Iki šių metų IV ketvirčio Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja įrengti dar 6 momentinio greičio matuoklius valstybinės reikšmės kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, A9 Panevėžys–Šiauliai, A11 Šiauliai–Palanga ir kelyje Nr. 203 Kuršėnų aplinkkelis. Detali informacija apie valstybinės reikšmės keliuose jau įrengtus ir planuojamus greičio matuoklius skelbiama viešai Kelių direkcijos interneto svetainėje.

Naujieji momentiniai greičio matuokliai atliks ir papildomas funkcijas – techninės  apžiūros, draudimo bei kelių mokesčio patikrą.

Lietuva prisideda prie bendro Europos Sąjungos keliamo tikslo – kompleksinėmis eismo saugos priemonėmis, tarp jų ir greičio matuokliais mažinti skaidžiausių eismo įvykių keliuose skaičių iki nulio (2050 m.). 2022 m. Lietuva įvertinta svarbiausiu Europos apdovanojimu saugaus eismo srityje – už pastarojo dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą mūsų šaliai skirtas Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimas „PIN Award“. Iš visų Europos šalių, kurias vertina ši organizacija, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio ir 262 vidutinio greičio matuokliai (131 ruožas).

Lietuvos automobilių kelių direkcijos inf.

Minėjimo svečius pasveikins Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, LPS Seimo tarybos pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo tarybos narys Alvydas Medalinskas, LPS iniciatyvinės grupės, Kauno iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir Seimo tarybos narys Algirdas Kaušpėdas, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos narys, LPS Seimo narys Juozas Olekas, LPS Seimo seniūnas, Kauno Sąjūdžio grupių susirinkimo seniūnas Aleksandras Abišala, sąjūdininkė, žaliaraištininkė, Sąjūdžio rinkimų štabo narė Angonita Rupšytė.

Iškilmingame minėjime dalyvaus aukščiausieji valstybės vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, sąjūdiečiai: LPS iniciatyvinės grupės, LPS Seimo ir LPS Seimo Tarybos nariai, didžiulis būrys sąjūdiečių iš miestų ir rajonų, Lietuvos Sąjūdžio taryba, taip pat Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, jaunimo organizacijų atstovai ir kiti svečiai.

Po iškilmingo minėjimo, 15 val., Seimo Vitražo galerijoje numatomi meniniai pasirodymai – VIKO studentai atliks Sąjūdžio laikų dainas.

Minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas per televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo svetainėje, Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“, per LRT radiją ir televiziją.

***

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus LPS iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda.

1988 m. spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas, LPS Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.

Seimo Spaudos biuro inf.

„1988 metų birželio 3 dieną gimė tautinis judėjimas. Tą vasarą mitingų bangos nuvilnijo per visą Lietuvą – Sąjūdis iškart tapo vieninga ir galinga jėga, griaunančia visas abejonių užkardas ir ryžtingai kviečiančia eiti Nepriklausomybės keliu.  

Šis iki šiol neregėto masto judėjimas, siekęs tikslų taikiomis priemonėmis, vien tiesos sakymu išardė blogio imperijos pamatus. Visas pasaulis žavėjosi okupuotų šalių žmonių drąsa, ryžtu išsakyti laisvės siekį Baltijos kelyje. Sąjūdžio vedami darniai atėjome į Kovo 11-ąją.

Ketvirtą dešimtmetį gyvename laisvoje Lietuvoje, patys kuriame modernią valstybę, didžiuojamės ir džiaugiamės milžiniškais pasiekimais stiprinant tiek demokratiją, tiek ekonomikos pamatus.

Šiandien Lietuva ir visas laisvasis pasaulis vėl susibūrė į sąjūdį – į kovą už Ukrainos valstybę. Jau antrus metus tęsiasi kraupi Rusijos agresija prieš šią nepriklausomą šalį. Šis karas – priminimas, kad laisvė nėra dovana, kad turime ją ne tik vertinti, bet ir visomis išgalėmis ginti. Todėl galime ir privalome padaryti viską, kad imperinės užmačios būtų sutramdytos ir karo nusikaltėliai gautų ko nusipelnę.  

Minėdami Sąjūdžio dieną turime progą dar sykį apmąstyti laisvės kainą. Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikinu Sąjūdžio įkūrėjus, bendražygius, visus, kurie toliau dirba Tėvynei. Lietuvos kelyje neturime teisės suklupti, eikime juo drąsiai ir vieningai kaip anuomet, prieš 35-erius metus. Su Sąjūdžio diena!“, – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

lrv.lt inf.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos gegužės 22-26 d. organizavo iš anksto neskelbtas kibernetinio saugumo pratybas „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“, kurių metu buvo ugdomas personalo atsparumas duomenų viliojimo (angl. phishing) kibernetinėms atakoms.

Apibendrinus visų dalyvavusių organizacijų rezultatus nustatyta, kad imitacinio laiško nepažino ir žalingus veiksmus atliko 14 proc. darbuotojų. Praėjusiais metais tokių darbuotojų buvo 13 proc.

„Šių ir praėjusių metų rezultatai yra labai panašūs, tačiau tenka pastebėti, kad vienas iš pratybų scenarijų, buvo gana tikroviškai imituojantis pranešimą apie baudą už kelių taisyklių pažeidimą, kurį buvo sunkiau atpažinti, todėl tame laiške buvusią nuorodą paspaudė net 27 proc. ir iš jų duomenis suvedė 16 proc. laiškų gavėjų. Šie skaičiai rodo, kad organizacijos turi daugiau dėmesio skirti savo darbuotojų kibernetinio atsparumo ugdymui ir švietimui, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų gebėjimų atpažinti apgaulingus laiškus ar žinutes ir tinkamai informuoti atsakingus asmenis organizacijose“,  ̶  sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.

Iš viso pratybose „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“ dalyvavo daugiau kaip 100 organizacijų, kurios yra Lietuvos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybinių informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai. Šių organizacijų darbuotojams iš viso buvo išsiųsta 52 900 imitacinių el. laiškų. Pirmas dvi dienas pratybos vyko didesne apimtimi, vėliau imitacinių laiškų versijų skaičius buvo sumažintas.

Po pratybų vykdytos apklausos metu 98 proc. jas vykdžiusių instruktorių nurodė, kad jos buvo naudingos jų organizacijai.

NKSC rekomendacijos, kaip atpažinti duomenų viliojimo atakas.

KAM inf.

Tačiau šiuo metu jau vykdomas pastato kapitalinis remontas, deja, galimai su aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimais. Po gauto gyventojo pranešimo bei netikėto aplinkosaugininkų patikrinimo, nurodyta nutraukti darbus.  

„Jonavoje, Sodų gatvės  penkių aukštų name Nr. 3 (prie Neries upės) vykdomas kapitalinis remontas. Griaunamos vidaus sienos, statybinės atliekos sandėliuojamos prie pastato nuo Sodų gatvės pusės. Atliekos (plytų nuolaužos ir tinko trupiniai) šalinamos nuleidžiamaisiais vamzdžiais ir  metamos per langus sukelia dulkių debesis. Šalia duonos gaminių kepykla UAB "Baltasis pyragas" ir du penkių aukštų gyvenamieji namai: Sodų-3 ir K.Donelaičio-2. Galėtų tas atliekų krūvas palaistyti, kad nedulkėtų. Nėra informacinio stendo - gyventojai nežino į ką kreiptis dėl oro taršos. 

Vykdant statybos darbus visi statybos proceso dalyviai privalo vykdyti Saugos ir sveikatos taisyklių statybvietėje DT5-00 reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346, 2000-12-22. 

Statybvietės įrengimas ir darbų vykdymas Teritorijoje vykdant ardymo ir statybos darbus būtina ypatingą dėmesį skirti darbo saugos reikalavimams, darbų eiliškumui bei jų kokybei, todėl svarbus statybvietės aptvėrimas ir statybinio transporto judėjimas. Statybvietės teritorija turi būti aptverta. Į statybvietės teritoriją negali patekti pašaliniai žmonės. Ant statybvietės tvoros privalo būti iškabintas informacinis stendas, kuriame nurodoma pagrindinė informacija apie statybos objektą, statytoją, rangovą, projektuotoją“, - rašoma gyventojo pranešime portalo jonavoszinios.lt redakcijai. 

Gyventojo laiškas perduotas Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) ko pasekoje, atliktas statybvietės patikrinimas ir gautos pirminės išvados.   

„Kadangi Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijoje pranešimų dėl Sodų g., Jonavoje vykdomos veiklos (pastato kapitalinio remonto) iki šios dienos nėra gauta, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gavę jūsų laišką birželio 2 d. atliko patikrinimą veiklos vykdymo vietoje.  

Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo metu vykdomi griovimo darbai, kurių metu į aplinką sklinda dulkės.  

Aplinkosaugininkai darbus vykdančios įmonės vadovui nurodė tuoj pat nutraukti darbus, kurių metu į aplinką sklinda dulkės ir įteikė sprendimą dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo. 

Neplaninio patikrinimo metu bus nustatyta ar įmonės vykdoma ūkinė veikla nepažeidė aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu tyrimas tęsiamas“,- rašoma AAD komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme. 

Bet kuriame pranešime apie prekės kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Ši taisyklė nuo jos taikymo pradžios kėlė nemažai praktinių klausimų pardavėjams. Dėl to tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), tiek vėliau ir Europos Komisija parengė šios nuostatos taikymo ir aiškinimo gaires. 

2022 m. spalio – gruodžio mėnesiais VVTAT kartu su daugeliu kitų ES valstybių narių vykdė minėtų nuostatų, susijusių su kainos sumažinimo nurodymu, laikymosi kontrolę įvairiose Lietuvos elektroninėse parduotuvėse. Stebint atsitiktine tvarka pasirinktas prekes UAB „VARLE“ elektroninėje parduotuvėje, buvo fiksuoti prekių kainų pokyčiai, kurių nurodymas galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl VVTAT pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų. 

Atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VVTAT už Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą UAB „VARLE“ skyrė 2475 eurų baudą. VVTAT nutarimas per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos gali būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Vykdydama kainų nurodymo stebėseną, kilus įtarimams dėl reikalavimų nesilaikymo, VVTAT visada kreipiasi į bendroves dėl paaiškinimų. Kai kurios bendrovės kainų sumažinimą grindžia lojalumo programomis, kurių taikymas, bendrovių teigimu, gali būti laikomas kainų nurodymo reikalavimų (Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalis) išimtimi. 

VVTAT nuomone, kurią po papildomų konsultacijų patvirtino ir Europos Komisija, sprendžiant dėl išimties taikymo, reikia įvertinti ir lojalumo programos prigimtį – turi būti vertinamas lojalumo programos tikslas, taikymo sąlygos ir apimtis. Jei lojalumo programos yra skirtos visiems potencialiems klientams arba jas naudoja dauguma klientų (pavyzdžiui, bet kuris vartotojas gali tapti lojaliu klientu ir iš karto gauti sumažintą kainą tik užsiregistravęs), jos nebūtų laikomos Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies išimtimi. 

VVTAT vertinimu, tais atvejais, kai lojalumo programos yra skirtos visiems potencialiems klientams arba jas naudoja dauguma klientų, verslo subjektas privalo užtikrinti, kad pranešime apie kainos sumažinimą „lojalumo“ nariams, kaip išankstinė kaina, bus nurodyta mažiausia prekės kainą per pastarąsias 30 dienų (nepriklausomai, ar ta kaina buvo taikoma „akcijinė“, ar tik lojaliems klientams taikyta kaina, ar reguliari kaina). 

VVTAT inf. 

Nuo šiol Lietuvos automobilių kelių direkcijos klientai naujajame elektroninių paslaugų portale greitai ir kokybiškai galės gauti šias paslaugas: leidimus darbų vykdymo metu riboti eismą valstybinės reikšmės keliuose, sutikimus naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, leidimus įrengti nuovažas, žemės sklypų kadastrinių matavimų suderinimus.

Minėtame paslaugų portale pareiškėjai taip pat galės ieškoti informacijos apie savo pateiktas paraiškas, patikrinti jų būseną bei apmokėti paslaugas tiesiogiai. Svarbu tai, kad portalas taip pat sumažins administracinę naštą bendrovės darbuotojams, atsakingiems už aukščiau išvardintų paslaugų kuravimą.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, Kelių direkcijos viešųjų paslaugų modernizavimas – dvejopas laimėjimas. „Šiuo metu vienas iš mūsų svarbesnių tikslų transformuojant Kelių direkciją į šiuolaikišką ir modernią organizaciją, maksimaliai optimizuoti darbinius procesus, siekiant geresnių rezultatų. Kitas mums svarbus aspektas – orientacija į klientą čia ir dabar, kad visi valstybinės reikšmės kelių naudotojai patogiai ir greitai gautų kuo kokybiškesnes paslaugas. Todėl elektroninis paslaugų portalas – puikus įrankis, padėsiantis efektyviau administruoti, valdyti bei teikti el. paslaugas“, – teigia M. Švaikauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos paslaugų teikimo efektyvinimas ir elektroninių paslaugų plėtra – vienas iš bendrovės 2023–2026 metų Strateginiame veiklos plane įtvirtintų prioritetų, kuriuo siekiama optimizuoti organizacijos veiklos procesus bei didinti jų efektyvumą ir skaidrumą.

Kelių direkcija, teikdama viešąsias paslaugas, per 2022 metus išdavė arti 3000 leidimų riboti eismą dėl darbų ar renginių, gavo 2,5 tūkst. prašymų dėl kadastrinių matavimų derinimo, 600 prašymų dėl nuovažų įrengimo ir 53,7 tūkst. prašymų ir važiavimų deklaracijų dėl didžiagabaričių transporto priemonių judėjimo.
Prie naujojo elektroninių viešųjų pasaugų portalo galima prisijungti tiesiogiai adresu https://paslaugos.lakd.lt arba per oficialią Kelių direkcijos svetainę www.lakd.lt.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos inf. 

Lietuvos bankas nustatė, kad elektroninių pinigų įstaiga Transactive Systems UAB šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Įvertinęs pažeidimus, Lietuvos bankas skyrė bendrovei 280 tūkst. Eur baudą ir panaikino jos licenciją. 

Tai reiškia, kad bendrovė negali teikti jokių finansinių paslaugų. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ji privalo informuoti klientus apie taikytiną atsiskaitymo su klientais tvarką. Klientai, kurie turi lėšų šioje bendrovėje esančiose sąskaitose, dėl jų grąžinimo turi kreiptis tiesiogiai į Transactive Systems UAB. Lėšos klientams turi būti grąžinamos į kliento nurodytą sąskaitą kredito arba kitoje elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje. Išsamiau

Lietuvos banko atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Transactive Systems UAB netinkamai vykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus ir neužtikrino, kad vidaus kontrolės sistema būtų efektyvi. Lietuvos bankas yra ne kartą finansų rinkos dalyviams pabrėžęs, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimai nebuvo, nėra ir nebus toleruojami.

Patikrinimo metu buvo nustatyti šie pagrindiniai pažeidimai ir trūkumai:

Įstaiga netinkamai nustatydavo klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybę. Užmegzdama dalykinius santykius su didžiąja dauguma tikrintų klientų, Transactive Systems UAB jų tapatybę nustatydavo nesilaikydama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų. Be to, įstaiga neužtikrindavo, kad būtų taikomos kliento tapatybės sustiprinto nustatymo priemonės tais atvejais, kai pradedami santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis arba kai nustatoma didesnė kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika (nors tą daryti privalėjo).

Atidarydama virtualiąsias sąskaitas savo klientams, Transactive Systems UAB sudarė sąlygas atidaryti anonimines sąskaitas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įstaiga nedisponavo informacija apie galutinius šių sąskaitų naudotojus. Be to, ji sudarė sąlygas teikti finansines paslaugas subjektams, kurie nėra finansų įstaigos ir neturi priežiūros institucijų išduotų licencijų ar kitų specialių leidimų tokias paslaugas teikti. 

Įstaiga tikrintu laikotarpiu neužtikrino tinkamos dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos. Transactive Systems UAB neužtikrino, kad kliento atliekamos operacijos atitiktų turimą jo veiklos profilį, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, o priemonės skirtos nustatyti, ar kliento lėšos ir turtas nėra tiesiogiai arba netiesiogiai gauti iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, buvo nekokybiškos ir nepakankamos. Taip pat fiksuota atvejų, kai įstaiga nenustatė įtartinų kliento operacijų ir apie jas nustatyta tvarka nepranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Įstaigos momentinė ir retrospektyvi operacijų stebėsena buvo neveiksminga, pasirinktas stebėsenos modelis neatitiko apdorojamų operacijų kiekio, nebuvo peržiūrimos ir tinkamai išanalizuojamos įtartinos operacijos. Transactive Systems UAB visiškai neturėjo teroristų finansavimo atvejams nustatyti skirtų kontrolės priemonių.

Įstaiga neužtikrino tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo, jos taikytos stebėsenos ir patikros sistemos buvo neveiksmingos. 

Transactive Systems UAB taip pat neužtikrino, kad už pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevencijos organizavimą atsakinga vidaus kontrolės funkcija būtų nepriklausoma ir būtų išvengta interesų konflikto. Be to, nustatyta, kad bendrovė Lietuvos bankui teikė neteisingą neišsamią ir netikslią informaciją, tai apsunkino patikrinimo procesą. 

Lietuvos bankas gavo daug skundų ir paklausimų iš įvairių Europos Sąjungos valstybių fizinių bei juridinių asmenų ir finansų rinkos priežiūros institucijų dėl galimo sukčiavimo, susijusio su Transactive Systems UAB klientais arba joje atidarytomis sąskaitomis. Nors Lietuvos bankas ne kartą atkreipė įstaigos dėmesį į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo ir sukčiavimo prevencijos svarbą, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyti šiurkštūs ir sistemingi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reguliuojančių teisės aktų pažeidimai.

2023 m. sausio mėn. Lietuvos bankas dėl reikšmingų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų ir trūkumų jau buvo apribojęs Transactive Systems UAB veiklą. 2022 m. bendrovė pagal metinę apyvartą (13,1 mlrd. Eur) tarp Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų ji buvo antra. Audituotais duomenimis, įstaigos veiklos pajamos sudarė beveik 4 mln. Eur. 

***

Informaciją apie Lietuvos banko pritaikytas poveikio priemones, skundus, pateiktus dėl pritaikytų poveikio priemonių, ir jų nagrinėjimo rezultatus rasite čia.

Lietuvos banko inf. 

Tokie pasakų burtai, gegužės 31 d. pasklido Jonavos vaikų lopšelyje - darželyje ,,Pakalnutė". Piktasis Gargamėlis pavogė vasarą, o smurfai kaip įmanydami bandė ją susigrąžinti.

Šventinį, burtais pakvipusį vakarą, skirtą mokslo metų pabaigai pradėjo darželio vaikų ansamblis kartu su žinoma atlikėja, kino ir teatro aktore Neringa Nekrašiūte. Gargamelio kerus bandyta išsklaidyti ne tik grupių vaikų trankiais, linksmais pasirodymais, bet ir linksmu smurfišku mokytoju šokiu.

Burtai išsklaidyti! Vasara jau čia!. Tegul ji būna šilta, nepamirštama ir saugi!

Jonavos vaikų lopšelio – darželio „Pakalnutė” inf.

„Smerkiame priverstinį vaikų perkėlimą iš Ukrainos į Rusijos teritoriją ir Rusijos teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama paspartinti ir supaprastinti Ukrainos vaikų įvaikinimą. Yra naujų įrodymų, kad priverstinis Ukrainos vaikų perkėlimas vyksta ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją, bendradarbiaujant su A. Lukašenkos režimu“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Pasak ministrės M. Navickienės, visos šalys turi dirbti kartu, kad padėtų Ukrainos vaikams, kurie kenčia dėl Rusijos karo.

„Vaikai Ukrainoje šiuo metu patiria didžiules kančias ir traumas – yra žudomi, žalojami, atskiriami nuo savo šeimų. Šiandien turime padaryti daugiau, kad apsaugotume vaikus ir kitus pažeidžiamus žmones“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Ministrės teigimu, nuo pat karo pradžios Lietuva ypatingą dėmesį skyrė Ukrainos vaikams. Kas trečias Lietuvoje registruotas Ukrainos karo pabėgėlis yra vaikas. Per metus Ukrainos vaikus Lietuvoje pasiekė gausi pagalba – daugiau kaip 48 tūkst. prekių, reikmenų ir paslaugų.

„Norime užtikrinti, kad Ukrainos vaikai neatsiliktų nuo švietimo proceso, kuris yra labai svarbus jų ateičiai. Vaikams iš Ukrainos stengiamės sudaryti tokias pačias sąlygas dalyvauti ugdymo procese, kaip ir Lietuvos vaikams. Sudarėme sąlygas Ukrainos mokytojams dirbti Lietuvos mokyklose.“, – sakė ministrė M. Navickienė.

Pasak ministrės M. Navickienės, Lietuva užtikrina, kad vaikams, atvykstantiems į Lietuvą iš Ukrainos be tėvų globos, nedelsiant būtų paskirtas asmuo, kuris jiems atstovautų ir rūpintųsi. Kartu užtikrinama, kad vaikai nebūtų atskirti nuo juos lydinčio asmens. Lietuvoje nėra jokių įvaikinimo procedūrų ar nuolatinės globos vaikams iš Ukrainos, o iškilę klausimai dėl Lietuvoje esančių vaikų nuolat derinami su Ukraina.

Ministrė pasidžiaugė, kad prie pagalbos teikimo Ukrainos vaikams aktyviai prisideda ir visuomeninės organizacijos bei Lietuvos žmonės. Šalies nevyriausybinės organizacijos suteikė emocinę ir psichosocialinę pagalbą beveik 18 tūkst. Ukrainos vaikų.

Ministrė M. Navickienė taip pat pabrėžė, kad turime ir toliau išlaikyti ES valstybių narių paramą ir dėmesį Ukrainai bei kalbėti apie ateitį ir reikiamas reformas, užtikrinant, jog vaikai grįš į saugią ir pritaikytą jų poreikiams aplinką, kai karas pasibaigs.

Ministrės M. Navickienės teigimu, Lietuva ir toliau padės Ukrainai dalindamasi savo patirtimi vaikų gerovės srityje. Tai apima vaiko teisių apsaugą, smurto prevenciją, institucinės sistemos pertvarką ir paslaugas vaikams bei šeimoms.

SADM info. 

- Zarasų r. sav. – rasta 1 kiro gaišena.
- Zarasų r. sav. – 10 rudagalvių kirų gaišenos, rastos saloje ir vandenyje.
- Jonavos r. sav.  – 2 kirų gaišenos, rastos Bartonių karjere (praeitą savaitę, šioje vietoje, tik kitoje pakrantėje, 8 kirų gaišenoms buvo nustatytas PG).
- Visagino r. sav.  –  1 kiro gaišena, rasta Visagino ežero pakrantėje.

VMVT specialistai LPPG virusu užkrėstas vietas pažymėjo informaciniais ženklais. Židinių vietose kuriuose nerekomenduojamas žmonių lankymasis, laukinių paukščių lesinimas. Taip pat informuotos vietos savivaldybės.

Šiuo metu vykstančios laukinių paukščių migracijos laikotarpiu labai svarbu užkirsti kelią šios pavojingos ligos plitimui, todėl specialistai dar kartą primena pagrindines apsaugos priemones:

- Nesilankyti vietose pažymėtose "LPPG užkrėsta vieta", nelesinti laukinių paukščių, vengti kontakto su laukiniais paukščiais. 

- Jei kontaktą su laukiniais paukščiais vis dėlto turėjote laikykitės griežtos asmens higienos, jokiu būdu nesilankykite naminių paukščių vietose su galimai virusu užteršta avalyne ir rūbais.

- Esant galimybei rekomenduojama ir apdengti naminių paukščių laikymo ar buvimo vietą, eliminuoti bet kokią kontakto su laukiniais paukščiais galimybę.

- Laikyti paukščių lesalą uždarose patalpose.

- Nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti.

- Paukščių gripą galite parnešti ir įsigiję jau sergančių naminių paukščių iš neregistruoto augintojo ar prekybininko. Pirkite naminius paukščius tik iš legalių pardavėjų.

- Medžiotojams rekomenduojama elgtis atsargiai apdorojant paukščius, laikytis biologinio saugumo priemonių, išsivalyti ir dezinfekuoti naudotą inventorių.

VMVT ir toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną. Visos paukščių gaišenos tiriamos PG atžvilgiu.

VMVT info. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog prasidėjus vasaros ir poilsio sezonui, vaikų saugumo tema neturėtų būti pamiršta, nes įvairių formų smurtą vaikai patiria ir atostogų metu.

„Kol vaikai eina į mokyklas, darželius, lanko įvairius užsiėmimus, dažnai aplinkiniams būna lengviau pastebėti galimus pavojaus ženklus, kurie signalizuotų apie prastą vaiko savijautą ar patiriamą smurtą, tačiau atostogų metu, pastabumo ir atidumo vaikui ir jo saugumui gali pritrūkti. Vaiko teisių gynėjai neturi nedarbo dienų nuo situacijų, kai vaikui reikia pagalbos – reaguojame kasdien ir visą parą į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių – tad ir visuomenę kviečiame būti atidesne šalia gyvenančiam, kasdien matomam, ar atvykstančiam atostogų vaikui“, – primena I. Skuodienė.

Tarnybos vadovė sako, jog siekiant atkreipti visuomenės dėmesį, paskatinti žmones nebūti abejingiems ir padėti smurtą patiriantiems vaikams, buvo sukurta socialinė kampanija „Vaiko rytojaus nepalik rytojui“. Šia kampanija primenama, kad padėti vaikui galime kiekvienas, o jeigu nežinome, kaip tą pagalbą suteikti, visuomet yra profesionalų, su kuriais galima pasitarti, išsakyti savo abejones, informuoti apie pagalbos poreikį.

Šios socialinės kampanijos tęstinumą galima pamatyti ant kelių didžiųjų Lietuvos miestų autobusų, kurie išriedėjo į gatves papuošti prieš kelis mėnesius pradėjusios veikti Vaiko teisių linijos logotipu ir nemokamu telefono numeriu 8 800 10 800, primenančiu, jog vaiko teisių gynėjams galima skambinti pastebėjus bent menkiausią įtarimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ar prieš vaiką naudojamo smurto.

„Ant autobusų matomas ryškus ir skatinantis susimąstyti užrašas – „Vaiko rytojaus nepalik rytojui“ bei šalia nurodytas telefono numeris – turėtų atkreipti vykstančių viešuoju transportu, stovinčių automobilių spūstyse ar tiesiog pro šalį keliaujančių žmonių dėmesį, jog atsitiktinai pastebėta situacija, ar gerai žinomas įvykis, kai vaikui reikalinga pagalba, kartais gali būti išspręsta vos vienu telefono skambučiu“, – sako I. Skuodienė.

Šiek tiek daugiau nei pusmetį veikianti Vaiko teisių linija jau sulaukė beveik 3 tūkst. skambučių, elektroninių laiškų ir paklausimų bendraujant tiesioginių pokalbių langelyje. Vaiko teisių gynėjais pasitiki ir pasitarti svarbiais klausimais nori ne tik tėvai, seneliai, mokytojai ar socialiniai darbuotojai, bet ir patys skambinantys vaikai.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

VVTAT info. 

 BIRŽELIO 2 D.

10.00 val. Sveikatinimo mankštos kartu su tėvais M. K. Čiurlionio muzikinės poemos „Jūra“ motyvais /Jonavos kultūros centras/

10.00 val. Renginys vaikams „Vasara su knyga“ /Rimkų biblioteka/

15.00 val. „Popkorn“ kino popietė vaikams /Rimkų biblioteka/

17.00 val. Dviračių žygis, pasaulinei dviračių dienai paminėti /Joninių slėnis/

18.00 val. Vasaros atidarymas. Koncertuoja „Lietuvos balso“ dalyvė Rugilė Stankevičiūtė /RMK kavinės terasoje

 BIRŽELIO 3 D.

14.00 val. Vasaros atidarymo šventė/Ramybės skveras/

15.00 val. „Popkorn kino popietė vaikams“/ Rimkų biblioteka/

 BIRŽELIO 4 D.

Einame sveikinti Tėčių!

Vizito metu EDPK lankysis „Achemos“ gamyklos teritorijoje, susitiks su bendrovės vadovais, su kuriais aptars chemijos pramonės patiriamus sunkumus ir iššūkius, bendrovės pasiekimus aplinkosaugos srityje, jos investicinius projektus bei transformaciją siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslus. „Achema“ gamybos pertvarkai į žaliąją chemiją per 10–15 metų planuoja skirti maždaug 2 mlrd. eurų.

Išvažiuojamojo posėdžio metu EDPK apsilankys ir „Ignitis gamybos“ valdomoje Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE), kuri šiandien balansuoja elektros gamybos ir suvartojimo skirtumą šalyje, taip pat teikia avarijų energetikos sistemoje prevencijos bei jų likvidavimo būtinąsias paslaugas. Skatindama atsinaujinančios energijos gamybą, Kruonio HAE pradėjo eksploatuoti didžiausią Lietuvoje saulės energijos panaudojimo sistemą, kuri ne tik tausoja aplinką, bet ir leidžia sutaupyti. Alternatyviais energijos šaltiniais šildomas vanduo šiltuoju metų laiku visiškai patenkina elektrinės ūkinėms reikmės naudojamo karšto vandens poreikius.

Archyvo nuotr.

Anot Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėjos Birutės Macijauskienės, ši problema mažiau matoma dėl įvairių priežasčių. Šiuolaikinės prekybos žmonėmis aukomis gali tapti bet kurios šalies gyventojas, o jos taikiniai nėra tik viena, lengvai identifikuojama asmenų grupė. Žmogaus pavergimui ne visada naudojama grubi ir taip pat lengvai identifikuojama jėga, o subtilesni būdai, sudarantys regimybę, kad pats asmuo sutiko su vergovės sąlygomis. Tipiškas pavyzdys yra žmogaus pavergimas už skolas.

Prekybos žmonėmis esmę atskleidžia trys pagrindiniai požymiai: neteisėti veiksmai (aukos pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir kt.); asmens valią palenkiantys būdai (fizinis ir psichologinis smurtas, įvairūs grasinimai, apgaulė, pasinaudojimas asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.) ir išnaudojimo tikslas (priverstiniam darbui ar paslaugoms, elgetavimui, įvairioms seksualinio išnaudojimo formoms, nuskalstamoms veikoms daryti ir kt.).

Atsižvelgiant į didelį atvykstančių ir įdarbinamų užsieniečių skaičių bei besitęsiantį karą Ukrainoje, Valstybinė darbo inspekcija (VDI), stiprindama pajėgas nustatant priverstinį darbą, tęsia projektą, kuriuo siekiama skirti daugiau dėmesio priverstinio darbo atvejams nustatyti ir kelti darbo inspektorių kompetenciją prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo srityje. VDI įsteigtos dvi specializuotos kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui srityje grupės. Kaip akcentuoja skyriaus vedėja B. Macijauskienė, abiejų grupių pagrindinis uždavinys – analizuoti nustatytus galimus priverstinio darbo atvejus, kaupti ir sisteminti informaciją apie juos, rinkti įrodymus ir perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai.

VDI kartu su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aktyviai vykdo bendrus veiksmus dėl prekybos žmonėmis priverstinio darbo išnaudojimo tikslais prevencijos ir kontrolės. Bendros priemonės yra nukreiptos į siekį skatinti ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis ir nelegalaus darbo kontrolės srityje. Be to, vykdydama prevenciją ir dalijimąsi informacija, VDI aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios suteikia reikiamą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms.

VDI ragina darbuotojus ir gyventojus pranešti apie galimus priverstinio darbo atvejus tel. (8 5) 213 9772  (reikia spausti 2, t. y. pasirinkti liniją, kur pranešama apie nelegalų darbą) arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms – Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis. Ši organizacija vienija pagrindines šalies nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir (arba) aukas. Linijos numeris + 370 616 91 119.

VDI info.

Vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ ugdytinis Domantas Paulauskas užėmė I-ąją vietą (paruošė mokytoja Dijana Borisovienė) piešinių konkurse „Lietuvos vaikų balsas“.

“Lietuvos vaikų balso” konferencijos idėja gimė prieš septynerius metus. Vaikai kviečiami dalyvauti pranešimų, piešinių ar vaizdo klipų konkursuose. Šių metų konferencijos tema „Jeigu turėčiau stebuklų lazdelę …“.
Konkurso ir konferencijos tikslas – suteikti vaikui galimybę kūrybinėmis ir meninėmis priemonėmis išsakyti savo nuomonę jam rūpimais klausimais ir atkreipti suaugusiųjų dėmesį į vaikų nuomonę, kuri ne visada girdima ir išklausoma. Konkurso organizatorius – Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo institutas. Renginio globėja – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Domantas dalyvavo piešinių konkurse, užėmė I-ąją vietą ir buvo apdovanotas Mykolo Romerio universitete konferencijos metu. Džiaugiamės ir didžiuojamės savo mažomis žvaigždutėmis. Tegu jos šviečia vis ryškiau ir ryškiau.

Vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ 
ikimokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė

„Šiandien egzistuojantis reglamentavimas sukelia nemažai problemų, kai turime asmenis, turinčius pareigą dalyvauti tarybos, komitetų posėdžiuose. Tikrai ne vienas posėdis vyksta per mėnesį. Yra ir kita veikla, kuria užsiima tarybos nariai. Tai sukelia nepatogumų, atsiranda poreikis pranešti darbovietėms, kad jie tam tikras valandas ar dienas nedalyvaus savo tiesioginėje veikloje, kuri dažnai būna geriau apmokama negu tarybos nario veikla. Patiriama ir finansinių nuostolių. Yra poreikis reglamentuoti šitą situaciją taip, kad visa sistema būtų aiški, patogi, skaidri ir už darbą būtų atlyginama“, – pristatydamas projektą sakė vienas jo iniciatorių Seimo narys Audrius Petrošius.

Papildomai siūloma numatyti, kad opozicijos lyderiui, nuolatinių komitetų ir komisijų pirmininkams būtų mokamas 20 procentų didesnis savivaldybės tarybos nario atlyginimas, o nuolatinių komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojams – 10 procentų. Atlyginimas būtų mokamas ne už dirbtas valandas, o už visą veiklą (mėnesinis atlyginimas).

Teikiamu projektu numatoma, kad savivaldybių tarybų nariams Darbo kodekso nuostatos nebūtų taikomos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias atostogas, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą. Savivaldybės tarybos nariui galėtų būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės. Savivaldybės tarybos narys taip pat turėtų teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams.

Siūloma atsisakyti šiuo metu savivaldybių tarybų nariams skiriamų vadinamųjų „kanceliarinių išmokų“: išlaidų su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti.

Tačiau įstatyme lieka teisė savivaldybės tarybos nariui gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti (įstatymo 9 straipsnio 5 punktas).

Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, nuolatinių komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui.

Siekiant skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei, nustatytina pareiga informaciją apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus pateikti savivaldybių interneto svetainėse.

Numatoma, kad naujas reglamentavimas įsigaliotų po mėnesio – liepos 1 d.

Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-2803 po pateikimo pritarė 95, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Seimo posėdyje prie šio projekto numatoma grįžti birželio 6 d.

Seimo Spaudos biuro inf.

Visas „Sodros“ įmokas galima taip pat sumokėti banko pavedimu. Gyventojai, kurie įmokas moka savarankiškai, daugumą įmokų gali sumokėti vienu kodu – 444.

Šiuo kodu galima sumokėti visas socialinio draudimo įmokas (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD), nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių veiklų vykdo savarankiškai įmokas mokantys gyventojai.

,,Sodra" info. 

,,Sveiki, gal galite žmonėms paaiškinti, kurie nesupranta arba nežino, kad per tiltą, esantį per Nerį, eismas dviračiais ir paspirtukais viena puse tik turi vykti, o grįžimas - kita puse. Tam ir padaryta, kad galėtų prasilenkti 2 dviračiai skirtingose tilto pusėse, bet kiek tenka važiuoti, niekas nepaiso to, nors yra ženklai net sudėti, ačiū", - savo nuomonę išdėstė skaitytojas Karolis.

,,Gal galite atkreipti dviratininkų dėmesį, kad jiems per tiltą važiuoti takais negalima. Jie turi persivesti savo transporto priemones. Juk stovi ženklai",- savo prašymą redakcijai pateikė skaitytoja Milda.

Kaip matyti iš skaitytojų pranešimų, šie dviračių eismą tiltu supranta nevienodai: Milda mano, kad dviračiai ten išvis negali važiuoti, tuo tarpu Karolis įsitikinęs, kad dviračiai gali važiuoti ta puse, kur nėra ženklo.

Ant tilto stovi ženklas Nr. 309 "Dviračių eismas draudžiamas" draudžia važiuoti dviračiais. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 101 punktas numato, kad Draudžiamieji ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Remiantis šiuo į kelio ruožą, esantį už draudžiančio kelio ženklo  "Dviračių eismas draudžiamas" įvažiuoti dviračiu draudžiama. Vestis dviratį šiame kelio ruože KET nedraudžia.

Pagal tas pačias KET, ženklai visada ir yra statomi dešinėje kelio pusėje, o dviratis turi važiuoti ta pačia kelio puse kaip ir automobiliai - dešine. Jei būtų laikomasi šios taisyklės ir minėto ženklo, dviratininkai neturėtų išvis važiuoti tiltu - ženklas jiems būtų matomas visada. 

Visgi, remiantis skaitytojų patirtimi, panašu, kad taisyklės suprantamos nevienareikšmiai. Dėl to portalas jonavoszinios.lt kreipėsi į Saugaus eismo komisiją su prašymu išanalizuoti šią situaciją, paaiškinti, kaip turi vykti dviračių eismas šiuo tiltu ir prireikus, apsvarstyti galimą papildomų ženklų įrengimą.

SEK atsakymo dar teks palaukti - visi  klausimai svarstomi specialiuose posėdžiuose. Svarbu ir tai, kad šis tiltas priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, tad SEK gali tik įvertinti situaciją, o konkrečių veiksmų čia galėtų imtis tik pati LAKD. 

Vertinant kvietimo rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog beveik 30 proc. visų kvietimo paraiškų gauta iš trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus (61), Kauno (50) bei Klaipėdos (29). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (26), Tauragės rajono (23), Panevėžio (17), Mažeikių rajono (17), Alytaus (17), Palangos (16), Anykščių rajono (15) savivaldybės.

Remiantis pirminiais vertinimais, didžioji dalis šio kvietimo daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti B energinio naudingumo klasę, keletas daugiabučių – A energinio naudingumo klasę.

Dar viena svarbi šio kvietimo tendencija – alternatyvių energijos šaltinių diegimas planuojamuose atnaujinti daugiabučiuose. Iš beveik 500 gautų paraiškų daugiau kaip 280 daugiabučių numatyta diegti atsinaujinančios energijos priemones – saulės elektrines ar šilumos siurblius.

Minėti skaičiai išryškina keletą labai svarbių šio kvietimo aspektų. „Pirmiausia džiugina faktas, kad per pusmetį trukusį kvietimą sulaukta beveik 500 paraiškų. Palyginimui, priešpaskutinio daugiau nei metus trukusio kvietimo metu buvo gauta virš 700 paraiškų. Akivaizdu, jog šalies daugiabučių gyventojų noras atnaujinti savo daugiabutį ne tik neslūgsta, bet ir sparčiai auga“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Pasak V. Vrubliausko, kitas svarbus šio kvietimo aspektas – didelis gyventojų susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis. „Tai, jog net 60 proc. planuojamų atnaujinti daugiabučių numatytos alternatyvios energijos priemonės rodo, kad vis didesnė gyventojų dalis įvertina ne tik mažėjančias kainas už šildymą, bet ir svarų šių priemonių indėlį kovoje su klimato kaita“, – džiaugiasi APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius.

APVA jau šiandien pradeda vertinti paraiškas. Planuojama, jog iki š. m. liepos 14 d. visos paraiškos bus įvertintos ir sureitinguotos.

Primename, kad iki š. m. spalio 2 d. APVA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti pagal š. m. vasario 22 d. skelbtą kvietimą. Pagrindinė šio kvietimo sąlyga – atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

„Pastarieji Lietuvos kibernetinio saugumo metai buvo pažymėti įvairiais iššūkiais ir svarbiais darbais. Kaimynystėje vykstantis karas palietė ir Lietuvos kibernetinę erdvę. Lietuva patirtus kibernetinius išpuolius atlaikė ir išmoko vertingų pamokų, o šiandien skiriame savo kibernetinės erdvės apsaugai dar daugiau dėmesio nei kada nors anksčiau“, – sako krašto apsaugos viceministrė.

Viceministrė taip pat pabrėžė, kad Lietuva išlaiko aukštą budrumo lygį, nes pastebimų incidentų skaičius ir pobūdis nurodo, kad piktybiniai veikėjai tęsia veiklą kibernetinėje erdvėje įvairiomis priemonėmis.

Pirmąjį 2023 m. ketvirtį kibernetinių incidentų skaičius mažėja

NKSC direktoriaus duomenimis, per pirmąjį 2023 metų ketvirtį NKSC fiksavo 573 kibernetinius incidentus. Lyginant su pernai tuo pačiu periodu, incidentų sumažėjo 1,8 karto. Vidutinės kategorijos incidentų skaičius išliko panašus, kaip pernai – fiksuoti 7 šios kategorijos incidentai (2022 m. I-ąjį ketvirtį – 8), tačiau net 6 iš jų buvo susiję su duomenis šifruojančia ir išpirkos reikalaujančia programine įranga (angl. ransomware). Šio tipo incidentų skaičiaus augimas atspindi pasaulines tendencijas, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) šią grėsmę jau antrus metus iš eilės įvardija kaip didžiausią.

Kibernetinio saugumo mokymai ir pratybos išlieka svarbia NKSC veiklos kryptimi. „Vykdome bazinius kibernetinės higienos mokymus, kibernetinio saugumo mokymų programą viešojo sektoriaus darbuotojams, pradėjome pramoninių technologijų kibernetinio saugumo kursą, kuriame dalyvauja Lietuvos kariai, kritinės infrastruktūros įmonių atstovai ir Ukrainos kariai. Visiems gerai žinomos NKSC pratybos „Kibernetinis skydas“ šiais metais išsiplėtė ir vyksta trimis etapais: su sąjungininkais vyko strateginio politinio lygio pratybos „Kibernetinis skydas STRATEX 2023“, rudenį net 300 mūsų šalies organizacijų pakviesime dalyvauti tradicinėse pratybose „Kibernetinis skydas OpEx 2023“, o praėjusią savaitę vykdėme socialinės inžinerijos principais paremtas pratybas „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“, – pasakojo NKSC direktorius.

Pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Vilniuje

Kalbėdama apie artimojo laikotarpio darbus kibernetinio saugumo srityje, viceministrė G. M. Tučkutė išskyrė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui liepą Vilniuje. Šiemet balandį Vilniuje vykęs renginys „Cyber Champions“, kuriame dar labiau sustiprinti ryšiai kibernetinio saugumo srityje su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, pasitarnavo ir kaip svarbus pasiruošimas būsimiems Aljanso sprendimams kibernetinio saugumo srityje.

Prieš metus Madride Aljansas nusprendė pradėti savanoriško, nacionaliniais ištekliais paremto NATO virtualaus greitojo reagavimo kibernetinio pajėgumo elemento kūrimą. „Lietuva tikisi, kad šalys pasieks susitarimą šiuo klausimu ir sprendimas dėl šio pajėgumo kūrimo bus patvirtintas tiek NATO gynybos ministrų susitikimo birželį, tiek valstybės vadovų susitikimo metu liepą Vilniuje. Lietuva, kaip turinti didelę patirtį vadovaujant ES kibernetinėms greitojo reagavimo  pajėgoms, neabejotinai gali prisidėti savo žiniomis ir pasidalyti patirtimi“, – sakė viceministrė.

Savo ruožtu NKSC atliko kibernetinio saugumo rizikų analizę organizacijose, kurios užtikrins NATO viršūnių susitikimui reikalingas funkcijas. Iš viso buvo išnagrinėti 1578 rizikos scenarijai, kurie potencialiai gali paveikti 163 vienetus su renginiu susijusio turto (pvz. įvairią programinę ir techninę įrangą, žmogiškuosius išteklius, tiekėjus, patalpas, pan.). Pasak NKSC direktoriaus, kiekviena su renginiu susijusi institucija jau yra informuota apie nustatytas nepriimtinas kibernetinio saugumo rizikas ir yra įpareigota šias rizikas sumažinti iki toleruotino lygio. NKSC taip pat visoms organizacijoms pateikė rekomendacijų sąrašą, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant rizikas suvaldyti.

ES direktyvos perkėlimas į teisinę bazę

Kalbėdama apie ilgesnio laikotarpio prioritetus kibernetinio saugumo srityje, viceministrė svarbiausiu darbu išskyrė būtinybę peržiūrėti visą kibernetinio saugumo organizavimą mūsų šalyje. „Tai mus įpareigoja šių metų pradžioje įsigaliojusi Europos Sąjungos kibernetinio saugumo NIS2 direktyva, kurią Lietuva turi įgyvendinta iki kitų metų rudens“, – sakė viceministrė. Ši direktyva iš esmės keičia ES ir visų šalių narių kibernetinio saugumo užtikrinimo principus. Ji prisidės prie aukštesnio visos Europos kibernetinio saugumo lygio, leis efektyviau valdyti incidentus esant krizėms. „Jau dirbame su kitomis ministerijomis – norime sudaryti preliminarų esminių ir svarbių subjektų sąrašą tų subjektų, kuriems bus taikomi nauji reikalavimai. Matome, kad šių subjektų skaičius didėja kartais, taip pat yra įtraukiami nauji sektoriai, įvedama „dydžio ribos taisyklė“, pagal kurią į reguliuojamų subjektų sąrašą pateks visos vidutinio dydžio įmonės“, – sakė viceministrė.

Praėjusių metų Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita.

Krašto apsaugos ministerijos pranešimas.

Laikinai naudojantiems žemę kaimiškosiose teritorijose bus pranešta, kad:

• nuo 2024 m. gruodžio 31 d. jie nebegalės naudotis suteiktais valstybinės žemės plotais;
• išduoti leidimai po šios datos nebus pratęsiami;
• iki pranešime nurodytos datos gali būti teikiamas prašymas išnuomoti naudojamus žemės plotus.

Asmenys, šiuo metu laikinai naudojantys valstybinės žemės plotus (didesnius nei 10 arų), turės galimybę juos išsinuomoti (sudaryti nuomos sutartį), kai žemės sklypas asmenų (nuomininkų) lėšomis bus suprojektuotas NŽT organizuotame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane (toliau – Projektas), paženklintas vietovėje (atlikti kadastriniai matavimai) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

NŽT organizuojamų Projektų grafikas jau yra skelbiamas NŽT teritorinių skyrių skelbimų lentose ir NŽT interneto svetainėje ( nzt.lt). 

Pasirinkus dominantį NŽT teritorinį skyrių (kurio aptarnavimo teritorijoje yra suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas), atsiverčia detalus (pagal kadastro vietoves ir metų ketvirčius) Projektų rengimo grafikas.  

Kviečiame susipažinti su šia informacija, aktyviai NŽT teikti nustatytos formos prašymus dėl nuomos sutarčių sudarymo ir dalyvauti Projektuose.  

Suprasdama didelį žemdirbių užimtumą ir dažnai didelį aktualios informacijos srautą, NŽT visus asmenis, laikinai naudojančius valstybinę žemę kaimiškosiose teritorijose, tačiau nepateikusius prašymų išnuomoti šiuos žemės sklypus, ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki teritorijų Projektams rengti patvirtinimo, papildomai asmeniškai (registruotais laiškais) informuos apie planuojamą patvirtinti teritoriją Projektams rengti. Jiems bus pasiūlyta per 20 dienų nuo šių pranešimų išsiuntimo dienos pateikti NŽT teritoriniam skyriui prašymus išnuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Pažymėtina, kad jeigu iki 2024 m. gruodžio 31 d. asmenims suteikti laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotai jų pageidavimu bus suprojektuoti Projektuose, tačiau asmenys dar nebus sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, suteiktais valstybinės žemės plotais jie galės naudotis iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesius nuo Projekto patvirtinimo dienos.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

„Palengvinti išaugusių energetikos išteklių naštą taip pat paskatinti prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių ir gamtos apsaugos turi apimti ir socialiai jautrias ir labiau pažeidžiamas grupes. Ši finansinė paskata leis gyventi švariau, naudoti tvarius sprendimus ir atsisakyti iškastinio kuro skatiname ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams“, – sako APVA Klimato kaitos skyriaus vedėja Agnė Markauskienė.

Pasinaudoti tokia parama galėjo gyventojai, kurie socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS) buvo ne mažiau kaip 6 mėnesiai registruoti kaip socialiai remtini asmenys (t. y. nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. jiems buvo teikiama piniginė socialinė parama).

Saulės elektrinės, šilumos siurblio ar biokuro katilo įrengimas kompensuojamas iki 85 procentų pagal patvirtintus fiksuotus įkainius. Pvz. įsirengus 5 kW saulės elektrinę kompensacinė išmoka siektų 6238 eurus, o 9 kW šilumos siurblį oras-vanduo kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

Jaunystė – nuostabus laikas, spalvingas ir viltingas. Jis toks visada, Jūsų laikas nėra išimtis. Jauniems atrodo, jog vos panorėjus atsivers visi vartai ir išsipildys troškimai... Tik kartais jauni, pristigę gyvenimo patirties, ima ir pamiršta, kad ateities pagrindas – dabartis, kad vartai atsivers, jei teisingai gyvensime šiandien, jei mokysimės siekti savojo tikslo atkakliai, kryptingai, jei neišsigąsime kliūčių, jei patikėsime, kad žmogus pasiekia daug tada, kai mokosi, studijuoja, daug dirba. Peržengus mokyklos slenkstį prieš Jus atsivers visas pasaulis, kuriame yra tūkstančiai kelių, o vienas iš jų – jūsų. Mieli mūsų abiturientai, linkim gyvenime visada ieškoti ir siekti to, kas gera, gražu, tauru ir teisinga, bet niekada nenuolaidžiauti bet kokiu pavidalu pasireiškiančiam blogiui.  

Gyvenimas – tai kelionė. Žingsnis po žingsnio. Jeigu kiekvienas Jūsų žingsnis bus stulbinantis ir nepaprastas, tai toks bus ir Jūsų gyvenimas. Žvelkite žmonėms tiesiai į akis. Pojūčiai, postūmiai, troškimai, emocijos, idėjos, susitikimai... – tai Jūsų gyvenimo spalvos. Tegul jos būna šiltos ir jaukios. Neatsisakykit jaunatviškų svajonių ir vilčių, nepaleiskite savo ambicijų, kad ir kokio dydžio jos bebūtų.  Niekada nepraraskite optimizmo, nes viskas yra pasiekiama, kai to norime. Turėkite svajonę, dėl kurios būtumėte pasiruošę keliauti nors į pasaulio kraštą.

Linkim, kad Jūsų akys žibėtų net ir dėl mažmožių! Stenkitės surasti tai, kas nuolat stebintų ir teiktų džiaugsmo. Niekas kitas juk laimės nesukurs - tik Jūs patys. Užkrėskite aplinkinius džiaugsmu, būkite nuoširdūs ir mėgaukitės gyvenimu...

Norėtume palinkėti nepamiršti  mokyklos, kuri jus globojo. Kuri pažadino kūrybą, motyvaciją, galbūt ateities planus. Mokykla ruošė jus paleisti į streso, naujovių bei  gyvenimo išbandymų kasdienybę. Ir štai jūs  pradedate kitą gyvenimo etapą. Tikimės, kad net ir suklupę mokėsite pakilti! Šiandien svarbu ištarti paprastą, bet labai galingą žodį „Ačiū!“ mokytojams, kurie kantriai laukė rezultatų,  padėjo, kada reikėjo, kai nieko nebuvo šalia.  AČIŪ pedagogams, suteikusiems ne tik įspūdingą žinių bagažą, bet ir leidusiems augti kaip asmenybėms.

Mes linkime, kad egzaminų rezultatai būtų kuo aukštesni, kad šios paskutinės akimirkos mokykloje būtų pačios geriausios, kad prisimintumėte visas išdaigas ir nuotykius, kokių  čia patyrėte. Bet ,manau, svarbiausia yra palinkėti, kad rastumėte savo kelią.  Kad rastumėte tai, kas jums labiausiai patinka!

Šiandien yra labai iškilminga diena jūsų gyvenime, nuo kurios jūs esate laikomi suaugusiais ir tai labai atsakinga. Sprendimus teks priimti patiems, o tolimesnis gyvenimas priklausys tik nuo jūsų. Jūs esate jauna karta, kuri ateis pakeisti mūsų ir visos visuomenės gyvenimas priklausys nuo to, kaip jūs kursite savo gyvenimą. Nuo šiol jūs esate atsakingi už ateitį. Linkime sklandaus gyvenimo kelio, gerų draugų, sėkmės ir lengviausių išbandymų! Pasitikėkite savimi ir savo žiniomis.

Nežinom, kas parašė dainos „Vaikiškos dienos“ žodžius, bet jie skirti Jums:

Ir visada turėk sparnus, kuriais galėtum grįžti į namus,

Ir visada turėk laivus, kuriais galėtum plaukt į jūras,

Ir visada žinok gerai, kad viskas, kas svarbu, širdy sudėta,

Ir visada žinok gerai, svajonėje yra – tai bus ir žemėj vietos... 

Sėkmės dar kartą ir būkit laimingi! 

J. Ralio gimnazijos 76-os laidos abiturientų tėvai

Vasaros sezonui ir šiltiems orams įgaunant pagreitį, artėja ir grėsmė – afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso patekimas į kiaulių ūkius. Prasidėjęs uogavimo/grybavimo sezonas bei suintensyvėjusi ūkinė veikla laukuose, sudaro sąlygas žmonių ir galimai AKM užsikrėtusių šernų kelių susikirtimui. Virusą į ūkį galima parnešti ant rūbų, avalynės bei su šviežiai nupjauta žole, todėl kiaulių šėrimas termiškai neapdorota žole –  griežtai draudžiamas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog AKM yra nepagydoma ir sunki liga, pasireiškianti naminėms kiaulėms ir šernams, o jos prevencijai dar nėra patvirtintos vakcinos.

Šiuo metu Jurbarko, Kalvarijos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės ir Varėnos rajonuose išlieka padidinta rizika, AKM nustatytas 90 vietų – 186 šernams. Ypatingai daug žalos, praėjusiais metais ši liga padarė Kazlų rūdos, Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse – užsikrėtimai nustatyti kiaulių ūkiuose, vėliau ir laukinėje faunoje. Nors šiemet šiuose rajonuose situacija rami, tačiau visi kiaulių laikytojai vis tiek privalo išlikti budrūs.

Kokie klinikiniai afrikinio kiaulių maro požymiai?

Laikas nuo užsikrėtimo iki klinikinių požymių pasireiškimo trunka nuo 5 iki 15 dienų, bet šis laikas gali užsitęsti ir ilgiau. Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė. Lietuvoje ir ES pasireiškia ūmi šios ligos forma – tai labai virulentiška, sukelianti kiaulių karščiavimą iki 40,5–42 °C. Aplink ausis, uodegą, pilvą ir krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Kiaulės neėda, sutrinka jų koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju). Veislinėms kiaulėms pasireiškia abortų atvejų. Kiaulės užsikrėtusios AKM virusu nugaišta per 6–13 dienų, nuo ligos pradžios. AKM užsikrėtusios kiaulės nugaišta visos.

Kaip apsaugoti ūkį nuo AKM viruso?

Kiaulių augintojai gali ir privalo apsaugoti savo laikomas kiaules nuo AKM viruso. Tereikia laikytis minimalios higienos ir disciplinos:

- Einant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir rūbus. Tai gali būti įsispiriami guminukai ir atskiri darbo drabužiai- chalatai.
- Griežtai apriboti pašalinių asmenų patekimą pas kiaules.
- Laikyti kiaules uždarose patalpose.
- Patalpas apsaugoti nuo vabzdžių patekimo, įrengiant tinklelius ant langų.
- Nešerti šviežia žole ir virtuvės atliekomis.

Pastebėjus kiaulių elgsenos pasikeitimus tokius kaip apatija, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra ar nugaišus, gyvūno augintojas nedelsiant privalo informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą. Tai yra viena iš sąlygų, siekiant ūkiui nuostolių atlyginimo, jeigu būtų nustatytas AKM.

VMVT info.

„Šis projektas ne tik kviečia moksleivius įgyti naudingų žinių ir suvokimo apie valstybės valdymą, bet ir yra puiki galimybė mums dar kartą įsiklausyti į mintis žmonių, dėl kurių šiandien dirbame – pabendrauti su ateities Lietuvoje gyvensiančiais jaunuoliais, išgirsti jų idėjas ir pamatyti dabartį bei rytojų iš jų perspektyvos. Smalsumo ir įsiklausymo linkiu visiems „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviams“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Moksleiviams registracijos anketoje teikiama kūrybinė užduotis – trumpai atsakyti į klausimą „Kokią visuomeninę problemą pastebite savo aplinkoje (mieste, mokykloje, bendruomenėje) ir kaip ją spręstumėte?“. Užduoties atsakymai organizatoriams leis geriau susipažinti su moksleiviams svarbiais visuomeniniais klausimais ir atrinkti dalyvius, kurie turi drąsos domėtis ir galvoti apie sprendimus.

Komisija atrinks 30 baigiamųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos, besidominčių visuomeniniais klausimais ir politika. Moksleivių lauks įtraukiantys užsiėmimai ir kūrybiškos veiklos, galimybė susipažinti su valstybinių institucijų vadovais ir darbuotojais, bei savaitės užduotis, kurios tikslas – pasiūlyti sprendimus aktualiausiems valstybės klausimams.

Norinčių dalyvauti projekte registracija vyks iki liepos 28 d. Projekte dalyvauti gali paskutinius arba priešpaskutinius mokslo metus baigę moksleiviai. 

Pagrindinė informacija ir registracijos forma čia.

Projektą nuo 2009 m. kasmet organizuoja Vyriausybės kanceliarija kartu su partneriais – Nacionaliniu neformalaus švietimo centru, Lietuvos moksleivių sąjunga ir Nacionaline moksleivių akademija ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iki šiol projekte dalyvavo beveik 400 moksleivių.

Daugiau informacijos taip pat skelbiama projekto „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose. 

Policijos prevencinis drabas su mokyklomis vyksta dviem kryptimis:

· Švietimo įstaigų konsultavimas saugumo klausimais ir policijai aktualios informacijos gavimas iš švietimo įstaigų;

· Proaktyvi administracinių nusižengimų ir (ar) nusikalstamų veikų fiksavimo bei atskleidimo veikla.

Kaip vieną iš teigiamų pavyzdžių galime paminėti pastaruoju metu policijos naudojamą prevencinę priemonę, padedančia kovoti su nepilnamečių rūkymu mokyklos prieigose. Virš mokyklų paleidžiamas dronas, kuris skanuoja aplinką ir fiksuoja pertraukų metu į lauką parūkyti išeinančius moksleivius. Su filmuota medžiaga pareigūnai vyksta į mokyklas, kur administracija atpažįsta moksleivius ir pateikia jų duomenis. Moksleiviams nuo 16 metų gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Jei moksleivis jaunesnis nei 16 metų, medžiaga persiunčiama savivaldybės administracijos direktoriui, atsakomybė gali būti taikoma tėvams.

Tokios prevencinės priemonės jau vyko Kaune, Alytuje, Druskininkuose, Panevėžyje, Šiauliuose.

Pastebima, kad tokios priemonės duoda teigiamų rezultatų. Mokyklų administracijos imasi aktyvesnių veiksmų užkardyti tokius procesus, daugiau bendrauja su moksleiviais ir tėvais, kartu su pareigūnais ieško vis naujų bendradarbiavimo ir kontrolės formų.

Dar vienas siūlymas – policijos parengtos mokyklų saugumo užtikrinimo ir tobulinimo rekomendacijos, kurios artimiausiu metu bus pateiktos Švietimo mokslo ir sporto ministerijai. Įgyvendinus jas, būtų ženkliai sustiprintas moksleivių saugumas mokyklose ir jų prieigose.

Policijos departamento info.

► Birželio 2–4 d., 14–20 d. ir 24–26 d. – transporto priemonių, tarp jų ir dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Pažymėtina, kad birželio 14–20 d. prevencinė priemonė (angl. Operation Alcohol & Drugs) bus vykdoma daugelyje Europos šalių, nes ji inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). Birželio 16-ąją, penktadienį, mūsų šalyje – specialioji priemonė (angl. Operation Marathon Alcohol & Drugs).

► Birželio 7–10 d.:

– Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.).

– Privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

► Birželio 21–24 d. – dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojų kontrolė (ar šie eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių VIII skyriaus „Reikalavimai dviračių vairuotojams“ nuostatų).

► Birželio 28–30 d. – transporto priemonių vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir papildomas prevencines priemones (reidus).

Užtikrindami eismo saugumą, policijos pareigūnai taiko viešąjį, neviešąjį arba mišrųjį patruliavimo būdą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos info. 

Vakcinos gelbsti gyvybes

Skiepai yra vienintelis efektyvus būdas, apsaugantis nuo užkrečiamosios ligos, kuri gali būti labai sunki ir sukelti itin skaudžias komplikacijas ar net baigtis mirtimi. Vakcinacijos dėka išgelbėjamos gyvybės, apsaugoma visuomenė, mažinamas sergamumas ir pailgėja tikėtina gyvenimo trukmė.

„Kol nebuvo sukurta vakcinų, daug vaikų mirdavo visai maži arba visam gyvenimui tapdavo suluošinti. Juk žinome, kad skiepijant pavyko išnaikinti raupus ir suvaldyti tokias mirtinas ligas, kaip poliomielitas, taip pat užkirstas kelias begalei mirčių nuo daugelio kitų ligų, tokių kaip tymai, difterija ir kt.“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Vakcinacijos apimtys negerėja

Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vaikai nemokamai skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, hepatito B, pneumokokinės, meningokokinės, haemophilus influenzae B tipo infekcijų, nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos.

Labai svarbu, kad skiepijant nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, susidarytų pakankamas kolektyvinis imunitetas, kuris reikalingas suvaldyti ligą visuomenėje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja paskiepyti bent 90 proc. vaikų, o nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės – 95 proc.

NVSC duomenimis, Lietuvoje 2022 m. net nuo 12 užkrečiamųjų ligų paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo arba išliko nepakitęs, lyginant su 2021 m. Didžiausią susirūpinimą kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys, kurios 2022 m. dar nukrito ir tesiekė 86,46 proc. (2021 m. – 88,41 proc.).

 „Nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų jau daugiau nei dešimtmetį paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai kelia nerimą, nes ligos, nuo kurių galima apsisaugoti skiepijantis, gali tapti dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje“, – akcentuoja specialistė.

Pavojingos ligos gali atgimti

Klaidinga manyti, kad pavojingos užkrečiamos ligos išnyko, nes nebegirdime ligų protrūkių, todėl tėvai dažnai atsisako ar delsia savo atžalas paskiepyti. Specialistai paaiškina, kad užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais, sumažėjo vakcinacijos dėka, nes didelė visuomenės dalis buvo paskiepyta. „Jei tėvai ar globėjai masiškai atsisakytų ar atidėtų skiepus be priežasties, galime turėti labai liūdnų pasekmių. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad skiepų atidėjimas ar pertrūkiai gali sukelti užkrečiamųjų ligų atvejus ar net protrūkius, o laiku nepaskiepytiems asmenims gresia užkrečiamųjų ligų komplikacijos ar net mirtys“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Lietuvoje tam, kad vaikas būtų paskiepytas – būtinas tėvų ar globėjų sutikimas. Todėl šiandien, minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną, NVSC specialistai ragina tėvelius, vaikų globėjus atidžiai peržiūrėti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir laiku juos paskiepyti. Jei dėl tam tikrų priežasčių vaiką pavėlavote paskiepyti, nepamenate apie atliktus skiepus ar turite abejonių, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris suteiks informacijos ar sudarys individualų skiepų planą.

Tik aktyviai skiepydamiesi pasieksime pakankamą kolektyvinį imunitetą, kuris padės suvaldyti užkrečiamąsias ligas.

Daugiau informacijos apie skiepus galite rasti NVSC interneto svetainėje adresu

NVSC info.

Šiemet gelbėjimo darbų metu išgelbėta 13 vaikų, gaisruose vaikų aukų pavyko išvengti, o traumas juose patyrė 4 vaikai. Iš vandens telkinių šiemet ugniagesiai ištraukė 31 skenduolį, iš jų 2 vaikus.  Pernai gaisruose išgelbėti 3 vaikai, o gelbėjimo darbų metu – 40 vaikų. 

Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Lauros Jataikinos, svarbiausia – nepalikti vaikų be suaugusiųjų priežiūros.

„Vaikai yra nenuspėjami. Jiems galima daug ką paaiškinti,  bet kaip jie pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje – labai sunku nuspėti. Vaikai visada itin mėgsta išbandyti tai, ką suaugusieji draudžia“,  – teigia pareigūnė, dalydamasi gyvenimiška patirtimi.  

Kaip tėvams pasirūpinti vaikų saugumu? „Vaikui  turime paaiškinti, kodėl negalima vienaip ar kitaip elgtis, ir kas atsitiktų, jeigu jis paimtų degtukus, žirkles, peilį ar kitą pavojų galintį kelti daiktą. Žinoma, pirmiausia tokie daiktai neturėtų būti vaikams pasiekiami. Aiškinant apie pavojus ir daiktų paskirtį reikėtų pasitelkti ne tik žinias, bet ir kūrybingumą. Galima parodyti  pamokančius filmukus, pasidalinti savo  patirtimi, įdomiai papasakoti apie konkrečius įvykius, patariant, kaip elgtis, kad  nelaimių būtų išvengta“, – vardija L. Jataikina. Jos teigimu, labai svarbus ir pačių tėvų elgesys. Jei tėvai nepaiso  saugaus elgesio taisyklių, taip dažniausiai elgsis ir jų vaikai.  

Pareigūnė pataria nevengti su vaikais kalbėtis apie nelaimes: „Geriau vaikus paruošti ir neslėpti, kad yra ir kita gyvenimo pusė. Svarbu juos supažindinti su pavojingomis vietomis ir situacijomis, kad vaikai žinotų, koks pavojus jų tyko.  Negąsdinti, o ramiai ir įtaigiai paaiškinti. Svarbu, kad įvykus nelaimei,  vaikas nepanikuotų, kad žinotų, kada reikia skambinti telefono numeriu 112, o  iškilus pavojui, saugiai išeitų iš patalpų“, – teigia ji.

Be to,  labai svarbu, kad  tėvai su vaikais bendrautų, atsakytų į jų klausimus. Beje,  daugelį naudingų įgūdžių vaikams galima įdiegti žaidimų metu.  „Vaikai yra labai skirtingi. Vykdydami prevencines akcijas ar švietėjišką veiklą lankomės mokyklose ir pastebime, kad yra šešiamečių, žinančių atsakymus į daugelį klausimų, bet yra ir tokių vaikų, kurie nesidomi, nežino, nenori žinoti, nes jiems tiesiog tai neįdomu. Vaikai yra vaikai, bet juos auklėja ir  už jų saugumą pirmiausia atsako tėvai“, – tvirtina L. Jataikina.

Vykdydama prevencines akcijas ir lankydama gyventojus socialiniuose būstuose, stebėdama žmonių gyvenamąją aplinką, pareigūnė pastebi, kad šiuolaikiniai tėvai labai mažai dėmesio skiria savo vaikams: „Technologijų amžiuje tėvai paskendę telefonuose, kompiuteriuose. Tą patį jie diegia ir vaikams, kad šie jiems netrukdytų, duoda vaikams mobilųjį telefoną ir tikisi ramybės. Socialiniuose būstuose situacija dažniausiai kita: naujausių technologijų nelabai yra, bet tėvai, deja, neretai turi kitą užsiėmimą... Vaikai taip pat  lieka nuošalyje. O mokykla ne visada gali užkamšyti visas spragas“.  

L. Jataikina  su vyru augina tris vaikus:  trejų metų dvynukes ir dvylikametį sūnų. „Mūsų trimetės dar nesuvokia, kad jeigu jos paims žirkles ar kitą aštrų daiktą, gali atsitikti nelaimė. Dvynukės su pasauliu susipažįsta per knygutes, spalvindamos jas arba klausydamos joms skaitomų pasakų, istorijų. Paaugliui sūnui mokykloje yra dėstoma pamoka „Žmogaus sauga“. Jis su pagrindiniais saugos principais yra supažindintas ir namie, bet, manau, tokių žinių niekada nebus per daug. Be to, jis yra smalsus, domisi mano darbu, jam tai įdomu“, – pasakoja pareigūnė.  

L. Jataikina Vilniaus PGV dirba jau aštuonerius metus. Vilniaus Gedimino technikos universitete ji yra baigusi gaisrinės saugos specialybę. Ji beveik devynerius metus dirbo Lietuvos kariuomenėje, kur buvo atsakinga už statinių priežiūrą, vėliau – už gaisrinę saugą.  Jauna specialistė visada norėjo dirbti tik pagal specialybę, tad  perėjo į Vilniaus PGV. „Džiaugiuosi, kad  galiu rūpintis žmonių saugumu. Mėgstu savo darbą ir jaučiuosi savo vietoje“, – sako ji. 

VPGT info. 

Toks sprendimas priimtas, kadangi dėl vakar įvykusios avarijos ir sutrikusios techninės apžiūros stočių darbo ir jos informacinių sistemų veikimo bei duomenų apsikeitimo pareiškėjai negalėjo pateikti paraiškų kompensacijoms gauti.

Atsižvelgiant į tai, paraiškų teikimas pagal Klimato kaitos programos priemonę „Visuomeninio transporto ir kitų alternatyvių mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ bus pratęstas iki birželio 10 d. 12 val.

Nuo kvietimo pradžios APVA gavo daugiau nei 9 tūkst. paraiškų už daugiau nei 7 mln. eurų kompensacijoms už seno ir taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas.

Kvietimo sąlygos leidžia įsigyti po 2 vnt. ekologiškų transporto priemonių, o likusias lėšas skirti viešojo transporto bilietams ar automobilių, paspirtukų ar dviračių dalijimosi paslaugoms įsigyti. Iš viso kvietimui skirta 8 mln. eurų iš Klimato kaitos programos.

Kvietimą teikti paraiškas galima rasti ČIA

Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

Dar ne visi gyventojai žino, kad, kreipęsi numeriu 112, sulauks ne tik policijos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar greitosios medicinos pagalbos specialistų. Svarbu, kad šiuo telefonu reikėtų pranešti ir apie aplinkosauginius pažeidimus. 

Todėl aplinkosaugininkai primena, kad telefonu 112 gautą informaciją apie aplinkos apsaugos kompetencijai priskiriamus pažeidimus operatoriai iškart perduoda departamento Pranešimų priėmimo tarnybai. Tarnyba įvertina informaciją ir budintys pareigūnai priima sprendimus dėl jų valdymo ar skubaus reagavimo. 

„Apie pažeidimus mums pranešama bet kuriuo metu: darbo dienomis ir anksti ryte, ir vėlai vakare, savaitgaliais, per šventes. Pagal iš anksto sudarytą grafiką būdraujantys regionų aplinkosaugininkai pasiruošę reaguoti į pranešimus 24 valandas 7 dienas per savaitę“, – sako Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Tomas Balčiūnas. 

Visgi dažnai, įtardami aplinkosauginius pažeidimus, gyventojai informacija dalijasi socialiniuose tinkluose, todėl ji ne visada pasiekia departamentą ir pareigūnai negali skubiai reaguoti. 

„Be to, informaciją gavus per socialinius tinklus, sunkiau nustatyti pažeidimą padariusį asmenį arba sugauti jį vietoje su įkalčiais. Kad to išvengtume, raginame gyventojus nedvejoti ir skubiai skambinti 112“, – sako T. Balčiūnas. 

Jo teigimu, bendradarbiavimas su Bendruoju pagalbos centru aplinkosaugininkams itin svarbus. Pranešimą gavus per socialinius tinklus, dažnai pritrūksta duomenų apie pažeidimo aplinkybes, nebūna nurodyta tiksli vieta, informacija atkeliauja pavėluotai. 

Pranešus apie pažeidimą numeriu 112, greitai išsiaiškinama pažeidimo vieta, nustatomos kitos aplinkybės. 

Skambinkite 112, kai: 

• žalojami ar naikinami želdiniai, miško paklotė; 

• neteisėtai kertamas miškas; 

• deginamos ražienos, nenupjauta ir nesurinkta žolė, nendrės, javai ir kitos žemės ūkio kultūros; 

• teršiamas aplinkos oras deginant buitines, pramonines ir kitas atliekas (plastiką, senas padangas, baldus ir pan.); 

• atliekomis, kitomis medžiagomis teršiami vandens telkiniai, žemė, miškai; 

• netinkamai tvarkant buityje susidarančias nuotekas jos patenka į aplinką; 

• išsilieja ar kitaip į aplinką patenka pavojingos medžiagos; 

• pastebimas masinis žuvų, paukščių ar laukinių gyvūnų gaišimas; 

• brakonieriaujama, nesilaikoma žvejybos ir medžioklės reikalavimų; 

Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt        

Apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti telefonu 112.       

 Aplinkos apsaugos departamento info.

Konferencijoje bus pristatyta vaikų seksualinio išnaudojimo Lietuvoje situacijos apžvalga, ikiteisminių tyrimų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo ypatumai, teismų praktika šioje srityje, aptarti švietimo ir prevencijos klausimai. Lietuvos ir užsienio ekspertai peržiūrės turimas priemones bei susitars dėl konkrečių atsakingų institucijų įsipareigojimų, siekiant efektyviau mažinti nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjusių vaikų skaičių. Jie nuguls bendroje rezoliucijoje, kurią pasirašys Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

„Lietuvoje per pastaruosius tris metus nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų nukentėjo arti tūkstančio vaikų. Su šiuo augančiu skauduliu susiduria visa ES. Todėl teisėsauga, politikai ir NVO vienija pastangas vaikystei apginti. Nepaprastai svarbu koordinuoti veiksmus, pasitelkti naujausius įrankius ir  bendromis pastangomis stiprinti prevenciją, tyrimą bei pagalbą nukentėjusiems vaikams“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Didžiąją dalį – net  48 proc. seksualinio pobūdžio nusikaltimų, kurie padaromi vaikų atžvilgiu,  sudaro disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose atvaizduojami vaikai. Pernai Lietuvos policiją iš JAV Nacionalinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centro (NCMEC) pasiekė 4900 pranešimų apie internete Lietuvoje aptiktas seksualinio turinio vaizdo medžiagas, kuriose vaizduojami vaikai. Šiemet per 3 mėnesius  jau turime 2200 tokių pranešimų. 

Renginys bus transliuojamas ir youtube platformoje:
https://www.youtube.com/watch?v=qX2UZE10TOk

Renginys skirtas valstybinių institucijų ekspertams, nevyriausybinių organizacijų atstovams ir suinteresuotiems asmenims. 

Konferencijos programą rasite čia.

 „Sudaromos teisinės sąlygos leis įgyvendinti tarptautinių 5G transporto koridorių projektą ir užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšį tokiuose transeuropiniam transporto tinklui priklausančiuose keliuose, kaip magistralė „Via Baltica“, sudarys sąlygas ateityje savavaldžių transporto priemonių naudojimui keliuose“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

 Šiuo metu Lietuvos teritorijoje esančiose europinėse magistralėse nėra reikiamos infrastruktūros nepertraukiamam 5G ryšiui užtikrinti.
 
Minėtų teisės aktų pakeitimai užtikrins galimybę šalia kelių statyti ryšių bokštus, jie bus laikomi kelio statiniais. Taip pat bus sudaryta galimybė nustatyti servitutą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatų). Tai leis transporto koridorius padengti nepertraukiamu 5G ryšiu, valstybinės reikšmės keliuose plėtoti skaitmenines paslaugas, savavaldžių transporto priemonių infrastruktūrą bei miestuose ir miesteliuose užtikrinti mobiliojo ryšio aprėptį ir kokybę, tenkinančią vartotojų poreikius.
 
„5G ryšiu pagrįstų technologijų kūrimas vertinamas kaip pagrindinis susisiekimo inovacijų variklis, taigi tinkamos infrastruktūros kūrimas turės didelį poveikį Lietuvos konkurencingumui inovacijų ir jų taikymo srityje“, – teigia ministras.

 Priėmus teisės aktų pakeitimus, ryšio operatoriai galės sparčiau ir sklandžiau Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšio tinklus ir sistemas. Vientisas, nepertraukiamas 5G ryšys ir infrastruktūros aprėptis leis verslui plėtoti intelektinių transporto sistemų, daiktų interneto sprendimus, savavaldžių transporto priemonių sistemas ir kitas duomenimis grįstas viešąsias komercines paslaugas.

Be to, užtikrinus galimybę ryšių bokštus statyti valstybinėje žemėje, bus galima siekti Europos Sąjungos finansinės priemonės „CEF Digital“ finansavimo tarptautinių 5G transporto koridorių projektui, numatančiam tarptautiniame transporto koridoriuje „Via Baltica“ užtikrinti nepertraukiamo 5G ryšio paslaugas.

lrv lt inf 

„Šiai  reformai keliami pagrindiniai tikslai – suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros. Šie tikslai yra susiję tarpusavyje, tad, siekiant veiksmingo rezultato, buvo rastas sprendimas, kaip viename pakete užkoduoti tiek infrastruktūros, tiek teisingumo vykdymo kokybės rodiklius. Džiaugiuosi, kad nuo pirmųjų reformos dienų dirbdami su Teisėjų taryba vienodai matome šios reformos naudas bei tikimės, kad jas įžvelgs ir kiti partneriai“, – teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Inicijuotais pakeitimais įgyvendinamos ir Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos, raginusios ieškoti sprendimų dėl minimalaus teismo (teismo rūmų) dydžio, optimalaus teisėjų skaičiaus ir teisėjų specializacijos poreikio bei  teisėjų darbo krūvio tolygumo.

Teismų reformoje pirmiausia yra numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo projektu būtų apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra. Apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo, kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu. Kartu numatyta papildoma galimybė bylos šaliai reikalaujant pasinaudoti teismo vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ar kita įranga to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų patalpose, kur šaliai tektų atvykti, jei byla žodinio proceso tvarka būtų nagrinėjama gyvai.

Optimizuotoje teismų sistemoje, pasinaudojant gerąja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi  organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje, taip pat bus ieškoma platesnių išvažiuojamųjų posėdžių organizavimo kitose patalpose, pavyzdžiui, suteiktose savivaldybės, galimybių.   

Įgyvendinus siūlomą reformą daugelyje apylinkių teismų bus užtikrinta teisėjų specializacija. O tai yra būtina prielaida tiek didesnei vykdomo teisingumo kokybei, tiek greitesniam, efektyvesniam bylų nagrinėjimui.

Optimizuojant apylinkių teismų tinklą, įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.

Tam, jog teisminiai procesai būtų efektyvesni, kartu su teismų reforma siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leis didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka (papildomai apie 30 000 civilinių bylų, kas sudarytų apie 21 proc. visų gautų civilinių bylų skaičiaus), automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.

Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės nuomone, ši reforma – vienas iš žingsnių, siekiant spręsti apylinkių teismų veiklos problemas. Pateiktais pasiūlymais siekiama kompleksiškai spręsti tolygesnio teisėjų darbo krūvio problemas, užtikrinti prielaidas teisėjų specializacijai, kad žmonėms būtų garantuotas vienodos kokybės ir greičio teisingumas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, o teisėjams, gaunantiems vienodą atlyginimą – vienodos darbo sąlygos visoje Lietuvoje.

Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais skaičiavimais, įgyvendinus reformą, per tris reformos įgyvendinimo etapus (iki 2026 metų) būtų sutaupyta apie 4 351 tūkst. Eur, kurie galėtų būti panaudoti teismų personalo skatinimui, užtikrinant jų lojalumą sistemai, ir inovacijų plėtrai teismuose.

Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovės Dijanos Šinkūnienės: „Mūsų vaikų dienotvarkės perpildytos mokslų ir laisvalaikio užsiėmimų, todėl norisi, kad saugumo internete įgūdžiai taptų savaime suprantamu dalyku, neskiriant tam daug papildomų pastangų. Tikime, kad šiuos gebėjimus ugdyti padės ir mūsų parengti 20 žingsnių.“

Asmens duomenys – bet kokia informacija apie žmogų, kurio tapatybė žinoma arba kurio tapatybę galima sužinoti tiesiogiai ir netiesiogiai: vardas, pavardė, asmens kodas, piršto atspaudas, mokinio pažymėjimo numeris, pseudonimas, slapyvardis, veido atvaizdas, akies rainelė, automobilio valstybinis numeris, telefono numeris, IP adresas, naršymo istorija internete, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir kt.

Kaskart jungdamiesi prie interneto paliekame skaitmeninius pėdsakus. Šie pėdsakai yra mūsų elgesio internete įrašai, grįsti asmens duomenimis, kuriais dalijamės, ir mūsų veikla internete, pavyzdžiui, interneto puslapiai, kuriuose lankomės, patiktukai socialiniuose tinkluose, įvairios informacijos siuntimasis.

Visos įmonės ir valstybinės institucijos, kurios tvarko asmens duomenis, yra įpareigotos tai daryti tinkamai ir rūpestingai. Šias pareigas joms nustato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), teisės aktas, numatantis bendras asmens duomenų apsaugos taisykles visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Tačiau nepakanka, kad tik kiti stengtųsi apsaugoti mūsų asmens duomenis. Nuo to laiko, kai žengiame pirmuosius žingsnius internete, turime būti budrūs ir atidūs tiek mes patys, tiek mūsų vaikai. Tuo pasirūpinti padės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos parengtos gairės:

20 žingsnių vaikams ir paaugliams, kaip apsaugoti savo asmens duomenis internete ČIA 

 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos inf.

Gegužės 31 dieną Lietuvos kariuomenė iš Nacionalinio transplantacijos biuro gavo prašymą padėti skubiai pergabenti donorinį organą iš Kauno į Vilnių.

Apie 14 val. medikų grupė su donoro organu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu MI-8T pasiekė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Po sėkmingai įvykdytos užduoties KOP sraigtasparnis grįžo į dislokacijos postą Kaune, kur toliau tęsia budėjimą.

Donoro organų gabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės užduočių taikos metu. 

Lietuvos kariuomenės inf.

Neribotas priėmimas stojantiesiems į prioritetines specialybes

„Norime paskatinti stojančiuosius rinktis tokias specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai. Todėl numatome neriboti priėmimo į prioritetinėmis laikomas studijų kryptis – siekiame, kad jas pasirinkę stojantieji, tenkinantys stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus, galėtų studijuoti nemokamai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Šiemet prioritetinėmis studijų kryptimis yra laikomos trūkstamiausių specializacijų pedagogika, informacinės technologijos, matematika, inžinerija, slauga ir akušerija bei pareigūnų rengimas.

Stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose reikia būti išlaikius bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali egzaminų išlaikymo riba – 16 balų.

Stojant į universitetus, 5 iš privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7, į kolegijas – ne mažesnis nei 6.

Minimalus stojamasis konkursinis balas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose yra 5,4, o kolegijose, taip pat stojantiesiems į trumposios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, – 4,3.

Būsimiems pedagogams – virš 500 eurų siekiančios stipendijos

Didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkę studentai turės galimybę gauti tikslines stipendijas.

Įstojusieji į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas, priklausomai nuo akademinių rezultatų, galės kas mėnesį gauti 319 eurų (6,5 BSI) dydžio paramą.

Minėtų specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentai galės gauti tikslinę išmoką, kuri siekia 539 eurų (11 BSI). Tikslinė išmoka numatyta studentams, kurie sudarys sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigos baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Stojančiųjų į pedagogikos studijas daugėja jau trejus metus iš eilės. Pernai 1 084 jaunuoliai (iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose) pasirinko universitetuose ir kolegijose studijuoti pagal pedagogikos studijų krypties bakalauro programas. Tai yra šimtu daugiau nei 2021 m. (984) ir 186 studentais daugiau nei 2020 m. (898).

Profesinėse mokyklose – daugiausia valstybės finansuojamų vietų inžinerijai

2023 m. daugiausia valstybės finansuojamų vietų profesinio mokymo įstaigose paskirstyta inžinerijos ir inžinerinių profesijų srities mokymo programoms (4,4 tūkst. vietų).

Šalies profesinės mokyklos taip pat tikisi sulaukti nemažo būrio stojančiųjų į paslaugų asmenims (3,6 tūkst. vietų), architektūros ir statybos (2,2 tūkst.), sveikatos priežiūros (2 tūkst. vietų) bei verslo ir administravimo (1,5 tūkst.) sričių mokymo programas.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas datos

Priėmimą sudaro du etapai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti nuo birželio 1 d. iki liepos 28 d. 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 4 d. 16 val. tiek elektroniniu būdu, tiek atvykus į aukštąją mokyklą.

Nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. norintieji stoti į menų studijas galės dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje. Stojamųjų egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 27 d.

Rugpjūčio 7–10 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape, o rugpjūčio 21–24 d. – antrajame etape.

Priėmimo į profesines mokyklas datos

Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 7 d. Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Stojantieji profesinio mokymo sutartis sudaryti galės rugpjūčio 14–17 d.

Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 21–27 d., o sutarčių sudarymas su profesinio mokymo įstaigomis – rugpjūčio 30–31 d.

Daugiau informacijos apie priėmimą į trumposios, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bei profesinio mokymo programas galima rasti LAMA BPO interneto svetainėje

Atėjus vasarai džiaugiamės saulės spinduliais, gyvename džiugiomis emocijomis, matuojamės akinius nuo saulės, maudymosi kostiumus ir skrybėles. Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ šiemet kviečia pasimatuoti skaitymą ir knygą! Esame įsitikinę: skaitymas tau tinka! Juk 2022 m. į skaitymo skatinimo akciją „Vasara su knyga“ įsitraukė per 30 tūkst. dalyvių, iššūkį įveikė net 22 698 dalyviai, ir jų skaičius kasmet auga.

Skaityk kaimo, miestelio, miesto ar didmiesčio bibliotekoje

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija priimti iššūkį kviečia įvairaus amžiaus ir įvairiais formatais skaitančius dalyvius. Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Taigi, priimti ir įveikti iššūkį padės artimiausia biblioteka.

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentės Danguolės Abazoriuvienės įsitikinimu, „Iššūkis „Vasara su knyga“ – puiki priemonė, stiprinanti ryšį su knyga, su kitu žmogumi, skatinanti visuomenės įsitraukimą į skaitymą. Tai tarsi savotiškos varžytuvės, turinčios kilnų tikslą – telkti bendruomenę, skatinančios tobulėti. Smagu, kad į šią akciją įsitraukia vis daugiau kaimiškųjų vietovių skaitytojų. Skaitantis žmogus yra gražesnis, sveikesnis ir emociškai stabilesnis, gebantis įveikti ne vieną iššūkį“.

Ką skaityti?

Šiemet akcija pateiks naujovę – skaityti kvies ir įdomiausių bei mylimiausių knygų pasiūlymais dalysis net trys skaitymo ambasadorės, trys menininkės: vaikų amžiaus grupės ambasadorė – Sigutė Ach, paauglių – Ilona Ežerinytė ir suaugusiųjų – Jurga Šeduikytė. „Skaitymas man siejasi su laisvu laiku. Fantazijai išsiskleisti reikia erdvės“, – teigia J. Šeduikytė, ir argi tai nėra puiki galimybė būtent šiai vasarai? O ką ji patartų visai neskaitantiems? „Galite apsiauti bėgimo

batelius, įsikišti ausines ir pradėti nuo audioknygos. Arba paprašyti skaitančio draugo, kad duotų paskaityti jam labiausiai patikusią knygą. Man dar labai patinka nueiti į šviežiomis knygomis kvepiantį knygyną ir užklausti, ką rekomenduotų pardavėja. Aišku, prieš tai papasakojus jai, ką pats mėgsti gyvenime ir ko ne“, – siūlo dainininkė, kompozitorė, aktorė ir rašytoja J. Šeduikytė, jau ne pirmus metus raginanti priimti vasaros skaitymo iššūkį.

Skaitymo ambasadorės knygų rekomendacijas pateiks vasaros pradžioje interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt bei „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Penkios užduotys

Dalyvauti vasaros skaitymo akcijoje paprasta: užsiregistruok svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitęs (-iusi) knygas suvesk jų pavadinimus. Jeigu reikia, paprašyk bibliotekininko pagalbos. Štai kokias užduotis prisieis įveikti nusprendusiems priimti iššūkį:

1. Perskaityk knygą, kurios pavadinime minimas vietovardis (skaitytojų pasiūlyta užduotis)

2. Perskaityk knygą, kuri buvo ekranizuota

3. Perskaityk fantastinę knygą

4. Perskaityk negrožinę knygą

5. Perskaityk knygą apie laisvę

Be skaitymo ambasadorių rekomendacijų, akcijos interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose bus skelbiami ir bibliotekininkų rekomenduojamų knygų sąrašai pagal kiekvieną užduotį.

Skaityk įvairiais formatais

Negali skaityti knygos tradiciniu formatu? Tačiau tikrai gali priimti iššūkį „Vasara su knyga“!

„Skaitytojai, dėl individualių poreikių besirenkantys kitokius skaitymo būdus – garsinę knygą ar kitą jiems patogų skaitmeninį knygos formatą – jau ne pirmus metus dalyvauja skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“, – sako Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB), įkūrusios ir administruojančios virtualią biblioteką ELVIS, direktorė Inga Davidonienė. – Tarp šių skaitytojų – žmonės, turintys regos problemų, skaitymo sutrikimą (disleksiją) ar fizinę negalią, dėl kurios negali laikyti knygos, perversti puslapių ar sėdėti. Ir nors ELVIS skaitytojai yra labai „darbštūs“ – per metus vidutinis skaitytojas įveikia net 60 garsinių knygų, o labiausiai atsidavę perskaito ir kelis šimtus – skaitymo iššūkyje dar

nė karto nesame laimėję pagrindinio prizo. Bet ELVIS skaitytojams ne prizas yra svarbiausia. Daugelis sako, kad garsinė knyga grąžino skaitymo džiaugsmą ir atvėrė visai kitokias skaitymo patirtis – garsinės knygos galima klausytis išėjus pasivaikščioti, kelionėje ar dirbant nuobodžius buities darbus. „Atsisėdi po kaštonu ir klausai“, sako viena mūsų ištikima skaitytoja.“

Nors, kaip pažymi I. Davidonienė, LAB yra pajėgi įgarsinti tik 15 proc. visų Lietuvoje išleidžiamų knygų, tad ELVIS skaitytojams knygų pasirinkimas yra kiek mažesnis, nei tiems, kurie gali skaityti įprastas spausdintas knygas, tačiau siekdama didesnio skaitmeninių leidinių prieinamumo, Lietuvos audiosensorinė biblioteka pradėjo įgyvendinti ES finansuojamą projektą „ELVIS – pritaikytų medijų platforma“, tariasi su šalies leidėjais ir tikisi, kad įtraukios leidybos situacija Lietuvoje pagerės.

Įveik iššūkį ir laimėk prizų

Kai ir kasmet, rengti akciją organizatoriams padeda visas būrys draugų bei partnerių. Pagrindinius prizus šiemet įsteigė įmonė „Hobbyshop“, kuri pasiūlė ir šių metų akcijos naujieną – Stalo žaidimų iššūkį.

Visi įveikusieji vasaros knygų iššūkį dalyvaus loterijoje, kurios laimėtojų laukia dovanos. O jų nepritrūks, nes akcijai talkina leidyklos „Alma littera“, „Nieko rimto“, „Kitos knygos“, „Vaga“, „Aukso žuvys“, „Terra Publica“, labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, įmonės „Dimo“, Antanukas.lt, „Urtės tekstilė“, „Muilo virtuvė“, „Finaneta“, Pazymetas.lt, „Rūta“, „Lieta dėlionės“, „Kavos draugas“, Patogupirkti.lt.

Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.

Akcijos draugai – virtuali biblioteka ELVIS, „Biblioteka visiems“, pagrindinis informacinis partneris – LRT.

„Hobbyshop“ stalo žaidimų iššūkis visai šeimai

Įmonė „Hobbyshop“ vasaros skaitymo akcijos metu surengs stalo žaidimų iššūkį. Paskelbus iššūkio startą, lankytojai bus kviečiami į bibliotekas žaisti žaidimų, žaisdami nusifotografuoti, nuotrauką įkelti į savo socialinius tinklus ir pažymėti atitinkamomis grotažymėmis. Iššūkio pabaigoje

bus paskelbti penki nugalėtojai – po vieną iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos regionų, kuriems bus įteikta po asmeninį stalo žaidimų komplektą. Informacija apie stalo žaidimų iššūkio pradžią ir bibliotekų sąrašas bus paskelbtas jau netrukus „Vasaros su knyga“ bei dalyvaujančių bibliotekų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Skaito visa Lietuva

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitymo skatinimo grupės vadovė Laura Lukoševičiūtė tikisi, kad šią vasarą skaitymo džiaugsmas pasieks dar daugiau žmonių, o juos įkvėpti padės skaitymo ambasadorės Sigutė Ach, Ilona Ežerinytė ir Jurga Šeduikytė: „Tikimės, jog šis iššūkis bus proga atrasti naujų, įkvepiančių istorijų. O su šių metų naujiena – Lietuvos kultūros tarybos finansuojamu projektu „Metai su knyga“ kviesime skaityti toliau – visus metus!“

Šiemet pirmą kartą vykdomas projektas „Metai su knyga“ siūlo sezono knygų aptarimus, susitikimus su skaitymo ambasadorėmis bei literatūrines edukacijas visuose Lietuvos kampeliuose. L. Lukoševičiūtė primena, kad dalyvaujant skaitymo iššūkyje, verta pasinaudoti nemokama tarpbibliotekinio abonemento (TBA) paslauga – knygą pasiskolinti iš bet kurios viešosios bibliotekos.

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Nuo 2016 m. vasaros metu vykdoma akcija yra LR kultūros ministerijos Skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos dalis.

Skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ organizatorių informacija 

Vyriausybės nutarimu nustatytas tiekėjo UAB „Ignitis“ gamtinių dujų vartotojams dalies kompensavimo dydis – 0,63 Eur/m3 su PVM. Toks dydis užtikrins, kad gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrąjį pusmetį nedidės. Gamtinių dujų tiekimo kainos dalies kompensavimo dydis bus taikomas nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

Remiantis gamtinių dujų tiekėjų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateiktais gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams projektais, prognozuojami gamtinių dujų tarifai, palyginti su taikomais tarifais, didėja daugiau kaip 40 procentų tik gamtinių dujų tiekėjo UAB „Ignitis“.

Įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros energijos rinkos kainas ir VERT prognozes antrajam šių metų pusmečiui, poreikio kompensuoti visuomeninius elektros energijos tarifus ir elektros energijos garantinio tiekimo kainą nėra.

Atsižvelgiant, kad nuo š. m. liepos mėnesio kompensacijų už elektrą neliks, buitiniai vartotojai raginami įvertinti savo turimas sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais bei turi galimybę pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją, siūlantį vartotojui priimtiniausią elektros energijos kainą.

Taip pat sudaryta palanki teisinė aplinka, kuri užtikrina galimybę nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams sumažinti buitiniams elektros energijos vartotojams kainas.

Antrajam pusmečiui nustatyta visuomeninio tiekimo kaina – 0,227 Eur/kWh (dabar – 0,28 Eur/kWh). Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, visų trijų pagrindinių tiekėjų siūlomos 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai yra 0,18–0,34 Eur/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,24–0,33 Eur/kWh (vienos laiko zonos). Planų su fiksuota elektros energijos kaina (24 mėn.) 1 kWh vidutinė kaina siekia 0,259 Eur/kWh (dvi laiko zonos) ir 0,267 Eur/kWh (viena laiko zona).

Suvažiavime dalyvauja 186 delegatai – savivaldybių vadovai ir tarybų nariai – iš visų 60-ies šalies savivaldybių.

„Pasitikėjimas, kurį man šiandien išreiškė kolegos, yra dvigubai svarbus. Priimu tai ne tik kaip aukščiausią asociacijos pasiektų rezultatų įvertinimą, bet ir kaip mandatą imtis lyderystės ir veiksmų, kuriančių skaidresnę ir stipresnę vietos savivaldą,“ – teigia M. Sinkevičius.

Suvažiavime pristatydamas LSA veiklą, jis išskyrė du pagrindinius pastaraisiais metais pasiektus ypač svarbius tikslus. Tai –  Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimas ir lankstesnio skolinimosi įtvirtinimas, kuris suteikia savivaldybėms daugiau galimybių vykdyti investicinius projektus, bei disponavimo valstybine žeme teisės perdavimas savivaldybėms, leisiantis joms savarankiškai ir  efektyviai planuoti vietos teritorijas, sparčiau įgyvendinti statybų procesus, pritraukti daugiau investicijų.

Suvažiavime M. Sinkevičius taip pat kalbėjo apie naująjį vietos savivaldos modelį ir jau identifikuotas jo reglamentavimo spragas, savivaldybių finansinį savarankiškumą, tendencijas švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, komunalinių paslaugų, susisiekimo, žaliosios transformacijos ir kitose srityse.

„LSA uždavinys yra vertinti kiekvieną sritį pagal tai, kiek joje vietos savivalda turi erdvės, galimybių ir įrankių veikti savarankiškai. Savarankiškumą suprantame ne tik kaip finansinį, bet ir kaip laisvę priimti gyventojų interesus atitinkančius atsakingus sprendimus,“ – sakė LSA vadovas.

Suvažiavime buvo priimta rezoliucija dėl Regionų plėtros programos įgyvendinimo. Joje akcentuojama, kad nors 2022-2030 metų Regionų plėtros programoje suplanuota 1,6 mlrd. eurų Lietuvai skirtos Europos Sąjungos fondų paramos, su kuria savivaldybės turi unikalią galimybę inicijuoti ilgalaikius pokyčius ir investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą regionuose, tačiau dėl centrinės valdžios institucijų delsimo nei vienas savivaldybių jau parengtas investicinis projektas negali būti pradėtas.

„Regioninis planavimas vis dar yra per daug centralizuotas, paremtas atskirų ministerijų „iš viršaus“ suplanuotomis priemonėmis bei „nuleistais“ įpareigojimais, kurie nebūtinai atliepia pačių regionų identifikuotus poreikius,“ – teigiama rezoliucijoje.

Turint galvoje, kad ES finansinė perspektyva jau įpusėjo, rezoliucijoje Vyriausybė raginama nedelsiant imtis konkrečių veiksmų užtikrinant, kad ministerijos kuo greičiau patvirtintų visų regioninių pažangos priemonių finansavimo gaires ir pradėtų įgyvendinti šias priemones, o Seimas  – inicijuoti nacionalinės regioninės politikos ir Regionų plėtros programos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

 LSA Info.

„Pakalikai“ darželio kieme padegė žaidimų namelį ir susižeidė sprukdami paspirtukais. Visa laimė, kad tai buvo tik imitacija, mokomosios pratybos, kuriomis siekėme atkreipti ypatingą dėmesį į darželinio amžiaus vaikų saugumą, ypač dviratininkų, paspirtukininkų, pėsčiųjų, apsaugant nuo nelaimingų atsitikimų keliuose, žaidžiant laisvalaikiu, primenant eismo saugumo taisykles bei atsakomybę vietos bendruomenei.

Šis renginys darželyje organizuojamas jau antrą kartą. Jis sulaukia didelio vaikų dėmesio. Darželinio amžiaus ugdytiniai dėl savo jauno amžiaus negeba realiai vertinti jiems kylančių pavojų. Neturėdami pakankamai žinių ir įgūdžių jie negeba tinkamai reaguoti, nežino, kur kreiptis ir kaip teisingai kviesti pagalbą.

Skirtingų pagalbos tarnybų atstovai demonstravo profesionalius veiksmus praktinėse situacijose: priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai gesino „gaisrą“, greitosios pagalbos stoties paramedikai suteikė pirmąją pagalbą „nukentėjusiems“ paspirtukų vairuotojams, policijos pareigūnai vaikams priminė, kaip saugiai elgtis gatvėje pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams, kaip iškviesti pagalbą.

Pagalbos tarnybų atstovai noriai talkino darželio bendruomenei organizuojant prevencinę-projektinę dieną ,,Saugus ‒ tai laimingas” ir kantriai dalijosi savo profesinėmis žiniomis su mažaisiais darželio ugdytiniais.

,,Dobilas" info. ir nuotr.

Minėjimo metu vyks G. Kanovičiaus romano „Miestelio romansas” skaitymas. Kviečiame miesto gyventojus prisidėti prie akcijos. Norint dalyvauti iki birželio 7d. kviečiame užpildyti dalyvio anketą, kiekvienam dalyviui bus skiriamas 10 min. skaitymo laikas. Pilietinės akcijos vieta bus tikslinama.

Pagrindinė minėjimo idėja, kad romaną įskaito ne aktoriai, o vietiniai gyventojai. Tokiu būdu norima pabrėžti, kad žydiškoji atmintis yra viso Jonavos miesto gyventojų dalis.

Nuoroda į anketą:

https://docs.google.com/spreadsheets/d/1SGLr-hAeshmDbHvhtxg1GpEzABU09b4WQSPpzJso4Us/edit?usp=sharing 

Susitikime, kuriame dalyvavo abiejų institucijų atstovai, aptarti bendri veiksmai brandos egzaminų sesijos metu siekiant, kad laiku būtų užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimo atvejams.

„Nors rimtesnių incidentų vykstant brandos egzaminams pastaraisiais metais nepasitaikė, vis dėlto negalima visiškai atmesti nusikalstamų veiksmų tikimybės, tarkime, kai norintys pasipelnyti internete abiturientams siūlo įsigyti neva nutekintas egzaminų užduotis. Profesionali ir veiksminga policijos pareigūnų pagalba tokiais atvejais būna nepakeičiama, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. – Ilgametė bendradarbiavimo patirtis leidžia tikėtis, kad ir šiais metais nebus susidurta nei su rimtesniais brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimais, nei su sunkesniais sukčiavimo ar kitos nusikalstamos veikos atvejais.“ 

Valstybinio brandos egzamino užduotys – tarnybos paslaptį sudarantys dokumentai – išlieka įslaptintos iki to laiko, kol būna pristatytos į egzamino patalpą ir nustatyta tvarka atidaromi vokai. Paviešinusiems ar įsigijusiems egzaminų užduotis gresia baudžiamoji atsakomybė.

Kriminalinės policijos biuro teigimu, situacija bus stebima atidžiai. Ir brandos egzaminų sesijos išvakarėse, ir jos metu pareigūnai vykdo tikslinę informacijos, susijusios su egzaminais, stebėseną interneto socialiniuose tinkluose. NŠA darbuotojai ir policijos pareigūnai siekia užkirsti kelią sukčiautojų bandymams pasinaudoti abiturientų patiklumu ir įsiūlyti jiems neva tikras egzaminų užduotis. 

„Kaip ir kasmet, policija skirs resursų ir stebės elektroninę erdvę, fiksuos ir bandys užkardyti nesąžiningus bandymus platinti egzaminų užduotis ar vykdyti kitus neteisėtus veiksmus “, – sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas.

Policijos pareigūnai perspėja, kad asmenys, besiruošiantys tiesiogiai arba internete parduoti ar įsigyti egzaminų užduotis, net jeigu jos žinomai neatitinka realybės, visais atvejais sulauks teisėsaugos dėmesio ir bus baudžiami įstatymo numatyta tvarka.

Visų, kurie yra pastebėję siūlymų parduoti egzaminų užduotis, prašoma apie tai pranešti Nacionalinei švietimo agentūrai el. paštu info@nsa.smm.lt. Policiją galima informuoti paliekant pranešimą tinklapyje www.epolicija.lt arba skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112.

Lietuvos policijos inf. 

Ukrainos piliečių vairuotojų pažymėjimai Lietuvoje jau pripažįstami, tačiau įsigaliojus šiam susitarimui, keičiant A ir B kategorijų vairuotojų pažymėjimus ukrainiečiams nebereikės laikyti vairavimo egzamino. Sutarimas įsigalios per keletą mėnesių, kai abiejose šalyse bus atliktos teisės aktuose numatytos procedūros.

„Pasirašėme susitarimą, kurio labai laukia Lietuvoje gyvenantys Ukrainos žmonės. Visapusiškai palaikome Ukrainą ir darome viską, kad užtikrintume kuo patogesnį paslaugų teikimą Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams“, – sako ministrė A. Bilotaitė. 

Susitikimo metu aptarti ir kiti aktualūs su Rusijos karu Ukrainoje susiję klausimai, tolimesnis paramos teikimas. Lietuvos vidaus reikalų sistemos institucijos Ukrainai jau yra perdavusios 5 mln. vertės paramos ginklais, gaisrine gelbėjimo įranga, apsaugine apranga, transporto priemonėmis. Prieš savaitę Valstybės sienos apsaugos tarnyba perdavė 6 automobilius, skirtus Ukrainos sienos apsaugai. 

Dar beveik 1 mln. eurų. vertės paramos paketas, planuojama, nuo Rusijos agresijos kenčiančią šalį pasieks birželio mėnesį.

Vidaus reikalų ministerijos inf. 

Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) nuo birželio 1 d. kompensacijos rūšies kodai „1“, „2“, „6“, „7“ ir „13“ negalės būti naudojami ir bus matomi tik pirmiau minėti 3 kompensacijos rūšies kodai.

Iki birželio 1 d. išrašyti receptai, kuriuose nurodyti iki birželio 1 d. galioję kompensacijos rūšies kodai ir kompensacijos rūšys, galios recepte nurodytą galiojimo laiką.

Naujasis ministro įsakymas taip pat numato ir griežtesnę receptinių vaistų išdavimo tvarką. Nuo rugpjūčio 1 d., vaistus, kurių veiklioji medžiaga pregabalinas, atvejais, kai jie skiriami kaip nekompensuojamieji ir išimtinais atvejais (pvz. kai nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto dėl gydymo įstaigos informacinės sistemos veikimo sutrikimo ir gydytojas neturi techninių galimybių naudotis ESPBI IS per e. sveikatos portalą) išrašomi popieriniuose receptuose. Tokiais atvejais gydytojas juos turės išrašyti tik 2 formos specialiuosiuose receptų blankuose. Jei pirmiau minėtas vaistas išrašomas kaip kompensuojamasis, turės būti pildomas tik 3 formos ar 3 formos (išimties atvejams) recepto blankas, 2 formos specialiojo recepto blanko tokiu atveju pildyti nereikia. Minėto vaisto išrašymo tvarka elektroniniuose receptuose nesikeičia.

Taip pat nuo rugpjūčio 1 d. sugriežtės receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas ir somatropinas, išdavimo tvarka – 1 formos popieriniai receptai, pagal kuriuos vaistinės išduos minėtus vaistus, vaistinėse turės būti saugomi 1 metus. Minėtų vaistų taip pat nebus galima išduoti be recepto. Taip bus užkertamas kelias vaistus, kurių veiklioji medžiaga yra semagliutidas ir somatropinas, piktnaudžiaujant įsigyti vaistinėse be recepto arba su tuo pačiu popieriniu receptu kelis kartus.

SAM Komunikacijos skyrius

Dažniau užsikrečia vasarą

Dėl planinio skiepijimo stabligė Lietuvoje nėra itin dažnai pasitaikanti liga, kasmet vidutiniškai užregistruojami 1–2 stabligės atvejai. 2010–2022 m. Lietuvoje iš viso užfiksuota 19 stabligės atvejų, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Šiemet per keturis mėnesius (sausio–balandžio mėn.) šalyje užregistruoti jau 3 stabligės atvejai (vienas asmuo priklausė 18–24 m., du – 25–44 m. amžiaus grupėms).

Analizuojant daugiametį sergamumą šia liga, matyti, kad stablige žmonės užsikrečia visais metų laikais, tačiau dažniau – vasarą. Manoma, kad tai susiję su žmogaus darbine veikla (sode, žemės ūkyje).

Kas 10 metų skiepijami nemokamai

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai – efektyviausia apsisaugojimo priemonė. 

Lietuvoje skiepai nuo stabligės yra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Specialistai primena, kad vyresni nei 25-erių metų amžiaus žmonės kas dešimtmetį nuo stabligės yra skiepijami valstybės lėšomis.

Bakterijos dažniausiai randamos dirvožemyje

Stabligės infekcijos šaltinis – įvairūs gyvūnai (arkliai, galvijai, avys, šunys, katės), kurių žarnyne gyvena stabligės bakterijos. Su išmatomis sukėlėjai išsiskiria į aplinką ir virtę sporomis ilgai išlieka dirvožemyje. Todėl net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar kitu daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimi. Stabligės sukėlėjas taip pat į žmogaus organizmą gali patekti per stiprius odos nudegimus, atvirus kaulų lūžius, gangreną.

Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi, nes nuo sergančio žmogaus šia liga neužsikrečiama.

Pasireiškia raumenų spazmais

Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ar net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.

NVSC info.

Per akciją aplinkosaugininkai iš pažeidėjų paėmė 574 įrankius: 101 mėgėjų žvejybos, 465 ne mėgėjų žvejybos ir 8 kitus įrankius. Taip pat paimtos 6 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. 

Akcijos metu aplinkosaugininkai nustatė ir neteisėtų lydekų žvejybos atvejų, kai lydekos buvo sugautos arba buvo naudojami draudžiami šiuo laikotarpiu naudoti žvejybos įrankiai. Per akcijos laikotarpį padaryta žala aplinkai siekia 113 029,80 Eur. 

„Kad būtų apsaugoti lydekų, kitų žuvų ištekliai ir būtų išaiškinti šiurkštūs pažeidimai, kaip ir kasmet dirbome ypač nuosekliai ir sistemingai. Nustatėme daug šiurkščių pažeidimų naudojant tinklinius įrankius. Daug laiko skyrėme žvejų mėgėjų konsultavimui, kadangi smulkūs pažeidimai labai dažnai padaromi iš paprasto nežinojimo“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė. 

Aplinkosaugininkė primena, kad šiurkštūs pažeidimai – tai pažeidimai, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, šiurkščiai pažeidžiant verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarką.

Aplinkosaugininkė primena, kad šiurkštūs pažeidimai – tai pažeidimai, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, šiurkščiai pažeidžiant verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarką.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai už pagalbą akcijos laikotarpiu dėkoja visiems aplinka besirūpinantiems asmenims, visuomeninėms organizacijoms ir policijos pareigūnams.

Primename, kad svarbiausią informaciją žvejams mėgėjams rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje Žvejybos atmintinėje. 

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Tik įsigaliojus įstatymui, Jonavoje pasipylė prašymų pateikimai Jonavos rajono savivaldybei, kad konkretus namas būtų paskelbtas „Nerūkymo zona“, netrūko naujų prašymų ir 2022 metais, o paskutinįjį kartą įsakymas dėl draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose įsigaliojo 2022 m. lapkričio 15 d.

Tačiau šiemet, 2023 -aisiais, naujų įsakymų dėl draudimo rūkyti nematyti. Ar tai reiškia, kad sustojo pildytis daugiabučių namų „Nerūkymo zonų“ sąrašas? Ar buvo pokyčių „Nerūkymo zonos“ daugiabučiuose, ar atsirado naujų nerūkančių namų, o gal buvo draudimų atšaukimų, pasiteiravome Jonavos Viešosios tvarkos skyriaus. Pagal minėto skyriaus pateiktą sąrašą matoma, kad daugiabučių namų sąraše pokyčių nėra, todėl peršasi išvada, kad „Nerūkymo zonų“ įregistravimo vajus baigėsi. Tuo pačiu primename, kur galioja ir kur atšaukti draudimai rūkyti:             

„Nerūkymo zonos“ daugiabučiais paskelbti:

Chemikų g. 4; 13; 19; 30; 39; 53; 60; 80; 100.

A. Kulviečio g. 2; 4; 6; 15.

Kauno g. 6; 68; 93.

Klaipėdos g. 3.

Kosmonautų g. 11.

Lietavos g. 1; 31; 45; 51.

P. Vaičiūno g. 2B; 24.

Panerių g. 19.

Parko g. 1; 7.

Prezidento g. 19A.

Sodų g. 31; 40; 65; 91.

Vasario 16-osios g. 13.

Vilniaus g. 31.

Vilties g. 26; 28.

Žeimių takas 1.

Žemaitės g. 8; 11; 20.

Rukla, Rupeikio g. 1; 3.

Rukla, Ruklio g. 2.

Kosmonautų g. 48 buvo paskelbtas „nerūkančiu“, tačiau draudimas atšauktas 2021 m. gruodžio 15 d.

Šiandien, gegužės 31-ąją minima Pasaulinė diena be tabako, kuri minima nuo 1987 m., kuomet apie tai paskelbė Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. Visuomenė skatinama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija.