Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Užusaliuose - kaimyno grasinimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzusaliuose-kaimyno-grasinimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzusaliuose-kaimyno-grasinimas Kaip įvykių suvestinėje registruoja Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, lapkričio 9-ąją, kelios minutės po vidurnakčio, gautas pranešimas, kad Užusalių seniūnijoje, Užusalių kaime, Lakštingalų gatvėje kaimynas nori atsukti dujas ir susisprogdinti.

Atvykus ugniagesiams, pranešėja galimai buvo neblaivi.

Aplinkybes aiškinosi policijos pareigūnai. 

***

Nemokama psichologinė pagalba Jonavos rajono savivaldybėje: 

Jonavos r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Chemikų g. 136, Jonava

Psichologė Gintarė Skačkauskienė

Tel. (+370 645) 44 985

Bendrasis tel. (0 349) 31 064

VšĮ Jonavos PSPC centro Jonavos psichikos sveikatos centras

Žeimių g. 19, Jonava

Tel. (0 349) 69 027

Socialinių paslaugų centras

Chemikų g. 136, Jonava

Tel. (0 349) 64 601

Jonavos r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Priklausomybių ligų konsultantas

Dėl konsultacijų laiko ir vietos kreiptis telefonu

Tel. (+370 672) 91 761

Bendrasis tel. (0 349) 31 064

Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje tuesi.lt.

Užusaliuose - kaimyno grasinimas

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 09 Nov 2024 14:13:59 +0200
<![CDATA[Seimo Ateities komitetas: susitarimą dėl švietimo politikos reikia atnaujinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-ateities-komitetas-susitarima-del-svietimo-politikos-reikia-atnaujinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-ateities-komitetas-susitarima-del-svietimo-politikos-reikia-atnaujinti Seimo Ateities komitetas paskutiniajame šios kadencijos posėdyje apsvarstė klausimą „Švietimo politikos strateginės gairės: kaip įgyvendinsime Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ nuostatas dėl švietimo?“

„Lietuva įžengė į globalios ir ilgalaikės politinės turbulencijos zoną, kuriai saugiai įveikti visuomenei reikia naujų kompetencijų“, – sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

„Šių kompetencijų suteikimas reikalauja papildomo dėmesio švietimo sistemai, kuris konkuruos su kitais politiniais prioritetais, tokiais kaip gynyba, ekonomikos skatinimas ar demografinių problemų sprendimas. Todėl būtina atnaujinti kertinius dabartinę švietimo politiką nustatančius dokumentus, juos papildant į ilgalaikę perspektyvą orientuotomis nuostatomis“, – apibendrino Ateities komiteto pirmininkas.

Posėdyje dalyvavę kadenciją baigiančios Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras, Ministrės Pirmininkės patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė akcentavo, kad dabartinę švietimo politiką apibrėžianti 2021–2030 m. švietimo pažangos programa iš esmės atitinka valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ nuostatas. Tačiau paskutiniajame šios kadencijos Seimo politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 m. įgyvendinimo priežiūros grupės posėdyje pasiūlyta, kaip susitarimą reikėtų papildyti, kad būtų užtikrintas tinkamas švietimo pažangos valdymas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas pabrėžė aukštojo mokslo kaip švietimo ir visos visuomenės pažangos flagmano vaidmenį ir taip pat nurodė tobulintinas susitarimo vietas, akcentuodamas tolesnį pedagogų darbo užmokesčio didinimą ir reformų įgyvendinimo parlamentinę priežiūrą.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas prof. Rimantas Želvys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Natalija Mažeikienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto docentė, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto bendrasteigėja Barbara Stankiewicz akcentavo, kad tarp svarbiausių švietimo politiką nustatančių dokumentų, vizijos „Lietuva 2050“, susitarimo ir ŠPP trūksta dermės, vizijos nuostatų įgyvendinimo priemonėse nepakanka dėmesio doktorantūrai ir magistrantūrai, mokymuisi visą gyvenimą, svarbiausiems „ateities raštingumams“, tokiems kaip aktyvus pilietiškumas, atsparumas krizėms, aplinkosauginis, energetinis, demografinis sąmoningumas, o kai kurie dabartinės švietimo politikos ypatumai tiesiogiai konfliktuoja su ilgalaikiais siekiais, kaip mokyklų vertinimas pagal mokinių akademinius pasiekimus, bet ne pagal įtrauktį ir asmenybės ugdymą arba hierarchinis švietimo valdymas, ribojantis autonomiškų bendruomenių skleidimąsi.

Atsiliekama nuo dirbtinio intelekto pažangos, šešėlyje lieka esminis iššūkis – kaip ateities kompetencijas perteikti visuomenės daliai, kuri nebedalyvauja formaliajame švietime? Kad gerai suvoktume mūsų visuomenės švietimo poreikius, reikia stiprinti ir švietimo stebėseną bei analitiką, ir visuomenės socialinių tyrimų pajėgumus, teigė posėdžio dalyviai. Ministrės Pirmininkės patarėjo strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Dariaus Žeruolio nuomone greta Vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo nuostatose numatytų Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo, Šeimos ir gimstamumo tyrimo švietimui dar ypač reikalingas būtų atskiras vaikų ir jaunimo socialinis tyrimas. 

Šiandien Seimo Ateities komitetas taip pat pritarė Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4221 ir pateikė savo išvadas bei pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetui.

Tarp svarbiausių Komiteto rekomendacijų – siūlymas skirti papildomus valstybės asignavimus Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). Papildomas finansavimas RRT būtų skirtas darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms ir kitoms veiklos išlaidoms padengti. Šis finansavimas reikalingas siekiant užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje.

Tolesnį įstatymo projekto svarstymą tęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

lrs.lt inf. 

Seimo Ateities komitetas: susitarimą dėl švietimo politikos reikia atnaujinti

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 09 Nov 2024 10:00:22 +0200
<![CDATA[Kibernetinis karas: ar esame pasiruošę? Nauji įstatymai stiprins mūsų gynybą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kibernetinis-karas-ar-esame-pasiruose-nauji-istatymai-stiprins-musu-gynyba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kibernetinis-karas-ar-esame-pasiruose-nauji-istatymai-stiprins-musu-gynyba Vyriausybė patvirtino dokumentus, kurie detalizuoja, kaip bus įgyvendintas šių metų spalio mėnesį įsigaliojęs naujasis Kibernetinio saugumo įstatymas (KSĮ), kuriuo į nacionalinę teisę buvo perkeltos pagrindinės Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) Direktyvos nuostatos.

Vyriausybės patvirtinti dokumentai apima naujus Kibernetinio saugumo reikalavimus, Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą ir specialiuosius reikalavimus, kurie papildo KSĮ esančius bendruosius reikalavimus, pagal kuriuos organizacijos bus įtraukiamos į kibernetinių saugumo subjektų registrą.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) paaiškina, ką reiškia naujos patvirtintos taisyklės ir kokie pokyčiai laukia būsimų kibernetinio saugumo subjektų.

Kas taps kibernetinio saugumo subjektais?

KSĮ yra išskiriamos dvi subjektų rūšys – esminiai ir svarbūs kibernetinio saugumo  subjektai. Visi jie bus įtraukti į Kibernetinio saugumo subjektų registrą. Nusakyti, kuriai subjektų rūšiai organizacija yra priskiriama, pasitelkiami bendrieji ir specialieji kriterijai. Bendrieji kriterijai yra apibrėžiami dydžio, pajamų, poveikio, paslaugos rūšies, svarbos parametrais, o specialieji kriterijai yra naudojami identifikuojant subjektus, kurie yra vieninteliai paslaugos tiekėjai arba kai paslaugų teikimo sutrikimas galėtų turėti reikšmingų pasekmių visuomenės saugumui.

„Organizacijos įtraukimas į registrą jai reiškia ne tik prievolę įgyvendinti Kibernetinio saugumo įstatyme nurodytus reikalavimus, bet ir visapusišką Nacionalinio kibernetinio saugumo centro paramą užkardant kibernetines grėsmes, prieigą prie įvairių įrankių, paslaugų ir paramą stiprinant savo kibernetinio saugumo kompetencijas“, – sako NKSC direktoriaus pavaduotojas Antanas Aleknavičius.

Už subjektų įtraukimą į registrą yra atsakingas NKSC. Jis, remdamasis valstybės registrais ir kitais valstybės informacinėse sistemose esančiais duomenimis, atrinks potencialius kibernetinio saugumo subjektus, kurie atitinka bendruosius ar specialiuosius kriterijus. Šie subjektai bus tiesiogiai informuoti apie jų pirminį identifikavimą, o vėliau – ir apie įtraukimą į registrą. Organizacijos jau dabar gali pasitikrinti apie savo patekimo į registrą tikimybę NKSC interneto svetainėje adresu: https://www.nksc.lt/kssregistras/

Registravimo procesą NKSC planuoja užbaigti iki 2025 balandžio 17 d., tuomet organizacijos privalės pradėti diegti geresnę prevenciją užtikrinančias kibernetinio saugumo priemones.

Kibernetinio saugumo subjektų laukia nauji reikalavimai

Siekiant užtikrinti bendrą aukštą kibernetinio saugumo lygį bei padidinti subjektų atsparumą esamoms ir ateities kibernetinėms grėsmėms, buvo atnaujinti iki šiol galioję organizaciniai ir techniniai kibernetinio saugumo reikalavimai. Pagal naujuosius kibernetinio saugumo reikalavimus, nuo šiol už šių reikalavimų įgyvendinimą yra tiesiogiai atsakingas organizacijos vadovas, taip pat organizacijos turės pasirūpinti už kibernetinį saugumą atsakingų asmenų paskyrimu. Subjektai turės griežčiau vykdyti tiekimo grandinės saugumo užtikrinimą, taikyti kriptografines saugos priemones ir fizinės prieigos kontrolę, žinoti ir vykdyti griežtesnę savo IT turto kontrolę, naudoti kelių veiksnių tapatumo nustatymo priemones.

Naujųjų kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui yra taikomas 12 mėn., o tam tikriems techniniams reikalavimams įgyvendinti – 24 mėn. pereinamasis laikotarpis nuo subjekto įtraukimo į registrą pradžios.

Patvirtintas naujasis Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas
Vyriausybė patvirtino ir naują Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, pagal kurį keičiasi incidentų klasifikavimas, pranešimo terminai ir būdai.

Visi incidentai nuo šiol yra skirstomi į didelius, nedidelius ir vos neįvykusius incidentus.

Dideliu incidentu yra laikomas toks įvykis, kurio metu subjektas patiria didelių paslaugų teikimo sutrikimų arba finansiniai nuostoliai siekia daugiau nei 0,5 mln. eur arba 5 proc. praėjusių finansinių metų apyvartos, arba incidentas gali paveikti kitus fizinius ar juridinius asmenis, sukeldamas didelę turtinę arba neturtinę žalą.

Pagal naująjį planą, apie didelį kibernetinį incidentą kibernetinio saugumo subjektai NKSC privalės pranešti per 24 val., o per 72 val. pateikti išsamų incidento pranešimą. Apie nedidelį kibernetinį incidentą informaciją pateikti reikės per 72 val. Incidento valdymas baigiamas, kai organizacija pateikia galutinę ataskaitą (per 1 mėnesį nuo incidento registravimo).

Kibernetinio saugumo subjektai informaciją apie kibernetinius incidentus NKSC turės teikti privalomai, o kitos organizacijos – tokią informaciją gali pateikti savanoriškai.

Informaciją apie kibernetinius incidentus subjektai NKSC galės pranešti įprastais būdais (el. paštu, internetinėje NKSC svetainėje, telefonu), tačiau NKSC jau pradėjo kurti naują centralizuotą Nacionalinę kibernetinių incidentų valdymo platformą. Ji palengvins ir automatizuos informacijos pateikimą, o ateityje taps pagrindiniu informacijos apie kibernetinius incidentus pateikimo kanalu.

Kibernetinis karas: ar esame pasiruošę? Nauji įstatymai stiprins mūsų gynybą?

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 09 Nov 2024 09:00:09 +0200
<![CDATA[„Augu kartu su mišku“: ugdomi fotografijos talentai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/augu-kartu-su-misku-ugdomi-fotografijos-talentai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/augu-kartu-su-misku-ugdomi-fotografijos-talentai

VMU jauniesiems miško bičiuliams organizuojamas fotografijų konkursas „Augu kartu su mišku“ kelia tikslus skatinti saviraišką ir kūrybiškumą, ugdyti atsakingą elgesį miške, kviesti jaunus visuomenės narius domėtis miškininko profesija. Konkurso pagalba siekiama atrasti jaunuosius miško bičiulius, mėgstančius fotografuoti, skatinama konkurso dalyvius stebėti ir prižiūrėti pasodintų medelių augimą, pastebėti miškų grožį bei įvairovę ir fiksuoti tai fotografijose. Vienas svarbesnių konkurso uždavinių yra sustiprinti dalyvių motyvaciją saugoti ir puoselėti miškus, gerbti jų gyventojus, tausoti Lietuvos gamtą.

„Fotografija – vienas įstabiausių būdų papasakoti kitiems apie tai, ką jūs pamatėte. Ne tik „ką“, bet ir „kaip“ pamatėte. Negana to, savo pateikimu, jūs įpinate ir asmeninės kūrybos sruogą, dėl ko fotografija laikoma ne tik medija, bet ir meno šaka. Mūsų konkurso tikslas ir yra įtraukti jaunus žmones į šį sustabdytų akimirkų meno pasaulį, kaip kažkada į jį buvome įtraukti  ir patys“, – sako konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, profesionalus fotografas, Tauragės regioninio padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas.

2024 metų VMU organizuoto fotografijų konkurso „Augu kartu su mišku“ metu vertinimo komisija sulaukė 29 dalyvių konkursinių darbų, iš kurių aktyviausi buvo Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų ir Pabradės „Ryto“ gimnazijų jaunieji miško bičiuliai.

Pateiktus darbus vertino  5 asmenų komisija: profesionalūs fotografai – komisijos pirmininkas Tauragės regioninio padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas, Gamtos apsaugos ir gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas, o taip pat  Anykščių regioninio padalinio vadovė Monika Sirgėdienė,  mentorius – Šalčininkų regioninio padalinio Parudaminos girininkijos specialistas Jonas Ažukas, Žmonių ir kultūros skyriaus vyresnioji specialistė Rita Gecevičienė.

Dalyvaujantiems konkurse moksleiviams buvo pateikta užduotis – nufotografuoti jauno, visapusiškai augančio žmogaus santykį su jaunu, taipogi augančiu miško medeliu. Nors mokiniams  konkursinė užduotis ir nebuvo lengva, tačiau jaunos širdys ir galvos, rado sprendimų ir komisijai teko gerokai padirbėti renkant konkurso nugalėtojus.

Komisijos nariai dėkoja moksleiviams  už darbus ir pastangas bei tiki, kad konkurso dalyviai gerai praleido laiką miškuose ieškodami tinkamo kadro fotografijų konkursui. Fotografuojant miške bei ieškant geriausio kadro – reikia kantrybės. Smagu, kad jaunieji miško bičiuliai jos turi ir geba užfiksuoti gražius vaizdus.

2024 metų fotografijų konkurso „Augu kartu su mišku“ nugalėtoja tapo Miglė Zagorulko, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Bebriukai“ narė (Trakų r. Onuškio Donato Malinausko pagrindinė mokykla, vadovė Alma Žukauskienė).

Konkurso II vietos laimėtojais, surinkusiais vienodą komisijos narių balų skaičių, tapo Aleksej Ševiakov, jaunųjų miško bičiulių būrelio narys ( Šalčininkų r. Jašiūnų pagrindinė mokykla, vadovė Angelė Ševiakova) ir Agnė Abraitytė, būrelio „Boružiukų tuntas“ narė (Jurbarko  „Ąžuoliuko“ mokykla, vadovė Inga Krikštanienė). Paskatinamasis konkurso „Augu kartu su mišku“ diplomas buvo įteiktas Ainei Ažukaitei, jaunųjų miško bičiulių būrelio narei (Vilniaus r. Juodšilių gimnazija, vadovė Rasa Stipinienė).

Laureatus sveikino VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė, kuris pasidžiaugė, jog daug vaikų, kurie mėgsta ir myli gamtą, yra  susibūrę į miško bičiulių būrelius. „Miškas – gyvas organizmas, kuriame vyksta pokyčiai. Įvykių, virsmo akimirkų yra gausu ir kai kurie tiesiog nueina užmarštin. Sveikinu jūsų pasirinkimą fotografuoti, sustabdyti ir įamžinti akimirkas, paverčiant jas meniniais kūriniais fotografijose. Džiaugiuosi šiuo konkursu, aktyviu dalyvavimu ir tais kadrais, kuriuos užfiksavote“, – pažymėjo generalinis direktorius. Kartu su įmonės vadovu laureatus sveikino ir apdovanojimus įteikė konkurso vertinimo komisijos pirmininkas. Konkurso  laureatai Miglė, Aleksej, Ainė buvo apdovanoti prizais, jiems įteikti diplomai, VMU atminimo dovanos. Taip pat pasveikinti ir laureatų būrelių vadovai, kuriems įteiktos padėkos ir atminimo dovanos.

Po apdovanojimų ceremonijos laureatų laukė susitikimas su profesionaliu fotografu – VMU Tauragės regioninio padalinio vadovu Bronislovu Ambrozu.

Pirmą kartą VMU vykdomose edukacinėse veiklose vyko tiesioginė renginio transliacija  jauniesiems miško bičiuliams visoje Lietuvoje, kuri pritraukė daugiau kaip 300 vaikų. Negalėjusiai dalyvauti susitikime  laureatei Miglei sveikinimai skriejo tiesioginio eterio bangomis. 

Vaikus džiugino ne vien prizai ir padėkos raštai, bet ir pats betarpiškas, šiltas susitikimas su komisijos pirmininku – vienu profesionaliausių miškininku fotografu Bronislovu, su kuriuo valanda prabėgo kaip akimirka, kurios metu buvo atskleista tik maža dalis fotografavimo gudrybių.

Bronislovas Ambrozas po renginio akcentavo, kad tai „labai lauktas ir sulauktas renginys. Širdis džiaugiasi, kad būtent per VMU globojamus jaunųjų miško bičiulių būrelius atsidaro jaunimo įtraukimo kanalas  į miško ir bendrai gamtos fotografavimo kūrybinį procesą. Tikiuosi, jog šie daigai suvešės ir duos gausų fotografinį derlių, o miškininkai juk įpratę jaunuolynus ugdyti – pasidalinsime ir savo laiku, ir patirtimi“.

Bronislovui paantrino būrelio vadovė Angelė Ševiakova sakydama, kad vaikams patiko susitikimas, jie  tarpusavyje kalbėjo, jog verta dalyvauti konkurse, kad juos sužavėjo salėje eksponuojamos Bronislovo Ambrozo nuotraukos, taip pat nudžiugino dovanos. Vadovė sako, kad „pati ceremonija buvo maloni ir jauki aplinka, skirtas dėmesys mums. Esame dėkingi už dėmesį, rūpestį ir bendravimą. Ateityje būtinai dalyvausime konkurse. O asmeniškai, aš esu labai patenkinta, kad sutikau dalyvauti veiklose ir vadovauju būreliui. Visada malonu bendrauti ir patinka organizuojamos veiklos“.

Renginio organizatoriai, atsisveikindami su gausia žiūrėjusių miško bičiulių auditorija, pakvietė juos dalyvauti fotografijų konkurse „Augu kartu su mišku“ 2025 metais. Na, o visiems bičiuliams, dalyvavusiems šių metų konkurse, bus išsiųsti padėkos raštai.

Konkurso vertinimo komisija linki moksleiviams įsitraukti į fotografijos meno pasaulį, išlikti akylais, kūrybiškais, smalsiais ir nepamiršti užfiksuoti akimirkas lankantis miškuose, keliaujant VMU pažintiniais takais.

„Augu kartu su mišku“: ugdomi fotografijos talentai

„Augu kartu su mišku“: ugdomi fotografijos talentai „Augu kartu su mišku“: ugdomi fotografijos talentai „Augu kartu su mišku“: ugdomi fotografijos talentai ]]>
jonavoszinios.lt Sat, 09 Nov 2024 08:00:57 +0200
<![CDATA[Ant kelio pabirus rąstams, atkarpa link Akademijos miestelio uždaryta]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ant-kelio-pabirus-rastams-atkarpa-link-akademijos-miestelio-uzdaryta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ant-kelio-pabirus-rastams-atkarpa-link-akademijos-miestelio-uzdaryta Šiandien 12.26 val. gautas pranešimas, kad Vakariniame aplinkelyje, A5 kelyje link Akademijos (nuokalnėje), susidūrė miškovežis „Scania“, vairuojamas vyro (gim. 1986 m.), ir krovininis automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas vyro (gim 1988 m.), praneša Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Ant važiuojamosios kelio dalies iš miškovežio pabiro rąstai. Susiformavo didelės spūstys. Eismo įvykio metu sužalotų asmenų nėra, pareigūnai dirba įvykio vietoje. Vairuotojai dėl eismo įvykio užsipildė eismo įvykio deklaracijas.

Šiuo metu įvykio vietoje perkraunami rąstai, atkarpa link Akademijos mstl. uždaryta 30-60 min., eismas nukreipiamas ties Depo į Šilainius.

Ant kelio pabirus rąstams, atkarpa link Akademijos miestelio uždaryta

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 14:12:38 +0200
<![CDATA[Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/konferencija-igalinantis-gyvenima-pazinti-save-ir-kitus-per-bendravima-ir-bendradarbiavima-jonavos-rajono-neigaliuju-veiklos-centro-patirtis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/konferencija-igalinantis-gyvenima-pazinti-save-ir-kitus-per-bendravima-ir-bendradarbiavima-jonavos-rajono-neigaliuju-veiklos-centro-patirtis 2024 m. rugsėjo 25 dieną Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras surengė konferenciją „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“, kuri yra „Erasmus+“ projekto įgyvendinimo dalis. Šis renginys subūrė daugybę žmonių iš įvairių įstaigų, siekiančių pasidalinti gerąja patirtimi, pagerinti bendradarbiavimą tarp organizacijų, dirbančių su žmonėmis su negalia, bei skatinti bendruomeniškumą. 

Konferencijos metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas žmonių su negalia patirčių pristatymui. Jie dalinosi savo skirtingomis patirtimis užsiimant veiklomis, kurioms reikalingas bendravimas ir bendradarbiavimas, pristatė iššūkius, su kuriais susiduria norėdami tiek sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti, tiek įprasminti save per veiklas. Pranešėjai vieningai pabrėžė bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą siekiant pažinti kitus ir patį save bei įveikti iškylančius sunkumus. Asmenys su negalia savo pranešimuose akcentavo, kad bendruomenės palaikymas ir bendra veikla yra esminiai veiksniai, lemiantys jų gerovę ir savęs įprasminimą.  

Konferencijoje vyko įvairūs edukaciniai žaidimai, skatinantys susipažinti, užmegzti pokalbį ir išbandyti naujas bendravimo ir savęs pažinimo metodikas. Konferenciją papuošė Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro teatro trupės spektaklis. Spektaklis ne tik suteikė daug teigiamų emocijų ir sulaukė atsistojusių iš savo vietų žiūrovų ovacijų, bet, svarbiausia, skatino konferencijos dalyvius suprasti, kad meno dėka žmonės gali jungtis į grupes, bendrauti ir bendradarbiauti siekiant bendrų rezultatų. Neabejotina, kad meninė veikla padeda žmonėms su negalia išreikšti save, stiprina jų savivertę ir įtraukia juos į aktyvų socialinį gyvenimą, stiprina draugystę. 

Renginio metu dalyviai galėjo susipažinti su naujais žmonėmis, dalintis patirtimis bei sužinoti daugiau apie „Erasmus+“ projektą, kuris skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi. Konferencija tapo platforma, kurioje buvo aptartos ne tik praktinės bendravimo ir bendradarbiavimo galimybės, bet ir išryškinta būtinybė toliau plėtoti įtraukią visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus turi galimybę save įprasminti.  

Padėkos raštai bei simbolinės dovanos buvo įteikti visiems aktyviems dalyviams ir pranešėjams, prisidėjusiems prie konferencijos sėkmės. Rudenišką dieną lydėjo šiltas bendravimas ir jauki atmosfera, skatinanti atvirą diskusiją ir idėjų mainus. Dalyviai turėjo galimybę artimiau susipažinti su kitų įstaigų veikla bei geriau pažinti vieni kitus. 

Konferencijoje pasitvirtino, kad bendravimas, bendradarbiavimas, asmeninių patirčių dalijimasis ir kūrybiškas požiūris gali būti veiksmingos priemonės, padedančios kurti palankią aplinką žmonėms su negalia. Renginys ne tik sustiprino ryšius tarp įvairių organizacijų, bet ir dar kartą parodė, kad įtrauki ir kartu veikianti bendruomenė yra svarbus žingsnis link socialinės lygybės ir asmenų su negalia visapusiško dalyvavimo visuomenės gyvenime. 

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro inf. 

Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis 

Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  Konferencija „Įgalinantis gyvenimą: pažinti save ir kitus per bendravimą ir bendradarbiavimą“ – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro patirtis  ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 14:07:46 +0200
<![CDATA[Automobilių taršos kontrolė: patikrinta beveik pusė tūkstančio transporto priemonių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliu-tarsos-kontrole-patikrinta-beveik-puse-tukstancio-transporto-priemoniu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/automobiliu-tarsos-kontrole-patikrinta-beveik-puse-tukstancio-transporto-priemoniu

„Prieš pradedant automobilių taršos patikrinimus, visuomenėje kilo įvairių mitų – buvo manoma, kad automobiliai bus stabdomi naktį, keleiviai išlaipinami ir pan., tai kėlė nerimą vairuotojams. Kad vairuotojai jaustųsi saugiai, visi patikrinimai buvo atliekami tik dienos metu, iš anksto apie juos informuojant visuomenę.  

Reidai parodė, kad patikrinimai vyko sklandžiai: vairuotojai noriai bendradarbiavo, o kai kurie net savanoriškai siūlė patikrinti savo transporto priemones. Džiaugiamės, kad visi patikrinti automobiliai buvo tvarkingi – teršalų normatyvų viršijimų ar skysčių nutekėjimų nenustatyta,“ – teigia Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius. 

Patikrinimų rezultatai valdybose 

Rugpjūtį pradėti taršos kontrolės reidai Panevėžyje. Mieste buvo patikrintos 38 atsitiktinai sustabdytos transporto priemonės.  

Vėliau, reidai persikėlė į Uteną, kur patikrintos 22 transporto priemones.  

Rugsėjo mėnesį aplinkos apsaugos pareigūnai vykdė patikrinimus Šiaulių valdybos teritorijoje. Pakruojyje buvo patikrintos 39 transporto priemonės, Šiauliuose – 35, o Telšiuose, Plungėje ir Mažeikiuose – 48 transporto priemonės. Iš viso patikrintos 122 transporto priemonės.  

Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje reidai vykdyti Klaipėdos valdybos teritorijoje, kur buvo patikrinta 114 transporto priemonių. Klaipėdoje patikrinta 60 transporto priemonių, Tauragėje – 34, Jurbarke – 20. 

Spalio viduryje pareigūnai atliko automobilių taršos matavimus Kauno valdybos teritorijoje. Kaune patikrinta – 15 transporto priemonių, Jonavoje – 22, Kaišiadoryse – 18, Alytaus rajone – 25, Varėnos rajone – 12, Prienų rajone – 8, Šakiuose – 24 ir Vilkaviškyje – 11. Iš viso šioje teritorijoje buvo patikrintos 135 transporto priemonės.  

Vilniaus valdyboje spalio pabaigoje patikrinta 41 transporto priemonė: Širvintų rajone – 10, Trakų rajone – 12, Šalčininkų rajone – 10 ir Vilniuje – 9. 

Per automobilių taršos kontrolės reidus visuose regionuose nė vieno patikrinto automobilio išmetamų teršalų kiekis neviršijo ribinių verčių, taip pat nebuvo fiksuota skysčių nutekėjimo atvejų.   

Kaip vyksta patikrinimai 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šviesiu paros metu vilkėdami tarnybine uniforma sustabdo automobilį, prisistato, tada paprašo vairuotojo prisijungti kompiuterį prie automobilio sistemos. Prisijungus variklis turi būti šiltas, tada pakeliamos variklio apsukos, įstatomas zondas į duslintuvą ir atliekami automobilio dūmingumo matavimai.  

Administracinė atsakomybė – taikomas įspėjimas    

Šių metų birželį įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, aplinkosaugininkai, nustatę, kad transporto priemonės į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija ribines vertes, pirmą kartą tokios transporto priemonės vairuotojui skirs įspėjimą, tačiau techninės apžiūros galiojimą vis tiek naikins pagal nustatytą tvarką, t. y. po septynių darbo dienų.  

Daugiau naudingos informacijos vairuotojams apie automobilių taršos kontrolės patikrinimus –  departamento parengtoje atmintinėje. Kaip atpažinti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus ir jų tarnybinius automobilius, rasite čia.   

Transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas    

Šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo pasikeitimams, vairuotojams skiriama daugiau laiko pasirūpinti savo transporto priemone iki nustojant galioti techninei apžiūrai.     

Techninės apžiūros dokumentas nustos galioti po septynių darbo dienų nuo pažeidimo surašymo, tačiau jei nustatomas pavojingų skysčių nuotėkis, apžiūra bus atšaukta nedelsiant.  

Septynių darbo dienų terminas suteikiamas tam, kad transporto priemonių savininkai ar naudotojai galėtų sutvarkyti automobilius ir po to atlikti techninę apžiūrą. Jei per šį laikotarpį techninės apžiūros centruose bus neatlikta pakartotinė techninė apžiūra, įrodanti kad ribinės vertės nebeviršija leistinų normų, techninės apžiūros galiojimas bus panaikintas. 

AAD inf. 

Automobilių taršos kontrolė: patikrinta beveik pusė tūkstančio transporto priemonių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 13:26:17 +0200
<![CDATA[RRT: toliau drastiškai mažėjant universaliosios pašto paslaugos kiekiui, didėja šių paslaugų tarifai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rrt-toliau-drastiskai-mazejant-universaliosios-pasto-paslaugos-kiekiui-dideja-siu-paslaugu-tarifai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rrt-toliau-drastiskai-mazejant-universaliosios-pasto-paslaugos-kiekiui-dideja-siu-paslaugu-tarifai „Vadovaujantis Pašto įstatymu, RRT tvirtina didžiausius Lietuvos paštui galimus taikyti universaliosios pašto paslaugos tarifus. Įvertinę Lietuvos pašto prašymą dėl šių tarifų didinimo bei atsižvelgdami į tai, kad paslaugų teikimas esamomis kainomis turi įtakos nuostolių susidarymui, siūlome juos didinti“, – sprendimą aiškina Darius Kuliešius, RRT tarybos pirmininko pavaduotojas.

Projektu Lietuvoje siunčiamų korespondencijos siuntų tarifai vidutiniškai didinami apie 43 proc., pašto siuntinio tarifas – 15 proc. už vnt. ir 46 proc. už kg, atsižvelgiant į Lietuvos pašto pateiktas šių paslaugų 2023 m. teikimo sąnaudas. Be to, atsižvelgiama į Lietuvos pašto numatomą šių paslaugų vieneto sąnaudų mažėjimą 2025 m.

Projektu taip pat siūloma tarptautinių siunčiamųjų korespondencijos siuntų apdorojimo Lietuvoje tarifo dalį vidutiniškai padidinti 27 proc., tuo tarpu pašto siuntinio tarifo dalis tiek už vnt., tiek už kg mažėtų po 4 proc. Projektu nekeičiamas tiek Lietuvoje siunčiamų, tiek tarptautinių pašto siuntų įvertinimo mokestis.

„Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, 2024 m. I pusm., palyginti su 2023 m. I pusm., universaliosios pašto paslaugos kiekis sumažėjo apie 38 proc. Apskritai universalioji pašto paslauga 2023 m. sudarė tik 9 proc. visos pašto rinkos. Kasmet mažėjantis šios paslaugos populiarumas yra nulemtas augančiu visuomenės skaitmenizacijos lygiu, prie kurio intensyviai prisideda ir RRT vykdomas projektas „Nė vienas nėra pamirštas“, – teigia D. Kuliešius.

Be to, RRT tarybos narys pabrėžia, kad Lietuvos paštas patiria didelius pastovius kaštus, susijusius su pašto tinklo išlaikymu ir kokybės reikalavimų užtikrinimu, dėl ko, stipriai mažėjant paslaugos kiekiui, jos vieneto savikaina išauga. Neužtikrinus Lietuvos pašto patiriamų sąnaudų padengimo, išaugtų jo patiriami nuostoliai, kurie būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto lėšų.

„Skaičiai mums rodo, kad vienas namų ūkis per metus vidutiniškai išsiunčia tik iki vienos universaliosios pašto siuntos, todėl tarifų didėjimas neturės reikšmingos įtakos namų ūkio išlaidoms ateinančiais metais“, – priduria D. Kuliešius.

Susipažinti su RRT projektu galite čia: https://www.rrt.lt/apie-rrt/viesosios-konsultacijos/kitos-viesosios-konsultacijos/

============

Universalioji pašto paslauga – teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams. Universaliąją pašto paslaugą Lietuvoje sudaro visų registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų, korespondencijos siuntų iki 2 kilogramų, pašto siuntinių iki 10 kilogramų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas bei pašto siuntinių iki 20 kilogramų, gautų iš kitų ES valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių, pristatymas. Universaliąja pašto paslauga nelaikomas pašto siuntų siuntimas dideliais kiekiais, kai yra siunčiama pagal atskirą su siuntėju sudarytą sutartį bei pašto paslaugos turinčios pridėtinę vertę (pvz., per kurjerius ar paštomatus teikiamos pašto paslaugos, kurių pristatymą ir įteikimą galima sekti realiu laiku). Vyriausybės nutarimu, Lietuvos paštas iki 2027 m. yra įpareigotas teikti nustatytos kokybės universaliąsias pašto paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymėtina, kad reguliuojamos tik universaliosios pašto paslaugos (iš esmės teikiamos pašto skyriuose ar metant laiškus į laiškų surinkimo dėžutes viešosiose erdvėse) kainos, o kitų paslaugų (pvz., teikiamų per kurjerius, paštomatus ar pagal atskiras sutartis dideliais kiekiais) kainos yra nustatomos konkurenciniais pagrindais.

RRT: toliau drastiškai mažėjant universaliosios pašto paslaugos kiekiui, didėja šių paslaugų tarifai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 13:00:26 +0200
<![CDATA[Paskelbti „Sukurta Jonavoje“ konkurso nugalėtojai  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paskelbti-sukurta-jonavoje-konkurso-nugaletojai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paskelbti-sukurta-jonavoje-konkurso-nugaletojai Jonavos rajono savivaldybė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialas organizuotame Verslo dienos renginyje buvo iškilmingai apdovanoti inovatyviausius produktus ir paslaugas kuriantys Jonavos verslininkai, socialinio tinklo paskyroje paskelbė mero patarėja Birutė Gailienė. 

,,Labiausiai džiaugiuosi dėl šio vakaro metu aukso medaliais apdovanotų konkurso ,,Sukurta Jonavoje” laureatų”, - rašė B. Gailienė.  

Šventės metu ypatingas dėmesys buvo skirtas konkursui „Sukurta Jonavoje“. Vertinimo komisijos sprendimu, šiemetiniai laureatai yra: 

Smulkaus jauno verslo kategorijoje: Simona Damulienė, kuri pasižymėjo išskirtiniu vizualinio identiteto dizaino sprendimu. 

Brandaus verslo kategorijoje: UAB „Baltasis pyragas“ su unikalia „Vytauto Didžiojo“ šaltibarščių skonio kepta duona. 

Jonaviečių mylimiausio produkto kategorijoje: MB „Druskų sala“ su populiariu druskų kambariu. 

Mylimiausią paslaugą Programėlės Jonava pagalba išrinko patys jonaviečiai.  

Beje, mero patarėja taip pat užsiminė apie naują bendrą savivaldybės, programėlės „Jonava“ ir verslo projektą, kuris netrukus bus pristatytas visuomenei. 

,,Beje, išduosiu, kad jau tuoj tuoj paskelbsime apie dar vieną bendrą savivaldos, programėlės ir šįkart verslo kuriamą naudą jonaviečiams. Bet kol kas ... Sveikinu nugalėtojus ir didžiuojuosi visais dalyviais”,  -  džiaugėsi mero patarėja pabrėždama, kad Jonavoje kuriami išskirtiniai produktai ir paslaugos, kurie sėkmingai konkuruoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.  

Paskelbti „Sukurta Jonavoje“ konkurso nugalėtojai  

Paskelbti „Sukurta Jonavoje“ konkurso nugalėtojai   Paskelbti „Sukurta Jonavoje“ konkurso nugalėtojai   Paskelbti „Sukurta Jonavoje“ konkurso nugalėtojai   ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 12:29:24 +0200
<![CDATA[„Renault“ - griovyje, vairuotojo - nėra]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/renault-griovyje-vairuotojo-nera https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/renault-griovyje-vairuotojo-nera Vakar, lapkričio 7-ąją apie 19.30 val. pagalbos tarnyboms buvo pranešta, kad A6 kelyje, Jonavos rajone, ties nusukimu į Varpių kaimą, nuo kelio nuvažiavęs automobilis.  

Atvykus policijos pareigūnams ir ugniagesiams gelbėtojams rastas lengvasis automobilis „Renault“.  Laimei, prispaustų ar sužeistų žmonių nebuvo. Tačiau nebuvo ir automobilio savininko, kuris buvo pasišalinęs iš įvykio vietos.  

Policija nustatė,  jog automobilio savininkė moteris, gimusi 1963 metais, tačiau su moterimi telefonu susisiekti nepavyko.

Išsiaiškinta, jog automobiliu naudojasi vyras, gimęs 2000 metais, tačiau su juo telefonu taip pat susisiekti nepavyko.

Apžiūrėjus nustatyta, jog apgadintų kelio ženklų nėra, eismo saugumui netrukdo, eismo įvykio sudėties nenustatyta. 

„Renault“ - griovyje, vairuotojo - nėra

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 11:55:11 +0200
<![CDATA[EIMIN: Lietuvos regionų infrastruktūrai gerinti papildomai skirta 2,1 mln. eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eimin-lietuvos-regionu-infrastrukturai-gerinti-papildomai-skirta-2-1-mln-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eimin-lietuvos-regionu-infrastrukturai-gerinti-papildomai-skirta-2-1-mln-euru Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos regionų infrastruktūros projektams vystyti papildomai skyrė 2,1 mln. eurų finansavimą. Iš viso šiais metais skirtas 12,8 mln. eurų finansavimas atvers galimybes 
14-ai savivaldybių įrengti ir tobulinti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. 

„Tai vienas iš žingsnių, prisidedančių prie regioninės ekonomikos stiprinimo, investicijų pritraukimo ir darbo vietų kūrimo. Šiais metais konkurso būdu finansavimas skirtas 24-iems projektams, kuriais savivaldybės sieks ne tik modernizuoti ir gerinti infrastruktūrą, bet ir prisidėti prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Papildomas 2,1 mln. eurų finansavimas skirtas keturiems infrastruktūros plėtros projektams, kurie padės pagerinti susisiekimą ir skatins ekonominį aktyvumą. Vienas jų bus įgyvendintas Jonavos mieste, kur planuojama kapitališkai suremontuoti strateginės svarbos gatvę – tam skirta 625,5 tūkst. eurų. Taip pat numatoma Alytaus pramonės parke pagerinti investicinio sklypo grunto būklę ir pritaikyti jį statybos darbams – tam skirta 1 mln. eurų. Ukmergėje planuojama tęsti dviejų gatvių rekonstravimo darbus ir įrengti naujus lietaus nuotekų tinklus. Bendrai šioms dviem iniciatyvoms skirta 470 tūkst. eurų.  

„Kasmet investuodami į regionų infrastruktūros gerinimą, mes ne tik remiame planuojamus regionų projektus, bet ir statome tvirtą pagrindą Lietuvos ateičiai. Šis finansavimas yra mūsų įsipareigojimas kurti tvarią ir klestinčią šalį, užtikrinti ilgalaikį socialinį ir ekonominį augimą Lietuvos regionuose“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Konkurso būdu šiais metais finansavimas skirtas Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Radviliškio rajono, Klaipėdos miesto, Jonavos rajono, Plungės rajono, Kėdainių rajono, Alytaus miesto, Ukmergės rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėms.

Dar liepos mėnesį Kauno rajono savivaldybei skirta 3,1 mln. eurų  Kauno LEZ infrastruktūrai vystyti, o Klaipėdos miesto savivaldybei – 991 tūkst. eurų vandentiekio ir nuotekų tinklams atnaujinti, įskaitant gaisrinio vandentiekio statybą.

Panevėžio miesto savivaldybei buvo skirta 516,7 tūkst. eurų infrastruktūrai modernizuoti ir eismo saugumo priemonėms įrengti, siekiant didinti Panevėžio LEZ patrauklumą investuotojams ir skatinti darbo vietų kūrimą. 232,7 tūkst. eurų skirta Radviliškio rajono savivaldybei, už kuriuos numatoma tiesti kelią prie investicinių sklypų, ir 197,2 tūkst. eurų – Plungės rajono savivaldybei gatvės remonto darbams atlikti. 

Kėdainių rajono savivaldybei buvo skirtas 585,6 tūkst. eurų finansavimas viešosios infrastruktūros plėtrai, kuri yra svarbi verslui, o Lazdijų rajono savivaldybei – 202,8 tūkst. eurų žemės sklypo pritaikymui verslo poreikiams.

Marijampolės savivaldybei buvo suteiktas 1,2 mln. eurų finansavimas Marijampolės LEZ žemės sklypui sutvarkyti – karo palikimo grėsmėms pašalinti, kad būtų užtikrinta investicijoms reikiama saugi aplinka. Mažeikių rajono savivaldybei skirtas 266,2 tūkst. eurų finansavimas investuotojams reikalingoms susisiekimo sąlygoms gerinti.

Šiaulių miesto savivaldybei EIMIN skyrė 1,9 mln. eurų paviršinių nuotekų infrastruktūrai įrengti, siekiant užtikrinti palankesnes investavimo sąlygas Šiaulių LEZ ir pramonės parke. Alytaus miesto savivaldybei skirta 114,4 tūkst. eurų Alytaus pramonės parko plėtrai. 1 mln. eurų skirta Ukmergės rajono savivaldybei, kuri ketina rekonstruoti Deltuvos gatvę ir įrengti lietaus nuotekų tinklus Ukmergėje. 

Tęstiniam infrastruktūros vystymo projektui Kaišiadorių rajone 395,7 tūkst. eurų finansavimas buvo skirtas rugsėjo mėn.

EIMIN: Lietuvos regionų infrastruktūrai gerinti papildomai skirta 2,1 mln. eurų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 11:20:30 +0200
<![CDATA[Aštri problema - didėja beglobių ir prastai prižiūrimų gyvūnų augintinių skaičius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/astri-problema-dideja-beglobiu-ir-prastai-priziurimu-gyvunu-augintiniu-skaicius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/astri-problema-dideja-beglobiu-ir-prastai-priziurimu-gyvunu-augintiniu-skaicius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) po susitikimo su gyvūnų globos organizacijų ir įvairių institucijų atstovais imasi koordinuoti darbus bei siekti, kad labai sudėtinga situacija gyvūnų gerovės srityje būtų kuo greičiau ir efektyviau išspręsta.

Tokį įsipareigojimą VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė išsakė tarnybos iniciatyva vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo apie 200 Vyriausybės, ministerijų, Lietuvos policijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei atskirų miestų ir  rajonų savivaldybių, skirtingų šalies gyvūnų globos organizacijų atstovų.

„Viena  iš svarbiausių problemų – didėjantis beglobių ir prastai prižiūrimų gyvūnų augintinių skaičius Lietuvoje. Kaip paaiškėjo VMVT atliktų tikrinimų metu, daugelyje globos vietų gyvūnams nebuvo užtikrinta reikiama erdvė, kai kur jie laikomi transportavimui skirtuose narvuose ar perpildytuose voljeruose. Logika diktuoja, kad prastomis sąlygomis laikytas ir paimtas globai gyvūnas turėtų gyventi geriau, tačiau realybė kartais logikai nepaklūsta. Tai opi problema, kurią stengsimės spręsti ir ieškoti išeičių vienijant bendriems sprendimams atsakingas institucijas ir organizacijas,“ – sakė VMVT vadovė A.Mikalauskienė. Anot jos, tolesnis bendras darbas būtinas siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, nes akivaizdu, kad teks atsakingiau vykdyti priskirtas  funkcijas bei  surasti sprendimus ten, kur atsakomybės nenori imtis niekas.

Visiems susitikimo dalyviams buvo pristatyti šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais VMVT atliktų patikrinimų rezultatai. Jų metu nustatyta daug trūkumų – užfiksuota, kad 41 proc. prieglaudų yra perpildytos, tačiau į kai kurias iš jų  vis tiek gabenami gyvūnai iš trečiųjų šalių. Daugiau kaip penktadalyje gyvūnų globos įstaigų nustatyta gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimų, penktadalyje tikrintų prieglaudų taip pat fiksuoti vakcinavimo pažeidimai. Dalis prieglaudų nesilaikė bendrųjų gyvūnų priežiūros reikalavimų, kai kuriose naudoti pasibaigusio galiojimo vaistai ar pašarai.

Susitikime buvo išklausyti Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos policijos atstovai, taip pat pasisakė dalyvavusių globos įstaigų atstovai. Susitikimo dalyviai įvardijo nemažai trūkumų tiek teisės aktų bazėje, tiek institucijų bendradarbiavimo praktikoje. Buvo aptarta ir gyvūnų ženklinimo problema: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra numatyta, kad savivaldybės kontroliuoja, ar gyvūnų savininkai yra paženklinę ir registravę savo gyvūnus. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje iki šiol apie 1 mln. augintinių dar nėra paženklinti, dauguma į prieglaudas patenkančių gyvūnų ženklinimo neturi. Jei gyvūnai neženklinti ir neregistruoti, nėra galimybės nustatyti, kas atsakingas už netinkamą elgesį su gyvūnu, todėl susitikime buvo kalbama apie tai, jog būtinas didesnis savivaldybių įsitraukimas sprendžiant šią problemą. 

VMVT vadovė A.Mikalauskienė, apibendrindama diskusiją, atkreipė dėmesį į tai, kad gyvūnų globos organizacijoms gerokai palengvintų situaciją jų interesus atstovaujančios asociacijos įkūrimas – tai leistų šioms organizacijoms geriau ir nuosekliau atstovauti globos įstaigų interesus įvairiose įstaigose, valstybės institucijose, teisėkūros procesuose.  

VMVT atstovai taip pat paragino susitikimo dalyvius sutelkti pastangas ir dirbti atsakingai, kad gyvūnų gerovė būtų prioritetas, kad situacija gerėtų, pažeidimai nesikartotų, ir globos įstaigose gyvūnams būtų sudaromos kuo palankesnės sąlygos.

Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 86 oficialiais registruoti gyvūnų globėjai – tiek įstaigos, tiek gyventojai. Jų veiklą apibrėžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, VMVT patvirtinti veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams, kiti teisės aktai. Už gyvūnų globėjų veiklos kontrolę atsakinga VMVT.  Nemažai atsakomybių šioje srityje yra priskirta savivaldybėms – jos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, taip pat atsako už bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimą savivaldybės teritorijoje, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams.

VMVT inf. 

Aštri problema - didėja beglobių ir prastai prižiūrimų gyvūnų augintinių skaičius

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 11:00:56 +0200
<![CDATA[Lietuvos elektros tinklai vis arčiau Europos: svarbūs sinchronizacijos žingsniai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-elektros-tinklai-vis-arciau-europos-svarbus-sinchronizacijos-zingsniai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-elektros-tinklai-vis-arciau-europos-svarbus-sinchronizacijos-zingsniai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šių metų trečiąjį ketvirtį atliko sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais būtinus žingsnius, įgyvendino elektros perdavimo tinklo patikimumą didinančius bei atsinaujinančios energetikos plėtrai ir geležinkelių elektrifikacijai svarbius projektus. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bendrovės pajamos augo, o pelnas mažėjo.

„Trečiąjį šių metų ketvirtį žengėme vieną svarbiausių žingsnių siekiant Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa: kartu su Latvijos ir Estijos operatorėmis išsiuntėme pranešimą Rusijai ir Baltarusijai, kad nutrauksime BRELL sutartį ir jau kitų metų vasarį atsijungsime nuo jų elektros tinklų. Šiandien liko lygiai trys mėnesiai iki numatyto atsijungimo, po kurio atliksime bendrą izoliuoto darbo bandymą ir prisijungsime prie kontinentinės Europos per Lenkiją. Įgyvendindami sinchronizacijos projektus praėjusį ketvirtį pradėjome rangos darbus paskutinėje Vakarų Lietuvoje tiesiamų 330 kV elektros linijų atkarpoje – Šyša–Bitėnai, su Lenkijos operatore PSE pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą dėl naujos sausumos jungties „Harmony Link“, taip pat pradėjome teritorijų planavimo darbus šiame projekte“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. 

Trečiąjį ketvirtį „Litgrid“ toliau kryptingai rūpinosi atsinaujinančių energijos išteklių prijungimu prie elektros perdavimo tinklo: liepą sėkmingai įjungė naują 330 kV skirstyklą Tytuvėnuose, prie kurios bus prijungti vėjo parkai, kurių bendra galia viršija 600 MW. Per ketvirtį „Litgrid“ prie tinklo prijungė 105,4 MW galios vėjo parką Kelmės rajone ir 50 MW saulės elektrinių parką Kaišiadorių rajone, o bendra saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia Lietuvoje kirto 3 GW ribą ir šiuo metu siekia 3,5 GW.

„Litgrid“ taip pat tęsė darbus, susijusius su geležinkelių infrastruktūra. Trečiąjį ketvirtį po rekonstrukcijos įjungė Lentvario traukos pastotę – pirmąją iš 6 pastočių, kurios bus prijungtos prie elektros perdavimo tinklo ir tieks elektros energiją „LTG Infra“ kontaktiniam tinklui geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda. „Litgrid“ taip pat pradėjo Žeimių traukos pastotės projektavimo ir statybos darbus bei paskelbė Tarvainių traukos pastotės statybos darbų pirkimą. „Litgrid“ taip pat pasirašė trišales elektros įrenginių prijungimo paslaugos sutartis, pagal kurias bus atliekami perdavimo linijų rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai projekte „Rail Baltica“.

Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinkle šalies poreikiams perduotos elektros energijos kiekis sumažėjo 0,4 proc., nuo 6,789 TWh per praėjusių metų devynis mėnesius iki 6,760 TWh per devynis šių metų mėnesius.

2024 m. per devynis mėnesius vidutinės nutraukimų trukmės (angl. average interruption time, AIT) rodiklis siekė 1,002 min., o neperduotos energijos kiekis (angl. energy not supplied, ENS) rodiklis sudarė 27,915 MWh. Dėl elektros perdavimo sutrikimų, kuriuos lėmė liepos pabaigoje kilusi stipri audra, nežymiai viršyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyti rodiklių lygiai. VERT yra nustačiusi, kad AIT per metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.

Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas per pirmus devynis mėnesius atitinkamai buvo 99,18 proc. ir 97,97 procentai.

Finansiniai rezultatai
Neaudituotais duomenimis, 2024 m. 9 mėnesių „Litgrid“ pajamos siekė 279,6 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jos buvo 1,7 proc. didesnės. 

Pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant tarifo mažinimui panaudotas perkrovų valdymo įplaukas) mažėjo 39 proc. iki 92,6 mln. Eur. Vidutinė faktinė perdavimo kaina padidėjo 2 kartus, tačiau pajamų mažėjimą lėmė tai, jog 2023 m. per devynis mėnesius tarifo mažinimui buvo panaudotos 106,7 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukos. 

Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 5,1 karto iki 101,7 mln. Eur. Pagrindinė pokyčio priežastis – dėl planuotų didesnių sąnaudų VERT nustatyta 5,5 karto didesnė papildomų paslaugų kaina.

Balansavimo veiklos pajamos didėjo 1,5 proc. iki 80,2 mln. Eur, tačiau Litgrid teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.

Per pirmus devynis 2024 m. mėnesius bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 48,6 mln. Eur, 22 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai EBITDA siekė 62,1 mln. Eur. Koreguotas EBITDA (atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių) siekė 37,3 mln. Eur. Palyginti, 2023 m. per pirmuosius devynis mėnesius koreguotas EBITDA buvo 29,6 mln. Eur. Koreguoto EBITDA augimui didžiausią įtaką turėjo 2024 m. perdavimo pajamose nustatyta 9 mln. Eur papildoma dedamoji investicijų finansavimui.

Grynasis pelnas per devynis mėnesius siekė 31,7 mln. Eur, 27 proc. mažiau nei 2023 m. sausį–rugsėjį kai grynasis pelnas siekė 43,3 mln. Eur. Mažesnį pelną daugiausia lėmė 59,8 mln. Eur mažesnės elektros perdavimo pajamos, 17 mln. Eur blogesnis kitų perdavimo veiklų rezultatas ir 4,1 mln. Eur didesnės veiklos sąnaudos. Teigiamą įtaką pelnui turėjo 67,5 mln. Eur geresnis papildomų paslaugų rezultatas ir 1,7 mln. Eur mažesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos. Koreguotas 2024 m. 9 mėn. grynasis pelnas siekė 22,1 mln. Eur, 42 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai koreguotas grynasis pelnas buvo 15,6 mln. Eur. 

„Litgrid“ 2024 m. 9 mėn. investicijos siekė 147,1 mln. Eur, iš jų 61 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 39 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, veiklos palaikymui.

Perkrovų valdymo įplaukos per 2024 m. 9 mėn. buvo 107,5 mln. Eur ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 39 proc. didesnės. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos daliniam bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.

Energetikos ministerijos pranešimas spaudai 

Lietuvos elektros tinklai vis arčiau Europos: svarbūs sinchronizacijos žingsniai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 11:00:33 +0200
<![CDATA[Skelbiama atranka: kuriai mokyklai bus perduota saugoti 2024 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skelbiama-atranka-kuriai-mokyklai-bus-perduota-saugoti-2024-metu-gedimino-pilies-boksto-lietuvos-valstybine-veliava https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skelbiama-atranka-kuriai-mokyklai-bus-perduota-saugoti-2024-metu-gedimino-pilies-boksto-lietuvos-valstybine-veliava Krašto apsaugos ministerija kviečia mokyklas iki šių metų gruodžio 1 d.  teikti paraiškas ir pretenduoti į 2024 m. Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą, kuri bus iškilmingai nuleista ir įteikta mokyklai Vėliavos dieną – 2025 m. sausio 1-ąją.

Kasmet Vilniuje minint Lietuvos vėliavos dieną Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai nuleidžia visus metus bokšte plevėsavusią trispalvę ir pakelia naująją. Pagal susiklosčiusią tradiciją nuleista vėliava perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų.

Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto trispalvę kilo 2005 metais, siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.

Kviečiame Lietuvos  mokyklas, atitinkančias nuostatų  kriterijus, dalyvauti atrankoje. Primename, kad vėliavos saugojimo konkurse negali dalyvauti tos mokyklos, kurios nuo 2005 metų jau yra gavusios Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą. Mokyklą, kuriai suteikiama garbė saugoti valstybinę vėliavą, išrinks komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų. Pastarosios institucijos yra konkurso organizatorės.

Paraiškas kviečiame teikti iki šių metų gruodžio 1 d. el. paštu RSV@kam.lt

Paraiškos formą bei nuostatus galima rasti čia.

Apie Lietuvos vėliavos dieną:

Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. 

Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai ir nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio pirmąją rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.

KAM inf. 

Skelbiama atranka: kuriai mokyklai bus perduota saugoti 2024 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 10:30:18 +0200
<![CDATA[Orai vėsta: kada laikas pradėti dėvėti kepurę ir kaip saugoti plaukus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/orai-vesta-kada-laikas-pradeti-deveti-kepure-ir-kaip-saugoti-plaukus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/orai-vesta-kada-laikas-pradeti-deveti-kepure-ir-kaip-saugoti-plaukus Šaltis gali padaryti ilgalaikę žalą

Artėjant žiemos sezonui, skubame pasirūpinti šiltais drabužiais, striukėmis ir paltais, o kepurės dažnai lieka dulkėti spintos kampe. Vis dėlto vaistininkė Vilmantė Mostautienė tikina, kad kepurės dėvėjimas tiesiogiai padeda išvengti sezoninio plaukų slinkimo ir galvos odos pleiskanojimo.  

„Šaltyje galvos odos kraujagyslės susiaurėja, tad plaukai nepakankamai aprūpinami gyvybiškai svarbiomis medžiagomis. Kartu neigiamai galvos odą šaltuoju metų laiku veikia ir sausas patalpų oras, kuris pastebimas prasidėjus šildymui. Tokioje aplinkoje galvos oda netenka riebiųjų medžiagų, išsausėja ir ima pleiskanoti. Be to, dėl šių veiksnių gali sutrikti ir plaukų mityba – tokiu atveju plaukai gali pradėti slinkti, skilinėti ir prarasti žvilgesį“, – teigia V. Mostautienė.

Kepurę pataria rinktis ne vien pagal grožį

Pasak vaistininkės, kepurė apsaugo nuo trijų pagrindinių galvos odą ir plaukus veikiančių faktorių: šalčio, vėjo ir lietaus. Vis dėlto, tinkamą apsaugą užtikrina ne bet kuri kepurė – svarbu išsirinkti tinkamo audinio, ne per stipriai galvą spaudžiantį variantą. „Idealu, jeigu skrybėlė ar kepurė yra su šilkiniu ar atlasiniu pamušalu, nes vilna, medvilnė ir kiti audiniai taip pat gali neigiamai paveikti plaukus“, – pataria V. Mostautienė.

Anot jos, dėvint netinkamą kepurę galima dar labiau pakenkti galvos odai ir plaukams. Jei audinys prastas ar kepurė per daug spaudžia galvą, gali sutrikti galvos kraujotaka, o plaukų folikulai – mažiau apsirūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis, dėl to plaukai gali pradėti slinkti ar lūžinėti.  

„Svarbiausia, kad audinys būtų pralaidus, padedantis galvos odai tinkamai reaguoti į temperatūros pokyčius“, – pabrėžia vaistininkė.

Nederėtų pamiršti tinkamu galvos apdangalu aprūpinti ir vaikus. Neretai tėvai, norėdami apsaugoti vaiko sveikatą, parenka per storą, sezono neatitinkančią kepurę. Tokiu būdu atnešama daugiau žalos nei naudos: vaikas žaisdamas lauke sušyla, galvos oda prakaituoja, o vėliau papūtus atšiauriam vėjui lengva peršalti.

Plaukams – ypatingas dėmesys šaltuoju periodu

Pasak V. Mostautienės, kepurė – ne vienintelis būdas apsaugoti galvą ir plaukus nuo šalčio. Šaltuoju metų laiku specialistė pataria naudoti maitinančias ir stiprinančias priemones plaukams, kurias galima pasigaminti ir patiems.  

„Kartu su drėkinančioms priemonėmis naudokite ir maitinančias: reguliariai puoselėkite plaukus balzamu ar kondicionieriumi, lepinkite juos kaukėmis bei turtingais aliejais“, – pataria V. Mostautienė.

Norintiems išbandyti „namines“ priemones, rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti lentynų turinį. Pavyzdžiui, kokosų aliejus gali padėti suteikti plaukams švelnumo ir žvilgesio bei palengvinti šukavimą: pakanka porą kartų per savaitę nedidelį jo kiekį įtrinti į plaukus, palaikyti 10 minučių ir išskalauti.  

Išsausėjusiems plaukams puikiai tinka ir bananų bei alyvuogių aliejaus duetas, padedantis sureguliuoti galvos odos pH ir taip sustiprinti natūralią plauko apsaugą. Norint palepinti plaukus šiomis priemonėmis, galima greitai ir paprastai pagaminti plaukų kaukę: jai prireiks vieno sunokusio banano ir šaukšto alyvuogių aliejaus. Bananą sutrinkite, kad jis pavirstų į tirštą, vientisą tyrę, o tuomet į ją įpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus ir gerai išmaišykite. Taip gausite kremo konsistencijos kaukę, kurią rekomenduojama paskirstyti ant plaukų ir palaikyti 10–15 minučių, o po to – nuskalauti.

Vaistininkė taip pat primena apie maistingus kiaušinių trynius, kuriuose gausu vitaminų, didinančių plaukų atsparumą žalingam šalčio poveikiui.  

„Vitaminai A ir E, biotinas, folio rūgštis – tai vos keletas maisto medžiagų, siejamų su greitesniu plaukų augimu ir optimalia jų būkle. Jais turtingus kiaušinių trynius itin paprasta naudoti kaip plaukų kaukę: išplaktą kiaušinio trynį tepkite tiesiai ant švarios ir sausos galvos odos, kad plaukų šaknys galėtų pasisavinti kuo daugiau naudingų medžiagų. Kartu nepamirškite ir plaukų galiukų. Palaukite pusvalandį, kad pasiektumėte geriausią rezultatą, ir nuskalaukite kaukę vėsiu vandeniu“, – rekomenduoja vaistininkė.

Padėti galvos odai gali ir vitaminai

Rudens ir žiemos sezono metu verta pasirūpinti ne tik plaukų, bet ir galvos odos priežiūra. Vaistininkė išskiria kelis svarbiausius vitaminus, kurie padės galvos odai „atsilaikyti“ žvarbiuoju metų laiku.  

„Biotinas yra B grupės vitaminas, kuris skatina sveiką plaukų augimą ir gali padėti išvengti plaukų retėjimo bei slinkimo, o vitaminas D būtinas sveikiems plaukų folikulams. Būtent šio vitamino trūkumas gali sukelti plaukų retėjimą ir slinkimą. Labai svarbi ir geležis, kuri reikalinga raudoniesiems kraujo kūneliams, atsakingiems už deguonies ir maistingųjų medžiagų pernešimą į galvos odą. Dėl jos trūkumo gali slinkti plaukai. Cinkas yra dar viena medžiaga, būtina galvos odos sveikatai palaikyti ir sveikų plaukų augimui skatinti“, – teigia V. Mostautienė.

 „Gintarinės vaistinės“  pranešimas spaudai 

Orai vėsta: kada laikas pradėti dėvėti kepurę ir kaip saugoti plaukus?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 10:00:00 +0200
<![CDATA[Teismo suolas kaltinamojo sulaukia ir po 22 metų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teismo-suolas-kaltinamojo-sulaukia-ir-po-22-metu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teismo-suolas-kaltinamojo-sulaukia-ir-po-22-metu

Kauno apygardos teismui perduota išskirtinė savo tyrimo istorija baudžiamoj byla, kurioje kaltinimai daugiau nei prieš 22 metus nužudžius jauną merginą pateikti už šį nusikaltimą jau teistam ir 2004 m. išteisintam asmeniui.

Visuomenę sukrėtęs brutalus jaunos merginos nužudymas Kaune buvo įvykdytas 2002 m. vasarį. Po kelerių metų, 2004 m., vienas iš tuomet nustatytų ir teismui perduotų kaltinamųjų – Klaidas Kanarskas, buvo išteisintas. Kitas įtariamasis – Jonas Snieška, dabar turimais duomenimis, tuo metu nuo teisėsaugos slapstėsi užsienyje.

Neišaiškinto nužudymo aplinkybės naujais reikšmingais duomenimis pasipildė kone po penkiolikos metų. Aptikti juos pavyko 2019 metais, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams ėmus intensyviai tirti ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, žinomo „Kamuolio“ pavadinimu, galimai įvykdytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Šio itin sudėtingo ir didžiulės apimties ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys apie galimai grupuotės vadeivų ir kitų narių įvykdytus nužudymus, pasikėsinimus nužudyti bei kitus nusikaltimus paskatino pareigūnus praplėsti tyrimą ir labai atidžiai peržiūrėti anksčiau neatskleistų nusikaltimų medžiagas, sustabdytus ikiteisminius tyrimus bei baudžiamąsias bylas, kuriose teismai buvo priėmę išteisinamuosius nuosprendžius galimai kaltų asmenų atžvilgiu.

Kruopščiai ir nuosekliai tikrindami visą gaunamą informaciją, atlikę daugybę viešo ir neviešo pobūdžio veiksmų, apklausę dešimtis asmenų, 2021 metais tyrėjai nustatė vieno iš įtariamųjų – Jono Snieškos, buvimo vietą Jungtinėje Karalystėje. Bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės pareigūnais buvo įvykdyta detaliai suplanuota slapta tarptautinė operacija, kurios metu paieškomas asmuo buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvai.

Daugiau nei trejus metus intensyviai dirbusių prokurorų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų dėka buvo nustatytos naujos jaunos moters nužudymo aplinkybės. 2023 balandžio 18 d., išnagrinėjęs generalinės prokurorės N. Grunskienės pateiktą prašymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį patenkino ir priėmė nutartį, kuria panaikino 2004 metų Kauno apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį Klaido Kanarsko atžvilgiu.

Atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl kaunietės V. D. nužudymo 2002 m. buvo baigtas šių metų spalio mėn. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla Kauno apygardos teismui perduota spalio 21 d.

Klaidui Kanarskui pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 6 ir 11 p. J. Snieškos atžvilgiu tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus.

Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. už nužudymą numato laivės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. už išžaginimą numato laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros pranešimas spaudai 

Teismo suolas kaltinamojo sulaukia ir po 22 metų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 09:30:02 +0200
<![CDATA[Vaikams su negalia pritaikytas mokyklas galima suskaičiuoti ant pirštų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaikams-su-negalia-pritaikytas-mokyklas-galima-suskaiciuoti-ant-pirstu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaikams-su-negalia-pritaikytas-mokyklas-galima-suskaiciuoti-ant-pirstu

Yra kur pasitempti

R.Šidlauskaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu didžioji dalis švietimo įstaigų nėra tinkamai pritaikytos vaikams su judėjimo negalia.

„Situacija tikrai nėra gera, nes didžioji dalis ugdymo įstaigų yra nepritaikytos. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti visiškai pritaikytas mokyklas, jų Lietuvoje yra tik septynios ar aštuonios. Visiškai pritaikytos įstaigos yra tada, kai vaikas pats gali be problemų patekti ir į mokyklą, ir judėti po visas jos patalpas, pavyzdžiui, į antrą ar trečią aukštą, į visas klases ir konferencijų sales. Deja, prisitaikymas šiuo metu nėra toks, kokio norėtųsi ir reikėtų turėti“, – sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė Ramunė Šidlauskaitė.

Pašnekovė pastebėjo, kad švietimo įstaigos dažnai mano, jog užtenka įrengti tinkamą pandusą, tačiau nepagalvojama apie tolesnį mokinio kelią.

„Dažnai švietimo įstaigų vadovai įsivaizduoja, kad jeigu jie prie laiptų įrengia užvažiavimo pandusą, jau traktuoja mokyklą kaip tinkamai pritaikytą. Bet tai yra tik mažas indėlis į prieinamumą ir pritaikymą. Dažnai užvažiavęs pandusu vaikas patenka tik į pirmą aukštą, tačiau yra nepagalvojama apie kitus aukštus ar priestatus. Švietimas vyksta visoje aplinkoje, ne tik pirmame aukšte. Todėl tenka pastebėti, kad atsitikus tokiai situacijai, kai moksleivis nepajėgia savarankiškai pakilti į kitus aukštus, pas mokinį specialistai nusileidžia patys. Pirmame aukšte būna paskiriamas kabinetas, bet tokių atvejų mes nelaikytume prieinamumu“, – teigė projektų vadovė.

Ji pasakojo, kad prieš keletą savaičių viena švietimo įstaigos vadovė pasidalino istorija, apie mokykloje besimokantį vaiką neįgaliojo vežimėlyje. Į minėtą švietimo įstaigą buvo galima patekti tik užvažiavus pandusu, o judėti į kitus aukštus galimybės nebuvo.

„Spręsdama situaciją, įstaiga įsigijo laiptų kopiklį. Šiuo kopikliu savarankiškai pakilti į kitą aukštą nėra galimybės, todėl buvo paskirtas specialus asmuo, kuris pagelbėtų pritvirtinti vežimėlį prie laiptų kopiklio, suspaudyti mygtukus, pakreipti kampą. Su šiuo įrenginiu vaiką pakeldavo į antrą ir trečią aukštus, o kadangi tai buvo progimnazija, kai mokiniui su negalia reikėjo iškeliauti į kitą mokyklą, jie perdavė įrangą kitai švietimo įstaigai. Tai yra geresnis sprendimo būdas, vaikas buvo įtrauktas į klasės veiklas, galėjo bendrauti su bendraklasiais, bet ar tikrai galime tai vadinti prieinamumu? Sakyčiau, kad tikrai ne, nes tai tėra laikinas sprendimas“, – pasakojo pašnekovė.

Reikia didesnio užsidegimo

R.Šidlauskaitės teigimu, priežasčių, kodėl tiek mažai švietimo įstaigų yra visiškai pritaikytos, daug, tačiau viena ryškiausių – noro gerinti situaciją trūkumas.

„Dažnai tenka girdėti, kad švietimo įstaigos pritaikymas žmonėms su negalia reikalauja daug išlaidų. Kiti sako, kad jie neturi mokinių su negalia. Tokios kalbos parodo, kad švietimo įstaigos dar nėra pasirengusios ir turėtų galvoti ne apie ne tai, ar „toks vaikas“ atsiras, o ruoštis prieš tai. Žinoma, viskas atsiremia į finansus, bet ne juose yra problema, o mąstysenoje, norint ką nors keisti. Dažnu atveju pritrūksta užsidegimo, nes jeigu įstaigos vadovybė nori, tikrai gali tai įgyvendinti. Juolab kad savivaldybių administracijos skiria lėšų įstaigoms atnaujinti bei renovuoti. Tačiau dažnu atveju tos lėšos yra panaudojamos kitose srityse, o moksleiviai su negalia lieka pamiršti“, – teigė pašnekovė.

Ji sako nesitikinti, jog pokyčiai įvyks žaibiškai – pritaikyti aplinką rekomenduojama žingsnis po žingsnio.

„Skaičiai kalba patys už save: jeigu Lietuvos mastu turime vos kelias mokyklas, tai daug pasako apie pačią sistemą. Nebūtina visko griebtis iškart, nes visko vienu metu net nepadarysi. Reikia sudaryti planą, kaip siekiame atrodyti bendruomenei, ko trūksta, į ką reiktų investuoti, kaip tobulėti. Vienais metais galima įrengti pandusą, kitais – sanitarinį mazgą, pritaikytą žmonėms su negalia, trečiais – keltuvą. Planuojant veiksmus vėliau galima įrengti liftus, kad mokiniai galėtų savarankiškai judėti po visus aukštus“, – idėjų pateikė R.Šidlauskaitė.

Netinkama situacija šiuo metu yra ir patiems mažiausiems – darželiuose trūksta patogiai judėti leidžiančių erdvių, kenčia ir tėvai.

„Vilniaus mastu iš kelių šimtų darželių visiškai pritaikyti yra apie vienuolika. Tas skaičius nėra didelis, o mes kalbame ne tik apie vaikus su negalia, bet ir apie jų tėvus ar globėjus. Tokiu atveju tai yra dviguba kliūtis, nes jie negali dalyvauti vaiko švietimo procese, stebėti pasirodymų, dalyvauti susirinkimuose. Situacija po truputėlį gerėja ugdymo įstaigose, vis daugiau kalbama apie įtraukųjį švietimą, vyksta įvairios programos, pavyzdžiui, Tūkstantmečio mokyklų programa, bet vėlgi, kiekviena mokykla skirtingai dėlioja prioritetus, kaip ir ką jie norėtų keisti, įsirengti, įsidiegti. Yra statoma nemažai naujų pastatų, juose erdvės yra labiau pritaikytos, sudėtingesnė situacija su senos statybos pastatais“, – kalbėjo projektų vadovė.

Reikia įrengti teisingai

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga teigia, kad daugeliui savarankiškumo įgūdžius ugdančių vaikų judėjimas ir keliavimas yra mokymosi proceso dalis, todėl jie privalo turėti galimybę judėti kartu su bendraamžiais. Tikslas – suplanuoti judėjimą taip, kad kelionės atstumai ir jiems įveikti reikalingas laikas būtų kuo mažesni. Turėtų būti galimybė rinktis maršrutus, kad būtų išvengta spūsčių, klaidžios, ilgos kelionės ir laukimo.

Vaikams gali prireikti skirtingos pagalbos ar priežiūros, jie gali naudoti judėjimo priemones – vaikštynes, neįgaliųjų vežimėlius, remtis į turėklus arba paprašyti, kad kartu eitų asistentas, naudoti įvairius ženklus, simbolius, spalvas, garsus, taktilinius paviršius ir orientacinius objektus, kad įvairių poreikių turintys mokiniai ar lankytojai galėtų lengviau orientuotis aplinkoje.

Kai kuriems vaikams reikia daugiau erdvės nei įprastai tarp jų ir kitų vaikų. Pavyzdžiui, vaikui, kuris naudojasi pagalbinėmis judėjimo priemonėmis, reikia nemažai laisvos erdvės manevruoti. Visos judėjimo zonos turėtų būti pakankamai plačios, kad neįgaliųjų vežimėliais judantys asmenys galėtų saugiai važiuoti įvairiomis kryptimis (venkite ilgų siaurų koridorių). Tai svarbu, kai daug vaikų naudojasi neįgaliųjų vežimėliais arba kai jiems reikalinga pagalbinių darbuotojų pagalba. Kai kuriems vaikams koridoriuose gali prireikti turėklų.

Dvigubi turėklai koridoriuose padeda saugiai judėti sunkiai vaikštantiems vaikams. Rekomenduojama, kad mažiausias laisvas plotis koridoriuose, kuriame gali važiuoti du neįgaliųjų vežimėliai, būtų 1800 mm (tarp turėklų, jei jie įrengti). Pageidautina, kad koridoriuose, vedančiuose į daugiau nei dvi klases, laisvas plotis būtų 2 m, o pagrindinėse judėjimo zonose, ypač ten, kur yra spintelių - 2,7-3 m.

Vaikams su negalia pritaikytas mokyklas galima suskaičiuoti ant pirštų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 09:00:00 +0200
<![CDATA[EIMIN: atveriama dar daugiau galimybių socialiniams verslams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eimin-atveriama-dar-daugiau-galimybiu-socialiniams-verslams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eimin-atveriama-dar-daugiau-galimybiu-socialiniams-verslams

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), siekdama padidinti socialinių verslų žinomumą, taip pat šio sektoriaus skaidrumą ir atskaitomybę, parengė Socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Remiantis jo nuostatomis, bus aiškiau išskirti pažengę ir veiklūs socialiniai verslai. Pažymėtina, kad socialinio verslo subjekto statusas įgyjamas užsiregistravus atnaujintoje Inovacijų agentūros Socialinio verslo platformoje, kuri nuo šiol tampa oficialiu socialinių verslų registru. 

„Socialiniai verslai sprendžia skurdo, nedarbo, visuomenės sveikatos ir kitas problemas. Iki šiol jie tik savanoriškai registravosi Socialinio verslo platformoje. Todėl, aiškiau apibrėžus socialinio verslo statusą, jį bus galima įgyti nesudėtingai – užsiregistravus atnaujintoje Socialinio verslo platformoje. Tai naudinga tiek pradedantiesiems socialiniams verslams, norintiems padidinti savo žinomumą, tiek pažengusiesiems, kad dar svariau prisidėtų sprendžiant visuomenės problemas, tiek piliečiams, kurie gaus informacijos apie didesnę vertę kuriančius socialinius verslus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Atsižvelgus į šių metų vasarą įsigaliojusius Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimus, numatoma, kad socialinio verslo statusas įgyjamas, kai įmonė, kuri yra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas, daugiau kaip 50 proc. pelno skiria ir naudoja socialiniam arba aplinkosauginiam poveikiui kurti. Be to, įmonė turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą ir būti nepriklausoma nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų viešųjų juridinių asmenų.

EIMIN parengtame apraše nustatyta socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarka, pelno dalis, kuri naudojama socialiniam arba aplinkosauginiam poveikiui kurti, socialinio ir aplinkosauginio poveikio matavimo metodika, socialinio verslo subjekto nepriklausomumo reikalavimai ir socialinio verslo skatinimo formos.

Socialinio verslo statusas įgyjamas registruojantis Inovacijų agentūros Socialinio verslo platformoje, kurioje registruotas vartotojas gali užpildyti savideklaracijos formą. Įgijęs šį statusą, jis gauna socialinio verslo statuso pažymėjimą, be to, vartotojo socialinio verslo profilis pridedamas į viešai prieinamą socialinių verslų registrą. 

„Socialinio verslo statusas įgyjamas neterminuotam laikotarpiui, tačiau šį statusą įgijęs verslas, praėjus metams, turi teikti veiklos ataskaitas, kurios skelbiamos Socialinio verslo platformoje. Taip piliečiai gali susipažinti su socialinio verslo socialiniu ar aplinkosauginiu poveikiu ir progresu. Tai naudinga tiek patiems socialiniams verslams, nes parodo jų indėlį sprendžiant aktualias visuomenės problemas, tiek ir žmonėms, kuriems šios problemos rūpi“, – sako ekonomikos ir viceministrė Ieva Valeškaitė.

Socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašas parengtas pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimą, pagal kurį į šį įstatymą buvo įtrauktas socialinio verslo apibrėžimas.

Su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtu aprašu galima susipažinti čia.

EIMIN: atveriama dar daugiau galimybių socialiniams verslams

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 08:30:00 +0200
<![CDATA[Ką veikti savaitgalį Jonavoje lapkričio 8-10 dienomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-veikti-savaitgali-jonavoje-lapkricio-8-10-dienomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-veikti-savaitgali-jonavoje-lapkricio-8-10-dienomis Lapkričio 8-ąją, penktadienį 

Nuo 08:00 valandos 

Specialus atminimo projektas-paroda „Štetlo istorijos ir prisiminimai". Bibliotekos erdvėse.

Birutės Šležienės skaitmeninės grafikos darbų paroda ir Gintarės Jarašienės fotografijos darbų paroda. JKC meno galerijoje.

Tautodailininko Arturo Narkevičiaus išskirtinių pasiekimų paroda. Krašto muziejuje.

Jonavos krašto tautodailininkų darbų paroda. Krašto muziejuje.

Nuo 09:00 valandos 

LT Aerobinės gimnastikos mėgėjų lygos rudens čempionatas. Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Nuo 10:00 valandos 

Šachmatų varžybos. Jonavos sporto arenoje.

Nuo 18:00 valandos 

Tarptautinis projektas miuziklas "Baltican Carmen Show". JKC didžiojoje salėje.

Solo Latino šokių pamokos Jonavoje. Šok ir tu ,,Dance & Fitness" studio Turgaus gatvėje 3A.

TOPSPORT I lyga futbolo varžybos, Be1- Riteriai. Jonavos centriniame stadione.

Nuo 18:30 valandos 

Pilates (suaugusiems). Klube ,,Akvaera" Kosmonautų gatvėje 1.

Lapkričio 9-ąją, šeštadienį

Nuo 10:00 valandos 

LT mergaičių čempionatas U17 tinklinio varžybos. Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Projektas „Fizinis aktyvumas kenčiant apatinės dalies nugaros skausmus“. Juškonių kultūros centre, Jonavos gatvė 9, Juškonys.

Nuo 11:00 valandos 

Šeimos rytmetis „Šeimos stotelė". Bibliotekos Rimkų filiale.

Nuo 12:00 valandos 

Spektaklis vaikams „Šunyčiai gelbėja princesę". JKC didžiojoje salėje.

Nuo 13:00 valandos 

LFF II lygos varžybos FK Jonava - FK Širvėna. Jonavos centriniame stadione.

Lapkričio 10-ąją, sekmadienį 

Nuo 10:00 valandos 

2024 m. Jonavos r. seniūnijų žaidynės, stalo teniso varžybos. Neries pagrindinėje mokykloje.

Nuo 11:00 valandos 

Pilates (suaugusiems). Klube ,,Akvaera" Kosmonautų gatvėje 1.

Nuo 18:00 valandos 

Solo Latino šokių pamokos Jonavoje. Šok ir tu ,,Dance & Fitness" studio Turgaus gatvėje 3A.

Nuo 18:40 valandos 

Kauno tinklinio mėgėjų lyga JSC - Bukonys - TK YOLO. Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Ką veikti savaitgalį Jonavoje lapkričio 8-10 dienomis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Nov 2024 07:30:00 +0200
<![CDATA[Jonavos ligoninės sieną papuošė gyvybės pilnas paveikslas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-ligonines-siena-papuose-gyvybes-pilnas-paveikslas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-ligonines-siena-papuose-gyvybes-pilnas-paveikslas

Jonavos ligoninės gimdymo skyriaus sieną papuošė vietos dailininko Remigijaus Januškevičiaus paveikslas „Gyvybės sala“. Meno kūrinį ant pastato ketvirtadienį simboliškai atidengė rajono vadovai, ligoninės kolektyvas ir projektą išpildę menininkai.

Pasirinko gyventojai

Idėja meno kūriniu papuošti ligoninės sieną šiemet nugalėjo savivaldybės skelbtame Dalyvaujamojo biudžeto projektų konkurse, mažos apimties projektų kategorijoje Jonavos mieste.

„Džiaugiamės, kad būtent ši idėja šiemet sulaukė didelio gyventojų pritarimo. Didžiulė padėka autoriui ir menininkams, kurie paveikslą perkėlė ant sienos taip kruopščiai. Jis neabejotinai puošia miestą ir yra naujas, originalus Jonavos akcentas“, – sakė laikinasis rajono meras Rimantas Sinkevičius.

Nuo idėjos iki įgyvendinimo

Jonavietis dailininkas R. Januškevičius projekto autoriumi pasirinktas neatsitiktinai – jo kūriniuose gausu šiltų emocijų, pozityvių jausmų ir geros nuotaikos.

„Šis užsakymas man labai ypatingas, nes užsakovas – visa Jonava. Tikiuosi, kad gyventojams jis patiks“, –sakė Remigijus ir paaiškino, kad paveiksle matomi du medžiai simbolizuoja vyrišką ir moterišką puses. Jos, susipynusios, auga gyvybės saloje. Medžių viršūnėse gimsta kūdikiai, kurie iš medikų rankų perduodami apačioje laukiantiems laimingiems tėvams.

Jonavos ligoninės kolektyvo ir dailininko projektą įgyvendino patyrusių gatvės menininkų komanda iš Kauno – kūrybinė studija „Gyva Grafika“.

„Darbas nebuvo lengvas, nes, kaip patys matote, paveiksle labai daug smulkių detalių. Stengėmės nuoširdžiai, o rezultatą matote.

Smagu, kad į paveikslo pristatymą atėjo nemažai žmonių. Matome, kad jie džiaugiasi darbu ir vertina jį. Dėkojame už tai kiekvienam“, – sakė vienas iš projekto autorių Arminas Raugevičius.

„Su tapybos darbai dirbti tenka itin retai. Šiame piešinyje dominuoja naujoji stilistika, moderni, plakatinė grafika. Dėl to dirbti buvo sudėtinga, bet labai įdomu“, – kolegą papildė menininkas Karolis Grubis.

Dailininkai, piešdami paveikslą ant sienos, naudojo specialius projektorius, kurie leido tiksliai atkartoti kūrinio originalą. Buvo naudojami ir specialūs ilgaamžiai dažai, kad paveikslas išliktų ryškus kuo ilgiai.

Džiaugiasi palaikymu

Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas viliasi, kad įgyvendintas projektas ne tik papuoš miestą, bet ir padės Jonavos ligoninei padidinti savo žinomumą, paskatins moteris iš kitų šalies rajonų gimdyti Jonavoje.

„Labai laukėme šio projekto įgyvendinimo, nes jis yra dar vienas labai gražus įvykis mieste. Aš tikiuosi, kad paveikslas kartu su savo idėja atneš didelį gėrį mūsų bendruomenei ir Jonavos gyventojams. Esame labai dėkingi žmonėms, kurie balsavo už ją.

Taip pat dėkojame visai savivaldybės vadovybei už nuolatinį palaikymą ne tik įgyvendinant šiandien pristatytą projektą: jaučiame paramą tiek atliepiant ligoninės poreikius, tiek gerinant paslaugas gyventojams. Ačiū už nuolatinį palaikymą“, – kalbėjo G. Ramanauskas.

Naująjį paveikslą ant ligoninės sienos pašventino Ruklos įgulos karo kapelionas dr. kun. Arnoldas Valkauskas. Perkirpta ir paveikslo užbaigimą simbolizuojanti raudona juostelė.

Jonavos r. savivaldybės inf.

Jonavos ligoninės sieną papuošė gyvybės pilnas paveikslas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 18:16:31 +0200
<![CDATA[VDI griežtina atsakomybę už smurtą ir priekabiavimą darbe: nuo 2025 m. – griežtesnės baudos darbdaviams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vdi-grieztina-atsakomybe-uz-smurta-ir-priekabiavima-darbe-nuo-2025-m-grieztesnes-baudos-darbdaviams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vdi-grieztina-atsakomybe-uz-smurta-ir-priekabiavima-darbe-nuo-2025-m-grieztesnes-baudos-darbdaviams

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena darbdaviams, kad kiekvienas yra atsakingas už tai, kad darbo aplinka būtų saugi, pagarbi ir neleidžianti darbuotojams patirti jokio smurto ar priekabiavimo formų.

Anot Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Liudmilos Mironovienės, darbuotojai neturėtų patirti priešiškų, žeminančių ar agresyvių veiksmų, kuriais kėsinamasi į jų orumą ar siekiama įbauginti.

Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje dažnai darbdaviams kyla klausimų, susijusių su Darbo kodekse nurodytų pareigų įgyvendinimu. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kurie sugriežtins juridinių asmenų vadovų administracinę atsakomybę už nustatytų pareigų smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje nevykdymą bei smurto taikymą. Iki naujų metų VDI patvirtins aprašą, kuris padės darbdaviams tinkamai vykdyti Darbo kodekse numatytas pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.

„Žinoma, visos darbdavio priemonės gali būti geros, tačiau ar jos yra efektyvios, pakankamos ir veiksmingos, gali būti sprendžiama tik įvertinus faktinę situaciją darbovietėje, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, ar gaunama darbuotojų skundų, ar tarp darbuotojų kyla konfliktų ir panašiai, ir pačių darbuotojų nuomonę, pavyzdžiui, atlikus anoniminę apklausą“, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.

Svarbu akcentuoti ir tai, kad formalus įvairių teisės aktų, susijusių su smurto ir priekabiavimo prevencija, patvirtinimas negarantuoja darbuotojams psichologiškai saugios darbo aplinkos. Šios priemonės turi būti ne tik patvirtintos, bet ir faktiškai įgyvendinamos. Neretai pačių vadovų, įskaitant ir viduriniosios grandies, nepriimtinas elgesys, neatitinkantis korektiško ir pagarbaus elgesio taisyklių, neužtikrina darbuotojams psichologiškai saugios darbo aplinkos.

„Pagarba, atidumas ir vadovų atvirumas – tai elementai, kurie mažina psichologinio smurto ir priekabiavimo riziką bei ugdo įmonės organizacinę kultūrą“, – pabrėžia L. Mironovienė.

VDI tikisi, kad artėjantys pokyčiai skatins darbdavius aktyviau rūpintis darbuotojų gerove ir užtikrinti saugią, sveikatą puoselėjančią darbo aplinką, kurioje psichologinis smurtas ir priekabiavimas nebus toleruojami.

VDI griežtina atsakomybę už smurtą ir priekabiavimą darbe: nuo 2025 m. – griežtesnės baudos darbdaviams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 16:00:18 +0200
<![CDATA[Skaidriai dirbančiojo ID – mažiau nelegalaus darbo ir šešėlio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaidriai-dirbanciojo-id-maziau-nelegalaus-darbo-ir-seselio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaidriai-dirbanciojo-id-maziau-nelegalaus-darbo-ir-seselio Darbo rinkos šešėlis traukiasi, taikomos priemonės atgraso nuo nelegalaus darbo ir jo apraiškų, rodo naujausi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliktų patikrinimų duomenys. Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius atlikus trečdaliu daugiau patikrinimų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pažeidimų fiksuota 30 proc. mažiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, itin teigiamų poslinkių į sistemą įnešė įdiegtas skaidriai dirbančiojo ID statybų sektoriuje, paskatos skolininkams dirbti legaliai ir griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė.

„Ledai pajudėjo ir turime pirmuosius rezultatus, rodančius, kad, skiriant pakankamą dėmesį, galima sumažinti šešėlį. Dar toli gražu ne visi dirba skaidriai, bet judame gera kryptimi ir vis dažniau žmonės dirba tik legaliai“, – sako V. Šilinskas.

Taip pat stebima tendencija, jog svariai sumažėjo nelegaliai dirbančių užsieniečių. Tokių atvejų pirmąjį šių metų pusmetį fiksuoti 199, kai per tą patį laikotarpį pernai dvigubai daugiau – 404. Daugiausiai nelegaliai dirbusių užsieniečių sumažėjo transporto sektoriuje – net 6 kartus (nuo 255 nelegaliai dirbusių užsieniečių 2023 m. I pusmetį iki 42 – 2024 m. I pusmetį).

Daugiausiai patikrinimų atlikta statybų sektoriuje. Šis sektorius, inspektorių surinktais duomenimis, ir toliau išlieka vienas rizikingiausių, jame nustatoma daugiausiai šešėlinio darbo atvejų. Taip pat prie rizikingų ekonominės veiklos sektorių, vertinant šešėlinį darbą,  priskiriami transportas ir saugojimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, žemės ūkis, apdirbamoji gamyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. dar labiau sugriežtinti skaidrius darbo santykius užtikrinančių priemonių reikalavimai, t. y. padidintos finansinės sankcijos bei išplėstas skaidriai dirbančiojo ID kodą privalančių turėti asmenų sąrašas. Nuo šiol kiekvienas statybos darbus atliekantis asmuo, net vykdydamas privataus namo ar buto remontą, privalo turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (ID).

Šių metų pirmąjį pusmetį atlikta beveik 1 tūkst. nelegalaus darbo patikrinimų daugiau nei 2023 m. I pusmetį ir beveik 2 tūkst. daugiau nei 2022 m. I pusmetį. Nelegalaus darbo kontrolė, tikrinant rizikingus ekonominės veiklos sektorius, užtikrina ne tik nelegaliai dirbančiųjų nubaudimą, bet svarbiausia – veikia prevenciškai ir žymiai prisideda prie šešėlio mažinimo.

Skaidriai dirbančiojo ID – mažiau nelegalaus darbo ir šešėlio

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 15:30:00 +0200
<![CDATA[Pagalba mažiesiems: raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagalba-maziesiems-raidos-sutrikimu-ankstyvosios-reabilitacijos-paslaugos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagalba-maziesiems-raidos-sutrikimu-ankstyvosios-reabilitacijos-paslaugos

Pacientu rūpinasi gydytojų ir specialistų komanda

Pacientams gali būti teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Šias paslaugas skiria gydytojas socialinis pediatras. Siuntimą šio gydytojo konsultacijai gauti gali išduoti šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar kitas gydytojas specialistas, pacientui nustatęs raidos sutrikimo riziką ar raidos sutrikimą.

Visas reikalingas paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojas, taip pat gali dirbti meno terapeutas ir specialusis pedagogas.

„Specialistų komanda sudaro ir vykdo reabilitacijos programą, kurios metu tėvai taip pat privalo dalyvauti. Svarbu žinoti, kad individualią programą specialistai sudaro atsižvelgdami į vaiko sveikatos problemas ir poreikius“, – sako Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Ambulatorinė pagalba vaikui

Ambulatoriškai gali būti skiriamos vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos specialistų komandos konsultacijos ir dienos stacionaro paslaugos.

Gydytojas socialinis pediatras, skirdamas specialistų komandos konsultaciją, pats sudaro reikiamą komandą, atsižvelgdamas į vaiko raidos sutrikimų pobūdį. Šios konsultacijos metu specialistai dalį laiko dirba atskirai, taikydami skirtingus diagnostikos ir gydymo metodus, o dalį laiko skiria bendriems pasitarimams, raidai vertinti, diagnozei nustatyti, ankstyvosios reabilitacijos planui sudaryti ir rekomendacijoms šeimai teikti. 

Sudėtingesniais atvejais vaikas gali būti siunčiamas į išplėstinę specialistų komandos konsultaciją, kuri teikiama regioniniuose ankstyvosios reabilitacijos centruose.

Dienos stacionaro paslaugos yra trijų rūšių. „Vaiko raida A“ – tai paslaugos skiriamos vaikams, turintiems lengvų vienos funkcinės srities raidos sutrikimų, „vaiko raida B“ – vaikams, turintiems kelių funkcinių sričių raidos sutrikimų, „vaiko raida C“ – vaikams, kuriems nustatytas kompleksinis raidos sutrikimas, kurio eigą sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos bei fiziniai sutrikimai. 

Teikiant „vaiko raida A“ ir vaiko raida B“ dienos stacionaro paslaugas suteikiamos ne mažiau kaip dviejų, o teikiant vaiko raidą C – ne mažiau kaip keturių specialistų paslaugos per dieną. Dienos stacionaro paslauga „vaiko raida C“ teikiama tik universitetų ankstyvosios reabilitacijos centruose, pacientas prižiūrimas ir stebimas dienos stacionare iki 8 valandų per dieną.

Kada skiriamos stacionarinės paslaugos?

Stacionarinės paslaugos skiriamos, kai vaikui yra nustatytas kompleksinis raidos sutrikimas, kurio eigą sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos bei fiziniai sutrikimai. Taip pat, jei yra sunkus įgimtas ar įgytas galvos ar nugaros smegenų pažeidimas bei kai dėl medicininių ar socialinių priežasčių nėra galimybės ambulatoriškai taikyti reikiamų vertinimo ar gydymo metodų.

Kiek paslaugų kompensuojama?

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų per vienerius kalendorinius metus vienam vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas gaunančiam pacientui apmokama:

  • iki dviejų konsultacijų, suteiktų specialistų komandos;
  • iki dviejų išplėstinių konsultacijų, suteiktų specialistų komandos; 
  • dienos stacionaro „vaiko raida A“ – 20 paslaugų; 
  • „vaiko raida B“ – 40 paslaugų (prireikus gydytojų konsiliumo sprendimu šių paslaugų gali būti skiriama iki 60);
  • „vaiko raida C“ – 20 paslaugų. 

Vaikai, turintys kompleksinių raidos sutrikimų, gali gauti ir „vaiko raida B“, ir „vaiko raida C“ dienos stacionaro paslaugas.

Prireikus kalbos korekcijos 

Kalbos korekcijos paslaugas teikia klinikinis logopedas. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. siuntimą kalbos korekcijos paslaugoms gali išduoti ir šeimos gydytojas ar bet kuris gydytojas specialistas, įtaręs vaiko kalbėjimo, kalbos, rijimo ir komunikacijos sutrikimus.

Jei tėvai patys pastebi savo vaiko kalbos sutrikimus, tai jiems kartu su savo atžala rekomenduojama pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris esant poreikiui siųs pasikonsultuoti su reikiamu specialistu.

„Ar pacientui reikia kalbos korekcijos, ankstyvosios reabilitacijos ar kitų paslaugų, sprendimą priims šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, konsultacijos metu įvertinęs pacientui nustatytą diagnozę ir kitus svarbius duomenis“, – pabrėžia S. Leščinskienė.

Per kalendorinius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojama iki 20 kalbos korekcijos paslaugų.

Ligonių kasų inf. 

Pagalba mažiesiems: raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 15:00:05 +0200
<![CDATA[Pensijų pristatymas į namus: kai kur pasikeis paslaugos tiekėjai, bet ne tvarka ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pensiju-pristatymas-i-namus-kai-kur-pasikeis-paslaugos-tiekejai-bet-ne-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pensiju-pristatymas-i-namus-kai-kur-pasikeis-paslaugos-tiekejai-bet-ne-tvarka Įstatymas įpareigoja „Sodrą“ kas trejus metus skelbti pensijų pristatymo į namus paslaugų pirkimo konkursą. Pensijų pristatymo geografija suskirstyta į 47 teritorijas. Viešasis pirkimas skelbiamas kiekvienai teritorijai atskirai, o laimėtojas pasirenkamas pagal kainos kriterijų.  

Įvertinus šiais metais įvykdyto konkurso rezultatus, nuo kitų metų sausio 43 teritorijas aptarnaus Lietuvos paštas, o po dvi teritorijas – UAB „Bastaras“ ir UAB „Rausidas“. Visos šios bendrovės turi ilgametę pensijų pristatymo į namus patirtį. 

Nuo sausio pensijų pristatymo į namus paslaugos tiekėjas keisis devyniose teritorijose: Širvintose, Kaune, Druskininkuose, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Kretingoje, Skuode, Anykščiuose ir Molėtuose. Šiose teritorijose iš viso gyvena apie 24,7 tūkst. pensijų į namus gavėjų, arba 20 proc. visų gyventojų gaunančių pensijas namuose. 

Kai kuriuose regionuose įvyksiantis pensijas pristatančių darbuotojų pasikeitimas nepalies pensijų gavėjų – pensijos ir toliau bus pristatomos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Paslaugų tiekėjų pasikeitimui ruošiamasi iš anksto ir šis procesas vyksta sklandžiai. Sutartys su tiekėjais pasirašytos likus dviem mėnesiams iki paslaugų teikimo.  

Naujaisiais metais, kaip ir dabar, pensijos ir šalpos išmokos bus pristatomos į namus kiekvieno mėnesio 10-26 dienomis. Atvykęs į namus Lietuvos pašto, UAB „Bastaras“ arba UAB „Rausidas“ darbuotojas paprašys pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Gavus pensiją, reikės pasirašyti išmokos išmokėjimo kvite. 

Senatvės pensija gali būti pristatoma į namus gavėjams sulaukusiems 80 metų, turintiems negalią arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus, bei tiems, kurie pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m. gruodžio. 

Pensijų išnešiojimą apmoka „Sodra“ – planuojamos 2024 m. išlaidos šiai paslaugai siekia 8,5 mln. eurų. 

,,Sodra" pranešimas spaudai 

Pensijų pristatymas į namus: kai kur pasikeis paslaugos tiekėjai, bet ne tvarka 

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 14:30:07 +0200
<![CDATA[Vaistinių asociacija ir farmacijos darbuotojų profsąjungos: Ar ministerijos pageidavimu vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistų sekretoriais?  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistiniu-asociacija-ir-farmacijos-darbuotoju-profsajungos-ar-ministerijos-pageidavimu-vaistininkai-tampa-sveikatos-prieziuros-specialistu-sekretoriais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistiniu-asociacija-ir-farmacijos-darbuotoju-profsajungos-ar-ministerijos-pageidavimu-vaistininkai-tampa-sveikatos-prieziuros-specialistu-sekretoriais „Vis kalbama apie administracinės naštos mažinimą, tai buvo ir Vyriausybės programoje kaip vienas iš svarbiausių elementų. Deja, situacija yra priešinga – biurokratija ir toliau didėja, o administracinė našta auga ne tik kad neproporcingai, bet ir absoliučiai be reikalo. Neįvertinama nei kiek tokia prievolė sukurs papildomo darbo vaistininkams, nei kiek liks laiko žmonių aptarnavimui. Be to, kad papildomas darbas net nebus apmokamas, ką jau kalbėti apie atsakomybę dėl galimų klaidų ar netikslumų, – komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina  Nemaniūtė-Gagė. 

Pasak jos, vaistinių atstovai pritaria SAM argumentams, kad sveikatos priežiūros sektorius turi išsaugoti ir matyti visą pacientų sveikatos istoriją. Vis dėlto, užuot įpareigojus sveikatos priežiūros specialistus išrašyti vien tik elektroninius receptus, atsakomybė permetama vaistinių darbuotojams. 

„Suprantame, kad gali pasitaikyti situacijų, kai neveikia e-sveikata, yra skubus atvejis ir to recepto reikia čia ir dabar, todėl pasirenkamas senasis popierinio recepto variantas. Bet tai gali būti pavieniai ir išimtiniai atvejai. Ministerija siūlydama šiuos pokyčius, argumentuoja, kad galbūt kai kurie asmens sveikatos priežiūros specialistai piktnaudžiauja išrašomų receptų kiekiu ir jų reikalingumu,  tačiau būtent vaistininkai liks atsakingi už tų receptų suvedinėjimą į sistemą“, - pastebėjo K. Nemaniūtė-Gagė.  

Jos teigimu, problema sprendžiama ne nuo to galo. „Reikėtų šviesti, įpareigoti asmens sveikatos priežiūros specialistus suvesti elektroninius receptus ar leisti jiems išrašyti 2 formos popierinius receptus, kurie yra apskaitomi ir administruojami. Tačiau, pasirodo, toks sprendimas negalimas, nes, anot Sveikatos apsaugos ministerijos,  2 formos receptai valstybei kainuoja, o štai papildomas vaistininkų darbas suvedinėjant popierinius receptus, ironiška, bet yra nemokamas, – stebisi LVA pirmininkė. 

Jos teigimu, perduodant atsakomybę vaistinėms dėl popierinių receptų perrašymo į elektroninius tuo pačiu siunčiama žinutė ir gydymo įstaigoms, jog galima ir toliau išrašinėti popierinius receptus. Vadinasi, administracinė našta vaistinėms ir toliau gali augti. 

Pasipiktinimą nauja prievole kelia ir tai, kad naujausiu SAM projektu siūloma ne tik perrašyti pacientų popierinius receptus, bet ir juos ir toliau saugoti bei administruoti vaistinėse. 

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, siekiant įvertinti planuojamo reguliavimo apimtis, LVA atliko virš 400 vaistinių apklausą, kiek buvo sunaikinta 1 formos receptų 2023 metais. Skaičiai įspūdingi – buvo saugoma beveik 500 tūkst. popierinių receptų. 

„Tai reiškia, kad vienai vaistinei vidutiniškai per metus tenka daugiau nei 1 tūkst. saugomų 1 formos receptų. Šiuo metu siūloma vaistininkams į e.sveikatą suvedinėti ne visus popierinius receptus, tačiau jei vadovausimės ta pačia ministerijos idėja, kad reikia matyti visą asmens sveikatos istoriją, vadinasi, reikalingų perrašyti popierinių receptų kiekis ateityje augs, – pastebi LVA pirmininkė. 

Nevertinamas vaistininkų darbas 

SAM idėjoms perrašinėti popierinius receptus į elektroninius vaistinėse nepritaria ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė. Jos teigimu, farmacijos specialistus siekiama padaryti techniniais darbuotojais.  

„Apmaudu, bet tarsi siunčiama žinutė, kad vaistinės darbuotojų darbas yra nevertingas, nereikalingas, jie gali dirbti gydytojų administratoriais, perrašinėti ir administruoti receptus.  Lyg paliekant nuošalį vaistininkų galimybę labiau prisidėti prie sveikesnės visuomenės vykdant tiek farmacinę rūpybą, tiek pacientų konsultavimą.  Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga atliko internetinę vaistininkų apklausą, kurioje dalyvavo beveik 400 farmacijos specialistų, ir net 90 proc. jų atsakė, kad nepritaria recepto perrašymui vaistinėse, – sako L. Ganatauskienė. 

Be to, L. Ganatauskienė atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria vaistininkai gaudami popierinius receptus – šie dažnai būna netinkamai užpildyti: „Jei grąžintume pacientus pas gydytojus, tai tiek pacientai, tiek juos gydantys gydytojai nebūtų patenkinti. Susisiekti telefonu taip pat gali nepavykti, o aklai spėlioti įrašus tikrai nėra pats geriausias sprendimas. Pats popierinio recepto perrašymas į elektroninį vaistinėje yra absoliučiai neefektyvu ir nereikalinga. 

Panašios nuomonės laikosi ir Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis – receptų perrašymo funkcija neturi būti numatyta farmacijos specialistams.  

„Sveikatos apsaugos ministerija nevertina, kad nauja prievolė vaistininkus pavers gydytojų sekretoriais. Neatsižvelgiama nei į laiko poreikį, nei į apmokėjimą, galimas klaidas ar rizikas. Nors iš esmės pritariame minčiai, kad visi receptai atsidurtų elektroninėje erdvėje, bet pasirinktas kelias mums neatrodo teisingas – sako jis. 

„Verta prisiminti, kad vaistinės nuolat atlieka papildomą darbą, kuris valstybės nėra apmokamas. Pandemijos metu vaistinės nestabdė darbo ir vaistininkai stojo į pirmas gretas, padėjo žmonėms neatlygintinai gauti galimybių pasus. Kai reikėjo gyventojams išdalinti valstybės užsakytas kalio jodido tabletes ar vaistus Covid - 19 gydyti, vėlgi tai vaistinės darė nemokamai. Nuolat kalbame apie farmacinės rūpybos naudą, apie tai, kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungoje teikiamų paslaugų vaistinėse, tačiau visos diegiamos naujovės ir toliau gula verslui ant pečių be jokio atlygio, – reziumavo LVA pirmininkė K. Nemaniūtė-Gagė. 

Lietuvos vaistinių asociacijos pranešimas spaudai 

Vaistinių asociacija ir farmacijos darbuotojų profsąjungos: Ar ministerijos pageidavimu vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistų sekretoriais?  

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 14:00:49 +0200
<![CDATA[Žemės ūkio agentūra pradeda vykdyti maisto, skirto labdarai ar paramai, sutarčių priežiūrą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zemes-ukio-agentura-pradeda-vykdyti-maisto-skirto-labdarai-ar-paramai-sutarciu-prieziura https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zemes-ukio-agentura-pradeda-vykdyti-maisto-skirto-labdarai-ar-paramai-sutarciu-prieziura

Žemės ūkio agentūra nuo lapkričio pradžios pradeda vykdyti naują funkciją, kuria siekiama užtikrinti, kad mažmeninės prekybos įmonės laikytųsi Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų, susijusių su maisto perdavimo paramos gavėjams sutarčių sudarymu. 

Todėl Žemės ūkio agentūra jau kreipėsi  į penkis didžiausius Lietuvos mažmeninės prekybos tinklus („Maxima“, „Rimi“, „Norfa“, „Lidl“ ir „IKI“), prašydama pateikti sutarčių, sudarytų su paramos gavėjais, kopijas.

Remiantis įstatymu, maistas, kuris neatitinka maisto srities ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Visos mažmeninės prekybos įmonės su vienu ar keliais paramos gavėjais privalo sudaryti sutartis, kuriose būtų nustatoma pasiūlymo perduoti labdarai ir (ar) paramai skirtą maistą teikimo ir tokio maisto perdavimo tvarka ir sąlygos. 

Nustačiusi, kad mažmeninės prekybos įmonė nėra sudariusi reikalaujamos sutarties, agentūra turi teisę skirti įspėjimą arba baudą. Pirmą kartą pažeidimą padariusi įmonė bus įspėjama raštu ir privalės pašalinti pažeidimą per nustatytą 7–30 kalendorinių dienų terminą. Jei pažeidimas nebus pašalintas laiku, gresia bauda nuo 1000 iki 3000 eurų.

„Tikimės, kad mažmeninių prekybos įmonių sudarytos sutartys su paramos gavėjais prisidės tiek prie maisto švaistymo mažinimo, tiek prie skurstančių asmenų aprūpinimo“, - sako Žemės ūkio agentūros direktorius Jonas Balkevičius.

Žemės ūkio agentūros inf.

Žemės ūkio agentūra pradeda vykdyti maisto, skirto labdarai ar paramai, sutarčių priežiūrą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 13:30:01 +0200
<![CDATA[Pirmas vadovaujamas ir paskutinis laikinojo Jonavos rajono mero Tarybos posėdis  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmas-vadovaujamas-ir-paskutinis-laikinojo-jonavos-rajono-mero-tarybos-posedis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmas-vadovaujamas-ir-paskutinis-laikinojo-jonavos-rajono-mero-tarybos-posedis ,,Turiu pranešti, kad šitas posėdis mano, kaip laikinai einančio mero pareigas, yra pirmas mano vedamas ir paskutinis. Mano, kaip Tarybos nario įgaliojimai baigsis šio mėnesio 12 dieną. Ryšium su mano įgaliojimų pasibaigimu ir savivaldybės tarybos nario mandato praradimu, mandatas bus atiduotas arba atstatytas kitam asmeniui.  Manau, kad atstačius arba suteikus mandatą ir prisiekus Tarybos nariui, turėsite rinktis tam, kad paskirti laikinai einantį mero pareigas. Tad įspėju apie labai artimą sekantį Tarybos posėdį”, - šiandien vykusiame tarybos posėdyje kalbėjo laikinasis, į Seimą išeinantis Jonavos rajono savivaldybės meras Rimantas Sinkevičius.  

Tryliktasis Jonavos tarybos posėdis baigėsi padėkomis už puikiai atliktas pareigas į Seimą išeinančiam laikinam merui Rimantui Sinkevičiui.  Tarybos nariai pabrėžė, kad posėdis vyko sklandžiai ir konstruktyviai.  

Norėjau padėkoti, kad ir pirmasis, ir tuo pačiu paskutinysis jūsų buvo vedamas posėdis. Labai sklandžiai, labai operatyviai pravestas posėdis. Visą laiką stebėdavau kitų kolegų komitetus, kaip ir komitetus vesdavote labai gerai, taip ir Tarybos posėdis praėjo sklandžiai. Ačiū jums, kad pabuvote meru”, - dėkojo Tarybos narys Erlandas Andrejevas. 

,,Aš irgi norėčiau padėkot laikinajam merui už pastangas, ypač sklandų šito posėdžio vedimą ir norėčiau dar pasiteirauti, o kur kreiptis, kurie nori būt laikinaisiais merais?”, - teiravosi Tarybos narys Arvydas Gasys. 

Pagal LR Vietos savivaldos įstatymą, mero pareigas laikinai gali eiti savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma paskirtas tarybos narys. Tačiau kas bus siūloma į laikinas pareigas, kol kas nėra skelbiama. Be to, reikia sulaukti kito asmens, kuris gaus Tarybos nario mandatą, kuomet baigsis socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus Tarybos nario įgaliojimai tapus LR Seimo nariu.  

Atsilaisvinusią vietą taryboje turėtų užimti socialdemokratas, nes savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo esantis pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato netekęs kandidatas. 

Pirmalaikiai Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimai vyks 2025 m. kovo 16 d. Iki tol rajono taryba turi paskirti laikinąjį miesto vadovą.  

 

Pirmas vadovaujamas ir paskutinis laikinojo Jonavos rajono mero Tarybos posėdis  

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 12:53:57 +0200
<![CDATA[Bankų pinigų plovimo prevencijos reikalavimai vartotojams kelia daug neaiškumų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/banku-pinigu-plovimo-prevencijos-reikalavimai-vartotojams-kelia-daug-neaiskumu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/banku-pinigu-plovimo-prevencijos-reikalavimai-vartotojams-kelia-daug-neaiskumu

Lietuvoje veikiantys keturi komerciniai bankai per 2023 m. pagerino klientų patirtį pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo srityje. Priemonių ir veiksmų klientų patirties gerinimo srityje šie bankai ėmėsi pagal 2023 m. pradžioje pasiektą susitarimą su Lietuvos banku, kuris buvo nustatęs, kad pinigų plovimo prevencijos reikalavimai vartotojams kelia daug neaiškumų.

„Galime pasidžiaugti apčiuopiamais rezultatais, kurių pasiekėme kartu su atrinktais bankais. Klientų patirtis išties pagerėjo. Tai rodo ne tik bankų įgyvendintos priemonės, bet ir tai, kad Lietuvos banko beveik nebepasiekia skundai ir paklausimai dėl bankų prašomos pateikti klientų pažinimo informacijos, nesuprantamai pateikiamų reikalavimų, per trumpo bankų nustatomo termino informacijai pateikti ir nesuprantamų kliento pažinimo anketos klausimų, ar tai, kad, norint atnaujinti kliento pažinimo anketą, būtina pildyti visą informaciją iš naujo“, – sako Vaidas Cibas, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius.

Bankų įgyvendintos priemonės rodo, kad daugiausia pastangų bankai dėjo tobulindami komunikacijos priemones, padedančias klientams suprasti sudėtingus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, ir klientų pažinimo anketas.

Bankų svetainėse atsirado skilčių, skirtų pinigų plovimo prevencijos reikalavimams suprasti, klientų pažinimo anketoms pildyti, arba jos buvo papildytos, taip pat – dažniausiai užduodamų klausimų skilčių, kur klientams suprantamai paaiškinama, kodėl bankai kelia vienokius ar kitokius reikalavimus ir ką klientams reiktų daryti.

Daug pastangų bankai skyrė klientų aptarnavimo sričiai: tobulino klientams siunčiamus pranešimus, kad jie būtų pateikti kuo paprasčiau ir suprantamiau, vykdė mokymus klientus konsultuojantiems darbuotojams, įskaitant jų įgytų žinių ir įgūdžių patikras.

Esminiai dalykai, kur pagerėjo klientų patirtis:

  • Suteikiama galimybė klientų pažinimo anketos duomenis atnaujinti ankstesnės anketos pagrindu, juos pakoreguojant, papildant (jeigu reikalinga) ir patvirtinant – nereikalaujama visko pildyti iš naujo;
  • Pateikiami klientų pažinimo anketos pildymo paaiškinimai arba anketos yra pritaikytos skirtingoms vartotojų grupėms, pašalinant neaktualius klausimus;
  • Klientas informuojamas apie galimybę tartis dėl ilgesnio termino prašomai informacijai pateikti arba, klientui pagrįstai paprašius, pratęsiamas informacijos pateikimo terminas;
  • Kuo daugiau duomenų bankai stengiasi gauti iš valstybinių sistemų ir registrų, neperkeldami šios naštos klientams.

Bankų pateikta informacija rodo, jog jie atsižvelgė į Lietuvos banko rekomendaciją, kad finansų įstaigų prašymai dėl klientų pažinimo informacijos vartotojams būtų aiškesni ir labiau individualiai pritaikyti, kad ją teikti būtų paprasčiau ir patogiau.

Be kita ko, bankai nurodė, kad analizuoja klientų atsiliepimus, gautų skundų tendencijas, aiškinasi priežastis ir prireikus imasi veiksmų priežastims šalinti, inicijuoja patobulinimus.

Rekomendacijas, įskaitant ir dėl klientų patirties gerinimo pinigų plovimo prevencijos srityje, Lietuvos bankas prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams yra teikęs 2022 m. ir 2023 m.

Lietuvos bankas primena, kad klientų patirties gerinimas turi būti neatsiejama visų finansų įstaigų veiklos vykdymo sritis. Finansų rinkos dalyviai turi užtikrinti klientų poreikius atitinkantį aptarnavimą, išgirsti klientų lūkesčius ir problemas ir atitinkamai ieškoti sprendimų, padedančių užtikrinti kuo geresnę kliento patirtį.

Lietuvos banko pranešimas spaudai 

Bankų pinigų plovimo prevencijos reikalavimai vartotojams kelia daug neaiškumų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 12:30:13 +0200
<![CDATA[„Facebook“ naujienų srautas nuvilia? Inovacijų ekspertas atsako, kaip jį vėl prisitaikyti sau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/facebook-naujienu-srautas-nuvilia-inovaciju-ekspertas-atsako-kaip-ji-vel-prisitaikyti-sau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/facebook-naujienu-srautas-nuvilia-inovaciju-ekspertas-atsako-kaip-ji-vel-prisitaikyti-sau Pamokykite „Facebook“ algoritmą 

„Anksčiau „Facebook“ matydavote turinį, kurį kuria jūsų sekami žmonės, draugai ar viešina puslapiai bei grupės, kuriose esate. Tačiau jau kurį laiką didelę naujienų srauto dalį užima jums rekomenduojamas turinys (angl. Suggested Content), kuriuo patenkinti yra ne visi. Tarp naujo turinio pasitaiko daug reklamų ir socialinis tinklas tikrai ne visada teisingai nuspėja, kas jums patiks. Todėl siūlau pamokyti savo algoritmą“, – šypteli L. Keraitis. 

Šiek tiek naujienų srautą galima paveikti, aiškiai nurodant, ko nenorite jame matyti. „Facebook“ suteikia galimybę pažymėti, kad jums nepatinka tam tikras įrašas ar temos. Tam tereikia paspausti tris taškelius virš nepatinkančio įrašo ir pasirinkti „Paslėpti įrašą“ (angl. Hide post). Tai turėtų padėti algoritmui geriau suprasti jūsų pageidavimus. 

Sumažinkite reklamų skaičių su šiais plėtiniais 

Kai standartinės „Facebook“ funkcijos nepadeda, galima pasitelkti naršyklių plėtinius. Vienas iš populiariausių yra „Fluff Busting Purity“, skirtas „Chrome“ naršyklei. Juo naudojantis galima kruopščiai kontroliuoti, kas bus matoma naujienų sraute, pavyzdžiui, paslėpti tam tikrus įrašų tipus ar net temas. Tereikia įdiegti plėtinį, tada  „Facebook“ puslapyje, viršuje dešinėje paspausti „FBP“ mygtuką ir pasirinkti  norimus nustatymus. 

„Šis plėtinys leidžia slėpti labai įvairų turinį, sumažina ir reklamų skaičių. Galima netgi nustatyti, kad matytumėte mažiau šuniukų, kačiukų, naujagimių ar ką tik susituokusių porelių nuotraukų. Tačiau svarbu žinoti, kad tai gali sulėtinti puslapio užsikrovimo greitį, jei plėtinyje įjungta daug filtrų“, – teigia specialistas.  

Kitas panašus įrankis – „Social Fixer“. Šis plėtinys leidžia pritaikyti naujienų srauto išvaizdą pagal savo poreikius: galite išjungti reklamas, grupės įrašus ar tam tikrus turinio tipus. Be to, „Social Fixer“ suteikia galimybę pažymėti „Facebook“ paskyras pagal spalvas, kad greičiau rastumėte svarbią informaciją. 

Paslėpkite naujienų srautą darbo metu 

Dar vienas „Chrome“ naršyklės įrankis, skirtas produktyvumui palaikyti, yra „Facebook News Feed Eradicator“. Šis plėtinys leis visiškai išjungti naujienų srautą, rodomą jūsų „Facebook“ paskyroje – vietoje to matysite įkvepiančias citatas.  

„Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išvengti blaškančios informacijos darbo metu. Įjungiu šį plėtinį, kai reikia tikrai susikaupti. Kartais ir darbo reikalais tenka užsukti į „Facebook“ – peržiūrėti renginius ar paieškoti informacijos puslapiuose, bet su šiuo plėtiniu naujienų srautas nebevagia dėmesio“, – aiškina L. Keraitis. 

Naudokitės „Messenger“ programėle kompiuteryje 

Jei naudojatės „Facebook“ pokalbiais darbe, apsvarstykite galimybę atsisiųsti atskirą, oficialią „Messenger“ programėlę kompiuteriui. Ji leis bendrauti su „Facebook“ kontaktais be būtinybės lankytis naujienų sraute. Tai ypač patogu tiems, kurie siekia būti produktyvesni darbe. 

„Lengviau susikaupti ties darbais, kai pokalbiai yra atskirame lange. Taip „Messenger“ leis bendrauti su kolegomis ir draugais per „Facebook“ nepersijungiant į pagrindinį tinklapį. Tai puikus sprendimas, naudotis socialiniu tinklu, apeinant naujienų srautą“, – sako  Inovacijų ekspertas. 

„Tele2“ pranešimas spaudai 

„Facebook“ naujienų srautas nuvilia? Inovacijų ekspertas atsako, kaip jį vėl prisitaikyti sau

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 12:00:42 +0200
<![CDATA[Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo didinti vaikų dienos centrų ir kitų įstaigų finansavimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-socialiniu-reikalu-ir-darbo-komitetas-praso-didinti-vaiku-dienos-centru-ir-kitu-istaigu-finansavima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-socialiniu-reikalu-ir-darbo-komitetas-praso-didinti-vaiku-dienos-centru-ir-kitu-istaigu-finansavima Lapkričio 6 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4221 ir pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus.

Komitetas prašo papildomai skirti 1,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų vaikų dienos centrų veiklai, siekiant teikiamų paslaugų kokybės, geresnės darbuotojų kvalifikacijos ir didesnio darbo užmokesčio. Komitetas taip pat prašo įvertinti ir spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo Policijos departamentui, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui ir pavaldžioms įstaigoms bei Migracijos departamentui. Papildomas lėšas siūloma skirti darbo užmokesčiui, pareigybėms komplektuoti, socialinėms garantijoms. 

Be to, atsižvelgdamas į nepakankamą finansavimą, Komitetas rekomenduoja Vyriausybei sudaryti darbo grupę statutinių pareigūnų darbo apmokėjimui kompleksiškai peržiūrėti.

Projektą toliau svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro informacija

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo didinti vaikų dienos centrų ir kitų įstaigų finansavimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 11:30:49 +0200
<![CDATA[Tryliktasis Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tryliktasis-jonavos-rajono-savivaldybes-tarybos-posedis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tryliktasis-jonavos-rajono-savivaldybes-tarybos-posedis Tryliktojo Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projektas:

1.   Dėl nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas ir jam taikomas 3 procentų mokesčio tarifas, sąrašo patvirtinimo.

2.    Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2024 metų biudžeto patikslinimo.

3.   Dėl pritarimo Kauno regiono savivaldybių bendradarbiavimo susitarimams.

4.   Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1 TS-19 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2024 metų pajamų ir išlaidų plano patvirtinimo“ dalinio pakeitimo.

5.   Dėl pritarimo projektui „Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtros užtikrinimas Jonavos rajone“.

6.   Dėl Jonavos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos sudarymo ir pirmininko paskyrimo.

7.   Dėl Globos centro, budinčio ir nuolatinio globotojo veiklos finansavimo Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo.

8.    Dėl Sporto projektų, programų finansavimo nuostatų patvirtinimo.

9.    Dėl Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ nuostatų patvirtinimo.

10.   Dėl Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ nuostatų patvirtinimo.

11.   Dėl Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Lakštingalėlė“ nuostatų patvirtinimo.

12.   Dėl Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Pakalnutė“ nuostatų patvirtinimo.

13.   Dėl Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ nuostatų patvirtinimo.

14.   Dėl Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ nuostatų patvirtinimo.

15.   Dėl Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos nuostatų patvirtinimo.

16.   Dėl įgaliojimų atstovauti Kauno regiono plėtros tarybos visuotiniuose dalyvių susirinkimuose suteikimo.

17.   Dėl pritarimo projektui „Žaliosios infrastruktūros Jonavos miesto urbanizuotoje aplinkoje plėtojimas“.

18.   Dėl Jonavos miesto žalinimo plano patvirtinimo.

19.   Dėl pritarimo dalyvavimui projekte „Visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimas".

20.   Dėl pritarimo bendradarbiavimo sutarties pasirašymui.

21.   Dėl Jonavos rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo.

22.   Dėl Specialiojo daugiabučių namų rėmimo fondo nuostatų patvirtinimo.

23.   Dėl pritarimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijai.

24.   Dėl Jonavos miesto gatvės geografinių charakteristikų keitimo.

25.   Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 4610/0017:159), esančio Jonavoje, Ukmergės g. 9B, nuomos.

26.   Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 4610/0017:160), esančio Jonavoje, Darbininkų g. 4G, nuomos.

27.   Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 4620/0003:341, unikalus Nr. 4400-6398-8118), esančio Jonavos r. sav., Šilų sen., Panoterių mstl., nuomos.

28.   Dėl žemės sklypų suformavimo ir prašymo perduoti valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Jonavos rajono savivaldybei.

29.   Dėl audito vykdymo viešosiose įstaigose.

30.   Dėl savivaldybės turto (pinigų) investavimo.

31.   Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1TS-0266 „Dėl Jonavos rajono komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo” dalinio pakeitimo.

32.   Dėl rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1TS-63 „Dėl viešame aukcione parduodamo Jonavos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo“ dalinio pakeitimo.

33.   Dėl savivaldybės būstų pardavimo.

34.   Dėl valstybės turto nurašymo.

35.   Dėl ilgalaikio materialiojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn.

36.   Dėl turto perdavimo Jonavos sporto centrui.

Tryliktasis Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 10:00:00 +0200
<![CDATA[Prestižinėje turizmo parodoje Lietuvai įteiktas „Lonely Planet“ apdovanojimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prestizineje-turizmo-parodoje-lietuvai-iteiktas-lonely-planet-apdovanojimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prestizineje-turizmo-parodoje-lietuvai-iteiktas-lonely-planet-apdovanojimas Tarptautinėje turizmo ir kelionių parodoje „World Travel Market London“ (WTM) Lietuvai įteiktas „Lonely Planet“ apdovanojimas. Vienas didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ pripažino Lietuvą antrąja geriausia turizmo kryptimi 2025-aisiais tarp 10 pasaulio šalių, kurias būtina aplankyti, ir pirmąja šalimi Europoje.

Londone lapkričio 5-7 d. vykstanti paroda WTM – įtakingiausias kelionių ir turizmo renginys, suburiantis dešimtis tūkstančių profesionalų iš viso pasaulio. Pirmąją šios parodos dieną „Lonely Planet“ viceprezidentas Tom Hall įteikė Lietuvai prestižinio kelionių gido leidėjo apdovanojimą VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovei Olgai Gončarovai. Pasak jos, šis pripažinimas ir viename svarbiausių turizmo renginių įteiktas apdovanojimas reiškia dar daugiau galimybių Lietuvos atvykstamajam turizmui.

„Kasmet pastebime, kad verslo susidomėjimas tarptautinėmis parodomis auga. Net nesutalpiname visų turizmo verslų, norinčių dalyvauti Lietuvos stende. Vadinasi, dalyvavimo parodose naudą jaučiame ne tik mes, bet ir platus turizmo industrijos dalyvių ratas, – sako O. Gončarova. – Parodose pristatome Lietuvą kaip kryptį ir padedame užmegzti turizmo verslo atstovams kontaktus prioritetinėse rinkose. Taip pat užmezgame pažintis su žurnalistas, nuomonės formuotojais ar tokiais turizmo milžinais kaip TripAdvisor. Neabejoju, kad Lietuvai įteiktas „Lonely Planet“ apdovanojimas dar labiau padidins parodos dalyvių susidomėjimą mūsų šalimi.“

Londone vykstančioje WTM parodoje Lietuvos stende dirba 10 dalyvių: VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, Vilniaus bei Kauno turizmo informacijos centrai bei septyni atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai.

Šių metų spalį „Lonely Planet“ paskelbė TOP 10 pasaulio šalių, kurias rekomenduojama aplankyti 2025 m. Antrąją vietą reitinge Lietuvai skyrę ekspertai ypač išskyrė keturis jos traukos taškus. Tai – žalias, gyvybingas, modernus, išskirtine istorija ir šiuolaikiška barų bei restoranų scena pasižymintis Vilnius. Taip pat – visais metų laikais įspūdingas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, piligrimus iš viso pasaulio traukiantis Kryžių kalnas ir į laukinę gamtą pasinerti viliojantis Aukštaitijos nacionalinis parkas.

TOP 10 „Lonely Planet“ sąraše Lietuvą aplenkė tik Kamerūnas. Į rekomendacijų ateinantiems metams reitingą taip pat pateko Fidžis, Laosas, Kazachstanas, Paragvajus, Trinidadas ir Tobagas, Vanuatu, Slovakija ir Armėnija.

„Lonely Planet“ sudaromame reitinge yra vertinama ne tik turizmo infrastruktūra ir paslaugų kokybė, šalių saugumas, kainos ir kokybės santykis, bet ir unikalumas bei autentiškumas, tvarumas ir atsakingumas. Reitinge neretai atsispindi naujos turizmo tendencijos – neseniai išpopuliarėję ar visai naujas turizmo patirtis siūlantys regionai ar šalys. Taip pat svarbūs yra ir specialūs renginiai ar įvykiai, galintys pritraukti keliautojų dėmesį: tarptautiniai sporto renginiai, jubiliejinės sukaktys, kultūriniai festivaliai.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inf. 

Prestižinėje turizmo parodoje Lietuvai įteiktas „Lonely Planet“ apdovanojimas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 09:50:29 +0200
<![CDATA[Plaukai, oda ir nagai: kaip jie gali išduoti, kad patiriame stresą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/plaukai-oda-ir-nagai-kaip-jie-gali-isduoti-kad-patiriame-stresa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/plaukai-oda-ir-nagai-kaip-jie-gali-isduoti-kad-patiriame-stresa Streso nualinta veido oda

„Streso metu organizmas išskiria kortizolio hormoną, kuris gali paskatinti uždegiminius procesus, pasireiškiančius tokiomis odos problemomis kaip bėrimas, paraudimas, niežėjimas ar net egzema. Be to, stresas gali sumažinti odos gebėjimą išlaikyti drėgmę, todėl oda tampa sausesnė, jautresnė ir labiau linkusi į raukšlelių atsiradimą“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.

Norint sumažinti streso sukeltus padarinius odai, vaistininkė pataria laikytis keleto svarbiausių taisyklių:

„Visų pirma, reguliariai drėkinkite odą. Naudokite drėkinančius kremus, kurie padeda palaikyti odos drėgmės balansą ir apsaugo nuo išsausėjimo. Drėkinančių kremų vertėtų nebijoti ir riebią veido odą turintiems žmonėms, kurie neretu atveju ją per stipriai išsausina. Ir, žinoma, atkreipkite dėmesį į savo mitybą. Odos sveikatai itin svarbūs antioksidantai, todėl patariama į savo valgiaraštį įtraukti daugiau vaisių ir daržovių“, – pataria G. Kruopytė.

Anot vaistininkės, tiek nuraminti mintis, tik atpalaiduoti veido raumenis gali padėti ir veido joga. Savimasažo metu gali būti aktyvuojama elastino ir kolageno gamyba, suintensyvinamas deguonies ir maistinių medžiagų atitekėjimas į odą bei veido raumenis.

Apie stresą išduodantys plaukai

„Stresas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių mūsų plaukai ima slinkti, tampa silpnesni ir praranda natūralų žvilgesį. Dėl kortizolio padidėjimo ir kraujo apytakos sutrikimų streso metu plaukų folikulai gali prarasti svarbias maistines medžiagas. Taip pat stresas gali sutrikdyti plaukų augimo ciklą ir pagreitinti slinkimo procesą, dėl ko plaukai ilgainiui gali imti retėti“, – teigia vaistininkė G. Kruopytė.

Pirmiausia, norint sumažinti streso poveikį plaukams, vaistininkė pataria atsisakyti išorinio plaukų žalojimo, dėl to vertėtų riboti naudojimąsi karštomis plaukų formavimo priemones. Nepamirškite ir maitinamųjų plaukų kaukių su natūraliais aliejais, tokiais kaip argano ar kokosų. Jie gali padėti atkurti plaukų struktūrą ir apsaugoti nuo išsausėjimo.

„Dar pabandykite reguliariai masažuoti galvos odą. Tai gali paskatinti kraujo cirkuliaciją ir suteikti plaukų folikulams daugiau deguonies ir maisto medžiagų. O tai reiškia, kad svarbu pasirūpinti ir subalansuota mityba, tad į mitybą įtraukite maisto produktų, turinčių savyje baltymų, geležies ir biotino, kurie yra ypač svarbūs plaukų sveikatai“, – sako vaistininkė G. Kruopytė.

Net ir nagai išduoda apie patiriamą stresą

Patiriant ilgalaikį stresą gali ne tik nusilpti nagai. Vaistininkė pasakoja, kad kai kurie žmonės intensyvesniais streso laikotarpiais yra linkę kramtyti nagus.

„Nagų kramtymas streso metu gali gana greitai tapti sunkiai atsikratomu ir skausmingu įpročiu. Šio įpročio atsisakyti gali padėti itin kartūs nagų lakai, kurie yra skirti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Negana to, galima rasti tokių priemonių, į kurių sudėtį papildomai įeina provitaminas B5, kuris padeda stiprinti nagų plokštelę, jog jie taptų atsparesni lūžinėjmui bei kitiems pažeidimams“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.

Lygiai taip pat nagų sveikatą galima stiprinti papildomai vartojant vitaminų ir mineralų maisto papildus, tokius kaip biotinas ir cinkas.

Kovokite su stresu, o ne jo padariniais

Su streso padariniais galima kovoti, tačiau kur kas geriau išmokti valdyti stresą. Juk ne veltui, anot vaistininkės, sakoma, kad stresas yra kone visų ligų priežastis.

„Norint sumažinti streso poveikį mūsų odai, plaukams ir nagams, itin svarbu ieškoti veiksmingų streso mažinimo priemonių. Neapleiskite reguliarios fizinės veiklos, nes sportas ne tik padeda atsikratyti streso hormonų pertekliaus, bet ir pagerina nuotaiką bei stiprina imuninę sistemą. Dar vienas svarbus aspektas – miegas. Kokybiškas miegas leidžia organizmui atsinaujinti ir kovoti su neigiamais streso padariniai“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.

Visų svarbiausia, ji pataria rasti laiko mėgstamai veiklai ar hobiams. Kartais paprasčiausias knygos skaitymas ar laiko praleidimas gamtoje gali padėti organizmui atsikratyti susikaupusios įtampos.

 „Eurovaistinės“ pranešimas spaudai 

Plaukai, oda ir nagai: kaip jie gali išduoti, kad patiriame stresą?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 09:40:57 +0200
<![CDATA[Kauks sirenos - vyks perspėjimo sistemos patikrinimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kauks-sirenos-vyks-perspejimo-sistemos-patikrinimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kauks-sirenos-vyks-perspejimo-sistemos-patikrinimas Šių metų lapkričio 13 d. vyks perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

Šio patikrinimo metu nuo 11 val. 52 min. visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos sirenos, taip pat gyventojams per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai.

Siekiant įvertinti gyventojų perspėjimo ir informavimo mobiliųjų operatorių tinklais siunčiamais pranešimais į telefonus sistemos (GPIS) funkcinį efektyvumą ir perspėjimo pranešimų gavėjo pasiekiamumą, prašome esant galimybei po patikrinimo užpildyti internetinę apklausą.

Jonavos r. savivaldybės inf.

Kauks sirenos - vyks perspėjimo sistemos patikrinimas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 09:30:00 +0200
<![CDATA[,,Per plauką" nuo nelaimės: pagalba skubėjo į Lietavos gatvę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-plauka-nuo-nelaimes-pagalba-skubejo-i-lietavos-gatve https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-plauka-nuo-nelaimes-pagalba-skubejo-i-lietavos-gatve Lapkričio 6-osios rytą ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į Lietavos gatvę, praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Apie devintą valandą ryto gautas pranešimas, kad minėtos gatvės daugiabutyje užsitrenkė buto durys, o viduje – verdantis puodas.

Ištraukiamosiomis kopėčiomis pasikelta į antrame aukšte esantį butą.

Puodas nukeltas nuo viryklės, įleista buto šeimininkė.

***

Gesinti ant viryklės svylančių puodų, ugniagesiai kviečiami gana dažnai. Pastebėta, kad šildyti maistą dažnai palieka ir užmiega išgėrę gyventojai, o senyvo amžiaus žmonės palikę ant viryklės puodą išeina pasivaikščioti arba apsipirkti.

Ugniagesiai primena, kad ruošiamo maisto palikti be priežiūros - nevalia, nes kaip jau minėta anksčiau, dūmuose žmogus gali užtrokšti bei gali kilti dar didesnis gaisras. Žmonės dėl gaisrų netenka ne tik užgyvento turto, bet ir, kas baisiausia, artimųjų. 

Norima atkreipti gyventojų dėmesį – būkite atidesni. Nepalikite ruošiamo maisto ant viryklės be priežiūros. Nepilkite vandens ant užvirusių riebalų, o užsidegus, uždenkite dangčiu ar nedegiu audeklu. Gyventojai turėtų turėti pirmines gesinimo priemones bei mokėti jomis naudotis.  Nepamirškite, kad Jūsų ir aplinkinių gyvybę bei turtą gali išgelbėti nedidelis prietaisas – dūmų detektorius.

,,Per plauką" nuo nelaimės: pagalba skubėjo į Lietavos gatvę

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 09:10:00 +0200
<![CDATA[Augintinis vaikui: atsakomybės ir empatijos mokytojas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/augintinis-vaikui-atsakomybes-ir-empatijos-mokytojas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/augintinis-vaikui-atsakomybes-ir-empatijos-mokytojas Mažasis šeimos narys pakeitė gyvenimą

Havanos bišonė Luna prieš tris mėnesius tapo nauja vaiko teisių gynėjos Eglės Vainoraitės-Rauktienės šeimos dalimi. Lunos šeimininkė neslepia, nors ir mažas šeimos narys, tačiau gyvenimo ritmą pakoregavo ganėtinai stipriai: vaikams atiteko daugiau atsakomybių, tėvams – papildomų rūpesčių.

„Lunai yra beveik penki mėnesiai. Pas mus į namus atvyko, būdama trijų. Tad kartu buityje esame jau du mėnesius. Iššūkių tiek man, tiek vaikams, tiek man su Luna, tiek man su vaikais atsiranda kone kasdien. Nes iš tikrųjų augintinis nėra tik grožis, džiaugsmas ir malonumas. Mažas šuniukas kaip ir maži vaikai reikalauja labai daug dėmesio ne tik patogiu metu, ne tik tada, kai tu nori, bet visada. Iš esmės, visą parą“, - asmeninėmis patirtimis dalinasi vaiko teisių gynėja.

Augintinis – džiaugsmas ir atsakomybės mokytojas

Kad įsigyti arba priglobti augintinį – geras sprendimas – vaiko teisių gynėjai sutinka. Juk kasdien pasirūpindami silpnesniu vaikai mokysis atsakomybės, empatijos.

„Šilti vaiko jausmai augintiniui formuoja jo emocinį intelektą bei gali padėti vaikui kurti tvirtus ir pasitikėjimu paremtus santykius su žmonėmis – šeimos nariais, draugais. Taip pat augintinį turintis vaikas rečiau patiria vienišumo jausmą, jis dažniau būna geros nuotaikos, nes žino, kad turi ištikimą bičiulį, kuris jį besąlygiškai myli ir palaiko“, - sako vaiko teisių gynėja Aistė Daujotienė.

Be to, pašnekovė pabrėžia, kad naudos bus net ir vaiko fizinei sveikatai: „Šiandien, kai vaikams taip trūksta fizinio aktyvumo, viena iš papildomų galimybių būti fiziškai aktyviems galėtų būti ir rūpinimasis naminiu gyvūnėliu. Pavyzdžiui, šuns vedžiojimas, aktyvūs žaidimai ar bėgiojimas su augintiniu neabejotinai gerina vaiko fizinę būklę.“

Neskubėkite priimti sprendimo

E. Vainoraitė-Rauktienė pasakoja, kad dėl Lunos įsigijimo su šeima mąstė dvejus metus. Mat patirčių auginant šunį jau buvo ir šeima žinojo, kad su nauju augintiniu laukia tiek finansiniai, tiek atsakomybių pasidalinimo iššūkiai.

„Darėme labai daug analizių, vertinome, kaip mes įveiksime iššūkius. Dabar, nors kartais būna labai sudėtinga, savo sprendimo tikrai nesigailime. Juk jis buvo labai kruopščiai apgalvotas“, - sako Lunos šeimininkė bei priduria, kad neskubėti ir pasverti savo galimybes rekomenduoja visiems.

Jai antrina ir vaiko teisių gynėja A. Daujotienė sakydama, kad tėvai turėtų įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, numatyti augintinio laikymo namuose sąlygas, šeimos narių dienotvarkę ir kaip ją suderinti su gyvūno priežiūra bei higiena. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į šeimos finansines galimybes, o vaikams iškomunikuoti, kad augintinis – ne žaislas: „Labai svarbu, kad vaikas suprastų, jog dalis visų šitų atsakomybių atiteks ir jam. Augintinis šeimoje atsiras ne tik kaip draugas, bet ir kaip atsakomybės mokytojas.“

Žinoma, reikia nepamiršti, kad vaiko dienotvarkė jau pilna atsakomybių. Mokykla, namų darbai, būreliai jaunam žmogui yra nemenkas krūvis. Tad vaiko teisių gynėjai rekomenduoja atsakomybes dėl augintinio priežiūros vaikui skirti palaipsniui.

„Gal galima pradėti nuo to, kad vaikas ryte, per pietus ir vakare papildys augintinio dubenėlį vandeniu? Jeigu matote, kad su šia užduotimi susitvarko, galima prašyti daugiau. Pavyzdžiui, įpilti augintiniui vandens bei jį pamaitinti. Tokios užduotys neatims labai daug brangaus laiko. Vėliau, žinoma, tarkitės, kad bent grįžęs iš mokyklos arba vakare prieš miegą vaikas augintinį pavedžiotų“, - siūlo A. Daujotienė.

Nelauktos alergijos – tai, ką daugelis pamiršta

Kitas svarbus aspektas, kurį rekomenduojama apsvarstyti prieš priimant gyvūną į namus – tai galimos alergijos. O geriausia išsitirti dar prieš priimant keturkojį gyventoją į namus, kad nebūtų nusivylimų ir skaudžių atsisveikinimų.

Tiems, kurie katino ar šuns namie laikyti negali, verta apsvarstyti žiurkėno, žuvytės ar kokio kito alergijų nesukeliančio gyvūnėlio įsigijimą.

„Žinoma, auginti žuvytę ar žiurkėną kiek lengviau: jų nereikia vedžioti, treniruoti. Tačiau vis tiek vaikui turi būti aišku, kad teks gyvūnėlį šerti, valyti jo narvą ir panašiai“, - sako vaiko teisių gynėja bei priduria, kad bet koks augintinis gali tapti vaikui atsakomybės ir empatijos mokytoju. Tik svarbu, kad vaikas būtų pats pasiruošęs rūpintis silpnesniu ir tai netaptų nemalonia prievole. „Jeigu nusprendėte, kad naujo draugo reikia tiek vaikui, tiek jums – džiaukitės ir auginkite jį atsakingai,“ – teigia E. Vainoraitė-Rauktienė bei A. Daujotienė.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.   

Augintinis vaikui: atsakomybės ir empatijos mokytojas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 09:00:00 +0200
<![CDATA[VDI patikrinimų metu - šimtai pažeidimų ir skirtų baudų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vdi-patikrinimu-metu-simtai-pazeidimu-ir-skirtu-baudu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vdi-patikrinimu-metu-simtai-pazeidimu-ir-skirtu-baudu

Nepaisant aktyvios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) komunikacijos ir įvairių šviečiamųjų kampanijų, nelaimingų atsitikimų darbe skaičius vis dar yra didelis. Reaguodamas į birželio–liepos mėnesiais mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe proveržį, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pavedė VDI teritorinių skyrių vedėjams rugpjūčio 1 d.–spalio 1 d. organizuoti ir vykdyti miškininkystės, žemės ūkio (įskaitant ūkininkų ūkius), didmeninės prekybos, medienos gaminių ir baldų gamybos, sandėliavimo įmonių bei statybviečių neplaninių patikrinimų nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos klausimais akciją.

Šios neplaninės akcijos metu VDI darbo inspektoriai patikrino, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų 278 įmonėse. Buvo patikrintos 87 apdirbamosios gamybos, 79 statybos, 61 didmeninės ir mažmeninės prekybos, 33 žemės ūkio, 10 miškininkystės bei 9 transporto ir saugojimo sektorių įmonės.

Patikrinimų metu statybvietėse didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbuotojų kritimo iš aukščio prevencijai, savarankiškai dirbančių asmenų naudojamų asmeninių apsaugos priemonių bei darbo priemonių atitikties DSS reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, tinkamų kolektyvinių apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonių įrengimui. Apdirbamosios gamybos įmonėse dėmesys buvo kreipiamas į saugaus darbų organizavimo ypatumus, gaminių, rastų, krovinių, įrenginių kritimo ar virtimo, darbuotojų kritimo iš aukščio rizikos prevencijai bei įrenginių atitiktį DSS reikalavimams. Sandėliavimo įmonėse buvo tikrinama, ar įgyvendinta darbuotojų kritimo iš aukščio bei krovinių kritimo ar virtimo prevencija, ar užtikrinama pakrovimo ir iškrovimo darbų organizavimo ir atlikimo sąlygų atitiktis DSS reikalavimams. Miškininkystės ir miško ruošos įmonėse pagrindinis patikrinimų tikslas buvo nustatyti, ar yra įgyvendinama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė (miško ruošos darbų vadovų mokymas, jų tiesioginis dalyvavimas atliekant kirtimo darbus), ar vertinama profesinė rizika, atliekant darbus plynųjų pagrindinių kirtimų biržėse, paliktų biologinei įvairovei svarbių medžių zonose. Žemės ūkio, įskaitant ūkininkų ūkius, įmonėse dėmesys buvo kreipiamas į prevencijos priemonių, organizuojant darbus uždarose erdvėse, įgyvendinimo ypatumus ir darbuotojų kritimo iš aukščio bei krovinių kritimo ar virtimo prevencijos įgyvendinimą.

Atlikus patikrinimus, 166 įmonėms (60 proc. visų patikrintų įmonių) surašyti privalomai vykdytini R1 reikalavimai, kuriuose nurodyta pašalinti 374 DSS teisės aktų pažeidimus. Daugiausia, t. y. 58 R1 reikalavimai, kuriuose nurodyta pašalinti 156 pažeidimus, buvo surašyta apdirbamosios gamybos įmonėms. Statybos įmonėms surašyta 40 R1 reikalavimų (69 pažeidimai), didmeninės ir mažmeninės prekybos – 39 R1 reikalavimai (68 pažeidimai), žemės ūkio – 17 R1 reikalavimų (47 pažeidimai), transporto ir saugojimo – 5 R1 reikalavimai (13 pažeidimų), miškininkystės – 5 R1 reikalavimai (10 pažeidimų).

Dažniausiai VDI inspektoriai nustatė įmonėse privalomo atlikti profesinės rizikos vertinimo pažeidimus – buvo nustatytas 141 toks pažeidimas, arba 51 proc. visų pažeidimų. Be to, VDI inspektoriai nustatė 60 (arba 22 proc.) atvejų, kai įmonėse įrengtos darbo vietos neatitiko DSS teisės aktų reikalavimų, identifikavo 48 nesaugius darbo įrenginius ir nurodė 15 atvejų, kai darbuotojai buvo netinkamai išmokyti ir (ar) instruktuoti, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, 35 atvejais darbdaviai ar jų įgalioti asmenys už nustatytus DSS reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus buvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir jiems skirtos baudos. Apskritai baudos buvo skirtos 18 statybos, 7 apdirbamosios gamybos, 3 didmeninės ir mažmeninės prekybos, 3 žemės ūkio, 1 miškininkystės ir 1 transporto ir saugojimo veiklos įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims.

„Svarbu pažymėti, kad ankstesni mirtinų ir sunkių įvykių darbe tyrimai parodė, kad visi pirmiau minėti pažeidimai apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, žemės ūkio, miškininkystės bei transporto ir saugojimo sektoriuose reikšmingai prisideda prie nelaimingų atsitikimų darbe. Deja, šie pažeidimai vis dar per dažnai nustatomi įmonėse, VDI atliekant inspektavimus, nors jų skaičiaus mažinimas ar pašalinimas turėtų būti pagrindinis įmonių vadovų, jų įgaliotų asmenų ir įmonėje veikiančių darbuotojų atstovų tikslas ir uždavinys“, – pastebi Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Išankstiniais duomenimis, VDI per dešimt šių metų mėnesių, neįskaičiuojant eismo įvykių, gavo 105 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, ir 15 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (per tą patį 2023 m. laikotarpį – atitinkamai 92 ir 13 pranešimų).

„Nors kelerius metus iš eilės stebėjome mažėjimo tendenciją, deja, šiais metais turėjome net du nelaimių darbe protrūkius: per birželio ir liepos mėnesius įvyko net 4 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, spalį – 3 mirtini ir 15 sunkių nelaimingų atsitikimų, o ir lapkritis prasidėjo skaudžia nelaime, kai įvykus sprogimui žuvo darbuotojas, – sako S. Balčiūnas. – Pastarojo įvykio aplinkybės dar tiriamos, tačiau jau dabar matome, kad šiais metais gerokai išaugo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, kuriuos lėmė nesaugūs pačių darbuotojų ar jų kolegų veiksmai. Darbuotojai žūsta, nes jie patys ar jų kolegos elgiasi lengvabūdiškai, nesilaiko saugos taisyklių arba sąmoningai rizikuoja.“

Spalį net dviem atvejais nukentėjo asmenys (inžinierius, darbų vadovas), kurie turėjo užtikrinti savo ir kolegų bei kitų darbuotojų saugų darbą su įrenginiais. S. Balčiūnas pažymi, kad analizuojant tokius atvejus darytinos tik dvi išvados: arba darbuotojai žuvo, nes neturėjo pakankamų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ir dėl to nesuvokė rizikos veiksnių, arba sąmoningai rizikavo.

VDI dar kartą pabrėžia, kad būtent įmonių vadovai yra tiesiogiai atsakingi už tai, kad jų įgalioti asmenys – padalinių vadovai ir kiti darbuotojai, kuriems pavesta užtikrinti saugos reikalavimų vykdymą, – turėtų pakankamai žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tik tokiu būdu galima užkirsti kelią nelaimėms ir apsaugoti darbuotojų sveikatą bei gyvybes.

Rekomendacijos darbdaviams ir darbuotojams

Darbai aukštyje yra viena pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai baigiasi darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, kurios yra skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje užtikrinti, bet aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje, pavyzdžiui, kraunant prekes sandėlyje ar valant pastatų langus. Be to, galite pasižiūrėti kitas aktualias metodines rekomendacijas ir atmintines, susijusias su darbais aukštyje, krovos ir kitais pavojingais darbais.

VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5  213 9772.

VDI pranešimas spaudai 

VDI patikrinimų metu - šimtai pažeidimų ir skirtų baudų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 08:30:00 +0200
<![CDATA[,,Sodros" kalendorius: išmokos lapkričio mėnesį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sodros-kalendorius-ismokos-lapkricio-menesi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sodros-kalendorius-ismokos-lapkricio-menesi

Išmokų mokėjimo kalendorius – LAPKRITIS

Vaiko priežiūros: nuo lapkričio 15 d. iki mėnesio pabaigos.

Nedarbo: lapkričio 15 d. iki mėnesio pabaigos.

Vaiko išlaikymo: nuo lapkričio 25 d. iki mėnesio pabaigos.

Ilgalaikio darbo: per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ligos: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Motinystės: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Tėvystės: per 5 d. d. nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Šalpos: per kredito įstaigas – nuo lapkričio 12 d. iki mėnesio pabaigos; pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausida“) – lapkričio 10–26 d.; atsiėmimas Lietuvos pašte – lapkričio 10–26 d.

Pensijų anuitetų: nuo lapkričio 26 d. iki mėnesio pabaigos.

Pensijų mokėjimo kalendorius – LAPKRITIS

Swedbank:

  • 10 mėn. dieną – lapkričio 10 d.
  • 11 mėn. dieną – lapkričio 11 d.
  • 12 mėn. dieną – lapkričio 12 d.

Šiaulių bankas:

  • Vilniaus, Šiaulių, Alytaus regionų gyventojams – lapkričio 7 d.
  • Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos regiono gyventojams – lapkričio 8 d.
  • Marijampolės, Šilalės, Panevėžio regionų gyventojams – lapkričio 11 d.

Luminor bank (buvęs DnB):

  • Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Šiaulių regionų gyventojams – lapkričio 7 d.
  • Klaipėdos, Šilalės, Mažeikių regiono gyventojams – lapkričio 8 d.
  • Utenos, Panevėžio regionų gyventojams – lapkričio 11 d.

SEB:

  • Vilniaus, Klaipėdos, Šilalės, Mažeikių regionų gyventojams – lapkričio 8 d.
  • Kauno, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos regionų gyventojams – lapkričio 11 d.

Urbo bankas, Citadele, Luminor bank (buvęs Nordea), kitos kredito, mokėjimo įstaigos – lapkričio 11 d.

Atsiėmimas Lietuvos pašte, pristatymas į namus: lapkričio 10–26 d.

Svarbu!

Tiems, kam pensija pirmą kartą paskirta po 2012 m. vasario 29 d. ir gavėjai, kuriems pensijos 2011 m. gruodį arba 2012 m. rugsėjį mokėtos 27–28 d.:

  • lapkričio 15 d. – Vilniaus regiono gyventojams.
  • lapkričio 18 d. – Kauno, Alytaus, Marijampolės regionų gyventojams.
  • lapkričio 19 d. – Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių, Šilalės, Utenos, Šiaulių regionų gyventojams.

,,Sodros" kalendorius: išmokos lapkričio mėnesį

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 07 Nov 2024 08:00:00 +0200
<![CDATA[Kėdainiečiai Citadele KMT dramatiškai nukovė svečius iš Jonavos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kedainieciai-citadele-kmt-dramatiskai-nukove-svecius-is-jonavos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kedainieciai-citadele-kmt-dramatiskai-nukove-svecius-is-jonavos Dramatišką pergalę Citadele Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT) įsirašė Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ (3-3), kuris namuose 87:84 (20:27, 23:26, 23:13, 21:18) palaužė Jonavos „CBet“ (4-2) klubą.

Nors susitikimas prasidėjo ne itin rezultatyviai, „CBet“ tolimi metimai leido jonaviečiams išsiveržti pirmyn – 24:16. „Nevėžio-Optibet“ legionieriai greitai skirtumą rėžė iki minimalaus (28:29), o Josephas Girardas išvedė į priekį Kėdainių klubą – 31:29. Erikas Venskus ir Bogdanas Blyzniukas į tai reagavo ir persvėrė rezultatą (40:35), o kėliniui pasibaigus svečiai turėjo dviženklę persvarą – 53:43.

Spurtu šeimininkai grįžo ant parketo po didžiosios pertraukos. Taip atsilikimas siekė jau tik porą taškų (51:53), bet reakciją pademonstravo svečiai su lietuviais priešakyje – 62:53. Vis tik Amitas Ebo vienas iš eilės pelnė 10 taškų – jo dėka „Nevėžis-Optibet“ vėl pirmavo (64:63), o galutinis trečio kėlinio rezultatas iliustravo kovos intensyvumą – 66:66.

Emocijos pasireiškė ketvirto kėlinio pradžioje: techninės pražangos skirtos „CBet“ vyr. treneriui ir suolui. Dominicas Brewtonas suteikė trapią persvarą jonaviečiams (74:70), o dar du taškus pridėjo E.Venskus – 76:70. Kai atrodė, jog svečiai artės pergalės link, A.Ebo pelnė gyvybiškai svarbų metimą kėdainiečiams (83:84), tuo tarpu žaisti liko pusantros minutės.

Likus 16 sekundžių dar tritaškį pridėjo A.Ebo (86:84), tad savo rankos viską turėjo šeimininkai. Mantas Šernius prašė pertraukėlės, bet D.Brewtonas prametė, o V.Kozys tvirtino šeimininkų pergalę baudos metimu. V.Zotovas turėjo šansą išplėšti pratęsimą, bet su sirena nepataikė.

„Nevėžis-Optibet“: Amitas Ebo 26 (4/7 trit.), Josephas Girardas 22 (4/6 trit.), Fahrudinas Manjgafičius 18, Ignas Vaitkus 8.

„CBet“: Bogdanas Blyzniukas 21, Aurimas Majauskas 16 (8 atk. kam.), Vitalijus Zotovas 12, Erikas Venskus ir Dominicas Brewtonas – po 10.

lkl.lt inf.

Kėdainiečiai Citadele KMT dramatiškai nukovė svečius iš Jonavos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 23:54:49 +0200
<![CDATA[Pirmą kartą istorijoje paukščių gripas patvirtintas kiaulei JAV – VMVT ragina išlaikyti budrumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirma-karta-istorijoje-pauksciu-gripas-patvirtintas-kiaulei-jav-vmvt-ragina-islaikyti-budruma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirma-karta-istorijoje-pauksciu-gripas-patvirtintas-kiaulei-jav-vmvt-ragina-islaikyti-budruma

Jungtinėse Valstijoje, Oregono ūkyje, kiaulei patvirtintas paukščių gripo virusas. JAV žemės ūkio departamentas (ang. USDA) skelbia, kad tai pirmas kartas, kai virusas buvo aptiktas JAV naminėms kiaulėms. 

Pranešama, kad užsikrėtimas paukščių gripo virusu nustatytas ūkyje Crook County valstijos centre – jame kartu laikyti skirtingi gyvūnai ir naminiai paukščiai turėjo bendrą priėjimą prie to paties vandens šaltinio lauke.  

Nors kiaulės ir neturėjo ligos simptomų, Oregono sveikatos departamentas ir USDA dėl atsargumo ištyrė penkias kiaules dėl H5N1 ir dėl to, kad anksčiau šis virusas ūkyje buvo nustatytas naminiams paukščiams. Siekiant išvengti tolesnio viruso plitimo ir norint atlikti papildomus tyrimus, užkrėstame ūkyje paskelbtas karantinas, o laikomos kiaulės – nugaišintos. Tai nekomercinis ūkis, dėl to, kaip teigė JAV žemės ūkio pareigūnai, didelio susirūpinimo dėl šalies kiaulienos tiekimo saugumo nėra. 

USDA atliko ūkyje užsikrėtusių naminių paukščių genetinius tyrimus, kurie nerodo jokių H5N1 viruso pokyčių, kas leistų manyti, kad jis kelia didesnę riziką žmonėms. Tad dabartinis rizikos lygis visuomenei išlieka mažas. 

„Atkreiptinas dėmesys, kad nors Europoje paukščių gripo virusas nustatomas žinduoliams (lapėms, audinėms), tačiau šio viruso atvejų ūkiniams gyvūnams nefiksuojama. Vis tik turint duomenų, kad kiaulės gali būti užkrėstos netgi kelių tipų gripu, neatmestina, kad paukščių gripo virusas gali ateityje tapti didesne pandemine grėsme. JAV mokslininkai ir atsakingos institucijos tęsia tyrimus ir, nustačiusios naujos reikšmingos informacijos, apie tai praneš papildomai. VMVT savo ruožtu primena, jog, kilus bet kokiam įtarimui, kad žinduoliai mūsų šalyje turėjo kontaktą su užsikrėtusiais paukščių gripo virusu paukščiais, labai svarbu apie tai kuo skubiau informuoti VMVT“, – komentuoja VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas 

Pabrėžiama, kad apsisaugoti nuo šio viruso grėsmės ūkiuose galima tik ypač griežtai laikantis biologinio saugumo reikalavimų ir atskyrus ūkinius gyvūnus pagal rūšis. Be to, JAV daug investuojama į vakcinų mokslinius tyrimus ir jų plėtrą kaip priemonę, galinčią padėti sustabdyti šio viruso plitimą tarp gyvūnų. Šiuo metu jau yra patvirtinti du vakcinų saugumo bandymai, siekiant apsaugoti melžiamas karves nuo H5N1, taip pat toliau tiriamos kitų rūšių vakcinų galimybės. USDA imasi visų papildomų veiksmų siekdama apsaugoti gyvūnų sveikatą ir gerovę, ūkininkų ir ūkių darbuotojų sveikatą bei tiekiamo maisto saugumą.

VMVT pranešimas spaudai 

Pirmą kartą istorijoje paukščių gripas patvirtintas kiaulei JAV – VMVT ragina išlaikyti budrumą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 16:00:00 +0200
<![CDATA[Kauno RATC  pristato pavojingų atliekų rūšiavimo vadovą gyventojams  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kauno-ratc-pristato-pavojingu-atlieku-rusiavimo-vadova-gyventojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kauno-ratc-pristato-pavojingu-atlieku-rusiavimo-vadova-gyventojams Senų baterijų, pasibaigusio galiojimo  vaistų, chemikalų likučių (valiklių, dažų, lako, trąšų, automobilių priežiūros priemonių)  galime rasti kiekvieno iš mūsų namuose. Tokios atliekos yra pavojingosios. Netinkamai pašalintos jos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą, sukelti gaisrus, kelti pavojų gyvūnams ir žmonėms. Tačiau ar tikrai atpažįstame, kad tai pavojingos atliekos, ar žinome kaip teisingai jas tvarkyti? Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, (toliau – Kauno RATC)  pristato buityje susidarančių pavojingų atliekų rūšiavimo vadovą ir skatina gyventojus atsakingai tvarkyti šias atliekas, išvengiant jų tvarkymo klaidų.   

Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas pastebi, kad pavojingų atliekų tvarkymo svarba dažnai lieka nepastebėta: „Paprasta nežinoti apie pavojingų atliekų egzistavimą ar nepastebėti jų buvimo – jų tvarkymas sudėtingas ir brangus. Vis dėlto pavojingos atliekos neišvengiamai pasitaiko tiek mišriuose, tiek gamybiniuose atliekų srautuose, o tai papildomai kelia taršos ir gaisrų riziką.” Įstaigos direktoriaus teigimu, norint efektyviai spręsti pavojingų atliekų tvarkymo problemas, svarbu užtikrinti, kad gyventojai turėtų prieigą prie patikimos ir lengvai įsisavinamos informacijos.  

Diskusija apie pavojingų atliekų tvarkymo aspektus   

Kauno atliekų tvarkymo regiono savivaldybių atstovai kartu su atliekų tvarkymo eksperte Marija Lippa,  PATVA nariais – UAB „ Žalvaris” ir UAB „Toksika” atstovais bei Aplinkos ministerijos atstovais diskutavo aktualiais pavojingų atliekų rūšiavimo klausimais ir tvarkymo reikalavimų aspektais. Diskusijos metu renginio dalyviai aptarė, ar esama pavojingų atliekų surinkimo sistema iš tiesų palengvina rūšiavimą gyventojams, ar užtikrinamos pakankamai patogios priemonės bei kaip dar labiau skatinti visuomenės sąmoningumą šioje srityje. Visi vieningai sutarė, jog būtina visuomenei suteikti daugiau žinių, todėl Kauno RATC parengtas pavojingų atliekų rūšiavimo vadovas puikus įrankis šiam tikslui pasiekti. Savivaldybių atstovai, Kauno regiono atliekų tvarkymo ekspertai renginio metu įgavo žinių ir priemonių, kurios leis ateityje efektyviau informuoti gyventojus apie tinkamą pavojingų atliekų tvarkymą, patogios surinkimo vietų infrastruktūros naudą bei organizuoti saugų pavojingų atliekų surinkimą vietos lygiu. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas suteiks galimybę gyventojams išvengti rūšiavimo klaidų ir prisidės prie švaresnės aplinkos užtikrinimo, mažinant pavojingų atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.    

Didžioji dalis pavojingų atliekų vis dar išmetama netinkamai   

PATVA atstovo Luko Andronavičiaus teigimu, gyventojai didžiąja dalimi buityje susidarančių pavojingų atliekų  atsikrato jas išmesdami netinkamai. Kai rūšiavimo reikalavimai netinkamai suprantami, jos išmetamos, ir mišrių, ir antrinių žaliavų – plastiko ar stiklo – konteineriuose. „Žinių trūkumas - pagrindinė pavojingų atliekų tvarkymo problemą”, įvardina specialistas. Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkiuose vidutiniškai vienam gyventojui tenka 12 kg pavojingųjų buities atliekų, t. y., 33672 t per metus, tačiau pagal oficialiai sutvarkytus šių atliekų kiekius, 2020 m. buvo sutvarkyta tik 4800 t, kas tik dar labiau pabrėžia informacijos trūkumą ir tinkamo pavojingų atliekų tvarkymo būtinybę.  

 Daugeliui  gyventojų yra prieinamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, taip pat veiksmingos gamintojų ir importuotojų finansuojamos surinkimo sistemos (elektronikos atliekoms, automobilių filtrams, tepalams), sudaryta galimybė pavojingas atliekas atiduoti jas surenkant apvažiavimo būdu. Taigi nors Lietuvoje ir sukurta infrastruktūra suteikia gyventojams galimybes tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas, tačiau būtina šią infrastruktūrą daryti patogesne, ugdyti visuomenės sąmoningumą bei žinias.  

Pavojingų atliekų rūšiavimą palengvins kiekvienam suprantamas vadovas  

Remiantis  Aplinkos ministerijos „Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikos” nuostatomis, parengtas rūšiavimo vadovas gyventojams išsamiai paaiškina, kurios buityje susidariusios atliekos yra laikomos pavojingomis, kaip jas atpažinti, tinkamai rūšiuoti ir saugiai pristatyti į atliekų surinkimo vietas.   

Pavojingų atliekų rūšiavimo vadovas atkreipia dėmesį į kasdien naudojamus produktus, kurių atliekos gali būti pavojingos - dažų, lakų, klijų pakuotes, trąšas, medicinines atliekas, valikliais, šarmais ar rūgštimis užterštas pakuotes. Taip pat asbesto turinčias statybines, gyvsidabrio turinčių prietaisų ar medžiagų atliekas, automobilių priežiūros  bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas.  

Kauno RATC ragina gyventojus susipažinti su vadove pateiktomis rekomendacijomis ir naudotis šia informacija kasdieniame gyvenime. Trumpa leidinio versija  - lankstinukas - yra glausta ir koncentruota, pagrindines temas atspindinti informacija, skirta greitam susipažinimui su aktualiausiais rūšiavimo aspektais. Šį lankstinuką gyventojai galės rasti Kauno regiono savivaldybių administracijose, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.  Išsamų vadovo variantą, kuriame pateikiama detalizuota informacija ir paaiškinimai su pavyzdžiais, gyventojai ras Kauno RATC internetinėje svetainėje adresu: https://www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams/.   

 Kauno regiono atliekų tvarkymo centro informacija  

Kauno RATC  pristato pavojingų atliekų rūšiavimo vadovą gyventojams  

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 15:30:02 +0200
<![CDATA[Nuo gruodžio – keletas Kelių eismo taisyklių pokyčių eismo saugumui didinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-gruodzio-keletas-keliu-eismo-taisykliu-pokyciu-eismo-saugumui-didinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-gruodzio-keletas-keliu-eismo-taisykliu-pokyciu-eismo-saugumui-didinti

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, kurie keliuose numato keletą naujovių. Svarbiausios jų – laikytis saugaus atstumo lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus ir pėsčiuosius, bus draudžiama palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose, taip pat įtraukiami nauji kelio ženklai.

„Siekiame užtikrinti didesnį saugumą mūsų keliuose ir norime, kad būtų daugiau aiškumo vairuotojams. Nustatomas saugaus šoninio atstumo reikalavimas, kuris leis geriau apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – dviratininkus ir pėsčiuosius. Kai kurie pakeitimai buvo pribrendę jau seniai, pavyzdžiui, įsisenėjusi problema dėl automobilių stovėjimo ten, kur stovėti draudžiama. Tikime, kad nauji reikalavimai prisidės prie saugesnės, sklandesnės ir atsakingesnės eismo aplinkos“, –  sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Šoninio lenkimo atstumas apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus bei pėsčiuosius iš rekomendacinio tampa privalomas. Važiuojant ne didesniu kaip 50 km/h greičiu bus privaloma palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą, o greičiau – ne mažiau kaip 1,5 m.

Sugriežtinami reikalavimai ir dėl automobilių ir jų priekabų palikimo. Jų sustojimas ir stovėjimas bus draudžiamas keliuose iš dviejų ir daugiau eismo juostų viena kryptimi, kuriuose greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus tam skirtas vietas.

Pakeitimuose į KET įtraukiami ir nauji kelio ženklai. Ženklas „Mažos taršos zona“ žymės savivaldybės tarybos nustatytą miesto teritoriją, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas visų motorinių transporto priemonių, išskyrus netaršias transporto priemones, eismas.

Siekiant aiškiau informuoti eismo dalyvius, taisyklėse apibrėžiama, kokius pažeidimus fiksuoja stacionarieji matuokliai, paženklinti ženklais „Automatinė eismo kontrolė“. Naujo tipo kelio ženklas su pavaizduota fotokamera žymės matuoklius, fiksuojančius nustatyto greičio taisyklių pažeidimus, o seno tipo ženklas fiksuos ne greitį, o kitus taisyklių pažeidimus.

Susisiekimo ministerija 

Nuo gruodžio – keletas Kelių eismo taisyklių pokyčių eismo saugumui didinti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 14:05:47 +0200
<![CDATA[VRK suskaičiavo 458 064 Super Rinkėjus. Pasitikrinkite, ar esate tarp jų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vrk-suskaiciavo-458-064-super-rinkejus-pasitikrinkite-ar-esate-tarp-ju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vrk-suskaiciavo-458-064-super-rinkejus-pasitikrinkite-ar-esate-tarp-ju Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) susistemino balsuoti atvykusių rinkėjų duomenis ir atliko šių metų rinkimuose balsavusių rinkėjų statistinę analizę pagal balsavimo visuose šių metų rinkimuose aktyvumą.

VRK duomenys rodo, kad iš viso yra net 458 064 rinkėjai, kurie 2024 m. balsuoti ėjo net penkis kartus: dalyvavo abiejuose Respublikos Prezidento rinkimų turuose, rinko Europos Parlamento narius ir balsavo abiejuose balsavimuose rinkdami Seimą.

„Buvo nepaprastai įdomu patikrinti, kiek turime pareigingiausių rinkėjų. Tokių, kurie balsavo visus penkis šių metų rinkimų savaitgalius ir nepraleido nė vienų rinkimų. Skaičius stulbinantis – turime kone pusę milijono lietuvių, kuriuos šiais Super Rinkimų metais pelnytai galime vadinti Super Rinkėjais, –  rinkėjų aktyvumo statistiką komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Į šį skaičių taip pat įtraukti ir tie rinkėjai, kurie savo apygardos Seimo narį išrinko per pirmąjį Seimo rinkimų turą ir antrajame ture jiems balsuoti nebereikėjo. Pasak VRK pirmininkės, „jie taip pat gali didžiuotis būdami šių metų Super Rinkėjų sąraše“.

Seimo rinkimuose – per 16 tūkst. naujų rinkėjų

VRK duomenys rodo, kad spalį vykusiuose Seimo rinkimuose iš viso balsavo 52,06 procentai nuo visų rinkėjų.

Pirmąjį kartą juose balsavo 16 383 rinkėjai, iš kurių 11 975 yra nauji, iki šiol nebalsavę jokiuose rinkimuose nuo 2015 m.

Šį skaičių taip pat sudaro ir 4 408 jaunuoliai, kurie dar negalėjo balsuoti rinkdami Europos Parlamentą, kadangi pilnametystės jie sulaukė laikotarpiu tarp rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų, o spalį vykusiuose Seimo rinkimuose jau atvyko balsuoti. 

Kas aktyviausiai rinko Seimo narius?

Duomenys rodo, kokios rinkėjų grupės balsavo aktyviausiai ir labiausiai prisidėjo sprendžiant, kas taps 2024-2028 m. Seimo kadencijos parlamentarais.

Lyginant su 2020 metais vykusiais Seimo rinkimais, šiemet iš viso balsuoti atvyko beveik 5 proc. daugiau piliečių – 52,06 procentai nuo visų rinkėjų. Tai yra antri pagal aktyvumą Seimo rinkimai per pastarąjį dvidešimtmetį.

Seimo rinkimų I ture didžiausią dalyvavusių rinkėjų dalį (19,50 proc.) sudarė 55-64 metų amžiaus grupės rinkėjai, vos mažiau – 65-74 metų sulaukę rinkėjai (17,67 proc.).

Pakankamai aukštą aktyvumą parodė 45-54 metų rinkėjų dalis (16,28 proc.) ir 35-44 metų rinkėjai (15,55 proc.).  Panašų aktyvumo procentą parodė ir 75 metų sulaukę ir vyresni rinkėjai, jų iš viso balsavo 14,48 proc. 

25-34 metų amžiaus grupės rinkėjai sudaro 11,71 proc. nuo visų balsavusių piliečių. Pačių jauniausių rinkėjų, 18-24 metų amžiaus grupėje, Seimo rinkimuose sulaukta 4,82 procento.

Šioje amžiaus grupėje yra tie jaunuoliai, kurie pilnamečiais tapo ir teisę balsuoti įgavo laikotarpiu tarp rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų. Iš viso tokių rinkėjų buvo 13 033. Iš jų balsavimo teise rinkdami Seimą pasinaudojo apie trečdalis – 4 408 rinkėjai.

Rinkėjų aktyvumo pagal amžiaus grupes palyginimas Seimo rinkimuose ČIA. 

VRK suskaičiavo 458 064 Super Rinkėjus. Pasitikrinkite, ar esate tarp jų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 14:00:49 +0200
<![CDATA[Kosmetikos gaminiuose vis dar randama sveikatai pavojingų cheminių medžiagų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kosmetikos-gaminiuose-vis-dar-randama-sveikatai-pavojingu-cheminiu-medziagu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kosmetikos-gaminiuose-vis-dar-randama-sveikatai-pavojingu-cheminiu-medziagu Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas baigė pilotinį projektą, kurio metu buvo tikrinama, ar įmonės, importuojančios, gaminančios ir platinančios kosmetikos gaminius Europos ekonominėje erdvėje (EEE), laikosi POT ir REACH reglamentų reikalavimų.

Aplinkos apsaugos agentūra koordinuoja ECHA Forumo užduočių vykdymą Lietuvoje ir bendradarbiaudama su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo institucijomis siekia apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo cheminių medžiagų keliamo rizikos.

Buvo siekiama patikrinti, ar kosmetikos gaminiuose galima atrasti tokių medžiagų kaip perfluoroktano rūgštis (PFOA), ilgos grandinės perfluorkarboksirūgštis (PFCA) ir su šiomis rūgštimis susijusių medžiagų, taip pat - siloksanų (D4 ir D5). Šių medžiagų naudojimas yra draudžiamos ir ribojamos.  

Projekte kartu su Lietuva dalyvavo dar 12 EEE šalių. Lietuvoje patikrinimus atliko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. balandžio mėnesio nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos patikrino daugiau nei 4 500 kosmetikos gaminių, daugiausia - pagal sudedamųjų dalių sąrašą. Buvo tikrinamos įmonės, kurios importuoja arba gamina kosmetikos gaminius, skirtus parduoti EEE, bei kosmetikos gaminių platintojai.  

Buvo tikrinama ne tik plačiajai visuomenei, bet ir profesionaliam naudojimui skirtų kosmetikos gaminių sudėtis.

Nustatyta, kad apie 6 proc. tikrintų kosmetikos gaminių sudėtyje buvo pavojingųjų medžiagų, kurių naudojimas šiuose gaminiuose yra uždraustas. Kosmetikos gaminiuose buvo rasta šių medžiagų:

  • Perfluoronildimetikono;
  • Perfluoroktiletiltrietoksisilano;
  • Perfluoroniletilkarboksidecil PEG-10 dimetikono;
  • Siloksanų: ciklopentasiloksano (D5), ciklometikono (D4, D5 ir D6 mišinys), ciklotetrasiloksano (D4).

Šių medžiagų naudojimas kosmetikos gaminiuose draudžiamas dėl jų patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų savybių. Pavyzdžiui, perfluoronildimetikonas skyla į PFOA ir ilgagrandes perfluorkarboksirūgštis. PFOA ir siloksanai (D4 ir D5) lėtai skaidosi aplinkoje ir kaupiasi žmonių ir kitų rūšių organizmuose. PFOA yra ne tik patvari aplinkoje, bet ir toksiška reprodukcijai ir įtariama, kad sukelia vėžį. D4 susijusi su toksiniu poveikiu reprodukcijai, gali pakenkti vaisingumui bei sukelti ilgalaikį žalingą poveikį vandens gyvūnijai.

Perfluoronildimetikono daugiausia rasta akių, lūpų kontūravimo priemonėse, D4 ir D5 - plaukų kondicionieriuose ir kaukėse.

Vartotojams patariama prieš perkant kosmetikos gaminius patikrinti sudedamųjų dalių sąrašą produktų etiketėse. Atkreipti dėmesį reikėtų į perfluoronildimetikoną ir ciklopentasiloksaną (D5) nuplaunamuose kosmetikos gaminiuose, kadangi projekto rezultatai parodė, kad, šių medžiagų kosmetikos gaminiuose aptikta daugiausia.

Aplinkos apsaugos agentūra

Kosmetikos gaminiuose vis dar randama sveikatai pavojingų cheminių medžiagų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 13:30:47 +0200
<![CDATA[Nepotizmas atsliūkina katės pėdutėmis: jaunoji karta protekcijoms ir ryšiams sako „ne“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepotizmas-atsliukina-kates-pedutemis-jaunoji-karta-protekcijoms-ir-rysiams-sako-ne https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepotizmas-atsliukina-kates-pedutemis-jaunoji-karta-protekcijoms-ir-rysiams-sako-ne Nepotizmas – tai reiškinys, kai savo vardu, galia ar pareigomis besinaudojantys žmonės globoja ar proteguoja šeimos narius, partnerius, giminaičius. Lygybės ženklą šalia nepotizmo galima dėti ir kronizmui – draugų ir bičiulių protegavimui. Vaizdo klipe, kuris jau pasirodė visuomenės informavimo priemonėse ir socialiniuose tinkluose, žinomi žmonės siunčia žinią, kad naujoji karta vertina tikrus pasiekimus, o ne ryšius. 

Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas teigia, kad svarbiausias kampanijos siekis – jauniems žmonėms parodyti, jog nepotizmas nėra geras kelias siekti rezultatų. 

„Žinoma, kad reikia bendrauti ir megzti asmeninius ryšius! Vis dėlto, siekiant karjeros aukštumų ir rezultatų, svarbu suprasti, kad vienodos sąlygos padeda atsiskleisti didžiausiems talentams ir tiems, kurie labiausiai stengiasi. Yra sakoma, kad sėkmę užtikrina 95 procentai darbo ir 5 procentai talento. Įsivaizduokime, kaip jaučiasi tie, kurie stengiasi, nuoširdžiai dirba, tobulėja ir negali pasiekti tikslo tik todėl, kad mažiau pastangų įdėję, turi geresnių ryšių. Nepotizmas kenkia, nes iškreipia teisingumo ir lygybės principus, demotyvuoja ir neleidžia atsiskleisti ryškioms asmenybėms, kurios visuomenei ir piliečiams galėtų padėti laisvai kurdamos“, – taip kampanijos idėją apibrėžia B. Aldakauskas. 

Dažnai teigiama, kad į šiuolaikinę visuomenę „blatas“ atkeliavo iš sovietmečio, vis dėlto, kaip teigia B. Aldakauskas, esama sociologinių darbų, kuriuose nepotizmo klestėjimas modernioje ir šiuolaikinėje Lietuvoje siejamas ir su Carinės Rusijos imperijos režimais. „Jokia paslaptis, kad sovietų ekonomikoje klestėjo neformali ekonomika, įgavusi „blato“ pavadinimą, tačiau elgsena, padėjusi kritiniu laikotarpiu, kai buvo stokojama išteklių ir teisingumo, šiais laikais netinka, demokratinei sistemai ji gali būti netgi itin žalinga“, – sako Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas ir priduria, kad su nepotizmo problema susiduria ne tik posovietinės šalys, bet ir Vakarų Europos valstybės. 

Tam tikra prasme, nepotizmo klestėjimas veda atgal į gentines ar gaujos principais besivadovaujančias struktūras ir tikrai nedera su demokratija, kuriai svarbus egalitarizmas. „Ar tikrai norime gyventi visuomenėje, kurioje galios pozicijoje yra ne tie, kurie geriausiai atstovauja daugelio gyventojų lūkesčiams, bet tie, kurie turi geriausius ryšius ir atstovauja siauriems savųjų ratelio interesams? Nepotizmas, favoritizmas, klientelizmas ir panašios „blato“ kultūros išraiškos mažina piliečių pasitikėjimą valstybe, jos politika, institucijomis ir visa demokratine sistema“, – neabejoja B. Aldakauskas. 

Naujausi sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenys signalizuoja, kad Lietuvos gyventojai nepotizmą vertina kaip labiausiai paplitusią korupcijos formą. Nepotizmas labiausiai išsiskiria net tada, kai kalbama apie kyšį, papirkimą, politinių partijų narių protegavimą ir taip toliau. Visuomenė mato nepotizmo apraiškas ir atitinkamai susidaro savo nuomonę. 

Šis tyrimas taip pat rodo, kad jaunų žmonių (18–29 metų) nusiteikimas pasinaudoti ryšiais ir pažintimis nors ir kiek mažesnis, vis dėlto išlieka labai panašus į kitų amžiaus grupių. 

„Nepotizmas ateina katės pėdutėmis, patyliukais įsilieja į mūsų visuomenę, tikiu, kad ši problema didžiuosiuose miestuose darosi vis mažesnė, mes po truputį apsivalome, ypač privačiame versle“, – teigia socialinės reklamos vaizdo klipo viena iš autorių, reklamos kūrybininkė, „Menų komunikacijos“ agentūros vadovė Stefanija Jokštytė. 

S. Jokštytė įsitikinusi, kad jaunoji karta pamažu keičia tėvų įpročius, jie nebežino ir nebemoka duoti kyšį, nenori dirbti darbų, kuriuose juos tokia situacija gali ištikti. Vis dėlto, norint formuoti skaidrumo principus, būtina dėti pastangas, kalbėti apie tai, kas nemalonu. 

„Gerai prisimenu savo buvusį kolegą Audrių, su kuriuo kartu dirbome vienoje reklamos agentūroje. Jo tėtis buvo didelės reklamos agentūros vadovas, tačiau sūnus dirbo pas konkurentus, projektų vadovu, tarsi norėdamas tėvui įrodyti, kad tai jis pasirinko savo kelią, o ne tas kelias jam buvo parinktas“, – pasakojo S. Jokštytė, pati dirbusi padavėja svetimuose baruose, o ne savo tėvų kavinėje. 

„Padėti nėra nieko blogo, blogai yra tai, kad netalentingas žmogus užima talento vietą ir toji vieta jam duoda finansinę naudą. Man atrodo, kad jaunam žmogui svarbu siekti savo tikslų, o ne veltis į giminaičių, tėvų primestas pozicijas ar schemas. Konkurso neperėjęs, bet liftu užkeltas į viršų žmogus dažnai yra nieko vertas“, – įsitikinusi kultūros komunikatorė. 

Jos idėja sukurti judėjimą, kuriame jauni žmonės išsikeltų tikslą visko pasiekti savo jėgomis. „Kampanijai pasirinkome neeilinius žmones, kurie savo karjera galėtų patvirtinti mūsų svarbiausią kampanijos mintį – vertinga tik tai, ko pasieki savo talentu ir darbu“, – pasakoja S. Jokštytė. 

„Su nepotizmu įmanoma ir būtina kovoti, – įsitikinęs ir B. Aldakauskas. – Norėtųsi, kad visuomenėje vis mažiau klestėtų tokie įsitikinimai kaip „mažos dovanėlės stiprina draugystę“ ar „Lietuva yra giminių kraštas“. Vienas iš tikrai tvarių ir pažangių metodų yra edukacija, o viena paveikiausių mokymo formų – asmeninis pavyzdys. Taigi, vyresnioji karta gali atlikti reikšmingą vaidmenį, keisdama jaunimo nuostatas.“ 

Inicijuodama socialinę kampaniją „Karta, kuri siekia tikslo pati“, Specialiųjų tyrimų tarnyba siekia ne tik atkreipti dėmesį į nepotizmo problemą, bet ir paskatinti jaunus žmones dalytis savo istorijomis bei pavyzdžiu, kaip užsibrėžtų tikslų ir svajonių pavyko pasiekti savo talentu ir pastangomis, o ne per pažintis ar ryšius.

Socialinę kampaniją „Karta, kuri siekia tikslo pati“ rengia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vaizdo klipo idėją sugalvojo reklamos kūrybininkė, „Menų komunikacijos“ agentūros vadovė S. Jokštytė, įgyvendino Rudolfas Levulis su komanda iš gamybos namų „Pvz.lt“.

Socialinės kampanijos „Karta, kuri siekia tikslo pati“ vaizdo klipą galite pamatyti čia –  stt.lt/nepotizmuine.

Deimantė Bulbenkaitė ir Gabrielė Martirosian

Šarūnas Joneikis, Viltė Kinderavičiūtė ir Lukas Svirplys

  

Stefanija Jokšytė                                                                                    Benas Aldakauskas

Nepotizmas atsliūkina katės pėdutėmis: jaunoji karta protekcijoms ir ryšiams sako „ne“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 13:00:47 +0200
<![CDATA[Gaunami pranešimai su grasinimais susprogdinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gaunami-pranesimai-su-grasinimais-susprogdinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gaunami-pranesimai-su-grasinimais-susprogdinti

2024 m. lapkričio 6 d. rytą policijoje registruoti 3 pranešimai apie gaunamus elektroninius laiškus, kuriuose grasinama susprogdinti mokyklas, darželius, parduotuves ir kitas įstaigas. Visi pranešimai tikrinami, iki šiol apžiūrėjus patalpas, jokių pavojingų objektų nerasta, skelbia Lietuvos policija. 

Policija prašo, gavus tokį laišką, nepanikuoti, išlikti budriems ir vykdyti šias rekomendacijas.

Gavus pranešimą apie sprogmenį

Nenutraukinėti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais. Ir tik tuomet, jei randamas pavojingas objektas, ar yra kitų indikacijų, kad grėsmė gali būti reali – pradėti evakuaciją ir skambinti skubiu pagalbos telefonu 112.

Gavus pranešimą el. paštu

Neskubėkite evakuoti žmonių ir nutraukinėti veiklos – pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu +370 700 60 000. Atsiliepę konsultantai patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti.  

Jeigu turite pagrindo įtarti, kad grėsmė yra reali

Atkreipiame dėmesį, kad jei po tokio grasinančio el. laiško, apžiūrėję patalpas, ar teritoriją, radote bet kokį įtartiną objektą, tuomet nedelsiant skambinkite skubių pagalbos tarnybų tel. numeriu 112.
            
Kaip teisingai pranešti apie grasinantį el. laišką?


Paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti ir pranešti policijai. Neskambinti iš vienos įstaigos 5 ar 6 žmonėms. Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Svarbiausiai nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo. 

Gaunami pranešimai su grasinimais susprogdinti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 12:52:25 +0200
<![CDATA[Ornitologai pataria kaip pasirūpinti paukščiais artėjant šalčiams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ornitologai-pataria-kaip-pasirupinti-pauksciais-artejant-salciams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ornitologai-pataria-kaip-pasirupinti-pauksciais-artejant-salciams Paukščius reikia pradėti lesinti atvėsus orams   

Konkrečią datą kada pradėti lesinti paukščius įvardinti yra sudėtinga, nes tai priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo galimybių patiems paukščiams susirasti maisto. Geriausia pradėti lesinti smulkiuosius žvirblinius paukščius atvėsus orams ir prieš paspaudžiant pirmajam rimtesniam šaltukui, kad paukščiai spėtų susirasti lesyklą prieš didžiuosius šalčius. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu - vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį, nes šiuo laikotarpiu paukščiai patys gali susirasti maisto. 

Tuo tarpu, vandens paukščiai – gulbės, antys, laukiai – ypatingai pripranta prie lesinimo šiltuoju metų sezonu ir šąlant orams nesiruošia išskristi. Tokie paukščiai dažniausiai pasmerkti žūčiai. Vandens paukščius lesinti galima tik žiemą, kai būna minusinė temperatūra, ir tik pilnai per žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Ir tai, pradėti lesinti galima tada kai telkinių pakraščiai pasidengia tvirtu ledu. Kitu atveju paukščiai pilnai susiranda maisto patys.      

Pradėjus lesinti paukščius tai reikia daryti iki pavasario 

Daugumai žmonių paukščių lesinimas žiemą neretai virsta trumpalaike akcija. Reikia suprasti, kad žiemos pradžioje pradėjus lesinti tai reikia daryti iki pavasario. Dažnai žiemos viduryje praradus entuziazmą, užmirštami paukščiai, kurie jau būna pripratę prie kasdienio maisto davinio. Paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Jeigu nustojama lesinti paukščius per pačius šalčius didelė tikimybė, kad daugelis jų žus. 

Tuo pačiu pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Ypač ši pagalba aktuali antrojoje žiemos pusėje, kada natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, o paukščiams jų ypač sunku susirasti ir dėl besikeičiančių oro sąlygų - tai atšyla, tai vėl stipriai šąla. 

Prieš pradedant lesinti paukščius būtina įvertinti savo finansines ir laiko galimybes. Reikia suprasti, kad nesugebant pastoviai lesinti paukščių, tuomet geriau ir nepradėti. Na, o jeigu pradedama – svarbu lesinti iki kol paukščiai lankosi lesyklose, kad nepadaryti jiems žalos. 

Paukščius lesinti reikia įvairiu lesalu 

Kaip teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius, norint į savo įrengtas lesyklas privilioti kuo daugiau ir kuo įvairesnių paukščių, neužtenka pagaminti lesyklas bei jas iškelti tinkamose vietose. Būtina parinkti ir kuo įvairesnį lesalą. Kuo platesnis asortimentas, tuo sveikiau bus patiems paukščiams, bei bus didesnė tikimybė sulaukti didesnės paukščių įvairovės. 

Tinkami produktai paukščiams yra saulėgrąžos, linų, dilgėlių ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, kruopos, obuoliai, nesaldinti avižiniai dribsniai. Taip pat sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.  

Negalima paukščių lesinti sūdytu, supelijusiu, supuvusiu ar surūgusiu, pažeistu parazitų maistu, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotu grūdų ar sėklų. Paukščiams negalima siūlyti citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų), bananų žievės ir kai kurių džiovintų vaisių. Netinkama juoda (ruginė) duona, sūrūs lašiniai. 
 
Kada nustoti lesinti  - parodys patys paukščiai 
 
Kada baigti lesinimą, parodys patys paukščiai - jie tiesiog nustos lankytis lesyklose ar specialiose maitinimo aikštelėse. Tai reikš, kad paukščiai jau savarankiškai gali susirasti maisto. Tik nereikia skubėti ir spręsti pagal kelių dienų lesyklų lankymo intensyvumą. Net pavasarį pasitaiko kelias dienas išsilaikančių šalnų ir tuomet vėl greitai prisimenamos lesyklos. 

Padėti paukščiams žiemą galima sodinant krūmus ir medžius šalia savo namų 

Paukščiams išgyventi žiemą galima pagelbėti ne tik įrengiant lesyklas, bet ir sodinant kai kuriuos krūmus ar medžius. Iš medžių bene geriausiai tinka šermukšniai. Kai kurie miško paukščiai mėgsta paskanauti ąžuolo gilėmis.  

Galima nenuskinti visų vaisių nuo obelų, kriaušių, vyšnių ar kitų vaismedžių, tą mielai padarys paukščiai. Jiems naudingos įvairių rūšių ir veislių gudobelės, agrastai, juodieji serbentai, vynvyčiai, sausmedžiai, vynuogės ir kt. Tiesa, ant daugumos medžių ir krūmų uogos ar vaisiai išbūna neilgai, tik iki žiemos vidurio - juos nulesa paukščiai arba jie nukrenta. Nelikus vaisių bei uogų, krūmų ir medžių žievėje smulkieji paukščiai galės susirasti pasislėpusių vabzdžių, nutūpę šakose - pailsėti ar pasislėpti nuo plėšrūnų. 

Taip pat patartina neskubėti pjauti užaugusios žolės ar grėbti medžių lapų. Aukštoje žolėje  paukščiai gali susirasti sėklų, o natūrali medžių lapų trąša yra svarbi ne tik dirvožemio gerinimui, bet ir paukščiams. Tai neatskiriama vietinių ekosistemų dalis, kurioje galima rasti augalų, grybų ir vabzdžių. Būtent pastaraisiais mielai pasivaišina paukščiai, taip praturtindami savo racioną.  

LIETUVOS ORNITOLOGŲ DRAUGIJA

Ornitologai pataria kaip pasirūpinti paukščiais artėjant šalčiams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 12:30:11 +0200
<![CDATA[Kitą savaitę darbą pradės 2024–2028 metų kadencijos Seimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kita-savaite-darba-prades-2024-2028-metu-kadencijos-seimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kita-savaite-darba-prades-2024-2028-metu-kadencijos-seimas Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 10 val. į pirmąjį posėdį rinksis 2024–2028 metų kadencijos Seimas. Parlamento darbas prasidės iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.

Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį kadencijos Seimo posėdį pradės vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Ši garbė atiteks 73-ejų Seimo narei Birutei Vėsaitei, kuri posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas. Jauniausiam pagal amžių 28-erių Seimo nariui Tadui Sadauskiui bus patikėta taip pat svarbi užduotis – dirbti pirmojoje balsų skaičiavimo grupėje.

Prisiekę 2024–2028 m. kadencijos Seimo nariai toliau darbą tęs Seimo posėdžių salėje (II rūmuose). Bus renkamas Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai, numatoma patvirtinti Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sudėtis.

Pirmojo posėdžio tiesioginę transliaciją taip pat bus galima stebėti Seimo interneto svetainėje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“.

Kaip pradedama pirmoji naujai išrinkto Seimo sesija? 

Konstitucijoje įtvirtinta, kad naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį kviečia Respublikos Prezidentas.

Būtent susirinkimo į pirmąjį posėdį dieną yra pradedamas skaičiuoti Seimo narių įgaliojimų laikas. Nuo šio posėdžio pradžios baigsis anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Tik Seimo posėdyje prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai išrinktas Seimo narys įgis visas Tautos atstovo teises. Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje, tačiau jei jis turės pateisinamą priežastį, tai padaryti galės ir vėliau.

Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininką, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas negali būti taisomas ir keičiamas, tačiau prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Įdomu tai, kad pradedant naujam parlamentui darbą išlaikyta jau šimtmetį skaičiuojanti tradicija – vyriausiam pagal amžių išrinktam Seimo nariui suteikti garbę pirmininkauti pirmajam Seimo posėdžiui.

Po iškilmingosios ceremonijos dalies Seimo posėdyje organizuojami Seimo Pirmininko rinkimai, po to renkami jo pavaduotojai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir tvirtinama Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sudėtis.

Pirmosios sesijos pradžioje parlamentas turi apsispręsti dėl Respublikos Prezidento teikiamos Ministro Pirmininko kandidatūros, sudaryti Seimo komitetus ir tvirtinti jų pirmininkus bei šių pavaduotojus, svarstyti Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sudaryti rudens sesijos darbų programą.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Kitą savaitę darbą pradės 2024–2028 metų kadencijos Seimas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 12:00:40 +0200
<![CDATA[Lietuvos rinktinė pradeda savo pasirodymą pasaulio komandų diskgolfo čempionate Australijoje ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-rinktine-pradeda-savo-pasirodyma-pasaulio-komandu-diskgolfo-cempionate-australijoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-rinktine-pradeda-savo-pasirodyma-pasaulio-komandu-diskgolfo-cempionate-australijoje Lapkričio 6 dieną Australijoje, netoli Perto miesto įsikūrusiame Mundaringo sporto klube prasidėjo Pasaulio komandų diskgolfo čempionatas. Dviejuose profesionaliuose diskgolfo parkuose iš viso varžysis 23 šalių rinktinės, tarp jų – ir Lietuvos komanda. Čempionatas vyks keturias dienas ir nauji čempionai bus karūnuoti lapkričio 9 dieną. 

Komandų čempionatas nėra standartinis varžybų formatas individualioje sporto šakoje. Komandų varžybose kiekvienas žaidėjas kovodamas prieš savo varžovą kovoja dėl taškų savo komandai. Čempionatą organizuojanti Pasaulinė skraidančio disko federacija (WFDF – World Flying Disc Federation) vykdo įtrauktumo politiką. Kiekvienose varžybose komanda susideda iš 6 žaidėjų – trijų atviro diviziono atstovų, dviejų moterų ir vienų 40+ amžiaus sportininkų. Šių metų Lietuvos rinktinė buvo sudaroma remiantis žaidėjų reitingais. Šių metų Lietuvos rinktinę sudaro: Domas Šimkūnas, šiemet laimėjęs Lietuvos taurę; daugkartinis Lietuvos čempionas Gabrielius Gricius; rinktinės senbuvis Linas Strelkauskas; tituluočiausia Lietuvos moterų atstovė Mireta Jurgelevičiūtė; antro reitingo Lietuvoje savininkė Oksana Žukauskienė; 40+ amžiaus žaidėjas – 2023 metų šio amžiaus kategorijos Lietuvos čempionas Vytenis Čukauskas. Komanda taip pat turi registruotą vieną atsarginį žaidėją atvirtajame pogrupyje – Darių Žukauską. 

Lietuvai tai yra trečiasis komandų pasaulio čempionatas. G. Gricius, L. Strelkauskas ir M. Jurgelevičiūtė dalyvavo tiek 2019 m. čempionate Estijoje, tiek 2022 m. Kroatijoje. O. Žukauskienė jau yra įgijusi patirties čempionate Kroatijoje. D. Šimkūnas ir V. Čukauskas yra rinktinės naujokai.  

Čempionatas turi ypatingą reikšmę diskgolfo rinktinėms. Tai bus paskutinis kvalifikacinis etapas į Pasaulio sporto žaidynes kitais metais vyksiančias Kinijoje. Ten pateks 15 geriausių komandų pagal WFDF rinktinių reitingą (16-tą poziciją užims šeimininkai kinai). Lietuva šiuo metu WFDF reitinge lenktų tiek Slovakiją, tiek Latviją.  

Čempionatas taisyklės ir struktūra  

Kiekvieną mačą prieš kitą rinktinę sudaro du vienetų žaidimai (kai vienas prieš kitą varžosi du žaidėjai) ir du porų žaidimai. Poroje žaidžiantys sportininkai atlieka kas antrą metimą (taip vadinamos „pakaitinio metimo“ taisyklės). Kiekviena pergalė atneša komandai du taškus, lygiosios – vieną. Kiekviename mače galima laimėti 8 taškus. 

Varžybos Australijoje prasidės grupių etapu. Pirmame rate visos komandos suskirstytos į grupes po 6 komandas (viena grupė – iš 5 komandų). Visos komandos sužais viena prieš kitą trumpus 9 krepšių mačus. Lietuva pateko į labai pajėgią A grupę, kartu su Suomija, Čekija, Prancūzija, Slovakija ir Honkongu. Įdomu tai, kad bendras komandos rezultatas – visų laimėtų taškų suma, o ne bendros pergalės prieš vieną ar kitą rinktinė. Todėl kiekvienas iškovotas taškas gali būti aukso reikšmės. 

Po grupių etapo po 4 geriausias kiekvienos grupės komandas pateks tarp 16 geriausių komandų ir toliau tęs kovas atkrintamosiose varžybose. Likusios komandos bus suskirstytos į dvi grupes ir toliau varžysis dėl 17-23 vietų.  

Kadangi Lietuva tiesiogiai varžosi su Slovakija dėl patekimo į Pasaulio žaidynes 2025 m., pirmas tikslas yra patekti į atkrintamąsias. Jei Slovakija liktų už atkrintamųjų borto, tai dar labiau padėtų siekti užsibrėžto tikslo. Pagal Lietuvos diskgolfo federacijos skaičiavimus mūsų rinktinei užtenka užimti šiame čempionate bent dviem pozicijomis aukštesnę vietą nei Slovakija, kad ją pavyti. Lietuvai patekus į šešioliktuką, o slovakams likus už jo ribos, minimaliu tikslu taptų bent 15 vieta! 

Lietuvos komanda jaučiasi pasiruošusi – po ilgo skrydžio ir trijų dienų treniruočių čempionato parkuose paskutinę dieną rinktinės nariai turėjo poilsio dieną. „Nuotaikos puikios, oro sąlygos – gan lietuviškos, rinktinė pasiruošusi pademonstruoti savo geriausią žaidimą“, – prieš čempionato pradžią sakė rinktinės kapitonas G. Gricius. 

Oficialus pasaulio komandų diskgolfo čempionato 2024 puslapis: https://www.wtdgc.sport/

Rezultatai gyvai: https://wtdgc.live/  

Lietuvos diskgolfo federacijos pranešimas spaudai  

 

Lietuvos rinktinė pradeda savo pasirodymą pasaulio komandų diskgolfo čempionate Australijoje 

Lietuvos rinktinė pradeda savo pasirodymą pasaulio komandų diskgolfo čempionate Australijoje  ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 11:30:11 +0200
<![CDATA[Po rinkimų: kaip buvusiems politikams ir politinio pasitikėjimo tarnautojams atkurti valstybės tarnautojo statusą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-rinkimu-kaip-buvusiems-politikams-ir-politinio-pasitikejimo-tarnautojams-atkurti-valstybes-tarnautojo-statusa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-rinkimu-kaip-buvusiems-politikams-ir-politinio-pasitikejimo-tarnautojams-atkurti-valstybes-tarnautojo-statusa

Viešojo valdymo agentūra šiuo metu sulaukia daug klausimų apie valstybės tarnautojo statuso atkūrimą. Kviečiame skaityti apie valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą.

1.    Asmuo, atitinkantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 33 str. 1 d. 1 p. nustatytas sąlygas, turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą (t. y. grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas) per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią pasibaigė išrinkimo arba paskyrimo į pareigas terminas ar dėl kitų priežasčių nutrūko  įgaliojimai. Atkreipiame dėmesį, kad statuso atkūrimo procedūros pradedamos nuo atleidimo ar įgaliojimų pabaigos – tik tada, pagal VTĮ 33 str., asmuo įgyja teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą. 

2.    Buvęs valstybės tarnautojas, norintis atkurti valstybės tarnautojo statusą, vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 11 punktu turi  įstaigai, kurioje ėjo pareigas, raštu arba elektroniniu paštu pateikti šio aprašo 19 punkte nurodytus dokumentus ir informaciją (prašymą, CV, Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją, dokumento, įrodančio, kad turi teisę atkurti statusą ar būti be konkurso priimtas į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, kopiją ir kitus tame punkte nurodytus dokumentus).

3.    Įstaiga patikrins, ar buvęs valstybės tarnautojas turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą ir ar įstaigoje yra galimybė buvusiam valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą. Jeigu tokia galimybė yra, tai įstaiga buvusiam valstybės tarnautojui elektroniniu paštu pasiūlys užimti laisvas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus buvęs valstybės tarnautojas atitinka.

4.    Buvęs valstybės tarnautojas apie savo sutikimą ar nesutikimą eiti įstaigos pasiūlytas pareigas turi informuoti įstaigą elektroniniu paštu. 

5.    Įstaiga, gavusi buvusio valstybės tarnautojo sutikimą eiti pasiūlytas pareigas, privalės patikrinti buvusio valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir priims motyvuotą sprendimą dėl buvusio valstybės tarnautojo tinkamumo (netinkamumo) eiti siūlomas valstybės tarnautojo pareigas.

6.    Buvęs valstybės tarnautojas, neatkūręs statuso savo buvusioje  įstaigoje, turi teisę būti priimtas į pareigas be konkurso kitoje įstaigoje, jei dalyvauja konkurse kitoje įstaigoje į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 

Išsamesnę informaciją suteiks Viešojo valdymo agentūros Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjas Aistis Rusteika aistis.rusteika@vva.gov.lt

Viešojo valdymo agentūros pranešimas spaudai 

Po rinkimų: kaip buvusiems politikams ir politinio pasitikėjimo tarnautojams atkurti valstybės tarnautojo statusą?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 06 Nov 2024 11:00:14 +0200