Jonavos žinių naujienos

Rimkuose - neleistinos medžiagos

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 13:30:00 +0200

Kaip paros įvykių suvestinėje registruoja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Rimkuose aptiktos galimai neleistinos medžiagos.

Kovo 5-ąją, apie 16.35 val. Chemikų gatvėje, pas vyrą, gimusį 1986 metais, rasta galimai narkotinių – psichotropinių medžiagų.

Normainių paminklo istorija pasiekė UNESCO: kunigas ieško pagalbos Lietuvoje ir užsienyje

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 12:40:00 +0200

Normainių–II kaimo apylinkių klebonas kunigas Robertas Skrinskas nenuleidžia rankų siekdamas, kad būtų išsaugotas ir atkurtas paminklas žuvusiems kovotojams už laisvę ir Tėvynę. Jo pastangos sulaukė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato ir užsienio organizacijų dėmesio.

Kovo 4 dieną kunigui buvo atsiųstas oficialus Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato laiškas, kuriame reaguojama į jo vasario 6 dieną pateiktą kreipimąsi dėl Jonavos rajone esančios Normainių dvaro koplytėlės ir joje buvusio paminklo Baro konfederacijos kovotojams išsaugojimo.

Kaip rašoma atsakyme, Normainių koplytėlė – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 26179) – turi ne tik regioninę, bet ir platesnę kultūrinę reikšmę.

„Pritariame, kad Normainių dvaro koplytėlė, skirta Baro konfederacijos kovotojams už tikėjimą ir tėvynę, yra ne tik regioninės reikšmės kultūros vertybė, bet ir sudėtinė lietuviškos kryždirbystės tradicijos dalis, įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“, – laiške kunigui R. Skrinskui rašo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.

Anot jos, šio objekto išsaugojimas svarbus ne tik Lietuvos istorijai ir kultūrai, bet ir platesniame kontekste – kaip žmonijos kultūrinių tradicijų tęstinumo liudijimas.

„Šis objektas turėtų būti vertinamas kaip kultūros paveldo ir istorinės atminties pažinimo šaltinis ateities kartoms“, – pažymi M. Mašanauskienė.

UNESCO komisijos sekretoriatas taip pat atkreipia dėmesį, kad sutvarkyta koplytėlė galėtų tapti svarbiu regiono traukos objektu.

„Neabejojame, kad tinkamai sutvarkyta koplytėlė, kurioje ryškūs baroko stiliaus bruožai darniai siejasi su Normainių dvarvietės istorija, galėtų tapti svarbiu regioninio turizmo ir piligrimystės traukos centru, prisidėti prie kultūrinio turizmo plėtros bei stiprinti regiono patrauklumą“, – teigiama laiške.

Dokumente taip pat pažymima, kad koplytėlės sutvarkymui ir joje buvusių skulptūrų atkūrimui galima pasinaudoti valstybės finansavimu. Remiantis Kultūros ministerijos pateikta informacija, Jonavos rajono savivaldybė dėl finansavimo turėtų kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, pateikdama paraišką 2026 metų birželio 1–30 dienomis.

UNESCO komisija taip pat primena, kad 2027 metais bus minima 255 metų sukaktis nuo koplytėlės pastatymo Baro konfederacijos kovotojams.

„Tikimės, kad bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu skyriumi, Jonavos rajono savivaldybe, vietos bendruomene ir tarptautiniais partneriais bus užtikrintas tiek materialaus, tiek nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimas, o Normainių koplytėlė taps reikšmingu kultūros ir regioninio turizmo traukos objektu“, – teigiama laiške.

Primename, kad apie Normainių paminklo būklę ir diskusijas dėl jo tvarkymo jau rašėme šių metų sausio mėnesį. Tuomet skelbėme, kad Jonavos rajone, Normainių kaimo apylinkėse esantis paminklas žuvusiems kovotojams už laisvę ir Tėvynę, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jau kelis dešimtmečius laukia rimto sutvarkymo. Vietos bendruomenė ir klebonas teigė, jog kantrybė senka, o savivaldybė pabrėžė, kad pirmiausia būtini brangūs tyrimai. Plačiau apie tai ČIA.

Pasak kunigo R. Skrinsko, paminklas yra itin senas ir turi svarbią istorinę reikšmę.

„Normainių kaime stovi valstybės saugomas koplytstulpis, skirtas Baro konfederacijos kovotojams už laisvę. Jis yra apleistas ir gali sugriūti. Paminklas yra labai senas – senesnis už JAV Nepriklausomybės deklaraciją“, – savo kreipimesi rašo kunigas.

Anot jo, dar 1975 metais tuometinis Paminklų konservavimo institutas iš paminklo paėmė skulptūras – kryžių ir Šv. Jono statulėlę – neva restauracijai, tačiau jos taip ir nebuvo sugrąžintos.

Kunigas teigia, kad eilę metų įvairiais būdais siekia, jog paminklas būtų sutvarkytas. Jis kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę, rinko gyventojų parašus, taip pat bandė atkreipti dėmesį į šį objektą per tarptautinius projektus.

2024 metais, pasinaudojus tarptautinio projekto „Abiejų Tautų Respublikos istorinė atmintis – bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos vietos veiklos grupių, kuriant naujas turizmo paslaugas ir inovacijas“ lėšomis, buvo pagamintas naujas kryžius. Projektą parengė Bukonių bendruomenės pirmininkas Petras Vyšniauskas.

Tačiau šiuo metu kryžius prie paminklo pritvirtintas tik laikinai.

„Nuolatinėje vietoje, be tyrimų, leidimo kryžiui atstatyti neduota“, – teigia kunigas.

Vis dar neatstatyta ir Šv. Jono statulėlė. Kultūros ministerija yra nurodžiusi, kad prieš atkuriant skulptūrą būtina atlikti išsamius tyrimus.

„Būtina atlikti išsamius menotyrinius, archyvinius tyrimus ir tiksliai identifikuoti šventojo skulptūrą, nes vienuose šaltiniuose minima Šv. Jono Nepomuko skulptūra, kituose – Šv. Jono Krikštytojo“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Taip pat pažymima, kad reikėtų ištirti pačios koplytėlės konstrukcijas ir įvertinti, ar užkėlus maždaug dviejų metrų aukščio medinę skulptūrą nebūtų pakenkta paminklui.

Tuo metu kunigas R. Skrinskas tvirtina, kad vietos bendruomenė per dešimt metų jau tris kartus rinko parašus dėl paminklo sutvarkymo.

„Per dešimt metų buvo tris kartus surinkta po 500 ir daugiau parašų, kad paminklas būtų atnaujintas ir sugrąžintos skulptūros“, – teigia jis.

Pasak kunigo, šiuo klausimu jis kreipėsi ne tik į Lietuvos institucijas, bet ir į užsienio organizacijas bei valstybines institucijas Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje.

„Tenka labai apgailestauti, kad tokiu atsainiu ir neveikliu požiūriu į Normainių Baro konfederatų paminklo išsaugojimą Lietuvos valdininkai diskredituoja Lietuvą“, – savo kreipimesi rašo kunigas.

Tarp institucijų, kurioms išsiųsti laiškai, – Lenkijos kultūros paveldo institucijos, JAV istorinio paveldo išsaugojimo organizacijos, taip pat Prancūzijos valstybinės institucijos ir istorijos tyrimų centrai.

Kunigo iniciatyva sulaukė atsakymo ir iš Madagaskaro diplomatų. Prancūzijoje veikianti Madagaskaro ambasada laiške nurodė, kad gautas kreipimasis bus perduotas Madagaskaro ambasadai Berlyne, kuri yra atsakinga už ryšius su Lietuva.

„Jūsų laiškas ir perduoti dokumentai bus pateikti kompetentingai diplomatinei atstovybei, kad jie galėtų būti išnagrinėti ir, jei reikės, perduoti atitinkamoms institucijoms“, – rašoma Madagaskaro ambasados Prancūzijoje atsakyme.

Tuo metu lieka atviras klausimas, ar Normainių koplytėlės tvarkymo darbai artimiausiu metu bus įtraukti į planus. Pagal Kultūros ministerijos nurodytą tvarką savivaldybė galėtų teikti paraišką finansavimui gauti 2026 metų birželio mėnesį.

Parengta pagal kunigo R. Skrinsko pateiktus duomenis

Teismui perduota byla dėl konflikto vienoje Jonavos kavinių

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 11:50:05 +0200

Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 34 metų Jonavos rajono ir 38 metų Alytaus rajono gyventojai kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Oksana Gabrilaitienė. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, Jonavoje praėjusių metų balandžio 18-osios pavakarę kaltinamieji, važiuodami automobiliu „Mercedes Benz“, nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kavinės–baro. Manoma, kad vyrai pamatę nukentėjusįjį išlipo iš automobilio, rankose laikydami metalinius strypus ir veidus dengdami kaukėmis, jį nusivijo. Nustatyta, kad vyras pamatęs, jog jį vejasi kaltinamieji nubėgo į kavinės–baro vidų.

Tyrimo duomenimis, bendrininkai kavinės darbuotojų akivaizdoje iš turėto balionėlio papurškė ašarinių dujų nukentėjusiam į veidą ir metaliniais strypais sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių įvairiais kūno vietas. Tokiu būdu kaltinamieji nesunkiai sutrikdė vyro sveikatą bei įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Plačiau ČIA.

Vyrai kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Baudžiamasis kodeksas už nesunkų sveikatos sutrikdymą numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf.

Paminėta Tarptautinė moterų solidarumo diena, pagerbtos Metų Jonavietės

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 11:00:00 +0200

Jonavoje paminėta Tarptautinė moterų solidarumo diena. Šventės metu pagerbtos ir Metų jonavietės – Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Pakalnutė“ direktorė Simona Černiauskienė bei Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos ir lietuvių kalbos mokytoja, katalikiško jaunimo centro „Vartai“ vadovė Inga Kuuzeorg-Petrikonienė.

Metų jonavietės tradiciškai renkamos pačių Jonavos gyventojų. Kandidates siūlo bendruomenė, o balsavimas vyksta mobiliojoje programėlėje „Jonava“. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad dvi moterys surinko labai panašų balsų skaičių, todėl nuspręsta apdovanoti abi – I. Kuuzeorg-Petrikonienę ir S. Černiauskienę.

Inga Kuuzeorg-Petrikonienė yra ne tik atsidavusi pedagogė, bet ir aktyvi bendruomenės narė – ji koordinuoja katalikiško jaunimo centro „Vartai“ veiklą, savanoriauja. 2019 metais pedagogė apdovanota „Krištoline gulbe“ už ilgametį vaikų ir jaunimo vertybinį ugdymą, katalikiškų stovyklų organizavimą ir asmeninio pavyzdžio svarbą ugdant jaunąją kartą.

Simona Černiauskienė sėkmingai prisideda prie švietimo kokybės gerinimo, inovacijų diegimo ir bendruomeniškumo stiprinimo. 2025 metais ji buvo įvertinta už profesionalią vadybinę veiklą.

Metų jonavietės pasveikintos ir apdovanotos Moters dienos proga Jonavos kultūros centre surengtoje šventėje. Kovo 5-ąją čia vyko nemokamas koncertas, kuriame žiūrovai galėjo išvysti Vilniaus tango šou programą „Su meile iš…“.

Daugiau nuotraukų rasite ČIA.

VRK analizė: moterys aktyviau kandidatuoja savivaldos rinkimuose

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 10:23:39 +0200

Artėjant Tarptautinei moterų solidarumo dienai, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo pastarųjų ketverių visuotinių rinkimų duomenis ir parengė moterų dalyvavimo juose apžvalgą.

VRK duomenys rodo, kad Lietuvoje moterys labiau yra linkę dalyvauti savivaldos rinkimuose, o mažiausias moterų kandidačių procentas yra Respublikos Prezidento rinkimuose.

Savivaldos rinkimuose apylygis abiejų lyčių dalyvavimas

Kovo 1 d. duomenimis, iš 1552 asmenų, šiuo metu dirbančių merais ir savivaldybių tarybų nariais, 519 yra moterų (33,44 proc.), o 1033 – vyrų (66,56 proc.), kas rodo, kad daugiau kaip trečdalis moterų šiuo metu yra išrinktos ir dirba savivaldos lygmenyje, nors kandidatuojančių į savivaldybių tarybas moterų buvo gerokai daugiau.

2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iš 13796 kandidatų moterų buvo 6450, kas sudarė 46,75 procentus nuo viso kandidatų šiuose rinkimuose skaičiaus. Kandidatų vyrų šiuose rinkimuose buvo registruota 53,75 proc. Šie skaičiai rodė apylygį abiejų lyčių dalyvavimą savivaldos rinkimuose, tačiau rinkėjai buvo labiau linkę balsuoti už kandidatus vyrus. 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose buvo išrinkti iš viso 1558 asmenys, 1052 vyrai (67,52 proc.) ir 506 moterys (32,48 proc.).

Seime nėra nei trečdalio parlamentarių moterų

VRK duomenimis, šiuo metu Seimo nario mandatą turi 39 moterys. Didžioji dauguma, net 102 parlamentarai iš 141, yra vyrai.

Skaičiuojant procentais, moterų parlamentarių yra mažiau kaip trečdalis – 27,66 proc., o vyrų – 72,34 proc.

VRK turimais duomenimis, atitinkamai mažiau buvo ir kandidačių, ketinančių siekti Seimo nario mandato ir dirbti nacionalinę politiką formuojančių parlamentarų gretose.

2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu VRK buvo registravusi 1740 kandidatus, 1089 vyrus (62,59 proc.) ir 651 moterį (37,41 proc.).

Dirbti Europos Parlamente Lietuvos rinkėjai delegavo 2 moteris iš 11

Europos Parlamento nario mandato siekia panašus procentas moterų kaip ir Seimo rinkimuose – kiek daugiau kaip trečdalis.

VRK duomenys rodo, kad 2024 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 319 kandidatų – 200 vyrų ir 119 moterų, kas sudaro atitinkamai 62,7 proc. ir 37,3 proc.

Tačiau rinkėjų sprendimu, absoliučią daugumą europarlamentarų mandatų laimėjo ir dirbti vienoje aukščiausių Europos politinių institucijų buvo deleguoti vyrai.

Iš 11 mandatų, kuriuos Europos Parlamente turi Lietuva, 9 priklauso vyrams, o 2 – moterims. Procentais tai būtų 81,82 proc. ir 18,18 proc.

Dėl valstybės vadovo posto varžosi mažiausias procentas kandidačių moterų

VRK atlikta apžvalga rodo, kad pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vykusių visuotinių rinkimų metu kandidatuoti Respublikos Prezidento rinkimuose moterys rinkosi pasyviausiai.

2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose iš 8 kandidatų VRK buvo registravusi tik 1 moterį. Nepaisant to šie rinkimai pasižymėjo tuo, kad rinkėjų sprendimu lyčių lygybė buvo išlaikyta antrojo rinkimų turo balsavimo biuletenyje – jame buvo įrašyta ir moters, ir vyro pavardė. Suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad vadovauti Lietuvai rinkėjai delegavo vyrą.

Pastarąjį kartą lyčių balansas tarp Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų buvo apylygis 2009 m. Tąkart kandidatavo 3 moterys ir 4 vyrai.

PAKARTOTINIS automobilio VW Transporter pardavimas viešo aukciono būdu: pradinė kaina – 650 Eur

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 10:15:00 +0200

Jonavos r. sav. administracija skelbia PAKARTOTINĮ kilnojamojo turto pardavimo viešąjį aukcioną.

Parduodamas turtas: Automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. FAE505

Pagaminimo metai (pirmos registracijos data) 2002 m., dyzelinas, variklio darbinis tūris 2461 cm³, variklio galia 75 kW, identifikavimo Nr. WV1ZZZ70Z3H066352, SDK kodas – EKFFHFRP. Rida – 292799 km. Be galiojančios techninės apžiūros.

Defektai: greičių dėžės defektas, važiuoklės defektai, nesikuria, neveikianti stabdžių sistema, stipriai pažeistas korozijos.

Pradinė turto pardavimo kaina – 650 Eur.

Už turto apžiūrą atsakingas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Kulvos seniūnijos seniūnas Ramūnas Gudonavičius, (0 652) 32038, el. p. ramunas.gudonavicius@jonava.lt .

Turto apžiūra galima 2026 m. kovo 16 d. – kovo 18 d., iš anksto susitarus šiame punkte nurodytais kontaktais.

Turto vieta: Daigučių g., Kulvos k., Jonavos r. sav.

Elektroninio aukciono dalyvių registracija vyks internetu, VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. kovo 18 d. 00 val. 00 min. iki 2026 m. kovo 20 d. 23 val. 59 min.

Aukcionas vykdomas elektroniniu būdu VĮ Registrų centro administruojamoje specialiojoje svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2026 m. kovo 25 d. 09 val. 00 min. iki 2026 m. kovo 26 d. 13 val. 59 min. Elektroninio aukciono dalyviais registruojami asmenys, sumokėję aukcionų dalyvių įmokas ir internetu pateikę aukcionų sąlygose nurodytus dokumentus. Daugiau informacijos apie parduodamą turtą, išsamios viešojo aukciono sąlygos, turto apžiūros, aukciono dalyvių registracijos bei aukciono vykdymo laikotarpiai, sutarčių projektai skelbiami https://www.jonava.lt/veiklos-sritys/turto-valdymas/parduodamas-turtas/739 .

Darbuotojas, atsakingas už informacijos teikimą – Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Saladinskienė, tel.: (0 349) 50077, (0 615) 46391 el. paštas: rosita.saladinskiene@jonava.lt

Nuoroda į elektroninį aukcioną

Išsamios aukciono sąlygos

Skaidrūs miškų kirtimai - vienu paspaudimu: pristatomas interaktyvus žemėlapis

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 10:00:00 +0200

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) pristato visuomenei naują interaktyvų įrankį – Leidimų kirsti mišką žemėlapį, kuriame kasdien atnaujinami duomenys apie visus išduotus galiojančius leidimus kirsti mišką valstybiniuose ir privačiuose Lietuvos miškuose.

Nuo šiol kiekvienas gyventojas gali paprastai ir aiškiai sužinoti, kur planuojami ar vykdomi miško kirtimai bei ar jie atliekami teisėtai, t. y., turint VMT leidimus.
Tai patikimas būdas įsitikinti, ar konkrečioje vietoje atliekami darbai turi teisėtą pagrindą. Jei kirtimo vieta pažymėta žemėlapyje, vadinasi, darbai vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų ir turint leidimą. Jei kirtimas nepažymėtas – jis gali būti savavališkas.

Interaktyvus žemėlapis patalpintas VMT interneto svetainėje https://amvmt.lrv.lt bei adresu atvira.amvmt.lt.

„Skaidrumas miškų valdymo srityje yra esminis ne tik užtikrinant teisinį kirtimų pagrindą, bet ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą. Šis naujas interaktyvus įrankis suteiks kiekvienam žmogui galimybę stebėti miško kirtimus ir užtikrinti, kad jie atitiktų griežtus teisės aktų reikalavimus. Tai svarbus žingsnis viešumo link, leidžiantis žmonėms tapti aktyviais partneriais prižiūrint miškų apsaugą ir atkūrimą“, – pabrėžia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

„Siekiame, kad informacija apie miškus visuomenei būtų aiški, suprantama ir atvira, ypač kalbant apie tokį jautrų klausimą kaip kirtimai. Šis žemėlapis – dar vienas žingsnis atveriant duomenis ir suteikiant žmonėms galimybę patiems įsitikinti, ar miškų kirtimai vykdomi skaidriai ir atsakingai“, – sako Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas.

Naudotis Leidimų žemėlapiu patogu: priartinus vaizdą ir spustelėjus ant pažymėtos biržės, pateikiama išsami informacija – leidimo kirsti numeris, galiojimo laikotarpis, kertamo ploto dydis, vyraujanti medžių rūšis, kirtimo rūšis, miško nuosavybės forma ir kiti duomenys.

Atvėrus nuorodą į statistinę informaciją galima papildomai sužinoti, kiek šiuo metu pateikta prašymų išduoti leidimus miško kirtimams, kiek jų patenka į saugomas teritorijas, kiek leidimų išduota ar atmesta, kokių rūšių kirtimai leisti, koks jų plotas bei kaip panaudojama metinė kirtimų norma.

Svarbu žinoti, kad valstybinių miškų kirtimų apimtys nustatomos pagal aplinkos ministro patvirtintą metinę normą, kuri negali būti viršyta. Nei valstybiniuose, nei privačiuose miškuose kirtimai negali būti vykdomi be VMT išduotų leidimų, o iškirstas miškas privalo būti atkurtas per trejus metus.

Miško kirtimai planuojami ir vykdomi vadovaujantis Miškų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Miško kirtimų taisyklių, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimais. Leidimai išduodami pagrindiniams, specialiesiems, sanitariniams ir ugdomiesiems miško kirtimams, laikantis griežtų biržių dydžio, šliejimo, atkūrimo bei aplinkosauginių apribojimų.

Miško kirtimų, kuriems VMT išduoda leidimus, rūšys:
Pagrindiniai miško kirtimai – tai brandžių ir bręstančių medynų ar brandžių medžių kirtimai. Šie kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti.
Specialieji kirtimai – šiems kirtimams priskiriami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, medynų ir krūmynų pertvarkymo, miško lydimo, kai pašalinami krūmai, menkaverčiai ar nepageidaujami medžiai, kirtimai ir biologinės įvairovės palaikymo kirtimai. Taip pat šiai grupei priskiriami ribinių linijų, geležinkelių ir kelių trasų ar kitų apsaugos zonų valymo, gamtinių vertybių išsaugojimui skirti ir avarinio būtinumo miško kirtimai, miško genetinių draustinių ir sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimo bei sėkloms rinkti skirtų medžių ir kiti kirtimai.
Sanitariniai kirtimai, kurių tikslas – pašalinti kenkėjų, ligų ar stichinių veiksnių pažeistus medžius, kad būtų sustabdytas ligos židinių plitimas ir išsaugota miško sveikata. Jie vykdomi tada, kai kitomis sanitarinės apsaugos priemonėmis nebeįmanoma pagerinti medyno būklės arba medžiai pradeda žūti ir kelia grėsmę aplinkiniam miškui.
Ugdomieji kirtimai – tai kryptingai atliekami jaunuolynų ir vyresnių medynų formavimo kirtimai, kuriais siekiama pagerinti medyno sudėtį, struktūrą bei kokybę. Šie kirtimai yra ne medienos ruošos, o miško auginimo priemonė, atliekama siekiant išauginti stipresnį, tvaresnį ir produktyvesnį medyną.

Valstybinės miškų tarnybos inf.

Jonava–Kėdainiai kelyje – nedidelis incidentas su karine technika

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 09:00:00 +0200

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Jonavos rajone užfiksuotas nedidelis incidentas, susijęs su karine technika.

Kaip registruoja Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kovo 6 d. apie 1 val. 34 min. gautas pranešimas, kad 144-ajame kelyje Jonava–Kėdainiai, ties Kėdainių gatve, ant važiuojamosios kelio dalies iš karinio šarvuočio išsiliejo tepalas.

Atvykus ugniagesiams nustatyta, kad tepalas buvo išsiliejęs dviejose vietose - maždaug 2 × 1,5 metro ir 1 × 1,5 metro plote. Teršalai nuo kelio dangos buvo nuvalyti.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Atnaujinta EFSA nuomonė dėl CBD: ką tai reiškia vartotojams?

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 08:00:00 +0200

CBD (kanabidiolis) yra laikomas „nauju maistu“. Tai reiškia, kad, norint jį parduoti kaip maisto produktą ar maisto papildą ar naudoti maisto sudėtyje, jis turi atitikti griežtus ES saugumo reikalavimus ir iki pateikiant rinkai turi būti įvertintas Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) bei autorizuotas kaip naujas maistas įtraukiant į Bendrijos naujo maisto sąrašą.

Kiek saugu vartoti?

2026 m. vasario mėn. EFSA paskelbė apie nustatytą CBD laikiną saugią paros normą:

0,0275 mg kiekvienam kūno masės kilogramui,
pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam suaugusiajam tai yra maždaug 2 mg CBD per dieną.

Svarbu: Ši norma yra „laikina“, nes mokslininkai vis dar neturi visų atsakymų dėl CBD poveikio sveikatai. Į nurodytą skaičių įtrauktas papildomas „saugumo faktorius“, kad vartotojai būtų apsaugoti net ir esant duomenų trūkumui. Kai tik bus pateikti nauji tyrimai, ši norma gali būti tikslinama.

Kam šios taisyklės galioja?

Ši saugi norma taikoma ne visam maistui, bet tik maisto papildams:

Kurių sudėtyje esantis CBD yra bent 98 % grynumo.
Kurių sudėtyje nėra nanodalelių.
Kurie yra pagaminti saugiai ir neturi genotoksiškumo (nekenkia genams).

Kas turėtų vengti CBD?

Mokslininkai pabrėžia, kad šiuo metu negalima patvirtinti CBD saugos šioms grupėms:

Asmenims iki 25 metų.
Nėščioms ir žindančioms moterims.
Žmonėms, vartojantiems kitus vaistus.

Vis dar trūksta patikimų duomenų apie tai, kaip CBD veikia mūsų kepenis, endokrininę, nervų ir reprodukcinę sistemas. Verslininkai, norintys pardavinėti CBD produktus, patys privalo užpildyti šias žinių spragas ir pateikti mokslinius įrodymus.

EFSA tęs kiekvienos naujo maisto autorizavimo paraiškos vertinimą remdamasi pareiškėjų pateiktais saugos duomenimis.

Daugiau apie atnaujintą EFSA nuomonę skaitykite ČIA.

VMVT inf.

Jonavoje bute rastas mirusio vyro kūnas irimo stadijoje

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Mar 2026 07:12:08 +0200

Kaip skelbiama ugniagesių gelbėtojų suvestinėje, kovo 5 dieną 15 val. 48 min. gautas pranešimas, kad Panerių gatvėje gyvenantis moters sugyventinis neatidaro durų ir neatsiliepia telefonu. Buvo įtarta, kad vyrui galėjo sutrikti sveikata.

Atvykę ugniagesiai atidarė buto duris ir į vidų įleido specialiąsias tarnybas. Viduje buvusiam 1975 metais gimusiam vyrui medikai konstatavo mirtį.

Kaip registruoja Policijos departamento įvykių suvestinė, namuose rastas mirusio vyro kūnas buvo irimo stadijoje. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis

Skaitytojos laiškas: Mėlynės ant rankų ir laukimas skausmuose - ar Jonavos ligoninėje dar liko žmogiškumo?

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 15:56:00 +0200

Jeigu Jonavos ligoninės bendruomenėje likę bent kruopelė žmogiškumo, viliuosi, kad paskaitę šią žinutę, susimąstysite ir priimdami pacientus elgsitės su jais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su jūsų artimaisiais.

Nemažai istorijų teko girdėti apie Jonavos Ligoninės personalą. Pradedant tuo, kad seselės atsako nepagarbiai į užduodamus klausimus, baigiant nemokėjimu įstatyti kateterį. Tačiau aklai niekada netikėjau tokiomis kalbomis, nes atrodo nesuvokiama, kaip seselė galėtų nemokėti įstatyti kateterio, tuo pačiu suvokiu ir tai, kad žmonės perpasakodami savo ar kitų istorijas mėgsta jas pagražinti, iškraipyti ir pateikti taip, kaip jiems naudinga. Netikėjau, kol pati nesusidūriau.

Netikėjimas pradėjo blėsti, kai mano pačios mama atsidūrė Jonavos priimamajame. Jai buvo diagnozuotas pūslės uždegimas. Su 39 laipsniais temperatūros ji buvo nuvesta laukti daktaro į palatą, kurioje gydėsi žmonės, sergantys gripu. Paprašiusi ją perkelti kitur, buvo atsakyta, kad daugiau laisvų vietų nėra. Visa laimė, kad mama nepabijojo ir pati savarankiškai išėjo į kitą palatą, kuri buvo visiškai tuščia! Bet čia tik smulkmena..

Mama gulėjo ligoninės 5-ajame aukšte. Artimiesiems daiktų atvežti neleido, tik pasakė, kad neįeisite ir viską paduosite rytoj. Palatoje, žinoma, prasidėjo jų vadinamas "gydymas", jei tai teisingas žodis apibūdinti "vargšių" seselių darbą (sakau vargšių, nes taip iš šono jos save pateikia). Kitą dieną, atėjus aplankyti mamos, jos abi rankos buvo nusėtos mėlynėmis, nes nelabai ten kam rūpi ar tau skauda, ar nepatogu, ar venų nėra - jei reikia giliau, tai ir įkiš, kad tik kateterio vėl nereikėtų perstatyti.

Sekanti istorija kiek kitokia, įvykus prieš kelias dienas, dvejais aukštais žemesnėje palatoje. Moteris atvežta su nežmonišku nugaros skausmu, įtariamai sukeltu vėžio. Gydymo pradžia tokia pati, kaip ir pirmosios istorijos – mėlynos rankos, nes nepavyksta rasti venų. Taip pat, malonus patarimas iš seselės pasitikrinkit regėjimą:- “Gal akinių reikia, o gal ne tą darbą dirbate?”.

Pirmadienis. Atlikta kompiuterinė tomografija, atsakymas pacientui bus perduotas tik trečiadienį, nes daktarė galbūt pamiršo, o galbūt turėjo svarbesnių darbų. Juk svarbiausia – teisingai susidėlioti prioritetus. Moteris tuo tarpu skausmą pakenčia tik morfijaus pagalba ir kantriai laukia daktarės vizito.

Atsakymas pagaliau gautas, situacija, žinoma, labai bloga. Buvo patarta pradėti ieškoti Kauno klinikose vietos. Desertui - iš antradienio nakties į trečiadienio rytą moterį ištiko insultas, kurio simptomus galėtų atpažinti eilinis, apsiskaitęs pilietis. Tačiau nei seselių, nei daktarų šis faktas nesujaudino - į Kauną sakė važiuoti ne dėl jo, o dėl kūne atrastų vėžinių ląstelių. Moteris su insultu ir, kaip Jonavos ligoninės personalas pripažino, labai blogos būklės, į Kauno klinikas buvo vežama ne greitosios pagalbos automobiliu, bet jos artimųjų. Šiuo metu moteris Kauno klinikose - MEDICINOS darbuotojų rankose. Tikrai nenoriu viešinti, kaip reagavo Kauno klinikų darbuotojai į mėlynas rankas ir ne su greitąja, tokioje būklėje, atvežtą pacientę.

Vieną vertus - kas aš tokia, kad turėčiau kompetencijos kritikuoti Jūsų, mielas Jonavos Ligoninės personalas, darbą. Kitą vertus - man tiesiog nesuvokiamas ir šiurpą keliantis toks, kai kurių daktarų abejingumas.

Aš nesitikiu nieko laimėti. Man laimėjimas yra tada, kai mano artimieji sveiki, o jei ne – saugiose, kompetentingų daktarų ir žmogiško personalo rankose. Viešai kreipiuosi į Jonavos bendruomenę ne tam, kad pasiskųsti, o tam, kad kuo daugiau žmonių išdrįstų kalbėti ir taip atkreiptų dėmesį žmonių, kurie su tuo tiesiogiai susiję. Kad vieną dieną, Jonava galėtų didžiuotis savo ligoninę, o ne, švelniai tariant, kritikuoti. O jos administracijai nereiktų trinti blogų atsiliepimų. Taip, mano paliktas atsiliepimas per pusdienį buvo tiesiog ištrintas, lyg nieko nebūtų įvykę.

Pabaigai noriu pabrėžti, kad ligoninės bendruomenė tikrai turi neabejingų ir šiltų daktarų bei seselių. Nei vieno priekaišto gimdymo namams - nuostabi patirtis. Tačiau tokių žmonių šis laiškas ir nepalies, nes jie atsidavę, puikiai dirbantys savo darbą profesionalai. Šį laišką reikėtų asmeniškai priimti tiems, kurie taip pavargę nuo darbo, kurio nemyli, o kartu nemyli nei savęs, nei atvykusių ir laukiančių pagalbos rankos, silpnų, savim negebančių pasirūpinti žmonių. Tikiuosi, gyvenime Jums viskas bus gerai ir prireikus, geri žmonės išties pagalbos ranką, kai patys savomis jau negalėsite kliautis.

Lemiamos Jonavos „VIKINGŲ“ ketvirtfinalio rungtynės šeštadienį Jonavos sporto arenoje

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 15:28:41 +0200

Šį šeštadienį, kovo 7 d., 16.00 val. Jonavos sporto arenoje vyks lemiamos Lietuvos Futsal A lygos ketvirtfinalio rungtynės, kuriose Jonavos “VIKINGAI” susitiks su Vilkaviškio “Bruklino” salės futbolo komanda.

Jonavos “VIKINGAI” komanda pirmosiose ketvirtfinalio serijos rungtynėse Jonavoje po itin dramatiškos kovos po baudinių serijos 2:2 (baudiniai - 4:3) nugalėjo varžovus iš Vilkaviškio. Tačiau antrose ketvirtfinalio rungtynėse Vilkaviškyje jau Jonavos “VIKINGAI” rezultatu 1:3 turėjo pripažinti varžovų pranašumą ir ketvirtfinalio serijos rezultatas tapo lygus 1:1. Ketvirtfinalio etape komandos žaidžia iki dviejų iškovotų pergalių.

Šios rungtynės – lemiamas žingsnis kovoje dėl patekimo į pusfinalio etapą, o sirgalių palaikymas namų arenos tribūnose komandai bus ypač svarbus. Jonavos “VIKINGAI” pasiruošę pademonstruoti kovingumą, komandinę dvasią ir aukšto lygio salės futbolą.

Rungtynės bus transliuojamos tiesiogiai futbolas.tv puslapyje, todėl tie, kurie negalės atvykti į Jonavos sporto areną, turės galimybę stebėti transliaciją minėtame portale.

Sėkmingai įveikus ketvirtfinalio etapą, Jonavos „VIKINGŲ“ lauktų pusfinalio serija su „Akmenės krašto“ komanda, kuri ketvirtfinalyje serijos rezultatu 2:0 užtikrintai įveikė „Vilniaus Futsal“ komandą.

Visuomenei pristatyta Lietuvos banko mokėjimų strategija: dėmesys saugumui, inovacijoms ir vartotojų poreikiams

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 15:00:00 +0200

Lietuvos mokėjimų rinkos strategija iki 2030 m.

„Mūsų tikslas – kad kiekvienas žmogus Lietuvoje galėtų saugiai ir patogiai atsiskaityti ir kasdienėse, ir nekasdienėse situacijose, nepriklausomai nuo to, kur gyvena ar kokias paslaugas renkasi. Turime sumažinti sukčiavimo mastą, sustiprinti sistemos atsparumą ir užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos būtų konkurencingos, patrauklios ir prieinamos visiems“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Mokėjimų strategijos kryptys

Saugumo ir atsparumo didinimas – griežtesnė kova su sukčiavimu, didesnė paslaugų teikėjų atsakomybė ir pasirengimas užtikrinti atsiskaitymus net ir nenumatytomis aplinkybėmis (nuo geopolitinių grėsmių iki gamtos stichijų).
Paslaugų prieinamumo didinimas – siekiama, kad visi gyventojai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar įgūdžių, galėtų naudotis tiek nuotolinėmis, tiek fizinėmis paslaugomis, būtų užtikrintas grynųjų pinigų prieinamumas regionuose. Taip pat siekiama toliau didinti konkurenciją ir sudaryti sąlygas vartotojams lengvai ir paprastai keisti mokėjimo paslaugų teikėją.
Inovacijų skatinimas – stiprinti rinkos konkurencingumą ir mažinti priklausomybę nuo ne Europos mokėjimų sprendimų.

Strategija parengta įvertinus Lietuvos mokėjimų rinkos raidą, geopolitinę aplinką ir dialogo su mokėjimo paslaugų teikėjais bei naudotojais metu išsakytus lūkesčius.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva tapo euro zonos dalimi, reikšmingai keitėsi gyventojų mokėjimo įpročiai, atsirado ir išpopuliarėjo naujos mokėjimo paslaugos (pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai, mokėjimo inicijavimo paslaugos, e. sąskaita), aktyviai steigėsi nauji rinkos dalyviai (pavyzdžiui, elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigos). Šiuo metu Lietuvoje licencijuoti finansų rinkos dalyviai teikia mokėjimo paslaugas 40 mln. klientų visoje Europos ekonominėje erdvėje.

Išryškėjo ir nauji iššūkiai. Nuo 2020 m. sukčiavimo atvejų skaičius išaugo daugiau kaip 11 kartų, o išviliotų lėšų suma – daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos bankas praėjusią savaitę pateikė Vyriausybei Mokėjimo įstatymo ir Vartojimo kredito įstatymo projektus, kuriais stiprinama vartotojų apsauga, o mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiama daugiau priemonių bei atsakomybės kovojant su finansiniu sukčiavimu. rusijos agresijos, kibernetinių atakų ir kitų grėsmių akivaizdoje auga būtinybė stiprinti infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir geopolitinėms grėsmėms bei mažinti priklausomybę nuo neeuropinių mokėjimų sprendimų.

Lietuvos banko apklausos rodo, kad fizinis mokėjimo paslaugų prieinamumas vis dar svarbus daugeliui gyventojų, todėl siekiama tinkamai atliepti jų poreikius ir užtikrinti, kad vartotojai gautų pageidaujamas paslaugas jiems patogiu būdu (ypač regionuose). 2022 m. finansų rinkos dalyviai šalies regionuose įrengė 100 bankomatų. Tai leido ketvirtadaliui milijono regionų gyventojų 40 šalies savivaldybių grynųjų pinigų pasiimti greičiau ir patogiau. Vis dėlto grynųjų pinigų prieinamumas bei poreikiai fiziškai gauti finansines paslaugas skirtingose savivaldybėse yra nevienodos, todėl šį klausimą reikia spręsti individualiai, bendradarbiaujant savivaldybėms ir finansų įstaigoms.

Lietuvai stiprinant savo rinkos konkurencingumą ir integraciją su euro zonos šalimis svarbu siekti, kad prekybos ir paslaugų vietose atsirastų naujas europinis mokėjimų sprendimas, kuris užtikrintų konkurenciją su neeuropinėmis mokėjimo kortelėmis. Mūsų šalis yra viena pirmaujančių pagal momentinius mokėjimus, tačiau išnaudojame dar ne visas jų teikiamas galimybes. Tolesnei plėtrai galima pasitelkti bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA (angl. Single Euro Payments Area) prašymo sumokėti schemą arba alternatyvius sprendimus. Tai leistų pasiūlyti naujų, patogesnių mokėjimo paslaugų gyventojams ir verslui, mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiant daugiau galimybių teikti paslaugas euro zonos šalyse.

Lietuvos mokėjimų rinkos strategija iki 2030 m.

Lietuvos banko inf.

SPIS pradėjo veikti naujas funkcionalumas: kokia socialinė pagalba priklauso

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 14:00:00 +0200

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) pradėjo veikti naujas funkcionalumas „Kas man priklauso“, kuris padės gyventojams paprasčiau sužinoti, kokios socialinės paslaugos ar pagalba jiems gali būti teikiama. Norint sėkmingai naudotis funkcionalumu, būtina užpildyti sutikimą SPIS sistemoje.

Naudodamiesi funkcija „Kas man priklauso“, gyventojai, prisijungę prie SPIS sistemos, gali sužinoti, kokios socialinės paslaugos ar pagalbos priemonės jiems gali priklausyti, pateikti sutikimą sistemai automatiškai surinkti reikalingus duomenis iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, matyti galimų paslaugų sąrašą pagal savo situaciją.

„Socialinės paslaugos turi būti ne tik prieinamos, bet ir lengvai randamos, ypač kai gyvename technologijų amžiuje. Kurdami funkciją „Kas man priklauso“ siekiame, kad kiekvienas žmogus galėtų paprastai ir greitai sužinoti apie jam prieinamas socialines paslaugas ir sumažėtų sudėtingų procedūrų našta“, – teigia SADM kanclerė Svetlana Tučkė.

Šis funkcionalumas palengvina paslaugų gavimo procesą, nes dalis prašymų formų užpildoma automatiškai, naudojant registrų duomenis, taip pat sumažėja administracinė našta gyventojams bei savivaldybių specialistams, nes lengviau ir greičiau įvertinti asmens atitiktį paslaugų teikimo sąlygoms.

Sistema automatiškai patikrina, ar asmuo atitinka konkrečios paslaugos gavimo kriterijus.

Ministerija kviečia gyventojus apsilankyti www.spis.lt, prisijungti prie sistemos ir užpildyti sutikimą, kuris leis automatiškai surinkti reikalingus duomenis ir pateikti jiems galimų socialinių paslaugų sąrašą. Taip pat savivaldybės kviečiamos prisidėti prie šios naujos galimybės sklaidos ir informuoti gyventojus apie patogesnį būdą sužinoti jiems priklausančią socialinę pagalbą.

Šis sprendimas sukurtas įgyvendinant projektą „Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas“, kurio tikslas – skaitmenizuoti socialines paslaugas ir padaryti jas lengviau prieinamas gyventojams.

SADM inf.

Dėl staiga pašokusių degalų kainų parlamentarė B. Vėsaitė reikalauja paaiškinimų: kreipėsi dėl kainodaros

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 13:31:19 +0200

Augant visuomenės nerimui dėl sparčiai didėjančių degalų kainų Lietuvoje, Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Konkurencijos tarybą ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.

„Kainų šuolis siejamas su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, bet degalų tiekėjai ir prekybininkai šiuo metu vis dar naudoja anksčiau įsigytas naftos ir naftos produktų bei dujų atsargas, kuriomis apsirūpino gerokai mažesnėmis kainomis – dar iki dabartinio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Vartotojams kyla pagrįstų klausimų, kodėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje kyla taip sparčiai ir ar toks kainų pokytis yra objektyviai pagrįstas“, – komentuoja B. Vėsaitė.

Parlamentarės kreipimesi prašoma atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą Lietuvos mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.

„Vartotojai turi teisę suprasti, kaip formuojamos degalų kainos ir ar jų pokyčiai yra pagrįsti. Šiuo metu žmonės pasigenda skaidrumo. Kyla įtarimų, kad kai kurie rinkos dalyviai nori pasipinigauti pasinaudodami situacija ir turima dingstimi“, – įspėja Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja B. Vėsaitė.

Pasak parlamentarės, kai tik bus sulaukta atsakymų, visuomenė apie juos bus nedelsiant informuota.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Emilio Cicėno atsakyme pažymima, kad „staigų degalų kainų augimą“ Lietuvos mažmeninėje rinkoje esą lėmė geopolitinės įtampos, žaliavinės naftos tiekimo grandinės sutrikimai, padidėjusios žaliavinės naftos transporto sąnaudos, EUR / USD kurso svyravimai.

„Kainų augimą lemia tiek realūs kaštų pokyčiai, tiek rinkos lūkesčiai (atsargų kaupimas, išankstinis kainų koregavimas)“, – teigiama atsakyme.

Seimo Ekonomikos komiteto inf.

Naujoje švieslentėje - duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose rastas šiukšles

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 13:00:00 +0200

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje skelbiami duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose 2019–2025 m. laikotarpiu rastas šiukšles. Monitoringas buvo atliekamas 100 metrų paplūdimio ruože 4 vietose, kurios yra Palangos, Melnragės, Alksnynės ir Nidos paplūdimiuose. Tyrimai atliekami 3 kartus per metus.

Jūrą ir paplūdimius teršiančios šiukšlės – tai bet kokios patvarios, pagamintos arba apdorotos kietosios medžiagos (pvz. plastmasė, stiklas, metalas), patekusios į pakrančių ir jūros aplinką dėl sąmoningo išmetimo ir kitų priežasčių (atneštos kartu su upių nuotėkiu, patekusios iš nuotekų surinkimo sistemų, atneštos vėjo, taip pat pamesta žvejybos įranga ar kitos atliekos iš laivų, tiesioginis tyčinis ar netyčinis šiukšlinimas paplūdimiuose ir vandenyje ir t.t.). Vizualiai matomos šiukšlės darko estetinį aplinkos vaizdą, gali sugadinti laivų variklius ar žvejybos įrangą, gali sužeisti žmogų.

Sunku įvertinti visą jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau yra įrodyta, kad jūrą teršiančios šiukšlės neigiamą poveikį daro jūros gyvūnams įsipainiojus – daug rūšių, įskaitant žuvis, paukščius, ruonius, įsipainioja į atliekas, žvejybinius tinklus ar lynus, o įsipainioję gyvūnai susižeidžia, negali judėti, kartais pasiekti vandens paviršiaus, negali pabėgti nuo plėšrūnų arba patys išsimaitinti. Taip pat gyvūnai šiukšles gali praryti. Atsižvelgiant į tai, kad mažas dydis padaro šiukšles prieinamas vis didesniam ratui organizmų, jų aptinkama visuose trofiniuose lygiuose, pradedant zooplanktonu, dugno bestuburiais, taip pat žuvų, paukščių bei jūros žinduolių skrandžiuose.

Daugiausia Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijos šiukšlių

2025 m. duomenys rodo, kad Melnragės paplūdimyje tyrimų metu vidutiniškai rasta – 221,7 vnt./100 m, Palangos – 135,0 vnt./100 m, Nidos – 52,0 vnt./100 m, o Alksnynės – 49,7 vnt./100 m. šiukšlių. Tai reiškia, kad Lietuvos paplūdimiai neatitinka geros aplinkos būklės kriterijaus – mažiau nei 20 vnt./100 m. paplūdimio ruožo. Apžvelgiant visą tiriamąjį laikotarpį nustatyta, kad šiukšlių kiekis didėja visuose paplūdimiuose, išskyrus, Nidos.

Paplūdimyje randamos šiukšlės skirstomos į 9 kategorijas: guma, maisto atliekos, mediena, metalas, plastikas, popierius, stiklas, tekstilė ir neatpažintos šiukšlės. Daugiausiai Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijai priskiriamų šiukšlių – vidutiniškai 84,5 proc., popierius sudaro – 5,4 proc., metalas – 2,7 proc., stiklas – 1,9 proc., mediena – 1,8 proc., guma – 1,3 proc., maisto atliekos – 1,1 proc., tekstilė ir neatpažintos – 0,6 proc. nuo viso surinkto šiukšlių kiekio. Kiekis didėjo visose kategorijose, išskyrus, neatpažintas atliekas. Svarbu pažymėti, kad neatpažintų šiukšlių randama mažai. Dažnai tyrimų metu šiai kategorijai priskiriamų šiukšlių iš viso nerandama. Nustatytas vienas atvejis, kai 2019 m. rugpjūčio 24 d. Alksnynės paplūdimyje tyrimo metu rasta 51 vnt. šios kategorijos šiukšlių ir joms priskirtas tipas – neatpažintos cheminės medžiagos, šviesios spalvos, panašios į parafiną.

Visuose tirtuose paplūdimiuose dažniausiai randamas plastiko kategorijai priskiriamos šiukšlės – tabako gaminiai su filtrais (nuorūkos). Per paskutinius 7 metus šis tipas sudarė 39,7 proc. (42,5 vnt./100 m). nuo visų rastų šiukšlių. Metiniai vidurkiai svyravo nuo 32,6 proc. (2023 m.) iki 47,5 proc. (2021 m.). Remiantis tyrimų rezultatais galima teigti, kad tarša nuorūkomis yra ypač opi problema Palangos paplūdimyje, nes jos sudaro beveik pusę randamų šiukšlių – 48 proc. (82,2 vnt./100 m). Nustatyta, kad Kuršių nerijos paplūdimiuose (Nidoje ir Alksnynėje) nuorūkų kiekis mažėja, o žemyninėje dalyje esančiuose paplūdimiuose (Palangoje ir Melnragėje) didėja.

Plastiko dominavimas (84,5 proc. šiukšlių kiekio) reiškia, kad tarša yra žmonių elgsenos pasekmė, o ne atsitiktinis reiškinys. Apie 40 proc. plastiko šiukšlių sudaro cigarečių nuorūkos, tai rodo problematišką įprotį – nuorūka dažnai išmetama tiesiog į smėlį. Melnragės ir Palangos paplūdimių taršos nuorūkomis tendencija priešinga Alksnynės ir Nidos – ji didėja, to priežastis didesnė lankytojų kaita, trumpalaikis poilsis, kuris dažnai siejamas su mažiau atsakingu elgesiu paplūdimyje.

Susipažinti su švieslente ir duomenimis galima čia.

Įvairūs duomenų įrankiai patalpinti ir prieinami vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Tirpstantis ledas ant vandens telkinių pavojingas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams: kaip apsaugoti savo augintinius?

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 12:00:00 +0200

Kartu su tirpstančiu ledu ant užšalusių vandens telkinių atsiranda pavojus tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Gyvūnų gerovės specialistai įspėja gyventojus pasivaikščiojimų gamtoje metu neleisti šunims lakstyti ant ledo, nes šis gali nesunkiai įlūžti. Taip pat reikėtų nepamiršti ir to, kad šunys turėtų būti vedžiojami su pavadėliais net ir miške ar kitoje gamtos vietoje, ypač arčiau ežerų, upių, tvenkinių.

Be pavadėlio vedžiojamas šuo išbėgęs ant ledo gali įlūžti – tokiu atveju gyvūnui gresia žūtis.

„Atėjęs pavasaris vis labiau džiugina saulės spinduliais, tirpsta ledas, kuris buvo padengęs vandens telkinius storu sluoksniu per didžiausius žiemos šalčius. Žiemą žmonės kartu su vaikais ir augintiniais drąsiai vaikšto ant tokio ledo, čiuožinėja pačiūžomis, rogutėmis. Esant pliusinei temperatūrai reikėtų elgtis atsakingai ir ant tirpstančio ledo nelipti nei patiems, nei leisti lakstyti augintiniams, net jei atrodo, kad jis vis dar pakankamai storas ir mažai atitirpęs“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.

Įlūžus ledui gyvūnui kyla mirtinas pavojus: šuo gali greitai sušalti ir praradus jėgas imti skęsti, todėl jo išgelbėjimui skirtas laikas labai ribotas. Bandydami gelbėti gyvūną šeimininkai patys rizikuoja savo gyvybe – neturint žinių ir reikiamų įgūdžių, kaip gelbėti skęstantį gyvūną, esant stresinei situacijai, gelbėjimo operacija itin pavojinga ir gali baigtis tragiškai. Todėl patariama ne bandyti gyvūną gelbėti patiems, o skambinti greituoju pagalbos numeriu 112.

Gyvūnui įlūžus jis gali ne tik atsidurti po vandeniu, bet kyla ir sužalojimo rizika. Aštrus ir trapus ledas gali pažeisti letenas, sukelti kraujavimą ar infekcijas. Augintinis gali susižaloti ir paslydęs.

Labai svarbu nepasitikėti tuo ką matome: ledo storis gali būti apgaulingas. Net jei ir atrodo pakankamai tvirtas, tačiau vien iš pažiūros neįmanoma nustatyti, ar jis tikrai stabilus. Todėl net ir gana patikimai atrodantis ledas gali būti plonas, ypač ežeruose, upėse ar tvenkiniuose su srove. Taip pat „plika“ akimi nepastebimi ir plyšiai, properšos, kuriuose ledas itin plonas ir gali nesunkiai įlūžti. Pavojus slypi ir eketėse, kurias iškerta žvejai ir palieka, tačiau jos ne visada lengvai pastebimos, o jų pavojaus gyvūnai nesupranta.

Gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų sprendimų. Neleiskite augintiniui rizikuoti gyvybe – laikykite jį atokiau nuo ledo.

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Be Tavęs gyvūnams padėti negalime - www.ggi.lt/parama.

Jau gali skirti 1,2% GGI veiklai - www.ggi.lt/gpm

VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos"

VVTAT skyrė baudą įsipareigojimų nevykdžiusiai ir vartotojus ignoravusiai VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 11:44:00 +0200

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo bylą dėl VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ vartotojų teisių pažeidimų. Įmonė nepristatė vartotojams prekių, nevykdė įsipareigotų darbų ir negrąžino sumokėtų pinigų. Vartotojų pretenzijas įmonė taip pat ignoravo.

15 vartotojų skundų ir daugiau nei 2 tūkst. eurų nuostolių

Per 2025 metus VVTAT gavo 15 vartotojų prašymų dėl VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ nevykdomų įsipareigojimų. Elektroninėse parduotuvėse www.robertodovanos.lt, www.zuviesikrai.lt, www.austres.lt, www.inkiliukai.lt, taip pat skelbimų portale Skelbiu.lt įmonė siūlė įsigyti įvairių ne maisto ir maisto prekių – vėliavų stiebus, maistinius termosus, inkilus, jūrų gėrybes ir pan., tačiau prekių nepristatė, numatytų darbų neatliko, o gavusi vartotojų pretenzijas į jas nereagavo ir pinigų negrąžino. Bendra vartotojų turtinių reikalavimų vertė siekė daugiau nei 2 tūkst. EUR.

Į raginimus nereagavo, veiklos nutraukimo neįrodė

VVTAT kiekvieno prašymo atveju kreipėsi į VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“, siūlydama ginčus išspręsti taikiai, o įvertinusi prašymų mastą – pradėjo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Nors įmonė informavo, kad veiklos nebevykdo ir su klientais atsiskaityta, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu dauguma vartotojų pinigų be VVTAT įsitraukimo neatgavo. Elektroninėse parduotuvėse ir toliau buvo galima formuoti užsakymus.

Nustatyti įstatymų pažeidimai

Tyrimo metu nustatyta, kad VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ pažeidė:

Civilinio kodekso nuostatas – nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nepristatė prekių bei negrąžino sumokėtų pinigų;
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas – nevykdė pareigos atsakyti į vartotojų pretenzijas.

Įvertinus visas tyrimo aplinkybes, pažeidimo mastą, už Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pažeidimus VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ skirta 2750 eurų bauda.

VVTAT inf.

Kviečiame kartu švęsti Kovo 11-ąją

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 11:21:44 +0200

Kovo 11-ąją Jonavoje bus minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šia proga gyventojų ir miesto svečių laukia įvairūs renginiai.

Dienos minėjimas prasidės 10 val. Šv. Mišiomis už Lietuvos laisvę Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje.

Vienas ryškiausių šventės akcentų – jau XXXVII kartą organizuojamas bėgimas „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“, suburiantis sporto entuziastus ir visus, norinčius aktyviai paminėti valstybės šventę. Dalyviai galės rinktis skirtingas distancijas – nuo vaikams skirtos 400 metrų trasos iki 15 kilometrų bėgimo.

Šventinę dieną užbaigs 16 val. Jonavos kultūros centro Didžiojoje salėje vyksiantis Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro ir atlikėjos Bjelle koncertas „Dainos, kurios nebuvo užrašytos“.

Šventiniai renginiai Jonavoje prasidės dar prieš Kovo 11-ąją – kovo 9–10 dienomis Jonavos kultūros centre organizuojami protmūšiai 7–8 klasių moksleiviams „Misija: Nepriklausomybė“.

Kovo 11-osios renginių programa Jonavoje

Kovo 9–10 d.
Protmūšiai 7–8 klasių moksleiviams „Misija: Nepriklausomybė“
Registracija tel. +370 614 21906

Kovo 11 d.

10.00 val.
Šv. Mišios už Lietuvos laisvę Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje

Tradicinis XXXVII bėgimas „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“

10.30 val. – 400 m startas prie Jonavos r. savivaldybės, Žeimių g.
10.45 val. – 2 km startas prie Jonavos r. savivaldybės, Žeimių g.
11.30 val. – 2 km prizininkų apdovanojimai Jonavos sporto arenoje
12.00 val. – 15 km startas prie obelisko A. Kulviečiui Kulvos sen.
14.00 val. – 15 km prizininkų apdovanojimai Jonavos sporto arenoje

16.00 val.
Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro ir Bjelle koncertas „Dainos, kurios nebuvo užrašytos“ (Jonavos kultūros centro Didžioji salė).

Lietuvos futbolo U16 rinktinėje – trys Jonavos futbolo akademijos auklėtiniai

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 11:11:58 +0200

Kovo 3–5 dienomis Kaune vyko Lietuvos vaikinų iki 16 metų rinktinės stovykla, į kurią buvo pakviesti trys Jonavos futbolo akademijos žaidėjai: vartininkas Domas Petruševičius, saugas Matas Mirončikas ir gynėjas Vakaris Sungaila.

Stovykloje, vadovaujant rinktinės treneriui Dominykui Galkevičiui, jaunieji futbolininkai dirbo treniruotėse ir ruošėsi būsimiems rinktinės iššūkiams. Šį kartą kontrolinės ar oficialios rungtynės nebuvo numatytos.

Didžiuojamės mūsų akademijos auklėtiniais.

FK ,,Jonava" inf.

Patyčios internete auga – RRT paaiškino, kodėl jas vis sunkiau suvaldyti

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 11:00:00 +0200

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) kuruojama karštoji linija www.svarusinternetas.lt per 2025 metus gavo 3518 pranešimų apie internete rastą galimai draudžiamą ir nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį. Palyginti su 2024 metais, pranešimų skaičius išaugo 62 procentais. Daugiausia nerimo kelia itin sparčiai augantis kibernetinių patyčių mastas, per metus jų skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus, o per trejus metus – net penkis.

RRT atstovai pabrėžia, kad patyčių daugėja ne vien dėl išaugusio vaikų laiko internete – vis sudėtingesnė tampa ir pati skaitmeninė aplinka.

„Patyčios vis dažniau vyksta uždarose grupėse, nišinėse platformose, kur turinys nėra viešas ir jį sunku pasiekti. Tai reiškia, kad tokius atvejus nagrinėti tampa gerokai sudėtingiau ir reikia daugiau laiko. Be to, veiksmų galime imtis tik tada, kai patys galime pamatyti ir įvertinti originalų turinį“, – sako RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė.

Pernai RRT gavo 186 su patyčiomis susijusius pranešimus, iš kurių pasitvirtino net 143 pranešimai. Palyginimui: 2024 metais pasitvirtinusių pranešimų apie patyčias buvo 47, o 2023-iaisiais – vos 27.

RRT atstovas pažymi, kad žmonės vis geriau atpažįsta nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį – pernai iš visų gautų pranešimų pasitvirtino 64 procentai.

„Kai kyla įtarimas dėl netinkamo turinio internete, visada geriau pranešti nei likti abejingam. Matome akivaizdų pokytį – žmonės tampa sąmoningesni, tai liudija ne tik augantis pranešimų skaičius, bet ir gebėjimas atskirti draudžiamą bei žalingą turinį. Prieš kelerius metus pasitvirtindavo vos trečdalis“, – pastebi J. Paulauskaitė.

Praėjusiais metais padaugėjo pranešimų ir dėl vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų internete. Didžioji dalis tokio turinio buvo publikuota užsienio šalių tarnybinėse stotyse, todėl šie pranešimai buvo persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms – tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. Iš viso 2025 metais tokių pranešimų buvo 280, 2024-aisiais – 237.

„Vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra draudžiama visame pasaulyje, todėl dėl tokio turinio reaguojama labai greitai. Jei jis publikuojamas Lietuvoje, visą informaciją perduodame policijai ir pranešame prieglobos paslaugų teikėjui, kad turinys būtų kuo greičiau pašalintas“, – aiškina RRT atstovė.

120 gautų pranešimų buvo persiųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, įtarus kibernetinį incidentą ar internetinio sukčiavimo atvejį. 1 265 pranešimai buvo persiųsti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį draudžiamą skleisti interneto turinį, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas.

512 gautų pranešimų, kuriais buvo pranešta apie draudžiamą turinį, buvo pasikartojantys, t. y. apie tą patį turinį, dėl kurio buvo imtasi veiksmų.

Per 2025 metus RRT specialistai suteikė 254 konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose. Palyginti su 2024 metais, tokių konsultacijų poreikis sumažėjo 17 procentų.

Į RRT galima kreiptis aptikus pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, patyčias, smurtą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete.

RRT inf.

Jau turime kelias idėjas! Nedelskite ir jūs - pateikite savo viziją dalyvaujamam biudžetui

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 09:56:56 +0200

Kaip žinia, šiuo metu vyksta gyventojų idėjų pateikimas dalyvaujamojo biudžeto projektui. Jonavos rajono savivaldybės administracija pasiūlymų laukia iki kovo 18 dienos. Laikas sparčiai tirpsta, tad nepraleiskite progos, būkite aktyvūs ir savo siūlymais prisidėkite prie mūsų miesto augimo.

Kovo 5-osios duomenimis, gyventojai jau yra pateikę keturi pasiūlymus: tris mažos apimties bei vieną didelės apimties projektą.

Didysis projektas: Lauko vandens čiuožykla - nusileidimo kalnelis

Idėją pateikę gyventojai rašo, kad Joninių tvenkinyje mato būtinumą įrengti vandens čiuožyklą, kuri šiltuoju metų laiku pritrauktų šeimas nemokamai leisti savo laisvalaikį Jonavoje sukurtoje oazėje, apjungiančioje gamtos ir miesto privalumus. Siūlomas projektas prisidėtų prie savivaldybės kuriamos naudos ne tik miesto ir rajono gyventojams, formuojant šeimai draugiško, sportiško ir patogaus gyventi miesto įvaizdį, bet ir taptų papildomu traukos objektu miesto svečiams. Anot idėjos autorių, siūlomas projektas puikiai pritaptų atnaujintame Joninių tvenkinio paplūdimyje ir bendrame Joninių slėnio, sporto bei judumo objektų komplekse. Panašūs objektai Ignalinoje, Visagine, Elektrėnuose, Širvintose sulaukia didelio populiarumo, yra intensyviai naudojami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Projektas įvertintas 90 tūkst. Eurų.

Mažieji projektai

Šveicarijos seniūnijos gyventoja pateikė projektą ,,Šviesoforo ir pėsčiųjų perėjos, bei pėsčiųjų šaligatvio įrengimas (nuo sankryžos iki autobusų stotelės ,,Dumsiai"). Anot idėjos autorės, sankryžoje tarp 1508 kelio iš Šveicarijos ir automagistralės Jonava–Kaunas po darbo valandų dažnai susidaro sudėtingos eismo sąlygos: magistrale juda intensyvus transporto srautas, formuojasi kamščiai nuo Jonavos iki pat sankryžos ir už jos. Nors magistralėje įrengta daug šviesoforų net prie mažesnių gyvenviečių, ši vieta liko be reguliavimo, todėl čia kasdien kyla įtemptos ir nesaugios situacijos tiek automobiliams, tiek pėstiesiems. Pėstiesiems, tarp jų ir Šveicarijos progimnazijos moksleiviams, tenka pavojingai kirsti magistralę ir siauru kelkraščiu eiti iki autobusų stotelės „Dumsiai“. Siūloma šioje vietoje įrengti šviesoforu reguliuojamą sankryžą, pėsčiųjų perėją, saugų šaligatvį iki stotelės bei stoginę laukimui. Tai reikšmingai padidintų saugumą sankryžoje tarp 1508 kelio ir automagistralės Jonava–Kaunas. Projekto vertė- 25 tūkst. Eurų.

Kitu projektu Jonavos sporto centras įrengti modernią, aptvertą šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelę su apšvietimu, šiukšliadėžėmis ir dresūros elementais, sutvarkant šiuo metu apleistą teritoriją. Aikštelė padėtų palaikyti viešąją tvarką ir švarą, didintų saugumą viešose erdvėse bei mažintų konfliktus tarp gyventojų. Aikštelė taip pat galėtų tapti bendruomenės susibūrimų ir edukacinių veiklų vieta, stiprinančia Jonavos, kaip gyvūnams draugiško miesto, įvaizdį. Ji būtų skirta gausiai šunų augintojų bendruomenei, ypač daugiabučių gyventojams, nes šiuo metu mieste trūksta tinkamos infrastruktūros, o esama aikštelė yra prastos būklės. Nurodoma, kad dresūros aikštelė galėtų būti įrengta tarp miesto stadiono ir Jonavos sporto arenos automobilių aikštelės. Projekto vertė - 9 500 eurų.

Trečiuoju projektu Šveicarijos seniūnijos gyventojai mato poreikį įrengti trūkstamas ekskrementų dėžes. Projekto vertė - 600 eurų.

Patogiau ir greičiau

Primename, kad šiemet užpildyti projekto idėjos pasiūlymą galima dar paprasčiau, pasinaudojant programėle „Jonava“. Čia jau galite rasti „Dalyvaujamojo biudžeto“ skiltį, kurią atidarius pakaks užpildyti nurodytą informaciją.

Trys kategorijos

Kaip ir kasmet, konkursas skelbiamas šiose kategorijose:

25 000 Eur mažos apimties projektas Jonavos mieste;

25 000 Eur mažos apimties projektas Jonavos rajone;

100 000 Eur didelės apimties projektas Jonavos rajono savivaldybėje (bus įgyvendinamas kitais metais).

Siūlomas projektas turi būti skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti, viešajai infrastruktūrai kurti, įgyvendinamas teritorijoje, skirtoje viešam naudojimui, nekomercinis.

Siūlyti idėjas gali kiekvienas asmuo nuo 16 m., deklaravęs gyvenamąją vietą Jonavos rajono savivaldybėje.

Plačiau apie dalyvaujamąjį biudžetą ir gyventojų idėjas skelbiama ČIA.

2026 m. Valstybės gynybos fondas: 710,5 mln. eur Lietuvos saugumui stiprinti

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 09:00:00 +0200

Vyriausybė patvirtino 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšų paskirstymą, pagal kurį krašto apsaugos sistemai ir kitoms institucijoms skiriama 710,5 mln. eurų. Lėšos paskirstytos vadovaujantis Valstybės gynybos fondo įstatyme numatytais tikslais ir bus panaudotos nacionalinės divizijos vystymui, Vokietijos brigados infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai, civilinės saugos stiprinimui.

„Valstybės gynybos fondo lėšos sudaro apie 15 procentų viso gynybos biudžeto – absoliučiai didžioji jų dalis nukreipta tiesiogiai gynybos poreikiams. 504,7 mln. eurų skiriame nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti. Prioritetu išlieka ir Vokietijos brigados priėmimo infrastruktūra bei kontrmobilumo stiprinimas – tai investicijos, kurios tiesiogiai stiprina Lietuvos apginamumą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Didžioji šių lėšų dalis bus skiriama nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti. Finansavimas bus įgyvendinamas per Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos, kuri vykdys vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, tankų, tankų simuliacinių sistemų įsigijimus. Tai vienas esminių prioritetų, siekiant užtikrinti nacionalinės divizijos kovinio pajėgumo išvystymą.

49 mln. eurų skiriama Vokietijos vadovaujamos NATO brigados veiklai reikalingai infrastruktūrai vystyti Rūdninkų kariniame poligone. Projektą įgyvendins Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos. Šios investicijos padės stiprinti sąjungininkų buvimą Lietuvoje, padės tobulinti priimančiosios šalies paramos sistemą ir didins viso regiono saugumą.

Kontrmobilumo priemonėms numatyta 34,7 mln. eurų. Už šią sumą numatyta įsigyti minų, sprogmenų, minavimo sistemų ir kitų inžinerinėms kliūtims reikalingų priemonių.

Karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai skiriama 87 mln. eurų. Finansavimas bus įgyvendinamas per Susisiekimo ministeriją, gerinant privažiuojamuosius kelius prie Pabradės ir Rūdninkų karinių poligonų bei stiprinant priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą. Šios investicijos svarbios ne tik kariniams poreikiams, bet ir regionų infrastruktūros plėtrai bei ekonominiam gyvybingumui skatinti.

Civilinės saugos stiprinimui skiriama 35 mln. eurų, juos administruos Vidaus reikalų ministerija. Investicijos bus nukreiptos į priedangų infrastruktūros plėtrą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos modernizavimą, veikatos apsaugos sistemos atsparumo didinimą.

Gynybos fondo lėšas sudaro valstybės biudžeto pajamos, gautos iš pelno, akcizų, gyventojų pajamų, nekilnojamo turto ir kitų mokesčių, saugumo įnašo ir kitų Valstybės gynybos fondo įstatyme numatytų finansavimo šaltinių. Prie fondo savanoriškai gali prisidėti kiekvienas – tiek gyventojai, tiek verslas.

Valstybės gynybos fondas yra viena svarbiausių priemonių, užtikrinančių ilgalaikį ir tvarų Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimą. Fondo paskirtis – kaupti ir nukreipti lėšas strategiškai reikšmingiems gynybos, civilinės saugos ir nacionalinio saugumo projektams, kurie didina valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms.

lrv.lt

Tiriamas gaisras Miškelio gatvėje

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 08:36:00 +0200

Kovo 4-ąją, 15.49 val., gautas pranešimas, kad Jonavoje, Miškelio gatvėje, matomi dūmai – galimai dega gyvenamojo namo stogas, patalpos uždūmintos.

Atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad dūmai rūko iš pastato stogo. Namas – mūrinis, vieno aukšto su palėpe, apie 15×10 metrų dydžio, su medine perdanga ir skardos stogu.

Gaisras kilo palėpėje, aplink krosnelės kaminą – degė medinės stogo konstrukcijos. Per gaisrą išdegė apie 5 kv. m medinių stogo konstrukcijų. Gesinant gaisrą nuardyta apie 2 kv. m gipsinių lubų, 3 kub. m akmens vatos, taip pat apie 20 kv. m stogo dangos ir stogo pakalos.

Įvykio aplinkybės tiriamos.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Po kruvino išpuolio Kosmonautų gatvėje - policija sulaikė įtariamąjį

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 07:55:49 +0200

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, vasario 27-osios vakarą Jonavoje peiliu sužalotas vyras yra gyvas, o dėl įvykio sulaikytas vienas įtariamasis.

Primename, kad Kauno apskrities VPK įvykių suvestinėje buvo registruota, kad vasario 27 d. apie 19 val. 50 min. Kosmonautų gatvėje, prie parduotuvės, du nepažįstami asmenys peiliu sužalojo vyrą, gimusį 1994 metais. Nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę. Tuomet taip pat skelbta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį - dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Gyventojai tą vakarą taip pat pastebėjo gausias policijos pajėgas, ieškojusias įtariamųjų. Po įvykio tarp jonaviečių pasklido kalbos, kad sužalotas vyras galėjo neišgyventi. Tačiau policija šios informacijos nepatvirtina.

„Turimais duomenimis, nukentėjusysis gyvas. Buvo sulaikytas vyras (gim. 1991 m.). Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai“, - portalui nurodė Kauno apskrities VPK Komunikacijos skyrius.

„Leopard 2A8“ tankų surinkimo Lietuvoje projektas pripažintas strategiškai svarbiu

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Mar 2026 07:00:00 +0200

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui pripažinti planuojamą įkurti tankų „Leopard 2A8“ surinkimo gamyklos projektą užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Tad šiam projektui bus taikomos papildomos specialios investavimo sąlygos, reikalingos spartesniam ir efektyvesniam įgyvendinimui.

„Šis projektas yra ne tik reikšminga investicija į Lietuvos gynybos pramonę, bet ir svarbus žingsnis stiprinant mūsų valstybės saugumą. Tankų surinkimas Lietuvoje didina tiekimo grandinių atsparumą, mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir kuria ilgalaikę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Kartu tai aiškus signalas, kad valstybė kryptingai padeda įgyvendinti strategiškai svarbias investicijas, sudarydama sąlygas joms augti ir kurti aukštos vertės darbo vietas Lietuvoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Pasak ministro, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir išaugusias saugumo grėsmes regione, nacionalinių gynybos pramonės pajėgumų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Gebėjimas dalį kritinių gynybos pajėgumų užtikrinti šalies viduje prisidės prie operatyvesnio technikos parengimo, sąveikumo su NATO sąjungininkais ir ilgalaikio Lietuvos atsparumo.

„Pirmą kartą dalis pažangių NATO standartus atitinkančių tankų bus surenkami Lietuvoje, o sukurta infrastruktūra užtikrins jų ilgalaikę techninę priežiūrą ir parengtį. Tai stiprina Lietuvos kariuomenę, skatina gynybos pramonės augimą ir prisideda prie Europos gynybinių pajėgumų didinimo“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Projektas „Assembly of Leopard 2A8 main battle tanks in Lithuania“ jau yra įtrauktas į Stambių projektų sąrašą. Įmonės plėtrai reikalinga infrastruktūra planuojama įkurti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Karinės technikos aptarnavimo įmonė „Lithuania Defense Services“ (LDS) į projektą ketina investuoti apie 50 mln. eurų, ir iki 2028 m. sukurti iki 80 naujų darbo vietų.

Šio projekto įgyvendinimas reikšmingai prisidės tiek prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo, tiek prie bendrų Europos gynybos politikos tikslų įgyvendinimo.

lrv.lt inf.

Užimtumo tarnyba: Kasmet daugėja karjeros planavimu besirūpinančių žmonių

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 16:30:00 +0200

Praėjusiais metais Užimtumo tarnyboje veikiančiuose regioniniuose karjeros centruose „KARJERAS“ šalies gyventojai daugiau nei 115,4 tūkst. kartų pasinaudojo karjeros planavimo paslaugomis. Tai didžiausias „KARJERO“ klientų srautas per pastaruosius kelerius metus.

Daugiau nei 58 proc. žmonių (66,7 tūkst.) dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, o individualias konsultacijas rinkosi 42 proc. (48,7 tūkst.).

„Šie skaičiai rodo augantį visuomenės poreikį sulaukti pagalbos planuojant ar keičiant karjerą. O regioniniai karjeros centrai tokią pagalbą teikia bet kokio amžiaus Lietuvos gyventojams“, – sakė Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

Ypač didelio susidomėjimo praėjusiais metais sulaukė profesinio veiklinimo paslaugos, kurių metu klientai galėjo apsilankyti įmonėse ar organizacijose ir pamatyti realią darbo aplinką. Daugiau nei 18,7 tūkst. dalyvių pasinaudojo šiomis paslaugomis. Siekiant plėsti galimybes parodyti žmonėms įvairesnį profesijų spektrą 2025 m. pasirašyti dar 74 bendradarbiavimo susitarimai su įmonėmis, organizacijomis ir švietimo įstaigomis.

Užimtumo tarnyboje neregistruoti klientai domėjosi skaitmeniniu įrankiu „Pažink save“. Individualiose konsultacijose dalyvavo 7,2 tūkst. išorės klientų, o grupiniuose užsiėmimuose – daugiau nei 36 tūkst. žmonių. „Pažink save“ naudojamas 15 proc. visų individualių konsultacijų ir padeda klientams išsiaiškinti loginio mąstymo, verbalinius ir atidumo gebėjimus.

2025 m. regioniniuose karjeros centruose pradėta įgyvendinti programa „Nedirbančio jaunimo profesinis įsivertinimas ir skaitmeninių įgūdžių skatinimas“, skirta 16-29 metų nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui. Jau įvyko 33 įvadiniai mokymai, kuriuose dalyvavo 404 Užimtumo tarnybos klientai, 297 atliko skaitmeninių įgūdžių vertinimą, o 251 dalyvavo skaitmeninio raštingumo mokymuose.

„Skaitmeniniai įgūdžiai šiandien tampa esminiu profesinės sėkmės pagrindu, todėl šiai sričiai ir toliau skirsime ypatingą dėmesį,“ – sakė I. Nomeikienė.

Anot Užimtumo tarnybos atstovės, be pasiekimų netrūksta ir iššūkių: „Vienas didžiausių išlieka neaktyvių (nedirbančių ir nesimokančių) jaunuolių segmentas, kuris yra mažiausiai linkęs naudotis jiems pritaikytomis paslaugomis. Taip pat didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių vis dar skeptiškai žiūri į karjeros planavimą. Visgi karjeros planavimas – ne vienkartinis sprendimas, o nuoseklus procesas, kuriame svarbu drąsiai ieškoti savo kelio.“

2025 m. duris atvėrė dar 6 regioniniai centrai „KARJERAS“ – Vilniuje, Trakuose, Vilkaviškyje, Joniškyje, Telšiuose ir Plungėje. (Jonavoje veiklą regioninis karjeros centras pradėjo 2024 metų gegužę - plačiau apie tai ČIA.) Iš viso Lietuvoje veikia 19 regioninių centrų. Vilniaus centre įrengta moderni skaitmenizuota karjeros planavimo erdvė – pirmoji tokio tipo Baltijos šalyse.

Regioninių karjeros centrų veikla apima tokias temas kaip CV ir motyvacinio laiško rengimas, pasiruošimas darbo pokalbiui, darbo rinkos tendencijų pristatymai, verslumo pradmenys, savęs pažinimas bei įvaizdžio skaitmeninėje erdvėje kūrimas. Lankytojams taip pat pristatomos Užimtumo tarnybos paslaugos, savanorystės galimybės, renginiai ir mokymai.

Visi Regioniniai karjeros centrai ne tik vykdo sklaidą apie savanorystės galimybes, tačiau ir patys kasmet priima savanorius; kiekviename regione yra sertifikuotas savanorių kuratorius pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą.

VVTAT: ką turi žinoti į Artimųjų Rytų šalis keliones įsigiję keliautojai

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 16:11:30 +0200

Kai dėl karo veiksmų nesaugu keliauti į kai kurias Artimųjų Rytų regiono valstybes, o dėl uždarytos oro erdvės nuvykti į kai kurias šalis neįmanoma, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paaiškina kokias teises turi keliones artimiausiu metu suplanavę keliautojai.

Jei įsigijote organizuotą turistinę kelionę

Keliautojo ir kelionės organizatoriaus santykiai grindžiami sutartiniais įsipareigojimais. Jeigu viena iš šalių negali įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, atsiranda pagrindas sutartį nutraukti. Tačiau jei sutartiniai įsipareigojimai gali būti įvykdyti, sutartis gali būti nutraukiama tik pagal joje numatytas sąlygas.

Keliautojas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio tuo atveju, jei kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta jos atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, pavyzdžiui, vyksta kariniai veiksmai, dėl kurių tampa neįmanoma įvykdyti organizuotos turistinės kelionės ar nuvežti keliautojus į numatytą kelionės vietą.

Prieš priimdamas sprendimą atsisakyti kelionės, keliautojas turėtų įvertinti situaciją: atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos skelbiamą informaciją keliautojams, taip pat į kelionės organizatoriaus pateikiamą informaciją apie konkrečią situaciją. Jeigu kelionės organizatorius vertina, kad gali įvykdyti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, kelionės vieta nėra paveikta nenumatytų aplinkybių, o valstybinės institucijos nėra paskelbusios rekomendacijų į konkrečią šalį nevykti, tuomet kelionės sutarties atsisakymas galimas tik pagal sutartyje nustatytas sąlygas – sumokant sutarties nutraukimo mokestį, kuris dažniausiai priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios.

VVTAT pažymi, kad nenumatytos aplinkybės dažnai sukelia nuostolių tiek keliautojams, tiek kelionių organizatoriams, todėl svarbu ieškoti kompromisinių sprendimų ir atsižvelgti į susidariusią situaciją.

VVTAT rekomenduoja vartotojams pirmiausiai kreiptis į kelionės organizatorių ir pasidomėti galimomis alternatyvomis – kelionės datos ar krypties keitimu, kelionės perkėlimu vėlesniam laikui ar kupono suteikimu. Kelionių organizatoriai taip pat raginami bendradarbiauti su keliautojais ir ieškoti abiem pusėms palankiausių sprendimų.

Kuponas, kaip kelionės kompensacija, gali būti siūlomas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba, kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų vykdymas tampa neįmanomas.

Jei keliautojas ir kelionės organizatorius sutinka kelionę iškeisti į kuponą, jo vertė turi būti ne mažesnė, nei kaip už organizuotą turistinę kelionę keliautojo arba jo vardu sumokėtų pinigų suma. Kuponu keliautojas gali atsiskaityti už vieną ar kelias būsimas to paties kelionių organizatoriaus organizuojamas turistines keliones, kurios (-ių) vertė atitinka kupono vertę, pasibaigus apribojimams (toliau – būsima kelionė). Kuponu keliautojas gali atsiskaityti ir už būsimos kelionės dalį, jeigu būsimos kelionės kaina yra didesnė už kupono vertę, o likusią nesumokėtą būsimos kelionės kainą sumokėti pinigais. Kelionės organizatorius vartotojui privalo suteikti aiškią informaciją apie kupono galiojimą ir jo realizavimo sąlygas.

Vis dėlto, jeigu vartotojas mano, kad jo teisės dėl kelionės sutarties buvo pažeistos, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvienas ginčas būtų nagrinėjamas individualiai, vertinant pateiktus įrodymus ir konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, galimybes vykti į kelionę numatytu metu ar konkrečią numatytą apgyvendinimo vietą.

Jei kelionę planavote savarankiškai

Jeigu vartotojas nėra sudaręs organizuotos turistinės kelionės sutarties ir savarankiškai įsigijo oro vežėjo, viešbučio ar kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjų paslaugas, svarbu atidžiai įvertinti su kiekvienu paslaugos teikėju sudarytos sutarties sąlygas.

Paslaugų teikėjų įsipareigojimai bei vartotojo galimybė nutraukti sutartį paprastai yra nustatyti konkrečioje sutartyje ar paslaugos teikimo taisyklėse.

Kilus ginčui tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, jeigu paslaugos teikėjas yra įsisteigęs Lietuvoje. Jei paslaugos teikėjas įsisteigęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Norvegijoje ar Islandijoje, vartotojai gali kreiptis nemokamos pagalbos ir patarimų į Europos vartotojų centrą Lietuvoje.

LAT išaiškino, kada asmeninis sutuoktinio turtas nepripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 16:03:00 +0200

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, kompensacijos už turto pagerinimus ir už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Byloje kilo ginčas dėl iki santuokos vienam iš sutuoktinių priklausiusio žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Ieškovė siekė, kad šis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Ji teigė, kad santuokos metu namas buvo baigtas įrengti, buvo pertvarkytos patalpos, įrengta terasa, sutvarkyta namo aplinka, be to, banko kredito dalis buvo grąžinama iš bendrų sutuoktinių lėšų.

Kasacinis teismas priminė, kad asmeninis vieno sutuoktinio turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe tik nustačius esminį jo pagerinimą santuokos metu bendromis ar kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nebuvo nustatyta, todėl turtas nebuvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau kasacinis teismas pabrėžė, kad, net ir nenustačius esminio turto pagerinimo, turi būti sprendžiama dėl kitam sutuoktiniui priklausančios galimos kompensacijos už santuokos metu atliktus, nors ir neesminius, tačiau turto vertę padidinusius pagerinimus. Kadangi byloje teismai klausimą dėl tokios kompensacijos priteisimo išsprendė neįvertinę įrodymų dėl namo įrengimo apimties, aplinkos sutvarkymo, kredito grąžinimo santuokos metu bei galimo turto vertės padidėjimo, ši bylos dalis buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant užkirsti kelią nepagrįstam vieno iš sutuoktinių praturtėjimui santykiuose.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisimo. Ieškovė reikalavo kompensacijos už, kaip ji pati teigė, be jos sutikimo iškirstą mišką ir taip sumažintą bendrą turtą, tačiau bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad byloje nepateikta pakankamų ir patikimų įrodymų, leidžiančių nustatyti konkrečią padarytos žalos apimtį ar tai, kad gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams. Vis dėlto kasacinis teismas nurodė, kad ieškovei teigiant, jog iškirtus mišką sumažėjo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ir pateikus dokumentus dėl jos galimai patirtos žalos dydžio apskaičiavimo, bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovui teks paneigti tokiuose įrodymuose esančią informaciją.

2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-781/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.

Pedagogų pritraukimo planas: nulinė tolerancija smurtui, stipri mentorystė, tikslingesnė finansinė parama

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 15:30:00 +0200

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia svarstyti priemonių plano projektą dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose, darbo sąlygų gerinimo. Siūlymai buvo aptariami ir svarstomi su socialiniais partneriais, taip pat ir profesinėmis sąjungomis.

2026–2028 m. pedagogų pritraukimo planas orientuotas į dvi kryptis – naujų mokytojų pritraukimą ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą, kad mokytojai liktų švietimo sistemoje. Numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę bei mokytojų profesinį saugumą ir psichologiškai saugią darbo aplinką.

„Su mokytojų trūkumo problema susiduriama visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. Ieškome tvarių sprendimų, kaip į mokyklas pritraukti naujų mokytojų ir išlaikyti jau esamus mokytojus, užtikrinti jiems patrauklias darbo, kvalifikacijos tobulinimo galimybes, didinti šios profesijos patrauklumą.

Planuojamos priemonės 2026–2028 m. sudaro nuoseklią sistemą: tikslinis studentų pritraukimas, ankstyvas įėjimas į profesiją, stipri mentorystė ir psichologiškai saugi darbo aplinka. Tikimės, kad tai padės stabilizuoti mokytojų skaičių, ypač trūkstamų specializacijų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Naujų mokytojų poreikis atsiranda dėl dirbančių mokytojų amžėjimo: 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 m. siekė 42 proc., o 2025 m. – jau 45 proc. Mokytojų poreikis nuo 2023 m. kasmet auga (2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, 2025 m. – 600). Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.

Didžiausias dėmesys – trūkstamoms specialybėms

Numatoma atnaujinti pedagogikos specializacijų, kurias pasirinkusiems studentams skiriama papildoma finansinė parama, sąrašą – į jį būtų įtraukiama socialinė pedagogika, anglų kalba ir ispanų kalba šalia jau esančių užsienio kalbų. Parama skiriama toms specializacijoms, kuriose trūksta mokytojų.

Taip pat plečiama pedagogikos studijų pasiūla Vakarų Lietuvoje. Šiame regione kol kas vykdomos tik vaikystės pedagogikos studijos Klaipėdos universitete. Universitetas ateityje planuoja tapti stipria regionine mokytojų rengimo baze, siūlyti ir dalyko pedagogikos studijas.

Patrauklesnės sąlygos pradedantiems mokytojams

Pedagogams rengti skirtą valstybės finansavimą siūloma nukreipti ten, kur trūkumas didžiausias, ir tuo pačiu užtikrinti, kad paramą gavę studentai ateitų dirbti į mokyklas. Duomenys rodo, kad dabartinė finansinės paskatos sistema neduoda laukiamo rezultato – trečdalis pedagogikos studijų absolventų, net ir užbaigę studijas, neateina dirbti į ugdymo įstaigas. Kasmet į pedagogikos studijas priimama apie 2 tūkst. studentų – iš jų apie 1,4 tūkst. į bakalauro studijas ir apie 600–700 į pedagogikos profesines studijas. 2025 m. pedagogikos studijų absolventų, mokyklose dirbančių praėjus 2 metams nuo studijų pabaigos, buvo apie 69 proc. (2024 m. – 63 proc., 2023 m. – 60 proc.).

Siūloma finansinę paramą studijuojantiesiems diferencijuoti pagal kursus. Pavyzdžiui, pirmame ir antrame kurse pedagogikos studentai galėtų gauti 300 Eur stipendiją per mėnesį, trečiame – 400 Eur, ketvirtame – 500 Eur per mėnesį.

Kadangi galimybe sudaryti išankstines įsidarbinimo mokykloje darbo sutartis pasinaudoja nedidelė dalis pedagogikos studentų, siūloma atsisakyti dabartinio įpareigojimo studentams po studijų baigimo mokykloje dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, jeigu jie siekia gauti didesnę valstybės finansinę paramą. Tokie reikalavimai jaunam žmogui dažnai per griežti. Siūloma, kad papildomą finansinę paramą ir metodinę pagalbą pirmuosius dvejus darbo metus po studijų gautų visi pradedantieji mokytojai, įsidarbinę ugdymo įstaigoje.

Tam, kad pedagogikos absolventams būtų lengviau įsilieti į darbą mokykloje, nuo 2027 m. galėtų būti išbandoma nauja pedagogikos stažuotės programa. Tai pedagogikos studijų forma, kurios metu praktikai būtų skiriama daugiau laiko. Pavyzdžiui, I kurse studijoms aukštojoje mokykloje būtų skiriamos 5 dienos per savaitę, II kurse – 4 dienos studijoms ir 1 diena praktikai mokykloje, III kurse – 3 dienos studijoms ir 2 dienos praktikai, IV kurse – 2 dienos studijoms ir 3 dienos praktikai. Šią studijų formą pasirinkę studentai galėtų gauti 500 Eur stipendiją per mėnesį, mokykloje įsidarbintų pagal darbo sutartį. Programa pilnai galėtų būti įgyvendinama nuo 2028 m.

Mentorystės stiprinimas

Siekiant sumažinti jaunų mokytojų pasitraukimą iš profesijos siūloma suburti akredituotų mokytojų-mentorių komandą, padėsiančią pedagogikos studentams ir pradedantiems mokytojams sklandžiai įsilieti į profesiją, gauti pagalbą, konsultacijas. Būtų ne tik parengiamas mentorystės organizavimo aprašas aukštajai mokyklai ir švietimo įstaigai, bet ir inicijuojama kvalifikacijos tobulinimo programa pradedančiųjų mokytojų mentoriams.

Kokybiška mentorystė padėtų suteikti pedagogikos studentui ir pradedančiam mokytojui praktinę metodinę pagalbą, padėtų išvengti nesėkmių, perdegimo, per didelio krūvio ir prisidėtų prie stabilaus mokytojo karjeros starto.

Pedagogikos studentams taip pat siūloma plėsti galimybes dar studijuojant pradėti dirbti mokykloje: įvesti studento-stažuotojo pareigybę, leidžiančią studentams dalyvauti ugdymo procese prižiūrint mentoriui, gauti atlygį, kaupti patirtį. Toks tarpinis etapas tarp studento ir mokytojo atvertų kelią ankstyvai, palaikomai, į kompetencijų ugdymą orientuotai mokytojo karjerai.

Siūloma greitesnė karjera, palankesnės sąlygos grįžti

Į mokyklas siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, siūloma tikslinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus: aukštos kvalifikacijos specialistai – turintieji magistro ar daktaro laipsnį – galėtų pradėti dirbti mokytojais ir greičiau įgytų aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turinčią įtakos didesniam darbo užmokesčiui.

Siūloma susieti edukologijos arba mokomojo dalyko magistro laipsnį su vyresniojo mokytojo kvalifikacine kategorija, o daktaro – su mokytojo metodininko kategorija. Skaičiuojama, kad ši priemonė iki 2028 m. pritrauktų 5–10 proc. trūkstamų dalykų mokytojų, pavyzdžiui, baigusių matematikos, chemijos, fizikos studijų kryptį.

Siūloma, kad mokytojo pasiekta kvalifikacinė kategorija būtų įskaitoma ir mokytojui įgijus teisę mokyti kito dalyko, pavyzdžiui, biologijos mokytojui metodininkui įgijus teisę mokyti chemijos, jis būtų ne tik biologijos mokytojas metodininkas, bet ir chemijos mokytojas metodininkas.

Taip pat siūloma atsisakyti stažo reikalavimo siekiant kvalifikacinės kategorijos, t. y. į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją galėtų pretenduoti ir neseniai mokykloje pradėję dirbti mokytojai. O mokytojai, kurie buvo įgiję kvalifikacinę kategoriją, paskui išėjo iš darbo ir po kelerių ar net daugiau metų vėl grįžo mokyti, kategorijos nepraras.

Duomenys rodo, kad sąlygos mokyklose siekti karjeros – aukštesnės kvalifikacinės kategorijos – užtrunka per ilgai, esamos procedūros nemotyvuoja jaunų mokytojų likti mokykloje, nepritraukia kitų studijų krypčių absolventų.

Lankstesnės galimybės įsidarbinti

Siūloma supaprastinti įsidarbinimo reikalavimus dar neturintiesiems pedagogikos krypties išsilavinimo. Pavyzdžiui, daugiau gimtakalbių galėtų dirbti užsienio kalbų mokytojais, jiems reikėtų turėti aukštąjį išsilavinimą ir atitinkamos užsienio kalbos mokėjimo C1 lygiu įrodymą (pedagogo profesinę kvalifikaciją įgytų per 2 metus). Dabar mokykloms, ypač rajonuose, trūksta retesnių užsienio kalbų mokytojų.

Tarp pateiktų siūlymų – ir galimybė konsoliduoti tam tikrų dalykų pamokas (pavyzdžiui, matematikos, fizikos) tarp kelių mokyklų. Mokyklai per kelis kartus skelbtą konkursą neatsirinkus mokytojo, pamokas mokiniams mokykloje nuotoliu galėtų vesti kitos mokyklos mokytojas, mokinius tuo metu prižiūrėtų ir jiems talkintų mokinio padėjėjas ar studentas-stažuotojas. Tai padėtų spręsti mokytojų stygiaus problemą regionuose.

Mokytojų profesinės veiklos apsauga: nulinė tolerancija smurtui

Taip pat būtų siekiama mažinti mokytojų patiriamą biurokratinę naštą, išbandyti biurokratinę naštą mažinančias priemones: naudojant skaitmeninio testavimo įrankius automatizuoti vertinimo, pažymių, ataskaitų sistemas, mažinti dokumentų kiekį.

Būtų peržiūrimas mokytojų darbo krūvis ir etato struktūra: subalansuojamos kontaktinės ir nekontaktinės valandos, aiškiai apibrėžiamas mokytojui privalomų veiklų sąrašas, sukuriamas vienodas etato apskaičiavimo modelis visoms Lietuvos mokykloms, taip pat supaprastinami mokytojo atestacijos nuostatai.

Papildomai planuojamos priemonės sustiprinti mokytojų profesinės veiklos apsaugą. Bus siekiama aiškiai įtvirtinti mokytojo saugumą nuo nepagrįstų reikalavimų, patyčių ar agresyvaus elgesio, nustatyti mokyklos pareigą ginti mokytoją ir užtikrinti teisinę bei psichologinę pagalbą. Psichologinė pagalba apimtų ir konsultacijas sunkumų patiriantiems mokytojams nedelsiant, perdegimo prevencijos programą, kurią numatoma parengti artimiausiu metu. Siūloma, kad paslaugas mokytojams galėtų teikti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirbantys psichologai. Taip pat numatoma bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija inicijuoti nepriklausomų teisininkų konsultacijas mokytojams, tam skiriant specialų finansinį krepšelį.

Be kita ko, numatoma išanalizuoti ir parengti siūlymus dėl mokytojų etato struktūros tobulinimo.

Ministerijos siūlymai aptarti su švietimo profesinių sąjungų, aukštųjų mokyklų, pedagogų, savivaldybių, moksleivių ir studentų atstovais. Tam pernai rudenį buvo suburta darbo grupė, joje dalyvavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, švietimo profesinių sąjungų „Solidarumas“ ir „Sandrauga“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybių, Lietuvos sporto universiteto, Vilniaus kolegijos, Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Vilniaus švietimo pažangos centro atstovai.

Ministerija iki kovo 20 d. lauks daugiau pasiūlymų iš suinteresuotų grupių. Su planu galima susipažinti čia.

„Regitra“ dalijasi gera žinia: išspręstas klientams aktualus klausimas dėl registracijos mokesčio grąžinimo

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 14:30:00 +0200

Iki šiol dalis transporto priemonių savininkų susidurdavo su situacijomis, kai dėl vagystės, duomenų klastojimo ar panašių atvejų jiems tekdavo pakartotinai mokėti transporto priemonės registracijos mokestį. „Regitra“ įvertino esamą situaciją ir siekdama apsaugoti klientus nuo galimų finansinių nuostolių, šią problemą išsprendė. Nuo šiol tokiais atvejais registracijos mokestis nebebus taikomas.

„Įvertinę praktikoje kylančias problemas, inicijavome tvarkos pakeitimą taip, kad klientams nebereikėtų mokėti registracijos mokesčio pakartotinai, kai transporto priemonė buvo pavogta, įregistruota naudojant suklastotus duomenis ar kai klaidos įvyko ne dėl valdytojo kaltės. Siekiame, kad registracijos procesas būtų teisingas, skaidrus ir orientuotas į sąžiningų žmonių interesus“, – sako „Regitros“ Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vadovė Renata Šostakienė.

Kokiais atvejais nebereikės mokėti registracijos mokesčio?

1. Vagystės atvejai. Ankstesnė tvarka numatė, kad po transporto priemonės vagystės ir jos paieškos paskelbimo, ji automatiniu būdu būdavo išregistruojama, siekiant užkirsti kelią galimam nesąžiningam jos panaudojimui. Dėl šios priežasties, vėliau transporto priemonę radus ir grąžinus savininkui, ją reikėdavo registruoti iš naujo bei sumokėti registracijos mokestį. Pagal naująją tvarką, jeigu surasta transporto priemonė grąžinama teisėtam savininkui ir valdytojas nesikeičia, registracijos mokestis nebebus taikomas.

2. Kai transporto priemonė buvo išregistruota ne dėl valdytojo kaltės. Registracijos mokestis bus grąžinamas ir tais atvejais, kai nustatoma, kad transporto priemonė iš Kelių transporto priemonių registro informacinės sistemos buvo išregistruota ne dėl valdytojo kaltės. Tai apima situacijas, kai transporto priemonė buvo įregistruota naudojant suklastotą identifikavimo numerį, suklastotus dokumentus, pateikus neteisingus ar netikslius duomenis arba pažeidžiant vidaus reikalų ministro nustatytą transporto priemonių registravimo tvarką.

3. Dėl techninio pobūdžio klaidų. Mokestis taip pat bus grąžinamas, jei dėl administracinių netikslumų registre buvo sutvarkyti ne tos transporto priemonės duomenys, nei faktiškai parduota. Pavyzdžiui, kai vietoje vienos transporto priemonės to paties valdytojo vardu per klaidą įregistruojama kita, arba nustačius klaidą neteisingai parduota transporto priemonė pakartotinai įregistruojama tikrojo valdytojo vardu. Visais šiais atvejais mokestis grąžinamas mokesčio mokėtojui, pateikus prašymą dėl jo grąžinimo.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, numatantis, jog registruojant lengvuosius automobilius yra taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį. „Regitra“ įstatymų leidėjo sprendimu paskirta atsakinga už šio mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą, kuris yra sumokamas į valstybės biudžetą.

Daugiau informacijos apie tai rasite čia: » Automobilių registracijos mokestis

„Regitra“ inf.

Mugių sezonas prasideda: ką privaloma žinoti?

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 13:30:00 +0200

Artėjant pavasariui ir didžiosioms metų mugėms, tokioms kaip Kaziuko mugė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pastebi gerokai išaugusį susidomėjimą sezonine prekyba: nuo garuojančio plovo gamybos vietoje iki fasuotų skanėstų ar arbatos pardavimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tokiai veiklai reikia atsakingai pasiruošti. Dar iki veiklos pradžios būtina gauti privalomus leidimus ir užtikrinti, kad prekybos vieta atitiktų higienos ir maisto saugos reikalavimus. Tinkamas pasiruošimas yra esminė sąlyga saugiai veiklai ir sklandžiam darbo procesui.

VMVT primena, kad parduoti maisto produktus ar teikti viešojo maitinimo paslaugas šventės vietose galima tik iš anksto įteisinus tokią veiklą. Tai padaryti itin paprasta – leidimais galima pasirūpinti net neišeinant iš namų: dokumentus galima pateikti el. paštu info@vmvt.lt arba rezervavus laiką ir atvykus į VMVT apygardų paslaugų skyrius, o daugiau informacijos apie dokumentų išdavimo tvarką galite rasti VMVT puslapyje.

Prekyba mugėse turi atitikti maisto saugos, higienos reikalavimus, taip pat svarbu įvertinti veiklos pobūdį:

Viešasis maitinimas: ruošiant maistą vietoje (pvz., verdant plovą ar ruošiant arbatas) būtina užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens (rankoms plauti, maistui ruošti), užtikrinti, kad paviršiai būtų lengvai valomi, ir tinkamas sąlygas žaliavoms bei pagamintam maisto laikyti.
Prekyba fasuotais produktais: reikalavimai infrastruktūrai paprastesni, tačiau ypatingas dėmesys turi būti skiriamas produktų atsekamumui ir tinkamam ženklinimui (gamintojas, sudėtis, galimi alergenai, tinkamumo terminai, laikymo sąlygos ir kt.).

Vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduria inspektoriai – tai veiklos „perleidimas“, arba jos vykdymas kito asmens vardu. VMVT pabrėžia: maisto tvarkymo subjekto (MTS) registracija yra vardinė ir neperleidžiama.

Jei vienas šeimos narys yra registruotas kaip MTS, kitas asmuo gali jam talkinti, tačiau teisinė atsakomybė už procesus tenka registruotajam asmeniui. Jei šeimos nariai nori veikti kaip atskiri vienetai, registraciją privalo turėti kiekvienas asmuo.
Verslo pradžia bendradarbiaujant su pažįstamais žmonėmis dažnai tampa iššūkiu, jei tenka nustatyti atsakomybę. Registruotas vienas MTS yra visiškai atsakingas: už visų kartu dirbančių asmenų higienos kultūrą, dokumentaciją ir galimas klaidas. Naudinga kiekvienam partneriui registruotis individualiai ir atsakyti tik už savo veiksmus bei produkciją.

Leidimas prekiauti yra pirmas žingsnis. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad produkcija pasiektų pirkėją saugi ir kokybiška.

Transportavimas: greitai gendantys produktai privalo būti vežami specialiai pritaikytose transporto priemonėse su šaldymo įrenginiais. Produktai turi būti sudėti į dėžes ar padėklus, pakeltus nuo žemės.
Asmens higiena: kiekvienas dirbantis su maistu turi būti pasitikrinęs sveikatą ir turėti galiojančią medicininę knygelę, būti išklausęs higienos įgūdžių kursą ir turėti Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą. Prekybos vietoje privaloma dėvėti švarią aprangą, naudoti galvos apdangalus (kai tvarkomas nefasuotas maistas) ir, kur reikalinga, užtikrinti asmens higieną, t. y. turėti geriamojo vandens rankoms plauti, rankų sausinimo priemonių.
Prekybos vietos švara: visi paviršiai, svarstyklės ir įrankiai turi būti reguliariai valomi, o prireikus – dezinfekuojami. Maisto produktams pakuoti ir pateikti turi būti naudojamos tik tos pakuotės ir indai, kurie yra skirti sąlyčiui su maistu, laikomi taip, kad būtų apsaugoti nuo aplinkos taršos.
Apsauga nuo taršos: prekyba mugėse dažniausiai vyksta atvirose ar pusiau atvirose erdvėse, todėl maisto produktai turi būti tinkamai apsaugoti nuo aplinkos veiksnių ir galimos taršos. Maisto produktai privalo būti apsaugoti nuo dulkių, smėlio, kritulių, tiesioginių saulės spindulių. Fasuoti produktai turi būti su nepažeistomis, sandariomis pakuotėmis, laikomi pagal gamintojo nurodytas laikymo sąlygas.

VMVT primena, kad pirkėjai, mugėje įsigiję abejotinos kokybės produktą, turi teisę kreiptis į pardavėją dėl pakeitimo ar pinigų grąžinimo. Be to, pirkėjui paprašius, privaloma išduoti pardavimo čekį.

Planuojate prekybą? Rekomenduojame nesikliauti sėkme ir konsultuotis su VMVT specialistais iš anksto: telefonu 1879 arba elektroniniu pašto adresu info@vmvt.lt – tai padės aiškiai suprasti taikomus reikalavimus, tinkamai pasiruošti ir išvengti galimų klaidų ar pažeidimų.

VMVT inf.

VERT: šildymo sąskaitos gyventojams už vasarį – vidutiniškai 10–20 proc. mažesnės nei sausį

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 12:30:00 +0200

Nors vasarį vidutinė šildymo kaina, palyginti su sausiu, padidėjo apie 5 proc., gyventojų sąskaitos bus mažesnės. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir atšilus orams gyventojų mokamos sumos vidutiniškai sumažės 10–20 proc.

Skaičiuojama, kad naujos statybos butuose sąskaitos už šildymą vasario mėn. mažės apie 17 Eur, renovuotuose senos statybos namuose – apie 22 Eur, o nerenovuotuose – apie 33 Eur (be PVM). 

VERT skaičiavimais, naujos statybos 60kv.m.dydžio bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė šilumos sąskaita, nevertinant PVM, už vasario mėn. gali siekti apie 71 Eur (sausį ‒ apie 88 Eur). Tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose sąskaita gali būti apie 117 Eur (sausį – apie 139 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose ‒ apie 193 Eur (sausį ‒ apie 229 Eur). 

„Vasaris kaip ir šių metų sausis vėl buvo neįprastai šaltas. Vis dėlto trumpesnis mėnuo, taip pat vasario pabaigoje pasitraukęs arktinis speigas lėmė, kad pastatuose buvo suvartota iki 25 proc. mažiau energijos nei prieš mėnesį. Įvertinus didesnę šilumos kilovatvalandės kainą, gyventojus pasieksiančios sąskaitos už vasario šildymą bus iki 20 proc. mažesnės nei sausį“, ‒ prognozuoja VERT narys Matas Taparauskas.

Šiemet šildymo sezono antroje pusėje gyventojų sąskaitos išlieka didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinis veiksnys – reikšmingai žemesnė oro temperatūra – padidina šilumos poreikį pastatuose ir lemia didesnį suvartojimą, nepriklausomai nuo to, kad pačios šilumos kainos už kilovatvalandę kinta nedaug. Šio šildymo sezono kainoms įtakos taip pat turėjo ir panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM.

Bendras šio šildymo sezono kainų lygis išlieka santykinai stabilus. 2025–2026 m. šildymo sezono spalio–kovo mėn. vidutinė šilumos kaina siekia 7,78 ct/kWh, kai tuo pačiu 2024–2025 m. laikotarpiu ji buvo 7,53 ct/kWh. Tai reiškia, kad metinis kainų padidėjimas sudaro tik kiek daugiau nei 3 proc., todėl ilgalaikėje perspektyvoje kainų dinamika išlieka nuosaiki. 

Dėl šilumos gamybai naudojamo kuro kainų svyravimo kovą kaina didėja 5,6 proc.

Kovą vidutinė svertinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,87 ct/kWh be PVM ir, palyginti su vasariu, padidėjo apie 5,6 proc. Nors įprastai artėjant šildymo sezono pabaigai kainos ima stabilizuotis ar mažėti, šiemet kovą fiksuojamas nedidelis augimas. Vis dėlto šis pokytis nėra išskirtinis ar signalizuojantis apie sisteminį kainų šuolį – jis pirmiausia atspindi kuro kainų svyravimus sezono pabaigoje ir tai, kiek efektyvi buvo šilumos įmonių kuro pirkimo strategija.

Mažiausios šilumos kainos kovą fiksuojamos Utenoje (5,97 ct/kWh), Šiauliuose (6,36 ct/kWh) ir Tauragėje (6,50 ct/kWh). Didžiausios kainos taikomos UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ (13,11 ct/kWh), UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (12,72 ct/kWh) ir UAB „Lazdijų šiluma“ (12,80 ct/kWh) aptarnaujamiems vartotojams. 

Palyginti su vasario mėnesiu, labiausiai kainos sumažėjo Plungėje (–11,4 proc.), Velžyje (–5,7 proc.) ir Nemėžyje (–6,4 proc.), o daugiausia augo Elektrėnuose (+25,7 proc.) ir Šilalėje (+25,5 proc.).

Plungės šilumos kainos mažėjimą ypač lėmė apie 16 proc. sumažėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina, o Nemėžyje reikšmingos įtakos turėjo daugiau kaip 12 proc. sumažėjusi svertinė naudojamo kuro kaina. Elektrėnuose kainos augimą nulėmė apie 30 proc. padidėjusi iš vienintelio esančio gamintojo superkamos šilumos kaina, o Šilalėje – beveik 50 proc. išaugusi svertinė kuro kaina, kuri tiesiogiai padidino kintamąją šildymo kainos dalį. 

Didžiuosiuose miestuose kainų dinamika išsiskyrė. Vilniuje šilumos kaina padidėjo kiek daugiau nei 5 proc. – iki 8,75 ct/kWh, Klaipėdoje didėjo beveik 15 proc. – iki 8,07 ct/kWh, Panevėžyje didėjo beveik 13 proc. – iki 8,20 ct/kWh, o Kaune ji išliko stabili ir siekia 9,81 ct/kWh. Šiauliuose miesto vartotojams taikoma kaina sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc. – iki 6,36 ct/kWh.

Šilumos kainų skirtumai atskirose savivaldybėse išlieka reikšmingi, tačiau jie nebūtinai atspindi skirtingą šilumos tiekėjų veiklos efektyvumą. Kainą kiekvienoje konkrečioje teritorijoje lemia ne tik kuro kaina ar jos svyravimai, bet ir pačios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos mastas bei struktūra – aptarnaujamos teritorijos dydis, vartotojų skaičius ir tankis, realizuojamas šilumos kiekis, gamybos šaltinių tipas ir skaičius, tinklų ilgis bei investicijų apimtis. Vertinant šildymo kainas svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius ir platesnį kontekstą, nes tiesioginis skirtingų savivaldybių kainų palyginimas be sistemos ypatumų įvertinimo gali sudaryti klaidingą įspūdį apie kainų lygio priežastis.

Pagrindinis kovo mėnesio šilumos kainų augimo veiksnys – kuro kainų pokyčiai rinkoje, kurie tiesiogiai lemia šilumos įmonių šilumos gamybos savikainą bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainą. Ilgalaikiais biokuro tiekimo kontraktais neįsigytą dalį reikalingo kuro teko įsigyti rinkoje už aukštesnę sezoninę kainą. Vasario pradžioje medienos skiedrų trumpalaikių kuro pirkimo sandorių, kai kuras įsigyjamas už tuo metu rinkoje galiojančią kainą, kainos viršijo 40 Eur/MWh ribą (kainos iš esmės lygios 2022–2023 m. šildymo sezono kainai), tačiau antroje mėnesio pusėje pradėjo mažėti. Tiekėjai, turėję didesnę dalį ilgalaikių tiekimo sutarčių ar diversifikuotą kuro struktūrą, kainų svyravimą suvaldė efektyviau, todėl jų kainos išliko stabilesnės arba net mažėjo.

Reguliuotojo vertinimu, biokuro rinkos pokyčiai ir toliau daro reikšmingą įtaką šilumos kainai. Nors trumpalaikių sandorių kainos svyruoja, kovo mėnesį vidutinė biokuro kaina siekia apie 27 Eur/MWh, o didesnė ilgalaikių kontraktų dalis padeda amortizuoti kainų svyravimus.

Bendrai šio šildymo sezono apsirūpinimas biokuru siekia beveik 99 proc., tad galima prognozuoti ir viso šildymo sezono vidutinę biokuro kainą – 25,61 Eur/MWh, t. y. 18,35 proc. aukštesnę nei praėjusio šildymo sezono.

Išsamią šilumos kainų statistiką galite rasti VERT skelbiamoje apžvalgoje

Prezidentas ragina griežtinti šalies migracijos politiką: per pastaruosius ketverius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 11:40:45 +0200

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje dalyvavo diskusijoje dėl šalies migracijos politikos griežtinimo.

Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, jog per pastaruosius ketverius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje eksponentiškai išaugo ir pasiekė 7,5 procento nuo visų gyventojų skaičiaus, vos per kelis metus nuo 2020-ųjų daugiau nei padvigubėjo.

„Žinoma, iš dalies tai lėmė mūsų kilni misija priimti Ukrainos karo pabėgėlius. Vis dėlto, jeigu augimo tendencija išliks, susidursime su aštriomis problemomis dėl didėjančios imigracijos sparčiai mažėjančio gimstamumo šviesoje“, – sakė Prezidentas.

Lietuvos vadovo teigimu, nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika. Tai susiformavusios uždaros migrantų zonos, į kurias vengia žengti vietos policija, didelis migrantų nusikalstamumas, organizuotos grupuotės, bauginančios vietos gyventojus bei laužančios jiems įprastas gyvenimo taisykles, migrantų radikalizavimasis ir iš to kylančios terorizmo grėsmės ar net teroristiniai išpuoliai.

Prezidento žodžiais, dėl priešiškų Lietuvos kaimynų ir sudėtingos geopolitinės situacijos mums ypač svarbu stabdyti ir kitus migracijos lemiamus reiškinius: visuomenės skaldymą ir kiršinimą, pačių migrantų arba per juos skleidžiamus naratyvus, Lietuvos valstybingumą neigiančias idėjas, radikalių politinių jėgų stiprėjimą ir antivakarietiškų nuotaikų kaupimąsi.

„Mums itin aktualus klausimas – demografinė Lietuvos būklė. Seimą netrukus pasieks keletas mano siūlymų, kaip skatinti gimstamumą, tačiau tarp jų nebus siūlymo didinti imigrantų skaičių. Jau ir šiuo metu turimi 7,5 procento užsieniečių mūsų valstybei yra didelė našta. Negalime leisti, kad Lietuvos gyventojų skaičius būtų auginamas drastiškai didinant užsieniečių nuolatinių gyventojų skaičių. Tai išplautų mūsų valstybės identitetą“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, jog Lietuvos migracijos politika turi būti valdoma ir selektyvi, nukreipta visų pirma į valstybės interesus ir poreikius. Migracijos procedūros neturėtų skatinti verslo atsivežti darbuotojų „su atsarga“, neturėtų kelti pagundų mažinti darbuotojų atlyginimus, o užsienio darbuotojams taikomos kvotos ir kitos reguliacinės priemonės turėtų skatinti darbdavius darbo jėgos ieškoti pirmiausia Lietuvoje, taip pat mąstyti apie tai, kaip susigrąžinti į užsienį išvykusius Lietuvos piliečius.

Prezidentas pasiūlė sukurti naują, apykaitinės migracijos principu paremtą mechanizmą, kuris papildytų jau esamas imigracijos schemas, tačiau būtų patrauklesnis visoms pusėms – darbdaviams, darbuotojams užsieniečiams ir Lietuvos ekonomikai bei socialinei sistemai.

Pagal šį mechanizmą laikinojo darbo leidimai būtų išduodami greičiau ir prioriteto tvarka, daugiausia 2 metų laikotarpiui. Nacionalinio saugumo aspektu tai būtų reikšmingai labiau į saugumą orientuoti leidimai, nesukuriantys pagrindų ilgalaikiams valstybės santykiams su darbuotoju, nes užsienietis iš esmės atvyktų laikinai dirbti ir tik dirbti. Be to, užsieniečiai nepretenduotų ir neįgytų nei teisės į šeimos susijungimą, nei galimybės tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais.

Lietuvos vadovas akcentavo, jog valdant imigracijos srautus būtina dėti visas pastangas siekiant nepakenkti verslui, o laikinųjų darbo leidimų iniciatyva yra tinkamas kompromisas, leidžiantis siekti abiejų tikslų vienu metu.

Migracijos politikos Lietuvoje griežtinimas pirmą kartą aptartas Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje praėjusių metų spalio mėnesį. Šiandienos susitikime jau pristatytos konkrečios iniciatyvos.

Prezidento komunikacijos grupė

Pirmieji deklaracijų skaičiai: iš 11,7 tūkst. jonaviečių pareigą atliko beveik trečdalis

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 11:04:27 +0200

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad prasidėjus pajamų deklaravimo laikotarpiui, gyventojai aktyviai teikia pajamų deklaracijas. Pajamas jau deklaravo daugiau kaip 35,6 tūkst. Kauno apskrities gyventojų. Jonavos r. sav. deklaracijas turi pateikti 11,7 tūkst. gyventojų, iš jų deklaracijas jau pateikė 3,2 tūkst.

Pajamas už 2025 m. preliminariai turės deklaruoti virš 183 tūkst. Kauno apskrities gyventojų. Didžioji dalis trečiųjų asmenų jau yra pateikę duomenis, todėl gyventojams patartina atidžiai pasitikrinti ir įsitikinti, kad visi duomenys yra pateikti.

„Pajamas iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti turi gyventojai, kurie vykdė individualią veiklą (net jei negavo pajamų), taikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį ar 10 metų neišlaikytą nekilnojamąjį turtą, nuomojo turtą gyventojams, kurie nevykdė individualios veiklos, gavo didesnių kaip 2,5 tūkst. Eur vertės dovanų ne iš šeimos narių, gavo didesnes nei 500 Eur palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių, jei jie ar vienas iš sutuoktinių ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas, nori pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis“,- primena Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Už ką gyventojai gali susigrąžinti GPM permokas?

VMI primena, kad susigrąžinti dalį GPM sumos gali gyventojai, kurie deklaruoja išlaidas už:

gyvybės draudimo įmokas (savo, sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų bei vaikų vyresnių kaip 18 metų su negalia naudai sumokėtos įmokos);

įmokas į III pakopos pensijų fondus;

būsto kredito palūkanas (kai kreditas gautas iki 2009 metų sausio 1 dienos);

studijų ar profesinio mokymo pagal formaliojo profesinio mokymo programą įmokas, nepriklausomai, kurios pakopos tai studijos. Jeigu tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola, tai iš pajamų gali būti atimta tik per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.

Kaip galima deklaruoti pajamas?

Greičiausias ir paprasčiausias būdas deklaruoti pajamas – prisijungti prie EDS per kompiuterį ar kitą išmanų įrenginį ir atsakius į kelis vedlio klausimus pateikti pajamų mokesčio deklaraciją. Išsamūs gidai, kaip pildyti pajamų deklaraciją pažingsniui, pateikiami VMI Youtube kanale.

VMI organizuoja ZOOM susitikimus pajamų deklaravimo klausimais – daugiau informacijos čia.

Kokios galimybės deklaravus pajamas, mokesčius sumokėti dalimis ar atidėti?

Gyventojai, kurie patiria finansinių sunkumų, gali kreiptis į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Kai susiduriama su sunkumais dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumokėjimo pateikus pajamų mokesčio deklaraciją, kreiptis į VMI dėl MPS galima ne anksčiau nei balandžio 12 d., t. y. likus ne daugiau kaip 20 dienų iki mokėjimo termino. Prašymą bei dokumentus dėl MPS patogiausia pateikti per Mano VMI, taip pat galima ir elektroniniu ar klasikiniu paštu bei tiesiogiai atvykus į aptarnavimo padalinį.

Kur gauti papildomos informacijos?

Daugiau išsamios informacijos apie pajamų ir turto deklaravimą galite rasti VMI interneto svetainėje, skiltyje „Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu“.

Jei pildant deklaraciją, gyventojams kyla papildomų klausimų, jie gali kreiptis bendruoju VMI telefonu +370 5 260 5060. Pasirinkus deklaravimo temą deklaruoti pajamas padės VMI konsultantai.

Jei paskambinus mokesčių informacijos centro telefonu +370 5 260 5060 VMI konsultantai užimti, rekomenduojama pasinaudoti skambučio užsakymo paslauga, prisijungus prie Mano VMI pradžios lange pasirinkus konsultanto ikoną. VMI specialistas pats paskambins klientui nurodytu patogiu laiku ir suteiks reikiamą konsultaciją.

Jei gyventojai neturi galimybės pateikti deklaracijų elektroniniu būdu ar užpildyti jų telefonu su konsultantu, jie gali atvykti į VMI aptarnavimo padalinį tik iš anksto užsiregistravę vizitui, tai padaryti galima čia.

VMI inf.

VLK: Kiekvienas skiepas svarbus - vakcina nuo ŽPV gali išgelbėti gyvybes

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 11:00:00 +0200

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2025 metais bent viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta daugiau nei 17,4 tūkst. 11–12 metų mergaičių ir per 16,7 tūkst. berniukų. Iš viso praėjusiais metais į gydymo įstaigas buvo pristatyta beveik 47 tūkst. vakcinos dozių, kurių vertė viršijo 2,5 mln. eurų. Vakcinos įsigyjamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir centralizuotai pristatomos gydymo įstaigoms visoje šalyje.

„ŽPV vakcina – tai moksliškai pagrįsta ir ilgalaikė investicija į vaikų sveikatą. Skiepydami tiek mergaites, tiek berniukus, ne tik saugome juos pačius nuo galimų sunkių ligų ateityje, bet ir mažiname viruso plitimą visuomenėje. Kuo didesnės skiepijimo apimtys, tuo esame arčiau tikslo išvengti gimdos kaklelio ir kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

ŽPV yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija pasaulyje. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 šio viruso tipų, iš kurių dalis kelia didelę vėžio riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su ŽPV infekcija. Virusas taip pat gali sukelti makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos ar ryklės vėžį. Infekcija dažnai plinta be jokių simptomų, todėl žmogus gali net nežinoti esantis viruso nešiotojas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai yra vieni aukščiausių. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų šios ligos atvejų, o daugiau nei 200 moterų miršta. Tai yra dukart daugiau už ES vidurkį. Ekspertai sutaria, kad didinant skiepijimo apimtis būtų galima iš esmės pakeisti šią statistiką. Skaičiuojama, kad paskiepijus apie 90 proc. tikslinės populiacijos, būtų galima pasiekti visuotinį imunitetą ir reikšmingai sumažinti su ŽPV susijusių ligų paplitimą.

Lietuvoje vaikai skiepijami devynvalente ŽPV vakcina, kuri suteikia apsaugą nuo devynių dažniausiai vėžį ir kitas sunkias ligas sukeliančių viruso tipų. Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 11 metų vaikams skiriamos dvi vakcinos dozės su ne trumpesne nei 6 mėnesių pertrauka. Jaunesniame amžiuje organizmas suformuoja stipresnį ir ilgalaikį imuninį atsaką, todėl skiepytis rekomenduojama dar iki lytinio gyvenimo pradžios.

Pasak A. Grušeckienės, svarbu, kad tėvai sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimtų remdamiesi patikima, mokslu pagrįsta informacija. „Dažniausiai abejonės kyla dėl klaidingų įsitikinimų ir visuomenėje sklandančių mitų. Raginame tėvus ne dvejoti, o pasitarti su savo šeimos gydytoju – jis suteiks išsamią informaciją apie vakcinos saugumą, veiksmingumą ir galimą šalutinį poveikį. Sprendimai, priimami šiandien, gali turėti lemiamos reikšmės vaikų sveikatai po dešimtmečių. Nemokama vakcinacija suteikia galimybę apsaugoti jaunąją kartą nuo ligų, kurių daugeliu atvejų galima išvengti“, – pabrėžia ji.

VLK inf.

Jau taikomi nauji reikalavimai importuojamų automobilių pardavėjams: tikslas – mažinti nelegalų atliekų tvarkymą

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 10:00:00 +0200

Nuo šių metų sausio 1 d. visų naujų ir naudotų automobilių pardavėjų – tiek įmonių, tiek fizinių asmenų, į Lietuvą įvežančių ir čia pirmą kartą verslo tikslais parduodančių automobilius – laukia išties nemaži pokyčiai.

Naujai įsigaliojusiuose LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimuose, kuriais įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB nuostatos, daugiau atsakomybės tenka automobilių importuotojams ir pardavėjams. Būtent jie tampa atsakingi už tai, kad, pasibaigus transporto priemonės tarnavimo laikui, ardymo metu susidarančios tiek teigiamos, tiek neigiamos vertės atliekos būtų sutvarkytos teisėtai ir laikantis aplinkosauginių reikalavimų.

Autogamintojų ir importuotojų asociacijos AGIA vadovė Rita Zdanevičienė pokyčius laiko itin reikšmingais ir leisiančiais išspręsti daugelį aplinkosauginių iššūkių, susijusių su nelegaliu utilizavimu.

„Nelegalus automobilių iškomplektavimo mastas Lietuvoje išlieka didelis - dalis transporto priemonių yra išardomos, tačiau susidariusios atliekos nepatenka į apskaitą. Nauja tvarka siekiama šią situaciją keisti ir užtikrinti, kad visos demontavimo metu susidarančios detalės ir komponentai, net ir neturintys rinkos vertės, būtų tvarkomi teisėtai, įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus dėl pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, o visi rinkos dalyviai veiktų pagal tas pačias taisykles", – sako R. Zdanevičienė.

Pasak jos, transporto priemonių importuotojai ir anksčiau dalyvavo bendroje eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų tvarkymo sistemoje, tačiau dabar atsakomybė aiškiai apibrėžta ir įgyvendinama per visą šalį apimančią sistemą. Tai reiškia vienodas taisykles visiems rinkos dalyviams ir užtikrina skaidrumą.

Kaip bus įgyvendinamos automobilių gamintojų ir importuotojų pareigos?

Nuo šiol automobilių gamintojų ir importuotojų pareigos galės būt vykdomos tik per licencijuotą organizaciją, dalyvaujant bendroje eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų tvarkymo sistemoje. Verslas per kalendorinius metus galės pasirinkti vieną organizaciją ir pavesti jai vykdyti LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimuose numatytas pareigas.

Automobilių gamintojams ir importuotojams teisės aktuose yra numatytos konkrečios pareigos, susijusios su automobilių atliekų tvarkymu. Jos apima tiek apskaitą, tiek finansinį prisidėjimą prie sistemos veikimo ir visuomenės informavimo.

Importuotojai, gamintojai turi registruotis valstybinėje GPAIS sistemoje, adresu https://www.gpais.eu, teikti duomenis apie į rinką patiektas transporto priemones ir finansuoti neigiamos vertės ENTP atliekų surinkimą bei tinkamą sutvarkymą. Taip pat išlieka pareiga šviesti visuomenę apie galimybes teisėtai ir nemokamai perduoti nebenaudojamas transporto priemones bei jų dalis legaliems atliekų tvarkytojams.

Vienodos konkurencinės sąlygos rinkoje

Naujoji sistema skirta pašalinti spragas, dėl kurių dalis automobilių ardymo rinkos dalyvių galėjo veikti mažesnėmis sąnaudomis, tačiau didesnės rizikos aplinkai sąskaita. Tai kolektyvinio finansavimo mechanizmas, kuris leidžia užtikrinti, kad atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos teisėtai, o sistema veiktų viso sektoriaus mastu, mažinant šešėlį.

AGIA direktorė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atskirti emociją nuo fakto. „Importuotojai nepradėjo mokėti už kažką naujo. Jie ėmėsi finansuoti pilnai veikiančią ir aiškiai reglamentuotą sistemą. Šių pokyčių tikslas yra sukurti lygias konkurencines sąlygas ir užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai veiktų pagal tas pačias taisykles. Sąžiningas verslas neturėtų konkuruoti su tais, kurie iki šiol išvengdavo pareigų".

Asociacijos atstovės teigimu, pagal naująją tvarką skaidriai pareigas vykdantis juridiniai ir fiziniai asmenys papildomų rizikų nepatirs, nes kolektyvinė sistema aiškiai apibrėžia atsakomybes ir jų laikymosi procedūras.

Pranešimas spaudai

Lietuvoje startuoja nauja tėvystės programa „Augame žaisdami“

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 09:00:00 +0200

Higienos institutas pradeda įgyvendinti tarptautinę tėvystės programą „Augame žaisdami“ (angl. Invest in Play) ir skelbia tėvų registracijos pradžią. Programa padės tėvams kurti saugią ir ramią emocinę aplinką namuose, geriau suprasti vaikų elgesio priežastis, taikyti nuoseklias auklėjimo strategijas bei stiprinti ryšį su vaiku.

Programa sukurta Europoje ir sėkmingai vykdoma Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Danijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose ir Islandijoje stiprinant pozityvios tėvystės įgūdžius bei gerinant vaikų emocinę gerovę, o nuo šio pavasario – pradedama vykdyti ir Lietuvoje. Dalyvavimas programoje tėvams yra nemokamas.

„Augame žaisdami“ skirta 3–12 metų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams ir kitiems jų ugdyme dalyvaujantiems asmenims. Programos tikslas – padėti tėvams kurti saugią ir ramią emocinę aplinką namuose, taikyti nuoseklias auklėjimo strategijas, geriau suprasti vaikų elgesio priežastis bei stiprinti tarpusavio ryšį. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų bendravimo ir emocinių įgūdžių ugdymui, taip pat konfliktų šeimoje mažinimui.

„Žaidimas yra natūrali vaiko kalba ir svarbiausias jo raidos įrankis. Per žaidimą vaikas mokosi pažinti savo emocijas, kurti santykius ir spręsti problemas. Programa „Augame žaisdami“ padės tėvams sąmoningai išnaudoti šį potencialą – stiprinti ryšį su vaiku, geriau suprasti jo elgesio priežastis ir taikyti nuoseklias, mokslo pagrįstas auklėjimo strategijas. Ši programa taip pat sustiprins ir išplės paslaugas tėvams, kurias jau penkerius metus sėkmingai teikiame savivaldybėse įgyvendindami „Neįtikėtinų metų“ programą. Tad investuodami į pozityvią tėvystę šiandien, kuriame tvirtesnį pagrindą vaikų emocinei sveikatai ateityje“, – sako Higienos institutas Visuomenės sveikatos inovacijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė.

Programos aktualumą Lietuvoje pagrindžia statistika, rodanti, kad reikšminga dalis vaikų patiria emocinių ir elgesio sunkumų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10–20 proc. vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais. UNICEF taip pat pabrėžia, kad vaikų emocinė gerovė yra viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos prioritetinių sričių Europoje. Tėvai dažnai susiduria su iššūkiais reaguodami į vaikų stiprias emocijas, netinkamą elgesį ar kasdienes konfliktines situacijas. Ankstyvas, mokslo žiniomis pagrįstas tėvų stiprinimas gali reikšmingai prisidėti prie vaikų emocinės sveikatos gerinimo ir ilgalaikės psichologinės gerovės.

Tarptautiniai programos kūrėjų pateikiami tyrimų duomenys rodo, kad žaidimu grįstos, struktūruotos tėvystės intervencijos reikšmingai stiprina tėvų dėmesingumą vaikų poreikiams, gerina tėvų ir vaikų santykių kokybę bei mažina vaikų elgesio sunkumų pasireiškimą. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad pozityvus, nuoseklus reagavimas į vaiko elgesį ir emocijas yra susijęs su aukštesniais socialiniais įgūdžiais ir mažesne ilgalaikių psichikos sveikatos sunkumų rizika. Programos metodika orientuota į ankstyvą prevenciją – stiprinant tėvų gebėjimus, siekiama sumažinti problemų „įsisenėjimą“ vėlesniuose vaiko raidos etapuose.

Anot programos „Augame žaisdami“ veiklos vadovės Agnės Kliukės, įgyvendinant programą Lietuvoje, buvo atliktas nuoseklus pasirengimo etapas. Visa metodinė medžiaga išversta į lietuvių kalbą, adaptuota Lietuvos kultūriniam ir socialiniam kontekstui.

„Programa yra itin praktiška ir orientuota į realias šeimos situacijas. Tėvai analizuos specialiai šiai programai parengtus ir Lietuvoje nufilmuotus situacijų filmukus, kuriuose atpažins kasdienes auklėjimo dilemas – nuo vaikų emocinių protrūkių iki ribų nustatymo. Kartu bus aptariamos tėvų elgesio praktikos, kurias galima tobulinti, analizuojami vaikų bendravimo būdai ir mokomasi, kaip į iškilusias situacijas reaguoti ramiai ir nuosekliai. Tai saugi erdvė mokytis iš pavyzdžių ir įgytas žinias taikyti kasdienėse situacijose namuose“, – pabrėžia A. Kliukė.

Programa bus įgyvendinama mažose, 8–12 dalyvių grupėse, kurias ves du specialiai apmokyti fasilitatoriai. Dalyvavimas grupės užsiėmimuose – nemokamas. Susitikimai vyks kartą per savaitę, iš viso numatyta 12–14 užsiėmimų, trunkančių po 2–2,5 valandos. Užsiėmimų metu bus taikomi žaidimu grįsti metodai, praktinės užduotys ir realių situacijų analizė, o tėvai gaus metodinę medžiagą bei užduotis namuose. Programą vykdys Higienos instituto bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai, baigę specialius mokymus.

Daugiau informacijos apie programą ir registraciją galima rasti Higienos instituto interneto svetainėje: https://www.hi.lt/programa-tevams-augame-zaisdami/

Higienos instituto Veiklos plėtros skyrius

Lietuvos miestai – po didinamuoju stiklu: įsibėgėja žaliosios infrastruktūros galimybių studija

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 08:00:00 +0200

Viešoji įstaiga Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) drauge su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2025-ųjų metų pavasarį pradėjo „Žaliosios infrastruktūros skatinimo“ projektą. Jam įsibėgėjant, šalyje atliekama analitinė ir galimybių studija.

SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis atskleidžia, kad vienas iš pagrindinių projekto tikslų – užtikrinti sistemingą ir efektyvų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros integravimą į Lietuvos miestų ir kitų urbanizuotų teritorijų plėtrą.

„Drauge su partneriais dirbame siekdami sukurti ir specialistams bei visuomenei pristatyti aiškias metodines gaires, padėsiančias įgyvendinti ekologiškai tvarius sprendimus miestuose ir už jų ribų. Tai strateginis žingsnis, orientuotas į kompleksinius ir ilgalaikius sprendimus bei metodus, pagrįstus gerąja kitų šalių praktika“, – teigia M. Pakalnis.

Anot jo, projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ metu planuojamos sukurti priemonės padės didinti teritorijų atsparumą klimato kaitai, gerins gyvenamosios aplinkos kokybę, žaliųjų plotų miestuose rodiklius, padės tinkamai įvertinti esamos biologinės įvairovės būklę ir numatyti konkrečius metodus jos prieaugiui. Todėl, ilgalaikėje perspektyvoje, įgyvendinamo projekto nauda bus juntama ne tik konkrečių miestų bendruomenių, bet ir visos šalies mastu.

Vien metodikų sukūrimu apsiribota nebus

M. Pakalnio teigimu, pirmajame projekto etape dėmesys skiriamas esamos situacijos analizei ir metodinės bazės, skirtos žaliosios infrastruktūros sprendimų praktiniam įgyvendinimui, sukūrimui. Joje bus apibrėžti teisiniai, planavimo ir projektavimo aspektai bei pateikti konkretūs pasiūlymai. Todėl net ir skirtinguose regionuose dirbantiems savivaldybių specialistams, architektams, planuotojams ar urbanistams, sėkmingai pritaikyti žaliosios infrastruktūros priemones taps paprasčiau. Tačiau metodinės bazės paruošimas – dar ne viskas.

„Siekiame sudaryti tinkamas sąlygas ir nuosekliam, koordinuotam sprendimų priėmėjų bei projektuotojų kompetencijų kėlimui žaliosios infrastruktūros vystymo srityje, todėl kituose projekto etapuose dirbsime ir šiuo klausimu – organizuosime mokymus, kaip gamta grįstus sprendimus pritaikyti praktiškai Lietuvoje yra geriausia“, – komentuoja SSVA Urbanistikos padalinio vadovas M. Pakalnis.

Tam, kad sukurtos priemonės šalyje būtų pritaikytos kuo platesniu mastu, skirtinguose projekto etapuose žaliosios infrastruktūros klausimais, prireikus, bus konsultuojamos ir vietos bendruomenės – jos bus kviečiamos žaliosios infrastruktūros principus vystyti savo gyvenamojoje aplinkoje.

Galimybių studiją ruošia jungtinė ekspertų komanda

SSVA su projekto partneriu – APVA – 2025 metų spalio mėnesį paskelbė viešąjį pirkimą „Žaliosios infrastruktūros esamos būklės įvertinimo ir vystymo galimybių nustatymo studijos“ parengimui. Tai pirmasis iš trijų viešųjų pirkimų, numatytų „Žaliosios infrastruktūros skatinimo“ projekto metodinių dokumentų kūrimui. Laimėjus viešąjį pirkimą, prie SSVA ekspertų komandos prisijungė „Bluma“ – gamta pagrįsto dizaino agentūra.

Kalbėdamas apie galimybių studijos ruošimą, projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ turinio vadovas Danielius Jurčiukonis teigia, kad šiuo metu jau vertinama esama žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros situacija Lietuvoje, kylantys teisiniai iššūkiai, nustatomos tobulintinos sritys. Taip pat dirbama ir ties gamtinių sąlygų vertinimu bei vystymo galimybių Lietuvos geografiniame kontekste analize.

„Projekto metu bus kuriamas duomenimis grįstas sprendimų priėmimo pagrindas, apimantis ekosistemų paslaugų vertinimą, kaštų ir naudos analizę bei klimato kaitos poveikio mažinimo priemones. Siekiame užtikrinti efektyvų ir tvarų žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros plėtojimą, todėl prie projekto dirba tarpdisciplininė komanda – skirtingų sričių ekspertai, savo srities profesionalai“, – teigia D. Jurčiukonis.

Projektas „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ 1 veiklą „Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra“ ir yra finansuojamas 2021‒2027 metų Europos sąjungos biudžeto lėšomis.

Plačiau apie projektą galima paskaityti čia.

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra

V. Dirsė įvardijo 4 produktus, kurie siejami su ilgaamžiškumu, ir 3 didžiausius „senėjimo greitintojus“

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Mar 2026 07:06:00 +0200

Lietuva kalba apie sveiką mitybą – bet kiek jos laikosi?

Kalbėti apie sveiką gyvenseną ir mitybą – populiaru kaip niekad. Tačiau NSI tyrimas rodo, kad tik maža dalis gyventojų (6 proc.) nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų, o didžioji dauguma (77 proc.) balansuoja tarp pastangų ir patogumo – dažnai renkasi pagal skonį, ne rekomendacijas. Sveiką maistą kasdien vartoja vos 11 proc. tyrimo dalyvių, o trečdalis – tik prisiminę.

„NSI tyrimą atlikome tam, kad pamatytume ne tik skaičius, bet ir elgsenos modelius. Pavyzdžiui, 20 proc.gyventojų nurodo, kad jų fizinei sveikatai įtaką daro mityba – ir matome, kad tai dažniau suvokia 18–24 metų jaunuoliai bei Vilniaus gyventojai. Tai rodo, kad dalyje visuomenės formuojasi sąmoningesnis požiūris į ilgalaikę sveikatą“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.

Tačiau kartu yra ir kita pusė. Tie, kurie sako valgantys, ką nori, ir nesistengia riboti ar planuoti savo mitybos, dažniau ir nesilanko profilaktiškai pas gydytojus – kreipiasi tik tada, kai jau kas nors nutinka.

„Dar daugiau – būtent šioje grupėje bendras sveikatos indeksas dažniau siekia tik „prastos savijautos“ lygį. Tai aiški žinutė: mityba nėra izoliuotas įprotis, ji yra platesnio požiūrio į save dalis. Jei žmogus nesirūpina prevencija, dažnai nukenčia ir kasdieniai pasirinkimai, o ilgainiui – ir bendra savijauta. Todėl kai kalbame apie ilgaamžiškumą, kalbame ne tik apie produktus – bet ir apie atsakomybę už savo sveikatą šiandien, kad nereikėtų „gesinti“ pasekmių rytoj“, – sako E. Laskauskaitė.

Mityba – vienas svarbiausių veiksnių ilgaamžiškumui

Ilgaamžiškumo (angl. longevity) tyrimų srityje Lietuvoje pionierius dr. V. Dirsė pabrėžia, kad mityba yra vienas stipriausių mūsų biologinio laikrodžio reguliatorių. Pasak jo, tam tikri produktai gali lėtinti ląstelių senėjimą, o kiti – jį spartinti taip, kad organizmas „pasensta“ greičiau nei rodo kalendorius.

„Reikia suprasti, kad mityba tiesiogiai valdo pagrindinius senėjimo mechanizmus – lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą, ląstelių mitochondrijų veiklą. Netinkami pasirinkimai šiuos procesus spartina, o subalansuota mityba gali juos reikšmingai sulėtinti“, – sako ilgaamžiškumo ekspertas. Anot jo, didžiausi „senėjimo greitintojai“ yra:

· Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai. Jie gali sukelti glikaciją – procesą, dėl kurio greičiau sensta oda, standėja kraujagyslės.

· Perdirbtas maistas. Jis gali spartinti lėtinį uždegimą, kuris yra daugelio su amžiumi susijusių ligų pagrindas.

· Skaidulų trūkumas. Tai gali alinti žarnyno mikrobiomą. Išbalansuota ji siunčia uždegiminius signalus visam organizmui.

Madingos dietos: kas turi pagrindą, o kas – tik pažadą?

Mitybos pasaulyje kasmet atsiranda naujų krypčių, pažadų ir kone stebuklingais vadinamų sprendimų. Stebuklų tikėtis nereikia, bet dr. V. Dirsė sako, kad kai kurios kryptys turi rimtą mokslinį pagrindą. Pavyzdžiui, protarpinis badavimas gali aktyvuoti autofagiją – ląstelių „valymosi“ procesą, kai organizmas atsikrato įvairiausių toksinų ir nebenaudingų baltymų. Jo teigimu, galima tai vadinti tiesioginiu ląstelių atjauninimo mechanizmu.

Augalinė mityba siejama su mažesniu uždegimo lygiu, o ilgiausiai gyvenančiose pasaulio bendruomenėse – vadinamosiose „Mėlynosiose zonose“ – vyrauja būtent augalinės kilmės maistas.

„Viduržemio jūros regiono dieta turi daugiausiai mokslinių įrodymų ilgaamžiškumo kontekste. Ji veikia ne vienu, o keliais mechanizmais: mažina lėtinį uždegimą, saugo telomeras – ląstelių biologinio laikrodžio dalį, kuri trumpėdama spartina senėjimą. Taip pat gerina mitochondrijų funkciją, palaiko sveiką mikrobiomą ir lėtina smegenų senėjimą“, – vardija ekspertas.

Produktai, kurie siejami su ilgaamžiškumu

Dalindamasis konkrečiais rekomenduojamo maisto pavyzdžiais, dr. V. Dirsė pažymi, kad ilgaamžiškumui palankūs produktai pirmiausia yra tie, kurie mažina uždegimą ir saugo ląsteles. Prie „ilgaamžiškumo“ produktų jis priskiria šiuos:

· Riebi žuvis. Omega-3 riebalų rūgštys padeda mažinti uždegimą ir yra siejamos su ilgesnėmis telomeromis.

· Uogos. Jose esantys flavonoidai, ypač antocianinai, saugo ląsteles nuo pažeidimų.

· Alyvuogių aliejus. Vienas stipriausių priešuždegiminių maistinių medžiagų šaltinių, saugantis kraujagysles.

· Fermentuoti produktai. Jie palaiko žarnyno mikrobiomą – vieną iš ilgaamžiškumo pagrindų.

Ar egzistuoja viena dieta visiems? Pasak specialisto – yra bendri principai, tačiau detalės gali skirtis. „Pagal universalias gaires, prioritetas turėtų būti kuo daugiau augalinio maisto, kuo mažiau cukraus ir perdirbtų produktų. Ir žinoma – saikas. Ir reikia visų pirma stebėti save, nes mūsų genai ir mikrobiomas skiriasi, todėl individualizuotas požiūris tampa vis svarbesnis“, – pabrėžia genetikas.

Šiuo metu vis dažniau taikomi ir genetiniai tyrimai, mikrobiomo analizė, kurie padeda parengti individualų mitybos planą, pritaikytą būtent jūsų organizmui.

„Pavyzdžiui, vieni žmonės dėl savo unikalios genetikos gali būti jautresni sotiesiems riebalams ar cukrui, tačiau gauti didesnę naudą iš baltyminio maisto. Kiti – sunkiau įsisavinti vienus vitaminus ar mineralus, o tam tikrus – anaiptol – labai lengvai. Pagal personalizuotus tyrimus sudarytas mitybos planas gali prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Tačiau pirmas žingsnis vis tiek išlieka paprastas – pradėti nuo spalvingesnės, natūralesnės lėkštės ir sąmoningo pasirinkimo“, – reziumuoja dr. V. Dirsė.

Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“

Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui.

Pranešimas spaudai

Jonaviečiai, ar pajutote kuro kainų šuolį?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 17:15:51 +0200

Prasidėjus kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose ir tarptautinėse rinkose šoktelėjus žaliavinės „Brent“ naftos kainai, kuro kainų augimą pajuto ir vairuotojai Lietuvoje. Per pirmąsias prekybos minutes naftos ateities sandoriai brango dviženkliu tempu, o bendra kainos kilimo riba siekė beveik 10 procentų.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas LRT radijui teigė, kad tokie pokyčiai tarptautinėje rinkoje neišvengiamai atsispindi ir degalų kainodaroje. Jo vertinimu, kadangi žaliavinė nafta sudaro maždaug trečdalį galutinės degalų savikainos, beveik dešimtadaliu išaugusi jos kaina galėjo lemti apie 5 centų padidėjimą degalinėse.

Anot asociacijos vadovo, nors dalis mažmeninių tinklų šiuo metu dar prekiauja anksčiau įsigytais degalais, rinkos dalyviai jau ruošiasi galimam tolesniam brangimui. Todėl kainos koreguojamos iš anksto, atsižvelgiant į prognozuojamas didmeninių kontraktų ir žaliavos kainų tendencijas. Skirtingi tiekimo susitarimai taip pat gali lemti nevienodą kainų politiką atskiruose tinkluose, tačiau bendra kryptis rodo pasirengimą galimam tolesniam augimui.

Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė nurodo, kad šią savaitę vidutinės kuro kainos šalies degalinėse pakilo apie 2 centus. Agentūros duomenimis, pastaruoju metu fiksuojamas nuosaikus tiek dyzelino, tiek benzino brangimas, be staigių sukrėtimų.

Vis dėlto kainų skirtumai tarp tinklų išlieka ženklūs – dyzelino litras kai kur kainuoja apie 1,5 euro, kitur – iki 1,77 euro, o šalies vidurkis siekia maždaug 1,64 euro.

Naftos rinkose brangimas fiksuotas po to, kai savaitgalį paaštrėjo konfliktas tarp Izraelis, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas. Pranešta apie karines atakas ir atsakomąsias operacijas, taip pat apie laivybos ribojimus per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiauris. Šiuo keliu gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai akimirksniu paveikia energijos išteklių kainas ir didina įtampą pasaulio rinkose.

Aštuonios pagrindinės OPEC+ šalys paskelbė didinsiančios kasdienę naftos gavybą, siekdamos užtikrinti pasiūlą ir sušvelninti pernelyg staigius kainų svyravimus.

Aktualu norintiems dirbti viešajame sektoriuje: startavo portalas dirbuvalstybei.vva.lt

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 16:49:30 +0200

Šiandien oficialiai pradėjo veikti atnaujintas viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalas dirbuvalstybei.vva.lt. Tai svarbus žingsnis modernizuojant valstybės tarnybą ir darant ją patrauklesnę šiuolaikiniams talentams. Naujasis portalas pakeitė dešimtmečius tarnavusią portalas.vtd.lt platformą.

„Mūsų tikslas – kad valstybė taptų geidžiamu darbdaviu, o kelias į ją būtų paprastas ir modernus. Naujasis portalas nėra tik dizaino pokytis. Tai įrankis, kuris stiprina viešąjį sektorių. Dabar kiekvienas profesionalas, norintis prisidėti prie valstybės kūrimo, galės rasti patrauklų darbo pasiūlymą viešame sektoriuje žymiai paprasčiau. Kviečiame išbandyti naująsias galimybes ir atrasti save viešajame sektoriuje“, – sako Aistis Rusteika, Viešojo valdymo agentūros Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjas.

Svarbiausios naujovės:
•   Viena vieta visiems pasiūlymams. Portale skelbiami viešojo sektoriaus konkursai: nuo valstybės tarnautojų iki darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar laikinojo įdarbinimo galimybių.
•   Aiškumas ir skaidrumas. Skelbimuose pateikiama detali informacija apie darbo užmokestį, reikalavimus ir įstaigos veiklą, o patobulinta filtravimo sistema padeda nepasiklysti pasiūlymų gausoje.
•   Efektyvumas įstaigoms. Atnaujinta posistemė leidžia įstaigoms efektyviau prisistatyti potencialiems kandidatams.
•   Ateities planai. Šią vasarą bus atnaujinta ir pretendentų savitarna – bus patogiau ir aiškiau teikti prašymus į darbo vietas.

Kas keičiasi pretendentams:
•   Intuityvi paieška. Išplėstiniai filtrai leis lengvai rasti skelbimus pagal regioną, įstaigos tipą, darbo užmokestį ar pareigų grupę.
•   Išsamesnė informacija. Naujo dizaino skelbimuose aiškiai matomi reikalavimai, darbo pobūdis, siūlomas darbo užmokestis, įstaigos vertybės ir naudos dirbantiems.
•   Patogumas mobiliajame telefone. Nuo šiol patogiau žiūrėti skelbimus ir rinktis būsimą darbą bus galima ir mobiliajame telefone.

Svarbu. Senasis skelbimų portalas https://portalas.vtd.lt/ veiks iki šių metų kovo 24 dienos. Šiame portale bus užbaigiami skelbimai, kurie buvo paskelbti iki kovo 2 dienos. Skelbimai, kurie bus paskelbti nuo kovo 3 dienos, atsivaizduos naujame portale dirbuvalstybei.vva.lt. Užsidarius visiems seniems skelbimams, senasis portalas bus nepasiekiamas.

Kviečiame apsilankyti, užsiregistruoti ir tapti pokyčių dalimi. Jūsų karjera valstybei prasideda dirbuvalstybei.vva.lt

Viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalas sukurtas įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamą projektą "Pažangios viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas" Nr. 11-004-P-0001

Viešojo valdymo agentūros inf.

Pristatytas naujas pilietino ugdymo vadovėlis

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 16:00:00 +0200

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija parengė ir išleido vadovėlį „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“, skirtą 11 ir 12 klasėms. Dviejų dalių vadovėlyje pristatomi nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pagrindai: paaiškinama nacionalinio saugumo samprata, apžvelgiamos Lietuvai ir pasauliui kylančios grėsmės, analizuojami demokratinių ir autoritarinių valstybių užsienio bei gynybos politikos skirtumai. Aptariami šiuolaikiniai karų tipai, hibridinio karo ypatumai, medijų įtaka visuomenei.

Leidinyje taip pat nagrinėjamas visuomenės pasirengimas krizėms ir ekstremalioms situacijoms, kibernetinio bei informacinio saugumo klausimai, pilietinio pasipriešinimo pagrindai ir piliečių vaidmuo užtikrinant valstybės saugumą. Atskirai pristatoma Lietuvos nacionalinio saugumo ir visuotinės gynybos sistema, teisiniai režimai, pagrindiniai saugumo dokumentai bei Lietuvos kariuomenės struktūra ir funkcijos taikos ir karo metu.

„Šis vadovėlis skirtas ugdyti brandų, kritiškai mąstantį pilietį, gebantį atpažinti grėsmes ir prisiimti atsakomybę už valstybės saugumą. Informacinės, hibridinės bei kibernetinės rusijos atakos prieš Baltijos valstybes, deja, jau tapo mūsų kasdienybės dalimi. Socialiniai tinklai į jauno žmogaus gyvenimą dažnai įneša dar daugiau sumaišties, todėl geriausias vaistas nuo dezinformacijos yra aiški ir nuosekliai, dažnai kartojama informacija. Kova su dezinformacija yra mūsų visų bendras darbas, tad tikiu, kad šis vadovėlis padės jaunam žmogui įgyti šiandien būtinas žinias“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Vadovėlio pagrindinis redaktorius – dr. Mindaugas Nefas, prie daugiau nei 30 skirtingų temų dirbo daugiau nei 20 akademikų, mokslininkų ir dėstytojų.

„Valstybės saugumas nėra tik kariuomenės reikalas. Tai – kiekvieno iš mūsų žinios ir pasirengimas. Šis vadovėlis padės jauniems žmonėms ne tik pažinti galimas grėsmes, bet ir jas realiai įvertinti, padės ugdyti gebėjimą atskirti tiesą nuo manipuliacijos, suprasti hibridinio karo ypatumus ir informacinio saugumo reikšmę. Tikiu, kad gautos žinios jauniems žmonėms suteiks pasitikėjimo savimi kritinėse situacijose, padės suprasti, kad valstybės saugumas yra neatsiejama mūsų laisvės ir ateities dalis. Linkiu moksleiviams šį leidinį naudoti ne tik nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, pilietiškumo pagrindų, gyvenimo įgūdžių, istorijos pamokose, bet ir diskusijose už jų ribų, nes saugi valstybė prasideda nuo žinančio ir atsakingo piliečio“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) nuosekliai stiprina bendradarbiavimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Praėjusiais metais buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl Lietuvos mokinių ir jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo. Kartu parengtame veiksmų plane šiam tikslui numatyta per 30 konkrečių priemonių, kurios stiprina pilietinį ugdymą bei didina moksleivių fizinį aktyvumą.

KAM inf.

Natalija Bunkė su gyvo garso grupe Jonavoje

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 15:22:38 +0200

Po ambicingiausio savo karjeros 360 laipsnių koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje Natalija Bunkė turi naujienų, kurių praleisti tiesiog neįmanoma. Šį pavasarį atlikėja leidžiasi į koncertinę kelionę po Lietuvą ir kviečia į artimus, šiltus susitikimus su savo klausytojais septyniuose miestuose.

Balandžio mėnesį Natalija Bunkė kartu su gyvo garso grupe surengs koncertus:

Balandžio 9 d. – Šiauliuose (Koncertų salė „Saulė“)
Balandžio 10 d. – Utenoje (Utenos kultūros centras)
Balandžio 15 d. – Marijampolėje (Marijampolės kultūros centras)
Balandžio 16 d. – Jonavoje (Jonavos kultūros centras)
Balandžio 17 d. – Klaipėdoje (Kultūros centras Žvejų rūmai)
Balandžio 23 d. – Alytuje (Alytaus kultūros centras)
Balandžio 24 d. – Mažeikiuose (Mažeikių kultūros centras)

Koncertuose skambės geriausi ir klausytojų pamėgti hitai bei naujausios dainos, atliekamos gyvai su profesionalių muzikantų grupe. Tai galimybė iš arti pajusti sceninę energiją, emociją ir ryšį, kuriuo Natalija Bunkė garsėja jau daugelį metų.

Bilietus į koncertus jau galima įsigyti Bilietai.lt - https://bit.ly/NB_Turas

Girdime dažniau, bet atvejų ne daugiau: kaip veikia nesaugaus maisto pranešimų sistema

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 15:00:00 +0200

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dažniau pasirodo pranešimų apie nustatytus nesaugius maisto produktus. Natūralu, kad visuomenei galėtų susidaryti įspūdis, jog tokių atvejų daugėja, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikina, kad didėjančios nesaugaus maisto atvejų tendencijos nėra fiksuojama. Iš tiesų pasikeitė ne situacija, o informacija yra lengviau prieinama. Tai rodo, kad didėja maisto saugos sistemos skaidrumas ir kad vartotojai aktyviai informuojami.

Kas yra RASFF ir kaip ji veikia?

RASFF (ang. Rapid Alert System for Food and Feed) – tai visą Europos Sąjungą jungianti Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema. Jos dėka valstybės narės operatyviai keičiasi informacija apie galimus rizikingus sveikatai maisto produktus ir pašarus.

Lietuvoje VMVT praėjusiais metais sukūrė papildomą įrankį, kurį nuolat tobulina – viešą RASFF pranešimų švieslentę, kurioje realiuoju laiku skelbiami nustatyti nesaugūs maisto produktai ar pašarai. Ši informacija tapo lengvai prieinama ir suprantama kiekvienam vartotojui, todėl dėmesys tokiems pranešimams išaugo.

Augančios pranešimų tendencijos nėra

Šiais metais RASFF sistemoje iš viso užfiksuotas 41 pranešimas apie nesaugius produktus. Praėjusiais metais iki kovo mėnesio pradžios buvo gauti ir paviešinti 52 RASFF pranešimai.

Tai rodo, kad pranešimų skaičius neauga, o kai kuriais laikotarpiais jis yra net mažesnis. Vis dėlto dėl viešos ir patogios informacijos sklaidos visuomenė apie juos sužino dažniau ir greičiau.

Ką daro VMVT, gavusi pranešimą?

Gavusi RASFF pranešimą kiekvienu atveju VMVT veikia pagal aiškią ir nuoseklią procedūrą:

Nustatomi produkcijos gavėjai Lietuvoje, jiems nurodoma produktą atšaukti iš rinkos.
Informacija viešai skelbiama VMVT švieslentėje.
Produkto gavėjams nurodoma informuoti visus tiekėjus ar kitas produkcijos platinimo vietas ir vartotojus apie nesaugaus maisto produkto atšaukimą iš rinkos.
Prekybininkai taip pat privalo informaciją apie atšaukiamą nesaugų produktą skelbti prekybos vietose ir kitais viešinimo kanalais pagal poreikį.
Atliekami ūkio subjektų patikrinimai, vykdomas produktų atsekamumo tyrimas.
VMVT vykdo tolesnę kontrolę – tikrina, ar įmonės laikosi visų reikalavimų.

Svarbu pabrėžti: galutinis tikslas visuomet tas pats – greitai informuoti, surinkti produktus iš prekybos vietų ir juos sunaikinti, kad vartotojai būtų saugūs.

Atsakomybė už saugių maisto produktų tiekimą rinkai tenka patiems ūkio subjektams – gamintojams, importuotojams, platintojams ir prekybininkams.

Ką turėtų žinoti vartotojai?

Visa informacija realiu laiku skelbiama RASFF švieslentėje, VMVT interneto svetainėje. Švieslentėje galima rasti:

produkto pavadinimą,
kilmės šalį,
gamintoją ar importuotoją,
nustatyto pažeidimo pobūdį,
partijos numerį.

Paspaudus [+] ant konkrečios eilutės, pateikiama išsamesnė informacija.

Vartotojai raginami periodiškai patikrinti švieslentę: jei įsigijote čia nurodytą produktą, nevartokite jo ir grąžinkite į prekybos vietą.

VMVT inf.

Valstybės kontrolė: Ar „Sodros“ rezervas atlaikys neišvengiamus Lietuvos demografijos pokyčius?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 14:16:47 +0200

Valstybinio socialinio draudimo rezervinis fondas (toliau – rezervinis fondas) yra skirtas valstybinio socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui ir tęstinumui užtikrinti. Kitaip tariant, rezervas šiandien veikia kaip ciklinio stabilizavimo įrankis – jis kaupiamas gerais laikais, kai ekonomika auga ir valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) metinės pajamos viršija išlaidas, o naudojamas tuomet, kai einamųjų pajamų socialinėms išmokoms nepakanka, pavyzdžiui, ekonomikos nuosmukio metu. Toks būdas tvarkyti socialinio draudimo finansus leidžia išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį blogais laikais ir neleidžia laikinų ciklinių pajamų paversti nuolatiniais įsipareigojimais. Įstatymuose nustatytas rezervinio fondo dydis – sukaupti praėjusių vienerių metų VSDF išlaidų sumą. 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. Eur. Tai sudaro beveik 64 proc. VSDF 2024 m. išlaidų. Iš pirmo žvilgsnio ši sukaupta suma atrodo nemenka, tačiau keliamas esminis klausimas, ar jos pakaks ateities iššūkiams suvaldyti. Deja, bet trumpas ir aiškus atsakymas būtų ne. Pirminė rezervo paskirtis yra padengti laikiną išteklių trūkumą socialinio draudimo išmokoms, tačiau šiuo metu sukauptos sumos nepakanka, kad būtų įvykdyti prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai. Ilgalaikėms rizikoms atskiras rezervas nėra kaupiamas. Panagrinėkime, kas lemia tokį vertinimą.

Vienas svarbiausių ilgalaikių socialinio draudimo sistemos iššūkių – neišvengiamas visuomenės senėjimas. Tai ne ciklinis svyravimas, o struktūrinis lūžis. Nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI) projektuoja[1], kad net ir išliekant teigiamai grynajai migracijai (kai daugiau gyventojų atvyksta, nei išvyksta) Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų. Tai lems jau dabar susidariusi nepalanki gyventojų struktūra ir žemas gimstamumas. Pažvelgus į gyventojų struktūrą galima įsitikinti, kad jau per artimiausius kelerius metus socialinio draudimo sistemą pradės stipriai veikti augantis pensininkų skaičius. Šiuo metu viena didžiausių Lietuvos gyventojų kohortų yra 60–64 m. amžiaus. 2025 m. vieną senyvo amžiaus asmenį išlaikė daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad šis skaičius sumažės iki 2.

Ilguoju laikotarpiu senstant visuomenei, augs pensijų išlaidos ir pradės formuotis VSDF nuolatinis (struktūrinis) deficitas. Skaičiavimuose[2] laikoma, kad VSDF pajamos projektuojamu laikotarpiu kils darbo užmokesčio fondo augimo tempu, todėl pajamų ir BVP santykis ilgainiui išliks santykinai stabilus (1 pav.). VSDF išlaidų ir BVP santykis didės labiausiai dėl augsiančio senatvės pensijos gavėjų skaičiaus. Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų (kai 2026–2028 m. pajamų ir išlaidų prognozė grindžiama 2026 m. VSDF biudžeto projektu), VSDF pajamos viršys išlaidas iki 2034 metų. Vėliau pradės formuotis deficitas, kuris augs didėjant senatvės pensijų išlaidoms. Atitinkamai susidaręs deficitas būtų finansuojamas ciklinio rezervo sąskaita. Fiskalinė drausmė yra prioritetas, tačiau svarbu neignoruoti ir kitų socialinių aspektų. Skaičiavimuose laikoma, kad pensijų pakeitimo norma sieks apie 47–50 proc. Tai reiškia, kad beveik neliktų erdvės pensinio amžiaus žmonių skurdo rizikai mažinti.

Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas keleriais metais paankstintų VSDF deficito susidarymą. Analizuojant VSDF išlaidas ilguoju laikotarpiu, buvo vertinami dar du scenarijai. Abiem atvejais numatytas individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies papildomas indeksavimas nuo 2027 metų, tam skiriant atitinkamai 10 ir 20 proc. planuojamo VSDF biudžeto perviršio. Remiantis atliktais skaičiavimais, papildomas indeksavimas lemtų anksčiau susidarantį VSDF biudžeto deficitą nei pagal nesikeičiančios politikos scenarijų (1 pav.). Papildomas individualiosios dalies indeksavimas, skiriant 10 proc. VSDF perviršio, būtų galimas iki 2032 metų, nes vėliau pradėtų formuotis VSDF biudžeto deficitas. Atitinkamai spartesnis indeksavimas (skiriant 20 proc. perviršio) galėtų būti vykdomas dar trumpesniu laikotarpiu.

Ilgalaikėje perspektyvoje VSDF biudžeto deficitas lems nuoseklų rezervo mažėjimą, kurį dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas. Numatoma, kad 2026–2028 m. rezervo dydį reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų grįžusios „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos (2 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, iki 2031 m. rezervo dydis toliau augs, o tai lems VSDF biudžeto perviršis. Tačiau vėliau, stiprėjant demografiniam spaudimui, rezervo dydis nuosekliai mažės ir 2047 metais jo nebeliks. Tai reikštų, kad per kiek daugiau nei dešimtmetį būtų visiškai išnaudota priemonė, kuri yra gyvybiškai būtina amortizuojant netikėtus ekonominius šokus (krizes). Jei nebūtų priimti politikos sprendimai, siekiant toliau vykdyti prisiimtus VSDF įsipareigojimus, tektų didinti valstybės skolą. Tokia situacija būtų nepalanki dėl kelių aspektų. Pirma, rezervo išnaudojimas demografijos nulemtam struktūriniam deficitui dengti mažintų galimybes ateityje užtikrinti VSDF biudžeto stabilumą ekonominių šokų metu. Antra, išaugęs skolinimasis neigiamai veiktų šalies viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Numatant individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimą, rezervas mažėtų sparčiau. Skiriant 10 proc. VSDF biudžeto perviršio, rezervas būtų išnaudotas iki 2044 metų, o skiriant 20 proc. – jau iki 2042 metų. Tai lemtų du veiksniai. Pirma, artimiausiais metais VSDF rezervas būtų kaupiamas lėčiau, nes dalis VSDF perviršio būtų skirta papildomam pensijų indeksavimui. Antra, papildomas indeksavimas didintų pensijų pakeitimo normą, t. y. ilgalaikius VSDF įsipareigojimus, kuriuos reikėtų finansuoti ateityje.

Sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų. Atlikti skaičiavimai rodo, kad dėl demografinio spaudimo rezervinis fondas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 metais, nepaisant to, ar būtų priimtas sprendimas taikyti papildomą pensijų indeksavimą. Tačiau demografiniai pokyčiai nebūtinai reiškia nuosprendį socialinio draudimo sistemai: jei įvyktų darbo našumo ir BVP augimo esminis lūžis, ilgainiui tai galėtų sušvelninti visuomenės senėjimo pasekmes. Norint vykdyti esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, tokių kaip pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas, būtina derinti įvairias priemones. Nepriklausoma fiskalinė institucija pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą. Norint vykdyti esamus įsipareigojimus, preliminariu vertinimu, 2027 m. rezervo dydis turėtų siekti žymiai daugiau nei 100 proc. praėjusių metų išlaidų (2025 m. siekė beveik 64 proc.), kad būtų atlaikytas demografijos spaudimas nagrinėjamu laikotarpiu. Pažymėtina, kad į šio vertinimo prielaidas nebuvo įtraukti makroekonominiai šokai, kurie ilguoju laikotarpiu yra tikėtini vykstant ūkio raidos ciklams. Jau dabar priimant sprendimus būtina neignoruoti neišvengiamų demografijos tendencijų ir užtikrinti ciklinį stabilumą ir ilgalaikį sistemos tvarumą. Bet koks delsimas tik dar labiau apribos valstybės pasirinkimo laisvę tarp mokesčių didinimo ir kitų socialinių tikslų.

[1] Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24297/valdzios-sektoriaus-finansu-tvarumo-20252050-m-vertinimas.

[2] Rengiant šio vertinimo ilgojo laikotarpio VSDF pajamų ir išlaidų projekcijas, remtasi NFI valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimo makroekonominėmis ir demografinėmis prielaidomis.

Autorius: Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski

Kovas - paraiškų mėnuo: kokias galimybes siūlo Jonavos savivaldybė?

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 13:00:00 +0200

Patvirtinus 2026 metų Jonavos rajono savivaldybės biudžetą, startuoja ir projektų finansavimo kvietimai bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms bei aktyviems gyventojams. Paraiškų laukiama jau kovo mėnesį, o daliai programų pasiruošti galima iš anksto.

Apie šių metų galimybes plačiau kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė.

Socialiniai ir sveikatinimo projektai - jau dabar

Pasak L. Jakimavičienės, nors biudžetas pirmiausia užtikrina savivaldybės įstaigų veiklą, jame numatytos lėšos ir projektinėms iniciatyvoms.

„Yra eilutės, kurios tikrai aktualios mūsų bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Jos jau dabar gali ruošti paraiškas ir teikti jas finansavimui gauti“, - sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Šiuo metu paskelbtas kvietimas teikti paraiškas socialinių projektų finansavimui (ČIA).

„Organizacijos, veikiančios socialinėje srityje, gali aprašyti savo veiklą, pagrįsti jos reikalingumą ir prašyti lėšų projektui įgyvendinti. Bus sudaryta komisija, išrinktos geriausios paraiškos, o gavusieji finansavimą galės sėkmingai įgyvendinti projektus“, - teigė L. Jakimavičienė.

Socialinių projektų paraiškų laukiama iki kovo 10 dienos.

Kvietimas paskelbtas ir finansuojamoms visuomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvoms (ČIA). Projektų paraiškos priimamos iki kovo 28 dienos.

„Kas dirba su visuomenės sveikata - organizuoja mankštas, žygius, edukacinius užsiėmimus ar paskaitas, gali teikti paraiškas. Svarbu, kad veiklos būtų atviros visuomenei“, - pabrėžė L. Jakimavičienė.

Kultūra ir jaunimas - taip pat kviečiami

Paskelbtas ir kultūros projektų finansavimo kvietimas (ČIA). Kaip pastebi savivaldybės atstovė, dažnai kultūrinius projektus teikia ir kaimų bendruomenės, planuojančios tradicines šventes ar kitus renginius.

„Ne tik kultūros organizacijos, bet ir kaimų bendruomenės dažnai teikia paraiškas savo šventėms ar kitiems kultūriniams renginiams. Dabar pats metas susidėlioti metų veiklas ir jas pateikti finansavimui“, - kalbėjo pašnekovė.

Savivaldybė ragina įsitraukti ir jaunimo organizacijas bei su jaunimu dirbančias įstaigas. Jos taip pat gali teikti paraiškas pagal atitinkamas programas (ČIA).

„Jaunimo organizacijos tikrai turėtų būti aktyvios. Jeigu dirbama su jaunimu, reikia pasidomėti nuostatais, apsvarstyti planuojamas veiklas ir teikti paraiškas“, - sakė L. Jakimavičienė.

Ji pabrėžė, kad kiekviena programa turi savo taisykles.

„Tiesiog reikia pasigilinti į nuostatus, į finansuojamas veiklų sritis. O jeigu kyla klausimų - visada galima konsultuotis su savivaldybės specialistais“, - sako L. Jakimavičienė.

Dėl jaunimo projektų konsultuoja jaunimo koordinatorius, dėl kultūros - Kultūros ir sporto skyrius, dėl socialinių iniciatyvų - Socialinių paslaugų centras, o dėl sveikatinimo projektų - Visuomenės sveikatos biuras.

Dalyvaujamasis biudžetas - galimybė kiekvienam

Be tradicinių projektinių konkursų, aktyvūs gyventojai kviečiami teikti idėjas dalyvaujamajam biudžetui (ČIA). Iniciatyvas gali siūlyti tiek organizacijos, tiek pavieniai asmenys - registruotis asociacijoje ar steigti juridinį asmenį tam nereikia.

„Jeigu turite asmeninę iniciatyvą, dalyvaujamasis biudžetas yra geriausios durys, pro kurias galite ją išnešti“, - sakė L. Jakimavičienė.

Pasak jos, šiame procese gali dalyvauti ir pavieniai gyventojai, o kituose konkursuose dažniausiai paraiškas teikia juridiniai asmenys - asociacijos, viešosios įstaigos ar bendruomenės.

„Kartais net ir nacionalinių organizacijų vietiniai padaliniai gali būti tinkami pareiškėjai – viskas priklauso nuo konkrečios programos nuostatų“, - aiškino savivaldybės atstovė.

Ji taip pat pastebi, kad kasmet atsiranda ir naujų pareiškėjų.

„Būna, kad organizacijos ar iniciatyvinės grupės tiesiog nežino, kur kreiptis. Mes jas nukreipiame į atitinkamus konkursus - jeigu veikla socialinio pobūdžio, kviečiame dalyvauti socialinių projektų programoje, jeigu kultūrinė - kultūros projektų finansavime“, - pasakojo L. Jakimavičienė.

Balandį – vasaros stovyklų kvietimas

Balandžio mėnesį planuojama skelbti kvietimą vasaros stovyklų ir socializacijos programų finansavimui.

„Įstaigos ir organizacijos, dirbančios su mokyklinio amžiaus vaikais ir jaunimu, galės teikti paraiškas vasaros socializacijos programai. Šis kvietimas kasmet būna labai populiarus, paraiškų sulaukiame tikrai daug“, - teigė pašnekovė.

Metų eigoje laukiama ir bendruomenių iniciatyvų programos: „Šios programos nuostatai turėtų ateiti iš Vyriausybės, todėl kol kas daugiau informacijos neturime. Bet tikimės, kad galėsime pasiūlyti savo bendruomenėms dar vieną galimybę dalyvauti.“

Ragina ruoštis iš anksto

Pasak L. Jakimavičienės, net jei kvietimas dar nepaskelbtas, organizacijos jau dabar gali pradėti pasirengimą.

„Galima apsvarstyti savo veiklas, pasitarti bendruomenėje, įsivertinti, kiek jos kainuos. Tokius namų darbus tikrai verta pradėti daryti iš anksto“, - pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Taigi, patvirtinus 2026 metų biudžetą, Jonavos rajone netrūksta įvairių finansavimo kvietimų - nuo socialinių ir sveikatinimo projektų iki kultūros, jaunimo iniciatyvų bei dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Savivaldybė ragina bendruomenes, organizacijas ir aktyvius gyventojus nelaukti paskutinės dienos, domėtis sąlygomis ir teikti paraiškas. Artimiausiu metu laukia ir papildomi kvietimai, tarp jų - vasaros stovyklų bei bendruomenių iniciatyvų programos.

Klausos aparatai pernai buvo kompensuoti beveik 13 tūkstančių gyventojų

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 12:00:00 +0200

Kovo 3 dieną minima Tarptautinė ausų ir klausos diena. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 430 mln. žmonių, susiduria su klausos sutrikimais, kurie vis dažniau nustatomi ir suaugusiesiems, ir vaikams. Šią dieną Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami klausos aparatai reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę tūkstančiams Lietuvos gyventojų.

Klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti stiprių garsų, traumų pasekmė, tam tikrų ligų komplikacijos, natūralus organizmo senėjimo procesas, vaistų poveikis, genetinis paveldėjimas. „Klausos sutrikimas amžiaus nesirenka, ši bėda gali užklupti ir suaugusį, ir vaiką. Svarbiausia, kad pradėjus prastėti klausai, gyventojai nedelstų ir kuo greičiau kreiptųsi į medikus, kad būtų pradėtas gydymas ir, jeigu reikia, skirtas klausos aparatas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pablogėjus klausai – pas savo šeimos gydytoją

Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis apžiūrės pacientą ir nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus siųs konsultuotis pas gydytoją otorinolaringologą – ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) gydytoją specialistą, kuris ir nuspręs, ar klausos aparatas būtinas.

Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, klausos sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines ausų, nosies ir gerklės ligų gydymo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas. Jei aparatas skiriamas ne pirmą kartą, jį gali skirti antrinio lygio ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas.

Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio LOR gydytojas. Kuriose gydymo įstaigose teikiamos pacientui reikalingos antrinio ar tretinio lygio LOR paslaugos, turėtų rekomenduoti šeimos gydytojas.

Ausų gydytojas sprendžia, kokio tipo klausos aparatas pacientui būtinas, paaiškina, ar jis kompensuojamas. Jeigu klausos aparatas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tuomet gydytojas išrašo siuntimą aparatui įsigyti. „Svarbu prisiminti, kad siuntimas galioja 180 kalendorinių dienų, per kurias reikia kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl aprūpinimo kompensuojamaisiais klausos aparatais. Siunčiantysis gydytojas pacientui privalo pateikti šių įmonių sąrašą“, – atkreipia dėmesį G. Baranauskas.

Įstaigų, su kuriomis VLK yra pasirašiusi sutartį, sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje, ten pat – ir išsamią informaciją apie skiriamus klausos aparatus.

Kompensuojami 9 tipų klausos aparatai

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams pritaikomi ir ligonių kasos kompensuojami kelių tipų klausos aparatai:

4 tipų skirti vaikams ir jaunuoliams iki 24 m., kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose,
5 tipų – suaugusiesiems.

Aparatai pacientams parenkami pagal nustatytą klausos sutrikimo laipsnį, o jų kaina kompensuojama 100 proc.

Pakartotinai klausos aparatai gali būti išduodami:

vaikams iki 7 m. – kartą per 3 metus išduodami du aparatai abiem ausims;
vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – kartą per 5 metus;
išimtinais atvejais (pvz., staiga pablogėjus klausai arba dėl vagystės, gaisro ar stichinės nelaimės praradus aparatą) – gali būti skiriami anksčiau.

Ligonių kasos svetainėje galima pavartyti VLK kompensuojamų klausos aparatų katalogus bei susipažinti su techniniais reikalavimais, kuriuos turi atitikit kompensuojamieji klausos aparatai.

Praėjusiais metais klausos aparatais aprūpinta 12 800 Lietuvos gyventojų, iš fondo jiems kompensuoti prireikė daugiau nei 7,4 mln. eurų.

Sunkesniems atvejams – kompensuojami klausos implantai

Kai įprasti klausos aparatai neefektyvūs, fondo lėšomis kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams bei suaugusiesiems, kuriems nustatytas abiejų ausų sunkus arba labai sunkus klausos sutrikimas. Jeigu reikia klausos implanto, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pacientą siųs tolesnėms gydytojų specialistų konsultacijoms gauti.

Ligonių kasa kompensuoja trijų tipų implantus: kochlearinius implantus, BAHA kaulinius implantus ir vidurinės ausies klausos sistemas. Iš viso vienam pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 implantai.

Kompensuojami ir atsarginiai procesoriai, kurių išlaidas ligonių kasa apmoka kas 5 metus. Išsamią informaciją apie klausos implantų skyrimą bei juos teikiančių įmonių sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

VLK duomenimis, pernai buvo atliktos 28 klausos aparatų implantavimo operacijos ir išduoti 93 atsarginiai procesoriai, iš fondo tam skirta 1,7 mln. eurų. Lietuvoje implantaciją atlieka ir atsarginius procesorius išduoda dvi gydymo įstaigos: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Ligonių kasų inf.

Jonavos r. savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono atnaujinimas“

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 11:30:00 +0200

Jonavos rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono atnaujinimas“ Nr. NSA-SI-2024-0028, kurio tikslas – sudaryti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias sportavimo sąlygas Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadione, siekiant ugdyti fiziškai aktyvią Jonavos miesto bendruomenę. Įgyvendinant iškeltą tikslą buvo atnaujinta Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono futbolo aikštė, bėgimo takai, šuolio į tolį sektorius, gimnastikos treniruoklių aikštelė. Šiuo metu atliekamos statybos darbų užbaigimo procedūros.

Projektas buvo bendrai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra projekto vertė pagal finansavimo sutartį - 998 852,23 Eur, iš jų valstybės biudžeto lėšos (Sporto rėmimo fondas) - 500 000,00 Eur, Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos - 498 852,23 Eur.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir inovacijų skyriaus informacija

Seimo narys L. Kazlavickas siūlo vėlinti pamokų pradžios laiką vyresniųjų klasių mokiniams

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Mar 2026 11:15:00 +0200

„Jei moksliniai tyrimai rodo, kad pamokų pradžios laikas turi įtakos paauglių savijautai ir mokymosi rezultatams, turime tai įvertinti ir, jei reikia, keisti tvarką“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.

Kreipimesi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją Seimo narys siūlo inicijuoti ekspertų darbo grupę, kuri įvertintų naujausius mokslinius tyrimus apie paauglių miego trukmės ir biologinio ritmo poveikį mokymosi procesui ir rezultatams. Rašte siūloma atsižvelgti į mokslinių tyrimų duomenis ir įvertinti poreikį koreguoti higienos normos nuostatas, reglamentuojančias pamokų pradžios laiką Lietuvos mokyklose.

Kaip teigia neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, tirianti miego ir biologinių ritmų poveikį, paauglystėje miego ciklas natūraliai pasislenka apie 2 valandas, todėl labai ankstyva pamokų pradžia daliai mokinių nesutampa su jų fiziologiniu budrumo ritmu. 40–60 proc. paauglių nepasiekia rekomenduojamos miego trukmės, o lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne koncentracija, didesniu nuovargiu ir silpnesniais mokymosi rezultatais.

Rašte taip pat siūloma svarstyti galimybę vyresniųjų klasių mokiniams pamokas pradėti vėliau nei šiuo metu numatyta. Taip pat siūlomas lankstesnis modelis – toje pačioje mokykloje sudaryti galimybę daliai mokinių pamokas pradėti 8 val., kitai daliai – 9 ar 10 val., atsižvelgiant į individualius poreikius ir šeimų galimybes.

Pasak L. Kazlavicko, toks sprendimas leistų ugdymo organizavimą labiau derinti prie mokinių amžiaus tarpsnio ypatumų ir prisidėtų prie individualizuoto ugdymo įgyvendinimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad tai galėtų pagerinti mokinių savijautą, dėmesio koncentraciją ir mokymosi pasiekimus. Mažesnis mokinių nuovargis galėtų turėti teigiamos įtakos mokyklos ir klasės klimatui bei efektyvesniam mokytojų darbui.

„Suprantant pokyčio jautrumą, šį klausimą būtina vertinti kompleksiškai, įtraukiant švietimo bendruomenę ir įvertinant mokytojų darbo krūvius, pavėžėjimą, neformalųjį ugdymą bei kitus praktinius aspektus“, – teigia Seimo narys L. Kazlavickas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto inf.