Tačiau šįkart galimas ir visai kitas paaiškinimas. Vokietijoje vyksta tarptautinės Gordon Bennett dujų balionų varžybos. Jų dalyviai skrenda naudodamiesi oro srovėmis, o keli balionai šiuo metu juda per Lietuvos teritoriją.

Varžybų žemėlapyje vienas iš balionų fiksuojamas netoli Jonavos, todėl tikėtina, kad Upninkuose pastebėtas objektas galėjo būti būtent varžybų dalyvis.

Vis dėlto vien iš nuotraukos tiksliai nustatyti baliono paskirties negalima.

Dėkojame Astai už nuotrauką.

Rugpjūčio 29 d. apie 17 val. 20 min. Jonavoje, miškelyje, rastas mirusio apie 60-70 m. amžiaus nenustatytos tapatybės vyro kūnas irimo stadijoje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Apie 9.54 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad Jonavoje, Lietavos gatvės kieme, po audros su šaknimis išrautas medis pavojingai siūbavo ir galėjo nuvirsti ant žmonių ar automobilių. Nors medis nebuvo nulūžęs, jo būklė kėlė pavojų, todėl teritorija buvo aptverta STOP juosta.

Kiek vėliau, apie 11.42 val., pranešta apie Šveicarijos seniūnijoje, Kisieliškių kaime, virš gatvės pavojingai pasvirusį medį. Ugniagesiai jį supjaustė ir pašalino.

Dar vienas incidentas užfiksuotas Jonavoje, Chemikų gatvės vidiniame kieme. Apie 11.53 val. čia nulūžo stora gluosnio šaka, kuri pavojingai pasviro virš automobilių. Šaka buvo nupjauta ir pašalinta.

Vidurdienį, apie 11.59 val., medį teko šalinti ir Kulvos seniūnijoje, Ručiūnų kaime, Kauno gatvėje. Ant važiuojamosios kelio dalies užvirtęs medis buvo supjaustytas ir patrauktas nuo kelio.

Popietę, apie 16.08 val., Upninkų seniūnijos Jurkonių kaime, Pušyno gatvėje, palinkęs medis nulūžo, užtvėrė kelią ir kabėjo ant laidų. Ugniagesiai medį supjaustė bei pašalino nuo važiuojamosios dalies.

Vakare, apie 20.41 val., pranešta apie ant kelio nuvirtusį medį Bukonių seniūnijos Šiliūnų kaime. Jis taip pat buvo sutvarkytas ir patrauktas nuo kelio.

Parengta pagal pirminius Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis.

Daliai šių klientų užtikrintas laikinas elektros tiekimas generatoriais, kol bus visiškai užbaigti tinklo remonto darbai. Visos ESO komandos yra mobilizuotos, kad juos pašalintų kuo greičiau. Planuojama, jog tinklo remonto darbai bus visiškai užbaigti per artimiausias kelias dienas.

„Suprantame žmonių nusivylimą ir jų patiriamus nepatogumus dėl užtrukusio elektros tiekimo atstatymo. ESO ir rangovų komandos dirba dieną ir naktį, kad kuo greičiau grąžintų elektrą į namus, tačiau pažeidimų mastas yra beprecedentis. Iškart po audros buvo planuojama visus atstatymo darbus užbaigti per savaitę, tačiau vėliau išaiškėjo tikrasis padarytos žalos mastas, ypač nutolusiose, miškingose vietovėse. Kai kur tinklo atstatymas net nėra įmanomas – jį turime įrengti iš naujo. Prisiimame atsakomybę už netikslią pradinę atstatymo visiems klientams prognozę ir vis dar elektros neturintiems klientams svarstome papildomas kompensavimo galimybes“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Tose vietovėse, kur tinklo pažeidimų daugiausia ir remonto darbai užtruks ilgiau, nei planuota, veikia generatoriai – jų skirtingose šalies vietose daugiau nei 300. ESO komanda nuolat ieško papildomų galimybių laikinam elektros tiekimui užtikrinti. Apie papildomus generatorius seniūnijose galima sužinoti generatorių žemėlapyje.

Pasak R. Juodkienės, po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros iš viso užfiksuota daugiau kaip 9  tūkst. tinklo pažeidimų, vietomis elektros linijos visiškai suniokotos. Ištisus tinklo ruožus reikia tiesti naujus. Piko metu be elektros tiekimo buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Šiuo metu elektros tiekimas atstatytas jau beveik 90 proc. klientų. Šiuo metu likę sudėtingiausi ir pavieniai sutrikimai Anykščių, Molėtų, Utenos ir Zarasų. Ukmergės savivaldybėse. Visus juos planuojama pašalinti iki rugsėjo 3 dienos.

Atnaujintą informaciją 10 proc. klientų, kuriems dar nėra atnaujintas elektros tiekimas, galima rasti čia.

Šeštadienio popietę tiekimas visiškai atstatytas Šiaulių miesto ir rajono, Mažeikių raj., Akmenės raj., Druskininkų, Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šalčininkų raj., Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Kretingos raj., Palangos miesto, Rietavo raj., Skuodo raj., Telšių raj., Gargždų raj. savivaldybėse.

Daugiau nei tūkstantis darbuotojų šiuo metu dar dirba, kad elektra kuo greičiau atsirastų šiuose regionuose: Utenos (14 tūkst. klientų), Kauno (5,7 tūkst. klientų), Panevėžio (6,7 tūkst. klientų), Alytaus (2,4 tūkst. klientų), Šiaulių (590 klientų), Vilniaus (400 klientų), Klaipėdos (96 klientai).

Privatiems ir verslo klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. Ji bus pritaikyta įprasta tvarka – klientams dėl jos kreiptis nereikės. Taip pat ESO papildomai supaprastinta tvarka atlygins gyventojams tiesioginius audros nuostolius. Daugiau apie kompensacijas informacijos čia.

„Kompensacijos bus mokamos visiems klientams, kuriems  elektros energijos tiekimas nebuvo atkurtas per 72 val. Suprantame, kad žmonės patyrė daug nuostolių, todėl sklandžiai veiks visi kompensavimo mechanizmai: numatytas įstatyme, tiesioginių nuostolių ir žalos atlyginimo. Ir kuo ilgiau įmonė ar žmogus neturėjo elektros, tuo kompensacija bus didesnė“, – sako R. Juodkienė.

Audra dar kartą parodė, kad didžiausią riziką elektros tinklui kelia oro linijos, ypač miškingose teritorijose. ESO duomenimis, apie 86 proc. elektros tiekimo sutrikimų užfiksuota būtent miškingose vietovėse, kur virstantys medžiai ir lūžtančios šakos pažeidžia elektros linijas bei atramas.

Vienas efektyviausių būdų mažinti šią riziką – oro linijas keisti požeminiais kabeliais.

ESO valdo apie 135 tūkst. kilometrų elektros tinklo, iš jų apie 39 proc. jau sudaro kabelinės linijos. Bendrovė prioritetą kabeliavimui teikia labiausiai pažeidžiamose vietose, pirmiausia miškingose teritorijose.

Vien per praėjusius metus miškingose teritorijose ESO sukabeliavo 368 kilometrus oro linijų. Iki 2028 metų planuojama kabelinėmis pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų, o 2026 metais miškingose teritorijose numatyta pakloti apie 700 kilometrų kabelių.

ESO inf.

Vienas nelaimingas atsitikimas rugpjūčio 19 dieną įvyko Jonavos vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė“. Apie įvykį tą pačią dieną įstaiga informavo Jonavos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių.

„Vaikas, eidamas į lauko edukacinę erdvę - kupolą, suklupo ir pargriuvo ant smėlio. Kupolo pagrindas - smulkus žvyras. Vėliau pastebėtas čiurnos patinimas“, - apie įvykį pasakojo darželio direktorė Jelena Galvydytė.

Vaiką mama nugabeno į gydymo įstaigą, kur buvo nustatytas čiurnos raiščių patempimas ir uždėtas kojos įtvaras.

„Vaikas jaučiasi gerai, kol kas gydosi namuose. Rugsėjo 1 dieną jis planuoja grįžti į darželį“, - sakė direktorė.

Incidentas įvyko vaikams būnant lauke, laisvo žaidimo metu. 

„Incidentas įvyko laisvo žaidimo lauke metu. Už vaiko priežiūrą tuo metu lauke buvo atsakingi du suaugę asmenys -pedagogas ir mokinio padėjėja. Įvykio dieną grupėje buvo 12 vaikų. Suaugusiųjų skaičius buvo pakankamas, vaikai yra 5–6 metų amžiaus“, - teigė J. Galvydytė.

Apie įvykį pagal nustatytą tvarką buvo informuotas Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Mero rugpjūčio 20 dienos potvarkiu darželio vadovė buvo įpareigota sudaryti nelaimingo atsitikimo tyrimo komisiją, įvertinti situaciją ir pateikti nuasmeninto akto kopiją.

Darželio direktorė pabrėžia, kad tai yra nustatyta procedūra, kurios privaloma laikytis.

„Pagal tvarkos aprašą privalome informuoti Švietimo skyrių esant bet kokiam nelaimingam atsitikimui. Apie šį įvykį tą pačią dieną buvo išsiųstas pranešimas Jonavos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui“, - paaiškino direktorė.

Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija situaciją analizavo rugpjūčio 25 dieną, o nuasmenintas nelaimingo atsitikimo aktas savivaldybės merui pateiktas rugpjūčio 26-ąją.

„Nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis - nepatogus kritimas. Nustatyta, kad nebuvo norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų“, - tyrimo išvadas komentavo J. Galvydytė.

Nors tyrimas pažeidimų nenustatė, po incidento darželyje numatytos papildomos prevencinės priemonės.

„Numatyta pedagogams pakartotinai instruktuoti vaikus apie saugų elgesį, aptarti saugaus judėjimo lauko erdvėse taisykles. Taip pat darbuotojams pakartotinai priminsime apie pareigą apžiūrėti edukacines lauko erdves vaikams išėjus į lauką“, - sakė darželio direktorė.

Viešai prieinamoje Jonavos rajono savivaldybės teisės aktų sistemoje matyti, kad 2026 metais savivaldybės meras jau ne kartą priėmė potvarkius dėl nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijų sudarymo ugdymo įstaigose. Peržiūrėjus teisės aktus, randami mažiausiai šeši tokie potvarkiai - 2026 m. vasario, gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Prižiūrint vaikus ne visų nelaimių galima išvengti. Vaikai juda, žaidžia, bėga, mokosi ir kartais vienas nepatogus žingsnis gali baigtis trauma. Tačiau būtent todėl suaugusiųjų budrumas, saugi aplinka ir nuolatinis vaikų mokymas saugiai elgtis išlieka itin svarbūs.

Tai reiškia, kad dalis gyventojų, elektros neturinčių nuo šeštadienį rajoną nusiaubusios audros, jos dar turės laukti mažiausiai iki šeštadienio.

Dar ketvirtadienį ESO redakcijai buvo nurodžiusi, kad Jonavos rajone elektros tiekimas sutrikęs 4,7 tūkst. klientų, o rajone fiksuoti 165 elektros tiekimo sutrikimai. Didžiausias poveikis buvo fiksuojamas šeštadienio vakarą - tuomet Jonavos rajone buvo užfiksuoti 56 sutrikimai ir beveik 10 tūkst. paveiktų vartotojų.

Gyventojams ši situacija tampa vis labiau varginanti. Ypač tiems, kuriems be elektros neįmanoma naudotis vandens siurbliais, šildymo ar kitais įrenginiais. Kai kuriems teko išmesti sugedusius maisto produktus, kiti susidūrė ir su ryšio problemomis.

Tuo metu ESO savo interneto svetainėje šiandien atnaujino informaciją apie sutrikimų šalinimo eigą ir planuojamą elektros tiekimo atkūrimo laiką - dabar nurodoma rugpjūčio 29-oji.

Naujausią informaciją apie elektros tiekimo atstatymo laiką rasite ČIA.

„Airtech“ – tai 3–12 klasių mokiniams skirta neformaliojo ugdymo programa, kurioje vaikai ir jaunimas mokosi konstruoti, programuoti bei pilotuoti bepiločius orlaivius.

„Airtech“ – tai vieta, kur smalsumas virsta realiais skrydžiais, o technologijos tampa ne tik įdomios, bet ir suprantamos. Norime, kad Jonavos vaikai turėtų galimybę patys išbandyti, kaip veikia dronai, išmokti juos valdyti, spręsti praktines užduotis ir atrasti savo stipriąsias puses. Čia svarbus ne tik pats skrydis – mokiniai mokosi mąstyti kūrybiškai, nebijoti iššūkių ir ieškoti sprendimų. Galbūt būtent pirmasis savarankiškai atliktas skrydis taps pradžia didesniam susidomėjimui aviacija, inžinerija ar kitomis technologijų sritimis“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) „Airtech“ skyriaus vadovė Kristina Virgayle.

Jonavos savivaldybės mokiniams „Airtech“ užsiėmimai prasidės nuo rugsėjo 2 d. ir vyks mokyklose bei „Airtech“ metodiniame centre Kauno g. 59, Jonavoje. 

„Airtech“ užsiėmimų programos pritaikytos pagal amžiaus grupes.

Užsiėmimų metu Jonavos mokiniai atras bepiločių orlaivių pasaulį iš arčiau – mokysis pilotuoti dronus, nagrinės jų sandarą ir veikimo principus, atliks praktines užduotis, eksperimentuos bei ieškos sprendimų įvairiems technologiniams iššūkiams. Veiklos padės ugdyti ne tik techninius, bet ir kūrybinius, loginio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus.

„Airtech“ bepiločių orlaivių pilotas: „Misija – pakilti!“ (3–4 kl.) – mokiniai susipažins su dronų pasauliu, sužinos, kaip jie veikia, mokysis saugiai juos valdyti ir atliks pirmąsias praktines užduotis. Smagios veiklos skatins vaikus tyrinėti, eksperimentuoti ir drąsiai išbandyti naujus dalykus.

„Airtech“ bepiločių orlaivių pilotas: „Nuotykiai danguje“ (5–8 kl.) – mokiniai gilinsis į dronų sandarą ir valdymą, lavins pilotavimo įgūdžius simuliatoriuose bei skrydžių metu, spręs technologinius iššūkius ir susipažins su programavimo bei konstravimo pagrindais. Praktinės veiklos skatins savarankiškumą, kūrybiškumą ir gebėjimą ieškoti skirtingų sprendimų.

„Airtech“ bepiločių orlaivių pilotas: „Dangus be ribų“ (9–12 kl.) – mokiniai stiprins pažangius pilotavimo įgūdžius, gilins žinias apie bepiločių orlaivių technologijas, programavimą ir konstravimą. Jie analizuos, kaip dronai naudojami skirtingose srityse, atliks sudėtingesnes praktines užduotis ir turės galimybę išbandyti savo gebėjimus realiose situacijose.

Su NVŠ krepšeliu – nemokamai

„Airtech“ pamokos vyks kartą per savaitę, pamokos trukmė – 1,5 val.

Užsiėmimų kaina – 25 Eur/mėn., o  gaunantiems NVŠ krepšelius užsiėmimai vyks nemokamai.

„Airtech“ užsiėmimai – puiki proga vaikams ir jaunuoliams įgyti šiuolaikiniam žmogui svarbių įgūdžių. Kviečiu nepraleisti galimybės ja pasinaudoti. Valdyti droną – tai ne tik smagus nuotykis, leidžiantis mokiniams  pažvelgti į pasaulį iš paukščio skrydžio, bet ir galimybė lavinti reakciją, kūrybiškumą bei technologinį mąstymą“, – kalba K. Virgayle.

„Ypač kviečiame sugrįžti tuos Jonavos mokinius, kurie „Airtech“ lankė praėjusiais metais. Jau turimus įgūdžius jie galės dar labiau sustiprinti, išbandyti naujas veiklas ir priimti naujus iššūkius. O tiems, kurie prisijungs pirmą kartą, tai bus puiki proga žengti pirmuosius žingsnius į bepiločių orlaivių ir technologijų pasaulį“, – sako K. Virgayle.

Pernai „Airtech“ užsiėmimus lankė 93 Jonavos savivaldybės mokiniai. K. Virgayle džiaugiasi, kad Jonavos mokiniai „Airtech“ užsiėmimus lanko su dideliu entuziazmu.

„Vaikams ypač patinka galimybė įgytas žinias pritaikyti praktiškai, atlikti įvairias užduotis, išbandyti savo gebėjimus ir patirti, kaip technologijos veikia realiame pasaulyje“, – pasakoja K. Virgayle.

Šiemet dronų valdymo ir konstravimo paslapčių tikimasi išmokyti 100 Jonavos savivaldybės vaikų ir jaunuolių.

„Kuo daugiau išbandai, tuo daugiau išmoksti! Todėl kviečiame Jonavos mokinius sugrįžti į „Airtech“, drąsiai priimti naujus iššūkius, išbandyti savo gebėjimus ir atrasti dar daugiau įdomių galimybių bepiločių orlaivių pasaulyje“, – sako LINEŠA atstovė.

Tikslas – 14 „Airtech“ centrų visoje Lietuvoje

„Airtech“ dronų mokymo centrai pernai veiklą pradėjo Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose. Nuo šių metų rudens „Airtech“ užsiėmimai taip pat vyks ir Klaipėdoje, Plungėje, Ukmergėje bei Panevėžyje.

Planuojama, kad iki 2028 metų Lietuvoje veiks mažiausiai 14 tokių centrų, kuriuose bus apmokyta apie 7 tūkst. vaikų ir 1,7 tūkst. suaugusiųjų. Vien šiemet visoje Lietuvoje „Airtech“ centruose planuojama apmokyti apie 1200 mokinių.

„Airtech“ – tai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) sukurtas ir įgyvendinamas švietimo projektas, skirtas suteikti mokiniams ir suaugusiesiems dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių.

Projektą remia Švietimo, mokslo ir sporto ir Krašto apsaugos ministerijos, prie įgyvendinimo prisideda savivaldybės visoje Lietuvoje.

Registracija į mokymus čia.
Daugiau informacijos: https://www.linesa.lt/airtech/

Ginčas kilo dėl konkurso laimėtoja pripažintos UAB „Consolius LT“. Bendrovė konkurso metu pateikė informaciją apie banko suteiktą garantiją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši garantija buvo suklastota.

Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija nebuvo pakankamai apdairi. Dar daugiau - gavusi banko patvirtinimą, kad garantija suklastota, Infrastruktūros valdymo agentūra vis tiek pasirašė viešojo pirkimo sutartį su UAB „Consolius LT“.

Galiojanti banko garantija buvo pateikta tik jau pasirašius sutartį - tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas Kauno apygardos teismo sprendimas.

Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už netinkamai vykdytas pirkimo procedūras Infrastruktūros valdymo agentūrai pagrįstai skirta beveik 0,5 mln. eurų bauda. Ji sudaro 2,5 proc. pirkimo sutarties vertės.

Vis dėlto pats sandoris nebuvo panaikintas. Apeliacinis teismas įvertino tai, kad pirkimas susijęs ne tik su infrastruktūros atnaujinimu, bet ir su krašto apsauga, nacionaliniu saugumu bei Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais NATO ir Vokietijai.

„Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, atsižvelgiant į pirkimo tikslą ir objektą, taip pat į sudėtingą Lietuvos geopolitinę padėtį, blogėjančią saugumo situaciją regione, iš esmės gali sukelti neigiamus padarinius“, - rugpjūčio 27-ąją nurodė teisėjų kolegija.

Teismo vertinimu, sutarties panaikinimas galėtų sukelti realią grėsmę laiku neužtikrinti tinkamų sąlygų Lietuvoje dislokuojamiems sąjungininkams priimti ir jų veiklai. Tai, anot teismo, galėtų pažeisti tarptautinius įsipareigojimus, nacionalinio saugumo interesus ir lemti neproporcingus neigiamus padarinius valstybės gynybai.

Todėl, nors pirkimo procedūrose nustatyta reikšmingų pažeidimų, sutartį nuspręsta palikti galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Vis dėlto per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo ji gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Naujasis reglamentavimas aiškiai apibrėžia šildymo sezono pradžią ir pabaigą bei leidžia iš anksto jam pasiruošti.

„Manome, kad tai yra geras sprendimas, suteiksiantis daugiau aiškumo tiek gyventojams, tiek šilumos tiekėjams. Iki šiol šildymo sezono pradžia buvo siejama su savivaldybės sprendimais ir faktinėmis oro sąlygomis, todėl gyventojams neretai kildavo klausimų, kada bus pradėtas šildymas, kodėl jis pradedamas per anksti, ar per vėlai. Nauji valstybės lygmens sprendimai tai sureguliuoja. Tuo pačiu norime pasidžiaugti, kad visuose Jonavos daugiabučiuose, kurių šilumos ūkį prižiūri Jonavos šilumos tinklai, visi šilumos punktai yra automatizuoti, todėl jiems bus taikoma naujoji taisyklė. 

Gyventojai neturėtų nerimauti ir dėl per didelio šilumos suvartojimo, nes automatizuoti šilumos punktai reguliuoja, kad būtų patiekta būtent tiek šilumos, kiek tuo metu reikia pastatui“, – sako bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Kaminskas.

Primename, kad daugiabučių gyventojai, kaip ir iki šiol, galės patys priimti sprendimą dėl kitokios šildymo sezono pradžios. Tam turės pritarti daugiau nei 50 proc. namo gyventojų, tačiau turi būti užtikrinta higienos normose nustatyta vidaus patalpų temperatūra.

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija

Apie 11.57 val. Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai pranešta, kad Būdų III kaime kaimynai kieme degina šiukšles, o aplink sklinda aitrūs dūmai.

Ugniagesiams atvykus paaiškėjo, kad atviroje teritorijoje buvo deginamos gamtinės atliekos.

Kaip nurodoma įvykių suvestinėje, buvo išlaikyti reikiami atstumai, todėl pavojaus aplinkiniams nekilo.

Vaizdo įrašą, kurį rasite ČIA, vienoje socialinio tinklo grupėje paskelbęs žmogus klausė, kur gyventojams kreiptis dėl, jo teigimu, Rukloje kylančių problemų. Įrašas sulaukė itin aštrių reakcijų - dalis komentatorių ragino spręsti situaciją institucijų pagalba, tačiau netrūko ir atvirų raginimų smurtui bei įžeidžiančių pasisakymų apie romų bendruomenę.

Kai kurie gyventojai teigė besijaučiantys nesaugiai ir pasakojo apie neva pasikartojančius konfliktus, triukšmą, šiukšlinimą bei kitus viešosios tvarkos pažeidimus.

„Jeigu čia gyveni, laikykis čia galiojančių taisyklių, gerbk kaimynus ir viešąją tvarką. Įstatymai ir taisyklės yra vienodi visiems“, - rašė vienas diskusijos dalyvis.

Kitas komentatorius ragino nedaryti išvadų apie visą bendruomenę dėl atskirų žmonių elgesio: „Nėra blogų tautų - yra tik blogų individų, tačiau blogų individų buvimas tikrai nereiškia, kad bloga visa tauta.“

Diskusijoje pasisakė ir žmogus, prisistatantis romų bendruomenės atstovu. Jis teigė, kad socialiniuose tinkluose paviešinta tik dalis konflikto ir esą neparodytos aplinkybės, kurios vyko prieš filmuotą epizodą. Jo teigimu, kai kurie žmonės savaitgaliais konfliktuoja prie romų gyvenamosios vietos, tranko duris ir taip trikdo gyventojų, tarp jų ir vaikų, ramybę. Jis klausė, kodėl nepaskelbta visa vaizdo įrašo versija ir kas tiksliai vyko prieš prasidedant užfiksuotoms muštynėms.

Svarbu tai, kad socialiniuose tinkluose pateikiami teiginiai ir kaltinimai kol kas nėra oficialiai patvirtinti. Viešoje erdvėje paskelbtas vaizdo įrašas taip pat neleidžia nustatyti visų konflikto aplinkybių.

Apie muštynes Rukloje rugpjūčio 24 dieną pranešė ir policija. Pareigūnų duomenimis, apie 9.50 val. Ruklio gatvėje viešoje vietoje susimušė 1971 metais gimusi moteris, 1989 metais gimęs vyras bei kiti nenustatyti asmenys. Vyrui nustatytas 0,51 promilės girtumas.

Kol kas lieka neatsakyta, kas tiksliai sukėlė konfliktą ir kas buvo jo dalyviai. Socialiniuose tinkluose kilusi diskusija rodo, kad situacija Rukloje tapo jautria tema, tačiau gyventojų išsakytus nusiskundimus ir kaltinimus gali įvertinti tik atsakingos institucijos, nustačiusios konkrečius pažeidimus ir jų aplinkybes.

Lietuvoje registruota daugiau kaip 220 tūkst. mėgėjų sodo žemės sklypų. Jie yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sodininkus tiesiogiai veikia sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, infrastruktūros, aplinkosaugos, kaimo plėtros ir regioninės politikos.

Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio ar gyvenamos teritorijos. Tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis jos suvartojama šeimose, dalijamasi su artimaisiais, dalis realizuojama vietoje ar ūkininkų turgeliuose. Tai išskaidyta ir statistikoje ne visada matoma, tačiau reali vietos maisto gamyba.

Maistą auginame, tačiau paramos sistemoje mūsų nėra

Mėgėjų sodų sklypų savininkai negali pretenduoti į tiesiogines Europos Sąjungos žemės ūkio išmokas ar investicinę paramą. Asociacija ir nekelia klausimo, kad už kiekvieną sode užaugintą obuolį, uogakrūmį ar daržovių lysvę turėtų būti mokama subsidija.

Tačiau kyla kitas, daug praktiškesnis klausimas: jeigu sodininkų bendruomenės yra įsikūrusios žemės ūkio paskirties teritorijose, jose realiai auginamas maistas, o didelė dalis bendrijų yra regionuose, kodėl joms nėra pritaikytų valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo priemonių bendrajai infrastruktūrai?

Sodų teritorijose dešimtmečius kaupiasi kelių, vandentvarkos, melioracijos, lietaus vandens nuvedimo, vandentiekio, nuotekų, elektros infrastruktūros ir teritorijų planavimo problemos. Daug kur jas bendruomenės sprendžia savo lėšomis, nors kalbame apie teritorijas, kurios teisiškai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir yra regionų gyvenamosios bei ūkinės struktūros dalis.

Asociacijai susidaro įspūdis, kad žemės ūkio paramos sistema lengviau pasiekiama stambiausiems žemvaldžių subjektams, o labai smulkūs žemės naudotojai ir sodininkų bendruomenės lieka už atskirų priemonių ribų. Todėl kalbėdami apie žemės ūkio ir kaimo plėtrai skiriamas lėšas turime klausti ne tik, kam mokamos išmokos, bet ir ar dalis finansavimo galėtų pasiekti bendrąją infrastruktūrą teritorijose, kuriose žmonės realiai gyvena, prižiūri žemę ir augina maistą.

Tarp savivaldybių ir ministerijos

Sodininkų bendrijos ne vienus metus susiduria su instituciniu užribiu. Sprendžiant infrastruktūros ar žemės naudojimo problemas savivaldybėse neretai primenama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje ir klausimus turi spręsti žemės ūkio ministerija.. Atsigręžus į Žemės ūkio ministeriją, sodininkų atstovų prie sprendimų priėmimo stalo neprileidžiami.

„Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą. Jei mūsų bendruomenės yra žemės ūkio paskirties teritorijose, Žemės ūkio ministerija turi matyti ir mūsų problemas“, – sako Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

Ministro kova su „sofos ūkininkais“

„Ministrui Kęstučiui Mažeikai viešojoje diskusijoje paskelbus kovą su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“, sodininkai į šią diskusiją žvelgia ir su šiek tiek saviironijos. Pagal tokį apibūdinimą mes beveik visi galėtume būti pavadinti „sofos ūkininkais“. Tad ministrui pradėjus kovą su „sofos ūkininkais“ nežinome, ko mums laukti – gal ir mes vieną dieną tapsime nebereikalingi vien todėl, kad esame maži? Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, natūraliai kyla klausimas: kas toliau laukia 220 tūkstančių sodų sklypų savininkų?“ – sako J. Ravinis.

Kodėl kreiptasi į Vyriausybės vadovą

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija mato ir platesnę atstovavimo problemą. Svarbūs žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia aptariami su didžiųjų žemės ūkio sektoriaus organizacijų atstovais. Tuo tarpu sodininkų bendruomenė, nors jos naudojami sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir ją tiesiogiai veikia dalis priimamų sprendimų, į susitikimus, darbo grupes ir sprendimų derinimą nėra įtraukiama.

Todėl 2026 m. rugpjūčio 24 d. Asociacija oficialiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį ir labiau subalansuotą skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio bei kaimo politiką.

Asociacija prašo:

• įtraukti jos deleguotą atstovą į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komiteto veiklą;

• sudaryti galimybę dalyvauti Žemės ūkio ministerijos darbo grupėse, kai svarstomi žemės naudojimo, kaimo plėtros, sodininkų bendrijų, smulkiųjų žemės naudotojų ir regionams aktualūs klausimai;

• informuoti Asociaciją apie planuojamus posėdžius ir konsultacijas, kuriuose sodininkų bendruomenės dalyvavimas būtų tikslingas;

• įvertinti galimybę sukurti ar pritaikyti finansavimo priemones sodininkų bendrijų bendrajai infrastruktūrai – keliams, vandentvarkai, melioracijai ir kitoms regionams aktualioms problemoms spręsti.

„Mes neprašome privilegijų ir nesakome, kad kiekvienas sodininkas turi gauti tiesioginę išmoką. Prašome elementaraus dalyko – kad daugiau kaip 220 tūkst. sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai. Šiandien dažniausiai girdimi dideli ir profesionaliai organizuoti sektoriaus dalyviai, tačiau valstybės politika negali pamiršti pačių mažiausių“, – pabrėžia J. Ravinis.

Jeigu valstybė randa būdų kontroliuoti pačius mažiausius, ji turi rasti būdą juos ir išgirsti.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pranešimas 

„Girdime mokytojų bendruomenės nuomones ir pastabas, kad programos per plačios, kai kurių dalykų temos išdėstytos nelogiškai, nenuosekliai. Tad šiemet buvo sudarytos mokomųjų dalykų tarybos, kurios peržiūrėjo bendrąsias programas, išanalizavo ir pateikė savo siūlymus. Nebuvome iškėlę tikslo keisti bendrąsias programas, tai tik tikslinės nedidelės korekcijos, padėsiančios mokytojams sklandžiau išdėstyti ugdymo turinį naujais mokslo metais“, – sako ministrė Raminta Popovienė.  

Matematikos bendrosios programos pakeitimai orientuoti į turinį: bus mažiau perteklinių uždavinių, aiškesnės formuluotės ir labiau mokinių amžių atitinkantys uždaviniai. III–IV gimnazijos klasių B kurse atsisakoma su tangentu susijusių temų, A kurse – parametrinių lygčių nagrinėjimo, o abiejuose kursuose nebelieka „Įvado į statistinę duomenų analizę“.

Lietuvių kalbosir literatūros bendrojoje programoje nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse įtraukiama į 5 klasės turinį ir sistemingai įtvirtinama vėlesnėse klasėse. Tokio temų nuoseklumo buvo pasigedęs ne vienas lituanistas, dirbantis mokykloje. Naujas turinio išdėstymas padės užtikrinti rašybos mokymo tęstinumą tarp pradinio ir pagrindinio ugdymo ir sudarys sąlygas svarbiausius raštingumo pagrindus įtvirtinti žemesnėse klasėse. Į rekomenduojamų skaitinių sąrašą penktoje klasėje sugrąžinamas J. K. Rowling „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. 

Istorijos bendrojoje programoje patvirtinta iki 2027–2028 mokslo metų pratęsti laikotarpį, per kurį dalis temų nebus įtraukiamos į brandos egzamino užduotis, taip suteikiant daugiau laiko programai įgyvendinti ir mažinti mokymo(-si) krūvį. Pakoreguotoje programoje iki 2027–2028 mokslo metų į valstybinių brandos egzaminų (VBE) pirmosios dalies užduoties turinį neįtraukiama tema „Istorikas, istorija ir istorinė kultūra“, o į VBE antrosios dalies užduoties turinį – tema „Religija ir mentalitetai“. Papildomai iki 2027–2028 mokslo metų į VBE pirmosios dalies užduoties turinį bus neįtraukiama tema „Žmogus ir aplinka“.

Geografijos bendrojoje programoje „Urbanizacijos“ tema iš III gimnazijos klasės perkelta į IV klasę. Šis pokytis palies mokinius, kurie šiais mokslo metais pradės mokytis III gimnazijos klasėje.  

Biologijos bendroji programos pakeitimai orientuoti į turinio aiškumo, nuoseklumo ir mokinių supratimo stiprinimą. Tikslinamos sąvokos bei formuluotės, mažinama perteklinė mokymo(si) turinio apimtis tų temų, kuriose nėra būtinybės gilintis į sudėtingus procesus. Dalis temų labiau orientuojamos į gebėjimą atpažinti, aptarti ir suprasti pagrindinius biologijos principus bei jų taikymą.

Fizikos bendrojoje programoje tikslinamas III ir IV gimnazijos klasių mokymo(si) turinys, mažinama jo apimtis. Patikslinami energijos, elektros ir magnetizmo, svyravimų ir bangų bei kitų fizikos temų aprašai, aiškiau apibrėžiama tai, kas ir kiek išsamiai turi būti nagrinėjama, atsisakoma perteklinio turinio.

Informatikos bendrojoje programoje tikslinamas skaitmeninio turinio kūrimo, algoritmų ir programavimo mokymo(si) turinys. Detalizuojamas darbo su skaičiuokle, duomenų tipais ir struktūromis, failais, programų testavimu ir taisymu aprašymas. Taip pat tikslinami atskiri 7–8, 9–10 (I–II gimnazijos) ir III–IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimų lygių požymiai.

Nacionalinė švietimo agentūra yra sudariusi 15 mokomųjų dalykų tarybų, jos ir toliau tęs darbą. Į jas įeina mokytojai praktikai bei švietimo ekspertai. Pagrindinė kryptis, vienijanti skirtingų dalykų tarybų siūlymus, yra mokymosi turinio siaurinimas ir formuluočių tikslinimas.

Pakoreguotos bendrosios ugdymo programos

Ugdymo įstaigose lankėsi mero patarėja Birutė Gailienė, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė, Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė, Kultūros ir sporto poskyrio vedėja Rita Lisauskienė.

Jonavos rajono ugdymo įstaigos atnaujinamos kasmet. Šią vasarą įvairūs darbai vyko ne vienoje rajono mokykloje ir darželyje. Šiemet iš Jonavos rajono savivaldybės biudžeto ugdymo įstaigoms taip pat nupirkti 25 išmanieji ekranai.

Šveicarijos progimnazijoje vienas didesnių šios vasaros darbų – pastato stogo dangos atnaujinimas. Įstaigoje taip pat atnaujintas socialinio pedagogo kabinetas ir skaitykla.

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje įrengta moderni renginių salė su nauja apšvietimo ir garso įranga, vaizdo ekranais bei garso įrašų studija. Gimnazijoje taip pat vyksta universalaus dizaino sprendimų diegimo darbai, kuriais siekiama ugdymo įstaigos erdves geriau pritaikyti skirtingų poreikių turintiems mokiniams.

Numatyta įrengti du visus pastato aukštus jungiančius liftus ir pritaikyti sanitarines patalpas. Atnaujinamos ir antrojo aukšto klasės.

Pokyčiai vyksta ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jonavos vaikų lopšelyje-darželyje „Bitutė“ šiuo metu remontuojamos ikimokyklinės grupės patalpos ir įsigyjami nauji baldai. 

Jonavos Panerio pradinėje mokykloje naujus mokslo metus mokiniai pasitiks atnaujintoje bibliotekoje.

„Dalis darbų dar tęsis ir prasidėjus mokslo metams, todėl kurį laiką gali tekti patirti tam tikrų nepatogumų. Tačiau galutinis tikslas – šiuolaikiškos, patogios ir skirtingiems vaikų poreikiams pritaikytos erdvės, kuriose būtų gera mokytis“, – sako mero patarėja Birutė Gailienė.

Pirmąjį 2026 m. pusmetį II pakopoje sudaryta beveik 30 tūkst. naujų kaupimo sutarčių. Viena iš priežasčių – apčiuopiamas rezultatas: žmonės pamatė realiai sukauptas sumas ir tai, kad vidutiniškai fondų sugeneruota grąža daugiau nei dvigubai viršijo jų pačių įmokas. 

Tačiau atsiėmus pinigus atsirado kitas klausimas – ką su jais daryti. Sąskaitoje laikomi pinigai savaime neauga, o jų vertę mažina infliacija. Nežinant, kaip juos įdarbinti, ir nenorint investuoti savarankiškai, paprastu būdu pasirūpinti savo finansine ateitimi tampa kaupimas II pakopoje – joje investavimu, įmokų reguliarumu ir ilgalaikiu kaupimu rūpinasi šios srities profesionalai. 

Tam tikra prasme jau pats klausimas, kur toliau laikyti ar investuoti atsiimtas lėšas, primena, kokią funkciją atliko II pakopa. Todėl natūralu, kad gyventojai grįžta joje kaupti. 

Ilgalaikio investavimo nauda 

Pensijų fondai ir toliau augina solidžią grąžą. Nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondų vidutinė grąža pasiekė 109 proc., o kai kurių akcijų fondų – viršijo 130 proc. Tačiau būtent laikas ir kaupimo stabilumas leidžia geriems fondų rezultatams virsti reikšminga sukaupta suma. Reguliariai investuojamos įmokos ilgainiui augina ne tik sukauptą sumą, bet ir vis didesnę jos dalį sudarančią investicinę grąžą. 

Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kartu su valstybės paskata kas mėnesį skirtų apie 110 eurų, o vidutinė metinė grąža siektų 9 proc., pradėjęs kaupti nuo 18 metų iki 65-erių asmuo teoriškai sukauptų apie 860 tūkst. eurų, o pradėjęs nuo 35-erių – vos apie 187 tūkst. eurų. 

Nors tai yra tik iliustracinis skaičiavimas, nes grąža, atlyginimai ir valstybės paskata laikui bėgant kinta, jis aiškiai parodo laiko svarbą – pradėjus vėliau ar kaupimą nutraukus, sudėtinių palūkanų efektas ir rezultatas reikšmingai mažėja. 

Gyventojams palanki ir pati II pakopos struktūra. Kitaip nei daugelyje kitų investavimo priemonių, čia gyventojams taikomas pinigų investavimo ir administravimo mokestis yra ribojamas įstatymu. Kitaip nei „Sodros“ pensija, II pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos, o prie kaupimo prisideda ir valstybė, reikšmingai didindama galutinę sumą. 

Ilgalaikiam kaupimui svarbūs ir gyvenimo ciklo fondai – juose investavimo rizika pritaikoma pagal amžių. Jaunesniems ji – didesnė, nes yra daugiau laiko atlaikyti rinkų svyravimus ir siekti didesnės ilgalaikės grąžos, o artėjant pensijai rizika mažinama, kad sukauptas turtas būtų stabilesnis. 

Gimstamumas sumažėjo kone perpus 

Kodėl apie kaupimą svarbu kalbėti jau dabar? 2015 m. Lietuvoje gimė 30,1 tūkst. vaikų, o 2025 m. – vos 17,6 tūkst., arba 42 proc. mažiau. 2026 m. gimusiųjų ir vėl buvo mažiau nei prieš metus, o pensinio amžiaus kasmet sulaukia virš 40 tūkst. Lietuvos gyventojų. 

Mažėjant būsimų dirbančiųjų kartoms, vis didesnė našta teks viešajai pensijų sistemai. Lietuvos banko skaičiavimu, vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius gali sumažėti nuo 2,2 šiemet iki 1,4 2050 m. Todėl vien valstybės sprendimų nepakaks – už būsimas pajamas senatvėje vis daugiau atsakomybės turės prisiimti ir pats žmogus. 

Galima sparčiau didinti „Sodros“ pensijas, naudoti rezervą ar ieškoti kitų trumpalaikių priemonių, tačiau jos neišsprendžia problemos, iš ko pensijos bus mokamos po kelių dešimtmečių. 

Kol kas geresnio modelio už derinį, kai dalį pensijos užtikrina valstybės perskirstomos dirbančiųjų įmokos, o dalį žmogus sukaupia pats, pasaulis nesugalvojo. Tad šiuo metu būtų racionalu remtis, tobulinti bei stiprinti jau veikiančią daugiapakopę kaupimo sistemą. 

Žmonių grįžimas į kaupimą yra pozityvus signalas. II pakopa išlieka optimaliu ir paprastu būdu taupyti disciplinuotai, tad vis daugiau gyventojų įvertina ne tik šiandien atsiimamą sumą, bet ir tai, iš ko reikės gyventi po kelių dešimtmečių. 

LIPFA inf. 

Naujausiais ESO duomenimis, šiuo metu Jonavos rajone elektros tiekimas yra sutrikęs 4,7 tūkst. klientų. Rajone fiksuoti 165 elektros tiekimo sutrikimai.

Didžiausias poveikis Jonavos rajone buvo fiksuojamas šeštadienio vakarą - tuo metu buvo užfiksuoti 56 elektros tiekimo sutrikimai ir beveik 10 tūkst. paveiktų vartotojų.

Tačiau gyventojų komentarai rodo, kad daliai rajono žmonių elektros vis dar nėra nuo pat šeštadienio.

„Sodų bendrija Neris neturim elektros. Jau nuo šeštadienio“, - rašė gyventojas.

„Londonas nuo šeštadienio be elektros.“

Ragožių gyventojai teigė elektros laukiantys jau šeštą dieną, o pusė gyvenvietės vis dar likusi be elektros.

Apie elektros tiekimo sutrikimus taip pat pranešta Gulbiniškiuose, Panoteriuose, Albertavoje, Gaižiūnuose, Bajoriškiuose, Vaivadiškėse, Užupiuose, Dubiuose, Kabeliuose, Baltromiškėse, Mantromiškėse ir kitose rajono vietovėse.

Gyventojai komentaruose minėjo ir sodų bendrijas „Užuovėja“, „Gojelis“, „Pušynas“, „Ridikas“, „Neris“.

Kai kuriems gyventojams teko susidurti ir su situacija, kai ESO informavo apie esą pašalintą gedimą, nors elektros jų namuose vis dar nebuvo.

„Gulbiniškiai. Neturim elektros, nors vakar gavome žinutę, kad gedimas pašalintas.“

Panoterių gyventoja rašė, kad jos gatvėje ir toliau nėra elektros, o nutraukti laidai buvo tik patraukti nuo kelio.

„Panoteriai, Piliakalnio gatvė. Be elektros.... Nuo šeštadienio...“

„Vaivadiškių km. Tvenkinio g. nuo šeštadienio be elektros.“

„Gaižiūnuose nėra elektros ir nežinia kada bus.“

Kai kuriose vietose žmonės elektrą jau atgavo. Viena gyventoja pasidalijo, kad po penkių dienų laukimo elektra pagaliau atsirado:

„Dėkui Dievui, šiandien 11.30 val. atsirado, buvom tokioj pat situacijoj, nei ryšio, nei vandens penkta diena.“

Elektros nebuvimas daliai žmonių reiškia ir vandens problemą. Taurostos gatvės gyventoja, trečiadienį paskambinusi į redakciją, pasakojo, kad jos namuose nėra elektros, todėl neveikia ir šulinio vandens siurblys.

ESO teigia, kad Jonavos rajone elektros tiekimo atkūrimo darbai tęsiami, tačiau konkreti elektros atstatymo trukmė priklauso nuo kiekvieno gedimo pobūdžio ir tinklui padarytos žalos.

Tuo metu gyventojams svarbiausias klausimas išlieka vienas - kada jų namuose pagaliau atsiras elektra?

Nuolatos atnaujinama informacija apie elektros tiekimo atstatymo laiką ESO: | ESO - Energijos skirstymo operatorius

ESO primena, kad pastebėjus nutrūkusius ar ant žemės gulinčius elektros laidus, apgadintus elektros tinklo įrenginius ar pavojingai ant linijų užvirtusius medžius, prie jų artintis negalima. Apie pavojingą situaciją būtina pranešti ESO trumpuoju numeriu 1852.

Visa informacija apie nuostolių kompensavimą pateikiama ESO internetiniame puslapyje
ESO kompensuos klientams tiesioginius audros nuostolius, jeigu elektros tiekimo atstatymas užtruks ilgiau nei 72 val. | ESO - Energijos skirstymo operatorius

,,ESO deda visas pastangas kuo greičiau atkurti elektros tiekimą, tinklo tvarkymo darbai vykdomi trečią parą iš eilės. Visoje Lietuvoje  yra sustiprintos pajėgos, dirba 400 operatyvinių brigadų ir 45 dispečeriai, tačiau pažeidimų mastas yra didžiausias užfiksuotas per kelis dešimtmečius. ESO prašo gyventojų būti kantriems – dėl didelio pažeidimų masto elektros tiekimo atstatymas gali užtrukti", - teigiama ESO atstovės ryšiams su visuomene Rasos Juodkienės atsakyme.

Sūris „Džiugas“, „Lietuviškas skilandis“, Parmos kumpis, „Champagne“, „Feta“ - nors šie produktai labai skirtingi, juos vienija ES maisto kokybės sistemos. Jos teisiškai saugo autentiškus maisto produktus ir gėrimus, išsiskiriančius savo kilme ar tradiciniu gamybos būdu, nuo klastojimo bei garantuoja griežtą gamybos kontrolę. VMVT paaiškina, ką reiškia ant tokių produktų matomi SKVN, SGN ar GTG ženklai ir kaip juos atpažinti. 

Kai produkto išskirtinumą lemia jo kilmė 

Maisto produktai su saugoma geografine nuoroda (SGN) arba saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) pasižymi ypatingomis savybėmis, kurias nulemia jų pagaminimo ar žaliavų auginimo vieta. Tam įtakos gali turėti konkrečios vietovės klimatas, dirvožemis, naudojamų žaliavų savybės, taip pat iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, ilgametė gamybos metodų bei receptūrų patirtis. 

Vienas lietuviškų pavyzdžių - sūris „Džiugas“, įtrauktas į Saugomos geografinės nuorodos (SGN) sistemą. Europos Komisija jo pavadinimą į oficialų registrą įtraukė 2019 metais. Tai reiškia, kad sūris turi išskirtinį ryšį su konkrečia geografine vietove - Telšių regionu. Kad produktas gautų šį ženklą, bent vienas jo gamybos etapų - gamyba, perdirbimas ar paruošimas  privalo vykti būtent toje teritorijoje. 

Parmos kumpis („Prosciutto di Parma“) priklauso Saugomos kilmės vietos nuorodos sistemai (SKVN). Tai viena griežčiausių ES maisto kokybės sistemų - ji reikalauja, kad visi procesai, nuo kiaulių auginimo ir šėrimo iki kumpio sūdymo bei ilgalaikio vytinimo, vyktų tik griežtai apibrėžtame Parmos regione Italijoje. 

Tokiai pat sistemai priklauso ir „Champagne“. Teisiškai šiuo vardu gali vadintis tik tas putojantis vynas, kurio vynuogės užaugintos ir pats gėrimas pagal tradicinį metodą (Méthode Champenoise) pagamintas išskirtinai Šampanės regione Prancūzijoje. 

Sutarties sudarymo ir vykdymo etapuose pasitaikė atvejų, kai sutartys kurį laiką vykdytos be privalomų banko garantijų ar laidavimo raštų, taip perkančiajai organizacijai prisiimant nepagrįstą finansinę riziką ir neužtikrinant valstybės finansinės apsaugos.

Rekomendacijos: trumpesni terminai ir 100 proc. privačių interesų deklaravimas
  
Siekdama, kad krašto apsaugos sistemoje būtų užtikrinti aukščiausi skaidrumo standartai ir operatyvesnis pirkimų organizavimas, Valstybės kontrolė teikė konkrečias rekomendacijas:

• Krašto apsaugos ministerijai rekomenduota aiškiai atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimti įgaliotų subjektų kompetencijas bei atsakomybę, nustatyti sprendimų derinimo eigą ir terminus. Siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tik tam įgalioti subjektai, o derinimas sutrumpėtų ir truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.
• Siekiant didinti skaidrumą, išvengti interesų konfliktų bei priimtų sprendimų šališkumo rizikos, Ministerijai taip pat rekomenduota apibrėžti kitų asmenų, dalyvaujančių pirkime arba galinčių daryti įtaką jo rezultatams, grupę ir jiems taikomas interesų konfliktų prevencijos bei kontrolės priemones ginkluotės pirkimuose (įskaitant atliekamus pagal išimtis). Numatoma, kad įgyvendinus šias rekomendacijas 100 proc. pirkimuose ir jų sprendimuose dalyvaujančių asmenų bus tinkamai deklaravę privačius interesus.
• Gynybos resursų agentūrai rekomenduota stiprinti pirkimų kontrolę bei užtikrinti viešųjų pirkimų principus ir reikalavimus atitinkantį procesą. Kiekviename ginkluotės ir karinės įrangos pirkime įsipareigota atlikti ir dokumentuoti rinkos analizę ar rinkos konsultaciją, užtikrinant pokyčių konkrečiame sektoriuje ar technologijose ir kitų rinkos siūlomų alternatyvų, galimų tiekėjų bei kainų įvertinimą. Kartu nustatyta pirmenybę teikti tiekėjų apklausai raštu, kad būtų užtikrintas sprendimų priėmimo atsekamumas ir pagrįstumas.

Valstybės kontrolės inf. 

Bendras naujosios aikštelės plotas 25 tūkst. kv. metrų. Joje įrengta 912 automobilių stovėjimo vietų, iš kurių 96 skirtos žmonių su individualiais poreikiais transportui. Taip pat įrengta 10 vietų elektromobiliams su įkrovimo stotelėmis, dar 10 vietų numatyta įrengti ateityje. Atidarius naują aikštelę, bendras automobilių stovėjimo vietų skaičius oro uosto prieigose išaugo iki 2445 – maždaug 60 proc.  

Vienas naujojo objekto akcentų – iš viršutinio aikštelės aukšto atsiverianti panorama į lėktuvų kilimo ir nusileidimo taką. Tai pirmoji tokia infrastruktūrinė erdvė Kauno oro uoste, suteikianti galimybę keleiviams, juos lydintiems asmenims bei aviacijos entuziastams stebėti kylančius ir besileidžiančius orlaivius.   

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Kauno oro uostas aptarnavo 974 tūkst. keleivių – beveik 6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šiuo metu iš Kauno keleiviams siūlomos 26 skrydžių kryptys.  

„Kauno oro uostas šiandien yra svarbus viso regiono susisiekimo objektas, kuriame sparčiai auga tiek keleivių srautai, tiek skrydžių skaičius, todėl turime auginti ir infrastruktūrą. Naujoji aikštelė ne tik padeda spręsti automobilių stovėjimo vietų klausimą ir suteikia daugiau patogumo keleiviams, bet ir atliepia oro uoste veikiančių orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonių bei partnerių personalo poreikius“, – sako laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.  

Lietuvos oro uostų investicijos į naujosios aikštelės  infrastruktūrą siekė 10 mln. Eurų. Statybos darbai buvo atliekami kartu su įmone „KRS“, o naujosios aikštelės operatorius – bendrovė „Stova“, valdanti prekės ženklą „Unipark“. Su šia įmone pasirašyta septynerių metų trukmės sutartis.  

Naujoje aikštelėje veikia skaitmenizuota valstybinio numerio automatinio atpažinimo sistema, kuri nuskaito transporto priemonės numerį įvažiuojant ir išvažiuojant. Keleiviams užtikrintas itin paprastas atsiskaitymas – jie gali mokėti savitarnos kasose, mobiliojoje programėlėje arba iš anksto rezervuodami stovėjimo vietą internetu.  

Aikštelėje pritaikyti šiuolaikiški ir ilgaamžiai infrastruktūros sprendimai: įrengta tarpaukštinė hidroizoliacija, nerūdijančio plieno deformacinių siūlių profiliai, o pakilimo ir nusileidimo rampos suformuotos „S“ trajektorija, kad judėti automobiliais tarp aukštų būtų patogu ir paprasta. Parkavimo vietų ir eismo žymėjimui pasirinkti epoksidiniai dažai, užtikrinantys didesnį dangos ilgaamžiškumą.  

Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje 

„Šiemet ypač neramina didėjantis sužeistų nepilnamečių skaičius, daugiau nei pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų yra nepilnamečiai. Vien griežtindami taisykles situacijos nepakeisime. Labai svarbus ir švietimas. Jeigu tėvai vaikui nuperka paspirtuką ar kitą mikrojudumo priemonę, jie turi pasirūpinti, kad vaikas mokėtų ja saugiai naudotis ir suprastų, kaip elgtis kelyje. Prie to turi prisidėti ne tik tėvai, mokyklos, policija, bet ir kitos institucijos. Turime padaryti viską, kad tiek suaugusieji, tiek vaikai Lietuvos keliuose jaustųsi saugiau ir būtų išsaugota kuo daugiau gyvybių“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

2025 m. TKA atliktame saugaus eismo žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 11,8 tūkst. 1–12 klasių mokinių iš daugiau kaip 400 Lietuvos mokyklų. Užduotys buvo pritaikytos skirtingo amžiaus mokiniams: 1–4 klasių mokinių buvo vertinamos žinios apie pėsčiųjų, dviračių ir paspirtukų vairuotojų elgesį, 5–8 klasių mokiniai vertino įvairių eismo situacijų pavojingumą, o 9–12 klasių mokinių buvo tikrinamos Kelių eismo taisyklių žinios.

Tačiau vaikų elgesio stebėjimas realiomis eismo sąlygomis parodė, kad taisyklių žinojimas ne visada reiškia saugų elgesį.

Taisykles žino, bet pavojų įvertina ne visada

TKA specialistai prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų stebėjo 2 200 vaikų elgesį eisme – kaip jie elgiasi prie pėsčiųjų perėjų ir dviračių pervažų, važiuoja dviračiais bei paspirtukais. Taip pat stebėta, kaip ir kur tėvai išleidžia vaikus prie mokyklų.

Rezultatai parodė, kad net 81 proc. paspirtukų vairuotojų ir 49 proc. dviračių vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją.

Nesaugiai elgėsi ir dalis pėsčiųjų – 33 proc. prieš eidami per pėsčiųjų perėją neįsitikino, kad ją pereiti saugu, o 8 proc. eidami per perėją naudojosi mobiliuoju telefonu.

TKA tyrimas parodė, kad nors dauguma mokinių teigia žinantys saugaus eismo taisykles, realiose situacijose jų elgesys ne visuomet atitinka turimas žinias. Vaikams trūksta patirties, jie ne visada geba tinkamai įvertinti riziką, o jų elgesiui įtakos turi ir bendraamžių bei suaugusiųjų pavyzdys.

Prieš rugsėjo 1-ąją svarbu mokyti ne tik taisyklių

Vaikui svarbu priminti, kad prieš einant per gatvę reikia apsidairyti, tačiau vien to nepakanka. Jis turi suprasti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip įvertinti situaciją.

Ar artėjančio automobilio vairuotojas mane mato? Ar stovintis automobilis neužstoja kitos transporto priemonės? Ar prie perėjos artėjantis automobilis iš tiesų lėtėja? Ar važiuodamas dviračiu arba paspirtuku spėsiu sustoti, jeigu situacija netikėtai pasikeis? Tokie klausimai padeda vaikui ne tik prisiminti taisykles, bet ir suprasti, kodėl svarbu jų laikytis. 

Prasidedant mokslo metams TKA rekomenduoja tėvams kartu su vaiku nueiti ar nuvažiuoti jo kasdienį kelią į mokyklą, ypač jeigu vaikas šiuo maršrutu savarankiškai keliaus pirmą kartą.

Pakeliui verta aptarti sudėtingesnes maršruto vietas ir paskatinti vaiką pačiam jas įvertinti: kur gali būti prasčiau matomas artėjantis automobilis, kur matomumas ribotas, kurią vietą saugiausia pasirinkti gatvei pereiti ir kaip reikėtų elgtis netikėtai pasikeitus situacijai.

Taip vaikas mokomas ne tik laikytis taisyklių, bet ir savarankiškai vertinti aplinką bei numatyti galimą pavojų.

Vaikų saugumas priklauso ne tik nuo jų elgesio

TKA duomenys rodo, kad vaikų saugumas priklauso ne vien nuo jų pačių sprendimų. 2022–2025 m. 100 metrų spinduliu aplink Lietuvos mokyklas ir darželius įvyko 201 eismo įvykis, per kuriuos buvo sužaloti 182 vaikai.
Tyrimo metu taip pat vertinta eismo aplinka prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų. Rezultatai parodė, kad vaikų saugumui svarbus ne tik jų elgesys, bet ir eismo organizavimas bei infrastruktūra – greičio valdymo priemonės, saugios pėsčiųjų perėjos ir tinkamai įrengtos vaikų išlaipinimo bei paėmimo vietos.

Tyrimo metu pastebėta, kad viena pavojingiausių situacijų prie mokyklų – chaotiškas vaikų išlaipinimas ir paėmimas. Kai automobiliai statomi dviem eilėmis, prie pėsčiųjų perėjų ar ant jų, o vaikai išleidžiami tam nepritaikytose vietose, prastėja matomumas ir didėja pavojingų situacijų tikimybė. Noras vaiką išleisti kuo arčiau mokyklos įėjimo ne visada reiškia, kad pasirinkta vieta yra saugiausia.

Vaikai mokosi ir stebėdami suaugusiuosius

TKA atkreipia dėmesį, kad vaikų saugaus elgesio įpročiai formuojasi kasdienėje aplinkoje. Todėl svarbu ne tik kalbėti apie taisykles, bet ir patiems jų laikytis – segėti saugos diržus, gatvę kirsti leistinose vietose, nesinaudoti telefonu einant per pėsčiųjų perėją, o prie mokyklų automobilius statyti ir vaikus išleisti tam skirtose vietose.

Rugsėjo 1-osios rytą vairuotojams taip pat svarbu įvertinti pasikeitusį eismą. Prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų ir gyvenamuosiuose rajonuose bus daugiau vaikų, todėl vairuotojai turėtų pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų laiku pastebėti vaiką ir sureaguoti į netikėtą jo veiksmą.

Taisyklės suteikia vaikui žinių, tačiau saugumui ne mažiau svarbus gebėjimas tas žinias pritaikyti konkrečioje situacijoje. Todėl prieš rugsėjo 1-ąją svarbu ne tik dar kartą priminti vaikui, kaip elgtis, bet ir padėti jam suprasti, į ką atkreipti dėmesį kelyje.

Saugumas prasideda anksčiau nei pavojinga situacija – nuo gebėjimo ją laiku atpažinti.

„Prieš pirkdami naujas kanceliarines priemones, įsitikinkite, ar tikrai neturite atsargų. Įvertinkite, ar turimas priemones galima panaudoti antrą kartą“, – teigia Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Ramunė Burzdžiūtė.   

Ilgalaikės ir daugkartinio naudojimo priemonės   

Kaip pažymi R. Burzdžiūtė, nusprendus pirkti naujas kanceliarines priemones, rekomenduojama sudaryti prekių sąrašą ir rinktis kokybiškas priemones, kurios tarnaus ilgiau. 

Pavyzdžiui, esant galimybei, vietoj flomasterių naudokite grafitinius pieštukus, o tušinukus ar plunksnakočius rinkitės pildomus, rašalo kapsulės taip pat gali būti pildomos. Klijus ir korektorius geriausia įsigyti pildomus, o užrašų knygeles rinktis tokias, kuriose galima keisti lapus, pavyzdžiui, segtuvus.   

Ekologiškos priemonės mažina aplinkos taršą, pavyzdžiui, sąsiuviniai iš perdirbto popieriaus, medinės liniuotės, pieštukai be plastiko ar sertifikuoti dažai, gaminami pasitelkiant draugiškus gamtai išteklius.    

Dalinkitės su kitais ir taisykite dar tinkamus naudoti 

Klasėse galima įrengti kanceliarinių priemonių dalinimosi stoteles, kuriose būtų paliekamos dar tinkamos naudoti priemonės, pavyzdžiui, pusiau naudoti sąsiuviniai ar rašantys tušinukai. Nepanaudotus lapus iš senų sąsiuvinių galima susegti į naujus juodraščių sąsiuvinius, o nepanaudotas priemones perduoti kitam vaikui, šeimai, labdarai ar daiktų dalijimosi stotelėse.   

Kuprinės, penalai ir sporto krepšiai, jei dar yra tinkami naudoti, gali būti perduoti atiduotuvėms arba pristatomi į daiktų dalijimosi stoteles.  

Sporto inventorių, pavyzdžiui, kamuolius ar šokdynes, jei tinkami naudoti, taip pat skatiname perleisti kitiems. 

Turinčius defektų tekstilės gaminius, jei įmanoma, skatinama pataisyti ir naudoti toliau. Taip daiktas gali būti naudojamas ilgiau ir sumažinamas susidarančių atliekų kiekis. 

Pirkite ne tik akimis 

Renkantis kanceliarines priemones, vaikus dažnai patraukia ryškios spalvos, mėgstami personažai ir kt. Tačiau apsipirkdami tėvai skatinami ugdyti vaikų atsakingo vartojimo įpročius, atkreipti jų dėmesį į sąmoningą pasirinkimą ir taip paskatinti rūpintis aplinka. 

Kartu renkantis kanceliarines priemones galima aptarti, ar tikrai visko reikia, kiek laiko daiktas tarnaus ir kas su juo nutiks, kai jo nebereikės.  

Veiklų skaitmenizacija   

Aplinkosaugininkai rekomenduoja, esant galimybei, užrašus žymėti planšetėse ar kompiuteriuose, spausdinti tik būtiniausius dokumentus ir naudokite dvipusį spausdinimą. Namų darbus ar testus, jei leidžiama, atlikite elektroniniu būdu – taip tausojamas popierius ir mažinama atliekų apimtis.   

Rūšiuokite kanceliarinių priemonių atliekas 

Jei kanceliarinių priemonių nebepavyksta naudoti toliau ir susidaro atliekų, svarbu jas tinkamai išrūšiuoti ir išmesti į tam skirtus atliekų konteinerius arba pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Aplinkos apsaugos departamento specialistai yra parengę atmintinę apie kanceliarinių atliekų rūšiavimą. 

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.  

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Komisija primena, kad nuo 2022 m. politiniai komitetai yra steigiami kaip juridiniai asmenys. 

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ketinantis dalyvauti politinis komitetas savo steigėjų gretose turi surinkti ne mažiau kaip 0,1 procento toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų (steigėjų), kurių turi būti ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius. 

Prieš steigiant politinį komitetą, steigėjai arba jų atstovai turi sušaukti steigiamąjį suvažiavimą ir jo metu priimti komiteto įstatus, politinę programą, sprendimą dėl buveinės bei išrinkti vadovaujančius asmenis. 

Įstatuose nurodytas politinio komiteto pavadinimas negali būti tapatus jau įregistruotos politinės organizacijos ar kito juridinio asmens pavadinimui ar į jį panašus. Pavadinime  negali būti vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės. 

Politinius komitetus registruoja ne VRK. Jie registruojami Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje, o dokumentus teikti reikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teisingumo ministro nustatyta tvarka. 

Įsteigtu laikomas tik pagal Politinių organizacijų įstatymo numatytus reikalavimus įregistruotas politinis komitetas. 

Išlaidos, patirtos steigiant politinį komitetą gali būti apmokėtos tik nuosavomis (asmeninėmis) steigėjų lėšomis, neviršijant Politinių organizacijų įstatyme numatyto politinio komiteto nario mokesčio dydžio. Steigimo išlaidos taip pat turi būti įtrauktos į politinio komiteto finansinę apskaitą.

Išsamesnės informacijos apie politinių komitetų registravimą galite rasti Teisingumo ministerijos svetainėje.  

VRK inf. 

Darbai bus atliekami Jonavos rajono Ruklos, Užusalių ir Šveicarijos seniūnijose, įgyvendinant 2022 m. Vyriausybės patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės dalies – karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos – bendrojo plano sprendinius. ŽŪDC atliekami darbai sukurs teisinį ir techninį pagrindą, reikalingą KAM toliau vystyti Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą. 

Projektas apims naujų sklypų formavimą laisvoje valstybinėje žemėje, aštuonių esamų sklypų padalijimą, krašto apsaugos tikslams numatytų jų dalių paskirties ir naudojimo būdo pakeitimą, sklypų sujungimą bei kadastro duomenų nustatymą. Galutiniame etape planuojama suformuoti dešimt žemės sklypų. 

„Dideli infrastruktūros projektai prasideda nuo mažiau matomų, tačiau būtinų darbų. Netikslumai nustatant sklypų ribas ar jų kadastro duomenis vėliau gali stabdyti projektavimą ir kitus infrastruktūros plėtros etapus. Mūsų užduotis – šiuos darbus atlikti tiksliai, sklandžiai ir laiku“, – sako ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas. 

Šios sutarties darbai bus atliekami tik valstybinėje žemėje – privačių sklypų paėmimas pagal ją nenumatytas. Pertvarkant dalį Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų sklypų, paskirtis ir naudojimo būdas bus keičiami tik krašto apsaugos tikslams numatytoms jų dalims. Valstybinių miškų urėdijai liekančių sklypų paskirtis ir naudojimo būdas nesikeis. 

Pagrindinius sutartyje numatytus darbus ŽŪDC specialistai atliks per 11 mėnesių. 

Žemės ūkio duomenų centras – valstybės įmonė, administruojanti svarbiausius Lietuvos žemės ūkio registrus ir informacines sistemas, atliekanti geodezijos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro ir melioracijos darbus.

 Žemės ūkio duomenų centro inf. 

Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, jog sukčiai, pasitelkdami melagingą informaciją ir psichologinį spaudimą, įtikina gyventojus skubiai parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Sukčiai telefonu susisiekia su asmenimis ir prisistato įvairių institucijų ar kitų organizacijų atstovais. Jie pateikia išgalvotą istoriją, neva nukentėjusiojo turtas jau yra parduotas arba parduodamas „juodojoje rinkoje“, todėl vienintelis būdas jį išsaugoti – pačiam savininkui kuo skubiau jį parduoti. Patikėję šia melaginga informacija, žmonės savo nekilnojamąjį turtą parduoda skubotai ir už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Nustatyta, kad dažniausiai tokių sukčiavimo schemų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl patiriamo psichologinio spaudimo ir baimės prarasti turtą priima skubotus sprendimus. Po nekilnojamojo turto pardavimo sukčiai nukentėjusiuosius įtikina gautus pinigus išsigryninti arba panaudoti aukso luitams įsigyti. Vėliau grynieji pinigai ar aukso luitai perduodami sukčių nurodytiems asmenims.

Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos visos galimos šios nusikalstamos veikos aplinkybės, įskaitant galimą įvairių asmenų vaidmenį sandorių procese. Vertinama, ar tam tikrais atvejais šioje schemoje galėjo dalyvauti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai ar turto įgijėjai. Kiekvieno asmens veiksmai yra vertinami individualiai, o atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl prokuratūra ir policija ragina nekilnojamojo turto įgijėjus, tarpininkus ir notarus atkreipti ypatingą dėmesį į galimas rizikas. Budrumo reikėtų, jei vyresnio amžiaus klientas skuba parduoti vienintelį būstą, sutinka jį parduoti už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, negali aiškiai paaiškinti tokio sprendimo priežasčių, nurodo ketinantis išvykti į užsienį, elgiasi sutrikęs, nuolat bendrauja telefonu su nepažįstamais asmenimis arba teigia vykdantis banko, policijos ar kitų institucijų nurodymus.

Policijos praktika rodo, kad tokio pobūdžio sukčiavimų aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Dalis jų yra rusakalbiai, todėl bendraujant su šiais klientais rekomenduojama skirti daugiau laiko įsitikinti, kad sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą priimamas savarankiškai, be sukčių daromos įtakos.

Pareigūnai ragina gyventojus išlikti budrius ir kritiškai vertinti bet kokius skambučius, kurių metu reikalaujama skubiai priimti sprendimus dėl turto pardavimo ar kitų finansinių sandorių. Nei viena valstybės institucija telefonu nereikalauja skubiai parduoti turto ar perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių. Gyventojai, ypač turintys vyresnio amžiaus artimųjų, raginami aptarti šias sukčiavimo schemas, priminti apie jų keliamą pavojų ir paraginti prieš priimant bet kokį sprendimą pasitarti su artimaisiais ar kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Jeigu sulaukėte panašaus pobūdžio skambučio arba įtariate, kad galėjote tapti sukčių taikiniu, nedelsdami nutraukite pokalbį ir praneškite policijai.

Bendras Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir prokuratūros pranešimas spaudai

Kaip portalui patvirtino Kauno AVPK komunikacijos skyrius, 16.51 val. bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas, kad Lietavos gatvėje moteris, gimusi 1991 metais, vairuodama automobilį „Honda“, kliudė paspirtuku važiavusį nepilnametį.

Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Nepilnametis perduotas medikams, jo būklė kol kas nėra tiksliai žinoma.

Policija šiuo metu dirba įvykio vietoje ir aiškinasi visas nelaimės aplinkybes.

Moterų teisių apsauga vis dar nepakankama 

2025 m. policijoje užregistruoti 55 837 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, tarp 4,5 tūkst. nukentėjusiųjų 75 proc. buvo moterys. Nors pranešimų tendencijos kasmet yra panašios, Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė atkreipė dėmesį, kad išduodamų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių statistika iliustruoja smurto prieš moteris ir mergaites pasikartojimo problemą. 

Iš 18 697 orderių 54 proc. tiems patiems asmenims buvo išduoti pakartotinai, o daugiausiai vienam asmeniui per metus buvo išduota 14 orderių.  

„Nebegalime sakyti, kad tai buvo 14 pavienių konfliktų, nes puikiai išryškėja smurto sistemiškumas. Taip pat matome, kad išlieka didelis atotrūkis tarp pagalbos priemonių ir realios galimybės jomis pasinaudoti, nes moterys ne visada yra veiksmingai apsaugomos. Be to, smurto artimoje aplinkoje reiškinys vis dar palyginti retai siejamas su kitomis nei fizinis smurto formomis, ypač regionuose. Todėl labai svarbu mūsų teisinėje sistemoje įtvirtinti sisteminio smurto prieš partnerę ar partnerį, apimančio ne tik fizinį, bet ir psichologinį, ekonominį smurtą, izoliavimą, sampratą ir reagavimo į jį bei pagalbos priemones“, – sakė E. Leonaitė. 

Lietuva atsilieka reprodukcinių teisių srityje 

Reprodukcinių teisių srityje Europos kontracepcijos atlase tarp 47 vertinamų valstybių Lietuva yra 33 vietoje, t. y. trimis pozicijomis žemiau nei ankstesniais metais ir žemiausiai iš Baltijos šalių. Tokį vertinimą, be kita ko, lemia ribotas nemokamų kontraceptinių priemonių prieinamumas, nepakankamas lytinis švietimas mokyklose, žemas visuomenės informuotumas apie kontracepciją ir šeimos planavimą. Kontracepcijos prieinamumo spragos neišvengiamai persikelia į kitą reprodukcinės sveikatos priežiūros dalį – nėštumo nutraukimą.  

„Nuo 2023 m. pas mus teisiškai yra leidžiamas medikamentinis nėštumo nutraukimas, tačiau praktikoje vis dar susiduriama su problemomis, kurios kartais priklauso ir nuo tam tikros sveikatos įstaigos arba paslaugą teikiančio gydytojo priešiško požiūrio, nors to jau turėtų nebelikti“, – sakė Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė. 

Kaip vieną iš teigiamų pokyčių šioje srityje ji įvardijo Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dabartinis pagalbinio apvaisinimo reguliavimas taikant ribojimus pagal šeiminę padėtį prieštarauja Konstitucijai, nes yra diskriminacinio pobūdžio. Šią problemą, kontrolierės nuomone, bent iš dalies turėtų išspręsti rengiamas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, tačiau ir jame kol kas liktų nustatyta, kad šia galimybe pasinaudoti būtų galima tik turint medicininę nevaisingumo diagnozę, taigi paslauga ir toliau nebūtų prieinama visoms. 

Silpnoji sritis – neigiamos nuostatos ir neapykanta 

Viena plačiai paplitusių problemų, apimančių skirtingas pažeidžiamas visuomenės grupes, ataskaitoje buvo įvardyta neapykantos kalba. Praėjusiais metais už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą vienam Seimo nariui buvo skirta 10 tūkst. eurų bauda, teismai priėmė keletą apkaltinamųjų nuosprendžių dėl neapykantos kalbos ir (arba) kurstymo LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu, Šakių rajono savivaldybės tarybos etikos komisija pripažino, kad iš translyčių vaikų tyčiojęsis tarybos narys pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą. Be to, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą, kad pasisakymai vienoje tinklalaidėje kurstė neapykantą prieš asmenis su negalia ir negali būti laikomi humoru. 
 
Užsieniečių teisių kontekste E. Leonaitė atkreipė dėmesį, kad svarbu kritiškai vertinti visuomenėje vyraujančius diskursus, paremtus stereotipais, skatinančius neapykantą ir nebūtinai atitinkančius tikrovę. 

„Sklando naratyvai, kad žmonės nenori integruotis, bet integraciją reikėtų vertinti kaip dvi puses turintį procesą ir įvertinti, ar integracijai yra suteikiamos pakankamos priemonės, pavyzdžiui, galimybė mokytis lietuvių kalbos, gauti viešąsias paslaugas ar pagalbą susipažįstant su Lietuvos darbo rinka ir dalyvaujant joje“, – sakė E. Leonaitė. 

Apie žalingas nuostatas byloja ir LSMC Sociologijos instituto bei „Diversity Development Group“ kasmet vykdomi visuomenės nuostatų tyrimai. Pavyzdžiui, 2025 m. net 59 proc. Lietuvos gyventojų teigė nenorintys gyventi kaimynystėje su romais, su musulmonais – 51 proc., su homoseksualiais asmenimis – 45 proc.  

Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad išankstinis neigiamas nusistatymas gali nulemti netinkamai arba ne laiku teikiamas paslaugas sveikatos priežiūros, švietimo ir teisėsaugos srityse. 

LGBTIQ+ asmenų teisės 

Apžvelgdama neheteroseksualių ir translyčių asmenų situaciją Lietuvoje, J. Miliuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje teisinio reguliavimo vis dar trūksta, o dalis teisės aktuose garantuojamų teisių yra sunkiai prieinamos.  

„Tos pačios lyties porų teisinės apsaugos srityje Konstitucija jau yra pakankamai aiškiai ir plačiai išaiškinta. Dabar laikas apie partnerystės registravimą kalbėti ne konstituciniu lygmeniu. Valstybės sprendimo kol kas neturime, nes Teisingumo ministerija ne tik nesiima vykdyti teismų sprendimų, bet ir juos skundžia. Apeliacinius skundus yra pateikusios ir kai kurios savivaldybės, kurias teismai įpareigojo registruoti pripažintas partnerystes. Teisinėje valstybėje Konstitucinio Teismo formuluojamas Konstitucijos aiškinimas nėra pasiūlymas ar vienas iš galimų požiūrių, kurį institucija gali priimti arba atmesti pagal savo vertybines nuostatas. Jis yra privalomas, todėl šiandien kalbame apie tai, kiek mūsų valstybė gerbia savo pačios Konstituciją “, – sakė Seimo kontrolierė. 

„Tik į teismą kreipęsis asmuo gali gauti dokumentus, atitinkančius jo lytinę tapatybę. Nors teisinis lyties keitimas yra galimas, šis procesas išlieka neorus, sudėtingas ir gali reikalauti kompromisų kitose gyvenimo srityse, translyčiams asmenims nėra sudaryta galimybė pasikeisti lyties žymens supaprastinta administracine tvarka, vadovaujantis žmogaus saviapibrėžties principu“, – sakė J. Miliuvienė. 

Seimo kontrolierė pabrėžė, kad tai, ar LGBTIQ+ asmenys galės pasinaudoti savo teisėmis, šiuo metu vis dar priklauso nuo kiekvieno asmens pasiryžimo ir finansinių galimybių kovoti su teisiniais vėjo malūnais valstybėje. 

Bausmių vykdymo sistemos iššūkiai 

Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos kalėjimuose apie ketvirtadalis etatų yra neužimti – trūksta per 700 darbuotojų: pareigūnų, psichologų, resocializacijos ir kitų specialistų. Tai apsunkina galimybes užtikrinti dinaminį saugumą, kuris apima ne tik fizinį saugumą, bet ir pareigūnų bendravimą su nuteistaisiais, ankstyvą rizikų identifikavimą ir suvaldymą. 

„Laisvės atėmimo bausmė atima žmogaus laisvę, bet neturi atimti jo orumo. Tačiau dabar vis dar turime nemažai bendrabučio tipo patalpų, kurios iš esmės reiškia didelio skaičiaus vyrų uždarymą mažoje erdvėje. Tai vėliau lemia smurtą, narkotikų vartojimą ir platinimą, kriminalinių subkultūrų veikimą“, – sakė E. Leonaitė. 

Seimo kontrolierės teigimu, tarp nuteistųjų yra įsitvirtinusi tylos kultūra, nes bet koks pranešimas apie patiriamą smurtą yra prilyginamas bendradarbiavimui su pareigūnais ir reiškia, kad žmogus patenka į vadinamąją „nuskriaustųjų“ kastą ir jo gyvenimas įkalinimo įstaigoje yra reikšmingai pabloginamas. Todėl 2025 m. iš nuteistųjų buvo gauti tik 27 pranešimai apie smurtą. Tuo tarpu kalėjimų darbuotojai nustatė 246 sužalojimo atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys atspindi tik fizinio smurto apraiškas. 

Didžiausi iššūkiai kyla įgyvendinimo procese 

Ataskaitos pristatyme ir vėliau vykusioje diskusijoje pabrėžta, kad praėjusiais metais įvairiose žmogaus teisių srityse buvo pradėta nemažai reikšmingų iniciatyvų, pasiūlyta teisės aktų projektų ir priimta teismų sprendimų, bet didžiausi iššūkiai kyla siekiant juos veiksmingai perkelti į praktiką. Seimo kontrolierės pabrėžė, kad teisinių garantijų veikimą dažniausiai lemia tokie įgyvendinimo etapo aspektai kaip konkrečiam klausimui skiriamas valstybės finansavimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir paslaugas teikiančių pareigūnų ar specialistų kompetencijos. Kontrolierių nuomone, pažanga turėtų būti matuojama ne nauju teisiniu reglamentavimu ar procesu, o atsižvelgus į tai, kokį pokytį žmonių gyvenimuose jis iš tiesų sukuria. 

Žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita yra kasmet Seimo kontrolierių įstaigos rengiamas leidinys, kuriame ekspertai apžvelgia skirtingose žmogaus teisių srityse įvykusius pokyčius bei pagrindines problemas ir teikia rekomendacijas valstybės institucijoms dėl geresnio žmogaus teisių užtikrinimo.  

LR Seimo kontrolierių įstaiga

Nacionalinė žmogaus teisių institucija

„Kai kurie mūsų klientai gavo žinutes, kad tiekimas atstatytas, nors namuose elektros dar nėra. Taip nutinka todėl, kad vienoje vietoje audra gali būti pažeidusi ne vieną, o kelis tinklo elementus. Todėl labai prašome klientų, jei elektros jūsų objekte vis dar nėra, o gavote žinutę, kad tiekimas atstatytas, apie tai pranešti ESO – tai padeda mums greičiau nustatyti likusį sutrikimą ir jį pašalinti“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Kodėl gavote SMS, nors elektros nėra?

Audros metu vienu metu gali būti pažeisti keli skirtingi elektros tinklo elementai. Pavyzdžiui, sutvarkius pažeidimą vidutinės įtampos (10 kV) tinkle, gali paaiškėti, kad konkretaus kliento elektros tiekimą vis dar trikdo pažeidimas žemos įtampos (0,4 kV) tinkle.

Tokiu atveju ESO brigados toliau dirba, kad būtų sutvarkyti pažeidimai visose tinklo vietose. Todėl SMS apie pašalintą sutrikimą nebūtinai reiškia, kad elektra jau faktiškai pasiekė konkretų objektą, jei tiekimą trikdo net keli tinklo pažeidimai.

Svarbu dėl kompensacijų

Svarbu žinoti, kad gauta SMS apie tiekimo atstatymą neturi įtakos kompensacijos išmokėjimui, jei objekte elektros nebuvo ilgiau nei 72 valandas.

Sutrikimo laikas konkrečiam klientui skaičiuojamas nuo momento, kai jo objekte dingo elektra, iki tol, kol elektros tiekimas faktiškai atkuriamas. SMS pranešimo išsiuntimo laikas šio laikotarpio nekeičia.

Todėl, jei gavote pranešimą, kad sutrikimas pašalintas, tačiau elektros jūsų objekte vis dar nėra, apie tai praneškite telefonu 1852 arba registruokite sutrikimą ESO svetainėje. Tai padeda specialistams operatyviau nustatyti pažeidimą ir išsiųsti į vietą brigadą.

Daugiau informacijos apie kompensacijas, jų taikymą ir skaičiavimą informuojame šiame ESO pranešime.

ESO inf. 

vėjo išverstiems medžiams tvarkyti atrankiniais sanitariniais kirtimais leidimo/pranešimo kirsti mišką nereikia;

pažeistus medžius svarbu sutvarkyti operatyviai, nes jie gali kelti pavojų ir sudaryti palankias sąlygas miško kenkėjams, ypač žievėgraužiui tipografui, plisti;

jei kyla klausimų, kokių priemonių imtis, galima konsultuotis su Valstybinės miškų tarnybos specialistais ČIA.

Jei audra nulaužė ar išvertė medį gyvenamojoje teritorijoje ir jis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, turtui, statiniams ar eismui, jį galima pašalinti be leidimo ar sprendimo.
 
Tačiau atlikus darbus per 3 darbo dienas reikia raštu informuoti savivaldybės administraciją ir pateikti medžio vietą bei 3 nuotraukas, užfiksuojančias situaciją prieš darbus ir pašalintą ar nugenėtą medį. Jei medis pavojaus nekelia, dėl jo pašalinimo ar intensyvaus genėjimo reikėtų kreiptis į savivaldybę.

Jei medis iš kaimyninio sklypo užvirto ant jūsų teritorijos ir kelia pavojų, apie tai reikėtų pranešti 112.

O jei planuojate eiti grybauti ar uogauti, būtinai apsidairykite. Išlaužyti medžiai, pakibusios šakos ir pavojingai pasvirę kamienai gali kelti grėsmę, todėl tokių vietų geriau vengti.

Aplinkos ministerijos inf. 

„Kompensuojamojo gydymo galimybių plėtra – tai pirmiausia daugiau pasirinkimų pacientams ir gydytojams tais atvejais, kai ankstesnis gydymas nebuvo pakankamai veiksmingas arba liga atsinaujino. Pakeitimai svarbūs šimtams pacienčių, sergančių kiaušidžių ir gimdos gleivinės vėžiu“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Palaikomasis gydymas rukaparibu, kuris stabdo naviko augimą, bus kompensuojamas suaugusioms pacientėms, kurioms diagnozuotas progresavęs didelio piktybiškumo laipsnio epitelinis kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminis pilvaplėvės vėžys ir kurioms po pirmos eilės chemoterapijos platinos pagrindu pasireiškė visiškas arba dalinis atsakas į gydymą.

Vaistas bus skiriamas pacientėms, kurios buvo gydytos ne daugiau kaip aštuoniais chemoterapijos platinos pagrindu ciklais, o gydymas bevacizumabu buvo taikomas tik chemoterapijos fazės metu. Tai ypač svarbi gydymo galimybė pacientėms, kurioms pirmos eilės gydymas buvo baigtas, tačiau dėl didelės ligos atsinaujinimo rizikos reikalingas tolesnis palaikomasis gydymas.

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas taip pat papildytas dostarlimabu – imunoterapiniu vaistu, kuris padeda žmogaus imuninei sistemai atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Jis bus kompensuojamas kartu su chemoterapijai skirtais vaistais karboplatina ir paklitakseliu suaugusioms pacientėms, kurioms diagnozuotas pirminis pažengęs arba atsinaujinęs endometriumo, arba gimdos gleivinės, vėžys.

Šis gydymo derinys suteiks papildomų galimybių pacientėms, kurioms dėl ligos išplitimo ar jos atsinaujinimo reikalingas sisteminis gydymas.

SAM inf.

Pirmąja į projekto edukacines veiklas įtraukta grupe tapo Lietuvos merginų U15 merginų futbolo rinktinė. Edukacijos metu jaunosios sportininkės ir komandos personalas susipažino su menstruacinio ciklo fiziologija, dažniausiai pasireiškiančiais simptomais, jų galimu poveikiu savijautai bei fiziniam aktyvumui ir ciklo sekimo reikšme sportuojančioms merginoms bei moterims.

„Sąmoningai pasirinkome pradėti nuo jaunųjų sportininkių – pirmąja į švietėjišką veiklą įtraukta grupe tapo Lietuvos futbolo merginų U15 rinktinė. Pastebime, kad merginoms trūksta žinių apie procesus, kurie yra visiškai natūrali moters fiziologijos dalis. Tačiau ne mažiau svarbu, kad šias žinias turėtų ir treneriai. Pastebime, kad jie atpažįsta temos vertę ir patikina, jog didelė dalis sporto treniravimo modelių istoriškai buvo kuriami remiantis vyrų fiziologija.

Sporto aplinkoje turime normalizuoti pokalbius apie menstruacinį ciklą ir moterų sveikatą – fiziologiniai veiksniai, galintys turėti reikšmės sportininkės savijautai, pasirengimui ir sportiniams rezultatams, neturėtų likti nutylimi vien todėl, kad apie juos ilgą laiką buvo nepatogu kalbėti. Manau, kad gebėjimas apie tai kalbėti taip pat profesionaliai ir atvirai, kaip kalbame apie miegą, atsistatymą, mitybą ar treniruočių krūvį, yra svarbi šiuolaikinės sporto kultūros dalis.

Moterų sporte turime judėti link labiau individualizuoto požiūrio – ne bandyti visas sportininkes pritaikyti prie vieno modelio, o geriau suprasti konkrečią sportininkę ir jos individualią reakciją į fizinį krūvį. Kuo daugiau žinių suteikiame pačioms merginoms ir jas supantiems specialistams, tuo daugiau galimybių kuriame sąmoningesnei, saugesnei ir sportininkės poreikius atliepiančiai sporto aplinkai“, – teigia „Women’s Fitness Cycle“ projekto vadovė Germina Čekanauskaitė.

Kiekviena sportininkė – individuali

Vienas pagrindinių „Women’s Fitness Cycle“ projekto principų – individualizavimas. Menstruacinio ciklo poveikis savijautai, atsistatymui ir sportinei veiklai nėra vienodas visoms moterims. Net ir toje pačioje ciklo fazėje dvi sportininkės gali jaustis visiškai skirtingai: viena gali nepatirti jokių reikšmingų pokyčių, kitai tuo pačiu laikotarpiu gali pasireikšti skausmas, nuovargis, miego, motyvacijos ar suprantamo fizinio krūvio pokyčiai bei kiti simptomai.

Sportininkės savijautą lemia daugybė tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių – menstruacinio ciklo ypatumai ir jo reguliarumas, patiriami simptomai, treniruočių krūvis, atsistatymas, miegas, stresas, hormoninės kontracepcijos naudojimas ir individualios organizmo savybės. Todėl nėra vienos universalios formulės, pagal kurią visos moterys turėtų treniruotis tam tikromis menstruacinio ciklo dienomis ar fazėmis. Būtent dėl to ciklo sekimo tikslas nėra priskirti sportininkę iš anksto nustatytam treniruočių modeliui.

Svarbu ne tik tai, kurioje ciklo fazėje yra sportininkė, bet ir kaip konkrečiai ji tuo metu jaučiasi. Nuosekliai kaupiant individualius duomenis galima geriau pažinti savo organizmą, pastebėti pasikartojančius dėsningumus ir suprasti, ar tam tikri savijautos pokyčiai kartojasi skirtingais ciklo laikotarpiais.

Ciklo sekimas gali padėti didinti sportininkių savimonę, anksčiau pastebėti galimus menstruacinės funkcijos sutrikimus ir strategiškiau valdyti pasikartojančius simptomus. Sporto kontekste ši informacija gali tapti dar vienu vertingu duomenų šaltiniu, papildančiu kitus sportininkės stebimus rodiklius ir padedančiu individualizuoti treniruočių procesą. Toks požiūris leidžia keisti ir patį klausimą – vietoje siekio nustatyti, „kaip moterys turėtų treniruotis tam tikroje ciklo fazėje?“, svarbiau klausti „kaip ši konkreti sportininkė jaučiasi ir kaip jos organizmas reaguoja skirtingais ciklo laikotarpiais?“

Žinios prieinamos ir internetiniame kurse

Siekiant, kad projekto metu kuriamos žinios būtų prieinamos platesnei auditorijai, parengtas „Women’s Fitness Cycle“ internetinis mokymų kursas, skirtas sportininkėms, treneriams ir kitiems sporto specialistams.

Kurse pristatomas menstruacinis ciklas ir jo fiziologija, aptariamas galimas ciklo ir jo simptomų ryšys su sportine veikla, ciklo sekimo principai bei praktinis šių žinių pritaikymas sporto aplinkoje.

Internetinis kursas suteikia galimybę savarankiškai gilinti žinias ir geriau suprasti, kodėl kalbant apie moterų sportą svarbu vertinti ne tik fizinio rengimo rodiklius, bet ir individualią sportininkės fiziologiją bei savijautą.

„Women’s Fitness Cycle“ internetinį kursą rasite čia: Physical Activity Throughout the Menstrual Cycle – Sport Academy

Kuriama platforma individualizuotam sportininkių stebėjimui

Dar viena svarbi projekto dalis – „Women’s Fitness Cycle“ programėlės prototipas, kuris projekto metu yra testuojamas ir toliau tobulinamas atsižvelgiant į sportininkių bei kitų naudotojų patirtį ir grįžtamąjį ryšį.

Yra kuriama platforma, kuri leistų ne tik sekti menstruacinį ciklą, bet ir vienoje vietoje registruoti  ir sekti patiriamus simptomus, savijautos, atsistatymo pokyčius bei suvokiamą fizinį krūvį (RPE – Rate of Perceived Exertion). Reguliariai kaupiant šiuos duomenis būtų galima geriau identifikuoti individualius dėsningumus ir suprasti konkrečios sportininkės reakciją į treniruočių krūvį skirtingais ciklo laikotarpiais.

Vystant platformą į ją yra integruota individualizuotų treniruočių krūvio rekomendacijų funkcija, paremta individualiai sukauptais duomenimis – ciklo informacija, simptomais, RPE bei kitais aktualiais rodikliais. Tokiu būdu siekiama pereiti nuo bendrų prielaidų apie moterų fiziologiją prie duomenimis grįsto individualaus požiūrio, kai dėmesio centre yra ne abstrakti ciklo fazė, o konkreti sportininkė ir jos organizmo reakcija.

Taip pat projekte pabrėžiama, kad technologijos ir ciklo duomenys neturėtų pakeisti sportininkės, trenerio ar medicinos specialistų sprendimų. Jie turėtų tapti papildomu įrankiu, padedančiu sportininkei geriau pažinti savo kūną, o ją supančiai komandai – priimti labiau informuotus ir individualizuotus sprendimus.

Lietuvos futbolo federacija, įgyvendindama „Women’s Fitness Cycle“ veiklas Lietuvoje, sieks, kad moterų sveikata ir žinios apie menstruacinį ciklą taptų natūralia sportininkių ugdymo bei trenerių kompetencijų dalimi. Po pirmosios edukacijos su Lietuvos merginų U15 futbolo rinktine projekto švietėjiškos veiklos tęsiamos, palaipsniui įtraukiant ir kitas sportininkių bei sporto specialistų grupes.

Daugiau apie projektą anglų kalba: About – Women Fitness Cycle

 Lietuvos futbolo federacija

Pirmadienio vakarą, siekdami užkardyti neteisėtą antrinę migraciją per Lietuvą, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai patikrino iš Latvijos atvykstantį tarptautinį traukinį Ryga–Vilnius. Patikrinimas buvo vykdomas traukiniui važiuojant maršruto atkarpoje Joniškis–Šiauliai. Trys iš 97-ių juo važiavusių keleivių neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje.

23-ejų ir 25-erių Maroko piliečiai pasieniečiams pateikė Latvijos prieglobsčio prašytojo pažymėjimus, 17-metis jų tautietis – analogiško dokumento skaitmeninę nuotrauką savo mobiliajame telefone. Šie dokumentai nesuteikia teisės atvykti ir būti Lietuvoje: kelionėms jie negalioja.

Traukiniui atvykus į Šiaulių geležinkelio stotį, VSAT pareigūnai tris marokiečius išlaipino ir pristatė į Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardą.

Įvertinus surinktą informaciją ir vadovaujantis Lietuvos įstatymais, antradienį du vyresnieji migrantai buvo perduoti VSAT Užsieniečių registracijos centro Pabradėje pareigūnams, nepilnametis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centrui.

Pirminiais duomenimis, migrantai iš savo tėvynės šiaurės Afrikoje atskrido į Baltarusiją, iš kurios, neteisėtai kirtę sieną, atsidūrė Latvijoje ir ten buvo sulaikyti. Pasiprašė prieglobsčio, bet nelaukdami sprendimo pasišalino iš tokių asmenų apgyvendinimo centro Latvijoje, planuodami iš Vilniaus keliauti toliau į Vakarus, pasiekti Prancūziją ar Belgiją.

Taktiką, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, jie naudoja dažnai. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės.

Neteisėtai įsibrovę į Latviją, migrantai neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais ar klastotais kelionės dokumentais keliauja maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavežėjų automobiliais, lėktuvais ir netgi jūriniais keltais.

Vadinamu latviškuoju keliu vykstančius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai grąžina kolegoms latviams.

VSAT inf. 

Į pasaulio čempionatą išvyko Karolis Krukauskas, besivaržantis vyrų elito kategorijoje, ir Mantas Krukauskas, startuojantis jaunių grupėje. Sportininkai savo jėgas išbandys garsiojoje „Black Snake“ trasoje.

Čempionato varžybos vyksta Daolasa di Commezzadura vietovėje esančioje trasoje, kurios ilgis - apie 2,3 kilometro, o aukščio skirtumas siekia net 550 metrų. Downhill disciplinoje sportininkų laukia ne tik didelis greitis, bet ir techniškai sudėtingi nusileidimai.

Rugpjūčio 28-ąją sportininkai stos į kvalifikacinius važiavimus, o svarbiausi startai numatyti šeštadienį, rugpjūčio 29-ąją. Tądien nuo 9.15 val. vyks jaunimo kategorijų finalai, 13.20 val. startuos moterų elito finalas, o 15 val. - vyrų elito finalas.

Apie Jonavos sportininkų dalyvavimą pasaulio čempionate rugpjūčio 25-ąją pranešė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys. Jis pasidžiaugė, kad downhill sporto šaka Jonavoje populiarėja, o savivaldybės skiriamas dėmesys ir parama sportininkams suteikia daugiau galimybių tobulėti, kaupti patirtį bei siekti aukštesnių rezultatų.

„Linkiu Karoliui ir Mantui sėkmingo starto, gerų emocijų ir, svarbiausia, grįžti su dar didesniu patirties bagažu“, - prieš čempionatą linkėjo P. Beišys.

Jonavos sportininkams tai - puiki galimybė išbandyti jėgas aukščiausio lygio varžybose ir sukaupti neįkainojamos patirties tarptautinėje downhill arenoje. Dabar belieka sekti jų pasirodymus ir palaikyti Karolį bei Mantą pasaulio čempionato trasoje Italijoje.

Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, kelių ilgaamžiškumas priklauso ne vien nuo tam skiriamų investicijų. Vis svarbiau tampa tai, kiek esamų medžiagų galima panaudoti dar kartą, kaip kontroliuojama darbų kokybė ir ar pirmieji dangos pažeidimai pastebimi pakankamai anksti.

„Šiuolaikinėje kelininkystėje turime vertinti visą kelio gyvavimo ciklą. Ilgaamžis kelias nėra tas, kurio kuo ilgiau neliečiame. Priešingai, laiku priimti sprendimai leidžia išvengti situacijos, kai nedidelė problema išauga į visos konstrukcijos remontą“, – sako Š. Frolenko.

Vien gerų medžiagų neužtenka

VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktoriaus dr. Ovidijaus Šerno teigimu, nėra vienos technologijos ar medžiagos, kuri savaime užtikrintų kelio kokybę. Rezultatas priklauso nuo visos grandinės – kaip kelias suprojektuotas, kaip atlikti darbai ir kaip jis vėliau prižiūrimas.

„Galima panaudoti labai kokybiškas medžiagas, tačiau jeigu netinkamai įvertintos eismo apkrovos, grunto sąlygos, vandens nuvedimas ar kelio konstrukcija, tai gali reikšmingai sutrumpinti dangos tarnavimo laiką“, – sako O. Šernas, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjantis kelių medžiagas ir perdirbtų žaliavų panaudojimą asfalto mišiniuose.

Vienas iš Lietuvoje jau taikomų sprendimų – šaltasis kelio dangos regeneravimas, kai dalis esamos konstrukcijos panaudojama iš naujo. Remonto metu ji susmulkinama, sumaišoma su ją sustiprinančiomis medžiagomis ir grąžinama į kelio pagrindą. Taip mažėja naujų žaliavų poreikis.

Pakartotinai gali būti naudojamas ne tik senas asfaltas – Lietuvoje kelių konstrukcijose jau išbandytas po komunalinių atliekų deginimo susidarantis šlakas. Be to, VILNIUS TECH mokslininkai tyrė ir perdirbtų automobilių padangų gumos panaudojimą asfalto mišiniuose.

Pasak O. Šerno, tokiais atvejais svarbiausia ne tai, kad medžiaga jau buvo naudota, o tai, ar jos savybės tinka konkrečiam tikslui.

„Tinkamai paruošta ir ištirta antrinė žaliava gali būti visavertė inžinerinė medžiaga. Esminis klausimas yra ne tai, ar ji perdirbta, o kokios yra jos savybės ir kokią funkciją ji atliks mišinyje ar kelio konstrukcijoje“, – sako O. Šernas.

Pasak O. Šerno, atlikti tyrimai parodė, kad perdirbtų padangų guma gali pagerinti ir paties asfalto savybes. Į mišinį įmaišius iki 1,5 proc. gumos, asfaltas tapo atsparesnis provėžoms ir šalčio sukeltiems plyšiams. Tačiau galutinis rezultatas priklauso ir nuo pasirinkto gumos kiekio bei jos tipo.

„Tai dar kartą patvirtina, kad čia negalioja principas „kuo daugiau, tuo geriau“ – kiekvienas mišinys turi būti tinkamai suprojektuotas ir išbandytas“, – sako O. Šernas.

Kelią galima tikrinti dar prieš atsirandant duobėms

Naujai įrengus kelio dangą, svarbu įvertinti, ar atlikti darbai atitinka numatytus reikalavimus ir ar nėra defektų, kurie vėliau galėtų lemti spartesnį jos dėvėjimąsi. Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Š. Frolenko, Lietuvoje jau išbandomi metodai, leidžiantys dangą patikrinti išsamiau ir galimus trūkumus pastebėti anksčiau.

Praėjusiais metais magistraliniame kelyje Vilnius–Utena tam buvo išbandytas georadaras. Įprastai naujai pakloto asfalto kokybė tikrinama išgręžiant jo mėginius – kernus. Jie tiksliai parodo konkrečios vietos būklę, tačiau suteikia informaciją tik apie pasirinktus taškus. Georadaras leidžia neardant dangos patikrinti visą tiriamą ruožą ir nustatyti vietas, kuriose reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.

„Kelias pradeda senti gerokai anksčiau nei vairuotojas pamato pirmąją duobę. Jei galime matyti ne kelis atsitiktinai pasirinktus taškus, o praktiškai visą įrengtą ruožą, keičiasi pats kokybės kontrolės principas. Tikslas turi būti ne surasti jau atsiradusį defektą, o neleisti jam susiformuoti“, – sako Š. Frolenko.

Dar viena Europoje vis plačiau naudojama technologija – sumažintos temperatūros asfalto mišiniai. Jie gaminami ir klojami žemesnėje temperatūroje nei įprastas karštasis asfaltas, todėl jų gamybai reikia mažiau energijos, mažėja ir emisijos. Šiemet Lietuvoje rengiami nauji metodiniai nurodymai, kurie turėtų sudaryti sąlygas šią technologiją taikyti plačiau.

Vis dėlto, Š. Frolenko teigimu, svarbiausia sąlyga – laiku pastebėti kelio būklės pokyčius ir į juos reaguoti.

„Ilgaamžis kelias nėra tas, kurio keturiasdešimt metų neliečiame. Ilgaamžis kelias yra tas, kurio konstrukciją sugebame išsaugoti laiku atlikdami mažesnes intervencijas. Jei laukiame, kol pažeidimas pasiekia pagrindą, remontuojame jau nebe dangą, o visą kelią. Todėl didžiausia inovacija kartais yra ne nauja medžiaga, o gebėjimas tiksliai žinoti, ką, kur ir kada reikia remontuoti“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko.

Nustojau dirbti – ar iš karto likau be draudimo?

Įprastai, dirbantiems pagal darbo sutartį, savo draudimu patiems rūpintis nereikia – kas mėnesį privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir į „Sodrą“ perveda darbdavys. Tačiau pasikeitus aplinkybėms ir nusprendus darbo santykius nutraukti, sveikatos draudimo situacija keičiasi – tam tikrais atvejais įmokomis turi pasirūpinti pats gyventojas.

Nutraukus darbo santykius, draudimas lieka galioti iki to mėnesio, kada buvo nutraukta darbo sutartis, pabaigos. Tad, jei darbo santykiai baigiasi, pavyzdžiui, rugpjūčio 10 dieną, draudimas galios iki rugpjūčio 31-os.  

Tačiau ir pasibaigus sveikatos draudimo galiojimui taikoma papildomo mėnesio garantija, t. y draudžiamieji gyventojai dar vieną mėnesį gali naudotis kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pavyzdžiui, nutraukus darbo santykius rugpjūtį, papildomas mėnuo galiotų dar visą rugsėjį.

Jeigu turiu papildomą mėnesį, ar įmokos mokėti nereikia?

Papildomas mėnuo yra laikina priemonė, suteikianti galimybę gauti kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, kad pereinamuoju laikotarpiu gyventojas spėtų susitvarkyti visus draudimo klausimus.

Tačiau suteikta galimybė gauti sveikatos paslaugas neatleidžia nuo pareigos sumokėti įmoką iki tokio papildomo mėnesio pabaigos dienos. Jeigu per papildomą mėnesį gyventojas vėl įsidarbina arba tampa apdraustas valstybės lėšomis, savarankiškai PSD įmokos mokėti nebereikia.

„Valstybės garantija dar vieną mėnesį papildomai gauti kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas neatleidžia nuo atsakomybės sumokėti įmoką, o suteikia laiko ją sumokėti iki papildomo mėnesio pabaigos. Tai yra laikas, skirtas susitvarkyti dokumentus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba susirasti naują darbą. Todėl pasikeitus gyvenimo situacijai svarbu pasirūpinti savo draudimu, nelaukiant, kol prireiks sveikatos priežiūros paslaugų,“ – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Draudžiamųjų registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.

O jeigu įmokos nesumokėjau?

Nesumokėjus įmokos iki papildomo mėnesio pabaigos, draudimas nutrūksta, todėl už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, kitas medicinos priemones, kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, gyventojams gali tekti susimokėti pagal galiojančią tvarką. Nemokamai nedraustiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

N. Jelenskienė primena, kad jei privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra mokamos, kaupiasi skola, vadinamoji mokestinė nepriemoka, kurią reikės visiškai padengti tam, kad draudimas vėl pradėtų galioti. Dėl draudimo įmokų skolos dydžio, jos padengimo tvarkos ir kitų įmokų administravimo klausimų gyventojai gali išsiaiškinti, kreipdamiesi į „Sodrą“. Apmokėjus skolą, t. y. sumokėjus visas nesumokėtas nustatyto dydžio įmokas, kurias „Sodra“ apskaičiuos už 5 metų laikotarpį, privalomasis sveikatos draudimas atsinaujins ir vėl pradės galioti.

Pasitikrinkite, ar draudimas galioja

Prieš kreipiantis į gydymo įstaigas rekomenduotume pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą. Tai gali padėti išvengti netikėtų situacijų gydymo įstaigose ir užtikrinti teisę į kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasitikrinti galite:

• VLK interneto svetainės ligoniukasa.lrv.lt skyrelyje „Pasitikrinkite, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu“;
• prisijungus prie VLK elektroninių paslaugų platformos;
• atvykus į bet kurį VLK gyventojų aptarnavimo skyrių ir pateikus asmens dokumentą.

Ligonių kasų inf. 

Šalyje labiausiai reikalingi matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai – šiuo metu atitinkamai jiems skirta 21 ir 14 darbo pozicijų. Mokyklose dar liko neužimtos muzikos (10), istorijos (9), fizikos (8), informatikos (8) ir kitų pedagogų laisvos darbo vietos. 

Pagrindinių disciplinų mokytojų ypač trūksta uostamiesčio mokykloms – reikia matematikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos, fizikos, geografijos ir kitų pedagogų. Kaune ieškoma kelių muzikos, matematikos, informatikos, lietuvių ir užsienio kalbų mokytojų. Šiauliuose dairomasi prancūzų kalbos mokytojų. 

„Šiuo metu stebime kiek pakitusį darbo skelbimų turinį mokytojams. Jie kviečiami dirbti nepilnu etatu arba atvirkščiai – daugiau nei vienu. Tokio pobūdžio skelbimai pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams sudaro du trečdalius visų pedagogams skirtų pasiūlymų. Darbas nepilnu etatu prasideda nuo siūlymo mokyti po kelias valandas per savaitę, o kai kurių disciplinų pozicijose, ypač matematikos, tikimasi sulaukti mokytojo, galinčio dirbti 50 val. per savaitę. Surasti mokytoją nepilnam darbo krūviui gali būti sunkiau, tačiau mokyklos ieško įvairių sprendimų, kad nenukentėtų mokymo procesas“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. 

Dar nevisiškai suformuotos ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų komandos. Ugdymo įstaigos iš dvylikos savivaldybių pateikė 49 laisvas darbo vietas, iš jų daugiausiai – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Kauno rajono. 

23 pradinio ugdymo pedagogus tikisi įdarbinti 15 savivaldybių: daugiausiai – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono, Jurbarko ir Vilniaus rajonuose. Trūksta ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų – jų reikia keturiolikai savivaldybių, iš jų daugiausiai – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Kauno rajono.  

Taip pat ieškoma 44 specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, 16 socialinių pedagogų bei 55 mokinio padėjėjų. 

Pasak G. Sinkevičės, dar viena mokytojų paiešką apsunkinanti priežastis – profesinė kvalifikacinė neatitiktis: „Darbo ieško kūno kultūros, dailės ir muzikos mokytojai, o darbo skelbimuose dominuoja tiksliųjų, gamtos mokslų bei lietuvių kalbos specialistams skirtos pozicijos. Trečdalis mūsų klientų pageidauja įsidarbinti anglų kalbos, dailės, fizinio ugdymo mokytojais.“   

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota beveik 1,4 tūkst. pedagogų: pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieško ~600, ikimokyklinio ugdymo specialisto – ~400, pradinio ugdymo – ~ 300 klientų.   

Specialiųjų poreikių mokinių mokytojo darbo ieško nepilnas šimtas, socialinio pedagogo – šimtas, mokytojo padėjėjo darbu domisi beveik 2 tūkst. žmonių. 

Užimtumo tarnybos inf. 

Knyga „Potvynis bohemoje“ geriausiai iš visų konkursui pateiktų kūrinių atitiko konkurso nuostatų vertinimo kriterijus. Tokį sprendimą priėmė šiais metais kūrinius vertinę komisijos nariai: komisijos pirmininkas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas, filologas, redaktorius, žurnalistas Virginijus Gasiliūnas ir Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus muziejininkė – Giedrė Narbutaitė-Kontrimė.  

Kasmetinę respublikinę Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinę premiją už lietuvių kalba publikuotą literatūrinės prozos kūrinį, pretendavo gauti: Viktorija Vitkauskaitė („Namai ir likimai“), Rimantas Kmita („Editas kompleksas“), Andrius Pulkauninkas („Jautrumo gravitacija“), Junda Vaitkė („Jų dievai nesutarė“), Ramūnas Bogdanas („Bučinys per stiklą“) ir Vytautas V. Landsbergis („Bevardžio sagos“).  

Kasmetinės respublikinės Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos įteikimo šventė vyks š. m. rugsėjo 11 d. 16 val. Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje. Po premijos įteikimo žiūrovų lauks poetiniai muzikiniai pasakojimai „Gyvenimas ne kvailas – žino, ką daryti“. Tai poezijos, pasakojimų ir muzikos dialogas, įkvėptas Nacionalinės kultūros ir meno premijos, Jotvingių premijos ir IX Grigorijaus Kanovičiaus premijos laureato Donaldo Kajoko kūrybos. Donaldo Kajoko tekstus skaitys ir interpretuos Klaipėdos dramos teatro aktorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Regina Šaltenytė, taip pat Vilija Gruodytė-Šeputienė, Ramūnas Zebleckis-Šeputis ir Jonas Baltokas. 

Premijos steigėjas – Jonavos rajono savivaldybė. 

Konkurso organizatorius – Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka. 

8.59 val. gautas policijos pranešimas, kad Jonavoje, Sodų gatvėje, reikalinga pagalba patekti į butą. Ugniagesiai pasiruošė autokeltuvą, tačiau jo panaudoti neprireikė - duris pats atidarė buto šeimininkas.

Vakare, 20.10 val., pranešta apie pavojingai pasvirusį medį Kulvos seniūnijoje, Vešeikių kaime, šalia kelio. Medis kėlė grėsmę eismo saugumui, todėl ugniagesiai jį pašalino.

Dar vienas pavojingas medis pastebėtas vėlai vakare. 22.23 val. pranešta, kad Šilų seniūnijoje, Stoškų kaime, Aviečių gatvėje, medis nuvirtęs ant elektros laidų. Nors laidai nekibirkščiavo, buvo baiminamasi, kad medis gali nuvirsti ant važiuojamosios kelio dalies. Ugniagesiai pavojų pašalino - medį nukėlė nuo laidų.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenis 

Nemokamame renginyje senjorai buvo kviečiami ne tik pabendrauti, bet ir aktyviai praleisti laiką. Dalyviai galėjo lengvai pasimankštinti, klausytis Jonavos „Bočių“, Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos senjorų klubo „Polėkis“, moterų ansamblio ir Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos ansamblio „Kibirkštėlė“ atliekamų dainų, galėjo šokti ir dalyvauti smagiose nominacijose.

Organizacijos „Senjoro“ Kauno regiono vadovė Karolina Puidaitė-Railė pasakojo, kad pagrindinis pikniko tikslas - suburti senjorus ir paskatinti juos mėgautis gyvenimu čia ir dabar.

„Mes - nevyriausybinė organizacija, teikianti senjorams paslaugas jų namuose: pagalbą į namus ir dienos socialinę globą. Mūsų tikslas - kad senjorai Lietuvoje gyventų pozityviai, mėgautųsi gyvenimu ir juo džiaugtųsi. Taip pat siekiame, kad senjorai namuose išliktų kuo įmanoma ilgiau, savo saugioje, komfortabilioje ir jaukioje aplinkoje“, - sakė K. Puidaitė-Railė.

Anot jos, viena iš organizacijos socialinių iniciatyvų yra būtent senjorų piknikai. Lietuvoje jie organizuojami jau ketvirtus metus, o Jonavoje toks renginys surengtas pirmą kartą.

„Seniorų piknikų esmė yra, kad senjorai bendrautų, dalyvautų, kurtų bendrystę, kad patys senjorai būtų pikniko dalimi, dalintųsi muzika, šokiais, gera energija. Ir vienas iš pagrindinių šių metų mūsų tikslų - kad reikia mėgautis gyvenimu būtent šiandien, čia ir dabar. Nelaukti kažkokių ypatingų progų, o mėgautis gyvenimu būtent dabar, kada gyvenimas ir vyksta“, - kalbėjo organizacijos atstovė.

Pirmąjį pikniką Jonavoje organizatoriai įvertino pozityviai. Į Ramybės skverą susirinko nemažai senjorų, o dalis jų ne tik stebėjo programą, bet ir patys įsitraukė į renginį.

„Matome, kad senjorai domisi, susirinkę nemažai gražių, šviesių, pozityvių veidų, todėl manome, kad piknikas yra sėkmingas. Bet, kaip ir sakiau, sėkmingą pikniką daro būtent patys senjorai, kurie ant scenos koncertuoja, dalyvauja, dalinasi savo talentais, mėgaujasi ir kuria tą bendrystę, bendrakūrystę“, - sakė K. Puidaitė-Railė.

Ji juokavo, kad prie geros renginio nuotaikos prisidėjo net ir pasikeitęs oras: „Ir netgi saulė pradėjo šviesti dėl gražaus senjorų pikniko. Tad iš tikrųjų manome, kad piknikas pavyko.“

Organizacija „Senjoro“ Jonavoje teikia ir socialines paslaugas - pagalbą į namus bei dienos socialinę globą senjorų namuose. Pasak K. Puidaitės-Railės, šios paslaugos iš dalies finansuojamos savivaldybės, o senjoro mokama dalis priklauso nuo jo gaunamų pajamų.

Dėl paslaugų gali kreiptis tiek pats senjoras, tiek jo artimieji. „Galima kreiptis ir į mūsų organizaciją, mes tada nukreipiame, palydime šiame procese senjorus, kad viskas būtų aišku. Taip pat galima tiesiai kreiptis į seniūniją ar savivaldybę ten, kur senjoras yra registruotas“, - paaiškino K. Puidaitė-Railė.

„Suprantame, kad tokio masto ir trukmės elektros tiekimo sutrikimai žmonėms sukėlė daug nepatogumų ir papildomų išlaidų. Todėl po pokalbio su Energetikos ministerija nusprendėme supaprastinta tvarka  kompensuoti tiesioginius nuostolius privatiems klientams, kuriems dėl audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas. Norime, kad ši pagalba klientus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau, todėl prašymų teikimo procesą maksimaliai supaprastinome, ir vertinsime realią situaciją, su kuria žmonėms teko susidurti“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

ESO atstovė pažymi, kad šios kompensacijos bus mokamos iš bendrovės pelno, todėl jos neturės įtakos klientų tarifams ir nemažins lėšų, skirtų tinklo modernizavimui bei jo atsparumo didinimui.

Kokie nuostoliai bus kompensuojami?

Supaprastinta tvarka tiesioginiai nuostoliai bus kompensuojami privatiems klientams, kuriems dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stipriausios per pastaruosius dešimtmečius audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms.

Tiesioginiai nuostoliai bus kompensuojami supaprastinta prašymų pateikimo tvarka, juos bus galima pateikti per ESO savitarną nuo rugsėjo 1 d. elektroniniu ar paprastu paštu. Teikiant prašymą reikės pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pvz., elektros generatoriaus nuomos ar įsigijimo ar kuro, maisto produktų pirkimo kvitus ar kitus įrodymus. Prašymą turės pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

Kompensuojama bus:

• už sugedusį maistą – iki 60 Eur;
• už apgyvendinimo išlaidas, kai dėl elektros tiekimo sutrikimo buvo būtina laikinai apsistoti kitur – iki 60 Eur per parą;
• už generatoriaus įsigijimo ar nuomos išlaidas – iki 40 Eur per parą;
• už kuro generatoriui išlaidas – iki 90 Eur per parą;

Bendra tiesioginių nuostolių kompensacijos suma supaprastinta tvarka vienam klientui sieks iki 220 Eur.

Svarbu, kad 72 valandų terminas skaičiuojamas nuo elektros tiekimo sutrikimo konkrečiame objekte pradžios iki momento, kai tiekimas jame atkuriamas.

„Laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo elektros tiekimo sutrikimo konkrečiame objekte pradžios ir baigiasi tada, kai elektra faktiškai atkuriama“, – pažymi R. Juodkienė.

Pasitaiko atvejų, kai klientai gauna SMS žinutę apie pašalintą sutrikimą, tačiau elektros tiekimas jų objekte dar nėra atkurtas. Taip gali nutikti, kai tinkle vienu metu būna pažeisti keli skirtingi elementai. Tokiu atveju klientai prašomi apie elektros tiekimo nebuvimą pranešti ESO telefonu 1852 arba svetainėje. Tai leidžia specialistams operatyviai nustatyti ir pašalinti kitą pažeidimą. Tai nesutrumpina laikotarpio, nuo kada skaičiuojama kompensacija dėl konkretaus kliento elektros tiekimo sutrikimo.

Kompensacija už ilgesnį nei 72 val. tiekimo sutrikimą

Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, klientams, kuriems dėl audros padarinių elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas,  priklauso  ir teisės aktuose numatyta kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą.

Šios kompensacijos bus apskaičiuotos individualiai,  Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) priėmus sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.

Šios kompensacijos dydis priklauso nuo kliento elektros energijos suvartojimo ir atjungimo trukmės objekte. Konkrečią kompensacijos sumą sudaro 30 proc. fiksuota dalis nuo sumokėtų mokesčių už persiuntimo paslaugą ir kintamoji 0,7 proc. dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą.

Bendrovė skaičiuoja, kad vidutiniam vartotojui Lietuvoje, kurio suvartojimas yra apie 150 kWh/mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., priklauso beveik 45 Eur dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 1,05 Eur dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą dėl nepatiekto elektros energijos kiekio.

Du kompensavimo mechanizmai

ESO pabrėžia, kad supaprastintas tiesioginių nuostolių atlyginimo mechanizmas yra  bendrovės pagalba klientams, patyrusiems vienos didžiausių per kelis dešimtmečius audros padarinius.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės numato, kad VERT nustatyta tvarka skaičiuojamų kompensacijų sumos yra įskaičiuojamos į kliento patirtus tiesioginius nuostolius. Taigi, jei klientui jau bus atlyginti tiesioginiai nuostoliai, atitinkama suma mažės kompensacija už tiekimo atstatymo vėlavimą.

„Šios dvi kompensavimo formos nėra tiesiog sudedamos. Galiojanti tvarka numato, kad VERT nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija įskaičiuojama į klientui atlygintinų tiesioginių nuostolių sumą. Kitaip tariant, klientui bus atlyginta priklausanti bendra suma, tačiau už tą pačią žalą du kartus kompensuojama nebus“, – paaiškina R. Juodkienė.

Pavyzdžiui, jeigu klientui už tiesioginius nuostolius būtų išmokėta 220 Eur, o pagal VERT nustatytą tvarką apskaičiuota kompensacija už pavėluotą tiekimo atkūrimą siektų 250 Eur, klientui papildomai būtų išmokėta 30 Eur. Bendra išmokėta suma tokiu atveju sudarytų 250 Eur.

Jeigu VERT apskaičiuota kompensacija būtų mažesnė nei jau atlyginti tiesioginiai nuostoliai, papildoma išmoka nebūtų mokama.

Šeštadienį Lietuvą užklupus audrai, elektros tiekimas piko metu buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Bendrovės brigados ir rangovai toliau dirba maksimaliomis pajėgomis, šalindami tūkstančius tinklo pažeidimų ir atkurdami elektros tiekimą klientams.

Operatoriams tęsiant ryšio atkūrimo darbus, naujausiais duomenimis, „Telia“ tinkle neveikia 134, „Tele2“ – 99, o „Bitės“ – 96 bazinės stotys. 

„Matome nuoseklų situacijos gerėjimą ir mažėjantį neveikiančių bazinių stočių skaičių. Operatoriai tęsia infrastruktūros atkūrimo darbus, todėl situacija išlieka dinamiška ir gali keistis. RRT nuolat gauna atnaujintą informaciją iš ryšio operatorių bei stebi atkūrimo procesą visoje šalyje“, – sako RRT tarybos narys Darius Kuliešius.

Ryšio veikimui svarbios ir duomenų perdavimo jungtys

RRT primena, kad mobiliojo ryšio paslaugų veikimas priklauso ne tik nuo pačių bazinių stočių darbo, bet ir nuo elektros energijos tiekimo bei duomenų perdavimo infrastruktūros. Atskirose vietovėse ryšio atkūrimo darbų trukmę gali lemti būtent šių sistemų veikimas.

„Vertindami situaciją matome, kad dalį sutrikimų lemia ne tik bazinių stočių veikla, bet ir duomenų perdavimo tinklai bei elektros energijos tiekimas. Todėl itin svarbus visų infrastruktūros operatorių bendradarbiavimas, siekiant kuo greičiau atkurti paslaugas vartotojams“, – pažymi D. Kuliešius.

Ryšio tinklų atsparumas bus stiprinamas

RRT primena, kad liepos mėnesį patvirtinti nauji reikalavimai ryšio paslaugų teikėjams, kuriais siekiama stiprinti tinklų atsparumą, gerinti pasirengimą didelio masto sutrikimams ir užtikrinti spartesnį paslaugų atkūrimą.

„Dabartinė situacija parodo, kodėl ryšio tinklų atsparumą būtina stiprinti sistemiškai. Nauji reikalavimai apima konkrečias technines bei organizacines priemones. RRT skaičiavimu, operatoriai turės investuoti apie 39 mln. eurų į ryšių infrastruktūros atsparumo stiprinimą ir numatytų priemonių įgyvendinimą. Papildomų dažnių aukcionai suteiks operatoriams galimybes gerinti ryšio kokybę ir padengiamumą visoje Lietuvoje“, – sako D. Kuliešius.

RRT ir toliau nuolat informuos vartotojus, verslo ir viešojo sektoriaus partnerius, apie ryšio situaciją Lietuvoje bei skelbs naujausią informaciją savo interneto svetainėje.

LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT)

„Skardinės tvoros pirmiausia išpopuliarėjo dėl praktiškumo ir kainos. Tai gana paprastas būdas greitai aptverti teritoriją ir sukurti privatumą. Tačiau tokių tvorų naujuose gyvenamųjų namų kvartaluose jau yra labai daug. Dėl to sprendimas iš skardos profilių tampa mažiau išskirtinis ir ne visada papildo šiuolaikinę namo architektūrą. Todėl pirkėjai vis dažniau domisi kitokiais sprendimais nei įprastos „Rombo“ tvoros ar metalinių tvoralenčių tvoros“, – sako Tvora.eu vadovas.

Populiarėja masyvių vertikalių profilių metalinės tvoros

Viena ryškiausių pastarųjų metų krypčių – modernios metalinės tvoros iš vertikalių profilių. Vis daugiau dėmesio sulaukia tokie modeliai kaip išskirtinio dizaino tvoros „Šukos“, „Verticale“, P46 ar P64V.

Masyvesni vertikalūs profiliai tvorai suteikia solidesnę išvaizdą, tačiau kartu išlaiko vizualinį lengvumą. Tinkamai parinkus profilių išdėstymą galima suderinti modernų dizainą, privatumą ir natūralų sklypo apšvietimą.

Šukinės tvoros, dar vadinamos Šukų tipo tvoromis, tinka ne tik modernios architektūros objektams. Dėl minimalistinės formos jos gali būti derinamos ir prie klasikinių namų.

„Žmonės vis dažniau supranta, kad tvora statoma ne keleriems metams. Ji turi ilgai išlikti estetiška, patikima ir derėti prie namo net keičiantis architektūros tendencijoms“, – pastebi tvorų specialistas.

WPC kompozito tvoros – puiki alternatyva skardinėms, žaliuzinėms tvoroms

Kita vis labiau pastebima kryptis – WPC kompozito tvoros. Medžio ir plastiko kompozitas leidžia išgauti natūralią medžio išvaizdą, tačiau kartu išvengti nemažos dalies priežiūros, kurios reikalauja tradicinė mediena.

Kokybiškos WPC tvoros atsparios drėgmei, puvimui, UV spinduliams ir temperatūros pokyčiams. Jų nereikia periodiškai dažyti ar impregnuoti, todėl toks sprendimas gerai pritaikytas Lietuvos klimato sąlygoms.

Tvora.eu siūlomos WPC (angl. Wood-Plastic Composite) tvoros išsiskiria skirtingomis spalvomis, medieną primenančiomis tekstūromis ir profilių pasirinkimu. Tai leidžia WPC tvoras derinti tiek prie modernių, tiek prie tradicinės architektūros namų.

Polisadinės tvoros – jau užėmė savo rinkos dalį

Stabilią vietą rinkoje turi ir metalinės horizontalios arba polisadinės tvoros. Jų populiarumą lemia kainos, kokybės, ilgaamžiškumo ir dizaino derinys.

Vertikalūs metaliniai profiliai suteikia konstrukcijai lengvumo ir šiuolaikiškumo. Keičiant profilių plotį bei tarpus tarp jų galima pasirinkti norimą privatumo lygį ir kartu neuždaryti sklypo nuo natūralios šviesos.

Tinkamai cinkuotos ir milteliniu būdu dažytos metalinės tvoros yra atsparios aplinkos poveikiui, nereikalauja sudėtingos priežiūros ir ilgai išlaiko estetinę išvaizdą.

Kartu keičiasi ir įėjimo į sklypą sprendimai. Vis daugiau klientų renkasi tvoros konsoles ir daugiafunkcius tvoros stulpus su integruota įranga.

Anksčiau telefonspynė, pašto dėžutė, namo numeris, skambutis, domofono kamera ar prieigos kontrolės elementai dažnai būdavo montuojami atskirai. Šiuolaikinėse tvoros konsolėse šią įrangą galima integruoti į vieną konstrukciją. Taip įėjimo zona atrodo tvarkingiau, o pati įranga yra geriau apsaugota.

Nepasikliaukite vien vizualizacijomis

Keičiasi ne tik tvorų dizainas, bet ir pats pirkėjų pasirinkimo procesas. Žmonės tampa atsargesni ir prieš priimdami sprendimą dažniau nori pamatyti realų produktą.

Šiandien naudojant dirbtinį intelektą ar grafines programas galima sukurti itin patrauklias vizualizacijas, tačiau jos nebūtinai parodo, kaip gaminys atrodo realybėje.

Todėl prieš perkant tvorą ar kiemo vartus verta gyvai įvertinti metalo profilių storį, cinkavimo ir dažymo kokybę, suvirinimo vietas, vartų furnitūrą, rankenas, vyrius, vartų automatiką bei bendrą konstrukcijos surinkimą.

Reklaminiai apibūdinimai, tokie kaip „Premium“ ar „aukščiausia kokybė“, patys savaime neparodo gaminio kokybės. Palyginus skirtingų gamintojų produktus gyvai, konstrukcijos ir apdailos skirtumai dažnai tampa daug aiškesni.

Todėl Lietuvos pirkėjai vis dažniau vertina ne tik pradinę tvoros kainą, bet ir jos ilgalaikę vertę – atsparumą korozijai, naudojamą furnitūrą, gamybos technologiją, konstrukcijos kokybę ir dizaino ilgaamžiškumą.

UAB „Tvora“ siūlo tik sertifikuotų gamintojų gaminius, naudoja pažangias gamybos technologijas.

Profesionalus tvoros montavimas – ne mažiau svarbus už pačią tvorą

Net ir kokybiška tvora gali kelti problemų, jeigu ji sumontuota netinkamai. Tvoros eksploatacijos laikui didelę įtaką turi tinkamai įrengti pamatai, tiksliai išlyginti stulpai ir profesionaliai sumontuoti kiemo vartai.

Ne mažiau svarbus ir vartų automatikos montavimas bei reguliavimas. Kokybiškai atlikti darbai padeda užtikrinti sklandų visos sistemos veikimą daugelį metų.

Todėl renkantis tvorą rekomenduojama vertinti ne tik patį gaminį, bet ir tvoros montavimo technologiją, naudojamas medžiagas bei montuotojų patirtį.

WPC terasos – investicija, kuri leidžia mėgautis terasa, o ne jos priežiūra

Lauko terasa tapo svarbia šiuolaikinio namo dalimi. Čia leidžiamas laisvalaikis, priimami svečiai, žaidžia vaikai, todėl terasos medžiagos turi būti ne tik estetiškos, bet ir praktiškos.

Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių renkasi WPC terasas. Medžio ir plastiko kompozitas išlaiko natūraliai medienai artimą estetiką, tačiau reikalauja gerokai mažiau periodinės priežiūros.

Kokybiškos „OneWood“ WPC lentos atsparios drėgmei, UV spinduliams ir temperatūros svyravimams. Jų nereikia reguliariai impregnuoti ar dažyti, todėl kasdienė priežiūra yra gerokai paprastesnė.

Lyginant su medine terasa, skirtumas ypač išryškėja per ilgesnį naudojimo laikotarpį. Medines lentas tenka valyti, šlifuoti, alyvuoti ar dažyti, o kokybiškas kompozito terasos lentas dažniausiai pakanka nuplauti.

Todėl vertinant ne vien pradinę įrengimo kainą, bet ir būsimas priežiūros sąnaudas, WPC terasa daugeliu atvejų tampa ekonomiškai pagrįstu pasirinkimu.

Ne visos WPC terasinės lentos vienodos

Didėjant WPC paklausai, rinkoje atsirado daug skirtingų gamintojų ir prekės ženklų. Iš pirmo žvilgsnio jų gaminiai gali atrodyti labai panašiai, tačiau realios eksploatacinės savybės gali reikšmingai skirtis.

Renkantis WPC terasines lentas verta išsiaiškinti, kas iš tikrųjų jas gamina, kokioje šalyje vyksta gamyba, kokia naudojamo kompozito sudėtis, kiek metų gamintojas veikia rinkoje ir kokias garantijas suteikia.

Taip pat naudinga pamatyti ne tik naujus pavyzdžius salone, bet ir prieš keletą metų įrengtas terasas.

Europietiškai, vokiškai ar skandinaviškai skambantis prekės ženklas savaime neįrodo europietiškos produkto kilmės. Todėl reikėtų atskirti marketingo terminus nuo realios informacijos apie gamintoją ir gamybos vietą.

Skandinaviška kokybė pirmiausia siejama su produktais, projektuojamais sudėtingoms klimato sąlygoms: didelei drėgmei, šalčio ir atšilimo ciklams, UV poveikiui bei ilgalaikei eksploatacijai.

Prieš perkant verta palyginti skirtingų gamintojų WPC lentų paviršių, profilio konstrukciją ir storį, pasidomėti garantijomis bei realiais anksčiau įgyvendintais projektais.

Svarbi ne tik garantijos trukmė, bet ir jos sąlygos. Reklamuojama 20 ar 40 metų garantija nebūtinai reiškia, kad visos gaminio savybės tiek laiko bus garantuojamos. Kartais aiški 10 metų garantija, apimanti daugiau produkto parametrų, vartotojui gali būti vertingesnė už gerokai ilgesnę garantiją su daugybe išimčių.

Rinkitės sprendimą, kuris tarnaus dešimtmečius

Terasa paprastai projektuojama ilgam laikui, todėl verta vertinti ne vien atskiras lentas, bet visą terasos sistemą.

„OneWood“ asortimente siūlomos WPC terasinės lentos privatiems ir komerciniams objektams. Galima rinktis tuščiavidurius, pilnavidurius bei „Co-Extrusion“ profilius, o didžiausias lentų plotis siekia 200 mm.

„Light“ ir „Strong“ terasos lentos gali būti gaminamos skirtingų ilgių pagal užsakymą. Tinkamai parinktas ilgis padeda sumažinti atliekų kiekį, pjovimo darbų apimtį ir montavimo laiką, kartu gaunant estetiškesnį galutinį rezultatą.

Svarbus ir terasos kraštų užbaigimas. „OneWood“ pagrindiniams terasinių lentų profiliams siūlo analogiškas pakalimo (apdailos) lentas, kurių spalva, tekstūra ir dizainas dera su pagrindine terasos danga. Dėl to galima išlaikyti vientisą visos konstrukcijos vaizdą.

Tvirtas pagrindas – ilgaamžės WPC terasos pagrindas

Kokybiškos WPC terasinės lentos negali kompensuoti netinkamai įrengto pagrindo. Todėl planuojant terasą reikia vertinti ne tik matomą dangą, bet ir visą po ja esančią konstrukciją.

Medinis karkasas ar konstrukcija iš neapsaugoto juodo metalo ilgainiui gali tapti silpniausia sistemos dalimi. Drėgmė, temperatūros pokyčiai ir kiti aplinkos veiksniai gali sutrumpinti tokio pagrindo eksploatacijos laiką, nors pačios kompozito lentos dar būtų tinkamos naudoti.

Dėl to WPC terasoms vis dažniau pasirenkami cinkuoto plieno arba aliuminio profiliai. Jie pasižymi matmenų stabilumu, atsparumu aplinkos poveikiui ir nereikalauja papildomos periodinės priežiūros.

Terasų statyboje taip pat sparčiai populiarėja sraigtiniai poliai. Jie leidžia įrengti terasos pamatus be tradicinio betonavimo, sumažinti žemės darbų kiekį ir iš karto po polių įrengimo pradėti montuoti karkasą.

Tačiau sraigtiniai poliai taip pat nėra vienodi. Reikia vertinti ne tik jų sienelės storį, bet ir polio konstrukciją. Rinkoje galima rasti, pavyzdžiui, 1,8 ir 2,0 mm sienelės storio polių. Storesnė konstrukcija paprastai suteikia didesnį mechaninį atsparumą ir ilgaamžiškumą.

Be standartinių modelių siūlomi ir siaurėjantys sraigtiniai pamatai. Konkretų variantą reikėtų rinktis pagal konstrukciją ir numatomas apkrovas, o didesniems bei ilgalaikiams projektams ypatingą dėmesį skirti pamato tvirtumui.

Kokybiška terasa prasideda ne nuo matomos lentos, o nuo tinkamai parinktos visos sistemos – sraigtinių polių, karkaso, tvirtinimo elementų ir WPC terasinių lentų.

Pasirinkę kompozito terasą namų savininkai vis dažniau tokios pačios stilistikos ieško ir namo fasadui. WPC fasado dailylentės leidžia terasos spalvą ir tekstūrą pratęsti fasade bei sukurti vientisą architektūrinį sprendimą.

Platus profilių ir spalvų pasirinkimas suteikia galimybę suderinti terasą ir fasadą tarpusavyje, o Kompozitas.eu siūlomos „OneWood“ WPC fasado dailylentės, lamelės ir tvirtinimai leidžia suformuoti pilną kompozito fasado sistemą.

Taigi tiek tvorų, tiek terasų rinkoje matoma ta pati kryptis: pirkėjai vis dažniau vertina ne mažiausią pradinę kainą, o produkto kilmę, konstrukciją, dizainą, priežiūros poreikį ir tai, kaip pasirinktas sprendimas atrodys bei tarnaus po dešimties ar daugiau metų.

„Audros padaryta žala infrastruktūrai yra didžiulė, todėl šiuo metu kiekviena papildoma rankų pora yra labai svarbi. „Litgrid“ sprendimas paskatinti savo rangovų brigadas prisidėti prie skirstomojo tinklo atstatymo darbams yra reali ir labai reikalinga pagalba. Dėkojame kolegoms už operatyvų įsitraukimą – suvieniję pajėgas elektros tiekimą klientams galėsime atkurti greičiau“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila. 

„Savaitgalį siautusi audra pažeidė 14 elektros perdavimo linijų, tačiau „Litgrid“ perdavimo tinkle jos padarinius pašalinome per porą dienų ir šiuo metu elektros perdavimo sistema veikia stabiliai. Dabar svarbiausia kuo greičiau atkurti elektros tiekimą visiems gyventojams, todėl perkeliame savo planinius darbus ir sudarome sąlygas mūsų rangovams prisidėti prie ESO komandų stiprinimo. Tai patyrę specialistai, galintys padėti greičiau šalinti tinklo pažeidimus ir atkurti elektros tiekimą“, – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.  

„Litgrid“ vadovas pažymi, kad, nukreipus pajėgas padėti ESO, planinių darbų, tokių kaip tinklo renovacija ar priežiūra, atidėjimas neturės poveikio sistemos patikimumui ar vartotojams. „Litgrid“ kvietimą prisidėti prie elektros tiekimo atkūrimo išsiuntė visoms rangovų bendrovėms, kurios specializuojasi oro linijų darbuose. Kiekviena jų galimybes įsitraukti vertina individualiai, todėl tikslus prie ESO komandų prisijungsiančių brigadų ir specialistų skaičius bus aiškus vėliau.  

Lietuvą savaitgalį siaubusi audra savo padariniais yra viena didžiausių per kelis dešimtmečius. Didelė žala padaryta ne tik skirstomajam, bet ir perdavimo tinklui bei kitai svarbiai šalies infrastruktūrai.  

ESO duomenimis, šiuo metu elektros energijos tiekimas jau atstatytas daugiau nei 60 proc. klientų skaičiuojant nuo šeštadienio, kai stichija buvo galingiausia. Šiuo metu dėl audros elektros dar neturi 85 tūkst. ESO klientų.  

„Suprantame žmonių nepatogumus ir nepasitenkinimą – kai kuriems gyventojams dėl elektros tiekimo sutrikimų šiuo metu sunku patenkinti net ir būtinuosius poreikius. Šiuo metu visi dorojamės su išskirtinio masto stichija, kurios padariniai ir skirstomajam tinklui yra katastrofiški. Dirbame maksimaliomis pajėgomis, tačiau tokio masto pažeidimų šalinimas reikalauja laiko. Kartu ši situacija dar kartą parodo, kaip svarbu didinti tinklo ir visos valstybės atsparumą“, – pažymi R. Radvila.  

Vienas efektyviausių būdų apsaugoti elektros tinklą nuo išorės poveikio – oro linijas keisti požeminiais kabeliais. ESO reikšmingai didina kabeliavimo apimtis, ypač miškingose vietovėse, kuriose fiksuojama didžiausia dalis elektros tiekimo sutrikimų. Vis dėlto ESO valdomas tinklas driekiasi daugiau kaip 135 tūkst. kilometrų, todėl viso tinklo perkėlimas po žeme pareikalautų didžiulių investicijų ir užtruktų. Dėl to tinklo atsparumas stiprinamas kompleksiškai, derinant kabeliavimą su kitomis priemonėmis.  

ESO valdo 135 tūkst. km elektros tinklą, kurio 39 proc. jau sukabeliuota. Kabeliavimas yra viena svarbiausių tinklo modernizavimo krypčių, o investicijos prioriteto tvarka nukreipiamos į labiausiai pažeidžiamas tinklo vietas – pirmiausia miškingas teritorijas. 

Vien per praėjusius metus ESO miškingose teritorijose sukabeliavo 368 km oro linijų. Iki 2028 m. bendrovė planuoja kabelinėmis pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų, o 2026 m. miškuose numatyta pakloti apie 700 kilometrų kabelinių linijų.  

Kabelinių linijų dalis nuosekliai auga: 2024 m. požeminės linijos sudarė apie 36 proc. viso tinklo, o 2019 m. – apie 31 procentą. 

ESO inf. 

Šie pokyčiai bus naudingi ne tik rajonų gyventojams, bet ir paslaugas teikiančioms regioninėms ir rajoninėms gydymo įstaigoms, nes padės sumažinti administracinę ir finansinę naštą. Pagal naują tvarką nuo šiol rajono lygmens ligoninėse galima steigti mažiausiai trijų lovų teritorinius intensyviosios terapijos padalinius, pritaikant supaprastintus technologinius reikalavimus. Taip pat sudaromos sąlygos anesteziologams-reanimatologams pagal poreikį teikti skubią pagalbą ir kituose ligoninės skyriuose, užtikrinant aukščiausią pacientų saugumą.

„Ištikus nelaimei ar ligai, pagalba turi būti greita, profesionali ir šalia namų. Šis sprendimas svarbus regionų ligoninėms ir jų pacientams. Tai prisidės tolygiau paskirstant sveikatos priežiūros sistemos krūvį, tačiau užtikrins kiekvieno paciento saugumą ir reikalingų paslaugų teikimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis.

Atnaujintuose teisės aktuose taip pat numatyta stiprinti regioninį klasterinį bendradarbiavimą tarp rajonų įstaigų ir didžiųjų universitetinių centrų. Sunkių būklių pacientai gali būti transportuojami į regioninius centrus būklei stabilizuoti, o prireikus tolesnio gydymo ar ilgalaikės priežiūros, sprendimai dėl pervežimo derinami su klasterių koordinatoriais. Šiuo paslaugų organizavimo modeliu galės pasinaudoti rajonų lygmens ligoninės, tokios kaip Biržų, Kelmės, Kretingos, Plungės, Radviliškio, Raseinių, Šilutės ar Vilkaviškio ir kitų rajonų ligoninės.

SAM inf.

Vyriausybėje vykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje aptarta eismo saugumo situacija Lietuvoje ir pirmųjų septynių šių metų mėnesių avaringumo tendencijos. Nors žuvusiųjų keliuose skaičius mažesnis nei pernai, Komisija atkreipė dėmesį į augantį priešpriešinių susidūrimų, motociklų, įvairių paspirtukų rūšių ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų eismo įvykių skaičių bei didėjantį sužeistų nepilnamečių skaičių.

„Žmonių saugumas keliuose privalo išlikti prioritetu. Ypač dabar, kai nuo rugsėjo į mokyklas grįžta moksleiviai, kiekvienas turime savęs paklausti, ką dar galime padaryti, kad išvengtume skaudžių nelaimių ir apsaugotume vieni kitų sveikatą bei gyvybes. Tik bendromis jėgomis ieškodami veiksmingų sprendimų ir patys atsakingai elgdamiesi šalies keliuose galėsime jaustis saugiai“, – sako Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžiui pirmininkavęs Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Pirmąjį pusmetį žuvusiųjų keliuose mažėjo, tačiau vėliau šalį sukrėtę mirtini eismo įvykiai parodė, kad atsipalaiduoti negalime. Ir kalbame ne tik apie automobilius. Šiemet ypač neramina augantis sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius, daugiau nei pusė jų yra nepilnamečiai. Todėl kartu su atsakingomis institucijomis peržiūrėsime elektrinių mikrojudumo priemonių amžiaus reikalavimus, įvairių mikrojudumo priemonių privalomą registravimą ir stiprinsime kontrolę“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Taip pat ministras J. Taminskas pabrėžia, kad eismo saugumas priklauso ne tik nuo pačių eismo dalyvių elgesio, bet ir nuo saugios infrastruktūros. Praėjusio savaitgalio audra dar kartą parodė, kad nesaugios kelių vietos, kuriose nuvirtę medžiai ar kitos kliūtys gali kelti pavojų eismo dalyviams, turi būti identifikuojamos ir nuosekliai bei proaktyviai tvarkomos.

Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau daugėja sužeistų paspirtukų vairuotojų

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuoti 1 594 įskaitiniai eismo įvykiai, 2,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Eismo įvykiuose žuvo 63 žmonės, 16 proc. mažiau nei pernai, kai žuvo 75 asmenys. Sužeista 1 813 žmonių, 0,6 proc. daugiau nei pernai.

Ryškiausia neigiama tendencija – 65 proc. išaugęs sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius: nuo 77 pernai iki 127 šiemet. Daugiau nei pusė sužeistųjų yra nepilnamečiai. Iš viso eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius išaugo 4 proc., nuo 387 iki 403.

Taip pat 24 proc. padaugėjo priešpriešinių susidūrimų, o motociklų vairuotojų sukeltų tokių eismo įvykių skaičius išaugo 2,7 karto.
Pagrindinės sunkiausių eismo įvykių priežastys išlieka tos pačios: reikalavimo duoti kelią nevykdymas, nesaugaus greičio pasirinkimas ar leistino greičio viršijimas, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimai.

Nesaugios kelių vietos tvarkomos konkrečiais sprendimais

Komisijos posėdyje daug dėmesio skirta konkretiems infrastruktūros sprendimams, kurie padėtų sumažinti didžiausias rizikas.

Šiemet jau sutvarkyta 80 nesaugių pėsčiųjų perėjų, dar 22 perėjose darbai vyksta. Iki metų pabaigos bus sutvarkyta daugiau kaip 100 perėjų, o 2027–2028 m. numatoma sutvarkyti dar 350. Iš viso 2025–2028 m. laikotarpiu planuojama atnaujinti ne mažiau kaip 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų.

Siekiant mažinti priešpriešinių susidūrimų ir pavojingų išvažiavimų iš važiuojamosios dalies riziką, analizuojamos pavojingiausios kelių vietos. Iš 150 avaringų horizontaliųjų kreivių 60-yje vietų jau atnaujinti arba įrengti papildomi įspėjamieji kelio ženklai, o 80-yje vietų iki metų pabaigos numatoma įrengti apsauginius atitvarus arba pašalinti pavojingas kliūtis.

Taip pat rengiami lenkimo ribojimo sprendimai pavojinguose A8 ir A10 „Via Baltica“, Kaunas–Prienai–Alytus, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir A14 Vilnius–Utena kelių ruožuose.

Komisijoje taip pat aptartos priemonės, skirtos didinti elektrinių mikrojudumo priemonių saugumą. Bus vertinamas jų teisinis reglamentavimas, amžiaus reikalavimai, naudojimo kontrolė ir kitos galimos saugumo priemonės.

Sustiprinta vaikų ir pažeidžiamiausių eismo dalyvių apsauga bei didesnis dėmesys švietimui

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, policija stiprins eismo dalyvių kontrolę prie mokyklų, pėsčiųjų perėjose ir sankryžose, ypatingą dėmesį skirdama vaikų ir kitų pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugumui.

Dėmesys bus skiriamas ir suaugusiųjų elgesiui prie mokyklų: saugiam vaikų išlaipinimui, saugos diržų naudojimui ir mobiliųjų telefonų naudojimui vairuojant.

Eismo saugumo stiprinimas neatsiejamas ir nuo švietimo. Mokyklose rugsėjį bus vykdomos saugaus eismo pamokos, taip pat tęsiamos policijos ir kitų institucijų priemonės, skirtos saugiam vaikų elgesiui kelyje, saugos diržų naudojimui ir atsakingam naudojimuisi dviračiais bei elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.

Apie Valstybinę eismo saugumo komisiją

Valstybinė eismo saugumo komisija kontroliuoja valstybės eismo saugumo politikos įgyvendinimą. Komisijai pirmininkauja Ministras Pirmininkas, o jos veikloje dalyvauja Susisiekimo, Vidaus reikalų, Finansų, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Komisija vertina eismo saugumo situaciją, analizuoja avaringumo tendencijas, svarsto eismo saugumo priemonių įgyvendinimą ir teikia pasiūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms. Komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. 

Susisiekimo ministerijos inf.

Pasak pašnekovo, svarbiausia suprasti, kad gamtotvarkos tikslas nėra pertvarkyti gamtą pagal žmogaus įsivaizdavimą. Priešingai – dažnai gamtotvarka reikalinga tam, kad būtų atkurtos natūralios sąlygos ir procesai, kuriuos žmogaus veikla pakeitė arba visiškai pašalino.

Kodėl nepakanka leisti gamtai tvarkytis pačiai?

„Vienas pavyzdžių – natūralūs gaisrai. Ilgą laiką gaisrai buvo natūrali tam tikrų ekosistemų raidos dalis, tačiau žmogui pradėjus juos eliminuoti iš miškų, nutrūko ir su ugnimi susiję ekologiniai procesai. Kai kurioms buveinėms bei jose gyvenančioms rūšims toks pokytis reiškė tinkamų sąlygų nykimą. Būtent todėl tam tikrais atvejais gamtotvarkoje pasitelkiamas kontroliuojamas deginimas. Vargu ar kas nors šiais laikais norėtų, kad gaisrai būtų nekontroliuojami, tad belieka juos naudoti tikslingai, tik tam tikrose vietose ir prižiūrint“, – sako M. Karlonas.

Jis sako, kad panašiai nutiko ir su atviromis buveinėmis. Lietuvos klimato sąlygomis nustojus ganyti ar šienauti pievas, jose vyksta natūrali sukcesija: pirmiausia suveši žolinė augalija, vėliau teritorija apauga krūmais, pradeda augti medžiai ir ilgainiui susiformuoja miškas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip visiškai natūralus procesas, į kurį žmogui nederėtų kištis. Tačiau, ornitologo teigimu, vertinant tokius pokyčius svarbu nepamiršti ilgos žmogaus ir gamtos sąveikos istorijos. 

Lietuvos kraštovaizdis ir jo biologinė įvairovė tūkstantmečius formavosi veikiami ne tik klimato ar augalijos kaitos, bet ir stambiųjų žolėdžių, o vėliau – žmogaus ūkinės veiklos. Kadaise atviras teritorijas palaikė laukinių stambiųjų žolėdžių bandos, o juos išmedžiojus šį vaidmenį daug kur perėmė naminiai gyvuliai. Ganomos pievos, paupiai, pelkių pakraščiai ir kitos teritorijos išlikdavo atviros, todėl jose galėjo išlikti būtent tokiomis sąlygomis prisitaikiusi gyvuoti biologinė įvairovė.

„Problema išryškėjo per pastaruosius dešimtmečius, kai tradicinis ganymas daugelyje vietų nutrūko. Iš pievų pasitraukė naminiai gyvuliai, tačiau jų vietos neužėmė laukinių stambiųjų žolėdžių bandos. Kitaip tariant, iš ekosistemos esame pašalinę svarbius, ją tūkstantmečius formavusius elementus, todėl teiginys, kad tokias teritorijas palikdami apaugti mes tiesiog leidžiame gamtai tapti savimi, nėra visiškai tikslus“, – pažymėjo M. Karlonas.

Gamtotvarkos priemonės – ganymas, šienavimas, krūmų šalinimas, invazinių rūšių naikinimas, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimas ar kiti darbai – padeda atkurti ir išlaikyti vertingas buveines bei jose vykstančius natūralius procesus. Todėl, pašnekovo teigimu, gamtotvarką pirmiausia reikėtų suprasti kaip siekį atkurti dėl žmogaus veiklos sutrikdytas sąlygas ir procesus. Idealiu atveju toks žmogaus įsikišimas neturėtų tęstis amžinai – gamtotvarkos darbais siekiama sudaryti sąlygas, kad ilgainiui gamtiniai procesai vėl galėtų vykti savarankiškai.

Kodėl gamtotvarka ne visuomet suprantama?

Pasak M. Karlono, viena priežasčių, kodėl gamtotvarkos darbai visuomenei ne visada suprantami, yra žinių apie gamtą trūkumas ir  per kartas kintantis įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti natūrali gamta: „Žmonės, kurie su natūralia gamta susiduria mažiau, dažniausiai keliauja turistiniais maršrutais ar lankosi žmogaus sutvarkytose teritorijose, gamtos vertę neretai vertina pagal gana paprastus požymius. Pavyzdžiui, miškas savaime suvokiamas kaip vertybė, o natūrali pieva – kaip mažiau vertinga. Arba, jei pieva nenušienauta ar nesuarta, įžvelgiamas net apsileidimas“.

Visgi, pašnekovas teigia, kad žmogui gali būti sunku įžvelgti skirtumą tarp vienarūšės, vienaamžės medžių plantacijos ir natūralaus įvairiaamžio miško: „Paradoksalu, tačiau būtent žmogaus stipriai pakeistas plantacinis miškas plačiajai visuomenei neretai atrodo patrauklesnis: jis primena parką, yra tvarkingas, šviesus, jame patogu vaikščioti, o natūrali buveinė gali atrodyti neįprasta, netvarkinga ar nejauki. Čia slypi viena esminių problemų – mes jau atpratome, kaip turi atrodyti natūrali gamta.“

Jis pažymi, kad kiekviena karta savo atskaitos tašku terminui „natūrali gamta“ pasirenka tokią aplinką, kokią matė augdama. Jei žmogus nuo vaikystės aplink save matė tvarkingus parkus, intensyviai naudojamus žemės ūkio laukus, ištiesintas upes ir upelius, nusausintas šlapynes ar žmogaus pertvarkytus miškus, būtent toks kraštovaizdis jam ilgainiui tampa įprastas ir suvokiamas kaip natūralus ar net laukinis.

Taigi, susidūrimas su mažiau žmogaus pakeista gamta gali sukelti priešingą reakciją. Dumblynai, tikra pelkė, senas miškas su virtuoliais ar natūraliai susiformavusi gaisravietė žmogui gali atrodyti ne kaip natūralūs gamtos elementai, o kaip kažkas svetimo, nepriimtino, nejaukaus.

Visiškai atvirkščiai į tokias buveines reaguotų mūsų proproseneliai – dabartinė pertvarkyta gamta jiems atrodytų nejauki ir svetima, o gamta be žmogaus intervencijos jiems būtų artima.

M. Karlonas atkreipia dėmesį, kad šis atskaitos taškas su kiekviena karta slenkasi vis toliau: „Dabartinį Lietuvoje vyraujantį gamtinį kraštovaizdį jaunesnioji visuomenės dalis laiko bazine norma ir jos sunaikinimo mastas nešokiruoja, nes neturi su kuo palyginti. Visgi, žvelgiant į mūsų aplinką gamtininko ar Lietuvoje prieš 100 metų gyvenusio valstiečio akimis – mūsų gamta atrodo itin smarkiai pakeista žmogaus veiklos, skurdi tiek vizualiai, tiek ir biologinės įvairovės prasme, o natūralių ar mažai pakeistų ekosistemų išlikę tik fragmentai“.

Pasak jo, jei galėtume palyginti šiandienį kraštovaizdį su tuo, kurį matė prieš kelis šimtus metų gyvenę žmonės, skirtumai būtų didžiuliai: „Šiandien visuomenei tampa vis sunkiau suvokti ne tik tai, ką esame praradę, bet ir kodėl kai kuriose vietose reikalingi aktyvūs gamtotvarkos darbai – tai, kas per amžius mūsų krašte buvo natūrali gamta, šiandien atrodo neįprasta ir svetima“.

Naturalit.lt informacija

Grybų augimui svarbi ne tik drėgmė – nemažai lemia ir oro temperatūra

„Žmonės dažnai mano, kad jeigu palijo, po dviejų ar trijų dienų jau galima keliauti į mišką ir tikėtis daugybės grybų. Visgi grybams reikalingas tinkamas drėgmės ir temperatūros derinys. Labai didelis vandens kiekis savaime negarantuoja pilnų krepšių. Svarbu, kiek drėgmės išlieka dirvožemyje“, – sako G. Karelina.

Pirmųjų grybų šiemet buvo galima rasti jau gegužę, birželį pasirodė voveraitės, o vasaros viduryje – pirmieji baravykai. Šiuo metu miškuose grybautojai randa ūmėdžių, voveraičių, lepšių, baravykų, raudonviršių ir kazlėkų.

Tiesa, baravykų kol kas mažiau. Pasak specialistės, tam įtakos turėjo sausesni orai ir kritulių trūkumas.

„Su kolegomis pastebėjome, kad šiemet baravykų mažiau. Jeigu sulauksime daugiau lietaus, panašu, kad gausesnio jų derliaus dar galime tikėtis rugsėjį“, – prognozuoja miškininkė.

Anot jos, jei ruduo bus pakankamai drėgnas ir šiltas, grybavimo sezonas gali tęstis spalį ir net lapkritį.

Rinkite tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate

Grybų įvairovė kur kas didesnė, nei būtų galima spręsti iš įprasto grybautojo krepšio. Mokslininkai skaičiuoja, kad pasaulyje gali egzistuoti keli milijonai grybų rūšių, tačiau didžioji jų dalis iki šiol nėra aprašyta. O grybautojai dažniausiai renkasi vos kelias dešimtis gerai pažįstamų rūšių.

Pasak G. Karelinos, Baltijos šalyse aptinkama apie tūkstantį skirtingų grybų rūšių, iš kurių apie 400 laikomos valgomomis, tačiau įprastai grybautojai renka vos 20–30 geriausiai pažįstamų rūšių.

Tokia įvairovė – dar viena priežastis vadovautis pagrindine saugaus grybavimo taisykle: į krepšį dėkite tik tuos grybus, kuriuos tikrai gerai pažįstate. Atpažįstant grybą nepakanka įvertinti vien jo kepurėlę – reikėtų apžiūrėti apačią, kotą ir grybo apatinę dalį.

Tai ypač svarbu, nes kai kurios valgomos ir nuodingos rūšys gali atrodyti panašiai. Pavyzdžiui, nepatyręs grybautojas žalsvąją musmirę gali supainioti su žalsvos spalvos ūmėde.

„Žalsvosios musmirės koto pagrindas sustorėjęs, o ant koto įprastai yra žiedas, primenantis sijonėlį“, – aiškina G. Karelina.

Specialistė pataria aklai nepasikliauti ir grybų atpažinimo programėlėmis – nuotraukoje gali nesimatyti visų rūšiai nustatyti svarbių požymių. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl grybo rūšies, jo geriau neliesti.

Pjauti ar rauti? Svarbiau nepažeisti miško paklotės

Grybautojai vis dar diskutuoja, kaip teisingiau paimti rastą grybą – nupjauti ar išrauti. Pasak G. Karelinos, vieno teisingo atsakymo nėra.

„Tai, ką matome miške, yra grybo vaisiakūnis, o didžioji grybienos dalis yra po žeme. Todėl atsargiai išrovę vaisiakūnį pačios grybienos nepažeisime. Daug svarbiau negrėbti miško paklotės, neplėšti ir nekilnoti samanų“, – aiškina specialistė.

Grybiena – kur kas didesnė, dažniausiai po žeme slypinti grybo dalis. Ji svarbi ne tik pačiam grybui, bet ir visai miško ekosistemai. Grybo hifai susijungia su medžio šaknimis ir sudaro mikorizę – tai abipusiškai naudingas ryšys: grybiena padeda medžiams pasisavinti vandenį ir mineralines medžiagas, o iš medžių gaunama organinių medžiagų. Grybai taip pat skaido nukritusius lapus, šakas, medieną ir taip prisideda prie medžiagų apytakos miške.

Todėl nevalgomų ar nuodingų grybų nereikėtų mindyti, spardyti ar kitaip naikinti.

„Nesvarbu, ar grybas valgomas, ar nuodingas – miškui jis vis tiek reikalingas“, – pabrėžia miškininkė.

Lietuvos miškuose auga ir saugomų grybų rūšių, kurių rinkti negalima. Aptikus nepažįstamą ar retai matomą grybą saugiausia jo neliesti ir palikti augti.

Į mišką – pasiruošus

Lietuvoje grybauti galima visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir teritorijas, kuriose lankymasis ar ši veikla yra laikinai uždrausta arba apribota. Saugomose teritorijose gali galioti papildomi reikalavimai.

Vykstant į nepažįstamą mišką verta iš anksto peržiūrėti žemėlapį, telefone pasižymėti automobilio buvimo vietą, įsidėmėti aiškius orientyrus ir pasirūpinti, kad telefono baterija būtų įkrauta. Tačiau svarbiausias pasiruošimas – žinoti, ką renkame, ir nepamiršti, kad miške esame ne vien dėl pilno krepšio gėrybių.

Atsakingo grybavimo principas paprastas: rinkti tik gerai pažįstamus ir tinkamus vartoti grybus, neardyti miško paklotės, o tai, ko nepažįstame ar neketiname panaudoti, palikti miške.

Vienas iš dažnai pasitelkiamų principų – inkaravimo efektas, kai pirmiausia parodyta kaina tampa atskaitos tašku, pagal kurį vertinamos kitos kainos. Šalia labai brangios prekės vidutinės kainos produktas gali staiga atrodyti kaip geras pasiūlymas, nors vertinamas atskirai jis nebūtų laikomas pigiu.

Panašiai veikia nubrauktos ankstesnės kainos, ryškios etiketės ir dideli nuolaidų procentai. Jie pirmiausia patraukia dėmesį ir sukuria sutaupymo įspūdį, tačiau pirkėjas ne visada patikrina, ar ankstesnė kaina iš tiesų buvo taikoma ir ar pasiūlymas iš tikrųjų yra naudingas.

9,99 Eur efektas

Vertindami daugybę kainų, žmonės dažnai pasitelkia greitus jų palyginimo būdus, todėl perėjimas nuo 9 prie 10 ar nuo 99 prie 100 gali atrodyti reikšmingesnis, nei iš tiesų yra vieno cento skirtumas. Šis reiškinys vadinamas kairiojo skaitmens efektu. Kainos, kurios baigiasi 0,99 ar 0,95, dažnai vadinamos psichologinėmis kainomis, nes jų pateikimas gali paveikti pirkėjo suvokimą apie prekės kainą.

Šis metodas tebėra veiksmingas, tačiau ne todėl, kad pirkėjas nesupranta, jog 9,99 Eur beveik prilygsta 10 Eur. Avner Strulov-Shlain 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad kainos padidėjimą nuo 4,99 iki 5,00 JAV dolerio vartotojai suvokė taip, tarsi ji būtų padidėjusi daugiau kaip 20 centų, o ne vienu centu. Kitaip tariant, vos vieno cento skirtumas realioje kainoje pirkėjo suvokime gali atrodyti daugiau kaip dvidešimt kartų didesnis.

Kainų galūnės 0,99 ar 0,95 ilgainiui tapo mažesnės kainos, akcijos ar gero pasiūlymo signalu, kuris gali ne tik sumažinti suvokiamą kainą, bet ir padėti lengviau pateisinti pirkinį. Pavyzdžiui, 9,99 Eur kainuojanti prekė gali būti suvokiama kaip dar neperžengusi 10 Eur ribos, nors nuo jos skiria vos vienas centas.

Mažesnė kaina – nebūtinai pigesnis pasirinkimas

Mažesnė pakuotė ir mažesnė galutinė kaina gali sukurti stiprų pigumo įspūdį, nors produkto kilogramo ar litro kaina dažnai būna didesnė. Rinkodaroje šis reiškinys siejamas su galutinės, arba absoliučios, kainos efektu, kai pirkėjas pirmiausia atkreipia dėmesį į galutinę sumą, kurią turės sumokėti, o ne į kilogramo ar litro kainą.

Pavyzdžiui, maža kavos pakuotė gali kainuoti 2,99 euro, o didelė – 7,49 euro. Mažesnė galutinė kaina iš karto sukuria pigesnio pasirinkimo įspūdį, nors mažos pakuotės kilogramo kaina gali būti 15–20 proc. didesnė.

Mažesnė galutinė kaina sumažina vadinamąjį mokėjimo skausmą – kuo didesnę sumą tenka sumokėti vienu metu, tuo sprendimas pirkti paprastai vertinamas atidžiau. Dėl to mažesnė pakuotė gali atrodyti kaip mažesnė finansinė rizika. Jei produktas nepatiks ar liks nesuvartotas, 1,50 ar 2,99 euro praradimas gali atrodyti nereikšmingas, tad sprendimas priimamas greičiau, ne visada palyginus kilogramo ar litro kainą. Nedidelė galutinė suma taip pat gali sumažinti dvejones ir paskatinti greitą, iš anksto neplanuotą pasirinkimą.

Kai sutaupymas skatina išleisti daugiau

Akcijos, lojalumo kortelės ir kelių prekių pasiūlymai yra veiksmingos pardavimo skatinimo priemonės, tačiau jų poveikio negalima išreikšti vienu universaliu procentu. Jų veiksmingumas priklauso nuo prekės rūšies, nuolaidos pateikimo, pirkėjo biudžeto ir nuo to, ar produktas buvo iš anksto įtrauktas į pirkinių sąrašą. Ypač svarbu tai, kad tokie pasiūlymai gali nukreipti pirkėjo dėmesį nuo galutinės išleidžiamos sumos į tai, kiek jis tariamai sutaupo.

Tokie pasiūlymai kaip „2 už 1 kainą“ arba „3 už 2 kainą“ pakeičia įprastą pirkėjo pasirinkimą. Jis nebesprendžia tik to, ar jam reikia vienos prekės, bet ima svarstyti, ar verta atsisakyti galimybės papildomą vienetą gauti nemokamai.

Užrašas „antra prekė su 50 proc. nuolaida“ vizualiai išryškina didelį nuolaidos skaičių, tačiau jis neparodo, kiek pirkėjas išleis iš viso. Jei viena prekė kainuoja 4 eurus, dvi prekės, pritaikius 50 proc. nuolaidą antrajai, kainuos 6 eurus. Taigi bendra nuolaida iš tiesų siekia 25 proc., o pirkėjas vis tiek išleidžia 2 eurais daugiau, nei būtų išleidęs pirkdamas vieną prekę.

Užrašai „tik šį savaitgalį“ ar „liko paskutiniai vienetai“ sutrumpina laiką, kurį pirkėjas skiria sprendimui priimti. Dėl to jis gali mažiau lyginti kainas ir stipriau reaguoti į galimybę prarasti patrauklų pasiūlymą. Ribotas prekės prieinamumas taip pat gali padidinti jos subjektyvią vertę.

Konkurencija dėl pirkėjo

Pirkėjų duomenys tampa vertingu konkurenciniu pranašumu. Lojalumo kortelės ir mobiliosios programėlės leidžia stebėti, kokias prekes žmogus renkasi, kaip dažnai apsiperka, kokio dydžio yra jo pirkinių krepšelis ir į kokias akcijas reaguoja. Remdamiesi šiais duomenimis, algoritmai gali prognozuoti, kada žmogus greičiausiai apsipirks kitą kartą, ir pateikti jam pasiūlymą tuo metu, kai tikimybė juo pasinaudoti yra didžiausia.

Prekybos tinklui nebūtina siūlyti mažiausios kiekvienos prekės kainos – gali pakakti išlaikyti patrauklias kelių dažnai perkamų ir lengvai palyginamų produktų kainas. Pienas, sviestas, kiaušiniai, bananai ar duona tampa savotiškais kainų orientyrais, pagal kuriuos pirkėjas susidaro įspūdį apie visos parduotuvės kainų lygį.

Pamatęs patrauklias gerai pažįstamų produktų kainas, pirkėjas gali rečiau tikrinti ir lyginti prieskonių, užkandžių, kosmetikos ar buitinės chemijos prekių kainas. Mažesnę maržą vienose prekių kategorijose prekybininkas gali kompensuoti didesne marža kitose.

Šis rinkodaros principas ypač išryškėja prekybos tinklams aktyviai konkuruojant kainomis. Tokiu atveju varžomasi ne tik dėl objektyviai mažiausių kainų, bet ir dėl pirkėjo suvokimo, kuris prekybos tinklas yra pigesnis. Todėl svarbi tampa ne vien faktinė prekių kaina, bet ir gebėjimas sukurti bei išlaikyti patrauklaus kainų lygio įvaizdį.

Pirkėjas vertina ne tik kainą, bet ir prekių paieškos paprastumą, eiles bei atsiskaitymo greitį, todėl prekybininkai aktyviai konkuruoja ir dėl pirkėjo laiko. Savitarnos kasos, prekių skenavimas telefonu ir mobilusis atsiskaitymas padeda sutrumpinti apsipirkimo laiką, tad patogumas tampa papildoma ekonomine verte.

Kaip parduotuvė veikia mūsų pasirinkimus?

Parduotuvės erdvė nėra planuojama atsitiktinai – lentynų aukštis, skyrių vieta, praėjimų išdėstymas ir specialios prekių ekspozicijos gali veikti pirkėjo dėmesį, judėjimo maršrutą ir pasirinkimus. Nors pirkėjas gali manyti, kad parduotuvėje juda pagal iš anksto suplanuotą pirkinių sąrašą, pati aplinka lemia, kokias prekes jis pamato pakeliui ir kurioms skiria daugiau dėmesio.

Kilpinis arba vadinamosios lenktynių trasos principu sukurtas parduotuvės išdėstymas nukreipia pirkėją pro didesnę asortimento dalį. Ilgesnis maršrutas leidžia pastebėti daugiau prekių, tačiau pernelyg sudėtingas ar perpildytas parduotuvės išdėstymas gali erzinti pirkėją ir sumažinti norą apžiūrėti prekes.

Mėsa, pienas, kiaušiniai ir kitos dažnai perkamos prekės neretai išdėstomos toliau nuo įėjimo. Norėdamas jas pasiekti, pirkėjas turi pereiti daugiau prekybos zonų, todėl pakeliui gali pastebėti akcijų pasiūlymus, užkandžius bei specialias prekių ekspozicijas.

Svarbi ir konkreti prekės vieta lentynoje. Akių lygyje esančias prekes pirkėjas pastebi greičiau ir joms skiria daugiau dėmesio. Šioje vadinamojoje aukso zonoje dažnai išdėstomos prekybininkui strategiškai svarbios, pelningesnės ar aktyviai reklamuojamos prekės, o pigesni jų analogai gali atsidurti žemesnėse arba aukštesnėse lentynose.

Nuolatinis pirkėjas parduotuvėje dažnai juda beveik automatiškai, nes jau žino, kur rasti įprastai perkamas prekes. Pakeitus prekės vietą, šis įprotis sutrikdomas – pirkėjui tenka daugiau dairytis, ieškoti informacijos lentynose ir kartu pastebėti daugiau kitų prekių.

Dar viena strategiškai svarbi vieta – zona prie kasų. Čia dažnai išdėstomos nedidelės, nebrangios ir greitai pasirenkamos prekės. Laukdamas eilėje pirkėjas turi daugiau laiko jas apžiūrėti, o nedidelė kaina gali sumažinti dvejones dėl papildomo pirkinio.

Pirkėjo pasirinkimus gali veikti ne tik prekių ir skyrių išdėstymas, bet ir kiti aplinkos elementai. Šviežios duonos, kavos ar prieskonių kvapas gali sužadinti apetitą, sukurti jaukumo įspūdį ir priminti apie produktus, kurių pirkėjas neplanavo įsigyti.
Racionalaus apsipirkimo taisyklės

Norint apsipirkti racionaliai, neužtenka vien žinoti rinkodaros triukus, nes mūsų sprendimams įtakos turi dėmesys, emocijos, nuovargis, turimas laikas ir įvairūs parduotuvės aplinkos veiksniai. Veiksmingiausia apsauga nuo impulsyvių sprendimų – ne bandymas jiems atsispirti jau stovint prie lentynos, o iš anksto nusistatytos apsipirkimo taisyklės.

1. Sudarytas pirkinių sąrašas ir nustatytas biudžetas. Pirkinių sąrašas susiaurina dėmesio lauką ir sumažina poreikį nuolat priimti naujus sprendimus.

2. Lyginti kilogramo, litro arba vieneto kainą. Pirkėjas pirmiausia pastebi bendrą pakuotės kainą, todėl mažesnė pakuotė gali atrodyti pigesnė, nors jos kilogramo kaina iš tiesų yra didesnė.

3. Vertinti išleistą sumą, o ne nuolaidos dydį. Viena dažniausių pirkėjų klaidų – nuolaidą savaime laikyti sutaupymu. Tačiau prekė su 50 proc. nuolaida leidžia sutaupyti tik tada, jei ji iš tiesų buvo reikalinga ir būtų buvusi nupirkta net be akcijos.

4. Vengti apsipirkti pavargus ir be aiškaus tikslo. Alkis gali sustiprinti potraukį maistui, tačiau teiginys, kad alkanas žmogus visada prisiperka daugiau, yra pernelyg supaprastintas. Didesnę neplanuotų pirkinių riziką kelia alkio, skubėjimo, nuovargio ir neaiškaus apsipirkimo tikslo derinys, nes tokiomis aplinkybėmis žmogus mažiau lygina prekes, greičiau reaguoja į akcijas ir yra labiau veikiamas parduotuvės aplinkos.

5. Sąmoninga pauzė prieš nebūtinus pirkinius. Sąmoningas sprendimo atidėjimas padeda atskirti tikrą poreikį nuo trumpalaikio emocinio impulso. Nors 72 valandų laikotarpis nėra universali moksliškai nustatyta riba, tai gali būti praktiška savikontrolės taisyklė, padedanti nepasiduoti momentiniam norui pirkti.

Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas

KTU inf.