Jonavos žinių naujienos

Palygintos prekių krepšelio kainos didžiuosiuose prekybos centruose – matomas kelių eurų skirtumas

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Sep 2024 16:46:06 +0300

Rugsėjį pirkėjams palankiausios dažno vartojimo prekių kainos užfiksuotos prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o didžiausios – „Norfa“. Tokius rezultatus atskleidė slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ atliktas tyrimas. Pasirinkto prekių krepšelio kaina šiuose prekybos tinkluose skyrėsi keliais eurais.

Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad „Lidl“ ir „Maxima“ jis buvo virš 35 eurų, „Iki“ ir „Rimi“ perkopė 37 eurus, o „Norfa“ parduotuvėse jis beveik siekė 39 eurų vidurkį.

Rugsėjo 3 d. atlikto tyrimo metu slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 25 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.

Prekių grupės: kur ieškoti konkrečių pigiausių produktų?

Rugsėjį atliktas tyrimas rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainuoja „Lidl“ prekybos tinkle – 7,06 euro, o brangiausiai „Norfa“ prekybos tinkle – 8,55 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,50 euro.

Mažiausia mėsos produktų kaina yra „Lidl“ prekybos tinkle – 7,13 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 7,46 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 0,33 euro.

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainuoja „Maxima“ prekybos tinkle – 3,18 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina lygi 3,51 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 0,33 euro.

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Norfa“ prekybos tinkle – 3,02 euro, o didžiausia – „Iki“ ir „Lidl“ prekybos tinkluose – 3,27 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 0,25 euro.

Gėrimų kaina yra mažiausia „Iki“ ir „Lidl“ prekybos tinkluose – 8,52 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Rimi“ prekybos tinkle – 10,04 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 1,52 euro.

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, kiaušinių, saulėgrąžų aliejaus, vištų kiaušinių ir maltos kavos – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 5,96 euro, o didžiausia kaina pastebėta „Norfa“ prekybos tinkle – 8,25 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekia 2,29 euro.

Apie tyrimą

Šio tyrimo metu 25 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), batonas (300 g), malta skrudinta kava (1 kg), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), virta vištienos dešra (1 kg), vištos krūtinėlės filė (1 kg), graikiškas jogurtas (10 % riebumo, 400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), šviesus alus be užstato (~5 %, 1 l), pigiausia degtinė be užst. (38-40 %, 0,5 l).

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų.
Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.

Jonava neteko aktyvaus keliautojo, mokytojo, būrio ,,Vedlys” vadovo

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Sep 2024 14:10:39 +0300

Jonavos keliautojas, vedlys gamtoje ir kalnuose, šaulys-instruktorius, inžinierius, neformalaus vaikų švietimo mokytojas, technologijų dalyko mokytojas Vydas Verbilis iškeliavo amžinybėn pralaimėjęs sunkią kovą su klastinga liga. Apie skaudžią netektį socialiniuose tinkluose pranešė dukra.

Atsisveikinimas su velioniu vyks šį trečiadienį, rugsėjo 11d., Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos šarvojimo salėje 16 – 23 val., Radvilėnų pl. 15A, 50256 Kaunas.

Mišios vyks švento Antano bažnyčioje Radvilėnų pl. 11. Kaunas, rugsėjo 12 d. 8 val. Išlydėjimas - rugsėjo 12 d., 12 val.

Amžinojo poilsio keliautojas atguls Karmėlavos kapinėse...

Artimieji kviečia pagerbti velionį vienu baltu gėles žiedu.

,,Tikras gyvenimo džiaugsmas būna tada, kai sieki tikslo, kurį laikai didingu; būti su gamtos jėga, o ne karščiuojančiu egoistišku mažu grumsteliu, amžinai dejuojančiu ir verkšlenančiu, kad pasaulis nepasiaukoja padaryti laimingu.

Aš noriu, kad mirdamas būčiau visiškai sunaudotas, nes kuo daugiau dirbu, tuo esu gyvesnis. Džiaugiuosi gyvenimu dėl jo paties.

Gyvenimas man – tai dovana, tai ne nudegęs žvakigalis, o žėrintis fakelas, kurį aš nutveriu akimirksniui, ir noriu, kad jis suliepsnotų visu ryškumu, kai perduosiu jį ateities kartoms”, - rašoma keliautojų būrio ,,Vedlys” interneto svetainėje vedlys.lt

Jonavoje oro užterštumas išlieka padidėjęs

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Sep 2024 12:00:34 +0300

Aukšto oro užterštumo epizodas šalyje tęsiasi, parneša Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).

Vakar, rugsėjo 8-ąją, paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę visuose šalies miestuose, kur vykdomas aplinkos oro monitoringas. Šį, rugsėjo 9-osios rytą aukštos kietųjų dalelių KD10 koncentracijos fiksuojamos Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kėdainių, Jonavos oro kokybės tyrimų stotyse. Padidėję ir smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos aplinkos ore (miestuose valandos koncentracija svyruoja nuo 30 iki 50 µg/m³).

Meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis šiandien ir rytoj išliks nepalankios, toliau numatomi sausi orai, pūs vidutinio stiprumo pietryčių krypčių vėjas – oro kokybė šalyje išliks prasta. Oro užterštumą didiną transportas, pakeltoji tarša, statybos, kelių remonto darbai, bei atneštinės taršos iš pietryčių (daugiausia Baltarusijos, kur dega miškai, durpynai). Oro užterštumo sumažėjimo galime tikėtis tik trečiadienį.

Sveikatos specialistai ragina gyventojus nesiimti aktyvios fizinės veiklos lauke.

Jei būtina užsiimti aktyvia veikla lauke, specialistai rekomenduoja dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones. Taip pat rekomenduojama uždaryti langus, valyti paviršius, stebėti savo sveikatos būklę.

Savivaldybių prašome valyti gatves tik drėgnu būdu; prižiūrėti, ar statybų, kelių remonto darbus atliekantys rangovai laikosi aplinkosaugos reikalavimų ir nedidina dulkėtumo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pataria, kaip derėtų elgtis šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai.

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.

Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia individo viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.

Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:

Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).
Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.
Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.
Dažniau drėgnu būdu valykite patalpas.
Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti AAA interneto svetainės http://aaa.lrv.lt nuorodoje ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN

Sumažės patikrinimai, vykdomi kontroliuojant pluoštinių kanapių ir sėklų rinką

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Sep 2024 10:00:00 +0300

Augalininkystės tarnyba informuoja, kad siekiant sumažinti ūkio subjektų patiriamą administracinę naštą, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos peržiūrėjo teisės aktus susijusius su pluoštinių kanapių produktų tiekėjų, atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų ir dauginamosios medžiagos tiekėjų (toliau – tiekėjai) metiniais patikrinimais ir perpus sumažino patikrinimų skaičių pas vidutinės ir mažos rizikos tiekėjus. Vidutinės rizikos tikėjų patikrinimų sumažėjo nuo 30 proc. iki 15 proc., o mažos rizikos tiekėjų patikrinimų sumažėjo nuo 9 arba 10 proc. iki 5 proc. Atkreipiame dėmesį, kad keitėsi:

Pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-562 „Dėl Pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 punktas;

Dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo išdavimo ir atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-233 „Dėl Dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo išdavimo ir atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 65 punktas;

Dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A1-377 „Dėl Dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8 punktas.

„Lietuviškos kino klasikos dienos” kviečia Jonavoje pamatyti naujai restauruotų klasikos filmų premjeras

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Sep 2024 09:30:00 +0300

Rugsėjo 17-19 dienomis nemokamas Lietuvos kino centro organizuojamas renginys „Lietuviškos kino klasikos dienos” šiemet kino mylėtojus prie didžiųjų ekranų kvies net dvidešimt aštuoniuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose, kuriuose vyks dviejų naujai restauruotų klasikos filmų rodymai.

Pirmasis filmas, atidarantis renginio programą – praeitais metais baigtas restauruoti režisieriaus Arūno Žebriūno 1973-ųjų filmas „Naktibalda”, kurį Skalvijos kino teatre Vilniuje pristatys kino kritikė Rūta Oginskaitė.

Filmas pasakoja apie berniukas Domą, mokykloje nuolat miegantį per pamokas. Jis ne tik nesijaučia kaltas; jis netgi deda sau po galva vadinamąją „Spartako žolelę” neva padėsiančią realizuoti jo sapnų išsipildymą. Domas gali nelauktai užsnūsti ir galvą ant mokyklinio suolo padėjęs, ir kur nors ant skvero suolelio, net pusrūsyje ant sukrautų čiužinių krūvos. Ir tai visai nereiškia, kad naktimis Domas neišsimiega. Klasės vadovė panikoje ir tėvus aiškintis kvietė, nors nieko esminio nei iš svajotojo tėvo, nei iš dalykiškos motinos taip ir nesužinojo.

Kino kritikė Rūta Oginskaitė teigia, jog filmas „Naktibalda” žymi antrojo, ružavo, Arūno Žebriūno filmų etapo pradžią, kuriame, priešingai nei būtame prieš tai, režisierius ekrane pradeda juokauti. Tačiau ar filmas būtų niūresnio laikotarpio, ar ružavojo, Žebriūno filmų centre atsidūręs vaikas vis tiek išgyvena rimčiausią dramą ir nemažomis pastangomis susitvarko su ja.

Antrasis renginio „Lietuviškos kino klasikos dienos” metu restauruotą premjerą švenčiantis filmas – režisieriaus Gyčio Lukšo 1976-ųjų filmas „Virto ąžuolai”, kritikų vadinamas pirmuoju lietuvišku trileriu. Pasak kino kritikės Neringos Kažukauskaitės, filme užspausti herojų jausmai, neišsipildę lūkesčiai ir siekiai pripildo filmo erdvę gilaus dramatizmo.

Dramatiška vienos šeimos istorija rutuliojasi lietuviškame tarpukario kaime. Pasiturinčioje ūkininkų šeimoje miršta motina. Trims savo sūnums – vyriausiam Stanislovui, viduriniam Laurynui ir jauniausiam Antanui – ji prisako gyventi gražiuoju, santaikoje, ir kuriam nors vesti darbščią ir sumanią samdinę Kazytę, be kurios „jie prapulsią“. Gražuolę Kazytę nori vesti visi trys broliai, ypač Laurynas, tačiau motina palaimina jauniausią Antaną, pramintą Skystimu. Toks motinos sprendimas akimirksniu įskelia nesantaiką ir pykčius tarp brolių.

Apie renginį „Lietuviškos kino klasikos dienos“

Jau šeštą kartą vykstančiose kino klasikos dienose žiūrovai kviečiami iš naujo atrasti, o galbūt ir pirmą kartą pamatyti, lietuviškos kino klasikos vardą užsitarnavusius filmus. Visi rodomi filmai – restauruoti, suskaitmeninti ir pritaikyti didiesiems ekranams. Visi kino klasikos dienų seansai – nemokami.

Šiemet renginyje dalyvaujantys miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Naujoji Vilnia, Jonava, Ukmergė, Visaginas, Gargždai, Biržai, Vilkaviškis, Prienai, Anykščiai, Varėna, Pasvalys, Kupiškis, Skuodas, Ignalina, Švenčionys, Neveronys, Nida, Vilkija, Matuizos, Subačius, Dusetos, Kintai, Skapiškis, Paparčiai.

Renginį organizuoja Lietuvos kino centras.

Renginio programa Jonavoje

Jonavos kultūros centras (Žeimių g. 15, Jonava)

Rugsėjo 17 d., 18:00 val.

„Naktibalda“ (režisierius Arūnas Žebriūnas, 1973 m.)

Rugsėjo 18 d., 18:00 val.

„Virto ąžuolai“ (režisierius Gytis Lukšas, 1976 m.)

Lietuvos kino centro inf.

Per pusmetį MKT pareigūnai sulaikė beveik 7 mln. pakelių cigarečių kontrabandos, daugiausia – pasienyje su Rusija

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Sep 2024 09:00:00 +0300

Per pirmąjį 2024 m. pusmetį MKT pareigūnai pradėjo 108 ikiteisminius tyrimus, daugiausia (48) – dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos. 32 tyrimai pradėti dėl tabako ir jo gaminių kontrabandos, o dar 13 tyrimų – dėl grynųjų pinigų kontrabandos.

Iš viso iki 2024 m. liepos MKT pareigūnai ikiteisminiuose tyrimuose sulaikė 6,9 mln. pakelių cigarečių kontrabandos, kurios vertė (su privalomais sumokėti mokesčiais) apie 9,7 mln. eurų.

Žvelgiant į cigarečių kontrabandos tendencijas bene ryškiausias regimas pokytis šiemet buvo tai, kad didžioji nelegalių rūkalų dalis (77 proc.) sulaikyta pasienyje su Rusija. Pernai tuo pat metu čia buvo sulaikyta mažiau nei 1 proc. kontrabandos. Atitinkamai Baltarusijos pasienyje šiemet per pusmetį sulaikyta 16 proc. visos kontrabandos, kai pernai – 45 proc.

Keitėsi ir pati sulaikytų kontrabandinių cigarečių sudėtis: jei pernai 82 proc. nelegalių rūkalų buvo su Baltarusijos banderolėmis, tai šiemet didžiąją dalį (84 proc.) įkliuvusios kontrabandos jau sudaro cigaretės be banderolių.

Didžiausias cigarečių kontrabandos sulaikymas įvyko 2024 m. birželio 18 d., kai MKT ir VSAT pareigūnai Lietuvos–Lenkijos pasienyje sulaikė krovininį vilkiką, kuriuo gabenta 520 tūkst. pakelių cigarečių „Marlboro“ (be banderolių). Rūkalų vertė viršijo 2,4 mln. eurų.

Taip pat MKT pareigūnai šiemet Lietuvoje sulaikė 42 kg narkotinių medžiagų ir žaliavos joms gaminti. Daugiausia – 40 kg – sulaikyta kanapių.

Bendradarbiaujant su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis pagal MKT pareigūnų informaciją užsienyje sulaikyta 22 kg marihuanos.

LR muitinės inf.

Atnaujintos šunų įvežimo taisyklės į JAV: ką reikia žinoti?

jonavoszinios.lt — Mon, 09 Sep 2024 08:30:00 +0300

JAV tarnybos neseniai atnaujino taisykles dėl šunų įvežimo į šalį, tad primename, kad jau nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos galioja nauji reikalavimai, jei norite įvežti šunį į JAV. Ką reikės daryti, priklausys nuo to, kur jūsų šuo gyveno pastaruosius 6 mėnesius.Už ligų plitimo prevenciją atsakinga tarnyba „U.S. Center for disease control and prevention“ (toliau „CDC“) supaprastino šunų įvežimo taisykles, jei jie atvyksta iš šalių, kuriose nėra šunų pasiutligės arba yra labai maža jos rizika. Lietuva taip pat priklauso pastarajai grupei.Jei jūsų šuo per pastaruosius 6 mėnesius buvo tik tokiose šalyse, kuriose pasiutligės rizika maža, jums reikės užpildyti specialią CDC tarnybos parengtą šuns importo formą. Tai nesudėtinga, trunka kelias minutes. Šią formą turi pildyti tie, kurie šunį veža į JAV (tai gali būti savininkas, importuotojas arba siuntėjas). Formą ir instrukcijas, kaip ją pildyti, galima rasti internete CDC svetainėje.Labai svarbu užtikrinti šiuos dalykus:

Šuo turi būti sveikas, kai įvežamas į JAV.
Jis turi būti ne jaunesnis nei 6 mėnesių.
Šuo turi būti paženklintas poodine mikroschema, kurią būtų galima nuskaityti specialiu prietaisu.
Taip pat avialinijos ar JAV pasienio kontrolė gali paprašyti įrodyti, kad jūsų šuo pastaruosius 6 mėnesius gyveno šalyje, kurioje nėra pasiutligės arba jos rizika yra maža.

Tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į VMVT dėl sertifikato ir kitų dokumentų, kurie patvirtins šuns amžių bei jo paženklinimą mikroschema.

VMVT inf

Finansų ministerija: studentai šį mėnesį dar gali siųsti savo darbus konkursui ir laimėti piniginę premiją

jonavoszinios.lt — Sun, 08 Sep 2024 15:15:00 +0300

Viešųjų finansų temomis baigiamuosius mokslo darbus apgynę studentai dar gali sudalyvauti Finansų ministerijos konkurse. Iki rugsėjo 30 d. savo mokslo darbus atsiuntę studentai pretenduos į piniginių premijų prizinį fondą – apdovanoti bus ne tik autoriai, bet ir jų vadovai.

Toks Finansų ministerijos konkursas organizuojamas antrą kartą.Konkurse gali dalyvauti aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) studentai, apgynę universitetinio bakalauro, profesinio bakalauro ar magistro darbus, kuriuose nagrinėjamos šios viešųjų finansų temos: valstybės piniginių išteklių valdymas Lietuvoje arba Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse – tikslingumas, efektyvumas, nauda ekonomikai ir visuomenei; valstybės finansų valdymas ir valstybės skola; savivaldybių finansų valdymas, sąsaja su gyvenimo kokybės rodikliais; viešojo sektoriaus subjektų finansinė apskaita ir atskaitomybė.

Konkurso nugalėtojai pretenduoja pasidalyti piniginių premijų prizinį fondą, kurį sudaro 9-i einamųjų metų VDU (vidutiniai darbo užmokesčiai). Iš viso piniginėmis premijomis numatoma apdovanoti 6-is mokslo darbų autorius – 2 magistro, 2 bakalauro ir 2 profesinio bakalauro darbo autorius bei jų vadovus. Kiekvienoje kategorijoje už 1 vietą bus skiriama 2 VDU piniginė premija, už 2 vietą – 1 VDU piniginė premija (studentui bus skiriama 70 proc. piniginės premijos, darbo vadovui – 30 proc.).

Studentų darbai bus vertinami pagal šiuos kriterijus: baigiamojo darbo atitiktis konkurso temai; svetainėje www.lietuvosfinansai.lt skelbiamų duomenų panaudojimas baigiamajame darbe; mokslo darbo aktualumas ir naujumas, praktinis išvadų pritaikomumas; baigiamojo darbo struktūra, jame naudoto tyrimo duomenų analizės kokybė, literatūra; išvadų ir pasiūlymų pagrįstumas.

Darbus vertins finansų ministro įsakymu sudaryta komisija.

Konkurso nuostatus galite rasti lietuvosfinansai.lt svetainėje.

Finansų ministerijos inf.

Savanorystės patirtis – papildoma vertė stojant į universitetus

jonavoszinios.lt — Sun, 08 Sep 2024 12:15:43 +0300

Savanoriavimas suteikia papildomus 0,25 balo stojant į universitetines studijas Lietuvoje. Šiemet tokia galimybe pasinaudojo 544 asmenys, o tai 67 jaunais žmonėmis daugiau, negu 2023 m., kai šia galimybe pasinaudojo 477 jaunuoliai. Daugiausiai žmonių 0,25 balo pasinaudojo stodami į Vilniaus universitetą – 191, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – 113 bei į Vytauto Didžiojo universitetą – 51.

„Savanorystė yra ne tik svarbus indėlis kuriant visuomenės gerovę, puikus būdas tobulėti, įgyti naujų kompetencijų. Savanorystė gali prisidėti prie sklandesnio žmogaus karjeros kelio. Dalyvavimas savanoriškoje tarnyboje jaunuoliui gali padėti įstoti į universitetą ar kolegiją – tai įrodo džiuginanti statistika. Taip pat svarbu pabrėžti, kad kompetencijos, įgytos savanorystės metu, yra pripažįstamos ir darbovietėse“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Domantas Katelė.

Jaunimo savanoriška tarnyba yra intensyvi 6 mėnesių trukmės savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m., kurios metu jaunuoliai vidutiniškai 40 val. per mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje priimančioje organizacijoje, kartą per mėnesį susitinka su savanorišką veiklą koordinuojančiu mentoriumi, mokosi įveikti sunkumus, apmąstyti patirtį bei įvardyti išmoktus dalykus, suformuluoti tobulėjimo kryptis.

Jaunimo savanoriškos tarnybos programa – galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, bet ir geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi.

Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja pažymėjimą – dokumentą patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius, kompetencijas, tačiau tik 6 mėnesiai nenutrūkstamos tarnybos, kurios metu įgyvendinti visi programos formalieji reikalavimai, suteikia 0,25 balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos studijas Lietuvoje.

Daugiau informacijos apie Jaunimo savanorišką tarnybą: https://jra.lt/jaunimui/suzinok-daugiau/savanoryste/jaunimo-savanoriska-tarnyba

Didesnės galimybės savanoriauti

Įsigaliojusi nauja savanorių patirtų išlaidų kompensavimo tvarka numato, kad savanoriai galės gauti dienpinigius, patirtos išlaidos galės būti apmokėtos avansu. Galimybė kompensuoti išlaidas avansu padės pritraukti ir mažiau pasiturinčius žmones, kuriems būdavo sudėtinga išlaidas apmokėti iš savo lėšų ir tik paskui gauti kompensaciją. Galimybė mokėti dienpinigius ir pavyzdinė išlaidų kompensavimo tvarka sumažins savanoriškos veiklos administravimo kaštus ir supaprastins patį procesą.

Savanoriškoje veikloje dalyvaujančių žmonių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga: nuo 14,6 proc. 2019 m. iki 17,7 proc. 2023 m.

SOCMIN inf.

Kaip atrodo beveik trys tūkstančiai žmonių, kurie žygiuoja į Jonavos miesto 274-ąjį gimtadienį

jonavoszinios.lt — Sat, 07 Sep 2024 20:03:05 +0300

Rugsėjo 7-ąją Jonava švenčia.

Švenčia ne tik jonaviečiai, bet ir miesto svečiai.

Visą savaitę vykę renginiai šiandien pasiekė kulminaciją - Joninių slėnyje atidaryta gimtadienio šventė į kurią atžygiavo beveik trys tūkstančiai žmonių iš įvairių įstaigų ir organizacijų.

Pasigrožėkite eisenos akimirkomis video siužete.

Bendras dešimties regiono šalių pareiškimas

jonavoszinios.lt — Sat, 07 Sep 2024 11:00:00 +0300

Mes, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos ministrai ir aukšto lygio atstovai, atsakingi už civilinę saugą, 2024 m. rugsėjo 6 d. susirinkome į Regioninį civilinės saugos forumą Vilniuje, kad įvertintume esamą padėtį ir bendrus iššūkius civilinės saugos srityje bei aptartume galimus tolesnius veiksmus.

Grėsmių aplinka Europoje tampa vis sudėtingesnė, daugėja išorės veikėjų keliamų pavojų. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip 30 mėnesių. Be to, Rusija ir Baltarusija toliau rengia hibridines atakas, nukreiptas prieš ES valstybes nares ir kitas kaimynines šalis. Neteisėtos migracijos instrumentalizavimu, kenkėjiška kibernetine veikla, dezinformacijos kampanijomis, padegimais ir sabotažo aktais siekiama destabilizuoti mūsų valstybes, susilpninti visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir įbauginti gyventojus.

Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis civilinei saugai tenka svarbus vaidmuo. Nepriklausomai nuo grėsmės kilmės, mūsų misija yra aiški – apsaugoti civilius gyventojus, turtą ir aplinką. Ilgą laiką civilinė sauga daugiausia dėmesio skyrė taikos meto ekstremaliosioms situacijoms. Tačiau dabartinės mūsų civilinės saugos sistemos turi atsižvelgti į naują realybę ir būti pasirengusios palaikyti ir apsaugoti gyventojus ir karinės ar hibridinės agresijos scenarijaus atveju. Šalia civilinės saugos, civilinės gynybos klausimai tapo svarbiausiais darbotvarkės klausimais.

Pabrėžiame svarbą stiprinti ir koordinuoti Europos pasirengimą krizėms, taip pat Sąjungos pasirengimo strategiją, apimančią visų pavojų ir visos visuomenės požiūrį, kuris taip pat turėtų atsispindėti būsimose diskusijose dėl civilinės saugos finansavimo sutelkimo.

Esame tvirtai įsitikinę, kad siekiant įveikti dabartines grėsmes, reikia imtis tolesnių veiksmų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Pripažindami, kad civilinė sauga yra nacionalinė atsakomybė, o Europos Sąjunga atlieka paramos ir papildantį vaidmenį, pabrėžiame, kad svarbu, jog mūsų regiono valstybės imtųsi bendrų ir koordinuotų veiksmų ir mokytųsi viena iš kitos, ypač iš Ukrainos patirties, įgytos susidūrus su negailestingais Rusijos išpuoliais prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

Be to, civilinis ir karinis bendradarbiavimas tampa vis aktualesnis civilinės saugos ir krizių kontekste dėl sparčiai kintančios grėsmių ir rizikos aplinkos. Todėl labai svarbu toliau stiprinti ES ir NATO tarpusavio papildomumą ir bendradarbiavimą bei skatinti civilinės ir karinės sričių sinergiją tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Vertingų įžvalgų šioje srityje taip pat suteiks Ukrainos patirtis.

Rizikos nustatymas ir ankstyvas įspėjimas pagerina gebėjimą sušvelninti krizių padarinius. Todėl raginame Europos Komisiją ir ES Tarybą siekti, kad būtų atliktas ES lygmens rizikos vertinimas, kuris leistų Sąjungos civilinės saugos mechanizmo valstybėms narėms ir dalyvaujančioms valstybėms suformuoti bendrą supratimą apie grėsmių aplinką ir pagrįstai koreguoti civilinės saugos priemones.

Patvirtiname savo įsipareigojimą įgyvendinti Europos atsparumo nelaimėms tikslus, įskaitant tikslus „pasirengti“ ir „reaguoti“, kuriais siekiama didinti gyventojų informuotumą apie rizikas ir pasirengimą bei stiprinti ES civilinės saugos reagavimo pajėgumus. Šiuo atžvilgiu palankiai vertiname ES lygmeniu vykdomą darbą įgyvendinant iniciatyvas „prepareEU“ ir „rescEU“ ir skatiname Europos Komisiją ir Tarybą toliau plėtoti ir operatyviai įgyvendinti šiuos tikslus, siūlant konkrečias priemones ES atsparumui didinti.

Norint pasiekti pažangą civilinės saugos srityje, reikia įsipareigoti nuolat užtikrinti būtinas investicijas visais lygmenimis. Daugelyje mūsų šalių pastaraisiais metais nacionalinis civilinės saugos ir civilinės gynybos finansavimas gerokai išaugo ir ateinančiais metais gali prireikti jį dar padidinti. Atsižvelgdami į tai, pabrėžiame, kad svarbu tinkamai panaudoti turimą civilinės saugos finansavimą. ES finansinė parama galėtų būti naudinga civilinės saugos priemonėms Sąjungos civilinės saugos mechanizmo valstybėse narėse ir dalyvaujančiose valstybėse, įskaitant reagavimo pajėgumų, taip pat „rescEU“ stiprinimą, visuomenės perspėjimo sistemas, informuotumo skatinimą, priedangų kūrimą, pasirengimo tarpvalstybinei masinei evakuacijai ir kitas priemones.

Ypatingą svarbą teikiame nacionalinio ir regioninio lygmens pasirengimui tarpvalstybinio masto masinei evakuacijai, užtikrinant visuotines žmogaus teises ir apsaugos standartus evakuacijos metu. Tai apima visų evakuojamų asmenų saugumo, orumo ir gerovės užtikrinimą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia. Todėl esame pasiryžę toliau bendradarbiauti, kad pasiruoštume galimiems scenarijams, pagal kuriuos reikės masinės tarpvalstybinės evakuacijos, ir išbandyti procedūras per bendras civilinės saugos pratybas.

Šis bendras pareiškimas atspindi mūsų bendrą pasiryžimą imtis bendrų veiksmų siekiant apsaugoti savo gyventojus ir palaikyti aukščiausio lygio pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimą į jas visame regione, taip pat Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos pasiryžimą toliau remti Ukrainą, kol to reikės.

VRM inf.

ES investicijos: socialinėms inovacijoms jau skirta 24 mln. eurų

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 17:15:40 +0300

Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 m. investicijų periode socialinių inovacijų plėtrai Lietuvoje iki šiol paskelbta kvietimų už 27 mln. eurų, o pasirašyta sutarčių už 24 mln. eurų. Inovatyvūs socialiniai sprendimai prioritetu finansuojamos socialinės veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei. Iš viso šiam prioritetui iš mūsų šaliai skirtų beveik 8 mlrd. eurų numatyta skirti 54 mln. eurų.

„Socialinių paslaugų kokybės stiprinimui yra svarbu inovatyvių sprendimų paieška – socialinės inovacijos. Būtent todėl Europos Sąjungos investicijomis siekiame stiprinti socialinių inovacijų ekosistemą Lietuvoje, kuri vysto naujus būdus spręsti jaunimo, migrantų, vyresnių asmenų, socialinę atskirtį patiriančių asmenų problemas“, – sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Šiuo metu įgyvendinami projektai, į kuriuos galėjo pretenduoti viešasis sektorius. Investicijos skirtos gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje. Investicijų metu suteikiamos paslaugos, kurios apima individualias ir grupines konsultacijas asmenims patiriantiems sunkumus šeimoje ir gyvenime, vedami tėvystės mokymai, suteikiamos šeimos mediacijos paslaugos, vedamos socialinių įgūdžių grupės vaikams ir paaugliams. Veiklos suplanuotos taip, kad kiekvienoje savivaldybėje užtikrinamas paslaugų kompleksiškumas ir asmenims suteikta galimybė dalyvauti visose veiklose pagal poreikį. Šių investicijų vertė siekia 24 mln. eurų.

Šiemet viešajam sektoriui socialinių inovacijų kūrimui ir jų išbandymui dar planuojama paskelbti kvietimų už beveik 24 mln. eurų. Projekto metu bus gerinama socialinių paslaugų kokybė ir jų prieinamumas šeimoms – daugės socialines paslaugas teikiančių įstaigų, įsidiegusių nacionalinį kokybės standartą. Taip pat augs socialinių darbuotojų skaičius, kurie kels profesinę kvalifikaciją. Be to, didesnio dėmesio sulauks socialinės rizikos šeimos. Daugiau informacijos apie paskelbtus ir planuojamus kvietimus rasite www.esinvesticijos.lt

Inovatyvūs socialiniai sprendimai prioritetu finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei. Šio prioriteto priemones įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Iš viso iš Lietuvai skirtų beveik 8 mlrd. eurų šiuo metu paskelbta kvietimų už 3,3 mlrd. eurų, o pasirašyta sutarčių už 1,8 mlrd. eurų.

2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje suplanuotos Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ investicijos. Siekiant užtikrinti tolygų šalies vystymąsi investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų ir funkcinių zonų regioninių skirtumų mažinimą. Tokiu būdu realizuojamas jų ekonominis potencialas.

LR Finansų ministerijos inf.

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas Vladas Terleckas

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 15:57:00 +0300

Eidamas 85-uosius metus mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas Vladas Terleckas.

Vladas Terleckas gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Utenos apskrities, Saldutiškio valsčiaus, Krivasalio kaime (dabar Ignalinos r.), mažažemių ūkininkų Prano Terlecko (g. 1896–1965 m.) ir Teklės Mičėnaitės Terleckienės (g.1902–1980 m.) šeimoje.
1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje mokykloje, 1951–1958 m. – Linkmenų vidurinėje mokykloje. 1958 ir 1959 m. stojo į aukštąją mokyklą, tačiau nebuvo priimtas nei į Vilniaus universitetą, nei į Vilniaus pedagoginį institutą, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. Priežastis – brolio Antano Terlecko antisovietinė veikla ir kalinimas.
1959–1961 m. dirbo plėšiniuose Kazachstane, medienos paruošimo darbuose Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus oro uosto nusileidimo taką.
1961–1966 m. studijavo bankininkystę Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. Po studijų metus dirbo TSRS valstybinio banko Vilniaus skyriuje. Nuo 1967 m. rudens – Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedros vyr. dėstytojas. Dėstydamas studentams įterpdavo draudžiamą temą apie tarpukario Lietuvos pasiekimus ir nepriklausomos Lietuvos pinigų sistemą. Tyrė tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją.
1976 m. vasario 26 d. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) Nikolajaus Voznesenskio finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“.
Tik 1986 m. suteiktas docento vardas – praėjus 10 metų nuo disertacijos apgynimo, nes atsisakė paklusti universiteto vadovybės reikalavimui viešai pasmerkti kalinto brolio Antano veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį.

1989 metais įsijungė į Lietuvos ekonomikos savarankiškumo pagrindų kūrimo darbus. Sąjūdžiui pavyko pasiekti, kad 1989 m. prie LTSR vyriausybės būtų sukurta ekonominių reformų komisija, į kurią pasitelktos geriausios tuometinių ekonomistų pajėgos. 1989 m. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei. 1989–1996 m. tyrė Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimo problemas.
1990 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto Pilies rinkiminėje apygardoje Nr. 1 išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Nuo 1990 m. kovo 20 d. buvo nuolatinės Ekonomikos komisijos narys, nuo 1990 m. rugpjūčio 8 d. – Finansų, bankų ir kredito ekspertų grupės Bankų ir kredito pogrupio narys, nuo 1990 m. rugsėjo 12 d. – Materialinių vertybių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimams tirti komisijos narys. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Nepriklausomybės gynimo fondo komisijos pirmininku. Nuo 1992 m. liepos 30 d. – nuolatinės Biudžeto komisijos narys.
1991–1993 m. – Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius, 1993–1996 m. – Valstybinio komercinio banko Mokymo centro direktorius.
2000 m. išėjęs į pensiją, tęsė mokslinius tyrimus.

V. Terleckas nepriklausė jokioms politinėms organizacijoms ar partijoms.

V. Terleckas Vilniaus universitete dėstė 33 metus. Išleido 22 monografijas Lietuvos bankininkystės ir pinigų klausimais, vadovėlį, 4 mokymo priemones studentams, paskelbė daugiau kaip 550 mokslinių straipsnių įvairiomis temomis, kai kuriuos išleido atskiromis knygomis „Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu“ (2007) ir „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“ (2009).

1965 metais vedė Reginą Žeimytę ir užaugino dukrą Jūratę.

1997 m. šeimos lėšomis Krivasalio kapinėse pastatė kryžių-paminklą žuvusiems tėviškės partizanams.

Apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, vienu iškiliausių Lietuvos finansų ir bankų specialistu, Lietuvos istorinės tiesos gynėju, valstybininku, dėjusiu pagrindus Lietuvos valstybės atkūrimui ir visas jėgas skyrusiu tolimesniam valstybingumo įtvirtinimui.

LRS informacijos ir komunikacijos skyriaus inf.

Policija apžvelgia pirmąją rugsėjo savaitę ir dalija patarimus jauniausiems eismo dalyviams

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 14:46:16 +0300

Pirmąją mokslo metų savaitę, šalyje įvyko 37 įskaitiniai eismo įvykiai, žuvo 1, sužeisti 48 žmonės. Per savaitę užfiksuota beveik 3 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Iš jų 227 pažeidimus padarė pėstieji, dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai.

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis 2024 m. rugsėjo 2–5 d. įvyko 37 eismo įvykiai, kurių metu 1 žmogus žuvo (motociklą vairavęs nepilnametis), 39 žmonės buvo sužeisti. Iš jų 11 nepilnamečių: 2 dviračių vairuotojai, 2 mopedų vairuotojai, 1 motociklo vairuotoja, 1 elektrinio paspirtuko vairuotojas, 3 automobilių keleiviai ir 2 pėstieji (1 iš jų partrenktas pėsčiųjų perėjoje). 2023 m. rugsėjo 4–7 d. (pirmąją mokslo metų savaitę) įvyko 40 eismo įvykių, kurių metu 2 žmonės žuvo, o 54 buvo sužeisti, iš jų 5 nepilnamečiai.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2024 m. rugsėjo 2–5 d. užfiksuotas 2 931 Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją administracinio nusižengimo protokolai surašyti 161 vairuotojui. Reikalavimų prisisegti diržus ar dėvėti motociklininko šalmus nepaisė 225 eismo dalyviai. Pėstieji, dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai padarė 227 Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pėstieji – 72, dviračių vairuotojai – 96, mikrojudumo priemonių vairuotojai – 59). Nustatyta 17 mikrojudumo priemonių vairuotojų, kurie nepaisė reikalavimo dėvėti šalmą. Taip pat per šį laikotarpį sustabdyti 58 neblaivūs dviračių vairuotojai ir 11 neblaivių elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų.

Policija kartu su visuomeninių organizacijų ir socialinių partnerių savanoriais pirmąją mokslo metų savaitę budėjo pėsčiųjų perėjose, prie šalies ugdymo įstaigų. Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai, policijos rėmėjai jau ne pirmus metus užtikrina vaikų saugumą rugsėjį. Šiais metais gausiau įsiliejo Lietuvos kariuomenės Karo policijos ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai: senjorai ir Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, prisidėjo ir AB „Kelių priežiūra“ atstovai.

„Matome didelę prasmę prisidėdami prie visuomenės švietimo iniciatyvų, kurių tikslas – priminti apie atidumo ir saugumo keliuose svarbą. Esame įsitikinę, kad šios veiklos ne tik ugdo atsakingus ir savarankiškus eismo dalyvius, bet ir prisideda prie bendro visuomenės saugumo keliuose, o tai – viena iš bendrovės strateginių veiklos krypčių“, – viliasi AB „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Svarbu dar kartą prisiminti, taip pat priminti savo atžaloms, kaip turime elgtis perėjose, gatvėse ir keliuose:
Eidami gatve, keliu, ypač per perėją, turite sutelkti dėmesį tik į aplinką. Venkite bet kokių veiksmų (naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis ir kita), kurie trukdo stebėti aplinką ir eismo situaciją kelyje. Įžengti į važiuojamąją dalį galima įvertinus atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir jos greitį.

Kaip teisingai pereiti nereguliuojamą pėsčiųjų perėją?
1. Sustoti prie pėsčiųjų perėjos, toliau nuo važiuojamosios dalies krašto.
2. Pažiūrėti į kairę pusę, į dešinę pusę, vėl – į kairę pusę ir įsiklausyti.
3. Įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama įvertinus, kad eiti saugu.
4. Per pėsčiųjų perėją eiti tiesiai, ne įstrižai, neperžengti jos ribų, be reikalo joje nestoviniuoti.

Jeigu pėsčiųjų perėja reguliuojama šviesoforu:
Draudžiama eiti per kelią, kai įjungtas raudonas ar geltonas šviesoforo signalai. Degant žaliam šviesoforo signalui, įžengti į važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad yra visiškai saugu – sustojusi ir nevažiuoja nė viena transporto priemonė.

Policijos pareigūnai rugsėjo mėnesį toliau patruliuos užtikrindami eismo dalyvių, ypač jaunų, saugumą keliuose ir viešąją tvarką, tikrins mokyklinių, maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, bei kitų vairuotojų blaivumą. Bus vykdomos trumpalaikės prevencinės priemonės, skirtos jauno amžiaus vairuotojams (moksleiviams, studentams), tikrinama, ar turi teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę, ar naudoja saugos diržus ir šalmus. Ypač kreipiamas dėmesys į tai, kaip nepilnamečiai, vairuojantys dviračius, elektrinius paspirtukus, mopedus, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Taip pat bus tikrinama, ar pagal amžių jie gali vairuoti tam tikrą transporto priemonę, ar dėvi saugos šalmus, ar elektriniu paspirtuku neveža keleivio ir kita.

Lietuvos policijos inf.

Žiniasklaida: pradėtas tyrimas dėl galimo kyšininkavimo Jonavos kultūros centre

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 13:04:17 +0300

,,Na štai, dabar jau yra ir faktinių naujienų. Oficialiai pradėtas ikiteisminis tyrimas", - atskriejo pirmoji žinutė apie pradėtą tyrimą dėl Jonavos kultūros centro (JKC) ir direktoriaus Sergejaus Jefimenkos veiksmų.

Ilgai netrukus redakciją pasiekė dar daugiau pranešimų iš jonaviečių:

,,Ką tik paaiškėjo informacija, kad apie Jonavos kultūros centro direktorių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašau paviešinti šią informaciją. Dėkoju."

,,JKC direktoriui pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kodėl nestabdomas jo vadovavimas. Ar ir toliau galioja principas " vsio zakono". Jonava jau tampa ne kultūros, o antikultūros miestu. Ar JKC gal jau ne savivaldybės ?. Gal jau direktoriaus UAB?. JKC jau tik egzistuoja, nes apie kūrybą, idėjas galima tik pasvajot esant tokiam psichologiniam klimatui. Direktoriaus įkaitais tapo ne tik JKC darbuotojai, bet ir visa Jonavos kultūra."

,,Peržiūrėjau viešą laidos Siena papildymą "Chatos ir atkatai". Ir opa : į teisėsaugą kreipiasi Seimo narys Vytautas Bakas. Jis, jei neklystu, turintis teisininko išsilavinimą, mato tame kažką negero. Viskas faina, kad Seimo nariai nelieka abejingi. Tik va, klausimas kur Jonavos seimūno E. Sabučio komentaras ir nuomonė šiuo klausimu. Kur atstovavimas Jonaviečių interesams?. Ar nepatogu prieš rinkimus eskaluoti šios temos, ar dėl kitų priežasčių ?. Taip, teisėsauga tirs, ir kištis jos darban nedera, ir negalima. Vis dėl to būtų įdomu išgirsti gerbiamo Seimo nario nuomonę šiuo klausimu. Būtent nuomonę, o ne abstrakčius komentarus , kad vyksta tyrimas. Ir dar. Ar gerbiamas Seimo narys pasidomėjo koks dabar psichologinis klimatas JKC. Jei tiesa, ką kalba, tai nepakeliamas."

„Sienos“ ir „Laisvės TV“ žurnalistinis tyrimas „Chatos ir atkatai“ jau peraugo į ikiteisminį tyrimą, rašo siena.lt. Šią savaitę teisėsauga nutarė aiškintis Jonavos kultūros centro (JKC) vadovo Sergejaus Jefimenkos praturtėjimo aplinkybes. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

„Tvarkau Lietuvą“ vieneri – per metus daugiau nei 1400 pranešimų apie pažeidimus gamtoje

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 10:30:43 +0300

Per metus Lietuvos gyventojai interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt pažymėjo 1423 užterštas vietoves ir kitus pažeidimus gamtoje apie sugadintas miško paklotes, žievėgraužio tipografo židinius. 727 atvejai išspręsti – sutvarkytos teritorijos, pašalinti pažeidimai miške.

„Interaktyvusis žemėlapis tampa vis labiau matomas, Lietuvos gyventojai, kuriuos pakvietėme tapti mūsų akimis ir rankomis miške, drąsiai naudojasi galimybe pranešti apie pažeidimus. Gyventojai gali įsitraukti ir matyti procesą, kas vyksta nuo pranešimo pateikimo iki sutvarkytos vietovės nuotraukos. Proceso skaidrumas stiprina pasitikėjimą aplinkosaugininkais, o, svarbiausia, gyvename švaresnėje aplinkoje, tą rodo ir sutvarkytų vietų skaičius“, – sakė departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Tvarkaulietuva.lt įdiegimas buvo naudingas ir pateisino lūkesčius, todėl buvo plečiamas funkcionalumas ir buvo pridėtos naujos pažeidimų kategorijos: sugadinta miško paklotė ir keliai bei žievėgraužio tipografo židiniai.

Žemėlapyje galima stebėti jau pažymėtų vietų tvarkymo progresą pagal pranešimui priskirtą statusą: gauta, tiriama, išspręsta, nepasitvirtino ir pamatyti, kaip vieta atrodo po sutvarkymo. Aplinkosaugininkai gavę pranešimą žino tikslias koordinates ir nuvykę į pažymėtą vietą pradeda tyrimą: nustatomas pažeidėjas ir įpareigojamas sutvarkyti atliekas. Nenustačius pažeidėjo, atliekas įpareigojamas sutvarkyti sklypo savininkas.

Projektas „Tvarkau Lietuvą“ buvo nominuotas „Metų įvykio 2023“ kategorijoje už didžiausią teigiamą poveikį diegiant, vystant, kuriant ir skatinant atliekų kultūrą. Balsuoti už projektą galima čia. Birželį – pateko tarp geriausiai įvertintų projektų konkurse „Skaitmeninis knygnešys 2024“, Aplinkos ir žaliosios energijos kategorijoje.

Tvarkaulietuva.lt – patogus būdas, pranešti apie užterštas teritorijas šalyje

Interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo detaliau aprašyti situaciją ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu  info@aad.am.lt.

Kandidatų į Seimo narius portretai: kandidatuoja 25 milijonieriai, 8 merai ir 4 europarlamentarai

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 10:00:16 +0300

Iki Seimo rinkimų likus kiek daugiau kaip mėnesiui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų profesinę patirtį, išsilavinimą, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt.

Duomenys apie kandidatus jau prieinami viešai. Juos galite rasti VRK svetainėje.

Remiantis jais, VRK sudarė statistinį kandidato į Seimo narius portretą. Jei apibendrintume visų kandidatų informaciją ir iš jų išvestume vieną kandidatą, išeitų, kad šiuose Seimo rinkimuose dalyvauja 49-erių vyras, vardu Andrius, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 166 tūkst. eurų.

Dalyvauti 2024 m. spalio 13 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1739 kandidatai. Dar dėl dviejų kandidačių bus sprendžiama kitą savaitę. Lyginant su 2020 m., šiemet į Seimą kandidatuoja keliolika asmenų mažiau. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1755 asmenis. 2016 m. – 1416 kandidatų.

Į Seimą pretenduoja 8 merai ir 4 europarlamentarai

Dėl Seimo nario mandatų kovoja 8 savivaldybių merai. Rinkimuose dalyvauja Anykščių rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kazlų Rūdos, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Visagino ir Zarasų rajono merai. Jeigu jie būtų išrinkti, tose savivaldybėse būtų rengiami nauji mero rinkimai.

Į Seimą kandidatuoja taip pat ir 4 Europos Parlamento nariai.

Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekia 128 dabartiniai Seimo nariai.

Moterų kandidačių skaičius palaipsniui auga

Dauguma kandidatų yra vyrai – jie sudaro 62,6 proc. Moterų šiuose rinkimuose dalyvauja 37,4 procentai. VRK duomenys rodo, kad su kiekvienais rinkimais moterų skaičius palaipsniui didėja. 2020 m. Seimo rinkimuose moterų kandidačių skaičius siekė 33,3 proc.

Nepaisant to, kad vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Šiemet jau dviejose partijose – Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje – Krikščioniškų šeimų sąjungoje (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partijoje moterų yra daugiau nei vyrų.

LLRA-KŠS sąraše yra 59,3 proc. Mažiausiai moterų savo gretose turi Nacionalinis susivienijimas – jų skaičius šios partijos sąraše sudaro 23,8 proc.

Vidutinis kandidatų amžius – vos mažesnis nei 2020 m.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną sieks 49 metai ir 4 mėnesiai.

2020 metais šis vidurkis siekė 50,2 metų. 2016 metais – 48,9 metus. 2012 metais – 47-erius metus.

Gausiausią kandidatų grupę sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 50 metų (26,9 proc.). Beveik 24,8 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra 51-60 amžiaus grupėje. Penktadalis – 20,2 proc. – yra kandidatai, kuriems yra 31-40 metų.

17,9 kandidatų yra 61-70 amžiaus grupėje. Jauniausi kandidatai, esantys 21-30 m. amžiaus grupėje, šiuose rinkimuose sudaro 7,2 proc.

Mažiausia kandidatų dalis, vos 2,9 proc., yra vyriausi, 71-erių metų ir daugiau sulaukę asmenys.

Solidžiausio amžiaus kandidatą savo gretose turi Lietuvos liaudies partija. Jos sąraše yra asmuo, kuris rinkimų dieną bus sulaukęs 88-erių metų ir 9 mėnesių.

Jauniausias kandidatas – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąraše. Jam 21-eri sueis pirmąją balsavimo iš anksto dieną – spalio 8-ąją.

Jauniausia partija pagal amžiaus vidurkį yra Laisvės partija. Ją sudaro kandidatai, kurių sąrašo amžiaus vidurkis yra 38 metai ir 7 mėnesiai.

Vyriausi kandidatai Lietuvos liaudies partijos sąraše (amžiaus vidurkis – 55 metai ir 3 mėnesiai) ir partijoje „Laisvė ir teisingumas“ (sąrašo amžiaus vidurkis – 55 metai ir 2 mėnesiai).

Vidutiniškai vienas kandidatas disponuoja beveik 166 tūkst. eurų suma.

Kartu su pareiškiniais dokumentais kandidatai į Seimą privalėjo pateikti VRK savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Padalinus bendrą 1739 kandidatų viso turto sumą (skaičiuojamas privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos) ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas į Seimą kandidatuojantis asmuo disponuoja beveik 166 tūkst. eurų turtu.

Didžiausia bendra kandidatų sąrašo turto suma (neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas) disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 30 494 599 eurai. Antroje vietoje – politinė partija „Nemuno aušra“, kurios kandidatų bendra turto suma sudaro 29 539 851 eurą. Trečioje vietoje pagal bendrą kandidatų turimo turto sumą yra Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, disponuojantys 24 543 474 eurų turtu.

Mažiausiai turto deklaravo Lietuvos liaudies partijos kandidatai, jie bendrai sudėjus disponuoja beveik 3 milijonų (2 999 307) eurų turtu.

Nacionalinio susivienijimo keliamų kandidatų turtas siekia 7 446 210 eurų. Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) kandidatai deklaravo disponuojantys 12 875 556 eurų turtu.

Į Seimą kandidatuoja 25 milijonieriai

VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų kovos 25 milijonieriai, kurių privalomas deklaruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos viršija 1 mln. ir daugiau eurų.

Tiesa, šiemet į Seimą kandidatuoja 2 asmenys, kuriems iki milijonieriaus statuso trūksta 5 tūkstančių ar mažiau eurų.

Du turtingiausi kandidatai disponuoja labai panašios vertės turtu. Vieną jų kelia Lietuvos žaliųjų partija, o kitas – veda Taikos koalicijos sąrašą.

Daugiausia milijonierių, net 5, yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąraše.

4 milijonierius kelia partija „Laisvė ir teisingumas“.

Po 3 – Lietuvos socialdemokratų partija ir „Nemuno aušra“.

Po du asmenis, kurie disponuoja didesniu nei 1 mln. eurų turtu kelia Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai , Liberalų sąjūdis ir Lietuvos žaliųjų partija.

Po vieną milijonierių galima rasti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Laisvės partijos bei Taikos koalicijos sąrašuose. Taip pat kandidatu į Seimo narius yra ir vienas save išsikėlęs milijonierius.

Lyginant su 2020 m., šiemet milijonierių gretos Seimo rinkimuose padidėjo. Prieš ketverius metus dėl Seimo nario mandato varžėsi 22 milijonieriai.

VRK duomenimis, 115 kandidatų į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto. Jų deklaracijose – nuliai. 5 kandidatai deklaravo turintys turto, kuris siekia iki 100 eurų. 13 asmenų savo deklaracijose nurodė turintys turto iki 1000 eurų.

Kita informacija

Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Andrius, Andrejus, Andrej, Andrejus, Andrėjus, Andriejus (38 kandidatai), Kęstutis, Kęstas (36 kandidatai), Vytautas (36).

Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčių – Jolantos (16), Linos ir Daivos (po 14) ir Rasos (13) vardus.

Beveik 65,2 proc., nurodė, kad yra susituokę. 2,1 proc. deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 15,9 proc. 13,5 proc. kandidatų nurodė, jog yra išsiskyrę, o 3,2 proc. nurodė esantys našliai.

4 kandidatai nurodė mokantys 7 užsienio kalbas. Šie poliglotai kandidatuoja Liberalų sąjūdžio, Taikos koalicijos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašuose.

VRK duomenimis, šiemet rinkimuose į Seimą dalyvauja 61 teistas asmuo.

Informaciją apie kandidatų teistumą VRK tikrina bendradarbiaudama su Informatikos ir ryšių departamentu prie LR vidaus reikalų ministerijos.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d. Juose bus išrinktas 141 Seimo narys.

VRK inf.

Neeilinis įvykis Jonavos ligoninėje: pradedamos teikti kompiuterinės tomografijos paslaugos

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 09:42:27 +0300

Šiandien, rugsėjo 6-ąją pranešama džiugi žinia - Jonavos ligoninėje pradedamos teikti kompiuterinės tomografijos paslaugos. Įsigytas, įrengtas ir pradedamas naudoti kompiuterinis tomografas.

Tai labai laukta ir reikalinga medicininė įranga, kuri leis gydymo įstaigos pacientus ištirti čia pat, vietoje, nesiunčiant į kitų miestų gydymo įstaigas, kurios jau turi kompiuterinį tomografą.

Tvirtinant 2023 metų Jonavos rajono savivaldybės biudžetą, nuspręsta 0,5 milijono eurų investicijų projektams ir remontams skirti VŠĮ „Jonavos ligoninei“. Pagal anksčiau numatytą planą, už šias lėšas gydymo įstaiga gali įsigyti Jonavai reikalingą naują medicininę įrangą - kompiuterinį tomografą. Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbus Kompiuterinio tomografo pirkimą pažymėta, kad pasiūlymų laukiama iki 2023 m. gegužės 10 dienos, o pirkimo sutartis sudaryta 2023 metų birželio mėnesį.

Nors planuota, kad tomografas pradės veikti dar 2023 m. pabaigoje, dėl būtinų patalpų pritaikymo darbų įrengimas užtruko šiek tiek ilgiau.

Dabar, galiausiai, galime džiaugtis šia modernia diagnostikos paslauga. Ilgai lauktas įrenginys jau veikia, o tai reiškia greitesnę ir tikslesnę diagnostiką.

Ši investicija, finansuota iš savivaldybės biudžeto, yra didelė dovana ne tik Jonavos, bet ir aplinkinių miestų gyventojams, kurie neretai atvyksta medicinos paslaugų į Jonavą.

Sudėtinga derinti šeiminius ir darbo įsipareigojimus? Štai ką turite žinoti

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 09:30:00 +0300

Darbo kodekso 28 straipsnis numato, kad šeiminių įsipareigojimų turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, o darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus.

Šeimos nariai – tai sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), motina (įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis, kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, arba asmuo, paskirtas vaiko globėju, partneriai, auginantys vaikus, vienas iš tėvų, auginantis vaikus, asmenys, turintys senyvo amžiaus ar artimųjų su negalia ir pan.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad darbuotojas gali darbdaviui teikti su šeiminių įsipareigojimų vykdymu susijusius prašymus, kuriuos darbdavys turi apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyti raštu.

Šeiminių darbuotojo įsipareigojimų gerbimo principas įgyvendinamas per Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias teisę į atostogas ir poilsį, t. y. kasmetines atostogas, tikslines atostogas, nemokamas atostogas, nemokamą laisvą laiką, papildomas poilsio dienas – mamadienius ar tėvadienius; darbo laiką, t. y. ne visą darbo laiką, teisę pasirinkti pamainą, nuotolinį darbą, teisę pasirinkti darbo laiko režimą, teisę į papildomą pertrauką krūtimi maitinančioms darbuotojoms; darbo sutarties nutraukimą, t. y. apsaugą ir garantijas nutraukiant darbo santykius su darbuotojais, auginančiais mažamečius vaikus iki trejų metų; taip pat apsaugą ir garantijas nėščioms darbuotojoms; nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių; nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai trigubinami darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

„Minėto principo įgyvendinimas užtikrina darbuotojų psichologinę sveikatą, kuri lemia ir aukštesnius darbo rezultatus bei didesnį produktyvumą“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Išsamesnė informacija apie taikomas garantijas, geros praktikos pavyzdžius, kai įmonėje taikomos papildomos priemonės (ne tik nustatytos teisės aktuose), kurios padeda darbuotojams derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, skelbiama Darbo inspekcijos interneto puslapyje (https://vdi.lrv.lt/lt/seima-ir-darbas/).

Gerėjantys organų donorystės ir transplantacijos rodikliai suteikia vilties beveik 500 laukiančiųjų skambučio į transplantaciją

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 09:00:00 +0300

Nacionalinis transplantacijos biuras, ruošdamasis didžiausiam Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos įvykiui per visą šio proceso istoriją – 2024 metų Europos organų donorystės dienos renginiams, dalijasi šių metų rezultatais. Per aštuonis 2024 metų mėnesius budintys koordinatoriai užregistravo 106 pranešimus apie potencialius donorus arba 45 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. 72 donorų šeimos, nepaisydamos netekties skausmo, sutiko padovanoti savo artimųjų organus ar audinius transplantacijai.

„Tyli užuojauta ir nuoširdus ačiū visiems mirusių donorų artimiesiems. Jų besąlygiškas gerumas ir neįkainojama dovana kitiems – tai nepaprastas žmogiškumo ir stiprybės pavyzdys. Tik patys kilniausi žmonės, susidūrę su sunkia netektimi, randa jėgų galvoti ne vien apie savo skausmą, bet ir apie kitų gyvenimus, apsispręsdami dovanoti. Tikime, kad šis apsisprendimas ne tik gelbsti kitų gyvybes, bet ir palengvina netekties skausmą“, - sako NTB vadovė Audronė Būziuvienė.

Nors netekę mylimo žmogaus artimieji priėmė kilnų sprendimą ir pritarė organų donorystei, 29 donorai netiko dėl medicininių kontraindikacijų. Dažniausios priežastys: onkologiniai susirgimai, išplitusi infekcija, vyresnis amžius su daugybe lydinčių ligų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai efektyvių donorų, iš kurių transplantacijai buvo paimtas bent vienas organas ar audinys, skaičius išaugo beveik dviem trečdaliais – nuo 27 iki 43.

Pusantro šimto transplantacijų, dovanojusių viltį pasveikti ar gyventi

Dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose, šiais metais atliktos 146 organų ir audinių transplantacijos. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai transplantacijų skaičius išaugo ketvirtadaliu – nuo 117 iki 146: gyvenimo ir vilties pasveikti sulaukė 91 organų recipientas Lietuvoje: atlikta 69 inkstų (iš jų 3 vaikai) – tame skaičiuje 4 gyvosios inkstų, 6 širdies (iš jų 1 vaikas), 13 kepenų ir 3 plaučių transplantacijos. Audinių recipientams padarytos 55 ragenų transplantacijos

Neradus tinkamų recipientų Lietuvoje, donorystės dovana pasiekė 36 sunkiai sergančius pacientus iš Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Kroatijos ir Vengrijos. Kiekvieną kartą, kai artimieji sutinka dovanoti, o medikų profesionalumas užtikrina organų gyvybingumą, ši neįkainojama dovana peržengia Lietuvos sienas.

Donorystės procesas – tai komandinis darbas. NTB komanda dėkoja visiems donorystės ir transplantacijos proceso dalyviams: Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų komandoms Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje, 21-os donorinės ligoninės gydytojams anesteziologams reanimatologams, transplantacijų chirurgams, slaugytojoms, laboratorijų specialistams, greitosios pagalbos automobilių vairuotojams, Lietuvos policijos pareigūnams, Lietuvos kariuomenei, Lietuvos Karinėms oro pajėgoms bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Iki rugpjūčio pabaigos Vilniaus-Panevėžio regione buvo identifikuoti 48 potencialūs donorai, iš kurių 18 tapo efektyviais, Kauno-Šiaulių regione – 41 potencialus donoras, 18 iš jų tapo efektyviais. Klaipėdos regione iš 17 potencialių donorų efektyviais tapo – 7.

Donoro kortelė – gyvenimą keičiantis pasirinkimas: du išskirtiniai atvejai

Nors Donoro kortelė Lietuvoje buvo įteisinta dar 2000 metais, o žmonių, pritarusių organų donorystei ir turinčių šią kortelę, skaičius artėja prie 50 tūkstančių, vis dar retai pasitaiko, kad konstatavus smegenų mirtį NTB specialistai pasakytų, kad miręs žmogus turėjo donoro kortelę.

Per šių metų aštuonis mėnesius užfiksuoti du atvejai – kuomet patikrinus mirusiųjų apsisprendimą Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, paaiškėjo, kad du asmenys turėjo donoro korteles.

Lietuvos donorystės ir transplantacijos istorijoje iš viso užfiksuoti tik devyni atvejai, kai asmeniui, kuriam konstatuota smegenų mirtis, buvo nustatyta, kad jis turėjo Donoro kortelę.

Šiuo metu transplantacijų laukia beveik penki šimtai žmonių. Tarp jų: 133 laukia inksto, 99 – kepenų, 50 – širdies, 4 – plaučių, 3 – širdies-plaučių komplekso, 1 – kasos-inkstų komplekso, 167 – ragenų. Iš jų – 21 vaikas.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti neįkainojamą dovaną – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms. Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje Camelia, Eurovaistinė arba Gintarinė vaistinė vaistinėje.

Susisiekimo ministerija: maisto kurjerių elgesys keliuose netoleruotinas, situacijai nesikeičiant bus imamasi teisinių ribojimų

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 08:30:00 +0300

Didėjant nusiskundimų dėl netinkamo krovininius motorinius dviračius vairuojančių maisto kurjerių elgesio bei keliamos grėsmės kitiems eismo dalyviams skaičiui, Susisiekimo ministerija maisto pristatymo paslaugų teikėjų prašo imtis šių kurjerių drausminimo priemonių. Situacijai nesikeičiant, ministerija neatmeta galimybės teisiškai apriboti tokių transporto priemonių eismą šaligatviais.

„Maisto pristatymo kurjeriams galioja tokios pačios Kelių eismo taisyklės (KET) kaip ir kitiems vairuotojams, tačiau gauname vis daugiau ir pėsčiųjų, ir automobilių vairuotojų nusiskundimų dėl jų nepagarbaus elgesio ir vis įžūlesnių pažeidimų. Užfiksuotas ir ne vienas atvejis, kai maisto kurjeriai, ypač vykdantys veiklą keturračiais motoriniais dviračiais, sukelia avarines situacijas prasilenkiant su turistų grupėmis, o tai meta šešėlį ant mūsų šalies įvaizdžio. Maisto pristatymo kurjerių greitis neturėtų būti svarbesnis už eismo saugumą, todėl tikimės atsakingų ir ryžtingų sprendimų, kad tokia situacija pasikeistų“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Susisiekimo ministerija pastebi, kad pavojingas avarines situacijas šaligatviuose, dviračių takuose ir gatvėse vis dažniau sukelia didesnės masės ir gabaritų krovininių dviračių, ypač keturračių motorinių dviračių, vairuotojai. Dažniausiai nepaisoma reikalavimo naudotis dviratininkams skirta infrastruktūra – vis tiek važiuojama šaligatviu arba važiuojamąja dalimi, taip pat nepaisoma šviesoforo signalų reikalavimų, viršijamas greitis, lenkiant nesilaikoma saugaus šoninio atstumo, važiuojama pėsčiųjų perėjomis, neduodamas kelias ir pan.

Susisiekimo ministerija su prašymu imtis visų galimų priemonių ir sprendimų padėčiai pakeisti kreipėsi į maisto pristatymo paslaugų teikėjus „Vok Bikes“, „Bolt“ ir WOLT.

Jei krovininius dviračius vairuojančių maisto kurjerių elgesys nesikeis, o KET reikalavimų laikymasis ir toliau bus ignoruojamas, Susisiekimo ministerija neatmeta galimybės teisės aktais apriboti šių didesnės masės, gabaritų ir komercinei veiklai vykdyti naudojamų transporto priemonių eismą šaligatviuose.

Ką veikti ypatingąjį savaitgalį Jonavoje rugsėjo 6-8 dienomis

jonavoszinios.lt — Fri, 06 Sep 2024 07:30:00 +0300

Visa savaitė, o ypač šis savaitgalis Jonavai, jos gyventojams ir miesto svečiams - ypatingas. Jonava švenčia miesto gimtadienį, tad veiklų, pramogų ir kitų renginių nepritrūksime.

Ką veikti ypatingąjį savaitgalį Jonavoje rugsėjo 6-8 dienomis:

Rugsėjo 6-ąją nuo 08:00 valandos

Nuotraukų konkursas „Aš, knyga, Jonava". Bibliotekos Facebook paskyroje.

Spaudinių paroda „Jonava praeityje ir dabar". Bibliotekos aptarnavimo skyriuje.

Meno mėgėjų studijos ,,DEKO RESTO" kūrybinių darbų paroda. Bibliotekos skaitykloje.

Kęstučio Indriūno tapybos darbų paroda ,,Improvizacijos Rimanto Idzelio stacijų tema". JKC fojė.

Paroda „Literatūrinių pojūčio salonas". Bibliotekos Rimkų filiale.

Ingridos Zvicevičienės rankdarbių paroda ,,Sunertos mintys". Bibliotekos Rimkų filiale.

Jonavos J. Miščiukaitės meno mokyklos mokinių kūrybinių darbų paroda „Aš myliu Jonavą". Bibliotekos erdvėse.

Personalinė Deniso Kolomyckio paroda ,Femina". Jonavos civilinės metrikacijos skyriuje, J. Miščiukaitės meno mokykloje ir Jonavos baseine.

Ivetos Bajorinaitės- Pikutienės fotografijų paroda „Iškilieji dvarai". Jonavos krašto muziejuje.

Rugsėjo 6-ąją nuo 10:30 valandos

Kūrybinis užsiėmimas „Linksmieji miesto stogai". Bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje.

Rugsėjo 6-ąją nuo 12:00 valandos

Išvyka į Lazdijų jaunimo centrą pagal projektą ,,Vienas žingsnis -naujas aš". Organizatorius - Atvirasis jaunimo centras.

Rugsėjo 6-ąją nuo 15:30 valandos

UEFA U21 atrankinės varžybos Lietuva Čekija. Jonavos miesto centriniame stadione.

Rugsėjo 6-ąją nuo 16:30 valandos

Europos paveldo dienos. Ekskursija „Jonavos rajono dvarai: praeitis ir šiandiena". Muziejaus kiemelyje.

Rugsėjo 6-ąją nuo 20:00 valandos

Roko vakaras (Vladas Kovaliovas, JKC vaikų popgrupė „Šuldu Buldu", roko grupė „Bon Jeans"). Ramybės skvere.

Rugsėjo 7-ąją nuo 08:00 valandos vyksta parodos aprašytos aukščiau.

Rugsėjo 7-ąją nuo 09:00 valandos

Lietuvos šachmatų čempionatas Jonavos sporto arenoje.

Rugsėjo 7-ąją nuo 10:00 valandos

Ramybės skvere Jonavos miesto šventės organizacijų ir įstaigų kiemeliai.

Rugsėjo 7-ąją nuo 10:00 valandos

Baltijos šalių vaikų krepšinio varžybos Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Rugsėjo 7-ąją nuo 11:00 valandos

Jonavos miesto šventė įvairiuose miesto erdvėse. Išsamią šventės programą rasite ČIA.

Rugsėjo 7-ąją nuo 13:00 valandos

Futbolo žvaigždių diena Jonavos miesto centriniame stadione.

Rugsėjo 8-ąją nuo 09:00 valandos

Lietuvos šachmatų čempionatas Jonavos sporto arenoje.

Rugsėjo 8-ąją nuo 10:00 valandos

U13 I lygos futbolo varžybos FK Jonava - FK Sveikata. Jonavos miesto centriniame stadione.

Rugsėjo 8-ąją nuo 10:00 valandos

Baltijos šalių vaikų krepšinio varžybos Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Sukurti probleminio interneto naudojimo klausimynai: dabar kiekvienas gali išsitirti ar yra priklausomas

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 19:45:39 +0300

Lietuvoje trūko galimybių atpažinti probleminį interneto naudojimą (PIN) – reikėjo tokių instrumentų, kurie būtų pritaikyti plačiajai visuomenei ir juos parengti susivienijo mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vilniaus universiteto (VU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).

„Tyrinėjome suaugusiųjų ir vaikų bei paauglių naudojimosi internetu įpročius ir, pagal tyrimo duomenis, mūsų šalies populiacijai pritaikėme ir patvirtinome 2 tarptautinius klausimynus, taigi, turime patikimus ir validžius instrumentus įvertinti asmens probleminio interneto naudojimo rizikos laipsnį, – sako šio tyrimo vadovas, LSMU Neuromokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas ir Skaitmeninės etikos centro ekspertas dr. Julius Burkauskas. – Tai yra pirmas žingsnis veiksmingai PIN prevencijai ir galimai intervencijai.”

Klausimynus pildyti paprasta, tą gali padaryti pats asmuo arba jo artimasis. Atsakymai vertinami balais, o didesnė balų reikšmė rodo ir didesnę PIN riziką.

Ką atskleidė tyrimo duomenys?

Ištyrus 800 suaugusiųjų imtį paaiškėjo, kad darbo dienomis 18–35 m. suaugusieji internete praleidžia vidutiniškai 3,5 val., laisvadieniais – iki 4 val. Vyresni nei 36 m. asmenys internete praleidžia mažiau: darbo dienomis vidutiniškai 2,5 val., laisvadieniais – beveik 3 val.

Pasak dr. J. Burkausko, tyrimo duomenys rodo, kad didelę probleminio naudojimo riziką turi 13 proc. suaugusiųjų nuo 18 iki 35 m., o vyresni nei 36 m. su šia rizika sudaro 9,2 procento. Tokie asmenys mažiau fiziškai aktyvūs, žymiai blogiau vertiną savo psichologinę ir emocinę savijautą bei gyvenimo kokybę.

Riboti ekranų laiką vaikams, o ir suaugusiems – būtina

Laiko trukmė internete, tam tikros veiklos jame, emociniai sunkumai, tokie kaip nerimas ir depresija, yra susiję su aukštesne probleminio interneto naudojimo rizika, rodo vaikų ir paauglių imties tyrimo duomenys. 14–17 m. Lietuvos paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais – beveik 6 val. Trečdalis paauglių (29 proc.) internete laisvadieniais būna nuo 5 iki 6 val., o kas penktas (22 proc.) – kone visą „darbo dieną“ – 7–8 val.

„Maždaug 2/3 paauglių PIN lygį galima vertinti kaip mažos rizikos. Šie paaugliai rečiau turi elgesio, emocijų valdymo, bendravimo ir mokymosi sunkumų, savo psichologinę savijautą vertina geriau, bet ir internetu naudojasi mažiau negu likęs trečdalis paauglių, kurie turi vidutinę arba didelę PIN riziką“, – sako VU mokslininkų komandai vadovavusi Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė.

Didžioji dalis jaunimo teigia, kad namuose gali būti internete kada nori ir kiek tik nori (63 proc.), o daugiau nei trečdalis (39 proc.) tvirtina taip elgtis galintys ir mokykloje. Paaiškėjo, kad nurodę galintys neribotai naudotis internetu mokykloje, buvo labiau linkę į probleminį interneto naudojimą.

Internetas reikšmingai trikdo dalies paauglių gyvenimą

Apie 7 proc. paauglių patenka į didelės rizikos grupę, jiems interneto naudojimas tampa rimta problema. Pasak prof. dr. R. Jusienės, šie paaugliai internete praleidžia dvigubai daugiau laiko nei mažesnės rizikos grupės bendraamžiai, be to, jie patiria didžiausią nerimą, mieguistumą dienos metu, yra prastos psichologinės savijautos. Didžioji dauguma iš jų (virš 60 proc.) pažymėjo, kad interneto naudojimas reikšmingai sutrikdė jų kasdienę veiklą, santykius su kitais žmonėmis. Maždaug kas trečias iš jų nurodė turintis didelių elgesio, emocinių, bendravimo ir mokymosi sunkumų. Nuo 30 iki 37 proc. paauglių, kurie turi didelę PIN riziką, turi ir polinkį į depresiją.

Nustatyta, kad didelės rizikos grupė prie ekranų praleidžia dvigubai daugiau laiko internete ir namuose, ir mokykloje.

Kaip pasitikrinti savo PIN kodą

Mokslininkai kviečia kiekvieną interneto naudotoją, kuriam rūpi realaus ir virtualaus gyvenimo balansas, pasitikrinti savo PIN rizikos lygmenį – užpildyti klausimyną, susipažinti su pateikiamomis rekomendacijomis. Vien klausimų formuluotės ar vertinimui pateikiami teiginiai gali užvesti ant tinkamo kelio ir padėti labiau praktikuoti sveiką skaitmeninę higieną. Kilus klausimams – visada rekomenduojama pasitarti su sveikatos specialistais.

Klausimynus visada rasite Skaitmeninės etikos centro svetainėje https://e-etika.lt/pin-klausimynai/ ir MEDIA VAIKAI svetainėje https://www.mediavaikai.lt/lt/pin-atpazinimas-apie. Šiose svetainėse rasite ir daugiau patarimų, kaip sumažinti PIN riziką arba kaip probleminį naudojimą įveikti, kitaip tariant – kaip „nulaužti“ PIN kodą, jei šis tampa rimtu trukdžiu mūsų gyvenimui.

LSMU inf.

EIMIN: pramonės įmonėms paskirstyta 8 mln. eurų – jos perdirbs atliekas, kurs inovatyvius produktus

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 18:45:27 +0300

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skyrė 7,6 mln. eurų 18-kai Lietuvos pramonės įmonių, kurios planuoja perdirbdamos atliekas kurti inovatyvius, aplinkai palankius produktus ir technologijas.

„Lietuvos įmonės neišvengiamai turi transformuotis ir pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos – ieškoti tvarių sprendimų, nes būtent tai ir yra žiedinės ekonomikos pagrindas. Padedame verslui pasirengti greitesniems pokyčiams, skirdami finansavimą, o artimiausiu metu, sulaukus Europos Komisijos pritarimo, bus skirtas beveik 800 tūkst. eurų papildomas finansavimas dar 3 projektams, atitikusiems reikalavimus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pagal vieną iš prioritetinių atrankos kriterijų buvo suteikiama daugiau balų tiems projektams, kuriuos įgyvendinant kuriamos inovatyvios aplinkai palankios technologijos. Taikant jas, siekiama panaudoti didžiausią kiekį pramonės įmonėse generuojamų ir šalinamų gamybinių atliekų, įskaitant chemijos pramonėje susidariusį fosfogipsą. Taip prisidedama prie pakartotino atliekų panaudojimo ir perdirbimo.

„Skiriamas finansavimas padės įmonėms kurti inovatyvias ir, svarbiausia, aplinkai palankias ir tvarių produktų gamybą skatinančias technologijas. Lietuva taip pat yra sukaupusi didelį fosfogipso kiekį, kuris sudaro apie 85 proc. visų sąvartyne esančių atliekų ir pusę šalies šalinamų atliekų. Kadangi fosfogipso kiekis yra toks didelis, būtina ieškoti būdų pritaikyti šią medžiagą antriniam panaudojimui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė.

Šios priemonės lėšomis bus ieškoma sprendimų, susijusių su perdirbtų atliekų panaudojimu statybos ir žemės ūkio produktų, pakuočių, įvairios paskirties dangos, reikalingos keliams tiesti, taip pat plataus vartojimo gaminių ir kitose srityse.

Vienas iš planuojamų įgyvendinti projektų – sukurti ilgaamžį betoną ir akustinius blokelius, panaudojant kuo didesnį kiekį nebenaudojamų elektronikos ir buitinių prietaisų stiklo, gumos ir kitų atliekų. Taip pat planuojami tyrimai, orientuoti į naujų statybos ir apdailos produktų, gaunamų iš odos atliekų ir kitų žaliavų, sukūrimą.

Kita finansavimą gavusi įmonė ketina sukurti nerūdijančio plieno vamzdžių, naudotų atominėse elektrinėse ar kituose civilinės paskirties branduoliniuose objektuose, deaktyvavimo ir radiacinės patikros sistemą. Naudojant šią inovatyvią technologiją, bus galima nukenksminti atliekas – radioaktyvią taršą pašalinti tiek, kad vamzdžius būtų galima perdirbti kaip metalo laužą ir grąžinti jį į apyvartą kaip antrinę žaliavą.

Be to, įgyvendinant vieną iš projektų planuojama patobulinti „Matchbox“ lazerių platformą, kad produkto gyvavimo laikas būtų pailgintas nuo 2 m. iki 12 m. ir sudaryta galimybė atnaujinti lazerį daug kartų, sunaudojant mažiau komponentų. Taip pat viena įmonė planuoja kurti naujus produktus, taikydama nebenaudojamų vėjo jėgainių sparnuočių atliekas, perdirbtas tik mechaniniu būdu. Šie produktai būtų naudojami betonui ir betoninėms trinkelėms, taip pat betono ar asfalto dangai gaminti.

„Žaliojo eksperimento“ kvietimas sujungė dvi aktualias temas – inovatyvių produktų kūrimą ir tvarumą. Ateityje tai bus aktualu kiekvienai įmonei, norinčiai išlikti konkurencingai rinkoje. Įgyvendinus projektus, bus sukurti inovatyvūs produktai įvairiose pramonės srityse – nuo statybinių medžiagų iki lazerinių technologijų. Didžioji dalis projektų bus vykdomi su privačiais partneriais ar mokslo ir studijų institucijomis, o tai padidina tikimybę sėkmingai įgyvendinti projektus ir plėtoti mokslinę veiklą“, - pabrėžia Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo skyriaus vadovė Sigita Skrebė.

Priemonė „Žaliasis eksperimentas“ finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis – tai vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbtų 1 mlrd. eurų plano kvietimų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf.

Per keturis metus – 5,5 karto daugiau elektromobilių, panašiai augo ir viešų įkrovos stotelių skaičius

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 17:45:34 +0300

Elektromobilių skaičiai Lietuvoje per keturis metus išaugo 5,5 karto, beveik penkiskart augo ir viešųjų įkrovos stotelių skaičius.

Šiandien Lietuvos keliais važinėja 25 tūkst. elektromobilių, iš kurių beveik 15 tūkstančių yra grynieji elektromobiliai. Palyginimui, 2020 m. pabaigoje bendras elektromobilių skaičius buvo apie 4,5 tūkst., iš jų – 2,5 tūkst. grynieji.

Atitinkamai išaugo ir viešų įkrovimo stotelių tinklas, kuris per keturis metus išaugo nuo 380 iki 1800.

Su valstybės parama įrengtų privačių EV įkrovos stotelių skaičius iki metų pabaigos turėtų viršyti 4000.

Iš viso 2022–2026 m. laikotarpiu privačios elektromobilių infrastruktūros plėtrai Energetikos ministerija yra suplanavusi skirti 46 mln. eurų finansavimą.

„Per ketverius metus padėjome tvirtus pagrindus dar spartesniam elektromobilių skaičiaus augimui ateityje, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys šiandien vykstančioje kasmetinėje elektromobilumo plėtrai skirtoje konferencijoje. – Planuodami paramos priemones, siekėme sukurti visą energetiškai savarankiško namų ūkio ekosistemą – kad namai galėtų apsirūpinti elektra iš nuosavos saulės elektrinės, ją kaupti nuosavame kaupiklyje, turėtų nuosavą elektromobilio įkrovos stotelę“.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analizė rodo, kad elektromobilio vairuotojas per 7 metus vien degalų sąskaita sumoka 6 400 Eur pigiau, o įvertinus valstybės paramą naujas elektromobilis atsiperka jau per 5 metus, gaminantiems vartotojams – dar greičiau. Ministras akcentavo, jog elektromobilį sėkmingai galima išnaudoti kaip įrankį leidžiantį reaguoti į elektros kainų svyravimus. Įsirengus saulės elektrinę važiavimas elektromobiliu praktiškai nekainuoja, o esant aukštoms elektros kainoms elektromobilis kartu su kaupimo įrenginiais gali atnešti papildomas pajamas. „Tai – galimybė, kuria jau šiandien gali pasinaudoti 125 tūkstančiai gaminančių vartotojų Lietuvoje“, – sakė jis.

Pasak D. Kreivio, įsibėgėjus įkrovimo infrastruktūros plėtrai, pagrindinis uždavinys – atitinkamai parengti elektros tinklų infrastruktūrą integruojant sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo stoteles. Tam Energetikos ministerija inicijavo papildomą 82,5 mln. eurų dotacinę priemonę investicijoms į skirstomųjų elektros tinklų infrastruktūros atnaujinimą.

2030 metais Lietuvoje planuojama turėti 60 tūkst. viešų ir privačių EV įkrovimo stotelių tinklą.

Nuosavą EV įkrovos stotelę norintys įsirengti gyventojai dar gali teikti paraiškas paramai gauti LEA skelbiamuose kvietimuose fiziniams asmenims: https://www.ena.lt/galiojantys-kv-ev-ikrova/. Šiomis dienomis LEA taip pat skelbs 7,45 mln. eurų kvietimą juridinių asmenų elektromobilių įkrovos stotelėms įrengti, kur valstybė finansuos 50 proc. stotelės įrengimo kaštų.

LR Energetikos ministerijos inf.

Kenčiantiems nuo ūkinės veiklos sukeliamų kvapų - NVSC pagalba

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 17:45:18 +0300

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat sulaukia ir nagrinėja gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų, kuriuos skleidžia tam tikra vykdoma ūkinė veikla. Primename, ką reikėtų nurodyti kreipiantis dėl kvapų problemos į NVSC ir paaiškiname, kokie veiksmai, procedūros atliekami NVSC nagrinėjant tokius pranešimus.

Kada NVSC atlieka kvapų kontrolę?

Kvapų kontrolė atliekama gavus Jūsų skundą dėl ūkinės komercinės veiklos stacionarių taršos šaltinių skleidžiamų kvapų. Stacionarus taršos šaltinis tai yra įrenginys ar vieta, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą ir iš kurių kvapai patenka į gyvenamosios aplinkos orą.

„Pavyzdžiui, įtariate, kad Jūsų gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas nemalonus kvapas sklinda iš netoliese esančio sąvartyno ar gyvulininkystės komplekso, nuotėkų valymo įmonės ar įmonės, gaminančios tam tikrus maisto produktus. Tokiais atvejais Jūs galite apie tai pranešti NVSC“, – paaiškina NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė.

Informaciją apie kreipimosi būdus rasite čia.

Kreipiantis dėl kvapų problemos į NVSC, prašome nurodyti šiuos duomenis:

1. savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinius duomenis;

2. ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą. Jeigu šių duomenų negalite pateikti, apie tai tiesiog paaiškinkite savo kreipimesi, nurodykite, Jūsų nuomone, kitą svarbią, aktualią informaciją, kuri padės NVSC identifikuoti galimą teršėją;

3. kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, ir laiką, kada siūlote atlikti kvapo kontrolę.

Skundai dėl iš ūkinės veiklos sklindančių kvapų į gyvenamąją ir tam tikrą visuomeninės paskirties aplinką (pvz., gydymo, ugdymo, poilsio ir pan.) nagrinėjami pagal Lietuvos higienos normą HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles.

„Kvapas – tai cheminės medžiagos savybė, kuri dirgina uoslės receptorius, kvapą sukelia cheminė medžiaga ar cheminių medžiagų mišinys, todėl jo prevencijos ir mažinimo priemonės labai susijusios ir su cheminių medžiagų (kaip oro teršalų) valdymo priemonėmis. Vien tik NVSC vykdomos kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore procedūros nepakeis situacijos taip, kad kvapai, kaip cheminių medžiagų (teršalų) buvimo aplinkoje pasekmė, neatsirastų ar būtų apribotas kvapų sklidimas. Šiems tikslams pasiekti būtinas ir kitų institucijų bendradarbiavimas bei veiksmai“, – pažymi NVSC atstovė.

Atkreipiame dėmesį, kad avarijų ir ekstremalių įvykių, situacijų, sukeliančių taršą, kvapais ir jų likvidavimo atvejais netaikomos įprastos kvapų kontrolės procedūros, bet veikiama nedelsiant, visos kompetentingos institucijos bendradarbiauja, veiksmai visada koordinuojami tarpusavyje. NVSC specialistai taip pat budi ir tokiais atvejais reaguoja tiek savaitgaliais, tiek švenčių dienomis.

Skundas paprastai nagrinėjamas trimis etapais

I etapas – sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri, jums patogiu, iš anksto suderintu laiku vyksta į nurodytą gyvenamąją aplinką ir ūkinės veiklos, su kurios vykdymu gali būti siejamas kvapas, vykdymo vietą. Net, jeigu skunde nenurodysite konkrečios ūkinės veiklos ir jos vykdymo adreso, komisija, siekdama nustatyti galimą teršėją, vyks į vietovę, iš kurios galimai sklinda kvapas.

„Specialistai įvertina, ar kvapas gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta ar kita ūkine veikla. Komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore patikrinimo metu kvapas nėra jaučiamas, tačiau remiantis kita komisijos turima informacija (pvz., apie vietovėje esamus kvapų šaltinius, išduotus leidimus (licencijas) ūkinei veiklai, galimai susijusiai su kvapų skleidimu, vietovės gyventojų apklausos dėl kvapų rezultatus) bei kitais duomenimis, susijusiais su kvapo pasireiškimu (pvz., kvapas nepastovus, trumpalaikis, greitai kintantis, priklausantis nuo meteorologinių sąlygų), kvapas gali būti susiejamas su skunde nurodyta ar kita nustatyta ūkine veikla“, – paaiškina vedėja.

II etapas – komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita ūkine veikla arba komisijai nustačius, kad nors kvapas gyvenamosios aplinkos ore patikrinimo metu ir nėra jaučiamas, tačiau remiantis papildoma informacija gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita nustatyta ūkine veikla, organizuojamas ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas.

Gyvenamosios aplinkos ore tarša kvapais dažniausiai siejama su tam tikros veiklos vykdymo reikalavimų pažeidimais ar netinkamu reikalavimų įgyvendinimu, todėl visų pirma būtinos kvapų valdymo priemonės, kurios padėtų išvengti kvapų susidarymo taršos šaltinyje, o jiems atsiradus, apribotų jų sklidimą į aplinką. Kadangi šie klausimai susiję ir su kitų (jau į komisijos sudėtį įtrauktų atstovų) kompetentingų institucijų veiklos sritimis, šis etapas yra labai svarbus, nes atsakingos institucijos pagal kompetenciją įvertinta, ar statiniai (patalpos), kuriuose vykdoma atitinkama ūkinė veikla, naudojami pagal paskirtį, ar statiniai (patalpos) atitinka nustatytus esminius statinio saugos ir paskirties reikalavimus, ar nėra technologinio proceso pažeidimų, ar ūkinė veikla nepažeidžia atitinkamai ūkinei veiklai leidime (licencijoje) nustatytų ūkinės veiklos vykdymo sąlygų, ar laikomasi tokiems objektams bei ūkinei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, bei pateikia informaciją apie vertinimo rezultatus, priimtus sprendimus ar numatomus veiksmus, jų atlikimo terminus.

III etapas – jeigu nustačius, kad ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant reikalavimų arba po nustatytų pažeidimų pašalinimo, kvapo pobūdis, intensyvumas nepakito, kvapas vis dar jaučiamas, tuomet atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas.

Kvapo koncentracijos tyrimas ir vertinimas gyvenamosios aplinkos ore pasižymi tuo, kad laboratoriniai kvapo tyrimai neatliekami tiesiogiai gyvenamosios aplinkos ore, dėl kurio gaunami asmenų skundai.

Atkreipiame dėmesį, kad NVSC kompetencija yra nagrinėti tik dėl ūkinės veiklos gyvenamojoje aplinkoje sklindančius kvapus, todėl gyventojų prašymai nenagrinėjami, jei kreipiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų (pvz., iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto sklindančio kvapo ar kt.).

NVSC inf.

Savanoriams – daugiau galimybių gauti išlaidų kompensaciją, planuojami dienpinigiai

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 15:15:50 +0300

Savanoriai galės gauti dienpinigius, patirtos išlaidos galės būti apmokėtos avansu – šiuos pokyčius numato nauja savanorių patirtų išlaidų kompensavimo tvarka, kurią patvirtino Vyriausybė.

„Savanorystės verte ir svarba galėjome įsitikinti patirtų krizių laikotarpiu. Siekiame ir skatiname, kad ir ateityje kuo daugiau žmonių įsitrauktų į savanorystę, nes pagalba žmonės suteikia prasmę gyvenime. Tikimės, kad nauja tvarka padės ir organizuojantiems savanorišką veiklą ir patiems savanoriams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Pasak ministro, galimybė kompensuoti išlaidas avansu padės pritraukti ir mažiau pasiturinčius žmones, kuriems būdavo sudėtinga išlaidas apmokėti iš savo lėšų ir tik paskui gauti kompensaciją. Galimybė mokėti dienpinigius ir pavyzdinė išlaidų kompensavimo tvarka sumažins savanoriškos veiklos administravimo kaštus ir supaprastins patį procesą.

Esminiai pasikeitimai:

1. Įtvirtinama galimybė savanoriams gauti savanoriškos veiklos išlaidų apmokėjimą avansu. Naujovė paskatins savanoriauti gyventojus, kurie neturi finansinių galimybių dalyvauti savanoriškoje veikloje, kai, pavyzdžiui, į jos atlikimo vietą reikia nuvykti savo lėšomis, savanorystės metu pirkti pietus ar savanorystei reikalingas priemones. Gavę avansinį apmokėjimą ir išleidę avansą, savanoriai turės pareigą atsiskaityti su priimančiąja ar koordinuojančiąja organizacija, pateikiant išlaidas patvirtinančius dokumentus (čekius, sąskaitas-faktūras ir pan.);

2. Bus galima apmokėti išlaidas avansu. Iki šiol savanoriškos veiklos išlaidos buvo kompensuojamos tik pagal išlaidas patvirtinantį dokumentą. Pakeitimu nustatomas išlaidų kompensavimo procesas, per kiek dienų savanoris gauna kompensaciją, aiškiai įvirtinama galimybė gauti avansinį apmokėjimą ir kt.

3. Patvirtinta pavyzdinė procedūra, taip pat pavyzdinė prašymo kompensuoti / avansu apmokėti išlaidas forma. Šiuose dokumentuose numatyta kaip savanoris kreipiasi į priimančiąją ar koordinuojančiąją organizaciją, kokius sprendimus organizacijos priima;

4. Savanoriai galės gauti dienpinigius. Savanoriai gali būti siunčiami atlikti savanorišką veiklą į kitus Lietuvos miestus ar užsienio valstybes. Iki šiol, kitaip nei darbuotojams, jiems nebuvo galima mokėti dienpinigių. Kadangi savanoriai šiuo aspektu bus prilyginami darbuotojams, jie galės gauti dienpinigius tokia pačia tvarka.

Numatomi dienpinigių dydžiai atitinka darbuotojams ir kitiems asmenims skiriamų dienpinigių dydžius. Dienpinigių skyrimo ir išmokėjimo tvarka savo esme atitinka darbuotojams mokamų dienpinigių skyrimo ir išmokėjimo tvarką.

Savanoriškoje veikloje dalyvaujančių žmonių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga: nuo 14,6 proc. 2019 m. iki 17,7 proc. 2023 m.

SOCMIN inf.

Kaune, Jonavoje ir Rukloje organizuotos pratybos (video)

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 14:42:00 +0300

Rugsėjo 5 dieną Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Kaune, Jonavoje ir Rukloje organizavo pratybas.

Kauno miesto centrinėje dalyje ir Jonavos mieste imituoti masiniai neramumai, viešosios tvarkos pažeidimai, atlikti asmenų grupių sulaikymo veiksmai, taktiniai manevrai naudojant tarnybines transporto priemones ir pareigūnų formuotes.

Ruklos miestelyje, šalia Pabėgėlių priėmimo centro esančioje aikštėje, imituotos riaušės.

Situacijai suvaldyti paskelbtas planas ,,Vėtra" ir atlikti riaušių malšinimo veiksmai.

Riaušininkų veiksmus imitavo 100 statistų, riaušės malšino 300 pareigūnų.

Pagal pratybų scenarijų, nemenka pabėgėlių grupė Rukloje, nepatenkinta gyvenimo sąlygomis, užsibarikaduoja, pabėga iš centro ir sukelia riaušes.

Policija tam tikrose vietose vykdė ir transporto priemonių bei pėsčiųjų eismo kontrolę.

Ant Nemuno kranto įrengtos kontmobilumo priemonės: didinamas sienos su Rusijos Federacija saugumas

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 14:15:18 +0300

Šiandien Panemunėje ant tilto, jungiančio Lietuvą su Rusijos Federacija, įrengtas tilto blokavimas kontrmobilumo priemonėmis, ten pat, greta tilto, parodyta ir kaip atrodytų užblokuota Nemuno brasta. Tilto ir brastos blokavimas – puikus pavyzdys, kaip, turint sukauptas mobilias inžinerines priemones, naujai įkuriamuose inžinerinių priemonių parkuose (esančiuose tiek karinėse, tiek civilinėse teritorijose) galima įgyvendinti bendrą Lietuvos karinio kontrmobilumo sumanymą.

Kontrmobilumo priemonės yra svarbi mūsų šalies gynybos koncepcijos dalis. Jų dėka bus didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas ir valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką.

„Luizos tiltas yra Rusijos Federacijos nuosavybė, todėl šiandien įrenginėti kliūtis galime tik priešais tiltą. Čia priešo pajėgų judėjimą galėtų užkardyti mūsų ežiai, drakono dantys ir spygliuota viela. Be visų šių paminėtų priemonių, dar ketinama įrengti ir rezervines kliūtis – metalinių sijų komplektus – prietilčiuose. Prie brastos priešui trukdys ne tik statūs upės šlaitai, bet ir minos, drakono dantys, ežiai bei koncertina. Svarbu būti pasiruošusiems, kad ir kas nutiktų“, – Panemunėje sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Karinės invazijos atveju, priešo pajėgoms prireiktų kur kas daugiau laiko ir resursų, siekiant pašalinti steigiamas inžinerines kliūtis, o tai suteiktų daugiau laiko mūsų pajėgoms pasiruošti gynybai. Kontrmobilumo priemonės potencialiai mažina tiek priešo pėstininkų, tiek karinės technikos judėjimo efektyvumą.

„Šiandien matome, kiek daug gali mūsų institucijos, sutelkusios savo jėgas, ekspertizę ir derindamos veiksmus tam, kad visų aiškiai matomi tikslai – mūsų valstybės saugumas ir atgrasymo stiprinimas – būtų pasiekti. Visi kartu vieningai identifikavę stiprintinas kontrmobilumo vietas ir susidėlioję veikimo planus, dabar nuo šių planų sparčiai pereiname prie konkrečių darbų. Prie Panemunės tilto jau matome demonstruojamą kontrmobilumo sistemą – tai yra ir dalis sumanymo, kuriuo drauge su Latvija ir Lenkija vykdome savo pareigą – diegiame priemones, kurios prireikus galėtų sustabdyti priešą ir apsaugoti rytinę NATO sieną“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Tiesa, įrengtos kliūtys yra veiksmingiausios, kai jos dengiamos tiesiogine ir netiesiogine ugnimi. Inžinerinės kliūtys pristabdo, nukreipia, užfiksuoja arba blokuoja priešo judėjimą, tam kad jį būtų galimą naikinti ugnimi. Pačios efektyviausios inžinerinės kliūtys yra kombinuotos, kuomet nesprogstamos kliūtys yra įrengiamos kartu su minomis. Minų įsigijimas kontrmobilumui sustiprinti turi ypatingą svarbą – jis vykdomas kartu siekiant išpildyti kariuomenės poreikį turėti reikiamą mūšio laukui minų kiekį.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, gynybos linijos įgyvendinimas – tai dar vienas žingsnis stiprinant mūsų valstybės sienos, kuri kartu yra Europos Sąjungos ir NATO išorinė siena, apsaugą.

„Lietuva demonstruoja aukščiausią Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos standartą. Tačiau nestabili padėti regione mus skatina imtis papildomų veiksmų. Kuriant Lietuvos gynybos liniją vienas svarbiausių komponentų yra tinkamas pasirengimas saugoti ir ginti valstybės sieną. Su Lietuvos kariuomene tęsime glaudų bendradarbiavimą dėl pasieniečių aprūpinimo sunkiąja ginkluote, taip pat išnaudosime visas galimybes gauti finansavimą iš Europos Komisijos sienų kontrolei stiprinti“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.

Iš viso prie sienų su Rusija ir Baltarusija ruošiamasi įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus. Jau yra pasirašytos sutartys dėl naujų inžinerinių priemonių įsigijimo ir jos pradedamos pristatyti į inžinerinius priemonių parkus. Planuojama iki šių metų pabaigos Lietuvos kariuomenei perduoti „drakono dantų“, surenkamų „ežių“, „ispaniškų arklių“ bei betoninių kelio užtvarų už daugiau nei 4 mln. eurų. Dar bus perkama „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.

Suplanuotos ir kitos kontmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai. Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumų plėtra reikšmingai padidins visų kitų kontrmobilumo priemonių efektyvumą.

Lietuva savo kontrmobilumo sumanymą derina su kaimyninėmis valstybėmis. Kartu su latviais ir estais yra kuriama kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimasi per sieną išilgai visos rytinės NATO sienos. Šioje srityje, rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai, aktyviai bendradarbiaujama ir su Lenkija.

Visoms kontmobilumo priemonėms įgyvendinti dešimties metų bėgyje Lietuvai gali reikėti apie 600 mln. eurų.

KAM inf.

Padidėjus oro taršai - NVSC rekomendacijos gyventojams

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 13:45:47 +0300

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien kai kuriose oro taršos matavimo stotelėse fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore, kuri siejama su pakeltąja tarša (dulkės pakeliamos nuo išdžiūvusių ir nešvarių gatvių, kelkraščių, taip pat dėl vykstančių statybos darbų).

Todėl NVSC specialistai jautresniems gyventojams pataria:

Riboti veiklą lauke:

Venkite intensyvaus fizinio aktyvumo lauke, ypač vidurdienį ir popietėmis, kai ozono koncentracija yra didžiausia.
Jei įmanoma, praleiskite daugiau laiko uždarose patalpose su gerai veikiančiu oro kondicionavimu.

Stebėti oro kokybės rodiklius:

Sekite oro kokybės rodiklius (AQI) ir atkreipkite dėmesį į įspėjimus dėl ozono lygio.
Naudokite programėles ar interneto svetaines, kurios teikia realaus laiko informaciją apie oro kokybę.

Rūpintis jautresniais asmenimis:

Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su kvėpavimo takų ar širdies ligomis reikėtų būti ypač atsargiems ir riboti laiką lauke.
Sergantiems astma rekomenduojama turėti savo vaistus su savimi ir juos naudoti pagal gydytojo nurodymus.

Vengti užterštų vietovių:

Venkite buvimo arti intensyvaus eismo gatvių ir pramoninių teritorijų, kur ozono koncentracija gali būti didesnė.

Naudoti oro valytuvus patalpose:

Apsvarstykite galimybę naudoti oro valytuvus, kad sumažintumėte ozono ir kitų teršalų kiekį patalpose.

NVSC primena, kaip derėtų elgtis, kai paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis.

Atkreipiame dėmesį, kad AAA interneto svetainėje (duomenys atnaujinami kas valandą) galite stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį.

Daugiau informacijos rasite čia.

Pasaulio sveikatos organizacija padidėjus oro taršai rekomenduoja:

Venkite ilgai trunkančios, fiziškai sunkios veiklos lauke.
Rizikos grupei priklausantiems asmenims (vaikams, nėščioms moterims ar sergantiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis) patariame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir likti uždarose patalpose, jeigu jose nėra oro taršos šaltinių (kūrenamų krosnių, katilų ir pan.). Jei neįmanoma to padaryti, rekomenduojame vengti kelių, kuriuose intensyvus eismas, kitų matomų oro taršos šaltinių.
Drėgnu būdu valykite patalpas (ypač miegamuosius).
Jeigu tarša labai didelė, sandariai uždarykite visus langus ir duris, uždenkite tarpus tarp jų.
Galima dėvėti vienkartines veido kaukes būnant lauke. Svarbu jas tinkamai užsidėti (kad būtų uždengta burna ir nosis).
Patys nedidinkite oro taršos (nedeginkite laužų, neruoškite maisto lauko kepsninėse ir pan.).

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

NVSC inf.

Jonavos maudyklų vandens kokybė atitiko higienos reikalavimus

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 13:30:40 +0300

Kaip praneša Jonavos rajono savivaldybė, šių metų rugpjūčio 30 d. buvo paimti vandens mėginiai vandens kokybei nustatyti iš 11 Jonavos rajono maudymosi vietų poilsio zonose (Neries ir Šventosios upių; Joninių, Gulbių, Žeimių, Šveicarijos, Užusalių, Beržų ir Taurostos tvenkinių, Zatyšių karjero bei Ruklos tvenkinio).

Visų vandens telkinių vandens kokybė atitiko higienos reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“.

Norintieji kurti verslą kviečiami Užimtumo tarnybai teikti paraiškas

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 13:00:30 +0300

Tai daryti bus galima 30 dienų nuo rugsėjo 16-osios, kai Užimtumo tarnyba savo svetainėje paskelbs informaciją apie naują atranką.

„Parama verslui jau antrus metus pritraukia daug smulkųjį verslą norinčių kurti žmonių. Tiesa, nemažai paraiškų tenka atmesti dėl kritinių klaidų, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Prašome visų, kurių paraiškos buvo atmestos, prieš teikiant jas dar kartą, išanalizuoti savo klaidas ir jas pataisyti.“

Parama verslui kurti finansuojama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų ir skirta norintiems siekti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų, skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą. Tam kasmet numatomi prioritetai.

Vienos steigiamos darbo vietos dydis negalės viršyti 31 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos (šiuo metu – iki 28644 Eur).

Norintys pasinaudoti tokia parama pirmiausia turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Neįvykdžiusių šio reikalavimo asmenų paraiškos atmetamos. Paraiškos turi būti pateiktos per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“.

Parama gali pasinaudoti tiek dirbantieji, tiek darbo ieškantys žmonės, jau turintys darbinės patirties. Anksčiau vystę savarankišką veiklą žmonės pretenduos į paramą tik tada, jei planuoja keisti verslo kryptį. Jei paraiška bus patvirtinta, užimti klientai turės nutraukti darbo sutartis ar vykdomą veiklą – iki sutarties dėl finansavimo pasirašymo dienos.

Parama skiriama tik naujai veiklai vykdyti, naujoms darbo priemonėms įsigyti ir naujoms darbo vietoms kurti. Subsidijos neskiriamos darbo vietoms, skirtoms laikiniems ar sezoniniams darbams atlikti. Perkamos prekės turi būti tiesiogiai susijusios su būsimos veiklos funkcijomis.

Kartu su paraiška privaloma pateikti „Inovacijų agentūros“ baigtų „Verslo e.gido“ kursų pažymėjimą. Dokumentai apie patirtį, išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje padidina galimybę gauti paramą.

Užimtumo tarnyba paraiškų teikimo etapą vykdys nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Pateikti dokumentai bus nagrinėjami 45 darbo dienas.

Paramos gavėjai įsteigtas darbo vietas turės išlaikyti 36 mėnesius nuo jų įsteigimo dienos. Už paramą gytą turtą jie privalės apdrausti, o mokamas darbo užmokestis turės būti ne mažesnis nei buvo nurodyta paraiškoje.

Daugiau informacijos apie paramą verslui kurti rasite čia.

Užimtumo tarnybos inf.

INVEGA atvers laikiną konsultacijų biurą Kaune verslininkams, ūkininkams ir viešojo sektoriaus klientams

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 12:45:26 +0300

Šį rugsėjį ir spalį verslininkus, ūkininkus ir viešojo sektoriaus klientus INVEGA (nuo rugsėjo – ILTE) kvies į konsultacijas Kaune apie finansavimo ir bendradarbiavimo galimybes. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, jog tokiu būdu siekiama geriau atliepti verslo poreikius ir suteikti konsultacijas jiems patogesnėse lokacijose. INVEGA specialistai kiekvieną trečiadienį teiks individualias konsultacijas, rengs išsamius pristatymus apie finansavimo galimybes ir finansines priemones, pasiūlys praktinių sprendimų sesijas.

„Naujų galimybių verslui, ūkininkams ir viešojo sektoriaus atstovams pristatymas ir konsultacijos turi būti prieinamos visiems, nesvarbu kuriame Lietuvos mieste įsikuriama. Todėl įvertindami tai, jog Kauno regiono įmonės sudaro 22 proc. visų INVEGOS klientų ir tai yra antrasis pagal gausą regionas, apsispręsta laikinąjį konsultacijų biurą kurti būtent čia. Tikimės, kad ne tik Kauno, bet ir aplinkinių regionų, Marijampolės, Alytaus, Ukmergės įmonių atstovai pasinaudos šia proga“, – sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak ministrės, įvertinus, ar projektas pasiteisino, laikinieji konsultacijų biurai būtų kuriami ir kituose Lietuvos regionuose.
„Siekiame būti arti klientų ir kuo geriau suprasti, kaip galime atliepti verslo, žemės ūkio ir kitų sektorių, kuriems siūlome finansavimą, lūkesčius. Lietuvos banko ir ES tyrimai rodo, kad finansavimo prieinamumo iššūkiai, įmonių nenoras skolintis yra vienos dažniausių priežasčių, kodėl įmonės Lietuvoje neišnaudoja viso augimo bei plėtros potencialo. Be to, dažnas verslininkas, ūkininkas ar įmonės vadovas nėra gerai susipažinęs su visomis galimybėmis gauti finansavimą, – sako Giedrė Gečiauskienė, INVEGOS klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovė. – Klientai dažnai nebūna tikri dėl to, kokie finansiniai produktai yra tinkamiausi konkrečiose situacijose ar įmonės raidos stadijose, kokios pagalbos jie gali tikėtis iš skirtingų valstybės programų“.

Pagal INVEGA planus, dalis įmonės komandos įsikurs Inovacijų agentūros įkurtoje bendradarbystės erdvėje „Spiečius“. Individualioms konsultacijoms esami ir potencialūs klientai kviečiami registruotis iš anksto, o norintieji kurti verslą ar susipažinti su finansavimo galimybėmis įvairiose srityse – ir į bendruosius INVEGOS veiklos ir paslaugų pristatymus. Planuojami ir teminiai susitikimai apie žaliąsias investicijas, finansavimą viešojo sektoriaus įstaigoms, norinčioms atnaujinti viešuosius pastatus, ar verslui, siekiančiam pereiti prie atsinaujinančių energetikos išteklių.

„Turime patrauklių finansavimo pasiūlymų naujam verslui, žemės ūkio klientams, pramonės įmonių modernizavimo, skaitmenizacijos projektams, gynybos ir saugumo įmonėms. Su partneriais investuojame į startuolių įmones, finansuojame inovatyvių idėjų vystymą ankstyvoje jų stadijoje. Mūsų paslaugų paketas labai platus, ir norime, kad kuo daugiau įmonių ir potencialių klientų apie jį žinotų, domėtųsi ir kreiptųsi“, – teigė G. Gečiauskienė.

Laikinas INVEGA konsultacijų biuras telksis viename iš Inovacijų agentūros įkurtų bendradarbystės centrų „Spiečius“: „Į šiuos bendradarbystės centrus verslo atstovai ateina siekdami augimo, verslo kompetencijų stiprinimo, ieškodami partnerysčių. Bendraudami su verslininkais pastebime, kad jie ne visuomet žino apie finansavimo galimybes, verslo pradžios, augimo ar pagalbos verslui priemones, tad džiaugiamės, kad ši svarbi ir naudinga informacija bei individualus dėmesys bus suteikiamas INVEGA konsultacijų erdvėje Kauno „Spiečiuje“ visiems susidomėjusiems“, – sako Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut.

INVEGA šiuo metu dirba su daugiau kaip 11 tūkst. klientų. Bendrame INVEGOS portfelyje verslo finansavimas sudaro 762,8 mln. eurų, viešojo sektoriaus – 328,8 mln. eurų, o žemės ūkio klientų – 275,1 mln. eurų.
Bendrovė jau dabar siūlo galimybes klientams atvykti į tiesiogines konsultacijas INVEGOS biure Vilniuje, taip pat konsultuoja klientus iš visos Lietuvos nuotoliniu būdu. INVEGOS strateginis siekis stiprinti į klientus orientuotą veiklos modelį ir sudaryti daugiau galimybių klientams gauti tiesioginių konsultacijų, plečiant klientų aptarnavimo galimybes bei patogumą Vilniuje.

Šių metų pradžioje šalyje veikė apie 120 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių, kurios sudaro absoliučią daugumą (99,6 proc.) visos Lietuvos įmonių.

INVEGA inf.

Dėl karštų orų Jonavoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 11:47:11 +0300

Lietuvoje vis dar vyraujant karštiems orams, specialistai pastarosiomis paromis fiksuoja padidėjusį oro užterštumą.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, oro tyrimų stotys fiksuoja padidėjusį oro užterštumą kietosiomis dalelėmis KD10 daugelyje šalies miestų.

Rugsėjo 4 d. paros duomenimis kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė viršyta Vilniaus Žirmūnų, Kauno Noreikiškių, Klaipėdos Centro ir Jonavos oro kokybės tyrimų stotyje. Taip pat dienos metu ozono koncentracijos išaugo ir Vilniaus Lazdynų OKT stotyje viršyta O3 8 val. koncentracijai nustatyta norma.

„Didžiausios koncentracijos šiuo metu Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Jonavoje. Oro kokybė pablogėjo užsitęsus sausų ir ramių orų laikotarpiui, dėl ko teršalai, išmesti iš transporto, dėl pakeltosios taršos, statybų, kelių remonto darbų ir kt., kaupiasi aplinkos ore ir neišsisklaido“. Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje papildomai aukštos kietųjų dalelių koncentracijos buvo išmatuotos darbo valandomis dėl netoliese vykstančių statybų ir statybų aplinkoje intensyvesnio sunkiasvorio transporto eismo sukeltos pakeltosios taršos (dulkės pakeliamos įvažiuojant ir išvažiuojant iš statybų aikštelės) - kietųjų dalelių koncentracija didžiausia statybų teritorijoje ir aplink darbų aikštelę.

Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad papildomas šių teršalų kiekis pastarosiomis dienomis kartu su oro masėmis atneštas ir iš kitų šalių oro masei keliaujant iš pietryčių.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimi meteorologinės sąlygos per artimiausias paras nesikeis, vyraus sausi, be lietaus orai. Vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad kietųjų dalelių koncentracija miestuose išlieka padidėjusi – išaugs KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė. Be to, dėl karštų ir saulėtų orų ozono koncentracija aplinkos ore taip pat bus padidėjusi.

Rugsėjo 6 dieną šalyje taip pat vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui, tačiau kietosiomis dalelėmis užteršta oro masė jau bus praslinkusi, todėl prognozuojama, kad KD10 bei KD2,5 koncentracijos bus sumažėjusios.

Padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos miestuose šiuo metu tikėtinos prie intensyvaus eismo gatvių bei didžiausios ozono koncentracijos fiksuojamos antroje dienos pusėje, todėl gyventojams rekomenduojame vengti intensyvios fizinės veiklos atvirame ore ir būti atokiau nuo aplinkos oro taršos šaltinių.

Nuolat stebėti oro kokybę realiuoju laiku galima stebėti čia.

Lietuvos bankas: dėl papildomų paslaugų vartotojai galės spręsti patys, teikėjai negalės primesti savo valios

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 11:30:10 +0300

Lietuvos bankas siūlo Mokėjimų įstatymo pataisas, kad mokėjimo paslaugų teikėjai be vartotojo sutikimo negalėtų į mokėjimo paslaugų krepšelį įtraukti papildomų kitos srities paslaugų ir taip didinti šio krepšelio kainą. Pataisos užtikrins vartotojams galimybes pasirinkti būtent jiems aktualias mokėjimo paslaugas.

„Siūlomais pakeitimais siekiame suteikti daugiau pasirinkimo laisvės ir aiškumo vartotojams – kad jie galėtų pasirinkti būtent jiems reikalingas paslaugas ar paslaugų krepšelius, o mokėjimo paslaugų teikėjai vienašališkai negalėtų primesti produktų ar paslaugų, kurių vartotojams nereikia“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Šiuo metu vartotojas gali atsiskaityti už kiekvieną mokėjimo paslaugą ir operaciją atskirai arba pasirinkti mokėjimo paslaugų krepšelį, kai už mokėjimo paslaugas taikomas fiksuotas mėnesinis įkainis.

Dažniausiai į mokėjimo paslaugų krepšelius įtraukiamos tik mokėjimo paslaugos, pavyzdžiui, sąskaitos tvarkymas, lėšų pervedimai, mokėjimo kortelė, grynųjų pinigų operacijos. Tačiau pastaruoju metu atsiranda praktika, kai į mokėjimo paslaugų krepšelį įtraukiamos ir kitos, su mokėjimais nesusijusios, paslaugos (pavyzdžiui, draudimas). Jos gali būti grupuojamos (paslaugas galima įsigyti atskirai, bet galimai brangiau) arba susiejamos (paslaugas galima įsigyti tik kartu).

Vartotojas, kuriam papildomos paslaugos aktualios, gauna galimybę jomis pasinaudoti, tikėtina, palankesnėmis sąlygomis, nei jas pirkdamas atskirai.

Tačiau, jei su mokėjimo paslaugomis nesusiję produktai ar paslaugos nėra reikalingi vartotojui, jis iš esmės neturi galimybės jų atsisakyti, kartu neatsisakydamas ir turimų mokėjimo paslaugų, negauna informacijos, kiek jos kainuotų atskirai.

Lietuvos banko nuomone, tokia praktika nėra palanki vartotojui, todėl jis teikia Finansų ministerijai šiuos pasiūlymus dėl Mokėjimų įstatymo nuostatų pakeitimo:

- vartotojui visada turi būti sudaroma galimybė naudotis mokėjimo sąskaita ir paslaugomis atskirai, be su mokėjimo paslaugomis nesusijusio produkto;

- mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojui turės aiškiai ir suprantamai pateikti informaciją apie paslaugų įkainius abiem atvejais: kai jos susiejamos arba sugrupuojamos ir kai mokėjimo paslaugos įsigyjamos atskirai;

- paslaugų teikėjas negalės vienašališkai pradėti teikti susietų ar sugrupuotų paslaugų, jis privalės gauti vartotojo sutikimą.

Lietuvos banko inf.

Ar didesnis mokestis už apleistą turtą Jonavos teritorijoje paskatins tvarkytis?

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 10:30:53 +0300

Jonavos rajono savivaldybės taryba liepos 18 d. sprendimu Nr. 1TS-141 patvirtino nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, sąrašą – šiam turtui 2024 metų mokestiniam laikotarpiui bus taikomas 3 procentų mokesčio tarifas.

Į sąrašą gali būti įrašytas turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir patalpų ar statinių savininkai (valdytojai, naudotojai) nevykdo vienos ar keleto Statybos įstatymo nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį.

Patvirtintame sąraše iš viso yra 13 objektų:

1. Lentpjūvė, gamybinis pastatas ir medienos džiovykla Fabriko g. 3G, Jonava. Turto savininkas - AB „Atrama NT“.

2. Prekybos įstaiga ir kiti statiniai esantys Kauno g. 37, Jonava.

3. Parduotuvė esanti Ukmergės g. 20, Bukonių km., Bukonių sen., Jonavos r.

4. Kiti inžinieriniai statiniai – vandens bokštas esantys Karaliaus Mindaugo g. 22, Ruklos mstl., Jonavos r.

5. Kontrolės postas esantis Karaliaus Mindaugo g. 12, Ruklos mstl., Jonavos r. Turto savininkas - UAB „Ingrima“.

6. Klubas esantis Karaliaus Mindaugo g. 3, Ruklos mstl., Jonavos r.

7. Valgykla esanti Piliakalnio g. 5, Ruklos mstl., Jonavos r. Turto savininkas - UAB „Polonezas“.

8. Pastatas - daržovių saugykla esanti Piliakalnio g. 7, Ruklos mstl., Jonavos r. Turto savininkas - V. Ščiupoko IĮ.

9. Pastatas- daržovių saugykla esanti Piliakalnio g. 9, Ruklos mstl., Jonavos r. Turto savininkas - V. Ščiupoko IĮ.

10. Pastatas- saugykla esanti Piliakalnio g. 11, Ruklos mstl., Jonavos r. Turto savininkas - V. Ščiupoko IĮ.

11. Pastatas – mokykla esanti P. Vaičiūno g. 34, Panoterių mstl., Šilų sen., Jonavos r.

12. Pašto pastatas esantis Jaunystės g. 4, Upninkų mst., Upninkų sen., Jonavos r.

13. Administracinis pastatas, kultūros namai esantys Žeimių g. 1, Kuigalių k., Žeimių sen., Jonavos r. Turto savininkas - mažoji bendrija „Vilsuna“.

Laikas parodys, ar taikomas didesnis NT mokesčio tarifas paskatins apleisto turto savininkus greičiau pradėti šių statinių ir pastatų tvarkymo darbus ir išvengti ateityje didesnių mokesčių.

Parengta pagal jonava.lt

Aktualu jaunimui: ką svarbu žinoti apie PSD įmokų mokėjimą

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 09:30:00 +0300

Kodėl reikia mokėti?

PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas visiems gyventojams. Apdraustiesiems valstybė garantuoja sveikatos priežiūrą, kai tuo metu žmonės nedraudžiami sveikatos draudimu už medicinos paslaugas turi sumokėti patys – nemokamai jiems teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Žmonės iki 18 metų, nuolatinių (dieninių) studijų studentai, valstybės remiami asmenys, bedarbiai ir kiti yra draudžiami valstybės lėšomis. Jei asmuo dirba pagal darbo sutartį, PSD įmokas „Sodrai“ perveda darbdavys.

Gyventojai, kurie nedirba, neieško darbo, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, minimalias įmokas turi mokėti patys.

Kiek ir kaip sumokėti?

Minimali vieno mėnesio PSD įmoka šiais metais – 64,50 euro. Savarankiškai PSD besidraudžiančių žmonių įmokos mokamos vienu įmokos kodu 444. Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.

Mokėtiną PSD įmokų sumą galite pasitikrinti prisijungę prie asmeninės paskyros.

Patikrinti, ar esate apdrausti PSD valstybės lėšomis, galite Valstybinės ligonių kasos interneto puslapyje.

Dauguma studentų draudžiami valstybės lėšomis

Ar reikės mokėti PSD įmokas priklauso nuo to, kokią studijų formą studentas pasirinko ir kurioje šalyje studijuos.

Lietuvos aukštųjų mokyklų nuolatinių (dieninių) studijų studentai yra draudžiami PSD valstybės lėšomis, tad įstojusiems į universitetą ar tęsiantiems studijas nereikia rūpintis PSD įmoka.

Jei studentas padarys studijų pertrauką ir išeis akademinių atostogų, tačiau liks studentų sąrašuose, jis toliau bus draudžiamas valstybės lėšomis, tad ir PSD įmokų mokėti nereikės.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad studijuojančių neakivaizdiniu būdu valstybė nedraudžia.

Ar dirbantys studentai turi mokėti PSD įmokas?

Jei studentas nuspręs derinti studijas su darbu, jam reikės mokėti PSD įmokas nuo savo uždirbtų pajamų. Kai jaunas žmogus dirba pagal darbo sutartį, įmokas nuo atlyginimo apskaičiuoja ir perveda darbdavys.

Jei bestudijuodamas studentas pradės savarankišką veiklą – dirbs su individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimu – reikės mokėti nustatytas PSD įmokas, kurių dydis priklausys nuo veiklos formos ir draudžiamųjų pajamų.

Savarankiškai dirbantis studentas neprivalo kas mėnesį mokėti minimalių PSD įmokų – jis apdraustas valstybės lėšomis ir prireikus gali kreiptis į gydytoją. Tik kartą per metus – iki gegužės pradžios – deklaravus uždirbtas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), reikės sumokėti ir nustatyto dydžio PSD įmokas nuo savo uždirbtų pajamų.

Studijuojantys ES turėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą

Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Pažyma teikiama kasmet, kol tęsiamos studijos, nes PSD galioja vienerius mokslo metus.

Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Teritorinės ligonių kasos. Kortelė garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje.

Vykstant už ES ribų reikės apsidrausti savarankiškai

Vykstantys studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę) nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad išvykstant iš Lietuvos reikia deklaruoti savo išvykimą. Jei to nepadarysite, prievolė mokėti nustatyto dydžio PSD įmokas išliks.

Panaši tvarka galioja studentams vykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis. Tuo metu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

Studijuojantiems užsienio aukštosiose mokyklose taip pat patariama atkreipti dėmesį, kada oficialiai prasideda mokslo metai. Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio pabaigos. Jei studijos pradedamos nuo rugsėjo, PSD galioja ir toliau, tačiau jei mokslai prasideda spalį, PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai.

,,Sodros" inf.

Paspirtukas - ne žaisliukas? Kaina, kurios neverta mokėti

jonavoszinios.lt — Thu, 05 Sep 2024 09:00:00 +0300

Dar pernai Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuota apklausa atskleidė – net penktadalis el. paspirtukų vairuotojų mano, kad jie nėra kelių eismo dalyviai ir jiems KET negalioja. Šiemet KET papildžius naujomis nuostatomis, vien per pirmąjį pusmetį užfiksuota apie 1000 KET pažeidimų bei per 70 įskaitinių eismo įvykių, vairuojant elektrinius paspirtukus.

„Vien tai, kad KET papildytos nauju skyriumi, skirtu el. paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojams, rodo, kad daugėja eismo saugumo problemų dėl būtent šios grupės vairuotojų elgesio kelyje“, – sako LTSA Kelių transporto departamento Eismo įvykių tyrimų skyriaus vedėjas Jonas Drunga ir atkreipia dėmesį į tai, kad LTSA suprasdama šią problemą inicijavo informacinę-edukacinę kampaniją „Riedėk šalmingai“.

Šalmai bus kaip saugos diržai automobiliuose

KET numatyta, kad jaunesnis nei 18 metų el. paspirtuko ar kitos mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti šalmą. Tinkamo dydžio ir užsegtą šalmą privalo dėvėti ir vyresni vairuotojai, judantys važiuojamąja kelio dalimi. Kitais atvejais vyresniems nei 18 asmenims šalmas ir kitos apsaugos priemonės yra rekomenduojamos, bet J. Drunga skatina į šias rekomendacijas žiūrėti labai rimtai ir tikisi, kad visuomenėje šalmo dėvėjimas taps savaime suprantamu ir įprastu dalyku.

„Kažkada ir automobilio saugos diržas buvo neprivalomas, o dabar juo neprisisegęs žmogus jau dažnai sulaukia nepritariančių žvilgsnių, skatinančių užsisegti saugos diržą. Manau, kad ir elektrinių paspirtukų atveju po kurio laiko visuomenėje susiformuos požiūris – kaip tu gali nedėvėti šalmo?“ – tikisi Eismo įvykių tyrimų skyriaus specialistas ir priduria, jog dabar vietoj suvokimo, kad šalmas gali išgelbėti gyvybę, kai kuriems paspirtukininkams neretai svarbesni argumentai, kad „su šalmu karšta“ ar kad „šalmas suvels šukuoseną“.

Nauji KET reikalavimai paspirtukininkams

Iki šių metų pradžios el. paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojams buvo taikytos tos pačios KET kaip ir dviratininkams. Naujoje KET redakcijoje pirmoji grupė nuo dviratininkų atskirta, o jiems taikomos taisyklės – papildytos. Be jau minėto privalomo šalmo dėvėjimo jaunesniems nei 18 metų vairuotojams, naujoje KET redakcijoje taip pat padidintas eisme dalyvaujančio elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo amžius: el. paspirtuką gali vairuoti 16 metų sulaukęs asmuo (dviratį leidžiama vairuoti nuo 14 metų) arba 14-metis, išklausęs specialų mokymo kursą ir turintis mokyklos išduotą pažymėjimą. Taip pat jaunesnį nei 10 metų asmenį, vairuojantį el. paspirtuką ar kitą mikrojudumo priemonę gyvenamojoje zonoje, privalo prižiūrėti suaugusysis.

Paspirtukininkams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (dviračiams greičio riba nenustatyta), o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu. Negana to, paspirtuko greitis turi būti artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, t. y. važiuojant pro stovinčius pėsčiuosius greitis turėtų būti sumažintas maksimaliai. Taip pat reiktų įsidėmėti, kad el. paspirtuku ar kita mikrojudumo priemone draudžiama važiuoti pėstiesiems skirtais takais (išskyrus tuos, kurie skirti pėstiesiems ir dviratininkams).

El. paspirtukų vairuotojai neturėtų užmiršti ir kitų jiems taikomų reikalavimų: pavyzdžiui, važiuojant tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, būtina dėvėti ryškiaspalvę liemenę, o el. paspirtukas turi turėti ne tik veikiančius baltos (priekyje) ir raudonos (gale) spalvos žibintus, bet ir oranžinius šviesą atspindinčius elementus iš abiejų šonų.

Trūksta savisaugos instinkto?

Kalbėdamas apie nelaimes keliuose, LTSA Kelių transporto departamento atstovas J. Drunga apgailestauja, kad sąmoningumo kartais trūksta visiems eismo dalyviams – tiek el. paspirtukų bei kitų mikrojudumo priemonių, tiek automobilių vairuotojams, tiek pėstiesiems.

„Turbūt daug kam yra tekę matyti, kai pėsčiasis žingsniuoja dviračių taku ir visiškai nekreipia dėmesio į aplinką. Arba, eidamas per perėją, nereaguoja į atvažiuojančius automobilius. Žinoma, pėsčiąjį privaloma praleisti, bet juk vairuotojas jo gali ir nepastebėti. O automobiliui (ar net ir tam pačiam el. paspirtukui) susidūrus su pėsčiuoju, labiau nukentės tikrai ne automobilis ar el. paspirtukas“, – pabrėžia J. Drunga.

Pasak eksperto, kartais atrodo, kad eismo dalyviams paprasčiausiai pritrūksta elementaraus savisaugos instinkto.

„Visiems mums reikia įsisąmoninti, kad kelyje, gatvėje ar tiesiog viešojoje erdvėje mes nesame vieni, o KET laikymasis yra privalomas, siekiant maksimaliai užtikrinti tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumą“, – apibendrina saugaus eismo ekspertas.

,,Achemai” nusprendus nepersitvarkyti, EIMIN įgyvendina planą B

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 20:05:32 +0300

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) šią savaitę sulaukė žinios iš įmonės „Achema“, kad ji nepasinaudos istorinio dydžio skirta žaliąja subsidija, kuri padėtų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Dėl šios priežasties nepanaudotas lėšas EIMIN ketina perskirstyti regionų plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti.

„Ne vienerius kadencijos metus dirbome siekdami, kad pati taršiausia Lietuvos įmonė, išmetanti daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasinaudotų žaliąja parama ir persitvarkytų bei pradėtų gaminti žaliąjį vandenilį. Vis dėlto įmonė viešai pareiškė, kad to nedarys ir parama nesinaudos, tad imamės kito plano – lėšas paskirstysime šalies regionams. Taip užtikrinsime, kad regionuose daugėtų gerai mokamų darbo vietų”, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Dar šiais metais Europos Komisija (EK) patvirtino EIMIN 122 mln. eurų vertės pagalbos priemonę įmonei „Achema“. Šis finansavimas turėjo atverti galimybes diegti inovatyvią technologiją, leisiančią sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tuo tikslu trąšų gamybos procesui naudojamas vandenilis, kuris išgaunamas naudojant iškastinį kurą, turėjo būti pakeistas žaliuoju vandeniliu.

„Tai buvo pirmoji tokio masto subsidija, skirta Lietuvos įmonei. Vis dėlto sprendimą ja nepasinaudoti priėmusi „Achema“ veikiausiai ilgainiui turės stabdyti savo veiklą, kadangi tai užkirs kelią jai išlikti konkurencingai. Įmonė neatitiks keliamų EK reguliavimo reikalavimų ir bendros šalių vykdomos politikos. Nors operatyviai sprendžiame susidariusią situaciją, „Achemos” sprendimas nesilaikyti tvarumo principų išties nuvylė”, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

„Achemai” atidėjus projekto įgyvendinimą, veiklos lėšas planuojama skirti kitai Teisingos pertvarkos fondo veiklai – užsienio ir vietos investuotojų, turinčių didelį darbo vietų kūrimo potencialą, pritraukimui Kauno, Šiaulių ir Telšių apskrityse, sudarant palankias sąlygas naujoms tvarioms darbo vietoms kurti. Taip pat EIMIN toliau ieškos būdų pramonės įmonėms padėti savo veikloje sumažinti kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl finansavimo „Achemai“ derybas su Europos Komisija pradėjo dar nuo 2021 m., o nuo 2023 m. birželio mėn. vykdė intensyvias derybas su atsakingu Europos Komisijos padaliniu dėl individualios pagalbos teikimo.

Dar 2021 m. ES pramonės sektoriui nustatė aukštus tikslus – iki 2045 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir pakeisti jį klimatui neutraliomis medžiagomis, o iki 2050 m. užtikrinti pramonės sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą 100 proc., palyginti su 2005 m.

2021–2022 metais atlikta analizė parodė, kad daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama Kauno apskrityje, iš jų net 47 proc. išmeta įmonė „Achema“.

EIMIN

VMVT patikros nuotoliniu būdu – ūkininkai kviečiami naudotis NMA agro programėle

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 16:15:00 +0300

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo patikras ir nuotoliniu būdu. Viena iš naujovių – ūkininkai gali pateikti laikomų gyvūnų nuotraukas per NMA agro mobiliąją programėlę. Tai padės ūkininkams planuotis ūkio darbus, nereikės skirti laiko fiziniams ūkių patikrinimams ir sumažins VMVT inspektorių vizitų skaičių ūkiuose. Naudodamiesi programėle, ūkininkai galės greitai ir patogiai siųsti informaciją apie laikomus gyvūnus tiesiai iš savo telefono.

Naudotis programėle yra itin paprasta. Pirmiausia, ją aktyvavus, telefone turi būti įjungta vietos nustatymo funkcija (GPS) ir mobilusis internetas. Programėlės pagrindinius veiksmus žingsnis po žingsnio padės atlikti aiškus gidas (vedlys).

Vienas iš svarbiausių reikalavimų – tinkamai pateikti gyvūnų nuotraukas. Reikia pateikti bent dvi vieno gyvūno nuotraukas: pirmojoje turi matytis visas gyvūnas, o antroje – aiškiai įskaitomi įsagų numeriai. Tai padės greitai ir tiksliai identifikuoti gyvūnus.

Šiuo metu daugiau nei 36 tūkstančiai ūkininkų jau naudojasi NMA agro programėle.

VMVT inf.

Beveik 2 tūkst. išaugus donacijų skaičiui, NKC naujuosius donorus kviečia nepamiršti laiku sugrįžti

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 16:00:43 +0300

NKC skaičiuoja, jog per pirmąjį šių metų pusmetį atlikta daugiau nei 37,4 tūkst. donacijų, kai tuo pačiu metu pernai jų buvo 35,6 tūkst., t. y. beveik 2 tūkst. daugiau, o 2022 m. pirmąjį pusmetį atlikta beveik 32,3 tūkst. donacijų.

NKC ekspertų vertinimu, ta yra didžiulis šuolis. Nepaisant to, kad pastaruosius kelerius metus fiksuojamas bendras kraujo donorų, donacijų ir surinkto kraujo augimas, tačiau tokio donacijų skaičiaus augimo jau seniai nebuvo.

2024 m. pirmąjį pusmetį sulaukta 28,3 tūkst. donorų, 2023 m. tuo pačiu laikotrapiu –27,1 tūkst. donorų, o 2022 m. tuo pačiu metu – 25 tūkst. donorų. Pirmakarčių donorų šiemet per pirmąjį pusmetį sulaukta 3,8 tūkst.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, esame be galo dėkingi visiems kraujo donorams už pastovumą, atsidavimą ir pagalbą, o pirmakarčiams donorams – už tai, kad prisijungė prie bendraminčių rato, kurį vienija noras padėti mūsų šalies gydymo įstaigose sveikstantiems pacientams.

„Visiems šalies gyventojams, kurie nori tapti neatlygintinais kraujo donorais arba tokiais jau yra, norime priminti, kad iš vieno donoro dovanoto kraujo maišelio yra išskiriami trys skirtingi kraujo komponentai: eritrocitai, trombocitai ir plazma, turintys skirtingus galiojimo laikotarpius. Eritrocitai į ligonines patenka per pirmąsias dvi, tris savaites, o kraujo plazmą išduoti į ligonines galima tik atlikus tyrimus, po kitos to paties žmogaus donacijos. Tad, jei donoras pakartotinai neatvyksta, donoro auka praranda pilnavertiškumą. Deja, tokiu atveju net ir labai norint negalima panaudoti visų donoro dovanoto kraujo komponentų“, – atkreipia dėmesį D. Gutauskas.

Būtent todėl, pasak jo, labai svarbu pirmakarčiams donorams laiku sugrįžti pakartotinei donacijai, t. y. per keletą mėnesių, o esamiems donorams atvykti rekomenduojama bent du kartus per metus.

„Kviečiu nelikti abejingais. Skyrus vos kelioliką minučių savo laiko ir dovanojus kraują, galima išgelbėti net tris gyvybes. Kiekvieno donoro apsilankymas artimiausiame kraujo donorystės padalinyje yra aukso vertės. Be donorų indėlio, medikai neturėtų galimybių suteikti sudėtingų gydymo paslaugų, pavyzdžiui, organų transplantacijų, išgydyti onkologinių pacientų, išgelbėti motinos ir jos naujagimio bei kitų pacientų gyvybes, kurie prarado daug kraujo dėl patirtų traumų, avarijų metu“, – sako D. Gutauskas.

NKC primena, kad aukojant kraują, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui yra didelė tikimybė užsikrėsti.

Na, o siekiant išvengti tokių ligų plitimo, būtina tikrinti kraują, kai jis paimamas iš donorų, ir tik įsitikinus, kad jį saugu naudoti, atskirti kraujo komponentai vežami į gydymo įstaigas.

Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

NKC inf.

Profesinių mokyklų ir darbdavių dėmesiui: valstybė finansuos pameistrių mokymus įmonėse

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 15:45:00 +0300

Profesinio mokymo įstaigos kartu su darbdaviais kviečiami dalyvauti projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ ir pretenduoti į valstybės paramą pameistrystei įgyvendinti. Paraiškas teikti galima iki spalio 18 d.

„Pameistrystė yra itin patrauklus būdas darbdaviams prisidėti prie būsimų darbuotojų apmokymo ir taip užsiauginti reikiamus specialistus. Į savo įmones pasikvietus profesinių mokyklų mokinius ir juos apmokius dirbti su specifine įranga ar procesais, jie bus labiau linkę sieti ateities karjerą su ta pačia įmone užbaigus mokslus ir jau turės konkrečiam darbui reikalingus įgūdžius.

Valstybė verslui užtikrina ir papildomą paskatą įgyvendinti pameistrystę – padengia darbdavių patiriamus kaštus, finansuoja pameistrių darbo užmokestį, todėl labai kviečiame pasinaudoti galimybe ir dalyvauti projekte“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Pameistrystė norintiesiems įgyti profesiją suteikia galimybę mokytis įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją ir kt. Ten pameistriai gali išmokti konkrečiai darbo vietai reikalingų įgūdžių ir gauti atlyginimą už atliekamą darbą.

Pasibaigus pameistrystės darbo sutarčiai su įmone ar kita įstaiga, ją įprastai galima keisti nuolatinio darbo sutartimi, tad pameistrių įsidarbinimas greitesnis nei mokinių, kurie profesinę kvalifikaciją įgyja įprastu būdu.

Toks būdas įgyti profesiją Lietuvoje sparčiai populiarėja: 2023 m. pameistrystės būdu mokėsi beveik 3,4 tūkst. profesinių mokyklų mokinių, 2022 m. – 2,8 tūkst., 2021 m. – 2,4 tūkst.

Projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ bus įgyvendinamas iki 2026 m., šiemet jam skirta 11,7 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų.

Kvietimus dalyvauti projekte ir teikti paraiškas gauti finansavimą galima rasti čia ir čia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

12 Seimo rinkimuose planavusių dalyvauti kandidatų persigalvojo

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 14:00:00 +0300

Antradienį baigėsi terminas atšaukti pareiškinius dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša sulaukusi iš viso 12 prašymų stabdyti asmenų dalyvavimą rinkimuose.

Sąrašas asmenų, kurie Seimo rinkimuose dalyvauti nebeplanuoja:

1.Andrius Černiauskas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“;
2. Džeraldas Dagys, Partija „Laisvė ir teisingumas“;
3. Kęstutis Gudžiūnas, atšauktas partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatui mirus;
4. Stasys Jakeliūnas, Taikos koalicija;
5. Gintautas Kniukšta, išsikėlęs pats;
6. Mindaugas Maciulevičius, Lietuvos socialdemokratų partija;
7. Andrius Mazuronis, Lietuvos regionų partija;
8. Gediminas Merkys, Tautos ir teisingumo sąjunga;
9. Rūta Rutkelytė, Taikos koalicija;
10. Virginijus Sankauskas, Lietuvos liaudies partija;
11. Aurelija Tulabienė, Politinė partija „Nemuno aušra“;
12. Artūras Valaitis, Politinė partija „Nemuno aušra“.

Vienmandatėse rinkimų apygardose planavę dalyvauti kandidatai taip pat pateikė prašymus sugrąžinti rinkimų užstatą. Užstatas jiems bus sugrąžintas pasibaigus Seimo rinkimų politinei kampanijai ir tokiu atveju, jei jie pateis politinės kampanijos finansavimo ataskaitas su visais papildomais dokumentais.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.

VRK inf.

Geriau pasiruošti patikrinimams statybų dalyviams padės viešai skelbiami klausimynai

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 13:15:18 +0300

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kviečia visus statybos dalyvius susipažinti su patikrinimo klausimynais, kurie padės geriau pasiruošti būsimam patikrinimui. Detaliau susipažinę su šiais klausimynais, galėsite užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų tinkamai įvykdyti, o patikrinimai vyktų sklandžiau ir greičiau.

Klausimynai suteikia aiškias gaires ir reikalavimų sąrašą, kuriuos reikia įvykdyti. Tai leidžia statybos dalyviams iš anksto pasiruošti patikrinimui, greičiau nustatyti galimas klaidas bei jų išvengti ir užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti tinkamai.

Patikrinimų klausimynai - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (lrv.lt)

Statybos inspekcija nuolat atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, kurių siekis - išvengti galimos reikšmingos žalos ar realaus pavojaus grėsmės valstybei, visuomenei, kitų asmenų interesams ir aplinkai, įvertinti statybos dalyvių veiklą ir suteikti jiems metodinę pagalbą. Valstybinės žemės naudojimo ir statybos priežiūros srityse Inspekcija atlieka apie 4 tūkstančius patikrinimų per metus.

Kilus klausimams visuomet galite pasikonsultuoti telefonu +370 5 207 3333 arba el. paštu info@vtpsi.lt

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inf.

Svarbi VRK žinia gyvenamąją vietą keičiantiems rinkėjams

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 11:30:01 +0300

Praėjusiuose rinkimuose balsavimo biuleteniai buvo vienodi visoje Lietuvoje, todėl buvo galima balsuoti bet kurioje Lietuvos rinkimų apylinkėje. Tačiau spalio 13 d. vyksiančių Seimo rinkimų metu rinkėjai, kurie ketina balsuoti rinkimų sekmadienį, bus kviečiami grįžti į savo rinkimų apygardos ribose esančias rinkimų apylinkes.

Taip yra dėl to, kad pusė Seimo narių yra renkama vienmandatėse rinkimų apygardose ir kiekvienos iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai bus skirtingi.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau sudarė išankstinį Seimo rinkimų rinkėjų sąrašą, kuris yra perduotas rinkimų apygardoms, kad šios pradėtų pasiruošimą artėjančiam balsavimo procesui.

Kadangi rinkėjų sąrašas yra sudaromas remiantis Lietuvos gyventojų registro duomenimis, rinkėjai jame priskiriami konkrečiai rinkimų apygardai pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą.

Tokiu atveju, jeigu rinkėjai iki spalio 5 d. pakeis gyvenamąją vietą ir deklaruos šį pokytį Registrų centre, jiems reikėtų kreiptis į rinkimų apygardą ar apylinkę, kurioje deklaruota nauja gyvenamoji vieta ir pateikti prašymą įtraukti juos į tos apygardos rinkėjų sąrašą užpildant F5 formą. Atsižvelgus į rinkėjo prašymą jo balsavimo vieta rinkėjų sąraše bus pakeista. Ta pati procedūra galioja taip pat ir tiems rinkėjams kurių asmens dokumentai yra pasibaigę daugiau kaip prieš metus iki Seimo rinkimų.

Pasitikrinti, kur balsuoti, pagal įvestą naujos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą galima žemėlapyje. Čia rinkėjai ras rinkimų apylinkę ir apygardą – https://www.rinkejopuslapis.lt/zemelapis/

F5 formą galima rasti čia – https://www.rinkejopuslapis.lt/rinkejo-kortele

Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų kontaktai skelbiami ČIA>>

Jeigu rinkėjai nesikreips į rinkimų komisiją, rinkimų sekmadienį jie galės balsuoti pagal ankstesnę gyvenamąją vietą jiems priskirtos vienmandatės rinkimų apygardos ribose.

SVARBU. Rinkimų kodeksas numato, kad patvirtinus galutinius rinkėjų sąrašus, jie nebegali būti keičiami, todėl po spalio 5 d. pateikti rinkėjų prašymai nebebus tenkinami.

Kaip ir ankstesniuose rinkimuose, taip ir dabar, visi rinkėjai galės pasinaudoti balsavimo iš anksto teise ir balsuoti Seimo rinkimų savaitę, I ir II turo metu, nuo antradienio iki ketvirtadienio, bet kurioje Lietuvos savivaldybėje, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

VRK inf.

Ar stambių medžių miškuose mažėja?

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 11:00:18 +0300

Nacionalinės miškų inventorizacijos metu kartografuojami ir stebimi visi pastoviuose matavimo ploteliuose – bareliuose augantys ir žuvę medžiai. Kiekvieno barelio plotas – 500 m2. Bendras barelių skaičius Lietuvoje – daugiau nei 16 tūkst. Tai pakankamai reikšmingas objektas pokyčiams miške stebėti.

Kaipgi kinta vidutinis stambių medžių skaičius Lietuvos miškuose?

Pateikiame faktinius duomenis, kaip kito stambių medžių skaičius per pastaruosius 20 metų. Grafikuose pateikiami gyvų medžių pokyčių rezultatai dvejose stambesnių (virš 26 ir 38 cm skersmens 1,3 m aukštyje) ir dvejose labai stambių (virš 50 ir 70 cm skersmens 1,3 m aukštyje) medžių grupėse. Taip pat pateikiami ir stambesnių nei 26 ir 38 cm skersmens (1,3 m aukštyje) mažai suirusių žuvusių medžių (sausuolių) pokyčiai. Kad būtų galima palyginti, medžių skaičius visų skersmenų grupėse apskaičiuotas 10-je ha medynų žemės.

Valstybinė miškų tarnyba

Migracijos departamentas: skambučiai, kuriais raginama vykti pildyti klausimyno, yra melagingi

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 10:00:00 +0300

Klientus telefonu aptarnaujantys Migracijos departamento specialistai pastarosiomis dienomis gavo keletą neįprastų paklausimų. Susisiekę gyventojai pranešė sulaukę skambučių iš lietuviškai ir rusiškai kalbančio asmens, kuris juos paragino vykti Pilaitės mikrorajone esančią Valstybės saugumo departamento būstinę ir ten pildyti klausimyną.

Migracijos departamentas įspėja, jog visi tokie skambučiai yra melagingi, o jų sulaukusiems asmens niekur vykti nereikia.

Įtartinų skambučių sulaukusiems gyventojams patariama būti atidiems, nesivelti į pokalbius ir tuoj pat apie tai pranešti bendrosios pagalbos telefonu 112.

Migracijos departamento inf.

Ministrė A. Bilotaitė: grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys asmenys negali būti LR piliečiais

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 08:30:00 +0300

Vidaus reikalų ministrė ir Seimo narė Agnė Bilotaitė kartu su kitais Seimo nariais įregistravo Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis apribojamos galimybės grėsmę nacionaliniam saugumui keliantiems asmenims įgyti ar atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat išplečiami pilietybės netekimo pagrindai.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra garantuoti Lietuvos valstybės saugumą ir efektyviai valdyti pilietybės įgijimo ir netekimo procesus, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją ir mūsų nacionalinius interesus. Įstatymo pakeitimai leis užtikrinti, kad asmenys, kurie palaiko šalis agresores arba kelia grėsmę mūsų šalies saugumui, negalėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiais“, – pabrėžia A. Bilotaitė.

LR pilietybės įstatymo pakeitimais siūloma atimti Lietuvos Respublikos pilietybę iš asmenų, kurie turi dvigubą pilietybę, bet kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, palaiko užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, ir (ar) remia užsienio valstybės vykdomą tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančią veiką ar šioje veikoje dalyvauja. Esant šioms aplinkybėms LR pilietybę siūloma atimti nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ji buvo įgyta.

Šiuo metu LR pilietybės netekimas tokiu pagrindu numatytas, tik jeigu asmuo pilietybę įgijo išimties tvarka, t. y., jeigu pilietybę suteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai.

Taip pat siekiant iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms nacionalinio saugumo interesams, siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuris kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba asmeniui, kuris palaiko užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų ES valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, ir (ar) remia užsienio valstybės vykdomą tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančią veiką ar šioje veikoje dalyvauja, Lietuvos Respublikos pilietybė nesuteikiama, neatkuriama, neišsaugoma ir negrąžinama.

2023 m. atkūrimo tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 2 402 asmenys, supaprastinta tvarka – 30 asmenų, natūralizacijos tvarka – 55 asmenys, grąžinimo tvarka – 5 asmenys, o išimties tvarka nebuvo suteikta nė viena pilietybė.

Pernai Lietuvos Respublikos pilietybė nebuvo atkurta 60 asmenims, o pilietybės neteko 1 083 asmenys. Iš jų 84 asmenys atsisakė pilietybės, o 995 asmenys įgijo kitos valstybės pilietybę.

VRM inf.

Baltų kultūros pėdsakai, sutartinės ir „Laimnguo laimintuo“

jonavoszinios.lt — Wed, 04 Sep 2024 08:00:00 +0300

Paskutinę vasaros dieną Jonavos kultūros centras užbaigė beveik pusmetį vykdytą projektą „Baltų kultūros pėdsakais, Respublikinis sutartinių festivalis „Sutarysma“

Projekto tikslas – taikant kūrybiškas, įtraukias ir edukatyvias laisvalaikio praleidimo priemones, aktualizuoti baltų kultūrą, istorinį ir nematerialųjį paveldą Jonavos rajone, daugiausiai dėmesio skiriant UNESCO organizacijos pripažintai, ypatingos reikšmės nematerialiojo paveldo vertybei – sutartinėms. Projektu siekiama visuomenei pateikti sutartinių giedojimo tradiciją ne tik kaip nematerialiojo paveldo vertybę, bet, svarbiausia, kaip bendruomenes suburiančią ir bendravimą skatinančią gyvąją tradiciją.

Projektą sudarė trys dalys, glaudžiai susiję viena su kita:

Sutartinių mokymai, kurie prasidėjo pavasarį. Mokymus vedė etnomuzikologė Liuda Liaudanskaitė.

Antroji dalis - ekskursijos su profesoriumi Vykintu Vaitkevičiumi ,,Baltų kultūros pėdsakais" Jonavos rajone. Visi, kurie dalyvavo ekskursijose, tik paantrins, kad Vykinto keliai veda ,ne greitkeliais ar smėliu pabarstytais takeliais, Vykinto keliai veda nedideliais keliukais, gana dažnai bekelėmis, pievomis, miškais, tačiau „apsuka aplink piliakalnį, nuvingiuoja prie švento šaltinio, lėtu žvilgsniu nulydi pro ąžuolo lapus slystantį saulės spindulį. Eidami šiais takeliais – tikrovėje ir vaizduotėje – pamatome, kuo alsuoja baltų kultūra, ką joje reiškia gamta, gyvybė, bičiulystė, laimė, grožis”.

Ekskursijų metu buvo giedamos sutartinės ant piliakalnių, pilkapių ir kitų mūsų protėviams svarbių vietų. Kiekviena ekskursija baigdavosi už rankų susikibus dainuojant nuostabią dainą „laiminguo, laiminguo”

Projektą vainikavo ant didingo Mažųjų Žinėnų piliakalnio vykęs respublikinis sutartinių festivalis „Sutarysma“.

Piliakalnis, tekanti Neris ir ąžuolas, medis mūsų protėvių vadintas ‚Dievų namais“. Prie šio ąžuolo vyko pagoniškos apeigos pagerbiant žemės motiną Žemyna, ugnies deivę Gabiją, skambėjo sutartinės atliekamos Kauno sutartinių giedotojų ansamblio „Kadujo“, Kauno folkloro ansamblio „Saulėlio“, Zarasų sutartinių giedotojų grupės „Laukesa“, Zarasų jaunimo sutartinių giedotojų grupės „Gražutė“, Ežerėlio kultūros centro Ringaudų laisvalaikio salės sutartinių grupės "Gaudė". Sutartinių mokymus „Ratui ratu“ vedė muzikantė, folkloristė Laurita Peleniūtė. Į juostų vijimo, audimo pasvarinėmis staklėmis, nėrimo kauline adata, edukacijas bei baltų patiekalų gaminimą ir degustacijas kvietė Kuršių genties istorijos muziejus. Vikingų laikotarpio patiekalų gaminimą ir degustavimą vedė senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi.

Festivalį užbaigė projektas ELEKTRONINĖS SUTARTINĖS, kuriame sutartines savaip interpretavo ir atliko Viktoras Diawara, Laurita Peleniūtė, Elena Dambrauskaitė, Eglė Jačauskienė

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba https://www.ltkt.lt/

Jonavos kultūros centro inf.

Jau galima pateikti prašymus būsto šildymo išlaidų kompensacijoms gauti

jonavoszinios.lt — Tue, 03 Sep 2024 17:15:55 +0300

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui. Nepasiturintiems gyventojams, kurie dėl kompensacijų kreipiasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui.

„Siekiame, kad piniginė socialinė parama gyventojams būtų kuo lengviau prieinama ir kuo efektyviau skiriama. Kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos ir kita socialinė parama kuo greičiau pasiektų nepasiturinčius žmones ir jie pajustų finansinės naštos palengvėjimą, ministerijos iniciatyva veikia Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis, taip pat suteikta galimybė gyventojams dar prieš šildymo sezono pradžią pateikti prašymus kompensacijoms gauti. Svarbu prisiminti, kad tiek kreipiantis likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, tiek šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Per 2023-2024 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo 176 tūkst. asmenų, t. y. apie 6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2022-2023 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 14 proc. (nuo 204,4 iki 176 tūkst. asmenų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius žymiai nedidės ir sudarys apie 180 tūkst. asmenų.

SADM duomenimis, per ankstesnius šildymo sezonus prašymus gauti kompensacijas pateikusių gyventojų skaičius augo. Skaičiuojama, kad 2021-2022 m. šildymo sezono laikotarpiu buvo gauta 307 tūkst. prašymų, 2023-2024 m. laikotarpiu – apie 435 tūkst. prašymų ir, palyginti su 2022-2023 šildymo sezonu, 2023-2024 m. šildymo sezoną pateikta 308 tūkst. mažiau prašymų (mažėjimas apie 40 proc.).

2023-2024 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista perpus mažiau lėšų, nei prieš tai buvusį šildymo sezoną – išlaidos sumažėjo nuo 154,9 iki 70,3 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2024-2025 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 80 mln. eurų.

2023-2024 metų šildymo sezoną būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimui įtakos turėjo šildymo sezono pradžioje sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir atitinkamai sumažėjęs būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, apie 16 proc. sumažėjus šilumos kainoms (palyginti su 2022-2023 metų šildymo sezonu), 2023-2024 metų šildymo sezoną šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės, taip pat praėjęs šildymo sezonas buvo nežymiai šiltesnis, todėl šilumos buvo suvartota mažiau. Taip pat kompensacijų gavėjų skaičiaus ir lėšų šiai paramai mažėjimą lėmė ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, nuo 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios, grąžintas turto vertinimas.

SADM iniciatyva Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis padeda automatizuoti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką. Naudojant šį įrankį, gyventojams greičiau paskiriamos būsto šildymo išlaidų kompensacijos bei kita piniginė socialinė parama ir tai leidžia gyventojams greičiau pajausti finansinės naštos palengvėjimą

Kur kreiptis dėl šildymo kompensacijų?

Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus (duomenis apie trijų praėjusių mėnesių pajamas) gyventojai gali teikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.

Kaip skaičiuojamos kompensacijos?

Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2024 m. 2 VRP – 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP – 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 eurai.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Daugiau informacijos apie būsto šildymo išlaidų kompensacijas rasite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompensacija-uz-busto-sildyma/

SADM inf.