Jonavos žinių naujienos

Parduodant vertybinius popierius nebereikės sutuoktinio įgaliojimo

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 17:30:35 +0300

Šiandien Seimas priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriems įsigaliojus nebereikės gauti sutuoktinio įgaliojimo parduodant vertybinius popierius. Šis sprendimas sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos kapitalo rinkos plėtrai.

“Tai gera žinia investuotojams ir visai šalies kapitalo rinkai. Praktika rodo, kad šis perteklinis reikalavimas buvo įsisenėjusi kliūtis kapitalo rinkos plėtrai, o ją pašalinę pagaliau nutrauksime mūsų įmonių diskriminaciją globalioje rinkoje ir sudarysime palankesnes sąlygas investicijoms“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.

Kodėl šis sprendimas naudingas Lietuvai?

Gyventojams bus mažiau kliūčių ir paprasčiau investuoti bei disponuoti savo investicijomis.
Finansų rinkos dalyviams mažės administravimo našta, bus lengviau kurti skaitmenines investavimo paslaugas.
Lietuvos ekonomikai ir kapitalo rinkai bus daugiau investuojančių gyventojų atsiras daugiau galimybių Lietuvos įmonėms pritraukti finansavimą verslo plėtrai.

Iki šiol finansų tarpininkai turėjo rinkti, tikrinti ir administruoti sutuoktinių įgaliojimus. Šis reikalavimas apsunkino skaitmeninių investavimo paslaugų teikimą ir atgrasydavo dalį investuotojų – investavimo procesą jie nutraukdavo būtent tada, kai būdavo paprašoma pateikti sutuoktinio įgaliojimą.

Lietuvoje taikytas sutuoktinio įgaliojimo reikalavimas išsiskyrė iš daugumos kitų Europos Sąjungos valstybių praktikos, kur tokio reikalavimo nebuvo. Jo atsisakymas padės gerinti Lietuvos finansų sektoriaus konkurencingumą.

Nuo 2022 m. iki 2025 m. gyventojų, bent kartą per metus sudariusių finansinių priemonių sandorį, skaičius padidėjo apie 4,5 karto ir 2025 m. siekė apie 250 tūkst.

Reikalavimo atsisakymas – viena iš Kapitalo rinkos tarybos inicijuotų Kapitalo rinkos plėtros gairių priemonių, įgyvendinta bendradarbiaujant Lietuvos bankui, Teisingumo ministerijai, Finansų ministerijai ir rinkos dalyviams.

Lietuvos banko inf.

Ar Z ir Alfa kartos iš tiesų keičia darbo rinkos žaidimo taisykles?

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 16:30:30 +0300

Technologijų apsuptyje užaugusios jaunosios kartos į darbo rinką atsineša kitokius lūkesčius, požiūrį į karjerą ir darbo santykius. Kas lemia jaunų žmonių sprendimus rinktis ar keisti darbą, kokią reikšmę jie teikia atlygiui, darbo ir asmeninio gyvenimo balansui bei profesiniam augimui, atskleidė Užimtumo tarnybos užsakymu „Sprinter“ atlikta 19-29 metų jaunimo apklausa.

Net ir patenkintas darbu jaunimas išlieka atviras naujoms karjeros galimybėms

Nors du trečdaliai apklaustų jaunuolių (67 proc.) yra patenkinti savo darbu, tačiau net 76 proc. prisipažino bent kartais galvojantys apie jo keitimą. Ketvirtadalis ketina keisti darbą, 13 proc. aktyviai ieško naujo darbo pasiūlymų.

„Jaunimo elgsena darbo rinkoje pastaraisiais metais keičiasi. Jauni žmonės drąsiau keičia darbą, aktyviai domisi naujomis galimybėmis ir yra jautresni socialinio teisingumo klausimams. Tyrimo rezultatai leidžia geriau suprasti, kas lemia jaunų žmonių sprendimus renkantis ar keičiant darbą, kokie yra jų lūkesčiai ir kokių sprendimų reikia, kad darbdaviai galėtų sėkmingiau pritraukti bei išlaikyti jaunus talentus,“ – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Kas jaunąją kartą skatina keisti darbą?

Tyrime išaiškėjo, jog apklausti jaunuoliai vidutiniškai jau yra pakeitę daugiau nei tris darbovietes ir tik 13 proc. visą profesinę patirtį įgijo pas vieną darbdavį. Kai kurie jau spėjo padirbėti aštuoniose ar dvylikoje įmonių.

Jaunimo sprendimą keisti darbą dažniausiai lemia atlygio ir emocinės gerovės veiksniai. Beveik pusė apklaustųjų darbą paliktų dėl netenkinančio atlyginimo, o daugiau nei keturi iš dešimties – dėl streso, emocinio nuovargio ar perdegimo rizikos. Trečdaliui svarbios karjeros ir profesinio augimo galimybės.

Kiek ilgai jaunimas toleruotų netenkinančias darbo sąlygas?

Vyresniems, 25-29 metų, respondentams dažniau svarbus atlygis, karjeros perspektyvos, prasmė darbe ir pripažinimas, tuo tarpu 19-24 metų dirbantys ir besimokantys jaunuoliai dažniau ieško savirealizacijos, naujų veiklų ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Daugiau kaip du trečdaliai respondentų nurodė, kad netenkinančias darbo sąlygas toleruotų ne ilgiau kaip pusmetį, o beveik keturi iš dešimties sprendimo ieškotų per 1-3 mėnesius. Tai rodo didesnį jaunų žmonių jautrumą darbo kokybei ir norą aktyviai ieškoti geresnių galimybių.

Finansiniai motyvai – svarbiausias darbo pasirinkimo ir keitimo veiksnys

Jaunimo darbo užmokesčio lūkesčiai yra gana aukšti: daugiau nei pusė apklaustųjų darbo pasiūlymą svarstytų tik tuomet, jei atlyginimas „į rankas“ siektų bent 1500 eurų, o kas penktas tikėtųsi daugiau nei 2000 eurų.

Kartu jaunimas tikisi gana greito atlyginimo augimo: net 44 proc. mano, kad darbo užmokestis turėtų didėti iškart po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. didesnio atlygio tikėtųsi per pirmuosius darbo metus.

Jaunimas tikisi ne tik gero atlygio, bet ir kokybiškų darbo sąlygų

Jaunimui renkantis darbą svarbiausias išlieka konkurencingas atlyginimas (70 proc.), beveik pusė apklaustųjų prioritetu laiko lankstų darbo grafiką (45 proc.) ir beveik tiek pat akcentuoja darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (40 proc.). Kiti aspektai – papildomos naudos, organizacijos vertybės, prasmingas darbas ar mokymosi galimybės, darbdavio žinomumas ar vadovo charizma jaunimui mažiau svarbūs.

Populiariausias yra mišrus darbo modelis (67 proc.), ypač tarp vilniečių ir 25–29 metų dirbančių respondentų.
Pamaininį darbą ir budėjimus neigiamai vertina daugiau nei pusė apklaustų jaunuolių (51 proc.), beveik tiek pat sako, kad renkantis darbo laiką svarbiausia galimybė lanksčiai derinti darbo pradžią ir pabaigą.

Naujoje darbovietėje sėkmingai jaunimo integracijai svarbiausia yra aiškumas ir palanki darbo aplinka. Dauguma jaunimo labiausiai vertina aiškiai išdėstytas užduotis, draugišką kolektyvą bei struktūruotą įvedimo į darbą procesą. Nemažai respondentų pabrėžia mentoriaus pagalbos, vadovo įsitraukimo ir atviros vidinės komunikacijos reikšmę, o savarankiškumą nuo pirmos darbo dienos svarbiu laiko tik nedidelė dalis apklaustųjų.

Psichologinė gerovė tampa vienu svarbiausių darbo kokybės rodiklių

Psichologinė gerovė tampa vienu svarbiausių darbo kokybės rodiklių. Perdegimas ir emocinis nuovargis yra viena iš pagrindinių darbo keitimo priežasčių. Nerimą dėl ateities darbo rinkoje kelia baimė nepateisinti darbdavio lūkesčių ar pritrūkti laiko asmeniniam gyvenimui. Tik 1 proc. jaunuolių nejaučia jokio nerimo.

Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumai jaunų žmonių svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo (62 proc.). Nors daliai jaunimo didesnis atlyginimas išlieka svarbiausiu prioritetu, kas dešimtas būtų pasiryžęs uždirbti mažiau mainais į daugiau laisvo laiko.

I.Balnanosienės teigimu, jaunosios kartos požiūryje į darbą vis didesnę reikšmę įgauna gyvenimo kokybė, psichologinė gerovė ir galimybė derinti profesinius bei asmeninius poreikius: „Darbdaviams tai signalizuoja, kad konkurencingam atlygiui vis dažniau tenka konkuruoti su lankstumu, poilsio galimybėmis ir sveiką darbo kultūrą kuriančiomis priemonėmis.“

Užimtumo tarnybos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko kiekybinį Lietuvos jaunimo tyrimą 2026 metų birželio 15-liepos 7 d., kuriame dalyvavo 1021 respondentas.

15 žuvo, 99 sunkiai sužaloti: nelaimių darbe nemažėja

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 16:00:00 +0300

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki spalio 12 d. neįskaičiuojant įvykių, kuriuos lėmė kelių eismo taisyklių pažeidimai (toliau – eismo įvykiai), užfiksuota 15 mirtinų ir 99 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Daugiausia nelaimių įvyko statybos įmonėse. VDI ragina darbdavius daugiau dėmesio skirti darbų aukštyje, krovos operacijų ir technikos priežiūros organizavimui bei užtikrinti saugų darbuotojų judėjimą šalia transporto priemonių ir mechanizmų.

Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo užfiksuota 15 mirtinų ir 95 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

„Nelaimių aplinkybės primena, kad pavojus kyla ir atliekant įprastas užduotis – pakraunant krovinį, užlipant ant transporto priemonės ar šalinant technikos gedimą. Darbdaviai turi įvertinti, kaip šie darbai atliekami ir kokių priemonių reikia, kad darbuotojas būtų apsaugotas“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Pagal įmonių ekonominę veiklą daugiausia nelaimingų atsitikimų užfiksuota statybos sektoriuje – 5 mirtini ir 26 sunkūs. Apdirbamojoje pramonėje įvyko 4 mirtini ir 22 sunkūs atsitikimai, transporto ir saugojimo sektoriuje – atitinkamai 1 ir 16. Šiems trims sektoriams teko beveik du trečdaliai visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Ypatingo dėmesio reikalauja kritimo iš aukščio prevencija. Šiemet nukritę iš aukščio 32 darbuotojai patyrė sunkias traumas, 5 žuvo. Kritimai sudarė beveik trečdalį visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Mirtinų įvykių aprašymuose užfiksuoti kritimai nuo pastato stogo, transporto priemonių viršuje esančių aikštelių ir įrenginių aptarnavimo konstrukcijų.

„Saugus patekimas į darbo vietą, tvarkingos darbo aikštelės ir tinkamai įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės turi būti numatyti dar prieš pradedant užduotį. Kai reikalingos asmeninės apsaugos nuo kritimo priemonės, darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojai mokėtų ir galėtų jomis tinkamai naudotis“, – pažymi S. Balčiūnas.

Vertinant nelaimingus atsitikimus pagal atliekamų darbų rūšį, daugiausia sunkių traumų patirta sandėliuojant, transportuojant, pakraunant ir iškraunant – užfiksuoti 27 sunkūs ir 2 mirtini atsitikimai. Aptarnaujant technines priemones, mechanizmus ir darbo įrenginius įvyko 7 sunkūs ir 2 mirtini nelaimingi atsitikimai.

Šių metų įvykių aprašymuose yra atvejų, kai darbuotoją kliudė ekskavatoriaus kaušas, krautuvas užvažiavo ant po juo buvusio kolegos ar darbuotojas buvo prispaustas krovinio. Šios aplinkybės atkreipia dėmesį į būtinybę atskirti darbuotojų ir technikos judėjimą, kontroliuoti patekimą į pavojingas zonas ir užtikrinti saugų įrenginių aptarnavimą. Dalis įvykių aplinkybių dar tikslinama, todėl konkrečios jų priežastys nustatomos atliekant tyrimus.

„Organizuojant darbus turi būti aiškiai numatyta, kur juda darbuotojai, kur važiuoja technika ir kaip užtikrinama, kad žmonės nepatektų į pavojingas zonas. Prieš pradėdamas judėti ar manevruoti operatorius turi įsitikinti, kad tai daryti saugu. Gedimų šalinimas turi būti organizuojamas pagal gamintojo nustatytą tvarką, apsaugant darbuotojus nuo netikėto įrenginio paleidimo ar pajudėjimo“, – teigia S. Balčiūnas.

VDI ragina darbdavius peržiūrėti profesinės rizikos vertinimą ir praktiškai taikomas saugos priemones: patikrinti darbo aikštelių ir apsauginių įtaisų būklę, transporto judėjimo organizavimą, įrenginių priežiūros tvarką bei darbuotojų pasirengimą saugiai atlikti pavestas užduotis. Nustatyti gedimai ir nesaugios darbo sąlygos turi būti pašalinami laiku.

Vertinant riziką svarbu konsultuotis su darbuotojais – jų kasdienė patirtis gali padėti pastebėti pavojingas vietas, neaiškią darbų atlikimo tvarką ar neveikiančias apsaugos priemones. Darbdaviai turėtų reaguoti į tokius pranešimus ir užtikrinti, kad sutartos prevencijos priemonės būtų įgyvendinamos.

VDI inf.

Nuo idėjos iki verslo sprendimo: gimnazijoje – jaunųjų kūrėjų inovacijų stovykla

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 15:15:00 +0300

Ar įmanoma vos per kelias valandas atrasti problemą, sugalvoti jos sprendimą ir pristatyti savo verslo idėją? Spalio 14 dieną Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje vykusi Lietuvos Junior Achievement programos „accelerator_x“ inovacijų stovykla („Bootcamp“) įrodė, kad jaunų žmonių kūrybiškumui, iniciatyvumui ir drąsai kartais tereikia tinkamos erdvės atsiskleisti.

Į gimnaziją susirinko daugiau nei 100 mokinių iš trijų Jonavos ugdymo įstaigų – Jeronimo Ralio gimnazijos inžinerinių ir verslo klasių, Raimundo Samulevičiaus progimnazijos 5–8 klasių bei Justino Vareikio progimnazijos 8b ir 8c klasių. Net 27 komandos leidosi į intensyvią verslumo ir inovacijų kelionę, kurioje netrūko kūrybinių ieškojimų, diskusijų, bendradarbiavimo ir iššūkių.

Keturios valandos kūrybai, dvi – idėjoms pristatyti

Stovyklos dalyvių laukė intensyvus darbas. Pirmiausia mokiniai ieškojo aktualių kasdienio gyvenimo problemų, svarstė, kaip jas būtų galima išspręsti, ir generavo verslo idėjas. Komandose reikėjo ne tik pasiūlyti originalų sumanymą, bet ir gebėti jį pagrįsti, išgryninti bei įtikinti kitus jo nauda.

Per keturias kūrybinio darbo valandas gimė įvairūs verslo sprendimai. Vieni mokiniai ieškojo būdų, kaip palengvinti kasdienybę, kiti dėmesį skyrė naujiems produktams ar paslaugoms. Kiekviena komanda turėjo galimybę išbandyti, ką reiškia nuo pirminės minties pereiti prie konkretaus pasiūlymo.

Vėliau laukė dar vienas svarbus etapas – idėjų pristatymas vertinimo komisijai. Per dvi valandas jaunieji kūrėjai mokėsi aiškiai ir įtaigiai kalbėti apie savo sumanymus, atsakyti į klausimus, išklausyti pastabas bei priimti patarimus.

Kai vyresnieji tampa jaunesniųjų mentoriais

Ypatingas vaidmuo šioje stovykloje teko Jeronimo Ralio gimnazijos IIIb klasės mokiniams. Jau turėdami verslo kūrimo patirties, gimnazistai tapo jaunesniųjų dalyvių mentoriais.

Jie padėjo komandoms generuoti idėjas, ieškoti sprendimų, įveikti kūrybinius sunkumus ir pasirengti pristatymams. Tai buvo puiki galimybė ne tik pasidalyti sukauptomis žiniomis, bet ir patiems ugdytis lyderystės, atsakomybės, bendravimo bei komandinio darbo gebėjimus.

Toks mokinių bendradarbiavimas dar kartą priminė, kad mokymasis vyksta ne tik klausantis mokytojo, bet ir dalijantis patirtimi, diskutuojant, padrąsinant vieniems kitus.

Verslumas – daugiau nei gebėjimas kurti verslą

Inovacijų stovykla tapo erdve, kurioje mokiniai galėjo praktiškai išbandyti savo gebėjimus, mokytis priimti sprendimus, argumentuoti nuomonę ir dirbti komandoje.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad dalyviai mokėsi nebijoti suklysti, išgirsti kitokią nuomonę, keisti pirminius sumanymus ir drąsiai pristatyti savo idėjas auditorijai.

Tokios patirtys padeda suprasti, kad verslumas – tai ne vien būsimo verslo kūrimas. Tai gebėjimas pastebėti galimybes, imtis iniciatyvos, kūrybiškai spręsti problemas ir savo idėjas paversti konkrečiais veiksmais.

Augame bendradarbiaudami

Džiaugiamės, kad Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija tapo erdve, subūrusia skirtingų mokyklų mokinius bendrai kūrybinei patirčiai. Toks bendradarbiavimas stiprina mokyklų ryšius, skatina dalijimąsi patirtimi ir suteikia jauniesiems kūrėjams daugiau galimybių augti.

Dėkojame visiems mokiniams už kūrybiškumą, iniciatyvumą ir drąsą pristatyti savo sumanymus, IIIb klasės mentoriams – už pagalbą jaunesniesiems, o mokytojams Laurynui Gailiui, Danguolei Lapienienei ir Rūtai Strumilienei – už prasmingos patirties kūrimą.

Galbūt tarp šių 27 komandų idėjų jau gimė būsimo sėkmingo verslo pradžia? Juk kiekviena didelė idėja prasideda nuo pirmojo žingsnio – drąsos pabandyti!

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos inf.

Seimui pritarus, tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai nuo lapkričio galės važiuoti perpus pigiau

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 15:00:00 +0300

Vyriausybė šiandien pritarė susisiekimo ministro Juro Taminsko inicijuotiems Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo pakeitimams, kuriems įsigaliojus nuo lapkričio 1 dienos tolimojo susisiekimo autobusais bus galima važiuoti su 50 proc. nuolaida. Tam dar turės pritarti Seimas.

„Kuro kainoms mušant rekordines aukštumas, imamės realių veiksmų. Nuo spalio mėnesio suteikėme galimybę gyventojams perpus pigiau važiuoti traukiniais, o nuo lapkričio – tolimojo susisiekimo autobusais. Iki metų pabaigos taikomas nuolaidas pajus visi – nuo šeimų, senjorų iki studentų – žmonės neturi tapti augančių kainų įkaitais“, – pažymi susisiekimo ministras Juras Taminskas.

50 proc. nuolaida būtų taikoma du mėnesius – lapkritį ir gruodį. Ši priemonė skirta sumažinti gyventojų kasdienio mobilumo išlaidas, kurias didina išaugusios kuro kainos ir infliacija. Nuolaida bus taikoma ir keleiviams, jau turintiems teisę į transporto lengvatas. Tokiu atveju 50 proc. nuolaida būtų skaičiuojama nuo bilieto kainos su jau pritaikyta lengvata.

Pritaikius lengvatą, vežėjams valstybė kompensuos dėl to negautas pajamas, tai valstybei kainuotų apie 3,15 mln. Eur. Numatyti saugikliai, kad prieš įvedant nuolaidą nebūtų dirbtinai keliamos bilietų kainos: kompensuojama bilieto kaina susiejama su 2026 m. rugsėjo 1 d. vežėjų taikytais tarifais (arba pirmąja po šios datos taikyta kaina).

Nuolaida ir vežėjų išlaidų kompensavimas bus taikomi tik bilietams, kurie įsigyti nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir skirti kelionėms, vyksiančioms tuo pačiu laikotarpiu.

Nuo šių metų spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. keleiviai jau gali įsigyti 50 procentų pigesnius traukinių bilietus kelionėms vietinio susisiekimo maršrutais. Skaičiuojama, kad valstybei tai kainuos apie 2,8 mln. Eur. Taikant lengvatą prognozuojama pritraukti apie 45 tūkst. naujų keleivių.

Balandžio ir gegužės mėnesiais taikyta 50 proc. nuolaida traukinių bilietams pasinaudojo daugiau nei milijonas keleivių, pritraukta beveik 6 tūkst. naujų klientų. Nuolaidų taikymas valstybei kainavo 1,9 mln. Eur.

Susisiekimo ministerijos inf.

Lietuvos tinklinio čempionatuose varžysis ir Jonavos SC

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 14:46:23 +0300

Jau šį savaitgalį startuos Lietuvos salės tinklinio sezonas. Naujame „Teida“ Lietuvos tinklinio čempionatų sezone dalyvaus po penkias vyrų ir moterų komandas.

Abiejuose čempionatuose bus taikoma vienoda varžybų vykdymo sistema, o visos komandos į kovą stos jau nuo pirmojo etapo.

„Džiaugiamės, kad šiame sezone pavyko sudaryti sąlygas visoms čempionato komandoms varžytis kartu nuo pat sezono pradžios. Reguliariajame sezone komandos sužais du ratus, o vėlesnis etapas bus pritaikytas prie komandų dalyvavimo tarptautinėse varžybose“, - sakė čempionatų organizatorė Goda Liaudanskienė.

„Teida“ Lietuvos vyrų tinklinio čempionate dalyvaus Alytaus „Ultra“, Gargždų „Amber Volley“, Marijampolės „Sūduva“, Vilniaus universitetas ir Šiaulių „Elga-Grafaitė-S-Sportas“.

Moterų pirmenybėse varžysis „Kaunas-VDU“, VMSM „Sostinės tauras-VTC“, Vilniaus universitetas, Jonavos SC bei Raseinių „Raseiniai“.

Trečiajame rate nebežais komandos, dalyvaujančios CEV ir Baltijos lygos varžybose, o likusios keturios komandos sužais papildomą ratą. Pasibaigus šiam etapui, čempionatas tęsis atkrintamosiomis rungtynėmis, kuriose komandos kovos dėl galutinių vietų ir čempionų titulų.

„Tikimasi, kad tokia sistema leis išlaikyti konkurencingą čempionatą, suteiks komandoms daugiau galimybių varžytis tarpusavyje ir užtikrins įdomią sezono pabaigą“, - pabrėžė G. Liaudanskienė.

CEV moterų Europos Iššūkio taurės turnyre bei Baltijos lygoje šiemet rungtyniauja „Kauno-VDU“ tinklininkės, o vyrų Baltijos lygos varžybose netrukus startuos Šiaulių „Elga-Grafaitė-S-Sportas“.

Sezoną atidarys Lietuvos vyrų čempionatas – šeštadienį 19 val. Alytaus „Ultra“ tinklininkai namuose priims Marijampolės „Sūduvos“ ekipą.

Šios dvi komandos rugsėjo mėnesį susitiko draugiškame turnyre Lenkijoje, kur pergale džiaugėsi alytiškiai.

Moterų pirmenybės startuos spalio 25 dieną Kaune rungtynėmis tarp praėjusio sezono finalininkių „Kauno-VDU“ ir VMSM „Sostinės tauro-VTC‘.

Pirmenybių finalai numatomi balandžio pradžioje. Lietuvos čempionų titulus gins Šiaulių „Elgos-Grafaitės-S-Sporto“ vyrai ir „Kauno-VDU“ tinklininkės.

LTF inf.

Foto - Erikas Žvironas

„Čia iki nelaimės - vienas žingsnis“: jonaviečiai skundžiasi dėl Žeimių tako remonto

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 13:30:31 +0300

Į redakciją kreipiasi ne vienas, o keliolika jonaviečių, nepatenkintų Žeimių tako remonto darbų organizavimu. Gyventojai skundžiasi, kad kai kuriose vietose neliko aiškių ir saugių praėjimų, darbų teritorija nepakankamai aptverta, o tamsiuoju paros metu neapšviestos vietos kelia papildomą pavojų. Žmonėms kyla klausimų ir dėl to, kaip pasiekti savo namus, užtikrinti vaikų saugumą bei patekti tarnyboms, jei prireiktų skubios pagalbos.

Vienas iš gyventojų teigia, kad problema nėra vien nepatogumai dėl vykstančių darbų. Pasak jo, gyventojai supranta, kad remontuojant infrastruktūrą tenka susidurti su laikinais apribojimais, tačiau piktinasi, kad nėra aiškiai nurodyta, kur saugiai eiti, o kai kuriose vietose praėjimai, anot jo, apskritai išnyko.

„Į manę kreipėsi senyvo amžiaus žmonės, klausė, kaip jiems patekti į kitą pusę, kaip pasiekti centrą. Jie nežino, kur eiti, todėl vaikšto aplinkui“,- pasakojo jonavietis.

Jo teigimu, gyventojams trūksta ne tik praėjimų, bet ir aiškios informacijos apie darbų eigą bei jų terminus. Žmonės norėtų žinoti, kurios teritorijos bus uždarytos, kur bus galima praeiti ir kiek laiko teks taikytis prie apribojimų.

„Mes turime būti informuoti, kokie darbai bus vykdomi ir kokie jų terminai. Dabar nėra aišku, kada viskas bus padaryta. Gal po savaitės, gal po dviejų ar trijų, o gal tik kitais metais? Žmonės čia gyvena, negali visi išsikraustyti ir palikti viso mikrorajono“, - kalbėjo gyventojas.

Ypač nerimauja dėl vaikų saugumo

Gyventojas atkreipia dėmesį, kad darbų teritorijoje yra iškastų vietų, kyšo įvairios konstrukcijos, o kiemuose vaikšto vaikai. Jo nuomone, tokios vietos turėtų būti tinkamai apsaugotos, o žmonėms aiškiai parodyta, kur eiti saugu.

„Iškastos duobės, visur įvairios konstrukcijos, o maži vaikai laksto kiemuose. Tai ką dabar daryti - užsidaryti namuose ir neleisti vaikų į lauką? Čia iki nelaimės - vienas žingsnis“, - nerimavo jonavietis.

Pasak jo, svarbu pasirūpinti ir tais vaikais, kurie ne visada tinkamai įvertina aplinkos pavojus. Taip pat negalima pamiršti senjorų, mamų su mažais vaikais bei kitų gyventojų, kuriems sudėtinga įveikti iškastas ar purvinas vietas.

Gyventojas teigia, kad kai kuriose vietose laikini praėjimai buvo įrengti, tačiau vėliau darbams tęsiantis jie išnyko. Anot jo, prie vienos teritorijos buvo paliktas laikinas praėjimas, bet vėliau viskas užkasta ir žmonėms nebeliko aiškaus kelio.

Nerimą kelia ir tamsa

Dar viena gyventojų įvardijama problema - apšvietimas. Redakcija jau sulaukė skundo dėl tamsių, neapšviestų vietų, o kitas jonavietis papildomai atkreipė dėmesį į nesaugiai atrodančius praėjimus ir neaiškias darbų teritorijos ribas.

Gyventojų teigimu, kai tamsu, sunku įžiūrėti, kur baigiasi praėjimas, kur prasideda iškasta teritorija ir kaip saugiai pasiekti kitą pusę. Todėl, jų manymu, neužtenka vien palikti kokią nors laikiną praėjimo vietą - ji turi būti aiškiai pažymėta ir saugi.

Kyla klausimų dėl patekimo tarnyboms

Jonaviečiai kelia klausimą ir dėl galimybės privažiuoti ar patekti prie namų specialiosioms tarnyboms. Jų teigimu, dėl darbų ir ribotų pravažiavimų gyventojams jau dabar tenka ieškoti alternatyvių kelių, o kai kur judėjimą apsunkina iškastos vietos ir statybinės kliūtys.

„O jeigu žmogui prireiktų skubios pagalbos? Kaip medikai pasiektų namą, jeigu reikia nešti žmogų neštuvais? O jeigu kiltų gaisras? Tokie dalykai turi būti apgalvoti iš anksto“, - sakė gyventojas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl darbų ir automobilių statymo kai kur tampa sudėtinga prasilenkti ar saugiai patekti prie namų. Nors gyventojai, anot jo, stengiasi prisitaikyti prie laikinų nepatogumų, jie tikisi, kad darbai bus organizuojami taip, jog kasdienis gyvenimas netaptų nuolatine kliūčių ruožo įveikimo užduotimi.

Gyventojai prašo aiškaus darbų plano

Jonavietis mano, kad gyventojams turėtų būti pateikta aiški informacija apie remonto etapus, numatomus terminus ir laikiną judėjimo tvarką. Jei tam tikra teritorija uždaroma, žmonėms turėtų būti nurodyta, kuria kryptimi eiti, o nesaugios vietos tinkamai atitvertos.

„Arba turi būti įrengti laikini praėjimai, arba teritorija turi būti visiškai aptverta ir žmonėms parodyta, kur eiti. Turi būti aiškios nuorodos, kad žmonės žinotų, kur galima praeiti, kol vyksta darbai“, - savo poziciją išsakė gyventojas.

Jo teigimu, gyventojai nesitiki, kad remontas vyks be jokių nepatogumų. Jie nori žinoti, kas ir kada bus daroma, o svarbiausia - turėti galimybę saugiai patekti į savo namus.

Redakcija kreipsis į už darbus atsakingas institucijas, kad išsiaiškintų, kaip organizuojamas pėsčiųjų judėjimas Žeimių tako remonto metu, kokios saugumo priemonės numatytos ir kada planuojama užbaigti darbus.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el. p.: redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Iš Kipro – su naujomis idėjomis Jonavos švietimui

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 12:39:18 +0300

Kaip sukurti mokyklą, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi svarbus, suprastas ir turėtų galimybę augti? Atsakymų į šį klausimą tarptautinėje aplinkoje ieškojo Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Aušrinė Živaitienė.

Spalio 6–11 dienomis pedagogė dalyvavo Larnakoje (Kipras) vykusiuose tarptautiniuose mokymuose „Bendradarbiavimu grįstas komandinis darbas įtraukiajame ugdyme“ (Collaborative Teamwork for Inclusive Education).

Mokymų dėmesio centre – bendradarbiavimas, komandinis darbas ir įtraukusis ugdymas. Skirtingų šalių pedagogų patirtys, praktinės veiklos ir diskusijos suteikė galimybę pažvelgti į kasdienius ugdymo iššūkius iš naujos perspektyvos. Juk įtraukusis ugdymas prasideda ne nuo metodų ar dokumentų, o nuo gebėjimo išgirsti, suprasti ir veikti kartu.

Tarptautinė patirtis – tai ne tik naujos žinios, bet ir galimybė parsivežtas idėjas pritaikyti savo mokykloje, dalytis jomis su kolegomis ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas mokinys gali patirti mokymosi sėkmę.

Mokytojai, kurie patys nenustoja mokytis, atveria daugiau galimybių ir savo mokiniams.

Projektą vykdo Nacionalinė švietimo agentūra

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos inf.

Jonavos ligoninėje gimė 400-asis šių metų kūdikis: pasaulį išvydo Elzė

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 12:16:47 +0300

VšĮ Jonavos ligoninėje pasveikintas jau 400-asis šiais metais gimęs kūdikis. Spalio 12 dieną pasaulį išvydo Elzė – pirmagimė Justės ir Airido šeimoje.

Naujagimė jaučiasi puikiai, o jos tėvai džiaugiasi šeimos pagausėjimu ir teigiamai vertina Jonavos ligoninėje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei personalo darbą.

Šia proga pasveikinta mažylės šeima, taip pat padėkota ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus kolektyvui už profesionalų darbą ir rūpestį gimdyvėmis bei naujagimiais.

„Žinau, kiek daug pastangų akušerijos ginekologijos skyrius deda, kad nauja gyvybė atkeliautų saugiai, užrikrintai, apgaubta rūpesčiu ir dėmesiu“, – kalbėjo mero patarėja Birutė Gailienė.

Ypatinga padėka skirta Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjai Indrei Grušaitei-Vanagienei už indėlį užtikrinant aukštą skyriaus teikiamų paslaugų kokybę.

Jonavos ligoninėje šiemet fiksuojamas džiuginantis gimimų skaičius. Tikimasi, kad įstaiga ir toliau išliks patraukliu pasirinkimu ne tik Jonavos rajono, bet ir kitų savivaldybių šeimoms.

Pasaulinė maisto diena: tvarumas prasideda nuo atsakingų pasirinkimų

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 11:35:34 +0300

Spalio 16-ąją minėdami Pasaulinę maisto dieną dėkojame Lietuvos ūkininkams ir gamintojams, diegiantiems aplinkai palankias technologijas bei užtikrinantiems saugų maisto tiekimą.

Maisto švaistymas – viena rimčiausių globalių problemų šiandien. Išmetamas maistas reiškia be reikalo išeikvotus gamtos išteklius, ūkininkų darbą bei didėjančią taršą. Dėl to labai svarbu rinktis tvarią maisto gamybą bei atsakingą vartojimą.

Kviečiame kiekvieną prisidėti prie teigiamų pokyčių:

Pirkti atsakingai ir planuoti vartojimą.
Rinktis vietos produkciją bei trumpąsias tiekimo grandines.
Tausoti išteklius, suvokiant maisto vertę.

Būkime tvarios ateities kūrėjai. Sveikiname su Pasauline maisto diena!

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Pritarė vienkartinių elektroninių cigarečių draudimui

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 09:30:00 +0300

Spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisija iš esmės pritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 9-2, 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-1803, kuriuo siūloma uždrausti vienkartines elektronines cigaretes. Komisija taip pat pasiūlė pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui projektą tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Sprendimui pritarta bendru sutarimu.

Posėdžio metu komisija išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje, Teisingumo ministerijos bei kitų suinteresuotų institucijų ir organizacijų atstovų pozicijas.

Svarstymo metu buvo akcentuota, kad vienkartinės elektroninės cigaretės išlieka ypač patrauklios nepilnamečiams dėl savo dizaino, paprasto naudojimo ir vartotojams patrauklių savybių. Taip pat pabrėžta, kad jų vartojimas didina priklausomybės nuo nikotino riziką ir gali paskatinti kitų nikotino bei tabako gaminių vartojimą.

Komisija atkreipė dėmesį į Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją, kad vienkartinių elektroninių cigarečių prieinamumo mažinimas yra svarbi priemonė siekiant mažinti nepilnamečių nikotino vartojimą. Taip pat buvo pažymėta, kad vien formalaus draudimo nepilnamečiams įsigyti šiuos gaminius nepakanka, siekiant veiksmingai apsaugoti jaunimą nuo nikotino produktų vartojimo.

Komisija taip pat įvertino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją apie sistemingai nustatomus elektroninių cigarečių ir jų pildyklių prekybos reikalavimų pažeidimus, tarp jų neatitikimus dėl nikotino koncentracijos, ženklinimo, draudžiamų priedų ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

„Vaikų ir jaunimo apsauga nuo priklausomybę sukeliančių medžiagų turi būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo tikslas nėra uždrausti vieną ar kitą produktą dėl paties draudimo. Mūsų tikslas yra mažinti vaikų ir paauglių priklausomybę nuo nikotino. Šiandien matome, kad Lietuvos vaikai su elektroninėmis cigaretėmis susiduria vis ankstesniame amžiuje, o vienkartiniai gaminiai dėl savo dizaino, naudojimo paprastumo ir patrauklumo yra ypač lengvas kelias į nikotino vartojimą. Komisijos vertinimu, valstybė negali laukti, kol užaugs dar viena nuo nikotino priklausoma jaunų žmonių karta, todėl pritarta sprendimui uždrausti vienkartines elektronines cigaretes kaip proporcingą ir visuomenės sveikatos apsaugai būtiną priemonę“, – pažymėjo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas, projekto iniciatorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Komisijos vertinimu, vienkartinių elektroninių cigarečių draudimas gali būti įgyvendinamas kartu su kitomis kontrolės, priežiūros ir prevencijos priemonėmis, o esamų ir ateityje įsigaliosiančių reguliavimo priemonių buvimas neužkerta kelio įstatymų leidėjui svarstyti papildomas visuomenės sveikatos apsaugos priemones.

Projektą toliau svarstys pagrindinis Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

lrs.lt inf.

Remontas kelyje į Ruklą - ne be incidentų: sunkvežimis nutraukė elektros laiduss

jonavoszinios.lt — Fri, 16 Oct 2026 08:18:01 +0300

Vykstant kelio remonto darbams Ruklos kryptimi, neišvengta incidento. Ketvirtadienio, spalio 15-osios, popietę sunkvežimis užkabino elektros laidus, kurie nutrūko ir ėmė kibirkščiuoti. Tuo metu vairuotojams teko ieškoti alternatyvaus maršruto.

Vakar portalas sulaukė skaitytojų žinučių, kad remontuojamoje kelio atkarpoje kilo netikėtų eismo trikdžių. Viena gyventoja pasakojo, jog iš Ruklos teko važiuoti per Gaižiūnus.

„Mes iš Ruklos turėjom per Gaižiūnus varyt. Bet greit eismą paleido, skaityk, mes valandą davėmės po mišką, o po to, važiuojant link „Achemos“, jau visi važiavo - ir kariškiai, ir „Achema“, - rašė skaitytoja.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, spalio 15 d. apie 15 val. gautas pranešimas, kad Ruklos gatvėje, prie baro „Aušrinė“, sunkvežimis užkabino elektros laidus. Du laidai nutrūko, kibirkščiavo ir lietė tvorą.

Ugniagesiai budėjo įvykio vietoje, kol atvyko bendrovės ESO avarinė tarnyba.

Jonavoje rastas neįprastas radinys - gal kas nors pasigedo septynšakės žvakidės?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 17:57:37 +0300

Jonavos policijos bendruomenės pareigūnai ieško septynšakės žvakidės savininko.

Spalio 13 dieną Jonavoje, Kauno gatvės 48-ojo namo kieme, prie įvažiavimo vartų, šalia tvoros dešinėje pusėje, rastas medžiaginis „Lidl“ maišas su žalvario spalvos septynšake žvakide – menora.

Pareigūnai patikslina, kad žvakidė nėra sakralinė ir nepriklauso bažnyčiai.

Galbūt atpažįstate šį daiktą arba žinote, kam jis galėtų priklausyti?

Policija kviečia atsiliepti savininką arba turinčius naudingos informacijos.

Kaip maistas pasiektų gyventojus krizės metu

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 17:30:00 +0300

Stringa maisto tiekimo grandinės, didžiuosiuose prekybos centruose ima trūkti produktų. Tai – vienas iš pratybose „Vyčio skliautas 2026“ imituotų scenarijų, privertęs ieškoti konkrečių atsakymų: kur yra reikiamų produktų gamintojai, kokios jų gamybos apimtys ir kaip planuoti produktų paskirstymą skirtingose Lietuvos vietovėse.

Spręsdama šias užduotis, Žemės ūkio ministerija naudojosi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) tvarkoma Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacine sistema (LŽŪMPRIS) ir joje sukurtu būtiniausių maisto produktų žemėlapiu. Pratybos suteikė progą praktiškai įvertinti, kaip duomenys gali padėti organizuoti aprūpinimą maistu sutrikus įprastam tiekimui.

„Be telefono baterijos indikatoriaus sunku įvertinti, kiek laiko dar galėsime juo naudotis. Be navigacijos važiuodami per Vilnių piko valandomis galime pasirinkti kelią, kuriame įstrigsime spūstyje. Abiem atvejais sprendimams trūksta informacijos.

Panašiai ir rengiantis aprūpinti gyventojus maistu krizės metu: svarbu žinoti, kokių produktų ir kiek gaminame, kur turime atsargų ir kur gali pritrūkti. LŽŪMPRIS duomenys padeda įvertinti šią situaciją ir ieškoti papildomų tiekimo šaltinių. Šią informaciją turime pažinti ir naudoti dar prieš krizę, kad jai kilus galėtume greičiau organizuoti maisto tiekimą gyventojams“, – sako Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dorita Visalgienė.

Maisto rezervas – praktinio pasirengimo dalis

Rengiantis pratyboms „Vyčio skliautas 2026“, priimtas sprendimas pirmą kartą panaudoti nedidelę valstybės maisto rezervo dalį pratybų dalyviams maitinti Lazdijuose. Tam skirta kruopų, miltų ir aliejaus. Šiuo žingsniu siekta praktiškai patikrinti rezervo produktų pateikimo procedūras ir bendradarbiavimą su aprūpinimo grandinėje dalyvaujančiais ūkio subjektais.

Pasirengimas panaudoti rezervą apima visą veiksmų seką – nuo sprendimų priėmimo ir atsargų perdavimo iki jų panaudojimo maitinimui. Kiekviename etape svarbu žinoti, kas atsakingas už konkrečius veiksmus ir kaip perduodama reikalinga informacija.

Planuojant platesnį gyventojų aprūpinimą maistu, būtina matyti ir šalies gamybos galimybes: kokius produktus įmonės gamina, kokiais kiekiais ir kur yra jų atsargos. Šį vaizdą padeda susidaryti LŽŪMPRIS.

Sistema padėjo ieškoti sprendimų pratybose

Ministerijos teigimu, pagal imituotą tiekimo sutrikimo scenarijų LŽŪMPRIS suteikė aktualios informacijos apie būtiniausius maisto produktus gaminančius ūkio subjektus ir jų gamybos apimtis. Sprendžiant geografinį produktų paskirstymo į prekybos tinklus klausimą, naudotas ŽŪDC sukurtas interaktyvus žemėlapis.

Pavyzdžiui, jei dėl krizės sutriktų maisto tiekimas į Vilnių, sistema padėtų įvertinti, kuriose kitose savivaldybėse gaminami reikalingi produktai ir kokios jų gamybos apimtys. Ši informacija padėtų ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.

Sistema taip pat leidžia įvertinti galimus aprūpinimo šaltinius. Kad produktai pasiektų gyventojus, kartu reikia susitarimų su tiekėjais, pristatymo sprendimų ir aiškios paskirstymo tvarkos. Įmonių komercinės atsargos ir valstybės maisto rezervas yra skirtingi ištekliai, kurių pasitelkimas planuojamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Nuo gamybos duomenų – prie gyventojų poreikių

LŽŪMPRIS kaupiama informacija apie būtiniausių maisto produktų gamybos kiekius, sandėliavimo vietas ir turimas atsargas. Šiuos duomenis siejant su nustatytomis maisto produktų paros normomis vienam gyventojui, galima vertinti aprūpinimo pakankamumą, numatyti galimus trūkumus ir planuoti atsargų poreikį.

Sistemoje sukurtame žemėlapyje produktai suskirstyti pagal pagrindines maistinių medžiagų kategorijas – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Žemėlapis padeda matyti, kokių kategorijų produktai ir kokiais kiekiais gaminami skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Toks teritorinis vaizdas naudingas planuojant savivaldybių bendradarbiavimą. Įvertinus vietos gyventojų poreikius ir gamybos galimybes, galima iš anksto numatyti, kokių produktų reikėtų pasitelkti iš kitų teritorijų.

Devynių savivaldybių pasirengimas – paskatinimas kitoms

Turimais duomenimis, pasirengusios aprūpinti gyventojus maistu krizinėse situacijose yra 9 iš 60 Lietuvos savivaldybių. Jų patirtis gali padėti kitoms savivaldybėms sparčiau pasirengti, tačiau konkrečių veiksmų ir lyderystės reikia kiekvienoje teritorijoje.

Tam savivaldybės gali pasitelkti LŽŪMPRIS – sistema prieinama visoms Lietuvos savivaldybėms. Joje kaupiami duomenys apie vietos įmonių gaminamus maisto produktus ir kokių produktų reikėtų pasitelkti iš kitur. Tai pagrindas tartis su tiekėjais, planuoti pristatymą ir bendradarbiauti su kaimyninėmis savivaldybėmis.

„Devynių savivaldybių pasirengimas yra svarbus žingsnis, tačiau siekiame, kad aiškūs aprūpinimo maistu sprendimai būtų numatyti kiekvienoje savivaldybėje. Čia labai svarbi vietos vadovų lyderystė – suburti atsakingus specialistus, tartis su verslu ir pasirūpinti, kad planai būtų išbandyti praktiškai. Kviečiame naudotis LŽŪMPRIS duomenimis ir dalytis sukaupta patirtimi, kad kiekviena savivaldybė galėtų užtikrinčiau planuoti savo veiksmus“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos kanclerė D. Visalgienė.

ŽŪM inf.

Mokesčių pokyčių vis daugiau, aiškumo – mažiau: kuo tai gresia Lietuvai?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 17:00:00 +0300

Mokesčių pokyčiai verslui reiškia gerokai daugiau nei pasikeitusią mokestinę naštą – nuo jų gali priklausyti, ar įmonė investuos, plėsis ir kurs naujas darbo vietas. Pasaulinė KPMG apklausa rodo, kad reguliacinę riziką didžiausiu su mokesčiais susijusiu iššūkiu verslo augimui šiandien laiko daugiau nei trečdalis (37 proc.) organizacijų. Ekspertų teigimu, valstybių konkurencingumui vis svarbesnis tampa ne tik pats mokesčių dydis, bet ir tai, ar verslas gali numatyti, kokios taisyklės jo lauks po kelerių metų.

Tarp kitų reikšmingų iššūkių KPMG apklausos respondentai įvardijo duomenų saugumą ir vientisumą, tarptautinio reguliavimo sudėtingumą, geopolitinę įtampą bei sparčią technologijų kaitą. Vis dėlto būtent reguliacinė rizika minima dažniausiai.

Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG Mokesčių skyriaus vadovės bei partnerės Vitos Šumskaitės teigimu, priežastis yra paprasta – mokestiniai pokyčiai anksčiau ar vėliau tiesiogiai paliečia praktiškai kiekvieną verslą.

„Jei mokesčiai yra didinami, įmonėms tai reiškia ne tik didesnę mokestinę naštą, bet ir papildomas investicijas į IT sistemas, procesų peržiūrą, darbuotojų mokymus bei atitikties užtikrinimą. Be to, dažni teisės aktų pakeitimai apsunkina planavimą, nes verslas negali tiksliai įvertinti būsimų sąnaudų ir investicijų grąžos. Todėl reguliacinis stabilumas šiandien tampa svarbiu konkurencingumo veiksniu“, – sako V. Šumskaitė.

Dėl neapibrėžtumo atidedami sandoriai, persikeliama į kitas valstybes

KPMG tyrimo duomenimis, beveik pusė – 48 proc. – respondentų teigia, kad besikeičiantys reguliaciniai reikalavimai riboja verslo lankstumą, o net 65 proc. dėl reguliavimo ir politikos neapibrėžtumo yra atidėję ar iš naujo svarstę galimus sandorius.

Pasak V. Šumskaitės, praktikoje įmonėms neretai didžiausią problemą kelia ne pats mokestinis pakeitimas, o nežinojimas, kokių sprendimų galima tikėtis ateityje. Todėl dalis verslų delsia investuoti ar plėstis, neleidžia pinigų inovacijoms, atlyginimo augimui, o žmones darbina padaliniuose kitose šalyse, kol būsimos mokestinės ir reguliacinės sąlygos Lietuvoje tampa aiškesnės.

„Investuotojo sprendimą rinktis šalį lemia ne vien mokestinė aplinka – svarbūs ir darbo jėgos kvalifikacija, infrastruktūra ar rinkos potencialas. Tačiau dažni ir sunkiai prognozuojami mokestiniai pokyčiai didina neapibrėžtumą, apsunkina ilgalaikį planavimą ir finansinių prognozių rengimą, o tai gali paskatinti keisti sandorio sąlygas. Jei kyla abejonių dėl būsimos mokestinės naštos ar reguliacinių reikalavimų, investicijos gali būti atidedamos arba nukreipiamos į kitas valstybes“, – teigia ji.

Skirtumai įžvelgiami ir tarp Baltijos šalių. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniojo eksperto Ernesto Einorio, Estijoje ir Latvijoje pelno mokestis mokamas tik paskirstant pelną, todėl įmonėje investicijoms ar plėtrai paliekamas pelnas neapmokestinamas. Tuo metu Lietuvoje pelno mokestis mokamas kasmet, net jei pelnas reinvestuojamas, o išmokėjus jį savininkams – apmokestinamas dar kartą.

Lietuva kol kas – tarp pirmojo Europos dešimtuko

E. Einoris atkreipia dėmesį, kad, pagal Jungtinių Amerikos Valstijų mokesčių politikos tyrimų instituto „The Tax Foundation“ sudaromą „The European Tax Policy Scorecard“ reitingą, Lietuvos mokesčių sistema užima aštuntą vietą tarp 32 Europos valstybių.

Nors, pasak eksperto, tai nėra blogas rezultatas, Baltijos regione Lietuva atsilieka – Estijos mokesčių sistema šiame reitinge vertinama kaip konkurencingiausia Europoje, o Latvija užima ketvirtą vietą.

Be to, reitingas vertina 2025 m. galiojusius įstatymus ir dar neatspindi 2026 m. įsigaliojusių pakeitimų. Šiemet padidintas pajamų apmokestinimo progresyvumas, pradėtos sumuoti skirtingų rūšių pajamos, atsirado naujų išimčių, o pelno mokesčio tarifas per dvejus metus pakilo nuo 15 iki 17 proc.

„Tikėtina, kad Lietuvos vertinimas tiek pagal pajamų apmokestinimo konkurencingumą, tiek pagal pelno apmokestinimą blogės. Planuojant veiklą, būsimą grąžą ir finansavimo poreikį, būtina žinoti, kokios taisyklės galios po kelerių metų. Dažnai keičiami tarifai ir mokesčio bazė verčia įmones ir gyventojus perskaičiuoti planus ir didina investicinių projektų rizikingumą. Maža ir atvira Lietuvos ekonomika dėl trumpalaikių pajamų neturėtų aukoti stabilumo ir konkurencingumo“, – sako E. Einoris.

Kaip vieną reguliacinio neapibrėžtumo pavyzdžių jis įvardija 2026 m. pradėtą taikyti akcizą saldintiems gėrimams. Pasak eksperto, iki jo įsigaliojimo likus vos kelioms savaitėms verslams dar nebuvo paaiškinta, kaip mokestis bus apskaičiuojamas ir mokamas, kas laikoma pridėtiniu cukrumi ar kokiais dokumentais jo kiekį reikės grįsti – nauji išaiškinimai buvo teikiami mokesčiui jau įsigaliojus.

Be to, LLRI atstovo vertinimu, šis pakeitimas buvo pristatytas kaip priemonė gerinti visuomenės sveikatą, tačiau mokesčio konstrukcija su deklaruojamu tikslu prasilenkia – gėrimų koncentratai apmokestinami ne pagal cukraus kiekį, o pagal neskiesto produkto svorį ar tūrį.

Vien atitikties reikalavimams nebepakanka

E. Einoris priduria, kad ankstesnės Vyriausybės programoje buvo įtvirtintas pažadas neįvesti naujų mokesčių, tačiau dabartinės Vyriausybės programoje tokios nuostatos nebeliko. Tad, jo teigimu, prieš svarstant naujus mokesčių pakeitimus pirmiausia reikėtų įvertinti 2026 m. reformos poveikį ne tik biudžeto pajamoms, bet ir investicijoms bei aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlai.

Vis dėlto, anot KPMG atstovės, pastaraisiais metais susiduriama su itin sparčiais mokesčių srities pokyčiais: naujais skaidrumo reikalavimais, papildomomis ataskaitų teikimo pareigomis, tarptautinių mokesčių reformų įgyvendinimu ir griežtėjančiais mokesčių administratorių lūkesčiais.

Taip sparčiai kintant reguliavimui, įmonėms nebepakanka vien tinkamai vykdyti mokestines prievoles – vis svarbesnis tampa gebėjimas iš anksto pasirengti pokyčiams ir greitai prie jų prisitaikyti.

„Įmonės turėtų nuolat sekti teisės aktų pokyčius ir konsultuotis su mokesčių ar finansų specialistais. Kuo anksčiau jie įtraukiami planuojant investicijas, reorganizacijas ar naujus verslo modelius, tuo lengviau įvertinti pokyčių įtaką, rizikas ir galimybes. Įmonės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų duomenų ir IT sistemos leistų greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų“, – pabrėžia V. Šumskaitė.

„2026 KPMG Global Tax Readiness Dividend“ tyrimo metu apklausti 2 084 aukšto lygio vadovai iš 25 jurisdikcijų. 36 proc. respondentų buvo iš Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regiono, 34 proc. – iš Šiaurės ir Pietų Amerikų, 30 proc. – iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Apklausa vykdyta 2026 m. kovo 4–balandžio 9 dienomis.

59 proc. apklaustųjų buvo aukščiausio lygio ir vykdomosios grandies vadovai, 41 proc. – vyresnieji mokesčių bei kitų funkcinių sričių vadovai. Respondentai atstovavo mokesčių, finansų, teisės, rizikų valdymo, operacijų, strategijos, technologijų ir įmonių vadovybės funkcijoms. Tyrime dalyvavo bankininkystės, turto valdymo, draudimo, vartojimo ir mažmeninės prekybos, sveikatos priežiūros, gyvybės mokslų ir farmacijos, energetikos ir gamtos išteklių bei technologijų sektorių organizacijos. Jų metinės pajamos siekė nuo maždaug 436 mln. iki daugiau kaip 43,6 mlrd. eurų.

Visas tyrimas (anglų kalba): „2026 KPMG Global Tax Readiness Dividend“

KPMG Baltics pranešimas spaudai

Panerių gatvė toliau skendi tamsoje: savivaldybė žada paraginti rangovus

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 16:53:47 +0300

Jonaviečiai ir toliau skundžiasi dėl Panerių gatvės atkarpos nuo 29-ojo namo iki geležinkelio tilto, kur sutemus tvyro aklina tamsa. Gyventoja piktinasi, kad dar vasaros pabaigoje pradėjus dviračių takų atnaujinimo darbus buvo pašalinti apšvietimo stulpai, o darbai, jos teigimu, nejuda.

„Nejauku net šunį vakare išvesti, nes tamsu kaip nežinau kur, o ką kalbėti, kad vaikams reikės eiti į mokyklą žiemą ir grįžti iš jos tamsoje. Važiuojant vakare šia atkarpa reikia net ilgas šviesas įsijungti. Aš norėčiau, kad meras pakomentuotų savo tokį sprendimą ir kada atsiras apšvietimas šioje gatvėje? Kodėl reikėjo išrauti apšvietimo stulpus prieš žiemą?“ - klausė jonavietė.

Savivaldybė žada paraginti rangovus

Gyventojai rūpi ne tik tai, kodėl pasirinktas toks darbų eiliškumas, bet ir tai, kiek dar teks laukti, kol gatvė bus apšviesta. Redakcija kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę, prašydama paaiškinti, kada planuojama baigti rekonstrukciją, kodėl demontuotos apšvietimo atramos, kada numatoma įjungti naują apšvietimą ir ar laikomasi darbų grafiko.

,,Panerių gatvėje vykdomi Neries upės krantinės ir Panerių gatvės dešiniojo kelkraščio rekonstrukcijos darbai, įgyvendinant projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Jonavos mieste (II etapas)“. Pagal parengtą projektą numatoma atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, rekonstruoti apšvietimo tinklus bei atlikti kitus infrastruktūros sutvarkymo darbus.

Rekonstrukcijos darbus vykdo UAB „Jonavos hidrotechnika“, kuri pagal sudarytą rangos sutartį yra atsakinga už statybos darbų organizavimą, jų eiliškumo planavimą ir atlikimą nustatytais terminais.

Esamų apšvietimo atramų demontavimas yra vienas iš rekonstrukcijos darbų etapų, būtinas įgyvendinant projekte numatytus sprendinius. Konkrečią darbų vykdymo seką, įskaitant esamų įrenginių demontavimo ir naujos apšvietimo infrastruktūros įrengimo darbus, planuoja ir organizuoja rangovas.

Pagal sudarytą sutartį visiems rekonstrukcijos darbams atlikti numatytas 7 mėnesių terminas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Naujos apšvietimo sistemos įrengimas yra bendros rekonstrukcijos darbų apimties dalis, todėl tikslus jos įjungimo laikas priklauso nuo rangovo suplanuotos darbų eigos ir technologinio eiliškumo.

Pažymėtina, kad darbų intensyvumas atskirais laikotarpiais gali skirtis, nes vykdomi skirtingi statybos darbų etapai. Už tinkamą darbų organizavimą, reikalingų išteklių užtikrinimą ir sutartinių terminų laikymąsi atsakingas rangovas.

Jonavos rajono savivaldybės administracija, kaip projekto užsakovas, vykdo rangos sutarties įgyvendinimo kontrolę ir reikalauja, kad rangovas tinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus.

Suprantame gyventojams dėl laikinai neveikiančio apšvietimo kylančius nepatogumus. Atsižvelgiant į prasidėjusį tamsųjį metų laikotarpį, rangovo bus prašoma įvertinti galimybes paankstinti apšvietimo įrengimo darbus ir užtikrinti kuo trumpesnį laikotarpį be gatvės apšvietimo", - rašoma savivaldybės komentare.

Taigi kol kas gyventojams belieka laukti – savivaldybė žada prašyti rangovo paspartinti darbus, tačiau konkretaus termino, kada Panerių gatvėje vėl bus šviesu, nėra.

Bendrijas galėtų steigti daugiau nekilnojamojo turto savininkų?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 16:30:00 +0300

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo paketui, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas didesniam ratui nekilnojamojo turto savininkų steigti bendrijas.

Bendrijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuojantį įstatymą siūloma išdėstyti nauja redakcija. Jis bus pervardintas į Butų, kitų patalpų ir kito nekilnojamojo turto savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu. Kartu siūlomi Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai ir Vietos savivaldos įstatymo patikslinimas.

„Kai pastate yra daug savininkų, susitarti dėl bendro turto priežiūros ir reikalingų darbų gali būti sudėtinga. Bendrija leidžia savininkams kartu priimti sprendimus ir organizuoti bendro turto priežiūrą. Iki šiol tokią galimybę turėjo ne visi nekilnojamojo turto savininkai. Siūlome ją išplėsti ir suteikti teisę bendrijas steigti ir negyvenamųjų pastatų, pavyzdžiui, komercinių ar gamybinių patalpų, savininkams. Šis pokytis paliestų apie pusę milijono negyvenamųjų pastatų patalpų savininkų, kurie šiuo metu bendrijų įsteigti negali. Tikimės, tai padės jiems lengviau susitarti dėl bendro turto priežiūros ir pasirūpinti, kad pastatai būtų saugūs“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

Parengtose pataisose siūloma apibrėžti bendrojo naudojimo objekto sąvoką, nustatyti, kad bendrijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuojančiomis nuostatomis galėtų naudotis visi bendrojo naudojimo objektų turintys nekilnojamojo turto savininkai: ne tik daugiabučių namų ar garažų paskirties pastatų, bet ir bendrabučių, bendro gyvenimo, komercinės, gamybinės ar kitos paskirties negyvenamųjų pastatų savininkai. Taip pat vienbučių ar dvibučių namų savininkai, skirtingų nekilnojamojo turto objektų, pavyzdžiui, vienbučių, dvibučių ir daugiabučių pastatų arba vienbučių, dvibučių ir žemės sklypų, kuriuose pastatai dar nepastatyti, savininkai.

Pataisose siūloma daug kitų pakeitimų, kurie sukurtų teisinį pagrindą lengviau priimti sprendimus, lanksčiau, skaidriau ir veiksmingiau prižiūrėti savo bendrąją nuosavybę, taip pat ir kitais teisėtais pagrindais naudojamus bendrojo naudojimo objektus. Siūloma nustatyti, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu jų kaupiamąsias lėšas būtų galima naudotipastato renovacijos techninio darbo projekto parengimui ar pastato renovacijai finansuoti.

Taip pat atsirastų galimybė visų pastatų butų ar kitų patalpų savininkams dalyvauti susirinkimuose jungiantis nuotoliniu būdu, palengvinti atsiskyrimą nuo veikiančios didelės bendrijos, patikslinti bendrijos likvidavimo procedūras, parengti pavyzdinius bendrijos įstatus, kad būtų galima inicijuoti elektroninio bendrijų steigimo funkcionalumo sukūrimą ir t.t.

Lietuvoje yra apie 6 000 veikiančių bendrijų, iš jų - 5 000 yra daugiabučių pastatų bendrijos. Taip pat priskaičiuojama daugiau kaip pusės milijonų savininkų valdomų 10 000 negyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose yra trys ar daugiau patalpų, o didžioji dalis šių pastatų senesni kaip 10 metų. Priėmus šias įstatymų pataisas, galėtų būti įsteigta dar apie 1 000 bendrijų.

Nauja redakcija dėstomas įstatymas nebūtų taikomas bendrijoms, kurių veiklą reglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai, pavyzdžiui, Sodininkų bendrijų įstatymas.

Toliau šios įstatymų pataisos bus svarstomos Seime.

Aplinkos ministerijos inf.

Pokyčiai „Bolt“, „Wolt“ ir kitų platformų darbuotojams: Seimas spręs dėl teisių, algoritmų ir baudų

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 16:00:00 +0300

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk Seimui pristatė Darbo kodekso pataisų projektą ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriais, siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl darbo platformose sąlygų gerinimo, taip užtikrinant teisingą dirbančiųjų užimtumo statuso nustatymą, skaidrų algoritminį valdymą, sąžiningumą, žmogaus atliekamo darbo priežiūrą, saugą ir atsakomybę atliekant darbą platformoje, didinti su darbu platformoje susijusį skaidrumą.

„Atliktame Europos Komisijos poveikio vertinime buvo nustatyta, kad dažnai platformoje dirbančiųjų darbo sąlygos yra gana sudėtingos, jie neturi socialinių garantijų, taip pat dažnai jie patiria kontrolę, kas atitiktų kartais darbo santykius, tačiau jie yra savarankiškai dirbantys. Taip pat pats darbo modelis yra paremtas algoritminiu valdymu, o tai lemia dažnai ir jų prastesnes pajamas. Algoritminis valdymas dažnai sukelia problemas ne tik pačiam dirbančiajam, bet ir nacionalinėms valdžios institucijoms, yra sudėtinga turėti duomenis apie skaitmenines platformas ir jose dirbančius asmenis. atsekamumo problema ypač yra ryški, kada platforma veikia keliose valstybėse“, – pristatydama projektus sakė A. Putk.

Pasak viceministrės, siūlomais pakeitimais Darbo kodekse numatoma patikslinti užimtumo statuso reglamentavimą: „Nustatant, ar platformoje dirbantis asmuo turi būti laikomas darbuotoju, ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, pirmiausia bus vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką šalys parašė sutartyje. Darbo santykių požymiai nustatomi, kai yra pavaldumo požymiai ir kai platformoje dirbantys neturi bent vienos iš šių teisių: pirma, laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo metu jas teikti, ar pasirinkti maksimalų tokių paslaugų užduočių kiekį; antra – savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų; trečia – susitarti dėl paslaugos kainos ir turėti galimybę ją priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių. Taip pat, ar turi teisę susipažinti su esminėmis paslaugos teikimo sąlygomis prieš paslaugos teikimą. Jeigu žmogus negali naudotis bent viena iš nurodytų teisių, tai rodo būtent platformos kontrolę“.

Siekiant užtikrinti platformų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų teisę į duomenų apsaugą siūloma drausti platformoms rinkti jautrius, privačius ar su darbu susijusius duomenis, pavyzdžiui, apie jų emocinę būklę, pokalbius ar kitus duomenis, kurie yra jų nedarbo metu. Platformos, kurios darbuotojų veiklą vertina ir sprendimus priima naudodamos algoritmus, privalės atlikti poveikio duomenų apsaugai įvertinimą. Platformų automatizuotos sistemos, jų priimami sprendimai turės būti reguliariai tikrinami, kad nesukeltų diskriminacijos.

Numatoma įtvirtinti teisę žinoti – skaitmeninės darbo platformos privalės per jas dirbančius asmenis, jų atstovus ar Valstybinę darbo inspekciją aiškiai informuoti apie bet kokių automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimų sistemų naudojimą, jų veikimą, kriterijus ir poveikį.

Siūloma, kad per skaitmenines platformas dirbantys asmenys turėtų teisę dėl bet kurio automatinio sprendimo reikalauti aiškaus paaiškinimo – prašyti peržiūrėti platformos automatiškai priimtus sprendimus, o platforma privalėtų atsakyti per nustatytą laiką ir ištaisyti pažeidimus. Galutiniai sprendimai turės būti peržiūrimi žmogaus ir prieš siekiant ar keičiant automatizuotą sprendimų priėmimą, automatizuoto stebėjimo sistemas, darbuotojai turės teisę į informavimą ir konsultavimą. Šios ir kitos projekte numatytos teisės dėl algoritminio valdymo bus taikomos ir kitiems darbdaviams, jei jie darbui organizuoti taikys automatizuotą sprendimų priėmimo ar automatizuotas stebėjimo sistemas.

Darbo kodekse numatoma įtvirtinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys galės kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl darbo santykių statuso nustatymo.

Darbo kodekso projekte siūlomas vienerių metų laikotarpis, kurio metu nebūtų skiriamos baudos dėl nelegalaus darbo. Taip siekiama sudaryti galimybę verslui prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Lydimojo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija taikys bendrojo duomenų apsaugos reglamento nurodytas administracines baudas už Darbo kodekso nuostatų dėl algoritminio valdymo pažeidimus tiek, kiek jie susiję su asmens duomenų apsauga.

Kelių transporto kodekso pakeitimais siūloma nustatyti, kad fizinis asmuo turi būti sudaręs darbo sutartį su skaitmenine darbo platforma arba apie vykdomą individualią veiklą informavęs mokesčių administratorių.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme siūloma nustatyti, kad platformos turės įvertinti automatizuotų sistemų keliamą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai bei imtis prevencinių ir apsaugos priemonių. Analogiški reikalavimai bus taikomi ir kitiems darbdaviams, kurie darbą organizuoja naudodami automatizuotas sistemas. Per platformas veiklą vykdančių savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu platformos turės informuoti apie nustatytas rizikas, taikomas priemones joms pašalinti arba sumažinti, taip pat, kokios yra rekomenduojamos prevencinės priemonės.

Darbo kodekso pataisų projektui Nr. XVP-1914 ir lydimųjų teisės aktų pataisoms po pateikimo pritarė 85, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 8 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti Darbo kodekso pakeitimus paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 12 d.

Direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki 2026 m. gruodžio 2 d.

Seimo Spaudos biuro inf.

Pelės ir žiurkės slepia pavojų: užkratas gali tykoti net jūsų namuose

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 15:30:00 +0300

Atvėsus orams pelės ir žiurkės vis dažniau ieško šiltesnių vietų bei maisto, todėl gali įsikurti gyvenamuosiuose namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad graužikai ne tik gadina turtą ir užteršia maisto produktus, bet ir gali platinti žmogui pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Todėl svarbu nelaukti, kol graužikų padaugės, ir iš anksto pasirūpinti saugia aplinka.

Graužikai – užkrečiamųjų ligų platintojai

Pelės ir žiurkės gali būti įvairių infekcijų šaltinis. Žmogus užsikrėsti gali tiesiogiai kontaktuodamas su infekuotais graužikais, jų šlapimu, išmatomis ar kitomis išskyromis, taip pat vartodamas užterštą maistą ar vandenį. Kai kurių infekcijų sukėlėjus gali perduoti ir kraujasiurbiai nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės ar blusos, maitinęsi užkrėstų gyvūnų krauju.

„Graužikų keliama grėsmė ne visada akivaizdi – net ir nematydami pačių gyvūnų galime susidurti su jų paliktais infekcijų sukėlėjais. Todėl svarbu ne tik reaguoti pastebėjus peles ar žiurkes, bet ir nuolat palaikyti švarą, saugiai laikyti maistą bei užkirsti kelią graužikams patekti į pastatus“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Aušra Valaikienė.

Viena iš graužikų platinamų užkrečiamųjų ligų – jersiniozė. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 232 šios ligos atvejai, 2024 m. – 277, o 2023 m. – 145. Infekcija dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais ir viduriavimu, kuris kartais gali būti su kraujo priemaišomis. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pilvo skausmas gali būti panašus į apendicito sukeliamą skausmą.

Kita graužikų platinama liga – tuliaremija. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 27 tuliaremijos atvejai, 2024 m. – 25 šios ligos atvejai, 2023 m. – 13. Užsikrėsti galima kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, įkandus užkrėstiems kraujasiurbiams nariuotakojams, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Liga dažniausiai prasideda staigiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, silpnumu. Priklausomai nuo užsikrėtimo būdo, gali pasireikšti odos, akių, gerklės ar virškinamojo trakto pažeidimai.

Dar viena graužikų platinama liga – leptospirozė. Nors Lietuvoje ji reta, susirgimų pasitaiko: 2025 m. registruoti 2 atvejai, 2019–2024 m. fiksuoti tik pavieniai susirgimai. Užsikrėsti galima per graužikų šlapimu užterštą vandenį ar dirvožemį, kai bakterijos patenka į organizmą per pažeistą odą ar gleivines. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o sunkiais atvejais gali pažeisti inkstus ir kepenis.

Kaip apsisaugoti nuo graužikų platinamų ligų?

NVSC specialistai rekomenduoja laikytis šių prevencijos priemonių:

Saugokite maistą. Produktus laikykite sandariai uždarytose pakuotėse ar talpose, o maisto gaminimo reikmenis – švariai ir taip, kad jų nepasiektų graužikai.
Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves. Nevartokite maisto produktų, kuriuos graužikai galėjo apgraužti ar užteršti savo išskyromis.
Venkite nesaugaus vandens. Negerkite vandens iš atvirų vandens telkinių ir nenaudokite buities reikmėms nepatikrinto vandens, jei jis galėjo būti užterštas gyvūnų išskyromis.
Užkirskite kelią graužikams patekti į pastatus. Užtaisykite plyšius, angas ir kitas vietas, per kurias pelės ar žiurkės gali patekti į patalpas.
Prižiūrėkite aplinką. Nekaupkite šiukšlių, maisto atliekų ar nereikalingų daiktų prie pastatų, reguliariai tvarkykite sandėlius ir ūkines patalpas, pašalinkite augalus, kuriais graužikai galėtų patekti į pastatus.
Laikykitės asmens higienos. Po darbų galimai užterštoje aplinkoje kruopščiai nusiplaukite rankas vandeniu ir muilu. Tvarkydami tokias vietas mūvėkite pirštines, o žaizdas ir įbrėžimus uždenkite vandeniui atspariais tvarsčiais.

Graužikų kontrolė – svarbi prevencija

Graužikų kontrolės priemonių svarbu imtis laiku, nelaukiant, kol gyvūnai pradės gausiai veistis. Tai padeda apsaugoti maisto produktus, gyvūnų pašarus, pastatus ir sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.

Graužikams naikinti rekomenduojama naudoti autorizuotus biocidinius produktus, laikantis jų naudojimo instrukcijų ir saugos reikalavimų. Kai cheminės priemonės netinka, galima naudoti mechanines ar automatines gaudykles ir spąstus. Priemones būtina parinkti atsižvelgiant į patalpų paskirtį, aplinkoje esančius žmones ir gyvūnus bei užkrėtimo mastą.

„Pastebėjus graužikų veiklos požymių, svarbu nedelsti ir įvertinti, kaip jie patenka į patalpas bei kur randa maisto. Jei savarankiškomis priemonėmis problemos išspręsti nepavyksta, verta kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Jie įvertins situaciją ir parinks tinkamiausią sprendimą, padėsiantį veiksmingai kontroliuoti graužikus ir sumažinti jų keliamą riziką“, – pataria NVSC atstovė.

NVSC primena: reguliari aplinkos priežiūra, saugus maisto laikymas, pastatų sandarumo užtikrinimas ir laiku taikomos graužikų kontrolės priemonės padeda apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvenamąją aplinką.

NVSC inf.

Jonavos Senamiesčio gimnazijos MEPA ambasadoriai dalyvavo tarptautiniame renginyje Taline ir Helsinkyje

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 15:11:12 +0300

Rugsėjo 23–25 dienomis Taline (Estija) ir Helsinkyje (Suomija) vyko metinis tarptautinis „EPAS Together“ renginys. Jame dalyvavo devyni Jonavos Senamiesčio gimnazijos jaunieji MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) projekto ambasadoriai kartu su mokytoja.

Renginys subūrė per 250 dalyvių iš šešių Šiaurės ir Baltijos šalių: Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Senamiesčio gimnazijai atstovavo Karolis Kazakevičius, Emilis Vitkauskas, Majus Dieninis, Carolina Renses, Medeina Šileikaitė, Ugnė Baltkojytė , Anastazija Reinys, Ermina Vilkaitė ir Gabija Daugirdaitė. Kadangi visos veiklos vyko anglų kalba, mokiniai turėjo gerą progą patobulinti užsienio kalbos įgūdžius ir pabendrauti kultūriškai įvairialypėje aplinkoje.

Diskusijos apie saugumą ir susitikimai su EP nariais

Šių metų programoje daug dėmesio skirta Europos ateičiai, saugumui ir gynybai. Gimnazistai turėjo galimybę pateikti klausimus EP nariams – Marinai Kaljurand iš Estijos ir Mika Aaltola iš Suomijos. Diskusijos parodė, kad Europos saugumo ir ateities temos jauniems žmonėms yra labai aktualios ir tiesiogiai susijusios su jų gyvenimo planais.

Praktinėse dirbtuvėse mokiniai dirbo mišriose tarptautinėse grupėse. Jie gilinosi į dezinformacijos grėsmes, dirbtinio intelekto (DI) galimybes, žmogaus teises ir demokratijos stiprinimą. Užsiėmimuose „Digital Communication Using AI Tools” ir „FactHacker” jaunuoliai mokėsi atpažinti DI sugeneruotą melagingą turinį. Tuo tarpu vaidmenų žaidime „Role Play Game” mokiniai trumpam tapo EP nariais – mokėsi argumentuotai ginti savo poziciją, ieškoti kompromisų ir priimti sprendimus balsuojant.

Veiklos muziejuje, bibliotekoje ir kelte

Renginio programa buvo dinamiška – dalis užduočių vyko net ir keliaujant keltu iš vienos šalies į kitą, kur organizuotas interaktyvus nuomonių žaidimas „Delight Buffet”.

Talino Jūrų muziejuje mokiniai analizavo Baltijos regiono tautas vienijančias vertybes bei skyrė istorinius faktus nuo mitų. Helsinkyje edukacinė programa persikėlė į moderniąją „Oodi” biblioteką, kur mokiniai dalyvavo „Democracy Walk” užsiėmime apie pilietines teises bei išbandė loginių užduočių kambarį „The Dictator”.

Renginio baigiamojoje dalyje po du atstovus iš kiekvienos šalies susirinko apibendrinti bei įvertinti visų dienų veiklas. Visos Lietuvos komandos vardu scenoje kalbėjo ir renginį reziumavo Jonavos Senamiesčio gimnazistas Karolis kartu su Julija iš Kėdainių „Atžalyno" gimnazijos.

Planuoja bendras veiklas Lietuvoje

Lietuvos delegaciją šiame renginyje sudarė keturios MEPA tinklo mokyklos: Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Jonavos Senamiesčio, Kėdainių „Atžalyno“ ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos.

Už šią puikią patirtį ir suteiktą galimybę išvykti bei tobulėti gimnazijos komanda dėkoja Europos Parlamento biurui Lietuvoje. Kelionės metu Lietuvos mokyklų komandos artimai susidraugavo ir grįžusios jau planuoja bendras veiklas.

„Užmezgėme labai šiltą ryšį su kitų Lietuvos miestų MEPA ambasadoriais. Šis susitikimas tapo puikia pradžia naujam bendradarbiavimui – ateityje planuojame bendrus projektus ir renginius“, – teigė vyresnioji projekto ambasadorė Laima Statkevičienė.

Jonavos Senamiesčio gimnazijos inf.

Numatoma sukurti dirbtinio intelekto sistemos teisinį reguliavimą

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 14:57:14 +0300

Seimas po svarstymo pritarė Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo“ projektui, kuriuo planuojama nustatyti nacionalines įgyvendinimo priemones, užtikrinančias tinkamą ES Dirbtinio intelekto (DI) akto taikymą Lietuvoje. Juo siekiama sukurti saugesnę ir aiškesnę aplinką DI sprendimų naudojimui Lietuvoje, o verslui ir viešajam sektoriui – padėti iš anksto pasiruošti prisitaikyti prie būsimų DI akto reikalavimų.

DI aktas nustato tiesiogiai taikomas dirbtinio intelekto sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse būtų taikomos tik patikimos ir į žmogų orientuotos DI sistemos.

Projekte nustatoma DI aktą įgyvendinančių valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija, skundų nagrinėjimo ir tyrimų dėl galimų DI akto ir minėto įstatymo pažeidimų atlikimo tvarka, taip pat atsakomybė už padarytus pažeidimus.

Anksčiau ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas yra teigęs, kad įstatymo projektas visų pirma yra orientuotas į valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų sureguliavimą, o ne DI sistemų veiklos vykdytojus (teikėjus, diegėjus, jų įgaliotus atstovus ir pan.).

Valstybės politiką DI sistemų naudojimo srityje ir jos įgyvendinimą koordinuotų Ekonomikos ir inovacijų ministerija formuotų, kitos ministerijos dalyvautų formuojant šią politiką, taip pat būtų atsakingos už DI sistemų naudojimo politikos formavimą joms priskirtose veiklos srityse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat koordinuotų DI akto įgyvendinimą – įvairių teisės aktų inicijavimą, rengimą, reguliacinių ar investicinių priemonių kūrimą bei įgyvendinimą.

Įstatymo projekte numatyta, kad nacionaline kompetentinga institucija (notifikuojančiąja institucija) yra technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti įstaiga – Inovacijų agentūra. Ji taip pat organizuotų DI raštingumo didinimo veiklas, teiktų konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą veiklos vykdytojams, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, dėl DI akto reikalavimų laikymosi prieš pateikiant rinkai ar pradedant naudoti DI sistemas, Be to, ji būtų atsakinga ir už apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos sukūrimą ir įveiklinimą, rengtų ir teiktų Europos Komisijai apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos įgyvendinimo ataskaitas.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1564(2) balsavo 85 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai. Galutinai dėl projekto priėmimo Seimas planuoja apsispręsti lapkričio 5 d.

Seimo Spaudos biuro inf.

Jonavoje bus dalijami atšvaitai: kokias vietoves pasieks akcija?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 14:34:33 +0300

„Via Lietuva“ kartu su Lietuvos skautija, Lietuvos šaulių sąjunga ir Lietuvos geležinkeliais kviečia pasirūpinti saugumu keliuose. Atšvaitų dienos proga visoje Lietuvoje planuojama išdalyti 11 tūkst. atšvaitų ir priminti, kaip juos taisyklingai segėti.

Jonavos rajone atšvaitai pasieks Bukonių, Mimainių, Petrašiūnų, Panoterių ir Kulvos gyventojus. Akcijos dalyviai ne tik dalys atšvaitus, bet ir paaiškins, kodėl svarbu juos naudoti kasdien.

„Atšvaitas gali atrodyti tik smulkmena, tačiau jis gali išgelbėti gyvybę. Tik nepamirškime, kad atšvaitas kišenėje ar kuprinėje neapsaugos. Jis turi būti tinkamai prisegtas ir matomas“, – pabrėžia susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Atšvaitas atspindi automobilių žibintų šviesą, todėl jį reikia pritvirtinti taip, kad neuždengtų drabužiai ar kiti daiktai.

Spalio 14–16 dienomis policija taip pat vykdo važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas ir šviesoforo signalų paisymo kontrolę.

Tyrimuose dėl galimai netinkamo lėšų panaudojimo pareikšti nauji įtarimai Jonavos savivaldybės tarybos nariams

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 12:31:23 +0300

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o Prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl įtariamo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių veiklos, išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai buvusiems ir esamiems Jonavos savivaldybės tarybos nariams.

Marijona Širvelienė, 2019–2023 m. eidama Jonavos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu M. Širvelienė Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 14 432 eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Buvęs Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Andrejus Štombergas, 2019–2023 m. eidamas šias pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu A. Štombergas Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 14 233 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Buvęs Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Gintautas Brukas, 2019–2023 m. eidamas šias pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip tarybos nario, išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas. Tokiu būdu G. Brukas Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė 1 764 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Visą aktualiausią informaciją apie STT atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo rasite čia.

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Jonavos sporto centras iškilmingai paminėjo 60-metį

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 12:30:00 +0300

Spalio 14-osios vakarą Jonavos kultūros centre vyko iškilmingas Jonavos sporto centro 60-mečio minėjimo renginys. Į šventinį vakarą susirinko gausi Jonavos sporto bendruomenė – esami ir buvę darbuotojai, treneriai, sportininkai, sporto veteranai, partneriai bei garbūs svečiai.

Šeši dešimtmečiai sporto istorijos

Jonavos sporto centro istorija prasidėjo 1966 metais, kai buvo įkurta Jonavos rajono kompleksinė vaikų ir jaunių sporto mokykla. Per šešis dešimtmečius įstaiga augo, keitėsi ir plėtė savo veiklą, tačiau svarbiausia misija išliko ta pati – ugdyti sportininkus, skatinti fizinį aktyvumą ir puoselėti sporto tradicijas Jonavoje.

Šventinio vakaro metu susirinkusieji buvo pakviesti į simbolinę kelionę per 60 metų sporto istoriją. Archyvinės nuotraukos ir svarbiausios sporto akimirkos priminė, kiek daug žmonių savo darbu, pasiekimais ir atsidavimu prisidėjo prie Jonavos sporto centro augimo.

Sveikinimai ir padėkos Jonavos sporto centrui

Šventinio vakaro metu susirinkusiuosius sveikino Jonavos sporto centro direktorė Jūratė Stanislovaitienė.

Sveikinimo žodžius taip pat tarė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Kęstutis Bartuškevičius bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys.

Renginio metu Jonavos sporto centrui buvo įteikta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sveikinimo plaketė, simbolizuojanti pagarbą ilgametei įstaigos veiklai ir indėliui į sporto plėtrą.

Ypatingas dėmesys – ilgamečiams darbuotojams ir treneriams

Viena prasmingiausių šventinio vakaro akimirkų tapo ilgamečių Jonavos sporto centro darbuotojų bei trenerių pagerbimas.

Už atsidavimą darbui, profesionalumą, ištikimybę įstaigai ir svarų indėlį į Jonavos sporto istoriją buvo apdovanoti darbuotojai, Sporto centre dirbantys 10, 20, 30 ir daugiau metų.

Ilgamečiams darbuotojams ir treneriams įteiktos Jonavos rajono savivaldybės mero bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos, Jonavos sporto centro medaliai ir atminimo dovanos. Apdovanojimus įteikė savivaldybės, ministerijos ir Sporto centro atstovai.

Šis pagerbimas tapo nuoširdžia padėka žmonėms, kurie ne vieną dešimtmetį savo darbu, žiniomis ir patirtimi kūrė bei tebekuria Jonavos sporto centro istoriją.

Šventinį vakarą vainikavo „Žemaitukų“ koncertas

Po iškilmingosios dalies šventės dalyvių laukė muzikinė programa. Gerą nuotaiką ir šventinę atmosferą kūrė vakaro svečiai – grupė „Žemaitukai“, kurių koncertas tapo puikiu šventinio vakaro akcentu.

Jonavos sporto centras nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie buvo ir yra šios istorijos dalis – buvusiems ir esamiems darbuotojams, treneriams, sportininkams, jų šeimoms, partneriams ir visai Jonavos sporto bendruomenei.

Per šešis dešimtmečius nuveikta daug, tačiau gražiausi Jonavos sporto istorijos puslapiai dar laukia ateityje!

Jonavos sporto centro inf.

Jonavos soduose - naktinis incidentas: kam prireikė svetimų vartų?

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 12:01:46 +0300

Gulbiniškių sodų bendrijos „Pušynas“ gyventojas socialiniuose tinkluose pasidalijo pagalbos prašymu. Paskelbtame vaizdo stebėjimo kamerų įraše matomas asmuo, kuris, kaip teigiama įrašo autoriaus pranešime, galėjo būti susijęs su metalinių vartų vagyste.

„DĖMESIO, GULBINIŠKĖS, SB „PUŠYNAS“ SODAI! Šis asmuo įvykdė vagystę soduose. Gal kas nors atpažinote šį žmogų arba pastebėjote, kad kuris nors kaimynas neseniai įsirengė naujus vartus? Bet kokia informacija būtų labai naudinga!“ - rašoma socialiniame tinkle paskelbtame pranešime.

Vaizdo įraše matyti, kaip apie 22 valandą žmogus su gobtuvu eina palei tvorą. Maždaug po valandos kameroje užfiksuotas panašiai apsirengęs asmuo, einantis priešinga kryptimi ir nešantis, kaip teigiama, sunkius metalinius vartus.

Įrašas sulaukė ir kitų socialinio tinklo naudotojų reakcijų. Komentaruose žmonės teiravosi, kurioje vietoje vaizdo įrašas buvo nufilmuotas. Įrašo autorius patikslino, kad kamera įrengta Lazdynų gatvėje, o vagystė, jo teigimu, įvykdyta netoliese esančioje Liepų gatvėje.

Gyventojai taip pat dalijosi savo nuomone apie saugumą soduose. Vieni svarstė, kad anksčiau temstant gali padaugėti panašių incidentų, kiti rašė apie papildomas apsaugos priemones, tarp jų - naktį įjungiamą elektrą.

Kol kas iš pateikto socialinio tinklo įrašo nėra aišku, ar dėl šio įvykio kreiptasi į policiją ir ar įtariamas asmuo nustatytas. Asmens tapatybė bei jo galimas ryšys su vartų dingimu taip pat nėra patvirtinti.

„Pastrigo“ Žeimių gatvės remontas: darbai persikels į kitus metus, savivaldybė neslepia apmaudo

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 11:45:29 +0300

Jonaviečiai pastebėjo, kad Žeimių gatvėje jau kelias savaites nematyti remontininkų ir technikos. Paaiškėjo, kad visų darbų šiemet atlikti nepavyks - prieš žiemą planuojama sutvarkyti išardytą vieną gatvės pusę, o kitą remontuoti pavasarį. Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys neslepia apmaudo ir dėl anksčiau vėlavusios remonto pradžios, kai gyventojams buvo perduota „Via Lietuvos“ informacija, kuri vėliau nepasitvirtino.

Gyventojams kilo klausimų dėl sustojusių darbų

Žeimių gatvės, vienos pagrindinių Jonavos eismo arterijų, infrastruktūros atnaujinimas sulaukė gyventojų dėmesio dar prieš prasidedant darbams. Nors remontas kelia nepatogumų ir buvo nerimaujama dėl galimų eismo spūsčių, situaciją lengvino tai, kad gatvė nebuvo visiškai uždaryta - darbai vykdomi vienoje pusėje, o kita puse eismas leidžiamas.

Tačiau pastaruoju metu jonaviečiai pastebėjo, kad darbai nebevyksta, ir ėmė klausti, kodėl remontas sustojo.

„Gal būtų galimybė pasidomėti, kodėl sustojo darbai Žeimių gatvėje? Jau trečią savaitę nieks nedirba. Ar laukiama žiemos, kol nebus galima dengti dangos ir paliksime pagrindinę miesto arteriją iškasinėtą?“ - teiravosi vienas gyventojas.

Panašų klausimą iškėlė ir kitas jonavietis: „Kodėl nebevyksta darbai Žeimių gatvėje? Nesimato nei darbuotojų, nei jų technikos. Vėl lauksime blogo oro, kai nebus galima asfaltuoti?“

Šiuos gyventojų klausimus perdavėme kelio savininkei „Via Lietuva“, tačiau atsakymą gavome tik iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos.

Paaiškino, kodėl darbai sustojo

Savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Beišio teigimu, darbai visiškai nenutraukti, tačiau jų eigą pristabdė poreikis keisti papildomus šulinius ir derinti techninius sprendinius.

„Dabar matome nevykstančius darbus, bet tai yra tik kelių dienų pertrauka, nes vykdant darbus atsirado poreikis keisti ir papildomai šulinius, tai šiuo metu yra derinami sprendiniai, techniniai“, - komentavo P. Beišys.

Vis dėlto paaiškėjo, kad pirminio plano visą Žeimių gatvės remontą užbaigti dar šiemet įgyvendinti nepavyks. Darbai bus tęsiami ir kitais metais.

„Buvo ambicija padaryti visus darbus šiemet, iki žiemos išasfaltuoti visas, abi kelio puses, bet dėl anksčiau minėtų priežasčių, kad užtruko ir techninės priežiūros pirkimas, ir atsirado poreikis keisti kai kuriuos šulinius ir lietaus nuotekų vamzdžius, tai planas yra šiemet sutvarkyti tai, kas yra išardyta, ir žiemą turėti sklandų eismą abiem kelio pusėmis.

Tiesiog vienoje pusėje bus naujas asfaltas, kitoje dar senas, na, o kitą pusę išardys ir užasfaltuos pavasarį, dėl to, kad tikrai nerizikuosime prieš pat žiemą ardyti papildomai ir turėti riziką neužasfaltuoti, dėl to geriau saugus variantas. Šiemet sutvarkom vieną pusę, pavasarį kitą“, - aiškino savivaldybės administracijos direktorius.

Taigi artėjant žiemai pagrindinis tikslas - užbaigti jau pradėtus darbus, kad eismas abiem gatvės pusėmis vyktų sklandžiai. Likusios gatvės pusės remonto ir asfaltavimo teks laukti pavasarį.

Savivaldybė neslepia apmaudo dėl „Via Lietuvos“

Žeimių gatvės remontas buvo susidūręs su nesklandumais dar iki darbų pradžios. Savivaldybė iš „Via Lietuvos“ buvo gavusi informaciją, kad remontas netrukus prasidės, ir ja pasidalijo su rajono gyventojais. Tačiau žadėtu laiku darbai neprasidėjo - jų teko laukti beveik mėnesį.

Dėl to savivaldybė gyventojams perdavė informaciją, kuri nepasitvirtino. P. Beišys pripažįsta, kad tokia situacija kelia nepasitenkinimą, nors savivaldybė pati tiesiogiai darbų neorganizuoja.

„Tai buvo nutikę ir su pranešimu dėl Žeimių gatvės remonto pradžios. Taip, yra tų problemų, čia reikia suprasti, kad „Via Lietuva“ yra didelė organizacija, atsakinga už visas 60 savivaldybių, tai žmogiškai mes kaip ir suprantame, bet kaip ir pykstame dėl to, kad mums svarbu, yra mūsų miesto gyventojų interesai. Ir taip gaunasi, kad nenorom kartais ir apgaunam žmones, nes gaunam informaciją, kad prasidės darbai, tada visi dingsta ir pasirodo, kad nenupirkta dar techninė priežiūra šitai sutarčiai, na ir mėnesį laukiam“, - apmaudo neslėpė P. Beišys.

Remontuojamas beveik kilometro ilgio ruožas

Žeimių gatvė Jonavoje sutampa su krašto keliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva (Nr. 144). Remontuojamas kelio ruožas nuo 0,235 iki 1,128 kilometro - iš viso beveik kilometras.

Projekto metu numatyta atnaujinti kelio dangą, horizontalųjį ir vertikalųjį ženklinimą, sutvarkyti keturias esamas pėsčiųjų perėjas su saugumo salelėmis, atnaujinti kelio ženklus ir autobusų sustojimo aikštelių asfalto dangą.

Darbus atlieka AB „Eurovia Lietuva“. Projekto vertė – apie 1,2 mln. eurų su PVM.

Nors iš pradžių tikėtasi visą remontą užbaigti iki žiemos, dabar planas keičiasi: šiemet ketinama sutvarkyti jau išardytą gatvės pusę, o likusius darbus atlikti pavasarį.

VERT baigė UAB „Perlas Energija“ patikrinimą: bendrovė turės grąžinti beveik 9 tūkst. Eur kompensacijų

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 10:41:35 +0300

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) baigė UAB „Perlas Energija“ patikrinimą ir nustatė, kad dalis 2022 m. iš valstybės biudžeto gautų elektros energijos kainos dalinio kompensavimo lėšų buvo panaudota netinkamai. Patikrinimo metu nustatyta atvejų, kai kompensacijos buvo pritaikytos už elektros energiją, suvartotą dar iki kompensavimo laikotarpio pradžios. Bendrovei įpareigota į valstybės biudžetą grąžinti beveik 9 tūkst. Eur.

Patikrinimo metu vertinta, ar vartotojams buvo pagrįstai pritaikytos kompensacijos ir, ar iš valstybės biudžeto gautos lėšos atitiko faktiškai pritaikytų kompensacijų sumas.

Nustatyta, kad daliai vartotojų kompensacijos buvo pritaikytos ir už elektros energiją, suvartotą dar iki 2022 m. liepos 1 d., nors kompensavimo laikotarpis prasidėjo tik nuo minėtos dienos. Taip pat nustatyta, kad bendrovė vartotojams pritaikė mažesnę kompensacijų sumą, nei gavo iš valstybės biudžeto.

Dėl šių neatitikimų susidarė beveik 9 tūkst. Eur siekianti grąžintina kompensavimo lėšų suma, kurią bendrovė gali patikslinti, atlikusi individualų vartotojų suvartojimo perskaičiavimą.

Valstybės kompensacijos buvo skirtos mažinti vartotojų išlaidas už elektros energiją, todėl jų taikymas ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

VERT nuosekliai vykdo kompensavimo lėšų panaudojimo priežiūrą, siekdama užtikrinti vartotojų interesų apsaugą ir skaidrų valstybės lėšų naudojimą.

UAB „Perlas Energija“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą sustabdė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

VERT inf.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centre surengta „Rudenėlio skraistės“ šventė

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 10:24:12 +0300

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centre vyko „Rudenėlio skraistės“ šventė, subūrusi centro lankytojus, gyventojus, darbuotojus ir jų artimuosius. Kūrybiškumo, šilumos ir gerų emocijų kupiname renginyje netrūko šypsenų, nuoširdaus bendravimo ir rudeniškos nuotaikos.

Šventėje apsilankiusi Jonavos rajono savivaldybės mero patarėja Birutė Gailienė džiaugėsi centro darbuotojų išradingumu, atsidavimu savo darbui ir kuriama aplinka, kurioje kiekvienas žmogus gali jaustis svarbus, priimtas ir vertinamas.

„Kiekvieną kartą apsilankius Jonavos neįgaliųjų veiklos centre stebina darbuotojų kūrybiškumas, išmonė ir gebėjimas įtraukti kiekvieną žmogų. Ši šventė – kur kas daugiau nei gražus renginys. Tai tarsi didelis artimųjų susitikimas, kuriame kiekvienas gali būti savimi.

Ypač džiugu matyti, kaip keičiasi požiūris į socialinę globą. Šiandien svarbiausia ne tai, ko žmogus negali, o tai, ką jis gali, nori ir geba sukurti“, – sakė B. Gailienė.

Mero patarėja taip pat pasidžiaugė neseniai įvertintu Jonavos neįgaliųjų veiklos centro vadovės Aurikos Matutienės darbu. Socialinių darbuotojų dienos proga jai įteikta socialinės apsaugos ir darbo ministrės padėka už išskirtinį indėlį į socialinės globos sistemą.

Jonavos r. savivaldybės inf.

Ar jūsų namai pasiruošę šildymo sezonui? Pernai gaisrai juose pražudė 50 žmonių

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 09:45:00 +0300

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, o juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų.

Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai, kuriuose žuvo 64 žmonės – 11 daugiau nei ankstesnį sezoną. Dar 115 žmonių patyrė traumų, 71 žmogų ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti. Tai reiškia, kad praėjusio šildymo sezono metu gaisrai vidutiniškai kas tris–keturias dienas nusinešdavo žmogaus gyvybę.

Ypač tragiškas buvo šių metų sausis – per vieną mėnesį gaisruose žuvo 18 žmonių, tai yra didžiausias sausio mėnesį gaisruose žuvusių žmonių skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Vien per 31 dieną ugnis nusinešė daugiau nei ketvirtadalį viso praėjusio šildymo sezono aukų.

Tačiau bene didžiausią nerimą kelia gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose skaičius. Nors bendras gaisrų skaičius praėjusį šildymo sezoną sumažėjo 2 proc., gyvenamuosiuose pastatuose jų padaugėjo net 18 proc. – nuo 1 561 iki 1 840. Būtent juose žuvo 50 žmonių, arba beveik 8 iš 10 visų per šildymo sezoną gaisruose žuvusių žmonių.

Ši tendencija ypač aktuali prasidėjus naujam šildymo sezonui, kai gyventojai intensyviau kūrena krosnis, židinius, naudoja katilus ir elektrinius šildytuvus. Netinkamai prižiūrimi šildymo įrenginiai, neišvalyti dūmtraukiai ir elektros instaliacijos gedimai didina gaisrų riziką namuose.

„Nors bendras gaisrų skaičius mažėja, gyvenamuosiuose pastatuose jų daugėja. Tai ypač neramina, nes būtent namuose žūsta dauguma žmonių. Praėjusio šildymo sezono statistika skaudi, tačiau už kiekvieno skaičiaus yra žmogaus gyvybė. Ugniagesiai gelbėtojai visada pasirengę skubėti į pagalbą, bet ir atvykus ne visada pavyksta žmogų išgelbėti. Todėl mūsų tikslas – kad tokių nelaimių apskritai būtų kuo mažiau. Prasidėjus šildymo sezonui raginame gyventojus neatidėlioti ir pasirūpinti savo bei artimųjų namų saugumu“, – sako PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Beveik kas trečias gaisras – dėl šildymo įrenginių ar elektros įrangos

Praėjusį šildymo sezoną dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei naudojimo pažeidimų, jų gedimų, taip pat elektros įrenginių ir instaliacijos gedimų kilo 1 668 gaisrai – beveik ketvirtadaliu daugiau nei ankstesnį sezoną. Šie gaisrai sudarė 31 proc. visų per šildymo sezoną kilusių gaisrų, juose žuvo 21 žmogus.

Vis dėlto daugiausia gyvybių nusinešė neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi – dėl šių priežasčių praėjusį šildymo sezoną žuvo 31 žmogus.

Gaisrų statistika rodo ir tai, kad ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės. PAGD duomenimis, vidutinis gaisruose žuvusių žmonių amžius pastaraisiais metais siekia 65 metus, apie 70 proc. jų gyvena kaimo vietovėse ar mažuose miesteliuose, o 60 proc. žūsta vakaro ir nakties valandomis. Todėl ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus atkreipti dėmesį ir į vyresnio amžiaus artimųjų bei kaimynų, ypač gyvenančių vienų, saugumą.

Šildymo sezono pavojai aktualūs ne tik individualių namų gyventojams

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad šildymo sezonui turi pasiruošti ne tik individualių namų gyventojai, kūrenantys krosnis ar židinius. Daugiabučiuose papildomą pavojų kelia netinkamai naudojami elektriniai šildytuvai, perkrautas elektros tinklas ir netvarkinga elektros instaliacija.

„Prieš pradedant intensyviai šildyti būstą, svarbu įsitikinti, kad šildymo įrenginiai yra tvarkingi. Individualių namų gyventojams būtina pasirūpinti krosnių, katilų ir dūmtraukių priežiūra, o naudojantiems elektrinius šildytuvus – įvertinti elektros instaliacijos būklę ir neperkrauti tinklo. Taip pat primename, kad kiekviename būste privalo būti veikiantis dūmų detektorius. Jis neapsaugo nuo paties gaisro, tačiau gali laiku perspėti apie pavojų ir suteikti brangių minučių išsigelbėti“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Svarbiausios ugniagesių gelbėtojų rekomendacijos gyventojams:

Patikrinkite šildymo įrenginius ir išvalykite dūmtraukius. Dūmtraukius būtina valyti prieš šildymo sezoną, o kūrenimo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Neperkaitinkite krosnių ir saugiai tvarkykite pelenus. Nepalikite kūrenamų įrenginių be priežiūros, o pelenus laikykite nedegiose talpose.
Saugiai naudokite elektrinius šildytuvus. Junkite juos tiesiai į sieninį elektros lizdą, neuždenkite ir nepalikite be priežiūros.
Pasirūpinkite dūmų detektoriais. Patikrinkite, ar jie veikia. Būstuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorius.
Nepamirškite vyresnio amžiaus artimųjų ir kaimynų. Padėkite jiems pasirūpinti šildymo įrenginių priežiūra ir patikrinkite, ar jų namuose veikia dūmų detektoriai.

PAGD ragina gyventojus neatidėlioti šių darbų. Laiku pastebėti ir pašalinti pavojai gali padėti išvengti gaisro, o dėmesys vieniems gyvenantiems artimiesiems ar kaimynams – išgelbėti gyvybę.

PAGD inf.

Profesinės sąjungos vienijasi: nepritaria Prezidento siūlomai užsieniečių įdarbinimo tvarkai

jonavoszinios.lt — Thu, 15 Oct 2026 08:01:00 +0300

Aštuonios profesinių sąjungų organizacijos suvienijo jėgas ir išreiškė bendrą nepritarimą Prezidento siūlomai naujai užsieniečių laikinojo įdarbinimo tvarkai. Jų vertinimu, siūlomi pakeitimai gali padidinti darbuotojų priklausomybę nuo darbdavio, susilpninti jų galimybes ginti savo teises ir neigiamai paveikti visą Lietuvos darbo rinką.

Profesinės sąjungos primena, kad užsieniečiai laikinam darbui į Lietuvą gali atvykti ir pagal dabar galiojančią tvarką. Todėl kyla klausimas, ar iš tiesų trūksta galimybių įdarbinti užsieniečius, ar darbuotojų, kurie sutiktų dirbti siūlomomis sąlygomis?

Rizika ne tik užsieniečiams

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad siūloma tvarka gali dar labiau susieti užsieniečio teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje su konkrečiu darbdaviu. Tokiu atveju darbuotojui būtų sunku pakeisti darbą net ir susidūrus su neišmokamu atlyginimu, netinkamomis darbo sąlygomis ar kitais pažeidimais.
Tačiau tai nėra vien užsieniečių teisių klausimas. Jeigu darbdaviams tampa lengviau apsirūpinti darbo jėga, kurios pasirinkimo galimybės ribotos, gali mažėti paskatos didinti atlyginimus, gerinti darbo sąlygas ir investuoti į darbuotojų kvalifikaciją. Ilgainiui tokios pasekmės gali būti juntamos ir Lietuvos darbuotojams.

„Jeigu Lietuvai trūksta darbuotojų, pirmiausia turime klausti, kodėl jų nepavyksta pritraukti ir išlaikyti. Galbūt problema ne darbuotojų trūkumas, o siūlomos darbo sąlygos? Lietuvos verslas turi konkuruoti atlyginimais, darbo kokybe ir produktyvumu, o ne darbuotojų priklausomybe nuo darbdavio. Negalime kurti dviejų darbo rinkų – vienos, kurioje žmogus gali laisvai rinktis darbą, ir kitos, kurioje tokia galimybė ribojama“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.

Reikia spręsti priežastis, o ne ieškoti lengviausio kelio

LPSK ir kitos bendrą poziciją pasirašiusios organizacijos siūlo didinti darbdavių atsakomybę, stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus ir plėsti sektorinius kolektyvinius susitarimus.
Profesinės sąjungos pasigenda socialinių partnerių įtraukimo į diskusijas, galimybės darbuotojų atstovams pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

„Jeigu Lietuvai reikia darbuotojų, turime konkuruoti atlyginimais, darbo sąlygomis ir galimybėmis tobulėti. Turime siekti, kad Lietuvos įmonės būtų patrauklios darbuotojams, o ne taikyti modelį, kuris gali apsunkinti darbuotojo galimybes ieškoti geresnių darbo sąlygų ir reaguoti į galimus teisių pažeidimus“, – sako LPSK pirmininkė Dalia Jakutavičė.

Profesinės sąjungos ragina Prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą iš naujo įvertinti siūlomą tvarką ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų įmonėms rasti darbuotojų, o Lietuvos žmonėms – turėti daugiau galimybių dirbti, uždirbti ir tobulėti.

Darbuotojų atstovai siūlo spręsti darbuotojų trūkumo priežastis gerinant darbo sąlygas ir atlyginimus, stiprinant kolektyvines sutartis, užtikrinant veiksmingesnę kontrolę ir darbdavių atsakomybę, o ne ribojant užsieniečių galimybes keisti darbdavį.

LPSK pranešimas spaudai

Prezidentas teikia įstatymą sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybei išsaugoti ligoninėse šalies rajonuose

jonavoszinios.lt — Wed, 14 Oct 2026 16:26:17 +0300

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.

Numatyta, kad stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos būtų finansuojamos mokėjimais už suteiktas paslaugas ir papildomu fiksuotu metiniu mokėjimu nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.

„Įstatymo pakeitimai svarbūs siekiant sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybei išsaugoti regiono ir rajono viešojo sektoriaus gydymo įstaigose, jose mažėjant pacientų srautams ir suteikiamų sveikatos paslaugų mastui. Siūlomas pokytis svarbus siekiant spręsti demografijos problemas, užtikrinti šeimoms su vaikais aktualių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą rajonų ligoninėse“, – sakė Prezidentas.

Numatyta, kad papildomo fiksuoto mokėjimo dydžio apskaičiavimo metodiką ir atitinkamų susijusių profilių konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą reglamentuotų Vyriausybės patvirtinta tvarka. Įstatymui įgyvendinti būtų naudojamos PSDF lėšos, atsižvelgiant į biudžeto galimybes.

2025 m. pabaigoje priimtas PSDF finansavimo pakeitimo įstatymas numato, kad palaipsniui iki 2032 m. sveikatos finansavimui kasmet bus skiriama daugiau lėšų (pasiekiant per ilgesnį periodą apytikriai nuo 5 iki 7 proc. BVP finansavimo lygį, atitinkantį ES vidurkį).

Įstatymu siūlomas pokytis aptartas viešoje diskusijoje Regionų forume Prezidentūroje 2025 m. rudenį, dalyvaujant srities ekspertams ir savivaldybių bei centrinės valdžios atstovams. Prezidento teikiamas įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Kelio į Ruklą remontas už 154 tūkst. eurų: „Via Lietuva“ paaiškino spūsčių priežastį - kiek kantrybės prireiks vairuotojams?

jonavoszinios.lt — Wed, 14 Oct 2026 15:00:00 +0300

Spūstys kelyje Jonava–Rukla, apie kurias vairuotojai pranešė pirmąją remonto dieną, paskatino klausti, kaip organizuojamas eismas ir kada baigsis nepatogumai. Tačiau dėl darbų trukmės savivaldybės ir „Via Lietuva“ pateikiama informacija skiriasi: savivaldybė skelbė apie dvi savaites, o kelio valdytoja nurodo, kad darbai bus užbaigti iki metų pabaigos.

Spalio 12 dieną kelio Jonava–Rukla ruože prasidėję remonto darbai vairuotojams tapo nemalonia staigmena. Eismas remontuojamoje atkarpoje organizuojamas viena juosta, o priešingų krypčių transporto srautus reguliuoja laikinieji šviesoforai. Pirmąją darbų dieną susidarė spūstys, o Jonavos rajono savivaldybė pranešė, kad apie remonto pradžią iš anksto nebuvo informuota.

Savivaldybė nurodė susisiekusi su rangovais ir pareikalavusi, kad rytinio bei vakarinio piko valandomis eismą reguliuotų darbuotojai, o ne vien šviesoforai. Taip tikėtasi sumažinti transporto spūstis. Plačiau rašėme ČIA.

Portalas kreipėsi į „Via Lietuva“, prašydamas paaiškinti, kokie darbai atliekami, kaip organizuojamas eismas ir kada vairuotojai galės vėl važiuoti be šių apribojimų.

Remonto darbai kainuos 154 tūkst. eurų

„Via Lietuva“ informavo, kad remontuojamas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 143 Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys ruožas nuo 0,734 iki 1,260 kilometro.

Bendrovės atsakyme nurodoma:

„Šiame ruože įrengiama nauja dvisluoksnė asfalto danga, atkuriamas horizontalusis ženklinimas ir įrengiami kelkraščiai iš nesurištojo mineralinių medžiagų mišinio. Bendra darbų vertė, įskaitant PVM, sudaro 154 tūkst. Eur.“

Kada baigsis nepatogumai?

Vienas svarbiausių klausimų vairuotojams - kiek laiko teks taikytis prie eismo ribojimų.

Jonavos rajono savivaldybė buvo paskelbusi, kad darbai truks dvi savaites. Tačiau „Via Lietuva“ pateiktame atsakyme nurodomas kitoks terminas.

„Planuojama, kad visi numatyti darbai bus užbaigti iki 2026 metų pabaigos“, - teigia bendrovė.

Šie terminai skiriasi, todėl vairuotojams kol kas lieka neaišku, kiek laiko konkrečiai bus taikoma dabartinė eismo organizavimo schema.

Svarbu ir tai, kad darbų užbaigimo terminas savaime nereiškia, jog visą laiką bus taikomi tokie patys eismo ribojimai.

Kodėl pirmąją dieną susidarė spūstys?

„Via Lietuva“ paaiškino, kad remontuojamame ruože taikoma įprasta eismo organizavimo schema: transporto priemonės važiuoja viena juosta, o priešingų krypčių srautai reguliuojami laikinaisiais šviesoforais.

Tačiau dėl padidėjusių transporto srautų piko metu šiuo metu rytais ir vakarais eismą papildomai reguliuoja darbuotojai.

Bendrovė taip pat paaiškino, kodėl pirmąją darbų savaitę vairuotojams teko laukti eilėse:

„Savaitės pradžioje susiklostė išskirtinė situacija, kai rangovui pavėlavus atvykti į objektą, reguliuotojai vėliau nei planuota pradėjo reguliuoti eismą, todėl trumpam susidarė transporto priemonių eilės. Situacija operatyviai suvaldyta, o rangovas informavo, kad ėmėsi papildomų organizacinių priemonių, siekdamas užtikrinti sklandesnį eismo reguliavimą ir išvengti panašių situacijų ateityje. Šiuo metu eismo organizavimas vyksta pagal nustatytą tvarką.“

Kaip veikia šviesoforai?

„Via Lietuva“ pateikė ir konkrečius laikinojo šviesoforų režimo duomenis.

Bendrovė aiškina:

„Šiuo metu rangovas yra nustatęs laikinųjų šviesoforų darbo režimą, pagal kurį kiekvienai eismo krypčiai skiriamos 75 sekundės žalio signalo. Po jo numatyta 60 sekundžių tarpinė fazė, skirta transporto priemonėms saugiai išvažiuoti iš vienpusio eismo ruožo ir įveikti apie 420 m ilgio remontuojamą kelio atkarpą. Pasibaigus šiam laikui, analogiškas ciklas taikomas transporto srautui iš priešingos krypties.“

Pasak „Via Lietuva“, toks režimas pasirinktas atsižvelgiant į remontuojamo ruožo ilgį ir eismo saugumo reikalavimus. Prieš leidžiant važiuoti priešingos krypties transportui, būtina užtikrinti, kad ankstesnis srautas visiškai atlaisvintų darbų zoną.

Kol vyksta remontas, vairuotojams rekomenduojama į kelionę išvykti anksčiau, o galintiems - rinktis alternatyvius maršrutus.

Lieka ir klausimas, ar bendrovės nurodytas darbų užbaigimo terminas iki metų pabaigos reiškia, kad vairuotojų nepatogumai gali tęstis ilgiau, nei buvo skelbta savivaldybės pranešime.

„Lakštingalėlėje“ ruduo žengė podiumu: mada iš gamtos ir moliūgų sriuba

jonavoszinios.lt — Wed, 14 Oct 2026 14:00:00 +0300

Jonavos vaikų lopšelyje-darželyje „Lakštingalėlė“ ruduo kupinas tvarumo, kūrybiškumo ir gerų emocijų.

Vykusioje rudens šventėje „Mada kviečia rudenį“ vaikai ir tėveliai pristatė originalius, iš gamtinių medžiagų sukurtus kostiumus, stebindami išradingumu ir fantazija.

Šventę lydėjo vaikų klegesys, šypsenos ir džiugios emocijos, o jos pabaigoje visų laukė gardi moliūgų sriuba.

Tai buvo puiki proga pabūti kartu, pasidžiaugti rudens grožiu ir prisiminti, kad tvarumas prasideda nuo mažų, kūrybingų idėjų.

Informaciją paruošė mokytojos Sandra Makarevičienė ir Renata Pakštienė

Ar Ruklai už 100 tūkst. eurų įrenginėja parką iš panaudotų daiktų? Direktorius atsakė, kas atkeliavo iš Jonavos

jonavoszinios.lt — Wed, 14 Oct 2026 12:50:00 +0300

Rukloje baigiama įrengti Karaliaus Mindaugo parką, kurio idėja laimėjo Jonavos rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto konkursą ir sulaukė 100 tūkst. eurų finansavimo. Tačiau darbams artėjant prie pabaigos, vienai gyventojai kilo klausimų dėl parke atsirandančių įrenginių kilmės. Ji teiravosi, ar iš Jonavos Panerių gatvės į Ruklą nevežami seni suolai, šiukšliadėžės, trinkelės ir net apšvietimo įranga.

„Norėjau paklausti dėl to mūsų daromo parko, kur buvo laimėtas konkursas. Ar iš Jonavos Panerių gatvės į Ruklą suvežė senus suolus ir trinkeles, o Jonavoje kloja naujas? Jei taip, tai koks čia laimėtas konkursas? Paneriuose šviestuvus išlupo, tai tuoj į Ruklą atgabens?“ - rašė Ruklos gyventoja.

Trinkelės naujos, suolai ir šiukšliadėžės - iš Panerių gatvės

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys patvirtino, kad Karaliaus Mindaugo parke klojamos naujos trinkelės. Tačiau suolai ir šiukšliadėžės iš tiesų atkeliavo iš Panerių gatvės.

Direktoriaus teigimu, įgyvendinant dalyvaujamojo biudžeto idėjas svarbu atsižvelgti į skirtą finansavimą ir racionaliai panaudoti turimus išteklius.

„Trinkelės tikrai klojamos naujos. Ir idėja yra puiki - įrengti Rukloje parką. Turbūt visos priemonės yra tinkamos sukurti patogią infrastruktūrą Ruklos gyventojams. Skelbiant idėją, tai yra tiesiog idėja, o paskui tikslinama sąmata. Už suplanuotus pinigus, už tuos 100 tūkstančių eurų, yra įrenginėjami takai, yra apšvietimas“, - aiškino P. Beišys.

Paklaustas apie suolus, direktorius neslėpė, kad jie anksčiau stovėjo Panerių gatvėje. Vis dėlto, anot jo, šie įrenginiai buvo atnaujinti ir tebėra tinkami naudoti.

„Na, o suoliukai - taip, anksčiau stovėjo Panerių gatvėje, bet jie yra pilnai atnaujinti, nuvalyti ir mes bet kokiu atveju juos būtume naudoję toliau, nežiūrint, ar tai Ruklos miestas, ar kitos seniūnijos.

Šiuo atveju jie bus naudojami ne tik Rukloje, bet ir kitose seniūnijose, nes šiais laikais turbūt būtų neprotinga ir neracionalu išmesti niekaip nesugadintą ir nesulaužytą daiktą ir jo nenaudoti. Aš manau, kad tai yra sveikintina iniciatyva - daiktus, kurie yra sveiki, naudoti kuo ilgiau“, - kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.

O kas nutiks Panerių gatvės apšvietimui?

Gyventojos klausimas apėmė ne tik parko įrenginius, bet ir Panerių gatvėje vykstančius darbus. Ji teiravosi, ar į Ruklą nebus perkeltas ir senasis gatvės apšvietimas.

P. Beišys patikino, kad apšvietimo stulpai į Ruklą nebus vežami, tačiau Panerių gatvėje jie taip pat nebus keičiami naujais vien dėl to, kad gatvėje vyksta atnaujinimo darbai.

„Panerių gatvėje irgi lygiai tą pačią praktiką taikome ir Jonavoje. Dabar įrenginėjame naujus takus Panerių gatvėje ir kitose Jonavos miesto vietose, bet stulpai bus naudojami tie patys seni, dėl to, kad jie yra sveiki, nieko jiems nėra atsitikę.

Bus pakeičiami tik šviestuvai, kurie jau atgyveno savo laiką ir yra senos technologijos, o stulpai Jonavoje bus naudojami seni“, - aiškino direktorius.

Anot jo, tokia praktika leidžia ne tik sumažinti naujų įrenginių poreikį, bet ir išvengti papildomų išlaidų bei atliekų.

„Šiais laikais tvarumo tema yra labai aktuali, nes reikia suprasti, kad jeigu mes panaudojam ir metam, panaudojam ir metam, tai generuojam ir didelius atliekų kiekius ir turim papildomas išlaidas įsigyti naujus daiktus. Tai tikrai ateityje šitos praktikos tik daugės.

Net ir panaudoti daiktai nėra nemokami ir turi likutinę vertę“, - pabrėžė P. Beišys.

Parkui - 100 tūkst. eurų

Karaliaus Mindaugo parko Rukloje idėja finansavimą gavo per Jonavos rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto konkursą. Šia programa siekiama skatinti gyventojų iniciatyvas ir įtraukti bendruomenes į sprendimus dėl viešųjų erdvių kūrimo bei gerinimo.

Parko įrengimui numatyta 100 tūkst. eurų. Savivaldybės administracijos direktoriaus paaiškinimu, už šią sumą įrengiami takai, apšvietimas ir kuriama infrastruktūra gyventojams, o tinkami naudoti suolai bei šiukšliadėžės perkeliami iš kitos miesto vietos.

Taigi gyventojos įtarimai pasitvirtino tik iš dalies: trinkelės parke naujos, o suolai ir šiukšliadėžės - atnaujinti ir perkelti iš Panerių gatvės. Apšvietimo stulpai į Ruklą nekeliauja - jie ir toliau bus naudojami Jonavoje.

***

Butų pirkimas apsaugotų būstų įrengimui Jonavos mieste (VI PIRKIMAS)

jonavoszinios.lt — Wed, 14 Oct 2026 11:03:58 +0300

Perkan\u010dioji organizacija:<\/strong> Jonavos rajono savivaldyb\u0117s administracija, \u017deimi\u0173 g. 13, LT-55158 Jonava, \u012fstaigos kodas 188769070, tel. (0 349) 50 154, el. p. administracija@jonava.lt<\/p>\r\n
Pirkimo b\u016bdas:<\/strong> skelbiamos derybos.<\/p>\r\n
Pirkimo objektas: Pirkimo objektas \u2013 dviej\u0173 kambari\u0173 butas Jonavos mieste (toliau \u2013 butai). Perkan\u010dioji organizacija siekia \u012fsigyti but\u0105, turint\u012f du kambarius, atitinkant\u012f pirkimo s\u0105lyg\u0173 1 priede keliamus technin\u0117s specifikacijos reikalavimus.<\/p>\r\n
Buto paskirtis<\/strong> \u2013 apsaugotas b\u016bstas intelekto ir(ar) psichikos negali\u0105 turintiems asmenims. Savivaldyb\u0117s funkcijos (veikla) pagal Lietuvos Respublikos savivaldos \u012fstatym\u0105, kurioms \u012fgyvendinti numatoma naudoti butus \u2013 socialini\u0173 paslaug\u0173 teikimo u\u017etikrinimas, jas planuojant ir organizuojant, vertinant prevencini\u0173, bendr\u0173j\u0173 socialini\u0173 paslaug\u0173, socialin\u0117s prie\u017ei\u016bros ir laikino atokv\u0117pio paslaugos kokyb\u0119, taip pat socialini\u0173 paslaug\u0173 \u012fstaig\u0173 steigimas ir i\u0161laikymas (\u017er.: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos \u012fstatymo 6 str. 12 p.).<\/p>\r\n
\u0160is pirkimas \u012f dalis neskaidomas.<\/strong><\/p>\r\n
Alternatyvi\u0173 pasi\u016blym\u0173 pateikti negalima. <\/strong><\/p>\r\n
Pirkimas bendrai finansuojamas Europos S\u0105jungos ir Jonavos rajono savivaldyb\u0117s biud\u017eeto l\u0117\u0161omis, \u012fgyvendinant projekt\u0105 \u201eAsmen\u0173 su intelekto ir psichikos negalia institucin\u0117s globos pertvarkos \u012fgyvendinimas Jonavoje\u201c.<\/p>\r\n
Pirkime kandidatas gali teikti tik vien\u0105 pasi\u016blym\u0105 ir si\u016blyti pirkti tik vien\u0105 but\u0105. Jei pirkimo komisija i\u0161 to paties kandidato gauna daugiau nei vien\u0105 pasi\u016blym\u0105, kuriuose si\u016bloma parduoti t\u0105 pat\u012f but\u0105 tik skirtingomis s\u0105lygomis (pvz.: skiriasi kaina) arba si\u016blomas dar vienas ar keli butai, visi tokie pasi\u016blymai bus laikomi alternatyviais ir pasi\u016blymai bus gr\u0105\u017einami kandidatui, nurodant atsisakymo priimti pasi\u016blymus prie\u017eastis.<\/p>\r\n
Pirkimo dokument\u0173 gavimo s\u0105lygos: Visi pirkimo dokumentai yra skelbiami perkan\u010diosios organizacijos interneto svetain\u0117je https:\/\/www.jonava.lt\/bustu-pirkimas\/2397, skelbimas apie pirkim\u0105 papildomai skelbiamas www.jonavoszinios.lt. Pirkimo s\u0105lygas (dokumentus) taip pat galima gauti pateikus pra\u0161ym\u0105 darbo dienomis ir darbo valandomis Jonavos rajono savivaldyb\u0117s administracijoje 418 kab. \u017deimi\u0173 g. 13, LT-55158 Jonava, iki 2026 m. lapkri\u010dio 9 d. 17 val. 00 min. Tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f su kandidatais \u012fgalioti palaikyti \u0161ie asmenys: Investicij\u0173 ir inovacij\u0173 skyriaus vyr. specialist\u0117 Daiva Bradauskien\u0117, tel. (0 349) 61196, el. p. daiva.bradauskiene@jonava.lt, Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialist\u0117 Daiva \u017dvigaitien\u0117, tel. (0 349) 50077, el. p. daiva.zvigaitiene@jonava.lt.<\/p>\r\n
Parai\u0161k\u0173 dalyvauti derybose pateikimo vieta, terminas ir laikas: Parduodam\u0173 but\u0173 pasi\u016blymai perkan\u010diajai organizacijai turi b\u016bti pateikti iki 2026 m. lapkri\u010dio 10 d. 10:00 val. Vokai su pasi\u016blymais iki nurodyto dokument\u0173 pateikimo termino pabaigos pateikiami savivaldyb\u0117s administracijos Bendrojo skyriaus darbuotojams, atsakingiems u\u017e dokument\u0173 pri\u0117mim\u0105 (Dokument\u0173 pri\u0117mimo kabinetai savivaldyb\u0117s administracijos pastato pirmame auk\u0161te, 124 kab., \u017deimi\u0173 g. 13, 55158 Jonavoje, tel. (0 349) 50154). Pasi\u016blymus teikti tik u\u017eklijuotuose vokuose, ant kuri\u0173 turi b\u016bti u\u017era\u0161yta: kandidato vardas ir pavard\u0117, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, nuoroda: \u201eBut\u0173 pirkimas apsaugot\u0173 b\u016bst\u0173 \u012frengimui Jonavos mieste (VI pirkimas)\u201c ir \u201eNEATPL\u0116\u0160TI IKI 2026-11-10, 10 val. 00 min.\u201c. Neu\u017eklijuoti vokai, vokai ant kuri\u0173 n\u0117ra u\u017era\u0161yti visi pirkimo s\u0105lyg\u0173 29 punkte nurodyti duomenys ir vokai, pateikti pasibaigus dokument\u0173 pateikimo terminui, gr\u0105\u017einami kandidatui, nurodant atsisakymo priimti pasi\u016blym\u0105 prie\u017eastis. Perkan\u010dioji organizacija neatsako u\u017e atvejus, kurie nepriklauso nuo perkan\u010diosios organizacijos ir d\u0117l kuri\u0173 pasi\u016blymas nebuvo gautas ar gautas pav\u0117luotai.<\/p>\r\n
Kalba (kalbos), kuria (kuriomis) turi b\u016bti parengti kandidat\u0173 dokumentai: Pasi\u016blymai bei kiti dokumentai turi b\u016bti parengti lietuvi\u0173 kalba. Jei atitinkami dokumentai yra i\u0161duoti kita kalba, turi b\u016bti pateiktas vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105.<\/p>\r\n
Kandidat\u0173 teikiami dokumentai, kurie sudaro pasi\u016blym\u0105:<\/strong><\/p>\r\n
\r\n
u\u017epildyta pasi\u016blymo forma, parengta pagal pirkimo s\u0105lyg\u0173 2 pried\u0105;<\/li>\r\n
buto nuosavyb\u0119 patvirtinan\u010dio V\u012e Registr\u0173 centras Nekilnojamojo turto registro duomen\u0173 baz\u0117s i\u0161ra\u0161o, i\u0161duoto ne anks\u010diau nei 30 kalendorini\u0173 dien\u0173 iki pasi\u016blym\u0173 pateikimo termino pabaigos, kopija;<\/li>\r\n
buto savinink\u0173 asmens tapatyb\u0119 patvirtinan\u010di\u0173 dokument\u0173 kopijos;<\/li>\r\n
buto kadastro duomen\u0173 bylos kopija (pastaba: jei kandidato si\u016blomas parduoti butas yra renovuotame name, tai buto kadastro duomen\u0173 byla turi b\u016bti atnaujinta po renovacijos ir jos duomenys u\u017eregistruoti V\u012e Registr\u0173 centras Nekilnojamojo turto registro duomen\u0173 baz\u0117je);<\/li>\r\n
dokumentai nurodyti pirkimo s\u0105lyg\u0173 25-26 punktuose (jei taikoma);<\/li>\r\n
galiojan\u010dio buto (pastato) energinio naudingumo sertifikato kopija.<\/li>\r\n<\/ol>\r\n
Kita:<\/p>\r\n
Perkan\u010dioji organizacija neatlygina kandidatams i\u0161laid\u0173, patirt\u0173 rengiant ir pateikiant pasi\u016blymus.<\/p>\r\n
Visi pasi\u016blym\u0105 sudarantys dokumentai turi b\u016bti susi\u016bti \u012f vien\u0105 pasi\u016blymo dokument\u0173 rinkin\u012f, kurio visi lapai turi b\u016bti sunumeruoti eil\u0117s tvarka, o bendras lap\u0173 skai\u010dius \u012fra\u0161ytas pasi\u016blymo formoje. Pirkimo komisija pasilieka sau teis\u0119 pareikalauti dokument\u0173 original\u0173.<\/p>\r\n
Pirkimo s\u0105lygos<\/a><\/p>\r\n
Pasi\u016blymo forma<\/a><\/p>", "signature": null, "photos": [] , "assocContent": { "gallery": [] , "youtubegallery": [] , "legislation": [] , "news": [] }, "dateFormat": "Y-m-d", "labels": { "gallery": "Nuotrauk\u0173 galerija", "photo": "Nuotrauka", "video": "Vaizdo \u012fra\u0161as", "assocGallery": "", "assocVideo": "", "assocDocuments": "", "assocEvents": "", "assocNews": "Susijusios naujienos" } }">

Perkančioji organizacija: Jonavos rajono savivaldybės administracija, Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, įstaigos kodas 188769070, tel. (0 349) 50 154, el. p. administracija@jonava.lt

Pirkimo būdas: skelbiamos derybos.

Pirkimo objektas: Pirkimo objektas – dviejų kambarių butas Jonavos mieste (toliau – butai). Perkančioji organizacija siekia įsigyti butą, turintį du kambarius, atitinkantį pirkimo sąlygų 1 priede keliamus techninės specifikacijos reikalavimus.

Buto paskirtis – apsaugotas būstas intelekto ir(ar) psichikos negalią turintiems asmenims. Savivaldybės funkcijos (veikla) pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymą, kurioms įgyvendinti numatoma naudoti butus – socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas, jas planuojant ir organizuojant, vertinant prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas (žr.: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p.).

Šis pirkimas į dalis neskaidomas.

Alternatyvių pasiūlymų pateikti negalima.

Pirkimas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ir Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, įgyvendinant projektą „Asmenų su intelekto ir psichikos negalia institucinės globos pertvarkos įgyvendinimas Jonavoje“.

Pirkime kandidatas gali teikti tik vieną pasiūlymą ir siūlyti pirkti tik vieną butą. Jei pirkimo komisija iš to paties kandidato gauna daugiau nei vieną pasiūlymą, kuriuose siūloma parduoti tą patį butą tik skirtingomis sąlygomis (pvz.: skiriasi kaina) arba siūlomas dar vienas ar keli butai, visi tokie pasiūlymai bus laikomi alternatyviais ir pasiūlymai bus grąžinami kandidatui, nurodant atsisakymo priimti pasiūlymus priežastis.

Pirkimo dokumentų gavimo sąlygos: Visi pirkimo dokumentai yra skelbiami perkančiosios organizacijos interneto svetainėje https://www.jonava.lt/bustu-pirkimas/2397, skelbimas apie pirkimą papildomai skelbiamas www.jonavoszinios.lt. Pirkimo sąlygas (dokumentus) taip pat galima gauti pateikus prašymą darbo dienomis ir darbo valandomis Jonavos rajono savivaldybės administracijoje 418 kab. Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, iki 2026 m. lapkričio 9 d. 17 val. 00 min. Tiesioginį ryšį su kandidatais įgalioti palaikyti šie asmenys: Investicijų ir inovacijų skyriaus vyr. specialistė Daiva Bradauskienė, tel. (0 349) 61196, el. p. daiva.bradauskiene@jonava.lt, Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žvigaitienė, tel. (0 349) 50077, el. p. daiva.zvigaitiene@jonava.lt.

Paraiškų dalyvauti derybose pateikimo vieta, terminas ir laikas: Parduodamų butų pasiūlymai perkančiajai organizacijai turi būti pateikti iki 2026 m. lapkričio 10 d. 10:00 val. Vokai su pasiūlymais iki nurodyto dokumentų pateikimo termino pabaigos pateikiami savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus darbuotojams, atsakingiems už dokumentų priėmimą (Dokumentų priėmimo kabinetai savivaldybės administracijos pastato pirmame aukšte, 124 kab., Žeimių g. 13, 55158 Jonavoje, tel. (0 349) 50154). Pasiūlymus teikti tik užklijuotuose vokuose, ant kurių turi būti užrašyta: kandidato vardas ir pavardė, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, nuoroda: „Butų pirkimas apsaugotų būstų įrengimui Jonavos mieste (VI pirkimas)“ ir „NEATPLĖŠTI IKI 2026-11-10, 10 val. 00 min.“. Neužklijuoti vokai, vokai ant kurių nėra užrašyti visi pirkimo sąlygų 29 punkte nurodyti duomenys ir vokai, pateikti pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, grąžinami kandidatui, nurodant atsisakymo priimti pasiūlymą priežastis. Perkančioji organizacija neatsako už atvejus, kurie nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos ir dėl kurių pasiūlymas nebuvo gautas ar gautas pavėluotai.

Kalba (kalbos), kuria (kuriomis) turi būti parengti kandidatų dokumentai: Pasiūlymai bei kiti dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba. Jei atitinkami dokumentai yra išduoti kita kalba, turi būti pateiktas vertimas į lietuvių kalbą.

Kandidatų teikiami dokumentai, kurie sudaro pasiūlymą:

užpildyta pasiūlymo forma, parengta pagal pirkimo sąlygų 2 priedą;

buto nuosavybę patvirtinančio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, išduoto ne anksčiau nei 30 kalendorinių dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kopija;

buto savininkų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;

buto kadastro duomenų bylos kopija (pastaba: jei kandidato siūlomas parduoti butas yra renovuotame name, tai buto kadastro duomenų byla turi būti atnaujinta po renovacijos ir jos duomenys užregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje);

dokumentai nurodyti pirkimo sąlygų 25-26 punktuose (jei taikoma);

galiojančio buto (pastato) energinio naudingumo sertifikato kopija.

Kita:

Perkančioji organizacija neatlygina kandidatams išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant pasiūlymus.

Visi pasiūlymą sudarantys dokumentai turi būti susiūti į vieną pasiūlymo dokumentų rinkinį, kurio visi lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka, o bendras lapų skaičius įrašytas pasiūlymo formoje. Pirkimo komisija pasilieka sau teisę pareikalauti dokumentų originalų.

Pirkimo sąlygos

Pasiūlymo forma

Nuo lapkričio keičiasi AM kategorijos egzaminai

jonavoszinios.lt — Wed, 14 Oct 2026 10:34:00 +0300

Iki lapkričio liko mažiau nei mėnuo, todėl „Regitra“ būsimiems vairuotojams primena: nuo lapkričio 1 d. keičiasi AM kategorijos vairuotojo teisių įgijimo tvarka. Norint vairuoti mopedą ar lengvąjį keturratį, vadinamąjį mikroautomobilį, reikės būti ne jaunesniam nei 16 metų ir išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.  

Nuo šiol – daugiau praktikos 

Šiuo metu teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemones suteikiama išlaikius teorijos egzaminą „Regitroje“, o minimalus amžius yra 15 metų. Per pastaruosius metus smulkiųjų eismo dalyvių situacija keliuose pasikeitė iš esmės: dėl nedidelės kainos ir mažesnių reikalavimų mikroautomobilius itin pamėgo jaunieji vairuotojai. 2022 m. buvo išlaikyti 2 094 AM kategorijos egzaminai, 2025 m. – jau 4 594, o šiemet iki spalio 1 d. – 4468. 

„Šio pokyčio reikėjo tiek dėl visų eismo dalyvių saugumo, tiek dėl pačių jauniausių vairuotojų, nes dėl patirties stokos pasitaiko, kad yra sukeliamos eismo situacijos, kurios gali baigtis pavojingai.

Net ir kalbant bendrai, kuo daugiau praktikos žmogus įgyja dar prieš gaudamas teisę vairuoti, tuo geriau. Tad ir skatiname ne tik mokytis su vairavimo instruktoriumi, bet ir pasinaudoti galimybe mokytis vairuoti kartu su šeimos nariu. Pastebime, kad būsimi vairuotojai, kurie mokėsi vairuoti ir su šeimos nariais, būna dar geriau pasiruošę bei jaučiasi labiau užtikrinti savo žiniomis.

„Regitra“ atsako už tai, kad prie vairo sėstų tik tinkamai pasirengę žmonės, todėl tikiu, kad šie pokyčiai padės sumažinti riziką keliuose ir geriau apsaugos jauniausius vairuotojus“, – sako „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas, Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos CIECA ekspertų-patarėjų grupės EAG narys Robertas Litvaitis.

Ką verta žinoti planuojantiems laikyti egzaminą 

Tiems, kurie AM kategorijos teorijos egzaminą išlaikys iki spalio 31 d., galios dabartinė tvarka. Nuo lapkričio 1 d. visiems kandidatams bus taikomi nauji reikalavimai – ir amžiaus, ir praktikos egzamino, todėl „Regitra“ kviečia iš anksto įvertinti savo pasirengimą. Ruošiantis svarbu ne tik mokytis taisyklių, bet ir skirti pakankamai dėmesio praktiniams važiavimo įgūdžiams.  

Oficialioje „Regitros“ interneto svetainėje skelbiami praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams, informacinis vaizdo įrašas apie egzamino eigą, vertinimo kriterijai ir kt. 

Dar penki siūlomi pokyčiai – geresnei klientų patirčiai 

Šalia AM kategorijos pakeitimų „Regitra“ siūlo atnaujinti dar keletą egzaminavimo tvarkos nuostatų. 

Atsisakoma 30 dienų ribojimo. Pasitaiko atvejų, kai asmuo atvyksta į egzaminą be privalomų dokumentų, reikiamos aprangos ar kitų reikalingų priemonių arba registruodamasis nurodo ne tą pavarų dėžę. Iki šiol tai buvo traktuojama kaip neatvykimas ir taikomas 30 dienų apribojimas registruotis pakartotinai. „Regitros“ veikloje pastebima, kad šie atvejai nepasižymi bandymo piktnaudžiauti požymiais – todėl siūloma pamiršus reikalingas pirštines ar dokumentą ribojimo netaikyti. 

Laikas susipažinti su teorijos egzamino rezultatu. Siūloma įteisinti iki 5 minučių susipažinimui su rezultatu, kad būsimi vairuotojai geriau suprastų savo klaidas ir ateityje išvengtų nesusipratimų kelyje. Visiems būtų suteikiamos vienodos sąlygos, o procedūros taptų dar skaidresnės. 

Važiavimas pagal kelio ženklus.  Viena iš praktinio egzamino užduočių – nuvykti į nurodytą vietą naudojantis navigacija. Galimybė užduotį atlikti vadovaujantis kelio ženklais yra numatyta ir dabar, tačiau siūloma apriboti šią tvarką ir leisti ja pasinaudoti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, neveikiant navigacijai. Tokie atvejai reti, tačiau aiškus reglamentavimas leistų objektyviai įvertinti kandidato gebėjimą orientuotis eisme net kilus techniniams nesklandumams. 

Rezervacijos į egzaminą patvirtinimas. Siūloma, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. egzamino laiko rezervacija būtų patvirtinama po apmokėjimo. Tai leistų greičiau aptarnauti klientus padaliniuose, sumažintų administracinę naštą ir leistų labiau susikaupti pačiam egzaminui. 

T kategorijos egzaminas. Būsimų troleibusų vairuotojų egzaminai turi savo specifiką: reikia ne tik išmanyti eismą, bet ir mokėti vairuoti troleibusą pagal kontaktinį tinklą, todėl praktikos egzaminas prasideda ar baigiasi ne „Regitros“ padalinyje, o troleibusų maršrutų pradžios arba pabaigos vietose. Siūloma numatyti, kad transporto priemonėje galėtų būti ir kiti tą pačią dieną egzaminą laikantys egzaminuojamieji – tai užtikrintų sklandų egzaminų organizavimą. 

Daugiau informacijos apie AM kategorijos pokyčius: „Regitra“: daugiau saugumo keliuose – AM kategorijai galios nauja tvarka

Paneriuose prireikė pagalbos atidaryti buto duris

jonavoszinios.lt — Wed, 14 Oct 2026 09:18:34 +0300

Ugniagesiai gelbėtojai spalio 13-ąją, apie 18.19 val. gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba atidaryti duris Panerių gatvėje.

Buvo pranešta, kad žmogui galimai sutriko sveikata.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenimis, atvykus ugniagesiams, policijos pareigūnai nustatė, kad žmogus miręs, niekas negyvena.

„Via Lietuva“ planuoja informuoti iš anksto, tačiau kelio į Ruklą remontas Jonavoje prasidėjo netikėtai

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 19:28:58 +0300

„Via Lietuva“ dar rugsėjį savivaldybėms žadėjo anksčiau teikti informaciją apie planuojamus kelių remonto darbus ir eismo ribojimus. Tačiau Jonavoje prasidėję kelio į Ruklą remonto darbai parodė, kad išankstinio informavimo gali pritrūkti ten, kur jo labiausiai reikia.

Spalio 12-ąją kelio Jonava–Rukla ruože prasidėję remonto darbai vairuotojams tapo nemalonia staigmena. Eismas šiame ruože organizuojamas viena kelio juosta, naudojant šviesoforus, todėl jau pirmąją darbų dieną vairuotojams teko susidurti su spūstimis, kurios formavosi net trijose žiedinėse sankryžose.

Tačiau paaiškėjo ir kita problema – apie planuojamų darbų pradžią, kaip teigia Jonavos rajono savivaldybė, nebuvo informuota net vietos valdžia.

Apie išankstinį informavimą kalbėjo dar rugsėjį

Šių metų rugsėjį vykusiame susitikime su Lietuvos savivaldybėmis „Via Lietuva“ pristatė vieną iš 2027 metų veiklos prioritetų – glaudesnį bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir ankstesnį jų įtraukimą į kelių infrastruktūros projektų planavimą.

Bendrovės pranešime buvo teigiama:

„Vienu svarbiausių 2027 m. tikslų „Via Lietuva“ įvardija ankstesnį savivaldybių įtraukimą į planavimo procesus ir reguliarų informacijos teikimą apie planuojamus projektus, remontus bei eismo ribojimus. Taip siekiama, kad savivaldybės galėtų iš anksto pasirengti pokyčiams ir informuoti gyventojus.“

Toks tikslas skamba pagrįstai – ypač kalbant apie kelių ruožus, kuriais kasdien juda dideli transporto srautai, o netikėti eismo ribojimai gali sutrikdyti kelionių planus.

Vis dėlto Jonavoje susiklostė situacija, kelianti klausimą, kaip šis bendradarbiavimo principas veikia praktikoje.

Savivaldybė apie darbus sužinojo jiems prasidėjus

Apie situaciją spalio 13-ąją pranešė Jonavos rajono savivaldybė. Jos teigimu, nors kelio remontas buvo reikalingas ir ilgai lauktas, apie darbų pradžią vietos valdžia iš anksto informuota nebuvo.

Savivaldybė savo pranešime rašė:

„Šįryt kelio Jonava–Rukla atkarpoje prasidėję remonto darbai vairuotojams tapo nemalonia staigmena.

Nors šio kelio remontas buvo ilgai lauktas ir reikalingas, apie darbų pradžią Jonavos rajono savivaldybė informuota nebuvo, todėl negalėjome iš anksto įspėti ir gyventojų.“
Taigi savivaldybė negalėjo iš anksto paskelbti informacijos gyventojams ir padėti jiems pasirengti pasikeitusiai eismo tvarkai.

Savivaldybė nurodė susisiekusi su rangovais ir pareikalavusi, kad rytinio bei vakarinio piko valandomis eismą reguliuotų ne šviesoforai, o eismo reguliuotojai.

„Tai turėtų padėti geriau valdyti transporto srautus ir sumažinti spūstis, nors visiškai jų išvengti, žinoma, nepavyks. Darbai užtruks apie dvi savaites“, – skelbė savivaldybė.

Vairuotojams taip pat rekomenduota į darbus išvykti anksčiau, o keliaujantiems iš Ukmergės pusės – esant galimybei rinktis alternatyvius maršrutus.

Planai ir realybė – du skirtingi dalykai?

Pats kelio remontas nėra problema – priešingai, tvarkoma infrastruktūra reikalinga. Tačiau darbų organizavimas ir informacijos pateikimas gyventojams taip pat yra svarbi šio proceso dalis.
Kai apie eismo ribojimus iš anksto nežino net savivaldybė, kyla pagrįstas klausimas, kaip buvo organizuotas informacijos perdavimas ir kodėl apie darbus nepavyko pranešti anksčiau.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad dar rugsėjį „Via Lietuva“ pati pabrėžė ankstyvo informavimo svarbą.

Tiesa, apie planus šalyje tvarkyti kelius ,,Via Lietuva" skelbė bendru pranešimu birželio mėnesį, bet tai nebuvo atskiras tik jonaviečių informavimas. Plačiau čia.

Portalo redakcija kreipėsi į „Via Lietuva“ prašydama paaiškinti, kodėl pradėjus kelio Jonava–Rukla ruožo remonto darbus susidarė spūstys, kaip organizuojamas eismas ir kiek laiko vairuotojams teks taikytis prie ribojimų.

Gavę bendrovės atsakymus, informaciją papildysime.

„Regitros“ egzaminų kontrolė padėjo užkirsti kelią galimam sukčiavimo atvejui

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 15:46:18 +0300

Vykdydama vidaus kontrolę ir stebėdama egzaminavimo procesus „Regitra“ nustatė galimą sukčiavimo atvejį, kai teorijos egzaminą bandyta laikyti už kitą asmenį. Įtariama, kad prie galimo sukčiavimo atvejo galėjo prisidėti ir įmonės darbuotoja.

Spalio 12 d. į teorijos egzaminą atvykus asmeniui, dėl kurio buvo kilę įtarimų, „Regitros“ iniciatyva buvo pranešta policijai. Nors asmuo bandė pasišalinti, policijos pareigūnai veikė žaibiškai ir jį sulaikė. Atsakingi „Regitros” darbuotojai perdavė turimą medžiagą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įmonė ir toliau bendradarbiaus su teisėsaugos institucijomis ir teiks visą tyrimui reikalingą informaciją bei medžiagą. Su galimai sukčiavusia darbuotoja darbo santykiai nutraukti.

„Skaidri organizacija yra ne ta, kurioje niekada nepasitaiko pažeidimų, o ta, kuri geba juos pati nustatyti ir nedelsiant imasi veiksmų. Būtent tokią „Regitrą“ kuriame kasdien. Tokiems atvejams netaikome kompromisų, o nesąžiningam elgesiui organizacijoje vietos niekada nebus.

Nuosekliai stipriname vidaus kontrolę ir šis atvejis patvirtina, kad mūsų taikomos priemonės padeda identifikuoti galimus sukčiavimo atvejus bei į juos reaguoti“, – sako „Regitros“ generalinė direktorė Ieva Tarailienė.

Organizacijos vadovė dėkoja ir teisėsaugos institucijoms, kurios operatyviai reagavo ir profesionaliai atliko reikalingus veiksmus. Taip pat už nuolatinį bendradarbiavimą, konsultacijas ir pagalbą stiprinant organizacijos skaidrumą bei užkertant kelią galimiems pažeidimams.

„Regitra“ pabrėžia, kad sąžiningas egzaminavimo procesas yra būtina sąlyga užtikrinant, jog teisę vairuoti įgytų tik reikiamas žinias ir gebėjimus turintys asmenys. Todėl bet kokie bandymai apeiti nustatytą egzaminavimo tvarką yra netoleruojami, o nustačius galimus pažeidimus nedelsiant imamasi veiksmų.

„Regitra“ kviečia pranešti apie galimus sukčiavimo atvejus

Įmonė taip pat kviečia gyventojus, turinčius informacijos apie galimus nesąžiningo egzaminų laikymo, tarpininkavimo ar kitus sukčiavimo atvejus, apie juos pranešti „Regitrai“ el. paštu pranesk@regitra.lt arba užpildžius specialią formą interneto svetainėje. Net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšminga informacija gali padėti nustatyti galimus pažeidimus ir užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.

Spręs dėl neterminuoto asmens tapatybės kortelės ir paso galiojimo piliečiams nuo 65 metų

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 14:00:00 +0300

Seimas pradėjo svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti neterminuotą asmens tapatybės kortelės ir paso galiojimą piliečiams nuo 65 metų. Tokiu būdu siekiama sumažinti administracinę bei finansinę naštą vyresnio amžiaus žmonėms ir valstybės institucijoms.

„Įsivaizduokime žmogų, kuriam sukanka 100 metų, jis išgyveno ir karus, ir okupaciją, ir nepriklausomybę, ir mato, kaip keičiasi Lietuva. Atėjus dienai po gimtadienio jam reikia pasikeisti pasą ir asmens tapatybės kortelę. Ir turbūt nėra valstybės funkcija apkrauti žmogų, ypač tokiame garbiame amžiuje, papildomais reikalavimais, kažkokiomis pareigomis ir prievolėmis, nes dėl to tikrai iškyla daugybė problemų“, – Seimo posėdyje sakė iniciatyvos rengėjas, Seimo narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, šiuo projektu siūloma mažinti biurokratiją, ypač žmonėms, kurie yra garbingo amžiaus, kurie turi specialiųjų poreikių.

„Senėjanti visuomenė reikalauja, kad vis tik turime priimti sprendimus, kad žmonėms būtų gyventi paprasčiau“, – pažymėjo parlamentaras.

Šiuo metu asmens tapatybės kortelė, išduota piliečiui nuo 16 metų iki jam sukaks 70 metų, galioja 10 metų, nuo 70 metų galioja 30 metų. Atitinkamai pasas, išduotas nuo 16 iki 70 metų piliečiui, galioja 10 metų.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1906) balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 29 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 d.

Seimo Spaudos biuro inf.

„Regitra“ pristato 40 naujų numerio derinių: tarp jų – BIG ir deriniai elektromobiliams

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 13:00:00 +0300

Antradienį, spalio 13 d., 19 val., „Regitra“ pristatys 40 naujų planuojamų gaminti numerio ženklų serijų M ir N kategorijų transporto priemonėms – lengviesiems automobiliams, autobusams ir krovininiam transportui. Pirmieji norintys užsisakyti patikusius derinius tai padaryti galės internetu, o trečiadienį (spalio 14 d.) – jau ir visuose „Regitros“ padaliniuose.   

Anot „Regitros“ Komercinių paslaugų vystymo vadovės Jolantos Laurinavičienės, šiandien automobilis nėra tik susisiekimo priemonė. „Tai – ir asmenybės dalis, o dažnam ir būdas išreikšti save. Ne veltui automobilyje laikome savo asmeninius daiktus, viską susidedame patogiai ir kartu norime, kad jis atspindėtų mus pačius. Numerio ženklas yra dar vienas būdas išreikšti savo asmenybę ir su fantazija bei polėkiu pagalvoti kokia kombinacija geriausiai tiktų konkrečiam automobiliui papuošti“, – pasakojo J. Laurinavičienė.  

Tikram bosui skirtas numerio ženklas  

Šįkart ieškantieji išskirtinio derinio pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į BIG – anglų kalba tai reiškia „didelis“. Prie šių raidžių pridėjus skaičius 805, kur 8 primena raidę B, 0 – O, o 5 – S, gaunamas derinys, kurį galima perskaityti kaip „BIG BOSS“. Išsiskirti galima ir pasirinkus numerio seką BIG001, kuri automobiliui taip pat suteiks išskirtinumo.   

Vizualiai įdomių numerio ženklų mėgėjams turėtų patikti OEO. Papildžius šį derinį tokiais pat simetriškais skaičiais, pavyzdžiui OEO101 ar OEO808, sukuriamas numerio ženklas, kurį akis pastebi iš tolo. Panašiai veikia ir OEE, kurį galima papildyti, pavyzdžiui, skaičiais 333, nes trejetas vizualiai primena apverstą raidę E.   

Siekiantiems originalumo – OEM   

Automobilių entuziastai tikrai pro akis neapleis OEM. Šis raidžių reiškia originalias gamintojo dalis, todėl OEM001 taps ženklu tiems, kurie vertina autentiškumą.   

Įdomi šio ketvirčio ypatybė – porinės serijos. BDI ir BDY, BEI ir BEY, BFI ir BFY, BGI ir BGY skaitomos vienodai, tačiau rašomos skirtingai, todėl gali tikti porai ar šeimai, o numerio ženklas papildžius jį vienodais skaičiais, taps tarsi šeimos narių vizitine kortele.    

„Šįkart serijos yra ypač dėkingos tiems, kurie mėgsta žaisti su raidėmis ir skaičiais: vienos leidžia užkoduoti žodį, kitos – sukurti simetriją, o štai trečios – susieti du šeimos ar įmonės automobilius. Visuomet įdomu matyti, ką iš tų pačių raidžių sugalvoja klientai ir dažnai jų idėjos pranoksta mūsų pačių“, – sako Jolanta Laurinavičienė.   

Idėjos, kaip susikurti išskirtinį derinį   

Skaičiai kaip raidės: 0 primena O, 1 – I, 3 – E, 5 – S, 8 – B. Taip BIG805 tampa „BIG BOSS“, OEO303 – vizualiai simetrišku „OEOEOE“.   

Simetrija: OEO101, OEO111, OEO808, OEE333, OEE888.   

Poriniai numeriai dviem automobiliams: BEI001 ir BEY002, BGI100 ir BGY200 – tas pats skambesys, skirtinga rašyba. 

Nauja serija elektromobiliams   

Elektromobilių savininkai galės rinktis numerių derinius  iš naujos raidžių serijos EH su skaičiais nuo 0001 iki 9999. Pavyzdžiui, prie EH pridėjus 0001 numerio ženklą galima skaityti kaip šūksnį „EHOOO!“.  

Naujos serijos M ir N kategorijų transporto priemonėms: 

BDI, BDY, BEI, BEY, BFI, BFY, BGI, BGY, BIA, BIC, BID, BIE, BIF, BIG, BIH, ODV, ODZ, OEA, OEB, OEC, OED, OEE, OEF, OEG, OEH, OEI, OEY, OEJ, OEK, OEL, OEM, OEN, OEO, OEP, OER, OES, OET, OEU, OEV, OEZ.   

Naujų derinių prekyba pirmiausia prasidės internetu   

Patys pirmieji naujuosius derinius užsisakyti galės klientai, kurie naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir teiks užsakymą internetu. Tikslius žingsnius, kaip rezervuoti norimą derinį, rasite čia.   

Tai daryti bus galima antradienį, spalio 13 d., nuo 19 val., o kitą darbo dieną, t. y. trečiadienį, spalio 14 d., užsisakyti norimus numerio ženklus bus galima visuose „Regitros“ padaliniuose. Primename, kad vizitui padalinyje galite užsiregistruoti iš anksto ir būsite aptarnauti sutartu laiku.   

Užsakytus numerio ženklus, kai jie bus pagaminti, internetu galėsite priskirti savo turimam automobiliui, o juos ir naują registracijos liudijimą pristatysime į paštomatą arba per kurjerį. 

Primename, kad užsisakyti numerio ženklus gali ir tie, kurie dar tik planuoja įsigyti automobilį. Jūsų patogumui užsakytus numerio ženklus 1 metus nemokamai saugosime pasirinktame „Regitros“ padalinyje. 

Rezervuoti numerio ženklus – kokie dabar išduodami? 

„Regitros“ pranešimas spaudai

Numatoma savivaldybių priešgaisrines tarnybas ir miškų urėdijas atleisti nuo mokesčio už krovinines transporto priemones

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 11:54:58 +0300

Seimas po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma atleisti savivaldybių priešgaisrines tarnybas ir miškų urėdijas nuo kasmetinio mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones.

Pasak pataisos autorės, Seimo narės Violetos Turauskaitės, dabartinis reguliavimas nėra nuoseklus. „Siūlomu pakeitimu siekiama suvienodinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir miškų urėdijų priešgaisrinėms transporto priemonėms taikomas mokestines lengvatas. Šiuo metu šias transporto priemones numatoma atleisti nuo kelių rinkliavos, tačiau joms išlieka pareiga mokėti kasmetinį mokestį už krovinines transporto priemones. Manau, kad toks reguliavimas nėra nuoseklus, reikia šias tarnybas atleisti ir nuo kasmetinio mokesčio mokėjimo. Tai padėtų mažinti viešųjų įstaigų finansinę naštą ir užtikrintų nuoseklesnį reguliavimą“, – Seimo posėdyje sakė parlamentarė.

„Šiuo metu savivaldybių priešgaisrinės tarnybos valdo 720 vnt. priešgaisrinių automobilių, o miškų urėdijos valdo 45 vnt. priešgaisrinių automobilių. Vidutinis mokestis už tokio tipo transporto priemones yra 144 eurai. Atleidus nuo mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones būtų surinkta apie 100 tūkst. eurų mažiau“, – pažymi iniciatyvos rengėja.

Pagal galiojantį įstatymą, dabar šis mokestis nemokamas už Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančių įstaigų krovinines transporto priemones ar jų junginius, už specialiai asmenims su negalia vairuoti pritaikytas krovinines transporto priemones, priklausančias savivaldybių administracijoms ir asmenų su negalia organizacijoms, taip pat už krašto apsaugos sistemos krovinines transporto priemones ar jų junginius.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1678(2) balsavo 91 Seimo narys, prieš – 1, susilaikė 10 parlamentarų. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seimo Spaudos biuro inf.

Socialiniai tinklai rodo nesąmones? Ekspertas pataria, kaip pakeisti savo algoritmą

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 11:00:00 +0300

Daugelis socialiniuose tinkluose praleidžia bent po kelias valandas per dieną, tačiau ne kiekvienas susimąsto, kodėl jo telefone nuolat pasirodo keistas, erzinantis ar su tikrais interesais mažai bendro turintis turinys. Nors dažnai dėl to kaltinami patys socialiniai tinklai, „Telia“ įrangos vadovas Jonas Puodžius sako, kad algoritmai dažniausiai remiasi mūsų elgesiu ir ne visada jį interpretuoja taip, kaip tikėtumėmės. Tuo pačiu jis pateikia patarimų, kaip galima pakoreguoti savo socialiniuose tinkluose matomo turinio srautą, rašoma ,,Telia Lietuva" pranešime spaudai.

„Instagram“, „TikTok“, „Facebook“ ir kitos platformos nuolat vertina, kokį turinį vartotojai žiūri, kiek laiko prie jo praleidžia, ką komentuoja, kuo dalijasi ar ką ignoruoja. Net keliomis sekundėmis ilgiau pažiūrėtas vaizdo įrašas gali būti suprastas kaip susidomėjimo ženklas. Dėl to naujienų srautas ilgainiui kartais ima tolti nuo realių vartotojo pomėgių.

„Algoritmai nėra žmonės, jie nemato mūsų ketinimų. Jeigu sustojote pažiūrėti keisto ar šokiruojančio vaizdo įrašo vien iš smalsumo, sistema gali suprasti, kad jums toks turinys pasirodė įdomus. Dėl to ilgainiui naujienų srautas gali tapti mažiau susijęs su tuo, kas iš tiesų domina“, – sako J. Puodžius.

Eksperto teigimu, socialinių tinklų platformos stengiasi išlaikyti vartotojų dėmesį ir parodyti aktualų bei įtraukiantį turinį, todėl vertina įvairius elgesio signalus.

Dėl to algoritmai dažnai siūlo emocijas keliančius įrašus: stebinantį, kontraversišką, juokingą ar net erzinantį turinį. Nors sistema atsižvelgia į daugybę veiksnių, ne visada gali tiksliai atskirti, ar vartotojas turiniu susidomėjo, ar jį stebėjo dėl kitų priežasčių.

Kaip perkrauti „Instagram“ algoritmą?

„Instagram“ leidžia vartotojams peržiūrėti ir koreguoti dalį algoritmą veikiančių nustatymų.

Norint tai padaryti, reikėtų atsidaryti programėlės nustatymus ir pasirinkti „Content Preferences“. Čia galima peržiūrėti interesų temas bei pašalinti nebeaktualias, taip pakoreguojant tai, ką platforma sieja su vartotojo pomėgiais.

Programėlė taip pat suteikia galimybę iš naujo nustatyti rekomenduojamo turinio srautą. Ši funkcija leidžia iš esmės atnaujinti rekomendacijas ir pradėti jų formavimą iš naujo. Pasak J. Puodžiaus, tai gali būti greitas būdas „perkrauti“ naujienų srautą, jei jis tapo mažiau susijęs su realiais vartotojo interesais.

„TikTok“ leidžia pradėti beveik nuo nulio

Programėlėje atsidarius nustatymus („Settings and privacy“) ir pasirinkus „Content preferences“, galima valdyti dominančias temas, blokuoti konkrečius raktažodžius ar visiškai atnaujinti rekomenduojamų vaizdo įrašų srautą („Refresh your For You feed“).

„Tai tarsi signalas platformai, kad ji turi iš naujo susipažinti su jūsų pomėgiais. Tačiau vien nustatymų pakeitimo neužtenka. Atnaujinus srautą verta aktyviau žymėti nepageidaujamą turinį kaip neįdomų, greitai praleisti neaktualius įrašus ir daugiau dėmesio skirti tam turiniui, kurio iš tiesų norite matyti daugiau. Taip algoritmas greičiau prisitaikys prie jūsų realių interesų“, – sako J. Puodžius.

O ką daryti „Facebook“ vartotojams?

Skirtingai nei kai kurios kitos platformos, „Facebook“ nesuteikia galimybės vienu mygtuku iš naujo nustatyti algoritmo. Tačiau vartotojai gali pasirinkti alternatyvų dalies turinio peržiūros būdą.

Programėlėje galima prisisegti „Feeds“ skiltį, kurioje įrašai rodomi chronologine tvarka, o ne pagal algoritmo rekomendacijas. Nors šis nustatymas nekeičia pagrindinio „Facebook“ naujienų srauto veikimo, jis leidžia patogiau peržiūrėti turinį iš žmonių ir puslapių, kuriuos vartotojas iš tiesų seka.

„Tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti atsitiktinio ar nepageidaujamo turinio kiekį. Nors algoritmas niekur nedingsta, vartotojas gauna daugiau kontrolės ir gali pats nuspręsti, ką nori matyti pirmiausia“, – teigia ekspertas.

Algoritmas mokosi kasdien

Pasak J. Puodžiaus, svarbiausia suprasti, kad socialinių tinklų algoritmai nėra statiški. Jie nuolat mokosi iš kasdienių veiksmų, todėl vartotojai gali ne tik iš naujo nustatyti savo rekomendacijas, bet ir ilgainiui pakeisti tai, ką mato.

„Daugelis mano, kad algoritmas juos „įstūmė“ į tam tikrą turinio burbulą ir nieko nebegalima pakeisti. Tačiau realybėje kiekvienas paspaudimas, peržiūra ar praleistas įrašas yra naujas signalas sistemai. Kuo sąmoningiau naudojamės socialiniais tinklais, tuo geriau jie atspindi mūsų tikruosius interesus“, – pastebi „Telia“ įrangos vadovas.

Ekspertas priduria, kad kartais geriausias sprendimas yra ne koreguoti algoritmą, o nuo jo trumpam atsitraukti. Pavargus nuo nuolatinių rekomendacijų ir informacijos srauto, verta bent kuriam laikui padėti telefoną į šalį ir skirti dėmesio gyvam bendravimui. Tam gali pasitarnauti ir „Telia“ iniciatyva sukurta „Ryšio dėžė“, skatinanti sąmoningai atsitraukti nuo ekranų bei daugiau laiko praleisti su šalia esančiais žmonėmis.

,,Nerūkymo zonos" Varnutėje ir Kulviečiuose esančių daugiabučių balkonuose

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 09:28:21 +0300

Jonavos r. savivaldybės administracijos direktorius pasirašė naujus įsakymus dėl draudimo rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir informacinių ženklų įrengimo.

Nuo spalio 12 d. įsigaliojo draudimas rūkyti Varnutės g. 3-iojo daugiabučio balkonuose.

Nuo spalio 19 d. šis draudimas įsigalios ir A. Kulviečio g. 20-ojo namo balkonuose.

Šie įsakymai per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas) arba Regionų apygardos administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, Panevėžys; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas).

Iki šiol „Nerūkymo zonos“ daugiabučiais paskelbti:

Birutės g. 6.

Chemikų g. 4; 13; 14; 19; 23; 27; 30; 36; 39; 45; 53; 60; 66; 80; 100.

A. Kulviečio g. 2; 3; 4; 5; 6; 7; 15; 17; 23.

Kauno g. 5; 6; 68; 93.

Klaipėdos g. 3.

Kosmonautų g. 6; 11; 18; 44.

Kęstučio g. 16A.

Lietavos g. 1; 11; 17; 25; 31; 37; 45; 51.

P. Vaičiūno g. 2B; 24.

Panerių g. 19; 21.

Parko g. 1; 7.

Sodų g. 31; 37A; 40; 43; 65; 91.

Vasario 16-osios g. 13.

Vilniaus g. 31.

Vytauto g. 4.

Vilties g. 26; 28.

Žeimių takas 1; 3; 4A; 6; 9.

Žemaitės g. 8; 11; 12; 20.

Rukla, Rupeikio g. 1; 3.

Rukla, Ruklio g. 2; 4; 5; 7.

Šviesos g. 2, Šveicarija.

Nuo 2025 m. balandžio 10 d. atšauktas draudimas rūkyti balkonuose Prezidento g. 19A ir Žaliosios g. 10. Pats pirmasis draudimą atšaukęs daugiabutis buvo Kosmonautų gatvės 48 namas, kuris 2021 metų gruodį pasitraukė iš ,,Nerūkymo zonos" daugiabučių.

Pagalbos prireikė Vilniaus gatvėje, sulaukta ir „e-Call“ skambučio

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 09:05:57 +0300

Spalio 12-osios ryte, apie 9 valandą, ugniagesiai gelbėtojai sulaukė pranešimo, kad Jonavoje, Vilniaus gatvėje, reikia padėti atidaryti buto duris. Pranešta, kad viduje esančiam žmogui sutriko sveikata.

Atvykę ugniagesiai ištraukiamosiomis kopėčiomis pasikėlė prie lango ir, panaudoję laužtuvą, pateko į butą. Ant grindų gulėjusi moteris buvo išnešta į lauką ir perduota greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikams.

Tą pačią dieną Jonavos rajone taip pat gautas automatinės pagalbos sistemos „e-Call“ skambutis. Skambučio metu niekas nekalbėjo, todėl buvo nustatytos jo koordinatės Prezidento gatvėje. Tačiau nuvykus į vietą nerasta nei eismo įvykio požymių, nei automobilio.

Parengta pagal pirminius Kauno PGV įvykių suvestinės duomenis

Naujas daugiabučių renovacijos etapas: daugiau paramos gyventojams ir paskata daugiabučių skydinei renovacijai

jonavoszinios.lt — Tue, 13 Oct 2026 08:08:00 +0300

Daugiabučių renovacija Lietuvoje žengia į naują etapą – artimiausiu metu planuojamame skelbti kvietime valstybės parama bus derinama su Socialinio klimato fondo lėšomis. Daugiau pagalbos bus skiriama pažeidžiamiems namų ūkiams, o papildoma parama skatins kokybiškesnius architektūrinius, inžinerinius ir technologinius renovacijos sprendimus.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė patvirtino daugiabučių renovacijos paramos tvarkos pakeitimus, kuriais nustatomas naujas finansavimo modelis, derinant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas.

„Pradedame naują daugiabučių renovacijos etapą – renovacijai sutelkiame daugiau finansavimo šaltinių ir keičiame sistemą taip, kad būtų atsižvelgta ir į žmonių finansines galimybes, ir į savivaldybių skirtumus. Didesnę paramą gaus tie, kuriems jos labiausiai reikia. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame daugiabučių skydinei renovacijai, kuri leis ne tik reikšmingai sutrumpinti darbus, bet ir mažiau trikdys gyventojų kasdienybę“, – sako aplinkos ministrė I. Andriulaitytė.

Naujajame kvietime numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų, apimančius daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.

Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis bus finansuojama SKF lėšomis. Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų.

Kitų, pažeidžiamais nelaikomų namų ūkių, valstybės parama bus finansuojama KKP lėšomis, tam numatyta skirti 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso ir projekte pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų.

SKF parama bus skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai.

Pažeidžiamiems namų ūkiams, gyvenantiems daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, SKF lėšomis bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks intensyvumas bus taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą.

Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.

Abiem atvejais SKF lėšomis bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.

Pažeidžiamais nelaikomiems namų ūkiams tenkanti parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus skiriama Klimato kaitos programos lėšomis. KKP lėšomis taip pat bus finansuojama 100 proc. techninės pagalbos išlaidų.

Paskolas teiks ARTEA bankas, kurį Europos investicijų bankas atrinko kaip finansų tarpininką, vykdant kontroliuojančiojo fondo sutartį. Tam skirta 100 mln. eurų 2021-2027 m. iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų.

Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI), įvedimas. Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus. Ta pati gyventojų mokėtina renovacijos išlaidų dalis didesnių pajamų savivaldybėje ir mažesnio ekonominio pajėgumo regione gyventojams gali reikšti visiškai skirtingą finansinę naštą.

SPRI yra apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.

Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias.

Ypatingas dėmesys skiriamas skydinei renovacijai. Baigiami pilotiniai demonstraciniai skydinės renovacijos projektai, kurie parodė galimybes reikšmingai sutrumpinti renovacijos darbų trukmę. Gamykloje pagaminti ir objekte sumontuojami atnaujinimo elementai leidžia didelę dalį darbų atlikti greičiau, užtikrinti stabilesnę darbų kokybę ir mažiau trikdyti gyventojų kasdienybę.

Skydinės renovacijos privalumas – didelė dalis darbų atliekama kontroliuojamomis gamyklos sąlygomis, todėl objekte lieka mažiau sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių procesų. Tai leidžia trumpinti statybos laiką, mažinti priklausomybę nuo oro sąlygų ir efektyviau organizuoti darbus. Be to, gamykloje pagaminti elementai gali būti tiksliai pritaikyti konkrečiam pastatui, o jų montavimas objekte vyksta greitai.

Skydinė renovacija gali būti taikoma ir kaip kompleksinis daugiabučio atnaujinimo sprendimas – vien tik naudojant gamykloje pagamintus atnaujinimo skydus galima pasiekti B energinio naudingumo klasę ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti šilumos energijos sąnaudas. Tai reiškia ne tik greitesnę renovaciją, bet ir mažesnes gyventojų išlaidas šildymui, didesnį komfortą bei kokybiškai atnaujintą pastato išorę.

Tokiu būdu skydinė renovacija gali tapti viena iš priemonių, leidžiančių renovuoti daugiau daugiabučių, greičiau ir su mažesniais nepatogumais gyventojams, kartu užtikrinant energinio efektyvumo ir pastato atnaujinimo kokybės reikalavimus.

Aplinkos ministerijos inf.

Justino Vareikio progimnazijos direktorė Olga Mediekšė apdovanota ministerijos Garbės ženklu

jonavoszinios.lt — Mon, 12 Oct 2026 19:29:27 +0300

Jonavos Justino Vareikio progimnazijos direktorė Olga Mediekšė apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Garbės ženklu. Šis apdovanojimas skirtas už ilgalaikį, nuoseklų ir nacionaliniu mastu reikšmingą indėlį į Lietuvos švietimo pažangą.

Garbės ženklai švietimui, mokslui ir sportui nusipelniusiems žmonėms įteikti artėjant spalio 14-ajai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinės komisijos įkūrimo dienai. Apdovanojimus įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Aukščiausias ministerijos apdovanojimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Garbės ženklas yra aukščiausias ministerijos įsteigtas apdovanojimas. Jis skiriamas už reikšmingus nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui ir sportui. Pirmasis Garbės ženklas 2007 metais buvo įteiktas daktarei Meilei Lukšienei.

Sveikindama šių metų laureatus, ministrė Raminta Popovienė pabrėžė jų atsidavimą profesinei veiklai ir ilgalaikę darbų reikšmę visuomenei.

„Jūs įdedate daug jėgų į sunkų, bet be galo prasmingą darbą. Jums tai nėra darbas iš pareigos, būtinybės – jis atliekamas su didele meile, atsidavimu. Darbas, tapęs gyvenimu. Jis nesibaigia išjungus kompiuterį: mintys visada keliauja kartu, vis ieško naujų idėjų, sprendimų.

Šiandien noriu palinkėti, kad šis Garbės ženklas jums primintų ne tik tai, kiek daug nuveikėte, bet ir kiek daug žmonių palietėte. Galbūt ne visada išgirstate padėką, ne visada iš karto pamatote savo pastangų vaisius, tačiau jie auga – mokinių pasirinkimuose, kolegų drąsoje, stipresnėse bendruomenėse ir gyvenimuose, kurie dėl jūsų tapo šviesesni“, – sakė ministrė.

Įvertintas indėlis į švietimo pažangą

Jonavos Justino Vareikio progimnazijos direktorei Olgai Mediekšei Garbės ženklas skirtas už ilgalaikį, nuoseklų ir nacionaliniu mastu reikšmingą indėlį į švietimo pažangą. Įvertintas jos indėlis plėtojant įtraukųjį ugdymą, skatinant pedagogų lyderystės augimą, stiprinant ugdymo kokybę, puoselėjant tarptautiškumą ir bendruomeniškumą.

Šiemet ministerijos Garbės ženklai įteikti ir kitiems Lietuvos švietimo, mokslo bei sporto atstovams – mokyklų vadovams, mokytojams, mokslininkams, sporto specialistams ir viešojo sektoriaus darbuotojams.

Apdovanojimas – Edukacinės komisijos įkūrimo dienos proga

Ministerijos Garbės ženklai teikiami ypatinga proga – minint Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinės komisijos įkūrimo dieną.

Edukacinė komisija buvo įsteigta 1773 metų spalio 14 dieną. Tai buvo pirmoji įstaiga Europoje ir viena pirmųjų pasaulyje, atlikusi švietimo ministerijos funkcijas.

Komisija įtvirtino naują švietimo idėją – visuotinai privalomą visų luomų vaikų mokymą. Ji reformavo švietimo sistemą, į mokymo programas įtraukė gamtos ir tiksliuosius mokslus bei kitus tuo metu naujus dalykus, o bendrojo ugdymo elementus susiejo su praktiniu mokymu.

Parengta pagal ŠMSM inf.

,,Kiek kainuoja J. Ralio stadiono tvoros remontas?": jonavietė siūlo sprendimą, gimnazija pateikia atsakymą

jonavoszinios.lt — Mon, 12 Oct 2026 17:01:05 +0300

Portalo redakcija gavo jonavietės laišką, kuriame keliamas klausimas dėl nuolat gadinamos Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono tvoros. Moteris svarsto, ar užuot nuolat remontavus tvorą nebūtų racionaliau įrengti papildomus vartelius, kad gyventojai į stadioną galėtų patekti patogesniu keliu.

„Jau ilgą laiką stebime nemalonią situaciją J. Ralio gimnazijos stadione. Puikus, atnaujintas stadionas, kuriuo naudojasi daugybė įvairaus amžiaus sportininkų. Įėjimas į stadioną - Žeimių g. ir Žeimių tako g.. pusėje didžioji daugiabučių namų sankaupa - priešingoje pusėje (Kosmonautų g., Lietavos g.), kuri palikta be įėjimo. Be to, šalia ir vaikų žaidimų aikštelė, iš kurios mažieji aktyvistai taip pat labai nori ,,reisuoti". Kas vyksta tokiu atveju? Reguliariai segmentinėje tvoroje atsiranda skylės. Labai blogai, kad tvora ardoma, gadinama ir tai vyksta kiekvieną savaitę. Bet... Ar negalima remiantis šia praktika tiesiog įrengti vartelių, kaip kad tai padaryta pvz. Senamiesčio gimnazijos stadione? Ar kaip dažnai įvyksta, kai planuojami miesto pėsčiųjų takai - jie rengiami ten, kur egzistuoja jau natūraliai praminti takeliai. Ar įrengti vartelius nebūtų mažesni kaštai nei nuolatinis tvoros remontas, ,,katės ir pelės" žaidimas, kuris toks graudus, kad net juokinga?... Ir mokykla nusikratytų naštos ir vaikai legaliai, civilizuotai patektų į taip mėgstamą stadioną, o ne jaustųsi nuolatiniais nusikaltėliais. Žinau, kad galime šioje situacijoje tiesiog kaltinti vaikus, bet taip norisi sveikos logikos“, - rašoma laiške.

Tvora remontuojama, tačiau problema, pasak gyventojos, kartojasi

Laiško autorės teigimu, pažeidimai kartojasi nuo tada, kai stadione buvo įrengta nauja tvora. Ji pastebi, kad dalis segmentų jau ne kartą buvo laužyti, ardyti ir remontuoti. Anksčiau, pasak moters, tvoroje buvę tarpai leido gyventojams patekti į stadioną trumpesniu keliu.

„Kodėl mokykla tiesiog neįdeda vartelių, kur problema?“, – teiraujasi jonavietė.

Redakcija moters laišką persiuntė Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos direktorei Zitai Gudonavičienei ir paprašė pakomentuoti situaciją.

Gimnazija papildomų vartelių įrengti neplanuoja

Gimnazijos direktorė patvirtino, kad stadionas pirmiausia skirtas mokinių fiziniam ugdymui ir sportinei veiklai, tačiau juo gali naudotis ir miesto bendruomenė. Anot jos, patekimas į stadioną jau yra užtikrintas per esamus įėjimus, todėl papildomų vartelių įrengti neketinama.

„Dėkojame už galimybę pakomentuoti situaciją.

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadionas yra ugdymo įstaigos infrastruktūros dalis, pirmiausia skirta mokinių fiziniam ugdymui ir sportinei veiklai, tačiau juo gali naudotis ir miesto bendruomenė. Džiaugiamės, kad stadionas yra lankomas ir vertinamas gyventojų. Stadiono teritorija, jos aptvėrimas ir įėjimai yra suplanuotos bei įrengtos infrastruktūros dalis. Patekimas į stadioną yra užtikrintas per esamus įėjimus, todėl papildomų vartelių įrengti neplanuojama.

Norėtume patikslinti ir laiške pateiktą palyginimą su Jonavos Senamiesčio gimnazijos stadionu. Šios gimnazijos stadione taip pat nėra įrengtų atskirų vartelių, skirtų patekti į stadioną trumpesniu keliu. Todėl pateiktas palyginimas nėra tikslus. Suprantame, kad daliai gyventojų būtų patogiau patekti į stadioną trumpesniu keliu, tačiau individualus patogumas negali būti vienintelis kriterijus sprendžiant dėl infrastruktūros keitimo.

Gimnazijos prioritetas – saugi, tvarkinga ir tinkamai prižiūrima aplinka mokiniams bei visiems stadiono lankytojams. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad savavališkas tvoros ardymas ar gadinimas nėra priimtinas būdas spręsti patekimo į stadioną klausimus. Bendro naudojimo infrastruktūros išsaugojimas yra visų mūsų atsakomybė. Ypač svarbu, kokį pavyzdį savo elgesiu rodome jaunajai kartai – pagarbos bendram turtui ir atsakingo elgesio mokomės ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir kasdienėse situacijose.

Tikimės bendruomenės supratingumo ir pagarbos aplinkai, kuri sukurta visų mūsų gerovei“, – komentavo direktorė.

***

Turite pastabų, komentarų, klausimų? Susisiekite su mumis ir padėsime rasti atsakymus. Rašykite el. p.: redakcija@jonavoszinios.lt, palikite žinutę www.jonavoszinios.lt skiltyje ,,Pranešk” arba Facebook'e.

Užimtumo tarnyba – daugiau darbo, mažiau nedarbo: rugsėjis grąžino augimo tempą

jonavoszinios.lt — Mon, 12 Oct 2026 16:30:00 +0300

Lietuvos darbo rinkoje rugsėjį fiksuotas šiam metų laikui būdingas suaktyvėjimas – į darbą sugrįžo daugiausiai žmonių, augo dirbančiųjų skaičius šalyje, o registruotas nedarbas toliau mažėjo ir išliko mažesnis nei pernai.

„Rugsėjį tradiciškai stebime aktyvesnę darbo rinką – mažėja nedarbas, daugėja pradėjusių dirbti žmonių. Vis dėlto šiemet sugrįžimas į darbo rinką buvo ypač spartus – didžiausias per pastaruosius dvylika mėnesių. Padidėjęs įsidarbinusių žmonių srautas siejamas ne tik su naujais mokslo metais, bet ir po atostogų sezono atnaujintomis atrankomis kituose sektoriuose, kai darbdaviai neretai peržiūri paskutinio ketvirčio darbų apimtis ir darbuotojų poreikį“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Rinka ypač išsiskyrė įsidarbinimo dinamika. Rugsėjį dirbti pradėjo 23 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 6,2 tūkst. arba 37,1 proc. daugiau nei rugpjūtį, ir tai daugiausiai per pastaruosius 12 mėnesių. Įsidarbinusių skaičius augo net 58 šalies savivaldybėse, o Užimtumo tarnybos klientai aktyviau nei rugpjūtį darbinosi praktiškai visuose sektoriuose.

Daugiausiai Užimtumo tarnybos klientų – 3,3 tūkst. – rugsėjį dirbti pradėjo švietimo sektoriuje: 1,2 tūkst. jų tapo mokymo specialistais (pedagogais, dėstytojais ir kitais ugdymo srities darbuotojais), dar 1,2 tūkst. – mokytojų padėjėjais. Be švietimo, didžiausias įsidarbinusiųjų skaičius fiksuotas ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų (1,9 tūkst.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (1,2 tūkst.) sektoriuose.

Nuosekliai augo ir savarankiškos veiklos pasirinkimas: rugsėjį veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 8,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – beveik dešimtadaliu daugiau nei rugpjūtį ir panašiai kaip prieš metus (8,7 tūkst.).

Rugsėjį 3,3 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Laisvų vietų struktūra išlieka nuosekli – kvalifikuoto darbo pasiūlymai sudarė nepilnus tris ketvirtadalius (71,9 proc.), nekvalifikuoto – apie ketvirtadalį (28,1 proc.).

Daugiausiai darbuotojų ieškojo gamybos (2,7 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,7 tūkst.), prekybos (1,6 tūkst.) bei statybos (1,3 tūkst.) įmonės. Šie keturi sektoriai sudarė beveik du trečdalius (62,7 proc.) visų rugsėjį paskelbtų laisvų vietų.

Nedarbas ir toliau žemesnis nei pernai. Spalio 1 d. šalyje registruota 141,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 4,1 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir siekė 7,7 proc. Palyginti su praėjusiais metais, šiuo metu yra 0,6 procentinio punkto mažesnis, o bedarbių – 9,2 tūkst. (6,1 proc.) mažiau.

Nedarbas rugsėjį mažėjo 38-iose savivaldybėse, 14-oje didėjo, o 8-iose išliko nepakitęs. Mažiausias – Neringoje (1,8 proc.), Birštone (4,8 proc.), Elektrėnuose ir Kretingos r. (po 5,5 proc.) bei Joniškio r. (5,6 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Ignalinos r. (10,9 proc.), Zarasų r. (10,7 proc.), Kalvarijoje (10,2 proc.), Anykščių r. (10 proc.) ir Raseinių r. (9,7 proc.).

Spalio 1 d. Lietuvoje dirbo 1,47 mln. žmonių – 8,6 tūkst. (0,6 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai augo dirbančiųjų skaičius švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei transporto ir saugojimo veiklose.

Bioskaidūs tvarsčiai – naujos galimybės lėtinių žaizdų gydyme

jonavoszinios.lt — Mon, 12 Oct 2026 15:51:28 +0300

Lietuvoje visuomenė sensta ir vis daugiau žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl vis dažniau atsiranda lėtinių žaizdų. Jos sukelia nuolatinį skausmą, riboja judėjimą, mažina savarankiškumą ir smarkiai veikia gyvenimo kokybę, todėl tai tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema.

Lietuvoje beveik 51,5 % suaugusiųjų serga bent viena lėtine liga, o 31 % susiduria su keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu. Ši problema ypač dažna vyresnio amžiaus žmonių grupėse ir tarp moterų (MDPI, 2025). Daugybė lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, veninės kraujotakos sutrikimai ar širdies ir kraujagyslių ligos, tiesiogiai didina lėtinių žaizdų riziką ir apsunkina jų gijimą.

Lėtinės žaizdos – tai žaizdos, kurios neužgyja per įprastą laikotarpį (paprastai 4–6 savaites) ir ilgainiui tampa ilgalaikės priežiūros, infekcijų bei hospitalizacijos priežastimi. Kadangi Lietuvoje vidutinis gyventojų amžius vis auga, ši problema įgauna vis didesnę medicininę ir ekonominę svarbą, o inovatyvūs sprendimai tampa itin reikalingi.

Bioskaidžių tvarsčių technologija

Viena iš modernių priemonių, skirtų efektyvesniam lėtinių žaizdų gydymui užtikrinti – Lenkijos biotechnologijų įmonės TRICOMED S. A. gaminami bioskaidūs tvarsčiai MEDISORB R Ag ir MEDISORB R Powder, kurie Pasaulinėje medicinos inovacijų parodoje „Seoul International Invention Fair“ buvo apdovanoti aukso medaliu. Šie tvarsčiai sukurti iš chitino kopoliesterio (CCPE) – natūralaus polisacharido, išgaunamo iš vėžiagyvių. Chitino kopoliesteris (CCPE) yra biologiškai suderinamas, netoksiškas ir skatinantis audinių gijimą. Organizmas tvarsčius visiškai suskaido, todėl juos uždėjus jų nereikia pašalinti, keisti. Šie tvarsčiai uždedami arba užbarstomi ant žaizdos ir iš lėto ištirpsta. Tvarsčiui ištirpus, tereikia jo vietoje uždėti naują tvarstį ar užbarstyti naują porciją tvarčio miltelių.

Klinikiniai tyrimai ir praktinė patirtis rodo, kad MEDISORB bioskaidūs tvarsčiai išsiskiria įvairiapusiu poveikiu:

Spartina žaizdų gijimą – chitino kopoliesteris aktyvina fibroblastų ir keratinocitų veiklą, todėl greičiau formuojasi granuliacinis audinys ir epitelis.

Mažina kraujavimą – turi hemostatinį poveikį, skatina krešėjimą, žaizdos nekraujuoja.

Užtikrina optimalią drėgmę – palaiko gijimo procesui palankią mikroaplinką, mažina skausmą ir randėjimo riziką.

Nesukelia papildomos traumos – tvarsčio nereikia keisti, todėl netraumuojami naujai susidarantys kraujagyslių ir jungiamieji audiniai. Nėra skausmo, kurį sukelia tvarsčių keitimas.

Sumažina infekcijų riziką – veikia kaip barjeras ir sugeria eksudatą.

Gerai toleruojami – nesukelia alerginių reakcijų, tinka pacientams, kurių jautri oda.

Bendra nauda pacientams, kenčiantiems nuo lėtinių žaizdų – trumpesnis žaizdų gijimo laikas, retesnis tvarsčių keitimo poreikis, mažiau skausmo ir žaizdos traumavimo keičiant tvarstį, komfortiškesnė slauga ir mažesnė komplikacijų tikimybė.

Tokia gydymo priemonė ne tik pagerina fizinę sveikatą, bet ir teikia emocinę naudą – mažėja nerimas, didėja pasitikėjimas gydymo procesu ir atkuriamas gyvenimo komfortas. Atsižvelgiant į demografines tendencijas, inovatyvių, pacientams patogių tvarsčių naudojimas turėtų tapti prioritetu Lietuvos sveikatos sistemoje, nes jie teikia apčiuopiamą naudą tiek žmogui, tiek visuomenei.

Daugiau informacijos sužinosite paskambinę į centrą SIDABRA nemokama linija 0 800 00 226 arba apsilankę www.sidabra.lt. Konsultuojame įvairiais slaugos klausimais.