Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Rimkų žiedinės sankryžos atidarymas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rimku-ziedines-sankryzos-atidarymas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rimku-ziedines-sankryzos-atidarymas Šiandien, sekmadienį atidarytas eismas P. Vaičiūno ir Žemaitės g. žiedinėje sankryžoje.

Ilgą laiką nepatogumus dėl Rimkų žiedinės sankryžos uždarymo kentę vairuotojai pagaliau galės ja važiuoti – gegužės 22-ąją čia atidaromas eismas – kviečiame stebėti transliaciją.

Teigiama, kad leidus transporto priemonėms judėti žiedinėje sankryžoje, kurį laiką dvipusis eismas liks ir A. Kulviečio gatvėje, kuri iki remonto buvo vienpusio eismo.  

Primename, kad  2021 metų kovo 25 -ąją rašėme, jog legendinis „laikinasis“ žiedas jau šiemet taps Lietuvoje dar nematyta žiedine sankryža.

2021 metų rugpjūčio 30-ąją buvo skelbta, kad pradedama P. Vaičiūno ir Žemaitės g. sankryžos rekonstrukcija.

2021 metų lapkritį žadėta, kad artimiausiomis dienomis jau važiuosime Rimkų naująja žiedine sankryža.

2022 metų sausį pranešta, kad užklupus šalčiams, rangovas nespėjo atlikti ir kitų suplanuotų darbų.

2022 sausio 10 dieną sankryžą įrenginėjančios bendrovės „JK Ranga“ atstovas pripažino, kad teks iš naujo perkloti važiuojamosios dalies viršutinį asfalto sluoksnį, o žiedinę sankryžą Rimkuose atidarys gegužę.

2022 metų balandį nuspręsta keisti kelio ženklinimą P. Vaičiūno gatvėje.

 

 

Rimkų žiedinės sankryžos atidarymas

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 22 May 2022 08:33:08 +0300
<![CDATA[Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pratesta-isimtis-smulkus-ukiai-ka-tik-pamelzta-piena-gales-pristatyti-neatsaldyta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pratesta-isimtis-smulkus-ukiai-ka-tik-pamelzta-piena-gales-pristatyti-neatsaldyta Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną jo atšaldyti nereikės.

Siekiant išsaugoti pieno kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo.

Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje.

„Pieno žaliavos kokybė yra labai svarbi, atšaldymas yra vienas iš būdų tą kokybę užtikrinti. Vis dėlto dalis mažų ūkininkų neturi techninių galimybių – tinkamos galios elektros įvadų, patalpų ir kita – šaldytuvams įsirengti. Be to, smulkiesiems tai yra ir didelis ilgalaikis įsipareigojimas, kai perspektyvos plėsti pieno ūkį nėra. Šios išlygos panaikinimas smulkiesiems pieno gamintojams taptų kliūtimi parduoti pieną.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas, susitikęs su mažaisiais Žemaitijos regiono pieno gamintojais, inicijavo pereinamojo laikotarpio pratęsimą.

Suprantame, kad maisto sauga yra labai aktualus klausimas, tačiau sutarėme, kad reikia ieškoti kitų būdų – pirmiausia, papildomomis priemonėmis skatinti kooperaciją ir pieno perdirbimą vietoje“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Savo ruožtu pieno gamintojai iki šiol gali pasinaudoti parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Ši parama skirta pieno gamintojams, kurie laiko nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 000 Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą buvo suteikiamas prioritetas, nes pieno kokybė ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei.

Per dvejus metus parama pasinaudojo apie 900 ūkininkų, dar per 200 paraiškų pateikė šiemet – šis skaičius nėra galutinis.

Smulkūs pieno ūkiai Lietuvoje dominuoja – 73 proc. ūkių, laiko iki 5 karvių ūkyje ir juose laikomos karvės sudaro 14 proc. visų Lietuvoje laikomų pieninių karvių.

Gegužės pradžioje Lietuvoje buvo laikoma beveik  228 tūkst. pieninių karvių, per metus jų banda sumažėjo 8 tūkst. karvių – mažėjimo tendencija stebima jau daugelį metų. Nepaisant to, šių metų sausį – balandį buvo supirkta 410,5 tūkst. tonų pieno, 4,2 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Superkamo pieno kiekis pradėjo augti išaugus pieno supirkimo kainoms, kurios pasiekė rekordines aukštumas. Tai gali paskatinti daugiau ūkininkų imtis pienininkystės veiklos.

Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 12:32:12 +0300
<![CDATA[Teisėja atsako: kada darbdavio ir darbuotojo ginčai atsiduria teisme?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teiseja-atsako-kada-darbdavio-ir-darbuotojo-gincai-atsiduria-teisme https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teiseja-atsako-kada-darbdavio-ir-darbuotojo-gincai-atsiduria-teisme Dažnam gali atrodyti, kad ginčai, kilę tarp darbuotojo ir darbdavio, yra sprendžiami tiesiog darbo vietoje, tačiau konfliktai, kai darbo santykių saistomi žmonės nesivadovauja įstatymais ar sudarytomis sutartimis, gali pasiekti ir teismą. Kokiais atvejais darbuotojai ir darbdaviai mina teismų slenksčius? Ar nelegaliai dirbęs darbuotojas gali ginti savo teises teisme? Ką reikėtų daryti, jei jaučiate, kad jūsų, kaip darbuotojo, teisės pažeistos? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų teisėja Skaistė Cinkutė.

Pastebėjus pažeidimus – kuo greičiau kreiptis į institucijas

Darbo santykiuose susidūrus su įvairiausiais įstatymo ar darbo sutarties pažeidimais – atlyginimo neišmokėjimu ar ne visišku išmokėjimu, neteisėtu atleidimu – pasak teisėjos, pirmiausia reikia kreiptis į atsakingas institucijas.

„Darbuotojui supratus, kad jo teisės yra pažeistos, pirmiausia jis turėtų kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją, kurios padalinius galima rasti kiekvienoje savivaldybėje. Tiesa, jei iš darbo atleidžiamas ar nušalinamas įmonės ar įstaigos vadovas, jis turėtų kreiptis tiesiai į teismą“, – sako Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.

Svarbu žinoti, kad kreipimosi į ginčų komisiją terminas yra 3 mėnesiai nuo įvykusio pažeidimo. Tačiau, pasak teisėjos, taikomos ir kelios išimtys.

„Išimtys taikomos tada, kai ginčas kilo dėl neteisėto atleidimo ar dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo arba dėl kolektyvinės sutarties pažeidimo. Tokiu atveju terminas yra 1 mėnuo nuo sužinojimo apie galimai padarytą pažeidimą“, – pažymi teisėja Skaistė Cinkutė.

Darbo bylos nagrinėjimas teisme

Darbo bylos pasiekia teismus keliais atvejais: kai viena iš šalių nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, kai darbuotojas arba darbdavys praleidžia įstatyme nurodytus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminus, o darbo ginčų komisija nesutinka jų atnaujinti, ir kai kreipiasi nušalintas arba atleistas įmonės ar įstaigos vadovas. Pasak Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Skaistės Cinkutės, tokiais atvejais ieškinys reiškiamas pagal įprastas ginčo teisenos taisykles.

„Po darbo ginčų komisijos sprendimo, kreipiamasi reiškiant ieškinį. Jis rengiamas  pagal ginčo teisenos taisykles, viena šalis, kuri reiškia ieškinį, yra ieškovas, o kita šalis yra atsakovas“, – pažymi teisėja.

Darbo bylos nagrinėjimo procesas skiriasi nuo įprastos civilinės bylos. Pagrindiniais skirtumais Skaistė Cinkutė įvardija bylos trukmę ir teismo aktyvumą ginant darbuotojo interesus.

„Teismas yra aktyvus gindamas darbuotojo interesus. Jis savo iniciatyva gali reikalauti iš darbdavio papildomų įrodymų. Teismas, būdamas aktyvus, gali priteisti darbuotojui didesnę kompensaciją, nei jis prašo. Pavyzdžiui, darbuotojas apskaičiavo, kad darbdavys jam skolingas vieną išmokos sumą, tačiau tiriant įrodymus nustatoma, kad darbdavys darbuotojui yra skolingas daugiau, nei jis prašo, tokiu atveju teismas priteisia visą sumą, kurią darbdavys yra skolingas. Taip pat, siekiant apsaugoti darbuotoją, įstatyme numatyta, kad darbo byla turi būti išnagrinėta per 60 dienų“, – teigia teisėja.

Nelegaliai dirbantys taip pat gali ginti savo teises

Nelegaliai dirbantys asmenys, gindami savo teises, taip pat gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir į teismą. Teisėja teigia, kad tokių atvejų vis dar pasitaiko.

„Darbuotojai, dirbantys nelegaliai ir buvę apgauti, gali kreiptis ir prašyti priteisti jiems neišmokėtą ar ne visiškai išmokėtą darbo užmokestį. Jie turi teisę įrodinėti aplinkybes ir sutartą darbo užmokestį. Tačiau reikėtų prisiminti, kad nelegalus darbas yra labai neigiamas reiškinys ir tokie darbuotojai turėtų nustoti dirbti nelegaliai“, –  sakė teisėja Skaistė Cinkutė.

Ginti savo teises vienam – įveikiama, bet sunku

Po darbo ginčų komisijos sprendimo darbuotojas gali kreiptis į teismą ir pats ginti savo teises, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja sako, kad tai gali būti sudėtinga.

„Kalbant apie darbuotoją, pačiam apginti savo teises  yra ir įveikiama, ir neįveikiama užduotis. Teismas darbo bylose aktyviai renka įrodymus, tad galima bandyti ir pačiam darbuotojui dalyvauti procese, tačiau paprasčiau būtų pasikliauti profesionaliu atstovu, nes jis gali paaiškinti, kokių gali kilti situacijų teisme, kokia bylos eiga, aiškiai išdėstyti argumentus“.

Į teismą kreipiasi ir įmonės

Teisminius procesus pradeda ne tik darbuotojai, bet ir įmonės. Darbdaviai dažniausiai procesą inicijuoja norėdami prisiteisti darbuotojo padarytą žalą, o teisme reiškia ieškinius kai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimais. Teisėja išskiria, kad daugiausia bylų dėl žalos atlyginimo vienoje darbo teisinių santykių srityje:

„Daugiausia tokių bylų kyla iš logistikos sektoriaus, kai darbdavys bando įrodyti, kad darbuotojas sugadino transporto priemonę ir prašo priteisti žalą. Kituose procesuose darbdavys dažniausiai būna ieškovu, kai darbo ginčų komisija priima darbdaviui nepalankų sprendimą, pavyzdžiui, nurodo išmokėti darbuotojui sumą, su kuria įmonė nesutinka. Tokiu atveju teismo procese ieškovas yra darbdavys“.


Vilniaus miesto apylinkės teismo inf. 

Teisėja atsako: kada darbdavio ir darbuotojo ginčai atsiduria teisme?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 12:31:09 +0300
<![CDATA[ŽŪM: Ką manote apie vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimą ugdymo įstaigose?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zum-ka-manote-apie-vaisiu-ir-darzoviu-bei-pieno-produktu-vartojimo-skatinima-ugdymo-istaigose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zum-ka-manote-apie-vaisiu-ir-darzoviu-bei-pieno-produktu-vartojimo-skatinima-ugdymo-istaigose Kaip praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Europos Komisija (EK) kviečia pateikti savo nuomonę ir vertinimus apie Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą. Tai iki liepos 28 d. gali padaryti visi besidomintys – klausimyną lietuvių kalba galima rasti čia.

Pagal ES Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą, kuri taikoma nuo 2017-2018 mokslo metų, yra remiamas vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų tiekimas vaikų ugdymo įstaigas lankantiems vaikams.

Pagal šią programą taip pat remiama švietimo veikla, kuria siekiama didinti šių produktų vartojimą ir ugdyti sveikos mitybos įpročius.

Komisija pradėjo ES mokykloms skirtos programos peržiūrą, siekdama skatinti rinktis sveiką ir tvarią mitybą, todėl prašo visų besidominčių ar su programa susijusių asmenų dalyvauti apklausoje ir išsakyti savo nuomonę. Dalyvauti apklausoje kviečiami:

  • moksleiviai ir jų tėvai arba globėjai;
  • švietimo įstaigos (nuo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros iki vidurinio ugdymo) ir jų asociacijos;
  • įmonės ir jų asociacijos, veikiančios visuose maisto tiekimo grandinės etapuose, visų pirma, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ);
  • nevyriausybinės organizacijos, veikiančios žemės ūkio, maisto, sveikatos priežiūros, mitybos, vartotojų apsaugos, aplinkos, švietimo ir vaikų teisių sektoriuose;
  • valdžios institucijos, atsakingos už žemės ūkį, maistą, sveikatą, mitybą, vartotojų apsaugą, aplinką, švietimą ir vaikų teises;
  • mokslinių tyrimų institutai, universitetai ir akademinė bendruomenė.

Apie vaisių ir daržovių bei pieno produktų programą

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą Žemės ūkio ministerija įgyvendina nuo 2017 m.

Ši programa yra inicijuota Europos Sąjungos ir iš ES biudžeto jai įgyvendinti yra skiriama apie 2 mln. Eur. 2021-2022 m. m. bendras programos biudžetas yra per 5 mln. Eur.

Praėjusiais mokslo metais programoje dalyvavo 1428 vaikų ugdymo įstaigos (programa apima apie 90 proc. visų ugdymo įstaigų), kuriuose buvo ugdoma per 222 tūkst. vaikų.

Pagal programos įgyvendinimo taisykles, dėl produktų dalijimo į administruojančią instituciją – VĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą gali kreiptis produktų tiekėjas arba švietimo įstaiga.

 

ŽŪM: Ką manote apie vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimą ugdymo įstaigose?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 12:19:30 +0300
<![CDATA[Biologinę įvairovę išsaugosime tik darniai sugyvendami su gamta]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/biologine-ivairove-issaugosime-tik-darniai-sugyvendami-su-gamta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/biologine-ivairove-issaugosime-tik-darniai-sugyvendami-su-gamta Sekmadienį Lietuva kartu su 195 pasaulio valstybėmis, pasirašiusiomis Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, minės Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šių metų jos šūkis – „Kuriame bendrą ateitį visoms gyvybės formoms“ – atskleidžia, koks priklausomas nuo gamtos yra žmogus ir skatina keisti įpročius, kad sustabdytume biologinės įvairovės nykimą, pražūtingą visai planetai.

„Mes, žmonės, esame tiesiogiai priklausomi nuo biologinės įvairovės būklės. Labai gaila, bet šiuo metu biologinė įvairovė išgyvena gilią krizę, mokslininkai teigia, kad prarandame rūšis tūkstantį kartų greičiau, negu bet kada žmonijos istorijoje ir su išnykimo grėsme susiduria maždaug milijonas rūšių. Biologinės įvairovės išsaugojimas labai priklauso nuo žmogaus, todėl kiekvienas iš mūsų kasdien galime imtis veiksmų, kad darniai sugyventume su gamta“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė. 

Lietuva gali didžiuotis ir džiaugtis savo unikalia gamta, tačiau mūsų šalyje išlieka nemažai biologinės įvairovės išsaugojimo problemų, tokių kaip žemės  naudmenų keitimas, nedarnus gamtos išteklių naudojimas, aplinkos tarša, klimato kaita, invazinių rūšių plitimas.

Šiemet Vyriausybė patvirtino dešimtmečio strateginį dokumentą – Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programą, kurioje numatyta – išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą, užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą.

Lietuvoje toliau plečiamos saugomos teritorijos – neseniai penkis kartus padidintas Punios gamtinio rezervato plotas, per  2021 m. vien „Natura 2000“ tinkle saugomų natūralių buveinių plotas padidėjo 35 tūkst. ha. Įgyvendinamos įvairios Gyvūnų gerovės metų iniciatyvos.

Lietuva turės prisidėti ir siekiant  ambicingų ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslų – padidinti saugomų teritorijų plotą iki 30 procentų, gerinti rūšių ir buveinių apsaugos būklę, stiprinti apdulkintojų apsaugą, mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą, žemės ūkio paskirties žemę praturtinti kraštovaizdžio elementais, atkurti ištiesintas upių vagas.

Taip pat kartu su kitomis pasaulio šalimis įgyvendinti naująją Pasaulinę biologinės įvairovės išsaugojimo po 2020 m. darbotvarkę, kurią  planuojama patvirtinti Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių  konferencijoje šių metų rudenį.

Pažymint Tarptautinę biologinės įvairovės dieną siekiama geriau informuoti visuomenę apie biologinę įvairovę, apimančią daugiau kaip 8 milijonus mūsų planetos rūšių – nuo gyvūnų ir augalų iki grybų ir bakterijų, taip pat ir ekosistemas – miškus, pievas, pelkes, ežerus, upes, kalnus, vandenynus ir kitas.

Atkreipiame dėmesį, kad visa biologinė įvairovė skirstoma į tris lygius: genetinę įvairovę (genetinės informacijos, esančios visų rūšių genuose, visuma), rūšių įvairovę (visų Žemėje esančių rūšių įvairovė) ir ekosistemų įvairovę (buveinių, natūralių bendrijų ir ekologinių procesų biosferoje įvairovė).

Biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamos naudos, taip vadinamųjų ekosisteminių paslaugų, spektras labai platus ir įvairus – tai geriamojo vandens, maisto, vaistų tiekimas, klimato kaitos, potvynių valdymas, vandens ir oro valymas. Jos svarbios ir verslui, ypač žemės ūkiui, statybai, maisto pramonei ir kt.

Išsaugomų ekosistemų teikiama nauda turi ir piniginę išraišką. Atliktos studijos rodo, kad Europos Sąjungoje saugomos teritorijos kasmet sukuria vertės už maždaug 200-300 mlrd. eurų. Lietuvoje šis skaičius kasmet siekia beveik 194 mln. eurų.

 

 

Biologinę įvairovę išsaugosime tik darniai sugyvendami su gamta

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 12:19:27 +0300
<![CDATA[Sulaikyta didžiausia šiais metais kokaino kontrabanda]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sulaikyta-didziausia-siais-metais-kokaino-kontrabanda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sulaikyta-didziausia-siais-metais-kokaino-kontrabanda Gegužės 17 d. vakarą pasienyje su Lenkija muitinės pareigūnai sulaikė apie 4,5 kg kvaišalų (preliminariais duomenimis – kokaino) kontrabandą. Narkotikai buvo paslėpti iš Vakarų Europos važiavusiame lengvajame automobilyje įrengtoje slėptuvėje. Tai didžiausia šiemet Lietuvos muitinės sulaikyta narkotikų kontrabandos siunta.
 
Ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.
 
Turimais duomenimis, antradienio vakare ties buvusiu Kalvarijos pasienio punktu muitinės patrulis sustabdė automobilį „Seat Altea XL“, kurio vairuotojas tikino grįžtantis iš kelionės, tačiau kalbėjo nerišliai, nesugebėjo paaiškinti kelionės tikslo, todėl pareigūnams jo elgesys sukėlė įtarimų.
 
Muitinės pareigūnams atlikus detalią automobilio patikrą, aptikta sudėtinga slėptuvė – valdoma elektromagnetais ir atsiverianti vieno mygtuko paspaudimu. Slėptuvėje rasti keturi paketai su baltais milteliais – iš viso apie 4,5 kg. Sprendžiant iš pirminio narkotikų aptikimo testo duomenų, tai gali būti kokainas. Juodojoje rinkoje toks šių kvaišalų kiekis gali kainuoti apie 0,5 mln. eurų.
 
Kvaišalai, automobilis ir jo vairuotojas buvo sulaikyti. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė teismo prašė skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.  Teismas šį prašymą patenkino, įtariamasis suimtas vienam mėnesiui. 
 
 
Lietuvos muitinės nuotr.
Lietuvos respublikos prokuratūros inf.  

Sulaikyta didžiausia šiais metais kokaino kontrabanda

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 11:54:05 +0300
<![CDATA[Vaikų emocinėms problemoms spręsti bus taikomas naujas metodas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-emocinems-problemoms-spresti-bus-taikomas-naujas-metodas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-emocinems-problemoms-spresti-bus-taikomas-naujas-metodas Lietuvos mokyklose, dienos centruose, globos įstaigose netrukus bus pradėtas taikyti naujas metodas, padėsiantis spręsti vaikų ir paauglių psichologines problemas – kino terapija. Šiandien prasideda mokymų ciklas, kurio metu 100 su vaikais dirbančių specialistų bus apmokyti naujo metodo ir galės šią praktiką taikyti dirbdami su vaikais.  

Pasak Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, šis metodas turėtų ženkliai prisidėti prie vaikų psichinės sveikatos gerinimo. Šiuo metu vyraujančios tendencijos kelia nerimą – net 79 proc. paauglių yra ragavę alkoholio, 54 proc. – rūkę, 19 proc. bandę narkotikų. O vaiko teisių gynėjai, pabendravę su kas 20 vaiku šalyje pastebi, kad tikrai dažnas iš jų patiria emocinių sunkumų. Siekiant padėti vaikams spręsti jiems iškylančias problemas svarbu taikyti naujus įtraukius metodus. Vienas iš jų – pasaulyje plintanti kino terapijos metodika.  

„Naujoviškos pagalbos bei ugdymo formos labiau įtraukia šiuolaikinius vaikus ir paauglius, padeda spręsti iškylančius emocinius sunkumus. Tad vaiko teisių gynėjai kartu su partneriais parengė kino terapijos projektą ir planuoja per artimiausią savaitę apmokyti 100 specialistų, dirbančių su vaikais – socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, psichologų. Tikime, kad tai prisidės prie vaikų psichinės sveikatos gerinimo“, – sako I. Skuodienė.  

Šiandien projektas startavo Kaune, o visą kitą savaitę susitikimai su specialistais vyks Kėdainiuose, Šilalėje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose. Tikimasi, kad artimiausiu metu projektas iškeliaus ir į kitus Lietuvos miestus. 

Kino terapijos metodą populiarinančio „Romuvos“ kino teatro kultūrinių projektų vadovė Indrė Mikelaitytė sako, kad leistis į kino pasaulį gali būti ne tik įdomu, bet ir labai prasminga, ypač jeigu pasižiūrėję filmą žiūrovai apmąsto tai, ką matė, gilinasi į savo jausmus, aptaria juos su specialistu.  

„Viena iš priežasčių, kodėl filmai vis dažniau randa kelią į terapiją, yra jų universalumas. Paprastai filmas yra patrauklus, ypač jaunam žmogui, tad jis gali tapti ir terapijos forma. Terapijos seansas gali vykti įvairiose erdvėse arba namų aplinkoje, taikomas įvairiose grupėse nepaisant amžiaus, lyties, tautybės ar socialinio statuso“, – teigia I. Mikelaitytė.  

Jai pritaria ir viena iš kino terapijos metodikos kūrėjų, vaiko teisių gynėja Giedrė Starkevičiūtė. Pasak jos, filmų terapija jaunam žmogui gali būti puiki priemonė, padedanti kalbėti apie sudėtingus išgyvenimus, retai liečiamas temas ir puiki platforma reflektuoti savo emocinę būseną.  

„Ši metodika skatins pažvelgti į sunkumus iš perspektyvos, suteiks vilties, padės labiau save pažinti. Ji padės ne tik tiems, kurie nori tiesiog geriau save pažinti, bet ir tiems, kurie susiduria su emociniais sunkumais ir iššūkiais gyvenime“, – sako G. Starkevičiūtė.  

Planuojama, kad jau netrukus 100 su vaikais dirbančių specialistų – psichologų, socialinių darbuotojų, pedagogų – bus pasirengę ir galės pritaikyti naują metodą darbe su vaikais ir paaugliais.  

Su parengta metodika susipažinti galima čia: https://vaikoteises.lt/naujienos/aktualu/filmu-terapija-isbandom.html 

Vaikų emocinėms problemoms spręsti bus taikomas naujas metodas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 11:31:33 +0300
<![CDATA[Keliuose - daugybė susidūrimų su gyvūnais, šie fiksuoti ir Jonavos rajone]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliuose-daugybe-susidurimu-su-gyvunais-sie-fiksuoti-ir-jonavos-rajone https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliuose-daugybe-susidurimu-su-gyvunais-sie-fiksuoti-ir-jonavos-rajone Gegužės 19-ąją, ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, užregistruoti 67 eismo įvykiai, dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 3 (Joniškyje, Elektrėnų savivaldybėje (magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda), Plungės rajone (Stonaičių k.).

Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų – 19, šie įvykiai įvyko Joniškėlyje (21.10 val. (Pasvalio r.), Palangoje (5.30 val. magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja), Vilniuje (7.52 val. Kriaučiūnų g.), Marijampolės savivaldybėje (21.27 val. Balsupių k.), Visagino savivaldybėje (17.21 val. Karlų k.) ir Akmenės (8.25 val.), Ignalinos (6 val.), Jonavos (5.42 val. magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis), Joniškio (22.07 val.), Jurbarko (0.18 val.), Kauno (2.40 val.), Kelmės – 2 (17.38 val.; 22.33 val. magistraliniame kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas), Klaipėdos – 3 (4.15 val. magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja; 12 val. magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda; 22.09 val.), Molėtų (21.37 val.), Prienų (19.40 val.), Šilutės (12.22 val.) rajonuose.

Pirminiais duomenimis, 15-oje eismo įvykių sužeista 18 žmonių, tarp jų – vienas nepilnametis. Daugiausia nukentėjo vairuotojų ir keleivių (83 proc.). 2-uose įvykiuose Kaune nukentėjo 5 asmenys.

Transporto priemonių susidūrimų – 10 atvejų, nuvažiavimų nuo kelio – 2, užvažiavimų ant pėsčiųjų – vienas (pėsčiųjų perėjoje). Dviračių vairuotojai pateko į 2 eismo įvykius (Vilniuje – 14 metų berniukas, Radviliškyje – 18-metis vaikinas).

Miestuose – 12 eismo įvykių, sužeista 15 asmenų (Vilniuje – 4, Kaune – 2, Mažeikiuose, Panevėžyje, Radviliškyje, Šiauliuose, Švenčionyse, Utenoje). Kiti įvykiai – Panevėžio, Prienų, Vilniaus rajonuose. Tamsiuoju paros metu – vienas įvykis.

Po vidurnakčio, Kaune, Panerių ir M. Mažvydo gatvių sankryžoje, į pagrindiniu keliu važiavusį automobilį „Audi A4“, vairuojamą 28 metų moters, atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis „Nissan Tida“, kurį vairavo 26-erių moteris. Nuo smūgio „Nissanas“ apvirto ir atsitrenkė į elektros linijos stulpą. Nukentėjo ir į ligoninę nuvežtos šio automobilio 25-erių ir 27 metų keleivės.

Prieš šeštą ryto, Kaune, Taikos prospekto ir J. Basanavičiaus alėjos sankryžoje, 58 metų vyro vairuojamas automobilis „Peugeot 307“ išvažiavęs iš šalutinio kelio susidūrė su automobiliu „Toyota Prius“. Nukentėjo trys žmonės: „Toyotos“ 48 metų vairuotojas ir 18 metų keleivė, taip pat pirmojo automobilio 34-erių keleivis. Per įvykį kliudyti stulpas, elektros skydinė, tvora.

Pusę aštuntos ryto, Mažeikiuose, M. Daukšos ir P. Cvirkos gatvių sankryžoje, iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis „KIA Sportage“ nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio triračio motociklo „ADIVA“. Juo važiavęs 46 metų vyras (teisės vairuoti neturi, nėra jos įgijęs), vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė, keitė važiavimo kryptį, nesuvaldė motociklo ir su juo apvirto. Per įvykį jis ir nukentėjo. Automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo, jį vairavo 44 metų moteris.

Prieš aštuntą ryto, Vilniuje, Lydos ir Pylimo gatvių sankryžoje, 48 metų moteris, vairuodama automobilį „Toyota“, degant raudonam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti, partrenkė per pėsčiųjų perėją (leidžiamas signalas) ėjusią pėsčiąją, pervažiavo sankryžą ir dar atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „BMW 5er Reihe“. Per įvykį nukentėjo 59 metų pėsčioji.

Devintą ryto, Prienų rajone, Mozūriškės kaime, rajoniniame kelyje Klebiškis–Juodbūdis–Veiveriai, žvyrkelio posūkyje vairuojamo automobilio „BMW X5 3.0D“ nesuvaldė 54 metų moteris. Automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, nukentėjo vairuotoja.

Prieš vidurdienį, Švenčionyse, Vilniaus gatvėje, į priešpriešinio eismo juostą tiesiame ruože įvažiavęs automobilis „Nissan Qashqai“, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Į ligoninę pristatyti trys asmenys, pirminiais duomenimis, nukentėjo vienas, 63 metų vairuotojas, Rusijos Federacijos pilietis.

Pastaba. Informacija parengta pagal pirminius duomenis, įvestus į Eismo įvykių informacinę sistemą.

Keliuose - daugybė susidūrimų su gyvūnais, šie fiksuoti ir Jonavos rajone

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 11:25:40 +0300
<![CDATA[Bitininkai prognozuoja menkesnį pavasarinio medaus derlių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bitininkai-prognozuoja-menkesni-pavasarinio-medaus-derliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bitininkai-prognozuoja-menkesni-pavasarinio-medaus-derliu Šaltu pavasariu skundžiasi ne vienas ūkininkas – šiemet reikia įdėti nemažai papildomų pastangų, kad pavasarinės gėrybės atsirastų ant prekystalių. Visgi yra ūkio sričių, kur net ir žmogus gali tik stebėti orus ir laukti, koks bus rezultatas. Bitininkų teigimu, pastaruosius kelerius medus pavasarinio medaus jie gali pasiūlyti tik nedidelį kiekį, nors medaus poreikis išlieka – pirkėjai ieško natūralių produktų. Tai patvirtina ir prekybos tinklo „Maxima“ atstovai.

„Medaus pardavimams įtakos turėjo ir pandemija – 2020 metais, palyginti su ankstesniais, medaus pardavimai išaugo net 15 proc. Tai tik patvirtina, kad medus vis dar siejamas su sveikata“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Tiesa, ji pastebi, kad pandemijai slopstant parduotuvėse mažėjo ir medaus poreikis. Paklausai įtakos gali turėti ir kainų pokyčiai – palyginti su pernai, lietuviškas medus kainuoja apie 10 proc. daugiau. Dažniausiai medaus pirkėjai ieško gruodžio ir vasario mėnesiais. Tuo metu mažiausiai jo nuperkama vasarą.

Sukūrė alternatyvą uogienėms

Lietuvoje yra du medunešiai – pavasario ir vasaros. Šerkšnų šeimos bityno vadovas Dainius Šerkšnas sako, kad tik birželio pradžioje paaiškės, koks iš tiesų šis pavasaris bitėms buvo.

„Bitės peržiemojo gerai ir šiuo metu intensyviai darbuojasi, rinkdamos nektarą. Jų darbas prasideda oro temperatūrai pasiekus 12 laipsnių, tačiau nektaro kiekis augaluose priklauso nuo temperatūros – didesni kiekiai susidaro orui sušilus iki 18-24 laipsnių. Be kitų augalų, vienos svarbiausių pavasarį yra gerai pažįstamos pienės, žydintys augalai soduose, klevai, rapsai“ – aiškina ūkininkas D. Šerkšnas.

Jis džiaugiasi, kad Lietuvoje bitynai sėkmingai gyvuoja ir įveikia dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos kylančius iššūkius. Pavyzdžiui, visoje Europos Sąjungoje galima naudoti tik bitėms draugiškus chemikalus augalams, stebimi jų purškimo laikai. Žydinčius augalus galima purkšti tik vakarais, kai jau neskraido bites.

„Žinoma, svarbiausia, kad patys ūkininkai būtų sąmoningi ir to laikytųsi. Juk gyvename pasaulyje, kur viskas yra susiję, o bites yra be galo svarbi gamtoje vykstančių procesų dalis“, – primena šeimos verslui vadovaujantis D. Šerkšnas.

Jis taip pat sutinka, kad medaus poreikis didėja stiprėjant tendencijai vartoti natūralius produktus, o pats vadina medų supermaistu. Prekybos tinkle „Maxima“ tarp pirkėjų mėgstamiausio medaus yra D. Šerkšno gaminamas liepų medus bei medus su šaltalankiais ar avietėmis, kurį, beje, galima įsigyti ir vaistinėse.

„Medus yra įvairūs natūralūs cukrai, kurie skiriasi nuo mums pažįstamo balto cukraus. Meduje esantis cukrus įsisavinamas palaipsniui, dėl to net sergant cukralige jį leidžiama naudoti. Savo ūkyje natūralų medų maišome su įvairiomis liofilizuotomis uogomis. Tokie deriniai yra sveikesni nei uogienės, nes nėra pridėtinio cukraus, tik medus, o ir liofilizuotos uogos išsaugo savo savybes, nes nėra verdamos, – dėsto bitininkas bei priduria: toks derinys su uogomis leidžia iš naujo atrasti medų, kurį nuo seno įprasta vartoti gydymo tikslais, kaip desertą.“

Iššūkių netrūksta

Bitininkystė yra tokia verslo šaka, kuri kasmet priverčia susidurti su vis kitokiais naujais iššūkiais, sako lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ medų tiekiantis Utenos rajono bitininkas Gediminas Skardžius.

„Vienas iš pagrindinių – bičių šeimų priežiūra. Klimatui keičiantis, atsiranda daugiau ir įvairių bičių ligų, kurias turime spėti laiku sustabdyti, investuodami į naujas gydymo priemones. Tuo metu šalti pavasariai apsunkina parengiamuosius darbus vasaros sezonui. Šis pavasaris nėra išimtis. Net jei temperatūra šiltesnė, pučia šaltas ir stiprus vėjas, trukdantis bitėms dirbti. Gamtos veiksniams įtakos daryti negalime, dėl to tenka tik apgailestauti, kad, net ir atsižvelgiant į mūsų bitininkystės ūkio dydį, jau kelerius metai pavasarinio medaus galime pasiūlyti tik labai nedidelį kiekį“, – pasakoja bitininkas G. Skardžius.

Šiuo metu jo ūkyje prižiūrimos 1500 bičių šeimų, kurios darbuojasi rinkdamos natūralių augalų žiedų nektarą Aukštaitijos regione. Nors ūkis yra modernizuotas ir jame reikia daug mažiau rankų darbo apdorojant medų ir kitus bičių produktus, be žmogaus rankų darbas vis tiek neįmanomas. Pasak G. Skardžiaus, jiems, kaip ir daugeliui kitų šalies darbdavių, taip pat itin sunku rasti ūkyje norinčių dirbti žmonių, o pastaruoju metu neramina ir infliacija.

„Tikriausiai labiausiai baimę kelia didėjančios įvairių pakuočių, elektros, kuro bei kitų ūkio sąnaudų kainos. Nenorėtume, kad pašaliniai veiksniai paverstų medų prabangos preke“, – pabrėžia bitininkas ir džiaugiasi, kad žmonės vis labiau linksta vartoti natūralius produktus. 

Bitininkai prognozuoja menkesnį pavasarinio medaus derlių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 11:16:43 +0300
<![CDATA[Jonavoje vyks tarptautinis chorinės muzikos ir šokio festivalis „Čia mes laimingi“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-vyks-tarptautinis-chorines-muzikos-ir-sokio-festivalis-cia-mes-laimingi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-vyks-tarptautinis-chorines-muzikos-ir-sokio-festivalis-cia-mes-laimingi
Siekdami stiprinti festivalio aukštą kultūrinę meninę vertę, dalyvauti festivalyje pakvietėme profesionalius atlikėjus. Festivalio pagrindiniame koncerte „Čia mes laimingi“ numatyti jungtiniai kūriniai chorams, vyresniųjų ir senjorų šokių grupėms. Tris dainas chorai atliks improvizuojant profesionaliems džiazo muzikantams: gitaristui, kompozitoriui Aleksandrui Duniui, perkusininkui Arkadijui Gotesmanui ir solistei, menininkei Skaidrai Jančaitei.

Festivalio koncertai vyks Ukmergėje, Birštone, RamučiuoseJonavoje festivalio dienomis koncertai vyks Sąjūdžio aikštėje, Ramybės skvere, Rimkų mikrorajone, Joninių slėnyje bei Panoterių ir Kulvos kultūros centruose.

ISTORIJA

1999-aisiais pradėtas organizuoti chorinės muzikos festivalis „Šviesa amžinoji dainos“. Bėgant metams, „Šviesa amžinoji dainos“, išaugo į tarptautinį festivalį, kuriame skambėjo chorų iš Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Rusijos, Gruzijos, Vengrijos atliekamos dainos. Į šeštąjį festivalį akomponuoti chorams pakviestas pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, septintąjį – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, aštuntąjį – orkestras „Panevėžio garsas“, kuris šiais metais akomponuos jau penktąjį kartą. 2019 m. festivalio programą papildė liaudies šokių kolektyvai, todėl pakeistas festivalio pavadinimas į Tarptautinį chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalį „Čia mes laimingi“.

FESTIVALIO PROGRAMA

Gegužės 26 d. (ketvirtadienis)

18 val. Liaudies dainų ansamblio „Odoia“(Sakartvelas) koncertas. Birštonas, Basanavičiaus aikštė

Gegužės 27 d. (penktadienis)

18 val.  Liaudies dainų ansamblio „Odoia“(Sakartvelas) koncertas  Jonava, Rimkai ir Pėsčiųjų takas prie l/d „Dobilas“

Gegužės 28 d. (šeštadienis)

15 val. Festivalio dalyvių koncertai // Sąjūdžio aikštė ir Ramybės skveras

16 val. Zugdidi savivaldybės liaudies ansamblio   „Odoia“(Sakartvelas) koncertas. Ukmergė, Savivaldybės aikštė

16.30 val. Šventinė eisena (Kultūros centras – Joninių slėnis)

17 val. Gala koncertas „Čia mes laimingi“ Joninių slėnis

Dalyvauja: chorai, muzikos ir šokių kolektyvai iš Lietuvos, Estijos ir Sakartvelo

Chorams akomponuoja: Panevėžio pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“

Atlikėjai: perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, solistė Skaidra Jančaitė, gitaristas, džiazo muzikantas Aleksandras Dunis

Koncerto vedėjas: aktorius Gintaras Mikalauskas

Gegužės 29 d. (sekmadienis)

15 val. Liaudies dainų ansamblio „Odoia“  (Sakartvelas) koncertas. Panoterių kultūros centras

15 val. Šokių grupės „Kaaratsim” ir kamerinio choro (Estija) koncertas. Kulvos kultūros centras

Kviečiame susipažinti su festivalyje dalyvausiančiais chorais!

CHORAI

„Jogeva“ kamerinis choras

 Choro meno vadovė ir dirigentė Merike Katt

„Jogeva“ kamerinis choras įkurtas 2004 metais. Nuo 2020 metų rudens chorui vadovauja Merike Katt, anksčiau buvusi to paties choro dainininkė.

Kamerinio choro repertuare skamba labai įvairi muzika: liaudies muzika, džiazas, žinomų populiarių filmų melodijos ir chorinės muzikos klasika. 2016 metais Jogevos kamerinis choras kartu su populiaria estų dainininke Gerli Padar dalyvavo popmuzikos televizijos šou. Nuo 2009 metų dalyvauja kiekvienoje Estijos dainų šventėje.Festivalyje Jonavoje „Jogeva“ kamerinis choras dalyvauja jau trečią kartą. „Mums visada patinka koncertuoti Lietuvoje dar ir dėl to, kad mūsų chore dainuoja lietuvė“ – sako choro dirigentė.

Sakartvelo respublikos, Zugdidi savivaldybės folkloro ansamblis „Odoia“.

Ansamblio vadovas Orestas Sitchinava

Vyrų folkloro ansamblis „Odoia“ susikūrė 2009 m. Ansamblis aktyviai dalyvauja įvairiuose Zugdidi miesto renginiuose. Per daugelį metų kolektyvas dalyvavo daugelyje konkursų-festivalių, koncertavo Turkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Austrijoje ir kt. Ansamblis yra daugelio konkursų-festivalių laureatas. Išleido garso diską, kuriame skamba senovės megreliečių liaudies dainos.

Kėdainių kultūros centro kamerinis choras „Ave musica“

Choro meno vadovas ir dirigentas Algirdas Viesulas

Kamerinis choras „Ave musica“, vadovaujamas kolektyvo įkūrėjo Algirdo Viesulo, įkurtas 1996

metais ir jau spėjo įgyti pripažinimą įvairiuose konkursuose, festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje:

Pasaulio Lietuvių Dainų šventės chorų konkurse laimėta I-oji vieta (2002 m., Vilnius), o A.Viesului įteiktas geriausio dirigento prizas. Tarptautiniame chorų konkurse Barselonoje (2002 m., Ispanija) laimėtas sidabro medalis. Tarptautiniame chorų konkurse Rhodos saloje (2003 m., Graikija)  laimėtas bronzos medalis. Tarptautiniame chorų konkurse Daugavpils (2005 m., Latvija) laimėta II-oji vieta, o A.Viesului įteiktas geriausio dirigento prizas. Tarptautiniame chorų konkurse „Riva del Garda“ (2007 m., Italija) laimėta II-oji vieta bei VI laipsnio aukso diplomas ir kt.

Už pasiektus nuopelnus, 2003 metais chorui  „Ave musica“, buvo suteikta nominacija „Naujai suspindusi žvaigždė“ ir įteikta  Nacionalinio kultūros centro  nominacija  „Aukso paukštė“.

Su koncertinėmis kelionėmis choras yra lankęsis Norvegijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Danijoje, Lenkijoje, Italijoje, Švedijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Turkijoje, Belgijoje.

Raudondvario kultūros centro mišrus choras „Svajonė“

Choro meno vadovė ir dirigentė Renata Mišeikienė

Choro koncertmeisterė Ugnė Barysaitė

Choras įkurtas 1960 metais. Pažymint kūrybinės veiklos 45 metų sukaktį, jis pavadintas „Svajonės“ vardu. Kolektyve dainuoja įvairių profesijų ir kartų atstovai. Repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio kompozitorių, liaudies, pasaulietiniai ir sakraliniai kūriniai. Per savo gyvavimo metus kolektyvas dalyvavo respublikinėse ir regioninėse, Kauno miesto ir Kauno rajono dainų šventėse, chorinės ir sakralinės muzikos festivaliuose.

Koncertiniai maršrutai driekėsi į Estiją, Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, Kaliningrado sritį. Choras nuolat dalyvauja bendruomenės ir parapijos renginiuose, prisideda organizuojant tradicinį Juozo Naujalio mišrių chorų festivalį Raudondvaryje. Kolektyvas 2009 m., 2014 ir 2018 m. dalyvavo Lietuvos dainų ir šokių šventėse. Per daugiau kaip 50 metų prie choro dirigento pulto stovėjo ne vienas vadovas: J. Vaičekauskas, V. Naraškevičius, I. Bataitienė, V. Preikša, S. Ruzgienė, R. Juzikėnas, A. Bagočienė.

Vilkaviškio kultūros centro mišrus kamerinis choras „Uosija“

Choro meno vadovė ir dirigentė Laima Venclovienė

Choras įkurtas 1996 metais. Kolektyvo programoje yra įvairių stilių pasaulietinės ir sakralinės vokalinės muzikos kūrinių. „Uosija“ aktyviai dalyvauja respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose bei konkursuose: Pasaulio Lietuvių dainų šventė Vilniuje (1998, 2003 m.), M . K. Čiurlionio chorų festivalyje Druskininkuose (2000), Č.Sasnausko chorų festivalyje Lazdijuose (2001, 2004, 2006, 2008 m.), S.Šimkaus chorų festivalyje Jurbarke (2002 m.), Baltijos ir šiaurės šalių chorų festivalyje Klaipėdoje (2002 m.), Tartu (2008), Dainų šventėje Kaune „Tėvynės balsai“ skirtoje dainų švenčių 80-iui (2004 m.). Tarptautiniame chorų konkurse „Silver Bells“ (Daugpilyje 2007 m. Latvija) ir užėmė III vietą ir kt.

2013 m. respublikiniame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse „Uosija“ pasitvirtino antrą kategoriją ir įteiktas specialus prizas „Už Lietuvos kompozitorių kūrinių propagavimą“.

Choras dalyvavo visose nuo 1997 m. Lietuvoje įvykusiose Respublikinėse Dainų ir šokių šventėse.

Kauno rajono Samylų kultūros centro moterų choras „Žaisa“

Choro meno vadovė ir dirigentė Laimutė Dzedaravičienė

Koncertmeisterė Indrė Grušelionytė

Choras „Žaisa“ įkurtas 1963 m.  Nuo 1983 m. chorui vadovauja Laimutė  Dzedaravičienė. Choro repertuare – lietuvių ir užsienio kompozitorių klasikinė, šiuolaikinė bei sakralinė muzika.

Nuo 1965 m. kolektyvas dalyvauja visose Respublikinėse Dainų šventėse bei respublikiniuose festivaliuose  „Su jūra dainuok“ Palangoje, „Mūsų dainose“ Vievyje ir „Šviesa amžinoji dainos“ Jonavoje. Taip pat sakralinės muzikos festivaliuose Domeikavos, Prienų, Elektrėnų, Pakuonio bei Išlaužo bažnyčiose.

Choristai giedojo Romos ir Venecijos (Italija) bažnyčiose bei Prancūzijoje San Mišelio vienuolyne. Su koncertine programa choras lankėsi Lenkijoje, Čekijoje ir  Kroatijoje. Nacionalinis kultūros centras kolektyvui  yra suteikęs II kategoriją.

Kaišiadorių kultūros centro kamerinis choras „Do-diez“

Choro meno vadovė ir dirigentė Laima Mažuolytė

Choro koncertmeisteris Danas Juškevičius

Choras „Do-diez“ susibūrė 2010 metais. Jo įkūrėja ir ilgametė vadovė  Laima Mažuolytė. „Do-diez“ aktyviai dalyvauja respublikiniuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose: choras dalyvavo (2012, 2017, 2018 m.) vakarų Lietuvos krašto dainų šventėse Klaipėdoje, Respublikinėse dainų šventėse Zarasuose (2013, 2019, 2014 m.), Vilniaus Gospel festivalyje (2015, 2017 m.), Kalėdiniame labdaros koncerte su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestru, Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje. Choristai dainavo daugelyje Lietuvos dainų švenčių 2020 m. Vasarą choras nufilmavo savo pirmą video klipą, su kuriuo dalyvavo LRT muzikinių vaizdo klipų konkurse ir laimėjo publikos simpatijos nominaciją. 2021 m. birželio mėnesį dalyvavo nuotoliniame festivalyje-konkurse „Musica Orbis Prague festival 2021“ ir komisijos sprendimu laimėjo sidabro medalį ir specialų prizą už tobulą video klipą.

Kazlų Rūdos kultūros centro moterų choras „Sedula“

Choro meno vadovė ir dirigentė Rima Berentaitė

Moterų choras „Sedula“ susibūrė  1997 metais. Šis moterų choras yra nuolatinis Lietuvos dainų švenčių dalyvis. Dažnai dalyvauja respublikiniuose renginiuose, festivaliuose bei konkursuose.

Jonavos kultūros centro mišrus choras „Žemyna“

Meno vadovė ir dirigentė Solveiga Maslauskaitė

Koncertmeisterė Andrijana Juškevičienė

Choras įkurtas 1967 gegužės mėn.

 „Žemynos“ atliekami kūriniai skambėjo rajono ir respublikiniuose renginiuose, šventėse bei koncertuose, tarptautiniuose festivaliuose  ir konkursuose Korėjos Liaudies

Demokratinėje Respublikoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lenkijoje,

Vokietijoje, Čekijoje.  Nuo pat įkūrimo, choras yra nuolatinis Lietuvos ir Pasaulio lietuvių  Dainų švenčių dalyvis. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse 2017 m. chorui „Žemyna“ buvo suteikta II meninio lygio kategorija ir laimėta 2-oji vieta  bei dvi nominacijos II-me ture - už lietuvių kompozitorių kūrinių atlikimą ir už sceninį įvaizdį.

2019 m.  mišrus choras „Žemyna“  dalyvavo tarptautiniame „Claudio Monteverdi“

chorų konkurse Venecijoje, E ir B kategorijose pelnė du I laipsnio Bronzos diplomus.

Jonavos kultūros centro moterų choras „Guoba“

Meno vadovas ir dirigentas Jonas Lamauskas

Koncertmeisterė Andrijana Juškevičienė

Moterų choras „Guoba“ suburtas Jonavos baldų kombinate. Vėliau, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, kolektyvas tęsė veiklą Jonavos rajono savivaldybės kultūros centre. Švenčiant choro 25-ąjį gimtadienį, jam suteiktas ,,Guobos“ vardas. 2014 m. ,,Guoba“ šventė savo 40-ąjį gimtadienį. Chore dainuoja 20 įvairaus amžiaus moterų.

„Guoba“ yra visų respublikinių, Kauno dainų švenčių ir įvairių chorų festivalių dalyvis. Choras  ne kartą dalyvavo  Jonavos, Palangos, Ginkūnų (Šiaulių raj.) chorų festivaliuose, koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Lankėsi Prahoje, Lenkijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Rusijoje, Estijoje ir kituose Europos miestuose. Nacionalinis kultūros centras chorui yra suteikęs antrą kategoriją.

Dalyvių nuotraukos:

„Jogeva“ kamerinis choras

Sakartvelo respublikos, Zugdidi savivaldybės folkloro ansamblis „Odoia“

Kėdainių kultūros centro kamerinis choras „Ave musica“

Raudondvario kultūros centro mišrus choras „Svajonė“

Vilkaviškio kultūros centro mišrus kamerinis choras „Uosija“

Kauno rajono Samylų kultūros centro moterų choras „Žaisa“

Kaišiadorių kultūros centro kamerinis choras „Do-diez“

Kazlų Rūdos kultūros centro moterų choras „Sedula“

Jonavos kultūros centro mišrus choras „Žemyna“

Jonavos kultūros centro moterų choras „Guoba“

Jonavos kultūros centro inf. 

Jonavoje vyks tarptautinis chorinės muzikos ir šokio festivalis „Čia mes laimingi“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:56:35 +0300
<![CDATA[Panikos ataka – minučių reikalas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/panikos-ataka-minuciu-reikalas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/panikos-ataka-minuciu-reikalas „Galvojau, kad išprotėjau“, – taip kalba susidūrusieji su panikos ataka, kuri dar yra vadinama šio amžiaus jaunų žmonių liga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net ketvirtadalis europiečių kenčia nuo nerimo sutrikimų, o kiek dar yra patiriančių vienkartinių panikos atakų. Tik daliai jų nustatomas panikos sutrikimas.

Kviečia greitąją pagalbą

Panikos ataka, remiantis specialistės žodžiais, – tai staigios ir dažniausiai intensyvios baimės būsena.

„Dažnai būna mirties arba išprotėjimo baimė. Būsena tokia neraminanti ir sunkiai toleruojama, kad daugelis žmonių kreipiasi į GMP ar skubios pagalbos skyrių ir nustemba, sužinoję, kad yra „sveiki“, na, bent jau fizine prasme“, – sako LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.

Simptomai, kuriuos patiria žmogus, gali būti įvairūs. Dažniausiai pasitaiko kardiologiniai ar kvėpavimo sistemos. Kartais stebimi depersonalizacijos-derealizacijos simptomai.

„Depersonalizacija – tai savo pasikeitimo jutimas, o derealizacija – tai aplinkos pasikeitimo jutimas. Šios būsenos yra tokios keistos, kad žmonės nežino, kaip jas apibūdinti. Vengia apie tai kalbėti, nes bijo, kad bus palaikyti „bepročiais“. Jei panikos atakos kartojasi, nustatome panikos sutrikimą“, – pasakoja R. Mazaliauskienė, kurios darbo kabinete lankosi ne vienas tokius simptomus patiriantis pacientas.

Nuo panikos sutrikimo dažnai kenčia 30-44 metų amžiaus žmonės. Būtent tuomet, kai gyvenime yra intensyvaus darbinio streso laikotarpis, be to, daugelis žmonių tuo metu augina vaikus.

Moterims dvigubai dažniau

Paklausta, ar gydytojai psichiatrai stebi augančius panikos atakų skaičius, R.Mazaliauskienė tvirtina, jog pažvelgus į procentinę išraišką, ji gal nėra didelė: 1-3 proc., tačiau jei visa tai įvertinsime realiais skaičiais, problema padidėja.

„Kiekvienais metais nemažai asmenų patiria panikos atakas. Beje, moterys dvigubai dažniau negu vyrai. Manoma, kad net 5 procentai gyventojų patirs panikos ataką per savo gyvenimą. Tačiau panikos sutrikimas yra tik vienas nerimo sutrikimų, todėl norisi akcentuoti, kad kai kurie asmenys gali patirti ne panikos sutrikimą, o, pavyzdžiui, generalizuoto nerimo sutrikimą ar socialinę fobiją. Tai irgi slegiančios būsenos, tačiau panikos ataka turi tam tikrą staigumą, „aštrumą“, kas daro ją labai bauginančia ir sunkiai pernešama“, – palygina R.Mazaliauskienė.

Gydytojai tenka girdėti įvairių pacientų, kurie panikos atakas patiria jau kuris laikas ir, atrodytų, gerai jas pažįsta, istorijų. Sako, net ir galvojant, kad vėl prasidėjo panikos ataka, pati būsena būna tokia nemaloni ir bauginanti, jog eilinį kartą kviečiama GMP ir vykstama į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, nes pasireiškę simptomai palaikomi ne panikos ataka, o širdies veiklos sutrikimu.

Panikos atakų skaičiaus augimui įtakos galėjo turėti ir pandemija, ypač jos pradžia, kuri stipriai padidino gyventojų nerimo lygį. Tokios sąlygos palankios panikos atakos ir panikos sutrikimo formavimuisi. Be to, pandemijos pradžia buvo susijusi su didesniu dėmesiu sveikatai: žmonės su tam tikru nerimu ėmė stebėti save, o atsiradus COVID-19 simptomams itin bijojo ligos komplikacijų.

Minučių reikalas

Panikos ataka vidutiniškai gali trukti iki pusvalandžio. „Dėl individualių svyravimų kai kurie žmonės įvardija tik kelias minutes trunkančią būseną, o kiti aiškina, kad tai trunka valandomis ar net dienomis. Tačiau dažniausiai, kaip ir minėjau, tai minučių reikalas“, – akcentuoja gydytoja.

Tenka girdėti nė vieną istoriją, kuomet besikartojančios panikos atakos neigiamai paveikia žmonių socialinį gyvenimą, santykius su šeimos nariais.

„Panikos būsenos iš tiesų apriboja žmonių gyvenimus, įskaitant santykius, laisvalaikį, darbus, įsipareigojimus. Pradedama vengti situacijų, kurios vertinamos, kaip galinčios provokuoti panikos būsenas. Vengiama vietų, kur bijoma, kad nebus suteikta pagalba. Kartais netgi bijoma vienam likti namuose. Taigi, panikos atakos sukelia nemenką diskomfortą pačiam žmogui ir aplinkiniams. Be to, ir aplinkiniai nesupranta, kas vyksta su žmogumi, nes nemato jokios „realios ligos“. O laikydamiesi mūsuose gajos nuomonės, kad su psichikos sutrikimais reikia „susitvarkyti pačiam“, duoda netinkamus patarimus, taip tarsi paneigdami žmogaus problemą ir blogindami santykius“, – apie pacientų sunkumus pasakoja gydytoja.

Paklausta, kas gali išprovokuoti panikos ataką, medikė sako, jog reikia vertinti daugybę jos atsiradimą sąlygojančių veiksnių. Panikos debiutas dažnai būna jauname amžiuje.

„Vaikystė yra svarbi viso to dalis. Mano manymu, labai svarbu ir artimieji, jų panikos atakos ar tiesiog padidintas nerimas. Žmonės kartais galvoja, kad „tokia genetika“, tačiau kartais paveldimi tiesiog tam tikri elgesio modeliai, būdingi tam tikrai šeimai. Kartais tenka girdėti, kad „mūsų šeimoje visos moterys patiria nerimo būsenas“. Tokiu atveju, esant nerimastingai mamai, vaikas irgi gali augti turėdamas padidėjusį nerimo lygį, o prisidėjus kokiems nors papildomiems veiksniams – brendimui, stresui ir t.t. – gali vystytis panikos ataka. Todėl rekomenduočiau į viską žiūrėti kompleksiškai ir kiekvieną žmogų atidžiai vertinti būtent jo gyvenimo kontekste“, – sako R.Mazaliauskienė.

Tenka girdėti apie pirmosios panikos atakos atsiradimą po alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

Pagalbos ratas – platus

Visgi gydytoja psichiatrė R.Mazaliauskienė nuramina, jog panikos atakos šiuo metu yra pakankamai efektyviai gydomos, ypač taikant psichoterapijos ir medikamentų derinį.

„Psichoterapija yra ilgalaikis procesas, trunkantis mėnesius ir metus. Taigi rezultatai pasiekiami negreitai. Medikamentinis gydymas duota greitesnį rezultatą, o psichoterapija padeda tuos rezultatus išlaikyti ir tada, kai medikamentinis gydymas nutraukiamas“, – paaiškina medikė.

Tiesa, jei panikos mechanizmą sąlygojęs veiksnys išsisprendžia, šis nemalonus žmogaus gyvenimą stipriai apsunkinantis sutrikimas gali praeiti ir savaime.

„Dažnai žmonės, sužinoję, kad jiems yra panikos atakos, padaro svarbius žingsnius, tvarkydami darbo ir poilsio režimą, miego klausimus, mitybos bei psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant ir alkoholį vartojimo klausimus bei sprendžia santykių problemas. Tikriausiai viso to negalime vadinti „gydymu“, tačiau kai kuriais atvejais tai veikia neblogai“, – pabrėžia R.Mazaliauskienė.

Specialistei sunku duoti vieną patarimą, kaip elgtis, ištikus panikos atakai. Pasak jos, pagalbos priemonių spektras – platus, tad kiekvienam reikia rasti savąjį variantą. Pirmiausiai, sako ji, – padaryti ką nors, kas sumažintų nerimo lygį.

„Kartais tenka girdėti iš paciento, kad tik atvažiavus GMP ir dar nepradėjus teikti pagalbos, panikos ataka „išsikvepia“. Kodėl taip atsitinka? Tiesiog padidėja saugumo jausmas, o tai sumažina nerimą – panikos ataka gesta. Kai kurie žmonės moka „nukreipti“ dėmesį į kitus dalykus. Teko girdėti apie sėkmingus ar nelabai sėkmingus bandymus įverti siūlą į adatą ar panašius dalykus“, – pasakoja R.Mazaliauskienė, pridurdama, jog dažnai psichoterapijos eigoje mokomasi įvairių būdų, kaip tvarkytis su savo panikos ataka. Šiuo atveju gali būti naudingi ir kvėpavimo pratimai.

Kaip atpažinti panikos priepuolį?

Aštrus ar badantis skausmas krūtinės plote, dažniausiai per vidurį

Padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas

Dusulio jausmas ir sunkumas įkvėpti

Galvos svaigimas ir koordinacijos sutrikimai

Drebulys, prakaitavimas ir pykinimas/šleikštulys

Galūnių tirpimas ar skausmas

Mirties baimė, baimė išprotėti

Panikos ataka – minučių reikalas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:29:20 +0300
<![CDATA[VMI paaiškina, kaip bus taikoma PVM lengvata, įsigyjant Ukrainai paremti skirtas prekes ir paslaugas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmi-paaiskina-kaip-bus-taikoma-pvm-lengvata-isigyjant-ukrainai-paremti-skirtas-prekes-ir-paslaugas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmi-paaiskina-kaip-bus-taikoma-pvm-lengvata-isigyjant-ukrainai-paremti-skirtas-prekes-ir-paslaugas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad neatlygintinai pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos, tiekiamos paramos gavėjams arba kitiems nelaimių padarinių šalintojams, galės būti apmokestinamos taikant 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą. Lengvata galios prekes ar paslaugas įsigijus tiek Lietuvoje, tiek iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Ši PVM lengvata bus pradėta taikyti, kai tik ją patvirtins Europos Komisija. Apie tai VMI informuos viešai.

„Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo lengvata susijusi su PVM direktyvos pakeitimais. Iki šiol neapmokestinti PVM buvo galima tik importuojamų nelaimių aukoms skirtų prekių. Minėtos lengvatos taikymas leis paramos gavėjams ar kitiems nelaimių padarinių šalintojams už turimas lėšas įsigyti daugiau paramai skirtų prekių ir paslaugų“, - sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Įsigyjant nelaimių aukoms skirtas prekes ir paslaugas PVM mokėtojui turės būti pateikiamas paramos gavėjo statusą įrodantis dokumentas. Pasitikrinti, ar asmuo turi paramos gavėjo statusą, galima VMI svetainėje. Tai pat turės būti įsitikinama, koks yra prekių, paslaugų panaudojimo tikslas, organizacijai pateikiant rašytinį patvirtinimą, kad prekės, paslaugos bus naudojamos tik nemokamai išdalyti ar nemokamai naudotis nelaimių aukoms, kitus dokumentus.

PVM įstatymo pakeitimas nelaimių aukoms, nukentėjusioms dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainos gyventojus, skirtoms prekėms ir paslaugoms bus taikomas nuo 2022 m. vasario 24 d. Prekių ar paslaugų teikėjai už jau patiektas prekes (ar suteiktas paslaugas) galės išrašyti kreditines PVM sąskaitas faktūras.

Daugiau informacijos apie PVM įstatymo pakeitimus galima rasti čia. Primenama, jog konsultacijos mokesčių klausimais teikiamos paskambinus 1882 (+370 5 260 5060) ar e.būdu per Mano VMI, nuotolinės paslaugos - telefonu 8 5 2191 777. Paslaugos ir konsultacijos klientų aptarnavimo padaliniuose - tik su išankstine rezervacija.

VMI paaiškina, kaip bus taikoma PVM lengvata, įsigyjant Ukrainai paremti skirtas prekes ir paslaugas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:22:25 +0300
<![CDATA[Ką saugo Buveinių direktyva: nuo mažiausio iki didžiausio]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-saugo-buveiniu-direktyva-nuo-maziausio-iki-didziausio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-saugo-buveiniu-direktyva-nuo-maziausio-iki-didziausio Šeštadienį, gegužės 21 d. sukanka 30 metų, kai buvo priimta Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyva, siekianti ES šalyse išsaugoti pažeidžiamas, nykstančias bei retas rūšis ir natūralias buveines.

Buveinių direktyva ne tik draudžia medžioti, gaudyti, rinkti ar kitaip žaloti  ir sąmoningai trikdyti saugomus gyvūnus ir augalus, bet ir įpareigoja kiekvieną valstybę steigti specialias buveinių apsaugai svarbias saugomas teritorijas, kurios kartu su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis sudaro bendrą „Natura 2000“ tinklą.

Lietuvoje dabar yra atrinktos 635 buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos, 150 daugiau nei prieš penkerius metus. Per šį laikotarpį jų plotas sausumoje išaugo beveik 200 tūkst. ha, iki 841 tūkst., o jūroje beveik 100 tūkst. ha ir dabar užima 156 tūkst. ha. 

Mažiausia mūsų krašto „Natura 2000“ teritorija yra vos 1 ha ploto Gumbakių atodanga, o didžiausia beveik 55 tūkst. ha užimanti Dainavos giria.

Šiaulių apskrityje esančios Gumbakių atodangos aukštis apie 22 metrus virš Ventos upės vandens lygio. Joje surasti net 7 morenos sluoksniai, kurie susidarė Nemuno ledynmečio periodu. Tai labai reta atvira šio laikotarpio atodanga.

Dainavos giria, svarbi ir buveinių, ir paukščių apsaugai yra didžiausias miško masyvas šalyje. Joje saugomos nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, upių sraunumos su kurklių bendrijomis, karbonatinių smėlynų smiltpievės, eutrofiniai aukštieji žolynai, tarpinės pelkės ir liūnai, šaltiniai su besiformuojančiais tufais, vakarų taiga, žolių turtingi eglynai, spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų, pelkėti lapuočių, pelkiniai ir aliuviniai miškai, kerpiniai pušynai.

Čia yra gausybės saugomų augalų rūšių namai – tokių kaip belapis sėmainis, dvilapis purvuolis, pelkinė uolaskėlė, plačialapė klumpaitė, plikažiedis linlapis, smiltyninis gvazdikas, vėjalandė šilagėlė, žvilgančioji riestūnė. Dainavos girioje gyvena ir didysis auksinukas, kūdrinis pelėausis, mažoji nėgė, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, raudonpilvė kūmutė, salatis, skiauterėtasis tritonas, Šneiderio kirmvabalis, ūdra, visi jie – saugomų rūšių gyvūnai.

Didžiausias „Natura 2000“ teritorijose gyvenantis saugomas paukštis – jūrinis erelis, kurio išskleistų sparnų plotis gali siekti net iki 2,4 m., jis sveria 4 – 7 kg. XIX a. viduryje jūrinis erelis Lietuvoje buvo įprastas, o XX a. pirmoje pusėje – retas, neperintis paukštis. Pirmos šalyje vėl perinčios jūrinių erelių poros aptiktos 1987 m., nuo tada jų populiacija Lietuvoje po truputį gausėja.

Vienas iš mažiausių „Natura 2000“ saugomų sparnuočių – mėlyngurklė, kurios kūno ilgis 13-14 cm. Tai ir vienas iš gražiausių mūsų šalies paukščių. Tiesa, puošnią ryškiaspalvę krūtinę dažniausiai turi tik patinėliai. Be to, jų ir giesmės ypatingos, ne šiaip sau yra lakštingalų giminaitės.

Mažiausiojo gyvūno titulas atitenka sausumos moliuskui mažajai suktenei, kurios kriauklė yra tik 1,8-0,9 mm dydžio. Jas galima sutikti drėgnose paežerių pievose, įdubose tarp kalvų, prie pelkių, įsitaisiusias drėgnuose žolių kupstuose. Ši miniatiūrinė sraigė  paskutiniojo ledynmečio palikimas.

Iš gyvūnų vienas didžiausių – lūšis, jų mūsų šalyje šiuo metu gyvena apie 150, populiacija gausėja, tačiau nepakankamai, todėl jos įtrauktos į Raudonąją knygą. Ši plėšri laukinė katė gali sverti iki 30 kg. Patelės kniaukia panašiai kaip naminės katės, tik gerokai balsingiau.

 

Ką saugo Buveinių direktyva: nuo mažiausio iki didžiausio

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:19:23 +0300
<![CDATA[Draudžiamųjų mirties atvejų – daugiausia per dešimtmetį: lėmė užleistos lėtinės ligos ir COVID-19]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/draudziamuju-mirties-atveju-daugiausia-per-desimtmeti-leme-uzleistos-letines-ligos-ir-covid-19 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/draudziamuju-mirties-atveju-daugiausia-per-desimtmeti-leme-uzleistos-letines-ligos-ir-covid-19 Apdraustųjų mirčių pastebimai padaugėjo tiek kaupiamojo gyvybės draudimo, tiek rizikinio gyvybės draudimo atveju. Taip pat išaugo ir išmokos apdraustųjų mirties atvejais. Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo bendrovės gyventojams mirties atveju praėjusiais metais iš viso išmokėjo 3,45 mln. eurų, palyginti su 2,1 mln. eurų 2020-aisiais.

„Tarp turinčiųjų gyvybės draudimo sutartis nemažą dalį užima ilgamečiai klientai, kurie sutartis sudarė prieš dešimt ar daugiau metų. Natūralu, kad su amžiumi didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos bei onkologinėmis ligomis, kurios yra tarp dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Pastaruosius dvejus metus daugiausia dėmesio buvo skiriama COVID-19 profilaktikai ir gydymui, tuo tarpu kitos lėtinės ligos dėl ribojimų liko šiek tiek nuošalyje, todėl jomis sergantys žmonės rečiau lankėsi pas gydytojus ir negavo pakankamai priežiūros“, –  komentuoja LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak A. Bakšinsko, padidėjusiam draudžiamųjų mirties atvejų skaičiui įtakos turėjo ir COVID-19 bei jos komplikacijos. Šios ligos LGDĮA narių siūlomuose gyvybės draudimo produktuose laikomos draudžiamuoju įvykiu. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, COVID-19 pernai buvo viena iš trijų pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje.

LGDĮA skaičiavimais, vidutinė pasirenkama gyvybės draudimo suma kaupiamojo gyvybės draudimo atveju, pernai siekė 9,1 tūkst. eurų, o rizikinio (be kaupimo) gyvybės draudimo atveju – 26,5 tūkst. eurų. Vertinant statistiškai, vyrai tradiciškai rinkosi didesnes gyvybės draudimo sumas – atitinkamai 10 tūkst. eurų ir 27,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu moterys pernai gyvybę draudė vidutiniškai 8,2 tūkst. eurų ir 25 tūkst. eurų.

Gyvybės draudimo išmokos būna didelė finansinė paspirtis mirusiųjų šeimoms sunkiausiu metu, ypač kai šeima turi finansinių įsipareigojimų arba dirba tik vienas jos narys. Įprastai gyventojams rekomenduojama rinktis draudimo sumą, atitinkančią bent vienų metų pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma gyvybės draudimo sutartis sudariusių gyventojų savo gyvybės draudimo išmokos gavėju paskirtų sutuoktinį (53 proc.). Trečdalis (32 proc.) respondentų sakė, kad jų gyvybės draudimo išmoka turėtų atitekti pilnamečiams vaikams, o 29 proc. respondentų savo gyvybės draudimo išmokos gavėjais paskirtų nepilnamečius vaikus. Jaunesni nei 36 metų respondentai gyvybės draudimo išmoką dažniau paliktų tėvams — tokių būtų 21 proc. Dešimtadalis apklaustųjų, dažniausiai nesusituokę žmonės, naudos gavėjais paskirtų savo brolius ir seseris.

 

 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos inf.

Draudžiamųjų mirties atvejų – daugiausia per dešimtmetį: lėmė užleistos lėtinės ligos ir COVID-19

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:16:37 +0300
<![CDATA[Jonavos rajone pareigūnams įkliuvo girtas vairuotojas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-pareigu-nams--ikliuvo--girtas--vairuot-ojas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-pareigu-nams--ikliuvo--girtas--vairuot-ojas Kaip praneša Kauno apskr. VPK komunikacijos poskyris, vakar, gegužės 20 d. apie 00.15 val. Jonavos r., Žeimių mstl., sučiuptas girtas vairuotojas.

Pirminiais duomenimis, automobilį „Opel“ vairavo neblaivus vyras (g. 1961 m.).

Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,65 prom.

Primename, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Vairuotojas, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kas mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus ir kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, taip pat tas, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyta neblaivumo požymių arba vartojo alkoholio po eismo įvykio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų, taip pat gali būti konfiskuotas automobilis ir atimama teisė vairuoti iki 5 metų.

Jonavos rajone pareigūnams įkliuvo girtas vairuotojas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:12:12 +0300
<![CDATA[Verslo liudijimų neįsigijusius VMI ragina tai padaryti iki penktadienio popietės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/verslo-liudijimu-neisigijusius-vmi-ragina-tai-padaryti-iki-penktadienio-popietes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/verslo-liudijimu-neisigijusius-vmi-ragina-tai-padaryti-iki-penktadienio-popietes Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, jog nuo gegužės 20 dienos 15 val. iki gegužės 23 dienos 9 val. bus atliekami planiniai VMI vidinių sistemų atnaujinimo darbai.  Dėl vykdomų atnaujinimo darbų gyventojai laikinai neturės galimybės įsigyti verslo liudijimų.

Gyventojai, ketinantys išsiimti verslo liudijimą jau šį savaitgalį planuojamai veiklai vykdyti, prašymus turėtų pateikti ir apmokėti fiksuotą pajamų mokestį iki penktadienio, gegužės 20 dienos, 15 val.

Verslo liudijimų išdavimas bus atnaujintas nuo gegužės 23 dienos.

Verslo liudijimų neįsigijusius VMI ragina tai padaryti iki penktadienio popietės

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:08:01 +0300
<![CDATA[Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sekmadieni-isigalioja-naujos-konstitucijos-pataisos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sekmadieni-isigalioja-naujos-konstitucijos-pataisos Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų.

Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo.

„Vienas iš esminių šio Seimo prioritetų – kokybiška teisėkūra, tai deklaravau ir tapdama Seimo Pirmininke. Dvi iš trijų įsigaliojančių Konstitucijos pataisų būtent ir priimtos siekiant ištaisyti anksčiau padarytas klaidas. Kalbu apie pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų ir panaikinto nuolatinio apribojimo eiti pareigas po konstitucinių sankcijų“, − pažymi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo vadovės, pataisa, leidžianti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, – tai kartu su pilietišku jaunimu įgyvendinta iniciatyva, suteikianti daugiau galimybių pilietiškiems suaugusiems žmonėms. „Ji leidžia realiai pajusti rinkimus, dalyvaujant juose kaip kandidatui, o ne pagalbininkui. Ir suvienodina sąlygas, nes į Europos Parlamentą galėjo kandidatuoti jaunesni nei į Lietuvos Respublikos Seimą. Kuo daugiau jaunimui suteikiame galimybių išreikšti save politinėje veikloje, tuo aktyvesnė bus visuomenė, o aktyvi pilietiška visuomenė yra demokratijos pagrindas“, − pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen.

 

Įteisinti tiesioginiai merų rinkimai

 

Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Tokiu būdu Lietuvos gyventojai ir toliau išlaikys teisę savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai.

Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merais ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Po sprendimo Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus Seimas ėmėsi svarstyti naują merų įgaliojimų modelį, pagal kurį savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.

Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį Lietuvos gyventojų palaikymą. „Vilmorus“ apklausa, vykdyta 2021 m. balandžio mėn., atskleidė, kad daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų manymu meras turi būti renkamas tiesiogiai.

 

Kandidatuoti į Seimą – nuo 21 metų

 

Seimas priimta Konstitucijos pataisa sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.

Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.

Iki šiol, pagal Konstituciją, į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik asmenys, sulaukę 25 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos parlamente dirba tik vienas Seimo narys, jaunesnis nei 30 metų.

Beje, galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.

 

Panaikintas nuolatinis apribojimas užimti pareigas

 

Seimas taip pat papildė Konstituciją nauja nuostata ir panaikino nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo.

Taip Lietuvos parlamentas įgyvendino Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Pagal priimtą pataisą, asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galės užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susieta su priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.

 

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 10:00:25 +0300
<![CDATA[Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dviraciu-gatves-lietuvos-miestuose-eismo-organizavimas-palankesnis-ne-automobiliams-bet-dviratininkams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dviraciu-gatves-lietuvos-miestuose-eismo-organizavimas-palankesnis-ne-automobiliams-bet-dviratininkams Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau.

„Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant darnų judumą miestuose. Tai gatvės, kuriose dviratininkai galės važiuoti laisvai, nebūtinai prie dešiniojo krašto, o automobiliai turės dažniau prisitaikyti prie jų judėjimo greičio. Tikiuosi, kad šios naujoviškos gatvės ne vieną paskatins išbandyti jų privalumus, pasimėgauti saugiu važiavimu dviračiu ir įvertinti, kad mieste dviratis gali turėti gerokai daugiau privalumų“, – sako susisekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Dviračių gatvių galės atsirasti ramaus, lėto eismo gatvėse, kuriose nėra galimybės įrengti dviračių takų arba dviračių juostų. Taip siekiama sudaryti kuo saugesnes sąlygas dviratininkams ir spręsti dviračių infrastruktūros trūkumo klausimą. Kur įrengti tokias gatves, spręs miestų savivaldybės. Šios gatvės bus žymimos nauju kelio ženklu „Dviračių gatvė“.

Visiems eismo dalyviams dviračių gatvėse bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu. Dviratininkai galės važiuoti laisvai, nebūtinai viena eile ir kuo arčiau dešiniojo krašto. Šiose gatvėse bus draudžiama lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, nebent tik apvažiuoti toje pačioje juostoje stovinčią transporto priemonę.

Lietuvoje dviračių gatvės bus rengiamos sekant gerąja kitų Europos šalių praktika – tokių gatvių jau yra Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos miestuose, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje.

Dviračių gatvės sudaro palankesnes eismo sąlygas dviratininkams – taip skatinamas dviračių transportas, daugiau žmonių vietoj automobilių pasirenka aplinkai draugišką transporto priemonę ir sveikesnį susisiekimo būdą, miestuose mažėja oro tarša.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miestuose kelionės dviračiais sudaro apie 7 proc. visų keliavimo būdų. Siekiama, kad iki 2030 m. šis skaičius padidėtų iki 12 proc. Dviračių gatvės turėtų prisidėti prie šios tendencijos skatinimo.

Išsamią informaciją apie šį ir kitus birželio 1 d. įsigaliosiančius Kelių eismo taisyklių pakeitimus rasite čia.

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 09:58:35 +0300
<![CDATA[Kelionių organizatorių rinka po truputį atsigauna]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelioniu-organizatoriu-rinka-po-truputi-atsigauna https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelioniu-organizatoriu-rinka-po-truputi-atsigauna Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įvertino 2022 m. I ketvirčio kelionių organizatorių pateiktas ataskaitas. Išvykstamojo turizmo veiklą vykdančių kelionių organizatorių ketvirčio pabaigoje buvo 79,  kai prieš metus jų buvo 87, o prieš du metus net 113.

 

Kelionių organizatorių, vykdančių išvykstamojo turizmo veiklą, 2022 m. I ketvirčio metinės pajamos sudarė 230 mln. Eur ir net 5,7 kartus viršijo prieš metus buvusias 40,4 mln. Eur pajamas. Vis dėlto, pajamos dar atsilieka apie 35 proc. nuo 2020 m. to paties laikotarpio lygio, kuomet pajamos siekė 355,5 mln. Eur.

 

Pradėjusios augti kelionių organizatorių pajamos, leido sugeneruoti 4,2 mln. Eur grynojo metinio pelno, kai prieš metus buvo patirtas net 8,8 mln. Eur grynasis nuostolis. Kaip matyti iš žemiau pateiktos lentelės, nors metinės pajamos buvo mažesnės nei iki pandemijos pradžios, tačiau gautas grynasis metinis pelnas pasiekė buvusį iki pandemijos lygį.  Gautas grynasis pelnas turėjo įtakos ir kelionių organizatorių nuosavam kapitalui, kuris padidėjo 11 proc., t. y. iki 29 mln. Eur nuo prieš metus buvusių 26 mln. Eur.

 

 

Per 2022m. I ketvirtį 7 kelionių organizatoriams nustatytas nepakankamas nuosavo ir įstatinio kapitalo santykis, kai prieš metus tokių buvo 4.

 

2022 m. I ketvirčio duomenimis išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių įsipareigojimai turistams sudarė 16 mln. Eur, iš kurių 0,6 mln. Eur buvo išleista ir dar turistų nepanaudota kuponais. Lyginant su laikotarpiu prieš metus, nepanaudotų kuponų skaičius sumažėjo 67 proc., t. y. nuo 8481 vnt. iki 2812 vnt. o vertė sumažėjo 76 proc.

 

Nagrinėjant ketvirčius atskirai, kelionių organizatorių 2022 m. I ketvirčio (2022 m. sausio-kovo mėn.) finansiniai rodikliai ženkliai pagerėjo, palyginus su 2021 m. I ketvirčiu.  Kelionių organizatorių 2022 m. I ketvirčio pajamos pasiekė 46,6 mln. Eur ir daugiau nei 3 kartus viršijo 2021 m. I ketvirčio rezultatus (13,8 mln. Eur).

 

Bendras kelionių organizatorių, vykdančių išvykstamąjį turizmą, prievolių užtikrinimo draudimas 2022 m. I ketvirčio. pabaigoje sudarė 19 mln. Eur. Tai yra 2 proc. daugiau nei prieš metus (18,6 mln. Eur). Lyginant su prieš du metus (2020 m. I ketv.) buvusiais 31,2 mln. Eur, prievolių užtikrinimo draudimas sumažėjo 39 proc. Sumažėjimą lėmė per du metus dėl pandemijos sumažėjęs kelionių organizatorių, vykdančių išvykstamąjį turizmą, skaičius nuo 113 (2020 m. I ketv.) iki 79 (2022 m. I ketv.).

 

VVTAT primena, kad visų Lietuvoje licencijuotų kelionių organizatorių turistams parduotos organizuotos kelionės yra apdraustos prievolių užtikrinimo draudimu nuo bendrovių nemokumo ir bankroto. Šis draudimas užtikrina, kad už organizuotas turistines keliones sumokėti pinigai bendrovių nemokumo ar bankroto atveju bus grąžinti turistams, kaip tai numato Turizmo įstatymas.

 

Vartotojai raginami organizuotas turistines keliones įsigyti tik iš teisėtai veikiančių, t. y. galiojančius kelionių organizatorių pažymėjimus turinčių kelionių organizatorių. Informaciją apie Lietuvoje registruotus kelionių organizatorius ir jų draudimus/garantijas galima rasti čia.

Kelionių organizatorių rinka po truputį atsigauna

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 09:38:01 +0300
<![CDATA[Kviečia dalyvauti projekte „Atverk duris vasarai“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kviecia-dalyvauti-projekte-atverk-duris-vasarai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kviecia-dalyvauti-projekte-atverk-duris-vasarai Mokyklas, bibliotekas, muziejus, kitas įstaigas kviečiame dalyvauti projekte „Atverk duris vasarai“, pradžiuginti vaikus galimybe nemokamai ir prasmingai atostogauti per vasaros atostogas.    

Vasarai pritaikytose ugdymo erdvėse vaikams gali būti organizuojami įvairiausi edukaciniai užsiėmimai: knygų skaitymas ir aptarimas, kelionės po profesijų pasaulį, kūrybinės dirbtuvės, sporto varžybos, dienos stovyklos, pažintiniai žygiai, gatvės šokiai, įvairių amatų užsiėmimai ir pan. Vaikams suteikiama erdvė turi būti nemokama ir saugi. Kiek veikla truks, nusprendžia tos veiklos iniciatoriai. Suaugusieji kviečiami tapti vaikų vadovais ir organizuoti edukacinius užsiėmimus.

Projekte „Atverk duris vasarai“ gali dalyvauti bendrojo ugdymo mokyklos, daugiafunkciai centrai, dienos centrai, neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, muziejai, vietos bendruomenės ir kitos organizacijos, įstaigos.

Kaip ir kasmet, aktyviausių ir įdomiausių veiklų organizatoriai bus apdovanoti.

Norinčiuosius dalyvauti projekte „Atverk duris vasarai“ kviečiame užsiregistruoti http://www.lmnsc.lt/vasara/.

Projektą inicijuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Daugiau informacijos galima pasiteirauti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro tel.: (8 5) 261 00 82,  8 614 44 625 arba el. paštu dalyvauti@lmnsc.lt.

 ŠMSM inf.

Kviečia dalyvauti projekte „Atverk duris vasarai“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 09:36:24 +0300
<![CDATA[Kultūros ministerija kviečia teikti pasiūlymus Muziejų įstatymo pakeitimo projektui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-ministerija-kviecia-teikti-pasiulymus-muzieju-istatymo-pakeitimo-projektui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-ministerija-kviecia-teikti-pasiulymus-muzieju-istatymo-pakeitimo-projektui Kultūros ministerija, siekdama apibrėžti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią muziejų misiją ir funkcijas, parengė Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir teikia jį pasiūlymams bei pastaboms iš suinteresuotų tikslinių grupių gauti.

Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma apibrėžti muziejų misiją, nustatyti pagrindinius muziejų veiklos principus, patikslinti muziejaus apibrėžtį, kitas pagrindines su muziejų veikla susijusias sąvokas, detaliai apibrėžti Kultūros ministerijos kompetencijas muziejų veiklos valdymo srityje, nacionalinių, valstybinių, savivaldybių ir kitų muziejų funkcijas ir finansavimą bei kitus muziejų teisinio reguliavimo ypatumus.

Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte taip pat siūloma keisti šiuo metu esantį „respublikinio muziejaus“ pavadinimą į „valstybinio muziejaus“, vyriausiojo fondų saugotojo pareigybės pavadinimą į „Vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus“.

Birželio 2 d. 14 val. Kultūros ministerijoje organizuojama apskritojo stalo diskusija dėl muziejų veiklos teisinio reguliavimo. Joje kviečiame dalyvauti nacionalinių, respublikinių, savivaldybių ir kiti muziejų atstovus, muziejams atstovaujančias asociacijas, savivaldybes.

Norintys dalyvauti apskritojo stalo diskusijoje turi iki gegužės 31 d. registruotis el. paštu vaiva.lankeliene@lrkm.lt, nurodydami vardą ir pavardę bei atstovaujamą organizaciją.

Iki birželio 13 d. taip pat kviečiame pastabas, pasiūlymus Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pateikti raštu. Daugiau informacijos.

unsplash.com nuotrauka

Kultūros ministerija kviečia teikti pasiūlymus Muziejų įstatymo pakeitimo projektui

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 09:34:23 +0300
<![CDATA[Socialinių paslaugų įstaigų vadovai rinkosi Jonavoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniu-paslaugu-istaigu-vadovai-rinkosi-jonavoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniu-paslaugu-istaigu-vadovai-rinkosi-jonavoje Jonavos rajono savivaldybėje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Socialinių paslaugų teikimo tobulinimo aktualijos”, skirta Lietuvos socialinių paslaugų įstaigų vadovams.

Konferencijoje dalyvavo Jungtinių Tautų Organizacijos Pabėgėlių vyriausiojo komisaro atstovybės Lietuvoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, mokslininkai bei socialinių paslaugų įstaigų vadovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

Konferencijos dalyviai aktyviai dalijosi savo patirtimi, diskutavo apie aktualijas organizuojant socialines paslaugas.

„Kiekvienos savivaldybės kontekstas turi savo ypatumų – vieni akcentavo naujus iššūkius, organizuojant paslaugas karo pabėgėliams, kiti kėlė asmeninio asistento neįgaliesiems paslaugų organizavimo klausimus, treti – integralios pagalbos asmens namuose.

Tačiau visus konferencijos pranešimus vienijo  mintis,  kad modernus socialinių paslaugų organizavimas neatsiejamas nuo nuolatinio vystymosi ir jautraus, lankstaus reagavimo į šiuolaikines tendencijas, naujas tikslines grupes, naujų poreikių tenkinimą naudojant inovatyvius darbo metodus“, - sakė Jonavos rajono socialinių paslaugų centro vadovė Valentina Demidenko.

Konferencija Jonavoje organizuota bendradarbiaujant su Kauno Kolegijos Socialinio darbo katedra ir Lietuvos socialinių įstaigų vadovų asociacija. 

Jonavos rajono SPC info.

Socialinių paslaugų įstaigų vadovai rinkosi Jonavoje

Socialinių paslaugų įstaigų vadovai rinkosi Jonavoje Socialinių paslaugų įstaigų vadovai rinkosi Jonavoje Socialinių paslaugų įstaigų vadovai rinkosi Jonavoje Socialinių paslaugų įstaigų vadovai rinkosi Jonavoje ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 09:30:37 +0300
<![CDATA[Bibliotekoje atidaryta Skarulių bažnyčios jubiliejui skirta paroda]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bibliotekoje-atidaryta-skaruliu-baznycios-jubiliejui-skirta-paroda https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bibliotekoje-atidaryta-skaruliu-baznycios-jubiliejui-skirta-paroda Jonavos viešojoje bibliotekoje atidaryta dokumentų paroda „Skarulių Šv. Onos bažnyčia – paveldo perlas Jonavoje“.

Atidarymo vakarą susirinkusius skaruliečius pasveikino Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė, daug įdomios informacijos ir naujų mįslių apie bažnyčios istorijos vingius pateikė KTU doc. dr. Judita Puišo, KTU prof. emeritas dr. Andrejus Edvardas Ancuta.

Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios zakristijonas Regimantas Tamelis pristatė Skarulių bažnyčioje išlikusias, laikui nepavaldžias vertybes.

Vertingiausias ir bene svarbiausias parodos dokumentas – 1522 m. pergamentas, Skarulių bažnyčios fundacijos aktas, kurį pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė ir transkribavo VU doc. Mindaugas Strockis.

Paroda „Skarulių Šv. Onos bažnyčia – paveldo perlas Jonavoje” yra skirta bažnyčios 400 metų jubiliejui. Kviečiame visus, besidominčius Skarulių bažnyčios istorija, aplankyti parodą.

Jonavos viešosios bibliotekos info.

Bibliotekoje atidaryta Skarulių bažnyčios jubiliejui skirta paroda

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 09:25:18 +0300
<![CDATA[Lietuva nuo liepos 1 dienos kompensuos trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo išlaidas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-nuo-liepos-1-dienos-kompensuos-trukstamu-aukstos-kvalifikacijos-specialistu-pritraukimo-islaidas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-nuo-liepos-1-dienos-kompensuos-trukstamu-aukstos-kvalifikacijos-specialistu-pritraukimo-islaidas Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtoms Užimtumo įstatymo pataisoms, pagal kurias vienkartinės išmokos skiriamos iš užsienio pritraukiamiems labai aukštos kvalifikacijos biotechnologijų, inžinerijos, informacinių technologijų, fizinių mokslų specialistams, taip pat – juos įdarbinančioms įmonėms.

Ši priemonė padės į Lietuvą pritraukti prioritetinių ekonomikos sektorių talentų ir didinti mūsų šalies konkurencingumą, sulaukti daugiau investuotojų. Finansinėmis paskatomis galės naudotis seniau išvykę ir į Lietuvą grįžtantys ypač trūkstamų profesijų mūsų šalies piliečiai, kiti iš užsienio atvykę nišiniai specialistai. Rusijai užpuolus Ukrainą, priemonė pritaikyta ir nuo karo bėgantiems specialistams iš Ukrainos.

Numatyta, kad vienkartinė kompensacija padengti dalį persikėlimo išlaidų į Lietuvą atvykstančiam darbuotojui sudarys apie 3 tūkst. eurų (4,1 MMA). Įmonėms padengiamos aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidos – iki 5,2 tūkst. eurų (7,1 MMA).

„Net 8 iš 10 Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų teigia, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga. Deja, 2016–2020 m. dėl talentų stokos Lietuvos nepasirinkę investuotojai nesukūrė 5810 gerai mokamų darbo vietų. Ypač nišinių specialistų trūkumas stabdo šalies ūkio augimą ir naujų investuotojų pritraukimą, todėl turime pasiūlyti Lietuvai netipines paramos priemones, kurios jau pasiteisino kitose šalyse“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak ministrės, Užimtumo įstatymo pakeitimais siekiama pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos užsieniečių, bet ir išvykusių aukštos kvalifikacijos Lietuvos piliečių, t. y. visus talentus iš užsienio, kurie Lietuvos rezidentais ir mokesčių mokėtojais mūsų šalyje nebuvo ilgiau nei 5 metus. Bus kompensuojamas tik tų darbuotojų, kurių dabar trūksta Lietuvoje ir kurių darbo funkcija įtraukta į trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, pvz., gyvybės mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, fizinių mokslų, sąrašą, persikėlimas.

„Kuo daugiau Lietuvoje bus aukštus atlyginimus uždirbančių žmonių, tuo daugiau prielaidų kilti bendram gerovės lygiui, taip pat ir minimalaus darbo užmokesčio kartelei. Todėl privalome stiprinti sektorius, kuriančius didžiausią pridėtinę vertę ir efektyvumą. Ši finansinė paskata pasiūlyta tik ypač trūkstamiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams, dėl kurių trūkumo verslai Lietuvoje negali vystyti novatoriškų projektų, plėsti verslo, kurti gerai mokamų darbo vietų ir sumokėti daugiau mokesčių, taip reikalingų mūsų sveikatos, socialinei sistemai“, – akcentuoja ministrė.

Iš užsienio pritrauktas lietuvių kilmės ar kitas užsienio specialistas turės būti įdarbintas neterminuotam laikui, jo vidutinis mėnesinis atlyginimas 6 mėnesius nuo įdarbinimo pradžios privalės būti ne mažesnis kaip 4,1 MMA. Išmoka bus mokama 6 mėnesius išdirbusiam asmeniui. Finansinė paskata įmonei tokio specialisto paieškos išlaidoms kompensuoti bus mokama po 12 mėnesių nuo kontrakto pradžios.

Siekiant padėti aukštos kvalifikacijos pabėgėliams iš Ukrainos, jiems šiuo metu siūloma numatyti lengvesnes sąlygas.  Ukrainiečiams siūloma netaikyti reikalavimų dėl trūkstamų profesijų sąrašo, dėl nebuvimo Lietuvos gyventojais bent paskutinius 5 metus ir leisti nustatyti žemesnę gaunamo bruto darbo užmokesčio kartelę – 2,4 MMA (apie 1750 eurų).

Skaičiuojama, kad pritraukti nauji ir susigrąžinti mokesčių rezidentai valstybei atneštų daugiau pajamų nei išlaidų. Vertinama, kad bent 4,1 MMA uždirbantis specialistas per metus sumoka apie 10,5 tūkst. eurų mokesčių.

Šis pasiūlymas yra vienas iš būdų, kuriais siekiama keisti esamą padėtį ir pritraukti specialistų į pažangius ekonomikos sektorius. Jau keletą metų skirtos ES lėšos darbuotojų kvalifikacijai kelti, numatomos lėšos sumaniosios specializacijos sektorių darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui, teikiamos tikslinės stipendijos inžinerinių, IRT, matematikos studijų krypčių studentams regionuose ir pan.

Lietuva nuo liepos 1 dienos kompensuos trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo išlaidas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 09:23:40 +0300
<![CDATA[Išrinkta Savivaldybės administracijos darbo taryba]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isrinkta-savivaldybes-administracijos-darbo-taryba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isrinkta-savivaldybes-administracijos-darbo-taryba Kaip skelbia Jonavos rajono savivaldybės administracija, išrinkta Savivaldybės administracijos darbo taryba.

Darbo taryba – darbuotojų atstovaujamas organas, ginantis darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises ir atstovaujantis jų interesams.

2022 m. gegužės 17 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai rinko Savivaldybės administracijos darbo tarybą. Rinkimuose dalyvavo 111 darbuotojų, t. y. 57,8 procento visų balsavimo teisę turinčių asmenų.

Į Darbo tarybą Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai buvo pasiūlę šešis kandidatus, profesinės sąjungos – 3. Iš iškeltų kandidatų slaptu balsavimu į Darbo tarybą išrinkti 5 nariai:

  1. Vytautas Kaminskas – administracijos patarėjas (civilinei mobilizacijai);
  2. Gitana Gulevienė – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė;
  3. Mindaugas Gritėnas – Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas;
  4. Jurgita Smilingienė – Žemės ūkio skyriaus specialistė;
  5. Daiva Aleknavičienė – Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 173 str. 1 d. Darbo taryba savo įgaliojimus įgyja ir pradeda vykdyti Darbo kodekse nustatytas funkcijas susirinkusi į pirmąjį posėdį. Pirmąjį Darbo tarybos posėdį turi sušaukti rinkimų komisijos pirmininkas.

Išrinkta Savivaldybės administracijos darbo taryba

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 May 2022 08:48:08 +0300
<![CDATA[Pareigūnai sunaikino daugiau nei toną nelegalių alkoholio gaminių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pareigunai-sunaikino-daugiau-nei-tona-nelegaliu-alkoholio-gaminiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pareigunai-sunaikino-daugiau-nei-tona-nelegaliu-alkoholio-gaminiu Vakar, gegužės 18 d., Vilniuje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai sunaikino daugiau nei toną nelegalaus alkoholio gaminių. Nelegalūs alkoholio gaminiai buvo sunaikinti prižiūrint specialiai iš kelių institucijų atstovų sudarytai komisijai.

Sunaikinti įvairūs nelegalaus alkoholio gaminiai – naminės degtinės, alaus, sidro, vyno ir kiti alkoholio gaminiai, kurie į pareigūnų rankas pateko iš įvairių Kauno apskrities vietų. Nelegalaus alkoholio naikinimas – ilga ir sudėtinga procedūra, jis sandėliuojamas ir naikinamas tik tada, kuomet tokį sprendimą priima teismas. Alkoholio naikinimo procesą taip pat prižiūrėjo Policijos Departamento Imuniteto valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus teritorinės muitinės, UAB „Bioineksas“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.

Tai – antras nelegalaus alkoholio naikinimas šiemet, pirmąjį kartą buvo sunaikinta apie 10 tonų nelegalių alkoholio gaminių. Kauno apskr. VPK pareigūnai nelegalaus alkoholio naikinimus atlieka bent kartą per ketvirtį.

 

 

Kauno apskr. VPK informacija

Pareigūnai sunaikino daugiau nei toną nelegalių alkoholio gaminių

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 15:18:47 +0300
<![CDATA[Ukrainos augintiniams kompensuojami ir pasiutligės antikūnių titro tyrimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainos-augintiniams-kompensuojami-ir-pasiutliges-antikuniu-titro-tyrimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainos-augintiniams-kompensuojami-ir-pasiutliges-antikuniu-titro-tyrimai Nuo šiol į Lietuvą atvykusių ukrainiečių augintiniams bus kompensuojamos ir pasiutligės antikūnių titro nustatymo tyrimo išlaidos. Šios iniciatyvos ėmėsi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), siekdama apsaugoti vietinius ir atvežamus augintinius nuo užsikrėtimo pasiutlige bei suvaldyti galimas grėsmes dėl pasiutligės išplitimo.

VMVT inicijavo, o Žemės ūkio ministerija skyrė reikalingą finansavimą kompensuoti išlaidas už pasiutligės antikūnių titro nustatymo tyrimus ukrainiečių augintiniams.

Šis tyrimas bus kompensuojamas tik nekomerciniams tikslams į mūsų šalį įvežamiems ukrainiečių šunims, katėms arba šeškams.

Tyrimas, nustatant pasiutligės antikūnų titrą, reikalingas, siekiant įsitikinti, ar augintiniui susidarė pakankamas imunitetas nuo pasiutligės. Laikoma, kad pakankamas imunitetas yra 0,50 TV/mL (tarptautiniai vienetai mililitre). Pasiutligės antikūnių titro kraujo tyrimas būtinas keliaujant į kitas valstybes, kuriose pasiutligės rizika yra didelė, ir ketinant grįžti į ES.

„Puikiai suprantame, kad pasiutligės antikūnių titro tyrimas yra gana brangi procedūra, kuri yra neišvengiama. Ieškojome būdų, kaip galime labiau pagelbėti Ukrainos piliečiams ir jų atsivežamiems augintiniams. Tuo pačiu mus džiugina, kad jie gana aktyviai registruojasi VMVT registre ir laikosi visų būtinų reikalavimų, siekiant apsaugoti savo gyvūnus ir mūsų visuomenę nuo pasiutligės išplitimo. Todėl mūsų siekis buvo kaip įmanoma palengvinti šią naštą“, – teigė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Apie pasiutligės išplitimo grėsmę kalbama nuo pat pirmųjų dienų, kuomet į Lietuvą buvo įvežti pirmieji karo apimtos Ukrainos žmonių augintiniai. Dėl to neskiepytiems ir neženklintiems ukrainiečių augintiniams atliekamos visos reikalingos procedūros – jų veterinarinė apžiūra, ženklinimas mikroschema, skiepijimas nuo pasiutligės ir pan.

VMVT yra sudariusi galimybes nemokamam ukrainiečių augintinių skiepui nuo pasiutligės ir paženklinimui, taip pat klinikinei gyvūnų apžiūrai, o nuo šiol privatiems veterinarijos gydytojams bus apmokamos ir išlaidos, patirtos paimant iš Ukrainos į Lietuvą įvežamų augintinių mėginius dėl specifinių vakcininiam pasiutligės virusui antikūnų titro nustatymo ir jų pristatymas į laboratoriją, taip pat gyvūnų augintinių pasų išdavimas.

Primenama, kad pasiutligės antikūnų kiekio nustatymo tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip 30 dienų po skiepų nuo pasiutligės. Gyvūno kraują tyrimams turi paimti privatus veterinarijos gydytojas, o patys tyrimai atliekami VMVT Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.

Taip pat, su tam tikromis išlygomis pasiutligės antikūnių titro tyrimų išlaidos bus kompensuojamos ir gyvūnų globos organizacijoms, kurios nuo karo pradžios įvežė į Lietuvą augintinius iš Ukrainos ir informavo apie tai VMVT. Detalesnė pasiutligės antikūnių titro tyrimų kompensavimo tvarka numatyta 2022 m. gegužės 13 d. VMVT direktoriaus pasirašytame įsakyme Nr. B1-376.

Atsivežantys gyvūnus augintinius iš karo siaubiamos Ukrainos ir toliau raginami elgtis itin atsakingai ir būtinai pranešti VMVT specialiuoju el. paštu ukrainepets@vmvt.lt, kad veterinarijos inspektoriai galėtų užtikrinti šių gyvūnų atsekamumą ir užkrečiamųjų ligų kontrolę. Taip pat VMVT ragina susilaikyti nuo augintinių vežimo pažeidžiant europinius teisės aktus, o gyvūnams Ukrainoje kviečia padėti siunčiant reikalingą humanitarinę pagalbą veterinariniais vaistais, vakcinomis bei pašarais.

VMVT duomenimis, nuo karo pradžios iki šios dienos į Lietuvą iš Ukrainos buvo įvežti 1173 augintiniai, iš kurių 672  šunys, 499 katės ir 2 šeškai.

Ukrainos augintiniams kompensuojami ir pasiutligės antikūnių titro tyrimai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 14:18:02 +0300
<![CDATA[Kultūros komitetas: neįgaliuosius lydintiems asmeniniams asistentams – nemokamas įėjimas į renginius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-komitetas-neigaliuosius-lydintiems-asmeniniams-asistentams-nemokamas-iejimas-i-renginius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-komitetas-neigaliuosius-lydintiems-asmeniniams-asistentams-nemokamas-iejimas-i-renginius Seimo Kultūros komitetas po svarstymo pritarė patobulintam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1315(2).

Įstatymo projekto iniciatyva atsirado siekiant paskatinti neįgaliuosius aktyviau lankytis kultūros, pramogų, sporto renginiuose ir kitose lankytinose vietose.

Šiuo metu neįgalieji, kuriems reikalinga asmeninio asistento pagalba, lankydamiesi muziejuose, teatruose, koncertuose ir kituose kultūros, pramogų ar sporto renginiuose, turi pirkti bilietą ne tik sau, bet ir jį lydinčiam asmeniniam asistentui arba asmeninis asistentas, vykdydamas savo pareigas, turi sumokėti už bilietą iš savo asmeninių lėšų.

Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad asmeninis asistentas, lydintis neįgalųjį į kultūros įstaigas, lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turi teisę įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida.

 

 

Seimo kanceliarijos Kultūros komiteto biuro inf.

 

 

 

Kultūros komitetas: neįgaliuosius lydintiems asmeniniams asistentams – nemokamas įėjimas į renginius

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 14:06:02 +0300
<![CDATA[Lietavos gatvės remontui – papildomi 0,5 mln. eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietavos-gatves-remontui-papildomi-0-5-mln-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietavos-gatves-remontui-papildomi-0-5-mln-euru Jonavos rajono savivaldybė dar šiais metais papildomai gaus daugiau nei 0,5 mln. eurų Lietavos gatvės rekonstrukcijai. Papildomas finansavimas turėtų būti skiriamas ir ateinančiais metais, todėl savivaldybė sutaupytas lėšas galės skirti kitų rajono gatvių remontui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos pateiktam 2022 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti paskirstymo sąrašui.

Šiame sąraše daugiau nei 16 mln. eurų paskirstyta iš viso septyniems objektams: keliams Klaipėdos, Alytaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų ir Jonavos rajono savivaldybėse. Nors metų pradžioje atrodė, kad visi milijonai gali atitekti tik vienam objektui.

Priminė premjero keliuką

Jonavos rajono meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius šių metų sausį atkreipė dėmesį, kad papildoma KPPP finansavimo priemonė gali būti paskirstyta neskaidriai.

„Metų pradžioje ėmė ryškėti, kad nauji lėšų paskirstymo kriterijai Susisiekimo ministerijoje ruošiami išskirtinai vienam objektui – Baltijos prospektui Klaipėdoje.

Teko prisiminti buvusio premjero keliuko istoriją ir atkreipti politikų bei žiniasklaidos dėmesį, kad ir vėl bandoma eiti ne pačiu skaidriausiu keliu, kai kitos savivaldybės praktiškai neturi galimybių pretenduoti į papildomą finansavimą.

Šiandien matome, kad Vyriausybė pasirinko papildomai finansuoti iš viso septynis objektus. Sveikinu tokį sprendimą, kuris ženkliai palengvins savivaldybių pastangas taisyti pasididžiavimo nekeliančią mūsų šalies kelių būklę“, - sako M. Sinkevičius.

Vyriausybės sprendimu, Lietavos gatvės ir lietaus nuotekų tinklų rekonstravimui Jonavoje 2022 m. numatoma skirti papildomai 548 tūkst. eurų. Viso projekto vertė – per 3 mln. eurų.

Papildomas KPPP finansavimas valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams planuojamas trejiems metams.

Pasak Jonavos mero, tai reiškia, kad Lietavos gatvės remonto darbai pareikalaus mažiau rajono biudžeto lėšų, kurias bus galima skirti kitų Jonavos gatvių remontui.

Lietavos gatvės remontui – papildomi 0,5 mln. eurų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 13:33:15 +0300
<![CDATA[Lietavos g. gyventojos: nušienavo ne tik žolę, bet ir gėles]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietavos-g-gyventojos-nusienavo-ne-tik-zole-bet-ir-geles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietavos-g-gyventojos-nusienavo-ne-tik-zole-bet-ir-geles Jonavoje prasidėjęs pats šienavimo įkarštis. Dalis viešųjų teritorijų jau nušienautos, dalis šienaujama ir prie daugiabučių namų. Tačiau šviežiai nupjautos žolės kvapą Lietavos gatvės daugiabučio namo gyventojoms nustelbė nemalonus incidentas.

Moterys tvirtino, kad vakar, gegužės 18 d., prie Lietavos g. daugiabučio namo buvo šienaujama žolė, tačiau nušienavo ne tik žolę, bet ir jų pačių pirktas, sodintas ir jau žydinčias gėles. Gyventojos tokiu žolės pjovėjo elgesiu pasipiktino. Tvirtino, kad žydinčių gėlių neįmanoma nepastebėti ir tvirtino, kad "Jonavos paslaugos" turėtų atlyginti žalą ar kaip kitaip kompensuoti netektį, pavyzdžiui, atsodinant gėles. Taip pat gyventojos teigė, kad po šienavimo buvo išverstas esantis dekoratyvinis akmuo.

Ar šienaujant teritoriją ir nupjaunant gyventojų sodintus augalus, jie gali tikėtis atsodinimo?

„Informuojame, kad  želdinius (gėles, krūmus, medžius) valstybinėje žemėje galima sodinti tik suderinus su Jonavos miesto seniūnija. 

Gavus leidimą sodinti atskirus želdinius ir/ar želdynus, jie turi būti aiškiai pažymėti ir prižiūrimi želdinius pasodinusių asmenų.

Šiuo konkrečiu atveju, mūsų darbuotojai darbą atliko gerai. Jie neturi galimybės ir neprivalo apšienauti kiekvieno laisvai pievoje augančio žiedelio“, - situaciją komentavo  UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Povilas Beišys.

Galima daryti išvada, jog jei nenorite netekti savomis rankomis pasodintų augalų, vertėtų vadovautis aukščiau pateiktomis rekomendacijomis – suderinti sodinimą, gauti leidimą, augalus aiškiai pažymėti ir bus galima toliau mėgautis jų grožiu.

 

 

Lietavos g. gyventojos: nušienavo ne tik žolę, bet ir gėles

Lietavos g. gyventojos: nušienavo ne tik žolę, bet ir gėles Lietavos g. gyventojos: nušienavo ne tik žolę, bet ir gėles Lietavos g. gyventojos: nušienavo ne tik žolę, bet ir gėles ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 13:20:06 +0300
<![CDATA[Achemiečiai apie panaikintą perėją: ar reikės peršliaužti gatvę vykstant į darbus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/achemieciai-apie-panaikinta-pereja-ar-reikes-persliauzti-gatve-vykstant-i-darbus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/achemieciai-apie-panaikinta-pereja-ar-reikes-persliauzti-gatve-vykstant-i-darbus Dar 2018 metais Jonavos rajono savivaldybė ėmėsi projekto „Dviračių tako nuo Taurostos parko iki magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis tilto trišalės sankryžos Jonavos mieste statyba“. Kiek vėliau Kelių direkcija sutvarkė jai priklausančią to paties dviračių tako atkarpą link „Achemos“ gamyklos. Tačiau pabaigus darbus ne per seniausiai panaikinta pėsčiųjų perėja tilto per Nerį prieigose, vedanti nuo minėto dviračių tako link „Achemos“.

Žiniasklaidą pasiekė ir klausimas apie tai. Achemos darbuotojų vardu vyriškis teiravosi, ar reikės peršliaužti gatvę vykstant į darbus?

"Mus, Achemos darbuotojus, domina,  kodėl panaikinta pėsčiųjų perėja sankryžoje link gamyklos? Ir kur saugiai turėtume pereiti, pervažiuoti, peršliaužti gatvę vykstant į darbus?", - rašo Achemos darbuotojas. 

VĮ Lietuvos kelių direkcija (Kelių direkcija) pateikia detalų paaiškinimą, kodėl perėjos nebeliko. Anot Kelių direkcijos, tokiose vietose įrengtos pėsčiųjų perėjos turi neigiamą įtaką eismo saugos požiūriu.

„Informuojame, kad pėsčiųjų perėja Jūsų minimoje vietoje yra įrengta praeityje ir pagal dabar galiojančias Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisykles šioje vietoje nėra galima, kadangi yra už gyvenvietės ribų.

Atkreipiame dėmesį, kad pėsčiųjų perėja įrengta netinkamoje vietoje – užmiesčio ruože ar ruože, kurio aplinka panaši į užmiesčio, turi neigiamą įtaką eismo saugos požiūriu. Užmiestyje pėsčiųjų perėjos nėra rengiamos (jas rengti draudžiama), nes tokiose vietose vairuotojai nesitiki pėsčiųjų perėjų, o pėstieji jaučiasi pernelyg drąsiai dėl jiems čia suteikiamo eismo pirmumo, todėl dažnai įvyksta eismo įvykių, kurių metu nukenčia patys pėstieji. Nepaženklintose kelio ženklais ir horizontaliuoju ženklinimu perėjose (nežymėtose perėjose) pėstieji yra atidesni, todėl tikimybė nukentėti eismo įvykio metu yra mažesnė“, - rašoma Kelių direkcijos paaiškinime.

Taip pat Kelių direkcija teigia, kad aptariama perėja pertvarkyta ir pritaikyta pėsčiųjų eismui kitomis priemonėmis.  

„Papildomai informuojame, kad 2020 m. lapkričio mėn.  Kelių direkcija ir UAB „Kauno statyba“ pasirašė sutartį, pagal kurią UAB „Kauno statyba“ įgyvendino projekto „Tako valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože nuo 33,848 iki 34,123 km paprastasis remontas“ (toliau – projektas) sprendinius. Šio projekto apimtyje buvo numatoma, kad Jūsų minima perėja bus pertvarkyta į nežymėtąją perėją (inžinerinėmis priemonėmis (nuožulniais kelio bortais, iškiliąja saugos salele ar kt.) pėsčiųjų eismui pritaikyta perėjimo per kelią ar gatvę vieta, nepažymėta nei nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“, nei horizontaliojo ženklinimo linijomis), bus susiaurinta pratęsiant skiriamąją salelę, o taip pat apšviesta kryptiniu apšvietimu. Šiuo metu rangos darbai baigti, vyksta objekto perdavimas Kelių direkcijos nuosavybės teisei“, - tvirtina Kelių direkcija.

 

Achemiečiai apie panaikintą perėją: ar reikės peršliaužti gatvę vykstant į darbus?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 12:54:57 +0300
<![CDATA[Ruklos karo medikai dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-karo-medikai-dalyvavo-tarptautinese-pratybose-vokietijoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ruklos-karo-medikai-dalyvavo-tarptautinese-pratybose-vokietijoje Baigėsi Vokietijoje vykusios tarptautinės pratybos „Wettiner Heide“, kuriose kartu su sąjungininkais bei kariais iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono treniravosi ir dvi Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Ruklos Rolė 1 medicininės paramos vieneto Paieškos ir evakuacijos grandys bei Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (Algirdo MPB) Rolė 1 medicininės paramos vieneto kariai. Pratybos vyko su NATO šalių sąjungininkais iš Nyderlandų, Vokietijos, Norvegijos, Belgijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos bei Liuksemburgo. 

NATO ypač greito reagavimo pajėgose (angl. the Very High Readiness Joint Task Force) budintys Lietuvos karo medikai treniravosi suteikti taktinę medicininę pagalbą ir evakuoti sužeistus karius į sąjungininkų lauko ligoninę. Pratybų metu kariai atliko realių pacientų gydymą ir priežiūrą, vykdė kovinės kuopos paskirtas kasdienes užduotis ir dalyvavo koviniame šaudyme skyriaus sudėtyje.

„Mūsų komanda treniravosi atlikti medicinines ir karines procedūras taktinėje aplinkoje. Glaudžiai bendradarbiavome su Nyderlandų karo medikais, susipažinome su jų naudojama įranga bei treniravomės pacientų perdavimą pagal standartines procedūras“, – pasakojo Lietuvos karo medikai.

Brigados lygmens organizuojamose pratybose Algirdo MPB veikė Nyderlandų bataliono sudėtyje. Sąveikaudami su sąjungininkų žvalgybos, manevriniais, minosvaidžių ir prieštankiniais padaliniais aktyvioje pratybų fazėje kariai treniravosi gynybos ir puolimo užduotis. Pratybas vainikavo pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ kuopos lygmens kovinio šaudymo pratybos.

KMT informacija
Nuotr. aut. vyr. srž. A. Čemerka

Ruklos karo medikai dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje

Ruklos karo medikai dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje Ruklos karo medikai dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje Ruklos karo medikai dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje Ruklos karo medikai dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 11:46:17 +0300
<![CDATA[Seimas: greitosios medicinos pagalbos paslaugų tinklas bus optimizuojamas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-greitosios-medicinos-pagalbos-paslaugu-tinklas-bus-optimizuojamas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-greitosios-medicinos-pagalbos-paslaugu-tinklas-bus-optimizuojamas Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus, kuriais sutarta nuo 2023 m. liepos 1 d. optimizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą.

Šiuo metu Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 49 įstaigos: 17 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų (GMP stotys ir GMP centrai), 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir 2 privačios įmonės.

Iš viso Lietuvoje paslaugas 2021 m. teikė 231 GMP brigada.

„Esant decentralizuotai GMP sistemai, kyla ginčytinų paslaugos prieinamumo klausimų tarp paslaugų teikėjų dėl paslaugų teikimo paribinėse teritorijose. Kai kurios GMP įstaigos negali užtikrinti dviejų GMP brigadų išlaikymo dėl per mažo gyventojų skaičiaus, todėl tenka jas dotuoti papildomai. Brigadų krūviai labai nevienodi, atskirose savivaldybėse skiriasi iki 10 kartų. Dėl didelio GMP įstaigų skaičiaus atsiranda didelės administravimo išlaidos ir turimų išteklių fragmentacija“, − pataisų reikalingumą argumentuoja iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Jame taip pat pažymima, kad pagal esamą GMP brigadų išdėstymą (jos išdėstytos atsižvelgiant į administracines ribas) apie 5 proc. Lietuvos gyventojų greitosios pagalbos paslaugų negauna laiku, t. y. mieste – per 15 min. kaime – per 25 min.

Pagal priimtus pakeitimus, greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje nuo kitų metų liepos 1 d. teiks viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kuri bus pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.

GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiks per teritorinius padalinius. GMP teritorinių padalinių skaičių, GMP teritorinių padalinių aptarnaujamas teritorijas Lietuvoje ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių brigadų skaičių aptarnaujamose teritorijose nustatys sveikatos apsaugos ministras.

„Visi dabar matome tą chaotišką vaizdą, kuris susiformavo, kai greitosios medicinos pagalbos skyriai yra savivaldybių juridiniai asmenys. Vienur privatizuoti, kitur neprivatizuoti. Vienur savivaldybė šiek tiek rūpinasi, kad jie turėtų reikiamą įrangą, automobilius, kitur nelabai. Vienur greičiau atvažiuoja pas žmones, kitur gerokai vėliau. Tai manau, kad šis projektas leis Sveikatos apsaugos ministerijai prisiimti esminę atsakomybę, kad ta tarnyba tikrai būtų efektyvi, kad kai reikia tos skubiosios pagalbos, žmonės jos sulauktų efektyviai, nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena didmiestyje, ar kur nors rajono atokesnėje vietoje. Tai leis tolygiau išdėstyti brigadas ir nežiūrėti taip savivaldybių ribų“, − Seimo posėdyje sakė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, GMP centralizacija padės racionaliai paskirstyti medikų brigadoms tenkančius krūvius, optimizuoti greitosios pagalbos geografinį prieinamumą ir atvykimo laiką, suvienodinti paslaugų kokybę ir standartus. GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.

Už Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1396(2) balsavo 98 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 17 parlamentarų. Sveikatos sistemos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1397(2) parėmė 98 Seimo nariai, susilaikė 19 parlamentarų.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Seimas: greitosios medicinos pagalbos paslaugų tinklas bus optimizuojamas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 11:38:37 +0300
<![CDATA[Pagalba nukentėjusioms nuo smurto jau teikiama ir lietuvių gestų kalba]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagalba-nukentejusioms-nuo-smurto-jau-teikiama-ir-lietuviu-gestu-kalba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagalba-nukentejusioms-nuo-smurto-jau-teikiama-ir-lietuviu-gestu-kalba Kasmet Lietuvoje nuo smurto artimoje aplinkoje, nepaisant amžiaus, socialinės padėties ar sveikatos būklės, nukenčia tūkstančiai moterų. Moterys su negalia yra dar labiau pažeidžiama grupė, todėl labai svarbu, kad ir jos, smurto atveju, turėtų vienodas galimybes gauti specializuotą kompleksinę pagalbą.

Atsižvelgdami į šį poreikį, Moterų informacijos centras ir Lietuvos kurčiųjų draugija suvienijo jėgas – nuo šiol kurčios ir neprigirdinčios moterys bei mergaitės ar kiti asmenys su specialistais (-ėmis) gali bendrauti ir lietuvių gestų kalba.

Pagalbą šios moterys ir mergaitės gali gauti nuotoliniu būdu per „Skype“ programėlę – kreipdamosi į SKPCpagalba. Konsultacijos teikiamos kiekvieną pirmadienį nuo 12 iki 16 val. iš anksto užsiregistravus el. paštu: skpcregistracija@lygus.lt.

Susikalbėjimo svarba

Pagal įstatymus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) turi teikti pagalbą visiems Lietuvos gyventojams. Organizacijos naudoja įvairius kanalus, kuriais jas gali pasiekti nukentėję asmenys. Pagrindinė bendravimo linija – skambutis telefonu, tačiau yra galimybė bendrauti elektroniniu paštu, nuo 2021 metų konsultuojama ir realiu laiku SKPC puslapyje.

„Kai pradėjome bendrauti su kurčiųjų bendruomene, manėme, kad turime kanalą, kuriuo gali kreiptis ir klausos negalią turintys žmonės – tai elektroninis paštas bei konsultavimo realiu laiku sistema. Vėliau paaiškėjo, jog neturime, nes klausos negalią turintys žmonės laisvai nesinaudoja šiomis ryšio priemonėmis. Informacijos sklaida ir bendrieji kanalai nėra tie kanalai, kurie juos ir jas pasiekia. Labai džiugu, kad pati bendruomenė kreipėsi į mus, nes tik per ją mes galime pasiekti ir moteris su klausos negalia. Išsiaiškinome, jog patogiausia joms kalbėtis vaizdo skambučiu, per „Skype“ programėlę į pagalbą pasitelkus vertėją“, – sako Moterų informacijos centro programų vadovė Dovilė Masalskienė.

Jai pritaria ir Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas, mokymų vadovas Mykolas Balaišis. Pasak jo, lietuvių gestų kalba žmonėms su klausos negalia yra gimtoji. „Lietuvių kalba daugumai kurčiųjų žmonių yra tik antroji kalba, todėl gauti reikiamą informaciją, išreikšti savo mintis gestų kalba yra žymiai patogiau, taip kurtieji yra įpratę bendrauti. Juk net ne visi žmonės su klausos negalia gerai moka lietuvių kalbą, jos mokėjimas priklauso nuo šeimos, mokyklos bei įgyto išsilavinimo, įgimto ar įgyto kurtumo. Kai kurie asmenys turi ir kompleksinę negalią. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad reikiama pagalba būtų prieinama visiems“, – pabrėžia M. Balaišis.

D. Masalskienė džiaugiasi, jog organizacijoms bendradarbiaujant pavyko įdiegti naują SKPC bendravimo priemonę, skirtą smurtą patiriančioms moterims su klausos negalia: „Lietuvos kurčiųjų draugija teikė mums informaciją apie kurčiųjų bendruomenę, kultūrą, kokią ji turi pagalbos sistemą, kaip bendruomenėje sprendžiami įvairūs socialiniai klausimai. Taip mums gimė idėja skirti papildomų valandų ir pirmadieniais pagalbą teikti dar vienu kanalu – „Skype“ skambučiu. Ši pagalba jau prieinama nuo vasario 21 dienos.“

Šiuo gražiu pavyzdžiu džiaugiasi ir lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. „Visos organizacijos, teikiančios paslaugas visuomenei, turi atsižvelgti į žmonių įvairovę. Planuojant paslaugas svarbu vadovautis lygių galimybių integravimo praktikomis. T. y. įvertinti, ar paslaugomis vienodai galės naudotis visi žmonės, įskaitant ir asmenis su skirtingomis negaliomis. Viliuosi, kad šia iniciatyva paseks ir kitos institucijos bei organizacijos“, – sako ji.

Bendraujant su žmonėmis su klausos negalia, svarbus vaidmuo tenka ir lietuvių gestų kalbos vertėjui (-ai). „Nė viena mūsų konsultantė nekalba lietuvių gestų kalba, todėl visada būtina vertimo paslauga. Svarbu pabrėžti pasitikėjimą bei anonimiškumą. Lietuvių gestų kalbos vertimo centras (LGKVC) ir jo teritoriniai skyriai užtikrina konfidencialumą bei pabrėžia, kad teikia tik vertimo paslaugas be teisės komentuoti ar patarti nukentėjusiai. Gali atrodyti, kad vertėjas yra slenkstis perduodi informaciją, tačiau jo pagalba yra vienas patogiausių būdų komunikuoti. Vykdami pas gydytoją, žmonės su klausos negalia taip pat naudojasi vertimo paslaugomis“, – aiškina D. Masalskienė.

Specialistė paaiškina, kaip vyksta pats skambutis: „Skambučiui užsiregistruojama elektroniniu paštu. Moteris mums atsiunčia savo „Skype“ vardą, mes užregistruojame, patvirtiname laisvą laiką ir prašome, kad LGKVC atsiųstų vertėjo(s) kontaktus. Per „Skype“ programėlę susijungiama su vienu iš LGKVC teritorinių skyrių bei prijungiama klientė. Pokalbiams turime paskirtas valandas – kiekvieną pirmadienį 12–16 val. mūsų „Skype“ numeris yra aktyvus ir galima tiesiogiai kreiptis.“

Neatpažįsta smurto rūšių

D. Masalskienė pabrėžia, jog smurto atpažinimo klausimas Lietuvoje vis dar yra jautri tema, kurčiųjų bendruomenė nėra išimtis. „Būtina suprasti, jog egzistuoja ne tik fizinis, tačiau ir psichologinis bei ekonominis smurtas. Kreiptis pagalbos į SKPC galima nebūtinai tik patyrus smurtą, bet ir tada, kai tiesiog neramu dėl esamų santykių, juose nėra saugumo jausmo, o galbūt kyla nerimas dėl artimo žmogaus: sesers, mamos ar draugės. Specialistai patars, ką daryti, padės atpažinti, ar dabartinę situaciją galime įvardinti kaip vieną ar kitą smurto rūšį. Mes nereikalaujame, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar kreiptasi į policiją“, – pasakoja specialistė. Ji pabrėžia, kad jei čia ir dabar vyksta smurtas, kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą. Asmenys su klausos negalia tai padaryti gali per kurtiesiems pritaikytą mobiliąją skubios pagalbos numerio 112 programėlę.

M. Balaišis pritaria, jog kurčiųjų bendruomenei trūksta informacijos apie smurto rūšis ir kaip jas atpažinti. „Bendradarbiaudami su Moterų informacijos centru pradėjome rengti informacinius vaizdo įrašus lietuvių gestų kalba, kurčiųjų organizacijų darbuotojams bei asmeniniams asistentams buvo vykdomi mokymai, kaip atpažinti smurtą bei ką daryti jo atveju. Kol kas į SKPC kreipėsi dar nedaug moterų, tačiau džiaugiamės, jog ši pagalba jau teikiama ir tikimės, kad ateityje vis daugiau moterų su klausos negalia išmoks atpažinti smurtą bei jo rūšis ir išdrįs kreiptis pagalbos“, – sako Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas.

Poreikį turėti daugiau prieinamos informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvos kurčiųjų draugija išsakė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Tarnybos administruojamoje svetainėje „Visureikalas.lt“, kurioje pateikiama išsami informacija, ką daryti susidūrus su smurtu, jau patalpinti informaciniai klipai lietuvių gestų kalba. Juose pasakojama, kaip atpažinti smurtinius santykius, kokias teises turi nukentėjusios moterys, kur kreiptis ir kokią pagalbą galima gauti.

Įrašus galima rasti ir „Youtube“ socialiniame tinkle: 

Kaip pasirūpinti savo saugumu smurto artimoje aplinkoje atveju? (lietuvių gestų kalba)

Nukentėjau nuo smurto artimoje aplinkoje. Kas man gali padėti čia ir dabar? (lietuvių gestų kalba)

Nukentėjau nuo smurto artimoje aplinkoje. Kokią teisinę pagalbą galiu gauti? (lietuvių gestų kalba)

Nukentėjau nuo smurto artimoje aplinkoje. Kokios yra mano teisės? (lietuvių gestų kalba)

TESTAS – ar aš patiriu smurtą? (lietuvių gestų kalba)

Patyriau seksualinį smurtą. Ką daryti? (lietuvių gestų kalba)

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf. 

Pagalba nukentėjusioms nuo smurto jau teikiama ir lietuvių gestų kalba

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 11:35:01 +0300
<![CDATA[Seimas pritarė siūlymams, kuriais gerinama situacija darbo rinkoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-pritare-siulymams-kuriais-gerinama-situacija-darbo-rinkoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-pritare-siulymams-kuriais-gerinama-situacija-darbo-rinkoje Seimas pritarė Užimtumo įstatymo ir lydimojo Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis sudaromos galimybės dirbti daugiau žmonių ir didinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestį.

Užimtumo įstatymo pakeitimais (projektas Nr. XIVP-1399(2) tobulinamas bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo bei tinkamo darbo nustatymo teisinis reguliavimas; derinama darbo jėgos pasiūla ir paklausa, pritraukiant išvykusius aukštos kvalifikacijos Lietuvos Respublikos piliečius ir aukštos kvalifikacijos užsieniečius, paskatinant užsienio investuotojus perkelti savo gamybinę arba paslaugų veiklą į Lietuvą, sumažinant darbuotojui tenkančias atvykimo išlaidas, o darbdaviui – aukštos kvalifikacijos darbuotojo paieškos išlaidas; numatytas individualios užimtumo veiklos planavimas ir konsultavimas dėl pasirengimo dirbti paslaugų teikimą darbo rinkai besirengiantiems asmenims; suteikta galimybė užimtiems asmenims mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, mokytis pameistrystės organizavimo forma, įvertinti ir pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos, didinti paramos judumui ir paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą.

Kaip Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, priimtais pakeitimais sudaroma mažiau galimybių atsisakyti tinkamo darbo pasiūlymo: „Deja, realybė tokia, kad nemažai asmenų į Užimtumo tarnybą eina ne darbo, o bedarbio statuso, garantuojančio socialines garantijas. Todėl pakeitimai leistų užtikrinti, kad galintys dirbti neturėtų prabangos išsisukinėti nuo tinkamų pasiūlymų.“

Įstatyme reglamentuota nauja užimtumo rėmimo priemonė – atvykimo išmoka. M. Lingės teigimu, tik vieną procentą atvykstančios darbo jėgos sudaro aukštų technologijų specialistai. Todėl nauja priemonė nukreipta pritraukti ir susigrąžinti aukščiausios kvalifikacijos talentus, Lietuvoje nedirbusius daugiau nei penkerius metus: „Darbuotojai galės pretenduoti į vienkartinę 4,1 MMA dydžio išmoką, o darbdaviai – į 7,2 MMA dydžio. Esminis momentas: šių darbuotojų atlyginimai dideli, kaip ir jų sumokami mokesčiai. Taigi, skaičiuojama, kad šios finansinės paskatos ne tik atsipirks, bet ir kurs daugiau naudos per mokamus mokesčius, vartojamą jų kuriamų produktų vertę.“

Kartu įtvirtintas saugiklis atvykimo išmokai, kuri būtų taikoma skatinant į šalį atvykstančius aukštos pridėtinės vertės darbuotojus: siekiant labiau paskatinti į Lietuvą atvykti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie tokio sprendimo dar nėra priėmę, apribota galimybė vienkartines išmokas gauti šiuo metu jau relokuotų ar relokuojamų įmonių darbuotojams. Taip pat nustatyta, kad šios išmokos bus mokamos terminuotą laikotarpį – iki 2025 m. birželio 1 d.

Užimtumo įstatymo pataisos priimtos už balsavus 110 Seimo narių, nė vienam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.

Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimu (projektas Nr. XIVP-1400(2) sudaryta galimybė nedirbantiems asmenims, kuriems suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, išlikti apdraustaisiais sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Už pataisas balsavo 113 Seimo narių, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 6 parlamentarai.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Seimas pritarė siūlymams, kuriais gerinama situacija darbo rinkoje

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 11:28:08 +0300
<![CDATA[Nepasiturintiems gyventojams kompensacijos už būsto šildymą ir toliau bus teikiamos nevertinant turto]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepasiturintiems-gyventojams-kompensacijos-uz-busto-sildyma-ir-toliau-bus-teikiamos-nevertinant-turto https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepasiturintiems-gyventojams-kompensacijos-uz-busto-sildyma-ir-toliau-bus-teikiamos-nevertinant-turto Siekiant apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių, dvejiems metams pratęsiamas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Tokiu būdu finansinius sunkumus patiriantiems gyventojams ir toliau sudaromos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą tada, kai labiausiai jos reikia. Šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlui pritarė Seimas. 

„Siekiame sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams, kad jie, kylant kainoms, nepatektų į skurdo spąstus. Pratęsus terminą, kai skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas turtas, taip pat padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, kitą šildymo sezoną kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, nuo 2020 m. birželio mėn. galioja nuostata, kad ekstremaliosios situacijos metu ir 6 mėnesius po paskelbtos ekstremaliosios situacijos atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Kadangi šalyje nuo šių metų gegužės 1 d. atšaukta ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos, o Lietuvos banko vertinimu, infliacijos augimą labiausiai lems energijos išteklių kainų augimas, pratęstas turto nevertinimo terminas  ypač aktualus nepasiturintiems gyventojams, kurie, prasidėjus naujam šildymo sezonui, kreipsis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Nuosavybės teise turimas turtas bus nevertinamas iki 2024 m. balandžio 30 d.

Nuo šių metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų žymiai padaugėjo. Kompensacijas gauna ir vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai.

2022 m. I ketv. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. asmenų. Palyginti 2022 m. I ketv. su 2021 m. I ketv. vidutiniškai gavėjų skaičius išaugo apie 66 proc. (nuo 95 tūkst. iki 158 tūkst. asmenų).

Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (258 Eur – kai VRP 129 Eur; 294 Eur – kai VRP 147 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur – kai VRP 129 Eur; 441 Eur – kai VRP 147 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Nuo š. m. birželio 1 d. VRP dydis didės nuo 129 iki 147 Eur.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

Nors, nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, jų turimas turtas nevertinamas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 
 

Nepasiturintiems gyventojams kompensacijos už būsto šildymą ir toliau bus teikiamos nevertinant turto

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 11:23:12 +0300
<![CDATA[Kelių direkcija jau pateikė pirmuosius pasiūlymus rangovams dėl kainų perskaičiavimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliu-direkcija-jau-pateike-pirmuosius-pasiulymus-rangovams-del-kainu-perskaiciavimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliu-direkcija-jau-pateike-pirmuosius-pasiulymus-rangovams-del-kainu-perskaiciavimo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (Kelių direkcija) jau pateikė pirmuosius pasiūlymus rangovams, kurie kreipėsi dėl sudarytų sutarčių kainų perskaičiavimo.

Pasak Kelių direkcijos vadovo R. Lipkevičiaus, galimybė atlikti sutarties kainos perskaičiavimą dėl statybos darbų kainos bendro lygio kitimo ir iki šiol buvo numatyta Kelių direkcijos sutartyse. Tačiau atsižvelgus į pastarųjų mėnesių aktualijas, sutartyje numatytą buvusį vienkartinį perskaičiavimo terminą, už kurį gali būti perskaičiuojama statybos darbų sutarčių kaina, nutarta trumpinti. Be to, sudaryta galimybė, esant būtinybei ir sutartyse nustatytoms sąlygoms, sutarčių kainą perskaičiuoti du kartus.

Iki 2022 m. kovo 30 d. sutartyse buvusi galimybė kas 24 mėnesius perskaičiuoti (didinti arba mažinti) sutarties vykdymo laikotarpiu statybos darbų kainą gali būti keičiama, sudarant galimybę ją perskaičiuoti du kartus – pirmą kartą po 6 (šešių) mėnesių, antrą kartą – po 12 (dvylikos) mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

Kainos perskaičiavimo terminas abu kartus skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos, įskaitant ir sutarties įsigaliojimo mėnesį ir jeigu statybos darbų kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų to paties mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai.

Kainos perskaičiavimas galios tik neatliktiems darbams ir atgaline tvarka nebus atliekamas. Be to, perskaičiavimas neatliekamas, jeigu rangovas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį.

Sutarties vykdymo laikotarpiu statybos darbų kaina bus perskaičiuojama pagal oficialiai Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie bendrą kainų lygio kitimą.

Rangovai, norintys, kad sudarytų sutarčių kainos būtų perskaičiuotos, turi kreiptis į Kelių direkciją su prašymu atlikti esamų sutarčių pakeitimą ir įrodyti, jog siūloma sutarties pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių rangovas negalėjo numatyti sudarydamas sutartį, o faktinės rangovo patiriamos išlaidos – smarkiai išaugo. Tik įvertinus rangovo pateiktą pagrindžiančią informaciją ir pripažinus ją tinkama, siūloma pasirašyti papildomą susitarimą dėl sutartyse numatyto statybos darbų kainos perskaičiavimo pakeitimo.

Šiuo metu Kelių direkcija yra sudariusi apie 300 rangos sutarčių. Iki šiol Kelių direkcija yra gausi kreipimusi iš rangovų dėl apie 22 proc. sutarčių kainų peržiūrėjimo.

„Šiuo metu visi rangos darbai vykdomi pagal suderintus grafikus, su įprastais, nežymiais grafikuose numatytų apimčių svyravimais“, – sako Kelių direkcijos vadovas R. Lipkevičius.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inf. 

Kelių direkcija jau pateikė pirmuosius pasiūlymus rangovams dėl kainų perskaičiavimo

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 11:17:05 +0300
<![CDATA[Pokyčiai šalies užimtumo sistemoje – jau vasarą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pokyciai-salies-uzimtumo-sistemoje-jau-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pokyciai-salies-uzimtumo-sistemoje-jau-vasara Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams, – tai padės ateityje į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Pokyčiai, kuriais siekiama kuo greičiau padėti darbo ieškantiems žmonėms ir jį siūlantiems darbdaviams surasti vieniems kitus, įsigalios nuo liepos 1 d. 

„Pokyčiai ir naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Ministrė M. Navickienė pabrėžia, kad, visų pirma, svarbu atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones: „Jeigu siekiame, kad darbdaviai kuo greičiau surastų tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnyba turi identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas“. Tai padės darbdaviams greičiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, o darbuotojams – jų lūkesčius atitinkančias darbo vietas.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. O štai darbo rinkai besirengiantiems žmonėms bus suteikta individuali kompleksinė pagalba, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda. Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje. 

Geresnės paslaugos darbdaviams
Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei 10 metų). Planuojama tokių asmenų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims ir kartu su savivalda bei nevyriausybinėmis padėti išspręsti jų įsidarbinimo problemas. Tikimasi, kad tai pagerins Užimtumo tarnybos paslaugas darbdaviams, – jiems bus siunčiami tik motyvuoti ir tikrai darbo ieškantys gyventojai.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Privalomojo sveikatos draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir asmenys, kurie dirba nelegaliai, t. y. turi pajamų, tik vengia mokėti mokesčius valstybei. 

Ypatingas dėmesys – ilgalaikiams bedarbiams
Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką. 

Pokyčiai Užimtumo tarnyboje 
Nors Užimtumo tarnybos struktūra nesikeis, planuojama keisti klientų aptarnavimo skyriuose dirbančiųjų profilius: daugės atvejo vadybininkų bei darbuotojų, dirbančių su darbdaviais.
Taip pat bus iš esmės keičiamas klientams teikiamų paslaugų modelis, – daugiau dėmesio skiriama tiems, kuriems reikalingas aktyvesnis bendravimas ir intensyvesnės konsultacijos. 
Tie darbo ieškantys žmonės, kurie turi didesnes galimybes darbo rinkoje, daugiau paslaugų gaus skaitmeniniais kanalais, o Užimtumo tarnybos darbuotojai intensyviau paslaugas teiks vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje klientams. 

Bedarbio statusas ir tinkamas darbas
Pirmus 9 mėnesius
, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. 

Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. 

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. 

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi. 

Dirbantiems – mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybės
Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. 

Plečiamos paslaugos ir išmokos
Didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 Eur) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Iš užsienio atvykusiems darbuotojams, taip pat ir iš emigracijos sugrįžtantiems lietuviams bei juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata – išmoka, padėsianti į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, pavyzdžiui, IT, inžinerinių profesijų, susijusių su orlaivių techniniu aptarnavimu, laivų remontu ir statyba.

Pokyčiai šalies užimtumo sistemoje – jau vasarą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 11:08:58 +0300
<![CDATA[Seimui bus siūloma stabdyti ligoninių naikinimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimui-bus-siuloma-stabdyti-ligoniniu-naikinima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimui-bus-siuloma-stabdyti-ligoniniu-naikinima Jau ketvirtadienį Seimo nariai svarstys ir balsuos dėl rezoliucijos, pavadintos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“. 

Rezoliucijos projektą Seimui ketina pateikti Seimo narys Eugenijus Sabutis. 

Anot rezoliucijos projekto, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka yra „neproporcinga ir diskriminacinė atskirų regionų atžvilgiu ir kelia sumaištį visuomenėje“. 

Pasak rezoliucijos iniciatoriaus E. Sabučio, nors ligoninių tinklo reforma dar svarstoma Seime, jau kalbama apie pirmąsias reformos aukas. 

„Nuo gegužės akušerijos paslaugos nebeteikiamos Vilkaviškyje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Kretingoje ir Trakuose. Šių miestų gimdyvės priverstos vykti į skyrius kaimyniniuose miestuose. Ministerija tikrai neapsiribos vien tik akušerijos ir ginekologijos paslaugų naikinimu. Didžioji dalis sveikatos paslaugų bus sukoncentruotos didžiųjų miestų įstaigose, o regionuose bus naikinami aktyvios chirurgijos, reabilitacijos, traumatologijos, vaikų ir kiti skyriai. Be budinčio chirurgo ar traumatologo nebeliks ir priėmimo skyrių“ – įspėja E. Sabutis. 

Parlamentaro vertinimu, valdžia „skirsto pacientus į labiau ir mažiau nusipelniusius gydymo paslaugų.“ Jis piktinasi, kad reformos rengėjai ir vykdytojai „neįsiklausė į savivaldybių prašymus ir pasiūlymus“. 

„Iš savivaldybių atimama galimybė gydyti savo gyventojus jų gyvenamojoje vietoje. Kaip bus įmanoma pritraukti investicijas ar jaunus žmones, jeigu šiuose regionuose bus išnaikintos ligoninės, o paslaugos bus iškraustytos toli toli?“ – klausia E. Sabutis. 

Kadangi ministras Dulkys neatsakė į klausimus dėl reformos pasekmių, Seimo nariai kreipėsi į ekspertus. Jų išvadose konstatuojama, kad bus sunaikinta šimtai etatų, o labiausiai nukentės akušerijos, pediatrijos, chirurgijos, psichiatrijos bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugos. 

„Gyventojams teks keliauti pas gydytoją į kitą vietovę, bet iki šiol neaišku, kaip bus su transportu. Svarbiausios paslaugos bus sukoncentruotos didžiuosiuose miestuose. Dėl pavėžėjimo kažką planuojama daryti tik 2024 m., nors gydymo įstaigų skyriai naikinami jau dabar“ – piktinasi E. Sabutis. 

Anot parlamentaro, ministerija su savivaldybėmis šnekasi „iš galios pozicijų“ – pvz., daro didžiulį spaudimą naikinti gimdymo skyrius, grasina nebefinansuoti. 

O ministras, paklaustas, ar ketina pasirūpinti be darbo likusiais medikais, pasak E. Sabučio, „nė nemėgino apsimesti, kad ministerijai tai rūpi“. 

Seimo rezoliucijos projektu siūloma kreiptis į Vyriausybę, prašant „išsamiai išnagrinėti Lietuvos savivaldos ir regioninių įstaigų atstovų, medikų bendruomenės ir specialistų pasiūlymus bei pozicijas, siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos paslaugų tinklo stabilumą“.

Rezoliucijos projekte Vyriausybė raginama atsiimti Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus ir „pradėti išsamų ir atvirą svarstymą, siekiant plataus sutarimo dėl sveikatos apsaugos sistemos ir įstaigų tinklo stiprinimo.“ 

Rezoliucijos projekto autoriai kviečia Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus svarstymuose ir diskusijose elgtis pagarbiai rajonuose gyvenančių žmonių bei jiems atstovaujančių savivaldybių atstovų atžvilgiu. 

„Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka grindžiama tik ekonominiu efektyvumu, vadybiniais rodikliais ir valstybės biudžeto lėšų taupymo metodika, o ne vertybine, prieinama ir sklandžiai veikiančia sveikatos apsaugos sistema, apsaugančia gyventojus ir gydymo įstaigų darbuotojus regionuose“, – teigiama rezoliucijos projekte. 

Jame akcentuojama, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra nepriimtina socialinės atsakomybės aspektu, nes mažina sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, naikina daugelio Lietuvos savivaldybių sveikatos įstaigas ar jų padalinius ir mažina ligoninių lovų skaičių visoje šalyje.

Tai nėra politinė reklama. Tai neatlygintinai skleidžiamas įprastinio pobūdžio informacinis pranešimas turintis valstybės politiko komentarus/nuomones/požiūrius.

Seimui bus siūloma stabdyti ligoninių naikinimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 09:14:26 +0300
<![CDATA[Koncerno „Achemos grupė“ 2021 metų pajamos augo, pelnas mažėjo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/koncerno-achemos-grupe-2021-metu-pajamos-augo-pelnas-mazejo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/koncerno-achemos-grupe-2021-metu-pajamos-augo-pelnas-mazejo Kaip skelbiama ,,Achemos grupės" pranešime, audituotais konsoliduotais duomenimis, koncerno valdoma įmonių grupė pernai gavo 1,2 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų, tai yra 30 proc. daugiau nei 2020-aisiais, tačiau ikimokestinis pelnas sumažėjo 6,5 proc. iki 100 mln. eurų.

Įmonių grupės finansiniams rodikliams didžiausią įtaką turėjo praėjusių metų antrąjį pusmetį sparčiai sukilusios gamtinių dujų kainos, kurios aplenkė trąšų kainų kilimą ir neigiamai paveikė gaminamų produktų kiekius ir maržą – tai nulėmė didžiausios koncerno įmonės „Achema“ veiklos rezultatus.

Per praėjusius metus „Achemos grupė“ investavo daugiau kaip 40 mln. eurų į veiklos plėtrą ir modernizavimą, atsinaujinančią energetiką, procesų efektyvinimą ir automatizavimą, pažangias technologijas, darbuotojų darbo sąlygų gerinimą ir kt.

 „Achemos grupės“ įmonės pernai į valstybės biudžetą sumokėjo beveik 100 mln. eurų mokesčių ir papildomai 26 mln. eurų kitų įmokų už Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą, viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) ir apyvartinius taršos leidimus (ATL).

Koncernas „Achemos grupė“ yra viena didžiausių šalyje nacionalinio kapitalo verslo grupių, vienijanti virš 40 bendrovių, veikiančių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Kroatijoje. Jos dirba trąšų gamybos, agroverslo, krovos ir logistikos, energetikos, dujų gamybos bei prekybos srityse, taip pat plėtoja kitus verslus.

Koncerno „Achemos grupė“ 2021 metų pajamos augo, pelnas mažėjo

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 09:11:00 +0300
<![CDATA[„Google“ kviečia mokytis skaitmeninio marketingo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/google-kviecia-mokytis-skaitmeninio-marketingo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/google-kviecia-mokytis-skaitmeninio-marketingo Norite išmokti skaitmeninės rinkodaros ir susipažinti su elektronine prekyba? Prisijunkite prie „Google“ karjeros sertifikatų programos ir išbandykite naują, tarptautinių skaitmeninės rinkodaros ekspertų paruoštą modulį.

Šiame modulyje:

•                        įgysite skaitmeninės rinkodaros pagrindų,

•                        sužinosite, kaip sukurti savo e.parduotuvę ir pritraukti į ją klientų,

•                        išmoksite kurti rinkodaros kampanijas ir matuoti jų efektyvumą,

•                        išmoksite kurti lojalumo strategijas.

Mokytis galėsite jums patogiu tempu, „Coursera“ platformoje, o pabaigus kursą gausite žinias patvirtinantį pažymėjimą.

Prisijungti gali visi, norintys tobulėti. Viskas, ko reikia, – anglų kalbos žinios ir motyvacija. Užpildykite anketą ir laukite pakvietimo iš Užimtumo tarnybos specialisto: https://bit.ly/3FQMOXV

Taip pat primename, kad galima registruotis ir į anksčiau pristatytas specialybes – IT palaikymo, naudotojų patirties (UX) dizaino, duomenų analitikos ir projektų valdymo.

Užimtumo tarnybos inf.

„Google“ kviečia mokytis skaitmeninio marketingo

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 09:02:41 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: mažėjančio nedarbo rodikliai – ryškiausi viename šalies rajone]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-mazejancio-nedarbo-rodikliai-ryskiausi-viename-salies-rajone https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-mazejancio-nedarbo-rodikliai-ryskiausi-viename-salies-rajone Lietuvoje toliau mažėjant registruotam nedarbui, kai kuriuose regionuose stebimas netolygus jo kitimas. Balandį šie rodikliai mažėjo 45 iš 60 savivaldybių, 8 – nepakito, o 7 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Joniškio rajone (1 proc. punkto). Šiuo metu jis siekia 9,7 proc. ir, palyginti su tuo pačiu praėjusiu metų laikotarpiu, sumažėjo 7,4 proc. punkto.

Viena teigiamus pokyčius sąlygojančių priežasčių Joniškyje yra jau trejus metus vykdomas Užimtumo tarnybos ir savivaldybės užimtumo didinimo projektas. Ši priemonė leidžia sparčiausiai šalyje mažinti registruoto nedarbo rodiklius. Kasmet vykstančiose darbo rinkos dienose klientams suteikiama galimybė gauti ne tik darbo pasiūlymų, bet ir konsultuotis su įvairių institucijų atstovais.

„Mūsų įstaigos tikslas – kokybiškai teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir užtikrinti spartų klientų sugrąžinimą į darbo rinką. Partneriai rajone padeda spręsti susisiekimo, vaikų priežiūros, žalingų įpročių ar įsiskolinimo problemas. Užimtumo tarnyba finansuoja profesinio mokymo, įdarbinimo subsidijuojant išlaidas. Šiuo atveju renkasi klientai – pasinaudoti siūloma paslauga arba ne“, – kalbėjo Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus patarėja Daiva Čiegienė.

Registruoto nedarbo rodikliai Lietuvos teritorijoje  netolygūs. Per pastarąjį mėnesį šiek tiek darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo Kaišiadorių (0,4 proc. punkto), Trakų rajono (0,3 proc. punkto) ir Vilniaus miesto, Birštono, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono (po 0,1 proc. punkto) savivaldybėse.

 

Nors rodikliai palaipsniui gerėja, bet daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų gegužės 1 d. registruota bedarbiais Lazdijų (17,6 proc.) ir Ignalinos (16,6 proc.) rajonuose. Mažiausias registruotas nedarbas – Klaipėdos rajone (4,5 proc.), Kretingos rajone (6 proc.), Neringoje (6,2 proc.), Birštone (6,7 proc.) ir Skuodo rajone (7,1 proc.).

 

Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose – 7,2 proc., daugiausiai – Kaune (10 proc.). Didžiausias moterų nedarbas gegužės 1 d. fiksuotas Akmenės (18,5 proc.) ir Lazdijų rajonuose (16,8 proc.). Mažiausias – Birštone (5,5 proc.) ir Klaipėdos rajone (5,6 proc.). Daugiausiai bedarbių vyrų yra Lazdijų (18,3 proc.) ir Ignalinos rajonuose (17,6 proc.). Mažiausiai – Klaipėdos rajone (3,7 proc.) ir Neringoje (4,6 proc.).

Daugiausiai darbo neturinčio jaunimo (16–29 m.) – Kauno miesto ir Akmenės rajono (po 8,8 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai jaunų bedarbių – Skuodo (2,7 proc.) ir Klaipėdos rajonuose (3,1 proc.). Didžiausias vyresnių nei 50 m. žmonių registruotas nedarbas fiksuotas Kalvarijoje (22,7 proc.) ir Lazdijų (22,5 proc.) rajonuose. Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone (5,9 proc.) ir Birštone (7,6 proc.).

 

Užimtumo tarnyba: mažėjančio nedarbo rodikliai – ryškiausi viename šalies rajone

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 09:01:31 +0300
<![CDATA[Darbdaviai turi pranešti apie visus Lietuvoje įdarbintus ir atsiųstus laikinai dirbti užsieniečius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbdaviai-turi-pranesti-apie-visus-lietuvoje-idarbintus-ir-atsiustus-laikinai-dirbti-uzsieniecius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darbdaviai-turi-pranesti-apie-visus-lietuvoje-idarbintus-ir-atsiustus-laikinai-dirbti-uzsieniecius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad nemažėja pažeidimų informuojant apie įdarbintus užsieniečius, todėl dar kartą informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas dirbti, informaciją apie komandiruotą arba įdarbinamą užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą (užpildo LDU pranešimą).


Pažymėtina, kad darbdaviai privalo pateikti LDU pranešimą nepaisant komandiruoto ar įdarbinamo darbuotojo pilietybės- ši pareiga taikoma tiek priimant dirbti trečiųjų šalių, tiek ES ar EEB valstybių narių piliečius. Atkreipiame dėmesį, kad pareiga teikti informaciją apie įdarbintus užsieniečius taikoma ir tais atvejais, kai supaprastinta tvarka priimamas dirbti Ukrainos Respublikos pilietis.


Darbdaviai pranešimą privalo teikti ir tais atvejais, kai užsienietis įdarbinamas Lietuvoje, tačiau darbdavio pavedimu dirbs užsienyje (nuotoliniu būdu). 


Pranešimą apie įdarbintus užsieniečius privaloma pateikti ne vėliau kaip likus darbo dienai iki tokio asmens įdarbinimo dienos ir ne vėliau kaip likus darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvoje pradžios.
Atkreipiame dėmesį, kad priimant komandiruotą darbuotoją LDU pranešimas privalo būti pildomas šiais atvejais:

  • Kai darbuotojas komandiruojamas laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;
  • Kai darbuotojas komandiruojamas laikinai dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;
  • Kai darbuotojas komandiruojamas laikinai dirbti kaip laikinasis darbuotojas.

Primename, kad pagal paskutinius LDU formos pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2022 m. balandžio 1 d., yra supaprastinta informacijos apie komandiruotus į Lietuvos įmones darbuotojus teikimo tvarka – darbdaviai, priimantys komandiruotus darbuotojus neturi pranešime nurodyti komandiruojamo darbuotojo darbo sąlygų (darbo ir poilsio laiko, kasmetinių atostogų trukmės, darbo užmokesčio dydžio), kokios bus jam taikomos darbo Lietuvoje metu.
Išsami LDU pranešimo pildymo tvarka pateikiama SODROS interneto svetainėje
Darbdavius dėl LDU formos užpildymo ir teikimo konsultuoja:

  • Užimtumo tarnyba – apie užsieniečius, įdarbintus pagal darbo sutartį

 tel. 1883 / (+370) 5 250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt

  • Valstybinė darbo inspekcija  apie komandiruotus užsieniečius

       tel. (+370) 5 213 9772 arba el. paštu info@vdi.lt

  • „Sodra“ – informacijos teikimo techniniais klausimais

       Tel. 1883 / (+370) 5 250 0883 arba el. paštu info@sodra.lt

Darbdaviai turi pranešti apie visus Lietuvoje įdarbintus ir atsiųstus laikinai dirbti užsieniečius

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:57:57 +0300
<![CDATA[A.Armonaitė: „Ukrainos atstatymo planus reikia ruošti jau dabar“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-armonaite-ukrainos-atstatymo-planus-reikia-ruosti-jau-dabar https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-armonaite-ukrainos-atstatymo-planus-reikia-ruosti-jau-dabar Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais aptarė, kokią pagalbą ir paramą atstatant Ukrainą galėtų pasiūlyti Lietuva. Taip pat aptarta, kokie veiksmai yra būtini atkuriant karo nualintą šios šalies ekonomiką.

„Kiekviena karo diena atneša ne tik skausmą ir neviltį Ukrainos gyventojams, bet ir milžiniškus nuostolius šios šalies ekonomikai, griauna jos pamatus, todėl neturime laukti Ukrainos pergalės, kuria nė vienas neabejojame, bet reikia jau dabar ruošti konkrečius planus, ką ir kaip galime padaryti, kad padėtume prikelti šią šalį naujam europietiškomis vertybėmis grįstam gyvenimui. Mūsų susitikimas su verslo atstovais padės išgryninti pagalbos sritis, kurias plėtosime toliau, o ministerija ieškos būdų, kaip padėti Ukrainos atkūrimo darbuose dalyvaujantiems verslams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Ministrės manymu, šiuo metu Lietuvos institucijos ir verslas turėtų daugiausia dėmesio skirti  vadinamiesiems rekonstrukcijos po kritinių įvykių (angl. emergency rebuilding) projektams. Tai – okupantų sunaikintos kritiškai svarbios Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbai.       

Anot ministrės, Lietuva turėtų aktyviai prisidėti prie Europos Komisijos iniciatyva rengiamo Ukrainos atstatymo plano. Lietuva taip pat galėtų vykdyti įvairius savarankiškus pagalbos Ukrainai projektus. Europos Komisijos kuriamas planas galėtų būti panašus į Maršalo planą, kuris buvo skirtas per Antrąjį pasaulinį karą sugriautam Vakarų Europos šalių ūkiui atkurti.

„Privalome atlikti namų darbus – įvertinti savo galimybes ir vietos realijas, paruošti atitinkamus projektus, kuriuos būtų galima realizuoti Ukrainoje ir jau dabar pradėti dirbti ne tik su partneriais Kyjive, bet ir ieškoti paramos savo planams Briuselyje ir  Vašingtone“, – sako ministrė.

Susitikimo metu diskutuota, ar nevertėtų Lietuvai ne tik dalyvauti tarptautinių partnerių iniciatyvose, bet ir pačiai sukurti Ukrainos atstatymo fondą. Jo veikla užtikrintų ne tik Lietuvos ir kitų rėmėjų lėšų teikimą Ukrainai, bet ir leistų Lietuvos verslo bendruomenei aktyviau įsilieti į atstatymo darbus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rinks ir analizuos Lietuvos verslo idėjas ar dalyvavimo Ukrainos atstatymo darbuose galimybes, rengs iniciatyvas, kurios leis Lietuvos verslui kryptingai dalyvauti atstatant Ukrainą.

Naujausiais Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, Rusijos karo Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala vertinama apie 90 mlrd. eurų ir auga kiekvieną dieną. Trečdalį šios sumos sudaro gyvenamosios paskirties pastatams padaryta žala. Taip pat didžiulių nuostolių patyrė Ukrainos gamyklos Rytų Ukrainoje, oro uostų, sausumos kelių ir geležinkelių infrastruktūra.

A.Armonaitė: „Ukrainos atstatymo planus reikia ruošti jau dabar“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:52:52 +0300
<![CDATA[Nedidelėms vandenvietėms nebereikės vandens išteklių įvertinimo ataskaitos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nedidelems-vandenvietems-nebereikes-vandens-istekliu-ivertinimo-ataskaitos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nedidelems-vandenvietems-nebereikes-vandens-istekliu-ivertinimo-ataskaitos Nuo šiol nedidelėms vandenvietėms, kurioms pagal Žemės gelmių įstatymą privaloma įvertinti požeminio vandens išteklius, nebereikės rengti jų įvertinimo ataskaitos. Tai leis sutaupyti daug laiko, o administracinė našta vandenviečių naudotojams sumažės net 194 tūkst. eurų.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) atnaujino Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašą, kuris numato supaprastintą požeminio vandens išteklių aprobavimą iki 100 m3 vandens per parą išgaunančioms vandenvietėms.

Tokioms vandenvietėms užteks parengti Požeminio vandens išteklių įvertinimo paraišką. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ataskaita bus reikalinga  tik išgaunant 100 m3 ir daugiau požeminio vandens per parą.

Naujos redakcijos apraše numatyta galimybė paraišką dėl vandens išteklių įvertinimo LGT pateikti kartu su naujai registruojamo gręžinio pasu. Tokiu būdu požeminio vandens paraiška bus vertinama ir gręžinys registruojamas vienu metu.

2021 m. Žemės gelmių registre buvo registruoti 446 gręžiniai, kurių ištekliai turi būti įvertinti ir aprobuoti. Pagal naująją tvarką net 379 iš jų būtų įregistruoti greičiau ir pigiau.

Atkreipiame dėmesį, kad požeminio vandens išteklių aprobavimas leidžia įvertinti planuojamo požeminio vandens išteklių naudojimo poveikį hidrosferai, ar išgaunamo vandens kiekis neviršija natūraliai atsinaujinančios išteklių dalies, neblogina požeminio vandens kokybės.

Balandžio 23 d. priimti ir Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimai, numatantys, kad kai aplink požeminio vandens gręžinį nustatoma tik požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos (VAZ) 1-oji juosta, rengiamas supaprastintas VAZ projektas. Be to, jis teikiamas ir tvirtinamas kartu su gręžinio pasu Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.

Paskaičiuota, kad vandenviečių savininkams šis pakeitimas administracinę naštą sumažins net iki 159 tūkst. eurų,

Nuo gegužės 1 d. prasidėjęs gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimas turėtų dar labiau padidinti įteisinamų gręžinių, kurių naudojimui reikalingas leidimas, skaičių. Tikimasi, kad optimizuotos gręžinių registravimo, išteklių aprobavimo ir vandenviečių apsaugos zonų nustatymo procedūros dar labiau paskatins požeminio vandens naudotojus sparčiau susitvarkyti reikiamus dokumentus, o kartu prisidės prie tvaraus požeminio vandens išteklių naudojimo.

 

Nedidelėms vandenvietėms nebereikės vandens išteklių įvertinimo ataskaitos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:50:47 +0300
<![CDATA[Aplinkosauginiai reikalavimai buitinių nuotekų valymo įrenginiams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkosauginiai-reikalavimai-buitiniu-nuoteku-valymo-irenginiams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkosauginiai-reikalavimai-buitiniu-nuoteku-valymo-irenginiams Aplinkos apsaugos departamentas gauna pranešimų dėl galbūt netinkamai veikiančių nuotekų valymo įrenginių arba netvarkomų buitinių nuotekų, į aplinką išleidžiamų nevalytų nuotekų, todėl primename, kokie aplinkos apsaugos reikalavimai taikomi biologinių nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) naudotojams ir savininkams.

Dažniausiai biologinius nuotekų valymo įrenginius statosi ir naudoja individualių namų savininkai ar jų grupės, kurių gyvenvietėse nėra centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Šie įrenginiai skirti buityje susidarančioms nuotekoms valyti. Įrenginius eksploatuojant susidaro nuotekų dumblas, kurį tvarkyti taip pat būtina pagal aplinkos apsaugos reikalavimus.

Kad išvengtų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, įrenginio savininkas turėtų nuolat stebėti ir laiku atlikti valymo įrenginių priežiūros darbus.

Susidaręs nuotekų dumblas yra priskiriamas atliekoms, todėl įrenginio savininkas privalo jį perduoti atliekų tvarkytojams. Taip pat turi būti užtikrinama po valymo į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolė, imami jų mėginiai NVĮ įrengtoje mėginių paėmimo vietoje.

„Atkreipiame dėmesį, kad įrenginio dokumentuose yra pateiktas aprašymas, ką turi padaryti savininkas ar įrenginį prižiūrintis asmuo kiekvieną dieną, savaitę ir mėnesį. O šių reikalavimų laikytis būtina, nes, sulūžus orapūtei, procesas sutriks. Jeigu laikysitės reikalavimų, sutrikimas bus pastebėtas iškart ir taip išvengsite problemų“, – sako Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Linas Ostanevičius.

Laikoma, kad NVĮ neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų, kai jie neveikia dėl mechaninių gedimų (orapūtės trikdžiai, elektros energijos trikdžiai), yra netinkamai eksploatuojami, turi daug perteklinio dumblo ir yra netinkamai prižiūrimi arba nebeišvalo nuotekų iki nustatytų normų.

Taip pat aplinkosaugininkas pažymi, kad nuotekos po valymo teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išleidžiamos tik į paviršinius vandens telkinius (upes, kanalus, tvenkinius, dirbtinius nepratekamus vandens telkinius) ir į gruntą, vadovaujantis Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklėse nustatytais reikalavimais.

„Dažnai pasitaiko, kad asmenys eksploatuoja NVĮ, kurių nuotekų po valymo išleistuvai yra neteisėtai įrengti kelkraščių grioviuose ar nuotekos po valymo tiesiog išleidžiamos ant žemės paviršiaus – toks nuotekų išleidimas į aplinką neteisėtas. Taip pat nuotekomis po valymo negalima laistyti vejų, pievų ar daržų“, – teigia L. Ostanevičius.

Netinkamai prižiūrint įrenginius ir į aplinką patekus teršalams, taikoma administracinė atsakomybė. Už netinkamai valomas nuotekas baudos siekia nuo 60 iki 1170 eurų. Taip pat gali būti apskaičiuota aplinkai padaryta žala už nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į aplinką.

Nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 90 iki 170 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 900 eurų.

 

Aplinkosauginiai reikalavimai buitinių nuotekų valymo įrenginiams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:47:49 +0300
<![CDATA[Gegužės 19-oji – Pasaulinė hepatito C diena]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geguzes-19-oji-pasauline-hepatito-c-diena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/geguzes-19-oji-pasauline-hepatito-c-diena Pasaulio sveikatos organizacijos įverčiai rodo, kad visame pasaulyje lėtiniu hepatitu C serga 58 milijonai ir kasmet užsikrečia dar apie 1,5 milijono žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai, minėdami Pasaulinę hepatito C dieną, gegužės 19-ąją, primena apie klastingą ligą, „tyliai“ žudančią kepenis.

Virusinio hepatito C atvejų mažėja

Virusinio hepatito C (HCV) sukėlėjas atrastas 1989 m., o Lietuvoje ūminiai susirgimai registruojami nuo 1993-ųjų. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stebima ryški susirgimų ūminiu HCV atvejų mažėjimo tendencija: nuo 59 atvejų (sergamumo rodiklis 0,2 atvejo 10 000 gyv.) 2013 m. iki 2 atvejų (sergamumo rodiklis 0,007 atvejo 10 000 gyv.) 2021 m.

Kauno apskrityje, nuo 20 atvejų (sergamumo rodiklis 0,3 atvejo 10 000 gyv.) 2013 m. ir nei vieno nustatyto atvejo 2021 m.

Didžiausias sergamumas HCV registruojamas 25 -34 m. amžiaus grupėje, mažiausias – vyresniems nei 75 m. žmonėms.

Nuo 2019 m. Lietuvoje pradėti registruoti ne tik ūminiai, bet ir lėtiniai virusiniai hepatitai

Lietuvoje 2019 m. užregistruoti 169 lėtiniai HCV atvejai (sergamumo rodiklis 0,6 atvejo 10 000 gyv.), 2020 m. – 65 atvejai (sergamumo rodiklis 0,23 atvejo 10 000 gyv.), 2021 m.– 57 atvejai (sergamumo rodiklis 0,2 atvejo 10 000 gyv.).

Kauno apskrityje 2019 m. užregistruotas 31 lėtinis HCV atvejis (sergamumo rodiklis 0,54 atvejo 10 000 gyv.), 2020 m. – 6 atvejai (sergamumo rodiklis 0,1 atvejo 10 000 gyv.), 2021 m. – 8 atvejai (sergamumo rodiklis 0,14 atvejo 10 000 gyv.).

NVSC duomenimis, Lietuvoje daugiau virusinio hepatito C atvejų nustatoma jau lėtinėje ligos stadijoje nei ūminėje, kai galimai užsikrėtusiojo kepenų pakenkimas didesnis. Lėtinės ir besimptomės ūminės infekcijos formos yra pagrindinis infekcijos rezervuaras, todėl labai svarbu ankstyvas minėtos ligos išaiškinimas ir gydymas. Dauguma (apie 60–80 proc.) užsikrėtusių HCV asmenų ilgą laiką gali nejausti jokių klinikinių simptomų bei platinti šios infekcinės ligos sukėlėją.

VHC ir jo simptomai

VHC – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį. VHC infekcijos šaltinis – sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HCV liga žmogus.

VHC klinika dažniausiai pasireiškia praėjus vidutiniškai 7–8 savaitėms nuo užsikrėtimo, ji gali būti besimptomė arba simptominė: asmuo gali jausti bendrą organizmo silpnumą, sumažėjusį apetitą, pykinimą, vėmimą, skausmą dešiniajame šone, sąnarių skausmus. Vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos.

Persirgus HCV galima susirgti pakartotinai

Apie 80 % užsikrėtusiųjų HCV vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Tuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau hepatito C virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Po 10–20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20–30 % ligonių susiformuoja kepenų cirozė, 1–4 % pacientų diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys.

Skiepų nėra, svarbiausia – profilaktika

  • nevartoti švirkščiamųjų narkotikų, o juos vartojantiems nesidalinti adatomis ir švirkštais, narkotinių medžiagų ruošimo indais;
  • prieš atliekant grožio procedūras, reikia įsitikinti, ar asmuo, atliekantis šias paslaugas, naudoja sterilias adatas bei instrumentus, ar laikosi higienos reikalavimų;
  • nesinaudoti kitų asmenų higienos priemonėmis (dantų šepetukais, skustuvais, peiliukais);
  • lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.                 

Asmenims, turėjusiems riziką užsikrėsti bei jaučiantiems minėtai ligai būdingus simptomus, rekomenduojama išsitirti dėl HCV nešiojimo ar ūmios šios ligos, kreipiantis į savo šeimos ar infekcinių ligų gydytoją.

Gegužės 19-oji – Pasaulinė hepatito C diena

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:46:44 +0300
<![CDATA[Lėktuvo įgula pastebėjo gaisrą: ,,Ešaloto" stovyklavietėje degė miško paklotė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lektuvo-igula-pastebejo-gaisra-esaloto-stovyklavieteje-dege-misko-paklote https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lektuvo-igula-pastebejo-gaisra-esaloto-stovyklavieteje-dege-misko-paklote Kaip praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, vakar, gegužės 18-ąją, gautas pranešimas, kad lėktuvo įgula pastebėjo gaisrą Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje. 

Pirminiais duomenimis, „Ešaloto“ stovyklavietėje degė miško paklotė. Įvykio vietoje buvo atvykę miškininkai.

Išdegė 30 arų miško paklotės ir miško.

Įvykis tiriamas. 

Lėktuvo įgula pastebėjo gaisrą: ,,Ešaloto" stovyklavietėje degė miško paklotė

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:43:25 +0300
<![CDATA[Gyventojus pasiekia sukčių žinutės: prisidengdami pareigūnais, perspėja apie gresiančią atsakomybę dėl pornografijos bei pedofilijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojus-pasiekia-sukciu-zinutes-prisidengdami-pareigunais-perspeja-apie-gresiancia-atsakomybe-del-pornografijos-bei-pedofilijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojus-pasiekia-sukciu-zinutes-prisidengdami-pareigunais-perspeja-apie-gresiancia-atsakomybe-del-pornografijos-bei-pedofilijos Dėmesio: sukčiai, prisidengdami policijos pareigūnais, siunčia melagingus elektroninius laiškus. Juose neva tai perspėjama apie tai, kad laiško gavėjas sulauks atsakomybės dėl vaikų pornografijos žiūrėjimo.

Laiško apačioje nurodoma, kad jį pasirašo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir policijos direktorius Renatas Požėla, Lietuvos policija. 

Laiško siuntėjas - ,,Lituanien Saugumo policija", o pats paštas suformuotas iš ,,hotmail". 

Tokius pranešimus gavo ne vienas asmuo. Jį gavo ir portalas jonavoszinios.lt.

Virtualus policijos patrulis savo ,,Facebook" paskyroje praneša, kad  Lietuvos policija tikrai nesiunčia tokių laiškų.

,,Atkreipkite dėmesį į el. laiško siuntėjo pavadinimą. Jeigu gavote tokį el. laišką į savo asmeninius ar darbo elektroninius paštus - nedelsiant trinkite", - skelbia Virtualus policijos patrulis. 

Gyventojus pasiekia sukčių žinutės: prisidengdami pareigūnais, perspėja apie gresiančią atsakomybę dėl pornografijos bei pedofilijos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:30:14 +0300
<![CDATA[Kas tuoksis Jonavoje artimiausiu metu?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-t-uoksis-jon-avoje-a---rtimiausiu-metu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-t-uoksis-jon-avoje-a---rtimiausiu-metu Tradiciškai Jonavos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius skelbia asmenis, artimiausiu metu žadančius sudaryti santuoką. Kas tie laimingieji, kurie nusprendė sumainyti aukso žiedus? Sąrašu dalijamės ir mes.

 Jie tuoksis 2022-06-04 dieną    

14:30    V. VILČINSKAS (1992) ir V. KAIRYTĖ (1993)

15:30    E. KAZLAUSKAS (1993)  ir  A. KROTKICH (1999)

Sveikinime!

Asociatyvi pixabay.com nuotr.


    

Kas tuoksis Jonavoje artimiausiu metu?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 May 2022 08:15:08 +0300