„SENTINEL radarų pagrindinė užduotis – įgalinti NASAMS oro taikinių naikinimo operacijas, užtikrinant tikslią taikinių aptikimo ir sekimo informaciją. Šie radarai padės efektyviau reaguoti į galimas grėsmes ir saugoti mūsų žmonių saugumą. Dėkoju Latvijai ir JAV už nepertraukiamą bendradarbiavimą stiprinant regiono saugumą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Atsižvelgusi į JAV siūlymą, Latvija nusprendė perduoti radarus Lietuvai, kadangi savo oro gynybos poreikiams naudoja kitas sistemas.

KAM inf.

Siekiant apsaugoti pacientų interesus, ministerijos specialistai padeda GMPT ieškoti skubių sprendimų, kad pacientų pavėžėjimo paslauga būtų užtikrinama nepertraukiamai.

„Man asmeniškai tokia situacija yra visiškai nepriimtina. Valstybės įsipareigojimas pasirūpinti pacientais privalo būti vykdomas be jokių išlygų, o privatūs ginčai ar tiekėjų nepasirengimas negali tapti įkaitais tų, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Greitosios medicinos pagalbos tarnybai daviau užduotį – kuo skubiau spręsti šią situaciją ir užtikrinti sklandų paslaugos teikimą. Mums rūpi kiekvienas žmogus, kiekvienas pacientas, todėl tokios situacijos nėra toleruotinos“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

GMPT generalinis direktorius Donatas Paliulionis teigia, kad tiekėjas yra informuotas apie tai, kad GMPT jau nuo šiandien formuos ir perduos pavėžėjimo užsakymus per ESVIS sistemą, kuriuos jis privalo vykdyti pagal sutartinius įsipareigojimus.

„Teisiniai veiksmai, kuriais siekta grįžti į sutarčių vykdymą, buvo paties tiekėjo inicijuotas procesinis tikslas, todėl jis privalo elgtis profesionaliai ir atsakingai. Pacientų pavėžėjimas yra valstybės lygmens funkcija, tiesiogiai susijusi su pacientų teise laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas, tad verslo rizikos ar organizaciniai iššūkiai negali būti perkeliami valstybei ar pacientams, o paslaugos nevykdymas taip pat bus vertinamas vadovaujantis galiojančiomis sutartimis ir teisės aktais“, – teigia D. Paliulionis.  

Dėl tiekėjo veiksmų identifikuota, kad pavėžėjimo paslauga įprastais lengvaisiais automobiliais gali strigti 13 savivaldybių, o neįgaliesiems pritaikytais lengvaisiais automobiliais – 8 savivaldybėse.

Siekdama, kad pacientai nepatirtų nepatogumų, GMPT šiuo metu skubiai vykdo mažos vertės viešuosius pirkimus laikinosioms nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugoms šiose savivaldybėse įsigyti. Šios laikinos sutartys bus vykdomos tol, kol nuolatinis tiekėjas faktiškai pradės teikti paslaugas arba bus rasti kiti ilgalaikiai sprendimai.

Ministerija ir GMPT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su gydymo įstaigomis ir savivaldybėmis, kad kritiniai pacientų pavėžėjimo būtų sprendžiami prioritetine tvarka.

SAM inf.

Primename, kad bendrais žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais reikia kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Dėl apleistų žemės sklypų priežiūros – į savivaldybę. Savivaldybės taip pat kontroliuoja valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos sutarčių vykdymą, tai yra vertina, ar nuomininkai laikosi sudarytų nuomos sutarčių sąlygų. Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimus, kai sprendžiama dėl jų pardavimo ar nuomos, taip pat prižiūri, kaip vykdomos valstybinės žemės nuomos sutartys kaimiškosiose vietovėse.

Nuo 2024 m. žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkcija priskirta VTPSI. Ši funkcija  apima žemės savininkų ir naudotojų veiklos kontrolę, kurios tikslas yra užtikrinti, kad žemė būtų naudojama laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų saugomi teisėti žemės savininkų ir naudotojų interesai, o nustačius pažeidimus būtų imamasi įstatymuose numatytų priemonių.

Būtent VTPSI organizuoja ir vykdo planinius bei neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, nagrinėja gyventojų prašymus ir skundus, teikia privalomuosius nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus, konsultuoja gyventojus žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais, vykdo prevencinę veiklą bei atlieka kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su žemės naudojimo valstybine priežiūra.

Inspekcija tikrina, ar žemės sklypai naudojami pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ar vykdant veiklą nėra pažeidžiamos žemės sklypų ribos, savavališkai užimama ar naudojama valstybinė žemė arba vandens telkiniai, ar nėra sunaikinti ar sugadinti geodeziniai punktai. Neplaniniai patikrinimai atliekami gavus gyventojų ar institucijų skundus, pačiai Inspekcijai nustačius galimus pažeidimus arba vykdant teisėsaugos ir kitų institucijų pavedimus.

Todėl gyventojams, pastebėjusiems galimus žemės naudojimo pažeidimus, pavyzdžiui, netinkamą žemės naudojimą, galimai savavališkai užimtą žemę ar pan., reikėtų kreiptis būtent į VTPSI.

Svarbu žinoti, kad apleistų žemės sklypų priežiūra ir invazinių augalų, pavyzdžiui, Sosnovskio barščių naikinimo klausimai, nėra priskirti VTPSI. Dėl apleistų sklypų ar invazinių augalų gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę. Savivaldybės kontroliuoja, kaip laikomasi teritorijų tvarkymo, švaros ir želdynų priežiūros taisyklių, ir turi imtis priemonių tvarkai atkurti.

Kai klausimas susijęs su išnuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimu ir nuomos sutarties sąlygų laikymusi, pagal kompetenciją veiksmus atlieka NŽT arba savivaldybė. Kreipiantis į kompetentingą instituciją situacija gali būti išnagrinėta greičiau, operatyviau atliekami reikalingi patikrinimai ir efektyviau nagrinėjami galimi pažeidimai.

Taip pat dalijamės VTPSI parengta informacija „Dėl invazinių Sosnovskio barščių ir apleistų sklypų tvarkymo: ką svarbu žinoti?“.

NŽT inf.

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – jo paties sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas pervedami į banko sąskaitą be jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįžta į „Sodrą“ ir virsta pensijos apskaitos vienetais – tai padidins būsimą senatvės pensiją.

Vidutiniškai – po papildomą pensijos apskaitos vienetą

Vidutinė „Sodrai“ pervedama valstybės skatinamųjų ir „Sodros“ įmokų suma, gyventojui pasitraukus iš kaupimo antrąjį ketvirtį, sudaro 2 600 eurų. Iš viso į „Sodros“ rezervinį fondą pervesti 272 mln. eurų.

„Sodros“ duomenimis, vienam iš kaupimo 2026 m. II ketvirtį pasitraukusiam žmogui vidutiniškai prisidės 1,07 pensijų apskaitos vieneto. 9 iš 10 buvusių pensijų kaupimo dalyvių gaus iki 2 pensijų apskaitos vienetų. Po 2–3 papildomų pensijų apskaitos vienetus įgis 8 proc. pasitraukusiųjų, nuo 3 iki 4 – 2 proc., o virš 4 vienetų papildomai gaus 1 proc. gyventojų.

Kur rasti asmeninę informaciją?

Bendrą savo sukauptų pensijos apskaitos vienetų skaičių gyventojai gali matyti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Detalesnę informaciją apie tai, kiek papildomų apskaitos vienetų žmogus gavo pasitraukęs iš pensijų kaupimo, galima matyti suformavus atnaujintą suvestinę REP.49.1 „Detali informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Suvestinėje duomenys rodomi už tuos metus, kuriais asmuo pasitraukė iš kaupimo – įskaitant ir ankstesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, jei žmogus pasitraukė 2019 m., vėliau grįžo ir dar kartą pasitraukė 2026 m., suvestinėje bus pateikti duomenys už abejus metus.

Norėdami sužinoti, kokia „Sodros“ ir valstybės įmokų suma grįžo į „Sodrą“, gyventojai turėtų susiformuoti suvestinę REP.11 „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos“. Jos apačioje nurodoma pervesta suma ir tai, kad asmuo nebėra kaupimo dalyvis.

Visų suvestinių formos yra paskyros skiltyje „Apie mane“.

Kaip skaičiuojami apskaitos vienetai

Į „Sodrą“ grįžusios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę, kuria kasmet skaičiuojami dirbančiųjų įgyti vienetai:

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
2026 m. VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą iki mokesčių per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro (2 312,15 Eur x 12 mėn.).
Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų (27 745,80 Eur x 8,72 proc. ).
Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 Eur pensijų socialinio draudimo įmokų.

Pavyzdys. Jei į „Sodrą“ grįžta 2 600 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro – žmogus papildomai įgyja 1,07 pensijų apskaitos vieneto.

Kasmet žmogaus senatvės pensija yra indeksuojama – didinama, todėl keičiasi ir vieneto vertė tais metais jau skaičiuojant pensijos dydį. Kuo daugiau apskaitos vienetų žmogus turi sukaupęs, tuo didesnė bus jo individualioji pensijos dalis.

Kaip papildomi apskaitos vienetai paveiks pensijos dydį

Jei žmogus jau gauna pensiją, papildomi pensijų apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją už tuos kalendorinius metus, kuriais jie įgyti.

Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos bus pervestos „Sodrai“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Jei žmogus į pensiją išeina tais pačiais metais, kai nutraukė kaupimą antroje pakopoje, papildomi apskaitos vienetai į pensiją bus įskaičiuoti  tuo atveju, jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei pateiktas iki to mėnesio, nuo kurio skiriama pensija, pirmos dienos. Jei prašymas pateikiamas vėliau, šie apskaitos vienetai bus įtraukti perskaičiuojant pensiją nuo kitų metų sausio 1 d.

Pavyzdžiui, žmogus sulauks pensinio amžiaus 2026 m. liepą. Jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei bus pateiktas iki 2026 m. birželio 30 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti skiriant pensiją. Jei prašymas bus pateiktas nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją 2027 metais.

„Sodra“ informuoja gyventojus asmeninėmis žinutėmis

„Sodra“ asmeninėmis žinutėmis jau informuoja visus, kurie yra pasitraukę iš pensijų kaupimo antrąjį šių metų ketvirtį. Pranešime nurodyta, kad pensijų kaupimo bendrovė pervedė valstybės ir „Sodros“ įmokas, ir paaiškinta, kaip išsamesnę informaciją rasti paskyroje. Žinutės siunčiamos į asmenines „Sodros“ paskyras ir el. paštu tiems, kurie yra užsisakę proaktyvaus informavimo paslaugą.

Atkreipkite dėmesį: saugokite savo duomenis

„Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijas, pateikti banko kortelės ar el. parašo duomenis arba skubiai priimti finansinius sprendimus. Jeigu gaunate tokį ar panašų apgaulingą pranešimą „Sodros“ vardu – nieko nespauskite, o apie tai informuokite „Sodrą“.

Primename, kad visas el. paštu iš „Sodros“ gaunamas žinutes gyventojai ras ir savo paskyrose, todėl kilus abejonių, galima jas pasitikrinti ir palyginti.

Jeigu turite klausimų dėl įgytų apskaitos vienetų ar jų skaičiavimo, kviečiame kreiptis į „Sodros“ informacijos centrą telefonu +370 5 250 0883.

„Sodra“ Inf.

Vien per šių metų antrąjį ketvirtį RRT gavo 768 pranešimus apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete – 35 proc. mažiau nei tą patį 2025 metų ketvirtį (1 155 pranešimai), tačiau 27 proc. daugiau nei 2026 metų pirmąjį ketvirtį. 

„Neslopstantis pranešimų kiekis rodo, kad rizikų skaitmeninėje erdvėje nemažėja, o dirbtinis intelektas tampa įrankiu, galinčiu jas dar labiau sustiprinti. Visgi, nuoseklus institucijų, interneto platformų ir visuomenės bendradarbiavimas bei augantis gyventojų sąmoningumas prisideda prie saugesnės interneto aplinkos“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė. 

RRT ekspertams išnagrinėjus per šių metų pirmąjį pusmetį gautus pranešimus (648 atvejai) buvo nustatyta, kad jie pagrįsti ir dėl jų galima imtis veiksmų šalinant žalingą ar draudžiamą turinį. Tai sudarė atitinkamai 47 proc. visų gautų pranešimų. 

Siekdama veiksmingai šalinti žalingą ir draudžiamą turinį internete, RRT glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio institucijomis, tarptautiniais partneriais bei interneto platformomis. Daugiausia (179)  pasitvirtinusių pranešimų buvo perduota įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams. RRT kreipėsi dėl jų valdomose interneto svetainėse ar platformose nustatyto draudžiamo skleisti turinio, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas. 

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį gauti 154 pranešimai  apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus buvo persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. 

„Vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai ir patyčios kibernetinėje erdvėje išlieka vienomis aktualiausiomis skaitmeninės aplinkos problemų. Internete vaikai susiduria ne tik su patyčiomis, bet ir smurtiniu ar savižalą skatinančiu turiniu, seksualinio išnaudojimo vaizdais, bandymais užmegzti netinkamą kontaktą, sukčiavimu, dezinformacija ar manipuliatyviais algoritmais, skatinančiais vis didesnį įsitraukimą į žalingą turinį. 

Naujų rizikų kyla dėl vis dažnesnio generatyvinio dirbtinio intelekto priemonių naudojimo. Vaikai jas naudoja ne tik informacijai gauti, bet ir bendravimui ar emocinei paramai, todėl didėja emocinio prisirišimo, priklausomybės rizikos, asmens duomenų naudojimo ir galimo poveikio vaikų psichologinei gerovei. Todėl tėvams svarbu domėtis, kokiomis platformomis vaikas naudojasi, su kuo bendrauja, kokį turinį mato ir kaip jaučiasi praleidę laiką internete“, – sako J. Šovienė. 

Per 2026 metų pirmąjį pusmetį RRT gavo 128 su kibernetinėmis patyčiomis susijusius pranešimus, iš jų 68 pasitvirtino. 

RRT 56 gautus pranešimus persiuntė Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, įtarus kibernetinį incidentą ar internetinio sukčiavimo atvejį. Dar 25 pranešimus tirs Lietuvos policija, nes buvo nustatytas draudžiamas turinys, patalpintas Lietuvos tarnybinėse stotyse. 27 pranešimai per 2026 metų pirmąjį pusmetį, įtarus neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, buvo persiųsti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. 

Kiti 207 gauti pranešimai, kuriais buvo pranešta apie draudžiamą turinį, buvo pasikartojantys, t. y., buvo apie tą patį turinį, dėl kurio buvo imtasi aukščiau nurodytų veiksmų. 

Kada ir kaip kreiptis į RRT 

Į RRT galima kreiptis aptikus pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, patyčias, smurtą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete. Gyventojai raginami pranešti RRT administruojamai interneto karštajai linijai  https://www.svarusinternetas.lt  ir tais atvejais, kai susiduria su e. sukčiavimo atvejais ar kitais skaitmeninio saugumo incidentais. Visi gauti pranešimai įvertinami specialistų, ir nustačius, kad juose pateikta informacija apie neteisėtą ar žalingą turinį pagrįsta, nedelsiant imamasi veiksmų, kad toks turinys būtų kuo skubiau pašalintas. 

Siekdama stiprinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, RRT kartu su partneriais įgyvendina įvairias iniciatyvas. Viena jų – projektas „Nė vienas nėra pamirštas“, skirtas padėti gyventojams įgyti ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius bei drąsiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir paslaugomis.

LR ryšių reguliavimo tarnybos inf.

Liepos 4 dieną FK „Jonava“ oficialiai paskelbė apie prisijungusį UEFA PRO licenciją turintį trenerį iš Ispanijos, anksčiau dirbusį tokiuose klubuose kaip „Atlético Madrid“, „CD Leganés“, Panevėžio „Ekranas“ ir Vilniaus BFA. Tuomet buvo tikimasi, kad naujasis specialistas padės komandai sėkmingiau pasitikti antrąją sezono dalį.

Vis dėlto praėjo vos dešimt dienų, o klubas jau pranešė apie dar vienas permainas. David Muslera Rodríguez už išpirką persikėlė į Bosnijos ir Hercegovinos aukščiausios lygos klubą „Željezničar“. FK „Jonava“ teigimu, tai vienas unikaliausių atvejų Lietuvos Pirmosios lygos istorijoje – treneris išvyksta dar nespėjęs pravesti nė vienų oficialių rungtynių prie Jonavos ekipos vairo.

Tačiau ilgai be trenerio Jonavos klubas neliko. Naujuoju komandos vyriausiuoju treneriu paskirtas Gintautas Vaičiūnas, kurio paskutinė darbovietė buvo Lietuvos aukščiausioje lygoje rungtyniavęs FK „Riteriai“. Anksčiau strategas taip pat vadovavo FK „Garliava“ ekipai.

Šiuo metu Lietuvos futbolo federacijos Pirmosios lygos pirmenybėse FK „Jonava“ užima vienuoliktąją vietą. Artėjant antrojo rato kovoms, klubo vadovai tikisi, kad naujasis treneris padės komandai pagerinti rezultatus ir sėkmingiau tęsti sezoną.

„Per praėjusius metus buvo atlikta 20 įpareigotųjų subjektų patikrinimų. Tokie patikrinimai vykdomi siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymąsi. Nors įpareigotieji subjektai vis geriau supranta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, tačiau praktikoje jų taikymas vis dar kelia tam tikrų iššūkių“, – sako FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas.

Tarnybos atliekamų priežiūros veiksmų ir patikrinimų metu nustatoma, kad rinkos dalyviai ne visais atvejais tinkamai įgyvendina įstatyme nustatytas pareigas.

Patikrinimų metu dažniausiai nustatyti su klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo reikalavimais susiję pažeidimai, informacijos saugojimo, vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų nustatymo pažeidimai, atsakingų darbuotojų paskyrimo ir mokymų pažeidimai, informacijos apie 15 tūkst. eurų vertės sandorius pateikimo pažeidimai, pranešimų apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį pažeidimai, sudėtingų, neįprastai didelių, neįprastos struktūros sandorių nagrinėjimo pažeidimai ir kt.

FNTT PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija 2025 m. išnagrinėjo 13 įpareigotųjų subjektų patikrinimų medžiagų. Išnagrinėjus šias medžiagas, 11 bendrovių buvo paskirtos poveikio priemonės – piniginės baudos nuo 2 435 Eur iki 771 400 eurų, taip pat paskirtas vienas privalomas nurodymas.

Iš viso kitiems įpareigotiesiems subjektams 2025 m. už PPTFPĮ pažeidimus paskirtų baudų bendra suma siekia 1 455 912 eurų. Palyginimui, per 2024 metus išnagrinėta 11 įpareigotųjų subjektų patikrinimų medžiagų, o bendra skirtų piniginių baudų suma siekia 1 813 323 eurus.

Siekdama užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, FNTT nuolat teikia metodinę pagalbą rinkos dalyviams – atsako į paklausimus, skelbia paaiškinimus ir rekomendacijas, organizuoja mokymus bei seminarus, taip pat bendradarbiauja su sektoriaus organizacijomis. Tokiu būdu siekiama didinti rinkos dalyvių supratimą apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų taikymą praktikoje.

Su FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. ataskaita galima susipažinti čia.

Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos informacija

Kovingumu, energija ir dideliu noru tobulėti išsiskiriantis Mockus savo karjeroje jau spėjo parungtyniauti ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jaunasis puolėjas du sezonus rungtyniavo NCAA, vėliau grįžo į Lietuvą, o pastaruoju metu atstovavo Utenos „Juventus“ ekipai.

Lietuvos krepšinio lygoje Mockus vidutiniškai pelnydavo po 1,9 taško, atkovodavo po 0,6 kamuolio ir rinkdavo po 1,7 naudingumo balo.

Nuo liepos 15 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas eina Povilas Beišys, o nuo liepos 16 d. mero patarėjos pareigas eina Birutė Gailienė.

Majauskas mero pareigas laikinai eis iki artimiausių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų. Planuojama, kad jie vyks 2027 metų pavasarį.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

„Prie žvyrkelių įsikūrę žmonės puikiai žino, ką reiškia po kiekvieno pravažiuojančio automobilio ar traktoriaus laukti, kol kieme nusės dulkių debesis. Išplėtėme dulkėjimo mažinimo programą ir laistysime daugiau žvyrkelių, kad kuo daugiau žmonių vasarą galėtų gyventi be dulkių savo kiemuose. Džiaugiuosi, kad šią praktiką perima ir savivaldybės, todėl pokyčius šiemet pajus dar daugiau gyventojų“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

 Dulkėtumo mažinimo priemonės taikomos prioritetiniuose žvyrkelių ruožuose, atrinktuose pagal aiškią metodiką. Ją parengė AB „Via Lietuva“ ir AB „Kelių priežiūra“ specialistai, įvertinę socialinius, saugumo, aplinkosauginius ir techninius kriterijus. Tokia sistema leidžia užtikrinti, kad sprendimai būtų taikomi ten, kur jie sukuria didžiausią naudą gyventojams ir kelių infrastruktūrai.

„Siekiame, kad kelių priežiūros sprendimai būtų naudingi žmonėms. Todėl dulkėtumo mažinimo priemonės pirmiausia taikomos ten, kur jos turi didžiausią poveikį gyventojų kasdieniam gyvenimui. Tinkamai nustatydami prioritetus, galime efektyviai panaudoti turimus išteklius ir nuosekliai gerinti valstybinės reikšmės kelių tinklo kokybę“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Pasak AB „Kelių priežiūra“ atstovų, dulkėtumo mažinimo priemonės ne tik sumažina dulkių kiekį, bet ir padeda ilgiau išlaikyti žvyro dangos rišlumą, lėtina jos irimą bei mažina intensyvesnių priežiūros darbų poreikį. Tai leidžia efektyviau naudoti priežiūrai skiriamus išteklius, prailgina žvyrkelių eksploatavimo laiką ir užtikrina geresnes važiavimo sąlygas gyventojams.

Praėjusį sezoną išbandžius skirtingus dulkėtumo mažinimo metodus, programai vykdyti pasirinktas kalcio chlorido tirpalas. Bandymų rezultatai parodė, kad ši priemonė užtikrina ilgiausiai išliekantį poveikį – net ir po žvyrkelio profiliavimo dulkėtumo mažinimo efektas išlieka ilgiau nei taikant kitus bandytus sprendimus.

„Praėjusiais metais išbandėme skirtingus dulkėtumo mažinimo sprendimus ir įvertinome jų efektyvumą Lietuvos klimato sąlygomis. Šiandien taikome tas priemones, kurios pasiteisino praktikoje ir sukuria didžiausią naudą. Svarbiausia, kad pokytį pastebi patys žmonės – iš gyventojų sulaukiame padėkų ir teigiamų atsiliepimų dėl sumažėjusio dulkėtumo. Tai geriausias įrodymas, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Metodikos nauda atsiskleidžia per tikslinį resursų panaudojimą – priemonės taikomos 133 km iš daugiau nei 5 000 km žvyrkelių, tačiau dėl prioritetinių ruožų atrankos pasiekiama net 1 200 arba 25 % visų namų ūkių ties valstybinės reikšmės žvyrkeliais“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Šiemet dulkėtumo mažinimo priemonės bus taikomos daugiau kaip 130 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožuose. Atsižvelgiant į oro sąlygas ir faktinį poreikį, prioritetiniuose ruožuose darbai bus kartojami kelis kartus per sezoną. Taip mažinamas dulkių keliamas poveikis gyventojams, gerinamos važiavimo sąlygos ir ilgiau išsaugoma gera žvyrkelių būklė iki jų rekonstrukcijos ar asfaltavimo.

AB "Kelių priežiūra" inf.

PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdybos inf.

Pirmąjį pusmetį šiame sektoriuje 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia darbo pasiūlymų registruota Vilniaus (187), Radviliškio (164), Pakruojo (140), Panevėžio (139), Šalčininkų (117), Kelmės (104) ir Raseinių (91) rajonuose.

„Pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius sparčiai keičiasi, auga kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti automatizuotą techniką, dirbti su GPS sistemomis, skaitmeniniais sprendimais ir precizinio ūkininkavimo technologijomis, poreikis. Tokių kompetencijų turinčių darbuotojų pasiūla išlieka ribota. Todėl tradicinių fizinių darbų dalis sektoriuje nuosekliai mažėja“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.

Per pusmetį žemės ūkio įmonėse padėta įsidarbinti 3,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – vidutiniškai per mėnesį po 500 darbo ieškančių žmonių. Pernai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pradėjo dirbti 5,9 tūkst. gyventojų.

Užimtumo tarnybos klientai dažniau domisi darbo pozicijomis augalininkystės ūkiuose – čia norėtų įsidarbinti 500 asmenų, mažiau patrauklus darbas gyvulininkystės srityje – to pageidauja 200. Pagalbiniais mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkais sutiktų dirbti 300 žmonių. Išvardintų profesijų atstovais norinčių įsidarbinti yra daugiau tarp vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų (~700) nei jaunimo iki 29 m. (iki 100).

Pasak J. Zemblytės, daugelį žemės ūkio darbų vis dar dirba vyresni žmonės, o jauniems trūksta motyvacijos: „Darbo pasirinkimus čia lemia stereotipai, kad šie darbai yra sunkūs, fiziškai alinantys ir menkai apmokami. Be to, sezoninis užimtumas ne visiems patrauklus, nes žmonės ieško ilgalaikio ir stabilesnio darbo. Konkurencija su kitais sektoriais irgi turi įtakos žemės ūkio patrauklumui, nes statybos, transporto įmonės dažniausiai siūlo panašios kvalifikacijos darbuotojams konkurencingą atlyginimą, aiškesnes karjeros galimybes ar geresnes darbo sąlygas.“

Darbu žemės ūkyje dažniausiai domisi jaunuoliai, kurie neįgijo profesijos, gyvena agrariniuose rajonuose, atokiau nuo rajono centro, taip pat – linkę kurti ir plėtoti savo verslą.  Labiau pavieniai atvejai nei tendencija – likti ūkyje planuoja jaunimas, kurių tėvai ūkininkai, tačiau tokiu atveju siekia inovatyvaus, tvaraus ir verslaus ūkininkavimo – gaminti naujus produktus, derinti kelias verslo sritis  (kaimo turizmas ir įvairūs ekologiški maisto produktai, kiti gaminiai).

Daugiausiai laisvų darbo vietų registruota judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams (traktorininkams ir kitokiems žemės bei miškų ūkio įrenginių vairuotojams) – 337 per pirmąjį pusmetį (vidutinis darbo užmokestis – 1918 Eur), pagalbiniams gyvulininkystės ūkio darbininkams – 334 darbo pasiūlymai (1499 Eur), pagalbiniams įvairių darbų darbininkams – 318 (1486 Eur), pagalbiniams augalininkystės ūkio darbininkams – 246 (1256 Eur), kvalifikuotiems gyvulių augintojams – 124 (1692 Eur), kvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams – 104 (1834 Eur).

Užsieniečių darbuotojų skaičių dinamika

Žemės ūkio sektorius iki šiol nepasižymėjo dirbančių užsieniečių gausa, tačiau pastaraisiais metais jų skaičius nuosaikiai augo – liepos 1 d. čia dirbo 5,4 tūkst. Dauguma – 4,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai ir 774 europiečiai. 

„Atvykstančiųjų užimtumo struktūra rodo, kad atvykėliai dažniausiai užima tas darbo vietas, kurias šalies darbdaviams sunkiausia užpildyti vietos darbo jėga“, – teigė J. Zemblytė.

Dirbančių žemės ūkyje daugiausiai iš Ukrainos (2,2 tūkst.), Baltarusijos (743), Indijos (216), Uzbekistano (195), Filipinų (180), Azerbaidžano (132), Tadžikistano (128), Vietnamo (97), Rusijos Federacijos (81), Kirgizijos (78), Pakistano (75), Kazachstano (69). Tarp ES piliečių dominuoja Lenkijos (243), Rumunijos (203), Latvijos (203), Moldovos (28) piliečiai.

Aukštos kvalifikacijos darbus žemės ūkio sektoriuje dirba 551 užsienietis, iš jų – 146 yra vadovai, 301 – specialistas, 104 – technikai ir jaunesnieji specialistai. Vidutinės kvalifikacijos darbus atlieka beveik 3,8 tūkst. užsieniečių. Tai – įrenginių ir mašinų operatoriai (1599), kvalifikuoti darbininkai (1167), kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai (653), paslaugų darbuotojai ir pardavėjai (298), tarnautojai (62). 

Ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai dažniausiai dirba žemės ūkio technikos mechanikais ir remonto specialistais. Lenkai, rumunai – miškininkystės ir miško ruošos darbuotojais; medkirčiais. Nekvalifikuotų užsieniečių darbininkų šiame sektoriuje – 1073 (20 proc.).

Liepos 1 d.  pagal darbo sutartis šalyje dirbo 187,9 tūkst. užsieniečių (19,1 tūkst. ES piliečių, 168,7 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių).

Užimtumo tarnybos inf.

Atsakingas skolinimasis prasideda dar prieš pildant paraišką. Kuo aiškiau žinosite savo pajamas, išlaidas, finansinius įsipareigojimus ir saugią įmokos ribą, tuo lengviau bus pasirinkti paskolos sąlygas, kurios netaps našta.

Kodėl prieš imant paskolą svarbiausia planuoti biudžetą?

Paskola nėra tik vienkartinis pinigų gavimas. Tai ilgalaikis įsipareigojimas, kurį reikės vykdyti kiekvieną mėnesį. Todėl pirmas žingsnis — ne paskolos pasiūlymo paieška, o realus savo finansinės situacijos įvertinimas.

Biudžeto planavimas padeda atsakyti į tris svarbiausius klausimus:

• ar paskola tikrai reikalinga;
• kokią mėnesio įmoką galima mokėti saugiai;
• ar liks pakankamai pinigų kasdienėms ir nenumatytoms išlaidoms.

Jeigu paskolos įmoka atrodo įveikiama tik tada, kai viskas klostosi idealiai, toks sprendimas gali būti per rizikingas. Biudžete turi likti vietos netikėtumams: sumažėjusioms pajamoms, sveikatos išlaidoms, automobilio remontui ar kitiems nenumatytiems poreikiams.

Įvertinkite tikrąjį paskolos poreikį

Prieš skolinantis 8000 eurų verta aiškiai įvardyti, kam bus naudojami pinigai. Viena yra skolintis būtiniems remonto darbams ar transporto priemonei, reikalingai darbui, visai kas kita — finansuoti impulsyvų pirkinį, kurio vertė greitai sumažės.

Naudinga susidaryti planą:

• kokia tiksli suma reikalinga;
• kokios išlaidos yra būtinos;
• kokių išlaidų galima atsisakyti;
• ar dalį sumos galima padengti iš santaupų;
• ar paskolos suma nėra didesnė nei realus poreikis.

Dažna klaida — skolintis „su atsarga“. Nors papildomi pinigai gali atrodyti patogiai, jie didina bendrą paskolos kainą. Jei reikia 6500 eurų, nebūtinai verta skolintis visus 8000 eurų. Kuo mažesnė paskolos suma, tuo mažiau palūkanų paprastai sumokama per visą laikotarpį.

Suskaičiuokite pajamas ir būtinas išlaidas

Norint suprasti, ar paskolos įmoka bus saugi, reikia įvertinti ne teorines, o realias pajamas. Į skaičiavimus verta įtraukti tik stabilias ir reguliariai gaunamas pajamas: darbo užmokestį, pastovias individualios veiklos pajamas, pensiją ar kitas patikimas įplaukas.

Tada reikėtų suskaičiuoti būtinas mėnesio išlaidas:

• būsto nuomą ar būsto paskolos įmoką;
• komunalinius mokesčius;
• maistą;
• transportą;
• draudimą;
• vaikų išlaidas;
• esamas paskolas ar lizingą;
• ryšio, interneto ir kitus reguliarius mokėjimus.

Tik po šių skaičiavimų galima matyti, kiek pinigų lieka. Būtent iš likučio, o ne iš visų pajamų, turėtų būti vertinama galima paskolos įmoka.

Nustatykite saugią mėnesio įmokos ribą

Kredito davėjai vertina kliento mokumą, tačiau atsakinga riba turėtų būti nustatoma ir asmeniškai. Net jei paskolą gauti įmanoma, tai dar nereiškia, kad verta skolintis maksimalią sumą ar rinktis didžiausią galimą įmoką.

Patogu vadovautis principu: paskolos įmoka turi būti tokia, kad ją galėtumėte mokėti ir tada, jei vieną ar kelis mėnesius išlaidos padidėtų. Jeigu po visų būtinųjų išlaidų ir paskolos įmokos nelieka jokios finansinės atsargos, paskola gali būti per sunki.

Pavyzdžiui, jeigu mėnesio biudžete po būtinųjų išlaidų lieka 500 eurų, nereikėtų visos šios sumos skirti paskolai. Dalis turėtų likti taupymui, nenumatytiems poreikiams ir kasdieniam lankstumui.

Paskolos terminas: kaip jis keičia įmoką?

Imant 8000 eurų paskolą, vienas svarbiausių pasirinkimų yra grąžinimo terminas. Ilgesnis terminas sumažina mėnesio įmoką, tačiau dažniausiai padidina bendrą sumokamų palūkanų sumą. Trumpesnis terminas leidžia greičiau grąžinti paskolą ir sumažinti bendrą kainą, bet mėnesio įmoka bus didesnė.

Todėl reikėtų ieškoti balanso. Geras terminas yra toks, kai įmoka nekelia įtampos, tačiau paskola nėra ištempiama ilgiau nei būtina. Prieš pasirenkant verta palyginti kelis scenarijus: kaip keistųsi mėnesio įmoka ir bendra grąžinama suma pasirinkus skirtingus laikotarpius.

Jei svarstote konkretų finansavimo variantą, galite peržiūrėti sąlygas čia.

Vertinkite ne tik palūkanas, bet ir visą paskolos kainą

Renkantis paskolą dažnai pirmiausia žiūrima į palūkanų normą. Tačiau ji ne visada parodo tikrąją paskolos kainą. Svarbu įvertinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokesčius ir visas kitas sąlygas.

Lyginant pasiūlymus verta pasitikrinti:

• kiek reikės mokėti kiekvieną mėnesį;
• kiek iš viso bus grąžinta per visą laikotarpį;
• ar taikomi papildomi mokesčiai;
• ar galima paskolą grąžinti anksčiau;
• ar už išankstinį grąžinimą taikomas mokestis;
• kokios sąlygos taikomos pavėlavus sumokėti įmoką.

Kartais pasiūlymas su šiek tiek mažesnėmis palūkanomis gali būti mažiau palankus, jei prie jo pridedami papildomi mokesčiai. Todėl svarbiausia vertinti galutinę kainą, o ne vieną skaičių reklamoje.

Kodėl verta turėti finansinę atsargą?

Prieš imant paskolą naudinga turėti bent minimalią santaupų pagalvę. Ji padeda išvengti situacijos, kai dėl netikėtų išlaidų tenka skolintis dar kartą. Net ir nedidelė atsarga gali suteikti daugiau saugumo.

Finansinė pagalvė ypač svarbi, jei:

• pajamos nėra visiškai stabilios;
• šeimoje yra vaikų ar išlaikytinių;
• turite automobilį ar būstą, kuriems gali prireikti remonto;
• dirbate pagal individualią veiklą;
• jau turite kitų finansinių įsipareigojimų.

Jeigu prieš paskolą santaupų visai nėra, verta pagalvoti, ar įmoka nebus per didelė. Paskola neturėtų panaikinti viso finansinio lankstumo.

Kaip pasiruošti paraiškai?

Prieš teikiant paraišką verta susitvarkyti asmeninius finansus. Tai gali padėti objektyviau įvertinti savo galimybes ir, kai kuriais atvejais, gauti palankesnes sąlygas.

Naudinga:

• peržiūrėti esamus įsipareigojimus;
• laiku apmokėti sąskaitas;
• vengti naujų nereikalingų skolų;
• patikrinti, ar pajamos oficialiai pagrindžiamos;
• įvertinti, ar paskolos tikslas aiškus ir pagrįstas;
• neskubėti priimti pirmo pasiūlymo.

Tvarkinga kredito istorija ir stabilios pajamos dažnai yra svarbūs veiksniai vertinant paskolos paraišką. Kuo mažesnė rizika kredito davėjui, tuo didesnė tikimybė gauti geresnį pasiūlymą.

Kada paskolos geriau neimti?

Nors paskola gali būti naudinga, yra situacijų, kai geriau sustoti. Jei paskola reikalinga kasdienėms išlaidoms dengti, kitoms skoloms mokėti be aiškaus plano arba nebūtiniems pirkiniams, sprendimą reikėtų vertinti labai atsargiai.

Paskolos geriau neimti, jei:

• mėnesio įmoka paliktų biudžetą be atsargos;
• pajamos nestabilios;
• jau sunku vykdyti esamus įsipareigojimus;
• paskolos tikslas nėra aiškus;
• skolinamasi impulsyviai;
• nėra suprantama visa paskolos kaina.

Atsakingas sprendimas kartais reiškia ne paskolos paėmimą, o jos atidėjimą. Jei tikslui galima susitaupyti per kelis mėnesius, tai gali būti pigesnis ir saugesnis kelias.

Išvada

8000 eurų paskola gali būti protingas finansinis įrankis, jei ji imama aiškiam tikslui, įvertinus realias galimybes ir pasirinkus tinkamas sąlygas. Svarbiausia prieš skolinantis suskaičiuoti pajamas, būtinas išlaidas, esamus įsipareigojimus ir nustatyti saugią mėnesio įmokos ribą.

Atsakingas biudžeto planavimas padeda išvengti per didelės finansinės naštos ir leidžia paskolą naudoti kaip pagalbą, o ne problemų šaltinį. Kuo daugiau dėmesio skirsite pasiruošimui prieš imant paskolą, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimas bus naudingas ne tik šiandien, bet ir visą paskolos grąžinimo laikotarpį.

Paukščių laikytojas VMVT pranešė, kad nuo liepos pradžios vištos tapo vangios ir pradėjo gaišti viena po kitos. Į vietą nuvykę VMVT inspektoriai atrinko mėginius laboratoriniams tyrimams ir liepos 15 d. patvirtino Niukaslo ligą. 

„Niukaslo liga išlieka reali grėsmė visiems Lietuvos paukščių ūkiams, todėl svarbiausios priemonės jai suvaldyti – atsakingas vakcinacijos taikymas ir griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis. Nors šiuo konkrečiu atveju papildomi ribojimai aplinkiniams paukščių ūkiams nebus taikomi, Europoje daugėjant ligos protrūkių kiekvienas paukščių laikytojas turėtų įvertinti riziką ir imtis visų prevencijos priemonių. Ne mažiau svarbu nedelsiant pranešti apie pastebėtus ligos požymius – ankstyvas reagavimas taip pat padeda užkirsti kelią viruso plitimui į kitus ūkius“, – teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas. 

Tai jau antrasis šios ligos atvejis Lietuvoje šiais metais. Pirmasis protrūkis buvo nustatytas 2026 m. vasarį Vilniaus rajono ūkyje, kuriame laikyta daugiau nei 40 naminių paukščių.  

Niukaslo liga šiuo metu plinta Europoje: daugiausia atvejų 2026 m. iki šiol užregistruota kaimyninėje Lenkijoje (55), Vokietijoje (55) ir Ispanijoje (26). Tai rodo, kad virusas cirkuliuoja regione, todėl rizika jam patekti į naujus ūkius išlieka didelė. 

Niukaslo liga – labai užkrečiama virusinė naminių ir laukinių paukščių liga, galinti sukelti didelį paukščių gaišimą ir reikšmingų ekonominių nuostolių ūkiams. 

Veiksmingiausios apsaugos priemonės nuo šios ligos – griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis ir naminių paukščių apsauga nuo kontakto su laukiniais paukščiais, vakcinacijos vykdymas. Niukaslo virusą platina ne tik migruojantys laukiniai paukščiai – jis plinta ir per užterštą transportą, avalynę, inventorių ir kitus netiesioginius kontaktus. Siekiant sumažinti ligos plitimo riziką, būtina griežtai laikytis higienos taisyklių, reguliariai dezinfekuoti paukščių laikymo vietas bei riboti pašalinių asmenų patekimą į ūkius. Taip pat ypač svarbu nuolat stebėti paukščių sveikatą – anksti pastebėjus įtartinus požymius ir apie juos nedelsiant pranešus VMVT, galima greičiau suvaldyti ligos plitimą ir sumažinti jos padarinius. 
 
Efektyviai ligos plitimą padeda sumažinti vakcinacija nuo Niukaslo ligos. Lietuvoje komerciniuose ūkiuose ji vykdoma savanoriškai. VMVT taip pat ragina atsakingai įsigyti naminius paukščius. Juos rekomenduojama pirkti tik iš patvirtintų, registruotų ūkių ar prekybos vietų. Perkant iš smulkių augintojų būtina įsitikinti, kad ūkyje laikomasi biosaugos, o paukščiai yra sveiki. Nežinomos kilmės paukščiai, įsigyti nelegaliai ar be dokumentų, gali būti ligos šaltinis.  

Pirkėjai turi teisę prašyti paukščių kilmę ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o pardavėjai privalo išduoti pirkimo–pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą arba kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat rekomenduojama rinktis nuo Niukaslo ligos vakcinuotus paukščius. 

Pastebėjus, kad paukščiai tapo vangūs, sumažėjo jų apetitas, pradėjo gaišti ar pasireiškė kiti ligos požymiai, VMVT ragina nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba pranešti VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).

VMVT inf.

„Šiomis investicijomis skatinsime Lietuvos įmones greičiau įsitvirtinti užsienio rinkose, pristatyti inovatyvius ir paklausius produktus bei užmegzti naujus verslo ryšius. Jomis taip pat sieksime diversifikuoti Lietuvos eksporto kryptis, daugiau dėmesio skiriant sparčiai augančioms rinkoms už Europos Sąjungos ribų. Taip padidinsime aukštųjų ir aukštesniųjų technologijų produktų ir žiniomis grįstų paslaugų dalį Lietuvos eksporte“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Į investicijas galės pretenduoti verslo asociacijos, veikiančios Lietuvoje ne trumpiau kaip 3 metus, arba Lietuvoje įsteigti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Šie pareiškėjai turės vienyti ne mažiau kaip 15 sumaniosios specializacijos srityse – tarp jų aukštųjų ir aukštesniųjų technologijų, inovacijų bei žinioms imlių sektoriuose – veikiančių įmonių, ir pateikti projektų įgyvendinimo planus, siekdami gauti finansavimą.

Investicijos padengs iki 70 proc. tinkamų projekto išlaidų. Vienam projektui, skirtam dalyvauti tarptautinėse parodose, galės būti skiriama iki 80 tūkst. eurų, išvykstamosioms verslo misijoms – iki 40 tūkst. eurų, o atvykstamosioms verslo misijoms – iki 10 tūkst. eurų.

Tarptautinėse parodose Lietuvos įmonės bus pristatomos tik prioritetinėse eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityse rinkose. Kiekvienoje tokioje iniciatyvoje turės dalyvauti ne mažiau kaip 5 įmonės. Šios rinkos apima Australiją, Belgiją, Braziliją, Daniją, Indiją, Italiją, Izraelį, Japoniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinius Arabų Emyratus, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Lenkiją, Norvegiją, Nyderlandus, Prancūziją, Pietų Korėją, Singapūrą, Suomiją, Švediją, Šveicariją, Taivaną (Taipėjų), Turkiją, Ukrainą, Vokietiją.

Grupinės verslo misijos galės būti organizuojamos dviem būdais – Lietuvos įmonių delegacijoms vykstant į užsienio rinkas arba Lietuvoje priimant užsienio verslo delegacijas. Grupinių išvykstamųjų verslo misijų metu ne mažiau kaip 5 įmonių delegacija vyktų į užsienio šalį, kur bus organizuojami verslo susitikimai, ieškoma partnerių ir skatinama eksporto plėtra. Tokios misijos būtų vykdomos tiek prioritetinėse, tiek kitose užsienio rinkose. Atvykstamųjų misijų metu Lietuvoje bus priimami užsienio verslo atstovai, siekiant užmegzti naujus tarptautinius ryšius ir pristatyti Lietuvos įmonių galimybes.

Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ vienas svarbiausių tikslų – didinti investicijas, skatinti inovacijas ir stiprinti tarptautiškumą. Tad padėdama įmonėms atrasti naujas eksporto rinkas, diversifikuoti prekybos partnerius ir įsilieti į tarptautines vertės grandines, EIMIN didins Lietuvos ekonomikos atsparumą, eksporto apimtis ir ilgalaikį šalies produktyvumą.

Paraiškas Lietuvoje veikiančios verslo asociacijos bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmai galės teikti iki š. m. rugpjūčio 24 d.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite čia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf.

Sugrįžta legendiniai „Oro banditai“

„Kaunas ir aviacija – neatsiejami. Čia prasidėjo svarbi Lietuvos aviacijos istorijos dalis, o S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas iki šiol išlieka vieta, kur gyva mūsų šalies skrydžių tradicija. Kasmet siekiame, kad Aviacijos šventė augtų, stebintų ir į Kauną atvežtų tai, ko Lietuvos padangėje kasdien nepamatysi.

Šiemet žiūrovų laukia išskirtinė tarptautinė programa, istoriniai orlaiviai ir įspūdingi sutemų šou. Kviečiu liepos 25-ąją susitikti Aleksote ir visa tai pamatyti savo akimis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šventė oficialiai prasidės 15 val. Į Kauno padangę kils po daugelio metų vėl susibūrę „Oro banditai“ – Jurgis Kairys, pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Ramon Alonso iš Ispanijos bei pilotai iš Rumunijos Ioan Postolache ir Dan Stefanescu.

Jurgio Kairio sukurta tarptautinė akrobatinio skraidymo grupė aviacijos pasaulyje išgarsėjo netradiciniais, dinamiškais ir teatrališkais pasirodymais. Kitaip nei tradicinės akrobatinės grupės, siekiančios idealios simetrijos ir tikslios rikiuotės, „Oro banditai“ renkasi netikėtumą, skirtingų orlaivių sąveiką ir kiekvieno piloto individualų stilių. Artimi manevrai, staigūs posūkiai ir netikėti elementai jų pasirodymą paverčia savotišku aviatorių spektakliu danguje.

Nuo istorinių orlaivių iki NATO naikintuvų

Visą popietę ir vakarą aerodromo padangėje vienas kitą keis aukštojo pilotažo meistrai iš Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Ispanijos, Italijos ir Graikijos.

Žiūrovai išvys legendinį amerikiečių naikintuvą „P-51 Mustang“, istorinį bombonešį „Douglas A-26C Invader“ ir kitus išskirtinius orlaivius. Savo meistriškumą demonstruos Jurgis Kairys, Igoris Lobanovas, Artur Kielak, Lukasz Czepiela ir kiti pasaulinio lygio pilotai.

Ypatingą vietą programoje užims istorinio lėktuvo „Bellanca CH-300 Pacemaker“ ir akrobatinės grupės „ANBO“ pasirodymas. Kauno padangėje taip pat numatytas NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių naikintuvų skrydis.

Vienu ryškiausių šių metų reginių taps švedų pilotų Sus Jan Hedén ir Jacob Holländer šou „Ragnarok“, kuriame susijungs akrobatiniai skrydžiai ir kvapą gniaužianti akrobatika ant skrendančio lėktuvo sparno. Dar vieną išskirtinį pasirodymą surengs „Red Bull“ atletas, motorizuoto parasparnio pilotas Dimitris Kolliakos iš Graikijos.

Pramogos ant žemės

Šventės metu lankytojai galės iš arti susipažinti su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų veikla ir naudojama technika. Ekspozicijoje bus galima apžiūrėti sraigtasparnius, transportinius orlaivius, oro erdvės stebėjimo sistemas, gelbėjimo bei remonto techniką, dronus, lengvąją ginkluotę ir šarvuotus visureigius. Mažųjų ir šeimų lauks kūrybinės dirbtuvės, edukacijos ir kitos pramogos. 

Muzikinę programą papildys Raigardo Tautkaus Kauno šampaninis choras ir grupė „Šeškės“, o šventės kulminacija taps du sutemų pasirodymai. 22 val. Kauno padangę nušvies pagrindinės vakaro žvaigždės – „Oro banditai“ su Jurgiu Kairiu. Grupės pilotai į dangų kils skirtingais akrobatiniais orlaiviais – J. Kairio sukurtu ir patobulintu „Juka“, dviem „Su-29“ bei „Yak-50“.

Šventės vakarą užbaigs įspūdingas švedų „Ragnarok“ komandos sutemų pasirodymas.

Išsami programa: aviacija.kaunas.lt. 

Kauno miesto savivaldybės administracijos inf.

Taip yra todėl, kad, pasitraukus iš pensijų kaupimo ir atgavus sukauptas lėšas, nors ir laikinai, bet keičiasi žmogaus finansinė padėtis, į kurią ir atsižvelgiama tiek skiriant piniginę socialinę paramą, tiek vertinant finansines galimybes gauti socialines paslaugas.

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms skiriama vertinant pajamas ir turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas.

Svarbu, kad tai galioja tiek vertinant galimybes gauti socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, tiek socialinę paramą mokiniams, tai pat papildomą išmoką vaikui nepasiturinčių šeimų vaikams ir kt.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus, atgavęs sukauptus pinigus liepą, dėl socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos rugsėjį, jo atsiimtos lėšos bus vertinamos kaip pajamos ir gali daryti įtaką paramos skyrimui ir (ar) jos dydžiui trumpuoju laikotarpiu – maksimaliai 3 mėnesiams.

Svarbu žinoti, kad išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas trimis atvejais: kai žmogus pasitraukė iš pensijų kaupimo, nes jam nustatytas 70 proc. ir didesnis dalyvumo lygis, jei paskirta paliatyvioji slauga, taip pat jei jam diagnozuota sunki liga, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sąraše.

Aktualu ir tai, kad, jei žmogus turi įsiskolinimų ir iš antrosios pensijų pakopos gautų lėšų antstolis vykdo išieškojimą, vertinant asmens (šeimos) pajamas piniginei socialinei paramai gauti, ši suma įsiskaičiuoja į pajamas, išskyrus atvejus, kai lėšos išieškotos vaikui (-ams) išlaikyti, t. y. vadinamieji alimentai.

SADM primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti žmonės, kurių pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Šiemet tai  – 256,3 eurai.

Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (šiemet – 466 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (šiemet – 699 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc., o kompensaciją už karštą vandenį – kai išlaidos viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai dėl piniginės socialinės paramos turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

SADM primena, kad visą informaciją apie socialinę paramą, socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais žmonės gali rasti ministerijos internetinėje svetainėje – Socialinė parama: kas man priklauso?

Aktualią informaciją, susijusią su antrosios pensijų pakopos pokyčiais, piniginės socialinės paramos ir socialinių paslaugų galimybėmis, gavus antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas, taip pat galima rasti SADM interneto svetainės tituliniame lape – aktualijų juosta „Piniginės socialinės paramos ir socialinių paslaugų galimybės, gavus antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšas: dažniausiai užduodami klausimai“, taip pat atnaujinta speciali dažniausiai užduodamų klausimų skiltis gyventojams SADM interneto svetainės polapyje – (II pensijų kaupimo pakopos pokyčiai - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

SADM inf.

Remonto metu bus keičiami kelio bortai, klojama visiškai nauja trijų sluoksnių asfalto danga, tvarkomi šuliniai. Saugesnės taps ir šioje atkarpoje esančios pėsčiųjų perėjos – jose bus įrengtos saugumo salelės. Svarbiausia žinia vairuotojams – darbai vyks eismo visiškai neuždarant. Iš pradžių jie bus organizuojami dešinėje kelio pusėje, kylant į kalną, o eismas tuo metu vyks dvejomis kryptimis kitoje pusėje. Sutvarkius vieną pusę, darbai persikels į kitą, todėl kasdienių kelionės įpročių keisti nereikės.
Anot vicemero, daugumai žmonių vasara – atostogų metas, o kelininkams – pats darbymetis, todėl netrukus bus paskelbta ir apie kitų gatvių remonto darbus.

Lietuvos aptinkamos vietinės vėžių rūšys – plačiažnypliai ir siauražnypliai, bei invazinės rūšys – žymėtieji bei rainuotieji vežiai. Invaziniai vėžiai kelia grėsmę vietinėms rūšims – išstumia jas iš buveinių, keičia vandens telkinių ekosistemas ir platina vėžių marą – dažnai vietiniams vėžiams mirtiną ligą. 

Reikalavimai gaudant vietinius vėžius 

Vietinių vėžių žvejybai taikomi apribojimai: 

plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta į saugomų rūšių sąrašą – juos draudžiama gaudyti;   
siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;   
vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti;   
vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;   
vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m arba ne didesnio kaip 1 m pagrindo skersmens ir ne aukštesnėmis kaip 0,5 m gaudyklėmis) bei samteliais;   
vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.  

Invazinių vėžių gaudymas  

Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius – neribojamas. Šiuos invazinis vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais.   

Invazinių rūšių vėžius galima gaudyti visus metus ir norimą kiekį  – skaičius ir dydis neribojamas.  

Jei invazinių vėžių žvejybos metu sugaunami plačiažnypliai ar siauražnypliai vėžiai, jie turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.   

Reikalingas mėgėjų žvejybos leidimas 

Bet kokių vėžių gaudymui – vietinių ir invazinių – reikalingas mėgėjų žvejybos leidimas. Visus žvejybos leidimus galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS).  

Prieš žvejybą svarbu išsiaiškinti, kas yra vandens telkinio savininkas ar nuomotojas, – nuo to priklauso, kokio leidimo reikės žvejybai: 

žvejo mėgėjo bilietas – suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba;  
žvejybos leidimas – suteikia teisę žvejoti valstybiniame išnuomotame telkinyje, kuriame neorganizuojama limituota žvejyba;  
žvejo mėgėjo kortelė – suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba.  

Atsakomybė   

Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą skiriama 30–90 eurų bauda.   
Už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 600–1500 eurų bauda.   
Už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.   
Daugiau informacijos apie vėžių gaudymui taikomus reikalavimus ir požymius, kaip atpažinti vėžių rūšis, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Vėžių gaudymas“. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt   

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas?

Kondicionieriaus išorinio bloko tvirtinimas ant gyvenamojo namo fasado, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, laikomas statinio paprastuoju remontu.

Statybą leidžiantis dokumentas tokiems darbams reikalingas ne visais atvejais. Jis privalomas tik tuomet, kai pastatas yra ypatingasis ar neypatingasis ir kai kondicionieriaus įrengimas laikomas esminiu statinio išvaizdos keitimu, o pastatas yra:

kultūros paveldo statinys;
konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje;
valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinys.

Pagal galiojantį reglamentavimą, šiose teritorijose, taip pat atvejais, kai pastatas yra kultūros paveldo statinys ar valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinys, didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas, įskaitant kondicionieriaus išorinį bloką, ant pastato fasado laikomas esminiu statinio išvaizdos keitimu, todėl tokiems darbams privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Jeigu gyvenamasis pastatas nepatenka į nė vieną iš minėtų teritorijų ir nėra kultūros paveldo statinys ar valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinys, kondicionieriaus tvirtinimas ant fasado nelaikomas esminiu statinio išvaizdos keitimu, todėl statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia.

Kada reikalingas projektas?

Projektas (paprastojo remonto aprašas arba kultūros paveldo statinio paprastojo remonto projektas) rengiamas tais atvejais, kai teisės aktai numato pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą arba kai statybą leidžiančio dokumento nereikia, tačiau privaloma pranešti apie statybos pradžią.

Jeigu teisės aktai tokių pareigų nenustato, projektas rengiamas tik statytojo pageidavimu.

Ar reikia kaimynų sutikimo?

Tais atvejais, kai pastatas yra daugiabutis, tai namo išorinės sienos (fasadas) yra bendrojo naudojimo objektas, todėl, nepriklausomai nuo to, ar statybą leidžiantis dokumentas reikalingas, kondicionieriaus išoriniam blokui tvirtinti prie fasado būtina gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą įformintą protokolu Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Svarbu nepamiršti

Įrengiant kondicionierių turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų ir užtikrinama, kad statybos darbai bei pastato naudojimas nepablogintų kitų gyventojų gyvenimo ir veiklos sąlygų, kurias jie turėjo iki statybos pradžios ir kurios galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informacija

Siekdama pritraukti būsimus specialistus, Krašto apsaugos ministerija kompensuoja visą arba dalį studijų kainos studentams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas. Ši parama ypač aktuali jaunuoliams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

„Lietuvos kariuomenė yra prestižinis darbdavys, todėl kviečiame jaunus žmones rinktis kariuomenei svarbias studijų kryptis ir užsitikrinti prasmingą karjerą bei grantuotą darbo vietą po studijų. Lietuvai reikia talentingų specialistų, kurie savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėtų prie šalies saugumo bei gynybos stiprinimo”, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Norint gauti studijų finansavimą, būtina studijuoti nuolatinės formos studijose ir pasirašyti trišalę sutartį tarp studento, Krašto apsaugos ministerijos ir pasirinktos aukštosios mokyklos. Pagal sutartį studentas įsipareigoja studijų metu baigti trejų metų trukmės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, o baigęs studijas ir įgijęs karininko laipsnį – sudaryti penkerių metų profesinės karo tarnybos sutartį.

Šia parama gali pasinaudoti ne tik būsimi studentai, bet ir jau studijuojantys asmenys. Pavyzdžiui, dėl finansavimo galima kreiptis ir baigus pirmąjį studijų kursą. Pasirašius trišalę sutartį, atsiranda galimybė gauti studijų finansavimą, tačiau įsipareigojimai baigti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ir atlikti penkerių metų profesinę karo tarnybą išlieka.

Studijų programos, pagal kurias studijuojantiems studentams gali būti apmokama studijų kaina ar jos dalis arba teikiama parama: Jūrų laivavedyba, laivų energetinių įrenginių eksploatavimas, autotransporto elektronika, automatikos ir elektros inžinerija, logistika, statybos inžinerija, klimatologija ir hidrologija, elektronikos inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, elektronikos technika, kompiuterių inžinerija, informatikos sistemos, skrydžių valdymas, informacijos sistemos ir kibernetinė sauga, kibernetinės sistemos ir sauga, programų inžinerija, Informacinės technologijos, Informacinių sistemų inžinerija, teisė, kūno kultūros ir sporto pedagogika, visuomenės sveikata, programų sistemos, aviacijos inžinerija, dirbtinis intelektas, Informatika, Informatikos inžinerija, avionika, aviacijos mechanikos inžinerija, dirbtinio intelekto sistemos, transporto inžinerija, šeimos medicinos rezidentūra, vidaus ligų rezidentūra, oftalmologijos rezidentūra, radiologijos rezidentūra.

Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į Regioninę karo komendantūrą: https://www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14

Nuoroda į krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/jaunesniuju-karininku-vadu-mokymai/42

KAM inf.

Iš tikrųjų, tai vienas įdomiausių vabzdžių pasaulio reiškinių – putinės cikados lervutės slėptuvė. Šias putas sukuria putinių cikadų lervos. Lietuvoje dažniausiai aptinkama paprastoji putinė cikada (lot. Philaenus spumarius), kuri yra viena labiausiai paplitusių šios grupės rūšių Europoje.

Jos lervos minta augalų sultimis, tačiau dėl neįprastos mitybos turi nuolat apdoroti didelius skysčio kiekius. Perteklinį skystį ji išskiria ir, maišydama su oru, sukuria purias putas.

Putų sluoksnis palaiko drėgmę ir temperatūrą, apsaugo lervutę nuo kaitrios saulės spindulių. Be to, po baltu putų apvalkalu pasislėpusi lerva tampa sunkiau pastebima plėšrūnams – paukščiams, vorams ir kitiems vabzdžiams.

Jei atsargiai praskirtume putų sluoksnį, viduje pamatytume mažą lervutę. Dažniausiai viename putų gumulėlyje gyvena viena lerva. Vėliau ji virsta suaugusia cikada. Suaugusios putinės cikados jau nebegamina putų, tačiau pasižymi kitu įspūdingu gebėjimu – gali šokinėti neįtikėtinai toli.

Nors putų gausa ant vieno augalo gali atrodyti neįprastai, tai yra įprasta vabzdžių gyvenimo ciklo dalis. Nedidelis lervučių skaičius augalui paprastai didelės žalos nepadaro.

Tad pastebėję baltų putų gumulėlį ant augalo, neskubėkite jo nuvalyti. Prieš jus –mažas, bet labai išradingas vabzdžio kūrinys. Šios putos primena, kad net paprasčiausioje pievoje ar pakelės žolėje vyksta sudėtingas gyvenimas.

Kiekvienas toks radinys leidžia pažvelgti į gamtą iš arčiau ir dar kartą įsitikinti, koks įdomus gamtos organizmų gyvenimas.

Parengta pagal Anykščių regioninio parko grupės informaciją

Prevenciniai reidai „Aplinkosaugos sąlygos vandens telkiniuose“ padeda mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Laikantis aplinkosaugos reikalavimų plaukiojant vandens transporto priemonėmis saugomos paukščių perėjimo ir maitinimosi vietos, žuvų nerštavietės bei vandens telkiniai nuo teršalų (kuro, tepalų, degimo produktų ir pan.). 

Iš viso surengtas 71 reidas, kurių metu patikrintos 132 savaeigės plaukiojimo priemonės.  

Kauno marių, Gražutės, Veisiejų, Anykščių, Asvejos regioniniuose parkuose nustatyta daugiausia aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimų. 

Dažniausiai fiksuotas pažeidimas – dėl plaukiojimo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, nesilaikant aplinkosaugos sąlygų saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Iš viso užfiksuota 20 tokių pažeidimų. 

Birželio 20 d. pareigūnai Kauno marių regioniniame parke, Kauno mariose, ir Asvejos regioniniame parke, Asvejos ežere, Molėtų r., užfiksavo tris atvejus, kai asmenys plaukiojo vandens motociklais su vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą. Asvejos ežere draudžiama plaukioti visus metus vandens motociklais, o Kauno mariose – nuo plaukiojimo sezono pradžios iki birželio 20 d. 

Ką svarbu žinoti susiruošus plaukioti vandens transporto priemonėmis 

Prieš plaukiant vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis svarbu išsiaiškinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti. Be to, būtina atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir (ar) telkinys yra saugomoje teritorijoje (pasitikrinti galite Saugomų teritorijų valstybės kadastre).   

Aplinkos apsaugos departamento parengtose atmintinėse galima rasti informaciją apie svarbiausius reikalavimus plaukiojant įvairiomis plaukiojimo priemonėmis. 

Atsakomybė  

Asmenims, pažeidusiems aplinkosaugos sąlygas plaukiojant vandens telkiniuose, taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 267 str.:   

Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų.  
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 200 iki 450 eurų.  
Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų.  
Plaukiojimas vandens telkiniuose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių vidaus degimo varikliai turi vandens srauto pompą, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų.  
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 450 iki 850 eurų.  
Plaukiojimas saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių vidaus degimo varikliai turi vandens srauto pompą, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 600 iki 1 150 eurų.  
Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 750 iki 1 500 eurų.  
Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 600 iki 1 150 eurų.  
Šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 eurų.  
Už šio straipsnio 8, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. 

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Dėl šio incidento redakcija kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Kauno AVPK Komunikacijos skyrius informavo, kad liepos 14 d. 18.37 val. buvo gautas pranešimas apie Jonavos rajone, Ruklos miestelyje, Piliakalnio gatvėje galimai besimušančią ir triukšmaujančią asmenų grupę. Taip pat buvo pranešta, jog konflikto dalyviai galimai turi peilių.

,,Atvykus nurodytu adresu, vienas jaunuolis, pamatęs pareigūnus, pabėgo. Grįžus į iškvietimo vietą, aplinkiniai teigė nieko nematę, negirdėję, sužalotų nebuvo, pretenzijų niekas neturėjo, pareiškimas negautas", - paaiškino Kauno AVPK komunikacijos skyrius.

Siekdama spręsti praktikoje nuolat pasikartojančias problemas, VMVT Gyvūnų gerovės skyrius pateikė Aplinkos ministerijai pasiūlymus keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Siūlomi pakeitimai orientuoti ne į didesnę kontrolę dėl pačios kontrolės, o į aiškesnį reglamentavimą, efektyvesnę gyvūnų apsaugą ir galimybes užkirsti kelią piktnaudžiavimui.

„Viešojoje erdvėje dažnai girdime klausimą, kodėl VMVT nesiima griežtesnių veiksmų. Tačiau mūsų galimybės tiesiogiai priklauso nuo galiojančio teisinio reguliavimo. Esame priežiūros institucija – įgyvendiname įstatymus, o ne juos kuriame. Todėl, matydami praktikoje kylančias problemas, pateikėme konkrečius pasiūlymus Aplinkos ministerijai, kurie, mūsų vertinimu, leistų gerokai efektyviau apsaugoti gyvūnus nuo nepriežiūros ir žiauraus elgesio“, – sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus atstovai.

Siūloma stiprinti atsakingą veisimą

Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti, kad gyvūnai būtų veisiami tik turint jų kilmę patvirtinančius dokumentus.

Pasak specialistų, toks reikalavimas padėtų mažinti neatsakingą ir nekontroliuojamą dauginimą, skatintų atsakingą veisimą, geresnę gyvūnų sveikatos kontrolę bei prisidėtų prie nelegalios prekybos mažinimo.

Taip pat siūloma tikslinti pačią gyvūnų augintinių veisėjo sąvoką. Šiuo metu įstatyme veisėjas apibrėžiamas pirmiausia kaip leidimą turintis asmuo, tačiau VMVT siūlo aiškiai įtvirtinti, kad veisėju laikomas asmuo, kuris gyvūnus veisia siekdamas išlaikyti konkrečios veislės savybes.

Ši kryptis atitinka ir Europos Sąjungos politiką. Europos Komisija, rengdama pirmąjį bendrą ES šunų ir kačių gerovės reglamentavimą, pabrėžia būtinybę didinti veisimo skaidrumą, užtikrinti gyvūnų atsekamumą ir mažinti nelegalią prekybą, kuri daro žalą tiek gyvūnų gerovei, tiek sąžiningiems veisėjams.

Aiškesnės ribos dėl žiauraus elgesio

VMVT siūlo tiksliau apibrėžti, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šiuo metu griežtesni gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi veiklą vykdantiems subjektams, kuriuos prižiūri VMVT, tačiau fiziniai asmenys dažnai patenka į teisinę pilkąją zoną.

„Praktikoje susiduriame su situacijomis, kai akivaizdu, kad gyvūno laikymo sąlygos neatitinka gyvūnų gerovės principų, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia taikyti griežtesnių priemonių. Veiklą vykdantiems asmenims, kurių veiklą prižiūri VMVT, taikomi aiškiai apibrėžti teisės aktų reikalavimai, todėl nustačius jų pažeidimus gali būti taikomos teisės aktuose numatytos poveikio priemones. Tuo tarpu fizinių asmenų atžvilgiu analogiški reikalavimai nėra taip aiškiai nustatyti, todėl net ir akivaizdžiai netinkamos gyvūno laikymo sąlygos ne visada sudaro pakankamą teisinį pagrindą taikyti tokias pačias poveikio priemones. VMVT nelaukdama pasikeitimų, bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. Kriaučeliūno Smulkiųjų gyvūnų klinikos profesoriais parengė Žiauraus elgesio su gyvūnais vertinimo gaires. Jos padeda administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams sudėtingose situacijose objektyviau įvertinti galimus pažeidimus, o visuomenei, geriau suprasti, kokie veiksmai, remiantis mokslo žiniomis, laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais“, – pažymi Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Suchocka.

Pavyzdžiui, komerciniams veisėjams nustatyti minimalūs plotai šunims ir katėms laikyti, numatyta pareiga užtikrinti šunų vedžiojimą, jeigu jie laikomi mažesnėse patalpose. Tuo tarpu analogiški reikalavimai privatiems gyvūnų laikytojams nėra aiškiai reglamentuoti.

Siūloma griežtinti draudimą laikyti gyvūnus

VMVT siūlo keisti ir draudimo laikyti gyvūnus taikymo tvarką. Siūloma, kad administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kuriems pritaikomas draudimas laikyti gyvūnus, draudimas būtų taikomas ne konkrečiai rūšiai, o visai gyvūnų grupei – pavyzdžiui, naminiams augintiniams arba ūkiniams gyvūnams.

Taip pat siūloma užkirsti kelią draudimo apėjimui registruojant gyvūnus kitų šeimos narių vardu. Todėl siūloma numatyti, kad draudimas galiotų ir bendrą namų ūkį vedantiems šeimos nariams.

Dar vienas svarbus pakeitimas – siūloma, kad draudimui laikyti gyvūnus pakaktų nustatyto žiauraus elgesio fakto, nebesiejant jo vien su konfiskavimo procedūra. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo žiauriai elgiasi su jam nepriklausančiu gyvūnu, tačiau jo konfiskuoti teisiškai nėra galimybės.

Siūloma uždrausti nuolat laikyti šunis pririštus 

Dar vienas siūlymas – drausti nuolat laikyti šunis pririštus. Tokia praktika vis dažniau vertinama kaip neatitinkanti šiuolaikinių gyvūnų gerovės standartų. Europos Parlamento priimtame reglamente dėl šunų ir kačių gerovės pabrėžiama, kad ilgalaikis pririšimas kelia reikšmingų gyvūnų gerovės problemų, riboja natūralų elgesį ir gali sukelti fizinius bei elgsenos sutrikimus.

Reikia aiškiai nustatyti, kiek laiko gyvūnas gali būti paliekamas vienas

VMVT taip pat siūlo įstatyme nustatyti maksimalų laiką, kiek gyvūnas gali būti paliekamas be žmogaus priežiūros.

Šiuo metu VMVT inspektoriai susiduria su atvejais, kai šunys vieni gyvena prie sodybų, o šeimininkai juos aplanko tik kas kelias dienas. Jeigu gyvūnui palikta vandens, maisto ir pastogė, dabartinis reguliavimas dažnai neleidžia konstatuoti pažeidimo, nors akivaizdu, kad socialiam gyvūnui tokios sąlygos neužtikrina visaverčio gyvenimo.

Siūloma peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų reguliavimą

VMVT taip pat siūlo peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų bei jų mišrūnų reglamentavimą – įvertinti, ar dabartinė sistema vis dar pagrįsta šiuolaikinėmis mokslo žiniomis ir praktiniais poreikiais.

Tikslas – daugiau aiškumo ir geresnė gyvūnų apsauga. VMVT pabrėžia, kad pateikti pasiūlymai parengti remiantis kasdienine inspektorių darbo praktika.

„Mūsų tikslas nėra nubausti kuo daugiau asmenų. Siekiame, kad įstatymas aiškiai apibrėžtų gyvūnų gerovės standartus, leistų vienodai vertinti pažeidimus ir suteiktų institucijoms realias galimybes apginti gyvūnus tais atvejais, kai šiandien teisinės priemonės yra nepakankamos. Kuo aiškesnis teisinis reguliavimas, tuo daugiau aiškumo turi ir gyvūnų laikytojai, ir pareigūnai, ir visuomenė“, – pabrėžia VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Kristina Ulienė.

VMVT inf.

Vėliau, 22.04 val., ugniagesiai vyko į Užusalių seniūniją, Kalnėnų kaimą, Centrinę gatvę. Pranešta, kad kaimynai kažką degina. Atvykus paaiškėjo, kad vyras prižiūrėjo deginamas gamtines atliekas, o laužo dydis siekė apie 2×2 metrus. Laužas buvo užgesintas panaudojus pusę kubinio metro vandens.

PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.

Sparčiai auga dirbtinio intelekto naudojimas

Per metus dirbtinio intelekto technologijų naudojimas Lietuvos versle išaugo net 143 proc. Šiuos sprendimus jau taiko 21 proc. šalies įmonių.

Reikšmingai augo ir kitų pažangių technologijų naudojimas. Duomenų analitikos sprendimus taiko 54 proc., o debesijos technologijas naudoja 55 proc. Lietuvos įmonių. Šie rodikliai reikšmingai viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Lietuvos skaitmeninę transformaciją ateityje turėtų sustiprinti ir naujos iniciatyvos. Viena jų yra planuojama Lietuvos dirbtinio intelekto gamykla „LitAI“, kuri taps nacionalinės ir europinės DI infrastruktūros dalimi. Ji sudarys daugiau galimybių mokslui, verslui ir viešajam sektoriui naudotis pažangiais skaičiavimo ištekliais bei kurti dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus.

Skaitmeninė pažanga apima ir viešąjį sektorių

Sparti technologijų plėtra svarbi ne tik verslo konkurencingumui, bet ir viešojo sektoriaus modernizavimui. Patogios, saugios ir prieinamos elektroninės paslaugos, efektyvesnis duomenų naudojimas, debesijos infrastruktūra bei dirbtinio intelekto sprendimai tampa svarbia šiuolaikinės valstybės veiklos dalimi.

Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra prisideda prie Lietuvos skaitmeninės pažangos modernizuodama valstybės informacines sistemas ir elektronines paslaugas, stiprindama bendrą viešojo sektoriaus IT infrastruktūrą bei plėtodama sąlygas saugiai naudoti debesijos, duomenų ir dirbtinio intelekto sprendimus.

Šiais darbais siekiama, kad skaitmeninė valstybės pažanga būtų juntama kasdien, o gyventojai ir verslas viešąsias paslaugas galėtų gauti paprasčiau, greičiau ir patogiau.

Europos Komisijos vertinimu, visai ES dar trūksta spartesnio augimo siekiant Skaitmeninio dešimtmečio tikslų. Didžiausi iššūkiai išlieka skaitmeninių įgūdžių, dirbtinio intelekto, debesijos paslaugų, puslaidininkių ir pažangios skaitmeninės infrastruktūros srityse. Todėl valstybės narės raginamos spartinti investicijas ir reformas, stiprinančias Europos technologinį konkurencingumą bei skaitmeninį suverenitetą.

Su 2026 m. Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita galima susipažinti Europos komisijos interneto svetainėje.

Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros inf.

„Tai tikrai ilgai lauktas ir pieno ūkiams labai naudingas projektas, kuriuo siūlome pieno kainą nustatyti pagal pieno pristatymo būdą, t. y. pieno kaina priklausys ne nuo jo kiekio, o privalės būti vienoda priklausomai kokiu būdu pienas pristatomas supirkėjui. Yra galimi trys būdai: pieno paėmimas iš namų, iš supirkimo punkto ir pristatymas supirkėjui (perdirbėjui). Ir kiekvienoje šioje kategorijoje bazinė pieno kaina negalės skirtis. Priedai ir priemokos, mokami už pieno kokybinius rodiklius, negalės viršyti 20 proc. bazinės pieno kainos“, – sakė idėjos autorius Seimo narys Tadas Sadauskis.

Įstatyme įtvirtinamos ilgalaikės ir trumpalaikės sutartys, reglamentuojami pagrindiniai pieno kainodaros sudarymo principai, apribojama nesąžininga praktika sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nustatomas draudžiamų veiksmų sąrašas ir sankcijų skyrimo tvarka.

„Projekto rengimą paskatino tai, kad žalio pieno rinkoje yra susiformavęs derybinių galių disbalansas tarp pieno pardavėjų (gamintojų) ir pieno pirkėjų, kur smulkūs pieno pardavėjai, kurių Lietuvoje yra per 7,5 tūkst., neturi derybinių galių sudarant pieno pardavimo sutartis ir jiems tenka priimti pieno supirkėjo primestas sąlygas, dažnu atveju – labai žemą pieno supirkimo kainą“, – pabrėžė T. Sadauskis.

Pasak Seimo nario, viešojo intereso apsaugos tikslais įstatymu įtvirtinama, kad galima pirkti tik tokį žalią pieną, kurio sudėtį ir kokybę įvertina valstybės valdoma akredituota laboratorija. „Valstybės valdoma laboratorija atlieps viešojo intereso tikslus – tyrimo nešališkumą, pieno gamintojų apsaugą, pieno kokybės kontrolės užtikrinimą, vartotojų interesų apsaugą. Toks modelis Lietuvoje taikomas daugiau nei 30 metų ir jo galiojimo metu sukaupta patirtis parodė, kad toks reglamentavimas užtikrina nešališkus tyrimus ir skaidrią tyrimų sistemą, leidžiančią vartotojams tiekti kokybiškus ir saugius pieno produktus, plėtoti eksportą“, – sakė T. Sadauskis.

Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymui (projektas Nr. XVP-395(3) pritarė 89 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Priimtos naujos nuostatos įsigalios 2027 m. kovo 1 d.

Šis įstatymas netaikomas, kai pieno pirkimo–pardavimo sutartys yra sudaromos pieno perdirbimo įmonių su kitomis pieno perdirbimo įmonėmis. Reglamentuoti ir kiti netaikymo atvejai.

Lietuvos Respublikos Seimo inf.

„Nuosava žemė ūkininkui suteikia daugiau stabilumo planuojant savo ūkio ateitį, o valstybei tai yra papildomos pajamos, kurios skiriamos Valstybės gynybos fondui. Pirmieji mėnesiai parodė ir tai, kad nemažos dalies prašymų negalime patenkinti, nes pageidaujami įsigyti sklypai yra urbanizuotose arba urbanizuojamose teritorijose, kuriose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama. Todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti, ar pasirinktas sklypas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas“, – sako laikinasis Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Dovydas Petraška.

Nuo metų pradžios dėl neatitikimo nustatytiems žemės pardavimo kriterijams atmesta apie 2 556 prašymų. Dažniausia priežastis, kodėl prašymai yra netenkinami yra ta, kad pageidaujami įsigyti žemės sklypai patenka į urbanizuotas arba urbanizuojamas teritorijas, kuriose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.

Todėl prieš teikiant prašymą rekomenduojama pasitikrinti, ar konkretus sklypas nepatenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją. Tai galima padaryti savivaldybių bendruosiuose planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose arba Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), pasirinkus atitinkamos savivaldybės bendrąjį planą.

Didžiausias susidomėjimas valstybine žemės ūkio paskirties žeme fiksuojamas Šilutės, Vilkaviškio, Šiaulių ir Šakių rajonuose.

NŽT viešai skelbia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo statistiką specialioje švieslentėje. Joje galima stebėti gautų prašymų skaičių, jų nagrinėjimo eigą ir rezultatus bei palyginti duomenis pagal laikotarpius ir teritorijas.

Kas gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę?

Fiziniai asmenys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti, jeigu ne trumpiau kaip trejus metus yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi profesinį pasirengimą ūkininkauti ir per pastaruosius trejus metus Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos. Kartu su prašymu būtina pateikti VMI priimtas metines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM311). Pasėlių deklaracijos, ūkio apskaitos žurnalai, sąskaitos, čekiai ar kiti panašūs dokumentai šiuo atveju nėra tinkami įrodymai.

Juridiniai asmenys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti, jeigu yra žemės ūkio produkcijos gamintojai ir jų pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus sudarė daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Kartu su prašymu būtina pateikti žemės ūkio ministro patvirtintos formos pažymą apie pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Kokią žemę galima įsigyti?

Įsigyti galima iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Parduodami tiek teisėtai naudojami valstybinės žemės sklypai, tiek laisvi, neišnuomoti sklypai, besiribojantys su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Valstybinė žemė neparduodama, jeigu ji yra urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, taip pat rezervuota investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai.

Vienas asmuo iš valstybės gali įsigyti ne daugiau kaip 21 ha tokios žemės, o bendras jam ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali viršyti 500 ha.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“. Juos taip pat galima pateikti per Elektroninius valdžios vartus, elektroniniu paštu, per e. pristatymo sistemą arba paštu. Jeigu planuojama įsigyti kelis žemės sklypus, rekomenduojama kiekvienam jų pateikti atskirą prašymą.

Kaip nustatoma žemės kaina?

Valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina nustatoma palyginus masinio ir individualiojo vertinimo metu nustatytas vertes. Pasirenkama didesnioji, kuri padidinama 25 procentais.

NŽT organizuoja individualųjį žemės sklypo vertinimą, o jo išlaidas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kompensuoja pirkėjas. Šiuo metu vieno sklypo individualusis vertinimas kainuoja 96,8 eurų. Tai yra daugiau kaip du kartus mažiau nei vidutinė tokios paslaugos rinkos kaina.

Ūkininkams, planuojantiems įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, NŽT yra parengusi prašymų teikimo atmintinę bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos galima rasti NŽT interneto svetainėje.

 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos inf.

Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. turėjo įsigalioti naujos nuostatos, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį. Jeigu asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu būtų nepasiekęs kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis būtų galėjęs tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Kartu būtų įsigaliojusios ir nuostatos, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus.

Priimtomis pataisomis nuspręsta atsisakyti šių dar neįsigaliojusių reikalavimų. Tokiu būdu ir toliau vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus, o pagrindinis – baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinus mokymosi pasiekimus.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai ir toliau bus priskiriami pasiekimų lygiams (1–3 balai – nepasiektas slenkstinis lygis, 4 balai – slenkstinis lygis, 5–6 balai – patenkinamas lygis, 7–8 balai – pagrindinis lygis, 9–10 balų – aukštesnysis lygis), o mokiniai nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygio (gavę 1–4 balus) gaus papildomą mokymosi pagalbą ir galės mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

„Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo slenkstis turi būti pažangos matavimo, o ne atrankos įrankis. Ir tas reikalavimas tampa jau nebe vertinimo priemone, o teisiniu barjeru. Ir iš tikrųjų, remiantis NŠA (Nacionalinės švietimo agentūros) duomenimis, jeigu būtent slenkstinis reikalavimas būtų taikytas jau 2025 metais, tai pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 4 tūkst. 247 mokiniai, arba 15,2 proc. visų dešimtokų. Tai tikrai nėra pavieniai atvejai, tai tūkstančiai jaunų žmonių visoje Lietuvoje“, – yra sakiusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

LRS inf.

Priesaikas priėmė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Vardiniai Vyriausybės narių priesaikos lapai perduoti parlamento vadovui ir bus saugomi Seimo kanceliarijoje.

Prisiekus naujosios Vyriausybės nariams, darbą baigė XX Vyriausybė.

Šiandien Seimas pritarė Ministro Pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pateiktai dvidešimt pirmosios Vyriausybės programai. Po šio sprendimo nauja Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti ir privalės per 3 mėnesius patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.

LRS inf.

Penkis mėnesius truksiančio projekto metu gyventojų lauks ne tik nemokamos treniruotės, bet ir sporto renginiai, fizinio raštingumo mokymai, motyvacijos užsiėmimai, išgyvenimo pratybos bei įvairios aktyvios veiklos, skirtos skirtingo amžiaus žmonėms.

Projektu siekiama, kad fizinis aktyvumas taptų lengvai prieinamas kiekvienam – nesvarbu, ar jau sportuojate, ar tik dabar nusprendėte žengti pirmą žingsnį sveikesnio gyvenimo link.

Nemokamos reguliarios treniruotės

Jau nuo liepos 16 dienos MFIT sporto klube prasidės nemokamos reguliarios treniruotės, kurios vyks antradieniais ir ketvirtadieniais.

Numatytos trys dalyvių grupės:

07:00 – suaugusiesiems (18–59 m.);
13:00 – vyresnio amžiaus žmonėms (60+);
16:00 – vaikams ir jaunimui (iki 17 m.).

Projektas skirtas visų amžiaus grupių Jonavos rajono gyventojams. Kiekvienai grupei parengtos pagal amžių ir fizinį pasirengimą pritaikytos treniruotės, todėl laukiami tiek jau aktyviai sportuojantys, tiek žmonės, kurie tik dabar nusprendė daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir fiziniam aktyvumui.

Tikime, kad reguliarios treniruotės taps puikia galimybe ne tik stiprinti fizinę sveikatą, bet ir susipažinti su bendraminčiais, atrasti motyvaciją judėti bei tapti aktyvios bendruomenės dalimi.

Dalyvių laukia ne tik treniruotės

Projektas apims gerokai daugiau nei reguliarius užsiėmimus sporto salėje.

Jau liepos mėnesį vyks pirmasis atviras sporto renginys, subursiantis įvairaus amžiaus gyventojus aktyviai praleisti laiką.

Rugpjūtį dalyvių lauks dar du sporto renginiai bei fizinio raštingumo mokymai, kuriuose bus kalbama apie jėgos ir ištvermės ugdymą, aktyvaus gyvenimo naudą bei sveikų įpročių formavimą.

Rugsėjį vyks dar vienas sporto renginys, motyvacijos mokymai bei išgyvenimo pratybos gamtoje.

Spalio ir lapkričio mėnesiais dalyviai galės išbandyti kliūčių ruožo veiklas, komandinius iššūkius ir kitas aktyvias užduotis.

Projektą vainikuos baigiamosios veiklos gruodžio mėnesį.

Registracija

Registracija į reguliarias treniruotes jau prasidėjo, o pirmosios treniruotės startuos liepos 16 dieną.

Dalyvavimas projekto veiklose yra nemokamas, tačiau vietų skaičius treniruotėse ribotas, todėl organizatoriai kviečia registruotis iš anksto.

Daugiau informacijos apie projektą, registraciją bei artimiausias veiklas rasite MFIT socialiniuose tinkluose.

Facebook įrašas:
https://www.facebook.com/share/1Ba9UX8hgT/?mibextid=wwXIfr

Taip pat kviečiame prisijungti prie projekto „MFIT Aktyvios kartos“ bendruomenės „Facebook“ grupėje, kur pirmieji dalinsimės visa aktualia informacija apie treniruotes, sporto renginius, mokymus ir kitas projekto veiklas.

Facebook grupė:
https://www.facebook.com/share/g/1BEZ4AMJYH/?mibextid=wwXIfr

Informacija apie projektą

Projekto pavadinimas

„MFIT Aktyvios kartos“

Projektas bendrai finansuojamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis.

Projekto tikslas

Skatinti Jonavos raj. skirtingo amžiaus gyventojų reguliarų fizinį aktyvumą per jėgos, ištvermės ir funkcines treniruotes, į jas įtraukiant 60 unikalių dalyvių, kartu suorganizuojant 4 atvirus sporto renginius, į juos įtraukiant daugiau kaip 500 unikalių dalyvių, bei ugdyti fizinio aktyvumo raštingumą, praktinius krašto įgūdžius ir pilietiškumą.

Planuojamos veiklos

Reguliarios, nemokamos fizinio aktyvumo pratybos (treniruotės) – 5 mėnesius;
4 sporto renginiai, orientuoti į fizinę ištvermę, funkcinį pasirengimą bei komandinius įgūdžius;
Mokymai, skirti fizinio raštingumo ugdymui, orientuoti į jėgos ir ištvermės fizinį aktyvumą;
Mokymai, skirti fizinio aktyvumo savireguliacijai, motyvacijai ir ilgalaikių įpročių formavimui;
Išgyvenimo pratybos lauko sąlygomis su ribotu poilsiu;
Kliūčių ruožo įveikimas lauko sąlygomis ir užduočių įveikimas lauko sąlygomis.

Laukiami rezultatai

Veiklose dalyvaujantys dalyviai pagerins savo fizinį pajėgumą, ištvermę, jėgą ir funkcinį pajėgumą, pajus bendros savijautos ir sveikatos būklės gerėjimą.

Įgyvendinimo laikotarpis

2026-07-01 – 2026-12-15

Skirto finansavimo dydis

16 844,17 Eur

Projekto tikslinės grupės

Vaikai
Jaunimas
Suaugusieji
Vyresnio amžiaus asmenys

Projekto veiklų tvarkaraštis (preliminarus)

Liepa

Reguliarių treniruočių pradžia.
Pirmasis sporto renginys.

Rugpjūtis

Reguliarios treniruotės.
Fizinio raštingumo mokymai.
Du sporto renginiai.

Rugsėjis

Reguliarios treniruotės.
Sporto renginys.
Motyvacijos mokymai.
Išgyvenimo pratybos.

Spalis

Reguliarios treniruotės.
Kliūčių ruožo veiklos.

Lapkritis

Reguliarios treniruotės.
Kliūčių ruožo veiklos.
Užduočių įveikimas lauko sąlygomis.

Gruodis

Baigiamosios projekto veiklos.
Projekto užbaigimas.

Didžiausia rizika kyla tuomet, kai greitai gendantys maisto produktai per ilgai laikomi netinkamoje temperatūroje, nesilaikoma jų laikymo reikalavimų  arba maisto ruošimo metu nepaisoma pagrindinių higienos taisyklių.  

Viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių – kryžminė tarša. Ji atsiranda tada, kai bakterijos ir kiti mikroorganizmai nuo vieno maisto produkto, paviršiaus ar įrankio patenka ant kito maisto produkto. Pavyzdžiui, jei ant tos pačios pjaustymo lentelės, jos kruopščiai nenuplovus, supjausčius žalią mėsą, o vėliau pjaustant daržoves, kurios bus vartojamos neapdorojus termiškai, patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į jau paruoštą vartoti maistą. Nors kryžminės taršoa plika akimi nepastebima, jos pasekmės gali būti rimtos. 

Kryžminė tarša galima ne tik ruošiant maistą, bet ir jį laikant. Šaldytuve žalius produktus, pavyzdžiui, mėsą, žuvį ar jūros gėrybes, reikia laikyti atskirai nuo jau paruošto vartoti maisto, vaisių ir daržovių. Iš nesandariai laikomų produktų išsiskyrę skysčiai gali užteršti kitus maisto produktus. 

Siekiant sumažinti apsinuodijimo maistu riziką, svarbu laikytis pagrindinių maisto saugos principų: 

Reguliariai plaukite rankas su muilu ir po tekančiu vandeniu. Rankų higiena ypač svarbi prieš pradedant ruošti maistą, prieš liečiant jau paruoštą vartoti maistą, prieš tvarkant žalią mėsą, žuvį ar kitą termiškai neapdorotą maistą, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnais, pabaigus valymo darbus ir pan.. Jei reikia, naudokite rankų dezinfekavimo priemonę. 

Palaikykite švarą virtuvėje. Po maisto ruošimo kruopščiai nuplaukite ir išvalykite naudotus įrankius, indus, pjaustymo lenteles bei kitus maisto tvarkymo paviršius. Ypač atidžiai nuvalyti paviršius, ant kurių buvo ruošiama žalia mėsa, žuvis ar paukštiena. 

Atskirkite žalius ir paruoštus vartoti produktus. Termiškai neapdorotus produktus laikykite atskirai nuo jau paruošto maisto tiek ruošiant, tiek laikant šaldytuve. Atšildomą maistą, ypač mėsą ar paukštieną laikykite taip, kad išsiskyręs skystis nepatektų ant kitų produktų. 

Tinkamai termiškai apdorokite maistą. Gaminant apdorojamų produktų vidinė temperatūra turi pasiekti ne mažiau kaip +75 °C. 

Laikykitės tinkamų maisto produktų laikymo sąlygų. Visada atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytą laikymo temperatūrą ir tinkamumo vartoti terminą. Pagaminto maisto nelaikykite kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas. 

Nuplaukite vaisius, daržoves ir uogas. Prieš vartojimą juos kruopščiai nuplaukite, o maistui gaminti naudokite tik geriamąjį vandenį. 

Maisto sauga prasideda nuo kasdienių įpročių. Vos kelios papildomos minutės, skirtos higienai, švaros palaikymui ir tinkamam maisto laikymui, gali padėti išvengti apsinuodijimo maistu ir užtikrinti, kad vasaros poilsis paliktų tik gerus įspūdžius. 

VMVT inf.

Atviro mikrofono vakaras – tai renginys, kuriame kiekvienas balsas gali suskambėti ypatingai.

Kuriantieji – rašantys, dainuojantys, grojantys, pasakojantys ar tiesiog norintys pasidalinti žodžiu – kviečiami į sceną, kurioje laukia gyvas ryšys su bendruomene.

Scenoje gali skambėti poezija, muzika, proza, asmeninės istorijos, monologai, net improvizacijos – svarbiausia, kad tai būtų autentiška ir nuoširdi JŪSŲ AUTORINĖ KŪRYBA.

Kada ir kur?

2026 m. rugsėjo 4 d. (penktadienis), 17 val.

Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Knygų terasa (Žeimių g. 9, Jonava). Esant nepalankiam orui, renginys vyks bibliotekos Skaitykloje.

Kaip dalyvauti?

Dalyvauti kviečiami visi nuo 16 metų amžiaus.

Norintieji dalyvauti turi registruotis iki rugpjūčio 28 d.

Kiekvieno dalyvio pasirodymo trukmė iki 5 minučių.

Rekomenduojama pasiruošti ir atsarginį kūrinį – jei prireiktų.

Kūrybinės dvikovos ar papildomo pasirodymo.

Pagrindinis prizas – 276 Eur! 

Tai puiki proga būti išgirstam, pasidalinti tuo, kas svarbu, patirti autentišką ryšį su auditorija ir per kūrybos džiaugsmą įprasminti Jonavos 276-ąjį gimtadienį.

Klausimai: rasyk@jonbiblioteka.lt

Registracija: https://forms.gle/CmbCpPQEcXErt3347

Daugiau informacijos:

https://jonbiblioteka.lt/skaitytojams/naujienos/kvieciame-registruotis-i-atviro-mikrofono-vakara

„Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam jaunuoliui, išreiškusiam norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Rekordinis savo noru tarnybą pasirinkusių jaunuolių skaičius rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių siekia prisidėti prie valstybės saugumo stiprinimo ir supranta savo vaidmenį visuotinės gynybos sistemoje. Vis dėlto dėl riboto tarnybos vietų skaičiaus šiais metais privalomąją pradinę karo tarnybą galės pradėti ne visi norintieji“, – sakė Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Atsižvelgiant į itin didelį norą atlikti tarnybą pareiškusių jaunuolių skaičių, ne visi prašymai galės būti patenkinti. Karo komendantūrų valdyba rekomenduoja abiturientams ir būsimiems studentams, planuojantiems savo ateitį, neatsisakyti studijų vien dėl lūkesčio šiais metais pradėti tarnybą.

Jaunuoliai, gavę kvietimą studijuoti ir vėliau sulaukę sprendimo dėl šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, įstatymų nustatyta tvarka gali pasinaudoti teise į akademines atostogas, atlikti tarnybą, o ją baigę – sugrįžti tęsti studijų. Įstatymuose numatytos garantijos išsaugoti studijų vietą studentams, atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą.

Lietuvos kariuomenės inf.

Renginio metu skambėjo muzika, vyko edukacinės veiklos, prekybininkų mugė, karinės technikos paroda, loterija, buvo įžiebtas laužas, o vakarą vainikavo įspūdingi fejerverkai.

Šventės dalyvių pasveikinti atvyko Jonavos rajono savivaldybės vicemeras Povilas Beišys, Seimo narys Eugenijus Sabutis, kitų seniūnijų seniūnai ir bendruomenių atstovai.

„Sveikinu Šilų bendruomenę surengus puikų renginį. Jūs - gražus pavyzdys, kad tradicijos suburia ir vienija žmones. Džiaugiuosi galėjęs sudalyvauti jūsų šventėje“, - sakė vicemeras.

Šventinę nuotaiką kūrė grupės „Bernužėliai“ ir „POP kultūra“, mišrus vokalinis ansamblis „Išorai“, moterų vokalinis ansamblis „Žavesys“ bei Jonavos kultūros centro vaikų pop choras „Šuldu Buldu“.

Jonavos rajono savivaldybės inf.

Ūkininkai, pasirinkę deklaruoti posėlį, jį įsipareigoja pasėti po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. (pluoštinės kanapės gali būti sėjamos po birželio 30 d.) ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Šiuo laikotarpiu leidžiama tvarkyti (smulkinti, voluoti) nesuardant dangos.

Posėlis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d., tačiau jį išlaikyti galima trumpiau, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt arba per „NMA agro“ programą informuoja NMA apie sėją. Pranešime būtina nurodyti valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerius ir tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.

Primename, jog posėlį turi sudaryti bent vienas iš šių, neįskaitant pagrindinių žemės ūkio augalų pabirų, žemės ūkio augalas, kuris turi vyrauti: žirniai, pupos, sojos, lubinai, vikiai, avinžirniai, lęšiai, garstyčios, ridikai, judros, linai, facelijos, grikiai, rapsukai, saulėgrąžos, dobilai, barkūnai, seradėlės, šunažolės, eraičinai, svidrės, motiejukai, miglės, eraičinsvidrės, dryžučiai, kanapės.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos inf.

„Kviečiame bendruomenes pasinaudoti galimybe gauti finansavimą ir įgyvendinti jų pačių poreikius atliepiančius sprendimus. Gamybos įmokos lėšų panaudojimas yra puikus būdas užtikrinti, kad atsinaujinančios energetikos plėtra kurtų tiesioginę ir aiškiai matomą naudą vietos bendruomenėms. Tikimės, kad tokia galimybė, kaip ir praėjusiais metais, neliks nepastebėta“, – sako APVA Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas. 

Naujas reikalavimas – privalomas savivaldybės pritarimas 

Šiemet, skirtingai nei ankstesnių metų kvietime, bendruomeninė organizacija kartu su paraiška turi pateikti ir savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinimą, leidžiantį įgyvendinti planuojamą projektą konkrečioje vietoje. 

Svarbu tai, kad šis patvirtinimas turi būti grindžiamas galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir saugomų teritorijų nuostatais. Taip siekiama užtikrinti, kad finansuojami projektai būtų planuojami atsakingai, bendradarbiaujant su savivaldybe bei įgyvendinami nepažeidžiant vietovei taikomų reikalavimų. 

Kas ir kokios paramos gali sulaukti? 

Pretenduoti į finansavimą iš gamybos įmokos lėšų gali netoliese nuo elektrinių veikiančios bendruomeninės organizacijos. Pagrindinis reikalavimas – numatyti projektai turi būti įgyvendinami ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo tos elektrinės, už kurią yra sumokėta gamybos įmoka. 

Siekdamos įvertinti savo galimybes, bendruomeninės organizacijos pirmiausia turėtų atlikti namų darbus – APVA svetainėje esančiame specialiame žemėlapyje pasitikrinti, ar planuojamo projekto vieta patenka į nustatytą zoną. Šiame interaktyviame įrankyje pareiškėjai taip pat ras ir kitą svarbią informaciją – tikslią bendrą paramos sumą, tenkančią projektams iš kiekvienos konkrečios elektrinės. 

Bendra kvietimo suma – kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Nors skelbiamas vienas bendras kvietimas, kiekvienai elektrinei yra priskiriama atskira suma projektams finansuoti. Teikdama paraišką bendruomeninė organizacija turi pasirinkti vieną konkrečią elektrinę ir su vienu projektu gali pretenduoti tik į vienos elektrinės gamybos įmokos lėšas. Visgi paraiškų skaičius vienam pareiškėjui nėra ribojamas – ta pati organizacija gali teikti kelias paraiškas, jeigu planuojama įgyvendinti visiškai skirtingus, unikalius projektus.

Reikalavimai projektams 

„Šis kvietimas suteikia išskirtinę laisvę pačioms bendruomenėms nuspręsti, kokių pokyčių joms labiausiai reikia, todėl griežto galimų projektų sąrašo nėra. Gamybos įmokų lėšos bus skiriamos bendruomeninių organizacijų iniciatyvoms, kurios gerina ar tausoja aplinką, taip pat teikia realią ekonominę arba socialinę naudą vietos gyventojams bei pačiai organizacijai“, – pabrėžia A. Pužas. 

Maksimalus vieno projekto biudžetas negali viršyti 500 tūkst. eurų, o finansuojamos veiklos turi būti įgyvendintos per 18 mėnesių. Teigiamai įvertintiems projektams paramos lėšos bus išmokamos avansu pagal pasirašytą sutartį. Tiesa, galioja griežtas ribojimas – šių finansų negalima naudoti veikloms, susijusioms su politinių partijų finansavimu, lošimais ar alkoholio ir tabako populiarinimu. 

Vertinant projekto tinkamumą finansavimui gauti bus skiriami balai. Balai skiriami atsižvelgiant į penkis prioritetinius kriterijus: atstumą iki elektrinės, partnerystę su savivaldybe ar jos įstaigomis,  bendruomenės švietimą, ilgalaikę naudą bei finansinių išteklių poreikį. Finansavimas skiriamas projektui surinkusiam daugiausiai balų.  

Paraiškos APVIS svetainėje priimamos nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 10 d. Tinkamai pasiruošti paraišką padės išsami informacija, pateikiama agentūros puslapyje. Papildoma informacija teikiama el. paštu: gamybosimoka@apva.lt. 

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

Iki šiol Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs V. Majauskas šiandien vykusiame Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje davė tarybos nario priesaiką. Tame pačiame posėdyje jis paskirtas ir tarybos nariu, laikinai einančiu mero pareigas.

M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės meru pirmą kartą buvo išrinktas 2011 metais. Vėliau jonaviečiai mero mandatą jam patikėjo dar ne vienai kadencijai.

„Jonavos rajoną palieku kaip meras, bet ne kaip jonavietis – čia mano šeima, mano namai, mano mylimas miestas. Nuoširdžiai dėkoju jums, jonaviečiai, kad pasitikėjote manimi ir kad jūsų dėka galėjau prisidėti prie Jonavos augimo.

Pirmadienį buvo paskutinė diena, kai ėjau Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas. Man buvo didelė garbė dirbti miestui, kuriame gyvena tiek daug nuostabių žmonių, savo darbais, idėjomis ir ryžtu kasdien kuriančių Jonavą“, – sakė M. Sinkevičius.

Pokyčių Jonavos rajono savivaldybės tarybos sudėtyje įvyko dar ir iki šio posėdžio – tarybos nario mandato atsisakė Povilas Garbauskas. Vyriausioji rinkimų komisija prašymą dėl atsistatydinimo patvirtino liepos 9 dieną.

Laikinasis meras savo pareigas eis iki artimiausių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų. Numatoma, kad jie vyks 2027 m. pavasarį.

Jonavos r. sav. inf.

Priėmimas per šią konkursinę eilę vyksta lygiai taip pat, kaip ir per įprastą konkursinę eilę, tačiau stojantiesiems, kurie atitinka antrosios konkursinės eilės reikalavimus, sudaromos sąlygos dėl studijų vietos konkuruoti atskirai.

Antrąja konkursine eile gali naudotis tie, kurie atitinka bent vieną iš taikomų reikalavimų:

yra iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų,
yra ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, kurių abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę,
yra globotiniai,
turi 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį,
turi sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį,
turi ne trumpesnės nei 24 mėn. praktinės veiklos patirties, jei stoja į bakalauro ar vientisąsias studijas.
Į praktinės veiklos patirtį įskaitomas pastarųjų 3 metų darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, atlikta arba įskaityta karo tarnyba.

Stojantieji per antrąją konkursinę eilę, kaip ir visi stojantieji, elektroninius prašymus teikia LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS): www.lamabpo.lt. Stojantieji priėmimo prašyme turi pažymėti, kad tenkina bent vieną iš antrosios konkursinės eilės požymių. Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmime galima teikti iki liepos 23 d. 12 val.

Antrajai konkursinei eilei iš viso skiriama apie 1,3 tūkst. (arba 10 proc.) valstybės finansuojamų studijų vietų.

Priėmimo reikalavimai – tokie patys, kaip ir visiems

Stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir visiems stojantiesiems. Reikia būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.

Stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas pakanka dviejų egzaminų: stojantiesiems į menus nereikia matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas – pasirenkamojo egzamino.

Trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jei stojama į universitetą, ir ne mažesnis nei patenkinamas lygis (41 balas), jei stojama į kolegiją.

Visiems stojantiesiems taip pat reikia pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

ŠMSM inf.

Turėkite Europos sveikatos draudimo kortelę

Lietuviams, gyvenantiems Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, galioja tos šalies sveikatos draudimas, todėl dar prieš išvykstant atostogų į Lietuvą rekomenduojama pasigaminti ir su savimi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji pasitarnaus, jei per atostogas tėvynėje prireiks skubios medicinos pagalbos.

„Pastebime, kad žmonės Europos sveikatos draudimo kortelę dažniausiai prisimena tik tada, kai jos jau prireikia. Liga ar trauma net ir atostogaujant gali užklupti netikėtai, todėl kortele verta pasirūpinti dar prieš kelionę. Ji patvirtina teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir mūsų šalies gyventojams, o išlaidos gydymo įstaigai apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Gyventojų aptarnavimo Šiaulių skyriaus patarėja Rima Budginienė.

Pasak jos, dažniausiai viešint kitoje šalyje medicinos pagalbos prireikia įvykus nelaimingam atsitikimui, dėl traumų, ūmaus skausmo ar paūmėjusių lėtinių ligų. Pavyzdžiui, susilaužius ranką, susirgus plaučių uždegimu ar paūmėjus astmai, pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę ir asmens dokumentą Lietuvos gydymo įstaigose, kurios turi sutartį su ligonių kasa, būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta nemokamai.

Kortelė gali praversti ir vaistinėje. „Su kortele vaistinėje galėsite įsigyti gydytojo paskirtų kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip mūsų šalies gyventojai – pateikus kortelę bei asmens dokumentą, reikia sumokėti tik paciento priemoką“, – pabrėžia VLK atstovė.

Europos sveikatos draudimo kortelę gyventojams išduoda tos šalies, kurioje žmogus yra apdraustas sveikatos draudimu, atsakinga institucija.

Jei atvykote gydytis

Kai į Lietuvą atvykstate ne atostogauti, o iš anksto suplanuotai operacijai, gydymui ar nėštumo priežiūrai, tokių paslaugų su Europos sveikatos draudimo kortele nemokamai gauti nepavyks. Planinėms gydymo paslaugoms gauti reikalingas dokumentas S2, kuris yra išduodamas tos šalies, kurioje esate apdraustas sveikatos draudimu, įstaigoje – pavyzdžiui, sveikatos draudimo tarnyboje ar ligonių kasoje.

S2 dokumentas leidžia gauti planines gydymo paslaugas Lietuvos gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasa. Vis dėlto už kai kurias mokamas paslaugas, priemokas ar transportavimo išlaidas gali tekti susimokėti pačiam.

Prieš atvykstant vizitą būtina suderinti su pasirinkta gydymo įstaiga, o atvykus pateikti asmens dokumentą ir dokumentą S2.

„Kasmet matome, kad dalis užsienyje gyvenančių lietuvių planinį gydymą renkasi tėvynėje. Vieniems svarbu bendrauti su medikais gimtąja kalba, kitiems – gydytis arčiau artimųjų arba pas konkretų specialistą. Dažniausiai su S2 dokumentu į Lietuvą atvykstama dėl organų transplantacijos, brangiųjų tyrimų, planinių operacijų ar kitų specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų“, – sako VLK Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.

VLK duomenimis, praėjusiais metais su S2 dokumentu Lietuvos gydymo įstaigose 142 kitų Europos šalių apdraustiesiems buvo suteiktos planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Daugiausia jų gavo Jungtinėje Karalystėje apdrausti pacientai – 77, o Latvijoje apdrausti – 62.

Galite susigrąžinti išlaidas

Europos Sąjungos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino gyventojai gali pasinaudoti ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros galimybe – už gydymą Lietuvoje sumokėti patys, o vėliau kreiptis į savo draudimo įstaigą dėl išlaidų kompensavimo.

Kompensavimo sąlygos priklauso nuo šalies: vienur būtinas išankstinis leidimas, kitur pakanka dokumentus pateikti jau gavus paslaugas. Todėl prieš planuodami gydymą, iš anksto pasitikrinkite, kokia tvarka galioja šalyje, kurioje esate apdraustas.

Daugiau informacijos apie šią tvarką galite gauti savo šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionaliniame kontaktiniame centre.

VLK inf.

„Užsibrėžtos krypties laikysimės ir toliau. Investicijos į oro gynybą, šalies gynybos pramonę ar Vokietijos brigados priėmimą turi vieną tikslą – atgrasyti priešą ir sustiprinti mūsų saugumą. Lietuva tarptautinėje erdvėje yra vertinama kaip pavyzdinė sąjungininkė ne tik todėl, kad skiriame didžiausią BVP dalį gynybai visame NATO aljanse. Priimami sprendimai, treniruočių sąlygos kariams ir nuoseklumas užtikrina Lietuvos kariuomenės pasirengimą veikti kartu su sąjungininkais, o tai yra geriausia investicija į žmonių saugumą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Oro gynybai – dvigubai didesnės investicijos

Viena svarbiausių KAM krypčių šioje Vyriausybėje – oro gynybos stiprinimas. Investicijos į šią sritį lyginant su praėjusiais metais išaugo dvigubai, o per pastaruosius šešerius metus – 20 kartų. Tai leidžia realiai spartinti daugiasluoksnės oro gynybos vystymą – nuo taikinių aptikimo ir perspėjimo iki jų neutralizavimo.

Stiprinami tiek trumpojo nuotolio, tiek vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumai: Lietuva perka jau trečiąją mobilią trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MSHORAD, kurios sudėtyje – „Giraffe 1X“ radarai, RBS70 NG raketsvaidžiai bei ugnies valdymo ir kontrolės sistema. Taip pat stiprinamas RBS-70 sistemų aprūpinimas „Bolide“ raketomis, o papildomai siekiama įsigyti „AIM-9X Block II Sidewinder“ raketų, suderinamų su NASAMS oro gynybos sistema.

Kartu sistemiškai stiprinama kova su į šalies teritoriją įskrendančiais dronais. 2025–2028 m. bendram Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų poreikiui papildomoms kovos su dronais priemonėms numatoma apie 500 mln. eurų iš KAM asignavimų.

Lietuviški dronai ir gynybos pramonės stiprinimas

KAM investuoja apie 3 mln. eurų, siekiant Lietuvoje sukurti ir gaminti ekonomišką bei efektyvų dronų-perėmėjų sprendimą, skirtą priešiškiems oro taikiniams aptikti, perimti ir neutralizuoti. Ateityje šis dronas-perėmėjas turėtų tapti integralia Lietuvos oro gynybos sistemos dalimi.

Ši iniciatyva papildys jau suplanuotus kovos su dronais sistemų įsigijimus rinkoje ir sudarys sąlygas Lietuvos technologijų kūrėjams tiesiogiai prisidėti prie šalies oro gynybos pajėgumų stiprinimo. Valstybės užsakymais siekiama, kad Lietuvoje būtų kuriamos, išlaikomos ir plečiamos nacionaliniam saugumui svarbios kompetencijos bei technologiniai pajėgumai.

Gynybos ir saugumo pramonei taip pat atveriama 40 mln. eurų vertės rizikos kapitalo priemonė „MILInvest-2“. Ją sudaro 30 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir 10 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijos lėšų. Ši priemonė leis investuoti į perspektyvias gynybos ir saugumo sektoriaus įmones, naujų technologinių idėjų plėtrą, pažangių produktų vystymą, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų kūrėjų komandas.

Siekiant greičiau koordinuoti bendradarbiavimą su verslu, krašto apsaugos sistemoje gynybos pramonei skirta „vieno langelio“ principu veikianti platforma pramone@kam.lt.

Lietuvos sprendimuose – pamokos iš Ukrainos 

Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad moderniame mūšio lauke lemiamą reikšmę įgyja greitis, technologijos, bepiločiai orlaiviai, oro gynyba ir gebėjimas operatyviai pritaikyti naujus sprendimus. Todėl Lietuva stiprina praktinį bendradarbiavimą su Ukraina, perima jos patirtį ir įtraukia ją į nacionalinių pajėgumų vystymą.

Ministro kvietimu, Ukrainos oro gynybos ekspertai lankėsi Lietuvoje, pristatydami, kokios Ukrainos išmoktos pamokos būtų naudingiausiai pritaikomos Lietuvos kariuomenei.

Ukrainos patirties integravimas į Lietuvos kariuomenės rengimą, įsigijimus ir technologinius sprendimus išliks svarbia kryptimi stiprinant pasirengimą šiuolaikinėms grėsmėms.

Vilniuje taip pat surengtas NATO ir Ukrainos gynybos inovatorių forumas, kuriame daugiausia dėmesio skirta inovacijoms, paramai Ukrainai, bepiločių sistemų ir oro gynybos sprendimams, dirbtinio intelekto taikymui, investicijoms ir bendros gamybos galimybėms.

Sparčiai vystomas Rūdninkų karinis miestelis

Toliau įgyvendinamas Rūdninkų karinio miestelio projektas – didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Visa apimti įsigaliojo II etapo infrastruktūros plėtros projekto sutartys. Statomas karinis miestelis užims apie 190 hektarų Rūdninkų karinio poligono teritorijos. Visa infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei ir bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms.

Rūdninkų miestelis yra kertinė Lietuvos įsipareigojimo priimti Vokietijos brigadą dalis. Šis projektas reikšmingai sustiprins Lietuvos nacionalinį saugumą. Tai ilgalaikis sąjungininkų buvimo Lietuvoje įtvirtinimas ir vienas svarbiausių NATO atgrasymo rytiniame flange elementų.

Sąjungininkams Lietuvoje – priimančiosios šalies parama

JAV karių buvimas Lietuvoje išlieka ilgalaikis mūsų šalies prioritetas ir vienas svarbiausių atgrasymo veiksnių regione. Siekdama sudaryti geriausias įmanomas sąlygas strateginių sąjungininkų buvimui Lietuvoje, KAM išplėtė priimančiosios šalies paramos paketą JAV pajėgoms. Numatyta padengti su JAV karių buvimu Lietuvoje susijusias išlaidas, įskaitant infrastruktūros išlaikymą, komunalines paslaugas, maitinimą, skalbimą, transportavimą Lietuvoje, kurą ir kitas sutartas paslaugas bei prekes.

Šis sprendimas patvirtina, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina įsipareigojimus NATO kolektyvinei gynybai ir atgrasymui stiprinti.

Plečiama kariniams mokymams skirta infrastruktūra

Seimas pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos steigimui Lazdijų rajone. Tai strategiškai svarbus karinio rengimo infrastruktūros projektas, būtinas Lietuvos kariuomenės parengčiai, sąveikai su sąjungininkais ir nacionalinės divizijos vystymui iki 2030 metų.

Kartu priimti sprendimai dėl Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone. Poligonų plėtra derinama su papildomomis priemonėmis: savivaldybėms su poligonais kasmet numatoma skirti tiesioginę dalį gynybos biudžeto, proporcingą karinių teritorijų dydžiui, lėšas skiriant socialinei, inžinerinei ir civilinės saugos infrastruktūrai stiprinti.

Daugiau artilerijos sistemų, naujų ginklų ir pramoninio bendradarbiavimo

Lietuva iš JAV perka antrąją didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bateriją. Lietuvos kariuomenei perkami papildomi paleidimo įrenginiai, kovinė ir mokomoji amunicija, valdymo ir ryšių įranga, logistinės priežiūros bei mokymo paketas. HIMARS pajėgumas didins Lietuvos kariuomenės gebėjimą veikti dideliu nuotoliu, stiprins NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą.

Lietuva taip pat pasirašė sutartį su Švedijos gamintoja „Saab Dynamics AB“ dėl 84 mm granatsvaidžių „Carl-Gustaf M4“, jų komplektuojančių dalių ir mokymo įrangos įsigijimo.

Kartu su šiuo įsigijimu sutarta dėl apie 17 mln. eurų vertės pramoninio bendradarbiavimo, kuris prisidės prie nacionalinių kompetencijų stiprinimo šaudmenų saugojimo, logistikos, inžinerinių sprendimų ir saugos technologijų srityse.

Lietuvos kariuomenei skirtos ginkluotės atnaujinimas ir pramoninio bendradarbiavimo vystymas ir toliau išliks prioritetu, siekiant užtikrinti aukštą kariuomenės pasirengimo bei aprūpinimo lygį ir stiprinti šalies gynybos pramonę.

Lietuvos sprendimai tarptautiniam saugumui

KAM sprendimai apima ne tik nacionalinių pajėgumų stiprinimą, bet ir aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą. Seimas pritarė siūlymui sudaryti sąlygas Lietuvai prisijungti prie sąjungininkų koordinuojamų tarptautinių operacijų Hormuzo sąsiauryje, taip prisidedant prie jūrinio saugumo, strateginių tiekimo grandinių ir bendradarbiavimo su JAV bei kitais partneriais stiprinimo.

Kartu Lietuva tvirtai vykdo savo įsipareigojimą skirti 0,25 proc. nuo BVP Ukrainos gynybos ir saugumo paramai. Parama skiriama kritiniams Ukrainos poreikiams, tokiems kaip oro gynyba, toliašaudė amunicija ir dronai. Lietuva kartu su Islandija toliau vadovauja Ukrainos Išminavimo koalicijai. Per 2024–2026 m. Koalicijos fondas sukaupė apie 150 mln. eurų, o Ukrainai perduota arba neatlygintinai padovanota įrangos už 608 mln. eurų. Tai yra konkreti Lietuvos lyderystė telkiant sąjungininkų paramą Ukrainai.

Saugesnis ir geriau stebimas dangus

Lietuva prisideda prie NATO stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumų atnaujinimo – kartu su 10 sąjungininkių jungiasi prie bendro naujos kartos „Saab GlobalEye“ orlaivių įsigijimo. Šie orlaiviai papildys ir ilgainiui pakeis iki šiol NATO naudotus ir dešimtmečius „akimis danguje“ vadintus E-3A orlaivius su AWACS ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistema.

Šis projektas stiprins Aljanso žvalgybos, stebėjimo ir valdymo pajėgumus, o kartu tiesiogiai didins Baltijos regiono ir rytinės NATO sienos stebėjimą.

Efektyvesnis atsakas į oro grėsmes

Priimti ir teisiniai sprendimai, skirti greitesniam reagavimui į oro grėsmes. Seimas pritarė KAM siūlymui įtvirtinti, kad būtų atlyginama žala, padaryta dėl teisėtų karinės jėgos veiksmų neutralizuojant oro grėsmes. Pakeitimai taip pat išplečia galimybes panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus.

Šie pakeitimai padės užtikrinti visuomenės interesų apsaugą, visavertį NATO sąjungininkų veikimą Lietuvoje ir sudarys platesnes sąlygas kariuomenės reakcijai į šiuolaikines oro grėsmes.

KAM inf.

Kad galėtų dalyvauti valstybinės žemės aukcione, asmeniui neužtenka vien sumokėti registracijos mokestį ir garantinį įnašą. Dar reikia laiku užsiregistruoti į konkretų aukcioną Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale. Būtent šį veiksmą dalis žmonių praleidžia, todėl aukciono dieną nebegali teikti kainos pasiūlymų.

Prieš registruojantis į aukcioną reikia sumokėti aukciono dalyvio registracijos mokestį ir garantinį įnašą. Registracijos mokestis yra 55 eurai. Parduodamo valstybinės žemės sklypo garantinio įnašo dydis nurodomas skelbime, o nuomojamo valstybinės žemės sklypo garantinis įnašas yra lygus pradinei metinei nuomos kainai.

Registracijos mokestį ir garantinį įnašą reikia pervesti į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą LT97 4040 0636 1000 0933. Mokėjimo paskirtyje, pervedant registracijos mokestį, reikia nurodyti „Aukciono dalyvio registracijos mokestis“, o mokant garantinį įnašą – „Garantinis įnašas už valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. XXXX-XXXX-XXXX“.

Atlikus šiuos veiksmus reikia sulaukti registracijos pradžios ir Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale užsiregistruoti į konkretų aukcioną, paspaudus mygtuką „Registruotis“. Tai galima padaryti tik skelbime nurodytu registracijos laikotarpiu. Jeigu organizuojamas uždaras aukcionas, kuriame gali dalyvauti tik pirmumo teisę turintys asmenys, registracijos terminas nurodomas ir šiems asmenims siunčiamame NŽT pranešime.

Svarbu žinoti, kad mygtukas „Registruotis“ portale atsiranda tik prasidėjus registracijos laikotarpiui. Iki tol jo nematyti, todėl daliai žmonių susidaro klaidingas įspūdis, kad registracija dar nevyksta, jau pasibaigė arba apskritai nėra būtina.

Siekdama padėti išvengti tokių situacijų, NŽT kreipėsi į Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalą administruojančią VĮ Registrų centrą. Tarnyba pasiūlė patobulinti portalo funkcionalumą taip, kad mygtukas „Registruotis“ būtų matomas visą laiką, o aktyvus taptų tik prasidėjus registracijai.

NŽT primena, kad aukciono dieną dalyvis turi prisijungti prie konkretaus aukciono Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale ir teikti kainos pasiūlymus.

Išsamias instrukcijas, kaip naudotis Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalu, galima rasti portale www.evarzytynes.lt – vaizdo instrukcijoje ir Elektroninių aukcionų naudotojų instrukcijoje.

NŽT inf.

„Gyventojų evakavimas yra viena svarbiausių civilinės gynybos priemonių, todėl esant pavojui turime būti pasirengę veikti greitai, koordinuotai ir aiškiai. Patvirtintas planas leidžia iš anksto suderinti valstybės institucijų ir savivaldybių veiksmus, numatyti reikalingus pajėgumus ir užtikrinti, kad gyventojai krizės atveju gautų visą būtiną informaciją bei pagalbą“, – sako l. e. p. vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius.

Patvirtintas planas apibrėžia visą gyventojų evakavimo procesą – nuo sprendimo priėmimo ir gyventojų perspėjimo iki jų transportavimo, laikino apgyvendinimo bei būtiniausios pagalbos suteikimo. Jame taip pat nustatyti pagrindiniai evakavimo maršrutų planavimo, gyventojų surinkimo ir priėmimo punktų veiklos bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo principai.

Planuojama, kad apie 75 proc. gyventojų, esant poreikiui, galėtų evakuotis savarankiškai, o savivaldybės organizuotų likusių gyventojų, neturinčių galimybės išvykti savo transportu ar kuriems reikalinga papildoma pagalba, evakavimą. Prioritetas būtų teikiamas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – šeimoms su mažamečiais vaikais, asmenims su negalia, senyvo amžiaus gyventojams ir kitiems pagalbos reikalingiems žmonėms.

Plane taip pat numatyta, kad gyventojų perspėjimui bus naudojama gyventojų perspėjimo sistema, siunčiant pranešimus į mobiliuosius telefonus lietuvių ir anglų kalbomis, naudojant „Cell Broadcast“ technologiją, ir aktyvuojant perspėjimo sirenas. Papildoma informacija gyventojams bus teikiama per mobiliąją programėlę LT72, oficialius valstybės ir savivaldybių informacijos kanalus bei kitas visuomenės informavimo priemones.

Taip pat aiškiai paskirstomos atsakomybės tarp Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio ministerijų, savivaldybių bei kitų institucijų. Plane numatyti veiksmai, reikalingi užtikrinti transporto organizavimą, viešąją tvarką, medicinos ir socialinės pagalbos teikimą, gyventojų registravimą, laikiną apgyvendinimą bei humanitarinį aprūpinimą.

Didelis dėmesys plane skiriamas civilinių ir karinių poreikių suderinimui. Savivaldybių evakavimo maršrutai bus derinami su karo komendantais, Lietuvos kariuomene, Policijos departamentu ir kitomis atsakingomis institucijomis, siekiant užtikrinti saugų gyventojų judėjimą ir kartu sudaryti sąlygas kariniam mobilumui.

Valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas yra viena iš priemonių, įgyvendinančių stiprinamą Lietuvos civilinės gynybos sistemą. Jis sudarys prielaidas didinti valstybės institucijų ir savivaldybių pasirengimą bei užtikrinti veiksmingą gyventojų apsaugą įvairių grėsmių atvejais. Pasirengimas įgyvendinti šiame plane nustatytas funkcijas ir algoritmus  bus išbandomas valstybės lygio civilinės saugos pratybų metu.

LR Vidaus reikalų ministerijos inf.

Bepiločiame orlaivyje įmontuotas spektroskopinis jutiklis leidžia ne tik aptikti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, bet ir identifikuoti gamtinės bei dirbtinės kilmės radioizotopus, nustatyti jų aktyvumą bei įvertinti galimą radiologinį pavojų. Matavimo duomenys automatiškai susiejami su GPS koordinatėmis, o specializuota programinė įranga realiuoju laiku leidžia sudaryti aukštos raiškos teritorijos radiologinio užterštumo žemėlapius.

Ši technologija reikšmingai išplečia RSC galimybes vykdyti radiacinę žvalgybą įvairiose situacijose. Bepilotis orlaivis gali būti naudojamas ieškant pamestųjų ar paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sunkiai prieinamose vietovėse, pavyzdžiui, pelkėtose ar tankiai apaugusiose teritorijose. Jis taip pat leidžia operatyviai įvertinti radiologinę situaciją po nedidelio masto radiologinių incidentų ar avarijų, sudaryti užterštumo žemėlapius ir atlikti nuotolinę žvalgybą tais atvejais, kai tiesioginis specialistų darbas galėtų kelti pavojų jų saugai.

Bepiločio orlaivio praktinis pritaikymas buvo tobulinamas tarptautinėse radiacinės žvalgybos pratybose, vykusiose 2026 m. birželio 9–11 d. Čekijoje. Pratybose RSC specialistai dirbo su dviem skirtingomis bepiločių orlaivių sistemomis, atliko radiologinius matavimus, identifikavo įvairius radioaktyviuosius šaltinius ir vertino jų aktyvumą nežinomoje teritorijoje. Pratybų metu buvo imituota situacija, susijusi su neteisėtu radioaktyviųjų medžiagų gabenimu, todėl dalyviams teko vykdyti paiešką sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis – pučiant stipriam vėjui ir lyjant. Surinkti duomenys buvo lyginami su kitų šalių – Prancūzijos, Ispanijos ir kitų tarptautinių partnerių – rezultatais. Atlikta analizė parodė, kad RSC specialistų nustatyti radioaktyviųjų šaltinių aktyvumai buvo vieni tiksliausių ir artimiausių tikrosioms organizatorių pateiktoms reikšmėms. Tai patvirtino tiek naudojamos matavimo įrangos jautrumą, tiek efektyviai pasirinktą skrydžių ir matavimų taktiką.

Be radiologinių matavimų, RSC specialistai pratybų metu atliko ir tiriamos teritorijos fotogrametrinį skenavimą. Surinkti duomenys leido sukurti trimatį vietovės modelį bei tiksliai nustatyti aptiktų radioaktyviųjų šaltinių buvimo vietas. Toks radiologinių ir erdvinių duomenų derinimas suteikia galimybę dar tiksliau įvertinti situaciją bei planuoti tolimesnius reagavimo veiksmus. Tarptautinės pratybos suteikė galimybę ne tik praktiškai išbandyti naująsias technologijas, bet ir keistis patirtimi su kitų Europos valstybių specialistais, įvertinti skirtingus radiacinės žvalgybos metodus bei tobulinti reagavimo į radiologinius incidentus gebėjimus.

Bepiločių orlaivių integravimas RSC veikloje yra svarbus žingsnis modernizuojant radiacinės saugos sistemą Lietuvoje. Naujos technologijos leis dar operatyviau atlikti radiacinę žvalgybą, tiksliau įvertinti radiologinę situaciją ir užtikrinti aukštesnį visuomenės bei specialistų saugos lygį reaguojant į galimus radiologinius įvykius.

RSC inf.

„Pašto ženklai yra ne tik atsiskaitymo už pašto paslaugas priemonė, bet ir valstybės simbolis, įprasminantis šalies istoriją, kultūrą ir svarbiausius įvykius. Jų leidyba, apskaita ir kontrolė glaudžiai susijusios su valstybės funkcijų įgyvendinimu, tarptautinio įvaizdžio formavimu, viešojo pasitikėjimo užtikrinimu ir vartotojų apsauga“, – sako laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis Juras Taminskas.

Susisiekimo ministerijos inicijuoti Pašto įstatymo pakeitimai leis užtikrinti efektyvesnį pašto ženklų leidybos, apskaitos ir kontrolės organizavimą. Sprendimui pašto ženklų leidybą pavesti Lietuvos paštui šią gegužę pritarė Vyriausybė, o birželio pabaigoje – Seimas.

Kasmet Lietuvoje išleidžiama 15–20 pašto ženklų. Jų temas kasmet tvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija.

Lietuvos susiekimo ministerijos inf.

„Sulaukta itin didelio gyventojų susidomėjimo. Tai tik parodo šios priemonės patrauklumą ir gyventojų norą tapti energetiškai nepriklausomais. Šiandien didžioji dalis paraiškų jau įvertinta, nemaža dalis jų perduota apmokėjimui arba jau apmokėta, o finansavimas realiai pasiekia gyventojų sąskaitas“, – teigia laikinai energetikos viceministro pareigas einantis Airidas Daukšas. 

Operatyvus vertinimas gyventojų patogumui 

Siekdama kuo greičiau suteikti gyventojams finansinę paskatą už perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, agentūra sutelkė maksimalius pajėgumus paraiškų tikrinimui. Šiuo metu dėl didžiosios dalies iš 11 tūkst. pareiškėjų sprendimai  jau yra priimti – įvertinta 10,5 tūkst. paraiškų. 

Pagal atlikto vertinimo rezultatus paraiškos yra paskirstytos į keturias pagrindines grupes: dalis jų jau yra pilnai apmokėtos, kitos paruoštos apmokėjimui arba atmestos neatitikus sąlygų. Likusi dalis paraiškų yra grąžintos tikslinimui, kad gyventojai galėtų ištaisyti pastebėtas klaidas ar pateikti trūkstamus dokumentus. 

Finansinė parama jau pasiekia gyventojus 

Trečdalis patvirtintų subsidijų sumų jau pervesta į gyventojų banko sąskaitas, taip kompensuojant dalį patirtų išlaidų įsirengiant saulės elektrines. Toks operatyvus lėšų išmokėjimas leidžia gyventojams greičiau pajusti realią investicijų į žaliąją energetiką grąžą. Agentūra tęsia darbą su likusiomis paraiškomis bei ragina gyventojus, gavusius pranešimus apie tikslintinus duomenis, operatyviai reaguoti, kad procesas vyktų kuo sklandžiau. 

Savo paraiškos statusą bei vertinimo rezultatus kiekvienas pareiškėjas gali individualiai stebėti ir patikrinti prisijungęs prie APVIS savitarnos sistemos. Apie priimtus sprendimus ar būtinybę patikslinti duomenis gyventojai taip pat informuojami sistemoje nurodytais kontaktais. 

Parama pasiekia ir įsirengusius elektrines su kaupikliai 

Rezultatai džiugina ir kalbant apie anksčiau pasibaigusį kvietimą, skirtą saulės elektrinėms kartu su energijos kaupikliais įsirengti, kai leistina į tinklą atiduodama galia neviršija 1 kW. Iš viso šio kvietimo metu gauta paraiškų už visą numatytą sumą – 22,13 mln. Eur. Šiuo metu agentūra jau patvirtino finansavimą didžiajai gautų prašymų daliai – teigiami sprendimai priimti dėl 21,76 mln. Eur sumos, o likusi paraiškų dalis yra tikslinama.  

Aktyviai išmokamos lėšos užbaigia dar vieną svarbų etapą, leidžiantį šalies namų ūkiams užsitikrinti didesnį energetinį savarankiškumą bei efektyviau naudoti pačių pagamintą žaliąją elektros energiją.
 
Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija.

„Po žeme esantys elektros kabeliai nėra matomi, todėl net vienas neatsargus judesys gali nutraukti elektros tiekimą šimtams ar tūkstančiams klientų. Dar svarbiau tai, kad pažeidus kabelį kyla rimtas pavojus darbus atliekantiems žmonėms. Vos keli pasirengimo žingsniai – požeminių tinklų vietos pasitikrinimas, ESO sutikimas ir specialisto iškvietimas – padeda išvengti nelaimių, elektros tiekimo sutrikimų ir papildomų išlaidų“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Vienas pažeidimas – tūkstančiai be elektros

ESO duomenimis, 2025 m. dėl kasimo darbų visoje Lietuvoje buvo pažeisti 322 elektros kabeliai, o elektros tiekimas laikinai sutriko daugiau kaip 206 tūkst. klientų. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau užfiksuota 111 kabelių pažeidimų, dėl kurių be elektros buvo likę daugiau kaip 81 tūkst. klientų.

„Pažeidus požeminį elektros kabelį pasekmes pajunta ne tik darbus vykdantis asmuo. Be elektros gali likti aplinkiniai gyventojai, įmonės ar viešosios įstaigos. Be to, už elektros tinklų pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o padaryta žala turi būti atlyginta. Todėl skyrus kelias minutes įsitikinti, ar planuojama darbų teritorija nepatenka į elektros tinklų apsaugos zoną, galima išvengti didelių nuostolių“, – sako R. Juodkienė.

Daugiausia incidentų šiemet užfiksuota Vilniaus (32), Klaipėdos (30) ir Kauno (18) regionuose. Vien Vilniaus regione dėl pažeistų kabelių elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 31 tūkst. klientų, Klaipėdos – daugiau kaip 13 tūkst., Kauno – beveik 20 tūkst. klientų.

ESO specialisto iškvietimas – nemokamas

ESO primena, kad prieš pradedant bet kokius žemės kasimo darbus būtina įsitikinti, ar pasirinktoje vietoje nėra požeminių elektros tinklų. Tai galima pasitikrinti svetainių www.regia.lt, www.geoportal.lt ar www.planuojustatau.lt  žemėlapiuose.

Jei planuojami darbai vyks ESO eksploatuojamų elektros tinklų apsaugos zonoje, juos būtina suderinti su ESO ir gauti raštišką sutikimą vykdyti žemės kasimo darbus. Tam reikia užpildyti specialią formą.

Gavus ESO sutikimą žemės kasimo darbams, ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki darbų pradžios reikia rezervuoti požeminių tinklų parodymo paslaugą. Į darbų vietą atvykęs ESO specialistas tiksliai parodys kabelio trasą. Ši paslauga yra nemokama. Ją užsakyti galima internetu užpildžius specialią formą.

„Dažniausiai kabeliai pažeidžiami ne dėl sudėtingų darbų sąlygų ar kitų panašių aplinkybių, o todėl, kad darbai pradedami nepasitikrinus požeminių tinklų vietos. Nemokama ESO specialisto paslauga padeda tiksliai nustatyti kabelio trasą ir saugiai atlikti darbus. Tai paprastas sprendimas, kuris leidžia išvengti pavojingų situacijų ir užtikrina, kad kaimynams dėl atliekamų darbų nesutriks elektros tiekimas, jie nepatirs nuostolių ir nepatogumų“, – pažymi R. Juodkienė.

Kaip pasiruošti kasimo darbams:

• pasitikrinti požeminių elektros tinklų vietą;
• jeigu darbai vyks inžinerinių tinklų apsaugos zonoje – susiderinti su ESO ir gauti raštišką sutikimą;
• į darbo vietą išsikviesti ESO specialistą, kuris tiksliai parodys kabelio trasą.

„Ignitis grupė“ inf.

Neseniai į „Sodrą“ kreipėsi klientė, kuri pasakojo gavusi el. laišką su nuoroda į tariamą „Sodros“ paskyrą. Paspaudusi nuorodą ji suvedė elektroninio parašo PIN1 kodą. Ekrane pasirodė pranešimas apie neva neteisingą kodą ir buvo paprašyta suvesti PIN2. Tai padariusi moteris netrukus pastebėjo, kad nuo jos banko sąskaitos nurašyta didelė pinigų suma.

Šis atvejis dar kartą primena, kad sukčiai vis dažniau kuria itin įtikinamai atrodančias interneto svetaines ir pranešimus.

Kaip atpažinti sukčių siunčiamus pranešimus?

Gyventojai turėtų atidžiai įvertinti kiekvieną gautą laišką ar SMS žinutę.

Svarbu prisiminti, kad:

oficialūs „Sodros" el. pašto adresai visada baigiasi @sodra.lt;
 „Sodros" interneto svetainės adresas yra www.sodra.lt;
jei nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online arba interneto adrese naudojamas papildomas brūkšnys, tai nėra „Sodros" svetainė;
„Sodra" nesiunčia SMS žinučių iš užsienio telefono numerių.
Sukčių siunčiamos nuorodos dažnai vizualiai labai primena oficialų interneto svetainės adresą, tačiau nukreipia į jų sukurtus puslapius, kuriuose bandoma išvilioti prisijungimo ar bankinius duomenis.

„Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma:

pervesti pinigus;
patvirtinti banko operacijas;
pateikti banko kortelės duomenis;
suvesti PIN kodus;
priimti skubius finansinius sprendimus.
Gavus tokį pranešimą nereikėtų spausti jokių nuorodų, atidaryti prisegtų failų ar dalintis savo asmenine informacija.

Kaip įsitikinti, ar laiškas tikras?

Visi oficialūs „Sodros“ pranešimai, siunčiami elektroniniu paštu, taip pat yra matomi asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Jeigu kyla bent menkiausia abejonė dėl gauto laiško, rekomenduojama nesinaudoti jame esančia nuoroda, o savarankiškai prisijungti prie paskyros adresu https://gyventojai.sodra.lt/ arba https://draudejai.sodra.lt/, naudojantis elektroniniu parašu arba elektroninės bankininkystės priemonėmis. Taip galima palyginti, ar toks pranešimas iš tiesų buvo išsiųstas.

Pastebėjote sukčiavimą? Praneškite

„Sodra“ ragina gyventojus išlikti budriems ir visuomet pasitikrinti įtartiną informaciją. Apie bandymus sukčiauti prisidengiant „Sodros“ vardu kviečiama pranešti elektroniniu paštu info@sodra.lt.

Sodros inf.

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę, liepos 6–10 d., didėjo 2,3 proc. ir savaitės kainų vidurkis sudarė 45,0 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (birželio 29 – liepos 3 d.) vidutinė kaina siekė 43,98 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 33,8 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu metu – 33,03 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 0–3 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 26–46 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 40,96 proc., prieš savaitę buvo 38,62 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 46,74 procentus. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 51,84 proc., praėjusią savaitę buvo 50,03 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 63,02 procento.

2026 m. liepos 6–10 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 496,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 447,46 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 5,34 proc. – suvartota 152,82 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 161,44 GWh). Į Latviją išsiųsta 343,07 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 281,33 GWh). 

Biodujų gamyklose pagaminta 7,75 GWh dujų (0,26 proc. daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,73 GWh).

Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, liepos 6 d. – liepos 10 d., siekė 75,3 USD/bbl – tai 4,1 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 72,3 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 68 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 86,8 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kainos bus 4 USD/bbl didesnės, o vėliau gali būti 1–2 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 71–76 USD/bbl.

2026 m. liepos 6 d., palyginti su birželio 29 d., benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje sumažėjo 0,2–1,2 proc., Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 13,6 proc. ir 8,3 procento. Dyzelino vidutinės kainos Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,9–13,8 proc., Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 0,2 proc. ir 2,1 procento.  

Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino kainos yra Estijoje. 

Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 8,3 proc., dyzelino – 1,7 proc.  mažesnė.

Vidutinių degalų kainų Lietuvos degalinėse pokyčiai per savaitę: dyzelino kaina padidėjo 1,1 proc. – iki 1,779 Eur/l, benzino kaina padidėjo 1,4 proc. – iki 1,699 Eur/l, SND kaina sumažėjo 1,9 proc. – iki 0,762 Eur/l.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 25,01 Eur/MWh – ji padidėjo 2,29 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 24,45 Eur/MWh. 

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,95 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 16,55 Eur/MWh.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 7 proc. – nuo 80,6 Eur/MWh iki 85,9 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkis kilo dėl energijos importo infrastruktūros remonto darbų, mažėjusios saulės elektrinių ir bendrai nacionalinės generacijos.

Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 46,6 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 101 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad elektros kainų vidurkiai šiais metais numatomi 76–128 Eur/MWh ribose.

Liepos 6–12 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių mažėjo vidutiniškai 2 procentais: Latvijoje kainos didėjo 10 proc. – nuo 78 Eur/MWh iki 85,9 Eur/MWh; Estijoje mažėjo 6 proc. – nuo 47,7 Eur/MWh iki 44,8 Eur/MWh; Švedijos SE 4 zonoje didėjo 13 proc. – nuo 82,2 Eur/MWh iki 92,5 Eur/MWh; Vokietijoje mažėjo 7 proc. – nuo 105,4 Eur/MWh iki 98,3 Eur/MWh; Lenkijoje didėjo 3 proc. – nuo 103,8 Eur/MWh iki 107,4 Eur/MWh; Suomijoje mažėjo 34 proc. – nuo 25,2 Eur/MWh iki 16,8 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje liepos 6–12 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo 7,1 proc. – iki 213,7 GWh (buvo 230 GWh). Vartojimas šiemet 3,3 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (206,9 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis sumažėjo 6,5 proc. – iki 235,6 GWh (ankstesnę savaitę buvo 252 GWh).

Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 6,2 proc., palyginti su ankstesne savaite (245,9 GWh), ir siekė 230,7 GWh. Šalyje pasigaminta daugiau kaip 108 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 107 procentų. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 98 procentais. 

Šiemet nacionalinė generacija yra apie 33,2 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje pasigaminta 173,2 GWh, arba apie 84 proc. suvartotos elektros.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 118,8 GWh elektros energijos, arba apie 14,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 103,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 56,4 GWh, arba 52,5 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 68,5 GWh, 27,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 94,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 48,9 GWh.

Hidroelektrinės šalyje nagrinėjamą savaitę pagamino 18,1 GWh – tai 15,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,7 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 10,4 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 16,0 GWh elektros energijos, arba 27 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 21,9 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 51,3 GWh elektros energijos.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia savaitės energetikos duomenų apžvalgą: https://www.ena.lt/eda-savaiciu-apzvalgos/ 

Lietuvos energetikos agentūros inf.