Jonavos žinių naujienos

Darbo kodekso pokyčiai jau čia pat: keisis streikų tvarka, atostogos ir darbo sąlygos

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 15:30:00 +0200

Sekmadienį, lapkričio 1 d., įsigalioja Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisos, kuriomis stiprinami kolektyviniai darbo santykiai ir socialinį dialogas. Kodekse įtvirtinta daugiau galimybių susitarti kolektyvinėse sutartyse, efektyviau reguliuoti kolektyvinius darbo ginčus ir streikus, sudarytos prielaidos darbuotojų atstovų dalyvavimui valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybose. Priimtais pakeitimais užtikrinamas aiškesnis ir teisingesnis darbo santykių reglamentavimas.

Darbo kodekso pakeitimais (Nr. XV-1058) suteikiama daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato teisės aktai – aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti nustatytas trumpesnis – iki dvejų metų, o ne trejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir galimybe gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viršijančias dvejus metus. Kolektyvinėse sutartyse bus galima susitarti kitaip dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu, taip pat dėl darbo apmokėjimo nušalinus darbuotoją nuo darbo.

Tikslinamas kolektyvinių sutarčių taikymas, tai yra kolektyvinės sutarties nuostatos: jeigu šalys dėl to susitars, jas bus galima taikyti visiems darbuotojams aukštesnio nei darbdavio lygmens, taip pat darbo apmokėjimo sistema, sutarta kolekcinėse sutartyse, taikoma visiems darbuotojams, ne tik profesinių sąjungų nariams, aiškiau yra reglamentuojama dėl to.

Nustatytos lankstesnės sąlygos susitarti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir darbdaviams, (darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei du VDU). Galės būti taikomas ilgesnis išbandymo terminas, tai net ne 3 mėnesiai, bet iki 6 mėnesių, taip pat leidžiama nukrypti nuo darbo sutarties pasibaigimo, galės susitarti, pavyzdžiui, dėl kitokių išeitinių ar įspėjimo terminų.

Didinamas socialinių partnerių vaidmuo ir apsauga – nustatomas darbuotojų atstovų dalyvavimas valstybės, savivaldybių valdomų bendrovių valdybose – ne mažiau negu viena 1/5 valdybos narių skaičiaus galės sudaryti darbuotojų atstovai, bet ne mažiau kaip vienas narys. Taip pat nustatyta, kad darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir kitas kompetentingas institucijas dėl smurto ir priekabiavimo, didinama bauda už kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės pažeidimus.

Priimtomis Darbo kodekso pataisomis keičiamas streikų reguliavimas, gerinamos streikuojančių darbuotojų garantijos, ilginama įspėjamojo streiko trukmė – vietoj 2 valandų iki 4 valandų, minimalių paslaugų teikimo užtikrinimas, sustiprinimas, taip pat prieš skelbiant streiką nebereikės pateikti balsavimo dokumentų, didesnė darbuotojų apsauga, tai yra 3 mėnesius po streiko negalės būti pablogintos darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos. Darbdaviui bus draudžiama bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti.

Į darbo santykių nutraukimą, nesant darbo sutarties šalių valios pagrindu, įtrauktas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Kodekse įtvirtinta, kad darbo tarybos veikla ir jos narių kvalifikacijos kėlimas finansuojamas darbdavio lėšomis.

Darbo kodekse aiškiau reglamentuota, koks yra apmokėjimas prieš šventines dienas, apmokėjimas už pasyvųjį budėjimą, aiškesnis atsiskaitymas, pasibaigus darbo santykiams.

Seimo Spaudos biuro inf.

Valstybės kontrolėje – penkių šalių auditorių dėmesys „Rail Baltica“ pažangai ir rizikoms

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 15:00:00 +0200

Spalio 29–30 d. Valstybės kontrolėje susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atstovai aptarti strateginio „Rail Baltica“ projekto pažangos, pagrindinių jo įgyvendinimo rizikų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vykdomo bendro audito „Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas“.

„Europai rengiantis stiprinti gynybinius pajėgumus iki 2030 m., turime kelti esminį klausimą – ar infrastruktūra, nuo kurios priklausys mūsų saugumas, bus parengta tada, kai jos reikės? „Rail Baltica“ sėkmė negali būti matuojama vien atskirų valstybių pasiekta pažanga. Trys šalys gali sėkmingai įgyvendinti savo projekto dalis, tačiau tai dar nereiškia, kad turėsime vieną veikiantį geležinkelį. Būtent todėl mūsų bendras auditas turi atskleisti ne tik nacionalines rizikas, bet ir jų tarpusavio sąsajas, įvardyti kliūtis, trukdančias įgyvendinti visą projektą, ir padėti užtikrinti, kad atsakingi sprendimai būtų priimami laiku“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

„Rail Baltica“ – vienas svarbiausių Baltijos regiono infrastruktūros projektų, kuris integruos Lietuvą, Latviją ir Estiją į Europos greitojo geležinkelio tinklą, užtikrins spartesnį keleivių ir krovinių judėjimą, skatins investicijas ir mažins Baltijos šalių priklausomybę nuo rytinių transporto koridorių. Projektas strategiškai svarbus ir regiono saugumui bei kariniam mobilumui. Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau išryškino būtinybę užtikrinti galimybę greitai ir sklandžiai perkelti karinę techniką bei kitus išteklius tarp valstybių. Vis dėlto šių metų pradžioje Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį, kad vis dar nėra aiškaus galutinio viso „Rail Baltica“ projekto užbaigimo termino.

Bendrajame audite – dėmesys visos geležinkelio jungties veikimui

Lietuvos, Latvijos ir Estijos AAI, anksčiau jau atlikusios vieną bendrą projekto „Rail Baltica“ auditą (2019 m.) ir vertinimą (2024 m.), šiuo metu vykdo antrą bendrą projekto auditą. 2024 m. vertinimas atskleidė, kad projektui visiškai įgyvendinti reikalingi papildomi 19 mlrd. Eur. Toks finansavimo poreikis kelia reikšmingų rizikų dėl projekto finansavimo užtikrinimo ir įgyvendinimo terminų laikymosi.

Šiuo metu atliekamo bendro audito metu vertinama, ar projekto eigos, viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymas yra efektyvus ir pakankamas. Auditoriai taip pat analizuoja ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimą bei priemones, kuriomis siekiama mažinti finansavimo trūkumo ir projekto vėlavimo rizikas, vertina jų pakankamumą.

Svarbi bendro audito vertė – galimybė į projektą pažvelgti ne tik iš atskirų valstybių, bet ir iš visos tarptautinės geležinkelio jungties perspektyvos. Net ir sėkmingai užbaigus vieną geležinkelio ruožą, jo nauda gali likti ribota, jei vėluoja susijusios infrastruktūros įrengimas kitoje valstybėje arba nėra priimti būtini sprendimai dėl būsimos geležinkelio veiklos.

Todėl svarbu įvertinti, kaip tarpusavyje dera valstybių įgyvendinimo grafikai, finansavimo sprendimai ir pasirengimas geležinkelio eksploatavimui. Bendras auditas turi padėti nustatyti sistemines kliūtis ir pateikti rekomendacijas, kurios prisidėtų prie realios viso projekto pažangos.

Penkių valstybių patirtis ir tolesnis bendradarbiavimas

Pirmąją susitikimo dieną Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos AAI atstovai pristato „Rail Baltica“ projekto pažangą ir pagrindines rizikas savo šalyse, dalijasi audito patirtimi bei aptaria bendrus iššūkius. Susitikimo metu techninius „Rail Baltica“ aspektus pristatys ir projekto įgyvendintojai „LTG“. Dalyviai taip pat lankysis projekto statybvietėse, kur galės susipažinti su vykdomų darbų eiga.

Spalio 30 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendro audito komandos bei jo koordinavimo grupės nariai aptars rengiamą audito ataskaitos projektą, nepriklausomo eksperto atliktą analizę ir tolesnius bendro darbo žingsnius.

Atsižvelgdamos į strateginę ambicingo tarptautinio projekto svarbą ir jam įgyvendinti reikalingų finansinių išteklių sumą, Lietuvos, Latvijos ir Estijos AAI bendradarbiauja nuo 2016 m., kai pasirašė susitarimo memorandumą dėl projekto stebėsenos. Reguliarūs „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupės susitikimai vyksta taip pat nuo 2016 m., juose dalyvauja ir Lenkijos bei Suomijos AAI atstovai.

Toks bendradarbiavimas leidžia ne tik nuosekliai stebėti projekto pažangą, bet ir įvertinti tarpvalstybines rizikas, nustatyti sistemines problemas bei pateikti įrodymais pagrįstas rekomendacijas sprendimų priėmėjams.

Valstybės kontrolės inf.

Visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę numatytas nuo 2032 metų

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 14:12:34 +0200

Lietuvoje visuotinis vaikinų šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą bus įgyvendintas nuo 2032 metų. Tai pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.

Merginos ir toliau galės atlikti karo tarnybą savanoriškai.

Pasak šalies vadovo, sprendimas priimtas įvertinus dabartinius kariuomenės pajėgumus ir pasirengimui reikalingus išteklius. Siekiama užtikrinti, kad šauktiniai būtų kokybiškai parengti per devynis mėnesius.

Visuotiniam šaukimui taip pat reikės papildomos apgyvendinimo infrastruktūros, finansavimo ir daugiau instruktorių. Preliminariai numatoma papildomai parengti apie 350 instruktorių, o jų paruošimas gali užtrukti nuo trejų iki ketverių metų.

Prezidento teigimu, šie sprendimai leis daugiau dėmesio skirti kokybiškam šauktinių ir rezervo karių pasirengimui.

Deginant žvakes daugelis pamiršta vieną svarbų dalyką

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 14:00:00 +0200

Ilgėjant rudens vakarams, namuose vis dažniau užsidegame mėgstamą kvapiąją žvakę, o visai netrukus sužibs ir Vėlinių žvakelių šviesos. Kad jaukumą bei artimųjų atminimą simbolizuojanti liepsnelė nekeltų pavojaus, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis ir saugiai naudojant žvakes, smilkalus bei namų kvapus.

Patrumpinkite Vėlinių žvakės dagtį

Taip liepsna bus mažesnė, žvakė degs tolygiau, mažiau kais jos indelis ir susidarys mažiau suodžių. Niekada nekirpkite degančios žvakės dagties, nes galite nusideginti.

Pasirūpinkite tinkama vieta

Vėlinių žvakes statykite ant stabilaus, karščiui atsparaus paviršiaus, palikdami pakankamus tarpus tarp jų. Pastačius žvakes per arti vaškas tirps nevienodai. Taip pat įsitikinkite, kad liepsna nepasieks gėlių, sausų lapų, dekoracijų ar kitų degių daiktų.

Stebėkite, kaip žvakė dega

Visų žvakių liepsna neturėtų būti aukštesnė nei 7,5 cm. Degančių žvakių nepernešinėkite ir nelieskite, prieš perkeldami palaukite, kol jos užges ir atvės. Užgesinę įsitikinkite, kad dagtis nešvyti, neberūksta ir žvakė vėl savaime neužsidega. Dagtis neturėtų rūkti ilgiau kaip 20 s.

Kvapiosios žvakės, namų kvapai ir smilkalai

Rinkdamiesi kvapiąsias žvakes, namų kvapus ar smilkalus, atkreipkite dėmesį į gaminių ženklinimą, pavojingumo simbolius, įspėjimus dėl degumo, dirginimo ar galimų alerginių reakcijų. Rinkitės patikimus pardavėjus ir nepamirškite, kad užrašai „natūralus“ ar „pagamintas iš eterinių aliejų“ savaime negarantuoja gaminio saugumo.

Žvakes bei smilkalus statykite ant stabilaus, karščiui atsparaus paviršiaus, atokiau nuo degių daiktų, vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje. Nepalikite degančios žvakės be priežiūros. Kvapiąsias žvakes ir smilkalus naudokite pagal gamintojo nurodymus, neviršykite rekomenduojamos naudojimo trukmės ir pasirūpinkite tinkamu patalpų vėdinimu.

Ypač atsargiai rinkitės žvakes, primenančias maisto produktus – maži vaikai gali jas supainioti su maistu.

VVTAT inf.

Už pagalbos kitiems slypi nematoma kaina: su kokiais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai?

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 13:08:46 +0200

Socialinio darbuotojo profesija reikalauja ne tik žinių, empatijos ir gebėjimo padėti sudėtingose gyvenimo situacijose atsidūrusiems žmonėms, bet ir didelio emocinio atsparumo.

Kauno kolegijos docentė, psichologė, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė dr. Valentina Demidenko pabrėžia, kad rūpintis šių specialistų psichoemocine gerove – ne tik jų pačių, bet ir organizacijų bei visos socialinių paslaugų sistemos atsakomybė.

Socialinio darbuotojo darbas – daugiau nei išklausyti ir patarti

Pasak dr. V. Demidenko, nors socialinio darbuotojo darbas iš šalies kartais gali atrodyti gana paprastas – išklausyti, patarti, nukreipti į tam tikrą instituciją – vis dėlto tikroji šio darbo esmė yra gerokai sudėtingesnė.

„Socialinio darbuotojo klientas dažniausiai ateina ne tada, kai jo gyvenime viskas gerai, o tada, kai susiduria su situacija, kurios pats nebepajėgia išspręsti“, – sako dr. V. Demidenko.

Ji pažymi, kad tyrimų rezultatai rodo, jog didelis darbo krūvis, sudėtingos klientų situacijos, darbo ir šeimos gyvenimo konfliktas bei nepakankama socialinė parama yra reikšmingi socialinių darbuotojų emocinio išsekimo rizikos veiksniai.

„Kita dažnai nematoma šio darbo dalis – socialinis darbuotojas susiduria ne tik su problema, bet ir su žmogaus pasipriešinimu ją spręsti. Kartais žmogus pagalbos nenori, nepasitiki specialistais, neigia problemą arba yra praradęs tikėjimą, kad jo gyvenime apskritai kažkas gali pasikeisti“, – apie socialinio darbuotojo darbo ypatumus pasakoja pašnekovė.

Ji pabrėžia, kad vienas svarbiausių socialinio darbo principų yra įgalinti žmogų pačiam tapti savo gyvenimo pokyčio dalyviu: „O tai reikalauja daug kantrybės, profesionalumo, gebėjimo kurti santykį ir kartu išlaikyti profesines ribas.“

Perdegimas nėra profesinio atsidavimo įrodymas

Dr. V. Demidenko teigimu, nuolatinis kontaktas su krizėmis ir traumine žmogaus patirtimi socialiniam darbuotojui kelia emocinio išsekimo, perdegimo ir antrinės traumos riziką. Ypač tada, kai prie sudėtingų klientų situacijų prisideda didelis darbo krūvis, laiko trūkumas, darbuotojo nesaugumo jausmas ar nepakankama organizacinė parama.

„2024 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi 24 tyrimus ir 16 962 socialinių paslaugų darbuotojus iš septynių šalių, nustatė reikšmingą perdegimo paplitimą šioje profesinėje grupėje. Atskirų perdegimo komponentų, ypač emocinio išsekimo, paplitimas buvo gerokai didesnis nei bendras perdegimo rodiklis“, – sako dr. V. Demidenko.

Ji atskleidžia, kad tai – labai svarbus signalas, nes perdegimas nepasireiškia staiga. Problema, pažymi ji, prasideda tada, kai žmogus nebegali pailsėti tarp darbo dienų, nuovargis tampa nuolatiniu, mažėja empatija, pasitenkinimas darbu, pasireiškia cinizmas ar apatija, darosi sunku susikaupti, žmogus ima jaustis bejėgis arba nebesugebantis prasmingai dirbti.

„2025 m. sisteminė apžvalga, apėmusi 21 tyrimą ir daugiau kaip 24 000 socialinių darbuotojų, taip pat išskyrė didelį darbo krūvį, darbo ir šeimos gyvenimo konfliktą bei patiriamą viktimizaciją kaip svarbius socialinių darbuotojų emocinio išsekimo rizikos veiksnius. Tuo tarpu psichologinis ir psichoemocinis atsparumas, savirūpa ir socialinis palaikymas buvo išskirti kaip apsauginiai veiksniai“, – dalinasi dr. V. Demidenko.

Todėl, pabrėžia ji, labai svarbu neromantizuoti socialinio darbuotojo gebėjimo „atlaikyti viską“: „Profesionalumas nėra gebėjimas kentėti be ribų. Svarbu suvokti savo profesijos ribas, nepasiduoti pagundai „gelbėti visą pasaulį“, stebėti save, reflektuoti ir laiku kreiptis profesionalios pagalbos.“

Emocinis atsparumas – ne tik darbuotojo, bet ir organizacijos atsakomybė

Socialiniam darbuotojui itin svarbų psichologinį atsparumą Kauno kolegijos docentė siūlo vertinti ne tik kaip asmeninę savybę, bet ir kaip profesinę kompetenciją. Nors, pasak jos, kiekvienas turi rūpintis savo fizine ir emocine būkle, būtų neteisinga atsakomybę už psichologinį darbuotojo atsparumą perkelti tik pačiam darbuotojui.

„Tyrime, kurį atlikome su Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičiene, psichoemocinis atsparumas išryškėjo kaip viena iš tų kompetencijų, kuri socialiniams darbuotojams yra itin aktuali, tačiau dar nepakankamai išplėtota. Tai reiškia, kad turime ne tik reikalauti iš darbuotojo atsparumo, bet ir sudaryti sąlygas šią kompetenciją ugdyti“, – pabrėžia dr. V. Demidenko.

Tuo tarpu 2026 m. Ž. Paliulytės atliktas tyrimas atskleidžia, kad darbuotojams reikia ne tik teorinių žinių, bet ir supervizijų, tikslinių patyriminių mokymų, nuolatinio profesinio tobulėjimo bei pagalbos išlaikant ribą tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo: „Šiame kontekste organizacijos ir vadovų vaidmuo yra ypatingai svarbus. Taip pat reikalingas sudėtingų atvejų aptarimas, darbuotojų saugumo procedūros, aiškios profesinės ribos ir tokia organizacinė kultūra, kurioje pagalbos prašymas nėra laikomas silpnumo požymiu.“

Ji priduria, kad tai yra ir platesnės socialinių paslaugų sistemos klausimas. Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo sistemoje numatytos įvairios profesinio tobulėjimo formos, įskaitant mokymus, supervizijas ir intervizijas.

„Kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio darbo tarybos pirmininkė galiu pasakyti, kad nacionaliniu lygmeniu šiam klausimui taip pat skiriamas dėmesys. Pakeitus Socialinių paslaugų įstatymą, socialinių paslaugų srities darbuotojams stiprinamos saugaus darbo garantijos. Šiuo metu ministerijoje yra rengiami tvarkos aprašų projektai, reglamentuojantys socialinių paslaugų srities darbuotojo reagavimą į agresyviai besielgiančio asmens elgesį bei socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumo užtikrinimą“, – dalinasi dr. V. Demidenko.

Kaip pasirūpinti savimi

Paklausta, kokių priemonių gali imtis pats socialinis darbuotojas, kad pasirūpintų savo emocine gerove, dr. V. Demidenko sako, jog pirmiausia – nesistengti būti nepažeidžiamam. Psichologinis atsparumas, akcentuoja pašnekovė, nereiškia, kad socialinis darbuotojas neturi pavargti, išgyventi liūdesio, pykčio ar bejėgiškumo.

„Atsparumas reiškia gebėjimą tas būsenas atpažinti, suprasti ir su jomis konstruktyviai tvarkytis“, – pabrėžia dr. V. Demidenko.

Ji taip pat išskiria kelias svarbiausias sritis, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Pirmiausia – fizinis atsparumas, apimantis miegą, poilsį, fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą. Antra – proto atsparumas. Tai, pasak pašnekovės, gebėjimo pažvelgti į situaciją iš šalies, ugdymas.

„Trečia – emocinis atsparumas. Tai gebėjimas atpažinti, ką jaučiu, pripažinti savo emociją, ją reguliuoti ir tinkamai išreikšti. Socialinis darbuotojas neturi apsimesti, kad jo neveikia tai, ką jis kasdien mato. Priešingai – gebėjimas suprasti savo emocijas yra profesinės brandos dalis“, – įsitikinusi dr. V. Demidenko.

Ketvirta sritis, kurią akcentuoja docentė, yra socialinis atsparumas: „Svarbu nebijoti kolegų, vadovo, supervizoriaus ar kito specialisto pagalbos. Socialinis darbuotojas neturi likti vienas su sudėtingiausiais atvejais. Ir dar viena labai svarbi dalis – gebėjimas atskirti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Ž. Paliulytės tyrimas taip pat išryškina šios ribos svarbą.“

Pašnekovė pažymi – ne kiekvieną kliento situaciją galima išspręsti ir ne kiekvienam žmogaus gyvenimo pasirinkimui galima daryti įtaką. Socialinio darbuotojo atsakomybė – profesionaliai atlikti savo darbo dalį, tačiau neperimti kliento atsakomybės už jo gyvenimą.

„Todėl kartais pats profesionaliausias sakinys yra: „Aš padariau tai, ką geriausiai šioje situacijoje galėjau padaryti savo profesijos ribose.“ Ir čia vėl grįžtame prie organizacijos. Jeigu darbuotojas neturi galimybės dalyvauti supervizijoje, aptarti sudėtingų atvejų, gauti kolegų palaikymo ar mokytis atpažinti savo emocines reakcijas, individualios savirūpos gali nepakakti“, – akcentuoja dr. V. Demidenko.

Kauno kolegijos inf.

Nuo 2027 m. savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą ir kaimo teritorijose

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 13:00:00 +0200

Nuo 2027 m. sausio 1 d. keisis valstybinės žemės administravimo tvarka – savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose kaip anksčiau, bet ir kaimo vietovėse. Tai bus antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo (administravimo) modelio pertvarkos etapas, atskiriant žemės valdymą nuo priežiūros funkcijų.

„Šios reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus ir kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus konkrečią situaciją ir žmonių poreikius. Perduodami šias funkcijas savivaldybėms suteikiame daugiau teisių priimant sprendimus, o kartu – ir daugiau atsakomybės. Siekiant suvaldyti STT nustatytas rizikas, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir toliau prižiūrės, ar sprendimai priimami teisėtai ir laikantis viešojo intereso bei padės užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Mums svarbu, kad reforma reikštų ne tik funkcijų perskirstymą tarp institucijų, bet ir geresnį rezultatą žmogui“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

NŽT direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Dovydas Petraška pabrėžia, kad, savivaldybėms perėmus daugiau atsakomybės už valstybinės žemės administravimą, NŽT ir toliau vykdys svarbias nacionalinio lygmens funkcijas.

„Po reformos savivaldybės perims daugiau atsakomybės už valstybinės žemės administravimą vietos lygmeniu, o NŽT sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas. Toliau būsime atsakingi už valstybinės žemės pardavimą, nepriklausomą patikėtinių priežiūrą, geodeziją, kartografiją ir erdvinius duomenis. Išliksime žemėtvarkos kompetencijų centru, kurio sukaupta patirtimi ir praktinėmis žiniomis galės naudotis savivaldybės. Mūsų bendras tikslas, kad nuo sausio 1-osios naujasis žemės valdymo modelis veiktų sklandžiai, gyventojai ir verslas gautų kokybiškas paslaugas, o valstybinė žemė būtų valdoma teisėtai, skaidriai ir atsakingai“, – sako D. Petraška.

Pertvarka leis valstybinės žemės administravimą visoje savivaldybės teritorijoje sutelkti vienose rankose. Daugiau sprendimų bus priimama vietos lygmeniu, tačiau valstybės žemė ir toliau liks valstybės turtas, todėl išliks ir nacionalinio lygmens funkcijos su atskira valstybės turto priežiūra. 

Savivaldybės priims sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos, organizuos nuomos aukcionus, išduos dalį sutikimų ir administruos kitus joms perduotus klausimus. Joms taip pat bus perduota dalis žemėtvarkos ir teritorijų planavimo procesų organizavimo funkcijų. 

Nuo 2027 m. sausio 1 d. numatomi valstybinės žemės valdymo pokyčiai:

Savivaldybėms perduodamos funkcijos:

Valstybinės žemės administravimas. Savivaldybės perims daugiau kaip 800 tūkst. ha valstybinės žemės kaimo teritorijose ir administruos valstybinę žemę visoje savo teritorijoje.
Žemėtvarkos projektų organizavimas. Savivaldybės organizuos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir užsakys projektavimo paslaugas.
Valstybinės žemės nuoma ir panauda. Savivaldybės vykdys valstybinės žemės nuomos ir panaudos procedūras.
Valstybinės žemės nuomos aukcionai. Visus valstybinės žemės nuomos aukcionus organizuos savivaldybės.
Sutikimai statyti statinius. Savivaldybės išduos sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje.
Nekilnojamojo turto kadastro sprendimai. Savivaldybės priims su nekilnojamojo turto kadastro klausimais susijusius sprendimus.

NŽT išliekančios funkcijos:

Valstybinės žemės patikėtinių priežiūra ir konsultavimas. NŽT ir toliau vykdys nepriklausomą valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą, vertins sandorių projektų atitiktį teisės aktams, atliks planinius ir neplaninius patikrinimus bei konsultuos savivaldybes.
Kitos nacionalinio lygmens funkcijos. NŽT išliks atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir pardavimo aukcionų organizavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams, žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą. Tarnyba taip pat išduos pažymas ir sutikimus dėl privačios žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo, rengs ir atnaujins geodezinę bei kartografinę medžiagą, organizuos matininkų ir žemėtvarkos projektų rengėjų kvalifikacijos vertinimą.
Žemėtvarkos kompetencijų centras. NŽT toliau kaups ir teiks žemėtvarkos srities ekspertines žinias, konsultuos savivaldybes ir padės užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą.
Tarnyba ir toliau bus atsakinga už valstybinės žemės pardavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams, žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą ir kitas jai priskirtas funkcijas.

Sklandžiam žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos užbaigimui Aplinkos ministerija ir NŽT organizavo 3 susitikimus su savivaldybių vadovais ir už žemės valdymą ir administravimą atsakingais darbuotojais. Jų metu aptarti savivaldybėms aktualūs klausimai ir padaryta pažanga perduodant funkcijas, taip pat kilę iššūkiai pirmojo pertvarkos etapo metu. Susitikimuose buvo numatyti ir tolesni veiksmai, kuriuos, ruošiantis pokyčiams, reikia įgyvendinti iki metų pabaigos.

Aplinkos ministerijos inf.

Kaip išsirinkti batus, kurie tarnautų ilgiau?

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 12:30:00 +0200

Įvertinkite avalynės kokybę ir medžiagas

Prieš įsigydami avalynę įvertinkite, iš kokių medžiagų pagamintas batviršis, pamušalas, vidpadis ir padas. Rekomenduojame rinktis iš natūralių medžiagų pagamintą avalynę. Informaciją apie panaudotas medžiagas rasite ženklinime.

Atkreipkite dėmesį į batų suklijavimo ir susiuvimo vietas – jos turėtų būti tvarkingos, be akivaizdžių pažeidimų ar atsiklijavimo požymių. Matomi konstrukcijos netolygumai ar pažeidimai gali turėti įtakos avalynės patvarumui ir atsparumui drėgmei.

Svarbu žinoti, kad net ir natūralios odos avalynė nebūtinai yra neperšlampama. Oda gali sugerti drėgmę, todėl lietingu oru svarbu atsižvelgti į gamintojo nurodytas avalynės savybes ir priežiūros rekomendacijas.

Rinkitės avalynę pagal paskirtį ir sezoną

Prieš pirkdami įvertinkite, kokiomis sąlygomis avėsite batus – kasdien, sportuodami, laisvalaikiu ar esant lietingam ir šaltam orui. Ne visa avalynė pritaikyta drėgmei, sniegui ar intensyviam fiziniam aktyvumui.

Atkreipkite dėmesį į informaciją apie avalynės paskirtį bei atsparumą vandeniui. Jeigu batai pristatomi kaip neperšlampami, galite tikėtis, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jie nepraleis vandens.

Avalynė su specialia vandeniui atsparia membrana gali padėti apsaugoti pėdas nuo išorinės drėgmės, tačiau batų viduje drėgmė gali kauptis dėl prakaitavimo. Todėl drėgni batai ne visais atvejais reiškia, kad jie praleidžia vandenį iš išorės.

Pasirinkite tinkamą dydį

Rinkdamiesi avalynę atsižvelkite ne tik į nurodytą dydį, bet ir į individualias pėdos ypatybes – plotį, formą bei keltį. Prieš pirkdami pasimatuokite abu batus ir, jei yra galimybė, kelis žingsnius pasivaikščiokite. Įsitikinkite, kad avalynė nespaudžia, netrina ir nevaržo judesių.

Svarbu suprasti, kad vien tai, jog batai neatitinka individualių pėdos ypatumų ar yra nepatogūs, savaime nereiškia gamybos defekto.

Tinkamai prižiūrėkite avalynę

Net ir kokybiška avalynė gali greičiau nusidėvėti, jeigu yra netinkamai naudojama ar prižiūrima. Kad batai tarnautų ilgiau, VVTAT rekomenduoja:

laikytis gamintojo pateiktų priežiūros ir naudojimo nurodymų;
rinktis konkrečiai avalynės medžiagai pritaikytas valymo ir priežiūros priemones;
prireikus naudoti tinkamas impregnavimo priemones, kurios gali padėti sumažinti drėgmės įsigėrimą;
savarankiškai neskalbti avalynės, jeigu gamintojas nėra nurodęs kitaip;
nedžiovinti batų ant radiatorių ar kitų tiesioginių šilumos šaltinių – karštis gali pažeisti medžiagas ir klijavimo vietas;
po avėjimo leisti avalynei išdžiūti kambario temperatūroje, prireikus skiriant tam bent parą;
avint ir nusiaunant batus atrišti raištelius, naudoti batų šaukštą ir vengti veiksmų, galinčių pažeisti avalynės konstrukciją.

Atkreipiame dėmesį, kad įprastas avalynės nusidėvėjimas ar pažeidimai, atsiradę dėl netinkamos priežiūros ir naudojimo ne pagal paskirtį, savaime nelaikomi prekės kokybės trūkumais.

Žinokite savo teises

Pastebėję trūkumą, pirmiausia kreipkitės į pardavėją raštu, aiškiai nurodykite problemą ir savo reikalavimą. Pardavėjas privalo pateikti motyvuotą atsakymą per 14 dienų nuo kreipimosi gavimo. Jeigu pardavėjas nepateikia atsakymo arba ginčo nepavyksta išspręsti taikiai, galite kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo. Kartu pateikite pirkimą patvirtinančius dokumentus, kreipimosi į pardavėją kopiją ir jo atsakymą, jeigu toks buvo gautas.

VVTAT inf.

Pirmoji ponia kviečia prisijungti prie kalėdinės akcijos „Lietuvos žvaigždynas“

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 12:00:00 +0200

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė jau šeštus metus iš eilės kviečia Lietuvos žmones prisijungti prie kalėdinės iniciatyvos ir kartu kurti Prezidentūros Kalėdų eglės papuošimus. Šių metų akcijos „Lietuvos žvaigždynas“ dalyviai kviečiami kurti žvaigždutės ar širdelės formos, meduolių raštais dekoruotus žaisliukus, kurie papuoš Prezidentūros Kalėdų eglę.

Pasak pirmosios ponios, šv. Kalėdų laukimas – ypatingas metas, kai senosios tradicijos įgyja naują prasmę, o iš kartos į kartą perduodami papročiai primena tai, kas žmones jungia. Vienas tokių papročių – meduolių kepimas, kai skirtingos kartos susitinka prie vieno stalo, dalijasi receptais ir prisiminimais, perduoda šeimos tradicijas, o paprasti kasdieniai darbai tampa brangiomis bendromis patirtimis.

Šiemet šį jaukų kalėdinį paprotį pirmoji ponia kviečia perkelti į bendrą kūrybinę iniciatyvą. Akcijos dalyviai kviečiami kiekvieną žaisliuką puošti savaip: atkartoti šeimos raštą, įkomponuoti palinkėjimą žmogui, kuriam norisi padovanoti daugiau šilumos, ar kitaip išreikšti tai, kam kartais pritrūksta žodžių – meilę, padėką, viltį ar draugystę.

„Šių metų meduolių žaisliukams pasirinkta žvaigždės forma primena, kad kiekvienas turime savo kelią ir savitą būdą šviesti, o mūsų skirtingos istorijos gali susijungti į vieną bendrą pasakojimą. Kaip nėra dviejų visiškai vienodų žvaigždžių, taip nėra ir dviejų vienodų žmonių ar jų patirčių. Kiekvienas kūrinys bus ypatingas ne dėl to, ar jo raštai tobuli, bet dėl to, kiek asmeninės minties ir nuoširdumo į jį įdėta“, – teigė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pabrėžė, kad kasmetinė iniciatyva suartina šeimas, mokyklas ir bendruomenes, o bendras darbas tampa proga išgirsti vieniems kitus ir atrasti, kiek daug galima nuveikti drauge.

„Įsivaizduoju Prezidentūros eglę, papuoštą Jūsų kurtais meduolių žaisliukais. Kiekvienas jų bus tarsi mažas šventinis pasakojimas apie namų jaukumą, bendrą kūrybą ir žmonių ryšį. O daugybė skirtingų žvaigždžių drauge primins, kad tikroji šviesa stiprėja tada, kai ja dalinamasi su kitais“, – sakė pirmoji ponia.

Iš visos Lietuvos atkeliavę žaisliukai drauge kurs „Lietuvos žvaigždyną“. Jie papuoš pagrindinę Prezidentūros eglę bei kitas egles, taip pat taps dovanomis Lietuvos sąjungininkams, draugams ir bendrapiliečiams.

Pirmoji ponia kviečia Lietuvos šeimas, ugdymo įstaigas ir bendruomenes prisidėti prie iniciatyvos, susiburti bendrai kūrybai ir savo rankomis sukurtais žaisliukais tapti bendro „Lietuvos žvaigždyno“ dalimi.

Instrukcijas, kaip gaminti žaisliukus, rasite čia.

Dėl žaisliukų pristatymo į Prezidentūrą kviečiame kreiptis el. paštu aiste.smaliukaite@prezidentas.lt.

Prezidento komunikacijos grupė

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje - pirmosios mišios po remonto pertraukos

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 10:06:05 +0200

Jau lapkričio 1-ąją, per Visų Šventųjų dieną, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje vėl vyks šv. Mišios. Dėl remonto darbų kurį laiką tikintiesiems teko melstis Skarulių Šv. Onos bažnyčioje arba Jonavos bažnyčios rūsyje. Nors į pagrindinę šventovę bus galima sugrįžti, jos atnaujinimo darbai dar nesibaigė - ateityje laukia ir vidaus sienų bei lubų tvarkymas.

Bažnyčios klebonas Virginijus Birjotas neslepia džiaugsmo, kad po ilgai trukusių darbų pagaliau bus galima sugrįžti į pagrindinę maldos vietą.

„Taip, tai tiesa, lapkričio pirmą dieną jau turėtume melstis šioje bažnyčioje. Melsimės šiltai, jaukiai, ant naujų grindų, su nauju šildymu. Bažnyčios viduje paprastai jau 20 laipsnių nebus, čia bus kokie 11-12 laipsnių, ir to iš tikrųjų užtenka. Žmonės ateina apsirengę“, - pasakojo klebonas.

Pasak jo, iki pirmųjų mišių dar reikia atlikti nemažai baigiamųjų darbų: sutvarkyti patalpas, viską sustatyti į vietas ir pasiruošti tikinčiųjų sugrįžimui.

„Iki tų pirmųjų mišių liko visai nedaug laiko, bet veiksmo dėl baigiamų darbų netrūksta. Vis dėlto, šiek tiek darbų dar liks, nes vėliau pradėsime tyrinėti presbiterijos sienas. Taigi statybos ir darbai tęsis, bet jau galėsime čia melstis per Visų Šventųjų dieną. Buvome taip sutarę su vadovais, su brigada. Iš tikrųjų viskas užsitęsė labai ilgai, bet esu labai patenkintas“, - sakė V. Birjotas.

Skarulių bažnyčia tapo svarbia pagalba

Kol pagrindinėje Jonavos bažnyčioje vyko remontas, dalis pamaldų buvo perkelta į Skarulių Šv. Onos bažnyčią. Klebono teigimu, ši galimybė parapijai buvo itin svarbi, nes per tą laiką reikėjo organizuoti ne tik įprastas mišias, bet ir kitas religines apeigas.

„Ačiū Dievui, kad tą bažnyčią mes turime, nes iš tikrųjų neįsivaizduoju, kaip su tuo rūsiu čia būtume išsivertę. Juk buvo ir vaikų Pirmoji Komunija, ir Sutvirtinimo sakramentas, ir atlaidai. Tai tiesiog tokia Dievo dovana, kad ta bažnytėlė yra taip netoli, kad miestas pagelbėjo ir buvo paleistas autobusas“, - kalbėjo klebonas.

Jis dėkojo ir žmonėms, kurie prisitaikė prie pasikeitusios tvarkos.

„Žmonės kažkaip prisitaikė. Truputį bijojau, kad gal kam nors tai labai nepatiks, bet iš tiesų ačiū Dievui, iškentėjome“, - sakė V. Birjotas.

Bažnyčia bus atvira, tačiau darbai tęsis

Lapkričio 1-ąją duris atversiančioje bažnyčioje dar liks nesutvarkytų vidaus erdvių. Ateityje numatoma tirti ir restauruoti sienas, tvarkyti lubas. Vis dėlto, pasak klebono, šie darbai neturėtų reikšti dar vieno ilgo bažnyčios uždarymo.

„Ne, uždaroma ji nebebus. Tiesiog bus statomi pastoliai ir darbai vyks tam tikrais etapais. Žiūrėkite, taip ir katedrose bei kitose bažnyčiose tvarkoma - gabaliukais. Aišku, darbai tęsis tiek, kiek tuo metu turėsime lėšų“, - aiškino V. Birjotas.

Jis neslėpė, kad iki visiškai sutvarkyto bažnyčios interjero dar laukia nemažai darbo.

„Dar liko nesutvarkytos vidaus sienos, lubos. Bet jau sutvarkyta išorė, grindys su šildymo sistema, įrengta nauja elektros instaliacija. Tai didelis žingsnis į priekį. Norėtųsi viską padaryti kuo greičiau, tačiau čia reikia žiūrėti realiai“, - kalbėjo klebonas.

Paklaustas, ar galima tikėtis, kad po dvejų ar penkerių metų bažnyčia jau bus visiškai atnaujinta, jis konkrečių terminų nežadėjo.

„Kai kalbėjome su miesto vadovais, norėtume, kad viskas vyktų kuo greičiau, bet bijau ką nors spėlioti. Iš tikrųjų viskas remiasi į pinigus. Taip pat į parapijiečių kantrybę ir dosnumą“, - sakė V. Birjotas.

Remonto metu aptikta istorinių radinių

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios atnaujinimas pareikalavo daugiau laiko ir papildomų sprendimų, nei iš pradžių tikėtasi. Tvarkant istorinį pastatą paaiškėjo, kad kai kurie sprendimai turi būti derinami atsižvelgiant į aptiktus kultūros paveldo elementus.

Dar 2025 metų balandį, atliekant polichrominius tyrimus, po vėlesniais sienų sluoksniais aptikta autentiškos XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio tapybos fragmentų. Šie radiniai pareikalavo papildomų cheminių tyrimų, restauravimo programos rengimo ir sprendimų derinimo.

2026 metų balandį, ardant grindis ir sienų sluoksnius, netikėtumų atsirado dar daugiau. Po dabartine grindų danga aptiktas senasis molinių degtų plytų grindinys, o ant sienų - ankstesnių dažymo etapų sluoksniai ir pirminės bažnyčios spalvos pėdsakai.

Istorinių grindų radinys turėjo įtakos ir techniniams sprendimams. Reikėjo suderinti siekį išsaugoti autentišką paveldą su šiuolaikiniais bažnyčios poreikiais, tarp jų - grindinio šildymo įrengimu.

Po derinimų rugpjūčio 10-ąją grindų remonto darbai buvo atnaujinti. Dalis autentiškų plytų palikta matoma viename bažnyčios kampe, o likusi senojo grindinio dalis uždengta geotekstile ir konservuota po naujomis grindimis.

Beveik 400 kvadratinių metrų plote klojamos rankų darbo raudonos molinės plytos, pagamintos pagal paveldosaugos reikalavimus. Jų prireikė maždaug 8–9 tūkstančių.

Bažnyčios viduje taip pat jau išvedžiota nauja elektros instaliacija, įrengti šildymo vamzdžiai ir radiatoriai, prijungta šildymo sistema.

Bažnyčios atnaujinimas tęsiasi ne vienus metus

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios tvarkymo istorija siekia 2016 metus. Tuomet atlikti tyrimai parodė, kad autentiška pastato spalva buvo ne balta, o rusvai ruda. Šios išvados tapo pagrindu planuojant paveldosaugos reikalavimus atitinkančius išorės tvarkymo darbus.

Bažnyčia pastatyta 1793 metais fundatoriaus Juozapo Kazimiero Kosakovskio (1738–1794) iniciatyva. Pastato projekto autorius nėra tiksliai žinomas.

Iki šiol jau sutvarkyta didžioji dalis bažnyčios išorės - stogas ir sienos. Dabar pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus erdvėms, tačiau sienų tapybos tyrimai ir restauravimas dar laukia ateityje.

Lapkričio 1-ąją į bažnyčią sugrįšiantys tikintieji galės melstis atnaujintoje erdvėje, tačiau visas istorinio pastato atgimimas dar pareikalaus laiko, lėšų ir kruopštaus specialistų darbo.

Šv. Mišios lapkričio 1 d. bus švenčiamos sekmadienio tvarka – 8.00, 10.00 ir 12.00 val. Taip pat tądien 14.00 val. šv. Mišios bus švenčiamos Skarulių bažnyčioje, o 15.00 val. – kapinių Tremtinių koplyčioje.

Lapkričio 2-oji – Mirusiųjų minėjimo diena. Šv. Mišios bus aukojamos sekmadienio tvarka: 8.00, 10.00 ir 12.00 val. Po 12.00 val. šv. Mišių bažnyčios viduje bus einama procesija, prisimenant iškeliavusius amžinybėn.

Pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams siūloma išlaikyti mažesnę kainą 2027 m. I pusmetį

jonavoszinios.lt — Thu, 29 Oct 2026 09:18:00 +0200

Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siekiama, kad pažeidžiamiems elektros vartotojams, net ir ženkliai išaugus jų skaičiui, visuomeniniame tiekime elektros kaina ir 2027 m. pirmąjį pusmetį (nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) išliktų 4 ct/kWh mažesnė nei kitiems visuomeninio tiekimo elektros vartotojams.

Tam, kad šis skirtumas būtų išlaikytas, siūloma didinti pajamų perviršio lėšomis finansuojamą kainos sumažinimo dalį: nuo 2026 metais taikyto 1,8 ct/kWh iki 2,5 ct/kWh (be PVM). Likusią kainos sumažinimo dalį užtikrins visuomeninis tiekėjas. Galutinę kainą, priėmus nutarimą, tvirtins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Siekiame, kad pažeidžiami vartotojai ir toliau už elektrą mokėtų mažiau. Tai lengvintų išlaidų elektros energijai naštą ir padėtų išvengti energetinio nepritekliaus, kad žmonės nebūtų priversti riboti būtinojo elektros energijos vartojimo ar mažinti išlaidas kitiems svarbiems poreikiams. Taip pat mažėtų įsiskolinimo ir elektros tiekimo atjungimo rizika“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Ministerijos duomenimis, vidutinis pažeidžiamas vartotojas per metus suvartoja apie 1 100 kWh, taigi 4 ct/kWh skirtumas per pusmetį leistų sutaupyti apie 22 eurus be PVM. Prognozuojama, kad priemone galėtų pasinaudoti per 307 tūkst. pažeidžiamų vartotojų. Šiemet jų skaičius išaugo nuo 123 tūkst. iki daugiau nei 282 tūkst.

Kainos sumažinimas būtų finansuojamas iš pagal ES reglamentą dėl skubios intervencijos energijos kainoms mažinti 2022 m. energijos kainų krizės metu iš gamintojų surinktų pajamų perviršio lėšų. VERT patvirtino, kad jų surinkta 14,26 mln. eurų. Kitų metų pirmojo pusmečio priemonei reikės apie 4,24 mln. eurų, t. y. apie 30 proc. šių lėšų. Likusių lėšų panaudojimas 2027 m. antrąjį pusmetį bus sprendžiamas atskirai.

Nutarimo projektas įgyvendina Vyriausybės programos nuostatą mažinti energetinį nepriteklių. Jam pritarus, VERT galės sumažinti visuomeninio tiekimo kainos įsigijimo dedamąją pažeidžiamiems vartotojams.

Kaip pasitikrinti, ar esate pažeidžiamas vartotojas?

Pažeidžiamais vartotojais laikomi gyventojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia, šalpos pensijų ar šalpos kompensacijų gavėjai. Kainos sumažinimas taikomas tiems elektros energijos vartotojams, kurie yra visuomeniniame tiekime. Pasitikrinti, ar turite teisę naudotis visuomeniniu tiekimu, galima svetainėje pasirinkitetiekeja.lt įvedus gyvenamojo objekto numerį, kuris nurodytas elektros sąskaitose. Ar jau esate visuomeniniame tiekime, galima pamatyti „Ignitis“ visuomeninio tiekimo savitarnoje vt.ignitis.lt, skiltyje „Sutartys“. Jei teisę turite, bet naudojatės nepriklausomo elektros tiekėjo paslaugomis, pakanka nutraukti sutartį su juo, o visuomeninio tiekimo sutartis su „Ignitis“ sudaroma automatiškai.

Lietuva atsiliepė į Ukrainos prašymą: skirs humanitarinę pagalbą iš medicinos rezervo

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 17:00:00 +0200

Reaguodama į Ukrainos pateiktą prašymą, Lietuva skiria humanitarinę pagalbą dviem Ukrainos ligoninėms. Iš valstybės medicininių atsargų rezervo joms bus perduota vaistų ir medicinos priemonių, kurių bendra vertė viršija 84 tūkst. eurų. Šiam Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė.

„Ukrainos medikai dirba itin sudėtingomis sąlygomis, labai svarbu padėti jiems ir jų pacientams taip, kaip galime. Reaguojame į Ukrainos poreikius ir perduodame tai, kas bus panaudota gydant pacientus bei užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą. Tai ne tik praktinė parama ligoninėms, bet ir mūsų solidarumo su Ukrainos žmonėmis ženklas“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Ukrainos ligoninėms bus perduota įvairių vaistų, reikalingų pacientams gydyti ir skubiai medicinos pagalbai teikti. Siuntoje – antibiotikai ir kiti vaistai infekcijoms gydyti, vaistai skausmui malšinti, uždegimui mažinti, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai palaikyti, taip pat anestetikai, raumenis atpalaiduojantys preparatai, infuziniai tirpalai ir kiti gydymui būtini medikamentai.

Kartu perduodama medicinos įranga ir priemonės, padedančios užtikrinti pacientų būklės stebėseną bei gyvybinių funkcijų palaikymą. Tarp jų – kraujo dujų, rūgščių ir šarmų pusiausvyros bei elektrolitų analizatoriai, elektrokardiografai, medicininiai siurbikliai, centrinės venos kateteriai, gerklinės kaukės ir dezinfekcijos priemonės.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Lietuva įvairiomis formomis prisideda prie Ukrainos sveikatos sistemos stiprinimo, reaguoja į medicinos įstaigų poreikius ir teikia humanitarinę pagalbą. Medicininių atsargų perdavimas – viena iš nuolatinių šios paramos krypčių, padedančių Ukrainos medikams tęsti darbą ir rūpintis pacientais sudėtingomis karo sąlygomis.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

Kokių policijos prevencinių priemonių sulauksime lapkritį šalies keliuose

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 16:00:00 +0200

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės lapkričio mėnesį bus vykdomos magistraliniuose, krašto, rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose. Policijos pareigūnai patruliuos viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju būdu.

Lapkričio 1–3 d. – transporto priemonių, tarp jų ir dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Lapkričio 6–8 d. – pėsčiųjų, dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė. Bus stebima, ar šie eismo dalyviai tamsiuoju paros metu naudoja matomumą gerinančias saugos priemones – atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančius žibintus.

Lapkričio 11–13 d. – saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų naudojimo, taip pat transporto priemonių vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvųjų rankų įrangos, ir pan.), kontrolė.

Lapkričio 16–22 d. – krovininių automobilių ir autobusų kontrolė. Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė, kurią vykdys daugelio Europos šalių kelių policijos pajėgos.

Lapkričio 24–27 d. – vairuotojų pareigos sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, laikymosi kontrolė.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių pažeidimų analizę, prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones (reidus).

Pasitikrinkite eismo sąlygas https://eismoinfo.lt.

Lapkričio trečiąjį sekmadienį, šiemet – lapkričio 15-ąją, minima Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijų paskelbta diena skirta žuvusiesiems pagerbti ir dvasiškai bei morališkai palaikyti tiems, kurie eismo įvykiuose neteko artimųjų, draugų, pažįstamų.

Lietuvos policija

Ar jau reikia ruoštis maisto brangimui?

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 15:00:00 +0200

Lyginant su pernai metais, maisto produktai Lietuvoje šiuo metu vis dar pigesni. Bet ar ilgai? Gamintojų kainų pokyčiai jau signalizuoja apie tokios tendencijos pabaigą. Pavyzdžiui, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, mūsų šalies rinkoje parduodamos maisto gamintojų produkcijos kainos padidėjo 1,9 procento. Ar maisto pigimo laikotarpis jau baigiasi ir kokių kainų pokyčių galima tikėtis artimiausiais mėnesiais, komentuoja SEB banko ekonomistas bei didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai.

„Tikėtina, kad šį rudenį dar baigsime su metine maisto kainų defliacija, tačiau mėnesiniai kainų pokyčiai jau bus teigiami. Tad būtų galima pakankamai drąsiai teigti, kad maisto kainų nuosmukis netrukus liks mums už nugaros“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Maisto kainos tapo atsvara kitų prekių brangimui

Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, rugsėjį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje buvo 1,8 proc. mažesnės nei prieš metus.

Pasak „Maximos“ Pirkimų departamento direktorės Aurelijos Simutės, bendrovės parduotuvėse maistas ir nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai kainavo 2,8 proc. mažiau nei prieš metus: „Labiausiai atpigo tie produktai, kuriuos pirkėjai į krepšelius įsideda kiekvieną dieną – tai mėsos, pieno, duonos gaminiai, vaisiai“.

Šviežia mėsa ir paukštiena „Maximos“ parduotuvėse rugsėjį kainavo 11,2 proc. mažiau nei prieš metus, vaisiai ir uogos atpigo 9,9 proc., mėsos gaminiai – 9,7%, kulinarijos gaminiai – 6,4%, pieno produktai – 5,7%.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimai rodo, kad visoje Lietuvoje metinis maisto kainų nuosmukis fiksuojamas jau penktą mėnesį iš eilės. Anot SEB banko ekonomisto T. Povilausko, ši tendencija yra svarbus veiksnys, neleidęs pernelyg įsibėgėti prastoms vartotojų nuotaikoms dėl kitų prekių ir paslaugų kainų augimo.

„Nepaisant 6 proc. viršijusio bendro infliacijos lygio, vartotojų lūkesčiai rugsėjį buvo tik minimaliai mažesni nei prieš metus. Akivaizdu, kad maisto kainoms yra ypač jautrūs mažesnių pajamų gavėjai, o tai, kad šiemet maistas nebrango, kai, pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija didėjo 11 proc., kol kas padėjo stipriai sugerti padidėjusių energetikos kainų poveikį“, – pabrėžia T. Povilauskas.

Gamintojų kainos jau lipa į viršų

Visgi SEB banko ekonomistas atkreipia dėmesį, kad maisto gamintojų kainos jau pradėjo lipti į viršų. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidaus rinkoje parduota maisto gamintojų produkcija pabrango 1,9 procento.

„Toks mėnesinis produkcijos kainų šuolis aiškiai perspėja, kad kryptis keičiasi – paskui gamintojų kainų pokyčius turėtų sekti mažmeninės maisto produktų kainos. Šią dinamiką artimiausiu metu labiau lems ne žemės ūkio produkcijos kainų veiksnys, bet pastaraisiais mėnesiais padidėjusios energetikos, transporto ir darbo jėgos sąnaudos, kurios per gamybos bei prekybos grandines galiausiai pasieks ir vartotojų pinigines“, – sako T. Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, gamtinių dujų, naudojamų tam tikrų maisto produktų gamybai, kaina šiuo metu yra per 160 proc. didesnė nei prieš metus: „Panašios ir transportavimo sąnaudų tendencijos – dyzelino kainos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje valstybių išlieka arti rekordinio lygio ir nepanašu, kad artimiausiomis savaitėmis reikšmingiau mažės“.

„Maximos“ Pirkimų departamento vadovė A. Simutė patvirtina, kad pastaruoju metu išties sulaukiama gerokai daugiau tiekėjų prašymų didinti produkcijos tiekimo kainas.

„Itin intensyvus derybų su tiekėjais ir gamintojais maratonas tęsiasi nuo pat rudens pradžios. Suprantame savo partnerių argumentus – gamintojų kaštus augina padidėjusios darbo jėgos sąnaudos, brangesnė energija, didesni transportavimo kaštai, pabrangusios žaliavos. Vis tik net ir keičiantis tiekimo kainoms, prekybinės maržos dalies nedidinsime, didesnes išlaidas stengsimės kuo labiau amortizuoti savo veiksmais. Šiemet jau ne kartą savo iniciatyva mažinome įprastas maisto produktų kainas ir toliau sieksime, kad rinkoje fiksuojamą kainų augimo poveikį mūsų pirkėjai pajustų mažiau nei kitur“, – sako A. Simutė.

Pasak ekonomisto T. Povilausko, kol kas ramina tai, kad žemės ūkio produkcijos kainų augimas nėra pernelyg išskirtinis – ši savikainos dalis neturėtų daryti skubaus ir reikšmingo spaudimo galutinei kainai bent artimiausiu metu. Pavyzdžiui, kiaulių, galvijų skerdenų, paukštienos kainos lieka stabilios ar net mažėjančios. Tikėtina, kad cikliškai judančioje pieno produktų rinkoje didesni kainų pokyčiai galimi įsibėgėjant kitiems metams.

„Šie signalai rodo, kad maisto kainų infliacija gyventojams pasijaus stipriau kitų metų pradžioje, kai ateis ir didesnės sąskaitos už šilumą, elektrą, dujas. Todėl ateities horizonte kitų metų vasarį ir kovą išskirčiau kaip galimai sudėtingesnius mėnesius namų ūkiams“, – prognozuoja SEB banko ekonomistas.

Pranešimas žiniasklaidai

Vėlines pasitikite atsakingai

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 14:00:00 +0200

Artėjant Visiems Šventiesiems ir Vėlinėms, kai daugelis lanko artimųjų kapus, policija ragina keliuose elgtis atsakingai. Šiuo laikotarpiu eismas tampa intensyvesnis, todėl svarbu pasirūpinti savo ir kitų saugumu. Šalies apskričių policijos pareigūnai visą Vėlinių savaitgalį dirbs sustiprintu režimu – prie didžiausių kapinių reguliuos eismą, padės vairuotojams, patruliuos kapinių prieigose ir užtikrins viešąją tvarką.

Sustiprintos policijos pajėgos intensyvų darbą keliuose pradės jau nuo spalio 29 d. ir budės tiek prie kapinių prieigų, tiek pagrindiniuose keliuose, kad užtikrintų saugų eismą ir viešąją tvarką iki lapkričio 2 d.

Daugiau dėmesio eismui prie kapinių

Kaip ir kasmet, prie didžiausių kapinių bus įvesti eismo organizavimo pokyčiai. Kai kur eismas bus nukreipiamas apylankomis, bus draudžiama sustoti šalia kapinių vartų, autobusų stotelių ar įvažiuoti tam tikromis kryptimis.

Prie šių kapinių ir jų prieigose dirbs papildomi patruliai, policijos rėmėjai ir eismo reguliuotojai. Pareigūnai padės vairuotojams saugiai pasistatyti automobilius, užtikrins, kad eismas vyktų sklandžiai, o pėstieji būtų saugūs.

Jei įmanoma, geriau rinkitės viešąjį transportą – taip išvengsite spūsčių ir stovėjimo rūpesčių. Pasirūpinkite ir asmeniniu saugumu – turėkite įkrautą telefoną, būkite budrūs tamsiuoju paros metu.

Lankydamiesi kapinėse, automobiliuose nepalikite rankinių, piniginių, telefonų ar kitų vertingų daiktų gerai matomose vietose – net trumpam išlipdami pasirūpinkite turto saugumu ir nesuteikite progos ilgapirščiams.

Policija ragina visus elgtis atsakingai, neskubėti, laikytis Kelių eismo taisyklių ir pareigūnų nurodymų. Kantrybė, pagarba ir dėmesingumas padės išvengti incidentų, kad artimųjų kapus galėtumėte aplankyti ramiai ir saugiai.

Patarimai

Vairuotojams:

Planuokite kelionę į kapines iš anksto, venkite paskutinės minutės važiavimo ir spūsčių.

Patikrinkite automobilio techninę būklę – padangas, žibintus, stiklų valytuvus.

Laikykitės eismo organizavimo pokyčių – atkreipkite dėmesį į kelio ženklus ir policijos pareigūnų nurodymus.

Automobilį statykite tik tam skirtose vietose, neužstatykite įvažiavimų, nepalikite transporto priemonių kelkraščiuose.

Nepalikite automobilyje matomoje vietoje vertingų daiktų, rankinių ar dokumentų – juos paslėpkite arba pasiimkite. Vykdami į kapines neimkite daug grynųjų pinigų.

Įsitikinkite, kad automobilį užrakinote, uždarėte langus ir stoglangį. Transporto priemonę palikite gerai apšviestoje, judrioje vietoje.

Pėstiesiems ir dviratininkams:

Būkite matomi – dėvėkite atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes ar kitus elementus.
Eikite tik šaligatviais ar pėsčiųjų takais, perėjomis, venkite eiti važiuojamąja dalimi.

Lietuvos policija

Siekiama naujo „Rail Baltica“ finansavimo: tarp numatytų darbų - ir Išorai

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 12:54:10 +0200

Bendroji įmonė „RB Rail“ Europos Komisijai pateikė naują paraišką dėl tolesnio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo Baltijos šalyse. Lietuvoje planuojamiems projekto darbams siekiama apie 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF).

„Siekdami užtikrinti „Rail Baltica“ projekto finansavimą, vienu metu dirbame keliomis kryptimis: kasmet teikiame paraiškas pagal CEF kvietimus ir Europos Komisijai nuosekliai pristatome pasiektą pažangą. Dabar kartu su Estija ir Latvija aktyviai dalyvaujame derybose dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos. Mūsų tikslas – išlaikyti ilgalaikį finansavimą šiam strateginės reikšmės projektui“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pagal pateiktą paraišką Lietuvoje 8,96 mln. eurų ES finansavimo būtų skirta traukinių valdymo, kontrolės ir signalizacijos sistemų (angl. Control-Command and Signalling, CCS) projektavimui bei šioms sistemoms reikalingos programinės ir aparatinės įrangos kūrimui.

Dar 28,37 mln. eurų būtų investuota į aukštos įtampos elektros tinklo prijungimo infrastruktūrą, reikalingą Panevėžio, Išorų ir Liudvinavo traukos pastotėms, techninę dokumentaciją, geležinkelio iešmų ir temperatūrinių jungčių prototipų gamybą bei bandymus, infrastruktūros priežiūros metodikos rengimą ir žemės išpirkimą Panevėžio geležinkelio mazge.

„Šios techninės sistemos yra neatsiejama būsimo greitojo geležinkelio dalis, užtikrinsianti saugų eismo valdymą, efektyvią infrastruktūros priežiūrą ir sklandžią geležinkelio eksploataciją. Tokius darbus planuojame gerokai iš anksto, kad užbaigus vieną projekto etapą galėtume nedelsdami pereiti prie kito ir išlaikyti nuoseklų projekto įgyvendinimo tempą“, – sako „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Ivanavičius.

Iki šiol „Rail Baltica“ projektui pagal 12 CEF dotacijų susitarimų skirta apie 4,5 mlrd. eurų ES investicijų. Naujas finansavimo paraiškas toliau vertins Europos Komisija ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA). Vertinimo rezultatus numatoma paskelbti 2027 m. pavasarį.

Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos paraiškos vertė siekia 357,5 mln. eurų.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės, Lietuvos ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

Prasidėjo pareiškinių dokumentų teikimas dalyvauti savivaldos rinkimuose: VRK skelbia, kas juos pateikė pirmieji

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 12:00:30 +0200

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad spalio 28 d. baigiasi politinės kampanijos dalyvių registracija dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Visoje Lietuvoje dalyvauti šiuose rinkimuose registravosi 18 partijų, 40 politinių komitetų ir 3 savo kandidatūrą į merus keliantys asmenys.

Jonavos rajono rinkimų apygardoje, 12 valandos duomenimis, registravosi:

1. Liberalų sąjūdžio Jonavos rajono rinkimų apygardoje Nr. 10 kandidatų sąrašas (A)

2. Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos rajono rinkimų apygardoje Nr. 10 kandidatų sąrašas (S)

3. POLITINIS KOMITETAS „MŪSŲ JONAVA“ (S)

4. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Jonavos rajono rinkimų apygardoje Nr. 10 kandidatų sąrašas (S)

Trečiadienis yra paskutinė diena suspėti užsiregistruoti tiems, kurie dar to nepadarė. Neužsiregistravę politinės kampanijos dalyviai vėlesniuose savivaldos rinkimų etapuose teikti dokumentų nebegalės.

Spalio 28 d. prasidėjo politinių organizacijų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimas.

Pirmieji pareiškinius dokumentus pateikė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jie kelia kandidatų sąrašus 58 Lietuvos savivaldybėse – visose, išskyrus Šalčininkų rajoną ir Visaginą.

VRK primena, visi pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijai turi būti pateikti tik elektroniniu būdu, o juos pateikti gali tik užsiregistravę politinės kampanijos dalyviai. Dokumentų formas ir išsamesnės informacijos galima rasti ČIA>>

Pareiškinius dokumentus turi pateikti:

politinės partijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai – iki gruodžio 7 d. 17 val.
politinių partijų keliami kandidatai, politiniai komitetai ir jų keliami kandidatai, save keliantys kandidatai – savivaldybės rinkimų komisijai – iki gruodžio 17 d. 17 val.

Per penkias dienas nuo pareiškinių dokumentų pateikimo bus išduodami rinkėjų parašų rinkimo lapai tiems, kuriems Rinkimų kodekse yra numatyta prievolė rinkti rinkėjų parašus. Parašus politinės kampanijos dalyviai galės rinkti iki š. m. sausio 15 d.

Reikalingų surinkti rinkėjų parašų skaičius kiekvienoje savivaldybėje priklauso nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Jonavos rajono rinkimų apygardoje 2027 m. rinkimuose reikia surinkti 280 parašų.

„Jonavos autobusai“ skelbia apie pokyčius: papildomi reisai į kapines ir pasikeitę grafikai

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 11:30:00 +0200

Spalio pabaigoje Jonavos autobusų keleivių laukia keli pokyčiai. Artėjant Visų Šventųjų dienai, bus organizuojami papildomi reisai į kapines, o pasibaigus Jonavos bažnyčios remontui savaitgalio maršrutas į Skarulius bus koreguojamas. Nuo lapkričio pradžios keisis ir dalies priemiestinių autobusų grafikai dėl mokinių atostogų. Tuo metu dėl mieste vykstančių kelių remonto darbų keleiviams rekomenduojama keliones planuoti iš anksto.

Apie numatomus pokyčius pasakoja UAB „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas.

Į Skarulius - paskutinis papildomas reisas spalio 31 dieną

Pasak įmonės vadovo, spalio 31 dieną autobusai paskutinį kartą pagal laikinąjį maršrutą veš keleivius iki Skarulių bažnyčios. Tai susiję su baigiamu Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios remontu. Nuo lapkričio 1-osios šv. Mišios vėl turėtų vykti Jonavoje.

„Dėl Jonavos bažnyčios remonto savaitgaliais buvo reisas iki Skarulių bažnyčios. Gavome džiugią informaciją, kad šv. Mišios Jonavos bažnyčioje prasidės jau lapkričio 1 dieną. Norime informuoti keleivius, kad spalio 31-ąją paskutinį kartą važiuosime iki Skarulių bažnyčios, nes pagrindinės šv. Mišios vėl vyks Jonavoje“, - paaiškino O. Urbanas.

Vis dėlto Skarulių kapines lankantys gyventojai be autobusų neliks. Lapkričio 1-ąją, per Visų Šventųjų dieną, kaip ir kasmet, bus organizuojami specialūs reisai.

Į kapines - penki papildomi reisai

Spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją autobusai važiuos šeštadienio grafiku. Be įprastų reisų, numatyti dar penki papildomi reisai į kapines.

„Žmonės, kurie norės aplankyti savo artimųjų kapus Skarulių kapinėse, nebus palikti likimo valiai. Spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją autobusai važiuos šeštadienio grafiku, bus papildomų reisų į Šmatų kapines. Prie esamų reisų pridėsime penkis papildomus“, - sakė įmonės direktorius.

Pasak jo, įprasti ir papildomi reisai apims pagrindines keleiviams aktualias vietas - Rimkus, miesto centrą ir autobusų stotį. Taip siekiama užtikrinti susisiekimą dienomis, kai kapines lanko daug žmonių.

Tačiau dėl intensyvaus eismo ir vykstančių gatvių remonto darbų gali tekti susidurti su vėlavimais. Todėl keleiviams rekomenduojama išvykti anksčiau ir pasilikti laiko galimiems nesklandumams.

Į Šmatų naująsias kapines autobusai neužsuks

Keleiviams svarbu žinoti ir tai, kad autobusai į skirtingas kapines važiuos nevienodai.

„Į Skarulių kapines važiuosime kaip kiekvienais metais - iki pačių Skarulių. Į Šmatų kapines važiuosime tik iki senųjų kapinių, nes į naująsias būtų sudėtinga manevruoti. Stengsimės siųsti didesnės talpos autobusus, nes žmonės važiuoja su gėlėmis ir kitais daiktais“, - teigė O. Urbanas.

Anot jo, nors mažesni autobusai galėtų pravažiuoti, bendrovė ketina rinktis didesnės talpos transportą, kad keleivius galėtų vežti patogiau. Tačiau prie naujųjų kapinių privažiuoti trukdo ten paliekami lengvieji automobiliai.

„Kaip ir kiekvienais metais, lengvųjų automobilių būna priparkuota daug, todėl mūsų autobusams praktiškai neįmanoma manevruoti“, - paaiškino direktorius.

Vėlavimų dėl spūsčių gali nepavykti išvengti

Šiemet keliones gali apsunkinti ir Jonavoje vykstantys gatvių remonto darbai. O. Urbanas pripažįsta, kad spūsčių ir vėlavimų visiškai išvengti gali nepavykti. Situaciją gali dar labiau komplikuoti eismo įvykiai, dėl kurių eismas kartais sustoja ilgesniam laikui.

„Be abejo, vėlavimų tikrai neišvengsime. Spūstis galima numatyti, kartais autobusas vėluoja 10–15 minučių, o tai dar nesujaukia viso grafiko. Tačiau pasitaiko ir nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, techninių ar eismo įvykių, kai eismas sustoja pusvalandžiui ar ilgiau. Tokiais atvejais vėlavimai gali būti gerokai didesni“, - kalbėjo jis.

Direktorius ragina keleivius, susidūrusius su neaiškia situacija, kreiptis į bendrovės informacijos tarnybą telefonu: +370 349 51333

„Jeigu matome, kad vėlavimas yra pakankamai didelis, keleiviai gali skambinti mūsų informacijos tarnybai. Jos darbuotojai kompiuterio ekrane pagal GPS signalą mato autobuso buvimo vietą ir gali suteikti informaciją. Autobusų ekipažai taip pat praneša, jeigu įvyksta eismo įvykis ir jie negali pravažiuoti. Todėl kviečiame skambinti ir teirautis, kokia situacija“, - sakė O. Urbanas.

Nuo lapkričio keisis priemiestinių autobusų grafikai

Dar vienas keleiviams aktualus pokytis susijęs su mokinių atostogomis.

„Kadangi lapkričio 3 dieną prasideda mokinių atostogos, keisis dalis priemiestinių reisų į kaimiškąsias vietoves. Informaciją paskelbsime savo interneto svetainėje, „Facebook“ paskyroje, tikimės, ir savivaldybės svetainėje bei per žiniasklaidą“, - informavo bendrovės vadovas.

Jis pabrėžė, kad maršrutai nebus visiškai panaikinti, tačiau dalis reisų, pritaikytų mokinių vežimui, atostogų metu važiuos rečiau.

„Dalis priemiestinių maršrutų iš tiesų pritaikyti mokinių vežimui. Vis dėlto reisų visiškai nenutraukiame - minimalus susisiekimas tomis kryptimis išliks ir mokinių atostogų metu. Tai kasmetė praktika, nes kiekvienais metais atliekame tam tikras korekcijas. Lapkričio 9-ąją vėl grįšime prie įprasto grafiko“, - teigė O. Urbanas.

Ar laukti bilietų kainų nuolaidų nuo lapkričio 1-osios?

Pastaruoju metu taip pat kalbama apie planuojamas 50 proc. nuolaidas kelionėms autobusais dėl išaugusių degalų kainų. Tačiau, pasak O. Urbano, šios nuolaidos būtų taikomos tolimojo susisiekimo maršrutams.

„Šiuo atveju norėčiau informuoti, kad nuolaidos bus taikomos tik tolimojo susisiekimo maršrutams. „Jonavos autobusai“ aptarnauja vietinio, priemiestinio ir miesto susisiekimo maršrutus. Visiems maršrutams, kuriuos aptarnaujame, pagal šį Susisiekimo ministerijos projektą nuolaidos nebus taikomos“, - sakė įmonės vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nuolaidų įsigaliojimas nuo lapkričio 1-osios nėra užtikrintas, nes įstatymo projektas dar svarstomas Seime.

„Kai buvo paskelbta, kad nuo lapkričio 1-osios bus taikomos nuolaidos, jos tikrai dar neįsigalios, nes įstatymo projektas Seime nėra priimtas. Kadangi nenumatyta posėdžių, tikėtina, kad gyventojai nuolaidų galėtų sulaukti antroje lapkričio pusėje, jeigu, žinoma, Seimas tam pritars“, - paaiškino O. Urbanas.

Moksleiviams ir studentams - 80 proc. nuolaida Jonavos autobusuose

Tuo metu įprastos lengvatos „Jonavos autobusų“ maršrutuose ir toliau galioja. Bendrovės vadovas ypač išskyrė vaikams, moksleiviams ir studentams taikomą 80 proc. nuolaidą.

„Visos įprastos nuolaidos galioja. Norėčiau akcentuoti jaunimą, nes tokios nuolaidos netaikomos net tolimojo susisiekimo maršrutuose. Mūsų ,,Jonavos autobusai" visuose maršrutuose asmenims iki 18 metų ir studentams taikoma 80 proc. nuolaida. Pavyzdžiui, kelionė mūsų autobusu iš Jonavos į Kauno autobusų stotį moksleiviui arba studentui kainuoja 76 centus“, - teigė O. Urbanas.

Pokyčiai autobusų maršrutuose mokinių rudens atostogų metu

Atšaukiami reisai (autobusai nevažiuos):

• Jonava – Žinėnai (per Preišiogalėlę) – 15:05 val.
• Jonava – Juškonys – 6:35 val. ir 15:10 val.
• Jonava – Pageležiai – 6:25 val., 15:10 val. ir 17:45 val.
• Jonava – Naujasodis – Kuigaliai – 6:30 val.

Kiti tvarkaraščių pakeitimai:

• Jonava – Juškonys (16:25 val.) – į Dargužių k. neužvažiuos.
• Jonava – Žeimiai (iš Žeimių į Jonavą per Ručiūnus) – važiuos 6:55 val.
• Jonava – Pageležiai – važiuos antradienį (lapkričio 3 d.) 8:10 val. ir 13:15 val.
• Jonava – Naujasodis – Kuigaliai – važiuos ketvirtadienį (lapkričio 5 d.) 7:40 val.

Nuo lapkričio 9 d. visi autobusų reisai bus atnaujinti ir vyks įprastais tvarkaraščiais.

Išvykimo laikus iš konkrečių stotelių reikiamą datą galite pasitikslinti interneto svetainėje www.jonavosautobusai.lt, pasirinkę skiltį „PRIEMIESČIO MARŠRUTAI“.

Viešojo transporto eismas Vėlinių dienomis

Spalio 31 d. ir lapkričio 1 d. – autobusai kursuos pagal šeštadienio tvarkaraštį.
Lapkričio 2 d. – autobusai kursuos pagal sekmadienio tvarkaraštį.

Papildomi reisai į kapines:

Į ŠMATŲ KAPINES (spalio 31, lapkričio 1 ir 2 d.):

Papildomai kursuos 9-ojo maršruto autobusas pagal darbo dienų tvarkaraštį (nuo 11:36 iki 17:22 val.).
Išvykimai nuo Šmatų kapinių: 11:45; 12:15; 12:47; 13:17; 13:46; 15:00; 15:29; 15:59; 16:29 ir 17:00 val.

Į SKARULIŲ KAPINES:

Spalio 31 d. – reisai pagal šeštadienio tvarkaraštį į 10 val. šv. Mišias (atvežimas 9:42, išvežimas 11:26).
Lapkričio 1 d. – kursuos papildomas priemiestinis autobusas „Jonava – Skarulių kapinės (per Rimkus)“:

Autobusų stotis išvyk.: 11.26 val.; 12.23 val.; 13.18 val.; 14.19 val.;15.20 val.

Lakštingalos: 11.30 val.; 12.27 val.; 13.22 val.; 14.23 val.; 15.24 val.

A.Kulviečio g.: 11.33 val.; 12.30 val.; 13.25 val.; 14.26 val.; 15.27 val.

Chemikų g.: 11.35 val.; 12.32 val.; 13.27 val.; 14.28 val.; 15.29 val.

Vingis: 11.38 val.; 12.35 val.; 13.30 val.; 14.31 val.; 15.32* val. (iki autobusų stoties).

Dobilas: 11.40 val.; 12.37 val.; 13.32 val.; 14.33 val.; 15.33 val.

Sodų g.: 11.43 val.; 12.40 val.; 13.35 val.; 14.36 val.; 15.35 val.

Sporto centras: 11.44 val.; 12.41 val.; 13.36 val.; 14.37 val.; 15.36 val.

Centras: 11.47 val.; 12.44 val.; 13.39 val.; 14.40 val.; 15.38 Jonė.

Taurostos g.: 11.50 val.; 12.47 val.; 13.42 val.; 14.43 val.; 15.39 val. AS (darbo pabaiga Autobusų stotis).

Skarulių kapinės: 11.54–12.12 val.; 12.51–13.07 val.; 13.46–14.08 val.; 14.47–15.10 val.

Taurostos g.: 12.16 val.; 13.11 val.; 14.12 val.; 15.14 val.

Centras: 12.19 val.; 13.14 val.; 14.15 val.; 15.16 val.

Autobusų stotis atvyk.: 12.22 val.; 13.17 val.; 14.18 val.; 15.20 val.

Dėl spūsčių spalio 31, lapkričio 1 ir 2 d. miesto maršruto Nr. 7 autobusai į Šmatų kapinių gilumą nevažiuos.

Atsiprašoma dėl galimų autobusų vėlavimų.

Visa informacija teikiama telefonu: +370 349 51333

Lapkričio 2 d. įsigalioja Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo pataisos

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 11:00:00 +0200

Lapkričio 2 d., įsigalioja Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo pakeitimai patentų srityje (Nr. XV-1211).

Įvertinus infliacijos lygio pokyčius, ekonominio išsivystymo lygį ir kitus Europos valstybių taikomus patentų išdavimo mokesčių dydžius, nuspręsta padidinti metų mokesčius už patentų galiojimą nuo 5-ųjų iki 20-ųjų patento galiojimo metų (sumažinti mokesčiai už patentų galiojimą nuo trečiųjų iki penktųjų patento galiojimo metų).

Siekiant skatinti Lietuvos subjektų patentavimo lygį, stiprinti verslo, mokslo bendradarbiavimą, didinti intelektinės nuosavybės sistemos prieinamumą tikslinėms pareiškėjų grupėms, įstatyme įtvirtintos tikslinės mokesčių lengvatos mokslo ir studijų institucijoms, vidutinėms, mažoms ir labai mažoms įmonėms bei pirmą kartą patento paraišką paduodančioms įmonėms (šios nuostatos įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.).

Priimtais pakeitimais nuo lapkričio 2 d. padidinti metų mokesčiai už papildomos apsaugos liudijimus pirmaisiais– penktaisiais metais.

Iki šiol papildomos apsaugos liudijimai išimtinių teisių galiojimą po atitinkamų patentų galiojimo pasibaigimo pratęsdavo iki penkerių metų. Nuspręsta įvesti mokestį už šeštuosius papildomos apsaugos liudijimo galiojimo metus (t. y. už pratęsimą pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų). Kadangi, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1901/2006, papildomos apsaugos liudijimo galiojimas šeštaisiais metais nustatytomis sąlygomis pratęsiamas (tik) šešiems mėnesiams, todėl mokesčio dydis nustatytas už 6 mėnesius (ne už 12 mėnesių). Atsižvelgiant į tai, mokestis už penktuosius papildomos apsaugos liudijimo galiojimo metus yra 2 000 eurų, o už šeštuosius metus (6 mėnesius) – 1 000 eurų.

Įgyvendinant biurokratijos mažinimo tikslus nuspręsta, kad už patento paraiškos patvirtintos kopijos išdavimą nebus imamas mokestis, tiesiog bus išduodamas išrašas.

Nuo lapkričio 2 d. keičiasi Valstybinio patentų biuro pavadinimas, kuris nebeatspindi pasikeitusių šios įstaigos funkcijų, kompetencijų ir veiklos. Įstaiga vadinsis Lietuvos intelektinės nuosavybės tarnyba, tai tiksliau nusako platesnę kompetenciją ir šiuolaikinį vaidmenį valstybės inovacijų ekosistemoje bei atitiks tarptautinę praktiką.

Seimo kanceliarijos inf.

Artėjant Vėlinėms: kaip tvarkyti artimųjų kapus, kad susidarytų mažiau atliekų?

jonavoszinios.lt — Wed, 28 Oct 2026 09:00:00 +0200

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, gyventojai tvarko artimųjų kapus, uždega žvakes, atneša gėlių. Tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui nemaža dalis žvakių, gėlių kompozicijų ir kitų kapams skirtų atributų tampa atliekomis. Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad atliekų kiekį galima sumažinti atsakingai planuojant pirkinius, pakartotinai naudojant turimas žvakides, ne mažiau svarbu ir tinkamai rūšiuoti susidariusias atliekas.

Kapinėse susidaro įvairių atliekų – tai gali būti nuvytusios gėlės, nukritę lapai ar stiklinės žvakidės, plastikiniai vazonai bei dirbtinių gėlių puokštės. Nors dalį šių atliekų galima perdirbti arba kompostuoti, netinkamai išrūšiuotos jos dažnai patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Ramunė Burzdžiūtė, atliekų kiekį galima sumažinti dar prieš vykstant į kapines – įvertinus, ko iš tiesų reikia papuošti kapams ir ką galima panaudoti pakartotinai.

„Artimųjų atminimui pagerbti nebūtina kasmet pirkti naujų žvakidžių ar gausybės gėlių kompozicijų. Pavyzdžiui, kokybiška stiklinė žvakidė gali tarnauti ne vienerius metus, o keičiant tik jos įdėklą susidaro gerokai mažiau atliekų. Mažiau vartodami – mažiau teršiame aplinką“, – sako R. Burzdžiūtė.

Kaip sumažinti kapinėse susidarančių atliekų kiekį?

Vienas paprasčiausių būdų sumažinti kapinėse susidarančių atliekų kiekį – rinktis daugkartinio naudojimo žvakides. Stikliniai ar kiti patvarūs gaubtai gali būti naudojami ne vieną sezoną, pakeičiant tik žvakės įdėklą. Taip pat galima rinktis natūralaus vaško žvakes, o prieš įsigyjant naujų žvakidžių ar gėlių kompozicijų peržiūrėti, kas liko iš praėjusių metų.

Svarbu atsižvelgti ir į gėlių pasirinkimą. Dirbtinės puokštės dažniausiai gaminamos iš skirtingų medžiagų, todėl jas sudėtinga perdirbti. Ilgainiui tokios kompozicijos praranda išvaizdą ir tampa mišriomis komunalinėmis atliekomis.

Vietoj jų galima rinktis gyvus, kapavietės sąlygoms tinkamus augalus, sezonines ar džiovintų gėlių kompozicijas be plastikinių dekoracijų. Nuvytusias gėles, lapus ir kitas augalinės kilmės atliekas galima kompostuoti arba išmesti į žaliųjų atliekų konteinerius.

Kodėl svarbu tinkamai rūšiuoti kapinių atliekas?

Tvarkant kapus dažnai vienoje vietoje atsiduria skirtingos medžiagos: stiklas, plastikas, vaškas, augalai ir dekoratyviniai elementai. Dėl to net ir iš pirmo žvilgsnio paprastas daiktas ne visada gali būti išmetamas į perdirbimui skirtą konteinerį.

Pavyzdžiui, stiklinė žvakidė su likusiu vašku ar parafinu neturėtų būti metama į stiklo atliekų konteinerį. Pirmiausia būtina pašalinti vaško likučius, plastikinius dangtelius ir kitas detales. Jei žvakidės išvalyti nepavyksta, ji turi būti išmetama į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.

Panašių klausimų kyla ir tvarkant gėlių kompozicijas. Nuvytusios gėlės gali būti kompostuojamos, tačiau prieš jas išmetant reikia pašalinti plastikines juostas, kempines, vielutes ir kitus neaugalinės kilmės elementus.

Kapinių atliekų rūšiavimas 

Rūšiuodami atliekas atsižvelkite į savivaldybėje esančią atliekų rūšiavimo tvarką, tačiau visais atvejais laikykitės bendrų rūšiavimo nuostatų: 

Stiklo atliekų surinkimo konteineriuose turi būti išmetamos stiklinės žvakidės be įdėklo (švarios, be vaško ar parafino likučių) ir be plastikinių detalių (dangtelių, dekoracijų ir kt.).
Į plastiko pakuočių konteinerius meskite plastikinius gėlių vazonus be žemių. 
Stiklines žvakides su vašku ar parafinu, vaško ar parafino įdėklus, dirbtines gėles, kempines, juostas meskite į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. 
Žaliųjų atliekų konteineriuose metamos gyvos gėlės, spygliuočių šakos ir mediniai karkasai, nurautos ir nuskintos gėlės, sugrėbti lapai, spygliai, samanos, šakos, nuvytusios puokštės (be plastiko ir kitų priemaišų). Daugiau informacijos apie žaliųjų atliekų rūšiavimą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Žaliosios atliekos“.
Paminklų, antkapių ir kapų tvarkymo atliekas pristatykite į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Išsamiau apie kapinių atliekų rūšiavimą ir patarimai, kaip sumažinti kapinių atliekų kiekį – atmintinėje „Kapinių atliekos“.

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

,,LTG Infra“ skelbia naują konkursą dėl „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybos darbų užbaigimo

jonavoszinios.lt — Tue, 27 Oct 2026 16:23:16 +0200

LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ paskelbė naują viešąjį pirkimą dėl „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybos darbų užbaigimo. Naujam rangovui bus patikėta užbaigti didžiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto statybą, kurios reikšminga dalis jau yra atlikta.

Naujas konkursas skelbiamas po to, kai šiemet buvo nutraukta sutartis su ankstesniu generaliniu rangovu „Rizzani de Eccher“. Sprendimas priimtas įvertinus rangovo finansinę situaciją, darbų vykdymo eigą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tarp jų – nevykusius atsiskaitymus su subrangovais.

„Kiekvienas „Rail Baltica“ kilometras stiprina Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą ir susisiekimą su Europa. Todėl mūsų prioritetas – kuo greičiau atnaujinti Neries tilto statybas ir užtikrinti, kad darbai nesustotų ilgiau nei būtina“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„LTG Infra“ atliko rinkos konsultaciją su potencialiais rangovais. Jos metu buvo aptartos projekto aplinkybės, leidusios pritaikyti pirkimo dokumentaciją prie esamos situacijos ir efektyviai įgyvendinti viešąjį pirkimą. Taip pat atnaujinti techniniai darbo dokumentai, kadangi konkursas skelbiamas ne visai tilto statybai, o likusiai jos daliai.

Po sutarties nutraukimo „LTG Infra“ perėmė statybvietę, atliko jos inventorizaciją bei detaliai užfiksavo faktinę objekto būklę. Tai sudarys prielaidas naujam rangovui sklandžiai perimti darbus.

Tilto per Nerį statyba yra vienas sudėtingiausių „Rail Baltica“ inžinerinių objektų Lietuvoje. 1,51 km ilgio tiltas taps ilgiausiu geležinkelio tiltu Baltijos šalyse. Dėl aplinkosauginių reikalavimų saugomoje „Natura 2000“ teritorijoje jis projektuojamas be atramų Neries upėje, o statybose naudojami sudėtingi inžineriniai sprendiniai.

Iki šiol objekte jau įrengti 376 poliai, išbetonuota 11 atraminių kolonų, pradėta tilto perdangos statyba, o atliktų darbų apimtis pasiekė maždaug pusę visam tiltui reikalingų statybos darbų.

Pasak „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovo Mindaugo Ivanavičiaus, sprendimas nutraukti ankstesnę sutartį buvo būtinas siekiant apsaugoti projekto terminus ir užtikrinti darbų tęstinumą.

„Vertinant visas alternatyvas, pasirinktas sprendimas nutraukti sutartį su ankstesniu rangovu geriausiai apsaugojo viešąjį interesą ir leido išvengti dar didesnių vėlavimų ateityje. Mūsų tikslas išlieka tiltą per Nerį užbaigti kartu su gretimuose ruožuose vykdomais sankasos ir geležinkelio infrastruktūros darbais“, – teigia M. Ivanavičius.

Pirmųjų rinkos pasiūlymų laukiama 2027 m. pradžioje, paskui vyks derybos ir galutinių pasiūlymų pateikimas. Rangos darbus planuojama atnaujinti po sutarties pasirašymo.

Susisiekimo ministerijos inf.

Visos švietimo įstaigos turi mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas, per 90 proc. mokyklų naudotis telefonais draudžiama

jonavoszinios.lt — Tue, 27 Oct 2026 13:55:09 +0200

Visos Lietuvos mokyklos turi mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikta analizė. Absoliuti dauguma mokyklų iš viso draudžia naudotis mobiliaisiais telefonais mokykloje, kitos taiko kitus ribojimus.

„Matome, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos pasižiūrėjo labai atsakingai, rengdamos taisykles įvertino savo bendruomenių poreikius. Tai išties geras žingsnis rūpinantis mokinių emocine sveikata ir mokymuisi palankesniu klimatu klasėse. Vertinsime, kokius rezultatus tai duoda“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

91 proc. mokyklų visiškai draudžia mokykloje mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais arba yra nustačiusios, kaip išimtinais atvejais juos naudoti ugdymo tikslais. Telefonas turi būti išjungtas, su įjungtu skrydžio arba begarsiu režimu. Taip pat mokyklos yra nustačiusios, kur turi būti laikomas telefonas: kuprinėje, spintelėje, specialioje dėžutėje klasėje, specialiame individualiame užrakinamame dėkle.

81 proc. mokyklų draudžia mobiliųjų telefonų naudojimą renginių ar išvykų metu, 6,3 proc. leidžia juo naudotis tik su mokytojo leidimu. Likusios mokyklos savo tvarkose to nereglamentuoja, bet daroma prielaida, kad jos visiškai draudžia mobiliųjų telefonų naudojimą.

Dauguma mokyklų įsivedusios draudimą fotografuoti ir filmuoti mobiliuoju telefonu.

Mokyklos taip pat yra reglamentavusios išimtis dėl mobiliųjų telefonų naudojimo, kai jo reikia dėl sveikatos, specialiųjų ugdymosi poreikių ar skubios komunikacijos, tokiu atveju dažniausiai susisiekiama per mokyklos darbuotoją – klasės vadovą ar raštinės darbuotoją.

Taip pat mokyklos nustačiusios, kaip elgiamasi, jei mokinys pažeidžia mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką.

Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijas parengė pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos suburta darbo grupė, jos buvo patvirtintos bendru švietimo, mokslo ir sporto ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 2026 metais balandį Švietimo įstatyme atsirado nuostata, įpareigojanti mokyklas pasirengti savo mobiliųjų telefonų tvarkas. Mokyklos rengė taisykles, atsižvelgdamos į parengtas rekomendacijas ir mokyklų tarybų siūlymus.

Visos mokyklos mobiliųjų telefono naudojimo tvarkas turi būti paskelbusios viešai savo interneto svetainėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Nuo programos iki pokyčio: Jonavoje aptartos šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo kryptys

jonavoszinios.lt — Tue, 27 Oct 2026 13:03:45 +0200

2026 m. spalio 22 d. Jonavos vaikų lopšelyje-darželyje „Lakštingalėlė“ vyko respublikinis ikimokyklinio ugdymo pedagogų seminaras „Nuo programos iki pokyčio: kaip ugdome šiandien? Atnaujinta. Įgalinta. Įgyvendinta.“ Renginys subūrė švietimo bendruomenės atstovus pasidalyti gerąja patirtimi, pristatyti praktikoje išbandytus sprendimus ir aptarti, kaip atnaujintos ikimokyklinio ugdymo programos nuostatos įgyvendinamos kasdienėje veikloje.

Seminaro dalyvius pasveikino ir įžanginį žodį tarė Jonavos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė. Jos dalyvavimas ir dėmesys ikimokyklinio ugdymo bendruomenei pabrėžė bendradarbiavimo svarbą siekiant kokybiško, šiuolaikiško ir kiekvieno vaiko poreikius atliepiančio ugdymo.

Seminaro programoje pristatyta 15 žodinių ir 3 stendiniai pranešimai, apėmę įvairias šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo temas: atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimą, ugdymosi kontekstų kūrimą, vaikų matematinio mąstymo ugdymą, lėtąją pedagogiką, tvarumą, sensorines patirtis, emocinę ir fizinę sveikatą, socialinę partnerystę bei bendruomeniškumo stiprinimą.

Seminarą pradėjusi doc. dr. Birutės Autukevičienės tema „Nuo dokumento iki vaiko: kaip atgyja atnaujintas ikimokyklinio ugdymo turinys“ kvietė pažvelgti į programos atnaujinimą per kasdienę pedagoginę praktiką ir apmąstyti, kaip ugdymo gairės tampa prasmingomis vaiko patirtimis.

Svarų indėlį į seminarą įnešė Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Lakštingalėlė“ pedagogai, pristatę savo patirtis ir praktinius sprendimus. Pranešimuose aptartos lauko erdvių, kaip atradimų laboratorijos, galimybės, sensorikos svarba vaiko kūrybai ir kalbai, patyriminis ugdymas, projektinė veikla, tvarumo principų taikymas bei socialinės partnerystės reikšmė kuriant ugdymo kokybę be atskirties.

Seminare taip pat dalyvavo Kauno lopšelio-darželio „Vyturėlis“ mokytoja metodininkė Vaida Beinoravičienė ir visuomenės sveikatos specialistė Ingrida Sragauskienė, pristačiusios pranešimą „Maistas – ne švaistymui: mažiname nesuvalgyto maisto kiekius darželyje“. Viešnios pasidalijo patirtimi, kaip ugdymo įstaigoje mažinti maisto švaistymą ir nuo mažens ugdyti vaikų atsakingą požiūrį į maistą, tvarumą bei sveikus kasdienius įpročius.

Vadovo vaidmeniui įgyvendinant pokyčius dėmesį skyrė Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Lakštingalėlė“ direktorė Jolanta Bieliauskienė. Pranešime „Vadovas kaip pokyčio lyderis“ ji akcentavo vadovo svarbą telkiant komandą, kuriant pasitikėjimu grįstą aplinką ir skatinant pedagogus profesiškai augti bei drąsiai ieškoti naujų sprendimų.

Seminaras atskleidė, kad atnaujintos ikimokyklinio ugdymo programos įgyvendinimas – tai nuolatinio mokymosi, bendradarbiavimo ir refleksijos procesas. Dalijimasis patirtimi suteikia galimybę atrasti naujų idėjų, įvertinti savo veiklą ir ieškoti būdų, kaip dar geriau atliepti individualius vaikų poreikius.

Tikrasis pokytis prasideda nuo požiūrio į vaiką – gebėjimo jį pažinti, išgirsti, pasitikėti jo galimybėmis ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi priimtas, saugus, smalsus ir drąsus.

Nuo programos – prie kasdienio veiksmo, nuo idėjos – prie patirties, nuo mažo žingsnio – prie didelio atradimo. Būtent taip kuriamas prasmingas ugdymas, kurio centre visada yra vaikas.

Informaciją paruošė direktorės pavaduotoja ugdymui Aušrinė Baltkojienė

L. Kasčiūnas siūlo nuo 2030 m. įteisinti visuotinį šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą

jonavoszinios.lt — Tue, 27 Oct 2026 10:51:05 +0200

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas inicijavo Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo bei Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siūloma įvesti visuotinį karo prievolininkų šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą.

Parengtais įstatymų projektais numatoma atsisakyti atsitiktinės atrankos pagal metinę šauktinių kvotą ir įtvirtinti visuotinį šaukimą nuo 2030 m. sausio 1 d.

Lietuvos gynybos pagrindas yra visuotinės gynybos principas: tinkamai parengtas rezervas, atsparios institucijos, pasirengusi visuomenė ir aiškūs veiksmai krizės ar karo atveju.

„Nors šiemet įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 iki 22 metų, metinis karo prievolininkų sąrašo sudarymas vis dar yra paremtas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, pagal nustatytą karių ribinį skaičių. Tai reiškia, kad dar ne visi mokyklą baigę jaunuoliai iš karto yra šaukiami atlikti tarnybą, o įstatymiškai visuotinis šaukimas nėra įtvirtintas”, – akcentavo Seimo narys L. Kasčiūnas.

Registruojamų projektų aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad būtent visuotinis šaukimas yra bene praktiškiausia visuotinės gynybos principo įgyvendinimo forma. Jis leis greičiau padidinti parengtąjį rezervą, stiprins visuomenės atsparumą bei potencialių priešų atgrasymą. Kadangi perėjimas prie visuotinio šaukimo reikalauja bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo, tikslinga aiškiai apsibrėžti datą, iki kada šis tikslas turi būti pasiektas, kad jis „nepaskęstų“ politinėse diskusijose ir jo būtų sutelktai bei kryptingai siekiama.

„Viena iš pagrindinių šių pakeitimų priežasčių – grąžinti diskusiją dėl šaukimo sistemos iš esmės. Ne kartą esame girdėję, kad visuotiniam šaukimui esame nepasirengę, nes trūksta instruktorių, infrastruktūros šauktiniams rengti. Visgi, besikeičiant karybai turime peržiūrėti pačią šaukimo koncepciją. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti profiliavimui – skirtingų specialybių ruošimui, tarkime dronistams, kuriems, kaip rodo ukrainiečių patirtis, nereikia aukšto fizinio pasiruošimo. Galime intensyvinti užsiėmimus, kad trumpėtų šauktinio paruošimo laikas. Kitaip sakant, iki 2030 m. tikrai turime laiko pasiruošti šiems pokyčiams ir peržiūrėti šaukimo sistemą, kuri eliminuotų loterijos principą ir sukurtų socialinę lygybę šiuo klausimu”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai apima prievolininkų sąrašo sudarymo atsitiktine tvarka atsisakymą. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius būtų lygus atitinkamais metais šaukiamų karo prievolininkų skaičiui. Privalomai šaukiami būtų tik vaikinai, merginos – gali rinktis savanoriškąją tarnybą, kaip ir išlieka dabartiniame įstatyme galiojančios nuostatos dėl alternatyvios karo tarnybos atlikimo.

Pasak iniciatorių, registruoti šiuos pasiūlymus skatina ir tvirtas visuomenės palaikymas: 2026 m. rugpjūtį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad iš viso 76 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui iki 2030 m., o tai yra reikšmingas mandatas priimti reikalingus sprendimus. Apklausos duomenimis, 51 proc. apklaustųjų palaiko visuotinio šaukimo įgyvendinimą „kuo greičiau“, o daugiau nei 25 proc. šalies gyventojų pasisako už jo įgyvendinimą iki 2030 m. Be to, 40,1 proc. apklaustųjų teigia, kad šaukiami turėtų būti visi vyrai, o beveik 19 proc. mano, kad ši prievolė turėtų galioti tiek vyrams, tiek moterims.

Įstatymo projektus pasirašė 22 TS-LKD frakcijos nariai.

lrs.lt inf.

Sodininkai kritikuoja K. Mažeikos maisto saugumo politiką: krizės atveju vien stambiųjų įmonių neužteks

jonavoszinios.lt — Tue, 27 Oct 2026 09:00:00 +0200

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) pirmininkas Juozas Ravinis kritikuoja Žemės ūkio ministerijos požiūrį į valstybės apsirūpinimą maistu krizių metu. Jo vertinimu, ministras Kęstutis Mažeika pernelyg daug dėmesio skiria didelėms žemės ūkio ir maisto pramonės įmonėms, tačiau nepakankamai įvertina smulkiųjų gamintojų ir daugiau kaip 220 tūkst. Lietuvos sodų sklypų potencialą.

Asociacija primena, kad sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos. Jose auginamos daržovės, bulvės, vaisiai ir uogos, dalis derliaus konservuojama, sandėliuojama, juo dalijamasi su artimaisiais bei kaimynais. Tai vietinė maisto gamyba, kurios potencialas, LSBA vertinimu, iki šiol nėra deramai įtrauktas į valstybės maisto saugumo planavimą.

„Susidaro įspūdis, kad ministras Kęstutis Mažeika valstybės apsirūpinimą maistu pirmiausia sieja su didžiaisiais ūkininkais, stambiomis perdirbimo įmonėmis ir prekybos tinklais. Tačiau kas atsitiks, jeigu krizės metu šios įmonės nebegalės dirbti? Jeigu nutrūks elektros tiekimas, sustos logistika ar dėl pavojaus žmonės negalės atvykti į darbo vietas? Vien dideliais gamybos pajėgumais maisto saugumo neužtikrinsime. Turime vertinti ir tai, kiek žmonių Lietuvoje gali maisto užsiauginti patys“, – tokią poziciją siūlo išsakyti LSBA pirmininkas Juozas Ravinis.

Ukrainos patirtis parodė decentralizuotos maisto gamybos svarbą

Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis atskleidė, kad maisto gamybą gali vienu metu sutrikdyti darbuotojų trūkumas, energetikos infrastruktūros pažeidimai, transporto problemos ir nesaugios žemės ūkio teritorijos.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2026 metų tyrimo duomenimis, keturi iš dešimties apklaustų namų ūkių devyniuose karo paveiktuose Ukrainos regionuose užsiėmė žemės ūkio gamyba. Daugeliui šeimų tai buvo tiesioginis apsirūpinimo maistu šaltinis ir papildoma apsauga nuo tiekimo sutrikimų.

LSBA vertinimu, ši patirtis rodo, kodėl valstybės atsparumo planuose svarbu numatyti ne tik stambiųjų gamintojų veiklos tęstinumą, bet ir vietinę, nuo ilgų tiekimo grandinių mažiau priklausomą maisto gamybą.

„Kai virš galvos skraido dronai, žmonėms pirmiausia rūpi jų pačių ir šeimų saugumas. Negalime remtis prielaida, kad karo metu visos didelės gamyklos ar žemės ūkio įmonės dirbs įprastu režimu. Šeimos ūkis ar sodininkas taip pat nėra apsaugotas nuo karo, tačiau jis gali turėti daugiau savarankiškumo apsirūpindamas bent dalimi maisto. Tai papildomas valstybės atsparumo rezervas, kurio neturėtume ignoruoti“, – pažymi J. Ravinis.

Sodininkų potencialui atskleisti būtinos investicijos

Žemės ūkio ministerijos spalio 14 dieną paskelbtais duomenimis, pasirengusios aprūpinti gyventojus maistu krizinėse situacijose yra tik 9 iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Asociacijos vertinimu, tokia situacija turėtų paskatinti valstybę ieškoti papildomų sprendimų. Vienas jų – stiprinti sodininkų bendrijų ir smulkiųjų maisto augintojų galimybes.

Tačiau daugelyje sodininkų bendrijų trūksta tinkamos vandens tiekimo, elektros, kelių ir kitos infrastruktūros. Šias problemas bendruomenės dažnai sprendžia savo lėšomis.

„Lietuvoje turime daugiau kaip 220 tūkstančių sodų sklypų. Įsivaizduokime, kokį papildomą maisto gamybos potencialą būtų galima sukurti, jeigu bent dalyje jų būtų užtikrinta tinkama infrastruktūra. Tam reikalingos investicijos, taip pat ir iš Žemės ūkio ministerijos kuruojamų programų. Deja, kol kas pasigendame aiškios ministerijos iniciatyvos sodininkų bendruomenes vertinti kaip maisto saugumo sistemos dalį“, – teigia J. Ravinis.

LSBA pabrėžia, kad nesiekia tiesioginių išmokų už kiekvieną sodininkų auginamą daržovę ar vaismedį. Asociacija siūlo įvertinti tikslines investicijas į bendrąją infrastruktūrą, vandens prieinamumą, derliaus saugojimo galimybes, savanoriškus bendruomeninius maisto gamybos projektus ir vietines tiekimo grandines.

Kodėl valstybė nemato jau turimų galimybių?

LSBA primena, kad dar rugpjūtį oficialiai kreipėsi į Vyriausybę, prašydama užtikrinti sodininkų bendruomenių atstovavimą žemės ūkio bei regioninės politikos sprendimuose ir įvertinti jų infrastruktūros finansavimo galimybes.

Asociacijos vertinimu, būtent dabartinės diskusijos apie pasirengimą krizei suteikia galimybę šį klausimą spręsti iš esmės.

„Mes nesakome, kad sodininkai gali pakeisti stambiąją maisto pramonę. Tačiau valstybė neturi būti priklausoma vien nuo kelių didelių tiekimo grandinių. Jei investuojame į didžiųjų įmonių atsparumą, kodėl neįvertiname galimybės stiprinti šimtus tūkstančių mažų maisto auginimo vietų? Krizės metu žmonėms bus svarbu ne tai, kokio dydžio įmonė užaugino maistą, o ar jie apskritai galės jo gauti“, – teigia J. Ravinis.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija ragina Žemės ūkio ministeriją kartu su savivaldybėmis ir kitomis atsakingomis institucijomis įvertinti sodų bendrijų indėlį į vietinę maisto gamybą, nustatyti galimą papildomą jų vaidmenį krizės metu ir numatyti tam reikalingas investicijų priemones.

Asociacijos pozicija – valstybės maisto saugumas turi būti grindžiamas ne tik stambiosios gamybos pajėgumais, bet ir plačiu savarankiškai maistą auginti galinčių gyventojų bei bendruomenių tinklu.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija

28 proc. gyventojų negalėjo atsakyti į paprastą klausimą apie savo šeimos gydytoją

jonavoszinios.lt — Tue, 27 Oct 2026 08:04:00 +0200

Šeimos gydytoją gyventojai dažniausiai mato kaip pirmąjį specialistą, į kurį kreipiasi susidūrę su sveikatos problemomis. Tačiau naujausias Valstybinės ligonių kasos užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad ne visos šeimos gydytojo komandos galimybės žmonėms yra gerai žinomos.

Komandą pirmiausia sieja su slaugytoju

„Spinter tyrimai“ šių metų liepą atliktoje apklausoje dalyvavo per 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Paklausti, kokie specialistai dirba jų šeimos gydytojo komandoje, 61 proc. gyventojų įvardijo slaugytoją. Kitus specialistus paminėjo gerokai mažiau apklaustųjų: akušerį įvardijo 12 proc., kineziterapeutą ir socialinį darbuotoją – po 9 proc., apylinkės administratorių – 8 proc., atvejo vadybininką ir gyvensenos medicinos specialistą – po 7 proc. respondentų. Net 28 proc. apklaustųjų negalėjo pasakyti, kokie specialistai, be šeimos gydytojo, dirba jų komandoje.

„Šeimos gydytojo komanda – tai ne tik gydytojas ir slaugytojas. Pacientui gali padėti įvairių sričių specialistai, todėl svarbu, kad žmonės žinotų, kokios pagalbos gali tikėtis savo gydymo įstaigoje. Kuo geriau pacientas žino apie komandos narius ir jų kompetencijas, tuo lengviau jam pasinaudoti visa jam prieinama pagalba“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.

Šeimos gydytojo komanda yra svarbi ne tik gydant ligas, bet ir rūpinantis ilgalaike gyventojų sveikata. Ji stebi lėtines ligas, vertina rizikos veiksnius, vykdo prevencines ir ankstyvosios diagnostikos programas, konsultuoja pacientus, padeda nustatyti slaugos ir reabilitacijos poreikį, koordinuoja paciento priežiūrą skirtingose sveikatos sistemos grandyse.

Šeimos gydytojo komandos vaidmuo svarbus ir ligų profilaktikai. Tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar per pastaruosius 12 mėnesių šeimos gydytojas arba jo komandos narys jiems siūlė pasiskiepyti nuo gripo ar kitų ligų. 36 proc. apklaustųjų atsakė, kad tokio pasiūlymo sulaukė, o 47 proc. teigė, kad jiems nebuvo siūloma.

Lėtinių ligų priežiūrą vertina gerai

Tyrimas atskleidė ir šeimos gydytojo bei slaugytojo vaidmenį valdant lėtines ligas. 44 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems yra diagnozuota bent viena lėtinė liga, dėl kurios jie reguliariai lankosi pas gydytoją. Iš šių respondentų 70 proc. mano, kad šeimos gydytojo komanda pakankamai padeda valdyti jų lėtinę ligą – stebi sveikatos būklę, skiria reikalingus tyrimus ir konsultuoja, o prireikus – koreguoja gydymą. 25 proc. apklaustųjų nurodo, kad tokios pagalbos nepakanka.

„Lėtinėms ligoms reikia nuolatinio dėmesio ir paciento bei gydytojo komandos bendradarbiavimo. Todėl svarbu, kad žmogus turėtų specialistą, kuris matytų jo sveikatos būklę ne fragmentiškai, o ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako VLK specialistė.

Pasitikėjimas auga

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, koks, jų nuomone, turėtų būti šeimos gydytojo vaidmuo diagnozuojant ir gydant sveikatos problemas. 56 proc. respondentų mano, kad šeimos gydytojas turėtų nustatyti bendrą sveikatos problemą ir iš karto siųsti pacientą pas tinkamą gydytoją specialistą, kuris toliau skirtų gydymą. Tuo metu 31 proc. apklaustųjų mano, kad šeimos gydytojas pats turėtų diagnozuoti ir gydyti dažniausiai pasitaikančias sveikatos problemas, o tik sudėtingesniais atvejais pacientą siųsti gydytojo specialisto konsultacijai.

Gyventojų pasitikėjimas šeimos gydytojo galimybėmis savarankiškai spręsti dažniausias sveikatos problemas šiek tiek didėja. Šiemet jas gerai vertino 52 proc. apklaustųjų, o 2025 m. – 49 proc.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

Siūlo griežtinti paspirtukų naudojimo tvarką: „Pakaks chaoso!“

jonavoszinios.lt — Mon, 26 Oct 2026 16:00:00 +0200

Augant sužeistų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų skaičiui, susisiekimo ministras Juras Taminskas pristato siūlymus griežtinti elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo naudojimo tvarką ir pažaboti pavojingą elgesį gatvėse bei šaligatviuose. Siūloma didinti minimalų vairuotojų amžių, įvesti privalomą paspirtukų registraciją, nustatyti griežtesnius reikalavimus galingesnėms transporto priemonėms, didinti baudas ir stiprinti kontrolę. Siekiama, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2027 m. balandžio 1 d., dar prieš aktyvųjį paspirtukų sezoną.

„Pakaks chaoso! Svarbiausia užduotis – visų eismo dalyvių saugumas. Liūdna sužeistų mikrojudumo priemonių vairuotojų statistika rodo, kad nebegalime ignoruoti ne vienerius metus pamirštos problemos. Sužeistųjų kasmet daugėja, daugiau nei pusė jų – nepilnamečiai. Visi eismo dalyviai yra lygūs ir jeigu vieniems transporto priemonių vairuotojams reikalinga ir priemonės registracija, ir draudimas, ir techninė apžiūra bei atitinkama vairavimo kategorija, kodėl kitoms galingoms mikrojudumo priemonėms, pasiekiančioms ir 100 km/h greitį, tai turėtų negalioti? Todėl šie pakeitimai galiausiai atneš tvarką į mūsų kelius, gatves, šaligatvius, pėsčiųjų bei dviračius takus“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Paspirtukais savarankiškai – tik nuo 18 metų

Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų – didinti minimalų elektrinių paspirtukų vairuotojų amžių. Savarankiškai jais važiuoti būtų galima nuo 18 metų, vietoje dabar nustatytų 16 metų. Išklausę specialų mokymo kursą ir turėdami pažymėjimą, jaunuoliai galėtų važiuoti nuo 16 metų, kai tuo tarpu dabar – nuo 14 metų.
Gyvenamųjų namų kiemuose amžiaus ribojimas nebūtų taikomas, tačiau vaikus iki 12 metų privalėtų prižiūrėti suaugusieji, dabar ši taisyklė galioja vaikams iki 10 metų.

Visiems paspirtukams – registracija, galingesnėms mikrojudumo priemonėms – papildomi reikalavimai

Siūloma įvesti privalomą visų elektrinių paspirtukų registraciją, kad transporto priemonės būtų identifikuojamos ir būtų lengviau kontroliuoti jų naudojimą.

Galingesniems paspirtukams ar kitoms mikrojudumo priemonėms, viršijančioms 1 kW galią ir 25 km/val. greitį bei neatitinkančioms elektrinėms mikrojudumo priemonėms ar motoriniams dviračiams nustatytų techninių reikalavimų, būtų taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

Norint tokiomis transporto priemonėmis išriedėti į gatves, būtina įvertinti, kokia tai transporto priemonė, ją įregistruoti, atlikti techninę apžiūrą ir apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vairuotojas taip pat privalo turėti atitinkamą vairavimo kategoriją. Visi šie punktai yra būtini norint dalyvauti eisme.

Griežtos baudos ir daugiau galimybių kontroliuoti pažeidimus

Siūloma didinti baudas už transporto priemonių prekybos ir naudojimo tvarkos pažeidimus – nuo dabar taikomų 140–300 eurų iki 450–900 eurų. Už pakartotinius pažeidimus grėstų 900–1 800 eurų bauda ir transporto priemonės konfiskavimas.

Kartu būtų plečiami kontrolės institucijų įgaliojimai. Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir savivaldybių pareigūnai galėtų tirti transporto priemonių prekybos tvarkos pažeidimus ir pradėti administracinių nusižengimų teiseną.

Ar mikrojudumo priemonės nėra per daug galingos ir ar jas vairuoja pilnamečiai, galės tikrinti ir savivaldybių pareigūnai.

Nerimą kelianti statistika: daugėja sužeistųjų, daugiau nei pusė – nepilnamečiai

Naujausi eismo įvykių duomenys rodo, kad šiemet sužeisti 185 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, apie 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo sužeisti 167 asmenys.

Iš šiemet sužeistų vairuotojų 95 – nepilnamečiai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 71. Taigi sužeistų nepilnamečių skaičius išaugo maždaug 34 procentais.

Transporto kompetencijų agentūros šiemet atliktas vaikų elgesio prie mokyklų tyrimas taip pat atskleidė nerimą keliančius įpročius: 81 proc. paspirtukų vairuotojų ir 49 proc. dviratininkų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. stebėtų vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją.

Susisiekimo ministerijos inf.

Siunčiate CV, bet atsakymo nėra? 6 dalykai, kuriuos verta pasitikrinti

jonavoszinios.lt — Mon, 26 Oct 2026 13:27:50 +0200

Kvietimų į pokalbį nesulaukiate, nors siuntėte daugybę CV? Dažniausia problema – gyvenimo aprašymo kokybė, todėl net nedideli pakeitimai gali padėti išsiskirti ir patraukti darbdavių dėmesį.

„Vis dažniau išgirstame dvejonių, ar CV tebeturi prasmę šiuolaikinėje darbo paieškoje, tačiau kol darbuotojų atrankai nėra sudaroma „gyva eilė“ – jis yra pirmas ir dažniausiai lemiamas prisistatymas darbdaviui“, – sako Aistė Augustaitienė, Paslaugų organizavimo departamento karjeros planavimo koordinatorė.

Darbdaviai vienam CV dažnai skiria vos kelias sekundes. Per tą laiką jie turi suprasti ką mokate, kokios patirties turite, kodėl renkatės šią poziciją ir kuo galite būti naudingi komandai. Jeigu informacija pernelyg bendra, liksite nepastebėtas.

Todėl viena dažniausių klaidų – tas pats CV siunčiamas visiems darbdaviams. Prieš kandidatuodami peržiūrėkite darbo skelbimą ir pagalvokite, kokius gebėjimus ir patirtį galite įrašyti pirmose eilutėse. Jeigu skelbime minimi konkretūs įgūdžiai, projektai ar programos, o jūs turite tokią patirtį, būtinai paminėkite.

Prisistatymo žinutė leidžia darbdaviui pasakyti svarbiausius dalykus apie save ir paskatina skaityti toliau. Tokios frazės kaip „esu atsakingas ir motyvuotas žmogus“ darbdaviui pasako labai mažai.

Geriau trumpai ir konkrečiai prisistatykite: „Esu komunikacijos studentė, turinti patirties organizuojant renginius ir kuriant turinį socialiniams tinklams. Domiuosi rinkodara ir ieškau praktikos arba darbo, kuriame galėčiau pritaikyti bei plėsti savo gebėjimus.“

CV – nėra gyvenimo istorija, todėl jį reikėtų sutalpinti į 1–2 puslapius. Svarbu ir tai, kad ne pareigų pavadinimas parodo tikrąją žmogaus patirtį, o konkretūs pasiekimai. Galbūt organizavote renginius, kūrėte turinį socialiniams tinklams ar savanoriavote jaunimo organizacijose? Ieškant pirmojo darbo tokios patirtys gali privalumu, todėl nepamirškite jų paminėti.

Pastaraisiais metais padaugėjo darbdavių, kurie naudoja automatines atrankos sistemas. Jos pirmiausia patikrina CV ir tik tada perduoda jį personalo specialistams. Venkite sudėtingų lentelių, paveikslėliuose įkeltų tekstų ar neįprastų šriftų.

Kartais ir visi išvardyti patarimai gali darbo paieškas apsunkinti, ypač, jei dominančių darbo pasiūlymų nėra daug. Tuomet susiraskite įmones, kuriose norėtumėte dirbti, ir parašykite joms net tada, kai jos neieško darbuotojų. Galite susikurti profilį „LinkedIn“, sekti dominančias organizacijas ir megzti profesinius kontaktus.

„Kai darbo pasiūlymų mažai arba bandote pradėti karjerą naujoje srityje, svarbu nelaukti, kol jus suras, o patiems imtis iniciatyvos ir siūlyti savo kandidatūrą darbdaviams“, – pataria A. Augustaitienė.

Prieš siųsdami CV, pasitikrinkite:

1. Ar pirmosiose eilutėse aiškiai pristatote save?
2. Ar nurodėte ne tik pareigas, bet ir savo pasiekimus?
3. Ar CV telpa į 1–2 puslapius?
4. Ar kontaktiniai duomenys teisingi?
5. Ar CV pritaikytas konkrečiam darbo pasiūlymui?
6. Ar nėra rašybos klaidų?

Geras CV negarantuoja darbo, tačiau gerokai padidina tikimybę sulaukti kvietimo į pokalbį. O kartais viską lemia keli paprasti, bet tikslūs pakeitimai.

Užimtumo tarnybos inf.

VMVT atskleidė mokyklų maitinimo trūkumus: priminė, ką būtina sutvarkyti per mokinių atostogas

jonavoszinios.lt — Mon, 26 Oct 2026 07:51:01 +0200

Artėjant mokinių rudens atostogoms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina ugdymo įstaigas ir maitinimo organizatorius šį laikotarpį išnaudoti vaikų maitinimo organizavimui įsivertinti ir būtiniems pokyčiams įgyvendinti. Nuo mokslo metų pradžios praėjus beveik dviem mėnesiams, jau galima pastebėti, kuriose srityse kyla sunkumų, ką reikia patobulinti ir kokius trūkumus būtina pašalinti.

Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 21 d. VMVT specialistai ugdymo įstaigose atliko 173 vaikų maitinimo organizavimo patikrinimus, kurių metu nustatyti 103 pažeidimai. Dažniausiai užfiksuoti buvo higienos trūkumai, netinkama patalpų, įrangos ir inventoriaus priežiūra, reikalavimų pritaikytam maitinimui ir valgiaraščiams nesilaikymas. Taip pat nustatyta savikontrolės, maisto produktų atsekamumo, pavieniais atvejais – ir atliekų tvarkymo pažeidimų.

Reaguojant į nustatytas neatitiktis reikalavimams taikytos teisės aktuose numatytos poveikio priemonės: skirtos 25 administracinės sankcijos, priimti 6 sprendimai dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo ir 20 sprendimų dėl jų tiekimo rinkai uždraudimo. Dėl nustatytų šiurkščių pažeidimų sustabdyta dviejų ūkio subjektų veikla.

Kas valgiaraštyje, tas ir lėkštėje

Dar prieš prasidedant mokslo metams VMVT priminė, kad sudarant valgiaraščius svarbu laikytis Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimų (toliau – Aprašas) ir atsižvelgti į Higienos instituto teikiamas sveikos bei tvarios mitybos rekomendacijas. Tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti, kad suplanuotas maitinimas būtų tinkamai organizuojamas kasdien.

Aprašo reikalavimai taikomi visiems ugdymo įstaigų valgiaraščiams – tiek mokamam, tiek nemokamam vaikų maitinimui. VMVT primena, kad svarbu ne vien tik tinkamai suplanuoti vaikų maitinimą, bet ir užtikrinti, kad vaikams kasdien būtų patiekiami valgiaraščiuose numatyti patiekalai, laikomasi nustatytų produktų ir patiekalų pateikimo dažnumo, porcijų dydžių, o maistui gaminti naudojami reikalavimus atitinkantys produktai.

Praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai dėl objektyvių priežasčių tenka atlikti pavienius valgiaraščio pakeitimus. Tokiais atvejais leidžiama maisto produktą ar patiekalą pakeisti tos pačios maisto produktų grupės kitu maisto produktu ar patiekalu, jeigu nepablogėja maistinė vertė, o energinė vertė pasikeičia ne daugiau kaip 10 proc. Tačiau jeigu tokie pakeitimai kartojasi, valgiaraštis turi būti peržiūrėtas, atnaujintas ir patvirtintas iš naujo. Visi pakeitimai turi atitikti vaikų maitinimui keliamus reikalavimus.

Bendrojo ugdymo programas vykdančiose ugdymo įstaigose kasdien privaloma organizuoti pietus sudarant vaikams galimybę pavalgyti šilto maisto. Visi pietų metu tiekiami patiekalai turi būti įtraukti į valgiaraštį. Be pietų, mokyklose gali būti organizuojami ir kiti maitinimai, taip pat gali būti siūlomi šalti užkandžiai, kurių pasirinkimui būtina skirti ypatingą dėmesį.

Formuojant mokyklose siūlomų užkandžių asortimentą svarbu atsižvelgti ne tik į teisės aktų reikalavimus, bet ir į vaikų poreikius. Kiekvienų mokslo metų pirmą mėnesį šių užkandžių sąrašas turi būti suderintas gavus raštišką tėvų pritarimą. Todėl net ir Aprašo reikalavimus atitinkantys maisto produktai neprivalo būti įtraukti į siūlomą asortimentą – mokyklos gali rinktis sveikatai palankesnius užkandžius atsižvelgdamos į bendruomenės prioritetus.

VMVT atkreipia dėmesį, kad ugdymo įstaigose gali būti tiekiami tik Aprašo reikalavimus atitinkantys produktai ir patiekalai. Mokyklose draudžiama tiekti bulvių traškučius, saldainius, šokoladą ir jo gaminius, glaistytus varškės sūrelius, konditerijos gaminius su glajumi ar kremu, taip pat gazuotus ir energinius gėrimus ir kitus Apraše nurodytus produktus. Renkantis maisto produktus būtina įvertinti jų sudėtį, cukraus, druskos, skaidulinių medžiagų kiekį ir atitiktį nustatytiems reikalavimams. Svarbu, kad vaikai galėtų rinktis sveikatai palankesnius produktus – vaisius, daržoves, viso grūdo gaminius bei kitus maistingus užkandžius.

Ar vaikai suvalgo tai, kas jiems patiekiama?

Vertinant maitinimo organizavimą svarbus aspektas ne tik valgiaraščio atitiktis teisės aktų reikalavimams, bet ir tai, kiek maisto vaikai iš tiesų suvalgo. Jei tam tikri patiekalai nuolat lieka nesuvalgyti, verta ieškoti priežasčių – galbūt vaikams nepatinka jų skonis, konsistencija, išvaizda ar patiekimo būdas. Tokiais atvejais rekomenduojama stebėti vaikų pasirinkimus, įsiklausyti į jų ir tėvų nuomonę bei ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti ir patiekalų maistinę vertę, ir didintų jų priimtinumą vaikams.

Higienos instituto sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose pabrėžiama taip pat ir maisto švaistymo mažinimo svarba. Stebint, kurie patiekalai vaikams priimtinesni, analizuojant nesuvalgyto maisto priežastis ir prireikus koreguojant receptūras ar patiekalų pateikimą galima sumažinti maisto atliekų kiekį ir ugdyti atsakingą požiūrį į maistą.

Ne mažiau svarbios ir valgymo sąlygos. Vaikams turi būti sudaryta galimybė pavalgyti ramiai, jų tempu, todėl mokykloms verta įvertinti ir valgymo aplinką – ar joje nėra per daug triukšmo ir kitų pašalinių dirgiklių.

Saugaus maisto ruoša prasideda tvarkingoje virtuvėje

Mokinių rudens atostogos – tinkamas metas pasirūpinti darbais, kuriems kasdienio ugdymo proceso metu ne visada pakanka laiko. Maitinimo organizatoriai gali nuodugniau įvertinti virtuvės patalpų, įrangos ir inventoriaus būklę, suplanuoti reikalingus remonto ar priežiūros darbus.

Ypač svarbu užtikrinti tinkamą šaldymo ir kitos maisto ruošimo įrangos veikimą, maisto produktų laikymo sąlygas, patalpų bei inventoriaus švarą. Taip pat įvertinti, ar tinkamai vykdomos savikontrolės procedūros, užtikrinamas tinkamas alergenų valdymas.

VMVT primena, kad maisto saugos ir higienos reikalavimų privaloma laikytis nuolat, o pastebėtos neatitiktys turi būti šalinamos nedelsiant – nelaukiant inspektorių patikrinimo.

Tėvų pastabos padeda gerinti vaikų maitinimą

Vaikų maitinimo kokybę gerinti gali padėti ir tėvai. VMVT ragina tėvus aktyviai domėtis, ką vaikai valgo mokykloje, susipažinti su skelbiamais valgiaraščiais, aptarti su vaikais mokykloje patiekiamus pietus ir siūlomus užkandžius. Jeigu vaikas nuolat skundžiasi maisto kokybe, porcijų dydžiu ar kitais su maitinimu susijusiais dalykais, VMVT rekomenduoja pirmiausia kreiptis į mokyklos administraciją. Kilus įtarimų dėl galimų maisto saugos, higienos ar vaikų maitinimo reikalavimų pažeidimų, apie juos reikėtų pranešti VMVT.

VMVT pabrėžia, kad tinkamam vaikų maitinimui užtikrinti būtinas nuolatinis mokyklų administracijų, maitinimo organizatorių ir tėvų bendradarbiavimas. Artėjančios rudens atostogos – gera proga įvertinti, kas jau vyksta sėkmingai, identifikuoti tobulintinas sritis ir pasirengti tolesniam darbui. Svarbu, kad po atostogų sugrįžę mokiniai gautų saugų, kokybišką ir jų poreikius atitinkantį maistą.

VMVT inf.

Prezidentas sveikina Konstitucijos dienos proga

jonavoszinios.lt — Sun, 25 Oct 2026 08:31:28 +0200

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Lietuvos žmones, Konstitucijos kūrėjus, buvusius ir esamus Konstitucinio Teismo teisėjus su Konstitucijos diena.

Pasak šalies vadovo, prieš 34 metus priimdama Konstituciją lietuvių tauta apsisprendė kurti nepriklausomą demokratinę respubliką, grindžiamą teisinės valstybės, valdžių padalijimo ir pagarbos žmogaus teisėms bei laisvėms principais. Šiandien šios vertybės yra tapusios neatsiejama mūsų valstybės ir kiekvieno piliečio gyvenimo dalimi.

„Per daugiau nei tris dešimtmečius sukūrėme valstybę, kurioje Konstitucijoje įtvirtintos vertybės tapo mūsų bendro gyvenimo pagrindu. Tačiau demokratija ir žmonių teisė patiems kurti savo ateitį šiandien patiria didelių iššūkių. Mūsų kaimynė iš Rytų siekia griauti nusistovėjusią pasaulio tvarką ir paneigti principus, kuriuos įtvirtina ir saugo demokratinių valstybių konstitucijos“, – rašoma Prezidento sveikinime.

Šalies vadovas pabrėžė, kad laisvė, nepriklausomybė ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės nėra savaime egzistuojanti duotybė. Jų apsauga ir puoselėjimas priklauso nuo kiekvieno piliečio atsakomybės, kasdienių darbų ir pasiryžimo ginti demokratinės valstybės pamatus.

Prezidentas linki Lietuvos žmonėms išminties saugoti tai, kas sukurta, drąsos ginti demokratiją ir vienybės kuriant tokią Lietuvą, kurioje gera gyventi kiekvienam žmogui.

Prezidento iniciatyva Lietuvos Respublikos Konstitucija 2023 m. buvo parengta lengvai suprantama kalba ir išversta į lietuvių gestų kalbą. Pernai, siekdamas užtikrinti informacijos prieinamumą asmenims su regos negalia, šalies vadovas inicijavo Konstitucijos leidimą Brailio raštu.

Prezidento komunikacijos grupė

Lietuvos bankas: mokėjimams naudokime skirtingas priemones

jonavoszinios.lt — Sat, 24 Oct 2026 10:29:19 +0300

Šią savaitę dėl vieno duomenų centro veiklos sutrikimo pasitaikė mokėjimo paslaugų sutrikimų visoje Europoje. Lietuvos bankas primena – tam, kad netikėtumai neiškrėstų piktų pokštų, verta turėti kelias skirtingas, tarpusavyje nesusijusias mokėjimo priemones.

Mokėjimo paslaugų teikėjai šalyje kasdien įvykdo milijonus mokėjimo operacijų. Tačiau kartais gali pasitaikyti ir mokėjimo paslaugų sutrikimų. Tą gali lemti įvairios priežastys – elektros tiekimo, ryšio, techniniai ar kiti trikdžiai. Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo kuo skubiau atkurti paslaugų teikimą, tačiau tai vis tiek gali užtrukti. Lietuvos bankas pataria, kaip pasirengti netikėtumams.

„Tam, kad visada jaustumėmės užtikrintai atsiskaitydami už prekes ir paslaugas, verta turėti alternatyvą įprastiniam mokėjimo būdui. Nebūtina keisti savo mokėjimo įpročių, tereikia tiesiog pasirūpinti atsarginiais variantais, kurie pravers, jeigu sutriktų mokėjimo paslaugos. Rekomenduojame turėti grynųjų, šeimoje naudotis bent dviejų skirtingų finansų įstaigų mokėjimo paslaugomis“ – sako Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.

Kasdienėms reikmėms su savimi verta turėti:

- nedidelę sumą grynųjų pinigų,
- fizinę mokėjimo kortelę (būtinai įsiminkite jos PIN kodą).

Kad būtumėte pasirengę netikėtumams, vertėtų:

- turėti grynųjų pinigų atsargą,
- naudoti skirtingas elektronines mokėjimo priemones (korteles, mobiliąją programėlę, interneto banką),
- vienam žmogui ar šeimai naudotis skirtingų finansų įstaigų paslaugomis.

Kai nėra galimybės atsiskaityti skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis, patogi ir patikima mokėjimo alternatyva yra grynieji pinigai. Rekomenduojama atsargai turėti grynųjų pinigų sumą, kurios pakaktų būtiniausioms šeimos savaitės išlaidoms. Ši suma priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir poreikių, pavyzdžiui, įprastų savaitės išlaidų būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, maistui, vaistams ar transportui. Pravartu turėti skirtingų nedidelio nominalo (5, 10, 20 eurų) banknotų. O su savimi nešiotis rekomenduojama nedideles sumas.

Grynųjų pinigų atsarga verta pasirūpinti iš anksto. Sutrikus elektros tiekimui, ryšiui ar paslaugų teikėjo veiklai gali kilti keblumų norint greitai išsigryninti pinigų.

Taip pat rekomenduojama naudotis skirtingomis elektroninėmis priemonėmis: internetine bankininkyste, mokėjimo kortele, mobiliąją programėle.

Net jeigu atsiskaitymams per kortelių skaitytuvus dažniausiai naudojate telefone esančią mobiliąją piniginę, pravartu su savimi nešiotis ir fizinę mokėjimo kortelę ir kartais ja atsiskaityti fizinėje prekybos vietoje. Taip būsite tikri, jog fizinė kortelė veikia. Fizine mokėjimo kortele galėtumėte atsikaityti neveikiant mobiliajai piniginei.

Jeigu yra galimybė, naudokitės bent dviejų skirtingų bankų ar kitų finansų įstaigų paslaugomis.

Daugiau patarimų, kaip apsidrausti nuo netikėtumų, rasite ČIA.

Lietuvos banko inf.

Kelius tvarkys kitaip: nuo lapkričio savivaldybėms atsiveria naujos galimybės

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 17:30:00 +0300

Nuo lapkričio 1-osios įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, suteiksiančios savivaldybėms daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius. Jose pirmą kartą atskirai numatyti būtent tokiems keliams pritaikyti standartizuoti dangų konstrukcijų sprendiniai, kurie leis parinkti dangas pagal realias eismo sąlygas ir efektyviau naudoti keliams skiriamas lėšas.

„Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Jei keliu per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, jo dangos konstrukcija nebūtinai turi būti tokia pati kaip kelio, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai. Iki šiol tokiems keliams trūko standartizuotų projektavimo sprendinių, todėl kartais tekdavo rinktis sudėtingesnį projektavimą ar didesnėms apkrovoms pritaikytas konstrukcijas. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Atnaujintose taisyklėse mažo eismo intensyvumo keliams pirmą kartą nustatyti atskiri standartizuoti dangų konstrukcijų sprendiniai ir jų taikymo sąlygos, įskaitant minkštojo asfalto ir dvisluoksnio paviršiaus apdaro dangas. Taip pat numatyta daugiau standartizuotų asfalto, betono ir žvyro dangų bei jų pagrindų konstrukcijų.

Platesnis dangų konstrukcijų ir technologijų pasirinkimas leis projektuotojams parinkti tinkamą dangą pagal konkretaus kelio eismo intensyvumą ir sąlygas. Tais atvejais, kai bus galima taikyti standartizuotus sprendinius, nebereikės dangų konstrukcijų projektuoti individualiai. Tai leis išvengti perteklinių projektavimo darbų ir sumažins kelių įrengimo išlaidas.

Atnaujintos taisyklės suteiks daugiau galimybių ne tik įrengti naujus mažo eismo intensyvumo kelius, bet ir atnaujinti esamas jų dangų konstrukcijas. Parenkant tinkamą sprendinį ir toliau bus vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės bei kitos konkretaus kelio sąlygos. Jei standartizuoti sprendiniai netiks, išliks galimybė taikyti individualų projektavimą, laikantis kelių kokybės ir saugumo reikalavimų.

Naujosios nuostatos taikomos mažo eismo intensyvumo keliams, kurių projektinis važiavimo greitis neviršija 70 km/val., vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą, o sunkiojo transporto eismo intensyvumas neviršija 25 transporto priemonių per parą.

Seimas nepripažino Jehovos liudytojų: dabar spręs Konstitucinis Teismas

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 16:30:00 +0300

Konstitucinis Teismas pradeda nagrinėti Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos skundą dėl Seimo sprendimo nesuteikti jai valstybės pripažinimo. Bendrija teigia, kad politikai galėjo pažeisti jos ir jos narių konstitucinę teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.

Kaip pranešama spalio 23 dieną paskelbtame Konstitucinio Teismo pranešime spaudai, spalio 27-ąją, antradienį, 9 valandą, žodinio proceso tvarka bus pradėta nagrinėti byla pagal Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos individualų konstitucinį skundą.

Bendrija prašo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo 2024 metų birželio 6 dienos nutarimas, kuriuo atsisakyta suteikti jai valstybės pripažinimą.

Seimas tokį sprendimą grindė tuo, kad bendrijos mokymas ir apeigos neatitinka Konstitucijoje bei Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyto reikalavimo, jog religinis mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai.

Ginčas – dėl kraujo perpylimo ir karo tarnybos

Kaip nurodoma Konstitucinio Teismo pranešime spaudai, bendrija nesutinka su Seimo atliktu jos religinių mokymų vertinimu. Skunde teigiama, kad parlamentas neturėjo teisės selektyviai taikyti teisės aktų reikalavimų ir spręsti apie religinių įsitikinimų atitiktį Konstitucijai remdamasis Seimo narių asmeniniais įsitikinimais.

Ginčo centre – Jehovos liudytojų religinis mokymas, susijęs su kraujo perpylimo draudimu, ir atsisakymas atlikti karo tarnybą.

Bendrija taip pat atkreipia dėmesį į nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigaliojusią Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakciją. Joje numatyta galimybė dėl religinių įsitikinimų ir sąžinės negalintiems atlikti karo tarnybos asmenims rinktis alternatyviąją civilinio pobūdžio tarnybą.

Pareiškėja pabrėžia, kad jos religinis mokymas nedraudžia atlikti alternatyviosios tarnybos, todėl, jos vertinimu, atsisakymas suteikti valstybės pripažinimą šiuo pagrindu nėra pagrįstas.

Bendrija įžvelgia konstitucinių teisių pažeidimą

Bendrijos teigimu, Seimo sprendimu, jos religinius mokymus pripažinus amoraliais ir prieštaraujančiais Konstitucijai, buvo apribota jos ir bendruomenės narių saviraiškos, minties, sąžinės bei religijos laisvė.

Todėl pareiškėja prašo Konstitucinio Teismo ištirti, ar Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, įtvirtinančiam saviraiškos laisvę, 26 straipsniui, susijusiam su minties, sąžinės ir religijos laisve, ir 43 straipsnio 1 daliai, reglamentuojančiai religinių bendruomenių ir bendrijų statusą.

Posėdį bus galima stebėti tiesiogiai

Į spalio 27 dieną vyksiantį posėdį šaukiami Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos ir Seimo atstovai. Taip pat kviečiami specialistai iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Teisingumo ministerijos.

Posėdžio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje.

Konstitucinis Teismas turės įvertinti ginčijamo Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai. Bendrijos skunde išdėstyti argumentai yra pareiškėjos pozicija, o galutinį teisinį vertinimą pateiks teismas.

Sodra: Ką svarbu žinoti apie pensijų apskaitos vienetus pasitraukusiems iš pensijų kaupimo

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 14:30:00 +0300

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 Pereinamuoju pensijų kaupimo reformos laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – iš kaupimo nusprendusiems pasitraukti gyventojams pervedamos jų pačių sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas. „Sodrai“ grįžta jos ir valstybės įmokų dalis – ši suma virsta pensijos apskaitos vienetais.

Vidutinė „Sodrai“ pervedama valstybės skatinamųjų ir „Sodros“ įmokų suma, gyventojui pasitraukus iš kaupimo trečiąjį ketvirtį, sudaro 2 763 eurus – apie 160 eurų daugiau nei antrąjį ketvirtį. Į „Sodros“ rezervinį fondą pervesta 132 mln. eurų.

Iš pensijų kaupimo pasitraukę gyventojai įgyja vidutiniškai po 1,12 pensijų apskaitos vieneto. Daugiau nei pusė – 56 proc. – pasitraukusiųjų gaus iki 1 pensijų paskaitos vieneto, daugiau nei 2 vienetus – 14 proc. Didžiausias pensijos apskaitos vienetų skaičius, kokį įgis pasitraukęs dalyvis yra beveik 25 vienetai.

Kaip skaičiuojami apskaitos vienetai

Į „Sodrą“ grįžusios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę, kuria kasmet skaičiuojami dirbančiųjų įgyti vienetai:

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc.
2026 m. VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro arba 27 745,80 euro per metus.
Todėl per 2026 metus nuo VDU sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų (27 745,80 Eur x 8,72 proc. ).
Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 Eur pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kur rasti asmeninę informaciją?

Bendrą sukauptų pensijos apskaitos vienetų skaičių gyventojai gali matyti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.

Detalesnę informaciją apie tai, kiek papildomų apskaitos vienetų žmogus gavo pasitraukęs iš pensijų kaupimo, galima matyti suformavus atnaujintą suvestinę REP.49.1 „Detali informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Suvestinėje duomenys rodomi už tuos metus, kuriais asmuo pasitraukė iš kaupimo – įskaitant ir ankstesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, jei žmogus pasitraukė 2019 m., vėliau grįžo ir dar kartą pasitraukė 2026 m., suvestinėje bus pateikti duomenys už abejus metus.

Norėdami sužinoti, kokia „Sodros“ ir valstybės įmokų suma grįžo į „Sodrą“, gyventojai turėtų susiformuoti suvestinę REP.11 „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos“. Jos apačioje nurodoma pervesta suma ir tai, kad asmuo nebėra kaupimo dalyvis.

Visų suvestinių formos yra paskyros skiltyje „Apie mane“.

„Sodra“ informuoja gyventojus asmeninėmis žinutėmis

„Sodra“ asmeninėmis žinutėmis jau informuoja visus, kurie yra pasitraukę iš pensijų kaupimo trečiąjį šių metų ketvirtį. Pranešime nurodyta, kad pensijų kaupimo bendrovė pervedė valstybės ir „Sodros“ įmokas, ir paaiškinta, kaip išsamesnę informaciją rasti paskyroje. Žinutės siunčiamos į asmenines „Sodros“ paskyras ir el. paštu tiems, kurie yra užsisakę proaktyvaus informavimo paslaugą.

Atkreipkite dėmesį: saugokite savo duomenis

„Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijas, pateikti banko kortelės ar el. parašo duomenis arba skubiai priimti finansinius sprendimus. Jeigu gaunate tokį ar panašų apgaulingą pranešimą „Sodros“ vardu – nieko nespauskite, o apie tai informuokite „Sodrą“.

Primename, kad visas el. paštu iš „Sodros“ gaunamas žinutes gyventojai ras ir savo paskyrose, todėl kilus abejonių, galima jas pasitikrinti ir palyginti.

Jeigu turite klausimų dėl įgytų apskaitos vienetų ar jų skaičiavimo, kviečiame kreiptis į „Sodros“ informacijos centrą telefonu +370 5 250 0883.

Meilės istoriją filmavę „Lietuvaičiai“ sulaukė grasinimo kviesti policiją: kas nutiko Jonavos stotyje?

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 13:23:00 +0300

Jonavos geležinkelio stotyje „Lietuvaičiai“ filmavo šmaikščią meilės istoriją, tačiau už kadro netikėtai nuskambėjo grasinimas kviesti policiją. Pasak grupės narių, įsibėgėjus naujos dainos „Laukiu“ klipo filmavimui, taip komandą perspėjo stoties apsaugos darbuotojai. Situaciją pavyko išspręsti taikiai.

Pačiame klipe užverda kova dėl merginos dėmesio. Du jauni vaikinai, kišenėse neturintys pinigų įspūdingoms dovanoms, viliasi ją sužavėti kuklia ramunėlių puokšte. Jų planus sujaukia pasirodęs turtingas konkurentas su didžiuliu raudonų rožių glėbiu. Ar nuoširdumas turi šansų, kai į romantikos varžybas įžengia gerokai didesnis biudžetas?

Dainos „Laukiu“ muziką sukūrė Karolis Šliažas, tekstą – Antonijus Žilinskas (Tonis).

Ar jausmai turi kainoraštį?

Šmaikšti gėlių dvikova kelia klausimą: ar nuoširdus dėmesys dar gali varžytis su įspūdinga dovana? Klipe kuklios ramunėlės tampa jaunų vaikinų pastangų simboliu. Jie dovanoja tai, ką išgali, ir viliasi, kad mergina įvertins patį gestą. Tačiau šįkart jų nuoširdumą nustelbia turtingesnio konkurento galimybės.

Už nuotaikingos istorijos slypi kvietimas prisiminti romantiką, kuriai nereikia prabangaus biudžeto. Laikas kartu, išdrįstas prisipažinimas, dėmesys ir noras pradžiuginti neturi kainoraščio. Brangi dovana gali patraukti akį, tačiau puokštės dydis vargu ar pasako, kiek žmogus iš tiesų myli. „Laukiu“ palieka progą ir pasijuokti, ir susimąstyti, pagal ką renkamės mums artimus žmones.

Scenos romantikui teko sugriauti vaikinų viltis

Verslininko vaidmenį atlikęs Igoris Jarmolenka – geras grupės bičiulis. Šįkart jam teko atsidurti kitoje romantiškos istorijos pusėje: jo personažas tampa kliūtimi dviem vaikinams, mėginantiems užkariauti merginos dėmesį. Meilę apdainuojantis atlikėjas į šią konkurenciją įsitraukia su itin svariu argumentu – milžiniška rožių puokšte.

„Su Igoriu esame geri bičiuliai, todėl kartu dirbti buvo vienas malonumas. Filmavimo metu daug juokėmės, improvizavome ir tiesiog puikiai praleidome laiką“, – pasakoja grupės „Lietuvaičiai“ nariai.

Igorio repertuare yra ir daina „Jai taip patiko rožės“. O 2024 m. Vilniaus Rotušės aikštėje jis dalijo rožes moterims ir ragino nepamiršti kasdienės romantikos. „Turime džiuginti savo mylimąsias kiekvieną dieną“, – tuomet sakė atlikėjas.

Jonavos stotyje nuskambėjo grasinimas kviesti policiją

Vaizdo klipas buvo filmuojamas Jonavos geležinkelio stotyje. Pasak atlikėjų, įsibėgėjus darbui, stoties apsaugos darbuotojai pagrasino iškviesti policiją. Situaciją pavyko išspręsti draugiškai ir taikiai, o šis epizodas komandai liko kaip dar vienas neplanuotas filmavimo nuotykis.

Klipo režisierius – Vilmantas Grubys. Jame taip pat nusifilmavo modelis Monika VelvetSoul. Kūrybinė komanda pasakojimą apie vaikinų nesėkmę pavertė nuotaikinga istorija, kurioje romantiški lūkesčiai susiduria su labai žemiška konkurencija.

Raudonos rožės pareikalavo tvirtų rankų

Didžioji rožių puokštė svarbi ne tik klipo siužetui. Filmavimo aikštelėje teko pajusti ir tikrąjį jos svorį. Įspūdingo dydžio puokštę komandai padovanojo Vilniuje įsikūręs gėlių salonas „Milijonas rožių“.

„Ji buvo tokia didelė ir sunki, kad mūsų klipo herojui ją išlaikyti rankose buvo nelengva! Tačiau rezultatas tikrai vertas pastangų“, – šypsosi atlikėjai.

Taigi turtingo verslininko vaidmuo šįkart pareikalavo ir tvirtų rankų. Puokštė, prieš kurią klipe nublanko kuklios ramunėlės, už kadro tapo dar viena priežastimi komandai pasijuokti.

Gruodį laukia susitikimai su klausytojais

Pristatę naują dainą „Laukiu“, „Lietuvaičiai“ ruošiasi gruodžio mėnesio koncertiniam turui po Lietuvą. Atlikėjai žada susitikimus, kuriuose skambės gerai pažįstamos dainos, netrūks šokių ir šmaikščios nuotaikos.

„Norime, kad žmonės bent trumpam pamirštų kasdienius rūpesčius, atsipalaiduotų ir pasidžiaugtų muzika. Juk geros nuotaikos niekada nebūna per daug!“ – sako grupės nariai.

Naująjį klipą „Lietuvaičiai“ pristato visiems, pasiilgusiems romantikos ir gebėjimo su šypsena pažvelgti į meilės nesėkmes. Šioje istorijoje rožės nurungė ramunėles. Ar taip turėtų būti ir gyvenime – klausimas, kurį atlikėjai palieka žiūrovams.

Dainos „Laukiu“ vaizdo klipas: https://www.youtube.com/watch?v=eP3QPI5oWdA

Rukloje kuriama infrastruktūra augančiai Lietuvos kariuomenei – paskelbtas rangos darbų pirkimas

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 12:43:00 +0300

Rukloje ruošiamasi statyti pirmąjį karinės infrastruktūros projekto etapą, kurį bendrai finansuoja Lietuva ir Vokietija. Jame numatyta įrengti techninio aptarnavimo ir sandėliavimo pastatus Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO daugianacionalinei kovinei grupei. Šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimo konkursas.

„Rukloje pirmiausiai bus įrengta techninio aptarnavimo ir sandėliavimo infrastruktūra, būtina logistinei paramai, o kitame etape bus statomos administracinės ir gyvenamosios patalpos keliems tūkstančiams karių. Vystydami naują karinę infrastruktūrą, atliepiame augančios Lietuvos kariuomenės poreikius“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Logistinės dalies rangos darbų pirkimo rangovas paaiškės iki šių metų pabaigos, statybos baigtos 2028 m.

2025 m. Rukloje atidaryta nuolatinė NATO daugianacionalinei kovinei grupei skirta logistinės paramos aikštelė. Joje įrengtos remonto ir aptarnavimo dirbtuvės, sandėliai, plovykla, degalinė bei kita techniniam aptarnavimui ir aprūpinimui būtina infrastruktūra ir įranga.

Vykdomi infrastruktūros projektai teikia ekonominę naudą Lietuvai – skaičiuojama, kad daugiau nei 60 proc. infrastruktūros projektams skirtų lėšų lieka Lietuvoje, nes vystant infrastruktūrą – statant kareivines ir sandėlius, tiesiant kelius kariniuose poligonuose ir kariuomenės daliniuose – darbus dažnai atlieka Lietuvos įmonės.

KAM inf.

Vėlinėms artėjant: ką svarbu žinoti apie neprižiūrimas kapavietes

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 12:30:00 +0300

Dar prieš Vėlines lankydami artimųjų kapus, kapinėse galite pamatyti ir ne vieną apleistą ir neprižiūrimą kapavietę. Tokia neprižiūrima kapavietė gali būti perduota kitiems žmonėms, kurie ateityje ten galėtų laidoti savo artimuosius. Aplinkos ministerija paaiškina, kaip reglamentuojamas kapaviečių tvarkymas ir kokios pasekmės gali grėsti už jų nepriežiūrą.

Vyriausybės patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neprižiūrima kapavietė– tai tokia kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.

Anot šių taisyklių, už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Jeigu kontaktiniai duomenys nėra pateikiami, kapinių prižiūrėtojai kartais įspėja artimuosius apie netvarkomą kapavietę palikdami pranešimą.

Nedelsiant po įspėjimo kapavietę sutvarkius, jokių tolesnių pasekmių nebūna, tačiau jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galbūt neprižiūrimą kapavietę. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

Faktines aplinkybes tikrina, kapavietės priežiūrą vertina ir sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija. Šis sprendimas priimamas ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos. Komisija per tą laikotarpį apžiūri kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenys ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo data per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikiami kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje, nurodant duomenų paskelbimo datą.

Tuomet asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis.

Sprendimas dėl tokios kapavietės priežiūros priimamas teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ar tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, per 20 darbo dienų nuo kreipimosi pateikimo termino pabaigos. Jeigu prašymų prižiūrėti kapavietę per numatytą terminą negauta, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.

Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti, ir praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos t. y. ne mažiau kaip po 50 metų po palaidojimo tame kape. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant ir ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotus asmenis.

Savivaldybės taryba gali patvirtinti detalesnę nei nustatyta šiose taisyklėse kapaviečių priežiūros tvarką.

Aplinkos ministerijos inf.

Helovino parkai jau kviečia lankytojus: ugniagesiai gelbėtojai primena, ką svarbu žinoti

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 12:00:00 +0300

Siaubo parkuose lankytojai sąmoningai vedami į tamsią aplinką, klaidžius labirintus ir netikėtumų kupinas erdves. Tačiau, kas nutiktų, jei tokioje aplinkoje kiltų gaisras, prireiktų skubiai evakuoti žmones, o išėjimą užstotų dekoracijos ar lankytojų minia? Ar lankytojai lengvai rastų išėjimą, o pagalbos tarnybos galėtų greitai patekti į įvykio vietą?

Pasak PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkės Aurelijos Maslauskienės, būtent šiuos klausimus organizatoriai turėtų įvertinti atverdami pramogų erdves lankytojams.

„Siaubo pramogų esmė – nustebinti, išgąsdinti, sukurti netikėtumo jausmą. Tačiau svarbu, kad tokia atmosfera nebūtų kuriama saugumo sąskaita. Tamsa, dūmų efektai, sudėtingi praėjimai ar dekoracijos neturi trukdyti žmonėms saugiai pasišalinti kilus tikram pavojui. Organizatoriai turi iš anksto numatyti, kaip prireikus būtų evakuojami lankytojai, o darbuotojai – žinoti, kaip tokioje situacijoje elgtis. Saugumas turi išlikti prioritetu net ir ten, kur pagrindinis pramogos tikslas – išgąsdinti“, – pabrėžia A. Maslauskienė.

Kokios grėsmės gali slypėti Helovino pramogose?

Ugniagesiai gelbėtojai atkreipia dėmesį į kelias aplinkybes, kurias organizatoriai turėtų ypač atsakingai įvertinti.

Užmaskuoti ar užblokuoti išėjimai. Išėjimai paslepiami už dekoracijų, uždengiami tinklais, užstatomi arba užrakinami pakeitus patalpų išplanavimą. Kilus gaisrui tokios kliūtys gali trukdyti greitai pasiekti saugią vietą.

Degios dekoracijos. Helovino dekoracijoms dažnai naudojamos ypač degios medžiagos. Jei jos laikomos greta šilumą skleidžiančių elektros prietaisų ar atviros ugnies, gali kilti gaisro rizika.

Netvarkinga elektros instaliacija. Perkrauti ilgintuvai, prie vieno lizdo prijungta daugybė elektros prietaisų ir neapsaugoti kabeliai didina gedimų bei gaisro riziką. Laidai turi būti apsaugoti nuo galimų mechaninių pažeidimų.

Be priežiūros palikta atvira ugnis. Žvakės moliūguose gali tapti gaisro priežastimi, jei statomos ant degių paviršių arba arti dekoracijų. Pavojus kyla ir tada, kai liepsną gali kliudyti lankytojai ar jų drabužiai.

Neveikiančios gaisrinės saugos sistemos. Gyvybiškai svarbu, kad pastato, kuriame imituojamas siaubo kambarys, gaisrinės saugos sistemos veiktų be trikdžių, jos nebūtų maskuojamos, išjungiamos, nutildomos ar kitaip ribojamas jų funkcionavimas. Pavėluotai pastebėtas gaisras gali turėti labai skaudžių pasekmių.

Netinkamai parinktos patalpos ir teritorijos. Apleisti gamyklų cechai, fortai, rūsiai ar kitos sudėtingo išplanavimo vietos gali atrodyti tinkamos siaubo pramogoms, tačiau nebūtinai pritaikytos lankytojų srautams ir saugiai evakuacijai. Dūmams užpildžius tamsias patalpas, žmonės gali prarasti orientaciją ir nerasti išėjimo.

Už saugumą atsakingi organizatoriai

PAGD primena, kad organizatoriai, kviesdami žmones į savo renginius ir pramogų erdves, yra atsakingi už lankytojų saugumą. Ši atsakomybė neapsiriboja vien gaisrinės saugos reikalavimų laikymusi – organizatoriai turi būti pasirengę reaguoti ir į kitas galimas grėsmes bei koordinuoti lankytojų veiksmus nelaimės atveju.

Todėl dar prieš prasidedant renginiui svarbu įvertinti galimus pavojus ir iš anksto numatyti, kaip būtų elgiamasi skirtingose situacijose. Pavyzdžiui, ką organizatoriai darytų renginio teritorijoje paskelbus oro pavojų, kur nukreiptų lankytojus, kokios saugios vietos jiems būtų prieinamos ir kaip būtų organizuojamas žmonių judėjimas. Veiksmai tokioms situacijoms turi būti suplanuoti iš anksto, o darbuotojai – supažindinti su numatyta tvarka ir apmokyti, kaip elgtis kilus grėsmei.

Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir pačių pramogų erdvių saugumu. Prieš atveriant jas lankytojams būtina įvertinti pasirinktų patalpų ar teritorijos tinkamumą numatytai veiklai, patikrinti įrangos būklę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi taikomų gaisrinės saugos reikalavimų.

Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, evakuacijos ženklai – aiškiai matomi, o durys iš vidaus – lengvai atidaromos. Dekoracijos ir laikinos konstrukcijos neturi siaurinti evakuacijos kelių, uždengti saugos ženklų ar trukdyti veikti gaisrinės saugos sistemoms. Privalomas evakuacinis apšvietimas ir gaisro gesinimo priemonės turi būti parengti naudoti.

Taip pat būtina kontroliuoti lankytojų srautus ir neviršyti nustatyto leidžiamo žmonių skaičiaus patalpose. Renginio darbuotojai turi žinoti, kaip prireikus sustabdyti pramogą, iškviesti pagalbą, informuoti lankytojus ir organizuoti jų evakuaciją ar nukreipimą į saugesnes vietas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikams ir žmonėms, kuriems gali prireikti papildomos pagalbos.

„Organizuodami renginį ir kviesdami į jį žmones, organizatoriai turi suprasti, kad prisiima atsakomybę ir už jų saugumą. Neužtenka pasirūpinti vien dekoracijomis, įspūdingais efektais ar sklandžiu lankytojų judėjimu. Būtina iš anksto apgalvoti, kaip būtų elgiamasi kilus gaisrui, paskelbus oro pavojų ar įvykus kitai nelaimei. Tokiose situacijose neturi likti vietos improvizacijai – darbuotojai turi žinoti, ką daryti, o lankytojai – gauti aiškius nurodymus“, – pabrėžia A. Maslauskienė.

Dėl konkrečiai vietai ir numatomoms priemonėms taikomų reikalavimų galima iš anksto konsultuotis su PAGD teritoriniais padaliniais, trumpuoju tel. nr. 1856 arba el. paštu konsultacija@vpgt.lt

Į ką atkreipti dėmesį lankytojams?

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad saugumas svarbus ir patiems lankytojams. Atvykus į Helovino pramogų vietą svarbu įsidėmėti išėjimus, nesistumdyti, vengti spūsčių ir vykdyti personalo nurodymus. Pastebėjus pavojų, būtina nedelsiant apie jį pranešti darbuotojams.

Su vaikais atvykę suaugusieji turėtų laikytis organizatorių nustatytų apribojimų, vaikų nepalikti be priežiūros, prižiūrėti juos viso apsilankymo metu ir iš anksto susitarti, kur susitikti netyčia pasimetus.

Pavojinga lipti ant konstrukcijų, landžioti pro atitvarus, liesti judančius įrenginius ar žaisti su ugnies šaltiniais.

Pastebėjus užblokuotus išėjimus, nesaugiai naudojamą atvirą ugnį ar kitus akivaizdžius pavojus, svarbu informuoti renginio darbuotojus. Kilus tiesioginiam pavojui žmonių saugumui ar gyvybei, būtina skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.

PAGD inf.

23 proc. didės „Baltpool“ įkainis: ar dėl to augs gyventojų sąskaitos už šildymą?

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 09:30:00 +0300

Nuo gruodžio keisis prekybos „Baltpool“ biokuro biržos prekybos įkainis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino, kad biokuro biržos operatoriaus „Baltpool“ kintamas prekybos įkainis nuo gruodžio 1 d. didės 23 proc. – nuo 59,14 iki 72,82 Eur už 1000 MWh (be PVM). Vis dėlto šis pokytis nereiškia, kad tiek pat brangs biokuras ar gyventojams tiekiama šiluma.

Biokuro biržos prekybos įkainis mokamas už prekybos organizavimo paslaugas, todėl jo dydis priklauso nuo biržos veiklos sąnaudų ir pajamų. Perskaičiuodama įkainį, VERT įvertino „Baltpool“ prognozuojamas veiklos sąnaudas, pajamas ir ankstesniais metais susidariusį neigiamą veiklos rezultatą.

Biokuro biržos prekybos įkainis sudaro tik nedidelę biokuro įsigijimo sąnaudų dalį. Skaičiuojant pagal prognozuojamą vidutinę spalio mėnesio biokuro kainą – 24 Eur/MWh, šiuo metu galiojantis įkainis sudaro apie 0,25 proc. biokuro įsigijimo sąnaudų, o nuo gruodžio 1 d. įsigaliosiantis įkainis – apie 0,3 proc. Todėl 23 proc. padidėjęs biržos prekybos įkainis nereiškia, kad tiek pat brangs biokuras ar gyventojams tiekiama šiluma. Galutinė šilumos kaina priklauso ir nuo kitų sąnaudų.

„Svarbu užtikrinti, kad biokuro birža galėtų veikti stabiliai, o jos paslaugų įkainiai būtų pagrįsti. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad prekybos įkainio padidėjimas savaime nereiškia tokio paties biokuro ar šilumos kainų augimo – tai tik viena iš su biokuro įsigijimu susijusių išlaidų dalių“, – sako VERT narė Medeina Augustinavičienė.

„Baltpool“ duomenimis, 2026–2029 m. biokuro biržos organizavimo veiklos sąnaudos turėtų siekti 3,52 mln. Eur. Perskaičiuojant įkainį taip pat įvertintas 2019–2025 m. susidaręs 284,6 tūkst. Eur neigiamas veiklos rezultato nuokrypis. Jį numatyta kompensuoti per trejus metus, kad būtų išvengta didesnių įkainio svyravimų.

VERT taip pat suderino pastovius prekybos įkainius: naujai registruojamiems biržos dalyviams bus taikomas 300 Eur per metus, o jau registruotiems – 100 Eur per metus įkainis (be PVM). Šie įkainiai nepriklauso nuo biržoje sudaromų sandorių apimties.

Nauji biokuro biržos prekybos įkainiai įsigalios nuo gruodžio 1 d.

VERT inf.

Trečiųjų šalių įsigyjamoms prekėms naujas 2 Eur mokestis kiekvienai prekių rūšiai

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 08:30:00 +0300

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. perkant prekes internetu iš ne Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, „Temu“, „AliExpress“ ar kitų platformų, atsiras papildoma 2 eurų tvarkymo rinkliava už kiekvieną prekių rūšį. Šią 2 Eur tvarkymo rinkliavą nuotolinėje prekyboje įsigyjamoms prekėms nustatė Europos komisija, rašoma LR Muitinės pranešime.

Tai nėra 2 eurai už kiekvieną prekę ar siuntą. Mokestis priklausys nuo to, kiek skirtingų rūšių prekių yra siuntoje.

Kaip tai veiks praktiškai?

Jei siuntoje yra tik vienos rūšies prekės, pavyzdžiui, keli vienodi telefono dėkliukai, rinkliava bus 2 eurai.

Jei siuntoje yra telefono dėkliukai ir akiniai, rinkliava bus 4 eurai, nes tai dvi skirtingos prekių rūšys.

Jei siuntos vertė neviršija 150 eurų, papildomai jau taikomas 3 eurų muitas už kiekvieną prekių rūšį. Taigi už vienos rūšies prekes gali tekti mokėti iš viso 5 eurus: 3 eurų muitą ir 2 eurų rinkliavą.

Jei siunta kainuoja daugiau nei 150 eurų, bus taikomi įprasti muitai pagal prekių rūšį ir papildoma 2 eurų rinkliava.

Ar reikės papildomai mokėti užsakant prekes?

Nebūtinai. Rinkliavą turės sumokėti už deklaravimą atsakinga platforma, vežėjas ar jų atstovas. Tačiau pardavėjas ar vežėjas gali šias išlaidas įtraukti į galutinę kainą arba paprašyti papildomai sumokėti.

Ar reikės pačiam deklaruoti siuntą muitinėje?

Dažniausiai ne. Tuo pasirūpins platforma arba siuntos vežėjas. Tam tikrais atvejais prekes galės deklaruoti pats pirkėjas, tuomet jam teks sumokėti priklausančius mokesčius.

Svarbiausia žinutė: nuo lapkričio 1-osios pirkiniams iš ne ES šalių bus taikoma nauja 2 eurų rinkliava, kuri nepanaikina jau galiojančio 3 eurų muito mažos vertės siuntoms. Dėl to už kai kuriuos užsakymus gali tekti mokėti daugiau.

Plačiau skaitykite LR Muitinės pranešime ČIA.

Eurolyga, futbolas, filmai ir Rusijos TV kanalai: LRTK Lietuvoje blokuos 7 domenus

jonavoszinios.lt — Fri, 23 Oct 2026 07:14:04 +0300

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) blokuos septynis interneto domenus, susijusius su IPTV paslaugomis, per kurias Lietuvos gyventojams buvo prieinami Europos Sąjungoje sankcionuoti Rusijos televizijos kanalai. Šios paslaugos taip pat siūlė populiarias sporto transliacijas, filmus ir serialus.

LRTK atliktos stebėsenos parodė, kad sankcionuotos Rusijos televizijos programos buvo platinamos kartu su įvairiu pramoginiu turiniu. Vienoje iš tirtų svetainių – iptvlt.com – reklamuotos Eurolygos, Lietuvos krepšinio lygos, UEFA Čempionų lygos, Anglijos „Premier“ lygos, Formulės 1 ir UFC transliacijos. Vartotojams taip pat siūlyti lietuviški ir užsienio televizijos kanalai, filmų bei serialų biblioteka.

Už šias paslaugas buvo prašoma prenumeratos mokesčio – nuo 18 eurų už mėnesį iki 63 eurų už metinę prenumeratą. Svetainėje taip pat siūlyta galimybė paslaugą išbandyti nemokamai.

Tačiau kartu su šiuo turiniu buvo prieinami ir Europos Sąjungoje sankcionuoti Rusijos televizijos kanalai. LRTK stebėsenos metu nustatyta, kad svetainėje iptvlt.com, greta LRT, BTV, „Lietuvos ryto TV“, „Go3 Sport 1“, „Go3 Films“ ir kitų kanalų, buvo galima žiūrėti „Pervyi Kanal“, „Rossiya 1“ bei „Rossiya 24“.

„Žmogus užsisako IPTV paslaugą norėdamas žiūrėti krepšinį, futbolą ar filmus, tačiau kartu gauna prieigą ir prie Europos Sąjungoje sankcionuotų Rusijos televizijos kanalų. Sankcijos galioja nepriklausomai nuo to, kokiame programų pakete šie kanalai siūlomi ir kokiomis technologijomis platinami. Todėl mūsų užduotis – užtikrinti, kad tokios paslaugos nebūtų prieinamos Lietuvos vartotojams“, – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Be to, nustatyta, kad apie šios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimą LRTK nebuvo pranešta, nors Visuomenės informavimo įstatymas numato tokią pareigą asmenims, teikiantiems televizijos programų platinimo internetu paslaugas Lietuvos vartotojams.

Sankcionuoti kanalai buvo prieinami ir kitose svetainėse

LRTK tyrimas apėmė ne vieną IPTV paslaugą. Rugsėjo 21–29 d. atlikta stebėsena parodė, kad svetainėse skyflowiptv.org, iptvlietuva.com ir smarttvlife.com taip pat buvo galima žiūrėti ES sankcionuotas Rusijos televizijos programas „Pervyi Kanal“, „Rossiya 1“, „Rossiya 24“ ir „Rossiya RTR“.

Analizuojant šių paslaugų duomenų srautus nustatyti dar du su jų teikimu susiję domenai – ottlinks.club ir cdntv.online. Į blokavimo sprendimą įtrauktas ir nexott.net domenas, kurio stebėsena buvo atlikta 2025 m. spalį.

Europos Sąjungos sankcijos draudžia ne tik transliuoti sankcionuotų Rusijos žiniasklaidos subjektų turinį, bet ir sudaryti galimybes ar palankesnes sąlygas jį transliuoti bei platinti. Šie apribojimai taikomi ir interneto svetainėms, IPTV paslaugoms bei kitoms turinio platinimo priemonėms.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, LRTK spalio 21 d. priėmė sprendimą blokuoti septynis domenus: iptvlt.com, smarttvlife.com, iptvlietuva.com, skyflowiptv.org, ottlinks.club, cdntv.online ir nexott.net.

Lietuvoje veikiantys viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai įpareigoti per dvi darbo dienas nuo sprendimo įsigaliojimo panaikinti galimybę pasiekti šiuos domenus.

LRTK inf.

Jonavoje – nerimą keliantis pasakojimas apie vaikų konfliktą: močiutė teigia, kad anūkę sumušusi mergaitė liko nenubausta

jonavoszinios.lt — Thu, 22 Oct 2026 20:53:30 +0300

Redakcijos dėmesį atkreipė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas moters įrašas apie, jos teigimu, smurtą prieš maždaug 10 metų mergaitę. Moteris tvirtina, kad jos anūkė buvo sumušta kitos panašaus amžiaus mergaitės, o po incidento pasigedo atsakingesnės kito vaiko mamos reakcijos.

„Kaip gali vaikas suprasti, kad negerai elgiasi, jei mamytė viską leidžia? Net ir smurtauti tokiu metu? Tai kas bus, kai paauglystės sulauks?“ – savo įraše klausia moteris.

Kol kas tai yra socialiniame tinkle paskelbta vienos pusės istorija. Nežinomos tikslios įvykio aplinkybės, taip pat nėra kitos šeimos paaiškinimo, todėl situacijos vertinimui reikėtų papildomos informacijos.

Vaikų konfliktai, ypač kai kalbama apie galimą fizinį smurtą ir matomus sužalojimus, neturėtų būti paliekami savieigai. Svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko, pasirūpinti nukentėjusio vaiko saugumu ir, esant poreikiui, kreiptis pagalbos į atsakingas institucijas.

Jonavoje vėl užuodė dujas: gal turite minčių, iš kur sklinda nemalonūs kvapai?

jonavoszinios.lt — Thu, 22 Oct 2026 15:30:00 +0300

Jonavos gyventojai ir vėl susiduria su nemaloniais kvapais. Spalio 21 dieną pranešimas apie stiprų kvapą gautas iš Kosmonautų gatvės.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, pranešta, kad vieno iš namų laiptinėje jaučiamas stiprus dūmų kvapas. Atvykus paaiškėjo, kad kiemo teritorijoje juntamas silpnas dujų kvapas, tačiau patalpose jo nebuvo.

Nemalonių kvapų problema Jonavoje nėra nauja. Gyventojai apie periodiškai tvyrantį dujų ar naftos produktų kvapą praneša jau ne vienus metus. Ne visais atvejais nustatomas dujų nuotėkis ar konkreti kvapo priežastis.

Anksčiau įtarimų dėl galimų kvapų šaltinių yra kilę dėl įvairių pramonės objektų, tarp jų – AB „Achema“, UAB „NAPC“ ir UAB „JUMPS“ eksploatuojamo Kalnėnų naftos produktų terminalo. Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad kuri nors iš šių įmonių atsakinga už spalio 21 dieną Kosmonautų gatvėje užuostą kvapą.

Primename, kad 2022 metais Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Kalnėnų kaime, Karmėlavos miške, užfiksavo apie 0,6 ha naftos produktų atliekomis užterštą teritoriją. Tuomet įtarta, kad atliekos galėjo būti išleistos iš Kalnėnų naftos produktų terminalo, kurio įrenginius, pirminiais duomenimis, eksploatavo UAB „NAPC“. Dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų kreiptasi į teisėsaugą. Tačiau šis 2022 metų incidentas savaime neįrodo, kad terminalas yra dabartinių kvapų šaltinis.

Iš kur Jonavoje sklinda dvokas?

Gyventojai skundžiasi, kad nemalonūs kvapai pasirodo ne tik mieste, bet ir apylinkėse. Tačiau kas juos sukelia, iki šiol ne visada aišku.

Gal esate pastebėję, kur ir kada kvapas stipriausias? Gal turite minčių, kokia veikla ar objektai galėtų būti susiję su šia problema?

Kviečiame pasidalyti savo pastebėjimais komentaruose. Nurodykite vietą, apytikslį laiką ir kvapo pobūdį - tokia informacija gali padėti geriau suprasti, ar skirtingose vietose pasikartojantys atvejai susiję.

Svarbu: gyventojų pastebėjimai gali padėti ieškoti atsakymų, tačiau galimą taršos šaltinį turi nustatyti atsakingos institucijos.

Apšvietimas Jonavoje pats nusprendžia, kada šviesti visu pajėgumu

jonavoszinios.lt — Thu, 22 Oct 2026 14:40:32 +0300

Rudens vakarams ilgėjant, Jonavoje galima išbandyti neįprastai veikiantį gatvių apšvietimą. Laukagalių gatvėje įrengti išmanieji šviestuvai, kurie, nesant judėjimo, pritemsta, o užfiksavę judantį objektą vėl pradeda šviesti visu pajėgumu.

Kaip veikia ši sistema, trumpame vaizdo įraše parodė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys.

„Šis apšvietimas išmanus yra dėl to, kad šviečia tik tada, kai to reikia. Kai čia nėra nei automobilių, nei dviračių, nei kitų judančių objektų, apšvietimas šviečia tik 10 procentų pajėgumu. Priartėjus prie apšvietimo atramos, šviestuvas fiksuoja judesį ir pradeda šviesti visu pajėgumu. Objektui nutolus, šviestuvai vėl prigęsta“, - aiškino P. Beišys.

Pasak administracijos direktoriaus, toks sprendimas leidžia sumažinti elektros energijos sąnaudas nuo 50 iki 70 proc.

Išmanusis apšvietimas įrengtas ne tik Laukagalių gatvėje, bet ir kitose Jonavos vietose - Rimkų parke bei laiptuose į Kosmonautų mikrorajoną.

P. Beišio teigimu, ateityje tokį apšvietimą planuojama įrengti visoje Jonavoje.

Jonavoje žmones puldinėjo šuo, tačiau BPC pranešimo policijai neperdavė - vėliau pripažino klaidą

jonavoszinios.lt — Thu, 22 Oct 2026 13:27:00 +0300

Kai palaidas agresyvus šuo puldinėja žmones, natūralu tikėtis, kad paskambinus numeriu 112 bus pasirūpinta pagalba. Tačiau Jonavoje gyvenanti moteris išgirdo, kad policija į tokius įvykius nevyksta, ir buvo nukreipta ieškoti gyvūnų prieglaudų. Vėliau Bendrasis pagalbos centras (BPC) patvirtino, kad pranešimas buvo įvertintas netinkamai ir policijai neperduotas.

Spalio 18-osios, sekmadienio, rytą Jonavoje, Panerių gatvėje, gyventojai susidūrė su dideliu palaidu šunimi, kuris, pasak jų, puldinėjo žmones. Vienam vyrui šuo įkando, o kitą moterį puolė, kai ši vedžiojo savo augintinį.

Moteris, ieškodama pagalbos, paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112. Tačiau atsakymas, kurį ji išgirdo, neatitiko to, ką apie tokius atvejus aiškina atsakingos institucijos.

VMVT nurodo: esant pavojui reikia skambinti 112

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atsakydama į „Jonavos žinių“ klausimus apie tai, kur gyventojams kreiptis susidūrus su agresyviu palaidu šunimi, pabrėžė, kad tiesioginio pavojaus atveju reaguoti turi policija.

„Kai kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei (gyvūnas puola, elgiasi agresyviai arba jau sužalojo žmogų), skubų reagavimą užtikrina policija. Tokiais atvejais gyventojai turi skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112, kuris veikia visą parą, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Policijos pajėgos į pranešimus, perduodamus per Bendrąjį pagalbos centrą, reaguoja visą parą, taip pat savaitgaliais bei nedarbo dienomis“, - nurodė VMVT.

Tarnyba paaiškino, kad jos funkcijos kitokios: gavusi pranešimų apie agresyvius, netinkamai prižiūrimus ar žmones apkandžiojusius šunis, VMVT tiria aplinkybes, vertina gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygas, o nustačiusi pažeidimų gali taikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones.

Tačiau VMVT neatlieka skubaus reagavimo ar patruliavimo funkcijų savaitgaliais ir ne darbo metu.

„Jei nedarbo metu ar savaitgalį kyla tiesioginė grėsmė visuomenės saugumui, skubų reagavimą ir viešosios tvarkos užtikrinimą užtikrina policija (skambinant Bendruoju pagalbos telefonu 112)“, - dar kartą pabrėžė tarnyba.

VMVT taip pat priminė, kad už bepriežiūrių ir palaidų gyvūnų augintinių pagavimą bei karantinavimą savivaldybės teritorijoje atsako savivaldybės administracija, sudaranti sutartis su gyvūnų globos organizacijomis ar tarnybomis. Taigi, kai kyla tiesioginis pavojus, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis numeriu 112, o ne patys ieškoti, kas galėtų paimti pavojingą šunį.

BPC patvirtino: policijai pranešimas nebuvo perduotas

Po VMVT paaiškinimo „Jonavos žinios“ kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, kuris priima skambučius numeriu 112 ir perduoda informaciją atsakingoms tarnyboms.

Iš pradžių BPC patvirtino, kad pranešimai apie agresyvius šunis registruojami ir perduodami policijos pareigūnams. Tačiau norėdamas patikrinti konkretų atvejį centras paprašė nurodyti telefono numerį, iš kurio skambino pagalbos prašiusi moteris.

Jonavietei sutikus, redakcija perdavė šią informaciją. Tuomet paaiškėjo, kad šįkart nebuvo laikomasi nustatytos tvarkos.

BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyrius patvirtino, kad spalio 18 d. skambutis iš nurodyto telefono numerio užregistruotas centro informacinėje sistemoje.

„Pokalbio metu skambinančioji nurodė, kad jau antrą parą prie namų laksto agresyvus, gana didelis šuo. Taip pat buvo pasakyta, kad praėjusią dieną šuo puolė pranešėją ir jos kaimyną. Pokalbio metu gatvės pavadinimas nebuvo nurodytas, paminėtas tik miestas“, - rašoma BPC atsakyme.

Pasak centro, operatorė moteriai paaiškino, kad policija į tokį pranešimą nevyksta, ir pasiūlė kreiptis į gyvūnų prieglaudas.

„Vis dėlto viso pokalbio metu operatorė stengėsi padėti pranešėjai ir ieškojo gyvūnų prieglaudų, kurios nurodytame mieste galėtų paimti šunį, kontaktinių duomenų“, - teigiama atsakyme.

Kitaip tariant, pagalbos skambutis virto gyvūnų prieglaudų paieška, nors buvo pranešama apie agresyvų šunį, kuris, skambinančiosios teigimu, jau buvo puolęs žmones.

BPC patvirtino ir dar vieną svarbią aplinkybę: pranešimas policijai nebuvo perduotas.

„Pranešimas policijai nebuvo perduotas, o Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas ir suklasifikuotas kaip „Konsultacija“. Toks paaiškinimas neatitiko Centro veiklą reglamentuojančių teisės aktų: visais atvejais, kai agresyvus šuo kelia pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, pranešimai priimami ir nedelsiant perduodami policijos pareigūnams, neatsižvelgiant į paros laiką ar savaitės dieną“, - nurodė BPC.

Centras informavo, kad apie netinkamai įvertintą pagalbos prašymą bus pranešta skyriaus viršininkui, kuris išsamiau įvertins situaciją ir priims atitinkamus sprendimus.

Kartais suklysta ir tie, į kuriuos kreipiamasi pagalbos

Šis atvejis rodo, kad net ir paskambinus numeriu 112, kuris skirtas pranešti apie grėsmę gyvybei, sveikatai ar saugumui, pagalbos kelias gali pasisukti ne ten, kur reikėtų.

Žinoma, BPC nurodė, kad operatorė viso pokalbio metu stengėsi padėti moteriai ir ieškojo gyvūnų prieglaudų kontaktų. Vis dėlto pats centras pripažino, kad skambutis buvo netinkamai įvertintas, o informacija policijai neperduota.

Tokioje situacijoje gyventojui tenka ne tik susidurti su pavojingu gyvūnu, bet ir pačiam mėginti išsiaiškinti, kas turėtų padėti. O jei žmogus nežino, į kokią instituciją kreiptis, gali susidaryti įspūdis, kad pagalbos apskritai nėra kur ieškoti.

Tikėkimės, kad šis atvejis liks pamoka ir ateityje panašių klaidų bus išvengta. Juk skambinant numeriu 112 žmogus neturėtų pats spręsti, ar jo pranešimas vertas policijos dėmesio, ypač kai kalbama apie jau užfiksuotą žmonių užpuolimą.

O kas Jonavoje pasirūpina beglobiais šunimis?

Ši istorija išryškino ir kitą klausimą - kur savaitgalį kreiptis, kai agresyvų gyvūną reikia ne tik sustabdyti, bet ir saugiai paimti.

Gyventojų teigimu, Jonavoje liko nedaug gyvūnų globos galimybių, ypač kalbant apie šunis. Viešai žinomos organizacijos „Miesto katė“ ir „Mylėkime kates“ daugiausia rūpinasi katėmis, todėl gyventojams kyla klausimų, kas priima beglobius ar pavojingus šunis ir ar tokia pagalba prieinama ne darbo metu.

Pagal VMVT pateiktą informaciją, už palaidų ir bepriežiūrių gyvūnų sugavimo organizavimą atsako savivaldybės administracija, kuri turi užtikrinti šių paslaugų organizavimą pagal nustatytą tvarką. Tačiau šio incidento aplinkybės rodo, kad gyventojams svarbu žinoti ne tik tai, kas atsakingas formaliai, bet ir tai, kaip pagalba realiai pasiekiama sekmadienį.

Panerių gatvės gyventojai vėliau teigė, kad agresyvaus šuns ten nebematyti. Jų turimomis žiniomis, gyvūną galėjo paimti kažkokia gyvūnų globos organizacija. Kol kas neaišku, kas tiksliai pasirūpino šunimi ir kur jis buvo išvežtas.

Tačiau viena jau žinoma: kai gyventoja paskambino numeriu 112, jos pranešimas policijai nebuvo perduotas. Tai pripažino pats Bendrasis pagalbos centras.

O būtent šis atsakymas ir turėtų būti svarbiausias šios istorijos rezultatas - ne prieglaudų kontaktų paieška, o aiškumas, kad apie tiesioginį pavojų pranešantis žmogus neliktų vienas su problema.

Viena iš galimybių, kur kreiptis, organizacija ,,Lietuva - Gyvūnams". Jų darbo aprašyme teigiama, kad veiklos aprėptys yra Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių, Alytaus, Kauno, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos ir Marijampolės apskritys.

Pranešimus ,,Lietuva - Gyvūnams" galima teikti kilus įtarimams dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, radus pasimetusį gyvūną ar kylant įtarimams dėl nelegalaus gyvūnų dauginimo +37061614201 ir +37067943094. Daugiau informacijos apie šią organizaciją rasite ČIA.

Respublikinė konferencija „Maži darbai – dideli pokyčiai“ subūrė mokinius bendrystei

jonavoszinios.lt — Thu, 22 Oct 2026 10:52:46 +0300

2026 m. spalio 21 d. Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje vyko respublikinės 5–8 klasių mokinių konferencijos „Maži darbai – dideli pokyčiai“, skirtos mokinių savanorystei, antrasis etapas. Renginyje dalyvavo aštuonios mokinių komandos iš Jonavos, Kėdainių, Kauno, Ukmergės ir Kaišiadorių mokyklų. Dalyviai susitiko pasidalyti patirtimi, mokytis vieni iš kitų ir kurti savanorystės iniciatyvas.

Konferenciją organizavo Kėdainių Senamiesčio progimnazija ir Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla. Sveikinimo žodžius tarė Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos direktorė Gražina Gečienė ir konferencijos svečiai. Renginį vedė tikybos mokytoja metodininkė Vaida Tamelienė, o muzikinį sveikinimą dovanojo būrelio „Gitaros garsai“ dainininkai ir jų vadovė Jūratė Bagdonavičienė.

Savanorystės patirtimi dalijosi Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos mokytoja ekspertė Inga Kuuzeorg-Petrikonienė kartu su gimnazijos mokiniais savanoriais. Jų pasakojimai kvietė susimąstyti, kaip kiekvienas galime padėti kitiems skirdami savo laiko, dėmesio ir dalydamiesi gebėjimais.

Praktinėje dalyje mokiniai išbandė veiklų vedėjų ir dalyvių vaidmenis. Komandos pristatė parengtas užduotis, vadovavo jų atlikimui ir pačios įsitraukė į kitų komandų veiklas. Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos psichologės Snieguolės Cėgienės vadovaujami mokiniai pristatė užduotis „Savanorio kuprinė“ ir „Atspėk gerą darbą“. Dirbdami kartu dalyviai mokėsi išklausyti vieni kitus, tartis, pasiskirstyti atsakomybėmis ir ieškoti bendrų sprendimų.

Vėliau komandos planavo savanorystės iniciatyvas, kurias per mėnesį galėtų įgyvendinti savo mokyklose ar vietos bendruomenėse. Mokiniai pristatė idėjas ir aptarė, kokių žingsnių reikėtų imtis, kad sumanymai virstų darbais.

Nuoširdžiai dėkojame dalyviams, komandų vadovams, svečiams ir organizatorių komandai. Jūsų idėjos, rūpestis ir bendras darbas pavertė šį susitikimą šilta, prasminga patirtimi.

Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos psichologė Snieguolė Cėgienė

Nuo lapkričio 1-osios keičiasi taisyklės užsieniečiams Lietuvoje: kas nebegalės gauti laikino leidimo gyventi?

jonavoszinios.lt — Thu, 22 Oct 2026 10:39:37 +0300

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos ir keičiasi prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi darbo ir studijų pagrindais priėmimo tvarka.

Nuo minėtos datos teisėtai Lietuvoje esantis užsienio valstybės pilietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba studijų (pirmosios pakopos - bakalauro studijos) pagrindu galės pateikti Migracijos departamentui tik vienu iš šių atvejų, jeigu:

turės galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
turės Lietuvos išduotą nacionalinę vizą;
turės kitos Šengeno valstybės ar ES valstybės narės išduotą leidimą gyventi;
Lietuvoje teisėtai bus bevizio režimo pagrindu.

Tai reiškia, kad užsieniečiai, kurie atvyks į Lietuvą su mūsų šalies ar kitos Šengeno valstybės išduota Šengeno viza arba kitos valstybės nacionaline viza po lapkričio 1 d. jau nebegalės pateikti prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje darbo ar studijų, kai užsienietis ketina studijuoti pirmojoje studijų pakopoje (bakalauro studijos) pagrindu.

Tokiais atvejais užsienio valstybių piliečiai privalės dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo kreiptis į išorės paslaugų teikėjo „VFS Global“ centrus.

Darbdaviai, ketinantys pildyti tarpininkavimo raštą tuo pagrindu, jog užsienietis atvyksta dirbti pagal darbo sutartį (ne aukštos kvalifikacijos darbuotojas) arba pagal laikinojo darbo sutartį arba kviečiantys atvykti studijuoti užsienietį į pirmosios pakopos (bakalauro) studijas ir pageidaujantys, kad užsieniečio prašymas būtų priimtas tiesiogiai Migracijos departamente (užsieniečiui teisėtai esant Lietuvoje), privalo įsitikinti, kad užsienietis turi galiojantį vieną iš aukščiau nurodytų dokumentų arba turi teisę naudotis beviziu režimu.

Patikrinti ar valstybės, kurios piliečiu yra kviečiamas užsienietis, piliečiams yra taikomas bevizis režimas, galima Užsienio reikalų ministerijos svetainėje.

Kaip skelbta anksčiau, Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Baltarusijos piliečiai prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu galės pateikti išorės paslaugų teikėjo „VFS Global“ padaliniuose Armėnijoje bei Sakartvele.

Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, niekas nesikeičia: jų prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi ir po lapkričio 1 d. bus priimami įprasta tvarka, užsieniečiui teisėtai esant Lietuvoje.

Taip pat nesikeičia ir prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimo tvarka - tokį prašymą Migracijos departamentas priims, jeigu užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir iki turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos liko ne daugiau kaip 6 mėnesiai.

Iki lapkričio 1 d. ir po jos galiojančios sąlygos pavaizduotos lentelėje

Užsienietis (ne ES ir ne Šengeno valstybės pilietis) atvyksta į Lietuvą ir turi:	Ar gali pateikti prašymą gauti LLG darbo arba studijų pagrindu iki lapkričio 1 d.?	Ar gali pateikti prašymą gauti LLG darbo arba studijų pagrindu po lapkričio 1 d.?
galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje kitu pagrindu	TAIP	TAIP
galiojantį kitos Šengeno valstybės ar ES valstybės narės išduotą leidimą gyventi	TAIP	TAIP
galiojančią Lietuvos nacionalinę vizą	TAIP	TAIP
galiojančią Šengeno vizą, kurią išdavė Lietuva	TAIP	NE
galiojančią Šengeno vizą, kurią išdavė kita Šengeno valstybė	TAIP	NE
galiojančią kitos šalies išduotą nacionalinę vizą	TAIP	NE
teisę Lietuvoje būti be vizos	TAIP	TAIP

Migracijos departamento inf.

LRV: Pirmosios 100 Vyriausybės dienų: daugiau saugumo, rūpesčio šeimomis ir galimybių augti

jonavoszinios.lt — Wed, 21 Oct 2026 18:13:24 +0300

Per pirmąsias šimtą dienų XXI-oji Vyriausybė kryptingai ėmėsi įgyvendinti kertinius įsipareigojimus: stiprinti visapusišką valstybės saugumą, šeimų gerovę ir mažinti labiausiai pažeidžiamų žmonių atskirtį.

„Pirmąsias šimtą dienų nuo pat pradžių vertinome ne kaip laiką įsibėgėjimui, o startą pokyčiams – darbams, kurie negali būti atidėliojami. Tiek dėl saugumo iššūkių regione, tiek būtinybės iš esmės imtis sričių, kurios pernelyg ilgai negavo deramo dėmesio – nuo šeimos politikos ir demografijos iki ekstremalioms situacijoms pasiruošusio energetikos tinklo. Dėmesio centre išlieka valstybės ir kiekvieno jos žmogaus saugumas – prioritetai, kurie atsispindi ir ką tik Vyriausybės patvirtintame valstybės biudžeto projekte“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Valstybės saugumas ir visapusiškas atsparumas

Lietuva nuosekliai stiprina krašto apsaugą ir atsparumą grėsmėms – šį prioritetą pagrindžia ir gynybos finansavimas: kitąmet krašto apsaugai numatoma skirti ne mažiau 5 proc. BVP.

Šiuo finansavimu išskirtinis dėmesys teikiamas oro gynybai: diegiama Ukrainoje sukurta bandomoji „SkyFortress“ sistema, pasienyje diegiami akustiniai sensoriai, stiprinami oro erdvės stebėjimo pajėgumai moderniais mobiliaisiais radarais.

Lietuvos ir regiono saugumą taip pat stiprina užtikrintas dar vienos JAV karių rotacijos buvimas Lietuvoje.

Stiprinama valstybės sienos apsauga – inicijuojami teisiniai pakeitimai, kurie suteiktų pasieniečiams aiškesnius įgaliojimus reaguoti į išpuolius ir hibridines grėsmes. Taip pat numatoma peržiūrėti migracijos politikos įgyvendinimą, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.

Saugi šalis – tai visapusiškai atspari valstybė ir krizėms pasirengę svarbiausi jos sektoriai. Todėl Lietuvos ligoninių atsparumui numatyta skirti 300 mln., kurie leis sukurti kokybišką dvigubos paskirties infrastruktūrą. Ji tarnaus žmonėms kasdien, o prireikus, padės nenutrūkstamai veikti ekstremaliomis sąlygomis.

Didinant atsparumą energetikoje, šį rudenį patvirtintas „Audrų paketas“. Iki 2030 m. miškingose vietovėse numatoma požeminiais kabeliais pakeisti apie 6 tūkst. km elektros linijų ir sustiprinti avarijų likvidavimo pajėgumus. Šie darbai svarbūs saugantis ne tik nuo išorės grėsmių, tačiau ir ekstremalių stichijų.

Šeimų gerovė ir socialinis saugumas

Vyriausybės parengtas beveik 770 mln. eurų vertės paramos šeimoms paketas apima priemones, skirtas padėti auginti vaikus ir derinti darbą su šeimos įsipareigojimais – įvairias jo naudas pajus visi vaikus auginantys tėvai.

Numatyta didinti vaiko priežiūros išmokas, skirti lėšų vaikų užimtumui ir pasirengimui mokyklai, palaipsniui plėsti nemokamą maitinimą 5–10 klasių mokiniams.

Mažinant elektros sąskaitų naštą, daugiau kaip 285 tūkst. pažeidžiamų elektros vartotojų sudaryta galimybė mokėti mažiau – pradėtas gyventojų informavimas ir perėjimas prie palankesnio visuomeninio elektros tiekimo tarifo, kuris šiuo metu yra 4 ct/kWh mažesnis už įprastą visuomeninio tiekimo tarifą. Šios priemonės padeda mažinti elektros išlaidas socialiai jautriausioms visuomenės grupėms – nepasiturintiems, asmenims su negalia ir šalpos pensijų gavėjams.

Ministro Pirmininko iniciatyva parengtas priemonių planas, skirtas užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams, geriau apsaugoti nepilnamečius ir mažinti pakartotinių nusikaltimų riziką – numatyta griežtinti atsakomybę, stiprinti vaikų apsaugą užtikrinančius reikalavimus, riboti įtariamųjų ir kaltinamųjų galimybes dirbti su vaikais, plėsti specializuotą pagalbą bei gydymą.

Konkurencinga ekonomika ir mažiau biurokratijos

Vyriausybės pateikti ir Seimo šį rudenį jau patvirtinti Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimai – pagalba mažinant administracines kliūtis investuotojams. Jie padės greičiau rasti tinkamus sklypus ir sudarys palankesnes sąlygas stambioms investicijoms bei naujų darbo vietų kūrimui.

Teisės aktų „auksavimas“ (angl. gold-plating) perkeliant ES teisę į nacionalinę teisinę sistemą vis dar yra vienas iš reikšmingų veiksnių, mažinančių Lietuvos konkurencingumą ir jos potencialą augti. Imtasi iniciatyvos patobulinti teisės aktus, sprendžiant šį reguliavimo iššūkį.

Vyriausybės darbo pradžioje pritarta ir Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai, atveriančiai kelią planuojamoms rekordinėms apie 1,4 mlrd. eurų viešosioms ir privačioms investicijoms.

Vyriausybės sprendimu, ūkininkams numatyta 20 mln. eurų papildoma parama dėl išaugusių kuro ir trąšų kainų, o energetikos srityje sudaromos palankesnės sąlygos atsinaujinančios energijos projektams.

Ūkininkams mažinama ir administracinė našta – inicijuotas sklandesnis institucijų patikrų koordinavimas, kad šios vyktų vienu metu. Supaprastinami kai kurie paramos reikalavimai, paliksiantys ūkininkams daugiau laiko tiesioginiam darbui ūkiuose.

Dėmesys švietimui, sveikatai ir kultūrai

Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukta 12 inovatyvių vaistų, skirtų onkologinėms, širdies ir kraujagyslių ligoms bei kitoms sveikatos problemoms gydyti. Jiems kompensuoti iki metų pabaigos skirta 13 mln. eurų.

Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose išsaugota galimybė šeimoms gimdyti. Atsižvelgta į daugiau kaip 13 tūkst. surinktų parašų, kuriais prašoma išsaugoti šią šeimai ir kūdikiui palankią vietą.

Švietimo srityje tautinių mažumų mokyklų pradinukams lietuvių kalbos pamokų skaičius padidintas nuo penkių iki septynių per savaitę, mokytojams pradėjo veikti nemokama psichologinės ir teisinės pagalbos linija. Stiprinami ir lituanistikos centrai užsienyje – jiems numatoma kasmet skirti apie 1,3 mln. eurų, 53 proc. daugiau nei iki šiol.

Kultūros srityje siūlomi nauji sektoriaus finansavimo šaltiniai: kultūrą remiantys fiziniai asmenys galėtų pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata, o nacionalinės kultūros įstaigos turėtų palankesnes galimybes skolintis iš Nacionalinio plėtros banko ILTE.

Papildomi pinigai galėtų reikšmingai prisidėti prie kultūros sektoriaus plėtros, atlyginimų augimo, naujų darbo vietų sukūrimo.

Aplinka, būstas ir susisiekimas

Reaguodama į išaugusias kuro kainas, Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos suteikti gyventojams pigesnes kelionių alternatyvas. Nuo spalio iki metų pabaigos taikoma 50% nuolaida vietinio susisiekimo traukinių bilietams, o nuo kito mėnesio iki metų pabaigos numatoma tokio pat dydžio nuolaidą taikyti tolimojo susisiekimo autobusų bilietams.

Aktyviai tęsiamas ir kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimas visoje Lietuvoje.

Pasirašytas susitarimas su Europos Komisija dėl Socialinio klimato fondo lėšų panaudojimo – iki 2032 m. pabaigos būsto renovacijai, švaresniam transportui, energijos efektyvumui didinti numatyta investuoti apie 884 mln. eurų. Pažeidžiamiems namų ūkiams bus kompensuojama 50–85 proc. energinį efektyvumą didinančių būsto atnaujinimo darbų išlaidų.

Vyriausybė taip pat pritarė pataisoms, kurios suteiktų daugiau galimybių nekilnojamojo turto savininkams steigti bendrijas ir savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, efektyviau prižiūrėti pastatus ir organizuoti jų atnaujinimą.

Tarptautinės partnerystės ir parama Ukrainai

Lietuva stiprina strategines partnerystes su sąjungininkais, ypatingai aktualias saugumo ir ekonomikos klausimais. Pasirašytas susitarimas su JAV dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje, tęsiami spartūs darbai rengiantis Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.

Aktyviai tęsiamas ir pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai kitų metų pirmąjį pusmetį, Lietuva taip pat išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir telkia partnerius stiprinant spaudimą agresorei Rusijai.

Lietuvos iniciatyva pavyko pasiekti reikšmingą sprendimą ES lygmeniu – individualios sankcijos Rusijai pratęstos 3 metams taip sustiprinant ES sankcijų režimo tęstinumą ir stabilumą. Lietuva taip pat sugriežtino tranzitu gabenamu grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos kontrolę – iki šiol tikrinta tik pašarinių, tačiau ne maistinių grūdų kilmė.

lrv.lt inf.

Jonavos rajono „Rail Baltica“ ruože pradėti montuoti įspūdingo dydžio iešmai - vienas sveria 30 tonų

jonavoszinios.lt — Wed, 21 Oct 2026 12:50:22 +0300

Pažangiausioje Lietuvos „Rail Baltica“ atkarpoje pradėtas montuoti vienas svarbiausių geležinkelio infrastruktūros elementų – iešmai. Tai dar vienas reikšmingas etapas tiesiant europinės 1435 mm vėžės geležinkelį Lietuvoje.

Iešmai yra esminė geležinkelio infrastruktūros dalis, leidžianti traukiniams saugiai pakeisti važiavimo kelią, pasiekti stotis, terminalus, techninės priežiūros ir kitus infrastruktūros objektus. Nuo jų patikimumo ir tikslumo tiesiogiai priklauso geležinkelio eismo sauga bei efektyvumas.

„Rail Baltica“ projekte naudojami iešmai skiriasi nuo standartinių. Jie pritaikyti didesniam nei 249 km/h greičiui, gaminami iš aukščiausios kokybės medžiagų, pasižymi itin tikslia geometrija ir didesniu atsparumu apkrovoms.

„Rail Baltica“ projektas reiškia ne tik spartesnes ir patogesnes jungtis su Europa, bet ir investiciją į viso regiono saugumą. Nuoseklus darbas leidžia pereiti prie kito statybų etapo – greitųjų geležinkelių iešmų montavimo. Simboliška, kad vienam svarbiausių infrastruktūros projektų reikalingi iešmai pagaminti čia, Lietuvoje“, – teigia susisiekimo viceministrė Živilė Poželienė.

Išmanieji iešmai su integruotomis jutiklių sistemomis leis realiuoju laiku stebėti jų techninę būklę ir aplinkos sąlygas, anksti nustatyti galimus gedimus bei užtikrinti efektyvesnę infrastruktūros priežiūrą.

„Kiekvienas „Rail Baltica“ elementas kuriamas atsižvelgiant į ateities geležinkelio poreikius. Iešmai yra viena svarbiausių sistemos dalių, nuo kurios tiesiogiai priklauso patikimas traukinių eismas ateinančiais dešimtmečiais. Naujosios kartos infrastruktūra reiškia ne tik didesnį greitį, bet – svarbiausia – be kompromisų užtikrina aukščiausius saugumo standartus“, – sako „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Ivanavičius.

1435 mm standarto iešmų gamybą vykdo bendrovė „voestalpine Railway Systems“, o geležinkelio kelio statybos darbus atkarpoje įgyvendina jungtinės veiklos partneriai „Leonhard Weiss International“ ir „Leonhard Weiss OÜ“.

Rangovo teigimu, tai – techniškai sudėtingiausias etapas. Viso beveik 9 km ruože Šveicarija–Žeimiai (Jonavos r.) bus paklota 16 iešmų. Iešmų klojimas, planuojama, vyks iki šių metų gruodžio.

„Pirmasis iešmas montuojamas iš trijų konstrukcinių mazgų, iš kurių sunkiausias – 28 metrų ilgio, 30 tonų sveriantis tarpinis mazgas. Tokio dydžio konstrukcijai pakelti ir tiksliai padėti į numatytą vietą pasitelkiame 500 tonų keliamosios galios automobilinį kraną. Šie darbai reikalauja kruopštaus pasirengimo ir suderintų komandos veiksmų, kad iešmas būtų įrengtas saugiai, tiksliai ir kokybiškai“, – kalba „Leonhard Weiss OÜ“ projektų vadovas Arnas Paulauskis.

Iešmų ir bėgių suvirinimas bus vykdomas termitiniu būdu. Tai yra vienas patikimiausių ir plačiausiai naudojamų metodų besiūliams geležinkelio, tramvajų bei pokraninių kelių bėgiams sujungti lauko sąlygomis.

Šiuo metu „Rail Baltica“ statybos darbai vykdomi ruožuose nuo Kauno (Palemono) iki Panevėžio r. Užbaigus sankasos ir inžinerinių statinių statybą, pereinama prie viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos įrengimo. Po to bus vykdomi baigiamieji darbai ir geležinkelių posistemių integracija.

„Rail Baltica“ inf.

Žemės savininkams Jonavoje - svarbi žinia: kiek pinigų teks sumokėti iki lapkričio 16-osios?

jonavoszinios.lt — Wed, 21 Oct 2026 11:21:00 +0300

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) – apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu.

Jonavos rajono savivaldybės žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti 855 tūkst. eurų: 9,8 tūkst. gyventojų turės sumokėti 736 tūkst. eurų, o per 170 įmonių – 119 tūkst. eurų žemės mokesčio.

„Žemės savininkus kviečiame pasitikrinti parengtas 2026 m. žemės mokesčio deklaracijas Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Gyventojams, nesinaudojantiems elektroninėmis paslaugomis, popierinės deklaracijos siunčiamos paštu. Todėl rekomenduojame įsitikinti, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra teisingas, jog svarbi informacija pasiektų laiku“, – teigia Kauno AVMI vadovė Judita Stankienė.

VMI pažymi, kad šiemet VĮ Registrų centras visuose žemės sklypuose perregistravo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas pagal faktiškai nustatytus jų plotus. Todėl sklypams, kuriems nuo 2020 metų buvo įregistruoti vienodi pakrantės apsaugos juostų ir zonų plotai, apmokestinamas plotas 2026 m. pasikeitė, o apskaičiuotas žemės mokestis gali būti didesnis.

Kitų esminių pakeitimų dėl žemės mokesčio nėra ir galioja tos pačios mokestinės vertės, nustatytos 2023–2027 m. mokestiniams laikotarpiams. Savivaldybių sprendimus apie patvirtintus žemės mokesčio tarifus bei lengvatas galima peržiūrėti VMI svetainėje čia.

Mokestį sumokėti galima per Mano VMI, EDS ar bankiniu pavedimu, nurodant žemės mokesčio įmokos kodą 3011. Taip pat galima sumokėti apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose ir kitose mokėjimų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Jei mokestį už savininką moka kitas asmuo, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą 3011.

Sužinoti žemės mokesčio mokėtiną sumą galima paskambinus telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkus žemės mokesčio temą. Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai gali nelaukdami eilėje automatiniu pranešimu sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą. Mokėtojai, norintys atvykti į VMI aptarnavimo padalinius, turi registruotis iš anksto VMI svetainėje arba tuo pačiu numeriu +370 5 260 5060, kuriuo teikiamos ir individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo.

Daugiau informacijos – www.vmi.lt, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Du Jonavos darželiai pateko į „Tvarios mokyklos“ finalą - kviečiame balsuoti už ,,Pakalnutę" ir „Lakštingalėlę“

jonavoszinios.lt — Tue, 20 Oct 2026 16:44:09 +0300

Šių metų „Tvarios mokyklos“ apdovanojimai sulaukė didžiulio aktyvumo – į juos pretendavo net keli šimtai šalies ugdymo įstaigų, pateikusių savo įgyvendintus įkvepiančius tvarumo projektus. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) skelbia, kurie mokyklų tvarumo projektai pateko į „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų finalą ir š. m. lapkričio 26 d. varžysis dėl „Tvarios mokyklos“ nugalėtojų titulo.

Iš viso apdovanojimų komisija atrinko 24 projektus-finalininkus – po 3 iš kiekvienos apdovanojimų kategorijos.

Almantas Kulbis

„Visi finalininkai spalio 20 d. pateikti balsavimui LINEŠA socialinio tinklo Facebook paskyroje ir varžysis dėl apdovanojimo „Tvarumo bendruomenės favoritas“ kategorijoje. Kviečiu švietimo bendruomenę ir visus neabejingus tvarumui žmones LINEŠA socialinio tinklo Facebook paskyroje atiduoti savo balsą už jiems labiausiai patikusį finalininkų tvarumo projektą“, – ragina Almantas Kulbis, apdovanojimus organizuojančios LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.

Balsuoti galite čia

Balsuoti galima iki spalio 31 d. imtinai. Kas surinko daugiausiai tvarumo bendruomenės balsų ir nugalėjo „Tvarumo bendruomenės favoritas“ kategorijoje, bus paskelbta š. m. lapkričio 26 d. Vilniuje vyksiančiame „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų renginyje.

Jame bus pristatyti visi 24 komisijos atrinkti finalininkų tvarumo projektai bei paaiškės devyni „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų laimėtojai.

2026 m. finalininkai:

Išteklių tausojimo ir prieinamumo kategorijoje:

Išmani šiukšlių konteinerių užpildymo stebėsena (Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija);
Skaičiuoju tvariai: maži skaičiai – dideli darbai (Raseinių lopšelis-darželis „Saulutė“);
Tausok: QR kodas pokyčiui (Kauno Martyno Mažvydo progimnazija).

Judumo kategorijoje:

Dviračių lauko klasė (Vilniaus Baltupių progimnazija)
Darnaus judumo stiprinimas mokyklos bendruomenėje (Panevėžio ,,Saulėtekio“ progimnazija);
Diena be automobilio (Tauragės lopšelis-darželis „Pušelė“).

Bendruomenės įtraukimo kategorijoje:

Bendruomenė, kurioje kiekvieno balsas svarbus (Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Pakalnutė“);
Internetinė svetainė uniformaman.lt (Klaipėdos Simono Dacho progimnazija);
Skirtingi, bet kartu: romų bendruomenės įtrauktis (Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija).

Kultūros ir gamtos paveldo kategorijoje:

Klasika ateičiai (VDU klasikinio ugdymo licėjus);
Senolių skrynia – gyvas mūsų krašto paveldas (Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras);
Gyvasis paveldas: gamta ir istorija vienoje erdvėje (Panevėžio gamtos mokykla).

Saugumo ir sveikatos kategorijoje:

Mažiau ekrano – daugiau ryšio (Vilniaus r. Rudaminos F. Ruščico gimnazija);
Triukšmas Yra Labai Atsibodęs (TYLA) (Panevėžio „Vyturio“ progimnazija);
Lėtas valgymas – sveikam vaikui, darniai bendruomenei (Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Lakštingalėlė“).

Neigiamo poveikio aplinkai mažinimo kategorijoje:

„Žaliasis spintos restartas“ – mokinių iniciatyva, gimusi iš noro daiktams suteikti antrą gyvenimą (Alytaus r. Butrimonių gimnazija);
Vandens filtras mikroplastikui šalinti (Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija);
Keitimosi marškinėliais akcija – elgiuosi tvariai (Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazija).

Viešųjų erdvių kategorijoje:

TECHIN sodas (Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras TECHIN);
28 erdvės mokytis, patirti ir būti kartu (Panevėžio gamtos mokykla);
Mokykla be sienų – erdvė augti (Šiaulių Centro pradinė mokykla).

Vietovių ryšių kategorijoje:

Vibelift Musninkai (Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija);
Kretingos miesto anatomija – mokiniai kuria miestą (Kretingos Simono Daukanto progimnazija);
Senosios vagos vaikai: Neries tyrimai ir atsakingas veikimas (Vilniaus Senvagės gimnazija).

Dėl apdovanojimų varžėsi šimtai mokyklų iš visos Lietuvos

„Tvarios mokyklos“ apdovanojimams šiemet iš viso pateikta beveik 400 paraiškų – šimtu daugiau nei praėjusiais metais.

Eleonora Gelažnikaitė

„Tai tikrai džiugina, nes įrodo, jog šie apdovanojimai yra aktualūs, o mokyklos turi kuo pasigirti. Sulaukėme paraiškų net iš 48 savivaldybių mokyklų, o daugiausiai – iš Kauno miesto“, – pasakoja Eleonora Gelažnikaitė, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialistė ir „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų koordinatorė.

Populiariausia kategorija, kaip ir praėjusiais metais – bendruomenės įtraukimas.

„Matome, jog ši kategorija yra viena iš aiškiausiai suprantamų ir daug veiklų mokyklos lengvai priskiria jai“, – kalba E. Gelažnikaitė.

„Džiaugiamės didele apdovanojimams šiemet pateiktų idėjų įvairove ir tuo, jog tvarumas vis labiau suvokiamas kaip nedaloma visuma, o atskiros jo sritys – dermėje ir sąveikoje, integruotos į kasdienį mokyklos gyvenimą ir kultūrą. Tikiu, kad išoriniams vertintojams nebuvo lengva išrinkti 24 finalininkus. Tačiau darbą ekspertai atliko puikiai“, – sako A. Kulbis.

Mokyklų tvarumo projektus vertino ir 24 finalininkus išrinko išorinė ekspertų komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos, VILNIUS TECH, VšĮ „Žaliasis taškas“, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ VASA, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, VšĮ „Augalyn“, VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“, Transparency International, VšĮ „Sengirės fondas“ ir kt. organizacijų atstovų.

„Finalininkų įvairovė rodo, jog darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ yra pritaikoma įvairių tipų švietimo įstaigose: nuo darželių iki profesinių mokyklų. Tvarumo temos paskatina kurti technologijas, burtis į bendras veiklas su seneliais, atrasti ryšį su gamta bei ugdyti kūrybiškumą“, – kalba E. Gelažnikaitė.

Pasak jo, kaip ir pernai, mokyklų finalininkių tvarumo idėjos pasižymi novatoriškumu, o dalis jų įgyvendinamos pirmą kartą Lietuvoje.

„Pernykščių finalininkų ir nugalėtojų idėjos ėmė plisti kitose mokyklose – to siekiame ir šiemet. Labai svarbu, jog didžioji jų dalis yra įgyvendinamos be didelių biudžetų, tačiau kuria didelę pridėtinę vertę mokyklos bendruomenei“, – pabrėžia A. Kulbis.

Apie apdovanojimus „Tvari mokykla“

„Tvarios mokyklos“ apdovanojimai yra dalis darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“. Jų tikslas – pasidalinti mokyklų tvarumo pavyzdžiais ir gerosiomis praktikomis bei apdovanoti tvarių mokyklų kūrėjus.

Kandidatuoti į nominacijas galėjo Lietuvos ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos, profesinio rengimo centrai ir jų tvarumo projektai.

Apdovanojimus organizuoja LINEŠA. Renginio partneriai – UAB „Breinas“, MB „Muista“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Lietuvos geležinkeliai, VšĮ „Mes darom“, „Refabrik“, „Sėkluva“, „Salda“, „Dubingiai“, „Tarkett“ ir kt.

„Tvari mokykla 2030“ – tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ LINEŠA Lietuvoje pradėjo įgyvendinti 2024 m. kovą. Šiuo metu bendras iniciatyvoje dalyvaujančių mokyklų skaičius jau priartėjo prie 800.

LINEŠA siekia iki 2030 m. į „Tvarios mokyklos“ darbotvarkę įtraukti visas Lietuvos mokyklas. Darbotvarkės veiklas LINEŠA vykdo kartu su 60-yje savivaldybių dirbančiais „Tvari mokykla 2030“ koordinatoriais, kurie gilinasi į tvarumo praktikas mokyklose.