Šiuolaikinės saulės panelės yra patvaresnės ir efektyvesnės nei bet kada anksčiau. Jų garantija dažniausiai siekia 25-30 metų, o per šį laikotarpį jos išlaiko daugiau nei 80% savo pradinės galios. Tai reiškia, kad investicija į saulės elektrinę duoda naudą kelioms dešimtims metų.

Saulės elektrinių tipai ir galimybės

Lietuvoje galima įsirengti įvairaus tipo saulės elektrines – nuo mažų namų ūkio sistemų iki didelių komercinių objektų sprendimų. Namams paprastai pakanka 5-10 kW galios sistemos, kuri sugeba aprūpinti elektra vidutinį lietuvišką namą. Verslo objektams gali prireikti 20-100 kW ar net didesnių sistemų, priklausomai nuo elektros suvartojimo.

Šiuo metu Lietuvoje populiariausios yra hibridinės sistemos, kurios sujungia saulės paneles su elektros kaupikliais. Tai leidžia ne tik gaminti elektros energiją dieną, bet ir kaupti ją naudojimui vakare bei naktį, kai saulės nėra.

Valstybės parama ir finansavimo galimybės

Lietuvos vyriausybė aktyviai skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Gyventojams prieinamos APVA subsidijos, kurios gali padengti iki 30% saulės elektrinės įrengimo išlaidų. Įmonėms taip pat siūlomos dotacijos ir lengvatinės paskolos, kurios padaro investiciją dar prieinamesnę.

Be to, visoje Lietuvoje veikia išankstinio mokėjimo už elektrą kompensavimo mechanizmas. Jei jūsų saulės elektrinė pagamina daugiau energijos nei suvartojate, perteklius yra atiduodamas į bendrą tinklą, o jums išrašoma kompensuojamoji elektros energija, kurią galite panaudoti vėliau.

Profesionalus įrengimas – sėkmės garantas

Norint maksimaliai išnaudoti saulės elektrinės potencialą, labai svarbu pasirinkti patikimą ir patyrusį įrengėją. Profesionalus montavimas užtikrina ne tik sistemos efektyvumą, bet ir saugumą bei ilgaamžiškumą.

Ieškant patikimo partnerio saulės elektrinės įrengimui, verta kreiptis į Saulės Grąžą – įmonę, kuri specializuojasi kokybiškų saulės energijos sprendimų diegime ir turi daugybę sėkmingai įgyvendintų projektų Lietuvoje.

Pas du vyrus, gimusius 1998 ir 2003 metais, rasta galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Ši žiema pasižymėjo itin sudėtingomis ir sparčiai besikeičiančiomis meteorologinėmis sąlygomis. Prieš intensyvius šalčius keliai buvo paveikti didelės drėgmės – lijundros, šlapdribos, lietaus. Vėliau temperatūra per labai trumpą laiką krito iki –20 °C ir žemiau. Tokiu atveju, konstrukcijoje esantis vanduo užšąla, plečiasi ir ardo dangos sluoksnius. Kartais pakanka vieno intensyvaus užšalimo, jeigu prieš tai buvo itin drėgna, kad pažaidų skaičius išaugtų. 

„Girdime ir tikrai suprantame vairuotojų rūpestį dėl keliuose atsiradusių duobių. Turėjome išskirtinę žiemą su ypatingomis oro sąlygomis – stipriu įšalu, temperatūros svyravimais ir drėgmės kaita, kurie daro didelį neigiamą poveikį keliams. Vanduo, patekęs į dangos plyšelius ir užšalęs, išplečia asfaltą, silpnina jį, todėl mažos įtrūkimų žymės gali virsti plyšiais. Mums rūpi tiek eismo sauga, tiek vairavimo komfortas, todėl masiniai kelių tvarkymo darbai bus pradėti jau netrukus – vos tik leis oro sąlygos“, – pabrėžia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas. 

Kaip teigia „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus, ši žiema dar kartą primena, kad kelių infrastruktūra tiesiogiai reaguoja į sparčius oro pokyčius, todėl turi būti pritaikyta kritinėms sąlygoms.  

„Esant tokiai kelių tinklo būklei, kokia yra, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir laiku priimami sprendimai. Šiuo metu „Kelių priežiūros“ komandos visoje Lietuvoje nedelsiant tvarko tas vietas, kurios gali turėti didžiausią poveikį eismo saugumui, o jas sutvarkius darbai atliekami ir mažo eismo intensyvumo keliuose“, – sako A. Vaitkus.   

Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas automagistralei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ypač vakariniam ruožui, kur stebimi ne tik pavieniai dangos pažeidimai, bet ir skersiniai dangos iškilimai bei kiti nelygumai. Tokie pokyčiai susiję su įšalo poveikiu konstrukcijai, o situaciją dar labiau apsunkina itin intensyvus sunkiasvorio transporto judėjimas. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, šiemet „Via Lietuva“ iš viso yra numačiusi modernizuoti apie 100 km automagistralinių ir magistralinių kelių. 

Esant poreikiui ribojamas greitis, statomi įspėjamieji ženklai, laikinai uždaromos eismo juostos arba nukreipiamas transporto srautas. Šie sprendimai taikomi siekiant užtikrinti maksimalų eismo saugumą. 

Žiemos sąlygomis kelininkų darbai išlieka sudėtingi: vos pradžiūvus dangai, prasideda krituliai, o temperatūra nuolat svyruoja. Nepaisant to, sausį sutvarkyta apie tūkstantis kvadratinių metrų dangos pažeidimų, vasarį – labai panašūs kiekiai. Tai prilygsta maždaug dviejų krepšinio aikštelių plotui kiekvieną mėnesį.  

Žiemos metu atsiradę pažeidimai identifikuojami „Kelių priežiūrai“ atliekant patrulines apžiūras. Nustačius, kad pažaidos kelia pavojų saugiam eismui, jos nedelsiant šalinamos taikant laikinus sprendimus – dažniausiai naudojant šaltojo asfalto mišinius. 

Pirmiausia šalinamos eismo saugumui didžiausią grėsmę keliančios išdaužos, kol kas pasitelkiant tokius laikinus sprendimus kaip šaltasis asfaltas. Tuo metu ilgaamžiški išdaužų taisymo sprendimai bus taikomi nusistovėjus šiltesnei oro temperatūrai ir iš kelių pasitraukus įšalui.  

Tokiems darbams bendrovė „Kelių priežiūra“ naudoja ir savo Kuršėnų asfalto bazėje gaminamą karštą asfaltą – modernioje gamykloje užtikrinama kokybiška mišinių sudėtis ir operatyvus padalinių aprūpinimas medžiagomis visoje šalyje. Tai leidžia efektyviai atkurti pažeistas dangas, pereinant nuo laikinų sprendimų prie ilgalaikį rezultatą užtikrinančių darbų. Atsižvelgiant į orų sąlygas planuojama jau kitą savaitę laikinai įjungti asfalto gamyklą, kad kritiniu laikotarpiu asfalto duobių remontui būtų galima naudoti ir karštąjį asfalto mišinį. 

Apie duobes gali pranešti ir vairuotojai 

„Via Lietuva“ ragina eismo dalyvius prisidėti prie eismo saugumo ir pranešti apie pastebėtas kelių pažaidas ar kitas kliūtis. Tai galima padaryti ir naudojantis nemokama navigacine programėle „Waze“. Tokiu būdu, „Kelių priežiūra“ gauna papildomą informaciją iš vairuotojų, kuri operatyviai perduodama kelių priežiūros komandoms. 

Kiekvienas per „Waze“ gautas pranešimas yra individualiai įvertinamas kelių priežiūros specialistų – suformuojama užduotis defektų šalinimo komandai, parenkamos ir priskiriamos reikalingos eismo saugumo užtikrinimo priemonės. Tai leidžia greičiau nustatyti problemines vietas ir efektyviau planuoti kelių priežiūros darbus. 

Apie pavojingas išdaužas ar kitas kliūtis, keliančias grėsmę eismo saugumui, taip pat galima pranešti Eismo informacijos centro trumpuoju numeriu 1871. Visi valstybinės reikšmės keliai apžiūrimi nustatytu periodiškumu, o reagavimas organizuojamas atsižvelgiant į patrulinių apžiūrų rezultatus, gautus pranešimus, defektų prioritetą ir jų keliamą riziką. Gavus informaciją apie kritinius pažeidimus, darbai organizuojami nedelsiant. 

Informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyviai gali rasti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt arba gauti visą parą veikiančiu Eismo informacijos centro telefonu 1871 ar +370 5 232 9600. 

Apie AB „Via Lietuva“ 

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. 

„Lietuvos kultūros taryba palaiko labai glaudų ryšį su regionų kultūros bendruomene nuo 2019 m., kai startavo Tolygios kultūrinės raidos modelis. Šios kadencijos metu toliau stiprinsime bendrą darbą, kalbėdamiesi apie kylančius iššūkius – profesionalaus meno kūrėjų trūkumą, nevyriausybinio sektoriaus svarbą, ieškosime sprendimų, kaip telkti kultūros organizacijas ir užtikrinti, kad gyventojus pasiektų prasmingas kultūrinis turinys“, – sako Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.

Finansavimas paskirstytas Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus ir Kauno apskritims.

Kauno apskrityje finansuoti 38 projektai, kuriems skirta daugiau kaip 262 tūkst. eurų. Daugiausia veiklų numatyta kultūros paveldo, muzikos, bibliotekų, etninės kultūros ir tarpsritiniuose projektuose. Regioninės kultūros tarybos atstovų teigimu, finansuoti projektai stiprins bendruomeniškumą, skleis profesionalųjį meną, puoselės nematerialaus paveldo tradicijas ir regiono kultūrinį identitetą.

Iš šios programos finansavimas skirtas ir Jonavos rajono projektams – iš viso 32 tūkst. eurų.

Prioritete „Kultūrinė bendruomenės įtrauktis“ finansavimas skirtas Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos projektui „Atostogos Knygų terasoje. Kūrybiškumo laboratorija III“ (8 tūkst. eurų) bei dviem Jonavos kultūros centro projektams – „Šypsenos vaikams: menininkų Samulevičių įkvėpti“ (4 tūkst. eurų) ir Respublikinio sutartinių festivalio „Sutarysma“ iniciatyvai „Baltų kultūros pėdsakais“ (6 tūkst. eurų).

Pagal prioritetą „Kultūrinės tapatybės kūrimas ir stiprinimas“ finansuoti dar du Jonavos kultūros centro projektai – tradicinės tekstilės festivalis „Gijos“ (7 tūkst. eurų) ir projektas „Atradimai. Architekto Vaclovo Michnevičiaus pėdsakais“ (3 tūkst. eurų).

Kultūrinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymo srityje finansavimas skirtas Jonavos kultūros centro projektui „#Matomakultūra: komunikacijos ir medijų mokymai“ – 4 tūkst. eurų.

Vis dėlto ne visos Jonavos rajono paraiškos sulaukė teigiamo įvertinimo. Finansavimas nebuvo skirtas keliems Jonavos kultūros centro projektams, tarp jų – „Teatro edukacinis projektas „Lygybės medis“, „Vaikų operos festivalis Jonavoje“, „Jonavos istorijos DNR: aktyvus, šiuolaikiškas, kūrybiškas krašto istorijos pažinimas“, taip pat projektams „Dek 2026. Dabar einame kalbėtis“,  „Tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokio festivalis „Čia mes laimingi“ ir ,,Kūrybos raktas".

Nepaisant to, Jonavoje 2026 metais bus įgyvendintos šešios Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamos iniciatyvos, apimančios bendruomenės įtrauktį, kultūrinės tapatybės stiprinimą ir kultūros sektoriaus kompetencijų ugdymą.

Plinta lengvai

Virusinės kilmės virškinamojo trakto infekcijos yra viena dažniausių ūminio viduriavimo priežasčių pasaulyje, ypač tarp vaikų. Infekcijos dažniausiai plinta tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju metu, per nešvarias rankas, aplinkos paviršius bei bendro naudojimo daiktus. Rečiau užsikrečiama per fekalijomis užterštą maistą ar geriamąjį vandenį.

Virusai aplinkoje ilgai išlieka gyvybingi, o užsikrėsti pakanka labai mažo jų kiekio, todėl šeimose ar vaikų kolektyvuose infekcija gali išplisti per itin trumpą laiką.

Dažniausi virusinių žarnyno infekcijų simptomai – staiga prasidėjęs viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas. Ligos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios, o didžiausia komplikacijų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija (organizmo skysčių netekimas). „Nors dauguma susirgimų būna lengvos formos, kūdikiams, senjorams ir silpnesnio imuniteto asmenims skysčių netekimas yra kur kas pavojingesnis, todėl jiems būtina ypatinga priežiūra ir, prireikus, medikų pagalba“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Svarbiausia – higiena

Efektyviausia virusinių žarnyno infekcijų prevencijos priemonė – kruopšti rankų higiena. Rankas būtina plauti prieš gaminant ir valgant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš viešų vietų ar važiavus visuomeniniu transportu, taip pat po sąlyčio su sergančiu asmeniu ar galimai užterštais paviršiais. Svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, laikytis saugaus maisto tvarkymo principų, tai pat  neruošti maisto turint žarnyno sutrikimo požymių.

„Atsakingas elgesys, tinkama rankų higiena ir saugus maisto tvarkymas – paprastos, tačiau itin veiksmingos priemonės, galinčios reikšmingai sumažinti virusinių žarnyno infekcijų plitimą visuomenėje“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Slaugant sergantį asmenį rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir indus bei dažnai valyti patalpas dezinfekcinėmis priemonėmis. Tualeto ir ligonio kambario valymui būtina naudoti atskirus valymo įrankius. Nešvarius ligonio drabužius, patalynę, rankšluosčius ar minkštus žaislus rekomenduojama iš karto išskalbti aukštoje temperatūroje, o kietus žaislus bei paviršius – nuplauti. Sergančio kūdikio sauskelnes būtina šalinti laikantis higienos reikalavimų, nedelsiant nusiplaunant rankas.

Pasireiškus vėmimui ar viduriavimui, rekomenduojama vengti lankytis kolektyvuose, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas ar kitas susibūrimo vietas ir kreiptis į šeimos gydytoją. NVSC taip pat primena, kad, nors nuo daugumos virusinių žarnyno infekcijų vakcinų nėra, nuo rotavirusinės infekcijos kūdikiai Lietuvoje skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Skiepai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki vaikui sueina 32 savaitės.

NVSC inf.

Kaip registruota Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinėje, 21.52 val. gautas pranešimas, kad namo kamine dega suodžiai. Atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad ugnis buvo išplitusi – antrajame namo aukšte degė perdanga ir siena.

Gaisro metu apdegė apie 2 kv. m rąstinės sienos ir tiek pat medinės perdangos. Taip pat nuardyta 2 kv. m medinių grindų.

Namas – 280 kv. m ploto, vieno aukšto su mansarda, stogas dengtas čerpėmis. Būste buvo įrengtas dūmų detektorius.

Apie nukentėjusius asmenis nepranešama.

Klubas pranešė priėmęs sprendimą „koncentruoti klubo veiklos vystymą Kaune“, įvertinęs artimiausių metų tikslus ir kryptį.

„Įvertinę artimiausių metų tikslus ir klubo kryptį, apsisprendėme aiškiai – BE1 turi augti ten, kur yra jo bendruomenė, kur kasdien dirba akademija ir kur formuojasi komandos charakteris. Futbolą žaidžiame dėl žmonių tribūnose. Dėl savo miesto. Dėl mažųjų BE1 NFA auklėtinių, kurie stebi pirmąją komandą ir mato savo ateities pavyzdį“, – rašoma klubo pranešime.

BE1 atstovai pabrėžia matantys kryptingas Kauno investicijas į futbolo infrastruktūrą bei miesto ambiciją auginti šią sporto šaką.

„Matome Kauno miesto kryptingas investicijas į futbolo infrastruktūrą ir suprantame, kad futbolas šiame mieste turi ambiciją. BE1 taip pat turi ambiciją – augti, stiprėti ir garbingai atstovauti Kaunui aikštėje“, – teigia klubas.

Jonavai išplatintame atsisveikinimo tekste skirta ir padėka.

„Dėkojame Jonavos miestui už priėmimą ir bendradarbiavimą, šis etapas buvo svarbus klubo augimo procese. O mes grįžtame ten, kur mūsų šaknys – grįžtame namo. Čia mūsų namai. Čia mūsų kova. Čia mūsų pergalės“, – skelbia BE1.

Klubas taip pat informavo, kad pirmąsias 2026 metų LFF Pirmos lygos sezono rungtynes žais kovo 13 dieną su Vilniaus BFA ekipa.

Į Jonavą atvyko 2024-aisiais

Primename, kad 2024 metų vasarį Kaune susikūrusi BE1 vyrų komanda buvo perkelta į Jonavą ir pristatyta kaip FK „BE1“ Jonava. Nors klubui buvo išduota A lygos licencija, pagrindinis tikslas tuomet buvo sėkmingai pasirodyti I lygoje ir ateityje kovoti dėl vietos aukščiausioje šalies lygoje.

Tąkart klubo vadovas Andrius Markevičius teigė, kad sprendimą lėmė Jonavos sporto infrastruktūra ir miesto potencialas, o komandai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 130 tūkst. eurų finansavimo. Plačiau rašėme ČIA.

Praėjus dvejiems metams, klubas skelbia grįžtantis į Kauną – miestą, kurį vadina savo namais.

Vitaminai, padedantys skatinti plaukų augimą

Normaliam plaukų augimui organizmui ypač svarbūs biotinas, vitaminas D3, vitaminas E ir folio rūgštis. Biotinas prisideda prie keratino – pagrindinio plaukų baltymo – gamybos. Būtent keratinas lemia plauko tvirtumą, elastingumą ir atsparumą pažeidimams.

Nors šį baltymą kūnas gamina pats, papildomas jo gavimas, pavyzdžiui, hidrolizuoto keratino forma, gali padėti greičiau sustiprinti nusilpusius ar pažeistus plaukus.

Vitaminas D3 svarbus plaukų folikulų aktyvumui ir augimo ciklui, o vitaminas E bei folio rūgštis prisideda prie geresnės galvos odos kraujotakos, todėl maistinės medžiagos lengviau pasiekia plaukų šaknis. Rezultatams reikia laiko, tačiau šių medžiagų pakankamumas yra vienas iš kertinių veiksnių.

Ką daryti, jei plaukai plonėja?

Plonėjantys plaukai dažniausiai signalizuoja apie vidinius organizmo pokyčius. Tai gali būti susiję su nepilnaverte mityba, prastesniu medžiagų įsisavinimu, hormonų svyravimais ar sutrikusiu augimo ciklu.

Didelę reikšmę čia turi vitaminas D3 ir geležis. Kai jų trūksta, plauko struktūra silpnėja, jis tampa plonesnis. Geležies stygius ypač dažnai pastebimas moterims.

Svarbūs ir antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminas C. Jis dalyvauja kolageno sintezėje bei pagerina geležies pasisavinimą, todėl netiesiogiai padeda palaikyti stipresnius plaukus.

Kurios medžiagos svarbiausios stabdant slinkimą?

Plaukų slinkimą gali paskatinti tiek maistinių medžiagų trūkumas, tiek gyvenimo būdas. Dažniausiai akcentuojamas vitaminas D3, kuris padeda palaikyti normalų augimo ciklą.

Taip pat reikšmingi antioksidantai, vitaminas C, cinkas ir selenas. Šie mikroelementai padeda apsaugoti plaukų folikulus, prisideda prie hormonų pusiausvyros ir normalaus plaukų augimo. Pastebima, kad esant cinko trūkumui, slinkimo problemos gali būti ryškesnės. Nepamirštamos ir Omega-3 riebalų rūgštys, svarbios galvos odos būklei.

Streso įtaka plaukams

Ilgalaikis ar intensyvus stresas veikia visą organizmą, todėl neišvengiamai atsiliepia ir plaukams. Tokiu metu greičiau išeikvojami B grupės vitaminai, magnis, vitaminas C, cinkas.

Kadangi kūnas prioritetą teikia nervų sistemai ir hormonų reguliavimui, plaukams šių medžiagų gali paprasčiausiai pritrūkti. Be to, stresas gali pabloginti jų pasisavinimą virškinimo sistemoje Dėl to trumpėja augimo fazė ir daugiau plaukų pereina į slinkimo stadiją.

Ar verta rinktis kompleksus plaukams, nagams ir odai?

Tokie papildai dažnai turi panašią sudėtį, nes plaukams ir nagams reikalingas keratinas, o odai – kolagenas bei elastinas. Todėl juose paprastai randama biotino, cinko, seleno, B grupės vitaminų, vitamino C, D3, kartais geležies. Matomiems rezultatams dažniausiai rekomenduojamas bent 2–3 mėnesių vartojimo laikotarpis.

Ar visada reikia papildų?

Idealiu atveju visas reikalingas medžiagas turėtume gauti su maistu. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo tempas, stresas, įvairios dietos ar virškinimo problemos dažnai lemia, kad to nepakanka. Jeigu plaukai pradėjo slinkti, lėčiau auga ar tapo silpnesni, vitaminai plaukams gali tapti tikslinga priemone atstatyti organizmo balansą. Jie leidžia greičiau kompensuoti trūkumus ir pagerinti plaukų būklę.

Šiandien vitaminai plaukams siūlomi įvairiomis formomis – kapsulėmis, milteliais, guminukais ar skystais preparatais.

Kada verta atlikti tyrimus?

Nors visuomet naudinga žinoti tikslią organizmo situaciją, lengvesniais atvejais papildai gali būti vartojami ir profilaktiškai. Pavyzdžiui, po stipraus streso, nemigos ar perdegimo, kai tikėtina, jog dalis medžiagų jau yra išeikvotos.

Jeigu slinkimas nėra gausus, bet plaukai tapo trapesni ar lūžinėja, tai dažnai rodo bendrą disbalansą, o ne rimtą deficitą. Tačiau jei plaukai krenta intensyviai ir tai tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, kartu jaučiamas nuovargis ar svaigimas, tyrimai tampa būtini.

Kodėl neužtenka tiesiog užrašo „Omega-3“?

Daugybė rinkoje siūlomų papildų tėra pigūs taukai su minimaliu naudingųjų medžiagų kiekiu, todėl net ir drausmingas jų vartojimas dažnai neturi jokio poveikio savijautai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikiniame maiste vyrauja uždegiminius procesus skatinantys omega-6 riebalai, tik itin gryni ir koncentruoti omega-3 papildai gali padėti atstatyti būtiną riebalų rūgščių pusiausvyrą.

Esminės sudedamosios dalys: EPR ir DHR

Svarbiausios žuvų taukuose yra dvi aktyviosios medžiagos:

• EPR (eikozapentaeno rūgštis) – orientuota į širdies raumens stiprinimą, kraujotakos sistemos palaikymą bei organizmo apsaugą nuo vidinių uždegimų.
• DHR (dokozaheksaeno rūgštis) – kritinis kognityvinių funkcijų, nervinių impulsų perdavimo ir kokybiško regėjimo palaikymo elementas. Svarbu suprasti: papildo kokybę nurodo būtent šių rūgščių suma, o ne bendras skysčio ar kapsulės svoris.

Sinergija: kai ingredientai veikia išvien

Efektyvumą gali dar labiau sustiprinti apgalvoti priedai. Pavyzdžiui, kakavoje esantys polifenoliai tarnauja kaip natūralūs skydai: jie apsaugo trapias omega-3 grandines nuo gedimo (oksidacijos) ir padeda širdies bei kraujagyslių sistemai atsistatyti greičiau, net jei aktyviųjų medžiagų dozė yra vidutinė.

Kodėl žaliavos kilmė yra kritinis faktorius?

Net moderniausi valymo metodai nekompensuos prastos pradinės žaliavos. Vertingiausi produktai išgaunami iš šalto vandens laukinių žuvų, kurios pasižymi natūraliu riebumu.

Laukinių žuvų pranašumas

Laukinė žuvis auga natūralioje aplinkoje ir minta tuo, kas jai skirta gamtos, todėl:

• Jos riebalų rūgščių sudėtis yra autentiška ir nepaveikta dirbtinių pašarų.
• Joje natūraliai gausu EPR ir DHR.
• Mūsų organizmas tokias medžiagas įsisavina kur kas sklandžiau nei gautas iš tvenkiniuose auginamų žuvų.

Mažų žuvų nauda

Sardinės, ančiuviai ar skumbrės yra ideali žaliava, nes:

• Dėl trumpo gyvenimo ciklo jos nespėja sukaupti sunkiųjų metalų ar kitų vandenyno teršalų.
• Būdamos maisto grandinės apačioje, jos išlieka kur kas švaresnės ir saugesnės vartoti ilgą laiką.

Kokybės garantai: IFOS ir trigliceridų forma

IFOS (International Fish Oil Standards) yra aukščiausias kokybės matas. Šis sertifikatas įrodo, kad produktas yra itin grynas, atitinka etiketę ir pasižymi itin žemu oksidacijos lygiu.

Taip pat kritiškai svarbu pasirinkti reesterifikuotų trigliceridų formą. Tai procesas, kurio metu žuvų taukai išvalomi, sustiprinami ir vėl grąžinami į natūralią formą. Tai užtikrina:

1. Maksimalų pasisavinimo greitį.
2. Didesnį produkto stabilumą.
3. Geresnį biologinį efektyvumą organizme.

Apsauga nuo oksidacijos: „PURE“ technologija

Omega-3 rūgštys yra labai neatsparios orui ir šviesai. Oksidavęsi (sugedę) taukai praranda naudą ir gali sukelti nemalonius pojūčius (atpylinėjimą žuvies skoniu). Specializuota „PURE“ technologija izoliuoja žaliavą nuo deguonies viso gamybos ciklo metu. Rezultatas – gaivaus kvapo, neutralaus skonio ir maksimalaus saugumo produktas, išlaikantis terapines savybes visą laiką.

Trumpas kontrolinis sąrašas renkantis:

Prieš pirkdami įsitikinkite, kad produktas:

• Turi didelę EPR ir DHR koncentraciją.
• Išgautas iš laukinės, smulkios žuvies.
• Paženklintas IFOS sertifikatu.
• Yra trigliceridų formos.
• Pasižymi maža oksidacija (geras skonis ir kvapas).
• Papildytas sinergiškai veikiančiomis medžiagomis (polifenoliais, vitaminu D ar augaliniais ekstraktais).

Skaitytojai iki balandžio 23 d. kviečiami susipažinti ir balsuoti internetu už labiausiai sužavėjusias, sukrėtusias ar įkvėpusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  

Balsai, formuojantys ateities literatūrą 

21-ąjį kartą vykstantys Metų knygos rinkimai – ne tik ilgametė literatūrinė akcija. Tai gyvas dialogas tarp kūrėjų, literatūros ekspertų ir skaitytojų.  

Kiekvienas balsas išreiškia palaikymą autoriams, leidėjams ir visai lietuvių literatūrai. Tai puiki galimybė parodyti, kokios temos šiandien jaudina visuomenę, kokie pasakojimai jai svarbūs. Skaitydami ir balsuodami žmonės kuria literatūrinę bendruomenę – atvirą, diskutuojančią, smalsią. 

Susipažinkite su 2025 metų nominantais 

Šiemet ekspertų komisijos penkiose skirtingose kategorijose nominavo po 5 vertingus leidinius. 

Šiuos kūrinius ekspertai atrinko iš vasario pradžioje visuomenei pristatytų vertingiausių 2025 m. akcijos ilgųjų knygų sąrašų, kuriuos rasite čia. 

KNYGOS VAIKAMS  

Šarūnė Baltrušaitienė, iliustravo Viktorija Ežiukas, Slaptas Spirgutės noras. Alma littera  

Sigita Mikšaitė, iliustravo Reda Tomingas, Istorija vizgina uodegą. Lietuvos nacionalinis muziejus  

Aušrinė Tilindė, iliustravo Greta Alice, Po šimts pypkių, seneli! Alma littera  

Neringa Vaitkutė, iliustravo Reda Tomingas, Odilės pasaka. Aukso žuvys  

Jurga Vilė, iliustravo Kornelija Žalpytė, Džuljeta ir kino kaukai. Vaizdų kultūros studija, „Skalvijos“ kino centras 

KNYGOS PAAUGLIAMS  

Viktorija Butautis, Magnetinė sala. BALTO leidybos namai  

Gerda Jord, Karalius nakvos Merkinėje. Aukso žuvys  

Justina Kapeckaitė, Sono Electrum. Alma littera  

Laurynas Peluritis, iliustravo Živilė Žvėrūna, Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas. Phi knygos  

Goda Raibytė-Aleksa, iliustravo Julija Račiūnaitė, Aurora ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių. Raštinė  

POEZIJOS KNYGOS  

Gintaras Bleizgys, Šešėlių upė. Slinktys  

Gintaras Grajauskas, Vandens skonis. Baziliskas  

Giedrė Kazlauskaitė, Marialė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  

Mindaugas Kvietkauskas, Gruntiniai vandenys. Odilė  

Rimvydas Stankevičius, Kartais sninga juodai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla    

PROZOS KNYGOS  

Marijus Gailius, Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  

Akvilė Kavaliauskaitė, Jausmai. BALTO leidybos namai  

Vytautas V. Landsbergis, Bevardžio sagos. Dominicus Lituanus  

Indrė Motiejūnaitė, Mūsų miestelis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla  

Lina Simutytė, Raudonasis albumas. Tyto alba   

NEGROŽINĖS KNYGOS  

Sudarytoja Danguolė Gervytė, Adutė. Artuma  

Marius Ėmužis, Šeimininkas ir jo dvariškiai. Aukso žuvys  

Sudarytoja Giedrė Šmitienė, Janinos Degutytės laiškynas, 3 tomai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas  

Artūras Svarauskas, Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos. Lietuvos istorijos institutas  

Viktorija Vitkauskaitė, Namai ir likimai. Tyto alba  

Iš daugiau nei 800 knygų atrinkti 25 nominantai 

„Metų knygos rinkimų 2025“ ilguosius sąrašus sudarė ir atsakingai įvertino trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, vienijančios literatūrologus, rašytojus, kritikus, vertėjus, bibliotekininkus ir kultūros tyrinėtojus. 

Galima pasidžiaugti įspūdingu praėjusiais metais išleistų lietuvių autorių knygų skaičiumi. Vaikų ir paauglių literatūros komisija įvertino apie 200 leidinių, negrožinės literatūros – apie 220, o prozos ir poezijos – net apie 410 knygų. 

Atrinkti kūriniai išsiskiria aktualiomis temomis, menine verte ir atspindi šiandienės lietuvių literatūros pulsą – įvairų, drąsų ir ieškantį.  

Vaikų ir paauglių kategorijų knygas rinko: Eglė Baliutavičiūtė – rašytoja, vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė, komisijos pirmininkė; Viktorija Dumčiūtė – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė; Vakarė Leonavičienė – literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė; dr. Jolita Liškevičienė – dailėtyrininkė ir vaikų knygų iliustracijų tyrėja; Viltarė Mickevičienė – vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė. 

Prozos ir poezijos knygų komisiją sudarė: Mantas Tamošaitis – literatūrologas, komisijos pirmininkas; Gintarė Adomaitytė – rašytoja, kultūros svetainės „Meno bangos“ projektų vadovė; dr. Akvilina Cicėnaitė – rašytoja, vertėja, literatūros tyrėja; Antanas Šimkus – literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius; dr. Rita Tūtlytė – literatūrologė. 

Negrožinės literatūros knygas atrinko: doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, įvairių konkursų komisijų narė, komisijos pirmininkė; Antanas Gailius – poetas, vertėjas; Rūta Oginskaitė – rašytoja, biografinių knygų autorė, teatro ir kino kritikė; dr. prof. Reda Pabarčienė – literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė; Aistė Paulina Virbickaitė – rašytoja, meno kritikė. 

Atviras kvietimas skaityti, balsuoti ir atrasti 

Skaitytojai ir literatūros mylėtojai kviečiami nelikti nuošalyje ir aktyviai įsitraukti į „Metų knygos rinkimų 2025“ akciją, balsuojant už labiausiai įsiminusias ir sužavėjusias knygas, atrastus naujus autorius, dalytis skaitymo džiaugsmu, taip prisidedant prie lietuviškos skaitymo kultūros stiprinimo. 

Kiekvienas atiduotas balsas kuria bendrą skaitytojų nuomonę, tad iki balandžio 23 d. akcija Metų knygos rinkimai kviečia rinkti, skaityti ir švęsti geriausius bei vertingiausias metų kūrinius.  

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.   

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2020 m. E. Sabutis, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, įtariama, suklastojo 18 tarybos nario išlaidų avanso apyskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad politikas, galimai klastodamas tarybos nario išlaidų avanso apyskaitas ir jas teikdamas savivaldybės buhalterijai, manoma, pasisavino jam patikėtą, svetimą, Jonavos rajono savivaldybės administracijai priklausiusį turtą – 3 tūkst. 100 eurų.

Manoma, kad politikas, siekdamas pasisavinti avansu gautas išmokas tariamai patirtoms išlaidoms pagrįsti, naudojo čekius, kurie buvo apmokėti viešosios įstaigos, uždarųjų akcinių bendrovių bei kitų asmenų banko mokėjimo kortelėmis ir grynaisiais pinigais. Už minėtas lėšas buvo įsigyti degalai, apmokėtos televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugos.

E. Sabutis taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, taip sumenkino tarybos nario autoritetą, visuomenės pasitikėjimą juo, kaip valstybės politiku bei pakirto pasitikėjimą Jonavos rajono savivaldybe.

Šis ikiteisminis tyrimas praėjusių metų rugpjūčio 7 dieną buvo atskirtas nuo pagrindinio tyrimo, kuris atliekamas dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos narių galimai netinkamo lėšų panaudojimo.

2024 m. E. Sabutis tapo Seimo nariu, todėl vykstant ikiteisminiam tyrimui generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti šio Seimo nario teisinę neliečiamybę. Po generalinės prokurorės N. Grunskienės kreipimosi, Seimo narys E. Sabutis kreipėsi į Seimą, prašydamas jo atžvilgiu laikinosios tyrimo komisijos nesudaryti ir panaikinti jo teisinę neliečiamybę supaprastinta tvarka.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei algoritmai, pagal jūsų elgesį, finansinius įsiskolinimus ar net gyvenimo būdą spręstų, ar galėsite keliauti, naudotis viešosiomis paslaugomis ar kitomis teisėmis. Skamba tarsi scenarijus iš mokslinės fantastikos, tačiau panašių atvejų jau patyrė Kinija, o Europa nusprendė tam užkirsti kelią dar prieš tampant realybe. Žmogaus teisių ekspertė paaiškino, kodėl socialinis reitingavimas laikomas viena pavojingiausių praktikų demokratinėje visuomenėje, ir kas nutiktų, jei apsaugos nuo jo neegzistuotų.

Pirties programa skirta visiems pirčių ir poilsio mėgėjams.

Pirties ritualų ciklą sudaro: 1 užėjimas - augalų ir žolynų aromaterapija; 2 užėjimas - druskos procedūra ir kūno šveitimas; 3 užėjimas - karšto garo galia; 4 užėjimas - viso kūno kaukė su medumi.

Atkreipiamas dėmesys, kad pirties ritualų ciklas gali būti keičiamas.

Programa vyksta Jonavos baseino SPA erdvėje. Mokama tik už apsilankymą baseine su SPA erdve.

Pirties programą veda patyrę pirtininkai, išankstinė registracija nevykdoma.    

Pavasario pabudimas – nuo Vatikano iki Amsterdamo  

2026-ųjų Velykų savaitgalis (balandžio 5–6 d.) sutampa su laikotarpiu, kai keliautojai iš Lietuvos dažnai renkasi trumpas atostogas Europoje, o viena populiariausių krypčių – Italija. Tiek Vatikanas, tiek visa Roma balandžio 5-ąją minės katalikų pasaulio šventę. Tūkstančiai piligrimų švęs Šv. Velykų sekmadienio mišias Šv. Petro aikštėje, kurias vainikuos popiežiaus palaiminimas. Italijos sostinė per šventę atrodo itin vaizdingai: garsieji Ispaniškieji laiptai puošiami azalijų žiedais, o Aventino kalvos rožynai pradeda pavasarinį žydėjimą. Apskritai, visa Italija balandį jau pulsuos ir kvepės pavasariu bei žadins norą mėgautis itališkais ledais. Į Romą nuskristi tiesiogiai keliaujantys gali su „Ryanair” oro linijomis.  

Tuo metu Amsterdamas pirmąjį balandžio savaitgalį svečius kvies ne bažnyčių varpais, o elektroninės muzikos ritmais. Nyderlandų sostinėje balandžio 3–5 dienomis vyks elektroninės muzikos festivalis „DGTL Amsterdam“, suburiantis techno muzikos gerbėjus iš visos Europos. Atsipalaiduoti po intensyvių šokių bus patogu lengvai pasiekiamuose Keukenhofo gėlynuose, kur pražys milijonai tulpių, paversdami laukus spalvinga gėlių jūra. Amsterdamas pasiekiamas tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus oro uosto net du kartus per dieną, iš Palangos - kartą per savaitę. 

Gegužės pradžia – su Helsinkio staigmena  

Gegužės 1–3 dienų ilgasis savaitgalis – tai laikas, kai net ir Šiaurės Europa visiškai pabunda po žiemos miego. Norintiems išskirtinių įspūdžių, rekomenduojama skristi į Helsinkį, kur gegužės 1-ąją vyksta didžiausias Suomijos gatvių karnavalas „Vappu“. Miestas užsipildo spalvingais paradais, studentų šventėmis ir piknikais parkuose, sukurdamas unikalią šiaurietiškos laisvės atmosferą. Helsinkį patogų tiesiogiai pasiekti kasdien iš Vilniaus net keturiais skrydžiais.  

Kino ir muzikos mėgėjams šis savaitgalis siūlo dar dvi kryptis: Danijos miestą Orhusą (lengvai pasiekiamą traukiniu iš Bilundo ir Kopenhagos), kur gegužės 1–2 d. vyks „Spot Festival“, pristatantis aktualiausią Skandinavijos muziką. Tiesioginiai skrydžiai į Kopenhagą vyksta ir iš Palangos oro uosto - kasdien, ir iš Kauno – 10 skrydžių per savaitę, ir iš Vilniaus – du kartus kasdien. Bilundą su „Wizz Air” iš Vilniaus galima nuskristi tiesiogiai tris kartus per savaitę. Nuskridus į Bilundą, Danijoje kiekvienas savaitgalis gali būti ypatingas dėl aplankyto „Legolando“.  

O Belgijos sostinėje Briuselyje gegužės 2 d. startuoja „Brussels Short Film Festival“ – dešimt dienų trunkanti trumpo metražo kino šventė, kurios metu miestas tampa Europos kino industrijos centru. Į Briuselį skrydžiai iš Vilniaus kyla keturis kartus per savaitę, iš Kauno – du kartus per savaitę.   

Jeigu ne į konkrečius renginius, o tiesiog patirties – keliautojų laukia daug ilgojo savaitgalio galimybių: Londonas ir įspūdingi jo mokslo, meno, istorijos muziejai, parkai ir miuziklų įvairovė, Oslas – fiordai, moderni architektūra ir skandinaviška „hygge“ jaukuma, Baltijos sostinės – Talinas ir Ryga – autentiška senamiesčių romantika, jaukios kavinės ir modernaus dizaino barai, Krokuva ir Varšuva – ištisi istorijos klodai, sotūs patiekalai ir gyvas naktinis gyvenimas. Šį savaitgalį taip pat galėsite pabėgti ir į Ciurichą, Vieną ar Paryžių, kur daugumą sužavi architektūra, gurmaniški atradimai ir vakarojimas po atviru dangumi – nuo koncertų gatvėse ir parkuose iki romantiškų pasivaikščiojimų apšviestomis krantinėmis. 

Savaitgalį verta aplankyti ir Prahą ar Budapeštą, Gdanską, į kuriuos iš Vilniaus oro uosto vykdomi tiesioginiai skrydžiai.  

Įspūdingų koncertų dosni vasara 

Valstybės diena ir ilgasis liepos savaitgalis (liepos 4–6 d.) – idealus laikas vasaros kelionei su šeima ar draugais. Šios dienos ypač džiugins melomanus, pavyzdžiui, Kopenhagos džiazo festivalis pasiūlys gausybę nemokamų koncertų jaukiose miesto aikštėse.  

Vaizdingoje Toskanos širdyje, Luko mieste, kuris lengvai pasiekiamas po skrydžio su „Ryanair” iš Kauno į Pizą, vyks „Lucca Summer Festival“. Šis renginys Italijoje istorinę architektūrinę aplinką pripildo muzikos žvaigždžių kūrybos. Liepos 4-ąją scenoje skambės Jamiroquai, liepos 5-ąją dainas trauks John Legend.  

Norintiems didžiųjų arenų energijos, Paryžius liepos 4–5 d. kviečia į „Bad Bunny“ bei „Empire of the Sun“ koncertus. Londonas tą savaitgalį taps tikra muzikos sostine: liepos 5 d. čia pasirodys psichodelinio roko meistrai „Tame Impala“ bei sunkiojo roko legendos „Metallica“. Liepos 6 d. Londone šėls K-pop fenomenas „BTS“. Tiesioginiai skrydžiai į Paryžių iš Vilniaus, ir į Londoną iš visų Lietuvos oro uostų leis šiuos pasirodymus pasiekti greitai ir patogiai.  

Šiurpnaktis Europoje – su daug ekstremalių pojūčių 

Spalio 31 – lapkričio 2 dienų savaitgalis šiemet sutampa su Helovino tradicijomis ir įspūdinga renginių programa ypač Jungtinės Karalystės ir Airijos miestuose. Antai iš Kauno tiesiogiai pasiekiamas Edinburgas žavi Samhuinn ugnies festivaliu – autentiška keltų tradicijomis paremta švente su ritualais ir įspūdingais fakyrų pasirodymais ant Calton Hill kalvos.  

Ne tokią ekstremalią ir šeimai draugišką šventę šiemet ruošia Paryžiaus „Disneyland“.  

Muzikos gerbėjai gali planuoti lapkričio 1-osios išvyką į Hamburgą, kur koncertuos vokiečių grupė „Tokio Hotel“. Vokietijos uostamiestis iš Vilniaus pasiekiamas tiesioginiais „airBaltic“ skrydžiais. 

Dar toli, bet ateis – Kalėdos ir jaukios mugės  

Žiemos šventės išsiskiria gausiu laisvadienių skaičiumi, todėl tai geriausias metas aplankyti šventines muges ir pajusti kalėdinę atmosferą skirtingose Europos sostinėse. Kiekvienas miestas siekia ryškiai atskleisti savo paveldą ir unikalias tradicijas, kurias galima pažinti tik vaikštant senamiesčių gatvėmis, ragaujant vietinius skanėstus, klausantis įdomių istorijų ir legendų. Šios patirties turtinga Praha, Budapeštas, Viena ir įvairūs Vokietijos miestai, kuriuos su Lietuva jungia tiesioginiai skrydžiai.  

Prahos teatro scenose kalėdiniu laikotarpiu skamba „Spragtuko“ muzika ir keri baletas, o Budapeštas siūlo įspūdingas 3D šviesos projekcijas ant bazilikos fasado bei maudynes šiltuose lauko baseinuose. Austrijos sostinė Viena išlieka kalėdinių mugių karaliene su gausybe Advento koncertų Stephansdom katedroje ir aikštėje. Kopenhaga tradiciškai vilios skandinavišku „hygge“ jaukumu ir pramogomis „Tivoli“ parke.  

2026 metais suplanuoti ilgieji savaitgaliai leidžia keliautojams iš Lietuvos lengviau planuoti trumpas keliones. Turint tris laisvas dienas iš eilės, galima aplankyti norimą kraštą, sudalyvauti renginyje ar tiesiog pakeisti aplinką. Kadangi tiesioginiai skrydžiai vyksta iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kelionė į užsienį netrunka ilgai, tad laikas geriau išnaudojamas poilsiui ir įspūdžiams. 

Lietuvos oro uostų pranešimas spaudai 

Jonavos ,,Vikingai” komanda reguliariajame sezone finišavo trečioje turnyrinės lentelės vietoje, o Vilkaviškio ,,Bruklino” komanda – šeštoje. Ketvirtfinalio etape komandos žais iki dviejų iškovotų pergalių. 

Šios rungtynės – svarbus žingsnis kovoje dėl patekimo į pusfinalio etapą, o sirgalių palaikymas namų arenos tribūnose komandai bus ypač svarbus. Jonavos ,,Vikingai” pasiruošę pademonstruoti kovingumą, komandinę dvasią ir aukšto lygio salės futbolą. 

Rungtynės bus transliuojamos tiesiogiai futbolas.tv puslapyje, todėl tie, kurie negali dalyvauti rungtynėse, turės galimybę jas sekti minėtame portale. 

Atsakomosios rungtynes bus žaidžiamos kovo 3 d., antradienį, nuo 19.30 val. Vilkaviškio sporto centro salėje. Jei prireiktų trečiųjų rungtynių, jos būtų žaidžiamos kovo 7 d., šeštadienį, nuo 16.00 val. Jonavos sporto arenoje.

 Jonavos ,,Vikingai” inf. 

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktas sociologinis tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjamas gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, teikiamų paslaugų bei informacijos prieinamumo vertinimas.

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų pasitiki valstybės įstaigomis. 57 proc. gyventojų įstaigų darbą vertina teigiamai, trečdalis – neigiamai. Taip pat 6 iš 10 gyventojų valstybės tarnybą laiko patrauklia, o maždaug pusė apklaustųjų teigė norintys joje dirbti. Svarbu pažymėti, kad šios apklausos duomenimis, net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis viešojo sektoriaus paslaugomis.

VRM iniciatyva reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo 28 d. – lapkričio 20 d. Pagal parengtą klausimyną tyrimą atliko UAB „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai. Respondentų sudėtis atitiko visų šalies gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, išsimokslinimą, socialinę padėtį, gyvenamąją vietą ir kitus požymius. Tyrimo metu taikytas daugiapakopės tikimybinės atrankos metodas, užtikrinantis duomenų reprezentatyvumą.

Siūlome susipažinti su pagrindinėmis reprezentatyvaus tyrimo išvadomis.

1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiamų administracinių paslaugų ir asmenų aptarnavimo efektyvumo vertinimas

✓ Per paskutinius 12 mėn. į valstybės ir savivaldybių įstaigas dėl administracinių ir viešųjų paslaugų kreipėsi 64 proc. gyventojų. Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl socialinės išmokos ir kompensacijos bei turto, pajamų tvarkymo paslaugos. Toliau pagal kreipimosi dažnumą sekė – asmens dokumentų tvarkymas bei komunalinio ūkio ir aplinkos tvarkymo paslaugos.

✓ Dažniausiai gyventojai į valstybės ar savivaldybės įstaigas kreipėsi atvykdami į įstaigą. Šių gyventojų dalis lyginant su ankstesniais metais sumažėjo, tuo pačiu išaugo gyventojų dalis, kuri kreipėsi ar bendravo telefonu.

✓ Siekiant gauti valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiamas paslaugas, 47 proc. gyventojų reikėjo pateikti papildomus dokumentus.

✓ „Vieno langelio“ naudą įžvelgė 77 proc. gyventojų.

✓ Ketvirtadalis gyventojų, kurie kreipėsi į įstaigas per paskutinius 12 mėn., nurodė, kad buvo teiraujamasi jų nuomonės apie aptarnavimo kokybę.

✓ 2025 m. administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,88 balo. Gyventojai, kurie naudojosi tam tikromis paslaugomis, geriausiai įvertino teiginius apie specialistų gebėjimą atsakyti į klausimus ar pateikti reikalingą informaciją bei, kad jiems yra sudaryta galimybė pasirinkti sau priimtiną apmokėjimo būdą. Prasčiausiai vertintas teiginys – turėjau galimybę pasirinkti sau priimtiną paslaugos užsakymo būdą (elektroninį ar fizinį). 9 iš 10 gyventojų visgi liko patenkinti jiems suteiktomis paslaugomis.

 ✓ Viešosios paslaugos gyventojams yra labai svarbios (8,78 balo), tačiau jų vertinimas išlieka žemesnis (7,18 balo). Didžiausias atotrūkis tarp svarbos ir pasitenkinimo fiksuojamas sveikatos apsaugos administravimo srityje (8,78 ir 7,12 balo), taip pat švietimo paslaugose (8,27 ir 7,18 balo). Tuo tarpu asmens dokumentų tvarkymo paslaugos išlieka geriausiai vertinama ir viena svarbiausių sričių (8,74 ir 8,00 balo), patvirtindamos, kad aukštas paslaugų standartas šioje srityje yra pasiekiamas.

✓ 42 proc. gyventojų pritarė, o beveik pusė nepritarė teiginiui, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos visų gyventojų problemas sprendžia vienodai.

2. Valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiama informacija ir gyventojų dalyvavimas vietos savivaldoje

✓ Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie valstybės ar savivaldybės įstaigų teikiamas paslaugas yra pačių įstaigų interneto svetainės, internetinės paieškos sistemos bei tiesioginis kontaktas su pačia įstaiga.

✓ 2025 m. viešojo valdymo įstaigų viešinamos informacijos skaidrumo ir prieinamumo koeficientas siekė 0,70 balo.

✓ Pusė gyventojų žinojo apie galimybes ir būdus teikti siūlymus ar skundus valstybės ir savivaldybių įstaigoms jiems svarbiais klausimais.

Gyventojų, kuriems pakako informacijos apie galimybes dalyvauti sprendžiant vietos viešuosius reikalus, dalis siekė 42 proc. ir buvo šiek tiek didesnė nei tų, kuriems tokios informacijos nepakako (40 proc.).

✓ Per pastaruosius 12 mėnesių 44 proc. respondentų nurodė dalyvavę sprendžiant viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje, dažniausiai per savanorišką veiklą ir nuomonės reiškimą socialiniuose tinkluose.

✓ Maždaug pusė respondentų pritarė teiginiui, jog tokie žmonės kaip jie, gali dalyvauti priimant vietos valdžios sprendimus, o daugiau nei trečdalis respondentų šiam teiginiui nepritarė.

✓ Dauguma gyventojų (73 proc.) pritarė teiginiui, kad tokie žmonės kaip jie, turi galimybę reikšti nuomonę valstybei svarbiais klausimais.

✓ Pagrindinės įvardytos nedalyvavimo sprendžiant vietos reikalus priežastys: gyventojai netiki, jog gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams; trūksta iniciatyvių žmonių vietos bendruomenėje; nepakanka informacijos apie dalyvavimo galimybes; gyventojai neturi laiko.

3. Valstybės ir savivaldybių įstaigų ir valstybės tarnautojų veiklos vertinimas

✓ 57 proc. gyventojų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertino teigiamai, priešingą vertinimą išsakė trečdalis gyventojų.

✓ 63 proc. gyventojų nurodė pasitikintys valstybės įstaigomis, o 30 proc. teigė jomis nepasitikintys. Panašios tendencijos stebimos ir savivaldybių institucijų atžvilgiu – jomis pasitiki 61 proc. gyventojų, o nepasitikėjimą išreiškė 31 proc. respondentų.

✓ Šeši iš dešimties gyventojų darbą valstybės tarnyboje vertino kaip patrauklų, o penki iš dešimties norėtų dirbti valstybės tarnyboje.

✓ Gyventojai dažniau išskyrė teigiamas valstybės tarnautojų savybes, tokias kaip savo darbo išmanymas, mandagumas ir žmonių teisių gerbimas.

Su išsamia reprezentatyvaus tyrimo ataskaita galite susipažinti čia.

Šio įkainio mažėjimą lėmė tai, kad rodmenų nurašymo paslaugą pradėjo teikti rangovas, kurio paslaugų kaina yra mažesnė už ESO rodmenų nurašymo sąnaudas. Planuojama, kad 97 proc. rodmenų nurašymo paslaugų atliks rangovas, o 3 proc. – ESO. 

Įkainis taikomas tik išimtiniais atvejais, kai reikia fiziškai nurašyti skaitiklio rodmenis. Rodmenų nurašymas gali būti atliekamas elektros energijos tiekėjo prašymu. ESO nurašo elektros apskaitos prietaisų rodmenis, o tiekėjas už atliktą elektros apskaitos prietaisų rodmenų nurašymą sumoka ESO taikant su VERT suderintus įkainius. 

Taip pat vartotojui ilgiau kaip vienus kalendorinius metus nepateikus elektros apskaitos prietaisų rodmenų arba kai faktinis suvartotas elektros energijos kiekis nedeklaruojamas įprastais būdais, ESO nurašo elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Tokiu atveju už šią paslaugą vartotojas sumoka operatoriui pagal su VERT suderintą įkainį. 

Naujas įkainis bus pradėtas taikyti ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo VERT nutarimo įsigaliojimo, ESO patvirtinus įkainį ir paskelbus jį savo interneto puslapyje. 

VERT atkreipia dėmesį, kad vartotojai, kurių objektuose nėra įrengti išmanieji elektros skaitikliai, savarankiškai rodmenis privalo deklaruoti kiekvieną mėnesį. 

NŽT sudaromas Geografinių vietovardžių erdvinių duomenų rinkinys yra skelbiamas Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt. Šiame rinkinyje kaupiama informacija apie Lietuvos teritorijoje esančių geografinių objektų vietą ir jų pavadinimus. Tai pagrindinis oficialių vietovardžių šaltinis, kuriuo naudojasi valstybės institucijos, savivaldybės, žemėlapių leidėjai ir gyventojai.

Šiuo metu duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 150 tūkstančių unikalių vietovardžių. Iš jų apie 4 tūkstančius sudaro istoriniai pavadinimai, apie 17 tūkstančių – oficialūs vietovardžiai. Pagal objektų tipą didžiausią dalį sudaro transporto tinklo objektų pavadinimai (apie 65 tūkst.), gyvenviečių pavadinimai (apie 30 tūkst.) ir žemės dangos objektų vardai (apie 25 tūkst.). Duomenys nuolat tikslinami ir pildomi, atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, savivaldybių sprendimus bei kalbos specialistų rekomendacijas.

Nacionalinė žemės tarnyba ne tik atnaujina ir sistemina vietovardžių duomenis Lietuvoje, bet ir aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje. Tarnybos atstovai dirba Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Baltijos skyriuje. Šis skyrius įkurtas 1992 m. Niujorke vykusioje Šeštojoje JTO geografinių pavadinimų standartizavimo konferencijoje, o pirmasis jo posėdis surengtas 1995 m. Taline.

Šiuo metu Baltijos skyriaus veikloje bendradarbiauja Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos ekspertai. Sesijose aptariami nacionalinių geografinių pavadinimų standartizavimo, teisinio reglamentavimo ir autorių teisių klausimai, diskutuojama apie duomenų rinkinių kūrimo ir plėtros perspektyvas, geografinių pavadinimų vartojimą žemėlapiuose bei vietovardžių išsaugojimą kaip kultūrinį ir istorinį paveldą. Taip pat pristatomos šalių nacionalinės ataskaitos. Artimiausia JTO Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Baltijos skyriaus sesija vyks 2026 m. balandžio mėn. Rygoje.

Vietovardžiai atspindi šalies istoriją, kalbos raidą ir regionų savitumą. Todėl jų tvarkymas ir išsaugojimas yra svarbi valstybės atsakomybė, prie kurios prisideda Nacionalinė žemės tarnyba.

NŽT inf. 

Kaip nurodyta paros įvykių suvestinėje, paskambinusiai moteriai apie juntamą kvapą pranešė kaimynė.

Į įvykio vietą atvykę Jonavos ugniagesiai gelbėtojai patikrino situaciją ir nustatė, kad dujų nuotėkio nėra.

Paaiškėjo, jog gyventoja išsigando po to, kai atsuko dujinės viryklės jungiklį – šis išlūžo, todėl moteris ėmė baimintis galimo dujų nuotėkio.

Parengta pagal Kauno PGV pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Siekdama užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį ir skatinti sąžiningą verslo praktiką, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) patvirtino 2026 m. ūkio subjektų stebėsenos planą. Kaip ir kasmet, stebėjimo sritys parenkamos atlikus vartotojų skundų, rizikos analizę, vertinant naują reguliavimą, rinkos pokyčius ir pan. VVTAT specialistai didžiausią dėmesį sutelks į keturias sritis, kuriose bus vertinama reklama, nesąžininga komercinė veikla, sutarčių sąlygos ir nuotolinės prekybos praktika. 

VVTAT vykdomos stebėsenos tikslas – ne tik užtikrinti, kad rinkoje veikiantys subjektai laikytųsi teisės aktų, bet ir suteikti jiems metodinę pagalbą, konsultuoti, padėti išvengti pažeidimų bei skatinti sąžiningą konkurenciją. 

Vykdant reklamos stebėseną, 2026 m. pagrindinis dėmesys bus skiriamas juvelyrikos gaminių pardavėjų reklamai. Bus vertinama, ar šioje srityje veikiančių ūkio subjektų reklaminiai pranešimai atitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir kainų nurodymo reikalavimus.

Atliekant nesąžiningos komercinės veiklos stebėseną, 2026 m. bus vertinama poilsio paslaugų sritis. VVTAT stebės, ar kelionių organizatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai vartotojams pateikia aiškią informaciją apie paslaugų kainas, teikimo sąlygas, atsiskaitymo tvarką bei bilietų (paslaugų) įsigijimo taisykles, taip pat ar laikomasi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo reikalavimų. 

Vertinant vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų stebėseną, 2026 m. bus peržiūrimos standartinės sutartys dėl baldų užsakymo. Bus vertinama, ar jose nėra sąlygų, galinčių nepagrįstai riboti vartotojų teises, įskaitant nuostatas dėl prekių pristatymo terminų, kokybės garantijų, šalių atsakomybės ir nuostolių atlyginimo. 

Vykdant nuotolinės prekybos stebėseną, 2026 m. prioritetas teikiamas knygų ir kitų leidinių segmentui. Bus tikrinama, kaip elektroninę prekybą vykdantys ūkio subjektai laikosi informavimo pareigos apie kainas ir nuolaidas.

VVTAT kviečia visus ūkio subjektus aktyviai bendradarbiauti bei atsakingai vertinti savo veiklą, siekiant užtikrinti skaidrumą, sąžiningą prekybą ir aukštą vartotojų pasitikėjimą rinkoje.   

Ataskaitas apie 2025 m. vykdytas stebėsenas galite rasti VVTAT interneto svetainėje:  

Reklamos srities stebėsenos ataskaita  

Nesąžiningos komercinės veiklos srities stebėsenos ataskaita  

Nesąžiningų sutarčių sąlygų srities stebėsenos ataskaita  

Nuotolinės prekybos srities stebėsenos ataskaita 

Darbdaviai, pageidaujantys dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, iki 2026 m. kovo 17 d. 12.00 val. Jonavos rajono savivaldybės administracijai turi pateikti Užimtumo didinimo programos darbams vykdyti pasiūlymus. Dokumentai pateikiami užklijuotame voke. Ant jo nurodomi teikėjo rekvizitai, data, ir užrašas „Užimtumo programos darbdavių atrankai“.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis tel. +37034949648, el. p. darius.freimontas@jonava.lt

Vertinimo komisiją sudarė: Martyna Brėdikienė – Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė, kūrybinio rašymo konkurso idėjos autorė; Povilas Šklėrius – rašytojas, mokytojas; Gytis Norvilas – poetas, eseistas, kilęs iš Jonavos.  

Konkursas sulaukė 18 kūrinių iš Vilniaus, Ukmergės, Jonavos ir kitų Lietuvos miestų. Aktyviausia mokykla – Vilniaus Karalienės Mortos mokykla. Dėkojame visiems kūrinių autoriams, jų pedagogams ir šeimoms. Dovanojote nepaprastą, nuoširdumo pilną kelionę į jaunystės pasaulį!    

Konkurso nugalėtoju išrinktas ir piniginiu 150 Eur vertės prizu apdovanojamas Meiras Lyderis (Ukmergės Antano Smetonos gimnazija, mokytoja Jūratė Reinardaitė) už turinio originalumą ir savitumą, vaizdingą kalbą ir originalų kūrybišką pokyčio temos atskleidimą kūrybiniame tekste. 

Primename, kad nugalėtojas bus apdovanotas kovo 5 d. 15 val. Lietuvių kalbos dienų baigiamajame renginyje, kurio metu koncertuos atlikėja Liucė. Plačiau apie renginį: https://fb.me/e/41kjY0WcS 

Laukiame atvykstant visų mylinčių lietuvių kalbą, dalyvavusių ir nespėjusių dalyvauti! 

Nors organizatorius nurodo, kad vartotojai, pirkę bilietus kasose arba pagal išankstinę sąskaitą, turi užpildyti pinigų grąžinimo formą https://www.bilietai.lt/apacia/howtobuy/23-66-20/ticket-refund-application iki 2026 m. kovo 10 d., VVTAT pažymi, kad kreiptis dėl pinigų grąžinimo vartotojai turi teisę ir vėliau, kreipiantis į koncerto organizatorių elektroniniu paštu.

Jei organizatorius atsisako nagrinėti vartotojo prašymą ar grąžinti pinigus, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kartu su prašymu būtina pridėti reikalingus dokumentus (bilietą, mokėjimą įrodantį dokumentą), kreipimąsi į organizatorių, jo atsakymą, jei gautas, ir kitus reikšmingus įrodymus. 

VVTAT inf.  

Byla nagrinėjama pagal sujungtus Seimo narių grupių prašymus. Parlamentarai ginčija 2024 m. gruodžio 4 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. Prezidento dekretus, kuriais buvo patvirtintos Vyriausybės, sudarytos ne iš visų ministerijoms vadovauti reikalingų ministrų.

Pagal Vyriausybės įstatymą Lietuvoje yra 14 ministerijų. Tačiau ginčijamais dekretais buvo patvirtinta Vyriausybė, kurią sudarė 12 ministrų.

Seimo narių teigimu, tokia situacija neatitinka Konstitucijos nuostatų.

„Konstitucija nenumato Vyriausybės sudėties formavimo atskirais etapais“, – teigiama pareiškėjų kreipimesi į Konstitucinį Teismą. Anot jų, patvirtinti tik dalį ministrų, o likusius skirti vėliau, pagal Konstituciją yra netoleruotina.

Pareiškėjai remiasi Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu, kuris numato, kad Prezidentas, Seimo pritarimu, skiria Ministrą Pirmininką ir tvirtina Vyriausybės sudėtį. Taip pat 92 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę.

Seimo narių vertinimu, šis 15 dienų terminas reiškia pareigą per nustatytą laiką patvirtinti visą Vyriausybės sudėtį, o ne tik jos dalį.

„Respublikos Prezidentas privalo patvirtinti visos sudėties Vyriausybę (Vyriausybę in corpore), kad ši galėtų gauti įgaliojimus veikti“, – pabrėžia pareiškėjai.

Jų argumentai grindžiami ir Konstitucinio Teismo suformuota doktrina dėl Seimo pasitikėjimo Vyriausybe principo. Seimui pritarus Vyriausybės programai, Vyriausybė įgyja įgaliojimus veikti kaip vientisas politinis organas, todėl, pareiškėjų nuomone, ji turi būti patvirtinta visa sudėtimi.

Parlamentarai taip pat akcentuoja, kad, skirtingai nei Seimo atveju – kai Konstitucijoje aiškiai nustatyta, jog Seimas laikomas išrinktu, jei išrinkta ne mažiau kaip 3/5 narių – dėl Vyriausybės sudėties jokių išlygų ar galimybės veikti nepilnos sudėties Konstitucijoje nėra numatyta.

Be to, pareiškėjų vertinimu, priimant ginčijamus dekretus galėjo būti pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai. Anot jų, visos valdžios institucijos privalo veikti tik Konstitucijos ir įstatymų pagrindu bei neviršyti suteiktų įgaliojimų.

Seimo nariai taip pat teigia, kad Prezidento dekretai galėjo prieštarauti ir Vyriausybės įstatymo nuostatoms, kurios nustato 14 ministerijų skaičių bei pakartoja Konstitucijoje įtvirtintą Vyriausybės pristatymo Seimui tvarką.

Konstitucinis Teismas bylą pradeda nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Jo sprendimas turės reikšmės aiškinant, ar Lietuvoje galima tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę ir ar toks modelis neprieštarauja Konstitucijai.

Naujausia Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa atskleidė, kad įmonės jau trejus metus susiduria su tais pačiais iššūkiais darbo rinkoje. Didžiausia problema – darbuotojų trūkumas: net 50,1 proc. darbdavių pernai patyrė sunkumų ieškodami reikiamų specialistų. Kita svarbi verslų įvardyta aktualija – darbo užmokesčio didėjimas, kurį paminėjo 42,1 proc. apklaustųjų. Nors minimos ir energijos, žaliavų bei pardavimų rizikos, bet dėl to nerimaujama mažiau.

Tyrime išryškėjo nuosaikesnė darbdavių pozicija nei prieš metus – mažiau įmonių ir įstaigų planuoja didinti gamybos ar paslaugų apimtis, kurti darbo vietas, skirti daugiau lėšų darbuotojų ugdymui ar technologijoms.

Daugiau darbdavių orientuojasi į esamų pozicijų išsaugojimą – apsisprendė nevykdyti plėtros, ketina išlaikyti praėjusių metų gamybos ar paslaugų mastus, nedidinti investicijų į technologijas ar lėšų personalo mokymams.

„Darbo rinkos perspektyvos šiais metais vertinamos kaip nuosaikios ir stabilios, be ryškių pokyčių. Dalis darbdavių planuoja subalansuotą plėtrą, tačiau nemažai renkasi atsargesnę „laukti ir stebėti“ strategiją. Vyrauja stabilumo, o ne spartaus augimo lūkesčiai“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

– Visgi šiame kontekste situaciją vertinčiau teigiamai, nes verslai nesvarsto veiklos mažinimo ar investicijų stabdymo. Darbdavių, kurie mato neigiamus pokyčius, skaičius nedidėja, todėl darbo rinka išlieka stabili. Stebime, kad verslai laukia aiškesnių makroekonomikos ženklų, leidžiančių priimti aiškesnius sprendimus dėl plėtros ar investicijų.“

Nuosaikesnė prognozė vyrauja darbuotojų samdos srityje, tačiau padidinti personalo skaičių savo įmonėse ar įstaigose tikisi nemažai apklaustų darbdavių – ir užimant esamus etatus, ir kuriant naujas darbo vietas. Specialistų komandas ketina papildyti kas penktas-šeštas darbdavys (18,5 proc.). Kvalifikuotų darbininkų skaičių paauginti tikisi kas penktas (22,5 proc.), o darbuotojų skaičių ketina mažinti 6,3 proc. darbdavių.

2026-aisiais darbdaviai numato šių profesijų darbuotojų poreikio augimą: inžinerijos specialistų – mechanikos, elektros, statybos, technologijų ir gamybos, elektronikos inžinierių, gamybos meistrų; mokymo specialistų – specialiųjų poreikių bendrojo ugdymo mokytojų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų; sveikatos specialistų – slaugos specialistų, gydytojų specialistų, bendrosios praktikos gydytojų; IT specialistų – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų, duomenų bazių kūrėjų ir administratorių; kitų verslo ir socialinės srities specialistų – pardavimo atstovų, buhalterių, socialinių darbuotojų, individualios priežiūros darbuotojų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų ir kt.

Stebima, kad IT sektoriuje darbuotojų poreikis mažėja žemesnės kvalifikacijos specialistams (tikėtina, kad šią tendenciją skatina dirbtinio intelekto plėtra), tačiau aukštos kvalifikacijos profesionalų paklausa lieka aukšta.

Darbuotojų poreikis išliks viešojo valdymo ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose, statybos, transporto, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse. Šiuose sektoriuose galimus sunkumus ieškant ir pritraukiant reikiamų darbuotojų įžvelgiančių dalis perkopia 50 proc. ribą. Darbuotojų stoką įvardijo penktadalis finansinėmis ir draudimo veiklomis bei nekilnojamojo turto operacijomis užsiimančios įmonės.

Tyrimas parodė, kad darbdaviai taip pat nerimauja dėl augančių darbo jėgos kaštų: beveik pusė apklaustųjų dėl minimalios algos augimo, o apie 40 proc. – konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo. Minimalios algos augimą kaip vieną veiklos vystymo didžiausių iššūkių įvardijančių darbdavių dalis per ketverius metus išaugo nuo 35,5 proc. iki 47,2 proc.

Brangstančias žaliavas veiklos vystymo grėsme laiko kas trečias, energijos sąnaudas – kas ketvirtas darbdavys. Šie veiksniai išlieka tarp dažniausiai minimų, tačiau juos įvardijančių dalis – gerokai mažesnė nei prieš trejus metus. 

Pozityvesnes pozicijas dėl vidaus pardavimų turi keturi sektoriai: nekilnojamojo turto operacijų, statybos, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, sveikatos priežiūros srityse veikiantys darbdaviai.

Apklausa parodė, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai. Tarp jų – daugiau planuojančių plėtrą, ketinančių didinti gamybos ar paslaugų apimtis, darbuotojų samdą. Maži darbdaviai labiau linkę išlaikyti nekintančias pozicijas.

Sunkumus dėl darbuotojų trūkumo prognozuojančių dalis (42 proc.) antrus metus iš eilės perkopia dviejų penktadalių ribą. Daugiausiai nerimaujančių dėl galimo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo – statybos, gamybos ir transporto įmonėse, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo įstaigose. Galimus sunkumus apsirūpinant kvalifikuotais darbuotojais numato kas antras darbdavys šiuose sektoriuose.

Pasak I. Balnanosienės, didesniems darbdaviams darbuotojų trūkumas aktualesnis: šį klausimą praėjusiais metais sprendė 84 proc. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ir 45 proc. mažųjų darbdavių, turinčių iki 10 darbuotojų.

Daugiau nei pusė darbdavių įsitikinę, kad darbuotojų trūkumą sąlygoja nepakankama darbo ieškančių žmonių motyvacija (50,5 proc.). Šią esminę priežastį darbdaviai nurodė jau kelerius metus iš eilės, tačiau itin pabrėžė 2022 m. apklausoje (58,1 proc.).

Kita svarbi problema, kurią įvardijo darbdaviai – per dideli lūkesčiai dėl darbo užmokesčio (49 proc.), bet taip manančių darbdavių pastaraisiais metais sumažėjo, palyginti su 2024 m. (53,1 proc.) ir 2022 m. (56,4 proc.).

Du penktadalius darbdavių (43,3 proc.) netenkino darbo ieškančių žmonių kvalifikacija ir situacijos, kai paskelbus laisvą darbo vietą, nesulaukiama nė vieno kandidato (41,1 proc.).

Ketvirtadalis apklaustųjų, ypač transporto ir saugojimo įmonės, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo įstaigos, minėjo konkurenciją su kitais darbdaviais (24,9 proc.). O penktadalis įmonių atstovų (20 proc.) mano, jog nepakankamai parengiama reikiamų specialistų – šį problema aktualiausia energetikos, informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, statybos, meninės ir rekreacinės veiklos darbdaviams.

„Naujoje apklausoje stebime ir išryškėjusį pokytį – anksčiau kas penktas darbdavys emigraciją laikė viena iš darbuotojų trūkumo priežasčių: „2021 m. tai nurodė 22,5 proc. ir 2022 m. 19,1 proc. apklaustų darbdavių. Dabar taip manančių gerokai mažiau – tik 7,9 proc.“ – teigė Užimtumo tarnybos vadovė.

Kasmetinis Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2025 m. lapkritį-gruodį. Jo metu apklausta 2,6 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 181,8 tūkst. darbuotojų. 

Fone skambant moksleivio Dominyko Dapšio gitaros akordams, minėjimas prasidėjo jautriomis eilėmis. Šiuolaikinio šokio atlikėja Kamilė Valvonytė ir smuikininkė Ugnė Grizickaitė pristatė choreografinę kompoziciją, jautriai perteikusią karo patirtis – netektį, ilgesį, viltį ir vidinę stiprybę. Lėti, ekspresyvūs judesiai, lydimi gyvai atliekamos muzikos, kūrė susikaupimo ir bendrystės jausmą. Žiūrovai pasirodymą palydėjo pagarbią tyla ir ilgais plojimais.

Minėjimui ypatingo jautrumo suteikė dalyvavę ukrainiečiai. Jų buvimas liudijo ne tik bendrystę, bet ir gyvą, nenutrūkstantį tautų ryšį. Tai buvo tylus, tačiau stiprus patvirtinimas, kad Ukraina šiame kelyje nėra viena.

Vakaro pabaigoje susirinkusieji skirstėsi su viltimi, kad ateityje vasario 24-oji bus ne tik karo pradžios, bet ir taikos simbolis.

Kaip registruojama Kauno apskrities VPK įvykių suvestinėje, apie 21.55 val. Jonavoje, Darbininkų gatvėje, pas 2004 metais gimusį vyrą rasta galimai narkotinių–psichotropinių medžiagų. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Tą pačią dieną apie 16.40 val. Jonavos rajone, Ruklos miestelyje, automobilį „Opel“ vairavo 1974 metais gimusi moteris. Pareigūnų duomenimis, ji galimai buvo neblaivi, tačiau blaivumą tikrintis atsisakė.

Naktį, 00 val. 48 min., gautas pranešimas, kad Kulvos seniūnijoje, Ručiūnų kaime, Klevų gatvėje dega pastatas. Atvykus ugniagesiams, ūkinis pastatas jau degė atvira liepsna.

Degė mūrinis 16x6 metrų pastatas su skardiniu stogu. Prie jo buvo priblokuotas mūrinis, pusiau medinis 18x10 metrų statinys, dengtas šiferiu. Gaisro metu nudegė visos skardinio stogo medinės konstrukcijos, sudegė apie 5 kubiniai metrai viduje laikytos statybinės medienos ir malkų, apdegė lentų pjovimo įranga.

Vanduo gaisrui gesinti buvo vežiojamas iš dirbtinio vandens telkinio, esančio už maždaug 3 kilometrų nuo įvykio vietos. Nustatyta, kad gaisras kilo dėl elektros įrenginių, prietaisų ar instaliacijos gedimo.

Ankstyvą rytą, 4 val. 55 min., Jonalaukio kaime ugniagesiai padėjo medikams išnešti ligonį ir įkelti jį į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

9 val. 39 min. pranešta apie eismo įvykį Kėdainių plente, ties Šmatų kapinėmis. Informuota, kad susidūrė du krovininiai „MAN TGX“ ir „Volvo 420“ automobiliai, nepavyksta atjungti vieno jų akumuliatoriaus, baiminamasi galimo užsidegimo, iš kitos transporto priemonės bėga tepalas. Prispaustų žmonių nebuvo, degimo požymių taip pat nenustatyta. Ugniagesiai atjungė „Volvo“ akumuliatorių, nuo maždaug 10 kvadratinių metrų kelio dangos sušlavė duženas ir plastikines detales, išsiliejusį vairo stiprintuvo skystį surinko sorbentu, kelio danga nuplauta. Plačiau apie įvykį ČIA. 

Popietę, 16 val. 43 min., J. Ralio gatvėje gautas pranešimas, kad virš pėsčiųjų tako pavojingai kabo nuo namo atplyšusi metalo konstrukcija. Paaiškėjo, kad nuo stogo buvo atitrūkę sniego gaudytuvai. Autokeltuvu pakilus į viršų, trys sniego gaudytuvai saugiai nukabinti. Pastebėtas dar vienas atplyšęs gaudytuvas ant kito namo, tačiau dėl sudėtingo privažiavimo teritorija po juo aptverta STOP juosta.

Vakare, 19 val. 46 min., Kulvos seniūnijoje, Batėgalos kaime, Kaukazo gatvėje ugniagesiai dar kartą padėjo medikams – išnešė ligonę ir įkėlė ją į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Komanda sužaidė daug vertingų rungtynių su ekipomis iš Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos – tai buvo puiki proga kaupti tarptautinę patirtį ir tobulėti aikštėje.

Kovoje dėl trečiosios vietos jonaviškiai demonstravo charakterį ir kovingumą, tačiau po baudinių serijos teko pripažinti varžovų pranašumą. Turnyrą mūsų komanda baigė 4-oje vietoje.

Jonavos futbolo akademijos žaidėjas Matas Perštialis pripažintas geriausiu turnyro gynėju! 

FK ,,Jonava" inf.

AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad šią žiemą, kuomet taip dažnai keičiasi kritinės oro temperatūros bei vyrauja mišrūs krituliai, taikomos papildomos kelių priežiūros technologijos bei sprendiniai. Dalyje valstybinės reikšmės kelių naudojami smėlio arba smėlio–druskos mišiniai, kurie būtent tokiomis oro sąlygomis padeda užtikrinti kuo įmanoma labiau saugias eismo sąlygas.

Smėlio ir druskos mišiniai, pasak bendrovės atstovų, šios žiemos kelių priežiūroje yra vienas tinkamiausių sprendimų dėl permainingų oro sąlygų ir leidžia racionaliai naudoti turimus išteklius. Papildomai šią žiemą derinami ir kiti technologiniai sprendiniai, kurie, atsižvelgiant į meteorologines situacijas skirtinguose regionuose, padeda optimaliai paskirstyti slidumo mažinimo priemones ir kartu užtikrinti saugias eismo sąlygas.

Pasak AB „Kelių priežiūra“ atstovų, tokie sprendimai yra įprasta praktika daugelyje Europos šalių, nes būtent tokie mišiniai padeda pagerinti sukibimą su kelio danga ir efektyviai mažinti slidumą.

„Nuolatos vertiname orų sąlygas ir atitinkamai parenkame kelių priežiūros sprendimus prie realios situacijos. Smėlio ir druskos mišiniai, esant tokioms permainingoms sąlygoms, yra tinkamiausias pasirinkimas. Kelių priežiūros darbų intensyvumas nemažinamas – visi keliai ir toliau prižiūrimi taip pat, kaip ir visą žiemą“, – sako „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

AB „Kelių priežiūra“ ir toliau stebi oro sąlygas visoje Lietuvoje ir taiko tokius sprendimus, kurie labiausiai tinka konkrečiai kelio dangos būklei, siekiant užtikrinti vairuotojų saugumą. Be to, bendrovė nuolat vykdo kitus sezonui būdingus darbus: „šukuojami“ žvyrkeliai, tvarkomas vandens nuvedimas ruošiantis atlydžiui, šalinamas perteklinis sniegas, prižiūrimi ir valomi pėsčiųjų takai. Visi šie veiksmai leidžia kiek įmanoma palaikyti tinkamą kelių būklę ir užtikrinti sklandų eismą kintančiomis oro sąlygomis.

Kelininkai primena, kad žiemos sąlygos yra itin dinamiškos – tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems būtina neskubėti, išlaikyti budrumą, atidumą, laikytis saugaus greičio ir kaskart įsivertinti žiemos eismo ypatumus.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

 AB „Kelių priežiūra" inf. 

2026 m.vasario 21 d. Jonavoje įvyko neeilinis koncertas – roko ir laisvės vakaras „Jonavoje mes užaugom!”, skirtas paminėti dvi Lietuvos nepriklausomybės datas ir apšilti prieš didįjį „Mes užaugom” koncertą Vilniuje.

Jonava – stotelė maratone per Lietuvą

Roko maršo dvasios įkvėptas muzikinis maratonas savo kelionę per Lietuvą pradėjo Pasvalyje vasario 16 d., o užsibaigs kovo 10 d. Vilniuje, Twinsbet arenoje. Finaliniame koncerte „Mes užaugom!” pasirodys gausus būrys žinomų Lietuvos atlikėjų, skambės legendinės dainos, koncertą apjungs režisieriaus Igno Miškinio dokumentinis pasakojimas apie Lietuvos istoriją ir kompozitoriaus Jievaro Jasinskio aranžuota muzika.

Prie pilietiškumo maratono, simboliškai sujungiančio Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios datas, prisijungė tuzinas Lietuvos miestų, tarp jų – ir Jonava. Į Lietuvos kultūros asamblėjos kvietimą organizuoti vietinius renginius atsiliepė Jonavoje veikianti nevyriausybinė organizacija „Kuriu miestą”.

Roko muzika kaip būdas pajausti laisvę

„Mes užaugom” iniciatyvoje dalyvaujantys miestai buvo kviečiami kurti savitą, vietos bendruomenės inicijuotą šventės turinį. Jonavoje, roko ir metalo grupėmis garsėjusiame mieste, būtent sunkioji muzika pasirinkta kaip geriausiai laisvės pojūtį ir nepriklausomos Lietuvos augimo istoriją įkūnijantis žanras.

„Kadaise Roko maršas tapo į laisvę ir nepriklausomybę vedančiu judėjimu, o roko muzika - telkiančia ir pasipriešinti priespaudai, neteisybei skatinančia jėga. Nors nepriklausomybė jau iškovota tačiau laisvės tema šiandien ne mažiau aktuali. Kai Ukrainoje jau 4 metus vyksta plataus masto karas, o vidaus politikoje priimami su demokratijos principais nesuderinami, visuomenę destabilizuojantys sprendimai, būti pilietiškais ir sergėti savo laisvę yra kaip niekad svarbu” – teigia viena iš renginio organizatorių, Jovita Rutkauskaitė.

„Mes užaugom” sumanytojų žinutė jonaviečiams

Renginyje lankėsi ir pilietiškumo maratono idėjos autoriai, režisierius Karolis Kaupinis ir aktorius Marius Čižauskas. 

K. Kaupinis prisiminė, kad idėja sukurti Lietuvą vienijantį koncertų ciklą jam kilo tuomet, kai rudenį vyko kultūros protestai. Pasiūlymas susilaukė daug palaikymo, prisijungė bendraminčiai, kiti miestai. „Lietuva yra ypatinga tuo, kad ji pakankamai maža ir pakankamai didelė tuo pačiu metu, tad bet kokia idėja gali gana greitai virsti kūnu” sakė jis.

Prie Kaupinio pasiūlytos idėjos netrukus prisijungė aktorius Marius Čižauskas, kuris būtent regionuose vykstančiuose „Mes užaugom” renginiuose mato didelę prasmę. M. Čižauskas pasidalino pastebėjimu, kad kalbos, jog tarp didžiųjų miestų ir regionų esama didelio skirtumo, tėra blefas. „Matydamas jus, matydamas jūsų užsidegimą, aš suprantu, kad kiekviename mieste yra tiek jaunų, tiek vyresnių neabejingų žmonių, kurie puikiai mato ir sugeba identifikuoti melagius ir žino, kokios šalies jie nori, ir ko jie tikrai nenori. Paplokit sau, nes jūs esat įkvėpimas. Būkit drauge, bendraukit ir nelikit abejingi tam, kas vyksta mūsų šalyje.”

Aktorius tai pat kreipėsi į susirinkusį jaunimą. „Kaip banaliai beskambėtų, jaunimas yra ateitis. Mes turbūt visi matėm, kaip čia buvo bandoma važinėti po regionus, agituoti ir kažką skleisti. Ir būtent jauni žmonės eina ir reiškia savo poziciją”. Anot jo, prisitaikėliškumą propaguojantys žmonės nelaiko jaunimo veržlumo vertybe. „Turėkit savo nuomonę, atstovėkit ją ir neklausykit tų visokių moralizuojančių „dėdžių”, kurie jus stabdys”, linkėjo jis.

Alternatyvios kultūros pliūpsnis

Koncertas subūrė ne tik pilietiškai nusiteikusius, bet ir alternatyviąją muziką mėgstančius ir atliekančius jonaviečius. Roko ir metalo muzika šį kartą skambėjo netipinėje vietoje - vienam vakarui atgijusiose pramoninėse patalpose adresu Rambyno g. 21. 

„Koncertu norėjosi apjungti kelias Jonavos rokerių kartas, nuo legendinės „Audronašos” narių iki Jonavoje grojančių moksleivių grupių. Šį sykį pavyko sudalyvauti ne visiems norėjusiems – galbūt reiks pakartoti kitąmet. Tačiau labai nustebino jaunatviškos energijos kupinas grupės „Skudurai” pasirodymas ir specialiai šiam koncertui atsikūrusi mokyklinė grupė „Gravitacija”. Žinoma, abejingų nepaliko Jonavos roko vėliavnešiai, nuo pat 2002 m. aktyvi grupė „Titus”, kurioje gitara groja ir „Audronašos” lyderis, pamėgtų dainų autorius Romas Kmitas-Kacelė” – koncerto įspūdžiais dalinasi Jovita Rutkauskaitė.

Koncerto programą taip pat praturtino viena pirmųjų Lietuvos sunkiosios muzikos grupių, 1986 m. įsikūrę „Ramybės skveras” iš Kėdainių, bei svečiai iš Vilniaus, hard rock ir power metal muziką atliekanti grupė „Euften”.

VšĮ „Kuriu miestą” informacija

Ne tik pagalba kitiems – bet ir asmeninis augimas  

Savanorystė „Jaunimo linijoje“ – tai ne tik graži eilutė CV, tai – gyvenimo patirtis, kuri lieka visam gyvenimui. Čia įgyta patirtis padeda geriau pažinti ir priimti save, stiprina emocinį intelektą, keičia santykį su kitais žmonėmis ir plečia gyvenimo suvokimą. Daugelis savanorių šią veiklą vadina patirčių patirtimi – prasmingu įsipareigojimu, kuris augina tiek asmeniškai, tiek profesiškai. 

Ieškomi savanoriai visoje Lietuvoje  

Tapti „Jaunimo linijos“ savanoriu ir teikti emocinę paramą telefonu bei internetu gali asmenys nuo 18 metų. Savanoriauti galima Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje arba nuotoliniu būdu iš bet kurios Lietuvos vietos.  

Savanorystė yra ilgalaikė ir prasideda nuo registracijos „Jaunimo linijos“ internetiniame puslapyje. Užsiregistravę asmenys kviečiami dalyvauti atrankoje, o ją praėję – apie 4 mėnesius trunkančiuose parengiamuosiuose mokymuose. Jų metu būsimi savanoriai susipažįsta su emocinės paramos principais, įgyja psichologinių žinių, mokosi aktyvaus klausymosi, grįžtamojo ryšio teikimo, pokalbio gilinimo ir sudėtingų temų – savižalos ar savižudybės minčių – atliepimo. Mokymų metu savanoriai ruošiami teikti pagalbą tiek telefonu, tiek internetu.  

Vėliau savanoriai budėjimams skiria vidutiniškai 15 valandų per mėnesį. Šis laikas yra lankstus – savanoriai šį laiką pasiskirsto savo nuožiūra, tad budėjimus galima derinti su darbu ar studijomis. 

Registracija 

Šiuo metu vyksta paskutinės registracijos į artėjančias atrankas – vietos sparčiai pildosi.  

Norintys prisijungti prie „Jaunimo linijos“ savanorių kviečiami registruotis jau dabar: 
https://jaunimolinija.lt/savanoriauk/kaip-tapti-savanoriu/ 

Anot liudininkų, susidūrė dvi sunkiasvorės transporto priemonės. Įvykį mačiusių vairuotojų teigimu, rimtesnių sužeidimų ar didesnių padarinių išvengta.

Kaip informavo policija, vasario 24 d. apie 9.30 val. Jonavos rajone, Kulvos seniūnijoje, kelyje Jonava–Kėdainiai, susidūrė du sunkvežimiai, vairuojami blaivių vyrų, gimusių 1987 ir 1978 metais. Eismo įvykio metu taip pat kliudytas kelio ženklas. Nei vieno iš vairuotojų vežti į gydymo įstaigą neprireikė.

Į įvykio vietą atvykę pareigūnai reguliavo eismą, siekdami išvengti spūsčių. 

Vairuotojai taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingas eismo sąlygas – anksti ryte kelias įkalnėje į Čičinus buvo padengtas ledu. 

„Kultūros pasas – tai unikali ir jau pasiteisinusi priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose bei dalyvauti kitose edukacinėse kultūros veiklose. Matydami šios programos prasmę, dėjome visas pastangas, kad finansavimas augtų, o paslaugų prieinamumas plėstųsi. Labai svarbu kultūros pažinimo įpročius ugdyti nuo kuo ankstesnio amžiaus, todėl džiaugiamės, kad jau nuo šio rudens į kultūros atradimų kelionę galės leistis ir priešmokyklinio amžiaus vaikai“, – sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.

Šiuo metu Kultūrinės edukacijos sistemoje yra beveik 350 tūkst. paslaugų gavėjų – 1–12 klasių moksleivių. Nuo 2026 m. rugsėjo mėnesio prie jų prisijungs dar maždaug 24 tūkst. vaikų, besimokančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šiai naujai tikslinei grupei likusiems metams (nuo rugsėjo mėnesio) planuojama skirti po 6 eurus. Šiuo metu Kultūros paso paslaugų rinkinį sudaro daugiau kaip 6000 įvairių kultūrinės edukacijos veiklų.

Kultūros ministerija, inicijavusi šiuos sisteminius programos plėtros pokyčius, atnaujino bazinį dokumentą – Kultūros paso koncepciją, o bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, patvirtino naują administravimo bei finansavimo tvarkos aprašą. Užbaigus šį teisinių dokumentų derinimo procesą ir atnaujinus sutartį su sistemą ir programą administruojančia Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, padidintos lėšos pasiekė virtualias moksleivių pinigines.

Kultūros paso finansavimo lėšos yra skiriamos kalendoriniams metams, todėl moksleiviai ir mokyklos kviečiami aktyviai naudotis siūlomomis kultūros paslaugomis ir išnaudoti jiems skirtas galimybes.

Kultūros ministerijos inf.

Kas laikoma viršvalandžiais?

Pagal Darbo kodekso 119 straipsnį viršvalandžiai – tai darbas, viršijantis nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio normą. Jie gali atsirasti dėl objektyvių darbo organizavimo aplinkybių ar papildomo darbo poreikio.

Per 7 dienas galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių (nebent darbuotojas raštu išreiškia sutikimą dirbti iki 12 valandų). Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, jei kolektyvinė sutartis nenustato kitaip. Taip pat būtina laikytis maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.

„Viršvalandžiai nėra įprasta darbo organizavimo priemonė, jie galimi tik esant realiam poreikiui ir laikantis visų Darbo kodekso nustatytų ribojimų“, – pabrėžia kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kada sutikimas dėl viršvalandžių būtinas, o kada – ne?

VDI primena, kad viršvalandžiai galimi tik darbuotojui raštiškai sutikus, išskyrus Darbo kodekso 119 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Sutikimo nereikia, kai:

1. atliekami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų pasekmes;
2. būtina skubiai užbaigti darbą ar pašalinti gedimus, dėl kurių reikšminga dalis darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba būtų sugadintos medžiagos, produktai ar įrenginiai;
3. viršvalandiniai darbai numatyti kolektyvinėje sutartyje.

Sutikimas gali būti pateikiamas įvairiomis rašytinėmis formomis – taip pat ir elektroniniu laišku ar trumpąja žinute, jeigu aiškiai identifikuojamas turinys, siuntėjas, pateikimo faktas ir laikas, be to, užtikrinama galimybė informaciją išsaugoti ir atkurti.

„Svarbiausia, kad sutikimas būtų konkretus ir pateikiamas tik esant konkrečiai viršvalandinio darbo situacijai, t. y. tik atsiradus faktiniam viršvalandžių poreikiui, nes iš anksto pasirašyti bendro pobūdžio ar neriboto galiojimo sutikimai neatitinka teisės aktų reikalavimų“, – pažymi Š. Orlavičius.

Suminė darbo laiko apskaita: kada atsiranda viršvalandžiai?

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai gali atsirasti ne tik viršijus apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, bet ir konkrečiai dienai grafike nustatytą darbo trukmę.

Pavyzdžiui, jei darbuotojo grafike numatyta dirbti 6, tačiau faktiškai dirbama 8 valandas, papildomos 2 valandos laikomos viršvalandžiais. Tokiu atveju būtinas rašytinis darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius, o darbas apmokamas didesniu tarifu einamąjį mėnesį (ne apskaitinio laikotarpio pabaigoje).

Be to, taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai gali susidaryti ir apskaitinio laikotarpio pabaigoje (dirbant pagal patvirtintą grafiką). Ar susiklostė viršvalandinis darbas, nustatoma palyginus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką su nustatyta darbo laiko trukme. Tokiais atvejais apmokėjimas atliekamas vadovaujantis Darbo kodekso 115 straipsnio 5 arba 6 dalimis.

„Darbdaviai turėtų itin atidžiai pildyti darbo laiko apskaitą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai grafike suplanuotas trumpesnis darbo laikas, tačiau darbdavio pavedimu dirbama ilgiau, ir tai nėra tinkamai apskaitoma, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Atkreiptinas dėmesys, kad iki darbo dienos darbovietėje pabaigos darbo laiko apskaitos dokumentuose privalo būti pažymėti viršvalandžiai.“

Švenčių dienų išvakarės: viena valanda trumpiau

Pagal Darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalį švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė turi būti sutrumpinama viena valanda.

Jei dėl darbo organizavimo ypatumų darbuotojas negali dirbti trumpiau, papildoma valanda laikoma viršvalandžiais. Tokiu atveju būtina gauti darbuotojo rašytinį sutikimą ir darbą apmokėti padidintu tarifu.

„Net ir švenčių išvakarėse taikomos bendrosios viršvalandžių taisyklės – būtinas konkretus, laisva valia išreikštas sutikimas ir tinkamas apmokėjimas“, – akcentuoja kancleris.

Viršvalandžiai negali tapti įprasta praktika

VDI atkreipia dėmesį, kad viršvalandžiai negali būti planuojami iš anksto kaip nuolatinė darbo organizavimo forma. Jei papildomos valandos tampa kasdiene praktika, tai gali rodyti netinkamą darbo planavimą ar darbuotojų trūkumą. Š. Orlavičius primena, kad darbdaviai turi organizuoti darbą taip, jog viršvalandžiai būtų išimtis, o ne taisyklė. Anot jo, darbuotojai turėtų žinoti, kad jų teisė atsisakyti dirbti viršvalandžius – išskyrus įstatyme numatytas išimtis – saugoma įstatymo.

Ką sako teismų praktika?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viršvalandžiais laikomas darbas, dirbamas viršijant nustatytą normą, darbdavio nurodymu ar su jo žinia, ir tik įstatymo numatytais atvejais arba darbuotojui sutikus.

Vien darbuotojo buvimas darbo vietoje ilgiau nei nustatyta savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jei tai vyksta be darbdavio nurodymo, žinios ar leidimo. Tačiau tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su darbo specifika, viršvalandžių nebuvo galima išvengti, toks darbas turi būti įtraukiamas į darbo laiko apskaitą ir apmokamas Darbo kodekso nustatyta tvarka.

VDI ragina tiek darbdavius, tiek darbuotojus atsakingai vertinti viršvalandžių taikymą, užtikrinti skaidrią darbo laiko apskaitą ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

VDI inf.

Gyventojai ir vėl gauna melagingus el. laiškus, neva siunčiamus Valstybinės ligonių kasos (VLK) vardu. Šiuose laiškuose teigiama, kad yra atnaujintas laiško gavėjo privalomojo sveikatos draudimo liudijimas, kuris galioja nuo š. m. kovo 1 d. Šią naują liudijimo versiją prašoma atsisiųsti ir pateikti savo sveikatos priežiūros įstaigai kito apsilankymo metu.      

VLK įspėja: tai – sukčių bandymas išvilioti Jūsų asmeninius duomenis ar prisijungimus prie elektroninės bankininkystės. VLK neprašo atnaujinti jokių draudimo liudijimų ir pateikti gydymo įstaigoms, taip pat neprašo pateikti asmeninės informacijos el. paštu. Paciento duomenys yra saugomi informacinėse sistemose, prie kurių prieigą turi gydymo įstaigos. 

Ką daryti, jei gavote tokį laišką? 
•    Neatidarykite jokių prisegtų dokumentų, nespauskite nuorodų ar QR kodų.  
•    Neatsakykite į laišką. 
•    Ištrinkite jį iš savo pašto dėžutės. 
•    Jei turite abejonių – kreipkitės į VLK oficialiais kontaktais el. paštu info@vlk.lt arba tel. +370 5 232 2222. 

Jeigu paspaudėte nuorodą: 
•    kuo skubiau pasikeiskite slaptažodį, 
•    jeigu įvedėte finansinius duomenis – kreipkitės į savo banką, 
•    jeigu patyrėte žalą, kreipkitės į https://www.epolicija.lt/. 

Apie sukčiavimo svetaines ir skambučius bei žinutes galite pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui https://www.nksc.lt/pranesti.html. 

Būkite budrūs ir nepasiduokite sukčių apgaulei! 

Atliekant tyrimą bus siekiama išsamiai įvertinti, kaip gyvena ir jaučiasi Lietuvos gyventojai: analizuojama jų savijauta, gyvenimo kokybės ir laimingumo vertinimas, taip pat kasdieniai sveikatos įpročiai – mityba, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų, keliavimo būdai ar pastangos keisti gyvenseną. Tyrimas taip pat apims rizikingo elgesio paplitimą – tabako, elektroninių cigarečių, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą bei saugaus elgesio įpročius, pavyzdžiui, saugos diržų segėjimą ar šalmų ir atšvaitų naudojimą.   

„Suaugusiųjų gyvensenos tyrimas yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos stebėsenos įrankių, leidžiantis objektyviai įvertinti, kaip gyvena Lietuvos gyventojai, kokius sveikatai palankius ar rizikingus įpročius jie turi ir kaip šie įpročiai keičiasi laikui bėgant. Šio tyrimo duomenys suteikia galimybę ne tik matyti bendras tendencijas šalies mastu, bet ir įvertinti situaciją kiekvienoje savivaldybėje, todėl galime tiksliau planuoti prevencines priemones ir sveikatos stiprinimo veiklas ten, kur jų labiausiai reikia. Kviečiame gyventojus aktyviai dalyvauti apklausoje – kiekvieno žmogaus atsakymai prisideda prie sprendimų, kurie ateityje gali padėti kurti sveikesnę aplinką ir geresnę gyvenimo kokybę“, – sako Higienos instituto Tyrimų ir inovacijų plėtros skyriaus vadovė Gabija Bulotaitė.  

Tyrimą organizuoja Higienos institutas, kuris parengė metodiką ir koordinuoja jo įgyvendinimą savivaldybėse. Gyventojų apklausas vykdys savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.  

Šiemet planuojama apklausti apie 25 tūkst. gyventojų. Apklausa vykdoma taikant lizdinį imties formavimo būdą – respondentai atrenkami iš anksto numatytose viešose vietose (tyrimo „lizduose“). Tyrimo išskirtinumas – surinkti duomenys reprezentuoja ne tik visos Lietuvos, bet ir kiekvienos savivaldybės gyventojus. Suaugusiųjų gyvensenos tyrimas atliekamas kas keturis metus – gyventojai buvo apklausti 2018 m. (apklausta 24,8 tūkst. asmenų) ir 2022 m. (25,5 tūkst. asmenų).  

Periodiškai vykdoma gyvensenos stebėsena leidžia sistemingai kaupti duomenis apie Lietuvos gyventojų įpročius, stebėti jų pokyčius bei pagrįstai planuoti ir įgyvendinti prevencines priemones. Tyrimo rezultatai naudojami formuojant sveikatos politikos sprendimus nacionaliniu lygmeniu ir planuojant sveikatą stiprinančias veiklas savivaldybėse. 

Vertinant suaugusiųjų mitybos įpročius, pastebima teigiama tendencija – didėja vaisių ir daržovių vartojimo dažnumas, tačiau kartu fiksuojamas fizinio aktyvumo mažėjimas: 2022 m. energinga fizine veikla bent po 30 minučių penkias ir daugiau dienų per savaitę užsiėmė 12,2 proc. mažiau apklaustųjų nei anksčiau. 

Nepaisant to, gyvenimo kokybės vertinimai gerėja: 2022 metais 7,7 proc. daugiau respondentų savo gyvenimo kokybę įvertino kaip gerą ar labai gerą, o teigiamai savo sveikatos būklę vertinančių asmenų dalis per ketverius metus padidėjo 4,2 proc. 

Su 2018 m. ir 2022 m. atliktų gyvensenos tyrimų rezultatais galima susipažinti čia. 

Visuomenė korupciją suvokia kaip paplitusią, tačiau optimistiškai nusiteikusių daugiau nei pesimistų

Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma apklaustų gyventojų ir pusė valstybės tarnautojų sutinka su teiginiu, kad korupcija Lietuvoje yra paplitusi. Vertinant ateities perspektyvas, respondentai dažniau linkę situaciją vertinti optimistiškai nei pesimistiškai – 28 proc. gyventojų ir 61 proc. valstybės tarnautojų mano, kad korupcijos mastai per ateinančius 3 metus sumažės.

Gyventojai ir valstybės tarnautojai, kaip labiausiai paplitusias korupcijos formas, vertina nesąžiningą naudojimąsi asmeniniais (69 proc. gyventojų, 60 proc. tarnautojų) ir politiniais (67 proc. gyventojų, 67 proc. tarnautojų) ryšiais. Palyginus su 2023–2024 metais, padaugėjo gyventojų, kurie labai paplitusia korupcijos forma laiko piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Labiausiai korumpuotomis institucijomis Lietuvoje gyventojai ir valstybės tarnautojai nurodo sveikatos apsaugos įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes ir jų atstovus bei partijas ir politikus. Naujausiais duomenimis, gyventojai palankiau vertina teismų antikorupcinę reputaciją – palyginus su ankstesniais metais, mažiau gyventojų teismus įvardino tarp labiausiai korumpuotų įstaigų.

Tarp valstybės valdymo sričių, tiek gyventojai, tiek valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina teisingumo sistemą, sveikatos apsaugos sistemą, viešųjų pinigų tvarkymą ir biudžeto naudojimą, energetikos sektorių bei aplinkos, teritorijų planavimo ir statybų politiką.

Kyšio prievartos rizika sveikatos sektoriuje išlieka, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje stebimas situacijos gerėjimas

Korupcijos patirtis yra gerokai mažesnė nei paplitimo vertinimas – 11 proc. gyventojų teigia davę kyšį per pastaruosius 12 mėn. (2023–2024 m. – 9 proc.). Pagrindinė kyšio forma – pinigai. Kyšių davimas intensyvėja nuo 30 metų amžiaus, o „pikas“ pasiekiamas 50–59 m. amžiaus grupėje. Pagal kyšio davimo rodiklį iš kitų apskričių išsiskiria Telšių ir Tauragės apskritys, kuriose gyventojų, teigusių, kad davė kyšį, dalis viršija Lietuvos vidurkį.

Nors kyšio prievartos rizikas gyventojai dažniau sieja su sveikatos apsaugos sistema, ilgalaikėje perspektyvoje situacija gerėja. Palyginus 2016 m. ir 2025 m. duomenis, respondentų, susidūrusių su kyšio reikalavimu respublikinėse ligoninėse ir klinikose, dalis sumažėjo nuo 40 proc. iki 7 proc., miestų ir rajonų ligoninėse – nuo 36 proc. iki 8 proc. Dažniausiai kyšio reikalavimas ir jo davimas susijęs su asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų gavimu (chirurginėmis operacijomis, neįgalumo nustatymu, slauga ligoninėje) ir sprendimų priėmimu savivaldybėse (procedūromis, susijusiomis su statybomis, žemės paskirties keitimu).

Ne visus neoficialius atsilyginimus gyventojai suvokia kaip kyšius

21 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 metus tvarkant reikalus papildomai (neoficialiai) atsilygino darbuotojams, nelaikydami šio atsilyginimo kyšiu. Dažniau tai – Vilniaus gyventojai bei gaunantieji mažesnes pajamas. Gyventojai prasčiau atpažįsta tokias situacijas, kai yra neoficialiai „atsidėkojama“ po gautos paslaugos. Tai rodo, kad kyšis dažniau suvokiamas, kaip atsilyginimas prieš paslaugos suteikimą, o atsilyginimas po paslaugos suteikimo dažniau suvokiamas kaip „padėka“.

Asmeniniai ryšiai suvokiami, kaip svarbūs gaunant viešąsias paslaugas ir siekiant karjeros pokyčių

Asmeniniai ryšiai gyventojų suvokiami kaip svarbūs įvairiose sferose, tiek norint gauti kokybiškesnes ar greitesnes viešąsias paslaugas, tiek darbinantis ar kylant pareigose viešajame ar privačiame sektoriuje.  16 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 metus jiems teko pasinaudoti asmeniniais ryšiais siekiant greičiau ar kokybiškiau gauti viešąsias paslaugas.

Tarp per pastaruosius 3 metus pasinaudojusių konkrečia institucija ar procedūra, dažniausiai gyventojai nurodo pasinaudoję ryšiais norėdami įsidarbinti į valstybės tarnybą (26 proc.), tvarkydami reikalus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (16 proc.) bei dalyvaudami sprendimų dėl infrastruktūros ir aplinkos priežiūros priėmime savivaldybėse (15 proc.).

Sprendimų priėmimas Lietuvoje gyventojų ir tarnautojų vertinamas kaip uždaras ir paveikus interesų įtakai

Didesnė dalis gyventojų (52 proc.) ir tarnautojų (39 proc.) mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras ar labai uždaras, ir, palyginti su 2023–2024 metais, abejose grupėse taip manančių padaugėjo.

Valstybės tarnautojai, palyginus su ankstesniais metais, dažniau nurodo susiduriantys su atvejais, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai. Valstybės tarnautojų nuomone, dažniausiai įtaka priimant sprendimus daroma visais įmanomais – ir teisėtais, ir neteisėtais – būdais, o didžiausią įtaką siekiama daryti statybų, energetikos, sveikatos apsaugos, farmacijos ir aplinkosaugos sektoriuose. Kaip dažniausiai įtaką darantys subjektai įvardijami registruoti lobistai, asociacijos ir įmonės, o dažniausiai minimi įtakos darymo būdai yra neoficialūs susitikimai, naudojimasis pažintimis bei politinių partijų ar rinkimų kampanijų rėmimas.

Visuomenėje stiprėja baudžiamumo už korupciją suvokimas

Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) ir dauguma valstybės tarnautojų (95 proc.) žino, kur pranešti apie korupcinius atvejus, tačiau pranešimo apie korupciją potencialas yra gana žemas, nors stebima auganti potencialių pranešėjų dalis. Visuomenėje tebėra paplitusi baimė dėl galimų neigiamų pasekmių pranešus apie korupciją bei nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes nebus nubaustų.

Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje stebimas stiprėjantis suvokimas, kad už korupciją yra baudžiama. Palyginus su 2023–2024 metais, 10 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti.

16-ąjį kartą inicijuojant sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ taikytas atnaujintas tyrimo modelis. Siekiant, kad analizė tiksliau atspindėtų korupcijos tendencijas ir visuomenės nuostatas, pradėta respondentų grupių rotacija ir, remiantis akademikų bei ekspertų įžvalgomis, modernizuotas klausimynas. Tyrimo metu apklausti 2001 Lietuvos gyventojas ir 500 valstybės tarnautojų.

Su išsamia tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“ informacija galite susipažinti čia.

Daugiau informacijos apie Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimus rasite: https://stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/lietuvos-korupcijos-zemelapis/7437

29 metų 204 cm ūgio vidurio puolėjas šiame sezone rungtyniavo Talino „Kalev/Cramo” ekipoje. Latvijos-Estijos čempionate amerikietis rinko po 9,6 taško, atkovodavo po 6,3 kamuolio, atlikdavo po 0,5 rezultatyvaus perdavimo bei fiksavo 12,2 naudingumo balo vidurkį.

Rutherfordas 2023/2024 sezone jau yra rungtyniavęs Lietuvoje ir vilkėdamas Klaipėdos „Neptūno” marškinėlius Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“ rinko po 8,6 taško ir po 11,3 naudingumo balo.

Klubo vadovas Karolis Vaškevičius pasidžiaugė naujoko pasirašymu: „Po J. Henry išvykimo ilgai ieškojome žaidėjo, kuris pridėtų fiziškumo ir kokybės baudos aikštelėje. Situaciją paaštrino kapitono trauma. Tikime, kad Thomas pozityviai įsilies į komandą, įneš brandos ir padės kovoje dėl atšokusių kamuolių.”

Su vidurio puolėju pasirašyta sutartis iki šio sezono pabaigos.

„Jonava Hipocredit” inf. 

Šią savaitę rengiamas bandomasis matematikos valstybinis brandos egzaminas III klasės gimnazistams bei bandomieji matematikos patikrinimai besirengiantiesiems  PUPP ir NMPP. Bandomieji egzaminai ir pasiekimų patikrinimai nėra privalomi. Tai galimybė mokiniams įsivertinti savo žinias ir pasirengimą prieš artėjančius privalomus pasiekimų patikrinimus ir brandos egzaminus.

Bandomieji patikrinimai ir egzaminai nėra vertinami pažymiu ir neturi įtakos galutiniam mokymosi rezultatui.

Vasario 25 dieną aštuntokai galės dalyvauti bandomajame matematikos nacionalinių pasiekimų patikrinime (NMPP). Užduotis parengta remiantis 5–8 klasėse nagrinėtu mokymo(-si) turiniu. Jai atlikti skirta 90 minučių, vyks elektroniniu būdu. Preliminarų įvertinimą taškais mokiniai galės matyti ekranuose iškart po užduoties atlikimo.

Vasario 26 dieną dešimtokai galės laikyti matematikos bandomąjį pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Vykdomo patikrinimo trukmė – 2 val. 30 min. Užduotį sudarys pasirenkamojo atsakymo, trumpojo atsakymo ir pilno sprendimo uždaviniai. Dalis atsakymų bus vertinami automatiškai, o pilno sprendimo uždavinius vertins mokinius mokantys mokytojai elektroninėje vertinimo sistemoje. Atlikęs užduotį kompiuterio ekrane mokinys matys, kiek surinko taškų iš automatiškai vertinamų užduočių.

Vasario 27 d. III gimnazijos klasės mokiniams bus sudaryta galimybė pasitikrinti matematikos brandos egzamino I dalį. Patikrinime gali dalyvauti mokiniai, pasirinkę tiek A (išplėstinį), tiek B (bendrąjį) matematikos kursą. Patikrinimas vyks elektroniniu būdu, jo trukmė – 120 min. Visi uždaviniai bus vertinami automatiškai, o mokiniai ekrane iš karto matys preliminarų surinktų taškų skaičių.

Kovo 4 dieną matematikos įgūdžius per bandomąjį egzaminą galės pasitikrinti ir abiturientai, besimokantys tiek A, tiek B kursu.  Šis 240 min. truksiantis bandomasis egzaminas leis abiturientams pasitikrinti gebėjimą strategiškai mąstyti, suvokti laiko ribas ir pasirengti pilno sprendimo uždaviniams, kurie sudaro itin svarbią matematikos egzamino dalį. Užduotis mokiniai atliks tradiciniu būdu, jas mokiniams atspausdins mokyklos. Mokinių darbus vertins mokyklos mokytojai, naudodamiesi vertinimo instrukcija.

Kadangi bandomieji organizuojami mokiniams dar neužbaigus visos programos, pagal kurią parengtos užduotys, patikrinimuose gali būti uždavinių iš temų, kurių mokiniai bus nesimokę. Mokiniai tokius uždavinius gali praleisti, o mokytojai jų nevertins.

Visi bandomieji patikrinimai vyks mokyklose, kur mokiniai mokosi.

Kovo 6 dieną abiturientams bus organizuojamas informatikos bandomasis egzaminas.   Sausį abiturientams buvo rengiamas bandomasis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, mokiniai, dalyvavę bandomuosiuose patikrinimuose, tikruosiuose patikrinimuose ir egzaminuose vidutiniškai surenka keliais taškais daugiau ir pasiekia aukštesnių įvertinimų.

Ketvirtokai privalomą matematikos nacionalinį pasiekimų patikrinimą laikys kovo 9 dieną, aštuntokai – kovo 23 dieną. Matematikos PUPP II gimnazijos klasės mokiniams rengiamas gegužės 13 dieną. Abiturientai matematikos brandos egzaminą laikys birželio 5 dieną.

Daugiau informacijos apie egzaminus ir pasiekimų patikrinimus Nacionalinės švietimo agentūros svetainėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.