Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Jonavoje susiburs automobilių mylėtojai iš visos šalies]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-susiburs-automobiliu-myletojai-is-visos-salies https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-susiburs-automobiliu-myletojai-is-visos-salies Šį šeštadienį, jau rytoj, Jonavos sporto arenos aikštelėje "Lithuanian Streets" autoklubas organizuoja didelio mąsto automobilistų susibūrimą.

Jame pamatysite įvairiausių automobilių ,,Show off" zoną, melomanus - audio mylėtojus, kurie susidėję garso aparatūrą ne tik varžyboms bet ir koncertams.

Renginio metu bus bendraujama su dalyviais, atliekamos užduotys, skelbiamos nominacijos, dalinami prizai.

Į Jonavą suplauks daugybė automobilių entuziastų iš įvairių Lietuvos miestų, tokių kaip Klaipėda, Alytus, Vilnius, Kaunas, Utena.

Ko gero, kyla klausimas, kodėl pasirinkta būtent Jonava? Kaip sako organizatoriai, šis miestas yra ne tik patogus dėl savo lokacijos, bet ir gali pasigirti labai gražia aplinka.

 Renginio pradžia - 10h, pabaiga - 16h.

Jonavoje susiburs automobilių mylėtojai iš visos šalies

Jonavoje susiburs automobilių mylėtojai iš visos šalies Jonavoje susiburs automobilių mylėtojai iš visos šalies Jonavoje susiburs automobilių mylėtojai iš visos šalies Jonavoje susiburs automobilių mylėtojai iš visos šalies Jonavoje susiburs automobilių mylėtojai iš visos šalies Jonavoje susiburs automobilių mylėtojai iš visos šalies ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 16:03:27 +0300
<![CDATA[Per šią savaitę į Lietuvą pristatyta 160 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-sia-savaite-i-lietuva-pristatyta-160-tukst-covid-19-vakcinos-doziu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-sia-savaite-i-lietuva-pristatyta-160-tukst-covid-19-vakcinos-doziu Šią savaitę (liepos 19 – 23 d.) Lietuvą pasiekė trys vakcinų nuo COVID-19 ligos siuntos. Iš viso pristatyta 161 700 vakcinos dozių.

Pirmadienį (liepos 19 d.) gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pristatė 105 300 „Comirnaty“ vakcinos dozių, ketvirtadienį (liepos 22 d.) gamintojas „Astra Zeneca“ – 40 800 „Vaxzevria“ vakcinos dozių, penktadienį (liepos 23 d.) – „Moderna“ į Lietuvą pristatė 15 600 „Spikevax“ vakcinos dozių.

Gautos siuntos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms paskirstomos anksčiau pristatytos vakcinos.

Vakcinos paskirstomos savivaldybėms atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą. Savivaldybės yra iš anksto informuojamos apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius, kad galėtų sklandžiai organizuoti skiepijimo procesą.

Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.lt arba telefonu 1808. Kiekvieną ketvirtadienį visos Lietuvos savivaldybės kviečia skiepytis be registracijos. Vakcinaciją „gyva eile“ vykdo ir Nacionalinio kraujo centro mobilūs vakcinacijos punktai. Jų turo per Lietuvą tvarkaraštį rasite ČIA.

Viena arba dviem vakcinos dozėmis Lietuvoje jau paskiepyta 1,34 mln. gyventojų arba 47,8 proc. visuomenės.

Išsamesnė vakcinacijos statistika yra pateikiama Statistikos departamento švieslentėje.

Į Lietuvą atvykus naujoms vakcinų siuntoms, informacija apie jas yra atnaujinama Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

Gyventojų vakcinacijos planą ir kitą aktualią informaciją apie vakcinas rasite interneto svetainėje www.koronastop.lt/vakcina.

SAM inf.

Per šią savaitę į Lietuvą pristatyta 160 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 14:23:38 +0300
<![CDATA[Jonavos viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su Tomu Kriščiūnu ir jo knygos „Duok mums aiškumo“ pristatymas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-viesojoje-bibliotekoje-vyks-susitikimas-su-tomu-krisciunu-ir-jo-knygos-duok-mums-aiskumo-pristatymas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-viesojoje-bibliotekoje-vyks-susitikimas-su-tomu-krisciunu-ir-jo-knygos-duok-mums-aiskumo-pristatymas Liepos 29 dieną Jonavos viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su Tomu Kriščiūnu ir jo knygos „Duok mums aiškumo“ pristatymas.

Kviečiame susipažinti su knygos anotacija:

Pagaliau, įveikęs tūkstančius kilometrų lėktuvais, traukiniais ir automobiliais, praveriu savo celės duris, atidarau langus ir įkvepiu vakarėjančios pievų tylos, ant žolės besikaupiančios rasos, karvių šnopavimo kvapo.
Atveriu langą ir atsisėdu ant medinės lovos krašto. Žvelgdamas į besileidžiantį ant laukų rūką jaučiu, tarsi nuo pečių būtų nusiritęs sunkus, mano paties ir kitų užkrautas rūpesčių akmuo.


Nei mano mobilusis telefonas, nei internetas neveikia – kalnuose nėra ryšio.
Storos vienuolyno sienos nepraleidžia pašalinių garsų. 


Su kiekvienu įkvėpimu kiekvienoje kūno ląstelėje daugėja ramybės.


Šias dienas gyvensiu šv. Benedikto regulos ritmu – Prancūzijos vienuoliai mielai priėmė pasisvečiuoti.
Žmogus visada ieško aiškumo. Visais laikais.  Visuose pasaulio kampeliuose. Technologijos nieko nepakeitė – aiškumą reikia atrasti pačiam. 


Aiškumo ieškojo ir Mozė, vesdamas izraelitus per Raudonąją jūrą, ir Jėzus Kristus prieš du tūkstančius metų, keturiasdešimt dienų klaidžiodamas ir pasninkaudamas po Judėjos dykumą bei pranašas Mohametas dar šešiais šimtais metų vėliau. 


Aiškumo ieško ir mano kelionėse sutikti įdomūs žmonės. Nesvarbu, ar tai dykumų princai, ar tokie patys, kaip kažkada ir aš – gyvenimo ar žmonių suspardyti, įvairių smūgių sudaužyti žmonės, prisikėlę naujam gyvenimui.


Ieškau aiškumo ir aš, melsdamasis po vienuolynų, sinagogų ir mečečių skliautais. Žadinamas varpo dūžių arba muedzino šauksmo.


Kad ir kiek aiškumo beatrastum, – tai niekada nesibaigianti kelionė. Kaip kasdienės duonos, duok mums aiškumo, Viešpatie. Dideliuose ir mažuose pasirinkimuose. Kiekvieną dieną.

Jonavos viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su Tomu Kriščiūnu ir jo knygos „Duok mums aiškumo“ pristatymas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 13:10:13 +0300
<![CDATA[Nuo pirmadienio intensyvėja privalomas periodinis testavimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-pirmadienio-intensyveja-privalomas-periodinis-testavimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuo-pirmadienio-intensyveja-privalomas-periodinis-testavimas Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Reguliariai tikrintis sveikatą privalės COVID-19 nepersirgę ir nepasiskiepiję tam tikrų sektorių ar veiklos sričių darbuotojai. Atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo.

 

Nuo šiol periodiškai testuotis reikės darbuotojams, dirbantiems krovinių tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo įmonėse, taip pat asmenims, užsiimantiems laisvalaikio ir pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas). Reikalavimai palies ir viešojo maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorius. Taip pat sveikatą periodiškai tikrintis privalės viešojo administravimo subjektų darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai bei darbuotojai, kurių veikla susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

 

Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės teigimu, jau dabar matome didėjančias testavimosi apimtis dėl pirmadienį įsigaliosiančio išplėsto privalomo periodinio testavimo tam tikrų darbų ir veiklų sričių darbuotojams.

 

„Stebėdami testavimo apimčių augimą, kviečiame visus darbdavius ir darbuotojus atsakingai ir iš anksto planuoti privalomo periodinio testavimo laiką. Pagal mobilių punktų apkrovimą raginame savivaldybes pakartotinai įvertinti ir planuoti mobilių punktų veiklą bei prireikus didinti tiek vietų skaičių, tiek ilginti šių punktų darbo laiką“, – sako viceministrė.

Bilotienė Motiejūnienė taip pat ragina kiekvieną dar nepasiskiepijusį asmenį vakcinuotis, tokiu būdu prisidedant prie efektyvesnio pandemijos valdymo, ir būti tarp tų, kuriems privalomas periodinis testavimas neaktualus.

 

Privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai turės būti atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, epidemiologinius ypatumus.

Dėl profilaktinių darbuotojų COVID-19 tyrimų nereikia kreiptis į šeimos gydytoją. Registruotis privalomam testavimui reikės per 1808.lt platformą. Kol kas jis bus atliekamas valstybės lėšomis.

 

Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (pavyzdžiui, liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Jeigu tokių galimybių nėra, darbdavys nušalina jį nuo darbo, nemokėdamas jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol darbuotojas pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.

 

Gali susiklostyti situacija, kad terminas tikrintis sueis darbuotojui būnant užsienyje, pavyzdžiui vežėjams. Tokiais atvejais būtinasis testavimas bus atliekamas grįžus į Lietuvą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo atvykimo.

 

Taip pat gali būti, kad darbas dirbamas ar veikla vykdoma nereguliariai, pavyzdžiui, renginys organizuojamas kartą per mėnesį. Tokiu atveju sveikatos patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki darbo ar veiklos pradžios, bet ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo.

 

Tiesa, svarbu pažymėti, kad privalomas periodinis testavimas yra vienas iš būdų užkirsti kelią židinių susidarymui, tačiau neapsaugo nuo koronaviruso grėsmių. Efektyviausias rezultatas yra tuomet, kai pasitelkiamos kompleksinės priemonės, todėl kviečiame visuomenę aktyviai vakcinuotis. Tam, kad galėtume jaustųsi saugūs susiformavus kolektyviniam komitetui, turėtų būti paskiepyta 70 proc. visuomenės. Šiuo metu šalies gyventojų imunizacija siekia 50,8 proc.

Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje kasdien atliekama 7–8 tūkstančiai testų, tačiau turimi pajėgumai leistų testuoti gerokai platesne apimtimi – iki 20 tūkstančių testų perdien.

Primename, kad sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau.

 

Naująją tvarką reglamentuojantį teisės aktą rasite ČIA.

 

Nuo pirmadienio intensyvėja privalomas periodinis testavimas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 12:49:11 +0300
<![CDATA[ŠMSM pateikė mokykloms rekomendacijas dėl naujų mokslo metų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smsm-pateike-mokykloms-rekomendacijas-del-nauju-mokslo-metu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smsm-pateike-mokykloms-rekomendacijas-del-nauju-mokslo-metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė švietimo įstaigoms rekomendacijas dėl ugdymo naujais mokslo metais. Visoms mokykloms bei savivaldybėms išplatintame ministerijos rašte pabrėžiama, kad atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, mokykloms užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas.

„Rugsėjį visi mokiniai grįžta į klases. Labai svarbu bus laikytis būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygų, prie kurių jau visi buvome įpratę praėjusiais mokslo metais. Taip pat turėtų tapti norma ir reguliarus sveikatos pasitikrinimas, todėl testuotis savanoriškai mokiniams būtų rekomenduojama visais atvejais. Reguliarus testavimas padėtų užtikrinti saugumą, valdyti epidemiologinę situaciją, neleisti plisti virusui, jei tokia grėsmė iškiltų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministerija prašo savivaldybių administracijų, švietimo įstaigų vadovų iš anksto būti pasiruošusiems suteikti galimybę mokiniams testuotis mokyklose. Sveikatos apsaugos ministerija aprūpins savivaldybes reikalingais testais.

Kol pandeminė situacija leidžia, ugdymas vyksta kontaktiniu būdu

ŠMSM siūlo, kad naujais mokslo metais nuotolinis mokymas galėtų vykti tik tais atvejais, jei epidemiologinė situacija stipriai suprastėtų ar dėl COVID-19 ligos protrūkių klasėje, ar mokiniams tektų izoliuotis. Izoliacijos metu klasė, kelios klasės ar,  jei susirgimų židinys būtų apėmęs visą mokyklą, visi mokyklos mokiniai kurį laiką mokytųsi nuotoliniu būdu. Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ugdymas, abiturientų ugdymas akcentuojamas kaip kontaktinis netgi esant labai sudėtingai pandemijos situacijai. 

Rekomendacijose taip pat primenama, kad jau pagal šių metų kovą nustatytą Vyriausybės tvarką nepasiskiepiję ir nepersirgę švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys kontaktinį darbą, turės prieš grįždami į darbą ir vėliau periodiškai kas 7–10 dienų testuotis.

Šiuo metu ŠMSM su Sveikatos apsaugos ministerija derina detalius galimus švietimo įstaigų darbo naujais mokslo metais scenarijus, kurie priklausytų nuo pandemijos lygio. Dėl galutinių scenarijų projektų, jų įgyvendinimo dar bus tariamasi su ekspertais ir švietimo bendruomenės atstovais. Tačiau visais atvejais laikomasi to paties principo: kol tik pandeminė situacija leidžia, ugdymas vyksta kontaktiniu būdu.

Hibridinis mokymas – išimtiniais atvejais

Mokykloms pateiktose rekomendacijose apibrėžiama, kada taikomas hibridinis mokymas. Hibridinis mokymas, naudojant tam reikalingą įrangą, turėtų padėti užtikrinti mokinių mokymą, kai dėl tam tikrų aplinkybių jie negali mokytis kartu su bendraamžiais klasėje ir prie pamokos jungiasi iš namų.

Ministerija rekomenduoja hibridinį mokymą pasitelkti išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, besigydantiems namie vaikams, kai gydytojų  komisija yra paskyrusi mokymą namuose, dalyvaujantiems didelio meistriškumo sportininkų rengimo, tarptautinių dalykinių olimpiadų pasirengimo, tarptautinėse mokinių ar mainų programose, taip pat esantiems izoliacijoje dėl pandemijos.

„Tuo atveju, jeigu dalis vaikų dėl epidemiologinės situacijos ar kitų priežasčių turi mokytis nuotoliu, rekomenduojame vengti hibridinio ugdymo būdo, kai dalis klasės mokosi nuotoliniu būdu, o dalis – klasėje, ypač jeigu nėra tam pritaikytos technikos, kuri leidžia kokybiškai pamoką vesti ir klasėje, ir nuotoliu besimokantiems mokiniams vienu metu. Tokiais atvejais rekomenduojame jungti klasių komplektus ir vienas klases mokyti nuotoliu, kitas – kontaktiniu būdu“, – sako ministrė.

Nuo naujų mokslo metų bus leidžiama kuriam laikui perskirstyti klases ir sudaryti atskirų dalykų mokymuisi laikinąsias grupes iš paralelių klasių mokinių arba sujungiant ne daugiau nei dviejų gretimų klasių mokinius. 

Primenama pareiga leisti vaikui lankyti mokyklą

Švietimo įstatyme nustatyta pareiga mokiniui, sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų lankyti mokyklą, o tėvams – užtikrinti vaiko parengimą mokyklai ir jos lankymą.

„Neturėtų būti, kad tėvai savavališkai neleidžia vaiko į mokyklą arba reikalauja mokymo tik nuotoliniu būdu. Jei mokykloje ugdymas vyksta kontaktiniu būdu ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių vaikas negali mokytis klasėje, jis turi lankyti mokyklą“, – pabrėžia ministrė.
Prašoma mokyklų vadovų atidžiau vertinti mokinių lankomumą ir pastebėjus piktnaudžiavimo atvejų, jei tėvai neužtikrina vaiko teisės ir pareigos mokytis, kreiptis pagalbos į vaikų teisių apsaugos specialistus. 

Papildomos priemonės mokymosi praradimams kompensuoti

Nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio bus  skirtos lėšos ir tęsiamos papildomos konsultacijos, kurios padėtų mokiniams kompensuoti praėjusiais mokslo metais patirtus mokymosi praradimus. Konsultacijoms finansuoti, t. y. atlyginti mokytojams už papildomas darbo valandas, numatyta 5,1 mln. Eur iki 2021 m. pabaigos. Planuojama, kad kiekvienam klasės komplektui mokyklos galėtų papildomai suteikti apie 20 konsultacijų rugsėjo–gruodžio mėnesiais.

Toliau stiprinama skaitmeninių mokymosi priemonių bazė, kad mokyklos galėtų lanksčiai naudotis skaitmeniniais ištekliais. Nacionalinė švietimo agentūra pertvarko švietimo portalą EMOKYKLA, kuriame mokykloms bus patogiau prieinami nemokami skaitmeniniai mokymosi objektai ir priemonės.

Nuo rugsėjo mėn. Nacionalinė švietimo agentūra atvers 2021 m. nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis, kurias atlikę mokiniai galės gauti grįžtamąjį ryšį, kas jiems sekasi, o kuriose temose yra mokymosi spragų. Taip pat startuoja „Geros savijautos“ programa, kuria siekiama užtikrinti mokinių emocinės savijautos bei psichikos sveikatos gerėjimą, sudarant galimybę visiems mokiniams dalyvauti tikslinėse įvairaus pobūdžio programose. Vienam vaikui dalyvauti tokioje programoje skiriama 15 Eur. Dabar yra paskelbtas kvietimas teikėjams siūlyti programas.

Šiuo metu perkama hibridinio mokymo įranga dviem tūkstančiams klasių – pašalinius garsus slopinančios ausinės, nešiojamos robotizuotos kameros ir kt.  Ji padės užtikrinti mokymą tiems mokiniams, kurie dėl tam tikrų aplinkybių (lėtinės ligos ar kito laikino sveikatos sutrikdymo, privalomos izoliacijos dėl COVID-19) negali mokytis kartu su bendraamžiais klasėje. 

Skiriamos ir papildomos lėšos švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti bei naujiems etatams steigti (10,04 mln. Eur) naujais mokslo metais. 

ŠMSM pateikė mokykloms rekomendacijas dėl naujų mokslo metų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 11:47:01 +0300
<![CDATA[Jonava švęs 271-ąjį gimtadienį: susipažinkite su šventine programa]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonava-mines-271-aji-gimtadieni-susipazinkite-su-sventine-programa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonava-mines-271-aji-gimtadieni-susipazinkite-su-sventine-programa Jonava minės 271-ąjį gimtadienį: susipažinkite su šventine programa:

Rugpjūčio 1 d. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje

12 val. Šv. apaštalo Jokūbo atlaidai.

13 val. V tarptautinio Skarulių muzikos festivalio koncertas: solistė Margarita Levchiuk (Baltarusija) ir VDU kamerinis orkestras. Dirigentas Vytautas Lukočius.

Rugpjūčio 3 d. Ramybės skvere


19 val. Džiazo muzikos vakaras.

Rugpjūčio 4 d. Ramybės skvere


19 val. Koncertas „Vakaro elegija“. Vokalinis ansamblis „Presto“, solistės, fortepijoniniai duetai.

Rugpjūčio 5 d. Joninių slėnyje


20 val. Roko muzikos vakaras. Grupės „Vėjai“ ir „Poliarizuoti stiklai“.

Rugpjūčio 6 d. Joninių slėnyje


19.30 val. Folkloro festivalis „Nerimi atplaukę". 


21 val. ansamblis „Rakija Klezmer Orkestar“.


22 val. „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Rugpjūčio 7 d. 

Sąjūdžio aikštėje, Garbės piliečių al., Joninių slėnyje.


10-24 val. Šventinė mugė.

Kosmonautų gatvėje 12 val. Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas. Pučiamųjų orkestras, cirko akrobatė, spalvingos eitynės, pirotechnikos efektai.

Ramybės skvere


10-17 val. vaikiškų daiktų turgelis-atiduotuvė, elektrinis traukinukas, didžiuliai muilo burbulai, lauko žaidimai, krašto muziejaus dirbtuvėlės, piešimas ant veidukų, Lietuvos policijos edukacinė palapinė.


14 val. psichologės Mildos Karklytės-Palevičienės paskaita „Emocinis intelektas ir jo svarba vaiko gyvenime“.


16 val. Kapitonas Flintas.

Joninių slėnyje


19 val. MIESTO GIMTADIENIO ŠVENTĖ. Pėsčiųjų tilto pristatymas, iškilmingas Jonavos vėliavos kėlimas, cirko akrobatė, geriausio jaunimo projekto ir konkurso „Pagaminta Jonavoje“ apdovanojimai.

Koncertuoja „Vairas“, Donatas Montvydas su gyvo garso grupe, „Sisters on Wire“.

24 val. „Fejerijos“ programa.

Rugpjūčio 8 d. Joninių slėnyje


19 val. Pažaislio muzikos festivalio koncertas. Gražiausios A. Ponchielli operos „Lietuviai” ištraukos.

Atlikėjai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solistai: Jūratė Švedaitė (sopranas), Kristian Benedikt (tenoras). Dirigentas Modestas Pitrėnas.

Jonava švęs 271-ąjį gimtadienį: susipažinkite su šventine programa

Jonava švęs 271-ąjį gimtadienį: susipažinkite su šventine programa Jonava švęs 271-ąjį gimtadienį: susipažinkite su šventine programa Jonava švęs 271-ąjį gimtadienį: susipažinkite su šventine programa ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 11:09:27 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: gerėja vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo rodikliai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-gereja-vyresnio-amziaus-zmoniu-isidarbinimo-rodikliai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-gereja-vyresnio-amziaus-zmoniu-isidarbinimo-rodikliai Užimtumo tarnyboje registruotiems 50 metų ir vyresniems asmenims šių metų antrąjį ketvirtį įsidarbinti sekėsi geriau nei sausio–kovo mėnesiais: dirbti pradėjo net 56,2 proc. daugiau tokio amžiaus klientų. Taip pat didėjo įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 56,8 proc., o savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo net 72,9 proc. daugiau žmonių.

Tiesa, sparčiau augo ir įsidarbinimas pagal terminuoto darbo sutartis – 64,9 proc. Tuo metu nuolatinai dirbti pradėjo 54,5 proc. daugiau 50+ asmenų.

„2020 metais per mėnesį vidutiniškai įsidarbindavo 3,4 tūkst. darbo ieškojusių vyresnių nei 50 amžiaus gyventojų. Šie metai jiems sėkmingesni – į darbo rinką grįžta vidutiniškai 4,2 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų per mėnesį. Jei žvelgtume į laikotarpį nuo 2020 metų pradžios, daugiausia – 5,4 tūkst. klientų įsidarbino šią gegužę“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.  

Liepos 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 89,1 tūkst. darbo neturinčių 50+ metų asmenų. Iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruotas nedarbas šioje amžiaus grupėje buvo 15,9 proc. Tai – 3 proc. punktais daugiau nei bendras šalies rodiklis, kuris siekia 12,9 proc.

Palyginti su pandemijos pradžia, 50+ darbo neturinčių asmenų skaičius liepos 1 d. buvo 20,5 tūkst. (29,9 proc.) didesnis, o registruotas nedarbas – išaugęs 3,2 proc. punkto. Lyginant su 2020 metų liepos 1 d. duomenimis, darbo neturinčių 50+ asmenų skaičius padidėjo 7,2 tūkst. (8,7 proc.), o registruotas nedarbas buvo 1,7 proc. punktu didesnis nei prieš metus.

„50+ metų amžiaus grupės registruotas nedarbas Užimtumo tarnyboje stebimas nuo 2013-ųjų. Nuo tada šis rodiklis nebuvo nukritęs žemiau 10 proc. ir vidutiniškai viršija bendrą šalies nedarbo lygį 3 proc. punktais“, – priminė J. Zemblytė.

Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą 2020 metais per mėnesį vidutiniškai pradėdavo 3,1 tūkst. 50+ bedarbių. Šiemet vidurkis šiek tiek didesnis – vidutiniškai 3,2 tūkst. per mėnesį. Nepaisant to, kad didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių imasi savarankiškos veiklos, esant ribojimams dėl pandemijos ar tokią veiklą atliekant tik fragmentiškai, tikėtinas dalies šių asmenų grįžimas į Užimtumo tarnybą.

Fiksuojama, kad tarp vyresniųjų net penktadalis pradeda dirbti pagal terminuoto darbo sutartis (2020 metais – 19,9 proc., 2021-aisiais – 22,3 proc.). Tai – gerokai didesnė dalis nei kitose amžiaus grupėse: 30–49 metų grupėje įsidarbinimas pagal terminuoto darbo sutartis sudaro apie dešimtadalį (10,6 proc.), tarp jaunimo iki 29 metų – kiek daugiau nei dešimtadalį (apie 13 proc.).

Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų 50+ amžiaus žmonių – daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 50,1 ir 49,9 proc.). Du penktadaliai (41,4 proc.) yra įgiję profesinį, dešimtadalis (11 proc.) – aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dar 29,4 proc. – neturi formaliai įgytos kvalifikacijos. Beveik pusė (49 proc.) vyresniųjų Užimtumo tarnybos klientų – ilgalaikiai bedarbiai.

 

Stebima ir teigiama tendencija – 50+ amžiaus grupės registracijos Užimtumo tarnyboje tempai mažėja: 2021 metais per mėnesį vidutiniškai įregistruojama 5 tūkst. darbo ieškančių 50+ asmenų. Tuo metu 2020-aisiais šis skaičius buvo didesnis – 7,6 tūkst. Daugiausia naujų vyresnio amžiaus klientų užsiregistravo 2020-ųjų balandį – 9,9 tūkst. (prasidėjus pandemijai) ir liepą – 9,4 tūkst. (ėmus mokėti darbo paieškos išmoką).

 

Užimtumo tarnybos administruojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 2021 m. pirmąjį   pusmetį pradėjo dalyvauti 3008 vyresni nei 50 metų gyventojai. Daugiausiai jų įsitraukė į įdarbinimo subsidijuojant priemonę – 1608. Paramos mokymuisi priemonėje pradėjo dalyvauti 822 (iš jų profesiniame mokyme – 809, pameistrystėje – 1, stažuotėje – 4, kompetencijų pripažinime – 8). Dar 73 pasinaudojo darbo įgūdžių įgijimo rėmimu, 153 – parama judumui, 248 – įdarbinti į pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektais įsteigtas darbo pozicijas. 

2021 m. pirmąjį   pusmetį, praėjus 6 mėnesiams nuo baigimo, buvo atliktas 50+ asmenų grupei taikytų priemonių efektyvumo vertinimas. Įdarbinimo subsidijuojant priemonės efektyvumas siekė 68,3 proc., darbo įgūdžių įgijimo rėmimo – 68,1 proc., profesinio mokymo – 58,4 proc., pameistrystės – 84,6 proc., stažuotės – 22,2 proc., neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo – 23,1 proc.

Galimybe kurti savo verslą šių metų pirmąjį pusmetį pasinaudojo 49 vyresni nei 50 metų asmenys. Jie įsteigė darbo pozicijas sau pasinaudodami savarankiško užimtumo rėmimo priemone. Dar 248 klientai šiuo laikotarpiu įdarbinti vietose, įsteigtose pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Daugiausiai – Vilniaus (90), Šalčininkų (20), Šilutės (11), Kelmės (10) ir Rokiškio (9) rajonuose.

Vyresnio amžiaus asmenų integracijai į darbo rinką Užimtumo tarnyba taip pat siūlo projektą „Pasinaudok galimybe“. Jo lėšomis finansuojamoje įdarbinimo subsidijuojant priemonėje 2020 metais pradėjo dalyvauti 1026 asmenys, profesiniame mokyme – 882. 2021 metų I pusmetį įdarbinimo subsidijuojant priemonės dalyvių buvo 577, profesinio mokymo – 599.

 

 

Užimtumo tarnyba: gerėja vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo rodikliai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 10:52:34 +0300
<![CDATA[Lietuva dovanoja Sakartvelui 15 tūkst. vakcinos dozių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-dovanoja-sakartvelui-15-tukst-vakcinos-doziu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-dovanoja-sakartvelui-15-tukst-vakcinos-doziu Šiandien iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlių Sakartvelui išsiunčiame 15 tūkst. „Vaxzevria“ (gam. „AstraZeneca“) dozių. Tai Lietuvos dovana po to, kai Sakartvelas kreipėsi pagalbos padėti kovoje su klastinga koronaviruso infekcija.

COVID-19 pandemija seniai peržengė konkrečių valstybių sienas ar žemyno ribas, todėl jaučiame pareigą padėti šalims, kurios negauna nuolatinių vakcinų siuntų kovai su šia klastinga liga.

Baimintis, kad Lietuvoje galimai pritrūktų „Vaxzevia“ vakcinos, nederėtų. Šiuo metu Lietuvoje turime beveik 230 tūkst. šios vakcinos dozių: 194 700 dozių laikoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, dar 33 tūkst. nepanaudotų vakcinos dozių turi vakcinacijos centrai. Be to, kiekvieną savaitę į Lietuvą atkeliauja naujos „Vaxzevria“ vakcinų siuntos.

Primename, kad pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos Lietuvos gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.lt arba telefonu 1808. Kiekvieną ketvirtadienį visos Lietuvos savivaldybės kviečia skiepytis be registracijos. Vakcinaciją „gyva eile“ vykdo ir Nacionalinio kraujo centro mobilūs vakcinacijos punktai, jų turo per Lietuvą tvarkaraštį rasite ČIA.

Lietuva dovanoja Sakartvelui 15 tūkst. vakcinos dozių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 10:12:56 +0300
<![CDATA[Registrų centras: e. varžytynėse ir aukcionuose pastebimas suaktyvėjimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centras-e-varzytynese-ir-aukcionuose-pastebimas-suaktyvejimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centras-e-varzytynese-ir-aukcionuose-pastebimas-suaktyvejimas Antrasis šių metų ketvirtis pasižymėjo ne tik išaugusiu nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių skaičiumi, tačiau ir padidėjusiu elektroninių aukcionų ir varžytynių dalyvių aktyvumu. Registrų centras, administruojantis e. varžytynių ir aukcionų portalą, pastebi, kad pastaruoju metu išaugo ne tik e. aukcionuose ir varžytynėse parduodamo turto vertė, bet ir dalyvių skaičius bei tarpusavio konkurencija.

Per antrąjį šių metų ketvirtį e. varžytynių ir aukcionų portale paskelbta beveik 3,1 tūkst. varžytynių ir aukcionų, iš jų įvyko 932, arba beveik penktadaliu daugiau nei praėjusių metų balandį-birželį, kai įvyko beveik 800 varžytynių ir aukcionų. Jų metu realizuota turto už daugiau kaip 35 mln. eurų, arba trečdaliu daugiau nei prieš metus.

Antstolių skelbtose varžytynėse antrąjį ketvirtį parduota turto už 8,5 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse - už 1,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose - už 9,8 mln. eurų, kitų institucijų aukcionuose - už 8 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį taip pat įvyko Turto banko organizuoti aukcionai už beveik 8 mln. eurų.

Varžomasi ilgiau ir intensyviau

Registrų centro analitikai pastebi, kad pastaruoju metu suaktyvėjus NT rinkai, turto pirkėjai elektroninėse varžytynėse ir aukcionuose dalyvauja ir varžosi intensyviau. Įprastai varžybų ir aukcionų pabaiga yra 14 val., tačiau jeigu yra bent vieno dalyvio kainos kėlimas, varžymasis pratęsiamas ir gali tęstis tol, kol dalyviai siūlo naujas kainas. Iki tol procedūros užtrukdavo iki 14.30 val., tačiau pastaruoju metu buvo pastebėta atvejų, kai varžymasis prasitęsdavo dar bent dvi valandas.

Kita išaugusį aktyvumą liudijanti detalė yra dalyvių skaičius. Vidutiniškai vienose varžytynėse ar aukcione dalyvauja iki 10 dalyvių, tačiau šiemet buvo tokių aukcionų, kur dalyvių skaičius keliskart viršijo šį vidurkį. Pavyzdžiui, viename Turto banko skelbtame aukcione, kuriame buvo parduodamas Varėnos rajone esantis gyvenamasis namas su žemės sklypu, užsiregistravo ir dalyvavo net 101 dalyvis. Kitame taip pat Turto banko organizuotame aukcione 37 dalyviai varžėsi dėl žemės sklypo su katiline Kauno rajone įsigijimo.

Brangiausiu antrąjį ketvirtį parduotu objektu tapo Druskininkų rajono savivaldybės administracijos organizuotame aukcione už 3,6 mln. eurų parduota buvusi sanatorija "Nemunas". Antroje brangiausių objektų sąrašo vietoje buvo aukcione parduotas sostinėje esantis buvęs Lietuvos pašto logistikos centras, už kurį pirkėjas sumokėjo beveik 2,2 mln. eurų. Brangiausių objektų penketuke taip pat yra trys Turto banko aukcionuose parduoti objektai: už 1,7 mln. eurų realizuotas administracinis pastatas Vilniuje, Sodų gatvėje, už 1,6 mln. eurų parduotas gamybinis kompleksas sostinės Geležinio Vilko gatvėje ir taip pat už 1,6 mln. eurų pirkėją radęs sostinės Liepkalnio gatvėje esantis autoūkio kompleksas.

Kilnojamųjų daiktų kategorijoje pirmąsias tris vietas brangiausiai parduotų objektų sąraše užėmė valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės aukcionuose parduotas metalo laužas - už beveik 2 tūkst. tonų metalo laužo pirkėjai sumokėjo daugiau kaip 1 mln. eurų.

Varžytynių ir aukcionų internete paslaugą Registrų centras teikia nuo 2013 metų. Nuo elektroninės paslaugos sukūrimo įvyko apie 21 tūkst. varžytynių ir aukcionų, kuriuose turto parduota už maždaug 660 mln. eurų.

E. varžytynių ir aukcionų informacinė sistema leidžia gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių ir nemokumo administratorių vykdomose elektroninėse varžytynėse ir valstybės bei savivaldybių turto pardavimo elektroniniuose aukcionuose. Besinaudojantys sukurtomis elektroninėmis paslaugomis gali aktyviai dalyvauti varžytynėse bei aukcionuose patirdami mažiausias sąnaudas.

Registrų centras: e. varžytynėse ir aukcionuose pastebimas suaktyvėjimas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 08:16:24 +0300
<![CDATA[Prasidėjo miško gėrybių sezonas: kaip atsakingai grybauti ir uogauti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasidejo-misko-gerybiu-sezonas-kaip-atsakingai-grybauti-ir-uogauti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasidejo-misko-gerybiu-sezonas-kaip-atsakingai-grybauti-ir-uogauti Įsibėgėjusi vasara ne tik lepina orais, leidžia mėgautis gamtos pramogomis, bet ir kviečia grybautojus ir uogautojus į miškus. Kad uogavimas ir grybavimas miškuose neapkarstų, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, kad nedarytumėte žalos gamtai ir negautumėte baudos.

„Jeigu išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – sako Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.

Ką svarbu žinoti renkant grybus ir uogas

Pasak aplinkosaugininko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių skaičius neribojamas. Tiesa, svarbu prisiminti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas).

B. Bitauskas primena, kad miško svečiai turi atsiminti, jog draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. O grybaujant privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.

Kur galima grybauti ir uogauti

„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.

Taip pat kai kur lankymąsi riboja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas B. Bitauskas.

Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.

Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.

Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus jų pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.

Kur statyti motorinę transporto priemonę miške

Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad raginame nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Pasak B. Bitausko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.  

Kokia atsakomybė gresia

Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda.  Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.

Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda. 

Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.

Už prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda.  Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 eurų bauda. 

Už laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda.  Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų.

Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

Prasidėjo miško gėrybių sezonas: kaip atsakingai grybauti ir uogauti?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 08:10:58 +0300
<![CDATA[UAB ,,Jonavos šilumos tinklai" skelbia, kur ir kada nebus karšto vandens]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uab-jonavos-silumos-tinklai-skelbia-kur-ir-kada-nebus-karsto-vandens------------------ https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uab-jonavos-silumos-tinklai-skelbia-kur-ir-kada-nebus-karsto-vandens------------------ UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informuoja, kur ir kada nebus karšto vandens.

2021-07-28 iki 2021-07-30 dėl planinių darbų karšto vandens tiekimas bus nutrauktas Rukloje.

UAB ,,Jonavos šilumos tinklai" skelbia, kur ir kada nebus karšto vandens

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Jul 2021 07:55:46 +0300
<![CDATA[Daugiau nei pusė delta atmainos atvejų – vietinio plitimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-nei-puse-delta-atmainos-atveju-vietinio-plitimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-nei-puse-delta-atmainos-atveju-vietinio-plitimo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje iš viso registruoti 148 delta koronaviruso atmainos atvejai. Daugiausiai – po 44 atvejus – Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

Daugiau nei pusė – 56 proc. – žmonių, kuriems patvirtinta ši atmaina, nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis. Tuo metu, 47 atvejai yra įvežtiniai, dar 17 – susiję su įvežtiniais.

Specialistai primena, kad vakcinos, kaip rodo naujausi moksliniai duomenys, apsaugo ir nuo koronaviruso atmainų, todėl ragina skiepytis tuos, kurie to dar nepadarė. Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys,  sulaukę 16 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808.

Be to, Europos vaistų agentūrai leidus „Comirnaty“ vakcina nuo koronaviruso skiepyti 12–15 metų asmenis, šios amžiaus grupės vakcinacija vykdoma ir Lietuvoje. Registruoti vaikus skiepijimui gali tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Daugiau nei pusė delta atmainos atvejų – vietinio plitimo

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 14:23:53 +0300
<![CDATA[Kur baigiasi ESO prižiūrimas elektros tinklas ir skirstomasis dujotiekis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-baigiasi-eso-priziurimas-elektros-tinklas-ir-skirstomasis-dujotiekis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-baigiasi-eso-priziurimas-elektros-tinklas-ir-skirstomasis-dujotiekis Dėl elektros tiekimo sutrikimų, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kas mėnesį sulaukia per 11 tūkst. šalies gyventojų kreipimųsi. Tačiau nuo visų užregistruotų gedimų apie ketvirtadalis – 25 proc. – yra vidaus tinklo gedimai, kurių ESO tvarkyti negali, nes nuo apskaitos prietaiso prasideda klientui priklausantis elektros tinklas. Žinant kam priklauso konkreti tinklo dalis ir kur kreiptis įvykus gedimui gali paspartinti kai kurių gedimų šalinimo procesą. Kaip žinoti kur baigiasi ESO prižiūrimas elektros tinklas ir skirstomasis dujotiekis ir prasideda gyventojui priklausanti tinklo dalis?

Žinant tinklo ribas bus lengviau žinoti kada kreiptis į elektriką, namo administratorių, o kada į skirstymo operatorių – ESO. Bendrovė užtikrina nenutrūkstamą energijos tiekimą gyventojams, skirsto elektrą ir gamtines dujas bei prižiūri skirstomuosius tinklus, rūpinasi naujų klientų prijungimu.

Kur yra ESO prižiūrimo tinklo riba?

ESO rūpinasi daugiau nei 126 tūkst. km elektros oro ir kabelių linijomis, eksploatuoja per 9 tūkst. km dujotiekių. Tačiau šis tinklas pasibaigia pasiekęs kiekvieną klientą. Paprastai tariant – ten kur yra apskaitos įrenginio spinta – skaitiklis – ten ir baigiasi ESO prižiūrimas elektros tinklas ir skirstomasis dujotiekis. Atitinkamai, tinklo dalis, kuri yra nuo apskaitos spintos, priklauso klientui.

Daugiabučio gyventojams, kurių skaitiklis rūsyje, reikia žinoti, jog ESO prižiūrimi elektros tinklai yra iki apskaitos įrenginių, o už jų prasideda klientams priklausantis elektros tinklas, kuriuo rūpinasi namą administruojanti įmonė arba namo pirmininkas.

Individualiuose namuose gyvenantiems žmonėms reikia atkreipti dėmesį kur įrengtas skaitiklis. Jeigu jis įrengtas lauke, ESO aptarnaujama riba yra iki skaitiklio, o jeigu skaitiklis įrengtas pastato viduje, už nuo skaitiklio prasidedančia namų vidaus elektros instaliacija atsakingi gyventojai.

Kalbant apie skirstomąjį dujotiekį, tai dalis, kuri yra nuo sklypo ribos – požeminis dujotiekis iki namo ir pastato dujotiekis iki dujinio prietaiso, priklauso klientui. Todėl, požeminio ir pastato dujotiekio įrengimu ir priežiūra turi pasirūpinti klientas pasirinkdamas kvalifikaciją turinį rangovą.

Elektros ar dujų tinklo nuosavybės riba tarp ESO ir kliento taip pat visada nurodoma tinklų nuosavybės ribų akte arba sudarytoje sutartyje.

Elektros darbai, kuriuos reikia patikėti specialistui

Už apskaitos įrenginių prasideda klientui priklausantis elektros tinklas, kurio įrengimu ir priežiūra rūpinasi patys būsto savininkai. Vidaus tinklas bei elektros instaliacija – tai laidai, kabeliai, įjungimo lizdai, apšvietimo sistema ir elektros prietaisai.

Jeigu pastebėjote, kad vidiniame būsto tinkle įvyko gedimas, reikia jį pašalinti. Kai kuriuos paprastus darbus galite atlikti ir patys – pakeisti elektros lemputę, fluorescencinį šviestuvą, elektros kabelį ar įsukamą saugiklį. Tačiau elektros instaliaciją ir kitus darbus reikia patikėti profesionalams – pasirinkite elektriką ar elektriko paslaugas siūlančią įmonę, kuri gali užtikrinti darbų kokybę.

Net silpna elektros srovė žmogui gali būti mirtina, nes mūsų kūnas – puikus laidininkas. Todėl būtina griežtai laikytis saugumo taisyklių. Visus elektros instaliacijos darbus turi atlikti tik specializuotos įmonės arba profesionalai, turintys leidimą šiems darbams ir gerai išmanantys elektrosaugos reikalavimus. Svarbu ne tik saugiai atlikti darbus, bet ir užtikrinti, kad įrengtas tinklas būtų saugus ir ateityje.

Kur baigiasi ESO prižiūrimas elektros tinklas ir skirstomasis dujotiekis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 13:27:54 +0300
<![CDATA[Pandemija nesitraukia: Lietuvoje - jau penkios ,,raudonos" savivaldybės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pandemija-nesitraukia-lietuvoje-jau-penkios-raudonos-savivaldybes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pandemija-nesitraukia-lietuvoje-jau-penkios-raudonos-savivaldybes Šiandien paskelbtas Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje atsirado dar kelios raudonos savivaldybės.

Vakar raudonoje C1 COVID–19 zonoje buvo tik Klaipėdos miestas, C2 – Rietavo ir Šilutės rajono savivaldybės. Šiandien tarp raudonųjų – ir Kretingos rajono bei Palangos. 

Kretingoje naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų nustatoma 105, teigiamų tyrimų dalis per 7 dienas – 3,3 procento.

Palangoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų nustatoma 116 naujų atvejų, teigiamų tyrimų dalis – 2,9 procento.

Jonava šiuo metu priskiriama žaliajai zonai. Per praėjusią parą čia nustatyti  6 nauji susirgimai. Šiuo metu serga 13 asmenų. Iš viso, per visą pandemijos laikotarpį, nuo koronaviruso mirė 78 jonaviečiai. 

Pandemija nesitraukia: Lietuvoje - jau penkios ,,raudonos" savivaldybės

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 10:43:13 +0300
<![CDATA[Pratęsta „Lietuvos Maximalistų“ atranka: jauniesiems talentams bus išdalintas rekordinis 90 tūkst. eurų stipendijų fondas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pratesta-lietuvos-maximalistu-atranka-jauniesiems-talentams-bus-isdalintas-rekordinis-90-tukst-euru-stipendiju-fondas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pratesta-lietuvos-maximalistu-atranka-jauniesiems-talentams-bus-isdalintas-rekordinis-90-tukst-euru-stipendiju-fondas Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau 19 kartą skirs metines stipendijas gerai besimokantiems ir talentingiems 1–12 klasių moksleiviams, taip paskatindamas juos tobulėti ir puoselėti savo talentus. Daugiau nei 80 moksleivių, kurie taps „Maximalistais“, visus ateinančius mokslo metus kas mėnesį gaus 150 ir 75 eurų vertės stipendijas. Paraiškų teikimo terminas pratęsiamas dar dviem savaitėms – iki rugpjūčio 5 d.

„Lietuvos Maximalistų“ – išskirtiniais gabumais mokslo, meno, muzikos, sporto, visuomeniškumo, inovacijų, ekologiškumo ir pažangumo srityse pasižyminčių šalies moksleivių – metinėms stipendijoms šiemet bus skirta rekordinė suma – 90 tūkst. eurų.

„Jau devynioliktus metus iš eilės mes skatiname jaunuosius talentus drąsiai siekti savo svajonių, nes tikime, kad taip galime prisidėti prie gražesnės ateities kūrimo. Įvairiose srityse gabius vaikus būtina ne tik finansiškai paskatinti, bet ir įvertinti jų pastangas šiems siekiant užsibrėžtų tikslų bei puoselėjant savo talentus. Džiaugiamės galėdami pagelbėti jauniesiems talentams pasiekti nuostabių rezultatų, kurie vėliau džiugina ir garsina visą Lietuvą“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.

Šiemet „Maximalistai“ bus renkami aštuoniose kategorijose: mokslo, meno, muzikos, sporto, visuomeniškumo, inovacijų, ekologiškumo ir pažangumo. Talentingiausius jaunuolius iš visų paraiškas pateikusių dalyvių išrinks kompetentinga komisija.

Šių metų „Lietuvos Maximalistų“ komisiją sudaro Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno departamento vadovė bei muzikologė Jurgita Norvaišienė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos Kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga, VGTU strateginės partnerystės prodekanė ir MOSTA centro Politikos analitikė Milena Medineckienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus darbuotoja Jurgita Stulginskienė ir „Maximos“ atstovai.

Per beveik du dešimtmečius šios moksleivių skatinimo programos gyvavimo metų prekybos tinklas „Maxima“ jau skyrė daugiau kaip 0,5 mln. eurų Lietuvos moksleivių pažangumui skatinti.

Vien praėjusiais metais „Maximalistais“ pretendavo tapti daugiau nei pusė tūkstančio talentingų ir įvairiais pasiekimais pasigirti galinčių šalies moksleivių. „Maximalistais“ anksčiau yra tapę tokie žinomi Lietuvą garsinantys menininkai bei sportininkai kaip Giedrius Titenis, Martynas Levickis ar Evelina Sašenko.

Norintys tapti „Maximalistais“ iki rugpjūčio 5 d. turėtų užpildyti paraišką ir pateikti savo motyvacinį laišką.

,,Maxima" inf.

Pratęsta „Lietuvos Maximalistų“ atranka: jauniesiems talentams bus išdalintas rekordinis 90 tūkst. eurų stipendijų fondas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 10:07:21 +0300
<![CDATA[Atlikta COVID-19 ligos prevencijos priemonių laikymosi kontrolė tarptautinius krovinių pervežimus vykdančiose įmonėse]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atlikta-covid-19-ligos-prevencijos-priemoniu-laikymosi-kontrole-tarptautinius-kroviniu-pervezimus-vykdanciose-imonese https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atlikta-covid-19-ligos-prevencijos-priemoniu-laikymosi-kontrole-tarptautinius-kroviniu-pervezimus-vykdanciose-imonese Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) kartu su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –VDI) 2021m. liepos 12–16 d. atliko koronaviruso infekcijos prevencijos priemonių laikymosi kontrolę (toliau – kontrolė) 16-oje tarptautinius krovinių pervežimus vykdančių įmonių (toliau – transporto įmonės).

Patikrintose transporto įmonėse dirba 6082 vairuotojai, iš jų apie 5570 užsieniečių iš trečiųjų šalių. Kontrolės metu NVSC ir VDI nustatė, kad tik 19 proc. (3 iš 16) patikrintų transporto įmonių veiklą vykdo įgyvendindamos nustatytus reikalavimus dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencijos.

Pažymėtina, kad 2 transporto įmonės kontrolės metu NVSC pateikė neišsamius iš tarptautinių reisų grįžusių ar atvykusių ekipažų ir įgulų narių sąrašus teisingo elektroninės anketos užpildymo patikrinimui, izoliacijos kontrolei atlikti ir buvimo Lietuvoje laikui nustatyti.

Kontrolės metu nustatyta, kad net 69 proc. (11) patikrintų transporto įmonių netikrina grįžusių ar atvykusių ekipažų narių elektroninių anketų (keleivio kortelių) užpildymo faktų. Taip pat nustatyta, kad 50 proc. patikrintų transporto įmonių (8 transporto įmonėse) neužtikrintas tinkamas darbuotojų informavimas apie Lietuvoje nustatytus reikalavimus ekipažams ir įgulų nariams dėl izoliacijos, elektroninių anketų (keleivio kortelių) užpildymo, tyrimų dėl COVID-19 ligos atlikimo grįžus / atvykus iš užsienio.

Įvertinta ir nustatyta, kad 19 proc. patikrintųjų (3 transporto įmonėse) buvo asmenų, kurie Lietuvos Respublikoje grįžus / atvykus iš užsienio dėl tam tikrų priežasčių liko ilgiau nei 72 val., tačiau įmonės neužtikrino, kad darbuotojai per 24 val. užsiregistruotų COVID-19 tyrimo atlikimui bei paskirtu laiku atliktų tyrimą.

Kontrolės metu NVSC nustatė, kad:

•    13 proc. patikrintųjų (2 transporto įmonėse) neužtikrinta, kad darbuotojai bendrose įmonės uždarose erdvėse dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones);
•    13 proc. patikrintųjų (2 transporto įmonėse) nesudaryta įmonės darbuotojams ir lankytojams galimybė rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai;
•    net 25 proc. patikrintų transporto įmonių (4 transporto įmonėse) dažnai liečiami paviršiai (durų rankenos, elektros jungikliai, kėdžių atramos ir kt.) nevalomi paviršiams valyti skirtu valikliu.
Transporto įmonėms, kuriose nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencijos reikalavimus, pažeidimai, NVSC pradėjo administracinę teiseną.

Pažymėtina, kad 31 proc. patikrintųjų (5 transporto įmonės) organizuoja įmonės lėšomis atvykusių / grįžusių iš užsienio įmonės darbuotojų prevencinį testavimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), 19 proc. patikrintųjų (3 transporto įmonės) atvykusius / grįžusius iš užsienio darbuotojus į izoliavimuisi skirtas patalpas nuveža įmonės transportu.

Nauja tvarka vežėjams dėl periodinių sveikatos tikrinimų

Nuo pirmadienio (liepos 26 d.) darbuotojams, vykdantiems krovinių tarptautinius vežimus, ir viešojo transporto ir keleivių vežimus, leidžiama dirbti tik periodiškai tikrinantis, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija).

Periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo. Jeigu terminas tikrintis sueina būnant užsienyje, tokiais atvejais jis atliekamas grįžus į Lietuvos Respubliką ne vėliau kaip per 48 valandas nuo atvykimo.

Jei darbas dirbamas ir (ar) veikla vykdoma nereguliariai, sveikatos patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki darbo ar veiklos pradžios, bet ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo. Sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau.

NVSC, atkreipia dėmesį, kad periodinis sveikatos tikrinamasis neapsaugo nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos).Tuo tarpu COVID-19 vakcinos efektyviai apsaugo asmenis nuo sunkių ligos formų, o daugumą pasiskiepijusiųjų – nuo užsikrėtimo. Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios ir efektyvios.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo nustatyti darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąją liga,  nuo 2021 m. liepos 26 d. įsigaliosiančią redakciją rasite čia.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Atlikta COVID-19 ligos prevencijos priemonių laikymosi kontrolė tarptautinius krovinių pervežimus vykdančiose įmonėse

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 08:30:17 +0300
<![CDATA[Pareigūnai tobulino savo įgūdžius (video)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pareigunai-tobulino-savo-igudzius-video https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pareigunai-tobulino-savo-igudzius-video Praėjusią savaitę Lietuvos policijos mokykloje vyko "Elektros šoko įtaiso Taser instruktoriaus kursas", kurį organizavo ir vykdė Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 2-asis skyrius. Instruktoriai tobulino kvalifikaciją elektros šoko įtaiso naudojimo teisėsaugos veiklos srityje, analizavo ir aptarė įvairias šios specialiosios priemonės panaudojimo situacijas tiek Lietuvos, tiek pasaulinės teisėsaugos praktikoje.

Renginyje kartu su policijos instruktoriais dalyvavo ir kolegos iš Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras", Lietuvos kariuomenės Karo policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pasieniečių mokyklos atstovai. Mokymų dalyviai dalijosi patirtimi kaip efektyviai rengti elektros šoko įtaiso Taser naudotojus ir tobulinti bei palaikyti jų įgūdžius.

Nemažai dėmesio buvo skirta ir praktiniams pirmosios medicinos pagalbos užsiėmimams po specialiosios priemonės panaudojimo, taktiniams sprendimams kaip elgtis pareigūnui, kuomet elektros šoko įtaisas Taser veikia nepakankamai efektyviai. Kursų pabaigoje dalyviai džiaugėsi ne tik įgytomis ir atnaujintomis žiniomis, bet ir galimybe bendrauti, dalintis tarpinstitucine patirtimi bei gerąja praktika.

Kviečiame pažiūrėti mokymų akimirkas vaizdo įraše:

https://lpm.policija.lrv.lt/lt/video/elektros-soko-itaiso-taser-mokymai

Policijos departamento inf.

Pareigūnai tobulino savo įgūdžius (video)

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 08:25:19 +0300
<![CDATA[Internetinė prekyba pandemijos metais: kai kurių apyvartos augo kartais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/internetine-prekyba-pandemijos-metais-kai-kuriu-apyvartos-augo-kartais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/internetine-prekyba-pandemijos-metais-kai-kuriu-apyvartos-augo-kartais COVID-19 pandemija padarė akivaizdžią įtaką gyventojų apsipirkimo įpročiams - dėl karantino apribojus galimybes prekes ar paslaugas įsigyti fizinėse parduotuvėse, verslai atrado nuotolinės prekybos privalumu. Apie sėkmingus internetinės prekybos atstovų metus liudija šio sektoriaus įmonių Registrų centrui pateiktos 2020 metų finansinės ataskaitos.

Registrų centro duomenų analitikų atlikta rinkos dalyvių pateiktų ataskaitų analizė parodė, kad praėjusiais metais didesnes nei ankstesniais metais apyvartas skaičiavo du trečdaliai sektoriaus įmonių, o beveik 3 iš 4 bendrovių uždirbo pelno. Dalies įmonių apyvartos per metus padidėjo net keliais kartais.

"Galima drąsiai teigti, kad internetinė prekyba praėjusiais metais išgyveno aukso amžių. Dėl karantino įvestų suvaržymų apribojus galimybę prekes įsigyti fizinėse parduotuvėse, pirkėjų srautas nukrypo į internetinę erdvę, kurioje prekybininkai įsirengę ar atnaujino anksčiau jau sukurtas virtualias savo parduotuves. Be abejo, nereiktų pamiršti, kad internetinės erdvės nevaržo valstybių sienos ir lietuviai dalį prekių įsigyja užsienyje registruotose įmonėse, tačiau Lietuvos įmonių finansinės ataskaitos patvirtina, kad ir mūsų prekybininkams praėję metai buvo sėkmingi", - sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Registrų centro analitikų atlikta internetinės prekybos įmonių pateiktų finansinių ataskaitų analizė rodo, kad 2020 metais, palyginti su 2019 metais, pardavimo pajamas augino du trečdaliai sektoriaus įmonių, o pajamų augimo mediana siekė 58 tūkst. eurų. Mažesnę nei prieš tai buvusiais metais apyvartą skaičiavo kas trečia prekybininkė, o sumažėjimo mediana buvo 19 tūkst. eurų.

Pelningai praėjusiais metais dirbo beveik 3 iš 4 šio sektoriaus įmonių, o pelno mediana buvo 17 tūkst. eurų, nuostolių patyrė 26 proc. įmonių, o nuostolių mediana buvo 4 tūkst. eurų.

"Nors vidutiniškai viso sektoriaus apyvarta per metus išaugo beveik ketvirtadaliu, tačiau buvo ne viena įmonė, kurios pajamos per metus išaugo net keliais kartais. Žvelgiant į vidutinio darbuotojų skaičiaus pokytį didžiausias teigiamas pasikeitimas pastebimas tarp didžiųjų šio sektoriaus lyderių. Tai rodo, kad išaugusi pirkėjų paklausa paskatino šias įmones investuoti į plėtrą, kad galėtų priimti ir apdoroti išaugusį užsakymų kiekį", - sako P. Rudzkis.

"Sodros" duomenimis, tarp finansines ataskaitas už 2020 metus pateikusių sektoriaus įmonių bendras vidutinis apdraustų darbuotojų skaičius pernai padidėjo penktadaliu. Kiek daugiau nei pusės sektoriaus įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus nepakito, 28 proc. įmonių - sumažėjo, o beveik kas penktos įmonės - padidėjo.

Sektoriaus įmonių finansinių rezultatų analizė atlikta remiantis bendrovių Registrų centrui iki liepos 5 d. pateiktomis ataskaitomis į analizę įtraukiant bendroves, kurios pagrindine savo veikla yra nurodžiusios užsakomąjį pardavimą paštu arba internetu. Iš viso analizei pasitelkta apie 330 sektoriaus įmonių finansinių ataskaitų.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Internetinė prekyba pandemijos metais: kai kurių apyvartos augo kartais

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 08:19:40 +0300
<![CDATA[SADM siūlo gerinti vairuotojų darbo sąlygas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sadm-siulo-gerinti-vairuotoju-darbo-salygas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sadm-siulo-gerinti-vairuotoju-darbo-salygas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia socialinius partnerius – Trišalėje taryboje darbdavius ir profesines sąjungas atstovaujančias organizacijas – pasirašyti susitarimą dėl krovinių pervežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais darbuotojų darbo sąlygų gerinimo. 


Šiuo susitarimu Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministerijos numato didinti kontrolę ir atsakomybę už esamų reikalavimų pažeidimus, gerinti informacijos darbuotojams prieinamumą ir kitas sąlygas. Darbdaviai, be kitų dalykų, kviečiami informaciją darbuotojams užsieniečiams teikti suprantama jiems kalba, ieškoti su darbuotojų atstovais būdų mažinti nemokamų atostogų laikotarpius, elektroniniu paštu darbuotojams teikti informaciją apie išdirbtas valandas, priskaičiuotas sumas ir kita. 

„Transporto sektorius prašo palengvinti trečiųjų šalių piliečių atsivežimą, tačiau matome, kad fiksuojama daug ginčų su atvykstančiais darbuotojais, taip pat yra labai didelė jų kaita. Siekiame, kad transporto sektorius tobulėtų ir vis daugiau įmonių pradėtų vertinti savo darbuotojus ir sudarytų jiems geresnes darbo sąlygas. Ieškome, kaip kartu galime tą padaryti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Darbdavių organizacijų įsipareigojimai

Darbdaviai kviečiami įsipareigoti informaciją apie darbo sąlygas pateikti transporto darbuotojui, užsieniečiui, suprantama kalba. Jeigu susitariama dėl mažesnių nei maksimalūs dienpinigių dydžiai taikymo, jų konkrečius dydžius darbdaviai kviečiami įsipareigoti diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus.  

Darbdaviai transporto darbuotojams atlyginimą turėtų mokėti pavedimu, elektroniniu paštu juos supažindinti su priskaičiuotu atlyginimu, išskaitymais, pateikti jiems komandiruotės įsakymų skenuotas kopijas, su kuriomis darbuotojai privalėtų susipažinti jas pasirašydami. 

Valstybės institucijų įsipareigojimai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu palaikytų darbuotojų teisę nakvoti ne kabinoje ir grįžti namo, didintų informacijos apie jų teises prieinamumą, palaikytų koeficiento nustatymą ir kt. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis įsipareigotų kelti klausimą Europos Sąjungos institucijose dėl tinkamos ir pakankamos infrastruktūros vairuotojams nakvoti užtikrinimo.

Tarp Susisiekimo ministerijos įsipareigojimų: krovinių ir keleivių vežėjams ir jų vairuotojams taikomų administracinės atsakomybės sankcijų dydžio peržiūra; galimybės taikyti didesnes poveikio priemones įmonėms už darbo ir poilsio režimo pažeidimus, numatyti atsakomybę už įtaisų, atjungiančių nors vieną tachografo funkciją, įrengimo ar naudojimo įvertinimas. Susisiekimo ministerija taip pat atliktų pašto dėžučių teisinio veikimo analizę, stiprintų transporto srityje veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių patikrinimus ir atliktų šių įmonių veikimo teisėtumo analizę. 

Profesinių sąjungų įsipareigojimai

Profesinės sąjungos kviečiamos susitarimu prisidėti prie transporto darbuotojų teisių užtikrinimo ir gynimo. Jos turėtų aktyviau bendradarbiauti su Valstybine darbo inspekcija ir kitomis institucijomis, darbdavių organizacijomis ir įmonių atstovais dėl galimų pažeidimų nustatymo ir tyrimo, taip pat įsipareigotų viešinti informaciją savo interneto svetainėse apie transporto darbuotojų teises ir pareigas, pažeistų teisių gynimo būdus. 

Susitarimo šalys kas tris mėnesius aptartų tarpusavio įsipareigojimų vykdymą.

Padėtis transporto sektoriuje

Kaip rodo Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų duomenys, vis dažniau nelegalų darbą transporto sektoriuje keičia nedeklaruoto darbo formos: nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, darbuotojai galimai verčiami pasirašyti prašymus dėl nemokamų atostogų, nesumokamas pažadėtas darbo užmokestis ir kt.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.


 

SADM siūlo gerinti vairuotojų darbo sąlygas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 08:14:21 +0300
<![CDATA[Dėl galimybės mokytis nuotoliniu būdu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-galimybes-mokytis-nuotoliniu-budu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-galimybes-mokytis-nuotoliniu-budu Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šią savaitę „Lietuvos radijo“ laidoje kalbėjo apie pasirengimą naujiems mokslo metams.

Patiksliname situaciją ir nuotolinio ugdymo reglamentavimą. 

Nesant karantinui, pradinukams negalima rengti nuotolinių pamokų. Tuo tarpu 5-8 klasėms leidžiama iki 10 proc. pamokų vykdyti nuotoliniu būdu, o 9-12 klasėse – iki 30 proc. pamokų gali vykti nuotoliniu būdu. Tai numatyta bendruosiuose ugdymo planuose.

Taigi nuotolinis ugdymas ne karantino metu nėra privalomas, o tik galimybė, kuria mokyklos gali pasinaudoti.

Esant karantinui, šie reikalavimai netenka prasmės, tuomet laikomasi Vyriausybės nutarimų ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovų įsakymų.

ŠMSM inf.

 

Dėl galimybės mokytis nuotoliniu būdu

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 08:06:17 +0300
<![CDATA[Pusę medžiagų visuomeninių pastatų statybai sudarys mediena ir kitos organinės medžiagos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/puse-medziagu-visuomeniniu-pastatu-statybai-sudarys-mediena-ir-kitos-organines-medziagos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/puse-medziagu-visuomeniniu-pastatu-statybai-sudarys-mediena-ir-kitos-organines-medziagos Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai.

Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų.

Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, apribojant jų aukštį. Todėl nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus. Tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai pastatai. Pavyzdžiui, Skandinavijoje tokių griežtų apribojimų nėra – Norvegijoje pastatytas  net 85,4 m  aukščiau visiškai  medinis pastatas.

Jeigu pusę statybinių medžiagų sudaro mediena ar organinės medžiagos, būtinas  ypatingas dėmesys tokių pastatų  gaisrinei saugai. Tai išsamiai aptarta darbo grupės ataskaitoje. Joje taip pat išsamiai  aptartas imties apibrėžimas, projektavimas, teisės aktai, produktų gamyba, tiekimas, statinio naudojimas.

Lietuva jau yra pasiruošusi tokiems pokyčiams statybos sektoriuje – šalies įmonės turi nemažos medinių skydų ir modulių gamybos patirties. 98 proc. jų produkcijos eksportuojama į užsienį, daugiausia (apie 90 proc.) į Skandinavijos šalis. Be to, Lietuvoje  plečiamos medienos perdirbimo įmonės, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę.

Pusę medžiagų visuomeninių pastatų statybai sudarys mediena ir kitos organinės medžiagos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Jul 2021 08:00:41 +0300
<![CDATA[Lietuva ir Norvegija viena iš kitos skolinasi vakcinas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-ir-norvegija-viena-is-kitos-skolinasi-vakcinas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-ir-norvegija-viena-is-kitos-skolinasi-vakcinas Šiandien pasirašytas susitarimas su Norvegijos karalyste dėl abipusio vakcinų skolinimosi. Būtent Norvegija atsiliepė į ankstesnį Lietuvos kreipimąsi į Europos šalis, kuriuo buvo prašoma paskolinti šiuo metu mūsų šalyje vis labiau populiarėjančios „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcinos. Norvegija savo ruožtu paprašė paskolinti „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos. Pasiskolintos vakcinos privalės būti grąžintos.

Lietuva 100 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių iš Norvegijos pasiims jau kitą savaitę. Nors iš gamintojo esame rezervavę beveik 700 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių, kurias pagal planą turėtume gauti iki šių metų pabaigos, kol kas realiai gaunami kiekiai yra per maži, norint patenkinti visuomenės poreikį – iki šiol gauta tik apie 90 tūkst. šios vakcinos dozių. 

Panašus kiekis „Comirnaty“– 100 620 vakcinos dozių – iš Lietuvos kitą savaitę iškeliauja į Norvegiją. Svarbu pažymėti, kad „Comirnaty“ vakcinų skolinimas įtakos vakcinacijai Lietuvoje neturės, nes šaldikliuose šiuo metu yra daugiau nei 500 tūkst. šios vakcinos dozių. Be to, kiekvieną savaitę reguliariai gauname dar apie 100 tūkst. jos dozių.

Šis vakcinų skolinimosi atvejis yra vienkartinis susitarimas, bet neatmetama galimybė tęsti bendradarbiavimą ir ateityje.

SAM inf.

Lietuva ir Norvegija viena iš kitos skolinasi vakcinas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 15:37:09 +0300
<![CDATA[Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-pastas-planuoja-dvigubai-isplesti-pastomatu-tinkla https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-pastas-planuoja-dvigubai-isplesti-pastomatu-tinkla Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų.


„Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir ateityje. Planuojama paštomatų plėtra leis patenkinti augančius klientų poreikius siuntas siųsti ir gauti dar greičiau bei patogiau,“ – teigia Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.


Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, LP EXPRESS paštomatais keliaujančių siuntų kiekiai reguliariai auga. Vien 2020 metais per LP EXPRESS paštomatus siųstų ir atsiimtų siuntų kiekis augo daugiau nei tris kartus, lyginant su 2019 metais. Šiemet sausio – gegužės mėnesiais per paštomatus siųstų ir atsiimtų siuntų skaičius siekė 2,3 mln. ir augo 102 proc. lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 


Anot A. Sungailienės, paštomatų plėtra numatyta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kitose šalies vietovėse. 


„Planuojame ne tik didinti paštomatų skaičių šalies didmiesčiuose, bet ir plėsti tinklą vidutinio dydžio miesteliuose. Kartu įtrauksime ir naujas mažesnes gyvenvietes, kuriose dar nėra LP EXPRESS paštomatų, bet čia jau matome tam poreikį“, – sako ji.
Lietuvos paštas jau paskelbė viešąjį konkursą dėl paštomatų pirkimo. Konkurso metu bus įsigyta iki 280 paštomatų, kurių pirmieji 80 bus įrengti jau kitais metais. Šiais metais Lietuvos paštas vykdo ir esamų paštomatų dėžučių papildymą – 50 populiariausių ir labiausiai klientų naudojamų paštomatų didinami papildomomis dėžutėmis. Šių paštomatų plėtimas numatomas šių metų rugsėjo mėnesį. 


LP EXPRESS paštomatų tinklas yra vienas plačiausių Lietuvoje – šiuo metu jį sudaro 285 paštomatai ir beveik 42 tūkstančiai dėžučių 89-iuose miestuose ir miesteliuose. Vien per praėjusius metus Lietuvos paštas įrengė 110 naujų paštomatų ir išplėtė esamus – šiuo metu jais vienu metu gali keliauti daugiau nei 42 tūkst. siuntų.  

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 13:52:11 +0300
<![CDATA[Reikšmingas NATO partnerystės pavyzdys: Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/reiksmingas-nato-partnerystes-pavyzdys-vokietijos-investicijos-i-karine-infrastruktura-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/reiksmingas-nato-partnerystes-pavyzdys-vokietijos-investicijos-i-karine-infrastruktura-lietuvoje Praėjusią savaitę Pabradėje prasidėjo Vokietijos kariuomenės Lietuvoje organizuojamos pratybos „Schneller Degen" (liet. Greitas kardas), kurių metu pirmą kartą Lietuvoje realiai dislokuotas divizijos štabas su jai pavaldžių brigadų štabais hibridinėms ir aukšto intensyvumo grėsmėms atremti. Pratybų metu kariai treniruojasi kuo greičiau perdislokuoti štabus ir vadovavimo elementus į NATO priešakinį regioną, siekiant stiprinti sąjungininkų tarpusavio sąveiką ir gebėjimą veikti kartu jungtinėse gynybos operacijose. Liepos 21 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys dalyvavo pratybų svečių dienoje.

 

Pasak ministro A. Anušausko, šiame kontekste ypač svarbus Vokietijos įsitraukimas į NATO ir mūsų šalies gynybos stiprinimą bei ilgalaikį požiūrį, kurį ir rodo ir Vokietijos investicijos į mūsų karinę infrastruktūrą, skirtą Lietuvos ir sąjungininkų kariams.

 

„Vokietija, kaip NATO gynybos garantas, lieka ilgam – tai rodo ne tik besitreniruojančių Vokietijos karių skaičius Lietuvoje, lyderystė Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, bet ir investicijos į karinę plėtrą“, – teigia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

 

Į infrastruktūros stiprinimą Lietuvoje Vokietija investuoja nuo 2018 m., po to, kai regiono saugumui iškilus grėsmei, 2017 m. buvo dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Per šį laikotarpį Vokietijos gynybos ministerijos dalinai arba pilnai buvo finansuoti ir įgyvendinti tokie projektai, kaip karių gerbūvio ir laisvalaikio zona, laikinojo apgyvendinimo infrastruktūra, medicininis punktas, laikinos logistinės aikštelės plėtra Rukloje, amunicijos aikštelė Pabradėje, skirta parama taikinių kėliklių įsigijimui.

 

„Lietuvoje Vokietija ir priimančioji šalis kartu vykdo tai, kas yra NATO solidarumo pagrindas – Aljanso gynybą. Tuo misija Lietuvoje skiriasi nuo visų kitų mūsų Bundesvero operacijų užsienyje. Tai reiškia, kad mūsų kariai čia, Lietuvoje, galiausiai gina mūsų pačių laisvę ir demokratiją. Todėl investuodama į Lietuvos karinę infrastruktūrą Vokietija atliepia ir savo, o taip pat ir Lietuvos bei viso aljanso interesą. Mūsų šūkis: mes kuriame saugumą. Kartu. Kaip NATO“, – tvirtina Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn.

 

Vienas didžiausių numatomų iki 2023 m. įgyvendinti projektų – apie 40 mln. eurų investicijos Rukloje dislokuotos kovinės grupės reikmėms – technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Bus įkurtas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita.

 

„Šiai dienai Vokietija į karinės infrastruktūros plėtrą Lietuvoje jau yra investavusi tikrai nemažą sumą. Tačiau tai yra nuolatinis procesas ir investicijos tęsis. Vokietijos ilgalaikį požiūrį į krašto gynybos stiprinimą rodo ir dar pavasarį ratifikuotas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo, kuris taip pat siunčia tvirto bendradarbiavimo ir atgrasymo žinutes“, – sako A. Anušauskas.

 

Šių metų birželio mėnesį Vokietijos gynybos ministerija patvirtino, kad kartu su Lietuvos kariuomene bus investuojama į bendrą infrastruktūrą Rukloje. 2022 m. prasidės kareivinių, multifunkcinio centro, valgyklos, mokymo patalpų, sporto aikštynų ir kitos infrastuktūros projektavimo darbai. Tam Vokietija pažadėjo skirti apie 150 mln. eurų.

 

A.Pliadžio ir mjr. T. Balkaus / KAM nuotr.

Reikšmingas NATO partnerystės pavyzdys: Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą Lietuvoje

Reikšmingas NATO partnerystės pavyzdys: Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą Lietuvoje Reikšmingas NATO partnerystės pavyzdys: Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą Lietuvoje Reikšmingas NATO partnerystės pavyzdys: Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą Lietuvoje Reikšmingas NATO partnerystės pavyzdys: Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą Lietuvoje ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 13:14:41 +0300
<![CDATA[Skaitytojai skundžiasi neprisiskambinantys į ,,Sodrą": išaugus skambučių skaičiui, ketinama didinti pajėgumus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytojai-skundziasi-neprisiskambinantys-i-sodra-isaugus-skambuciu-skaiciui-ketinama-didinti-pajegumus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytojai-skundziasi-neprisiskambinantys-i-sodra-isaugus-skambuciu-skaiciui-ketinama-didinti-pajegumus Šią savaitę  paskelbus pranešimą apie tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 dienos gyventojai „Sodrai“ pateikė apie 18000 prašymų dėl vienišo asmens išmokos, o daugiau nei  40 proc. prašymų pateikta telefonu, redakciją pasiekė skaitytojų skundai, jog jie negali prisiskambinti nurodytais numeriais.

Tuomet „Sodra“ priminė, kad pateikti prašymą telefonu išlieka patogiausias būdas, užtenka paskambinti „Sodros“  informacijos telefono numeriu 1883 arba (+370) 5 250 0883 (plačiau skaitykite čia).

Visgi, portalo jonavoszinios.lt žurnalistai, pabandę prisiskambinti nurodytais numeriais, įsitikino, jog tai padaryti - itin sudėtinga.

Susisiekus su pačia ,,Sodra", paaiškinta, kad skambučių skaičius ir darbuotojų apkrova šiuo metu yra labai išaugusi. Dėl to ketinama didinti pajėgumus.

,,Dėkojame, kad skleidžiate informaciją visuomenei ir kad klausiate -registracija vykdoma 1883 arba (+370) 5 250 0883 arba internetu www.sodra.lt/registracija.

Tam tikru momentu galimi skambučių pikai ir gali tekti palaukti, kol bus sujungta su konsultantu. Be to, reaguodami į didėjančius  skambinančių srautus (tame sk. ir dėl vienišo asmens išmokos, kaip Jūs teisingai pastebėjote), plečiame pajėgumus ir tikimės artimiausiu metu sumažinti laukimo laiką", - informavo ,,Sodra".

Skaitytojai skundžiasi neprisiskambinantys į ,,Sodrą": išaugus skambučių skaičiui, ketinama didinti pajėgumus

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 11:32:07 +0300
<![CDATA[E. Sabutis: Seime registruojamas pasiūlymas keisti GPM netekčių kompensavimą savivaldybių naudai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-seime-registruojamas-pasiulymas-keisti-gpm-netekciu-kompensavima-savivaldybiu-naudai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-seime-registruojamas-pasiulymas-keisti-gpm-netekciu-kompensavima-savivaldybiu-naudai Vyriausybei ir toliau nesiimant jokių konkrečių veiksmų siekiant stiprinti savivaldybių savarankiškumą ir jų investicinį pajėgumą, Seimo narys, socialdemokratas Eugenijus Sabutis registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų proporciją – ją didesne dalimi prisiimtų valstybė, o ne savivalda.

Šiuo metu valstybės biudžetui tenka 70 proc. GPM mokesčio netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 30 proc. Projektas numato savivaldos atžvilgiu teisingesnę proporciją – 80 proc. valstybės ir 20 proc. savivaldybių biudžetams.

Teikdamas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, E. Sabutis pabrėžia, kad centrinės valdžios sprendimai iki šios dienos įgyvendinami savivaldybių sąskaita.

„Jeigu savivaldybių GPM netektys susidaro dėl Vyriausybės ar Seimo sprendimų – tai natūralu, kad didesnę šių netekčių naštą ir turėtų prisiimti centrinė valdžia ir jos formuojamas valstybės biudžetas, o nebandyti šias netektis užkamšyti ir taip nedideliais savivaldybių biudžetais“, – sako Seimo narys.

Pasak E. Sabučio, GPM yra pagrindinis savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinis – pajamos iš šio mokesčio sudaro daugiau nei 80 proc. visų savivaldybių biudžetų pajamų. Daugeliui savivaldybių, jo teigimu, tai yra vienintelis mokestis, kuris leidžia suformuoti biudžetą ir finansuoti įvairias išlaidas.

E. Sabutis pabrėžia, kad GPM mokesčio pajamų neliečiamumas ir stabilumas yra kertinis  kalbant apie savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimą ir investicinio potencialo skatinimą.

„Šį mėnesį paaiškėjo, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė nesiėmė jokių esminių sprendimų stiprinti investicinį savivaldybių pajėgumą. Nepasiekti jokie galutiniai susitarimai, kurie leistų didinti savivaldybių pajamas, taip pat stiprintų jų galimybes įgyvendinti investicinius projektus. Tai kelia didelį nerimą, ypatingai kalbant apie dabartinę situaciją dėl migrantų krizės ir jos keliamų ekonominių padarinių savivaldai“, – pabrėžia E. Sabutis.

Pasak Seimo nario, Vyriausybė popieriuje ne kartą pasisakė, kad yra už savivaldos savarankiškumo stiprinimą, bet priimti sprendimai rodo ką kitą. „Savivaldai šiuo atveju atsukta nugara, todėl tikiuosi, kad Seimas pasuks kitu keliu. Įregistruotos pataisos bus teikiamos artėjančioje rudens sesijoje, todėl tai bus gera galimybė Seimo nariams įrodyti, kad jie yra už stipresnes savivaldybes ne tik savo pasisakymuose, bet ir  svarbiuose balsavimuose“, – teigia socialdemokratas.

Šių pataisų priėmimu, pasak E. Sabučio, būtų dėtas ir kitas svarbus žingsnis – palaipsniui artėti prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams, nes iki 2018 m. netekimai savivaldai buvo kompensuojami 100 proc. Jo teigimu, tuo metu Metodikos įstatymas buvo pakeistas nepagrįstai, o savivaldybėms nebuvo paaiškinti šio sprendimo motyvai, todėl būtina palaipsniui atstatyti iki tol galiojusią tvarką.

 

E. Sabutis: Seime registruojamas pasiūlymas keisti GPM netekčių kompensavimą savivaldybių naudai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 09:19:28 +0300
<![CDATA[Jonavos rajono daugintoja teismo malonės nesulaukė: bausmė sugriežtinta]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajono-daugintoja-teismo-malones-nesulauke-bausme-sugrieztinta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-rajono-daugintoja-teismo-malones-nesulauke-bausme-sugrieztinta Jau esame rašę, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. sausio 28 d. nutarimu Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Ratušėlių kaime, šunis dauginančią A. P. nubaudė už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnais, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas, ir nepateikė privalomų įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų, dokumentų bei priemonių, patvirtinančių plovimą, dezinfekavimą, nepateikė dokumentų, įrodančių vakcinaciją ir kad vykdo teisėtą veiklą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnams.

Kaip primena Kauno apygardos teismas, vakar iš naujo nagrinėjęs šią bylą, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, A. P. paskyrė 700 Eur baudą.

Patikrinimo metu po apžiūros iš A. P. paimti 38 šunys buvo perduoti 3 gyvūnų globos organizacijoms, tačiau pirmosios instancijos teismas gyvūnų nekonfiskavo.

Nutardamas nekonfiskuoti gyvūnų, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. P., reaguodama į gyvūnų laikymo sąlygų ir įstatymo pažeidimus, jau bylos nagrinėjimo metu teisme padarė išvadas ir įsipareigojo užtikrinti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas ir išnuomojo konteinerius šunims laikyti, įsigijo gyvūnams kilimėlių. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad A. P. administracine tvarka anksčiau nebuvo bausta, gana ilgą laiką buvo registruota kaip gyvūnų veisėja ir užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra. 

 2021 m. sausio 28 d. nutarimą Kauno apygardos teismui apskundė Institucijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovai.

Apeliaciniame skunde Institucijos atstovai prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimą ir A. P. už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti 1 750 Eur baudą, vadovaujantis ANK 346 straipsnio 20 dalimi, skirti turto konfiskavimą, konfiskuojant iš administracinį nusižengimą padariusios A. P. patikrinimo metu paimtus šunis, nes pirmos instancijos teismas be pagrindo netaikė gyvūnų konfiskavimo, o pažeidėjai paskirta piniginė bauda yra per maža.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė panaikinti minėtą nutarimą dalyje, kurioje A. P. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir neteisingai aiškino įstatymą, nustatantį administracinę atsakomybę už šios veikos padarymą.

Siekdamas atsakyti į skundų argumentus ir pašalinti kylančias abejones, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, atnaujino įrodymų tyrimą. Atnaujinęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, Institucijos apeliaciniu skundu prašytus apklausti liudytojus, prijungė šalių pateiktus papildomus įrodymus.

Teisėjų kolegija Institucijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados dėl A. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Vien tai, kad A. P. ir jos atstovas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, kuris pagrindžia jos kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 18 dalyje, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo nutarimo išvadas pagrįstomis: šunų laikymas neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų, A. P. žiauriai elgėsi su šunimis (laiku nesuteikė šunims veterinarinės pagalbos, dėl laikymo sąlygų/pagalbos nesuteikimo jie kankinosi, neužtikrino pakankamo girdymo ir kt.). „Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas kėlė realią grėsmę paimtų šunų sveikatai ar gyvybei“ – rašoma teismo nutartyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius ir ištirtus įrodymus, įvertinusi nustatyto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis, įvertinusi, kad A. P. prisipažino tik dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo, į ką negali būti atsižvelgiama, skiriant nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusprendė, kad jai turi būti paskirta didesnė nei skyrė pirmosios instancijos teismas administracinė nuobauda – 1025 Eur bauda.

Be to, teisėjų kolegija pritarė Institucijos apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad A. P. neįrodė jos pasirengimo tinkamai rūpintis gyvūnais. Nors, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, A. P. šunų auginimu bei priežiūra užsiėmė ilgą laiką, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ji tą darė netinkamai ir tokiu būdu, kuris nesuderinamas su gyvūnų gerovės principais, todėl pažeidėjos įsipareigojimai dėl gyvūnų laikymo sąlygų pagerinimo neįrodo, kad gyvūnų laikymo sąlygos ilguoju laikotarpiu pasikeis. Pažymėtina, kad A. P. viso bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nepripažino. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė gyvūnų konfiskavimo: „šiuo atveju gyvūnų konfiskavimas yra taikytinas“ – nutartyje nurodė teismas.

Parengta pagal Kauno apygardos teismo pranešimą.

Archyvo nuotr.

Jonavos rajono daugintoja teismo malonės nesulaukė: bausmė sugriežtinta

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Jul 2021 08:04:32 +0300
<![CDATA[Tyrimas: kurie maisto produktai per metus labiausiai brango, o kurie – atpigo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimas-kurie-maisto-produktai-per-metus-labiausiai-brango-o-kurie-atpigo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimas-kurie-maisto-produktai-per-metus-labiausiai-brango-o-kurie-atpigo Per metus Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse daugelio būtiniausių maisto  produktų kainos pakilo, tačiau ne visų. Yra pirkėjų pamėgtų produktų, kurių kaina per pastaruosius metus sumažėjo.

Pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų tyrimus parduotuvėse nuolat atlieka Žemės ūkio ministerijai pavaldus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Jis stebi daugiau kaip 100-o maisto produktų vidutines savaitines kainas. Per metus (2020 m. 28 savaitė - 2021m. 28 savaitė) pabrango 61 stebimas maisto produktas, atpigo - 37, o dar 7 produktų kainos išliko stabilios.

Išskyrus prekes, kurių staigaus kainų pokyčio priežastis yra sezoniškumas, labiausiai pabrango švieži karpiai (21 proc.). žuvų konservai aliejuje (12 proc.), perlinės kruopos (11 proc.). Atpigo kiaulienos kumpis be kaulo (13 proc.), vištienos krūtinėlė (10 proc.), fermentinis sūris (9 proc.).

Pasak Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, kiauliena parduotuvėse galėjo atpigti dėl koronaviruso sumažėjus pirkėjų srautams arba pasikeitus jų elgsenai – pradėjus rinktis kitas mėsos rūšis, pavyzdžiui, paukštieną.

„Manome, kad tam įtakos turėjo ir kiti pasauliniai įvykiai. Dėl kiaulių maro Vokietijoje sumažėjo kiaulienos eksportas į trečiąsias šalis, ypač Kiniją, dėl to Europos Sąjungos šalyse padidėjo kiaulienos pasiūla ir atitinkamai tai padarė įtaką kainoms“, – sako jis.

Centras taip pat tyrė ir ekonominės klasės 20-ties būtiniausių maisto produktų kainas. Vidutinė kaina apskaičiuota imant 3 mažiausias kiekvieno produkto kainas prekybos tinklų „Lidl Lietuva“, „Norfos mažmena“, „Palink“ ir „Rimi Lietuva“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Apskaičiuojant vidutines mažiausias kainas akcinės kainos nebuvo įtrauktos.

Per metus šių prekių krepšelyje 8 produktai pabrango, 9 – atpigo, o dar 3 kainos nepakito. Labiausiai atpigo fermentiniai sūriai, virtos dešrelės, ryžių ir manų kruopos, o pabrango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, narvuose laikomų vištų kiaušiniai, kvietiniai miltai, šviesi ir tamsi duona.

„Žaliavų brangimas pasaulinėse rinkose padidino duonos gaminių kainas ir mūsų šalyje. Tačiau mažmeninėje prekyboje jie neturėtų daug pabrangti“, – prognozuoja E. Pranckevičius.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, grūdų supirkimo kainos 2021 m. I ketvirčio antroje pusėje buvo pasiekusios aukštumas, o  po to stabilizavosi. Žaliavos sudaro tik dalį galutinės maisto produktų kainos – didesnės įtakos jai gali turėti atlyginimai ar kitos su gamyba bei pardavimu susijusios išlaidos.

Ekonominės klasės maisto produktų  krepšelio vidutinės mažiausios kainos ir jų pokyčius didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse galite rasti čia.

                                                            

Tyrimas: kurie maisto produktai per metus labiausiai brango, o kurie – atpigo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 11:16:49 +0300
<![CDATA[Augant tauriųjų elnių ir briedžių populiacijai, šiemet bus galima jų sumedžioti daugiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/augant-tauriuju-elniu-ir-briedziu-populiacijai-siemet-bus-galima-ju-sumedzioti-daugiau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/augant-tauriuju-elniu-ir-briedziu-populiacijai-siemet-bus-galima-ju-sumedzioti-daugiau Šį medžioklės sezoną siūloma leisti sumedžioti 15 235 tauriųjų elnių ir 4 047 briedžius, tai yra 2 084 tūkst. daugiau elnių ir 659 daugiau briedžių nei praėjusį. Medžioklės limtas didinamas dėl to, kad šių žvėrių populiacijos auga, o kartu didėja jų daromas neigiamas poveikis miškui – jie skabo jaunų medelių ūglius, laupo žievę. Tai pridaro nuostolių jaunuolynams, didėja miško atkūrimo sąnaudos.

Šiuo metu tik dviejų kanopinių žvėrių rūšių – tauriųjų elnių ir briedžių – medžioklė yra  limituojama. Limitus  kiekvienoje savivaldybėje veikiančios komisijos nustato pagal medžioklės plotų naudotojų pateiktus pasiūlymus, atsižvelgusios į praėjusio sezono sumedžiojimo duomenis ir į miškininkų pateiktą informaciją. Šių žvėrių medžiojimo termino pradžia – rugpjūčio 15 d. Kitų elninių žvėrių gausa jau seniai yra pakankama, todėl stirnų ir danielių medžiojimas neberibojamas.

„Elninių žvėrių populiacijos auga, ir tai įrodo netik sumedžiojimo duomenys, bet ir miškininkų fiksuojamas augantis neigiamas poveikis miško želdiniams ir medynams. Žiemą vietiniai elniniai žvėrys (briedžiai, taurieji elniai ir stirnos), stumbrai, taip pat ir atvežtiniai žvėrys – danieliai skabo jaunų medelių ūglius ir laupo mėgstamų medžių rūšių žievę“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Pasak jo, ūglių skabymas ir žievės laupymas ypač suintensyvėja baigiantis žiemai ir prasidedant pavasariui, o vėliau žvėrys valo  naujai užaugusius ragus ir taip  pridaro nuostolių jaunuolynuose. Miškų ūkio ir gamtosaugos specialistų teigimu, tai tampa rimta problema – sparčiai auga miško atkūrimo sąnaudos, sudėtinga sulaukti savaiminio miško atsinaujinimo saugomose teritorijose, natūraliose miško buveinėse, o tai yra ypač svarbu siekiant  ūkininkavimo miškuose praktikų pokyčių, t. y. rečiau taikyti plynuosius kirtimus, dirbtinį dirvos ruošimą naujai medyno kartai ir pan.

Dėl didelės elninių žvėrių gausos tenka jaunuolynus saugoti brangiai kainuojančiais repelentais, individualiomis apsaugomis (pvz., skydeliais), kai tai negelbsti – užtverti tvoromis, o tai  keičia žvėrių klajonių įpročius, fragmentuoja jų buveines, kelia pavojų patiems žvėrims įstrigti tvorose ar susižaloti.

Tauriųjų elnių ir briedžių  sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų, žemės savininkus, medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų. Skirtingų interesų grupių atstovų skaičius turi būti vienodas.

Prieš pradėdama nagrinėti medžioklės plotų naudotojų pateiktus prašymus dėl limitų, komisija savivaldybės teritoriją suskirsto pagal atskirų elninių žvėrių rūšių elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Joms gali būti priskiriamas vienas didesnis ar keli mažesni miško masyvai, kuriuose viso medžioklės sezono metu migruoja šioms populiacijoms priklausantys gyvūnai. Kai reikia nustatyti limitus dideliuose, per keletą savivaldybių besidriekiančiuose masyvuose, gretimų savivaldybių komisijos gali konsultuotis.

Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal komisijų pateiktus duomenis. Kasmet numatomas sumedžiojimo limito rezervas. Limitui įsigaliojus, informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą limitą paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Pažymėtina, kad medžiotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu padidėjus tauriųjų elnių ir briedžių tankumui padaroma didelės žalos žemės ūkio ar miško naudmenoms, gali iki jų medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad iš patvirtinto nepaskirstyto limito rezervo būtų paskirtas papildomas limitas.

Primename, kad tauriųjų elnių patinus Lietuvoje leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d., o pateles ir jauniklius  nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Briedžių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.

Su aplinkos ministro įsakymu „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2021-2022 metų medžioklės sezoną limitų patvirtinimo“ galite susipažinti čia

 

Augant tauriųjų elnių ir briedžių populiacijai, šiemet bus galima jų sumedžioti daugiau

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 11:09:29 +0300
<![CDATA[Kultūros ministro ir policijos vadovo susitikime – svarbi žinia muziejininkams ir kolekcininkams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-ministro-ir-policijos-vadovo-susitikime-svarbi-zinia-muziejininkams-ir-kolekcininkams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-ministro-ir-policijos-vadovo-susitikime-svarbi-zinia-muziejininkams-ir-kolekcininkams Vakar vykusiame kultūros ministro Simono Kairio ir policijos generalinio komisaro Renato Požėlos susitikime aptarta viena iš pastarojo meto aktualijų – įstatymo, numatančio registruoti visiškai netinkamus naudoti ar signalinius ginklus, įsigytus iki 2019 m. rugsėjo 1 d., įgyvendinimas. 

Sutarta, kad artimiausiu metu įvyks muziejininkų, Kultūros ministerijos ir policijos atstovų susitikimas, kuriame bus išsamiai paaiškintos įstatymo nuostatos, aptarti jo įgyvendinimo būdai. Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, kadangi policijai pavesta įgyvendinti šį įstatymą, bus ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti eksponatus jų nesugadinant (t. y. nedeaktyvuojant). „Būtina susėsti prie bendro stalo, išsiaiškinti kylančius nesutarimus, kad abi pusės vienodai suprastų įstatymo esmę ir sutarti, kaip efektyviau jį įgyvendinti“, - sako policijos vadovas.

Kultūros ministras Simonas Kairys pastebi, kad Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai šiuos klausimus yra išsprendę ir visus turimus ginklus bei šaudmenis tinkamai įregistravę. „Tačiau matome, kad savivaldybėms pavaldiems muziejams kyla daug klausimų ir neaiškumų, todėl kartu su policijos atstovais sutarėme dėl bendro susitikimo, kurio metu aiškiai ir konkrečiai bus atsakyta į visus muziejininkams kylančius klausimus. Neretai problemų šaltinis yra emocijos ir nesusikalbėjimas – tai ir bandysime pakeisti. Neabejoju, kad drauge lengvai rasime sprendimus, kurie leis tinkamai įregistruoti turimus ginklus bei šaudmenis tiek išsaugant jų kaip eksponatų vertę, tiek paisant įstatymų”, - sakė S. Kairys. 

2019 m. Lietuvoje priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa, numatanti, kad net ir tie ginklai, kurie pripažinti visiškai netinkami šaudyti, privalo būti įregistruoti ir tai turi būti padaryta iki šių metų rugsėjo 14 d. 
 

Kultūros ministro ir policijos vadovo susitikime – svarbi žinia muziejininkams ir kolekcininkams

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 10:54:33 +0300
<![CDATA[Vaiko teisių gynėjai: draudimas vienam iš tėvų bendrauti su vaiku palieka žymes vaiko gyvenime]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiko-teisiu-gynejai-draudimas-vienam-is-tevu-bendrauti-su-vaiku-palieka-zymes-vaiko-gyvenime https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiko-teisiu-gynejai-draudimas-vienam-is-tevu-bendrauti-su-vaiku-palieka-zymes-vaiko-gyvenime Po skyrybų dėl pačių įvairiausių priežasčių vienas iš tėvų negyvenančiam kartu draudžia matytis su vaiku. Tai – viena skaudžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria tėvai, vaikai ir jų teises ginantys vaiko teisių specialistai.

„Draudimas vaikui matytis su tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, jo emocinei būklei. Vaikas neretai įtraukiamas ne tik į ginčus, bet ir teisminius procesus. Patirtis, kuomet asmeninės tėvų ambicijos, tarpusavio nesutarimai nustelbia vaiko poreikius gali sutrikdyti jo emocinę sveikatą ir vaiką persekioti visą gyvenimą. Šiandien, kai šalyje tiek šeimų skiriasi, galime įsivaizduoti, kiek daug vaikų jaučiasi nelaimingi, neišgirsti. Vaikai myli abu savo tėvus, yra jautrūs pykčiui, tad neretai dėl skyrybų prisiima kaltę sau. Visgi, yra pavyzdžių, kuomet tėvai gali ne tik taikiai išsiskirti, bet ir, svarbiausia, gebėti abu vienodai bendrauti su savo vaikais. Labai kviečiu tėvelius sunkiausiose situacijose pirmiausia pagalvoti apie vaikus, jų jausmus, jų poreikį turėti abu tėvus“, – sako Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. 

 Priežasčių neleisti bendrauti – daug 

„Pagrindinės priežastys, dėl kurių vienas iš tėvų neleidžia pasimatyti su kitu yra alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, agresyvus elgesys, negebėjimas finansiškai išlaikyti vaiką, psichinės ligos, vaiko nenoras susitikti“, – pastebi Jurgita Varanauskienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė, kasdien susidurianti su tėvų nesutarimais dėl vaikų.

Be minėtų priežasčių tarp dažniausių patenka vieno iš tėvų nuteikinėjimas priešų kitą, draudimai matytis, kuomet vienas iš tėvų paperka dovanomis, pramogomis, taip pat vaiko užimtumo klausimai. Mama ar tėtis nenori leisti susitikti su kitu dėl teisminių procesų, bijo, kad vaikas apsispręs gyventi ne su juo, dar kelios iš priežasčių –  asmeniniai nesutarimai, noras keršyti, dėl kito tėvo naujos šeimos narių, dėl nepagrįstai sumažintų vaiko ir tėvo susitikimų skaičių, dėl baimės, kad vaiką išveš į užsienio šalį.

Kasdien po kelis kartus kreipiamasi į Tarnybą, kad neleidžiama bendrauti su vaiku

„Vertinant visos Lietuvos mastu, tokio pobūdžio prašymų sulaukiame kiekvieną dieną, kai kuriuose teritoriniuose skyriuose – net po keturis kartus. Visus pranešimus Tarnyba vertina kaip galimą vaiko teisių pažeidimą, susitinka su vaiku, išklauso jo nuomonę, kalbasi su tėvais ar įstatyminiais atstovais, – sako Tarnybos teisininkė, – Vaiko tėvams nesusitariant, esant konfliktiškiems santykiams, Tarnybos specialistai, siekia užkirsti kelią galimos žalos vaikui atsiradimui ir siekia apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Vaiko teisių gynėjai vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tarpininkauja sudarant bendravimo tvarkas“.

J. Varanauskienė sako, kad būna, kuomet patys įstatyminiai vaiko atstovai kreipiasi į Tarnybą ir prašo padėti susitarti ir tarpininkauti, sudarant bendravimo tvarkas: „Žinoma, ne visi tėvai kreipiasi į Tarnybą, dalis jų kreipiasi į advokatus ar pasinaudoja Mediacijos procesu (teisminė mediacija – kai byla nagrinėjama teisme, neteisminė mediacija – kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme). Tarnybos specialistų pagalba – tarpininkavimas sudarant bendravimo tvarkas, dažniausiai padeda tėvams išspręsti kilusius nesutarimus, kai kuriais atvejais padeda sureguliuoti šalių elgesį ir net iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Būtina pastebėti, kad ir sudarius bendravimo tvarkas, yra atvejų, kuomet tėvai dėl netinkamų veiksmų kito asmens atžvilgiu, poelgių ar jo asmeninių savybių, užimtumo darbe, negeba laikytis aptarto susitarimo“.

Dėl vaikų tėvai turi išsispręsti savo emocines problemas

Didžiąją dalį pranešimų dėl neleidimo bendrauti sudaro atvejai, kuomet procesai vyksta teismuose arba ruošiamasi tokio pobūdžio procesams. „Įstatyminiai vaikų atstovai stengiasi kuo dažniau informuoti apie tokius atvejus, pasitelkdami vaiko teisių specialistus, iškilusiems ginčams spręsti. Tokie pranešimai kartojasi net po kelis kartus tose pačiose šeimose. Net teismams laikinai sureguliavus ar išsprendus ginčą dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, Tarnybos specialistai skuba įstatyminiams atstovams padėti, sprendžiant vaiko perdavimo momento problemą bei trukdymo vaikui bendrauti su kitais giminaičiais ir vaikui daromos neigiamos įtakos“, – apie darbo specifiką pasakoja teisininkė.

J. Varanauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį: „To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima efektyviau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų. Jos dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama priežastimi. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos – nebendrauti“.

Giminaičių nesutarimai neturi veikti bendravimo su vaiku 

„Tendencija, kuomet į vaiko teisių gynėjus kreipiasi nepilnamečių vaikų tėveliai dėl neleidimo pasimatyti su vaiku, ypatingai pastebima vasaros laikotarpiu, kuomet skyrium gyvenantis vienas iš tėvų grįžta atostogoms į Lietuvą. Susiklosčiusi situacija lemia tai, kad vienam iš tėvų gyvenant užsienyje, bendravimas su vaiku yra ribojamas atstumo, arba dėl reto jo bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, arba nenuoseklios ir epizodiškos vaiko su vienu iš tėvų bendravimo patirties, nebūna susiformavęs nuolatinis to suaugusiojo emocinis ryšys su vaiku. Tuomet vaikas tėtį at mamą mažai pažįsta, todėl jis jam gali kelti nesaugumo jausmą, vaikas negali išreikšti net apibendrintos nuostatos apie tą iš tėvų, kurio nepažįsta. Pasitaiko, kad vaikai, ypatingai mažo amžiaus, neatpažįsta savo biologinių tėvų, bijo su jais pasilikti vieni, o tai tėtis ar mama gali įvertinti kaip galimą nuteikinėjimą prieš jį“, – sako J. Varanauskienė.

Pasitaiko atvejų, kuomet vaiko giminaičiai (seneliai, krikšto tėvai, kiti asmenys su vaiku susiję emociniais ryšiais) kreipiasi į specialistus dėl bendravimo su vaiku. Būna, kad vaiko teisių gynėjai, išklausydami vaiko nuomonę, pastebi, kad vaikas su giminaičiais nenori bendrauti mamoms/tėčio akivaizdoje, nes jaučia nusistatymą giminaičių atžvilgiu. Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vaiko teisė bendrauti su giminaičiais turi būti užtikrinta. 

Tarnybos teisininkė pažymi, kad šios teisės negali veikti mamos ar tėčio ir giminaičių tarpusavio nesutarimai: „Yra svarbu, kad vaiko ir giminaičių santykiai būtų tvirti, emociškai palankūs. Kuo daugiau meilės ir rūpinimosi vaikas patirs iš artimų giminaičių, tuo vaikui bus geriau. Neleisdamas vaikui bendrauti su giminaičiais, tėtis ar mama demonstruoja tik išskirtinę savo valdžią vaikui ir elgiasi priešingai savo vaiko interesams bei poreikiams“.

 Atsakomybę dėl užsitęsusių ginčų turi prisiimti abu tėvai

Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad nepilnametis dėl vykstančių teisminių procesų, dėl šalių nesugebėjimo susitarti ne kartą būna apklausiamas teisme. Jis pats kaip ginčo objektas yra įtrauktas į teisminius procesus. „Nepilnametis, gyvendamas šeimoje (tėčio ar mamos), kurioje yra nuolatos aptarinėjamos teismo metu iškeltos problemos, nėra ir negali būti visiškai izoliuotas nuo šių problemų, nes  yra įtraukiamas į nesibaigiančius teisminius procesus. Taip pat vaiko nuomonei įtaką daro ir jo artimiausioje aplinkoje gyvenantys ir apie jo mamą ar tėtį atsiliepiantys žmonės. Jų kalbos ne visada atspindi tiesą, tačiau ironizuojantis kalbos pobūdis, pasakymo vieta ir aplinkybės parodo, galbūt, net ir nesąmoningą tėčio ar mamos priešiškumą kito tėvo atžvilgiu“.

Pasak teisininkės, akivaizdu, jog tokioje aplinkoje, kurioje vaikui artimiausi žmonės savo elgesiu, kalbomis parodo priešiškumą ir neapykantą mamai ar tėčiui, neskatins vaiko noro bendrauti su vienu iš tėvų. Nors tėtis ar mama vaiko teisių specialistams aiškina, kad jie nenuteikia vaiko kito tėvo atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas, veiksmas, nuotaika, veido išraiška, kurį vaikas išgirdo namų aplinkoje, gali suformuoti neigiamą vaiko nuomonę į vykstančius procesus. „Taigi, dėl ilgai besitęsiančių teisminių procesų tokiose situacijose, atsakomybę turėtų prisiimti abu tėvai. Kai vaiko ir tėvų santykiuose yra daug neaiškumų, nežinomybės, vaikui būtina bendrauti su abiem tėvais. Šitaip gali būti išsiaiškinta viskas, kas padėtų ne tik vaikui, bet ir tėčiui bei mamai rasti sutarimą“, – sako pašnekovė.

Sudėtingiausia, pasak Tarnybos atstovės, yra tarpininkauti tuose ginčuose, kuomet vaikas yra labai mažas – kūdikis arba iki 4 metų amžiaus. Tuomet mamos dažnai yra linkusios abejoti tėčio įgūdžiais pasirūpinti kasdieniais vaiko poreikiais.

Kur kreiptis, jei neleidžiama bendrauti su vaiku 

Teisės aktuose yra nustatytos specialios priemonės, skirtos spręsti ginčus tarp vaiko tėvų ir giminaičių. Vaiko tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais, taip pat – kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Jei tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais, LR civilinis kodeksas numato dvi institucijas, kurios gali tėvus įpareigoti sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais. Tai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir teismas.

Jei vaiko tėvai atsisako giminaičiams sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, giminaičiai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jo specialistai gali įpareigoti vaiko tėvus sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaiku arba atsisakyti įpareigoti vaiko tėvus sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaiku, jei pagrįstai mano, jog toks bendravimas prieštarautų vaiko interesams.

Jei vaiko tėvai nevykdo Tarnybos teritorinio skyriaus įpareigojimo ar giminaičiai nesutinka su skyriaus sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, giminaičiai gali kreiptis į teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais prieš kreipiantis į teismą yra būtina pasinaudoti išankstine galimo ginčo sprendimo tvarka, t. y. dėl bendravimo su vaiku kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.


Sprendžiant, ar bendravimas su giminaičiais atitinka vaiko interesus, teismas vertina vaikų brandą, susidariusią padėtį ir giminaičių poelgius, giminaičių gyvenimo būdą bei kitas konkrečias aplinkybes.

Teismas, įpareigodamas vaiko tėvus sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaiku, turi nurodyti konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai, kalbėtis telefonu, siųsti bei gauti laiškus ir panašiai.

Vaiko giminaičių teisė bendrauti su vaikais yra savarankiška teisė ir negali būti siejama su vaiko tėčio ar mamos teise bendrauti su vaikais. Jei, pavyzdžiui, vaiko tėčiui ar mamai yra apribota tėvų valdžia ar nustatytas minimalus bendravimas su vaiku, tai nereiškia, kad vaiko seneliai iš to tėvo pusės turi teisę su anūku bendrauti tik minimaliai. Senelių bendravimo su anūku tvarka nustatoma atskirai nuo vaiko tėčio ar mamos bendravimo su vaiku tvarkos.

Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiais vaiko giminaičiais.

Vaiko teisių gynėjai: draudimas vienam iš tėvų bendrauti su vaiku palieka žymes vaiko gyvenime

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 10:32:33 +0300
<![CDATA[Tarp greito uždarbio idėjų pirmauja papildomas darbas, bet masina ir egzotiškesni būdai užsidirbti – apklausa]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarp-greito-uzdarbio-ideju-pirmauja-papildomas-darbas-bet-masina-ir-egzotiskesni-budai-uzsidirbti-apklausa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarp-greito-uzdarbio-ideju-pirmauja-papildomas-darbas-bet-masina-ir-egzotiskesni-budai-uzsidirbti-apklausa Nuo koronaviruso pradžios pasikartojantys šalių užsidarymai dalį žmonių ne vienam mėnesiui paliko be įprasto darbo. Pasirodo, pandemijos laikotarpiu svarstydamas greito uždarbio idėją net kas trečias Lietuvos gyventojas galvojo apie papildomą darbą. Tačiau tarp rizikingesnių variantų buvo ir loterijos bilietai, ir investicijos į kriptovaliutas, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.


Medicinos banko inicijuotos apklausos duomenimis, papildomas darbas buvo pats populiariausias pasirinkimas – jį svarstė 33 proc. respondentų. Antras pagal populiarumą būdas užsidirbti buvo mintis įsigyti loterijos bilietų (18 proc.), trečias – įsigyti akcijų, obligacijų ar investicinių fondų vienetų (15 proc.).


Ketvirtą vietą tarp greito uždarbio galimybių užėmė turimo nekilnojamojo turto išnuomojimas (12 proc.), penktąją – kaip finansuotojui sudalyvauti tarpusavio skolinimo platformos veikloje (10 proc.). Kriptovaliutoms teko šeštoji (8 proc.) vieta, kitos idėjos domino vos po keletą procentų apklaustųjų.


Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad papildomas darbas per pastaruosius metus buvo pats populiariausias tarp visų be išimties amžiaus grupių respondentų.


„Papildomas darbas yra pats konservatyviausias būdas papildomai užsidirbti. Pandemijos metu dalis verslų buvo priversti užsidaryti ir laukti epidemiologinės situacijos pagerėjimo, o kitiems verslams pandemija kaip tik reiškė naujo ir ypač spartaus augimo etapą. Pavyzdžiui, smarkiai plėtėsi maisto pristatymo, siuntų kurjerių įmonės, tad susirasti papildomą darbą buvo tikrai įmanoma“, – pastebi J. Ivaška.


Jis išskiria 36-45 metų amžiaus žmones, kadangi tarp jų papildomo darbo mintis buvo ypač populiari: čia ją svarstė net 41 proc. apklaustųjų. Mažiausiai papildomas darbas domino vyresnius kaip 56 metų gyventojus – tik 26 proc. Tačiau, pasak banko atstovo, kadangi tarp pastarųjų neabejotinai yra ir pensininkų, jiems papildomas darbas galėjo būti objektyviai mažiau aktualus.


Skirtingų kartų pasirinkimus rizikuoti gerai atspindi loterijos bilietų patrauklumas. Juos mieliau pirktų vyresni nei 36 metų gyventojai ir tokių būtų apie 20 proc. Tuo tarpu jaunimą masina kriptovaliutos.


Net 17 proc. gyventojų iš 26-35 metų amžiaus grupės per pastaruosius metus pripažino galvoję apie kriptovaliutų įsigijimą. Kiek mažiau, bet ši idėja atrodė patraukli ir 36-45 metų amžiaus respondentams (11 proc.), tuo tarpu kitose amžiaus grupėse jos traukė tik po keletą procentų apklaustųjų.


„Ne tik greito uždarbio, bet ir greito praturtėjimo viltis žmonijai būdinga nuo seniausių laikų. Kriptovaliutas netgi būtų galima pavadinti šių laikų aukso ieškojimu ar loterija, kuri sužavi įspūdingomis praturtėjimo istorijomis, tačiau nutylima apie ypač didelę asmeninę finansinę riziką. Valiutos, kaip ir finansų rinkos, ne tik kyla, bet ir krenta, todėl turint tikslą užsidirbti lygiai taip pat galima ir smarkiai „pralošti“. Kaip finansų ekspertai tikrai nepatartume rinktis momentinių investicijų kaip būdo greitai užsidirbti ir juo labiau – tokių rizikingų objektų“, – sako J. Ivaška.


Vis dėlto jaunimo dėmesį taip traukiančios kriptovaliutos jau dabar sufleruoja, kokios tendencijos įsitvirtins laikui bėgant. Anot J. Ivaškos, nors investicijos į klasikinius turto vienetus, tokius kaip akcijos, obligacijos ar investiciniai fondai, Lietuvoje yra gana populiarios, akivaizdu, kad jų krepšelį jaunoji karta gali intensyviau pildyti visiškai naujo tipo pasirinkimais.


„Finansinis švietimas galėtų padėti geriau suprasti rizikas ir išmokyti nenuvertinti pinigų praradimo tikimybės. Kita vertus, net 41 proc. Lietuvos gyventojų teigė nesvarstę jokių greito uždarbio idėjų. Vadinasi, bendrai vertinant namų ūkių finansinė situacija yra tikrai nebloga“, – tvirtina pašnekovas.


„Spinter tyrimų“ apklausoje, kuri vyko gegužės 18-28 dienomis, iš viso dalyvavo 1010 šalies  gyventojų. Jie atspindi 18-75 metų amžiaus žmonių nuomonę apie svarstytas greito uždarbio idėjas.  

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Tarp greito uždarbio idėjų pirmauja papildomas darbas, bet masina ir egzotiškesni būdai užsidirbti – apklausa

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 10:26:59 +0300
<![CDATA[Tvarkant pavojingus medžius bus užtikrintas patikimesnis elektros energijos persiuntimas šalies gyventojams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tvarkant-pavojingus-medzius-bus-uztikrintas-patikimesnis-elektros-energijos-persiuntimas-salies-gyventojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tvarkant-pavojingus-medzius-bus-uztikrintas-patikimesnis-elektros-energijos-persiuntimas-salies-gyventojams

Stichinių gamtinių reiškinių metu daugiau nei du trečdaliai visų elektros energijos persiuntimo nutraukimo gedimų įvyksta dėl medžių poveikio. Naujai pakeistas elektros tinklų apsaugos zonose augančių medžių priežiūros ir tvarkymo reglamentavimas nuo šio leis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros tinklų apsaugos zonose tvarkyti pavojų keliančius medžius, kurie yra aukštesni už atstumą nuo medžio iki elektros oro linijos tinklų. Taip bus užtikrintas saugesnis ir patikimesnis elektros energijos persiuntimas Lietuvos gyventojams.

Šiuo metu oro linijų atsijungimų riziką ESO valdo per periodinį proskynų, esančių 3 m. greta oro linijos, valymą. Tačiau pavojų keliantys medžiai auga ir už proskynos ribų, elektros oro linijų apsaugos zonoje, kuri siekia 10 m. ir už jos ribų. Nauja tvarka numatyta, jog elektros tinklams pavojų keliančiu medžiu nuo šiol bus laikomas net tik pažeistas medis, kuris auga elektros tinklų apsaugos zonoje, bet ir medis, kuris yra aukštesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir virsdamas gali pažeisti elektros oro liniją ir sutrikdyti tinklų veiklą ar padaryti kitokios žalos.

„Prisimenant praėjusiais metais praūžusios audros „Laura“ ir šių metų šlapio snygio išverstų medžių padarytus nuostolius ir nutrauktą energijos tiekimą gyventojams, privalome atlikti dar kruopštesnį pavojingų medžių apsaugos zonose tvarkymą. Tai ženkliai prisideda prie tinklų patikimumo – pašalinus pavojingiausius medžius, krūmus ir rizikingiausius defektus, smarkiai sumažinama tikimybė, jog dėl ateities gamtos stichijų krintantys medžiai pažeis oro linijas ir taip nutrauks elektros energijos tiekimą“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Daugiau nei du trečdaliai visų gedimų įvyksta dėl medžių poveikio

Pagrindinė elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis yra dėl gamtinių reiškinių – apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, snygio, kt. – poveikio pažeistos miškuose esančios elektros oro linijos. Didžiausią pavojų joms kelia medžiai, kurie auga apsaugos zonoje ar už jos ribų ir dėl gamtinių reiškinių virsdami nutraukia oro linijų laidus. 70 proc. elektros linijų skirstomajame tinkle yra būtent oro linijos, o 20 proc. vidutinės įtampos oro linijų driekiasi Lietuvos miškuose.

Anot V. Žukausko, svarbu ieškoti tvarių sprendimų dėl apsaugos zonų klausimo, minimizuojant riziką, jog krintantys medžiai pažeis oro linijas ir taip nutrauks elektros tiekimą gyventojams. Šiuos darbus ESO vykdys nuosekliai ir atsakingai – nešalins medžių šalia oro linijų, į kurias numatomos investicijos artimiausioje dešimties metų perspektyvoje – kur labiausiai pažeidžiamoms, kritiškai didelį vartotojų kiekį turinčioms vietoms, numatomas kabeliavimas.

Kitaip tariant, siekiant išvengti neproporcingo tarifų augimo bei paskirstant darbus per kelerius metus, bus tvarkomos tos elektros oro linijų apsaugos zonos, kuriose nėra numatytas oro linijų keitimas požeminėmis kabelių linijomis. Taip pat nebūtų šalinami saugotini ar saugomose teritorijose augantys medžiai.

Oro linijų apsaugos zonos apžiūrimos naudojant išmanią įrangą

Nuolatinė elektros oro linijų patikra būtina siekiant aptikti defektus ir įvertinti šalia linijų esančią augmeniją, kurią būtina šalinti artimiausiu metu. Siekiant tiksliai ir nešališkai įvertinti didžiausią pavojų keliančią augmeniją, ESO pasitelks inovatyvius elektros oro linijų inspektavo metodus – naudojant „LiDAR“ (angl. „Light Detection and Ranging“) technologiją. Išmanios apžiūros dėka, galima tiksliai nustatyti pavojingiausius medžius ir jų aukščius, todėl galima objektyviai identifikuoti, kurie medžiai kelia didžiausią grėsmę.

Skenuojant iš viršaus, surenkamas didžiulis informacijos kiekis, kuris vėliau yra apdorojamas, klasifikuojami aptikti objektai, identifikuojama augmenija ir pačios oro linijos. Yra sukuriamas itin tikslus visos aplinkos erdvinis modelis. Šios technologijos didžiausia nauda, tai gaunami itin tikslūs duomenys apie augmeniją, kuri suklasifikuota pagal aukštį, plotą ir net pažymimi konkretūs medžiai, keliantys didžiausią riziką pažeisti elektros oro linijas. Išmania įranga šiemet bei kitąmet bus patikrinta apie 8 tūkst. km arba penktadalis visų vidutinės įtampos oro linijų, kurių iš viso yra apie 40 tūkst. km.

Tvarkant pavojingus medžius bus užtikrintas patikimesnis elektros energijos persiuntimas šalies gyventojams

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 09:12:40 +0300
<![CDATA[Akcentuojama, kad greičio radarai įrengiami avaringose kelio atkarpose: kiek eismo įvykių užfiksuota kelyje Jonava - Kaunas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akcentuojama-kad-greicio-radarai-irengiami-avaringose-kelio-atkarpose-kiek-eismo-ivykiu-uzfiksuota-kelyje-jonava-kaunas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/akcentuojama-kad-greicio-radarai-irengiami-avaringose-kelio-atkarpose-kiek-eismo-ivykiu-uzfiksuota-kelyje-jonava-kaunas Jau skelbėme, kad kelyje Jonava - Kaunas prieš kelias savaites buvo įrengti vidutinio greičio matuokliai (plačiau skaitykite čia). Pastarieji pastatyti šalia Šveicarijos kaimo, Išorų, Karmėlavos (A6 kelio 28 - 30 km, 14 -17 km.).

Viešojoje erdvėje nuolat girdima, kad greičio radarai  įrengiami avaringose atkarpose. Į tai dėmesį atkreipė ir portalo jonavoszinios.lt skaitytojas Tomas, paprašęs pasidomėti, kiek eismo įvykių yra įvykę kelyje Jonava - Kaunas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, magistraliniame kelyje Kaunas - Zarasai-Daugpilis (1-37 km arba kitaip –  Jonava - Kaunas), eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti ar žuvo žmonės, statistiniai duomenys atrodo taip:


2019 metais įvyko 8 eismo įvykiai: 13 žmonių buvo sužeista, vienas žuvo;

2020 metais įvyko 6 eismo įvykiai, buvo sužeisti 6 žmonės.

2021 pirmąjį pusmetį užfiksuoti 4 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 4 žmonės.

Greičio matuoklius, įrengtus arba planuojamus įrengti visoje Lietuvoje, galite surasti paspaudę čia.

Akcentuojama, kad greičio radarai įrengiami avaringose kelio atkarpose: kiek eismo įvykių užfiksuota kelyje Jonava - Kaunas?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 09:00:33 +0300
<![CDATA[Trečdalis turinčiųjų teisę gauti vienišo asmens išmoką jau kreipėsi į „Sodrą“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trecdalis-turinciuju-teise-gauti-vieniso-asmens-ismoka-jau-kreipesi-i-sodra https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trecdalis-turinciuju-teise-gauti-vieniso-asmens-ismoka-jau-kreipesi-i-sodra Nuo 2021 m. liepos 1 dienos gyventojai „Sodrai“ pateikė apie 18000 prašymų dėl vienišo asmens išmokos, daugiau nei  40 proc. prašymų pateikta telefonu. „Prašymų pateikimas telefonu buvo numatytas vienišo asmens išmokos įstatyme ir mūsų klientai aktyviai naudojasi šia galimybe“ – sako „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.


„Sodra“ primena, kad pateikti prašymą telefonu išlieka patogiausias būdas, užtenka paskambinti „Sodros“  informacijos telefono numeriu 1883 arba (+370) 5 250 0883. Skambinant ilguoju telefono numeriu taikomi standartiniai operatorių tarifai, t. y. tokie patys kaip skambinant bet kuriuo kitu numeriu, netaikomas sujungimo mokestis. Teikiant žodinį prašymą telefonu, „Sodros“ darbuotojas paprašo patvirtinti asmens tapatybę vienu iš galimų autentifikavimo būdų.  Prašymą taip pat galima pateikti ir internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus laisvos formos prašymą bei pridėjus užpildytą Prašymą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo, kurio pasirašyti bei skenuoti nereikia. Pridėjus prašymą spauskite mygtuką Pateikti.


Kitas būdas pateikti prašymą dėl vienišo asmens išmokos yra atvykti į „Sodros“ skyrių, tačiau būtina žinoti, kad pasibaigus karantinui, tačiau besitęsiant ekstremaliai situacijai, „Sodra“ klientų aptarnavimo skyriuose ir toliau priima tik iš anksto užsiregistravusius gyventojus.


Kviečiant iš anksto registruotis apsilankymui „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose, ne tik siekiama užtikrinti gyventojų ir darbuotojų saugumą, be  to, klientai sutaupo laiko, nes nereikia priėmimo laukti eilėje. Registruotis vizitui galima užpildžius registracijos formą „Sodros“ internetiniame puslapyje www.sodra.lt/registracija, paskambinus telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883. Kiekvienas klientas, užsiregistravęs konsultacijai, gaus patvirtinimą ir bilieto numerį su tiksliu apsilankymo laiku. Į priimamojo skyrius atvykusius gyventojus pasitiks „Sodros“ specialistai.


Klientai, atvykstantys į „Sodros“ skyrius, kaip ir anksčiau privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuotis rankas, laikytis saugaus atstumo.


Kas gali kreiptis dėl vienišo asmens išmokos nuo liepos 1 d.?


Nuo liepos mėnesio pradžios dėl vienišo asmens išmokos gali kreiptis vieniši žmonės gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją arba socialinę pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų). Išmoka taip pat priklauso senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba ne mažiau kaip 60 proc. darbingumo netekusiems šalpos kompensacijų gavėjams.


Dėl išmokos nuo liepos gali kreiptis ir žmonės, kurie gauna socialinę pensiją arba mažos pensijos priemoką. Tai tie asmenys, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba yra netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo ir jų gaunama senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija yra mažesnė nei 260 eurų.


Ar našliai gali kreiptis dėl vienišo asmens išmokos?


Vienišo asmens išmokas galės gauti tie našliai, kurie iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo. Pavyzdžiui, našliai negali gauti našlių pensijos,  jei miręs sutuoktinis nebuvo įgijęs reikiamo minimalaus stažo pensijai gauti,  nuo santuokos sudarymo iki sutuoktinio mirties buvo praėję mažiau nei 1 metai arba žmogus neįgaliu buvo pripažintas vėliau negu per 5 metus nuo sutuoktinio mirties.


Jei našlio gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai, jis galės gauti vienišo asmens išmoką tik vietoje našlių pensijos, tai yra, jei pateiks prašymą sustabdyti našlių pensijos mokėjimą.


Išmoka gali būti skirta taip pat našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.


Nuo 2022 m. sausio 1 d. teisę į vienišo asmens išmoką įgis visi vieniši žmonės gaunantys senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją.


Kada ir kur bus mokama išmoka?


Tiems gyventojams, kurie pateiks prašymus nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 31 d., sprendimai dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimti ir išmokos pradėtos mokėti lapkričio mėnesį, kartu sumokant išmokos nepriemoką, jei tokia susidarys.
Teikiant prašymus nuo lapkričio 1 d., sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos.


Vienišo asmens išmoka bus mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Jos dydis nuo liepos 1 d. sieks 28,63 eurų. Vienišo asmens išmoka bus pristatoma gavėjams tokia pačia tvarka, kuria yra pristatoma socialinio draudimo pensija ar šalpos išmoka.


Pavyzdžiui, jei šalpos senatvės pensija žmogui pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka bus pristatyta į namus. Jei šalpos neįgalumo pensiją gyventojas gauna į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gaus į tą pačią sąskaitą.

Trečdalis turinčiųjų teisę gauti vienišo asmens išmoką jau kreipėsi į „Sodrą“

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 08:33:08 +0300
<![CDATA[Mokyklos teikia prioritetą kontaktiniam ugdymui, bet vis tvirčiau jaučiasi ir dirbdamos virtualiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokyklos-teikia-prioriteta-kontaktiniam-ugdymui-bet-vis-tvirciau-jauciasi-ir-dirbdamos-virtualiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokyklos-teikia-prioriteta-kontaktiniam-ugdymui-bet-vis-tvirciau-jauciasi-ir-dirbdamos-virtualiai Bendrojo ugdymo mokyklos optimaliausiu ugdymo organizavimo būdu laiko kontaktinį ugdymą, išskyrus  nuotolines konsultacijas pavieniams mokiniams ar pamokas atskiroms klasėms, kai ugdymas kitokiu būdu negalimas.

Tai dar kartą patvirtino birželio pabaigoje – liepos pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikta pakartotinė mokyklų administracijų apklausa, kurioje dalyvavo 94 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.

Beveik 60 proc. mokyklų kontaktinį ugdymą įvardija kaip optimaliausią.  Dažniausiai už įprastą kontaktinį būdą pasisakoma ugdant pradinukus. 75 proc. švietimo įstaigų šį būdą laiko tinkamiausiu pradinėse klasėse, 66 proc. – pagrindinio ugdymo klasėse. Galima pastebėti, kad šis vertinimas yra kiek pasikeitęs. 2020 m. lapkričio mėn. vykdytos panašios apklausos metu 49 proc. mokyklų pasisakė už mišrų ugdymo organizavimo būdą kaip tuo metu geriausią.

Nors mokyklos prioritetą teikia kontaktiniam ugdymui, jos gerai vertina savo galimybes dirbti nuotoliniu būdu – taip vertino ir mokslo metų pradžioje. Daugumoje mokyklų beveik visi mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai turi įgiję skaitmeninio raštingumo kompetencijas. Kol kas vis dar yra mokyklų (6 proc.), kuriose skaitmeninio raštingumo kompetencijos yra nepakankamos, o mokykla savo pasirengimą dirbti nuotoliniu būdu vertina silpnai arba vidutiniškai. Mokslo metų pradžioje tokių įstaigų buvo 8 proc.

Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų nurodo gerai pasirengusios naudoti virtualias mokymo aplinkas, skaitmeninį turinį, organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu.

Jau praėjusių mokslo pradžioje dauguma mokyklų buvo apsisprendusios, pasirinkusios ir įgijusios įgūdžių naudoti vieningą virtualią mokymo aplinką. Mokslo metų pabaigoje vykdyta apklausa didelio skirtumo, lyginant su mokslo metų pradžia, neparodė. Apie 40 proc. bendrojo ugdymo mokyklų renkasi „Microsoft Office 365 For Education“ aplinką, 13 proc. – „Google G-Suite For Education“. Dažniausiai įstaigos pokalbiams ir vaizdo skambučiams yra linkusios naudoti „Microsoft Teams“ (45 proc.) arba „Zoom“ platformas (34 proc.).

Mokyklos savo apsirūpinimą kompiuterine įranga ir interneto prieiga vertina gerai. Daugiau kaip 40 proc. apklausoje dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų nurodo, kad darbuotojus nuotolinio darbo priemonėmis aprūpina labai gerai, 32 proc. – gerai. Ketvirtadalis mokyklų teigia, kad esant poreikiui mokykla visiems darbuotojams ir mokiniams užtikrina reikiamas priemones ir pasirūpina trūkstama kompiuterine įranga.

„Tai, kad, mokyklų vertinimu, mokytojai yra pasiekę gerą skaitmeninio raštingumo lygį, yra labai teigiama tendencija. Pasaulis keičiasi, mes vis geriau įvaldome informacines technologijas, jos gali praturtinti ugdymą net ir nesant pandeminės situacijos. Tačiau sutinku su mokytojų nuomone, kad geriausia mokyti vaikus, kai jie yra klasėje. Juk mokykla nėra tik mokymosi vieta – bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais yra be galo svarbus. Ministerija rengiasi visų vaikų sugrįžimui į mokyklas rugsėjį“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Apklausos metu mokyklų taip pat buvo teirautasi, kaip jos panaudojo papildomai iš valstybės biudžeto skirtas lėšas skaitmeninio ugdymo plėtrai. Dažniausiai mokyklos skyrė dešimtadalį lėšų mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti, apie 30 proc. –  informacinių ir komunikacinių technologijų įrangai įsigyti, o didžioji dalis teko skaitmeniniams mokymo ištekliams ir priemonėms. 

Dažniausiai mokyklos 2020–2021 m. m. įsigijo prieigą prie EDUKA klasės (773 įstaigos), EMA elektroninės mokymosi aplinkos (401 įstaiga), „Vyturio“ skaitmeninių knygų bibliotekos (200 įstaigų).

Iš viso 2020–2021 metais švietimo įstaigoms iš valstybės biudžeto papildomai skirta 14 mln. Eur skaitmeninio ugdymo plėtrai. Šiomis lėšomis mokyklos gali įsigyti įrangos, skaitmeninių mokymo priemonių ir išteklių, tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijas.

 

Mokyklos teikia prioritetą kontaktiniam ugdymui, bet vis tvirčiau jaučiasi ir dirbdamos virtualiai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 20 Jul 2021 08:13:40 +0300
<![CDATA[Pelenus ir šlaką – ne į sąvartynus, o panaudoti statyboje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pelenus-ir-slaka-ne-i-savartynus-o-panaudoti-statyboje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pelenus-ir-slaka-ne-i-savartynus-o-panaudoti-statyboje Jeigu Aplinkos ministerijos siūlymu bus sugriežtinti atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako tvarkymo ir panaudojimo aplinkosauginiai reikalavimai, juos bus galima saugiai panaudoti keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams, sąvartynams įrengti, statybos produktams gaminti.

Patikslinti reikalavimai padėtų išvengti galimos oro ir grunto taršos kietosiomis dalelėmis, apsaugoti, kad pelenuose ir šlake susidariusios cheminės medžiagos nepatektų į požeminius bei paviršinius vandenis ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako atliekų šalinti sąvartynuose.

Siekdama paskatinti pelenų ir šlako atliekų panaudojimą, Aplinkos ministerija siūlo nustatyti, kad apdorotus pelenus ir šlaką galima panaudoti statinių statybai ir kaip atliekas, ir kaip chemines medžiagas, jeigu jie atitiks taršos normų reikalavimus, bus įvykdyta prievolė turėti jų eksploatacinių savybių deklaraciją.

Jei statinių statyboje bus panaudojamos apdorotų pelenų ir šlako atliekos, įmonė privalės turėti  taršos ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba apdorotų pelenų ir šlako atliekų panaudojimo statinių statyboje planą.

Aplinkos ministerijos siūlomi patikslinti  Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimai buvo pateikti visuomenei svarstyti. Gavus nemažai atsiliepimų, projektas yra atnaujintas  ir teikiamas pakartotinai derinti. Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki liepos 22 d.

Pelenus ir šlaką – ne į sąvartynus, o panaudoti statyboje

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 20:19:15 +0300
<![CDATA[Registrų centro priminimų dėl nepateiktų finansinių ataskaitų sulaukė per 30 tūkst. bendrovių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centro-priminimu-del-nepateiktu-finansiniu-ataskaitu-sulauke-per-30-tukst-bendroviu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centro-priminimu-del-nepateiktu-finansiniu-ataskaitu-sulauke-per-30-tukst-bendroviu Praėjus pusantro mėnesio nuo tada, kai dauguma įmonių ir organizacijų turėjo pateikti savo finansines ataskaitas už 2020 metus, to dar nepadarė kelios dešimtys tūkstančių juridinių asmenų. Už ataskaitų pateikimą atsakingiems šių juridinių asmenų vadovams nuo praėjusios savaitės Registrų centras pradėjo siųsti elektroninius laiškus su priminimais ir paraginimais įvykdyti teisės aktuose numatytą prievolę.

Iš viso nuo praėjusios savaitės išsiųsta daugiau kaip 30 tūkst. laiškų, daugiausiai uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų vadovams.

"Visuomet siekiame palaikyti dialogą su verslu, todėl kaip ir ankstesniais metais, šiemet pirmiausiai įmonių vadovams primename apie nepateiktas finansines ataskaitas, suteikdami galimybę jas pateikti to dar nepadariusiems. Vis dėlto tolerancijos laikotarpis ilgai netruks ir Registrų centras galės imtis teisės aktuose nustatytų poveikio priemonių - ataskaitų nepateikusių juridinių asmenų vadovams surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir skirti baudas", - sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Šiai dienai finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 metus Registrų centrui jau yra pateikę 88,5 tūkst. juridinių asmenų. Skaičiuojama, kad prievolę pateikti finansines ataskaitas už 2020 metus turi beveik 194 tūkst. juridinių asmenų. Tačiau iš šio skaičiaus reikėtų eliminuoti apie 40-50 tūkst. juridinių asmenų, kurie jau ne vienerius metus Registrų centrui apskritai neteikia jokių duomenų apie save ar savo veiklą.

"Išsiuntę laiškus įmonėms neretai sulaukiame klausimų ar privaloma teikti ataskaitą, jeigu įmonės veikla sustabdyta. Atsakymas - taip. Teisės aktuose nėra įtvirtintų nuostatų, atleidžiančių nuo prievolės pateikti finansines ataskaitas, jei juridinis asmuo laikinai nevykdo veiklos ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra priėmusi sprendimą dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo. Taigi, nepaisant to, kad įmonė jau kurį laiką veiklos nevykdo, ji savo finansines ataskaitas vis tiek turi pateikti. Na, o jeigu neketinama juridinio asmens veiklos atkurti, tuomet patartina tokį juridinį asmenį tiesiog išregistruoti", - pataria K. Maksvytis.

Jo teigimu, artimiausiu metu Registrų centro elektroninių laiškų su priminimais turėtų sulaukti ir ataskaitų dar nepateikę asociacijų, labdaros ir paramos fondų, viešųjų įstaigų, žemės ūkio bendrovių ir kitų teisinių formų juridinių asmenų, kuriems galioja prievolė kasmet teikti ataskaitas, vadovai. 

Kodėl reikėtų pateikti finansinę ataskaitą

Pildyti ir teikti finansines ataskaitas juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo gali prisijungęs prie Registrų centro elektroninės paslaugų sistemos. Daugiau informacijos apie finansinių ataskaitų elektroninių rinkinių pildymą ir teikimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje arba susisiekus su Registrų centro konsultantais.

Juridinių asmenų pateiktos ataskaitos didina verslo ir organizacijų skaidrumą, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo verslo aplinka. Finansinės ataskaitos ne tik atskleidžia pagrindinę informaciją apie juridinį asmenį ir jo veiklą per pastaruosius metus, tačiau jose pateikti duomenys verslo partneriams ir kitoms suinteresuotoms šalims leidžia geriau įsivertinti potencialius partnerius ir priimti pagrįstus verslo sprendimus.

Priežiūrą vykdančioms institucijoms ir žiniasklaidai, o kartu ir plačiajai visuomenės daliai informacija apie juridinių asmenų veiklą ir jų finansinę padėtį padeda geriau atlikti savo darbą, didina pasitikėjimą verslo aplinka ir paties verslo skaidrumą. Be to, finansinių ataskaitų teikimas yra viena iš sąlygų įmonėms, siekiančioms gauti valstybės paramą.

Teisės aktai už finansinės ataskaitos nepateikimą laiku juridinio asmens vadovui numato baudas nuo 200 iki 3 tūkst. eurų. Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo LR administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, pagal kuriuos Registrų centras juridinio asmens vadovui gali ne tik surašyti administracinio nusižengimo protokolą, bet ir nagrinėti bylas bei skirti badas.

Registrų centro priminimų dėl nepateiktų finansinių ataskaitų sulaukė per 30 tūkst. bendrovių

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 20:14:07 +0300
<![CDATA[COVID-19 liga persirgę gyventojai galės būti skiepijami dviem vakcinos dozėmis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-liga-persirge-gyventojai-gales-buti-skiepijami-dviem-vakcinos-dozemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-liga-persirge-gyventojai-gales-buti-skiepijami-dviem-vakcinos-dozemis Persirgus COVID-19 liga imunitetui palaikyti pakanka vienos vakcinos dozės, tačiau gyventojui pageidaujant yra sudaryta galimybė pasiskiepyti dviem „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis.

COVID-19 liga persirgę gyventojai gali registruotis vakcinacijai ne anksčiau nei 150 dienų po ligos nustatymo. Jeigu diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu, gyventojas gali registruotis pirmai „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinos dozei, arba vienai „Janssen“ vakcinos dozei. Norėdamas užsiregistruoti antrai „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinos dozei, gyventojas turės pakartotinai užsiregistruoti internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808.

Atnaujinta tvarka yra patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kurį rasite ČIA.

Primename, kad „Comirnaty“, „Spikevax“ ir „Vaxzevria“ vakcinų skiepijimo schemą sudaro dvi dozės, „Janssen“ vakcinos – viena dozė.

SAM inf.

COVID-19 liga persirgę gyventojai galės būti skiepijami dviem vakcinos dozėmis

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 15:11:40 +0300
<![CDATA[Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims – viskas, ką reikia žinoti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemokamas-maitinimas-ir-parama-mokinio-reikmenims-viskas-ka-reikia-zinoti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemokamas-maitinimas-ir-parama-mokinio-reikmenims-viskas-ka-reikia-zinoti Su finansiniais sunkumais susiduriančios šeimos, auginančios priešmokyklinukus ir moksleivius, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Pateikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams kviečiama jau dabar. Taip pat, nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio be atskiro prašymo pateikimo nemokamus pietus gaus visi priešmokyklinukai ir pirmokai bei antrokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. 

„Prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams jau priimami.. Kviečiame nedelsti ir kreiptis į savivaldybes, kad vaikai mokinio reikmenimis būtų aprūpinti laiku ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pagalba patiriantiems finansinių sunkumų

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą (pietus ugdymo įstaigoje ir maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir 80 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 192 eurai.

Išimties atvejais nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir esant didesnėms pajamoms, tai yra, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 256 eurų. Tokie atvejai gali būti, pavyzdžiui, liga, nelaimingas atsitikimas, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.

Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, savivaldybės nustatyta tvarka mokiniams gali būti skiriama parama  ir jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 320 eurų.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog į vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Prašymus teikti galima jau dabar

Kad šeimos galėtų pradėti naujus mokslo metus pasiruošusios, prašymai dėl socialinės paramos mokiniams (dėl nemokamo maitinimo 3-12 klasių mokiniams ir paramos mokinio reikmenims įsigyti) gali būti pateikiami jau nuo liepos 1 d. Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis emancipuotas mokinys turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti pažymas apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir mokinio reikmenų užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia. 

Kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams – nemokami pietūs

Nuo rugsėjo 1-osios nemokami pietūs, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, priklausys ne tik visiems priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir antrokams. Dėl nemokamų pietų prašymų teikti nereikia. Jeigu poreikio gauti nemokamus pietus mokykloje nėra, mokinio tėvai arba globėjai apie tai turi informuoti mokyklos administraciją.

Planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 125 tūkst. mokinių, iš kurių apie 84 tūkst. priešmokyklinukų, pirmokų ir antrokų.

Šių metų pirmąjį pusmetį nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per mėnesį gavo apie 93 tūkst. mokinių (26,7 procento visų mokinių), iš kurių 58,6 procento - nevertinant šeimos gaunamų pajamų (27,7 tūkst. priešmokyklinukų ir 26,8 tūkst. pirmokų).

Šiemet socialinei paramai mokiniams skirta 39,1 mln. eurų, iš kurių nemokamam maitinimui – 33,3 mln. eurų. 2020 metais socialinei paramai mokiniams panaudota 24,4 mln. eurų, iš kurių nemokamam maitinimui panaudota 19,68 mln. eurų.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims – viskas, ką reikia žinoti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 14:51:13 +0300
<![CDATA[Bendrasis pagalbos centras: skubiosios pagalbos elektroniniais laiškais išsikviesti nepavyks]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bendrasis-pagalbos-centras-skubiosios-pagalbos-elektroniniais-laiskais-issikviesti-nepavyks https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bendrasis-pagalbos-centras-skubiosios-pagalbos-elektroniniais-laiskais-issikviesti-nepavyks Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai jau ne vienerius metus susiduria su negera tendencija, kai prireikus skubios pagalbos kai kurie gyventojai, užuot skambinę skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, siunčia prašymus elektroniniu paštu.


Dažnai po savaitgalių ar šventinių dienų įstaigos bendrojo elektroninio pašto dėžutėje randama laiškų, kurių siuntėjai tikisi skubios pagalbos. Kartais tokie prašymai atkeliauja ir iš kontaktinės formos numerio 112 interneto svetainėje. Jų autorių nestabdo nei interneto svetainėje esančios nuorodos, kad esant skubios pagalbos poreikiui būtina skambinti numeriu 112, nei perspėjimai, kad įstaigos elektroninis paštas nėra skirtas skubios pagalbos prašymams priimti.


Gal ir nieko baisaus, kai gautuose laiškuose skundžiamasi triukšmaujančiais kaimynais, informuojama apie ne vietoje paliktus automobilius ar pranešama susirūpinimą kelianti informacija apie skambinusius telefoninius sukčius. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai gautus elektroninius laiškus savo darbo metu persiunčia policijai. Deja, kartais pranešama apie situacijas, kai skubus tarnybų reagavimas yra gyvybiškai būtinas, pavyzdžiui, kreipiamasi dėl rimtų sveikatos sutrikimų, informuojama apie rastus sprogmenis ir panašiai.

Štai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse per kontaktinę formą buvo pranešta apie žmogų, kuris ketina nusižudyti. Laišką parašiusi moteris teigė, kad bando su juo kalbėtis ir tempti laiką... Deja, jos žinutė buvo rasta tik pirmą darbo dieną po valstybinės šventės, t. y. po dviejų dienų. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojams belieka tikėtis, kad situacijos baigtis nebuvo tragiška ir nebepataisoma.


Galbūt šiais laikais, kai socialinėje erdvėje yra paplitusi rašytinė komunikacija, yra nemažai žmonių, kuriems lengviau ir patogiau išdėstyti mintis raštu. Deja, šis bendravimo būdas visai netinka tuo metu, kai reikia skubios pagalbos čia ir dabar. Ir ne tik todėl, kad Bendrojo pagalbos centro elektroninis paštas yra tikrinamas tik administracijos darbo metu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad užtikrinti operatyvaus reagavimo į tokius laiškus negalima net administracijos darbo dieną, nes elektroniniu paštu siunčiama ir gaunama labai daug įvairios administracinės korespondencijos. O Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys primena, kad elektroninis paštas iš principo nėra labai patikima ryšio priemonė.

„Juk būna interneto ryšio sutrikimų, kai laiškai gaunami pavėluotai ar iš viso neateina. Jie taip pat gali nukeliauti į šiukšlinę ir būti nepastebėti, – sako A. Čiuplys. – Be to ir pats bendravimas raštu nėra toks greitas, lankstus ir informatyvus kaip žodžiu.“


Nederėtų pamiršti ir tokių aplinkybių, kaip prioriteto nebuvimas ryšio tinkle ar pranešėjo vietos nustatymo duomenys, kurie elektroniniu paštu negaunami.
Todėl Bendrasis pagalbos centras nori dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį, kad prireikus skubios pagalbos reikia skambinti numeriu 112. Ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai pranešėjai dėl kažkokių aplinkybių negali bendrauti balsu, galima siųsti SMS žinutes. Jos, skirtingai nei elektroniniai laiškai, yra gaunamos skubiosios pagalbos skambučius aptarnaujančių budinčios pamainos darbuotojų.

Bendrasis pagalbos centras: skubiosios pagalbos elektroniniais laiškais išsikviesti nepavyks

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 12:57:01 +0300
<![CDATA[Prestižinių specialybių atstovai pastebi: jauni žmonės susikuria labai daug lūkesčių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prestiziniu-specialybiu-atstovai-pastebi-jauni-zmones-susikuria-labai-daug-lukesciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prestiziniu-specialybiu-atstovai-pastebi-jauni-zmones-susikuria-labai-daug-lukesciu Laidos jaunimui „Gyvenimo startuolis“ serijoje apie tobulą profesiją ir darbo dieną  – Mykolo Romerio universiteto (MRU) alumnai: reklamos projektų vadovas Narimantas Besakirskas ir teisininkė Greta Rimkienė sugriovė populiariausius mitus apie reklamos specialisto ir teisininko profesiją, pasidalino savo asmenine patirtimi kuriant karjerą, papasakojo kaip atrodo šių profesijų atstovų darbo diena ir atskleidė, ką alumnai būtų darę kitaip – kai studijavo universitete.

Narimantas Besakirskas teigia: iš karto nieko greitai nebūna

MRU alumnas Narimantas pasakoja, kad reklamos projektų vadovas pirmiausia koordinuoja darbą: bendrauja su klientais ir kūrybine komanda (dizaineriais, animatoriais). Pasakodamas apie darbo specifiką, N. Besakirskas pamini tokias projektų vadovo kompetencijas, kaip programavimas ir animavimo programų išmanymas, kurias išsiugdęs projektų vadovas gali greitai klientui pateikti pasiūlymus ir sprendimus, taip pat ištaisyti tam tikras klaidas taupydamas kūrybinės komandos ir kliento laiką.

„Dažnai būna, kad ateina ar praktikantai, ar jauni žmonės ir tikisi, kad bus dideli atlyginimai, dideli projektai, didelės atsakomybės, visokie faini klientai. Visgi reikia turbūt pradėti nuo žemiausių pozicijų, kad pažinti tą visą virtuvę, susipažinti kaip vyksta darbas.“ Narimantas pasakoja, kad ir pats įmonėje, kurioje šiuo metu dirba, pradėjo nuo praktikanto pozicijos ir teko pradėti nuo mažiausių darbų bei projektų: „natūralu, kad jeigu yra didesni klientai, tai jų negali nuvilti. Galų gale, kaip projektų vadovas, Tu vis tiek turi išmanyti kaip veikia visokie procesai, kaip veikia programos, kaip reikia bendrauti su klientu. Norai gali būti dideli, bet be praktikos tikriausiai sunku kažką padaryti.“

Paklaustas – kas yra tobula profesija, Narimantas atsako: „Tobula profesija yra tai, kas Tau labiausiai patinka, kitaip negali būti“, ir prisimena posakį, teigiantį, kad nėra blogų darbų – „visos specialybės yra vienodai smagios, jeigu žmonės daro tai  – kas jiems patinka.“

Neapsisprendusiems, dėl savo būsimos specialybės, Narimantas pataria nebijoti bandyti padirbti ir pasitikrinti, ar patinka pati sritis, o jeigu nepatinka – keisti kardinaliai. Reklamos projektų vadovas prisimena savo atvejį, kai baigęs mokyklą tikėjosi tapti mediku, tačiau kelis kartus bandęs studijuoti medicinos studijas, suprato, kad tai ne jam: „Po medicinos man reikėjo visus mokyklinius egzaminus perlaikyti. O kodėl ne? Pasimokai, pasiryžti ir padarai.“

Teisininkė Greta Rimkienė: mitas, kad teisininkas žino viską

Teisininkė Greta, pasirinkusi teisės studijas, buvo įsitikinusi, kad taps kriminologė, tačiau realybė visiškai pasikeitė. MRU alumnė teigia, kad požiūris į teisę su kiekvienais studijų metais keitėsi, kol galiausiai įvyko perversmas ir mergina nusprendė pamilti būtent teisę. Su civiline teise šiuo metu dirbanti MRU alumnė teigia: „Teisę įsivaizdavau kaip ir visi tikriausiai, kaip piešia filmuose: moterys su aukštakulniais, kostiumėliais, kuodukais, važinėja su prabangiais automobiliais. Veiksmas vyksta biure, langai vitrininiai, pinigais lyja.“ Mergina neneigia, kad prestižinėse advokatų kontorose taip nėra, tačiau pabrėžia, kad advokato darbas ypač sudėtingas, krūviai dideli, o darbo valandos priklauso nuo kliento poreikių.

MRU alumnė Greta nori paneigti mitą, kad teisininkas žino viską. Teisininkė tvirtina, kad būna ir giminaičiai kažko paklausia visiškai ne iš tos srities, kur moteris dirba ir dažnai tenka susidurti su aplinkinių nuostaba, kad teisininkė nežino atsakymo. „Jeigu aš, pavyzdžiui, išmanau verslo teisę, aš tikrai taip gerai neišmanau šeimos teisės, man reikia skaityti ir gilintis. Jeigu aš dirbu su baudžiamąja teise, greičiausiai aš nežinosiu taip gerai civilinės teisės. Tai yra normalu, negali žmogus visko žinoti.“

Būsimiems teisininkams Greta pataria pasiruošti mokytis visą likusį gyvenimą: „Įstatymai keičiasi, teismų praktika keičiasi. Ir jeigu tu išmokai vieną universitete, tai gali pasikeisti per pora metų.“ – sako G. Rimkienė ir priduria, kad teisininkai yra priversti greitai prisitaikyti, todėl, jos nuomone, ne tik medikai mokosi visą gyvenimą, bet ir teisininkai.

MRU alumnė taip pat pataria nusiteikti ilgam ir sunkiam keliui į darbo rinką ir įspėja, kad niekas išskėstomis rankomis nepasitiks. „Mes pastebime, kad jauni žmonės turi susikūrę labai daug lūkesčių“, – sako Greta Rimkienė. Norėdama padrąsinti būsimuosius teisininkus ji sako, kad svarbiausia užsispirti, nebijoti ir būti iniciatyviam.

Greta pastebi, kokios jos manymu, charakterio savybės ypatingai svarbios teisininko profesijoje: „Jeigu, sakykime, tu būsi tylus, labai ramus, tai geriau net nestoti. Tokie studentai visą laiką praleidžia knygų, tikrai turėjau ir savo tarpe tokių žmonių, kurie yra tylūs ramūs, bet jų teisėje – nėra.“

MRU alumnų vieninga nuomonė: svarbiausia įsitraukti į veiklas ir megzti pažintis

Pašnekovai, paklausti ką dabartiniu požiūriu būtų darę studijų metais, laikosi vieningos nuomonės – įsitraukę į daugiau veiklų ir mezgę daugiau pažinčių. Reklamos projektų vadovas Narimantas teigia, kad būtų atviriau visur ėjęs – daugiau praktikavęsis, užmezgęs ryšį su kitų specialybių studentais. „Man atrodo komunikacijoje ar kūrybinių industrijų srityje tai yra būtina.“Nors teisininkė Greta buvo aktyvi studentė, visus būsimus studentus ragina įsitraukti į įvairiausias veiklas, kurių metu užsimezga pažintys, praverčiančios ateityje.

 

Visą laidą galima peržiūrėti Mykolo Romerio YouTube kanale: Gyvenimo startuolis. TOBULA PROFESIJA – TOBULA DARBO DIENA? https://www.youtube.com/watch?v=eIkqLnqGPLw&t=198s

Prestižinių specialybių atstovai pastebi: jauni žmonės susikuria labai daug lūkesčių

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 12:51:35 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: pandemija padidino pedagogų deficitą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-pandemija-padidino-pedagogu-deficita https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-pandemija-padidino-pedagogu-deficita Trūkstamų pedagogų paieškas mokyklos šiais metais pradėjo anksčiau nei įprastai. Mokytojų paklausa darbo rinkoje imdavo didėti  rugpjūtį, tačiau šiemet tie procesai prasidėjo mokslo metams net nesibaigus. Net ketvirtadaliu – 25,3 proc. birželį augo  laisvų darbo vietų skaičius pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.  Užimtumo tarnyboje buvo pateikti 208 darbo pasiūlymai pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams (pernai – 166), 50 – pradinio ugdymo mokytojams (pernai – 48), 11 – priešmokyklinio ugdymo pedagogams (16), 51 – specialiųjų poreikių mokinių mokytojams (15 laisvų darbo vietų daugiau nei pernai).

 

„Jau ne vienerius metus fiksuojame mokytojų pasiūlos ir paklausos neatitikimą darbo rinkoje. Tai lemia teritorija (miestas ar rajonas), mokomasis dalykas, siūlomos laisvos darbo vietos darbo grafikas, darbo užmokestis, mokyklos reputacija („prestižinė“ ar „eilinė“), susisiekimo ir mobilumo galimybės nuvykti į siūlomą darbo vietą – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. – Šios priežastys turi įtakos pedagogų struktūriniam nedarbui. Per pandemiją nuotolinis mokymas ir galbūt pervargimas dirbant neįprastomis sąlygomis irgi lėmė kai kurių mokytojų apsisprendimą keisti darbą“.

 

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų grupėje beveik pusė – 46 proc. laisvų darbo vietų buvo skirtos lietuvių ir anglų kalbos bei matematikos mokytojams. Paklausiausi – anglų kalbos pedagogai, kuriems siūlomos  37 darbo vietos, lietuvių kalbos – 33, matematikos – 26.

Didžiausias pagrindinio ir vidurinio mokytojų poreikis –  Klaipėdos (58) ir Vilniaus (50) apskrityse, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų – Vilniaus apskrityje (13).

Anglų ir lietuvių kalbų  pedagogų trūkumas fiksuotas Vilniuje – reikia atitinkamai 13 ir 11 specialistų, Klaipėdoje mokyklos ieško 10 lietuvių kalbos  ir 9 matematikos mokytojų. Kauno apskrityje didžiausias poreikis – 14 laisvų darbo vietų skirta pradinio ugdymo mokytojams.

Birželį darbo pasiūlymų nebuvo pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos direktoriams.

 

Užimtumo tarnyboje birželio pabaigoje buvo įregistruoti 1205 asmenys, kurie ieškojo – pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo, 237 – pradinio mokytojo darbo, 50 – specialiųjų poreikių mokinių mokytojo darbo, 45 – priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo.

Mokytojų darbo pasiūloje dominuoja kūno kultūros mokytojai – darbo ieškojo 164 asmenys. Anglų kalbos pedagogų – 150, muzikos – 147,  dailės – 130 pedagogų.

Perteklius kūno kultūros specialistų – Kauno ir Vilniaus apskrityje (53 ir 41). Muzikos mokytojais siekė įsidarbinti  Vilniaus apskrityje (55), dailės mokytojais – Kauno apskrityje (42). Daugiausiai – net 50 anglų kalbos mokytojo darbo ieškančių – Vilniaus apskrityje.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogų poreikis šalyje mažesnis nei pernai tokiu pat metu – atitinkamai 11 ir 16 laisvos darbo vietos. 

 

Šių metų pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre iš viso  buvo pateikta 1275 laisvų darbo vietų pedagogams, pernai – 958. Geriausios įsidarbinimo galimybės buvo logopedams – 148, specialiųjų pedagogų – 102, lietuvių kalbos mokytojams – 93, anglų kalbos mokytojams – 85.  Per tą patį laikotarpį darbo ieškojo 961  mokytojas, pernai – 1407. Dauguma –  pradinio ugdymo mokytojai –122, kūno kultūros mokytojai – 101, anglų kalbos mokytojas – 87, muzikos mokytojai – 75.

Užimtumo tarnyba: pandemija padidino pedagogų deficitą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 11:09:02 +0300
<![CDATA[Aplinkos apsaugos departamentas primena: reaguojame į pranešimus visą parą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkos-apsaugos-departamentas-primena-reaguojame-i-pranesimus-visa-para https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkos-apsaugos-departamentas-primena-reaguojame-i-pranesimus-visa-para Aplinkos apsaugos departamentas primena: aplinkosaugininkai į pranešimus apie įtariamus pažeidimus reaguoja visą parą kiekvieną savaitės dieną. O gyvosios gamtos ir miestų aplinkos apsaugos inspekcijų pareigūnai ir toliau nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip laikomasi aplinkosauginių reikalavimų.

Aktyvi aplinkosauginė kontrolė dabar ypač aktuali dar ir dėl to, kad daug kas poilsiauja gamtoje, todėl svarbu, kad žmonės laikytųsi lankymosi miške taisyklių, tvarkingai statytųsi automobilius, nešiukšlintų, stovyklautų specialiai tam įrengtose vietose, netrikdytų gyvūnijos, neterštų aplinkos (pvz., gamtoje neplautų automobilių) ir pan.

„Įtarę, kad daromas aplinkos apsaugos pažeidimas, žmonės informuoja Pranešimų priėmimo tarnybos pareigūnus. Į mus kreipiamasi dėl neteisėtos žvejybos, brakonieriavimo, kelyje sužeistų gyvūnų, netvarkomų atliekų, taršos ir kitų pažeidimų“, – sako Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkė Erika Baubaitė.

Pranešimų apie pažeidimus Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojai gauna ir iš gyventojų, ir iš Bendrojo pagalbos centro operatorių. Įvertinę gautus pranešimus, budintys pareigūnai sprendžia, kaip į juos reaguoti, konsultuoja žmones rūpimais klausimais, nukreipia į specialistus.

„Apie pažeidimus mums pranešama bet kuriuo metu: darbo dienomis ir anksti ryte, ir vėlai vakare, savaitgaliais, šventinėmis dienomis. Pagal iš anksto sudarytą grafiką būdraujantys regionų aplinkosaugininkai pasiruošę reaguoti į pranešimus 24 val. 7 dienas per savaitę“, – teigia PPT viršininkė.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dėkoja gyventojams už sąmoningumą ir apie pastebėtus gamtosaugos pažeidimus prašo pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 273 2995.

Aplinkos apsaugos departamentas primena: reaguojame į pranešimus visą parą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 10:20:22 +0300
<![CDATA[Ar galima glostyti svetimus gyvūnus ir kaip tai daryti saugiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galima-glostyti-svetimus-gyvunus-ir-kaip-tai-daryti-saugiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galima-glostyti-svetimus-gyvunus-ir-kaip-tai-daryti-saugiai Informacija paruošta gyvūnų elgsenos specialistės, kinologės ir kaniterapeutės Ugnės Nedzinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.


Didžiuma šunų savininkų paklausti prisipažintų, kad viena labiausiai erzinančių frazių yra: „žiūrėk, koks šuniukas, eik paglostyk, koks mielas“. Tokį pasiūlymą neretai savo dar nedidukėms atžaloms pateikia tėveliai, be abejonės, norėdami tik gero. Tačiau šunų ir jų augintojų pasaulyje egzistuoja tam tikras etiketas. Kaip, beje, ir tarp žmonių – juk nesiunčiate savo vaikų paglostyti ana tos labai mielos močiutės ant suoliuko parke? Tad ir su šunimis taip pat reikėtų elgtis pagarbiai. Tam yra net kelios rimtos priežastys.
Pirma, tai yra gyvūnas – gyva, mąstanti, jaučianti, savo patirtis ir nuomonę (bent jau kai kuriais klausimais) turinti būtybė, kuri gali reaguoti į tai, kas vyksta. Ir kadangi šuo yra visiškai kitokios rūšies nei žmogus, žmonėms ta reakcija gali pasirodyti nepriimtina. 
Antroji priežastis, dėl kurios nereikėtų vos tik įsigeidus artintis prie svetimo šuns ir jo liesti, yra ta, kad daugelis šunų turi šeimininką. O šeimininkas turi teisę spręsti, kas ir kokiomis aplinkybėmis gali glostyti jo augintinį. Šuo gali būti sergantis, po operacijos ar traumos, turėjęs negatyvių patirčių su vaikais ar suaugusiais, tiesiog nemėgti nepažįstamų žmonių arba glostymo. Beje, kartais tokiais atvejais šeimininkai užriša geltoną kaspiną ant šuns pavadėlio ar užsako petnešas, antkaklį ar liemenę su įspėjančiu užrašu, tad  verta atkreipti dėmesį ir į šias detales.


Trečia priežastis neliesti nepažįstamo šuns – nors daugelis mūsų stengiasi būti mandagūs ir draugiški, visiems pasitaiko visokių dienų. Prasta savijauta, blogos naujienos, neseniai įvykęs konfliktas – visa tai gali padidinti tiek žmonių, tiek šunų irzlumą ir tapti priežastimi nedraugiškai sureaguoti į aplinkinių norą bendrauti.

 
Tad kaip teisingai paglostyti šunį?


Visų pirma, labai svarbu pasiklausti pirmiausia šeimininko, o vėliau ir šuns (taip!) leidimo. Jei šeimininkas neleidžia – ką gi, vadinasi, negalima. Jei leidžia, galima pakalbinti šunį. Būtent, pradžioje pakalbinti, o ne pulti glostyti. Juk jums nepatiktų, jei skubant su reikalais, skaitant intriguojančias žinias ar naršant telefone  ant kaklo staiga pultų džiaugsmingai nusiteikęs nepažįstamasis ir imtų glėbesčiuotis bei tampyti už ausų. Kas mums atrodo beprasmis šniukštinėjimas pakrūmėse, šuniui yra ir laikraštis, ir socialiniai tinklai, ir svarbūs reikalai, ir įtraukiantis trileris. Trukdyti savais reikalais užsiėmusiam šuniui yra taip pat nemandagu, kaip trikdyti užsiėmusį žmogų. Todėl reikia tiesiog pakalbinti (galima paklausti šuns vardo ir pašaukti vardu), paplekšnoti ranka sau per šlaunį, negarsiai švilptelti. Daugeliui šunų nepatinka, kai žmogus pasilenkia virš jų lyg pabaisa iš fantastinio filmo virš bejėgės aukos. To nemėgsta daugelis gyvūnų, nes gamtoje virš tavęs palinkęs daug didesnis kitos rūšies gyvūnas paprastai reiškia grėsmę. Todėl geriau pritūpti, ypač jei šuo – labai mažo ūgio. 


Nereikėtų kišti rankos tiesiai šuniui į snukutį. Nors šunų pasaulyje sveikinamasi apsiuostant, nepamirškite, kad šuns uoslė pakankamai jautri ir jūsų kvapą jis kuo puikiausiai užuos, jei ranką laikysite vos vos prieš save. Be to, rankos laikymas netoli jūsų leis šuniui pačiam nuspręsti, kokio pobūdžio kontakto jis nori. Jei šuo pribėga, vizgina uodegą, džiaugsmingai šokinėja – viskas akivaizdu, bendrauti jis tikrai nusiteikęs. Jei šuo ramiai vizguliuodamas uodega prieina, ramiai apuosto ranką ir lieka stovėti prie jūsų – jis tai pat nusiteikęs bendravimui, tiesa, galbūt kiek ramesniam. Jei šuo prieina, bet stovi taip, kad jūs jo nepasiektumėte – jis nusiteikęs draugiškai, tačiau būti glostomas nenori. Jei šuo glostomas traukiasi – tai taip pat reiškia prašymą jo neglostyti. Jeigu šuo gūžiasi, traukiasi, laiko pakėlęs priekinę koją, nusisuka, dreba – globstymas jam kelia ne džiaugsmą, o baimę ar kitus nemalonius pojūčius, tad reikėtų nedelsiant liautis. Juk nenorite būti tas, kuris savo malonumui baugina gyvūną? Jei šuo atrodo įsitempęs, sustingęs, nesvarbu, prieš glostant ar glostymo metu – tai labai rimtas signalas, kad gyvūnas jaučia labai didelį diskomfortą ir prie jo rankų geriau nekišti.  Jei šuo urzgia, rodo dantis, šiaušiasi, šiepiasi – tai labai griežtas ir aiškus NE! Nuo tokio gyvūno reikia ramiai ir lėtai atsitraukti.


Kiek laiko glostyti? 


Tiek, kiek šuniui smagu būti glostomam. Paprasčiausias būdas tai patikrinti – trijų ar penkių sekundžių taisyklė. Ji labai paprasta – glostant šunį kas trys ar penkios sekundės reikia visiškai patraukti rankas nuo gyvūno ir stebėti jo reakciją. Jei šuo nesitraukia, jei nerodo toliau aprašytų įtampą rodančių ženklų, galima glostyti dar keletą sekundžių – iki kito patikrinimo. Tikrai nepralošite šios taisyklės išmokę mažuosius, nes vaikų glamonės dažnai būna pernelyg intensyvios ir būtent vaikai dažniausia užsimiršta besidžiaugdami keturkojo artumu. Deja, tai atsispindi ir apkandžiojimų statistikoje – įvairiose šalyse nuo šunų įkandimų dažniausia nukenčia vaikai. 


Į ką svarbu atkreipti dėmesį glostant? 


Šunys – socialūs gyvūnai ir stengiasi su žmonėmis bendrauti. Teisybė, savo kalba – mūsų vokalizacijai jų balso stygos nepritaikytos. Taigi, į ką atkreipti dėmesį glostant šunį? Jei šuo prie jūsų glaustosi, atsišlieja į jus, kiša jums po rankomis kurias nors savo kūno dalis, tai reiškia, kad jis mėgaujasi jūsų dėmesiu ir glamones galima tęsti. Jei šuo nusisuka nuo jūsų, vaidinasi, jis tyliai sako, kad jam jūsų dėmesio, ko gero, jau užteks. Jei šuo nusipurto, tai rodo, kad jūsų veiksmai jam kėlė įtampą ar kažkokius nemalonius pojūčius. Į tai derėtų atsižvelgti ir pakoreguoti lietimo intensyvumą, vietą ar kryptį. Jei šuo laižosi sau lūpas, jis jaučia įtampą, tad geriau jį palikti ramybėje. Jei šuo žiūri taip, kad matosi akių baltymo krašteliai – tai ženklas, kad jis bijo, nervinasi ar jaučia įtampą, tad geriau rankų prie jo nekišti. Išimtis gali būti kai kurių veislių atstovai ar mišrūnai, turintys išsprogusias akis ir dėl to beveik nuolat matomus akių baltymus. Jei šuo sustingsta ir atrodo įsitempęs – labai svarbu sureaguoti į šitą kūno kalbos signalą ir ramiai atsitraukti.

 
Kur glostyti? 


Tai labai individualu, tačiau keletas bendrų taisyklių yra. Kai kurie šunys patys kuo puikiausia praneša, kur jie norėtų būti glostomi ar kasomi – kiša galvas ar nugaras po rankomis, bruka galvą į skreitą, kad pakasytumėt paausį ar atsiremia pasturgaliu jums į kojas ir prašosi būti kasomi būtent ten. Beje, kai kuriems šunims kasymas patinka daug dažniau nei glostymas. Ar galima glostyti galvą? Mokslininkų teigimu, maždaug 60 procentų šunų nemėgsta, kai jiems glostoma galva. Bet kuriuo atveju, nereiktų brukti rankos šuniui į snukutį ar akis, siekiant viršugalvio. Geriau pabandyti pakasyti paausius, ir, jei šuo neprieštaraus, pabandyti paliesti ir aplink ausis esančias vietas. Kad uodegos, kokia graži ir pūkuota ji bebūtų, glostyti nevalia, turbūt ir sakyti nereikia. Taip pat nereikėtų liesti snukučio, kojų, kišti rankos stovinčiam šuniui po pilvu, o štai krūtinę pakasyti galima. Jei šuo moka „duoti labas“, jokiu būdu negalima suspausti letenos – šunų letenos jautrios spaudimui, o mažus šunis taip galima ir sužaloti. Taip pat nereikėtų apkabinti šuns, ypač nepažįstamo. Šunų pasaulyje šilti jausmai rodomi kitais būdas, apkabinimas jiems svetimas ir ne itin malonus veiksmas, kuris, tikėtina, primena spąstus. 


Kas dar? 


Labai svarbus dalykas: jei su šuns šeimininku susitarėte, kad jūsų vaikas gali paglostyti jo šunį, stebėkite šuns kūno kalbą, paklauskite šeimininko, kur ir kaip geriau glostyti šunį, jei vaikas labai mažas – padėkite jam šunį paglostyti tinkamai. Kartais vaikai užsimiršę pradeda tyrinėti šuns kūną, liesdami ten, kur liesti nereikėtų, arba tiesiog užuot glostę ima plekšnoti, kas šuniui gali visiškai nepatikti. Todėl dalyvaukite glostymo procese ir būkite pasirengę sureaguoti. Nepamirškite, kad ne visada šuns šeimininkas tinkamai interpretuoja šuns siunčiamus signalus. Be to, žmogus šunį gali būti įsigijęs visai neseniai ir nežinoti, kas jam patinka, o kas – ne. Būkite dėmesingi ir bendravimas su šunimis taps smagesnis ir saugesnis. 


Apie GGI


VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. 
Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose arba prisidėti pinigine auka portale aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Daugiau informacijos www.ggi.lt.

Ar galima glostyti svetimus gyvūnus ir kaip tai daryti saugiai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 09:38:23 +0300
<![CDATA[Skaitytojai teiraujasi, ar Jonavoje nėra išaugęs žarnyno virusų susirgimų atvejų skaičius?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytojai-teiraujasi-ar-jonavoje-nera-isauges-zarnyno-virusu-susirgimu-atveju-skaicius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytojai-teiraujasi-ar-jonavoje-nera-isauges-zarnyno-virusu-susirgimu-atveju-skaicius Praėjusią savaitę portalas jonavoszinios.lt sulaukė ne vieno skaitytojo skambučio, kurio metu teirautasi, ar Jonavoje nėra fiksuojamas žarnyno virusų atvejų skaičiaus augimas? Esą jų aplinkoje ne vienas asmuo skundžiasi pykinimu ir viduriavimu.

Susirgimų skaičiaus augimas nėra užfiksuotas

Reaguojant į gautas užklausas, kreiptasi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyrių,  tačiau šis patikino, kad protrūkių dėl virusų, sukeliančių pykinimą ar viduriavimą, nėra užfiksuota. 

,,Dėl viduriavimo ir pykinimo  patvirtintų atvejų  iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų negavome", - informavo NVSC Jonavos skyrius.

Į medikus kreipiasi ne visi 

Sveikatos specialistai primena, kad kasmet į visos Kauno apskrities (jai priklauso ir Jonava) medikus dėl žarnyno infekcijų vidutiniškai kreipiasi apie 4000 asmenų. Manoma, kad dar tiek pat žmonių gydosi patys ir į oficialią statistiką nėra įtraukiami.

NVSC teigimu, virš 60 proc. susirgusiųjų yra nustatomos virusinės žarnyno infekcijos diagnozės, dažniausiai sukeliamos Rota arba Noro virusų.

Svarbi informacija apie sukėlėją

Rota viruso sukelta infekcija yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių daugelyje pasaulio šalių. Užsikrėtus simptomai pasireiškia 1–4 dienų laikotarpyje, rečiau – po 5–7 dienų, tačiau liga prasideda staiga ir simptomai būna stipriai išreikšti. Šiuo virusu užsikrečia beveik 90 proc. vaikų iki penkerių metų, iš jų apie 80 proc. suserga per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Todėl nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 2 mėn. amžiaus kūdikiai pradėti nemokamai skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Lietuva tapo 13-ąja Europos šalimi, kuri įtraukė vakciną į Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Atsparumas

Ūmias žarnyno užkrečiamąsias ligas sukeliantys virusai, esant 4–20 °C temperatūrai, aplinkoje išlieka gyvybingi net keletą mėnesių. Jie yra atsparūs švelniems plovikliams bei muilui, tačiau žūva juos paveikus savo sudėtyje spirito ar chloro turinčiais dezinfekciniais skiediniais arba virinant ligos sukėlėjais užterštus daiktus.

Profilaktika

Atliekant virusinių žarnyno infekcijų židinių epidemiologinę diagnostiką, pastebima, kad susirgimai dažniausiai plinta ne dėl nesaugių maisto produktų, o dėl rankų ar asmens higienos nesilaikymo. Todėl viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.

Rankas reikia plauti visada:

  • kai matoma, kad rankos yra nešvarios;
  • kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.;
  • prieš maisto gaminimą ir po jo;
  • kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
  • kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais (išmatomis) ir sekretais (krauju ir kt.);
  • prieš vaikų maitinimą ir prieš valgį;
  • kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;
  • pakeitus vaikams sauskelnes;
  • po kontakto ar žaidynių su gyvūnais;
  • slaugant ligonius.

Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams (pykinimui, vėmimui, viduriavimui bei karščiavimui), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal portalo jonavoszinios.lt ir NVSC informaciją.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

 

Skaitytojai teiraujasi, ar Jonavoje nėra išaugęs žarnyno virusų susirgimų atvejų skaičius?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 08:53:47 +0300
<![CDATA[Projekto dalyviai sutiko papasakoti savo istorijas – kada išsivysto polinkis į priklausomybę?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/projekto-dalyviai-sutiko-papasakoti-savo-istorijas-kada-issivysto-polinkis-i-priklausomybe https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/projekto-dalyviai-sutiko-papasakoti-savo-istorijas-kada-issivysto-polinkis-i-priklausomybe Projekto „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialine integracija“ dalyviai sutiko papasakoti savo istorijas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su 12 partnerių – psichologinės socialinės reabilitacijos (trumpalaikės socialinės globos) įstaigų projektą įgyvendina nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kartu siekdami padėti asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, integruotis į darbo rinką, išvengti jų socialinės atskirties.

Projekto dalyviai savanoriškai apsisprendžia gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas. Asmuo į įstaigą atvyksta savo valia, pats apsisprendęs keisti savo gyvenimą. Priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmuo imasi atsakomybės už savo gyvenimą, mokosi priimti pagalbą bei dalyvauti socialinės psichologinės reabilitacijos programoje bei įsipareigoja laikytis visų įstaigos taisyklių ir griežtos dienotvarkės. Dalyviams teikiamos individualios konsultacijos, vyksta grupiniai užsiėmimai su psichologais ir socialiniais darbuotojais, formuojami socialiniai ir darbinai įgūdžiai.

Šis projektas suteiks galimybę 1940 asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę.

Numatoma, kad 40 proc. psichologinės bei socialinės reabilitacijos dalyvių, kurie sėkmingai baigs socialinės psichologinės reabilitacijos programą, pradės ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą. Šie asmenys nepriklausys socialinės atskirties grupei, jie bus naudingi visuomenei, išspręs savo svarbiausias materialines, psichologines ir socialines problemas – nedarbą, finansinius keblumus, neprisitaikymą prie bendruomenės ir pan.

Daugiau informacijos apie projektą rasite: ČIA. 

Projekto dalyvio Domanto (vardas pakeistas) istoriją apie tai kuriuo gyvenimo momentu išsivysto polinkis į priklausomybę rasite ČIA. 

Projekto dalyviai sutiko papasakoti savo istorijas – kada išsivysto polinkis į priklausomybę?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 08:32:00 +0300
<![CDATA[Sporto rėmimo fondo finansavimas skirtas daugiau nei 200 sporto projektų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sporto-remimo-fondo-finansavimas-skirtas-daugiau-nei-200-sporto-projektu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sporto-remimo-fondo-finansavimas-skirtas-daugiau-nei-200-sporto-projektu Baigtos skirstyti šių metų Sporto rėmimo fondo (SRF) kvietimo lėšos – daugiau nei 220-čiai sporto projektui padalyti 15 mln. eurų. Finansavimą gavę projektai bus įgyvendinami 2021–2025 m.

Tikslas – įtikinti judėjimo nauda

Beveik 5,3 mln. eurų paskirstyti 73 sporto projektams, skirtiems veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą.

Finansavimą gavusių projektų rengėjų planuose labai įvairios fizinio aktyvumo veiklos: nuo šokio iki ledo ritulio, veiklų darželinukams ar senjorams. Daugumos projektų tikslas – kviesti visuomenę ar konkrečias bendruomenes būti fiziškai aktyviems, pabrėžiant judėjimo svarbą fizinei ir psichinei sveikatai, populiarinant sveiką gyvenseną.

Išskirtini tie projektai, kurie ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir yra orientuoti į socialiai jautrias visuomenės grupes. Vienas tokių – Kyokushin karate mokyklos „OYAMA“ projektas „Karate draugai“, kuriam įgyvendinti iš SRF skirti daugiau kaip 276 tūkst. eurų. Projekto rengėjai kvies Vilniaus miesto ir rajono vaikus, priklausančius socialinės rizikos grupėms bei nuolat lankančius dienos centrus, nemokamai du kartus per savaitę lankyti karate treniruotes. Šios treniruotės bus rengiamos nuo šių metų rugsėjo iki 2023 m. liepos. Projekto sumanytojai yra užsibrėžę per dvejus metus įtraukti ne mažiau nei 300 socialiai remtinų šeimų vaikų į reguliarias fizinio aktyvumo veiklas.

Panašių tikslų – „užkrėsti“ noru judėti, skelbti apie aktyvaus gyvenimo naudą, – siekia ir daugiau nei 60-ies projektų, skirtų sporto renginiams organizuoti bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijai tobulini ir sporto informacijai skleisti, rengėjai. Iš SRF 2021 m. kvietimo šių dviejų grupių projektams buvo paskirstyti 3,2 mln. eurų.

Anot prevencinės kampanijos „STOP nejudumui Lietuvoje“ autorių asociacijos „Sportas visiems“, anksčiau šalyje vykdyta prevencinė kampanija „Stop karui keliuose“ gerokai sumažino mirčių eismo įvykiuose skaičių. Savo kampanija jie siekia panašių tikslų: pavyzdžiais, informacija bei veiklomis keisti visuomenės elgseną, kasdienius žmonių įpročius bei formuoti ir stiprinti supratimą apie reguliaraus judėjimo naudą, poveikį asmens fizinei savijautai, nuotaikai, darbingumui, koncentracijai ir t. t. Projektui įgyvendinti iš SRF skirta beveik 395 tūkst. eurų.

Atnaujintos ir naujos vietos sportui

3,7 mln. eurų iš SRF 2021 m. kvietimo paskirstyti finansuoti 9 projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui. Per ateinančius ketverius metus Panevėžyje bus įrengtas pripučiamas futbolo maniežas, atnaujintas Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos sporto aikštynas, Ukmergės stadiono futbolo aikštė, Telšių miesto centrinis stadionas. Šiems projektams įgyvendinti skirta po 450 tūkst. eurų.

Kitų SRF finansavimą gavusių projektų rengėjai planuoja atnaujinti Sporto areną Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje bei stadioną Baltosios Vokės kaime Vilniaus rajone, modernizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sporto bazę Kaune, rekonstruoti Kretingos miesto stadioną, bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui pritaikyti Rūdiškių miesto stadioną.

Sporto inventoriui ir įrangai įsigyti skirtiems 78-iems projektams iš SRF paskirstyti 2,8 mln. eurų. Savo turimą sporto įrangą SRF lėšomis atnaujins ar papildys darželiai, mokyklos, bendruomenės.

Finansavimas skiriamas konkurso būdu

SRF finansuojami projektai atrinkti konkurso būdu, paraiškas vertino nepriklausomi ekspertai ir vertintojai, po to – švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta Sporto projektų komisija.

Keturių SRF sričių - sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, sporto renginiams organizuoti, taip pat dirbančiųjų ar teikiančiųjų paslaugas sporto srityje kvalifikacijai tobulinti ir sporto informacijai skleisti, – konkursus administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus Švietimo mainų paramos fondas. Kvietimą projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymus dėl SRF lėšomis finansuojamų projektų galima rasti čia: https://bit.ly/3feCHR1

Daugiau apie Sporto rėmimo fondą www.srf.lt

ŠMSM inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Sporto rėmimo fondo finansavimas skirtas daugiau nei 200 sporto projektų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 08:20:35 +0300
<![CDATA[Kasmet sulaukiamų skundų dėl paspirtukų rodikliai: vartotojai dažnai nepaiso saugaus naudojimo reikalavimų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kasmet-sulaukiamu-skundu-del-paspirtuku-rodikliai-vartotojai-daznai-nepaiso-saugaus-naudojimo-reikalavimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kasmet-sulaukiamu-skundu-del-paspirtuku-rodikliai-vartotojai-daznai-nepaiso-saugaus-naudojimo-reikalavimu Elektriniai paspirtukai tampa viena populiariausių judėjimo priemone, todėl šiltuoju metu laiku išauga skundų skaičius dėl elektrinių paspirtukų kokybės. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pastebi tendenciją, kad vartotojai dažnai nebūna susipažinę su saugaus naudojimo reikalavimais, kuriuos paruošia gamintojas.

Išriedėdami į takus ir gatves žmonės turėtų atsiminti, kad Kelių eismo taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi ir motorinių dviračių vairuotojams (elektriniams paspirtukams, turintiems vidaus degimo variklį ar elektros variklį, ne didesnę nei 1 kW galią ir išvystantys ne didesnį nei 25 km/h greitį). Gamintojai, atsižvelgdami į kasmet atsirandančius gedimus bei defektus tobulina gaminius, todėl vartotojai gali būti vis labiau užtikrinti dėl gaminių kokybės, tačiau privalo saugoti save ir laikytis saugumo reikalavimų.

Be to, važiuodamas keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, elektrinio paspirtuko vairuotojas priekyje turėtų įsijungti baltos šviesos žibintą, gale turėtų šviesti raudonos šviesos žibintas, važiuojantysis turi dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais (važiuojat važiuojamąja kelio dalimi, tokie patys reikalavimai yra ir šviesiu paros metu).

Šiais metais VVTAT taip pat vykdo elektrinių paspirtukų tikrinimo programą. Programos metu siekiama užtikrinti, kad į Lietuvos rinką tiekiami elektriniai paspirtukai būtų saugūs vartotojams ir atitiktų taikomus reikalavimus.

Atlikdami patikrinimus, VVTAT specialistai vykdo elektroninių paspirtukų dokumentų apžiūrą, ženklinimo bei naudojimo instrukcijų vertinimą bei tikrina verslininkų turimas atitikties deklaracijas. vertina, ar naudojimo instrukcijos parengtos valstybine kalba, ar turinys atitinka gamintojo informaciją, ar nurodyti saugos reikalavimai ir kt. Ypatingas dėmesys yra skiriamas įvertinti, ar instrukcijoje nurodyta elektrinio paspirtuko baterijų priežiūros, kontrolės ir pakrovimo veiksmų tvarka, taip pat pareiga įkraunant bateriją nepalikti įkrovimo įrenginio be priežiūros (ypač per naktį).

Įgyvendindama tikrinimo programą, VVTAT skatina verslo savireguliaciją ir sąžiningą praktiką, teikiant į Lietuvos rinką saugius ir reikalavimus atitinkančius ne maisto produktus.

Kasmet sulaukiamų skundų dėl paspirtukų rodikliai: vartotojai dažnai nepaiso  saugaus naudojimo reikalavimų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 08:14:20 +0300
<![CDATA[Paveiktų šalių sąraše – daugėja šalių, iš kurių atvykus taikomi griežtesni reikalavimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paveiktu-saliu-sarase-daugeja-saliu-is-kuriu-atvykus-taikomi-grieztesni-reikalavimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/paveiktu-saliu-sarase-daugeja-saliu-is-kuriu-atvykus-taikomi-grieztesni-reikalavimai Pirmadienį, liepos 19 d., dar daugiau šalių priskirta raudonai ir pilkai zonai. Išlieka galioti tokios pačios COVID-19 pandemijos valdymo priemonės keliautojams kaip ir praėjusią savaitę.

Primename, kad atvykus iš raudonai ir pilkai zonai priskirtų šalių būtina atsivežti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą ir izoliuotis 10 dienų. Izoliacija gali būti sutrumpinta ne anksčiau kaip 7-ąją izoliacijos dieną atlikus PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą. 

Atvykusiems iš geltonai zonai priskiriamų valstybių izoliacija nėra taikoma,  tačiau šiems asmenims reikia atsivežti neigiamą tyrimo rezultatą ir atlikti antrąjį PGR tyrimą 3-5 atvykimo į Lietuvą dieną. 

Atvykusiems iš žaliai zonai priskiriamų šalių yra taikomas tik reikalavimas atsivežti neigiamą tyrimo rezultatą.

COVID-19 liga persirgusiems arba nuo šios ligos pilnai paskiepytiems žmonėms neigiamo COVID-19 tyrimo rezultato atsivežti nereikia, taip pat nereikia izoliuotis, nepriklausomai nuo to, iš kurios šalies atvykstama. Yra ir kitų išimčių, kurios skelbiamos čia

Tikslinama tvarka vežėjams – visi ekipažų ir įgulų nariai (įskaitant ekipažų ir įgulų narius, kurie vykdo keleivių vežimus), dirbantys tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis ir kurių kelionės tikslas yra susijęs su darbo funkcijų vykdymu, privalo atsivežti arba atlikti COVID-19 tyrimą Lietuvoje, jeigu čia ketina užtrukti ilgiau nei 24 valandas.

Jei suėjus 24 val. toks asmuo liko Lietuvoje ir nebuvo atlikęs tyrimo, jis privalo per 24 val. kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją tel. numeriu 1808 ar COVID-19 tyrimus atliekančią įstaigą ir užsiregistruoti COVID-19 tyrimo atlikimui bei paskirtu laiku atlikti tyrimą. Išimtys taikomos tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, procedūrų muitinėje ar pasienyje asmuo neplanuotai užtruko ilgiau.

Ministerija ragina keliautojus atkreipti dėmesį į kas savaitę atnaujinamą COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą ir paisyti nurodytų reikalavimų pagal tai, kokiai zonai – raudonai / pilkai, geltonai ar žaliai, jos priskiriamos.

Šalių sąrašą rasite paspaudę čia.

Paveiktų šalių sąraše – daugėja šalių, iš kurių atvykus taikomi griežtesni reikalavimai

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 19 Jul 2021 08:06:30 +0300