Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT)  galutinai patvirtino VVTAT nutarimu nustatytus UAB „Viada LT“ ir UAB „Skulas“ Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimus. 

Dar 2023 m. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė baudą UAB „Skulas“ ir UAB „Viada LT“ už Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Minėta nuostata numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse būtų prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų.  

Abi bendrovės VVTAT nutarimus skundė teismui, tačiau LVAT 2026 m. balandžio 15 d. nutartimis konstatavo VVTAT nutarimais nustatytų pažeidimų pagrįstumą ir teisėtumą.  

Šiemet pirmajame etape dalyvavo daugiau kaip 12 000 moksleivių ir beveik tūkstantis suaugusiųjų iš visos Lietuvos. Geriausiai pasirodžiusiųjų suaugusiųjų dešimtukas bus apdovanotas Seimo suvenyrais.

Seimo kancleris Algirdas Stončaitis pabrėžia, kad ruošiantis šių metų konkursui ypatingas dėmesys buvo skiriamas atokesnių regionų mokykloms. „Demokratijos žinių konkursas kasmet suburia įvairių amžiaus grupių dalyvius iš visos Lietuvos – tai rodo, kad domėjimasis demokratijos temomis ir pilietiškumu išlieka reikšmingas. Šis konkursas – ne tik žinių patikrinimas, bet ir proga geriau suprasti, kas yra valstybė ir kaip joje dalyvaujame mes patys. Džiugu matyti, kad konkurse dalyvauja žmonės iš skirtingų Lietuvos vietovių – tai leidžia įtraukti įvairias bendruomenes, įskaitant mažesnes ir atokesnes gyvenamąsias vietoves“, – sako Seimo kancleris.

60 geriausiai teste pasirodžiusių 9–12 klasių moksleivių bus pakviesti į gegužės 9 d. Seimo rūmuose rengiamą finalą. Finalo metu mokiniai spręs testą Kovo 11-osios Akto salėje ir išbandys save Seimo nario vaidmenyje – jų lauks Seimo darbo simuliacijos iššūkis Seimo erdvėse ir posėdžių salėje.

Visi konkurso finalo dalyviai bus apdovanoti Seimo suvenyrais, o daugiausia balų surinkusieji galės laimėti keliones į Europos Parlamentą Briuselyje ir Europos Tarybos būstinę Strasbūre, taip pat bus apdovanoti partnerių „LTG Link“ įsteigtais prizais. Geriausiųjų trejetukas papildomai bus apdovanotas naujausiais išmaniaisiais įrenginiais.

Demokratijos žinių konkurso komanda prieš konkursą aktyviai vedė pilietiškumo pamokas Lietuvos mokyklose ir gimnazijose. Iki konkurso pradžios aplankytos 133 mokyklos įvairiose savivaldybėse.

Konkurso globėjas Seimo Pirmininkas Juozas Olekas aplankys šešias aktyviausiai konkurse dalyvavusias mokyklas – tris pagal gimnazijos aktyvumo procentą ir tris pagal didžiausią bendrą dalyvių skaičių.

Kasmetinis Demokratijos žinių konkursas – iniciatyva, skatinanti jaunimą domėtis Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio politiniu gyvenimu, gilinti supratimą apie Seimo veiklą bei įstatymų leidybos procesus. Dalyviai taip pat plečia žinias apie demokratijos principus, valstybės raidą ir parlamentarizmo istoriją. Konkursu siekiama įtraukti kuo platesnę ir įvairesnę auditoriją bei paskatinti aktyvesnį domėjimąsi demokratija ir jos procesais.

Konkursą Seimo kanceliarija organizuoja kartu su informaciniu partneriu LRT nuo 2022-ųjų.

Seimo kanceliarijos inf. 

Balandžio 10 dieną gimnazijos bendruomenė visą vakarą ir naktį šventė geografiją kartu su kitų šalių dalyviais. Renginys gimnazijoje organizuojamas nuo 2022 metų ir jau tapo gražia tradicija.

Geografijos naktį organizavo geografijos mokytoja ekspertė Aušrinė Živaitienė kartu su Jonavos Justino Vareikio 211-ąja kuopa bei mokytojais Egidijumi Živaičiu, Inga Kuuzeorg-Petrikoniene, Rita Morkaitiene ir Irena Gripkauskiene, taip pat gimnazijos alumnu, Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos technologijų mokytojumi Nagliu Petkevičiumi. Renginyje dalyvavo "Neries“ pagrindinės mokyklos, Justino Vareikio ir Raimundo Samulevičiaus progimnazijų mokiniai.

Mokiniai dalyvavo jaunųjų šaulių surengtose orientacinėse varžybose, geografijos žinių protmūšyje, klausėsi gimnazistų grupės „!Bomba“ koncerto, o po vidurnakčio leidosi į 15 kilometrų žygį iki Survilų sodybos. Įsimintina patirtimi tapo apsilankymas Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsyje, kur muziejininkė Giedrė Narbutaitė pristatė miesto istoriją – naktinis pasakojimas sukūrė ypatingą atmosferą.

Dienos metu mokiniai kūrė literatūrinius tekstus apie geografiją ir pasaulį. Geografijos nakties tikslas – skatinti domėjimąsi aplinka, kelti aktualius klausimus ir stiprinti bendruomenę. Džiugu, kad ši iniciatyva sėkmingai tęsiama ir kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių.

Inga Kuuzeorg Petrikonienė

Būtent todėl noriu papasakoti apie Jonavos policijos pareigūnus – žmones, kurie dirba iš širdies, tiki tuo, ką daro, ir savo elgesiu dar kartą privertė pajusti didžiulę pagarbą jų profesijai.

Viskas įvyko 2026-04-10 vėlų vakarą, apie 22.00 val. Vežiau savo mamą namo. Tik įvažiavus į daugiabučio kiemą, visiškoje tamsoje iš už stovinčių automobilių priešais mūsų mašiną staiga iššoko maždaug 35–40 metų vyras. Jis viduryje važiuojamosios kelio dalies įvairiais gestais pradėjo mus stabdyti. Neadekvačiai atrodantis nepažįstamasis kėlė didžiulį nerimą, o rizikuoti savo ir mamos saugumu negalėjau. Šiek tiek pristabdžiau automobilį, kad jis pamanytų, jog sustosiu – taip vyras pasitraukė į šoną, tikėdamasis prieiti prie durelių, o aš gavau progą saugiai išvažiuoti iš kiemo.

Tačiau situacija tapo dar grėsmingesnė, kai pamačiau, jog šis asmuo pradėjo mus sekti. Važiavau toliau, kol galiausiai jo nebemačiau, ir nedelsdama surinkau pagalbos numerį 112.

Prisipažinsiu, tuo metu jaučiau didžiulį stresą, tačiau Jonavos policijos reakcija buvo žaibiška – pareigūnai prisistatė vos per 5–7 minutes. Nors asmens tą akimirką surasti nepavyko, mane sujaudino pareigūnų požiūris į mus ir į pačią situaciją. Jie ne tik apžiūrėjo apylinkes, bet ir patys pasisiūlė palydėti mus iki mamos namų. Pareigūnai kantriai laukė apačioje kartu su manimi, kol mama saugiai užėjo į vidų, nuolat teiravosi, kaip jaučiamės ir ar nereikia papildomos pagalbos. Tas jausmas, kai, žiūrint žmogui į akis, matai, jog jam iš tikrųjų rūpi, ir tas suteiktas saugumo jausmas leido mums nusiraminti po patirto išgąsčio.

Ši patirtis man buvo svarbi pamoka – jei naktį kelyje jaučiate bent menkiausią grėsmę, niekada nestokite ir nesiaiškinkite situacijos patys. Tiesiog važiuokite tolyn ir pasitikėkite policijos pareigūnais. Noriu dar kartą viešai padėkoti Jonavos policijos komisariato pareigūnams. „Ginti. Saugoti. Padėti.“ nėra tik tušti žodžiai ar gražiai skambantis šūkis – tai realus saugumo užtikrinimas ir žmogiškas ryšys, kurio mums šiandien taip trūksta.

Toma Zolotova-Krasauskė

11.58 val. gautas automatinis „eCall“ pranešimas, kad Virbalų gatvėje galimai įvyko eismo įvykis. Tačiau jau 12.02 val. patikslinta, kad pagalbos nereikia – automobilis tiesiog sugedo.

17.29 val. pranešta apie degėsių kvapą J. Ralio gatvės laiptinėje. Į įvykio vietą atvykus keliems ugniagesių gelbėtojų ekipažams, nei laiptinėje, nei butuose gaisro požymių nenustatyta.

Tą pačią dieną pranešta ir apie incidentą Kulvos seniūnijoje, Ručiūnų kaime, Klevų gatvėje. Prie grūdų sandėlio sienos rūkstant elektros laidams, ant pastato sienos buvo pastebėtas kibirkščiavimas. Ugniagesiai budėjo įvykio vietoje, kol atvyko elektros tinklų bendrovės ESO avarinės tarnybos darbuotojai.

20.28 val. Žeimių seniūnijoje, Juškonių kaime, Pergalės gatvėje, kamine užsidegė suodžiai. Gaisras greitai užgesintas.

Dar vienas pranešimas gautas iš policijos – ugniagesių pagalbos prireikė norint patekti į butą Lietavos gatvėje. Vis dėlto atvykus paaiškėjo, kad pagalba nereikalinga: bute buvę asmenys patys atrakino duris ir įsileido pareigūnus.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena – kai gyventojai susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, jie gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos.

„Valstybė padeda gyventojams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei šeimoms, auginančioms vaikus, mokamos išmokos padeda užtikrinti būtiniausius poreikius ir sumažinti finansinę naštą. Taip pat yra stiprinamos paskatos įsidarbinti, kad žmonės galėtų lengviau grįžti į darbo rinką ir užsitikrinti tvaresnes pajamas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Socialinė pašalpa. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. neviršija 256,3 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

Kur kreiptis:  į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Kur kreiptis:  į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, 2026 m. birželio 1 d. įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.

Įsigaliojus pakeitimams, 100 proc. dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių). Taip pat nuo 6 iki 3 mėnesių sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) bei išplėstas gavėjų ratas – papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su  tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kur kreiptis:  į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Kompensacija už būsto šildymą. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2026 m. – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2026 m. – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 466 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 699 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

Kur kreiptis:  į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Kompensacija už geriamąjį vandenį. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 16,2 Eur (810 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Kur kreiptis:  į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Kompensacija už karštą vandenį. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 40,5 Eur (810 Eur x 0,05).

Kur kreiptis:  į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Įsigalios palankesnės sąlygos

Siekiant sudaryti palankesnes piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams gavimo sąlygas, 2026 m. birželio 1 d. įsigalios pakeitimai, kuriais:

– nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo jotipo (daugiabučiuose namuose ir vieno ir (arba) dviejų butų namuose) – būsto ploto normatyvas asmenims gyvenantiems vieno ir dviejų butų (individualiose) namuose padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., t. y. 1,5 karto (dabar tiek butams, tiek individualiems namams taikomas vienodas – 60 kv. m. normatyvas);

– dvigubai padidintas piniginių lėšų normatyvas – tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti piniginę socialinę paramą, jeigu turi sukaupę didesnę finansinę pagalvę;

– sudarytos palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus – 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (dabar socialinė pašalpa skiriama tik vaikams, o kompensacijos neteikiamos);

– palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos auginantiems vaikus su negalia – į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensija, mokamavaikams ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas. Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Papildoma išmoka prie vaiko pinigų. Papildoma 76,22 Eur dydžio išmoka prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.

Papildoma išmoka gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 Eur, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:

• 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus;

• 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.

Papildomai išmokai vaikui gauti vidutinės šeimos mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas šeima neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu šeima gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.

Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims.

Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nevertinant šeimos pajamų, todėl teikti prašymų nereikia. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 Eur.

Teisę į nemokamą maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 148 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).

Kur kreiptis: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt . Kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą-paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Kita socialinė parama. Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt. 

Kur kreiptis: į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Daugiau informacijos rasite: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/patiriu-finansiniu-sunkumu-pinigine-socialine-parama/

Ši ginkluotė yra svarbi ugnies paramos dalis – ji leidžia kariams veikti efektyviai tiek puolimo, tiek gynybos metu, užtikrina ugnies galią, tikslumą ir galimybę greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. 

Vertinant komandas buvo svarbu ne tik rezultatas, bet ir tai, kaip kariai geba išnaudoti turimą ginkluotę – kaip greitai priima sprendimus, kaip tiksliai veikia ir veikia komandoje. Rungtyse kariai atliko fizinio pasirengimo ir kovinio šaudymo užduotis: keitė ugnies pozicijas įveikdami vienos mylios maršrutą su kliūtimis, vykdė tiesioginės ir netiesioginės ugnies užduotis, atliko kovinio šaudymo pratimus, artimus realioms mūšio sąlygoms, kurios leidžia praktiškai įvertinti ginkluotės galimybes. 

Komandos demonstravo gebėjimus, kurie būtini šiuolaikinėje kovos aplinkoje: atpažinti techniką, nustatyti nuotolius, orientuotis vietovėje, dirbti su žemėlapiais, vykdyti stebėjimą ir sėlinimą, veikti nakties bei cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių incidentų sąlygomis. 

Po intensyvių varžybų paaiškėjo stipriausios paramos ginklų komandos, geriausiai pademonstravusios tiek individualius įgūdžius, tiek gebėjimą veikti kaip vieningas kovinis vienetas: HK GMG automatinio granatsvaidžio kategorijoje geriausiai pasirodė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai, M2HB sunkiojo kulkosvaidžio kategorijoje – Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, 60 mm minosvaidžio kategorijoje – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai. 

Paramos ginklų komandų varžybos orientuotos į praktinį karių rengimą, siekiant užtikrinti aukštą kovinį pasirengimą ir gebėjimą veikti dinamiškoje aplinkoje bei sudaro galimybes dalintis patirtimi, tobulinti taktiką ir stiprinti vienetų bendradarbiavimą. Tokio pobūdžio varžybos yra svarbi karių rengimo dalis – jos padeda stiprinti vienetų bendradarbiavimą, tobulinti taktiką ir užtikrinti, kad turima ginkluotė būtų naudojama kuo efektyviau. 

Lietuvos kariuomenės inf. ir nuotr. 

Policijos ekipažai „tyko“ prie parduotuvės? 

Vienas posėdžio klausimų - pėsčiųjų perėja ties prekybos centru „IKI“. Jonavietė skunde teigė, kad šioje vietoje būtina legali perėja, nes prekybos centro aikštelėje budintys policijos pareigūnai negailestingai baudžia žmones, kertančius gatvę „ne ten, kur reikia“. 

Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Povilas Maila buvo kategoriškas: infrastruktūra nėra skirta kiekvieno patogumui ties durimis. 

„Šioje gatvėje perėjų įrengta pakankamai. Jos suplanuotos ten, kur didžiausi srautai: ties sankryžomis, mokyklomis ir darželiais“, - pabrėžė P. Maila. 

Komisija moters prašymą atmetė – papildomos „zebro“ juostos ties parduotuve nebus. 

Autobusų vėlavimai ir šiukšliavežių „spąstai“ 

Situacija Kosmonautų gatvėje vadinama tragiška ne tik dėl pėsčiųjų. „Jonavos autobusų“ direktorius Otaras Urbonas neslėpė susirūpinimo – žiemą maršrutinis transportas dėl užstatytų kelkraščių vėluodavo net iki 30 minučių. Jam antrino ir „Jonavos paslaugų“ vadovas Edmundas Mulokas, pabrėžęs, kad dėl chaotiško parkavimo žiemą neįmanoma nei nuvalyti sniego, nei privažiuoti prie šiukšlių konteinerių. 

Dėl šių problemų ant pateikti radikalūs pasiūlymai: 

Uždrausti parkavimą vienoje gatvės pusėje (ypač prie darželio „Saulutė“). 

Įvesti vienpusį eismą visoje gatvėje. 

Vicemeras Povilas Beišys ragino neskubėti su drastiškais sprendimais, kurie gali suerzinti tūkstančius aplinkinių namų gyventojų. 

„Vienpusis eismas sukeltų daug nepatogumų gyventojams, nes čia stovi daugybė daugiabučių“, – pastebėjo vicemeras. 

Verdiktas: skaičiuos automobilius 

Po diskusijų komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas paskelbė sprendimą – kol kas niekas nebus draudžiama, bet bus stebima. Jonavos seniūnija ir Statybos skyrius įpareigoti atlikti eismo srautų matavimus. Tik gavus tikslius skaičius bus nuspręsta, ar Kosmonautų gatvė taps vienpusė, ar joje tiesiog atsiras daugiau draudžiamųjų ženklų. 

Vienintelė gera žinia dviratininkams: prie Kosmonautų g. 9-ojo namo esančios saugyklos bus apsaugotos – čia bus nubrėžta geltona linija, draudžianti automobiliams blokuoti privažiavimą. 

Jei gyvenate Kosmonautų gatvėje, ruoškitės – galimi pokyčiai.  

Jau po pusmečio švęsime ypatingą progą – Jonavos sporto centro 60 metų jubiliejų. 

Šia proga pristatome atnaujintą, specialiai šiam jubiliejui sukurtą logotipą, kuris mus lydės visą šventinį laikotarpį iki pat spalio vidurio. Tai ne tik naujas vizualas, bet ir simbolis visos mūsų bendruomenės istorijos, augimo ir vienybės. 

Šiek tiek istorijos...

Mūsų kelias prasidėjo dar 1966 m. rugsėjo 1 d., kai buvo įkurta Jonavos sporto mokykla. Tuomet veikė vos trys sporto šakos – lengvoji atletika, boksas ir tinklinis. Nepaisant kuklių sąlygų ir sporto bazės trūkumo, entuziazmas buvo didesnis už bet kokius iššūkius – treniruotės vyko net koridoriuose, o sportas Jonavoje sparčiai augo.

Vėliau sekė svarbūs pokyčiai:
2002 m. tapome Jonavos kūno kultūros ir sporto centru
2022 m. – Jonavos sporto centru, kokį pažįstame šiandien

Šiandien tai stipri, auganti bendruomenė, vienijama meilės sportui.

Jubiliejiniai metai tik prasideda…
Sekite naujienas, laukia dar daug gražių akimirkų! 

Jonavos sporto centro inf. 

Kas gali skirti paramą? 

„Dalį sumokėto pajamų mokesčio paramai gali skirti tie gyventojai, kurie per praėjusius metus mokėjo GPM nuo savo gautų pajamų (nesvarbu, ar mokestį sumokėjo patys, ar tai padarė darbdavys – nuo darbo užmokesčio, pelningai parduoto turto, individualios veiklos pajamų ir pan.). Svarbiausia – nepavėluoti ir paramos prašymą pateikti iki gegužės 4 dienos“ , - primena Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė. 

Kiek paramos galima skirti? 

• Iki 1,2 procento pajamų mokesčio paramos: 

• nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kurioms suteiktas paramos gavėjo statusas;  

• meno kūrėjams; 

• Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytoms užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms. 

• Iki 0,6 procento — politinėms organizacijoms (politinės partijos, politiniai komitetai) 

• Iki 0,6 procento — profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams. 

Kaip galima skirti paramą? 

Paramos skyrimo principas šiemet nesikeičia, prašymai skirti dalį GPM paramai teikiami tik e. būdu, specialiai tam skirto vedlio pagalba elektroninio deklaravimo sistemoje. Pažymėtina, kad prašymas skirti GPM dalį bus įvykdytas tik tuo atveju, jei jį gyventojas pateiks laiku – iki gegužės 4 d. 

Pagal vieną pateiktą prašymą pajamų mokesčio dalis maksimaliai gali būti pervedama penkerius metus iš eilės — už praėjusius ir ketverius vėlesnius mokestinius laikotarpius. Jei gyventojas prašymą pateikė ankstesniais metais, ir jame nurodytas paramos skyrimo mokestinis laikotarpis dar nepraėjo, tuomet teikti prašymo iš naujo ar tikslinti nebūtina, jei nurodyta organizacija turi teise gauti gyventojų pajamų mokesčio dalį (turi galiojantį paramos gavėjo statusą, NVO žymą ir atitinka kitus reikalavimus pagal organizacijos tipą).  

Visą aktualią informaciją apie paramos skyrimą gyventojai gali rasti VMI internetinėje svetainėje. Pasikonsultuoti mokesčių klausimais galima telefonu +370 5 260 5060. Primename, kad atvykimui į VMI aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija. 

Prašymų skirti dalį sumokėto GPM pateikta, pagal savivaldybes

Birštono sav. 418

Kauno m. sav. 30 646

Jonavos r. sav. 3 676

Kaišiadorių r. sav. 2 390

Kauno r. sav. 12 362

Kėdainių r. sav. 3 698

Prienų r. sav. 2 002

Raseinių r. sav. 2 254.

Kauno AVMI inf. 

„Stambaus investicinio projekto sutartis – tai valstybės ir verslo partnerystė, kurianti realią naudą regionams. „Vli Timber“ investicija parodo, kad pasitelkiant inovacijas ir automatizaciją galima kurti aukštą pridėtinę vertę tradicinėse pramonės šakose. Ypač svarbu, kad projektas grindžiamas principu nekurti papildomų atliekų (angl. „Zero Waste“), o mediena, kuri šiandien eksportuojama kaip žaliava, bus perdirbama Lietuvoje ir virs kokybiškais produktais“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. 

Gamykloje bus perdirbama menkavertė, statyboms netinkama mediena – žemiausios klasės žaliavą perdirbti leis „Vli Timber“ sukurta visiškai automatizuota skaldymo linija. Pagrindinis gamyklos produktas bus vos 15 proc. drėgnumo pramoniniu būdu džiovintos malkos, išskiriančios iki 20 proc. daugiau šiluminės energijos nei džiovintos natūraliai.

„Stambaus investicinio projekto sutarties pasirašymas patvirtina mūsų strategijos kryptį ir valstybės pasitikėjimą šia investicija. Statome pirmąją pasaulyje tokio masto pilnai automatizuotą malkų gamyklą, kurioje diegiame pažangias technologijas. Jos ne tik žymiai padidins gamybos efektyvumą, bet ir leis mums tapti viena moderniausių malkų gamintojų pasaulyje“, – teigia „Vli Timber“ vadovas Darius Lackus. 

Gamyklą statyti Jonavos rajono Venecijos kaime nuspręsta dėl strategiškai palankios vietos – Jonavos miestas geografiškai patogus tiek atsivežti žaliavą iš visos Lietuvos miškų, tiek transportuoti produkciją keliais per uostus, o ateityje – ir geležinkeliu. Projekto valdytojas – nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Kenova“. Visiškai automatizuotai gamyklai taip pat bus reikalingi kvalifikuoti specialistai, tad netoliese esantis Kaunas, tikimasi, užtikrins automatizuotų linijų operatorių ir technikų pasiūlą.

„Stiprus vietinis verslas yra vienas svarbiausių šalies ekonominio augimo variklių. „Vli Timber“ gamykla – puikus pavyzdys, kaip lietuviško kapitalo įmonė, pasitelkusi inovacijas ir automatizaciją, tradicinėje pramonės šakoje kuria pasaulinio lygio sprendimus“, – sako investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.

„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių. Į „Investuok Lietuvoje“ galima kreiptis konsultacijoms dėl stambaus projekto paraiškų teikimo, projekto įgyvendinimo bei siekiant pasinaudoti specialiosiomis investavimo ir verslo sąlygomis stambiems projektams.

Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. eurų investuojant Vilniuje) ir kurie sukuria ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų. Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra; taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas. 

Svarbus bendradarbiavimas 

Kaip sako laikinasis „Regitros“ generalinis direktorius Rytis Polikauskas, konferencija „Saugus startas“ tapo svarbiu atskaitos tašku, nes renginyje aptariamos ne tik profesinės naujienos, bet ir diskusijose ieškoma realių sprendimų, kurie padėtų būsimiems vairuotojams.   

„Tik bendraudami su vairavimo mokyklų atstovais, pareigūnais ar kitais ekspertais  galime pamatyti platesnį paveikslą ir rasti geriausius sprendimus, kurie padėtų būsimam vairuotojui nuo pat sprendimo ateityje sėsti prie automobilio vairo. 

Vairuotojo kelias ir pasirengimas prasideda ne nuo egzamino ar įgyto vairuotojo pažymėjimo, o nuo pasiruošimo, todėl tikiu, kad svarbiausia yra bendras mūsų visų institucijų darbas ir rūpinimasis klientu visos šios kelionės metu“, – sakė R. Polikauskas. 

Renginio metu taip pat buvo įteiktos padėkos vairavimo mokykloms už labai gerus 2025 m. rezultatus ruošiant būsimus B ir B1 kategorijos vairuotojus ir prisidedant prie eismo dalyvių saugumo.  

Kodėl tik „pravažiuoti“ nebepakanka?  

Šiemet konferencijoje „Saugus startas“ „Regitra“ ir vėl subūrė institucijas bei vairavimo instruktorius iš visos Lietuvos, kurie prisideda prie to, kad į eismą patektų ir jame dalyvautų tik pasirengę vairuotojai.  

Pasak šiauliečio „Jago“ mokymų centro savininko Irmanto Jagmino, šiųmečio renginio tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“ yra svarbi ir dažnai sutinkama darbe kalbantis su būsimais vairuotojais. „Mokiniai dažnai bijo net ir pirmo važiavimo. Baimė ir jaudulys tikrai yra tos temos, kurios aktualios, turbūt, iki žmogus tikrai gerai išmoksta vairuoti ir vairavimas tampa kasdienybe.  

Profesionalai, kalbant apie streso šaltinius, mini, pavyzdžiui, telefonus. Išmaniuosius telefonus turime ir naudojame visi, bet prie vairo jie tampa dirgikliu. Kita vertus, viskas susiję su žmogaus sąmoningumu, todėl ir mūsų visų tikslas keliuose yra sąmoningumo didinimas. Sąmoningi vairuotojai bus ne tik atsakingi, bet ir saugiai vairuojantys“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.   

Anot I. Jagmino, tokie renginiai yra ypač reikalingi, nes suteikia progą ne tik susitikti kolegoms iš visos Lietuvos, bet ir kartu aptarti, kaip galima prisidėti prie saugumo keliuose didinimo.   

Jam pritarė ir kolega bei „Jago“ mokymų centro vadovas Antanas Gedvilas, kuris pastebėjo, kad streso valdymo tema tapo puikiu priminimu, ką daryti vairuojant įtemptų situacijų metu. „Labai džiaugiuosi, kad „Regitra“ ėmėsi iniciatyvos ir subūrė kolegas bendram tikslui. Šiandien yra būtina kalbėti apie tai, kad instruktoriai būtų psichologiškai pasiruošę ir motyvuoti, nes būtent jie gali suteikti užtikrintumo būsimiems vairuotojams. 

Neužtenka vien tik „pravažiuoti“ privalomas vairavimo pamokas. Svarbiausia yra gebėjimas tinkamai prieiti prie mokinio, suprasti jo savijautą, atsakyti į kylančius klausimus ir padėti jaustis užtikrinčiau. Tik mažinant jaudulį ir kuriant pasitikėjimą galima pasiekti geriausių rezultatų bei paruošti atsakingą, savimi pasitikintį vairuotoją“, – kalbėjo jis.  

Jei esame tinkamai pasiruošę, nėra ko bijoti  

Tuo tarpu vairavimo mokyklos „Eismo gidas“ vairavimo instruktorius Robertas Jacikevičius sako, kad svarbiausia pradedant mokytis vairuoti automobilį apsiprasti su pačia transporto priemone. 

„Kasdieniame darbe tikrai stengiamės kovoti su jauduliu ir nors iš patirties žinau įprastus būdus kaip kvėpavimas, pasivaikščiojimas, minčių atitolinimas, bet kartais svarbu pažvelgti tarsi iš šalies ir suprasti, jog galbūt prieš važiavimą mokiniui svarbu papasakoti apie automobilį, leisti paliesti jo viduje esančius elementus.   

Svarbu, kad mokinys nevažiuotų galvodamas, kad tai yra jo gyvenimo egzaminas, nejaustų įtampos dėl nepažįstamos automobilio aplinkos, todėl visuomet stengiuosi suprasti, kaip padėti konkrečiam žmogui jaustis laisviau ir susikoncentruoti į žinias“, – patirtimi dalijosi R. Jacikevičius.   

Paklaustas, kas iš tiesų kelia stresą vairuojant, instruktorius užtikrintai sakė, kad nemokėjimas ir nepasitikėjimas savo jėgomis. „Jei esame tinkamai pasiruošę, nėra ko bijoti. Tikiu, kad padeda kantrybė ir tikėjimas pačiu mokiniu. Patikėkite, tikėjimas žmogumi mokymo metu ir nusiteikimas gali tikrai daug“, – kalbėjo jis.  

Padėkas gavusios vairavimo mokyklos:  

1. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija (Alytaus padalinyje)  

2. Viešoji įstaiga „Greičio juosta“ (Kauno padalinyje)  

3. IĮ vairavimo mokykla „A klasė“ (Klaipėdos padalinyje)  

4. UAB „Vilkaviškio autoklubas“ (Marijampolės padalinyje)  

5. Viešoji įstaiga Mažeikių vairuotojų mokymo centras (Mažeikių padalinyje)  

6. IĮ „Vairuok“ (Panevėžio padalinyje)  

7. MB Eimanto vairavimo mokykla (Rokiškio padalinyje)  

8. UAB JAGO (Šiaulių padalinyje)  

9. IĮ „Eismo gidas“ (Tauragės padalinyje) 

10. UAB „Romziga“ (Telšių padalinyje)  

11. Utenos rajono technikos sporto klubas (Utenos padalinyje)  

12. Jovito Stankevičiaus IĮ (Vilniaus padalinyje)   

Siekiant išlaikyti objektyvumą ir tikslumą vairavimo mokyklos vertintos pagal konkrečiame padalinyje laikytų egzaminų rezultatus ir jei mokinių skaičius konkrečiame padalinyje buvo didesnis nei 50. 

„Regitros“ inf. 

Palyginus balandžio 7 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 34,70 euro, „Maxima“ – 36,45 euro, „Rimi“ – 36,46 euro, „Norfa“ – 37,43 euro, o „Iki“ – 39,49 euro.  

Balandžio 7 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.  

Produktai pagal maisto grupes: kur mažiausios kainos?  

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 6,64 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 7,54 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 0,90 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 14,70 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 16,65 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 1,95 euro.   

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 3,87 euro, o brangiausiai – „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 4,06 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,19 euro.   

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 3,94 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 4,80 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,86 euro.  

Mažiausia gėrimų – mineralinio negazuoto vandens ir nealkoholinio alaus – kaina pastebėta prekybos tinkluose „Lidl“, „Maxima“ ir „Norfa“ – 0,86 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Rimi“ prekybos tinkle – 1,16 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,30 euro.   

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir ne narvuose laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl” prekybos tinkle – 4,64 euro, o didžiausia – „Norfa“ prekybos tinkle – 5,58 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,95 euro. 

Apie tyrimą 

Šio tyrimo metu 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), vištos krūtinėlės filė (1 kg), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 kg), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.  

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų, bet jie nėra įsigyjami ir lyginami tyrime.  Pavyzdžiui, tyrime lyginama grietinė indelyje, tačiau galimai kuriame nors prekybos tinkle yra pigesnės (eur/kg) grietinės maišelyje. Arba tyrime lyginamas sufasuotas fermentinis sūris, tačiau produkto kaina (eur/kg) gali būti mažesnė perkant sveriamą fermentinį sūrį.  

Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito. 

„Girdime vežėjų keliamus klausimus ir kylančius iššūkius vykdant keleivių vežimą autobusais. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad priimami sprendimai pirmiausia atlieptų žmonių poreikius. Vežėjai pateiks papildomą informaciją, kuri leis objektyviau įvertinti situaciją ir galimą sprendimų poveikį. Tuomet sugrįšime prie tolesnės diskusijos ir turėsime aiškią bei visiems vienodai suprantamą kryptį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Susitikime dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos bei Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai. 

Vėžėjai pristatė situaciją rinkoje – keleivių srautų pokyčius, bilietų kainų dinamiką, kuro kainų įtaką sąnaudoms bei vežėjų prisitaikymui prie kintančių sąlygų. Kol kas bilietų kainos išlieka stabilios, tačiau tam tikruose maršrutuose fiksuojamas keleivių srautų mažėjimas. Vežėjai teigia, kad situacija dėl kainų artimiausiu laikotarpiu gali keistis.

Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė akcentavo, kad tai – kompleksinis klausimas, nes kainų augimas daro poveikį visam viešojo transporto sektoriui. Viceministrė pabrėžė, kad analizuojant galimas priemones būtina įvertinti jų finansinį poveikį valstybės biudžetui, teisinį pagrįstumą, savivaldybių vaidmenį bei tai, kaip sprendimai prisidėtų prie keleivių, ypač pažeidžiamiausių grupių, mobilumo užtikrinimo. 

Diskusijoje taip pat išryškėjo skirtingos nuomonės ir galimi sprendimų variantai dėl autobusų bilietų kompensavimo tolimajame ir vietiniame susisiekime bei akcizų kurui lengvatų taikymo. Susitikime sutarta, kad siekiant priimti pagrįstus sprendimus, būtina toliau rinkti, vertinti duomenis ir ieškoti bendros krypties. 

Susisiekimo ministerija ir toliau bendradarbiaus su visomis suinteresuotomis šalimis, siekdama rasti optimalų sprendimą, kuris užtikrintų sklandų gyventojų judėjimą, regionų pasiekiamumą ir kuo mažesnį energetikos krizės poveikį sektoriui.

Užimtumo tarnyba apklausė 1,7 tūkst. per pastaruosius trejus metus jaunimą iki 29 m. įdarbinusių darbdavių. Didžioji dalis (74 proc.) atsakė, kad jaunimo motyvacijai didžiausią įtaką daro darbo užmokestis ir lankstus darbo grafikas (62 proc.). 80 proc. darbdavių sutinka, kad jie greičiau perpranta technologijas, o 64 proc. mano, kad mokosi sparčiau nei vyresni kolegos. Jaunųjų produktyvumas, iniciatyvumas ir atsakomybė vertinami atsargiau.  

„Apie 60 proc. darbdavių iš sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo bei meninės ar pramoginės veiklos jaunus darbuotojus mato kaip atnešančius daugiau idėjų. Priešingai – gamybos, statybos, vandens tiekimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose: skeptiškų nuomonių apie jaunimo produktyvumą fiksuota dvigubai daugiau nei teigiamų“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  

Kai kurie darbdaviai dalijosi ir pavyzdžiais apie neįprastą tokio amžiaus darbuotojų elgseną: „neatvyko pirmą darbo dieną, nes nusprendė, kad su darbu nesusitvarkys“, „padirbęs dvi dienas pareiškė, kad nesuvaibino su darbu“, „klientui stovint šalia paprašė palaukti, kol baigs žaisti žaidimą“. Dažnai kartojosi ir dingimo praktika – jauni darbuotojai tiesiog nustojo eiti į darbą ir nebeatsiliepė telefonu.  

Anot G. Sinkevičės, toks požiūris į darbą ateityje darbuotojams gali sukelti rizikos: „Jie nekaupia profesinės patirties, kuri yra esminė produktyvumo augimo dalis. Dažnai keisdami darbus jie nesusikuria galimybių kilti karjeros laiptais, o sparčiai vystantis technologijoms ir senstant visuomenei darbdaviams tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų.“  

Dalis darbdavių teigė, kad jaunimui stinga bazinių žinių apie darbo teisę ar profesinę etiką – jaunuoliai susigalvoja savo darbo grafiką, neatvyksta į darbą gimtadienio proga ar nesupranta, kodėl pensijos kaupimo įmokos išskaičiuojamos iš atlyginimo. Griežtesnes pastabas dėl darbo kokybės jie dažnai priima kaip psichologinį smurtą.  

Kita vertus, apklausos rezultatai rodo, kad beveik du penktadaliai (37,5 proc.) darbdavių, pastaraisiais metais įdarbinusių jaunuolių, netaikė jokių jų integraciją palengvinančių priemonių.  

„Jaunimui reikia mokytis darbo rinkos taisyklių, o organizacijos turi būti pasiruošusios atnaujinti integracijos, mentorystės ir įvedimo į darbą procesus. Nuo to priklausys ne tik jaunimo vaidmuo darbo rinkoje, tai smarkiai veiks ir šalies ekonomikos dinamiką“, – įžvalgomis dalijosi Užimtumo tarnybos atstovė. 

Užimtumo tarnybos inf. 

„Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais siekiama įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas – kurti saugias darbo sąlygas visiems socialinių paslaugų srities darbuotojams. Numatomi sprendimai stiprins darbuotojų saugumą, mažins konfliktų ir nepagrįstų skundų riziką. Taip pat bus užtikrinamas aiškesnis pagalbos pinigų mokėjimas globėjams, sudaryta daugiau galimybių pritraukti naujus specialistus į socialinio darbo sritį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Šiuo metu galiojančios socialinių paslaugų srities darbuotojų teisės nėra pakankamos, siekiant užtikrinti jų saugumą profesinėje veikloje.

Remiantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo metu gauta informacija, socialiniai darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, organizuodami ar teikdami socialines paslaugas, nuolat susiduria su situacijomis, kai kyla ginčų dėl įvykių eigos, kliento ar darbuotojo veiksmų, darbo aplinkoje fiksuojamas agresyvus, manipuliatyvus ar nepastovus klientų elgesys, o socialinių paslaugų įstaigos veiklai keliami aukšti įrodymų pagrįstumo bei sprendimų objektyvumo reikalavimai.

Siūloma suteikti minėtiems darbuotojams teisę organizuojant ar teikiant socialines paslaugas daryti garso ir vaizdo įrašus. Taip padidėtų darbuotojų saugumas, sumažėtų rizika patirti agresyvų klientų elgesį, sumažėtų nepagrįstų skundų ir administracinė našta, pagerėtų socialinių paslaugų kokybė, darbuotojų sprendimų argumentacija, remiantis objektyviais duomenimis efektyviau vyktų tarpžinybinis bendradarbiavimas.

Studentams – galimybė įsidarbinti socialiniu darbuotoju

Pastaruoju metu stebimas socialinių darbuotojų trūkumas, kuris apsunkina socialinių poreikių užtikrinimą pažeidžiamiems žmonėms. Šiuo metu galiojantys reikalavimai asmenims, galintiems dirbti socialiniu darbuotoju, neatliepia realių darbo rinkos poreikių.

Pakeitimais siekiama sudaryti teisines prielaidas asmeniui, studijuojančiam aukštosios mokyklos (kolegijos ar universiteto) socialinio darbo studijų programoje ir įgijusiam ne mažiau kaip 150 socialinio darbo studijų programos  kreditų, iš kurių ne mažiau kaip 90 modulio (dalyko), suteikiančio socialinio darbuotojo profesines kompetencijas, kreditų, dirbti socialiniu darbuotoju. Asmuo šiais pagrindais į socialinio darbuotojo pareigas galėtų būti priimtas tik vieną kartą ir per 3 metus nuo darbo socialiniu darbuotoju pradžios, privalėtų įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Aiškesnis reguliavimas dėl pagalbos pinigų mokėjimo globėjams

Šiuo metu praktikoje savivaldybių administracijoms kyla neaiškumų dėl to, kurios savivaldybės administracija turėtų mokėti pagalbos pinigus, kai: 1) vaiko globėjas (rūpintojas), gyvenantis savo savivaldybėje, globoja (rūpina) vaiką, atvykusį iš kitos savivaldybės; 2) kai vaiko globa (rūpyba) organizuojama per globos centrą, o pagalbos pinigai mokami per globos centrą budintiems ar nuolatiniams globotojams, turintiems tarpusavio bendradarbiavimo sutartį su globos centru, tačiau gyvenantiems kitoje savivaldybėje. Esant teisinio reguliavimo neapibrėžtumui, savivaldybės taiko skirtingą praktiką ir dažnu atveju nutraukia skirtų pagalbos pinigų mokėjimą, kai vaikas išvyksta gyventi pas globėjus (rūpintojus) į kitą savivaldybę ir joje deklaruojama vaiko gyvenamoji vieta, o savivaldybės, kurioje naujai deklaruojama vaiko gyvenamoji vieta, administracija jų neskiria, nes savivaldybės tarybos sprendimu – pagalbos pinigai mokami vaikus globojančioms šeimoms (asmenims) ir šeimynoms, kurie globoja (rūpina) tik šios savivaldybės teritorijoje be tėvų globos likusius vaikus.

Pakeitimais siekiama spręsti šiuo metu praktikoje kylančią problemą ir pasiekti teisinio reguliavimo aiškumą,  nustatant, kuri savivaldybės administracija turėtų mokėti pagalbos pinigus budintiems ir nuolatiniams globotojams, vaikus globojančioms ir (ar) jais besirūpinančioms  šeimoms, šeimynoms.

SADM inf.

Renginys skirtas mokiniams ir jų tėvams, mokytojams, karjeros specialistams ir visiems norintiems susipažinti su profesiniu mokymu, apžiūrėti klases ir laboratorijas, praktiškai išbandyti dominančią profesiją, sužinoti apie priėmimą.

Balandžio 16 d. 10 val. Vilniaus statybininkų rengimo centre lankysis švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

Balandžio 17 d. 10 val. Menų ir dizaino mokymo centre Kaune lankysis švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

„Nuoširdžiai kviečiu kiekvieną užsukti į profesinių mokyklų atvirų durų dienas – ateikite pasižiūrėti, pabandyti, paklausti. Mokyklos lankytojams bus atviros net dvi dienas, kad visi suspėtų išbandyti norimą profesiją, aplankyti ne vieną mokyklą. Tai puiki proga įsitikinti, kiek daug laisvės šiandien suteikia profesinis mokymas: galima įgyti ir profesiją, ir brandos atestatą, mokytis su moderniausia įranga, o baigus mokslus greičiau įsidarbinti ir pradėti savarankišką gyvenimą“, – sako ministrė R. Popovienė.

Daugybė interaktyvių užsiėmimų: nuo dronų iki juvelyrikos

Lankytojai bus kviečiami ne tik aplankyti klases, praktinio mokymo bazes, laboratorijas, simuliatorius, bet ir išmėginti savo jėgas praktinėse užduotyse, konkursuose, viktorinose, išgirsti pranešimus ir kt.

Pavyzdžiui, Menų ir dizaino mokymo centras kvies išbandyti 3D modeliavimą, pasigaminti keramikos ir juvelyrikos rankdarbių. Alytaus profesinio rengimo centras lankytojus supažindins su bepiločių orlaivių valdytojo profesija ir surengs dronų valdymo varžybas.

Kupiškio technologijos ir verslo mokykla kvies į pikniko popietę – lankytojai galės stebėti profesionalų iš Italijos darbą ir paragauti jų gamintų patiekalų. O Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro autodrome bus galima išbandyti vairavimo mokymo simuliatorių ir pasitikrinti savo vairavimo įgūdžius.

Atvirų durų dienos visose profesinio mokymo įstaigose organizuojamos kasmet nuo 2023 m. Pernai renginys pritraukė daugiau kaip 8 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos.

Daugiau informacijos apie renginį ir visų šalies profesinio mokymo įstaigų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.igykprofesija.lt.

„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus, suaugusiuosius domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16–17 d. Daugiau informacijos igykprofesija.lt. Kampanija finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

„Prieš pateikdami pataisą dėl mokinių mokymosi krūvių klausėme švietimo bendruomenės nuomonės, analizavome kaimyninių šalių, pvz., Latvijos, Suomijos, Estijos, Lenkijos, patirtį. Daugumoje šalių mokymosi krūvį reguliuoja švietimo srities teisės aktai. Tikimės, kad mokykloms, planuojančioms naujus mokslo metus, bus parankiau vadovautis vienu teisės aktu, nustatančiu ugdymo procesus ir sąlygas, bus išlaikomas teisės aktų nuoseklumas, aiškesnė atsakomybė ir labiau užtikrinama dermė. Kiti aspektai, tokie kaip pamokų trukmė, pertraukų skaičius ir trukmė, pamokų pradžios laikas, ir toliau bus aptariami higienos normoje. Pastarieji dalykai labiau susiję ne su ugdymu, o su saugių, ergonomiškų mokymosi sąlygų užtikrinimu“, - sako  švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Mokinių mokymosi krūvio reguliavimą perkėlus į švietimo srities teisės dokumentus, prireikus bus galima lanksčiai jį koreguoti. Dabar higienos normos, kaip sveikatos srities reguliavimo priemonė, nėra pritaikytos dažnesniems ir greitesniems ugdymo organizavimo pokyčiams.

Švietimo įstatymo pataisa dėl mokinių mokymosi krūvio reguliavimo įsigalios nuo 2026 metų rugsėjo 1 d.

Siekiant profesinio mokymo kokybės stiprinami reikalavimai mokytojų pasirengimui

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktai Švietimo įstatymo pataisai, numatančiai, kad visiems profesijos mokytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, per 4 metus nuo darbo pradžios bus privaloma baigti profesijos mokytojo programą. Šiuo metu dirbantys ir pedagogo kvalifikacijos neturintys mokytojai per 4 metus privalės įgyti profesijos mokytojo arba pedagogo kvalifikaciją. Pagal profesinio mokymo programas visoje profesinio mokymo sistemoje dabar dirba 1 460 mokytojų, neturinčių pedagogo kvalifikacijos. Priėmimas į profesijos mokytojo kvalifikaciją teikiančias programas prasidės kartu su šių metų bendruoju priėmimu į profesinio mokymo įstaigas.

Šį įstatymo nuostata įsigalioja 2027 m. rugsėjo 1 d.  Dabar norint dirbti profesijos mokytoju, pakanka būti išklausius pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.

Profesijos mokytojo kvalifikacijai įgyti finansavimas bus skiriamas iš bendrų valstybės finansuojamų profesiniam mokymui skirtų asignavimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Kaip praneša bendrovė „Jonavos paslaugos“, tai – ne atsitiktinumas, o pasitelktas modernus želdynų priežiūros sprendimas. Teigiama, kad dronas naudojamas trąšoms paskleisti tiksliau ir efektyviau, užtikrinant tolygesnį jų pasiskirstymą numatytuose plotuose.

Bendrovės duomenimis, įrenginys buvo specialiai suprogramuotas dirbti konkrečiose teritorijose, todėl trąšos naudojamos tik ten, kur jų reikia.

Pasak „Jonavos paslaugų“, tokia technologija leidžia ne tik gerinti želdynų būklę, bet ir taupiau bei atsakingiau naudoti išteklius.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį, kad metalo atliekų tvarkytojams draudžiama priimti elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekas kaip metalo atliekas. EEĮ atliekas gali priimti tik tie atliekų tvarkytojai, kurie yra registruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir turi leidimus tokioms atliekoms priimti.

Jei priimant metalo laužą nustatoma, kad jame yra EEĮ atliekų, šios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis. Jos turi būti registruojamos priėmimo dokumentuose nurodant EEĮ atliekų kiekį ir atliekų kodą. EEĮ atliekos, įskaitant buitinę techniką, elektronikos prietaisus, informacinių technologijų įrangą ir kitas panašias atliekas, turi būti tvarkomos atskirai, laikantis joms taikomų specialių surinkimo, apdorojimo ir apskaitos reikalavimų. Šios atliekos negali būti maišomos su metalo laužu ar apskaitomos kaip metalo atliekos.

Metalo atliekų tvarkytojai privalo užtikrinti, kad:

• atliekos priėmimo metu būtų tinkamai identifikuojamos;
• EEĮ atliekos nebūtų priimamos kaip metalo laužas;
•  atliekų turėtojams būtų suteikiama informacija apie tinkamus EEĮ atliekų perdavimo būdus;
• supirkimo vietoje būtų pateiktas draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašas;
• netauriųjų metalų laužas ir atliekos būtų saugomi, o jų apskaita tvarkoma vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis taisyklėmis;
• supirktas netauriųjų metalų laužas ir atliekos būtų saugomi tik supirkimo vietose;
• netauriųjų metalų laužas ir atliekos iš fizinių asmenų būtų superkami tik supirkimo vietose;
• būtų laikomasi visų teisės aktuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.

Už nustatytų reikalavimų pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Aplinkos apsaugos departamento svetainėje galima rasti atmintines gyventojams apie atliekų rūšiavimą.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Tokiam sprendimui vienbalsiai pritarta balandžio 8 dieną vykusiame Jonavos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdyje, kuriam pirmininkavo Erlandas Andrejevas.

Kaip posėdyje teigė komisijos narys, vicemeras Povilas Beišys, naujai sutvarkyta infrastruktūra pirmiausia orientuota į pėsčiųjų saugumą.

„Tai yra takas, labiau pritaikytas pėstiesiems, neįgaliesiems ar mamoms su vežimėliais. Jo plotis nėra pakankamas, kad saugiai prasilenktų dviratininkai ir pėstieji“, – sakė P. Beišys.

Anot jo, papildomų rizikų kelia ir tako konstrukcija.

„Įrengti turėklai, o vietomis takas yra pakeltas ant polių, todėl važiuoti juo dviračiais ar elektrinėmis priemonėmis būtų nesaugu“, – pažymėjo vicemeras.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, komisija nusprendė prie kiekvieno iš keturių įėjimų įrengti draudžiamuosius kelio ženklus: „Dviračių eismas draudžiamas“ ir „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“. Pastarasis draudimas apims ir elektrines mikrojudumo priemones, įskaitant paspirtukus.

Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tokie ribojimai reikalingi siekiant užtikrinti saugų ir patogų judėjimą visiems tako lankytojams.

Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos direktorė Gražina Gečienė sveikindama susirinkusiuosius akcentavo, kad šis susitikimas – ne tik graži tradicija, bet ir proga dalintis tuo, kas svarbiausia.

„Šiandien susirinkome ne tik į „Šviesos pusryčius“, bet ir pabūti kartu, pasidalinti bendryste, vidine šviesa, kuri daro mus reikšmingus vienas kitam. Džiugu, kad mūsų mieste gyvena ir dirba šviesūs žmonės, auga šviesūs vaikai“, – kalbėjo direktorė.

Ji pabrėžė, kad šių metų renginio vieta pasirinkta sąmoningai.

„Neatsitiktinai susitikome tokioje šviesioje ir jautrioje erdvėje kaip Janinos Miščiukaitės meno mokykla. Norime parodyti, kad mūsų specialiojo ugdymo skyriaus mokiniai yra tokie patys šio miesto gyventojai – jie gali dalyvauti įvairiose veiklose, lankytis koncertuose, spektakliuose, muziejuose, būti visaverte bendruomenės dalimi“, – sakė G. Gečienė.

Direktorė taip pat atkreipė dėmesį į bendruomenės augimą ir partnerystės svarbą. Anot jos, per trejus metus renginys subūrė vis platesnį ratą žmonių ir organizacijų.

„Per šį laiką mūsų draugų ratas gerokai išsiplėtė. Esame nuoširdžiai dėkingi visiems, kurie savo dėmesiu, geru žodžiu ar realia pagalba prisideda prie mūsų vaikų kasdienybės. Be jūsų nebūtų ir mūsų – šis ryšys yra abipusis, stiprinantis ir įkvepiantis“, – teigė mokyklos vadovė. 

Pasak direktorės, net ir maži gestai gali turėti didelę reikšmę.

„Kartais užtenka padrąsinančio žvilgsnio, rankos paspaudimo ar nuoširdaus apkabinimo, kad ta vidinė šviesa žmoguje sustiprėtų. Svarbiausia, kad ji būtų reikšminga ne tik mums patiems, bet ir tiems, kurie yra šalia“, – kalbėjo mokyklos vadovė, dėkodama visiems už buvimą kartu ne tik šventės metu, bet ir kasdienybėje.

Renginyje kalbėjęs brolis pranciškonas Edvinas kvietė susimąstyti apie šviesos prasmę kasdieniame gyvenime. Jo teigimu, tikrumas, nuoširdumas ir gebėjimas priimti kitoniškumą yra vertybės, kurių dažnai galime pasimokyti iš specialiųjų poreikių turinčių žmonių. „Jie primena mums, kaip svarbu būti savimi, nesislėpti po kaukėmis ir kurti tikrą ryšį“, – kalbėjo dvasininkas.

Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė akcentavo žmogiško ryšio svarbą. Pasak jos, būtent bendrystė ir tarpusavio supratimas kuria stipriausią šviesą. „Darbo kasdienybėje dažnai pamirštame vieni kitus, tačiau tokie susitikimai primena, kas iš tiesų svarbiausia“, – teigė vicemerė, dėkodama renginio organizatoriams.

„Šviesos pusryčiai“ skirti pagerbti tuos, kurie savo darbu, pagalba ir iniciatyvomis prisideda prie specialiojo ugdymo mokinių gerovės, jų socialinių įgūdžių stiprinimo bei sėkmingos integracijos. Renginį papuošė mokinių meniniai pasirodymai – skambėjo muzika, dainos, šokiai, o salėje netrūko šiltų emocijų ir šypsenų.

Atliekų rūšiavimas ne vienam iš mūsų atrodo visai paprasta užduotis – kol su tuo nesusiduriame praktikoje. Štai laikome rankoje nešvarų indelį nuo grietinės. Tarsi ir savaime suprantama, kad jis turėtų keliauti į plastiko konteinerį. Tačiau ima ir iškyla dilema: reikėtų jį prieš tai su plovikliu kruopščiai išplauti, ar ne?

Jeigu jaučiatės blogai, kad apie rūšiavimą visko iki galo nežinote, nenukabinkite nosies – jūs tikrai nesate vieninteliai.

Televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas 15min tinklalaidėje „Valinskas žino“ prisipažino: pavyzdiniu rūšiuotoju jo tikrai nebūtų galima pavadinti. Tačiau svarbiau tai, jog vyras nuoširdžiai stengiasi būti atsakingas ir rūpintis aplinka.

Artėjant balandžio 30-ąją vyksiančiam jau septintajam „Atliekų kultūros“ egzaminui, A. Valinskas nepabūgo ir pats pasitikrinti žinių. Televizijos žvaigždė naujausiame tinklalaidės epizode sulaukė trijų klausimų, kurie egzamino dalyviams nemažai sunkumų pridarė praėjusiais metais.

Kaip žinomam žmogui sekėsi į juos atsakyti, galite pasižiūrėti šiame vaizdo įraše.

Tinklalaidės herojaus atsakymai ir reakcijos parodo labai žemišką, daugeliui atpažįstamą požiūrį į rūšiavimą. Atsakydamas į vieną klausimą, A. Valinskas bandė mąstyti logiškai, o štai į kitą – vadovavosi gyvenimiška patirtimi.

Būtent tai ir yra viena iš pagrindinių „Atliekų kultūros“ egzamino idėjų – parodyti, kad rūšiavimas nėra teorinis testas su vienu teisingu keliu. Praktikoje dažnai tenka spręsti situacijas, kuriose nėra visiškai akivaizdaus atsakymo, o sprendimą lemia supratimas, įpročiai ir atsakingas požiūris.

Egzamino organizatoriai pabrėžia, kad jų iniciatyvos tikslas nėra vertinti ar „gaudyti“ klaidas, o skatinti sąmoningumą ir padėti žmonėms lengviau orientuotis kasdienėse situacijose. Būtent tokie vieši pavyzdžiai, kaip A. Valinskas, tik dar kartą primena – rūšiavimas yra ne tobulas žinojimas, o nuolatinis mokymasis.

Žinias pasitikrinkite ir jūs

„Atliekų kultūros“ egzaminas kasmet suburia tūkstančius dalyvių iš visos Lietuvos – nuo moksleivių iki įvairių sričių profesionalų. Ir visai nesvarbu, ar rūšiavime jaučiatės užtikrintai, ar vis dar kyla klausimų dėl kasdienių situacijų.

Egzaminas sukurtas taip, kad būtų įdomus, įtraukiantis ir kartu naudingas – jis padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir sužinoti naujų dalykų, kuriuos lengvai pritaikysite kasdienybėje.

Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną, nuo 9 iki 20 valandos, jo trukmė – 45 minutės. Registruotis dalyviai gali jau nuo balandžio 9-osios. Norintiems dalyvauti šiame egzamine jokių specialių reikalavimų nėra.

Jaunesniųjų klasių mokinių lauks trumpesni testai, o vyresniųjų – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiamos jungtis ir įmonės – tai puiki proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir įsitraukti visam kolektyvui.

Egzaminas vyks internetu – specialioje egzamino svetainėje adresu https://egzaminas.atliekukultura.lt/. Prisijungti itin paprasta – pakaks užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

Primename, kad geriausių rezultatų pasiekę dalyviai sulauks paskatinimo – bus apdovanoti prizais: https://egzaminas.atliekukultura.lt/prizes.

Organizatoriai viliasi, kad šis testas padės atrasti spragas, pakeisti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

„Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Alytaus RATC, Marijampolės AATC, Kauno RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC ir Telšių RATC.

Balandžio 17 d. (penktadienį) 10 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija kviečia visuomenę į Atvirų durų dieną. Renginio metu visi besidomintys kariuomene, nacionaline gynyba ar karininko profesija turės galimybę iš arti susipažinti su akademijos veikla ir kariūnų kasdienybe.

Atvykusieji galės apžiūrėti karinę techniką ir ginkluotę, pabendrauti su kariūnais, dėstytojais bei instruktoriais ir išbandyti fizinio rengimo užduotis. Renginio metu bus pristatomos studijų programos, karjeros galimybės Lietuvos kariuomenėje, demonstruojami kariūnų rengimo elementai.

Lankytojai taip pat turės progą pamatyti kariūnų mokymosi ir gyvenimo erdves, susipažinti su akademijos infrastruktūra bei geriau suprasti tarnybos specifiką.

Atvirų durų diena kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. 2025 m. atvirų durų dienoje sulaukėme apie 3000 jaunų žmonių iš visos Lietuvos.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei. Baigę studijas kariūnai įgyja aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir jiems suteikiamas leitenanto laipsnis.

Krašto apsaugos ministerijos inf. 

„Kuro išlaidos yra svarbi pragyvenimo išlaidų dalis ir daro įtaką namų ūkių biudžetams. Valstybės pareiga yra reaguoti į dėl globalių priežasčių išaugusias degalų kainas vartotojams. Vyriausybės pasiūlytas sprendimas – laikinas akcizų dyzelinui sumažinimas yra teisingo pobūdžio sprendimas. Ar pakankamai greitai, ar pakankama apimtimi – visuomenė gali pati įvertinti. Manau, kad birželio mėnesį prie kuro akcizų klausimo turėsime vėl sugrįžti“, – teigė Prezidentas.

Įprastam dyzelinui akcizų tarifo pastovioji dalis mažės nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.

„Sumažinus akcizą dyzelinui, valstybės pareiga ties šiuo sprendimu nesibaigia – būtina užtikrinti, kad visa nauda dėl akcizo sumažinimo atiteks būtent vartotojams, tai yra gyventojams. Atliepdamas šį tikslą, pateikiau Seimui įstatymą dėl didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo, kurį Seimas sutiko svarstyti skubos tvarka. Paraginčiau Vyriausybę nedelsti teikiant išvadą, kuri būtina, kad Seimas procedūriškai galėtų dėl įstatymo apsispręsti. Manau, kad be šio įstatymo Vyriausybė neturi reikšmingų instrumentų užtikrinti finansinės naudos dėl akcizų sumažinimo atitekimo vartotojams“, – pabrėžė Prezidentas.

Prezidento komunikacijos grupė

,,Siūlomais pakeitimais siekiame, kad šalpos pensijų sistema būtų aiškesnė, teisingesnė ir labiau orientuota į žmones, kuriems parama reikalinga labiausiai. Užtikrinsime nuoseklesnį išmokų mokėjimą, sudarysime galimybę žmonėms nelikti be pajamų laukiant sprendimų dėl jų pensijų. Tai svarbus žingsnis stiprinant socialinį saugumą ir pasitikėjimą visa sistema“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Pensijų priemokos bus mokamos už einamąjį mėnesį

Siekiant paremti pačias mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunančius žmones, jiems skiriamos  socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos priemokos. Kiekvienų metų vasario mėnesį pensijos priemokų gavėjai susiduria su situacija, kai jų gaunama bendra išmokų ir pensijos priemokų suma vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, sumažėja. Tai susiję su jų išmokėjimo terminais: socialinio draudimo pensijos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijos priemokos – už praėjusį.

Galiojant tokiai pensijos priemokų mokėjimo tvarkai, sausio mėnesį mažų pensijų gavėjams išmokama indeksuota socialinio draudimo pensija už einamąjį mėnesį ir pensijos priemoka, apskaičiuota vertinant gruodžio mėnesio pensijos dydį, o apskaičiuojant vasario mėnesį išmokėtiną pensijos priemokos sumą vertinamas jau indeksuotos ir sausio mėnesį išmokėtos socialinio draudimo pensijos dydis, dėl to pensijos priemoka sumažėja. Jeigu socialinio draudimo pensijos dydis viršija atitinkamais metais taikomą minimalių vartojimo poreikių dydį (toliau – MVPD), pensijos priemoka iš viso nebemokama.

Siūloma nustatyti, kad pensijos priemoka būtų mokama už einamą mėnesį, atsižvelgiant į už tą patį mėnesį (jeigu pensija mokama už einamą mėnesį) arba už praėjusį mėnesį (jeigu pensija mokama už praėjusį mėnesį) priskaičiuotų pensijų sumą ir einamąjį mėnesį galiojantį MVPD. Pavyzdžiui, pensijos priemoka už vasario mėnesį bus mokama, atsižvelgiant į už vasario mėnesį priskaičiuotą socialinio draudimo senatvės pensijos (kuri mokama už einamąjį mėnesį) dydį ir už sausio mėnesį priskaičiuotą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją (nes ši pensija mokama už praėjusį mėnesį) bei vasario mėnesį galiojantį MVPD.

Šalpos pensijos – kol laukiama informacijos iš užsienio

Vienas iš socialinės apsaugos sistemų ES šalyse koordinavimo principų – socialinio draudimo laikotarpių skirtingose valstybėse narėse sumavimas. Tai reiškia, kad nustatant asmens teisę į pensiją, atsižvelgiama ir į kitoje valstybėje narėje įgytą stažą. Todėl kai asmuo, dirbęs skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kreipiasi į „Sodrą“ dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, būtina surinkti informaciją apie šio asmens socialinio draudimo laikotarpius visose valstybėse narėse, kuriose jis yra dirbęs. Jeigu asmuo neturi minimaliojo pensijų socialinio draudimo stažo Lietuvoje, socialinio draudimo pensija jam neskiriama, kol nepatvirtinamas kitose valstybėse įgytas stažas. Dėl skirtingų administracinių procedūrų vykdymo terminų, šios informacijos patvirtinimas kartais užtrunka iki pusės metų ir ilgiau, o tuo metu pensija asmeniui negali būti paskirta.

Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma nustatyti galimybę asmenims tuo laikotarpiu, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio valstybės socialinio draudimo pensijai skirti bei informacijos apie šių asmenų teisę gauti užsienio valstybės pensiją, gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją.

Neskirs šalpos pensijos, jei asmuo turi teisę į didesnę pensiją iš Europos Sąjungos institucijos

Pastaruoju metu atsiranda asmenų, dirbusių ES institucijose ir gaunančių pensijas iš ES institucijų pensijų sistemos, tačiau nepersikėlusių savo pensinių teisių pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokie asmenys įgyja teisę gauti šalpos pensiją arba pensijos priemoką Lietuvoje. Toks teisinis reguliavimas neatitinka nei šalpos išmokų, nei pensijos priemokų paskirties – užtikrinti minimalias pensines pajamas ir valstybės biudžeto lėšomis remti mažiausių pensijų gavėjus.

Siūloma neskirti šalpos pensijų ir pensijų priemokų, jeigu asmuo turi teisę gauti tokio paties arba didesnio dydžio Europos Sąjungos institucijos mokamą pensiją.

Konkurse kviečiami dalyvauti 9–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Pirmasis etapas vyksta balandžio 15–16 dienomis nuotoliniu būdu, interneto svetainėje https://dzk.lrt.lt, sprendžiant testo klausimus. Po šio etapo geriausiai pasirodę suaugusieji konkurso dalyviai bus apdovanoti Seimo prizais. 

Į moksleivių finalą pateks 60 geriausiai pasirodžiusių dalyvių. Finalinis etapas vyks 2026 m. gegužės 9 d. Seimo rūmuose, kur dalyvių lauks ne tik žinių patikrinimas, bet ir Seimo darbo simuliacija Seimo posėdžių salėje ir kitose Seimo erdvėse.  

Visi konkurso finalo dalyviai bus apdovanoti Seimo prizais, o daugiausiai balų surinkusieji galės laimėti keliones į Europos Parlamentą ir Europos Tarybą, įsikūrusią Strasbūre. Taip pat laukia partnerių „LTG Link“ įsteigti prizai – kuponai kelionėms traukiniais. Geriausiųjų trejetukas papildomai bus apdovanotas naujausiais išmaniaisiais įrenginiais. 

Aktyviausios konkurse dalyvaujančios mokyklos taip pat sulauks ypatingo įvertinimo – šešias aktyviausias mokyklas aplankys Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.  

Demokratijos žinių konkursu siekiama paskatinti įvairaus amžiaus dalyvius aktyviau domėtis Lietuvos ir pasaulio politiniu gyvenimu, įgyti daugiau žinių apie įstatymų leidžiamosios institucijos veiklą, demokratijos pagrindus, žmogaus teises, valstybės ir parlamentarizmo istoriją. 

„Demokratijos žinių konkursas – tai kvietimas ne tik pasitikrinti turimas žinias, bet ir sąmoningiau įsitraukti į valstybės gyvenimą. Kuo geriau suprantame, kaip veikia demokratija, tuo aktyviau ir atsakingiau galime prisidėti prie savo šalies kūrimo. Todėl pilietinis raštingumas ir kritinis mąstymas šiandien yra ypač svarbūs“, – pažymi šių metų konkurso globėjas Seimo Pirmininkas J. Olekas. 

Demokratijos žinių konkurso komanda iki konkurso pradžios daugiau nei du mėnesius aktyviai vedė pilietiškumo pamokas Lietuvos mokyklose. Per šį laikotarpį aplankytos 133 mokyklos šalies miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Didžiausias tikslas buvo pasiekti mažiausias mokyklas ir tokias ugdymo įstaigas, kuriose komanda anksčiau dar nebuvo apsilankiusi ir vedusi pilietiškumo pamokų. 

„Tokie renginiai reikšmingai prisideda prie pilietinio sąmoningumo stiprinimo ir skatina aktyvų visuomenės dalyvavimą demokratiniuose procesuose. Ypač svarbu, kad jauni žmonės jau mokykloje ugdytų supratimą apie valstybės valdymą ir savo, kaip piliečių, įsitraukimą. Būtent todėl kasmet lankome vis kitas mokyklas, skiriame daug dėmesio regionams ir pilietiškumo pamokas vedame mažiausių miestelių ir kaimų mokyklose. Juk kiekvieno Lietuvos piliečio balsas yra vienodai svarbus, nepaisant to, kaip toli nuo sostinės jis gyventų“, – sako Seimo kancleris Algirdas Stončaitis. 

Dalyvauti Demokratijos žinių konkurse kviečiame interneto svetainėje https://dzk.lrt.lt. 

Konkursą organizuoja Seimo kanceliarija kartu su informaciniu partneriu – LRT.  

LR Seimo kanceliarijos inf. 

Daugelis žmonių mano, kad depresija pasireiškia tik akivaizdžiais emocijų ar elgesio pokyčiais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog balso savybės taip pat gali būti objektyvus šios būklės biologinis žymuo. 

„Idėja, kad balsas gali išduoti depresiją, kyla iš neuromuskulinės fiziologijos: depresija veikia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų sritis, atsakingas už motorinę kontrolę, įskaitant balso stygų ir kalbos aparato raumenų veiklą. Dėl to depresija sergantiems asmenims pasireiškia vadinamasis psichomotorinis sulėtėjimas, kuris tiesiogiai keičia kalbos ypatybes“, – aiškina Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesorius Rytis Maskeliūnas. 

Pasak jo, realiame gyvenime šie pokyčiai dažnai yra labai subtilūs ir sunkiai sąmoningai kontroliuojami, todėl, pasitelkus dirbtinį intelektą (DI), net ir tada, kai žmogus bando nuslėpti savo emocinę būseną, analizuojant balso mechaniką, galima atskleisti depresijai būdingus fiziologinius dėsningumus.

„Mūsų hipotezė grindžiama prielaida, kad galima identifikuoti universalius, nuo kalbos nepriklausančius akustinius biožymenis. Tai leidžia manyti, kad balsas yra tarsi langas į neurofiziologinę būseną, galintis atskleisti depresijai būdingus dėsningumus net ir tada, kai jie nėra akivaizdūs stebint elgesį“, – sako KTU profesorius. 

Depresijos požymiai balse – universalūs skirtingomis kalbomis

Tyrimą vykdantis KTU doktorantas Musyyab Yousufi teigia, kad depresijos požymiai balse gali būti panašūs skirtingose kalbose. Tai pagrindžia antrąją hipotezę – pagrindiniai depresijos sukelti fiziologiniai pokyčiai balso formavimo mechanizmuose yra universalūs, nepaisant kalbinių ar kultūrinių skirtumų.

„Tyrimo metu buvo identifikuoti stabilūs akustiniai požymiai (analizuota apie 50 skirtingų parametrų). Šie požymiai pasirodė reikšmingi labai skirtingose kalbinėse terpėse – analizuoti kinų (mandarinų) ir anglų kalbų duomenų rinkiniai (deja, lietuviškų duomenų kol kas neturime pakankamai)“, – pasakoja jis. 

Nors šių požymių kitimo amplitudė skyrėsi, jų kryptingumas išliko pastovus. Pavyzdžiui, stebėta mažesnė balso moduliacija ir sumažėjęs spektrinis nuolydis. Tai rodo, kad depresija, veikdama psichomotorinius procesus, raumenų įtampą ir kvėpavimo kontrolę, sukelia panašius akustinius pokyčius, nepriklausomai nuo to, kokia kalba žmogus kalba.

Nepastebimi žmogui, bet atpažįstami DI

DI, atpažindamas depresiją iš balso, analizuoja ne žodžių prasmę, o subtilius balso akustinius parametrus, kurie veikia kaip fiziologiniai biožymenys.

„DI sistemų mokymas vyksta išgryninant konkrečias balso ypatybes iš ilgesnių kalbos segmentų, o vėliau, taikant penkis skirtingus požymių atrankos algoritmus ir sujungiant jų rezultatus į konsensusinį reitingą, nustatoma, kurie požymiai yra stabiliausi ir labiausiai susiję su depresija skirtingose kalbose bei įrašymo sąlygose“, – pasakoja R. Maskeliūnas.

Pavyzdžiui, tyrime nustatyti universalūs biožymenys, tokie kaip sumažėjusi pagrindinio tono dažnio variacija (rodanti monotoniškesnę kalbą), padidėjęs pauzių skaičius ir pakitę tam tikri MFCC koeficientai, apibūdinantys balso spektrines savybes. Šie požymiai iš dalies atspindi psichomotorinį sulėtėjimą ir sumažėjusią balso energiją.

Be to, nustatyta, kad depresija sergantiems asmenims būdingas padidėjęs balso dažnio netolygumas (angl. jitter) ir amplitudės svyravimai (angl. shimmer), taip pat sumažėjęs harmonikų ir triukšmo santykis (HNR). Tai rodo balso stygų veiklos nestabilumą, kuris gali pasireikšti kaip lengvai virpanti kalba.

„Vis dėlto visi šie rodikliai yra labai subtilūs ir paprastai lieka nepastebėti žmogaus ausiai. Moksliškai kalbant, depresijos akustinį parašą sudaro sudėtingas makroskopinių ir mikroskopinių balso požymių derinys“, – sako M. Yousufi.

Perpranta skirtingas kalbas

KTU profesoriaus teigimu, itin svarbu tai, kad modeliai, apmokyti naudojant vieną duomenų rinkinį, gebėjo atpažinti depresiją ir kituose rinkiniuose. Tai tiesiogiai sprendžia vieną pagrindinių šios srities iššūkių – modelių gebėjimą generalizuoti, t. y. veiksmingai veikti ne tik su mokymo duomenimis, bet ir naujose, modeliui nepažįstamose populiacijose.

„Tyrimo rezultatai svarbūs ir tuo, kad rodo, jog naudojant atrinktus, keliais metodais patvirtintus (konsensusinius) akustinius požymius galima pasiekti bent dalinį modelių perkėlimą iš anglų į mandarinų kalbą ir atvirkščiai“, – dalijasi jis. 

Pavyzdžiui, modeliai, apmokyti su gausesniu ir įvairesniu E-DAIC (anglų kalbos) duomenų rinkiniu, MODMA (mandarinų kalbos) rinkinyje pasiekė panašius ar net geresnius rezultatus nei pačiame E-DAIC rinkinyje. Tai rodo, kad egzistuoja universalūs, nuo kalbos nepriklausomi depresijos biožymenys.

„Nors buvo fiksuotas našumo sumažėjimas (angl. domain loss), ypač perkeliant modelius iš mažesnio (MODMA) į didesnį ir sudėtingesnį (E-DAIC) rinkinį, pats sėkmingo perkėlimo faktas atveria galimybes kurti praktiškai pritaikomas depresijos atpažinimo sistemas, veikiančias platesnėje klinikinėje aplinkoje“, – sako M. Yousufi. 

Ne visi balso pokyčiai reiškia depresiją

Pagrindinis iššūkis nustatant depresiją iš balso yra tai, kad mašininio mokymosi modeliai, nors ir pasiekia gerų rezultatų viename duomenų rinkinyje, dažnai prasčiau veikia su naujais kalbėtojais, kitomis kalbomis ar naudojant skirtingą įrašymo įrangą. Tokiais atvejais DI neretai išmoksta ne universalių depresijos požymių, o konkrečiam duomenų rinkiniui būdingų artefaktų. 

„Šią problemą dar labiau apsunkina tai, kad tie patys akustiniai parametrai, siejami su depresija (pavyzdžiui, sumažėjusi balso aukščio variacija, lėtesnis kalbėjimo tempas ar prastesnė balso kokybė), nėra išskirtiniai – balsą stipriai veikia ir kiti veiksniai, tokie kaip nuovargis, ūminis stresas, peršalimas ar net individualios kalbėjimo ypatybės“, – teigia KTU profesorius.

Tai apsunkina galimybę atskirti, ar akustiniai pokyčiai susiję su depresijai būdingu psichomotoriniu sulėtėjimu, ar tik su laikina fiziologine būsena. Todėl, siekiant nustatyti patikimus biožymenis, būtina taikyti įvairiapuses metodikas, leidžiančias išskirti tuos požymius, kurie išlieka stabilūs ir nuosekliai pasikartoja skirtingomis sąlygomis.

Depresijos stebėjimas gali persikelti į išmaniuosius įrenginius

R. Maskeliūno teigimu, DI galimybių progresas yra toks spartus, kad artėjame prie programėlių, galinčių analizuoti kalbą naudojant išmaniųjų telefonų ar kompiuterių mikrofonus. Tokios sistemos galėtų stebėti depresijos simptomų sunkumo dinamiką, anksti perspėti apie galimą būklės pablogėjimą ir realiuoju laiku vertinti gydymo efektyvumą, nesiremiant vien retais vizitais pas gydytoją.

„Tai atveria kelią prieinamesnei, neinvazinei ir tęstinei psichikos sveikatos priežiūrai, ypač tais atvejais, kai dėl įvairių priežasčių žmogus nenori ar negali kreiptis į specialistą arba tenka ilgai laukti eilėje“, – pažymi jis. 

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ši technologija turėtų būti naudojama kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip savarankiška diagnostikos sistema.

KTU inf.

Jį Kauno „Žalgiris“ (24-1) pradėjo užtikrinta pergale svečiuose prieš „Jonavą Hipocredit“ (5-20) – 101:84 (34:20, 18:20, 31:20, 18:24).

Kauniečiai jau yra užsitikrinę reguliaraus sezono nugalėtojų vardą LKL, kurią remia „Betsson“. Jonaviečiai paskutiniame rate bandys kilti iš paskutinės pozicijos.

„Žalgiris“ atsivežė pilną sudėtį, išskyrus susižeidusį Mantą Rubštavičių. „Jonava Hipocredit“ neturėjo Dovydo Buikos, kuris patyrė traumą praeitame mače.

Žalgiriečiai rungtynes pradėjo kiek geriau (7:4), vis tik Thomasas Rutherfordas bei Makai‘us Ashtonas-Langfordas neleido svečiams labiau pabėgti – 9:10. Galiausiai rezultatas išsilygino, kai buvo sužaistos 4 minutės – 13:13. Tritaškiais žalgiriečiai vėl bandė tolti (22:17), per kėlinį kauniečiai viso pataikė 8 tritaškius ir pirmavo jau 34:20.

Matas Repšys, Olinas Carteris ir Benjaminas Krikke ėmė rengti spurtą (32:40), bet vis sulaukdavo atsako ir „Žalgiris“ persvaros nebarstė. Po pirmos mačo dalies kauniečiai vis dar pirmavo gana tvirtai – 40:52.

M.Ashtonas-Langfordas toliau buvo ryškus, intrigą gaivinti bandė ir B.Krikke (48:56), tuo tarpu kitoje aikštės pusėje prabilo Sylvainas Francisco. Aukštaūgių truktelėtas „Žalgiris“ atstatė savo persvarą (75:58), o po trijų kėlinių turėjo rekordinę persvarą – 83:60.

Paskutinis kėlinys buvo formalumas. Ą.Tubelis krovė kamuolį į krepšį, D.Sleva prasiveržė, o intriga tirpo – 90:64. Tiesa, geresnę atkarpą šeimininkai dar surengė (73:92), prie to labiausiai prisidėjo su dvigubu dubliu flirtavęs M.Ashtonas-Langfordas, pelnęs jau 21-ąjį savo tašką. „Žalgiris“ artėjo prie šimtojo taško – jį pelnė L.Birutis.

Simas Šliogeris sužaidė 8 debiutines minutes LKL, kurią remia „Betsson“, per jas prametęs dvitaškį ir perėmęs kamuolį, taip pat – gavęs ir provokavęs po pražangą.

„Jonava Hipocredit“: Makai‘us Ashtonas-Langfordas 21 (10 rez. perd., 32 n.b.), Benjaminas Krikke 14, Lukas Kreišmontas 14, Thomasas Rutherfordas 12.

„Žalgiris“: Laurynas Birutis 18 (5 atk. kam.), Sylvainas Francisco 15 (8 rez. perd.), Deividas Sirvydis 13 (7 atk. kam., 5 rez. perd.), Maodo Lo 11, Dustinas Sleva 10.

lkl.lt inf.

Didžiausios sumos – po 1 500 eurų – skirtos dviem projektams: viešosios įstaigos „Projazas“ organizuojamiems edukaciniams džiazo muzikos koncertams bei VšĮ „Kultūros formos“ teatro edukacinei programai „Lygybės medis 2026: Aš esu dalis“. Kiek mažiau, 1 300 eurų, atiteko Kulvos bendruomenės rengiamam respublikiniam vestuvių muzikantų konkursui „Iš viso svieto į vieną vietą“, o 1 200 eurų – tradicinei Upninkų kaimo bendruomenės šventei.

Po 1 000 eurų finansavimas skirtas didžiajai daliai projektų. Tarp jų – šiuolaikinės poezijos ir kūrybos piknikas „Tarp eilučių“, Bukonių kaimo bendruomenės šventė „Vasaros vėjai“, Ruklos bendruomenės iniciatyva „Pažink savo kraštą: Jonavos istorija ir tradicijos“, Inspiratorių klubo projektas „Gamtos ir kūrybos dialogai. Gamta kuria – mes tęsiame“, taip pat tradicinė Naujasodžio Žolinių šventė, Šveicarijos kaimo bendruomenės renginys „Rudens mozaika“ bei Juškonių bendruomenės šventė „Vasaros pabaigtuvės: pirmojo derliaus ir tradicinių amatų šventė“.

Tokia pati suma numatyta ir Užusalių seniūnijos bendruomenių Joninių šventei „Vidurvasario rasotais takais“, taip pat valstybės dienos minėjimui Šiluose „Lietuvos vardas vėjo dainoj“. 1 000 eurų skirta ir bendruomeninėms bei edukacinėms iniciatyvoms, tarp jų – projektui „Kultūra mūsų širdyse“.

Mažesnis finansavimas – nuo 500 iki 1 100 eurų – paskirtas kitiems projektams: poezijos klubo „Šaltinis“ iniciatyvai „Poezija – tai kiekvieno žmogaus gyvenimo spalvos“ (1 100 eurų), pensininkų asociacijos „Jonavos bočiai“ projektui „Žmogui reikia žmogaus“ (1 050 eurų), Šilų bendruomenės valstybės dienos šventei (1 050 eurų), Užusalių bendruomenės centro projektui „Vaikų akimis“ (800 eurų), Panoterių krašto bendruomenės iniciatyvai „Laiko tėkmėje 2026“ (600 eurų), klubo „Prie kavos“ projektui „Kelias į žmonių širdis: nuo pradžios iki dabar“ (600 eurų) bei Skarulių bendruomenės adventiniam vakarui „Šv. Kalėdų kvapai ir skoniai“ (500 eurų).

Savivaldybės finansuojami projektai apima platų veiklų spektrą – nuo meno ir edukacijos iki tradicinių kaimo bendruomenių švenčių, tokių kaip Žolinės, Joninės ar derliaus pabaigtuvės. Didelis dėmesys skiriamas vietos gyventojų įtraukimui, tradicijų puoselėjimui ir bendruomeniškumo stiprinimui.

Projektų sąrašas rodo, kad ir 2026-aisiais kultūrinis gyvenimas Jonavos rajone išliks aktyvus, o renginių įvairovė aprėps tiek šiuolaikinę kūrybą, tiek ilgametes vietos tradicijas.

Projektų sąrašas ČIA 

Kiekvienas žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso etapas yra griežtai reglamentuotas, o savininkų teisės yra saugomos viso proceso metu.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra institucija, kuri užtikrina, kad visas procesas vyktų skaidriai, teisėtai ir laikantis visų procedūrų. Svarbu pažymėti, kad NŽT nėra žemės paėmimu suinteresuota institucija. Tarnybos tikslas yra užtikrinti balansą tarp visuomenės poreikių ir privačios nuosavybės apsaugos.

Yra du pagrindiniai teisės aktai, kuriais vadovaujantis yra vykdomas žemės paėmimas: Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas ir Žemės įstatymas.

Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymą žemė paimama Seimo ir Vyriausybės pripažintiems svarbiems ekonominiams ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems energetikos, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektams įgyvendinti. Šiuo metu vienas didžiausių tokių įgyvendinamų projektų yra strateginis Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“, užtikrinantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimą su Vakarų Europa.

Kitiems visuomenės poreikiams būtiniems projektams įgyvendinti žemė paimama vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis. Tokiais atvejais žemės paėmimo procesas prasideda nuo institucijos ar savivaldybės, kuri siekia įgyvendinti konkretų projektą. Ji inicijuoja teritorijų planavimo dokumento su suplanuotu objektu, kuriam reikia paimti žemę, rengimą. Po šio dokumento parengimo institucija kreipiasi į NŽT su prašymu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Prašymas NŽT pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą privalo būti pagrįstas tuo, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Taip pat turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę ir atlikta sąnaudų ir naudos analizė vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

NŽT gavusi prašymą įvertina pateiktus dokumentus ir argumentus, bei sprendžia, ar pagal teisinį reglamentavimą jų pakanka žemės paėmimo procedūrai pradėti.  

Jeigu NŽT direktorius priima sprendimą pradėti paėmimo procedūrą, prasideda konkretus projektavimo etapas: tikslinamos visuomenės poreikiams paimamų sklypų ribos, atliekami matavimai, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, vertinamas turtas.

Valstybė įsipareigoja už paimamą turtą sumokėti teisingą kainą, kuri yra nustatoma įvertinus turto vertę pagal realią rinkos situaciją. Išperkant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, turto vertinimas atliekamas atkuriamąja bei rinkos verte. Savininkui išmokama ta vertė, kuri yra didesnė. Kompensacija yra mokama už visus objektus, kurie užfiksuoti turto vertinimo ataskaitoje. Jeigu asmuo nesutinka su siūloma kompensacijos suma, nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto ar sutarties, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į teismą. Teismas nusprendžia, ar kompensacijos suma yra teisinga, ar ne.

Informaciją apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, kurie vykdomi pagal  Žemės įstatyme apibrėžtas nuostatas, galima rasti NŽT interneto svetainėje.

NŽT inf. 

Vienas iš didžiausių klaidingų įsivaizdavimų – kad šampūnai atlieka vieną funkciją. Iš tiesų kokybiškas produktas vienu metu turi:

• pašalinti riebalus ir nešvarumus, 
• nepažeisti galvos odos, 
• neperdžiovinti plaukų, 
• kartais net gydyti (pvz., nuo pleiskanų). 

Kaip iš tikrųjų gaminami šampūnai

Profesionalūs šampūnai plaukams kuriami laboratorijose, kur dirba chemikai ir kosmetologai. Kūrimo procesas apima kelis etapus:

• Formulės kūrimas – parenkami aktyvūs ingredientai (paviršiaus aktyvios medžiagos, drėkikliai, baltymai, aliejai). 
• Testavimas – tikrinama, kaip produktas veikia skirtingų tipų plaukus ir odą. 
• Stabilumo analizė – vertinama, ar šampūnas nesugenda laikui bėgant. 
• Saugumo vertinimas – atliekami dermatologiniai testai. 

Svarbiausia dalis – vadinamosios paviršiaus aktyvios medžiagos. Būtent jos sukuria putas ir pašalina nešvarumus, tačiau jų kiekis turi būti tiksliai subalansuotas: jei jų per daug – plaukai išsausės, jei per mažai – produktas neveiks. Be to, į šampūnus dedama:

• konservantų (kad produktas negestų), 
• pH reguliatorių (kad tiktų galvos odai), 
• kondicionuojančių ingredientų (kad plaukai būtų švelnūs). 

Vieno ingrediento pakeitimas gali destabilizuoti visą formulę – tai paaiškina, kodėl profesionalūs produktai kuriami mėnesius, o kartais ir ilgiau.

Ar galima pasigaminti šampūną namuose?

Trumpas atsakymas – namų sąlygomis neįmanoma pasiekti tokio rezultato, kokį užtikrina profesionaliai sukurtas produktas.

Internete gausu receptų su soda, actu, kiaušiniais ar aliejais. Tačiau namų sąlygomis sunku:

• tiksliai sureguliuoti pH,
• užtikrinti tinkamą konservaciją,
• patikrinti, kaip ingredientai reaguoja tarpusavyje,
• garantuoti saugumą galvos odai. 

Rezultatas dažnai būna priešingas norimam: plaukų šampūnai, pagaminti namuose, nepasiekia reikiamo efekto – plaukai tampa sausi arba riebaluojasi greičiau, atsiranda sudirgimas, ilgainiui gali būti pažeista plaukų struktūra.

Kodėl kokybė čia svarbi

Profesionalūs šampūnai plaukams – tai produktai, kuriuose kiekvienas ingredientas yra apgalvotas ir ištestuotas. Kelios pagrindinės išvados:

• šampūnai yra profesionali kosmetika, o ne virtuvės eksperimentas,
• jų kūrimas grindžiamas mokslu, o ne intuicija,
• „natūralu" nebūtinai reiškia „geriau“ ar „saugiau“.

Renkantis plaukų šampūnus verta vadovautis plaukų tipu ir sudėties kokybe, o ne vien ženklo atpažįstamumu ar kaina. Kartais noras sutaupyti gali kainuoti daugiau – ypač kai kalbama apie ilgalaikę plaukų sveikatą.

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad tokie netikėtumai yra būdingi tvarkant istorinius objektus. 

„Tai yra mūsų kraštui svarbus objektas – ne tik kaip religinis statinys, bet ir kaip miesto istorijos dalis, vienas iš lankytinų objektų. Tvarkant tokius pastatus visada gali sulaukti staigmenų, o jos neretai kainuoja brangiai“, – sako meras. 

Anot jo, ardant sienų sluoksnius paaiškėjo, kad po dabartiniais dažais slepiasi keli ankstesni dažymo etapai, o po jais – ir pirminė bažnyčios spalva. 

„Po esamais dažais randame dar kelis sluoksnius, o galiausiai – ir patį pirmąjį dažymą. Tai leidžia suprasti, kokia buvo autentiška bažnyčios išvaizda. Ir ji tikrai nėra balta, kaip daug kas įsivaizduoja. Tačiau tokios autentikos atkūrimas reikalauja didelių lėšų ir kruopštaus darbo“, – pažymi M. Sinkevičius. 

Dar daugiau klausimų sukėlė grindys. Po dabartine danga aptiktas senasis grindinys iš molinių plytų. 

„Po esamomis grindimis radome senąjį grindinį – molines degtas plytas. Tai yra autentiškas, istoriškai vertingas sluoksnis. Dabar turime spręsti, kiek jo išsaugoti ir kaip tai padaryti praktiškai“, – kalba meras. 

Pasak jo, situacija nėra paprasta, nes reikia suderinti skirtingus tikslus – išsaugoti paveldą ir užtikrinti komfortą. 

„Turime rasti subalansuotą sprendimą: kiek autentikos atkurti, kad ji būtų prasminga, bet kartu kad žmonės galėtų patogiai dalyvauti pamaldose. Negalime pamiršti ir praktinių dalykų – šilumos, patogumo, saugumo“, – teigia Mindaugas Sinkevičius.  

Vienas iš planuotų sprendimų – grindinis šildymas – dabar tampa sudėtingesnis dėl aptiktų istorinių sluoksnių. 

„Mūsų tikslas buvo įrengti grindinį šildymą, kad bažnyčioje būtų šilta. Tačiau radiniai po grindimis kelia papildomų iššūkių – negalima paprastai keisti grindų aukščio ar jų struktūros. Tai apsunkina techninius sprendimus“, – aiškina meras. 

Visi sprendimai derinami su atsakingomis institucijomis ir projekto dalyviais. 

„Čia nėra vien savivaldybės sprendimas – dalyvauja kultūros paveldo specialistai, rangovai, parapija. Vyksta nuolatiniai pasitarimai, ieškome geriausio sprendimo. Procesas tikrai juda į priekį, nors ir nėra paprastas“, – sako M. Sinkevičius. 

Jis taip pat primena, kad didelė dalis išorės darbų jau atlikta, tačiau vidaus tvarkymas yra sudėtingesnis ir brangesnis etapas. 

„Išorė – stogas, sienos – jau sutvarkyta. Dabar atėjo laikas vidui, o vidaus darbai visada yra sudėtingesni. Nepaisant to, džiaugiuosi, kad savivaldybė nuosekliai investuoja į šį objektą. Tikiu, kad bendruomenė tai supras ir palaikys“, – teigia meras. 

Pasikeitė šv. Mišių vieta ir laikas 

Dėl vykstančių remonto darbų Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje šv. Mišios laikinai perkeltos į kitas vietas. 

Nuo balandžio 13 d. iki gegužės 11 d.: 

šeštadieniais 10 val. bei sekmadieniais 10 ir 12 val. šv. Mišios aukojamos Skarulių Šv. Onos bažnyčioje;  

darbo dienomis 9 ir 18 val., šeštadieniais 18 val., o sekmadieniais 8 val. šv. Mišios vyksta Jonavos bažnyčios rūsyje.  

Parapijos bendruomenė atsiprašo tikinčiųjų už laikinus nepatogumus. 

„Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.  

Prieš kelias savaites paskelbti naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje auga. Šiuo metu skurdo riziką patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 iki 33,2 proc. Augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, skursta neįgalieji, taip pat vaikai. Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius gyventojų, skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis yra skirtas būtent vaikams. 
 
25 veiklos metai: gavę paramą įsitraukia padėti 
 
Jubiliejinė akcija vyksta ypatingu metu, šiemet „Maisto bankas“ mini 25-erių metų veiklos sukaktį. Per šį laiką organizacija tapo ne tik viena pagrindinių pagalbos teikėjų šalyje, bet ir išskirtiniu vienybės pavyzdžiu. Nuo pat pirmųjų veiklos metų Lietuvos žmonių ir verslo susitelkimas stebino net kitų Europos šalių maisto bankus. „Tokio masto bendradarbiavimo ir įsitraukimo pavyzdžių, kai kilniam tikslui susivienija visuomenė, savanoriai, verslas, iki šiol retai kur galima pamatyti. Todėl čia Lietuva yra išskirtinė“, – džiaugiasi organizacijos vadovas.  

Kasmet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie beveik vienu metu darbuosis parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus ši iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka tūkstančiai šeimų sulaukė pagalbos. 

„Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį, žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – dalijasi „Maisto banko“ vadovas.  

Kur ir kaip prisidėti jau šį savaitgalį 
 
Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija. 

Akcija vyks šį penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį  nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami nepasiturintiems aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.  

„350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos,  paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.

 „Maisto banko“ inf. 

Balandžio 9 d. Jonavoje vyko „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) išvažiuojamosios konsultacijos, kurių metu gyventojai galėjo gyvai susitikti su ESO specialistais, pasikonsultuoti ir gauti realią pagalbą čia ir dabar. 

Gyvų susitikimų metu dominavo sprendimų poreikis – gyventojams neužteko vien atsakymo, jiems buvo svarbu užbaigti procesus vietoje. ESO specialistai padėjo žmonėms užpildyti kompensacijų prašymus, rasti sprendimus dėl galios didinimo, taip pat aptarė veiksmus reaguojant į elektros įtampos svyravimus. 

Dalis atvykusių klientų kreipėsi dėl informacijos, susijusios su kompensacijomis po audros. Gyvų konsultacijų metu ESO specialistai patikino, kad gyventojams iš tiesų buvo siunčiamos oficialios žinutės dėl kompensacijų, atsakė į kilusius klausimus, o klientai galėjo čia pat užpildyti reikalingus dokumentus – be papildomų kreipimųsi ar laukimo. 

ESO specialistai pastebi, kad tokie susitikimai ypač svarbūs vyresnio amžiaus gyventojams – jiems reikalingas ne tik konsultavimas, bet ir gyvas, ramus bendravimas, galimybė viską išsiaiškinti ir susitvarkyti vietoje. 

ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė pabrėžia, kad tokie susitikimai leidžia kurti pasitikėjimą ir padėti žmonėms realiais veiksmais. 

„Gyvi susitikimai leidžia ne tik atsakyti į žmonėms kylančius klausimus, bet ir įsigilinti į kiekvieną situaciją, kartu ieškoti geriausių sprendimų ir aiškiai susitarti dėl tolimesnių veiksmų“, – sako A. Domarkienė. 

Iki metų pabaigos – apie 50 vizitų visoje Lietuvoje 

Iki metų pabaigos planuojama aplankyti apie 50 miestų ir miestelių, kuriuose vyks išvažiuojamosios konsultacijos ir gyvi susitikimai su ESO specialistais. 

Vizitų metu gyventojai gali: 

• gyvai pasikonsultuoti ir gauti atsakymus į rūpimus elektros klausimus; 

• užsisakyti ESO paslaugas, pateikti paraiškas; 

• pateikti trūkstamus dokumentus. 

Gyventojų patogumui kviečiama registruotis iš anksto, tačiau tai nėra būtina – ESO specialistai konsultuoja visus atvykusius. Atvykstant rekomenduojama turėti asmens dokumentą, kuris padeda užtikrinti greitesnį ir sklandesnį aptarnavimą. 

Artimiausi ESO išvažiuojamųjų konsultacijų vizitai numatyti: 

• balandžio 21 d. Gargžduose; 

• balandžio 23 d. Marijampolėje. 

Apie planuojamus vizitus, jų vietą ir laiką gyventojai bus informuojami ESO ir savivaldos partnerių socialiniuose tinkluose, regioninėje žiniasklaidoje bei per vietos bendruomenes. 

ESO inf. 

Prokuratūros teigimu, tyrimas pradėtas dar 2025 metais ir yra susijęs su galimomis korupcinėmis veikomis Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Įtariama, kad organizuotoje grupėje veikę asmenys galėjo vykdyti kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą bei kitas nusikalstamas veikas, o gauti kyšiai esą buvo dalijami tarpusavyje ir per tarpininkus perduodami politikams.

Pasak N. Grunskienės, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad S. Skvernelis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje – kyšininkavimą. Šie duomenys, anot prokurorės, fiksuoti liudytojų ir įtariamųjų apklausų, akistatų protokoluose, kratų metu rastų daiktų apžiūrose bei kituose procesiniuose dokumentuose.

Šiame tyrime įtarimai jau pareikšti 15-ai asmenų, tarp jų – ir buvusiam Seimo nariui Kazys Starkevičius.

Kadangi S. Skvernelis nuo 2024 metų lapkričio eina Seimo nario pareigas ir turi Konstitucijoje numatytą teisinę neliečiamybę, be parlamento leidimo jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas negali būti tęsiamas. Generalinė prokurorė paprašė Seimo leisti parlamentarą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Seimas jau išklausė prokurorės pranešimą. Ji pabrėžė, kad šioje tyrimo stadijoje yra atlikti visi galimi procesiniai veiksmai, kuriuos leidžia teisė, todėl tolesniam procesui būtinas parlamento sprendimas.

Pats S. Skvernelis posėdyje pareiškė nereikalaujantis sudaryti laikinosios tyrimo komisijos ir sutinkantis, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panaikinta supaprastinta tvarka. Tokiu atveju, pagal Seimo statutą, klausimas gali būti sprendžiamas be papildomo tyrimo – Seimo pirmininkas teikia nutarimo projektą, o sprendimas įtraukiamas į artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Galutinį sprendimą dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo priims Seimas posėdžio metu.

Prokuratūra primena, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta ir nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Parengta pagal lrs.lt ir prokuratūros inf. 

Čempionatą organizavo Šveicarijos diskgolfo klubas, o varžybų direktorė – Mireta Kievinė – džiaugėsi ne tik sklandžiu čempionatu, bet ir rekordiniu dalyvių skaičiumi bei augančiu moterų ir naujokų įsitraukimu į šį sportą. Anot organizatorių, itin smagu matyti besiplečiančią bendruomenę ir varžybose sutikti vis daugiau naujų žaidėjų iš visos Lietuvos. 

Iš viso čempionate varžėsi net 80 porų, suskirstytų į penkis divizionus: MPO+MPO, FPO+FPO, mėgėjų (iki 1700 reitingo), MIX bei MIX mėgėjų (iki 1700 reitingo). 

Dvejetų varžybos diskgolfe – tai formatas, kuriame du žaidėjai sudaro komandą ir kartu siekia geriausio rezultato. Tokiose varžybose itin svarbus ne tik individualus meistriškumas, bet ir tarpusavio susižaidimas, strategija bei gebėjimas priimti bendrus sprendimus. 

Šį kartą varžybos vyko dviem skirtingais formatais. Pirmajame rate buvo žaidžiamas „geriausio metimo“ formatas – abu komandos nariai meta nuo starto, o toliau žaidžiama iš geriausios pasirinktos pozicijos. Antrajame rate dalyviai varžėsi „alternatyvaus metimo“ formatu, kur žaidėjai paeiliui atlieka metimus vienas po kito iki krepšio. Pastarasis formatas reikalauja dar daugiau susiklausymo ir tikslumo, nes kiekvienas metimas tiesiogiai lemia komandos rezultatą. 

Šeštadienį varžėsi, MPO + MPO, FPO+FPO, mėgėjų (iki 1700 reitingo) 

Stipriausi MPO divizione 

Vyrų (MPO) divizione iš 29 porų triumfavo broliai iš Jonavos rajono Rytis ir Linas Strelkauskai, pademonstravę puikų žaidimą varžybų pabaigoje (-11).  Antrąją vietą iškovojo pirmo rato lyderiai vilniečiai Domas Šimkūnas ir Vytenis Čukauskas (-9) (Vilnius), o trečioje vietoje liko kauniečiai Mindaugas Likas bei Mindaugas Motiejaitis (-6) (Kaunas). 

FPO divizionas 

Moterų (FPO) grupėje stabilų žaidimą pademonstaravusios nugalėjo Nadezhda Memelova ir Karolina Bienkunska iš Vilniaus (+18). Antroje vietoje liko Loreta Simutė (Klaipėda) ir Sigita Puišienė (Kaunas) (+26), o trečiąją vietą iškovojo mamos ir dukros duetas Jurgita Pašvenskaitė ir Austėja Pašvenskaitė (+30) (Elektrėnai). 

Mėgėjų divizione – atkaklios kovos ir peržaidimai 

Mėgėjų grupėje iš 24 porų pirmąją vietą iškovojo Vitalijus Baltramaitis (Jonava)  ir Vaidotas Leliukas (Kaunas) (+4), Antroji vieta atiteko Komanduri Srinath ir Juliui Virbickui (Vilnius) (+6). O dėl trečiosios vietos medalio teko pakovoti. Lygų taškų skaičių surinko Šarūnas Karaniauskas ir Povilas Jakutis (+10) iš Jonavos bei molėtiškių dvejetas Liutauras Skamarakas ir Kęstutis Petniūnas (+10).  Tik po įtempto peržaidimo kuriam prireikė pilno peržaidimo formato – bronzos medaliai pasipuošė Šarūnas Karaniauskas ir Povilas Jakutis.  

Sekmadienį – mišrių dvejetų čempionatas 

Antrąją varžybų dieną vyko mišrių dvejetų (MIX) čempionatas, kuriame poras sudarė vyras ir moteris. Šis formatas išsiskiria tuo, kad komandos turi dar labiau derinti skirtingus žaidimo stilius, o strategija tampa dar svarbesnė. 

MIX divizione  

Puikų rezultatą (-6) demonstravo ir čempionais tapo Lina Umbrasaitė (Molėtai) ir Vytautas Lukas Paukštė (Vilnius). Antrąją vietą iškovojo Linas Strelkauskas (Vilnius/Jonavos rajonas) ir Sigita Puišienė (Kaunas) (-3), o trečioje vietoje liko varžybų organizatoriai Mireta Kievinė ir Matas Kievinas (Kaunas) (+1). 

Mėgėjų mix grupėje – Vilniaus dominavimas 

Mėgėjų mišrių dvejetų kategorijoje nugalėjo Vilniaus atstovai Aliaksei Memelau ir Nadezhda Memelova (+9). Antrąją vietą tik 1 tašku atsilikę laimėjo Ilja Sapožnikov ir Eglė Kaleckaitė, taip pat iš Vilniaus (+10). Kam priklausys trečiosios vietos medaliai paaiškėjo taip pat po peržaidimo – juos iškovojo Darius Gricius (Vilnius) ir Viktorija Mockutė (Jonava)(+12) kovoje prieš Mykolas Krasnickas ir Jurgita Pašvenskaitė (Elektrėnai)(+12). 

Svarbus rėmėjų indėlis į varžybų sėkmę 

Renginys nebūtų taip gerai įvykęs be svarbaus rėmėjų indėlio. Varžybas palaikė ir puikius prizus įsteigė gerai žinomi diskgolfo ir sporto bendruomenėje vardai – „Innova Europe“, „Audimas“, „Biocel“, energetinis gėrimas „Cult“, „DryMoose“ rankų sausintuvai, Jonavos baseinas bei parneriai Gastro baras „Kiemaitis“ ir Jonavos sporto arena.

Organizatorių inf.   

Kaip nurodoma įvykių suvestinėje, 9 val. 2 min. gautas pranešimas iš Sodų gatvės – reikėjo padėti išnešti ligonę. Ugniagesiai moterį išnešė iš trečiame aukšte esančio buto ir perdavė greitosios medicinos pagalbos medikams.

Po vidurdienio, 12 val. 3 min., pranešta apie incidentą A. Kulviečio gatvės kieme – iš stovinčio automobilio „VW Golf“ ant kelio dangos buvo išbėgę naftos produktai.

12 val. 57 min. policijos pareigūnai informavo apie poreikį atidaryti buto duris Chemikų gatvėje, tačiau jau po kelių minučių, 13 val. 1 min., pranešta, kad pagalbos nebereikia.

13 val. 53 min. policija pranešė apie Taurostos gatvėje įvestą planą „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą F1 granatą palydėjo į Gaižiūnų poligoną, kur ji buvo saugiai nukenksminta.

Vakare, 19 val. 23 min., gautas pranešimas apie gaisrą Šilų seniūnijoje, Milagainių kaime, Gedgaudų gatvėje. Čia degė elektros transformatorinė – matėsi liepsnos, taip pat užsidegė apie 0,5 kv. metro žolės. Gaisras buvo užgesintas, o ugniagesiai budėjo iki atvykstant elektros tinklų darbuotojams.

Parengt pagal Kauno apskrities gelbėjimo vadybos pirminius įvykių suvestinės duomenis  

Fizinės patikros metu pareigūnams kilo pagrįstų įtarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų. Tranzitu gabentoje siuntoje buvo rasta drabužių ir avalynės – liemenių, marškinėlių bei šlepečių – pažymėtų pasaulyje gerai žinomais prekių ženklais „Armani“, „Hermes“, „Lacoste“ ir „Yves Saint Laurent“.

Iš viso sulaikyta daugiau kaip 170 vienetų prekių, kurių deklaruota vertė siekė apie 900 eurų. Atsižvelgiant į neįprastai žemas deklaruotas kainas ir kitus požymius, buvo įtarta, kad prekės nėra originalios.

Sulaikytos prekės bus sunaikintos

Apie sulaikytas prekes buvo informuoti atitinkamų prekių ženklų teisių turėtojai. Gavus jų patvirtinimus, kad sulaikyti gaminiai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, priimtas sprendimas šias prekes sunaikinti prižiūrint muitinei. Taip buvo užkirstas kelias klastotėms patekti į Europos Sąjungos rinką.

Klastotės gali keliauti ir per aukštos reputacijos šalis

Šis atvejis rodo, kad padirbtos prekės nebūtinai gabenamos tik iš mažiau patikimomis laikomų regionų. Net ir su aukšta kokybe, originalumu bei patikimumu siejamos šalys, tokios kaip Šveicarija, gali būti naudojamos kaip klastočių judėjimo grandinės dalis. Todėl muitinė visas tranzitines siuntas tikrina vienodai kruopščiai – nepriklausomai nuo jų kilmės ar paskirties.

Muitinė primena, kad klastotės – tai ne tik neteisėtai naudojami garsių prekių ženklų pavadinimai ar logotipai. Dažnai tokie gaminiai neatitinka saugos reikalavimų, gaminami iš neaiškios kilmės medžiagų, o jų gamyba ir prekyba prisideda prie šešėlinės ekonomikos bei organizuoto nusikalstamumo.

Drabužiai, avalynė ir aksesuarai sudaro reikšmingą dalį muitinės sulaikomų klastočių. Nors tokios prekės gali atrodyti kasdienės ir nekenksmingos, jos klaidina vartotojus, daro žalą teisėtiems gamintojams ir iškraipo sąžiningą konkurenciją.

Vilniaus teritorinės muitinės inf. 

Programos esmė – sugauti bešeimininkes kates, jas sterilizuoti, vakcinuoti ir paleisti atgal į jų gyvenamąją teritoriją. Jau pirmaisiais įgyvendinimo metais pavyko stabilizuoti kačių populiaciją, o mieste atsirado oficialios šėrimo vietos, kurias prižiūri savanoriai.

Ši iniciatyva prieš dešimtmetį buvo pasiūlyta VšĮ „Miesto katė“. Organizacijai pasirašius sutartį su Jonavos rajono savivaldybe, pradėtas programos įgyvendinimas. 

VšĮ „Miesto katė“ įkūrėja Sandra Genutė pabrėžia, kad programos sėkmę lėmė ir glaudus bendradarbiavimas su kačių šėrėjais. 

„Jie kasdien stebi kates, praneša apie naujus gyvūnus, padeda organizuoti jų kastraciją ir rūpinasi jų gerove. Mes, kaip organizacija, pagalbą teikiame ir sergančioms katėms, o žiemos metu, pagal galimybes, aprūpiname jas maistu“, - kalbėjo VšĮ „Miesto katė“ įkūrėja.  

Jonavos seniūnijos seniūnė Eglė Pinkevičienė pažymi, kad PSP programa tapo svarbia miesto gyvūnų gerovės dalimi. 

„Šiuo metu Jonavoje įrengtos 23 oficialios kačių šėrimo vietos. 2026 metų miesto biudžete kačių kastracijai ir gerovei numatyta 18 150 eurų. Šios lėšos leidžia oficialiems šėrėjams ir gyvūnų globos organizacijoms veterinarijos klinikose gauti būtinas paslaugas – atlikti kastraciją ir sterilizaciją, vakcinaciją nuo pasiutligės, dehelmintizaciją, ženklinimą bei greituosius tyrimus dėl užkrečiamų ligų“, - teigė E. Pinkevičienė.

Pasak seniūnės, ši programa ne tik mažina bešeimininkių kačių skaičių, bet ir padeda užtikrinti tvarką mieste, mažina gyventojų nusiskundimų skaičių bei skatina atsakingesnį bendruomenės požiūrį į gyvūnus.

Norintys prisidėti prie PSP programos įgyvendinimo gali kreiptis į Jonavos seniūniją ir užsiregistruoti oficialiais kačių šėrėjais. Prireikus, VšĮ „Miesto katė“ taip pat gali suteikti konsultacijas, kaip tinkamai rūpintis miesto katėmis.

Dešimtmetį trunkantis savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenės bendradarbiavimas rodo, kad nuoseklus ir atsakingas darbas gali svariai prisidėti prie benamių gyvūnų gerovės. 

VšĮ „Miesto katė“ inf.