Penktadienį po pietų VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai, dirbantys Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkte, iš skrydžius vykdančios kompanijos darbuotojų gavo informaciją apie asmenį, ketinusį vykti reisu į Maljorką ir galimai pateikusį suklastotą dokumentą. Įtariamasis asmuo prisistatė Portugalijos piliečiu ir pateikė šios šalies pasą.

Pasieniečiams patikrinus dokumentą nustatyta, kad pateiktas portugališkas pasas – galimai klastotė, o jį turintis asmuo galimai yra Irako pilietis.

Įtarus, kad tame pačiame reise gali būti ir daugiau asmenų, bandančių neteisėtai išvykti, VSAT pareigūnai atlikę profiliavimą nustatėdar tris keleivius. Patikrinus pastarųjų dokumentus paaiškėjo, kad du įtariamieji pateikė galimai suklastotus Italijos pasus, o dar vienas pilietis – galimai suklastotą Portugalijos pasą.

Nustatyta, kad įtariamieji galimai Irako piliečiai gimę 2001 (du asmenys), 2004 ir 2007 metais.

Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį.

Tyrimą atlieka Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai, o jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorai.

VSAT inf.

„Matome nuosekliai stiprėjančią tendenciją – vis didesnę elektroninių ryšių rinkos augimo dalį lemia duomenų perdavimo paslaugos. Per metus jos sukūrė beveik 90 proc. viso sektoriaus pajamų padidėjimo. Gyventojai ir verslas plačiau naudojasi debesijos, vaizdo transliacijų, dirbtinio intelekto ir kitomis duomenų perdavimu grįstomis paslaugomis. Kartu keičiasi ir pats ryšio naudojimas: jau beveik trečdalis mobiliojo interneto duomenų perduodama 5G tinklais, o vadinamajam M2M, arba įrenginių tarpusavio ryšiui, naudojamų SIM kortelių skaičius per metus išaugo daugiau kaip penktadaliu. Tai rodo, kad ryšio infrastruktūros vaidmuo plečiasi – ji vis svarbesnė ne tik žmonių bendravimui, bet ir transporto, energetikos, pramonės bei kitų sektorių veikimui“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.   

RRT duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos siekė 240,52 mln. eurų ir buvo 5,12 proc. didesnės negu prieš metus. Didžiausią sektoriaus pajamų dalį sudarė duomenų perdavimo paslaugos – 157,91 mln. eurų arba 65,70 proc. visų sektoriaus pajamų– jos per metus padidėjo  6,99 proc. (10,32 mln. eurų) ir sudarė apie 88 proc. viso sektoriaus pajamų prieaugio.

Mobiliojo interneto vartojimas toliau sparčiai auga

2026 m. antrąjį ketvirtį bendras išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis mobiliojo ryšio tinklais siekė 584,44 petabaitus (PB) – 21,67 proc. daugiau nei prieš metus. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, perduotų duomenų kiekis šiek tiek sumažėjo dėl vartotojų elgsenos pokyčių šiltuoju metų laikotarpiu.

Lyginamuoju laikotarpiu vienam mobiliojo ryšio paslaugų gavėjui tenkantis vidutinis kalbėjimo minučių skaičius sumažėjo iki 198,62, arba 5,14 proc. – tai rodo, kad tradicinį kalbinį ryšį vis sparčiau keičia duomenų perdavimo pagrindu veikiančios skaitmeninės komunikacijos paslaugos. 

Mobiliojo interneto pajamos per metus augo 8,61 proc. iki 111,56 mln. eurų, tačiau jų augimo tempas buvo gerokai mažesnis nei perduotų duomenų kiekio augimas. RRT ekspertų teigimu, vartotojai naudojasi vis didesniais duomenų kiekiais, o mobilusis internetas tampa pagrindine prieigos prie skaitmeninių paslaugų priemone tiek kasdieniam bendravimui, tiek darbui ir pramogoms.

Aktyviau naudotasi ir tarptinklinio ryšio paslaugomis. Mažmeninės tarptinklinio mobiliojo interneto pajamos 2026 m. antrąjį ketvirtį siekė 2,87 mln. eurų – 8,84 proc. daugiau nei prieš metus. Lyginamuoju laikotarpiu Lietuvos paslaugų gavėjų užsienyje inicijuotų balso skambučių trukmė per metus sumažėjo 24,9 proc. – tai, anot RRT ekspertų, rodo besikeičiančius vartotojų komunikacijos įpročius ir didėjančią duomenų perdavimo pagrindu veikiančių paslaugų svarbą. 

5G technologija ir įrenginių tarpusavio ryšys keičia rinką

Šių metų antrąjį ketvirtį SIM kortelių, naudojančių 5G,  skaičius siekė 1,21 mln. – 55,4 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Vienas 5G paslaugų gavėjas per mėnesį vidutiniškai sunaudojo  54,39 GB duomenų – 14,80 proc. daugiau nei prieš metus.   

5G tinklais perduotų duomenų kiekis siekė 188,66 PB ir per metus padidėjo 78,4 proc. 5G tinklams atiteko 32,3 proc. viso mobiliojo interneto duomenų srauto, kai prieš metus ši dalis sudarė apie 22 proc.

RRT ekspertų vertinimu, augančią 5G paklausą skatina didėjanti tinklų aprėptis, platesnis 5G palaikančių įrenginių pasirinkimas ir vis aktyvesnis šios technologijos naudojimas kasdienėms skaitmeninėms paslaugoms.

Rinkoje įsitvirtina ir ryšio tarp įrenginių (angl. machine-to-machine, M2M) naudojimas – jo augimą skatina transporto, logistikos, energetikos, išmaniųjų apskaitos sistemų ir kitų sektorių skaitmenizavimas. Vis daugiau procesų automatizuojama, o tam reikalingas patikimas ir nuolatinis ryšys tarp įvairių įrenginių ir sistemų.

2026 m. antrąjį ketvirtį šioms paslaugoms naudojamų SIM kortelių skaičius siekė 2,347 mln. ir per metus padidėjo 18,69 proc. Tarp įrenginių naudojamų SIM kortelių skaičius sudarė 1,954 mln. – per metus išaugo  21,08 proc. 

Didėja poreikis didelės spartos paslaugoms

Fiksuotojo interneto segmente taip pat išlieka didelės spartos paslaugų augimas. 

2026 m. antrąjį ketvirtį vartotojų, kuriems užtikrinama 1 Gb/s ir didesnė interneto sparta, skaičius siekė 59,45 tūkst. ir per metus padidėjo 58,7 proc. 

Pasak RRT ekspertų, didėjančią spartesnio interneto paklausą lemia augantis aukštos kokybės vaizdo turinio vartojimas, debesijos paslaugų ir dirbtinio intelekto sprendimų naudojimas  bei vis didesnis namuose ir darbo vietose vienu metu prie tinklo prijungtų išmaniųjų įrenginių skaičius. 

RRT 2026 m. antrojo ketvirčio elektroninių ryšių sektoriaus ataskaitą galima rasti čia.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk, naujoji tvarka užtikrins ir paprastesnį, ir greitesnį informacijos pateikimą, o kartu leis VDI darbuotojams dar daugiau dėmesio skirti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijai. 

„Duomenys rodo, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe aktų vis dar teikiami popierine forma, todėl tiek darbdaviai, tiek VDI darbuotojai atlieka papildomus administracinius veiksmus.  Dokumentų teikimas elektroniniu būdu leis procesams vykti greičiau, patogiau ir efektyviau, daugiau laiko bus galima išnaudoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijai“, – pabrėžia viceministrė. 

Kartu patikslinama ir tyrimo tvarka, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į / iš darbo tyrimo trukmė bus pailginta nuo 10 iki 15 darbo dienų, taip pat nelaimingo atsitikimo darbe tyrime dalyvavusiems asmenims, darbdaviui atstovaujančiam ar darbdavio įgaliotam asmeniui nebereikės pasirašyti akto, be to, patikslintos nelaimingų atsitikimų darbe aktų formos ir kita.  

VDI per metus gauna apie 8 tūkst. nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo aktų, kurių dauguma – 96 proc. – pateikiami popierine forma. Akto duomenų suvedimas į VDI informacinę sistemą užtrunka apie 30 minučių, tai yra, bendrai apie 481 darbo dieną per metus.   

Pakeitimai įsigalios 2027 m. gegužės 1-ąją. Iki tol aktus su tyrimo dokumentais, pranešimus apie įvykius darbe galima teikti VDI šiuo metu nustatytais būdais. Iki tos datos įvykę nelaimingi atsitikimai bus tiriami vadovaujantis šiuo metu galiojančia tvarka. 

Šiuo metu bažnyčios viduje jau išvedžiota nauja elektros instaliacija, įrengti šildymo vamzdžiai, tačiau dar nėra radiatorių. Plytos klojamos ant specialaus mišinio, o dalis autentiško grindinio bus išsaugota. Originalios plytos viename bažnyčios kampe bus paliktos matomos, o likusi jų dalis uždengta geotekstile ir konservuota po naujomis grindimis.

Tikimasi, kad atnaujinta bažnyčia tikinčiuosius galės priimti jau lapkričio 1-ąją, tačiau tikslios datos kol kas garantuoti negalima. Tvarkant kultūros paveldo objektą sprendimai nuolat derinami su specialistais, o nauji radiniai ar papildomi tyrimai gali dar pakoreguoti darbų eigą.  

Kad kelias iki šio etapo nebuvo paprastas, paaiškėjo dar 2025 metų balandį. Atliekant polichrominius tyrimus po vėlesniais sienų sluoksniais aptikti autentiškos XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio tapybos fragmentai. Tai pareikalavo papildomų cheminių tyrimų, restauravimo programos ir naujų sprendimų.

2026 metų balandį, ardant grindis ir sienų sluoksnius, netikėtumų atsirado dar daugiau. Po dabartine danga aptiktas istorinis molinių plytų grindinys, o ant sienų - ankstesnių dažymo etapų sluoksniai ir pirminė bažnyčios spalva. Dėl šių radinių teko iš naujo derinti techninius sprendimus, tarp jų ir grindinio šildymo įrengimą.

Tuo metu jau buvo sutvarkyta didžioji dalis bažnyčios išorės - stogas ir sienos. Dabar daugiausia dėmesio skiriama vidaus erdvėms.

Bažnyčios tvarkymo istorija siekia dar 2016-uosius. Tuomet atlikti tyrimai parodė, kad autentiška pastato spalva nėra balta, o rusvai ruda. Specialistų išvados tapo pagrindu planuojant paveldosaugos reikalavimus atitinkančius išorės tvarkymo darbus.

Šiandien bažnyčios atnaujinimas jau gerokai pasistūmėjęs, tačiau darbų pabaiga dar nebus paskutinis etapas. Ateityje liks spręsti ir istorinių vidaus sienų tapybos bei jų restauravimo klausimus. 

Video pamatysite ČIA.

Trumpą, vos keliolikos sekundžių trukmės vaizdo įrašą naujienų portalui atsiuntusi jonavietė užfiksavo net šešis policijos automobilius.

Gyventojams kilo klausimas, kas nutiko ir kur taip skubėjo pareigūnai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyriaus pasiteiravus apie šį policijos ekipažų judėjimą, paaiškėjo, kad priežastis nebuvo Jonavos mieste įvykęs incidentas.

,,Turimais duomenimis, galėjo būti užfiksuoti ekipažai, kurie vyko į instruktažą dėl būsimų futbolo varžybų Kaune", - paaiškino Kauno AVPK. 

Antradienį Dariaus ir Girėno stadione Kaune laukia UEFA Čempionų lygos atrankos dvikova su Zagrebo „Dinamo“ klubu.

VDI ir jos teritoriniuose padaliniuose kasmet registruojami darbuotojų skundai dėl darbdavių, kurie nebesuteikia darbo, nebevykdo veiklos, nemoka darbo užmokesčio ir su kuriais susisiekti neįmanoma. Tokiais atvejais oficialiai nenutraukti darbo santykiai darbuotojui gali trukdyti įsidarbinti kitur ar tinkamai įgyvendinti kitas su darbo santykiais susijusias teises.

„Darbdavio dingimas nereiškia, kad darbuotojas turi neribotą laiką laukti ar lieka įstrigęs nenutrauktuose darbo santykiuose, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Įstatymuose numatyta procedūra leidžia VDI konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą, kai atlikus tyrimą darbdavio ar jo atstovų buvimo vietos nustatyti nepavyksta.“

Kaip kreiptis į VDI?

Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma, turi pateikti VDI rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal pavyzdinę prašymo formą Nr. 23.

Prašymą galima pateikti paštu, per kurjerį, tiesiogiai atvykus į VDI arba elektroninėmis priemonėmis. Elektroniniu būdu teikiamas prašymas turi būti patvirtintas elektroniniu parašu.

Gavęs prašymą VDI inspektorius pradeda tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti darbdavio arba darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietą. Informacija apie pradėtą tyrimą skelbiama VDI interneto svetainės skiltyje „Informacija apie pradėtą tyrimą dėl darbdavio vietos nustatymo“.

Jeigu praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos darbdavio ar jam atstovaujančio asmens buvimo vietos nustatyti nepavyksta, kitą darbo dieną VDI inspektorius darbuotojui išduoda nustatytos formos pažymą, kuria konstatuojamas darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo šios pažymos išdavimo dienos.

Pažyma gali būti išduota ir greičiau nei per 10 darbo dienų, jeigu VDI jau buvo atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad darbdavio, kai jis yra fizinis asmuo, arba darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, o nuo ankstesnio tyrimo nėra praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

VDI inspektorius per dvi darbo dienas nuo pažymos išdavimo informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirmiausia rekomenduojama pabandyti susisiekti su darbdaviu

VDI atkreipia dėmesį, kad pradėjus tyrimą ne visais atvejais pasitvirtina, jog darbdavys iš tiesų yra dingęs. Kartais paaiškėja, kad darbdavys pakeitė kontaktinius duomenis, o darbuotojas jų neturi arba bandė susisiekti nebeaktualiais kontaktais.

Jeigu VDI inspektoriams pavyksta susisiekti su darbdaviu, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai lieka galioti. Tokiu atveju darbo sutartis gali būti nutraukta bendraisiais Darbo kodekse nustatytais pagrindais – šalių susitarimu, darbuotojo iniciatyva ar kitais įstatyme numatytais atvejais.

„Kai su darbdaviu susisiekti dar įmanoma, darbuotojui pirmiausia verta bandyti susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo įprasta Darbo kodekse nustatyta tvarka. Tai gali būti darbuotojui palankiau, nes VDI konstatavus darbo sutarties pasibaigimą teisė į išeitinę išmoką neatsiranda“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Taigi darbo sutarties pasibaigimo konstatavimas VDI pažyma laikytinas kraštutine priemone. Ji taikoma tik tada, kai darbdavio arba jo atstovų buvimo vietos iš tiesų neįmanoma nustatyti.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio – į darbo ginčų komisiją

VDI pažyma patvirtina darbo sutarties pasibaigimą, tačiau savaime neišsprendžia klausimų dėl darbuotojui neišmokėtų sumų. Norėdami prisiteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, darbuotojai turi teisę kreiptis į prie VDI veikiančią darbo ginčų komisiją.

Į darbo ginčų komisiją galima kreiptis nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas jau kreipėsi į VDI dėl darbo sutarties pasibaigimo, ar tokio prašymo dar nėra pateikęs. 

Konsultacijas darbo teisės ir darbuotojų saugos bei sveikatos klausimais VDI teikia telefonu +370 5  213 9772, raštu, atvykus į VDI arba per VDI paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak „Regitros“ Komercinių paslaugų vystymo vadovės Jolantos Laurinavičienės, paprastai  numerio ženklai yra išleidžiami kas ketvirtį abėcėlės tvarka. Ieškantys išskirtinių derinių savo transporto priemonei vairuotojai galės pasitelkti fantaziją ir naująjį automobilio numerį paversti savo asmenybės dalele.    

Šįkart ieškantieji išskirtinio derinio turėtų atkreipti dėmesį į BAI, kurį galima skaityti pagal tarimą ir šis derinys reikš  atsisveikinimą anglų kalba „bye bye“, o prie ODO pridėjus 001 galima sukurti vizualiai išskirtinį numerio ženklą. ODI taip pat galima papildyti skaičiais 531 ir skaityti kaip Odisėjas. Eisme ar automobilių stovėjimo aikštelėje dėmesį atkreips ir tokie vizualiai lengvai įsimenantys deriniai: ODU, ODR ar ODY .  

Unikalų numerio ženklą galės susikurti ir elektromobilių savininkai, kurių vardas prasideda raidėmis EG. Prie šių raidžių pridėjus skaičius 1555 galima išskaityti vardą Egis, o pridėjus  0001 numerį galima išskaityti kaip „ego“.   

Šiandien naują numerio ženklą galės įsigyti ir motorolerių savininkai, kuriems „Regitra“ siūlo rinktis iš 10 naujų serijų. Mopedų vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į derinį BMM su pasikartojančiomis raidėmis, kuris išsiskiria vizualiai bei BMY, kurį galima skaityti kaip „be my“ (angl. būk mano).   

„Numerio ženklo išskirtinumas gali atsiskleisti tiek vizualiai, kai pasirenkamos vienodos raidžių ar skaičių sekos, tiek ir reikšme. Visuomet įdomu pamatyti klientų pasirinkimus ir tikiu ne vienas atkreipiame dėmesį į išskirtinį numerio ženklą gatvėje ar automobilių stovėjimo aikštelėje. Be abejo, įdomų ar išskirtinį numerio ženklą paprasta ir įsiminti. Kartais jis tampa ir asmenybės dalimi“,– sako Jolanta Laurinavičienė.    

„Regitros“ Komercinių paslaugų vystymo vadovė taip pat pastebėjo, kad žinutę su savo šeimos narių inicialais ar svarbiomis sau datomis klientai neretai užkoduoja valstybiniu numerio ženklo derinyje.   

Nauji deriniai automobiliams:  

ODG, ODH, ODI, ODY, ODJ, ODK, ODL, ODM, ODN, ODO, ODP, ODR, ODS, ODT, ODU, BAI, BBI, BBY, BCI, BCY.  

Naujas derinys elektromobiliams: 

EG

Mopedus bus galima papuošti numeriais su šiomis raidėmis: BMI, BMY, BMJ, BMK, BML, BMM, BMN, BMO, BMP, BMR. 

Naujų derinių prekyba iš pradžių prasidės internetu   

Patys pirmieji naujuosius derinius užsisakyti galės klientai, kurie naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir  teiks užsakymą internetu. Tikslius žingsnius, kaip rezervuoti norimą derinį, rasite čia.    

Tai daryti bus galima šiandien, rugpjūčio 11 d. nuo 19 val., o kitą darbo dieną, t. y. rugpjūčio 12 d., užsisakyti norimus numerio ženklus bus galima visuose „Regitros” padaliniuose. Primename, kad vizitui padalinyje galite užsiregistruoti iš anksto ir būsite aptarnauti pasirinktu laiku.   

Užsakytus numerio ženklus, kai jie bus pagaminti, internetu galėsite priskirti savo turimam automobiliui ir juos bei naują registracijos liudijimą mes pristatysime į paštomatą arba per kurjerį.  

Primename, kad užsisakyti numerio ženklus gali ir tie, kurie dar tik planuoja įsigyti automobilį, motociklą, mopedą ar priekabą. Jūsų patogumui užsakytus numerio ženklus 1 metus nemokamai saugosime pasirinktame „Regitros“ padalinyje.  

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad vaikams iki 7 metų akinių lęšiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojami neatsižvelgiant į regėjimo aštrumą. Tai reiškia, kad tėvai gali kreiptis dėl kompensuojamųjų akinių lęšių ir tada, kai vaiko regos sutrikimas dar nėra sunkus, tačiau gydytojas oftalmologas nustato, kad regos korekcija jau reikalinga.

Kuo anksčiau pastebėta, tuo lengviau padėti

Vaiko regėjimas formuojasi palaipsniui, todėl labai svarbu sutrikimus pastebėti kuo anksčiau.

„Maži vaikai ne visada pasako, kad mato prasčiau. Jie gali prisimerkti, sėdėti arčiau ekrano, vengti smulkių užduočių ar dažniau skųstis galvos skausmu. Norėtume paraginti tėvus atkreipti dėmesį į vaiko elgsenos pakitimus, žiūrėti į tai atidžiai ir neatidėlioti regėjimo patikros“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. Jis priduria, kad akiniai vaikui nėra tik patogesnio matymo priemonė, nes tinkama regos korekcija gali turėti įtakos jo raidai, mokymuisi, judėjimo saugumui ir kasdieniam pasitikėjimui savimi.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką visiems vaikams iki 7 metų gali būti kompensuojama 70 proc. akinių lęšių bazinės kainos. Jei gydytojas oftalmologas nustato sunkesnį regos sutrikimą, kai geriau reginčios akies regos aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5, kompensuojama visa akinių lęšių bazinė kaina.

Nuo 2024 m. balandžio mėnesio, kai pradėta taikyti platesnė kompensavimo tvarka, šia galimybe jau pasinaudojo tūkstančiai šeimų. VLK duomenimis, 2025 metais kompensuojamieji akinių lęšiai buvo išduoti 2 278 vaikams iki 7 metų, o 2026 metais – dar 1 166 tokio amžiaus vaikams.

Kaip gauti kompensuojamus akinių lęšius

Jeigu tėvai pastebi, kad vaiko rega suprastėjo, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

„Prireikus šeimos gydytojas išrašys siuntimą oftalmologo konsultacijai gauti. Jeigu akių gydytojas vaikui nustatys regos sutrikimą ir nuspręs, kad būtina skirti kompensuojamuosius akinių lęšius, jis išduos elektroninį receptą, su kuriuo tėvai galės kreiptis į vieną iš optikų, sudariusių sutartį su ligonių kasa“, – sako G. Baranauskas.

Su elektroniniu receptu tėvams reikia kreiptis į optiką, kuri yra sudariusi sutartį su VLK ir teikia akinių lęšius, kompensuojamus fondo lėšomis. Šių optikų sąrašą galima rasti ligonių kasos svetainėje.

Kas kompensuojama

Vaikams akinių lęšiai kompensuojami pagal gydytojo išrašytą elektroninį receptą ne dažniau kaip kartą per metus. Kompensuojamoji suma priklauso nuo lęšių sudėtingumo: už paprastuosius akinių lęšius ji siekia 95 eurus, už sudėtinguosius – 148 eurus. Paprastaisiais laikomi lęšiai, kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6,0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2,0 cilindrinėms dioptrijoms, sudėtingaisiais – kai šie rodikliai yra didesni.

Kompensuojamieji akinių lęšiai gali būti skiriami dėl įvairių regėjimą pažeidžiančių būklių ir ligų, pavyzdžiui, refrakcijos, akomodacijos, akių raumenų sutrikimų, lęšiuko, tinklainės, regos nervo ar kitų akių ligų.

Ligonių kasa atkreipia dėmesį, kad kompensuojami tik akinių lęšiai – rėmelius reikės įsigyti patiems. Daugiau informacijos apie akinių lęšių kompensavimą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

Ligonių kasų inf. 

Apie 11.54 val. gautas pranešimas, kad Jonavoje, Žemaitės gatvėje iš požeminio popieriaus atliekų konteinerio rūksta dūmai. Atvykus ugniagesiams nustatyta, kad konteinerio viduje dega popierius. Gaisras užgesintas panaudojus aukšto slėgio švirkštą ir apie 0,3 kubinio metro vandens. Gaisro metu konteinerio viduje buvęs popierius sudegė. Įvykis tiriamas.

Tą pačią dieną, apie 16.59 val., pagalbos prireikė Šveicarijos seniūnijos Bartonių kaime. Pranešta, kad automobilis įvažiavo į tvenkinį.

Atvykus gelbėtojams, „Opel Insignia“ buvo nuskendęs maždaug 30 metrų nuo kranto. Vairuotojas iš automobilio jau buvo išlipęs. Panaudojus valtį ir automobilinę gervę, transporto priemonė ištraukta į krantą, atjungtas jos akumuliatorius. Vairuotojui (gim. 1958 m.) nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,15 prom.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pirminę įvykių suvestinę.

Palyginus rugpjūčio 4 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 33,34 euro, „Rimi“ – 35,28 euro, „Maxima“ – 35,94 euro, „Norfa“ – 36,67 euro, o „Iki“ – 38,44 euro.

Rugpjūčio 4 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.

Labiausiai kainos išsiskyrė mėsos produktų ir gėrimų grupėse

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 5,12 euro, o brangiausiai „Norfa“ prekybos tinkle – 5,64 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 0,52 euro.

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Norfa“ prekybos tinkle – 13,59 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 15,45 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 1,85 euro. 

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 3,67 euro, o brangiausiai – „Rimi“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,98 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,31 euro. 

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 3,41 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 4,47 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 1,06 euro. 

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta prekybos tinkle „Rimi“ – 2,15 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Norfa“ prekybos tinkle – 3,65 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 1,50 euro. 

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir ne narvuose laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl” prekybos tinkle – 4,64 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,43 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,79 euro. 

Apie tyrimą

Šio tyrimo metu 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), vištos krūtinėlės filė (1 kg), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 kg), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).
 
Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės. 

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų, bet jie nėra įsigyjami ir lyginami tyrime.  Pavyzdžiui, tyrime lyginama grietinė indelyje, tačiau galimai kuriame nors prekybos tinkle yra pigesnės (eur/kg) grietinės maišelyje. Arba tyrime lyginamas sufasuotas fermentinis sūris, tačiau produkto kaina (eur/kg) gali būti mažesnė perkant sveriamą fermentinį sūrį.

Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito. 

seenext.lt inf. 

Susimokėti už gaminamą elektros energiją kasmet tenka vėjo, saulės, biodujų ar hibridinių elektrinių elektros gamintojams. Surinktos įmokos proporcingai paskirstomos elektrinių kaimynystėje įsikūrusioms bendruomeninėms organizacijoms bei namų ūkiams. 

Už 2025 m. pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją žaliosios elektros gamintojai sumokėjo 1,2 mln. eurų gamybos įmokų – tai keturis kartus didesnė suma nei praėjusiais metais. Daugiausiai įmokų surinkta Telšių, Jonavos, Anykščių, Rokiškio bei Mažeikių rajonų savivaldybėse. 

Pokyčiai kompensacijų teikimo tvarkoje 

Šiemet įsigaliojusios įstatymo nuostatos atnešė pokyčių į gamybos įmokų lėšų paskirstymo tvarką. Nuo šiol finansinės lėšos (15 proc. nuo surinktų įmokų krepšelio) bus teikiamos ne pavieniams gyventojams, o visam namų ūkiui, kurio deklaruota gyvenamoji vieta patenka į 1,5 km spindulį aplink elektrinę. Tikslingai sumažinus atstumo kriterijų nuo anksčiau galiojusių 5 km iki 1,5 km, siekiama užtikrinti, kad didžiausia tiesioginė nauda tektų arčiausiai atsinaujinančios energetikos objektų gyvenantiems žmonėms. 

Kaip sužinoti, ar išmoka jums priklauso? 

Gyventojai, norintys sužinoti, ar jų namų ūkiui priklauso minėta kompensacija, gali šią informaciją patikrinti APVA interneto svetainėje. Pateikiamame sąraše pagal deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę, gyvenvietę ir gatvę, galite surasti savo adresą. Jei adresas sąraše yra – išmoka jums priklauso.

Tikslią sumą, tenkančią namų ūkiui, sužinosite prisijungę prie savitarnos sistemos gig.apva.lt. Prisijungti prie sistemos gali bet kuris pilnametis namų ūkio narys.   

Jei išmoka jums priklauso, ką daryti toliau?  

Dėl lėšų išmokėjimo į APVA galima kreiptis iki rugsėjo 9 d. prisijungus prie sistemos adresu gig.apva.lt. Viskas, ką reikia padaryti – užpildyti pateikiamą trumpą sutarties formą. Finansinės paramos sutartį pasirašo vienas pilnametis namų ūkio narys, veikiantis viso ūkio vardu. Sprendimą, kas atstovaus namų ūkiui ir į kieno banko sąskaitą bus pervedamos lėšos, priima patys gyventojai. 

Pasirašius sutartį, APVA patikrins pateiktą informaciją. Jei informacija pateikta tinkamai, sutartis patvirtinama ir lėšos pervedamos į nurodytą banko sąskaitą. 

Galinčius  suteikti   reikšmingos   informacijos   apie   šį   asmenį, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK pareigūnus telefonu 112, +370 700 60 600, arba el. paštu kaunovpk.bud@policija.lt. 

„Suprantame bendruomenių norą tvarkyti ir puoselėti viešąsias erdves, tačiau tam, kad graži idėja nevirstų nemalonumais, prieš pradedant darbus verta pasidomėti, koks teisinis reglamentavimas yra taikomas norint bendruomenės poreikiams naudoti valstybinę žemę. Laikantis nustatytų reikalavimų bendruomenės gali  teisėtai įgyvendinti savo sumanymus, tuomet jų sukurta viešoji erdvė vietos gyventojams tarnaus ilgus metus“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė. 

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų statyti statinius išdavimo taisykles, NŽT gali išduoti sutikimą statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius ar įrenginius tik nesuformuotoje valstybinėje žemėje, esančioje kaimiškose vietovėse.  

Toks sutikimas išduodamas tik tada, kai įgyvendinamas valstybės, savivaldybės arba Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas, skirtas viešosioms erdvėms sutvarkyti ir pritaikyti vietos gyventojų poreikiams. 

Svarbu žinoti, kad sutikimą gali gauti tik Juridinių asmenų registre įregistruota kaimo bendruomenė arba savivaldybė.

Siekdama finansavimo ar jį gavusi, kaimo bendruomenė turi gauti NŽT sutikimą statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius ar įrenginius. Prašymą sutikimui gauti bendruomenė turi pateikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Sistemoje taip pat galima stebėti prašymo nagrinėjimo eigą ir gauti priimtą sprendimą. ŽIS pasiekiama adresu https://www.planuojustatau.lt/eptp/services.html, o išsamios naudojimosi instrukcijos skelbiamos NŽT interneto svetainėje: https://nzt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zis-paslaugu-atmintines/. 

Pasibaigus išduoto sutikimo galiojimo terminui, jei viešąją erdvę planuojama naudoti ir toliau, reikėtų kreiptis į savivaldybę dėl valstybinės žemės sklypo formavimo. 

Jeigu gyvenvietėje nėra įsteigtos kaimo bendruomenės arba ji neplanuoja įgyvendinti projekto, gyventojai gali kreiptis į savo savivaldybę. Savivaldybė taip pat gali būti projekto vykdytoja ir kreiptis į NŽT dėl reikalingo sutikimo. 

NŽT taip pat primena, kad valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ji nagrinėja pranešimus apie galimus pažeidimus ir vertina, ar valstybinė žemė naudojama laikantis teisės aktų reikalavimų. 

NŽT inf. 

Per „Meta Official Requests“ portalą LRTK kreipėsi dėl „Facebook“ paskyros, kurioje, Komisijos vertinimu, buvo sistemingai pažeidžiamos autorių teisės ir skelbiamas Lietuvos teisės aktų neatitinkantis turinys.

LRTK prašyme nurodė, kad paskyroje nuolat be autorių teisių turėtojų leidimo kaip „Facebook Reels“ buvo skelbiami Lietuvos transliuotojų TV3, LRT ir LNK televizijos programų fragmentai. Komisijos vertinimu, tokiais veiksmais buvo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktų nuostatos.

Kreipimesi taip pat pažymėta, kad dalis įrašų buvo lydimi tekstų, kurstančių neapykantą migrantams ir musulmonams, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Viename iš nurodytų atvejų taip pat buvo skleidžiama klaidinanti informacija apie vaikų grąžinimą tėvams karo ar oro pavojaus atveju. LRTK vertinimu, toks turinys galėjo nepagrįstai kelti visuomenės nerimą ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Siekdama parodyti, kad pažeidimai nėra pavieniai, o sisteminiai, LRTK „Meta“ pateikė dešimt konkrečių „Facebook Reels“ nuorodų ir paprašė pašalinti visą paskyrą. Komisijos vertinimu, paskyra buvo naudojama sistemingai be leidimo skelbti autorių teisių saugomą Lietuvos transliuotojų turinį, taip pat platinti neapykantą kurstantį ir klaidinantį turinį.

Atsakydama į LRTK kreipimąsi, „Meta“ nurodė, kad jai „nėra aišku, jog visas praneštas turinys yra neteisėtas arba pažeidžia „Facebook“ Bendruomenės standartus ar „Instagram“ Bendruomenės gaires“. Tačiau bendrovė informavo pašalinusi arba apribojusi prieigą prie to turinio, kuris, jos vertinimu, pažeidė taikomus reikalavimus.

Po šio sprendimo visi dešimt LRTK pranešime nurodytų įrašų tapo nepasiekiami. Vis dėlto „Meta“ nepriėmė sprendimo pašalinti pačią paskyrą, nors tokio sprendimo LRTK prašė, remdamasi sisteminiu pažeidimų pobūdžiu.

„Šis atvejis parodė, kad oficialūs LRTK pranešimai platformoms gali duoti konkretų rezultatą. Pateikėme išsamiai pagrįstą informaciją apie sisteminius autorių teisių pažeidimus ir kitą, mūsų vertinimu, neteisėtą turinį. Po mūsų kreipimosi „Meta“ pašalino visus pranešime nurodytus įrašus. Tačiau vien atskirų įrašų pašalinimo nepakanka, jei paskyra ir toliau naudojama tokiam pačiam turiniui skelbti. Todėl sieksime, kad platformos vertintų ne tik pavienius įrašus, bet ir paskyras, kurių veikla grindžiama sisteminiais teisės pažeidimais“, – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

„Meta“ savo atsakyme taip pat informavo LRTK apie galimybę pateikti naujus pranešimus dėl papildomo turinio, o dėl priimto sprendimo – pasinaudoti apeliacijos procedūra per „Official Requests“ portalą.

LRTK pasinaudos „Meta“ numatyta apeliacijos procedūra ir sieks, kad platforma iš naujo įvertintų sprendimą nešalinti visos paskyros, atsižvelgdama į Komisijos pateiktus argumentus dėl sisteminio pažeidimų pobūdžio.

 LRTK inf. 

Čempionate dalyvavo geriausi šalies žaidėjai, kurie varžėsi dėl prestižinio čempiono titulo devyniuose skirtinguose divizionuose. Čempionate dalyvavo 110 žaidėjų iš visos Lietuvos. 

Čempionate medalių komplektai buvo išdalinti ne tik pagrindiniuose atvirajame ir moterų divizionuose, bet ir kituose, amžiumi apribotuose pogrupiuose: jaunimo iki 18 metų, moterų ir atvirajame 40+ amžiaus, moterų ir atvirajame 50+ amžiaus, moterų ir atvirajame virš 60+ amžiaus. Kaip įprasta, pats gausiausias buvo atvirasis divizionas – jame varžėsi 59 sportininkai. 

Čempionato vakarais vyko ir papildomų rungčių varžybos. Penktadienį surengtose tolimiausio metimo varžybose pajėgiausias tarp vyrų buvo vilnietis Adomas Žemaitis (finale diską numetęs 168 metrus), o tarp moterų antrus metus iš eilės nugalėtoja tapo molėtiškė Lina Umbrasaitė (113 m.). Šeštadienio vakare vyko taikliausio metimo į krepšį rungtis – čia tolimiausius metimus į krepšį pataikė Gabrielius Gricius (Vilnius) ir Simona Laucevičienė (Molėtai).  

Čempionato divizionų nugalėtojai 

Stipriausioje MPO grupėje (atvirasis divizionas) pirmą kartą šalies čempionu tapo Domas Šimkūnas (-15 prie PAR, DiscCity komanda), solidžia persvara atitrūkęs nuo sidabro medalio laimėtojo Andriaus Timofejevo iš Vilniaus (-9). Trečią vietą pasidalino dar du vilniečiai – Lukas Tarasevičius ir Gabrielius Gricius (po -4). 

Moterų divizione jau devintą čempionės titulą iškovojo Mireta Kievinė (Innova Team) iš Jonavos (bendras rezultatas -3 prie PAR). Antrą vietą užėmė molėtiškė Lina Umbrasaitė (+5), o bronzos medalį iškovojo Gargždų atstovė Simona Stonkienė (+24). M. Kievinė dar labiau įtvirtino savo labiausiai tituluotos diskgolfo žaidėjos Lietuvoje statusą! 

Vyrų virš 40 m. diviziono nugalėtoju antrus metus iš eilės tapo panevėžietis Laurynas Rimavičius (-8, AceHunters komanda), solidžiai atitrūkęs nuo antroje vietoje likusio Aurelijaus Zinkevičiaus (-2) iš Vilniaus. Bronzos medalį po atkaklios kovos iškovojo kaunietis Mindaugas Motiejaitis (-1). 

Moterų virš 40 m. grupėje savo pirmąjį auksą laimėjo Svetlana Kobec (+6, Vilniaus diskgolfo klubas). Antrą vietą pasidalino dvi sportininkės užfiksavusios vienodą rezultatą (+17) – kaunietė Sigita Puišienė ir vilnietė Nadežda Memelova. 

Vyrų virš 50 m. divizione antrus metus iš eilės nugalėtoju tapo Miroslavas Jurgelevičius (+20, DiscCity komanda) iš Jonavos, antras liko vilnietis Petras Tarasevičius (+37), o trečiąją vietą pasidalino Antanas Strelkauskas (Jonava) bei Raimondas Zupka (Ramygala) – abiejų rezultatas +45 prie PAR. 

Moterų virš 50 m. divizione antrus metus iš eilės aukso medalį pelnė Daiva Pranukevičienė (+25) iš Elektrėnų diskgolfo klubo, už nugaros palikusi savo vienintelę varžovę Elvyrą Strelkauskienę (+69, Jonava). 

60+ metų amžiaus divizionai taip pat nebuvo gausūs. Moterų čempione antrą kartą iš eilės tapo panevėžietė Danguolė Kriaučiūnienė (+72), o sidabro medalį vėl iškovojo vilnietė Audronė Gabrėnienė (+127). Atvirajame 60+ divizione pats su savimi varžėsi Ovidijus Gabrėnas (Vilnius). Jis užfiksavo rezultatą +65 prie PAR ir pasidabino aukso medaliu. 

Čempionų mintys 

Po pirmos pergalės Lietuvos čempionate, vienas iš Lietuvos diskgolfo reitingo lyderių Domas Šimkūnas ištarė: „Pagaliau!”. Sportininkas dėkojo savo šeimai ir komandai už palaikymą. Jis džiaugėsi, kad pavyko išlaikyti koncentraciją visas tris čempionato dienas, ir, anksti atitrūkus nuo varžovų, neleisti jiems pagalvoti apie sugrįžimą į kovą dėl titulo. 

Devintą kartą šalies čempione tapusi Mireta Kievinė taip pat džiaugėsi savo pasiekimu. „Džiaugiuosi apgynusi Lietuvos čempionės titulą. Esu labai patenkinta savo stabiliu žaidimu visomis čempionato dienomis, džiaugiuosi savo žaidimo rezultatu ir įdėtomis pastangomis treniruočių metu, nes tai pirmasis mano Lietuvos čempionatas atstovaujant naujai komandai Innova team,“ – teigė žaidėja iš Jonavos. 

Lietuvos diskgolfo federacija dėkoja čempionato organizatoriams DiscCity komandai ir Alytaus diskgolfo klubui. Taip pat Alytaus miesto savivaldybei, palaikančiai diskgolfo sportą savo mieste, bei visiems savanoriams, rėmėjams ir žaidėjams už buvimą kartu. 

Lietuvos diskgolfo federacijos ir DiscCity inf. 

Fotografijų autorius – Julius Andužis 

„Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą perkeliami visi vaistai, kurie iki 2026 m. liepos pabaigos buvo rezerviniame sąraše ir laukė finansavimo. Tai gera žinia šimtams pacientų, kuriems šie naujoviški ir efektyvūs vaistai padės veiksmingiau gydyti onkologines ligas, geriau kontroliuoti cholesterolio kiekį, pagerins gyvenimo kokybę, o daliai pacientų suteiks ir daugiau galimybių visiškai pasveikti“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija siūlo nuo rugsėjo 1 d. pradėti kompensuoti devynis naujus vaistus įvairių formų vėžiui gydyti, du vaistus pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintiems lipoproteinų apykaitos sutrikimų, vieną vaistą paveldėtam padidėjusiam cholesteroliui gydyti ir vieną vaistą vaikų augimo sutrikimams gydyti.

Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus įtraukti vaistai, skirti gydyti:

• vaikų augimo sutrikimus (somatropinas);
• gimdos kūno vėžį (durvalumabas, dostarlimabas);
• gimdos kaklelio vėžį (pembrolizumabas);
• kiaušidžių, kiaušintakių ir pirminės pilvaplėvės vėžį (rukaparibas);
• plaučių vėžį (alektinibas, durvalumabas, osimertinibas, amivantamabas ir lazertinibas);
• šlapimo pūslės vėžį (durvalumabas);
• odos melanomą (nivolumabas ir ipilimumabas);
• lėtinę mieloidinę leukemiją (asciminibas);
• paveldėtą padidėjusį cholesterolį (evolokumabas);
• lipoproteinų apykaitos sutrikimus pacientams, persirgusiems miokardo infarktu, išeminiu insultu ar sergantiems kitomis sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis (evolokumabas ir inklisiranas).

Nauji vaistai pacientams bus pradėti kompensuoti, kai jų gamintojai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa, o vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir kainyną.

Skaičiuojama, kad šių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais šių vaistų kompensavimui iš PSDF biudžeto prireiks apie 13,3 mln. eurų.

Nuo lapkričio 1 d. Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašas taip pat bus papildytas vaistu liutecio (177Lu) oksodotreotidu (Lutathera), skirtu tam tikrų plonosios žarnos, storosios žarnos ir kasos neuroendokrininių navikų gydymui. Šiam vaistui kompensuoti šiemet planuojama skirti apie 150 tūkst. eurų.

SAM inf.

Šventė į kitą darbo dieną neperkeliama

Darbo kodeksas nenumato, kad su poilsio diena sutampanti šventinė diena būtų perkeliama į kitą darbo dieną. Todėl darbuotojams dėl šeštadienį minimos Žolinės papildomas laisvadienis pirmadienį ar kitą darbo dieną nepriklauso.

„Darbuotojai kartais tikisi, kad šventei sutapus su savaitgaliu bus suteikta papildoma poilsio diena, tačiau tokia galimybė Darbo kodekse nenustatyta, – paaiškina Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Šventinė diena į kitą darbo dieną neperkeliama.“

Rugpjūčio 14-ąją darbo laikas trumpinamas viena valanda

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Taigi penktadienį, rugpjūčio 14 d., daugumos darbuotojų darbo laikas turi būti viena valanda trumpesnis.

Ši taisyklė netaikoma darbuotojams, dirbantiems pagal sutrumpintą darbo laiko normą. Jiems priskiriami, pavyzdžiui, tam tikri sveikatos priežiūros specialistai, mokytojai, dėstytojai, farmacininkai ir kiti darbuotojai, kurių sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.

„Prieššventinės dienos trumpinimas taikomas ne tik visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams. Darbo diena viena valanda trumpinama ir dirbant ne visą darbo laiką, nuotoliniu būdu, pamainomis, budint ar taikant suminę darbo laiko apskaitą, jeigu darbuotojui nėra nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Jeigu darbuotojas rugpjūčio 14 d. pagal darbo ar pamainų grafiką apskritai nedirba, prieššventinės dienos sutrumpinimas į kitą dieną, pavyzdžiui, rugpjūčio 13-ąją, neperkeliamas.

Nesutrumpinta valanda laikoma viršvalandiniu darbu

Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų arba nepertraukiamos darbdavio veiklos prieššventinę dieną darbo laiko sutrumpinti nėra galimybės, papildoma valanda turi būti apmokama kaip viršvalandinis darbas.

Kadangi ši valanda laikoma viršvalandine, paprastai ją dirbti galima tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą. Darbuotojo sutikimo nereikia tik Darbo kodekse nustatytais išimtiniais atvejais: kai būtina atlikti visuomenei reikalingus nenumatytus darbus, užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ar avarijoms, skubiai pašalinti jų pasekmes, užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio daug darbuotojų negalėtų tęsti darbo arba sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai, taip pat kai viršvalandinis darbas numatytas kolektyvinėje sutartyje.

„Darbdavys negali tiesiog ignoruoti pareigos sutrumpinti prieššventinę darbo dieną. Jeigu dėl objektyvių priežasčių darbuotojas turi dirbti visą darbo dieną, papildoma valanda laikoma viršvalandiniu darbu ir turi būti atitinkamai apmokėta“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Už darbą per Žolinę – ne mažesnis kaip dvigubas atlygis

Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Ši taisyklė taikoma ir tada, kai darbas rugpjūčio 15 d. iš anksto buvo numatytas darbuotojo darbo ar pamainų grafike.

Jeigu darbuotojo įprastas valandinis atlygis prieš mokesčius yra 10 eurų, už vieną darbo valandą per Žolinę jam turi būti mokama ne mažiau kaip 10 Eur × 2 = 20 Eur.

Jeigu darbas per Žolinę kartu laikomas ir viršvalandiniu, mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas jau yra išdirbęs sutartą savaitės darbo laiko normą ir tą pačią savaitę papildomai dirba švenčių dieną, ši norma viršijama, taigi toks darbas laikomas viršvalandiniu darbu švenčių dieną.

Kai įprastas valandinis atlygis yra 10 eurų, už vieną tokią valandą turi būti mokama ne mažiau kaip 10 Eur × 2,5 = 25 Eur.

Darbas šventinę naktį

Darbo kodekse nėra atskirai nustatyta, kaip turėtų būti sumuojami didesnio apmokėjimo tarifai, kai darbuotojas dirba švenčių dieną naktį. Tokiu atveju vadovaujamasi didesniu taikomu tarifu – už darbą švenčių dienos naktį turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

Jeigu švenčių dienos naktį dirbamas ir viršvalandinis darbas, darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip 2,5 karto didesnis darbo užmokestis.

Vietoje didesnio atlygio – papildomas laikas prie atostogų

Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas arba viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš jam taikomo didesnio apmokėjimo koeficiento, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Tokia galimybė taikoma tik darbuotojui pateikus prašymą. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti didesnį apmokėjimą pakeisti papildomu poilsio laiku.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas per Žolinę dirbo keturias valandas ir už šį darbą taikomas dvigubas tarifas, prie jo kasmetinių atostogų gali būti pridedamos aštuonios valandos.

Ar galima įpareigoti dirbti per šventę?

Paprastai skirti darbuotoją dirbti švenčių dieną galima tik gavus jo sutikimą. Darbuotojo sutikimo nereikia, kai jis dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir darbas švenčių dieną yra numatytas patvirtintame darbo ar pamainų grafike, taip pat kitais Darbo kodekse nustatytais išimtiniais atvejais.

VDI primena, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbo laiką, laikytis darbuotojui nustatyto grafiko ir už darbą švenčių dieną atsiskaityti taikydamas Darbo kodekse nustatytus padidinto apmokėjimo tarifus.

Kur kreiptis dėl pažeistų teisių?

Jeigu prieššventinė darbo diena nebuvo sutrumpinta viena valanda, nors darbuotojui ši garantija priklausė, arba už darbą per Žolinę ar viršvalandinį darbą nebuvo tinkamai sumokėta, darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį ir paprašyti ištaisyti pažeidimą.

Nepavykus susitarti, ginčas dėl nesumokėto ar netinkamai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir faktiškai dirbto darbo laiko nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Informaciją apie kreipimosi tvarką galima rasti VDI parengtoje atmintinėje.

VDI inf. 

Į Lietuvą pirmininkavimo metu atvyks tūkstančiai užsienio svečių, diplomatų, verslo atstovų ir žurnalistų. Tai bus ne tik politinis, bet ir šalies įvaizdžio egzaminas. Kaip turėtume prisistatyti Europos elitui – kaip šalis, kurianti lazerius, vystanti biotechnologijas ir skaitmenines inovacijas, ar kaip kraštas, į kurį verta važiuoti dėl vakarienės ant Kuršių marių kranto, galimybės gerti vandenį tiesiai iš čiaupo ar stebėti Paukščių taką be minios ir šviesos taršos?

Šiuos klausimus diskusijų festivalyje „Būtent“ kels nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 3i proveržio laboratorijos erdvėje.

Ar apie tylą reikia kalbėti tyliai?

„Pirmininkavimas ES Tarybai yra unikali proga, kai Lietuva per trumpą laiką gali būti pamatyta labai skirtingų, bet įtakingų žmonių. Todėl turime žiūrėti į tai ne tik kaip į politinį procesą, bet ir kaip į galimybę parodyti, ką Lietuva gali pasiūlyti pasauliui – puikią infrastruktūrą, talentingus žmones, stiprų verslą, gastronomiją ir gamtą. Klausimas ne tai, ar visa tai turime – klausimas, ar mokame tuo pasinaudoti ir apie tai papasakoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova teigia, kad ruošdamiesi pirmininkavimui, privalome sau užduoti klausimą: ar norime būti tik malonūs priimančiosios šalies šeimininkai, ar siekiame palikti neišdildomą įspūdį, kuris pavers Lietuvą ilgalaikiu traukos centru?

„Lietuva turi paradoksą – turime daug dalykų, kuriais galime didžiuotis, tačiau apie juos vis dar dažnai kalbame pernelyg kukliai. Turime rodyti save tokius, kokie iš tiesų esame – šalį, kuri per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė, bet kartu neprarado savo charakterio“, – pabrėžia O. Gončarova.

Pasak jos, tyla ir ramybė šiandienos pasaulyje tampa prabangos prekėmis, kurias Lietuva tikrai gali pasiūlyti pasauliui, tačiau tai nereiškia, kad apie tai ir privalome kalbėti tyliai.

„Kuklumo genas“ vis dar trukdo

Tuo tarpu renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovas Jogaila Morkūnas įsitikinęs, kad Lietuvai laikas nustoti pardavinėti tylą.

„Taip, mes turime gražių vietų, kurortų, kur galima nuvažiuoti, bet tai nėra tai, ko reikia mūsų valstybei. Mūsų valstybei reikia investicijų, užsienio kapitalo ir aiškaus žinutės transliavimo, kad esame stabili, civilizuota ir darbščių žmonių šalis. Dirbdamas su užsienio klientais nuolat matau pradinį nepasitikėjimą – jie vis dar kartais įsivaizduoja mus kaip trečiojo pasaulio šalį, nemokančią kalbėti angliškai ar valdyti procesų. Tačiau po didžiųjų renginių ar NATO viršūnių susitikimo įvyksta „wow“ efektas. Todėl užteks būti kukliems – laikas garsiai sakyti, kad esame jauna, profesionalaus darbo ištroškusi ir šiuolaikinė karta“, – nukerta J. Morkūnas.

Organizacijos „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas taip pat sako, kad lietuviams būdingas „kuklumo genas“, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje jis tik trukdo. Geriausius Lietuvos virtuvės šefus ir kitų sričių profesionalus subūrusios organizacijos vadovas teigia, kad mūsų šalies gastronomijos scenoje per pastaruosius kelerius metus įvyko pokyčių, kurie iš esmės keičia šalies galimybes būti matomai pasaulyje.

„Manau, jau galime drąsiai sakyti, kad Lietuvą verta aplankyti vien dėl maisto, tačiau dar mokomės apie tai kalbėti garsiai“, – mano D. Katinas.

Pasak jo, į Lietuvą atėję pasauliniai svetingumo sektoriaus gidai, tokie kaip „Michelin“, „Falstaff“ ar netrukus Lietuvoje biurą atidarysiantis „Gault & Millau“, suteikia pasitikėjimo ir žinomumo, tačiau tikroji šalies reputacija kuriama lėkštėje – tuo, ką šefai pasakoja apie Lietuvą ir kokį jos identitetą atskleidžia.

„Mums nereikia kopijuoti kitų šalių. Blogiausia, kas galėtų nutikti – pradėti kopijuoti kitų šalių šefus. Mes turime savo identitetą ir privalome kurti bei transliuoti savo istoriją. Lietuviškumas gali tapti mūsų stiprybe – nuo močiučių užrašų ir senų receptų iki miško, grybų, uogų, žolelių, vandens, žuvų ir lietuviško sviesto. Esame gastronomiškai jauna valstybė, tačiau būtent dėl to turime galimybę sukurti kažką labai įdomaus“, – sako D. Katinas.

Diskusija „Pirmininkavimo egzaminas: kokią Lietuvą rodysim Europos elitui, ar išdrįsim būti autentiški?“ festivalyje „Būtent“ vyks rugpjūčio 29 d. Bernardinų sode, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos palapinėje, 18:30–19:30 val. Ją moderuos Aidas Puklevičius, o nuomones išsakys ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova, LR URM Pirmininkavimo ES Tarybai grupės vadovė, ambasadorė Lyra Puišytė-Bostrœm, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, „Bocuse d'Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas ir renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovas Jogaila Morkūnas.

Všį ,,Keliauk Lietuvoje" inf.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti ministro įsakymo „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pataisas, numatančias naują finansavimo modelį, derinant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas. 

„Naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis, leis valstybės paramą skirti tikslingiau. Didesnę pagalbą gaus tie gyventojai ir savivaldybės, kuriems renovacija yra finansinis iššūkis, o šis papildomas skatinimas leis rinktis kokybiškesnius renovacijos sprendimus. Siekiame, kad renovacija Lietuvoje reikštų ne vien mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir ilgaamžiškesnius daugiabučius, kuriuose žmonėms būtų malonu ir patogu gyventi“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė. 

Naujajame kvietime numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų, apimančius daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos. 

Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis būtų finansuojama SKF lėšomis. Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų. 

Kitų, pažeidžiamais nelaikomų namų ūkių, valstybės parama bus finansuojama KKP lėšomis, tam numatyta skirti 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso ir projekte pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų. 

Renovacijos darbų projektui finansuoti bus suteikiama lengvatinė paskola. Paskolos lėšomis finansuojamas renovacijos darbų projektas, o įgyvendinus projektą ir išmokėjus namui bei jo gyventojams priklausančią valstybės paramą, šia suma bus sumažintas paskolos likutis. Lengvatinės renovacijos paskolos terminas galės siekti iki 20 metų. Gyventojai per šį laikotarpį turėtų grąžinti tik po paramos išmokėjimo likusią paskolos dalį. Pirmuosius 5 metus gyventojams būtų taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma, o finansuotojui pagal finansavimo platformos kainą apskaičiuotą palūkanų dalį, viršijančią 3 proc., kompensuos valstybė; nuo šeštųjų metų bus taikoma kintama palūkanų norma – 3 proc. ir 6 mėn. EURIBOR. 

SKF parama bus skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai. 

Pažeidžiamiems namų ūkiams, gyvenantiems daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, SKF lėšomis bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks intensyvumas bus taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą. 

Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. 

Abiem atvejais SKF lėšomis bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros. 

Pažeidžiamais nelaikomiems namų ūkiams tenkanti parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus skiriama Klimato kaitos programos lėšomis. KKP lėšomis taip pat bus finansuojama 100 proc. techninės pagalbos išlaidų. 

Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI), įvedimas. Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus. Ta pati gyventojų mokėtina renovacijos išlaidų dalis didesnių pajamų savivaldybėje ir mažesnio ekonominio pajėgumo regione gyventojams gali reikšti visiškai skirtingą finansinę naštą. 

SPRI yra apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį. 

Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias. Taip pat galės būti pridedama po 5 procentinius punktus už kiekvieną projekte pasirinktą papildomai skatinamą renovacijos sprendimų grupę: kai modernizuojamas šilumos punktas ir pastato vidaus šildymo bei karšto vandens sistemos, sudarant gyventojams galimybes efektyviau reguliuoti ir apskaityti šilumos vartojimą; kai renovacijos projektas atitinka savivaldybės patvirtintas architektūros kokybės vertinimo gaires; kai pasirenkama skydinė renovacija, naudojant gamykloje pagamintus pastato atnaujinimo elementus. Maksimali paramos suma galėtų siekti iki 40 proc. 

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugpjūčio 25 d. 

Aplinkos ministerijos inf. 

Iki šiol dalis pažeidžiamų vartotojų, nors ir turėjo teisę į visuomeninį tiekimą, ja nepasinaudojo ir už elektrą mokėjo daugiau nei būtų mokėję pagal visuomeninį tarifą. Remiantis Energetikos ministerijos skaičiavimais, vidutinė tokio vartotojo permoka gali siekti nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį, o kai kuriais atvejais – ir daugiau.

Pažeidžiamais vartotojais laikomi gyventojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia, taip pat gaunantieji šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją.

„Norime, kad valstybės numatyta apsauga veiktų realiai, o ne liktų tik įstatymų teisės aktuose. Valstybės pagalba turi pasiekti tuos žmones, kuriems ji skirta. Todėl raginame gyventojus, kurie turi galimybę už elektros energiją mokėti mažiau, ja pasinaudotų, o ministerija ir toliau sieks, kad gyventojus informacija apie šią galimybę pasiektų laiku“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Pagrindiniai pokyčiai:

Siekiant užtikrinti, kad pažeidžiami vartotojai galėtų lengviau pasinaudoti palankesniu visuomeniniu elektros tiekimu, nustatoma aiškesnė informavimo ir perėjimo į visuomeninį tiekimą tvarka. Tad, jei visuomeninio tiekimo kaina yra, pavyzdžiui, bent 1 ct/kWh mažesnė nei nepriklausomo tiekėjo, pastarasis privalės informuoti vartotoją ir sudaryti sąlygas pereiti prie visuomeninio tiekimo.

• Informacija vartotojui teikiama per 10 kalendorinių dienų nuo naujos kainos įsigaliojimo (sausio 1 d. ir liepos 1 d.);
• Gyventojui suteikiama 30 kalendorinių dienų apsispręsti dėl sutarties nutraukimo. Pavyzdžiui, nepriklausomam tiekėjui pranešimą išsiuntus liepos mėnesį, gavus pažeidžiamo vartotojo sutikimą, sutartis bus nutraukta rugpjūčio 31 d., ir nuo rugsėjo 1 d. elektros energija tokiam vartotojui bus pradedama tiekti visuomeninio tiekimo kaina;
• 2026 m. rugpjūčio mėn. taikomas „tylaus sutikimo“ modelis – net ir neatsakius į nepriklausomo tiekėjo pranešimus pasirinkti visuomeninį tiekimą sutartis bus nutraukiama automatiškai ir pažeidžiamam vartotojui bus taikoma mažesnė elektros energijos kaina;
• Po nepriklausomo tiekėjo pranešimo sutartis nutraukiama kito mėnesio paskutinę dieną, o nuo kitos dienos elektros energija vartotojui tiekiama pagal visuomeninio tiekimo sutartį.

Svarbu žinoti, kad pažeidžiamiems vartotojams nėra sukuriamas naujas visuomeninis tiekimas. Jie naudojasi tuo pačiu visuomeniniu tiekimu, kuris galioja ir kitiems teisę į jį turintiems vartotojams (suvartojantiems iki 1000 kWh per metus taikomas standartinis visuomeninio tiekimo tarifas – 24 ct/kWh). Skirtumas tas, kad pažeidžiamiems vartotojams valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustato atskirą visuomeninio tiekimo tarifą, kuris gali būti mažesnis už standartinį visuomeninio tiekimo tarifą (nuo š. m. liepos 1 d. taikomas „Standartinis“ vienos laiko zonos 20 ct/kWh tarifas). Nauja yra tik perkėlimo tvarka, kuri padės daugiau žmonių pasinaudoti šia jiems priklausančia teise mokėti mažiau už elektros energiją.

Energetikos ministerijos inf.

Rugpjūčio 9-ąją, apie 16.09 val., pranešta, kad Užusalių seniūnijoje, Paskutiškių kaime, Paskutiškių gatvėje, iš gyvenamųjų namų kvartalo pusės kyla dūmai.

Atvykę ugniagesiai nustatė, kad maždaug 1 kv. metro plote buvo deginamos padangos. Nuo pastatų buvo išlaikyti saugūs atstumai, o laužą gyventoja užgesino pati.

Tą pačią dieną, apie 16.47 val., pagalbos prireikė Kauno gatvėje. Pranešta, kad senyvo amžiaus vyras blogai jaučiasi ir negali atidaryti buto durų.

Ugniagesiai gelbėtojai į butą pateko ištraukiamosiomis kopėčiomis pro langą. Jie įleido greitosios medicinos pagalbos medikus ir policijos pareigūnus. Sąmoningas ligonis buvo išneštas iš buto ir įkeltas į GMP automobilį.

Dar vienas panašus iškvietimas užregistruotas jau rugpjūčio 10-osios naktį. Apie 00.40 val. pranešta, kad Chemikų gatvėje žmogui sutriko sveikata, jis negali atsikelti ir įsileisti medikų.

Atvykus ugniagesiams, policijos pareigūnai jau buvo patekę į namo vidų ir įleidę GMP medikus. Ugniagesių gelbėtojų pagalbos šįkart neprireikė.

Informacija parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pirminius įvykių suvestinės duomenis.

Šilti kraštai ar vėsesnis klimatas?
 
Vienos visiems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms tinkamiausios atostogų krypties nėra. Pasak gydytojos kardiologės, renkantis, kur vykti, svarbu atsižvelgti į konkrečią diagnozę, ligos stabilumą, fizinį pajėgumą ir vartojamus vaistus. Ne mažiau reikšmingos ir pačios kelionės sąlygos: jos trukmė, klimatas, aukštis virš jūros lygio, planuojamas fizinis aktyvumas bei galimybė prireikus gauti medicinos pagalbą.
 
„Karštas klimatas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis gali tapti papildomu iššūkiu. Aukštoje temperatūroje plečiasi kraujagyslės, padažnėja pulsas, todėl širdžiai tenka dirbti intensyviau. Gausiai prakaituojant taip pat netenkama skysčių ir elektrolitų, o tai gali paveikti savijautą bei širdies veiklą. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, turintys širdies ritmo sutrikimų ar sunkiai kontroliuojamą arterinę hipertenziją. Daugiau dėmesio reikėtų ir vartojantiems diuretikus ar kai kuriuos kitus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtus vaistus“, – pataria J. Jurgaitytė.
 
Tačiau tai nereiškia, kad širdies ligomis sergantiems žmonėms šiltų kraštų reikėtų visiškai atsisakyti. Kardiologė pataria dieną planuoti taip, kad aktyvesnė veikla vyktų ryte arba vakare, vengti kaitrios vidurdienio saulės ir vartoti pakankamai skysčių. Sergant širdies nepakankamumu, rekomenduojamas skysčių kiekis gali būti individualus, todėl reikėtų vadovautis gydytojo rekomendacijomis.
 
„Vėsesnio ar vidutinio klimato šalys daugeliui pacientų gali būti lengviau toleruojamos, nes organizmui nereikia prisitaikyti prie didelio karščio. Vis dėlto ir didelis šaltis nėra palankus visiems – žema temperatūra siaurina kraujagysles, gali padidinti kraujospūdį ir širdies apkrovą. Todėl svarbiausia vengti ekstremalių sąlygų ir rinktis klimatą, kuriame žmogus jaučiasi komfortiškai“, – teigia J. Jurgaitytė.

Pasak gydytojos, ypatingo pasiruošimo gali prireikti planuojant keliones į kalnus. Didėjant aukščiui virš jūros lygio, ore mažėja deguonies, todėl gali padažnėti pulsas, pakilti kraujospūdis ir padidėti širdies apkrova. Tai ypač aktualu sergantiems išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ar plautine hipertenzija. Rekomenduojama aukštį didinti pamažu, pirmomis dienomis vengti intensyvaus fizinio krūvio, o planuojant keliones į daugiau kaip 2 500–3 000 metrų aukštį prieš išvykstant pasitarti su gydančiu gydytoju.

Ar saugu keliauti lėktuvu?

Kardiologės teigimu, vienos saugiausios transporto priemonės sergantiems širdies ligomis nėra – pasirinkimas priklauso nuo žmogaus būklės ir kelionės trukmės. Keliaujant automobiliu lengviau reguliariai sustoti ir pajudėti, o ilgesnės kelionės autobusu, traukiniu ar lėktuvu reiškia daugiau laiko sėdint, todėl gali padidėti venų trombozės rizika.

Daugumai pacientų, kurių širdies liga stabili, skrydžiai yra saugūs. Vis dėlto lėktuvo salone palaikomas slėgis atitinka maždaug 2 000–2 400 metrų aukštį virš jūros lygio, todėl deguonies yra šiek tiek mažiau nei įprastomis sąlygomis. J. Jurgaitytė įspėja, kad kai kuriems širdies ligomis sergantiems žmonėms tai gali būti reikšminga.

„Ilgų kelionių metu svarbu vengti ilgo nejudrumo. Kas valandą ar dvi rekomenduojama atsistoti, pasivaikščioti, o jei tokios galimybės nėra, bent reguliariai judinti pėdas ir blauzdų raumenis. Taip pat svarbu vartoti pakankamai skysčių, vengti gausaus alkoholio vartojimo ir migdomųjų, kurie dar labiau sumažina judrumą. Didesnės trombozės rizikos pacientams gali būti rekomenduojamos kompresinės kojinės“, – pataria gydytoja.

Atostogos nėra laikas atsigriebti už visus metus

Renkantis ramų ar aktyvų poilsį, svarbiausia įvertinti savo įprastą fizinį pajėgumą. Jei žmogus kasdienybėje yra reguliariai fiziškai aktyvus, aktyvios atostogos su pasivaikščiojimais, lengvais žygiais ar kitomis saikingo intensyvumo veiklomis gali būti net naudingiau, nei visas dienas praleisti ilsintis prie baseino.

Kardiologė įspėja, kad didesnė rizika kyla tuomet, kai visus metus mažai judėjęs žmogus per atostogas staiga imasi intensyvaus sporto, ilgų žygių ar sudėtingų kopimų. Staiga padidėjęs fizinis krūvis padidina deguonies poreikį širdies raumeniui, gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, krūtinės anginos simptomus, o kai kuriais atvejais – ir ūminius širdies bei kraujagyslių įvykius.

„Atostogos nėra varžybos – nereikia stengtis per vieną dieną pamatyti visų lankytinų vietų ar išbandyti visų aktyvių pramogų. Rekomenduojama fizinį krūvį didinti pamažu ir įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus. Geriausias pasirinkimas – saikingas judėjimas, kuris teikia malonumą, o ne sekina“, – sako gydytoja.

„Jeigu fizinio krūvio metu atsiranda spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, neįprastas dusulys, stiprus širdies plakimas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas ar pykinimas, fizinę veiklą reikėtų nedelsiant nutraukti. Jei simptomai per kelias minutes nepraeina arba stiprėja, būtina kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“, – priduria ji.

Vaistai – rankiniame bagaže, o atsargos – kelioms papildomoms dienoms

Norint išvengti streso, gydytoja į kelionę rekomenduoja pasiimti kelių papildomų dienų vaistų atsargą – skrydis gali būti atšauktas, kelionė netikėtai užsitęsti, o konkretaus vaisto užsienyje gali nepavykti įsigyti arba bus reikalingas receptas.

Keliaujant lėktuvu, svarbiausius vaistus patariama laikyti rankiniame bagaže, kad jie liktų pasiekiami net ir vėluojant ar dingus registruotam bagažui. Esant griežtai oro uosto saugumo patikrai ar prireikus kreiptis į vietinius gydytojus, pravartu turėti vartojamų vaistų sąrašą, kuriame būtų nurodyti ne tik prekiniai pavadinimai, bet ir tarptautiniai veikliųjų medžiagų pavadinimai, taip pat gydytojo pažymą apie diagnozę ir paskirtą gydymą. Turintiems implantuotą širdies stimuliatorių ar kardioverterį-defibriliatorių verta pasiimti prietaiso identifikavimo kortelę.

Prieš išvykstant, kardiologė pataria pasidomėti, kur kelionės vietoje būtų galima kreiptis prireikus medicinos pagalbos, ir pasirūpinti kelionių draudimu, kuris apimtų su jau diagnozuota širdies liga susijusius atvejus.

Viskas įskaičiuota? Tik ne jūsų širdžiai

Atostogos dažnai keičia ne tik dienotvarkę, bet ir mitybos įpročius. Kardiologės teigimu, nebūtina atsisakyti vietinės virtuvės ar mėgstamų patiekalų, tačiau svarbu išlaikyti saiką.
Viešbučių restoranuose ar kavinėse rekomenduojama dažniau rinktis virtus, orkaitėje ar ant grotelių ruoštus patiekalus vietoj gruzdintų, didesnę lėkštės dalį skirti daržovėms, saikingai vartoti sūrius užkandžius, rūkytą ir perdirbtą mėsą, riebius padažus bei desertus.

Pasak gydytojos, atostogų metu ypač svarbu nepamiršti saiko vartojant alkoholinius gėrimus.

„Alkoholis gali sąveikauti su kai kuriais širdies ligoms gydyti skirtais vaistais, ypač antikoaguliantais ar tam tikrais antiaritminiais preparatais. Be to, gausus alkoholio vartojimas per trumpą laiką gali sukelti vadinamąjį „Holiday heart“ („šventinės širdies“) sindromą – staiga atsirandančius širdies ritmo sutrikimus net ir žmonėms, kurie iki tol jų nebuvo patyrę. Karštu oru alkoholio vartojimas kartu didina ir dehidratacijos riziką“, – teigia kardiologė.

Atostogos – pertrauka nuo darbo, bet ne nuo gydymo

Pasikeitusi dienotvarkė, miego ir valgymo režimas, skrydžiai ar laiko juostų kaita gali tapti priežastimi, dėl kurios keliaujant vaistus prisiminti tampa sunkiau. Gydytojos teigimu, širdies ir kraujagyslių ligoms skirtų vaistų vartojimo savavališkai nutraukti nereikėtų – net kelių dienų pertrauka gali lemti kraujospūdžio padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, ligos simptomų atsinaujinimą ar būti itin pavojinga.

„Kelionėje pasikeičia įprastas dienos ritmas – kitaip valgome, daugiau judame, keičiasi miego režimas, todėl lengviau pamiršti išgerti vaistus. Kuo daugiau skirtingų preparatų ir jų vartojimo laikų reikia prisiminti, tuo didesnė tikimybė suklysti. Ir klinikiniai tyrimai, ir kasdienė praktika patvirtina, kad, kuo paprastesnis gydymo režimas, tuo lengviau jo laikytis ir namuose, ir keliaujant“, – teigia gydytoja.

Kai kuriems pacientams, kuriems jau reikalingas stabilus kelių vaistų derinys, gydytojas gali svarstyti galimybes gydymą supaprastinti. Viena jų – politabletė, kai keli veiklieji komponentai (tokie kaip antihipertenziniai vaistai ir statinas) sujungiami vienoje tabletėje. Kai keli veiklieji komponentai sujungiami į vieną tabletę, gydymas tampa paprastesnis – reikia išgerti mažiau tablečių, lengviau laikytis režimo, o kelionėse sumažėja tikimybė ką nors pamiršti.

Pasak kardiologės, grįžus iš kelionės vaistų vartojimo režimas neturėtų keistis – prie įprasto grafiko reikėtų grįžti iš karto. O miego režimą, fizinį aktyvumą ar kasdienę rutiną galima reguliuoti palaipsniui per kelias dienas. Svarbiausia – nesukelti organizmui papildomo streso.
„Atostogos turėtų būti laikas pailsėti, tačiau jos neturėtų tapti pertrauka nuo rūpinimosi savo sveikata“, – primena J. Jurgaitytė.

Po širdies operacijos į kelionę: kada galima, o kada geriau atidėti?

Ruošiantis ilgesnei ar tolimesnei kelionei, kardiologė rekomenduoja iš anksto įsitikinti, kad liga yra stabili, o paskirtas gydymas tinkamai suderintas. Jei per pastaruosius kelis mėnesius pasikeitė sveikatos būklė ar gydymas, prieš išvykstant verta apsilankyti pas gydytoją.

Didesnio atsargumo reikia pacientams, kurių būklė šiuo metu nestabili arba kurie neseniai patyrė ūmų širdies įvykį. Keliaujant lėktuvu, skrydį taip pat gali tekti atidėti po neseniai patirto miokardo infarkto ar širdies operacijos, esant dekompensuotam širdies nepakankamumui ar nekontroliuojamiems širdies ritmo sutrikimams.

Pasak kardiologės, po nekomplikuoto miokardo infarkto, esant stabiliai būklei, apie kelionę galima svarstyti praėjus maždaug 2–3 savaitėms. Po sklandžiai atliktos stento implantacijos kelionę kai kuriais atvejais galima planuoti po savaitės ar dviejų, o po didesnių širdies operacijų, pavyzdžiui, vainikinių arterijų šuntavimo, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 4–6 savaites. Konkretus sprendimas visada turėtų būti priimamas individualiai, įvertinus paciento būklę ir pasitarus su gydytoju.

„Jei liga stabili, gydymas suderintas, o žmogus jaučiasi gerai, kelionė paprastai nekelia papildomos rizikos. Priešingai – kokybiškas poilsis, mažesnis stresas ir geros emocijos gali būti naudingi širdies sveikatai. Todėl svarbiausias klausimas nėra, ar galima keliauti, o kaip tai padaryti saugiai“, – apibendrina gydytoja kardiologė.

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kasmet į vieną pievą suburia patyrusius šienavimo meistrus, pradedančiuosius ir visus, norinčius geriau pažinti senąją šienpjovystės tradiciją. Čempionate svarbus ne tik greitis – dalyvių darbas vertinamas pagal šienavimo kokybę, tikslumą, pradalgės švarumą ir gebėjimą taisyklingai valdyti dalgį.

Daugiausiai apdovanojimų pelnė moteris

Viena ryškiausių šių metų čempionato dalyvių tapo Seda Bukauskienė. Ji ne tik iškovojo Metų šienpjovės titulą, bet ir triumfavo „Dailiojo šienavimo“ rungtyje bei kartu su Tadu Suraučiumi, komandoje „SeDas“, pelnė apdovanojimą už greičiausią pasirodymą komandinėse varžybose.

Po apdovanojimų nugalėtoja į savo pergales pažvelgė su humoru.

„Nesiilsėsiu, kol nenušienausiu visų Rupkalvių pievų“, – juokavo Metų šienpjove tapusi Seda Bukauskienė.

Renginio organizatoriai su šypsena teigė, kad renginio dalyvių energija ir stiprybė liudija, kad šienavimas dalgiu – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis.

„Šiandien čia susirinko tiek linksmai nusiteikusių energingų dalyvių iš visos Lietuvos. Matome, kad entuziazmas šienauti dalgiu niekur nedingsta, o priešingai – tik auga. Smagu matyti, kad azartiškai nusiteikę dalyviai sugrįžta, o kelią į čempionatą randa ir tie, kurie dalgio rankoje dar nėra laikę“, – teigia viena renginio organizatorių, Baltijos aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė.

Šių metų Nacionalinio šienpjovių čempionato apdovanojimus pelnė:

Metų šienpjovys – Liudas Tauginas;
Metų šienpjovė – Seda Bukauskienė;
„Dalgio mostas“, 50 metrų rungtis – Kęstutis Marcinkus;
„Dalgio debiutas“, 30 metrų naujokų rungtis – Dominykas Šinkonis;
„Dailusis šienavimas“ – Seda Bukauskienė;
Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausiai šienavusią komandą pelnė „SeDas“ – Seda Bukauskienė ir Tadas Suraučius;
Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai šienavusią komandą pelnė „Galim dar geriau“ – Žygimantas Jėcka ir Justinas Kairys.

Šienavimas, padedantis išsaugoti gyvas pievas

Rupkalvių pievos šiam čempionatui pasirinktos neatsitiktinai. Šienavimas dalgiu čia susijungia ir su gamtosauga. Dirbdamas rankiniu būdu šienpjovys gali pastebėti pievoje esančius paukščių lizdus ar kitus gyvūnus ir juos apeiti, o tinkamai prižiūrimos šlapios pievos išlieka svarbiomis retų rūšių buveinėmis.

Rupkalvių pievos ypač reikšmingos meldinei nendrinukei – vienai rečiausių Europos paukščių giesmininkių. Todėl čempionatas primena, kad tradicinis šienavimas gali reikšti ne tik pagarbą praeities amatui, bet ir atidesnį žmogaus santykį su šiandienos kraštovaizdžiu.

Penktasis čempionatas dar kartą įrodė, kad dalgis Lietuvos pievose nėra vien praeities simbolis. Tai įrankis, aplink kurį ir šiandien gali susitikti žmonės, meistrystė, gyva tradicija ir rūpestis gamta.

Nugalėtojų prizus įsteigė čempionato partneris „Staliaus įrankiai“, renginio partneriai – Šilutės rajono savivaldybė.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Rečiausio žemyninės Europos giesmininko apsauga: tarptautinė iniciatyva siekiant meldinių nendrinukių populiacijų atsikūrimo“ („LIFE4AquaticWarbler“, Nr. LIFE23-NAT-LT-LIFE4AquaticWarbler). Projektą finansuoja ES LIFE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kiti rėmėjai ir projekto partneriai.

VšĮ Baltijos aplinkos forumo inf.

33-ejų krepšininkas praėjusį sezoną pradėjo Utenos „Juventus“ komandoje, o vasario pabaigoje persikėlė į Kosovą, kur sezoną užbaigė atstovaudamas „Golden Eagle Ylli“ ekipai.

Kosovo čempionate Sabeckis vidutiniškai pelnydavo po 7,7 taško, atkovodavo po 2,3 kamuolio ir atlikdavo po 5,3 rezultatyvaus perdavimo.

Patyrusiam gynėjui Jonava taps jau septintąja karjeros stotele stipriausioje šalies krepšinio lygoje. Per savo karjerą LKL čempionate Sabeckis yra atstovavęs Kauno, Prienų, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių ir Utenos ekipoms.

Universalumu išsiskiriantis Sabeckis gali rungtyniauti keliose pozicijose, o viena ryškiausių jo žaidimo savybių – gebėjimas kurti progas komandos draugams. Gynėjas du kartus yra tapęs rezultatyvių LKL perdavimų lyderiu.

Su Donatu Sabeckiu pasirašyta sutartis iki 2026/2027 m. sezono pabaigos.

 „Jonava Hipocredit“  inf.

Trys pagrindiniai dalykai - ženklinimas, skiepai ir dokumentai 

Europos Sąjungos taisyklės leidžia šeimininkams kartu su savo šunimis, katėmis ar šeškais keliauti tarp ES valstybių, taip pat vykti į Norvegiją ir Šiaurės Airiją. Planuojant tokią kelionę svarbu iš anksto pasirūpinti, kad kartu vykstantis augintinis atitiktų nustatytus reikalavimus. 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie reikalavimai taikomi tais atvejais, kai augintinis keliauja kartu su savo šeimininku. Jei gyvūnas vežamas atskirai nuo šeimininko, jam taikomi kiti gyvūnų vežimo ir įvežimo reikalavimai. 

Kartu su šeimininku keliaujantis augintinis - šuo, katė ar šeškas turi būti: 

• paženklintas mikroschema arba aiškiai įskaitoma tatuiruote, jei ji padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.; 
• turėti galiojantį skiepą nuo pasiutligės. Būtina įsitikinti, kad vakcinacija galios visos kelionės metu; 
• turėti  Europos Sąjungos gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų įrašyta informacija apie gyvūno augintinio identifikavimą ir vakcinaciją nuo pasiutligės. 

Kai kurios šalys taiko papildomus reikalavimus 

Vykstant su šunimi į Suomiją, Airiją, Maltą, Norvegiją ar Šiaurės Airiją taikomas papildomas reikalavimas - gyvūnas turi būti gydytas nuo kaspinuočio Echinococcus multilocularis. Todėl prieš kelionę svarbu pasitikrinti ne tik bendruosius ES reikalavimus, bet ir konkrečios šalies taikomas sąlygas. Privataus veterinarijos gydytojo atlikto gydymo duomenys turi būti įrašyti Europos Sąjungos gyvūno augintinio pase. 

Jeigu keliaujama lėktuvu, VMVT taip pat rekomenduoja iš anksto susisiekti su pasirinktomis oro linijomis. Vežėjai gali taikyti papildomus reikalavimus dėl gyvūno dydžio, svorio, transportavimo krepšio ar narvo, jo vežimo salone arba bagažo skyriuje. Šios sąlygos gali skirtis priklausomai nuo oro bendrovės. 

O jeigu kartu keliauja daugiau augintinių? 

Pagal bendrąją tvarką vienas asmuo nekomerciniais tikslais gali keliauti su ne daugiau kaip penkiais gyvūnais augintiniais. Išimtys taikomos, kai daugiau nei penki gyvūnai keliauja dalyvauti parodose, varžybose, sporto renginiuose ar pan. Tokiu atveju turi būti pateikiami tai pagrindžiantys dokumentai, o gyvūnai turi būti vyresni nei šešių mėnesių. 

VMVT ragina kelionę su augintiniu planuoti iš anksto ir dar prieš išvykstant pasitikrinti konkrečiai kelionės krypčiai taikomus reikalavimus. Tai ypač svarbu keliaujant per kelias valstybes ar vykstant už ES ribų, nes skirtingose šalyse gyvūnų įvežimui gali būti taikomos papildomos sąlygos. 

Daugiau informacijos apie keliavimą su gyvūnais augintiniais rasite VMVT interneto svetainėje

Rugpjūčio 7 d. apie 20.40 val. Stoškų kaime, automobilį „Volkswagen“ vairavo neblaivus vyras, gimęs 1972 metais.

Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,60 prom.

„Tvaraus renginio, festivalio ar net paties organizavimo proceso siekiai jau tampa rinkos standartu. Labai svarbus ir pastebimas siekis - sumažinti atliekų kiekį. Tam įrengiamos patogios rūšiavimo vietos ir intuityvus jų ženklinimas, pozicionavimas. Tokios pastangos atsiperka – lankytojai tampa vis sąmoningesni. Kai žmogui lengva pasirinkti teisingai, jis dažniausiai taip ir padaro“, – sako „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Didžiausias darbas prasideda pasibaigus festivaliui

Lukiškių kalėjimo renginių organizatoriai pasakoja, kad didžiausią dalį jų renginiuose sudaro maisto pakuotės. Siekiant sumažinti atliekų kiekį, gėrimams naudojami daugkartiniai plastikiniai puodeliai, todėl vienkartinio plastiko susidaro gerokai mažiau, o kartu išvengiama ir stiklo šukių, kurios renginiuose kelia papildomų saugumo rizikų.

„Didžiausias darbas prasideda ne prie konteinerių – daugiausia laiko užima smulkių atliekų, tokių kaip nuorūkos ar saldainių popierėliai, surinkimas nuo žemės. Džiugina tai, kad žmonių sąmoningumas po truputį auga – nepastebėję šiukšliadėžių, žmonės patys teiraujasi, kur jas rasti, kai kurie nešiojasi kišenines pelenines, kad nemestų nuorūkų ant žemės. Turime ir lankytojų, kurie paprašo šiukšlių maišo bei savo iniciatyva prisideda prie teritorijos tvarkymo. Dažniausiai tai žmonės, kurie Lukiškių kalėjime lankosi nuolat ir jaučia ryšį su šia vieta“, – pasakoja Lukiškių kalėjimo konversijos autoriai.

Lukiškių kalėjimo atstovų teigimu, net ir po didelių renginių teritoriją dažniausiai pavyksta visiškai sutvarkyti maždaug per dvi valandas, tačiau daugiausia laiko pareikalauja būtent kruopštus smulkių atliekų surinkimas. 

Patogi infrastruktūra veikia geriau nei draudimai

Renginių organizatoriai pastebi, kad žmonės rūšiuoja kur kas atsakingiau tada, kai tai padaryti yra paprasta. Tą patvirtina ir klubinės kultūros tendencijas formuojantys renginių organizatoriai „Draugai Draugams“.

„Didžiausias iššūkis nėra pats šiukšlių kiekis – sudėtingiausia užtikrinti, kad dideli žmonių srautai galėtų patogiai ir greitai jomis atsikratyti. Todėl daug dėmesio skiriame tam, kad konteineriai būtų lengvai pasiekiami iš bet kurios renginio vietos. Mūsų patirtis rodo, kad geriausiai veikia ne draudimai, o patogi infrastruktūra ir aiškūs sprendimai“, – teigia vienas „Draugai Draugams“ įkūrėjų Bartas Michailovičius.

Pasak B. Michailovičiaus, prie švaresnių renginių prisideda ne tik lankytojų sąmoningumas, bet ir žmonės, kurie lieka užkulisiuose. Po kiekvieno renginio visos surinktos atliekos išvežamos į vieno iš organizatorių kiemą, kur jo tėtis jas kruopščiai išrūšiuoja. Tokiu būdu komanda siekia užtikrinti, kad kuo daugiau atliekų pasiektų perdirbimą ir rūšiavimas nesibaigtų vien prie festivalio konteinerių.

Festivalio kultūrą kuria ir patys lankytojai

Festivalio „Šaknys“ organizatoriai sako, kad jų renginyje didžiausią atliekų dalį sudaro maisto pakuotės, tačiau vienkartinių gėrimų taros beveik nebelieka – visi gėrimai pilstomi į daugkartinius puodelius. 

„Mūsų festivalyje didžiausią atliekų dalį sudaro maisto pakuotės, tačiau vienkartinių gėrimų taros beveik nebelieka, nes naudojame daugkartinius puodelius. Dar prieš festivalį daug kalbame apie pagarbą gamtai, įrengiame aiškiai pažymėtas rūšiavimo vietas, o viso renginio metu dirba atskira savanorių komanda, besirūpinanti švara. Pas mus renkasi gamtą mylintys žmonės, todėl jiems natūraliai kyla noras jos neteršti. Džiugina ir tai, kad po festivalio neretai sulaukiame vietos gyventojų ar lankytojų pagalbos – jie savo iniciatyva prisideda prie teritorijos tvarkymo“, – pasakoja šį savaitgalį vyksiančio festivalio „Šaknys“ organizatorius Domas Sabaliauskas.

Renginių organizatoriai sutaria, kad švaresnius festivalius kuria ne vienas sprendimas, o daugybė mažų, tačiau nuoseklių veiksmų – daugkartinė tara, patogiai įrengtos rūšiavimo vietos, aiški komunikacija, savanorių įsitraukimas ir vis didesnė pačių lankytojų atsakomybė. Nors visiškai be atliekų vykstantys renginiai kol kas tebėra siekiamybė, organizatorių patirtis rodo, kad pokyčiai vyksta – žmonės vis dažniau rūšiuoja atliekas, padeda palaikyti tvarką ir supranta, kad švari festivalio ar miesto šventės aplinka prasideda nuo kiekvieno pasirinkimo.

Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidėje „KAS ir KAM?“ Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyriausioji tyrėja Liliana Malinovskaja ir komikas bei interneto turinio kūrėjas Emilis Jokūbas kalbėjo apie vaikų verbavimo internete būdus, požymius, kuriuos turėtų pastebėti suaugusieji, ir svarbiausią taisyklę – kilus įtarimui netylėti.

Pasak L. Malinovskajos, vaikų verbavimo atvejai nėra vien teorinė ar kitose valstybėse egzistuojanti grėsmė. Su bandymais įtraukti nepilnamečius į priešišką veiklą susiduriama ir Lietuvoje, o tikrasis reiškinio mastas gali būti gerokai didesnis, nei rodo oficialūs duomenys. Dalis vaikų nesupranta, kad jais manipuliuojama, dalis bijo apie tai papasakoti, o kai kurie bandymai verbuoti taip ir lieka nepastebėti.

Pirmoji užduotis gali atrodyti visiškai nekalta

Verbuotojai vaikų gali ieškoti „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Telegram“, „Discord“ platformose, internetiniuose žaidimuose ir privačiose jų bendruomenėse. Viešame vaiko profilyje dažnai galima pamatyti jo gyvenamąją vietą, mokyklą, draugus, pomėgius, šeimos aplinkybes ir norus. Ši informacija padeda parinkti tinkamiausią būdą kontaktui užmegzti.

Pirmoji žinutė paprastai nekelia įtarimo. Nepažįstamas žmogus gali prisistatyti bendraamžiu, bendrų pomėgių turinčiu žaidėju ar tame pačiame mieste gyvenančiu asmeniu. Bendravimas kartais tęsiasi kelias savaites ar mėnesius. Per šį laiką siekiama pelnyti pasitikėjimą, išsiaiškinti vaiko poreikius ir rasti poveikio priemones.

Vienam vaikui gali būti pasiūlyta pinigų, kitam – žaidimo valiutos, virtualių daiktų ar dovanų. Verbuotojai taip pat gali išnaudoti norą pritapti, sulaukti dėmesio, atrodyti sėkmingesniam ar tapti tam tikros bendruomenės dalimi. Susirašinėjimo metu gautos jautri ar intymi informacija gali būti panaudota šantažui ir grasinimams.

„Pirma užduotis dažniausiai būna labai paprasta. Vaikas gali net nežinoti, kad ši maža užduotis yra didelio plano dalis“, – sako L. Malinovskaja.

Atlikęs pirmąją užduotį ir gavęs sutartą atlygį, vaikas įsitikina, kad vadinamasis darbdavys laikosi pažado. Kartu verbuotojas įvertina, ar vaikas vykdo nurodymus, geba išlaikyti paslaptį ir nesikreipia pagalbos. Vėlesnės užduotys gali tapti vis pavojingesnės – nuo objektų ar žmonių stebėjimo ir fotografavimo iki vandalizmo, sabotažo ar kitų nusikalstamų veikų.

Policijos atstovė pabrėžia, kad taikiniu gali tapti bet kuris vaikas. Verbuotojai ieško aplinkybių, kurias galima išnaudoti: finansinių poreikių, priklausomybių, vienišumo, įtampos šeimoje, noro būti pripažintam ar paprasčiausio smalsumo.

Kokie požymiai turėtų sukelti įtarimą?

Vienas požymis savaime dar nepatvirtina verbavimo, tačiau keli staigūs vaiko elgesio pokyčiai turėtų paskatinti suaugusiuosius pasidomėti situacija.

Dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu vaikas turi neaiškios kilmės pinigų ar naujų daiktų, pradeda slėpti susirašinėjimus, sulaukia daug skambučių, trumpam išeina iš pamokų ar namų ir negali aiškiai paaiškinti, kur buvo. Įtarimą gali kelti ir naujos pažintys su žmonėmis, apie kuriuos vaikas nieko konkretaus nepasako.

Galimą spaudimą išduoda nerimas, užsisklendimas, dirglumas, staiga sumažėjęs aktyvumas, atsiribojimas nuo šeimos ir draugų, suprastėję mokymosi rezultatai ar neįprastas domėjimasis tam tikrais objektais ir vietomis. Vaikas taip pat gali užsiminti, kad turi ką nors stebėti, fotografuoti ar kažkam ką nors perduoti.

Internete dėmesio vertu signalu turėtų tapti nepažįstamo žmogaus siūlomas lengvas uždarbis, dovanos ar kompiuterinių žaidimų daiktai už paprastą paslaugą. Ypač rimtai reikėtų vertinti ir suaugusio žmogaus siekį užmegzti itin artimą ryšį su nepilnamečiu, perkelti pokalbį į uždarą platformą, sužinoti gyvenamąją vietą ar kitą asmeninę informaciją ar įtikinti pokalbį slėpti nuo tėvų.

E. Jokūbas atkreipia dėmesį, kad tėvai turėtų aktyviau naudotis socialinių tinklų ir žaidimų platformų vaikų apsaugos funkcijomis. Svarbu patikrinti paskyros privatumo nustatymus ir įvertinti, kiek informacijos viešai atskleidžiama apie vaiko amžių, mokyklą, gyvenamąją vietą, šeimą bei kasdienę rutiną.

Pagrindinė taisyklė vaikams paprasta: kai pasiūlymas skamba per gerai ir už lengvą veiksmą žadamas neįprastai didelis atlygis, situaciją būtina vertinti atsargiai.

Svarbiausia – išsaugoti įrodymus ir kreiptis pagalbos

Susidūręs su įtartinu pasiūlymu vaikas turėtų kuo greičiau apie tai pasakyti tėvams arba kitam suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Tai gali būti mokytojas, klasės vadovas, socialinis pedagogas, treneris, giminaitis ar kaimynas.

E. Jokūbas atkreipia dėmesį, kad vaikui, kuris bijo iš karto kreiptis į tėvus ar mokytoją, pirmasis žingsnis gali būti pokalbis su patikimais bendraamžiais. Draugai gali padėti įvertinti situaciją, padrąsinti netylėti ir kartu kreiptis į suaugusįjį. Vis dėlto vien bendraamžių pagalbos nepakanka – apie galimą verbavimą turi sužinoti žmogus, galintis imtis konkrečių veiksmų.

Net ir atlikus pirmąją užduotį ar priėmus atlygį galimybė sustoti išlieka. Kuo anksčiau apie situaciją pranešama, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią tolesniam vaiko įtraukimui dar pavojingesnėms užduotims.

„Vaikai turi žinoti, kad nereikia bijoti pasakyti suaugusiesiems. Visada yra galimybė sustoti. Pavojingiau yra tylėti ir toliau vykdyti užduotis, nes tokia situacija vaiką emociškai palaužia ir priveda prie kitų pasekmių“, – pabrėžia L. Malinovskaja.

Tėvų reakcija tokioje situacijoje yra ypač svarbi. Vaiko nereikėtų kaltinti, gėdinti ar skubėti bausti. Taip pat nerekomenduojama patiems susisiekti su galimu verbuotoju ar bandyti savarankiškai atlikti tyrimą. Pirmiausia reikia išsaugoti susirašinėjimus, paskyrų pavadinimus, nuotraukas, nuorodas ir kitą turimą informaciją. Ekrano nuotraukos gali tapti svarbiais įrodymais.

Apie galimą įtraukimą į priešišką veiklą galima pranešti policijai arba Valstybės saugumo departamentui. Į VSD galima kreiptis pasitikėjimo linijos telefonu +370 700 70 007 arba elektroniniu paštu pranesk@vsd.lt. Kilus tiesioginiam pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai, reikia skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.

„Geriau apie viską pasakyti, priimti pagalbą ir sugrįžti į normalų gyvenimą. Taip vaikas kartu prisideda ir prie Lietuvos saugumo“, – reziumuoja policijos atstovė.

Visą pokalbį apie vaikų verbavimą internete, saugų elgesį socialiniuose tinkluose ir suaugusiųjų vaidmenį išgirsite naujausiame Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidės „KAS ir KAM?“ epizode: https://www.youtube.com/watch?v=rhz3epwOBLo

Valstybės saugumo departamento rekomendacijos susidūrus su verbavimu: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Vyro teigimu, pagrindinėje Jonavos gatvėje naktimis vyksta savotiškos lenktynės, o ramybės valandomis gyventojai ramybės taip ir nesulaukia.

„Ką naktimis veikia policija? Kas per lenktynės vyksta naktimis pagrindinėje Jonavos Basanavičiaus gatvėje? Kur dingusi policija, kokius filmus žiūri per kameras? Pilnas miestas kamerų - reakcijos nulis. Praktiškai kiekvieną dieną nuo 24h tai motociklai kaukia, tai mašinos taip vadinamus (popkornus) skleidžia. Ramybės valandomis ramybės nėra. Kada policija pradės patruliuoti, o ne sėdėti komisariate nieko nematant?“ - rašė skaitytojas.

Redakcija vyro klausimus perdavė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyriui.

Pareigūnai teigia, kad dėl J. Basanavičiaus gatvėje transporto priemonių keliamo triukšmo pranešimų šiais metais nėra gavę.

„Dėl transporto priemonių keliamo triukšmo, Jonavoje, J. Basanavičiaus g., pranešimų nesame gavę. Kaip jau teigta anksčiau, policijos pareigūnai patruliuoja nustatytu maršrutu, skaitytojo minimos gatvės patenka į patruliavimo maršrutą. Policijos pareigūnai pastebėję pažeidimus reaguoja į situaciją nedelsiant, tam, kad būtų išvengta nelaimių“, - redakcijai atsakė Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyris.

Taigi šioje situacijoje susiduria dvi skirtingos istorijos pusės: gyventojas tikina, kad triukšmingi pasivažinėjimai ir motociklų riaumojimas naktimis yra praktiškai kasdienybė, tuo metu policija teigia, kad dėl tokio triukšmo J. Basanavičiaus gatvėje pranešimų nėra gavusi.

Pareigūnai primena, kad pastebėjus pažeidimus ar situacijas, keliančias grėsmę žmonių saugumui ar viešajai tvarkai, apie jas reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

„Šiuo metu darbo rinkoje matome daugiau lėtėjimo nei silpnėjimo požymių. Vasaros vidurio duomenys dar kartą patvirtina, kad darbo rinka yra dinamiška ir nuolat prisitaikanti prie kintančių aplinkybių – vieni rodikliai išlieka stabilūs, kiti laikinai sulėtėja. Vis dėlto bendra kryptis išlieka palanki: darbo ieškančių žmonių skaičius yra mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o augantys siūlomi atlyginimai rodo, kad darbdaviai ir toliau aktyviai konkuruoja dėl reikalingų darbuotojų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. 

Darbuotojų poreikis išliko stabilus kaip ir ankstesniais mėnesiais – laisvų darbo vietų skaičius penktą mėnesį iš eilės perkopė 15 tūkst. ribą. Beveik 4 tūkst. darbdavių per mėnesį paskelbė 15,2 tūkst. darbo pasiūlymų. Gamybos sektoriuje daugiausiai – 3,2 tūkst., administracinės ir aptarnavimo srityje – 2,4 tūkst., prekyboje – 2,3 tūkst., statybos sektoriuje – 1,6 tūkst. 

Toliau augo ir siūlomi atlyginimai. Liepą naujai įregistruotose laisvose darbo vietose siūlomas vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 1735 Eur – 156 Eur (10 proc.) daugiau nei prieš metus ir 310 Eur (22 proc.) daugiau nei prieš dvejus metus. Didžiausias atlygis siūlytas ieškant gydytojų ir įvairių sričių vadovų, mažiausias – kioskų ir turgaviečių pardavėjams, gyvūnų (augintinių) priežiūros darbuotojams, pagalbiniams sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkams. 

Vidurvasarį užimtumas suteiktas mažiau klientų –padėta įsidarbinti 15,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Panašios tendencijos fiksuojamos kasmet liepos mėnesį. Kas šeštas-septintas pradėjo dirbti pagal terminuotą darbo sutartį – dažniausiai laikinai įdarbinta žemos kvalifikacijos darbams. Tuo metu veiklą pagal verslo liudijimus pasirinko 8,4 tūkst. žmonių, o šią veiklos formą besirenkančių gyventojų skaičius jau kelerius metus išlieka stabilus. 

Rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 145,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 2,9 proc. (4,1 tūkst.) daugiau nei prieš mėnesį, o registruotas nedarbas ūgtelėjo 0,3 proc. iki 8 proc. Nepaisant sezoninio augimo, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, registruotas nedarbas yra 0,6 proc. punkto mažesnis, o darbo ieškančių žmonių  – beveik 11 tūkst. mažiau. 

Nedarbo rodiklis liepą paaugo 39 savivaldybėse, 16 – sumažėjo ir 7 – nepakito. Mažiausias fiksuotas Neringos (1,4 proc.), Birštono (4,9 proc.), Joniškio raj. ir Kretingos raj. (po 5,1 proc.) bei Šilalės raj. (6 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Kalvarijos (10,9 proc.), Ignalinos raj. ir Zarasų raj. (po 10,8 proc.) bei Anykščių raj. ir Visagino (po 10,3 proc.) savivaldybėse. 

Lietuvoje – 1,47 mln. užimtų gyventojų. Tai – 1,3 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Daugiausia dirbančiųjų padaugėjo prekybos, viešojo valdymo ir gynybos, transporto ir saugojimo bei žmonių sveikatos priežiūros sektoriuose.

Posėdyje taip pat patvirtintos A ir B divizionų komandų sudėtys bei pristatyta atnaujinta B diviziono čempionato sistema, kuri leis komandoms sužaisti daugiau rungtynių ir kovoti dėl apdovanojimų net ir nepatekus tarp stipriausių savo grupės ekipų.

A divizione – nauji veidai ir galimas rekordinis dalyvių skaičius

Licencijos dalyvauti 2026–2027 m. Nostra.lt-RKL A diviziono čempionate suteiktos šioms komandoms: BC Biržai, Vilniaus rajono KK-VRSC, Kazlų Rūdos SC „Ataka-Danilus“, Joniškio „Delikatesas“, KK „Kupiškis“, Vytauto Didžiojo universitetas, Raseinių „Raseiniai“, LCC Tarptautinis universitetas, Druskininkų „Akvilė“, Prienų „Tikodenta“, Šilalės „Lūšis“, Birštono „Milasta“, BC „Širvintos-UHB Group“, Kauno „Žalgiris-3“, BC „Sendvaris“ (Gargždų SC), Akmenės rajono sporto centras ir KK „Trakai-Trakų SC“

Nors 2025–2026 m. sezono čempionė Birštono „Milasta“ sportiniu principu iškovojo teisę rungtyniauti Nacionalinėje krepšinio lygoje, klubas nusprendė likti Regionų krepšinio lygoje ir artėjančiame sezone gins A diviziono čempionų titulą.

Tuo metu Kauno „Žalgiris-3“, praėjusiame sezone užėmęs paskutinę vietą A divizione ir sportiniu principu turėjęs iškristi į B divizioną, įsigijo A diviziono licenciją iš čempionatą palikusios Tauragės komandos.

Vykdomasis komitetas taip pat pritarė Vilniaus „Rytas-MRU“ prašymui dalyvauti 2026–2027 m. Nostra.lt-RKL A diviziono licencijavimo procese komerciniu būdu. Klubui įvykdžius visus lygos licencijavimo, organizacinius ir finansinius reikalavimus, jis pretenduos papildyti A divizioną.

Jeigu šis procesas bus sėkmingai užbaigtas, artėjančiame sezone A divizione varžysis rekordinis – 18 komandų – skaičius. Galutinis A diviziono dalyvių sąrašas paaiškės pasibaigus Vilniaus „Rytas-MRU“ licencijavimo procedūrai. Šiuo metu klubui yra suteikta B diviziono licencija.

B divizione – rekordinės 38 komandos

Dar didesnis augimas fiksuojamas B divizione. Artėjančiam sezonui paraiškas pateikė net 38 klubai – tai didžiausias dalyvių skaičius lygos istorijoje.

Šį sezoną prie Regionų krepšinio lygos prisijungė vienuolika naujų ekipų: NKA „Perlas GO“, Telšių SRC, Kelmės krepšinis, Rokiškio JVN, Vilniaus rajono SC, BC Domeikava, Tauragė-2, Vilniaus KA „Sanit“, Baltic Sharks (KA „Snaiperis“), Šilutės „Šilutė“ ir Kėdainių sporto centras.

Kitos B diviziono komandos: Anykščių KKSC-Elmis, Ukmergės SC „Jusema“, Panevėžio SC, Pakruojo SC-Lygumų ŽŪB, Kauno r. „Tornado-Tauras“, Kauno kolegija, Prienų sporto centras, VKKM-„Neptūnas“, BC Radviliškis, Klaipėdos universitetas-KKM, Jonavos sporto centras, Alytaus sporto centras, Lietuvos sporto universitetas, Kaišiadorių „Savingė“, Utenos „Dauniškio prekyba-Juventus“, Pajūrio „Jūra“, Varėnos KRS, Švenčionėlių „Rida“, Kauno technologijos universitetas, Lazdijų „Briedis Pietų-Megrame“, Skuodo KKSC-„Kuršasta“, KA „Žalgiris-Nordclinic“, Vytauto Didžiojo universitetas-2, Palangos sporto centras, Šiaulių KA „Saulė“-ŠSG, Vilniaus krepšinio mokykla, „LKSK-Gijos klinikos“

Nauja B diviziono sistema – daugiau rungtynių ir daugiau intrigos

Atsižvelgiant į rekordinį komandų skaičių, nuo artėjančio sezono keičiasi B diviziono čempionato formatas.

Visos komandos pirmiausia regioniniu principu bus suskirstytos į dvi dalis – Vakarų ir Rytų. Vėliau kiekviename regione ekipos bus suskirstytos į du pajėgumo krepšelius pagal praėjusio sezono sportinius rezultatus, o burtų keliu paskirstytos į keturias grupes po 9 arba 10 komandų.

Po reguliariojo sezono kiekvienos grupės 1–4 vietas užėmusios komandos pateks į Didžiosios taurės atkrintamąsias varžybas, kurios prasidės nuo aštuntfinalio etapo. Šios ekipos tęs kovą dėl B diviziono čempionų titulo ir kelialapio į A divizioną.

Tuo tarpu 5–8 vietas grupėse užėmusios komandos sezoną taip pat tęs Mažosios taurės varžybose, kur analogišku atkrintamųjų principu kovos dėl atskiro trofėjaus.

Tokia sistema leis gerokai padidinti komandų sužaidžiamų rungtynių skaičių, išlaikyti sportinę motyvaciją iki pat sezono pabaigos ir suteiks galimybę dėl apdovanojimų kovoti ne tik pačioms pajėgiausioms komandoms. Tuo tarpu 9–10 vietas grupėse užėmusios ekipos sezoną baigs po reguliariojo čempionato.

Sezono viduryje – tradiciniai taurės turnyrai

Kaip ir praėjusiame sezone, čempionato viduryje komandos varžysis ir tradicinėse taurės varžybose. Stipriausios Nostra.lt-RKL A diviziono ekipos susikaus Lietuvos kredito unijų (LKU) Lyderių taurės turnyre, kuriame kovos dėl pirmojo sezono trofėjaus.

Tuo metu B diviziono klubų laukia tarptautinis KTU taurės turnyras. Jame dėl čempionų titulo varžysis ne tik Nostra.lt-RKL B diviziono komandos, bet ir Latvijos antrosios bei trečiosios lygų ekipos. Tarptautinis turnyras suteiks klubams galimybę pasitikrinti jėgas su kaimyninės šalies komandomis, įgyti vertingos patirties bei dar labiau padidins sezono vidurio kovų svarbą.

Artėjantis 2026–2027 m. sezonas žada tapti vienu didžiausių ir konkurencingiausių Regionų krepšinio lygos istorijoje. Rekordinis komandų skaičius, stiprėjančios klubų sudėtys, nauji dalyviai ir atnaujinta čempionato sistema dar kartą patvirtina nuoseklų lygos augimą. Regionų krepšinio lyga ir toliau sieks ne tik užtikrinti aukšto lygio sportinę konkurenciją, bet ir stiprinti krepšinio bendruomenes visoje Lietuvoje bei sudaryti dar geresnes sąlygas jaunųjų talentų tobulėjimui.

Nostra.lt-RKL inf.

Smalsumas B. G. Urbonavičių lydėjo nuo pat vaikystės. Būsimasis fizikas buvo iš tų vaikų, kuriems nepakakdavo vien atsakymo. 

„Mėgau ardyti, tyrinėti ir aiškintis, kaip veikia įvairūs daiktai. Galima sakyti, kad kai kurie namuose buvę daiktai negalėjo jaustis visiškai saugūs, jei šalia atsirasdavo atsuktuvas ir mano smalsumas. Jei kas nors neveikdavo, norėdavau išsiaiškinti, kodėl. O jei veikdavo – būdavo dar įdomiau suprasti, kaip“, – pasakoja jis. 

Jei kas nors pateikdavo pernelyg paprastą sudėtingo reiškinio paaiškinimą, jam dažnai kildavo įtarimas, kad tai – dar ne visa istorija. Panašu, kad šis noras pažvelgti giliau išliko iki šiol. 

Jonava – miestas, kuris kūrė save 

Jonavoje gimęs ir augęs Benas įsitikinęs, kad smalsumui nebūtinas nei didmiestis, nei laboratorija už lango. Kur kas svarbiau, kokie žmonės supa jauną žmogų – ar jie leidžia klausti, skatina ieškoti atsakymų ir supranta, kad mokymasis dažnai vyksta per bandymus bei klaidas. 

„Pernai Kaunas save pristatė kaip „self-made city“ – save sukūrusį miestą. Panašiai apibūdinčiau ir Jonavą. Kiek save prisimenu, šis miestas nuolat keitėsi ir gebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Vienas naujausių to pavyzdžių – kovą pradėjęs kursuoti pirmasis Lietuvoje tarpmiestinis elektra varomas autobusas, sujungęs Jonavą ir Kauną. Manau, kad jaunam žmogui tokia aplinka leidžia pamatyti, koks įvairus gali būti pasaulis, ir suprasti, kad prie pokyčių gali prisidėti ir jis pats“, – teigia KTU mokslininkas. 

Nors šiandien Benas jau daugiau nei du dešimtmečius gyvena Kaune, ryšys su Jonava išliko stiprus. Čia prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, čia iki šiol gyvena artimieji, o pats mokslininkas į gimtąjį miestą vis dar dažnai sugrįžta. Kartais buvę mokytojai jį pakviečia mokiniams papasakoti, ką reiškia dirbti mokslininko darbą ir kas iš tiesų yra tie „fizikai iš Kauno“. 

„Man visada patiko, kad Jonavoje miestas ir gamta yra visai šalia vienas kito. Be to, praktiškai bet kurį miesto tašką galima pasiekti pėsčiomis greičiau nei per valandą. Galbūt būtent todėl išsinešiau įsitikinimą, kad verta ne tik skubėti pirmyn, bet ir sustoti, apsidairyti bei pasidomėti tuo, kas vyksta aplink“, – pasakoja jis. 

Persikėlimas į Kauną nepakeitė ir jo santykio su aplinka. Benas taip ir nesusikūrė jokio ypatingo ar slapto miesto maršruto – mokslininkui artimiausios paprastos akimirkos, kai miestas dar tik bunda: rytiniai pasivaikščiojimai Ramybės parke ar dar tuščioje Laisvės alėjoje. 

„Mėgstu sustoti išgerti kavos, juolab kad Laisvės alėjoje geros kavos galima rasti jau nuo septintos ryto. Smagu sutikti po medžius lakstančias voveres, išgirsti paukščius ir tiesiog pasimėgauti akimirka“, – dalijasi jis. 

Eilinis Kauno fiziko antradienis 

Nuolatinis noras suprasti, kaip veikia pasaulis, B. G. Urbonavičių galiausiai atvedė į fiziką. Pasak jo, būtent šis mokslas leidžia ieškoti atsakymų į pačius įvairiausius klausimus – nuo paprasčiausių kasdienių reiškinių iki Visatos sandaros. 

Ieškodamas aplinkos, kurioje fizika būtų neatsiejama nuo praktikos, jis pasirinko KTU. 

„Juokais sakau, kad tik KTU yra tikroji lietuviška fizika. Vis dėlto universitetą pasirinkau todėl, kad Kauno fizika man visada atrodė labai arti realaus pasaulio. Tai fizika, kuri ne tik aiškina reiškinius, bet ir ieško sprendimų mus supančio pasaulio problemoms“, – sako Benas. 

Anot jo, mokslininko darbas dažnai atrodo visai ne taip, kaip įprasta įsivaizduoti. Fizikas nėra tik žmogus prie lentos ar tyrėjas baltu chalatu – veikiau tai žmogus, kuriame susijungia mokslininkas, inžinierius ir nuotykių ieškotojas. 

„Viena didžiausių mano mokslinių avantiūrų – darbas su vandeniliniu transportu. Automobiliai visada buvo mano gyvenimo dalis, todėl buvo įdomu suprasti, kaip viskas veikia iš tikrųjų. Labai greitai paaiškėjo, kad yra daugybė dalykų, kurių nerasi nei gamintojų brošiūrose, nei moksliniuose straipsniuose. Todėl teko daryti tai, ką fizikai moka geriausiai – matuoti, tikrinti ir nepasitikėti vien gražiais pažadais“, – dalijasi KTU mokslininkas. 

Galiausiai ši mokslinė avantiūra nuvedė taip toli, kad šiandien KTU veikia vienintelė Lietuvoje laboratorija, dirbanti su vandenilinio transporto technologijomis. Nors pats B. G. Urbonavičius į vandenilio technologijų taikymą transporte žvelgia gana kritiškai, ši patirtis, pasak jo, puikiai parodo, kaip smalsumas kartais nuveda gerokai toliau, nei pats planavai. 

„Turbūt dėl to ir mėgstu mokslą. Niekada nežinai, ar kitą savaitę su studentais aiškinsiesi „Starlink“ veikimo subtilybes, ar diskutuosi su pseudomokslinių idėjų šalininkais, ar bandysi prakalbinti ant stalo gulintį automobilio valdymo bloką. Būnant Kauno fiziku, tai – eilinis antradienis“, – šypsosi Benas. 

Mokslas turi būti suprantamas 

KTU fizikas įsitikinęs, kad mokslas turi tarnauti žmonėms, o tam jis pirmiausia turi būti suprantamas. Pasak jo, gebėjimas sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai nereiškia jų supaprastinti iki netiesos – veikiau tai yra gebėjimas rasti žmogui tinkamiausią kelią į supratimą. Vienam tam reikia formulės, kitam – gyvenimiško pavyzdžio, trečiam – palyginimo su automobiliu, telefonu ar puodeliu kavos. 

„Kartais užtenka pasakyti: įsivaizduokite, kad fizikos dėsniai yra kaip eismo taisyklės – galima jų nežinoti, bet jos vis tiek galioja, – aiškina KTU mokslininkas. – Sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai dažnai yra sunkiau nei juos suprasti pačiam. Tam reikia ne tik gerai išmanyti temą, bet ir suprasti, kaip ją mato kitas žmogus. Kartais kuo labiau esi į ją įsigilinęs, tuo sunkiau prisiminti, kaip ji atrodo tam, kuris apie ją girdi pirmą kartą. Tai šiek tiek primena bandymą paaiškinti kelią mieste, kurį pats pažįsti mintinai – tau viskas atrodo akivaizdu, o kitam žmogui kiekviena sankryža vis dar yra pasirinkimas.“ 

B. G. Urbonavičius dažnai prisimena, kad didelė dalis mokslinių tyrimų ir darbo universitete yra finansuojami valstybės, taigi ir visų Lietuvos žmonių lėšomis. Todėl, jo įsitikinimu, kiekvienas universiteto dėstytojas ar tyrėjas turėtų gebėti paprastai paaiškinti, kuo jo darbas prisideda prie visuomenės gerovės. 

Šis dialogas su visuomene, pasak KTU mokslininko, neretai reiškia ir susidūrimą su įvairiomis pseudomokslinėmis idėjomis. Nors stereotipas apie nuobodų mokslininko darbą galbūt vis dar egzistuoja, jo paties kasdienybėje jam vietos nedaug. Sunku kalbėti apie rutiną, kai tenka aiškintis, kodėl neveikia amžinasis variklis, iš kur atsiranda „dirbtinis sniegas“ ar kodėl laivai horizonte dingsta ne todėl, kad nukrenta nuo plokščios Žemės krašto. 

„Žinoma, už humoro slypi ir rimta pusė. Tokie pokalbiai primena, kaip svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir gebėjimą atskirti faktus nuo įsitikinimų. Šiandien informacijos turime daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau ne visa ji yra teisinga. Galbūt todėl mokslas šiandien yra ne tik žinių šaltinis, bet ir būdas nepasiklysti informacijos triukšme, – pažymi jis. – Todėl sakyčiau paprastai: mokslas nėra nuobodus. Nuobodžiai galima tik apie jį papasakoti.“ 

Ką „googlina“ fizikai? 

Jei būtų galima pažvelgti į Beno naršymo istoriją internete, joje greičiausiai netrūktų netikėtų temų derinių. Nuo paieškų apie krapų auginimą ūkiuose iki diskusijų su „ChatGPT“ apie kibernetinį saugumą, nuo naujausių dirbtinio intelekto modelių iki vandenilio technologijų ar kosmoso tyrimų. 

„Ten tikrai atsirastų ir labai praktiškų paieškų – nuo „kaip pamatuoti pieno riebumą“ iki „kodėl kaista elektros kontaktas“. Manau, tai visiškai natūrali kasdienybės dalis. Svarbiausia – neprarasti noro ieškoti ir nepasitenkinti pirmu rastu atsakymu. Juk pirmasis atsakymas internete kartais būna kaip pigus matavimo prietaisas – kažką rodo, bet dar reikia įsitikinti, ar juo galima pasitikėti“, – pažymi jis. 

Tarp temų, į kurias KTU mokslininką buvo nuvedęs smalsumas, pasitaikė ir tokių, kurių išgirdęs ne vienas iš pradžių nusišypsotų. Viena jų – uroflometrija, medicininis tyrimas, kurio metu matuojami šlapimo srauto parametrai šlapinimosi metu. Vis dėlto už neįprastai skambančio pavadinimo slypi svarbus neinvazinis diagnostikos metodas, padedantis nustatyti tiek vyrų, tiek moterų šlapimo takų sutrikimus. 

„Pasirodo, iš tokio, atrodytų, paprasto proceso galima gauti labai daug informacijos. Srauto stiprumas, trukmė, pokyčiai laikui bėgant – visa tai padeda suprasti, kaip veikia organizmas ir kur gali slypėti problema. Čia fizika, medicina, inžinerija ir duomenų mokslas susitinka labai netikėtoje vietoje“, – teigia jis. 

Kita, galbūt kiek mažiau matoma Beno veiklos sritis – metrologija. Darbas metrologijos institute mokslininkui leido iš arti pamatyti, kad matavimas nėra vien skaičius ekrane. Ne mažiau svarbu suprasti, kaip tas skaičius atsirado, kiek juo galima pasitikėti ir ką jis iš tikrųjų reiškia. 

Net toks kasdieniškas dalykas kaip pieno riebumas, anot mokslininko, tampa gerokai įdomesnis pradėjus gilintis į jo matavimo principus. Tuomet paaiškėja, kad už paprasto užrašo ant pieno pakelio slypi matavimo metodikos, prietaisai, kalibravimas, patikros, paklaidos ir visa matavimų kultūra. 

„Kitaip tariant, net pieno stiklinėje yra daugiau mokslo, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pastebi jis.  

Linki nebijoti išsitepti rankų 

Net ir bandydamas sąmoningai bent trumpam atsitraukti nuo mokslo, Benas pripažįsta, kad fizika kartais jį vis tiek pasiveja. Laisvalaikį mokslininkas mėgsta leisti su artimaisiais, eiti į kiną ar prisėsti prie „Xbox“ konsolės. Tiesa, jo kartos žmonėms puikiai pažįstamuose filmuose „Greiti ir įsiutę“ fizikos dėsniai, pasak jo, neegzistuoja. Vis dėlto kartais būtent to ir reikia – tiesiog žiūrėti ir pernelyg neanalizuoti.  

„Mažiau matoma mano veiklos dalis susijusi su žemės ūkiu. Vienas iš mano užsiėmimų – narcizų – gėlių, o ne žmonių – auginimas pramoniniu mastu. Įmonėje, kurioje dirbu, užauginame iki 15 proc. pasaulio narcizų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad fizika ir narcizai neturi nieko bendra, tačiau fizikiniai modeliai, procesų optimizavimas, matavimai ir duomenų analizė čia svarbūs ne mažiau nei laboratorijoje“, – sako KTU mokslininkas.  

Šiuo metu B. G. Urbonavičius kartu su vienu fizikos studentu kuria technologiją, kuri leistų neinvaziniu būdu aptikti sergančius ar pažeistus narcizų svogūnėlius. Jei projektas pasiteisins, jis galėtų tapti reikšmingu sprendimu šiai žemės ūkio sričiai. Pats mokslininkas juokauja, kad fizikams iš Kauno beveik viskas įmanoma. 

Pasak jo, tai puikiai parodo, kad fizika nesibaigia auditorijoje ar laboratorijoje. Ji gali prasidėti nuo formulės, o baigtis narcizų lauke. 

„Jauniesiems kolegoms palinkėčiau nebijoti išsitepti rankų – tiesiogine ir perkeltine prasme. Tikras supratimas dažnai ateina ne tada, kai viskas gražiai surašyta vadovėlyje, o tada, kai pats pabandai, pamatuoji, suklysti, pataisai ir galiausiai pamatai: „veikia“. O jei yra noro ir pastangų, pasiekti galima labai daug. Ir tai galioja ne tik fizikoje“, – sako Benas. 

KTU pranešimas spaudai 

Trečiadienio rytą, gavę informacijos iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus, Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai ties Kurėnų kaimu (Ukmergės r.) stabdė Lenkijoje registruotą automobilį „Opel Vivaro“. Iš jo iššokęs vairuotojas pasišalino ir pabėgo.

Patikrinus automobilį, jame buvo 15 vyrų, neturėjusių asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Trys jų prisistatė Afganistano, o dvylika – Pakistano piliečiais. Informacija apie pabėgusį vairuotoją buvo perduota kitam policijos ekipažui, kuris vos po kelių minučių Ukmergės kelyje, ties Rečionių kaimu, sustabdė Lietuvoje registruotą automobilį „VW Passat“. Jį vairavo Sakartvelo pilietis, atitikęs visus pabėgusio „Opel Vivaro“ vairuotojo požymius, o ant galinės sėdynės sėdėjo dar vienas tos pačios šalies pilietis.

Abu Sakartvelo piliečiai buvo sulaikyti ir patalpinti Vilniaus pasienio rinktinės laikino sulaikymo patalpose. Neteisėtai Lietuvoje atsidūrę užsieniečiai perduoti Užsieniečių registracijos centro (URC) pareigūnams, kurie, atlikę visas reikiamas procedūras, juos grąžino kolegoms iš Latvijos. Transporto priemonės saugomos Vilniaus pasienio rinktinėje.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną savanaudiškais tikslais VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Įvertinęs turimus duomenis, prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę - suėmimą. 

Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

VSAT inf. 

Bendrovė skelbia, kad iš viso tekstilės konteineriai bus pašalinti iš 12 aikštelių. Priežastis - pasikartojantis ir, kaip teigiama, šiurkštus netinkamas jų naudojimas.

„Deja, dalyje tekstilės konteinerių nuolat randame tai, ko juose neturėtų būti - mišrių komunalinių atliekų, kitų tekstilei nepriskiriamų atliekų ir net fekalijų“, - praneša „Jonavos paslaugos“.

Pasak bendrovės, tokios atliekos užteršia ir kitų gyventojų tinkamai išrūšiuotą tekstilę. Dėl to ji nebegali būti tinkamai sutvarkyta.

Nuo rugpjūčio 17 dienos tekstilės konteinerių nebeliks šiose aikštelėse:

Dariaus ir Girėno g. 1B;
Žemaitės g. 12;
Žemaitės g. 5;
Kauno g. 6;
Žeimių takas 1;
Žeimių takas 4;
Taikos g. 5;
Varnutės g. 3A;
Lietavos g. 15;
Lietavos g. 37;
Lietavos g. 45;
Kosmonautų g. 17.

„Apgailestaujame, kad dėl dalies žmonių netinkamo elgesio nepatogumų patirs ir tie gyventojai, kurie atliekas rūšiuoja atsakingai“, - teigia „Jonavos paslaugos“.

Bendrovė pabrėžia, kad tekstilės atliekas ir toliau galima mesti į kitose bendro naudojimo konteinerių aikštelėse esančius tekstilės konteinerius.

Gyventojų taip pat prašoma nelikti abejingų pastebėjus netinkamą konteinerių naudojimą.

„Jeigu pastebite, kad tekstilės konteineriais naudojamasi netinkamai ar prie jų paliekamos tam neskirtos atliekos, prašome pažeidimą saugiai užfiksuoti ir informaciją atsiųsti mums arba perduoti Jonavos viešosios tvarkos skyriui“, - ragina bendrovė.

„Kuo daugiau tokių atvejų pavyks užfiksuoti, tuo daugiau galimybių turėsime nustatyti pažeidėjus ir išsaugoti tvarkingą rūšiavimo infrastruktūrą visiems“, - teigiama pranešime.

Ypatingo vairuotojų budrumo šiuo metu reikia automagistralių ir magistralinių kelių remonto zonose, kur vyksta rekordinės apimties atnaujinimo darbai. 

„Šie metai Lietuvos keliuose yra išskirtiniai dėl darbų masto. Vienu metu vykdomi dešimčių kilometrų ilgio automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimo projektai, todėl eismo ribojimų išvengti neįmanoma. Deja, fiksuojami eismo įvykiai ir remonto zonose.   

Dar kartą raginame vairuotojus būti atidžius, laikytis nustatytų greičio ribojimų, vengti staigių manevrų ir saugoti vieni kitus – tiek eismo dalyvius, tiek kelio remonto darbus atliekančius darbininkus. Kelyje svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas“, – pabrėžia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas. 

Svarbiausios saugaus vairavimo taisyklės remonto zonose   

Šiais metais „Via Lietuva“ remontuoja apie 100 kilometrų svarbiausių šalies kelių ruožų, vairuotojai susiduria su laikinais eismo ribojimais, susiaurėjusiomis važiuojamosiomis kelio dalimis ar mažesniu leistinu greičiu.  

Tokio masto automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimo darbai daugeliui Lietuvos vairuotojų yra neįprasti, tačiau tai yra svarbi investicija į saugesnę ir patogesnę susisiekimo infrastruktūrą. Dalis šiuo metu remontuojamų ruožų bus baigti dar šiemet, o likę – kitąmet.  

Įmonė primena, kad važiuojant tvarkomų kelių ruožais būtina:   

Laikytis nustatytų greičio ribojimų. 

Išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.  

Vengti staigaus stabdymo ir rizikingų lenkimo manevrų.  

Atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir kelio ženklinimą.  

Laiku persirikiuoti į nurodytą eismo juostą.  

Nesinaudoti telefonu ir kitais dėmesį blaškančiais įrenginiais vairuojant.  

Būti pasiruošus galimoms spūstims ir ilgesniam kelionės laikui.  

Ypatingą dėmesį vairuotojai turėtų skirti vietoms, kur eismas nukreipiamas laikinomis trajektorijomis, susiaurinamos eismo juostos ar priešpriešiniai srautai atskiriami specialiomis saugos priemonėmis.  

Kodėl ribojimai galioja net ir nematant darbuotojų? 

Pasak „Via Lietuva“, viena dažniausių vairuotojų abejonių kyla tuomet, kai remonto ruože nematyti aktyviai dirbančių darbuotojų, tačiau eismo ribojimai jau taikomi. Vis tik kelio remonto darbai yra kompleksinis procesas, todėl eismo organizavimo pakeitimai įrengiami anksčiau nei prasideda pagrindiniai remonto darbai.  

Geltonųjų linijų nubraižymas yra tik vienas iš pasirengimo etapų. Po jo vyksta požeminių komunikacijų žymėjimas, montuojami laikini ir stacionarūs kelio ženklai, demontuojami atitvarai, įrengiamos persirikiavimo vietos, montuojami priešpriešinius srautus atskiriantys betoniniai blokai ir kitos eismo saugumo priemonės.  

Tik visiškai įgyvendinus laikinąją eismo organizavimo schemą pradedami pagrindiniai remonto darbai. Be to, dalis darbų yra jautrūs oro sąlygoms, lietingomis dienomis jų vykdymas gali būti ribojamas arba laikinai sustabdomas.  

Šiemet atnaujinami itin ilgi, 10, 15, 20 ar net beveik 40 kilometrų automagistralių ruožai, pasiruošimas darbams užtrunka ilgiau nei įprastai. 

Gyventojai supranta remonto darbų būtinybę   

„Via Lietuva“ užsakymu atliktos reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų (55 proc.) magistralėse ir automagistralėse vykdomus remonto darbus bei su jais susijusius eismo ribojimus vertina teigiamai, o 49 proc. respondentų teigia ramiai priimantys laikinus nepatogumus, nes supranta, kad kelių remontas yra būtinas.  

Apklausa taip pat atskleidė, kad vairuotojus labiausiai erzina spūstys ir, jų nuomone, per ilgai trunkantys ribojimai tuomet, kai darbai vizualiai nevyksta. Šiuos aspektus nurodė po 41 proc. respondentų. 

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad visi eismo ribojimai įrengiami pirmiausia siekiant užtikrinti eismo dalyvių ir kelio darbuotojų saugumą, tad jų būtina laikytis nepriklausomai nuo to, ar konkrečiu metu darbų vietoje matomi dirbantys žmonės.  

Bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausa atlikta šių metų gegužės mėn., jos metu apklausta 1 000 šalies gyventojų nuo 18 iki 74 metų.  

„Via Lietuva“ pranešimas 

Nuo rugpjūčio 28 d. rūkyti bus draudžiama A. Kulviečio g. 7 namo balkonuose. 

Iki šiol „Nerūkymo zonos“ daugiabučiais paskelbti:  

Birutės g. 6.  

Chemikų g. 4; 13; 14; 19; 23; 27; 30; 36; 39; 45; 53; 60; 66; 80; 100. 

A. Kulviečio g. 2; 4; 5; 6; 15; 17; 23. 

Kauno g. 5; 6; 68; 93. 

Klaipėdos g. 3. 

Kosmonautų g. 6; 11; 18; 44. 

Kęstučio g. 16A.  

Lietavos g. 1; 11; 17; 25; 31; 37; 45; 51. 

P. Vaičiūno g. 2B; 24. 

Panerių g. 19; 21. 

Parko g. 1; 7.  

Sodų g. 31; 37A; 40; 43; 65; 91.  

Vasario 16-osios g. 13. 

Vilniaus g. 31. 

Vytauto g. 4.  

Vilties g. 26; 28. 

Žeimių takas 1; 3; 4A; 6; 9.  

Žemaitės g. 8; 11; 12; 20. 

Rukla, Rupeikio g. 1; 3. 

Rukla, Ruklio g. 2; 4; 5; 7. 

Šviesos g. 2, Šveicarija.  

Nuo 2025 m. balandžio 10 d. atšauktas draudimas rūkyti balkonuose Prezidento g. 19A ir Žaliosios g. 10. Pats pirmasis draudimą atšaukęs daugiabutis buvo Kosmonautų gatvės 48 namas, kuris 2021 metų gruodį pasitraukė iš ,,Nerūkymo zonos" daugiabučių.

Apie 8.01 val. gautas pranešimas, kad Žeimių seniūnijoje, Mitėniškių kaime, Jonavos gatvėje, reikalinga pagalba nuvalyti kelio dangą. Atvykus paaiškėjo, kad po eismo įvykio maždaug 30 kvadratinių metrų važiuojamosios kelio dalies plote buvo išsilieję naftos produktai. Ugniagesiai panaudojo absorbentą ir rankinį inventorių bei kelio dangą nuvalė.

Tą patį rytą, 8.13 val., pranešta apie Kuigalių kaime, Pergalės gatvėje, degantį automobilį. Atvykus ugniagesiams, automobilis „BMW“ degė atvira liepsna. Gaisro metu išdegė variklio skyrius ir apdegė priekinė automobilio dalis. Nuo liepsnojančio automobilio sklidusios kaitros įtrūko šalia esančio gyvenamojo namo lango stiklo paketas. Nustatyta, kad gaisras kilo dėl transporto priemonės elektros instaliacijos gedimų.

Vakare, 20.03 val., ugniagesiai buvo iškviesti į Šveicarijos seniūnijos Bartonių kaimą. Pranešta, kad sodų bendrijos teritorijoje galimai deginamos šiukšlės, tarp jų - plastikas, o į aplinką sklinda aitrūs kvapai ir tamsūs dūmai. Atvykus ir atlikus žvalgybą, gaisro požymių nenustatyta. Kvapas buvo jaučiamas, tačiau degimo vietos rasti nepavyko. Iškvietimas nepasitvirtino.

Dar vienas nepasitvirtinęs pranešimas ugniagesius pasiekė 22.55 val. Iš pravažiuojančio asmens gauta informacija, kad Šilų seniūnijoje, Jadvygavos kaime, nuo kelio nuvažiavęs automobilis ir neaišku, ar jame yra žmonių. Atvykus nurodytoje vietoje automobilio nebuvo. Policijos pareigūnai informavo, kad toje vietoje buvo sustojęs medžiotojų automobilis.

Parengta pagal Kauno PGV pirminius įvykių suvestinės duomenis.

Klasikinio štangos spaudimo rungtyje Augusta Chlomko išspaudė 75 kilogramų štangą. Šio rezultato pakako, kad sportininkė užimtų pirmąją vietą ir taptų Europos čempione.

Jonavietė aplenkė antrąją vietą užėmusią lenkę Natalią Wasilewską, kurios rezultatas - 67,5 kilogramo. Trečioji liko ukrainietė Anna-Sofija Piatnyčko, išspaudusi 62,5 kilogramo.

Šis pasiekimas - ne tik asmeninė sportininkės pergalė, bet ir puikus Jonavos bei Lietuvos vardo garsinimas tarptautinėje sporto arenoje.

Šiemet Druskininkuose vykusiame Europos štangos spaudimo čempionate varžėsi daugiau kaip 800 sportininkų iš 29 Europos valstybių.

Augusta Chlomko sveikinama su iškovotu Europos čempionės titulu ir linkima sėkmės bei dar daugiau aukštų rezultatų būsimose varžybose.

Primename, kad į redakciją kreipęsis jonavietis tvirtino, jog kiemelyje „pastoviai latrai sėdi, geria alų, o ten kur geria, ten ir myža“, o policijai priekaištavo, kad ši esą „sugeba tik pagrindine gatve pravažiuot kartą per savaitę, bet bijo išlipt iš mašinos“. Gyventojas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl netrukus prasidėsiančių mokslo metų, nes pro šią vietą kasdien eina vaikai. Plačiau apie tai ČIA.

Kauno apskrities VPK, patikrinęs informaciją, nurodo, kad šiemet šiame adrese viešosios tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta.

„Atsižvelgiant į Jūsų atsiųstą asmens kreipimąsi, patikrinome šiais metais registruotus pranešimus nurodytu adresu. Nuo metų pradžios, šiuo adresu, nėra nustatytas nei vienas viešosios tvarkos pažeidimas.

Policijos pareigūnai patruliuoja pagal numatytus maršrutus, kurie koreguojami pagal kriminogeninę situaciją, gaunamus pranešimus apie galimus pažeidimus.

Gyventojus, pastebėjusius daromus pažeidimus ar įvykius keliančius grėsmę žmonių saugumui, viešajai tvarkai, raginame nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.“

Policija pabrėžia, kad patruliavimo maršrutai yra sudaromi ir koreguojami atsižvelgiant į esamą kriminogeninę situaciją bei gaunamus pranešimus apie galimus pažeidimus.

**

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Vasaros metu, šiltėjant orams, šalyje pastebimai didėja afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimo rizika. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad AKM yra itin užkrečiama ir pavojinga virusinė liga, kuria serga tiek naminės kiaulės, tiek šernai, o veiksmingų vaistų ar vakcinos nuo jos nėra.

Naujausia statistika rodo, kad virusas aktyviai plinta gamtoje. Šiemet šalyje jau nustatyti 83 AKM atvejai sumedžiotiems šernams, o net 1456 atvejai aptikti radus šernų gaišenas. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama šiaurės ir vidurio Lietuvoje. Prie ligos plitimo nemažai prisideda aktyvus žmonių lankymasis miškuose. Kadangi virusą parnešti iš miško į savo ūkį yra didelė tikimybė, visiems gyventojams, auginantiems kiaules ir vasarą planuojantiems leisti laiką gamtoje (grybautojams, uogautojams ar tiesiog poilsiautojams), grįžus iš miškingų vietovių rekomenduojama laikytis šių biosaugos taisyklių:

• Nesilankyti kiaulių laikymo vietose su tais pačiais drabužiais ir avalyne, kruopščiai dezinfekuoti rankas ir laikytis higienos reikalavimų;
• Privalomai dezinfekuoti transporto priemones, įrangą prieš įvažiuojant į kiaulių laikymo vietas;
• Griežtai kontroliuoti pašalinių asmenų patekimą prie kiaulių;
• Apsaugoti ir užtikrinti, kad prie kiaulių nepatektų laukiniai gyvūnai;
• Laikyti kiaules uždarose patalpose;
• Languose įrengti tinklelius, kad kiaulės būtų apsaugotos nuo vabzdžių;
• Nešerti kiaulių šviežia žole ar virtuvės, grybų valymo atliekomis.

Ūkininkai turėtų atidžiai stebėti savo bandas. Pagrindiniai kiaulių susirgimo AKM simptomai, į kuriuos būtina reaguoti: aukšta gyvūnų kūno temperatūra (karščiavimas), apetito praradimas, staigus gaišimas. Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad aktyvi gaišenų paieška ir tinkamas jų tvarkymas yra labai svarbūs – tai padeda suvaldyti ligos židinius ir sumažinti bendrą viruso plitimo galimybę.

Kilus bet kokiems įtarimams dėl gyvūnų sveikatos, būtina nedelsiant pranešti VMVT: trumpuoju numeriu 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai) arba +370 5 242 0108; el. paštu info@vmvt.lt arba užpildę anketą https://pranesimai.vmvt.lt/.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti. „Sodra“ beveik 28 tūkstančiams gyventojų į jų asmenines paskyras ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus, kviesdama pateikti prašymą skirti ligos išmoką.

Vieną kartą pateiktas prašymas galioja neterminuotai. Vėliau susirgus, slaugant šeimos narį ar patyrus traumą, naujo prašymo teikti nebereikia – ligos išmoka skiriama automatiškai, jei žmogus atitinka nustatytas sąlygas.

Išmoką dar galima gauti ir už ankstesnį laikotarpį

Prašymas skirti ligos išmoką galioja ir atgaline tvarka. Jei žmogus sirgo, tačiau tuo metu nebuvo pateikęs prašymo, ligos išmoka gali būti išmokėta, jeigu nuo nedarbingumo pabaigos nėra praėję daugiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdžiui, jei gyventojas sirgo 2025 metų lapkritį, tačiau prašymo nepateikė, jis tai gali padaryti dabar ir gauti jam priklausančią ligos išmoką.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turės teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais pateikus prašymą sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, kurie dėl laikinojo nedarbingumo praranda darbo pajamas.

Pirmąją nedarbingumo dieną reikia būti sukaupus ne mažesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Pagrindas skirti išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Kaip mokama ligos išmoka?

Už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jo mokama išmoka negali būti mažesnė kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ji sudaro 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Slaugant šeimos narį ligos išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“, o jos dydis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Jeigu žmogus tapo laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą, iš darbo ar profesinės ligos, pripažintų draudžiamuoju įvykiu, nuo pirmos laikino nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“ nepriklausomai nuo įgyto darbo stažo.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt ir pasirinkus prašymo formą GPS1. Didžioji dalis asmens duomenų jame užpildyti automatiškai, tereikia nurodyti sąskaitos numerį, į kurią pageidaujate gauti ligos išmoką.

Jei asmeninės sąskaitos numeris ateityje pasikeis, reikės patikslinti prašymą ir išsaugoti pakeitimus. Jokiais kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia – jis galioja neterminuotai.

Asmeninėje paskyroje taip pat galima stebėti, ar jau priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Nurodžius elektroninio pašto adresą, informacija apie sprendimą bus siunčiama ir el. paštu.

Sodra inf. 

Kodėl Kartojimas Negarantuoja Įsiminimo?

Pirmasis ir labiausiai paplitęs mitas apie kalbų mokymąsi yra tai, kad pakanka daug kartoti. Žodžių sąrašai, gramatikos taisyklių perrašymas, to paties teksto skaitymas kelis kartus - visa tai sukuria mokymosi iliuziją, tačiau neefektyviai formuoja ilgalaikę atmintį.

Neuromokslas tai paaiškina taip: pasyvus kartojimas aktyvuoja tą pačią smegenų grandinę kiekvieną kartą ir nedaro jos stipresnę. Tai tas pats, kaip vaikščioti ta pačia takele vietoje to, kad taktiškai formuotum naują.

Efektyvus kartojimas yra aktyvus ir su atotrūkiu. Tai reiškia, kad informacija atkuriama iš atminties, o ne tiesiog vėl matoma. Klausimas „kaip sakoma vokiškai „sutartis"?" aktyvuoja smegenis kitaip nei žodžio vokiška forma matymas sąraše. Pirmasis metodas verčia smegenis kurti atgaminimo grandinę, antrasis - tik atpažinimo.

Spaced repetition sistema, kurią naudoja programėlės kaip Anki, yra pagrįsta šiuo principu. Ji pateikia informaciją tiksliai tuo momentu, kai smegenys pradeda ją pamiršti, ir tai sukuria stipresnius neuroninius ryšius nei bet koks intensyvus vienos nakties kartojimas.

Kalbėjimo Praktika Nuo Pirmos Dienos

Daugelis besimokančiųjų laukia, kol pasieks „pakankamą" lygį prieš pradėdami kalbėti. Ši strategija yra intuityvi, tačiau prieštarauja tam, kaip smegenys formuoja kalbinę kompetenciją.

Kalbėjimas yra atskiras įgūdis nuo skaitymo, rašymo ar klausymo, ir jis ugdomas tik per praktiką. Smegenys, treniruojamos tik suprasti kalbą, formuoja stiprius supratimo neuroninius ryšius, tačiau silpnus kalbos gamybos ryšius. Rezultatas yra žmogus, kuris supranta beveik viską, bet negali laisvai kalbėti.

Kalbėjimo pradėjimas nuo pat pirmų užsiėmimų, net su labai ribotos struktūros sakiniais, formuoja tuos ryšius, kurių vėliau nebeįmanoma greitai sukurti vien per supratimo praktiką. Klaidos šiame etape nėra problema - jos yra duomenys, kuriuos smegenys naudoja korekcijai.

Emocijų Vaidmuo Mokantis Kalbų

Vienas mažiausiai žinomų, tačiau stipriausiai pagrįstų neuromokslo faktų apie kalbų mokymąsi yra tai, kad emocinis kontekstas tiesiogiai veikia atminties formavimąsi.

Amygdala, smegenų dalis, atsakinga už emocijų apdorojimą, yra anatomiškai susijusi su hipokampu, kuris formuoja ilgalaikę atmintį. Informacija, susijusi su stipria emocija, kodijuojama stipriau ir atkuriama lengviau nei neutrali informacija. Tai evoliucinis mechanizmas, sukurtas tam, kad svarbūs išgyvenimui įvykiai būtų įsimenami geriau.

Praktiškai tai reiškia, kad kalbų mokymasis, vykstantis smalsios, lengvos, kartais juokingos atmosferoje, duoda geresnį ilgalaikį rezultatą nei mechaniškas, įtemptas ar nuobodus procesas. Tai nėra argument už nerimtą mokymąsi - tai argument už mokymosi aplinką, kurioje dalyviai jaučiasi saugiai klysti ir smalsiai tyrinėti.

Taip pat reiškia, kad asmeniškai aktualaus turinio mokymasis yra efektyvesnis nei neutralaus. Žmogus, besimokantis vokiečių kalbos, nes myli vokiečių literatūrą, įsimins žodyną iš tos literatūros geriau nei žodyną iš verslo vadovėlio, net jei verslo žodynas yra „praktiškesnis".

Miegas ir Fizinis Aktyvumas: Neakivaizdūs Mokymosi Veiksniai

Neuromokslas patvirtina du veiksnius, kurie veikia kalbų mokymąsi, tačiau neturi nieko bendra su tuo, ką žmogus veikia per pamoką.

Miegas yra laikas, per kurį smegenys konsoliduoja dienos metu įgytą informaciją. Hipokampas per miegą „atkuria" dienos mokymosi seansą ir perkelia informaciją į ilgalaikę atmintį. Tyrimai rodo, kad žmonės, mokęsi ir pramiegoję, kitą dieną atgamina informaciją žymiai geriau nei tie, kurie mokėsi ir liko nemiegoti. Tai reiškia, kad mokymosi sesija prieš miegą yra efektyvesnė nei ta pati sesija vidury dienos, kai po jos seka darbas ar kita intelektualinė veikla.

Fizinis aktyvumas padidina smegenų neuroplastiškumą per BDNF (brain-derived neurotrophic factor) baltymą, kuris skatina naujų neuroninių ryšių formavimąsi. Trumpai tariant, fizinis aktyvumas prieš mokymosi sesiją pagerins tos sesijos efektyvumą. Tai ne motyvacinis patarimas, o biologinis faktas.

Klaidos Kaip Mokymosi Duomenys

Klaida kalbant ar rašant nauja kalba sukelia nepatogumą, kuris daugeliui besimokančiųjų tampa mokymosi barjeru. Tačiau neuromokslo požiūriu klaida yra vienas efektyviausių mokymosi mechanizmų.

Kai žmogus daro klaidą ir gauna grįžtamąjį ryšį, smegenys aktyvuoja „klaidų stebėjimo" sistemą, kuri padidina dėmesį ir gilinimą į tą informaciją. Klaida su korekciją įsimename geriau nei teisingas atsakymas, pateiktas iš karto. Tai vadinamasis „generation effect" - paties bandymo sukurti atsakymą procesas pagerina įsiminimą, net jei bandymas buvo klaidingas.

Praktiškai tai reiškia, kad aplinka, kurioje klaidos koreguojamos konstruktyviai ir be gėdos, yra ne tik psichologiškai, bet ir neurobiologiškai optimalesnė mokymosi aplinka.

Kodėl Metodas Turi Atitikti Lygį?

Paskutinis ir svarbus aspektas: tas pats metodas neduoda vienodų rezultatų skirtinguose mokymosi etapuose.

Pradedantiesiems struktūra ir aiškus gramatikos pagrindas yra svarbūs, nes smegenys neturi pakankamai bazės, kad išvestų taisykles iš konteksto. Autentiškas turinys per anksti sukelia kognityvinį perkrovą, nes nežinomų elementų yra per daug.

Vidutinio lygio besimokantiesiems struktūra tampa mažiau svarbi, o praktika ir autentiškas turinys - svarbesnė. Čia atsiranda plynakalnė, apie kurią rašyta anksčiau, ir čia metodas turi keistis.

Pažengusiesiems mokymosi efektyvumą labiausiai didina specializuotas turinys konkrečioje srityje ir reguliarus bendravimas su gimtakalbiais. Vadovėlinis mokymasis šiame etape duoda mažiausią grąžą, nes smegenys jau turi pakankamai struktūros ir jiems reikia platesnio konteksto.

Skiepais pasirūpinkite iš anksto

Vienas svarbiausių pasiruošimo kelionei žingsnių – konsultacija su gydytoju. Rekomenduojama į šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą kreiptis likus bent 4–6 savaitėms iki išvykimo. Įvertinęs kelionės kryptį, trukmę, planuojamą veiklą ir individualius rizikos veiksnius, gydytojas, atsižvelgdamas į tarptautines rekomendacijas, sudarys individualų skiepijimo planą. Laikas, per kurį susiformuoja imunitetas, priklauso nuo kokios užkrečiamos ligos skiepijama, kiek dozių reikalinga ir ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau.

„Kiekviena kelionė yra skirtinga, todėl ir sveikatos rizikos nėra vienodos. Vieniems keliautojams gali pakakti įvertinti įprastų skiepų būklę, kitiems, priklausomai nuo šalies, kelionės trukmės ar planuojamos veiklos, gali būti rekomenduojami papildomi skiepai. Todėl svarbu iš anksto įvertinti būtent savo kelionės rizikas ir gydytojo rekomendacijas, o ne vadovautis bendru principu, kad visiems keliautojams reikia tų pačių skiepų“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Jeigu keliaujama su vaikais, taip pat svarbu pasitikrinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Kada keliaujant būtini skiepai?

Priklausomai nuo kelionės krypties, gali būti taikomi tam tikri skiepijimo reikalavimai, taip pat gali būti rekomenduojami papildomi skiepai. Kai kurios valstybės reikalauja pateikti tarptautinį skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimą.

Dažniausiai keliautojams rekomenduojami skiepai yra nuo hepatito A, vidurių šiltinės, choleros, geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos. Vykstantiems į Pietų Amerikos ir Afrikos valstybes, kuriose rizikuojama užsikrėsti geltonuoju drugiu, paprastai patariama pasiskiepyti nuo šios ligos. Keliaujantiems į vietą, kurioje nebus sąlygų palaikyti higienos reikalavimų, vertėtų pasiskiepyti nuo hepatito A bei vidurių šiltinės. Jeigu asmuo žino, kad užsienyje jam teks kontaktuoti su gyvūnais, tuomet rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo pasiutligės. Pagal poreikį rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo difterijos ir stabligės.

Svarbu žinoti, kad tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos. Todėl skiepais ir reikalingais dokumentais svarbu pasirūpinti iš anksto.

Saugokitės uodų

Kelionėse į kai kuriuos Afrikos, Azijos ar Pietų Amerikos regionus svarbi apsauga nuo uodų platinamų ligų, tokių kaip maliarija, dengės karštligė, čikungunija ar Zikos virusinė liga.

Vykstant į maliarijos rizikos teritorijas gali būti rekomenduojama chemoprofilaktika – gydytojo paskiriami profilaktiniai vaistai. Dėl jos reikėtų konsultuotis su šeimos gydytoju ar gydytoju infektologu. Svarbu profilaktinius vaistus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta, ir kartu saugotis uodų įkandimų – naudoti repelentus, vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes, ypač dienos metu, o nakvojant rizikos vietovėse naudoti tinklelius nuo uodų. Negydoma maliarija gali būti pavojinga gyvybei.

„Maliarijos galima išvengti, tačiau tam būtina nuosekliai laikytis rekomenduojamų profilaktikos priemonių. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių keliautojai suserga, – profilaktinių vaistų nevartojimas arba netinkamas jų vartojimas ir nepakankama apsauga nuo uodų, – pabrėžia NVSC atstovė.

Kelionėje svarbi ir kasdienė prevencija

Skiepai ir apsauga nuo vabzdžių – tik dalis pasiruošimo. Kelionėje rekomenduojama dažnai plauti rankas arba naudoti rankų dezinfekantą, gerti tik saugų, geriausia – fasuotą vandenį, vengti žalio ar nepakankamai termiškai apdoroto maisto, atsargiai rinktis gatvės maistą ir nevartoti ledo kubelių, jei neaišku, iš kokio vandens jie pagaminti. Taip pat verta pasirūpinti kelionine vaistinėle ir nepamiršti individualiai vartojamų vaistų.

 Svarbu žinoti, kad kelionių reikalavimai, epidemiologinė situacija ir sveikatos rekomendacijos gali keistis, todėl prieš kelionę reikėtų pasitikrinti aktualiausią informaciją apie šalį į kurią vykstate.

Daugiau informacijos apie skiepus vaikams rasite čia.

Išsamiau apie skiepus keliautojams ir rekomendacijas skaitykite čia.

Amerikietis gali rungtyniauti keliose pozicijose, pasižymi atletiškumu, energija bei gebėjimu būti naudingu abiejose aikštės pusėse.

Praėjusį sezoną Johnsonas rungtyniavo Čekijoje, kur kairiarankis amerikietis demonstravo solidų ir universalų žaidimą.

Nickas vidutiniškai pelnydavo po 16,6 taško, atkovodavo po 3,7 kamuolio, atlikdavo po 2,7 rezultatyvaus perdavimo bei perimdavo po 1,4 kamuolio.

Su Nicku Johnsonu pasirašyta sutartis iki 2026/2027 m. sezono pabaigos.

„Jonava Hipocredit“ inf. 

Kalbotyros tyrimai rodo, kad vaikai iki septynerių metų dvi kalbas įsisavina lygiagrečiai. Situacija keičiasi, kai vaikas pradeda formaliąją mokyklą. Dominuojanti kalba tampa akademinės, socialinės ir emocinės raiškos kalba. Lietuvių kalba lieka „namų kalba“, o jos žodynas nustoja augti.

Kodėl vaikai praranda kalbą greičiau nei tėvai tikisi?

Dešimtmetis, kurio tėvai kalba tik lietuviškai, gali užsakyti maisto ir papasakoti apie savo dieną. Bet nebežino žodžių apie matematiką, gamtos mokslus ar sudėtingesnius jausmus. Kalba tampa buitine, o ne pilnaverte.

Šis skirtumas tarp „kalba lietuviškai namuose“ ir „geba veikti lietuvių kalba akademiniame kontekste“ yra didesnis nei atrodo. Vaikas, kuris augdamas nesivysto lietuvių kalba už virtuvės ribų, suaugęs dažnai jaučiasi lietuviu, bet negali jos vartoti darbe ar oficialiuose kontekstuose.

Todėl kalbos išsaugojimas nėra tik buitinis kalbėjimas namuose. Tai sąmoningas žodyno plėtimo ir gramatinės struktūros stiprinimas per formalius mokymus, skaitymą ir įvairius kontekstus.

Vienas tėvas viena kalba

Klasikinis dvikalbių šeimų metodas veikia paprastai. Jei bent vienas iš tėvų yra lietuvis, tas tėvas kalba su vaiku tik lietuviškai. Visada. Net kai vaikas atsakinėja angliškai. Net kai draugai svečiuose. Nuoseklumas svarbesnis už tobulumą.

Šeimos, kurios pradeda „kartais“ pereiti į antrąją kalbą dėl patogumo, per kelis metus praranda pusę žodyno. Sistema veikia tik tada, kai ji absoliuti.

Rimtos knygos, ne tik pasakos

Daugelis šeimų palaiko lietuvių kalbą vaikų literatūra iki aštuonerių metų, o paskui staiga baigiasi. Nes lietuviški paaugliams skirti romanai ar mokslo populiarioji literatūra reikalauja pastangų.

Būtent šie tekstai augina žodyną, kuris išeina už buities ribų. Knygos iš Lietuvos, žurnalai vaikams, LRT laidos internete visi realiai keičia situaciją, jei tampa reguliariu ritualu.

Vasaros stovyklos Lietuvoje

Trys savaitės pas senelius kaime yra vertingos, bet efektyvesnis būdas yra vasaros stovyklos su lietuvių bendraamžiais.

Vaikas iš karto supranta, kad lietuvių kalba yra ne tik senelių kalba, o gyva, natūrali kalba, kuria kalba jo amžiaus žmonės. Psichologiškai tai pakeičia santykį su kalba.

Struktūruoti kursai vaikams

Šeimos aplinka duoda šneką, bet ne visada duoda gramatiką, rašybą ir sudėtingesnes struktūras. Vaikai, kurie namuose girdi lietuvių kalbą kasdien, bet niekada jos formaliai nesimoko, dažnai auga su intuityviu, bet nepilnaverčiu kalbos suvokimu.

Struktūruoti kursai, ypač tokie, kur mokomasi ne tik šnekamosios kalbos, bet ir rašybos, gramatikos, kultūrinio konteksto, užpildo tai, ko šeima negali suteikti. Papildomas naudos aspektas yra bendraamžių dinamika, kai vaikas mokosi kartu su kitais užsienyje augančiais lietuviukais.

Ekranai kaip sąjungininkai

Vietoje YouTube kanalų anglų kalba galima naudoti lietuviškus kanalus. Vietoje Netflix animacijų, LRT vaikams platformą. Ne kaip prievartą, o kaip kasdienę aplinką.

Vaikai, kurių dienoje bent valanda praeina su lietuvišku turiniu, žodyną plečia natūraliai. Šis metodas veikia be konflikto, nes ekranų laikas vis tiek egzistuoja, o klausimas tik apie tai, kokios kalbos jame yra.

Ko nedaryti su vaikais?

Vaikų neverta versti kalbėti lietuviškai per prievartą. Nelyginti su „lietuvišku“ pusbroliu Vilniuje. Neišjuokti akcento ar klaidų, nes vienas gėdos epizodas gali užprogramuoti vaiką visą gyvenimą vengti lietuvių kalbos.

Svarbiausia nesitenkinti mintimi „vėliau, kai užaugs, pats norės išmokti“. Jei kalba prarandama iki dvylikos metų, ji retai atgaunama vėlesniame amžiuje be didelio sąmoningo darbo.

Kalba yra ne tik žodžiai

Lietuvių kalbos išsaugojimas emigracijoje nėra tik apie kalbėjimą. Tai apie ryšį su seneliais, giminaičiais, kultūra ir savo identitetu. Vaikas, kuris moka lietuvių kalbą, turi galimybę pasirinkti, ar jaustis lietuviu, ar ne. Vaikas, kuris jos nemoka, tos galimybės neteko dar nesuprasdamas, kad ji egzistavo.

Tai nėra nostalgiška sentimentali mintis, o praktinis dalykas. Kelios kartos, augusios be lietuvių kalbos, po trisdešimt metų kartais bando ją mokytis suaugusiame amžiuje, nes nori suprasti savo šeimos istoriją. Daug lengviau ją išsaugoti dabar, nei atkurti vėliau.

Kol vieni vairuotojai piktinasi nuolat lopyta ir vėl ištrupančia kelio danga, kiti siūlo ieškoti ne pasekmių, o pačios problemos priežasties.

Vienas į redakciją kreipęsis vairuotojas atkreipė dėmesį, kad duobė šioje vietoje gali atsirasti ne atsitiktinai.

„Perskaičiau Jūsų straipsnį apie pavojingą duobę Jonavoje. Tačiau skaitant kilo viena mintis - galbūt reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į pačią duobę, bet ir į priežastį, kodėl ji nuolat atsiranda.

Kiek teko pastebėti, šioje vietoje nuo geležinkelio tilto nuolat varva vanduo tiesiai ant važiuojamosios kelio dalies. Dėl nuolatinės drėgmės asfaltas greičiau ardomas, todėl vien tik užlopius duobę problema greičiausiai po kurio laiko vėl pasikartos.

Galbūt būtų verta pasidomėti, ar nėra galimybės sutvarkyti paties vandens nutekėjimo nuo tilto. Tokiu atveju būtų pašalinta ne tik pasekmė - duobė, bet ir jos atsiradimo priežastis.

Manau, jog gyventojams būtų naudinga išgirsti ir tokį problemos aspektą, nes ilgalaikis sprendimas visada geresnis už nuolatinį duobių lopymą“, - redakcijai rašė vairuotojas.

Aktyvi diskusija užvirė ir po straipsnio publikacija socialiniuose tinkluose. Gyventojai negailėjo kritikos dėl kelių remonto kokybės ir besikartojančių problemų.

„Lopų kraštas jau pasidarė Lietuva, lopas ant lopo ir dar lopas“, - rašė vienas komentatorius. Kitas ironizavo: „O lope dar skylė.“

Netrūko ir aštresnių vertinimų. Vienas internautas teigė: „Kai atvažiuoja prie tokių duobių su šalto asfalto maišu ir kerzavais batais vietoj vibroplokštės, tai problema niekada neišsispręs.“

Dar vienas gyventojas išsakė nuomonę, kad problema atsirado po geležinkelio tilto rekonstrukcijos: „Šita bėda atsirado po to, kai buvo rekonstruotas geležinkelio tiltas. Tilto remontininkai paliko kiaulę mums.“

Į situaciją sureagavo ir AB „Kelių priežiūra“. Bendrovės Komunikacijos skyrius padėkojo gyventojams už pranešimus bei patikino, kad probleminė vieta jiems yra žinoma.

„Pirmiausia - dėkojame gyventojams už pilietiškumą ir pasidalintą informaciją. Gyventojų pranešimai papildo nuolat vykdomą valstybinės reikšmės kelių stebėseną ir padeda dar greičiau identifikuoti vietas, kuriose gali būti reikalingi papildomi priežiūros darbai.

Informuojame, kad minima vieta magistraliniame kelyje A6 bendrovei yra žinoma. Siekiant užtikrinti kuo saugesnes eismo sąlygas, ši kelio atkarpa pagal nustatytą periodiškumą yra stebima vykdant patrulines apžiūras, o esamos dangos pažaidos laikinai tvarkomos naudojant šaltojo asfalto mišinius.

Artimiausiu metu šioje vietoje planuojama atnaujinti pažeistą kelio dangos vietą - ji bus išfrezuota, vėliau joje bus paklota nauja karšto asfalto danga. Šių darbų tikslas - kiek įmanoma pašalinti esamus dangos defektus ir užtikrinti saugesnes eismo sąlygas.

Suprantame vairuotojų susirūpinimą dėl šios kelio atkarpos būklės - iki bus atlikti suplanuoti darbai, vairuotojų prašoma išlikti atidiems kelyje ir rinktis saugų greitį“, - teigiama bendrovės komentare.

„Kelių priežiūra“ taip pat primena, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai „Kelių priežiūrai“ gali pranešti naujais kontaktais: trumpuoju tel. nr. 1801 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose – 0,12 Eur/min., „Bitė“ – 0,15 Eur/min.) arba +370 3 778 8001 (kaina pagal mobiliojo ryšio operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

Vis dėlto kol kas lieka neatsakytas klausimas, ar vien naujas asfalto sluoksnis bus ilgalaikis sprendimas. Vairuotojai ragina įvertinti ir galimą problemos priežastį - nuo geležinkelio tilto ant važiuojamosios dalies nuolat tekantį vandenį. Jei ši prielaida pasitvirtintų, vien duobės užtaisymas gali būti tik laikinas sprendimas, o problema po kurio laiko vėl sugrįžtų.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Daugelis vairuotojų Lietuvoje ieško būdų, kaip sutaupyti pilantis kurą. Susisiekimo ministerija primena, kad naudojantis nesudėtingais taupaus vairavimo būdais galima sutaupyti iki ketvirtadalio visų degalų sąnaudų. Su ekovairavimo modeliu, aktualiu ir patyrusiam, ir tik pradedančiam vairuotojui, jau susipažino per tris tūkstančius vairuotojų. 

Vairuotojai kviečiami išbandyti ekovairavimo platformą, kurioje pateikiami patarimai, kaip galima nesudėtingai sunaudoti mažiau degalų savo kelionėse ir į atmosferą išmesti gerokai mažiau anglies dioksido. Vairuotojams taikant ekonomišką, ekologišką ir saugų vairavimo (ekovairavimo) modelį, keliuose būtų taupomas ne tik kuras, bet ir drastiškai mažinamas į atmosferą išmetamas anglies dvideginis (CO2).

Taikant ekovairavimo modelį sutaupoma keliasdešimt litrų degalų per metus, o vairuotojai gali pinigus skirti ne kurui, o kitoms reikmėms. Tačiau taupymas nesibaigia tik degalinėse. Ekovairavimas tai ir labiau tausojamas automobilis, ir išvengiami brangūs remontai. Negana to, pateikiama naudinga informacija besirenkantiems naują automobilį ar vairuojantiems elektromobilius – pavyzdžiui, kokiais būdais galima maksimaliai išnaudoti jų galimybes, optimizuoti baterijos veikimą ar reguliuoti jos įkrovos lygį.

Lietuvos keliais naudojasi daugiau nei 1,5 mln. automobilių, statistiškai, visiems Lietuvos vairuotojams praktikuojant ekonomiško ir ekologiško vairavimo modelį, būtų sutaupyta 60 mln. litrų degalų, o tai yra beveik 100 mln. eurų išlaidų. Toks taupymas reikštų ne tik daug sutaupytų pinigų, bet ir mažesnę smogo, rūgštaus lietaus ir klimato kaitos riziką.

Ekovairavimo naudą kasdien galima pritaikyti vairuojant visų rūšių transporto priemones, nepriklausomai nuo to, kokios rūšies automobilio variklis ar pavarų dėžė. Vairuojant svarbiausia palaikyti pastovų greitį, žinoti, kaip stabdyti, iš anksto įvertinti eismo situaciją, tiksliau planuoti ir organizuoti keliones ir pan.

Ekonomiško, ekologiško ir saugaus vairavimo platforma neribotai, nemokamai ir be registracijos. Ją rasite čia.