Vakar, spalio 10-ąją, visa Lietuva sužaliavo – penktąjį kartą vyko nacionalinė „Jaunimo linijos“ akcija „Žalia šviesa gyvenimui“. Jos metu visi buvo kviečiami #SureikšmintiJausmus ir atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą. Prie iniciatyvos prisijungė šimtai organizacijų, verslų ir bendruomenių visoje Lietuvoje.

Diena prasidėjo nuo pokalbių apie emocinę sveikatą

Ryte „Jaunimo linija“ surengė nuotolinę pamoką gimnazistams, kurios metu pristatė emocinio atsparumo pamokas „O kaip Tu?“. Po jos su 900 mokyklų visoje Lietuvoje buvo pasidalinta paruošta medžiaga – tai „Jaunimo linijos“ dovana mokykloms Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga.

Per pietus Kauno „Ąžuolyno“ bibliotekoje vyko emocinio atsparumo konferencija „Jei gaus sirenos – ar panikuosit?“, kurioje ekspertai dalijosi įžvalgomis, kaip neramiais laikais išlaikyti vidinę pusiausvyrą, valdyti stresą, atpažinti savo reakcijas į grėsmes ir išlikti emociškai atspariems krizių metu.

Žalios šviesos, humoro ir muzikos kupinas vakaras „Kablyje“

Nuo 17 val. Vilniaus kultūros erdvė „Kablys“ tapo jaunimo traukos centru. Čia vyko užsiėmimai emocinei sveikatai stiprinti, o po jų – diskusija apie nerimą. Vakare netrūko juoko ir geros nuotaikos – scenoje pasirodė stand-up komikai Laura Dragūnaitė, Viktoras Balykov ir Evaldas Jasaitis.

Vakaro kulminacija įvyko lygiai 19 valandą. Daugiau nei keli šimtai objektų visoje Lietuvoje buvo apšviesti žaliai – taip simboliškai primindami emocinės sveikatos svarbą. Žaliai apsišvietė TV bokštas, Lietuvos Respublikos Seimas, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos teismai, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus miesto tiltai – Baltasis, Mindaugo, Žaliasis ir Žvėryno – bei šimtai savivaldybių pastatų, bibliotekų, muziejų, mokyklų ir verslo centrų visoje šalyje.

Tuo pat metu ir „Kablyje“ buvo uždegta žalia šviesa. Čia ją įžiebė „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė kartu su ilgamečiais organizacijos ir šios akcijos rėmėjais – „Acme Geri darbai“ komandos nare Ilona Gudanec ir „Tele2“ viešųjų ryšių vadove Asta Buitkute.

Po žalios šviesos įžiebimo „Kablyje” tęsėsi šventinė dalis – kupina šviesos, bendrystės ir muzikos. Scenoje pasirodė grupės „Superkoloritas“ ir „Abii“, atlikėja Angelou ir Lukas Min.

Viena diena – daug pokalbių ir žalios šviesos

Akcija „Žalia šviesa gyvenimui“ jau tapo gražia tradicija – kasmet spalio 10-ąją visa Lietuva vieningai mini Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Nacionalinės akcijos metu jau penktąjį kartą buvo atkreiptas dėmesys į emocinės sveikatos svarbą visoje šalyje.

jaunimolinija.lt

Sukaktis, sutapusi su pasauline diena

Spalio antrasis šeštadienis pasaulyje minimas kaip Paliatyviosios pagalbos ir hospisų diena. Simboliška, kad šiuo metu Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijai sukanka 30 metų.

Iniciatyvių ir darbščių žmonių dėka spalio 9 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje Vilniuje įvyko prasmingas renginys, skirtas apžvelgti Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos veiklą. Tai buvo ne tik proga paminėti labai svarbios medicinos srities reikšmingą sukaktį, bet ir susitikimas, kuriame prisiminti šviesaus atminimo gydytojai, kūrę Lietuvos paliatyviosios ir skausmo medicinos pagrindus – gydytojas kardiologas, pirmasis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas prof. Arvydas Šeškevičius ir gydytoja anesteziologė – reanimatologė Janė Baublienė, dalintasi patirtimi, prisiminimais ir bendrystės jausmu.

Paliatyvioji medicina – visos medicinos širdis

Renginį atidarė POLA prezidentas, paliatyviosios medicinos ekspertas Ričardas Cervin. Jis pabrėžė, kad paliatyvioji medicina – tai visos medicinos širdis.

„Paliatyvioji medicina iš esmės gyvuoja tiek, kiek gyvuoja visa medicina. Pats Hipokratas dar prieš 2500 metų mus išmokė, palikdamas etikos kodeksą, skelbiantį gydytojo profesijos misiją – padėti sergančiam ir kenčiančiam. Medicina niekada nesiekė lengvų išeičių, ji visuomet ieškojo, kaip tobulėti, kad padėtų žmogui,“ – kalbėjo R. Cervin.

Jis pabrėžė, kad veiksminga pagalba sergančiajam turi būti visapusiška – greta medicininės pagalbos turi eiti psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba.

„Kol nėra visų šių elementų, tol visapusiškai padėti sunku. Puoselėdami paliatyviąją mediciną, padedame ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems. Svarbiausia – žinoti, kad tokia pagalba yra“, – sakė R. Cervin.

Svečias ekspertas: bendruomenė – raktas į sėkmę

Renginyje dalyvavo svečias iš Ispanijos – profesorius Carlos Centeno iš Navaros universiteto klinikos, tarptautinis paliatyviosios medicinos ekspertas ir Paliatyviosios pagalbos Europoje atlaso kūrėjas.

Savo kalboje jis pasidalijo prisiminimais apie prof. Arvydą Šeškevičių – gydytoją kardiologą, LSMU profesorių, Slaugos fakulteto įkūrėją, paliatyviosios medicinos pradininką, ilgametį Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos vadovą, daugelio knygų apie paliatyviąją mediciną autorių, kuris buvo ir pirmasis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas.

„Profesorius Šeškevičius itin gerai suprato, kad paliatyviosios medicinos sėkmei būtina bendruomenė – nes tik bendromis pastangomis galima pasiekti reikšmingų pokyčių. Jis visada pabrėždavo slaugytojų darbo svarbą, gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo būtinybę, švietimo ir mokslinių tyrimų reikšmę šios medicinos srities plėtrai“, – kalbėjo prof. Centeno.

Parodos – gyva atmintis ir įkvėpimo šaltinis

Renginio dalyviai buvo pakviesti aplankyti dvi parodas, surengtas Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos 30-mečiui.

Zenė Bernatavičienė, Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo vedėja, pristatė ekspoziciją „Profesorius Arvydas Šeškevičius – Dzūkijos krašto šviesuolis, dalinęs gėrį, meilę, viltį…“. Ši paroda parengta 2024 metais Alytuje, iš kur kilęs profesorius (gimęs ir augęs Simne).

Gražu ir simboliška, kad idėją surengti šią parodą Vilniuje įkvėpė mažas, bet prasmingas simbolis – prof. A. Šeškevičiaus ekslibrisas, rastas Lietuvos medicinos bibliotekoje vienoje iš jo dovanotų knygų.

Prisiminimai apie gydytoją Janę Baublienę – „humanizmo salelės“ kūrėją

Dr. Irena Povilonienė, Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkologė chemoterapeutė, pasidalijo jautria asmenine istorija apie Lietuvos paliatyviosios medicinos ištakas ir darbą kartu su šviesaus atminimo gydytoja, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos steigėja Jane Baubliene.

Pasak Irenos Povilonienės, gydytoja Janė Baublienė dėjo labai daug pastangų, kad Lietuvoje atsirastų taip reikalinga pagalba skausmuose gyvenantiems pacientams. 1995 m. Santaros klinikose ji įkūrė Skausmo kliniką, vadintą „humanizmo salele“. J. Baublienė buvo atkakli ir veikli praktikė, į skausmo mediciną žiūrėjo plačiau – kaip į paliatyviosios medicinos dalį. Ji akcentuodavo, kad reikia valdyti ne tik skausmą, bet ir kitus simptomus. Didelė pagalba medikams buvo jos įkurta tridienė skausmo mokykla, kur gydytojai galėjo stažuotis ir mokytis apie skausmo valdymą.

Kaip mažas ekslibrisas tapo didelio renginio pradžia

Susitikimo metu Lietuvos medicinos bibliotekos patarėja informacijos sklaidos klausimais Regina Vaišvilienė pristatė parodą „Literatūra skausmo ir paliatyviosios medicinos tema“ ir pasidalijo istorija apie šio spalio 9-osios renginio idėją:

„Kai praėjusių metų pabaigoje pradėjau rengti parodą „Lietuvos medicina. 2024“ – ekslibrisų, surinktų per dešimtmetį (nuo 2014 m.), ėmiau ieškoti kai kurių jų autorių. Ieškojau dr. Arvydo Šeškevičiaus artimųjų – norėjau paklausti, gal jie žino, kas sukūrė šiuos ekslibrisus. Taip atradau parodą, susiradau Zenę, parašiau jai, sutarėme dėl parodos eksponavimo Lietuvos medicinos bibliotekoje, bet apie ekslibrisą, deja, taip ir nesužinojau. Vėliau sutikau POLA prezidentą Ričardą Cervin, kuris teiravosi dėl galimybės eksponuoti vaikų piešinių parodą. Išsikalbėjome, kad kaip tik spalio mėnesį planuojama paroda, skirta prof. A. Šeškevičiaus gyvenimui ir darbams prisiminti. Štai taip atsirado šis šviesus renginys. Apie ekslibrisą paskelbiau informaciją grupėje socialiniuose tinkluose – ten taip pat niekas iki šiol neįminė mįslės.“

30 metų paliatyviosios medicinos keliui – su dėkingumu ir žmogiškumu

Renginio atmosfera buvo kupina šilumos, prisiminimų ir pagarbos tiems, kurie savo darbu, žiniomis ir atsidavimu kūrė Lietuvos paliatyviosios medicinos pamatus.

Dabar, minint 30 metų sukaktį, Lietuvos paliatyviosios medicinos bendruomenė kalba apie tai, ką svarbiausia išsaugoti – žmogiškumą, pagarbą ir gebėjimą būti šalia, kai labai sunku. Nes kai skausmas tampa nepakeliamas, svarbiausia – kad šalia būtų žmogus, galintis padėti jį palengvinti.

Paroda „Profesorius Arvydas Šeškevičius – Dzūkijos krašto šviesuolis, dalinęs gėrį, meilę, viltį…“ Lietuvos medicinos bibliotekoje veiks iki spalio 30 d. Kviečiame apsilankyti.

***

POLA – praktinė pagalba, ekspertų patarimai, palaikanti bendruomenė, vienijanti daugiau nei 62 tūkstančius onkologinių pacientų. POLA misija – siekti proveržio ir gerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę vėžio išgyvenamumo, gydymo ir gyvenimo su onkologine liga srityse. Plačiau: www.pola.ltir www.priesvezi.lt

Rugsėjo mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 84 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 84,2 Eur/MWh ir 81,1 Eur/MWh, Lenkijoje – 107,5 Eur/MWh.

Brangiausiai ES didmeninė elektra rugsėjį kainavo Italijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje (102–111 Eur/MWh), pigiausiai – Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje (35–42 Eur/MWh).

Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 3 kartus: Italijoje elektra vidutiniškai kainavo 111 Eur/MWh, Prancūzijoje – 35 Eur/MWh.

Šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 81 Eur/MWh – tai 6,8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu elektra vidutiniškai kainavo Europos Sąjungoje – 86,9 Eur/MWh. Latvijoje šiemet per devynis mėnesius didmeninės elektros kainos vidurkis sudarė 81,6 Eur/MWh – 6,1 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis, Estijoje elektra šiuo laikotarpiu vidutiniškai kainavo 79 Eur/MWh – 9 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse.

Brangiausiai Europos Sąjungoje elektra šiemet kainavo Airijoje, Italijoje ir Vengrijoje, o pigiausiai — Švedijoje ir Suomijoje.

Galutiniam vartotojui Lietuvoje vidutinė galutinė elektros kaina rugsėjį siekė 25,4 ct/kWh ir atitiko tokį pat ES šalių galutinių kainų vidurkį, o palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 2,7 proc. – buvo 24,8 ct/kWh.

Latvijoje ir Estijoje galutiniam vartotojui rugsėjį vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 3,3 proc. ir 14,5 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 24,6 ct/kWh bei 21,8 ct/kWh. Palyginti su rugpjūčiu, Latvijoje ir Estijoje galutinė elektros kaina vartotojams rugsėjį padidėjo atitinkamai 2,5 proc. ir 2,3 procento.

Pirmuosius devynis šių metų mėnesius galutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 25,2 ct/kWh ir buvo artima ES valstybių vidurkiui (25,1 ct/kWh).

Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES vidutiniškai sudaro 12,8 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 77 proc. Kipre.

Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 12,2 ct/kWh. Rugsėjį ši kainos dalis galutinėje kainoje mūsų šalyje sudarė 48 proc. – tai 2 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.

Latvijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 11,9 ct/kWh, Estijoje – 10,7 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Latvijoje ir Estijoje taip pat žemesnė už ES šalių vidurkį ir atitinkamai sudaro 48 proc. ir 49 procentus.

Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai rugsėjį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,3–15,0 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Vokietijoje, Čekijoje ir Airijoje (35,7–41,0 ct/kWh).

Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, rugsėjį skyrėsi 4,4 karto: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 41,0 ct/kWh, Vengrijoje – 9,3 ct/kWh.

Galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.

Daugiau informacijos skelbiama kas mėnesį rengiamoje „Elektros energijos kainų ES šalyse apžvalgoje“. 

„Savarankiškos, tvirtą ryšį su vietos gyventojais palaikančios, klestinčios savivaldybės, apie kurias tiek daug kalbėjome ankstesniuose Regionų forumuose – tai pagrindas, ant kurio bus galima toliau statyti stipresnę, atsparesnę ir saugesnę valstybę. Šiandien akivaizdu, kad mums reikia tokios valstybės – ir tokių regionų. Atėjo sunkiai prognozuojami, pavojingi laikai. Pasaulyje matome vis daugiau galios politikos, paremtos karine jėga. Svyruoja taisyklėmis ir tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka. Kaip sakė NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte, gyvename dar ne karo, bet jau ir ne taikos sąlygomis“, – Baltojoje salėje vykusioje antrojoje forumo dalyje sakė Prezidentas.  

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad net jei greitu metu baigtųsi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, egzistencinė grėsmė Lietuvai niekur nedingtų: „Karinės galios kultas užkoduotas giliai Rusijos nacionalinėje tapatybėje, o dabartinis režimas savo išlikimą sieja su tolesne ekspansija. Todėl negalime turėti jokių iliuzijų. Siekdami ilgalaikio valstybės klestėjimo, pirmiausia turime užtikrinti jos saugumą.“

Prezidentas apibrėžė svarbiausius valstybės uždavinius gynybos srityje: siekį iki 2030 metų turėti visiškai gynybai parengtą nacionalinę sausumos pajėgų diviziją; trumpo, vidutinio ir ilgo nuotolio oro gynybos pajėgumų stiprinimą, papildomą dėmesį skiriant gynybai nuo dronų; Vokietijos Bundesvero brigados įkurdinimą Lietuvoje jau 2027 metais.

Pasinaudodamas proga, šalies vadovas nuoširdžiai padėkojo Šalčininkų savivaldybės merui Zdzislavui Palevičiui ir visai administracijai už geranorišką požiūrį ir pagalbą. „Tai yra puikus pavyzdys mums visiems, kaip savivalda gali prisidėti prie nacionalinio saugumo – ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais darbais“, – pažymėjo šalies vadovas.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad augant Lietuvos kariuomenei ir šaliai priimant vis daugiau sąjungininkų pajėgų, ryškėja papildomų karinio mokymo teritorijų poreikis. „Puikiai suprantu, kad šio klausimo nepavyks išspręsti be konstruktyvaus dialogo su savivaldybėmis, kurios pagrįstai tikisi papildomų investicijų į viešąją infrastruktūrą, taip pat pirmenybės įgyvendinti anksčiau numatytus projektus. Esu nuoširdžiai dėkingas visų savivaldybių, kurios jau turi atitinkamus objektus, merams. Puikiai suprantu, kad jums tenka nelengva našta ieškant pusiausvyros tarp vietos bendruomenių ir valstybės poreikių“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pasveikino jo akivaizdoje pasirašytą Krašto apsaugos ministerijos ir Savivaldybių asociacijos susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

„Ilguoju laikotarpiu Lietuvos ir jos žmonių saugumas priklausys nuo mūsų ryžto ir pasirengimo gintis. Ir čia Lietuvos regionams taip pat teks svarbus vaidmuo. Nes mes turime vieną valstybę, ir mūsų grėsmės – bendros“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas palinkėjo, kad dar labiau stiprėtų bendradarbiavimo tarp centrinės valdžios ir savivaldos dvasia. Kad visi drauge siektume visų mūsų bendro tikslo – stiprios, saugios ir laisvos Lietuvos.

Regionų forume dalyvavo ir merai iš kovojančios Ukrainos – Zaporyžės merė Rehina Kharchenko ir Myrhorodo meras Serhijus Solomakha.

Prezidento komunikacijos grupė

„Tai – strateginis žingsnis Lietuvos skaitmeninės pažangos link. Šis laimėjimas patvirtina, kad Lietuva turi tiek kompetencijų, tiek potencialo tapti svarbia Europos dirbtinio intelekto ir didelio našumo kompiuterijos ekosistemos dalimi. „LitAI“ gamykla padės ne tik stiprinti mūsų mokslo ir inovacijų pajėgumus, bet ir tiesiogiai prisidės prie ekonomikos augimo bei pažangių technologijų plėtros visoje šalyje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) bus atsakinga už DI gamyklos strateginį vystymąsi ir konkurencingumą. 

„LitAI stiprins Lietuvos technologinę nepriklausomybę ir nacionalinį saugumą – mūsų duomenys ir DI sprendimai bus kuriami ir apdorojami Lietuvoje. Tai projektas, kuris ne tik gali sugeneruoti iki 360 mln. eurų ekonominės grąžos, bet ir leis valstybei veikti efektyviau, greičiau bei saugiau“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.

„LitAI“ tikslas – transformuoti Lietuvos didelio našumo kompiuterijos (HPC) pajėgumus, kuriant nepriklausomą, DI optimizuotą infrastruktūrą, galinčią patenkinti tiek nacionalinius, tiek Europos strateginius poreikius. Projektui vadovaus Vilniaus universitetas, o įranga bus talpinama Lietuvos radijo ir televizijos centro VDC3 duomenų centro patalpose Vilniuje.

„LitAI“ gamykla teiks daugiau nei 80 paslaugų – nuo didelio našumo kompiuterijos išteklių ir duomenų saugojimo iki akceleratorių prieigos bei inovacijų skatinimo visoje Lietuvoje, įtraukiant ir regionus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas strateginėms sritims, tokioms kaip kibernetinis saugumas, žalioji energetika, išmanioji pramonė ir skaitmeninė sveikata.

Lietuvos konsorciumą sudaro Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybės duomenų agentūra, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, Inovacijų agentūra bei kiti partneriai.

„Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija sutarė, kad valstybės investicijos keliautų į dvigubos paskirties projektus – vertingus ir kariuomenei, ir vietos bendruomenėms. Investuosime į civilinės saugos programas, kritinės infrastruktūros apsaugą, karinį mobilumą, jaunimo ugdymą ir pilietinio pasipriešinimo mokymus. Tokiu būdu stiprinsime pasirengimą šalies gynybai ir įgyvendinsime visuotinės gynybos principą. Atėjo laikas bendrą matymą paversti konkrečiais rezultatais“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Karinius poligonus ir karinio mokymo teritorijas turinčiose savivaldybėse socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai  planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metams skirto BVP procento gynybai. Skatinant karinį mobilumą, savivaldybių prioritetinių vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinėmis teritorijomis, KAM biudžete skiriamas lėšas siekiama padidinti iki 5 mln. eurų per metus.

„Savivaldybės, kurių teritorijoje yra poligonai arba karinės teritorijos, labai gerai supranta kritinę jų svarbą valstybės ir gyventojų saugumui. Darome viską, kad Lietuvos kariuomenė turėtų reikiamas sąlygas darbui ir kartu – būtų vietos bendruomenės dalimi. Vietos gyventojai taip pat turi jaustis svarbia visuotinės gynybos grandimi. Šis KAM ir LSA susitarimas įvertina ir įtvirtina šiuos abipusius poreikius siekiant svarbiausio tikslo – saugios ir stiprios valstybės“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Susitarimas taip pat numato išplėstą paramą savivaldybėms civilinės gynybos srityje. Iki 2030 m. iš Valstybės gynybos fondo kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti. Iš jų, 9 mln. eurų numatyta skirti, siekiant stiprinti karo komendantūrų sąveiką su savivaldybių institucijomis, prisidedant prie savivaldybėse steigiamų kontrmobilumo priemonių parkų, skirtų savivaldos kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugai.

Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijų vykdymui bei savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karui stiprinti iš KAM biudžeto planuojama skirti iki 5 mln. eurų.

Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai, susitarimas numato kelias iniciatyvas. Pilietinio pasipriešinimo mokymams, organizuojamiems kartu su krašto apsaugos sistema ir Lietuvos šaulių sąjunga, kasmet planuojama skirti ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų.

Ugdant pilietišką jaunimą, siekiama plėsti jaunųjų šaulių būrelius visose mokyklose ir didinti mokinių klasių skaičius, kurioms privalomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Šiai iniciatyvai kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.

Visuomenės kompetencijų bepiločių orlaivių valdymo ir inžinerijos srityse stiprinimui kartu su kitomis institucijomis vykdant bendrus projektus būtų skiriama daugiau nei 600 tūkst. eurų iki 2028 metų.

Susitarimas taip pat numato visuotinės gynybos centrų plėtrą kartu su savivaldybėmis, kuriose visoms visuomenės grupėms būtų suteikiamos pilietiniam pasipriešinimui reikalingos žinios ir įgūdžiai, ugdomi dronų valdymo ir šaudymo įgūdžiai.

Stiprinant savivaldybių administracijų kibernetinę saugą ir atsparumą, siekiama teikti metodinę, organizacinę ir finansinę pagalbą, steigiant jungtinius saugumo operacijų centrus apskrityse. Šiam tikslui įgyvendinti planuojama skirta iki 1,2 mln. eurų iki 2028 metų.

LR Krašto apsaugos ministerija

Padėkos medikams įteiktos Jonavos ligoninėje vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo Karo medicinos tarnybos atstovai, ligoninės vadovybė bei pratybose dalyvavę gydytojai.

Medicininės paramos vienetų grupės vadas plk. ltn. Joris Brian Ragaišis susitikimo metu dar kartą pasidžiaugė glaudžiu Karo medicinos tarnybos ir Jonavos ligoninės bendradarbiavimu.

„Puikiai suprantu civilių medikų įsitraukimą ir pareigos jausmą, nepaisant aplinkybių. Tokiose pratybose atsiskleidžia tikrasis pašaukimas – gebėjimas padėti žmogui bet kokiomis sąlygomis.

Šis bendras darbas ne tik stiprina mūsų pasirengimą, bet ir kuria tvirtą pasitikėjimą, kad prireikus civiliai medikai, kaip ir kariai, stovės vienoje linijoje, pasiruošę padėti ir ginti gyvybę“, – sakė plk. ltn. J. B. Ragaišis.

Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas pabrėžė, kad kariuomenės pratybos yra svarbi bendro pasirengimo dalis: „Tęsime bendradarbiavimą su kariuomene, kad būtume pasirengę panaudoti savo žinias ir įgūdžius ypatingomis sąlygomis, kai mūsų pagalbos gali prireikti tiek civiliams, tiek kariams. Tokia partnerystė suteikia galimybę tobulėti, dalintis patirtimi ir kurti saugesnę aplinką visiems.“

Tarptautinės chirurginės lauko pratybos dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje vyko rugsėjo 22–26 dienomis. Pratybose dalyvavo Lietuvos, Estijos, Nyderlandų ir Lenkijos karo medikai. Pirmą kartą jose kartu dalyvavo ir civilinės gydymo įstaigos – Jonavos ligoninės – dvi chirurgų komandos.

Pratybos vyko ypatingoje aplinkoje – požemiuose įrengtose operacinėse, kur medikai treniravosi suteikti pagalbą sužeistiesiems ekstremaliomis sąlygomis. (Plačiau rašėme ČIA ).

Tai ne pirmas kartas, kai Jonavos ligoninės kolektyvas bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene – šių metų gegužę ligoninėje vyko karinės lauko taktikos pratybos „Geležinis Vilkas 2025–I“, kuriose taip pat buvo tobulinami ekstremalių situacijų valdymo ir medicininės pagalbos įgūdžiai.

Jonavos ligoninės inf.

Kaip informavo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pranešimas apie įvykį gautas spalio 10 d., 7 val. 22 min.

„Buvo pranešta, kad Jonavoje, Žemaitės g., parduotuvės kepykloje kilo gaisras – užsidegė elektros skydinė. Žmonės buvo evakuoti. Ugniagesiai gelbėtojai patvirtino, jog degė elektros skydinė. Sužalotų asmenų nėra“, – nurodė pareigūnai.

„Didžiausią įtaką prognozuojamų didmeninės elektros kainų lygiui kitiems metams turėjo sumažėjęs ir stabilesnis skirtumas tarp Lietuvos ir Suomijos prekybos zonų kainų po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa. Taip pat įtakos turi finansinių sisteminių ateities sandorių kainų pokyčiai biržose. Prognozuojama elektros energijos kaina sumažėjo labiausiai dėl sumažėjusių su Suomijos rinka susijusių ateities sandorių kainų ir dėl mažesnio nei 2025 m. vartojimo netolygumo koeficiento“ – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Nustatant pusmečio ir visų metų elektros kainas Lietuvos elektros energijos prekybos zonoje atsižvelgiama į sisteminių ir su Suomijos elektros energijos prekybos zona susijusių atitinkamų ateities sandorių kainas „Nasdaq Commodities“ biržoje. Taip pat atsižvelgiama į kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Suomijos prekybos zonų kitos paros rinkoje už 12 paskutinių mėnesių vidurkį bei elektros vartojimo netolygumo koeficientus.

VERT atkreipia dėmesį, kad Suomija – viena iš artimiausių prekybos zonų Lietuvai, į Lietuvą ji panaši savo struktūra pagal energijos vartojimo tendencijas, importuojant ir eksportuojant elektros energiją į Suomiją ir iš jos, nesusidaro dideli tarpiniai kainų skirtumai. Todėl toks abiejų šalių palyginimas yra numatytas metodikoje, skirtoje nustatyti prognozuojamą kainą.

Pagal prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą, VERT vertina ir nustato infrastruktūros paslaugų sąnaudas, planuoja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą, apskaičiuoja išmokas VIAP lėšų gavėjams (iš VIAP yra finansuojamos valstybės remiamos veiklos energetikos sektoriuje).

VERT akcentuoja, kad ši prognozuojama didmeninė kitų metų elektros kaina nėra galutinė kaina vartotojams. Šios kainos dedamosios bus nustatomos ir galutiniai tarifai visuomeninio tiekimo vartotojams paaiškės lapkričio mėnesio pabaigoje.

Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams susideda iš įsigijimo kainos, VIAP, sisteminių paslaugų kainos, perdavimo paslaugos kainos, skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainos, tiekimo kainos, papildamos dedamosios prie skirstymo kainos.

„Kuo daugiau piliečių pažins ir matys Konstituciją kaip gyvą organizmą, kaip svarbiausią mūsų tekstą, apibrėžiantį laisvą, demokratinę visuomenę, lemiantį visas mūsų gyvenimo sritis, tuo stipresnė bus mūsų valstybė. Nepriklausomą, demokratinę Lietuvos Respubliką grindžiančios Konstitucijos išmanymas ypač svarbus dabar, kai įvairūs autokratai ir tironai remia vienas kitą kovoje prieš laisvąjį pasaulį, prieš demokratines šalis. Todėl kviečiu kiekvieną užmegzti savo asmeninį ryšį su pamatiniu Lietuvos valstybės dokumentu. O tai geriausia padaryti dalyvaujant tradiciniame Konstitucijos egzamine“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Konstitucija – gyvas dokumentas, jungiantis Tautą

Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis pabrėžia, kad Konstitucija nėra tik simbolis – tai realiai veikiantis teisės aktas, kuriuo kasdien vadovaujamės. „Konstitucija yra vientisas ir tiesioginio taikymo aktas. Kiekvienas galime ginti savo teises ir vykdyti pareigas tiesiogiai remdamiesi ja. Jos žinojimas leidžia apsaugoti ne tik save, bet ir pačią Konstituciją bei joje įtvirtintas vertybes“, – teigia A. Kabišaitis. Anot jo, kiekvienas dalyvavimas egzamine – tai galimybė pažvelgti į šį dokumentą naujai: „Kaskart ją perskaitant galima atrasti naujų aspektų. Ji tampa ne sausu teisės aktu, o mūsų bendruomenės pagrindu“.

Konstitucijos egzaminas – tai ir garbės reikalas

Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos istorijos mokytojas-ekspertas Deimantas Karvelis priduria, kad Konstitucijos pažinimas – tai kiekvieno piliečio garbės reikalas. „Lietuvos Respublikos Konstitucija yra savotiška mūsų valstybės funkcionavimo ir gyvavimo Biblija, kurioje fiksuoti tiek viešo, tiek privataus gyvenimo pamatiniai principai ir vertybės. Jeigu viena iš natūralizacijos sąlygų užsieniečiams yra išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą, tai mums, piliečiams, tai turėtų būti garbės reikalas“, – sako D. Karvelis.

Egzaminas, kuris vienija

Egzaminas ne tik skatina domėtis savo teisėmis ir pareigomis, bet ir vienija visuomenę siekyje pažinti ir gerbti Konstituciją – mus kaip Tautą vienijantį Pamatinį Dokumentą.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Teisingumo ministerija ir Konstitucijos egzamino vertinimo komisija kviečia visus spalio 23 dieną nuo 8 iki 15 val. prisijungti prie Konstitucijos egzamino, pasitikrinti žinias ir sustiprinti ryšį su pagrindiniu valstybės dokumentu. Laimėtojų lauks vertingi prizai – planšetiniai kompiuteriai, elektroninės knygų skaityklės, belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai ir kolekcinės sidabro monetos. Taip pat laimėtojai sulauks specialaus projekto globėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos įsteigto prizo.

Iniciatyvos organizatorius – Teisingumo ministerija. Globėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Informacinis partneris – LRT.

Daugiau informacijos – www.konstitucijosegzaminas.lt

Teisingumo ministerijos inf. 

„Ateidama į ministro pareigas žinojau, kad penkerius metus iš eilės augo karo tarnybą paliekančių karininkų skaičius, o naujų karių pritraukimas neatitinka mūsų valstybės poreikių. Jau pirmąjį savo darbo mėnesį subūriau kariuomenės ir ministerijos komandą bendram tikslui – sumažinti tarnybą paliekančių karininkų skaičių ir paspartinti naujų karių pritraukimą. Įvertinome kas labiausiai motyvuotų mūsų karius ir ėmėmės šių priemonių nedelsiant“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. 

„Šiais metais parengtos ir priimtos įstatymų pataisos pagerino finansines sąlygas ir socialines garantijas, išplėtėme karjeros galimybes, karinių laipsnių suteikimą, mokymosi užsienyje prieinamumą, skyrėme papildomą finansavimą Karo akademijai, spartiname karinės infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą“, – vardijo ministrė. 

Rezultatai jau matomi. Sparčiai auga savanoriškai nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) norinčių atlikti jaunuolių skaičius. Per pirmuosius du šių metų ketvirčius 2025 m. buvo gauta beveik 3 tūkst. tokių prašymų – tai daugiau nei per visus 2024 metus, o lyginant su 2023-iaisiais, prašymų skaičius yra apie 50 proc. didesnis. Pastaraisiais metais daugiau kaip 60 proc. į profesinę karo tarnybą priimamų karių sudaro baigusieji NPPKT. Šis rodiklis patvirtina, kad NPPKT išlieka pagrindinis kelias į profesinę tarnybą ir nuolat pritraukia motyvuotus jaunuolius. 

Pastebimos gerėjančios tendencijos ir profesinėje karo tarnyboje (PKT). Per pirmuosius šių metų tris ketvirčius prie Lietuvos kariuomenės prisijungė beveik penktadaliu daugiau PKT karių nei pernai per tą patį laikotarpį. Be to, pirmą kartą per 5 metus stabilizavosi tarnybą paliekančių karininkų skaičius. Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenėje lieka ir tarnybą tęsia vis daugiau ilgametę patirtį sukaupusių karininkų. 

Auga ir abiturientų susidomėjimas studijomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Šiais metais į akademiją priimtas didžiausias pirmakursių skaičius per 10 metų. Net 143 kariūnai studijas pradėjo pagal 2025–2029 mokslo metams parengtas naujas bakalauro programas – Gynybos technologijų ir Gynybos studijų. 

Stiprinamos karių motyvavimo ir gerovės priemonės 

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiemet įgyvendino svarbias priemones, skirtas karių motyvacijai ir gerovės stiprinimui. Nuo liepos 1 d. įsigalioję Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai užtikrina geresnes socialines ir motyvacinių priedų sistemą: profesinės karo tarnybos karių atlyginimai padidinti 7 proc., padidinti priedai už lauko pratybas, specialiąsias operacijas bei psichologiškai ir fiziškai ištvermės reikalaujančias užduotis. Taip pat padidintos maitinimosi išlaidų kompensacijos – iki 16,5 euro per dieną, sudarytos galimybės pratęsti tarnybą net ir pasiekus išleidimo į atsargą amžių. 

„Atkurdami Nacionalinę diviziją ir stiprindami kariuomenės pajėgumus, rūpinamės ne tik technika ar ginkluote, bet ir kariais, kurie yra mūsų gynybos pagrindas. Norint išlaikyti patyrusius karius ir pritraukti naujus, būtina užtikrinti jų gerovę, profesinio augimo ir orios tarnybos sąlygas. Artimiausiu metu taip pat bus įsteigtas Veteranų ir karių šeimų reikalų departamentas“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. 

Priimti sprendimai ir dėl platesnių karjeros galimybių – padidinti vyresniųjų karininkų ribiniai skaičiai, taip pat trečdaliu, palyginus su praėjusiais metais, išplėstos operacinio lygmens karininkų rengimo užsienyje galimybės. Tai kryptingai kelia karininkų kvalifikaciją ir stiprina Lietuvos kariuomenės vadovavimo grandį. Siekiant pritraukti motyvuotus kandidatus į Lietuvos kariuomenę, patobulintos studijų sąlygos Lietuvos karo akademijoje: kariūnų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose vietose, studijos apmokamos iš krašto apsaugai skirtų asignavimų. 

Profesinės karo tarnybos kariai įgyja įvairiapusį, aukšto lygio parengimą ir tampa savo srities ekspertais – nuo pėstininkų iki informacinių technologijų, medicinos, inžinerijos ar logistikos specialistų. Tarnyba užtikrina socialines garantijas, karjeros galimybes, valstybės finansuojamas studijas civilinėse mokymo įstaigose bei pensinį aprūpinimą. 

Krašto apsaugos ministerija primena, kad Lietuvoje į profesinę karo tarnybą priimama atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą (įgijus pagrindinį karinį parengtumą):

• Atlikus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – 9 mėnesių tarnyba 18–38 metų asmenims. Jos metu pirmaisiais mėnesiais įgyjami baziniai karybos pagrindai, o vėliau – specializuotos karinės žinios.
• Ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus Krašto apsaugos savanorių karo tarnyboje arba kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje – dalyvavimas pratybose ir mokymuose nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus, suderinamos su civiliniu darbu.
• Dalyvaujant Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – skirti 18–32 metų jaunimui ir studentams, mokymai organizuojami dalimis, trunka ne ilgiau kaip 3 metus, po kurių suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko laipsnis.
• Studijuojant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – ketverių metų studijos 18–30 metų jaunuoliams, po kurių įgyjamas universitetinis išsilavinimas ir suteikiamas pirmasis karininko – leitenanto laipsnis.

KAM inf. 

Aplinkybių patikslinimo metu buvo vertinama Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio pareiškime pateikta informacija dėl Seimo nario Eugenijaus Gentvilo viešų pasisakymų š. m. rugpjūčio 30 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje bei politinės partijos „Nemuno aušra“ Klaipėdos miesto ir rajono skyrių pirmininkių pareiškime nurodyti vieši Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, politiko Vytauto Juozapaičio, politinio judėjimo „Vardan Lietuvos“, buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno, buvusios Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės bei visuomenininkės Beatos Tiškevič pasisakymai bei įrašai socialiniuose tinkluose. Pareiškėjai nurodė, jog politinė partija „Nemuno aušra“ dalyvavo oficialiuose rinkimuose, jų kandidatai yra išrinkti į Seimą, todėl yra teisėtai veikianti demokratinės valstybės politinė jėga. Vieši pasisakymai, kuriuose juos vadina „antivalstybine partija“, „teroristais“, „fašistais“ ar „nusikaltėlių organizacija“, yra ne tik nepagrįsti, bet ir žeidžiantys, diskredituojantys partijos vardą, žeminantys jos narių garbę ir orumą.

Tikrinant pareiškimuose nurodytą informaciją konstatuota, jog anksčiau minėtų žmonių pasisakymai buvo nukreipti į juridinį asmenį – politinę partiją „Nemuno aušra“, bet ne į konkretų fizinį asmenį (žmogų).

Nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus nurodoma, kad teisė kritikuoti valdžią negali būti nepagrįstai suvaržyta, politinės partijos kritikos ribos yra plačios, politinės partijos „Nemuno aušra“ nariai yra išrinkti į Seimą, sudaro koalicinę daugumą su kitų partijų nariais, partijos pasiūlyti atstovais užima ministrų pareigas. Įvertinant tai, kad asmenys, kurių pasisakymai nurodyti pareiškimuose,  yra valstybės valdžios institucijų atstovai, politiniai oponentai ar visuomenininkai,  pripažintina, kad jų pasisakymai suprantami kaip vieša politinė kritika ir nėra tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurių turėtų būti taikoma griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, aktyviai dalyvaudamas politiniame gyvenime, įskaitant ir politines partijas, turi tolerantiškai priimti aštresnę, kartais galbūt ir ne visai pagrįstą kritiką.

Vertindamas pareiškimuose nurodytas aplinkybes dėl galimo politinės partijos „Nemuno aušra“ įžeidimo, prokuroras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenustato baudžiamosios atsakomybės už asmens įžeidimą, nuo 2016 m. balandžio 1 d. ši veika tapo dekriminalizuota. Pareiškėjai, manantys, kad viešais pasisakymais yra įžeidžiama jų garbė, orumas ar reputacija, turi galimybę savo pažeistas teises ginti remiantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais.

Prokuroro nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus gali būti skundžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

LR prokuratūros inf. 

„Gyventojams, susiruošusiems įteisinti gręžinį, reikia pradėti nuo savivaldybės – pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį. Ir tik gavus savivaldybės administracijos pritarimą,  galima kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą“, – primena Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Duomenų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Balčiūnaitė.

LGT duomenimis, šiuo metu jau įteisinti 3655 gręžiniai: Vilniaus rajone – beveik 900, Vilniaus mieste – apie 400, Trakų rajone – per 200 gręžinių.

Nuo Trakų vos atsilieka Klaipėdos ir Kauno rajonai, čia trūksta vos kelių gręžinių, kad pasiektų 200.

Molėtų rajono gyventojai taip pat aktyviai naudojasi laikinuoju įstatymu – jau įteisinti 177 vandens gavybos gręžiniai.

„Atkreipiame dėmesį, kad reikia įteisinti  ir „vandens adatą“ (dar vadinamą adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa, mini gręžiniu). Šis įrenginys naudojamas požeminio vandens gavybai, jis laikomas gręžiniu ir jam taikomi visi įregistravimo reikalavimai“, – pabrėžia I. Balčiūnaitė.

Kaip įteisinti gręžinį 

1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Paraiškos formą parsisiųsite paspaudę šią nuorodą.   

Paraišką savivaldybei galite pateikti per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreiptis asmeniškai arba per atstovą (atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu).  

Kilus klausimų dėl paraiškos pateikimo ar pildymo, jus pakonsultuos savivaldybių darbuotojai. Visų Lietuvos savivaldybių kontaktiniai duomenys skelbiami čia.  

2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą namų ūkio reikmėms sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų. 

3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.  

4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis  per LGT el. paslaugų sistemą (spauskite čia). Tokiu atveju nereikia pildyti 5 punkte nurodytos deklaracijos.  

INSTRUKCIJA, kaip pateikti duomenis per el. paslaugų sistemą.

5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba paštu. Jei renkatės vieną iš šių būdų, papildomai reikia pateikti užpildytą Žemės gelmių registre neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją. (Deklaracijos formą rasite čia.) 

6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:  

- savivaldybei pateiktos paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,  

- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),  

- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,  

- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka,

- jei gręžinio savininku registruojamas ne žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys savininkas, reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas dėl kitų asmenų įregistravimo gręžinio savininkais. Sutikimas dėl gręžinio savininko įrašymo ŽGR

- jei VAZ 1-oji juosta patenka į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus ar valstybinę žemę, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, būtina pateikti rašytinį tų asmenų sutikimą.

7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.  

Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.   

Pagal Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d. Vis dėlto svarbu žinoti, kad, gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) būtina pateikti greičiau – per 6 mėnesius. 

Atkreipiame dėmesį 

• Pradėjus įteisinimo procesą, paraiškų teikimo savivaldybei klausimais gyventojus konsultuoja atsakingi savivaldybių darbuotojai. Jų kontaktus rasite čia. 
• Dokumentai privalo būti pasirašyti (arba ranka, arba el. parašu).
• Visus gręžinio registravimo dokumentus LGT reikia pateikti vienu metu. 
• Jeigu jie siunčiami el. paštu, visi dokumentai turi būti prisegti viename laiške.   
• Dokumentus reikia pateikti tik vienu būdu. 
• Atidžiai pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas telefono numeris ir (ar) el. pašto adresas, kad prireikus LGT darbuotojai galėtų su jumis susisiekti. 

LGT inf. 

Spalio 6-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,40 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,47 Eur/l. Pirmą kartą nuo rugsėjo pradžios Lietuvoje atpigo tiek benzinas, tiek ir dyzelinas – pastarąjį kartą tokia tendencija buvo rugsėjo 1 d.

Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje rugsėjį–spalio pradžioje yra 0,07–0,09 Eur/l. Nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos šis kainų skirtumas buvo didesnis – 0,09–0,10 Eur/l.

Brent naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę siekė 65,8 USD/bbl ir yra 1,3–4,1 proc. mažesnė kaina palyginti su rugsėjo mėn. vidutinėmis savaitės kainomis, kurios sudarė 66,7–68,6 USD/bbl. Brent naftos kainos mažėjimas susijęs su OPEC+ svarstymais dėl naftos gavybos didinimo. Tačiau rinkoje ir toliau gali išlikti dvejopa situacija: viena vertus, didinama pasiūla spaudžia kainas žemyn, kita vertus, geopolitinė rizika ir riboti rezervai vis dar palaiko aukštesnį kainų lygį.

Pagal naujausių Brent naftos ateities sandorių kainas, matyti, kad šiuo metu tikimasi 2–5 USD/bbl mažesnių naftos kainų nei buvo manoma prieš savaitę ir artimiausiais metais Brent naftos kainos gali svyruoti 63–68 USD/bbl ribose.

Praėjusią savaitę benzino vidutinės kainos Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo po 0,3 proc., Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,1–2 procentus.

Per mėnesį benzino kaina padidėjo visose lyginamose šalyse 0,6–1,8 proc., išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,3 procento.

Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–4,0 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 7,5 procento.

Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar yra 1,39 Eur/l, arba 0,01 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar yra atitinkamai 1,44 Eur/l ir 1,54 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos keturiose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje (1,75–1,95 Eur/l), mažiausios – Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje (1,22–1,35 Eur/l).

Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–0,7 proc., padidėjo Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai 1,1 proc. ir 0,3 procento.

Per mėnesį Lietuvoje dyzelino kaina nepasikeitė, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 2,2 proc. ir 0,9 proc., o Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 0,3 procento.

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelinas pabrango visose lyginamose šalyse 1,2–10,3 proc., išskyrus Estiją, kur atpigo  9,7 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,41 Eur/l, arba 0,06 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,30 Eur/l ir 1,52 Eur/l.

Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra dešimtyje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje (1,67–1,73 Eur/l), mažiausios – Estijoje, Maltoje ir Bulgarijoje (1,21–1,30 Eur/l).

Spalio pirmosiomis dienomis (1–8 d.) benzino didmeninė kaina sumažėjo 0,01 Eur/l, dyzelino didmeninė kaina nukrito 0,03 Eur/l.

Rugsėjo mėnesį didmeninės benzino ir dyzelino kainos išaugo apie 0,02 Eur/l. Rugpjūčio mėnesį didmeninė benzino kaina sumažėjo 0,02 Eur/l, o dyzelino – 0,03 Eur/l.

Žaliavinė nafta į Lietuvą birželį–rugpjūtį buvo importuojama iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro, Jungtinės Karalystės ir JAV, o rugsėjį į mūsų šalį ji buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir Norvegijos.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros kas savaitę rengiamoje Degalų kainų pokyčių apžvalgoje.

Ligą diagnozavo genetinis tyrimas 

39-erių metų Audrė pasakoja, kad pirmieji akių ligos simptomai išryškėjo jai sulaukus septynerių metų. Pradėjus silpti regai ir pasikeitus žvilgsniui, tėvai greitai suprato, kad reikalinga medikų pagalba. Po pirmųjų apsilankymų gydytojai mergaitei įtarė tinklainės distrofiją, tačiau konkrečios diagnozės nepateikė.  

Regėjimui blogėjant, Audrė turėjo palikti bendrojo lavinimo mokyklą ir pereiti į aklųjų ugdymo įstaigą, kur pradėjo mokytis Brailio rašto. Nepaisant regos iššūkių, moteris sėkmingai baigė universitetą, sukūrė šeimą ir susilaukė dviejų vaikų. Visgi prieš kelerius metus dėl ženkliai suprastėjusio regėjimo Audrė pradėjo naudotis baltąja lazdele. 

Tik prieš metus genetinio tyrimo pagalba moteriai buvo patvirtintas akių tinklainės susirgimas –– paveldima Stargardto liga. 

„Prasidėjus stipriam žaibavimui akyse, kreipiausi į Santaros klinikas, kur neplanuotai buvau pakviesta dalyvauti genetinių tyrimų programoje. Po kelių etapų atliktų tyrimų paaiškėjo tikroji regėjimo sutrikimo priežastis. Diagnozė tapo svarbiu lūžio tašku mano gyvenime – ji ne tik suteikė aiškumo, bet ir padėjo suprasti, kaip tinkamai gyventi su šia liga“, – teigia Audrė. 

Lietuvos akių gydytojų draugijos (LAGD) pirmininkė, gydytoja oftalmologė prof. V. J. Balčiūnienė, komentuodama Audrei diagnozuotą ligą, teigia, kad nors šiuo metu nėra patvirtinto medikamentinio gydymo, klinikiniuose tyrimuose tiriami keli genų terapijos vaistai. Tikimasi, kad netolimoje ateityje įvyks proveržis tinklainės ligų gydyme, kuris padėtų sulėtinti jų progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. 

Tinklainės ligos diagnozuojamos įvairaus amžiaus žmonėms 

Kaip pasakoja prof. V. J. Balčiūnienė, tinklainės ligos – tai įvairūs sutrikimai ar degeneraciniai procesai, pažeidžiantys šviesai jautrų akies audinį, atsakingą už regėjimo signalų perdavimą į smegenis.  

Profesorės teigimu, pagrindinės tinklainės ligos, lemiančios regos pablogėjimą ar net jos praradimą, yra neovaskulinė amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), diabetinė geltonosios dėmės edema (DGDE) ir geltonosios dėmės edema, atsirandanti dėl tinklainės venos nepraeinamumo. Šios ligos dažniausiai diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunesnio amžiaus pacientų.  

Anot gydytojos oftalmologės, gydant tinklainės ligas, taikomas pažangus gydymo metodas – į akies stiklakūnį leidžiami kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) inhibitoriai. Šie vaistai padeda sustabdyti ligos progresavimą ir daugeliu atvejų pagerina regėjimo funkciją. 

„Šios tinklainės ligos yra lėtinės ir progresuojančios, todėl joms reikalingas ilgalaikis gydymas daugkartinėmis injekcijomis. Gydymo intervalai gali svyruoti kasmėnesinių injekcijų iki ilgesnių tarpų, pavyzdžiui, 4 mėnesių, jei liga stabilizuojama. Naujausi tyrimai rodo, kad taikant gydymą moderniais KEAF inhibitoriais pasiekiama ne vien geresnių gydymo rezultatų, bet ir sumažinamas injekcijų skaičius vienam pacientui, ilgėja intervalai tarp apsilankymų“, – pasakoja ​​prof. V. J. Balčiūnienė. 

Inovatyvaus gydymo svarba 

Gydytojos teigimu, šiuolaikinis tinklainės ligų gydymas KEAF inhibitoriais yra laikomas standartu ir taikomas daugelyje Europos šalių. Mūsų šalyje privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas tik vienas preparatas, todėl specialistai kol kas neturi galimybės nesant efekto keisti gydymą į kitą.  

Prof. V. J. Balčiūnienė akcentuoja, kad tinklainės ligos yra lėtinės ir reikalauja ilgalaikės priežiūros, todėl inovatyvūs diagnostikos ir gydymo būdai, retinantys procedūras ir vizitus į gydymo įstaigas, leidžia optimizuoti gydymo procesą ir pagerinti bendrą gydymo patirtį.  

Ji priduria, kad praėjusią savaitę vykusios LAGD metinės konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į prastėjančią regos sveikatą Lietuvoje ir būtinybę imtis veiksmų. Taip pat buvo priimta rezoliucija, kuria raginta regėjimo sveikatą pripažinti nacionaliniu prioritetu. 

Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Jūros Smilgaitės, pažangus gydymas atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią aklumui, nes leidžia anksti sustabdyti ar sulėtinti regėjimą silpninančių ligų eigą. Naujos kartos biologiniai preparatai, genų terapijos ir tikslinės molekulės suteikia galimybę gydyti anksčiau nepagydomas akių ligas – tokias kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija ar paveldimi tinklainės sutrikimai. 

„Regos sutrikimų gydymas šiandien jau nėra vien tik medicininė pagalba – tai investicija į žmogaus savarankiškumą, sveikatos sistemos efektyvumą ir visuomenės gerovę. Inovatyvūs gydymo būdai leidžia sumažinti gydymo naštą pacientui ir sveikatos priežiūros sistemai, o retesnės injekcijos sutaupo laiką ir sumažina kaštus. Jie padeda išsaugoti pacientų regėjimą, išlaikyti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, kartu mažindami aklumo naštą visuomenei“, – sako J. Smilgaitė. 

Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, o Lietuvoje jau penktus metus iš eilės „Jaunimo linija“ kviečia šią dieną paminėti kartu.  

„Žalia šviesa gyvenimui“ – tai „Jaunimo linijos“ inicijuota nacionalinė akcija, kurios tikslas – paskatinti visuomenę drąsiau kalbėti apie emocinę savijautą ir mažinti psichikos sveikatos stigmas. Šiemet prie iniciatyvos prisijungia kibernetinio saugumo ekspertai „Baltimax“ – ESET partneriai Lietuvoje.  

Specialistai kviečia atkreipti dėmesį į jaunų žmonių emocinę sveikatą internetinėje erdvėje, kalbėti apie tai, su kokiais iššūkiais ir rizikomis jie susiduria skaitmeniniame pasaulyje, bei primena, kad saugi aplinka internete yra svarbi emocinės gerovės dalis.

Saviraiška susitinka su rizika

Socialiniai tinklai jaunam žmogui gali būti ir saviraiškos erdvė, ir rizikų laukas, kuriame kiekvienas paspaudimas palieka pėdsaką. Pavogti duomenys, netikri profiliai ar įžeidžiantys komentarai – tai virtualūs pavojai, galintys neigiamai paveikti paauglio savivertę ir emocinę sveikatą.  

Vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis įspėja, kad kitoje ekrano pusėje, už tikroviškai atrodančių bendraamžių nuotraukų, gali slėptis net automatizuoti botai, renkantys duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti šantažui, manipuliacijai ar net finansiniams sukčiavimams.  

Pasak „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovės, psichologės Ievos Plauškutės, skaitmeninė erdvė jaunam žmogui tapo natūralia kasdienybės dalimi, kurioje jis ne tik bendrauja, bet ir ieško būdų, kaip pateikti save.

Vis dėlto skaitmeninėje erdvėje vis sunkiau atskirti, kas yra tikra. Paaugliai, stebėdami šį patobulintą pasaulį, jaučia spaudimą atitikti dirbtinius standartus. Būtent čia kyla pavojus, kai noras patikti, pritapti ar atrodyti tobulai verčia dalintis daugiau, nei reikėtų. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pabrėžia, kad nuotraukas į internetą reikėtų kelti apgalvotai.

„Jaunimui internete didžiausia grėsmė – kibernetinės patyčios, tapatybės vagystės ir duomenų nutekinimai, ypač per socialinius tinklus ar žaidimų portalus. Dalintis asmenine informacija ar nuotraukomis gali būti pavojinga, nes tokie duomenys gali būti nukopijuoti, nutekinti bei panaudoti neteisėtoms veikoms“, – teigia jis.

Socialiniai tinklai renka informaciją per naršymo istoriją, įrašus ir net veido atpažinimo technologijas. Dauguma paauglių net nesuvokia, kokio masto duomenys apie juos kaupiami. Vienas neapgalvotas įrašas – ir internete jis gali likti visam laikui.

Tarp patiktukų ir savivertės

Nors socialiniai tinklai gali būti puiki erdvė saviraiškai, jie gali tapti ir spąstais, kenkiančiais jauno žmogaus savivertei. Psichologė pastebi, kad viskas priklauso nuo to, kiek svarbos žmogus teikia savo įvaizdžiui socialiniuose tinkluose.

„Vieniems skaitmeninis įvaizdis beveik neturi reikšmės, o kitiems – tai svarbiausia įvertinimo erdvė. Menkas „patiktukų“ skaičius, šiurkštūs komentarai ar asmeninės žinutės neretai skaudžiai paliečia jauno žmogaus savivertę, sukelia atskirtį“, – sako I. Plauškutė.

Be to, vis dažniau kalbama ir apie FOMO (angl. fear of missing out) – baimę kažką praleisti. Stebėdami kitų demonstruojamas įspūdingas akimirkas, jauni žmonės ima lyginti save ir manyti, kad jų gyvenimas nėra toks įdomus ar vertingas.

„Tai gali kelti vienišumą ir žemą savivertę. Prie to prisideda ir skaitmeninis nuovargis. Nuolatinis buvimas prisijungus, poreikis greitai atsakyti, perskaityti viską, kas vyksta. Tai apsunkina gebėjimą atsirinkti, kas yra tikra, o kas tėra iliuzija“, – dėsto psichologė.

Prie pavojų savivertei internete prisideda ir patyčios. Internete jos įgauna kitokią formą – tampa sunkiau pastebimos, bet skaudesnės. I. Plauškutė teigia, kad virtualios patyčios – viena dažniausių temų, kurią jauni žmonės aptaria su specialistais.

Jai pritaria ir kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis, akcentuodamas, kad internete ribos tarp žaidimo ir realaus įžeidimo dažnai išnyksta. Virtualioje erdvėje dingsta natūralus socialinis barjeras – tai, ką realybėje sustabdytų gėdos ar empatijos jausmas, internete tampa paprasta parašyti, paspausti ar išsiųsti. Dėl to vaikai ir paaugliai gali tapti ne tik aukomis, bet ir patyčių dalyviais.

„Virtualioje erdvėje žmonės jaučiasi drąsesni, nes nejaučia tiesioginės atsakomybės. Vienas neapgalvotas komentaras ar pasidalyta nuotrauka gali sukelti laviną reakcijų, o žodžiai internete skaudina ne mažiau nei realybėje“, – sako jis.

Netikri profiliai ir nutekintos nuotraukos

Pasak „Baltimax“ vyresniojo kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialisto L. Apynio, viena didžiausių šiandienos grėsmių internete – netikros tapatybės ir asmeninių duomenų nutekėjimas.

„Vaikai ir paaugliai dažnai pasitiki bendraamžiais, dalijasi nuotraukomis ar asmenine informacija su tais, kuriuos vos pažįsta. Tačiau internete neįmanoma būti tikriems, kas slepiasi kitoje ekrano pusėje. Už tariamo draugo profilio gali slypėti žmogus su visai kitais ketinimais ar net dirbtinio intelekto botas, renkantis duomenis, – sako kibernetinio saugumo ekspertas ir pabrėžia, kad viena dažniausių klaidų internete – per didelis atvirumas. – Asmeninės nuotraukos, intymios žinutės ar net paprasta informacija apie mokyklą, būrelius ar pomėgius gali tapti įrankiu manipuliacijai. Reikia būti itin atsargiems dalinantis asmenine informacija internete, net jei atrodo, kad tai patikimas draugas ar bendraklasis.”

Nutekintos nuotraukos internete gali tapti pavojingu įrankiu – jos dažnai panaudojamos šantažui ar manipuliacijai. Nuotraukos gali būti perdirbtos, įkeltos į netikrus profilius ar ištrauktos ir konteksto, siekiant apgauti ar pažeminti žmogų. Sukčiai neretai kuria fiktyvias paskyras, apsimesdami kitu asmeniu, ir tokiu būdu bando išvilioti pinigus, asmeninius duomenis ar platinti kenksmingas nuorodas.

Gautas pranešimas, kad bute virtuvėje dega laidai, lempos.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams į įvykio vietą, gaisro požymių nepastebėta.

Kaimynai bute darosi remontą, įjungti papildomi apšvietimai, todėl senyvo amžiaus pranešėjai tai pasirodė kaip gaisras. 

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) mače jonaviečiai namuose 88:80 (26:22, 29:19, 22:27, 11:12) pranoko „Šiaulius“ (1-1), kurie sugėrė pirmąją nesėkmę Citadele KMT turnyre.

Iki šiol jonaviečiai buvo pralaimėję visus keturis sužaistus mačus LKL, kurią remia Betsson, pirmenybėse, o po tokio starto klubas nusprendė imtis pokyčių bei paskelbė, jog Paulių Juodį laikinai vyr. trenerio poste keičia S. Babrauskas. Be to, klubą papildė Džiugas Slavinskas.

Jonaviečiai pirmavo visas 40 minučių. Susitikimo starte šeimininkus į priekį vedė Benjamino Krikke'o, Makai Ashtono-Langfordo ir Eimanto Stankevičiaus trijulė. Tiesa, atitrūkti nuo oponentų per saugesnį atotrūkį nepavyko ir po dešimties minučių jie pirmavo 26:22.

Antrajame kėlinyje „Jonavos Hipocredit“ pastangos jau davė daugiau vaisių ir po kelių sėkmingų Dž. Slavinsko epizodų jo ekipa jau turėjo dviženklę persvarą (37:27). Ją iki ilgosios pertraukos šeimininkai dar sugebėjo kiek padidinti – 55:41.

Cedrico Hendersono vedami šiauliečiai geriau startavo antroje mačo dalyje ir greitai perpus nukirpo savo deficitą (54:61). Nors jonaviečiai stabilizavo padėtį ir vėl buvo pabėgę nuo varžovų (70:54), prieš lemiamą kėlinį šiauliečiai atsiliko vienženkliu skirtumu – 68:77.

Pradėjus tiksėti paskutiniosioms dešimt minučių, komandų puolimas kiek stagnavo, o tai buvo naudingiau šeimininkams, kuriems tiksintis laikas reiškė artėjančią pergalę. Intriga dar buvo sugrįžusi likus porai minučių, kuomet oponentų klaidomis naudojęsi šiauliečiai sugebėjo priartėti per kovinį atstumą (80:86). Tačiau rimtesniam kėsinimuisi į pergalę svečiams pritrūko laiko – sirena skelbė Jonavos klubo pergalę.

Nugalėtojų gretose naudingiausias buvo M. Ashtonas-Langfordas, pelnęs 12 taškų, pridėjęs po 5 rezultatyvius perdavimus ir atkovotus kamuolius bei sukaupęs 17 naudingumo balų. Po 12 taškų pridėjo ir Hilmaras Henningssonas bei Eimantas Stankevičius.

Efektyvus buvo ir su Jonavos klubo marškinėliais debiutavęs Dž. Slavinskas, kurio sąskaitoje buvo 10 taškų, 8 atkovoti kamuoliai ir 16 naudingumo balų.

Šiaulių komandoje spindėjo Dayvionas McKnightas. Amerikietis pelnė 22 taškus (6/9 dvit., 3/3 trit., 1/1 baud.), atliko 6 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 4 kamuolius ir surinko net 35 naudingumo balus.

Laimėti jonaviečiams nesutrukdė tai, jog teko verstis be Luko Kreišmonto ir Mihkelio Kirveso. 

„Jonava Hipocredit“: Hilmaras Henningssonas, Makai Ashtonas-Langfordas ir Eimantas Stankevičius po 12, Džiugas Slavinskas ir Benjaminas Krikke'as po 10, Daivienas Williamsonas 9, Adomas Sidarevičius ir Matas Repšys po 7.

„Šiauliai“: Dayvionas McKnightas 22, Oskaras Pleikys 14, Dovydas Romančenko 13, Cedricas Hendersonas 12, Marius Valinskas ir Cameronas Reddishas po 7.

lkl.lt inf.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) iš Suomijos gyvūnų globos organizacijos „Pet Rescue Finland“ gavo oficialų laišką su paaiškinimu, dėl ko organizacija nutraukė bendradarbiavimą su VšĮ „Penkta koja“. Suomijos organizacija ilgus metus rūpinosi ir organizavo prieglobstį Lietuvos beglobiams gyvūnams savo šalyje.

Laiške patvirtinama, kad organizacija jau šių metų rugpjūtį nutraukė bendradarbiavimą su VšĮ „Penkta koja“ išsiaiškinusi, jog į perpildytą prieglaudą vežami gyvūnai augintiniai iš trečiųjų šalių.

Sutikus „Pet Rescue Finland“ atstovei Lietuvoje, dalinamės oficialia organizacijos pozicija (kalba netaisyta):

2025.10.8

„Pet Rescue Finland“ Lietuvoje veikia jau 10 metų įvairiapusiškai padėdama šalies gyvūnų prieglaudoms. Per šį laiką daugiau nei 2 300 šunų iš Lietuvos prieglaudų rado naujus namus Suomijoje – tai vidutiniškai po 20 šunų kiekvieną mėnesį.

Mūsų tikslas – ilgalaikė įtaka, kad iki 2036 m. visos Lietuvos prieglaudos liktų tuščios, dėl to organizavome 10 nemokamų sterilizacijos projektų Lietuvoje, nes vien šunų įkurdinimu naujuose namuose beglobių gyvūnų mažinimo tikslo nepasieksime.

2025 m. rugpjūčio laikinai sustabdėme šunų transportavimą į Suomiją, kad galėtume atnaujinti veiklą, prisitaikydami prie besikeičiančių aplinkybių. Mums ypač svarbu daryti realią įtaką gyvūnų gerovei – kad prieglaudose esantys gyvūnai gyventų tinkamomis sąlygomis.

Taip pat nutraukėme bendradarbiavimą su „Penkta Koja“, kai sužinojome, jog į jau perpildytą prieglaudą, apeinant įstatymus – per Baltarusiją ir Latviją – buvo atgabenta benamių šunų iš Sakartvelo. Pirmą kartą apie tai sužinojome 2022–2023 metais. Tuomet griežtai pareiškėme, kad tokie veiksmai yra nelegalūs ir nepriimtini. Deja, ši praktika nesustojo. Turime oficialių dokumentų, kurie patvirtina, kad atvežimai iš Sakartvelo nebuvo vienkartiniai – šunys buvo gabenami reguliariai. 

Tokios veiklos negalime toleruoti dėl įvairių priežasčių:

Pirma – kelia moralinių abejonių į Lietuvą atgabenti benamius šunis iš kitų šalių, kai vietinės prieglaudos jau perpildytos gyvūnais, kuriems reikia pagalbos.

Antra – neteisėtas gyvūnų importas iš trečiųjų šalių kelia pasiutligės plitimo grėsmę. Lietuva yra šalis be pasiutligės – tai ilgalaikio ir atsakingo darbo rezultatas. Mes visi turime pareigą saugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą.

Trečia – mūsų tikslas padaryti ilgalaikę įtaką gyvūnų gerovės srityje nebus pasiektas, jei į Lietuvos prieglaudas bus toliau importuojami šunys iš kitų šalių.

Kaip gyvūnų gelbėtojai, suprantame, kad kiekvienas pasaulio šuo nusipelno gerų namų, tačiau privalome laikytis įstatymų. Negalime bendradarbiauti su prieglaudomis, kurios juos pažeidžia.

Tik bendradarbiaudami kartu – valstybės institucijos, savivaldybės, privačios prieglaudos ir nevyriausybinės organizacijos – galime pasiekti ilgalaikių rezultatų gyvūnų gerovės srityje.

Mūsų organizacija ir toliau bendradarbiaus su tomis Lietuvos prieglaudomis, kurios yra pasirengusios kartu su mumis gerinti gyvūnų gerovę Lietuvoje, laikydamosi įstatymų, mūsų vertybių ir bendrų tikslų.“

Pet Rescue Finland
www.petrescuefin.fi
Liisa Leitzinger, atstovė Lietuvoje

VMVT KVIEČIA VISUOMENĘ PRISIDĖTI PRIE GYVŪNŲ GLOBOS

VMVT toliau ieško visų įmanomų būdų užtikrinti, kad į netinkamas sąlygas patekę gyvūnai būtų išgelbėti ir saugiai apgyvendinti. Tarnyba kviečia visuomenę bei gyvūnų globos organizacijas aktyviai įsitraukti, nes šiuo metu kiekvienas, galintis priglausti gyvūną iš VšĮ „Penkta koja“, prisideda prie realios pagalbos beglobiams.

Jei planuojate ir galite priglausti gyvūną, kviečiame kreiptis į gyvūnų globos įstaigą „Penkta koja“, kuri šiuo metu veikia adresu: Liepų g. 2, Linksmakalnis, Kauno r. sav., tel. +370 685 20133, el. p. info@penktakoja.lt

VMVT ragina žmones padėti atsakingai – įvertinti savo galimybes ir prisiminti, kad gyvūnas yra įsipareigojimas visam jo gyvenimui. Taip pat prašome neperduoti naujų gyvūnų į šią įstaigą, o kreiptis į kitas prieglaudas, gyvūnų globos organizacijas.

„Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė buvo įsigijusi žemės sklypus nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje. Dėl statybų apribojimų jų rinkos vertė buvo žema – sklypai įsigyti už gana žemą kainą. Vėliau, sumažinus apsaugos zoną, sklypai pateko į teritoriją, kurioje statybos buvo leidžiamos, todėl jų vertė ženkliai padidėjo. Tuomet bendrovė nusprendė sklypus parduoti,“ – pasakoja Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Siekdama išvengti mokesčių, bendrovė į sandorio struktūrą įtraukė naujai įsteigtą, realios veiklos nevykdžiusią įmonę. Sklypai jai buvo parduoti už įsigijimo kainą, todėl mokėtino pelno mokesčio neatsirado. Po mėnesio ši tarpinė įmonė sklypus perpardavė galutiniam pirkėjui už 28 kartus didesnę kainą, tačiau mokesčių nesumokėjo – pasinaudojo pirmųjų metų pelno mokesčio lengvata bei nebuvo registruota PVM mokėtoja. Gautos lėšos įvairiomis formomis buvo pervestos su tikrinamąja bendrove susijusiems asmenims.

Kontrolės metu konstatuota, kad tokia sandorių grandinė neturėjo jokio realaus ekonominio pagrindo, o buvo sukurta vieninteliu tikslu – išvengti mokesčių. Taikydama turinio viršenybės prieš formą principą, VMI eliminavo dirbtinai įterptą tarpinę įmonę ir apskaičiavo sumokėti daugiau nei 80 tūkst. pelno mokesčio bei PVM tikrajam sandorio vykdytojui – bendrovei, inicijavusiai ir įgyvendinusiai pardavimą.

VMI primena, kad su nesąžiningais pardavėjais susidūrę ar kitus mokestinius pažeidimus pastebėję gyventojai apie tai gali pranešti VMI telefonu +370 5 260 5060, taip pat užpildžius elektroninę formą VMI internetinėje svetainėje ČIA. Pranešėjų anonimiškumas garantuojamas.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Daugiau kaip 21 500 kilometrų valstybinės reikšmės kelių prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ pradeda pirmą tokio pobūdžio konkursą Lietuvoje – dvi savaites gyventojai galės siūlyti vardus keliuose žiemos metu dirbantiems barstytuvams. Šia iniciatyva siekiama pakviesti visuomenę prisijungti prie kelių priežiūros bendruomenės ir kartu dalyvauti bendrame simboliniame kūrybos procese. 

„Žiemos kelių priežiūra yra vienas kompleksiškiausių ir neretai – sudėtingiausių procesų. Šimtai „Kelių priežiūros“ barstytuvų per sezoną įveikia milijonus kilometrų pagal tiksliai suplanuotus maršrutus. Suteikti jiems vardus – simboliškas būdas parodyti, kad kelių priežiūros darbas nėra atskiras nuo visuomenės, jis yra mūsų bendros kelionės dalis“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus. 

Vardų pasiūlymus gali teikti visi gyventojai nuo spalio 9 d. iki spalio 23 d. specialioje internetinėje formoje. Pasak bendrovės atstovų, vieno dalyvio siūlomų vardų skaičius nėra ribojamas, tačiau vieno vardo ilgis negali viršyti 30 ženklų, įskaitant tarpus. Be to, konkursui siūlomos idėjos turi būti teikiamos lietuvių kalba arba lotyniškais rašmenimis. Siūlymai, kuriuose vartojama necenzūrinė, žeminanti, diskriminuojanti, su politika ar bet kokių prekių ženklų reklama susijusi kalba, į konkursą nebus įtraukiami. 

Pasibaigus siūlymų teikimo terminui, speciali „Kelių priežiūros“ sudaryta komisija atrinks penkiolika–dvidešimt kūrybiškiausių ir įdomiausių siūlomų vardų barstytuvams, kurie antrajame konkurso etape bus pateikti viešam balsavimui. Balsavimas vyks nuo spalio 24 d. iki lapkričio 4 d. Penki daugiausia balsų surinkę vardai bus paskelbti laimėtojais ir papuoš barstytuvus, dirbančius valstybinės reikšmės keliuose. 

Bendrovė ne kartą sulaukė gyventojų klausimų, ar barstytuvai galėtų turėti vardus, todėl šiemet nusprendė šią idėją įgyvendinti. Kaip teigia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus, tokie konkursai vis dažniau rengiami įvairiose pasaulio šalyse, kur keliuose dirbanti technika tampa ne tik darbo priemone, bet ir bendruomeniškumo simboliu. „Didžiuojamės galėdami pirmieji Lietuvoje pakviesti gyventojus prisidėti prie šios simbolinės akcijos ir suteikti visuomenei galimybę savo kūrybinėmis idėjomis tapti kelių priežiūros veiklos dalimi“, – sako dr. A. Vaitkus. 

Siūlyti vardus „Kelių priežiūros“ barstytuvams nuo spalio 9 d. bus galima paspaudus ant šios nuorodos. 

Vykdant projektą, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože nuo 8,391 iki 12,37 km bus nutiestas 3,9 km ilgio ir 2,0–2,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas, sumontuotas kryptinis pėsčiųjų praėjimų apšvietimas, įrengti nauji lietaus nuotekų šalinimo tinklai, pastatyti nauji kelio ženklai. Eismo saugai užtikrinti bus įrengti apsauginiai atitvarai ir barjerai, pritaikyti pėstiesiems bei dviratininkams.

Pėsčiųjų ir dviračių take planuojama įrengti poilsio aikšteles su suoliukais, šiukšliadėžėmis ir specialiomis vietomis neįgaliesiems, naudojantiems vežimėlius. Kelio ruože bus atnaujinti autobusų sustojimo peronai. Sutvarkyta infrastruktūra bus pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Projekte numatyta įrengti silpnaregiams pritaikytus įspėjamuosius ir vedimo paviršius.

Darbus atliks viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Žilinskis ir Co“. Sutarties vertė – 2,6 mln. Eur su PVM. Techninį darbo projektą parengė UAB „Viaprojektas“. Statybos darbų techninę priežiūrą vykdys AB „VIAMATIKA“.

Tako įrengimo darbus planuojama pradėti šių metų spalio mėn., o pabaigti – kitų metų rugpjūtį.

Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis (angl. – RRF).

Pirmiausia – profilaktika

Geras regėjimas – tai ne tik gebėjimas aiškiai matyti, bet ir gyvenimo kokybė, todėl juo svarbu rūpintis ir tada, kai nejuntame regėjimo sutrikimų. Ligonių kasa apdraustiems gyventojams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmoka akių profilaktinę patikrą. Ji prasideda pas šeimos gydytoją, o prireikus jis pacientą siunčia pas gydytoją oftalmologą.

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai regėjimą profilaktiškai turi tikrintis kasmet. 19–40 metų žmonės kartą per dvejus metus  turėtų pasitikrinti regėjimo aštrumą ir akispūdį, 41–65 metų gyventojai – kas dvejus metus regėjimo aštrumą, o akispūdį – kasmet. Nuo 65 metų abu rodiklius žmonės turėtų tikrintis kiekvienais metais.

Nusilpus regėjimo aštrumui

Jeigu dėl akių nuovargio, įtampos, genetinių, aplinkos veiksnių ar kitų priežasčių atsiranda regėjimo sutrikimų, gali prireikti optinės korekcijos priemonių, pavyzdžiui, akinių. Tada tam tikrais atvejais ligonių kasa iš fondo kompensuoja akinių lęšių įsigijimo išlaidas.  

„Akinių lęšių kompensuojamoji kaina vaikams ir suaugusiems pacientams, kurių geriau matančios akies geriausiai koreguotas regėjimo aštrumas neviršija 0,5, padengiama 100 procentų. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami nepriklausomai nuo regėjimo aštrumo – 70 procentų kompensuojamosios kainos. Išimtis taikoma tiems vaikams, kurių regėjimo aštrumas neviršija 0,5 – jiems apmokama visa kompensuojamoji kaina“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Vaikams akinių lęšiai gali būti kompensuojami kartą per metus, suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus. Paprastųjų lęšių kompensuojamoji suma – iki 95 eurų, sudėtingųjų – iki 148 eurų.

Siuntimą gauti ligonių kasos kompensuojamus akinių lęšius išrašo gydytojas oftalmologas, o su šiuo siuntimu reikia kreiptis į bet kurią optiką, kuri sudariusi sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu yra 23 tokios optikos įvairiais adresais Lietuvoje.

Ligonių kasa pernai pacientams kompensavo 2 117 akinių lęšių porų beveik už 180 tūkst. eurų fondo lėšų. Per šių metų pirmą pusmetį išduotos 1 275 kompensuojamųjų akinių lęšių poros, o joms apmokėti prireikė apie 106 tūkst. eurų fondo lėšų.

Pagalba netekus regėjimo

Pasak G. Baranausko, vieną ar abi akis praradusiems gyventojams ligonių kasa kompensuoja akių protezavimą. Pirmąkart akių protezą skiria gydytojų konsiliumas tretinio lygio įstaigoje – universitetinėje ligoninėje ar klinikoje. Pakartotinai šią priemonę gali skirti oftalmologas antrinio lygio ambulatorinėje įstaigoje, pavyzdžiui, poliklinikoje. Su jų išduotu išrašu pacientas gali kreiptis į pasirinktą įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl akių protezų.

Vaikams iki 12 m. akies protezai gali būti skiriami ne dažniau kaip kas pusmetį, 13–18 m. – ne dažniau kaip kas metus, o suaugusiems pacientams – kas dvejus metus.

Ligonių kasa pernai kompensavo 541 akių protezą 509 pacientams už daugiau kaip 290 tūkst. eurų fondo lėšų.  Per šių metų pirmą pusmetį 255 pacientams buvo išduoti 267 kompensuojamieji akies protezai, tam iš fondo prireikė 145 tūkst. eurų.

Kai regėjimą temdo drumstumas

Apie 120 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje serga katarakta, kai dėl akies lęšiuko drumsties silpsta regėjimas. Ši liga yra veiksmingai gydoma operacija, kurios metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu. Kataraktos operacijas apmoka ligonių kasa.

Tokiais atvejais pacientai su šeimos gydytojo siuntimu turi kreiptis į oftalmologą. Nustačius šią diagnozę, kataraktos operacija atliekama įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu šią paslaugą teikia apie 20 viešųjų ir privačių šalies gydymo įstaigų įvairiais adresais Lietuvoje. Įstaigų, kurios šią operaciją atlieka dienos stacionare, sąrašas skelbiamas čia.

Pacientams svarbu žinoti, kad ligonių kasos gydymo įstaigai sumokama kataraktos operacijos kaina apima ir akies lęšiuko kainą – pacientui mokėti nereikia, nebent jis pasirinktų brangesnį gydymo įstaigoje siūlomą lęšiuką. Tada pacientas turi sumokėti kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo lęšiuko. Iš fondo apmokama lęšiuko kaina yra 44,02 euro.

Pernai buvo atlikta per 30 tūkst. ligonių kasos apmokamų kataraktos operacijų. Tam prireikė beveik 17 mln. eurų iš PSDF.

Kompensuojami vaistai

Fondo lėšomis taip pat kompensuojami vaistai glaukomai, akies kraujagyslių uždegimui bei biologinės terapijos vaistai akies kraujagyslių uždegimui gydyti. Šiuos vaistus skiria ir išrašo gydytojai oftalmologai, teikiantys tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas (universitetinėse ligoninėse ar specializuotose akių klinikose).

Kad paslaugos būtų apmokėtos fondo lėšomis, svarbu būti apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, turėti galiojantį siuntimą (jei jis reikalingas), o konsultacijas, gydymą, operacijas ar priemones gauti tik sutartis su ligonių kasa turinčiose įstaigose ir įmonėse.

Ligonių kasų inf. 

Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Pernai ir užpernai buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas. Sumedžiota atitinkamai 281 ir 326 vilkai, įskaitant ir vilkus, paimtus iš gamtos pagal specialius leidimus pasibaigus medžioklės sezonui, partrenktus automobilių ar žuvusius dėl kitų priežasčių.

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė.

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024-2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimo registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos, o 2022-2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima.

Vilko apsaugos plane nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis,  pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo institucijomis.

Sumedžiojimo limitas nustatomas besiveisiančių šeimų skaičių dauginant iš Vilko apsaugos plane nustatyto prieaugio koeficiento. Taikant šį koeficientą keletą ankstesnių metų iš eilės buvo stebimas stabilus vilkų populiacijos augimas, todėl norint valdyti vilkų populiaciją, kad ji išliktų saugiose ribose ir  nekeltų pernelyg didelio pavojaus gyvulininkystės sektoriui, nuo 2023 m. medžioklės sezono taikomas mokslininkų pasiūlytas didesnis koeficientas. Tuomet vilkų šeimų skaičius pradėjo mažėti. Taikant nepadidintą vilkų prieaugio koeficientą, vilkų medžioklės limitas šiam medžioklės sezonui būtų 266.  

Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą šiemet išmokėta 151 000 eurų kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki spalio 15 d.

Projektas numato du statybos etapus ir tvarius sprendimus

Projekto iniciatorė – VšĮ „Privati slaugos tarnyba“, planuoja pastatyti iš viso 12,05 metrų aukščio pastatą su plokščiais stogais. Statybos darbai bus vykdomi dviem etapais: pirmuoju etapu bus pastatyta didžioji dalis pastato, o antruoju – likusi trečiojo aukšto dalis. Šalia pagrindinio pastato, pietvakarinėje sklypo pusėje, bus statomas vieno aukšto pagalbinio ūkio pastatas, skirtas kiemo priežiūros technikos ir reikmenų laikymui.

Projekto sprendiniuose numatoma integruoti esamo gyvenamojo namo dalį, išsaugant vieną sieną ir prie jos prijungiant naujas pastato dalis. Slaugos namų pastatas bus orientuotas centrinėje sklypo dalyje, o rytinis korpusas bus pasuktas, kad lygiagrečiai atitiktų besileidžiantį šlaitą.

Dėmesys komfortui ir infrastruktūrai

Šiame komplekse bus įrengta 19 kambarių globos paskirties dalyje ir net 151 lova slaugos dalyje. 

Numatoma įrengti 41 automobilio stovėjimo vietą, iš kurių 34 skirtos darbuotojams ir pacientų lankytojams, o dar 7 papildomos vietos numatytos, atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra atokiau nuo miesto centro. Visos automobilių aikštelės ir pėsčiųjų takai bus įrengti jau pirmuoju statybos etapu.

Viešasis aptarimas – galimybė išsakyti nuomonę

Jonavos rajono savivaldybė, vadovaudamasi statybos techninio reglamento nuostatomis, informuoja visuomenę apie numatomą statinių projektavimą ir kviečia dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. 

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos 1

Vizualizacijos 2

Vizualizacijos 3

Vizualizacijos 4

Vizualizacijos 5

Viešasis susirinkimas įvyks 2025-10-30 16:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_MmM5MTA4MjctYzg3MC00ODBjLWI4MDgtNzE2ZWFiZTdhNDJm%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%22ae4d9b56-9f0f-4eaa-9bdb-26b65163be4a%22%2c%22Oid%22%3a%2223bb26ab-6054-4828-9b34-e794b5b414dd%22%7d

26 metų 202 cm ūgio puolėjas šiame sezone „Lietuvos krepšinio lygoje, kurią remia Betsson“ vilkint „Gargždų” klubo marškinėlius rinko po 12,7 taško, atkovodavo po 5,7 kamuolio ir rinkdavo po 14 naudingumo balų.

Aukštaūgis savo karjeroje taip pat rungtyniavo Klaipėdos „Neptūno” ir Panevėžio „Lietkabelio” ekipose.

Džiugas jonaviečių gretose rungtyniaus iki sezono pabaigos.

„Jonava Hipocredit” inf. 

Minėdami UNESCO Tarptautinę Nematerialaus kultūros paveldo dieną, Jonavoje susitiks trijų Baltijos šalių tautodailininkai, kurie pristatys vertingiausias tradicinės tekstilės tradicijas, įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadus. Turėsime ne tik retą galimybę vienoje vietoje išvysti pačius unikaliausius Baltijos šalių tradicinės tekstilės dirbinius, bet ir patys pasimokyti šių amatų  subtilybių iš geriausių meistrų. 

PROGRAMA: 

Spalio 13-17 d. - Kūrybinės dirbtuvės jaunimui bei senjorams Jonavos krašto muziejuje. 

Spalio 17 d. 17 val. - Baltijos šalių tradicinės tekstilės parodos atidarymas Jonavos kultūros centro meno galerijoje. 

Spalio 18 d. Nuo 9 iki 17 val. - Baltijos šalių tradicinių tekstilės amatų mokymai Jonavos krašto muziejuje. 

Kviečiami visi norintys. Būtina registracija tel. +37060120070. 

Tradicinė tekstilė – tautos dvasinės kultūros raiškos forma, kultūros paveldo dalis. 

Tradicinės tekstilės dirbiniai kultūriniu požiūriu yra ypač reikšmingi: tai – kiekvienos tautos savita kūrybos, kasdienių ir sakralių ritualų išraiška, neišsemiamas žinių šaltinis, kuris leidžia geriau pažinti kiekvienos tautos kultūrą. 

Pažinkite Baltijos šalių tradicinę tekstilę spalio 13-18 d. Jonavoje! 

Baltijos šalių tradicinės tekstilės paroda veiks iki 2026 m. gruodžio 5 d. 

Jonavos kultūros centro krašto muziejaus projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Jonavos rajono savivaldybė

„Mus puola netikri profiliai ir virusai, bandantys apsimesti mūsų vardu“, – rašoma kultūros centro pranešime. Įstaiga primena, kad visus konkursų nugalėtojus visuomet skelbia tik oficialioje Jonavos kultūros centro „Facebook“ paskyroje, o su laimėtojais susisiekiama tik asmeniškai – privačia žinute iš tikro profilio: JKC Jonavos kultūros centras. 

Centro atstovai ragina gyventojus būti budrius: neatidaryti įtartinų nuorodų, nesidalinti asmeniniais duomenimis ir visuomet pasitikrinti, ar bendraujama su tikru kultūros centro profiliu.

Kartu su įspėjimu paskelbtas ir vizualas, kuriame matyti pavyzdinė apgaulinga žinutė – neva centro vardu siunčiamas pranešimas, skelbiantis apie laimėtą prizą: „Sveikiname su pergale. Daugiau informacijos rasite...“ Po teksto pateikiama aktyvi nuoroda, kurią spausti – pavojinga.

„Būkite atsargūs ir saugūs“, – ragina Jonavos kultūros centras.

Performanso autorė dalinasi įkvėpimu: „Pradėjus galvoti streiko akcijos idėją, iš karto atėjo mintis - koks absurdas, kad Lietuvos kultūra atsidūrė pavojuje. Absurdas būtų ir laidoti kultūrą anksčiau laiko, gedėti jos. Reikia veikti, reikia pakovoti už ją". Dėl šios priežasties šokio atspirties tašku pasirinktas spektaklis ,,Lutto”.

Kamilė Valvonytė džiaugiasi sėkmingu meniniu pasirodymu, jonaviečių palaikymu ir buvimu kartu, tačiau neslepia nusivylimo: „Man labai gaila, kad scena, kurioje užaugau, tokią sunkią kultūrai akimirką yra užverta. Nuo savo pirmųjų šokio dienų Santarvės aikšte eidavau į Jonavos kultūros centrą repetuoti. Ar ne absurdiška, kad dabar šioje aikštėje tenka šokti ir įrodinėti, jog Jonavos žmonėms kultūra rūpi".

Tačiau šokėja kviečia nenuleisti rankų ir palaikyti Lietuvos kultūros bendruomenės keliamus tikslus: „Kultūros ministerijos ateitis liečia ne tik menininkus, ji liečia mus visus. Kalbą, literatūrą, muziką, kurios klausome, vaikų būrelius, koncertus - mūsų kasdienybę. Neleiskime, kad Lietuvos kultūra taptų politiniu įrankiu. Mūsų tikslas aiškus - ,,Nemuno aušrai” NE. Tai gali būti paskutinis kartas, kai kovojame už laisvę kultūrai. Kviečiu visus, ne tik kultūros sektoriaus atstovus, prisidėti prie vykdomų streiko akcijų".

Choreografija ir atlikimas: Kamilė Valvonytė
Muzika: Marco Righetto
Nuotraukos: NT media
Garsas: KDLegacy šokių studija

Kultūringa Jonava inf. 

Esant tamsiajam metų laikui, vis svarbiau pasirūpinti savo matomumu kelyje. Atšvaitai padeda vairuotojams laiku pastebėti pėsčiuosius ir dviratininkus, todėl jie yra viena paprasčiausių, bet veiksmingiausių saugumo priemonių. 

Tačiau ne visi gaminiai su šviesą atspindinčiais elementais yra laikomi atšvaitais. Siekiant užtikrinti, kad atšvaitai tinkamai atliktų savo funkciją, jų gamyba ir ženklinimas reglamentuojami pagal asmens apsaugos priemonių reglamento (ES) 2016/425 reikalavimus. 

Kaip išsirinkti tinkamą atšvaitą ar šviesą atspindinčią liemenę? 

Atšvaitas privalo būti pagamintas iš tinkamo šviesą atspindinčio audinio. Prekyboje pasitaiko įvairių alternatyvų, pavyzdžiui, ryškių juostelių, pakabukų ar panašių aksesuarų, taip pat nekokybiškų atšvaitų, kurie iš tiesų šviesos beveik neatspindi, todėl patikrinkite juos: tamsoje nukreipkite į atšvaitą žibintuvėlio šviesą ir stebėkite, kaip jis atspindi šviesą. Be to, žinotina, kad esant rūkui geriau matomi ryškiai geltoni atšvaitai.  

Šviesą atspindinti liemenė – dar efektyvesnė priemonė išvengti galimų eismo įvykių, ypač tamsiu paros metu. Prieš įsigydami liemenę, įsitikinkite, kad ji atitinka galiojančius reikalavimus: liemenė ne tik turi būti ryški (geltonos, oranžinės ar kt. spalvos), tačiau taip pat ties juosmeniu privalo turėti bent du ar daugiau horizontalių šviesą atspindinčių elementų. 

Tinkamai paženklintas atšvaitas (ar jo pakuotė) turi turėti šią informaciją: 

• CE ženklą; 
• Nuorodą į standartą; 
• Gamintojo informaciją (prekinį ženklą); 
• Modelio arba tipo numerį; 
• Nuorodą į reglamentą; 
• Naudojimo ypatumus. 

Kur tvirtinti atšvaitą? 

Atšvaitą reikėtų tvirtinti transporto priemonių žibintų aukštyje, maždaug suaugusio žmogaus kelių lygyje. Juostinis atšvaitas turėtų būti tvirtinamas ant drabužių rankovės, truputį aukščiau rankos riešo ar ant kojos blauzdos dešinėje pusėje. Kelių eismo taisyklės numato, jog kelkraščiu reikia eiti prieš automobilio važiavimo kryptį, todėl ant kuprinės ar rankinuko rankenų tvirtinamas atšvaitas automobilio žibintų šviesos net nepasiekia.  

VVTAT inf.

„Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ – vienas svarbiausių Lietuvos gynybos sistemos dalių, todėl kariai turi turėti šiuolaikišką infrastruktūrą, atitinkančią XXI amžiaus kariuomenės poreikius. Kartu su karinės technikos atnaujinimu vykdome sisteminę infrastruktūros plėtrą – nuo moderniausių garažų šarvuotiesiems visureigiams iki kareivinių ir štabo pastatų rekonstrukcijos. Tai užtikrins operacinius pajėgumus ir kokybiškus karių mokymus, prisidedant prie bendro Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimo“, – sako krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.

Šiuo metu vyksta darbai Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžio rajone. Jau vykdoma garažo statyba JLTV šarvuotiesiems visureigiams – projektas apima ne tik garažą su pagalbinėmis patalpomis, bet ir betoninę aikštelę technikai, pėsčiųjų taką, apšvietimą bei lietaus nuotekų tinklą. Šių darbų pabaiga planuojama 2026 metų viduryje.

Karaliaus Mindaugo husarų batalionui taip pat bus pastatytas naujas štabo ir administracinis pastatas. Šiuo metu vyksta projektavimo paslaugų pirkimo procedūros, o statybos darbai planuojami užbaigti 2027 metų pabaigoje. Vienas iš esamų garažų bus rekonstruotas į administracinį pastatą su sandėliavimo patalpomis – projektavimo darbai vyksta, statybos planuojamos užbaigti 2027 metų pradžioje.

Ypač didelės apimties projektas – bataliono kareivinių rekonstravimas, skirtas apgyvendinti apie 600 karių. Statybos darbus planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionui Rukloje vystomas naujas sandėliavimo pastatas. Projekto įgyvendinimas numatomas 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Taip pat vykdomos haubicų garažo darbų pirkimo procedūros, rekonstravimą planuojama užbaigti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionui Alytuje bus įrengtas modernus treniruoklis, kurio įrengimo darbai planuojami užbaigti 2027 metų trečiąjį ketvirtį. Šis treniruoklis leis užtikrinti kokybiškus ir efektyvius karių mokymus.

Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ infrastruktūros plėtra yra dalis platesnės Krašto apsaugos ministerijos strategijos modernizuoti visų Lietuvos kariuomenės vienetų infrastruktūrą. Sisteminga investicija į modernius pastatus, technikos saugojimo ir priežiūros įrenginius bei mokymo bazes stiprina Lietuvos gynybinį pajėgumą ir užtikrina sklandžią sąveiką su NATO sąjungininkais.

Akcija vyks 24-iose geležinkelio pervažose visoje šalyje, bendradarbiaujant LTG grupės atstovams, Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos policijos pareigūnams.

Ši iniciatyva – tai tęstinė LTG grupės ir partnerių veikla, siekiant mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių geležinkelio teritorijose.

„Kiekviena tokia akcija primena, kad norėdami išvengti skaudžių eismo įvykių turime būti atsargesni – tiek prie vairo, tiek keliaudami pėsčiomis. Būtent toks ir yra mūsų tikslas – kad kiekvienas jaustų atsakomybę už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Bendromis pastangomis galime pasiekti nulį žūčių geležinkeliuose“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pasak LTG grupės Verslo atsparumo direktoriaus Gedimino Šečkaus, pervažos, kuriose vyks akcija, atrinktos pagal jų intensyvumą, rizikingumą ir fiksuotų eismo įvykių, pažeidimų statistiką.

„Statistika liudija, kad dalis žmonių vis dar rizikuoja kirsdami pervažas neįsitikinę, kad link jos neartėja traukinys. Tokios akcijos padeda priminti, kad nesaugus elgesys pervažose gali kainuoti labai brangiai“, – teigia G. Šečkus.

Kampanijos metu gyventojams bus dalijami per vasaros kampaniją didelio populiarumo susilaukę sraigės formos atšvaitai. Kartu tai simbolis, primenantis, kad traukinys visada greitesnis, o neatsargus skubėjimas, neapgalvotas elgesys gali kainuoti gyvybę.

„Saugūs bėgiai“ – ne tik prevencinė, bet ir švietėjiška kampanija. Šią vasarą vykusioje pirmojoje pervažų akcijoje buvo aplankytos 23 pervažos. Taip pat šiemet 24-iose geležinkelio perėjose atnaujintas ženklinimas. 15-oje rizikingiausių vietų perdažyti pabėgiai, siekiant pagerinti matomumą ir atkreipti dėmesį į pavojingas zonas.

Kampanija apima ne tik fizines saugos priemones, bet ir edukaciją. Atnaujinta mokomoji medžiaga vairuotojų mokymo centrams, ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo įstaigoms.

Iki metų pabaigos planuojama aplankyti 10 švietimo įstaigų – darželių ir mokyklų – kur vyks specialios saugaus elgesio geležinkelyje pamokos.

„Šių veiksmų esmė – ne bausti, o draugiškai priminti žmonėms apie atsakingo elgesio svarbą geležinkelyje. Kad ir kaip skubame, prisiminkime – traukinys visada greitesnis nei atrodo. Artėdami prie bėgių, įsitikinkime, kad nėra artėjančio traukinio. Sustokime, apsidairykime, įsiklausykime“, – primena pagrindines saugaus elgesio taisykles G. Šečkus.

Kampaniją remia Susisiekimo ministerija, Lietuvos policija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos transporto saugos administracija.

Prioritetas teikiamas bendruomenėms, gyvenančioms šalia geležinkelių – ten, kur saugumas yra kasdienis rūpestis.

Siekdama užtikrinti didesnį saugumą geležinkelių aplinkoje, Susisiekimo ministerija kartu su LTG įmonių grupe, Lietuvos transporto saugos administracija ir kitomis institucijomis parengė ir įgyvendina Geležinkelių transporto eismo saugos didinimo 2025 m. užduočių ir priemonių planą. Su juo galima susipažinti čia.

Daugiau informacijos apie kampaniją ir saugų elgesį geležinkelyje – www.saugusbegiai.lt

Visapusiška automobilio priežiūra vienoje vietoje

Į naująjį „Melga“ autoservisą galima užsukti nepriklausomai nuo to, ar nerimą kelia neįprasti iš automobilio sklindantys garsai, ar reikia atlikti periodinį aptarnavimą, ar, pavyzdžiui, norisi įsigyti naujas padangas. Šiame padalinyje teikiamos automobilių diagnostikos ir remonto paslaugos Audi, BWM, Opel, Volkswagen, Volvo, Mercedes–Benz ir įvairių kitų markių automobiliams.

Autoservise atliekamos stabdžių, važiuoklės, išmetimo sistemos remonto, kondicionieriaus pildymo, tepalų, filtrų keitimo, ratų suvedimo paslaugos. Akumuliatoriaus patikra, ratlankių lyginimas ir virinimas, padangų remontas – dar kelios, tačiau tikrai ne vienintelės paslaugos, kurias gali pasiūlyti „Melga“ autoservisas.

Patiems tikrai nebūtina identifikuoti gedimo – jei jis neaiškus, serviso meistrai pasiūlys kompiuterinės diagnostikos paslaugas ir iš karto galės suremontuoti nustatytus gedimus. Kaip ir visuose kituose, naujajame „Melga“ autoservise naudojama tik šiuolaikiška, moderni įranga, kuri padeda patyrusiems profesionalams savo darbą atlikti dar efektyviau. Šiuose autoservisuose savo automobilį galite palikti drąsiai: juo bus pasirūpinta visapusiškai.

Ypatingas dėmesys klientams ir jų poreikiams

Vienas iš „Melga“ siekių – užtikrinti, kad klientai norėtų pas juos sugrįžti. Dėl to daug dėmesio skiriama ilgalaikių santykių su klientais puoselėjimui. Rūpinamasi, kad kiekvienas automobilio savininkas gautų profesionalias paslaugas, išskirtinį aptarnavimą ir galėtų būti tikras dėl atliekamų darbų kokybės. 

Pagalvota ir apie klientų komfortą laukiant, kol automobilis bus remontuojamas – visuomet yra galimybė apsilankyti jaukioje poilsio zonoje. Čia klientai kviečiami išgerti kavos, atsipalaiduoti su knyga ar pratęsti darbus kompiuteriu, kad automobilio remonto laikas neprailgtų.

Surasti vizitui tinkamą laiką taip pat nebus sunku, kadangi „Melga“ autoservisai dirba ir šeštadieniais, nuo 9 iki 14 valandos. Darbo dienomis klientai laukiami nuo 8 iki 18 valandos. Be Jonavos g.106 neseniai atsidariusio padalinio, kauniečiai ir jonaviškiai taip pat kviečiami apsilankyti kituose „Melga“ autoservisuose Kaune – juos rasite Mituvos g.7, Taikos pr. 127D ir Veiverių g. 144D.  

Galimybė padangų sezoną pasitikti be rūpesčių

Artėjant lapkričio mėnesiui, vis daugiau vairuotojų pradeda rūpintis padangų keitimu: kokybiškos žieminės padangos ženkliai prisideda prie kelionių saugumo esant nepalankiems orams. Padangas patogiai galima įsigyti bet kuriame „Melga“ autoservise – čia rasite platų padangų pasirinkimą įvairiems poreikiams ir biudžetui. Rečiau vairuojantys ir mažiau reiklūs klientai renkasi ekonomines, ieškantys optimalaus kainos ir kokybės santykio apžiūri vidutinės klasės, o norintys pažangiausių savybių, renkasi PREMIUM klasės padangas.

„Melga“ taip pat siūlo skirtingus žieminių padangų tipus, tokius kaip kieto, minkšto mišinio ar dygliuotos padangos. Jei patiems išsirinkti tinkamus modelius sunku, autoservisų darbuotojai visuomet pasiruošę padėti: jie įsigilins į jūsų poreikius, atsižvelgs į biudžetą, dažniausiai įveikiamus maršrutus ir pagal tai pasiūlys tinkamiausias žiemines padangas. Visas padangas galima įsigyti internetu „Melga“ elektroninėje parduotuvėje.

Geriausia dalis ta, jog išsirinkus naujas padangas, autoservise iš karto bus atliktas ir padangų montavimas bei ratų balansavimas, tad užsukus į servisą, vienu kartu bus galima pasiruošti visiems žiemos iššūkiams. Jei iki šiol naudotos vasarinės padangos bus nebetinkamos naudojimui, darbuotojai jas utilizuos, o jeigu klientai neturės, kur sandėliuoti dar tinkamų naudoti vasarinių padangų, autoservisuose bus galima pasinaudoti padangų saugojimo paslauga.

„Melga“ autoservisuose bet kokie automobilių rūpesčiai bus išspręsti be jokio papildomo streso. Viskas, ką reikia padaryti – rezervuoti vizitą internetu ar paskambinus į artimiausią padalinį.

Po vakar įvykusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrinimo VšĮ „Penkta koja“ nustatyta, kad organizacija nesilaiko draudimo priimti naujus gyvūnus, ir didelė dalis gyvūnų laikoma per ankštuose transportavimo boksuose, kuriuose jie negali laisvai judėti. Įstaigoje fiksuota apie 318 šunų ir 9 katės, iš kurių 14, laikomų ypač blogomis sąlygomis, vakar buvo paimta ir perduota kitai gyvūnų globos organizacijai. VšĮ „Penkta koja“ infrastruktūra leidžia tinkamai prižiūrėti tik apie 100 gyvūnų. Tai rodo, kad prieglauda yra akivaizdžiai perpildyta.

„Šiuo metu ieškome visų galimybių išgelbėti gyvūnus iš nepakenčiamų sąlygų. Kviečiame visuomenę ir kitas gyvūnų globos organizacijas įsitraukti, nes tai ypač svarbu – kiekvienas, kuris gali priglausti gyvūną iš VšĮ „Penkta koja“, prisideda prie realios pagalbos beglobiams. Galite kreipkitės adresu: Liepų g. 2, Linksmakalnis, Kauno r. sav.; tel. +370 685 20133, el. p. info@penktakoja.lt. Kartu kviečiame rinktis atsakingai, įvertinti savo galimybes ir suprasti, kad gyvūnas yra įsipareigojimas visam jo gyvenimui. Taip pat prašome visuomenės nevežti gyvūnų į šią įstaigą, o kreiptis į kitas gyvūnų globos organizacijas,“ – pabrėžia VMVT Priežiūros departamento patarėja Diana Daina Šutovienė.

Pasak D. D. Šutovienės, gyvūnai neturi kentėti, jie yra neatsakingo žmonių elgesio pasekmė, todėl šiomis aplinkybėmis privalome jiems padėti. Kiekvienas beglobis gyvūnas vertas saugios aplinkos, tinkamos priežiūros ir meilės. Dabar svarbiausia veikti greitai ir atsakingai, kad šie gyvūnai patirtų kuo mažiau kančios ir gautų galimybę gyventi saugiai.

Apie atliktą patikrinimą kviečiame skaityti čia.

„Šis sprendimas atveria naujas galimybes ne tik efektyvesnei vidinei veiklai, bet ir didesniam visuomenės įtraukimui į teisėkūros procesą. Tikiu, kad duomenų atvėrimas dar labiau didins Seimo atvirumą ir skaidrumą, o naudą pajus tiek žurnalistai, tiek ir visuomenė“, – sakė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Pasak Seimo vadovo, tai leis piliečiams geriau suprasti parlamentinį darbą ir aktyviau dalyvauti demokratiniuose procesuose.

Pasak Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio, džiugu, kad duomenų atvėrimo darbus pavyko padaryti savo jėgomis. „Pasenusią praktiką keičia automatizuota, duomenimis grįsta sistema, integruota su kitomis vidinėmis informacinėmis sistemomis. Tai reiškia, kad darbuotojams nebereikės duomenų suvesti rankiniu būdu – jie bus automatiškai gaunami iš vidinių duomenų bazių. Taip ne tik taupomas laikas, bet ir mažinama žmogiškųjų klaidų tikimybė“, – sakė Kanceliarijos vadovas.

STAR posistemyje bus pateikiama visa aktuali informacija apie Seime svarstomus teisės aktų projektus: projektų numeriai ir nuorodos į juos, teikėjai, svarstymo etapų datos ir nuorodos į detalesnę informaciją, komitetų paskyrimai ir išvados, Seimo narių pasiūlymai ir kt. 

Pavyzdžiui, piliečiui, besidominančiam konkrečiu projektu, bus paprasčiau ir patogiau sužinoti, kuriame svarstymo etape jis yra, patikrinti, ar komitetai šį klausimą jau apsvarstė, ir peržiūrėti jų išvadas, susipažinti su Seimo narių pateiktais pasiūlymais.

Iki šiol informacija apie teisės aktų projektų svarstymo eigą Seime buvo kaupiama rankiniu būdu, todėl nebuvo techninių galimybių tinkamai ją pateikti visuomenei.

STAR posistemis

Įgyvendinus šį esminį pokytį, planuojamas antrasis projekto etapas – dirbtinio intelekto integracija į Seimo darbotvarkių planavimą. STAR sistema taps ne tik teisėkūros eigos atvaizdavimo įrankiu, bet ir pagrindu dirbtinio intelekto sprendimams, padėsiantiems sudaryti Seimo posėdžių darbotvarkių projektus. Iki šiol šie projektai buvo rengiami rankiniu būdu, o pasitelkus šiuolaikines technologijas procesas taps modernesnis, greitesnis ir tikslesnis.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Šiemet pasieniečiai jau sulaikė daugiau kaip 3,6 mln. pakelių į Lietuvą gabentų kontrabandinių cigarečių pakelių. Tai yra 2,5 karto daugiau negu VSAT pareigūnai buvo sulaikę per visus 2024-uosius. Iš Latvijos šiemet nelegalių rūkalų į Lietuvą buvo bandoma gabenti daugiau nei iš Baltarusijos.

Šiemet sausį–rugsėjį pasieniečiai iš viso nustatė 700 kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo atvejų (pernai per tą patį laikotarpį – 415), iš jų 696 atvejais gabenta tabako produkcija.

Dėl neteisėto prekių gabenimo per 9 mėnesius šiemet buvo sulaikyti 266 asmenys (2024 m. – 258).

Šiemet pasieniečių sulaikytų rūkalų vertė yra 16,9 mln. eurų, o užkardyta žala valstybės biudžetui – daugiau kaip 15,1 mln. eurų.

54,1 proc. visų šiemet VSAT sulaikytų cigarečių buvo per ES vidaus sieną atgabenta iš Latvijos, o 45,5 proc. – iš Baltarusijos.

Pagal markes daugiausia sulaikyta „Minsk“ pavadinimo cigarečių – 40 proc. visų sulaikymų. 24 proc. sudarė taip pat baltarusiškas pavadinimas NZ. 15 proc. ir 14 proc. sudarė „Marlboro“ ir „Winston“, kurių pakeliai praktiškai visais atvejais buvo be akcizo ženklų.

Ženklus kontrabandos, daugumoje atvejų falsifikuotų rūkalų, intensyvėjimas į Lietuvą iš Latvijos buvo fiksuojamas šių metų pavasarį, vėliau srautas šiuo maršrutu išseko. Viena svarbiausių sumažėjimo priežasčių gali būti ta, kad Latvijoje 2024 m. pabaigoje bei šiemet buvo nustatyti ir likviduoti keli nelegalūs tabako „fabrikėliai“. Iš viso per 9 mėnesius VSAT nustatė 35 atvejus, kuomet cigaretės buvo gabentos iš Latvijos, taip sulaikyti beveik 2 mln. pakelių rūkalų.

Kita šiemet pasieniečių sulaikytų cigarečių kiekio augimo priežastis yra vis dažniau pasitaikę bandymai kontrabandą iš Baltarusijos skraidinti oro balionais.

Sustiprinus valstybės sienos su Baltarusija apsaugą techninėmis priemonėmis, kontrabandos gabenimas sausumos keliais tapo sudėtingesnis. Daugiau negu keturi penktadaliai iš Baltarusijos į Lietuvą patekusių cigarečių buvo bandoma atgabenti oru naudojant balionus ar bepiločius orlaivius.

Pastebima, kad balionais gabenamų siuntų dydis išaugo: anksčiau dažniausiai buvo gabenami 500-750 pakelių dydžio cigarečių kroviniai, o šiemet siuntų dydis yra vidutiniškai apie 1 500 pakelių.

Iki š. m. spalio 7 d. įskaitytinai pasieniečiai jau sulaikė 93 asmenis, įtariama, susijusius su oro keliu iš Baltarusijos gabenama cigarečių kontrabanda. Iki šios datos perimti 507 iš Baltarusijos įskridę oro balionai su rūkalais bei GPS įrenginiais bei 46 dronai.

Cigaretes iš Baltarusijos oro balionais bandoma gabenti ir į Lenkiją bei Latviją.

Šiemet mažėjo kito vadinamojo nuotolinio cigarečių gabenimo iš Baltarusijos būdo, t. y. plukdymo pasienio vandenimis suformuojant plaustus ar naudojant įvairias konstrukcijas ir pritvirtinant GPS įrangą, dažnumas. Jis būna intensyvesnis šaltuoju metų sezonu. Dažniausiai kontrabandininkai cigaretes iš Baltarusijos plukdo Nemunu bei Nerimi, kur siena su Baltarusija eina upių viduriu. Rūkalų kroviniai nuleidžiami į upę Baltarusijos krante tikintis, kad srovė juos atneš į Lietuvos pusę. 

Iš viso rūkalų kontrabandą pasienio vandenimis šiemet sausį–rugsėjį bandyta gabenti 24 kartus (2024 m. per atitinkamą laikotarpį – 30).

VSAT vertinimu, yra akivaizdu, kad kompleksinės priemonės, skirtos valstybės sienos apsaugai stiprinti, lemia naujų kontrabandos schemų pritaikymą ir neteisėto gabenimo maršrutų diversifikavimą, t. y. tabako gaminių vežimą iš Latvijos bei kontrabandos iš Baltarusijos „kilimą į orą“.

Rūkalų kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos išlieka didelis, o toliau didinant akcizo tarifus, šis atotrūkis dar labiau augs. Tai kuria palankias prielaidas nelegaliam gabenimui bei prekybai, ypač atsižvelgiant į visuomenės toleranciją pigesniems kontrabandiniams rūkalams.

Perteklinė Baltarusijos tabako pramonės produkcija nemažėja. Atsižvelgiant į tai ir į palankią Lietuvos geografinę padėtį, šalis išlieka patraukliu tašku nelegaliam tabako gaminių tranzitui į kitas Europos Sąjungos valstybes.

Įvertinusi minėtas aplinkybes VSAT konstatuoja, kad neteisėto tabako gaminių gabenimo rizika ir toliau išlieka aukšta.

VSAT inf. ir archyvo nuotr.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pristato 2024 m. ESCAPE projekto (angl. European Syringe Collection and Analysis Project Enterprise) rezultatus. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje švirkščiamuoju būdu vartojami itin stiprūs sintetiniai opioidai. Panaudotuose švirkštuose, kuriuos į Vilniaus ir Klaipėdos žemo slenksčio paslaugų kabinetus atneša švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, dažniausiai aptinkama karfentanilio ir difenhidramino kombinacija.

Pagrindinės įžvalgos:

2024 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad karfentanilis išlieka dominuojantis sintetinis opioidas Lietuvoje – jis buvo aptiktas 70 proc. mėginių. Labai dažnai karfentanilis yra vartojamas kartu su difenhidraminu, antihistamininiu vaistu, kuris sustiprina slopinantį poveikį ir dar labiau padidina perdozavimo riziką. Tyrimo Klaipėdoje rezultatai parodė ir naują tendenciją – pirmą kartą nustatyta, kad tarp žemo slenksčio paslaugų lankytojų vartojami nauji sintetiniai opioidai, tokie kaip protonitazenas ir etonitazenas.

„Šios stiprių opioidų vartojimo tendencijos yra siejamos su mirčių nuo perdozavimo statistika. Tokių mirčių skaičiaus padidėjimas Lietuvoje stebimas nuo 2021 m., o toksikologinių tyrimų duomenys rodo, kad opioidų vartojimas 2024 m. sukėlė 76 proc. visų mirčių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdozavimo. Taigi, opioidų vartojimas, ypač maišant juos su kitomis medžiagomis, tokiomis kaip alkoholis, vaistai ar kiti opioidai, kelia rimtą riziką vartotojų sveikatai ir gyvybei“, – teigia NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė.

Vertinant ilgesnes tendencijas, matyti, kad tarp žemo slenksčio paslaugų lankytojų Vilniuje sumažėjo metadono vartojimas, nebeaptinkama heroino ir kokaino. Klaipėdoje ESCAPE tyrimas atliekamas tik paskutinius kelerius metus, bet 2024 m. rezultatai parodė heroino ir morfino vartojimo sumažėjimą.

Papildoma informacija:

ESCAPE projektas padeda identifikuoti naujas medžiagų vartojimo tendencijas, taip pat papildo toksikologinių tyrimų ir narkotikų sulaikymų duomenis. Projektą finansuoja ir koordinuoja Europos Sąjungos narkotikų agentūra.

Daugiau informacijos apie tyrimą: https://ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/ka-atskleidzia-medziagu-likuciu-panaudotuose-svirkstuose-tyrimas/

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Pasaulį užtvindžius pigiems ir nekokybiškiems „Temu“ bei „Shein“ gaminiams, dėvėtos tekstilės paklausa smarkiai sumenko. Jos nebenori ne tik Afrikos rinkos, tokios kaip Kenija ar Nigerija, bet ir Azijos milžinės Indija bei Pakistanas.

Nors pavienės mūsų žemyno šalys jau imasi sprendimų, ekspertai pabrėžia – be koordinuotų ir skubių priemonių visos Europos mastu tekstilės atliekų krizės suvaldyti nepavyks.

Perdirbama vos 1 proc. 

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. surenkamos tekstilės atliekų kiekis Europoje išaugs beveik dvigubai – nuo 2,7 mln. tonų iki 5,5 mln. tonų per metus. Šį šuolį lems įsigaliojusi nauja tvarka – nuo šių metų visose Europos Sąjungos (ES) šalyse privaloma rinkti ne tik dėvėti tinkamus, bet ir suplyšusius ar sugadintus tekstilės gaminius. 

„Dar nėra aišku, ar prognozuojami skaičiai taps realybe, tačiau akivaizdu, kad tokiems kiekiams suvaldyti Europai trūksta rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų. Jei vartojimo tempai nesikeis, o perdirbimo galimybės greitu metu nebus padidintos, pasaulis paskęs išmestų tekstilės gaminių sraute. Neturint pramoninio masto perdirbimo pajėgumų, pakartotiniam naudojimui netinkama tekstilė, deja, yra pasmerkta sudeginti arba išvežti į sąvartynus. Panašu, kad ateityje tai dar  labiau gilins aplinkosaugos krizę“, – prognozuoja Europos perdirbimo įmones vienijančios „EuRIC“ tekstilės skyriaus prezidentė Mariska Boer.

Anot jos, šiuo metu visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 proc. naudotos tekstilės. Viena pagrindinių priežasčių – dar tik kuriamos pažangios tekstilės perdirbimo technologijos. Tai užtruks, nes tekstilė yra viena sudėtingiausių atliekų rūšių – gaminiai sudaryti iš skirtingų pluoštų, dažomi įvairiais cheminiais dažais, papildomi sagomis, užtrauktukais ar kitomis detalėmis, kurios apsunkina perdirbimo procesą.

Greitoji mada užtvindė rinką 

Iki šiol apie 30 proc. dėvėtų drabužių iš Europos buvo eksportuojami į trečiąsias šalis – juos supirkdavo vietos didmenininkai ir perparduodavo gyventojams kaip kokybišką, bet prieinamą prekę. Tačiau ši rinka sparčiai traukiasi – dėvėtų drabužių realizacija tampa vis sudėtingesnė.

„Shein“ ir „Temu“ kasdien išsiunčia tiek prekių, kiek sutalpintų 88 „Boeing 777“ krovininiai lėktuvai. Agresyvi šių platformų plėtra pakeitė tekstilės rinkos taisykles – jos pasiūlė itin pigios, tačiau prastos kokybės produkciją su nemokamu ir greitu pristatymu.

„Nuo 2023 m. pabaigos tai sukėlė precedento neturinčią krizę. Čia svarbūs keli aspektai. Pirma – kiniški gaminiai kainuoja pigiau nei kokybiški dėvėti drabužiai. Antra – į tekstilės atliekų konteinerius vis dažniau patenka drabužiai, įsigyti būtent šiose platformose. Jų kokybė per prasta, kad būtų dėvimi pakartotinai, o perdirbti tinkamos pramonės dar nėra“, – teigia „Ecoservice“ Inovacijų projektų vadovė Laura Zukė.

Skaičiuojama, kad apie 20 proc. surenkamos tekstilės Europoje jau sudaro produkcija iš Kinijos e. prekybos platformų. Tai, anot ekspertų, yra daug, turint omenyje tai, kad prieš ketverius metus tokios produkcijos rinkoje apskritai nebuvo.

Perdirbta žaliava – brangesnė už pirminę

Į tekstilės atliekų konteinerius patekę drabužiai keliauja į specializuotus rūšiavimo centrus, kur jie atrenkami toliau naudoti arba perdirbti. Lietuvoje net 75 proc. tekstilės suteikiamas antras gyvenimas – ji parduodama dėvėti dar kartą. Apie 5 proc. – visiškai sudėvėta, suplyšusi ar purvina – perdirbama į pramonines šluostes, dažniausiai naudojamas autoservisuose ar gamyklose. Likę 20 proc. sudeginama, taip išgaunama šilumos energija.

Europos mastu perdirbimui ar šluosčių gamybai nukreipiama šiek tiek daugiau – apie 30 proc. Lietuvoje kol kas nėra technologijų, leidžiančių tikrąjį tekstilės perdirbimą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad net ir tose šalyse, kur tokios galimybės egzistuoja, perdirbta žaliava rinkoje nėra populiari. Gamintojams kur kas labiau apsimoka pirkti pirminę žaliavą, kuri yra pigesnė, be to, nėra nustatyta prievolė gamyboje naudoti perdirbtą tekstilę.

Papildomos painiavos kelia ir klaidinanti informacija etiketėse. „Kai nurodoma, kad drabužyje yra, pavyzdžiui, 30 proc. perdirbto poliesterio, dažniausiai kalbama apie poliesterį iš PET butelių, o ne iš senos tekstilės. Tokia praktika tik ramina vartotojų sąžinę, tačiau realios problemos nesprendžia“, – sako „EuRIC“ ekspertė Mariska Boer.

Sėkmingos iniciatyvos – pavienės 

Kol Europa vis dar ieško sprendimų, kaip suvaldyti sparčiai augančius tekstilės atliekų srautus, kelios šalys jau yra pritaikiusios konkrečias priemones. Nyderlandai, Prancūzija, Latvija ir Vengrija jau taiko išplėstinės gamintojo atsakomybės (EPR) sistemą tekstilei – gamintojai privalo finansiškai prisidėti prie surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo.

Prancūzija žengė dar toliau – šalis įvedė papildomą mokestį mažoms siuntoms iš e. prekybos platformų, tokių kaip „Shein“ ar „Temu“. Taip siekiama pristabdyti pigių, žemos kokybės drabužių importą, kuris iškreipia rinką ir daro tiesioginę žalą tiek vietos gamintojams, tiek rūšiavimo bei perdirbimo sektoriui.

Švedija pasuko kitu keliu – siūlo mažinti pridėtinės vertės mokestį dėvėtiems drabužiams. Tokia priemonė turėtų paskatinti vartotojus rinktis antrinę rinką, ilginti drabužių gyvavimo ciklą ir mažinti naujos tekstilės poreikį.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad pavienės nacionalinės iniciatyvos problemos neišspręs. Pirmiausia siūloma galvoti apie mažų siuntų iš Kinijos apmokestinimą visoje ES. Šiuo metu apmokestinamos tik tos, kurių kaina didesnė nei 150 Eur. 

„Jei Europa nesiims koordinuotų veiksmų, tekstilės krizė taps nevaldoma. Reikia daugiau bendrų priemonių visos ES mastu, ir greitai“, – akcentuoja „Ecoservice“ Inovacijų projektų vadovė L. Zukė.

„Ecoservice“ pranešimas spaudai 

„Pasibaigus vasarai fiksuotas aktyvesnis grįžimas į darbo rinką. Rugsėjį dirbti pradėjo 26,1 tūkst. darbo ieškojusių žmonių – pusantro karto daugiau nei per mėnesį įsidarbindavo liepos-rugpjūčio laikotarpiu“, – teigė Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus.

Įsidarbinimų daugėjo visuose sektoriuose, išskyrus žemės ūkį, ir visose savivaldybėse, išskyrus Ignalinos rajono. Aktyviau nei rugpjūtį darbinosi tiek moterys, tiek vyrai. Dirbti pradėjusių moterų skaičius didėjo 67,8 proc., o vyrų – trečdaliu (33 proc.).

Pasak L. Dapkaus, moterų grįžimą į darbo rinką paskatino mokslo metų pradžia: švietimo sektoriuje rugsėjį dirbti pradėjo 3,1 tūkst. Užimtumo tarnybos klienčių. Trečdalis jų įsidarbino mokytojų padėjėjomis, kitos – pedagogėmis, vaikų priežiūros ar socialinėmis darbuotojomis, aukštųjų mokyklų dėstytojomis, virėjomis, valytojomis ir kt.

Vyrai daugiausiai darbinosi gamybos (1,8 tūkst.) ir statybos (1,7 tūkst.) įmonėse.

Palyginus su rugpjūčiu, tūkstančiu daugėjo veiklą pagal verslo liudijimus pradėjusių žmonių skaičius. Šią užimtumo formą rugsėjį rinkosi 8,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų.

Suaktyvėjęs grįžimas į darbo rinką mažino nedarbo rodiklius. Per mėnesį bedarbių skaičius susitraukė 9,6 tūkst. iki 150,7 tūkst., ilgalaikių bedarbių sumažėjo 1,6 tūkst. iki 28,5 tūkst. Registruotas nedarbas šalyje sumažėjo 0,5 proc. punkto ir spalio 1 d. siekė 8,3 proc.  

Mažiausias nedarbas spalio pradžioje – Neringos (2,2 proc.) ir Birštono (5,4 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Ignalinos r. (11,5 proc.), Visagino (10,9 proc.), Jonavos r. (10,8 proc.), Zarasų r. (10,5 proc.) bei Anykščių r. (10,4 proc.).

„Stebime rudens pradžiai būdingus darbo rinkos pabangavimus: rugsėjį įprastai daugėja ir įsidarbinančių, ir pradedančių darbo paieškas. Gera žinia, kad šiemet dirbti pradėjo daugiau klientų nei pernai tuo pačiu metu, o nedarbas šalyje – mažesnis nei prieš metus“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovas.

Palyginus su 2024 m. spalio 1 d., bedarbių šiemet 6,9 tūkst. mažiau, o registruotas nedarbas – 0,4 proc. punkto mažesnis. Moterų nedarbas susitraukė 0,2 proc. punkto iki 8,9 proc., o vyrų sumažėjo 0,5 proc. punkto iki 7,9 proc.

Darbo paieškas rugsėjį pradėjo 26,2 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Iš jų trečdalis (9,2 tūkst.) – jaunuoliai iki 29 m. Į Užimtumo tarnybą besikreipiančių 16-29 m. amžiaus bedarbių skaičius rugsėjį ūgtelėjo labiau nei kitose amžiaus grupėse.

Asmenys, turintys B, C ar D kategorijų transporto priemonių vairuotojo pažymėjimus, jau yra įgiję reikalingas teorines žinias apie eismo organizavimą, kelio ženklus, pirmenybės taisykles ir kitus svarbiausius saugaus eismo aspektus. Todėl reikalavimas dar kartą laikyti teorijos egzaminą, norint įgyti vairuotojo pažymėjimą A kategorijos transporto priemonei, laikomas pertekliniu ir neproporcingu.

Įstatymo projektu siūloma, kad pakaktų vien praktinio egzamino, kuriuo būtų patikrinami būtent A kategorijos transporto priemonei vairuoti reikalingi svarbiausi gebėjimai – motociklo valdymas, manevravimas ir saugus važiavimas. Šis pakeitimas užtikrintų teisinio reguliavimo nuoseklumą ir aiškumą, sumažintų administracinę naštą tiek vairuotojams, tiek valstybės institucijoms, o egzaminavimo procesas taptų labiau orientuotas į realius vairavimo gebėjimus ir eismo saugumą, o ne į perteklines procedūras.

„Mes nesiūlome lengvinti saugumo reikalavimų – siūlome juos padaryti logiškus. Vairuotojas, kuris jau įrodė savo žinias, turi vairavimo stažą ir vairuoja sunkvežimį ar autobusą, manau, neturėtų dar kartą įrodinėti, ką reiškia sustojimo linija ar kelio ženklas. Jam reikia tik parodyti, kad moka saugiai valdyti motociklą. Tai ir yra šio įstatymo pakeitimo esmė – logiškumas vietoj perteklinės biurokratijos“, – teigia Seimo narė I. Kižienė.

Šiai pataisai 106 balsais buvo pritarta, o jos svarstymą Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja gruodžio 9 dieną.

lrs.lt inf.

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai rado mergaitę, kuri tuo metu jau buvo pati atsidariusi duris – pagalbos nebeprireikė.

Primename, kad Rimkų parke veikia išmanus, pats išsivalantis viešasis tualetas, turintis automatinį elektroninį užraktą. Tokie įrenginiai, nors ir modernūs, kartais gali sukelti nesklandumų – todėl gyventojai raginami būti atidūs, ypač leidžiant vaikus į vidų be suaugusiųjų priežiūros.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Pasak naujojo pirmininko R. Sinkevičiaus, vienas svarbiausių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto uždavinių – užtikrinti, kad gynybai skiriamos lėšos būtų naudojamos tikslingai, pagal paskirtį ir skaidriai. Komitetas toliau vykdys pagrindines savo funkcijas – teisėkūros ir parlamentinės kontrolės, analizuos nacionalinio saugumo politiką bei vertins jos įgyvendinimą.

R. Sinkevičius – ilgametis politikas, dirbęs ne vienoje Seimo kadencijoje, 2012–2016 m. ėjo susisiekimo ministro, 2020 m. – ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, 2017–2020 m. vadovavo Seimo Ekonomikos komitetui. Šioje kadencijoje iki šiol dirbo Ekonomikos komitete. (Į Seimą išrinktas Jonavoje).