Anot Giedrės Vaitekūnaitės, Lietuvos pašto Tinklo ir l.e.p. Operacijų padalinių direktorės, didieji lapkričio išpardavimai ir prieškalėdinis metas nedaro įtakos siuntų pristatymo rodikliams. 97 proc. per LP EXPRESS paštomatų ir kurjerių tinklą keliaujančių siuntų gavėjus pasiekia jau kitą darbo dieną. 

„Kad iki švenčių siuntos klientus pasiektų greitai, sklandžiai ir patogiai, ruoštasi visus praėjusius metus – per šį laiką LP EXPRESS tinklas Lietuvoje išplėstas daugiau nei 70 naujų paštomatų ir apie 10 000 dėžučių. LP EXPRESS remsis ir papildomai šiam sezonui įdarbintais logistikos specialistais – vairuotojais, kurjeriais, skirstytojais. Taip pat ženkliai praplėstas autoparkas, padidintas vidinės logistikos pralaidumas, kaip papildomą pagalbą pasitelkėme ir pašto skyrius, kurie padės kaip mobilieji punktai“, – pažymi G. Vaitekūnaitė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad kalėdiniu laikotarpiu LP EXPRESS paštomatai dažnai būna visiškai užpildomi per pirmąją dienos dalį, iki vidudienio. Dėl to gyventojai kviečiami siuntas atsiimti pernelyg nedelsiant – tokiu atveju kurjeriai atlaisvintus paštomatus galės papildomai užpildyti dar tą pačią dieną. 

Lietuvos pašto atstovės teigimu, šiais metais rekomenduojama paskutinė „saugi“ siuntų per LP EXPRESS paštomatus išsiuntimo diena yra gruodžio 20-oji – tądien paštomatuose paliktos siuntos bus pristatytos iki Kalėdų. G. Vaitekūnaitė atkreipia dėmesį, kad nurodyta diena yra šeštadienis, tad siuntos yra surenkamos anksčiau nei darbo dienomis, o visus siuntų surinkimo laikus iš paštomatų pasitikrinti galima ČIA.  

Tuo tarpu šventinės siuntos į gausias lietuvių bendruomenes turinčias Vakarų Europos šalis, kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Airija, Nyderlandai ar Vokietija prieškalėdiniu laikotarpiu keliauja nuo 5 iki 10 kalendorinių dienų.  

Savo ruožtu siuntos iki gavėjų Kanadoje ir Azijoje keliauja apie 2 savaites, o į Australiją bei Naująją Zelandiją – ilgiau nei 3 savaites. 

Lietuvos pašto inf. 

Lapkričio 25-ąją, apie 15.15 val. Jonavos rajone, Juškonių kaime, automobilį „Volvo“ vairavo neblaivus vyras, gimęs 1987 metais.

Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,78 prom. 

Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie visuomenės atsparumą, pilietinį pasirengimą ir kiekvieno iš mūsų vaidmenį stiprinant valstybės saugumą. Siekis kurti ir įtvirtinti visuotinę gynybą matomas ir Valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Valstybės pažangos tarybos narys, atsargos pulkininkas, Pulkininkų asociacijos direktorius, Gynybos paramos fondo direktorius Vaidotas Malinionis sako: „Lietuva yra stipri tiek, kiek stiprus ir pasiruošęs yra kiekvienas jos žmogus“. Kaip ir kam pasiruošti, kad kiekvienas iš mūsų jaustųsi ramus ir saugus?

Pasak V. Malinionio, prasmingų žingsnių galima imtis jau šiandien – nors karinė patirtis yra vertinga bei reikalinga, daugelis darbų pirmiausia reikalauja lyderystės, atsakomybės ir gebėjimo organizuotis. „Svarbiausia – rasti savo vaidmenį ir imtis iniciatyvos stiprinant ne tik asmeninį, bet ir bendruomenės saugumą“, – sako jis.

Kokiais žingsniais galima eiti? Pateikiame keletą krypčių ir komentarų.

1. Turėkite šeimos planą ir naudokitės programėle LT72

Saugi šeima – tikriausiai vienas svarbiausių dalykų kiekvienam iš mūsų.

„Siekiame visais būdais gerinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms bei didinti savisaugos kultūrą. Tai svarbiausias valstybės prioritetas. Pasikeitusi saugumo padėtis mums primena, kad turime iš anksto būti pasirengę pačioms įvairiausioms netikėtoms situacijoms bei galimiems pavojams. Mūsų pasirengimas priklauso nuo žinojimo, kur gauti reikiamą informaciją, ir iš anksto atliktų namų darbų“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Ką galima padaryti per vieną vakarą:

• susitarti su artimaisiais dėl susitikimo vietų ir kontaktų nutrūkus ryšiui;
• pasiruošti 72 valandų krepšį būtiniausioms reikmėms;
• aptarti, kas ką daro netikėtos situacijos metu (ypač svarbu šeimoms su mažais vaikais, senjorais);
• įsidiegti programėlę LT72 ir susipažinti su rekomendacijomis, sąrašais, žemėlapiais bei pranešimais.

„Būtent dabar, kai tiesioginio pavojaus nėra, yra tinkamiausias metas parengčiai, nes nelaimei įvykus galvoti, ieškoti ir ruoštis laiko nėra, reikia veikti  pagal aiškų veiksmų planą. Tik būdami informuoti ir pasiruošę, galime veikti užtikrintai ir ramiai bet kokios krizės, nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju. Prisiminkime – žinojimas saugo!“ – priduria ministras V. Kondratovičius.

2. Kurkite Lietuvos ateitį: prisijunkite prie Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo

„Lietuva 2050“ – reikšmingiausias strateginis dokumentas, formuojantis mūsų šalies ateities kryptį ir įgalinantis piliečius veikti kartu su valstybės institucijomis. Ši vizija nėra tik ekspertų projektas – tai atviras kvietimas žmonėms prisidėti idėjomis, diskusijomis, pilietinėmis iniciatyvomis. Vienas iš būdų prisidėti – dalyvauti renginiuose, pavyzdžiui, dirbtuvėse „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“ Šių dirbtuvių metu buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio rezultatai padėjo suformuoti šiuo metu rengiamą Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2026–2030 m. įgyvendinimo planą.

Pasak V. Malinionio, tokie procesai ne tik stiprina demokratiją, bet ir padeda valstybės institucijoms geriau suprasti visuomenės lūkesčius. Dalindamiesi savo įžvalgomis tokiose diskusijose, dirbtuvėse jų dalyviai tampa bendrakūrėjais, o ne tik stebėtojais. „Kartu didėja ir mūsų pačių pasirengimas – juk suprasdami, kaip veikia valstybė krizės metu, galime veikti gerokai užtikrinčiau“, – sako V. Malinionis.

Visi norintys prisidėti prie Lietuvos ateities ir saugumo kūrimo kviečiami sekti „Lietuva 2050“, Vyriausybės, ministerijų paskyras socialiniuose tinkluose, naujienas jų interneto puslapiuose, taip pat prenumeruoti „Lietuva 2050“ naujienlaiškį.

3. Susipažinkite su karo komendantūromis – prisidėkite prie krašto gynybos net ir be karinės patirties

Tarnyba karo komendantūroje  – tai naujas būdas prisidėti prie Lietuvos gynybos ir visuomenės saugumo užtikrinimo. Pradėjus tarnybą  piliečiai įgyja karinių žinių,  o krizės ar karo atveju galėtų būti pasirengę vykdyti šias užduotis: kritinių karinių ir civilinių objektų  apsaugą, koordinuoti gyventojų evakuaciją, padėti policijai ir savivaldybėms. Nuo 2025 m. kovo 1 d. Lietuvoje veikia Lietuvos kariuomenės  Karo komendantūrų valdyba su regioninėmis komendantūromis. Į komendantūras registruotis galima per Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą arba Karys.lt interneto svetainėje.

„Visuomenės įsitraukimas ir vaidmuo yra esminis  visuotinėje gynyboje. Piliečių noras prisidėti ir savo vaidmens, galimybių suvokimas, žinių bei įgūdžių pritaikymas dėl bendro tikslo –  mūsų visų saugumo garantas.  Tarnyba formuojamuose komendantūrų vienetuose yra puiki galimybė prie valstybės gynybos prisijungti platesniam visuomenės ratui – tai gali padaryt įvairaus amžiaus, įgūdžių bei gebėjimų vyrai ir moterys“, – sako Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.  Pasak viceministro,  dieną X  piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, taps integralia ginkluotojų pajėgų sudėtine dalimi ir vykdys komendantūrų užduotis savivaldybėse.

Karo komendantūrų tarnybos modelis sukurtas norint paskatinti visus piliečius prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių. Neturintys karinės patirties yra siunčiami į bazinio komendantinių vienetų kario rengimo kursą. Jo tikslas – suteikti karybos žinių ir įgūdžių, būtinų vykdant individualias ir kolektyvines užduotis karinės grėsmės valstybėje atveju. Komendantūrų kurso trukmė – 81 val. (10 dienų).  Po bazinio kurso komendantinių vienetų kariai kasmet kviečiami iki 14 d. per metus (dažniausiai savaitgaliais)  įgūdžių palaikymui ir naujų įgūdžių formavimui.

Lietuvos kariuomenė kasmet komendantūrų tarnybai parengia apie 1 500 užsiregistravusių piliečių, o mokymai vyksta teritoriniu principu.

Bendraminčių ratas, karinės žinios ir  aiškus savo vaidmens indentifikavimas ekstremaliose situacijose  padeda piliečiams pasirengti didesniems iššūkiams.

4. Tapkite šauliu: narystė Lietuvos šaulių sąjungoje – praktiniai įgūdžiai, bendrystė ir pilietiškumas

Lietuvos šaulių sąjunga – visuomeninė savanoriška organizacija, kurioje kiekvienas Lietuvos pilietis ras savo vietą visuotinėje valstybės gynyboje ir gaus tam reikiamų žinių bei praktinių įgūdžių: ugdys fizinį ir psichologinį atsparumą, mokysis pirmosios pagalbos, komandinių veiksmų, karybos pagrindų, išgyvenimo ekstremaliose situacijose. Tai puikus būdas tapti aktyvios pilietinės bendruomenės dalimi.

„Šaulių bendruomenė – stipri ir vieninga, vienijanti motyvuotus, atsakingus ir pasirengusius valstybės bei visuomenės labui veikti žmones. Šaulių sąjungoje kiekvienas, nepaisant fizinio pajėgumo, amžiaus, lyties, išsilavinimo, gali save realizuoti pasirinkdamas veiklas be ginklo arba su ginklu, patys mokytis ir savo sukaupta patirtimi dalintis su kitais. Narystė mūsų organizacijoje tinka ir moksleiviams nuo 11 m., ir suaugusiems“, – pristato Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis.

Šauliai dalyvauja pratybose, visuomeninėse iniciatyvose, padeda valstybės institucijoms užtikrinti gyvybiškai svarbias funkcijas, prisideda prie informacinio atsparumo didinimo. Neginkluotas veiklas pasirinkę šauliai specializuojasi evakuacijos ir gelbėjimo, medicininės ir informacinės paramos, kibernetinio saugumo, elektroninės kovos, bepiločių orlaivių konstravimo, valdymo ir remonto, maitinimo ir daugelyje kitų sričių. Šaulių sąjungos nariai rengiasi teikti paramą Lietuvos kariuomenei, Karo komendantūrų komendantams ir kitoms valstybės institucijoms, veikiančioms ne karo zonose.

„Tapęs šauliu, niekada nebūsi vienas: ištikus krizei žinosi, kur eiti ir ką daryti, turėsi į ką atsiremti, o įgijęs žinių ir įgūdžių, netapsi našta kitiems, bet mokėsi pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais“, – narystės Šaulių sąjungoje privalumus vardija L. Idzelis.

5. Įsitraukite į nevyriausybines organizacijas arba savanoriaukite – neabejotina nauda jau dabar

„Valstybės kryptis aiški – stiprinti bendrą visuomenės atsparumą ir veikti kartu ne tik tarpinstituciniu lygiu, bet įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas, kurios ne tik prisideda prie žmonių švietimo ir praktinių įgūdžių ugdymo, bet ir turi pasitikėjimą visuomenėje. Pilietinio pasipriešinimo plane itin daug dėmesio skiriame nevyriausybinių organizacijų įtraukimui į įvairias veiklas. Darnus veikimas susidūrus su grėsmėmis neatsiejamas nuo nevyriausybinių organizacijų indėlio“, – sako ministras V. Kondratovičius.

Nevyriausybinės organizacijos taikos metu rūpinasi pažeidžiamų visuomenės grupių interesais, poreikiais, o krizinėse situacijose gali teikti pagalbą civiliams, koordinuoti savanorius, prisidėti prie informacijos sklaidos, bendruomenių telkimo ir kt. Be to, savanorystė suteikia svarbų patyrimą, stiprina socialinius ryšius ir kuria tą nematomą, bet labai tvirtą pasitikėjimo valstybe pagrindą. Nesvarbu, ar pasirenkama Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija, „Maisto bankas“, asociacijos savo savivaldybėje ar maža vietos iniciatyva – kiekvienas geras darbas sustiprina visuomenės atsparumą.

„Būdų prisidėti prie savo šeimos, bendruomenės ar visuomenės saugumo yra daug. Daugeliui jų nereikia didelių finansinių investicijų, tačiau jos tikrai reikalauja pastangų, nuoseklumo ir apsisprendimo veikti – sąmoningai rūpintis savo ir valstybės ateitimi. Asmeninis pasirengimas, pilietiškumas, bendruomeniškumas ir praktinis įsitraukimas kuria ne baimę, o pasitikėjimą: žinome, kad nesame pasyvūs, kad prireikus suvoktume savo vaidmenį, žinotume, ką daryti ir kaip padėti kitiems“, – apibendrina V. Malinionis.

Būdami tinkamai informuoti ir iš anksto pasiruošę, galėsime veikti užtikrintai ir ramiai bet kokios krizės, nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju.

„Pacientas, kreipdamasis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa, privalo gauti reikalingą paslaugą be jokių papildomų priemokų. Tai yra pirmas žingsnis link teisingesnės, skaidresnės ir prieinamesnės sveikatos sistemos“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

Įstatyme įtvirtinta – jeigu paciento, kuriam teikiama valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūros paslauga, pageidavimu naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos teikiant šią paslaugą yra apmokamos iš PSDF ar valstybės biudžeto lėšų, jis turi sumokėti iš PSDF ar valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Pacientas, pageidaujantis gauti brangiau kainuojančią priemonę, turi raštu patvirtinti, kad atsisako iš PSDF ar valstybės biudžeto lėšų apmokamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. Priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, tipų sąrašą tvirtina ir kainų skirtumų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

„Privačios gydymo įstaigos nėra įpareigotos gydyti visų Lietuvos piliečių, nes jos veikia komerciniais pagrindais, o valstybės gydymo įstaigos, priešingai, paslaugas teikia visiems. Mes, Seimo nariai, be jokios abejonės, turbūt galim mokėti ir papildomai, tačiau didžioji dalis mūsų visuomenės tokių galimybių neturi, todėl jos interesas yra stiprus viešasis sektorius, o mūsų politikų pareiga užtikrinti paslaugų teikimą ir prieinamumą visiems Lietuvos piliečiams“, – Seimo posėdyje pritarti pataisoms kvietė Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Busila.

Derinant teisės aktus atitinkamai pakeistos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos.

Siekiant užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka kaip šiuo metu, į Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnį, reguliuojantį kompensuojamųjų paslaugų apimtis, perkeliamos tai garantuojančios Mokamų paslaugų teikimo tvarkos nuostatos.

Sveikatos sistemos įstatymo pataisų projekte taip pat įtvirtintas įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio „ex post“ vertinimas.*

Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-518(2) pritarė 63, prieš balsavo trys, susilaikė 8 Seimo narių.

Lydimojo Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-519(2) pritarė 63, prieš balsavo 11, susilaikė 9 Seimo nariai.

Pataisos įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. 

*Atliekant „ex post“ vertinimą, turi būti įvertinta, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šių paslaugų papildomai neapmokestina (nereikalauja iš pacientų papildomo mokėjimo už šias paslaugas); ar valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėra teikiamos kaip mokamos (išskyrus atvejus, kai pacientas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytų valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo sąlygų) asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2030 m. sausio 1 dienos.

Seimo kanceliarijos inf. 

„Juodasis penktadienis“ – pasaulinis išpardavimų maratonas, viliojantis patraukliomis nuolaidomis ir pasiūlymais. Tačiau už blizgių reklamų gali slypėti apgaulingos akcijos ar net neegzistuojantys pardavėjai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pataria, kaip apsipirkti saugiai.

Patikrinkite „nuolaidas“

• Įdėmiai perskaitykite akcijos sąlygas, trukmę ir išimtis. Tokie teiginiai, kaip „nuolaidos iki 70 proc.“, „nuolaidos viskam, išskyrus....“ reiškia, kad pasiūlymas turi papildomų sąlygų.
• Palyginkite kainas su kitų pardavėjų pasiūlymais.
• Iki išpardavimų pradžios pasidomėkite, kokia reguliari norimos prekės kaina.
• Jei nuolaida nepritaikoma, kreipkitės į pardavėją, kartu pateikdami įrodymus (pvz., prekės ir skelbiamos akcijos nuotraukas, pirkimo kvito kopiją ir kt.).

Pirkite iš patikimų pardavėjų

Internete pasitaiko fiktyvių, neretai įtikinamai atrodančių el. parduotuvių todėl:

• Įsitikinkite, ar nurodyta: įmonės pavadinimas, kontaktai, pristatymo, grąžinimo sąlygos, kita teisinė informacija.
• Paskaitykite kitų pirkėjų atsiliepimus socialiniuose tinkluose ar atsiliepimų tinklalapiuose.
• Jei svetainė atrodo įtartinai (keista svetainės nuoroda, gramatinės klaidos, prastas vertimas, itin geras pasiūlymas), geriau nepirkite. Įveskite svetainės pavadinimą į interneto paiešką su žodžiu „scam“ arba „apgaulė“ – dažnai rasite įspėjimų.
• Saugokitės netikrų SMS ar el. laiškų apie išskirtinius pasiūlymus ir nespauskite nuorodų, net jei jos atrodo iš žinomo prekės ženklo. Geriau tiesiogiai įveskite svetainės adresą naršyklėje.

Atsiskaitykite saugiai

• Jei turite galimybę, rinkitės kreditinę kortelę – tokie mokėjimai apdrausti, lengviau užginčijami ir suteikia daugiau galimybių atgauti pinigus.
• Venkite pavedimų tiesiogiai į sąskaitas ar per nežinomas sistemas.
• Jei įmanoma, mokėkite prekės pristatymo metu.

Jei įsigytos prekės negavote, o su pardavėju susisiekti nepavyksta, tais atvejais, kai už pirkinį atsiskaitėte kortele, galite kreiptis į savo banką ir prašyti taikyti mokėjimo grąžinimo (atšaukimo) (angl. chargeback) procedūrą.

Planuokite pirkinius

Sudarykite reikalingų prekių sąrašą ir nustatykite biudžetą. Tai padės išvengti impulsyvių pirkinių, kurių galite gailėtis.

Žinokite savo teises

Netikusias ir nenaudotas kokybiškas prekes per 14 dienų galite grąžinti pardavėjui, net jei jos įsigytos išpardavimo metu. Tačiau nepamirškite, kad ne visos kokybiškos prekės gali būti grąžinamos (negrąžinamų prekių atmintinė). Taip pat saugokite pirkimo kvitą arba kitą pirkimą įrodantį dokumentą. Jis svarbus ne tik norint pakeisti ar grąžinti netikusį pirkinį – visi teisėti vartotojo reikalavimai vykdomi pateikus prekės įsigijimą patvirtinantį dokumentą (pvz., siekiant pasinaudoti prekės garantija).

Atminkite, kad net jei prekę pirkote su didele nuolaida, vis tiek turite teisę reikalauti, kad ji būtų kokybiška. Kilus ginčui su pardavėju, pirmiausia kreipkitės į pardavėją ir nurodykite savo reikalavimą. Jei per 14 kalendorinių dienų pardavėjo atsakymo nesulauksite arba gautas atsakymas Jūsų netenkins, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka kreipkitės į VVTAT (jei pardavėjas registruotas Lietuvoje). Jei pardavėjas registruotas kitoje ES valstybėje, Norvegijoje ar Islandijoje, nemokamos pagalbos galite kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt).

Didelių transporto priemonių pažeidimų nepastebėta, vairuotojai, kaip manoma, pildo eismo įvykio deklaracijas.

Vis dėlto eismo dalyviams rekomenduojama, jei tik yra galimybė, rinktis alternatyvų maršrutą, kad būtų išvengta galimų spūsčių.

„Smurtas artimoje aplinkoje – viena opiausių šios dienos problemų ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje kas trečia moteris nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. Matome, kad vis dar trūksta bendrų pastangų siekiant atpažinti smurtą, nepaisant jo formos – fizinio, psichologinio, seksualinio, ekonominio ar nepriežiūros. Deja, daugiau nei pusė patyrusių smurtą nesikreipia pagalbos, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. - Noriu padrąsinti visas ir visus pasinaudoti galimybe gauti nemokamą, konfidencialią pagalbą. Specializuotos pagalbos centrai veikia visoje Lietuvoje.“

Kasmet mūsų šalies policija gauna daugiau kaip 50 tūkst. pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, išduodama daugiau kaip 21 tūkst. apsaugos nuo smurto orderių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ prieš metus atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog absoliuti dauguma – 90 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kas smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys. Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas trečia šalies moteris ir kas dešimtas vyras. Daugiau kaip pusė – 58 proc. – nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje pagalbos niekur nesikreipė.

Siekiant užtikrinti tinkamą smurto artimoje aplinkoje pagalbą patyrusiems smurtą ar jo pavojų asmenims, šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 24 akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC). Pagalba yra konfidenciali ir teikiama nemokamai, taip pat pagalbą galima gauti tiek telefonu bei elektroninio ryšio priemonėmis, tiek gyvai. SKPC teikia kompleksinę pagalbą vienoje vietoje – čia žmogus gauna tiek emocinę, tiek konsultacinę, tiek psichologinę ir pagal poreikį – teisinę pagalbą. Tai sumažina būtinybę savarankiškai ieškoti skirtingų institucijų pagalbos.

Kasmet SKPC iš policijos gauna daugiau kaip 30 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, specializuotą kompleksinę pagalbą kasmet gauna daugiau kaip 27 tūkst. asmenų.

Ypač svarbi kryptis – pagalbos teikimas patyrusiems seksualinį smurtą. 2023 m. veiklą pradėjęs Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ tapo pirmuoju tokiu specializuotu centru Lietuvoje. Jis suteikia nemokamą, konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems nukentėjusiesiems, jų artimiesiems, specialistams. Šiandien matome, kad žmonės vis labiau drįsta kreiptis. Tai rodo, kad tyla nebėra vienintelė išeitis. Su centro pagalba siekiame kuo efektyvesnės, į nukentėjusį atžvalgios sistemos.

Atpažinkite smurtą ir gaukite reikiamą pagalbą dabar. www.atpazinksmurta.lt www.specializuotospagalboscentras.lt

Pagalba telefonu: I-V 8.00-17.00 +370 700 55516 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Anot sinoptikų, šios savaitės vidurys bus labai sniegingas. Sudėtingiausios sąlygos prognozuojamos pietinėje, rytinėje ir centrinėje šalies dalyje. 

Rekomendacijos: jei įmanoma, tomis dienomis (nuo antradienio vakaro iki ketvirtadienio vakaro) atidėkite nebūtinas keliones – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai (ypač užmiestyje) būna sunkiau pravažiuojami ir pavojingi. Venkite aukštų ir senų medžių, nestatykite šiose vietose automobilių – jų šakos gali neatlaikyti iškritusio sniego kiekio ir nulūžti.

Šlapio sniego apdraba yra viena iš apledėjimo rūšių, apibūdinama kaip šlapio sniego sluoksnis, prilipęs prie laidų, medžių ir kitų paviršių. Tai gali laužyti medžius (ar jų šakas), nutraukti elektros linijas ir pan. Reiškinys formuojasi gausiai krintant šlapdribai, kuomet oro temperatūra laikosi apie 0 °C.

„Kelių priežiūros“ mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus: valstybinės reikšmės keliuose vykdomas sniego ir ledo šalinimas, slidumą mažinančių medžiagų barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. „Kelių priežiūros“ mechanizmų darbą galima stebėti interaktyviame žemėlapyje: darbai.keliuprieziura.lt

„Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė 2025 m. padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus. Jis viršijo metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 proc., tad realios darbuotojų pajamos keliais procentais didėjo“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. 

Skirtumai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių traukiasi lėtai 

Minimalios algos pokyčiai labiausiai paveikia mažesnių pajamų gavėjus – todėl pajamų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių sumažėjo. Trečiąjį metų ketvirtį penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų pajamos prieš mokesčius buvo 5,9 kartų didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų: atitinkamai 5 026 eurai ir 854 eurai. Palyginti, prieš metus šis santykis siekė 6,1 karto. Vis dėlto įvertinus ir mokesčių įtaką, realus atotrūkis nesikeitė – pajamos į rankas kaip ir prieš metus skyrėsi 4,6 karto.  

Daugiau nei trečdalio apdraustųjų pajamos siekė 1 500–2 499 eurus bruto, ketvirtadalio – 1 000–1 499 eurus, o dar ketvirtadalio pajamos viršijo vidutines ir sudarė 2 500–3 999 eurus prieš mokesčius Mažiau nei 999 eurus ant popieriaus uždirbo 9 proc. dirbančiųjų, o daugiau nei 4 000 eurų – kas aštuntas. 

Augo vairuotojų, gydytojų, mokytojų darbo pajamos 

Sparčiausias darbo pajamų augimas 2025 m. fiksuotas transporto sektoriuje, kur vidutinės pajamos per metus augo 14,4 proc., tačiau jos liko mažesnės nei vidutinės: iki 1 829 eurų prieš mokesčius arba iki 1 176 eurų po jų. Vairuotojų pajamos į rankas padidėjo 140 eurų ir pasiekė 1030 eurų. 

Administravimo ir aptarnavimo veikloje pajamos augo 12,6 proc. iki 1 079 eurų į rankas, prekyboje – iki 1 218 eurų. Švietime atlyginimai kilo apie 10 proc.: mokytojai vidutiniškai uždirbo 1 436–1 660 eurų į rankas. Sveikatos sektoriuje augimas nevienodas – gydytojų specialistų pajamos padidėjo labiausiai – 340 eurų, iki 3 140 eurų į rankas. 

Kuo vyresnis darbuotojas – tuo spartesnis atlyginimo augimas 

Trečiąjį ketvirtį sparčiausias darbo pajamų augimas fiksuotas tarp vyresnio amžiaus darbuotojų. 51–60 metų amžiaus grupėje pajamos augo 10,5 procento, o vyresnių nei 60 metų – 10,1 procento. Tuo metu tarp jauniausių dirbančiųjų augimas buvo lėtesnis: iki 25 metų – 5,7 procento, o 25–30 metų grupėje – 7,4 procento.  

„Šiuos skirtumus lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pirmiausia, skiriasi sektorių amžiaus struktūra. Švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kuriose darbo pajamos augo sparčiau, dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų. Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje, kuriame didelę dalį dirbančiųjų sudaro jaunesni darbuotojai, darbo pajamų augimas išliko nuosaikus. Todėl sektoriuose, kuriuose dirba vyresni specialistai, augo ir šių darbuotojų atlyginimai“, – komentuoja Kristina Zitikytė. 

„Antra, lemiamos yra bendros demografinės darbo rinkos tendencijos. Vyresnio amžiaus dirbančiųjų per metus padaugėjo, o jaunimo – ne. 2025 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, darbuotojų virš 60 metų skaičius išaugo 4,7 procento, o iki 25 metų – 1,3 procento. 25–30 metų amžiaus grupėje dirbančiųjų skaičius visai neaugo. Dėl šių pokyčių didesnė darbo rinkos dalis pereina į vyresnius amžiaus segmentus, todėl ir pajamų augimas šioje grupėje yra ryškesnis“, – aiškina „Sodros“ analitikė. 

Sparčiai augęs vyresnių darbuotojų nuo 55 m. skaičius darbo rinkoje geriausiai atsispindėjo viešajame sektoriuje, taip pat ir žemės ūkyje, viešajame valdyme, administracinėje ir aptarnavimo, meninėje ir pramoginėje veikloje. 

Darbo rinkoje stabilumas, bet ne visiems 

Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 1,4 mln. žmonių. Šis skaičius stabilizavosi – trečiąjį metų ketvirtį dirbo beveik tiek pat žmonių kaip prieš metus – padidėjimas tesiekė 0,01 proc. arba 100 žmonių. Tiesa, lyginant rugsėjį su rugpjūčiu, apdraustųjų skaičius traukėsi 0,3 proc. arba 4 tūkstančiais žmonių.  

Šie skaičiais ne visiems sektoriams reiškė augimą. Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos, pavyzdžiui, informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, traukėsi 2,3 proc.  

Tuo metu viešajame sektoriuje darbuotojų daugėjo 2,4 proc. Labiausiai padaugėjo sveikatos priežiūros specialistų ir jų padėjėjų, mokytojų padėjėjų, socialinių darbuotojų.  

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius taip pat liko stabilus: šių metų rugsėjį nedarbo išmoką gavo 84,5 tūkstančio žmonių, o 2024 m. rugsėjį – 84,9 tūkstančio.  

Išsilaikė ir pastarųjų metų tendencija: daugiausia nedarbo išmokos gavėjų tarp jaunimo. Jei 51-60 metų amžiaus grupėje 100 apdraustųjų tenka 6 nedarbo išmokos gavėjai, tai tarp jaunimo iki 25 metų iš 100 apdraustųjų 14 gauna nedarbo išmoką. 

Vyresnių darbuotojų iškritimas iš darbo rinkos – vis ryškesnis 

Vis dėlto „Sodros“ analizė parodė ryškėjančią tendenciją – vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje susiduria su didesniais iššūkiais nei jaunesni, o dalis jų pasitraukia iš darbo rinkos dar iki pensinio amžiaus. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, šios tendencijos tampa vis reikšmingesnės tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai. 

Nuo 55 metų amžiaus dirbančiųjų dalis mažėja, o pajamas vis dažniau pakeičia socialinės išmokos – negalios pensijos arba nedarbo draudimo išmokos.  

55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba – dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančiųjų dar mažiau – 25,9 tūkst., o nedirbančiųjų skaičius išauga iki 7,6 tūkst., daugiausia dėl negalios ar nedarbo išmokų. 

 „Šis pokytis atskleidžia tendenciją – kuo arčiau pensija, tuo didesnė dirbančiųjų dalis iškrenta iš darbo rinkos. Didžiausią įtaką tam daro sveikatos sutrikimai ir darbo rinkos pasiūlos apribojimai vyresniame amžiuje“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė. 

Sveikata – kritinis veiksnys išlikti darbe 

Su amžiumi daugėja sveikatos problemų, o jos riboja galimybes dirbti. Jei iki 35 metų dažniausios ligos yra ūminės kvėpavimo takų infekcijos, tai 35–54 metų grupėje pradeda dominuoti stuburo problemos. Vyresni nei 55 metų gyventojai dažniausiai kenčia nuo apatinių nugaros dalies skausmų, nervų šaknelių sutrikimų, diskų ligų ir hipertenzinės širdies ligos. 

Vyresni žmonės serga ne tik dažniau, bet ir ilgiau, o ligos trukmė dažnai priklauso nuo sektoriaus, kuriame dirbama. Pavyzdžiui, žemės ūkyje vienas ligos atvejis vidutiniškai trunka beveik 19 dienų, statybose – beveik 17 dienų. Tuo metu švietimo ar informacijos ir ryšių srityse sergama apie 11 dienų.  

„Dar vienas labai svarbus aspektas, kurį galime išskirti vertindami Lietuvos situaciją, yra sveiko gyvenimo trukmė. Europos statistika rodo, kiek metų žmogus gali tikėtis gyventi be sveikatos apribojimų ar negalios. Lietuvoje šių metų rodikliai yra vieni mažiausių ES: moterims sveiko gyvenimo trukmė siekia apie 62 metus, o vyrams – apie 58 metus. Kitose Europos šalyse sveiko gyvenimo trukmė neretai siekia ir 70 metų, todėl jų gyventojai ilgiau išlieka darbo rinkoje. Lietuvos pavyzdys rodo, kad žmonių galimybės dirbti iki pensinio amžiaus labai stipriai susijusios su sveikatos būkle“, – pabrėžia Kristina Zitikytė. 

Dalis pasitraukia iš darbo rinkos ir gauna išankstinę pensiją 

Dalis vyresnio amžiaus žmonių pasitraukia iš darbo rinkos pasirinkdami išankstinę pensiją. 
2025 m. duomenys rodo, kad likus trejiems metams iki pensijos ją gauna 2,6 tūkst. žmonių, o jų vidutinis stažas 40 metų. Likus 4 metams išankstinę pensiją gauna 1,3 tūkst. žmonių, kurių stažas 38 metai, likus 5 metams – dar 1,4 tūkst. žmonių su 37 metų stažu.  

 „Nors išankstinės pensijos yra mažinamos 0,32 proc. už kiekvieną gavimo mėnesį, gyventojai vis tiek renkasi šį sprendimą, nes dažniausiai nebegali tęsti darbo dėl sveikatos arba neranda tinkamo darbo. Duomenys rodo, kad 77 proc. naujų išankstinės pensijos gavėjų prieš tai yra gavę nedarbo išmoką“, – pastebi Kristina Zitikytė. 

Europos kontekstas: Lietuva ne išimtis 

Šie iššūkiai aktualūs ne tik Lietuvai Europos Komisijos duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje apie 20 mln. 55–64 metų gyventojų pasitraukia iš darbo rinkos anksčiau, nei pasiekia pensiją.  

Dažniausiai Europos mastu įvardijamos trys priežastys, dėl kurių nebedalyvaujama darbo rinkoje: pensijų taisyklės, sveikatos problemos ir lankstesnio darbo poreikis. Lietuvos duomenys šias tendencijas patvirtina. 

„Nors oficialus pensinis amžius artėja prie 65 metų, matome, kad žmonės, kurie išeina į išankstinę pensiją, beveik visada prieš tai gauna nedarbo išmoką, vadinasi, pasitraukia ne dėl pasirinkimo, o dėl darbo netekties. Sveikata taip pat yra labai svarbus faktorius: vyresni gyventojai Lietuvoje serga dažniau ir ilgiau, o maždaug kas dešimtas priešpensinio amžiaus žmogus gauna negalios pensiją, kas aiškiai rodo, kad ribotos galimybės dirbti dažnai susijusios su sveikatos būkle.  

Galiausiai, Europos apklausos rodo, kad vyresni darbuotojai dažnai norėtų dirbti mažesniu krūviu ar ne visą darbo dieną, tačiau tokio lankstumo darbo rinkoje trūksta. Visa tai būtina turėti omenyje formuojant socialinę politiką ir užtikrinant vyresnio amžiaus žmonių įtraukti į darbo rinką“, – apibendrina Kristina Zitikytė. 

,,Sodra" inf. 

„Tomografo pagalba atliksime neinvazinius lazerinius akių tyrimus, kurie leidžia itin tiksliai įvertinti vidinę akies struktūrą. Tai suteikia galimybę anksti pastebėti akių ligas, kurios laiku nediagnozuotos gali lemti regėjimo pablogėjimą ar net aklumą. 

Gautas OKT yra su labai aktualia tinklainei funkcija – angiografija, kai be jokio kontrastavimo matome mikrokraujagyslinius pažeidimus tinklainės sluoksniuose ir galime pradėti kuo anksčiau gydyti“, - sako Jonavos ligoninės gydytoja oftalmologė-mikrochirurgė Viktorija Slavinskytė Pušklevič.

Pasak specialistės, OKT tyrimas dažniausiai atliekamas žmonėms, sergantiems glaukoma arba kai ši liga įtariama, taip pat nustatant amžinės geltonosios dėmės degeneraciją ir kitas regėjimo sutrikimų priežastis.

Daugeliu atvejų tyrimas gali būti atliktas be medikamentinio akies vyzdžio išplėtimo, todėl pacientas iš karto po procedūros gali vairuoti ar grįžti prie įprastos veiklos.

Svarbu pabrėžti, kad OKT tyrimai Jonavos ligoninėje finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams jie yra nemokami.

Moderniomis funkcijomis pasižymintis tomografas leis jonaviečiams atlikti tyrimus arčiau namų – iki šiol tokios paslaugos buvo prieinamos tik trečio lygio universitetinėse klinikose.

Jonavos ligoninės inf. 

„Džiaugiamės, kad netrukus žmonės, netekę rankos aukščiau alkūnės, galės pasinaudoti pažangiausiais technologiniais sprendimais. Mioelektriniai protezai padeda atkurti prarastas rankos funkcijas, suteikia daugiau savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir galimybę grįžti į aktyvų gyvenimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, mioelektrinis žastikaulio protezas veikia žmogaus raumenų elektrinių signalų pagalba – pacientas gali valdyti protezą tiesiog įtempdamas tam tikrus raumenis. Toks valdymo būdas leidžia atlikti tikslius, natūralius judesius, todėl šie protezai laikomi vienais moderniausių ir funkcionaliausių. Pacientai gali jaustis visaverčiais visuomenės nariais – dirbti, mokytis, dalyvauti kasdieniame gyvenime be apribojimų.

Protezą pacientams galės skirti tretinio lygio gydymo įstaigų gydytojų konsiliumas, kuriame turi būti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas bei ortopedas traumatologas. Taip pat protezo pritaikymui būtina ortopedo technologo rekomendacija.

Šis protezas bus kompensuojamas vaikams ir suaugusiesiems, kurių fizinė būklė leidžia juo naudotis – įvertinus raumenų tonusą ir jėgą, elektrinį potencialą ir sąnarių judesių amplitudę. Suaugusiesiems protezas galės būti skiriamas ir ne darbinei rankai, kai būtinos abiejų rankų funkcijos. Be to, pacientas ar jo tėvai (globėjai) įsipareigos, kad protezu bus aktyviai naudojamasi.

Ligonių kasos skaičiavimais, vidutiniškai per metus Lietuvoje kompensuojama apie 27 žastikaulio protezus, o įtraukus mioelektrinį variantą, metinės fondo išlaidos galėtų siekti beveik 800 tūkst. eurų. Nustatyta šio protezo kompensuojamoji kaina siekia arti 33,6 tūkst. eurų.

VLK primena, kad nuo 2021 m. vidurio fondo lėšomis jau kompensuojami mioelektriniai dilbio (žemiau alkūnės) protezai, kurie sulaukė itin palankaus pacientų įvertinimo. Naujovė išplečia galimybes ir tiems žmonėms, kurie neteko rankos virš alkūnės.

Naujieji protezai bus pradėti kompensuoti jau netrukus, sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

VLK inf. 

„Apie 15 val. Lietavos gatvėje, ties pėsčiųjų tiltu per geležinkelį, buvo tarnybų sujudimas. Pradžioje, įtartinai važiuojant po tiltu J. Basanavičiaus gatve, traukinys pradėjo naudoti garso signalą, kas yra kiek neįprasta. Po kelių minučių pasigirdo ir pagalbos tarnybų sirenos. Netrukus tarnybos – policija ir greitoji – išvyko Kauno kryptimi su švyturėliais. Galimai nukentėjo žmogus“, – rašė skaitytojas.

Kauno apskrities policijos komisariatas patvirtino, kad tuo metu pareigūnai ieškojo dingusio nepilnamečio.

„Lapkričio 24 d. apie 14.10 val. gautas pranešimas dėl nepilnamečio, gimusio 2009 metais, paieškos. Apie 15.00 val. nepilnametis rastas prie geležinkelio bėgių. Informuoti medikai, nepilnametis pristatytas į gydymo įstaigą“, – informavo policija.

Pareigūnai daugiau detalių nepateikia.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui dėl tvaresnio prekių naudojimo. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad gyventojai ne tik pirktų, bet ir taisytų turimus daiktus, taip ilgindami jų naudojimo laiką bei mažindami naujų prekių poreikį.

Teisingumo ministrė atkreipia dėmesį, kad šiandien situacija vis dar problemiška. „Vartotojai dažnai nesinaudoja galimybe taisyti trūkumų turinčias prekes, net kai tai būtų techniškai ir ekonomiškai įmanoma. Galiojant prekės 2 metų garantijai, vartotojai neretai pasirenka prekę pakeisti nauja, o ne ją taisyti. Pasibaigus šiam garantijos terminui, taisymo paslaugos dažnai būna pernelyg brangios, sudėtingos ar nepatogios, todėl daugelis vartotojų jų atsisako“ – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Dėl to tūkstančiai gaminių, kurie galėtų būti sutaisyti, išmetami gerokai anksčiau nei baigiasi jų realus tarnavimo laikas. Tai didina atliekų kiekį, o kartu prarandama galimybė gaminiams sugrįžti į rinką kaip atnaujintoms ar naudotoms prekėms. Ekspertai pažymi, kad augantis naujų prekių poreikis tiesiogiai susijęs su didesniu gamtinių išteklių naudojimu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis.

Planuojama įgyvendinti priemones, kurios vartotojams suteiktų daugiau informacijos ir realių galimybių rinktis taisymą. Viena jų – nauja elektroninė platforma, kurioje būtų galima rasti taisymo paslaugų teikėjus, įvairias prekių taisymo iniciatyvas, atnaujintų prekių pardavėjus ar net ieškoti pirkėjų taisymui tinkamiems gaminiams. Ši platforma bus kuriama Europos mastu, tačiau joje bus nacionalinė skiltis lietuvių kalba.

Taip pat nustatoma tam tikrų elektrotechnikos prekių gamintojų pareiga taisyti prekes (net ir pasibaigus 2 metų garantijos terminui), aiškus informacijos pateikimas vartotojams pagal standartizuotą taisymo informacijos formą ir 2 metų garantijos termino pratęsimas papildomai 1 metams, jeigu vartotojas vietoje prekės pakeitimo pasirinks prekės taisymą. 

Svarbu pabrėžti, kad visos iki šiol galiojusios vartotojų garantijos išlieka — naujos priemonės tik išplečia pasirinkimų spektrą ir skatina tvaresnį vartojimą.

Pokyčiai turėtų įsigalioti 2026 m. viduryje, o naujoji taisymo platforma visoje Europoje pradės veikti iki 2027 m. vasaros. Tikimasi, kad tai paskatins vartotojus ne tik ilgiau naudoti turimus daiktus, bet ir padės mažinti aplinkos taršą bei stiprinti žiedinės ekonomikos principus.

„Krepšinio varžybos, mėgiami serialai ar radijo laidos – jau netrukus mūsų telefonuose, patogiai, greitai, o svarbiausia – sklandžiai, kad ir kur būtume. Einame koja kojon su naujausiomis technologijomis siekdami, kad kiekvienas šalies gyventojas gautų patogiausias naudojimosi patirtis“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

TV ir radijas – per mobilų telefoną

Nuo tradicinio TV ir radijo programų siuntimo radijo banginiu būdu 5G Transliacijos skiriasi tuo, kad priimantys įrenginiai yra ne tradiciniai televizoriai ar radijo imtuvai, bet mobilieji telefonai, transporto priemonių imtuvai bei kitokie  išmanieji įrenginiai, teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

„Matome, kad mobilusis telefonas jau yra tapęs pagrindiniu informacijos priėmimo įrenginiu, ypač jaunosios kartos rankose. Jis naudojamas viskam: nuo asmeninės komunikacijos iki „Eurovizijos“ ar sporto tiesioginių transliacijų žiūrėjimo. Taigi pasaulyje aktyviai ieškoma naujų būdų, kaip televizijos ir radijo programas tiesiogiai perduoti į mobiliuosius telefonus, išvengiant judriojo interneto ryšio tinklų perkrovimo. Mes taip pat ieškome techninių sprendimų, kurie patenkintų besikeičiantį vartotojų poreikį, pradėjome testuoti tokias galimybes užtikrinančią įrangą“, – sako R. Šeris.

Krepšinio transliacijos į mobiliuosius nestrigs

Skirtingai nuo korinio ryšio tinklų, kur kiekvienam mobiliajam įrenginiui pateikiamas individualus skaitmeninių duomenų srautas (pagal principą „vienas su vienu“), 5G Transliacijos  vienu metu išsiunčia tą patį skaitmenizuotą turinį daugeliui vartotojų, esančių aprėpties zonoje (pagal principą „vienas su daugeliu“).

Kam neteko susidurti su judriojo ryšio tinklų perkrovomis, duomenų greitaveikos kritimu piko valandomis arba visišku tinklo „nulūžimu“? Dažniausiai tinklai „lūžta“, kuomet didelis skaičius mobiliojo ryšio vartotojų vienu metu pradeda siųstis didelius kiekius informacijos, kaip tai, pavyzdžiui, nutiko šį rugpjūtį per Lietuvos krepšinio rinktinės varžybas su Didžiosios Britanijos rinktine.

Tuo tarpu 5G Transliacijos leistų tą pačią rungtynių transliaciją pateikti iš esmės neribotam skaičiui mobiliųjų telefonų, analogiškai radijo laidų transliacijoms, kurių signalo kokybė visiškai nepriklauso nuo priimančių imtuvų skaičiaus ar jų susitelkimo nedidelėje erdvėje. „Dėl šios priežasties stovėdami eismo kamštyje neretai patiriame mobiliojo ryšio trikdžius, tačiau automobilyje esantis radijas veikia be jokių sutrikimų“, – sako 5G Transliacijų sprendimą testuojantis Telecentro inžinierius Paulius Stulpinas.

Platus pritaikymas

TV ir radijo laidų tiesioginės transliacijos į mobiliuosius įrenginius  – ne vienintelė 5G Transliacijų pritaikymo sritis.

Labai svarbu, kad 5G Transliacijos veikia nepriklausomai nuo mobiliojo ryšio ir Wi-Fi tinklų. Tam nereikia SIM kortelės ir mobiliojo ryšio prenumeratos. Taigi net ir sutrikus judriojo ryšio tinklams, šis pranešimų pateikimo kanalas išlieka gyvybingas, kas leidžia sekundės greičiu pateikti visiems gyventojams skirtus masinius pranešimus apie gamtinius kataklizmus, technogenines avarijas, ryšio tinklų sutrikimus ar kitas ekstremalias situacijas. Taip pat – teikti užšifruotus pranešimus, skirtus koordinuoti gelbėtojų ir kitų specialiųjų tarnybų veiksmus.

5G Transliacijos galėtų pasitarnauti judriojo ryšio operatoriams mažindamos tinklų apkrovas ne tik dėl vartotojų siunčiamų duomenų šuolių, bet ir tuomet, kai operatoriams iškyla poreikis masiškai atnaujinti vartotojų galutiniuose įrenginiuose naudojamą programinę įrangą, failus ir kitus duomenis.

Testuojama pasaulyje ir Lietuvoje

5G Transliacijos – nauja besivystanti technologija, aplink kurią dar tik kuriasi ekosistema, leisianti jos masinį pritaikymą ateityje.

„Procesą stabdo tai, kad išmaniųjų telefonų gamintojai turi atlikti tam tikrus aparatinius ir programinius pakeitimus, kad telefonuose atsirastų galimybė priimti duomenų paketus ir juos apdoroti“, – komentuoja Telecentro vadovas. – „Tam, kad tie pakeitimai būtų įgyvendinti, reikalingos tam tikros ekonominės paskatos, kurios šiuo metu formuojasi didžiosiose rinkose. Svarbu, kad mes Lietuvoje neatsiliekame nuo pasaulinio proceso, atliekame testus realiomis sąlygomis ir būsime pasiruošę 5G Transliacijų masiniam įdiegimui, kai tik susiformuos tam tinkama aplinka“.

Susisiekimo ministerijos inf. 

Plano projekte numatyta, kad pastatams atnaujinti bus skirta 492,5 mln. eurų, kurie bus skirti renovuoti daugiabučius ir individualius namus, centrinės valdžios ir savivaldybių viešuosius pastatus.

Dar 54,52 mln. eurų ketinama skirti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbciniams pajėgumams didinti. Šios lėšos būtų skirtos juridiniams ir fiziniams asmenims medžiams savaiminukams išsaugoti, pelkių (durpžemių) hidrologiniam režimui atkurti, tiesti kabelines elektros linijas po žeme miškingose teritorijose.

5 mln. eurų būtų skirti kaip valstybės pagalba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių įrenginių valdytojams, kuriems pagal Europos Komisijos gaires nustatyta reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų. Už šias lėšas būtų kompensuojamos faktiškai patiriamos su išmetamų teršalų kiekiu susijusios išlaidos, įtraukiamos į elektros energijos kainas. Tokios priemonės padėtų sumažinti finansinę ir ekonominę naštą, tenkančią dėl įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) arba el. paštu  lina.ceicyte@am.lt iki lapkričio 28 d.

Aplinkos ministerijos inf.

Bendra iš gyventojų išviliota suma – 84 226 eurai.

Atvejis Jonavoje 

Esame viešinę, kuomet lapkričio viduryje į policiją kreipėsi 1955 m. gimusi Jonavos gyventoja. Moteris pranešė, kad lapkričio 11-ąją, apie vidurdienį, jai telefonu paskambino rusų kalba bendravę nepažįstami asmenys. Prisistatę banko ir policijos darbuotojais, jie apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir iš moters sąskaitos pasisavino 19 865 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Plačiau rašėme ČIA.

Žiniai pasklidus viešojoje erdvėje, socialinių tinklų vartotojai netruko sureaguoti. Dalis komentatorių stebėjosi, kad žmonės vis dar patiki sukčių pasakojimais, nors apie tokias apgaulės schemas nuolat įspėjama. Esą apgautieji „tarsi išlindę iš gūdaus miško“ ir vis dar nežinantys elementarios taisyklės – niekam neatskleisti savo banko duomenų.

Vartotojai pasakojo ir apie savo patirtis: ne vienas teigė taip pat sulaukęs rusakalbių skambučių, tačiau, įtarę klastą, juos tuoj pat nutraukę. Kai kuriems pats faktas, kad skambinama rusų kalba, jau kelia įtarimą ir padeda suprasti, jog tai – galimai sukčių bandymas.

Diskusijose išryškėjo ir humoru ar sarkazmu persmelhtos replikos. Vieni pastebėjo, kad „geriau nemokėti rusų kalbos – tada nesuprasi, ką sukčiai burbuliuoja, ir nepasimausi“. Kiti atkirto priešingai – kad kalbos nemokėjimas neapsaugo, o atsargumas būtinas visais atvejais.

Dalies komentatorių pasisakymai buvo aštresni – esą dažnai apgaunami vyresnio amžiaus žmonės, kurie tuo pat metu skundžiasi menkomis pajamomis, o sukčių pinklėse atsiduria dėl neapdairumo. Pasitaikė ir kandžių pasvarstymų, kad jei nebežinoma, kur dėti pinigų, „atsiras kas juos pasaugos“.

Vis dėlto tarp kritikos pasigirsta ir nuosaikesnių balsų, primenančių, kad sukčių metodai vis darosi sudėtingesni, o net ir atsargūs žmonės kartais gali paslysti.

Policijos suvestinės sukčiavimo atvejai

Lapkričio 24 d. 9 val. 43 min. į Vilniaus apskr. VPK kreipėsi vyras (gim. 1978 m.), kuris pareiškė, kad nuo spalio 25 d. iki lapkričio 21 d. Vilniuje, Vėtrungių g., būnant namuose, į programėlę „Messenger“ iš nepažįstamo asmens gavo pasiūlymą investuoti pinigus elektroninėje svetainėje ir prisijungus prie atsiųstos nuorodos, nepažįstami asmenys apgaulės būdu pasisavino 30 085 eurus. Surinkta medžiaga pagal LR BK 182 str. 2 d.

Lapkričio 24 d. 11 val. 8 min. į Utenos apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1953 m.), kuri pareiškė, kad spalio mėn. nežinomi asmenys, nenustatytu būdu, iš jos banko sąskaitos pasisavino 18 200 eurų. Aplinkybės aiškinamos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Lapkričio 24 d. 11 val. 17 min. į Kauno apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1959 m.), kuri pareiškė, kad nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 20 d. Vilkaviškio r., būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba), kurie, pasiūlę investuoti į kripto valiutą, apgaulės būdu išviliojo 10 941 eurą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Lapkričio 24 d. 12 val. 20 min. į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5 PK kreipėsi moteris (gim. 1959 m.), kuri pareiškė, kad lapkričio 20-21 d. Vilniuje, Taikos g., būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba), kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 25 000 eurų (pinigus atidavė atvykusiam nepažįstamam vyriškiui). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d.

Juodasis penktadienis prieš šventes daugelį vilioja didelėmis prekybininkų nuolaidomis. Prieš perkant aplinkosaugininkai pataria planuoti pirkinius, kad sumažintume atliekų kiekį. Neplanuoti, spontaniški pirkiniai gali tapti nereikalingais daiktais, kurie dažnai virsta atliekomis.  

Prieš perkant rekomenduojama, sudaryti pirkinių sąrašą, įvertinti, ar daiktas tikrai reikalingas. Perkant dovanas, pirmiausia reikėtų apsvarstyti, kam jos bus skirtos. Geriausia rinktis kokybę, o ne kiekybę,  daiktus ar įrenginius, kurie tarnauja ilgiau ir kuriuos ateityje būtų galima pataisyti ar perdirbti.  

Dar viena alternatyva – dovanoti patirtis: bilietus į koncertą, paslaugų kuponus ar ekskursijas. Be to, galite skirti auką dovanotojo vardu arba pasirinkti daiktą, kurio pelnas bus skiriamas kilniam tikslui. 

Pirkimas internetu: siuntų pakuotes galima panaudoti pakartotinai  

Internetu užsakytos prekės  pristatomos popieriaus (kartono) ar plastiko pakuotėse. Jas reikia rūšiuoti pagal savivaldybėse nustatytą tvarką ir atsižvelgti į pakuočių medžiagiškumą – popierines pakuotes mesti į popieriaus konteinerius, plastikines – į plastiko atliekų konteinerius.  

Svarbu ne tik rūšiuoti, bet ir įvertinti, ar galima pakuotes panaudoti pakartotinai: dovanų pakavimui, daiktų sandėliavimui.  

Elektronikos atliekų rūšiavimas 

Sugedę elektronikos prietaisai ir buitinė technika  gali tapti elektronikos atliekomis. Patekusios į bendrą atliekų srautą,  jos  apsunkina atliekų tvarkymą ir perdirbimą. Elektronikos atliekos savo sudėtyje dažnai turi pavojingųjų medžiagų, kurios gali būti kenksmingos aplinkai. Dėl to svarbu šias atliekas tinkamai rūšiuoti. 

Susidariusias elektronikos atliekas rūšiuokite pagal savivaldybėse galiojančią atliekų rūšiavimo tvarką, nes skirtingos savivaldybės gali turėti skirtingas taisykles, tačiau visais atvejais laikykitės bendrųjų rūšiavimo nuostatų. 

• Nenaudojamas baterijas ir įkraunamus akumuliatorius, neveikiančius smulkius elektronikos prietaisus ir sugedusią buitinę techniką pristatykite į prekybos (platinimo) vietas, kuriose juos įsigijote.
• Smulkiosios elektronikos atliekas ir nebetinkamas naudoti baterijas išmeskite į smulkiai elektronikai skirtus konteinerius, pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos „EEPA“ įrengtose surinkimo vietose arba „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ įrengtose surinkimo vietose, arba Autogamintojų ir importuotojų asociacijos įrengtose vietose.
• Neveikiančius elektronikos prietaisus ir buitinę techniką galima priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles pagal jų nustatytą tvarką.
• Nebetinkamus naudoti elektronikos prietaisus ir buitinę techniką taip pat galite perduoti atliekų tvarkymo įmonėms, tačiau ši paslauga gali būti mokama. Svarbu patikrinti, ar įmonė turi teisę tvarkyti perduodamas atliekas – tai galite padaryti suvedę įmonės duomenis GPAIS sistemoje, skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad galima pasinaudoti galimybe nemokamai užsisakyti buitinės technikos bei kitų elektros ir elektroninės įrangos atliekų išvežimo iš namų paslaugą. Daugiau informacijos apie paslaugas suteiks Elektronikos platintojų asociacija (EEPA) ir Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija. 

Be to, savivaldybės turi užtikrinti didelių gabaritų atliekų, įskaitant pavojingąsias, surinkimą (savivaldybių nustatyta tvarka) iš gyventojų apvažiuojant ne rečiau kaip 2 kartus per metus neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą. 

Daiktų dalijimosi stotelės

Jei geros būklės veikiantys elektronikos prietaisai, buitinė technika ar kiti daiktai tapo nereikalingi, juos galima atiduoti kitiems – draugams, šeimos nariams ar dalintis prietaisais daiktų dalijimosi stotelėse.

Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
 

Mažai kas susimąsto, kad stresas tiesiogiai veikia šlapimo sistemą ir vyrų potenciją. Anot gydytojo urologo Igno (InnMed klinika), šios dvi sritys yra glaudžiai susijusios, o ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sutrikimų net ir fiziškai sveikam vyrui.

„Kūnas viską jaučia - ir protas, ir šlapimo pūslė“

Pasak urologo, stresas veikia visą organizmą: nuo hormoninės sistemos iki nervinių signalų, kurie kontroliuoja šlapinimosi ir erekcijos funkcijas. „Kai žmogus patiria stresą, organizmas įsijungia į vadinamąjį kovos arba bėgimo režimą. Šiuo metu kraujas nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus, o kiti procesai, pavyzdžiui, šlapimo pūslės kontrolė ar lytinė funkcija, tampa antraeiliais,“ - aiškina Ignas.

Dėl šios priežasties dalis žmonių, ypač vyrų, patiria dažnesnį šlapinimąsi, naktinį šlapinimąsi ar net staigų šlapimo pūslės jautrumą. Kiti - susiduria su laikinais potencijos sutrikimais, kai erekcija tampa silpnesnė ar nestabili.

„Tai nėra vien psichologinė problema, tai fiziologinė reakcija į stresą. Kūnas tiesiog bando prisitaikyti prie nuolatinės įtampos, bet jei ši būklė tęsiasi mėnesiais ar metais, pasekmės tampa rimtos,“ - sako gydytojas.

Ką rodo tyrimai ir Lietuvos statistika?

Remiantis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 60 % vyrų, patiriančių lėtinį stresą, bent kartą gyvenime susiduria su laikinais erekcijos sutrikimais. Lietuvoje šią tendenciją patvirtina Higienos instituto statistika. Vizitų dėl vyrų reprodukcinės sveikatos problemų skaičius 2018-2023 m. išaugo beveik 28 %.

„Dauguma šių pacientų neturi nei hormoninių, nei kraujotakos problemų. Pagrindinis veiksnys - stresas. Ir kuo labiau žmogus jaudinasi dėl situacijos, tuo stipriau problema pasireiškia. Tai užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti be pagalbos,“ - pastebi Ignas.

Pasak jo, ypač dažnai stresas paveikia vyrų šlapimo sistemą darbo įtampos ar asmeninių išgyvenimų metu. „Nerimas, įtampa, miego trūkumas - visa tai tiesiogiai veikia inkstus, šlapimo pūslę ir net prostatos veiklą. Stresinis hormonas kortizolis ilgainiui išbalansuoja visą sistemą.“

Streso pasekmės: nuo diskomforto iki realių ligų

Urologas Vilniuje pabrėžia, kad ilgametis stresas ne tik sutrikdo funkcijas, bet ir gali tapti ligų priežastimi. Jis lemia prostatos uždegimus, šlapimo pūslės dirglumą, lėtinį nuovargį ir net hormonų disbalansą, kuris mažina testosterono kiekį kraujyje.

„Kai sumažėja testosterono lygis, vyras jaučiasi pavargęs, praranda energiją, silpsta potraukis. Dažnai tai klaidingai priskiriama amžiui, bet iš tiesų priežastis - stresas,“ - sako Ignas.

Be to, ilgalaikis stresas gali paskatinti uždegiminių procesų vystymąsi. Tyrimai rodo, kad vyrai, gyvenantys nuolatinėje įtampoje, 2-3 kartus dažniau susiduria su prostatitu ar lėtiniu dubens skausmo sindromu.

Kada būtina kreiptis į urologą?

Anot gydytojo, daugelis vyrų linkę viską nurašyti stresui, tačiau tai pavojinga klaida. „Jei atsiranda dažnas šlapinimasis, skausmas, pakitusi srovė ar silpnesnė erekcija - reikia ne spėlioti, o tikrintis. Mes galime nustatyti, ar priežastis tikrai stresas, ar jau prasidėję fiziologiniai pokyčiai,“ - aiškina Ignas.

Urologo teigimu, svarbiausia - nelaukti, kol problema taps nuolatine. „Kartais užtenka vos kelių konsultacijų, mitybos ir miego korekcijos, kad viskas susitvarkytų be vaistų. Tačiau jei žmogus metų metus gyvena nuolatinėje įtampoje - pasekmės neišvengiamos.“

Kaip padėti kūnui atsigauti?

Norint išvengti šlapimo ir potencijos sutrikimų, gydytojas rekomenduoja paprastus, bet veiksmingus sprendimus: pakankamai miego, fizinį aktyvumą, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą bei bent kartą per metus apsilankyti pas urologą profilaktinei apžiūrai.

„Labai svarbu išmokti atpažinti, kada kūnas sako STOP. Jeigu žmogus nuolat pavargęs, dažniau šlapinasi ar jaučia lytinės funkcijos pokyčius - tai ne tik stresas, tai signalas. Ir kuo anksčiau sureaguojame, tuo lengviau viską sutvarkyti,“ - pabrėžia Ignas.

Stresas neišvengiamas, bet jo pasekmės - valdomos. Vyrai dažnai linkę kentėti tyliai, tačiau šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę būdų atkurti pusiausvyrą tiek fiziškai, tiek emociškai.

„Nėra tokio paciento, kuriam negalėtume padėti. Bet pirmas žingsnis visada tas pats - pripažinti, kad problema egzistuoja, ir ateiti pasikalbėti. Kartais vien nuo to palengvėja pusė bėdos,“ - šypsosi Ignas.

E. sveikatos sistema šiuo metu veikia stabiliai. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų vadovai aptarė, kokių  priemonių reikėtų imtis, kad ateityje nesikartotų atvejai, kai medikai negali prisijungti prie E. sveikatos sistemos, naudotis duomenimis ir juos įvesti.

„Ministrų ir viceministrų susitikimo metu sutarta, kad darbo dienomis atnaujinimai bus stabdomi ir diegiami savaitgaliais po papildomo testavimo, o ilguoju laikotarpiu bus rengiama E. sveikatos sistemos valdysenos stiprinimo studija“, - sako sveikatos apsaugos viceministras.

Paskutinieji trikdžiai galėjo kilti dėl to, kad įdiegti pakeitimai buvo didelės apimties, technologiškai sudėtingi, ir jie apėmė ne tik pokyčius centrinėje E. sveikatos sistemos dalyje, bet pakeitimus atliko ir su E. sveikata integracijomis susijungusios kitos sistemos, kuriomis naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos. Šis atvejis parodė, kad būtina stiprinti dialogą tarp visų suinteresuotų pusių – sistemos savininko Sveikatos apsaugos ministerijos, sistemos tvarkytojo Registrų centro bei sveikatos priežiūros įstaigų sistemas administruojančių operatorių.

Sveikatos apsaugos viceministras sako, kad taip pat bus dekomponuojamos atskiros E. sveikatos sistemos dalys, priimta daugiau darbuotojų ir skiriamos papildomos investicijos.

Vartotojams primenama, kad prisitaikant prie atnaujintos sistemos reikalingi ir gydymo įstaigų darbuotojų mokymai.

SAM Komunikacijos skyrius

Abiturientai turės daugiau laiko apsispręsti, kokius egzaminus laikyti, – pasirinkimo laikas pratęstas nuo lapkričio 25 d. iki vasario 15 d. Šiais mokslo metais abiturientams pirmą kartą bus leidžiama dar tais pačiais metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikės surinkti 25 taškus – šis reikalavimas galios visiems valstybiniams brandos egzaminams.

Tai patvirtinta šiandien švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės pasirašytame 2026 m. valstybinių brandos egzaminų tvarkos apraše.

Daugiau lankstumo ir patogumo abiturientams

Pailginus abiturientų ir kitų kandidatų apsisprendimo laiką iki vasario vidurio, jie turės galimybę per ilgesnį terminą apgalvoti, kokius egzaminus renkasi laikyti, tai sieti su tolesniu mokymusi ar studijomis.

„Iki sausio mėn. pabaigos mokiniai dar gali keisti dalykus ar jų lygius. Sausio–vasario mėn. vyksta karjeros, studijų mugės, todėl, pasikeitus tikslams dėl tolesnės karjeros, nereikės prašymų tikslinti, patikslintų prašymų administruoti ir taip sumažės administracinė našta mokykloms“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Be to, įvedama vieša elektroninė sistema kandidatų egzaminų pasirinkimams stebėti ir pasirinktoms įvedimo klaidoms taisyti. Patys III–IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo, juos užregistravo į pasirinktus egzaminus.

Suteikiama galimybė valstybinių brandos egzaminų laikymą atidėti pakartotinei sesijai mokyklos vadovo įsakymu dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai abiturientui tuo pačiu metu, kaip ir vykstanti pagrindinė sesija, tenka laikyti stojamąjį egzaminą užsienio aukštojoje mokykloje. Iki šiol nukelti egzaminą į pakartotinę sesiją buvo galima tik dėl ligos ar artimo žmogaus netekties.

Išlaikymo kartelė – 25 taškai

Po ilgų svarstymų ir diskusijų priimtas sprendimas koreguoti valstybinio brandos egzamino išlaikymo ribą, nustatant 25 taškus. Egzaminas turi būti įveikiamas ne tik akademinių gimnazijų ar korepetitorių ugdomiems abiturientams, bet ir kitiems besimokantiesiems.

„Laikinai, kol bus peržiūrėtos ugdymo programos, mokyklos aprūpintos vadovėliais, subalansuotos egzaminų užduotys nekeičiant reikalavimų aukštesnio lygmens pasiekimams, reikalingiems stoti į aukštąsias mokyklas, sudarome galimybes ne tik geriausiai besimokantiems abiturientams gauti brandos atestatus. Ministerija jau imasi priemonių šiems laikiniems sunkumams pašalinti“, – sako viceministras J. Petkevičius.

25 taškų išlaikymo riba nustatoma tik 2 metams iki 2027 m. rugpjūčio 31 d., o dėl tolesnių ilgalaikių valstybinių brandos egzaminų sistemos pokyčių, įskaitant ir egzamino išlaikymo ribą, mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas dermės ir valstybinių brandos egzaminų organizavimo viešas diskusijas ministerija pradės nuo 2026 m. sausio mėnesio.

Per ateinančią egzaminų sesiją pirmą kartą bus leidžiama perlaikyti neišlaikytą matematikos egzaminą dar tais pačiais metais, pakartotinės sesijos metu. Neišlaikiusieji A lygiu lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų abiturientai galės pasirinkti, kokiu lygiu – A arba B – norės šiuos egzaminus perlaikyti. Iki šiol tais pačiais metais perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklai baigti.

Šiais mokslo metais perlaikyti valstybinio brandos egzamino I dalį galės tik tie abiturientai, kurie pernai mokydamiesi III gimnazijos klasėje negalėjo to padaryti dėl mokyklų klaidų, t. y. mokykla nebuvo užregistravusi į egzamino I dalies perlaikymą.

III gimnazijos klasės mokiniams, laikysiantiems I egzamino dalį, perlaikymas nėra numatytas.

Keliami griežtesni reikalavimai egzaminų vertintojams, didėja pagalba mokykloms

Aiškiau apibrėžiamos egzaminų vertinimo komitetų kompetencijų ribos, didinami reikalavimai, o kartu ir pagalba egzaminų vertintojams, užduočių recenzentams ir rengėjams. Pastariesiems Nacionalinė švietimo agentūra organizuos specializuotus nacionalinius ir tarptautinius mokymus.

Nacionalinė švietimo agentūra prieš kiekvieną egzaminą informuos mokyklas apie reikalavimus kompiuterių parametrams, padės mokykloms pasitikrinti egzaminams paruošto kompiuterio tinkamumą.

Kad mokiniai užduotis atliktų sąžiningai, į kompiuterius įdiegiama programinė įranga, ribojanti galimybes naudotis pašaline informacija.

Susipažinti su įsakymu galima čia.

Lapkričio 21 d. mitingas tapo Kultūros asamblėjos skelbto protesto mėnesio finaliniu renginiu. Susirūpinę dėl šalies demokratijos būklės, į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje rinkosi įvairių sektorių atstovai ir atstovės, bendruomenės iš regionų. Pasisakančiųjų kalbose dominavo vienybės ir susitelkimo siekis, sąžiningos ir kultūringos politikos poreikis, vertybiniai tikslai ir kvietimas prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį.

Spaudos konferencijoje pristatyti ir besitelkiančių bendruomenių visoje Lietuvoje pavyzdžiai. Per lapkričio mėnesį Asamblėjos įsisteigė Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, savo asamblėją įkūrė etnokultūros bendruomenė. Artimiausiu metu bus įkurtos Klaipėdos, Dzūkijos, Raseinių asamblėjos.

Spaudos konferencijoje dalyvavę Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai pabrėžė, kad besiplečiantis ir bendradarbiaujantis Asamblėjų tinklas rodo, kad kultūros bendruomenės susirūpinimas peraugo į pilietinį judėjimą, tarp kurio tikslų – pilietinio sąmoningumo ir atsparumo stiprinimas.

Nepaisant aktyvaus telkimosi, režisierius Aleksandras Špilevojus spaudos konferencijoje pastebėjo nemažoje dalyje regionų juntamą neviltį, savivaldos narių primetamą baimę ir bendruomenės narių tildymą. Šią situaciją gali keisti kelionės į regionus ir bendravimas su ten gyvenančiais žmonėmis, tačiau, pasak režisieriaus, Panevėžio kultūros įstaigų jungimo atvejis parodė, kad vietos valdžia su kultūros bendruomene dialogo nepalaiko.

„Pats Panevėžio rajono vicemeras interviu prasitarė, kad diskusijos niekur neveda. Kol su vietos valdžia apie šiuos pokyčius negalime kalbėti, kviečiame apie tai kalbėtis naująją kultūros ministrė Vaidą Aleknavičienę, deklaravusią, koks svarbus jai yra dialogas su kultūros bendruomene“, – sakė A. Špilevojus.

Iniciatyvinės grupės narys, režisierius Karolis Kaupinis teigė, jog matant, kad pilietinis aktyvumas padeda išjudėti iš bejėgiškumo, ypač svarbiu tampa asamblėjos plėtimasis per visą Lietuvą ir aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime.

„Norime, kad žmonės eitų į politiką, eitų prisiimti atsakomybės už savo šalį – ką mes ir skatinome daryti šito mitingo metu“, – kalbėjo K. Kaupinis.

Pratęsiant protesto mėnesio liniją ir skatinant aktyvų piliečių įsitraukimą į politinį gyvenimą, Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.

Vienas svarbiausių švietimo mėnesio renginių – gruodžio 5–6 dienomis organizuojamas Vilniaus demokratinio pasipriešinimo forumas To Jump from the Boiling Pot (liet. „Kaip iššokti iš verdančio puodo“). Jame bus siekiama atidžiau pažvelgti į demokratijos silpninimo modelius, matomus Sakartvele, Slovakijoje, Vengrijoje, Moldovoje. Dviejų dienų forume žurnalistai, aktyvistai ir kultūros kūrėjai dalinsis patirtimis, pristatys valdžios taikomus metodus ir ieškos kultūrinio pasipriešinimo priemonių, kurios padėtų apsaugoti demokratiją. Šiuo renginiu Kultūros asamblėja pradeda kurti tarptautinius ryšius ir partnerystes, bei įsitraukia į tarptautinę kultūrinę diskusiją.

Švietimo mėnesis tęsis su specialiomis paskaitomis, kvietimu skaityti, tyrinėti ir diskutuoti apie literatūrą. Kultūros asamblėja siūlo du – grožinės literatūros ir poezijos, bei politinių skaitinių sąrašus, kuriuos sudarė savo sričių profesionalų bendruomenės.

Prie švietimo mėnesio skatinamos jungtis švietimo įstaigos, mokyklos, universitetai, bibliotekos, plėsdamos skaitinių sąrašus, organizuodamos paskaitas ir diskusijas apie demokratiją, valstybingumą, pilietiškumą.

„Bendradarbiaujame su visa Lietuva. Bet kuri iniciatyva, kurią pradedame, labai greitai išplinta – tiek mūsų palaikymo grupės, tiek bendrapiliečiai, kultūros bendruomenė ir ne tik. Kreipiamės į visus, kviečiame jungtis <...>, šviestis patiems ir šviesti visuomenę, kad būtume atsparesni dezinformacijai, galėtume atpažinti pavojus, kylančius demokratijai, juos įvardyti ir jiems priešintis“, – kalbėjo iniciatyvinės grupės narė, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Spaudos konferencijoje Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai akcentavo ir tai, kad Kultūros ministerija atsakinga vykdant visuomenės informavimo politiką. Todėl tikimasi kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės lyderystės ir atstovavimo žiniasklaidos bendruomenei, susiduriančiai su valdžios atstovų bandymais pakenkti jos laisvei ir nepriklausomumui – būtinoms demokratijos sąlygoms.

Tarp šių žiniasklaidos reputaciją ir pasitikėjimą ja menkinančių veiksmų, reikalaujama pasmerkti: tiesos neatitinkančią lapkričio 8 d. „Nemuno aušros“ priimtą rezoliuciją, kurioje žiniasklaida kaltinama informacijos slėpimu, atvira propaganda, žmonių kiršinimu, valdžios uzurpavimu, politinių partijų įtaka.

Taip pat raginama ministrę griežtai reaguoti į šios partijos inicijuojamą įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo LRT direktorių/ę būtų galima atleisti be reikšmingos priežasties ir viešojo intereso pažeidimo, balsuojančių Tarybos narių skaičių nuo 2/3 sumažinant iki 1/2 ir įvedant slapto balsavimo faktorių.

Kultūros asamblėja kviečia atkreipti dėmesį ir į politinę įtaką LRT Tarybos sudėčiai. Šiuo metu be 4-ių Seimo ir 4-ių Prezidento skiriamų Tarybos narių, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Didžioji dalis Tarybos narius deleguojančių institucijų

neskelbia atrankos kriterijų ir procedūrų. Nesant aiškaus ir skaidraus mechanizmo, sudaromos prielaidos politinei įtakai visuomeniniam transliuotojui.

Kultūros protesto asamblėjos
Komunikacijos grupė

Lapkričio 29 d. Jonavoje vyks smagus ir spalvingas „Uždegam Kalėdas" renginys.

Kad viskas vyktų sklandžiai ir nesukeltų nemalonių netikėtumų, Jonavos kultūros centras informuoja, jog koncertas vyks Sąjūdžio aikštėje, Kalėdinė mugė Ramybės skvere.

Renginio metu bus naudojama galinga garso aparatūra. Į renginį rekomenduojame vykti pėsčiomis.

Atsiprašome dėl laikinų nepatogumų ir linkime smagios šventinės nuotaikos!

Jonavos kultūros centras 

„Baltijos regionas išsiskiria kaip vienas skaitmeninių lyderių Europoje. Lietuva, Latvija ir Estija rodo puikų atsakingos ir daugeliui prieinamos DI plėtros pavyzdį. „Microsoft“ investicijos į skaitmeninius įgūdžius, inovacijas bei viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą leidžia didžiulį DI potencialą paversti realia pažanga. Jei ir toliau bus kryptingai investuojama į žmones, infrastruktūrą ir politiką, kuri užtikrins, kad šios technologijos nauda būtų prieinama visiems, dirbtinio intelekto ateitis Baltijos šalyse yra tikrai šviesi“, – sako Leonidas Polupanas, „Microsoft“ vadovas Ukrainoje ir Baltijos šalyse.  

Ekspertas pabrėžia, jog pagal DI naudojimą ir paplitimą Baltijos šalys, kuriose išvystyta pažangi skaitmeninė infrastruktūra ir gyvena technologijoms imlios visuomenės, laikomos vienomis lyderių Europoje.  

Kur DI naudojamas daugiausiai?  

Ataskaitoje pateikiamas vertinimas, kiek DI taikomas ir naudojamas atskirose valstybėse, inovacijų centrų analizė, žmonių naudojimosi juo įgūdžių tendencijos ir skaitmeninės infrastruktūros įtaka DI prieinamumui.  

Dirbtinis intelektas yra naujausia ir sparčiausiai plintanti bendrosios paskirties universali technologija žmonijos istorijoje. Per mažiau nei trejus metus DI įrankiais jau pasinaudojo daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių. DI augimas yra spartesnis nei interneto, asmeninių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų plėtra.  

Tačiau, kaip ir ankstesnės masinės išmaniosios technologijos, DI nėra vienodai prieinamas visiems. Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudojimas yra dvigubai didesnis nei pietinėje pasaulio dalyje, o nuo lyderių vis sparčiau atsilieka šalys, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 20 tūkst. JAV dolerių per metus.  

Kai kuriose Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudoja daugiau nei pusė darbingo amžiaus gyventojų, o kai kuriose Afrikos bei Azijos valstybėse šis rodiklis – mažesnis nei 10 proc. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei šis atotrūkis nebus mažinamas, artimiausius dešimtmečius kur kas daugiau naudos iš DI gaus būtent virš pusiaujo esančios pasaulio šalys.  

DI pritaikymo ir naudojimo lyderiai yra Jungtiniai Arabų Emyratai (59,4 proc. žmonių naudoja DI įrankius), Singapūras (58,6 proc.), Norvegija (45,3 proc.) ir Airija (41,7 proc.). Tai leidžia daryti išvadą, kad aukštas kompiuterinis raštingumas, bendras išsilavinimas ir technologijų prieinamumas gali skatinti greitą DI plėtrą net ir be didelių inovacijų centrų ar vietinių DI modelių kūrimo.  

Pagrindinės DI plėtros sąlygos  

DI paplitimą pasaulyje lemia trys tarpusavyje susiję veiksniai: inovacijų kūrėjai – tyrėjai ir modelių rengėjai, tobulinantys DI intelektą; infrastruktūros kūrėjai – inžinieriai ir institucijos, kurie vysto DI per kompiuterių tinklus, resursus ir veikimo principus; vartotojai – žmonės ir organizacijos, pasitelkiantys DI mokymuisi, kūrybai ir problemų sprendimui.  

Taip pat aiški tendencija, kad DI dažniau naudojamas ten, kur yra tvirti ekonominiai ir technologiniai pagrindai ir atsilieka ten, kur šių pamatų trūksta. Maždaug 4 mlrd. žmonių – pusė pasaulio populiacijos – vis dar neturi sąlygų naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.  

Pagrindiniai DI ekosistemos elementai yra elektros energiją tiekiančios sistemos, galinčios užtikrinti sklandų prietaisų ir duomenų centrų veikimą; duomenų centrai, sudarantys pasaulinio virtualaus tinklo „stuburą“; internetas, leidžiantis naudotojams jungtis ir keistis duomenimis; skaitmeniniai ir DI įgūdžiai, atveriantys galimybes kurti, naudojantis šiuo instrumentu; kalba, lemianti, kas gali naudoti DI ir kaip jis vystosi.  

Pavyzdžiui, tos šalys, kurių gyventojai kalba mažiau paplitusiomis kalbomis (pvz., Malavis, Laosas) ir nekalba tarptautinėmis užsienio kalbomis, pasižymi mažesniu DI naudojimu, net ir šiuos duomenis pakoregavus pagal valstybės BVP ar interneto prieigą.  

DI ateitis  

„Microsoft“ ataskaitoje konstatuojama, kad DI modelių pasaulyje nuolat daugėja, o tuo pačiu mažėja ir skirtumai tarp jų. Pavyzdžiui, nors dabar šioje srityje pirmauja Jungtinės Valstijos su „OpenAI GPT-5“, tačiau Kinija atsilieka jau tik mažiau nei pusmečiu. 200 geriausių DI modelių yra sukurta vos septyniose pasaulio šalyse: JAV, Kinijoje, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Izraelyje. Atotrūkis tarp lyderės Amerikos ir paskutinės sąrašo šalies Izraelio tesiekia 11 mėnesių.  

Tiesa, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai bendrai priklauso net 86 proc. pasaulio duomenų centrų pajėgumų – tai rodo, kaip stipriai yra sukoncentruoti DI infrastruktūros pagrindai.  

Dirbtinis intelektas yra naujausia bendrosios paskirties universali technologija, kurios plėtra – sparčiausia žmonijos istorijoje. Tolygus jos vystymasis ir vienodos galimybės pasinaudoti šios technologijos teikiamais privalumais labai priklausys nuo koordinuotų bendrų pastangų, plečiant DI infrastruktūrą, gerinant jo veikimo principus bei gebėjimus ir mažinant skirtingų žmonijos kalbų sukuriamus barjerus.  

Išsamiau su „Microsoft“ „AI Diffusion Report“ galite susipažinti čia.  

Ministerijos teigimu, nenuleidus brandos egzaminų išlaikymo kartelės Lietuva gali prastai atrodyti europinėje statistikoje. Šiandien esame ketvirta šalis Europos Sąjungoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–34 metų žmonių dalį – net 57,4 procento. Ministerija prognozuoja, kad šis rodiklis mažės, jei stojantiesiems nebus nuleista matematikos egzamino kartelė. Ar neprimena jums tai senųjų laikų socialistinių-komunistinių tradicijų, kai buvo siekiama ne rezultato, o 2–3 metais aplenkti penkmetį?  

Tačiau užtenka pažvelgti į šalis, kurios garsėja ne diplomų kiekiu, o švietimo kokybe. Estijoje aukštąjį išsilavinimą turi 43,5 proc. jaunuolių, Suomijoje – 39,2 proc. Pagal „diplomų statistiką“ atrodytų, kad Lietuva – sėkmingesnė, labiau išsilavinusi. Bet kai pasižiūrime į tarptautinius pasiekimus, vaizdas priešingas: estų ir suomių mokiniai baigdami mokyklą turi geresnius matematinius gebėjimus nei daugelis lietuvių studentų baigdami universitetą. Tad ar tikrai aukštojo mokslo diplomų skaičius gali būti laikomas mūsų pranašumu? 

Suprantu, kad Estijos ir Suomijos pavyzdys jau visiems seniai įgrisęs, bet paimkime Singapūrą, į kurį dabar nukrypsta dažno žvilgsnis: ši šalis, kuri kaip ir Lietuva nėra turtinga žemės ištekliais, investuoja į švietimą ir ten ši sritis tikrai yra prioritetas.  

Taip pat dar 2023 m. Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė apie siekį matematikos mokymąsi padaryti privalomu visiems mokiniams iki 18 metų. Savo pirmoje kalboje tuometinis JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas sakė, kad nori, jog žmonės „jaustųsi pasitikintys savimi“ finansų klausimuose. „Pasaulyje, kuriame duomenys yra visur, o statistika yra kiekvieno darbo pagrindas, leidimas savo vaikams keliauti į tą pasaulį be šių įgūdžių reiškia jų nuvylimą“, – sakė jis.  

Taigi siekis yra paprastas – auginti savarankišką, mąstantį žmogų, kai tuo tarpu mes einame pačiu žalingiausiu valstybei ir visuomenei keliu – bukiname tautą ir jau artimiausioje ateityje neturėsime sąmoningo žmogaus, atsparaus populizmui. O gal to ir siekiam, nes taip paprasčiau gyventi politikams?  

Orientacija į kiekybę, o ne kokybę Lietuvos švietime yra giliai įsišaknijusi. Tai matyti ne tik ministerijos siekyje išdalinti kuo daugiau atestatų, bet ir pastangose išlaikyti kiekvieną regioninę mokyklą – net jei jos nepajėgia suteikti kokybiško ugdymo.  

Matome investicijas į gražias mokyklų sienas, modernias lentas, naujas laboratorijas. Bet kiek iš tiesų žinome apie vaikų emocinę savijautą tose gražiose patalpose? Apie jų motyvaciją, pasitikėjimą, įsitraukimą? 

Mokslo metų pabaigoje skaičiuojame, kiek mokinių gavo šimtukus, bet retai svarstome, kiek mokinių realiai paaugo. Kiek jų išmoko mokytis, atrado savo stiprybes, sustiprino pasitikėjimą savimi. Ir kiek jų – prarado motyvaciją ir liko nuošalyje. 

Tas pats mąstymas matomas ir aukštajame moksle. Tik dalis universitetų priešinasi egzaminų kartelės mažinimui. Kiti dar pernai pasinaudojo atsiradusia proga sumažinti minimalų stojamąjį balą. Tai siunčia dviprasmišką žinutę: ar aukštajam mokslui rūpi studentų pasirengimas ar jų skaičius?   

Jeigu iš tiesų norime sėkmės visiems, privalome aiškiai pasakyti, kas ta sėkmė yra. Ne popierius. Ne diplomų statistika. Sėkmė yra realūs, kiekvienam vaikui pasiekiami įgūdžiai: gebėjimas mokytis, mąstyti kritiškai, spręsti problemas, jaustis gerai ir pasitikėti savimi.  

Padalinti ir suskaičiuoti diplomus lengva. Bet ar iš popieriaus pastatysime stiprią valstybę? Ar iš brandos atestatų išlankstysime inovacijas? Ar žemesnė kartelė taps šalies konkurencingumo pamatu? 

Jei norime tikros pažangos, turime pagaliau žiūrėti į esmę. Vaiko ateitį lemia ne diplomas, o jo turimi įgūdžiai. Darbdaviams svarbu ne dokumentas, o tai, ką žmogus moka. XXI amžiuje svarbiausias gebėjimas – mokėti mokytis, nes pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada. Nuleisdami kartelę rizikuojame išleisti mokinius į gyvenimą be šio gebėjimo, o kartu dar ir pasiųsti žinutę, kad mokytis nebūtina. Mes eidami tokiu keliu auginsime tinginystės geną ateities kartose, nes nereikės stengtis, nereikės dėti pastangų pasiekti užsibrėžtą rezultatą, nes viskas bus pakoreguota pagal jų nenorą mokytis ir tam, kad tik niekas nesukeltų diskomforto ir streso. Tad klausimas – kaip toks žmogus pasirengs ateities iššūkiams ir kaip jis gyvens taip sparčiai besikeičiančioje aplinkoje?   

Mes jau nekalbame apie mokinių motyvaciją mokytis, mes nekalbame apie tikslą – kažką išmokti, nes visas siekis yra graži statistika ir testų bei egzaminų išlaikymas. Kiekvienu nauju politiniu sezonu daužydami švietimo sistemą vis naujomis reformomis ir dangstydami problemas trumparegiškais sprendimais mes jau tiek nutolome nuo švietimo ir mokyklos esmės bei prasmės, kad, man atrodo, jau patys seniai praradome gebėjimą suvokti, kokia yra mokyklos paskirtis.  

Ir vėl grįžtu prie mano nuolat keliamo klausimo – o ką galvoja tėvai? Ar jų siekis yra užauginti gležną pumpurą be streso, kuris bet kokia kainą gautų universiteto diplomą (t. y. popierinį pažymėjimą, bet ne kokybiškas žinias)? O gal reikia pagaliau sau pripažinti, kad ne diplomas ir šiltnamio sąlygos paruošia vaiką savarankiškam gyvenimui, o žinios ir gebėjimas veikti bei mąstyti?  

Todėl kartelės nuleisti neturime. Turime sudaryti sąlygas, kad kiekvienas Lietuvos vaikas galėtų ją peržengti. Tik orientuodamiesi į realią, asmeninę kiekvieno vaiko pažangą – o ne diplomų skaičių – galime tikėtis tikros sėkmės. Vaikų ir Lietuvos. 

O ką daryti, kad tą pažangą pasiektume? Pradėkime pagaliau kalbėti apie kokybę. Žiūrėkime į kokybinius duomenis, stebėkime vaikų pažangą, analizuokime, kas mūsų mokyklose veikia, o kur stringame ir kaip tas spragas taisyti. Jei nuo liepos mėnesio būtume daugiau analizavę ne tai, kiek diplomų reikia, kad gerai atrodytume statistikoje, o kaip sustiprinti realų mokymąsi, šiandien būtume jau žingsniu priekyje.  

Ministerija ragina nežaisti Lietuvos vaikų likimais. Tam visiškai pritariu. Neužtenka nuleisti kartelės ir apsimesti, kad tai pagalba – turime duoti vaikams įgūdžius, kurie leis jiems patiems būti savo likimo kalviais.  

Robertas Dargis, „Švietimas #1” valdybos narys 

*** 

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.  

Renginys pasižymėjo ne tik aukštu sportiniu lygiu, bet ir ypatinga atmosfera – šokėjus scenoje lydėjo gyva muzika iš Austrijos. Grupė „Curls & Mustache“ suteikė varžyboms išskirtinį spalvą: energingi ritmai, profesionali atlikimo kokybė ir gyvas skambesys pavertė pasirodymus dar įspūdingesniais, o žiūrovams – nepamirštamais. 

Ypatingo dėmesio šįkart sulaukė Jonavos sportinių šokių klubo „Vėtra“ atstovės Austėja Paškevičiūtė ir Ieva Lobinaitė. Abi šokėjos pasirodė itin sėkmingai ir pademonstravo brandų, techniškai tikslų bei emociškai stiprų šokį. 

Finale virė intriguojanti ir įtempta kova tarp trijų lyderių. Austėja Paškevičiūtė vos vienu teisėjų taškeliu nusileido pirmąją vietą iškovojusiai „Sūkurio“ klubo šokėjai. Tuo tarpu Ieva Lobinaitė nuo Austėjos atsiliko taip pat tik minimalia persvara – vienu taškeliu. Šios trys šokėjos akivaizdžiai dominavo finale ir ženkliai atsiplėšė nuo kitų dalyvių, o jų pasirodymai sulaukė itin palankaus publikos ir teisėjų įvertinimo. 

Tokie rezultatai – didžiulis „Vėtros“ pasiekimas ir puikus įrodymas, kad Jonavos šokėjai sėkmingai žengia tarptautiniu keliu. Austėjos ir Ievos pasirodymai ne tik pradžiugino trenerius ir palaikymo komandą, bet ir įkvepia kitus jaunuosius sportininkus siekti aukščiausių tikslų. 

Varžybose sėkmingai pasirodė šokių klubo „Vėtra“ jaunoji pora – Mindaugas Vaitkevičius ir Gerda Trilikauskytė. Jauniai I amžiaus grupėje sportininkai iškovojo penktąją vietą. 

Sportininkams linkima ryžto, įkvėpimo ir pergalingų akimirkų ateityje. 

Jonavos „Vėtros“ inf. 

„Bankų sektoriaus vaidmuo labai svarbus ambicingiems valstybės tikslams auginti stiprią vietinę gynybos pramonę ir vystyti karinę infrastruktūrą. Tačiau labai reikalingas ir dėmesys problemoms ir iššūkiams, su kuriais tiesiogiai susiduria gyventojai – tai ir paslaugų prieinamumas regionuose, ir finansinis sukčiavimas, dėl kurio žmonės praranda dideles sumas, neretai – ilgai ir sunkiai kauptas santaupas. Tikiu, kad bendradarbiaudami mūsų įsteigtoje vyriausybinėje darbo grupėje, rasime sprendimus šiai problemai spręsti“, – sakė premjerė I. Ruginienė.

Vyriausybės vadovė tikisi proaktyvių Lietuvos finansų įstaigų veiksmų šioje skausmingoje srityje, savo ruožtu aktyviai veikia ir Vyriausybė bei kitos institucijos – jau gruodžio mėnesį Seimui gali būti teikiami aktualūs įstatymų pakeitimai.

Ministrės Pirmininkės potvarkiu šį mėnesį sudaryta Darbo grupė kovai su sukčiavimais skaitmeninėje erdvėje koordinuoti svarsto reikalingus teisinio reguliavimo pokyčius, tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo efektyvinimo klausimus. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, nuo 2020 m. sukčiavimo atvejų skaitmeninėje erdvėje skaičius išaugo daugiau kaip 7 kartus. Praėjusiais metais sukčių išviliota suma siekė 20 mln. eurų.

Kalbėdama apie finansinių paslaugų prieinamumą, Ministrė Pirmininkė atkreipė dėmesį į regionus, kurių gyvybingumui tokių paslaugų fizinis prieinamumas, tinkamas bankomatų skaičius yra itin reikšmingas.

Susitikime taip pat aptartos verslo kreditavimo tendencijos, išliekanti būtinybė didinti smulkių ir vidutinių verslų finansavimo galimybes, investicinė aplinka Lietuvoje. Aptarti bankų sektoriaus lūkesčiai ir pastebėjimai dėl situacijos rinkoje ir apmokestinimo.

lrv.lt inf. 

Vienas patikimiausių sprendimų šioje srityje – „SENI Care“ linijos gaminiai. Jie leidžia švelniai, bet veiksmingai rūpintis oda, pašalina nešvarumus ir suteikia gaivumo pojūtį net be vandens. Šios priemonės palengvina kasdienę slaugą, padeda išvengti odos problemų ir išlaiko žmogaus orumą bei gerą savijautą.

Šampūno putos – švelnus galvos odos ir plaukų trinkimas nenaudojant vandens

Labai praktiškas ir patogus sprendimas, kai nėra galimybės plauti plaukų vandeniu, yra „SENI Care“ šampūno putos. Jas naudoti paprasta: tereikia paskirstyti ant plaukų ir galvos odos, švelniai pamasažuoti ir nusausinti rankšluosčiu. Vandens nereikia. Putos švelniai, bet veiksmingai pašalina nešvarumus ir riebalus, suteikia plaukams gaivos, o odai – švaros ir lengvumo pojūtį. Sudėtyje esančios drėkinamosios medžiagos padeda išvengti odos išsausėjimo, o švelnus kvapas suteikia malonų švaros įspūdį. Šampūno putos ypač tinka tiems, kuriuos sunku išprausti įprastu būdu – senyvo amžiaus žmonėms, nejudantiems pacientams ar sergantiesiems demencija. Dėl patogumo ir švelnios sudėties jos plačiai naudojamos ne tik slaugos įstaigose ar po operacijų, bet ir namuose, taip pat kelionėse, kai galimybės naudotis vandeniu yra ribotos.

Drėgnos servetėlės viso kūno priežiūrai

Didelio dydžio, minkštos „SENI Care“ drėgnos servetėlės leidžia švelniai nuvalyti visą kūną be vandens. Šiose servetėlėse yra drėkinančių ir raminančių ingredientų, todėl jos ne tik valo, bet ir padeda išvengti odos išsausėjimo. Servetėlės puikiai tinka kasdienei slaugai, kelionėse ar tada, kai nėra galimybės nusiprausti įprastai. Jos suteikia švaros ir gaivumo pojūtį vos per kelias minutes.

Kūno valomosios putos ir kremas – priemonės, padedančios palaikyti kūno švarą be vandens

Kai įprastinis prausimasis vandeniu neįmanomas ar nerekomenduojamas, gelbsti specialios sudėties valomosios putos ir valomasis kremas. „SENI Care“ valomosios putos efektyviai pašalina nešvarumus, prakaitą ir nemalonius kvapus, nepažeisdamos natūralaus odos apsauginio sluoksnio. Jos tinka viso kūno priežiūrai, odos nešvarumams valyti, nesausina odos ir nepalieka lipnumo pojūčio, todėl puikiai tinka naudoti kasdien.

O „SENI Care“ valomasis kremas skirtas odai, kuriai reikia papildomos priežiūros. Jis ne tik valo, bet ir, giliai drėkindamas ir maitindamas odą, padeda atkurti jos pusiausvyrą. Kreme esantys minkštinamieji komponentai – pantenolis ir alantoinas – ramina sudirgusią odą, mažina paraudimą ir padeda atkurti odos apsauginį barjerą. Ant odos susidarantis apsauginis sluoksnis saugo ją nuo drėgmės, šlapimo ar kitų dirgiklių, todėl ši priemonė ypač rekomenduojama gulintiems ir sauskelnes dėvintiems žmonėms.

Naudojant „SENI Care“ priemones, net ir be vandens galima užtikrinti tinkamą kūno švarą, gaivumą ir komfortą. Tai palengvina slaugą tiek artimiesiems, tiek profesionaliems slaugytojams, o svarbiausia – leidžia žmogui jaustis švariai, patogiai ir oriai, nepaisant jo sveikatos būklės net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.

Daugiau informacijos galite sužinoti paskambinę į slaugos konsultacijų centrą SIDABRA, nemokama linija 0 800 00 226 arba www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.

Lapkričio 23-ąją, apie 10.30 val. Jonavos rajone, Dumsiškių kaime, keturratis „GOES TERROX“, vairuojamas vyro, gimusio 1998 metais, pirminiais duomenimis, nesuvaldė transporto priemonės ir kliudė medį. Keleivė, gimusi 2006 metais, dėl patirtų sužalojimų pristatyta į gydymo įstaigą.

Tą pačią dieną apie 10.30 val. Jonavos rajone, Upininkėlių kaime, automobilį „Opel Zafira“ vairavo neblaivus vyras, gimęs 1987 metais. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,68 prom.

Renginio iniciatoriai informuoja, kad lapkričio 25-oji kasmet žymi tarptautinės kampanijos prieš smurtą prieš moteris „Orange the World“ pradžią. Išreikšdami solidarumą su smurtą patyrusiomis aukomis, daugelyje šalių valstybiniai pastatai, viešos vietos, tokios kaip tiltai, miestų aikštės nusidažo oranžine spalva. Šią dieną prasideda 16 dienų laikotarpis, skirtas pamatyti, suprasti, įvertinti ir pasipriešinti bet kokioms smurto apraiškoms.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pirmininkė Laurynas Šedvydis pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra epidemija, kurią privalome įveikti. Šiuo tikslu ir dirbame.

Seimo spaudos biuro inf. 

Žygimantas Špokas (5-erių metų) buvo jauniausias iš visų varžybų dalyvių, bet sugebėjo iš 8 kovų iškovoti dvi pergales, trejas baigti lygiosiomis - surinkęs 7 taškus, užėmė 20 vietą. Žygimantas - dar darželinukas, lanko Jonavos l/d "Pakalnutė" (mokytoja Asta Bielinė).

Jo brolis Motiejus - jau patyręs šaškininkas: laimėjęs visas 8 kovas ir surinkęs 16 taškų, tapo čempionu - ir taip jau antrus metus iš eilės. Motiejus lanko Jonavos J.Vareikio progimnaziją (trenerė Lina Antončikienė), pirmokas.

Pagrindinėje nuotraukoje - broliai Motiejus ir Žygimantas Špokai - vieninteliai jonaviečiai Lietuvos vaikų šaškių pirmenybėse.

Nuotraukų galerijoje - pirmenybių apdovanojimai. Motiejus Špokas (viduryje) apgynęs čempiono titulą.

Lapkričio 22-ąją 09.37 val. gautas pranešimas, kad Kosmonautų g., prie durų ant kilimėlio kažkas užpylė cheminės medžiagos, jaučiasi aštrus kvapas, o pranešejai skauda galvą. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams į vietą, jokių cheminių medžiagų nepastebėta. Anot suvestinės, moteriai reikalinga medikų pagalba.

Kitas pranešimas tą pačią dieną ugniagesius pasiekė iš Užusalių seniūnijos, Būdų IV kaimo. 14.12 val. gautas pranešimas, kad miške į kelio atitvaro sietą įstrigo stirninas. 14.22 gautas papildomas pranešimas, kad pagalba nebereikalinga, stirninas išlaisvintas. 

Parengta pagal pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Lapkričio 22-ąją, apie 15.30 val. Jonavoje, Žeimių gatvėje, vyro, gimusio 1997 metais  vairuojamame automobilyje „Opel“ rasta galimai narkotinių – psichotropinių medžiagų.

Šią savaitę Rukloje (Jonavos r.) baigėsi bazinio kario kurso pirmasis etapas, kuriame bazines karines žinias įgyja būsimieji Lietuvos kariuomenės 1-osios divizijos štabo kariai. Šįkart kurso dalyviai neįprasti, jie – ne šauktiniai ar profesionalai, o būsimieji savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos kariai.

Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos (SNKT) karys gali būti priimamas į tarnybą nuo 18 iki 60 m. amžiaus. Pagrindinis šio tarnybos būdo skirtumas nuo profesionalių karių arba nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių – SNKT, kaip ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai, tarnybą atliks ne nuolat, o nuo 20 iki 50 dienų per metus. Šis tarnybos būdas leidžia šalies piliečiams prisidėti prie Lietuvos kariuomenės nekeičiant savo įprasto gyvenimo būdo, nuolatinio darbo, taip pat SNKT kariams mokamas tarnybinis atlyginimas už ištarnautų dienų skaičių.

“Lietuvos kariuomenėje kariai tarnauja ne tik priešakinėse linijose – yra daug pozicijų ir specialybių, kurios yra labai svarbios, tačiau nereikalauja kasdieninės tarnybos, netgi priešingai – kariuomenei naudinga, kad nenuolatinio pobūdžio tarnyboje įvairias funkcijas atliekantys kariai neretai ta pačia veikla užsiima ir civiliame gyvenime, taip nuolat ugdydami savo įgūdžius ir leisdami Lietuvos kariuomenei gauti aukščiausios kvalifikacijos specialistų paramą”, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Pagrindiniai reikalavimai savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos kariui yra tinkama sveikatos grupė – prieš priimant, kandidatai į SNKT turi praeiti medicininę komisiją. Taip pat, priklausomai nuo planuojamų pareigų ir joms keliamų reikalavimų, kandidatas yra tikrinamas dėl atitinkamo lygio leidimo dirbti su įslaptinta informacija. SNKT kariais gali tapti tiek atsargos kariai, turintys karinį parengtumą ir karinį laipsnį, tiek asmenys neturintys pagrindinio karinio parengtumo, tokiu atveju jie mokosi pagal karinio parengimo programą, skirtą kariniam parengtumui įgyti. Šią savaitę vykusiame kurse Rukloje būsimieji SNKT kariai susipažino su ginkluote, treniravosi taktikos, topografijos, rikiuotės, medicinos žinių pradmenų.

Lietuvos kariuomenė informuoja, kad asmenys, norintys tapti SNKT kariais, turi kreiptis į artimiausią Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyrių ir pateikti prašymą. Šiuo metu tokio pobūdžio tarnyba galima tam tikrose pareigybėse Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos štabe, taip pat ir kai kuriuose kituose Lietuvos kariuomenės vienetuose.

Lietuvos kariuomenės inf.

Penktadienio vakaras, lapkričio 21 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje įsiplieskė audringas šurmulys – prasidėjo vienintelis ir didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis erotikos festivalis „Eros 2025“, iškart patraukęs visų dėmesį.

Scenoje pasirodė ryškiausi erotikos šokėjai ir burleskos atlikėjai iš Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Slovakijos ir Lietuvos, žiūrovams pristatę įspūdingus, teatrališkus ir specialiai festivaliui parengtus pasirodymus, kurie nuo pat pirmųjų minučių kaitino publikos smalsumą.

Pranešimų scenoje pirmą kartą pasirodė žinomas astrologas ir orų pranešėjas Naglis Šulija, kuris kalbėjo apie erotiką ir astrologiją. „Kartu su festivalio lankytojais tyrinėjome, kokius prioritetus ir paslaptis slepia kiekvienas zodiako ženklas. Nuo drąsių sprendimų iki slapčiausių pomėgių kiekvienas atradimas žiūrovams sukėlė šypseną ir netikėtą susidomėjimą šia tema. Po pranešimo lankytojai turėjo daugybę klausimų apie astrologiją ir erotiką, džiaugiuosi, jog pavyko sudominti auditoriją“, – intriguodamas pokalbį baigė N. Šulija.

Be N. Šulijos, festivalio programoje buvo galima išgirsti VU Istorijos fakulteto doktorantės Kotrynos Bėčiūtės, gydytojos ir endobiogenetikos specialistės Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, gydytojo urologo Ramūno Kerpausko bei santykių ekspertės ir koučingo specialistės Ernestos Skulskytės pranešimus. Lankytojai galėjo dalyvauti įvairiose dirbtuvėse, apsilankyti parodų zonoje, išbandyti greitus pasimatymus, tylioje diskotekoje „Silent Torture“ arba intensyviausioje renginio erdvėje „The LIMITS Zone“, kur vyko BDSM atlikėjų pasirodymai, virvių rišimo demonstracijos, žaidimai su vašku, botagų technikos, ugnies performansai.

Lapkričio 22 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje tęsis tarptautinis erotikos festivalis „Eros 2025“, kur laukia dar daugiau aistringų šou pasirodymų, edukacinių pranešimų ir nepamirštamų patirčių.

Lapkričio 17-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,42 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,53 Eur/l. 

Brent naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę buvo 63,9 USD/bbl – 0,2 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai buvo 64 USD/bbl. Pagal naujausių Brent naftos ateities sandorių kainas, matyti, kad artimiausiais metais jų kainos gali būti panašios – svyruoti 63–64 USD/bbl ribose.

Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę padidėjo Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,7–1,8 proc., o Latvijoje kaina nepakito.

Per mėnesį benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 0,4–7,6 procento.

Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 1,1–6,7 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 2,7 procento.

Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar yra 1,42 Eur/l – tokia pati kaina kaip Lietuvoje. Šiais metais Lietuvoje pigesnis benzinas nei Lenkijoje buvo tris kartus – vasario 10 d., kovo 31 d. ir liepos 14 d. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar yra 1,54 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos trijose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje (1,76–1,98 Eur/l), mažiausios – Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje (1,21–1,34 Eur/l).

Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę visose lyginamose šalyse padidėjo 0,1–2,2 procento, išskyrus Latviją, kur kaina nepasikeitė.

Per mėnesį dyzelino vidutinė kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,7–9,6 procento.

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino vidutinė kaina visose lyginamose šalyse 2,9–10,7 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 1,6 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,46 Eur/l, arba 0,07 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,45 Eur/l ir 1,52 Eur/l.

Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra dvylikoje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje (1,70–1,79 Eur/l), mažiausios – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,42 Eur/l).

Lapkričio mėn. (1–18 d.) benzino didmeninė kaina padidėjo 0,03 Eur/l, o dyzelinas pabrango 0,04 Eur/l. Skirtumas tarp didmeninių dyzelino ir benzino kainų sudaro 0,13 Eur/l. Spalio mėnesį benzino didmeninė kaina sumažėjo 0,02 Eur/l, dyzelino didmeninė kaina padidėjo 0,02 Eur/l. Rugsėjį didmeninės benzino ir dyzelino kainos išaugo apie 0,02 Eur/l.

Žaliavinė nafta į Lietuvą birželį–rugpjūtį buvo importuojama iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro, Jungtinės Karalystės ir JAV, o rugsėjį į mūsų šalį ji buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir Norvegijos. Lapkričio mėn. nafta į Lietuva buvo importuojama iš Norvegijos ir Saudo Arabijos.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros kas savaitę rengiamoje Degalų kainų pokyčių apžvalgoje.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

„Šventės į darbo rinką visuomet įneša daugiau dinamikos – reikalingi papildomi žmonės, o darbdaviams svarbu tai daryti teisėtai ir atsakingai. Terminuotos sutartys leidžia lanksčiai prisitaikyti prie sezono poreikių, tačiau jos turi būti sudaromos laikantis visų Darbo kodekso reikalavimų“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius.

Terminuotos darbo sutartys reglamentuojamos Darbo kodekso 67–71 straipsniuose. Tai sutartys, sudaromos konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Jos gali būti nustatomos iki konkrečios datos (pavyzdžiui, iki 2025 m. gruodžio 28 d.), tam tikram terminui (pavyzdžiui, dvejiems metams) arba iki konkretaus įvykio – pavyzdžiui, kol baigsis Kalėdų mugė ar sugrįš laikinai nesantis darbuotojas.

Kiek ilgai galima dirbti pagal terminuotą sutartį?

Didžiausias leistinas terminas tai pačiai funkcijai atlikti – 2 metai, o paeiliui sudarytų sutarčių dėl skirtingų darbo funkcijų bendra trukmė – iki 5 metų. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, su kūrybinių profesijų ar mokslo darbuotojais, tokios sutartys gali būti sudaromos iki 5 metų, jeigu tai numato kiti įstatymai.

Darbdavio pareigos – aiškumas ir tinkamas įspėjimas

Pasibaigus terminui, sutartis turi būti įforminta darbdavio sprendimu. Jei suėjus terminui darbuotojas toliau dirba, o darbdavys nepateikia sprendimo, terminuota sutartis tampa neterminuota. Darbdavys tam tikrais atvejais taip pat turi pareigą raštu įspėti darbuotoją apie artėjančią sutarties pabaigą – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jei santykiai tęsiasi ilgiau nei metus, ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų, jei jie trunka ilgiau nei trejus metus. Pavėlavus įspėti, darbdavys privalo sumokėti darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną (iki 5 ar 10 dienų).

Terminuotai dirbantys darbuotojai – su tomis pačiomis garantijomis

Trumpalaikiai darbuotojai turi tokias pačias teises kaip ir nuolat dirbantys – jiems suteikiamos kasmetinės atostogos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nutraukiant darbo sutartį. Jei darbo santykiai pagal terminuotą sutartį tęsiasi ilgiau nei 2 metus, pasibaigus terminui darbuotojui turi būti išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Svarbios ribos ir sąžiningumo principas

Terminuotų darbo sutarčių dėl nuolatinio pobūdžio darbų įmonėje negali būti daugiau kaip 20 proc. visų sudarytų sutarčių. Jeigu įmonėje atsiranda nuolatinė darbo vieta, darbdavys turi pirmiausia pasiūlyti ją dirbančiam pagal terminuotą sutartį darbuotojui, kuris atitinka reikalavimus ir įmonėje dirba ilgiausiai.

Darbo santykiai baigiasi, net jei darbuotojas serga ar atostogauja

Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui – net jei tuo metu darbuotojas naudojasi atostogomis ar yra laikinai nedarbingas. Ji taip pat gali būti nutraukta anksčiau, remiantis bendrais Darbo kodekso 53 straipsnyje nurodytais pagrindais.

„Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Aiškumas ir teisingas įdarbinimas – tai pagrindas saugiam ir sklandžiam darbo procesui net ir trumpalaikėse situacijose.“

VDI inf. 

Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas bei „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas, teigia, kad daugelis nemokamų PDF konvertavimo paslaugų veikia debesijoje.  

„Kaip nurodo „Smallpdf“, įkelti failai perduodami į jų serverius ir apdorojami nuotoliniu būdu. Panašiai veikia ir kiti įrankiai – jie informaciją tvarko ne jūsų kompiuteryje, o savo serveriuose. Tokių debesijos paslaugų privalumas akivaizdus: nereikia nieko diegti, viskas atliekama greitai, o naudotis galima iš bet kurios vietos“, – pasakoja M. Lukauskas. 

Pasak jo, yra ir sprendimų, kurie failus apdoroja tiesiog naršyklėje, naudojant modernias technologijas, tokias kaip „JavaScript“ ar „WebAssembly“. Vis dėlto tokie projektai dar nėra plačiai paplitę.  

„Populiariausi PDF įrankiai vis dar remiasi serverine architektūra, nes toks modelis leidžia pasiūlyti sudėtingesnes funkcijas – pavyzdžiui, optinį simbolių atpažinimą (angl. optical character recognition, OCR) ar didelių failų suspaudimą. Todėl verta prisiminti, kad naudojant tokias paslaugas jūsų dokumentas bent trumpam palieka jūsų įrenginį ir yra perduodamas paslaugos teikėjo serveriams“, – pastebi KTU mokslininkas. 

Failų saugojimas ir privatumo politika 

M. Lukauskas pažymi, kad šiandien vartotojams vis svarbiau, kiek laiko saugomi jų įkelti dokumentai, kas turi prieigą prie jų ir ar jie apsaugoti nuo pašalinių. 

„PDF apdorojimo paslaugų teikėjai teigia, kad failai paprastai ištrinami per kelias valandas po apdorojimo, o kai kuriose platformose vartotojas juos gali pašalinti ir iškart, paspaudęs atitinkamą mygtuką. Kai kurie įrankiai dokumentus saugo šiek tiek ilgiau – iki paros, tačiau net ir tokiais atvejais nurodoma, kad jie vėliau ištrinami automatiškai“, – sako KTU mokslininkas. 

Be to, paslaugų teikėjai akcentuoja, kad įkelti dokumentai išlieka konfidencialūs ir prieinami tik vartotojui per unikalią nuorodą. Dažnai pabrėžiama, jog failai apdorojami automatiškai, o darbuotojai jų neperžiūri ir neturi prieigos, išskyrus retus atvejus, kai reikia padėti vartotojui spręsti techninius klausimus. 

„Duomenų perdavimui paprastai naudojamas HTTPS protokolas su TLS šifravimu, todėl trečiosios šalys negali perimti siunčiamų failų. Kai kurios platformos dokumentus papildomai šifruoja ir saugo serveriuose, taikydamos AES-256 algoritmą. Tai reiškia, kad net ir neteisėtai patekus į serverį, be šifravimo rakto perskaityti tokį failą būtų labai sudėtinga“, – aiškina KTU mokslininkas.  

Dauguma PDF apdorojimo paslaugų teikėjų akcentuoja, kad atitinka tarptautinius saugumo standartus, pavyzdžiui, ISO/IEC 27001, ir laikosi ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Jie teigia nepretenduojantys į vartotojų failų teises ir tvirtina, kad dokumentai apdorojami automatiškai, be darbuotojų įsikišimo. 

M. Lukausko teigimu, tokios nuostatos suteikia tam tikrą ramybės jausmą, tačiau jos vis tiek remiasi pasitikėjimu paslaugos teikėju. Vartotojas neturi galimybės patikrinti, kas iš tikrųjų vyksta serverio pusėje. Todėl privatumo ekspertai pataria gerai apgalvoti, kokią informaciją keliate į debesį. 

„Nors paslaugų teikėjai investuoja į saugumą ir deklaruoja aukštus privatumo standartus, jie patys rekomenduoja itin jautriai informacijai rinktis darbą neprisijungus – kai visi failai lieka jūsų įrenginyje“, – pastebi jis.  

Galimos grėsmės ir incidentai 

Nors patikimos PDF paslaugos nėra siejamos su dažnais duomenų nutekėjimais, istorija rodo, kad debesijos sprendimai nėra visiškai apsaugoti nuo pažeidimų.  

„Vienas žinomiausių pavyzdžių – 2020 m. įvykęs „Nitro PDF“ saugumo pažeidimas, kai įsilaužėliai paviešino apie 77 mln. naudotojų įrašų. Šis atvejis parodė, kad net ir patikimos platformos gali tapti kibernetinių atakų taikiniu. Saugumo ekspertai pabrėžia: dirbant su konfidencialiais dokumentais, net ir vienas neapgalvotas žingsnis – pavyzdžiui, sutarties konvertavimas internete – gali padidinti duomenų nutekėjimo riziką“, – sako KTU mokslininkas.  

Dar viena rizika – apsimestinių svetainių ir kenkėjiškų programų plitimas. 2025 m. kovo mėn. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) įspėjo apie išaugusius atvejus, kai tariamai nemokamos failų konvertavimo svetainės iš tikrųjų mėgina užkrėsti vartotojų įrenginius kenkėjiškomis programomis.  

„Dažniausiai tai daroma pasiūlant atsisiųsti „konvertuotą“ failą arba naršyklės plėtinį, kuriame iš tikrųjų slepiasi virusas. Tokios svetainės paprastai nėra susijusios su žinomais paslaugų teikėjais – jos dažnai pasirodo tarp atsitiktinių paieškos rezultatų ar mokamų skelbimų. Šis pavyzdys primena, kad verta rinktis tik patikimų tiekėjų įrankius ir vengti neaiškių programų atsisiuntimo“, – pažymi jis.  

Kaip naudotis saugiai? 

M. Lukausko teigimu, net ir naudojant patikimus PDF įrankius, verta laikytis kelių svarbių taisyklių. 

Venkite internetinių įrankių itin jautriems dokumentams. Jei faile yra asmens duomenų, finansinės informacijos ar konfidencialių verslo detalių, saugiausia naudoti kompiuteryje įdiegtas programas arba atvirojo kodo sprendimus, veikiančius lokaliai. 

„Rinkitės patikimus paslaugų teikėjus. Naudokite tik platformas, kurios turi gerą reputaciją ir aiškiai nurodo duomenų saugojimo bei šifravimo taisykles. Venkite atsitiktinių svetainių su viliojančiais pažadais – jos gali būti sukurtos kenkėjiškiems tikslams“, – pastebi jis.  

Susipažinkite su privatumo taisyklėmis. Įsitikinkite, kad paslaugos teikėjai aiškiai nurodo, kada failai ištrinami, kokį šifravimą naudoja ir ar duomenys nėra perduodami trečiosioms šalims. Jei informacija neaiški, geriau pasirinkti kitą sprendimą. 

„Ištrinkite failą iškart po naudojimo. Jei sistemoje yra tokia galimybė, po konvertavimo pasirinkite funkciją „ištrinti failą“, kad jis nebūtų laikomas serveriuose ilgiau nei būtina. Nesidalykite atsisiuntimo nuorodomis su kitais asmenimis“, – aiškina KTU mokslininkas.  

Naudokite saugų interneto ryšį. Venkite nesaugių viešų „Wi-Fi“ tinklų. Net naudojant šifruotą ryšį, jautriai informacijai geriau rinktis patikimą tinklą ar VPN. Visada tikrinkite, ar naršyklėje matomas HTTPS ir užrakto simbolis. 

„Neatsisiųskite papildomų programėlių iš neaiškių šaltinių. Patikimi PDF įrankiai veikia naršyklėje be papildomų plėtinių. Kenkėjiškos svetainės dažnai siūlo „parankias“ programas, kurios iš tiesų gali būti virusai“, – dalijasi jis.  

Naudokite naujausią antivirusinę programą. Atnaujinta apsauga padeda aptikti ir blokuoti kenkėjiškus failus, net jei jie atsitiktinai atsiranda jūsų kompiuteryje. 

„Patikimiausia taisyklė – jautrius dokumentus tvarkyti neprisijungus. Kasdieniams, paprastesniems darbams galima drąsiai naudoti patikrintus internetinius įrankius, tačiau svarbu įsitikinti, kad jie taiko aiškią privatumo politiką, failus saugo tik trumpai ir naudoja šifruotą ryšį. Rinkdamiesi patikimus sprendimus ir sąmoningai saugodami savo duomenis, galite naudotis PDF įrankių teikiamu patogumu neaukodami privatumo“, – teigia M. Lukauskas.  

KTU inf.  

Pasitraukimo teisė – visiems be išimties

2026–2027 metais kiekvienas antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis galės pasitraukti iš kaupimo, nepriklausomai nuo amžiaus, stažo ar sukauptos sumos. Nėra jokių papildomų sąlygų.  

Kaip pateikti prašymą?

Pakanka kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą. Tai galima padaryti bet kuriuo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Svarbiausia, kad prašymas bendrovę pasiektų iki šio termino pabaigos.  

Kaip bus priimami sprendimai?

Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius. Sprendimas bus priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. 

Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui – po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.  

Ar iki sprendimo priėmimo dar bus nuskaičiuojamos įmokos? 

Iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovės sprendimas bus užregistruotas Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, „Sodra“ ir toliau perves pensijų kaupimo įmokas nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų, nes ji dar neturi informacijos apie žmogaus pateiktą prašymą nutraukti kaupimą. „Sodra“ sužinos tik apie priimtą ir užregistruotą sprendimą, o ne apie patį prašymo pateikimą, todėl įmokos laikotarpiu nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo bus nuskaitomos kaip įprasta, nebent žmogus bus pateikęs prašymą sustabdyti įmokų mokėjimą. 

Pagal aukščiau pateiktą pavyzdį, įmokos bus nuskaičiuotos nuo žmogaus atlyginimo už sausio ir vasario mėnesius, o kai kuriais atvejais – ir už kovą, priklausomai nuo to, kada darbovietė moka atlyginimą. Kadangi nuo įmokų nuskaičiavimo iki jų pervedimo į pensijų fondą praeina maždaug du mėnesiai, paskutinės įmokos į fondą nebepateks. Tokiu atveju „Sodra“ šias sumas grąžins darbdaviui, o jis perskaičiuos žmogaus atlyginimą ir išmokės jam skirtumą. 

Kaip bus išmokamos sukauptos lėšos? 

Pereinamuoju laikotarpiu sukauptos lėšos bus išmokamos tokiu principu: 

Asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus. 

Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją. 

Aktualu savarankiškai dirbantiems 

Savarankiškai dirbantys iš kaupimo pasitraukti galės tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti. Prašymus jie gali teikti bet kuriuo metu 2026–2027 metais, o lėšų pervedimas vyks pasibaigus ketvirčiui per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. 

Kaip ir samdomiems darbuotojams, į fondą pervestos valstybės ir „Sodros“ įmokos bus paverstos apskaitos vienetais, o pačių dalyvių sumokėtos įmokos bus išmokėtos į banko sąskaitą. 

Atsižvelgiant į tai, kokį socialinio draudimo įmokų mokėjimo būdą savarankiškai dirbantis žmogus yra pasirinkęs ir kokia pasitraukimo iš pensijų kaupimo alternatyva jam tinkamiausia, tvarka gali šiek tiek skirtis. 

Jei savarankiškai dirbantis nori sumokėti pensijų kaupimo įmokas už praėjusius metus ir gauti valstybės skatinamąsias įmokas, prašymą nutraukti kaupimą jis turėtų teikti tik tada, kai jau yra deklaravęs pajamas ir sumokėjęs visas įmokas už praėjusius metus. Tai daryti reikėtų tik tuomet, kai savo paskyroje „Sodros“ sistemoje mato, kad už praėjusius metus pervestos pensijų įmokos jau pasiekė pensijų fondą. 

Jei žmogus pasitraukti iš kaupimo nori nesumokėdamas pensijų kaupimo įmokų už praėjusius metus ir kartu atsisakydamas valstybės biudžeto įmokų, prašymą pensijų kaupimo bendrovei reikėtų teikti pirmą metų ketvirtį, iki kovo 31 d., dar iki deklaruojant pajamas. Tokiu atveju pajamas ir įmokas už praėjusius metus jis deklaruotų tik tada, kai pensijų kaupimas jau būtų nutrauktas. Pateikus prašymą pirmą metų ketvirtį, sprendimas bus priimtas balandžio pradžioje, per pirmąsias dešimt balandžio darbo dienų. 

Jei įmokos jau bus sumokėtos, bet „Sodra“ jų nespės pervesti į pensijų fondą iki kaupimo nutraukimo, permoką galima susigrąžinti pateikus prašymą „Sodrai“. 

Svarbu senjorams ir artėjantiems prie pensijos 

Antroji pensijų pakopa yra senatvės pensijos sistemos dalis, todėl dažniausiai žmonės pasitraukia iš kaupimo sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Sulaukus pensijos amžiaus arba gavus išankstinę senatvės pensiją, žmogus bet kada turi teisę nutraukti kaupimą ir pasirinkti jam tinkamą išmokos būdą. 

Įprastai išmokos priklauso nuo sukauptos sumos – gali būti mokama vienkartinė išmoka, periodinės išmokos arba pensijų anuitetas. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu, 2026–2027 metais, pensijos amžiaus sulaukę dalyviai papildomai turės ir tokią pačią teisę kaip visi kiti – išsiimti visas sukauptas lėšas. 

Tokiu atveju galios tos pačios taisyklės: asmens įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą, o „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos bus grąžintos į „Sodrą“ ir paverstos apskaitos vienetais, kurie padidins senatvės pensiją. 

,,Sodra" inf. 

Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Lietuvos oro uostų atstovai, Kauno rajono savivaldybės ir kitų institucijų atstovai. 

„Ši Kauno oro uosto plėtra – tai ne tik investicija į infrastruktūrą, bet ir į žmones. Ji atveria daugiau galimybių mūsų ekonomikai, sustiprina turizmo augimą ir suteikia kiekvienam keleiviui daugiau patogumo bei lengvumo keliaujant“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.  

„Džiaugiuosi, kad Kauno oro uostas užaugo didelis – jame telpa net krepšinio aikštelė. Ką iš tiesų reiškia šis augimas? Mažiau streso ir daugiau patogumo keliautojams: daugiau laipinimo vartų, registracijos stalų, aptarnavimo langelių, greitesnis bagažo atsiėmimas, trumpesnės eilės. Visa tai užtikrins kokybišką, modernų ir tarptautinius standartus atitinkantį aptarnavimą. Kauno oro uostas oficialiai žengia į visiškai naują etapą ir Lietuvos oro uostų kartelę kelia į aukštesnį lygį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Atlikus esminius plėtros darbus - padidėjo tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės – bendras terminalo plotas išsiplėtė daugiau nei pusantro karto – apie 4 400 kv. metrų. Po darbų pabaigos Kauno oro uoste veikia šeši laipinimo vartai, kai iki šiol keleiviai naudojosi keturiais. Tad atitinkamai išaugo ir oro uosto pajėgumai aptarnauti daugiau orlaivių – iki šešių keleivinių skrydžių per valandą.  

Kauno oro uostas tapo erdvesnis ir patogesnis keleiviams: išplėsta keleivių registracijos į skrydžius zona, įdiegti papildomi registracijos stalai, padidėjo Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti, išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, į terminalo vidų perkeltos ir automobilių nuomos paslaugos. Oro uoste veikia ir du bagažo atsiėmimo diržai, prieš plėtrą keleivių bagažui buvo naudojamas tik vienas. 

Terminalo plėtros darbai Kauno oro uoste pradėti vykdyti 2024 metų pavasarį. Rangos darbus atlieka statybų bendrovė „Infes”. Sutarties darbų  vertė - 17,7 mln. eurų (be PVM). 

„Rekordiniai keleivių srautai Kaune jau kurį laiką gerokai viršijo projektinius terminalo pastato pajėgumus. Sėkmingai įgyvendinta rekonstrukcija leidžia jungti vis aukštesnę pavarą – kokybiškai aptarnauti kur kas gausesnius keleivių srautus ir kartu su partneriais suteikti aukštesnio lygio keleivių patirtį negu iki šiol. Oro uosto modernizacija jau dabar reikšmingai sustiprina Kauno, kaip svarbaus regionui susisiekimo ir logistikos mazgo, pozicijas“, – sako Simonas Bartkus, generalinis Lietuvos oro uostų (LTOU) direktorius, atkreipdamas dėmesį į ilgalaikiame Kauno oro uosto plėtros plane iki 2052 metų numatytus tikslus, kurie bus pasiekti etapais.  

Terminalo plėtros metu taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas technologijų modernizavimui, kurių esminės tiek keleivių pralaidumo didinimui, tiek oro uosto veiklos efektyvumui - bagažo valdymo ir bagažo patikros sistemos. Vien šioms sistemoms ir su jomis susijusioms technologijoms modernizuoti buvo skirta apie 4,5 mln. eurų (be PVM) investicijų. 

Šiemet tikisi pasiekti rekordinį keleivių skaičių 

LTOU vadovas S. Bartkus atskleidžia, kad 2025 metais Kaune tikimasi pasiekti 1,6 mln. keleivių srautą – tai būtų visų laikų rekordas. Tačiau šį skaičių vadovas laiko tik atspirties tašku tolesniam augimui. Reikšmingi infrastruktūros plėtros pokyčiai yra orientuoti į dar ambicingesnį tikslą – 2 mln. keleivių per artimiausius trejus metus. Būtent tokia augimo trajektorija yra apibrėžta ilgalaikiame Kauno oro uosto plėtros plane – tereikia nuosekliai įgyvendinti sprendimus, numatytus skirtinguose etapuose.  

Kauno oro uosto terminalo plėtros pristatymo renginyje, kurio metu šūkis buvo „Dideli užaugom” - keleiviams ir renginio svečiams pristatyta net šia proga terminalo viduje įrengta krepšinio aikštelė - tai simbolinis akcentas, kuris, anot renginio organizatorių, visą Kauno oro uostą padaro išskirtiniu, o kartu simbolizuoja lietuvių krepšinio aistrą. Kauno oro uostas dabar toks didelis, kad net telpa krepšinio aikštelė terminalo viduje.  

Dalis erdvių buvo atidaryta jau anksčiau 

Terminalo rekonstrukcijos projektas buvo patikėtas viešąjį pirkimą laimėjusiai bendrovei „Infes“. Bendrovė terminalo pastatą išplėtė į dvi kryptis – pastatė rytinę ir vakarinę dalį. Pokyčiai apėmė visus tris terminalo aukštus: išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, padidėjo Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti. Po Kauno oro uosto atidarymo keleiviams - rangovas toliau tęs likusius vidinius statybos darbus. 

Dar iki projekto finišo oro uostas spėjo atverti keleiviams ir jų artimiesiems pirmojo aukšto zonas – greito apsipirkimo parduotuvę „Narvesen“ ir restoraną „Katpėdėlė“, taip pat „Duty Free” parduotuvių zoną. Taip pat anksčiau atverta ir patogesnė bei erdvesnė registracijos erdvė. Keleiviams atverta ir „Charlie pizza“ kavinė Šengeno erdvės skrydžių laukimo salėje. 

Be to, modernizacijos darbai Kauno oro uosto automobilių aikštelėje (P4) baigti dar šią vasarą. Atnaujintos aikštelės plotas padidėjo iki beveik 10 tūkst. kv. metrų. Atnaujintoje aikštelėje - daugiau nei 370 automobilių stovėjimo vietų, gali būti įkraunama 14 elektromobilių, 14 vietų skirta asmenų su negalia transportui.  

Šiuo metu taip pat statoma ir 2026 metų vasarą planuojama atidaryti nauja Kauno oro uosto daugiaaukštė parkavimo aikštelė, kuri talpins daugiau negu 900 automobilių, iš jų – 100 vietų bus skirta žmonių su individualias poreikiais transportui. Taip pat bus įrengta elektromobilių įkrovimo stotelių ir stovėjimo vietų. 

Kaunas vis tvirčiau įsipina į tarptautinį oro uostų tinklą 

LTOU vadovas S. Bartkus pastebi, kad su infrastruktūros plėtra koja kojon stiprinamos ir partnerystės. Jau kitų metų pavasarį Kauno oro uosto reguliarių skrydžių tvarkaraštis pasipildys nauju maršrutu – oro bendrovė „airBaltic“ pradės vykdyti tiesioginius skrydžius į Rygą. Tai iš Kauno užtikrins itin patogų susisiekimą su Latvijos sostine beveik kasdien.  

Anot S. Bartkaus prie esamų 28 tiesioginių krypčių iš Kauno prisidedantys jungiamieji skrydžiai per Rygą iš esmės leidžia Kauną pasiekti iš visos Europos per trumpą laiką. 

Pokyčiai rodo, kad Kauno oro uostas tampa vis svarbesne visos šalies oro uostų sistemos dalimi – tai reiškia, kad keliautojai turi daugiau pasirinkimų ir patogesnių jungčių. Didesni keleivių srautai daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką regiono ekonomikai. Geras susisiekimas taip pat yra aukštos gyvenimo kokybės dalis. 

Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje 

Toks heroino kiekis Lietuvoje sulaikytas pirmą kartą.

Kvaišalai buvo aptikti dar praėjusią savaitę, penktadienį (lapkričio 14 d.). Tądien MKT pareigūnai Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje esančiame krovinių poste „Žirmūnai“ detaliai patikrino atvažiavusį krovininį vilkiką MAN.

Šią ir kitas mašinas patikrinimui pareigūnai atrinko įvertinę maršruto riziką: vilkikas atvažiavo iš regiono, iš kurio šiemet per Latviją ir kitas valstybes į Vakarų Europą jau buvo gabenta ne viena didžiulė kvaišalų siunta.

Muitinės kriminalistai detalios fizinės patikros metu aptiko plastikinius pusmaišius su 10–12 kg pilka biria medžiaga. Pirminis narkotikų kontrolės testas parodė, jog minėta medžiaga – heroinas.

Dėl sudėtingų techninių aplinkybių patikra truko keletą dienų – iš viso muitinės pareigūnai pusmaišiuose surado 498 kg heroino. Tokio kiekio kvaišalų užtektų beveik 8 mln. „dozių“, o jo vertė juodojoje rinkoje gali siekti iki 40 mln. eurų.

MKT pareigūnai sulaikė du vilkikų vairuotojus. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu jiems skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. MKT Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Manoma, kad heroino (kurio kilmės šalis veikiausiai Afganistanas) siunta buvo skirta Vakarų Europos rinkai, nes Lietuvoje jau daugelį metų heroino vartojimas nėra statistiškai reikšmingas.

Tai didžiausia heroino kontrabandos siunta kada nors sulaikyta Lietuvoje. Iki šiol teisėsaugos pareigūnų Lietuvoje sulaikytos heroino siuntos siekdavo kelis kilogramus. Pvz., 2010 m. Medininkų kelio poste (bendros operacijos su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais metu) sulaikyta 5,5 kg heroino siunta. O 2012 m. Vilniaus oro uosto poste muitininkai sulaikė 1,9 kg heroino.

Vieną didžiausių narkotikų kontrabandos siuntų Lietuvoje MKT pareigūnai sulaikė 2017 m. Tuomet Klaipėdoje, iš Ekvadoro atplukdytuose įrenginiuose aptiktos slėptuvės su daugiau kaip 600 kg kokaino kontrabanda.

Šiemet, per devynis mėnesius muitinės kriminalistai pradėjo 78 ikiteisminius tyrimus dėl narkotikų kontrabandos (daugiausia dėl narkotinių medžiagų pašto siuntose). Kvaišalai į Lietuvą dažniausiai gabenami iš Vokietijos ir Nyderlandų, taip pat – JAV, tarp jų dominuoja kanapės, amfetaminas, haliucinogeninių ar psichotropinių savybių turintys grybai.

LR muitinės inf. 

Renginyje dalyvavo ir Seimo darbą stebėjo Jonavos rajono savivaldybės atstovės – vicemerė Birutė Gailienė, Jaunimo reikalų koordinatorė Daiva Skebienė bei LR Seimo nario padėjėja Audronė Bagdonavičienė.

„Nepaprastai įdomu dalyvauti ir stebėti jūsų posėdį. Džiaugiuosi, kad tokia iniciatyva vyksta, ir džiaugiuosi, kad jūs – jauni žmonės – turite galimybę prisiliesti prie parlamentarų veiklos. Linkiu išsinešti gerų patirčių, pastebėti ne tik save, bet ir kitus, įvertinti, ar lengva, ar sunku priklausyti politinei partijai“, – kalbėjo vicemerė Birutė Gailienė.

Jaunieji politikai aktyviai diskutavo šiais klausimais:

Ar telefonų draudimas mokyklose nepažeidžia vaiko teisių?

Kodėl buvo delsiama paskirti LR Kultūros ministrą? Kultūros bendruomenės protestas – už ar prieš?

Ar reikėtų keisti mokyklų vertinimo sistemą, kad ji skatintų kūrybiškumą, o ne tik pažymius?

Lietuvos saugumo klausimas – ką reiškia jaustis saugiam?

Simuliacinė sesija suteikė mokiniams galimybę išbandyti parlamentinio darbo modelį, mokytis argumentuoti, ieškoti kompromisų ir pažvelgti į aktualias temas iš politinės perspektyvos.

Jonavos r. savivaldybės inf. 

Išperkamąja siunta (COD) vadinamas siuntimo būdas, kai už siuntą atsiskaitoma ją atsiimant. Sukčiai šį pristatymo būdą išnaudoja apgaulėms, siųsdami gavėjams menkavertes arba visiškai bevertes siuntas. Pavyzdžiui, tuščią dėžutę, seną daiktą ar smulkią plastikinę detalę – ir nurodydami išgalvotą siuntos vertę. Tokios siuntos siunčiamos tiek žmonėms, pirkusiems iš nepatikimų internetinių svetainių ir suvedusiems savo duomenis, tiek atsitiktiniams asmenims, kurie apskritai nieko nebuvo užsisakę.

Gavęs SMS žinutę apie paštomate laukiančią siuntą, žmogus, manydamas pamiršęs užsakymą ar gavęs siuntą iš pažįstamo, sumoka nurodytą sumą. Tik atidaręs siuntą jis supranta, kad tapo sukčiavimo auka.

„Ši sukčių schema paprasta ir, deja, veiksminga. Žmonės neretai pagalvoja: „gal užsakiau ir pamiršau“ arba „gal kas nors man ką nors atsiuntė“. Todėl gavus pranešimą apie siuntą, kurios neprisimenate užsakę, labai svarbu neskubėti jos atsiimti ar už ją mokėti. Pirmiausia reikėtų pasitikrinti užsakymus internetinėje parduotuvėje. Jei siunta pristatoma kaip išperkamoji, būtina įvertinti, ar pažįstate siuntėją ir ar tikrai sutinkate mokėti nurodytą sumą“, – sako Monika Sernovaitė, Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė.

Jei pinigai vis dėlto sumokėti, o gavus siuntą paaiškėja, kad tai – apgaulė, reikėtų nedelsiant kreiptis į banką dėl lėšų blokavimo ir pateikti pretenziją Lietuvos pašto svetainėje www.post.lt/skundai.

Lietuvos paštas taip pat primena ir apie kitą sukčiavimo būdą – apgaulingas Lietuvos pašto vardu siunčiamas SMS žinutes. Jose teigiama apie neva nurodytą neteisingą adresą, sulaikytą ar grąžinamą siuntą, o pridėtos nuorodos nukreipia į netikras svetaines, imituojančias pašto ar kitų siuntų bendrovių puslapius. Tokiose svetainėse prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis, asmens kodą ar kitą jautrią informaciją.

Gavus tokį pranešimą svarbu įvertinti siuntėjo elektroninio pašto adresą arba telefono numerį, nespausti jokių nuorodų ir nepateikti jokių duomenų. Jei nuoroda buvo paspausta ir duomenys suvesti, būtina nedelsiant susisiekti su banku, o nukentėjus – kreiptis į policiją.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tikruose Lietuvos pašto ar LP EXPRESS pranešimuose klientams nerodomas konkretus telefono numeris – vietoje jo pateikiamas pavadinimas LPASTAS arba LP_EXPRESS.

Lietuvos paštas SMS žinutėmis niekada neprašo nurodyti ar patikslinti mokėjimo kortelės ar asmens duomenų ir nesiunčia nuorodų į tiesioginius mokėjimus. Už Lietuvos pašto paslaugas galima atsiskaityti tik prisijungus prie oficialios savitarnos ir naudojantis elektronine bankininkyste.

Sulaukus įtartinos žinutės arba kilus klausimų, Lietuvos paštas gyventojų prašo susisiekti el.paštu prevencija@post.lt, kad galėtų operatyviai reaguoti ir imtis prevencinių veiksmų.

Gavęs informaciją apie sukčiavimus, vykdomus pasitelkiant bendrovės vardą, Lietuvos paštas visais atvejais informuoja Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir kitas atsakingas institucijas.

Lietuvos pašto inf. 

Konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinius duomenis ir pasidalyti praktine patirtimi valdant antimikrobinį atsparumą medicinos, veterinarijos ir aplinkos sektoriuose, įgyvendinant „Bendros sveikatos“ principą. Renginyje dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, administratoriai, infekcijų kontrolės specialistai, gydytojai, vaistininkai, visuomenės sveikatos specialistai, taip pat veterinarijos ir aplinkos apsaugos sektorių atstovai.

Renginio metu Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras buvo išrinktas geriausius rezultatus pasiekusiu savivaldybių visuomenės sveikatos biuru Kauno apskrityje.

Šis apdovanojimas atspindi mūsų visuomenės sveikatos specialistų indėlį tiek ugdymo įstaigose, tiek bendruomenėse, kur nuosekliai stiprinant sveikatos raštingumą formuojamas atsakingas vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų požiūris į antimikrobinį atsparumą ir racionalų antibiotikų vartojimą.

Apdovanojimas buvo įteiktas konferencijos plenarinėje dalyje, skirtoje sveikatos priežiūros įstaigų pasiekimams antimikrobinio atsparumo srityje įvertinti.

Džiaugiamės šiuo įvertinimu ir tęsiame savo darbą, siekdami stiprinti visuomenės sveikatą Jonavos rajone.

Jonavos VSB inf. 

Nuo kitų metų pradžios įsigalios svarbus pokytis: atnaujintas Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad visi, kurie tiesiogiai parduoda prekes ar teikia paslaugas, turės mokėti valstybinę kalbą. Tai reiškia, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, aptarnaujantys gyventojus, turės užtikrinti bendravimą valstybine kalba.

Vis dėlto yra išimčių. Reikalavimas nebus taikomas tiems, kurie šia veikla neužsiima nuolat – pavyzdžiui, prekiaujantiems mugėse ar parduodantiems savo surinktas miško gėrybes. Tačiau visiems, kurie dirba darbus, kur būtinas lietuvių kalbos vartojimas, galios aiškiai nustatyti kalbos mokėjimo reikalavimai. Juos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1688 (2003-12-24) „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Svarbu žinoti, kad lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimas neprilygsta valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimui – baigus kursus būtina laikyti egzaminą. 

Registracija egzaminui ČIA. 

Egzaminų bazinių mokyklų sąrašas ČIA.  Bazinė mokykla Jonavoje - Jeronimo Ralio gimnazija, Žeimių g. 20, LT-55125 Jonava, tel.: (0 349) 69 075, (0 349) 69 181; el. p. info@jralio.lt, kristina.cepukene@jralio.lt Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo komisijos pirmininkė Kristina Čepukėnė, Jonavos Jeronimo Ralio  gimnazijos direktoriaus  pavaduotoja ugdymui.

Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, šie reikalavimai kol kas nebus taikomi – jie galios tik pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui.

Migracijos informacijos centras MiCenter, kurį vykdo organizacija „IOM Lietuva“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlo nemokamas konsultacijas ir informaciją apie lietuvių kalbos mokymosi galimybes, darbo ir būsto paiešką, sveikatos sistemą bei kitus svarbius klausimus. Daugiau informacijos: micenter.lt Lietuvių kalbos mokymosi puslapis Lietuvių kalbos mokymasis

Minėtoje svetainėje taip pat veikia "Gyvo pokalbio" funkcija, kur darbo valandomis budintys konsultantai iškart suteikia informaciją integraciniais klausimais arba nukreipia į reikalingą instituciją. Norintiems pasikonsultuoti telefonu veikia nemokama linija. Galima užsiregistruoti ir į gyvą konsultaciją dėl bendrųjų klausimų, psichologinės pagalbos arba su teisės, karjeros specialistais. Visos paslaugos ir konsultacijos nemokamai teikiamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Dėl vykdomų patalpų atnaujinimo darbų Jonavos padalinyje keičiasi klientų aptarnavimo tvarka:

• Lapkričio 18 d. – gruodžio 1 d. klientai bus aptarnaujami tik su išankstine registracija.
• Gruodžio 2–13 d. dėl remonto darbų paslaugos neteikiamos. 

Atsiprašome už laikinus nepatogumus ir kviečiame paslaugas užsisakyti internetu www.eregitra.lt arba atvykti į artimiausius padalinius Kaune ar Kėdainiuose:

• V. Krėvės pr. 120, LT-51119 Kaunas
• Raudondvario pl. 234B, LT-47158 Kaunas
• J. Basanavičiaus g. 95, LT-57352 Kėdainiai 

Nuo gruodžio 14 d. vėl lauksime klientų atsinaujinusiose Jonavos padalinio patalpose.

Pasak iniciatyvą pristačiusio Seimo nario Tomo Martinaičio, ši idėja mūsų valstybėje sklando jau turbūt daugiau negu dešimtmetį.

„Atlikta netgi keletas skirtingų mokslinių tyrimų. Štai, pavyzdžiui, Estijos pavyzdys. Kai rinkimų teisė buvo suteikta jaunuoliams nuo 16 metų, jaunuolių grupė 16–17 metų buvo beveik 10 proc. aktyvesnė negu 18–24 metų rinkėjai. Svarbu akcentuoti, kad, pagal kitus mokslinius tyrimus, kuo jaunesniame amžiuje jauni žmonės dalyvauja rinkimuose pirmą kartą, tuo labiau jie linkę ateiti ir į kitus rinkimus. Kitaip sakant, balsavimas taip pat yra tam tikras įgūdis, įprotis, kurį taip pat reikia lavinti, ir viliuosi, kad mes šia iniciatyva tai paskatinsime“, – sakė parlamentaras.

Šiuo metu, pagal Konstituciją, rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Projekto rengėjai tikisi, kad tai sudarytų sąlygas jaunuoliams anksčiau įsitraukti į politinius procesus ir prisidėti prie sprendimų, susijusių su jų gyvenamąja aplinka.

„Balsavimo teisė nuo 16 metų šiuo metu galioja keliose Europos valstybėse. Austrijoje ir Maltoje 16 metų asmenys gali balsuoti visuose rinkimuose. Graikijoje balsavimo teisę turi 17 metų asmenys. Estijoje ši teisė savivaldybių rinkimuose įtvirtinta nuo 2015 m. Konstitucijos pataisos. Vokietijoje balsavimas nuo 16 metų galioja 11-oje iš 16 federalinių žemių. Belgijos ir Vokietijos piliečiai nuo 16 metų gali balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Airijoje šiuo metu vyksta 2021 m. inicijuoto teisės akto, kuriuo siekiama leisti balsuoti nuo 16 metų vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, svarstymas Senate“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektai Nr. XVP-993, Nr. XVP-994) balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 10 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.

lrs.lt inf.