Pirmuoju projektu siūloma Kultūros paso paslaugas teikti ne tik bendrajame ugdyme dalyvaujantiems mokiniams, bet ir senjorams.

Kaip teigia pasiūlymo iniciatoriai, kultūros pasas padeda didinti kultūros įstaigų, organizacijų lankomumą, skatina juos kurti naujas edukacines programas, palaikyti kultūros ir švietimo partnerystę. „Ši programa leidžia tūkstančiams Lietuvos mokinių dalyvauti kultūros renginiuose ir ugdyti savo meninius bei kūrybinius gebėjimus. Ji prisideda prie regionų kultūrinio prieinamumo gerinimo, stiprina mokinių ryšį su nacionaliniu paveldu ir skatina jaunąją kartą aktyviai dalyvauti kultūros gyvenime. Kultūros pasas Lietuvoje jau veikia daugiau nei 7 metus, tačiau jis nėra apibrėžtas įstatymiškai, ir nuolat kyla tikimybė, jog jo gali nebelikti“, – teigia projekto autoriai aiškinamajame rašte.

Antruoju projektu siūloma sudaryti galimybę Kultūros pasu pasinaudoti ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams.

„Tyrimai rodo, kad ankstyvosios kultūrinės patirtys daro didelę įtaką vaikų pilietiškumo, savanorystės nuostatų ir asmenybės ugdymui. Taip pat svarbu puoselėti užsienio lietuvių vaikų, besimokančių lituanistinio švietimo įstaigose, Lietuvos kultūros pažinimą, todėl turime užtikrinti, kad Kultūros pasu galėtų naudotis ir bent jau formaliojo lituanistinio švietimo mokyklose besimokantys vaikai“, – pažymi projekto autoriai.

Šiuo metu Kultūros paso priemonės įgyvendinimas reglamentuojamas kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais.

Savo pasiūlymus dėl pirmojo projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarant šią nuorodą – Siųsti pasiūlymą. Susipažinti su įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia.

Dėl antrojo projekto pasiūlymus galima siųsti tuo pačiu el. paštu priim@lrs.lt arba atidarant šią nuorodą – Siųsti pasiūlymą. Susipažinti su įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia. 

Kultūros pasas – tai priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis lankytis įvairiuose kultūros ir meno renginiuose, tokiuose kaip spektakliai, koncertai, parodos ir kitos pažintinės bei edukacinės veiklos. Moksleiviai gali naudotis kultūros ir meno paslaugomis priklausomai nuo amžiaus grupės: jie gali dalyvauti renginiuose kartu su klase ar grupe, o sulaukę 16 metų – ir individualiai. Moksleiviai kartu su mokytojais ar individualiai gali pasirinkti edukacinius renginius, atsižvelgdami į jiems skiriamas lėšas, ir savarankiškai nuspręsti, kokios srities paslaugas užsisakyti.

Šiuo metu Kultūros pasas siūlo per 5 000 įvairiausių kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų. 2024 m. programoje dalyvavo daugiau nei 300 000 mokinių, t. y. 87 proc. moksleivių, kuriems skiriamos Kultūros paso lėšos. Kultūros paso finansavimas šiemet, kaip ir pernai, siekia 4 mln. eurų, kurie yra paskirstomi į virtualias moksleivių pinigines po 11 eurų kiekvienai.

Kultūros paso paslaugų rinkinys, kuris sudarytas iš nustatytus kriterijus atitinkančių kultūros ir meno paslaugų, skirtų kultūros paso tikslams įgyvendinti, mokykloms, mokytojams ir mokiniams skelbiamas Kultūrinės edukacijos sistemos portale.

Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Statytojas – UAB „Rusnės žuvis“ – numato plėtoti gamybos ir sandėliavimo veiklą. Projektas rengiamas sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Lestena“, o pagal sudarytą nuomos sutartį jį valdo „Rusnės žuvis“.

Kas bus statoma?

Planuojama pastatyti vieno aukšto su antresole gamybos ir pramonės paskirties pastatą bei pagalbinį statinį. Pagrindinis gamybinis pastatas sieks beveik 3,6 tūkst. kv. m ploto, bus iki 11,7 m aukščio ir priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai dėl konstrukcijų sudėtingumo. Greta jo projektuojamas 99 kv. m pagalbinis pastatas.

Paskirtis ir veikla

Objekte numatyta įvairi pramoninė veikla – nuo produkcijos perdirbimo, dirbtuvių iki gamybinės laboratorijos ar įrangos, skirtos vandens organizmų auginimui ir perdirbimui. Tai reiškia, kad naujoji įmonės bazė taps vieta tiek gamybai, tiek sandėliavimui.

Viešas svarstymas

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai (BD)

Projektiniai pasiūlymai (SP)

Projektiniai pasiūlymai (SA)

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas įvyks 2025-10-20 15:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą ČIA. 

Tie klientai, kurie šią paslaugą užsisakė iki spalio 1 d., jau pagamintus jiems priklausančius dokumentus pasirinktu adresu gaus per kurjerį.

Migracijos departamento inf. 

Šiuo metu tokia teisė priklauso tik darbuotojams, kurių darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 straipsnį arba darbdavio bankroto atveju pagal Darbo kodekso 62 straipsnį.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į ilgalaikio darbo išmoką įgyja darbuotojai, kurie atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai yra išdirbę pas tą patį darbdavį daugiau kaip 5 metus. Ši sąlyga išliktų nepakitusi.

Siūlymas praplėsti teisę į ilgalaikio darbo išmoką darbdavio mirties atveju, iš esmės prilyginamas atvejui, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Kadangi darbuotojai tokioje situacijoje netenka darbo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, siekiama jiems užtikrinti didesnes socialines garantijas bei apsaugą. 

Įstatymo pakeitimui dar turės pritarti Seimas. Numatoma, kad jis įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuras

Nauji ribojimai ir asfalto klojimo planai

Pavasario ir Tvenkinio gatvėse vykdomi darbai apima ne tik kelio dangos remontą, bet ir šaligatvių įrengimą. Iki spalio 7 d. galios laikina eismo organizavimo schema. Eismo ribojimai bus taikomi tik šviesiu paros metu – darbo dienomis nuo 7:00 iki 18:00 val. Rangovas įsipareigoja užtikrinti pravažiavimą avarinėms tarnyboms.

Svarbiausias pokytis numatomas nuo 2025 m. spalio 3 d. iki spalio 7 d., kai bus planuojami asfalto dangos įrengimo darbai Pavasario gatvėje. Šiuo laikotarpiu gali kilti papildomų nepatogumų transporto eismui, tačiau statybų metu užtikrinamas pravažiavimas avarinėms tarnyboms.

Gyventojų nuoskaudos dėl lėto tempo ir pavojų kelyje

Kelio tvarkymo darbai Šveicarijos seniūnijoje buvo pradėti dar rugsėjo pradžioje, o apie pirmuosius eismo ribojimus skelbta rugsėjo 3-iąją. Tuomet buvo numatyta, kad eismas bus ribojamas nuo rugsėjo 5 d. iki 19 d. Tačiau, kaip rodo ir gyventojų rugsėjo 5-ąją publikuotas laiškas „Kiek dar Šveicarijos gyvenvietėje lauksime (ne)laimės?“, darbai vyko lėtai, o prasidėjus rudeniui, anot gyventojų, apskritai sustojo.

„Šią vasarą Šveicarijos gyvenvietėje <...> buvo pradėti ilgai laukti kelio darbai, susiję su šaligatvio pėstiesiems įrengimu. Deja, net ir esant palankioms orų sąlygoms darbai buvo vykdomi labai lėtai, o prasidėjus rudeniui išvis sustojo, priverčiant gyventojus ir poilsiautojus keliauti pavojingai tarsi veiksmo trileryje“, – rašė Šveicarijos seniūnijos gyventojai.

Laiške buvo pabrėžiama, kad dėl lėto darbų tempo susidarė pavojingos eismo sąlygos Pavasario ir Tvenkinio gatvėse, kurios yra intensyviai naudojamos tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų ir dviratininkų. Gyventojai kritikavo tai, kad nebuvo įrengtas tinkamas, tamsiuoju paros metu šviečiantis ženklinimas, informuojantis apie kelio remontą ir eismo organizavimą, o gyvenvietėje neužtikrintos efektyvios greičio ribojimo priemonės. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad prasidėjus rugsėjui šiomis gatvėmis į mokyklas didelį atstumą tiesiog važiuojamąja dalimi eina vaikai, o sunkiasvorė technika ir leistiną greitį viršijantys poilsiautojai kelia dar didesnį pavojų. Išjungus gatvės apšvietimą ir apaugus pakeles medžiais bei krūmais, matomumas tampa prastas. Visą laišką skaitykite ČIA. 

Apšvietimas, suoliukai 

Šių kelio remonto darbų metu numatyta ne tik atnaujinti dangą ir įrengti šaligatvius, bet ir pasirūpinti infrastruktūra – įrengti apšvietimą (atramas ir šviestuvus), suoliukus, šiukšlių dėžes ir apsaugines pėsčiųjų tvoreles. Tai turėtų iš esmės pagerinti gyvenvietės estetiką ir gyventojų saugumą.

Gyventojų laiške taip pat buvo keliamas klausimas dėl viešojo transporto susisiekimo galimybių ne tik iki Šveicarijos gyvenvietės centro, bet ir tolimesnių seniūnijos vietovių, atsižvelgiant į nuolat augantį gyventojų skaičių ir kasdienį keliavimą į mokyklas ir darbus.

Nors darbai Šveicarijoje sukelia daug nepatogumų, tikimasi, kad galutinis rezultatas atpirks laikiną diskomfortą ir užtikrins saugesnes bei patogesnes susisiekimo sąlygas.

Paprastesnis procesas – mažiau rūpesčių  

Iki šiol, perdavus eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, ją išregistruoti reikėjo papildomai – atvykus į „Regitros“ padalinį arba internetu. Nuo šiol procesas tampa itin paprastas – užteks perduoti nebenaudojamą transporto priemonę atliekų tvarkytojui, kuris panaikins transporto priemonės SDK ir ji bus automatiškai išregistruota.  

„Šis pokytis reiškia, kad transporto priemonių naudotojams nebereikės rūpintis, kaip ir kada pateikti sunaikinimo deklaraciją – viską už juos atliks utilizavimo įmonė. Procesas tampa patogesnis, aiškesnis ir sklandesnis, o tai ne tik mažina biurokratinę naštą, bet ir padeda užtikrinti tikslesnius duomenis apie utilizuojamas transporto priemones. Be to, tikimės, kad tai paskatins daugiau žmonių utilizuoti nebenaudojamus automobilius ir skatins tvarumą“, – sako „Regitros“ Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vadovė Renata Šostakienė.

Gerės duomenų kokybė ir skaidrumas  

Pasak specialistų, naujoji tvarka padės užtikrinti didesnį perduodamų transporto priemonių apskaitos tikslumą ir sumažins piktnaudžiavimo rizikas. Dėl aiškiai apibrėžto proceso didės tvarkytojų atsakomybė, o duomenys apie sunaikintas transporto priemones bus patikimesni.

„Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kad klientai pamiršdavo pateikti sunaikinimo deklaracijas arba nežinodavo, kad turi gauti tokį dokumentą. Dabar tokių situacijų išvengsime, nes „Regitra“, gavusi reikiamą informaciją, automatiškai išregistruos utilizuoti atiduotas transporto priemones. Tokiu būdu paprastės procedūros tiek klientui, tiek utilizavimo įmonei, o kartu turėsime patikimesnius duomenis“, – priduria R. Šostakienė.

Svarbu pasirinkti licencijuotą tvarkytoją

„Regitra“ primena, kad norint pasinaudoti šiuo supaprastintu procesu, transporto priemonę būtina perduoti licencijuotai atliekų tvarkymo įmonei. Tik tokiu atveju galima būti tikram, kad visi žingsniai – nuo priėmimo iki duomenų suvedimo, bus atlikti tinkamai, o transporto priemonė bus išregistruota be papildomų veiksmų iš savininko pusės.

Nutarimu 5,5 hektaro valstybinės miško žemės plotas bus pritaikytas karinės infrastruktūros plėtrai. Šiame žemės sklype numatoma karinė infrastruktūra Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos brigados poreikiams užtikrinti. Planuojama vystyti administracinę, logistinę ir operacinę infrastruktūrą – štabus, kareivines bei kitus logistinius objektus.

Nutarimas suteikia teisinį pagrindą statyti pastatus, tiesti kelius, įrengti karinius objektus bei plėtoti kitus krašto apsaugos reikmėms reikalingus objektus.

KAM inf. 

Lietuvos mokyklos ir darželiai ir šiais mokslo metais kviečiami jungtis prie „Maisto banko“ iniciatyvos „Pasirašyk geriems darbams“ ir padovanoti gerumą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Spalio 13–17 d. vyksiančios mokyklų akcijos metu kiekviena ugdymo įstaiga galės prisidėti rinkdama ilgo galiojimo maisto produktus savo bendruomenėje, o visi surinkti produktai pasieks stokojančius žmones visoje Lietuvoje.

Pavasarį vykusioje pirmojoje „Pasirašyk geriems darbams“ mokyklų akcijoje dalyvavo net 274 mokyklos, kurios kartu paaukojo 54850 vienetų ilgo galiojimo maisto. Šįkart tikimasi dar didesnio įsitraukimo – organizatoriai pabrėžia, kad prie akcijos kviečiamos prisijungti ne tik mokyklos, ar darželiai, bet ir kitos švietimo bendruomenės.

„Pavasarį pamatėme, kiek daug gali ir kaip stipriai prisidėti prie socialinių problemų spendimo nori mokyklų bendruomenės, už jų gerumą esame be galo dėkingi. Lygiai taip pat, būtent iš švietimo įstaigų išgirdome, jog tokių akcijų norėtųsi daugiau ir dažniau. Padarę pirmą žingsnį mokykloje, vaikai drąsiau įsitraukia ir į kitas pilietines ar socialines veiklas, tad šis projektas tampa nepaprastai svarbiu ne tik „Maisto banko“ globojamiems žmonėms, bet ir visai Lietuvai,“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Skurdas – vis dar šalia mūsų

Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas. Tarp jų senjorai, vieniši tėvai, negalią turintys žmonės, daugiavaikės šeimos. Daugeliui šių žmonių net pagrindinių maisto produktų įsigijimas tampa iššūkiu. Ilgo galiojimo produktai tampa saugumo garantu, leidžiančiu užtikrinti, kad rytoj bus ką padėti ant stalo.

„Kasdien mūsų atiduotuvėse žmonės pasiima paskutinę dieną galiojančių produktų, tačiau ilgo galiojimo maisto nuolat trūksta. Ypač tose vietovėse, kur parduotuvė sunkiai pasiekiama ir kur mums perteklinį maistą sekasi surinkti sunkiau. Tai dažniausiai regionai. Tad ši akcija išties padeda užpildyti lentynas ir suteikia žmonėms daugiau ramybės“, – sako S. Gurevičius.

Kaip prisijungti prie akcijos „Pasirašyk geriems darbams“?

Registracija: nuo spalio 1 d. iki spalio 13 d.m „Maisto banko“ svetainėje - Pasirašyk geriems darbams - „Maisto banko“ akcija tavo MOKYKLOJE! - „Maisto bankas“.

Akcija: spalio 13–17 d. kiekvienoje užsiregistravusioje mokykloje ar darželyje.

Rekomenduojama rinkti: aliejų, kruopas, makaronus, konservus, miltus, arbatą, sausus pusryčius, konservuotas ar užpilamas sriubas ir kitus ilgo galiojimo produktus. Priimti namuose ruošto maisto organizacija negali.

Visoms dalyvaujančioms įstaigoms bus pateikta vizualinė medžiaga bei instrukcijos.

Kviečiame prisijungti prie gerumo bangos ir parodyti, kad rūpestis kitu tai vertybė, kurią galima ugdyti kartu.

Daugiau informacijos ir registracija - www.maistobankas.lt

Šių metų birželį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus pensijų sistemos pakeitimus, nuo 2026 m. ji taps lankstesnė – bus galima atsiimti dalį lėšų ar ilgesniam laikotarpiui sustabdyti įmokas. Kartu su didesnėmis galimybėmis ateina ir didesnė atsakomybė – galvojant apie finansinę ateitį, stabilesnes pajamas senatvėje užtikrina ne tik „Sodra“, bet ir papildomi finansiniai sprendimai.  

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad didžioji dalis dabar II pakopoje papildomai kaupiančių lietuvių šią atsakomybę puikiai supranta.   

„Apklausos rodo, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) žmonių tvirtai apsisprendę nieko nekeisti – kaip kaupė II pakopoje, taip ir toliau kaups. Tačiau ne mažiau svarbu, kad penktadalis respondentų (20 proc.) dar nėra priėmę sprendimo, o tai reiškia, jog reformos rezultatai dar gali kisti“, – situaciją apžvelgia LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.   

Patogumas pirmoje vietoje   

Apklausos rezultatai atskleidė, kad svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės nusprendę tęsti kaupimą II pakopoje, yra patogumas. Net 55 proc. respondentų pabrėžė, jog labiausiai juos motyvuoja tai, kad lėšos būsimai pensijai auga automatiškai, nereikalaujant jokio papildomo įsitraukimo ar sudėtingų sprendimų.  

„Tai, kad daugiausia žmonių kaip svarbiausią priežastį išskiria patogumą, nėra atsitiktinumas – žmonės vertina paprastumą. II pakopa sukurta taip, kad žmogui nereikėtų kasdien rūpintis finansų rinkomis ar priimti sudėtingų investicinių sprendimų – už jį tai daro profesionalūs fondų valdytojai. Toks mechanizmas suteikia ramybės – žmogus žino, kad kaupimas vyksta nuolat ir nuosekliai, todėl ateities finansinis pagrindas formuojasi tarsi savaime. Kitaip tariant, žmogus gali susitelkti į savo darbą, šeimą, gyvenimą čia ir dabar, o kaupimo procesas vyksta fone prižiūrint ekspertams“, – pabrėžia T. Gudaitis.  

Valstybės indėlis – svarbus motyvas   

Antroje vietoje tarp motyvų, skatinančių gyventojus tęsti kaupimą II pakopoje, yra 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio siekianti valstybės paskata, kuri 2025 metais sieks 364 eurus. Net 41 proc. respondentų pabrėžė, kad jiems itin svarbi galimybė prie asmeninių įmokų gauti valstybės indėlį. Tai rodo, kad žmonės tikrai vertina ir papildomą finansinę naudą, kuri tiesiogiai didina jų būsimą pensiją.  

„Kai žmogus mato, kad prie jo asmeninių įmokų, skirtų būsimai pensijai, prisideda ir valstybė, tai tampa stipriu paskatinimu kaupti nuosekliai. Iš esmės tai reiškia, kad už kiekvieną žmogaus finansiškai saugesnei senatvei atidėtą eurą jis gauna papildomą naudą iš valstybės, o tai tiesiogiai virsta didesne pensija ateityje“, – sako LIPFA vadovas.  

Pasak jo, tai labai svarbu, nes be papildomo kaupimo būtų sunku pasiekti ir valdžios atstovų įvardintą tikslą – kad ateityje Lietuvos gyventojo pensija sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. jo gaunamo atlyginimo.  

Finansinį saugumą labiau vertina moterys   

Be patogumo ir valstybės paskatos, nemažai žmonių II pakopoje apsisprendę kaupti toliau dėl to, kad jie kaupimą suvokia kaip būdą užsitikrinti finansinį saugumą ateityje. Net trečdalis apklaustųjų (33 proc.) teigė, jog juos labiausiai motyvuoja didesnių pajamų senatvėje perspektyva. O 27 proc. respondentų pabrėžė, kad jiems svarbu tai, kad kaupiant II pakopoje nereikia turėti specifinių žinių apie investavimą ar finansų rinkas. Taip pat dalis respondentų vertina ir papildomus mechanizmus, pavyzdžiui, pagal amžių automatiškai keičiamą investavimo strategiją (20 proc.) bei galimybę gauti didesnę grąžą nei indėliuose (21 proc.).   

II pakopos patogumą, kai pensijos kaupimu nebereikia rūpintis papildomai, apklausoje dažniau pabrėžė moterys (59 proc.), palyginti su 52 proc. vyrų. Pastarieji dažniau įžvelgia privalumą, kad, kaupiant II pakopoje, nereikia turėti specifinių žinių apie investavimą – šį aspektą minėjo trečdalis vyrų ir vos 18 proc. moterų. 1,5 proc. valstybės prisidėjimas svarbesnis aukštesnį išsilavinimą turintiems ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams.   

Valstybės paskatos aktualumas nežymiai buvo svarbesnis vyrams: 43 proc., palyginti su 39 proc. moterų. Tuo tarpu finansinį saugumą ir didesnių pajamų užtikrinimą senatvėje šiek tiek labiau vertina moterys – 36,5 proc., lyginant su 30 proc. vyrų.   

Šiuo metu II pensijų sistemos pakopoje yra apie 1,403 mln. Lietuvos gyventojų. Bendras jų sukauptas turtas rugpjūčio pabaigoje siekė apie 9,79 mlrd. eurų.   

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie jų dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje ir apie priežastis, labiausiai skatinančias joje likti, apklausė liepos 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai iš visos Lietuvos, nuo 18 iki 75 metų amžiaus.  

 LIPFA inf. 

Tabako gaminiai buvo naikinami pasitelkiant smulkinimo aparatą — specialistų teigimu, tai vienas efektyviausių ir saugiausių būdų sunaikinti konfiskuotą tabako produkciją. Visos naikinimo procedūros vyko laikantis saugos reikalavimų. Prieš pradedant naikinimą muitinės pareigūnai patikrino plombas ir įsitikino, kad jos nepažeistos. Po to krovinys buvo iškrautas ir atliktas vizualinis patikrinimas, siekiant užtikrinti, kad visi gaminiai būtų iškrauti. Atsakingi darbuotojai suskaičiavo pakuotes; patvirtinus jų kiekį, buvo duotas leidimas pradėti naikinimo procedūrą. 

Tabako gaminiai naikinami taikant organizacinių ir technologinių priemonių visumą: jie susmulkinami, supjaustomi, sulaužomi, sumaigomi ar kitaip padaromi visiškai netinkamais vartoti pagal tiesioginę paskirtį. Po sunaikinimo susidariusios atliekos sumaišomos su kitų biologinių ar cheminių medžiagų atliekomis arba sudeginamos. Paslaugos teikėjai įsipareigoja negrįžtamai padaryti tabako gaminius netinkamais vartoti, o galutinį produktą panaudoti aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. 

Svarbu pažymėti, kad sulaikytos kontrabandinės prekės Lietuvos muitinėje naikinamos tik teismui baudžiamojoje ar administracinėje byloje priėmus atitinkamą sprendimą. Tai užtikrina teisinį proceso skaidrumą ir teisėtumą. 

Kviečiame prisidėti prie kovos su kontrabanda 

Lietuvos muitinės pareigūnai kviečia prie kovos su kontrabanda ir visuomenės saugumo užtikrinimo prisijungti visus neabejingus piliečius. Informaciją apie nusikalstamas veikas galima pranešti visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis nemokamu Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu 0 800 555 44 arba elektroniniu paštu pasitikek@lrmuitine.lt. 

Jūsų indėlis yra neįkainojamas siekiant kurti saugesnę ir skaidresnę visuomenę. 

Muitinės departamento inf. 

Pasaulinė ir Lietuvos statistika rodo, kad namų ūkiuose susidaro apie 60 proc. visų maisto atliekų ir šie skaičiai auga. Todėl ne tik šiandien, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paskelbtą Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną, bet ir kasdien turime ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto švaistymą.

Europos Sąjungos 2022 m. duomenimis,  vienam ES gyventojui per metus vidutiniškai tenka po 132 kg maisto atliekų, o Lietuvos gyventojui dar daugiau – 140, iš jų maždaug 86 kg kiekvienas mūsų išmetame namų ūkyje.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvoje susidarė apie 414 tūkst. tonų maisto atliekų ir, palyginti su 2022 m., šis skaičius išaugo maždaug 17 tūkst. tonų arba 4,2 proc. Namų ūkiuose 2023 m. susidarė apie 247 tūkst. tonų maisto atliekų, pirminės gamybos sektoriuje – 82 tūkst., perdirbimo ir gamybos – 54 tūkst., mažmeninės prekybos ir kituose maisto paskirstymo sektoriuose – 27 tūkst., o viešojo maitinimo sektoriuje – apie 4 tūkst. tonų maisto atliekų.

Maisto švaistymo problema aktuali ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) vertinimu, 2022 m. buvo iššvaistyta apie 19 proc. viso pagaminto maisto – tai prilygsta 1,05 mlrd. tonų maisto atliekų. Tai įspūdingi maisto švaistymo kiekiai, nes net 28,9 proc. pasaulio gyventojų – 2,33 mlrd. žmonių – susiduria su maisto trūkumu.

Maisto išmetimas – ir didžiulė aplinkosauginė problema. Maisto nuostoliai ir atliekos sudaro 8–10 proc. visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Kovodamas su maisto švaistymu, šiemet Europos Parlamentas pritarė Atliekų direktyvos pataisoms. Jos įpareigos ES valstybes iki 2030 m. 10 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos sektoriuje ir 30 proc. – vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir namų ūkio sektoriuose, palyginti su 2021–2023 m. vidurkiu.

Lietuvoje irgi imamasi priemonių kovojant su maisto švaistymu. Šiandien maisto prekių parduotuvėse jau galima pigiau įsigyti produktų, kurių etiketėse minimalus tinkamumo vartoti terminas „Geriausias iki...“ jau yra pasibaigęs. Taip pat pigiau parduodami ir specialiai paženklinti produktai, kurių vartojimo terminas „Tinka vartoti iki...“ baigiasi šiandien ar po kelių dienų.

Visada reikia skaityti produktų etiketes, nes 10 proc. maisto švaistymo yra susiję būtent su maisto ženklinimu. „Geriausias iki...“ galiojimo terminas nurodo iki kada produktas išlaiko savo geriausias kokybines savybes ir jeigu jis neturi pelėsio ar pašalinio kvapo, jo pakuotė be defektų, dar yra tinkamas vartoti ir po šio termino pasibaigimo.

Namų virtuvėje taip pat galima taupiai elgtis su maisto likučiais – internete gausu patarimų, kaip panaudoti produktus iki galo, ir iš jų paruošti gardžius patiekalus. Kai kuriuos maisto produktus galima užšaldyti, jų galiojimas bus ilgesnis. Į parduotuves reikėtų eiti su išankstiniu prekių sąrašu ir nepirkti naujų ir trumpo galiojimo produktų impulsyviai, pamačius jų patrauklią kainą.

Tokie įpročiai padeda ne tik tausoti gamtą, bet ir sumažinti kasdienes išlaidas. Be to, daugelyje Lietuvos savivaldybių sudarytos galimybės rūšiuoti virtuvės atliekas, todėl maisto likučiai turi būti tvarkomi tvariai.

Nuo 2020 m. šis keliautojų maratonas įtraukė šimtus šeimų, draugų kompanijų, pavienių entuziastų. Šį iššūkį yra įveikusi ir JAV ambasados komanda Lietuvoje, parodydama gražų tarptautinį pavyzdį, kaip galima pažinti šalį per jos saugomas gamtos vertybes. Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra labai populiarus jų nacionalinių parkų pasas.

Kelionė su tikslu: surink antspaudus, laimėk dovanas

Keliautojai ir šiais metais kviečiami aplankyti 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų, kuriuose galima gauti specialų parkų antspaudą į Saugomų teritorijų pasą – mažą, bet prasmingą žymę apie apsilankymą. Tiems, kas surinks visus 35 antspaudus, beliks atvykti į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą Vilniuje ir pasiimti prizą  – knygą apie saugomas teritorijas. O įsigijusiems ir savanorišką metinį lankytojo bilietą – dar ir suvenyrą.

Primenama, kad jeigu atvykstate į lankytojų centrą ne darbo metu, tuomet antspaudėlį ar QR kodą rasite šalia lankytojų centro. 

Pasas – popierinis ar skaitmeninis? Rinkis, kas patogiau!

Nors daugelis keliautojų pamėgę klasikinį popierinį Saugomų teritorijų pasą, kurį galima pasiimti lankytojų centruose ar patiems atsispausdinti, šiemet laukia moderni naujiena – skaitmeninis pasas, sukurtas bendradarbiaujant su kelionių portalu PamatykLietuvoje.lt.

Prie kiekvieno nacionalinio ar regioninio parko lankytojų centro rasi QR kodą. Reiktų mobiliame telefone atsidaryti skaitmeninę paso versiją: https://bit.ly/stPasas ir prisijungti prie sistemos, naudojant savo paskyrą. Skaitmeninio paso puslapyje surask savo lankomo parko lankytojų centrą bei spausk mygtuką „Skenuoti”, esantį šalia lankomo lankytojų centro. Kartok šiuos veiksmus kiekviename aplankytame nacionaliniame ir regioniniame parke. Tai puikus pasirinkimas tiems, kas mėgsta turėti viską telefone!

Lankytojų centrai – vartai į gamtos ir kultūros pažinimą

Kelionę po saugomas teritorijas kviečiame pradėti nuo lankytojų centrų, kurie stebina modernumu ir ekspozicijų kūrybiškumu.

Didžiausia šių metų naujiena – naujai atidarytas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras Juodkrantėje. Ekspozicija „Sukurta vėjo, smėlio ir vandens“ kviečia susipažinti su Kuršių nerijos gamta, kultūra ir žmogaus bei gamtos sąveika – visa tai perteikta šiuolaikiškai, interaktyviai ir pritaikyta šeimoms su vaikais.

Taip pat keliautojai negali praleisti ir Žemaitijos nacionalinio parko centro Plateliuose, kur galima „nerti“ į ežero gelmes per unikalią dugno reljefo instaliaciją, ar Dzūkijos parko lankytojų centro Merkinėje, kur įdomiai pristatomas upių ir upelių kraštas.

SAUgoma ir TAU – keliauk, pažink ir išsaugok

Šių metų akcijos šūkis „SAUgoma ir TAU“ kviečia pažinti, ką reiškia saugoti – ir kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų. Antspaudai ar QR žymos – tik simboliai, tačiau už jų slypi prisiminimai, žinios ir gilėjantis ryšys su savo kraštu.

Pasiruošęs iššūkiui? Pasą gali:

Pasiimti artimiausiame parko lankytojų centre

Atsisiųsti ir atsispausdinti per šią nuorodą

Naudotis skaitmenine versija per www.pamatykLietuvoje.lt

Daugiau informacijos: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gamtosauginiai-renginiai-ir-iniciatyvos/saugomu-teritoriju-pasas/

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad aktyvus ir sveikas senėjimas – tai ne tik vyresnio amžiaus žmonių asmeninė gerovė, bet ir visos visuomenės pažangos požymis bei atsparumo pagrindas.

„Formuodami ir įgyvendindami vyresnio amžiaus žmonių politiką, nuosekliai siekiame, kad kiekvienas senjoras jaustųsi saugus, gerbiamas ir įtrauktas į visuomeninį gyvenimą. Skatindami vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, mes ne tik prailginame jų kokybiško gyvenimo trukmę, bet ir stipriname kartų solidarumą, mažiname socialinę atskirtį ir kuriame tvarią, empatišką visuomenę, kurioje vertinamas ir palaikomas kiekvienas gyvenimo etapas“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

2025 metų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 613 tūkst. vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių žmonių). Tai sudaro daugiau nei 21 proc. visų šalies gyventojų. Ši demografinė grupė nuosekliai auga, atspindėdama visuomenės senėjimo tendencijas ir kelia vis didesnį poreikį socialinėms, sveikatos ir užimtumo politikoms. Lietuva aktyviai ruošiasi demografiniams pokyčiams, siekdama užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę.

SADM inicijuoja diskusijas apie vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą, siekiant identifikuoti aktualiausius iššūkius, dalintis gerąja patirtimi ir kurti sprendimus, kurie leistų kiekvienam žmogui senėti oriai, aktyviai ir sveikai.

Konferencijoje „Įtraukus ir sveikas senėjimas – mūsų visų rūpestis ir vertybė“ dalyvauja mokslininkai, ekspertai, vyresnio amžiaus žmonių ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie dalinasi mokslinių tyrimų išvadomis ir gerąja praktiką, kaip kurti ir plėtoti įtraukiam ir sveikam senėjimui palankias iniciatyvas.

Prie Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės iniciatyvos prisijungė 58 Lietuvos savivaldybės, šalies muziejai, dailės galerijos, bibliotekos. Visos Lietuvos senjorai kviečiami aktyviai dalyvauti tiek savo rajono, tiek ir kitų vietovių kultūriniuose, sportiniuose, edukaciniuose ir socialiniuose renginiuose.

Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės renginius rasite čia:

Startuoja atranka

Nuo spalio 1 d. iki lapkričio 14 d. visos Lietuvos mokyklos kviečiamos siųsti iki dviejų minučių trukmės motyvacinį filmuką, kuriame paaiškintų, kodėl nori prisijungti prie misijos. Iš visų paraiškų bus atrinkta 10 mokyklų – po vieną iš kiekvienos apskrities.

Atrinktos mokyklos bus paskelbtos gruodžio 1 d. Jos keliaus į antrą etapą - iki 2026 m. kovo 11 d. kurs filmus, pasakojančius, kaip jų bendruomenė susijusi su visa Lietuva. Laimėtoja paaiškės balandžio 2 d. - mokyklai bus padovanota kelionė po Lietuvą 40 mokinių grupei, įskaitant pramogas, edukacijas ir vaišes.

Įrankis, kuris jungia Lietuvą

„Šiandien galime drąsiai sakyti -„Surink Lietuvą“ jau nebėra tik projektas. Tai įrankis, kuris per septynerius metus paskatino daugiau nei 500 000 kelionių po Lietuvą. Tai reiškia ne tik ekonominę naudą regionams, bet ir didesnį pasididžiavimą savo kraštu. Dabar šį įrankį norime perkelti į mokyklas, kad Lietuvos pažinimas taptų dalimi ugdymo ir jaunimo pilietiškumo stiprinimo“, – sako projekto autorė Lina Baublienė.

Atrinktas mokyklas aplankys „Surink Lietuvą“ komanda. Vaikams bus teikiamos profesionalios konsultacijos ir kūrybiniai patarimai, padėsiantys sukurti įdomius ir kokybiškus filmus.

Tyrimai rodo poveikį

Idėjos poveikį patvirtina ir oficialūs tyrimai. „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atlikto vietinio turizmo tyrimo metu „Surink Lietuvą“ magnetėliai buvo įvardyti kaip viena iš priežasčių, kodėl jaunesni keliautojai renkasi keliauti po regionus. Žaidimo forma pateikta idėja virto realiu motyvu kelionėms, atradimams ir bendruomenių įtraukimui.

Misija, kuri sujungia

„Labai laukiame jaunųjų kūrėjų rezultatų - esame tikri, kad jie nustebins savo požiūriu ir atradimais. Ši misija padės pamatyti, kad kiekviena mokykla iš tiesų yra visa Lietuva“, -teigia L. Baublienė.

Visa informacija apie taisykles ir registracijos anketą skelbiama tinklapyje www.surinklietuva.lt.

Apie projektą „Surink Lietuvą“
„Surink Lietuvą“ startavo 2018 m. - projektas kviečia aplankyti visas 60 Lietuvos savivaldybių ir rinkti unikalius magnetėlius, kurie tampa kelionių žemėlapio dalimi. Iki šiol surinkta daugiau kaip 6 000 pilnų rinkinių, o magnetėlių dėka jau įvyko apie pusę milijono kelionių. 2023 m. idėja išplėsta į Latviją, kur pradėjo veikti seserinis projektas „Sakraj Latviju“, apimantis 43 savivaldybes.

Medelių apsaugai gali būti naudojamos įvairios priemonės - repelentai, individualios mechaninės medelių apsaugos priemonės, ištisinis plotų aptvėrimas tvoromis. Konkreti priemonė parenkama atsižvelgiant į medelių apsaugai keliamą tikslą, saugotinų medelių rūšį, jų amžių, finansines sąnaudas. 

Medelių ūglių apsaugai nuo skabymo dažniausiai naudojami repelentai. Repelentai tinka tiek lapuočių, tiek ir spygliuočių medžių ūglių apsaugai nuo elninių žvėrių. Spygliuočiai repalentais gali būti apdorojami rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesį. Naudojant repelentus lapuočių apsaugai – medeliai turėtų būti numetę lapus. Tepant ar purškiant repelentus reikia atsižvelgti ir į orų sąlygas. Svarbu, kad medeliai repelentais būtų apdorojami esant aukštesnei nei 0^oC oro temperatūrai. Apdorojimo metu medelių ūgliai turėtų būti sausi, taip pat po apdorojimo preparatas turėtų šiek tiek apdžiūti. Tinkamai atlikus darbus, galima tikėtis, kad repelentai veiksmingai apsaugos medelius nuo žvėrių pažeidimų iki pat pavasario. 

1 pav. Jaunų pušų ūglių apsauga repelentais.

Lietuvoje medelių apsaugai nuo žvėrių registruoti repelenai, kuriuos šiuo metu galima įsigyti ir naudoti: Cervacol extra, Plantskydd, Trico, Wam Extra, Trico Garden. 

Primename, kad prieš naudojant augalų apsaugos produktus, būtina susipažinti su registruotų augalų apsaugos produktų etiketėse nurodyta informacija.

Tose vietose, kur elninių žvėrių populiacijos ypač gausios, repelentai gali būti mažiau veiksmingi. Saugotinus želdinius rekomenduojame aptverti tvoromis. Ypač tvoros tinkamos didesniems taisyklingos konfigūracijos želdinių plotams apsaugoti. Įrengtas tvoras reikia periodiškai prižiūrėti. Dažniausiai tvoros būna sugadinamos (sulaužomos, pažeidžiamos) virstančių medžių ir visiškai netenka savo efektyvumo. 

2 pav. Želdiniai aptverti tvora.

Atskiriems medeliams ar medžių rūšims apsaugoti gali būti pasitelkiamos ir individualios mechaninės apsaugos priemonės. Dažniausiai naudojami plastikiniai vamzdeliai, spiralinės juostos arba specialūs tinkliniai gaubtai, kuriais apgaubiamas kiekvienas saugotinas medelis. Šios priemonės veiksmingos, nes patikimai apsaugo nuo žvėrių pažeidimų. Be to, tokios apsaugos lengvai pritaikomos ir nedideliems plotams, tačiau dažnai reikalauja kasmetinės priežiūros.  

3 pav. Medelio apsauga mechaninėmis priemonėmis.

Papildomai apie medelių apsaugą nuo žvėrių galima skaityti ČIA.

Valstybinės miškų tarnybos inf. 

Nuo 2018 m. – pozityvi bendra antikorupcinės aplinkos pažanga

Remiantis 2024 m. tyrimo duomenimis, bendras NKI įvertis siekia 63 balus (iš 100 galimų). Lyginant su 2018 m., kai indeksas siekė 59 balus, matomas nuoseklus rodiklio augimas.

Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo trys veiksniai:

• Korupcijos patirties mažėjimas – indeksas šioje srityje per 6 metus išaugo nuo 63 iki 70 balų. Šį teigiamą pokytį lėmė mažėjanti smulkioji korupcija gyventojams gaunant viešąsias paslaugas ir retesni susidūrimai su galima korupcija valstybės tarnyboje.
• Geresnis valstybės skaidrumo vertinimas – indeksas išaugo nuo 50 iki 71 balo. Tai siejama su reikšmingu proveržiu duomenų atvėrimo srityje, elektroninės valdžios sprendimų plėtra.
• Ekonominės ir socialinės aplinkos stiprėjimas – vertinimas išaugo nuo 51 iki 56 balų. Labiausiai šiam pokyčiui įtakos turėjo bendras šalies ekonominis augimas ir gyventojų pajamų didėjimas.

„Per pastarąjį dešimtmetį, ir ypač per pastaruosius kelerius metus, Lietuva nuosekliai stiprino antikorupcinę aplinką. Vis dėlto negalime ignoruoti pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje plačiai aptartų įvykių mūsų politinėje sistemoje. Iniciatyvos bandant švelninti atsakomybę už piktnaudžiavimą Baudžiamojo kodekso pakeitimais; politikų veikimas situacijose, kuriose akivaizdi interesų konfliktų regimybė, ryšių su verslo grupėmis išlaikymas; naujos iniciatyvos, neatitinkančios EBPO valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos standartų – visa tai daro žalą tiek visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis, tiek valstybės skaidrumo vertinimams. Norėdami išlaikyti ir stiprinti pasiektus rezultatus, negalime sustoti. Priešingai – valstybės institucijos privalo nuosekliai tęsti darbus kuriant tvirtesnę antikorupcinę aplinką“, – sako STT direktorius Linas Pernavas.

Nepaisant pažangos, tam tikrose srityse pasigendama didesnio proveržio

Nors bendra NKI tendencija yra teigiama, kai kurių rodiklių pokyčiai išlieka minimalūs:

• Teisinės sistemos vertinimas vis dar atsilieka nuo bendro NKI rezultato – pastaruosius septynerius metus svyravo 55–59 balų ribose. Nors ekspertų nuomone Lietuvos teisinė sistema pasižymi aukšta kokybe, o visuomenėje fiksuojamas didėjantis suvokimas apie neišvengiamą atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šie pozityvūs pokyčiai kol kas neturi reikšmingos įtakos bendram visuomenės pasitikėjimo teisine sistema lygiui.
• Korupcijos suvokimas visuomenėje išlieka didesnis nei reali korupcijos patirtis – 2024 m. atotrūkis tarp šių rodiklių siekė net 16 balų. Tai reiškia, kad nors dauguma žmonių tiesiogiai nesusiduria su korupcija, jie linkę ją laikyti labiau paplitusia, nei rodo faktinė patirtis. Tokį skirtumą gali lemti viešojoje erdvėje gausiai aptariami rezonansiniai atvejai, visuomenės aukšti lūkesčiai skaidrumui bei kritiškas požiūris į valdžios institucijų veiklą. Kitaip tariant, korupcijos suvokimas atspindi ne tik ir ne tiek asmeninę patirtį, bet ir platesnes visuomenės nuostatas, kurias formuoja informacinė aplinka bei bendras pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis.
• Antikorupcinės aplinkos vertinimas išliko stabilus (60–63 balai). Auga visuomenės ir verslo atstovų  nepakantumas korupcijai, nors pranešimų apie korupciją kultūra Lietuvoje galėtų būti stipresnė.

Žiniasklaidos nepriklausomumas ir demokratijos tvarumas – aukščiausiai vertinamos sritys

Vertinant veiksnius, darančius įtaką korupcijos paplitimui, du rodikliai – žiniasklaidos atsparumas ir demokratijos tvarumas – viso laikotarpio metu išlaikė aukštus įvertinimus: atitinkamai 72–77 bei 64–67 balai. Tai rodo stebėsenos laikotarpiu išlikusį žiniasklaidos nepriklausomumą bei demokratijos tvarumą, nepaisant globalių demokratijos silpnėjimo tendencijų. Šie rodikliai yra svarbūs antikorupcinės aplinkos kūrimo pagrindai, nes nepriklausoma žiniasklaida stiprina viešąją atskaitomybę, o demokratijos tvarumas padeda užtikrinti skaidrių sprendimų priėmimą.

___

Nacionalinis korupcijos indeksas sudarytas remiantis 105 kintamaisiais iš 25 skirtingų tyrimų šaltinių – nuo gyventojų ir verslo apklausų iki tarptautinių organizacijų (Europos Komisijos, EBPO, Pasaulio Banko) duomenų. Vertinami trys aspektai: korupcijos būklė, atsparumas korupcijai ir antikorupcijai reikšmingi kontekstiniai rodikliai. Rezultatai yra indeksuojami skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia žemiausią rodiklį, o 100 – aukščiausią galimą rezultatą.

Išsami tyrimo medžiaga viešinama STT interneto svetainės skiltyje Analitinė antikorupcinė žvalgyba > Kiti tyrimai.

STT inf. 

Lietuvoje jau kelerius metus veikiantis vietos savivaldos modelis vis dar vertinamas nevienareikšmiškai. Vienų teigimu, vykdomosios valdžios institucija tapęs meras dar niekada nebuvo toks stiprus ir neturėjo tokio plataus spektro įgaliojimų veikti. Kiti tvirtina, kad nebūdamas tarybos nariu meras daugiausiai atlieka savivaldybės administratoriaus funkcijas ir turi ribotas galimybes įgyvendinti savo politinę darbotvarkę. Tačiau koks modelis vis dėl to labiausiai sustiprintų pačią vietos savivaldą? Koks mero ir tarybos santykis efektyviausias? Ir kaip geriausiai būtų atliepti rinkėjų lūkesčiai ir pasitikėjimas?

Apie tai diskusijoje kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorė dr. Toma Birmontienė, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis.

Kaip planuojama tobulinti dabartinį Vietos savivaldos įstatymą (VSĮ), kalbėjo vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė, pristačiusi šiuo metu rengiamas ir derinamas VSĮ pataisas.

Antrojoje renginio, kurį moderavo žurnalistas Aurimas Perednis, dalyje buvo keliamas klausimas dėl vidaus sandorių išlikimo. Konstitucinio teismo sprendimas apribojo savivaldybių galimybės sudaryti vidaus sandorius. Tačiau savivaldybių požiūriu, vidaus sandoriai daugeliu atveju yra vienintelis ir efektyviausias būdas užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką viešųjų paslaugų tiekimą. Savivaldybės kelia klausimą, ar Vidaus reikalų ministerijos šiuo metu siūlomos pataisos visiškai atitinka Konstitucinio teismo sprendimą ir ar jomis bus užtikrintas savivaldybės sudaryta vidaus sandorio teisėtumas.

Esminius vidaus sandorių dabartinio reglamentavo ir rengiamų pokyčių aspektus merams pristatė advokatų kontoros „Walless“ partneriai Laura Ziferman bei Marius Dobilas.

LSA inf.

Pasak Kelių muziejaus vadovo Rimanto Zagrebajevo, „Kultūros paso“ programa atveria galimybę moksleiviams pažvelgti į kelių istoriją ir ateitį ne tik kaip į asfaltuotą dangą, bet ir kaip į sudėtingą inžinerinę sistemą, atspindinčią visos šalies raidą. „Norime, kad kiekvienas mokinys suprastų, jog kelias – daugiau nei jungtis tarp dviejų taškų. Tai visos visuomenės istorija, inovacijų laboratorija ir šalies gyvenimo veidrodis“, – pabrėžia jis.

Šiandien muziejaus lankytojai gali patirti tarpukario Lietuvos inžinerinę dvasią, sužinoti, kokiais įrankiais ir specialiu apavu – čempėmis – kadaise dirbo kelininkai, pamatyti kalamašką, naudotą tiesiant legendinį Žemaičių plentą, ar įsijausti į magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda statymo laikmetį. Ne mažiau įtraukiančios yra ir šiuolaikinės interaktyvios veiklos – lankytojai gali išbandyti tikro kelininkų sunkvežimio vairavimo simuliatorių, pasimatuoti istorines kelininkų uniformas papildytos realybės veidrodyje ar net įsiamžinti Baltijos kelyje. Edukacijos, sukurtos specialiai „Kultūros paso“ programai, leidžia šią patirtį perkelti ne tik į muziejaus erdves, bet ir į klases ar nuotolines pamokas.

Jau nuo šiandien, rugsėjo 30 d., kviečiame siūlyti kandidatus šioms nominacijoms:

Nominacija „Už novatoriškumą ir kūrybiškumą“. Kviečiame siūlyti asmenis, kurie savo idėjomis ir darbais įnešė naujų vėjų į bendruomenės gyvenimą: pasiūlė išskirtinius, originalius sprendimus, sėkmingai įgyvendino kūrybinius projektus ar iniciatyvas, skatino bendruomenę mąstyti kitaip ir drąsiai ieškoti naujų galimybių.

Nominacija „Jaunasis bendruomenės savanoris“. Kviečiame siūlyti jaunus žmones (14–29 m.), kurie ne tik aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje, bet ir tampa pavyzdžiu savo bendraamžiams: rodo iniciatyvą, siūlo naujas veiklas, įtraukia kitus jaunuolius, padeda senjorams įvairiose veiklose ir taip prisideda prie bendruomenės augimo bei pozityvios ateities kūrimo.

Nominacija „Už įkvepiančią ir telkiančią lyderystę“. Kviečiame siūlyti asmenis, kurie savo pavyzdžiu, idėjomis ir darbais geba suburti bendruomenę bendram tikslui. Tai lyderiai, kurie drąsiai prisiima atsakomybę, įkvepia kitus veikti, padeda atrasti savanorystės prasmę, skatina bendrystę ir sukuria pasitikėjimu grįstą bendruomenišką atmosferą.

Nominacija „Už ilgametę savanorystę“. Kviečiame siūlyti asmenis, kurie nuosekliai ir atsakingai 10 metų ir daugiau dalyvauja bendruomenės veiklose. Tai žmonės, savo darbais įrodę ištikimybę bendruomenės idėjoms, sukaupę didelę patirtį ir tapę savanorystės tradicijų sergėtojais bei įkvepiančiais pavyzdžiais kitoms kartoms.

Kas gali siūlyti kandidatus? 

Kandidatus nominacijai gali siūlyti bendruomeninės organizacijos, jų skėtinės organizacijos (rajoninė/krašto bendruomenių sąjunga), vietos veiklos grupės bei kiti kaimo gyventojai.

Kaip dalyvauti konkurse?

Iki spalio 20 d. užpildykite konkurso „Mūsų bendruomenės savanoris 2025“ kandidato anketą: https://forms.gle/VmAMKKqkqUZR41p17

Kandidatų vertinimas ir apdovanojimai

Komisija, sudaryta iš Žemės ūkio agentūros, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, Vietos veiklos grupių tinklo ir VDU Žemės ūkio akademijos atstovų, vertins pateiktus kandidatus. Iš jų bus atrinkti 4 laimėtojai (po vieną kiekvienos nominacijos kategorijos) ir po 2 laureatus kiekvienoje kategorijoje.

2025 m. lapkričio 6 d. VDU Žemės ūkio akademijoje (Kauno r.) vyksiančiame šventiniame renginyje pagerbsime konkurso nugalėtojus, pasidžiaugsime jų darbais ir garsiai paminėsime kiekvieno indėlį į bendruomeninę veiklą.

Daugiau informacijos: tel. +370 698 39542, bendruomenes@zua.lt.

Žemės ūkio agentūros pranešimas spaudai 

Gyventojai, kurie jau yra pasikeitę senus, neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į modernius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus, nuo spalio 1 d. vėl galės teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui bus skirta beveik 8,5  mln. eurų. Paramos priemonę administruos Lietuvos energetikos agentūra. 

Parama bus skiriama įsirengus naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras, jeigu tokie šilumos įrenginiai skirti šildyti būstą.  

„Skatiname kuo daugiau gyventojų pasinaudoti šia paramos priemone, nes gyventojų šildymo įrenginių atnaujinimas leidžia jiems racionaliau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir taip susimažinti savo šildymo išlaidas. Supaprastinus taršių katilų keitimo finansavimo sąlygas, gyventojai, teikiantys mokėjimo prašymus nuo šių metų liepos mėn. ir teisingai užpildę duomenis, lėšas gauna per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Paramą galės gauti tik tie gyventojai, kurie jau yra įsirengę naują įrenginį ir kartu su paraiška pateikia mokėjimo prašymą bei įrenginio įsirengimą patvirtinančius dokumentus. Dar labiau supaprastinus dokumentų pateikimą, pvz., šiame kvietime nelieka prievolės pridėti senų įrenginių nuotraukų, gyventojams bus lengviau ir patogiau teikti paraiškas, jos bus operatyviai įvertinamos, o lėšos greitai pasieks žmones. 

Priklausomai nuo pasirinkto įrenginio tipo ir galios, gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3 500 eurų išlaidų už šilumos siurblį arba apie 1 500 eurų – už 5-osios klasės biokuro katilą. Pavyzdžiui, įsirengus iki 7 kW galios šilumos siurblį oras–vanduo, galima gauti iki 4 280 eurų paramos.  

Per 2025 m. gyventojai jau pasikeitė daugiau šildymo įrenginių nei per visus 2024 metus: šiemet per devynis mėnesius pakeista daugiau kaip 6 200 įrenginių – tai 3 670 įrenginiais daugiau nei per 2024 metus. Iš viso daugiau nei 8700 gyventojų jau atsinaujino savo būsto šildymo sistemas, pasinaudoję valstybės teikiamu finansavimu. Jiems jau išmokėta daugiau kaip 28,7 mln. eurų. 

Iki 2029 m. numatytas daugiau nei 112,4 mln. eurų valstybės finansavimas neefektyvių šildymo įrenginių keitimui būstuose. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos siekiama pakeisti 20 504 neefektyvius ir taršius šildymo įrenginius namų ūkiuose ir sukurti 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.  

Informacija apie paskelbtas ir planuojamas investicines paramos priemones skelbiama čia. 

Sveikindamas renginio dalyvius Prezidentas pabrėžė, kad sparčiai besivystančioje technologinėje aplinkoje ypač svarbu užtikrinti, jog visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar gyvenamosios vietovės, turėtų galimybę gyventi visavertį gyvenimą.

„Iki šiol tik 15 proc. vyresnio amžiaus žmonių yra pasiekę bazinį skaitmeninių įgūdžių lygį – beveik du kartus atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tai lemia pasitikėjimo savimi trūkumą, mažesnį savarankiškumą ir didelį apgavysčių skaičių. Todėl turime susitelkti, kad technologijos taptų pagalbininkėmis, o ne kliūtimi kasdieniame gyvenime“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat akcentavo kartų solidarumo svarbą. Pasak valstybės vadovo, jaunuolių įsitraukimas į senjorų skaitmeninio raštingumo ugdymą kuria stiprų pagrindą inovatyviai visuomenei. „Kartų mokymasis drauge kuria stiprų pagrindą pažangiai ir inovatyviai visuomenei“, – pabrėžė Prezidentas.

Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kasmet plečiasi – 2024 m. mokymuose dalyvavo apie 1,5 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, o šiemet dalyvių skaičius išaugo net dešimt kartų ir viršijo 15 tūkst. Dalyviams padeda daugiau nei 300 partnerių iš viešojo ir privataus sektorių tinklas.

Į projektą įsitraukė ir viešosios bibliotekos – kiekvienoje savivaldybėje veiks skaitmeninio raštingumo centrai, o daugiau kaip 200 bibliotekininkų taps projekto ambasadoriais. Bibliotekos tampa bendruomenių centrais, kuriuose senjorai ne tik mokosi, bet ir atranda naujų galimybių.

Iki 2027 m. projekto tikslas – apmokyti bent 176 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių ir stiprinti mokinių skaitmeninio saugumo kompetencijas.

Baigdamas sveikinimo kalbą Prezidentas padėkojo Ryšių reguliavimo tarnybai, projekto dalyviams ir partneriams: „Džiaugiuosi, kad šis projektas taip stipriai išsiplėtė. Prasidėjęs nuo tikslo gerinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninius įgūdžius, dabar projektas įtraukia mokinius, mokytojus, institucijų ir socialinius darbuotojus. Dėl savo tikėjimo šiuo tikslu ir įdirbio turime išties puikius rezultatus. Telieka nesustoti ir judėti pirmyn!“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento komunikacijos grupė

Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad prieš tokius įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius.  

Siekdama užtikrinti vairuotojų informuotumą apie kitus pažeidimus fiksuojančius įrenginius, „Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą.   

„Mūsų tikslas – kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau suprasti, kokie duomenys yra renkami. Norime akcentuoti, kad šie stendai aktualūs asmenims, kurie moka kelių mokestį (įsigyja vinjetes)“, – pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.  

Visi stendai valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus įrengti iki spalio pradžios.  

„Via Lietuva“ primena, kad dar 2024 m. Lietuvos magistraliniuose keliuose buvo įrengtos 268 vaizdo kameros, skirtos kelių mokesčio kontrolei. Jos stebi keliu važiuojančias transporto priemones, automatiškai nuskaito valstybinius numerius ir duomenų bazėje patikrina, ar už transporto priemonę yra sumokėtas kelių mokestis.  

Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. 

„Via Lietuva“ inf.  

Siekdama užtikrinti didesnį saugumą geležinkelių aplinkoje, Susisiekimo ministerija kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir kitomis institucijomis parengė ir pradeda įgyvendinti Geležinkelių transporto eismo saugos didinimo 2025 m. užduočių ir priemonių planą.

„Kasdien šimtai žmonių kerta geležinkelio bėgius neleistinose vietose ar tiesiog vaikšto po geležinkelio teritoriją net nesusimąstydami apie pavojus, slypinčius už kelių žingsnių. Juk vienas neatsargus žingsnis šalia bėgių gali kainuoti gyvybę. Rūpindamiesi žmonių saugumu, kartu su partneriais parengėme veiksmų planą geležinkelių eismo saugai didinti. Mūsų tikslas – nulis žūčių geležinkeliuose“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Nors geležinkeliai yra viena saugiausių transporto rūšių, skaudžiausias nelaimes lemia ne technika, o žmogiškasis faktorius. Europos Sąjungos geležinkelių agentūros duomenimis, net 80 proc. visų eismo įvykių geležinkeliuose įvyksta dėl netinkamo pervažų naudotojų ir pašalinių asmenų elgesio.

• Per praėjusius metus geležinkeliuose Lietuvoje žuvo šeši žmonės.
• 2024–2025 m. visos šalyje įvykusios avarijos buvo susijusios su pašalinių asmenų veiksmais.
• Kasmet fiksuojama apie 2000 Kelių eismo taisyklių pažeidimų pervažose – tai vidutiniškai po penkis atvejus kasdien.

Sprendimas – kompleksinis požiūris ir investicijos

Atsižvelgiant į tai, kad vien techninių priemonių nepakanka, plane išskirtos trys veiklos kryptys: organizacinės, šviečiamosios ir fizinės pagalbinės apsaugos priemonės. Didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės atsakomybės ir sąmoningumo ugdymui.

„LTG Infra“ vienas veiklos prioritetų – saugumas. Todėl dedame visas pastangas, kad geležinkelių aplinkoje eismo dalyviai elgtųsi atsakingai, saugotų save ir kitus. Saugumas nėra duotybė – tai bendras visų mūsų sąmoningumo, kurį ugdome švietimu ir partneryste, reikalas“, – sako „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Kartu su švietimo iniciatyvomis tęsiami infrastruktūros modernizavimo projektai. Geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda jau atnaujinta 10 prioritetinių pervažų, o dar 14 numatyta modernizuoti kituose svarbiuose transporto koridoriuose. Bendra šių projektų vertė – 7,9 mln. eurų ES investicijų.

LTG grupės veiklos plane taip pat numatytos investicijos į infrastruktūros saugumą: pervažose diegiamos automatinės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos, žymimos pavojingos zonos, statomi tiltai ir viadukai. 24 rizikingiausias pervažas ir perėjas planuojama paženklinti informaciniais ženklais, o penkiose stotyse – įdiegti papildomas saugos priemones, užkardančias neteisėtą geležinkelio kirtimą.

Be to, tęsiant saugaus elgesio skatinimo programą „Saugūs bėgiai“, rugsėjo pradžioje surengta pabėgių dažymo akcija.

Daugiau informacijos apie saugą geležinkelyje: www.saugusbegiai.lt

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymas yra parengtas, siekiant paprasčiau įgyvendinti nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį reikalavimą informaciją apie prekes ir paslaugas teikti lietuvių kalba.

Projekto iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė teigia, kad būtent po Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo pasigirdo „Bolt“ ir kitų pavėžėjimo paslaugas teikiančių įmonių skundai, kad bus sunku reguliuoti ir prižiūrėti šio įstatymo įgyvendinimą – todėl buvo pasiūlytas Kelių transporto kodekso pakeitimas. 

„Kelių transporto kodekse yra reglamentuojami reikalavimai žmonėms, norintiems gauti leidimą teikti taksi ar pavėžėjimo paslaugas. Papildžius reikalavimų sąrašą lietuvių kalbos mokėjimu įstatymo įgyvendinimas būtų užtikrinamas jau šiame laiptelyje – tai palengvintų tiek įstatymo įgyvendinimo kokybę, tiek kontrolę “, – komentavo Seimo narė. 

„Nuo 2020 m. vien per dvejus metus tokių leidimų buvo išduota beveik 14 tūkst. Jei mes pradėtume reguliuoti lietuvių kalbos mokėjimą jau šioje vietoje, sklandžiau ir efektyviau užtikrintume įstatymo įgyvendinimą, mažiau apkrautume Valstybinės kalbos inspekciją ir užkardytume įmonėms galimybę piktnaudžiauti ir nevykdyti įstatymo tiesiog susimokant mažas baudas,“ – komentavo abiejų projektų iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Įstatymo aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinė kalbos inspekcija pagal kompetenciją už valstybinės kalbos vartojimo reikalavimų pažeidimus kaip poveikio priemonę gali taikyti tik administracines nuobaudas, kurios nėra didelės (įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 170 eurų). Kaip rodo praktika, neretai Inspekcijos sprendimai yra skundžiami, o teisminiai procesai užsitęsia iki 2 metų, todėl akivaizdu, kad būsimiems pažeidėjams yra sudarytos itin palankios sąlygos ir toliau vykdyti savo veiklą ir teikti paslaugas / pardavinėti prekes nemokant valstybinės kalbos. Priėmus šį įstatymą būtų geriau užtikrinamas Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimas.

Kodekso pakeitimą taip pat pasirašė Jurgis Razma, Arvydas Anušauskas, Rima Baškienė, Vitalijus Šeršniovas, Ligita Girskienė ir Rimas Jonas Jankūnas.

Pagal lrs.lt inf.

Rugsėjo 29-ąją krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartu su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu Rukloje atidarė nuolatinę NATO pajėgoms skirtą logistinę paramos aikštelę. Moderni infrastruktūra, kuriai Vokietija skyrė per 90 mln. eurų žymi naują etapą šalių strateginėje partnerystėje.

Atidarytoje aikštelėje įrengtos remonto ir aptarnavimo dirbtuvės, sandėliai, plovykla, degalinė bei visa techniniam pasirengimui būtina įranga.Objektas užtikrins, kad Lietuvoje dislokuotos NATO pajėgos būtų visada parengties būsenoje.

„Lietuva ir Vokietija juda nuo praktinio bendradarbiavimo prie gilesnės gynybos integracijos. Tai reiškia, kad mūsų kariuomenės struktūros, pajėgumai ir strategijos tampa vis labiau faktiškai susietos.

Pasirengimas priimti Vokietijos brigadą pilna apimtimi ir nuolatiniam buvimui Lietuvoje vyksta sklandžiai. Rūdninkų karinio miestelio statybos vyksta sparčiau nei planuota – iki 2027 m. turėsime visą būtinąją infrastruktūrą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.

Dvišalio gynybos ministrų susitikimo metu aptarti ir kiti svarbūs klausimai – oro gynybos stiprinimas Baltijos regione, nuosekli parama Ukrainai bei JAV pajėgų išlaikymas Europoje. D. Šakalienė akcentavo, kad Rusijos provokacijos NATO oro erdvėje aiškiai rodo būtinybę pereiti nuo oro policijos misijos prie visavertės oro gynybos.

Vokietija taip pat prisideda prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos tarptautinės išminavimo koalicijos Ukrainai, kurios jau yra skyrusi 278 mln. eurų.

„Socialiniai darbuotojai yra žmonės, kurie didžiausių asmeninių iššūkių ir sunkumų metu tampa atrama bei vedliais. Jie padeda visuomenei augti, prisitaikyti ir išlikti stipriai. Jūsų profesionalumas, atsakomybė ir kasdienis darbas ne tik keičia žmonių gyvenimus, bet ir nuolat rodo kryptį, kaip turime kurti bendruomenišką ir socialiai teisingą Lietuvą. Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų indėlį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė pabrėžia, kad Lietuvos socialinių darbuotojų diena yra priminimas, kokią svarbią misiją kasdien atlieka šie profesionalai – tai ne vien pagalbos ir paslaugų suteikimas, o nuolatinis žmogaus orumo gynimas, bendruomenių stiprinimas ir tikėjimas, kad kiekvienas žmogus turi teisę į visavertį gyvenimą.

„Šios profesijos stiprybė kyla ne iš galios, valdžios ar institucijų, bet, visų pirma, kyla iš mūsų pačių – iš gebėjimo išlikti autentiškiems, ištikimiems profesinėms vertybėms, net tada, kai sąlygos būna pernelyg sudėtingos, kai vilioja lengvi ir trumpalaikiai sprendimai“, – pastebi J. Tamašauskienė, linkėdama socialiniams darbuotojams drąsos augti ir kurti pokyčius savo bendruomenėse, išlaikant aukščiausius profesinės etikos standartus. Žinoma, taip pat randant laiko pasirūpinti savo vidine pusiausvyra.

„Gerumo žvaigždės“

Pasižymėjimo ženklas „Gerumo žvaigždė“ yra aukščiausias socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimas, skiriamas asmenims, ypač pasižymėjusiems socialinės apsaugos ir darbo srityje.

Šiais metais „Gerumo žvaigždes“ gavę asmenys:

1.Roma Fabijonavičiūtė-Genienė, BĮ Socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė“ direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams, už daugiau nei 25 metų indėlį į socialinių paslaugų plėtrą ir kokybę, metodinę veiklą, profesinės bendruomenės stiprinimą bei naujų paslaugų iniciatyvas.

2.Jolanta Grybauskienė, Pasvalio socialinių paslaugų centro darbui su šeimomis padalinio vadovė, už socialinių paslaugų šeimoms organizavimą, partnerystės telkimą bendruomenėje, tarptautinių iniciatyvų plėtrą ir aktyvų profesinės bendruomenės stiprinimą.

3.Aušra Kupčinskienė, Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų pavaduotoja socialiniams reikalams, už socialinės globos ir slaugos paslaugų plėtrą, kokybės sistemos diegimą, inovatyvių sprendimų iniciavimą bei rūpestį paslaugų gavėjų gyvenimo kokybe.

4.Nijolė Kovaliova, VšĮ Sudoku socialinė darbuotoja ir vadovė, už daugiau nei 25 metų indėlį plėtojant socialines paslaugas Pagėgių savivaldybėje, krizių namų ir vaikų dienos centrų kūrimą, tarptautinius projektus ir bendruomenės telkimą.

5.Asta Kubilienė, Skemų socialinės globos namų socialinė darbuotoja, už aktyvų dalyvavimą globos sistemos pertvarkoje, bendruomeniškumo ir savarankiškumo skatinimą, mentorystę studentams ir profesionalų ugdymą.

6.Jurgita Latakienė, Plungės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, už kasdienį atsidavimą dirbant su žmonėmis, kuriems reikia ne tik paslaugų, bet ir žmogiško ryšio, už šilumą, kūrybiškumą ir tikrą gerumą, telkiantį bendruomenę.

7.Dr. Roberta Motiečienė, Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė, už lyderystę vadovaujant vienai didžiausių socialinių paslaugų įstaigų Lietuvoje, inovatyvius sprendimus, socialinio darbo profesijos stiprinimą ir akademinės patirties jungimą su praktika.

8.Rasa Noreikytė-Ustinavičienė, VšĮ Valakupių reabilitacijos centro Plėtros skyriaus vadovė, už reikšmingą indėlį diegiant socialinių paslaugų kokybės sistemą Lietuvoje, tyrimus, tarptautinius projektus bei pastangas gerinti paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

9.Virginija Paulauskytė, Valakampių socialinių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, už daugiau nei tris dešimtmečius trunkantį indėlį į socialinių paslaugų plėtrą, naujų paslaugų kūrimą, tarptautinės patirties sklaidą ir profesinės bendruomenės telkimą.

10.Agnė Krajašienė, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro padalinio – Globos centro vedėja, už lyderystę telkiant komandą vaiko gerovei, globėjų ir šeimų stiprinimą, bendruomenės įtraukimą bei profesionalumo perdavimą būsimiesiems socialinio darbo specialistams. 

11.Gražina Semėnienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos Rytų regiono vadovė, už ilgametį darbą plėtojant pagalbos paslaugas senjorams, reikšmingų projektų įgyvendinimą, bendruomenės stiprinimą bei nuoširdų įsitraukimą ekstremalių situacijų metu.

12.Daiva Vaičikauskienė, LPF Maisto bankas socialinė darbuotoja, už kasdienį rūpestį labiausiai pažeidžiamais žmonėmis, jų konsultavimą, palydėjimą ir pagalbos koordinavimą, už kūrybišką ir jautrų atsidavimą žmonių gerovei.

13.Aurelija Žvikevičienė, VšĮ SOTAS socialinė darbuotoja, už pagalbą be tėvų globos likusiems vaikams, globėjų rengimą ir palydėjimą, budinčių globotojų stiprinimą bei profesionalumo perdavimą socialinio darbo bendruomenei.

14.Prof. Laimutė Žalimienė, už reikšmingą indėlį į socialinio darbo profesijos raidą, mokslinius tyrimus, socialinės politikos formavimą ir socialinių paslaugų kokybės sistemos kūrimą Lietuvoje.

Socialinio darbo paveikslas šiandien

Praeitų metų spalio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju. Žmonės supranta ir vertina socialinių darbuotojų darbo svarbą: dauguma, net 75 procentai respondentų, nurodė, kad socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 17 tūkstančių socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų virš 5 tūkstančių – socialiniai darbuotojai.

Socialinių paslaugų gavėjų skaičius šalyje siekia daugiau nei 100 tūkstančių, todėl labai svarbu užtikrinti pakankamą socialinių darbuotojų skaičių socialinių paslaugų teikimui. Tuo tikslu siekiama, kad ši profesija taptų patrauklesnė atlygiu, darbo sąlygomis, augimo ir tobulėjimo galimybėmis, ir ją rinktųsi kuo daugiau jaunų žmonių.

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet – vidutinis jų darbo užmokestis per paskutinius penkerius metus padidėjo 65 procentais. 2025 metais socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis į rankas siekė 1411 eurus ir, tobulinant profesinę kompetenciją, yra didinamas.

Jau dvejus metus taikomas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas. Šis svarbus dokumentas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes.

Socialiniai darbuotojai kasmet tobulina savo profesines kompetencijas, dalyvaudami mokymuose, supervizijose, intervizijose ir kt. Nuo 2022 metų spalio mėn. veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, kuris yra atsakingas už nemokamų mokymų organizavimą ir (ar) vedimą, metodinės pagalbos teikimą, naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Šis centras pasiekė puikių veiklos rezultatų.

„Tyrimo metu kiekviename tinkle apsilankė po 10 specialiai šiai užduočiai paruoštų slaptų pirkėjų, vizito metu jie vertino degalines pagal 65 klausimus 5-iose kategorijose: nuo degalų pylimo proceso iki aptarnavimo, švaros bei patogumo. Klausimynas sudarytas remiantis ne konkrečių tinklų standartais, o realių klientų prioritetais lankantis degalinėse. 

Ši metodika leidžia itin išsamiai bei tiksliai identifikuoti konkrečias sritis, kuriose klientas jaučiasi labai gerai arba priešingai – išgyvena prastą patirtį, kuri gali lemti nenorą grįžti antrą kartą ar prastus atsiliepimus“, – sako „Dive Lietuva“ direktorė Ana Zakrevskė. 

Ekspertė pažymi, kad bendras visų šalyje veikiančių degalinių tinklų vertinimas yra gana geras – 88,53 proc., tačiau tai – prastesnis vertinimas, lyginant su 2024 m. atlikto slapto pirkėjo tyrimo rezultatu – 91,27 proc. Kai kurių kategorijų klausimuose dalis degalinių šiemet surinko vos 20 ar net 0 proc. 

Šiemet tyrimas buvo išsamesnis: platesnis klausimynas, daugiau vertintų tinklų – pernai tirti 4, šiemet – 7. 

Atskleidė prasčiausiai ir geriausiai įvertintus tinklus 

Žemiausio įvertinimo tyrime sulaukė „Jozita“ ir „Neste“ tinklai – atitinkamai 82,99 ir 84,8 proc. Žemiau bendro vidurkio taip pat liko „Baltic Petroleum“ (86,23) ir „Emsi“ (86,25) degalinės. Tuo tarpu „Orlen“ (91,46), „Circle K“ (89,6) ir „Viada“ (89,09) tinklai įvertinti geriausiai. 

Lyginant su praėjusiais metais, degalinių tinklų vertinimas krito beveik visose kategorijose: įvažiavimo ir degalinės teritorija, kuri 2024-aisiais įvertinta 97,5 proc., šiemet sulaukė vos 89,33 proc., pirmo kontakto su darbuotojais vertinimas nuo 97,5 proc. krito iki 90 proc., tuo tarpu aktyvus pardavimas, kuris pernai įvertintas vos 61,5 proc., ūgtelėjo ženkliai – iki 82,3 proc. 

Didžiausi iššūkiai: eilės, saugumas ir prieinamumas 

„Visgi svarbiausi tyrimo aspektai slypi detalėse: visuose degalinės tinkluose yra aspektų, kuriuose reikėtų gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, itin prastai įvertintas degalinės darbuotojų elgesys, susidarius klientų eilei – bendras visų septynių tinklų rezultatas yra vos 5,26 proc., jį nuo 0 proc. vertinimo gelbėja vos vienas degalinių tinklas, kurio įvertinimas, beje, taip pat yra prastas. 

Tai reiškia, kad klientai patiria itin prastas emocijas situacijose, kurios šiame versle yra ganėtinai dažnos. Mažmeninė prekyba yra neatsiejama nuo eilių, tačiau jos nebūtinai reiškia prastus klientų vertinimus: viskas priklauso nuo to, kaip šis klausimas yra sprendžiamas. 

Pavyzdžiui, susidarius eilei, idealiu atveju darbuotojai parodo, jog klientų laikas yra vertinamas: aptarnauja maloniai, tačiau efektyviai. Svarbu valdyti lūkesčius. 

Net jei eilė ilga, klientas turi jaustis matomas, girdimas ir vertinamas, pvz. susidarius eilei idealiu atveju klientui dar nepasiekus kasos, trumpas mandagus sveikinimasis parodo, kad jo laikas vertinamas. 

Taip pat svarbu greitai ir tiksliai atlikti operacijas, kad eilė judėtų sklandžiai”, – teigia klientų aptarnavimo ekspertė, „Mažeika ir partneriai“ partnerė Jolanta Pocienė.  

Pasak jos, kitas itin svarbus aspektas, kuriam nėra skiriamas pakankamas dėmesys – eismo saugumas degalinės teritorijoje. 

„Vos dviejuose iš septynių tinklų šis aspektas buvo įvertintas pakankamai gerai, nors ir juose dar tikrai yra kur tobulėti. Bendras vertinimas – vos 64 proc., o šis klausimas – ne vien klientų pasitenkinimo, bet ir jų sveikatos ar net gyvybės klausimas, todėl tikrai negali būti ignoruojamas“, – dalinasi J. Pocienė. 

Jautri tema: pritaikymas žmonėms su negalia 

Dar prasčiau įvertintas ir dar jautresnis klausimas: parkavimo vietos žmonėms su negalia. Šiuo atžvilgiu bendras septynių degalinių tinklų vertinimas – vos 50 proc. 

„Degalinių prieinamumas žmonėms su negalia bendrai yra tarp jautriausių šio tyrimo aspektų: visi vertinimai šioje temoje „raudonuoja“, t.y., yra tikrai prasti. Mūsų visuomenėje negalia šiandien nebeturėtų būti apribojimas gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl natūralu, kad bet koks apsunkinimas ar nesukurtos galimybės naudotis visomis degalinių paslaugomis visiems klientams yra vertinamas itin jautriai“, – teigia „Mažeika ir partneriai“ ekspertė. 

Pasak jos, šiuo aspektu Lietuva vis dar atsilieka nuo Vakarų bei Šiaurės kaimynių – specialių poreikių turinčių klientų aptarnavimo srityje dar turime ženkliai augti. 

Slapto pirkėjo tyrimas atliktas šių metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, jame dalyvavo 70 specialų parengimą turinčių tyrėjų, tarp jų – ir žmonės su fizine negalia. 

Šių metų spalio 1 d. pradedama kasmetinė Aplinkos apsaugos departamento akcija „Garažiukas“. Jos metu aplinkosaugininkai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius įvairias eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP). Akcija tęsis iki gruodžio 31 d.  

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į ENTP surinkimo ir apdorojimo veiklą bei transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančius asmenis, o taip pat į veiklos vykdymo vietose esančius ir naudojamus kuro deginimo įrenginius, nes netinkamas ENTP tvarkymas kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai.  

Praėjusiais metais per akciją iš viso buvo patikrinti 166 ūkio subjektai, 41-ame – nustatyti pažeidimai. Taip pat buvo patikrinti 226 fiziniai asmenys, nustatyta, kad 56 iš jų pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 

Akcijos „Garažiukas 2025“ tikslai  

• Šviesti, konsultuoti fizinius ir juridinius asmenis ENTP ardymo, tvarkymo bei transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos aplinkosauginiais klausimais bei daroma neigiama žala aplinkai ir žmonių sveikatai, netinkamai ar neteisėtai vykdant minėto pobūdžio ūkines veiklas, ir prevenciškai skatinti sąmoningumą, užkertant kelią aplinkos taršai bei siekiant, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų. 

• Teikti rekomendacijas, pasiūlymus kiekvienu konkrečiu atveju dėl geriausio sprendimo ūkinės veiklos legalizavimo, įrengimo ir priežiūros, kurie atitiktų galiojančius aplinkosauginius reikalavimus. Patikrinti ar fiziniai asmenys ir ūkio subjektai turi nustatyta tvarka išduotus leidimus užsiimti šia veikla ir laikosi tokiuose leidimuose nustatytų sąlygų bei ar fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus ar vykdantys individualią veiklą, kurie atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą privačiuose garažuose, garažų bendrijose ir kitose pagalbinėse ar remonto dirbtuvių patalpose (angaruose, gamyklose, dirbtuvėse ir pan.), laikosi šią veiklą reglamentuojančių aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. 

• Nutraukti aplinkai ir žmonių sveikatai vykdomą kenksmingą veiklą, akcijos metu nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, o kaltus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn ir įpareigoti pašalinti nustatytus trūkumus (jei tokie trūkumai yra nustatomi). 

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintines: „Transporto priemonių pridavimas (utilizavimas)“, „Verslams, vykdantiems transporto priemonių remontą ar techninę pagalbą“ ir „Transporto priemonės“, kuriose galima rasti visą svarbiausią informaciją, taisykles ir reikalavimus. 

SVARBU 

• Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). 

• Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1 700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 150 eurų. 

• Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 5  tūkst. iki 10  tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas,  juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1 000–2 000 eurų. 

• Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4 100 eurų. 

Plačiau apie praėjusių metų akcijos „Garažiukas“ rezultatus galite rasti čia. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

„Sija“ yra Pasaulio sveikatos organizacijos sukurtos streso mažinimo programos „STARS“ (angl. Sustainable Technology for Adolescents and Youth to Reduce Stress), skirtos jaunimui, lietuviška versija. Lietuvoje ją, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, išvertė ir Lietuvos kontekstui pritaikė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute veikiančio Psichotraumatologijos centro mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus dr. Evaldo Kazlausko.

Apie iniciatyvą

„Sija“ – tai ne tik tyrimas, kurio metu jaunuoliai kviečiami anonimiškai pasidalinti savo patirtimi, bet taip pat ir pagalba, norint įgyti veiksmingų streso mažinimo įgūdžių. „Sija“ – tai penkių savaičių trukmės programa, paremta pokalbių roboto principu. Ji apima dešimt trumpų internetinių sesijų – pokalbių, kurių metu jaunuoliai mokosi atpažinti savo emocijas, praktikuoti įvairius streso įveikos būdus ir stiprinti emocinį atsparumą. Kiekviena sesija trunka apie 10–20 minučių, o naudotis programa galima bet kada ir bet kur – svarbiausia turėti prieigą prie interneto. Pokalbių robotas veikia pagal psichologų paremtą algoritmą; taigi programa yra saugi, o joje pateikiama informacija – kruopščiai atrinkta.

„Tai lengvai pasiekiamas ir interaktyvus įrankis, leidžiantis gana žaismingu būdu pasirūpinti savo emocine gerove. Svarbu pabrėžti, kad jauni žmonės savarankiškai naudojasi pokalbių robotu, tačiau lygiagrečiai jie gauna ir trumpas specialiai apmokytų savanorių konsultacijas, kurių metu gali aptarti savo patirtį, kilusius sunkumus ir pan. Taigi yra derinamas individualus darbas, pasitelkiant įdomų technologinį sprendimą, ir asmeninis kontaktas su padėti pasiruošusiu savanoriu“, – sako projekto vadovas profesorius Evaldas Kazlauskas.

Visa veikla yra nemokama, o surinkti duomenys – konfidencialūs. Iniciatyva remiasi bendradarbiavimu su jaunimo organizacijomis, švietimo įstaigomis bei žiniasklaida. Be to, atrinkti dalyviai galės gauti nemokamą individualų palaikymą – konsultacijas bei emocinę paramą.

Kodėl tai svarbu?

Remiantis paskutiniais Lietuvos ir Europos duomenimis, vis daugiau jaunų žmonių išgyvena psichologinį spaudimą, jaučiasi neužtikrinti dėl savo pasirinktų gyvenimo sprendimų, o pagalba dažnai būna pamiršta ir nesulaukiama. „Sija“ kviečia kalbėti garsiai apie tai, kas dažnai nutylima – abejones, nerimą, tapatybės paieškas, spaudimą „atrasti savo kelią“.

Programa ir tyrimu susidomėję jauni žmonės turės unikalią galimybę nemokamai pasinaudoti niekur kitur neprieinama streso mažinimo programa. Be to, dalyvaudami Vilniaus universiteto atliekamame tyrime jaunuoliai prisidės prie tarptautinio mokslinio tyrimo ir psichologinių paslaugų gerinimo Lietuvoje ir pasaulyje. Visi į tyrimą atrinkti dalyviai už skirtą laiką gaus dovanų.

Kaip prisijungti?

Jaunuoliai kviečiami pildyti dalyvio formą adresu: www.sijajaunimui.lt (registracija atvira nuo rugsėjo 8 d.)

Trumpai apie kampaniją:
Trukmė: rugsėjo 8–lapkričio 30 d.
Amžiaus grupė: 18–25 m.
Dalyvavimas: nemokamas
Tikslas: išgirsti jaunuolius, suteikti pagalbą, skatinti kalbėtis. 

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto inf.

Muitinės departamento Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis pabrėžia, kad šis darbas yra sudėtingas ir reikalauja didelių pastangų: Europos Sąjungos sankcijomis siekiama apriboti Rusijos karo industriją nuo kritiškai reikalingų technologijų, tačiau 70 procentų kombinuotosios nomenklatūros prekių kodų rodo galimai dvejopą paskirtį, t.y. panaudojimą karinėje pramonėje. Tiek muitinei, tiek eksportuotojui reikia surinkti daug įrodymų, kad įrodytų  prekės civilinę, o ne karinę paskirtį.  

Schemos – per Vidurio Aziją ir Kaukazą 

R. Jurgaitis aiškina, kad dvejopos paskirties prekes apibrėžia jų techninės charakteristikos, jų paskirtis, o ne vien prekių kodai. Pavyzdžiui, guolis gali būti naudojamas tiek žemės ūkio technikoje (pvz.traktoriuje), tiek torpedoje, tačiau dvejopos paskirties, karinės paskirties tampa tik tuomet, jei tokio guolio veikimo savybės yra begarsės ar veikdamas nesukelia vibracijos bangų. Lygiai taip pat staklės yra dvejopos paskirties, jei yra valdomos programinės įrangos ir atlieka daugiau nei dvi operacijas vienu metu.

„Turime ne vieną tyrimą dėl dvejopos paskirties prekių galimo pažeidimo. Tiriama, ar nepažeidžiamos sankcijos ir ar nepažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys  dvejopos paskirties prekių kontrolę. Už pastarąjį nusižengimą atsakomybė kur kas griežtesnė – net iki laisvės atėmimo“, – sako R. Jurgaitis. 

Dvejopos paskirties prekėms reikalinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama eksporto licencija, tačiau, kaip pabrėžia specialistas, į Rusiją ir Baltarusiją dėl sankcijų net ir su licencija jų gabenti negalima, išskyrus kelias išimtis. Karinės įrangos ir amunicijos prekių sąrašo prekėms be eksporto licencijos licencijuojamas ir importas bei tranzitas. 

Atskirą problemą kelia sankcijų apėjimo schemos per Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo šalis. Rusijos prieš Ukrainą karo pradžioje prekių srautai į šias šalis buvo ženkliai išaugę. ES atlikta 2022-2024 m.  kiekybinė analizė parodė, kad Europos Sąjungos valstybės 99,5 procentais sumažino kritinių technologijų eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, reaguojant į abiejų šalių veiksmus, tačiau eksportas į trečiąsias šalis (Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Kazachstaną, Kirgiziją, Turkiją, Turkmėnistaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną) per tą patį laikotarpį išaugo 72 procentais.  Pastaruoju metu eksporto lygis iš Lietuvos į Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo šalis grįžo į iki karo buvusį lygį, o tai rodo muitinės kontrolės efektyvumą. 

Kodėl kontrolė yra gyvybiškai svarbi? 

Strateginių, kitaip tariant dvejopos paskirties prekių kontrolė atsirado Šaltojo karo metais, Vakarų šalims siekiant užkirsti kelią Sovietų Sąjungai įsigyti naujausias technologijas, galinčias būti panaudotomis kariniams tikslams. Nors sovietinis blokas sugriuvo, kontrolės mechanizmas išliko ir šiandien jis tarnauja kitam svarbiam tikslui: užkirsti kelią prekių patekimui į šalis, kurios siekia sukurti masinio naikinimo ginklus, remia teroristines organizacijas ar turi diktatoriškus režimus. 

Šiuo metu didžiausia problema yra aukštųjų technologijų gaminiai, kurie naudojama ne tik civilinėje, bet ir karinėje pramonėje. 

„Sankcijų misija – užkirsti kelią Rusijos karui. Tą padaryti galima siekiant, kad agresorė negautų reikalingų karo pramonei komponentų. Niekas nebekariauja durklais ir kardais, kariauja elektroninėmis priemonėmis. Jeigu lustas neturi žymėjimų, apibrėžiančių jo paskirtį, gamintoją, specifinius techninius parametrus ir panašiai, muitinė tai vertina kaip didelę riziką ir daro pagrįstą prielaidą, kad tokie lustai gali būti panaudojami karinėje technikoje, todėl muitinės sprendimas bus  neleisti  eksportuoti“, – sako R. Jurgaitis, pabrėždamas, kad atsakomybė tenka eksportuotojui, o ne gamintojui. 

Nuo pat sankcijų paskelbimo pradžios Lietuvos muitinė vysto įvairius teisinius ir techninius mechanizmus, kurių pagalba gali efektyviau įgyvendinti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Pavyzdžiui, pastebėjus eksportuotojų mėginimus deklaruoti sankcionuotos prekes naudojant kitus prekės kodus, yra inicijuojamas elektroninės sistemos atnaujinimas, kad ši leistų automatiškai identifikuoti krovinius, deklaruojamus ant panašaus, tačiau nesankcionuoto kodo. Nauji sistemos patobulinimai leido identifikuoti potencialius piktnaudžiavimo atvejus ir platesne apimtimi taikyti sankcijų režimą.  

2023 m. birželio 8 d. taip pat pakeistas muitinės tvarkos aprašas, kuriuo įvestas reikalavimas po 40 d. nuo eksporto, reeksporto, tranzito deklaracijos pateikti trečiosios šalies muitinės patvirtintą dokumentą, liudijantį, kad gabentos prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą ar buvo atlikta kita muitinės procedūra, laikantis tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų.  

Reaguojant į besikeičiančias prekybos tendencijas, muitinėje taip pat inicijuojamos naujos prekių kontrolės specifinės/tikslinės operacijos, kas taip pat rodo muitinės gebėjimą identifikuoti politikos įgyvendinimo spragas ir taikyti atitinkamas korekcines priemones.  

Statistika 

Vien per 2025 m. rugpjūčio mėnesį muitinė neleido atlikti 209 importo procedūras (nuo metų pradžios – 1662), sustabdė arba nustatė neatitikimus 859 eksporto procedūrose (nuo metų pradžios – 7312), neleido atlikti 444 tranzito procedūras (nuo metų pradžios – 4076). 

Rugpjūčio mėnesį dėl ribojamųjų priemonių nesilaikymo pradėtos 125 administracinio nusižengimo teisenos (nuo metų pradžios – 977). Teritorinės muitinės tą patį mėnesį pradėjo 2 tyrimus dėl galimų sankcijų pažeidimų (nuo metų pradžios – 101). 

Per 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesius teritorinių muitinių Ūkio subjektų patikrinimų skyriai atliko 45 įmonės veiklos patikrinimą ir tyrimą pagal LR tarptautinių sankcijų įstatymą.  

„Įmonės, kurios Lietuvoje gamina galimai dvejopos paskirties prekes (lazerius, mikroschemas), žino, ką gamina, ir vengia abejotinų kontraktų. Tačiau mūsų šalis yra tranzitinė, turime daug tranzitinių paslaugų teikiančių įmonių – joms reikėtų labai atidžiai vertinti, ar verta imtis jautrių krovinių. Atsakomybę už krovinį prisiima eksportuotojas, o sandoris gali sugrįžti bumerangu net ir po kelių metų. Ar verta dėl kelių šimtų eurų rizikuoti?“, – retoriškai klausia R. Jurgaitis. 

Lietuvos muitinės inf.    

Į šią tinklo plėtrą Lietuvos paštas investuoja apie 4,4 mln. eurų – tokio dydžio sumą paštomatų plėtrai bendrovė skiria pirmą kartą. Paštomatų populiarumą didina nuosekliai augančios e. prekybos apimtys ir gyventojų poreikis siuntas išsiųsti arba atsiimti bet kada jiems patogiu paros metu. Paštomatai jau yra tapę populiariausiu siuntų pristatymo būdu Lietuvoje – daugiau nei 6 iš 10 pašto siuntinių atsiimami juose. 

Iki šių metų pabaigos LP EXPRESS paštomatai pirmą kartą pradės veikti ir 13 vietovių, kur jų iki šiol nebuvo. Tarp jų yra  Jonučiai II, Ramučiai, Viduklė, Gelgaudiškis, Kalveliai, Senieji Trakai, Jieznas, Vydmantai, Kairiai, Kretingalė, Kvėdarna, Šveicarija ir Darbėnai. 

„Lietuvos pašto siekis – užtikrinti, kad siuntas būtų galima siųsti ir gauti lengvai ir patikimai visiems gyventojams. Sparčiai auganti e. prekyba skatina vis daugiau žmonių naudotis paštomatais, kurie leidžia siuntas atsiimti bet kuriuo paros metu. 

Investicijos į plėtrą regione ne tik padidins bendrovės paštomatų prieinamumą, bet ir suteiks naujų galimybių e. verslams. Kiekvienas naujas paštomatas prisideda prie klientų patirčių gerinimo ir stiprina Lietuvos pašto pozicijas Baltijos šalių rinkoje, užtikrinant patogią siuntų pristatymo paslaugą“, – sako Kastytis Valantinas, Lietuvos pašto generalinis direktorius.

„Paslaugas Lietuvos žmonėms priartiname arčiau namų. Paštomatai veikia nuolat, todėl tai leis žmonėms siųsti ir gauti siuntas patogiai, greitai ir saugiai – be būtinybės vykti kelias dešimtis kilometrų į kitą miestą ar taikytis prie pašto skyrių darbo valandų. Tai svarbus žingsnis stiprinant regionų infrastruktūrą ir mažinant atskirtį tarp miestų bei kaimų. Tokiu būdu kuriame socialiai teisingesnę valstybę“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Paštomatų tinklo plėtra svarbus žingsnis stiprinant regionų infrastruktūrą ir mažinant atskirtį tarp miesto ir kaimo. 

Po šiųmetės plėtros Lietuvos pašto tinkle Baltijos šalyse bus virš 1460 paštomatų. Per 500 jų sudarys Lietuvoje veikiantys LP EXPRESS paštomatai. 

Pirmąjį 2025 m. pusmetį Lietuvos paštas per paštomatus ir kurjerius Baltijos šalyse pristatė beveik 10 mln. siuntų – net 70 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Įgyvendinant Susisiekimo ministerijos patvirtintus reikalavimus, jau nuo kitų metų bus plečiamas ir LP EXPRESS paštomatų tinklas mažesnėse gyvenvietėse. Tai leis gyventojams patogiai siųsti ir gauti siuntas neišvykstant toli nuo namų. Ši plėtra bus vykdoma etapais iki 2028 m. pabaigos. Lietuvos paštas taip pat testuoja naujus technologinius sprendimus, kurie, tikimasi, leis spartinti tinklo prieinamumą ir plėtrą regionuose. 

Nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio kasmet bus skelbiamos gyvenvietės, kuriose metų eigoje atsiras LP EXPRESS paštomatai.

Susisiekimo ministerijos inf.

„Ši paramos priemonė leis sumažinti šilumos kainas daugiau nei trečdalyje Lietuvos savivaldybių. Šiose savivaldybėse šildymas šiandien gyventojams kainuoja brangiausiai, taip pat sumažins socialinę nelygybę ir energetinį skurdą bei padidins atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos gamyboje. Atsinaujinus šilumos gamybos įrenginius, gyventojams tose savivaldybėse kaina už šildymą galėtų sumažėti iki 20 proc.“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Kai kuriose savivaldybėse centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra dvigubai didesnė nei mažiausias šildymo kainas turinčiose savivaldybėse. Viena iš pagrindinių priežasčių – neefektyvios šilumos tiekimo sistemos, kuriose šilumos gamyboje labiausiai naudojamos dujos, seni, ilgai eksploatuojami biokuro katilai. Tokiomis neefektyviomis sistemomis vartotojams tiekiama brangesnė šilumos energija, todėl prioritetas bus teikiamas savivaldybėms, kuriose yra aukšta šilumos kaina ir kuriose yra neefektyvios šilumos tiekimo sistemos.  

Ši priemonė leis pakeisti iškastiniu kuru ar nusidėvėjusiais biokuro katilais šildomas sistemas naujais, efektyviais, iki 3 MW šiluminės galios įrenginiais, naudojančiais vietinį biokurą ar kitus atsinaujinančius energijos išteklius centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Šilumos gamyba taps efektyvesnė ir švaresnė, bus sunaudojama mažiau kuro, tai mažins šilumos tiekėjų sąnaudas ir turės teigiamos įtakos galutinėms šilumos kainoms. 

Paramos priemone planuojama įrengti ne mažiau kaip 40 MW  šiluminės galios, atsinaujinančius energijos išteklius, biokurą naudojančių šilumos gamybos pajėgumų. Paramos intensyvumas sudarys 45 proc. nuo tinkamų finansuoti lėšų. 

Paramos priemonę planuojama paskelbti dar šiais metais. 

Nuo 2024 m. savivaldybės, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis miestų ir miestelių teritorijose, gali pačios inicijuoti aukcionus: spręsti dėl žemės nuomos ar pardavimo ir kreiptis į NŽT dėl jų organizavimo. Dėl to galimybių įsigyti sklypą atsiranda dar daugiau.

„Didžiuosiuose šalies miestuose konkurencija dažnai padidina pradinę sklypo kainą 2–4 kartus, tačiau mažesnėse savivaldybėse tokių šuolių beveik nebūna. Tai reiškia, kad būtent čia galima rasti itin palankių pasiūlymų savo namui ar verslui. Todėl planuojant žemės sklypo įsigijimą, raginame aktyviai naudotis galimybe įsigyti valstybinės žemės sklypus“, – sako Dovydas Petraška, laikinai einantis NŽT direktoriaus pareigas.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai aukcionų metu pradinė žemės kaina pakyla virš 150 proc., o kai kuriais atvejais – net kelis kartus.

Valstybinės žemės pardavimas aukcionuose duoda naudą visoms pusėms: užtikrinamas racionalus žemės įveiklinimas, žmonės ir įmonės turi galimybę už jiems tinkamą kainą įsigyti žemės sklypą, o už aukcionus gautos lėšos lygiomis dalimis paskirstomos valstybei ir aukcioną organizavusiai savivaldybei.

Aukcionai vyksta elektroniniu būdu – Registrų centro portale www.evarzytynes.lt. Prisijungti gali visi norintys: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat užsienio piliečiai, atitinkantys teisines sąlygas. Norint dalyvauti, reikia sumokėti registracijos mokestį bei garantinį įnašą.

Visą informaciją apie skelbiamus aukcionus galima rasti NŽT interneto svetainėje skiltyje „Skelbimai“, taip pat dalies savivaldybių interneto svetainėse.

Nacionalinės žemės tarnybos inf.

Projektą tradiciškai rengia žurnalas „Structum“, siekiantis skatinti tvarias miestų vizijas, sujungiančias inovacijas, ekologiją ir urbanistinį darnumą.

Šių metų konkurse dalyvauja dešimt Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Jonavos rajonas, pristatęs teritorijas, kuriose bus ieškoma inovatyvių sprendimų.

Kaip skelbia ,,Structum", „Jonavos rajono vicemeras Povilas Beišys papasakojo, kad Jonavos rajonas turi be galo stiprią viziją, kurią tikisi įgyvendinti. Vicemeras pristatė dvi teritorijas, skirtas „Išmaniajam miestui 12“ – Jonavos sporto centro pastatą ir lietuviškąją Europą.“

Kartu projekte dalyvauja ir kitos Lietuvos savivaldybės, tokios kaip Anykščiai, Neringa, Utena, Šilalė, Kupiškis, Ukmergė, Mažeikiai, Klaipėda bei Telšiai. Jos taip pat pristatė savo vizijas, tačiau Jonavos rajono pasirinkti objektai išsiskiria urbanistinės plėtros potencialu ir bendruomeniškumo stiprinimo galimybėmis.

Konkurso dalyvių vizijas vertins ekspertai, o geriausi projektai galės būti realiai įgyvendinti. Bendras prizinis fondas siekia 10 tūkst. eurų.

,,Structum" kviečia jau dabar registruotis architektus, urbanistus, kraštovaizdžio, infrastruktūros, miestų planavimo specialistus ir pristatyti savo vizijas konkurse „Išmanusis miestas 12“.

Daugiau informacijos ir registracija el. paštu ismanusismiestas@structum.lt arba telefonu 0 611 17 962

Byloje darbuotoja siekė dvigubo užmokesčio už darbą poilsio dienomis, netesybų dėl pavėluoto atsiskaitymo, priedo prie darbo užmokesčio, neturtinės žalos atlyginimo. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai darbuotojai priteisė dalį prašyto darbo užmokesčio ir netesybų, jie taip pat nusprendė, kad darbuotoja turi sumokėti darbdavei daugiau kaip 5400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad toks sprendimas pažeidžia darbuotojos teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad darbuotojos reikalavimai byloje buvo pagrįsti ir iš esmės ji ginčą laimėjo, nes byloje pripažinta, kad darbdavė nesumokėjo jai priklausančio dvigubo darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis. Tokiu atveju teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo pagrindą nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ ir sumažinti darbdavei iš darbuotojos priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai darbuotoja, gavusi 1074,48 Eur darbo užmokesčio kompensaciją, vis tiek turėtų sumokėti darbdavei daugiau nei 5400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paneigė darbuotojos teisę į realią teisminę gynybą. Teismas sumažino iš darbuotojos darbdavei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 800 Eur.

2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-1120/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Europos Tarybos iniciatyva nuo 2001 metų kasmet rugsėjo 26-ąją minima Europos kalbų diena – puiki proga susimąstyti apie kalbų ir kultūrų įvairovę. Kalbos – tai vartai į skirtingas kultūras, istorijas ir pasakas. Tai turtas, kuriuo galime dalintis be sienų.

Šia proga vaikai ir jaunimas buvo kviečiami leistis į kūrybinę kelionę po pasakų pasaulį ir dalyvauti piešinių konkurse „Europos pasakos be sienų“. Konkurso tikslas - suteikti galimybę kūrybiškai atskleisti, kaip pasakos keliauja tarp kalbų ir šalių, kaip kalbos padeda pažinti kitų kultūras ir kurti bendrystę. Kūryba neturi kitų sienų – tik tas, kurias patys susikuriame. Pasakos sujungia ir padeda suprasti vieniems kitus – net gyvenantiems skirtingose šalyse ir kalbantiems skirtingomis kalbomis.

Konkursą organizavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras bei Valstybės institucijų kalbų centras. Konkursui pateiktus darbus vertino dailininkų ir dailės pedagogų bei konkurso organizatorių komisija. 

Apdovanojimų šventė vyko rugsėjo 26 d. LR Seimo lankytojų centre, kur buvo eksponuojama ir geriausių darbų paroda. Šios šventės tikslas ne tik pagerbti jaunuosius kūrėjus, bet ir skatinti kalbų ir kultūrų įvairovę bei draugystę tarp žmonių ir tautų. Komisijos sprendimu mūsų ugdytinių darbai atrinkti tarp pačių geriausių. Vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ ugdytinė Karina Arbočiūtė pelnė I-ąją vietą, Adriana Berenytė - II-ąją vietą, o Kornelija Lekavičiūtė ir Motiejus Vilimas tapo laureatais (paruošė mokytoja Dijana Borisovienė). Geriausių darbų autoriai buvo apdovanoti diplomais bei konkurso organizatorių ir rėmėjų įsteigtomis dovanomis. 

Džiaugiamės ugdytinių kūrybiškumu ir linkime, kad sėkmė ir toliau visur lydėtų! 

Vaikų lopšelis-darželis „Dobilas“

„Taryba tikisi, kad šie pakeitimai suteiks daugiau aiškumo, sumažins prijungimo kainų nepastovumą ir užtikrins teisingesnį sąnaudų pasiskirstymą tarp vartotojų. Tai svarbus žingsnis siekiant sudaryti vartotojams palankesnes ir skaidresnes sąlygas jungiantis prie elektros tinklų“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.  

Prijungimo ir tinklų plėtros įkainių pokyčiai bus įvertinami per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį ir sąnaudos bus išdėstomos per laikotarpį iki penkerių metų, taip užtikrinant prijungimo paslaugos kainos stabilumą bei išvengiant staigių kainų šuolių. Be to, metodikoje nustatyta, kad faktinių ir įkainiais nustatytų prijungimo sąnaudų skirtumai bus lyginami periodiškai – pirmą kartą po dvejų metų, o vėliau - po ketverių metų.   

Pakeitimai numato aiškesnę atsakomybę stambiems vartotojams, kurių leistina naudoti galia yra didesnė kaip 500 kW. Tais atvejais, kai dėl pavienių klientų galios poreikio reikalinga 330-110 kV tinklų plėtra ar rekonstrukcija arba kai klientas rezervuoja ne mažiau kaip 50 proc. esamos ar numatomos įrengti transformatorių pastotės galios, jis turės dengti faktines tinklų plėtros sąnaudas, netaikant 1 kW tinklų plėtros įkainio. Taip bus išvengta situacijų, kai itin didelių projektų kaštai netiesiogiai tenka kitiems tinklo naudotojams. 

Dar vienas svarbus aspektas – nustatant prijungimo prie elektros tinklų įkainius, prijungimo darbų kainų augimas apribojamas pagal licencijuotos ir sertifikuotos įmonės įkainius. Tai padės pristabdyti perteklinį kainų augimą ir leis vartotojams mokėti labiau pagrįstą įmoką.   

Galiausiai, siekiant apsaugoti vartotojų teisėtus lūkesčius, prijungimo įkainiai bus taikomi pagal paraiškos pateikimo datą, o ne pagal sutarties pasirašymo momentą, kaip yra dabar. Tai reiškia, kad nuo kliento veiksmų priklausys, kurie įkainiai bus taikomi, o ginčų dėl tinklų operatoriaus veiksmų bus išvengta. 

Išsamiau su metodika ir jos pakeitimais galima susipažinti čia.  

„Susidūrimai su laukiniais gyvūnais – dažna nelaimė keliuose, kurios įmanoma išvengti vairuojant atsakingai. Todėl kviečiu vairuotojus būti ypač atidžiais miškingose vietovėse ir sutemus. Lėtinkime greitį, stebėkime kelią ir prisiminkime – saugumas keliuose prasideda nuo mūsų pačių sprendimų. Kartais pakanka kelių sekundžių atidumo, kad išvengtume skaudžių padarinių ir apsaugotume ne tik savo, bet ir kitų gyvybes“,  – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.  

Gyvūnų migracijos metu, rudenį, vairuotojams patariama prieš kiekvieną kelionę pasirūpinti, jog automobilis būtų ne tik techniškai tvarkingas, bet ir švariais langais iš vidaus bei lauko pusės, veikiančiais ir švariais žibintais. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad keliones, esant galimybei, derėtų planuoti šviesiuoju paros metu.

„Lietuvos keliuose kasmet įvyksta nemažai eismo įvykių, susijusių su laukinių gyvūnų išbėgimu į kelią, ypač prietemoje ar tamsiuoju paros metu. Vertiname rizikas, diegiame inžinerines apsaugos nuo gyvūnų priemones, tačiau visiškai išvengti laukinių gyvūnų patekimo į kelią – neįmanoma. Todėl būtina nuolat informuoti eismo dalyvius, priimti jiems, apie galimus pavojus kelyje. Atsakingas eismo dalyvių elgesys kelyje, patogi ir kiek galima saugesnė kelių infrastruktūra  – du būtini veiksliai, užtikrinantys saugias keliones mūsų visų keliones“,  – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, įspėjantį, kad įvažiuojama į kelio ruožą, kuriame fiksuojamas padidėjusi laukinių gyvūnų migracija. Šiuose ruožuose tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu yra didesnė, todėl vairuotojai tokiose kelio atkarpose turėtų būti dar atidesni.

Rudenį, prasidėjus rujai, laukinių gyvūnų elgesys pasikeičia: jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą ir gali atsirasti nenuspėjamose vietose.

Anot statistikos,  net 76 proc. eismo įvykių, su gyvūnais kuriuose nukenčia žmonės, įvyksta dėl didelių kanopinių gyvūnų kaltės. Dažniausiai tokių eismo įvykių kaltininkais tampa briedžiai, kuriuos vairuotojui pastebėti sunku. Dėl ilgų briedžio kojų automobilio žibintai neapšviečia briedžio akių, todėl gyvūną pastebėti tampa itin sunku. Šie laukiniai žvėrys dažniausiai migruoja gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais, o į kelius išeina apie 20–22 val.

Beveik ketvirtadalis susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvyksta ir dėl smulkesnių žvėrių – stirnų, elnių, ar šernų. Stirnos dažniausiai migruoja gegužę ir lapkritį, tačiau vaikšto ne po vieną, o bandomis, todėl vairuotojai turėtų į tai atkreipti dėmesį ir, pastebėję vieną stirną, sumažinti greitį ar visiškai sustoti, mat gali atšuoliuoti ir daugiau. Stirnos keliuose dažniausiai sutinkamos apie 7–9 val., iki saulėtekio, o taip pat apie 20 val. vakare.

Bandomis migruoja ir šernai, todėl vairuotojai taip pat turėtų būti labai atidūs. Šie laukiniai gyvūnai migruoja visą rudenį, nuo rugsėjo, iki gruodžio, o keliuose dažniausiai pasirodo 21-23 val. Šernų migravimo laikotarpis prasideda rugsėjį, o baigiasi gruodį. Dažnu atveju šernus kelyje galima „sutikti“ 21–23 val.

Svarbiausia taisyklė, kurios reikėtų laikytis, – temstant ir naktį važiuoti lėčiau ir atidžiau, ypač miškingomis vietovėmis. Pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, reikia iškart mažinti greitį. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereiktų jo gąsdinti signalizuojant trumpomis ir ilgomis šviesomis, nes apakinto gyvūno elgesys tampa neprognozuojamas. Garsinį signalą rekomenduojama spausti intervalais.

Jei automobilį tektų stabdyti, stabdžių pedalą derėtų spausti stipriai, tačiau tokiu atveju svarbu neprarasti ratų sukibimo su kelio danga. Kai stabdyti per vėlu, reikėtų bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės, į kurią nukreipta jo galva. Atliekant šį manevrą, reikėtų įdėmiai stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu.

Jei akivaizdu, kad susidūrimo išvengti nepavyks, staigiai stabdant patariama užsidengti rankomis galvą ir ją palenkti kuo žemiau vairo (keleiviams taip pat reikėtų nuleisti galvą), nes jei gyvūnas trenksis į automobilio priekinį stiklą, rimtų sužalojimų išvengti bus labai sunku.

Susidūrimams su laukiniais gyvūnais mažinti – konkrečios priemonės

„Via Lietuva“ valstybinės reikšmės kelių tinkle yra įrengusi 929 km tinklo tvorų su susijusiomis specializuotomis priemonėmis migracijai: 15 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 14 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, 15 apsaugos sistemų varliagyviams, 1 žaliasis tiltas.

2025-2027 m., vykdant kelių rekonstravimo ir remonto projektus, „Via Lietuva“ šalyje planuoja įrengti dar apie 220 km tinklo tvorų, 6 požemines perėjas stambiems gyvūnams, 2 požemines perėjas vidutiniams ir smulkiems gyvūnams, 1 žaliąjį tiltą bei 3 varliagyvių apsaugos sistemas, o 5 pralaidas pritaikyti smulkių sausumos gyvūnų migracijai.

Modernizuojamoje kelio „Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos 2023 m. pastatytas pirmasis Lietuvoje žaliasis tiltas, skirtas gyvūnų migracijai. Dar vienas žaliasis tiltas šioje atkarpoje bus pastatytas iki šių metų pabaigos. Žalieji tiltai yra viena moderniausių ir geriausias praktikas atitinkančių eismo saugos ir aplinkosauginių sprendimų Europoje.

Susisiekimo ministerija 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2025 m. pirmąjį ketvirtį savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė  1 411 eurų ir buvo tik 25 eurais mažesnis už vidutinį atlyginimą Lietuvoje.

Nors socialinių darbuotojų vidutinio atlyginimo atotrūkis nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio per pastaruosius metus sparčiai sumažėjo, tačiau atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių – vis dar akivaizdūs. Socialinių darbuotojų atlyginimai savivaldybių biudžetinėse įstaigose gali skirtis net kelis šimtus eurų. Šalies biudžetinėse įstaigose dirba daugiau kaip 2600 socialinių darbuotojų.

„Socialiniai darbuotojai atlieka vieną atsakingiausių darbų mūsų valstybėje – padeda labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Todėl svarbu, kad jų atlyginimai augtų ir užtikrintų deramą pragyvenimo lygį. Siekiame, kad socialinių darbuotojų atlyginimai pasiektų vidutinį šalies darbo užmokestį ir dar augtų. Matome teigiamą tendenciją, tačiau tuo pačiu vis dar turime didelį atotrūkį tarp savivaldybių, tai nėra gerai“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Didžiausias socialinių darbuotojų atlyginimas užfiksuotas Palangoje – 1 660 eurų, antroje vietoje yra Pakruojo r. – 1617 eurų, trečioje Marijampolės r. – 1560 eurai, ketvirtoje Kauno r. – 1556 eurai ir penktoje –  Kaunas m. 1 552 eurai.

Į dešimtuką savivaldybių, kuriose mokami vieni didžiausių atlyginimų, patenka ir Kalvarija – 1546 eurai, Klaipėdos r. – 1541 euras, Šiaulių r. – 1 533  eurai, Ignalinos r. – 1 522 eurai, Kelmės r. – 1520 eurų.

Tačiau kai kuriose savivaldybėse atlyginimai gerokai mažesni. Mažiausiai socialiniams darbuotojams  mokama Rietave – 1 168 eurai, šiek tiek daugiau – Šalčininkų rajone – 1 263 eurai, Švenčionių r. – 1280 eurų, Jurbarko r. – 1283 eurai,  Biržų r. – 1303 eurai.

Prie mažiausiai mokančių savivaldybių taip pat priskiriamos Širvintų r. – 1306 eurai, Kupiškio r. – 1308 eurai, Molėtų r. – 1311 eurų, Kazlų Ruda – 1311 eurų, ir Kaišiadorių r. – 1316 eurų.

SADM duomenys rodo, kad bendra tendencija yra teigiama – socialinių darbuotojų atlyginimai per pastaruosius metus nuosekliai auga. Visgi skirtumas tarp savivaldybių vis dar siekia kelis šimtus eurų. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas Palangoje uždirba beveik 400 eurų daugiau nei jo kolega Švenčionių rajone. Tokie skirtumai susiję ne tik su valstybės nustatytais pareiginiais koeficientais, bet ir su savivaldybių galimybėmis bei jų skiriamais prioritetais socialinei sričiai.

Palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, socialinių darbuotojų atlyginimai augo sparčiu tempu. 2016 m. šalies vidurkis „į rankas“ buvo 584 eurai, o socialinių darbuotojų atlyginimas buvo daugiau nei 100 eurų mažesnis. 2025 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje pasiekė 1 436 eurus, o socialinių darbuotojų – 1 411 eurų, taigi skirtumas sumažėjo iki vos 25 eurų. Jei anksčiau socialiniai darbuotojai uždirbdavo gerokai mažiau nei dauguma kitų sektorių darbuotojų, šiandien šis skirtumas faktiškai išnykęs. Socialinių darbuotojų vidutinis atlyginimas 2025 m. pirmąjį ketvirtį sudaro 98 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama nuolatinę stebėseną, užfiksavo galimus mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejus pieninių galvijų bandose. Kol ši liga nėra oficialiai patvirtinta, Lietuvai nėra taikomi jokie prekybiniai apribojimai nei gyvais galvijais, nei jų produktais.

Mėlynojo liežuvio liga – atrajotojų (galvijų, avių, ožkų ir kt.) užkrečiamoji liga, plintanti per smulkiuosius kraujasiurbius mašalus. Žmonėms ši liga nepavojinga. Mėsa, pienas ir kiti gyvūniniai produktai išlieka saugūs vartoti, todėl vartotojai gali jaustis ramūs.

Žemės ūkio ministerija, jausdama augintojų, perdirbėjų ir visuomenės susirūpinimą dėl galimo pirmojo MLL atvejo Lietuvos istorijoje bei galimų ekonominių pasekmių, kartu su atsakingomis institucijomis koordinuoja visus reikalingus veiksmus ir rugsėjo 29 d. organizuoja Ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo veiksmų koordinavimo darbo grupės posėdį, kuriame bus aptartos neatidėliotinos priemonės ir tolesnė ligos prevencijos, stebėsenos, valdymo strategija.

Ministerija nuolat bendradarbiauja su VMVT ir kitomis institucijomis, kad būtų užtikrinta ūkių sauga ir vartotojų pasitikėjimas.

Ūkininkai ir gyvūnų laikytojai raginami išlikti budrūs ir nuolat laikytis biologinio saugumo bei kitų reikalavimų:

• atidžiai stebėti galvijų, avių ir ožkų sveikatą; pastebėjus įtartinus požymius (karščiavimą, patinimus, gausesnį seilėtekį, išskyras iš nosies, šlubavimą), nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba VMVT;
• taikyti vektorių kontrolės priemones – naudoti repelentus, prižiūrėti ir tvarkyti vietas, kuriose gali veistis mašalai (stovintis vanduo, srutų ar mėšlo sankaupos), riboti gyvulių laikymą atvirose vietose nakties metu.

Anot Jonavos ligoninės, dvi mūsų ligoninės komandos dalyvavo Karo medicinos tarnybos pratybose, kuriose mokosi suteikti pagalbą kariams mūšio lauke. Pratybos vyksta ypatingoje aplinkoje – požemiuose įrengtose operacinėse.  Ligoninės medikai pasiruošę greitai reaguoti, dirbti komandoje ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų pacientą bet kokiomis aplinkybėmis. Nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene stiprina mūsų pasirengimą ir užtikrina, kad žinios bei praktika būtų pritaikomos tiek kasdienėje ligoninės veikloje, tiek ir ypatingų situacijų metu.

„Kas antrus metus organizuojamos tarptautinės chirurginės pratybos ne tik pakelia mūsų karių profesionalumą, bet ir užtikrina, kad esame pasirengę teikti paramą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu lygmeniu“, – sakė Karo medicinos tarnybos vadas plk. ltn. Valdas Meškauskas.

Karo medicinos tarnybos Medicininės paramos vienetų grupė pratybose rengė ir koordinavo pavaldžių vienetų darbą: Rolė 1 medicininės paramos vienetų (valdymo, gydymo, paieškos ir evakuacijos grandžių) bei Rolė 2 vienetų (medicininio rūšiavimo, priėmimo, chirurgijos ir intensyvios terapijos grandžių). Užduotys apėmė sužeistųjų paiešką, evakuaciją, pirminę pagalbą, gyvybinių funkcijų stabilizavimą, chirurginę pagalbą bei pasirengimą tolesnei evakuacijai.

„Tokios pratybos leido užtikrinti mūsų medikų pasirengimą realioms užduotims bei sustiprino bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais. Kiekvieną kartą įtraukiame naujus elementus, vertindami vykstančių konfliktų patirtį“, – kalbėjo Medicininės paramos vienetų grupės vadas
plk. ltn. Joris Brian Ragaišis.

Pratybų tikslas – stiprinti karo medikų pasirengimą teikti medicininę paramą, vadovaujantis valstybės ginkluotosios gynybos ir taikos meto užduočių planais.

Pratybų metu buvo rengiami tiek profesinės tarnybos, tiek savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos  karo medikai. Dalyviai tobulino individualius ir kolektyvinius įgūdžius, vykdė bendras užduotis su Lietuvos kariuomenės medicininės paramos vienetais, civiliais medikais bei tarptautiniais partneriais.

LK ir Jonavos ligoninės inf. 

37-oji šarvuotoji brigada per kelias dienas po dislokavimo sprendimo gali perkelti 6 000 karių ir daugiau nei 2 000 transporto priemonių į Lietuvą, garantuodama visišką apsaugą per dvejų metų pereinamąjį laikotarpį.

Du Vokietijos brigadų vadai aiškiai pasisakė apie šį įsipareigojimą ginti Lietuvą pereinamuoju laikotarpiu.

„Per kelias dienas mano brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą, o tada prireiktų vos kelių valandų, kad pasiektume visas sritis, kuriose būtume dislokuoti jūsų šalyje. Per kelias dienas pasiektume pilną kovinę parengtį Lietuvoje“, – sako 37-osios šarvuotosios pėstininkų brigados vadas brigados generolas Davidas Markusas.

Tiesioginė gynybos garantija pereinamuoju laikotarpiu

37-oji brigada veiks kaip tiltas tarp Vokietijos pažado ir nuolatinio dislokavimo, užtikrindama, kad neatsirastų jokių saugumo spragų.

„37-oji brigada tai darys tol, kol mano brigada pasieks pilną kovinę parengti, tikimės, iki 2027 metų pabaigos“, – sako brigados generolas Christophas Huberis, 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ vadas.

Šį rugsėjį dislokavimo pajėgumai buvo išbandyti pratybose „Grand Eagle 2025“, kuriose Vokietijos pajėgos parodė, kaip gali naudoti įvairius transporto būdus – sausumos, oro, jūros ir geležinkelio. Žvalgybos batalionas ir kovinės paramos batalionas per keturias dienas įveikė 1 500 kilometrų sausuma ir per dvi dienas pasiekė pilną kovinę parengtį – tai viršijo reikalavimus. Gen. D. Markusas pastebėjo: „Tai greičiau nei reikalaujama.“

Vadovavimo struktūra ir dislokavimo sprendimai

Dislokavimo procesas vyksta pagal nustatytą NATO tvarką. „Jei Šiaurės Atlanto taryba priima sprendimą ir mūsų šalies vadovybė mano, kad reikia dislokuoti pajėgas, tuomet visos pajėgos bus dislokuotos. Mano brigada atvyks čia, kai tik bus duotas signalas“, – paaiškino gen. D. Markusas.

Dislokuota 37-oji šarvuotoji pėstininkų brigada veiktų 10-osios šarvuotosios divizijos pavaldume kartu su 45-ąja brigada „Lietuva“, Lietuvos kariuomene ir kitais NATO sąjungininkais.

Gen. D. Markusas patvirtino, kad vadovavimo struktūros ir dislokavimo sritys yra iš anksto numatytos.

Nuolatinio dislokavimo eiga

Rūdninkų karinio miestelio statyba vyksta anksčiau nei planuota. Čia ruošiama infrastruktūra didžiajai daliai visų 5 000 Vokietijos karių ir civilių, kurie nuolat gyvens ir tarnaus Lietuvoje. Likę kariai bus dislokuoti Rukloje, kurioje įsikūrusi Vokietijos vadovaujama NATO daugianacionalinė kovinė grupė.

Gen. Huberis pasakojo, kaip stebi augantį Rūdninkų karinį miestelį: „Lankausi ten reguliariai, kas du-tris mėnesius. Statybos tempas stebina – Rūdninkuose nuolat vyksta darbai.“

Oro gynyba ir šiuolaikiniai ginklai

Vokietijos kariuomenė prisitaiko prie šiuolaikinių grėsmių, kai oro gynyba tapo kritiškai svarbia sritimi. Vokietija dideliais kiekiais perka „Skyranger“ oro gynybos sistemas su 30 mm pabūklais, taip pat su integruotomis žemė-oras raketomis. Jie užtikrina visapusę apsaugą nuo lėktuvų, sraigtasparnių, dronų iki 8 kilometrų atstumo. „Skyranger“ oro gynybos sistemas papildys specialios antidroninės sistemos.

Kalbėdamas apie nesenus oro erdvės pažeidimus, gen. Huberis pasidalino savo nuomone apie NATO atsaką: „NATO labai rimtai žiūri į tai, kas įvyko Lenkijoje ir Lietuvoje. Darome viską, kad apgintume kiekvieną mūsų teritorijos ir oro erdvės centimetrą. Neturėtų būti abejonių – NATO tai sugebės ir mes tai padarysime.“

Atgrasymas per aiškų įsipareigojimą

Dabartinė saugumo padėtis dar labiau subudino Vokietijos pajėgas. Gen. Ch. Huberis pastebėjo: „Su oro erdvės pažeidimais susiję incidentai Lenkijoje ir Lietuvoje dar aiškiau leido suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Tai nėra įprastos pratybos. Tai yra scenarijus, kuriam iš esmės ruošiamės."

Lietuvos žmonių palaikymas išlieka didžiulis – keturi iš penkių apklaustųjų mano, kad Vokietijos brigados buvimas stiprina Lietuvos saugumą. Gen. Markusas pasakojo apie pratybas „Grand Eagle 2025“: „Kai mes pravažiuojame, matome žmones mojuojančius ir besišypsančius. Jaučiamės laukiami ir už tai esame dėkingi.“

NATO kolektyvinės gynybos garantija

Abu generolai visiškai pasitiki NATO atsako pajėgumais. Gen. Huberis pareiškė: „NATO yra stipriausias gynybos aljansas žmonijos istorijoje. Galėsime apginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Neturiu jokių abejonių.“

Žinia galimiems priešams yra aiški: „Esame čia tam, kad, jei prireiktų, gintume Lietuvą petys į petį su daugeliu kitų sąjungininkų, o ypač – su mūsų draugais lietuviais“, – reziumavo generolas Ch. Huberis.

Nuo 2025 metų sausio 37-oji šarvuotoji pėstininkų brigada „Freistaat Sachsen“ vėl skirta NATO misijai. 37-oji brigada pasižymi aukščiausiu pasiruošimo lygiu visoje Vokietijos kariuomenėje, ji yra 10-osios šarvuotosios divizijos dalis. Ji stiprina NATO pirminio reagavimo pajėgas, kol 45-oji šarvuotoji brigada pasieks pilną kovinę parengtį. Kartu su sąjungininkais ji prisideda prie atgrasymo ir gynybos stiprinimo NATO rytiniame flange bei suteikia užtikrintumo Baltijos šalių gyventojams.

Daugiau informacijos apie Vokietijos brigadą Lietuvoje rasite čia.

„Labai džiaugiamės, kad mūsų krašte atsiranda dronų mokymai vaikams. Tai aktualu ne tik įvertinus geopolitinę situaciją ir rūpinantis saugumu, bet ir puiki laisvalaikio veikla vaikams bei jaunimui. Žinome, kaip vilioja tai, kas nauja. Be to, būreliai turėtų vilioti ir tuo, kad jie neatsiejami nuo naujausių technologijų, o tai šiandien labai patrauklu“, –  sakė „Airtech“ metodinio centro atidaryme dalyvavęs Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. 

Kėdainiuose į „Airtech“ mokymus jau užsirašė 175 mokiniai.  

„Airtech“ projekto iniciatorės ir vykdytojos Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktorius Valdas Jankauskas džiaugėsi, kad pirmosios „Airtech“ pamokos tapo svarbiu žingsniu skatinant jaunąją kartą domėtis technologijomis, ugdant jų kūrybiškumą ir ateityje užtikrinant Lietuvos lyderystę bepiločių orlaivių industrijoje. 

„Be galo smagu stebėti, su kokiu entuziazmu jaunimas ateina į pamokas bei nekantraudami laukia regioninių varžybų, kurios vyks jau lapkričio mėnesį“, – kalbėjo  V. Jankauskas.  

Atidarymo šventės metu kėdainiečiai galėjo pabendrauti su dronų mokytojais,  stebėti dronų pamoką ir užregistruoti savo vaikus į dronų užsiėmimus.  

Į dronų būrelius jau užsirašė šimtai vaikų   

„Airtech“ metodinis centras jau veikia ir Tauragėje, o spalį atsidaro ir centras Jonavoje.  

Per pirmąsias 15 rugsėjo dienų į „Airtech“ būrelius užsirašė ir jau lanko užsiėmimus daugiau nei 320 šių regionų moksleivių.  

Planuojama, kad jau šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių. Iki 2028 m. Lietuvoje veiks 9 tokie centrai ir bus apmokyta 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų.   

Apie „Airtech“  

„Airtech“ – tai naujas žingsnis integruojant dronų technologijas į švietimą.

Tūkstančiams mokinių ir suaugusiųjų visoje Lietuvoje jis suteiks galimybę ugdytis inovatyvius technologinius įgūdžius. 

„Airtech“ projekto iniciatorius ir vykdytojas – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).  

Partneriai: Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savivaldybės, mokyklos, mokytojai, Lietuvos šaulių sąjunga.   

Jauniausieji „Airtech“ būrelių lankytojai, 3–4 klasių mokiniai, juose užsiims nesudėtingų bepiločių orlaivių konstravimu ir pilotavimu per praktinius eksperimentus ir žaidimus. 

5–8 klasių mokiniai šiuose būreliuose mokysis ne tik valdyti vidaus FPV dronus, bet ir išmoks dronų programavimo pagrindų, konstruos dronus iš komponentų.  

Vyriausieji, 9–12 klasių mokiniai, projektuos ir gamins 3D dronų dalis, matuosis dronų valdytojo profesiją, spręs sudėtingas verslo, aplinkosaugos ir kitas problemas pasitelkiant bepiločius orlaivius.  

Suaugusiųjų mokymų programa šiuo metu dar kuriama ir derinama su Krašto apsaugos ministerija. Suaugusius planuojama pradėti mokyti nuo š.m. spalio–lapkričio.  

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):  

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.  

Daugiau informacijos: www.linesa.lt 

Šventės metu socialinius darbuotojus sveikino rajono meras Mindaugas Sinkevičius bei Savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė.

„Žinoma, sveikiname šiek tiek avansu, nes oficiali jūsų profesinė šventė minima rugsėjo 27-ąją. Tačiau mes turime gražią tradiciją ją pažymėti kartu – susitikti, pasveikinti, pagerbti. Norisi išskirti jus visus, nes jūsų darbas labai sudėtingas, bet kartu ir labai reikalingas,“ – kalbėjo meras M. Sinkevičius.

Pasak jo, socialinis darbas visuomet reikalauja emocijų, nervinės įtampos ir kantrybės.

„Jūs esate tie, kurie darote mūsų bendruomenę šviesesnę ir jaukesnę, padedate žmonėms, kai pagalbos labiausiai reikia. Jei Olimpinėse žaidynėse būtų sporto šaka už kantrybę, empatiją ir ištikimybę, jūs visi būtumėte aukso medalių laimėtojai,“ – sakė rajono vadovas, dėkodamas darbuotojams už jų pastangas, pagalbą ir nuolatinį rūpestį žmonėmis.

Sveikinimo žodį tarė ir Savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė. Ji pabrėžė socialinių darbuotojų reikšmę bendruomenėje.

„Kaip atrodytų visuomenė be socialinio darbo institucijų, kurios rūpinasi žmonėmis? Jūs esate tie žmonės, kurie stovite šalia žmogaus silpnybių ir stiprybių, visada atrandate kelią, kai jis pasijunta vienišas. Nuo viso komiteto linkiu jums svarbiausia – sveikatos ir stiprybės, nes tik turėdami tai galėsite dalintis su kitais,“ – kalbėjo B. Platkauskienė.

Šventės metu buvo pagerbti visi rajono socialiniai darbuotojai, o ypatingo dėmesio sulaukė trys specialistės, pelniusios daugiausiai gyventojų simpatijų šiemetiniuose Jonavos Metų socialinio darbuotojo rinkimuose.

Nugalėtojomis tapo:

Agnė Krajašienė (Jonavos socialinių paslaugų centro Globos centro padalinys) – surinko 90 balsų,

Milda Morkūnienė (Jonavos r. socialinių paslaugų centras) – 89 balsai,

Agnė Jakštienė (Jonavos globos namai) – 86 balsai.

Šios trys kandidatės išsiskyrė vos keliais balsais, todėl Jonavos rajono savivaldybė nusprendė pagerbti jas visas.

Primename, kad rugsėjo 10-ąją savivaldybė paskelbė apie Metų socialinio darbuotojo rinkimų pradžią ir kvietė gyventojus siūlyti savo kandidatus. Buvo prašoma pateikti socialinio darbuotojo vardą, pavardę, įstaigą bei pagrįsti, už ką jis siūlomas nominacijai. Kandidatus buvo galima teikti iki rugsėjo 15 d., o galutinį žodį tarė patys jonaviečiai – balsuodami programėlėje „Jonava“ bei savivaldybės interneto svetainėje.

Rinkimuose sulaukta daug gyventojų pasiūlymų, o sąraše atsidūrė tie socialiniai darbuotojai, kuriuos bendruomenė paminėjo ne vieną kartą.

Socialiniai darbuotojai atlieka ypatingai svarbų darbą mūsų bendruomenei. Jų kasdienės pastangos, rūpestis ir atsidavimas žmonėms yra neįkainojamas indėlis, stiprinantis visuomenę.

Socialinių darbuotojų diena – dar viena proga padėkoti už jų darbą ir parodyti, kad jis – be galo vertingas.

Šventiniame renginyje netrūko šiltų sveikinimų, padėkų ir apdovanojimų.  

„Via Lietuva“ informuoja, kad fiksuojama atvejų, kai siunčiamos SMS žinutės apie galimai nesumokėtą kelių naudotojo mokestį ir raginama atlikti mokėjimą paspaudžiant nuorodą.

Informuojame, kad tai yra sukčiavimo atvejai. 

„Via Lietuva“ nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis į mokėjimo puslapius.

Mokėjimai atliekami tik per oficialią svetainę: www.keliumokestis.lt

Gavę įtartiną žinutę – neatidarykite nuorodų, nemokėkite ir nepraneškite savo duomenų.

Atkreipiame dėmesį, kad važiuojant apmokestintais keliais, kameros fiksuoja transporto priemonės numerį ir kai nesumokėtas kelių naudotojo mokestis, informacija automatiškai siunčiama į Administracinių nusižengimų registrą. Už važiavimą nesumokėjus mokesčio baudos išrašomos be išankstinio perspėjimo ar paraginimo pasitikrinti.

„Via Lietuva“ ragina nespausti jokių nuorodų. Ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis galima pasitikrinti oficialioje kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo svetainėje  https://www.keliumokestis.lt/ skyrelyje Tikrinti vinjetę.

Gavusiųjų žinutes prašome informuoti el. paštu cert@nksc.lt 

„Ši programa suteikia tėvams galimybę atrasti naujus būdus, kaip kurti teigiamus santykius su vaikais ir spręsti kasdienius iššūkius, skatinti jų emocinį ir socialinį vystymąsi, taip padedant augti vaikams ir visai šeimai. Investuojant į tėvų įgūdžius, investuojame į šeimų gerovę ir vaikų ateitį“, – sako Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas.   

2025 m. mokymų programą baigė daugiau nei 400 tėvų, tai yra 49 tėvų grupės – 19 jų skirtos ikimokyklinio amžiaus (3–6 m.) vaikų tėvams ir dar 30 grupių mokyklinio amžiaus (6–12 m.) vaikų tėvams.   

Programos užsiėmimai vyko 16 savivaldybių: Alytuje, Jonavoje, Joniškyje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Šilutėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje ir Vilniuje. Nuo šio rudens naujos grupės formuojamos jau 18-oje savivaldybių – prisideda Kupiškio ir Šalčininkų rajonai.   

Registraciją į programos „Neįtikėtini metai“ tėvų grupes vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Tėvai, gyvenantys programos nevykdančiose savivaldybėse, taip pat gali dalyvauti užsiėmimuose, grupei neužsipildžius programą vykdančių savivaldybių gyventojais.   

Pasak programos vadovių, programos „Neįtikėtini metai“ užsiėmimai tėvams suteikia galimybę palaikančioje aplinkoje išbandyti refleksijos įgūdžius, gauti praktinių įrankių, kaip stiprinti ryšį su vaikais, palaikyti saugią aplinką ir spręsti kasdienes auklėjimo dilemas.   

„Neįtikėtini metai“ programa yra viena geriausių praktinių tėvystės įgūdžių stiprinimo galimybių Lietuvoje. Tėvams atsiveria erdvė suprasti save, savo lūkesčius, stipriąsias ir silpnąsias puses, o palaikant grupei atrandama vidinė stiprybė bei praktiniai įrankiai, kaip stiprinti ryšį su vaiku. Tai yra geriausia investicija į save, savo vaiką ir žmonijos ateitį“, – sako psichologė, programos vadovė Joniškyje ir Kupiškyje Inga Lukšaitė-Samaitienė.    

Kėdainiuose programą vedanti psichologė Vilma Judenienė pabrėžia: „Programos didžiausia nauda – akivaizdžiai stiprėjantis tėvų ir vaikų ryšys. Aiški struktūra padeda suprasti vaiko poreikius, suteikia įvairių būdų ir įrankių, kaip spręsti problemas ir tapti nuosekliais auklėjimo procese.“    

Programa ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams vidutiniškai trunka 14–16 savaičių, o mokyklinio amžiaus vaikų tėvams – 12–14 savaičių. Kartą per savaitę tėvai renkasi į 2–2,5 valandos trukmės kontaktinės ar nuotolinės grupės susitikimus, kuriuos veda du apmokyti specialistai – grupės vadovai. Susitikimuose naudojami realių gyvenimo situacijų vaizdo įrašai, skatinantys diskusijas, grupės dalyviai kviečiami ieškoti problemų sprendimų kartu, praktikuojasi naujus įgūdžius per vaidmenų žaidimus.     

Tėvams taip pat skiriamos praktinės užduotys namuose, kurios aptariamos sekančių susitikimų metu, o tarp susitikimų palaikomas ryšys – grupių vadovai skambina tėvams, kad atsakytų į kilusius klausimus ir suteiktų papildomo palaikymo. Dalyviai skatinami idėjomis dalytis ne tik grupėje, bet ir palaikyti ryšį su mokymų dalyviais už grupės susitikimų ribų.   

„Ši programa padeda tėvams vienu jautriausių jų gyvenimo etapų – kai formuojasi vaiko asmenybė, o tėvų indėlis tampa lemiamai svarbus. Ji suteikia pagalbą ir palaikymą, įkvepia optimizmo, stiprina pasitikėjimą savimi bei padeda pamatyti, kas iš tiesų veikia net ir sudėtingiausiose tėvystės situacijose“, – pritaria psichologė-psichoterapeutė Rita Bagdonaitė, taip pat vedanti tėvelių grupes Kėdainiuose.    

Daugiau informacijos: https://neitiketini-metai.lt/ ir https://www.hi.lt/neitiketini-metai/  

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo projektui, kuris reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas, organizuojant ir vykdant gyventojų evakavimą, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai bei įvykusio agresijos akto sukeltų padarinių kyla poreikis evakuoti gyventojus. Šis projektas prieš tai suderintas su kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis ir savivaldybėmis.

Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, Aprašo projekto rengimą paskatino iš esmės pasikeitusi saugumo aplinka ir poreikis sudaryti prielaidas gyventojų evakavimo organizavimui nacionaliniu mastu. 

„Didžiausia valstybės pagalba ir prioritetas gyventojų evakavimo metu bus skiriamas asmenų su negalia, šeimų su mažamečiais vaikais, senyvo amžiaus asmenų, asmenų gyvenančių globos įstaigose, ligonių evakavimui. Aprašo projekte siūlomas universalus evakavimo organizavimo teisinis modelis, apimantis tiek taikos meto ekstremaliųjų situacijų, tiek dėl karinės agresijos akto skelbiamus mobilizacijos ir karo padėties teisinius režimus“, –  sako ministras V. Kondratovičius.

Aprašo projekte nustatyti reikalavimai gyventojų evakavimo infrastruktūrai, taip pat siūlomame gyventojų evakavimo organizavimo modelyje įvertinti ne tik gyventojų poreikiai evakavimo metu ir reglamentuotas visas spektras jų poreikių tenkinimui būtinų priemonių (maitinimas, pirmosios pagalbos teikimas, pervežimas, apgyvendinimas ir pan.), bet ir asmenų su negalia poreikiai, kitų asmenų (kaip nėščios moterys, asmenys, auginantys (globojantys) jaunesnius negu 14 metų amžiaus vaikus (įvaikius, globotinius) ir šie vaikai (įvaikiai, globotiniai), senyvo amžiaus asmenys, socialinių paslaugų įstaigose socialines paslaugas, susijusias su apgyvendinimu,  gaunantys asmenys ir kt.) poreikiai jų evakavimo metu, nustatant jų poreikius atliepiantį evakavimo organizavimą.

Institucijos, vadovaudamosi šiuo Aprašu, galės tinkamai rengtis galimam gyventojų evakavimui, t. y. savo krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatys savo veiksmus, reikiamus išteklius, planuos ir rengs mokymus, pratybas. Siekiant sudaryti galimybę gyventojams pasitraukti iš nesaugių teritorijų, gyventojų evakavimą numatoma skelbti, kaip įmanoma anksčiau iki galimos grėsmės pradžios.

Pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą savivaldybėms skirta ir parama pasirengimui evakuojamus gyventojus laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Šiai veiklai skirta 4,5 mln. eurų Valstybės gynybos fondo lėšų.

Skirtas finansavimas bus panaudotas įsigyti tokias evakuojamų gyventojų laikinam apgyvendinimui reikiamas priemones kaip sulankstomos lovos, miegmaišiai, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, pirmosios pagalbos rinkiniai, baldai, asmens higienos ir sanitarinių priemonių rinkiniai ir kt., taip pat elektros generatorių įsigijimui ir sumontavimui kolektyvinės apsaugos statiniuose.

Priesaikas priėmė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Vardiniai Vyriausybės narių priesaikos lapai perduoti parlamento vadovui ir bus saugomi Seimo kanceliarijoje.

Prisiekus naujosios Vyriausybės nariams, darbą baigė XIX Vyriausybė. 

Šiandien Seimas pritarė Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės pateiktai dvidešimtosios Vyriausybės programai. Plačiau ČIA. Po šio sprendimo nauja Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti ir privalės per 3 mėnesius patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.

Seimo Spaudos biuro inf.

Perduodamas pareigas E. Sabutis linkėjo tęsti pradėtus darbus ir siekti 5 kartus didesnių rezultatų 

„Gera pradžia – pusė darbo“, – byloja liaudies patarlė, tiksliai apibūdinanti ir susisiekimo ministerijos vadovybės pirmuosius devynis darbo mėnesius arba vos 20 procentų kadencijos. Pasiekta reali pažanga –sparčiai atstatomi byrantys avarinės būklės tiltai, stiprinami regionai, padėti pamatai rekordiniam kelių finansavimui bei užtikrinamos patogesnės ir prieinamesnės paslaugos Lietuvos žmonėms. 

„Mūsų tikslas aiškus – geresni keliai, stipresni regionai, prieinamos ir patogios paslaugos visiems. Kasdien su komanda dirbome tam, kad žmonės jaustų realius pokyčius šalia savo namų, keliaujant į gydymo įstaigą ar vežant vaikus į mokyklas bei darželius. Tarp svarbiausių darbų įvardinčiau ir tai, kad pavyko išsaugoti Europos Sąjungos investicijas transporto sektoriui iš RRF fondų – tai padės mums atnaujinti viešojo transporto parką, tiesti naujus dviračių takus. Nors praėjo vos 20 proc. kadencijos, neabejoju, kad pradėti darbai bus tęsiami ir įmanoma nuveikti 5 kartus daugiau“, – sako Eugenijus Sabutis. 

Pirmieji 20 procentų kadencijos: geresni ir saugesni keliai, patogios paslaugos arčiau namų 

Vienas svarbiausių šios kadencijos pasiekimų – įkurtas Kelių fondas, kuris nuo 2026 metų užtikrins stabilų ir ilgalaikį finansavimą susisiekimo infrastruktūrai. Ilgainiui biudžetas šalies keliams taps rekordiniu – sieks 1 mlrd. eurų, iš kurių apie 400 mln. eurų bus skiriama iš naujojo fondo lėšų. Tai didžiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją suma, skirta kelių ir tiltų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių statybai bei svarbių objektų atnaujinimui. 

Eugenijus Sabutis su komanda per pirmuosius kadencijos mėnesius aplankė 29 savivaldybes bei išgirdo pusę Lietuvos. Ministras su komanda padėjo išspręsti svarbiausius regioninės infrastruktūros klausimus. Po vizitų stebėjo, kad darbai nesustotų ir būtų kuriamas patogesnis bei saugesnis susisiekimas regionuose. 

Eugenijui Sabučiui atnaujinus universaliosios pašto paslaugos aprašą, Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. miesteliuose ir kaimuose išaugs bene dvigubai – jų bus daugiau nei 700. Pirmuoju plėtros etapu paštomatai bus įrengti 81-oje gyvenvietėje, jais galės naudotis daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, iki tol neturėjusių tokios galimybės. 

Strateginiai projektai ir infrastruktūros modernizavimas 

Per pirmuosius 20 proc. kadencijos komanda ėmėsi strateginių darbų: pradėta paskutiniojo 43 km ruožo Vilnius–Utena rekonstrukcija, o visoje šalyje šiemet tvarkoma daugiau kaip 220 km kelių. Atgaivinta žvyrkelių programa, kuriai skirta 20 mln. eurų, leis per artimiausius metus išasfaltuoti per 100 km žvyrkelių. 

Plečiasi šalies oro vartai. Palangos oro uoste ministras išlydėjo keleivius nauja kryptimi į saulėtą Turkijos pakrantę Antalijoje, o rudenį startuos skrydžiai į Egiptą. Ministro komanda užtikrino, kad ne tik sostinės, bet ir regionų gyventojai galėtų patogiau keliauti į Europą ir pasiekti atokiausius pasaulio kampelius. Kaune netrukus duris atvers naujas terminalas, pradėtos naujos kryptys į Italijos kurortą Peskarą, kitą pavasarį startuos reguliarūs skrydžiai į Latvijos sostinę Rygą net 5 kartus per savaitę. 

Šventosios ir Jurbarko mažieji uostai vystomi kaip regionų traukos centrai. Šventojoje rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuojama buriavimo mokykla. Jurbarke vystomas mažasis uostas, o Klaipėdos uoste atidaryta moderni laivyno bazė. 

Ministras E. Sabutis vyko į Lenkiją, kur stebėjo, kaip vyksta didžiausias po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai skirtų traukinių parko atnaujinimas. Tęsiami Vilniaus–Klaipėdos ruožo geležinkelio elektrifikavimo darbai, kurie leis elektriniams traukiniams važiuoti greičiau, patogiau ir ekologiškiau.  

Intensyviai tęsiamas Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio ruožo elektrifikavimas, kuris elektrifikuotą tinklą padidins keturis kartus. Strateginis „Rail Baltica“ projektas, kuris itin svarbus susisiekimui ir kariniam mobilumui, sparčiai juda į priekį: iki šių metų pabaigos darbai planuojami 114 km atkarpoje. 

Greta infrastruktūros modernizacijos ministerija mažina biurokratiją, atveria svarbius visuomenei duomenis apie vykdomus darbus, kelių ir tiltų būklę, viešąjį transportą, taip pat stiprina tarptautinį bendradarbiavimą, besiruošdama Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais.  

Naujasis susisiekimo ministras Juras Taminskas tęs pradėtus darbus 

39-erių metų Juras Taminskas ministro pareigų imasi turėdamas 15 metų patirtį valstybės tarnyboje. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijęs teisės magistro laipsnį, jis dirbo su žmogaus teisių, savivaldybių ir susisiekimo infrastruktūros klausimais. 

Viceministro poste J. Taminskas koordinavo pašto ir elektroninių ryšių politiką, darnų judumą, žaliojo kurso įgyvendinimą, inovacijas transporto sektoriuje, vandens transportą bei tolimąjį susisiekimą, kuruodamas tokias įmones kaip Lietuvos paštas, Lietuvos radijo ir televizijos centras, „Smiltynės perkėla“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei Vidaus vandens kelių direkcijas. 

Ministras J. Taminskas tęs pradėtus darbus ir dar tvirčiau stiprins visą susisiekimo sektorių. 

„Didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas regionams. Noriu, kad keliai ir tiltai būtų saugūs, o susisiekimas patogus, skrydžiai ne tik iš didžiųjų miestų, o pašto paslaugos – arčiau žmonių namų. Natūralu, kad darbą pradėjus naujam vadovui, atsiras ir kitų prioritetų. Pavyzdžiui, diegsime inovacijas transporto sektoriuje. Bandysime sukurti transporto sektoriaus dirbtinio intelekto kompetencijų įrankį“, – sako ministras Juras Taminskas.  

Naujasis susisiekimo ministras nebus toks ministras, kuris į problemas žvelgia pro pastato Vilniaus Gedimino prospekte langus. Tiek dirbdamas ankstesnėse darbovietėse, tiek eidamas viceministro pareigas, J. Taminskas nuolat lankė visas Lietuvos savivaldybes, o tai leidžia suvokti, kuo kiekviena iš jų yra ypatinga, su kokiais iššūkiais susiduria.  

„Šešiasdešimt savivaldybių – šešiasdešimt atskirų istorijų, kurių kiekvieną privalu išgirsti, suprasti ir padėti“, – paaiškina Juras Taminskas.