyta 430 jonaviečių: iš jų pirmąja Pfizer-BioNTech doze paskiepytas 291 asmuo ir Vaxzevria (AstraZeneca) pirmąja doze – 116, antrąja Pfizer-BioNTech doze – 23.

Covid-19 rajone: per vakar dieną iš viso paskiepyta 430 jonaviečių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 12:58:16 +0300
<![CDATA[1742 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/1742-pranesimai-apie-itariamas-nepageidaujamas-reakcijas-i-vakcinas-nuo-covid-19 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/1742-pranesimai-apie-itariamas-nepageidaujamas-reakcijas-i-vakcinas-nuo-covid-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad per tris vakcinacijos mėnesius nuo vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pradžios (nuo gruodžio 27 dienos iki kovo 31 dienos) sulaukė 1742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną. ĮNR pranešimai sudaro 0,34 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotas vakcinos dozių skaičius kovo 31 dieną siekė – 494 738 dozes). 

Primename, kad per šį laiką žmonės buvo skiepijami trimis, šiuo metu Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis. Vakcina „COVID-19 Vaccine Janssen“, kurios sąlyginei registracijai Europos vaistų agentūra pritarė kovo 11 dieną, į Lietuvą turėtų atkeliauti balandžio pabaigoje.

VVKT trečiąjį vakcinacijos mėnesį gavo 541 pranešimą apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujama reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu.  Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauta 150 pranešimų apie ĮNR; po vakcinos „COVID-19 Vaccine Moderna“ vartojimo  buvo gauti 63 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 326 pranešimai apie ĮNR. 2 pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

498 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 43 – kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai – atitinkamai 428 ir 111 pranešimų. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 19-92 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 40, iš pacientų – 493. 8 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, ir toliau išlieka panašūs – tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

VVKT primena, kad į registruotų vakcinų nuo COVID-19 preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį buvo įtrauktos rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai turi laikytis, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai. Kaip ir visų kitų vaistų atveju, duomenys apie vakcinų vartojimą yra nuolat stebimi. Kiekvienas ĮNR pranešimas į vakcinas nuo COVID-19, kurio VVKT sulaukia, yra kruopščiai įvertinamas ir imamasi visų būtinų veiksmų pacientams apsaugoti.

VVKT pažymi, kad  turėtų būti teikiami pranešimai apie ĮNR į vakciną tais atvejais, kai yra įtariamas ryšys su konkrečia vartota vakcina, o taip pat ir tais atvejais, kai kyla abejonių dėl ĮNR ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio. Apie tai turi pranešti sveikatos priežiūros specialistas arba pats pacientas.  

VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galint greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pranešti galima:

-          tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist.

-          užpildant pranešimo formą, skirtą specialistams (ją galima rasti /index.php?1399030386)  ir atsiunčiant el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:

-          tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;

-          užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti   /index.php?4004286486) ir atsiunčiant elektroniniu paštu  (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt);

-          nemokamu telefonu 8 800  73 568.

Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.

VVKT inf. 

1742 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 12:00:11 +0300
<![CDATA[Miškininkas patarė, kaip elgtis miške sutikus laukinį žvėrį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskininkas-patare-kaip-elgtis-miske-sutikus-laukini-zveri https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskininkas-patare-kaip-elgtis-miske-sutikus-laukini-zveri Pandemijos metu vis daugiau žmonių atsigręžia į gamtą ir dažniau laiką leidžia miške. Į gamtą traukia ir šeimos, ir sporto entuziastai, ir norintys pavedžioti savo augintinius ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore. Vis dėlto, kai kurie pamiršta, jog svečiuojasi ten, kur gyvena daugybė skirtingų gyvūnų, o juos susitikę – ne visada elgiasi taip, kaip derėtų.

Valstybinių miškų urėdijos gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna įsitikinęs – ateidami į mišką, privalome elgtis taip, lyg būtume svečiuose: „O būdami svečiais, visada esame labai atsakingi, pareigingi, negąsdiname „šeimininkų“ nei savo netinkamu elgesiu, nei dideliu triukšmu. Jus, esančius miške, briedis, elnias ar kitas laukinis gyvūnas pastebi daug anksčiau, nei jūs jį. Tik gyvūnas dėl savo prisitaikymo ir prisiderinimo gyventi arti žmogaus,  jausdamas saugų (nepavojingą) sau atstumą, prisileidžia žmogų arti.

 

Taigi, pastebėjus žvėrį, nereikėtų stengtis prie jo prieiti kuo arčiau, stengtis jį paliesti, paglostyti ar maitinti iš rankų. O jei jau gyvūnas yra pakankamai arti – nereikėtų daryti staigių judesių ar skleisti garsų, siekiant jį išgąsdinti, nes išsigandęs gyvūnas gali būti neprognozuojamas – bėgti neaiškia kryptimi, šokti, spirti.“

 

Ar reikėtų sunerimti, jei sutinkame ne vieną briedį ar elnią, o visą grupę? Anot specialisto, vienas gyvūnas visada yra ramesnis ir arčiau prisileidžia žmogų, ramiau pasišalina pajautęs pavojų. Tuo tarpu gyvūnų grupė visada yra aktyvesnė, drąsesnė, bet pabaidyta gali bėgti į visas puses. Vis dėlto, Lietuvos miškuose gyvenantys žvėrys žmogui nėra pavojingi.

 

„Pavojingu gali tapti įbaugintas ar uždaroje teritorijoje į kampą įspraustas žvėris. Taip pat patelė, turinti ar vedžiojanti jauniklį ar keletą jų, pavyzdžiui, briedžio ar šerno patelė. Toks gyvūnas gali bėgti link jūsų, spirti ar parversti, įkąsti. Tačiau tai tik gynyba, siekiant apsaugoti jauniklius“, – paaiškina K. Alekna.

 

Pamačius ramų laukinį žvėrį daugeliui niežti rankas tokį nuostabų reginį įamžinti ar prieiti paliesti, paglostyti žvėrį. Vis dėlto, taip elgtis šiukštu nederėtų: „Neikite prie gyvūno, nebandykite glostyti ar pamaitinti iš rankų, o svarbiausia – negąsdinkite.“

 

Specialistas primena, kad ir naminius augintinius vedžioti privaloma saugiai. Vedžiojant šunį miške ar miško parke, jis turi būti prisegtas pavadėliu, negali būti palaidas, kai kurioms veislėms reikia uždėti ir antsnukį. „Šuniui pabaidžius ar išgąsdinus laukinį gyvūną – briedį, elnią, stirną ar kt., gyvūnas traukiasi, greitai bėga ir gali padaryti žalos stovinčioms ar važiuojančioms transporto priemonėms, sužeisti ar išgąsdinti kitus netoliese esančius žmones, arba susižaloti ar net žūti. Jei jūsų šuo pagaus ir papjaus laukinį gyvūną – jums, kaip šuns šeimininkui, teks atlyginti padarytą žalą gamtai“, – įspėja K. Alekna.

Miškininkas patarė, kaip elgtis miške sutikus laukinį žvėrį

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 11:37:38 +0300
<![CDATA[Pirmasis ketvirtis Lietuvos NT sandorių rinkoje buvo rezultatyvus: kokia situacija Jonavoje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmasis-ketvirtis-lietuvos-nt-sandoriu-rinkoje-buvo-rezultatyvus-kokia-situacija-jonavoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmasis-ketvirtis-lietuvos-nt-sandoriu-rinkoje-buvo-rezultatyvus-kokia-situacija-jonavoje Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pirmasis šių metų ketvirtis išliko aktyvus - bendras įregistruotų NT sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras. Be to, pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. NT sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", - sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Didėja noras investuoti

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų - 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį, o vien tik per kovą - 3,3 tūkst., arba 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija - vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", - komentuoja P. Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune - 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje - beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune - beveik kas ketvirtą. Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. Tik per kovą pasikeitė 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 77 proc. daugiau nei per 2020 metų kovą ir 27 proc. daugiau nei per šių metų vasarį.

 Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. Vien tik per kovą įregistruota 6,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų kovo mėnesį ir 31 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

Situacija Jonavoje

Kalbant apie Jonavos NT rinką, kaip portalą jonavoszinios.lt informavo Registrų centras, šiemet Jonavos rajono savivaldybėje įregistruoti 98 butų ir 24 gyvenamųjų namų sandoriai.

Praėjusiais metais per analogišką laikotarpį (sausio-kovo mėnesius) buvo įregistruoti 84 butų ir 30 gyvenamųjų namų sandorių.

Papildoma informacija:

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami - valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

 

Pirmasis ketvirtis Lietuvos NT sandorių rinkoje buvo rezultatyvus: kokia situacija Jonavoje?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 11:01:06 +0300
<![CDATA[Medikų atlyginimų priedams už vasarį – 13,1 mln. eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mediku-atlyginimu-priedams-uz-vasari-13-1-mln-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mediku-atlyginimu-priedams-uz-vasari-13-1-mln-euru Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už vasario mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 13,1 mln. eurų. 4,7 mln. eurų mažesnį poreikį nei sausį lėmė metų pradžioje mažėję covidinių paslaugų mastai.

Paraiškas PSDF lėšomis kompensuoti vasario mėnesio sąnaudas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, teritorinėms ligonių kasoms atsiuntė 204 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ). Padidintus atlyginimus gaus 19,4 tūkst. medicinos darbuotojų.

Lėšos šiam tikslui skirtos iš 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) planinių lėšų, kur atlyginimų padidinimui dėl COVID-19 kompensuoti buvo numatyta 45,6 mln. eurų. Taip pat iš PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšų, kurios, Vyriausybei sutikus, buvo skirtos ministro įsakymu. PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšos medikų darbo užmokesčio padidinimui kompensuoti buvo naudojamos ir pernai.

Priminsime, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnės mėnesio algos mokamos vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu.

Ligonių kasos netrukus pradės vertinti ir ASPĮ pateiktas paraiškas padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti už kovo mėnesį.

Kompensuodamos praėjusių metų spalio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo išlaidas, ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 3,3 mln. eurų. Tuomet papildomos lėšos buvo skirtos tik tų savivaldybių medikams, kuriose jau spalį buvo įvestas karantinas. Lėšų poreikis kompensuoti lapkričio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimą už darbą su sergančiaisiais COVID-19 iš viso sudarė 13,7 mln. eurų, gruodžio – 17,3 mln. eurų, o 2021 m. sausį – 17,8 mln. eurų.

Visoje Lietuvoje karantinas buvo įvestas 2020 metų lapkričio 7 dieną.

Pirmojo karantino metu 2020-ųjų kovo-birželio mėnesiais kompensuojant gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas, iš PSDF rezervo sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš viso buvo skirta 24,5 mln. eurų arba vidutiniškai po 7,6 mln. eurų kas mėnesį. Šiais metais mėnesio lėšų poreikis šiam tikslui išaugęs dvigubai.

Ligonių kasos kviečia:

Medikų atlyginimų priedams už vasarį – 13,1 mln. eurų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 10:17:05 +0300
<![CDATA[Dirbantys savarankiškai šiemet sulaukė beveik 55 mln. eurų valstybės paramos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dirbantys-savarankiskai-siemet-sulauke-beveik-55-mln-euru-valstybes-paramos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dirbantys-savarankiskai-siemet-sulauke-beveik-55-mln-euru-valstybes-paramos Per pirmuosius šių metų mėnesius beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos. Fiksuoto dydžio išmoką gavo beveik tiek pat moterų ir vyrų. Dar beveik 3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų pakartotinai kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl individualaus vertinimo, kad gautų 260  eurų dydžio išmoką, nes jų pajamos sumažėjo, nors veikla ir nebuvo apribota.

„Nuo pandemijos nukentėję ir finansinių sunkumų patiriantys savarankiškai dirbantys asmenys ir toliau sulaukia valstybės pagalbos. Nuo metų pradžios savarankiškai dirbančių asmenų sąskaitas pasiekė beveik 55 mln. eurų valstybės paramos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kone penktadalis jų vykdo daugiau nei 1 ribojamą veiklą. Savarankiškai dirbantys asmenys, pateikę prašymus išmokai gauti, daugiausia dirbo su individualios veiklos pažymomis (55,7 proc.) arba užsiėmė veikla pagal verslo liudijimą (25,9 proc.). 

Sausio – kovo mėnesiais pagalbos dažniausiai kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys (apie 16 tūkst. asmenų), taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais (apie 7,5 tūkst. asmenų), užsiimantys keleivių pavėžėjimu (apie 6,5 tūkst. asmenų), dirbantys autoservisuose (virš 3 tūkst. asmenų) ar fizinės gerovės srityje (virš 2 tūkst. asmenų). 

Greičiausiai valstybės pagalbos sulaukė dirbantys tose srityse, kurių veikla karantino metu yra apribota. Finansinės pagalbos gali sulaukti ir tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu nėra ribojama, tačiau patiria finansinių sunkumų, nes nukentėjo netiesiogiai dėl partnerių apribotos veiklos.

Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantis asmuo į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatenka, bet patiria finansinių sunkumų, dėl fiksuoto dydžio išmokos pakartotinai turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. 

Valstybinė mokesčių inspekcija patikrins, ar savarankiškai dirbančio asmens pajamos 2020 metais sumažėjo lyginant su 2019 metais. Jeigu pajamos krito 30 proc. ar net daugiau, savarankiškai dirbantis asmuo bus įtraukiamas į VMI skelbiamą sąrašą ir galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.

SADM inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Dirbantys savarankiškai šiemet sulaukė beveik 55 mln. eurų valstybės paramos

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 10:12:11 +0300
<![CDATA[Nepriklausoma Pensijų anuitetų fondo taryba įvertino fondo veiklos pradžią]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepriklausoma-pensiju-anuitetu-fondo-taryba-ivertino-fondo-veiklos-pradzia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepriklausoma-pensiju-anuitetu-fondo-taryba-ivertino-fondo-veiklos-pradzia „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas pasirinko inovatyvią investavimo strategiją, kuri gali ne tik garantuoti 1 proc. metinę grąžą, bet ir sudaro prielaidas ateityje tikėtis didesnės grąžos, kuri pavirstų nauda pensijų anuitetų gavėjams, – pastebi Pensijų anuitetų fondo taryba, įvertinusi praėjusių metų fondo veiklą.

„Pensijų anuitetų veiklos specifika lemia kelių dešimtmečių investavimo ir išmokų laikotarpį. Atsiželgiant į tai pasirinkta investavimo strategija leidžia didelę dalį lėšų investuoti į akcijas ir toleruoti trumpalaikius jų vertės svyravimus. Be to, investuojama į indeksų fondus su mažomis administravimo sąnaudomis, o tai didina tikėtiną grąžą.

Fondas dar nėra didelis, todėl investavimo galimybės kol kas yra ribotos. Nepaisant to, inicijavome diskusijas su pensijų anuitetų mokėtojo specialistais apie konkretesnius investavimo veiklos tikslus ir principus, kuriais ateityje būtų skirstomas Pensijų anuitetų fondo uždirbtas pelnas“, – sako Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininkas Mindaugas Vaičiulis.

Pensijų anuitetų fondo taryba pastebi, kad paties Pensijų anuitetų fondo veiklos tvarumas labai priklauso nuo 2 pakopos pensijų kaupimo sistemos pastovumo. Pensijų anuitetų fondo pasirinkta investavimo strategija yra paremta veiklos tęstinumo ir pastovumo prielaidomis, todėl ypatingai svarbu, kad sistema būtų stabili, o bet kokie pakeitimai priimami tik ekspertams įvertintus jų pasekmes visai sistemai.

„Anuitetų gavėjams garantuojami išmokų dydžiai apskaičiuoti siekiant suteikti jiems kuo didesnės naudos, tuo pačiu užtikrinant fondo tvarumą.

Labai svarbu taikyti tinkamas anuitetų dydžių apskaičiavimo prielaidas – pensijų anuitetų fondas garantuoja ne tik investicijų grąžą, bet ir išmokų mokėjimą iki anuiteto gavėjo mirties, tokiu būdu prisiimdamas anuitetų gavėjų gyvenimo trukmės riziką.

Kvalifikuotų aktuarų atlikta išsami gyventojų trukmės analizė, naudojant detalius „Sodros“ duomenis apie gyventojų mirtingumą, bei mirtingumo ryšį su pajamomis, leido garantuoti anuitetų gavėjams didesnes anuitetų išmokas nesukeliant perteklinės rizikos fondui.

Tuo tarpu į anuitetų išmokas įskaičiuota fondo garantuojama 1 proc. metinė grąža yra ambicingas, tačiau parinkus tinkamą investavimo strategiją, pasiekiamas tikslas“, – atkreipia dėmesį Pensijų anuitetų fondo tarybos narė Eglė Šaltenytė.

Pensijų anuitetų fondo taryba pritarė pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginiams tikslams ir priemonėms bei pasiūlė pradėti dabartinės investavimo strategijos atnaujinimo procesą, nes 2022 metais baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį fondas reikšmingai išaugs.

Taip pat rekomenduojama ateityje, atsižvelgus į Pensijų anuitetų fondo ilgalaikę investavimo strategiją, konkrečiau apibrėžti investavimo rizikos apetito ir tolerancijos ribas – kokia rizika toleruojama, tai apibrėžiant konkrečiais rodikliais.

Ilgesnėje perspektyvoje siūloma įvertinti galimybę pereiti prie tvaresnio pensijų anuitetų mokėjimo veiklos sąnaudų padengimo modelio – vienkartinį atskaitymą nuo įmokos pakeisti mokesčiu nuo fondo turto. Toks modelis būtų naudingas ne tik pensijų anuitetų gavėjams, bet ir sumažintų Pensijų anuitetų fondo veiklos finansavimo priklausomybę nuo naujų įmokų augimo tempo.

Taryboje – nepriklausomi ekspertai

Pensijų anuitetų fondo tarybą sudaro penki nariai, kurių tinkamumą, reputaciją, kvalifikaciją bei patirtį įvertino Lietuvos bankas ir patvirtino Vyriausybė – Mindaugas Vaičiulis, Eglė Šaltenytė, Aleksandras Četverikovas, Aurimas Maždžierius ir Liudmila Damulienė. Pagrindinė Tarybos funkcija – prižiūrėti, kad „Sodra“ skaidriai ir tvariai valdytų Pensijų anuitetų fondą, iš kurio mokami pensijų anuitetai kaupusiems antroje pensijų kaupimo pakopoje.

Pensijų anuitetų fondo taryba veiklą pradėjo praėjusį lapkritį. Per pirmuosius tris savo veiklos mėnesius Taryba peržiūrėjo iki jos veiklos pradžios pensijų anuiteto mokėtojo priimtus sprendimus ir pateikė savo išvadas ir rekomendacijas dėl jų tobulinimo.

Toliau Taryba svarsto priimamų sprendimų projektus ir teikia savo išvadas, siekdama, kad būtų užtikrintas skaidrus ir tvarus Pensijų anuitetų fondo valdymas bei didžiausia nauda pensijų anuitetų gavėjams. Be to, Taryba gali teikti rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vyriausybei pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimo ir Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimais.

Taryba turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją (Lietuvos banką) ar teismą, jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesilaiko teisės aktų ar jo sprendimai pažeidžia pensijų anuitetų gavėjų interesus.

„Nors Pensijų anuitetų fondo tarybos pasiūlymai ir išvados yra rekomendacinio pobūdžio, joje dirba nepriklausomi, patyrę savo sričių ekspertai ir mums rūpi, kad nebūtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai. Todėl mūsų pareiga – padėti pensijų anuitetų mokėtojui įvertinti ir priimti geriausius sprendimus šioje naujoje, tačiau daugeliui gyventojų svarbioje srityje“, – sako M. Vaičiulis.

Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos 2020 metais ataskaitą rasite čia: www.sodra.lt/uploads/documents/files/ataskaita(7).pdf

,,Sodra" inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Nepriklausoma Pensijų anuitetų fondo taryba įvertino fondo veiklos pradžią

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 10:08:48 +0300
<![CDATA[Startuoja apgavysčių internete prevencijos savaitė – #NEAPSIGAUKINTERNETE]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/startuoja-apgavysciu-internete-prevencijos-savaite-neapsigaukinternete https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/startuoja-apgavysciu-internete-prevencijos-savaite-neapsigaukinternete Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir Europos vartotojų centras Lietuvoje (EVC) š. m. balandžio 12–16 d. organizuoja jau tradicine tapusią Apgavysčių internete prevencijos savaitę #NeapsigaukInternete. Trečius metus organizuojamoje švietimo kampanijoje šiemet didžiausias dėmesys skiriamas vartotojų teisių apsaugai socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose, taip pat klaidinančios reklamos bei nesąžiningos komercinės veiklos pinklėms.

Siekdami didinti vartotojų informuotumą ir skatinti sąžiningą verslo praktiką, švietimo kampanijos metu VVTAT ir EVC dalinsis specialistų patarimais, viešins aktualią informaciją apie galimas rizikas apsiperkant socialiniuose tinkluose bei skelbimų portaluose, pristatys dažniausius pažeidimus ir reikalavimus elektroninei prekybai, kvies atpažinti klaidinančią reklamą bei nesąžiningą komercinę veiklą, taip pat organizuos nuotolinius mokymus vyresnių klasių moksleiviams. Prie švietimo kampanijos pakviestos prisidėti ir kitos institucijos.

„Apginti vartotojų interesus ir nustatyti nesąžiningą pardavėją internete, ypač kai jis veikia socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose, didelis iššūkis tiek vartotojų apsaugos, tiek teisėsaugos institucijoms. Todėl svarbiausias mūsų tikslas – ugdyti kritišką vartotojų mąstymą ir laiku atpažinti galimas apgaules bei sukčiavimą internete. Vartotojų teisės elektroninėje ervėje yra vienas iš pagrindinių šių metų vartotojų teisių apsaugos srityje veikiančių institucijų prioritetų“, – teigia VVTAT vadovė Neringa Ulbaitė.

Nors Lietuvos gyventojų pasitikėjimas elektronine prekyba auga – 2020 m. apklausos duomenimis net 41 proc. pasitiki internetiniais pardavėjais (2019 m. 28 proc.) – vartotojų nusiskundimų nemažėja. VVTAT duomenimis, 2020 m. daugiau nei 30 proc. vartotojų kreipėsi dėl internetu įsigytų prekių ar paslaugų. Ypač opi problema stebima socialiniuose tinkluose bei skelbimų portaluose – manipuliuodami augančiu vartotojų pasitikėjimu, internetiniai sukčiai išnaudoja naujas pardavimo formas, patraukliomis kainomis siūlydami, tačiau nepristatydami prekių, o netikri komentarai, konkursai be nugalėtojų ar stebuklingą poveikį žadantys produktai vis dar suvilioja nemažai patiklių vartotojų. Iššūkių kelia ir tai, kad vartotojai tebepainioja su fiziniais asmenimis sudaromus sandorius ir jiems taikomus teisių gynimo būdus su vartojimo santykais.

Visą aktualią informaciją kviečiame sekti VVTAT tinklalapyje www.vvtat.lt skiltyje „Apgavysčių internete prevencijos savaitė“, taip pat EVC tinklalapyje www.ecc.lt bei institucijų Facebook, Instagram ir YouTube paskyrose.

VVTAT inf.

Startuoja apgavysčių internete prevencijos savaitė  – #NEAPSIGAUKINTERNETE

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 10:03:18 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: registruotas nedarbas toliau mažėja]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-registruotas-nedarbas-toliau-mazeja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-registruotas-nedarbas-toliau-mazeja Darbo rinkoje fiksuojamos teigiamos tendencijos – šiais metais mažėja darbo neturinčių asmenų, auga laisvų darbo vietų ir įsidarbinusių asmenų skaičius. Tuo tarpu darbo paklausa kovą, palyginti su vasariu, šoktelėjo net 30,6 proc. Darbdaviai per mėnesį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 31,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Pernai  tokiu laikotarpiu buvo 23,1 tūkst. darbo pasiūlymų.

Registruotas nedarbas nukrito 1 proc. punkto iki 15,1 proc. Balandžio 1 d. Lietuvoje darbo ieškojo 259,8 tūkst. asmenų – 17,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 90,4 tūkst. daugiau nei prieš metus.

„Darbo rinkos atsigavimo pokyčiai stebimi keletą mėnesių, kai palaipsniui mažėjo naujų klientų, o darbo pasiūlymų skaičius buvo panašus kaip ankstesniais metais. Vis tiktai registruoto nedarbo rodiklis išlieka aukštas ir dėl pandemijos uždarytų verslų, ir dėl struktūrinio nedarbo regionuose. Tik atvėrus veiklas, ypač paslaugų sektoriaus, matysime išsamesnį vaizdą“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Įsidarbinimo galimybės kovą labiausiai augo elektros inžinerijos technikams, dažytojams, nekvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams ir apdirbimo pramonės darbininkams, virėjams, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams.

Per mėnesį suteiktas užimtumas 32,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų –  36,5 proc. daugiau nei vasarį. Net 45,6 proc. (21,6 tūkst.) daugiau asmenų padėta įsidarbinti, 41,2 proc. (1,4 tūkst.) daugiau dalyvauja remiamo užimtumo priemonėse. Daugiausiai – 0,6 tūkst. iš pradėjusių dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, įdarbinti subsidijuojant. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus pradėjo 9,3 tūkst. asmenų – tai 1,5 tūkst. daugiau nei vasarį.

Per tris šių metų mėnesius dirbti pradėjo 51,2 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų –  tai 9,9 tūkst. (23,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Užimtumo tarnyba: registruotas nedarbas toliau mažėja

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 09:56:39 +0300
<![CDATA[Daugiau mokyklų galės pretenduoti į kokybės krepšelį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-mokyklu-gales-pretenduoti-i-kokybes-krepseli https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-mokyklu-gales-pretenduoti-i-kokybes-krepseli Nuo šiol tikslinę valstybės dotaciją mokinių pasiekimams gerinti – kokybės krepšelį – galės gauti daugiau mokyklų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino kokybės krepšelio skyrimo savivaldybėms bei jų mokykloms sąlygas ir praplėtė potencialių kokybės krepšelio gavėjų skaičių, suteikdama savivaldybėms teisę atrinkti specialią dotaciją gausiančias mokyklas.

Kokybės krepšelio biudžetas šiemet papildomas 12 mln. eurų. 

Kokybės krepšelio biudžetas šiemet papildomas 12 mln. eurų. Lėšas mokyklos galės naudoti mokinių konsultacijoms, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai atnaujinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kitoms priemonėms, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus ir mažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp mokyklų ar jose besimokančių mokinių grupių.

„Skiriant kokybės krepšelio lėšas dabar bus dar labiau sustiprintas savivaldybės vaidmuo ir atsakomybė, nes savivaldybėms suteikiama galimybė atrinkti mokyklas, nustatyti joms aktualius stebėsenos rodiklius. Svarbus savivaldybės ir mokyklos bendradarbiavimas, nes jos kartu turės rengti mokyklos, gavusios kokybės krepšelį, veiklos tobulinimo planą. Bus būtina susitarti dėl vizijos, veiklų ir sprendimų“, - sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 Mokyklos, norinčios gauti kokybės krepšelį, turės atitikti nustatytas sąlygas 

Mokyklos, norinčios gauti kokybės krepšelį, turės atitikti nustatytas sąlygas: mokykloje mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių (ši nuostata netaikoma mokykloms, kuriose ugdoma tautinės mažumos kalba), mokykloje nėra jungtinių 5–8 klasių, mokykla, priimdama mokinius, neorganizuoja atrankos pagal pasiekimus. Kokybės krepšelis taip pat neskiriamas specializuoto ugdymo krypties programas vykdančioms ar savitas pedagogines sistemas įgyvendinančioms mokykloms. Taip pat mokykla neturi būti gavusi kokybės krepšelio anksčiau.

Atrinktos mokyklos parengs ir pasitvirtins dvejų metų mokyklos veiklos tobulinimo planą, suderins su savivaldybe, Nacionaline švietimo agentūra ir gaus kokybės krepšelio lėšas visiems dvejiems metams. Lėšos bus apskaičiuojamos pagal mokykloje besimokančių mokinių skaičių ir pervedamos savivaldybei. Nustatyta, kad vėliau mokyklos galės pasikoreguoti veiklos planus ir, jeigu reikės, galės juos pratęsti iki 6 mėnesių. Nacionalinė švietimo agentūra paskirs konsultantą, kuris patars ir stebės, kaip konkrečioje mokykloje įgyvendinamos numatytos ugdymo kokybės gerinimo priemonės. Mokyklos padaryta pažanga bus vertinama ne anksčiau kaip po metų.

Kokybės krepšelio projektą įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su savivaldybėmis. Kokybės krepšelis finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Vykdant kokybės krepšelio projektą nuo 2019 m. 180-čiai mokyklų iš viso jau skirta 16 mln. 183 tūkstančiai eurų. Atsiskaitydamos už pirmųjų metų veiklą, mokyklos išskyrė tai, kad kokybės krepšelis labai pagelbėjo mokinių konsultavimui, leido atnaujinti mokyklų aplinką ir priemones, įdarbinti papildomus pagalbos specialistus. Tačiau užklupus pandemijai, dalis numatytų veiklų ir kokybės krepšelio lėšų buvo nukelta į laikotarpį, kai mokiniai sugrįš į klases. Tai mokinių aktyvaus mokymosi už mokyklos ribų veiklos, edukacinės išvykos, stovyklos ir kt., kai būtinas tiesioginis kontaktas su mokiniais. 

 

Daugiau mokyklų galės pretenduoti į kokybės krepšelį

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 09:05:55 +0300
<![CDATA[Patyrę sodininkai keliauja į vaistinę: veiksminga pagalba augalams nuo ligų ir kenkėjų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patyre-sodininkai-keliauja-i-vaistine-veiksminga-pagalba-augalams-nuo-ligu-ir-kenkeju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patyre-sodininkai-keliauja-i-vaistine-veiksminga-pagalba-augalams-nuo-ligu-ir-kenkeju Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas. Du pigūs ir natūralūs produktai gali būti veiksminga pagalba ne tik odos žaizdų antiseptikai, bet ir augalams puoselėti. 

Kalio permanganatas saugo nuo grybelio

Daugelis žino, kad kalio permanganatas – tamsiai violetinės spalvos druskos kristalai – turi antigrybelinių savybių. Dėl savybės puikiai oksiduoti visas organines medžiagas, ši druska dažnai naudojama odos žaizdų antiseptikai.

Tačiau šią priemonę vertėtų prisiminti ne tik prireikus skubios medicininės pagalbos, bet ir važiuojant į sodą. Įdomu tai, kad kalio permanganatas dažnai naudojamas ekologiškuose ūkiuose, kur augalai puoselėjami ir prižiūrimi be cheminių preparatų. Daržininkystėje kalio permanganato tirpalas naudojamas sėkloms beicuoti ir kovai su tam tikromis grybinėmis ligomis. Pastarosios, kaip teigia mokslininkai, sudaro apie 80 proc. visų augalų ligų. Jis sėkmingai padeda įveikti tokias pavojingas grybines ligas, kaip fuzariozė, verticiliozė ir fomozė.

Ne vienam sodininkui tikrą galvos skausmą sukelianti juodoji kojelė (diegavirtė) – daigų pašaknio liga – taip pat įveikiama kalio permanganato tirpalu. Ligos paveiktus augalus reikia laistyti 0,05 proc. kalio permanganato tirpalu (5 g kalio permanganato ištirpinti 10 litrų vandens).

Jei augalus užpuolė miltligė, patartina juos purkšti kalio permanganato ir kalcinuotos sodos tirpalu (10 g kalio permanganato ir 50 g kalcinuotos sodos ištirpinti 10 litrų vandens). Sodo vejoje pridygusius nepageidaujamus grybus galima išnaikinti panaudojus 0,25 proc. kalio permanganato tirpalą (5 g kalio permanganato ištirpinti 2 litruose vandens). Vertėtų prisiminti, kad apie 7 g šios medžiagos kristalų gali ištirpti 100 ml vandens. Todėl žalią augmeniją rekomenduojama purkšti ne didesniu nei 0,3 proc. (3 g/l) kalio permanganato tirpalu.

Norint apsaugoti sėklas, svogūnėlius ar gumbasvogūnius, juos reikėtų mirkyti 0,1–0,15 proc. tirpale apie 2 val. Tirpalas ruošiamas 1–1,5 g kalio permanganato ištirpinus 1 litre vandens.

Violetiniai druskos kristalai gali nuo muselių išgelbėti ir per dažnai ar per gausiai laistomas kambarines gėles. Tereikia vazonus dezinfekuoti didelės koncentracijos kalio permanganato tirpalu, gerai išplauti vandeniu ir pakeisti žemę.

Kalio permanganato tirpalas taip pat gali padėti išvalyti dirvožemį bei gruntinius vandenis, paveiktus pesticidų ir kitų cheminių bei pramoninių teršalų. Kalio permanganatas oksidacijos reakcijos metu veiksmingai skaido teršalus, todėl jis neretai naudojamas kenksmingoms medžiagoms neutralizuoti. 2–4 proc. kalio permanganato tirpalas (200–400 g kalio permanganato ištirpinama 10 litrų vandens) turi būti sušvirkščiamas tiesiai į taršos šaltinį: užterštą dirvos sluoksnį ar požeminio vandens gyslą. 

Jodas apsaugo nuo ligų ir kenkėjų

Iš jūros dumblių pelenų tirpalo gaminamas jodas kaip medicininė tinktūra ir vienas efektyviausių antiseptikų naudojamas nuo XIX a. Tačiau praėjus keliems šimtmečiams mokslininkai atrado, kad jodas yra veiksminga natūrali priemonė kovojant su augalų ligomis, plintančiomis per užkrėstas sėklas. Taip pat padeda atsikratyti nematodų svogūnėliuose, šakniagumbiuose, suvaldyti grybines ligas, pažeidžiančias pomidorus ar bulves. Jodas naudotas ir siekiant apsaugoti jau užaugintas daržo gėrybes.

Patyrę sodininkai žino, kokius stebuklus daro jodas, apsaugantis įvairias gėlių, agurkų, pomidorų, vynuogių, mėlynių, imbierų, bulvių ir kt. veisles nuo ligų ir kenkėjų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad  koncentruotas jodo tirpalas gali augalus pažeisti. Todėl norint gauti trokštamą rezultatą, labai svarbu naudoti tinkamos koncentracijos jodo tirpalus.

Norint sunaikinti nematodus, esančius svogūnėliuose ar šakniagumbiuose, juos apie valandą reikia mirkyti 0,05 proc. jodo tirpale (10 ml 5 proc. koncentracijos jodo tirpalo sumaišyti su 1 litru vandens). Taip rekomenduojama nuo ligų saugoti ir sėklas. Laikantis tirpalo ruošimo rekomendacijų, jodas netgi padidina daigumą.

Lauko daržą rekomenduojama purkšti 0,015–0,03 proc. jodo tirpalu kas 7–10 dienų, geriausia vakare ar anksti ryte, kai oro temperatūra nesiekia 25 °C. Augalus reikėtų purkšti po lietaus. Tokios koncentracijos tirpalui paruošti  reikia 10 ml 5 proc. jodo sumaišyti su  2–3,5 litro vandens.

Vaisių sodus ir vynuogynus purkšti 0,015 proc. jodo tirpalu, kurio paruošimui naudojama 10 ml 5 proc. koncentracijos jodo  ir maždaug 3,5 litro vandens. Purkšti purkštuvu, skleidžiančiu itin smulkius skysčio lašelius.

Patyrę sodininkai sodus ir daržus pataria prižiūrėti laiko patikrintomis priemonėmis, kurias kiekvienam pravartu turėti ir vaistinėlėje, ir lauko darbų sandėliuke.

Patyrę sodininkai keliauja į vaistinę: veiksminga pagalba augalams nuo ligų ir kenkėjų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 09:01:06 +0300
<![CDATA[Švietimo pagalbos specialistų atlyginimus siūloma didinti iki 20 procentų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svietimo-pagalbos-specialistu-atlyginimus-siuloma-didinti-iki-20-procentu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svietimo-pagalbos-specialistu-atlyginimus-siuloma-didinti-iki-20-procentu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje veikianti darbo grupė pateikė konkrečius siūlymus dėl švietimo pagalbos specialistų darbo ir apmokėjimo sąlygų tobulinimo. Atsižvelgus į juos bus rengiamos įstatymo pataisos ir teikiamos svarstyti suinteresuotoms grupėms.

Siūloma švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nustatyti tokius, kokie yra taikomi mokytojams. Švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos koeficientai ir pareiginės algos didėtų vidutiniškai iki 20 proc. Taip pat siūloma numatyti, kad šie koeficientai didinami, kai švietimo pagalbos specialistai dirba bendrosios paskirties mokyklose su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių.

Kartu siūloma švietimo pagalbos specialistų pareigybėms nustatyti savaitinį darbo valandų skaičių, kaip ir kitiems pedagogams. Švietimo pagalbos specialistų, kurie šiuo metu per savaitę dirba mažiau kaip 36 valandas, darbo laiko normą siūloma palaipsniui didinti, proporcingai pareiginės algos didinimui. Specialistų, kurie šiuo metu per savaitę dirba 40 valandų, darbo laiko normą siūloma sumažinti iki 36 valandų.

Siūloma nustatyti, kad specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų, dirbančių mokyklose, socialinės globos įstaigose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, darbo laikas per savaitę būtų 32 valandos, prie dabar esančių 27 valandų pridedant 5 val. netiesioginiam darbui su mokiniais ar vaikais, t. y. pasirengimui konsultacijoms ar panašiai veiklai.

Tokiu pačiu principu siūloma koreguoti ir su mokyklinio amžiaus vaikais dirbančių švietimo pagalbos specialistų darbo laiko normą ir nustatyti 28 valandas per savaitę, pridedant prie dabartinių 23 valandų 5 val. netiesioginiam darbui su vaikais.

Psichologų, jų asistentų ir švietimo pagalbos įstaigose dirbančių socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų, kurių darbo laikas per savaitę šiuo metu yra 40 valandų, būtų toks pat, kaip mokytojų – 36 valandos. Socialinių pedagogų, dirbančių mokyklose, darbo laikas išlieka, koks yra dabar – 36 valandos.

Dėl socialinių pedagogų, psichologų asistentų, psichologų, taip pat švietimo pagalbos įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų funkcijų ir darbo laiko paskirstymo pagal jas, atsižvelgiant į darbo specifiką, bus diskutuojama tolesniuose darbo grupės posėdžiuose.

Atlyginimus didinti ir nustatyti 36 val. darbo savaitę siūloma ir judesio korekcijos specialistams. Vidutiniškai 20 proc. būtų didinami ir švietimo pagalbos įstaigų vadovų, taip pat jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas priskiriamas pedagoginiam, atlyginimai.

Pedagoginių švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimui didinti ir papildomoms pareigybėms steigti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. yra skirta per 10 mln. Eur. Šiuo metu švietimo pagalbos specialistų per mėnesį gaunama alga yra mažesnė nei mokytojų.

Darbo grupė švietimo pagalbos specialistų darbo ir apmokėjimo sąlygoms tobulinti buvo sudaryta  vasarį švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu. Į darbo grupę įtraukti švietimo pagalbos specialistus atstovaujančių asociacijų, profesinių sąjungų atstovai, šios srities ekspertai ir ministerijos darbuotojai. Darbo grupei vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius. Darbo grupei buvo pavesta iki kovo 31 d. parengti siūlymus, kaip atnaujinti teisės aktus, reglamentuojančius švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimo sąlygas, o iki birželio pabaigos – teisės aktus, nustatančius švietimo pagalbos specialistų funkcijas.

Švietimo pagalbos specialistų atlyginimus siūloma didinti iki 20 procentų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 07:21:21 +0300
<![CDATA[Siūlomos pataisos reanimuoja pakuočių tvarkymo padėtį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siulomos-pataisos-reanimuoja-pakuociu-tvarkymo-padeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siulomos-pataisos-reanimuoja-pakuociu-tvarkymo-padeti Aplinkos ministerijoje kelis mėnesius dirbusi pakuočių tvarkymo darbo grupė parengė pakuočių ir atliekų įstatymų pataisas. Taip siekiama reguliuoti savivaldybių ir gamintojus su importuotojais vienijančių organizacijų atsakomybės ribas tvarkant gyventojų atliekas.

Samdydamos surinkėjus gyventojų išrūšiuotoms pakuotėms išvežti, savivaldybės neprivalės papildomai derėtis su gamintojų ir importuotojų organizacijomis. Be tai priklausys nuo to, ar savivaldybės vadovausis Aplinkos ministerijos planuojamais patvirtinti būtinaisiais reikalavimais atliekų tvarkymo paslaugai teikti. 

Aplinkos ministro Simono Gentvilo pastebėjimu, tokia reforma pribrendo per 8 metus taip ir neįsibėgėjus gamintojų ir importuotojų organizacijų su savivaldybėmis bendradarbiavimui. „Vos septyniose iš 60 savivaldybių yra sudarytos ilgalaikės pakuočių tvarkymo sutartys. Akivaizdu, kad subrendome pokyčiams ir turime iš esmės reanimuoti pakuočių atliekų tvarkymo sistemą. Priėmus siūlomas pataisas, laimės vartotojas, kuriam paslauga bus teikiama kokybiškiau“, – teigia aplinkos ministras. 

Kitos pataisos numato stipresnę gamintojus ir importuotojus vienijančių organizacijų savireguliaciją: Aplinkos ministerija griežtina pakuočių tvarkymo organizacijų steigimo, licencijavimo reguliavimą ir kontrolę. 

„Norime, kad prekybininkai, pakuotes naudojantys gamintojai ir kitos bendrovės prisiimtų visišką atsakomybę, kaip veikia juos vienijančios organizacijos“, – aiškina Simonas Gentvilas.

Be to, įstatymų pataisomis nurodomas reikalavimas pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijoms pateikti garantiją – tai yra užtikrinti finansavimą atliekų tvarkymo paslaugai. 

„Tuomet iš garantinių lėšų galėtume kompensuoti savivaldybių patiriamus nuostolius, pavyzdžiui, organizacijoms tapus nemokiomis arba netekus licencijos“, – sako aplinkos ministras.

Įvairius pasiūlymus subalansuojančios kompromisinės Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų pataisos parengtos siekiant užtikrinti kokybišką ir prieinamą atliekų rūšiavimo paslaugos teikimą gyventojams. Taip pat įstatymo pataisomis norima garantuoti stabilų šios paslaugos finansavimą, stiprinant reikalavimus gamintojų ir importuotojų organizacijoms ir jų atsakomybėms. Pataisas su redakcijomis trečiadienį Seime užregistravo aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Lietuvoje gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja „Gamtos ateitis“, „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir „Žaliasis taškas“.

Reguliavimą išplečiančias papildomas minėtų įstatymų pataisas Aplinkos ministerija teiks ir šių metų vasaros pradžioje.

Siūlomos pataisos reanimuoja pakuočių tvarkymo padėtį

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 07:18:29 +0300
<![CDATA[Automobilių oro kondicionierių pildymui – 3 mėn. garantija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliu-oro-kondicionieriu-pildymui-3-men-garantija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliu-oro-kondicionieriu-pildymui-3-men-garantija Aplinkos ministerija siūlo įdiegti naują garantijų sistemą papildomiems transporto priemonių oro kondicionieriams. Kondicionierius pildantys subjektai prieš pildami dujas turės įsitikinti, kad iš įrangos nesusidaro jų nuotėkis. Užpildyti dujomis įrangą su nuotėkiu būtų draudžiama, kol nebus atliktas jos remontas.  

Tokią kontrolę numatančiu nauju straipsniu papildomas Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas numatytų prievolę vairuotojams suteikti trijų mėnesių garantiją. 

Į kondicionierius pilamos fluorintos dujos sukelia stiprų šiltnamio efektą: vos vienai kondicionieriaus talpai užpildyti reikalingas šaltnešio kiekis turi tokį patį poveikį, kaip 1 tona anglies dioksido. Tai toks kiekis, kokį per visą savo gyvavimą sugeria 6 medžiai, tokį šiltnamio dujų kiekį išskiria iš Vilniaus į pajūrį nuvažiavę apie 20 vidutiniškai teršiančių lengvųjų automobilių.  

Dėl pasitaikančių nekokybiškai suteikiamų automobilių oro kondicionierių pildymo paslaugų nuolat skundžiasi ir rinkos dalyviai, pavyzdžiui, Lietuvos autoservisų asociacija. Pagerinta paslaugų kokybė prisidės įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus, pagal kuriuos Europos Sąjunga užsibrėžusi iki 2030 metų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 proc.  

Su Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projektu galite susipažinti čia

Automobilių oro kondicionierių pildymui – 3 mėn. garantija

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 16:37:13 +0300
<![CDATA[Covid-19 rajone: per parą 13 naujų susirgimų, naujų pasveikimų 6, paskiepyta 162]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-per-para-nauju-susirgimu-13-nauju-pasveikimu-6-paskiepyta-162 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-per-para-nauju-susirgimu-13-nauju-pasveikimu-6-paskiepyta-162 Balandžio 8 dienos duomenimis, iš viso koronavirusu šiai dienai serga 72 jonaviečiai, per visą pandemijos laikotarpį Jonavos rajone patvirtinti 3 335 šios ligos atvejai. Per vakar parą registruota 13 naujų susirgimų, vakar jų buvo 5.

Iš 13 naujų susirgimų, 2 – antriniai atvejai, 1- šeimoje, 1- įvežtinis, kiti – pavieniai atvejai, kurių užsikrėtimo aplinkybių nepavyko nustatyti, susirgusieji nepateikė duomenų.

Iš viso nuo Covid-19 viruso šiai dienai yra pasveikę 3 127 jonaviečiai. Per vakar parą registruoti 6 nauji pasveikimai.

Per balandžio 7-osios parą naujų mirčių neregistruota. Nuo koronaviruso yra mirę 73 jonaviečiai, su Covid-19 liga susijusios mirtys: 115.

Jonavos r. savivaldybė išlieka Raudonojoje C2 karantino spalvinėje zonoje, 14 dienų sergamumas 100 tūkstančių gyventojų yra 189 atvejai (vakar buvo 179,2 atvejai). Pagal naujų susirgimų skaičių mūsų savivaldybė tarp visų 60-ies šalies savivaldybių, vakar buvusi 28-oje vietoje, šiandien yra 29-oje. Mažiausiai sergančių registruojama Kelmės r. savivaldybėje, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyv. yra 16 atvejų. Daugiausiai sergančiųjų – Šalčininkų r. sav.: 1005 atv./100 tūkst. gyv., Širvintų r. sav. 979 atv/ 100 tūkst. gyv.,  Vilniaus r. sav.: 887 atv./100 tūkst. gyv.

Per vakar dieną iš viso paskiepyti 162 jonaviečiai: pirmąja Vaxzevria (AstraZeneca) doze – 161, antrąja Pfizer-BioNTech doze – 1. Iki šios dienos pirmąja vakcinos doze iš viso paskiepyta 5 551 jonavietis, antrąja - 2 067.

Covid-19 rajone: per parą 13 naujų susirgimų, naujų pasveikimų 6, paskiepyta 162

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 14:25:06 +0300
<![CDATA[Jonavoje startavo vakcinavimo reklamos kampanija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-startavo-vakcinavimo-reklamos-kampanija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-startavo-vakcinavimo-reklamos-kampanija Jonavos rajono savivaldybės Facebook paskyroje ketvirtadienį pasirodė pirmasis vaizdo klipas apie rajone vykdomą gyventojų vakcinavimą. Savivaldybės užsakymu sukurtame įraše apie savo susidūrimą su vakcina nuo COVID-19 viruso pasakoja Jonavos garbės pilietis Jonas Sirvydis.

Kituose įrašuose, kurie pasirodys vėliau, savo patirtimi ir mintimis pasidalins kiti Jonavoje gerai žinomi ir gerbiami žmonės: Ruklos įgulos karo kapelionas Arnoldas Valkauskas, vaistininkė Vida Jokimienė, tremtinė, Jonavos krašto šviesuolė Veronika Gabužienė, meras Mindaugas Sinkevičius.

„Tikiuosi, kad Jonavoje gerbiamų žmonių nuoširdūs pasakojimai padės mūsų krašto gyventojams priimti teisingą sprendimą bei pasinaudoti valstybės suteikiama galimybe apsaugoti save ir savo artimuosius“, - sako Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

Vakcinavimo reklamos kampanija Jonavos rajone bus vykdoma ir lauko reklamos vietose, žiniasklaidos priemonėse.

Kampanijoje naudojamų vaizdo klipų ir nuotraukų autorius – fotomenininkas Audrius Reipa.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

Jonavoje startavo vakcinavimo reklamos kampanija

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 13:21:21 +0300
<![CDATA[Nekontroliuojami pievų gaisrai labiausiai kenkia mikroorganizmų pasauliui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nekontroliuojami-pievu-gaisrai-labiausiai-kenkia-mikroorganizmu-pasauliui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nekontroliuojami-pievu-gaisrai-labiausiai-kenkia-mikroorganizmu-pasauliui Aplinkos ministerija primena: pievų  gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, teršia aplinką. Jeigu nupjautos žolės nėra galimybių kompostuoti ir ją deginti būtina, darykite tai atsakingai, laikydamiesi nustatytos tvarkos. Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet  Lietuvoje jau kilo 174   pievų  gaisrai, daugiausiai – Vilniaus apskrityje. Vien tik praėjusią parą degė 19 pievų.

„Pavasarį, ypač rytinėje Lietuvos dalyje, dažnai ženklina ne tik pirmosios žibutės,  vieversio giesmelė, bet ir juodi išdegusių pievų plotai, dūmų kvapas. Atmosferoje ir taip daug kietųjų dalelių, kurias nusodins tik pirmas tikras pavasarinis lietus. Ir taip kasmet – liepsnoja sausa pievų žolė, nuo jos liepsna greitai peršoka į aplinkinius miškelius, kartais nepasigaili ir sodybų“, -  sako Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.

Pasak jo, pasaulio ekologai laikosi nuomonės, kad ugnis gamtai ne priešas, bet tik kai ji kontroliuojama. Lietuvos pievoms ugnis atneša daugiau žalos nei naudos. „Pievų augalijos pagrindas – daugiamečiai žoliniai augalai, kurių ūgliams ir daigams praūžusi liepsna didelės žalos nepadaro, tiesiog kuriam laikui sulėtėja augimas. Daug didesnis poveikis vienmečiams augalams, o ypač samanoms ar kerpėms, kurios neturi šaknų. Tikėtina, kad natūraliose pievose, pastoviai jas deginant, augalų rūšių įvairovė galėtų kiek sumažėti“, - aiškina M. Lapelė.

Jo žodžiais, labiausiai ugnis kenkia mikroorganizmų pasauliui tiek paklotėje, tiek viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažėja bendras mikroorganizmų skaičius, mažėja azotą ir fosforą fiksuojančių mikroorganizmų. Dėl to padidėja organinių medžiagų mineralizacija ir tai neigiamai veikia bendrą derlingumą. Sausos žolės deginimas gana pavojingas ir vabzdžiams ar lėtai judantiems gyvūnams, ypač kai išdega dideli plotai.

Atkreipiame dėmesį, kad deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, dūmų sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat ir žolę. Surinktų augalų ar jų dalių deginimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.

Pagal juos, sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauke leidžiama deginti tik surinktas  į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti. Tai gali būti daroma ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms.

Primename, kad surinktus augalus deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose, vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Sausą žolę ir kitas augalų atliekas deginant pažeidžiant reikalavimus asmenims gali būti skirta 30 – 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Už žolės deginimo faktą nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedama apskaičiuota žala gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

Pamačius deginamą žolę raginame iškart skambinti telefonu 112.

Nekontroliuojami pievų gaisrai labiausiai kenkia mikroorganizmų pasauliui

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 12:43:09 +0300
<![CDATA[Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau skelbia ir paskolų statistikos duomenis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerija-jau-skelbia-ir-paskolu-statistikos-duomenis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerija-jau-skelbia-ir-paskolu-statistikos-duomenis Ekonomikos ir inovacijų ministerija toliau atveria paramos verslui duomenis – nuo šiol viešai prieinama ne tik subsidijų, bet ir išsami INVEGOS teikiamų paskolų nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms statistika. Iki balandžio 8 d. yra suteikta beveik 21 mln. eurų paskolų ir paskirstyta 37,4 mln. eurų subsidijų.

„Labai svarbu, kad duomenys yra ne tik vieši, bet ir atnaujinami realiuoju laiku. Matome, kad verslas ir visuomenė aktyviai domisi tokia informacija – per tris savaites, kai pradėjome skelbti paskolų duomenis, jau sulaukėme beveik 5 tūkstančių svetainės lankytojų. Dabar duomenų bazę papildėme paskolų statistika, tad vaizdas dar išsamesnis. Atviri duomenys – vienas iš mūsų prioritetų, tad nuosekliai einame šiuo keliu“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerijos interneto puslapyje https://eimin.lrv.lt/lt/priemones-verslui/ekonomine-situacija-ir-paramos-verslui-statistika skelbiami realaus laiko duomenys apie subsidijų ir paskolų priemones įvairiais pjūviais: paramą gavusių įmonių skaičius ir jų veiklos pobūdis, gautos paramos suma, regioninis pasiskirstymas. Vėliau bus prieinami ir išsamesnių duomenų pjūviai: pagal įmonių dydį, darbuotojų skaičių ir pan.

Iki balandžio 8 d. tiesiogines COVID-19 paskolas yra gavusios 493 įmonės, o paskolų suma sudaro 20 mln. eurų. Daugiausia lengvatinių paskolų – 24,4 proc. visų paskolų – suteikta prekybos srityje veikiančioms įmonėms: 136 įmonės gavo 5,1 mln. eurų. Antroje vietoje – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės: 104 įmonėms suteikta paskolų už 3,9 mln. eurų.  

Pagal atskirą priemonę – paskolas turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams – 8 įmonėms yra suteikta beveik 800 tūkst. eurų paskolų.

Subsidijos skirtos  14 904 įmonėms, joms paskirstyta 37,4 mln. eurų. Kaip ir paskolų atveju, daugiausia subsidijų yra gavusios prekybos sektoriaus įmonės – 5 211 bendrovių skirta 10,8 mln. eurų, antroje vietoje yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės – 2011 įmonių paskirstyta daugiau kaip 7 mln. eurų.

Ministerijos tinklalapyje artimiausiu metu bus viešai teikiami duomenys ir apie visas kitas paramos verslui priemones: turgavietės mokesčio kompensaciją, subsidijas individualią veiklą vykdantiems asmenims, taip pat apie greitu metu startuosiančias subsidijas nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms.

Ateityje, bendradarbiaujant su Statistikos departamentu, Vyriausybės strateginės analizės centru, Valstybine mokesčių inspekcija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitomis institucijomis, bus kuriama bendra paramos duomenų bazė, kurioje bus teikiama informacija apie visą verslui ir visuomenei paskirstytą pagalbą. Taigi visuomenė ir verslo atstovai matys tiek dabar skirstomos, tiek pirmojo karantino  metu skirstytos paramos tendencijas ir tikslias proporcijas pageidaujamais pjūviais. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau skelbia ir paskolų statistikos duomenis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 11:21:07 +0300
<![CDATA[Geros žinios keliaujantiems: startuoja COVID-19 testavimo paslaugos greta Palangos oro uosto]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geros-zinios-keliaujantiems-startuoja-covid-19-testavimo-paslaugos-greta-palangos-oro-uosto https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geros-zinios-keliaujantiems-startuoja-covid-19-testavimo-paslaugos-greta-palangos-oro-uosto Nuo balandžio 9 dienos ryto pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Palangos oro uosto. Šalia pajūrio oro uosto keleivių terminalo įsikūrė laboratorinių tyrimų bendrovė „Rezus.lt“ – mokamos testavimo paslaugos čia bus teikiamos derinant jas prie skrydžių grafiko (ir savaitgaliais).

Primenama, kad norint atlikti testą būtent oro uoste reikėtų dar prieš atvykstant arba išvykstant lėktuvu atlikti registraciją svetainėje www.rezus.lt (galima registruotis ir nurodytu telefonu), būti prie testavimo punkto likus bent 5 minutėms iki paskirto vizito laiko, paruošti asmens dokumentą.

„Jau galime drąsiai sakyti, kad žmonės mūsų paslaugomis pasitiki ir vertina patogumą, grįžta pas mus testuotis ne tik prieš išvykstant, bet ir parvykus iš užsienio šalių. Iki šiol mūsų klientams negalėjome pasiūlyti savo paslaugų Klaipėdos regione, todėl pradėjus veiklą Palangos oro uoste - suteiksime galimybę pasitikrinti dėl COVID-19 ne tik visiems keliaujantiems, bet ir aplink gyvenantiems ar dirbantiems“, - sako „Rezus.lt“ direktorė, diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Prieš skrydį reikia atvykti anksčiau

Lietuvos oro uostai primena, kad taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją.

Keleiviai prašomi įsivertinti laiko testui atlikti bei rezultatui gauti poreikį ir atitinkamai pridėti planuojamą tyrimo trukmę prie įprastų rekomendacijų dėl atvykimo laiko. Rekomenduojama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 valandoms iki skrydžio.

Taip pat visiems keleiviams rekomenduojama pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems. Patariama patikrinti oficialių kitos šalies institucijų informacijos šaltinius, jei yra poreikis – pasikalbėti su oro bendrovės, iš kurios pirktas bilietas, atstovais.

Lietuvos oro uostai taip pat yra parengę ir nuolat atnaujiną bendrą informacinį polapį keliautojams apie esamas bei planuojamas kryptis, taip pat apie galiojančius reikalavimus su nuorodomis į šaltinius: https://www.palanga-airport.lt/kryptys-is-lietuvos-oro-uostu

Apie Lietuvos oro uostus  

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių. 

Lietuvos oro uostų inf. 

Geros žinios keliaujantiems: startuoja COVID-19 testavimo paslaugos greta Palangos oro uosto

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 11:00:52 +0300
<![CDATA[VMI primena, kada gyventojams reikia deklaruoti pajamas už NT nuomą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmi-primena-kada-gyventojams-reikia-deklaruoti-pajamas-uz-nt-nuoma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmi-primena-kada-gyventojams-reikia-deklaruoti-pajamas-uz-nt-nuoma Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad savo nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai turi deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki gegužės 3 d. Iki šios dienos 28 tūkst. gyventojų jau deklaravo daugiau nei  57,8 mln. nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

„Gyventojai, kurie nuomojo savo nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams (įskaitant ir gyvenamąjį būstą) neįsigijus verslo liudijimo, deklaracijoje turi deklaruoti gautų pajamų iš nuomos sumą ir atitinkamai sumokėti 15 proc. GPM mokestį“, - primena VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pridurdama, jog tuo atveju, kai nuomos ir kitų su darbo santykiais nesusijusių [1] apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių sumą (2020 m. – 148968 €), viršijančiai daliai taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Taip pat pajamų mokesčio deklaracijas pateikti turi ir tie gyventojai, kurie praėjusiais metais vykdė gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklą kitiems gyventojams įsigijus verslo liudijimą. Pajamų mokesčio deklaracijas pateikti reikia ir tuo atveju, jei pajamų iš šios veiklos gyventojas negavo.

VMI duomenimis vis daugiau gyventojų gyvenamosios paskirties nuomos veiklai vykdyti įsigyja verslo liudijimus: 2020 m. verslo liudijimą šiai veiklai įsigijo 13,7 tūkst. gyventojų, o tai 13 proc. daugiau nei 2019 m. ir 36 proc. daugiau nei 2018 m.

Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui arba gyventojams, vykdantiems individualią veiklą (kai nuomotojas pats nevykdo individualios veiklos), tai tokios gyventojo pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių GPM apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka nuomininkas.

Daugiau informacijos apie deklaravimą, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti VMI internetinėje svetainėje www.vmi.lt > Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu. Pajamų mokesčio deklaracijos užpildymo gidą rasite VMI Youtube kanale. Naujausią informaciją, susijusią su deklaravimu, taip pat skelbiame VMI Facebook paskyroje bei VMI LinkedIn.

[1] Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

2020 m. 54,2 tūkst. gyventojų deklaravo 163 mln. eurų nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

VMI inf. 

VMI primena, kada gyventojams reikia deklaruoti pajamas už NT nuomą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 10:55:10 +0300
<![CDATA[Policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis išviliojo iš senolės pinigus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policijos-pareigunu-prisistates-vyriskis-isviliojo-is-senoles-pinigus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policijos-pareigunu-prisistates-vyriskis-isviliojo-is-senoles-pinigus Kaip praneša Kauno apskr. VPK komunikacijos poskyris, vakar, balandžio 7 d, gautas pranešimas apie Jonavoje, Sodų gatvėje, įvykdytą sukčiavimo atvejį.

Pirminiais duomenimis, į namus paskambinęs ir policijos pareigūnu prisistatęs vyras, apgaulės būdu, iš senolės išvilioji 500 eurų.

Moteris  atidavė juos į namus atėjusiam nepažįstamajam.

Policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis išviliojo iš senolės pinigus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 10:02:00 +0300
<![CDATA[Lietuvoje nuo erkinio encefalito pasiskiepija tik maždaug dešimtadalis gyventojų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-nuo-erkinio-encefalito-pasiskiepija-tik-mazdaug-desimtadalis-gyventoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-nuo-erkinio-encefalito-pasiskiepija-tik-mazdaug-desimtadalis-gyventoju Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad jau prasidėjo erkių aktyvumo sezonas, todėl gyventojus, nepasiskiepijusius  nuo erkinio encefalito, ragina suskubti. Pasaulinę  sveikatos dieną, kuri minima balandžio 7-ąją, NVSC primena, kad Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis, nes čia  itin didelė erkių populiacija.

Skiepijimo kursas – iš trijų dalių

 

„Kadangi Lietuva, pagal aukštus sergamumo nuo erkinio encefalito  rodiklius pirmauja Europoje,  pasiskiepyti nuo erkinio encefalito infekcijos rekomenduojame nedelsti, nes dėl pandeminės situacijos atostogas dažnas leisime Lietuvoje, keliausime į sodą, parką, mišką“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus  gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Epidemiologė paaiškino, kad skiepijimo kursas nuo erkinio encefalito susideda iš trijų injekcijų, toliau imunitetą palaiko vienkartinės vakcinos dozės.  Tam, kad susidarytų apsauginis imunitetas nuo erkinio encefalito vieniems metams, reikalingos dvi vakcinos dozės. Apsauga nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo.

Vakcinacija nuo erkinio encefalito užtikrina 98 proc. apsaugą, tačiau tai veiksminga tik tuo atveju, jei yra laikomasi paskirto skiepijimo plano. Pavėlavus pasiskiepyti, visos skiepijimo schemos iš naujo pradėti nereikia. Tokiu atveju geriausia konsultuotis su gydytoju, kuris patars, kaip toliau tęsti skiepijimą.  Primename, kad skiepų nuo Laimo ligos, kurią taip pat platina erkės, nėra.

Tarp skiepų būtini intervalai

Jei ką tik pasiskiepijote ar ruošiatės skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, labai svarbu planuojant skiepus nuo erkinio encefalito dėl skiepijimosi eiliškumo ir intervalų išlaikymo pasitarti su savo gydytoju.

Nuo erkinio encefalito Lietuvoje galima pasiskiepyti savo arba darbdavio lėšomis. Įrodyta, kad  investicija į profilaktinį skiepijimą atsiperka dešimteriopai, todėl kad, pasiskiepiję asmenys apsaugo ne tik save, bet tuo pačiu taupomos  tiesioginės sveikatos priežiūros  išlaidos, nes mažėja sunkių ligos atvejų skaičius, mažiau užsikrėtusiųjų gydoma ligoninėse, išvengiama komplikacijų ir mirties atvejų.

Itin didelę riziką susirgti erkių platinamomis ligomis  patiria miškų ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai, grybautojai, uogautojai.

Lietuvai – Austrijos pavyzdys

NVSC epidemiologai primena, kad vakcina nuo erkinio encefalito naudojama jau apie 40 metų. Tai yra laiko patikrinta ir efektyvi vakcina. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Austrija, kur taip pat dėl gamtinių sąlygų yra daug erkių. Apie 90 proc. šios šalies gyventojų yra pasiskiepiję, todėl šalyje, turinčioje kiek daugiau nei  8 mln. gyventojų, registruojami tik pavieniai ligos atvejai.

Lietuvoje, kasmet, nuo erkinio encefalito pasiskiepija tik nedidelė visuomenės dalis ir tai sudaro apie 10 proc. visų gyventojų. Praėjusiais metais lyginat su 2019 m.  pasiskiepijusių asmenų skaičius išaugo daugiau nei 30 proc., tačiau tai sudarė tik 12 proc. visų Lietuvos gyventojų, kurie gali jaustis saugūs dėl erkių platinamos erkinio encefalito ligos.


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Lietuvoje nuo erkinio encefalito pasiskiepija tik maždaug dešimtadalis gyventojų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 09:47:13 +0300
<![CDATA[Pirmadienį laikinai neveiks dalis emocinės paramos linijų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmadieni-laikinai-neveiks-dalis-emocines-paramos-liniju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmadieni-laikinai-neveiks-dalis-emocines-paramos-liniju Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad balandžio 12 dieną nuo 8 iki 16 val. dėl vykdomų planinių techninių darbų neveiks emocinės paramos linijos: Vilties linija, Pagalbos moterims linija, Vaikų linija ir Jaunimo linija. Laikinai šios linijos neveiks ir skambinant bendruoju emocinės paramos telefonu 1809.  

 

Atlikus techninius darbus, visos emocinės paramos linijos veiks kaip ir anksčiau.  

 

SAM primena ir kitas psichologinės pagalbos galimybes.  

 

Nuo 2020 m. birželio Lietuvoje darbą pradėjo psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt. Ši internetinė platforma leidžia šalies gyventojams sužinoti daug vertingos informacijos apie psichikos sveikatą bei greitai rasti reikiamą pagalbą. 

 

Pagalbasau.lt svetainėje, atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas. 

 

Nuo 2020 metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti šios nemokamos paslaugos: 

 

  • Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai; 
  • Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis);  
  • Psichologinės konsultacijos grupėse; 
  • Individualios psichologo konsultacijos asmenims, kuriems pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų (iki 5 vienam asmeniui). 

 

Tad gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas gali kreiptis į Visuomenės sveikatos biurus. Norint gauti šią nemokamą pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia kreiptis į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti paslaugai ir atvykti sutartu laiku arba paslaugą gauti nuotoliniu būdu. 

 

Taip pat, gyventojai gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisiregistravę, arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Primename, kad kreipiantis į Psichikos sveikatos centrą, gydytojo siuntimas nereikalingas. Paslaugas galima gauti ir nuotoliniu būdu.  

 

Pirmadienį laikinai neveiks dalis emocinės paramos linijų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 09:39:27 +0300
<![CDATA[„Gero ūkininko čempionate“ rinks santarvėje su gamta ūkininkaujantį ūkininką ir seniūniją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gero-ukininko-cempionate-rinks-santarveje-su-gamta-ukininkaujanti-ukininka-ir-seniunija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gero-ukininko-cempionate-rinks-santarveje-su-gamta-ukininkaujanti-ukininka-ir-seniunija Kartu su bundančia gamta prasideda nauja iniciatyva – „Gero ūkininko čempionatas“. Jos metu bus apdovanoti darnoje su gamta ūkininkaujantys ir pavyzdį kitiems rodantys ūkininkai bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančios seniūnijos.

Kadangi gamtos apsauga yra tapusi visos Europos prioritetine sritimi, reikalaujančia visų įsitraukimo ir bendrų pastangų, pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį čempionatą kartu organizuoja LIFE integruotojo projekto „Naturalit” partneriai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VšĮ Baltijos aplinkos forumas.

„Čempionatu norime atkreipti dėmesį į lyderius – nesvarbu, ar tai būtų seniūnijų darbuotojai, ar ūkininkai, kurie rūpinasi  mūsų visų bendruoju gėriu – sveika, darnia ir klestinčia gamta, – teigia Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Prakapienė. – Manau, kad šiuo metu per mažai matomi tie, kurie ūkininkaudami daro gerą darbą gamtai, o kartu – ir mums visiems. Taip pat norime atkreipti ūkininkų dėmesį į jų ypatingą vaidmenį saugant agrarinio kraštovaizdžio biologinę įvairovę. Būtent ūkininkai gali padėti išsaugoti nykstančias rūšis, kurios šimtmečiais gyveno šalia kaimo žmogaus. Norime parodyti, kad gamtai palankus ūkininkavimas yra agrarine, ekonomine ir socialine prasme progresyvus.” – sako A. Prakapienė.

„Gero ūkininko čempionatą“ sudaro dvi dalys – ūkininkų ir seniūnijų konkursai. Ūkininkų konkurse bus varžomasi dėl dviejų – „Metų ūkininko” ir „Publikos simpatijos” titulų. Penkis pretendentus šioms nominacijoms atrinks komisija, kurią sudarys aplinkosaugos ir žemės ūkio ekspertai, galintys įvertinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius darnaus ūkininkavimo aspektus. Tuo tarpu „Publikos simpatija” iš 5 pretendentų bus renkama viešu balsavimu. Visi penki ūkininkai taps čempionato ambasadoriais. Seniūnijų konkurse bus apdovanojamos didžiausią proveržį skatinant agrarinę aplinkosaugą tarp ūkininkų pasiekusios seniūnijos. Seniūnijų laukia du apdovanojimai – „Agrarinės aplinkosaugos čempionė” ir „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė”.

„Manome, kad geras ūkininkas šiais laikais – tas, kuris savo veiklą vykdo santarvėje su gamta ir kuria kur kas platesnį viešąjį gėrį nei vien kokybiška produkcija, – teigia vienas iš čempionato organizatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas. Tai – ir turtingėjanti gamta, ir atkurtų ekosistemų teikiamos paslaugos – švarus oras ir vanduo, erozijos stabdymas, potvynių kontrolė, sukurtos sąlygos augalų apdulkintojams ir pan. Ne mažiau svarbus ūkininko vaidmuo bendruomenėje – ar jis yra aktyvus jos narys, ar padeda kaimynams, ar supažindina juos su gamtai palankaus ūkininkavimo būdais. Neabejojame, kad tokių ūkininkų turime nemažai, tad labai kviečiame juos nominuoti užpildant šią anketą.” – registruoti ūkininkus čempionate kviečia Ž. Morkvėnas.

Ūkininkai taip pat gali registruotis į konkursą ir patys. Anketos priimamos iki gegužės 31 d. imtinai. Seniūnijų konkursas vyks ilgiau, iki deklaravimo agrarinei aplinkosaugai laikotarpio pabaigos. Bus skaičiuojama, koks pokytis įvyko seniūnijoje per 2021 metus deklaruojant priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” veikloms, įvertinant du kriterijus – bendro ploto pokytį ir pareiškėjų skaičiaus pokytį.

Nugalėtojai bus apdovanoti rudenį vyksiančioje ceremonijoje. Apie gero ūkininko čempionato ambasadoriais tapusius ūkininkus bus kuriami vaizdo reportažai, jie taip pat galės tapti neformalaus europinio gamtai palankių ūkininkų tinklo „Farming for nature” (Ūkininkaujantys gamtai) nariais. Daugiau informacijos apie čempionato nuostatus ir konkursinio balo skaičiavimą rasite naturalit.lt/agrarine-aplinkosauga

„Gero ūkininko čempionate“ rinks santarvėje su gamta ūkininkaujantį ūkininką ir seniūniją

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 09:35:46 +0300
<![CDATA[Vakcinuotis kviečiamos įmonės, turinčios ne mažiau 100 darbuotojų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vakcinuotis-kvieciamos-imones-turincios-ne-maziau-100-darbuotoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vakcinuotis-kvieciamos-imones-turincios-ne-maziau-100-darbuotoju Siekdama plėsti vakcinavimo apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija suteikia dar daugiau galios savivaldybėms. Nuo ketvirtadienio didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, galės vakcinuotis. Primename, kad vakcinavimas yra nemokamas ir vyksta laisva valia. 

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tokio pobūdžio sprendimai priimami stebint ir analizuojant vakcinavimo procesą Lietuvoje. 

„Mūsų darbo principas – reaguoti lanksčiai, įvertinant visus aspektus. Tai mažas žingsnis masinės vakcinacijos link. Pirmiausia, rekomenduoju savivaldybėms prioriteto tvarka vakcinuoti tas prašymus pateikusias įstaigas, įmones ar organizacijas, kurių veikloje fiksuojama daugiau susirgimų COVID-19 ir šios ligos židinių“, – pabrėžė ministras. 

Pagal numatytąjį proceso algoritmą, įstaigos, įmonės ir organizacijos vadovas sudaro norinčiųjų vakcinuotis asmenų sąrašą, skambina konkrečios savivaldybės vakcinavimo koordinatoriui, su juo susiderina, kuris vakcinavimo centras organizuos skiepijimą, tuomet kreipiasi į nurodytą centrą, kad būtų suderinti vakcinavimo data ir laikas. Vakcinaciją galima vykdyti tiek vakcinacijos centre, tiek esant tinkamam sąlygoms įstaigos, įmonės ar organizacijos patalpose.  

SĄRAŠO FORMA

El. pašto adresai Jonavoje:  renata.merfeldiene@jonava.lt arba asta.sivoloviene@jonavospspc.lt

Įmonių darbuotojai gali rinktis bet kurią vakciną. Tiesa, tikėtina, kad šiuo metu greičiau bus vakcinuoti asmenys, norintys skiepytis „Vaxrevria“ vakcina. „Comirnaty“ ar „Moderna“ vakcinų gali tekti luktelti dėl jau susidariusios laukiančiųjų eilės.  

Be to, svarbu pažymėti, kad jau yra nustatytas įkainis už skiepijimo paslaugas poilsio ir švenčių dienomis – 4,60 Eur. Šis įkainis taikomas, apmokant už skiepijimo paslaugas, suteiktas nuo 2021 m. kovo 1 d. Vienos skiepijimo COVID-19 vakcina procedūros įkainis darbo dienomis išlieka toks pat – 2,95 Eur.  Valstybė kompensuos šias išlaidas vakcinavimo paslaugas teikiančioms įstaigoms.

SAM inf.

Vakcinuotis kviečiamos įmonės, turinčios ne mažiau 100 darbuotojų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 08:45:30 +0300
<![CDATA[Prekybos žmonėmis mastai nemažėja]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prekybos-zmonemis-mastai-nemazeja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prekybos-zmonemis-mastai-nemazeja Prekyba žmonėmis pagal savo pelningumą yra antras pasaulyje nusikaltimas po prekybos narkotikais. Europos Sąjungos duomenimis – prekybos žmonėmis mastai nuolat auga – tai vadinamoji modernioji vergovė.

Jau keli metai Lietuvoje vyrauja tendencija, kai mažėja pradėtų ir vykdomų ikiteisminių tyrimų (IT) dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis (PŽ) skaičius (kasmet pradėtų IT skaičius: 2017 m. – 35, 2018 – 14, 2019 – 16, 2020 – 11; kasmet vykdytų IT skaičius: 2017 – 61, 2018 – 54, 2019 – 46, 2020 – 27). Vis dėlto mažėjanti tendencija kelią nerimą, nes Europos Sąjungos duomenimis prekybos žmonėmis mastai auga. Lietuvoje priešingai nei daugumoje ES šalių, daugelis ikiteisminių tyrimų pradėta dėl prekybos žmonėmis neseksualiniam išnaudojimui. Taip pat 2020 m. – didžioji daugumą išnaudotų asmenų – moterys, tai sutampa su Europos Sąjungos tendencijomis. Ankstesniais metais (2016–2019 m.) dažniau prekybos žmonėmis aukomis tapdavo vyrai.

Lietuvos vietovės, kuriose buvo verbuojami nukentėję asmenys: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Mažeikiai, Zarasai ir Šalčininkai. Šalys, kuriose išnaudojami Lietuvos piliečiai: Lietuva (75 proc. nukentėjusiųjų), pavieniai atvejai – Jungtinė Karalystė ir Švedija. Atkreiptinas dėmesys, kad vis labiau žmonių išnaudojimas plinta šalies viduje, o daugiausia išnaudojami jauni ir darbingo amžiaus asmenys 21–30 metų amžiaus grupės. Priežastys, dėl ko nukentėję asmenys priėmė prekeivių žmonėmis pasiūlymus – jų pažeidžiamumas ir panaudota apgaulė jų atžvilgiu. „Prekyba žmonėmis – tai šiuolaikinė vergovė į kurią patenka pažeidžiamiausi asmenys, kurie apgaule yra įtraukiami į pinkles. Būtina stiprinti prevencines priemones ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad prekybos žmonėmis aukoms būtų suteikta pagalba“, – teigia vidaus reikalų ministrė (VRM) Agnė Bilotaitė.

2020 m. iš valstybės biudžeto skirta 240 100 tūkst. eurų kompleksinei pagalbai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir pagalba suteikta 208 nukentėjusiems asmenims.

Siekiant užtikrinti efektyvią kovą su prekyba žmonėmis, 2020 m. buvo tobulinama specialistų kvalifikacija, vykdytos prevencinės priemonės, vykdytas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Prognozuojama, dėl COVID-19 įtakos, pvz., bedarbystės, prekybos žmonėmis mastai augs: daugės asmenų verbavimo nusikalstamoms veikoms daryti atvejų, trečiųjų šalių piliečiai bus išnaudojami priverstiniam darbui ir seksualiniam išnaudojimui Lietuvoje, augs priverstinių santuokų skaičius.

Prekybos žmonėmis ataskaitą rasite čia

VRM inf. 

Prekybos žmonėmis mastai nemažėja

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 08:35:36 +0300
<![CDATA[Jonavoje – policijos šturmas: slaptos operacijos metu gaudytas pabėgęs kaltinamasis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-policijos-sturmas-slaptos-operacijos-metu-gaudytas-pabeges-kaltinamasis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-policijos-sturmas-slaptos-operacijos-metu-gaudytas-pabeges-kaltinamasis Vakar, balandžio 7-ąją, apie 17 val., gyventojams pro akis nepraslydo sustiprintos policijos pajėgos, dirbusios Jonavoje. Didžiausią dėmesį į tai atkreipė vairuotojai - pareigūnai stabdė kone kiekvieną iš miesto išvažiuojančią ir į miestą įvažiuojančią transporto priemonę, tikrino automobilių bagažines, teiravosi vairuotojų, jų keleivių asmens duomenų. Dėl aktyvių policijos veiksmų formavosi spūstys. Tą patį trečiadienio vakarą teigta, kad tai - slapta policijos operacija ir daugiau duomenų nebuvo pateikta.

Šiandien, balandžio 8-ąją patvirtinta, kad miestą šturmavo Jonavos ir Kauno policijos sustiprintos pajėgos - slaptos operacijos metu gaudytas pabėgęs kaltinamasis.

Kaip praneša Policijos departamentas, balandžio 7 d. apie 16 val. 55 min. Jonavoje, Žeimių g., iš ligoninės pabėgo kaltinamasis pagal LR BK 178 str. 2 d. (Vagystė) vyras (g. 1992 m.), kurį buvo atvežę Jonavos r. PK pareigūnai.

Tą pačią dieną 20 val. 17 min. Jonavoje, Klaipėdos g., vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Policija tikslina aplinkybes.  

Paaiškėjus naujoms detalėms,  informaciją papildysime.

 

 

Jonavoje – policijos šturmas: slaptos operacijos metu gaudytas pabėgęs kaltinamasis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Apr 2021 07:45:22 +0300
<![CDATA[Kova dėl Dumsių kopos išsaugojimo nerimsta: šiandien kreiptasi į valstybines institucijas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kova-del-dumsiu-kopos-issaugojimo-nerimsta-siandien-kreiptasi-i-valstybines-institucijas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kova-del-dumsiu-kopos-issaugojimo-nerimsta-siandien-kreiptasi-i-valstybines-institucijas ,,Kreipiuosi dėl TPD, pavadinimu ,,Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Ruklos seniūnijoje) bendrasis planas'' bendrojo plano sprendinių.

Šiuo metu vyksta visuomenės supažindinimo su PARENGTAIS JONAVOS SAVIVALDYBĖS DALIES (KARINIO POLIGONO IR KARINIO MOKYMO TERITORIJOS RUKLOS SENIŪNIJOJE) BENDROJO PLANO IR KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS DALIES (KARINIO MOKYMO TERITORIJOS) BENDROJO PLANO SPRENDINIAIS.
Mes, visuomenė šiuo metu - iki 06 02 turime teisę siųsti siūlymus.
Peržvelgę dokumentus pastebėjome, jog kai kurie bendrojo plano sprendiniai pažeidžia mūsų, visuomenės interesus: į perplanuojamą teritoriją pateko mūsų mėgiama, lankoma žemyninė Dumsių kopa su pažintiniu taku, Ešaloto poilsiavietė. (nuoroda į google rezultatus čia:
Dumsių kopos vietoje suplanuota SK_E simboliu pažymėta zona, kurioje "Gali būti statomi kitos paskirties inžineriniai statiniai: Įrengiamos šaudyklos, atraminės sienutės, valdymo bokšteliai iki 25 m; Esant poreikiui įrengiamos pavojingų atliekų surinkimo aikštelės; Statomi lengvų konstrukcijų moduliniai statiniai (karinio mokymo tikslais), bunkeriai; Įrengiami apsauginiai žemės pylimai iki 15 m aukščio."(citata paimta iš planavimo organizatoriaus svetainėje pateikiamų planavimo dok. Nr.1, nuoroda čia: http://kam.lt/.../informacija_apie_parengtus_jonavos...
Ieškodami priežasčių kodėl į plėtros teritoriją pateko rekreaciniai, poilsiniai, visuomenės mėgiami objektai pastebėjome, kad nebuvo gautos planavimo sąlygos, kuriose turbūt galėjo būti pateikta informacija apie lankomą, rekreacijai ir poilsiniams poreikiams tenkinti naudojamą objektą??? (TPDRIS dokumento paveiksliukas prisegtas)
Kreipiamės prašydami konsultacijos - kaip mums, visuomenei elgtis šioje situacijoje, kad būtų apsaugotas teisėtas mūsų interesas į unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą objektą?
Pagarbiai - visuomenės, pasirašiusios peticija ,,Išsaugokime Dumsių kopą'' vardu Neringa Ž.", - tokio turinio laiškas buvo išsiųstas minėtoms institucijoms.
Kaip portalui jonavoszinios.lt sakė pati Neringa, tai tik mažas žingsnelis kovos dėl kopos išsaugojimo link.
Gyventojai ir toliau kviečiame pasirašyti peticiją (Ją galite rasti čia).

Kova dėl Dumsių kopos išsaugojimo nerimsta: šiandien kreiptasi į valstybines institucijas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 18:55:05 +0300
<![CDATA[EVA: gamintojai didina COVID-19 vakcinų gamybos pajėgumus ir tiekimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eva-gamintojai-didina-covid-19-vakcinu-gamybos-pajegumus-ir-tiekima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eva-gamintojai-didina-covid-19-vakcinu-gamybos-pajegumus-ir-tiekima Europos vaistų agentūros (EVA) Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (CHMP) priėmė keletą svarbių rekomendacijų, padidinsiančių COVID-19 vakcinų gamybos pajėgumus ir tiekimą Europos Sąjungos (ES) šalims.

 

Nauja „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos gamybos vieta

 

Patvirtinta nauja „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos aktyviosios medžiagos gamybos vieta – „Halix“ gamykla, įsikūrusi Leidene (Nyderlandai). Po šio patvirtinimo bendras licencijuotų aktyviosios medžiagos gamybos vietų skaičius pasiekė keturis.

 

Nauja „BioNTech ir Pfizer“ COVID-19 vakcinos gamybos vieta ir lankstesnės laikymo sąlygos

 

Patvirtinta nauja COVID-19 vakcinos „Comirnaty“, kurią sukūrė „BioNTech ir Pfizer“, gamybos vieta. Vokietijos mieste Marburge bus gaminama tiek aktyvioji medžiaga, tiek galutinis produktas. Šiuo metu aktyvioji medžiaga, tiekiama ES, yra gaminama trijose vietose, įtrauktose į registracijos pažymėjimą.

 

Be naujos vakcinos gamybos vietos, CHMP išreiškė teigiamą nuomonę dėl vakcinos buteliukų transportavimo ir laikymo temperatūroje nuo -25 iki -15˚C (t.y., standartinių farmacinių šaldiklių temperatūroje) vienkartiniam dviejų savaičių laikotarpiui. Tai alternatyva ilgalaikiam buteliukų saugojimui specialiuose šaldikliuose temperatūroje nuo -90 iki -60˚C. Taip tikimasi palengvinti masinę vakcinos gamybą ir paskirstymą ES, sumažinant labai žemos temperatūros laikymo sąlygų poreikį visoje tiekimo grandinėje.

 

Nauja „Moderna“ COVID-19 vakcinos gamybos vieta ir apimčių didinimas

 

Praėjusį mėnesį CHMP rekomendavo patvirtinti naują „Moderna“ COVID-19 vakcinos aktyviosios medžiagos ir galutinio produkto tarpinių junginių gamybos vietą. Siekdama padidinti gamybos pajėgumus ir vakcinos tiekimą į ES rinką, „Lonza“ įmonė Vispe (Šveicarija) atveria naujas gamybos linijas ir atliks kitus gamybos proceso pakeitimus, kuriems žalią šviesą uždegė Komitetas.

 

Aprašyti pakeitimai bus įtraukti į viešą informaciją apie vakcinas, skelbiamą EVA tinklalapyje.

 

EVA nuolat kalbasi su COVID-19 vakcinų registracijos pažymėjimų turėtojais, kurie siekia padidinti savo gamybos apimtis ir tiekimą į ES. Agentūra teikia rekomendacijas ir patarimus dėl įrodymų, kuriuos reikia pateikti, pagrindžiant ir pagreitinant prašymų įtraukti naujas aukštos kokybės COVID-19 vakcinų gamybos vietas nagrinėjimą.

 

Kaip ir visi vaistai ES, COVID-19 vakcinos gali būti gaminamos tik patvirtintose vietos, įtrauktose į registracijos pažymėjimą po atitinkamo jų įvertinimo.

 

Tam gamintojas privalo turėti gamybos licenciją, kurią išduoda kompetentinga valstybės narės, kurioje yra vaistų gamybos vieta, įstaiga. Taip užtikrinama gamybos proceso atitiktis geros gamybos praktikos (GGP) standartams. Nacionalinės kompetentingos įstaigos atlieka GGP patikrinimus, derindamos juos su EVA. Jos tikrina, ar gamintojai laikosi ES standartų, licencijų reikalavimų ir, jeigu juos turi, registracijos pažymėjimų nuostatų.

 

Be to, norint gauti registracijos pažymėjimą, reikia pateikti tvirtus įrodymus, kad atitinkamoje gamybos vietoje yra įmanoma nuolat gaminti aukštos kokybės vakcinas pagal suderintas specifikacijas.

 

Gavusi reikalingus duomenis, įmonė pateikia prašymą pridėti naują gamybos vietą prie jau nurodytųjų registracijos pažymėjime. Tai daroma, pateikiant prašymą dėl pakeitimų. EVA yra pasirengusi greitai įvertinti tokius prašymus.

 

Parengta pagal EVA informaciją

EVA: gamintojai didina COVID-19 vakcinų gamybos pajėgumus ir tiekimą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 17:27:12 +0300
<![CDATA[Vakcinacijai ir testavimui paspartinti pasitelkiami slaugytojo padėjėjai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vakcinacijai-ir-testavimui-paspartinti-pasitelkiami-slaugytojo-padejejai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vakcinacijai-ir-testavimui-paspartinti-pasitelkiami-slaugytojo-padejejai Siekdama spartinti gyventojų vakcinaciją nuo koronaviruso (COVID-19) bei didinti testavimo apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė slaugytojo padėjėjų profesinių kompetencijų sąrašą, suteikdama teisę šiems darbuotojams imti tepinėlius iš nosies landos priekinės dalies ir kai kuriais atvejais atlikti injekcijas į raumenį. Šitaip į skiepijimo ir testavimo procesą galės būti įtraukti dar apie 3 tūkst. darbuotojų.

 

Iki šiol suleisti COVID-19 vakciną pacientui galėjo bendrosios praktikos slaugytojai, akušeriai, gydytojai.

 

Pagal atnaujintą tvarką slaugytojo padėjėjas, prižiūrimas slaugytojo, gali tik suleisti injekciją. Parinkti vaistinį preparatą, jį praskiesti (jei reikia) ir pritraukti į švirkštą turi pats slaugytojas. Vienas slaugytojas gali prižiūrėti ne daugiau kaip du slaugytojo padėjėjus.

 

Atnaujinta tvarka leis į skiepijimo procesą įtraukti slaugytojų padėjėjais dirbančius aukštųjų mokyklų studentus, besimokančius slaugos, akušerijos arba medicinos studijų programose. Kad galėtų skiepyti pacientus, jie turės gauti mokymo institucijos pažymą, patvirtinančią, kad yra įgiję kompetencijas, reikalingas injekcijai atlikti.

 

Kadangi tepinėlių iš nosies landos priekinės dalies paėmimo procedūra yra beveik identiška nosies higienos priežiūros procedūrai, kurios slaugytojo padėjėjai yra mokomi profesijos programos mokymo metu, tai papildomų dokumentų, įrodančių reikiamą kompetenciją, turėti nereikia.

 

Tepinėlių iš nosies landos priekinės dalies paėmimo procedūrą taip pat gali atlikti gydytojai, slaugytojai, akušeriai ir biomedicinos technologai.

SAM inf.

Vakcinacijai ir testavimui paspartinti pasitelkiami slaugytojo padėjėjai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 17:24:53 +0300
<![CDATA[Pradinukų sugrįžimo į mokyklas sąlygas koreguos pandeminė situacija savivaldybėse]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pradinuku-sugrizimo-i-mokyklas-salygas-koreguos-pandemine-situacija-savivaldybese https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pradinuku-sugrizimo-i-mokyklas-salygas-koreguos-pandemine-situacija-savivaldybese Nuo kitos savaitės į mokyklas be testavimo kaupinių metodu galės grįžti dar keturių savivaldybių pradinukai, bus leidžiama atvirose erdvėse organizuoti treniruotes, rengti neformaliojo švietimo užsiėmimus ne didesnėmis nei 10-ies žmonių grupėms.

Šiandien Vyriausybė peržiūrėjo savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje, sąrašą, atsižvelgiant į naujausius duomenis. Nuspręsta į jį įtraukti ne tik tas savivaldybes kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažiau kaip 200 atvejų, bet ir tas savivaldybes, kuriose sergamumas neviršija 300 atvejų.

Į šį sąrašą nuo šiol įtrauktos ir Neringos, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Utenos rajono savivaldybės. Sąraše jau buvo Akmenės rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Birštono, Biržų rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pagėgių, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Ukmergės rajono, Vilkaviškio rajono, Zarasų rajono savivaldybės.

Šiose savivaldybėse leidžiamas pradinukų ugdymas mišriu būdu mokinių ir pedagogų netestuojant kaupinių metodu. Kitose savivaldybėse taikomas saugaus sugrįžimo į mokyklas modelis, pradinių klasių mokinius periodiškai testuojant kaupinių metodu.

Dabar sąraše esančios savivaldybės, kuriose sergamumas yra tarp 200-300 atvejų, jei sergamumas per 2 savaites nesumažės iki mažiau nei 200 atvejų, iš jo bus išbrauktos. Tuomet jos turės pereiti prie testavimo kaupinių metodu arba nuotolinio ugdymo.

Praėjusią savaitę klasėse mokėsi virš 63 tūkst. pradinukų. Iš jų beveik 7 tūkstančiai mokyklose, kuriose taikomas testavimas kaupiniais.

Siekdama didinti fizinį visuomenės aktyvumą šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą nuo kitos savaitės leisti teikti sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas atvirose erdvėse vienu metu ne daugiau kaip 10-čiai asmenų, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narius.

Nuo balandžio 12 d. daugiau asmenų galės dalyvauti neformaliojo ugdymo užsiėmimuose: atvirose erdvėse rengiamose neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo veiklose vienu metu galės dalyvauti iki 10-ies asmenų.

Jau anksčiau savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų nesiekia 200 atvejų, buvo leistas kontaktinis neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas uždarose erdvėse ne didesnėmis kaip 5 asmenų grupėmis. Šiandien Vyriausybė sumažino reikalaujamą užtikrinti paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui: neformaliojo švietimo užsiėmimuose turi būti užtikrinamas 20 kv. m plotas asmeniui, o negalint tokio ploto užtikrinti, veikloje leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip vienam asmeniui.

Priminsime, jog Vyriausybės sprendimu privaloma dėl COVID-19 reguliariai testuotis visiems kontaktiniu būdu dirbantiems švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams.

Vieną kartą, prieš pradedant dirbti ar vykdyti veiklą, pasitikrinti reikia ir darbuotojams, kurie užsiima fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto veikla.

 

ŠMSM Komunikacijos skyrius

Pradinukų sugrįžimo į mokyklas sąlygas koreguos pandeminė situacija savivaldybėse

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 17:22:09 +0300
<![CDATA[Vyriausybė pritarė projektui dėl pluoštinių kanapių naudojimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-projektui-del-pluostiniu-kanapiu-naudojimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-projektui-del-pluostiniu-kanapiu-naudojimo

Vyriausybė pritarė išvadai dėl Seimo narių pateikto projekto, leidžiančio produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant esamo apribojimo auginti jį tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.

Žemės ūkio ministeriją  kartu su kitomis institucijomis parengti išvadą šiam Seimo narių praėjusią kadenciją teiktam projektui  įpareigojo Vyriausybė. Ji nutarė iš esmės pritarti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, tačiau, atsižvelgiant į gautas Europos Komisijos (EK) pastabas, siūlo jį Seimui tobulinti. 

Pagrindiniai siūlymai

Vienas svarbiausių parengtos išvados siūlymų – nustatyti, kad pluoštinių kanapių gaminiuose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis turi atitikti tų gaminių specialiuosiuose ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Siekiant tiekti rinkai produktus, atitinkančius „naujojo maisto“ sąvoką, būtina turėti išankstinį EK leidimą. Naujas maisto produktas – bet kuris maisto produktas, kuris Europos Sąjungoje nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d.

Jeigu pluoštinių kanapių gaminių gamybos proceso metu susidaro tarpiniai pluoštinių kanapių produktai, kuriuose yra THC, tokiai gamybai reikalingas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Įstatymo projekto pakeitimams dar turės pritarti EK. Nuo jos nuomonės priklausys, kokius produktus bus leidžiama gaminti.

Ši Vyriausybės patvirtina išvada bus teikiama svarstyti Seimui. Apie Seimo patikslintas nuostatas bus informuojama EK ir laukiama jos pritarimo.

Žemės ūkio ministerijos inf. 

Vyriausybė pritarė projektui dėl pluoštinių kanapių naudojimo

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 14:22:10 +0300
<![CDATA[Tėvų apklausa: sunkėja vaikų ir abiturientų emocinė būklė, 66 proc. pastebi išaugusį krūvį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tevu-apklausa-sunkeja-vaiku-ir-abiturientu-emocine-bukle-66-proc-pastebi-isaugusi-kruvi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tevu-apklausa-sunkeja-vaiku-ir-abiturientu-emocine-bukle-66-proc-pastebi-isaugusi-kruvi Šių metų vasarį atliktas „Norstat“ visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė neraminančius ženklus apie emocinę vaikų ir ypač gimnazistų bei abiturientų būklę. Vaikams mokantis nuotoliniu būdu didžioji dalis tėvų pastebi neigiamą įtaką tiek mokslo, tiek socialiniame gyvenime – žinių spragos, suprastėję rezultatai, mažiau bendraujama, padidėjęs piktumas ir išsiblaškymas. Daugelis tėvų teigia, jog vaikai negauna reikiamų psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijų, nėra sudaromos sąlygos bendrauti su klasės draugais. Pasak tyrimo, teigiamai tėvai vertina tik įgytus skaitmeninio bei nuotolinio bendravimo įgūdžius, tačiau jie, deja, nepadeda spręsti išaugusių sunkumų. Negana to, vyriausių mokinių tėvai pastebi itin išaugusį krūvį, o ši įtampa artėjant brandos egzaminams vis auga. Apie tai, kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams, ypač paaugliams ir abiturientams – psichologų ir pedagogų patarimai bei įžvalgos.

Pirmieji nerimo požymiai

Vos keli procentai tėvų pastebėjo teigiamus vaiko pokyčius mokantis nuotoliniu būdu. Daugiausia buvo akcentuojama, kad vaikas tapo piktesnis (39%), mažiau bendrauja (33%), yra labiau išsiblaškęs (29%).

„Vaikų elgesio pokyčiai – vaiko emocinės būklės atspindys. Juk kuo labiau pavargstame ir užstringame monotonijoje – tuo dažniau būname piktesni. Jei  vaikai tampa apatiški veiklose ar elgiasi pernelyg iššaukiančiai – kažkas pasikeitė jo aplinkoje. Tie pokyčiai gali būti dėl šeimos, dėl fizinio persikėlimo ar kitų faktorių. Toks faktorius buvo ir skubus bei greitai įvestas nuotolinis ugdymas. Veiklos dažnai tapo monotoniškos, o bendravimo su draugais ar pažįstamais laikas sumažėjo. Teko prisitaikyti prie kito pasaulio, kai mes bendraujame per nuotolį nematydami žmogaus ir neužmegzdami artimo emocinio ryšio“, – pastebi švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas.

Pedagogas atkreipia dėmesį, kad vaikų nerimas atsispindi ir jų darbuose. Pasak S. Šabanovo, jeigu darbai padaromi greitai, bet atmestinai, ar vaikas jų visai neatlieka, arba nuolat atsiranda priežasčių, kodėl jų nepateikia – vertėtų sunerimti.

„Tai ženklas, kad mokinys jaučia įtampą ir tokiu atveju vaikui (kelias savaites) svarbu leisti pasirinkti krūvį, individualią veiklų struktūrą, pastebėti ir paskatinti, o klaidas taisyti pozityviais patarimais, bet ne priekaištais ir jų išryškinimu. Kartais svarbu  tiesiog užkalbinti ir pasikalbėti apie paprastus, ne su mokslu susijusius dalykus. Nesikeičiant situacijai, svarbu pasitarti su psichologu – juk saugi emocinė aplinka  yra labai svarbi  ir ją reikia  formuoti, taip pat ir nuotolinio ugdymo(si) metu“, – pataria S. Šabanovas.

Tėvų pagalba šiuo metu itin svarbi

Jam antrina ir vaikų bei paauglių psichologė, knygų autorė, Asta Blandė. Ji įspėja, kad išaugusio vaikų nerimo požymius greičiausiai šiuo metu gali užfiksuoti tėvai, nes jie mato savo vaikus namuose. Mokytojams tai gali būti sunkiau pastebima, nes mokydami nuotoliniu būdu, kai dalis mokinių net neįsijungia kamerų, jie praranda labai daug informacijos apie tai, kuo iš tikrųjų mokinys gyvena ir kokia jo savijauta.

„Dažniausiai apie emocinius pokyčius išduoda pasikeitęs elgesys, kuriame ryškesni požymiai yra atsiribojimas, uždarumas, vengimas dalintis savo išgyvenimais, dažnas nesėkmių, savęs nuvertinimo akcentavimas, bejėgiškumo, apatijos demonstravimas. Šalia atsitraukimo galime matyti pasireiškiančius susikaupusio pykčio protrūkius, kurie parodo, kad „pavargau, nebegaliu, sunku“. Tokia neapykanta sau ar aplinkai sukelia didžiulį diskomfortą“, – teigia A. Blandė.

Žymiai padidėjęs mokslų krūvis

Prie emocinių sunkumų prisideda ir pasikeitęs darbo krūvis vaikams. Pasak leidyklos „Šviesa“ užsakymu atlikto „Norstat“ tyrimo, net 50% moksleivių tėvų vertina, jog vaikai daugiau dirba savarankiškai, apie 40% vyresniųjų klasių tėvų pažymėjo išaugusi savarankiško darbo laiką. Pažymimas smarkus namų darbų išaugimas lyginant su ankstesniu karantino periodu – apie 50% tėvų teigia, jog vaikams užduodama daugiau namų darbų, ypač Vilniaus mokyklose. Net 55% tėvų pastebi padidėjusį mokymosi krūvį lyginant su pavasario karantino laikotarpiu ir dar 30% respondentų vertina panašiai. Smarkiausiai krūvis išaugo progimnazijos ir gimnazijos moksleiviams (taip teigia apie 66% tėvų).

Kalbėdama apie tai, kaip išaugusio mokymosi krūvio, karantino ir artėjančių atsiskaitymų metu padėti paaugliams ir dar labiau negilinti patiriamų sunkumų, psichologė Asta Blandė pataria pirmiausia realistiškai įvertinti aplinkos (tėvų bei mokytojų) lūkesčius.

„Pripažinkime, kiekvienas į pokyčius reaguojame skirtingai: vieniems – tai adrenalinas ir savęs išbandymas gerąja prasme, kitiems – tai nuolatinis stresas, o jis išsekina. Pirmieji gali rodyti aukštus rezultatus, o pastarieji – egzistuoti ties palūžimo riba. Dar yra viena grupė žmonių, kuriems sektųsi geriau, jeigu neužsiimtų savęs ar aplinkybių kaltinimu, o tiesiog darytų tai, ką tuo metu gali geriausiai. Vadinasi, ir pagalbos kryptys yra skirtingos. Tiems, kurie motyvacijos turi pakankamai – pasidžiaukime, įvertinkime ir kalbėkime apie galimybes, siekius bei planus. Tuos, kuriems sunku, supraskime ir priminkime, kad šiuo metu svarbu ieškoti galimybių, o ne plakti už nesėkmes: kartu atraskime vidinių resursų bent mažais žingsneliais judėti į priekį. Papasakokime vaikams apie mūsų pačių išgyvenimus šiuo metu, pripažinkime, kad tokiu laiku kiekvienas patiria iššūkių ir galiausiai - parodykime, kaip patys įveikiame stresą, kokios praktikos pasiteisina“, – teigia psichologė.

Profesionalią pagalbą gauna ne visi

Tyrimas atskleidė ir dar vieną liūdną faktą: pasirodo, kad reikalingą psichologo konsultaciją gauna vos 12% moksleivių. Tuo tarpu net 52% moksleivių tėvų teigia, jog jų vaikai negauna reikalingos psichologo pagalbos, panašiai atsiliepiama ir apie trūkstamą socialinių pedagogų pagalbą. Labiausiai psichologinės pagalbos pasigendama Panevėžio mieste, o pagal mokinių amžių jos daugiausiai trūksta dvyliktokams – taip mano net 60% tėvų.

Psichologė A. Blandė patardama, ką galėtų šioje situacijoje padaryti tėvai, siūlo padėti vaikams kurti kryptingas mintis ir padėti ieškoti motyvacijos.

„Nuo ko pradėti? Pripažinkime, kad pastaraisiais metais abiturientai laiko tikruosius brandos egzaminus, kurių gyvenime patirs dar ne vieną dešimtį. Jie yra apie įgūdžius rasti išeitis, kai situacija nepalanki, matyti pravirą langą, kai durys užsidaro ir galimybes siekti tikslų, kai daug kam atrodo, kad tai padaryti neįmanoma”, – teigia A. Blandė.

Nuoširdaus pokalbio galia

Dar vienas sunkumas, kuris neprisideda prie geresnės mokinių savijautos, yra karantino metu pasikeitę laisvalaikio įpročiai. „Šviesos“ užsakyto tyrimo respondentai konstatavo, kad net 64% moksleivių daugiau nei 4 val. savo laisvalaikio praleidžia prie ekranų, o 72% moksleivių bendrai prie ekrano praleidžia daugiau nei 6 val. Praleidžiančiųjų virš 8 val. ypač padaugėja nuo 8 klasės. Virš 6 val. praleidžia apie 51% visų vyresniųjų klasių moksleivių, o 35% vaikų mažiau skaito. Švietimo ekspertas S. Šabanovas pataria vaikams padėti organizuoti laiką taip, kad jis kuo mažiau vargintų fiziškai ir emociškai.

„Svarbu vyresniems vaikams turėti aiškią dienotvarkę. Reikia skirti konkretų laiką pamokoms, pasiruošimui joms ir namų darbų darymui bei atskirti jį nuo laisvalaikio: sporto, muzikos ar kito neformalaus ugdymo, bendravimo su draugais. Jeigu vaikas nelanko neformalaus ugdymo ar sako, kad neturi laiko – galima sukurti „būrelį“ ir namuose: galbūt žaisti šachmatais ar šaškėmis, piešti, ar net klausyti repo ir palyginti, kaip keičiasi muzika. Svarbu natūralumas! Vakarais rekomenduoju bendrą vakarienę, kad visa šeima galėtų pasikalbėti ne apie mokslus ir darbus, bet kitais paprastais ir gyvenimiškais klausimais. Neklauskime kaip sekasi, nes atsakymo nebus, o klauskime kuo padėti? Ką matei ar girdėjai įdomaus?“, – teigia S. Šabanovas.

Jam pritaria ir psichologė A. Blandė. Ji pastebi, kad norėdamas atgauti jėgas negali nuolat daryti to paties iki išsekimo. Būtina keisti veiklas: duoti darbo tiek protui, tiek kūnui, tiek emocijoms.

„Bendraudami su vyresniaisiais paaugliais, girdžiu, kad geriausia atgaiva – galimybė bendrauti su bendraamžiais „apie gyvenimą“ – tai nuima nemažai krūvio ir atpalaiduoja. Žinoma, puiki pagalba yra mėgstama veikla: sportas, muzikos klausymas ar kūrimas, piešimas, mandalų spalvinimas, pasivaikščiojimas mėgstamoje aplinkoje, mintis nukreipiantys ir jaunimo gyvenimą atspindintys serialai“, – pataria psichologė.

Svarbu nemoralizuoti ir nekelti tono

Galiausiai svarbiausia, ką gali padaryti tėvai – tai neaštrinti ir taip sudėtingos situacijos ir nesukurti papildomų emocinių sunkumų savo vaikams. Švietimo ekspertai pasidalino ir savo asmenine patirtimi.

„Žmonių tarpusavio ryšys visada bus pirmiausia apie empatiją – supratimą, kad nujaučiu, kokioje situacijoje esi, matuojuosi tavo batus. Ir užuot nuolatos patarinėjusi, moralizavusi, tiesiog klausausi, klausiu ir leidžiu kalbėti. Vietomis sustiprinu galimybes, pasidžiaugiu atradimais ir klausimais sukeliu abejones, kai veiksmai yra labiau nukreipti „prieš save“. Kai sunku – siūlau arbatos, kviečiu kartu eiti pasivaikščioti, paprašau pagalbos mano asmeninėje veikloje, taip parodydama, kad rūpinuosi ir myliu, dėl to, kad esi, o ne dėl to, kad elektroniniame dienyne „blizga“ rezultatai. Juk neretai – tai ir mūsų, tėvų, brandos egzaminai: ar per dvylika metų išmokome atskirti savo ir vaiko vertę nuo jo rezultatų“, – sako A. Blandė.

S. Šabanovo teigimu, norint išsakyti vaikui ir ypač paaugliui pastabas, apie jas kalbėtis būtina, tačiau svarbu neaštrinti padėties jeigu vaikas atsako pakeltu tonu. Jis pataria jokiu būdu nesakyti, kad vieno ar kito dalyko paauglys nepadarė, bet priminti, paprašyti, paklausti, ar galėtų.

„Suprantu, kad būna dienų, kad mokiniai nieko nenori, bet daugeliu atveju tai banguotas kelias, kurio metu pažįstamas paauglių ir suaugusiųjų pasaulis. Paklauskite savęs, ar patys nebuvome suklydę? Ar buvo taip, kad pats paauglystėje tikrai galėjau pasielgti kitaip? Rekomenduoju aptarti bei matomoje vietoje pasikabinti ir visos šeimos susitarimus (geriausia ne daugiau negu tris). Jie turi būti konkretūs ir trumpi, sukurti visų šeimos narių ir priminti apie bendrumą bei rūpinimąsi vienas kitu“, – pataria S. Šabanovas.

Tėvų apklausa: sunkėja vaikų ir abiturientų emocinė būklė, 66 proc. pastebi išaugusį krūvį

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 14:13:39 +0300
<![CDATA[Psichologė pataria, kaip kalbėtis su vaiku apie jam artimo žmogaus savižudybę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-pataria-kaip-kalbetis-su-vaiku-apie-jam-artimo-zmogaus-savizudybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/psichologe-pataria-kaip-kalbetis-su-vaiku-apie-jam-artimo-zmogaus-savizudybe Nors Lietuvoje savižudybių skaičius kasmet po truputį mažėja, palyginti su kitomis Europos šalimis, mūsų šalyje jis išlieka didžiausias. Netikėtai netekus artimojo, kitiems šeimos nariams kyla begalė klausimų, iš kurių vienas – kaip apie tai pasakyti vaikui. Kokie jausmai užplūsta vaiką, išgirdus apie artimojo savižudybę? Kaip jam apie tai pranešti? Kaip elgtis, kaip paguosti? Kodėl svarbu to neslėpti? Apie tai kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Kristina Lekavičiūte.

„Staigus šeimos nario pasitraukimas iš gyvenimo neabejotinai sukrečia visą šeimą. Likę šeimos nariai patiria skausmą, stresą, neviltį, nežinomybę. Labai svarbu paties fakto neslėpti ir nuo mažiausių šeimos narių, nes negavęs konkrečios informacijos, vaikas gali imti fantazuoti, susigalvoti sau įvairių paaiškinamų ar net prisiimti sau kaltę, jausti pyktį. Svarbu atsakyti vaikui į tuos klausimus, susijusius su netektimi, kurie jam kyla“, – pataria K. Lekavičiūtė.

Trumpai, konkrečiai nupasakokite situaciją

Pasak psichologės, pranešti apie tai, kad asmuo mirė, reikėtų paprastais, vaikui suprantamais žodžiais, pavyzdžiui: „šiandien įvyko kai kas liūdno. Mirė tavo tėtis“. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir brandos, vaikai skirtingai suvokia mirtį. Mažesnieji dar nesupranta mirties kaip baigtinio proceso ir tuo labiau nesieja jos su asmeniu, o vyresni jau suvokia, kad mirtis tai, kas negrįžtama, todėl su šeimos nariu jis daugiau nebepasimatys.

„Vaikui nebūtina iškart sakyti visų faktų, kaip buvo, bet jokiu būdu negalima ir meluoti. Vaikai paprastai jaučia melą, todėl tai gali tik sustiprinti jo nerimą bei nepasitikėjimą suaugusiaisiais. Svarbu sakyti atvirai tiek, kiek vaikas klausia, būti pasirengus atsakyti į klausimus. Po kiekvieno atsakymo, stebėti vaiko reakciją. Jeigu vaikas domisi įvykio detalėmis, galima jam trumpai nupasakoti tai, kas įvyko. Jei mirties priežastimi įvardijama savižudybė, o vaikui tai nėra aišku, galima paaiškinti, ką šis žodis reiškia. Būtina vaikui pabrėžti, kad kiekvienas žmogus pats yra atsakingas už savo gyvybę, o kartais kai kurie žmonės apsisprendžia, jog nebenori gyventi“, – sako pašnekovė.

Vaiko nereikia versti klausti, geriau stengtis sudaryti palankias sąlygas, kad jis pats norėtų atsiverti, pasidalinti išgyvenimais. Galima paraginti vaiką prieiti ir pasikalbėti tada, kai jis to norės. Tačiau svarbu ir suaugusiems nevengti mirties tema kalbėti tarpusavyje. Jeigu suaugusieji išreikš savo jausmus, emocijas, o ne užsisklęs savyje, tai bus pavyzdys vaikui, kad ta tema nėra vengtina ir paskatins jį inicijuoti kalbą. Nereikia bijoti parodyti natūralių reakcijų į netektį, paaiškinti jas vaikui ir pakalbėti su juo.

Vaikui pageidaujant, suteikite išsamesnę informaciją

Kaip teigia K. Lekavičiūtė, jeigu vaikas smalsus, galima jam išsamiau papasakoti, kodėl žmonės kartais pakelia prieš save ranką. Galima naudoti tokius žodžius: „kartais žmonės būna liūdni ir nelaimingi. Kai tas liūdesys užsitęsia ilgą laiką, jiems ima atrodyti, kad gyventi nebėra prasmės. Jie mano, kad sužalodami save, išspręs visas problemas ir taip bus geriau. Sprendimas pakelti prieš save ranką vadinamas savižudybe arba gyvenimo nutraukimu.“

Vaikui pageidaujant išgirsti, kokiu būdu artimasis nusižudė, jį reikėtų įvardinti be detalių, tik paprastu, faktiniu pasakojimu, pavyzdžiui, „mama krito iš taip aukštai, kad mirė“, „dėdė taip smarkiai susižeidė, kad mirė“ ir pan. Kalbant su vaiku apie priežastis, kodėl asmuo pasirinko savižudybės kelią, būtina paminėti, kad dažniausiai tam būna ne viena priežastis, tai susikaupusių priežasčių pasekmė. Nors priežastis ir galima numanyti, dažnu atveju tikroji priežastis nebūna išaiškinta, todėl vaikui galima pasakyti: „spėju, dėl ko tėtis buvo liūdnas. Jis tikriausiai galvojo, kad daugiau nėra jokių išeičių. Tėtis nežinojo, kur kreiptis pagalbos, nors padėti jam buvo galima“.

Padėkite vaikui priimti netektį

Anot psichologės, visais atvejais vaikui svarbu pabrėžti, kad jo pasakyti žodžiai ir poelgiai nepaskatino artimojo nusižudyti. Sunkiu laikotarpiu taip pat reikėtų padrąsinti vaiką išreikšti visus jausmus, kurie jam kyla, o ne užgniaužti savyje. Dėl to tėvams būtina būti atviriems ir kuo daugiau bendrauti su vaiku.

„Šiuo momentu svarbiau vaiką ne paguosti, o padėti jam priimti netektį ir ją išgyventi. Raminant vaiką, jis gali likti neišreiškęs savo jausmų ir neuždavęs rūpimų klausimų, o tai gali padaryti vaikui žalos. Kadangi kiekvienas netektį išgyvena skirtingai, tai ir išraiškos gali būti individualios. Vaikas gali išgyventi platų jausmų spektrą ir tai yra visiškai normalu. Svarbu vaikui pasakyti, kad jis gali jausti pyktį, kaltę, liūdesį, neigimą, baimę, gėdą, o gali ir nieko nejausti. Visa tai yra natūralios gedulo išraiškos. Vaikas neturėtų baimintis, kad kažkam jo emocijos bus nepriimtinos ar jis liks nesuprastas“, – akcentuoja psichologė.

Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:

  • Jaunimo linija (budi savanoriai konsultantai) 8 800 28888, darbo laikas I-VII visą parą;
  • Vaikų linija (budi savanoriai konsultantai, profesionalai) 116 111, darbo laikas I-VII 11:00-23:00;
  • Linija Doverija (budi savanoriai konsultantai; pagalba skirta paaugliams ir jaunimui; parama teikiama rusų kalba) 8 800 77277, darbo laikas I-VII 16:00-19:00;
  • Pagalbos moterims linija (budi profesionalai, savanoriai konsultantai) 8 800 66366, darbo laikas I-VII visą parą;
  • Vilties linija (budi profesionalai, savanoriai konsultantai) 116 123, darbo laikas I-VII visą parą.

 Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Psichologė pataria, kaip kalbėtis su vaiku apie jam artimo žmogaus savižudybę

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 13:57:50 +0300
<![CDATA[LŠMPS: „Grįžimo į mokyklas tvarkoje – visiškas chaosas“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lsmps-grizimo-i-mokyklas-tvarkoje-visiskas-chaosas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lsmps-grizimo-i-mokyklas-tvarkoje-visiskas-chaosas LR Seimui pakeitus užkrečiamųjų ligų įstatymą ir LR Vyriausybei patvirtinus privalomą pedagogų testavimą bei abiturientų konsultacijas kontaktiniu būdu, didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) sulaukė švietimo bendruomenės pasipiktinimo ir klausimų lavinos.

„Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nenustoja stebinti blogąja prasme. Visi sprendimai neapgalvoti, priimami nutarimai, kurių įgyvendinimo tvarka abstrakti. Nors ši Vyriausybė deklaravo, kad švietimas – šalies prioritetas, tačiau priimami sprendimai rodo situacijos nesupratimą bei ugdymo proceso neišmanymą. Akivaizdu, kad įtampa švietimo bendruomenėje auga ir viskas eina blogyn“, - pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

LŠMPS teigimu, valstybės lygiu nenustatyta skaidri tyrimų atlikimo tvarka, darbdaviui ar savivaldybei nenustatyta aiški pareiga dėl privalomos pedagogų testavimo tvarkos parengimo, todėl kyla daug diskusijų dėl testų atlikimo tvarkos, laiko, kada ir kaip darbuotojas sužino apie reikalingą atlikti testą. Be to, neaišku kaip registruojamasi testui, kas už tai atsakingas, kas užtikrina darbuotojo funkcijos atlikimą tuo metu, kai darbuotojas vyksta atlikti testo.

„Susidaro įspūdis, kad net nesistengiama dirbti, suvokiant, kad mokslo metai artėja į pabaigą ir tereikia kažkaip pralaukti kelis mėnesius. Matyt tikimasi, kad rudenį vakcinos gelbės švietimo sistemą ir nebereikės sukti galvos, galima bus pastaruosius dvejus karantininius mokslo metus nurašyti mokytojų kaltei ir ramiai mėgautis ministro vardu, nesukant galvos dėl švietimo ateities“, - piktinasi E. Milešinas.

Tuo tarpu mokytojams, norintiems grįžti į klases, daugiausiai klausimų kelia testavimo tvarka ir joje numatytos išimtys. Operacijų vadovas yra nurodęs, kad tam tikri asmenys gali nesitestuoti, sudaryta galimybė rečiau testuotis ar kitokiais testais, bet ministerija to nesugeba ištransliuoti ir paaiškinti mokytojams.

„Norint išnarplioti Vyriausybės formuluotes reikia gerai pasukti galvą. Tačiau Vyriausybė akivaizdžiai nesuvokia, kad jos priimtą tvarką turės interpretuoti 60 merų, o dar liūdniau tai, jog tas pačias taisykles bus pavesta traktuoti mokyklų vadovams, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 1200. Kaip liaudies išmintis byloja - dešimt auklių, o vaikas be galvos“, - pastebi E. Milešinas.

Dar didesnis chaosas sukurtas abiturientų konsultavimo tvarkoje. Jeigu viena standartinė  klasė iš 30 mokinių, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme, skaidoma po 5 mokinius, mokytojui teks dirbti su 6 grupėmis, t. y. 6 valandos vienai konsultacijai pravesti. O jei mokytojas turi tokias dvi ar tris klases? Tai reiškia, kad konsultacijų skaičius išaugs dvigubai ar trigubai. Kada mokytojui dirbti su kitų klasių mokiniais?

„Tokio chaoso ir nekompetencijos dar nesame matę. Kiekvienas Vyriausybės sprendimas įneša vis daugiau painiavos ir pasipiktinimo. Pedagogams nuolat primetamos prasčiausios sąlygos. Taip tęstis nebegali. Baisu net pagalvoti kas laukia rudenį“, - piktinasi LŠMPS vadovas.

LŠMPS pirmininkas sako nesuvokiantis, kodėl mokytojams laiku nebuvo sudarytos sąlygos pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, o abiturientams nėra taikomas kaupinių metodas ir jie nėra grąžinami į klases įprastiniam kontaktiniam darbui.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.

LŠMPS inf. 

LŠMPS: „Grįžimo į mokyklas tvarkoje – visiškas chaosas“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 13:18:31 +0300
<![CDATA[Vaistinės galės skiepyti gyventojus nuo COVID-19]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistines-gales-skiepyti-gyventojus-nuo-covid-19 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistines-gales-skiepyti-gyventojus-nuo-covid-19 Siekdamas gerinti gyventojų skiepijimo prieinamumą ir didinti skiepijimo apimtis, sveikatos apsaugos ministras pasirašė teisės aktus, kuriais vadovaujantis išplėstinės praktikos vaistininkai galės teikti vakcinacijos nuo COVID-19 paslaugas. Skiepyti gyventojus galės vaistinės, įgijusios atitinkamą asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją. Vakcinacija vaistinėse startuos Registrų centrui baigus diegti reikiamus funkcionalumus.

Vaistinėse gyventojai galės būti skiepijami valstybės biudžeto lėšomis įsigytomis koronaviruso infekcijos vakcinomis.

Skiepijimo nuo COVID-19 paslauga asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją turinčiose vaistinėse bus tokia pat saugi, kaip ir vakcinuojantis kitose gydymo įstaigose, mat visur galioja tie patys paslaugų kokybės bei saugumo reikalavimai. Išplėstinės praktikos vaistininkas lygiai taip pat turi įvertinti gyventojo sveikatos būklę ir įsitikinti, kad ji leidžia atlikti vakcinaciją. Tik įvertinęs visas aplinkybes vaistininkas priims sprendimą – skirti vakciną ar nukreipti gydytojo konsultacijai.

Registrų centras šiuo metu atlieka reikiamus patobulinimus, kad būtų užtikrintas skiepijimo įrašų pildymas Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS).

Tikimasi, kad išplėstinės praktikos vaistininkai galės sėkmingai prisidėti prie COVID-19 ligos vakcinacijos proceso ir šios ligos suvaldymo.

SAM spaudos tarnyba 

Vaistinės galės skiepyti gyventojus nuo COVID-19

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 13:14:37 +0300
<![CDATA[Nelaimingas įvykis keičiant automatikos prietaisą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nelaimingas-ivykis-keiciant-automatikos-prietaisa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nelaimingas-ivykis-keiciant-automatikos-prietaisa Šiandien, balandžio 7 dieną, apie 10 valandą AB „Achema“ Kalcio amonio salietros ceche įvyko nelaimingas atsitikimas.

Remiantis pirminiais duomenimis, filialo „Sistematika“ inžinierius automatikas automatikos prietaiso keitimo metu apsiliejo skysto ir dujinio amoniako mišiniu.

Nedelsiant suteikus nukentėjusiajam pirmąją medicininę pagalbą jis buvo išvežtas nuodugnesnei apžiūrai į Jonavos rajono ligoninės priėmimo skyrių. Šiuo metu AB „Achema“ atlieka vidinį tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo.

 

AB „Achema“ informacija

Nelaimingas įvykis keičiant automatikos prietaisą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 13:00:43 +0300
<![CDATA[Covid-19 rajone: išliekame Raudonojoje C2 karantino spalvinėje zonoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-isliekame-raudonojoje-c-2-karantino-spalvineje-zonoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-isliekame-raudonojoje-c-2-karantino-spalvineje-zonoje Balandžio 7 dienos duomenimis, iš viso koronavirusu šiuo metu serga 66 jonaviečiai. Per vakar parą registruoti 5 nauji susirgimai. Per visą pandemijos laikotarpį Jonavos rajone patvirtinti 3 320 šios ligos atvejai.

Per vakar parą registruota 13 naujų pasveikimų. Iš viso nuo Covid-19 viruso šiai dienai yra pasveikę 3 119 jonaviečiai.

Per balandžio 6-osios parą naujų mirčių neregistruota. Nuo koronaviruso yra mirę 73 jonaviečiai, su Covid-19 liga susijusios mirtys: 115.

Jonavos r. savivaldybė išlieka Raudonojoje C2 karantino spalvinėje zonoje, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkstančių gyventojų yra 179,2 atvejai (vakar buvo 184,1 atvejai). Pagal naujų susirgimų skaičių mūsų savivaldybė tarp visų 60-ies šalies savivaldybių, kaip ir vakar, užima 28-ąją vietą. Mažiausiai sergančių registruojama Kelmės r. savivaldybėje, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyv. yra 8 atvejai. Daugiausiai sergančiųjų – Šalčininkų r. sav.: 965 atv./100 tūkst. gyv., Širvintų r. sav. 899 atv/ 100 tūkst. gyv.,  Vilniaus r. sav.: 848 atv./100 tūkst. gyv.

Iki šios dienos pirmąja vakcinos doze iš viso paskiepyta 5 389 jonaviečiai, antrąja - 2 066. Per vakar dieną pirmąja Vaxzevria (AstraZeneca) doze paskiepyti 72 asmenys, antrąja doze – 7 (Moderna – 3; Pfizer-BioNTech – 3; Vaxzevria (AstraZeneca) – 1).

 

Covid-19 rajone: išliekame Raudonojoje C2 karantino spalvinėje zonoje

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 12:37:24 +0300
<![CDATA[Dariui Maskoliūnui 50]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dariui-maskoliunui-50 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dariui-maskoliunui-50 Šv. Velykų išvakarėse krepšininko ir dabartinio Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Dariaus Maskoliūno vardas skambėjo Jonavos sporto arenoje Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalo ketverto metu. Jonavos sporto arenoje iškilmingai pakelti marškinėliai su tryliktuoju numeriu, taip pat išleistas vienetinis žurnalas, skirtas paminėti Darius Maskoliūno 50 metų jubiliejų.

Tai yra pirmasis jonavietis - olimpietis, kuris turi pačius aukščiausius krepšinio pasiekimus ir yra nusipelnęs būti taip pagerbtas, kad Jo vardo marškinėliai papuoštų Jonavos sporto areną. Kadangi Darius Maskoliūnas šiuo metu dirba Ispanijoje, iškilmingai Jo marškinėlių pakėlimo ceremonijai buvo pakviesti šeimos nariai: mama Irena ir sūnus Gustas. Tėčio pėdomis pasukęs sūnus Gustas Maskoliūnas, dirbti treneriu pradėjo būdamas tokio amžiaus, kai dauguma krepšininkų tik pradeda savo profesionalo karjerą. Visgi atsisveikinęs su krepšininko svajone, jis pirmuosius žingsnius naujoje profesijoje žengia turėdamas tvirtą pagalbininką šalia.

Jonavos rajono savivaldybės direktorius Valdas Majauskas šeimai įteikė dovaną- sumažintą marškinėlių kopiją (repliką).

Jonavos kūno kultūros ir sporto centro direktorė Regina Stupurienė tikisi, kad šis akcentas -  Dariaus Maskoliūno marškinėliai bus įkvėpimas kiekvienam jaunam jonaviečiui, krepšinio žaidėjui ar kitos sporto šakos sportininkui, siekiant sportinių aukštumų. 

Dariaus Maskoliūno, žaidėjo pasiekimai:

  • 199419951996199719981999LKL čempionas
  • 1998 Europos Taurės laimėtojas
  • 1999 NEBL čempionas ir Eurolygosčempionas
  • 20002001 Lenkijos taurės laimėtojas
  • 2001 Lenkijos Supertaurės laimėtojas
  • 2000 Sidnėjaus Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas
  • 2003 FIBA Čempionų taurės vicečempionas ir Lenkijos vicečempionas
  • 20042005 Lenkijos čempionas. 

Dariaus Maskoliūno, trenerio veikla ir pasiekimai:

 

 



Jonavos kūno kultūros ir sporto centro inf.

 

Dariui Maskoliūnui 50

Dariui Maskoliūnui 50 Dariui Maskoliūnui 50 ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 11:49:43 +0300
<![CDATA[Savarankiškai epidemiologinius duomenis pateikė beveik 4000 žmonių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savarankiskai-epidemiologinius-duomenis-pateike-beveik-4000-zmoniu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savarankiskai-epidemiologinius-duomenis-pateike-beveik-4000-zmoniu Savarankiškai, užpildę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) anketą atvejis.nvsc.lt, epidemiologinius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą, jau pateikė beveik 4000 koronavirusine infekcija (COVID-19) užsikrėtusių žmonių.

NVSC primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija, gali prisidėti prie tikslo greičiau nutraukti viruso plitimą ir išsaugoti daugiau gyvybių. Kuo greičiau žmogus pateiks epidemiologinę  informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės, o tai reiškia – stabdomas tolesnis viruso plitimas.

Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/. Šią anketą raginamas užpildyti kiekvienas žmogus, nepriklausomai, ar COVID-19 liga jam patvirtinta atlikus tyrimą, ar diagnozę patvirtintus šeimos gydytojui.

Anketa yra tokia pati, kokią įprastai pildo ir epidemiologinį tyrimą atliekantis specialistas. Tai reiškia, kad užduodami tie patys klausimai – kokiomis aplinkybėmis žmogus užsikrėtė, prašoma nurodyti darbovietes, taip pat vietas, kur žmogus lankėsi, įvertinti turimas sąlygas izoliuotis, apibūdinti jaučiamus simptomus, nurodyti sąlytį turėjusius žmones bei pateikti kitą epidemiologams svarbią informaciją.

Užsikrėtusiesiems skirta anketa leidžia sutrumpinti informacijos gavimo grandinę, taip pat patys anketą pildydami žmonės pateikia tikslesnius duomenis, nes turi daugiau laiko apgalvoti, kur lankėsi, įvardinti daugiau vietų, kur galimai galėjo užsikrėsti, jei tiksliai nežino.

 

NVSC informacija

Savarankiškai epidemiologinius duomenis pateikė beveik 4000 žmonių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Apr 2021 10:46:49 +0300