„Tinklo kabeliavimas – strateginė investicija į energetinį saugumą ir kokybiškesnes paslaugas mūsų klientams, prisitaikant prie neišvengiamų klimato kaitos keliamų iššūkių. ESO kilometras po kilometro oro linijas keičia kabelinėmis ir darbai vyksta visoje Lietuvoje – nuo Zarasų iki Šilutės, nuo Druskininkų iki Biržų. Kiekvienam gyventojui tai reiškia vis mažiau nepatogumų dėl elektros tiekimo sutrikimų, verslui – mažesnę ir trumpesnių prastovų tikimybę stichinių gamtos reiškinių metu. Kartu tai prisideda prie gamtos išsaugojimo, nes leidžia grąžinti plotus miškams, neplėsti proskynų, sumažinti apsaugos zonas“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.  

Darbai „palies“ ir Jonavos rajoną  

Anot ESO, Jonavos rajonas patenka į oro linijų kabeliavimo planus.   

,,Šiuo metu jau pradėti projektavimo ir rangos darbai, kurie apima apie 40 km 10 kV kabelinių linijų. Numatyta rekonstruoti linijas, einančias iš Rizgonių, Jonavos transformatorinių pastočių ir kitų rajono taškų. Tai reiškia, kad darbai bus vykdomi tiek miškų teritorijose, tiek atokesnėse vietovėse, kur šiuo metu yra oro linijos. Šis kryptingas pasirinkimas padės padidinti tinklo saugumą tose vietose, kur gamtos sąlygos dažniausiai sukelia elektros tiekimo sutrikimų”, - teigiama ESO atsakyme.  

Planuojama, kad Jonavos rajone šiuo metu suplanuota sukabeliuoti apie 40 km oro linijų per 2025–2026 metus. Šios investicijos yra tikslingai nukreiptos į vietas, kuriose oro linijos buvo labiausiai pažeidžiamos audrų, šlapio sniego ar tankių miškų.  

Šiuo metu darbai Jonavoje yra numatyti, tačiau bendras sąrašas dar gali keistis. Planavimas vyksta etapais – siekiame, kad investicijos būtų nukreipiamos ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams ir kur labiausiai reikia stiprinti elektros tinklo patikimumą.   

Jonavos rajone darbų apimtys gali didėti   

2026 metais bus atrenkamos papildomos vietos, kurios bus kabeliuojamos 2027–2028 metais.

,,Šiuo metu visas objektų sąrašas dar nėra pilnai užbaigtas, nes reikia įvertinti būsimą finansavimą ir keliamus kriterijus. Tačiau jau dabar matome, kad Jonavos rajone darbų apimtis tikrai nemažės – tikėtina, kad ji net padidės. Tai yra dalis platesnio visos Lietuvos tinklo modernizavimo plano, kuriuo siekiama sukurti saugesnį, atsparų ir patikimesnį elektros tinklą”, - rašoma ESO atsakyme.   

Ar suplanuoti darbai paveiks gyventojus?  

Anot ESO, darbus planuojama vykdyti taip, kad gyventojai juos pajustų kuo mažiau. Kai prijungiami nauji klientai ar modernizuojamos esamos linijos, kartais būtini trumpi elektros energijos tiekimo atjungimai. Apie juos visuomet informuojama iš anksto – prieš 5 kalendorines dienas.  

,,Svarbiausia tai, kad atlikus darbus ženkliai padidės tinklo patikimumas. Po kabeliavimo oro linijos taps požeminėmis, todėl jų nebeveiks vėjas, šlapdriba, krintantys medžiai ar kitos gamtos stichijos. Gyventojams tai reiškia mažiau sutrikimų, stabilesnį tiekimą ir didesnį saugumą – tiek kasdienybėje, tiek ekstremalesnėmis oro sąlygomis. Tai yra ilgalaikė, tikslinga investicija, kuri leis sukurti modernesnį ir ateities iššūkiams pasirengusį elektros tinklą. O suplanuoti darbai – tik dalis to, ką planuojame įgyvendinti: artimiausiais metais ketiname kabeliuoti dar daugiau linijų, kad nauda pasiektų kuo platesnį Jonavos rajono gyventojų ratą”, - tvirtina ESO.  

Investicijos sieks dešimtis milijonų   

Energetikos ministerijos iniciatyva Vyriausybei priėmus sprendimą tris kartus paspartinti kabeliavimo tempą, 2025–2028 m. miškingose vietovėse 2 tūkst. kilometrų 10 kV elektros oro linijų bus pakeistos požeminėmis. Vien per 2025 metus ESO miškuose sukabeliuos 365 kilometrus 10 kV oro linijų. Įgyvendinant visą 2025–2028 m. miškų kabeliavimo planą, bendrovės investicijos sieks 80 mln. eurų, o dar po 40 mln. eurų būtų skiriama iš Klimato kaitos programos ir ES fondų investicijų programos lėšų.  

Visoje šalyje ESO prižiūri apie 132 tūkst. kilometrų elektros tinklo ir kasmet investuoja į jo modernizavimą. Šiuo metu daugiau kaip 62 proc. ESO valdomo tinklo vis dar sudaro oro linijos, beveik 38 proc. – kabelinės. Oro linijas pakeitus požeminėmis, bendrovės klientams užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas.  

ESO duomenimis, apie 80 proc. elektros tiekimo atjungimų įvyksta dėl sutrikimų 10 kV tinkle, kuris stichijų metu pažeidžiamas krentančių medžių ir jų šakų, tad kabeliavimas yra viena efektyviausių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių energetikos sektoriuje. Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje šis rodiklis pasieks 48 proc.  

Didesnis tinklo patikimumas – tik viena iš kabelinės linijos naudų. Kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, tad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimui skirtos Klimato kaitos ir ES investicijų fondų programos lėšos kartu su ESO finansavimu suteiktų realias galimybes miško plėtojimui atiduoti 3,9 tūkst. ha ploto. Sumažėjus apsaugos zonoms šiose teritorijose, išsaugoti, naujai pasodinti ar savaime pasisėję ir užaugę medžiai prisidėtų prie tvarumo tikslų, sustiprindami miško ekosistemų potencialą absorbuoti CO₂. 

Diskriminacija dėl odos spalvos, kalbos, religijos, socialinės padėties – tokios yra Lietuvoje būsto nuomai ieškančių žmonių iš užsienio patirtys. Tai atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas.

Prakalbus apie karo baimę, Luką atkerta: „Aš tokios neturiu. Pati dirbau krašto apsaugos sistemoje ir suprantu, kaip tie procesai vyksta. O bijojimas neatneša jokios naudos.“

Anot Lukos, reikia ne bijoti, o ruoštis. „Galvojimas apie pasiruošimą, mokymus, išgyvenimo krepšį, aiškų šeimos planą – tai mane ramina, nes aš suprantu, kad aš daug ko pakeisti pati negaliu. Geriau galvoti, ką aš galiu padaryti, kad dabar to nebūtų.“

L. Lesauskaitė-Remeikė pastebi, kad nerimą galima suvaldyti. „Nerimą reikia nukreipti į veikimą, įgalinti – eiti į mokymus, kursus. Tu save stiprini ir taip save ramini“, – pataria istorikė.

Istorijos žinojimas – kelias į pasididžiavimą

Pasak L. Lesauskaitės-Remeikės, istorijos žinojimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kiek žmogus didžiuojasi būdamas Lietuvos piliečiu. „Kuo labiau lietuviai domisi Lietuvos istorija, tuo labiau didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais“, – cituoja ji mokslų daktarės Ingos Vinogradnaitės išvadas.

Luka pabrėžia, kad Lietuvos istorija yra daug turtingesnė, nei įprastai suvokiame. „Kai tu vaikštai po Vokietiją, tu matai Vytį, supranti, kad Gediminaičiai buvo Vengrijos karaliai, jie buvo nukeliavę iki Serbijos“, – pasakoja L. Lesauskaitė-Remeikė apie keliones Gediminaičių pėdsakais. Jos nuomone, mes neįvertiname, kokį svorį turėjome Europoje.

Kalbėdama apie valdovus, istorijos mokslus baigusi Luka išskiria Jogailą kaip nepakankamai įvertintą asmenybę: „Jogaila buvo karalius. Jogailos ėjimas į vakarus labai daug pasako. Jeigu mes atiduodame Jogailą kitos valstybės istorijai, tai mes prarandame labai stiprią dalį savo tapatybės.“

Luka pabrėžia, kad pilietiškumas gali pasireikšti įvairiausiais būdais – nuo aplinkosaugos iki savanorystės kariuomenėje, nuo lietuviškų produktų palaikymo iki dalyvavimo kultūriniuose renginiuose. „Yra be proto daug žmonių, kurie kiekvieną dieną daro daug gražių dalykų. Tiesiog to nelaikome pilietiškumu, bet jeigu laikytume, tai visai kitaip ir jaustumės“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.

Jaunimo problema – nesijaučia matomi ir svarbūs

Kalbėdama apie tai, kodėl jaunimas nedalyvauja politikoje ir neina balsuoti, L. Lesauskaitė-Remeikė nurodo pagrindinę priežastį: „Jaunimas turi suprasti ir turi girdėti, kad jie yra aktualūs. Šiandien jie nėra tas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjas, kurį reikia įtikinti.“

Visuomenininkė pastebi, kad šiuolaikinė jaunoji karta yra prasmės ieškotojų karta. „Jiems reikia prasmės, jiems reikia, kad jų paklaustų, kaip jūs jaučiatės, kas jums svarbu“, – aiškina ji, pridurdama, kad komunikacija su jaunimu turi keistis. „Nike nauja kampanija buvo orientuota į jaunus žmones, kurie pakeitė šūkį iš „Just Do It!“ į „Why Do It?“. Ir tai yra labai legitimus klausimas – kodėl aš turiu kažką daryti.“

Minkštoji galia – neįvertinta Lietuvos stiprybė

Viena svarbiausių pokalbio temų – kultūros ir minkštosios galios vaidmuo visuomenės atsparume. L. Lesauskaitė-Remeikė pabrėžia, kad Lietuvos istorijoje krizės visuomet buvo įveikiamos kūrybiškai. „Pažiūrėjus Dainuojančią revoliuciją, Sąjūdį – tai yra apie tą minkštąją galią. Būtent visuomenės atsparumas per kultūrinę prizmę yra nuvertintas“, – teigia ji.

Istorijos populiarintoja L. Lesauskaitė-Remeikė aiškina, kad minkštoji galia veikia subtiliai, bet efektyviai. „Muzika, teatras, spektakliai – mes to nesuprantame, sėda kažkur pasąmonėje ir tos žinutės tu gali ir nepastebėti. Taip turbūt ir yra paveikta Rusijos visuomenė – prifarširuota nuo smulkmenų.“

Švęsti, o ne minėti

L. Lesauskaitė-Remeikė ragina keisti požiūrį į valstybinių švenčių minėjimą. „Mums reikia išeiti iš to verkimo naratyvo. Mes vis per auką, vargą ir ašaras. Buvo skaudžių momentų, bet mes iš jų išėjome, iš jų pasimokinome. Juk turime ką švęsti“, – sako istorikė.

Ji pabrėžia, kad būtent stojimas į NATO ir Europos Sąjungą yra vienas svarbiausių šiuolaikinės Lietuvos pasiekimų, apie kurį reikėtų daugiau kalbėti ir didžiuotis. „Kardinaliai viskas pasikeitė su stojimu į Europos Sąjungą. Kaip mes gerai gyvename – tai ir turėtume švęsti“, – akcentuoja L. Lesauskaitė-Remeikė.

Lietuvių tautos bruožas – mobilizacija krizėse

Pripažindama, kad lietuviai labiausiai susiburia krizių metu, L. Lesauskaitė-Remeikė mato šioje savybėje ne silpnybę, o stiprybę. „Mūsų yra krizinė savanorystė, krizinis pilietiškumas. Bent jau ramiau miegu, žinau, kad jeigu bus bėda, mes iš tų pakampių išlįsime“, – sako ji, pridurdama: „Mes iš niekur sugebėdavome sukilti, pakilti iš visų pavergimų, okupacijų. Lietuviai yra kūrybiški žmonės ir tai gelbsti iš bet kokios situacijos.“

KAM inf. 

Gruodžio 6-ąją, 12:23 val. gautas pranešimas iš Chemikų gatvės, kad reikalinga pagalba patekti į butą, nes pranešėjo draugė neatidaro durų, galimai sutriko sveikata. Atvykus ugniagesiams, pranešėjas buvo neblaivus. Buto savininkei atsiradus paaiškėjo, kad jai pagalbos nereikėjo.

Gruodžio 7-ąją, 09.54 val. gautas pranešimas iš A. Kulviečio gatvės. Pranešėja teigė, kad negali patekti į butą pas mamą, durys užrakintos iš vidaus, galimai sutriko sveikata. 09.58 val. ugniagesiai atšaukti kelyje, pagalba nebebuvo reikalinga.

Gruodžio 7-ąją 17:39 val. gautas pranešimas iš Upninkų seniūnijos, Upninkų kaimo, Jaunystės gatvės. Pranešėjas teigė, kad iš kaimyno kamino matoma ugnis. Įvykio vietoje paaiškėjo, kad žmogus krosnyje buvo užkūręs popierius, jie jau sudegę, krosnis ir kaminas atvėsę.

Artėjant šventėms daugelis tėvų tampa tikrais Kalėdų seneliais ir rūpinasi, kad po eglute atsirastų džiaugsmą vaikams teikiančios dovanos. Siekdama padėti rinktis atsakingai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) parengė išsamią atmintinę tėvams, kurioje pateikiami svarbiausi žingsniai nuo saugaus žaislo pasirinkimo iki tinkamo jo naudojimo.

Kaip pirkti saugiai?

Rinkdamiesi žaislus atsižvelkite į vaiko amžių, gebėjimus ir pomėgius. Įsitikinkite, kad žaislas paženklintas CE ženklu, perskaitykite etiketes, įspėjimus ir patikrinkite nurodomą amžių. Jei tokios informacijos nėra – verčiau šio žaislo nesirinkite. Taip pat rekomenduojama pasitikrinti, ar perkamas žaislas nėra pripažintas nesaugiu (informacijos ieškokite VVTAT tinklalapyje skiltyje „Pavojingi produktai“ arba Europos skubių įspėjimų apie pavojingus ne maisto gaminius sistemoje). Pirkite tik iš patikimų pardavėjų ir gerai apgalvokite pirkinius, nes kokybiški žaislai nėra grąžinami.

Kaip saugiai naudoti?

Pašalinkite pakuotes (ypač plastikines), nes jos gali būti pavojingos. Visada prižiūrėkite vaiką ar žaiskite kartu su juo, ypač jei žaidžiama su naujais bei sudėtingais žaislais. Atkreipkite dėmesį, kad vyresniems vaikams skirti žaislai neturi būti prieinami mažesniems. Nepamirškite reguliariai apžiūrėti, ar žaislai nesulūžę, nėra atsilaisvinusių detalių. Ilgiau nenaudojamiems žaislams išimkite baterijas, o visas – naujas ir naudotas baterijas – laikykite vaikams nepasiekiamai. Jei įtariate, kad vaikas prarijo žaislo dalį ar bateriją, nedelsdami kreipkitės į medikus.

Linkime kruopščiai pasirinkti žaislus, kad šventės būtų džiugios ir saugios. 

Daugiau naudingų patarimų atmintinėje: Saugūs žaislai: patarimai tėvams

Parduodamas turtas:

Automobilis RENAULT MASTER, valstybinis Nr. CNU703:

Pagaminimo metai (pirmos registracijos data) 2007 m., kategorija/klasė M2-CW, dyzelinas, variklio darbinis tūris 2463 cm³, variklio galia 88 kW, valstybinis Nr. CNU703, identifikavimo Nr. VF1NDD1L637264362, SDK kodas – RMPMPKAK, sėdimų vietų skaičius, įskaitant vairuotojo vietą – 16. Rida – 514033 km. Be galiojančios techninės apžiūros.

Defektai: reikalingas kėbulo remontas, arkos išrūdijusios, galinės durys surūdijusios, reikalingas važiuoklės remontas, matosi skysčių nutekėjimai.

Pradinė turto pardavimo kaina – 1200 Eur.

Už turto apžiūrą atsakingas asmuo – Jonavos  rajono savivaldybės administracijos Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Saladinskienė, (0 615) 46391,

el. p. rosita.saladinskiene@jonava.lt .

Turto apžiūra galima 2026 m. sausio 5 d. – sausio 7 d., iš anksto susitarus šiame punkte nurodytais kontaktais.

Turto vieta: Fabriko g. 48, Jonava.

Elektroninio aukciono dalyvių registracija vyks internetu, VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. sausio 7 d. 00 val. 00 min. iki 2026 m. sausio 9 d. 23 val. 59 min.

Aukcionas vykdomas elektroniniu būdu VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. sausio 14 d. 09 val. 00 min. iki 2026 m. sausio 15 d. 13 val. 59 min. Elektroninio aukciono dalyviais registruojami asmenys, sumokėję aukcionų dalyvių įmokas ir internetu pateikę aukcionų sąlygose nurodytus dokumentus. Daugiau informacijos apie parduodamą turtą, išsamios viešojo aukciono sąlygos, turto apžiūros, aukciono dalyvių registracijos bei aukciono vykdymo laikotarpiai, sutarčių projektai skelbiami https://www.jonava.lt/veiklos-sritys/turto-valdymas/parduodamas-turtas/739 .

Darbuotojas, atsakingas už informacijos teikimą – Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Saladinskienė, tel.: (0 349) 50077, (0 615) 46391 el. paštas: rosita.saladinskiene@jonava.lt.

Nuoroda į elektroninį aukcioną

Išsamios aukciono sąlygos

Gruodžio 1 d. šalyje registruota 154,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 4,7 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas padidėjo 0,3 proc. punkto iki 8,5 proc. Vyrų nedarbas augo iki 8,2 proc., moterų – iki 8,8 proc. Jaunimo nedarbas šiek tiek sumažėjo ir siekė 6,7 proc., tačiau vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius padidėjo iki 10 proc.

Naujų klientų į Užimtumo tarnybą kreipėsi 13 proc. mažiau nei spalį ir 4 proc. mažiau nei prieš metus.

„Lapkritis atnešė įprastus metų pabaigos pokyčius. Darbo rinka natūraliai lėtėja, mažėja ir darbuotojų paieška, ir įdarbinimas. Vis dėlto šie pokyčiai yra sezoniniai – tokie pat svyravimai kartojasi kasmet“, – pažymi Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Praėjusį mėnesį darbdaviai įregistravo 10 tūkst. laisvų darbo vietų. Pasiūlymų sumažėjo 29 proc., palyginti su spaliu, o darbuotojų ieškota mažiau beveik visuose sektoriuose. Mažėjo tiek kvalifikuoto, tiek nekvalifikuoto darbo paklausa.

Visgi ir toliau išlieka tendencija – darbuotojų paieška pasyvesnė nei praėjusiais metais. Nuo metų pradžios kas mėnesį paskelbiama vidutiniškai 800 (5,5 proc.) mažiau darbo pasiūlymų nei prieš metus.

Nors mažėjo darbo paklausa, darbo užmokestis siūlomose darbo vietose augo. Vidutinis darbo skelbimuose nurodomas mėnesio darbo užmokestis lapkritį siekė 1631 Eur bruto – 10,1 proc. daugiau nei prieš metus.

Daugiausia siūlyta už darbą gydytojams (3,9 tūkst. Eur), ekonomistams (2,8 tūkst. Eur) ir elektros inžinieriams (2,7 tūkst. Eur), o tarp kvalifikuotų darbininkų – oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams (2,4 tūkst. Eur) bei darbininkams izoliuotojams (2,2 tūkst. Eur).

Užimtumo tarnyba tarpininkavo įdarbinant 16,6 tūkst. klientų. Lėtėjant darbo rinkai įsidarbinimai mažėjo 19,8 proc., beveik visose savivaldybėse ir sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei finansinę veiklą. Kas septintas pradėjo dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 7,4 tūkst. klientų – 10,6 proc. mažiau nei spalį. Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvauti pradėjo 600 naujų dalyvių.

Šalyje per mėnesį fiksuota mažiau grupės darbuotojų atleidimų – du darbdaviai informavo apie planuojamus 89 darbuotojų atleidimus. Nuo metų pradžios tokių pranešimų gauta mažiau nei ankstesniais metais (šiais metais – 50, praėjusiais – 65).

„Nors pastebimas įsidarbinusių žmonių skaičiaus mažėjimas ir bendras rinkos pasyvumas, visgi darbo rinkos pamatai yra stabilūs. Dabar pagrindinis Užimtumo tarnybos tikslas – maksimaliai išnaudoti turimas priemones, kad padėtume darbo ieškantiems klientams sėkmingai integruotis į darbo rinką“, – sakė J. Zemblytė. 

Gruodžio 1 d. šalyje buvo 1,46 mln. dirbančiųjų. Tai – 1,6 tūkst. (0,11 proc.) mažiau nei prieš mėnesį, tačiau 2,2 tūkst. (0,2 proc.) daugiau nei prieš metus. Daugiausia dirbančių žmonių lapkritį daugėjo švietimo, žmonių sveikatos priežiūros sektoriuose, o mažėjo statybose bei administracinės ir aptarnavimo veiklos srityse.

Užimtumo tarnyba

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimą, kuriuo šalies įmonėms skiriama iki 46,6 mln. eurų STEP technologijų kūrimui ir gamybai. STEP (Europos strateginių technologijų platforma) – naujas Europos Sąjungos instrumentas, skirtas kritinėms ir strateginėms technologijoms kurti ir gaminti Europoje, ypač gynybos ir saugumo srityse.

„Gynybos technologijų sritis šiandien yra viena sparčiausiai augančių Europoje, o STEP suteikia realias galimybes į ją įsitraukti ir Lietuvos įmonėms. Šiuo kvietimu atveriame kelią projektams, kurie stiprins nacionalinį technologinį savarankiškumą ir leis kurti Lietuvoje reikalingus gamybos pajėgumus. Tai viena didžiausių iki šiol ministerijos inicijuotų investicijų į technologijas, tiesiogiai susijusias su gynybos ir saugumo sektoriaus plėtra, todėl tikimės įmonių įsitraukimo ir postūmio visai šalies saugumo ir gynybos pramonės ekosistemai“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Iš viso numatyta paskirstyti iki 29,1 mln. eurų skiriama Sostinės regione įgyvendinamiems projektams, o 17,5 mln. eurų – Vidurio ir vakarų Lietuvos projektams.

Pagal kvietimą bus remiamos trys investicinės veiklos: STEP technologijų kūrimo veikla, STEP technologijų gamybos veikla bei mokymų veikla, skirta darbuotojams, dirbsiantiems STEP technologijų gamybos srityje.

Paraiškas gali teikti įmonės, o technologijų kūrimo veiklai taip pat gali būti pasitelkiami mokslo ir studijų institucijų partneriai. Vienam projektui gali būti skiriama nuo 0,5 mln. iki 12 mln. eurų. Atranka vykdoma konkursiniu būdu, paraiškos priimamos iki 2026 m. balandžio 8 d.

Priemonę administruoja Inovacijų agentūra. Daugiau informacijos ir kvietimą rasite čia.

Šeštadienį Jonavos sporto arenoje buvo sužaistos rungtynės, kuriose susitiko praėjusių metų čempionai ir vicečempionai Jonavos „VIKINGAI“ ir Kauno Žalgirio komandos. Nuo pirmų susitikimo sekundžių tarp komandų vyko itin atkakli ir be kompromisinė kova. Po pirmo kėlinio rezultatas tarp pajėgiausių praėjusio čempionato ekipų buvo lygus 0:0. Antro kėlinio 4 minutę po gražios ir efektingos Jonavos “VIKINGAI” kontratakos savo pirmąjį ir rungtynių vienintelį įvartį pelnė Jonavos komandos naujokas iš Brazilijos Francisco Gustavo Do Nascimento. Atkaklios ir įtemptos salės futbolo rungtynės gausiai susirinkusių Jonavos sirgalių akivaizdoje baigėsi rezultatu 1:0. Jonavos “VIKINGAI” iškovojo itin svarbią 5-ąją pergalę, o šalies čempionai patyrė pirmąjį pralaimėjimą Lietuvos Futsal A lygos sezone.

Kitą šeštadienį Futsal A lygos 12 ture Jonavos „VIKINGAI“ Vilkaviškyje stos į kovą su turnyrinės lentelės kaimynais Vilkaviškio Bruklino komanda. Rungtynės vyks gruodžio 13 dieną nuo 16.00 valandos Vilkaviškio sporto centre (adresu: Sporto g. 3, Vilkaviškis).

Jonavos „Vikingai“ inf.

Stepono Babrausko auklėtiniai (1-10) namuose 117:124 (29:25, 15:26, 25:24, 29:24, 19:26) patyrė pralaimėjimą prieš Klaipėdos „Neptūną“ (7-3).

Arnas Velička ir Zane‘as Watermanas rungtynių pradžioje bandė sukrauti pranašumą „Neptūnui“ (12:7), tačiau Jalenas Henry skirtumą greitai mažino iki minimalaus – 14:15. Olinas Carteris rezultatą persvėrė, o ketvirčio pabaiga gerokai sėkmingesnė buvo šeimininkams – 29:24.

Po dviejų kėlinių „Jonava Hipocredit“ atsiliko 44:50, o intrigą dar labiau didino Mato Repšio taškai – 48:52. Klaipėdiečiai bandė išsaugoti pranašumą, bet visiškai šalia toliau žengė jonaviečiai – 57:61. Kėliniui įpusėjus ekipas ėmė skirti vos taškas (63:64), tuo tarpu Gediminui Petrauskui skirta techninė pražanga. Netrukus ją užsidirbo ir „Neptūno“ suolas.

„Jonava Hipocredit“ rezultatą persvėrė (67:66), tiesa, džiaugėsi tuo neilgai, nes po trijų ketvirčių „Neptūnas“ buvo priekyje 74:69.

„Neptūnas“ bandė iniciatyvą išsaugoti savo rankose, bet Benjaminas Krikke smeigė tris tritaškius iš eilės (81:78), o Mihkelis Kirvesas pelnė du taškus su pražanga – 83:78. „Jonava Hipocredit“ savo persvarą augino (90:83), į A.Veličkos baudas tritaškiu atsakė L.Kreišmontas – 93:85. Apsukų jonaviečiai nemažino ir toliau tritaškiais žudė svečius (96:87), bet tada A.Velička provokavo pražangą, dar techninę pražangą gavo ir šeimininkų suolas.

Likus 2 minutėms ekipas skyrė 4 taškai (96:92), dar labiau „Neptūno“ deficitą tirpdė baudas realizavęs Z.Watermanas – 94:96. Būtent jis, likus 27 sekundėms, smeigė tritaškį, persverdamas rezultatą (97:96), bet O.Carteris vėl vedė į priekį savo ekipą baudomis. A.Veličkos ranka abukart sudrebėjo, bet ta pati problema ištiko Džiugą Slavinską. Lemiama ataka priklausė svečiams, A.Velička vėl metė baudas ir šįkart pataikė vieną – 98:98. Taip laukė pratęsimas.

Z.Watermanas truktelėjo į priekį „Neptūną“ (106:102), būtent jo taškai tapo lemiamais, atitrūkstant. H.Henningssonas bandė įpūsti optimizmo „Jonavai Hipocredit“ (107:109), tačiau jį žlugdė du tritaškius paleidęs M.Girdžiūnas – 115:107. Būtent jis ir dėjo tašką rungtynėse dar vienu savo šūviu. 

„Jonava Hipocredit“: Olinas Carteris 22, Benjaminas Krikke‘as 19, Hilmaras Henningssonas 16 (8 rez. perd.), Lukas Kreišmontas 11, Makai‘us Ashtonas, Matas Repšys ir Jalenas Henry (7 atk. kam.) – po 10. 

„Jonava Hipocredit” inf.

Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Benas Mikutavičius 2025 m. gruodžio 4 d. duriančiu pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį, kuri nuo padarytų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Netrukus tokiais pačiais veiksmais buvo mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris, kuri nuo patirtų sužalojimų taip pat mirė įvykio vietoje.

Benas Mikutavičius įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Rytoj, gruodžio 7 d., Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ketina kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją su pareiškimu skirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atlieka – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius.

LR prokuratūros inf.

Kol kas ši informacija nepatvirtinta. „Pranešimų sulaukiame iš įvairių miestų, tačiau nė vienas jų dar nepasitvirtino“, – teigia pareigūnai.

Mūsų žiniomis, į įtariamojo paieškas įsitraukė ir Jonavos policija. Tikrinami miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyrius paviešino naują atvaizdą – kaip galėtų atrodyti nužudymu įtariamas asmuo.

Jei asmenį matėte ar atpažinote, nedelsdami praneškite policijai skubios pagalbos telefonu 112.

Įtariamojo ieškoma visoje Lietuvoje. Manoma, kad jis gali būti susijęs su ketvirtadienį, gruodžio 5-ąją, Kaune nužudytomis dviem jaunomis moterimis. Paskelbta 29-erių Beno Mikutavičiaus paieška. Pirminiais duomenimis, vyras galėjo nužudyti savo pusseserę ir nekilnojamojo turto brokerę.

Gruodžio 4 d. 13.02 val. gautas pranešimas, kad Kaune, V. Krėvės pr., rastas 2003 m. gimusios moters kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį (dėl nužudymo).

Tą pačią dieną, 19.46 val., pranešta, kad nepavyksta susisiekti su giminaite. Atvykus tarnyboms, Kaune, Pramonės prospekte, bute rastas 2001 m. gimusios moters kūnas. Pirminiais duomenimis, galimai smurto žymių. Aplinkybės tikslinamos, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 129 str. (dėl nužudymo).

Penktadienį po pietų Kaune, Partizanų g. 66, sutelkta gausi policijos pajėgų paieška. Pareigūnai mėgino surasti dviem žmogžudystėmis įtariamą Beną Mikutavičių, tačiau nesėkmingai.

„Asmuo pakankamai uždaras, mažesnių pajamų, todėl tikėtina, kad gali judėti pėsčiomis arba viešuoju transportu. Prašome gyventojų išlikti budrių ir pranešti pastebėjus“, – per spaudos konferenciją sakė Kauno apskrities VPK viršininkas Mindaugas Akelaitis.

Pareigūnai ragina gyventojus jokiu būdu nebandyti įtariamojo sulaikyti patiems.

Atnaujinta: įtariamasis nužudymu sulaikytas. Po intensyvių paieškų, naktį iš penktadienio į šeštadienį, kauniečiai sugavo įtariamą žudiką Kaune.

Atnaujinta 2025- 12- 06: Įtarus moters (gim. 2003 m.) ir moters (gim. 2001 m.), kurių kūnai su smurto žymėmis rasti gruodžio 4 d. Kaune, nužudymu, gruodžio 5 d. apie 23 val. 50 min. Kaune, S. Žukausko g., sulaikytas ir uždarytas į areštinę vyras (gim. 1996 m.).

Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. 

„Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, o didžiąją dalį avarijų lemia pačių vairuotojų elgesys, orų sąlygos, o ne transporto priemonių amžius ar techninės charakteristikos“, – sako ministras J. Taminskas.

Susisiekimo ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvoje daugiau nei 80 proc. automobilių yra senesni nei 10 metų, todėl kasmetinė apžiūra būtų paveikusi apie 1,5 mln. gyventojų. 

„Ne kiekvienam paprasta kasmet rasti papildomų lėšų, ypač jei vairuoji senesnį automobilį, taip pat ir papildomo laiko techninei apžiūrai, kai ji realiai nesprendžia pagrindinių saugumo problemų“, – priduria J. Taminskas. Anot jo, dar pavasarį pristačius klausimą Briuselyje, buvo svarbu sugrįžti į Lietuvą ir išgirsti verslą, kuris įspėjo, kad toks pokytis kelis kartus padidintų eiles prie techninių apžiūrų centrų.

Taryboje taip pat atsisakyta reikalavimo tikrinti lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorijos) išmetamųjų teršalų emisijas praėjus vos vieneriems metams nuo pirmosios registracijos. Pačios valstybės narės galės pasirinkti, ar šias transporto priemones tikrinti kelyje, ar dažnesnių periodinių apžiūrų metu.  

Visgi vienas klausimas lieka diskutuotinas: Europos laikinosios periodinės techninės apžiūros sertifikatas, kuris bus išduodamas užsienyje atlikus M1 arba N1 transporto priemonės periodinę techninę apžiūrą ir galiotų iki 6 mėnesių.

„Siekiame didesnės ambicijos dėl kitoje šalyje atliktos techninės apžiūros pripažinimo visoje ES. Atrodytų labai keista, jei šis sertifikatas galiotų tik pusmetį, nors apžiūra būtų atliekama vadovaujantis ta pačia direktyva ir metodika. Tikiuosi, kad artėjančiose derybose su Europos Parlamentu pavyks pasiekti kompromisą ir šiuo klausimu“, – sako  J. Taminskas.

Balandžio pabaigoje EK pristatytu Techninių apžiūrų paketu siekiama pagerinti kelių eismo saugumą ir aplinkos apsaugą, įvedant griežtesnes technines apžiūras ir papildomus patikrinimus. EK skelbė, kad siūlomi pokyčiai susiję su ES kelių eismo saugumo politikos programoje įtvirtintu tikslu iki 2050-ųjų Bendrijos keliuose žuvusių ir sunkiai sužeistų žmonių skaičių sumažinti beveik iki nulio, o iki 2030 metų – 50 procentų.

Po tarybos sprendimo šiuos klausimus dar turės apsvarstyti ir Europos Parlamentas.

Susitarimu pabrėžiama būtinybė reagavimą į kintančias tendencijas grįsti tvirtu tarpinstituciniu dialogu, savalaikiu informacijos keitimusi ir bendromis analitinėmis įžvalgomis. Tai leis greičiau identifikuoti rizikas, į jas reaguoti koordinuotai ir veiksmingai, sumažinant tiek pasiūlos, tiek paklausos veiksnius.

Efektyvesnis bendradarbiavimas ir racionalesnis išteklių naudojimas

Naujasis susitarimas numato glaudesnį institucijų veiksmų derinimą atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, mažinant funkcijų dubliavimąsi ir racionaliau panaudojant turimus žmogiškuosius bei organizacinius išteklius. Policija ir NTAKD reguliariai keisis informacija apie teisenas, pažeidimus ir rizikas, o prireikus – planuos ir vykdys bendras patikrinimų ar prevencijos iniciatyvas.

Didesnis dėmesys mokymams ir visuomenės informavimui

Susitarime ypatingas dėmesys skiriamas švietimui, specialistų kompetencijų stiprinimui ir visuomenės informavimui. Abi institucijos kartu planuos mokymus, kvalifikacijos kėlimo renginius, konferencijas ir seminarus, taip pat rengs informacines bei socialinės reklamos kampanijas, skirtas žalingų įpročių prevencijai ir visuomenės sąmoningumo stiprinimui.

Koordinuoti veiksmai įgyvendinant Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA) nacionalinio centro funkcijas

Susitarimas sustiprina bendrus veiksmus įgyvendinant EUDA pagrindinio nacionalinio centro funkcijas Lietuvoje. Institucijos įsipareigoja koordinuotai rinkti ir analizuoti duomenis, teikti ekspertines įžvalgas ir prisidėti prie tarptautinių vertinimų, užtikrinant, kad Lietuvos atsakas į psichoaktyviųjų medžiagų keliamas grėsmes atitiktų aukščiausius Europos Sąjungos standartus.

NTAKD direktorė dr. Rita Sketerskienė ir Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pabrėžė, kad šis susitarimas žymi dar tvirtesnį institucijų apsisprendimą veikti vieningai, greitai ir efektyviai, siekiant stiprinti visuomenės saugumą bei gerovę.

„Šiuo susitarimu sustipriname ne tik nacionalinę prevencijos sistemą, bet ir mūsų įsipareigojimus Europos Sąjungos narkotikų agentūrai (EUDA). Koordinuotas institucijų darbas leis dar tiksliau ir greičiau rinkti duomenis, analizuoti tendencijas ir teikti ES mastu reikalingas įžvalgas. Tai – svarbus žingsnis užtikrinant, kad Lietuva prisidėtų prie bendros europinės kovos su psichoaktyviųjų medžiagų grėsmėmis, o mūsų sprendimai būtų paremti aukščiausiais analizės ir prevencijos standartais“, – sako  Rita Sketerskienė, NTAKD direktorė.

NTAKD inf. 

Naujas tyrimas rodo, kad 30–50 proc. savo darbo laiko mokyklų vadovai turi skirti biurokratijai, nesusijusiai su ugdymu, o dalis reikalavimų ne padeda vaikams, bet duoda priešingą efektą. Be to, mokykloms tenkanti našta skiriasi, nes ją lemia savivaldybių taikomos nevienodos praktikos. 

Biurokratijos Lietuvos mokyklose tyrimą šiemet atliko įmonė „Remi Consulting“ organizacijos „Švietimas #1” užsakymu. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kas labiausiai kuria administracinę naštą ir kokių sprendimų reikėtų, kad mokyklos daugiau laiko galėtų skirti ugdymui. 

Buvo atlikti interviu su trijų skirtingų mokyklų bendruomenėmis, mokyklų vadovais, mokytojais ir švietimo ekspertais, išnagrinėti teisės aktai, susiję su mokyklų veikla. Pateiktos ne tik išvados, bet ir rekomendacijos, kaip būtų galima mažinti naštą. 

„Mūsų organizacijos tikslas – pasiekti Lietuvos švietimo kokybės šuolį. Tačiau tam būtina, kad mokyklų vadovai ir mokytojai galėtų dirbti laisvai ir kūrybiškai. Deja, šiandien jie mini vis tą pačią problemą: biurokratija slopina iniciatyvą ir kūrybiškumą bei atima laiką, kuris galėtų būti skirtas vaikams. Tad norėjome aiškiai pamatyti, kur ir kaip ši našta susidaro. Tyrimas parodė, kad biurokratija ateina iš skirtingų lygių, nuo savivaldybių iki prižiūrinčių institucijų ir pačių mokyklų, o popieriai Lietuvoje neretai tampa svarbesni už vaiką“, – sako Laura Masiliauskaitė, „Švietimas #1“ vadovė. 

Tyrimo vadovas Remigijus Šimašius pabrėžia, kad tyrime buvo svarbu atskirti oficialų reglamentavimą nuo realios mokyklų patirties. 

„Kalbėjomės su mokyklomis apie tai, kas vyksta kasdienybėje, ne dokumentuose. Aiškiai pamatėme, kad dalis reikalavimų yra pertekliniai ir neveiksmingi. Mokyklos priverstos pildyti dokumentus, kurių niekas vėliau neanalizuoja, teikti tą pačią informaciją kelioms institucijoms, o kartais net vykdyti procedūras, kurios neturi jokios prasmės ugdymui. Mokyklų vadovai teigia, kad apie 30–50 proc. savo laiko skiria biurokratijai, tiesiogiai nesusijusiai su ugdymu. Taip mokyklos tolsta nuo pagrindinio savo tikslo – švietimo“, – teigia R. Šimašius. 

Tiesioginis trukdis ugdymo kokybei 

Tyrėjai išskyrė kelias pagrindines įžvalgas, rodančias, su kokiais sunkumais šiandien susiduria mokyklos. 

„Pirmiausia, perteklinė biurokratija tiesiogiai trukdo vaikų ugdymui. Mokytojai vengia kelti savo kvalifikaciją, nes procesai yra pernelyg formalizuoti ir reikalaujantys daugybės dokumentų. Tėvams kartais trūksta informacijos apie savo vaiką, nes mokytojai atgalinį ryšį suvokia kaip dar vieną administracinę pareigą, o ne būtiną ugdymo dalį. Mokyklai pranešus apie jų mokiniui galimai kylančią grėsmę šeimoje, mokykla dažnai yra užkraunama dokumentais, užuot gavusi reikiamą pagalbą iš institucijų“, – sako R. Šimašius. 

Naštos mastas skiriasi 

Antra, biurokratinė našta gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokioje savivaldybėje ji yra. 

„Daugumą Lietuvos mokyklų administruoja savivaldybės. Vienose savivaldybėse švietimo skyriai dirba kaip pagalbos centrai, kitose – koncentruojasi į formalų tikrinimą, perteklinę kontrolę ir gausybę ataskaitų. Svarbų vaidmenį vaidina ir vidaus audito skyriai. Nors tai gali būti naudingas įrankis, padedantis tobulinti darbą, tačiau kai kur jis tampa perdėto formalumo šaltiniu“, – sako tyrimo vadovas.   

Mokyklų ir priežiūros institucijų įtaka 

Trečia, biurokratijos poveikis priklauso ir nuo pačių mokyklų. R. Šimašius pažymi, kad stiprios mokyklos, turinčios aiškią viziją ir argumentuotą požiūrį į ugdymo procesus, dažnai sugeba atsispirti pertekliniams formalumams. Tuo tarpu mokyklos, kurios viduje turi daug nebūtinų tvarkų, patiria dar didesnį tikrinimo spaudimą. 

„Taip pat tyrimas parodė, kad neracionali biurokratija tiesiog neveikia. Kai reikalavimas neturi prasmės, mokyklos linkusios jį vykdyti tik minimaliai. Pastebėta, kad institucijos neretai tikrina tik dokumentus, o ne realią ugdymo ar mokyklos aplinkos situaciją. Be to, daugelio reikalavimų nauda nėra aiški mokykloms“, – sako R. Šimašius. 

Galiausiai, pastebėta, kad mokyklos nuolat prašomos pateikti tuos pačius duomenis, kuriuos jau pateikė kitoms institucijoms arba jie yra prieinami viešose duomenų bazėse. Neretai duomenų iš mokyklų prašoma suteikiant labai trumpus terminus ir nepaaiškinant, kokiu tikslu informacija renkama. 

Esminė rekomendacija – atsigręžti į vaiką 

Remiantis tyrimo išvadomis, pateikta virš 65 konkrečių rekomendacijų, skirtų skirtingoms švietimo grandims. „Švietimas #1” su tyrėjais jas jau pristatė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir savivaldybių atstovams, Nacionalinei švietimo agentūrai, mokyklų vadovams. 

„Pačioms mokykloms pravartu sau aiškiai apsibrėžti prioritetą – vaiko ugdymą – ir peržiūrėti vidinius procesus, atsisakant perteklinių tvarkų. Vadovai turėtų saugoti mokytojų laiką ir pasirūpinti, kad administracinės užduotys neužgožtų darbo su mokiniais. Santykiai su tėvais turėtų būti suprantami kaip ugdymo dalis, o ne kaip papildoma prievolė. Taip pat rekomenduojama aktyviai patiems dalytis patirtimi ir inicijuoti reikalingus pokyčius savo savivaldybėje“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Prižiūrinčioms institucijoms patariama labiau vertinti realią mokyklų situaciją, o ne tik dokumentus. Reikėtų vengti skubių, nebūtinų prašymų, aiškiai nurodyti, kokiam tikslui renkami duomenys, ir teikti nuoseklų grįžtamąjį ryšį bei metodinę pagalbą. 

„Savivaldybėms rekomenduojama atsakingai formuluoti mokyklų vadovų tikslus, suteikti mokykloms daugiau laisvės, skatinti kūrybiškumą ir koncentruotis į ugdymo kokybę, o ne į formalius dokumentus. Tuo pačiu savivaldybės gali sumažinti naštą parengdamos mokykloms vienodas tvarkas ir neversdamos kiekvienos mokyklos rengtis sau atskiras. Taip pat vidaus audito tarnyboms siūloma dirbti taip, kad jos padėtų mokykloms, o ne didintų administracinę naštą“, – sako R. Šimašius. 

Iš ministerijos reikia sistemingo požiūrio 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei NŠA raginamos koordinuoti veiksmus tarp skirtingų institucijų ir sistemingai mažinti biurokratiją, supaprastinti duomenų rinkimą, užtikrinti registrų sąveiką ir įsiklausyti į mokyklų siūlymus. Renkant informaciją iš mokyklų, turėtų būti renkama tik tai, kas iš tiesų reikalinga ugdymo kokybei ir vaiko gerovei. 

„Šiuo metu ŠMSM su NŠA ruošia pakeitimus, kurie sumažintų mokykloms tenkančią biurokratinę naštą. Tai labai sveikintina, bet tyrimas atskleidė, kad didžioji našta kyla ne šiame lygyje, o iš savivaldybių ir kitų, su ugdymu nesusijusių priežiūros institucijų. Tad būtina, kad veiksmų būtų imamasi ir šiuose lygiuose. Svarbu, kad institucijos labiausiai galvotų apie tai, kas realiai padeda vaikui, o ne apie tai, koks popierius dar liko neužpildytas. Tik visų institucijų susitelkimas gali padėti Lietuvos švietimui kilti į aukštesnį lygį“, – sako L. Masiliauskaitė.  

Daugiau apie tyrimą ČIA.   

„Švietimas #1” pranešimas spaudai 

Reguliaraus nukalkinimo ignoravimas

Visi virduliai turi būti reguliariai nukalkinami. Jeigu šio darbo vengiama - virdulys greičiau susidėvi ir genda. Svarbu suprasti, kad nei vienas virdulys nėra apsaugotas nuo kalkių nuosėdų kaupimosi, nes tai yra tie virtuvės prietaisai, kurie nuolat sąveikauja su vandeniu. O viena iš pagrindinių kalkių susidarymo priežasčių yra kaitinimo procesas, kai vandenyje esantys mineralai nusėda vandeniui įšilus. Šioms nuosėdoms kaupiantis, jos gali ne tik sutrikdyti kaitinimo efektyvumą, sukurdamos barjerą tarp kaitinimo elemento ir vandens, bet ir sukelti įvairius gedimus arba gerokai sutrumpinti virdulio tarnavimo laiką. Be to, virdulyje susikaupusios kalkių nuosėdos gali neigiamai paveikti karštų gėrimų skonį, suteikdamos nepageidaujamą kartų ar metalo poskonį. Todėl reguliarus virdulio nukalkinimas, kurį rekomenduojama atlikti kas 1–3 mėnesius, priklausomai nuo vandens kietumo ir virdulio naudojimo dažnumo, yra būtinas ir negali būti ignoruojamas ar atidėliojamas.

Foto (pexels.com)

Kaip nukalkinti virdulį?

Norint efektyviai pašalinti kalkių nuosėdas iš virdulio, galima naudoti acto ir vandens mišinį. Įpilkite į virdulį pusę stiklinės vandens ir pusę stiklinės acto, šį mišinį palikite maždaug 15–20 minučių. Po to užvirinkite virdulį. Užvirus, išpilkite tirpalą ir kruopščiai išplaukite virdulį švariu, šiltu vandeniu. Jei vis dar jaučiate acto kvapą, pripildykite virdulį švariu vandeniu, dar kartą užvirinkite ir išpilkite vandenį. Dar vienas būdas efektyviai išvalyti virdulį nuo kalkių nuosėdų – citrinos rūgštis. Į virdulį įberkite šauktą citrinos rūgšties ir užpilkite vandeniu. Palaukite 15–20 minučių, užvirinkite vandenį ir užvirus, išpilkite tirpalą. Perplaukite virdulį švariu vandeniu, kad efektyviai pašalintumėte visus kalkių nuosėdų likučius.

Šiurkščių valymo priemonių naudojimas

Dar viena dažnai pasitaikanti virdulių priežiūros klaida – šiurkščių valymo priemonių naudojimas. Neretai virdulio valymui pasirenkamos, tokios šiurkščios valymo priemonės kaip metalinės kempinėlės ar įvairūs abrazyviniai valikliai, nes manoma, jog tai padės lengviau susidoroti su įsisenėjusiais nešvarumais – riebalų dėmėmis ant paviršiaus, vidiniu kalkių nuosėdų sluoksniu ir kt. Tačiau naudoti virdulio valymui šiukščias kempinėles ir agresyvius valiklius yra žalinga tiek pačiam virduliui, tiek sveikatai. Visų pirma, šiurkščios valymo priemonės gali subraižyti virdulio paviršių ir pažeisti vidinius komponentus. Be to, naudojant stiprius valiklius, net ir kruopščiai išskalavus virdulį, jame gali kauptis kenksmingų cheminių medžiagų likučiai, kurie užterš vandenį, įtakos suprastėjusį karštų gėrimų skonį ir neigiamai paveiks sveikatą bei bendrą savijautą.

Kokias valymo priemones naudoti virdulio priežiūrai?

Virdulio priežiūrai rekomenduojama naudoti natūralias valymo priemones, tokias kaip actas, citrinos rūgštis, soda. Taip pat reguliariems nukalkinimo darbams galima rinktis specialius kalkių valiklius. Paviršiaus nešvarumams valyti rekomenduojama naudoti minkštas kempinėles, švelnias šluostes ir šiltą muiluotą vandenį.

Foto (pexels.com)

Virdulio valymas neįpylus vandens

Tarp dažniausiai pasitaikančių virdulio priežiūros klaidų galima rasti ir valymą neįpylus vandens. Gan dažnai nutinka taip, jog išvalyti virdulyje susikaupusias kalkių nuosėdas nusprendžiama naudojant tik actą. To pasekmės? Įvairūs virdulio vidinių komponentų pažeidimai ir stiprus, nemalonus kvapas, kurį labai sunku panaikinti. Būtina žinoti, jog vanduo yra labai svarbus ir reikalingas tam, kad praskiestų rūgštų actą, dėl ko jis tampa ne toks agresyvus ir visiškai saugus virduliui. Tad tik vandens ir acto mišinys gali padėti saugiai bei efektyviai išvalyti susikaupusias kalkių nuosėdas.

Geriausias acto ir vandens santykis virdulio valymui

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad geriausias acto ir vandens santykis virdulio valymui yra 1:1. Tai reiškia, kad actas ir vanduo turi būti maišomas lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jei naudosite puodelį acto, tuomet reikia naudoti ir puodelį vandens. Labai svarbu, kad acto ir vandens mišinys padengtų kaitinimo elementą, tuomet kalkių sankaupos efektyviai ištirps, nepažeidžiant paties elemento. Kai virdulio kaitinimo elementas nėra visiškai panardintas, jis gali perkaisti ar net  užsidegti, o tai kelia pavojų ne tik virduliui, bet ir jūsų saugumui.

Virdulio perpildymas

Taip pat dažnai pasitaikanti virdulio priežiūros klaida – jo perpildymas. Neretai manoma, kad tik pripildžius virdulį iki pat viršaus, pavyks efektyviai pašalinti susikaupusias kalkių nuosėdas ir kitus nešvarumus. Tačiau virdulio perpildymas yra kenksmingas, nes verdantis vanduo gali išsilieti ir pažeisti elektrinius komponentus bei sukelti nusideginimo pavojų. Be to, perpildžius virdulį, kaitinimo elementas dirba sunkiau, o tai gali sutrumpinti jo tarnavimo laiką.

Kaip tinkamai pripildyti virdulį valymui?

Nesvarbu, ar virdulio valymui naudojate acto ir vandens mišinį, ar citrinos rūgšties ir vandens tirpalą, virdulį reikėtų pripildyti iki pusės. Pusiau pripildytas virdulys užtikrina veiksmingus valymo bei nukalkinimo darbus ir visapusišką saugumą.

Valymas neatjungus nuo elektros lizdo

Į dažniausių virdulio priežiūros klaidų sąrašą įtraukiamas ir šio prietaiso valymas neatjungus nuo elektros lizdo. Labai svarbu žinoti, kad visi valymo darbai – tiek išorės, tiek vidaus – turi būti atliekami tik tuomet, kai virdulys yra atjungtas nuo elektros lizdo tam, kad būtų išvengta elektros smūgio ar trumpojo jungimo rizikos. Pažymėtina, kad net valant išorę, į elektrinius komponentus gali patekti drėgmės, kuri gali sukelti trumpojo jungimo arba elektros smūgio pavojus.

Kaip teisingai paruošti virdulį valymui?

Norint teisingai paruošti virdulį valymai, būtina jį atjungti nuo elektros lizdo ir įsitikinti, kad jis visiškai atvėso. Svarbu akcentuoti, kad karšto virdulio valymas yra nerekomenduojamas dėl karšto vandens ar garų keliamo nudegimų pavojaus. Be to, šalta temperatūra yra saugesnė vidinėms dalims, ypatingai naudojant, tokias valymo priemones kaip actas.

Nedarant priežiūros klaidų, galima džiaugtis virdulio funkcionalumu

Taigi tik nedarant aptartų priežiūros klaidų galima džiaugtis kokybiško virdulio funkcionalumu, ilgaamžiškumu ir puikių skonių pamėgtų karštų gėrimų puodeliu. Tad nepamirškite savo virdulį prižiūrėti tinkamai – reguliariai jį nukalkinkite, naudokite saugias valymo priemones ir rekomenduojamas proporcijas, neperpildykite virdulio ir būtinai prieš valant, atjunkite jį nuo elektros lizdo bei leiskite jam atvėsti. Pasinaudojus šiais priežiūros patarimais, jūsų virdulys jums atsidėkos – veikdamas ilgai, patikimai ir efektyviai.

Santrauka:

• Reguliarus nukalkinimas: virdulį būtina valyti nuo kalkių kas 1–3 mėnesius, naudojant acto arba citrinos rūgšties tirpalą, kad ilgiau tarnautų ir neįtakotų gėrimų skonio.
• Švelnus valymas: nenaudoti šiurkščių kempinėlių ar agresyvių chemikalų – paviršius gali būti subraižytas, o vanduo užterštas.
• Tinkamas užpildymas ir paruošimas: valant, naudoti vandens ir acto/citrinos mišinį (ne perpildyti) ir virdulį visada atjungti nuo elektros bei leisti atvėsti.
• Saugumas ir priežiūra: vengti valyti karštą virdulį, kad nesugadintumėte prietaiso ir nesukeltumėte pavojaus sau.

Darbo užmokesčiui didinti iš viso papildomai skiriama 250 mln. Eur daugiau nei 2025 m. 

„Didžiausią dėmesį skiriame švietimo, mokslo ir sporto srityje dirbančiųjų darbo sąlygoms gerinti. Po ilgų derybų su švietimo profesinėmis sąjungomis ir Finansų ministerija pavyko pasiekti bendrą sutarimą padidinti darbo užmokestį jau nuo metų pradžios visiems mokytojams, mokyklų vadovams, pagalbos mokiniui specialistams, valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams, kitiems tyrėjams, dėstytojams, neakademiniams darbuotojams, taip pat valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbantiems sporto treneriams “, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Finansavimas auga visose ŠMSM kuruojamose srityse. 2026 m. valstybės ir savivaldybių asignavimai švietimui perkops 5 milijardus eurų ir bus puse milijardo didesni nei 2025 metais. Švietimo išlaidų dalis nuo BVP 2026 m. sudarys 5,7 proc.

2026 m. biudžeto projekte numatytos lėšos švietimo kokybei gerinti. Pradinukų ugdymui stiprinti skiriama papildomai daugiau nei 28 mln. Eur, dar beveik 1 mln. Eur papildomai – švietimo pagalbai plėsti.

Mokslo ir studijų sričiai skirtos lėšos siekia daugiau nei 1 mlrd. Eur. Tai beveik 12,4 proc. daugiau nei 2025 m. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) 2026 m. biudžeto projekte numatyta beveik 0,5 mlrd. Eur., t. y. 0,53 proc. nuo BVP. 

Sporto biudžetas ūgtelėjo 7,3 mln. Eur. ir sieks 80,6 mln. Eur. Iš jų 19 mln. Eur. numatyti sporto infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui, taip užtikrinant geresnes sąlygas sportuoti tiek aukšto meistriškumo sportininkams, tiek visuomenei.

ŠMSM/A. Žuko nuotr.

Daugiausia nelaimių įvyksta tamsiuoju paros metu

Pastaraisiais metais žuvusiųjų pėsčiųjų skaičius išlieka labai didelis, o dauguma jų žūsta būtent tamsiuoju paros metu. 2020–2024 m. iš visų žuvusiųjų daugiau nei pusė neturėjo galimybės būti pastebėti laiku. 2020 m. žuvo 52 pėstieji (iš jų 36 tamsiuoju paros metu), 2021 m. – 28 (15 tamsiuoju paros metu), 2022 m. – 31 (19 tamsiuoju paros metu), 2023 m. – 33 (21 tamsiuoju paros metu), 2024 m. – 35 (26 tamsiuoju paros metu). Šiais metais iki spalio mėnesio užfiksuotos 23 pėsčiųjų žūtys, iš jų 8 žuvo tamsiuoju paros metu. 

Sužeistųjų skaičius taip pat kelia nerimą: 2020 m. nukentėjo 669 pėstieji (213 tamsiuoju paros metu), 2021 m. – 633 (143 tamsiuoju paros metu), 2022 m. – 702 (156 tamsiuoju paros metu), 2023 m. – 714 (195 tamsiuoju paros metu), 2024 m. – 654 (160 tamsiuoju paros metu). Šiais metais per dešimt mėnesių sužeisti 545 pėstieji, 96 iš jų – esant blogam matomumui.

Pažeidimų skaičius mažėja, bet problema išlieka

Policija kasmet užfiksuoja šimtus atvejų, kai pėstieji tamsiuoju paros metu nenaudoja atšvaitų ar kitų matomumą gerinančių priemonių, tačiau tokių atvejų po truputį mažėja. 2023 m. registruoti 768 atvejai, kai pėstieji tamsiuoju paros metu nesegėjo atšvaitų, 2024 m. – 646, o 2025 m. per dešimt mėnesių – 430.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dalis pėsčiųjų, eidami neapšviestais keliais, vis dar neturi pritvirtinto atšvaito ar šviečiančio žibinto. Tamsoje vairuotojai tokius žmones pamato tik visai priartėję – tada išvengti nelaimės ne visada įmanoma. Ypač pavojinga, kai kelyje prasilenkia dvi transporto priemonės: akimirkai apakinti žibintų, vairuotojai gali nepastebėti priekyje einančio ar važiuojančio žmogaus.

Gruodį kyla dar didesnė rizika

Gruodis kelia papildomų iššūkių visiems eismo dalyviams. Žmonės dažniau juda pėsčiomis – vyksta į prekybos centrus, muges, renginius, lankosi miestų centruose, lanko eglutes. Šventinis laikotarpis pasižymi didesniu emocionalumu: gyventojai dažniau skuba, yra susijaudinę, mažiau kreipia dėmesio į aplinką. Keliuose susidaro spūstys, vairuotojai nervinasi, sutrumpėja reakcijos laikas, o prastos oro sąlygos dar labiau blogina matomumą. Visa tai didina tikimybę, kad pėsčiuosius vairuotojai pastebės dar vėliau, nei įprasta. 

Visoje Lietuvoje vykdomos prevencinės priemonės

Siekdama sumažinti nelaimių skaičių, policija gruodžio mėnesį šalyje organizuoja prevencines akcijas. Pareigūnai patruliuos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, vykdys viešąjį, neviešąjį ir mišrųjį patruliavimą, o gruodžio 7–9 d. bus vykdoma pėsčiųjų, dviratininkų ir mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė, daug dėmesio skiriant atšvaitų, liemenių ir žibintų naudojimui. Pėstiesiems už matomumo reikalavimų nesilaikymą tamsiuoju paros metu gali būti skiriama nuo 20 iki 40 eurų bauda, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad svarbiausia, jog šviesą atspindinčios priemonės taptų kasdieniu kiekvieno pėsčiojo įpročiu.

Raginame tiek pėsčiuosius, tiek vairuotojus elgtis atsakingai ir padėti vieni kitiems saugiai pasiekti kelionės tikslą.

Lietuvos policijos inf. 

Vyriausybė pritarė patikslintam 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektui, kuriame, iš dalies atsižvelgus į Seimo Kultūros komiteto siūlymus, kultūros sričiai numatytas didesnis finansavimas nei pirminiame variante. Palyginti su pirminiu projektu, kultūros srities asignavimai didinami 8 mln. 547 tūkst. eurų.

Didžioji dalis šių papildomų lėšų bus nukreipta kultūros įstaigų veiklos ir programų finansavimo stabilumui užtikrinti. Tai iš dalies proporcingai amortizuos pirminiame projekte numatytus asignavimų mažinimo dydžius nacionalinėms ir valstybinės kultūros ir kitoms įstaigoms, ministerijos vykdomoms programoms. Kartu patikslintame biudžete numatyti resursai strateginės reikšmės tarptautiniams kultūros sklaidos projektams, užtikrinant finansavimą parodos „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“ pristatymui Japonijoje, taip pat skiriant lėšų pasirengimui įgyvendinti Lietuvos ir Vokietijos metų programą.

Kultūros ministerija atkreipia dėmesį, kad patikslintame biudžeto projekte išlaikytos ir visos anksčiau numatytos skirti papildomos lėšos, užtikrinančios kultūros darbuotojų socialines garantijas.

Projekte numatyta 12 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti, tai kartu su savivaldos indėliu leidžia tikėtis vidutiniškai apie 5 proc. atlyginimų augimo kitąmet, siekiant juos artinti prie šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Taip pat 1,2 mln. eurų didinamas finansavimas Kultūros paso priemonei sudarys sąlygas ne tik padidinti mokinio krepšelį, bet ir išplėsti paslaugos gavėjų ratą, į sistemą įtraukiant priešmokyklinio amžiaus vaikus.

Galutinį sprendimą dėl 2026–2028 m. valstybės biudžeto priims Seimas.

Primename, kad savanorystė Lietuvoje prieinama kiekvienam nuo 14 metų. Tai veikla, atliekama laisva valia, visuomenės naudai ir be piniginio atlygio. Savanoriauti galima bet kurioje nepelno siekiančioje organizacijoje, o veiklos formos – įvairios: nuo trumpalaikių iniciatyvų iki ilgalaikės savanoriškos tarnybos, nuo vietinių veiklų iki tarptautinių projektų. Svarbiausia – pasirinkti temą ir formą, atitinkančią savanorio lūkesčius ir galimybes.

Galimi savanoriavimo būdai ir programos:

Europos solidarumo korpusas – ES programa 18–30 metų jaunimui, suteikianti galimybių savanoriauti, atlikti praktiką ar dirbti projektuose, kuriančiuose naudą vietos ar Europos bendruomenėms.

Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) – 6 mėnesių trukmės intensyvi programa 14–29 metų jaunuoliams. Ji apima 40 val. savanorystės per mėnesį akredituotoje organizacijoje, reguliarius susitikimus su mentoriumi bei patyriminį mokymąsi. Tai galimybė išbandyti save, sustiprinti bendrąsias kompetencijas ir atrasti patinkančią veiklos kryptį.

Jonavos rajone savanorius priima:

AKREDITUOTOS SAVANORIUS PRIIMANČIOS ORGANIZACIJOS JONAVOS RAJONE - 11 akredituotų organizacijų;

KITOS SAVANORIUS PRIIMANČIOS ORGANIZACIJOS JONAVOS RAJONE - 25 kitos savanorius priimančios organizacijos.

Svarbu pažymėti, kad ateinantys 2026-ieji paskelbti Savanorių metais. Tai dar viena proga atkreipti dėmesį į savanorių indėlį, skatinti naujas iniciatyvas ir stiprinti savanorystės kultūrą visoje Lietuvoje.

Savanorystė – tai galimybė augti, padėti ir kurti prasmingą pokytį. Kiekvienas žingsnis svarbus.

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A- ir A+ grupių kraujo. 

NKC vadovas Daumantas Gutauskas sako, jog prasidėjus žiemai ir išaugus sergančiųjų skaičiui, NKC ragina gyventojus rūpintis savo sveikata ir, esant galimybei, atvykti paaukoti kraujo, nes stabilias kraujo atsargas, norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina palaikyti nuolat. 

„Norime padėkoti visiems kraujo donorams, kurie nepaisant metų laiko, mėnesio ar dienos, supančių darbų ir kitų reikalų atvyksta paaukoti kraujo. Jūsų pasiryžimas dalintis gerumu yra neįkainojamas. Raginame ir toliau nelikti abejingais – nors šiuo metu situacija ir nėra pati blogiausia, žiemos metu, dėl padidėjusio sergamumo donorų srautai bet kada gali staigiai sumažėti. Norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina palaikyti stabilias kraujo atsargas, tad atraskite laiko dažniau užsukti į artimiausią donorystės centrą ir paskatinkite tai padaryti savo artimuosius“, – sako D. Gutauskas. 

NKC direktorius taip pat kviečia gyventojus šaltuoju metų laiku nepamiršti skirti dėmesio savo sveikatai – rūpintis imuniteto stiprinimu. Primena, kad kraujo duoti po karščiavimo, gripo ar kitų virusinių ligų leidžiama tik praėjus dviem savaitėms po pasveikimo.  
 
„Dvi savaites iki donorystės reikėtų skaičiuoti nuo tada, kai esate pilnai pasveikę ir nebejaučiate jokių liekamųjų ligos reiškinių. Tad šaltuoju sezonu raginame skirti daugiau dėmesio savo sveikatai – visomis įmanomomis priemonėmis stiprinti imunitetą, rūpintis ir savo artimųjų gerove. Nepamirškite, kad tiek esant sveikiems, tiek persirgus ir pilnai pasveikus, kraujo donorystės centrai visada laukia jūsų apsilankymo. Pacientams ligoninėse kraujo reikia kasdien – nepriklausomai nuo aplinkybių. Kraujo donorystė yra nuostabus kilniaširdiškumo pavyzdys“, – teigia D. Gutauskas. 

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos.   

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. 

NKC inf. 

Atsižvelgiant į lankytojų poreikius, nemokamas apsilankymas gruodžio 10-ąją skirtas tiems, kurie vertina ramesnę aplinką, turi laisvesnį dienos grafiką. Ši diena taip pat orientuota į įvairius vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centrus, bendruomenes bei grupes, kurioms patogiau lankytis darbo dienomis. 

„Nemokamų apsilankymų dienos yra mūsų nuoseklios socialinės atsakomybės dalis. Šių metų patirtis parodė, kad žmonėms rūpi gamtosauga, jiems aktuali turininga pažintis su laukine gyvūnija, tačiau svarbus ir zoologijos sodo prieinamumas. Vasarą surengtos nemokamo apsilankymo dienos statistika kalba pati už save. Tądien fiksavome rekordinį vienos dienos lankytojų skaičių per visą zoologijos sodo istoriją – beveik 14 tūkst.“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė, pridurdama, kad lankytojams taikomų lengvatų sąrašas kasmet peržiūrimas ir plečiamas, siekiant į gamtamokslį švietimą įtraukti kuo daugiau jautrių socialinių grupių. 

Norint gruodžio 10-ąją Lietuvos zoologijos sode apsilankyti nemokamai, reikia įsigyti šios dienos nemokamą bilietą internetu, https://bilietai.zoosodas.lt/, arba pasiimti jį kasose. 

Primename, kad gyvūnus Lietuvos zoologijos sode galima stebėti ištisus metus. Šaltesnio klimato regionų gyvūnai, pvz., amūrinis tigras, avijautis, manulas ir kiti, žiemą būna aktyvesni. Gyvūnams, kurie nėra pratę prie žiemos, įrengti specialūs vidaus voljerai, todėl žirafas, raganosius, liūtus, beždžiones ir kitus šiltų kraštų gyvūnus lankytojai gali matyti vidaus patalpose arba pro didelius stiklus. Egzotariumo ir jame įsikūrusio edukacinio centro, taip pat savanos bei drėgnųjų atogrąžų miškų erdvėse vasariška temperatūra tvyro visus metus. 

Lietuvos zoologijos sodas yra seniausias, didžiausias ir vienintelis valstybinis zoologijos sodas šalyje. Įstaiga aktyviai dalyvauja tarptautinėse nykstančių rūšių veisimo programose, įvairiuose projektuose, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti genetinę įvairovę ir prisidėti prie nykstančių gyvūnų rūšių išlikimo. Šiuo metu zoologijos sode gyvena daugiau nei 2,6 tūkst. gyvūnų: apie 200 skirtingų rūšių, iš kurių 50 yra saugomos pasauliniu mastu, o 10 – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. 

Lietuvos zoologijos sodas atviras kasdien 10.00–18.00 val. (pirmadieniais nuo 11.00 val.). 

 Lietuvos zoologijos sodo pranešimas spaudai 

2025 m. CER paskelbtame dokumente bendrija pateikė esmines rekomendacijas dėl Europos Sąjungos  (ES) priemonių paketo, skirto sustiprinti karinių pajėgų judėjimą Europos žemynu. Jame vertinamas geležinkelių infrastruktūros tinkamumas, finansavimo prioritetai, riedmenų pakankamumas, procedūrų supaprastinimo galimybės ir kibernetinis saugumas. 

CER nurodo, kad tam, jog tarptautiniai traukinių maršrutai vyktų sklandžiai, geležinkelių tinkle turi būti sudarytos tinkamos fizinės ir funkcinės sąlygos. Infrastruktūros srityje Europa jau yra nustačiusi aiškius tikslus ir specifikacijas, reikalingas sklandžiam susisiekimui pagal Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T). 

„Karinis mobilumas šiandien yra neatsiejama Europos transporto tinklo dalis, o geležinkelių infrastruktūra – vienas svarbiausių elementų, lemiančių mūsų bendrą pasirengimą. Lietuva jau dabar yra aktyvi šio proceso dalyvė, o tokie projektai kaip „Rail Baltica“ didina viso regiono strateginį atsparumą“, – sako LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas. 

Geležinkeliai juda teisinga kryptimi 

Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis teigia, kad geležinkeliai yra viena svarbiausių susisiekimo priemonių tiek civilinės, tiek karinės gynybos srityje. Dėl traukinių eismo planavimo, organizavimo ir kontrolės juose nebūna kamščių, galima pervežti didelius krovinių kiekius ar svorius, be to, greitai ir saugiai transportuoti karinę techniką bei dislokuoti karius. 

„Logistikos specialistai planuoja krovinių kiekius, pakrovimo ir iškrovimo aikšteles bei kitus veiksmus, kad užtikrintų sklandų karinių pajėgų judėjimą. Geležinkeliai yra ypač svarbūs sąjungininkų pajėgų atvykimui ir tiekimo grandinių palaikymui. Todėl geležinkelių sistema yra vienas iš kertinių Lietuvos ir viso regiono gynybos planų elementų“, – pabrėžia D. Antanaitis.

Jo manymu, pagrindinė geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje atitinka daugelį karinio mobilumo reikalavimų: turima pakankamai vagonų, įrengtos reikiamos aikštelės, modernizuojami mazgai bei geležinkelio ruožai. 

„Vis dėlto, kai kurie projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, įgyvendinami tam, kad visa sistema visiškai atitiktų NATO ir ES karinio mobilumo standartus, ypač svarbiuose tarptautiniuose transporto koridoriuose. Tai reiškia, kad Lietuva juda teisinga kryptimi ir šis procesas tęsiasi“, – dėsto D. Antanaitis. 

Atveš karinę techniką, išgabens nukentėjusiuosius 

Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, europinė vėžė Lietuvoje jau naudojama krovinių, tarp jų – ir karinių, pervežimui. Nesant poreikio keisti vėžę sutaupoma kaštų ir laiko – bent viena diena. 

D. Antanaitis atkreipia dėmesį: geležinkelių infrastruktūra svarbi ne vien karinei logistikai. Juo gali būti gabenami ir sužeisti kariai ar civiliai. 

„Geležinkelio infrastruktūra sudaro galimybes teikti medicininę pagalbą dar pakeliui į ligonines kitose NATO valstybėse, specialiuose medicininiuose vagonuose galima suteikti pirmąją pagalbą ar net atlikti operacijas. Visa tai padeda išsaugoti žmonių gyvybes, o būtent piliečių saugumas ir gyvybių apsauga yra svarbiausias valstybės gynybos tikslas“, – teigia karybos ekspertas. 

Be karinių krovinių geležinkeliais taip pat gabenami valstybei ir visuomenei gyvybiškai svarbūs civilinės paskirties kroviniai: maistas, kuras, medikamentai ar evakuacijos priemonės.

„Krizės ar karo metu valstybė veikia kaip vientisas organizmas, todėl glaudi civilinių ir karinių institucijų koordinacija leidžia užtikrinti efektyvų resursų paskirstymą, išvengti chaoso ir išsaugoti valstybės funkcionavimą. Be tinkamai suderinto krovinių ir žmonių judėjimo valstybė paprasčiausiai negalėtų veikti“, – pabrėžia D. Antanaitis. 

Svarbiausia – laikytis krypties 

ES yra išskyrusi 4 prioritetinius karinio mobilumo koridorius ir 500 kritinių taškų, kuriuos būtina modernizuoti, kad jie atitiktų karinius standartus. CER teigimu, siekiant paspartinti investicijas nustatytuose koridoriuose ir probleminėse vietose bei geriau integruoti geležinkelius su ES uostais, kurie yra itin svarbūs karinį mobilumą užtikrinantys mazgai, būtinas ambicingas ir prognozuojamas finansavimas. 

V. Žalimas priduria: taip pat svarbu tęsti jau vykstančius pokyčius, pavyzdžiui, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimą, kuris stiprina visą geležinkelių tinklą. 

Išskiriama ir saugos bei saugumo svarba. Nors didėjanti skaitmenizacija padės apsaugoti kritines sistemas ir supaprastinti administracines bei technines procedūras, geležinkelio sektorius pabrėžia, kad būtina skirti daugiau dėmesio išaugusiai kibernetinių grėsmių rizikai. 

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

„Carl Gustaf“ ginklų sistema yra skirta naikinti šarvuotus taikinius ir priešo gyvąją jėgą. Naujausias M4 RD modelis yra trumpesnis ir lengvesnis už ankstesnes „Carl Gustav“ versijas, todėl jį naudoti yra lengviau ir paprasčiau. 

Prieštankiniai granatsvaidžiai „Carl-Gustaf“ gali būti naudojami tiek remiant padalinių manevrus, tiek efektyviai naikinant šarvuotas transporto priemones ir yra išbandyti mūšio lauke, kur užtikrina aukštą efektyvumą.

KAM inf. 

Teismas visiškai tenkino nukentėjusiosios ieškinį ir priteisė ieškovei 1134,90 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi paspirtuko vairuotoja incidento metu buvo nepilnametė, o jos turto nepakanka žalai atlyginti, teismas sprendė, kad už padarytą žalą subsidiariai lygiomis dalimis atsako ir atsakovės atstovai pagal įstatymą. Taip pat priteistos bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas 2025 m. lapkričio 27 d. įsiteisėjo.

Kaip teigia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė: „Teisinė atsakomybė kelyje prasideda nuo suvokimo, kad kiekvienas pasirinkimas neišvengiamai turi pasekmes.“ O išnagrinėta byla yra aiškus signalas tiek tėvams, tiek nepilnamečiams – elektriniai paspirtukai nėra pramoga be taisyklių. Tai transporto priemonė, kurios neteisingas ir neatsakingas naudojimas gali sukelti rimtas teisines pasekmes. Paaugliai, keliuose elgdamiesi neatsakingai, nesilaikydami Kelių eismo taisyklių, kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Kauno apylinkės teismo inf. 

Gruodžio 6-ąją eglučių miestelis „Gyvybės pilnas Kalėdų miškas“ atveria duris pirmosioms veikloms. Nuo 12 iki 14 val. vyks piešimas ant veidukų, 12–16 val. – Jonavos politechnikos mokyklos edukacija Krašto muziejuje, o 14–16 val. – eilėraščių konkursas su linksmais personažais ir dovanomis. Laiško rašymas Kalėdų Seneliui Turizmo ir informacijos centre vyks visą dieną.

Gruodžio 7-ąją eglučių miestelyje lauks tos pačios linksmybės: nuo 12 iki 14 val. – piešimas ant veidukų, o 14–16 val. – šokiai su linksmais personažais.

Gruodžio 13-ąją nuo 12 iki 14 val. vėl bus galima pasipuošti veidukus, 12–16 val. veiks foto būdelė, o 14–16 val. užsuks personažas Panda.

Gruodžio 14-ąją nuo 12 iki 14 val. vyks piešimas ant veidukų, o 14–16 val. – atsineštų kalėdinių piešinių paroda ir dovanėlės.

Gruodžio 16 dieną 17.30 val. kviečiame į tradicinį pėsčiųjų žygį „Aplink Kalėdinę Jonavą“. Renkamasi Krašto muziejaus kiemelyje, maršruto ilgis – apie 6–7 km. Daugiau informacijos suteiks Jonavos turizmo informacijos centras telefonu 0 609 35250.

Gruodžio 20-ąją 11 val. Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje vyks šventinis šeimadienis, o eglučių miestelyje Ramybės skvere nuo 12 iki 14 val. – piešimas ant veidukų, 14–16 val. – muzikinė pramoga vaikams su pasakų veikėjais. Tądien kviečiame pasipuošti šventiškai – gražiausių kostiumų savininkai bus apdovanoti rėmėjų prizais.

Gruodžio 21-ąją nuo 12 iki 14 val. - piešimas ant veidukų, 12–16 val. eglučių miestelyje bus dalijamos dovanėlės, o 14–16 val. vyks kalėdinių šokių pamoka su personažu „Elfe“.

Kviečiame visus pasinerti į šventinį laikotarpį kartu!

„Skolų mastas Lietuvoje išlieka labai didelis. Vidutinės kreditoriams negrąžintų skolų sumos taip pat didėja. Tad finansinė našta sunkėja ne tik skolininkams, bet ir kreditoriams“, – sako LAR prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.

Išieškojimo tempams lėtėjant, skolos auga

Vidutinė antstolių išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru – nuo 2697 iki 2778 eurų. Paradoksas: per beveik metus nuo „skolų atostogų“ starto bendras legaliai dirbančių skolininkų skaičius sumažėjo 1,8 proc., nors šia priemone siekiama skatinti skolų turinčius žmones trauktis iš nelegalaus darbo „šešėlio“. Akivaizdu, kad naujieji palengvinimai skolininkams neatneša sisteminių pokyčių.

Sulėtėjus skolų grąžinimui, kartu mažėja ir išieškojimo efektyvumas. Per 10 šių metų mėnesių antstoliai užbaigė 168,3 tūkst. vykdomųjų bylų, o tai 12,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Skaičius sėkmingai įvykdytų bylų, kai kreditoriams pavyko sugrąžinti visas reikalautas skolas, sumažėjo 10,8 proc.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis

„Matome, kad tokios teisinės iniciatyvos kaip „skolų atostogos“, nors ir grindžiamos socialiniu jautrumu, dažniau tampa paskata piktnaudžiavimui, bet ne paskata pradėti grąžinti skolas. Skolininkams taikomos nuolaidos reikšmingai sumažina atsakomybę, daugėja galimybių sulaukti senaties ir taip išsisukti nuo administracinių baudų mokėjimo, o ir kitų skolų grąžinimas dažnai atidedamas neribotam laikui“, – komentuoja I. Gaidelis.

Alimentų skolos – viena iš skaudžiausių problemų

Tarp visų skolų rūšių bene labiausiai išsiskiria alimentų skolos. Nors šios rūšies procesų skaičius per metus sumažėjo beveik 4 proc., bendra skolų suma ūgtelėjo beveik 28 mln. eurų, arba 19,3 proc. Vaikams laiku nesumokėtų alimentų skola šiuo metu siekia 204,5 mln. eurų.

„Pradelstų alimentų problemos gilėja, tėvai vis labiau įsiskolina savo vaikams. Daugelis jų sąmoningai slepia pajamas, dirba neoficialiai, perrašo turtą giminaičiams, kad tik išvengtų prievolės išlaikyti savo vaikus. Nors vengimas mokėti alimentus yra nusikaltimas, dažnas alimentų skolininkas apie tai nesusimąsto ir tvirtina negalintis mokėti vaiko motinai, nes ji pinigus išleisianti savo reikmėms“,– teigia antstolė, LAR prezidiumo narė Asta Stanišauskaitė. Anot jos, didėjančios alimentų skolų sumos yra ženklas, kad vaikų išlaikymo prievolės ignoruojamos vis labiau.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė A. Stanišauskaitė

Per didelio nuolaidžiavimo alimentų skolininkams kaina kasmet viršija 20 mln. eurų, ir šią kainą sumoka visi sąžiningi mokesčių mokėtojai. Tai valstybės mokamos vaiko išlaikymo išmokos vaikams, negaunantiems viso ar dalies teismo nustatyto išlaikymo (2025 m. maksimali išmoka –126 eurai).

Pasak antstolės A. Stanišauskaitės, problemai spręsti reikia kompleksinių priemonių, vieni antstoliai situacijos nepakeis. „Turime visi kartu ugdyti atsakingą požiūrį į prievolę išlaikyti vaikus. Taip pat svarbu formuoti sistemą įvairių apribojimų, kurie alimentų nemokančiam asmeniui neleistų jaustis komfortiškai“,– sako A. Stanišauskaitė.

Bendras gyventojų pradelstų skolų skaičius per metus padidėjo tik 0,6 proc. – nuo  1 190,7 tūkst. iki 1 197,7 tūkst. Tai galėtume vertinti kaip stabilią situaciją, jei ne kontrastai tarp skirtingų skolų rūšių. Jeigu vidutinė piniginė skola, palyginti su 2024 m. duomenimis, šiemet yra 484 eurais mažesnė, tai vidutinė alimentų skola padidėjo net 1 064 eurais.

Pasienio regionai – tarp labiausiai įsiskolinusių

Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai išieškomų skolų tenka tūkstančiui Pagėgių savivaldybės  gyventojų (847 bylos). Toliau rikiuojasi Varėnos (722 bylos) ir Radviliškio (700 bylų) rajonai. Radviliškio rajonas šiemet pakeitė pernai „antirekordininkų“ trejetuke buvusį Šalčininkų rajoną.

„Dvi iš trijų minėtų savivaldybių – Pagėgių ir Varėnos – yra pasienio regionuose, besiribojančiuose su Rusija ar Baltarusija. Tokiose vietovėse paplitusi šešėlinė ekonomika, neoficialus užimtumas, kontrabanda. Tai tiesiogiai mažina išieškojimo galimybes. Kai žmogus pajamas gauna nelegaliai, jo skolas išieškoti vargiai įmanoma“, – pripažįsta A. Stanišauskaitė.

Lietuvos skolų žemėlapyje 2025 (pagrindinė nuotrauka), aukštą skolų lygį turinčios savivaldybės pažymėtos raudona spalva. Jonava žemėlapyje žymima raudona spalva, kuomet bendras skolų skaičius 1000 gyventojų nuo 465 vnt. ( red. past.).  

Mažiausiai skolų – Birštono, Palangos ir Utenos savivaldybėse

Mažiausiai skolų tenka tūkstančiui Birštono (238,5 bylos), Palangos miesto (251,2 bylos) ir Utenos rajono (268 bylos)  savivaldybėms. Tai toks pat trejetukas, kaip ir 2024 m., tik Palangos miesto savivaldybė šiemet pakilo į antrąją vietą, o Utenos savivaldybė nusileido į trečiąją.

„Didesnį atsparumą prasiskolinimui veikiausiai lemia stabilesnės socialinės ir ekonominės sąlygos šiose savivaldybėse – tai didesnis užimtumas, aukštesnės pajamos. Galiausiai – ir atsakingesnis požiūris į skolas“, – teigia antstolė A. Stanišauskaitė

Skolų žemėlapis sudarytas klasifikuojant VĮ Registrų centro viešai skelbiamus Antstolių informacinės sistemos duomenis, aktualius 2025 m. rugsėjo 30 d.

Luko Balandžio nuotraukos

Lietuvos antstolių rūmų pranešimas spaudai  

Nematoma dirvožemio problema  

Dirvožemio būklę sunku įvertinti plika akimi – degradacija vyksta lėtai, todėl ši tema dažnai nepatenka į viešas diskusijas. Nors būtent nuo sveiko dirvožemio priklauso ne tik ūkininkavimo ir aplinkos darnumas, ilgalaikis ūkių gyvybingumas, bet ir kokį maistą mes valgome. 

Mokslo bendruomenė atkreipia dėmesį, kad dirvožemio būklės prastėjimas dažnai lieka nepastebėtas, nors jo reikšmė yra milžiniška. „Dirvožemio degradacija vyksta tyliai – kol nepamatome realių nuostolių ūkyje ar aplinkoje, atrodo, kad problemos nėra. Tačiau tai viena kritiškiausių grėsmių mūsų maisto tiekimui. Svarbu ir tai, kad apie šią problemą kalbama labai nedaug – mokyklose šiai temai skirta vos viena kita pamoka, universitetuose trūksta integracijos tarp programų, žiniasklaidoje ši tema paliečiama labai mažai “, – sako VšĮ Socialinių inovacijų instituto vykdomo švietimo apie dirvožemį projekto LOESS ekspertė Laima Nevinskaitė. 

Kai dirvožemis praranda derlingumą, ūkininkai tai pajunta tik po kelerių metų, kai sumažėja derlius arba padidėja sąnaudos. O kartą prarastą dirvožemio sveikumą atkurti yra labai sudėtinga ir ilgaamžė užduotis.  

Kodėl dirvožemis svarbus mums visiems?  

Nesenai atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, jog didžioji dauguma žmonių mano, kad geras ūkininkas turi ne tik auginti kokybiškus produktus, bet ir saugoti gamtą – dirvožemį, vandenį, orą. Be to, 70 % respondentų teigia, kad jiems svarbu, jog maistas būtų kokybiškas ir maistingas, o 57 % – kad jis būtų sveikas. 

Mokslinių tyrimų apžvalga atskleidė, kad intensyvus ūkininkavimas, kai dirvožemis nuolat ariamas, dažnai naudojami dideli trąšų ir pesticidų kiekiai, nesirūpinama dirvožemio sveikata ir tvarumu, gali lemti maisto kokybės prastėjimą – gali sumažėti vitaminų, mineralų kiekis arba atsirasti perteklinių, kenksmingų medžiagų likučių, pvz., nitratų. 

JAV atliktas tyrimas taip pat rodo, kad daržovės, grūdai ir ankštiniai augalai, auginami dirvožemį tausojančiuose ūkiuose, vidutiniškai turi ženkliai didesnį vitaminų, mikroelementų ir bioaktyvių junginių kiekį, palyginti su analogiškais augalais iš intensyvių ūkių. 

„Šie tyrimai patvirtina, kad jei dirvožemio būklė blogės, ilgainiui ūkininkams bus vis sudėtingiau užauginti sveiko ir visaverčio maisto“ – sako VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.  

Netinkamas tręšimas – tarša vandeniui  

Remiantis visuomenės apklausa, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (55 %) didžiausią susirūpinimą kelia žemės ūkio poveikis vandens telkiniams – upėms ir ežerams, o 31 % apklaustųjų išreiškė susirūpinimą dėl Baltijos jūros būklės blogėjimo. 

Netinkamai tręšiami laukai tampa taršos šaltiniu mūsų upėms, ežerams ir net Baltijos jūrai. Ne laiku paskleistos arba perteklinės trąšos didina vandens taršą – azotas ir fosforas skatina eutrofikaciją, vandens žydėjimą, žuvų ir kitų vandens gyvių žūtis. Baltijos jūra jau dabar yra viena labiausiai eutrofikuotų jūrų pasaulyje. Kiekviena papildoma maistinių medžiagų porcija, patekusi į ją, skatina dumblių žydėjimą, deguonies stygių ir vadinamųjų „negyvųjų zonų“ plėtimąsi. Šios zonos yra tiek prisotintos maistinių medžiagų, kad jose beveik nebegyvena žuvys ir kiti organizmai. Todėl net ir nedideli ūkio tręšimo nuostekiai tampa didele našta visai vandenų ekosistemai. 

„Žemės ūkis turi pereiti prie tikslesnio ir atsakingesnio tręšimo: naudoti tik reikalingą trąšų kiekį, atsižvelgiant į dirvožemio analizės rezultatus bei oro sąlygas, vengti tręšimo netinkamu laiku, naudoti mažiau mineralinių trąšų. Tokie žingsniai padės saugoti dirvožemio derlingumą, sumažinti taršą ir apsaugoti vandens telkinius.“ – tvirtina J. Gulbinas.  

Švelnėjančios žiemos kelia naujus iššūkius dirvožemio apsaugai  

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje žiemos tampa vis trumpesnės ir švelnesnės. „Neturime ilgalaikio stabilaus įšalo, jo laikas trumpėja, sniego danga plonėja, dažnos atlydžio ir lietaus bangos. Dirvožemis lieka neapsaugotas nuo vandens erozijos, maistinės medžiagos lengviau išplaunamos“, – aiškina J. Gulbinas. 

Tai reiškia, kad dirvožemio apsauga žiemą tampa viena svarbiausių užduočių. Mokslas ir praktika rodo vienareikšmį principą – žemė žiemą turi būti uždengta. Tam pasitarnauti gali augalų danga žiemą tarpiniai augalai, žieminiai javai, pasėlių liekanos (pvz., ražienos) ir pan. 

„Taigi, važiuodami per šventes pas artimuosius, pasidairykime – jei matome plikus, suartus laukus, tai reiškia, kad žemė neapsaugota ir ypač jautri erozijai bei maistinių medžiagų išplovimui, o tai gali lemti spartų derlingumo praradimą ir aplinkos taršą“ – priduria J. Gulbinas.  

Dirvožemio apsauga – kiekvieno mūsų rūpestis  

Sveikas dirvožemis – tai pagrindinis veiksnys, padedantis užtikrinti kokybišką maistą, švarų vandenį ir sveiką aplinką. Pasaulinė dirvožemio diena primena, kad mūsų pasirinkimai šiandien lemia, kokioje aplinkoje gyvensime rytoj. Kiekvienas galime prisidėti prie dirvožemio tausojimo – rinkdamiesi vietinius ir tvariai auginamus maisto produktus, domėdamiesi, kaip jie užauginti, palaikydami ūkininkus, kurie laikosi aplinkai draugiškų praktikų. 

Reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatai: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (55 %) didžiausią susirūpinimą kelia žemės ūkio poveikis vandens telkiniams – upėms ir ežerams, o 31 % apklaustųjų išreiškė susirūpinimą dėl Baltijos jūros būklės blogėjimo.  

Reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatai: didžioji dauguma žmonių mano, kad geras ūkininkas turi ne tik auginti kokybiškus produktus, bet ir saugoti gamtą – dirvožemį, vandenį, orą.   

Baltijos aplinkos forumo pranešimas spaudai 

Jonavos „Jonavos Hipocredit“ (4-4) ekipa sužaidė paskutiniąsias Citadele KMT pirmojo etapo rungtynes ir užsitikrino vietą kitame etape, nes savų fanų akivaizdoje 97:82 (22:22, 28:15, 25:18, 22:27) įveikė Gargždų „Gargždus“ (2-5).

Pirmajame tarpusavio susitikime prieš kiek daugiau nei mėnesį dramatišką pergalę taip pat šventė jonaviečiai (88:84), kai pastarieji mačo pabaigoje taikliais baudų metimais pasiekė triumfą.

Paskutiniajame Citadele KMT ture „Šiauliai“ namuose priims „Juventus“, o „Nevėžis-Paskolų Klubas“ vyks į „Gargždų“ tvirtovę.

Ginčo kamuolį laimėję šeimininkai susitikimą pradėjo šiek tiek užtikrinčiau (6:3), tačiau jau po kelių minučių Deivido Gailiaus tolimas šūvis išvedė į priekį gargždiškius – 7:6. Kėlinio viduryje abi ekipos keitėsi taikliais dvitaškiais, o pirmaujanti komanda keitėsi ne kartą – 19:18. Ketvirčio pabaigoje taškus pelnė abiejų komandų legionieriai, tačiau paskutinės „Jonavos Hipocredit“ atakos metu žodį tarė ir Adomas Sidarevičius, švieslentėje atstatęs lygybę – 22:22.

Antrasis kėlinys prasidėjo nerezultatyviai – šeimininkai tik praėjus daugiau nei dviems minutėms pelnė pirmuosius taškus iš žaidimo, tačiau gargždiškiai tuo nepasinaudojo – 27:27. Visgi Džiugas Slavinskas su Makai Ashtonu ėmėsi iniciatyvos ir pirmą kartą šiek tiek atitolino jonaviečius – 39:33. Tiesa, paskutinių minučių metu svečių gynyba prakiuro, o Benjaminas Krikke dar ir smeigė tritaškį Tomo Rinkevičiaus auklėtiniams į rūbinę – 50:37.

Po ilgosios pertraukos Olinas Carteris surengė savo benefisą ir kartu su D. Slavinsku pelnė pirmuosius 11 šeimininkų taškų, į kuriuos „Gargždai“ atsakė tik dviem taikliais metimais – 42:61. Vėliau svečiai bandė kibti varžovams į atlapus dvitaškiais bei baudų metimais, tačiau Hilmaras Henningssonas dūrė tritaškį su pražanga ir žlugdė gargždiškių viltis – 72:52. Paskutinės trečiojo kėlinio minutės metu komandos dar porąkart užpuolė, o skirtumas nekito – 75:55.

Lemiamas ketvirtis tokiu jau nebuvo – nepaisant to, kad svečiai pradėjo kėlinį 4:0 spurtu (59:75), netrukus savąjį atsakymą pateikė ir Stepono Babrausko kariauna – 82:64. Kėlinio viduryje Paulius Petrilevičius dar pelnė šešis taškus be atsako (69:85), bet „Jonavos Hipocredit“ legionieriai greitai atsakė ir galutinai išsprendė rungtynių nugalėtojo klausimą – 90:71.

Šeimininkus į pergalę vedė ir rezultatyviausiai sužaidė D. Slavinskas, į varžovų krepšį sukratęs 19 taškų (7/9 dvit., 5/8 baud.) ir pridėjęs 6 atkovotus kamuolius bei 21 naudingumo balą.

„Jonava Hipocredit“ šiandien rungtyniavo be Eimanto Stankevičiaus, o ant parketo nepasirodė Dovydas Buika.

Tuo tarpų „Gargždų“ gretose ryškiausiai spindėjo Nojus Mineikis, kuris surinko 17 taškų (3/3 dvit., 3/5 trit., 2/2 baud.), 6 atkovotus kamuolius ir 21 naudingumo balą.

Svečiams rungtynėse jau vertėsi be komandą palikusio Joshua Haginso. 

„Jonava Hipocredit“: Džiugas Slavinskas 19, Benjaminas Krikke 16, Makai Ashtonas ir Lukas Kreišmontas po 12, Hilmaras Henningssonas 10, Jalenas Henry 8, Olinas Carteris 7, Adomas Sidarevičius 6.

„Gargždai“: Nojus Mineikis 17, Martinsas Meiersis 15, Jalonas Pipkinsas ir Deividas Gailius po 10, Trey'us Pulliamas 9, Paulius Petrilevičius ir Darylas Doualla po 8.

lkl.lt inf.

Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Dobilas“ jau trečius metus yra aktyvus projekto dalyvis. Nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio priešmokyklinio amžiaus grupių vaikai atlieka interaktyvias ir „Futboliuko“ knygutės užduotis, mokosi futbolo žaidimo taktikos ir technikos veiksmų, dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose konkursuose bei švenčia šventes su futbolo kamuoliu.

„Futboliuko Kalėdos“ - renginys, suteikiantis vaikams galimybę šventinį laikotarpį pasitikti žaidimais, turinčiais futbolo elementų. Šia proga gruodžio 2 d. Jonavos sporto centre praūžė priešmokyklinio amžiaus vaikų sporto šventė „Jonavos Futboliuko Kalėdos“. Renginys sukvietė gausų būrį vaikų iš aštuonių ugdymo įstaigų ir suteikė jiems galimybę kartu žaisti, bendrauti bei džiaugtis Šv. Kalėdų laukimu. Sporto šventės metu buvo skatinamas vaikų fizinis aktyvumas, lavinami judėjimo įgūdžiai bei puoselėjama meilė futbolui. Renginio dalyvių šypsenos tapo gražiausiu šventės įvertinimu ir geriausia dovana visai Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ pedagogų komandai.

Už dovanas ir staigmenas labai dėkojame sporto šventės rėmėjams: Lietuvos masinio futbolo asociacijai (LMFA), Kauno apskrities futbolo federacijai (KAFF), Jonavos visuomenės sveikatos biurui, Jonavos sporto centrui ir FK „Jonava“. Džiaugiamės, kad ši futbolo šventė įtraukė tiek daug vaikų! Tikime, kad didelis dovanų maišas suteiks daug laimės, džiaugsmo bei įkvėps vaikus žaisti futbolą ir būti fiziškai aktyviems ištisus metus."

Jonavos vaikų lopšelio-darželio "Dobilas" fizinio ugdymo mokytoja Viktorija Tamulatė

„Sodra“ primena, kad Užsienio išmokų skyrius veikia adresu Laisvės pr. 28 Vilniuje. Tai aktualu lietuviams, kurie gyvena ar dirba svetur ir „Sodrai“ siunčia dokumentus paštu. Dažniausiai tai – gyvenamosios vietos deklaravimą patvirtinantys dokumentai, gyvybės įrodymai, kuriuos kasmet turi pateikti pensijų gavėjai. Paštu taip pat siunčiami prašymai išduoti įvairias pažymas, darbo stažą patvirtinantys dokumentai ar užsienio institucijų pažymos.  

Dalis žmonių vis dar siunčia dokumentus senuoju Užsienio išmokų skyriaus adresu – Kalvarijų g. 147 Vilniuje. Nors įstaiga jau trejus metus įsikūrusi naujoje vietoje, senuoju adresu vis dar atkeliauja tūkstančiai pašto siuntų. Gyventojai raginami visą korespondenciją siųsti aktualiu adresu Laisvės pr. 28, 04315 Vilnius. 

Siekiant palengvinti bendravimą su „Sodra“, daugumą dokumentų galima pateikti prisijungus prie asmeninės gyventojo paskyros. Vis daugiau lietuvių užsienyje renkasi šį būdą, nes jis suteikia galimybę visus reikiamus veiksmus atlikti greitai, saugiai ir neišeinant iš namų. 

Svarbi naujovė – galimybė kai kuriuos formalumus sutvarkyti vaizdo skambučio metu. Užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. turi patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje užsienio valstybėje. Tai būtina, kad „Sodra“ galėtų toliau pervesti pensiją ir užtikrinti, jog ji pasieks gavėją. Pensijų gavėjai gali iš anksto užsiregistruoti vaizdo skambučiui su „Sodros“ specialistu. Tai modernus ir patogus sprendimas, leidžiantis išvengti popierinių dokumentų siuntimo. 

„Sodros“ inf. 

Šių metų gegužės 3 dieną, Kauno mieste, Jonavos g., nereguliuojamoje sankryžoje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas vaikinas, vairavęs motociklą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jaunuolis važiuodamas ant galinio rato ir viršydamas leistiną greitį, prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su į sankryžą išvažiavusiu automobiliu. Po susidūrimo motociklo vairuotojas slydo važiuojamąją kelio dalimi ir kliudė dar vieną automobilį. Eismo įvykio metu oro ir matomumo sąlygos buvo geros.

Tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, gautos specialistų išvados, surinkta ir išanalizuota informacija bei kiti reikšmingi duomenys, peržiūrėti įvykio vietoje esančių vaizdo kamerų įrašai, apklausti liudytojai.

Įvertinęs visus tyrimo metu surinktus duomenis, prokuroras konstatavo, kad asmuo, neturėdamas atitinkamos vairuotojo kategorijos vairuoti tokio galingumo motociklą, viršijo leistiną greitį, važiavo pavojingai manevruodamas, dėl to susidūrė į sankryžą iš dešinės išsukusiu automobiliu. Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad, jeigu motociklo vairuotojas būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. važiavęs saugiu ir leistinu greičiu (motociklo greitis buvo viršytas daugiau nei dvigubai už leistiną greitį), eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Atliktus ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl motociklininko neatsargaus vairavimo, saugaus greičio bei kelių eismo taisyklių nesilaikymo ir tai lėmė jo paties žūtį. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., požymių.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

LR prokuratūros inf.

Vienišo asmens išmoka yra papildoma paspirtis vienišiems žmonėms. Šiemet ji siekė 42,29 euro ir per metus žmogaus pajamas padidino 507 eurais.

Šios išmokos dydis susietas su socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu. Taip užtikrinamos vienodos socialinės garantijos dėl asmenų vienišumo. Išmokos didėja pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempą šalyje.

Kam priklauso vienišo asmens išmoka? Ji skiriama pensinio amžiaus žmonėms bei pilnamečiams arba emancipuotiems nepilnamečiams asmenims su negalia, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo lygis; iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I, II ar III grupės invalidais), jeigu jie:

• gyvena Lietuvoje ir
• yra vieniši (Lietuvoje ar užsienio valstybėje nėra sudarę santuokos arba santuokos yra pasibaigusios) arba našliai, neturintys teisės gauti našlių pensijos ar išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju, išskyrus atvejus, kai gaunama našlystės išmoka yra mažesnė už vienišo asmens išmoką.

Kaip skiriama? Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skiria automatiškai, be atskiro prašymo. Vienišo asmens išmoka skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas išmokai gauti.

Ar skiriama gaunantiems našlių pensiją? Asmeniui, kuriam paskirtos socialinio draudimo našlių pensijos, valstybinės našlių pensijos ar gaunamos iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju dydis ar šių išmokų dydžių suma yra mažesnė už vienišo asmens išmokos dydį, vienišo asmens išmoka bus skiriama tik jam atsisakius jo gaunamos išmokos dėl našlystės.

Kaip pristatoma? Vienišo asmens išmoka mokama kiekvieną mėnesį. Ji pristatoma tokiu pat būdu kaip pensija – į banko sąskaitą, į namus arba atsiėmimui Lietuvos pašto skyriuose.

Išmokos mokėjimas yra nutraukiamas tuomet, jei žmogus išvyksta iš Lietuvos arba sudaro santuoką.

SVARBU. Nei vienišo asmens išmoka, nei našlių pensija neturi įtakos kitoms žmogui pagal kitus įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, skiriamai piniginei socialinei paramai ar apmokėjimui už socialines paslaugas.

- Mihkeli, praėjo lygiai mėnuo nuo tavo sugrįžimo į aikštelę po praėjusią vasarą patirtos traumos. Kaip šiuo metu jautiesi? Kaip klostėsi atsigavimo procesas? 

Bendra savijauta gerėja diena iš dienos. Vis dar reikia šiek tiek laiko, kad jausčiausi šimtu procentų – tiek fiziškai, tiek pasitikėjimo savimi prasme aikštėje. Tai buvo ir dar bus nemažai sunkaus darbo, kad koja visiškai atsistatytų. 

- Praėjusią savaitę kartu su Estijos rinktine žaidei įspūdingose rungtynėse, kur jūsų rinktinė pergalingai sugrįžo paskutinėmis sekundėmis Slovėnijoje. Ar tokie mačai su rinktine emociškai išsekina ar, priešingai, padeda išlaikyti ritmą? 

Manau, kad rinktinės langas suteikia pozityvios, kiek kitokios energijos. Smagu vėl susitikti ir žaisti su krepšininkais, su kuriais sieja draugystės ir bendra patirtis aikštelėje. Apskritai tai duoda daugiau nei atima. Asmeniškai man buvo labai naudinga sužaisti daugiau rungtynių grįžus po traumos. 

- Po sutarties pratęsimo su „Jonava Hipocredit“ minėjai, kad tu ir tavo šeima čia puikiai jaučiatės. Tavo sūnus pradėjo lankyti krepšinio treniruotes – kaip jam sekasi tarp lietuvių vaikų? Ar svarbiausia, kad jam būtų smagu? 

Mano žmona ir aš visada buvome labiau už tai, kad vaikas turėtų įvairių sporto šakų patirties, tačiau susiklostė taip, kad mūsų sūnus Aronas po mūsų komandos treniruotės turėjo galimybę sudalyvauti vienoje krepšinio treniruotėje su lietuvių vaikais. Jam gana gerai sekėsi, todėl treneris leido jam tęsti treniruotes, nors kiti vaikai yra 7–8 metų, o Aronui netrukus sueis ketveri. 

Mano žmona visada būna šalia ir padeda jam suprasti užduotis, tad treneriui dėl to nekyla papildomų sunkumų. Šiuo metu svarbiausia, kad Aronas neprarastų susidomėjimo krepšiniu, o to, manau, tikrai nereikia bijoti – treneris puikiai derina naujų įgūdžių mokymą su smagia ir įdomia treniruočių aplinka. Aronas kiekvieną savaitę nekantriai laukia treniruočių. 

- Laukia svarbios rungtynės pirmajame KMT etape. Ar galima sakyti, kad mūsų komandai atkrintamosios jau prasideda? 

Taip, tikrai taip. Rungtynės mums yra labai svarbios. Labai tikiuosi, kad viskas, ką darėme rinktinių pertraukos metu – tiek pasirengimo stovykla, tiek rungtynės su rinktine – atsipirks. 

- Ką laikytum pagrindiniu raktu rungtynėse siekiant pergalės? 

Manau, kad pagrindinis akcentas bus gynyba. Tikiuosi, jog pagerinome savo žaidimą gynyboje ir sugebėsime sustabdyti varžovų lyderius, ypač jų „du prieš du“ situacijas.  

Gruodžio 4-osios susitikimo su gargždiečiais Jonavos sporto arenoje pradžia - 18:30. 

Bilietus į rungtynes tarp „Jonava Hipocredit” ir Gargždų „Gargždai” galite įsigyti paspaudę čia: 

„Jonava Hipocredit“ inf. 

Konferencijos dalyvius pasveikino Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė ir Asociacijos „Kauno moterų linija“ Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SKPC) koordinatorė Ernesta Butkuvienė. Sveikinimo kalboje akcentuota, kad smurto artimoje aplinkoje problema reikalauja nuolatinio institucijų dialogo ir sisteminių sprendimų.

,,Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus biblioteka šiandien tapo ne tik kultūros namais, bet ir drąsos, atsakomybės bei dialogo platforma", - sako vicemerė Birutė Gailienė. ,,Čia mes kalbame ne apie statistiką, o apie žmones. Apie jų orumą, jų teisę būti išgirstiems ir apsaugotiems. Konferencija kviečia mus visus pažvelgti plačiau: ne į atskirus atvejus, o į sistemą, kurią kartu kuriame. Į bendradarbiavimo grandinę, kuri turi būti ir tvirta kaip plienas, ir tuo pat metu lanksti.  Tik tada galėsime užtikrinti, kad pagalba nukentėjusiems būtų ne fragmentuota, o nuosekli, prieinama ir profesionali. Džiaugiuosi, kad konferencija sulaukė socialinių paslaugų, teisėsaugos, sveikatos priežiūros ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dėmesio ir atliepia lūkestį atkreipti visuomenės dėmesį į šią opią, tylią pandemiją, kurios vakcina ir turi būti neabejingumas, bendradarbiavimas, pagalba. Nuo lapkričio 25 iki gruodžio 10 d. minime 16 dienų be smurto prieš moteris ciklą. Jei pagalbos reikia Jūsų artimai, Jūsų kolegei, Jums pačiai - netylėkit", - ragino vicemerė.  

Pirmąjį pranešimą skaitė psichologė Giedrė Milkevičė, kalbėjusi apie smurto artimoje aplinkoje psichologines priežastis ir pasekmes nukentėjusiems. Ji pabrėžė, kad smurtas turi ilgalaikį poveikį asmens emocinei sveikatai, o pagalbos kokybė priklauso nuo gebėjimo laiku atpažinti psichologinius signalus.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė dr. Valentina Demidenko pristatė tarpkultūrinį smurto kontekstą ir išsamiai aptarė kompleksinės pagalbos galimybes įvairių bendruomenių nariams. Pranešėja atkreipė dėmesį į kultūrinius skirtumus, kurie neretai lemia ir pagalbos prieinamumą.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deivydas Aidukas apžvelgė pagalbos vaikams smurto situacijose specifiką. Jis akcentavo vaiko teisių gynėjų vaidmenį ir institucijų bendradarbiavimo svarbą užtikrinant vaikų saugumą.

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Mikalauskienė kalbėjo apie smurtą artimoje aplinkoje probacijos kontekste, pristatydama darbą su smurtinius nusikaltimus padariusiais asmenimis ir jų resocializacijos iššūkius.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis aptarė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio taikymo praktiką. Jis pateikė naujausią statistiką, praktinius pavyzdžius bei iššūkius, su kuriais susiduria policijos pareigūnai.

Renginio pabaigoje vyko diskusija „Smurtas artimoje aplinkoje: pagalba ir bendradarbiavimas“, kurią moderavo Ernesta Butkuvienė. Joje dalyviai aptarė, kaip efektyviau telkti skirtingas institucijas ir siekti, kad pagalba nukentėjusiems būtų prieinama ir veiksminga.

Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad stipresnis tarpinstitucinis ryšys išlieka esminė sąlyga teikiant pagalbą nukentėjusiesiems.

Konferenciją organizavo Jonavos rajono savivaldybės rajono administracijos patarėja smurto ir lygių galimybių klausimams Viktorija Budrė, Asociacijos "Kauno moterų linija" Specializuotos kompleksinės pagalbos centro koordinatore Ernesta Butkuvienė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Jelena Pališkienė.  

Netarši ir triukšmo nekelianti veikla

Kaip rašoma projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte, naujasis statinys bus sudarytas iš dviejų pagrindinių funkcinių dalių: sandėliavimo ir komercinės.

„Technologiniai procesai (gamyba, apdirbimas ar kiti taršūs procesai) šiame pastate nevykdomi. Pavojingos medžiagos sandėliuojamos nebus“, - rašoma dokumente.

Sandėliavimo zonoje planuojama laikyti metalinius rėmus, sijas, gaminius, įdėtines detales, ruošinius, komponentus bei kitus konstrukcinius elementus. Šioje pastato dalyje taip pat numatytos darbuotojų buities ir higienos patalpos - poilsio, persirengimo, sanitariniai kambariai.

Komercinė dalis bus skirta produkcijos ekspozicijai ir prekybai. Čia planuojama įrengti erdvę ekspozicijų salei ir pagalbinėms patalpoms, o dviejų aukštų komerciniame bloke - papildomas darbo ir sandėliavimo erdves.

„Visos pirmo aukšto patalpos pritaikomos neįgaliųjų poreikiams“, - teigiama projektiniuose pasiūlymuose.

Numatoma sukurti 75 darbo vietas

Projektuotojai akcentuoja, kad statinys prisidės prie vietos ekonomikos stiprinimo – sandėliavimo zonoje planuojama įdarbinti 50, o komercinėje dalyje - 25 darbuotojus.

Antrame dviaukščio pastato aukšte numatomos patalpos inventoriaus laikymui, dokumentų archyvavimui, sandėliukai ir kitos pagalbinės erdvės, skirtos administracinėms ir komercinėms funkcijoms vykdyti.

Visuomenė kviečiama dalyvauti

Kur galima susipažinti su projektiniais pasiūlymais: Kaunas, A. Mapu g. 20,  www.jonava.lt, bei www.planuojustatau.lt. Darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 16.00 val. projektuotojo patalpose Tel. +37060532654

Kaip galima teikti pasiūlymus projektuotojui dėl projektinių pasiūlymų: Raštu A. Mapu g. 20, LT-44284, Kaunas El. p. info@darniarchitektura.lt. Viešo susirinkimo metu (imtinai). Pasiūlymus galima teikti iki 2025-12-18

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas įvyks 2025-12-18 15:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://us02web.zoom.us/j/85698392487

„Nuo kitų metų planuojame aktyviai tikrinti tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse parduodamus mobiliuosius telefonus. Jų skleidžiami elektromagnetiniai laukai yra gerokai didesni nei kitų įrenginių, todėl visas dėmesys pirmiausia bus skiriamas telefonams“, – teigia RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas Arvydas Giedraitis.

Tikrins ne tik telefonus

Visi testavimai bus atliekami prieš metus duris atvėrusioje naujoje RRT elektromagnetinio suderinamumo bandymų laboratorijoje Kaune. Europos Sąjungos (ES) lėšomis įsigyta pažangi įranga leidžia atlikti savitosios sugertosios galios (SAR) bandymus ne tik mobiliesiems telefonams, bet ir kitiems radijo ryšio įrenginiams – nešiojamiesiems ir planšetiniams kompiuteriams, ausinėms ir kitiems radijo ryšio prietaisams.

„Paprastai tariant, įrenginiai bus testuojami, ar jų spinduliavimas nėra kenksmingas žmogui ir ar prietaisą saugu laikyti prie galvos ar kūno. Anksčiau tokie tyrimai Lietuvoje nebuvo atliekami, todėl nesaugūs produktai iš rinkos buvo šalinami gerokai lėčiau – tik gavus kitų šalių reguliuotojo informaciją“, – aiškina RRT atstovas.

Laboratorijoje naudojamas „Anritsu“ bazinės stoties simuliatorius leidžia išmatuoti visų tipų mobiliuosius telefonus, veikiančius 2G, 3G, 4G ir 5G tinkluose, 13 MHz–7,7 GHz dažnių diapazone.

Tikisi kitų šalių užsakymų

RRT elektromagnetinio suderinamumo laboratorija yra vienintelė tarp visų ES ryšių reguliuotojų, akredituota atlikti SAR matavimus dviem skirtingais metodais: tradiciniu skenavimu su fiziniu fantomu ir vadinamuoju „greituoju SAR“, kai naudojama zondų matrica. Tai leidžia atlikti matavimus greičiau ir tiksliau.

Įrenginiai, viršijantys ES nustatytas elektromagnetinio spinduliavimo ribas (2 W/kg galvai ir liemeniui, 4 W/kg galūnėms), bus nedelsiant šalinami iš rinkos, o apie tokius pažeidimus nustatyta tvarka informuojamos visos ES šalys ir Europos Komisija.

„RRT paskirta Europos Sąjungos oficialia bandymų įstaiga (EUTF) radijo ryšio įrenginiams ir elektromagnetiniam suderinamumui, todėl tikimės, kad SAR bandymų paslaugomis bus naudojamasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitos ES šalys siųs pas mus užsakymus atlikti tyrimus“, –sako A. Giedraitis.

RRT naujoji bandymų laboratorija su beaide kamera Kaune atidaryta lygiai prieš metus, jos įrengimas kainavo 1,8 mln. Eur.

RRT inf.

„Nida Grunskienė per penkerius kadencijos metus įrodė, kad yra principinga ir atsidavusi savo profesijai. Jos vadovavimo Generalinei prokuratūrai laikotarpiu institucijai teko ypatingi išbandymai, kuomet prasidėjus karui Ukrainoje reikėjo siekti šioje valstybėje karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui padariusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“, – teigia šalies vadovas.

Pasak Prezidento, N. Grunskienės kompetencija ir profesinė patirtis nekelia abejonių – ji yra vertinama kolegų prokurorų ir kitų teisininkų, pasižymi aukštais moralės ir skaidrumo standartais.

Nuo 2021 metų sausio 14 dienos Nida Grunskienė buvo paskirta generaline prokurore. Anksčiau, nuo 2013 metų ji vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūrai, daugiau nei 10 metų dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų (ONKT) skyriuje.

Prezidentas pabrėžia, kad generaliniam prokurorui keliami aukščiausi profesinės kompetencijos, atsparumo politiniam poveikiui ir skaidrumo standartai. Generalinis prokuroras turi gebėti užtikrinti prokuratūros sistemos nepriklausomumą, būti aktyvus teisėkūros procese ir imtis lyderystės koordinuojant darbą su ikiteisminio tyrimo institucijomis. Pasak Prezidento, šioms pareigoms būtinas žmogus, kuris ne tik priima drąsius ir ne visada populiarius sprendimus, bet ir sugeba suprantamai paaiškinti jų būtinybę visuomenei.

Pagal Prokuratūros įstatymą generaliniu prokuroru gali būti skiriamas asmuo, ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis Lietuvos Respublikos pilietybę, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.

Pagal Konstitucijos 118 straipsnį generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Prokuratūros įstatymas numato, kad generalinio prokuroro kadencija yra penkeri metai, o jo įgaliojimai nutrūksta pasibaigus įgaliojimų laikui.

Prezidento komunikacijos grupė

„Buvę kariai ir pareigūnai – negausi specifinė į darbo rinką naujai įsiliejanti profesionalų grupė. Nors Užimtumo tarnyboje jų registruojama santykinai nedaug, jie motyvuoti ir aktyvūs. Tai žmonės, kurie tarnybą palieka neretai jau žinodami, ką toliau gyvenime nori veikti ir kuo užsiimti.

Mums svarbu, kad išėję į atsargą žmonės išliktų darbingi ir panaudotų sukauptas žinias ir kompetencijas. Tai ypač aktualu šiais neramiais geopolitikoje laikais – jų turimos žinios gali būti naudingos ne tik civilinėje darbo rinkoje, bet ir gynybos pramonėje“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento direktorė Brigita Blavaščiūnienė.

Daugiausiai statutinių pareigūnų per pastaruosius metus Užimtumo tarnyboje buvo registruota 2022 m. – 359. Šiemet kreipėsi 108 buvę policijos specialistai, tyrėjai bei pareigūnai, muitinės ir pasienio inspektoriai, ugniagesiai, įkalinimo įstaigų sargybiniai.

Šiuo metu darbo ieškančiųjų daugiausiai Kauno (55) ir Vilniaus apskrityse (26). Dauguma jų yra sulaukę 55 metų amžiaus.

Dažniausiai buvę kariai ir pareigūnai turi aukštąjį universitetinį arba koleginį išsilavinimą, tad naujo darbo ieškantys neretai nori dirbti jau pagal turimą išsilavinimą arba įgytas konkrečioje tarnyboje kompetencijas.

Jie renkasi teisininko, transporto ir logistikos specialisto, kompiuterių sistemų inžinieriaus, vairavimo instruktoriaus, administratoriaus, mokytojo, socialinio pedagogo darbo pozicijas.

B. Blavaščiūnienės teigimu, jei konkrečią profesiją turinčiam klientui Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti tos pačios ar giminingos profesijos darbo vietą, tai į atsargą išėjusiam pareigūnui to padaryti negalima, nes jo tarnyba jau pasibaigusi: „Vadinasi, turime padėti įdarbinti jo žinias, įgūdžius, kompetencijas, kurios bus paklausios darbo rinkoje.“

Savarankiškai neįsitvirtinusius darbo rinkoje domina visos Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos, ypač – konsultavimas ir informavimas. Buvusiems ar tarnybą jau baigiantiems kariams ir pareigūnams seminaruose pristatoma darbo rinkos situacija, trūkstamų darbuotojų poreikis konkrečiuose sektoriuose, užimtumo priemonės.

Pasak B. Blavaščiūnienės, įvadas į darbo rinką supažindinant kas joje vyksta – svarbus žingsnis žmonėms, kurie iš naujo ketina pradėti darbinę veiklą civiliniame gyvenime: „Dažniausiai klausimų dėl konsultacijų sulaukiama renginiuose iš pačių karių ir pareigūnų prieš jiems išeinant į atsargą. Labiausiai juos domina užimtumo galimybės, darbo rinkos paslaugos ir kaip sėkmingai panaudoti turimą potencialą dirbant kitose veiklos srityse, nebūtinai susijusiose su buvusiomis pareigomis. Yra atvejų, kai pageidaujama įgyti kitą profesiją.“

Visgi buvę statutiniai pareigūnai rečiau linkę naudotis perkvalifikavimo ir paramos priemonėmis, nes jie turi kvalifikacijas, o kai kurie tarnybos metu buvo įgiję ir derinę kelias profesijas. Šiemet trys asmenys pasirinko paramos mokymuisi priemones, pernai – 7. Per dvejus metus keletas šių klientų rinkosi įvairių vairuotojų mokymo programas, taip pat įgijo elektriko, suvirintojo, individualios priežiūros darbuotojo, 3D projektavimo, dirbtinio intelekto ir socialinių tinklų turinio rinkodaros profesines kvalifikacijas ir kompetencijas.

Užimtumo tarnyba kartu su Policijos, Muitinės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentais periodiškai organizuoja bendrus renginius, kad užtikrintų sklandesnę baigusių tarnybą profesionalų integraciją į šalies darbo rinką.

Užimtumo tarnybos inf.

Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.) bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu (pagal Baudžiamojo kodekso 170-2 str. 1 d.). Teismas jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pripažinti R. Žemaitaitį kaltu dėl jo padarytų antisemitinių neapykantos kalbos nusikaltimų ir skirti jam baudą teismo prašė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui nagrinėti buvo perduota 2024 m. gegužės mėn.

Teismas konstatavo, kad tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8, birželio 13, birželio 14 ir birželio 15 dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Būdamas valstybės politiku, Lietuvos Respublikos Seimo nariu R. Žemaitaitis viešai socialiniame tinkle paskelbtuose tekstuose siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, žydus kaip tautinę grupę kaltindamas, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net už ne žydų atliktus veiksmus.

Būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis 2023 m. gegužės 9-ąją Lietuvos Respublikos Seime vykusiame plenariniame posėdyje pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Seimo narys R. Žemaitaitis nuteistas ir dėl to, kad savo įrašuose socialiniame tinkle, paskelbtuose 2023 m. birželio 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

„Nors kaltu ir neprisipažino, R. Žemaitaitis padarė nusikaltimus, kaip Holokausto neigimas ir neapykantos kalba. Labai svarbi aplinkybė, kad R. Žemaitaitis nusikaltimus padarė būdamas valstybės politiku“, – baigiamojoje kalboje teisme yra sakęs prokuroras J. Laucius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

LR prokuratūros inf.

Šią žinią savo „Facebook“ paskyroje paskelbė miesto meras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, rekordinė instaliacija simboliškai užbaigia Jonavos 275-ojo gimtadienio metus.

„Oficialu: jonaviečiai gali džiaugtis išskirtiniu pasiekimu!“ – rašė meras, primindamas, kad jubiliejui skirti renginiai tęsėsi visus metus.

Išskirtinė instaliacija buvo sukurta pačių miestiečių rankomis: jonaviečiai pagamino apie 5000 popierinių paukštelių, iš kurių ir suformuota rekordinė kompozicija.

„Šis simbolis ypatingas tuo, kad buvo sukurtas pačių jonaviečių rankomis“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Mero teigimu, bendras kūrinys tapo savotiška dovana miestui: „Kiekvienas, prisidėjęs prie bendro rekordo, padėjo kurti Jonavą, kuria galime didžiuotis.“

Rekordinė instaliacija pristatyta miesto šventės metu ir sulaukė didelio gyventojų bei svečių dėmesio.

Didžiausia paukščio instaliacija – 24,5 m pločio ir 20 m ilgio paukščio pavidalo kūrinys, sudarytas Jonavos Joninių slėnyje miesto šventės, įvykusios 2025 m. rugsėjo 6 d. metu, rašo Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba.

Instaliacija sudaryta iš apie 4 tūkst. eisenos dalyvių padarytų ir atsineštų maždaug 5 tūkst. popierinių paukštelių. Jie Joninių slėnio šlaite virto vienu didžiuliu kūriniu.

Šį Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro bendrystės sumanymą įgyvendino daugybė jonaviečių organizacijų, įstaigų ir bendruomenių.

Paukštis, pasirinktas šventės ženklu, atitiko šūkį „Jonava – gyvybės pilna“ bei atspindėjo jonaviečių kūrybiškumą ir vienybę.

„Vienas Lietuvos gyventojas yra pasiryžęs mokėti 2,45–3,40 Eur per mėnesį, o iš viso paviršinių vidaus vandens telkinių būklės pagerinimo socialinė nauda vertinama nuo 71 mln. Eur iki 98 mln. Eur per metus“, – sakė mokslininkė dr. Daiva Semėnienė.

Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), projekto „LIFE SIP Vanduo“ vadovės Ievos Pociūnienės, prieš du dešimtmečius Lietuva, kaip ir visos ES šalys, įsipareigojo užtikrinti, kad visi vandens telkiniai pasiektų gerą ekologinę būklę. Tačiau tyrimai rodo, kad maždaug du trečdaliai vidaus paviršinių vandens telkinių vis dar nėra geros būklės.

„Norėdama įvertinti geros būklės pasiekimo naudą, Aplinkos ministerija projekto „LIFE SIP Vanduo“ rėmuose atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų ryžto finansiškai prisidėti prie paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo apklausą, kurios rezultatai atskleidžia nuoseklų ir vidinį pagrįstumą turintį vaizdą apie tai, kaip Lietuvos gyventojai vertina siekį iki 2040 m. visų paviršinių vidaus vandens telkinių ekologinę būklę pagerinti iki geros. Tyrimo komanda rėmėsi vadinamuoju sąlyginio vertinimo metodu, leidžiančiu įvertinti aplinkosauginę (ekologinę) naudą, kuri paprastai neperkama ir neparduodama – švaresnis vanduo, turtingesnė biologinė įvairovė, geresnės poilsio galimybės. Po „LIFE SIP Vanduo“ projekto organizuotų tarptautinių dirbtuvių „Piniginis vandens išteklių vertinimas: metodai ir taikymas“, vykusių 2024 m. spalio 22–23 d. Vilniuje, keleto tikslinių grupių susitikimų ir 50 respondentų bandomojo tyrimo klausimynui testuoti, 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais apklausų kompanija „Norstat“ apklausė 1 500 suaugusiųjų nacionalinę imtį atitinkančią internetinę grupę. Kiekvienam respondentui buvo suprantamai, pasitelkus žemėlapius, pateikta ir paaiškinta dabartinė vandens telkinių būklė ir paklausta, kiek jie būtų pasiryžę prisidėti prie dviejų vandens telkinių būklės gerinimo programų, kurios būtų įgyvendinamos nuo 2025 m. iki 2040 m.“.

Pagal pirmąją programą visi blogos būklės vandens telkiniai būtų pagerinti iki vidutinės būklės, o visi vidutinės būklės vandens telkiniai – iki geros būklės. Pagal antrąją programą visų upių, ežerų, tvenkinių ir marių vandens telkiniai taptų geros būklės. Respondentas galėjo rinktis, kokią didžiausią sumą nuo nulio iki penkiolikos ar daugiau eurų per mėnesį jis būtų pasiryžęs mokėti, o papildomi klausimai padėjo išsiaiškinti jo motyvaciją, apsisprendimo tikrumą ar bet kokias abejones dėl mokėjimo mechanizmo.

Kiek pinigų būtų galima surinkti?

Gautų apklausos duomenų ekonometrinė analizė, kurią atliko Varšuvos universiteto prof. Mikołaj’us Czajkowski’is, parodė, kad Lietuvos gyventojai priskiria aiškią ir išmatuojamą piniginę vertę gerai vandens būklei pasiekti. 64 proc. apklaustųjų pareiškė, kad yra pasiryžę arba galbūt pasiryžę mokėti mėnesinį mokestį, o 36 proc. apklaustųjų atsisakytų tai daryti. Tarp pasiryžusiųjų nemokėti beveik trys ketvirtadaliai buvo vadinamieji protesto balsai; tokie respondentai daugiausia nurodė nepasitikėjimą surinktų sumų panaudojimu ar teisingumo ir sąžiningumo problemas, o ne abejingumą vandens kokybei ar finansinius apribojimus.

„Beveik du trečdaliai respondentų išreiškė norą – arba bent potencialų norą – mokėti tam tikrą sumą už Lietuvos upių, ežerų, tvenkinių ir marių vandens būklės pagerinimą, o tai rodo platų būklės gerinimo programų palaikymą, – atskleidžia viena iš tyrimo iniciatorių ir įgyvendintojų dr. D. Semėnienė. – Džiugiu, kad Lietuvos vandenų būklės gerinimas yra ne tik aplinkosauginis įsipareigojimas, bet ir ekonomiškai pagrįsta viešoji investicija, kurią piliečiai yra pasirengę finansuoti, jei tik surinktų lėšų valdymas būtų skaidrus, teisingas ir atsižvelgiantis į Lietuvos realijas. Vienas Lietuvos gyventojas yra pasiryžęs mokėti 2,45–3,40 Eur per mėnesį, o iš viso paviršinių vidaus vandens telkinių būklės pagerinimo socialinė nauda vertinama nuo 71 mln. Eur iki 98 mln. Eur per metus.“

Pagrindinis motyvas – altruistinis

Lietuvos visuomenė aiškiai suteikia ekonominę, vandens politikai reikšmingą vertę geros būklės vandens telkiniams. Prisidėti prie vandens telkinių būklės gerinimo skatina kelios priežastys. „Mokėjimo motyvai yra daugiausia altruistiniai ir susiję su palikimu ateities kartoms: 78 proc. potencialių mokėtojų teigia, kad mokėtų pirmiausia tam, kad savo vaikams ir anūkams paliktų sveikas vandens ekosistemas, ir tik 17 proc. dėmesį skiria tiesioginei rekreacinei naudai, pavyzdžiui, maudymuisi ar žvejybai“, – sakė dr. D. Semėnienė. Mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad ryžtas mokėti didėja su gyventojų disponuojamomis pajamomis, aplinkosauginiu sąmoningumu, tačiau didesnę reikšmę turi pasitikėjimas institucijomis: respondentai, manantys, kad paskirtas mokestis bus panaudotas skaidriai ir kad teršėjai prisiims tinkamą dalį išlaidų, linkę siūlyti žymiai didesnes sumas, nepriklausomai nuo pajamų.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Tomo Želvio, šio tyrimo rezultatai suteikia itin svarbių įžvalgų apie visuomenės požiūrį į vandens telkinių būklės gerinimo prioritetus. Tai leidžia Aplinkos ministerijai kryptingiau formuoti vandenų srities politikos priemones, atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius ir vertybines nuostatas. Be to, tyrimas atskleidė, kad visuomenės įsitraukimui didelę reikšmę turi institucijų skaidrumas ir aiškus lėšų panaudojimas. Aplinkos ministerija stiprins visuomenės pasitikėjimą vandens išteklių valdymu, gerins tarpinstitucinį dialogą ir efektyvins komunikaciją su visuomene.

APVA inf.

Vidutinė saulės modulių kaina Lietuvoje šių metų spalio-lapkričio mėnesiais siekė 204 eurus už 1 kW. Ji padidėjo 4,9 proc., palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu, kai populiariausių saulės modulių kainų vidurkis buvo 194 eurai, ir yra 2,8 proc. didesnė nei pernai paskutinį metų ketvirtį, kai siekė 198 eurus už 1 kW.

Lietuvoje populiariausių saulės modulių vidutinė 1 kW kaina per pastaruosius beveik dvejus metus nukrito apie ketvirtadalį – 25,2 proc., palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, kai vidutinė kaina buvo 273 eurai už 1 kW. Lietuvoje populiariausi – pigiausi, mažesnio efektyvumo, Azijoje pagaminti saulės moduliai.

Vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina, vertinant saulės modulių, montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įrangos, projektavimo ir kitų paslaugų bendrą kainą, 2025 m. spalio-lapkričio mėnesiais sumažėjo 2,6 proc. – nuo maždaug 5710 eurų iki 5560 eurų, palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu.

Nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio iki 2025 m. ketvirtojo ketvirčio saulės elektrinių įrengimo kaina sumažėjo 18 proc., mažėjant saulės modulių kainoms. Likusi elektrinės kainos dalis (konstrukcijos, inverteriai, valdymo įranga, projektavimas ir kitos paslaugos) per tą patį laikotarpį sumažėjo 12,5 proc. – atpigo nuo 4050 eurų iki 3544 eurų.

Vis dažniau pasirenkama įrengti saulės elektrinę su hibridine sistema – tai saulės modulių ir energijos kaupiklių sistema, kuri yra brangesnė už įprastą elektrinę be galimybės prijungti kaupimo įrenginius.

Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys, gauti apklausus daugiau nei 60 saulės moduliais mūsų šalyje prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių.

Šiuo metu saulės moduliai sudaro kiek daugiau nei trečdalį 10 kW galios saulės elektrinės įrengimo kainos: spalio–lapkričio mėnesiais modulių dalis vidutiniškai siekė apie 37,3 proc. visos saulės elektrinės kainos – tai 3,3 proc. daugiau, palyginti su šių metų trečiuoju ketvirčiu, kai moduliai sudarė apie 34 proc. saulės elektrinės įrengimo galutinės kainos. Dėl augančios brangesnių didelio efektyvumo modulių paklausos, jų dalis galutinėje saulės elektrinės kainos struktūroje buvo didesnė nei pastaruosius metus.

Analizuojant įvairių regionų saulės modulių pardavėjų viešai skelbiamas analogiškų, t. y. tokio paties tipo ir galios diapazono, saulės modulių kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, nustatyta, kad 2025 m. lapkritį, lyginant su spaliu, Azijos gamintojų saulės modulių vidutinės kainos Latvijoje nesikeitė, Lenkijoje, Vokietijoje ir Estijoje nežymiai sumažėjo (nuo 1 iki 1,2 proc.), o Lietuvoje reikšmingai nukrito (4 proc.).

Europos gamintojų saulės modulių vidutinė kaina tuo pačiu metu sumažėjo Lenkijoje (1,7 proc.), Lietuvoje (0,3 proc.), Estijoje (1,2 proc.), o Latvijoje ir Vokietijoje išliko nepakitusios.

Šiaurės Amerikoje pagamintų saulės modulių kaina 2025 m. lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo Lenkijoje (0,4 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šių modulių kainos Latvijoje išliko stabilios ir pakilo Lietuvoje (0,2 proc.), Vokietijoje (4,8 proc.) ir Estijoje (0,9 proc.).

Analizė parodė, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos kainų tendencijos atitinka pasaulinius pokyčius: 2025 m. ketvirtojo ketvirčio pradžioje modulių kainos stabilizavosi. Šiemet antrąjį pusmetį stebimas kainų supanašėjimas Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos bei Vokietijos ir Estijos rinkose. Vokietijoje modulių vidutinės kainos yra mažesnės dėl didesnės rinkos tiekėjų gaunamų mažesnių gamintojų kainų, perkant didelius modulių kiekius, dėl stipresnės konkurencijos, taip pat dėl 19 proc. PVM, taikomo tik įmonėms ir netaikomo gaminantiems vartotojams. Estijoje modulių kainų pokyčiai išlieka nežymūs dėl mažos paklausos. Palyginimui, 2025 m. ketvirtojo ketvirčio pradžioje skirstomajame tinkle Estijoje buvo apie 24 000 gaminančių vartotojų, kai Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 165 000 gaminančių vartotojų.

Saulės elektrinių pagamintos elektros dalis nuo bendro elektros suvartojimo Lietuvoje per 3 metus išaugo beveik 6 kartus. Palyginimui, 2023 m. Lietuvoje saulės elektrinių elektros gamybos dalis buvo mažesnė nei Lenkijoje, Estijoje ir Vokietijoje. Pagal 2025 m. lapkričio duomenis, Lietuva jau lenkia Latviją, Lenkiją ir Estiją, o nuo Vokietijos atsiliekama nežymiai.

Nuosekli valstybės parama spartina plėtrą. Įmonės, ūkininkai ir energetinės bendrijos šiemet aktyviai teikė paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai saulės elektrinių iki 500 kW įrengimui finansuoti. Įgyvendinus visus patvirtintus projektus, šalyje bus sukurta iki 196,2 MW papildomos saulės elektrinių įrengtosios galios. Šiai plėtrai skirtas finansavimas siekia 74,4 mln. eurų. Gruodžio 1 d. duomenimis, įgyvendinant LEA administruojamas finansavimo priemones, jau įrengta 70,3 MW saulės elektrinių pajėgumų, o jiems įrengti išmokėta 27,4 mln. eurų. 

Prognozuojama, kad 2025 m. naujų saulės elektrinių galių prijungimas prie tinklo Europoje pirmą kartą per dešimtmetį sulėtės arba liks labai artimas 2024 m. augimo tempui. Pagrindinės lėtėjimo priežastys – mažėjančios subsidijos gaminančių vartotojų elektrinėms ir didesnis politinis neapibrėžtumas. Ši tendencija atspindi kintančius politinius prioritetus Europoje: dalis šalių narių dėl biudžetų spaudimo, kurį didina augančios gynybos ir vietinės pramonės išlaidos, mažina „žaliąsias“ priemones bei atsinaujinančios energetikos skatinimą. 2026 m. ir artimiausius ateinančius metus tikimasi didesnio saulės elektrinių galių prieaugio.

Saulės modulių kainų svyravimai 2026 m. toliau labiausiai priklausys nuo Kinijos, kuriai priklauso per 80 proc. pasaulinių gamybos pajėgumų — jos politinių sprendimų saulės modulių gamyboje ir taikomų eksporto tarifų.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais.

Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – iki 32 m/s, kitose šalies vietovėse – iki 22–28 m/s. Nors audros sukeltų vėjų stiprumas prilygo pačiam silpniausiam 1 kategorijos uraganui, tačiau tokio smarkumo audros Šiaurės Europos regione nebūdingos ir pasitaiko gana retai.

Dėl audros susidarė net iki 4–6 metrų aukščio bangos, į krantą ties Palanga buvo išmestas jūroje dreifavęs Norvegijos laivas „Seines“, kurį tik 2000 m. balandį (iškasus jūroje kanalą) pavyko ištempti atgal į jūrą. Stipriai nukentėjo šalies paplūdimiai ir kopagūbriai. Skaičiuojama, jog bangos tuomet nusinešė net ~4 mln. m³ smėlio. Buvo sustojusi Klaipėdos uosto veikla, užlietos kai kurios Klaipėdos senamiesčio gatvės. Nuvirto kalėdinė eglutė. Taip pat įgriuvo Palangos tiltas, o Neringoje smarkus vėjas nugriovė garsųjį Saulės laikrodį.

Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, plėšė stogus, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus – apie 350 tūkst. m³ medienos. Buvo sutrikdytas elektros linijų darbas: be elektros liko daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Kai kurių elektros linijų atstatymo darbai truko net iki dviejų savaičių. Stichija mūsų šalyje pareikalavo dviejų aukų. Tai – viena iš daugiausiai nuostolių sukėlusi gamtos stichija Lietuvos istorijoje.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Video apie Anatolijų: https://www.youtube.com/watch?v=cLczmUp1JSg

Švietimo įstatyme numatyta, kad nuo 2026 metų sausio 1 d. vaikai į darželius ir į mokyklas būtų priimami centralizuotai. Ministerijos pateiktoje Švietimo įstatymo pataisoje siūloma, kad pirmuoju etapu nuo 2026 m. sausio 1 d. centralizuotą priėmimo sistemą įdiegtų savivaldybės, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose mokosi nuo 1 700 iki 3 900 mokinių. Tokių savivaldybių yra daugiau negu 20. Antruoju etapu nuo 2027 m. sausio 1 d. – savivaldybės, kurių mokyklose mokosi ne daugiau kaip 9 000 mokinių. Trečiuoju etapu nuo 2028 m. sausio 1 d. – prie centralizuotos sistemos prisijungtų visos likusios savivaldybių ir valstybinės mokyklos.

Centralizuotos priėmimo sistemos įdiegimą išskaidžius etapais ir vienu metu jungiantis mažiau vartotojų, būtų užtikrinamas sklandesnis ir kokybiškesnis jos veikimas. Be to, būtų paprasčiau pašalinti trūkumus, jeigu būtų susidurta su technologiniais trikdžiais.

Centralizuota priėmimo sistema aprėps ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. Centralizuotoje priėmimo sistemoje bus registruojami prašymai priimti į savivaldybės ir valstybinį darželį ar mokyklą, automatiškai sudaroma mokinių eilė, pasirašomos mokymo sutartys ir kt. Tėvų ar mokinių prašymai priimti į mokyklą būtų pateikiami ir pildomi elektroninėje erdvėje prisijungus prie sistemos per Elektroninius valdžios vartus. Tuos vartotojus, kurie neturi galimybės prisijungti tokiu būdu, konsultuos mokykla ar savivaldybė, suteiks prisijungimo galimybę iš mokyklos.

Pateikus prašymą, jis bus automatiškai registruojamas ir patvirtinamas, prašymui suteikiamas unikalus kodas ir prašymas priskiriamas pateiktų prašymų laukiančiųjų eilei. Sistema elektroniniu paštu informuos prašymo teikėją apie sėkmingą prašymo pateikimą.

Mokiniai ir tėvai savitarnos paskyroje matys prašymo būseną realiuoju laiku, vietą eilėje, kiek iš viso vietų yra mokykloje, pirmumo balą, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis priėmimo kriterijais ar Ikimokyklinio ugdymo priėmimo tvarka, ir kt. Laukiančiųjų eilę sistema suformuos automatiniu būdu. Jei visose prašymą teikusiojo pasirinktose mokyklose pasibaigus priėmimo į mokyklas laikotarpiui nėra ugdymosi vietos, mokinys ar tėvai iš sistemos gaus pranešimą elektroniniu paštu. Jam bus siūloma užpildyti naują prašymą į mokyklas, turinčias laisvų vietų.

Mokymo sutartis bus pasirašoma elektroniniu būdu. Jei nėra tokios galimybės, mokymo sutartį bus galima pasirašyti atvykus į mokyklą. Taip pat bus sudaryta galimybė norintiesiems keisti mokyklą.

Pradėjus veikti centralizuotai priėmimo sistemai, būtų didesnis sudaromų mokinių eilių ir prioritetų skaidrumas, mažės biurokratinė našta, nes dokumentai bus skaitmeninami, nebeliktų popierinių prašymų priimti į mokyklas ar pakeisti mokyklą ar programą. Taip pat būtų teikiama patikima ir tiksli informacija visuomenei apie priėmimą į mokyklą ar programą, laisvas vietas grupėse ar klasėse ir pan.  Be to, bus galima tolygiau paskirstyti srautus į mokyklas.

Iš 60-ies savivaldybių 14-a ir dabar turi vienaip ar kitaip centralizuotas sistemas. Tik keletas,  pvz., Vilnius ir Kaunas, turi visiškai centralizuotą priėmimo sistemą, kitos skaitmenizavusios paprastai vieną procesą, pvz., prašymų pateikimą.

Centralizuotą priėmimo sistemą administruos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“.

Įgyvendinant 2022–2030 m. regionų plėtros programą, Jonavos rajonui skirta 25,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Iš viso planuojama pritraukti apie 40 mln. eurų – tai didžiausia investicijų suma miesto istorijoje. ES finansavimas sudarys iki 85 proc. projektų vertės, likusi dalis – savivaldybės lėšos.

Lėšos nukreipiamos į prioritetines sritis: darnaus judumo sprendimus, dviračių takų plėtrą, žaliąsias viešąsias erdves, vandentvarką, atliekų tvarkymo sistemos gerinimą, turizmo infrastruktūrą. Taip pat investuojama į sveikatos, socialinių paslaugų, švietimo ir užimtumo infrastruktūrą, kad paslaugos būtų prieinamos, o miesto aplinka – patogi ir gyvybinga.

Tai reikšmingas žingsnis, kuriant atvirą, tvarią ir modernią Jonavą.

Investicijos į aktyvų laisvalaikį

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos teritorijoje užbaigtas modernus stadionas, jau atviras mokiniams ir miesto gyventojams. Atnaujintoje sporto erdvėje įrengta: futbolo aikštė su dirbtine danga, modernūs bėgimo takai, šuolių į tolį sektorius, tinklinio aikštelė, vaizdo stebėjimo sistema.

Stadionas pritaikytas ugdymo procesui ir popamokinei veiklai, tad juo naudotis gali tiek gimnazistai, tiek visi jonaviečiai. Projekto vertė – 1,1 mln. eurų, finansuota valstybės ir savivaldybės lėšomis.

Naujoji sporto erdvė – dar viena vieta, kur gyventojai gali augti, tobulėti ir aktyviai leisti laisvalaikį.

Ypatingas dėmesys – darniam judumui

Jonavos rajono savivaldybė tęsia kryptingą judumo infrastruktūros modernizavimą – didžioji Europos Sąjungos investicijų dalis, apie 13 mln. eurų, bus nukreipta į darnaus judumo sprendimus mieste.

Ši kryptis leis sukurti patogesnę ir saugesnę aplinką bevariklio transporto vartotojams. Bus įrengiama nauja ir atnaujinama reikalavimų neatitinkanti dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūra, taip pat pertvarkomos esamų gatvių važiuojamosios dalys, kad jos būtų tinkamos bevariklio transporto – dviračių, paspirtukų – eismui.

Investicijų naudą pajus visa Jonavos rajono bendruomenė ir miesto svečiai. Pasitelkiant aplinkai draugiškesnes susisiekimo priemones, bus paprasčiau pasiekti bet kurią miesto erdvę, viešąsias paslaugas ir kitas kasdien reikalingas vietas.

Turizmo infrastruktūros plėtra

Kita svarbi investicijų kryptis – turizmo infrastruktūros plėtra. Joninių tvenkinio vakariniame šlaite baigiama įrengti nauja, vientisa pėsčiųjų infrastruktūra: takai, laiptai, poilsio zonos, apšvietimas ir paplūdimys. Tikslas – saugiai ir patogiai sujungti esamus takus rytinėje, pietinėje ir vakarinėje tvenkinio dalyse bei pritaikyti iki šiol sunkiai pasiekiamą šlaitą lankymui.

Neries krantinėje taip pat bus įrengtas prieplauka ir privažiavimas automobiliams su priekabomis, kad būtų patogu nuleisti valtis į vandenį. Pati prieplauka bus lengvai pasiekiama tiek pėsčiomis, tiek dviračiais. Tai dar vienas žingsnis kuriant patrauklias, patogias ir atviras miesto viešąsias erdves.

„Kiekviena minutė, kai žmogui sustoja širdis, lemia jo gyvenimą. Greita defibriliacija yra efektyviausia gaivinimo priemonė, o viešai prieinami defibriliatoriai yra tas tiltas tarp kritinės būklės ir profesionalios medikų pagalbos. Sukurti tankų ir lengvai pasiekiamą AID tinklą – mūsų pareiga ir būtinybė siekiant išsaugoti gyvybes“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Staigus širdies sustojimas – viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Kasmet už ligoninės ribų dėl jo miršta apie 3000–4000 žmonių, o išgelbėti gyvybę dažniausiai gali tik skubi defibriliacija. Jei AID panaudojamas per 3–5 minutes, išgyvenamumas siekia iki 70 proc., tačiau Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos atvykimas gyvybei pavojingais atvejais vidutiniškai trunka 9–10 minučių. Todėl kritinėje situacijoje lemiama tampa aplinkinių reakcija ir galimybė greitai pasiekti artimiausią defibriliatorių.

Automatiniai defibriliatoriai yra sukurti taip, kad jais galėtų naudotis kiekvienas žmogus – įrenginiai duoda aiškias garsines komandas, padedančias atlikti pradinio gaivinimo veiksmus iki atvykstant medikams.

Šiuo metu Lietuvoje nėra centralizuoto AID tinklo, dauguma prietaisų įrengti pavienių įstaigų iniciatyva ir dažnai nėra prieinami visą parą. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žinoma tik apie 1069 AID, iš kurių dalis pasiekiami tik darbo metu. Tuo tarpu tarptautinė praktika rodo, kad efektyvi AID aprėptis turėtų užtikrinti, jog prietaisą galima būtų pasiekti pėsčiomis per 3–5 minutes.

Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą, AID taptų privalomi sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, sporto bazėse, sporto klubuose, transporto mazguose (oro uostuose, geležinkelio ir autobusų stotyse, traukiniuose, lėktuvuose), kultūros ir viešosiose įstaigose, prekybos centruose ir vietose, kur lankosi dideli žmonių srautai, masiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja nustatytas žmonių skaičius.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje iš viso turėtų veikti apie 10 tūkst. AID. Šiuo metu trūksta apie 9400 prietaisų, kuriuos turėtų įsigyti atitinkamus kriterijus atitinkančios įstaigos ir įmonės. Tai būtų investicija į visuomenės saugumą bei efektyviausią galimą pagalbos suteikimą.

SAM Komunikacijos skyrius