Bylos duomenimis, skolininkas ir kreditorius buvo sudarę taikos sutartį dėl 7 374 eurų skolos grąžinimo. Joje numatyta, kad pavėlavus atsiskaityti bus skaičiuojamos 5 proc. palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną.

Tokios palūkanos reiškia net 1 825 proc. metinę normą. Dėl jų pradinė skola ilgainiui išaugo iki 276 915 eurų ir toliau didėjo kiekvieną dieną.

Skolininkas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti bylą. Jo teigimu, teismas neturėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes joje numatytos palūkanos yra akivaizdžiai neprotingos ir nesąžiningos.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, nes nustatė, kad skolininkas yra praleidęs terminą tokiam prašymui pateikti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tokį sprendimą vėliau paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas, papildomai pažymėjęs, kad nemato aiškios teisės normų taikymo klaidos teismui anksčiau patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad net ir laisvai susitardamos šalys negali nustatyti tokių sąlygų, kurios prieštarauja įstatymams, sąžiningumo ar protingumo principams.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas neturi tvirtinti taikos sutarčių, jei jose numatytos sąlygos akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pasak teismo, jei patvirtinama sutartis su akivaizdžiai neprotingai didelėmis palūkanomis, tai gali būti laikoma aiškia teisės taikymo klaida.

Dėl to Aukščiausiasis Teismas ne tik atnaujino procesą byloje, bet ir atnaujino skolininko praleistą terminą prašymui pateikti. Byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas kol kas nenusprendė, kokio dydžio palūkanos šiuo atveju būtų pagrįstos, tačiau nurodė, kad turi būti iš naujo įvertinta, ar daugiau nei 1 800 proc. metinės palūkanos neprieštarauja viešajai tvarkai ir teisingumo principams.

2026 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2026.

Parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf. 

Renginio dalyvius sveikino Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė ir Jonavos sporto centro direktorė Jūratė Stanislovaitienė.

„Dėkoju visai vaikus ir jaunimą ugdančiai Jonavos sporto bendruomenei už įkvepiančius pavyzdžius, mūsų krašto garsinimą ir kasdien kuriamą pergalių kultūrą. Linkiu, kad ateinantis sezonas atneštų dar daugiau drąsių tikslų, asmeninių rekordų ir džiaugsmo akimirkų“, - sakė vicemerė B. Gailienė.

Pirmojoje renginio dalyje buvo apdovanotos Jonavos rajono mokyklos, visus mokslo metus dalyvavusios rajono mokyklų žaidynėse. Mokiniai varžėsi įvairiose sporto šakose, rinko įskaitinius taškus ir demonstravo atkaklumą bei siekį garsinti savo ugdymo įstaigas. Geriausiai pasirodžiusios mokyklos buvo pagerbtos trijose atskirose grupėse.

Antrojoje šventės dalyje dėmesys skirtas Jonavos sporto centro auklėtiniams, kurie 2025–2026 metų sportiniame sezone pasiekė reikšmingų rezultatų respublikinėse ir tarptautinėse varžybose. Buvo pagerbti įvairių sporto šakų – bokso, dziudo, lengvosios atletikos, stalo teniso bei krepšinio atstovai. Taip pat padėkos skirtos ir sportininkus rengusiems treneriams, kurių profesionalumas ir atsidavimas padeda ugdyti ne tik stiprius sportininkus, bet ir atsakingas asmenybes.

Ypatinga renginio akimirka tapo sporto centro absolventų pagerbimas. Net 32 baigusiems ugdymo programas sportininkams buvo įteikti baigimo pažymėjimai ir atminimo simboliai. Šventė tapo prasmingu sportinio sezono užbaigimu ir padėka visai Jonavos sporto bendruomenei.

„Kviečiame tapti Lietuvos ambasadoriais ir savo akimis parodyti, kuo mūsų šalis yra ypatinga. Kiekviena nuotrauka, istorija ar rekomendacija prisideda prie Lietuvos žinomumo ir skatina daugiau žmonių atrasti mūsų šalį, o Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis – gamta, miestai, kultūra, gastronomija ir išskirtinės patirtys, kuriomis verta dalintis su pasauliu“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė. 

Prie iniciatyvos #LithuaniaTravel kviečiami jungtis tiek Lietuvoje gyvenantys žmonės, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai ar lietuviškų šaknų turintys asmenys, taip pat užsienio piliečiai, verslo, turizmo, akademinės bendruomenės atstovai, organizacijos ir visi, norintys prisidėti prie Lietuvos žinomumo pasaulyje stiprinimo.  

Dalyviai kviečiami socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ dalintis nuotraukomis bei įspūdžiais iš Lietuvos, naudojant grotažymę #LithuaniaTravel. 

Burtų keliu išrinktas nugalėtojas-diasporos atstovas bus apdovanotas kelione į Lietuvą dviem asmenims – prizą sudarys skrydžiai iš Europos į Lietuvą ir atgal, dvi nakvynės su pusryčiais 4 žvaigždučių viešbutyje, ekskursija su gidu bei kultūrinė veikla arba pramoga. Kelionės paketo vertė – ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų. 

Dar vienas Lietuvą garsinęs iniciatyvos dalyvis laimės kelionės po Lietuvą paketą dviem asmenims – prizą sudarys nakvynė 4 žvaigždučių viešbutyje, ekskursija su gidu, kultūrinė programa arba pramoga bei vakarienė restorane. Šio prizo vertė – ne mažiau kaip 1,5 tūkst. Eurų. 

Dar du iniciatyvos dalyviai bus apdovanoti Lietuvos turizmo informacijos centrų ir turizmo verslo įsteigtais prizais – ekskursijomis po pasirinktą Lietuvos vietovę bei nakvyne, pramoga, vakariene arba kultūriniu renginiu. Šių prizų vertė – ne mažiau kaip 300 eurų. 

Žaidimas vyks iki š. m. rugsėjo 26 d. Burtų keliu išrinktiems laimingiesiems rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną – bus įteikti prizai. 

Pirmoji iniciatyva #LithuaniaCo-create organizuota 2024 metais. Praėjusiais metais vykusio žaidimo #LithuaniaTravel metu žaidimo dalyvių įrašai pasiekė daugiau nei 4,3 mln. socialinių tinklų vartotojų, o įrašai pasiekė auditorijas Indijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Lietuvoje šiemet tymai diagnozuoti keturioms moterims ir penkiems vyrams. Septyni susirgimai fiksuoti Kauno apskrityje, du – Panevėžio. Du tymų atvejai yra įvežtiniai – susirgusieji lankėsi Lenkijoje ir Pietų Korėjoje.

Daugiausia atvejų, trys, užregistruoti 45–49 metų vyrų grupėje. Po du susirgimus fiksuota tarp 50–54 ir 55–59 metų moterų. Dar po vieną atvejį nustatyta 40-44 metų vyrų bei 1-4 metų berniukų grupėje.

Daugumai užsikrėtusiųjų, aštuoniems, prireikė gydymo ligoninėje. Penki iš jų gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikoje. Jos vadovė, profesorė, dr. Auksė Mickienė pasakoja, kad dviem pacientams išsivystė sunkus plaučių uždegimas, dėl ko jiems prireikė deguonies terapijos.

„Du atvejai neatrodo daug absoliučiais skaičiais, tačiau šiuo atveju procentinė dalis yra ganėtinai didelė. Jei tymais užsikrėstų tūkstantis ar keli tūkstančiai žmonių – įsivaizduokime, apie kokius skaičius tektų kalbėti tuomet ir kokios būtų pasekmės tiek medicinos įstaigų apkrovai, tiek visuomenei“, – dėmesį atkreipia profesorė, perspėjanti, kad tymai pasiekti tokius skaičius gali labai nesunkiai.

Viena užkrečiamiausių ligų pasaulyje

Tymai – ūmi virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu: virusas perduodamas sergančiam žmogui kosint, čiaudint ar netgi kvėpuojant. Užsikrėtus tymais, inkubacinio periodo metu (6–21 d.) paprastai nejaučiama jokių simptomų. Vėliau prasideda karščiavimas, sloga, kosulys, akių paraudimas. Dar vėliau – dažniausiai ant veido atsirandantis ir po visą kūną išplintantis bėrimas.

Bazinis tymų reprodukcijos rodiklis (R0) yra 12–18. Tai reiškia, kad imuniteto neturinčioje populiacijoje vienas sergantis žmogus gali užkrėsti 12–18 kitų asmenų. Palyginimui, sezoninio gripo reprodukcijos rodiklis paprastai siekia 1–2, o pirminio COVID-19 varianto prieš septynerius metus R0 buvo apie 2–3.

Dėl itin aukšto užkrečiamumo epidemiologai tymus dažnai vadina savotišku visuomenės imuniteto „streso testu“ – pradėjus sparčiau plisti tymams, tai dažniausiai reiškia pavojingai sumažėjusį vakcinacijos lygį ir bendro visuomenės imuniteto nepakankamumą.

Panikuoti dar nereikia, tačiau pasiruošti būtina

Prof. A. Mickienės teigimu, prevencinių veiksmų reikia imtis dar prieš protrūkį, nes jam prasidėjus, suvaldyti situaciją tampa gerokai sunkiau.

„Tymai plinta labai greitai. Be aukšto bazinio reprodukcijos rodiklio, ši liga pavojinga ir tuo, kad užsikrėtimui pakanka labai trumpo ir net nebūtinai tiesioginio kontakto: uždaroje patalpoje virusas gali išlikti net iki dviejų valandų“, – pabrėžia profesorė.

Svarbiausia, kad užkrėsti kitus žmogus jau gali vos prasidėjus karščiavimui, kol oda dar neišberta. Tuo metu tymų simptomai yra labai panašūs į gripo, tad pats žmogus paprastai net neįtaria sergantis tymais.

„Pamažu įsibėgėjant vasarai, kuomet nemažai žmonių keliauja atostogauti į užsienį, rizika parsivežti ne tik gerų įspūdžių, bet ir pavojingą ligą didėja: oro uostai, turistų traukos objektai, koncertai ar kitos masinio susibūrimo vietos gali tapti puikia terpe plisti ir tymų virusui“, – perspėja A. Mickienė.

Sergamumas Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse buvo užregistruoti 3 779 tymų atvejai. Dvylikoje Europos šalių daugiau nei pusė registruotų tymų atvejų buvo įvežtiniai arba susiję su įvežtiniais atvejais.

Naujausiais ECDC duomenimis, nuo šių metų pradžios iki gegužės 17 dienos daugiausiai tymų atvejų fiksuota Bulgarijoje – 277. Ispanijoje per tą patį laikotarpį nustatyta 118 susirgimų, Vokietijoje – 82. Prancūzija iki balandžio pabaigos nustatė 77 tymų atvejus.

Pavojingiausiai atrodo kaimyninė Latvija, kurioje balandžio 15 d. duomenimis oficialiai patvirtinti 49 tymų atvejai, bet nustatyta virš 800 galimų kontaktų, kurių metu virusas galėjo būti perduotas. Taip pat – Portugalija, kurioje tymais gegužės 17 d. sirgo trys asmenys, o bendras galimų kontaktų skaičius artėjo prie 500.

„Italija, Ispanija, taip pat ir kaimyninė Latvija – populiarios ir mėgstamos lietuvių vasaros atostogų kryptys. Rankų plovimas ar veido kaukė nuo užsikrėtimo tymais neapsaugos. Nesant ekstremaliai situacijai, žmonės savo noru respiratoriaus tikrai nesidės. Tad vienintelė apsauga, norint būti užtikrintiems, kad neparsivešite viruso, yra skiepai“, – pabrėžia Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė.

Užtikrinta apsauga

Iš devynių šiemet tymais Lietuvoje užsikrėtusių žmonių penki buvo arba tikrai neskiepyti, arba jų vakcinacijos statusas nėra aiškus. Kiti keturi buvo gavę nepilną vakcinacijos kursą – t. y., tik vieną vakcinos dozę.

„Žinoma, viena dozė neabejotinai geriau negu nieko, bet pilnavertę apsaugą nuo tymų suteikia dvi vakcinos dozės, suaugusiems žmonėms suleidžiamos 28 dienų intervalu.“

Profesorė pastebi, kad iš šiemet Lietuvoje 9 susirgusiųjų tymais yra tik vienas vaikas, visi kiti – vyresni nei 40 metų amžiaus. Pasak A. Mickienės, taip yra dėl to, kad dviem MMR vakcinos (apsaugančios nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės) dozėmis Lietuvoje buvo pradėta skiepyti tik nuo 1988-ųjų.

„Tikėtina, kad didelei daliai tuometinių vaikų, nuo 1964 m. iki 1988 m., o ir vėliau – devyniasdešimtaisiais – skiepytų tik viena doze, ilgalaikis imunitetas nesusiformavo ir tymų virusui jie yra kur kas mažiau atsparesni“, – sako ekspertė.

Sveikata – kiekvieno iš mūsų rankose

Nustatyta, jog tam, kad tymai neplistų, imunitetą turi turėti 95 proc. bet kurios populiacijos gyventojų. Toks tikslas – pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo MMR vakcina apimtis – numatytas ir Lietuvos nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje.

Deja, oficialiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje mūsų šalies 2-ejų metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze tesiekė 85,8 proc., o 7-erių metų amžiaus grupėje, antrąja vakcinos doze – dar mažiau, 84,5 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2024 m. pasaulyje nuo tymų mirė apie 95 tūkst. žmonių. Daugiausia – neskiepyti arba nepilnai paskiepyti vaikai iki penkerių metų.

Paskutiniai metai, kai tymų atvejų nebuvo užregistruota Lietuvoje, buvo 2022-ieji. O didžiausias šios ligos protrūkis pastarąjį dešimtmetį fiksuotas 2019 m., kai visoje šalyje tymais susirgo 834 žmonės.

Dėl skiepų prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Senjorė laiške teigia, kad vaizdas ją ne tik nustebino, bet ir nuliūdino.

„Esu senjorė jonavietė, kuri džiaugiasi, kad gyvena Jonavoje ir labai didžiuojasi šiuo miestu... Kiekvieną dieną einame pasivaikščioti pėsčiųjų takais aplink Jonavos tvenkinius. Ypač malonu eiti naujuoju mediniu pėsčiųjų taku palei Joninių tvenkinį. Širdis džiaugiasi matant tokią nuostabią, gražią gamtą. Bet tai, ką vakar (birželio 10 d.) pamatėme, pakirto kojas“, - rašo Vanda.

Pasak jos, prie tako augančių medžių kamienai buvo akivaizdžiai pažeisti.

„Sustojome ir žiūrėjome į šiuos šalia medinio tako pažeistus medžius. Liūdna, skaudu, pikta. Širdis verkia. Manau, kažkas turėtų pamokyti vyrus, kaip reikia pjauti žolę prieš jiems į rankas įduodant žoliapjoves ar trimerius. Taip negalima, tai nepateisinama“, - piktinosi gyventoja.

Ji taip pat klausė, kas atsakingas už tokius pažeidimus ir ar tai galėjo nutikti atliekant miesto priežiūros darbus.

Komentaro portalas paprašė bendrovės „Jonavos paslaugos“.

Įmonės atstovas teigė, kad apie tinkamą darbų atlikimą su darbuotojais kalbama nuolat, tačiau pripažino, jog matomi pažeidimai atrodo nemaloniai.

„Su šienautojais kalbamės nuolat. Sunku pasakyti, kaip tiksliai taip galėjo nutikti. Tačiau šiems seniems medžiams tokie pažeidimai didelės žalos nepadarys“,- sakė bendrovės atstovas.

Pasak įmonės atstovo, artimiausiomis dienomis pažeistos vietos bus apdorotos specialiomis priemonėmis.

„Pirmadienį arba antradienį žaizdas apdorosime specialiu tepalu, skirtu tokiems pažeidimams gydyti. Taip pat dar kartą aptarsime situaciją su darbuotojais, parodysime nuotraukas ir pakartosime instruktažą, kad medžiai nebūtų žalojami“, - teigė pašnekovas.

„Jonavos paslaugų“ atstovas atsiprašė gyventojų dėl situacijos ir tikino, kad medžių apsauga įmonei yra svarbi.

„Labai atsiprašome ir apgailestaujame. Medžius saugome, mylime ir pasirūpinsime jų gydymu. Tai pavienis atvejis, tokių situacijų paprastai nepasitaiko“, - sakė specialistas.

Anot įmonės, gyventojos užfiksuoti pažeidimai seniesiems medžiams neturėtų turėti reikšmingų ilgalaikių pasekmių, tačiau bendrovė imsis papildomų prevencinių priemonių.

„Dėkojame gyventojai už pastabumą ir reakciją. Tokia informacija padeda greičiau pastebėti problemas ir jas spręsti“, - pridūrė įmonės atstovas.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

„Šis sprendimas yra nuoseklus žingsnis stiprinant kultūrinio ugdymo prieinamumą. Žinome, kad ankstyvas kontaktas su kultūra formuoja vaiko smalsumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi, todėl siekiame, kad kokybiškos edukacijos pasiektų vaikus dar iki pradedant mokyklą“, – sako Rasa Stuglienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro Kultūros paso kuratorė.

Investicija į ateities auditoriją

Kultūros organizacijoms šis pokytis yra ne tik galimybė pasiekti naują auditoriją. Tai ir investicija į ateitį. Vaikai, kurie nuo mažens susipažįsta su kultūra ir menu, dažniau išlieka aktyvūs kultūros dalyviai ir vėlesniame amžiuje.

„Žinome, kad pažintis su kultūra nuo ankstyvojo amžiaus padeda formuoti kūrybingą, smalsią ir kultūriškai aktyvią asmenybę, todėl siekiame, kad kokybiškos kultūrinės edukacijos pasiektų vaikus dar prieš jiems pradedant mokyklos etapą“, – teigia R. Stuglienė.

Naujos galimybės kultūros kūrėjams

Programos plėtra reiškia ir naują etapą kultūros bei meno organizacijoms ir kūrėjams. Norint, kad priešmokyklinio amžiaus vaikams būtų pasiūlytas kokybiškas ir įvairus edukacijų pasirinkimas, reikalingos specialiai šiai amžiaus grupei sukurtos veiklos.

„Kuriant edukacijas svarbu užtikrinti jų žaismingumą ir interaktyvumą. Jos turėtų būti orientuotos į priešmokyklinio amžiaus vaiko aktyvų dalyvavimą: žadintų visų vaikų norą veikti, kurti, tyrinėti. Todėl edukacijose turėtų būti naudojami žaidybiniai elementai, kūrybinės užduotys, judrieji žaidimai, pasakojimai, įvairios meninės raiškos formos, vaizdines priemonės, informacija būtų aiški, suprantama vaikui. Taip pat svarbu, kad būtų sudomintas kiekvienas vaikas ir užmegztas su juo glaudus tarpusavio ryšys, kad vaikas galėtų laisvai išreikšti savo nuomonę, užduoti klausimus ir nebijotų suklysti“, – pažymi Laimutė Girdauskienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė.

Nuo birželio 16 d. iki birželio 30 d. (imtinai) kultūros ir meno įstaigos, organizacijos, kūrėjai bei kultūros edukatoriai bus kviečiami teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų atrankai. Tikimasi, kad naujasis kvietimas paskatins atsirasti dar daugiau edukacijų, orientuotų į

priešmokyklinukų poreikius – veiklų, kuriose svarbus ne tik žinių perteikimas, bet ir žaidimas, judėjimas, tyrinėjimas bei kūrybinis patyrimas.

Apie Kultūros pasą

Kultūros pasas – nuo 2018 metų veikianti valstybės finansuojama programa, suteikianti mokiniams galimybę dalyvauti įvairiose kultūrinėse edukacijose ir kitose kultūros bei meno veiklose, skatinančiose pažinti Lietuvos ir pasaulio kultūrą. Kultūrinės edukacijos sistema – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuota, sukurta ir administruojama platforma, skirta Kultūros paso veiklų paieškai, užsakymui ir administravimui.

Kultūros paso veiklose pernai dalyvavo 361106 mokiniai, kurie apsilankė 26234 edukacijose. Šiuo metu kiekvienam mokiniui per kalendorinius metus skiriama 14 eur Kultūros paso lėšų. Kasmet prie programos jungiasi vis daugiau Lietuvos ir užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų, 2025 metais programoje dalyvavo 94 proc. Lietuvos moksleivių, 7 proc. daugiau nei 2024 metais, todėl Kultūros pasas pasiekia vis platesnę mokinių auditoriją.

Kai kuriuose padaliniuose moksleiviams bus pristatomas išvykimo krepšys, būtiniausi daiktai, kuriuos kiekvienas gyventojas turėtų būti susikomplektavęs. Ugniagesiai gelbėtojai lankytojus kvies pasirengti galimoms nelaimėms, mobiliuosiuose telefonuose įsidiegti mobiliąją programėlę LT72, apsilankyti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje www.lt72.lt. 

Veikla skirta 5–8 klasių moksleiviams. 

Praktinė informacija: Lankymo laikas - nuo 9.30 iki 11.30 val., iš anksto užsiregistravus žemiau nurodytais kontaktais. Vietų skaičius ribotas. 

Užsiėmimo laikas: 45–60 min. (priklausomai nuo dalyvių skaičiaus) 

Mokinių skaičius: 20–30 

Erdvė: Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai: komandos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. 

Reikalingos priemonės: Vizitas vyks ugniagesių gelbėtojų patalpose, todėl speciali įranga ar apranga nereikalinga 

Atsakingas asmuo: Norint užsiregistruoti, prašome kreiptis žemiau pateiktais to padalinio kontaktais. Registracija vykdoma darbo dienomis darbo metu nuo 8.00 iki 16.00 val.  

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba  

1-oji komanda Nemuno g. 2, Kaunas, tel. 0 671 57 039 

2-oji komanda Rusų g. 4, Kaunas, tel. 0 707 69 493 

3-ioji komanda Elektrėnų g. 12, Kaunas, tel. 0 707 69 593 

4-oji komanda Mituvos g. 3, Kaunas, tel. (0 37) 31 16 63 

5-oji komanda Žemaičių pl. 33, Kaunas, tel. (0 37) 24 01 91 

Garliavos komanda S. Lozoraičio g. 17D, Garliava, Kauno r. sav., tel. (0 37) 30 26 96  

Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Kauno g. 49, Jonava, tel. 0 707 69 825 

Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Užtvankos g. 9, Dainiai, Jurbarkų sen., Jurbarko r. sav., tel. (0 447) 69 876 

Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Gedimino g. 64, Kaišiadorys, tel. (0 346) 67 514 

Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba J. Basanavičiaus g. 57, Kėdainiai, tel. (0 347) 67 233 

Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

1-oji komanda Stoties g. 59, Marijampolė, tel. 0 707 65 844 

2-oji komanda Vytauto g. 72, Marijampolė tel. (0 343) 69 721 

Kalvarijos komanda Dariaus ir Girėno g. 61, Kalvarija, tel. 0 656 76 568 

Kazlų Rūdos komanda Skvero g. 13, Kazlų Rūda, tel. 0 656 73 567  

Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba J. Lukšos g. 4, Prienai, tel. (0 319) 60 038 

Birštono komanda B. Sruogos g. 15, Birštonas, tel. (0 319) 65 765  

Raseinių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Maironio g. 70, Raseiniai, tel. (0 428) 70 517 

Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba E. Steponaičio g. 2, Šakiai, tel. 0 707 69 786  

Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Žemdirbių g. 11, Vilkaviškis, tel. (0 342) 60 001 

Kybartų komanda J. Biliūno g. 14D, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., tel. 0 614 46 527.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.

Renginio vedėjai, piratas ir undinėlė, žaismingai ir su šypsena įtraukė visus į nuotykių kupiną istoriją, kurioje netrūko nei paslapčių, nei išbandymų, nei smagių atradimų. Jų kvietimas ieškoti perlų tapo gražia šventės metafora, priminusia, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ypatingas ir nepaprastai vertingas.

Žiūrovai buvo pakviesti stebėti centro kolektyvo spektakliuką „Kaip varlytės gelbėjo upę“. Šis nuoširdus pasirodymas ne tik įtraukė savo istorija, bet ir palietė svarbią temą, rūpestį gamta bei mūsų visų atsakomybę ją saugoti. Varlyčių drąsa ir ryžtas paliko šiltą įspūdį ir ne vieną privertė susimąstyti.

Visus apgaubė lengva ir paslaptinga nuotaika, kai scenoje pasirodė „Medūzų šokis“. Lėti, banguojantys judesiai, švelni muzika ir subtilus grožis sukūrė įspūdį, tarsi akimirkai būtume nusikėlę į ramias jūros gelmes, kur viskas teka savaip tyliai ir harmoningai.

Šokių namų „Melgė“ kolektyvo pasirodymas įtraukė žiūrovus ir leido dar stipriau pajusti šventės gyvumą. Scenoje pasirodžiusių Jonavos Justino Vareikio progimnazijos 6b klasės mokinių atlikta daina sušildė susirinkusiuosius, sukūrė jaukumo jausmą ir dar kartą priminė, kaip gera būti kartu ir dalintis paprastomis, bet labai prasmingomis akimirkomis.

Šventės dalyviai buvo kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys aktyviai įsitraukti. Jų laukė įvairios veiklos ir žaidimai: „Lobių sala“, „Karibų piratų laivas“, undinėlės grožio salonas, apyrankių vėrimas bei pojūčių pažinimo akvariumo iššūkiai. Šios veiklos leido kiekvienam atrasti savo „perlų“, naujų patirčių, emocijų ir bendravimo džiaugsmo.

Ypatingą šventės prasmę sustiprino mūsų visada laukiami svečiai, kurių dalyvavimas buvo svarbus bendruomenės palaikymo ženklas. Renginyje dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis ir jo padėjėja Audronė Bagdonavičienė, Jonavos rajono savivaldybės tarybos

Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė, Jonavos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos Jonavos „Viltis“ tarybos pirmininkė Olga Traskauskienė, Jonavos nakvynės namų direktorė Ingrida Malciuvienė bei Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyrio vedėja Jovita Maciulevičienė.

Ši šventė dar kartą parodė, kokia stipri ir graži yra bendruomenė. Skirtingi žmonės, skirtingos istorijos, tačiau visus sujungė bendras jausmas, noras būti kartu, dalintis šiluma ir kurti prasmingas akimirkas.

„Mes kiekvienas esame perlas“ tai ne tik šventės pavadinimas, bet ir žinutė, kuri dar ilgai išliks kiekvieno dalyvio širdyje. Nes tik būdami kartu galime sukurti tikrą bendrystės magiją ir atrasti tai, kas gražiausia kiekviename iš mūsų.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro inf.

Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo ar lankymosi apribojimai.

Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkai ar naudotojai privalo sudaryti galimybę žmonėms naudotis pakrante. Todėl palei vandens telkinį turi būti palikta laisva pakrantės juosta, skirta praeiti. Įprastai turi būti užtikrintas ne siauresnis kaip 5 metrų pločio praėjimas nuo vandens telkinio kranto linijos. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite ar skardyje, praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti vandens telkinio pakrante.

Nors pakrante naudotis gali visi, būtina gerbti privačią nuosavybę. Be savininko leidimo negalima naudotis privačiais lieptais ir kita infrastruktūra, eiti per privatų kiemą ar žemės sklypą, taip pat šiukšlinti ar kitaip pažeisti viešąją tvarką.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės dalyje yra nurodyta informacija, kad su vandens telkiniu besiribojantis žemės sklypas yra privatus, be žemės savininko sutikimo ten galima apsistoti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

Teisė naudotis pakrante neatsiejama nuo pareigos saugoti aplinką. Poilsiautojai turi surinkti ir išsinešti visas atliekas, nepalikti šiukšlių ar kitų taršos pėdsakų. Taip pat pakrantėse negalima važinėti ar statyti automobilių, motociklų ir kitų transporto priemonių. Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.

Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Pastebėję galimai neteisėtai pakrantėje įrengtas tvoras, vartus, statinius ar kitas kliūtis, trukdančias laisvai praeiti pakrante, gyventojai apie tai gali pranešti Aplinkos apsaugos departamentui skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Kilus ginčams dėl žemės sklypų ribų, nuosavybės teisių, servitutų ar kitų civilinių teisinių santykių tarp žemės savininkų ir pakrantėmis besinaudojančių asmenų, reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą arba ginčą spręsti kitais teisės aktuose nustatytais būdais.

Nacionalinės žemės tarnybos inf. 

Renginyje dalyvaus dr. Mindaugas Nefas (šaulys, mokytojas ir pagrindinis vadovėlio redaktorius), dr. Ieva Gajauskaitė (Nacionalinio krizių valdymo centro Analizės biuro vadovė ir vadovėlio autorė), mjr. dr. Gintautas Jakštys (Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vadovėlio autorius), dr. doc. Ramūnas Trimakas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, vadovėlio autorius) bei istorijos mokytojas Antanas Jonušas. Pokalbį moderuos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vyriausioji tyrėja Laura Charbakaitė.

Saugumo tema reikalauja naujų įgūdžių

Karas Europoje, dezinformacija, kibernetinės atakos, visuomenės atsparumo išbandymai – temos, kurios dar prieš dešimtmetį dažniausiai buvo aptariamos ekspertų, politikų ar kariškių diskusijose, šiandien tampa ir mokyklos kasdienybės dalimi. Jauni žmonės su šiomis temomis susiduria socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešajame gyvenime, tačiau ne visada turi pakankamai žinių ir įgūdžių jas kritiškai vertinti.

Leidinyje aptariamos svarbiausios šiuolaikinio saugumo temos – nuo globalių geopolitinių procesų ir hibridinio karo iki visuomenės atsparumo, pilietinio pasipriešinimo, informacinio saugumo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama ne tik žinioms, bet ir praktiniams gebėjimams, padedantiems atsakingai veikti neapibrėžtumo ir krizių sąlygomis.

Vadovėlis ugdys mokinių pilietinį atsparumą

Tai pirmasis vadovėlis, skirtas III–IV gimnazijos klasių pasirenkamajam Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykui, parengtam pagal 2022 m. patvirtintą bendrojo ugdymo programą. Jo tikslas – stiprinti mokinių pilietinį atsparumą, kritinį mąstymą ir supratimą apie Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą bei kiekvieno piliečio vaidmenį užtikrinant valstybės saugumą.

Programa apima nacionalinio ir tarptautinio saugumo, hibridinių grėsmių, informacinio ir kibernetinio saugumo, pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms temas. Mokiniai mokosi atpažinti propagandą ir dezinformaciją, analizuoti geopolitinius procesus, susipažįsta su Lietuvos nacionalinio saugumo sistema bei ugdosi praktinius gebėjimus, reikalingus įvairių krizių metu.

Mokytojai ieško būdų kalbėti apie grėsmes

Tačiau naujo dalyko atsiradimas mokyklose kelia ir svarbių klausimų. Kaip kalbėti apie karą, autoritarinius režimus ar visuomenės pažeidžiamumą taip, kad būtų ugdomas ne nerimas, o supratimas? Kaip mokyti kritiškai vertinti informaciją nuolat besikeičiančioje medijų aplinkoje? Kaip teorines žinias susieti su praktiniais įgūdžiais? Ir ar šiandienos mokytojas jaučiasi pasirengęs dėstyti tokį tarpdisciplininį dalyką?

Diskusijoje bus aptariama, kokį vaidmenį šiandien atlieka mokykla ugdant pilietinį atsparumą, kokių kompetencijų reikia mokytojams ir mokiniams, kaip klasėje kalbėti apie sudėtingus geopolitinius procesus bei kokių mokymo priemonių ir pagalbos tikisi pedagogų bendruomenė. Taip pat bus diskutuojama apie nacionalinio saugumo temos vietą bendrojo ugdymo sistemoje ir jos reikšmę stiprinant demokratinę visuomenę.

Renginys skirtas mokytojams, švietimo bendruomenei, mokiniams, studentams, viešojo sektoriaus atstovams ir visiems, besidomintiems pilietinio ugdymo, saugumo bei demokratijos klausimais.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf. 

7.25 val. gautas pranešimas, kad Chemikų gatvės kieme vyras krūmuose degina laužą, sklinda dūmai. Atvykę ugniagesiai užgesino šakas, degusias apie 0,5 kvadratinio metro plote. Nustatyta, kad saugūs atstumai nuo pastatų buvo išlaikyti, o laužas buvo prižiūrimas.

Tą pačią dieną gauti du pranešimai dėl jaučiamo dujų kvapo. Pirmuoju atveju pranešta apie galimą dujų kvapą prie daugiabučio Kosmonautų gatvėje, antruoju - viename Žeimių tako butų. Abiem atvejais dujų kvapo nenustatyta. Manoma, kad gyventojai galėjo užuosti laiptinėse vykdomų dažymo darbų kvapą.

18.42 val. ugniagesiai vyko į Sodų gatvę, kur pranešėjas negalėjo patekti į savo tėvo butą ir įtarė, kad šiam galėjo sutrikti sveikata. Diskiniu pjūklu ir laužtuvais atidarius buto duris, į vidų buvo įleisti medikai ir policijos pareigūnai. Bute rastas sąmoningas šeimininkas. Po medikų apžiūros jis išneštas iš buto ir įkeltas į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis.

Pagal priimtus pakeitimus, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokinių mokymosi krūvį, kiek maksimaliai valandų per vieną dieną mokykloje gali mokytis įvairaus amžiaus mokiniai, nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrojo ugdymo planai, o ne sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma, kaip kad yra dabar.

„Pakeitimas sudarys prielaidas užtikrinti aiškesnį institucinį kompetencijų paskirstymą, kai už ugdymo proceso organizavimą bus atsakinga švietimo politika. Iš tiesų bus vienu dokumentu reglamentuojama tai, kas yra susiję su ugdymu“, – Seimo posėdyje yra sakiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Seimas taip pat nusprendė, kad visi profesinio mokymo įstaigose dirbantys mokytojai privalės įgyti pedagoginę kvalifikaciją.

„Siekiama sustiprinti profesinio mokymo kokybę, nustatant reikalavimą asmenims, dirbantiems pagal profesinio mokymo programas, įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Šiuo metu pakanka baigti trumpalaikį pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, kuris nėra pakankamas aukštai profesinio mokymo kokybei užtikrinti. Darbo rinkos pokyčiai neišvengiamai daro įtaką būtent profesinio mokymo turiniui ir jo įgyvendinimui, todėl profesijos mokytojams yra keliami ir vis didesni reikalavimai“, – pristatymo metu kalbėjo ministrė.

Pagal priimtas pataisas, visų profesijų mokytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, per 4 metus nuo darbo pradžios bus privaloma įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Pagal profesinio mokymo programas visoje profesinio mokymo sistemoje dabar dirba 1 460 mokytojų, neturinčių pedagogo kvalifikacijos.

Šį įstatymo nuostata įsigalios 2027 m. rugsėjo 1 d. Dabar norint dirbti profesijos mokytoju, pakanka būti išklausius pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.

Už naujas projekto Nr. XVP-1410 (2) nuostatas vieningai balsavo 96 Seimo nariai.

LRS inf.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tvirtino, kad dažniausiai gyventojai santaupas banke laiko už nulines palūkanas. „Tokių lėšų einamosiose sąskaitose yra apie 19 mlrd. eurų ar daugiau, net du trečdaliai indėlių negeneruoja gyventojams grąžos. Jie laikomi einamosiose sąskaitose ir už juos palūkanos nemokamos, gyventojų santaupos nuvertėja, šalyje turime infliaciją“, – teigė šalies vadovo patarėjas. Jo tvirtinimu, taip būtų įdarbinami nenaudojami vidiniai ištekliai auginant ekonomiką.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma, kad savo indėlius įveiklinti siekiantis gyventojas savanoriškai sutiktų, jog jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurios lėšos būtų priskiriamos ekonomikos augimo ir ūkio pažangos finansavimo programai.

Programą įgyvendinančios kredito įstaigos specialiojoje einamojoje sąskaitoje esamas gyventojų lėšas (iki 2500 eurų) skolintų Nacionaliniam plėtros bankui ILTE, o šios lėšos būtų naudojamos valstybės, savivaldybių ar jų valdomų įmonių (arba įmonių, kurių dalininke yra valstybė arba savivaldybė) vykdomų ilgalaikių investicinių programų energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektams finansuoti.

Šios lėšos ir toliau būtų draudžiamos Indėlių draudimo fonde. Nors komerciniai bankai skolintų lėšas Nacionaliniam plėtros bankui, gyventojai bet kuriuo momentu galėtų savo reikmėms pasiimti ir naudoti dalį ar visas šioje savo specialiojoje einamojoje sąskaitoje laikomas lėšas. Vienu metu gyventojas galėtų turėti tik vieną tokią specialiąją einamąją sąskaitą.

Programos palūkanų normos, mokamos gyventojui, dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko nustatytą palūkanų normos už indėlius dydį Vyriausybės nutarimu du kartus per metus. Programos palūkanų norma, mokama gyventojams, pagal siūlomą įstatymo projektą negalėtų būti mažesnė už 0,1 proc. ir negalėtų būti didesnė už 3 proc.

Programoje dalyvaujančiai kredito įstaigai būtų suteikiama valstybės garantija už Nacionaliniam plėtros bankui pagal programą paskolintas lėšas.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1556) balsavo 69 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šios iniciatyvos prašyti Vyriausybės, Lietuvos banko ir Europos Centrinio bankų išvadų. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

 Seimo Spaudos biuro inf. 

Naujoji gamykla – dar vienas ženklas, kad Jonava yra patraukli pažangiam, aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui. Įmonės veikla siejama su biotechnologijomis, inovacijomis ir tvariais sprendimais žemės ūkiui bei pramonei.

Planuojama, kad gamyklos statybos bus baigtos 2027-aisiais metais.

Renginyje dalyvavo savivaldos, ministerijų, mokslo, verslo, žemės ūkio organizacijų ir vietos bendruomenės atstovai. Svečiai taip pat turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su „Nando“ veikla, tyrimų kryptimis ir kuriamais produktais.

„Jonavoje viena po kitos įkasamos naujų verslų kapsulės. Tai stiprėjančio Jonavos rajono, augančio regiono ir pasitikėjimo mūsų kraštu ženklas. Džiugu, kad šiuo atveju kalbame apie aukštųjų technologijų, biotechnologijų sritį – apie verslą, kuris remiasi mokslu, inovacijomis ir kuria produktus, reikalingus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkoms.

Tokia įmonių plėtra rodo, kad verslas Lietuvoje juda aiškia kryptimi: investuoja, plečiasi, renkasi regionus ir čia kuria ateities ekonomiką“, – sako Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

„Nando“ – inovatyvi biotechnologijų įmonė, kurianti ir gaminanti pažangius mikrobiologinius produktus bei cheminius priedus, skirtus žemės ūkiui ir pramonei. Įmonės kuriami sprendimai padeda ūkininkams natūraliu būdu fiksuoti azotą, atpalaiduoti kalį ir fosforą bei mažinti trąšų poreikį.

Naujos gamyklos statybos Jonavoje prisidės prie Lietuvos biotechnologijų sektoriaus augimo, skatins aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą ir stiprins šalies, kaip pažangių mokslo bei bioekonomikos sprendimų centro, konkurencingumą.

Daugelio rajonų ligoninių vadovai ir savivaldybių atstovai tuomet tvirtino, kad toks reikalavimas mažėjančio gyventojų skaičiaus regionuose yra sunkiai įgyvendinamas ar net neįmanomas. Tarp aktyviausiai dėl savo akušerijos skyriaus išlikimo kovojusių gydymo įstaigų buvo ir Jonavos ligoninė.

Nors čia kasmet būdavo priimama daugiau nei 400 gimdymų, iki ministerijos nustatytos 600 gimdymų kartelės vis tiek trūko. Siekdama pritraukti gimdyvių iš aplinkinių rajonų, Jonavos rajono savivaldybė buvo parengusi įvairių skatinimo priemonių - siūlytos finansinės išmokos, nemokami baseino abonementai, investuota į palatų atnaujinimą.

Tuo metu SAM argumentavo, kad didesnis gimdymų skaičius leidžia užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę ir specialistų kvalifikaciją, tačiau regionų medikai tokiai pozicijai nepritarė. Jie perspėjo, kad pernelyg griežti kriterijai gali lemti sveikatos priežiūros paslaugų nykimą rajonuose ir priversti pacientes vykti gimdyti toliau nuo namų.

Dalis gydymo įstaigų nepasiekė net anksčiau galiojusios 300 gimdymų per metus ribos, todėl akušerijos skyriai buvo uždaryti. Gimdymo paslaugų neliko Anykščiuose, Kėdainiuose, Ukmergėje ir kituose rajonuose. Viešojoje erdvėje pasirodė istorijų apie moteris, kurios dėl išaugusių atstumų iki ligoninių nespėjo laiku pasiekti gydymo įstaigų.

Po ilgų diskusijų ir kritikos valdžia nusprendė peržiūrėti reikalavimus. Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė SAM siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo tvarką.

„Siekiame, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Todėl koreguojame reikalavimus taip, kad žmonėms nereikėtų dėl būtinų paslaugų vykti toli nuo namų, o gydymo įstaigos galėtų tęsti gyventojams svarbių paslaugų teikimą. Kartu išlaikome aukštus pacientų saugos ir gydymo kokybės standartus“, - SAM pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Ministerija skelbia, kad nuo liepos 1 dienos akušerijos paslaugoms bus taikomas 300 gimdymų per metus kriterijus vietoje iki šiol numatytų 600. Vaikų ligų profilio paslaugas galės teikti visos gydymo įstaigos, turinčios galiojančias sutartis su Valstybine ligonių kasa. Tačiau mažinamos chirurgijos paslaugos - vietoje 1100 intervencijų per metus pakaks 700.

SAM pažymi, kad kartu išlieka svarbūs kokybės ir saugumo reikalavimai.

„Taip pat nustatyta, kad gydymo įstaigos, teikiančios stacionarines akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugas, privalės užtikrinti visą parą teikiamą skubiąją medicinos pagalbą. Chirurgijos paslaugas teikiančioms įstaigoms išliks reikalavimas turėti intensyviosios terapijos paslaugas arba priklausyti intensyviosios terapijos paslaugų tinklui“, - nurodoma ministerijos pranešime.

Dar vienas svarbus sprendimas - įtvirtintas reikalavimas kiekviename apskrities centre užtikrinti pagrindinių stacionarinių paslaugų prieinamumą.

„Siekiant užtikrinti būtinų paslaugų prieinamumą, kiekviename apskrities centre bent viena gydymo įstaiga turės teikti šešių pagrindinių profilių stacionarines paslaugas - chirurgijos, vaikų ligų, vidaus ligų, intensyviosios terapijos, intensyviosios priežiūros ir akušerijos“, - teigiama SAM pranešime.

Ministerijos vertinimu, priimti pakeitimai leis išsaugoti svarbias stacionarines paslaugas regionuose, sumažins teritorinius netolygumus ir užtikrins, kad gyventojams nereikėtų dėl būtinų sveikatos priežiūros paslaugų vykti į didžiuosius miestus.

Regionų gydymo įstaigoms, tarp jų ir Jonavos ligoninei, tai reiškia reikšmingą pokytį. Po kelerius metus trukusių diskusijų atsisakoma daug kritikos sulaukusios 600 gimdymų kartelės, kuri buvo tapusi vienu ryškiausių ligoninių tinklo pertvarkos simbolių. Dabar grįžtama prie 300 gimdymų per metus kriterijaus, kuris daugeliui regioninių ligoninių yra realiai pasiekiamas.

Birželio 10-ąją, apie 14.55 val. pastebėta, kad Žeimių take, iš patalpų pagrobti ratlankiai su padangomis. Padaryta turtinė žala siekia apie 400 eurų. 

Tą pačią dieną, apie 21.05 val. Žeimių gatvėje pas moterį, gimusią 2008 metais, rasta galimai narkotinių – psichotropinių medžiagų. 

Projekto rengėjų teigimu, tai yra akivaizdžiai neproporcingai mažos sumos, nesukeliančios reikšmingų pasekmių prostitucijos paslaugų pirkėjui. Tokios pačios baudos nustatytos ir paslaugų teikėjams. Taigi siekiama didesnę atsakomybę nukreipti į tuos, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką, o ne į pažeidžiamus asmenis, atsidūrusius prostitucijoje. Priėmus svarstomu įstatymo projektu siūlomas pataisas, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Komitetas pritarė tokioms pataisoms. 

Komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio teigimu, taip pat reikėtų atsižvelgti į asmenų, kurie yra paslaugos teikėjai, pažeidžiamumą ir diskutuoti dėl jų atleidimo nuo administracinės atsakomybės. Šiuo metu administracinėn atsakomybėn netraukiami tik tam tikrose pažeidžiamose situacijose esantys asmenys: prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ir (ar) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis bei yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. 

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro inf. 

Projektu numatoma apie 138 ha valstybinės miško žemės paversti kitomis naudmenomis, siekiant įrengti infrastruktūros objektus, takus, želdynus, sporto ir laisvalaikio erdves, saulės elektrinę bei kitus objektus.

Atliekant antikorupcinį vertinimą, daug dėmesio skirta didelės apimties miško žemės pertvarkymui Alytaus miesto ir Utenos rajono savivaldybėse (atitinkamai – apie 72 ir 57 ha), kur planuojami sprendiniai pateikti gana abstrakčiai, o konkrečiais panaudojimo tikslais pagrindžiama tik maža dalis miško ploto. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybėje kitomis naudmenomis planuojama paversti apie 54 ha miško žemės, tačiau konkrečiai pagrindžiamas tik apie 10 ha ploto panaudojimas.

STT taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais yra aišku, ar buvo įvertintos alternatyvos – pavyzdžiui, galimybė įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus ar inžinerinius tinklus, nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis. Tai kelia abejonių, ar tinkamai įvertintas Projekto poveikis miškams.

Projektas vertinamas, kaip  ydingas antikorupciniu požiūriu, nes sudaro prielaidas nepakankamai pagrįstam valstybinės reikšmės miškų statuso keitimui, pernelyg plačiai savivaldybių diskrecijai ir atskirų interesų prioritetizavimui viešojo intereso sąskaita.

STT atkreipia dėmesį, kad interesų konflikto rizika buvo konstatuota dar 2022 m., atlikus Žemės įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo buvo siūloma savivaldybėms perduoti administracinio pobūdžio miestų valstybinės žemės valdymo funkcijas, antikorupcinį vertinimą. Tuomet akcentuota, kad, perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldybėms, galėtų kilti situacijų, kai savivaldybių interesai, susiję su teritorijų plėtra, investicijomis ar konkrečių vietos projektų įgyvendinimu, konkuruotų su valstybės interesu užtikrinti skaidrų, racionalų ir viešąjį interesą atitinkantį valstybinės žemės naudojimą.

Su antikorupcinio vertinimo išvada galite susipažinti čia.

STT inf.

Naujoji paslauga bus teikiama visame Jonavos rajone pacientams, prisirašiusiems prie Jonavos PSPC ir atitinkantiems projekte nustatytus kriterijus. Pacientų namuose dirbs visa specialistų komanda – gydytoja odontologė, burnos higienistė ir odontologo padėjėja.

Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė teigė, kad įstaiga pradeda teikti paslaugą, kurios rajone iki šiol nebuvo.

„Labai džiaugiamės galėdami pasiūlyti naują paslaugą Jonavos gyventojams. Įgyvendinę Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą pradedame teikti odontologijos paslaugas pacientų namuose neįgaliems asmenims. Iš projekto lėšų įsigyta mobili odontologinė kėdė ir visa reikalinga įranga, leidžianti pilnavertiškai teikti paslaugas namuose“, - sakė A. Sivolovienė.

Pasak jos, pacientams ši paslauga bus teikiama nemokamai. Specialistai namuose galės atlikti profesionalią burnos higieną, plombuoti dantis, šalinti nesudėtingus dantis, vertinti burnos būklę bei konsultuoti dėl burnos priežiūros.

„Atvažiuos visa komanda - gydytoja odontologė, burnos higienistė ir odontologo padėjėja. Namuose bus suteikiamos visos reikalingos paslaugos, kurioms nereikia stacionaro“, - pažymėjo direktorė.

Kaip teigė Jonavos PSPC direktorė, pas pacientus į namus vyks trijų specialistų komanda, tačiau paslaugoms užtikrinti suburtas didesnis darbuotojų kolektyvas. Mobilias odontologines paslaugas pakaitomis teiks gydytojos odontologės Violeta Paliukaitienė ir Radvilė Jomantaitė, burnos higienistės Giedrė Papievienė ir Miglė Ilkinė bei odontologo padėjėja Jolanta Tarnauskienė.

Burnos higienistė Giedrė Papievienė pabrėžė, kad naujoji paslauga pacientams suteiks ne tik medicininę, bet ir emocinę naudą.

„Visų pirma įvertinsime burnos ir dantų būklę, atliksime profesionalią burnos higieną, apmokysime, kaip tinkamai prižiūrėti dantis. Jei reikės, bus atliekamas ir dantų gydymas, plombavimas ar nesudėtingas dantų šalinimas“, - sakė specialistė.

Anot jos, gydymas namų aplinkoje ypač svarbus žmonėms, kuriems kelionės į gydymo įstaigas sukelia papildomų sunkumų.

„Nauda yra tikrai didžiulė - mažiau varginančių kelionių pas odontologą, mažiau streso ir baimės, nes procedūros atliekamos savoje aplinkoje. Taip pat pacientai greičiau sulaukia reikalingos pagalbos, todėl greičiau atkuriama kramtymo funkcija ir užtikrinama visavertė mityba“, - kalbėjo G. Papievienė.

Renginyje dalyvavusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė teigė, kad tokios paslaugos atsiradimas rajone yra itin svarbus žingsnis gerinant gyventojų gyvenimo kokybę.

„Labai džiaugiuosi, kad ši paslauga atsirado Jonavoje. Ji yra labai reikalinga. Gauti odontologinę pagalbą namuose žmogui, kuris dėl tam tikrų fizinių ar kitų aplinkybių negali atvykti į gydymo įstaigą, yra labai patogu“, - sakė vicemerė.

Pasak jos, odontologų baimė vis dar išlieka aktuali problema ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, todėl gydymas namuose gali padėti įveikti ir psichologinius barjerus.

„Žmogui, kuris dėl savo būklės negali lengvai atvykti į gydymo įstaigą, tokia paslauga yra didžiulis padrąsinimas. Manau, kad komfortas ir sveikata šioje paslaugoje labai gražiai susijungia“, - teigė B. Gailienė.

Vicemerė neabejojo, kad paslauga bus paklausi.

„Poreikis tokiai paslaugai buvo jaučiamas ir anksčiau. Žmogui, kuris negali atvykti į įstaigą, tai bus labai didelis sveikatos pagerinimas, suteiksiantis daugiau gyvenimo kokybės ir komforto“, - kalbėjo vicemerė.

Naujoji paslauga įgyvendinama vykdant projektą Nr. 09-071-P-0002 „Mobilių ambulatorinės odontologinės priežiūros paslaugų teikimas Jonavoje“. Jonavos PSPC iki šiol pirmines odontologines paslaugas galėjo suteikti tik tiems pacientams, kurie galėjo fiziškai atvykti į gydymo įstaigą. Dėl to ypač sudėtingoje situacijoje atsidurdavo sunkią negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės pasiekti odontologijos kabineto ir faktiškai likdavo be pirminių odontologinių paslaugų.

Įstaiga pažymi, kad negydomos burnos ir dantų ligos neigiamai veikia bendrą žmogaus sveikatos būklę, mitybą, emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Todėl projektu siekiama užtikrinti, kad sunkią negalią turintys pacientai reikalingą pagalbą galėtų gauti savo gyvenamojoje vietoje.

Projekto metu suformuota mobili specialistų komanda, kuri pas pacientus vyksta su specialia nešiojama odontologine įranga. Paslaugas planuojama teikti 31 mėnesį visame Jonavos rajone. Projekto tikslinė grupė - asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.

Bendra projekto vertė siekia 210 547 eurus. Iš jų 178 964,95 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 31 582,05 euro - bendrojo finansavimo lėšos.

Jonavos PSPC atstovų teigimu, jei paslauga sulauks didelio gyventojų susidomėjimo, ateityje gali būti svarstoma plėsti specialistų komandą. Taip pat tikimasi, kad pasibaigus projektui ir atsiradus finansavimo mechanizmui per ligonių kasas, ši pirmą kartą Jonavos rajone pradėta teikti paslauga galėtų būti tęsiama ir ateityje.

Plačiau apie projektą ČIA.

Vaikų dienos centrai yra viena svarbiausių pagalbos grandžių vaikams ir šeimoms: čia vaikai gauna saugią aplinką po pamokų, emocinį palaikymą, pagalbą mokantis, socialinių įgūdžių ugdymą, o dalyje centrų – ir maitinimą. 

Vis dėlto naujausia situacijos analizė rodo, kad dabartinis finansavimo modelis nebeatliepia realių centrų poreikių.

Remiantis Lietuvos vaikų dienos centrų situacijos 2024–2025 m. analize, net 8 iš 10 vaikų dienos centrų Lietuvoje susiduria su finansavimo trūkumu. Duomenys taip pat atskleidžia, kad jei centrams būtų skirtas papildomas finansavimas, jis pirmiausia būtų nukreiptas į žmogiškuosius išteklius – beveik 4 iš 5 centrų lėšas skirtų darbuotojų atlyginimų kėlimui ir papildomų etatų steigimui.

Anot SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovės, atsakingos už dienos centrų veikimą, Eglės Valatkevičienės, ši situacija aiškiai rodo, kad kalbama ne apie pavienius sunkumus, o apie visos sistemos nuovargį.

„Vaikų dienos centrai dažnai tampa ta vieta, kurioje vaikas pirmą kartą pasijunta saugus, išgirstas ir matomas. Tačiau šiai pagalbai reikalingi žmonės – socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai. Kai finansavimo neužtenka atlyginimams ar papildomiems etatams, labiausiai nukenčia ne institucijos, o vaikai, kuriems stabilus suaugusiojo ryšys yra gyvybiškai svarbus“, – sako E. Valatkevičienė.

Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad valstybės finansavimo augimas neatliepė sparčiai didėjusių sąnaudų. 2022–2025 m. infliacija siekė apie 36–37 proc., o kasmetiniai vaikų dienos centrų finansavimo didinimo tempai buvo itin nuosaikūs – nuo 0 iki 8,9 proc.

„Tyrime dalyvavo 325 vaikų dienos centrai iš 58 šalies savivaldybių, t.y. visų kur šios paslaugos teikiamos. Taigi galime užtikrintai sakyti, kad turime labai tikslią esamos sektoriaus situacijos iliustraciją. Ir ji, deja, nėra džiuginanti – vaikų dienos centrai sistemiškai nepakankamai finansuojami jau daugelį metų“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.

Pasak E. Valatkevičienės, šis atotrūkis ypač skaudžiai jaučiamas regionuose ir mažesnėse bendruomenėse.

„Kai kainos, paslaugų kaštai ir darbo užmokesčio lūkesčiai auga daug greičiau nei finansavimas, vaikų dienos centrai priversti rinktis tarp būtiniausių dalykų: darbuotojo etato, maitinimo, transporto, ugdymo priemonių ar pagalbos šeimai. Tokie pasirinkimai neturėtų būti paliekami organizacijų išlikimo klausimu – tai valstybės atsakomybės vaikams klausimas“, – teigia SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovė.

Šiuo metu vaikų dienos centrai daugelyje savivaldybių atlieka ne tik užimtumo, bet ir ankstyvosios pagalbos funkciją: padeda pastebėti vaikų ir šeimų sunkumus dar iki krizių, stiprina vaikų emocinį atsparumą, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo. Todėl, pasak ekspertų, investicijos į šias paslaugas yra ne išlaidos, o prevencija.

„Kuo anksčiau vaikas ir šeima gauna pagalbą, tuo mažesnė tikimybė, kad vėliau reikės brangesnių ir sudėtingesnių intervencijų. Vaikų dienos centrai yra sistema, kuri veikia arti vaiko – jo bendruomenėje. Todėl jų stiprinimas turėtų būti laikomas vienu iš prioritetų planuojant socialinės apsaugos biudžetą“, – pabrėžia E. Valatkevičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2021 m. valstybės biudžeto lėšomis finansuojami akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą teikiantys centrai, o 2025 m. tokiems centrams buvo paskirstyta beveik 9,3 mln. eurų. Finansavimas skirtas 518 vaikų dienos centrų, veikiančių 58 savivaldybėse.

 SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

„Atrodo, kad 15 GB yra labai daug, tačiau šiandien juos greitai užpildo ne tik el. laiškai. Tie patys 15 GB yra bendri „Gmail“, „Google Drive“ ir „Google Photos“ paslaugoms. Jei ateityje naujai prisijungusiems žmonėms būtų suteikiami tik 5 GB, vietos trūkumo problema taptų dar aktualesnė“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Google“ kol kas nėra paskelbusi apie visuotinį pokytį, bet patvirtino testuojanti naujas paskyrų kūrimo sąlygas kai kuriuose regionuose. Juose naujiems vartotojams suteikiama 5 GB talpa, o įprasti 15 GB – tik susiejus paskyrą su telefono numeriu. Pasak A. Archangelskio, toks žingsnis gali būti susijęs tiek su paskyrų saugumo didinimu, tiek su siekiu mažinti piktnaudžiavimą kuriant daug paskyrų.

Kadaise užteko 1 GB

Kai 2004 m. pasauliui buvo pristatytas „Gmail“, paskyroms buvo suteikiamas 1 GB. Tuo metu tai buvo revoliucinis sprendimas, nes rinkos dalyviai siūlė vos keliasdešimt megabaitų talpos.

Vėliau nemokamos vietos kiekis nuosekliai augo – iki 2 GB, 7 GB, 10 GB, o 2013 m. pasiekė šiandien įprastus 15 GB. Tais pačiais metais „Google“ sujungė „Gmail“, „Google Drive“ ir nuotraukų saugyklą į bendrą talpos limitą.

„Didesnė nemokama vieta ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Gmail“ pranašumų. Vis tik šiandien žmonės saugo gerokai daugiau nuotraukų, vaizdo įrašų ir dokumentų nei prieš dešimtmetį, todėl net ir 15 GB nebeatrodo labai daug. Pasiekus duomenų ribą nebegalima nei gauti, nei siųsti naujų laiškų. Jei būtų suteikiami tik 5 GB, tokios situacijos pasitaikytų gerokai dažniau“, – pažymi „Bitės profas“.

Vis tik nemokamos saugyklos mažinimas nėra naujas reiškinys . „Microsoft“ dar 2016 metais „OneDrive“ naudojantiems nemokamą talpą sumažino nuo 15 GB iki 5 GB.

Ką daryti, kai saugykla pilna

Pasak A. Archangelskio, vietos trūkumo problemą galima išspręsti – pirmiausia verta išsiaiškinti, kas užima daugiausia vietos saugykloje. Tai būna nebūtinai el. laiškai – daug vietos užima nuotraukų atsarginės kopijos ir debesyje saugomi failai.

„Pradėti geriausia nuo saugyklos analizės. Tai padės pamatyti, kiek vietos užima laiškai, dokumentai ar nuotraukos. Dažniausiai pakanka ištrinti didžiausius el. laiškų priedus, išvalyti šiukšlinę ir nepageidaujamų laiškų aplankus, taip pat „Google nuotraukos“ peržiūrėti senas nuotraukų atsargines kopijas“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jei vietos vis tiek trūksta, senus laiškus galima perkelti į kitą „Gmail“ paskyrą ir naudoti ją kaip archyvą. Taip pagrindinėje paskyroje atlaisvinama vieta, o svarbi informacija išlieka pasiekiama.

Vien el. pašto nebeužtenka

„Bitės profo“ teigimu, vis daugiau vartotojų ir verslų ieško alternatyvų, leidžiančių patogiai saugoti didelius duomenų kiekius neapsiribojant vien el. pašto paslaugomis.

„El. pašto dėžutės nėra sukurtos ilgalaikiam didelių duomenų archyvavimui. Kai nuotraukų, dokumentų ir darbo failų kiekis pradeda augti, verta naudoti tam skirtas debesijos platformas. Tai leidžia ne tik patogiau valdyti informaciją, bet ir sumažina riziką ją prarasti“, – sako jis.

A. Archangelskis atkreipia dėmesį, kad debesijos sprendimai šiandien suteikia kur kas daugiau nei tik vietą failams saugoti. Pavyzdžiui, „Bitės Cloud“ paslauga leidžia saugoti duomenis debesijoje, kurti atsargines kopijas, naudotis papildomomis saugumo funkcijomis, valdyti duomenis iš skirtingų įrenginių ir išbandyti dirbtinio intelekto įrankius. Tai aktualu žmonėms ir ypač verslams, kurie nuolat dirba su dideliais dokumentų, nuotraukų ar vaizdo failų kiekiais, ir jiems svarbi ne tik patogi prieiga prie svarbių duomenų, bet ir jų saugumas.

„Bitė Lietuva“  pranešimas spaudai 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė: nors 70 proc. jaunimo nuo 18 iki 25 m. sutinka, kad kaupti pensijai reikia pradėti kuo anksčiau, tą daro tik 43 proc. Tuo metu 26–35 m. grupėje kaupiančiųjų dalis jau siekia 60 proc., o 36–45 m. – 68 proc.

Pasak LIPFA vadovo Vaidoto Rūko, toks pasiskirstymas pagal amžių yra suprantamas: jauni žmonės dar tik pradeda karjerą ir kuria finansinį pagrindą, o 36–55 m. gyventojai jau turi stabilesnes pajamas, daugiau patirties ir aiškesnį ateities finansų vaizdą. Tad įsitvirtinus darbo rinkoje kaupimas tampa dažnesnis.

„Jauni žmonės supranta, kad pensijai reikia ruoštis anksti, tačiau gyvenimo pradžioje finansiniai prioritetai dažnai būna kiti – pirmas darbas, savarankiškumas, kasdienės išlaidos ar pirmieji didesni finansiniai sprendimai. Vis dėlto pensijų kaupime didžiausias pranašumas yra ne laukimas, kol viskas gyvenime susidėlios idealiai, o kuo ankstesnė pradžia“, – pabrėžia V. Rūkas.

Aukštesni lūkesčiai – didesnis poreikis kaupti

Apklausos duomenimis, pagal amžių skiriasi ir gyventojų paskatos papildomam kaupimui. 36–55 m. respondentai dažniausiai nurodo stabilią, nekaitaliojamą sistemą (43 proc.). O 18–25 m. gyventojams svarbiausi yra lankstesni pensijos išmokėjimo būdai (39 proc.) ir valstybės prisidėjimas (37 proc.).

„Vidutinio amžiaus gyventojus labiausiai motyvuoja aiškios taisyklės ir stabilumas, o jauniems žmonėms, tik pradedantiems savarankišką gyvenimą, svarbiausia yra suprasti, kiek prisideda valstybė, kokią sumą jie gali sukaupti ir kokių išmokų tikėtis. Natūralu, kad šiame amžiuje kiekvienas euras yra svarbus – jaunimas nori užsidirbti, pramogauti, keliauti, įsigyti pirmąjį būstą. Todėl jaunimui yra svarbu ne tik žinoti kaupimo taisykles, bet ir suprasti jo naudą – papildomas pajamas ateityje“, – sako V. Rūkas.

Jis pamini, kad šiandien jauni žmonės darbo rinkoje turi gerokai didesnių pajamų lūkesčių nei vidutinė senatvės pensija, šiuo metu siekianti apie 745 eurus. Todėl, pasak jo, kaupimas nėra tik apie tolimą ateitį – tai klausimas, kokio gyvenimo lygio žmogus tikėsis sulaukęs pensijos.

„Papildomas kaupimas padeda mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Jaunų žmonių pajamų lūkesčiai auga, todėl natūraliai kyla klausimas, ar vien „Sodros“ pensija atitiks jų norimą finansinį saugumą. Be to, II pakopoje žmogus kaupia ne vienas – prie jo įmokų prisideda valstybė, šiemet kiekvienam skirianti apie 402 eurus per metus. Per kelis dešimtmečius tokios reguliarios sumos gali tapti reikšmingu priedu prie pensijos“, – nurodo LIPFA vadovas.

Kiek kainuoja atidėta kaupimo pradžia?

V. Rūkas pabrėžia, kad kiekvieni atidėti kaupimo metai gali reikšmingai pakoreguoti galutinę sukauptą sumą.

Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį – 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Kartu su valstybės įmoka – 33,49 euro per mėnesį – iš viso kaupimui kas mėnesį šis žmogus skirtų 102,85 euro.

Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondų grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. eurų.

Pradėjus kaupti dar anksčiau, skirtumas tampa ryškesnis: jei II pakopoje žmogus pradėtų kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus jo sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os – daugiau kaip 579 tūkst. eurų.

„Tai reiškia, kad vien dėl ankstesnės kaupimo pradžios galutinis rezultatas gali skirtis keliais šimtais tūkstančių eurų. Nors šie skaičiavimai yra iliustraciniai, jie aiškiai parodo svarbiausią kaupimo principą – kuo anksčiau pradedama, tuo ilgiau veikia laiko faktorius ir investicijų grąža“, – sako LIPFA vadovas.

V. Rūkas pabrėžia – nors jauni žmonės dar tik įsitvirtina darbo rinkoje ir kaupimo sprendimą dažnai atideda, būtent šiame amžiuje laikas yra pats didžiausias ir vėliau nebesugrąžinamas jų pranašumas.

LIPFA pranešimas spaudai 

Kaip planuoti maršrutą?

Nors V. Lašinio gyvenime dviračių netrūksta, čempionas be jų neįsivaizduoja ir savo šeimos atostogų. Galėdamas pasirinkti dviratį atostogoms, paprastai jis kartu pasiima plento tipo dviratį. „Minant plentu labiausiai pailsi galva, mažiausiai reikia patį dviratį valyti po važiavimo, o ir mažiausiai pavargsti fiziškai“, – pasakojo pašnekovas.

Pasiteiravus, kaip geriausia planuoti maršrutus vykstant atostogų į svečią šalį ar į Lietuvos pajūrį, „Atletų kalvės“ įkūrėjas sakė, kad pats ieškodamas maršrutų ir segmentų paprastai pasitelkia „Strava“ programėlę. „Planuojant maršrutą reikėtų žinoti savo greitį ir ar važiuosite vienas, o galbūt su draugais ar šeima ir kokiu greičiu važiuoti planuoja jie. Aš pats lygumose įprastai įveikiu apie 30-35km/h. ramaus minimo, kalvotose ir kalnuotose vietovėse apie 25km/h. Žinant tai labai lengvai planuoti maršrutą.

Pradedantieji paprastai mina lėčiau, tad nereikėtų iš pradžių planuoti ir ilgo maršruto, o geriau pradėti nuo 15-25 km/h. ir jei norite minti, pavyzdžiui, dvi valandas, maršruto ilgis turėtų būti 30-50 km.“ – patarimais dalijosi V. Lašinis.

Patogiausias būdas gabenti dviratį

Kartu vykstant į atostogas, kad važiavimas būtų malonus, profesionalas pataria nepamiršti pasirūpinti savo dviračiu prieš išvykstant – jis turi būti techniškai tvarkingas. Su savimi reikėtų pasiimti padangų remonto rinkinį, pompą, gertuves, o jei naudojate, ir dviračio spidometrą, pulsometrą ir kt. Anot čempiono, tam, kad kelionė su dviračiu taptų maloni, reikėtų kartu pasiimti ir klimatui tinkamą dviratininko aprangą, šalmą, šiltesnių drabužių, nedidelį įrankių komplektą bei dar prieš kelionę išmokti juo naudotis.

Keliaudamas V. Lašinis dviratį gabena ant kablio priekabos su dviratine lentele. Kartą išvykus į kelionę dviratininkui teko ilgai ieškoti raktelio nuo priekabos ir tik išnaršius visą automobilį ir galvojant, kad raktelis buvo pamestas, jis atsirado sėdynės kišenėlėje, kurios niekas iki tol nepastebėjo. „Kuriozinių situacijų tikrai pasitaiko, tačiau viskas puikiai išsisprendė. Pats visuomet naudoju dviračio priekabą su dviratine lentele ir manau, kad tai labai patogu, nes nereikia išimti ir atskirai tvirtinti automobilio numerio. Kartą užsakius tokią lentelę daugiau nebereikia apie ją galvoti“, – sakė dviračių sporto profesionalas.

Kodėl reikalinga dviratinė lentelė?

Pastebima, kad vis daugiau automobilių vairuotojų renkasi dviračius gabenti pritvirtinus ant velkamo kablio tiek dėl patogumo, tiek dėl saugaus eismo bei taupant degalus. Naudojant specialius laikiklius ant vilkimo kablio ir taip gabenant dviračius dėl aerodinamikos ir kur kas mažesnio pasipriešinimo nei gabenant dviračius ant stogo, galima sumažinti pasipriešinimą, kuris ir didina kuro sąnaudas. Toks dviračių tvirtinimas yra paprastesnis, jų nereikia kelti aukštai ant automobilio stogo, be to, jie apsaugomi nuo stipraus vėjo, dulkių, mažų akmenukų ir kito aplinkos poveikio.

Tačiau čia svarbu žinoti, kad jei ant automobilio galo montuojamas dviračių laikiklis uždengia valstybinį numerį, reikės turėti specialią „Regitros“ išduodamą numerio ženklo lentelę. Ji užtikrina, kad automobilį pavyktų paprastai identifikuoti kelyje, atkartojant automobilio numerio derinį. Vien praėjusiais metais tokių lentelių buvo išduota 7 563.

Populiari paslauga internetu

Paprastai dauguma – net 67 proc. tokių lentelių yra užsakoma internetu. Šis būdas leidžia sutaupyti laiko ir vos kelių mygtukų paspaudimu norimą lentelę gauti į namus ar artimiausią pasirinktą paštomatą.

Paprastai lentelių, kurios skirtos gabenti dviračius automobiliu, užsakymų skaičius išauga kovo pabaigoje, vos tik pradėjus šilti orams. Pikas pasiekiamas liepos pabaigoje įsibėgėjus vasaros atostogų sezonui. Planuojantiems keliones svarbu prisiminti, kad užsakyta lentelė bus pagaminta per 15 d. d., o pristatyta į pasirinktą vietą per 1-2 d. d. Lentelės kaina – 3,60 Eur. Duomenų tvarkymas internetu kainuoja 5,33 Eur, o padalinyje – 6,66 Eur.

Tikslius žingsnius, kaip užsisakyti dvirtainę lentelę rasite čia:» » Užsisakyti lentelę, vežamiems dviračiams žymėti

,,Regitros" inf. 

Dažniausiai gyventojai gauna žinutes apie neva nepavykusį siuntos pristatymą, neteisingą adresą ar būtinybę sumokėti nedidelį mokestį, kad siunta nebūtų grąžinta. Tokiuose pranešimuose daromas spaudimas veikti „čia ir dabar“, o pateiktos nuorodos nukreipia į svetaines, imituojančias Lietuvos pašto ar kitų pristatymo bendrovių puslapius. Jose prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis, asmens kodą ar kitą jautrią informaciją.

„Kartu su Lietuvos paštu primename, kaip svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti kiekvieną skambutį ar žinutę. Jei kas nors, prisidengdamas Lietuvos pašto vardu, ragina sprendimą priimti čia ir dabar, tai vienas aiškiausių signalų suklusti“, – teigia susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė.

„Sukčiai nuolat keičia taktikas ir naudojasi tuo, kad žmonės pasitiki žinomais prekių ženklais. Gavus netikėtą žinutę ar skambutį, svarbiausia neskubėti ir įvertinti informaciją kritiškai ir pasitikrinti jos tikrumą. Kartais užtenka kelių sekundžių, kad būtų išvengta finansinių nuostolių ar duomenų vagystės“, – sako Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė Monika Sernovaitė.

Lietuvos paštas primena, kad tikruose bendrovės arba LP EXPRESS pranešimuose nėra matomas siuntos numeris – vietoje jo nurodomas siuntėjas LPASTAS arba LP_EXPRESS. Bendrovė niekada neprašo SMS žinutėse suvesti banko kortelių ar asmens duomenų, o atsiskaitymai už paslaugas galimi tik prisijungus prie oficialios savitarnos.

Ypač budriems reikėtų būti ir sulaukus skambučio, kuriame tariamas Lietuvos pašto darbuotojas prašo pateikti prisijungimo ar kitus asmens duomenis. Tikri įmonės atstovai telefonu tokios informacijos neprašo. Jei pokalbis kelia įtarimų, rekomenduojama jį nedelsiant nutraukti.

Gyventojai, gavę įtartiną žinutę ar skambutį, kviečiami informuoti Lietuvos paštą el. paštu prevencija@post.lt. Apie visus incidentus, kai pasitelkiamas bendrovės vardas, Lietuvos paštas informuoja Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir kitas atsakingas institucijas.

Lietuvos pašto inf. 

Incidentas pastebėtas naktį iš sekmadienio į pirmadienį

Pirminiais VASPVT duomenimis, neautorizuotas prisijungimas galėjo būti atliktas birželio 7–8 dienomis, o pažeidimas pastebėtas naktį iš birželio 8-osios į 9-ąją.

Įtariama, kad pažeidžiamumas galėjo būti išnaudotas pasinaudojant trečiosios šalies atvirojo kodo įrankio „Apache Superset“ spraga. Per ją galėjo būti gauta neteisėta prieiga prie dalies sistemos.

Reagavimas - per kelias valandas

VASPVT teigia, kad incidentui suvaldyti buvo imtasi veiksmų iš karto: atjungta išorinė prieiga, lokalūs prisijungimai, deaktyvuoti prieigos raktai, pritaikytos papildomos saugumo priemonės.

Šiuo metu sistemą prižiūrintys specialistai kartu su VASPVT tęsia stebėseną ir yra pasirengę taikyti papildomas priemones, jei būtų nustatyta naujų kibernetinio pavojaus indikacijų.

Galimai pasiekti tūkstančių asmenų duomenys

Pirminiais vertinimais, incidento metu galėjo būti pasiekta:

iki 62 203 sveikatos priežiūros specialistų profesinių ir kontaktinių duomenų įrašų;
iki 156 įstaigų administratorių įrašų;
iki 365 pakopinių kompetencijų duomenų įrašų;
sisteminių ir techninių metaduomenų.

VASPVT nurodo, kad visi asmenys, kurių duomenys galėjo būti paveikti, informuoti elektroniniu paštu.

Apie incidentą pranešta Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Valstybinei skaitmeninių sprendimų agentūrai. Taip pat palaikomas nuolatinis ryšys su Sveikatos apsaugos ministerija.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

Praėjus maždaug valandai po VASPVT pranešimo, Generalinė prokuratūra patvirtino, kad Baudžiamojo persekiojimo departamente pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų.

Tyrimas pradėtas gavus Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimą apie galimą kibernetinį incidentą ir asmens duomenų saugumo pažeidimą.

Kaip nurodoma prokuratūros pranešime, įtariama, kad vienoje iš sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos posistemių galėjo būti neteisėtai prisijungta ir nukopijuota daugiau nei 62 tūkst. specialistų duomenų, taip pat dalis administratorių ir techninių metaduomenų.

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Jis atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 198-1 straipsnį dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos.

Sistema veikia, atliekamas tyrimas

VASPVT pabrėžia, kad sistema, kurioje įvyko incidentas, yra praėjusi kibernetinio saugumo testavimus, o vartotojai prie jos jungiasi per el. valdžios vartų sistemą.

Tarnybos direktorius Tadas Žentelis teigia, kad šiuo metu prioritetas - išsamiai ištirti incidento aplinkybes, įvertinti poveikį ir sustiprinti saugumo priemones.

„Suprantame šios situacijos jautrumą ir siekiame užtikrinti maksimalų skaidrumą bei nuolatinį informavimą“, - sakė Tadas Žentelis.

Tiek VASPVT, tiek teisėsauga žada artimiausiomis dienomis pateikti daugiau informacijos, kai bus aiškesnės tyrimo išvados.

Į gyventojos išsakytas pastabas redakcijos prašymu atsakė „Ermitažo“ Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Petrulevičė.

Skundžiasi dėl sunkvežimių ir vairuotojų elgesio

Gyventoja teigia, kad į parduotuvę atvykstantys krovininiai automobiliai iškrovimo metu apsunkina Kunigiškų gatvės gyventojų judėjimą.

„Norėčiau sužinoti, ar atvykstantys į Plento g. 3, Jonavoje, esančią „Ermitažo“ parduotuvę krovininiai automobiliai turi teisę blokuoti gyventojams kelią ir patekimą į namus, tol, kol išsikraus? Kalba eina apie Kunigiškų gatvę. Šioje gatvėje gyvenantiems žmonėms sunku automobiliais patekti į namus, kol vyksta iškrovimo darbai „Ermitažo“ iškrovimo punkte“, - laiške redakcijai rašo moteris.

Ji taip pat piktinasi kai kurių vairuotojų bendravimu su vietos gyventojais.

„Atvežę prekes vairuotojai šaukia, rėkia ant gyventojų, kad negali nuosavų automobilių statyti prie savo tvoros, vartų, kad privaloma patraukti juos, nes jiems sunku parkuotis. Ar taip normalu? Kiek dar reikės taikstytis?“ - klausia gyventoja.

Į šiuos priekaištus sureagavusi „Ermitažo“ atstovė teigė, kad bendrovė stengiasi reguliuoti krovininio transporto srautus ir išvengti tokių situacijų.

„Pirmiausia, apgailestaujame dėl susiklosčiusios nemalonios gyventojos patirties. Įprastai mes visada ribojame krovininių automobilių srautus. Atvykstantiems vilkikams yra nustatytas tam tikras laikas pakrauti ar iškrauti prekes paskirtose rampose“, - teigė K. Petrulevičė.

Anot jos, kartais dėl nenumatytų aplinkybių gali susidaryti laikini transporto srautų sutrikimai.

„Kaip ir visur gali nutikti nenumatytų situacijų, kai vilkikai atvyksta vėliau arba anksčiau paskirto laiko ir taip gali susidaryti „spūstis“, kurios gali turėti įtakos sunkesniam pravažiuojamumui, tačiau krovininiai automobiliai neužkerta kelio sklandžiam gyventojų judėjimui į savo namus“, - nurodė bendrovės atstovė.

Jos teigimu, konkrečiu gyventojos minimu atveju galėjo būti ir vairuotojo klaida.

„Gyventojos minimoje situacijoje buvo galima įžvelgti ir vairuotojo kaltę, kuris netinkamai pastatė automobilį, tačiau „Ermitažas“ tiesiogiai ne visada gali kontroliuoti tiekėjų krovinių bei vairuotojų judėjimą. Ateityje stengsimės tokių situacijų išvengti, esame suinteresuoti, kad gyventojai sklandžiai patektų tiek į savo namus, tiek į prekybos centrą“, - komentavo K. Petrulevičė.

Kliūva ir aptverta teritorija

Kitą gyventojos nepasitenkinimą sukėlė prie prekybos centro aptverta teritorijos dalis.

„Ar „Ermitažas“ teisėtai yra užsitvėręs aikštelę? Anksčiau lauko aikštelė buvo parduotuvės priekyje, vėliau prasiplėtė šone, kur užtvėrė kelią gyventojams patekimą į parduotuvę. Kol šone aikštelės nebuvo, krovininiai automobiliai be jokių problemų galėdavo išsikrauti bei niekam netrukdydavo“, - teigia moteris.

Pasak jos, dėl pasikeitusios situacijos nepatogumų patiria ir dalis vietos gyventojų.

„Gatvėje yra gyventojų, kurie juda tik vaikštynės pagalba ir priversti eiti ratą, kad galėtų apsipirkti“, - laiške pažymėjo jonavietė. 

Į šį klausimą „Ermitažas“ atsakė trumpai.

„Kalbant apie aptvertą teritoriją, šią teritorijos dalį „Ermitažas“ nuomoja iš pastato valdytojo pagal visus teisinius reikalavimus“, - nurodė K. Petrulevičė.

Nepasitenkinimas dėl šiukšlių

Gyventoja taip pat atkreipė dėmesį į, jos nuomone, netvarkingą aplinką prie prekybos centro.

„Kada „Ermitažas“ susitvarkys aplinką? Šiukšlių kalnai visur: putplasčio atraižos gatvėje, nuplėštos kainos, nuorūkos, visokie popierėliai… Ar čia tapo normalu ir galima elgtis kaip norima?“ - teiravosi moteris.

Bendrovės atstovė tikina, kad teritorija tvarkoma nuolat, tačiau pripažįsta, jog dėl oro sąlygų ne visada pavyksta išvengti pavienių šiukšlių.

„„Ermitažas“ yra atsakingas už pakuočių ir kitų atliekų tvarkymo darbus, tad aplinkos tvarka reguliariai rūpinamasi kasdien, tačiau dėl vėjo ar kitų nepalankių oro sąlygų gali pasitaikyti nesurinktų pakuočių“, - teigė K. Petrulevičė.

Pasak jos, į gyventojos išsakytas pastabas bus atsižvelgta.

„Atkreipsime į tai dėmesį ir reguliarius tvarkymo darbus atliksime dažniau“, - pridūrė „Ermitažo“ Komunikacijos skyriaus vadovė.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el.p. redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, birželio 9 dieną apie 17 valandą Panerių gatvėje buvo patikrintas automobilis „Škoda“, kurį vairavo 1999 metais gimęs vyras.

Patikrinimo metu transporto priemonėje rastos galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

„Gyvename hibridinių ir kibernetinių grėsmių amžiuje, todėl pacientų duomenų saugumas negali turėti jokių „pilkųjų zonų“. Sveikatos sektorius ir pacientų duomenys yra strateginė valstybės infrastruktūra. Dėl to kartu sutelkėme visas pajėgas, kad šį įstatymų paketą registruotume ir pradėtume svarstyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, pabrėždama, kad šis žingsnis – aiškus signalas gydymo įstaigoms, kurios skatinamos jau dabar peržiūrėti savo valdomas informacines sistemas ir pasirūpinti jų saugumu.

Registruoti įstatymų pakeitimai žymi etapą, kai valstybė baigia metų metus trukusį fragmentišką ir projektinėmis lėšomis finansuotą e. sveikatos ekosistemos valdymą ir pereina prie ilgalaikės strategijos bei tvaraus finansavimo modelio.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad grėsmės skaitmeninėje erdvėje nelaukia – tai įrodo ir vakar vėlai vakare gauta informacija apie operatyviai suvaldytą kibernetinį incidentą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos valdomoje informacinės sistemos posistemėje.

Pirminiais duomenimis, birželio 7–8 d. pasinaudojus trečiųjų šalių atviro kodo įrankio (Apache Superset) spraga, buvo atliktas neautorizuotas prisijungimas. Incidentas pastebėtas naktį į birželio 9 d. ir iškart užkardytas. Toliau vykdoma posistemės stebėsena, informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, o gavus informaciją iš Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros ir ją patikslinus, šiomis dienomis bus atliekami duomenų savininkų informavimo veiksmai.

„Noriu pabrėžti: tai nėra susiję su e. sveikata ir pacientų duomenimis. Pagal turimą informaciją, incidentas įvyko izoliuotoje administracinėje posistemėje, tačiau jį vertiname kaip neįprastą. Ši posistemė yra sėkmingai praėjusi kibernetinio saugumo bandymus, į ją jungiamasi per el. valdžios vartus, o ne tiesiogiai. Dėl šios priežasties jau kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – sakė ministrė M. Jakubauskienė.

Siekdama apsaugoti pavaldžias įstaigas nuo kibernetinių incidentų, dar iki įvykio Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas dėl greito poveikio priemonių – jos dar šiandien pasieks įstaigas, kurioms bus teikiamos ir konsultacijos.

Registrų centro E. sveikatos departamento vadovas Domantas Ozerenskis tikino, kad nors šiuo metu nėra fiksuotas e. sveikatos duomenų nutekėjimas, tačiau sistemos kompleksiškumas reikalauja visų ekosistemos dalyvių įsitraukimo į saugumo stiprinimą.

„E. sveikatos kompleksiškumas reikalauja visapusiško ir koordinuoto visų susijusių šalių įsitraukimo. Registrų centras prisiima atsakomybę už centrinės sistemos dalies saugumo užtikrinimą, tačiau savo indėlį turi įdėti ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos bei jų naudojamas sistemas prižiūrintys paslaugų teikėjai. Džiaugiamės Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos (VLK) iniciatyva prisidėti prie šio klausimo sprendimo ir skirti finansavimą visos sistemos saugumo stiprinimui“, – sakė jis.

Anot jo, Registrų centro pasiūlyti teisės aktų pakeitimai leis dar šiais metais įgyvendinti saugumą stiprinančias priemones.

„Prisijungimui prie e. sveikatos portalo, kurį prižiūri Registrų centras, visada reikalaujama kvalifikuotų autentifikavimo priemonių – tai atitinka saugumo standartus. Savo ruožtu pasiūlėme pakoreguoti teisės aktus, kad analogiški reikalavimai būtų taikomi visų įstaigų sistemoms, kurios keičiasi duomenimis su e. sveikata. Mūsų žiniomis, dalis įstaigų įsidiegs papildomus kibernetinio saugumo sprendimus dar šiais metais. Papildomai, Registrų centras savo prižiūrimoje e. sveikatos dalyje dar šiemet įdiegs duomenų teikimo kontrolės priemones. Rekomendacijas dėl šių kontrolės priemonių taip pat pateiksime ir sveikatos priežiūros įstaigų sistemas prižiūrintiems paslaugų teikėjams“, – paaiškino D. Ozerenskis.

Priėmus įstatymų pataisas, reali e. sveikatos ekosistemos stiprinimo evoliucija prasidėtų nuo 2027 m., kai Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos (ESPBI IS) bei Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) valdytoja taptų VLK. Numatyta, kad šių sistemų plėtra, palaikymas ir tobulinimas būtų finansuojami iš PSDF lėšų, kurios būtų numatomos Registrų centro ir VLK sutartyje.

Pristatydamas praktinį pokyčių įgyvendinimą, VLK direktoriaus pavaduotojas Aurimas Baliukevičius akcentavo, kad pokyčiai būtų įgyvendinami per gydymo įstaigų finansinio skatinimo modelį.

„Esminis pokyčių tikslas – sustiprinti e. sveikatos ekosistemą suteikiant gydymo įstaigoms realius išteklius ir metodinį vadovavimą, kad posistemių atnaujinimas vyktų sklandžiai. Naujoji tvarka įves vieningus techninius ir saugumo reikalavimus, o pačios gydymo įstaigos pagal savo skaitmenizavimo pažangą bus skirstomos į tris lygius – bazinį, vidutinį ir aukštą. Vidutinį ir aukštą lygį pasiekusios įstaigos gaus papildomą tikslinį finansavimą iš fondo lėšų, o tai leis joms efektyviai stiprinti savo informacinių technologijų infrastruktūrą“, – sakė jis.

Numatyta, kad gydymo įstaigų pažangos vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kuri atliktų ir vertinimą. Tuo metu Sveikos apsaugos ministerija, kaip atsakinga už e. sveikatos politiką institucija, numatytų skatinimo už skaitmenizavimo ir saugos lygius tvarką.

Šie pokyčiai leis sukurti patikimesnę, saugesnę ir pacientams realesnę naudą teikiančią e. sveikatos ekosistemą, kuri atitiks ne tik šiuolaikinius duomenų saugumo standartus, bet ir atlieps ilgalaikius sistemos kaupimo bei sklandaus valdymo poreikius.

Ligonių kasų inf. 

Birželio 2 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX” „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai. 

Didžiausi kainų skirtumai tarp mėsos produktų, o mažiausi – gėrimų grupėje  

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 6,48 euro, o brangiausiai „Rimi“ prekybos tinkle – 7,55 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,07 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 13,30 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 16,65 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 3,35 euro.

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Norfa“ prekybos tinkle – 3,82 euro, o brangiausiai – „Maxima“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 4,14 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,32 euro.  

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 4,08 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 4,92 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,84 euro.   

Mažiausia gėrimų – mineralinio negazuoto vandens ir nealkoholinio alaus – kaina pastebėta prekybos tinkle „Lidl“ – 0,84 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Iki“ prekybos tinkle – 0,98 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,14 euro.   

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir ne narvuose laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl” prekybos tinkle – 4,73 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,48 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,75 euro.   

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), vištos krūtinėlės filė (1 kg), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 kg), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje.

Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.   

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų, bet jie nėra įsigyjami ir lyginami tyrime.  Pavyzdžiui, tyrime lyginama grietinė indelyje, tačiau galimai kuriame nors prekybos tinkle yra pigesnės (eur/kg) grietinės maišelyje. Arba tyrime lyginamas sufasuotas fermentinis sūris, tačiau produkto kaina (eur/kg) gali būti mažesnė perkant sveriamą fermentinį sūrį. 

Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina.

Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina.

Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.  

seenext.lt  inf. 

Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Priklausomai nuo darbo laiko režimo, ji paskirstoma per darbo dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį. Tačiau Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui dirbti maksimaliai iki 60 valandų per septynių dienų laikotarpį. Darbo laiko normą viršijančios valandos gali būti viršvalandinis darbas arba, esant šalių susitarimui, gali būti susitarta dėl  papildomo darbo.

Viršvalandžių trukmė

Viršvalandžiai – laikas, kai darbuotojas viršija nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžiai paprastai dirbami darbdavio pavedimu esant išimtiniams, staiga atsiradusiems bei trumpalaikiams atvejams. Viršvalandiniai darbai pagal bendrą taisyklę gali būti dirbami tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus tam tikrus darbo kodekse nustatytus išimtinius atvejus.

Darbo kodeksas riboja maksimalų viršvalandžių skaičių.

Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

Apmokėjimas už viršvalandžius

Viršvalandžiai apmokami ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu arba darbuotojo prašymu gali būti kompensuojami viršvalandinio darbo laiką, padaugintą iš atitinkamo dydžio (pvz., pusantro), pridedant prie kasmetinių atostogų laiko.

Be to, už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje pats savaime nenulemia darbuotojų darbo krūvio padidėjimo, darbuotojų grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį ir darbuotojas išdirbtų darbo sutartyje jam nustatytą darbo laiko normą. O tuo atveju, jeigu dėl sudarytų darbo grafikų pabaigoje apskaitinio laikotarpio susidarytų apskaitinio laikotarpio viršvalandžiai, turėtų būti apmokami Darbo kodekse nustatyta tvarka (t. y. apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko).

Susitarimas dėl papildomo darbo

Darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl papildomo darbo. Toks susitarimas sudaromas, kai norima susitarti, kad darbuotojas atliktų papildomas darbo funkcijas, kurios nėra sulygtos darbo sutartyje. Pvz., sutariama, kad raštvedys dar atliks naktinio sargo funkcijas.

Susitarimas dėl papildomo darbo suprantamas kaip papildoma darbo sutarties sąlyga, sulygstama tarp darbuotojo ir darbdavio toje pačioje darbo sutartyje arba atskirame susitarime, kuris tampa darbo sutarties priedu, dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Susitarimas dėl papildomo darbo nėra ir negali būti traktuojamas kaip atskira darbo sutartis. Jei sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo tuomet būtina nurodyti, kuri darbo funkcija yra pagrindinė, o kuri papildoma.

Tokia papildoma veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinių funkcijų atlikimo laiku arba atliekama tuo pačiu laiku, kaip ir pagrindinė funkcija, arba sudaromas susitarimas dėl papildomo projektinio darbo. Susitarime dėl papildomo darbo ypač svarbu nurodyti, kada bus atliekamas papildomas darbas. To nepadarius, gali kilti nesusipratimų.

Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.

Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Papildomo darbo susitarimo nutraukimas nedaro įtakos pagrindinei darbo sutarčiai darbuotojo atliekamų funkcijų atžvilgiu. Taip apsaugomos tiek darbuotojo, kai jis nebenori atlikti papildomo darbo, tiek ir darbdavio, kai papildomų funkcijų atlikimas nebereikalingas, teisės.

Jei nutrūksta darbo sutartis dėl pagrindinių funkcijų, nebegalioja ir susitarimas dėl papildomo darbo. Pastebėtina, kad Darbo kodekse yra nuostata, leidžianti darbdaviui su darbuotoju susitarti dėl papildomo darbo. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, sutarta dėl pagrindinės funkcijos atlikimo 40 val. ir sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo 10 val., šis laikas nebus laikomas viršvalandiniu darbu.

Nukentėjęs, kuriam suteikta medicininė pagalba, gydomas ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.)

„Mes nesame pasyvūs šios situacijos, kuri jau keliasdešimt metų yra tikras galvos skausmas visiems europiečiams, stebėtojai. Aktyviai dirbu šiuo klausimu – šiandien pasikalbėjau apie galimybes stabdyti laikrodžių rodyklių sukiojimą su kolegomis iš Švedijos ir Prancūzijos. Ir informavau, kad sėsime prie bendro stalo jau kitais metais, nes tai vienas iš Lietuvos prioritetų pirmininkaujant Europos Sąjungai“, – sako ministras J. Taminskas.

Dėl šio klausimo jis pavasarį jau kreipėsi į Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos ministrus, ragindamas imtis bendrų veiksmų tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, dabar ministras tariasi su Pietų Europos valstybėmis.

Nors dauguma gyventojų palaiko laiko sukiojimo nutraukimą, galutinis sprendimas reikalauja bendro ES šalių sutarimo. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros ir žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Europos Komisija taip pat pradėjo naują sezoninio laiko keitimo atsisakymo poveikio vertinimą, kuriame dalyvauja valstybių narių institucijos ir ES bei nacionalinio lygmens suinteresuotosios šalys. Vertinimas apima platų sričių spektrą – nuo vidaus rinkos ir transporto iki visuomenės sveikatos, saugumo ir žemės ūkio.

Susisiekimo ministerijos inf.

„Maždaug 2032 metais mes patirsime tai, kad trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų ir taip toliau, dėl to sprendimus turime priimti.

Jau labai daug skatinimo priemonių išbandė pačios savivaldybės. Šiuo metu yra trys rezidentūros rūšys: valstybės finansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos su įsipareigojimais, kada sudaroma sutartis su savivaldybe ir bandoma ieškoti būdų, kaip prisitraukti. Tarp merų vyksta tiesiog varžybos, netgi, grubiai tariant, perviliojami rezidentai ir į kitą ligoninę. Suprantu jaunųjų medikų išsakytą mintį, kad jiems yra geriau, kai dėl jų varžosi ir teikia, siūlo didesnius atlyginimus, bet merai jau ne nebeišgali arba ligonių vadovai tokias sumas pasiūlyti, juolab kaip jaustis šalia jau daug metų dirbančiam tos pačios specialybės medikui, kai jų atlyginimas skiriasi keletą kartų“, – sakė viena projekto iniciatorių Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.

„Lietuva jau šiandien susiduria su gydytojų trūkumu, o prognozės rodo, kad ateityje problema tik tai didės, ir tai labiausiai jaučia regionai, kur gyventojams vis sunkiau gauti šeimos gydytojo ar specialisto paslaugas. Šiuo projektu siūloma paprastas sprendimas – teikti papildomas valstybės finansuojamas prezidentūros vietas tiems būsimiems gydytojams, kurie sutinka po studijų dirbti regiono įstaigose, ir tai nėra prievarta, o savanoriškas susitarimas, tinkantis visoms pusėms: regionai gauna reikalingus specialistus, pacientai – greičiau prieinamas paslaugas, o jauni gydytojai – papildomas studijų vietas ir garantuotą darbo vietą po rezidentūros. Valstybė investuoja į gydytojų rengimą, tad turime ieškoti būdų, kaip šios investicijos pasiektų ne tik didžiuosius miestus, bet ir į regionus“, – pritarti projektui kvietė kitas pataisų iniciatorius Seimo narys Audrius Radvilavičius.

Numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms reikalingi atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojai sąrašai Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje būtų skelbiami iki vasario 1 d. Gydytojas rezidentas sutartį, kuria įsipareigoja joje dirbti 5 metus, su apskrityje, kurioje įsipareigojo dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga pasirašytų ne vėliau kaip iki paskutinių medicinos rezidentūros mokslo metų pradžios.

Numatoma, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga, su kuria sudaryta sutartis, pasibaigtų arba būtų panaikinta sutartyje nurodyta pareigybė, turėtų būti pasirašyta sutartis su kita apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, arba kitoje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl likusio laikotarpio. 

Įstatyme numatyta ir kada, nutraukiant sutartį, reikia grąžinti rezidentūros studijų kainą:

1) jeigu iki nurodyto termino pabaigos gydytojas rezidentas (baigus medicinos rezidentūrą – gydytojas) nesudaro sutarties su apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga;

2) jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria sudarė sutartį ar darbo sutartį, nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus.

Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-750(2) po svarstymo pritarė 77, prieš balsavo 26, susilaikė 4 Seimo nariai.

Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.

Seimo spaudos biuro inf.

Forumo dalyviai kalbėjo apie vaikų globą, saugaus ryšio svarbą ir visuomenės vaidmenį padedant vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti savo biologinėse šeimose. Forume pabrėžta, kad kiekvieno vaiko elgesys yra žinutė, kurią svarbu išgirsti ir suprasti. 

Jonavos socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Demidenko teigė, kad šių metų nacionalinės kampanijos pagrindinė žinutė - nėra „tokių“ ar „kitokių“ vaikų.

„Kiekvienam žmogui reikia priėmimo ir ryšio, o labiausiai jo reikia mažam žmogui. Vaikui, kuris dažnai būna patyręs skaudžių išgyvenimų, stokojęs meilės ar saugumo. Todėl apie tai ir kalbame - apie priėmimą, supratimą ir ryšį“, - sakė V. Demidenko.

Pasak jos, Jonava apie vaikų globą aktyviai kalba jau daugelį metų. Prisimindama globos sistemos pokyčių pradžią, direktorė teigė, kad anuomet netrūko abejonių, ar pavyks rasti žmonių, pasiryžusių atverti savo namų duris vaikams.

„Kalbame apie vaikų likimus, todėl šiame kelyje negali būti universalių sprendimų. Tačiau tai, ką darome kartu, yra prasminga, o didžiausią prasmę matome vaikų gyvenimuose“, - pabrėžė V. Demidenko.

Vaikams nereikia tobulų žmonių

Forumo dalyvius pasveikinusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė akcentavo lūkesčių temą, kuri dažnai lydi tiek globėjus, tiek specialistus.

„Mes visi turime lūkesčių. Tik gyvenimo patirtis išmoko juos valdyti. Kalbant apie vaikų globą, lūkesčių turi ir specialistai, ir globėjai. Kartais tikimės, kad viskas pavyks greitai, tačiau ryšys tarp vaiko ir globėjo kuriamas pamažu“, - kalbėjo vicemerė.

Anot Birutės Gailienė, svarbiausia ne tobulybė, o nuoširdus santykis.

„Vaikams nereikia tobulų žmonių. Vaikams reikia tikrų, nuoširdžių, juos priimančių suaugusiųjų“, - sakė B. Gailienė.

Vicemerė taip pat dėkojo globėjams, budintiems globotojams ir specialistams, kurie kasdien dirba su vaikais bei jų šeimomis.

Renginių Jonavoje bus iki Joninių

Visose Lietuvos savivaldybėse Vaikų globos savaitė vyks birželio 22–28 dienomis. Tačiau šiemet Jonavoje nuspręsta Vaikų globos savaitės veiklas išplėsti. Organizatoriai sako, kad ilgesnė programa leis daugiau kalbėti apie globą, geriau supažindinti visuomenę su globėjų patirtimis ir paskatinti žmones domėtis galimybėmis padėti vaikams.

Forumas buvo tik pirmasis renginys. Birželio 15 dieną vyks vaikų ir globėjų dienos stovykla, vėliau numatytos atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, visuomenei bus pristatytas informacinis stendas apie vaikų globą.

Naujų istorijų simbolis - liepa Ramybės skvere

Forumo dieną netrūko ir simbolinių akcentų. Renginio dalyviams dovanoti vaikų rankomis į vazonėlius pasodinti augalai, simbolizuojantys rūpestį, augimą ir kuriamą ryšį.

Tuo pat metu Ramybės skvere pasodintas liepos medis. Prie jo įrengta lentelė su užrašu: „Naujos istorijos prasideda nuo socialiai jautraus ryšio. Naujos šaknys kuria saugius namus.“

Organizatoriai tikisi, kad šis medis taps ne tik Vaikų globos savaitės simboliu, bet ir priminimu apie bendruomenės atsakomybę padėti vaikams augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje.

Finalinis renginys - globojančių šeimų festivalis Šiauliuose

Vaikų globos savaitės renginius Lietuvoje vainikuos birželio 27 dieną Šiauliuose vyksiantis Globojančių šeimų festivalis.

Nemokamame renginyje dalyvių lauks koncertai, edukacijos, sportinės ir pramoginės veiklos, susitikimai su globėjų bendruomene bei simbolinis rekordo „Masiškiausias apsikabinimas“ siekimas.

Organizatoriai tikisi, kad festivalis taps bendrystės ir padėkos švente visiems, kurie prisideda prie vaikų gerovės ir saugios aplinkos kūrimo.

Bendrovės duomenimis, pažeidimas užfiksuotas prie Parko gatvės 1-ojo namo konteinerių aikštelės. Čia buvo paliktos didelių gabaritų atliekos, kurios pagal galiojančią tvarką negali būti paliekamos šalia konteinerių.

„Palikti prie konteinerių - ne sprendimas. Manyti, kad pažeidėjai nebus nustatyti - taip pat“, - skelbia UAB „Jonavos paslaugos“.

Pasak bendrovės, atsakingi asmenys jau nustatyti ir turės atsakyti už savo veiksmus. Gyventojams primenama, kad teisėtai atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis galima kur kas pigiau - jas pristatant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę arba užsisakant išvežimo paslaugą.

„Atliekų išvežimo paslauga būtų kainavusi vos kelis eurus. Dabar teks padengti atliekų surinkimo ir sutvarkymo išlaidas, taip pat gali grėsti administracinė atsakomybė“, - nurodo bendrovė.

„Jonavos paslaugos“ primena, kad seni baldai, buitinė technika, čiužiniai ir kitos didelių gabaritų atliekos negali būti paliekamos prie konteinerių. Tokie pažeidimai ne tik darko aplinką, bet ir didina atliekų tvarkymo sąnaudas, kurios galiausiai tenka visiems gyventojams.

Kaip jau skelbė portalas (ČIA),  jonavietė viešai pasidalijo istorija apie tai, kad jos vaiką, einantį namo, užpuolė ir į nugarą įkando palaidas šuo. Šis įrašas sukėlė didelę diskusiją apie augintinių vedžiojimą be pavadžių, šeimininkų atsakomybę ir gyventojų saugumą viešose erdvėse.

Tačiau panašu, kad problema nėra pavienė.

Pirmadienį socialiniame tinkle jonavietis paskelbė dar vieną perspėjimą gyventojams.

„Birželio 8 d., pirmadienį, Panerių gatvėje vėl šito veikėjo stafas užpuolė šunį ir stipriai sužalojo. Šeštadienį buvo užpultas dar vienas šuo ir sužalotas. Saugokite save ir savo augintinius“, - rašė internautas.

Prie įrašo buvo pridėta ir nuotrauka, kurioje matomas šuo bei jo vedžiotojas.

Tai ne pirmas kartas, kai jonaviečiai socialiniuose tinkluose perspėja vieni kitus apie be pavadžių lakstančius keturkojus. Anksčiau gyventojai dalijosi istorijomis apie agresyviai besielgiančius šunis, kurie sukramtė vaikų žaidimų aikštelėse naudojamus kamuolius, vijosi praeivius, bandė pulti kitus gyvūnus ar kėlė baimę mažamečius vaikus vedžiojantiems tėvams.

Dalis gyventojų pabrėžia, kad problema ypač opi tankiai apgyvendintuose miesto rajonuose, prie daugiabučių, žaidimų aikštelių ir pėsčiųjų takų, kur vienoje erdvėje susitinka vaikai, senjorai, dviratininkai bei augintinių šeimininkai.

Nors nemaža dalis šunų šeimininkų savo augintinius prižiūri atsakingai, specialistai primena, kad net ir draugiškas gyvūnas gali netikėtai sureaguoti į kitą šunį, garsesnį triukšmą ar staigius žmogaus judesius.

Svarbu žinoti, kad už šunų vedžiojimą nesilaikant nustatytų reikalavimų gali grėsti ne tik administracinė, bet ir civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Jeigu šuo vedžiojamas be pavadžio ir dėl to kyla grėsmė aplinkiniams, šeimininkui gali būti skirta bauda. Jei gyvūnas sužaloja žmogų ar kitą gyvūną, atsiranda pareiga atlyginti visą padarytą žalą - gydymo išlaidas, veterinarines išlaidas, neturtinę žalą ar kitus nuostolius.

Dar rimtesnės pasekmės gresia tais atvejais, kai dėl neatsakingo elgesio žmogus patiria sveikatos sutrikdymą. Tokiose situacijose gali būti vertinama ir baudžiamoji atsakomybė.

Teisininkai ne kartą yra pabrėžę, kad argumentai „mano šuo niekada nekanda“, „jis labai draugiškas“ ar „tiesiog išsprūdo iš rankų“ nuo atsakomybės neatleidžia. Gyvūno savininkas privalo užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Gyventojai, susidūrę su agresyviai besielgiančiais ar palaidais šunimis, raginami fiksuoti tokius atvejus, rinkti informaciją apie gyvūno savininką ir apie incidentus pranešti atsakingoms institucijoms. Jei šuo užpuola žmogų ar kitą gyvūną, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į policiją bei medikus ar veterinarijos gydytojus.

Socialiniuose tinkluose netylant pranešimams apie panašius incidentus, dalis jonaviečių tikisi, kad viešumas paskatins neatsakingus augintinių savininkus laikytis taisyklių, kol nelaimė netapo dar skaudesnė.

Nuo birželio 7 d. įsigaliojo papildomos garantijos, užtikrinančios darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą darbo užmokestį, dalis garantijų įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristato trumpą garantijų atmintinę.

Šiuo metu Darbo kodekse numatytos garantijos:

• pareiga už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti tokį patį darbo užmokestį;
• skaidrus ir nediskriminacinis įdarbinimo procesas: lyčiai neutralūs darbo skelbimai, pareiga darbo skelbime nurodyti siūloma bazinį darbo užmokestį ar jo intervalą;
• lyčiai neutralios ir objektyvios darbo apmokėjimo sistemos privalomos darbdaviams, įdarbinantiems 20 ir daugiau darbuotojų;
• darbdaviai, darbuotojų atstovams paprašius, privalo teikti informaciją apie darbo užmokesčio vidurkius pagal lytį ir pareigybių grupę;
• darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus.

Nuo 2026 m. birželio 7 d. įsigaliojusios garantijos:

Ikisutartiniai santykiai:

• draudžiama kandidato klausti apie jo gaunamą darbo užmokestį;
• iki darbo pokalbio reikia informuoti kandidatą apie tai pareigybei taikomas kolektyvinės sutarties nuostatas.

Konfidenciali informacija:

• darbuotojo darbo užmokestis nėra konfidenciali informacija, jei jis siekia įgyvendinti savo teisę į teisingą darbo užmokestį.

Žalos atlyginimas:

• atlyginama visa turtinė (pinigai + natūra) ir neturtinė žala, kompensuojamos prarastos galimybės už 3 metus, jei pažeista darbuotojo teisė į teisingą apmokėjimą;
• naikinamas 6 metų netesybų ribojimas.

Reikalavimai darbo apmokėjimo sistemoms:

• nors reikalavimai įsigaliojo birželio 7 d., darbo apmokėjimo sistemos turi būti peržiūrimos ir parengiamos iki gruodžio 31 d.;
• darbo apmokėjimo sistemos privalomos visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo jų dydžio;
• pareigybės turi būti grupuojamos į vienodos vertės grupes pagal šiuos kriterijus: įgūdžiai, pastangos, atsakomybė, darbo sąlygos, kvalifikacija;
• turi būti nustatyti objektyvūs darbo užmokesčio ir papildomo darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir tvarka;
• turi būti nustatyta darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo (nuo 50 darbuotojų) tvarka.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios garantijos:

Atnaujintos ir parengtos darbo apmokėjimo sistemos:

• peržiūrėti ir parengti darbo apmokėjimo sistemas gali padėti Valstybinės darbo inspekcijos skelbiama metodinė pagalba (2026-02-02 Rekomendacijos dėl paygap.pdf) ir viešai prieinami mokymai (Facebook);
• Europos lygybės instituto parengtas įrankis gali padėti įvertinti, palyginti ir sugrupuoti pareigybes į grupes. Įrankį galite rasti čia: EU-wide guidelines on gender-neutral job evaluation and classification: Step-by-step toolkit | European Institute for Gender Equality.

Duomenų teikimas „Sodrai“:

• visi darbdaviai turės kas mėnesį teikti „Sodrai“ informaciją apie kiekvieną darbuotoją;
• informacija teikiama vieną kartą ir atnaujinama pasikeitus: darbo laiko norma ir režimas, darbo apmokėjimo sistemoje numatytas pareigybės grupės numeris;
• kas mėnesį teikiami duomenys: visas priskaičiuotas darbo užmokestis, papildomas darbo užmokestis, apmokėtas darbo laikas;
• Informacija už sausio mėn. teikiama per vasarį ir t. t.

„Sodra“ teikia apskaičiuotus duomenis darbdaviams:

• kas mėnesį darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį pagal pareigybių grupes ir metinį vidurkį nuo 2028 metų;
• pirmą kartą darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį pateiks kovo mėn. už sausį;
• darbdaviams teiks išsamias metines darbo užmokesčio atotrūkio ataskaitas, kuriose bus matomi išsamūs darbo užmokesčio skirtumų rodikliai;
• pirmos metinės atotrūkio ataskaitos nuo 2028 metų už 2027 metus – darbdaviams nuo 150 darbuotojų, o 2031 metų už 2030 metus – nuo 100 iki 149 darbuotojų.

Informacijos teikimas darbuotojams, darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai:

• darbuotojai bet kuriuo metu turės teisę prašyti darbdavio pareikti duomenis apie jo mėnesinį valandinį darbo užmokestį ir tos pačios kategorijos darbuotojų mėnesinio valandinio darbo užmokesčio vidurkį pagal lytį, nuo 2028 metų – ir vidutinį metinį valandinį nuo 2028 metų. Šių duomenų darbuotojas galės prašyti bei juos gauti ir per darbuotojų atstovus, Valstybinę darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
• Darbdaviai privalės darbuotojams pateikti susipažinti su iš „Sodros“ gautomis darbo užmokesčio skaidrumo ataskaitomis.

Darbo užmokesčio skirtumas:

• Darbuotojams, dirbantiems tokį patį ar vienodos vertės darbą, turi būti mokamas toks pats darbo užmokestis, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad darbo užmokestis gali skirtis dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, darbuotojo darbo rezultatų, turimos kvalifikacijos, patirties ar kt.

Bendrasis darbo užmokesčio vertinimas:

• Jei, gavęs darbo užmokesčio atotrūkio ataskaitą iš „Sodros“, darbdavys per 6 mėnesius neištaiso nepagrįsto darbo užmokesčio atotrūkio, turi būti inicijuojamas bendrasis darbo užmokesčio vertinimas, į kurį įtraukiami ir darbuotojų atstovai. Šio vertinimo tikslas – ištaisyti darbo užmokesčio atotrūkį;
• tokie vertinimai galės būti atliekami nuo 2028 metų.

Sankcijos:

• jei darbdaviai nepateiks prašomų duomenų darbuotojams, darbuotojų atstovams, institucijoms, už tai jiems galės būti taikoma administracinė atsakomybė ir atitinkamos baudos.

SADM inf.

Didžiausia rizika – vaikams

Užterštame smėlyje gali būti ne tik įvairių parazitų kiaušinėlių, bet ir ligas sukeliančių bakterijų bei virusų. Šios infekcijos dažniausiai plinta per nešvarias rankas. Smėlyje esantys mikrobai gali sukelti ūmias žarnyno infekcijas, o per gyvūnų – šunų ar kačių – išmatas į neuždengtas smėlio dėžes patenka parazitai, sukeliantys tokias ligas kaip toksokarozė ar toksoplazmozė.

NVSC duomenimis, toksokaroze ir žarnyno infekcinėmis ligomis dažniau serga vaikai nei suaugusieji. 2025 m. didžiausias sergamumas toksokaroze registruotas 4–14 metų amžiaus vaikų grupėje, o ūminėmis žarnyno infekcijomis – 0–6 metų amžiaus vaikų grupėje. Didesnis vaikų sergamumas gali būti siejamas su dažnesniu kontaktu su dirvožemiu ar smėliu, ypač žaidimų aikštelėse, bei dar nepakankamai susiformavusiais higienos įgūdžiais.

„Vaikai žaisdami smėlio dėžėse dažnai liečia veidą, kiša rankas į burną, todėl net ir plika akimi nematomi mikrobai / parazitai gali tapti infekcijų plitimo priežastimi. Dėl to labai svarbi ne tik smėlio dėžių priežiūra, bet ir nuolatinis vaikų higienos įgūdžių ugdymas“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Saugumą padeda užtikrinti reguliari priežiūra

Tinkama smėlio dėžių priežiūra yra viena paprasčiausių ir veiksmingiausių prevencinių priemonių. Siekiant sumažinti užteršimo riziką, nenaudojamas smėlio dėžes būtina uždengti, kad į jas nepatektų gyvūnai. Taip pat rekomenduojama jas įrengti saulėtose vietose, nes ultravioletiniai saulės spinduliai padeda naikinti ligų sukėlėjus.

Smėlis turi būti keičiamas užsiteršus šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Net ir vizualiai švarus smėlis nebūtinai yra saugus, todėl svarbu reguliariai atlikti jo parazitologinius tyrimus.

„Smėlio dėžė gali atrodyti tvarkinga, tačiau tai negarantuoja visiško saugumo. Todėl labai svarbu prižiūrėti smėlį, neleisti į smėlio dėžes patekti gyvūnams ir nepamiršti vaikų rankų higienos“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Primename, kad viena svarbiausių apsaugos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų išlieka tinkama rankų higiena. Tėvai ir ugdytojai turėtų nuolat priminti vaikams po žaidimų lauke, ypač pažaidus smėlio dėžėje, kruopščiai nusiplauti rankas su muilu po tekančiu vandeniu. Taip pat rekomenduojama neleisti vaikams užkandžiauti žaidžiant smėlio dėžėse bei pasirūpinti, kad mažesni vaikai nekištų smėlio ar nešvarių pirštų į burną. Svarbu pasirūpinti ir žaislais, su kuriais vaikai žaidė lauke ar smėlio dėžėje: patartina juos naudoti tik lauko žaidimams, o parsinešus namo – kruopščiai nuplauti ir neleisti su jais žaisti kambaryje.

Atsakomybė už smėlio dėžių priežiūrą

Už smėlio dėžių priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose atsako pačios ugdymo įstaigos, o viešosiose vaikų žaidimų aikštelėse ir prie daugiabučių esančių smėlio dėžių priežiūra tenka jų eksploatuotojams arba savininkams. Jei aikštelės prižiūrėtojas nėra paskirtas, atsakomybė už jos saugumą ir tinkamą priežiūrą tenka savininkams.

NVSC taip pat primename, kad praėjusiais metais buvo patikslinti Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai dėl smėlio priežiūros vaikų žaidimų aikštelėse. Nurodyta, kad kiekvieną pavasarį smėlio galima nekeisti, jeigu atlikus parazitologinį tyrimą jame nenustatoma helmintų kiaušinėlių.

NVSC inf.

„Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną. Pernai prie gaminančių vartotojų prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gyventojų, todėl ir toliau skatiname investuoti į nuosavas saulės elektrines ir rinktis kokybiškus, efektyvius bei Europos Sąjungoje pagamintus sprendimus. Tikimės, kad iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus 200 tūkst. gaminančių vartotojų“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas. 

Paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW, o už įrangą, atitinkančią papildomus kriterijus – 221 eurą už 1 kW. Parama bus skiriama už ne didesnę nei 7 kW įrengtosios galios saulės elektrinę, tačiau gyventojai gali įsirengti ir didesnes saulės elektrines pagal savo poreikius. 

Didesnė parama bus skiriama tuo atveju, jei įdiegta įranga atitinka papildomus kriterijus: technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, t. y. šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis sudaro daugiau kaip 50 proc. pasiūlos Europos Sąjungoje, o saulės modulio efektyvumas viršija 23 proc. 

Finansavimas gali būti skiriamas nuo 2022 m. vasario 1 d. įrengtoms saulės elektrinėms – taip šia galimybe pasinaudoti galės ir gyventojai, kurie elektrines įsirengė anksčiau, tačiau nespėjo gauti paramos pagal ankstesnius kvietimus. 

Siekiant kuo efektyviau prisidėti prie gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo, finansavimas nebus skiriamas anksčiau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Taip pat, šios sąlygos nėra taikomos saulės elektrinių įsigijimui iš nutolusių parkų – joms bus skelbiamas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje. 

Prašymai paramai gauti APVIS bus priimami nuo birželio 9 d. 8 val., kol pasibaigs visa numatyta lėšų suma. 

Dar vienas kvietimas teikti paraiškas gyventojų saulės elektrinių įrengimo paramai preliminariai numatomas šių metų pabaigoje. 

Priemonė įgyvendinama vadovaujantis Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025-2028 metų veiksmų plano 2.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Jonavos rajono savivaldybėje 2026-2028 m. aprašu (1 priedas), patvirtintu Jonavos rajono savivaldybės mero 2026 m. gegužės 18 d. potvarkiu Nr. 1B-335 (toliau – Aprašas).

GALIMI PAREIŠKĖJAI (ATKREIPTI DĖMESĮ!!!)

1. Bendruomeninės organizacijos*, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, turinčios įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą;
2. Bendruomenines organizacijas vienijanti organizacija, turinti įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą.

*Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Bendruomeninė organizacija turi atitikti kelis požymius:

1) Organizacija veikia konkrečioje vietovėje;

2) Ir jos nariai yra tos vietovės gyventojai (jų atstovai);

3) Ir organizacija siekia viešųjų gyventojų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje įgyvendinimu.

Apibrėžime akcentuojama visų tos konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojų interesų atstovavimas, o ne tam tikros grupės gyventojų. Todėl organizacijos, vienijančios atskiras gyventojų grupes kitais nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais (pvz., lyties, amžiaus, religijos, kilmės, tautybės, negalios, sveikatos būklės, profesijos, domėjimosi srities, įsitikinimų, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės ir kt.), nors ir veikiančios konkrečioje vietovėje - neatitinka bendruomeninės organizacijos sampratos.

FINANSUOTINOS VEIKLOS

Tinkamomis finansuoti laikomos veiklos, kurias vykdant tenkinami viešieji bendruomenių narių (gyventojų) interesai ir poreikiai:

1. veikla, skirta bendruomenės narių pilietiškumui, lyderystei ugdyti; pilietinės iniciatyvos, skatinančios spręsti vietos bendruomenei svarbius klausimus, atstovauti bendruomenės interesus; veikla, stiprinanti bendruomeninių organizacijų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą; viešojo dialogo organizavimas; savanoriškos veiklos organizavimas; bendruomeninių organizacijų nariams reikalingų gebėjimų ugdymas; veikla, skirta bendruomenės narių bei jaunimo medijų ir informacinio raštingumo stiprinimui kovai su dezinformacija ir propaganda;
2. veikla, skirta bendruomenės narių (gyventojų) sutelktumui ir tarpusavio pasitikėjimui stiprinti, – vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo organizavimas (renginių, stovyklų ir kitų prasmingo vaikų bei jaunimo laisvalaikio užimtumo veiklų organizavimas, skatinantis jų asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymą), bendruomenės narių kultūrinė ir švietėjiška veikla skirta pasidalinti gerąja patirtimi ir (ar) užmegzti bendradarbiavimą su kitomis bendruomeninėmis organizacijomis, edukaciniai užsiėmimai, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimas (leidiniai, tinklaraščiai, tinklalaidės, skaitmeninis turinys, video ir kt.), sporto ir sveikatinimo veikla (sportuojančių bendruomenės narių telkimas, sporto varžybų ir treniruočių organizavimas, sveikai gyvensenai propaguoti skirtų renginių, teminių užsiėmimų ir mokymų organizavimas);
3. bendruomenių akcijų bei iniciatyvų, skirtų viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti, organizavimas (parkų, sporto ir poilsio aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių, kitų vietos bendruomenės teritorijoje esančių poilsio vietų tvarkymas ir atnaujinimas, viešo naudojimo patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams). Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti įgyvendinant šiame papunktyje nurodytą veiklą gali būti skirta ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų;
4. socialinė veikla, skirta bendruomenės nariams (gyventojams) ir (ar) jų grupėms (sukakusių senatvės pensijos amžių, vienišų asmenų, asmenų su negalia, kuriems reikalinga pagalba) lankymas; pagalbos priklausomybių ar socialinių problemų turintiems asmenims bei jų artimiesiems grupių organizavimas; veiklų, skatinančių socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir (ar) jų grupių įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą, organizavimas); veiklų, skirtų bendruomenės narių psichologinei gerovei, emocinei sveikatai ir savitarpio pagalbai stiprinti (emocinės paramos grupės, psichologo konsultacijos, streso valdymo mokymai, bendruomenės narių tarpusavio palaikymo iniciatyvos);
5. veikla, susijusi su socialinio verslo plėtra, pasirengimu jį kurti, pasirengimu teikti viešąsias paslaugas ar susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, jei jas teikia ar socialinį verslą vykdo bendruomeninė (-ės) organizacija (-os) arba Aprašo 4.3 papunktyje nustatytais atvejais pareiškėjais galinčios būti nevyriausybinės organizacijos arba religinės bendruomenės ir bendrijos. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti įgyvendinant šiame papunktyje nurodytą veiklą gali būti skirta ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų;
6. veikla, susijusi su civilinės saugos ir gynybos organizavimu bendruomenėje (specialių priemonių įsigijimas, mokymai bendruomenės nariams).

SKIRTAS FINANSAVIMAS

2026 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-237 „Dėl 2026 metų lėšų paskirstymo savivaldybėms bendruomeninei veiklai stiprinti patvirtinimo“ Priemonės įgyvendinimui 2026 m. Jonavos rajono savivaldybei skirta – 26 884,00 Eur.

Pagal Aprašą iki 1 proc. šių lėšų galima skirti Priemonei administruoti, todėl bendruomeninėms organizacijoms bus paskirstyta – 26 616,00 Eur.

2026 m. gegužės 18 d. Jonavos rajono savivaldybės direktoriaus  įsakymu Nr.13B-511 „Dėl didžiausios ir mažiausios valstybės biudžeto lėšų sumos vienam projektui, įgyvendinamam 2026 m. Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje pagal nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025-2028 metų veiksmų plano 2.1.1. priemonę „stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, nustatymo“:

Mažiausia vienam Projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 1500,00 Eur;

Didžiausia vienam Projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 4000,00 Eur.

PARAIŠKŲ RENGIMO IR TEIKIMO TVARKA

Projektai aprašomi užpildant nustatytos formos paraišką ir projekto įgyvendinimo sąmatą (2 ir 2.1. priedai).

Paraiška turi būti užpildyta valstybine kalba ir pasirašyta pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, turinčio teisę veikti pareiškėjo vardu, nurodant vardą, pavardę ir pareigas, bei patvirtinta antspaudu, jei pareiškėjas privalo turėti antspaudą, arba elektroniniu parašu, jei pareiškėjas jį turi.

Paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu.

Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką. Pateikus daugiau nei vieną paraišką, vertinama ta paraiška, kurios pateikimo data yra vėliausia, tačiau ne vėlesnė, nei konkurso skelbime nurodytas paskutinis paraiškų pateikimo terminas, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ne vėliau kaip paskutinę paraiškų pateikimo dieną savivaldybės administracijai nurodo, kurią paraišką vertinti.

Pareiškėjas, teikdamas paraišką, turi nurodyti, kurias finansuotinas veiklas siekia įgyvendinti.

Paraiškoje paprastai nurodoma:

1. Informacija apie pareiškėją (pareiškėjo pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, savivaldybė, kuriai teikiama paraiška, narių skaičius, pareiškėjo vadovo pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė, telefono ryšio Nr., el. pašto adresas, kontaktinio asmens / projekto vadovo pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė, telefono ryšio Nr., el. pašto adresas, banko, kitos kredito ar mokėjimo įstaigos pavadinimas, sąskaitos numeris);
2. Deklaracija, kad:

2.1. Pareiškėjas yra pateikęs Juridinių asmenų registro tvarkytojui 1 paskutinių finansinių metų, kurių ataskaitų pateikimo terminas jau suėjęs, veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą (netaikoma  religinėms bendruomenėms ir bendrijoms bei pareiškėjui, kuris veikia trumpiau nei metus);

2.2. Pareiškėjas yra atsiskaitęs už ankstesniais metais iš savivaldybės administracijos ar valstybės biudžeto gautų lėšų panaudojimą ir (arba) gautų lėšų nėra panaudojęs ne pagal tikslinę paskirtį;

2.3. Pareiškėjui nėra panaikintas paramos gavėjo statusas;

2.4. Pareiškėjas neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodrai“);

2.5. Pareiškėjas veikia vienoje savivaldybėje ir atstovauja tos savivaldybės vietos bendruomeninėms organizacijoms (tik jei pareiškėjas yra savivaldybės bendruomenines organizacijas vienijanti asociacija);

3. Informacija apie projektą (projekto pavadinimas, projektui įgyvendinti prašoma suma (eurais), projekto vykdymo trukmė ir vieta, projekto partnerio (-ių) pavadinimas, telefono ryšio Nr., el. pašto adresas, jei pareiškėjas jų turi;
4. Projekto tikslai ir pagrindimas (projekto poreikio arba sprendžiamos problemos aprašymas ir pagrindimas, projekto tikslas, projekto tikslinė (-ės) grupė (-ės) ir jos (-ų) poreikiai, projekto veiklos ir įgyvendinimo planas);
5. Projekto veiklų bei rezultatų sklaida ir viešinimas;
6. Informacija apie funkcijų ir atsakomybių tarp projekto partnerių (jei yra) pasiskirstymą, kiekvieno projekto partnerio vaidmenį (funkcijas) projekte;
7. Laukiami projekto rezultatai ir nauda vietos bendruomenei įgyvendinus projektą;
8. Informacija apie atitiktį Aprašo 11 punkto reikalavimams dėl papildomai suteikiamų balų (jei atitinka);
9. Bendra projekto įgyvendinimo sąmata (toliau – sąmata), kurioje pagal kiekvieną planuojamą projekto veiklą nurodoma, kiek lėšų prašoma iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Ministerija) skirtų valstybės biudžeto asignavimų, ir išlaidų apskaičiavimo pagrindimas;
10. Pridedamų dokumentų sąrašas;
11. Sąžiningumo deklaracija.

DOKUMENTAI, KURIUOS REIKIA PATEIKTI (PARAIŠKOS PRIEDAI)

Pareiškėjas kartu su paraiška pateikia šių valstybine kalba surašytų dokumentų (arba jų vertimų, patvirtintų vertimo biuro antspaudu ir vertėjo parašu) kopijas:

1. Pareiškėjo įstatų, jeigu šie dokumentai neprieinami Juridinių asmenų registre (religinės bendruomenės ir bendrijos turi pateikti savo kompetentingos vadovybės raštą, patvirtinantį, kad jis pagal religinės bendrijos kanonus ar statutus turi teisę vykdyti atitinkamą veiklą);
2. Jei juridinis asmuo veikia trumpiau nei metus, – faktinės veiklos, vykdytos nuo įsteigimo datos, laisvos formos ataskaitos;
3. Jei pareiškėjui atstovauja ne jo vadovas, – dokumento, patvirtinančio asmens teisę veikti pareiškėjo vardu;
4. Projekto sąmatą pagrindžiančių dokumentų (reikalinga tik prekėms ir paslaugoms, kurių vertė didesnė nei 5000 Eur);
5. Kitų dokumentų, kuriuos, pareiškėjo nuomone, tikslinga pateikti.

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS

Finansuojant projektus, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos:

1. Projekto administravimo išlaidos (ne daugiau kaip 30 procentų projektui skirtų valstybės biudžeto lėšų):

1.1. Projekto vadovo darbo užmokestis, įskaitant valstybinio socialinio draudimo įmokas;

1.2. Asmens, tvarkančio buhalterinę apskaitą, darbo užmokestis, įskaitant valstybinio socialinio draudimo įmokas (jei paslauga neperkama iš buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės (įstaigos) ar buhalterinės apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens);

1.3. Buhalterinės apskaitos paslaugos (jei paslauga perkama iš buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės (įstaigos) ar buhalterinės apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens ir asmuo, tvarkantis buhalterinę apskaitą, nėra įdarbinamas pareiškėjo, projekto vykdytojo organizacijoje buhalterinės apskaitos paslaugoms teikti pagal darbo sutartį);

1.4. Ryšio paslaugų įsigijimo išlaidos (interneto, fiksuotojo ir (ar) mobiliojo ryšio (neviršijant 15 Eur vienam projekto vadovui, asmeniui (-enims), nurodytam (-tiems) Aprašo 55.2.1 papunktyje bei vykdančiam (-tiems) ir (ar) organizuojančiam (-tiems) Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas, ar už buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui per mėnesį), pašto išlaidos;

2. Projekto įgyvendinimo išlaidos:

2.1. Asmenų, vykdančių ir (ar) organizuojančių Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas, darbo užmokestis, įskaitant  socialinio draudimo įmokas;

2.2. Komandiruočių (išskyrus tarptautines) išlaidos (kelionių bilietai, apgyvendinimas, dienpinigiai ir kitos komandiruotės metu patirtos išlaidos, kurias patyrė projekto vadovas,  asmuo (-ys),  nurodytas (-ti) Aprašo 2.1 papunktyje ir vykdantis (-tys) ir (ar) organizuojantis (-tys) Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas;

2.3.  Paslaugų įsigijimo išlaidos, tiesiogiai susijusios su Projekto veiklomis ir būtinos Projektui įgyvendinti (vadovaujantis ne didesnėmis nei rinkos kainomis, laikantis racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo principo):

2.3.1. Ekspertų ir (ar) konsultantų paslaugų įsigijimo išlaidos (tai intelektinės paslaugos, teikiamos remiantis profesinėmis ir specialiosiomis žiniomis bei patirtimi, apimančios analizes, galimybių studijas, auditus, vertinimus, rekomendacijų rengimą, sprendimų siūlymą ir kitas panašias paslaugas), reikalingos projektui įgyvendinti ir tiesiogiai susijusios su bendruomenės interesų atstovavimo veikla, vykdoma įgyvendinant Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą veiklą (pagal sudarytas atlygintinų paslaugų sutartis);

2.3.2. Teisinių paslaugų įsigijimo išlaidos (teisinės konsultacijos ir kitos teisinio pobūdžio paslaugos) tiesiogiai susijusios su bendruomenės interesų atstovavimo veikla, vykdoma įgyvendinant Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą veiklą;

2.3.3. Maitinimo paslaugų (renginių dalyviams skirti pietūs kavinėje, valgyklos maitinimo paslaugos; ne daugiau kaip 15 Eur 1 asmeniui per dieną) įsigijimo išlaidos;

2.3.4. Viešinimo išlaidos (tokioms išlaidoms priskiriamos informacinių kampanijų organizavimo, publikacijų, pranešimų spaudai, vaizdo, garso įrašų žiniasklaidoje skelbimo, skelbimų socialinėje medijoje, viešų renginių bei kitų visuomenės informavimo paslaugų išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su organizacijos vykdomo projekto viešinimu, išskyrus išlaidas, jeigu jos patiriamos turint tikslą skleisti informaciją apie organizacijos veiklą (t. y. sveikinimai švenčių proga, reiškiama užuojauta, darbo skelbimai ir kt.) ir išlaidas, patirtas susitikimų, vizitų, priėmimų ar kitų atstovavimo veiklų metu, kai pagrindinis tikslas – reprezentuoti organizaciją);

2.3.5. Transporto išlaikymo (degalai, tepalai, kai transporto priemonė valdoma nuosavybės ar patikėjimo teise arba nuomojama be vairuotojo pagal panaudą) ir transporto paslaugų įsigijimo išlaidos (ekonominės klasės autobuso ar viešojo transporto bilietai, transporto priemonės nuoma su vairuotoju);

2.3.6. Kitų paslaugų (renginių dalyvių apgyvendinimas, lektorių, mokymų vadovų, moderatorių, nuotolinių pokalbių platformos palaikymo paslaugos) įsigijimo išlaidos, kurios yra būtinos siekiant įgyvendinti numatytas veiklas, bet nepriskiriamos Aprašo 55.2.3.1–55.2.3.5 papunkčiuose nurodytoms paslaugoms, įsigijimo išlaidos;

2.4.  Kitų prekių įsigijimo išlaidos (priemonėms, prekėms ir reikmenims, įskaitant kanceliarines ir ūkines prekes, smulkų inventorių, maisto prekes ir nealkoholinius gėrimus, skirtus seminarams, mokymams ar projekto vykdytojo atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, taip pat apsaugos priemones (medicinines kaukes, respiratorius, dezinfekcinius skysčius)), tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimo veikla ir būtinos projektui įgyvendinti, įsigyjamos ne didesnėmis nei rinkos kainomis ir laikantis racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo principo;

2.5. Materialiojo turto (patalpų, reikalingų projektui vykdyti) nuomos ir (ar) komunalinių paslaugų išlaidos (šildymo, elektros energijos tiekimo, vandentiekio, kanalizacijos ir nuotekų valymo, šiukšlių išvežimo paslaugoms apmokėti);

2.6. Išlaidos savanoriškai veiklai organizuoti Savanoriškos veiklos įstatyme nustatyta tvarka;

2.7. Mokesčiai už bankų, kitų kredito ar mokėjimo įstaigų suteiktas valstybės biudžeto lėšų pervedimo paslaugas;

2.8. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo išlaidos (ilgalaikis materialusis turtas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas 12-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-174 „Dėl Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“, ir šio turto įsigijimo savikaina turi būti ne mažesnė kaip 750 Eur.  Šios išlaidos gali būti patiriamos tik tuo atveju, jei įgyvendinant projektą numatyta vykdyti Aprašo 10.3 ir 10.5 papunkčiuose nurodytas veiklas, ir jos gali sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. projektui skirtų valstybės biudžeto lėšų;

Išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jei jos patirtos ir apmokėtos nuo Projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos iki einamųjų metų gruodžio 23 d.

Projekto vykdytojas valstybės biudžeto lėšų negali naudoti:

1. Projekto vykdytojo, taip pat projekto vykdytojo partnerio (-ių) ar kito (-ų) juridinio (-ių) asmens (-ų) įsiskolinimams padengti;
2. Investiciniams projektams rengti ir įgyvendinti;
3. Priemonės įgyvendinimo išlaidoms, finansuojamoms iš kitų finansavimo šaltinių, apmokėti;
4. Kelionėms į užsienį;
5. Išperkamajai nuomai;
6. Transporto priemonių techninei apžiūrai, draudimui ir remontui;
7. Politinei reklamai, politinių organizacijų, politinės kampanijos dalyvių renginiams organizuoti bei kitai veiklai, skirtai politinėms organizacijoms, politinės kampanijos dalyviams propaguoti, vykdyti;
8. Projekte numatytoms vykdyti arba vykdomoms veikloms, kuriose dalyvauja subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos;
9. Nematerialiajam turtui, kaip jis apibrėžtas 13-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Nematerialusis turtas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1K-238 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 13-ojo standarto patvirtinimo“, įsigyti;
10. Veikloms, kuriomis:

10.1. Keliama grėsmė žmonių sveikatai, garbei ir orumui, viešajai tvarkai;

10.2. Bet kokiomis formomis, metodais ir būdais išreiškiama nepagarba Lietuvos valstybės ir (ar) tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, simboliams;

10.3. Bet kokiomis formomis, metodais ir būdais populiarinamas smurtas, prievarta, neapykanta;

10.4. Bet kokiomis formomis, metodais ir būdais pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

KITA INFORMACIJA

Projekto vykdytojas:

1. Su savivaldybės administracija sudaro Projekto įgyvendinimo sutartį, įgyvendina projektą, siekia projekto tikslų, rezultatų ir kiekvieną ketvirtį savivaldybės administracijai teikia Projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytos formos valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ataskaitas;
2. Baigiantis kalendoriniams metams – iki gruodžio 31 d. teikia savivaldybės administracijai veiklos ataskaitas, kuriose nurodo vykdytas veiklas pagal Aprašo 10 punktą; projekto veiklose dalyvavusių asmenų skaičių; ar įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą įgyvendinant Aprašo 10.3 ir 10.5  papunkčiuose nurodytas veiklas; kiek kartų ir kokiu būdu buvo viešintos ir pristatytos visuomenei įgyvendintų projektų veiklos;
3. Pateikus savivaldybės administracijai metinę veiklos ataskaitą už projekto vykdymo laikotarpį, ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų sausio 30 d. pristato visuomenei (pavyzdžiui, internete, renginių metu, skelbimų lentose ir kt.) ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybai projekto veiklų įgyvendinimo rezultatus, skelbia viešą projekto veiklų įgyvendinimo ataskaitą (savo tinklapyje arba socialinių tinklų paskyrose);
4. Atsako už gautų valstybės biudžeto lėšų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir jų panaudojimą pagal tikslinę paskirtį;
5. Viešina projektą, kad projekto tikslinė (-ės) grupė (-ės) ir visuomenė daugiau sužinotų apie projekto tikslus, uždavinius, vykdymo eigą ir rezultatus (pvz.: informuoja apie planuojamus renginius ar veiklas, dalijasi vaizdo medžiaga internete ir / ar viešose skelbimų lentose ir kt.). Projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) (jei toks (-ie) yra)) svetainėse (jei tokios yra) bei socialiniuose tinkluose per 20 darbo dienų nuo Projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos paskelbia  trumpą projekto aprašymą. Per 20 darbo dienų nuo veiklos (-ų) įgyvendinimo viešina  informaciją apie įvykdytas veiklas. Jei Projekto vykdytojas  socialiniuose tinkluose neturi paskyros, projektas ir veiklos viešinami  partnerių ar kitų institucijų, įstaigų, organizacijų paskyrose. Viešindamas projektą, Projekto vykdytojas turi nurodyti, kad projektui valstybės biudžeto lėšų skyrė Ministerija, ir naudoti Ministerijos logotipą;
6. Gautas projektui įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas laiko banke ar kitoje kredito ar mokėjimo įstaigoje, užtikrina, kad jos būtų apskaitomos atskirai nuo kitų toje sąskaitoje esančių lėšų, ir vadovaujasi racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo principu;
7. Raštu informuoja savivaldybės administraciją, jeigu projekte numatytos veiklos nutraukiamos, sustabdomos arba panaikinamos, ir savivaldybės administracijai pateikia Projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytos formos ataskaitas apie projekto įgyvendinimą, grąžina projektui įgyvendinti gautas nepanaudotas ar ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas;
8. Valstybės biudžeto lėšas naudoja tik Projekto įgyvendinimo sutartyje nurodytai veiklai vykdyti. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad visi su Priemonės įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai būtų vykdomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiti pirkimai, kurie finansuojami iš valstybės, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos fondų lėšų, turi būti vykdomi teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai;
9. Yra ilgalaikio materialiojo turto, įsigyto Priemonei skirtomis lėšomis, savininkai. Šis turtas naudojamas viešiesiems bendruomenės narių (gyventojų) poreikiams tenkinti.

PARAIŠKŲ TEIKIMAS

Paraiškos priimamos nuo 2026 m. birželio 8 d. iki 2026 m. liepos 1 d. 17.00 val.  

Vėliau pateiktos paraiškos nevertinamos.

Paraiškos su visais privalomais priedais siunčiamos el.paštu administracija@jonava.lt.

INFORMACIJĄ IR KONSULTACIJĄ TEIKIA

Jonavos rajono savivaldybės Investicijų ir inovacijų skyriaus vyr. specialistė Gitana Gulevienė

El.p.: gitana.guleviene@jonava.lt

Tel.:  +370 615 20656, +370 349 50034.

Informacija teikiama: pirmadienį 8:00-18:00 val., antradienį-ketvirtadienį 8:00-17:00 val., penktadienį 8:00-14:00 val., pietų pertrauka: 12:00-12:45 val.   

PRIDEDAMA:

Aprašas  (1 priedas)

Paraiškos forma (2 priedas) ir projekto įgyvendinimo sąmata (2.1. priedas)

Pavyzdinė projekto įgyvendinimo sutarties forma (3 priedas).

Jonavos r. savivaldybės inf.

„NKSC dar 2022 m. nustatė trūkumus Vidaus reikalų ministerijos sistemose, tačiau iki 2026 m. šios problemos liko neišspręstos – institucijos į NKSC rekomendacijas rimtai nepažiūrėjo. Artimiausiu metu planuojame institucijoms skirti priežiūros pareigūnus, kurie prižiūrėtų tiek organizacinius, tiek techninius rekomendacijų įgyvendinimo klausimus“, – po apsilankymo kaip vieną iš sprendimų problemoms spręsti įvardijo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Anot ministro, valstybės institucijos turi būti pasirengusios ne tik atremti kibernetines atakas, bet ir užkirsti joms kelią, o tai reikalauja sisteminio, koordinuoto atsako bei investicijų į žmones, technologijas ir procesus. Susitikimas, surengtas krašto apsaugos ministro iniciatyva, vyko su NKSC direktoriumi Antanu Aleknavičiumi ir kitais centro vadovybės atstovais.

NKSC tyrimas dėl VRM incidento tęsiamas glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis.

„Kiekvienas reikšmingas kibernetinis incidentas pirmiausia reikalauja ne viešų vertinimų, o profesionalaus ir nuoseklaus tyrimo. Šiuo metu NKSC kartu su Vidaus reikalų ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis vykdo visapusišką incidento analizę, siekdamas nustatyti visas aplinkybes, įvertinti galimą poveikį ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintos būtinos užkardymo priemonės. Mūsų prioritetas yra ne komentarai, o rezultatas – pilnas situacijos išsiaiškinimas, grėsmių suvaldymas ir valstybės informacinių išteklių apsauga. Detalesnę informaciją apie tyrimą pateiksime tik tada, kai būsime tikri, kad jos viešinimas nepakenks nei tyrimo eigai, nei taikomoms incidento valdymo priemonėms“, – teigia NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.

Vizito metu ministras buvo išsamiau supažindintas su Lietuvos kibernetinės gynybos sistemos architektūra, NKSC vaidmeniu nacionalinėje kibernetinio saugumo sistemoje bei svarbiausiomis centro funkcijomis. Aptartos NKSC strateginės veiklos kryptys, padalinių atsakomybės ir pagrindiniai procesai, kuriais užtikrinamas nacionalinės kibernetinės erdvės saugumas.

Pristatyta greitojo reagavimo komandų (CRRT) veikla, kibernetinių incidentų tyrimai, pažeidžiamumų paieškos ir atsakingo informavimo procesai, įsilaužimų testavimas, grėsmių paieškos operacijos, kibernetinio saugumo subjektų bei paslapčių subjektų priežiūra ir kitos veiklos, stiprinančios valstybės kibernetinį atsparumą.

NKSC pabrėžia, kad šiuolaikinėje grėsmių aplinkoje efektyvi kibernetinė gynyba reikalauja ne tik pažangių technologinių sprendimų, bet ir nuoseklaus bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų, privataus sektoriaus bei tarptautinių partnerių. Siekiant užtikrinti aukštą nacionalinio kibernetinio saugumo lygį, būtina nuolat stiprinti tiek prevencinius, tiek reagavimo pajėgumus.

A. Pliadžio nuotr./KAM

Prie šios iniciatyvos aktyviai prisijungė ir Jonavos rajono gyventojai – egzamine dalyvavo 268 jonaviečiai. Geriausiai pasirodžiusių dalyvių vardus ir pavardes paskelbė egzamino organizatoriai, o Jonavos rajono savivaldybėje laureatus pasveikino vicemeras Povilas Beišys.

„Šiandien susitinkame neatsitiktinai – birželio 5-ąją minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Nors Atliekų kultūros egzaminas pirmiausia siejamas su atliekų rūšiavimu, aplinkosauga yra kur kas platesnė tema. Rūšiuoti atliekas jau tapo įprasta daugeliui mūsų, tačiau šiandien to nebeužtenka. Turime vis dažniau susimąstyti, kiek atliekų patys sukuriame, ar tikrai mums reikia tiek daug vienkartinių pakuočių, maišelių ar naujų daiktų. Tvarumas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų – gebėjimo vartoti atsakingiau, daiktus naudoti ilgiau ir mažinti atliekų kiekį dar prieš joms atsirandant. Džiugu matyti jaunus žmones ir suaugusiuosius, kurie domisi šiomis temomis ir savo žiniomis prisideda prie atsakingesnės visuomenės kūrimo“, – sakė vicemeras.

Geriausiai pasirodę Jonavos rajono dalyviai:

1–4 klasių kategorija

1 vieta – Airidas Jurkus, Jonavos r. Šveicarijos progimnazijos Užusalių skyrius.

5–10 klasių kategorija

1 vieta – Vadim Kalinov, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija, 8B klasė;

2 vieta – Samanta Matulevičiūtė, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija, 8B klasė;

3 vieta – Meilita Pervenytė, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija, 8B klasė.

11 klasių ir vyresnių kategorija

1 vieta – Rasa Kulvinskienė, Jonavos r. Ruklos Jono Stanislausko mokykla-daugiafunkcis centras, mokytoja;

2 vieta – Urtė Oganauskaitė, Jonavos Senamiesčio gimnazija, 12C klasė;

3 vieta – Ramunė Mačikūnienė, studentė.

Aktyviausia mokytoja Asta Vancevičienė, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos mokytoja, kuri egzaminui užregistravo net 87 mokinius.

„Atliekų kultūros“ egzaminas kasmet suburia tūkstančius dalyvių iš visos Lietuvos ir skatina ne tik gilinti žinias apie atliekų rūšiavimą, bet ir formuoti tvaresnius vartojimo įpročius. Jonavos rajono savivaldybė sveikina visus šių metų laureatus ir dėkoja kiekvienam dalyvavusiam už iniciatyvumą, pilietiškumą ir rūpestį aplinka.

Apie galimą vagystę pranešta vėlyvą vakarą, kai kultūros centro darbuotoja sulaukė signalizacijos pranešimo. Atvykusi prie pastato ji pastebėjo išlaužtas duris ir netrukus suprato, kad dingo Jonvabalio kostiumas.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pradėjo aplinkybių aiškinimąsi. Pirminiais duomenimis, vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo du tamsiais drabužiais vilkėjusius asmenis, kurie galėjo būti susiję su dingimu. Įrašai perduoti tyrimui.

Pareigūnai taip pat apžiūrėjo teritoriją aplink kultūros centrą. Nors iš pradžių atrodė, kad pėdsakų gali ir nebūti, netrukus rastas keistas radinys - dėžėje aptiktas, kaip įtariama, Jonvabalio kostiumo batas.

Ar tai atsitiktinumas, ar svarbi užuomina, galinti padėti surasti dingusį talismaną, kol kas neaišku. Tačiau kultūros centro atstovai neslepia susirūpinimo - be Jonvabalio sunku įsivaizduoti tradicinę Jonavos Joninių šventę.

Kol vyksta paieškos, gyventojai raginami išlikti budrūs. Pastebėjus asmenis, galinčius turėti Jonvabalio kostiumą, arba netikėtose vietose pasirodžius patį Jonvabalį, informacija gali būti svarbi tyrimui.

Ar pagrindinis Joninių simbolis bus surastas iki birželio 23-osios, kol kas lieka paslaptis. Tačiau viena aišku - šis neįprastas dingimas jau spėjo tapti viena labiausiai aptarinėjamų artėjančios šventės istorijų Jonavoje.

***

Svarbu: ši istorija yra specialiai sukurta ir surežisuota pramoginė situacija. Vaizdo siužetas nufilmuotas humoristine „Farų“ laidos stilistika, siekiant originaliai pristatyti artėjančias Jonines Jonavoje. 

Vaikų chirurgai ir traumatologai atviri - pacientų padaugėjo kone dvigubai. Kartais per parą dėl traumų ir kitų chirurginių problemų į Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrą kreipiasi arti pusšimčio pacientų.

Šį antradienį medikams teko operuoti keturis lūžius - du jauniesiems dviratininkams ir dar du - paspirtukų mėgėjams. Trečiadienį, pirmoje dienos pusėje, vos per kelias valandas į ligoninę pateko dar du vaikai, nukentėję važiuodami paspirtukais - vienas elektriniu, kitas paprastu. Abiejų kritimai baigėsi trimis lūžiais. Tos pačios dienos vakarą greitosios pagalbos automobiliu pristatyti trys paaugliai sužalojimus patyrę važiuodami vienu elektriniu paspirtuku, o netrukus medikams teko operuoti ir jaunąjį motociklininką, kuris tiesiai iš varžybų pristatytas su lūžusiu šlaunikauliu.

Tokios istorijos šiltuoju metų laiku kartojasi kone kasdien.

„Ko gero, pagrindinė bėda, kurią įžvelgiame, kad tėvai ne tik perka ir leidžia vaikams važinėti transporto priemonėmis, kurių galingumas neatitinka jų amžiaus, bet ir visiškai pamiršta apie elementarų saugumą - šalmus bei apsaugas. Kasmet su baime ir nerimu laukiame šiltojo sezono, nes, kad ir kiek edukuotume tėvus bei vaikus, traumų tik daugėja. Saugaus eismo taisyklės griežtinamos, tačiau nepanašu, kad tėvai ir vaikai jų labai paisytų“, - sako RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė Evelina Klepšytė-Janauskienė.

Pasak gydytojos, ypač neramina elektrinių paspirtukų populiarumas tarp jaunesnio amžiaus vaikų. Dėl didesnio greičio ir svorio kritimo pasekmės dažnai būna kur kas sunkesnės nei važiuojant įprastu paspirtuku ar dviračiu. Medikė įsitikinusi, kad elektriniai paspirtukai mažamečiams apskritai neturėtų būti naudojami.

Papildomą nerimą kelia tai, kad nemaža dalis traumų patiriama nesilaikant net elementariausių saugumo reikalavimų. Vaikai dažnai važiuoja be šalmų, apsaugų, veža keleivius, renkasi jų amžiaus ir gebėjimų neatitinkančias transporto priemones arba važinėja vietose, kuriose rizika susižaloti yra itin didelė.

Nuo 2026 metų įsigaliosiančios griežtesnės elektrinių paspirtukų naudojimo taisyklės numato privalomą šalmų dėvėjimą visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus. Taip pat numatyti aiškesni amžiaus ribojimai, didesni matomumo reikalavimai, draudimas vežti keleivius ir kitos priemonės, skirtos mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad vaikų saugumas neturėtų prasidėti tik nuo naujų teisės aktų įsigaliojimo.

Tėvams svarbu prisiminti:

-            šalmas turi būti dėvimas kiekvieną kartą sėdant ant paspirtuko ar dviračio;

-            kelių, alkūnių ir riešų apsaugos gali apsaugoti nuo sudėtingų lūžių;

-            vaikams reikėtų rinktis jų amžių ir gebėjimus atitinkančias transporto priemones;

-            elektriniai paspirtukai nėra saugus pasirinkimas mažamečiams vaikams;

-            negalima vežti keleivių ant paspirtuko; būtina laikytis saugaus greičio ir eismo taisyklių;

-            tėvų priežiūra ir domėjimasis, kur bei kaip vaikas važinėja, išlieka viena svarbiausių traumų prevencijos priemonių.

RŠL specialistai pabrėžia, kad daugumos šių traumų būtų galima išvengti. Vienas neuždėtas šalmas ar neįvertinta rizika gali baigtis ne tik lūžiu, bet ir sunkia galvos trauma, ilgalaikiu gydymu ar operacija. Prasidėjus aktyviam laisvalaikio sezonui tėvai raginami daugiau dėmesio skirti ne vaiko transporto priemonės greičiui ar galingumui, o jo saugumui. Vaikų sveikata prasideda nuo atsakingų suaugusiųjų sprendimų.

 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės inf. 

Viskas prasidėjo dar praėjusį pusmetį, bendro mokyklos projekto „Miestai“ metu. Gyvenimo įgūdžių pamokoje pakvietus mokinius sudalyvauti šiame projekte, 8a klasės mokiniai Augustas Berlėta ir Almilė Povilavičiūtė iškėlė jautrią ir itin aktualią idėją – pamatyti mokyklą kaip atskirą miesto ekosistemą. Paaugliai pastebėjo, kad tiek dideliame mieste, tiek mokykloje svarbiausia yra socialinis bei emocinis tvarumas: kaip miesto gatvėse, taip ir mokyklos koridoriuose mes kasdien prasilenkiame, tačiau ar iš tikrųjų matome ir girdime vieni kitus? Taip gimė idėja per miesto prizmę kūrybiškai pažvelgti į patyčių problemą ir rasti būdą, kaip su jomis efektyviai kovoti, kad nė vienas žmogus šioje triukšmingoje „miesto“ minioje nesijautų vienišas ar atstumtas.

Šis projektas pareikalavo beveik pusės metų intensyvaus darbo. Scenos buvo filmuojamos mokykloje bei pačių mokinių namuose. Ypatingo pasiaukojimo prireikė pačiai projekto pabaigai. Pagrindinis filmo režisierius ir montuotojas Augustas Berlėta pats vienas prisiėmė visą techninę naštą – kad filmas laiku pasiektų ekranus, vaikinas prieš pat premjerą kelias naktis iš eilės beveik nemiegojo, montuodamas ir gludindamas kiekvieną kadrą.

Likus dienai iki premjeros, birželio 4 d., kūrybinė komanda vyko į Vilnių. Čia, tiesioginėje „Delfi dienos“ televizijos transliacijoje, filmo kūrėjas Augustas pristatė pusmečio projektą visai Lietuvai. Interviu metu vaikinas atvirai pasakojo, kaip gimė ši idėja, atskleidė užkulisius apie pačių paauglių patiriamus emocinius lūžius bei pabrėžė, kad šiuo filmu siekiama kurti atvirą dialogą su bendraamžiais. Jau kitą dieną šis ilgai brandintas darbas sudrebino Jonavos kultūros centro salę.

Premjeros dieną žiūrovų laukė ypatinga staigmena. Prieš pat filmo peržiūrą į sceną žengė talentinga 8a klasės mokinė Skaistė Šimkutė. Ji susirinkusiems padovanojo jautrų gyvą muzikinį pasirodymą, akimirksniu panardinusį salę į emocingą filmo atmosferą. Vėliau žiūrovai Skaistę išvydo ir didžiajame ekrane – mergina filme atliko vieną iš pagrindinių herojų vaidmenų, demonstruodama neeilinį vaidybinį talentą.

Prie bendruomenės nuotoliu prisijungė ir ypatinga viešnia – „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Savo jautrioje kalboje ji pasidžiaugė šiuo unikaliu paauglių darbu: „Nepaprastai gera matyti ir girdėti, kuomet patys paaugliai leidžia sau garsiai papasakoti apie tai, kas jiems rūpi ir kuo jie gyvena. Šis filmas – tai puiki proga suaugusiems bent akies krašteliu pamatyti, kaip paaugliai išgyvena šį sudėtingą pereinamąjį laikotarpį, su kokiais emociniais lūžiais susiduria ir kaip svarbu jiems laiku ištiesti pagalbos ranką, būti šalia ir išklausyti.“

Šis autorinis kūrinys – tai unikali paauglių meninė išraiška, kurioje vaizduojami aštrūs bendraamžių konfliktai, šeimos dramos bei gilūs emociniai išgyvenimai. Svarbu pabrėžti, kad siužetas yra paremtas kūrybine fantazija, todėl scenarijus neturi jokių sąsajų su konkrečiais mokyklos mokiniais, pedagogais ar realiomis gyvenimo situacijomis.

Planuojama, kad filmas „Tylios akys“ neliks tik vieno vakaro įvykiu – filmas taps prevencine ir edukacine priemone. Jis bus rodomas per klasių valandėles, integruojamas į diskusijas apie emocinę sveikatą bei empatiją, primenant visiems svarbiausią filmo pamoką: „Nėra didesnės naštos už tą, kurią nešiojamės tylėdami“.

Mokytoja Jūratė Bagdonavičienė