Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Į Lietuvą pradėta tiekti „Janssen“ vakcina nuo koronaviruso, kurios užteks tik vienos dozės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-pradeta-tiekti-janssen-vakcina-nuo-koronaviruso-kurios-uzteks-tik-vienos-dozes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-pradeta-tiekti-janssen-vakcina-nuo-koronaviruso-kurios-uzteks-tik-vienos-dozes Farmacijos kompanijai „Janssen Pharmaceutica NV“ pradėjus tiekti vakcinas nuo koronaviruso (COVID-19) Europos Sąjungos (ES) šalims, pirmąją siuntą antradienį gavo ir Lietuva. Tai yra pirmoji vakcina nuo COVID-19, kurios pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti. Skiepyti šia vakcina savivaldybės galės pradėti artimiausiomis dienomis.

 

Pirmąją „Janssen“ vakcinos siuntą sudaro 4800 dozių, kurių užteks paskiepyti tiek pat žmonių. Iš viso Lietuva yra užsakiusi 700 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių.

 

„Janssen Pharmaceutica NV“ yra Belgijoje įsikūrusi farmacijos kompanija, priklausanti JAV korporacijai „Johnson & Johnson“. Jos sukurta vakcina nuo COVID-19, rekomendavus Europos vaistų agentūrai, kovo 11 d. buvo užregistruota naudojimui visoje ES.

 

„Janssen“ vakcina priklauso virusinius vektorius naudojančių vakcinų grupei. Ji pagaminta naudojant adeonovirusą – susilpnintą kitos šeimos virusą, į kurį įdiegiamas genas, gaminantis koronaviruso SARS-CoV-2 spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta spyglio baltymą kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnus bei suaktyvina T ląsteles (baltuosius kraujo kūnelius), turinčias su juo kovoti. Vakcinoje esantis adenovirusas negali daugintis ir sukelti ligos.

 

Jeigu po vakcinacijos koronavirusas patenka į organizmą, imuninė sistema jį atpažįsta, aktyvuoja gynybos mechanizmus ir jį sunaikina. Taip išvengiama susirgimo COVID-19 liga.

 

Ši vakcinų kūrimo technologija naudojama jau ne vieną dešimtmetį. Jos pagrindu yra kuriamos vakcinos nuo Ebolos viruso ir kitų ligų.

 

„Janssen“ vakcinos klinikiniame tyrime dalyvavo daugiau nei 44 tūkst. žmonių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Pusė jų gavo vakciną, o kitai pusei buvo suleistas placebas. Tyrimas parodė, kad tarp vakciną gavusių žmonių jau po dviejų savaičių 67% sumažėjo simptominių COVID-19 atvejų (116 atvejų iš 19 630 tiriamieji turėjo simptomus), palyginti su žmonėmis, kurie gavo placebą (348 atvejais iš 19 691 tiriamieji turėjo COVID-19 simptomus). Tai reiškia, kad vakcinos veiksmingumas siekia 67%.

 

Vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, „Janssen“ vakcina bus skiepijami asmenys nuo 18 metų. Ar vakcina gali būti veiksminga vaikams ir paaugliams, parodys tolesni vakcinos tyrimai.

 

„Janssen“ vakcina galima skiepyti asmenis, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba sutrikusi, tačiau jos negalima leisti žmonėms, turintiems alergiją vakcinos komponentams, kurie yra išvardyti informaciniame pakuotės lapelyje.

 

Nors tyrimų metu nebuvo gauta duomenų apie „Janssen“ vakcinos neigiama poveikį nėštumui ir žindymui, informacijos apie šias žmonių grupes dar trūksta, laukiama tolesnių tyrimų duomenų. Todėl sprendimas, ar skiepyti nėščias ir žindančias moteris, turi būti priimamas pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu, įvertinus naudą ir riziką.

Kaip ir kitos vakcinos nuo COVID-19, „Janssen“ vakcina turi būti suleidžiama į rankos viršutinį raumenį, atidžiai prižiūrint medikams, pasirengusiems suteikti pagalbą staigios alerginės reakcijos pasireiškimo atveju. Dėl to gyventojų po vakcinacijos prašoma palaukti 15 minučių laukiamajame, o nepasireiškus jokiems simptomams leidžiama vykti namo ir gyventi įprastu ritmu.

 

Klinikinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos į „Janssen“ vakciną mažai skiriasi nuo kitų COVID-19 vakcinų. Šalutiniai poveikiai paprastai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.

 

Dažniausiai žmonės jautė skausmą injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmus, nuovargį, juos vargino pykinimas. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų.

 

Kosulys, sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje pasireiškė rečiau – mažiau nei 1 iš 10 žmonių. Čiaudulys, drebulys, gerklės skausmas, išbėrimas, prakaitavimas, raumenų silpnumas, rankų ir kojų skausmas, nugaros skausmas, silpnumas ir bendra bloga savijauta pasireiškė mažiau nei 1 iš 100 žmonių.

 

Retas šalutinis poveikis, pasireiškęs mažiau nei 1 iš 1000 žmonių buvo padidėjęs jautrumas (alergija) ir niežtintis bėrimas.

 

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Lietuvoje yra registruotos ir naudojamos keturios vakcinos nuo COVID-19:

 

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“);
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“);
  • „Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“).

SAM inf.

 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta skiepijimo tvarka leidžia gyventojams rinktis, kuria vakcina skiepytis. Jeigu skiepijanti įstaiga konkrečiu metu neturi gyventojo pageidaujamos vakcinos, jis bus pakviestas skiepytis vėliau, kai įstaiga gaus kitą vakciną.

Į Lietuvą pradėta tiekti „Janssen“ vakcina nuo koronaviruso, kurios užteks tik vienos dozės

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 15:45:21 +0300
<![CDATA[Teismas dar kartą svarstys daugintojos šunų likimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teismas-dar-karta-svarstys-daugintojos-sunu-likima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teismas-dar-karta-svarstys-daugintojos-sunu-likima Jau ne kartą rašėme (plačiau skaitykite čia ir čia), kad Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos (VMVT) atstovams vykdant planinį šunų augintojų patikrinimą Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Ratušėlių kaime, buvo aptikta šunų daugykla, kurioje nustatytas ne vienas pažeidimas. Keturkojai nedelsiant buvo perduoti laikinai globai, o Teismas sulaukė VMVT prašymo konfiskuoti juos iš daugintojos.

Primename, kad Teismas pripažino, jog daugyklos savininkė - A. P. - neabejotinai atliko veiksmus, sukėlusius pavojų šunų sveikatai ar gyvybei, t. y., savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas. Jai skirta tik 700 eurų bauda.

Tokia žinia pribloškė gyvūnų mylėtojus, o Teismo sprendimu sudvejojo ir VMVT, kuri, panašu, nesiruošia nuleisti rankų - tarnyba pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje sprendžiamas iš gyvūnų laikytojo paimtų šunų konfiskavimo klausimas.

Naujausiais duomenimis, kuriuos portalui jonavoszinios.lt pateikė VMVT, Jonavos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas numatytas keliuose posėdžiuose. 

Sprendimą Teismas turėtų skelbti gegužės 17 dieną.

Teismas dar kartą svarstys daugintojos šunų likimą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 15:32:20 +0300
<![CDATA[Su švietimo profesinėmis sąjungomis – apie mokytojų testavimą ir abiturientų grįžimo į klases galimybes]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/su-svietimo-profesinemis-sajungomis-apie-mokytoju-testavima-ir-abiturientu-grizimo-i-klases-galimybes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/su-svietimo-profesinemis-sajungomis-apie-mokytoju-testavima-ir-abiturientu-grizimo-i-klases-galimybes Šiandien per nuotolinį švietimo, mokslo ir sporto ministrės susitikimą su švietimo profesinių sąjungų vadovais aptartos mokytojų testavimo ir galimo abiturientų grįžimo į mokyklas temos.

„Šiuo laikotarpiu labai daug krūvio tenka mokykloms ir savivaldybėms, nes privalomas testavimas reikalauja geros koordinacijos vietose. Labai prašome profesinių sąjungų padėti pedagogams ir mokyklų administracijoms, tarpininkauti atsakant į svarbiausius klausimus“, - sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Susitikime dalyvavusi sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė atsakė į aktualiausius mokytojams kylančius klausimus ir pabrėžė, kad mokyklos vadovas turi sudaryti privalomai testuojamų darbuotojų sąrašus ir su jais supažindinti darbuotojus. Toliau patys mokytojai turi pasirūpinti užsiregistruoti testavimui: arba skambindami Karštosios linijos telefonu 1808, arba registruodamiesi internetu.

Mokyklos vadovas grafiko, datų, kada kuris darbuotojas testuojasi, nenustato. Mokytojai taip pat patys turi kontroliuoti savo testavimosi periodiškumą, tai yra, numatyti, kad testavimas būtų atliekamas kas 7-10 dienų. Atlikus testą rekomenduojama tuoj pat užsiregistruoti kitam kartui, kadangi testavimosi eilė savivaldybėse sudaroma 2 savaitėms. Mokytojas, gavęs testo rezultatus, apie tai turi pranešti mokyklos direktoriui: arba išspausdinti pažymą iš e.sveikatos puslapio, arba parodyti telefone ir pan.

Mokyklos direktorius susitaria su darbuotoju, kokiu būdu jis pateiks duomenis. Mokytojas, kuris dirba kontaktiniu būdu ir atsisako testuotis, gali būti nušalinamas iš darbo (gali toliau dirbti nuotoliniu būdu) iki to laiko, kol pateiks pažymą. Profesinių sąjungų atstovai nepateikė informacijos, kad tokių atvejų būtų užfiksuota.

Mokytojams, kurie mokykloje neturi kontaktinių pamokų ar konsultacijų, kurie tik retkarčiais užsuka pasiimti mokymo priemonių ar pan., testuotis nereikia. S. Bieliūnė pastebėjo, kad panašiose situacijoje reikėtų vietoje priimti sprendimus ir vadovautis protingumo kriterijumi.

Jeigu besitestuojančių pedagoginių darbuotojų savivaldybėje yra daug, ji gali organizuoti mobilią komandą ir specialistai atvyks į švietimo įstaigą. S. Bieliūnė taip pat informavo, kad jau planuojama paskubinti antrą mokytojų vakcinacijos etapą, kad jie galėtų greičiau gauti antrąjį skiepą.

Per susitikimą taip pat aptartos galimybės sugrąžinti dvyliktokus į kontaktinį ugdymą. Tokie svarstymai galimi, nes jau beveik pusė abiturientų pasiskiepijo arba jau turi imunitetą (yra persirgę), o apie 66 proc. mokytojų, dirbančių pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat yra paskiepyti arba yra persirgę.

ŠMSM inf.

Su švietimo profesinėmis sąjungomis – apie mokytojų testavimą ir abiturientų grįžimo į klases galimybes

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 15:21:09 +0300
<![CDATA[Naudotų automobilių pardavėjų triukai - kaip į sukčiavimo schemas įtraukiami sąžiningi pirkėjai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naudotu-automobiliu-pardaveju-triukai-kaip-i-sukciavimo-schemas-itraukiami-saziningi-pirkejai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naudotu-automobiliu-pardaveju-triukai-kaip-i-sukciavimo-schemas-itraukiami-saziningi-pirkejai
Gyventojams, planuojantiems įsigyti naudotą automobilį, dėmesį vertėtų atkreipti ne tik į technines transporto priemonės charakteristikas, bet ir į sandorį patvirtinančius dokumentus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sukaupta patirtis rodo, kad neretai transporto priemonę perkantys gyventojai yra įtraukiami į mokesčių slėpimo schemas ir nukenčia nuo nesąžiningų automobilių perpardavinėtojų veiksmų.

„Automobilius perpardavinėjantys asmenys vis dar yra linkę sukčiauti ir transporto priemonės pardavimą baigti su klientu pasirašant suklastotą kauferį, taip pat pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti gerokai mažesnę, nei realiai sumokama automobilio kainą. Pavyzdžiui, po aikštelių patikrinimų 2020 m. buvo nustatyta 16 tarpininkų niekaip neįregistravusių savo veiklos ir nuslėpusių daugiau nei 228 tūkst. eurų pajamų“, - teigia darbo grupės, koordinuojančios VMI veiksmus naudotų automobilių prekybos sektoriuje vadovė Loreta Krisiukėnienė, pažymėdama, kad gyventojai, neįvertinę tykančių pavojų, gali nukentėti ne tik finansiškai, būti įtraukti į mokesčių slėpimo schemas, bet ir sulaukti teisėsaugos dėmesio.

Kuo rizikuojama pasirašant užsienietišką pirkimo pardavimo sutartį?

„Pasirašydamas tokią sutartį gyventojas padeda mašinos pardavėjui nuslėpti pajamas. Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose. Už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių“, – teigia L. Krisiukėnienė, pažymėdama, kad sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (sumažinta įsigijimo kaina, netikri pardavėjo duomenys ir pan.), yra vertintinos kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Maža to, suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio. Situaciją puikiai iliustruoja vieno Prienų gyventojo pavyzdys. Jis įsigijo naudotą automobilį. Deja, labai greitai paaiškėjo, kad automobilis turi paslėptų defektų. Nauju pirkiniu nepatenkintas vyriškis suskubo ieškoti mašiną jam pardavusių asmenų, tačiau visos jo pastangos buvo bevaisės, nes automobilį jam pardavę asmenys tiesiog dingo. Jis nė nebandė slėpti, kad transporto priemonę įsigijo Lietuvoje, o sandorį baigė pasirašydamas užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje parašyta, kad automobilis įsigytas tiesiogiai iš užsieniečio, o informacijos apie nesąžiningą pardavėją lietuvį - nėra.

Kuo rizikuojama nurodant sumažintą automobilio kainą?

Pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju ir sutinkantis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti ir pats. Naujajam savininkui automobilio neišlaikius nuosavybėje 3 metų ir nutarus jį parduoti kitam asmeniui už didesnę kainą nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo gauto pelno. Pavyzdžiui: jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau, tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę už 5000 eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM.

Kaip išvengti rizikų?

Pasak darbo grupės, koordinuojančios VMI veiksmus naudotų automobilių prekybos sektoriuje vadovės Loretos Krisiukėnienės, visų rizikų paprasčiausia išvengti pirkimo pardavimo sandorius baigiant pasirašant rekomendacinę pirkimo-pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti VĮ „Regitra“ interneto svetainėje. Pildant sutartį, labai svarbu nurodyti teisingus duomenis: tikrus pardavėjo bei pirkėjo duomenis, automobilio kainą, ridą, defektus ar kitą informaciją. Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Atlikus šiuos veiksmus, ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas turės svarbius įrodymus.

2018 - 2020 m. atliekant kontrolės veiksmus šiame sektoriuje, buvo nustatyta apie 4 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.

VMI primena, kad gyventojai, pastebėję galimus mokestinius pažeidimus, informaciją gali perduoti paskambinus VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildžius elektroninę formą VMI internetinėje svetainėje (https://www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui). Pranešėjų anonimiškumas garantuojamas.

Naudotų automobilių pardavėjų triukai - kaip į sukčiavimo schemas įtraukiami sąžiningi pirkėjai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 14:54:01 +0300
<![CDATA[Siūloma įteisinti „skiepadienius“ – kas tai ir kam jų reikia?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuloma-iteisinti-skiepadienius-kas-tai-ir-kam-ju-reikia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuloma-iteisinti-skiepadienius-kas-tai-ir-kam-ju-reikia Lietuvoje vis dažniau pasigirstant ekspertų svarstymams apie trečiąją COVID–19 sergamumo bangą, o užsikrėtusiųjų skaičiams vėl augant, Seimo nariai siūlo įteisinti vieną laisvadienį skiepo dieną ar per tris paras po jo. Vadinamasis „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokie nors šalutiniai poveikiai.

Vienas projekto iniciatorių Tomas Tomilinas sako, jog tai būtų kartu ir motyvacijos priemonė ir padėka visiems, sutinkantiems skiepytis. „Laisvos dienos suteikimas yra išbandyta ir pasiteisinusi praktika skatinant visuomenę atlikti tam tikras medicinines procedūras, pavyzdžiui, duoti kraujo, manome, kad tai teigiamai veiktų ir žmonių motyvaciją skiepytis, mažintų nerimą dėl būtinybės eiti į darbą prastai jaučiantis“, – kalbėjo Seimo narys.

T. Tomilino manymu, papildomos motyvavimo priemonės šiuo metu yra labai reikalingos. Atlikti tyrimai rodo, jog skiepytis sutiktų apie 64 proc. Lietuvos gyventojų, visuotiniam imunitetui pasiekti reikia paskiepyti bent 70 proc. suaugusių šalies gyventojų. „Vakcinavimo tempai vis dar per lėti, kalbama apie trečiąją bangą ir darosi visiškai akivaizdu, kad vienintelis būdas įveikti šį virusą yra masinė vakcinacija. O tam reikia, kad žmonės neabejotų, neatsisakytų galimybės skiepytis, kai tik ateina jų eilė“, – sakė jis.

Pagal dabar galiojančią tvarką prastai po skiepo besijaučiantis žmogus gali bendrąja tvarka kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti nedarbingumą dėl karščiavimo ar kitų simptomų, tačiau, projekto iniciatyvinės grupės manymu, pradedant masinę vakcinaciją tokia tvarka labai apkrauna šeimos gydytojus, didina biurokratinę naštą sveikatos apsaugos sistemai. „Net ir nedidelė reakcija į skiepą gali ženkliai sumažinti žmogaus darbingumą: galvos skausmas, šaltkrėtis, silpnumas gal ir nėra labai pavojingi, tačiau tikrai nemalonūs, norime suteikti žmogui galimybę atidžiau pasirūpinti savimi papildomai neapkraunant gydytojo“, – sakė Seimo narys T. Tomilinas. Anot jo, dėl užsitęsusios pandemijos gydytojai ir taip yra apkrauti darbu, tad ši pataisa padėtų ne tik jų pacientams, tačiau ir jiems.

Pasak projekto bendraautoriaus Lino Kukuraičio, tikimasi, jog tokiems pakeitimams neprieštaraus ir darbdaviai. „Pirmosios dvi nedarbingumo dienos vis tiek apmokamos darbdavio sąskaitą, tad viena laisva diena, gali būti, yra netgi optimalesnis variantas“, – sakė jis. Pasak Seimo nario, darbdaviai taip pat yra suinteresuoti, jog kuo daugiau kolektyvo narių būtų paskiepyti ir įgytų imunitetą. „Nuolatinis testavimas, darbuotojų saviizoliacija, židiniai įmonėse – visa tai yra didžiulis iššūkis ir kaštai verslui šiuo metu, kai ir taip yra sudėtinga tęsti ar atnaujinti veiklos vykdymą. Esame tikri, jog sąmoningi darbdaviai palaikys šį sprendimą rūpindamiesi darbuotojų, verslo ir visuomenės gerove“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Siūloma, jog ši laisva diena po skiepo būtų suteikiama tik tuomet, kai šalyje įvestas karantinas arba esant pandeminėms sąlygoms, tai reiškia, jog darbuotojams nepriklausytų laisvadienis po kitų, pasirenkamų skiepų, pavyzdžiui nuo gripo ar erkinio encefalito. LVŽS frakcijos Seime narių manymu, tokia priemonė būtų efektyvi, papildomai nekainuotų valstybei, o darbdavių patiriami kaštai greitai atsipirktų kolektyvui įgijus imunitetą. 

Siūloma įteisinti „skiepadienius“ – kas tai ir kam jų reikia?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 13:01:47 +0300
<![CDATA[Covid-19 rajone: per parą 13 naujų susirgimų, 9 nauji pasveikimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-per-para-13-nauju-susirgimu-9-nauji-pasveikimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-per-para-13-nauju-susirgimu-9-nauji-pasveikimai Per praėjusią parą patvirtinta 13 naujų Covid-19 užsikrėtimo atvejų. Balandžio 13 dienos duomenimis, iš viso koronavirusu šiai dienai serga 93 jonaviečiai, per visą pandemijos laikotarpį Jonavos rajone patvirtinti 3 377 šios ligos atvejai.

Per praėjusią parą registruoti 9 nauji pasveikimai, ir šiai dienai iš viso pasveikusiais laikomi 3 146 jonaviečiai.

Jonavos r. savivaldybės karantino spalvinė zona Raudona C3, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkstančių gyventojų yra 220,9 atv. (vakar buvo 201,2 atv.) Pagal naujų susirgimų skaičių mūsų savivaldybė tarp visų 60-ies šalies savivaldybių išlieka 29-oje vietoje.

Mažiausiai sergančių registruojama Pagėgių ir Kelmės r. savivaldybėse, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyv. yra 28 atvejai. Daugiausiai sergančiųjų Vilniaus r. sav.: 1018 atv./100 tūkst., Šalčininkų r. sav.: 962 atv./100 tūkst. gyv., Vilniaus m. sav.: 897 atv./ 100 tūkst. gyv.

Naujų mirties atvejų neregistruota. Iš viso nuo Covid-19 ligos yra mirę 74 jonaviečiai, su Covid-19 liga susijusios mirtys: 116.  

Balandžio 12 dieną pirmąją doze paskiepyti 59 asmenys, antrąja doze – 2. Pirmoms dozėms naudotos 54 -ios Vaxzevria (AstraZeneca),  4 -ios Pfizer-BioNTech ir 1 Moderna vakcinos. Antrai dozei sunaudotos 2 Pfizer-BioNTech vakcinos. Iki šios dienos pirmąja vakcinos doze iš viso paskiepyti  6 816 jonaviečių, antrąja - 2 101.

Covid-19 rajone: per parą 13 naujų susirgimų, 9 nauji pasveikimai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 12:29:02 +0300
<![CDATA[Pristatomas pakoreguotas Lietavos g. rekonstrukcijos projektas, kviečiama teikti pasiūlymus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pristatomas-pakoreguotas-lietavos-g-rekonstrukcijos-projektas-kvieciama-teikti-pasiulymus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pristatomas-pakoreguotas-lietavos-g-rekonstrukcijos-projektas-kvieciama-teikti-pasiulymus Kai 2017 metais buvo pristatyti Lietavos gatvės rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai, kilo gyventojų pasipiktinimas, nes jame buvo numatyta, kad gatvė bus siaurinama (plačiau apie tai ČIA.).  

Išgirdus gyventojų nuogąstavimus 2020 metų pabaigoje Jonavos rajono savivaldybės administracija iniciavo jau turimo projekto korekciją, keitimus ir (ar) papildymus. 

UAB "Urban line" pakoregavo projektą, kuris pristatomas visuomenei bei kviečiama teikti pasiūlymus el.paštu: robertas.jautakis@urbanline.lt iki 2021m. balandžio 28 d. 16:00 val. ir viešo susirinkimo metu, kuris vyks 2021-04-28 d. 16:00 val. Jonavos rajono savivaldybėje (Žeimių g. 13, 55158 Jonava). Karantino atveju viešas susirinkimas bus vykdomas tiesiogiai nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą: https://bit.ly/3s1hSf1 .

„Pati gatvė nebus siaura, tarp bortų išliks plati, o eismo juostos plotis bus pagal nustatytus reglamentus – 3,25 m. Išlaikysim tokį patį automobilių parkavimą, koks yra dabar - nebus pakilimų, „kišenių“, stovėjimo vietos bus žymimos ženklinimo būdu. Tai ir plati, ir ilga gatvė, projektas taipogi nemažas, o gatvės rekonstrukcijos skaičiuojamoji kaina apie 2 milijonus eurų. Tai, pagal mūsų biudžetą, nemaža suma. Tikėtina, kad gatvės rekonstrukcija bus atliekama dalimis, pradedant nuo važiuojamosios dalies. Tačiau negaliu garantuoti, kad realūs darbai prasidės jau kitais metais“, - teigia rajono savivaldybės Statybos, remonto ir architektūros skyriaus vedėjas Mantas Petrauskas.

Trumpai iš projektinių sprendinių

Kaip rašoma projektiniuose sprendiniuose, rekonstruojamos gatvės plotis tarp raudonųjų linijų – 30,0 m arba iki suformuotų žemės sklypų ribų. Gatvės eismo juostų skaičius – 2 juostos, eismo juostos plotis – 3,25 m. Gatvės danga – asfaltas - įrengiama naudojant pilną dangos konstrukciją.

Kairėje Lietavos gatvės pusėje numatoma įrengti 2,5 m pločio dviračių taką. Dviračių takas projektuojamas iš raudonos spalvos trinkelių dangos. Dviračių takas įrengiamas esamo pėsčiųjų tako sąskaita (paliekama esama 1,5 m pločio pėsčiųjų tako danga ir naujai projektuojama 2,5 m pločio dviračių tako danga).

Nuovažų, gatvės važiuojamosios dalies ir dviračių tako susikirtimai projektuojami viename lygyje, be peraukštėjimų.

Dešinėje gatvės pusėje projektuojamas pilkos spalvos betoninių trinkelių dangos šaligatvis, kurio plotis – 1,5 m.

Ties nuovažomis važiuojamosios dalies ir šaligatvio susikirtimai projektuojami viename lygyje, ties pėsčiųjų perėjomis įrengiamos nuožulnios plokštumos su įspėjamaisiais ir vedimo paviršiais akliesiems ir silpnaregiams.

Lietavos gatvės abiejose gatvės pusėse, lygiagrečiai gatvės važiuojamajai daliai numatoma įrengti automobilių stovėjimo vietas, vienos jų plotis – 2,0 m, ilgis – 7,0 m, apsauginės juostos plotis – 0,5 m.

Plačiau su projektiniais pasiūlymais susipažinti galite ČIA.

Vaizdinė medžiaga ČIA. 

 

Pristatomas pakoreguotas Lietavos g. rekonstrukcijos projektas, kviečiama teikti pasiūlymus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 11:37:05 +0300
<![CDATA[Seimas po svarstymo pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už neeksploatuojamų automobilių laikymą bendrojo naudojimo kiemuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-po-svarstymo-pritare-siulymui-grieztinti-atsakomybe-uz-neeksploatuojamu-automobiliu-laikyma-bendrojo-naudojimo-kiemuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-po-svarstymo-pritare-siulymui-grieztinti-atsakomybe-uz-neeksploatuojamu-automobiliu-laikyma-bendrojo-naudojimo-kiemuose Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms (projektas Nr. XIIIP-4532(2), kuriomis siekiama reglamentuoti ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose.

Pasak projekto iniciatoriaus Seimo nario Mykolo Majausko, per metus savivaldybės gauna tūkstančius pranešimų dėl nenaudojamų automobilių bendro naudojimo teritorijoje. Vilniaus savivaldybės teigimu, kiemuose kartais būna net iki 20 proc. automobilių, kurie yra nenaudojami arba negalimi naudoti.

„Taip, kaip negali pastatyti nenaudojamos skalbimo mašinos kieme, lygiai taip pat negali pastatyti parkavimo vietoje ir nenaudojamo automobilio. Automobilio parkavimo vietos bendro naudojimo teritorijoje yra skirtos būtent parkuoti automobilius, o nelaikyti daiktus, nes nenaudojamas ir negalima eksploatuoti automobilis yra tiesiog daiktas“, – sakė M. Majauskas.

Kodekse siūloma įtvirtinti, kad neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtrauktų įspėjimą transporto priemonių savininkams (valdytojams).

Už pakartotinį nusižengimą siūloma skirti baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už pakartotinį nusižengimą galėtų būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, kad asmenį galima traukti atsakomybėn už nusižengimą tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo, keičiant jį į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip būtų siūloma nustatyti terminą neeksploatuojamos transporto priemonės pašalinimui.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (projektas Nr. XIIIP-4533(2) siūloma įtvirtinti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už neeksploatuojamų automobilių laikymą bendrojo naudojimo kiemuose

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 11:05:27 +0300
<![CDATA[Jau šiandien bus galima užsisakyti patinkančius numerio ženklus iš M raidės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jau-siandien-bus-galima-uzsisakyti-patinkancius-numerio-zenklus-is-m-raides https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jau-siandien-bus-galima-uzsisakyti-patinkancius-numerio-zenklus-is-m-raides Šiandien „Regitra“ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą. Jame atsiras nauja raidė M.  Rezervuoti patikusį derinį pirmiausia galės teikiantys užsakymą internetu nuo 17 val., o padalinyje – kitą darbo dieną.

„Regitra“ suteikia galimybę užsisakyti patinkantį derinį savo automobiliui. Jį būtent ir bus galima išsirinkti iš šiandien paskelbto planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašo, kuris yra papildomas maždaug kas ketvirtį. Jame esanti raidžių seka parenkama abėcėlės tvarka, o skaičių – didėjimo.

Iš kokių derinių bus galima rinktis?

Šį kartą sąrašas bus papildytas 67 naujais raidžių deriniais, prasidedančiais M raide. Tai reiškia, kad iš viso bus galima rinktis net iš 67 tūkst. galimų raidžių ir skaičių kombinacijų tokių kaip, pavyzdžiui: MAC 500, MAN 777 ar MAM 100.

Visas raidžių derinių sąrašas pateikiamas žemiau:

MAA, MAB, MAC, MAD, MAE, MAF, MAG, MAH, MAI, MAJ, MAK, MAL, MAM, MAN, MAO, MAP, MAR, MAS, MAT, MAU, MAZ, MBA, MBB, MBC, MBD, MBE, MBF, MBG, MBH, MBI, MBY, MBJ, MBK, MBL, MBM, MBN, MBO, MBP, MBR, MBS, MBT, MBU, MBV, MBZ, MCA, MCB, MCC, MCD, MCE, MCF, MCG, MCH, MCI, MCY, MCJ, MCK, MCL, MCM, MCN, MCO, MCP, MCR, MCS, MCT, MCU, MCV, MCZ.

Priekaboms, motociklams ir mopedams taip pat numatyti nauji deriniai. Su jais galite susipažinti ČIA.

Kaip patikusį derinį užsisakyti internetu?

Naujus numerio ženklų derinius bus galima rezervuoti internetu šiandien nuo 17 val. Tuo metu „Regitros“ padalinyje – kitą darbo dieną (trečiadienį), dėl vizito užsiregistravus iš anksto.

Rezervuoti numerio ženklai pagaminami per 5 d. d., po kurių klientai juos gali priskirti savo turimai transporto priemonei taip pat internetu. Numerio ženklai ir naujas registracijos liudijimas pristatomi į namus ar artimiausią paštomatą.

Beje, užsisakyti numerio ženklus gali ir tie, kurie dar tik planuoja įsigyti automobilį. Tokiu atveju rezervuoti numerio ženklai bus pagaminti ir saugomi „Regitros“ padalinyje. Ši paslauga 1 metus teikiama nemokamai.

„Regitra“ inf.

 

Jau šiandien bus galima užsisakyti patinkančius numerio ženklus iš M raidės

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 10:58:16 +0300
<![CDATA[Elektromobilių bumą prognozuoja jau po penkerių metų: kainos susilygins su vidaus degimo variklius turinčiomis alternatyvomi]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/elektromobiliu-buma-prognozuoja-jau-po-penkeriu-metu-kainos-susilygins-su-vidaus-degimo-variklius-turinciomis-alternatyvomi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/elektromobiliu-buma-prognozuoja-jau-po-penkeriu-metu-kainos-susilygins-su-vidaus-degimo-variklius-turinciomis-alternatyvomi Nepaisant globalios pandemijos, praėjusiais metais visame pasaulyje įsigytų naujų elektromobilių skaičius pasiekė rekordines aukštumas. Tai lėmė ne tik keliami vis griežtesni taršos reikalavimai automobilių gamintojams, bet ir didėjantis elektromobilių pasirinkimas ir gerėjanti jų įkrovimo infrastruktūra. Ekspertai prognozuoja, kad tikras proveržis elektromobilių rinkoje bus fiksuojamas jau po penkerių metų – tuomet ekonominės klasės elektromobilių kainos turėtų susilyginti su vidaus degimo variklius turinčiais analogais.

 

Pasak sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ e. mobilumo projekto vadovo Andriaus Šeršniovo, 2020 m. vien tik Europoje buvo įregistruota 1,4 mln., o visame pasaulyje 3,24 mln. elektromobilių. Praėjusieji metai taip pat buvo rekordiniai pagal instaliuotų naujų jų įkrovimo stotelių skaičių, kuris pasaulyje pasiekė 1,3 mln.

 

„Žmonės nori gyventi sveikiau, komfortiškiau ir saugiau. Elektromobilis yra ta transporto priemonė, kuri pakeisdama taršų automobilį gali pasiekti šiuos tikslus. Dėl to geometrinį įsigyjamų elektromobilių kiekio augimą toliau matysime artimiausiu metu, o su jų augimu plėsis ir jų įkrovimo infrastruktūra. Pirmiausiai elektromobilių įkrovimo stotelių daugės tarp miestų, šalia didžiųjų transporto arterijų.

 

Be to, prognozuojama, kad augs vienoje vietoje instaliuojamų stotelių skaičius, pastarosios bus statomos šalia jau egzistuojančios infrastruktūros, tam, jog elektromobilio vairavimo patirtis būtų kuo komfortiškesnė. Taip pat verta paminėti, jog baterijų technologijos ir įkrovimo sprendimai evoliucionuoja įspūdingu greičiu. Per artimiausius 10 metų elektromobilį įkrauti užtruks tiek pat laiko, kiek dabar užtrunka užpildyti degalais įprastą automobilį“, – sako A. Šeršniovas.

 

Tiesa, „Ignitis“ atstovas pripažįsta, kad didžiausio elektrinių transporto priemonių išpopuliarėjimo laukiama po penkerių metų, kuomet vidutinės ekonominės klasės elektromobilių kainos susilygins su analogiškais vidaus degimo variklius turinčiais modeliais. Šiuo metu šios kategorijos elektrinės transporto priemonės yra vis dar apie du kartus brangesnės nei benzinu varomi automobiliai.

 

„Tačiau žiūrėti vien tik į elektromobilio kainą ir teigti, kad jis yra brangesnė alternatyva tikrai negalima. Gyvenant mieste Lietuvoje, elektromobilį įsigyti ir eksploatuoti yra netgi pigiau, jeigu vertinsime visus automobilio stovėjimo, aptarnavimo, kuro ir kitus kaštus. Be, elektromobilis ypač padeda taupyti laiką, mieste jis gali važiuoti maršrutiniam transportui skirta „A juosta“ ir aplenkti spūstis.

 

Lyginant su įprastiniais automobiliais, elektromobilis yra itin efektyvus. Beveik visa stotelėje įkrauta energija, bus panaudota jo ratams sukti. Kai tuo tarpu įprasto automobilio efektyvumas siekia tik maždaug 25 proc. Tai reiškia, kad iš 10 supiltų litrų kuro, apie 7 litrai tiesiog išgaruoja per automobilio išmetimo sistemą“, – pastebi A. Šeršniovas.

 

Galiausiai „Ignitis“ e. mobilumo projekto vadovas pažymi, kad nemažai žmonių apie elektromobilį galvoja tik kaip apie dar vieną transporto rūšį, pamiršdami kitą, ne mažiau svarbų jų privalumą.

 

Pasirodo, elektromobilis gali ne tik nuvežti jus į norimą vietą, bet ir tapti energijos šaltiniu nutrūkus elektros energijos tiekimui. Elektromobiliai ne tik įkraunami elektros energija, pastaroji iš jų gali būti paduota į tinklą, esant poreikiui. Tai yra ypač aktualu atokiau nuo pagrindinių gyvenviečių įsikūrusiems žmonėms, kurie elektros dingimo atveju elektromobilį gali panaudoti kaip rezervinį energijos šaltinį. Skaičiuojama, kad statistiniam Lietuvos namų ūkiui energijos kiekio iš 100 kWh talpos bateriją turinčio elektromobilio užtektų bent savaitei laiko.

 

VĮ „Regitra“ duomenimis, iki šių metų balandžio 1 d., Lietuvoje buvo įregistruota 2721 elektra varomas M1 klasės lengvasis automobilis.

,,Ignitis" inf.

Elektromobilių bumą prognozuoja jau po penkerių metų: kainos susilygins su vidaus degimo variklius turinčiomis alternatyvomi

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 10:46:04 +0300
<![CDATA[Rekordiniai paukščių gripo protrūkiai Europoje kelia vis didesnį susirūpinimą ir Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rekordiniai-pauksciu-gripo-protrukiai-europoje-kelia-vis-didesni-susirupinima-ir-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rekordiniai-pauksciu-gripo-protrukiai-europoje-kelia-vis-didesni-susirupinima-ir-lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Europos Komisijos Gyvūnų ligų pranešimų sistema nuolat sulaukia informacijos apie naujus paukščių gripo protrūkius Europoje. Didžiausią nerimą kelia plintanti didelio patogeniškumo paukščių gripo (H5N8) atmaina ir nustatomi vis nauji protrūkiai kaimyninės Lenkijos paukštininkystės ūkiuose.

2020 metų pradžioje kilusi paukščių gripo epidemija tarp laukinių ir naminių paukščių tęsiasi iki pat šiol ir sukelia naujų protrūkių. Palyginimui, jei per visus 2020 m. Lenkijoje buvo nustatytas 51 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis naminių paukščių ūkiuose, tai šiemet jų fiksuojama daugiau kaip dvigubai – per 130 protrūkių, o dėl patvirtintos ypač greitai plintančios užkrečiamosios paukščių ligos šioje valstybėje sunaikinta jau beveik 4 mln. paukščių.

Specialistai fiksuoja, kad šiuo metu Europos valstybėse dažniausiai nustatomas H5N8 viruso potipis. Daugiausiai protrūkių naminių paukščių ūkiuose šiemet patvirtinta Prancūzijoje – 428 židiniai, didžioji dalis jų – pietinėje Prancūzijos dalyje, kur vyrauja atviras paukščių laikymo būdas. Kiek mažiau, 180 protrūkių naminių paukščių ūkiuose patvirtinta Vokietijoje.  

„Paukščių gripo židiniai Europoje ir prie Lietuvos sienų verčia mus imtis visų būtinų priemonių paukščiams apsaugoti. Džiugina tai, kad paukščius auginantys ūkiai deda milžiniškas pastangas užtikrinant biologinį saugumą, apsaugant savo paukščius ir tiekiant vartotojams saugius produktus“, – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

VMVT duomenimis, vien tik 2021 m. pavasarinės migracijos periodu laukiniams paukščiams didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas labiausiai pasireiškė Vokietijoje (614 atvejų), Danijoje (202), Lenkijoje (79), Švedijoje (56), Latvijoje (36), Estijoje (22). Iš viso šiemet net 27 šalys pranešė laukiniams paukščiams nustatytą šį itin pavojingą virusą (daugiau apie situaciją Europoje VMVT skelbia savo svetainėje čia).

Paukščių gripas pavojingas ne tik dideliems paukštynams, bet ir kiekviename nedideliame ūkyje laikomiems naminiams paukščiams. Bet koks didesnis šios ligos židinys gali virsti dideliu finansiniu nuostoliu, nes virusui patekus į ūkį jame nugaišta iki 100 proc. visų laikomų paukščių, o visa produkcija, kiaušiniai, lesalai ir pakratai ūkyje sunaikinami. Europos Komisijos nurodymu, patvirtinus užsikrėtimo atvejį ir nedideliame ūkyje, aplink ligos židinį nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, kuriose taikomi įvairūs gyvūnų ir produkcijos judėjimo apribojimai.

Pagrindinė prevencijos priemonė visiems paukščių laikytojams – būtinas ir privalomas tinkamų biologinio saugumo priemonių taikymas. Labai svarbu negirdyti paukščių atvirų telkinių vandeniu, prižiūrėti, kad lesalai paukščiams būtų laikomi saugiai, nepasiekiami laukiniams paukščiams, kurie yra pagrindiniai paukščių gripo virusio platintojai. Rekomenduojama kuo dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kt.

Padidėjus gaištamumui ar pastebėjus netipinę paukščių elgseną, būtina informuoti privačius veterinarijos gydytojus ar artimiausius VMVT teritorinius padalinius. Primenama, kad Lietuvoje paukščių gripas šiemet nustatytas nedidelėje paukščių auginimo vietoje Kaune, taip pat užfiksuoti devyni viruso atvejai laukiniams paukščiams Klaipėdoje, Kaune, Kėdainiuose, Raseiniuose, Šalčininkuose bei Druskininkuose.

Pastebėjus nugaišusių laukinių vandens paukščių, apie tai kuo skubiau reikia pranešti VMVT nemokama telefono linija 8 800 40 403.

VMVT inf.

Rekordiniai paukščių gripo protrūkiai Europoje kelia vis didesnį susirūpinimą ir Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 09:49:12 +0300
<![CDATA[Įtrauktiems į pensijų kaupimą – dar vienas raginimas apsispręsti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/itrauktiems-i-pensiju-kaupima-dar-vienas-raginimas-apsispresti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/itrauktiems-i-pensiju-kaupima-dar-vienas-raginimas-apsispresti Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai netrukus sulauks registruotų laiškų. Gyventojai, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime turi galimybę pasirinkti iki birželio pabaigos.

„Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji gyventojai įtraukiami kiekvienais metais. Darome viską, kad jie sužinotų apie įtraukimo sąlygas ir pasirinkimo galimybes. Visi įtraukti gyventojai jau gavo po kelias žinutes į savo asmenines paskyras, taip pat elektroniniu paštu, jeigu jį yra nurodę „Sodrai“.

Dalyvauti pensijų kaupime, ar ne – gyventojo pasirinkimas. Svarbu, kad žmogus apie tokią galimybę žinotų“, – sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukta daugiau nei 34 tūkst. dalyvių. Registruoti laiškai bus siunčiami beveik 23 tūkst. gyventojų, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų „Sodros“ asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui. Likę gyventojai pranešimus perskaitė, o dalis jų jau ir priėmė sprendimus.

„Sodros“ duomenimis, nuo šių metų pradžios sudaryta daugiau nei 3 tūkst. naujų antros pakopos pensijų kaupimo sutarčių. Iš jų daugiau nei 800 gyventojų – kurie įtraukiami į pensijų kaupimą, tačiau nusprendė nelaukti birželio pabaigos ir patys kreipėsi į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę bei sudarė sutartį.

Daugiau nei 4 tūkst. dalyvių, kurie šiemet įtraukiami į pensijų kaupimą, jau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Vis dėlto, didžioji dalis gyventojų, tikėtina, sprendimą priims artėjant pasirinkimo terminui.

Svarbu – atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime gali tik šiais metais į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai, kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo. Dalyviai, kurie pensijų kaupimo sutartis pasirašė anksčiau, atsisakyti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime negali, tačiau gali bet kada pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar fondą bei ne ilgesniam nei metų laikotarpiui sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą.

Sužinoti, ar esate įtraukti į pensijų kaupimą bei ar dalyvaujame antros pakopos pensijų kaupime, bei savo pensijų kaupimo bendrovę galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui www.sodra.lt/gyventojui.

Pernai į antros pakopos pensijų kaupimą naujai įtraukti buvo 43 tūkst. gyventojų. Iš jų 27 tūkst. tapo pensijų kaupimo dalyviais. O dar apie 11 tūkst. gyventojų per praėjusius metus patys sudarė pensijų kaupimo sutartis.

Įtrauktiems į pensijų kaupimą – dar vienas raginimas apsispręsti

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 09:45:50 +0300
<![CDATA[Socialinės paslaugos senjorams ir jų šeimoms: kas priklauso ir kur kreiptis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialines-paslaugos-senjorams-ir-ju-seimoms-kas-priklauso-ir-kur-kreiptis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialines-paslaugos-senjorams-ir-ju-seimoms-kas-priklauso-ir-kur-kreiptis Socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims ar šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms ir kur kreiptis, norint jas gauti.

„Visuomenei Lietuvoje senstant, kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams – daugiau paslaugų reikia nuosavuose, globos ir savarankiško gyvenimo namuose. Sieksime, kad paslaugos dar labiau atlieptų žmonių individualius poreikius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje šalyje gyveno 555,9 tūkst. (19,9 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,9 proc. (2020 m. pradžioje) ir sudaro penktadalį visos populiacijos.

Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

KAIP NUSTATOMAS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam senjorui, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.

SOCIALINĖS PASLAUGOS. 

  • Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
  • Transporto organizavimas.
  • Sociokultūrinės paslaugos bendruomenės centre.
  • Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
  • Socialinė priežiūra (užimtumas, socialinių įgūdžių ugdymas) dienos centre.
  • Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas asmens namuose.
  • Intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba, savitarpio pagalbos grupių organizavimas paramos šeimai centre, krizių centre.
  • Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val./metus).
  • Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val./d., apie 4,5 val./parą iki 7 k./sav.).
  • Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (virš 3 val./d. iki 5 d./sav.).
  • Trumpalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje (iki 6 mėn./ kalendor. Metus).
  • Trumpalaikė socialinė globa dienos centre (5 paras/sav.).
  • Ilgalaikė socialinė globa grupinio (iki 10 asmenų) gyvenimo namuose.
  • Ilgalaikė socialinė globa socialinės globos namuose.
  • Emocinė-psichologinė pagalba telefonu.

Visos socialinių paslaugų rūšys ir jų turinys apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge. 

KAS ORGANIZUOJA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMĄ. Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis,  teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, pagal juos prognozuoja, planuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę.

Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti senyvo amžiaus ar neįgalus asmuo, kuris gyvena su artimaisiais, tačiau darbo dienomis jie negali pasirūpinti asmeniu arba jiems reikalingas atokvėpis. 

Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Pavyzdžiui, žmogui su sunkia negalia paslaugos teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba).

Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos socialinės priežiūros senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje.

KUR KREIPTIS. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga – prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Taip pat numatyta nauja galimybė priimti asmens prašymą jo namuose socialinio darbuotojo mobiliajame įrenginyje.

Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei. 

Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšų. 

Visais atvejais, jeigu dokumentai ar duomenys, kurių reikia nustatant teisę gauti paslaugą, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybė pagal prašymą gauna iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, besikreipiantis žmogus šių dokumentų ir duomenų neturės teikti dar kartą.

KIEK KAINUOJA. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas ir kitos, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra, 256 eurus. 

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra, 50 eurų.

PASLAUGOS SKYRIMO TERMINAI. Nuo šio balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo iki 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos – iki 20 k. d.

SADM inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.
 

Socialinės paslaugos senjorams ir jų šeimoms: kas priklauso ir kur kreiptis

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 09:30:42 +0300
<![CDATA[Vartotojų iššūkiai perkant socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vartotoju-issukiai-perkant-socialiniuose-tinkluose-ir-skelbimu-portaluose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vartotoju-issukiai-perkant-socialiniuose-tinkluose-ir-skelbimu-portaluose Pastaruoju metu prekyba socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose aktyviai auga. Tokias platformas renkasi ne tik asmenys, pageidaujantys parduoti nebenaudojamus daiktus, tačiau ir prekybą vykdantys verslininkai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) primena, kokios rizikos gali kilti vartotojams perkant tokiu būdu ir kaip jų išvengti.

 

Žinokite iš ko perkate

 

Kiekvienas verslininkas privalo viešai skelbti savo pavadinimą, veiklos formą, adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą. Įsitikinkite, kad pardavėjas turi kitą bendravimo priemonę (ne tik tiesiogiai per platformą ar socialinio tinklo paskyrą), nes dažnu atveju, kilus ginčui, pardavėjas vartotoją tiesiog blokuoja ir bendravimas nutrūksta. Taip pat pardavėjas privalo pateikti prekių aprašymus, informaciją apie prekių naudojimą, grąžinimo sąlygas ir kitas sutarties sąlygas. Jei šių duomenų pasigedote, geriau iš šio pardavėjo nepirkti. Nagrinėjant vartotojų ginčus dėl socialiniuose tinkluose ir platformose įsigytų prekių, VVTAT pastebi, kad daugėja atvejų, kai vartotojų pinigai pervedami į už ES ribų esančius bankus, dėl ko identifikuoti pardavėją ir apginti vartotojų interesus sudėtinga.

 

Pardavėjo patikimumui įvertinti, patikrinkite atsiliepimus internete bei specialiose atsiliepimų svetainėse, forumuose. Venkite tikrinti atsiliepimus pardavėjo paskyroje, kadangi neigiamus komentarus nesąžiningas pardavėjas gali pašalinti. Jei yra galimybė, nemokėkite pinigų iš anksto – sutarkite dėl atsiskaitymo gavus prekę ar atlikite bankinį pavedimą, prašykite mokėjimo dokumento, kuris, ginčo atveju, leistų identifikuoti pardavėją.

 

Taikomi tie patys reikalavimai nuotolinei prekybai

 

Pasitaiko atvejų, kai prekybą socialiniuose tinkluose ar portaluose vykdantys verslininkai atsisako vykdyti vartotojų reikalavimus (grąžinti prekę per 14 d., atlyginti prekės pristatymo išlaidas ir kt.), tačiau svarbu atminti, kad toks prekybos būdas laikomas nuotoline prekyba, kuriai taikomi Civiliniame kodekse ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyti reikalavimai. Jei asmuo vykdo komercinę veiklą, tokia veikla privalo būti įteisinta, o pardavėjas privalo užtikrinti pagrindines pareigas:

  • suteikti vartotojui išsamią informaciją apie save, kaip pardavėją, parduodamas prekes, kainą, apmokėjimo, grąžinimo, sutarties vykdymo sąlygas jam suprantama kalba, aiškiai ir nedviprasmiškai;
  • pristatyti prekes ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, jeigu nesusitarta kitaip;
  • per 14 dienų grąžinti visą vartotojo sumokėtą sumą, jei vartotojas nusprendžia atsisakyti nuotolinės sutarties (negrąžinamų prekių sąrašą numato Civilinio kodekso 6.228(10) str.);
  • atsakyti į vartotojo pretenziją per 14 dienų ir kt.

 

Kada vartotojų teisės netaikomos

 

Jei perkate iš prekybos nevykdančio asmens (pavyzdžiui, asmuo siūlo įsigyti savo nebenaudojamą automobilį, baldus, drabužius ir pan.), tokie sandoriai nėra laikomi vartojimo sandoriais, todėl teisė į prekės garantiją, 14 d. prekės grąžinimas, keitimas ar kitos vartotojų teisės šiuo atveju netaikomos. Kai kurie skelbimų portalai naudojimo taisyklėse akcentuoja, kad komercinė veikla svetainėje draudžiama. Kilus ginčui, toks ginčas turėtų būti sprendžiamas asmenų sutarimu, o nesutarus – bendrosios kompetencijos teisme, todėl prieš pirkdami brangius pirkinius iš fizinių asmenų, gerai tai apgalvokite, prašykite pateikti nuotraukų ir įvertinkite galimybes prekę apžiūrėti.

 

Kaip elgtis kilus ginčui?

 

Pirmiausia kreipkitės į pardavėją raštu ir nurodykite savo reikalavimą. Jei per 14 kalendorinių dienų pardavėjo atsakymo nesulauksite, arba gautas atsakymas jūsų netenkins, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka kreipkitės į VVTAT (jei pardavėjas registruotas Lietuvoje), arba nemokamos pagalbos kreipkitės į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (jei pardavėjas registruotas ES, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje). Kitais atvejais apie savo problemą galite pranešti platformoje http://www.econsumer.gov/, jei pardavėjas veikia šalyje, kuri yra prisijungusi prie šios platformos. Kilus įtarimų dėl nusikalstamos veikos, rekomenduojame kreiptis  į policiją.

 

Daugiau informacijos ir patarimų apie apgaules internete rasite VVTAT tinklalapyje https://vvtat.lt/apgavysciu-prevencijos-savaite-2021/739 bei Europos vartotojų centro Lietuvoje tinklalapyje www.ecc.lt.

Vartotojų iššūkiai perkant socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 09:24:25 +0300
<![CDATA[Prekybininkai siūlo leisti jiems prekiauti Covid-19 savikontrolės testais ir taip didinti jų prieinamumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prekybininkai-siulo-leisti-jiems-prekiauti-covid-19-savikontroles-testais-ir-taip-didinti-ju-prieinamuma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prekybininkai-siulo-leisti-jiems-prekiauti-covid-19-savikontroles-testais-ir-taip-didinti-ju-prieinamuma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija viešai paskelbė apie rengiamą teisės akto projektą, kuris leistų vaistinėms prekiauti greitaisiais Covid-19 antigenų savikontrolės testais.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) palaiko iniciatyvą įteisinti prekybą greitaisiais Covid-19 antigenų savikontrolės testais, tačiau yra įsitikinusi, kad prekyba tokiais teistais turėtų būti leidžiama ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose.

„Pripažinta, kad greitųjų Covid-19 antigenų savikontrolės testai yra efektyvi koronaviruso plitimo prevencijos priemonė. Todėl manome, kad šių testų prieinamumas turėtų būti kuo didesnis. Prekybininkai jau dabar turi teisę prekiauti nereceptiniais vaistais ir šia galimybe  naudojasi. Manome, kad prekyba savikontrolės testais būtų visiškai saugi. Jei žmogui reikėtų papildomos vaistininko konsultacijos, testą galėtų pirkti vaistinėje “- sako Rūta Vainienė.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, mažmeninės prekybos vietos turi teisę prekiauti nereceptiniais vaistais. Taigi, įstatymų leidėjas yra pripažinęs, kad net prekyba tam tikrais vaistais mažmeninės prekybos vietose nekelia rizikos visuomenės sveikatai. Tuo tarpu, testas nėra vaistas. Taigi, nėra pateisinamo pagrindo prekybą greitaisiais Covid-19 antigenų savikontrolės testais leisti tik vaistinėse.

„Siekiant valdyti Covid-19 viruso plitimą, žmonėms turi būti sudarytos sąlygos patogiai įsigyti ir patiems atlikti greitąjį tęstą. Pavyzdžiui, šiuos testus galėtų naudoti netipinius simptomus jaučiantys ar įtariantys, kad turėjo kontaktą su sergančiuoju, asmenys. Didesnis prieinamumas leistų įsigyti testą, kai nėra šalia vaistinės, o taip pat didintų konkurenciją, mažintų testų kainas. Svarbu, kad testai būtų prieinami visoms visuomenės grupėms, ir nereikia tam kurti kliūčių“- teigia LPĮA vadovė.

Anot Rūtos Vainienės, greituosius Covid-19 antigenų testus mažmeninės prekybos vietose galima įsigyti Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir Čekijoje.

LPĮA

Prekybininkai siūlo leisti jiems prekiauti Covid-19 savikontrolės testais ir taip didinti jų prieinamumą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Apr 2021 09:04:29 +0300
<![CDATA[Mokykliniais geltonaisiais autobusais gyventojus galima vežti vakcinuotis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokykliniais-geltonaisiais-autobusais-gyventojus-galima-vezti-vakcinuotis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokykliniais-geltonaisiais-autobusais-gyventojus-galima-vezti-vakcinuotis Karantino laikotarpiu geltonaisiais mokykliniais autobusais nuo šiol bus galima pavežti senjorus, kitus gyventojus, kurie negali patys atvykti skiepytis, į vakcinacijos punktus. Tokia galimybė sudaryta švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei pakeitus tvarkos aprašą dėl mokinių vežimo mokykliniu autobusu.

„Šiuo svarbiu metu turime susitelkti ir išnaudoti visas galimybes, kad senjorai turėtų visas galimybes pasiskiepyti. Negalėjimas pačiam atvykti į vakcinavimo vietą neturėtų tapti priežastimi vyresniems asmenims nepasiskiepyti“, - sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Apraše nustatyta, kad karantino laikotarpiu valstybinių mokyklų savininkai, savivaldybės ar kitos mokyklos, kurios turi geltonuosius autobusiukus, gali juos naudoti kitiems asmenims vežti laisvu laiku, kai autobusų nereikia mokiniams.

Laisvu nuo mokinių vežimo į mokyklą ir iš jos laiku geltonaisiais autobusais mokiniai taip pat gali būti vežami į neformaliojo vaikų švietimo įstaigas, brandos egzaminų centrus, švietimo pagalbos ir kitas panašias įstaigas, pažintines ir kultūrines išvykas, olimpiadas, varžybas, kitus renginius. Mokykliniais autobusais gali būti vežami mokytojai į kvalifikacijos tobulinimo renginius, autobusais galima atsivežti įvairios įrangos, baldų mokyklai.

Šiuo metu mokyklos turi beveik 1000 geltonųjų autobusiukų.

Vyriausybė pirmadienį pasiūlė karantino nutarimo dokumentą papildyti punktu, leidžiančiu asmenims būti didesnėmis grupėmis transporto priemonėse, kai šie asmenys vyksta į vakcinacijos nuo COVID–19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietą ar iš jos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Mokykliniais geltonaisiais autobusais gyventojus galima vežti vakcinuotis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 18:07:02 +0300
<![CDATA[Asmens duomenų saugumo incidentai „Facebook“ ir „LinkedIn“ socialiniuose tinkluose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/asmens-duomenu-saugumo-incidentai-facebook-ir-linked-in-socialiniuose-tinkluose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/asmens-duomenu-saugumo-incidentai-facebook-ir-linked-in-socialiniuose-tinkluose 2021 m. balandžio pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie įvykusį „Facebook“ socialinio tinklo incidentą, kai internete galimai paviešinta 533 milijonų vartotojų asmens duomenys. Žiniasklaida skelbia, kad įsilaužėlių forume gana lengvai ir nemokamai prieinami tokie „Facebook“ vartotojų duomenys kaip profilių adresai, telefonų numeriai, vardai ir pavardės, gimimo data, dalies elektroninio pašto adresai.

Netrukus po „Facebook“ atvejo viešoje erdvėje paskelbta informacija ir apie incidentą su 500 milijonų „LinkedIn“ vartotojų asmens duomenimis. Kaip įtariama, nelegaliai platinama duomenų bazė, sudaryta iš asmens duomenų, kurie buvo surinkti iš „LinkedIn“ vartotojų profilių, pavyzdžiui, asmens tapatybės duomenys, vardai ir pavardės, el. pašto adresai, telefono numeriai, nuorodos į kitus vartotojo profilius „LinkedIn“ ir kitose socialinėse medijose, profesines kvalifikacijas ir kitą su darbu susijusią informaciją.

Nors asmens duomenų ar duomenų bazių vagystes ir kitas nusikalstamas veikas tiria teisėsaugos institucijos, tačiau asmens duomenų priežiūros institucijos, įvykus tokiems incidentams, įvertina asmens duomenis tvarkančių organizacijų įgyvendintas duomenų saugumo užtikrinimo ir kitas technines ir organizacines asmens duomenų tvarkymo priemones. Europos Sąjungoje tiek „Facebook“, tiek „LinkedIn“ bendrovės yra įsisteigusios Airijoje. Atsižvelgiant į tai šių abiejų incidentų tyrimo vadovaujančioji asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija (pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą) būtų Airijos asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat gali prisidėti prie tyrimų kaip susijusi institucija, jeigu vadovaujančioji asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos praneš, kad nustatyta, jog incidentų metu nukentėjo ir Lietuvos piliečių asmens duomenys. Šiuo metu Airijos asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija yra pateikusi valstybėms narėms pirminę informaciją, todėl laukiama detalesnės informacijos, pavyzdžiui, kiek vartotojų iš Lietuvos galėjo nukentėti dėl šio incidento.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija primena, kad asmens duomenys privalo būti tvarkomi laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR), ir asmens duomenų tvarkymas turi būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga. Todėl, organizacijos, svarstančios galimybę pasinaudoti neteisėtai surinktomis duomenų bazėmis ar pavieniais asmens duomenimis, turėtų prisiminti, kad neteisėtai gautų asmens duomenų tvarkymas būtų laikomas neteisėta duomenų tvarkymo veikla. Be kita ko, toks neteisėtai įgytų asmens duomenų tvarkymas gali turėti neigiamų pasekmių organizacijoms, pavyzdžiui, užtraukti baudą.

Nors skaitmeniniame amžiuje elektroninių paslaugų vartotojai turi nuolatos išlikti atidūs dėl savo asmens duomenų saugumo, tačiau po tokių incidentų reikėtų ypač neprarasti budrumo ir imtis priemonių, kurios priklauso nuo mūsų pačių.

Asmens duomenimis piktavaliai dažniausiai siekia pasinaudoti vykdydami įvairias sukčiavimo veiklas. Todėl reikėtų būti atsargiems gavus žinutes net ir iš žinomų kontaktų, kai prašoma pinigų, pagalbos ar pateikti asmens duomenis. Tai gali būti piktavališkas sukčiautojų bandymas pasipelnyti iš Jūsų su neteisėtai įgytais kitų vartotojų ar Jūsų asmens duomenimis.

Daugiau Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patarimų, kaip patys galime labiau apsaugoti savo asmens duomenis>> 

 

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos inf. 

Asmens duomenų saugumo incidentai „Facebook“ ir „LinkedIn“ socialiniuose tinkluose

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 17:30:29 +0300
<![CDATA[Neetatiniai aplinkosaugininkai turės įgaliojimus dirbti visoje šalyje 3 metus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neetatiniai-aplinkosaugininkai-tures-igaliojimus-dirbti-visoje-salyje-3-metus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/neetatiniai-aplinkosaugininkai-tures-igaliojimus-dirbti-visoje-salyje-3-metus Išklausę mokymo kursą ir išlaikę egzaminą neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai įgis įgaliojimus trejiems metams saugoti gamtą visoje Lietuvoje. Tiesa, komisija dar patikrins asmenines kandidatų savybes, o teisti asmenys į šią pilietinę tarnybą nebus priimami.

Tai numatoma Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo projekte, kurį Aplinkos ministerija penktadienį pateikė Vyriausybei. Pritarus Vyriausybei, pakeisti įstatymą dar turės Seimas.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, įstatymo pakeitimu atveriamas kelias saugiai pilietinei aplinkosaugai, kurios principas panašus kaip bendruomenėse veikiančios saugios kaimynystės. „Mūsų visuomenė brandi pati pasirūpinti ir saugia kaimynyste pagelbėjant policininkams, ir aplinkos apsauga pagelbėjant aplinkosaugininkams. Valstybinę kontrolę turime nukreipti į pramoninius objektus, kur taršai nustatyti reikia aukštų kompetencijų, o žvejojančius ir medžiojančius brakonierius valstybei kontroliuoti tegu padeda neabejingi piliečiai“, – sako Simonas Gentvilas.

Neetatiniai aplinkosaugos inspektoriai galės reikalauti, kad pažeidimus darantys asmenys laikytųsi įstatymų ir nutrauktų daromus pažeidimus. Kartu jie privalės apie pastebėtą pažeidimą nedelsiant pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.

Be to, žvejybos ir medžioklės plotų naudotojai, jų nariai arba atstovai, kurie kartu yra neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, naudojamuose plotuose galės tikrinti asmenų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius.

Neetatiniai inspektoriai galės ir patruliuoti, tačiau tik poromis (arba didesnėmis grupėmis) ir vadovaujant pareigūnui. Tuo metu buvę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai galės tapti neetatiniais inspektoriais nelaikę egzamino.

Šiuo metu Lietuvoje įgaliojimus turi per du šimtus neetatinių inspektorių.

Neetatiniai aplinkosaugininkai turės įgaliojimus dirbti visoje šalyje 3 metus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 17:27:21 +0300
<![CDATA[Pradėjo veikti jonaviečių ilgai laukta nauja automatinė „Neste“ degalinė]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pradejo-veikti-jonavieciu-ilgai-laukta-nauja-automatine-neste-degaline https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pradejo-veikti-jonavieciu-ilgai-laukta-nauja-automatine-neste-degaline Automatinių degalinių tinklas „Neste“ plečia veiklą šalyje ir Jonavos rajone atidaro naują degalinę. Tai jau 77-oji tinklo degalinė Lietuvoje, į jos įrengimą įmonė investavo beveik milijoną eurų.

Degalinių tinklą „Neste“ Lietuvoje valdančios bendrovės „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Markus Lindkvist neslepia džiaugsmo, kad „Neste“ pagaliau atkeliauja į Jonavą ir jos apylinkių gyventojai savo transporto priemonių degalų bakus nuo šiol galės papildyti aukštos kokybės degalais.

„Naujai pastatyta ir patogiai įrengta automatinė degalinė Jonavoje veiks visą parą. Esame tikri, kad naudodamiesi savitarnos paslauga, vairuotojai galės sutaupyti laiko bei degalų įsipilti greitai, patogiai ir už konkurencingą kainą“, – teigia M. Lindkvist.

Naujai pastatyta ir patogiai įrengta automatinė degalinė Jonavoje veiks visą parą.

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius pozityviai vertina naują investuotoją ir tikisi, kad išaugusi konkurencija atneš naudą rajono gyventojams.

„Ekonominė situacija Jonavos rajone gerėja, daugėja investicijų, plečiasi paslaugų spektras. Dėl atėjusių naujų verslų labiausiai laimi vietos gyventojai, kurie dėl augančios konkurencijos gali tikėtis aukštesnio lygio paslaugų ir palankesnių kainų“, – įsitikinęs meras.

Kaip pasakoja „Neste Lietuva“ vadovas, naujos degalinės atidarymo planus pakoregavo vis dar sudėtinga situacija, išliekanti dėl COVID-19 pandemijos. Atsakingai laikantis karantino ribojimų ir siekiant užtikrinti lankytojų saugumą, atsisakyta iškilmingos atidarymo šventės. Vietoje jos klientų laukia specialios degalų kainos atidarymo metu.

„Saugumas yra kertinė „Neste“ organizacijos vertybė, todėl dedame daug pastangų, užtikrindami saugumą degalinėse ir siūlydami paslaugas su minimaliu kontaktu“, – pabrėžia M. Lindkvist.

Kaip ir visose „Neste“ tinklo degalinėse šalyje, taip ir naujoje degalinėje Jonavos rajone klientams bus sudarytos sąlygos saugiai naudotis savitarnos paslaugomis: pildami degalus ir atsiskaitydami mokėjimo terminaluose klientai raginami nemokamai pasinaudoti vienkartinėmis pirštinėmis ir dezinfekciniu skysčiu rankoms.

Patogiai ir saugiai atsiskaityti už įsipiltus degalus klientai galės grynaisiais pinigais, banko bei „Neste“ mokėjimo kortelėmis, taip pat „Neste“ mobiliąja programėle.

Įrengiant naują degalinę Jonavoje, įgyvendinti aukščiausi aplinkosaugos standartai: sumontuota garų grąžinimo sistema apsaugos nuo benzino garų pateikimo į aplinką tiek benzinvežio iškrovimo, tiek automobilio užpylimo metu. Po žeme patiesta speciali plėvelė, apsauganti, kad nelaimės atveju degalai nenutekėtų į gruntą. Taip pat sumontuoti valymo įrengimai, surenkantys lietaus vandenį nuo degalinės teritorijos ir jį išvalantys.

„Klientų saugumui ir patogumui atnaujinome kelią ties degaline – dabar jis platesnis, todėl tiek įvažiuoti į degalinę, tiek išvažiuoti iš jos bus daug lengviau“, – pasakoja M. Lindkvist.

Bendrovė „Neste Lietuva“ atstovauja Suomijos korporaciją „Neste“, kuri pasaulio mastu teigiamai įvertinta dėl pasiekimų mokslinių tyrimų srityje bei savo veiklos orientavimo į kokybiškų, inovatyvių ir aplinkai draugiškų degalų gamybą iš atsinaujinančių žaliavų.

„Neste“ ne vienerius metus iš eilės patenka į tvariausių pasaulio įmonių ketvertuką, o šiemet vartotojų buvo pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalų kategorijoje Lietuvoje.

Pradėjo veikti jonaviečių ilgai laukta nauja automatinė „Neste“ degalinė

Pradėjo veikti jonaviečių ilgai laukta nauja automatinė „Neste“ degalinė Pradėjo veikti jonaviečių ilgai laukta nauja automatinė „Neste“ degalinė Pradėjo veikti jonaviečių ilgai laukta nauja automatinė „Neste“ degalinė Pradėjo veikti jonaviečių ilgai laukta nauja automatinė „Neste“ degalinė ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 15:33:23 +0300
<![CDATA[Savaitgalį medikai atliko net dvi itin retas organų transplantacijas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-medikai-atliko-net-dvi-itin-retas-organu-transplantacijas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-medikai-atliko-net-dvi-itin-retas-organu-transplantacijas Praėjusios savaitės pabaigoje VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninėje užregistravus efektyvų donorą, savaitgalį medikai atliko sunkias ir itin retas organų transplantacijas. Donorystei buvo tinkami ir paimti visi jauno donoro organai ir audiniai – tarp jų ir plaučiai bei inkstų ir kasos kompleksas. 

Balandžio 9 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų reanimacijoje konstatuota nepilnamečio mirtis. Vaiko tėvus medikai informavo, jog yra visos sąlygos, kad jo organai ir audiniai donorystės būdu išgelbėtų kitų žmonių gyvybes ar sveikatą. Nors ir išgyvendami itin sunkią netektį, artimieji suteikė leidimą tinkamus organus ir audinius paaukoti transplantacijai.

„Jauno žmogaus, dar net nesulaukusio pilnametystės, netektis yra itin skaudi ir sunkiai pakeliama. Artimiesiems reiškiu nuoširdžią užuojautą ir ypatingą padėką, kad tokią sunkią akimirką sugebėjo priimti kilniadvasišką sprendimą ir taip kitiems žmonėms suteikti viltį tolimesniam pilnavertiškam gyvenimui,“ – sako Nacionalinio transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovaujantis Artūras Bagotyrius.

Po atliktų reikiamų tyrimų gydytojai nustatė, kad persodinimui yra tinkami visi jauno žmogaus organai ir audiniai: plaučiai, inkstų ir kasos kompleksas, širdis, kepenys, ragenos. Pagal įvairius rodiklius parinkti tinkamiausi transplantacijos laukę recipientai, jie informuoti apie atsiradusį donorą ir iškviesti skubioms operacijoms.  

Recipientas – laimės kūdikis

Šeštadienio rytą pradėtos vykdyti itin sudėtingos, daugybę įvairių sričių medikų įtraukusios operacijos truko visą savaitgalį.

VUL Santaros klinikose atlikta reta ir sudėtinga inksto ir kasos komplekso operacija. Tikru laimės kūdikiu galima pavadinti recipientą, kuriam persodintas sveikų organų kompleksas. Pacientas į laukiančiųjų sąrašą buvo įtrauktas vos prieš kelias dienas.

Reikia pažymėti, kad inksto ir kasos komplekso donoras pasitaiko itin retai – paskutinį kartą jis registruotas prieš penkerius metus, 2016 metais.

Tose pačiose klinikose atlikta ir kito inksto transplantacija – ji atlikta pacientui, kuris donoro laukė 5 mėnesius.

Organo laukė penkerius metus

Transplantuoti ir retai donorystei tinkantys plaučiai. Skubiai operacijai jie išgabenti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Šiemet tai yra pirmoji plaučių transplantacija Lietuvoje, per metus jų atliekama po 1-2. Plaučių persodinimo operacija atlikta beveik penkerius metus laukusiam recipientui.

Plaučių transplantacijos atliekamos itin retai, todėl pacientams laukimas tampa ilgas ir sudėtingas. Kaip teigia LSMUL Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas profesorius Povilas Jakuška, plaučių recipientams tenka ilgai laukti eilėje, nes keliami didesni organų atitikimo reikalavimai. Plaučių tinkamumui labai svarbūs antropometriniai duomenys ir kraujo grupės atitikimas.

Širdis, kepenys bei ragenos taip pat tiko transplantacijai

LSMUL Kauno klinikose taip pat atliktos ir kepenų bei ragenų poros transplantacijos. Kepenų transplantacija atlikta ypatingą recipientui dieną – jo gimimo dieną. Neabejotina, jog nuo šiol pacientas minės dar prasmingesnį dvigubą gimtadienį.

Donorystei tikusiai širdžiai Lietuvoje tinkamo recipiento nebuvo, ji pasiūlyta užsienio valstybėms. Tinkamas recipientas atsirado Vokietijoje, tad šeštadienį atvykusi vokiečių specialistų komanda atliko eksplantaciją (išėmimą) ir sveiką organą išgabeno į savo šalį.

Donoro laukia apie 400 žmonių

Per metus atliekama apie pusantro šimto organų persodinimų. Šiemet jų atlikta daugiau kaip 50.

Šiandien plaučių transplantacijos laukia 6 žmonės, kasos ir inksto komplekso – 4,  inkstų – 113, kepenų – 89, širdies – 41, širdies ir plaučių komplekso – 5, ragenų – 137.

Tinkamo organo ar audinio ligoniai laukia labai įvairų laiką – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Vieniems transplantacija ženkliai pagerintų gyvenimo kokybę, suteiktų galimybę tapti savarankiškesniems, laisviau judėti, dirbti. Kitiems, tiesiogine šio žodžio prasme, dovanotų antrą gyvenimo šansą.

Pareikšti pritarimą organų donorystei ir gauti Donoro kortelę gali kiekvienas pilnametis asmuo. Pasirašyti sutikimą po mirties tapti organų ir audinių donoru galima internetu https://ntb.lt, gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.

NTB inf.

  

Savaitgalį medikai atliko net dvi itin retas organų transplantacijas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 14:23:39 +0300
<![CDATA[Dėl dantų protezavimo pacientai neturi būti siuntinėjami]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-dantu-protezavimo-pacientai-neturi-buti-siuntinejami https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-dantu-protezavimo-pacientai-neturi-buti-siuntinejami Nuo 2021 metų sausio 1 d. nebelikus dantų protezavimo eilių ir įsigaliojus vienos sutarties principui, gyventojui teisė į dantų protezavimo paslaugą gali būti suteikta arba pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (PAASPĮ), arba kitoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojo odontologo paslaugų teikimo. Užtenka, kad odontologines paslaugas teikianti įstaiga sutartį turėtų su viena iš TLK ir nebūtinai esančia pagal paciento gyvenamąją vietą.

Asmenims, turintiems teisę į dantų protezavimo paslaugą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, kaip numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme, nustatyti dantų protezavimo poreikį gali PAASPĮ, prie kurios jie yra prisirašę, gydytojai odontologai arba kitos gydymo įstaigos, turinčios licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir sudariusios sutartį su TLK dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo ir apmokėjimo, gydytojai odontologai.  

Toks pasikeitimas pagreitina gyventojams galimybes gauti kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, tačiau Panevėžio teritorinei ligonių kasai (Panevėžio TLK) vis daugiau asmenų skundžiasi, kad gydymo įstaigos siuntinėja juos iš vienos į kitą, vengdamos atlikti teisės į dantų protezavimo paslaugą suteikimo veiksmus. Neretai PAASPĮ gyventojai išgirsta atsakymą, kad dokumentų įforminimą lai atlieka ta įstaiga, kurioje jie ketina protezuoti dantis.

Panevėžio TLK primena, kas aktualu visos Lietuvos gyventojams, ir pažymi, kad asmenų siuntinėjimas iš vienos įstaigos į kitą yra netoleruotinas, jei įstaiga, į kurią kreipiasi gyventojas, turi galimybę pati suteikti teisę į kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas. Pabrėžtina, kad tokios teisės neturi tos gydymo įstaigos, kurios įgijusios licenciją pagal sutartį su TLK teikti tik dantų protezavimo paslaugas.

Įsidėmėtina, kad nustatyti dantų protezavimo poreikį, užpildyti siuntimą ir tą pačią dieną užregistruoti pacientą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos Dantų protezavimo (EVIS DP) posistemyje paslaugoms gauti gali:

  • PAASPĮ, kurioje prisirašęs pacientas, gydytojas odontologas;
  • kitos gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su TLK dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo ir apmokėjimo, gydytojas odontologas;
  • antrinio arba tretinio lygio specialistas, kai pacientas yra siunčiamas gydytojų specialistų konsiliumui į antrinio ar tretinio lygio odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį dėl šių paslaugų su TLK.

Jei asmuo turi teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, gydytojas odontologas, konsultacijos metu įvertinęs, kad šis asmuo atitinka Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašo reikalavimus, o jo burnos būklė yra tinkama dantims protezuoti (atliktos gydomosios ir profilaktinės procedūros, sanuota burnos ertmė, užplombuoti karioziniai dantys ir kt.), apie tai pažymi EVIS – užpildo atitinkamas ambulatorinio apsilankymo ir elektroninio siuntimo formas. Pastaroji forma tą pačią dieną užregistruojama EVIS DP posistemyje, suteikiant teisę į dantų protezavimo paslaugas. Asmuo iš karto informuojamas apie teisės įgijimą – įstaiga privalo išduoti tai patvirtinantį informacinį pranešimą, su kuriuo gyventojas galės kreiptis dėl dantų protezavimo paslaugų į pasirinktą gydymo įstaigą, turinčią sutartį su TLK.

Jei, šio posistemio duomenimis, asmuo neturi teisės gauti dantų protezavimo paslaugų, jam išduodamas automatiniu būdu suformuotas nustatytos formos informacinis pranešimas apie teisės gauti dantų protezavimo paslaugas nesuteikimą.

Primename, kad, atsižvelgiant į dantų būklę, pensininkams, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, šiuo metu PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama iki 561,35 Eur, vaikams – iki 286,49 Eur. Retesniais atvejais, kai reikalingas sudėtingesnis ir brangesnis gydymas (sprendimą priima gydytojų odontologų konsiliumas), kompensuojama suma gali būti iki 1 727,20 Eur.

Daugiau informacijos apie dantų protezavimą galima rasti čia.

,,Ligonių kasų" inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Dėl dantų protezavimo pacientai neturi būti siuntinėjami

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 14:16:57 +0300
<![CDATA[Covid-19 rajone: po savaitgalio pakito karantino spalvinė zona, registruotos naujos mirtys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-po-savaitgalio-pakito-karantino-spalvine-zona-registruotos-naujos-mirtys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-po-savaitgalio-pakito-karantino-spalvine-zona-registruotos-naujos-mirtys Šeštadienį ir sekmadienį registruota 10 naujų užsikrėtimų koronavirusu. Balandžio 10 d. registruoti 7 nauji susirgimai, balandžio 11 d. – 3.

Balandžio 12 dienos duomenimis, iš viso koronavirusu šiai dienai serga 87 jonaviečiai, per visą pandemijos laikotarpį Jonavos rajone patvirtinti 3 363 šios ligos atvejai. Iš viso nuo Covid-19 šiai dienai yra pasveikę 3 139 jonaviečiai.

Pakito Jonavos r. savivaldybės karantino spalvinė zona. Iš švelnesnės Raudonos C2 zonos šiuo metu patekome į rizikingesnę Raudonąją C3, 14 dienų sergamumas 100 tūkstančių gyventojų yra 201,2 atv. Pagal naujų susirgimų skaičių mūsų savivaldybė tarp visų 60-ies šalies savivaldybių yra 29-oje vietoje. Mažiausiai sergančių registruojama Kelmės r. savivaldybėje, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyv. yra 28 atvejai. Daugiausiai sergančiųjų – Šalčininkų r. sav.: 1038 atv./100 tūkst. gyv., Vilniaus r. sav.: 991 atv./100 tūkst. gyv., Širvintų r. sav. 906 atv./ 100 tūkst. gyv.

Per savaitgalį registruotos naujos mirtys. Balandžio 10 d. registruota 1 mirtis nuo Covid-19, dar viena mirtis tą pačią dieną registruota kaip susijusi su Covid-19 liga. Iš viso nuo koronaviruso yra mirę 74 jonaviečiai, su Covid-19 liga susijusios mirtys: 116.

Iki šios dienos pirmąja vakcinos doze iš viso paskiepyti  6 735 jonaviečiai, antrąja - 2 097. Balandžio 10 dieną pirmąją doze paskiepyti 307 asmenys, balandžio 11-ąją – 37. Naudotos Vaxzevria (AstraZeneca) ir Pfizer-BioNTech vakcinos.

 

Covid-19 rajone: po savaitgalio pakito karantino spalvinė zona, registruotos naujos mirtys

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 13:03:18 +0300
<![CDATA[Finansų ministrė G. Skaistė: „Pandemijos paveiktam verslui papildomas laikas atsigavimui – 4 mėnesiams pratęsiamos mokestinės pagalbos priemonės“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/finansu-ministre-g-skaiste-pandemijos-paveiktam-verslui-papildomas-laikas-atsigavimui-4-menesiams-pratesiamos-mokestines-pagalbos-priemones https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/finansu-ministre-g-skaiste-pandemijos-paveiktam-verslui-papildomas-laikas-atsigavimui-4-menesiams-pratesiamos-mokestines-pagalbos-priemones Šiandien vykusiame neformaliame Vyriausybės ministrų pasitarime pritarta Finansų ministerijos siūlymui pratęsti mokestinės pagalbos priemones verslui dar 4 mėnesiams.

Sprendimu numatyta, kad neigiamą pandemijos poveikį patyrę mokesčių mokėtojai iki rugpjūčio 31 d. gali kreiptis dėl mokestinės paskolos sudarymo be palūkanų, atidedant iki rugpjūčio 31 d. susidariusią nepriemoką. Tuo pačiu nustatoma, jog iki spalio 31 d. nebus taikomi mokesčių išieškojimai ir nebus skaičiuojami delspinigiai.

„Atsižvelgiant į vis dar sudėtingą pandeminę situaciją ir apribotas galimybes vykdyti veiklą atskiruose sektoriuose, pratęsėme terminą iki kurio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nukentėjusių įmonių sąraše esantiems verslams neskaičiuos delspinigių ir nevykdys mokesčių išieškojimo. Šis sprendimas leis pandemijos paveiktam verslui turėti tam tikrą finansinę pagalvę bei lengviau įgyvendinti išėjimą iš karantino režimo, saugiai atveriant veiklas metų bėgyje“, – pažymėjo G. Skaistė.

Taip pat pažymima, jog mokesčių sumokėjimo be palūkanų terminas išlieka nepakitęs – Europos Komisijos komunikatas nurodo, jog susimokėti mokesčius reikės iki 2022 m. pabaigos. Jei mokesčių mokėtojui terminas pernelyg trumpas – mokestinės paskolos sutartis gali būti sudaroma iki 5 metų terminui, tačiau reikės mokėti palūkanas, kurios šiuo metu yra 0,01 proc. už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną.

Finansų ministrė G. Skaistė: „Pandemijos paveiktam verslui papildomas laikas atsigavimui – 4 mėnesiams pratęsiamos mokestinės pagalbos priemonės“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 11:14:39 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: sezoniškumas gaivina darbo rinką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-sezoniskumas-gaivina-darbo-rinka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-sezoniskumas-gaivina-darbo-rinka Dar vienas 2021 metais pamažu atsigaunančios darbo rinkos požymis – didėjantis sezoninių darbų poreikis. Kovą buvo pateikti 226 darbo pasiūlymai, tai yra 92 daugiau nei vasarį. Daugiau nei pusė (61,5 proc.) registruotų laisvų darbo vietų skirta nekvalifikuotiems darbininkams. Daugiausiai – nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio (56) ir apdirbimo pramonės darbininkams (40), miško sodintojams ir miško medelyno darbininkams (19), prekių fasuotojams (15), nekvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams (13), šokolado produktų gamybos įrenginių operatoriams (9), pardavėjams (8). Pirmąjį šių metų ketvirtį sezoniniam darbui buvo 425 laisvos darbo vietos, 2020 m. – 430, 2019 m. – 833.

„Daugėja darbo pasiūlymų žemės ūkyje ir statyboje, o gegužę paprastai intensyvesnės darbuotojų paieškos prasideda ir paslaugų sektoriuje. Registruodami laisvas darbo vietas darbdaviai nebūtinai įvardija jas sezoniniu darbu. Šį kovą stebėjome įsidarbinimo žemės ūkio ir statybos sektoriuose šuolį: čia pradėjusių dirbti asmenų skaičius augo daugiau nei du kartus, palyginti su vasariu“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pirmojo karantino laikotarpiu dėl apribotų veiklų, ypač paslaugų sektoriuje, sezoninių darbų paklausa pasislinko, ir pikas fiksuotas 2020 m. birželį., kai 2019 m. – kovą.

Užimtumo tarnyboje pernai iš viso buvo registruota 2 tūkst. sezoninio darbo pasiūlymų – 22 proc. mažiau nei 2019 m.  Birželio-rugpjūčio mėnesiais registruotų sezoninių darbo pasiūlymų skaičius buvo 68 proc. didesnis nei 2019 m. vasarą, tačiau 2020 m. rudenį laisvų tokio darbo vietų registruota 42 proc. mažiau nei 2019-aisiais tuo pačiu laikotarpiu.

Laisvų darbo vietų pernai labiausiai mažėjo miškų sodintojams ir nekvalifikuotiems miškų darbuotojams, virėjams, barmenams, virtuvės pagalbininkams, o daugėjo supirkėjams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio bei mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkams, kelio darbininkams, katilinės kūrikams, palyginti su 2019 m.

Užimtumo tarnyba prognozuoja intensyvesnę sezoninių darbuotojų paiešką gegužę ir birželį, kuomet tikėtinas pagyvėjimas paslaugų srityje. Apgyvendinimo ir maitinimo bei prekybos srityse veikiančios įmonės vasaros sezonui pradeda ieškoti pardavėjų, salės darbuotojų, kasininkų didžiuosiuose prekybos centruose ir gatvėse įrengtose mažose prekybos vietose (ledų ir vaisvandenių, įvairių suvenyrų pardavėjų, dviračių, riedžių, riedučių nuomos punkto darbuotojų). Didelė paklausa, ypač pajūryje, būna virėjų, padavėjų, barmenų, indų plovėjų, viešbučių administratorių, kambarinių, pagalbinio personalo.

Šių metų kovą registruotose sezoninio darbo vietose siūlomas vidutinis mėnesio atlygis prieš mokesčius: nekvalifikuotiems darbininkams – 812 Eur; maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams – 1200 Eur, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams – 1126 Eur, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto vairuotojams – 1000 Eur, kvalifikuotiems miškų ūkio darbuotojams – 865 Eur, pardavėjams – 642 Eur.

Užimtumo tarnyba: sezoniškumas gaivina darbo rinką

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 11:09:31 +0300
<![CDATA[Už keičiamą seną automobilį į elektromobilį – iki 5 tūkst. eurų subsidija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uz-keiciama-sena-automobili-i-elektromobili-iki-5-tukst-euru-subsidija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uz-keiciama-sena-automobili-i-elektromobili-iki-5-tukst-euru-subsidija Vyriausybės patvirtintoje Klimato kaitos programos sąmatoje tvarioms subsidijoms numatytame 161,6 mln. eurų biudžete 57 mln. eurų skirta mažiau taršiam transportui įsigyti. Iš jų 5 mln. atiteks gyventojams, nusprendusiems pirkti elektromobilį.

Taip siekiama paskatinti fizinius asmenis rinktis mažiau taršias judumo priemones. 2020 m.  šia galimybe pasinaudojo daugiau kaip 650 gyventojų: jie įsigijo 161 naują ir 489 naudotus elektromobilius. Apie 20 proc. pareiškėjų sunaikino seną taršų automobilį ir gavo papildomą 1000 Eur kompensacinę išmoką.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti aplinkos ministro įsakymą „Dėl Klimato kaitos programos priemonės „Elektromobilių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimas“ kompensacinių išmokų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame nustatoma kompensacinių išmokų skyrimo tvarka.

Numatytas kompensacinės išmokos dydis vienam fiziniam asmeniui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2000 Eur, už įsigytą naują elektromobilį – 4000 Eur. Papildoma 1000 Eur kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.

Taip pat įsakyme patikslinta naujos transporto priemonės sąvoka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytą reglamentavimą. Gyventojams, įsigijusiems naują elektromobilį, nustatomi griežtesni įsipareigojimai jį išlaikyti ar kitu būdu neperleisti kitam asmeniui.

Su įsakymo projektu galima susipažinti čia. Kviečiame visuomenę ir suinteresuotas institucijas teikti pastabas ir pasiūlymus.

Naują kvietimą paraiškoms teikti planuojame skelbti artimiausiu metu. Paraiškos kompensacinei išmokai gauti bus teikiamos Aplinkos projektų valdymo agentūrai per APVIS sistemą (https://apvis.apva.lt/).

Už keičiamą seną automobilį į elektromobilį – iki 5 tūkst. eurų subsidija

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 10:09:26 +0300
<![CDATA[Kokių veiksmų imtis, norint prekiauti sezoninėmis daržovėmis?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-veiksmu-imtis-norint-prekiauti-sezoninemis-darzovemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kokiu-veiksmu-imtis-norint-prekiauti-sezoninemis-darzovemis Planuojantiems prekiauti daržovėmis, vaisiais ar uogomis, privalu užtikrinti šių produktų saugą, kokybę ir higieną, kaip numatyta teisės aktuose. Kaip asmuo (fizinis ar juridinis) šiuos reikalavimus pasiruošęs įgyvendinti, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gali įvertinti valstybinės kontrolės metu.

Prieš pradėdami sezoninę prekybą, visi maisto tvarkymo subjektai turi užsiregistruoti VMVT. Dėl registracijos reikia kreiptis į teritorinį VMVT departamentą (kurio teritorijoje bus vykdoma veikla) arba pateikti dokumentus nuotoliniu būdu per IMVIS sistemą https://imvis.vmvt.lt.

Registruojantis reikės:

• užpildyti prašymą dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos,
• pateikti maisto tvarkymo patalpų planą su įrenginių išdėstymu (jei bus vykdoma plovimo, pakavimo veikla),
• turėti maisto tvarkymo proceso aprašymą,
• pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę naudotis maisto tvarkymo vieta (įskaitant ir transporto priemones).

Registracija yra nemokama, vykdoma be išankstinio patikrinimo ir suteikiama neterminuotam laikui.

Beje, sezoninei prekybai daržovėmis turgavietėse ir viešose prekybos vietose privalomas ženklinimas kainų etiketėse. Ženklinimo informacija turi būti lengvai matoma ir aiškiai įskaitoma. Jei parduodami produktai nefasuoti – pateikiama šalia jų. Etiketėje privalu nurodyti pavadinimą, kilmės šalį, grynąjį kiekį (jei fasuotas produktas ir kiekis nėra nustatomas matant pirkėjui), siuntėją ir (arba) pakuotoją. Tų vaisių ir daržovių etiketėje, kuriems taikomi specialieji prekybos standartai (obuoliams, citrusiniams vaisiams, kiviams, salotoms (gūžinėms, romaninėms, garbanotosioms), persikams ir nektariniams, kriaušėms, braškėms ir žemuogėms, saldžiosioms paprikoms, valgomosioms vynuogėms, maistinėms bulvėms ir pomidorams) privalu nurodyti ir kokybės klasę, veislę ar prekinį tipą (išskyrus kivių, salotų, persikų, nektarinų, braškių, žemuogių, pomidorų) bei kainą.

Priminsime, kad jei užsiimantys vaisių, uogų ir daržovių auginimu ir prekyba nėra registruoti kaip maisto tvarkymo subjektai, tokia veikla laikoma nelegalia ir taikomos atitinkamos administracinio poveikio priemonės. Išsamiau pasikonsultuoti su VMVT specialistais galima el. paštu klausimai@vmvt.lt, nemokamu tel. 8 800 40 403 arba užpildant formą https://vmvt.lt/anketos/pastaba-pasiulymas-klausimas.

Kokių veiksmų imtis, norint prekiauti sezoninėmis daržovėmis?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 10:06:11 +0300
<![CDATA[NTAKD: nikotino pagalvėlės Lietuvoje – draudžiamos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ntakd-nikotino-pagalveles-lietuvoje-draudziamos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ntakd-nikotino-pagalveles-lietuvoje-draudziamos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) informuoja, kad nikotino pagalvėlės negali būti platinamos mūsų šalyje, imituojant tabako gaminius ir jų pakuotes. Įmonių, kurios platina šiuos produktus ar planuoja tai daryti, prašoma juos išimti iš prekybos, o žmonių – nevartoti.  

To prašoma remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje nurodoma, kad tokie gaminiai negali būti platinami mūsų šalyje, nes iki šiol tai buvo daroma klaidinant vartotojus – jie buvo pristatomi kaip per burną vartojami tabako gaminiai „snusai“. Toks šių gaminių pristatymas vykdant pardavimus, kai imituojamas tabako gaminių ir jų pakelių dizainas, yra įstatymų pažeidimas.

Teismas pripažino, kad NTAKD sprendimas vienos įmonės atžvilgiu, kai buvo nurodyta sustabdyti šių gaminių platinimą, buvo teisingas ir paliko jį galioti, o verslo subjekto skundą atmetė neskundžiama nutartimi.  

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, jog ši teismo praktika svarbi tuo, kad pripažinta, jog nikotino pagalvėlės negali būti platinamos klaidinant žmones, imituojant tabako gaminius.    

„Šiuose gaminiuose nėra tabako, bet yra nikotino, todėl jis yra ūmiai toksiškas. Be to, tai nėra analogija nei elektroninei cigaretei, nei tabako gaminio pakaitalas. Lietuvoje jais buvo prekiaujama nuotoliniu būdu, pristatant kaip pagalbą metantiems rūkyti ir sveikesnį pasirinkimą, o gaminio dizainas imitavo per burną vartojamą tabako gaminį „snusą“. Nuo šiol mūsų šalyje šio produkto mažmenine prekyba draudžiama verstis“, - sako R. Čiužas.  

Būtent todėl ekspertai kviečia ūkio subjektus elgtis atsakingai - išimti iš prekybos šiuos ir panašaus tipo gaminius bei nustoti juos platinti.

NTAKD: nikotino pagalvėlės Lietuvoje – draudžiamos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 09:20:07 +0300
<![CDATA[EŽTT pirmą kartą pateikė sprendimą – privalomas skiepijimas demokratinėse šalyse gali būti laikomas būtinu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eztt-pirma-karta-pateike-sprendima-privalomas-skiepijimas-demokratinese-salyse-gali-buti-laikomas-butinu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eztt-pirma-karta-pateike-sprendima-privalomas-skiepijimas-demokratinese-salyse-gali-buti-laikomas-butinu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), išnagrinėjęs grupės Čekijos šeimų ieškinį, nutarė, kad privalomas vaikų skiepijimas nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Čekijos pavyzdys atskleidžia, kad privalomieji skiepai gali būti būtini, kai atitinka geriausius vaiko interesus.

Balandžio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo 17 teisėjų Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Vavřička ir 5 Kiti prieš Čekijos Respubliką, kuriame 16 balsų prieš 1 persvara nusprendė, kad valstybei nustačius privalomą ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) pažeistas nebuvo. Valstybė turėjo plačią nuožiūros laisvę ir taikė priemones, kurios, atsižvelgiant į nacionalinę sistemą, įvertintos kaip proporcingos valstybės siektiems teisėtiems tikslams.

Teismui buvo pateiktos šešios peticijos, susijusios su privalomu ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimu. Pirmąją peticiją vienas iš tėvų pateikė savo vardu ir skundėsi tuo, kad jam buvo skirta bauda už netinkamą vaikų skiepijimą. Kitas peticijas tėvai pateikė savo nepilnamečių vaikų vardu po to, kai jiems nebuvo leista vaikų užrašyti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes jie nesilaikė privalomųjų skiepijimų taisyklių.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjai savo peticijose Teismui rėmėsi Konvencijos 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), 9 straipsniu (minties, sąžinės ir religijos laisvė) ir Pirmojo protokolo 2 straipsniu (teisė į mokslą).

Remdamasis nusistovėjusia praktika kitose bylose Teismas konstatavo, kad privalomas skiepijimas yra laikytinas priverstine medicinine intervencija, todėl tokiu būdu buvo ribojama pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors nė vienas ginčijamas skiepijimas nebuvo įvykdytas, pareiga skiepytis bei iš šios pareigos nesilaikymo kylančios tiesioginės pasekmės taip pat prilygo tokiam ribojimui. Teismo nuomone, ribojimas buvo teisėtas ir juo buvo siekiama teisėto tikslo – apsaugoti kitų asmenų sveikatą ir teises. Vertindamas, ar buvo būtina apriboti pareiškėjų teises demokratinėje visuomenėje, Teismas, visų pirma, įvertino šiuos veiksnius: valstybės nuožiūros laisvę; būtinumą demokratinėje visuomenėje ir svarbias bei pakankamas priežastis; bei proporcingumą.

Dėl valstybės nuožiūros laisvės

Spręsdamas dėl valstybės nuožiūros laisvės, Teismas konstatavo, kad šioje srityje ji yra plati. Teismas atkreipė dėmesį, kad nebuvo skiepijama prieš pareiškėjų valią, taip pat pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus nebuvo galima jų priversti laikytis šių reikalavimų. Be to, sveikatos priežiūros klausimai pateko į nacionalinėms valdžios institucijoms suteiktą nuožiūros laisvę, nes jos galėjo geriausiai įvertinti prioritetus ir socialinius poreikius. Todėl Teismui tekusi užduotis buvo nustatyti ne tai, ar galėjo Čekijoje būti taikoma kitokia, ne tokia griežta vaikų skiepijimo politika, kaip kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse, bet nustatyti tai, ar Čekijos valdžios institucijos, siekdamos tinkamos pusiausvyros, neperžengė savo plačios nuožiūros laisvės ribų šioje srityje.

Dėl būtinumo demokratinėje visuomenėje ir svarbių bei pakankamų priežasčių

Teismo nuomone, privalomu skiepijimu valdžios institucijos siekė apsaugoti asmens ir visuomenės sveikatą nuo numatytų ligų. Be reikšmingo tikslo apsaugoti visuomenės sveikatą, Teismas taip pat atsižvelgė ir į geriausių vaiko interesų aspektą. Remdamasis nusistovėjusia savo praktika, Teismas priminė, kad valstybės yra įpareigotos laikytis geriausių vaiko, o taip pat ir vaikų, kaip grupės, interesų prioriteto priimant visus sprendimus, turinčius įtakos jų sveikatai ir vystymuisi. Teismas pastebėjo, kad vaikai, kurie negalėjo būti paskiepyti dėl medicininių priežasčių, buvo netiesiogiai apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, jei jų bendruomenėje buvo palaikomas reikalingas skiepijimo lygis. Taigi, tais atvejais, kai savanoriško skiepijimo politika nebuvo laikoma pakankama „bandos“ imunitetui pasiekti ir palaikyti, Teismas laikėsi nuomonės, kad gali būti pagrįstai taikoma privalomo skiepijimo politika siekiant, kad būtų pasiektas tinkamas apsaugos nuo sunkių ligų lygis. Remiantis šiais argumentas, Teismas konstatavo, kad valstybės atsakovės (Čekijos) sveikatos politika atitiko geriausius vaiko interesus.

Dėl proporcingumo

Vertindamas proporcingumą, Teismas, atsižvelgė į svarbius nacionalinės sistemos bruožus. Atkreipė dėmesį, kad skiepijimo pareiga nebuvo absoliuti ir buvo taikomos išimtys, susijusios su nuolatinėmis kontraindikacijomis arba įsitikinimais. Be to, skiepijimo pareigos vykdymas buvo prižiūrimas netiesiogiai, t. y. taikant sankcijas – administracines baudas. Toliau Teismas nagrinėjo ginčijamo pareiškėjų teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimo intensyvumą.

Dėl pirmojo pareiškėjo Teismas nurodė, kad jam paskirta administracinė bauda šiomis aplinkybėmis nebuvo pernelyg didelė (apie 110 Eur) ir tai neturėjo jokio poveikio jo vaikų išsilavinimui. Spręsdamas dėl kitų penkių pareiškėjų Teismas padarė išvadą, kad jų pašalinimas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos reiškė svarbios galimybės ugdyti asmenybes ir pradėti įgyti socialinių bei mokymosi įgūdžių formuojančioje ir pedagoginėje aplinkoje praradimą. Tačiau tai buvo tiesioginė jų tėvų pasirinkimo nesilaikyti skiepijimo pareigos, kurios tikslas buvo apsaugoti tos amžiaus grupės vaikų sveikatą, pasekmė. Teismas atkreipė dėmesį, kad Čekijos įstatymų leidėjas galėjo teisėtai ir pagrįstai įtvirtinti privalomą skiepijimą, o toks pasirinkimas visiškai atitiko gyventojų sveikatos apsaugos tikslą. Be to, Teismas pabrėžė, kad iš pareiškėjų nebuvo atimtos visos asmeninio, socialinio ir intelektualinio tobulėjimo galimybės, net jeigu tai reiškė, kad jų tėvai turi dėti daugiau pastangų ar patirti papildomų išlaidų, o pasekmės buvo ribotos, nes jų priėmimo į pradinę mokyklą jų skiepijimo statusas jau nepaveikė. Todėl Teismas priemones, dėl kurių skundėsi pareiškėjai, pripažino „būtinomis demokratinėje visuomenėje“.

Teismas balsų dauguma atmetė pareiškėjų skundą pagal Konvencijos 9 straipsnį (minties, sąžinės ir religijos laisvė) kaip ratione materiae nesuderinamą su Konvencijos nuostatomis, pabrėžęs, kad pareiškėjai nepagrindė, kad jų kritinė nuomonė dėl skiepijimo buvo pakankamai įtikinama, rimta, vientisa ir svarbi, kad būtų laikoma įsitikinimais, kuriems taikomos 9 straipsnyje numatytos garantijos. 

Teismo Didžiosios kolegijos sprendimas yra galutinis.

Teismo sprendimas byloje Vavřička ir Kiti prieš Čekijos Respubliką (anglų kalba).

Teisingumo ministerijos inf. 
 

EŽTT pirmą kartą pateikė sprendimą – privalomas skiepijimas demokratinėse šalyse gali būti laikomas būtinu

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 09:16:27 +0300
<![CDATA[Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantiems psichologams – didesni atlyginimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialines-paslaugas-teikianciose-istaigose-dirbantiems-psichologams-didesni-atlyginimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialines-paslaugas-teikianciose-istaigose-dirbantiems-psichologams-didesni-atlyginimai Į Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašą įtrauktos psichologo ir globos koordinatoriaus pareigybės, esančios socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Tai užtikrins minėtose įstaigose dirbantiems psichologams ir globos koordinatoriams  lygias šių darbuotojų teises su kitais socialinių paslaugų srities  darbuotojais.

„Socialines paslaugas teikiančių įstaigų psichologai padeda žmonėms įveikti iškylančius sunkumus. Dabar, kai išgyvename pandemijos laikotarpį, jų pagalba tapo dar svarbesnė ir reikalingesnė. Iki šiol jie nebuvo įtraukti į Socialinių paslaugų srities darbuotojų sąrašą. Siekiame ištaisyti šią spragą ir pasirūpinti, kad psichologams bei globos koordinatoriams būtų užtikrintos lygios teisės lyginant su kitais socialinių paslaugų srities darbuotojais, o psichologams –  ir didesni atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė (SADM) M. Navickienė.

Į Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašą įtrauktos psichologo ir globos koordinatoriaus pareigybės, kadangi Socialinių paslaugų kataloge, psichologai kaip paslaugas teikiantys specialistai yra dažnai nurodomi tiek prie bendrųjų socialinių paslaugų, tiek prie socialinės priežiūros paslaugų teikėjų, o globos koordinatoriai, dirbantys globos centruose, konsultuoja, globėjus, įtėvius, budinčius globotojus ir jų vaikus, teikia pastovią, koordinuotą pagalbą.

Šis pakeitimas sudarys sąlygas  psichologams mokėti didesnį atlyginimą, kadangi iki šiol minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai socialinių paslaugų srities darbuotojams buvo didinami 20 proc., netaikant šio padidinimo psichologams. 

Nuo liepos 1 d. didės socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 procentų, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją. Atlyginimų didinimui šiemet numatyta papildomai skirti 3,5 mln. eurų.
 

Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantiems psichologams – didesni atlyginimai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 09:12:17 +0300
<![CDATA[Balandžio 12–13 dienomis abiturientai gali pasitikrinti matematikos žinias]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/balandzio-12-13-dienomis-abiturientai-gali-pasitikrinti-matematikos-zinias https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/balandzio-12-13-dienomis-abiturientai-gali-pasitikrinti-matematikos-zinias Balandžio 12–13 dienomis visi abiturientai, kurie pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, gali nuotoliniu būdu dalyvauti elektroniniame nuotoliniame matematikos žinių patikrinime. Jis nėra privalomas, matematikos žinias galės savo noru pasitikrinti kiekvienas abiturientas. Bandomajam matematikos žinių patikrinimui užsiregistravo 16 848 abiturientai. Tai beveik visi abiturientai, šiemet laikysiantys valstybinį matematikos brandos egzaminą.

„Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Matematikos žinių patikrinimo vertinimas bus atliekamas elektroniniu būdu, todėl mokytojams mokinių darbų vertinti nereikės. Atsakymai apie mokinių pasiekimų rezultatus mokyklas pasieks per savaitę.

Numatyta, kad valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Egzaminų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad svarbiausius egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei  matematikos – skirtų net 10 kalendorinių dienų. Šis intervalas, atsižvelgiant į mokyklų vadovų pageidavimus, padarytas dėl to, kad mokyklos galėtų organizuoti konsultacijas tarp šių dviejų itin svarbių egzaminų.

Dar viena naujovė  – visų egzaminų laikas pailginamas 15 minučių. Pagrindinei sesijai prasidėjus birželio 7 dieną, ji baigsis liepos 2 dieną, į birželį nukeltos ir užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbėjimo dalys.

Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikys 16 857 mokiniai. 2020 m. laikė 16 603. Šiemet brandos egzaminus iš viso laikys 27 539 mokiniai.

Vyriausybė yra skyrusi papildomus 390 tūkst. eurų abiturientus konsultuojantiems mokytojams už papildomas darbo valandas atlyginti. Konsultacijos abiturientams gali būti finansuojamos ir iš bendrai mokinių konsultacijoms papildomai Vyriausybės skirtų lėšų - 1,3 mln. Eur. Konsultacijos gali vykti nuotoliniu būdu, o mažose grupelėse iki 5 mokinių – ir kontaktiniu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Balandžio 12–13 dienomis abiturientai gali pasitikrinti matematikos žinias

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 08:35:41 +0300
<![CDATA[Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gerai-parengtas-zvalgas-prieso-oda-begantis-siurpas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gerai-parengtas-zvalgas-prieso-oda-begantis-siurpas Jis nematomas, negirdimas, neužuodžiamas, bet alsuoja čia pat. Jis mato, girdi, veikia tiksliai ir staigiai. Jis išmano savo darbą ir vienintelis dalykas kurio bijo – neįvykdyti užduoties. Galvojant apie gerai parengtą žvalgą priešo oda turėtų nubėgti šiurpas. 

Patekti į Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (Algirdo batalionas) Žvalgybos būrį pavyksta ne kiekvienam, o patekus ne kiekvienam pavyksta išsilaikyti, bet kaip sako patys kariai – bent metus ištarnavę būryje jie visuomet lieka „fanais“. 

Tai specialybė, vienijanti žmones, išpažįstančius ne tik kariuomenės, brigados ir bataliono vertybes, bet turinčius tvirtas savąsias. Žmonės – pagrindinė ašis būryje. Ne atskiros asmenybės, bet tvirtos šeimos lygio kolektyvas, kurį vienija atsidavimas tikslui ir požiūris. Jis natūraliai formuoja vertybes, kuriomis grindžiama tarnyba šiame kolektyve. Pirmiausia – pagarba, kuria remiasi santykiai tarp visų būrio karių vertikale vienodai judant į abi puses. Lojalumas – kiekvieno pojūtis esant reikalingu ir svarbiu būryje, kuria norą savo tarnyba, veikla ir pasiekimais kilstelėti būrį į vis naujas aukštumas. Kūrybiškumas – nestandartinis ir kūrybiškas požiūris į užduotis karo istorijoje yra atnešęs ne vieną žymią pergalę. Kiekvieno kario suvokimas, kad problemos ir užduotys būryje yra visų, skatina asmeninį indėlį. Būtent tokias kertines būrio vertybes, greta visų fizinio ir psichologinio pasirengimo reikalavimų, įvardija pats ilgus metus jas formuojantis ir stebintis būrio vado pavaduotojas. 

Kvalifikacija ir pasiruošimas užduočių vykdymui lėmė tai, kad Algirdo bataliono Žvalgybos būrio kariai 2021-aisiais paskirti budėti NATO Parengties Iniciatyvoje (angl. NATO Readiness Initiative, NRI liet. NATO Parengties Iniciatyva). Ruošiantis budėjimui ir vertinant pasirengimą vykdyti budėjimo metu galinčias būti pavestas užduotis kariai nebe pirmą kartą vyksta į Daniją bendroms treniruotėms su NATO kolegomis. Šįsyk – pratybos „Brash Lion 2021“ (liet. „Veržlus liūtas“), kur užduotys buvo atliekamos visos brigados sudėtyje, bendradarbiaujant su Danijos bei Estijos kariais.  Lietuviai sėkmingai vykdė I-osios brigados II-ojo Dragūnų mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado užduotis: maršruto žvalgybą, rajono žvalgybą, judėjimą į sąlytį su priešu bei būrio lygmens kovinių šaudymų metu pasitikrino visų ginkluotės sistemų naudojimo įgūdžius taktinėmis sąlygomis. 

„Tinkamai suplanuotas ir vykdytas karinio rengimo metų planas leido pasiekti puikius kovinio rengimo rezultatus ir kartu su sąjungininkais įvykdyti NATO keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Mūsų pasirengimas įvertintas teigiamai pagal NATO tarptautinio vertinimo (autorės pastaba – angl. CREVAL). Esame užtikrinti savo gebėjimais ir pasiruošę vykdyti NATO parengties iniciatyvos budėjimą“, – savo būrio pasirodymą pratybose „Brash Lion 2021“ komentavo būrio vadas vyr. ltn. Edvinas Vasilevskis.  

„NRI budėjimas mūsų būriui yra dar viena galimybė išplėsti savo akiratį ir įgyti patirties tarptautiniu lygmeniu. Veikiant kito bataliono sudėtyje, neįprastoje vietovėje, mums neįprastomis oro sąlygomis, susiduriame su iššūkiais individualiai ir stipriname kolektyvinį pasirengimą bendradarbiaujant su NATO partneriais. Paskyrimas šiam budėjimui rodo mūsų treniruočių, kurios tikrai neprilygsta pasivaikščiojimui parke, rezultatus“, – mintimis dalijasi daugiau patyrusieji būrio kariai Andrius ir Ernestas. 

Vyrai vienbalsiai tvirtina, kad žvalgo tarnyba reikalauja atsidavimo, kantrybės ir pasiaukojimo, visiško pasitikėjimo savo ginklo broliais. Stiprus įvardijimas broliais nėra tik skambus žodis – karių santykis būryje jiems leidžia būti garantuotiems, kad vienas už visus ir visi už vieną nėra tik frazė iš romano. 

Kolegų žodžius patvirtina ir kukliai apie savo tarnybą atsiliepiantis Šarūnas: „žvalgyboje nuolat tenka kovoti su savimi ir kaskart sau pačiam įrodinėti savo galimybes. Tarnybai Žvalgybos būryje skyriau jau beveik 10 metų, tačiau kaskart vis yra ką išmokti. Net ir po tokio laiko negaliu sakyti, kad išmokau visas subtilybes, bet esu laimingas dėl to, ką darau ir kad turiu gerus tarnybos draugus, kuriais galiu pasitikėti, kas yra labai svarbu žvalgo profesijoje. Batalionas yra didelis mechanizmas, sudarytas iš daugybės mažų detalių ir žvalgai yra viena iš jų. Tinkamam mechanizmo veikimui tinkamai turi veikti visos detalės ir manau, kad mūsų veikla nukreipta tinkama linkme“. 

Atrankoje į būrį kariai privedami prie savo fizinių ir psichologinių galimybių ribos, todėl kiekvienas sugebėjęs patekti į „broliją“ turi būti garantuotas apsisprendimu kone kasdien lipti per savo galimybių ribas norint jas maksimaliai praplėsti. Šuoliai iš sraigtasparnio į vandenį, nusileidimai virvėmis, kovinio šaudymo taktikos pratybos – tik maža dalis to, ką jau dešimtis kartų patyrė vyresnieji būrio kariai ir dar patirs jaunieji. 

„Žvalgyba man ne tik užduočių vykdymas ir greita reakcija, tai didelis ir kantrus darbas kuris reikalauja susidirbimo, gero tarpusavio ryšio, fizinės bei psichologinės ištvermės. Trumpai tariant – nuolatinis tikslas tobulėti, nes čia vienas žmogus yra svarbi komandos dalis, bet vienas žmogus niekada nebus komanda. Atėjęs į kariuomenę mažai ką apie ją supratau, bet man visada patiko išmokti kažką naujo, nubėgti toliau, pakelt daugiau. Dar neturiu tiek kompetencijos ir supratimo kaip mano daugelis kolegų, bet manau, kad tai gali tapti didelė mano gyvenimo būdo dalis, ne tik mėgstamas darbas“, – sako Marius, skaičiuojantis pirmuosius metus būryje. 

Antsiuvas PATRULIS ant kairio peties. Tai ne dailus atributas, puošiantis žvalgo uniformą. Tai kokybės ženklas, rodantis kovotojų fizinę, emocinę ir intelektualinę brandą, psichologinį atsparumą nestandartinėmis sąlygomis, sumanumą, išmintį bei stiprų norą augti ir stumti savo galimybių ribas tolyn būnant komandos dalimi. Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas.

 

Gr. Ievos Dzevaltauskaitės – Kartanienės tekstas

Strateginės komunikacijos departamento

Karinių viešųjų ryšių skyrius

 

Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas

Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas Gerai parengtas žvalgas – priešo oda bėgantis šiurpas ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 12 Apr 2021 08:16:03 +0300
<![CDATA[Virš Baltijos jūros skraidys nematyti orlaiviai: jie iš oro stebės jūros taršą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/virs-baltijos-juros-skraidys-nematyti-orlaiviai-jie-is-oro-stebes-juros-tarsa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/virs-baltijos-juros-skraidys-nematyti-orlaiviai-jie-is-oro-stebes-juros-tarsa Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją.

Taršos stebėjimo misija truks tris mėnesius, jos metu orlaiviai apskaičiuos Klaipėdos jūrų uoste ir pagrindiniais laivybos keliais praplaukiančių laivų teršalų emisijas. Bus stebima, kokio sieringumo degalus naudoja laivai. Sieros kiekis laivų emisijose Baltijos jūroje, kuri yra sieros oksidų taršos iš laivų kontrolės rajonas, neturėtų viršyti 0,1 proc.

Misijai naudojamas „Schiebel CAMCOPTER® S 100“ orlaivis. Tai vertikalaus kilimo ir nusileidimo bepilotis orlaivis, kuriame sumontuoti dujų jutikliai ir fotoaparatai gali aprėpti optinius ir infraraudonųjų spindulių spektro diapazonus. Jis padeda aptikti laivų emisijas, prireikus gali stebėti jūrą.

Visa informacija realiuoju laiku perduodama apmokytiems specialistams per Europos jūrų saugumo agentūros nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos duomenų centrą. Išmetamų teršalų matavimų įrašai automatiškai užkoduojami THETIS-ES dalijimosi informacija sistemoje, kurią administruoja Europos jūrų saugumo agentūra. Tai padeda siekti ES Sieros direktyvos tikslų. Sistema taip pat naudojama nurodant uosto inspektoriams laivus, kurie turėtų būti patikrinti.

Misija ir bepiločių orlaivių galimybės stebint taršą jūroje sulaukė didelio institucijų susidomėjimo, todėl Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinko ministerijos misijos metu bendradarbiaus su kitomis institucijomis, tarp kurių: Karinės jūrų pajėgos ir jų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Žuvininkystės tarnyba.

Europos jūrų saugumo agentūra nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos paslaugas siūlo visoms ES valstybėms narėms. Ši sistema gali būti naudojama siekiant užtikrinti ir pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant paiešką ir gelbėjimą, taršos prevenciją ir reagavimą.

Virš Baltijos jūros skraidys nematyti orlaiviai: jie iš oro stebės jūros taršą

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 11:52:22 +0300
<![CDATA[COVID-19 tyrimams sveikatos ir švietimo srityse – beveik 3 mln. eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-tyrimams-sveikatos-ir-svietimo-srityse-beveik-3-mln-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-tyrimams-sveikatos-ir-svietimo-srityse-beveik-3-mln-euru

Moksliniams tyrimams, kurie padės spręsti COVID-19 pandemijos sukurtus iššūkius sveikatos bei švietimo ir ugdymo srityse, skiriama beveik 3 mln. eurų ES 2021–2027 m. laikotarpio lėšų, bus finansuojami 12 projektų.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė paraiškų trumpalaikių reikminių tyrimų, susijusių su COVID-19 sveikatos, socialinėje ir kitose srityse, konkurso rezultatus.

Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų siūlymus dėl tyrimų poreikių finansuojama 12 geriausiai ekspertų įvertintų projektų.

Finansavimas skiriamas 5 sveikatos srities projektams. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdys COVID-19 liga persirgusių asmenų psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėseną. Nacionalinis vėžio institutas parengs sveikatos priežiūros paslaugų pandemijų atveju teikimo modelį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Vilniaus universiteto mokslininkai analizuos virusų sklaidos kontrolės ir ekstremalių situacijų valdymo epidemijos sąlygomis sistemą vaistinėse.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų mokslininkai vykdys du projektus: kurs greitos COVID-19 viruso diagnostikos priemones panaudojant genų redagavimo technologijas ir COVID-19 valdymo pažangios terapijos metodais modelį.

Finansavimas skiriamas 7 švietimo ir ugdymo srities projektams. Vilniaus universitetas tirs mokymosi pasiekimus sąlygojančius ir psichosocialines rizikas mažinančius mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksnius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai analizuos, kokie veiksniai įgalina mokyklos bendruomenę dalyvauti mokymuisi palankios aplinkos kūrime siekiant mažinti socialinę atskirtį. VDU tyrėjai taip pat tirs mokinių patiriamus emocinius bei edukacinius sunkumus ir jų įveiką įtraukiojo ugdymo sąlygomis COVID-19 kontekste.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai ieškos naudingų dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų panaudojimo sprendimų švietimo kokybei gerinti reaguojant į COVID-19. Klaipėdos universiteto tyrėjai atliks dirbtinio intelekto naudojimo mokyklose ir mokymosi analitikos plėtojimo scenarijų modernizuojant bendrąjį ugdymą analizę.

Vilniaus universiteto mokslininkų vykdomas tyrimas sieks identifikuoti matematinio samprotavimo ugdymo mokykloje prielaidas ir jį tobulinti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai gilinsis į įtraukiojo ugdymo ankstyvojoje vaikystėje problematiką ir vaikų elgesio valdymo modeliavimą,

Finansuojami tyrimai švietimo ir ugdymo srityje aktualūs rengiant ir įgyvendinant Vyriausybės veiksmų planuose numatytas priemones, kuriomis bus siekiama kompensuoti dėl COVID-19 pandemijos didelius emocinius ir socialinius praradimus patyrusioms mokinių grupėms, prisidės prie kokybiško ir įtraukaus švietimo bei mokymo principų diegimo ir įtvirtinimo visuose švietimo lygmenyse, ieškant moksliniais tyrimais ir įrodymais pagrįstų sprendimų dėl dirbtinio intelekto, skaitmenizavimo ir technologijų integravimo į ugdymo procesą, užtikrinant mokslinių tyrimų rezultatų tvarų ir veiksmingą taikymą rengiant ir įgyvendinant ilgalaikes plėtros programas.

COVID-19 tyrimams sveikatos ir švietimo srityse – beveik 3 mln. eurų

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 11:42:03 +0300
<![CDATA[VTD: Ieškome direktoriaus pavaduotojo, skyriaus vedėjo ir dviejų specialistų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vtd-ieskome-direktoriaus-pavaduotojo-skyriaus-vedejo-ir-dvieju-specialistu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vtd-ieskome-direktoriaus-pavaduotojo-skyriaus-vedejo-ir-dvieju-specialistu Valstybės tarnybos departamentas (VTD) prie Vidaus reikalų ministerijos ieško net keturių naujų kolegų – kūrybiškų, darbščių, pasiryžusių dirbti vardan profesionalesnės, efektyvesnės valstybės tarnybos ir nebijančių milžiniško tempo!

Valstybės tarnybos portale paskelbti Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotojo, Atrankų skyriaus vedėjo bei vyriausiojo specialisto ir Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto konkursai.

Prašymo ir kitų dokumentų laukiame 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos portale. Juos reikia pateikti per Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos Savitarnos modulį.

Daugiau apie konkursus:

Direktoriaus pavaduotojo konkursas – ČIA.

Atrankų skyriaus vedėjo konkursas – ČIA.  

Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto konkursas – ČIA.

Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto konkursas – ČIA.

Kviečiame pretendentus dalyvauti!

VTD inf.

VTD: Ieškome direktoriaus pavaduotojo, skyriaus vedėjo ir dviejų specialistų

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 11:33:53 +0300
<![CDATA[Žemės ūkio ministro ir Bitininkų sąjungos vadovų susitikime sutarta ieškoti sprendimų, naudingų ir bitėms, ir pievoms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zemes-ukio-ministro-ir-bitininku-sajungos-vadovu-susitikime-sutarta-ieskoti-sprendimu-naudingu-ir-bitems-ir-pievoms https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/zemes-ukio-ministro-ir-bitininku-sajungos-vadovu-susitikime-sutarta-ieskoti-sprendimu-naudingu-ir-bitems-ir-pievoms Žemės ūkio ministro ir Bitininkų sąjungos vadovų susitikime sutarta ieškoti sprendimų, naudingų ir bitėms, ir pievoms

Bitininkai, kaip ir  kiti pareiškėjai, deklaruojantys daugiametes pievas ir ganyklas, norėdami gauti tiesiogines išmokas, privalo jas nušienauti, o šieną sugrėbti ir išvežti iš lauko arba sukrauti į kūgius. Iki šiol bitininkai galėdavo iki rugsėjo 1-osios žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti pievoje.

Šienavimo terminai nesikeitė. Tad bitininkai Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. įregistravę turimas bičių šeimas, turi nušienauti pievas bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. Šis terminas nebuvo keistas, keitėsi tik pievų sutvarkymo būdas, kuris neturi įtakos žolinių augalų žydėjimui ir apdulkinimui, t. y. bitės apdulkina augalus iki šio termino.

Bitininkų sąjungos vadovai teigė suprantantys ministro argumentus dėl pievų priežiūros tvarkos pakeitimo, kuris buvo priimtas įvertinus aplinkosaugos bei žemės ūkio srities mokslininkų bei ekspertų poziciją dėl nušienautos biomasės palikimo laukuose (žolės smulkinimo ir paskleidimo). Smulkinimas, arba kitaip – mulčiavimas – anot mokslininkų, turi neigiamos įtakos aplinkosauginiams žemės ūkio procesams: šienavimo vietoje keičiasi augalijos struktūra, išnyksta pievoms būdingi augalai, susmulkintoje biomasėje veisiasi pelėsis.

Keitėsi tik pievų sutvarkymo būdas, kuris neturi įtakos žolinių augalų žydėjimui ir apdulkinimui. Todėl kalbėdamas apie natūralias pievas ir buveinių saugojimą ministras K. Navickas pabrėžė bitininkus matantis kaip sąjungininkus.

„Žinoma, reikia rasti sprendimą, ką daryti su fitomase, nes smulkinimas tikrai nėra išeitis“, – apie būsimų sprendimų poreikį kalbėjo žemės ūkio ministras. „Mes turime metus, stebėsime, kas vyksta, netikiu, kad bus pradėta masiškai arti. Saugiklių, mano supratimu, yra pakankamai. Reikia surasti tą tarpinį variantą, labiau orientuotą į natūralių, bitininkavimui skirtų pievų programą. Tačiau pievų tvarkymas tikrai bus su žolės išvežimu ir jų būklės stebėjimu. Būtų vertinami pievų kokybiniai rodikliai.“

Laimonas Galvonas, didžiausio Lietuvoje ekologinio bitininkystės ūkio savininkas, pasiūlė du galimus problemos sprendimo būdus. „Pagrindinis turėtų būti agroaplinkosaugos principas. Mūsų pasiūlymas yra dviejų krypčių. Galbūt būtų galima išlaikyti dviejų tipų pievas. Vienos - natūralios, kuriose būtų vykdoma kuo mažesnė ūkinė veikla ir išlaikoma visa gamtinė ekosistema. Tai lemtų pakankamą kiekį žydinčių augalų – maitinimosi šaltinį bitėms. O antra galėtų būti medingų augalų pievų sėja, kai iš įvairių medingų augalų mišinių suformuojamos medingų augalų pievos. Taip būtų praturtinama medingų augalų bazė tose zonose ir gausėtų kitų natūralių vabzdžių apdulkintojų, padidėtų jų populiacijos dydis“, – pakreipti pievų mulčiavimo problemą kita linkme siūlė bitininkas.

Žemės ūkio ministras ir Bitininkų sąjungos vadovai sutarė ateityje ieškoti pievų išsaugojimo būdų, naudingų bitėms ir dirvožemio ekosistemai.

Praėjusiais metais plotus deklaravo 5032 bitininkai. Bendras deklaruotas jų plotas siekia  102 513,75 ha.

 

Žemės ūkio ministro ir Bitininkų sąjungos vadovų susitikime sutarta ieškoti sprendimų, naudingų ir bitėms, ir pievoms

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 11:05:30 +0300
<![CDATA[Vakcinacijos tempai didėja: jau paskiepyta 15 proc. Lietuvos gyventojų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vakcinacijos-tempai-dideja-jau-paskiepyta-15-proc-lietuvos-gyventoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vakcinacijos-tempai-dideja-jau-paskiepyta-15-proc-lietuvos-gyventoju Pastarosiomis savaitėms padidėję tiekiamų vakcinų kiekiai leido savivaldybėms paspartinti skiepijimo tempus. Jau kelios savaitės iš eilės yra fiksuojami vakcinacijos rekordai, o paskiepytų gyventojų dalis šiandien perkopė 15 proc.

Gamintojams padidinus tiekimo apimtis, Lietuva per kovo mėnesį gavo 360 tūkst. vakcinos dozių. Tai leido antroje kovo pusėje ir balandžio pradžioje ženkliai padidinti skiepijimo tempus.

Kovo 22-28 d. pavyko pasiekti iki tol aukščiausią savaitės pažangą – buvo paskiepyta 75 tūkst. žmonių. Kovo 29-balandžio 4 d. šis skaičius ūgtelėjo iki beveik 90 tūkst. Per pirmas keturias šios savaitės dienas buvo paskiepyta beveik 55 tūkst. žmonių, o ketvirtadienį, balandžio 8 d. pasiektas vienos dienos vakcinacijos rekordas – paskiepyta 24 tūkst. žmonių.

Didinti skiepijimo tempus savivaldybėms padeda ne tik didėjantys vakcinų kiekiai, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta lankstesnė skiepijimo tvarka. Susikaupę vakcinų likučiai, kurių atsisako viena prioritetinė grupė, tuoj pat siūlomos žemiau esančioms grupėms. Jeigu sunaudoti likučių vis tiek nepavyksta, jos perskirstomos greičiau skiepijančioms savivaldybėms.

Šią savaitę Vilniaus ir Kauno miestų vakcinacijos centrams buvo perskirstyta 2900 vakcinos dozių iš Visagino, Vilniaus, Šalčininkų ir Alytaus rajonų savivaldybių, kur susikaupė didesni „Vaxzevria“ vakcinų likučiai.

Šalčininkų rajono, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybėse gyventojai skiepijami lėčiausiai – čia paskiepyta atitinkamai 6,5, 8,2 ir 9,8 proc. proc. gyventojų. Visoje šalyje paskiepytų gyventojų dalis penktadienį pasiekė 15,6 proc.

Greičiausiai gyventojus skiepija dvi mažosios savivaldybės – Birštono ir Neringos, kuriose vakcinas gavo po 27,8 proc. gyventojų. Iš didesnių savivaldybių spartesniais vakcinacijos tempais pasižymi Jurbarko ir Rokiškio rajonų bei Druskininkų savivaldybės (atitinkamai 20 proc., 20,6 proc. ir 21,5 proc.).

Aktyviausiai skiepijančios savivaldybės pasitelkė visas įmanomas priemones kviesti gyventojus skiepytis. Informaciją gyventojams teikia seniūnai, ji platinama vietiniais žiniasklaidos kanalais, o vyresnio amžiaus gyventojus telefonu kviečia gydymo įstaigos. 

Kai kuriose prioritetinėse grupėse jau yra paskiepyta daugiau nei 50 proc. asmenų:

gydymo įstaigų darbuotojų – 64,2 proc.

vaistinių darbuotojų – 56,8 proc.

globos įstaigų darbuotojų – 54,2 proc.

pradinio ugdymo darbuotojų – 51,8 proc.

75–79 metų gyventojų – 51,1 proc.

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas 65+ prioritetinei grupei. Ministerija kviečia senjorus aktyviai vakcinuotis – tai ne tik vienintelis mokslo įrodymais pagrįstas efektyvus būdas apsisaugoti nuo gyvybei pavojingos COVID-19 ligos formos, bet ir galimybė kuo greičiau susitikti su artimaisiais. Jeigu jums priklauso vakcina nuo koronaviruso infekcijos, tačiau iki šiol nesulaukėte skambučio, kreipkitės į savo savivaldybę, kad jus nukreiptų ir (ar) užregistruotų bei suteiktų kitą aktualią informaciją. Būkime sveiki – dėl savęs ir tų, kuriuos mylime.

SAM Spaudos tarnyba

Vakcinacijos tempai didėja: jau paskiepyta 15 proc. Lietuvos gyventojų

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Apr 2021 10:53:00 +0300
<![CDATA[Socialiniuose tinkluose skundai dėl vandens kokybės. Primenama, kur reikia kreiptis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniuose-tinkluose-skundai-del-vandens-kokybes-primenama-kur-reikia-kreiptis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniuose-tinkluose-skundai-del-vandens-kokybes-primenama-kur-reikia-kreiptis Balandžio 7 ir 8 dienomis socialinių tinklų grupėse iš naujo pradėjo sklisti skundai ir pastebėjimai dėl nekokybiško, o tiksliau, gelsvo ir nemalonų kvapą turinčio vandens. Internautai netruko dalintis savo patirtimi dėl Jonavos miesto vandens kokybės. Savo ruožtu, vandens tiekimo įmonė „Jonavos vandenys“ primena, kad pastabas, skundus, klausimus ar pasiūlymus reikia pateikti „Jonavos vandenims“.

Skundai dėl vandens kokybės

Balandžio 7 dieną internetinėje erdvėje užduotas klausimas - ar jonaviečiai vandenį geria tiesiai iš čiaupo, ar naudoja pirktinį. Po šiuo klausimu atsirado beveik pusšimtis komentarų. Nedidelė dalis komentatorių teigė, jog vandens kurį laiką jau neperka, o naudoja tiesiai iš čiaupo, mat kokybė pagerėjusi. Tačiau iš pusšimčio, kone pusė komentatorių teigė, jog vis dar vartoja pirktinį vandenį: nes dar prisibijo; nes kai kur dar yra nemalonus kvapas; nes per naktį stiklinėje paliktas vanduo nusistovi ir ant dugno lieka rudos drumzlės; nes iš čiaupo kol kas bėga rudas vanduo.

Kalbant apie vandens atspalvį, balandžio 8-ąją į viešą erdvę įkelta nuotrauka, kurioje matosi, jog į vonią pripiltas vanduo yra gelsvas. Anot nuotraukos autoriaus, toks vanduo iš čiaupo bėga Žeimių take. Po šia nuotrauka komentatoriai suskubo dalintis ir savo patirtimi. Vieni rašė, kad panašus vanduo iš čiaupo kone mėnesį teka  Kosmonautuose, kiti minėjo, jog gelsvas vanduo bėga Kulviečiuose, treti teigė, jog anaiptol, vanduo Kulviečiuose geras, neblogas jis ir Lietavos gatvėje.

Apie vandens kokybę reikia pranešti įmonei

Reaguodama į pasirodžiusias pastabas, bendrovė „Jonavos vandenys“ primena, kad apie pakitusią vandens kokybę reikia pranešti įmonei, piktinimasis socialiniuose tinkluose nepadės spręsti situacijos. 

Ne kartą buvo informuota, kad vis dar gali pasitaikyti atvejų, kuomet daugiabučiuose namuose, ypač vakarais, iš čiaupų pasirodo rudos, gelsvos spalvos vanduo. Gyventojams grįžus iš darbų, pagausėja ir vandens naudojimas. Padidėjęs vandens greitis išjudina vamzdžių sienelėse iš seniau užsilikusius geležies ar kitų nešvarumų likučius. Tokiu atveju, jei situacija kartojasi, raginama apie tai pranešti bendrovei „Jonavos vandenys“, nurodant gatvę ir namo numerį, datą ir laiką bei kontaktus, kuriais būtų galima susisiekti su pranešėju. Jei turite, atsiųskite ir vaizdo medžiagą.

Apie pasikeitusią vandens spalvą ar stiprų kvapą pranešti galite el. paštu: administracija@jonavosvandenys.lt , tel. nr.: 8-349-52904.

Nurodytame pranešėjo taške bus paimti vandens mėginiai, jie bus tiriami, ir, esant poreikiui, bus atliekamas sistemos praplovimas. 

***

Naujausius vandens tyrimų rezultatus rasite ČIA. 

Socialiniuose tinkluose skundai dėl vandens kokybės. Primenama, kur reikia kreiptis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 14:39:03 +0300
<![CDATA[Jonavos rajono savivaldybės meras pasisakė dėl Dumsių kopos apsaugojimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajono-savivaldybes-meras-pasisake-del-dumsiu-kopos-apsaugojimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajono-savivaldybes-meras-pasisake-del-dumsiu-kopos-apsaugojimo Jau anksčiau rašėme, kad Karinio poligono plėtimas, įtraukiant į jo ribas ir Dumsių kopą, sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje - iniciatyvūs jonaviečiai surėmė pečius kovai dėl galimybės laisvai lankytis jų pamėgtame gamtos kampelyje (plačiau skaitykite čia ir čia ).

Šiandien Jonavos rajono savivaldybė išplatino vaizdo įrašą, kuriame meras Mindaugas Sinkevičius pasisako kopos išsaugojimo klausimu, atkreipia dėmesį į tai, ką dėl jo gali padaryti tiek kiekvienas pilietis, tiek pati savivalda. 

Vaizdo įrašu dalijamės ir mes. 

Primename, kad gyventojai ir toliau kviečiame pasirašyti peticiją (Ją galite rasti čia).

Viešas susirinkimas dėl parengto teritorijų planavimo dokumento mūsų savivaldybėje vyks 2021 m. birželio 2 d., 14.00 val., gyventojai kviečiame dalyvauti: http://bit.ly/delkopos 

Jonavos rajono savivaldybės meras pasisakė dėl Dumsių kopos apsaugojimo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 14:01:08 +0300
<![CDATA[Jonavos rajone bus įdiegta moderni branduolinio pavojaus perspėjimo sirenomis sistema]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-bus-idiegta-moderni-branduolinio-pavojaus-perspejimo-sirenomis-sistema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajone-bus-idiegta-moderni-branduolinio-pavojaus-perspejimo-sirenomis-sistema 2020 m. spalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) su partneriais – Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (DSA) pradėjo įgyvendinti 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą  Nr. LT05-5-VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“.   

Projekto tikslas yra užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą branduolinės ir (ar) radiacinės avarijos Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės atveju, sukuriant vieningą gyventojų išankstinio perspėjimo sistemą apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją Lietuvoje.

„Šis projektas yra ypač svarbus Lietuvos visuomenei, ypač tiems, kurie gyvena netoli valstybės sienos su Baltarusija, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas. –  Jo įgyvendinimas padės užtikrinti mūsų šalies gyventojų saugumą ir sustiprins institucijų, atsakingų už Lietuvos gyventojų saugumą, pasirengimo avarinėms situacijoms galimybes. Įgyvendinus projektą iš dalies bus modernizuota gyventojų perspėjimo sistema ir sudarytos prielaidos tolesnei jos plėtrai ir integracijai su kitomis sistemomis, išplėstas esamas sirenų tinklas ir gerokai padidintas perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičius.“

Projekte numatyta įrengti gyventojų perspėjimo ir informavimo sirenomis sistemą, įdiegti vieningą ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinę sistemą (VESVIS), organizuoti kompleksines civilinę saugą užtikrinančias pratybas bei parengti specialią gyventojų mokymo ir švietimo programą.

Įgyvendinus projektą, tikimasi užtikrinti kokybišką 75 proc., t. y.  700 000 gyventojų, kurių gyvenamosios vietovės patenka į Baltarusijos Respublikos AE skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą (0-100 km poveikio zoną), informavimą ir perspėjimą.

Tam numatoma įsigyti ne mažiau kaip 215 naujų modernių sirenų, kuriomis bus atnaujinta bei išplėtota esama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Moderni perspėjimo sirenomis sistema bus įdiegta 17 savivaldybių: Anykščių rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse.

Įsigijus kompiuterinę programą, kuri padės tinkamai vertinti galimos avarijos Baltarusijos Respublikos AE eigą bei padarinius, bei atnaujinus gyventojų perspėjimo ir informavimo sirenomis infrastruktūrą, bus sukurta nauja vieninga ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinė sistema (VESVIS). Darbui su ja bus parengta 40 atsakingų institucijų darbuotojų.

Įgyvendinant projektą bus surengtos ir bendros civilinės saugos pratybos, kuriose dalyvaus apie 400 žmonių: PAGD, VATESI, Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos bei Baltarusijos AE avarijos poveikio zonoje esančių savivaldybių, taip pat LR ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, atstovai. Jų metu bus inscenizuojami įvykiai įvykus AE avarijai: bus evakuojami gyventojai, atliekamas gyventojų sanitarinis švarinimas, vykdoma dozimetrinė kontrolė ir kt.

Vykdant pasirengimą pratyboms numatoma surengti keturis projekto partnerių susitikimus Norvegijoje,  taip pat bus organizuojamos trys pratybų planavimo konferencijos.

Siekiant informuoti kuo didesnę gyventojų dalį apie saugumą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju, projekto įgyvendinimo metu taip pat numatoma atnaujinti veikiančią www.lt72.lt svetainę, ją modernizuojant ir pritaikant įvairesnių gyventojų grupių naudojimui (mokyklinio amžiaus vaikams, suaugusiems ir pan.). Taip pat bus parengta ir mokomoji metodinė medžiaga mokymo įstaigų žmogaus saugos mokytojams ir mokiniams bei sukurti  mokomieji filmai apie pasirengimą reaguoti į avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje bei gyventojų veiksmus jai įvykus.

Perspėjimo sirenomis sistemų įsigijimas ir įrengimas yra 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ dalis, skirta pasirengti galimai Baltarusijos AE avarijai ir užtikrinti tinkamą gyventojų perspėjimą jai įvykus.

Projekto vertė – 7 mln. eurų. Jo veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2023-10-06.

PAGD inf. 

Jonavos rajone bus įdiegta moderni branduolinio pavojaus perspėjimo sirenomis sistema

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 13:12:15 +0300
<![CDATA[Covid-19 rajone: per vakar dieną iš viso paskiepyta 430 jonaviečių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-per-vakar-diena-is-viso-paskiepyta-430-jonavieciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-rajone-per-vakar-diena-is-viso-paskiepyta-430-jonavieciu Balandžio 9 dienos duomenimis, iš viso koronavirusu šiai dienai serga 77 jonaviečiai, per visą pandemijos laikotarpį Jonavos rajone patvirtinti 3 344 šios ligos atvejai. Per vakar parą registruoti 9 nauji susirgimai, vakar jų buvo 13.

Lietuvos statistikos departamento (LSD) parengtoje švieslentėje  – interaktyviame žemėlapyje skelbiama apie nustatytus koronavirusinės infekcijos protrūkius.  Anot švieslentės, vis dar aktyvus protrūkis Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje. Naujausias atvejis čia užregistruotas balandžio 8-ąją. Nuo pirmojo atvejo dienos, kovo 26-osios, ugdymo įstaigoje iš viso registruoti 5 pirminiai ir 2 antriniai atvejai.

Iš viso nuo Covid-19 viruso šiai dienai yra pasveikę 3 131 jonavietis. Per vakar parą registruoti 4 (vakar 6) nauji pasveikimai.  

Per balandžio 8-osios parą naujų mirčių neregistruota. Nuo koronaviruso yra mirę 73 jonaviečiai, su Covid-19 liga susijusios mirtys: 115.  

Jonavos r. savivaldybės karantino spalvinė zona - Raudona C2, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkstančių gyventojų yra 191,4 atvejai (vakar buvo 189 atvejai).

Pagal naujų susirgimų skaičių mūsų savivaldybė tarp visų 60-ies šalies savivaldybių, kaip ir vakar yra 29-oje vietoje. Mažiausiai sergančių registruojama Kelmės r. savivaldybėje, čia 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyv. yra 16 atvejų. Daugiausiai sergančiųjų – Širvintų r. sav. 1053 atv./ 100 tūkst. gyv., Šalčininkų r. sav.: 1005 atv./100 tūkst. gyv., Vilniaus r. sav.: 898 atv./100 tūkst. gyv.

Iki šios dienos pirmąja vakcinos doze iš viso paskiepyti  5 958 jonaviečiai, antrąja - 2 090.  Per vakar dieną iš viso paskiepyta 430 jonaviečių: iš jų pirmąja Pfizer-BioNTech doze paskiepytas 291 asmuo ir Vaxzevria (AstraZeneca) pirmąja doze – 116, antrąja Pfizer-BioNTech doze – 23.

Covid-19 rajone: per vakar dieną iš viso paskiepyta 430 jonaviečių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 12:58:16 +0300
<![CDATA[1742 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/1742-pranesimai-apie-itariamas-nepageidaujamas-reakcijas-i-vakcinas-nuo-covid-19 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/1742-pranesimai-apie-itariamas-nepageidaujamas-reakcijas-i-vakcinas-nuo-covid-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad per tris vakcinacijos mėnesius nuo vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pradžios (nuo gruodžio 27 dienos iki kovo 31 dienos) sulaukė 1742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną. ĮNR pranešimai sudaro 0,34 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotas vakcinos dozių skaičius kovo 31 dieną siekė – 494 738 dozes). 

Primename, kad per šį laiką žmonės buvo skiepijami trimis, šiuo metu Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis. Vakcina „COVID-19 Vaccine Janssen“, kurios sąlyginei registracijai Europos vaistų agentūra pritarė kovo 11 dieną, į Lietuvą turėtų atkeliauti balandžio pabaigoje.

VVKT trečiąjį vakcinacijos mėnesį gavo 541 pranešimą apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujama reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu.  Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauta 150 pranešimų apie ĮNR; po vakcinos „COVID-19 Vaccine Moderna“ vartojimo  buvo gauti 63 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 326 pranešimai apie ĮNR. 2 pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

498 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 43 – kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai – atitinkamai 428 ir 111 pranešimų. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 19-92 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 40, iš pacientų – 493. 8 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, ir toliau išlieka panašūs – tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

VVKT primena, kad į registruotų vakcinų nuo COVID-19 preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį buvo įtrauktos rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai turi laikytis, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai. Kaip ir visų kitų vaistų atveju, duomenys apie vakcinų vartojimą yra nuolat stebimi. Kiekvienas ĮNR pranešimas į vakcinas nuo COVID-19, kurio VVKT sulaukia, yra kruopščiai įvertinamas ir imamasi visų būtinų veiksmų pacientams apsaugoti.

VVKT pažymi, kad  turėtų būti teikiami pranešimai apie ĮNR į vakciną tais atvejais, kai yra įtariamas ryšys su konkrečia vartota vakcina, o taip pat ir tais atvejais, kai kyla abejonių dėl ĮNR ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio. Apie tai turi pranešti sveikatos priežiūros specialistas arba pats pacientas.  

VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galint greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pranešti galima:

-          tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist.

-          užpildant pranešimo formą, skirtą specialistams (ją galima rasti /index.php?1399030386)  ir atsiunčiant el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:

-          tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;

-          užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti   /index.php?4004286486) ir atsiunčiant elektroniniu paštu  (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt);

-          nemokamu telefonu 8 800  73 568.

Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.

VVKT inf. 

1742 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 12:00:11 +0300
<![CDATA[Miškininkas patarė, kaip elgtis miške sutikus laukinį žvėrį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskininkas-patare-kaip-elgtis-miske-sutikus-laukini-zveri https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskininkas-patare-kaip-elgtis-miske-sutikus-laukini-zveri Pandemijos metu vis daugiau žmonių atsigręžia į gamtą ir dažniau laiką leidžia miške. Į gamtą traukia ir šeimos, ir sporto entuziastai, ir norintys pavedžioti savo augintinius ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore. Vis dėlto, kai kurie pamiršta, jog svečiuojasi ten, kur gyvena daugybė skirtingų gyvūnų, o juos susitikę – ne visada elgiasi taip, kaip derėtų.

Valstybinių miškų urėdijos gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna įsitikinęs – ateidami į mišką, privalome elgtis taip, lyg būtume svečiuose: „O būdami svečiais, visada esame labai atsakingi, pareigingi, negąsdiname „šeimininkų“ nei savo netinkamu elgesiu, nei dideliu triukšmu. Jus, esančius miške, briedis, elnias ar kitas laukinis gyvūnas pastebi daug anksčiau, nei jūs jį. Tik gyvūnas dėl savo prisitaikymo ir prisiderinimo gyventi arti žmogaus,  jausdamas saugų (nepavojingą) sau atstumą, prisileidžia žmogų arti.

 

Taigi, pastebėjus žvėrį, nereikėtų stengtis prie jo prieiti kuo arčiau, stengtis jį paliesti, paglostyti ar maitinti iš rankų. O jei jau gyvūnas yra pakankamai arti – nereikėtų daryti staigių judesių ar skleisti garsų, siekiant jį išgąsdinti, nes išsigandęs gyvūnas gali būti neprognozuojamas – bėgti neaiškia kryptimi, šokti, spirti.“

 

Ar reikėtų sunerimti, jei sutinkame ne vieną briedį ar elnią, o visą grupę? Anot specialisto, vienas gyvūnas visada yra ramesnis ir arčiau prisileidžia žmogų, ramiau pasišalina pajautęs pavojų. Tuo tarpu gyvūnų grupė visada yra aktyvesnė, drąsesnė, bet pabaidyta gali bėgti į visas puses. Vis dėlto, Lietuvos miškuose gyvenantys žvėrys žmogui nėra pavojingi.

 

„Pavojingu gali tapti įbaugintas ar uždaroje teritorijoje į kampą įspraustas žvėris. Taip pat patelė, turinti ar vedžiojanti jauniklį ar keletą jų, pavyzdžiui, briedžio ar šerno patelė. Toks gyvūnas gali bėgti link jūsų, spirti ar parversti, įkąsti. Tačiau tai tik gynyba, siekiant apsaugoti jauniklius“, – paaiškina K. Alekna.

 

Pamačius ramų laukinį žvėrį daugeliui niežti rankas tokį nuostabų reginį įamžinti ar prieiti paliesti, paglostyti žvėrį. Vis dėlto, taip elgtis šiukštu nederėtų: „Neikite prie gyvūno, nebandykite glostyti ar pamaitinti iš rankų, o svarbiausia – negąsdinkite.“

 

Specialistas primena, kad ir naminius augintinius vedžioti privaloma saugiai. Vedžiojant šunį miške ar miško parke, jis turi būti prisegtas pavadėliu, negali būti palaidas, kai kurioms veislėms reikia uždėti ir antsnukį. „Šuniui pabaidžius ar išgąsdinus laukinį gyvūną – briedį, elnią, stirną ar kt., gyvūnas traukiasi, greitai bėga ir gali padaryti žalos stovinčioms ar važiuojančioms transporto priemonėms, sužeisti ar išgąsdinti kitus netoliese esančius žmones, arba susižaloti ar net žūti. Jei jūsų šuo pagaus ir papjaus laukinį gyvūną – jums, kaip šuns šeimininkui, teks atlyginti padarytą žalą gamtai“, – įspėja K. Alekna.

Miškininkas patarė, kaip elgtis miške sutikus laukinį žvėrį

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 11:37:38 +0300
<![CDATA[Pirmasis ketvirtis Lietuvos NT sandorių rinkoje buvo rezultatyvus: kokia situacija Jonavoje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmasis-ketvirtis-lietuvos-nt-sandoriu-rinkoje-buvo-rezultatyvus-kokia-situacija-jonavoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmasis-ketvirtis-lietuvos-nt-sandoriu-rinkoje-buvo-rezultatyvus-kokia-situacija-jonavoje Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pirmasis šių metų ketvirtis išliko aktyvus - bendras įregistruotų NT sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras. Be to, pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. NT sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", - sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Didėja noras investuoti

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų - 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį, o vien tik per kovą - 3,3 tūkst., arba 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija - vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", - komentuoja P. Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune - 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje - beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune - beveik kas ketvirtą. Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. Tik per kovą pasikeitė 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 77 proc. daugiau nei per 2020 metų kovą ir 27 proc. daugiau nei per šių metų vasarį.

 Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. Vien tik per kovą įregistruota 6,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų kovo mėnesį ir 31 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

Situacija Jonavoje

Kalbant apie Jonavos NT rinką, kaip portalą jonavoszinios.lt informavo Registrų centras, šiemet Jonavos rajono savivaldybėje įregistruoti 98 butų ir 24 gyvenamųjų namų sandoriai.

Praėjusiais metais per analogišką laikotarpį (sausio-kovo mėnesius) buvo įregistruoti 84 butų ir 30 gyvenamųjų namų sandorių.

Papildoma informacija:

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami - valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

 

Pirmasis ketvirtis Lietuvos NT sandorių rinkoje buvo rezultatyvus: kokia situacija Jonavoje?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 11:01:06 +0300
<![CDATA[Medikų atlyginimų priedams už vasarį – 13,1 mln. eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mediku-atlyginimu-priedams-uz-vasari-13-1-mln-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mediku-atlyginimu-priedams-uz-vasari-13-1-mln-euru Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už vasario mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 13,1 mln. eurų. 4,7 mln. eurų mažesnį poreikį nei sausį lėmė metų pradžioje mažėję covidinių paslaugų mastai.

Paraiškas PSDF lėšomis kompensuoti vasario mėnesio sąnaudas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, teritorinėms ligonių kasoms atsiuntė 204 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ). Padidintus atlyginimus gaus 19,4 tūkst. medicinos darbuotojų.

Lėšos šiam tikslui skirtos iš 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) planinių lėšų, kur atlyginimų padidinimui dėl COVID-19 kompensuoti buvo numatyta 45,6 mln. eurų. Taip pat iš PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšų, kurios, Vyriausybei sutikus, buvo skirtos ministro įsakymu. PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšos medikų darbo užmokesčio padidinimui kompensuoti buvo naudojamos ir pernai.

Priminsime, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnės mėnesio algos mokamos vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu.

Ligonių kasos netrukus pradės vertinti ir ASPĮ pateiktas paraiškas padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti už kovo mėnesį.

Kompensuodamos praėjusių metų spalio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo išlaidas, ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 3,3 mln. eurų. Tuomet papildomos lėšos buvo skirtos tik tų savivaldybių medikams, kuriose jau spalį buvo įvestas karantinas. Lėšų poreikis kompensuoti lapkričio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimą už darbą su sergančiaisiais COVID-19 iš viso sudarė 13,7 mln. eurų, gruodžio – 17,3 mln. eurų, o 2021 m. sausį – 17,8 mln. eurų.

Visoje Lietuvoje karantinas buvo įvestas 2020 metų lapkričio 7 dieną.

Pirmojo karantino metu 2020-ųjų kovo-birželio mėnesiais kompensuojant gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas, iš PSDF rezervo sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš viso buvo skirta 24,5 mln. eurų arba vidutiniškai po 7,6 mln. eurų kas mėnesį. Šiais metais mėnesio lėšų poreikis šiam tikslui išaugęs dvigubai.

Ligonių kasos kviečia:

Medikų atlyginimų priedams už vasarį – 13,1 mln. eurų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 10:17:05 +0300
<![CDATA[Dirbantys savarankiškai šiemet sulaukė beveik 55 mln. eurų valstybės paramos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dirbantys-savarankiskai-siemet-sulauke-beveik-55-mln-euru-valstybes-paramos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dirbantys-savarankiskai-siemet-sulauke-beveik-55-mln-euru-valstybes-paramos Per pirmuosius šių metų mėnesius beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos. Fiksuoto dydžio išmoką gavo beveik tiek pat moterų ir vyrų. Dar beveik 3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų pakartotinai kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl individualaus vertinimo, kad gautų 260  eurų dydžio išmoką, nes jų pajamos sumažėjo, nors veikla ir nebuvo apribota.

„Nuo pandemijos nukentėję ir finansinių sunkumų patiriantys savarankiškai dirbantys asmenys ir toliau sulaukia valstybės pagalbos. Nuo metų pradžios savarankiškai dirbančių asmenų sąskaitas pasiekė beveik 55 mln. eurų valstybės paramos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kone penktadalis jų vykdo daugiau nei 1 ribojamą veiklą. Savarankiškai dirbantys asmenys, pateikę prašymus išmokai gauti, daugiausia dirbo su individualios veiklos pažymomis (55,7 proc.) arba užsiėmė veikla pagal verslo liudijimą (25,9 proc.). 

Sausio – kovo mėnesiais pagalbos dažniausiai kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys (apie 16 tūkst. asmenų), taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais (apie 7,5 tūkst. asmenų), užsiimantys keleivių pavėžėjimu (apie 6,5 tūkst. asmenų), dirbantys autoservisuose (virš 3 tūkst. asmenų) ar fizinės gerovės srityje (virš 2 tūkst. asmenų). 

Greičiausiai valstybės pagalbos sulaukė dirbantys tose srityse, kurių veikla karantino metu yra apribota. Finansinės pagalbos gali sulaukti ir tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu nėra ribojama, tačiau patiria finansinių sunkumų, nes nukentėjo netiesiogiai dėl partnerių apribotos veiklos.

Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantis asmuo į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatenka, bet patiria finansinių sunkumų, dėl fiksuoto dydžio išmokos pakartotinai turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. 

Valstybinė mokesčių inspekcija patikrins, ar savarankiškai dirbančio asmens pajamos 2020 metais sumažėjo lyginant su 2019 metais. Jeigu pajamos krito 30 proc. ar net daugiau, savarankiškai dirbantis asmuo bus įtraukiamas į VMI skelbiamą sąrašą ir galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.

SADM inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Dirbantys savarankiškai šiemet sulaukė beveik 55 mln. eurų valstybės paramos

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 10:12:11 +0300
<![CDATA[Nepriklausoma Pensijų anuitetų fondo taryba įvertino fondo veiklos pradžią]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepriklausoma-pensiju-anuitetu-fondo-taryba-ivertino-fondo-veiklos-pradzia https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepriklausoma-pensiju-anuitetu-fondo-taryba-ivertino-fondo-veiklos-pradzia „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas pasirinko inovatyvią investavimo strategiją, kuri gali ne tik garantuoti 1 proc. metinę grąžą, bet ir sudaro prielaidas ateityje tikėtis didesnės grąžos, kuri pavirstų nauda pensijų anuitetų gavėjams, – pastebi Pensijų anuitetų fondo taryba, įvertinusi praėjusių metų fondo veiklą.

„Pensijų anuitetų veiklos specifika lemia kelių dešimtmečių investavimo ir išmokų laikotarpį. Atsiželgiant į tai pasirinkta investavimo strategija leidžia didelę dalį lėšų investuoti į akcijas ir toleruoti trumpalaikius jų vertės svyravimus. Be to, investuojama į indeksų fondus su mažomis administravimo sąnaudomis, o tai didina tikėtiną grąžą.

Fondas dar nėra didelis, todėl investavimo galimybės kol kas yra ribotos. Nepaisant to, inicijavome diskusijas su pensijų anuitetų mokėtojo specialistais apie konkretesnius investavimo veiklos tikslus ir principus, kuriais ateityje būtų skirstomas Pensijų anuitetų fondo uždirbtas pelnas“, – sako Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininkas Mindaugas Vaičiulis.

Pensijų anuitetų fondo taryba pastebi, kad paties Pensijų anuitetų fondo veiklos tvarumas labai priklauso nuo 2 pakopos pensijų kaupimo sistemos pastovumo. Pensijų anuitetų fondo pasirinkta investavimo strategija yra paremta veiklos tęstinumo ir pastovumo prielaidomis, todėl ypatingai svarbu, kad sistema būtų stabili, o bet kokie pakeitimai priimami tik ekspertams įvertintus jų pasekmes visai sistemai.

„Anuitetų gavėjams garantuojami išmokų dydžiai apskaičiuoti siekiant suteikti jiems kuo didesnės naudos, tuo pačiu užtikrinant fondo tvarumą.

Labai svarbu taikyti tinkamas anuitetų dydžių apskaičiavimo prielaidas – pensijų anuitetų fondas garantuoja ne tik investicijų grąžą, bet ir išmokų mokėjimą iki anuiteto gavėjo mirties, tokiu būdu prisiimdamas anuitetų gavėjų gyvenimo trukmės riziką.

Kvalifikuotų aktuarų atlikta išsami gyventojų trukmės analizė, naudojant detalius „Sodros“ duomenis apie gyventojų mirtingumą, bei mirtingumo ryšį su pajamomis, leido garantuoti anuitetų gavėjams didesnes anuitetų išmokas nesukeliant perteklinės rizikos fondui.

Tuo tarpu į anuitetų išmokas įskaičiuota fondo garantuojama 1 proc. metinė grąža yra ambicingas, tačiau parinkus tinkamą investavimo strategiją, pasiekiamas tikslas“, – atkreipia dėmesį Pensijų anuitetų fondo tarybos narė Eglė Šaltenytė.

Pensijų anuitetų fondo taryba pritarė pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginiams tikslams ir priemonėms bei pasiūlė pradėti dabartinės investavimo strategijos atnaujinimo procesą, nes 2022 metais baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį fondas reikšmingai išaugs.

Taip pat rekomenduojama ateityje, atsižvelgus į Pensijų anuitetų fondo ilgalaikę investavimo strategiją, konkrečiau apibrėžti investavimo rizikos apetito ir tolerancijos ribas – kokia rizika toleruojama, tai apibrėžiant konkrečiais rodikliais.

Ilgesnėje perspektyvoje siūloma įvertinti galimybę pereiti prie tvaresnio pensijų anuitetų mokėjimo veiklos sąnaudų padengimo modelio – vienkartinį atskaitymą nuo įmokos pakeisti mokesčiu nuo fondo turto. Toks modelis būtų naudingas ne tik pensijų anuitetų gavėjams, bet ir sumažintų Pensijų anuitetų fondo veiklos finansavimo priklausomybę nuo naujų įmokų augimo tempo.

Taryboje – nepriklausomi ekspertai

Pensijų anuitetų fondo tarybą sudaro penki nariai, kurių tinkamumą, reputaciją, kvalifikaciją bei patirtį įvertino Lietuvos bankas ir patvirtino Vyriausybė – Mindaugas Vaičiulis, Eglė Šaltenytė, Aleksandras Četverikovas, Aurimas Maždžierius ir Liudmila Damulienė. Pagrindinė Tarybos funkcija – prižiūrėti, kad „Sodra“ skaidriai ir tvariai valdytų Pensijų anuitetų fondą, iš kurio mokami pensijų anuitetai kaupusiems antroje pensijų kaupimo pakopoje.

Pensijų anuitetų fondo taryba veiklą pradėjo praėjusį lapkritį. Per pirmuosius tris savo veiklos mėnesius Taryba peržiūrėjo iki jos veiklos pradžios pensijų anuiteto mokėtojo priimtus sprendimus ir pateikė savo išvadas ir rekomendacijas dėl jų tobulinimo.

Toliau Taryba svarsto priimamų sprendimų projektus ir teikia savo išvadas, siekdama, kad būtų užtikrintas skaidrus ir tvarus Pensijų anuitetų fondo valdymas bei didžiausia nauda pensijų anuitetų gavėjams. Be to, Taryba gali teikti rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vyriausybei pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimo ir Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimais.

Taryba turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją (Lietuvos banką) ar teismą, jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesilaiko teisės aktų ar jo sprendimai pažeidžia pensijų anuitetų gavėjų interesus.

„Nors Pensijų anuitetų fondo tarybos pasiūlymai ir išvados yra rekomendacinio pobūdžio, joje dirba nepriklausomi, patyrę savo sričių ekspertai ir mums rūpi, kad nebūtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai. Todėl mūsų pareiga – padėti pensijų anuitetų mokėtojui įvertinti ir priimti geriausius sprendimus šioje naujoje, tačiau daugeliui gyventojų svarbioje srityje“, – sako M. Vaičiulis.

Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos 2020 metais ataskaitą rasite čia: www.sodra.lt/uploads/documents/files/ataskaita(7).pdf

,,Sodra" inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Nepriklausoma Pensijų anuitetų fondo taryba įvertino fondo veiklos pradžią

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 10:08:48 +0300
<![CDATA[Startuoja apgavysčių internete prevencijos savaitė – #NEAPSIGAUKINTERNETE]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/startuoja-apgavysciu-internete-prevencijos-savaite-neapsigaukinternete https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/startuoja-apgavysciu-internete-prevencijos-savaite-neapsigaukinternete Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir Europos vartotojų centras Lietuvoje (EVC) š. m. balandžio 12–16 d. organizuoja jau tradicine tapusią Apgavysčių internete prevencijos savaitę #NeapsigaukInternete. Trečius metus organizuojamoje švietimo kampanijoje šiemet didžiausias dėmesys skiriamas vartotojų teisių apsaugai socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose, taip pat klaidinančios reklamos bei nesąžiningos komercinės veiklos pinklėms.

Siekdami didinti vartotojų informuotumą ir skatinti sąžiningą verslo praktiką, švietimo kampanijos metu VVTAT ir EVC dalinsis specialistų patarimais, viešins aktualią informaciją apie galimas rizikas apsiperkant socialiniuose tinkluose bei skelbimų portaluose, pristatys dažniausius pažeidimus ir reikalavimus elektroninei prekybai, kvies atpažinti klaidinančią reklamą bei nesąžiningą komercinę veiklą, taip pat organizuos nuotolinius mokymus vyresnių klasių moksleiviams. Prie švietimo kampanijos pakviestos prisidėti ir kitos institucijos.

„Apginti vartotojų interesus ir nustatyti nesąžiningą pardavėją internete, ypač kai jis veikia socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose, didelis iššūkis tiek vartotojų apsaugos, tiek teisėsaugos institucijoms. Todėl svarbiausias mūsų tikslas – ugdyti kritišką vartotojų mąstymą ir laiku atpažinti galimas apgaules bei sukčiavimą internete. Vartotojų teisės elektroninėje ervėje yra vienas iš pagrindinių šių metų vartotojų teisių apsaugos srityje veikiančių institucijų prioritetų“, – teigia VVTAT vadovė Neringa Ulbaitė.

Nors Lietuvos gyventojų pasitikėjimas elektronine prekyba auga – 2020 m. apklausos duomenimis net 41 proc. pasitiki internetiniais pardavėjais (2019 m. 28 proc.) – vartotojų nusiskundimų nemažėja. VVTAT duomenimis, 2020 m. daugiau nei 30 proc. vartotojų kreipėsi dėl internetu įsigytų prekių ar paslaugų. Ypač opi problema stebima socialiniuose tinkluose bei skelbimų portaluose – manipuliuodami augančiu vartotojų pasitikėjimu, internetiniai sukčiai išnaudoja naujas pardavimo formas, patraukliomis kainomis siūlydami, tačiau nepristatydami prekių, o netikri komentarai, konkursai be nugalėtojų ar stebuklingą poveikį žadantys produktai vis dar suvilioja nemažai patiklių vartotojų. Iššūkių kelia ir tai, kad vartotojai tebepainioja su fiziniais asmenimis sudaromus sandorius ir jiems taikomus teisių gynimo būdus su vartojimo santykais.

Visą aktualią informaciją kviečiame sekti VVTAT tinklalapyje www.vvtat.lt skiltyje „Apgavysčių internete prevencijos savaitė“, taip pat EVC tinklalapyje www.ecc.lt bei institucijų Facebook, Instagram ir YouTube paskyrose.

VVTAT inf.

Startuoja apgavysčių internete prevencijos savaitė  – #NEAPSIGAUKINTERNETE

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 10:03:18 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: registruotas nedarbas toliau mažėja]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-registruotas-nedarbas-toliau-mazeja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-registruotas-nedarbas-toliau-mazeja Darbo rinkoje fiksuojamos teigiamos tendencijos – šiais metais mažėja darbo neturinčių asmenų, auga laisvų darbo vietų ir įsidarbinusių asmenų skaičius. Tuo tarpu darbo paklausa kovą, palyginti su vasariu, šoktelėjo net 30,6 proc. Darbdaviai per mėnesį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 31,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Pernai  tokiu laikotarpiu buvo 23,1 tūkst. darbo pasiūlymų.

Registruotas nedarbas nukrito 1 proc. punkto iki 15,1 proc. Balandžio 1 d. Lietuvoje darbo ieškojo 259,8 tūkst. asmenų – 17,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 90,4 tūkst. daugiau nei prieš metus.

„Darbo rinkos atsigavimo pokyčiai stebimi keletą mėnesių, kai palaipsniui mažėjo naujų klientų, o darbo pasiūlymų skaičius buvo panašus kaip ankstesniais metais. Vis tiktai registruoto nedarbo rodiklis išlieka aukštas ir dėl pandemijos uždarytų verslų, ir dėl struktūrinio nedarbo regionuose. Tik atvėrus veiklas, ypač paslaugų sektoriaus, matysime išsamesnį vaizdą“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Įsidarbinimo galimybės kovą labiausiai augo elektros inžinerijos technikams, dažytojams, nekvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams ir apdirbimo pramonės darbininkams, virėjams, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams.

Per mėnesį suteiktas užimtumas 32,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų –  36,5 proc. daugiau nei vasarį. Net 45,6 proc. (21,6 tūkst.) daugiau asmenų padėta įsidarbinti, 41,2 proc. (1,4 tūkst.) daugiau dalyvauja remiamo užimtumo priemonėse. Daugiausiai – 0,6 tūkst. iš pradėjusių dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, įdarbinti subsidijuojant. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus pradėjo 9,3 tūkst. asmenų – tai 1,5 tūkst. daugiau nei vasarį.

Per tris šių metų mėnesius dirbti pradėjo 51,2 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų –  tai 9,9 tūkst. (23,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Užimtumo tarnyba: registruotas nedarbas toliau mažėja

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 09:56:39 +0300
<![CDATA[Daugiau mokyklų galės pretenduoti į kokybės krepšelį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-mokyklu-gales-pretenduoti-i-kokybes-krepseli https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-mokyklu-gales-pretenduoti-i-kokybes-krepseli Nuo šiol tikslinę valstybės dotaciją mokinių pasiekimams gerinti – kokybės krepšelį – galės gauti daugiau mokyklų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino kokybės krepšelio skyrimo savivaldybėms bei jų mokykloms sąlygas ir praplėtė potencialių kokybės krepšelio gavėjų skaičių, suteikdama savivaldybėms teisę atrinkti specialią dotaciją gausiančias mokyklas.

Kokybės krepšelio biudžetas šiemet papildomas 12 mln. eurų. 

Kokybės krepšelio biudžetas šiemet papildomas 12 mln. eurų. Lėšas mokyklos galės naudoti mokinių konsultacijoms, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai atnaujinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kitoms priemonėms, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus ir mažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp mokyklų ar jose besimokančių mokinių grupių.

„Skiriant kokybės krepšelio lėšas dabar bus dar labiau sustiprintas savivaldybės vaidmuo ir atsakomybė, nes savivaldybėms suteikiama galimybė atrinkti mokyklas, nustatyti joms aktualius stebėsenos rodiklius. Svarbus savivaldybės ir mokyklos bendradarbiavimas, nes jos kartu turės rengti mokyklos, gavusios kokybės krepšelį, veiklos tobulinimo planą. Bus būtina susitarti dėl vizijos, veiklų ir sprendimų“, - sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 Mokyklos, norinčios gauti kokybės krepšelį, turės atitikti nustatytas sąlygas 

Mokyklos, norinčios gauti kokybės krepšelį, turės atitikti nustatytas sąlygas: mokykloje mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių (ši nuostata netaikoma mokykloms, kuriose ugdoma tautinės mažumos kalba), mokykloje nėra jungtinių 5–8 klasių, mokykla, priimdama mokinius, neorganizuoja atrankos pagal pasiekimus. Kokybės krepšelis taip pat neskiriamas specializuoto ugdymo krypties programas vykdančioms ar savitas pedagogines sistemas įgyvendinančioms mokykloms. Taip pat mokykla neturi būti gavusi kokybės krepšelio anksčiau.

Atrinktos mokyklos parengs ir pasitvirtins dvejų metų mokyklos veiklos tobulinimo planą, suderins su savivaldybe, Nacionaline švietimo agentūra ir gaus kokybės krepšelio lėšas visiems dvejiems metams. Lėšos bus apskaičiuojamos pagal mokykloje besimokančių mokinių skaičių ir pervedamos savivaldybei. Nustatyta, kad vėliau mokyklos galės pasikoreguoti veiklos planus ir, jeigu reikės, galės juos pratęsti iki 6 mėnesių. Nacionalinė švietimo agentūra paskirs konsultantą, kuris patars ir stebės, kaip konkrečioje mokykloje įgyvendinamos numatytos ugdymo kokybės gerinimo priemonės. Mokyklos padaryta pažanga bus vertinama ne anksčiau kaip po metų.

Kokybės krepšelio projektą įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su savivaldybėmis. Kokybės krepšelis finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Vykdant kokybės krepšelio projektą nuo 2019 m. 180-čiai mokyklų iš viso jau skirta 16 mln. 183 tūkstančiai eurų. Atsiskaitydamos už pirmųjų metų veiklą, mokyklos išskyrė tai, kad kokybės krepšelis labai pagelbėjo mokinių konsultavimui, leido atnaujinti mokyklų aplinką ir priemones, įdarbinti papildomus pagalbos specialistus. Tačiau užklupus pandemijai, dalis numatytų veiklų ir kokybės krepšelio lėšų buvo nukelta į laikotarpį, kai mokiniai sugrįš į klases. Tai mokinių aktyvaus mokymosi už mokyklos ribų veiklos, edukacinės išvykos, stovyklos ir kt., kai būtinas tiesioginis kontaktas su mokiniais. 

 

Daugiau mokyklų galės pretenduoti į kokybės krepšelį

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 09:05:55 +0300
<![CDATA[Patyrę sodininkai keliauja į vaistinę: veiksminga pagalba augalams nuo ligų ir kenkėjų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patyre-sodininkai-keliauja-i-vaistine-veiksminga-pagalba-augalams-nuo-ligu-ir-kenkeju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patyre-sodininkai-keliauja-i-vaistine-veiksminga-pagalba-augalams-nuo-ligu-ir-kenkeju Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas. Du pigūs ir natūralūs produktai gali būti veiksminga pagalba ne tik odos žaizdų antiseptikai, bet ir augalams puoselėti. 

Kalio permanganatas saugo nuo grybelio

Daugelis žino, kad kalio permanganatas – tamsiai violetinės spalvos druskos kristalai – turi antigrybelinių savybių. Dėl savybės puikiai oksiduoti visas organines medžiagas, ši druska dažnai naudojama odos žaizdų antiseptikai.

Tačiau šią priemonę vertėtų prisiminti ne tik prireikus skubios medicininės pagalbos, bet ir važiuojant į sodą. Įdomu tai, kad kalio permanganatas dažnai naudojamas ekologiškuose ūkiuose, kur augalai puoselėjami ir prižiūrimi be cheminių preparatų. Daržininkystėje kalio permanganato tirpalas naudojamas sėkloms beicuoti ir kovai su tam tikromis grybinėmis ligomis. Pastarosios, kaip teigia mokslininkai, sudaro apie 80 proc. visų augalų ligų. Jis sėkmingai padeda įveikti tokias pavojingas grybines ligas, kaip fuzariozė, verticiliozė ir fomozė.

Ne vienam sodininkui tikrą galvos skausmą sukelianti juodoji kojelė (diegavirtė) – daigų pašaknio liga – taip pat įveikiama kalio permanganato tirpalu. Ligos paveiktus augalus reikia laistyti 0,05 proc. kalio permanganato tirpalu (5 g kalio permanganato ištirpinti 10 litrų vandens).

Jei augalus užpuolė miltligė, patartina juos purkšti kalio permanganato ir kalcinuotos sodos tirpalu (10 g kalio permanganato ir 50 g kalcinuotos sodos ištirpinti 10 litrų vandens). Sodo vejoje pridygusius nepageidaujamus grybus galima išnaikinti panaudojus 0,25 proc. kalio permanganato tirpalą (5 g kalio permanganato ištirpinti 2 litruose vandens). Vertėtų prisiminti, kad apie 7 g šios medžiagos kristalų gali ištirpti 100 ml vandens. Todėl žalią augmeniją rekomenduojama purkšti ne didesniu nei 0,3 proc. (3 g/l) kalio permanganato tirpalu.

Norint apsaugoti sėklas, svogūnėlius ar gumbasvogūnius, juos reikėtų mirkyti 0,1–0,15 proc. tirpale apie 2 val. Tirpalas ruošiamas 1–1,5 g kalio permanganato ištirpinus 1 litre vandens.

Violetiniai druskos kristalai gali nuo muselių išgelbėti ir per dažnai ar per gausiai laistomas kambarines gėles. Tereikia vazonus dezinfekuoti didelės koncentracijos kalio permanganato tirpalu, gerai išplauti vandeniu ir pakeisti žemę.

Kalio permanganato tirpalas taip pat gali padėti išvalyti dirvožemį bei gruntinius vandenis, paveiktus pesticidų ir kitų cheminių bei pramoninių teršalų. Kalio permanganatas oksidacijos reakcijos metu veiksmingai skaido teršalus, todėl jis neretai naudojamas kenksmingoms medžiagoms neutralizuoti. 2–4 proc. kalio permanganato tirpalas (200–400 g kalio permanganato ištirpinama 10 litrų vandens) turi būti sušvirkščiamas tiesiai į taršos šaltinį: užterštą dirvos sluoksnį ar požeminio vandens gyslą. 

Jodas apsaugo nuo ligų ir kenkėjų

Iš jūros dumblių pelenų tirpalo gaminamas jodas kaip medicininė tinktūra ir vienas efektyviausių antiseptikų naudojamas nuo XIX a. Tačiau praėjus keliems šimtmečiams mokslininkai atrado, kad jodas yra veiksminga natūrali priemonė kovojant su augalų ligomis, plintančiomis per užkrėstas sėklas. Taip pat padeda atsikratyti nematodų svogūnėliuose, šakniagumbiuose, suvaldyti grybines ligas, pažeidžiančias pomidorus ar bulves. Jodas naudotas ir siekiant apsaugoti jau užaugintas daržo gėrybes.

Patyrę sodininkai žino, kokius stebuklus daro jodas, apsaugantis įvairias gėlių, agurkų, pomidorų, vynuogių, mėlynių, imbierų, bulvių ir kt. veisles nuo ligų ir kenkėjų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad  koncentruotas jodo tirpalas gali augalus pažeisti. Todėl norint gauti trokštamą rezultatą, labai svarbu naudoti tinkamos koncentracijos jodo tirpalus.

Norint sunaikinti nematodus, esančius svogūnėliuose ar šakniagumbiuose, juos apie valandą reikia mirkyti 0,05 proc. jodo tirpale (10 ml 5 proc. koncentracijos jodo tirpalo sumaišyti su 1 litru vandens). Taip rekomenduojama nuo ligų saugoti ir sėklas. Laikantis tirpalo ruošimo rekomendacijų, jodas netgi padidina daigumą.

Lauko daržą rekomenduojama purkšti 0,015–0,03 proc. jodo tirpalu kas 7–10 dienų, geriausia vakare ar anksti ryte, kai oro temperatūra nesiekia 25 °C. Augalus reikėtų purkšti po lietaus. Tokios koncentracijos tirpalui paruošti  reikia 10 ml 5 proc. jodo sumaišyti su  2–3,5 litro vandens.

Vaisių sodus ir vynuogynus purkšti 0,015 proc. jodo tirpalu, kurio paruošimui naudojama 10 ml 5 proc. koncentracijos jodo  ir maždaug 3,5 litro vandens. Purkšti purkštuvu, skleidžiančiu itin smulkius skysčio lašelius.

Patyrę sodininkai sodus ir daržus pataria prižiūrėti laiko patikrintomis priemonėmis, kurias kiekvienam pravartu turėti ir vaistinėlėje, ir lauko darbų sandėliuke.

Patyrę sodininkai keliauja į vaistinę: veiksminga pagalba augalams nuo ligų ir kenkėjų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Apr 2021 09:01:06 +0300