Vilkai medžioja dažniausiai naktį ir paryčiais. Jie tai daro labai organizuotai, o turėdami gerą regą, klausą ir uoslę yra puikiai prisitaikę medžioti. Daugiausia vilkų yra Žemaitijos, Pietryčių bei šiaurės Lietuvos miškuose. Medžiojanti vilkų gauja gali klajoti iki 1 tūkst. kv. kilometrų plote.

Jeigu gauja badauja, pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti ilgesniam laikui į priekį. Dažnai vilkai, užpuolę naminius gyvulius, iš alkio papjauna kelis individus, o kitas, apimti instinkto ar azarto, sunkiai sužaloja – palieka apkandžiotas, su išdraskytais viduriais.

Žemės ūkio ministerija primena, kad jau nuo vasario 2 d. vėl bus galima kreiptis paramos apsaugai nuo vilkų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.

Parama teikiama dotacijos forma: aviganio įsigijimui taikant nustatytą vieneto įkainį, o elektrinių aptvarų įsigijimui ir įrengimui – patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimą.

Pakeitus šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles, dabar bus finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM (išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas).

Siekiant sumažinti administracinę naštą, nuo 5 iki 3 metų yra sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis, taip pat kompensuojamos ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro įsigijimo išlaidos.

Paraiškos pagal šią intervencinę priemonę galės būti teikiamos iki kovo 31 d.

Per 2025-uosius pasiekti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rezultatai kartu uždarė ir „Investuok Lietuvoje“ strateginį laikotarpį. 2021–2025 m., „Investuok Lietuvoje" pritraukė 237 TUI projektus, kurie sukūrė 19,7 tūkst. darbo vietų, o bendra investicijų į ilgalaikį turtą suma pasiekė 1,1 mlrd. eurų.

Šie penkeri metai buvo kupini neeilinių turbulencijų: tęsėsi pandemija, jos sukelti tiekimo grandinių sutrikimai, Rusija pradėjo karą Ukrainoje, ėmė lėtėti didžiųjų Europos valstybių ekonomikos, įsibėgėjo darbo rinką reikšmingai keičiantis dirbtinis intelektas bei automatizacija. Visa tai stipriai transformavo ir TUI realybę – projektų skaičius mažėjo, bet augo jų vertė. Tai nulėmė vis intensyvesnę konkurenciją dėl projektų, ypač į kovą aktyviai įsitraukus tokioms sunkiasvorėms, kaip JAV, Prancūzija, Ispanija ar Lenkija.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako: „Veikiant neapibrėžtumo laikotarpiu, Lietuvos mažumas tampa reikšmingu privalumu – tai leidžia greitai susitarti dėl prioritetų ir pokyčių krypties. Būtent todėl pastaruosius metus Lietuvoje buvo nuosekliai stiprinama reguliacinė aplinka ir aiškiai apsibrėžtos sritys, kuriose siekiame ilgalaikės lyderystės.“

Jo teigimu, gynybos pramonė, gyvybės mokslai, biotechnologijos ir finansinės technologijos lieka šalies strateginis stuburas, o regionų įtraukimas – būtina sąlyga tvariam augimui.

„Naujuoju strateginiu laikotarpiu keliame dar aukštesnę kartelę: orientuojamės į didesnės apimties, aukštos pridėtinės vertės investicijas ir stipresnį vietos kapitalo įsitraukimą. Mūsų tikslas – kad Lietuva būtų šalis, kurioje tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos investuotojai mato ne trumpalaikę galimybę, o patikimą, ilgalaikį partnerį kuriant ekonomiškai atsparią valstybę“, – sako E. Grikšas.

2025 metų rezultatai: biotechnologijų proveržis, gynybos augimas, fintech branda ir darbo su Lietuvos investuotojais startas

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis per praėjusius metus patvirtintas 31 TUI projektas, sukursiantis 2 139 darbo vietas. Bendra 2025 m. pritrauktų investicijų į ilgalaikį turtą suma siekia 196 mln. Eurų. 2025-aisiais pradėjus darbus su stambiais Lietuvos investuotojais, per metus buvo konsultuota daugiau nei 60 lietuviško kapitalo įmonių, pasirašytos 3 naujos stambaus investicinio projekto sutartys, šie projektai sukurs 149 naujas darbo vietas, o investicijos į ilgalaikį turtą sieks 86 mln. eurų.

Apžvelgiant 2025 m. rezultatus, išryškėja keletas svarbiausių vardų. Gyvybės mokslų sektoriuje išsiskiria Nyderlandų koncerno „Royal Cosun“ alternatyvių baltymų gamykla Kauno LEZ. Tai vienas pirmųjų plyno lauko bioekonomikos TUI projektų šalyje, ne tik perkelsiantis technologijas iš laboratorijų į pramonę, bet ir suteiksiantis Lietuvai strateginę poziciją Europoje bei atversiantis kelią naujoms investicijoms bioekonomikos srityje.

Gamybos sektoriuje toliau stiprėjo gynybos investicijos. Pradėtos „Rheinmetall“ artilerijos šaudmenų gamyklos statybos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Rheinmetall“ pasirašė susitarimo memorandumą įsteigti šaudmenų gamybos kompetencijų centrą. Krašto apsaugos ministerija su „KNDS Deutschland“, „Rheinmetal Landsysteme“ ir valstybės valdomos energetikos grupės „EPSO-G“ atstovais pasirašė memorandumą dėl pagrindinių kovos tankų „Leopard 2 A8“ surinkimo bei priežiūros infrastruktūros kūrimo Lietuvoje.

2025 m. verslo paslaugų sektoriuje augo aukštos pridėtinės vertės veiklos: Danijos žaliųjų technologijų įmonė „Watts“ steigė programinės įrangos kompetencijų centrą, o Estijos „Nortal“ plėtė veiklą Vilniuje ir Kaune, telkdama inžinierių komandą dirbtinio intelekto ir gynybos sprendimams. Fintech sektoriuje matėsi spartėjanti įmonių plėtra inžinerijos ir atitikties srityse. MiCA licenciją gavo ir veiklą Lietuvoje pradėjo JAV fintech milžinė „Robinhood“, technologijų centrą išplėtė finansinių technologijų vienaragis „Tide“.

Stebima kylanti verslo ekosistemų branda

„Investicijų pritraukimas – ne sprintas, o maratonas, todėl jo rezultatus reikėtų vertinti platesniame kontekste. Per penkerius metus pasiekėme nemažai – nepaisant sudėtingo laikotarpio, į priekį žengė šalies ekonomikai svarbių ekosistemų plėtra“, – teigia TUI plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.

Žvelgiant iš strateginio laikotarpio perspektyvos, penkerių metų kontekste pastebimas projektų skaičiaus mažėjimas, bet jie tampa didesni. Didesnę vertę sukuria tiek augančios investicijos į ilgalaikį turtą (CAPEX), tiek aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamos darbo vietos, kurios užtikrina ir didesnę mokestinę grąžą valstybei.

Investicijų pritraukimas turi savo ritmą – atskirų metų rezultatai gali svyruoti, bet tikrąją kryptį parodo ilgesnio laikotarpio tendencijos. Vertinant strateginio laikotarpio rezultatus, svarbu žvelgti ne tik į projektų skaičius, bet ir į jų sukuriamą vertę, atnešamą pokytį.

„Lietuva nebėra žemų kaštų šalis ir gali konkuruoti ne kaina, o kokybe. Tai reiškia kitokius projektus: stambesnius, sudėtingesnius, ilgiau derinamus, bet jų grąža šaliai yra juntamai didesnė. Kinta ir darbo vietų pobūdis – automatizacija bei dirbtinio intelekto progresas mažina bendrą darbuotojų poreikį, bet auga aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa. Būtent tokias darbo vietas kuria nauji investuotojai“, – teigia E. Čivilis.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad investiciniai projektai stiprina verslo paslaugų, gynybos, finansinių technologijų ir kitų sričių ekosistemas. Konkrečios ekosistemos branda tampa savaiminiu traukos veiksniu – kiekvienas naujas investuotojas didina sektoriaus patrauklumą kitiems.

Laukiantys iššūkiai ir reikalingi sprendimai

Vis dažniau kalbame apie didelius, strategiškai svarbius projektus, kuriems reikia ne tik reikšmingų investicinių pajėgumų, bet ir sudėtingų infrastruktūrinių sprendimų – pavyzdžiui, itin didelių elektros resursų ar specializuotos inžinerinės aplinkos. Tokių projektų pritraukimui būtinas greitas, koordinuotas ir sisteminis skirtingų sričių – ekonomikos, energetikos, susisiekimo ir kitų – institucijų bendradarbiavimas, taip pat stabili ir nuspėjama aplinka.

„Norint pritraukti tokio masto projektus, turime veikti išvien – reikalingas koordinuotas institucijų darbas, vieningi prioritetai, valstybės nuoseklumas ir ilgalaikės strateginės ambicijos. Investuotojams svarbu matyti, kad visa šalis dirba ta pačia kryptimi“, – sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Svarbūs ir reguliaciniai sprendimai – konkurencingesnė, prognozuojama aplinka ypač fintech, vaistų ir bioproduktų srityse. Viena potencialių Lietuvos nišų gali būti palankios terpės DI įmonėms, turinčioms prisitaikyti prie ES DI akto reguliavimo, sukūrimas.

Vis dėlto, pastaruoju laikotarpiu tarptautinėje žiniasklaidoje Lietuvos vardas dažnai linksniuojamas nestabilumo ir nenuspėjamumo kontekste, kalbant apie karą, geopolitines įtampas ir netradicines rizikas, tokias kaip kontrabandos balionų keliami iššūkiai. Todėl šiandien ypač svarbu valdyti ne tik pačias situacijas, tačiau ir šalies komunikaciją užsienyje, dėti išskirtines pastangas Lietuvos matomumo pasaulyje didinimui, akcentuojant šalies stiprybes ir konkurencinius pranašumus.

Su tais pačiais iššūkiais padės tvarkytis ir stambiems Lietuvos verslams

Su identiškais iššūkiais susiduria ne tik užsienio, bet ir Lietuvos investuotojai. „Investuok Lietuvoje“ pernai pradėjo naują veiklos etapą – įgijo mandatą konsultuoti ir stambius vietos investuotojus. Agentūra siekia panaudoti sukauptas žinias bei sukurtus procesus, kad lygiavertiškai būtų skatinamos ir vietinio kapitalo investicijos Lietuvoje.

Pasak E. Čivilio, tai svarbu, nes stiprus vietinis verslas leidžia Lietuvai išlikti ekonomiškai konkurencingai tarptautinėje arenoje: išsaugoti talentus, vystyti pažangias ekosistemas, eksportuoti inovacijas.

„Mūsų misija visada buvo kurti vertę Lietuvai. Tačiau šiandien tai jau ne tik apie investicijų pritraukimą – tai apie atsakomybę padėti augti ir čia gimusiems verslams ir idėjoms. Mes norime puoselėti tokią Lietuvos ekonomiką, kurioje užsienio ir vietos kapitalas susitinka ne konkurencijai, o bendram tikslui – kurti Lietuvos ekonominį atsparumą, kuris atlaikytų krizes ir kurtų ilgalaikę vertę“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Nuo šių metų sausio 1 d. šeimos gydytojai gali skirti daugiau laboratorinių ir greitųjų tyrimų. Tai padės greičiau įvertinti pacientų būklę ir veiksmingiau prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančius žmones, o pacientai galės greičiau gauti pagalbą. Nustatant naujų tyrimų įkainius, perskaičiuoti ir galiojančių skatinamųjų priedų už laboratorinius tyrimus dydžiai.

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą dabar įtraukti nauji tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai. Esant medicininių indikacijų, t. y. tik tiems pacientams, kuriems jie būtini, dabar šeimos gydytojai gali skirti vitamino B12 ir folio rūgšties, vitamino D, skydliaukės funkcijos (laisvo tiroksino, ATPO) tyrimus, Helicobacter pylori antigeno testą, greituosius rotaviruso, adenoviruso ir noroviruso testus, mikrobiologinius išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų pasėlio tyrimus. Natriuretinio peptido tyrimą šeimos gydytojai jau gali skirti ne tik įtardami širdies nepakankamumą, bet pacientui jau sergant šia liga. 

Skaičiuojant naujų skatinamųjų priedų už laboratorinius tyrimus įkainius, buvo perskaičiuoti ir kitų skatinamųjų priedų dydžiai. Jie buvo skaičiuojami įvertinus vidutines konkretaus tyrimo ar testo  sąnaudas. Už pasėlių tyrimų atlikimo paslaugas mokamo skatinamojo priedo dydis prilygintas skatinamojo priedo, mokamo už šlapimo pasėlio tyrimo atlikimo paslaugas, dydžiui.  

Keliais atvejais, kai galiojantys skatinamieji priedai buvo ženkliai didesni už gydymo įstaigų nurodomas tyrimų sąnaudas, įkainis sumažėjo. Pavyzdžiui, natriuretinio peptido tyrimo, glikozilinto hemoglobino nustatymo ir hepatito C patikros (anti-HCV testų). Tačiau 9,2 mln. eurų lėšų skirtumas, susidaręs perskaičiuojant šiuos skatinamųjų įkainių dydžius, dabar įskaičiuotas į bazinį mokėjimą, mokamą už tam tikros amžiaus grupės gyventoją.

Dėl šių pakeitimų didėja bazinis mokėjimas pagal amžiaus grupes. Daugiausia pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms ligonių kasa mokės už jose prisirašiusius vyresnio amžiaus gyventojus, kuriems tyrimai atliekami dažniausiai. Pavyzdžiui, už gydymo įstaigoje prirašytą gyventoją nuo 65 metų mokėjimas didinamas 7,50 euro, 50–65 metų grupėje – 4,76 euro, 35–49 m. – 2,22 euro. Jauniems žmonėms tyrimai atliekami retai, todėl bazinis mokėjimas už juos keičiamas nedaug.

Kaip teigia Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, nors perskaičiuojant įkainius sumažėjo kelių tyrimų kainos, tai nereiškia, kad gydymo įstaigos gaus mažiau lėšų – jos įstaigas pasieks per didesnį bazinį mokėjimą už prirašytą gyventoją ir skatinamuosius priedus. Tyrimų skyrimo indikacijos yra aiškiai apibrėžtos, o nustatytos kainos turi padengti faktines sąnaudas.

Be to, jau 2025 m gruodžio 1 d. apie 5 proc. didėjo baziniai mokėjimai už prirašytus prie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų gyventojus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasos ir profesinės sąjungos trišalės sutarties vykdymo bei infliacijos. Trišalė sutartis numato, kad dalis papildomų lėšų turi būti skirta medikų darbo užmokesčiui didinti. 

Šie svarbūs pokyčiai šeimos gydytojams leis greičiau nustatyti diagnozes ir pradėti ar tęsti gydymą, kartu mažės poreikis siųsti pas gydytojus specialistus ir mažės hospitalizacijų skaičius. Tai sudarys sąlygas racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.

Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Šias kalbas sausio 7-ąją Jonavoje paneigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Pasak jos, gyventojams reikalingos operacijos ir toliau bus kompensuojamos valstybės lėšomis.

„Kadangi Lietuvos gyventojams, pacientams, tokios operacijos yra reikalingos pagal jų sveikatos būklę, tai, be jokios abejonės, Valstybinė ligonių kasa, kaip iki šiol kompensavo, taip ir toliau kompensuos šių paslaugų teikimą. Tokios paslaugos visose valstybinėse gydymo įstaigose bus teikiamos, atsižvelgiant į medicininius kriterijus ir pacientų sveikatos būklę“, – tuomet teigė ministrė.

Tačiau po kelių dienų paaiškėjo, kad situacija – ne tokia vienareikšmė. Sausio 9-ąją Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos skyrius pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame pripažįstama: šių operacijų atlikimo ir apmokėjimo tvarka vis dėlto bus peržiūrima, o pokyčiai – tikėtini.

,,Per pastaruosius keletą metų akių vokų ir kojų venų operacijų skaičius ženkliai išaugo. Pvz., 2021 m. buvo atlikta beveik 7 tūkst. venų perrišimo ir šalinimo operacijų, o pernai – daugiau nei 16 tūkst., t. y. skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Akių vokų operacijų 2021 m. atlikta 4,4 tūkst., o pernai – 7,2 tūkst.

Siekdama užtikrinti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos būtų naudojamos racionaliai, o paslaugos būtų prieinamos tiems, kuriems jų labiausiai reikia, ministerija nusprendė peržiūrėti tvarką ir patikslinti medicinines indikacijas, kokiais atvejais minėtos operacijos gali būti apmokamos PSDF lėšomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad akių vokų ir kojų venų operacijos PSDF lėšomis yra apmokamos tuomet, kai tam yra medicininės indikacijos – t. y., kai pakitimai sutrikdo organizmo veiklą arba tam tikras jo funkcijas. Bet jeigu taip nėra, ir pacientas nori atlikti tokią operaciją dėl estetinių priežasčių – tuomet tai jau yra grožio paslauga, ir jos nėra apmokamos PSDF lėšomis.

Ministerija parengė Dienos chirurgijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo pakeitimo projektą, atsižvelgdama į medicinos mokslo pažangą, klinikinės praktikos pokyčius bei gydytojų specialistų ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktus siūlymus. Šie pakeitimai padės užtikrinti aiškesnį ir nuoseklesnį teisinį reguliavimą, suderinti pacientų saugos reikalavimus su realiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimybėmis bei sudaryti sąlygas racionaliai plėtoti dienos chirurgijos paslaugas.

Pakeitimų projektas yra pateiktas derinimui Teisės aktų informacinėje sistemoje, pasiūlymus projektui tobulinti galima teikti sausio 30 d. Iš suinteresuotų institucijų gavus argumentuotus konkrečius pasiūlymus, bus priimti atitinkami sprendimai dėl projekto tikslinimo", - rašoma atsakyme.

Taigi, nors ministerija oficialiai ramina, jog mediciniškai pagrįstos operacijos ir toliau bus kompensuojamos, augantys operacijų skaičiai ir planuojami tvarkos pakeitimai leidžia manyti, kad daliai pacientų ateityje kelias į nemokamas paslaugas gali tapti gerokai siauresnis.

Su sprendimo projektu galima susipažinti ČIA.

Dėl buvusio ar besitęsiančių snigimo, vėjo, pustymo sudėtingos eismo sąlygos yra visoje šalyje. Valstybinės reikšmės intensyviausių bei rajoninių kelių dangos daug kur yra provėžotos, iš dalies padengtos sniego sluoksniu. Kitų mažesnio intensyvumo kelių dangos padengtos sniego sluoksniu. Dėl sniego, prispausto ar puraus sniego sluoksnių keliai daugelyje Lietuvos rajonų yra slidūs, sausio 10-osios rytą praneša,,Kelių priežiūra".

Vakar visoje šalyje dirbo arti 400 „Kelių priežiūros“ mechanizmų, kurie valydami kelius nuvažiavo virš 40 tūkst. kilometrų bei panaudojo virš 2000 tonų druskos, 350 tonų smėlio, 625 m³ tirpalo. Nuolat vyko komandų susirinkimai, buvo vykdomas dalinis technikos dislokavimas iš vietų, kur ji buvo laisva. Darbas dalyje kelių vyko visą parą nepertraukiamai, kitur buvo vykdomas žymiai ilgesnėmis valandomis, ryte darbai pradėti anksčiau nei numatyta - nuo 2 val. ryto, ypač žemesnio priežiūros lygio keliuose, keliuose su žvyro danga. 

Visoje šalyje „Kelių priežiūra“ padidino tirpdančiųjų medžiagų bėrimo normas iki maksimalių ribų, kur reikia – naudojami mišiniai su frikcinėmis medžiagomis. Kelių priežiūros valdymo centro skambučių skyrius dirba pilnu pajėgumu, priima gyventojų informaciją ir reaguoja su pagalba.

Šiuo metu keliuose dirba apie 200 kelių priežiūros mechanizmų, kurie vykdo sniego bei ledo šalinimą bei tirpdančių medžiagų bėrimą.

Primenama, kad vyraujant žiemos oro sąlygoms, eismo sąlygos sparčiai kinta, tad vairuotojams būtina atsižvelgti į kelio dangos būklę, skirti daugiau laiko kelionėms, rinktis saugų greitį. Taip pat svarbu išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių, atidžiai stebėti ir pėsčiuosius. Išlaikyti budrumą ne mažiau svarbu ir pėstiesiems, nes vyraujant žiemiškiems orams, slidumas susidaro ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių.

AB „Kelių priežiūra“ yra sukūrusi interaktyvų kelių priežiūros žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas darbai.keliuprieziura.lt. Žemėlapyje pateikiama informacija apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai kviečiami stebėti ne tik pastarųjų ir būsimų 8 valandų „Kelių priežiūros“ darbus, bet ir kiek iš viso per sezoną yra panaudota slidumą mažinančių medžiagų, kiek kilometrų atlikdami darbus nuvažiavo mechanizmai ir kiek realiu laiku mechanizmų dirba keliuose.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

 „Kelių priežiūra“  inf.

Apie 2.02 val. gautas policijos komisariato pranešimas, kad Jonavos rajone, Šmatų kaime, Kėdainių plente, nuo kelio nuslydo policijos automobilis.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai buksyravimo lynu ištraukė tarnybinį automobilį atgal ant važiuojamosios kelio dalies.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

„Už tilto nuo Jonavos link Kauno. Net nejuda“, – rašė nuotrauka pasidalijęs grupės narys.

Įrašas greitai sulaukė kitų vairuotojų reakcijų – komentatoriai ėmė perspėti vieni kitus rinktis alternatyvius maršrutus ir dalijosi spėjimais apie susidariusio kamščio priežastis.

„Fūra neužkyla į Šveicarijos kalną. Kas galit – rinkitės kitus kelius“, – rašė vienas vairuotojas.

„Kur ten judės, nieks kelių nevalo, visą dieną nei vienos mašinos nemačiau, kad valytų“, – komentavo kitas.

Tuo metu dalis grupės narių teigė matę kelių priežiūros techniką: „Mačiau prieš gerą valandą – valė nuo Šveicarijos link Jonavos.“

Kiti tam nepritarė: „Jo, nemačiau ir aš, kad valytų kas nors šiandien.“

Dar kiek anksčiau, apie 16 valandą, toje pačioje „Facebook“ grupėje vairuotojai pranešė apie eismo įvykį prieš tiltą per Nerį, kuris taip pat galėjo turėti įtakos eismo sutrikimams šiame ruože.

...

AB „Kelių priežiūra“ atkreipia dėmesį, kad sudėtingomis žiemos sąlygomis eismo saugumas priklauso ne tik nuo kelių priežiūros darbų intensyvumo, bet ir nuo pačių eismo dalyvių pasirengimo. Pasak bendrovės, praktikoje pasitaiko situacijų, kai intensyvaus eismo ruožuose, ypač įkalnėse, sunkiasvorės transporto priemonės, naudodamos netinkamas žiemos sezonui padangas, laikinai apsunkina eismą, o bandymai manevruoti dar labiau sumažina pravažumą.

Tokiais atvejais kliūtys susidaro ne tik vairuotojams, bet ir kelių priežiūros technikai – ši negali operatyviai pasiekti probleminių vietų ir atlikti būtino slidumo šalinimo. Siekiant atkurti eismo srautus ir sudaryti sąlygas saugiam darbui, kartais tenka pasitelkti ir policijos pareigūnus.

„Kelių priežiūra“ primena, kad apie pavojingas pažaidų vietas, plikledį ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai ir vairuotojai kviečiami pranešti trumpuoju telefonu 1871 (trumpojo tel. nr. kaina: „Telia“, „Tele2“ tinkluose – 0,12 Eur/min., „Bitė“ – 0,15 Eur/min.) arba telefonu +370 5 232 9600. Taip pat galima nemokamai užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje www.keliuprieziura.lt arba pažymėti kliūtis navigacinėje programėlėje „Waze“ – ši informacija patenka tiesiai į kelininkų informacinę sistemą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2025 metais išnagrinėjo kelis tūkstančius vartotojų pranešimų, susijusių su maisto sauga, kokybe, prekyba bei viešojo maitinimo paslaugomis. Praėjusiais metais iš viso gauta daugiau kaip 3,8 tūkst. pranešimų apie galimus pažeidimus maisto sektoriuje – tai yra 66,3 % daugiau nei 2024 m., kai buvo gauta 2,3 tūkst. pranešimų. 

„Vartotojų pranešimai leidžia mums tiksliau identifikuoti rizikingas vietas bei nukreipti dėmesį ir darbuotojus ten, kur jų labiausiai reikia. Dėkojame gyventojams už jų pastabumą ir aktyvumą. Tai padeda VMVT užtikrinti aukštesnius standartus visoje maisto grandinėje“, – teigia Priežiūros departamento patarėja Ramunė Jakubauskienė. 

Kur vartotojai pastebėjo daugiausia trūkumų? 

Analizuojant 2025 m. duomenis pagal veiklos tipus matyti, kad daugiausia vartotojų kreipimųsi sulaukta dėl:

• kavinių, užkandinių ir restoranų veiklos – 1 028 pranešimai, 

• maisto produktų prekybos vietų – 374 pranešimai, 

• ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų maitinimo – 314 pranešimų. 

Ką patvirtino tyrimų rezultatai? 

VMVT operatyviai reaguoja į gautą informaciją: per metus iš visų tirtų atvejų (2444), visiškai pasitvirtino 702 vartotojų pranešimai, o nepasitvirtino net daugiau kaip 1,5 tūkst. pranešimų. Netirtų atvejų atmetimo priežastys dažniausiai buvo informacijos trūkumas bei tai, kad pranešimai nepriskiriami VMVT kompetencijai. 

Dažniausi po inspektorių atliktų patikrinimų nustatyti pažeidimai: 

• tinkamumo vartoti terminų pažeidimai – 242 atvejai, 

• ženklinimo pažeidimai – 196 atvejai, 

• patalpų higienos pažeidimai – 132 atvejai. 

Apie vartotojų nurodytų pažeidimų pobūdį:

Išnagrinėjus visus gautus pranešimus (įskaitant ir tuos, kurie tyrimo metu nepasitvirtino arba dar yra tiriami), matyti, kad vartotojai dažniausiai nurodė šias problemas: 

• Kokybės pažeidimai. Sugedę ar netinkamos išvaizdos, skonio ar kvapo patiekalai. 

• Produktų užterštumas cheminiais, fiziniais ar mikrobiologiniais teršalais. 

• Tinkamumo vartoti terminų pažeidimai. 

• Nehigieniškos patalpos. 

• Netinkamos produktų ir patiekalų laikymo sąlygos. 

VMVT pataria vartotojams atkreipti dėmesį: 

• Tikrinkite ženklinimą „Tinka vartoti iki...“ ir „Geriausias iki...“. Pirkėjams rekomenduojama visada patikrinti datą dar prieš dedant produktą į krepšelį. 

• Atidžiai vertinkite produkto etiketę. Kadangi ženklinimo pažeidimai yra vieni dažniausių įsitikinkite, kad ant pakuotės nurodyta visa privaloma informacija, sudėtis bei alergiją sukeliančios medžiagos. 

• Stebėkite laikymo sąlygas. Vartotojai dažnai pastebi netinkamas produktų laikymo sąlygas, todėl pirkdami greitai gendančius produktus (mėsą, pieno gaminius), patikrinkite, ar šaldytuvų termometrai rodo tinkamą temperatūrą. 

• Atkreipkite dėmesį į bendrą švarą. Pastebėjus higienos pažeidimus prekybos ar maitinimo vietose, rekomenduojama apie tai informuoti atsakingą personalą arba VMVT. 

• Jei pateiktas patiekalas yra netinkamos išvaizdos, kvapo ar skonio, turite teisę jo atsisakyti arba reikalauti jį pakeisti kokybišku. 

VMVT pabrėžia, koks svarbus yra vartotojų budrumas, siekiant laiku nustatyti pažeidimus ir užtikrinti saugų bei kokybišką maistą gyventojams. Pranešti apie maisto saugos pažeidimus galite anketa https://pranesimai.vmvt.lt/ arba telefonu 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai).

Viešojoje erdvėje vis daugiau kyla diskusijų ir klausimų dėl kelionių organizavimo. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo įvairios teminės kelionės – retritai, stovyklos, atradimų kelionės. Dažnais atvejais keliautojai patys įsigyja skrydžius, o užsienyje organizuojamas tik apgyvendinimas, kitos paslaugos apmokamos atskirai. Vertinant tokius atvejus, svarbu nustatyti, ar paslaugų teikėjas turi teisę vykdyti veiklą toje valstybėje, į kurią vykstama. 

Taip pat svarbu atskirti nekomercinį keliavimą savo artimųjų, draugų ar kolegų rate nuo organizuotos kelionės. Vien tai, kad kelionė viešinama socialiniuose tinkluose ar joje dalyvauja žinomi asmenys, dar nereiškia, kad ji organizuota profesionalaus kelionių organizatoriaus. 

Kelionių organizatorių pareigos kelionės metu 

Jeigu nenugalimos jėgos aplinkybės atsiranda jau prasidėjus kelionei, kelionių organizatorius privalo be nepagrįsto delsimo suteikti keliautojui: 

• reikalingą informaciją apie situaciją ir galimus sprendimus; 
• pagalbą organizuojant alternatyvias keliones ar grįžimo galimybes; 
• pagalbą sprendžiant praktinius klausimus (apgyvendinimas, transportas, ryšys su institucijomis), kiek tai protinga ir įmanoma; 

Jeigu dėl nenugalimos jėgos kelionių organizatorius negali užtikrinti keliautojo grąžinimo taip, kaip numatyta sutartyje, kelionių organizatorius privalo apmokėti būtino apgyvendinimo, kiek trunka nenugalimos jėgos aplinkybės, bet ne ilgesniam kaip trijų nakvynių laikotarpiui kiekvienam keliautojui, išlaidas. 

Išimtys taikomos, kai kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose numatyti ilgesni laikotarpiai (pvz. riboto judumo ir juos lydintiems asmenims, nėščiosioms ir nelydimiems nepilnamečiams, taip pat asmenims, kuriems reikia specialios medicinos pagalbos, jei keliautojas apie jo specialius poreikius praneša kelionių organizatoriui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki kelionės pradžios). 

Atsakomybė už veiklos vykdymą be licencijos 

Už Turizmo įstatyme nustatytų kelionių organizavimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, nuo 600 iki 850 eur.* 

* Administracinių nusižengimų kodekso 128 straipsnis. 

Nelegali kelionių organizavimo veikla išlieka problema, todėl šiais metais planuojama stiprinti švietėjišką veiklą: teikti daugiau metodinės informacijos, aktyviau viešinti aktualią informaciją, organizuoti seminarus bei skirti didesnį dėmesį šiai temai bendruose mokymuose. 

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pabrėžia, kad vartotojai taip pat turi įvertinti rizikas prieš pasirinkdami kelionę. Sutartis yra būtina. Be sutarties sudėtinga apginti keliautojo teises, jei kyla ginčas.  

Patarimai vartotojams: 

1. Rinktis licencijuotus kelionių organizatorius. Pasitikrinti kelionių organizatoriaus patikimumą (kitų vartotojų atsiliepimai). 
2. Pasitašyti sutartį ir joje aptarti kainą, paslaugų apimtis, atšaukimo tvarką, atsakomybę, galimus papildomus mokesčius. 
3. Saugoti visus kelionės dokumentus. 
4. Vengti neoficialių (nelegalių) pasiūlymų. 
5. Pasirūpinti kelionės draudimu. Pasitikrinti kelionės sąlygas ir reikalavimus (vizos, skiepai, dokumentų galiojimas). 
6. Išsaugoti mokėjimo dokumentus (kortelės išrašai, kasos kvitai). 
7. Išsiaiškinti kontaktus nenumatytiems atvejams (kelionių organizatoriaus, draudimo, kelionių agento toje šalyje).

„Gaunu pranešimą apie Trakus, Alytų, Molėtus. O kodėl tada, kai Jonavoje būna tikrai rimtos situacijos – avarijos, plikledis ar užpustyti keliai – telefonai tyli?“ – klausia skaitytoja.

Pranešime, kurį siuntė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), buvo teigiama, kad dėl besitęsiančio snygio eismo sąlygos sudėtingos rytų ir pietų Lietuvos rajoniniuose keliuose, išvardijant Vilniaus, Trakų, Alytaus ir Molėtų rajonus. Gyventojai raginami atsisakyti nebūtinų kelionių.

Tačiau, pasak jonavietės, Jonavoje tuo metu eismo sąlygos taip pat nebuvo lengvos – snygis, slidūs keliai, prastas matomumas.

„Mes gyvename ne už Lietuvos ribų. Kodėl apie mus niekas neįspėja? Kodėl sistema veikia taip selektyviai?“ – piktinasi moteris.

Gyventojams kyla klausimų, pagal kokius kriterijus parenkami rajonai, kuriems siunčiami nepaprastieji įspėjimai, ir kodėl Jonava juose dažnai nematoma, net ir esant pavojingoms oro ar eismo sąlygoms.

Tokie atvejai, anot skaitytojos, mažina pasitikėjimą įspėjimų sistema – žmonės pradeda abejoti, ar gaus svarbią informaciją tada, kai jos iš tiesų prireiks.

O jūs ar sulaukėte tokių pranešimų? 

Sausio 9 d., svetainėje karys.lt, paskelbtas šių metų karo prievolininkų sąrašas, į kurį įtraukti 42 556 karo prievolininkai. Jau iki sąrašo paskelbimo savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą užsirašė apie 3 800 jaunuolių.

Paskelbus šaukiamųjų sąrašą svetainėje karys.lt, kiekvienas į jį patekęs asmuo gali pasitikrinti savo statusą ir rasti individualius nurodymus: jų įvykdymo terminus, priskirtą regioninę karo komendantūrą bei jos kontaktinę informaciją.

Vykdant nurodymą pateikti kontaktinę informaciją, atvykti į regioninę karo komendantūrą nebūtina – duomenis galima pateikti elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu, e. pristatymu ar kt.) arba registruotąja pašto siunta, pridedant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Tuo atveju, jei karo prievolininkas atvyksta į komendantūrą, su savimi būtina turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą.

Atvykus į komendantūrą arba susisiekus, patikrinami karo prievolininko duomenys, o pagal poreikį ir galimybes nurodoma arba suderinama būsimos tarnybos vieta bei paskiriama sveikatos patikrinimo data, į kurią atvykti būtina fiziškai. Karo prievolininką pripažinus tinkamu tarnybai, galutinė informacija apie tarnybos vietą ir tarnybos pradžią pateikiama likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki tarnybos pradžios.

Be jau įprastų tarnybos vietų, šiais metais privalomąją pradinę karo tarnybą bus galima atlikti Specialiųjų operacijų pajėgose ir Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje. Specialiųjų operacijų pajėgose tarnybą pasirinkę kariai dalyvaus parašiutininko rengime, dronų operatoriaus rengime, įgis specializuotą pasirengimą veikti vidaus vandens telkiniuose. Kandidatai į tarnybą Specialiųjų operacijų pajėgose jau dabar gali pildyti anketą svetainėje karys.lt, o atranka vyks balandžio 18 d. Tuo metu Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje kariai prisidės prie Lietuvos jūrinės erdvės stebėsenos, dirbs su stebėjimo ir kontrolės sistemomis bei užtikrins pakrančių saugumą.

Taip pat bus tęsiamos praėjusiais metais pradėtos programos LDK Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalione, kuriame rengiami bazinių informacinių technologijų, radijo ryšio sistemų ir kibernetinio saugumo specialistai, bei Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, kur kariai atlieka jūrinę tarnybą ir prisijungia prie karo laivų įgulų.

Jaunuoliai, patekę į šaukiamųjų sąrašą, gaus piniginę išmoką – nuo 5 283,60 iki 7 503,60 eurų, tačiau nusprendę tarnybą atlikti pirmumo tvarka gaus didesnę piniginę išmoką – nuo 5 616,60 iki 8 169,60 eurų, priklausomai nuo tarnybos atlikimo įvertinimo.

Iš viso 2026 metais planuojama pašaukti apie 5 000 karo prievolininkų. Šaukiamųjų struktūra išlieka įvairi, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius ir karo prievolininkų galimybes:

·         3 870 jaunuolių atliks 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

·         90 asmenų, turinčių kariuomenei reikalingas profesijas, atliks 3 mėnesių tarnybą.

·         650 karo prievolininkų tarnaus 160–200 dienų pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas – 340 jų tarnaus Lietuvos kariuomenės padaliniuose, 310 – Lietuvos karo akademijoje.

·         450 jaunuolių bus pašaukti į 90–120 dienų trukmės tarnybą pagal pagrindinio karinio rengimo arba karinės specialybės suteikimo programas, kurios bus vykdomos per 3 metus.

,,Tai, kad žmonės klausia, yra labai svarbu, o mes pasistengsime atsakinėti bei komentuoti tiek, kiek reikės, kad visi viską aiškiai suprastų ir priimtų tokį sprendimą, kuris jiems atrodo pats geriausias ir svarbiausias”, - pabrėžė J.Zailskienė.

Transliacijos metu gyventojai teiravosi ir apie galimus mokesčius, ir apie sunkių ligų sąrašą.

SADM ministrė transliacijos metu priminė, kad nutraukiant pensijų kaupimo sutartį, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikės, o taip pat gyventojų pajamų mokesčiu nėra apmokestinamos ir išmokos iš pensijų fondų.

Kalbėdama apie sunkių ligų sąrašą, J.Zailskienė pabrėžė, kad gyventojams, kurie kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę dėl kaupimo nutraukimo sunkios ligos pagrindu, nereikia neštis papildomų dokumentų, nes duomenys bus gaunami automatizuotu būdu iš atitinkamų informacinių sistemų. Reikia pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei, nurodant tik pagrindą, pagal kurį kaupimas turėtų būti pabaigtas – šiuo atveju tai būtų sunki liga.

J.Zailskienė priminė ir tai, kad net ir atsiėmus 25 proc. sukaupto pensijų turto dalį, bus galima pasitraukti iš pensijų kaupimo laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komanda taip pat parengė trumpus ir aiškius atsakymus į pačius aktualiausius klausimus dėl antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčių: https://bit.ly/4jxCGXU

SADM taip pat kviečia pasinaudoti prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuokle, kuri galėtų dar palengvinti sprendimą: https://bit.ly/49PWC3V

Visą transliaciją galite stebėti čia: https://bit.ly/4jzl0LB

Tuomet Jonavos rajono savivaldybė kvietė gyventojus dalyvauti projekto viešuosiuose svarstymuose ir susipažinti su projektiniais pasiūlymais.

Projektiniuose dokumentuose buvo nurodoma, kad:

„Projektuojamame pastate bus teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos suaugusiems asmenims su negalia. Tai trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute), namų aplinkoje gyvens iki 10 nesavarankiškų ar iš dalies savarankiškų asmenų“, – rašyta projekto pasiūlymuose.

Primename, kad 2018 metais senasis Baldų kombinato pastatas buvo griaunamas sprogdinimo būdu, o jau tais pačiais metais pradėtos diskusijos, kaip būtų galima įveiklinti atsivėrusią miesto teritoriją.

Projektas finansuojamas ES ir savivaldybės lėšomis

2025 metų gegužę informavome ČIA, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį ir pradėjo įgyvendinti projektą „Asmenų su intelekto ir psichikos negalia institucinės globos pertvarkos įgyvendinimas Jonavoje“.

Projekto tikslas – institucinės globos pertvarka, didinant socialinių paslaugų prieinamumą asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią.

Numatyta, kad projekto veiklos bus įgyvendinamos nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d., o projekto vieta – Jonavos miesto teritorija.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
Planuojama bendra projekto vertė – 1 437 091,98 Eur, iš jų:

1 050 000 Eur – Europos Sąjungos lėšos,

387 091,98 Eur – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos.

Formuojama viešojo pirkimo komisija

2026 m. sausio 8 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą „Dėl viešojo pirkimo „Gyvenamo (įvairių socialinių grupių asmenims) namo, Mokyklos g. 2 Jonavoje, statybos darbai“ komisijos sudarymo“.

Įsakyme nurodoma:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 6 dalimis, sudarau viešajam pirkimui organizuoti ir vykdyti komisiją“, – rašoma dokumente.

Komisijos pirmininku paskirtas Arnoldas Musteikis, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir remonto skyriaus vedėjas. Taip pat patvirtinta komisijos sudėtis iš Statybos ir remonto, Viešųjų pirkimų bei Investicijų ir inovacijų skyrių atstovų.

Įsakyme taip pat pabrėžiama, kad:

„Komisijos nariai privalo pateikti arba patikslinti privačių ir tarnybinių interesų deklaracijas iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos.“

Kelininkai nuo pat snygio pradžios tęsia sniego šalinimo ir slidumą mažinančių medžiagų barstymo darbus. Nepaisant to, eismo sąlygos išlieka sudėtingos, keliuose vietomis susidaro slidi danga, vietomis dėl eismo įvykių vyrauja spūstys.

Primenama, kad vyraujant žiemos oro sąlygoms, eismo sąlygos sparčiai kinta, tad vairuotojams rekomenduojama skirti daugiau laiko kelionėms, rinktis saugų greitį, nes netikėtai susidarius plikledžiui, stabdymo kelias gali reikšmingai ilgėti. Taip pat svarbu išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių, atidžiai stebėti ir pėsčiuosius. Išlaikyti budrumą ne mažiau svarbu ir pėstiesiems, nes vyraujant žiemiškiems orams, slidumas susidaro ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių. Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui, būtina dėvėti šviesą atspindinčias priemones, o į važiuojamąją kelio dalį galima žengti tik įsitikinus, kad tai daryti saugu.

Apie pavojingas pažaidas, plikledį, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

Ir dardantiems žvyrkeliais, ir plaukiantiems jachtomis – visiems reikia gerų kelių ir infrastruktūros. Kaip atliepti visų vairuojančių norus, kai žinai, kad kiekvieno žvyrkelio neišasfaltuosi, kiekvieno kilometro neišlyginsi? Tinklalaidėje ,,Važiuojam“ susisiekimoviceministrė  Dovilė Sujetaitė pripažįsta: iki idealių kelių Lietuvoje kol kas tolokai  – kelių tinklas per didelis, o resursai riboti. Tačiau, pasak jos, tikslas šiandien aiškus – tvarkyti intensyviausiai naudojamus kelius ir tuo pat metu mažinti žvyrkelių skaičių. Ji tikisi, kad ženkliai kelių būklę padės gerinti ir šiemet pradėjęs veikti Valstybinis kelių fondas.

Vairuojate pati?

Taip, daugiau nei penkiolikos metų patirtis vairavime.

Taigi, jūsų koks požiūris yra ir koks noras būtų kalbant apie kelius, kelių infrastruktūrą? Kelių fondas jau yra. Yra ir numatyta šiame biudžete nemažai lėšų keliams. Tik, ne ta suma, kuri planuota arba norėtųsi – ne milijardas.

Norėčiau pradėti nuo to, kad mes turim valstybėje tikrai labai didelę kelių infrastruktūrą. Valstybinės reikšmės kelių bendrą tinklą sudaro daugiau nei 21 tūkst. kilometrų. Taip pat turime 1,5 tūkst. tiltų, viadukų, daugiau nei 2 tūkst. dviračių takų. Tai tikrai labai didelis valstybės turtas, didelė infrastruktūra ir turim finansavimą tokį, kokį turim. Aš norėčiau akcentuoti,  kad nepaisant to, kad Kelių fonde yra 179  milijonai planuojami kitąmet, bendras finansavimas keliams yra 815 milijonų, ir jis yra didesnis negu suplanuota 2025 metais. Taip, girdime, kad tas lūkestis nėra iki galo atlieptas ir to finansavimo poreikio tikrai reikia didesnio. Mes ir dirbam tam, kad sukurti tą tvarų finansavimą.

Yra ir kuo pasidžiaugti – mes anksčiau neturėjom tokio fondo ir jis pradėjo veikti 2026 metais, net su 179 milijonais eurų. Taip, mūsų ambicija didesnė ir mes turėsim pasiūlymų, kaip tą fondą papildyti. Taip pat nepamirškime, kad nuo 2027 metų pradžios turi startuoti elektroninė kelių rinkliava, kuri tikrai ženkliai papildytų fondą apie 200 mln. eurų. Tai tikrai būtų ženklus pastūmėjimas gerinant kelių infrastruktūrą. Tai tikrai yra planų. Tame tarpe mes negalime apleisti ir savivaldybių kelių, nes irgi planuojame bendrą kelių finansavimą tiek valstybinės reikšmės keliams, tiek savivaldybių keliams. Savivaldybių keliai irgi taip pat yra svarbūs ir mes neturime pamiršti ir jų poreikių. Kitais metais mes irgi stengiamės išlaikyti bent tą finansavimo lygį, kad jis būtų  pakankamas. Tai 206 milijonai irgi yra tikrai nemaža suma, ką planuojama skirti  savivaldybių kelių vystymui, plėtrai, priežiūrai.

Bet ar viskas iš tikrųjų atsiremia į pinigus? Nes, kaip ir ministras Juras Taminskas sako: stiklinė pusiau tuščia, pusiau pilna. Mes taip galime žiūrėti į naująjį Kelių fondą. Ir dažnas Lietuvos regionų gyventojas, pasižiūrėjęs, iš tikrųjų pasakytų: „Duokite daugiau pinigų keliams ir jie bus geresni, jie bus tobuli“. Bet ar iš tikrųjų taip yra?

Iš tikrųjų, norint sutvarkyti infrastruktūrą, reikia lėšų, kad būtų galima tą padaryti. Problema – kelių būklė yra gana prasta. Tai tikrai kiekvienas galime matyti važiuodami keliais. Tikrai finansavimas turi augti ir mes judam link to 1 milijardo, o 815 milijardų jau yra arčiau to milijardo. Čia aš matyčiau ir tam tikrą pozityvą, bet suprantu ir gyventojų poreikius. Tačiau mes kiekvienos gatvės, kiekvieno kelio tikrai neišasfaltuosime, kiekvienos duobės nesutvarkysime. Šimto procentų idealios kelių būklės tikrai neturėsime, nes yra labai didelis kelių tinklas ir mes nebūsime ta unikali šalis, turinti idealius kelius. Be abejo, mes turime tikrai gerinti kelių būklę ir tai daryti tolygiai visoje šalyje. Toks yra tikslas ir tą mes darome tiek remontuojant magistralinius kelius, tiek krašto, tiek rajoninius, tiek savivaldai tvarkant kelius. Bandome atliepti tas skaudžiausias vietas, tvarkyti ten, kur tikrai yra didesnis intensyvumas, kur žmonės daugiau naudojasi keliais, kur jų būklė tikrai prasta. Reaguojame čia ir dabar. Tvarkom tą, ką reikia tvarkyti iš tų esamų finansų, kuriuos turime. Tuo pat metu mes turime ir žvyrkelius asfaltuoti.

Aš norėčiau, viceministre, Jūsų paklausti: jūs kurios idėjos arba minties šalininkė? Ar, kad didesnį dėmesį ir finansinį dėmesį reikėtų skirti žvyrkelių tvarkymui, ar vis dėl to sutelkti dėmesį į jau esamų kelių infrastruktūros remontus, tiesimus, plėtrą?

Šie du tikslai neturėtų vienas kitam prieštarauti ir mes tikrai žiūrime į kelių infrastruktūros plėtrą, tvarkymą kompleksiškai. Mes tikrai negalime pamiršti ir tų žmonių, kurie dešimtmečius gyvena miesteliuose ir turi per miestelio centrą žvyrkelį, laukia to gero kelio, nenori kvėpuoti dulkėmis ir toliau kenkti savo sveikatai. Mes tikrai turime kalbėti ir apie žvyrkelių asfaltavimą. Aš labai noriu pasidžiaugti, kad 2025 metais realiai prasidėjo valstybinės žvyrkelių asfaltavimo programos darbai. Iki šiol buvo programa, bet ji buvo be finansavimo. Kadangi buvo rastas 20 milijonų eurų finansavimas, šiemet taip pat bus tęsiama programa ir finansavimas suplanuotas. Ir tikrai kiekvienas žmogus jau 2026 metais savo savivaldybėje pajaus tos programos realius rezultatus. Mūsų tikslas – per artimiausius dvejus metus išasfaltuoti 160 kilometrų žvyrkelių pagal suplanuotą finansavimą. Galbūt jų bus ir daugiau, bet mes matome, kad su turimu finansavimu mes galime judėti ir greičiau, nes atpigo tam tikri darbai, kilometro kaina, ir tam tikros technologijos prisideda, kas paspartina visą procesą. Programos tikslas – kiekvienoje savivaldybėje bent po vieną žvyrkelį artimiausiais metais išasfaltuoti. Sudaryta prioritetinė eilė ir visi galės pamatyti realius darbus. Šiemet išasfaltuotų žvyrkelių bus apie 60 km.

Turime ir daugiau strateginių tikslų. Na štai, Kauną ir Varšuvą jau jungia moderni automagistralė „Via Baltica“. Apie ją pradėta kalbėti dar 2015 metais, t.y. prieš 10 metų. Dabar mes jau kalbame apie Kauną ir Rygą, kad sujungsime ne tik, dvi sostines – laikinąją mūsų sostinę Kauną su Varšuva, bet ir tą pačią laikinąją sostinę su broliukais latviais.

Taip, tai tikrai labai svarbu. Strateginis mūsų šalies kelių infrastruktūros projektas „Via Baltica". Labai smagu, kad mes jau esame pilnai sujungti su atkarpa Varšuva-Kaunas ir joje eismas pilnai paleistas. Tikrai tas Baltijos šalių junglumas su Vakarų Europa yra labai reikalingas ir jis įvyko. Turime ambiciją toliau tą projektą tęsti ir iki pat Rygos. 2030-ieji yra tie metai, kai labai tikiuosi, kad mes turėsime pilną „Via Balticos" trasą Ryga-Varšuva.

Ir čia žinia visiems tiems, kurie sako pas mus blogi keliai, o štai Lenkija kaip susitvarkė. Tai va, prašau, judam link Lenkijos ir pamatysim savo, savo lietuviškąją atkarpą, kuri turėtų tęstis iki Latvijos sienos.

Esu keliavęs su ministru į Lenkiją ir pats mačiau, kaip atrodo Lenkijos keliai. Automagistralės iš tikrųjų labai puikios, bet tie regioniniai keliai... Na, šiek tiek dar reikėtų ten pasistengti. Mes Lietuvoje, iš tiesų, aš manau, nemažai dedame pastangų, kad ir regionuose turėtume gerą situaciją. Pavyzdžiui, galime kalbėti turbūt apie Molėtai-Utena, irgi kelią, kur žmonės keliauja į savo sodybas, prie ežerų. Ten irgi turbūt turim gerų naujienų.

Taip, pagaliau tas vadinamasis kelias „betonkė“, kuris apipintas savo istorija ir kurio ilgai žmonės laukia, kol jau turės tą tikrai gerą kokybišką kelią. 2026 metais mes pilnai būsime pasirengę ir turėsime viso kelio ruožo finišą. Uždarysime šitą blogą istoriją ir turėsime tikrai gerą, kokybišką viso kelio atkarpą. Tai tikrai labai džiugus rezultatas ir ką reikėtų pažymėti – šis ruožas buvo ne vienos vyriausybės prioritetinių darbų sąraše. Džiugu, kad kitais metais jau galėsime turėti galutinį rezultatą.

Kalbant apie kelius, reikėtų pakalbėti ir apie saugų eismą. Turime „Vizija 0“ – vieni daugiau girdėjo, kiti galbūt mažiau, bet principas jos paprastas – kad nebebūtų žuvusių keliuose iki 2050 metų. Tų žuvusiųjų vis tiek yra, bet yra miestų, regionų, kurie tą įgyvendina. Ar jūs pati tikite „Vizija nulis"?

Be abejo, tikiu, ir manau, kad 2050-tieji yra labai toli. Aš tą viziją matyčiau dar anksčiau. Mes turėjom prieš porą savaičių ekspertinę ir kartu politinę diskusiją matydami tikrai pozityvių rezultatų – bendrai eismo saugos situacija Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus gerėja. Mes sumažinome beveik trečdaliu žuvusiųjų keliuose skaičių, kas yra pozityvu. Bet, kita vertus, jų dar yra. Kiekviena gyvybė yra labai svarbi ir mes, visos institucijos, turime dėti pastangas, nes čia ne vien susisiekimo ministerijos klausimas. Čia ir Policijos departamentas veikia, ir įvairios kitos tarnybos, kompleksinės priemonės ir visų institucijų pastangos tam gali padėti, siekiant bendro tikslo, kuriuo tikrai aš labai tikiu. Eismo saugumas tikrai yra vienas prioritetinių mano srities klausimų.

Ar nėra čia užburto rato? Norime, kad mažėtų žuvusiųjų, nelaimių skaičius keliuose, bet tuo pačiu norime, kad gerėtų keliai, ar ne? Gerėja keliai, gerėja automobiliai, didėja greitis ir vėl viskas sukasi tuo pačiu ratu. Kuo, atrodo, geresnės eismo sąlygos, tuo daugiau ir tų nelaimių.

Kelių būklės gerinimas tai yra vienas iš saugumo elementų. Mes turėdami kokybiškus, saugius kelius ir užtikriname eismo saugumą. Jeigu mes turėsime blogos būklės kelius, tai žinoma, kad pavojingos bus sąlygos važiuoti. Paminėjote greitį. Kiekvienas vairuotojas yra tikrai atsakingas pasirinkti tą saugų greitį ir tai neturėtų būti priešprieša tarp didelio greičio, kokybiškos infrastruktūros ir to, kad tai eismo įvykių skaičių galėtų padidinti. Priešingai, aš manau, kad tai kaip tik kelių infrastruktūros gerinimas padeda užtikrinti saugumą keliuose. O dėl pačio greičio, kiekvienas vairuotojas turi įsivertinti saugų greitį.

Lapkričio pabaigoje mes kaip tik turėjome ir apdovanojimus. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje įsteigėme „Vizija - nulis" apdovanojimą ir  įteikėme gražų tokį kelio ženklą Jonavos savivaldybei, nes ten pagal praėjusių metų statistiką turim nulį žuvusių keliuose. Tai reiškia, jau atitinka 2050 metų viziją ir dar Jonava sugebėjo daugiausia iš visų šalies savivaldybių sumažinti sužeistųjų skaičių. Tai einame turbūt gera linkme ir daugiau savivaldybių galbūt gali tapti pavyzdžiu?

Tikrai taip. Labai pozityvus rezultatas ne tik Jonavoje, bet 18-oje savivaldybių pastaraisiais metais nebuvo nei vieno žuvusio žmogaus. Tai tikrai, tas „Vizijos- nulis“ siekimas jau atrodo visai netoli. Tai žingsnis po žingsnio ir aš manau, kad tikrai mes pasieksime šį tikslą greičiau negu 2050 m. Pozityvų rezultatų mes jau turime čia ir dabar. Tai tikrai savivaldybių pastangos ir tai, ką jos daro savo kiekvienoje savivaldybėje, kokias kompleksines įgyvendina – matome, kad tai irgi duoda rezultatų. Tad, manau, jeigu tokį tempą palaikysime, „Viziją-nulis“ turėsime žymiai anksčiau negu 2050 m.

Pereikime prie kitos temos ir srities. Kada paskutinį kartą plaukėte laivu?

Senokai, prieš porą metų, žinokit, senokai.

Bet vis tiek prie jūros teks nuvažiuoti, ten apsilankyti. Einame prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. Strateginė įmonė tolėliau nuo Vilniaus, bet taip pat yra Susisiekimo ministerijos srities ir šią sritį kuruojate Jūs. Taigi, kaip įsivaizduojat patį uostą, jo darbą, jo plėtrą?

Klaipėdos uostas be abejonės yra mūsų valstybės ekonomikos variklis. Jis generuoja daugiau nei 6 procentus bendrojo vidaus produkto. Tai tikrai mūsų strateginė įmonė, ne tik iš Susisiekimo ministerijos lauko, apskritai valstybėje svarbus valstybės turtas, kurį mes turime puoselėti, rūpintis ir vystyti. Tikrai yra labai daug ambicijų ir realių planų, ką su Klaipėdos uostu norime toliau daryti, pavyzdžiui, vystyti pietinę uosto dalį ir iki 2028 m. ją įveiklinti. Tai nauja 100 hektarų teritorija, naujos galimybės verslams, privatiems investuotojams, naujos darbo vietos. Turime pozityvių idėjų ir realių darbų, projektų. Šiam tikslui mes turime ir parengę net atskirą įstatymą, kuriam tikimės ir Seime palaikymo, pritarimo. Manau, kad plėtra tikrai prisidės prie dar didesnio uosto indėlio tiek į mūsų valstybės ekonomiką, tiek stiprinant uosto konkurencingumą, augimą. Ir, be abejo, uostas turi ir kitų puikių iniciatyvų, darbų, ką irgi norėčiau paminėti. Uosto plėtra prisidės ir prie karinio mobilumo vystymo, nes bus sudarytos galimybės atplaukti ir turėti pritaikytą infrastruktūrą kariniams laivams.

Vis dėlto yra dalis gyventojų, kurie išsako susirūpinimą, nerimą, kaip teks gyventi tarp besiplečiančio uosto. Jums teka susitikti su gyventojais, ar pavyko įtikinti juos arba sumažinti jų nerimą, dėl uosto plėtros?

Ministras Juras Taminskas ir visa komanda tikrai kalbasi su gyventojais. Aš pati irgi žinau įvairius klausimus ir poreikius, rūpesčius, kuriuos gyventojai išsako. Su Klaipėdos miesto savivaldybe, su visais partneriais kalbamės, nes tikrai suprantame ir gyventojus, kad ta plėtra ne visada visiems patinka. Ir bandome tikrai rasti ir kompensacines priemones gyventojams dėl pačio uosto indėlio į miesto gyventojų gerbūvį tiek tvarkant viešąsias erdves, tiek sukuriant tam tikras žaliąsias zonas, tiek diegiant įvairias apsaugos priemones nuo triukšmo, nuo oro taršos. Tikrai tas dialogas su gyventojais vyksta ir tikimės, kad pavyks rasti geriausią sprendimą. Tikrai suprantame, kad visi patenkinti nebus, bet turime žiūrėti iš valstybinės pusės, nes ta plėtra vis tiek sugrįžta ir mums patiems, per tam tikrą ekonominį augimą ir vietų sukūrimus. Darydami tam tikrus planus įsivertiname ir girdime gyventojus, tikrai bandome atliepti jų lūkesčius ir poreikius.

Nauda ir patiems klaipėdiečiams. Klaipėdos uostas bendradarbiauja su savivaldybe ir net geresni keliai Klaipėdoje turbūt yra dėl to, kad ten yra Klaipėdos uostas?

Taip, uostas kiekvienais metais skiria finansavimą kelių tvarkymui. Taip pat mes turime tokį lūkestį kaip ministerija, kad Klaipėdos uostas kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašytų bendradarbiavimo susitarimą, socialinę programą, kur gyventojai irgi matytų, kaip uostas prisideda prie tam tikrų priemonių įgyvendinimo gerinant socialinę infrastruktūrą mieste.

Pakalbėkime apie mažuosius uostus, uostelius. Kokia jų plėtra numatoma?

Tikrai girdime poreikį iš visuomenės. Kai atėjau į ministeriją, nebuvo jokios strategijos ar gairių šita tema. Mes dabar telkiame pajėgumus – kitaip sakant, kviečiame socialinius, ekonominius partnerius, savivaldybes, nes tai labai liečia ir savivaldybes, kurios turi planus vystyti tuos uostelius ir yra savo specialiuosiuose planuose numatę tam tikras teritorijas prie mūsų upių. Tai sutelkus tam tikras suinteresuotas puses yra tikslas kartu tame formate parengti strategines plėtros gaires mūsų mažųjų uostų vystymui Lietuvoje. Nors negaliu pasakyti, kada tiksliai, turime šią viziją, galvojame kur, kaip ir kada galėtų būti vykdoma tokia plėtra. Manau, kad iki kadencijos pabaigos turėsime rezultatą ir turėsime kuo pasidžiaugti.

Reikėtų pasižiūrėti į mažąjį uostą ne tik kaip ekonomikos, galbūt regionuose, tokią dedamąją, bet turbūt lygiai taip pat ir į pramoginį variantą. Nes jeigu aš gerai suprantu, uoste būtų galbūt galima ir įsteigti buriavimo mokyklą ir kitą mokyklą, ir tai gali tapti susisiekimo vieta. Ir užsieniečiams labai patrauklu.

Iš tikrųjų mes norime, kad atplauktų užsienio šalių piliečiai pas mus į šalį pasidairyti. Tai čia dar vienas iš Lietuvos vartų ir galimybių aplankyti mus ir pasidairyti.Plėtros galimybių yra daug ir ne tik ekonomine, bet ir rekreacine pramogine prasme pritraukiant ir kitų šalių laivelius. Tai tikrai matome tą poreikį ir kursime infrastruktūrą, kuri jį atlieptų.

Tinklalaidės įrašą rasite čia: 

„TikTok“ pastaruoju metu stebimas netikėtas reiškinys – jauni žmonės jaučia nostalgiją 90-iesiems ir vis dažniau romantizuoja mygtukinius telefonus. Didžioji dalis šios auditorijos „BlackBerry“ klestėjimo laikais dar net neturėjo savo pirmojo įrenginio, tačiau šiandien apie tokius modelius svajoja. Šis fenomenas vėl atgaivino fizinių detalių žavesį – jaunimas mėgaujasi klaviatūros spragsėjimu, po nykščiu riedančiu valdymo rutuliuku ir pasiilgta atlenkiamų modelių elegancija.

„Šiuolaikinis jaunimas senuose įrenginiuose įžvelgia ypatingą retro aurą, kuri puikiai dera su vėl madingomis vinilinėmis plokštelėmis, juostine fotografija ar CD grotuvais. Panašu, kad vartotojai tiesiog pavargo nuo nuolatinio informacinio triukšmo ir poreikio visada būti pasiekiamiems. Tokie telefonai kaip „BlackBerry“ primena laikus, kai technologijos buvo tik patogus įrankis konkrečiam tikslui pasiekti, o ne viso gyvenimo centras“, – sako Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas.

Romantizuoja nepatirtą praeitį

Jaunimo polinkį romantizuoti praeitį psichologai vadina anemoija – tai jausmas, kai jaučiama nostalgija laikmečiui, kurio žmogus pats niekada nėra išgyvenęs. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai: 2025 m. atliktas vartotojų elgsenos ir nostalgijos marketingo tyrimas atskleidė, kad net 72 proc. „Gen Z“ atstovų palankiau vertina prekės ženklus, kurie savo komunikacijoje ar produktuose naudoja nostalginius elementus, retro dizaino ar senų technologijų estetikos.

Be to, nostalgiją žadinantis turinys socialiniuose tinkluose generuoja apie 43 proc. didesnį įsitraukimą nei neutralus turinys, o tai rodo stiprų emocinį šios kartos ryšį su praeities estetika, nors jie patys to laikmečio ir nepatyrė.

„Z kartai, kuri yra labiausiai įsitraukusi į skaitmeninį pasaulį ir dėl to – labiausiai nuo jo pavargusi, 90-ųjų technologijos tampa maišto forma prieš algoritmų valdomą realybę. Jaunimas vis dažniau ieško būdų riboti laiką prie ekranų, o seni mygtukiniai telefonai tam puikiai tinka. Be to, taktiliniai pojūčiai kaip mygtukų spaudymas suteikia realumo ir kontrolės pojūtį, kurio trūksta steriliame liečiamų ekranų pasaulyje“, – paaiškina J. Puodžius.

Kodėl šiandien visi telefonai atrodo taip pat?

Anksčiau technologiniai ribojimai gamintojus vertė kurti itin skirtingus įrenginius. Vieni modeliai buvo orientuoti į verslo vartotojus, kiti pasižymėjo išskirtinėmis muzikos atkūrimo galimybėmis, o treti stebino savo kompaktiškumu.

„Telia“ telefonų kategorijos vadovo teigimu, situaciją iš esmės pakeitė 2007 m. Steve’o Jobso pristatytas pirmasis „iPhone“. Šis įrenginis sukretė rinką ir įvedė naują standartą: didelis liečiamas ekranas tapo pagrindiniu vartotojų lūkesčiu. Perėjimas prie šio formato suvienodino dizainą, nes ekranas ir programėlės tapo svarbesni už patį korpusą.

„Kai pagrindinė telefono funkcija tapo prieiga prie interneto ir programėlių, pats įrenginio dizainas liko antroje vietoje – dabar jis turi tarnauti ekranui. O anksčiau telefonas buvo stiliaus detalė su savita forma. Šiandien liko kaip tiesiog funkcionalus stačiakampis, kurio išvaizdą lemia siekis suteikti kuo daugiau vietos vaizdo turiniui ir kuo patogiau naršyti“, – pažymi J. Puodžius.

Milžinų klaidos ir prarasta baterijų galia

Dalis rinkos senbuvių, tokių kaip „Nokia“ ar „BlackBerry“, nesugebėjo laiku adaptuotis prie prasidėjusios programėlių eros. Jie per ilgai laikėsi pasenusių operacinių sistemų ir iki paskutinės akimirkos bandė įrodinėti, kad fiziniai mygtukai yra būtini. O technologinė evoliucija negrįžtamai pakeitė žmonių įpročius. Pavyzdžiui, anksčiau stebuklu atrodę infraraudonųjų spindulių duomenų mainai šiandien yra visiškai neaktualūs, nes juos pakeitė „Bluetooth“, „Wi-Fi“ ir mobilusis internetas.

Pasikeitė ir požiūris į praktiškumą. Gamintojai atsisakė vartotojams patogių keičiamų baterijų dėl plonesnio dizaino, atsparumo vandeniui ir geresnės įrenginių kontrolės.

„Šiuolaikiniai flagmanai stebina savo galimybėmis, tačiau baterijos ištvermės kovoje legendinė „Nokia 3310“ vis dar lieka neįveikiama – jos energijos pakakdavo visai savaitei. Žinoma, labiausiai todėl, kad tuomet telefono funkcijos buvo minimalios, jom ir užtekdavo mažiau energijos“, – šypteli J. Puodžius.

Ar žaismingumas sugrįš į mūsų kišenes?

25 metų gynėjas šiame sezone „Lietuvos krepšinio lygoje, kurią remia Betsson“ vilkint „Jonava Hipocredit” klubo marškinėlius per kiek daugiau nei 22 minutes ant parketo rinko po 12,6 taško, atkovodavo po 2,3 kamuolius ir atlikdavo po 2,6 rezultatyvaus perdavimo.

Klubas dėkoja Hilmarui už darbą ir linki sėkmės tolimesnėje karjeroje.

„Jonava Hipocredit“ inf.

Gruodį bendras dirbančiųjų skaičius susitraukė 0,56 proc., o registruotas nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto iki 8,7 proc. Šventiniu laikotarpiu taip pat gerokai nuslūgo naujų darbuotojų samda.

Sausio 1 d. darbo ieškojo 159,3 tūkst. šalies gyventojų. Tai – 4,8 tūkst. daugiau nei gruodžio pradžioje. Tačiau, palyginti su situacija prieš metus, darbo ieškančių skaičius 2,6 proc. mažesnis (4,2 tūkst.) kaip ir 0,3 proc. punkto sumažėjęs registruotas nedarbas (pernai buvo 9 proc.).

Paskutinį metų mėnesį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 22,1 tūkst. naujų klientų – 1,8 proc. daugiau nei lapkritį. Iš jų – vyrai sudarė didesnę dalį (50,2 proc.).

„Gruodis patvirtino metų pabaigai būdingas tendencijas – darbo rinka lėtėja, o registruoto nedarbo rodikliai ūgteli. Tai įprastas žiemos sezono laikotarpis, kai tiek darbuotojų samda, tiek darbo paieška būna pasyvesnė. Tokiu metu samdos sprendimai atidedami naujiems metams, kai patvirtinami nauji veiklos planai ir biudžetai. Paklausą mažina ir sezoniniai svyravimai: žiemą dalyje sektorių veiklos apimtys, o kartu ir darbuotojų poreikis natūraliai traukiasi“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Ryškesnė darbo paklausos tendencija – sumažėjo darbuotojų poreikis. Laisvų darbo vietų darbdaviai paskelbė ketvirtadaliu (2,4 tūkst. arba 24,3 proc.) mažiau nei lapkritį ir du kartus mažiau nei balandžio-rugsėjo laikotarpiu paskelbdavo per mėnesį.

2,2 tūkst. darbdavių paskutinį metų mėnesį įregistravo 7,6 tūkst. darbo skelbimų.

Daugiausiai darbuotojų ieškojo gamybos įmonės – paskelbė 1,6 tūkst. laisvų darbo vietų, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 1,5 tūkst., prekybos – 1,1 tūkst., statybos – 700 bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos pateikė 600 darbo pasiūlymų.

Kaip įprasta tokiu sezonu, ūgtelėjo terminuotų įdarbinimų dalis. Kas penktas-šeštas (17,9 proc.) Užimtumo tarnybos klientas gruodį pradėjo dirbti pagal terminuotas darbo sutartis, o sausio-lapkričio laikotarpiu terminuotai įsidarbindavo vidutiniškai 12,9 proc. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus gruodį pasirinko 6,1 tūkst. asmenų.

Pasak J. Zemblytės, metų pabaigoje fiksuojamas sulėtėjimas neturėtų užgožti bendros situacijos per ilgesnį laikotarpį: „Darbo rinka išlieka funkcionuojanti, o metų pradžioje įprastai stebime aktyvumo atsigavimą.“

2026 m. sausio 1 d. šalyje dirbančiųjų buvo 1,45 mln. – 8,1 tūkst. (0,56 proc.) mažiau nei prieš mėnesį, bet 3,5 tūkst. daugiau nei prieš metus. Gruodžio pabaigoje darbuotojų labiausiai sumažėjo administracinės ir aptarnavimo veiklos, statybos, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Dirbančiųjų skaičius labiausiai augo nekilnojamojo turto operacijų, viešojo valdymo ir gynybos įmonėse.

UŽT inf.

Kartu bėga Lietuvos ir sąjungininkų kariai, policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, prokurorai, šauliai, skautai, moksleiviai ir studentai, senjorai, sportininkai, profesionalai bei mėgėjai kartu su augintiniais ir be jų, taip pagerbdami Laisvės gynėjus. Pasibaigus bėgimui bus įteikti pagarbos bėgimo prizai gausiausiai komandai, gausiausiai dalyvaujančiai mokyklos komandai, gausiausiai dalyvaujančiam sporto klubui, gausiausiai dalyvaujančiai Vilniaus komandai, gausiausiai dalyvaujančiai universiteto komandai bei dalyviui, daugiausia kartų stojusiam prie starto linijos, keturiems Lietuvos kariuomenės kariams – „Geležinės valios“ apdovanojimai.

Pagarbos bėgimo, sudarančiame 9-ių kilometrų atstumą miesto gatvėmis nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, metu bus laikinai uždarytos Karių kapų, Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvių dalys, Žirmūnų tiltas, Šeimyniškių gatvė, Konstitucijos prospektas, T. Narbuto gatvė, Laisvės prospektas dalis, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko ir Sausio 13-osios gatvės (eismo ribojimų schema organizuojamo bėgimo metu). Prašoma organizacijų, kurios į bėgimą atvyks autobusais, renginio metu autobusus parkuoti prie Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO esančių stovėjimo aikštelių.

Pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ programa:

11.00 val. – Bėgimo dalyvių rinkimasis, kolonos formavimas (aikštelė prie Antakalnio kapinių, Karių kapų g.);

11.40 val. – Gėlių padėjimo ant žuvusių Laisvės gynėjų kapų ceremonija;

11.55 val. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimas;

12.00 val. – 34-ojo tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu" startas;

Apie 13.00 val. – 34-ojo tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu" finišas;

13.30 val. – Gėlių padėjimas prie televizijos bokšto memorialinės sienos (Sausio 13-osios g.);

13.30 val. – baigiasi bėgimo laikas ir atidaromos miesto gatvės.

Asoc. LK nuotr.

„Nealkoholinis vynas, alus, kad ir degtinė ar nealkoholinis sidras, savo skoniu ir išvaizda primenantys alkoholinius gėrimus, nepastebimai jaunimą gali pratinti prie alkoholio. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatyme yra nustatytas draudimas gaminti, parduoti maisto produktus, žaislus ar kitas prekes, skirtas vaikams, paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus, tarą ir taip toliau. Ar nepilnamečiams turėtų būti leidžiama įsigyti nealkoholinio alaus, vyno ar kitų panašių gėrimų?“ – pristatydamas siūlomą pakeitimą klausė pataisų iniciatorius Seimo narys Darius Razmislevičius.

Siūloma, kad toks draudimas įsigaliotų 2026 m. gegužės 1 d.

Gyventojai savo pasiūlymus dėl Maisto įstatymo pakeitimo projekto Nr. XVP-893(2) gali pateikti iki 2026 m. sausio 16 d.

Pasiūlymus galima siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarius nuorodą Siųsti pasiūlymą.

Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 6-1 straipsnio pakeitimo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia.

Numatoma, kad šio klausimo svarstymas į Seimo posėdžių salę sugrįš pavasario sesijoje.

Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.

Seimo kanceliarijos inf. 

Skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo sunkios ligos, sumažinti hospitalizacijų riziką ir išvengti komplikacijų, ypač kai virusas aktyviai plinta. Vakcina sumažina riziką susirgti gripu ir sunkiai sirgti net jei užsikrečiama.

Primename, kad rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir kitiems – skiepai nuo gripo yra nemokami pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo programą. Apsauginis imunitetas susiformuoja maždaug per dvi savaites po vakcinacijos.

Pacientai, kurie gali pasiskiepyti nemokama sezonine gripo vakcina:

• 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys;
• sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.) suaugusieji ir vaikai;
• socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
• nėščiosios;
• 2-7 metų vaikai;
• sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

Registruotis prašome skambinant į registratūrą telefonu +370 349 690 15. Kreiptis į šeimos gydytoją NEREIKIA.

Daugiau informacijos apie vakcinas skaitykite ČIA

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro inf. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad gamintojas „Nestlé“ įvertinęs riziką vartotojų sveikatai atšaukia skirtingų pavadinimų, partijų ir tinkamumo vartoti terminų kūdikių pieno mišinius. 

Visa naujausia informacija skelbiama VMVT RASFF švieslentėje: https://vmvt.lrv.lt/lt/ukio-subjektu-prieziura/skubus-pranesimai-rasff/ 

VMVT primena, jei įsigijote švieslentėje nurodytus produktus jų nevartoti  ir grąžinti į prekybos vietą. Specialistai ragina vartotojus nuolat stebėti VMVT RASFF švieslentę, atidžiai tikrinti nesaugių produktų pavadinimus, partijų numerius ir tinkamumo vartoti terminus . 

Gamintojas „Nestlé“ įvertinęs riziką vartotojų sveikatai taip pat skelbia apie papildomų pavadinimų, partijų ir tinkamumo vartoti terminų produktų atšaukimus. Pasitikrinti galima gamintojo puslapyje: Infant formula product advisory | Nestlé Global 

Kas yra kolagenas?

Kolagenas – natūralus baltymas, sudarantis apie trečdalį visų organizmo baltymų. Jis yra pagrindinė jungiamojo audinio sudedamoji dalis ir itin svarbus kremzlių struktūrai. Su amžiumi ar dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų kolageno gamyba lėtėja, todėl sąnariai tampa mažiau lankstūs ir labiau pažeidžiami. Tokios kolageno formos kaip hidrolizuotas ar jūrinis kolagenas gali padėti kompensuoti šį trūkumą ir prisidėti prie sąnarių funkcijos palaikymo.

Kodėl kolagenas svarbus sąnariams?

Kolagenas atlieka kelias esmines funkcijas sąnarių sveikatai. Jis padeda išlaikyti kremzlių tvirtumą ir elastingumą, mažina trintį tarp kaulų bei prisideda prie sklandaus judėjimo. Be to, kolagenas gali padėti sumažinti sąnarių skausmą, kylantį dėl kremzlių dėvėjimosi ar uždegiminių procesų. Kolageno papildai dažnai rekomenduojami žmonėms, sergantiems osteoartritu, aktyviai sportuojantiems ar patiriantiems didelę fizinę apkrovą. Jie taip pat tinka tiems, kurie nori užkirsti kelią galimiems sąnarių sutrikimams ateityje.

Svarbu nepamiršti, kad kolageno papildai nėra maisto pakaitalas, todėl jų vartojimas turėtų atitikti rekomenduojamas normas. Prieš pradedant vartoti papildus, patartina pasikonsultuoti su gydytoju ar sveikatos specialistu.

Kolageno nauda ne tik sąnariams

Kolageno poveikis apima ne tik sąnarius. Jis prisideda prie geresnio judrumo, padeda palaikyti kaulų stiprumą, raumenų masę bei fizinę jėgą. Taip pat kolagenas svarbus odos būklei – jis padeda išlaikyti elastingumą ir drėgmę. Plaukams ir nagams kolagenas suteikia tvirtumo, mažina lūžinėjimą bei skatina augimą.

Kolagenas ypač vertinamas moterų, nes padeda palaikyti grožį iš vidaus ir užtikrina jungiamųjų audinių bei sąnarių būklę. Dėl to kolageno papildai dažnai tampa kasdienės sveikatos ir grožio priežiūros dalimi.

Kaip išsirinkti kolageno papildus sąnariams?

Renkantis kolageno papildus, svarbu atkreipti dėmesį į jų formą ir sudėtį. Hidrolizuotas kolagenas pasižymi geru įsisavinimu, todėl yra itin tinkamas sąnarių būklei palaikyti. Jūrinis kolagenas, gaunamas iš žuvų, taip pat vertinamas dėl savo biologinio prieinamumo. Didelės koncentracijos papildai, pavyzdžiui, kolagenas 12000, gali padėti greičiau pasiekti pastebimų rezultatų.

Papildomą naudą suteikia produktai, praturtinti vitaminais, mineralais ar hialurono rūgštimi, nes šios medžiagos sustiprina kolageno poveikį sąnariams ir visam organizmui.

Ilgalaikė kolageno nauda organizmui

Kolagenas sanariams papildų vartojimas gali užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį organizmui. Nuosekliai vartojamas kolagenas padeda išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą, didesnį energijos lygį bei gerą savijautą, o judėjimas tampa lengvesnis ir nebekelia nemalonių pojūčių. Vartojant kolageno papildus 3–6 mėnesius, dažnai pastebimas akivaizdus sąnarių lankstumo ir funkcijos pagerėjimas, o tęsiant vartojimą ilgą laiką galima prisidėti prie sąnarių elastingumo ir jų sveikatos palaikymo.

Be to, kolageno papildai teigiamai veikia ne tik sąnarius – jie prisideda prie geresnės odos išvaizdos, padeda stiprinti plaukus ir nagus bei gerina bendrą organizmo savijautą. Dėl šių savybių kolagenas sanariams laikomas svarbia medžiaga, naudinga ne tik sąnarių būklei, bet ir visam kūnui.

Nuo š. m. sausio 1 d. juridiniams elektros energijos vartotojams, įskaitant gaminančius vartotojus, energijos kaupimo įrenginių naudotojus bei gamintojus, sudaromos sąlygos paprasčiau ir be papildomų mokesčių atsisakyti perteklinės leistinos naudoti ar generuoti galios. Šie Energetikos ministerijos inicijuoti pokyčiai leis sumažinti galios dedamosios sąnaudas, kartu atlaisvins elektros tinklų pajėgumus kitiems vartotojams ir mažins papildomų investicijų į tinklo plėtrą poreikį. 

„Šiais sprendimais sudarome galimybes verslui, valstybės, savivaldybių įmonėms peržiūrėti savo galios poreikį, ją nemokamai susimažinti, kartu sumažinant išlaidas ir prisidedant prie efektyvesnio elektros tinklų naudojimo. Perteklinės, faktiškai neišnaudojamos, tačiau tinkle rezervuotos galios atsisakymas naudingas ne tik konkrečiam vartotojui – tai leidžia atlaisvinti tinklo pajėgumus kitiems naudotojams ir mažina ESO poreikį investuoti į papildomą tinklo pralaidumų plėtrą, ypač urbanizuotose ir pramoninėse teritorijose, kur prisijungimo galimybės dažnai reikalauja papildomų skirstomųjų tinklų operatoriaus investicijų“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Reikšmingas taupymo ir neišnaudojamos galios atsisakymo potencialas taip pat matomas savivaldybių ir VĮ Turto banko valdomuose valstybės institucijų pastatuose.  

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, vertinant visą verslo klientų segmentą, vidutinis galios išnaudojimas siekia tik apie 14 procentų. Atlikta analizė rodo, kad vien valstybės valdomų įmonių segmente identifikuotos galimybės mažinti galią 1 941 objekte, o leistinos galios mažinimo potencialas siekia apie 113,7 MW. Tai leistų vien galios dedamojoje sutaupyti daugiau nei 4 mln. eurų per metus. 

„Sprendimus dėl energijos kaštų mažinimo priimame remdamiesi ilgesnio laikotarpio duomenimis. Vertiname tik tuos objektus, kurie mūsų valdyme yra ne trumpiau kaip trejus metus ir turi sukauptą bent trejų metų išmaniosios apskaitos informaciją – tai leidžia tiksliai matyti galios pikus ir faktinį vartojimą. Taip pat įvertiname, ar objekte planuojama modernizacija, saulės elektrinės ar elektromobilių krovimo stotelių įrengimas, ar efektyviai veikia ŠVOK sistemos, kiek yra elektros įvadų ir apskaitų. Nuoseklus ir duomenimis grįstas požiūris bei investicijos į atsinaujinančius išteklius leidžia atsakingai mažinti energijos kaštus, taupyti valstybės lėšas ir kartu užtikrinti patikimą pastatų veikimą“, – sako VĮ Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas. 

Nemokamas galios mažinimas juridiniams vartotojams 

Iki šiol, net ir praėjus 10 metų nuo galios suteikimo, sprendimas atsisakyti dalies neišnaudojamos galios dažnai reikšdavo pareigą apmokėti ESO patirtas sąnaudas, kurios siekdavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Nuo šių metų sausio 1 d. juridiniams elektros vartotojams leistinos naudoti galios mažinimo paslauga tampa nemokama. 

Išimtis bus taikoma tik vienetiniais atvejais, kai dideliems vartotojams, įsipareigojusiems 10 metų nemažinti leistinos naudoti galios, buvo suteikta finansinė lengvata prijungiant prie skirstomųjų tinklų, taip pat naujiems vartotojams ar galią didinantiems vartotojams, kurie neišlaikė suteiktos leistinos naudoti galios 3 metus nuo paslaugos suteikimo.  

Gyventojams leistinos naudoti galios mažinimo procedūros jau yra nemokamos. 

Paprastesnė procedūra ir mažesnė administracinė našta 

Kartu supaprastinama ir pati galios mažinimo procedūra. Kai galia mažinama neatliekant tinklo rekonstravimo darbų, o tai vyksta dažniausiai, nebeliks pareigos pateikti atestuoto rangovo elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto. Tai leis sumažinti administracinę naštą ir smulkias papildomas išlaidas vartotojams. 

Atnaujinti techniniai reikalavimai – mažesni kaštai visiems vartotojams 

Atnaujinami ir techniniai reikalavimai, kad galios mažinimo atvejais rečiau reikėtų keisti apskaitos įrangą, pavyzdžiui, srovės transformatorius. Tai mažins ESO sąnaudas ir nedidins tarifų visiems vartotojams. Moderni išmani apskaita užtikrina reikiamą tikslumą ir prie mažesnių apkrovų, todėl techniniai reikalavimai atnaujinami pagal šiuolaikines technologijas. 

Šiais pakeitimais Energetikos ministerija skatina verslo, valstybės ir savivaldybių įmones įsivertinti realų galios poreikį savo objektuose, peržiūrėti neišnaudojamą leistinos galios dalį ir ją susimažinti nemokamai.  

Pakeitimai įgyvendinami atnaujinus Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą bei Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles. 

Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigalios atnaujinta aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo (AAVPĮ) redakcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino pakeitimus, susijusius su Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo įgyvendinimu. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnams suteikti platesni įgaliojimai vykdyti efektyvesnei aplinkos apsaugos valstybinei priežiūrai.

„Šie pakeitimai įtvirtina mūsų pasirinkimą stiprinti prevenciją pereinant nuo kontrolės prie priežiūros modelio, o taip pat sudarys prielaidas veiksmingesnei aplinkos apsaugai suteikiant didesnius įgaliojimus pareigūnams bei užtikrinant jų socialines garantijas“, – teigia Eglė Paužuolienė, laikinai atliekanti Aplinkos apsaugos departamento direktorės funkcijas.

Iš kontrolės – į priežiūrą

Atnaujintas teisinis reguliavimas žymi aiškų pokytį – pereinama nuo kontrolės prie priežiūros modelio, kuriame daugiau dėmesio skiriama pažeidimų prevencijai, konsultavimui, rizikų valdymui. Siekiant veiksmingesnės aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūra bus vykdoma atsižvelgiant į prioritetus ir aplinkai kylančias rizikas.

Nuosekli ir sistemiška aplinkos apsaugos priežiūra

Įstatyme įtvirtinama reido sąvoka – tai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų be išankstinio įspėjimo atliekama teritorijos apžiūra, kurios metu renkama informacija apie vykdomą veiklą ir galimus pažeidimus. Nuo 2026 m. nebeliks anksčiau taikytų trumpalaikių akcijų – priežiūra bus vykdoma nuosekliai ir sistemiškai. 

Daugiau savarankiškumo ir aiškesnės procedūros

Numatyta, kad dalį vidinių tvarkų tvirtins pats Aplinkos apsaugos departamentas, taip užtikrinant operatyvesnį ir lankstesnį priežiūros organizavimą. Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje vienas iš pakeitimų – greitesnis privalomųjų nurodymų įvykdymo užtikrinimo procesas. Be to, įsigalios LR administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pataisos, kuriomis griežtinama atsakomybė už privalomųjų nurodymų neįvykdymą.

Nustatyta, kad neįvykdyti privalomieji nurodymai bus perduodami vykdyti antstoliams. Išsamiau apie tai, kokios įsigalios naujos privalomųjų nurodymų vykdymo procedūros, galima rasti pranešime „Aplinkos apsaugos departamentas vykdys efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą: įsigalios naujos privalomųjų nurodymų vykdymo procedūros“.

Du nauji ūkinės veiklos stabdymo pagrindai

Numatyti du papildomi atvejai, kai gali būti stabdoma ūkinė veikla:

• jei nesilaikoma pareigos turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus;

• jei ūkinė veikla vykdoma neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, kai jos yra privalomos.

Nauji pareigūnų įgaliojimai ir socialinės garantijos

Aplinkosaugininkai, aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencijai užtikrinti, pažeidimų atskleidimui ir tyrimui galės be išankstinio įspėjimo atlikti teritorijų (išskyrus karines teritorijas) ir jose esančių objektų, statinių, įrenginių, patalpų (išskyrus gyvenamąsias), transporto priemonių bei kitų objektų apžiūrą. Vykdantiems priežiūrą pareigūnams suteikti įgaliojimai stebėjimus atlikti iš sausumos, vandens ir oro, naudojantis vaizdo stebėjimo ir fiksavimo priemonėmis, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Įstatyme numatyti specialieji reikalavimai patekimui į aptvertas teritorijas (ne į visas privačias teritorijas, kaip šiuo metu galiojančiame įstatyme), numatyta galimybė patekimo į teritorijas metu šalinti fizines kliūtis (pvz., nuimti spynas), taip pat nereikės liudininkų patenkant į teritorijas be savininko, valdytojo sutikimo/ žinios, nes visi veiksmai bus fiksuojami vaizdo įrašymo priemonėmis).

Pareigūnai atlikdami atliekų tvarkymo kontrolinius pirkimus galės naudoti atliekų vietos nustatymo įrangą, o gyvosios gamtos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo priežiūrai – valstybinių gamtos išteklių vietos nustatymo įrangą.

Taip pat numatomos naujos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų socialinės garantijos, įskaitant teisinę pagalbą, profesinės rizikos draudimą ir apsaugą grėsmės pareigūnams ar jų šeimos nariams atvejais.

Kai netiko kelnės, nepatiko batų modelis ar spalva, retai nusimename, nes prekės grąžinimas yra bene dažniausia vartotojų pasinaudojama teisė. Nepaisant to, ji vis dar apipinta įvairiausiais mitais, nuo įsitikinimo, kad bet kurią prekę galima grąžinti be papildomų sąlygų, iki spėlionių, koks gi yra tikrasis prekės grąžinimo terminas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba griauna populiariausius mitus ir primena, kaip yra iš tikrųjų.

1. Visos kokybiškos prekės yra grąžinamos

Netiesa. Mažmeninės prekybos taisyklės numato negrąžinamų prekių sąrašą, į kurį patenka tokios prekės kaip elektrotechnika, kosmetikos gaminiai, apatiniai drabužiai, juvelyriniai dirbiniai, žaidimai, baldai, knygos, medicinos įrenginiai ir kt. Jei Jūsų įsigyta prekė patenka į šį sąrašą, tinkamos kokybės ją galite grąžinti tik pardavėjui geranoriškai sutikus.

Pirkdami internetu galite grąžinti daugelį prekių, tačiau ir čia taikomos išimtys, pavyzdžiui, negrąžinami greitai gendantys gaminiai, pagal individualų užsakymą pagamintos prekės, kosmetikos bei higienos prekės, kurių pakuotė buvo pažeista, leidiniai ir pan. Baigtinį sąrašą numato Civilinio kodekso 6.228 (10) straipsnis. 

2. Panaudotą prekę galima grąžinti per 14 dienų

Netiesa. Per 14 dienų pakeisti ar grąžinti kokybišką prekę galite tuo atveju, jeigu prekės nenaudojote ir nepažeidėte jos prekinės išvaizdos bei originalios pakuotės. Nepamirškite, kad įsigytą prekę galite apžiūrėti tik taip, kaip tai galėtumėte padaryti parduotuvėje. Jei kelias dienas avėjote avalynę, kuri yra kokybiška, ir galiausiai nusprendėte ją grąžinti, nesistebėkite, kad pardavėjas atsisako ją priimti. 

3. Prekių grąžinimo terminas skaičiuojamas nuo pirkimo dienos

Ir vėl netiesa. Fizinėje parduotuvėje įsigytų prekių grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prekės įsigijimo, o perkant internetu – nuo kitos dienos po prekės gavimo. Pareiga įrodyti, kad prekė buvo grąžinta per nurodytą terminą, tenka vartotojui. 

4. Grąžinant prekę pirkimą patvirtinantis dokumentas nebūtinas

Visi teisėti vartotojo reikalavimai vykdomi tik pateikus prekės pirkimą patvirtinantį dokumentą (kasos kvitą, mokėjimo kortelės išrašą, sąskaitą faktūrą ar kt.), todėl saugoti pirkimo dokumentą turėtumėte ne tik 14 dienų, bet ir viso prekės garantinio laikotarpio metu.  

5. Grąžinti prekę galima bet kuriame parduotuvės padalinyje

Mažmeninės prekybos taisyklės numato, kad prekės keičiamos ir grąžinamos prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje vartotojui patogioje vietoje. Taigi, jei pardavėjas nenurodė kitaip, pageidaujamą grąžinti prekę turėtumėte pristatyti ten, kur ją įsigijote. 

6. Grąžinus prekę už siuntimą pinigai negrąžinami

Netiesa. Jei prekę įsigijote internetu, grąžindami ją turite teisę atgauti už prekę ir jos pristatymą sumokėtus pinigus. Prekės grąžinimo išlaidos tenka vartotojui, todėl už grąžinamų prekių siuntimą atgal pardavėjui turėsite sumokėti patys. 

7. Grąžinti prekę gali jos nepirkęs asmuo

Kaip jau minėta, vartotojo reikalavimai vykdomi tik pateikus pirkimo dokumentą, todėl siekiant pasinaudoti savo teisėmis, būtent pirkėjas, o ne, pavyzdžiui, dovaną gavęs asmuo turėtų kreiptis į pardavėją. Jei prekė pirkta internetu, ją turėtų grąžinti sąskaitoje nurodytas pirkėjas, nebent pardavėjas sutinka kitaip.

Galimybė asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba siekiant turtinės naudos), taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą atsirado įsigaliojus naujai šios straipsnio dalies redakcijai, pagal kurią šis nusikaltimas iš sunkaus tapo apysunkiu nusikaltimu (maksimali laisvės atėmimo bausmė sumažinta nuo 7 iki 6 metų).

Išnagrinėjęs nuteistojo skundą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai G. Stašionio padarytą nusikaltimą perkvalifikavo pagal naujos redakcijos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas pabrėžė, kad ne visos naujai įsigaliojusios asmenų teisinę padėtį lengvinančios Baudžiamojo kodekso normos turi neribotą grįžtamąją galią – kai kurios iš jų gali būti taikomos tik tol, kol asmens baudžiamoji byla nėra baigta nagrinėti pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose. Tarp jų patenka ir nuostatos dėl asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurios negali būti taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-7-658/2026 įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo pranešimas spaudai 

Savo poziciją aktualiais klausimais asociacija turėjo progą išsakyti sausio 7-ąją, Jonavoje vykusioje metinėje LLAS konferencijoje, į kurią atvyko Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, pabrėžęs sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo svarbą bei ligoninių vaidmenį užtikrinant prieinamas ir kokybiškas paslaugas. 

Pasak asociacijos prezidento, Jonavos ligoninės direktoriaus Gedimino Ramanausko, aktyvesnę asociacijos veiklą diktuoja ne tik vykdoma sveikatos reforma, bet ir iš viršaus „nuleidžiamų“ įsakymų gausa bei kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria gydymo įstaigos regionuose.

„Norime kalbėtis ir labai džiaugiamės, kad suvažiavime dalyvauja ministerijos atstovai. Norime kalbėti apie paslaugų kiekius, apie prognozes kitiems metams – kokios paslaugos bus numatomos, kaip jos bus planuojamos. Taip pat matome, kad labai aktualus tampa privataus ir viešojo sektoriaus galimybių bei ribų klausimas. Norime aiškiai diskutuoti, kokios paslaugos turi likti viešajame sektoriuje, o kokios galėtų būti teikiamos privačiai“, – kalbėjo G. Ramanauskas.

Pasak jo, ne mažiau svarbus ir finansinis aspektas.

„Kitas svarbus klausimas – biudžeto galimybės ir tai, kaip jį subalansuoti. Be to, suvažiavimo metu norime ir simboliškai padėkoti savo nariams – įteiksime asociacijos ženklus, o vėliau diskusijose dar kartą grįšime prie klausimų, kurie šiuo metu ligoninėms yra patys jautriausi“, – sakė asociacijos prezidentas.

Kalbėdamas apie viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų ribas, G. Ramanauskas įvardijo konkrečius Sveikatos apsaugos ministerijos planus, kurie, pasak jo, kelia didelį nerimą regioninėms ligoninėms.

„Matome naujausią Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo projektą, susijusį su dienos chirurgija. Jame numatyta dalį paslaugų atitraukti iš viešojo sektoriaus ir perduoti privačiam. Kalbama apie akių vokų pakėlimo bei kojų venų operacijų finansavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis galimą nutraukimą“, – teigė G. Ramanauskas. 

Pasak G. Ramanausko, tai nėra vien techninis ar administracinis klausimas.

„Mūsų nuomone, tai nėra nediskutuotinas sprendimas. Didelė dalis žmonių neturi galimybių už tokias paslaugas mokėti iš savo kišenės. Visi gyventojai vienodai moka mokesčius, todėl atsiranda disonansas tarp to, ką siūlo ministerija, ką mato gydymo įstaigos ir ko tikisi gyventojai. Matome, kad privatus sektorius nuosekliai auga, o viešasis – traukiasi. Klausimas labai aiškus: kur yra ta riba ir kada bus pasiekti negrįžtami pokyčiai?“ – kalbėjo LLAS prezidentas.

Asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį ir į planuojamus pokyčius endoskopinių paslaugų srityje.

„Matome, kad problema gali kilti ne tik dienos chirurgijoje. Endoskopinė pagalba planuojama koncentruoti tretinio lygio ligoninėse. Tačiau jeigu pacientui randamas, pavyzdžiui, polipas, jis galėtų būti sutvarkomas ir regioninėje ligoninėje. Jeigu pasitvirtina onkologinė liga – tada, be abejo, visas gydymas turi būti tęsiamas tretinio lygio universitetinėje ligoninėje. Tačiau pagal dabar matomus planus susidaro įspūdis, kad paslaugos tiesiog atitraukiamos iš regionų ligoninių, taip pat ir iš Jonavos“, – teigė G. Ramanauskas.

Vertindamas pastarojo meto dialogą su ministerija, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas pripažino, kad pokyčių yra.

„Tikrai džiaugiamės, kad Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgia į mūsų keliamus klausimus. Matome didesnį dėmesį, vyksta diskusijos, teisės aktų projektai rengiami dialogo būdu. Norime dar glaudesnio bendradarbiavimo ir tikimės, kad asociacija galės realiai prisidėti prie problemų sprendimo“, – sakė jis.

G. Ramanauskas taip pat pabrėžė Jonavos rajono savivaldybės palaikymą.

„Esame labai dėkingi Jonavos savivaldybei ir merui, kuris aktyviai domisi sveikatos apsaugos klausimais ir, galima sakyti, globoja juos. Matome didžiulį dėmesį ir rūpestį ne tik Jonavai, bet ir kaimyniniams rajonams – Kėdainiams, Raseiniams, Kretingai. Klausimas labai platus: kaip funkcionuos rajoninės ligoninės ir kokio lygio paslaugos jose liks“, – teigė asociacijos vadovas.

Kalbėdamas apie konkurenciją tarp gydymo įstaigų, jis pabrėžė, kad ji turi būti grindžiama paslaugų kokybe, o ne vien finansavimu.

„Konkurencija dėl pacientų, mano nuomone, turi būti konkurencija dėl gydymo kokybės. Pacientai turi gauti geriausias ir prieinamas paslaugas, modernų gydymą. O konkurencija dėl biudžeto – tai jau klausimas, kaip sudaromos sutartys ir kokios paslaugos jose numatomos“, – sakė G. Ramanauskas.

Tuo metu gruodžio pabaigoje Jonavos žiniasklaidą iš patikimų šaltinių pasiekusi informacija apie galimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamų paslaugų pakeitimus sukėlė didelį nerimą tiek pacientams, tiek medikų bendruomenei. Buvo svarstoma galimybė nutraukti kojų venų bei akių vokų operacijų finansavimą PSDF lėšomis, paliekant šias paslaugas tik privačiam sektoriui.

Į Jonavą atvykusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tokias kalbas paneigė.

„Kadangi Lietuvos gyventojams, pacientams, tokios operacijos yra reikalingos pagal jų sveikatos būklę, tai, be jokios abejonės, Valstybinė ligonių kasa, kaip iki šiol kompensavo, taip ir toliau kompensuos šių paslaugų teikimą. Tokios paslaugos visose valstybinėse gydymo įstaigose bus teikiamos, atsižvelgiant į medicininius kriterijus ir pacientų sveikatos būklę“, – teigė ministrė.

Tą pačią dieną Seimo komunikacija išplatino pranešimą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs vienos Seimo frakcijos kreipimąsi, panaikino dalį sveikatos apsaugos ministrės įsakymų. Parlamento opozicija teigia, jog tai rodo, kad sveikatos paslaugų reforma buvo vykdoma neprofesionaliai, todėl Seime ketinama kelti nepasitikėjimo ministre klausimą.

Frakcija prašė įvertinti, ar ministrė neviršijo savo įgaliojimų, kai atgaline data pakeitė chirurgijos, reabilitacijos bei brangiųjų tyrimų apmokėjimo tvarką, sumažindama jų finansavimą. Apie galimas neigiamas reformos pasekmes – augančią korupcijos riziką ir mažėjantį paslaugų prieinamumą – dalis Seimo narių viešai įspėjo dar 2025 metų balandį, tačiau reforma buvo tęsiama nepaisant kritikos.

Siekdama išspręsti šiuos iššūkius ir pateikti vieningą skaitmeninį sprendimą visoms su užsieniečiais dirbančioms institucijoms bei organizacijoms, Priėmimo ir integracijos agentūra sukūrė inovatyvią vertimo paslaugų administravimo informacinę sistemą  -  VERTIS. Sistemoje VERTIS institucijos, užsieniečiai, vertėjai ir vertimų biurai gali lengvai užsakyti, administruoti ir teikti vertimo paslaugas realiuoju laiku. Sistema atveria galimybes naudotis vertimo paslaugomis ne tik pagrindinėms migracijos ir integracijos procesuose dalyvaujančioms institucijoms, bet ir savivaldybių įstaigoms bei organizacijoms regionuose, kurios teikia socialines, psichologinės pagalbos, švietimo ar kitas paslaugas užsieniečiams. „Pirmoji nacionalinė sistema VERTIS pirmiausia sukurta tam, kad su užsieniečiais dirbančioms institucijoms ir organizacijoms būtų paprasčiau ir greičiau gauti vertimo paslaugas vienoje vietoje. Sistema standartizuoja, skaitmenizuoja ir sujungia visą vertimų procesą visose migracijos grandyse – nuo sienos kirtimo iki integracijos. Pirmą kartą visos įstaigos gali užsisakyti vertimo paslaugas vienoje bendroje vertimų sistemoje, todėl administracinė našta mažėja, procesai tampa aiškesni, greitesni ir patogesni. Sistema naudinga tiek institucijoms, tiek patiems užsieniečiams“, – sako Priėmimo ir integracijos agentūros direktorius G. Pocius. 

VERTIS sistema įgalina ir pačius įvairių kalbinių poreikių turinčius užsieniečius, nes tam tikros tikslinės užsieniečių grupės gali savarankiškai ir nemokamai pateikti užsakymus VERTIS sistemoje. Vertimo paslaugomis gali naudotis prieglobsčio prašytojai, prieglobsčio gavėjai, nelydimi nepilnamečiai, neteisėtai sieną kirtę (Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys) užsieniečiai, grąžinami/išsiunčiami į kilmės šalį asmenys, perkeliamieji ir laikinąją apsaugą gavę asmenys. Paslaugos prieinamos daugiau nei 40 kalbų. Remiantis surinktais duomenimis, sistema leis prognozuoti ir planuoti vertimų apimtis bei kalbas. „VERTIS tampa inovatyvia priemone, užtikrinančia žmogaus teisę suprasti procesą. Su prieglobsčio procedūromis ir integracijos procesais susijusios informacijos vertimas užsieniečiui suprantama kalba yra ne tik techninė paslauga – nuo to priklauso, ar žmogus supras savo statusą, teises, pareigas ir jo atžvilgiu priimamus sprendimus. Sistema tampa esminiu komunikacijos tiltu, mažinančiu klaidų riziką ir stiprinančiu aiškumą bei informatyvumą visame migracijos procese“, – teigia Agentūros direktorius G. Pocius.  

Vertimo paslaugos teikiamos asmeniui ar grupei kontaktiniu, nuotoliniu būdu arba pagal susitarimą, žodžiu ir raštu. Bendrosioms vertimo žodžiu paslaugoms priskiriami užsakymai, susiję su prieglobsčio ir integracijos procedūromis bei teikiami šiose įstaigose: Migracijos departamente, teismuose ir ikiteisminio proceso įstaigose, švietimo institucijose, Užimtumo tarnyboje, sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant ir psichikos sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas, savivaldybėse ir joms pavaldžiose įstaigose bei kt. Bendrosioms vertimo raštu paslaugoms priskiriami dokumentai, susiję su prieglobsčio ir integracijos procedūromis: asmens dokumentai, gimimo bei santuokos liudijimai, skyrybų ar globos dokumentai, prieglobsčio nagrinėjimo procedūrų dokumentai ir kt. 

Projektas „Centralizuotos vertimo paslaugos trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės“ finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2021-2027 metų lėšų. Vertimo paslaugų administravimo informacinę sistemą VERTIS koordinuoja Priėmimo ir integracijos agentūra, kuri suinteresuotoms šalims 2026 m. sausio mėn. surengs mokymus, kaip naudotis  šia sistema. VERTIS naudojimo instrukcijos prieinamos Agentūros puslapyje, o vertimo paslaugas galima užsisakyti adresu:  https://vertimai.piia.lt 

Priėmimo ir integracijos agentūra yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti įstaiga, atsakinga už prieglobsčio prašytojų priėmimo ir integracijos procesų valdymą Lietuvoje. Nuo 2025 m. sausio 1 d., atlikus Pabėgėlių priėmimo centro restruktūrizaciją ir organizacinės formos pakeitimą, Agentūra teikia socialines ir apgyvendinimo, valstybės garantuojamas teisines ir vertimų paslaugas užsieniečiams, nustato atvykusių asmenų pažeidžiamumą, įgyvendina socialinės integracijos ir lygių galimybių politiką. 

Agentūros misija – užtikrinti efektyvų užsieniečių priėmimą ir kurti bei įgyvendinti veiksmingą integracijos sistemą, prisidedant prie šalies ekonominės, socialinės bei kultūrinės plėtros. Agentūra siekia stiprinti visuomenės įvairovę ir sanglaudą, siekiant tvarios Lietuvos ateities. 

Priėmimo ir integracijos agentūros inf. 

Tokias situacijas komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad atsakomybė dėl sniego valymo ir teritorijos priežiūros kyla ne „iš įpročio“, o tiesiogiai iš teisės aktų.

Civiliniame kodekse nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai reiškia, kad butų savininkai atsako tik už tuos objektus, kurie jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Šiuo atveju butų savininkams tenka pareiga rūpintis ir tuo žemės sklypo plotu, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra priskirtas daugiabučiui gyvenamajam namui – t. y. kai žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas namo savininkams valdyti.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Tačiau, kaip pabrėžia teisininkas, nepriklausomai nuo pasirinktos valdymo formos, pareiga rūpintis priskirtu žemės sklypu ir jo priežiūra – įskaitant sniego valymą – išlieka:

• bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
• bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą;
• jungtinės veiklos sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Taigi, esminė taisyklė tokia: už švarų ir nukastą daugiabučio namo kiemą atsako žemės sklypo savininkas. Atitinkamai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai ar administratorius) privalo rūpintis tik tuo žemės sklypu, kuris yra jam priskirtas ir perduotas valdyti. Šią pareigą nustato ne tik Civilinis kodeksas, bet ir poįstatyminiai teisės aktai. Jeigu žemės sklypas daugiabučiui namui nėra priskirtas arba jis nėra perduotas valdyti butų savininkams, atsakomybė už jo priežiūrą tenka savivaldybei. Tokiu atveju būtent savivaldybė privalo organizuoti sniego valymą, slidumo mažinimą ir kitus teritorijos priežiūros darbus.

Kalbant apie daugiabučio namo stogo priežiūrą, situacija yra dar aiškesnė. Jei ant stogo kaupiasi sniegas ar formuojasi ledo varvekliai, galintys kelti pavojų praeivių sveikatai ar turtui, pareiga tuo rūpintis tenka pastato savininkui ar savininkams. Tai laikoma viena iš esminių statinio saugios eksploatacijos pareigų.

Statinių priežiūros reikalavimai yra detalizuoti statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 bei kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, šiame reglamente aiškiai nurodyta, kad turi būti užtikrinta, jog nesikauptų sniegas ir ledas prie statinio sienų, švieslangių, langų ir kitų vertikaliųjų atitvarų paviršių. Jeigu sniegas ar ledas vis dėlto susikaupia, jie turi būti pašalinti nuo pastato paviršiaus ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu.

Be to, reglamentas įpareigoja periodiškai šalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Taip pat nustatyta pareiga reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos bei kitų inžinerinių sistemų ir įrenginių, siekiant užtikrinti saugią ir tinkamą pastato eksploataciją. Nesirūpinant stogo priežiūra žiemos laikotarpiu ir neužtikrinant saugios aplinkos gali kilti civilinė atsakomybė jei dėl to padaroma žala kitam asmeniui ar turtui.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų trūkumų ar sugriuvimo, privalo atlyginti šių objektų savininkas arba valdytojas, nebent būtų įrodyta, jog žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba paties nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Valdytoju laikomas asmuo, kuris objektą turi savo žinioje ir kuriam yra pavesta jį eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti, nepriklausomai nuo to, ar jis formaliai laikomas savininku.

Teismų praktika nuosekliai patvirtina, kad vienas iš esminių statinių techninės priežiūros tikslų yra pareiga užtikrinti, jog prie pastato sienų, langų, švieslangių ir kitų vertikaliųjų paviršių nesikauptų sniegas ir ledas, o jiems susikaupus – būtų laiku pašalinti siekiant išvengti pavojaus žmonėms ir turtui. Sistemiškai vertindamas galiojantį teisinį reguliavimą, teismas pripažino, kad gyvenamojo namo administravimas apima ne tik ledo varveklių, bet ir sniego šalinimą nuo stogo, net jei tokia pareiga nėra tiesiogiai įvardyta atskiruose nuostatuose, nes ji kyla iš bendros pareigos užtikrinti saugų statinio ir jo konstrukcijų naudojimą, todėl namo administratorius laikytinas gyvenamojo namo valdytoju.

Konkrečioje byloje buvo nustatyta, kad administratorius netinkamai vykdė jam pavestas administravimo funkcijas, neužtikrino saugaus daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų naudojimo ir laiku nenuvalė sniego bei ledo. Dėl to nuo pastato stogo nukritęs sniegas su ledu apgadino gyventojos automobilį. Kadangi buvo įrodyti visi civilinės atsakomybės elementai, o atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių jį atleisti nuo atsakomybės, teismas priteisė nukentėjusiosios patirtą žalą. Reikia pabrėžti, kad automobilis stovėjo draudžiamoje ar akivaizdžiai pavojingoje vietoje, o žalos dydis byloje nebuvo ginčijamas. Dėl šių priežasčių sprendimas dėl žalos atlyginimo buvo laikytas pagrįstu.

Taigi, dėl nenukastų kelių ar nenudaužytų varveklių gyventojams reikėtų kreiptis į tą subjektą, kuris yra atsakingas už konkrečių objektų priežiūrą. Savivaldybė atsako už tuos daugiabučių namų kiemus, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai ir jų valdymas nėra perduotas daugiabučio namo savininkams. Jeigu žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas namo savininkų valdymui, jį prižiūrėti privalo tas subjektas, per kurį butų savininkai įgyvendina savo teises – namo bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai arba namo administratorius. O dėl namo stogų priežiūros visais atvejais reikėtų kreiptis į namo savininką.

 AVOCAD, Advokatų profesinės bendrijos pranešimas spaudai 

Sausio 8 dieną krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis pasirašė sutartį dėl LŠS finansavimo, kuris 2026 metais sieks 24,2 mln. eurų. Per 6-erius metus daugiau nei 12 kartų išaugęs LŠS biudžetas atspindi stiprėjantį organizacijos vaidmenį visuotinėje gynyboje, plečiamas atsakomybes ir reikšmingai augantį narių skaičių.

„Sparčiai augantis Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo rengiant piliečius tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pasipriešinimui aiškiai parodo šios organizacijos svarbą visuotinėje gynyboje. Valstybė, stiprindama nacionalinį saugumą, privalo nuosekliai investuoti į organizacijas, kurios didina visuomenės atsparumą ir pilietinį pasirengimą. Pasirašytu susitarimu Krašto apsaugos ministerija aiškiai įtvirtina savo įsipareigojimą užtikrinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklai reikalingą finansavimą, sudarant sąlygas nuosekliai organizacijos plėtrai ir efektyviam jai pavestų užduočių įgyvendinimui”, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Šiais metais LŠS finansavimas bus naudojamas įgyvendinant nuoseklią šaulių rengimo sistemą, užtikrinant naujų narių įtraukimą, vienetų modernizaciją ir jiems reikalingą specialų aprūpinimą – planuojami lauko uniformų, ekipuotės, liemenių ir šalmų įsigijimai, simuliacinių šaudyklų ir dronų valdymo treniruočių centrų plėtra, bendradarbiavimas su gynybos pramone išbandant modernias kovos priemones. Toliau bus stiprinamas LŠS ir krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimas rengiantis ginkluotai gynybai bei tęsiamas šaulių integravimas į gynybos sistemą.

LŠS toliau daug dėmesio skirs organizacijos narių ir visuomenės rengimui pilietiniam pasipriešinimui, jaunimo pilietiniam ugdymui. Taip pat planuojama plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą mokyklose. 2022 metais startavęs kursas jau vykdomas visose  9-ose klasėse, o nuo šių metų pradedamas mokymas 7-8 klasių moksleiviams, o vėliau  programa apims ir 5-6 klases.

„Augančios šaulių gretos rodo, kad visuomenė rimtai vertina Lietuvos saugumą ir visuotinę valstybės gynybą. Didėjantis finansavimas Šaulių sąjungai sudarys sąlygas dirbti dar kryptingiau – pasirinkę iš daugiau nei 20 šauliškų specializacijų, visi šalies piliečiai galės rasti savo vietą valstybės gynybos sistemoje tiek ginkluotose, tiek neginkluotose veiklose. Esame pasirengę steigti komendantinius batalionus visoje Lietuvoje, kartu savo sričių profesionalais hakatonuose ieškoti inovatyvių gynybos technologijų sprendimų, o ginkluotai valstybės gynybai rengtis kartu su Lietuvos kariuomene, kad prireikus galėtume veikti kaip vienas kumštis“, – sako sako plk. L. Idzelis.

2025 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, Lietuvos šaulių sąjunga vienija daugiau kaip 18 tūkst. narių – aktyvių, patriotiškų Lietuvos piliečių.

KAM inf. 

Apie 18.55 val. patikrinimui sustabdytą automobilį „Toyota Corolla Verso“ vairavo 54-erių metų moteris (gim. 1970 m.). Patikrinus blaivumą, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – alkoholio matuoklis parodė 1,58 promilės. 

Dėl šio įvykio vairuotojai gresia baudžiamoji atsakomybė. 

Parengta pagal Kauno AVPK pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Grybų auginimas – viena iš žemės ūkio šakų, pastaraisiais metais sulaukianti vis daugiau dėmesio dėl savo ekonominės vertės ir augančio populiarumo. Tačiau norint, kad ūkininkų deklaruojami grybų auginimo plotai būtų įtraukti į žemės ūkio valdos ekonominio dydžio (VED) skaičiavimus už 2025 metus, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų ir laiku pateikti reikiamus duomenis.

Grybų augintojai, iki 2025 m. liepos 1 d. nepateikę duomenų pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio VED  apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas ir siekiantys, kad jų už praėjusius metus deklaruotų grybų plotai būtų įtraukti į produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio VED už 2025 m. skaičiavimą, turi suskubti ir iki šių metų sausio 31 d. VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) pateikti būtinus duomenis.

Kokius duomenis būtina pateikti, numatyta žemės ūkio ministro įsakyme, kurį galite rasti čia. Šis įsakymas taikomas tik skaičiuojant VED už 2025 m. Nepateikus įsakyme nurodytų dokumentų iki 2026 m. sausio 31 d., deklaruotų grybų plotai nebus įtraukti į VED skaičiavimą už 2025 metus.

Įsakyme numatytus duomenis kviečiame teikti elektroniniu paštu loreta.ceikauskiene@zudc.lt  (vienu el. laišku visus nurodytus dokumentus).

Žemės ūkio ministerijos inf.

Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorijos vyresnioji medicinos biologė Laima Vasiliauskaitė ir Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Rūta Mereškevičienė.  

Kas būdinga tuberkuliozei?

Rūta Mereškevičienė: Tuberkuliozė yra lėtai besivystanti liga. Nors šios bakterijos gali pažeisti daugelį organų, dažniausiai klinikinėje praktikoje susiduriame su plaučių tuberkulioze. Šią ligą įtariame, kai žmogų ilgai vargina kosulys, skrepliavimas, subfebrilus karščiavimas (kūno temperatūra apie 37–38 °C), padidėjęs prakaitavimas, svorio kritimas. Tačiau simptomų ilgą laiką gali ir visai nebūti. Todėl neretai tuberkuliozė diagnozuojama gerai besijaučiantiems žmonėms profilaktinio patikrinimo metu.

Nors tuberkuliozė yra užkrečiama liga, tikrai ne visi turėję kontaktą su sergančiuoju suserga. Didžiausią riziką susirgti turi žmonės, kurių imuninis atsakas silpnas – dažniausiai sergantys lėtinėmis ligomis: onkologine liga, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, ŽIV ir kt. Taip pat riziką susirgti didina mitybos nepakankamumas. „Miegančios būsenos“ bakterijos žmogaus organizme gali gyventi metų metus ir suaktyvėti tik nusilpus imunitetui.

Kokia yra Lietuvos sergamumo tuberkulioze situacija Europos kontekste? Kaip keičiasi sergamumo statistika?

Rūta Mereškevičienė: Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje palaipsniui mažėja. Tai lemia nauji, efektyvūs vaistai ir inovatyvi, greita diagnostika. Vis dėlto Lietuvoje išlieka didelė vaistams atsparios tuberkuliozės dalis. Pavyzdžiui, 2024 metais nustatyti 666 nauji atvejai, iš jų net 24 proc. vaistams atspari tuberkuliozė. Itin sunkios ligos formos, kai nustatoma rifampicinui (pagrindiniam tuberkuliozės gydymo vaistui) ar daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė, sudarė 17,4 proc. visų atvejų. Tai vieni blogiausių rodiklių Europoje.

Kuo tuberkuliozės sukėlėjas ypatingas mikrobiologiniu požiūriu?

Laima Vasiliauskaitė: Įprasta manyti, kad tuberkuliozę sukelia vienas mikroorganizmas, tačiau iš tiesų tai grupė genetiškai panašių sukėlėjų, vadinamų Mycobacterium tuberculosis kompleksu. Jei reikėtų apibūdinti keliais žodžiais – tai lėtas, senas ir konservatyvus mikroorganizmas.

Tai vienas seniausių infekcinių ligų sukėlėjų – tuberkuliozės nukleorūgščių aptikta anksčiausiai datuojamuose archeologiniuose žmogaus palaikuose. Vieni šaltiniai teigia, kad šiam sukėlėjui apie 7 tūkst. metų, kiti – net 70 tūkst. Tai savotiška infekcijų pasaulio rekordininkė.

Dauguma bakterijų dauginasi kas keliasdešimt minučių, o tuberkuliozės sukėlėjas – itin lėtas: viena bakterija pasidalija į dvi vos dažniau nei kartą per parą. Dėl to mikrobiologinių tyrimų rezultatų tenka laukti ilgai – nuo kelių savaičių iki trijų mėnesių, kai tuo tarpu kitų bakterijų tyrimų rezultatai dažnai gaunami per kelias paras.

Skreplių ėminiai laboratorijoje apdorojami specialiais metodais, naudojant natrio hidroksido tirpalą, kuris sunaikina daugumą kitų kvėpavimo takų mikroorganizmų. Tuberkuliozės mikobakterijos išlieka gyvybingos dėl ypatingos sienelės, saugančios jas nuo rūgščių ir šarmų poveikio. Tai lemia jų atsparumą aplinkos veiksniams ir daliai dezinfekantų. Skirtingai nei daugelis kitų bakterijų, tuberkuliozės sukėlėjai tarpusavyje beveik nesidalija genetine informacija, lemiančia atsparumą vaistams – jie labai konservatyvūs (atsparumas vaistams įgyjamas vienai mikobakterijai pasidalinant į dvi).

Tuberkuliozės sukėlėjas laikomas pavojingu. Kaip užtikrinamas laboratorijos darbuotojų saugumas?

Laima Vasiliauskaitė: Tuberkuliozės sukėlėjas priskiriamas trečiajai mikroorganizmų kategorijai pagal pavojingumą. Todėl laboratorijos darbuotojai dirba trečio biologinio saugumo lygio sąlygomis – dėvėdami specialias asmens apsaugos priemones, neigiamo slėgio patalpose, naudodami biologinės saugos spintas. Reikia pabrėžti, kad tokį darbą gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos, didelę patirtį turintys specialistai.

Kuo išskirtinė Santaros klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija?

Laima Vasiliauskaitė: Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorija siūlo plačiausią tuberkuliozės ir ne tuberkuliozės mikobakterijų molekulinių ir mikrobiologinių tyrimų spektrą Lietuvoje. Be to, atliekame referentinės tuberkuliozės laboratorijos funkcijas ir atstovaujame Lietuvai Europos referentinių tuberkuliozės laboratorijų tinkle.

Tai reiškia, kad teikiame konsultacijas ir metodinę pagalbą kitoms šalies laboratorijoms, organizuojame kvalifikacijos kėlimo mokymus. Pavyzdžiui, kartu su kolege Rūta šių metų rugsėjį organizavome trijų dienų tarptautinius Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos tuberkuliozės genominės diagnostikos ir epidemiologijos mokymus, skirtus mikobakteriologijos ekspertams.

Kokie pagrindiniai mikrobiologiniai ir molekuliniai metodai naudojami tuberkuliozei nustatyti?

Laima Vasiliauskaitė: Svarbiausi – molekuliniai tyrimai, leidžiantys greičiausiai nustatyti tuberkuliozės sukėlėją plaučių ir kitų organų ėminiuose. Jau apie 15 metų per mažiau nei dvi valandas galime nustatyti, ar žmogus serga tuberkulioze ir ar liga atspari pagrindiniam vaistui, o pastaruosius penkerius metus – ir ar ji atspari kitiems svarbiems gydymui naudojamiems vaistams. Šiuos tyrimus vieninteliai Lietuvoje atliekame visą parą, septynias dienas per savaitę.

Taip pat atliekama rūgštims atsparių bakterijų mikroskopija, kuri labiau tinkama gydymo kontrolei, bet ne naujų atvejų diagnostikai, nes rūgštims atsparioms bakterijoms dažyti skirti dažai nudažo ir kitas mikobakterijas ar net kitų genčių bakterijas.

Atliekami ir pasėliai į skystą bei standžią mitybines terpes. Nors jų rezultatų gali tekti laukti nuo kelių savaičių iki net dviejų mėnesių, pasėlis išlieka auksiniu tuberkuliozės diagnostikos standartu. Išauginus sukėlėją, atliekami tyrimai dėl jautrumo vaistams nuo tuberkuliozės.

Kodėl svarbu tirti jautrumą tokiam dideliam vaistų skaičiui?

Rūta Mereškevičienė: Gydant vaistams atsparią tuberkuliozę labai svarbu vienu metu skirti 4–5 efektyvius vaistus. Nors prieštuberkuliozinių vaistų sąrašas ilgas, bakterijos dažnai būna atsparios keliems iš jų vienu metu, o gydymą riboja ir nepageidaujami reiškiniai bei paciento gretutinės ligos. Todėl informacija apie kiekvieno vaisto efektyvumą konkrečiam pacientui yra ypač svarbi.

Mikrobiologiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo eigai vertinti. Pagal juos sprendžiame, ar pacientas dar išskiria mikobakterijas, o retais atvejais kartojame ir atsparumo vaistams tyrimus. Sudėtingais atvejais glaudžiai bendradarbiaujame su medicinos biologais – kartu vertiname rezultatus ir parenkame tinkamiausius tyrimus. Šis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti aukščiausio lygio pacientų gydymą.

Ar egzistuoja ir kitos, tuberkuliozės nesukeliančios, bet žmogui pavojingos mikobakterijos?

Rūta Mereškevičienė: Taip, išskiriamos tuberkuliozės mikobakterijos ir netuberkuliozės mikobakterijos. Pastarųjų yra apie 200 rūšių – jos aptinkamos aplinkoje, dirvožemyje, vandenyje, gali būti perduodamos ir gyvūnų. Vakarų ir Pietų Europoje, sumažėjus tuberkuliozės atvejų, vis dažniau nustatoma netuberkuliozės mikobakterijų sukeliama plaučių liga. Tokius atvejus vis dažniau matome ir Lietuvoje.

Laima Vasiliauskaitė: Išauginus šias mikobakterijas pasėlyje, molekuliniais metodais nustatoma jų rūšis. Nustačius rūšį, atliekami fenotipiniai jautrumo vaistams tyrimai. Priklausomai nuo rūšies, tyrimas trunka nuo dviejų iki šešių savaičių. Šiuos tyrimus atliekame vieninteliai Lietuvoje.

Su kokiais mitais apie tuberkuliozę susiduriate dažniausiai?

Rūta Mereškevičienė: Vienas dažniausių mitų – kad tuberkuliozė yra nepagydoma. Tai netiesa: laikantis gydytojų rekomendacijų, gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Taip pat klaidinga manyti, kad tuberkulioze serga tik socialinę atskirtį patiriantys asmenys – ši liga gali paliesti bet kurį. Dar vienas mitas – kad užsikrėtus mikobakterijomis būtinai išsivystys aktyvi liga, nors daugeliu atvejų infekcija lieka latentinė, t. y. nesukelia jokių simptomų.

Kada ir kaip reikėtų pasitikrinti dėl tuberkuliozės?

Rūta Mereškevičienė: Jeigu turėjote kontaktą su sergančiu tuberkulioze, būtina pasitikrinti. Pagrindinis tyrimas – krūtinės ląstos rentgenograma. Nustačius pakitimų, reikia kreiptis į gydytoją pulmonologą. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei ilgą laiką vargina kosulys, skrepliavimas, neaukšta temperatūra, svorio kritimas ar gausus prakaitavimas.

Žinutė kolegoms

Laima Vasiliauskaitė: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ekstrapulmoninė tuberkuliozė sudaro bent 15 proc. atvejų ES ir EEE šalyse, tačiau Lietuvoje – tik apie 7 proc. Todėl kviečiu įvairių sričių specialistus, kilus įtarimui ar klausimams dėl ėminių paėmimo, drąsiai kreiptis į mūsų laboratoriją. Kontaktus galima rasti Santaros klinikų interneto svetainėje.

Abi esate doktorantės. Kokiomis temomis atliekate mokslinius tyrimus?

Laima Vasiliauskaitė: Mano tyrimų tema – Lietuvoje paplitusių M. tuberculosis padermių virulentiškumą, atsparumą vaistams ir plitimą lemiantys genominiai veiksniai. Esame nusekvenavę daugiau nei 700 daugeliui vaistų atsparių padermių. Preliminarūs rezultatai rodo, kad apie 40 proc. pakartotinai susirgusių pacientų patiria reinfekciją, o ne ligos atkrytį. Taip pat matome, kad didžioji dalis vaistams atsparios tuberkuliozės Lietuvoje yra vietinės kilmės. Lietuvoje dažniausiai aptinkami Pekino, Uralo ir Lotynų Amerikos genotipai.

Rūta Mereškevičienė: Mano doktorantūros tema – prieštuberkuliozinių vaistų nepageidaujami reiškiniai ir jų rizikos veiksniai, taip pat sergančiųjų mitybos ir psichologinės būklės vertinimas. Tyrimus pradėjau neseniai, todėl galutines išvadas dar bus galima daryti vėliau.

Santaros klinikų pranešimas spaudai 

Kvietimai teikti „Erasmus+“ jaunimo srities ir Europos solidarumo korpuso projektų paraiškas jau paskelbti!

Ketinantiems teikti paraiškas finansavimui gauti ir siekiantiems prasmingai panaudoti Europos Sąjungos lėšas kviečiame registruotis į „Erasmus+“ jaunimo srities ir Europos solidarumo korpuso konsultacijas.

Konsultacijų metu projektų koordinatoriai pristatys svarbiausius paraiškų teikimo aspektus, 2026 m. naujoves ir atsakys į kylančius klausimus. 

Erasmus+ jaunimo sritis:https://bit.ly/450e83K
Europos solidarumo korpusas:https://bit.ly/49HQpI6

Jaunimo reikalų agentūra

Italijos atsakingos institucijos per pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF) informavo apie nustatytą bakteriją Bacillus cereus kūdikių pieno mišiniuose, pagamintuose Nyderlanduose.

Šiandien gauta informacija, kad nesaugus produktas pateko ir į Lietuvos rinką. VMVT pradėjo procesinius veiksmus, produkto tiekimas yra sustabdytas bei surinkinėjamas iš rinkos. Atsižvelgiant į galimą pavojų kūdikių sveikatai, raginame nevartoti šio produkto ir grąžinti jį į prekybos vietas:

Paskelbtas nesaugus produktas:

• ALFAMINO 400 g
• Gamintojas: Nestlé
• Partijos Nr.: 51130017Y1
• Tinkamumo vartoti terminas: 2027-04-23

UAB „Nestlé Baltics“ informuoja, kad atlikusi savikontrolės tyrimus, kaip prevencinę priemonę pradėjo savanorišką tam tikrų ir kitų kūdikių pieno mišinių partijų atšaukimą iš rinkos::https://www.nestle.lt/lt/media/svarbus-pranesimas-apie-tam-tikru-nestle-nan-pieno-misiniu-partiju-atsaukima

Raginame vartotojus nuolat stebėti RASFF pranešimų lentelę: https://vmvt.lrv.lt/lt/ukio-subjektu-prieziura/skubus-pranesimai-rasff/

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.

Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).

Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).

Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.

Panašūs informaciniai leidiniai: 2023 metų, 2024 metų.

Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyrius

Nemokamos atostogos yra darbuotojo teisė, o ne vienašališkas darbdavio sprendimas. Jos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus. Darbdaviai neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas parašytų prašymą prieš savo valią, taip pat negali vienašališkai suteikti nemokamų atostogų.

„Darbuotojo prašymas yra būtina ir esminė sąlyga nemokamoms atostogoms suteikti. Darbdavys neturi teisės versti darbuotojo eiti nemokamų atostogų dėl sumažėjusio darbo krūvio, įmonės finansinių sunkumų ar kitų darbdavio rizikų, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Jeigu darbdavys negali suteikti darbo, tai nėra darbuotojo atsakomybė. Tokiais atvejais turi būti taikomos Darbo kodekse numatytos priemonės, pavyzdžiui, skelbiama prastova.“

VDI kancleris Šarūnas Orlavičius

Kada nemokamos atostogos – privalomos?

Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašomas nemokamas atostogas. Pavyzdžiui, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, gali būti suteikiama iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Vaiko tėvas ar motina gali gauti iki 3 mėnesių nemokamų atostogų, kai kitas iš tėvų yra nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose.

Privalomai nemokamos atostogos suteikiamos ir darbuotojams su negalia, slaugantiems ar prižiūrintiems asmenis su negalia, taip pat santuokai sudaryti, dalyvauti šeimos nario laidotuvėse ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. Gavęs tokį prašymą, darbdavys privalo jį tenkinti.

Kiti atvejai – tik susitarus

„Kitose situacijose, kai darbuotojas pateikia prašymą dėl nemokamų atostogų, sprendimą darbdavys priima vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Vis dėlto ir tokiais atvejais darbuotojo prašymas yra būtinas – darbdavys negali inicijuoti nemokamų atostogų savo nuožiūra.“

VDI taip pat primena, kad darbuotojas gali prašyti nemokamo laisvo laiko darbo dienos (pamainos) metu asmeniniams poreikiams tenkinti, jeigu tam pritaria darbdavys. Tačiau darbuotojo prašymas privalo būti tenkinamas, jei jis susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis – liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Toks laisvas laikas yra neapmokamas, tačiau, susitarus jį perkelti į kitą darbo dieną (pamainą), darbdavys privalo už jį sumokėti.

Pasekmės darbuotojui

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokamos atostogos turi pasekmių socialinio draudimo ir kasmetinių atostogų kaupimo požiūriu. Nemokamos atostogos yra nedraudžiamasis laikotarpis. Jei jos suteikiamos darbuotojo prašymu, siekiant įgyvendinti Darbo kodekso nustatytas pareigas, kasmetinės atostogos paprastai kaupiamos visą šį laikotarpį. Tačiau nemokamų atostogų, suteikiamų šalių susitarimu be svarbių priežasčių, metu kasmetinės atostogos kaupiamos tik per pirmąsias dešimt darbo dienų, o vėliau – nekaupiamos.

VDI akcentuoja, kad nemokamos atostogos negali būti naudojamos kaip priemonė spręsti darbdavio veiklos ar organizacines problemas. Jei darbdavys negali suteikti darbo, turi būti taikomos Darbo kodekse numatytos teisėtos alternatyvos, o darbuotojo teisės privalo būti gerbiamos.

VDI inf. 

Sausio 13-ajai skirti renginiai vyks ir Jonavoje. Miestas šią sukaktį pasitinka kviesdamas saugoti begalinę laisvės liepsną iš kartos į kartą – minėjimo informacinėje kampanijoje išvysite begalybės simbolį. Jo pasirinkimą įkvėpė 35-mečio skaičiaus šifruotė: sudėjus 3 ir 5 gaunamas aštuonetas, kuris, pavertus ant šono, simbolizuoja begalybę – nenutrūkstamą žmonių norą puoselėti, saugoti ir ginti savo valstybės laisvę.

Kaip sakė dalyvauti renginiuose kviečiantis Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, Laisvės gynėjų diena – dar viena proga sau ir kitiems priminti, kad laisvė nėra duotybė.

„Laisvės gynėjų diena primena, kad laisvė buvo apginta žmonių vienybe ir drąsa. Šiandien mūsų pareiga – prisiminti tuos įvykius, kalbėtis apie jų prasmę ir perduoti ją jaunajai kartai. Kviečiu jonaviečius dalyvauti minėjimo renginiuose ir kartu pagerbti tuos, kurie gynė mūsų valstybės laisvę“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Renginiai vyks kelias dienas

Minėjimo renginių programa Jonavoje prasidės dar prieš Sausio 13-ąją. Sausio 9 dieną Ramybės skvere bus atidaryta instaliacija „Trys spalvos vėjyje“, o nuo sausio 10 dienos ten pat bus galima apžiūrėti lauko parodą „Niekas negali nugalėti tautos, einančios į laisvę“. Sausio 9–13 dienomis Jonavos krašto muziejuje vyks moksleiviams skirtos ekskursijos „Mes nereikalaujame nieko, kas mums nepriklauso“ (Registracija tel.: +370 614 21906).

Kviečia į „budėjimą“

Išskirtinė atminties iniciatyva vyks sausio 12-ąją. Tądien nuo 18.00 Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje vyks „Budėjimai. Poezijos, tylos ir laisvės skambesio naktis“.

Renginio metu bibliotekos erdvės prisipildys poezijos ir gyvo balso – savo kūryba dalinsis Aidas Marčėnas, Arnas Ališauskas, Daiva Čepauskaitė, Domantas Razauskas, Rimvydas Stankevičius bei Jonavos autoriai. Po svečių pasirodymų žodžio erdvė atsivers ir jonaviečiams. Renginiui būtina išankstinė registracija. Registracija čia.

Nuo tradicinių iniciatyvų iki žygio

Pagrindiniai Laisvės gynėjų dienos renginiai vyks sausio 13 dieną. Rytą (nuo 8.00 val.) pradės pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“. Jos metu tiek įstaigos, tiek pavieniai gyventojai kviečiami savo languose uždegti žvakeles.

9.00 val. Šv. Jokūbo parapijoje bus aukojamos šv. Mišios. 10.00 val. Jonavos kultūros centro meno galerijoje vyks moksleivių diskusijų susitikimas su istoriku Norbertu Černiausku, o 11.00 val. kultūros centro Didžiojoje salėje bus rodomas dokumentinis filmas „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“.

16.00 val. Jonavos krašto muziejaus kiemelyje prasidės pėsčiųjų žygis - ekskursija „Laisvės ženklai Jonavoje“, o 17.30 val. Santarvės aikštėje vyks minėjimas „35 metai šviesos“.

Kviečiame ateiti, būti ir prisiminti.

Jonavos r. savivaldybės inf. 

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Evaldas Šidlauskas, o tyrimą atliko Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 metų rugsėjį R. R. viename internetiniame tinklalapyje išgalvotos merginos Kamilės P. vardu paskelbė apie tariamai teikiamas intymaus pobūdžio paslaugas. Skelbime pateiktu telefonu su „mergina“ SMS žinutėmis ėmė susirašinėti vienas nukentėjusysis. Skelbimo autore apsimetęs R. R. pareikalavo, kad vyras kaip avansą už būsimą susitikimą Utenoje pervestų pinigų į jo nurodytą banko sąskaitą. Šiam pinigus pervedus, tariama mergina ėmė prašyti pervesti dar pinigų – neva už kurą, kad ją atvežtų iš kito miesto, tariamoms skoloms jos suteneriui Karoliui R. bei kitiems asmenims padengti.

Kaltinamasis, su nukentėjusiuoju bendraudamas SMS žinutėmis ir kaip mergina, ir kaip tariamas jos suteneris, įtikino vyrą iš viso į jo nurodytas banko sąskaitas pervesti 467 eurus. Taip ir nepakviestas į pasimatymą su neegzistuojančia mergina, vyras netrukus pastebėjo, kad į jo sąskaitą nepažįstami asmenys ėmė pervedinėti pinigus. Netrukus jam į telefoną žinutę atsiuntusi „Kamilė P.“ paaiškino, kad buvo sumaišyti sąskaitų numeriai ir paprašė, kad jis iš nepažįstamųjų gaunamus pinigus pervestų jos suteneriui Karoliui R. Taip nukentėjusysis ir padarė. Po kiek laiko su šiuo vyru susisiekė jo banko atstovai, kurie paprašė atvykti į banką ir ten informavo, kad gauti asmenų, pervedusių į jo sąskaitą pinigus, skundai. Sunerimęs vyras savo asmeninius 200 eurų pervedė šiems žmonėms atgal į jų banko sąskaitas. Tokiu būdu dėl kaltinamojo R. R. veiksmų nukentėjusysis iš viso patyrė 667 eurų turtinę žalą.

Atliekantys ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad į nukentėjusiojo sąskaitą R. R. nurodymu pinigus pervedė penki taip pat jo apgauti asmenys. Vieni jų teigia pinigus pervedę, kai patikėjo apgaulingais kaltinamojo skelbimais internete apie parduodamus darbo rūbus, įrankius, o kiti asmenys – susidomėję melagingu skelbimu apie teikiamas seksualines paslaugas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad už sukčiavimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf. 

Naujai įsigaliojęs Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas numato pasikeitimus šaukimo tvarkoje. Pagal ją jaunuoliai kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) iškart po mokyklos baigimo – nuo 18 iki 22 metų amžiaus. Šis laikotarpis pasirinktas sąmoningai: tai metas, kai jauni žmonės dar turi daugiau lankstumo, dažniausiai nėra pradėję studijų ar profesinės karjeros, todėl tarnyba netrukdys asmeniniams planams ir leis visą dėmesį skirti kariniam pasirengimui.

„Pastaruoju metu aiškiai matome, koks pilietiškas yra šiandienos jaunimas. Savanorių eilės, žmonių, kurie nelaukdami kvietimų patys ateina ir išreiškia norą prisidėti prie valstybės saugumo, yra pats geriausias pavyzdys. Kartu tai reiškia, kad krašto apsaugos sistema, diegdama naujoves, juda teisinga kryptimi. Mes visi vienodai vertiname geopolitinę situaciją, ją suprantame ir atsakingai ruošiamės. Šiandien Krašto apsaugos ministerija reikšmingas lėšas į saugumą, o jaunimas į tą patį saugumą investuoja savo laiką ir žinias. Tai kelia pagarbą“, – sakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Šiais metais šaukimas vyks visus metus – iki gruodžio 31 d. Iš viso planuojama pašaukti apie 5000 karo prievolininkų. Šaukiamųjų struktūra išlieka įvairi, atsižvelgiant į skirtingus Lietuvos kariuomenės poreikius ir prievolininkų galimybes:

• 3 870 jaunuolių bus pašaukta atlikti 9 mėnesių PPKT.
• 90 asmenų, turinčių kariuomenei reikalingas profesijas, atliks 3 mėnesių tarnybą.
• 650 karo prievolininkų tarnaus 160–200 dienų pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas – 340 jų tarnaus Lietuvos kariuomenės padaliniuose, 310 – Lietuvos karo akademijoje.
• 450 jaunuolių bus pašaukta į 90–120 dienų trukmės tarnybą pagal pagrindinio karinimo rengimo arba karinės specialybės suteikimo programas, kuri truks 3 metus.

Be jau įprastų tarnybos vietų, 2026 metais privalomąją pradinę karo tarnybą bus galima atlikti ir Specialiųjų operacijų pajėgose. Parašiutininko rengimas, drono operatoriaus rengimas, specializuotas pasirengimas veikti vidaus vandens telkiniuose – tai tik dalis užduočių, su kuriomis susidurs kariai, pasirinkę tarnybą Specialiųjų operacijų pajėgose. Kandidatai į šią pradinės karo tarnybos vietą jau dabar gali pildyti anketą www.karys.lt. Atranka vyks 2026 m. balandžio 18 d.

Taip pat bus tęsiamos 2025 metais pradėtos programos LDK Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalione, kur ruošiami bazinių informacinių technologijų, radijo ryšio sistemų ir kibernetinio saugumo specialistai bei Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje kur kariai įsitraukia į jūrinę tarnybą, prisijungdami prie laivų įgulų.

Baigę tarnybą, kariai gali tęsti karjerą profesinėje karo tarnyboje arba savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje, o jos nepasirinkę tampa Lietuvos kariuomenės rezervistais. Rezervistai nuolat atnaujina karinius įgūdžius ir yra pasirengę ginti šalį. Aktyviojo rezervo kario tarnyba trunka iki 15 metų nuo paskyrimo; per šį laikotarpį kariai dalyvauja įvairiose pratybose ir mokymuose, kurių bendra trukmė siekia nuo 20 iki 90 dienų.

LK inf.