Žeimių mokykla-daugiafunkcis centras bus prijungtas prie Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos ir veiks kaip Žeimių skyrius. Tuo tarpu Kulvos Abraomo Kulviečio mokykla ir Bukonių mokykla-daugiafunkcis centras taps Jonavos Justino Vareikio progimnazijos skyriais – atitinkamai Kulvos ir Bukonių.

Teigiama, kad šie reorganizavimo žingsniai žengiami siekiant optimizuoti švietimo įstaigų tinklą, tobulinti jų organizacinę struktūrą bei gerinti ugdymo kokybę. Tikimasi, kad centralizavimas leis racionaliau naudoti turimus išteklius ir sudarys geresnes sąlygas moksleiviams.

Visos trys reorganizuojamos mokyklos oficialiai taps progimnazijų skyriais iki šių metų rugpjūčio 31 dienos. Po šios datos visos jų teisės ir pareigos pereis atitinkamai Jonavos Raimundo Samulevičiaus ir Jonavos Justino Vareikio progimnazijoms.

Su detalesne informacija apie kiekvienos mokyklos reorganizavimą, būsimų progimnazijų nuostatais ir kitais susijusiais dokumentais galite susipažinti interneto svetainėse:

• Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija (Žeimių skyrius): www.rsamuleviciaus.jonava.lm.lt ir https://zeimiai.lt
• Jonavos Justino Vareikio progimnazija (Kulvos ir Bukonių skyriai): www.vareikioprogimnazija.lt, https://www.kulvietis.jonava.lm.lt ir www.bukoniumokykla.lt
• Bendra informacija: https://www.jonava.lt

Taip pat skelbiama, kad kreditoriai, turintys reikalavimų Žeimių, Kulvos ar Bukonių mokykloms-daugiafunkciams centrams, savo pretenzijas gali pateikti per 60 dienų nuo viešo pranešimo apie reorganizavimo sąlygų aprašų parengimą pradžios.

Jubiliejinis bėgimas Jonavai – 275 žingsneliai 

Balandžio 23 dieną organizavome rajoninį renginį „Velykinis kiškių bėgimas  2025 – 275 žingsneliai Jonavai“, skirtą Jonavos miesto 275 metų jubiliejui paminėti. Bėgimas vyko miesto centriniame stadione. Jame dalyvavo Jonavos miesto vaikų lopšelių-darželių „Dobilas“, „Saulutė“, „Žilvitis“, „Pakalnutė“ ir „Bitutė“ ugdytinių komandos – iš viso 129 dalyviai. 

Renginio dalyviams sėkmės linkėjo Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Violeta Skodienė. Mažieji Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ 1,5–3 metų „Čiauškučių“ grupės ugdytiniai bėgo 275 žingsnių trasą, pažymėtą gimtojo miesto jubiliejaus simboliu. Visi bėgimo dalyviai įveikę šią distanciją draugiškai skandavo „Mes mylim Jonavą“. Antrąją trasos dalį aplink stadioną įveikę vaikai ir mokytojos pasiekė finišą puikiai nusiteikę. 

Masiniuose bėgimuose laikas nėra svarbus – tai ne varžybos, o džiaugsmas judėti. Puikus oras, geros emocijos ir vaikų šypsenos – tai geriausias įrodymas, kad aktyvumas gryname ore dovanoja prasmingą laiką kartu mūsų mylimoje ir sportiškoje Jonavoje. 

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Asta Babilienė 

„Tuo metu „Skype“ buvo tikra revoliucija skaitmeninių sprendimų rinkoje, nes pasiūlė nemokamus skambučius internetu su VoIP (angl. voice over Internet Protocol) technologija. Ši programėlė akimirksniu tapo populiaria alternatyva brangiems tarptautiniams skambučiams. „Skype“ populiarumas dar labiau išaugo, kai po kelerių metų pristatė vaizdo skambučių galimybę. Pastaraisiais metais ja kasdien naudojosi daugiau kaip 40 milijonų žmonių visame pasaulyje“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius. 

Bendravimo revoliucija 

Nors „Skype“ padarė didelį proveržį, galiausiai šią programą pralenkė konkurentų sprendimai, siūlantys daugiau inovacijų ir integracijų su kitomis programomis. 

„Ilgą laiką ši programa buvo laikoma inovatyvia, tačiau ją įsigijusi „Microsoft“ savo prioritetus nukreipė į tuo metu pažangesnį savo vystomą sprendimą – „Teams“. Tuo pačiu rinkoje jau vyko arši konkurencija – tokie sprendimai, kaip „Zoom“ ar „WhatsApp“, taip pat sparčiai reagavo į besikeičiančius žmonių bendravimo įpročius“, – prisimena M. Rauba. 

Pasak jo, šiuo metu žmonės ne tik rašo žinutes ar skambina – bendravimas vis dažniau vyksta per vaizdo skambučius, grupinius pokalbius, bendrinant ekraną ar net dalijantis failais realiuoju laiku. Visa tai reikalauja ne tik gero interneto ryšio, bet ir sklandžios integracijos su kitomis platformomis, ko nebegalėjo pasiūlyti „Skype“.  

Pamažu „Skype“ prarado vartotojų dėmesį, o „Microsoft“ pagrindiniu vaizdo skambučių ir susirašinėjimo sprendimu liko „Teams“. Todėl suprantama, jog nutraukdama „Skype“ veiklą, savininkė rekomenduoja pereiti būtent prie šios bendradarbiavimo platformos, pritaikytos tiek verslui, tiek asmeniniam naudojimui. 

„Šiuo metu „Skype“ naudotojai turi galimybę pereiti prie nemokamos „Teams“ versijos, kuri siūlo daugelį pagrindinių funkcijų. Prisijungus prie „Microsoft Teams Free“ su tais pačiais „Skype“ prisijungimo duomenimis, visi kontaktai ir pokalbių istorija bus automatiškai perkelti, tad galima tęsti įprastą bendravimą su draugais ar artimaisiais“, – sako technologijų direktorius. 

Nenorintys pereiti prie programos „Teams“ gali atsisiųsti arba ištrinti visus savo „Skype“ duomenis iki 2026 metų sausio. Vėliau visi „Skype“ likę duomenys bus automatiškai ištrinti. 

Svarbiausia – geras ryšys 

Besidairantiems kitų „Skype“ alternatyvų, M. Rauba siūlo atkreipti dėmesį į savo naudojamus įrenginius. 

 „Apple“ ekosistemos naudotojai gali rinktis nemokamą „FaceTime“, o „Android“ – „Google Meet“. Šios programėlės užtikrina kokybiškus vaizdo ir garso skambučius, leidžia lengvai bendrauti, organizuoti susitikimus ar dalintis ekranu. Vis labiau populiarėja ir „Zoom“, kuri pandemijos metu tapo vienu pagrindinių įrankių tiek darbui, tiek asmeniniam bendravimui – ši platforma iki šiol išlieka itin mėgstama dėl savo lankstumo ir paprasto naudojimo“, – pataria ekspertas. 

Tarp kitų populiarių pasirinkimų gali būti ir šiuo metu plačiai naudojamos kitos nemokamos bendravimo programėlės „WhatsApp“ bei „Facebook Messenger“. Jos siūlo ne tik greitą susirašinėjimą, bet ir aukštos kokybės vaizdo skambučius, leidžiančius bendrauti tiek vienas su vienu, tiek grupėmis. Pašnekovas pažymi, kad svarbiausias visų šių sprendimų pamatas – kokybiškas interneto ryšys. 

„Technologijos sparčiai juda į priekį, bet joms reikalingas pagrindas – platus, patikimas ryšys. Dėl to, kad mobilusis internetas tapo gerokai greitesnis ir stabilesnis, šiandien galime turėti aukštos kokybės vaizdo skambučius be trukdžių, jungtis į konferencijas, dalintis turiniu. Augantis vaizdo turinio vartojimas rodo, kad žmonės bendrauja per ekranus, teikia pirmenybę vaizdinei informacijai, tad investicijos į ryšio plėtrą yra kritiškai svarbios. „Bitėje“ investuojame 100 mln. eurų į naujos kartos tinklo statybas bei turimų tinklų modernizavimą, kad Lietuvos žmonėms užtikrintume kokybišką ryšį ten, kur jo reikia“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius. 

„Bitė Lietuva“ pranešimas spaudai 

Visi šventės dalyviai pakviesti pasinerti į kūrybines veiklas ir žaidimus. Susirinkusieji aktyviai margino kiaušinius vašku, dekoravo didijį velykinį kiaušinį, dalyvavo velykinėje loterijoje ir įsitraukė į kitus linksmus žaidimus. Vėliau visi pakviesti vaišintis velykiniu omletu.

Šildė šypsenos ir nuoširdūs sveikinimai mūsų gerbiamų ir visada laukiamų svečių –  Jonavos rajono savivaldybės vicemerės Birutės Gailienės, Socialinės paramos skyriaus vedėjos Daivos Ūselienės, LR Seimo nario ir LR susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio padėjėjos Audronės Bagdonavičienės, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Jonavos Viltis“ tarybos pirmininkės Olgos Traskauskienės.

Šventės kulminacija tapo susirinkusiųjų velykinis flashmobas – Ančiukų šokis. Galimybė kartu pasimėgauti muzika, judesiu ir draugyste džiugino visų širdis. Velykų šventė Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centre buvo kupina džiaugsmo, kūrybos ir bendrystės. Tokios iniciatyvos ypač reikalingos, nes skatina pozityvumą ir leidžia asmenims su negalia bei jų artimiesiems jaustis reikalingiems bei vertinamiems. Dėkojame visiems šventės dalyviams už nuostabų ir prasmingą laiką kartu.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro inf.

Nuo 8 valandos 

Jonavos r. Socialinių paslaugų centro, Ruklos padalinio ir VŠĮ “DEKO RESTO", senjorų ir asmenų su negalia meno darbų paroda „Meno galia". JKC fojė.

Lauros Baltijutės grafikos darbų paroda „Kuždesiai". JKC meno galerijoje.

Veros Antropovos kūrybinių darbų paroda ,,Natiurmortai ir ne tik" muziejuje.

Piešinių konkursas „Jonava vaikų akimis". JKC krašto muziejuje. 

Nuo 10 valandos 

Edukacija „Gurkšnis Jonavos". Rimkų bibliotekoje.

Protmūšis „Kiek tavyje skaruliečio?". Rimkų bibliotekoje.

Moksleivių darbų parodų ciklas „Jonava ir aš". Rimkų bibliotekoje.

Limos Venckaitienės knygos skirtukų paroda ,,Įkvepiantys skaityti" Bibliotekos skaitykloje.

Deimantės Malūnavičiūtės plakatų serijos paroda „Plynų kirtimų miškuose žalai parodyti", skirta pasaulinei Žemės dienai. Bibliotekos erdvėse.

Reginos Jegorovienės karpinių paroda. Bibliotekos antrajame aukšte.

Nuo 15 valandos 

Susitikimas su istoriku Vytu Jankausku Bibliotekos skaitykloje.

Nuo 17 valandos 

Šunų ir jų augintojų eisena ,,Jonava - gyvybės pilna". Pradžia prie krašto muziejaus. Plačiau apie renginį ČIA.

Nuo 18 valandos 

Muzikinis spektaklis ,,Išsipildžiusios svajonės istorija" JKC didžiojoje salėje.

Balandžio 26-ąją, šeštadienį 

Pagerbiant iškilų Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atminimą, Vyriausybės nutarimu šį šeštadienį, balandžio 26 d., Lietuvoje paskelbus gedulą, Jonavos kultūros centras atšaukia visus šią dieną suplanuotus renginius.

Nuo 10 valandos 

Baltijos jūrų šalių atviras IGE Grappling čempionatas Jonavos sporto arenoje.

Nuo 11 valandos 

U15 futbolo varžybos FK Jonava - Vilniaus BFA. Jonavos centriniame stadione.

Šeimadienis su linksmuoju personažu bibliotekos skaitykloje.

Nuo 15 valandos 

TOP SPORT I lygos varžybos FK Jonava -Hegelmann B. Jonavos centriniame stadione.

Balandžio 27-ąją, sekmadienį 

Nuo 11 valandos 

U13 futbolo varžybos FK Jonava - FK Baltai. Jonavos centriniame stadione.

Nuo 15 valandos 

U14 futbolo varžybos FK Jonava - FK Granitas. Jonavos centriniame stadione.

Šiandien krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė susitiko su Lietuvos savivaldybių merais aptarti aktualiausių nacionalinio saugumo klausimų bei savivaldos vaidmens visuotinėje gynyboje.

Susitikimo metu Krašto apsaugos ministerijos atstovai savivaldybių merams pristatė artimiausius darbus ir planuojamus pokyčius krašto apsaugos sistemoje: karinės infrastruktūros plėtrą, mobilumo stiprinimą, karinių poligonų ir mokymų teritorijų plėtros projektus.

Didelis dėmesys skirtas savivaldybių vaidmeniui užtikrinant valstybės saugumą ir visuotinę gynybą. Karo padėties metu savivaldybės bendradarbiauja su valstybės institucijomis, kariuomene bei vidaus tarnybomis, padeda užtikrinti viešąją tvarką, gyventojų saugumą be prireikus organizuoja evakuaciją. Savivaldybės taip pat atsakingos už informacijos sklaidą gyventojams apie grėsmes, veiksmus ekstremalios situacijos metu ir pagalbos galimybes.

„Visuotinė gynyba prasideda vietos lygmenyje, todėl šiandien savivaldybių merams pristatėme Lietuvos saugumo situaciją ir Krašto apsaugos ministerijos prioritetus. Gynybos pajėgumų stiprinimas vystant pramonę, infrastruktūrą ir priimant sąjungininkų pajėgas neabejotinai sukuria galimybes ekonominiam augimui regionuose. Bendros visų institucijų, savivaldybių ir organizacijų pastangos stiprinti Lietuvos saugumą didina ir Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį“, – pabrėžė ministrė D. Šakalienė. 

Savivaldybės padeda koordinuoti civilinės saugos priemones – nuo laikino apgyvendinimo iki maisto tiekimo ar medicininės pagalbos organizavimo. Jos turi parengti veiksmų planus karo padėties atvejui, bendradarbiauti su bendruomenėmis, stiprinti gyventojų pasirengimą ir atsparumą krizinėms situacijoms. Visuotinės gynybos kontekste tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė tampa ne tik administraciniu, bet ir gynybiniu vienetu, aktyviai prisidedančiu prie valstybės saugumo.

Svarbų vaidmenį karo padėties metu atlieka ir karo komendantūros. Joms vadovaujantys karo komendantai perima dalį savivaldybių funkcijų, susijusių su viešosios tvarkos palaikymu, gyventojų saugumo užtikrinimu ir gyvybiškai svarbių išteklių paskirstymu. Savivaldybės privalo bendradarbiauti su karo komendantūromis, teikti joms reikiamą informaciją ir pagalbą, kad šios galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Toks modelis leidžia greitai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes bei užtikrinti sklandų valdymą ypatingomis aplinkybėmis.

Visuotinė gynyba – ne tik kariuomenės atsakomybė, bet visos visuomenės įsipareigojimas, kuriame savivaldybių vaidmuo neatsiejamas nuo nacionalinių gynybos planų. Sustiprintas savivaldybių ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, savalaikė informacija ir aktyvus piliečių įsitraukimas kuria tvirtesnę, saugesnę ir atsparesnę Lietuvą.

KAM inf.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi pripažino, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (Tarnyba) nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (Įstatymas) nuostatų pažeidimų, padarytų pakartotinai, skirti UAB „Ecodumas“ 2 000 Eur baudą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Tarnyba, siekdama įvertinti, ar rinkai tiekiamos vienkartinio naudojimo elektroninės cigaretės atitinka teisės aktų reikalavimus, bandymams atrinko UAB „Ecodumas“ tiekiamas rinkai elektronines cigaretes su kvapiuoju skysčiu ir, be kita ko, nustatė, kad tam tikrų elektroninių cigarečių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį.

Įstatymo 9² straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį. Kvapioji medžiaga, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, yra priedas, suteikiantis kvapą ir (ar) skonį.

LVAT pripažino, jog priimdama ginčijamą nutarimą, Tarnyba atsižvelgė į akredituotos laboratorijos patvirtintais metodais atliktus juslinius tyrimus, kurie patvirtino ginčo elektroninėse cigaretėse esant atitinkamas kvapo savybes, tokias kaip „kava“, „sausainiai“, „šlapios žolės“, „pyragaičiai“, „obuolių sultys“, „saldymedžio šaknis“ ir kt. Todėl LVAT įvertino, kad Tarnyba pagrįstai nusprendė, jog UAB „Ecodumas“ pažeidė Įstatymo reikalavimus, kurie, be kita ko, draudžia pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį. LVAT pažymėjo, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo, kilus abejonei dėl elektroninių cigarečių sudėties, atlikti elektroninių cigarečių skysčių cheminės sudėties tyrimus. Diskrecija pasirinkti mėginių tyrimo būdą tenka priežiūros institucijai.

LVAT neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodomais argumentais, jog Tarnyba plečia Įstatymo nuostatas bei sąvoką „kvapioji medžiaga“, tikslina apibrėžimus ir tokiu būdu viršija savo įgaliojimų ribas, taip pat jog Tarnyba pažeidimą konstatavo nenustačiusi elektroninių cigarečių būdingų kvapų (skonių) ir neatlikusi jų cheminės sudėties analizės.

LVAT, be kita ko, vadovaudamasis LVAT 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-233-415/2025, konstatavo, kad vartoti pateikiamo gaminio specifika lemia poreikį kaskart individualizuotai įvertinti elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, cheminę sudėtį.

Dėl šių priežasčių nenustatytas pagrindas abejoti nustatytais Įstatymo pažeidimais ar UAB „Ecodumas“ skirtos baudos dydžio pagrįstumu.

Administracinė byla Nr. eA-596-821/2025

LVAT inf.

Pataisas pateikęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas siekia reikšmingai sumažinti mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurių metu padaroma didelė žala žuvų ištekliams, skaičių.

„Prieš 10 metų įtvirtintos pataisos nustatė tokį teisinį reguliavimą, kad brakonieriams, kurie brakonieriauja medžioklės metu, konfiskuojamos ne tik visos priemonės, bet ir transporto priemonė. Tačiau žvejybos sektoriuje situacija išliko nepakitusi, yra reglamentavimo spragos, kurios lemia, kad brakonieriai (kurie brakonieriauja su tinklais) ir toliau gali tą daryti, nes jų transporto priemonės, be kurių nenuvažiuotų nei prie ežero, nei prie upės, neparsivežtų laimikio ar tinklų, taip ir nėra konfiskuojamos. Siūlome atitaisyti šitą klaidą“, – pristatydamas projektą sakė L. Jonauskas.

Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnį siūloma papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad už šio straipsnio 4, 9 dalyse* nustatytus administracinius nusižengimus, kai padaryta žala žuvų ištekliams viršija 2 450 eurų, būtų privaloma skirti transporto priemonių, kurios buvo panaudotos neteisėtų žvejybos įrankių ir/ar žuvies gabenimui, konfiskavimą.

Gyventojai savo pasiūlymus dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto Nr. XIVP-3306 galima pateikti iki 2025 m. gegužės 5 d.

Savo pasiūlymus dėl šio projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarę Siųsti pasiūlymą

Susipažinti su įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia. 

Pasibaigus Seimo komiteto nustatytam pasiūlymų pateikimo laikui, visi raštu gauti pasiūlymai svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose, į kuriuos gali būti kviečiami dalyvauti ir pasiūlymus pateikę asmenys. 

Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.

*291 straipsnis. Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas

4. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).
5. Limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas.

Seimo Spaudos biuro inf.

Šylantys orai skatina vis plačiau atverti namų langus, kurie ne tik tampa vaikų traukos objektu, bet ir gali virsti jų skaudžios nelaimės priežastimi. Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog pavasarį ir vasarą sulaukiama bent kelių pranešimų dėl pro langus ar balkonus iškritusių vaikų. Dažniausiai tokiose situacijose nukenčia smalsūs ir judrūs mažamečiai, tad juos auginantiems tėvams svarbu išlikti ypač budriems ir visapusiškai pasirūpinti saugumu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė sako, jog šiltuoju metų sezonu padaugėja gaunamų pranešimų dėl vienų skaudžiausių nutikimų – vaikų iškritimų pro namų langus ir balkonus.

„Pastebime tendenciją, jog pirmieji pranešimai apie vaikų iškritimus mus pasiekia vos tik labiau įšyla oras ir žmonės, išsiilgę pavasariškos gaivos, plačiau atveria savo namų langus ar palieka praviras balkono duris. Vaikams visuomet smalsu pažiūrėti, kas matyti pro langą, o jeigu tas langas atidarytas – iškišus galvą pažvelgti žemyn, arba bandyti persisverti per balkono turėklus. Tad skaudi nelaimė gali nutikti akimirksniu“, – sako E. Firaitė-Ryliškienė.

Pasak vaiko teisių gynėjos, dažniausiai tokios situacijos įvyksta šeimose, kuriose auga mažyliai, nes jų aktyvumas ir noras tyrinėti neretai pralenkia tėvų budrumą.

„Vaikai pasaulį regi visai kitomis akimis nei suaugusieji. Jeigu kėdė mums reikalinga tiesiog prisėsti, tai vaikas gali sugalvoti bent keletą kitų alternatyvų, kaip ją panaudoti, ypač, kai nori pasiekti kokį nors daiktą, ar pamatyti tai, kas nėra jo akių lygyje. Tad tėvams svarbu visuomet išlikti dėmesingiems ir įvertinti galimas rizikas, net ir leidžiant laiką su vaiku kasdienėje, gerai pažįstamoje, namų aplinkoje“, – akcentuoja E. Firaitė-Ryliškienė.

Ji primena tėvams, jog siekiant išvengti vaikų iškritimų pro namų langus ar balkonus, svarbu pasirūpinti, kad šalia jų nebūtų pastatyta baldų – sofų, kėdžių, stalų, ar kitų aukštų daiktų – ant kurių palypėję vaikai galėtų pasiekti langą, užlipti ant palangės arba persisverti.

Taip pat tėvams rekomenduojama pasirūpinti specialiomis buities apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, langų užraktais ar ribotuvais, kurie tampa iššūkiu mažamečiams savarankiškai atsidaryti langus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog įvairūs apsauginiai langų tinkleliai nuo vabzdžių gali sukurti klaidingą apsaugos įspūdį, nes jie nėra pakankamai tvirti ir galintys išlaikyti vaiko kūno svorį.

„Net ir vėdindami patalpas suaugusieji turėtų pasilikti jose su vaiku, arba kartu išeiti į kitą kambarį, nes kartais užtenka tik kelioms sekundėms kitur nukreipto suaugusiųjų dėmesio – atsiliepti telefonu ar atsinešti reikiamą daiktą – kai tuo metu mažylis gali žaibiškai atsidurti pavojuje arba skaudžiai nukentėti. Svarbu prisiminti, jog ne tik apsaugos priemonės gelbsti vaikus nuo nelaimingų įvykių, bet ir kasdienis kalbėjimas su vaiku apie saugų elgesį bei paprasti ir vaiko amžiui suprantami pavyzdžiai apie galimas grėsmes taip pat moko jį sąmoningumo ir atsakomybės“, – sako E. Firaitė-Ryliškienė.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

UAB „Jonavos vandenys“ vartotojai, atsiskaitantys už paslaugas bute, mokės 2,54 Eur/m3 (be PVM), kaina yra 0,23 Eur/m3 (10 proc.) didesnė negu dabar galiojanti. Vartotojų, atsiskaitančių už paslaugas bute, mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sudarys 1,30 proc. vidutinių šeimos pajamų, t. y. neviršys 4,0 proc. vidutinių šeimos pajamų.

UAB „Jonavos vandenys“ bazinės ir perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos vartotojams, perkantiems paslaugas bute

​Išskleisti

Nustatytas kainas bendrovės taikys nuo 2025 m. birželio 1 d.

Kainų pokyčius lėmė realizuotinų paslaugų kiekių kitimas, būtinosios sąnaudos, reikalingos paslaugoms užtikrinti, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, investicijų grąžos, įgyvendinus investicijų projektus ir išaugus skolinto kapitalo kainai bei nuosavo kapitalo grąžai, darbo užmokesčio sąnaudų augimas, įvertintos papildomos gautos pajamos dėl elektros kainų svyravimų bei kitos būtinosios sąnaudos.

Išsamiai su 2025-04-24 posėdžio medžiaga galite susipažinti ČIA. ​ 

Skiriant GPM paramą gyventojui nereikia mokėti papildomai – ši suma yra skiriama iš jau sumokėto GPM  mokesčio, todėl tai nesukelia jokios papildomos finansinės naštos. Ir nors tai gyventojams nieko nekainuoja, šie procentai yra gyvybiškai svarbūs įvairioms organizacijoms. 

Viskas, ką turite žinoti apie GPM paramos skirimą 

Terminas – iki gegužės 2 dienos. Norint pasinaudoti šia galimybe, GPM paramos forma FR0512 turi būti pateikta ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 2 d. Pavėlavus, parama organizacijai nebus skirta. Gyventojai taip pat gali pasirinkti paramą skirti keliems metams į priekį – tokiu būdu kasmetinio formos pildymo nebereikės.  

Galite skirti kelioms organizacijoms. 1,2  proc. galima paskirti kelioms skirtingoms organizacijoms, tačiau bendra suma negali viršyti šios ribos. Papildomai galima skirti 0,6 proc. politinei partijai ar profesinei sąjungai.  

Kaip pateikti GPM paramos prašymą. Prisijunkite prie deklaravimas.vmi.lt naudodami Smart-ID, el. bankininkystę arba el. parašą. Pasirinkite formą FR0512 ir nurodykite organizacijos pavadinimą bei kodą. Pasirinkite paramos laikotarpį (vieneri ar keli metai). Patvirtinkite ir pateikite formą. 

Nepamirškite, paramos skyrimą galima atšaukti. Jeigu persigalvojote arba norite pakeisti paramos gavėją, galite tai padaryti pateikdami naują arba atšaukę seną FR0512 formą iki galutinės pateikimo datos. 

Kur nukeliauja niekam nepaskirta GPM paramos dalis?  Nepaskirta GPM dalis – ta, kurios gyventojai neskyrė jokiai organizacijai – lieka valstybės biudžetui. Tai reiškia, kad jei žmogus iki nustatyto termino (2025 m. gegužės 2 d.) nepateikia paramos formos (FR0512), jo 1,2  proc. GPM dalis nenukeliauja jokiai nevyriausybinei organizacijai, o tiesiog įplaukia į bendrą valstybės iždą ir yra panaudojama pagal bendrą valstybės finansinį planą. Dėl to labai svarbu šia galimybe pasinaudoti, jei norima, kad bent dalis sumokėtų mokesčių remtų konkrečius visuomenei naudingus projektus. 

Jonavos kultūros centras (JKC) pristato jau 17-us metus vykstantį socialinį–edukacinį teatro projektą „Lygybės medis“, kurio pagrindinis tikslas – per menines veiklas skatinti socialinę įtrauktį ir ugdyti pagarbą bei toleranciją kitokiam. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remdama teatro iniciatyvas, kurios kuria prasmingą kultūrinį pokytį bendruomenėse.

Šių metų projekto tema – „AŠ GALIU VISKĄ“, siekia stiprinti jaunų žmonių savivertę, ugdyti jų gebėjimą pažinti emocijas bei socialinius įgūdžius per teatrinę išraišką. Kūrybinės laboratorijos vyks 2025 m. gegužės 7–9 dienomis Jonavos kultūros centre, kur tris dienas dalyviai kurs, vaidins, šoks, žais teatrinius žaidimus ir pristatys savo rezultatus viešai.

Projekte dalyvauja vaikai ir jaunimas iš Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos, „Neries“ pagrindinės mokyklos, Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro, Jonavos rajono socialinių paslaugų centro bei Neįgaliųjų veiklos centro. Dalyviai dažnai patiria socialinę atskirtį, emocinį apleistumą ar iššūkius dėl neįgalumo, todėl šis projektas tampa jiems vienintele galimybe įsitraukti į kokybišką kultūrinį gyvenimą.

Kūrybinių laboratorijų užsiėmimus ves profesionalūs menininkai, turintys ilgametę patirtį tiek teatro, tiek darbo su socialiai pažeidžiamomis grupėmis srityse:

• Raimondas Klezys – aktorius, „No Shoes“ teatro įkūrėjas, specializuojasi darbe su neįgaliaisiais;
• Eglė Valadkevičiūtė – teatro, kino ir TV aktorė;
• Darius Armanavičius – Kauno „Nykštuko“ lėlių teatro vadovas, režisierius, dailininkas ir aktorius, „Lygybės medžio“ projekto dalyvis nuo 2008 metų;
• Greta Jalmokaitė – dramos terapeutė, šiemet prisijungianti prie projekto komandos.

Projekto vadovas Gediminas Gutauskas pabrėžia, jog „Lygybės medis“ jau tapo neatsiejama Jonavos kultūrinio gyvenimo dalimi: „Tai daugiau nei meninis projektas – tai platforma saviraiškai, bendrystei ir augimui. Mūsų tikslas – ne tik parodyti, kad kiekvienas vaikas gali kurti, bet ir padėti jam tuo patikėti.“

„Lygybės medis“ – tai kultūrinė oazė tiems, kurie dažnai atsiduria visuomenės paraštėse. Kviečiame stebėti, palaikyti ir drauge švęsti kiekvieno vaiko teisę kurti, būti išgirstam ir pamatytam.

JKC inf. 

„Dar pernai tobulindami biudžetą padidinome valstybės skolinimosi limitą 800 mln. eurų ir tokiu būdu nusimatėme galimybę atsiradus konkretiems poreikiams skirti papildomų lėšų krašto apsaugos reikmėms. Šis skyrimas – pirmasis, kuris finansuojamas iš numatyto skolinimosi limito. Tai leidžia laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus tiekėjams, užsitikrinant, kad ypač svarbi ginkluotė ir karinė technika mus taip pat pasiektų pagal planą“, – teigia finansų viceministras Darius Sadeckas.

Lėšos skirtos atsižvelgiant į KAM balandžio 7 d. raštą, kuriame pažymima, jog ministerija II ketv. turi atlikti 150 mln. eurų avansinį mokėjimą už inžinerinės paskirties pėstininkų kovos mašinas bei 37,7 mln. eurų – už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS, skirtas Nacionalinei pėstininkų divizijai.

2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme Finansų ministerijai buvo suteikta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinio mobilumo bei dvigubos paskirties (civilinės-karinės) transporto infrastruktūrai, taip pat karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti bei kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti. 

Pasak „Maisto banko“ vadovo, visuomenės pagalba čia tampa nepaprastai reikalinga. „Atiduotuvėse mes kasdien dalijame paskutinę dieną galiojančius maisto produktus, o ilgo galiojimo maisto labai trūksta. Būtent juo užpildome lentynas, jei paskutinę dieną galiojančio maisto atsivežame labai mažai, taip pat ilgo galiojimo produktai ypač aktualūs atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms, nes jų užtenka ilgesniam laikui, nereikia iškart sunaudoti. Paprasčiau tariant, ilgo galiojimo produktai žmogui yra saugumo garantas, jis žino, kad turės ką valgyti rytoj,“ – sako S. Gurevičius.  
  
Eurostato duomenys rodo, kad skurdo rizika Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europos Sąjungoje. Be to, pajamų nelygybės lygis šalyje taip pat yra tarp didžiausių, o tai rodo didelį atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų. ​„Ši situacija pabrėžia, kaip svarbu yra bendruomenės solidarumas ir pagalba tiems, kurie susiduria su sunkumais“, – papildo „Maisto banko“ vadovas.  
  
Kaip mokyklos gali prisijungti? 

Švietimo įstaigos iki gegužės 2 dienos kviečiamos registruotis  „Maisto banko“ internetinėje svetainėje ir gegužės 5–6 dienomis organizuoti maisto rinkimo akciją. Užsiregistravusiems organizatoriai pateiks instrukcijas, kaip surinkto maisto kiekius užfiksuoti, taip pat atsiųs vizualinę projekto medžiagą. Rekomenduojama rinkti ilgo galiojimo maisto produktus – aliejų, konservus, kruopas, makaronus, miltus, arbatą, sausus pusryčius, konservuotas ar užpilamas sriubas ir kita. 

Mokyklose organizuojama akcija bus tradicinės parduotuvėse organizuojamos „Maisto banko“ akcijos įžanga. Akciją parduotuvėse planuojama vykdyti jau gegužės 9–10 dienomis.  
  
Daugiau informacijos – www.maistobankas.lt   
  

„2026 m. Lietuvoje jau įtvirtintą degalų akcizų didinimą privalome sustabdyti nedelsiant, kol nepasiektas susitarimas su kaimyninėmis valstybėmis, o taip pat imtis kitų konkrečių priemonių, užtikrinančių Lietuvos konkurencingumą degalų prekybos sektoriuje“, - pažymima atvirame laiške. 

Neigiamas akcizų didinimo pasekmes jau pajuto daug Lietuvos verslo sektorių – tai krovinių ir keleivių pervežimo kompanijos, kurjerių paslaugų, gamybos ir mažmeninės prekybos bendrovės. Dėl mažėjančio degalų pardavimų Lietuvai gresia nesurinkti suplanuotų akcizų pajamų – tai sukels įtampą valstybės biudžetui, kuriame numatytas ženklus krašto apsaugos ir socialinių išlaidų augimas. Kyla grėsmių, kad šiais metais numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas. 

Galiausiai, pabrangę degalai jau didina prekių ir paslaugų savikainą. Ekonomistai įspėja apie galimą infliacijos proveržį – metinė infliacija kovo mėn. jau išaugo iki 4,1 proc. 

Problema – akcizų skirtumai tarp valstybių 

Laiško signatarai pabrėžia, kad dėl akcizų tarifų skirtumų, didesnius tarifus turinčios šalys patiria ekonominius nuostolius. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regiono gyventojai šiemet pradėjo masiškai degalus piltis kaimyninių šalių degalinėse.  

Europos Sąjunga (ES) siekia, kad mokesčiai nebūtų kliūtis bendros rinkos veikimui, tačiau šis principas neveikia, nes šalys tarpusavyje nekoordinuoja mokesčių politikos. Atvirą laišką pasirašiusių verslo asociacijų teigimu, Lietuva turėtų imtis lyderės rolės – inicijuoti dialogą bei susitarti su Lenkija, Latvija ir Estija dėl degalų akcizų politikos harmonizavimo. Tam turėtų būti suformuota Vyriausybinė institucijų darbo grupė, kuri būtų atsakinga už tokio susitarimo tarp valstybių pasiekimą arba inicijavimą. 

Šiais metais Lietuvoje padidinus akcizus degalams, mūsų šalyje dyzelino akcizas tapo didžiausiu regione ir pasiekė 0,52 Eur/l (Latvijoje – 0,517 Eur/l, Lenkijoje – 0,397 Eur/l, o Estijoje – 0,372 Eur/l).  

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį dyzelino pardavimai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos degalinėse krito 15 proc., o vien kovo mėn. – 16 proc. 

Laureatų gretose - net trys Jonavos kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Ramtatukai“ dalyviai - Elzė Marija Jakubėnaitė (8 m.), Joris Martusevičius (10 m.) ir Kristupas Levinskas (11 m.).

Sveikiname ir džiaugiamės kartu!

Nacionaliniame konkurso ratas vyks gegužės 10–11 d. Kaune.

JKC inf.  

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie per 2024 m. pardavė nekilnojamąjį turtą (NT), kurį nuosavybėje išlaikė trumpiau nei 10 metų, ar transporto priemonę, kuri buvo išlaikyta trumpiau nei 3 metus, iki gegužės 2 d. turi pateikti pajamų mokesčio deklaraciją. Naujausiais VMI duomenimis pajamų mokesčio deklaracijų už parduotą neišlaikytą NT ir transporto priemonę laukiama iš maždaug 133 tūkst. gyventojų iš kurių daugiau nei 53% jas jau pateikė.

„Skaitmeninis medžiotojo bilietas suteikia daug privalumų: popierinį medžiotojo bilietą galima pamiršti, pasiimant į medžioklę, pamesti ar  sugadinti.  Skaitmeninio bilieto nepamesi ir nepamirši. Medžioklės metu užtenka turėti vairuotojo teises ar kitą asmens tapatybę leidžiantį nustatyti dokumentą. Turint elektroninį medžiotojo bilietą nereikia papildomų dokumentų, įrodančių apie suteiktą teisę medžioti, kai vykstama medžioti ir į kitas šalis. Šioje srityje jau šiek tiek atsiliekama nuo ginklų naudotojų, jiems elektroniniai leidimai laikyti ar nešiotis ginklus išduodami jau nuo 2023 metų”,  – sako aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

Rengiamuose teisės aktų projektuose numatoma, kad skaitmeninis medžiotojo bilietas bus būtinas registruojantis į medžioklę ir pildant elektroninį medžioklės lapą naudojantis Biologinės įvairovės informacine sistema.

Skaitmeniniai medžiotojų bilietai išduodami nuo 2024 m. liepos 1 d., tačiau iki šiol galioja ir popieriniai bilietai.

Iki šiol 1274 medžiotojai popierinius bilietus pasikeitė į skaitmeninius. Lietuvoje iš viso yra apie 30 tūkst. medžiotojų.  

Asmenys, turintys popierinius medžiotojo bilietus, juos privalės perkelti į skaitmeninį formatą pateikdami prašymą Policijos elektroninių paslaugų sistemos (epolicija.lt) skyriuje „Turimo medžiotojo bilieto registravimas“. Kartu su šiuo prašymu medžiotojas turi pateikti turimo popierinio medžiotojo bilieto skaitmeninę kopiją (nuotrauką).

Medžiotojas, negalintis pasinaudoti skaitmeninėmis paslaugomis, gali Aplinkos apsaugos departamentui fiziškai pateikti medžiotojo bilietą ir laisvos formos prašymą perkelti šį dokumentą į skaitmeninį. Aplinkos apsaugos departamento Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija, įsitikinusi pateikto medžiotojo bilieto tikrumu, grąžins medžiotojo bilietą jį pateikusiam medžiotojui ir per 2 darbo dienas užregistruos šį medžiotojo bilietą Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje. Užregistravus popierinį medžiotojo bilietą, laikoma, kad medžiotojui yra išduotas skaitmeninis medžiotojo bilietas.

Popierinio medžiotojo bilieto registravimas yra nemokamas.

Aplinkos ministerija yra sudariusi sutartį su Policijos departamentu dėl medžiotojų ir medžiotojų bilietų duomenų kaupimo policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje ir nuo 2024 m. antro pusmečio duomenys apie teisės medžioti suteikimą, panaikinimą, grąžinimą tvarkomi naudojantis Policijos licencijuojamos veiklos informacine sistema ir Policijos elektroninių paslaugų sistema.

• Bendra suma, besibaigianti 1 arba 2 ct – bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0 ct;
• Bendra suma, besibaigianti 3 arba 4 ct – bus apvalinama į didesnę pusę iki 5 ct;
• Bendra suma, besibaigianti 6 arba 7 ct – bus apvalinama į mažesnę pusę iki 5 ct;
• Bendra suma, besibaigianti 8 arba 9 ct – bus apvalinama į didesnę pusę iki 10 ct.

Ši taisyklė taikoma mokant grynaisiais pinigais bendrą sumą už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas), nepriklausomai nuo prekių (paslaugų) skaičiaus. Jei pirkėjui, pasinaudojusiam vartotojo teisėmis, už nekokybišką prekę ar nesuteiktas paslaugas grąžinama suma grynaisiais pinigais, apvalinimo taisyklė šiai sumai taip pat taikoma.

Ar taikant apvalinimą nebebus galima atsiskaityti 1 ir 2 ct monetomis?

Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetos lieka teisėta mokėjimo priemonė, t. y. jomis galima atsiskaityti mokant suapvalintą sumą, tam tikrais atvejais jomis gali būti atiduodama grąža (kai kasininkas neturi didesnio nominalo monetų).

Prekybininkai (paslaugos teikėjai) negali atsisakyti priimti 1 ir 2 ct monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą. Tačiau jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. monetų.

Kodėl apvalinama?

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas svarbus efektyvumo, tvarumo ir patogumo žmonėms požiūriu:

• apvalinant daugeliu atvejų nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti (ar įsigyti iš kitų valstybių) ir leisti į apyvartą,
• sumažės gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudos, susijusios su grynųjų pinigų naudojimu,
• sumažės grynųjų pinigų poveikis aplinkai (sumažės metalų (vario ir plieno), šalutinių gamybos ir administravimo produktų (CO2, plastiko) patekimas į aplinką),
• grynaisiais pinigais naudotis bus patogiau.

Lietuva šiuo žingsniu seka kelių Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu – tokių kaip Nyderlandų, Belgijos, Suomijos, Airijos, Italijos, Slovakijos ir Estijos, kurios jau yra atsisakiusios aktyvaus smulkiųjų monetų naudojimo.

Daugiau skaitykite: https://www.lb.lt/lt/apvalinimas#ex-1-6

Parengta pagal Lietuvos Banko inf.

„Sunku ne tik žodžiais išsakyti, bet ir protu suvokti šią situaciją... Gal kas žinote/matėte, kas vedžiojo šį šunelį ar kam jis priklausė?? Pasidalinkite informacija!“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė klubo atstovai.

Šis šokiruojantis pranešimas ir prie jo pridėtas vaizdo įrašas sulaukė audringos reakcijos internete. Šimtai komentatorių negailėjo piktų žodžių tokiam nežmoniškam elgesiui, vadindami kaltininkus „nužmogėjusiais“, „išgamomis“ ir linkėdami jiems atitinkamo likimo. Daugelis pabrėžė, kad šiais laikais yra daugybė humaniškų būdų atiduoti nepageidaujamą gyvūną, o toks žiaurumas yra visiškai nepateisinamas.

Komentatoriai taip pat ragino kreiptis į policiją ir pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Dauguma dėkojo „Jonava ir keturkojai“ už šunelio išgelbėjimą ir linkėjo jam greičiau atsigauti po patirto siaubo.

Susisiekus su Gyvūnų mylėtojų klubo ,,Jonava ir keturkojai" vadove Dalia Kopustiene paaiškėjo, jog šunelį rado balandžio 22-osios vakarą klubo savanorės sesuo. Kol kas nėra žinoma, kiek laiko šuo kentė kančias. Dėl tokio elgesio ketinama kreiptis į visas įmanomas atsakingas įstaigas bei į teisėsaugą.

Šiuo metu išgelbėtas šunelis yra saugus ir jam teikiama reikalinga pagalba. „Jonava ir keturkojai“ prašo visuomenės pagalbos renkant informaciją apie galimus šuns savininkus ar įvykio liudininkus.

Asmuo, taip pasielgęs su gyvūnu, nustatytas. Plačiau apie tai ČIA. 

Tai, kad vadinamieji tarpiniai patikrinimai III klasių gimnazistams bus organizuojami nebe pirmą, o antrą kartą, mažai guodžia. 

Reikia būti užtikrintiems, kad pasirengimas vyksta labai kruopščiai, kad išmoktos praėjusių metų pamokos, kad visos egzaminus rengiančios grandys tarpusavyje kalbasi ir susikalba. Noras tik kalbėti, bet ne girdėti, ką sako kitas, yra daugybės švietime (ir ne tik) kylančių problemų priežastis. Taip, tarimasis užima laiko – tiesiog pervažiuoti pokyčių buldozeriu yra žymiai greičiau, bet paskui tenka ilgai tvarkyti padarinius, tai rodo ir dabartinė egzaminų sistemos padėtis. Iš buvusios valdžios paveldėjome gana daug netvarkos, ir ne taip paprasta labai skubiai sustyguoti taip, kad egzaminų sistema būtų visiems patogi. 

Korekcijos ateičiai

Šių metų egzaminų sistemos jau nepakeisime, nes mokiniai prieš dvejus metus, prieš pradėdami mokytis vidurinio ugdymo pakopoje, turi žinoti, kokie bus egzaminai baigiant mokyklą, atitinkamai pasirinkti mokomuosius dalykus bei egzaminus ir jiems nuosekliai ruoštis.

Bet kokie staigūs pokyčiai įneša tik sumaišties. Tardamiesi su švietimo bendruomene, atsižvelgdami į lūkesčius, planuojame palengvinimus ateityje. Pradedame nuo to, kas opiausia: pasiūlėme nukelti istorijos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų pakeitimų įsigaliojimo datą, kad rašymo užduotis laikantiesiems šių egzaminų antras dalis įsigaliotų ne kitąmet, o tik 2029 m. 

Nuo kitų metų bus pratęstas pasiruošimo kalbėjimui laikas per lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalį. Išgirdome mokinių ir lituanistų pastabas, kad 20 minučių, skiriamų pasiruošti, yra per mažai.

Nors šiemet esminės korekcijos dėl valstybinių brandos egzaminų tvarkos nebegalimos, ateityje planuojama mokiniams ir mokytojams palankių pakeitimų. Egzaminai neturi būti švietimo sistemos sukrėtimas ir išmėginimas. Ir tai priklauso nuo mūsų visų sutarimo ir darnaus bei atsakingo darbo. 

Su Nacionaline švietimo agentūra, rengiančia visus nacionalinius patikrinimus, bendrauju nuolat. Mano esminis prašymas: ruošiant užduotis, organizuojant egzaminus, pirmoje vietoje turi būti mokinio interesas. Jei mokinys dar nesimokė temos – kaip kad buvo per bandomąjį matematikos egzaminą – jo neišspręstas uždavinys ir negali būti vertinamas. Užduočių kokybė privalo būti patikrinta ne vieną kartą. 

Didelis organizacinis krūvis birželį teks mokykloms, ypač toms, kurios taps egzaminų centrais. Šiuo atžvilgiu pagrįstas profesinių sąjungų siūlymas trumpinti mokslo metus, nors tai tik vienas iš argumentų. 

Dažnai girdžiu klausimą – ar liksime prie naujos egzaminų tvarkos, t. y. išskaidyto valstybinio brandos egzamino? Jis padidina egzaminų organizavimo naštą. 
Tačiau reikia labai gerai įsivertinti visus privalumus ir probleminius taškus. Nesu greitų ir neišdiskutuotų sprendimų šalininkė. Nuomonių yra įvairių. Dėl to, kad egzamino užduotys išskaidytos per dvejus metus, galutinis mokinio valstybinio brandos egzamino įvertinimas nepriklauso nuo tos vienintelės dienos sėkmės ar nesėkmės. Pirmosios dalys jau buvo laikytos III gimnazijos klasėje, o šiais metais laikantiesiems brandos egzaminus sudaryta išimtinė galimybė perlaikyti pirmąsias valstybinių brandos egzaminų dalis (buvusius tarpinius patikrinimus), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pirmąją dalį. Perlaikius pirmąją egzamino dalį, skaičiuojant galutinį rezultatą, bus imamas geresnis laikyto tarpinio patikrinimo arba perlaikytos pirmosios dalies įvertinimas. Tai mokiniams gana palanku ir sąžininga iš egzaminų sistemos sumanytojų pusės, nes atnaujinus programas iki šiol dar nėra kai kurių dalykų vadovėlių. Priėjome prie tokios situacijos, kai bendrojo ugdymo programos buvo atnaujintos, o nauji, jas atitinkantys vadovėliai jas vijosi arba jų išvis nebuvo ir dar nėra. Per 2023 m. ir 2024 m. išleista 130 vadovėlių, atitinkančių atnaujintas ugdymo programas, tačiau mokykloms jų trūksta. 

Be abejo, labai norėtųsi ir to, kad jokie patikrinimai nevyktų per mokinių atostogas, nors tai jau labai sena praktika. Bet visas praktikas galima keisti į geresnes, jei tik tai įmanoma. 

Taigi turime probleminių klausimų pluoštelį, prie kurio dirbame: ugdymo programų peržiūra, vadovėlių leidybos sistemos tobulinimas, egzaminų sistemos tobulinimas – kad mokiniai ir mokytojai nesijaustų įkaitais, šios sistemos tarnais. 

Ką dabar darome skubiausiai, kad artėjanti egzaminų sesija būtų sklandi? 

Pirma, sausį ir kovą suorganizuoti bandomieji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminai IV klasės gimnazistams, matematikos – ir III, ir IV klasių gimnazistams. Jie susipažino su tikrojo egzamino aplinka, su tikėtinomis užduotimis, įsivertino savo žinias.

Antra, užduotis rengia ir recenzuoja mokytojai praktikai, dalyko ekspertai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Dėmesys skirtas tam, kad tarp jų būtų įvairių gabumų ir įvairiuose socialiniuose kontekstuose dirbančių praktikų, kad užduotys atitiktų su mokytojais suderintus, patvirtintus ir viešai paskelbtus egzaminų užduočių aprašus. Egzaminų, kuriuos laiko dauguma abiturientų, tokius kaip lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos ir istorijos, recenzuoja papildomi išoriniai ekspertai.

Trečia, nuolat keičiamės informacija su savivaldybių administracijų atsakingais specialistais bei mokyklų vadovais, spęsdami įvairius artėjančių egzaminų organizavimo klausimus. Paprašėme, kad su šiuo procesu taip pat būtų supažindinti mokytojai, nes egzaminų vykdytojais paskirtuose egzaminų centruose yra būtent jie. Atsakingai ir pagal iš anksto suplanuotą darbų grafiką vyksta mokytojų, sutikusių tapti valstybinių brandos egzaminų vertintojais, mokymai, kad mokinių atliktus egzaminų darbus sukėlus į elektroninę sistemą iš karto prasidėtų jų vertinimas.  

Ir nepamirškime, kad brandos egzaminų sėkmė priklauso nuo visų grandžių pasirengimo, įsitraukimo ir atsakomybės. Taip, Nacionalinei švietimo agentūrai tenka didžiausia atsakomybė, tačiau kiekvienas stengiamės daryti tai, ką galime, kad mokiniams valstybiniai brandos egzaminai taptų natūraliu, sklandžiu mokymosi rezultatų atskleidimu. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė

Jau metus Jonavoje veikiantis „Maisto banko“ skyrius maistu remia virš 2 tūkst. sunkiai gyvenančių rajono žmonių. Organizacija kasdien kovoja ne tik su skurdu, bet ir su maisto švaistymu – per savaitę iš parduotuvių, taip pat ūkininkų ir gamintojų, pavyksta išgelbėti net iki 2500 kg neparduoto gero maisto, kuris kitu atveju būtų utilizuotas. Šis maistas dėka skyriaus koordinatorės Vilmos Danauskienės ir darbščių vietinių savanorių kasdien pasiekia šimtus stokojančių žmonių, kuriems to maisto šiuo metu labiausiai reikia. 

Jonavos „Maisto banko“ skyriaus koordinatorė sako, jog kasdien atiduotuvėje matomos nuoširdžios paramą gaunančių žmonių šypsenos ir padėkos įrodo, koks reikalingas „Maisto bankas“ buvo šiame krašte. Jonavos „Maisto banko“ skyrius rūpinasi viso rajono stokojančiais gyventojais, kurių čia yra virš 2 tūkst. Skyriaus koordinatorė nepamiršta ir į „Maisto banko“ atiduotuvę negalinčių atvykti senolių, ligotų žmonių, atokiausiuose kampeliuose gyvenančių skurstančiųjų – pati ar su savanorių pagalba sėda prie vairo ir veža produktus tiems, kurie patys jų pasiimti niekaip negali. 

V. Danauskienė sako, kad tiek stokojančių rajono žmonių padėti pavyksta tik su savanorių pagalba: „Prieš metus, tik atsidarius „Maisto banko“ skyriui Jonavoje, net negalvojau, kad čia gyvena tiek empatiškų ir aktyvių žmonių. Kasdien su skurdo ir maisto švaistymo problemomis kovoti į skyrių ateina ir į pensiją išėję žmonės, ir neįgaliųjų draugija, laiko geriems darbams randa net dirbantys jonaviškiai – būna ir po naktinės pamainos pasiklausia ar netrūksta pagalbos. Čia savanoriauti ateina ir patys paramą maistu gaunantys žmonės – šie ryšiai labai prasmingi. Kai žmogus, kartą atėjęs su ištiesta ranka, grįžta su pilnu glėbiu pagalbos – tai didžiausia dovana. Tokios istorijos stiprina mūsų bendruomenę ir įrodo, kad „Maisto bankas“ – ne tik apie maistą, bet ir apie žmogišką ryšį“, – šypsosi Vilma.  

Apie gilų pasitikėjimą organizacija ir nuoširdų rūpestį vieni kitais liudija ir savanorių iniciatyvos. Vienu metu Jonavos „Maisto banko“ skyriui ypač reikėjo šaldiklio – be jo nebuvo kur saugiai laikyti iš parduotuvių ar gamintojų gautos šaldytos produkcijos. Tačiau nepaisant ilgų paieškų, nepavyko rasti dar veikiančio atiduodamo šaldiklio, o lėšų įsigyti naujam skyrius pakankamai neturėjo. Ir tuomet įvyko tai, kas dažnai nutinka ten, kur veikia bendrystė – nuo pirmųjų dienų skyriuje savanoriaujanti Agnietė, nedvejodama pasiūlė šaldiklį nupirkti savo lėšomis. Prie jos prisidėjo ir kiti savanoriai – visi kartu susidėjo pinigų ir nupirko tai, kas tuo metu buvo būtina. Ši istorija – ne išimtis, o tik vienas iš daugelio šviesių pavyzdžių, kaip bendruomenė gali kurti stebuklus kasdienybėje. Savanorė Agnietė sako, juk padėti kitiems jai, kaip ir daugumai savanorių – natūralu. 

„Remdavau „Maisto banką“ net tada, kai skyriaus Jonavoje dar nebuvo – kai vykdavo „Maisto banko“ akcija, specialiai važiuodavau į parduotuvę paaukoti ilgo galiojimo produktų. O tik atėjusi savanoriauti suvokiau mastą – kiek daug žmonių šiais laikais vis dar reikalinga pagalba. Nebūčiau pagalvojus, kad yra žmonių, kurie net savo vaikams ne visada turi duoti ką valgyt. Tačiau padėti man nesunku – aš pati augau su močiute, nebuvo lengva, neturėjom daug, todėl išmokau dalintis. Galbūt tiems, kurie kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu turėjo mažiau, yra paprasčiau užjausti stokojantį žmogų, o sočiau gyvenantiems gal net sunku suprasti, ką reiškia nebeturėti duonos vaikui. Tačiau aš visada mokau savo vaikus, anūkus, kad niekad nesijuoktų iš tų kurie turi mažiau, dalintųsi su jais, nes niekad nežinai kas tavęs laukia gyvenime“, – pasakoja savanorė. 

Jonavos „Maisto banko“ skyriaus koordinatorė sako, kad šiame krašte turint tokių savanorių, stokojantys rajono žmonės niekada nebus palikti likimo valiai. „Prieš metus, kai atsidarė  Jonavos „Maisto banko“ skyrius, labai trūko savanorių. Tačiau per metus daug užaugom, daug nuveikėm, nuo išmetimo kartu išgelbėjom net virš 60 tūkst. kilogramų maisto, juo padėjom virš 2 tūkst. sunkiai gyvenančių rajono žmonių. Gera žinoti, kad prireikus galim atsiremti į savo krašto žmones – jie visada padės. Tik aktyvių jonaviškių dėka šiais metais galėjome tiek daug nuveikti, tačiau norint ir toliau tęsti veiklą bei padėti stokojantiems Jonavos rajono žmonėms mums labai reikalingas ir finansinis palaikymas. O šiuo metu yra puiki proga prisidėti neišleidžiant nei cento – galima skirti 1,2 proc. savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio „Maisto bankui“ ir taip prisidėti prie maisto gelbėjimo bei pagalbos stokojantiems Jonavoje“, – kviečia ji. 

Kartais padėti kitam užtenka vos kelių minučių – tiek, kiek trunka skirti 1,2 proc. nuo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Jums tai nieko nekainuoja, o „Maisto bankui“ – tai gyvybiškai svarbi pagalba, leidžianti išgelbėti tonas gero maisto ir pasiekti tūkstančius sunkiai gyvenančių žmonių. Nuo mūsų visų paramos priklauso, kiek šiltų lėkščių maisto nuguls ant stokojančių Jonavos krašto gyventojų stalų. 

Jeigu norite prisidėti ir savo laiku, Jonavos „Maisto banko“ skyrius visuomet laukia savanorių – žmonių, kuriems rūpi. Prisijungti galima labai paprastai – tereikia užpildyti savanorio anketą internetu www.maistobankas.lt/reg. 

Pernai „Maisto bankas“ visoje Lietuvoje nuo išmetimo išgelbėjo net 6 700 tonų tinkamo vartoti maisto – tai beveik 14 milijonų porcijų, kurios pasiekė tuos, kam labiausiai reikia. Kiek dar jų galėsime paruošti – priklauso nuo mūsų visų sprendimo nelikti abejingiems. 

Nacionalinė žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, šiuo metu yra išduoti ir galioja 5238 matininko, geodezininko ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjo kvalifikacijos pažymėjimai. Tačiau artimiausiu metu net 533 pažymėjimų galiojimas turės būti stabdomas arba naikinamas, nes asmenys nėra išklausę privalomų kvalifikacijos tobulinimo kursų.

Šių asmenų profesinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad matininko, geodezininko ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjo kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas privalo ne rečiau kaip kas 3 metus tobulinti kvalifikaciją pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintas kvalifikacijos tobulinimo programas.

„Nesilaikant šio reikalavimo, turimų matininko ir geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas turi būti stabdomas 6 mėn. laikotarpiui, per kurį galima išklausyti kvalifikacijos tobulinimo kursus. To nepadarius, NŽT sprendimu kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas turi būti naikinamas“, – teigia Daiva Levinskaitė, NŽT Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėja.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas tokiais atvejais nėra stabdomas ir turi būti iš karto panaikinamas. Siekdama sklandaus tarpusavio bendradarbiavimo, NŽT visada ragina nelaukti 3 metų termino pabaigos ir iš anksto kreiptis į kvalifikacijos kursų organizatorius dėl kvalifikacijos tobulinimo.

Matininkai, geodezininkai ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai, nusprendę netęsti savo profesinės veiklos, taip pat raginami pateikti prašymą NŽT nutraukti pagal išduotą pažymėjimą vykdomą veiklą ir panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, nelaukiant kol pasibaigs terminas kvalifikacijai tobulinti, po kurio reikės atlikti ilgiau užtrunkančias pažymėjimo galiojimo stabdymo ir po to galiojimo nutraukimo procedūras. Be to, nusprendus nebetęsti savo profesinės veiklos ir savo noru pateikus prašymą, asmuo gali bent kada pateikti NŽT prašymą dėl naujo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Priešingu atveju, toks prašymas gali būti pateiktas ne vėliau kaip po 2 metų nuo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo.

Informacija apie galiojančius matininko, geodezininko ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjo kvalifikacijos pažymėjimus yra viešai skelbiama NŽT interneto svetainėje, Licencijų informacinėje sistemoje, skiltyje „Licencijų paieška“ įvedus žinomus paieškos duomenis, taip pat Atvirų duomenų portale.

Vaikams svarbiausia – netylėti

Anot vaiko teisių gynėjos Airidos Andrulės, šiandien jau nėra tokios erdvės, kur vaikas galėtų būti visiškai apsaugotas nuo smurto. Patyčios gajos tiek fizinėje erdvėje, tiek ir internetinėje. Todėl pašnekovė tikina, kad svarbiausia, jog vaikas žinotų, kad namie, mokykloje, būreliuose jis saugiai gali apie savo patirtis pasipasakoti suaugusiam žmogui. Juk būtent žinojimas, kad nesi vienas ir paprašęs, pagalbos, jos sulauksi, ramina ir suteikia jaunuoliui tam tikro pasitikėjimo.

„Labai svarbu nuolat kalbėti su vaiku ir jam priminti, kad netylėtų pamatęs bet kokios rūšies smurtą, ar pats jį patirdamas. Jei nedrąsu kalbėtis su konkrečiu pažįstamu žmogumi, visada galima kreiptis į Vaiko teisių liniją ir prašyti pagalbos“, – pataria vaiko teisių gynėja.

Žinoma, atsiverti ir pasipasakoti apie patiriamus užgauliojimus dėl mažesnių šeimos pajamų vaikas gali ir neišdrįsti. Šiuo atveju ypač nedrąsu gali būti apie tai pasipasakoti tėvams. Tad tokioje situacijoje, jei tėvai įtaria, kad bendraamžiai vaiką užgaulioja dėl prastesnių rūbų ar daiktų, svarbu sugebėti vaiką prakalbinti. „Jeigu vaikas pasipasakoja, tai jau didelis pasiekimas. Tada kartu su vaiku galima ieškoti problemos sprendimo būdų. Tiesa, siūlau tėvams neskubėti nieko kaltinti, išsiaiškinti situaciją, išklausyti vaiką iki galo, be kritikos. Vaikui svarbu jaustis išgirstam ir suprastam“, – patarimais dalinasi vaiko teisių gynėja A. Andrulė.

Suaugusiems teks suvienyti jėgas

Anot Psichologų sąjungos narės J. S. Jasiulionės, sužinojus, kad vaikas išgyvena patyčias, vienas pirmųjų suaugusiųjų veiksmų – pokalbis apie tai, kaip ir kada patyčios vyko: „Ar buvo pasakytas žodis, ar atliktas veiksmas, jeigu tame buvo žeminimo ir vaikas jaučiasi patyręs patyčias, tai reiškia, kad jam reikia pagalbos.“

Pasak psichologės, jei apie patyčias dėl sunkesnės šeimos finansinės padėties išgirdo mokytojas, jo tikslas turėtų būti patyčias stabdyti. Tai reiškia, kad suaugę, išgirdę žeminantį komentarą, pastebėję nepagarbų veiksmą, tiems, kurie tyčiojasi, turi aiškiai priminti, kad toks elgesys – nepriimtinas. O kitas žingsnis – informuoti tėvus, perspėti, kad vaikas susidūrė su neigiama patirtimi ir stebėti, ar tai vienkartinis atvejis ir užtenka sustabdyti, ar tai patyčios kartojasi: „Jeigu užgauliojimai pasikartoja, priminti besityčiojantiems mokyklos taisykles, nepakaks. Reiks tiek mokytojų, mokyklos administracijos, tiek ir tėvų įsikišimo, bendradarbiavimo.“

Tėvų tikslas – pamatyti ir išklausyti

Šiek tiek kitokie veiksmai, stabdant užgauliojimus, iš tėvų pusės. Mat tėvai dažnai negali pamatyti žeminančio elgesio apraiškų tarp bendraamžių. Tad psichologė J. S. Jasulionė pirmiausia pataria jautriai sureaguoti į tai, ką pasakoja vaikas.

„Mes, kaip suaugę, turime išsiaiškinti, kokia tai buvo situacija, kokie vaikai įsitraukė į šitą žeminantį elgesį, ką konkrečiai sakė ar darė bei ar šalia buvo suaugusių žmonių? Kartais vaikai sako, kad buvo mokytojas, bet nereagavo. Tada labai svarbu pasitikslinti: „Kaip tau atrodo, ar mokytojas matė ir girdėjo, kas vyko?“ Kartais vaikas sako, kad mokytojas patyčias stabdė, bet jos toliau vyko. Tad, išsiaiškinus situaciją, kitas žingsnis – tartis su vaiku, kaip mes ją spręsime“, – sako psichologė ir priduria, kad labai svarbu, kad suaugę išklausytų vaiką, pasitartų su juo dėl tolimesnių veiksmų ir tikrai jų imtųsi. Nes patyčias sustabdyti įmanoma tik bendromis suaugusiųjų pastangomis.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Lietuvos banko inf. 

Po pirminio policijos pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 284 straipsnį („Viešosios tvarkos pažeidimas“), interneto vartotojai netruko išreikšti savo pasipiktinimą. Socialiniuose tinkluose plito klausimai, ar į Jonavą sugrįžta „laukiniai 90-ieji“, ir abejonės dėl galimybių operatyviai nustatyti įtariamuosius, turint omenyje miesto vaizdo kamerų tinklą ir galimus automobilio numerius.

Šiandien, balandžio 22-ąją, portalas kreipėsi į tyrimą kuruojančią prokurorę Oksaną Gabrilaitienę, prašydamas atsakyti į kelis visuomenei rūpimus klausimus: ar jau nustatyti įtariamieji, ar jie anksčiau buvo žinomi teisėsaugai ir kokios galimos konflikto priežastys (skolos, kerštas ar kiti motyvai).

„Atsakydami į Jūsų pateiktus klausimus informuojame, kad dėl Jūsų minimo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį („Viešosios tvarkos pažeidimas“). Šiuo metu atliekami pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, nustatinėjami nusikalstamą veiką padarę asmenys. Šioje tyrimo stadijoje detalesnės informacijos pateikti negalime“, - rašoma generalinės prokuratūros atsakyme. 

Deja, bet prokuratūros atsakymas kol kas neatskleidžia jokių konkrečių detalių apie tyrimo eigą. Jonavos gyventojai ir toliau laukia naujienų apie šį incidentą ir tikisi, kad teisėsauga kuo greičiau nustatys ir patrauks atsakomybėn užpuolikus.

Motinos Žemės dieną dar kartą primename, kad saugomos teritorijos yra ypatingos vietos, kurios saugomose gamtinės ir kultūrinės vertybės. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose ir rezervatuose saugoma biologinė įvairovė, nykstančios rūšis ir ekosistemos. Saugomos teritorijos padeda mažinti klimato kaitos poveikį, nes čia saugomos pelkių, miškų, pievų ir kitos ekosistemos.

Pasaulyje tarptautinę Motinos Žemės dieną pradėta minėti 1970 metais. Tarptautinės organizacijos kvietė vienytis sąmoningiems pokyčiams Žemėje. Atliepdama į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė 1992 metais.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos nuo Žemės dienos, minimos Lygiadienio metu, iki Motinos Žemės dienos visą balandžio mėnesį organizuoja daugybę gamtosauginių renginių, žaliųjų pamokų, talkų gamtoje.

Kviečiame visus prisijungti ir SAVANORIAUTI saugomose teritorijose. Skubėkite išsirinkti savo komandos veiklą iš talkų žemėlapio.

Jeigu norite savanoriauti – susisiekite su atsakingu asmeniu, galite kreiptis į savanorystės veiklos koordinacinį centrą savanoriauk@saugoma.lt

SAUgoma ir TAU!

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

„Klientų aptarnavimas telefonu – svarbi paslauga, reikalaujanti pagarbos, greitos reakcijos, korektiškumo, tikslumo ir teisės aktų išmanymo. Nepaisant didelio besikreipiančiųjų skaičiaus, pernai pavyko padidinti atsakytų skambučių dalį –  atsakėme į 98,5 proc. visų skambučių, tik 1,5 proc. skambinančiųjų nesulaukė savo eilės“, – pasakojo Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus vedėja Vaida Urbanskienė. 

Pastebimai ilgėja vidutinis teikiamos konsultacijos laikas, pokalbis dažnai trunka ilgiau nei dvi minutes. Gyventojai nori išsamesnių paaiškinimų rūpimu klausimu, prašo ilgesnių konsultacijų. 

Daugiausiai skambina fiziniai asmenys. Pernai net 109,1 tūkst.  klientų ieškojo informacijos, susijusios su darbo paieška ir kitomis paslaugomis. Daugiausia konsultacijų buvo teikiama registracijos (44, 9 tūkst.) ir veiksmų su statusu (22 tūkst.) klausimais. Kiek mažiau buvo skambučių dėl aptarnaujančio specialisto  (16,8 tūkst.) ir paramos mokymuisi (14,9 tūkst.). 

Šiais metais išliko aktualūs registracijos (10,2 tūkst.) ir statuso suteikimo klausimai (6 tūkst.). Paskelbus apie paramos darbo vietoms steigti paraiškų priėmimą, ypač padaugėjo klausimų apie paramos gavimo galimybes. Vien sausį šia tema konsultuota beveik 1,4 tūkst. gyventojų,  vasarį – 616, kovą – 279. 

Darbdaviams Užimtumo tarnybos paslaugos taip pat aktualios – jiems suteikta 45,2 tūkst. konsultacijų. Dažniausiai siekiama išsiaiškinti remiamojo įdarbinimo tvarką, užsieniečių įdarbinimo galimybes, gauti pagalbos ieškant darbuotojų. Pasikeitus įdarbinimo subsidijuojant priemonės reglamentuojantiems teisės aktams nuo liepos mėn., apie 20 proc. išaugo klientų, kurie domėjosi šios priemonės įgyvendinimo sąlygų pokyčiais, skaičius. Daugiausiai skambučių sulaukta rugpjūtį ir rugsėjį. 

Lietuvoje sumažėjo paklausimų dėl užsieniečių įdarbinimo iš trečiųjų šalių, tačiau per metus sulaukta daugiau nei 8 tūkst. skambučių. Darbdaviai rinkosi laisvų darbo vietų registravimo paslaugą telefonu (9,7 tūkst.). Laisvų darbo vietų registracijos intensyvumas dėl sezoninių darbų gerokai išaugo balandžio, gegužės mėnesiais (iš viso 2,2 tūkst.). 

Dvejus metus nuosekliai auga ir konsultacijų užsienio kalbomis skaičius – sulaukta 8,3 tūkst. skambučių.  Daugiausiai – 6,8 tūkst. klientų buvo konsultuota rusų kalba, iš jų – 534 konsultacijos suteiktos Ukrainos piliečiams. Tris kartus daugiau klientų reikėjo suteikti informaciją anglų kalba –1,4 tūkst. konsultacijų (palyginimui – 2022 m. buvo 453). 

Tarnybos interneto svetainėje klientus jau metus konsultuoja virtualioji asistentė Ema. Pradžioje konsultacijas ji teikė apie registraciją, mokymo paslaugas ir užsieniečių įdarbinimą. Dabar jau atsako statuso suteikimo  ir remiamojo įdarbinimo klausimais.

Emos pagalba klientams išsiųsta per 129 tūkst. žinučių, suteikta 35,3 tūkst. konsultacijų. Virtualios konsultacijos padidino paslaugų prieinamumą klientams – net 39,15 proc. žinučių ir 39,87 proc. konsultacijų teikta ne darbo laiku.

Užimtumo tarnybos inf. 

„Tai didžiulės netekties valanda. Pasaulis neteko atkaklaus taikos ir teisingumo šauklio, visų žmonių gynėjo, kuris nepaisė nei kultūrinių, nei socialinių, nei politinių skirtumų ir padalijimų, kuriam rūpėjo visi ir kiekvienas pasaulio žmogus. Popiežiaus Pranciškaus asmenyje kiekvienas geros valios žmogus neteko išmintingo ir artimo bičiulio, įkvepiančio mokytojo, kilnios ir džiugios tarnystės pavyzdžio, tėvo, kuriam rūpėjo visa žmonija kaip viena, didelė šeima“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Popiežius Pranciškus, skelbdamas Kristaus mokymą, buvo ypač įsipareigojęs socialinio teisingumo temai. „Popiežius Pranciškus išplėtė ir pagilino Bažnyčios socialinį mokymą. Jo enciklikos, ypač enciklika „Fratelli tutti“ („Visi esame seserys ir broliai“), išreiškė pasaulio, kuriame pripažįstamas kiekvieno žmogaus orumas, kuriame taikiai gyvena visi tos pačios žemės vaikai, viziją. Šis mokymas mums be galo svarbus dabar, kai blogio jėgos karais ir agresija griauna taikaus sambūvio viltį, mėgina ištrinti iš žmonių širdžių teisingo ir darnaus pasaulio perspektyvą“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, lietuviai visada liks dėkingi Popiežiui Pranciškui už jo nepamirštamą 2018 m. vizitą Lietuvoje. „Popiežiaus vizitas buvo tikra dovana šimtmetį minėjusiai Lietuvai. Nepamirštama mums liks Popiežiaus malda Vilniuje prie paminklo okupacijų aukoms atminti, kurioje Romos vyskupas meldė, kad Lietuva būtų vilties švyturys, veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai su bet kokia neteisybe. Mes visi esame dėkingi Popiežiui Pranciškui už tai, kad, jautriai apmąstęs daug iškentėjusios Lietuvos istoriją, jis drąsino lietuvius atsigręžti į savo šaknis, saugoti savo tautinę tapatybę, kuri, jo žodžiais, yra tikras lobis“, – sakė Prezidentas.

Prisimindamas savo asmeninį bendravimą su Popiežiumi Pranciškumi, šalies vadovas pabrėžė, kad pontifikas visų pirma buvo labai žmogiškas kunigas, vyskupas, popiežius. „Popiežius spinduliavo optimizmą, džiugesį ir sielos ramybę. Pokalbių metu buvo akivaizdu, kad, nors Bažnyčios vadovas kupinas tūkstantmetės krikščionybės išminties, jo dėmesio centre – šiandienos pasaulis ir šiuolaikinis žmogus. Bendraudamas su Popiežiumi Pranciškumi juste jutai šio paprasto žmogaus, bet nepaprastai gilios asmenybės šilumą ir artumą, gerumą ir širdingumą“, – sakė Prezidentas.

Netekties valandą Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą Katalikų Bažnyčiai, tikintiesiems, visiems Popiežiaus Pranciškaus gyvenimo ir žinios paliestiems žmonėms Lietuvoje ir pasaulyje.

Prezidento komunikacijos grupė

džiugu Jus vėl sveikinti šv. Velykų proga. Tai metas, kai brandesnis, gilesnis dvasinis pabudimas pabeldžia į mūsų širdis prisikėlimo šventei, teiraudamasis apie mūsų stiprybes.

Ši diena kviečia kiekvieną sustoti, apmąstyti būties šioje Žemėje prasmę ir įvertinti tai, kas mus saugojo tamsoje. Prisiminti vertybes, kurios per amžius stiprino mus visus neramiais laikais ir kurios kaskart kėlė mūsų bendruomenių dvasią atgimimui.

Tegul Velykos tampa šviesa, kuri įkvepia iš naujo tikėti vienas kitu. Atsiremkime į mūsų šeimų stiprybę, dalinkimės Žodžiais, kurie gydo.

Tegul gerumas tampa pagrindu viskam, ką kuriame, – namuose, bendruomenėje, valstybėje.

Mielieji,

tegul tikėjimas gėriu ir žmonėmis šv. Velykų rytą šviečia mūsų vaikų akyse. Tegul čiurlena jų juokas, primindamas mums visiems, kad kiekviena diena gali būti nauja, nuostabi pradžia. Tegul mūsų namai būna ateities švyturiai, kupini tėvų išminties ir meilės, švelnumo, dėmesio ir ramybės. Tegul šv. Velykos pripildo mūsų sielas dėkingumo ir artumo.

Tesaugo Dievas Lietuvą. Laimės ir džiaugsmo šv. Velykų rytą, Mielieji!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

2024 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) atliko  46 planinius patikrinimus maisto papildų prekybos įmonėse, iš kurių nemažoje dalyje, net 21,7 proc., nustatyti pažeidimai. Be to, VMVT atliko 113 papildomų patikrinimų pagal gautus pranešimus – trečdalis jų buvo pagrįsti.

Dažniausi pažeidimai:

• Prekyba nenotifikuotais maisto papildais;
• Naudojami sveikatingumo ar maistingumo teiginiai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų;
• Maisto papildų sudėtyje aptiktos sudėtinės dalys, kurioms nėra atliktas rizikos vertinimas ir ištirtas poveikis sveikatai.

Kokie veiksmai turėtų būti atsakingai planuojant maisto papildų verslą?

1. Išsiaiškinti reikalavimus, keliamus maisto tvarkymo subjektui, jo pareigas ir atsakomybes. Su jais galima susipažinti VMVT interneto svetainėje: https://vmvt.lrv.lt/lt/aktualu-verslo-naujokams/
2. Registruotis kaip maisto tvarkymo subjektas. Norint tiekti (gaminti, parduoti, įvežti, importuoti, sandėliuoti ir pan.) maisto papildus Lietuvos Respublikos rinkai, privaloma turėti VMVT leidimą tvarkyti maistą. Be šio leidimo maisto tvarkymo veikla yra draudžiama.
3. Apie visus Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus maisto tvarkymo subjektai privalo pranešti (notifikuoti) VMVT, kurie po vertinimo įtraukiami į Maisto papildų sąrašą. Jei maisto papildas yra įtrauktas į viešai VMVT interneto tinklalapyje skelbiamą Maisto papildų sąrašą (https://www.vet.lt/maisto-papildai/), toks maisto papildas laikomas notifikuotu. Nustačius neatitikčių, maisto papildas gali būti nenotifikuotas, o tai reiškia, kad negali būti teisėtai tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai. Notifikavimo procedūros metu vertinama maisto papildo atitiktis juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taip pat  vertinama maisto papildo sudedamosios dalys, kurios turi būti leistinos naudoti maisto papilduose, pavyzdžiui, jei maisto papildo sudėtyje bus draudžiamų medžiagų (narkotinių ar psichotropinių, neleistinų maisto priedų, tam tikrų grybų ar kitų augalinės kilmės sudedamųjų dalių ir pan., toks maisto papildas nebus notifikuotas ir jo tiekti rinkai draudžiamas . Taip pat maisto papildo ženklinimas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius ženklinimo reikalavimus.

Kadangi ES lygiu kol kas nėra vieningos šių produktų notifikavimo sistemos, svarbu atkreipti dėmesį, kad net jei maisto papildas jau notifikuotas kitoje ES valstybėje narėje, Lietuvoje jis turi būti notifikuojamas atskirai. Šiai procedūrai taikomi nacionaliniai reikalavimai.

Vis dėlto daugiausia pažeidimų nustatoma ne dėl produkto sudėtinių dalių, o jį reklamuojant ir aprašant. Teiginiai apie tai, kaip maisto papildas paveikia sveikatą, gydo, migdo, apsaugo nuo ligų, streso ar stiprina imuninę sistemą – griežtai reglamentuojami pagal ES teisės aktus. Taigi neturi būti vartojami teiginiai, kurie:

• žada gydomąjį ar profilaktinį poveikį, pvz. „Gydo sąnarių ligas“ arba „Apsaugo nuo peršalimo“;
• žada greitą ir konkretų svorio reguliavimą, pvz. „Numeskite 5 kg per savaitę be jokio vargo“;
• perteikia klaidingą įspūdį apie produkto savybes pvz. 100 % natūralus“, kai sudėtyje yra sintetinių ar neleistinų priedų;
• aprašomi nepagrįstais „sveikatingumo teiginiais“, pavyzdžiui, teiginys „Padeda kovoti su stresu“ . 

Dėl tokio reklamavimo atsakomybė tenka ne tik gamintojui, bet ir pardavėjui.

Šis sektorius – jautrus, nes susijęs su žmonių sveikata. Todėl svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir kurti pasitikėjimu grįstą verslą. Už maisto papildų saugą, kokybę ir ant pakuotės pateikiamos ženklinimo informacijos turinį atsako maisto tvarkymo subjektas, tiekiantis šiuos produktus Lietuvos Respublikos rinkai.  Daugiau informacijos apie reikalavimus norint pradėti maisto papildų prekybos veiklą rasite: Maisto papildai | Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

VMVT inf. 

Ženklu „Keliauju patikimai“ pažymėtos kelionių organizatorių paslaugos pristatomos kaip pranašesnės už kitų organizatorių – kaip papildomas kokybės užtikrinimo įrankis, nors tyrimo metu nenustatyta, kad šis ženklas užtikrina didesnį paslaugų saugumą ar kokybę nei tai užtikrinantys įstatymai ir valstybės priežiūra. Tai gali lemti klaidingą vartotojų nuomonę, kad tik šiuo ženklu pažymėti organizatoriai yra patikimi. 

„Lietuvoje licencijuoti kelionių organizatoriai yra įtraukti į oficialius sąrašus ir jų veikla reguliariai prižiūrima. Todėl bet kokia reklaminė žinutė, kuri sudaro išskirtinumo įspūdį be aiškios ir pagrįstos pridėtinės vertės, laikytina klaidinančia," – pabrėžė VVTAT direktorė Goda Aleksaitė. 

Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 str., VVTAT skyrė LTA 720 EUR baudą ir įpareigojo per 14 kalendorinių dienų nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, jei tokia vis dar yra skleidžiama.  

VVTAT primena: prieš įsigyjant turizmo paslaugas, vartotojai visuomet gali pasitikrinti kelionių organizatoriaus licencijos galiojimą ir kitą svarbią informaciją VVTAT interneto svetainėje: https://vvtat.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-54/vartojimo-paslaugos-78/turizmo-paslaugos-125/turizmo-paslaugu-teikejai-128/  

VVTAT nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Valstybinės žemės perdavimas kaimų gyvenamosiose vietovėse ir savivaldybių savarankiškumo stiprinimas numatyti ir XIX  Vyriausybės programoje ir yra vienas iš Aplinkos ministerijos veiklos prioritetų.

„Džiaugiuosi, jog šios kadencijos metu parengėme įstatymų pakeitimus, kuriuose numatyti Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos. Tikime, jog šie numatomi pokyčiai padės greičiau ir efektyviau savivaldybėms  bei kaimų gyvenamosioms vietovėms pasiekti  savo tikslų įgyvendinimą, savarankiškai valdant žemę. Ne kartą esu girdėjęs, kad biurokratinė našta susijusi su žemės naudojimu yra stipriai per didelė šalyje ir neįgalina pilnai atlikti  savivaldai savo kaip šeimininko funkcijų. Mūsų šios kadencijos tikslas – mažinti biurokratinę naštą, suteikiant tiek savivaldybėms, tiek kaimo gyvenamosioms vietovėms  daugiau savarankiškumo bei įgalinti jas priimti sprendimus. Inicijuojamos  reformos leis savivaldybėms greičiau įveiklinti žemę,  pritaikyti ją gyventojų poreikiams – nuo miestų infrastruktūros plėtros iki gamtinio turto puoselėjimo. Kaimiškose vietovėse sprendimai taip pat bus priimami greičiau, atsakingiau ir arčiau vietos bendruomenių“, – pažymėjo aplinkos ministras P. Poderskis.

Įstatymų pakeitimai naudingi ir fiziniams asmenims tvarkant kasdienius klausimus, susijusius su valstybine žeme, ir juridiniams asmenims, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu ir jiems tenka spręsti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo klausimus.

Žemės įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje galima nemokėti, kai atstatomi sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio) ir nesikeičia valstybinės žemės sklypo užstatymo statiniu plotas ir bendras statinio plotas.

Žemės įstatymo pataisose nustatyta tvarka, kuomet savivaldybės patikėjimo teise valdomas valstybinės žemės sklypas turi būti perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Tai atvejai, kuomet sklypas reikalingas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms nekilnojamojo turto valdymo funkcijoms atlikti. Taip pat nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas galės sudaryti servitutų nustatymo sandorius. 

Tikimasi, kad šiuo metu savivaldybių tarybų vykdomas valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių tvirtinimo funkcijas perdavus vykdyti merams, procesai sutrumpės, žmonėms nereikės laukti, kol įvyks savivaldybių tarybų posėdžiai,  o valstybinė žemė bus įveiklinta greičiau.

Taip pat peržiūrėti kriterijai, kuriuos atitinkantiems sandorių projektams privalomai turėjo būti gauta Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsisakyta privalomos Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorių, susijusių su įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais.

Savivaldybėms nebūtų perduodama ta valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise jau perduota kitiems subjektams.

2024 metų pradžioje baigus žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos  pirmąjį etapą, savivaldybėms jau perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių  bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha. 

Šios Aplinkos ministerijos siūlomos pataisos įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.

Pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų įstatymų pakeitimų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gegužės 7 d.

Artėjant šventėms jau tampa įprasta skubėti į parduotuves, lankyti artimuosius, planuoti tolimesnes bei ilgesnes išvykas. Deja, tuo pačiu metu suaktyvėja ir ilgapirščiai. Anot policijos pareigūnų, jeigu gyventojai tinkamai nepasirūpins savo turtu, jiems šventės gali ir apkarsti. 

Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus viršininkas Rolandas Dačkus įsitikinęs, jog piliečių budrumas ir yra geriausia apsauga. „Kodėl šventiniu laikotarpiu gali padaugėti vagysčių? Pagrindinė priežastis – išvykimas iš namų ilgesniam laikui ir silpna turto apsauga. Nusikaltėliai dažniausiai renkasi būstus ar automobilius, į kuriuos lengva patekti – neapsaugotos terasų durys ar langai, neapšvieti kiemai. Itin rizikinga, kai namai nesaugomi signalizacija, o su kaimynais palaikomi minimalūs ryšiai“, – teigia pašnekovas. 

Anot policijos pareigūno, gyventojams patariama įsidiegti signalizacijas ir vaizdo stebėjimo kameras. „Tai ne stebuklinga apsauga, bet ji jau priverčia vagį susimąstyti – ar verta rizikuoti būti nufilmuotam? Taip pat įsibrovėlius atbaido kieme įrengtas apšvietimas su judesio davikliais, nusikaltėliams labiausiai patinka „darbuotis“ tamsoje“, – pasakoja R. Dačkus.

Kriminalistas pataria namuose turėti ir seifą. „Tik ne tokį, kurį galima išsinešti po pažastimi, o tvirtai įrengtą, kad jo negalėtų išlaužti su paprastu laužtuvu“, – kalba pašnekovas.

Kalbant apie automobilius, juos policijos pareigūnai taip pat pataria palikti gerai apšviestose aikštelėse, juose jokiu būdu nepalikti brangių daiktų, kurie gali tapti masalu. Pastebima, kad vagystės iš automobilių dažniausiai fiksuojamos miegamuosiuose rajonuose. „Budrumas ir išankstinis pasiruošimas – geriausias būdas apsisaugoti“, – priduria R. Dačkus.  
    
Policijos pareigūnai rekomenduoja:

⦁    Išvykdami įsitikinkite, kad visi langai ir durys sandariai uždaryti ir užrakinti.
⦁    Nepalikite atsarginių raktų lengvai prieinamose vietose – po kilimėliu, gėlių vazonu ar pašto dėžutėje.
⦁    Jeigu išvykstate ilgesniam laikui – apie tai informuokite savo kaimynus.
⦁    Venkite socialiniuose tinkluose viešinti, kada ir kur išvykstate. 
⦁    Vertingus daiktus laikykite saugioje vietoje ar naudokitės seifu.
⦁    Automobilyje nepalikite vertingų daiktų – net jei išlipate tik trumpam. Užrakinkite duris ir įjunkite signalizaciją. 
⦁    Jei turite signalizaciją ar vaizdo stebėjimo sistemas – patikrinkite, ar jos veikia tinkamai. 
⦁    Jei pastebite įtartiną asmenį ar situaciją – nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. 

    Ramių ir saugių švenčių!

Kauno apskr. VPK informacija

,,Jonava bunda ir žaliuoja kiekvieną dieną vis labiau, o mūsų darbai įgauna pagreitį! Pavasarį intensyviai tęsiasi apželdinimo ir kiti gerbūvio įrengimo darbai būsimame, nuostabiame Rimkų parke. Iš drono užfiksuotos nuotraukos leidžia pamatyti, koks puikus ir patogus parkas čia kuriamas", - socialinio tinklo paskyroje džiaugiasi bendrovė ,,Jonavos paslaugos". 

Tačiau darbai vyksta ne tik Rimkų parke. Įmonės komanda aktyviai švarina miesto aplinką, takus, kelius, kiemus, sodina naujus želdynus įvairiose Jonavos vietose, siekdama padaryti miestą dar žalesnį, jaukesnį ir gyvybingesnį.

,,Artėjant Šv. Velykoms, kviečiame pasidžiaugti bundančiu miestu ir bendrais mūsų visų darbais!", - rašo įmonė bei dalinasi nuostabiomis Jonavos miesto nuotraukomis. 

Nuo 10 valandos 

Edukacija „Gurkšnis Jonavos" Rimkų bibliotekoje.

Protmūšis „Kiek tavyje skaruliečio?" Rimkų bibliotekoje.

Moksleivių darbų parodų ciklas „Jonava ir aš" Rimkų bibliotekoje.

Linos Venckaitienės knygos skirtukų paroda „Įkvepiantys skaityti" Bibliotekos skaitykloje.

Deimantės Malūnavičiūtės plakatų serijos paroda „Plynų kirtimų miškuose žalai parodyti", skirta pasaulinei Žemės dienai Bibliotekos erdvėse.

Reginos Jegorovienės karpinių paroda Bibliotekos antrajame aukšte.

Kaimo v. mokyklų tarpzoninės stalo teniso varžybos (Merginos, vaikinai, 2008 m. g. ir j.) Neries pagrindinėje mokykloje.

Nuo 17:15 valandos

Didysis Penktadienis. Kryžiaus kelio apmąstymas Jonavos šv. apaštalo Jokūbo parapijos bažnyčioje.

Nuo 18:30 valandos 

TOP SPORT I lygos varžybos FK Jonava Babrusas. Jonavos centriniame stadione.

Balandžio 19-ąją, šeštadienį 

Nuo 12 valandos 

Interaktyvus ir edukacinis spektaklis Didžioji teleportacija ,,Žaidimų pasaulis" JKC didžiojoje salėje.

Didysis Šeštadienis. Velyknačio liturgijos šventimas Jonavos švento apaštalo Jokūbo parapijos bažnyčioje.

Balandžio 20-ąją, sekmadienį 

 9 ir 12 valandomis

Viešpaties Prisikėlimas - šv. Velykos Jonavos švento apaštalo Jokūbo parapijos bažnyčioje.

Nuo 12 valandos 

Viešpaties Prisikėlimas - šv. Velykos Skarulių šv. Onos bažnyčioje.

Balandžio 21-ąją, pirmadienį 

10 ir 12 valandomis

Antroji šv. Velykų diena - mišios Jonavos švento apaštalo Jokūbo parapijos bažnyčioje.

Nuo 19 valandos 

Betsafe LKL rungtynės CBet - Rytas Jonavos sporto arenoje.

Taip pat kviečiame aplankyti nuolatos veikiančias parodas:

Jonavos r. Socialinių paslaugų centro, Ruklos padalinio ir VŠĮ “DEKO RESTO", senjorų ir asmenų su negalia meno darbų paroda „Meno galia". JKC fojė.

Lauros Baltijutės grafikos darbų paroda „Kuždesiai". JKC meno galerijoje.

Veros Antropovos kūrybinių darbų paroda,,Natiurmortai ir ne tik" muziejuje.

Piešinių konkursas „Jonava vaikų akimis". JKC krašto muziejuje. 

Skirtingi požiūriai: Prezidentūros parama ir Seimo narių abejonės 

Prezidento patarėjas Tomas Stončius pabrėžė, kad regioninė politika yra ne tik administracinis, bet ir valstybės saugumo, sanglaudos bei teisingumo klausimas. Prezidentūros pozicija remia naujos ministerijos steigimą, tikintis, kad ji užtikrins darnų viešųjų paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje ir sumažins socialinius bei ekonominius netolygumus.

Komiteto narys Simonas Kairys išreiškė susirūpinimą dėl pasirinkto sprendimo: „Kuriame naują valstybės instituciją, o ne stipriname savivaldą. Gal verčiau kurti antrą savivaldos lygį?“ Buvęs Kultūros ministras taip pat atkreipė dėmesį į finansinius iššūkius, nes šiuo metu numatoma visoms ministerijoms susimažinti ir sutaupyti nuo 5 iki 10 proc. skiriamo finansavimo. 

Vidaus reikalų ministerijos argumentai ir koncepcija 

Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas pristatė Regionų ministerijos koncepciją kaip atsaką į sisteminį valdymo fragmentavimą. Šiuo metu regioninę politiką įgyvendina daugiau nei penkios ministerijos, tačiau trūksta vieningo strateginio centro.

„Ministerija būtų kontaktinis taškas, o ne dar viena biurokratinė grandis,“ – teigė V. Jakštas. Naujoji ministerija, pagal VRM siūlymus, apimtų teritorijų planavimą, viešąjį transportą, būsto politiką, bendruomenių stiprinimą, NVO sektorių, urbanistiką bei kaimo ir kurortinių vietovių plėtrą. 

Siūlomi alternatyvūs sprendimai 

Komiteto narė Giedrė Balčytytė pasiūlė svarstyti platesnę institucinę reformą: „Ministerijų sistema šiandien nebeatitinka realybės. Nėra klausimų, kuriuos spręstų tik viena ministerija.“ Ji siūlė apsvarstyti vicekanclerio ar vicepremjero pareigybės įsteigimą, kuri galėtų ir turėtų visapusiškus įgaliojimus koordinuoti tarpsektorinius klausimus. 

Savivaldos atstovų lūkesčiai 

Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pabrėžė, kad savivalda tikisi „realaus įgalinimo, o ne dar vieno reguliavimo sluoksnio“. Buvęs Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pažymėjo, kad be teritorinio planavimo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo, regioninė politika netaps proveržio varikliu: „Ekonominis stuburas turi eiti išvien su socialine atsakomybe.“ 

Galimos naujos Regionų ministerijos naudos ir rizikos 

Posėdžio metu buvo išryškintos potencialios ministerijos steigimo naudos: bendro politikos koordinavimo centro atsiradimas, horizontalus viešosios politikos įgyvendinimas, efektyvesnis resursų paskirstymas ir valdymą bei geresnis regionų įtraukties užtikrinimas.

Tačiau kartu buvo įvardytos ir galimos rizikos: kompetencijų dubliavimas, biurokratinė plėtra be rezultatų, trintis tarp ministerijų dėl funkcijų perdavimo, nerealizuoti lūkesčiai regionų gyventojams. 

Laukiami sprendimai 

Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas, apibendrindamas diskusiją, pabrėžė, kad būtina kompleksiškai vertinti Regionų ministerijos steigimo koncepciją. „Diskusijos reikalingos, bet sprendimų reikia dar labiau,“ – akcentavo jis.

Posėdyje dalyvavo ir aktyviai pasisakė įvairių sričių ekspertai bei institucijų atstovai: Seimo nariai Ilona Gelažnikienė, Paulė Kuzmickienė, Kęstutis Vilkauskas, Liutauras Kazlavickas, taip pat Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Alvydas Stulpinas. Jų įžvalgos, abejonės ir siūlymai padėjo plačiau apibrėžti tiek esamos regioninės politikos ribotumus, tiek galimus naujo valdymo modelio pranašumus bei pavojus.

Seimo Ateities komitetas tęs Regionų ministerijos steigimo bei regioninės politikos klausimų svarstymą. Artimiausiu metu komitetas planuoja organizuoti išplėstinius posėdžius su suinteresuotomis šalimis, kuriuose bus detaliau analizuojama galimos regionų politikos pridėtinė vertė, finansinis pagrindimas, funkcijų pasiskirstymas tarp institucijų ir potencialus poveikis regionų vystymuisi. Diskusijos komitete taps pagrindu formuojant bendrą požiūrį į regioninės politikos ateitį ir institucijų vaidmenį įgyvendinant šią politiką.

Seimo Ateities komiteto biuro inf. 

Ministrės I. Ruginienės teigimu, nors skaitmenizacija suteikia daugybę naujų galimybių ir gerina gyvenimo kokybę, tačiau remiantis tyrimais, dalis žmonių negali pasinaudoti skaitmeninių procesų privalumais dėl reikalingų įgūdžių trūkumo, sunkumų naudotis skaitmeniniais įrankiais. 

„Atsižvelgiant į tai, ką kalba ir patiria vyresnio amžiaus žmonės, siūlau prekybos tinkluose numatyti galimybę, kad senjorus galėtų aptarnauti vienas iš parduotuvės darbuotojų“, – siūlo ministrė. 

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis Lietuvoje bazinius skaitmeninius įgūdžius turinčių vyresnio amžiaus žmonių dalis nesiekia Europos vidurkio: 55-64 m. amžiaus grupėje  pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi tik 31 proc. žmonių (ES-42 proc.), o 65-74 m. amžiaus grupėje – tik 13 proc. žmonių (ES-25 proc.). 

Dalis vyresnio amžiaus žmonių yra priversti keisti savo pirkimo įpročius, nes prekes ir paslaugas ne visuomet lengva įsigyti įprastu būdu, o perkant internetu dažnai trūksta galimybės pasikonsultuoti dėl iškilusių klausimų – tiek gyvai, tiek telefonu.  

Kitas iššūkis, kurį įvardija 34 proc.* vyresnio amžiaus žmonių - savitarnos kasų naudojimas parduotuvėse. Jų teigimu, sunkumų kelia prekių paieška, jų atskyrimas ir orientacija ekrane ir skirtingose prekybos centrų sistemose, kai ne visada aišku, kur, ką ir kada spausti. Dėl šių priežasčių dažnai prireikia aptarnaujančio darbuotojo pagalbos, kurią gauti ne visada paprasta, nes darbuotojai būna užimti, jų dažnai tenka laukti. 

Vyresni žmonės pabrėžia, kad skaitmenizacija jiems dažnai yra nepatogi ir sudėtinga. Sunkumų sukelia paini mobiliųjų programėlių navigacija, sudėtingas valdymas, dažni programų atnaujinimai ir nuolatiniai pokyčiai.  Nepatogumai dažnai susiję su amžiumi prastėjančia sveikata - dėl silpnesnės regos sunku įskaityti tekstą, o dėl suprastėjusios atminties sudėtinga prisiminti, kur ir ką reikia spausti. Taip pat aiškumo dažnai trūksta ir dėl per mažo, skaitymui nepritaikyto šrifto. 

Pakitusios pirkimo sąlygos didina vyresnių žmonių nepasitikėjimą savimi, priklausomybę nuo kitų asmenų, socialinę izoliaciją. 

Atsižvelgiant į tai, kad reikšminga dalis vyresnio amžiaus žmonių neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių, skaitmeniniai pokyčiai turėtų būti diegiami palaipsniui, o siekiant užtikrinti lygias galimybes visoms gyventojų grupėms, būtina išlaikyti ir alternatyvius, ne skaitmeninius, paslaugų teikimo būdus. 

* Duomenys iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024 m. atlikto tyrimo „Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė atskirtis“. 

SADM pranešimas spaudai

Norint užtikrinti saugią ir kokybišką viešnagę Lietuvoje, svarbu žinoti, kokios apgyvendinimo paslaugos siūlomos ir kokie reikalavimai joms taikomi. Lietuvoje veikia tiek klasifikuojamosios, tiek neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugų vietos, tad pasirinkimų – gausu: nuo viešbučių ir svečių namų iki kempingų ar kaimo turizmo sodybų.

Klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos

Viešbučiai Lietuvoje (šiuo metu veiklą vykdo 268)  yra vertinami nuo 1 iki 5 Plius žvaigždučių. Visuose viešbučiuose turi būti užtikrinta švara ir higiena, negali būti nemalonių kvapų, pelėsio ar purvo. Baldai, įranga ir kita infrastruktūra privalo būti geros būklės, be nusidėvėjimo požymių. Viešbučio personalas turi būti atpažįstamas pagal uniformas ar ženklelius, o pagalba svečiams (telefonu ar internetu) turi būti teikiama visą parą.

Šeimos, keliaujančios su vaikais, gali tikėtis, kad kiekviename viešbutyje bus pasiūlyta kūdikio lovelė. Visuose viešbučiuose turi būti galimybė gauti higienos priemonių (nemokamai arba už papildomą mokestį). Be to, kiekviename kambaryje turi būti atskiras kabliukas – ne spintoje – skirtas šlapiems lauko drabužiams. Taip pat privaloma teikti pusryčių paslaugą.

Svečių namai (jų šiuo metu yra 66) ir moteliai(17) vertinami nuo 1 iki 4 žvaigždučių. Kaip ir viešbučiuose, juose privalo būti švaru, higieniška, o visa įranga – veikti tinkamai. Kiekvienas svečias kambaryje turi turėti kur atsisėsti, o bendrose erdvėse turi būti įrengtas telefonas bendram naudojimui. Šios įstaigos taip pat turi saugoti bagažą, jei svečias to paprašo.

Moteliuose bei svečių namuose turi būti valgomasis kambarys arba sudaryta galimybė pusryčius pasidaryti patiems. Be to, moteliuose svarbus papildomas reikalavimas – jei svečiui sugedo automobilis, motelis turi teikti automobilių serviso paslaugą

Kempingai (jų yra 34) vertinami nuo 1 iki 5 žvaigždučių. Visi kempingai turi užtikrinti tinkamai nusausintą žemės paviršių, kad transporto priemonės galėtų stabiliai stovėti net ir po stipraus lietaus. Privaloma tiekti geriamą vandenį, teritorija turi būti prižiūrėta, o registratūra – veikti kasdien.

Kai kuriuose kempinguose galima apsistoti jau pastatytose palapinėse ar stacionariuose nameliuose. Dalis jų siūlo ir papildomas paslaugas – restoranus, kavines, vaikų žaidimų zonas, net baseinus, sporto aikšteles ar pėsčiųjų takus gamtoje. Tokie kempingai dažnai orientuojasi į šeimas su vaikais ar aktyvesnį laisvalaikį.

Aukščiau paminėti reikalavimai, tai tik maža dalis to, ką turi atitikti vienas ar kitas objektas. Su kitais reikalavimais visada galite susipažinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos svetainėje, skiltyje Apgyvendinimo paslaugų teikimas.

Neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos

Be klasifikuojamųjų objektų, Lietuvoje galima rinktis ir neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas – tai kaimo turizmo sodybos, jaunimo nakvynės namai, poilsio namai, turistinės stovyklos, turistiniai laivai ar privataus apgyvendinimo paslaugos. Sveikatingumo ieškantiems keliautojams siūlomos sanatorijų apgyvendinimo paslaugos.

Šios vietos nevertinamos žvaigždutėmis, tačiau taip pat kaip ir klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos privalo atitikti higienos normą HN 118:2011.  

Svarbūs patarimai keliaujantiems

Kad poilsis ar kelionė Lietuvoje būtų saugi ir maloni, rekomenduojame pasitikrinti ar pasirinkta apgyvendinimo vieta yra licencijuota. Tai galite padaryti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos svetainėje, skiltyje Turizmo paslaugų teikėjai. Licencijuota paslauga reiškia, kad ji turi atitikti nustatytus privalomus reikalavimus bei tam tikrą kokybę.

Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. visi apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo registruoti svečius Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (e.turistas). Dėl to apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi teisę prašyti svečių pateikti šiuos duomenis:

• vardą ir pavardę;
• gimimo datą;
• valstybę, išdavusią asmens dokumentą;
• atvykimo ir išvykimo datas.

Taip pat gali būti prašoma papildomos informacijos, pavyzdžiui:

• gyvenamosios vietos (šalis, miestas);
• kartu atvykusių nepilnamečių vaikų skaičiaus;
• ar keliaujama su grupe;
• pagrindinio kelionės tikslo (poilsis, darbas ir kt.).

Vertinimo komisija įvertino darbus pagal kūrybiškumą, originalumą ir techninį atlikimą, tačiau svarbiausias kriterijus buvo gebėjimas perteikti juoką ir gerą nuotaiką.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ ugdytinė Eva Vansevičiūtė (paruošė mokytoja Dijana Borisovienė) tapo I-osios vietos nugalėtoja.
Suspindusiai žvaigždutei norime palinkėti ir toliau džiuginti visų širdis.

Vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė

Technologijų bendrovė „Meta“ paskelbė, kad nuo š. m. gegužės pabaigos savo dirbtinio intelekto (DI) modelių mokymui naudos viešai prieinamus vartotojų iš Europos duomenis – „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojų įrašus, nuotraukas, komentarus.

Jei nesijaudinate dėl to, kad jūsų paskyroje esantys viešai pasiekiami įrašai, komentarai ir nuotraukos bus naudojami dirbtinio intelekto mokymui, jums nieko nereikia daryti. Tačiau jei norite pasirinkti, kad jūsų duomenys nebūtų naudojami DI apmokymui, tai turite padaryti dabar. 

Nesutikimą tvarkyti duomenis galite pareikšti „Facebook“ adresu Contact Forms, „Instagram“ – Instagram Help Center.  

Planuojami pokyčiai dėl DI modelių kūrimo negalioja jaunesniems nei 18 metų vartotojams, asmeniniam susirašinėjimui, tai taip pat pokalbių platformai „WhatsApp“.

„Meta“ informacija „Making AI Work Harder for Europeans“

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos inf.

„Dirbtinis intelektas sparčiai keičia mokymosi ir mokymo procesą, mokytojo vaidmenį. Mokyklų neturime palikti vienų, turime joms padėti. Būtina sukurti DI diegimo kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apimtų teisinę bazę, pagalbos priemones mokykloms, taip pat ir įrankius, mažinančius administravimo naštą. Prieš rugsėjį pateiksime tvarką dėl DI naudojimo, taip pat bent vieną pavyzdinį DI naudojimo įrankį“, – sakė darbo grupės vadovas, viceministras Jonas Petkevičius.  

Per pirmą susirinkimą darbo grupė aptarė veiksmų plano kryptis, iškėlė  prioritetą – pagalbą mokykloms: vieningą DI naudojimo tvarkos sukūrimą. Taip pat plačiai diskutuota apie kitas nusimatytas darbo grupės kryptis: skaitmeninių mokytojų kompetencijų tobulinimą, kokius DI įrankius galėtų naudoti mokyklos – ar tai būtų įrankių krepšelis, ar vienas pavyzdinis modelis.  

Darbo grupę sudaro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Inovacijų agentūros, Nacionalinės švietimo agentūros, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos, EdTech Lithuania asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybės  atstovai. 

ŠMSM pranešimas spaudai

Įgyvendindama Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011–2024 metais į Lietuvos ežerus ir upes įveisė virš 14 milijonų europinių ungurių.

Žuvininkystės tarnyba kasmet iš Prancūzijos atgabentais ir paaugintais unguriais įžuvina daugiau nei 150 skirtingų ežerų ir upių. Pernai į neišnuomotus vandens telkinius išleista virš 1,1 mln. ungurių jauniklių, užpernai – net 4,3 mln. 

Europinių ungurių išteklių valdymo planas Lietuvoje finansuojamas iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų veiksmų programą. 

Įdomūs faktai apie europinius ungurius

Europiniai unguriai (Anguilla anguilla) – tai vienos paslaptingiausių žuvų pasaulyje, kurių gyvavimas (migracija, reprodukcijos ciklas, gyvenimo amžius ir kt.) kelia mokslininkams daugiau klausimų nei pavyksta rasti atsakymų. Unguriai, atsiradę žemėje prieš 65 milijonus metų, išliko iki mūsų laikų. Šios žuvys sugeba išgyventi tiek gėluose, tiek sūriuose vandenyse ir dažnai migruoja upėmis bei jūromis. Unguriai sugeba prisitaikyti prie skirtingų ekosistemų ir netgi pasikeisti fiziologiškai, priklausomai nuo aplinkos. 

Europiniai unguriai gimsta Sargaso jūroje, kelių šimtų metrų gylyje. Nors šių paslaptingų žuvų neršto niekam nėra pavykę užfiksuoti, tokia prielaida daroma dėl Sargaso jūroje sugaunamų lervutės stadijos ungurių. Iš ikro išsiritusios ungurių lervutės nėra panašios į suaugusius ungurius, labiau primena plokščius lapus. Ši stadija vadinama leptocefalais (leptocephalus). 

Leptocefalo stadijos ungurių lervutės 200–500 dienų migruoja su Golfo srovėmis link kontinentinio šelfo, misdamos smulkiais organizmais. Tuo metu lervutės transformuojasi į stiklinės stadijos ungurius, tik dar nėra pigmentuotos – persišviečia. Palaipsniui unguriai įgauna šioms žuvims būdingą spalvą ir pradeda kilti upėmis, ieškodami tinkamų buveinių. Prasideda sėslusis gyvenimo periodas, kuris gali trukti nuo 3 iki 20 ir daugiau metų. Šiuo laikotarpiu unguriai auga. Patinai gali pasiekti 45 cm ilgį ir 200 g svorį. Patelės bręsdamos pasiekia metro ir didesnį ilgį bei kelių kilogramų svorį. Prikaupia pakankamai riebalų ir kartu su patinais pradeda neršto migraciją į Sargaso jūrą. 

Mokslininkai vis dar nežino, kaip vyksta ungurių reprodukcija, nes niekas niekada nematė jų veisimosi proceso gamtoje. Spėjama, kad europiniai unguriai susikaupia dideliame Sargaso jūros gylyje, kur ir vyksta jų dauginimasis.

ŽŪM pranešimas spaudai

24 metus neveikiantis įstatymas

Teismas konstatavo, kad daugiau nei du dešimtmečius galiojantis, bet neįsigaliojęs Civilinio kodekso XV skyrius, kuris turėjo reguliuoti partnerystės santykius, negalioja tik todėl, kad iki šiol nepriimtas įstatymas, numatantis partnerystės įregistravimo tvarką.

„Negalima pateisinti tokios ilgos teisėkūros spragos. Tai pažeidžia teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principus“, – pažymėjo Konstitucinis Teismas.

Pasak Teismo, tokia situacija kuria teisinį neapibrėžtumą, kelia grėsmę žmonių pasitikėjimui valstybe ir neleidžia poroms, gyvenančioms kartu be santuokos, naudotis teisine apsauga.

Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos

Dar viena svarbi nutarimo dalis – Teismas pripažino, kad Civilinio kodekso 3.229 straipsnis, kuriame numatyta, kad partnerystę gali sudaryti tik vyras ir moteris, taip pat pažeidžia Konstituciją.

„Toks ribojimas diskriminuoja tos pačios lyties poras, pažeidžia jų teisę į šeimos gyvenimo apsaugą, orumą ir lygiateisiškumą“, – pažymėjo Konstitucinis Teismas. Anot jo, šeimos sąvoka pagal Konstituciją nėra ribojama tik santuoka pagrįstais santykiais.

Teismas pabrėžė, kad visuomenėje esantys stereotipai „negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas paneigti asmenų teises“.

Įsigalios anksčiau uždelstas reguliavimas

Nuo šiol Civilinio kodekso XV skyrius, reglamentuojantis partnerystės santykius, įsigalioja automatiškai – nelaukiant papildomo įstatymo. Vis dėlto, partnerystės įregistravimo tvarka dar nėra aiški.

„Kol nėra specialaus įstatymo, norintieji registruoti partnerystę gali kreiptis į teismą“, – nurodė Teismas, tačiau pridūrė, kad įstatymų leidėjas privalo kuo greičiau sukurti aiškų teisinį reguliavimą.

Atsivėrė kelias pokyčiams

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas žymi reikšmingą lūžį Lietuvos šeimos teisėje. Juo atveriamas kelias pripažinti ir apsaugoti įvairias šeimos formas – nepriklausomai nuo partnerių lyties ar santuokos fakto.

„Valstybė privalo užtikrinti, kad visų šeimų narių teisės būtų ginamos, o šeimos – stiprinamos“, – pabrėžė Teismas.

Šis sprendimas įsigalioja iškart ir turi būti vykdomas visų institucijų.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3121/content.

Įrengiant viaduką buvo atnaujinta asfalto danga, įrengti nauji atitvarai ir apsauginiai tinklai, skirti apsaugoti būsimą infrastruktūrą nuo viaduko ant greitojo geležinkelio galinčių pakliūti objektų.

„Viadukas – centrinė šių gyvenviečių arterija pakliūti į Jonavą ar Jonavos–Kėdainių kelią. Tai, kad nebus vieno lygio susikirtimo – pervažos – ženkliai pagerins saugą, taip planuojama visa „Rail Baltica“ linija. Šis viadukas yra vienas iš daugelio „Rail Baltica“ projekto žingsnių, kurių imamės siekdami užtikrinti, kad mūsų infrastruktūra atitiktų aukščiausius susisiekimo, saugos, efektyvumo ir tvarumo standartus“, – kalbėjo LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas. 

Statybų darbai vyko daugiau nei vienerius metus, juos vykdė rangovai „Fegda“ ir „Tilsta“. Artimiausiu metu, rangovui išardžius laikiną apylanką, paspartės tolesnis sankasos darbų vykdymas.

„Mūsų statomame ruože Šveicarija–Žeimiai tai – jau antrasis atidarytas automobilių viadukas – svarbus postūmis projekto eigai ir reikšmingas įvykis vietos eismo dalyviams. Nors darbai visame ruože dar tęsiasi ir galimi laikini eismo ribojimai, šis atidarymas rodo, kad projektas sparčiai juda į priekį, – sakė „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis. – Esame dėkingi vietos bendruomenei už supratingumą statybų laikotarpiu. Visus darbus šiame ruože planuojame užbaigti iki metų pabaigos.“ 

Viadukas bus perduotas „Via Lietuva“. Pernai eismui atidarytas kelias 1516, planuojama atidaryti dar vieną statinį – automobilių tunelį. Šiemet šiame ruože bus taip pat tiesiama 8,8 km bėgių.

AB ,,Lietuvos geležinkeliai" inf.