Jonavos žinių naujienos

Šiaurės ir Baltijos šalių vadovai: Ukraina nebus viena kelyje į taiką

jonavoszinios.lt — Sun, 10 Aug 2025 20:23:00 +0300

NB8 šalys sveikina JAV Prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvą padėti užbaigti šį karą ir sukurti tvirtą pagrindą teisingai ir ilgalaikei taikai, užtikrinančiai Ukrainos saugumą ir Europos stabilumą.

„Esame pasirengę aktyviai prisidėti prie šio proceso diplomatinėmis priemonėmis, kartu tęsdami reikšmingą karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Ir toliau laikysimės ir taikysime ribojamąsias priemones Rusijai. Taika bus pasiekta tik per ryžtingą diplomatiją, tvirtą paramą Ukrainai ir nuoseklų spaudimą Rusijai nutraukti neteisėtą karą“, – rašoma pareiškime.

Vadovai pabrėžia, kad bet koks diplomatinis sprendimas turi užtikrinti esminius Ukrainos ir Europos saugumo interesus, įskaitant patikimas ir veiksmingas saugumo garantijas, leidžiančias Ukrainai apginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Pareiškime pabrėžiama, kad valstybių sienos negali būti keičiamos jėga.

Pareiškime pabrėžiama, kad Ukrainos žmonės turi turėti laisvę patys spręsti savo ateitį. Sprendimai dėl Ukrainos negali būti priimami be Ukrainos, o dėl Europos – be Europos.

Šiaurės ir Baltijos šalys išlieka Ukrainos pusėje ir yra vieningos ginant bendrą saugumą. Šalys ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su JAV, Ukraina ir kitais partneriais siekiant teisingos, tvarios taikos, pagrįstos Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto bei tarptautinės teisės principais.

Su visu tekstu galite susipažinti čia.

Prezidento komunikacijos grupė

Išimtiniai sprendimai nuo lietaus nukentėjusiems ūkininkams: lankstesni terminai

jonavoszinios.lt — Sat, 09 Aug 2025 10:31:13 +0300

Dėl užsitęsusio gausaus lietaus dalis ūkininkų iki šiol negali pradėti javapjūtės ir laiku nušienauti ar tvarkyti pievų. Tai įvertinusi, Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimus dėl įsipareigojimų lankstesnių įvykdymo terminų tose šalies teritorijose, kuriose dėl užsitęsusio lietingo laikotarpio paskelbta ekstremalioji situacija.

Keičiasi posėlio, deklaruoto pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“ (įskaitant GAAB 7),  sėjos ir išlaikymo terminai
Nutarta vietovėse, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija dėl ilgo lietingo laikotarpio, posėlio sėją po pagrindinės kultūros nuėmimo pratęsti iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.) ir iki 6 savaičių(buvo 8 savaitės) sutrumpinti posėlio išlaikymo terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų rekomendacijas taip pat numatyta galimybė posėlį sėti į nenukultus žemės ūkio augalus, naudojant trąšų barstytuvą arba droną.

Keičiasi sėjos terminas pirmą kartą dalyvaujantiems ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ 
Nutarta, kad pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, galės įsėti žolinius augalus arba jų mišinįiki 2025 m. rugpjūčio 31 d.

Keičiasi reikalavimo sutvarkyti žaliąjį pūdymą terminas
Nutarta, jog žaliajame pūdyme auginamas bent dviejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.) Tačiau reikalavimas, draudžiantis nuimti augalų derlių prieš įterpiant ar sutvarkant žaliąjį pūdymą, lieka galioti.

Atsisakyta reikalavimo sutvarkyti pievas
Savivaldybėse, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija, nutarta nereikalauti sutvarkyti pievų iki rugsėjo 1 d., kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, paramai už deklaruotus plotus gauti.

Vis dėlto, paramos priemonėse, kuriose yra nustatyti vėlesni šienavimo terminai nei rugsėjo 1 d., reikalavimas nušienauti pievas išlieka. 

Provėžas, tiesioginės sėjos metu susidariusias dėl nepalankių klimato sąlygų, reikės prieš išlyginant nufotografuoti
Šis pakeitimas skirtas dirbantiems laukus, deklaruotus pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Laukuose, kuriuose pjaunant javus labai įmirkusioje žemėje ir juos išvežant susidarė gilios provėžos, reikalavimas sėti javus tuose pačiuose laukuose 2 metus iš eilės taikant tiesioginę sėją, tampa neįgyvendinamas, jei laukai neišlyginti. Dėl šios priežasties nutarta, jog pareiškėjai prieš provėžų išlyginimą turi užfiksuoti esamas provėžas – padaryti nuotraukas ir jas pateikti per mobiliąją „NMA agro“ programėlę prieš tiesioginę sėją.

Rugpjūčio 7 d. duomenimis, Biržų, Rokiškio, Anykščių, Akmenės, Kėdainių, Kaišiadorių ir Šilutės rajonų savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio augalų vegetacijos laikotarpiu. Jei bus paskelbta ekstremali situacija ir kitose savivaldybėse arba visos Lietuvos mastu, išimtys galios visoje ekstremaliosios situacijos paskelbimo teritorijoje.

Žemės ūkio ministerija rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą su siūlymu skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje valstybės teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo priima Vyriausybė Nacionalinio krizių valdymo centro siūlymu.

Ką daryti ūkininkui, jei jis negali įvykdyti ir kitų įsipareigojimų, arba jei ekstremalioji situacija nepaskelbta?

Žemės ūkio ministerija primena, kad jei nėra paskelbta savivaldybės lygio ar valstybės lygio ekstremalioji situacija, ar jei ji paskelbta, tačiau negalima įvykdyti ir kitų čia neišvardintų įsipareigojimų, dėl kurių taikomos išimtys, pareiškėjai vis tiek turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) per 15 darbo dienų.

Teisė gauti paramą neprarandama, jei pareiškėjai paramos skyrimo sąlygų nesilaikė dėl pripažintų nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių. Todėl pareiškėjai, susiduriantys su sunkumais ir dėl nepalankių oro sąlygų vėluojantys laiku atlikti nustatytus įsipareigojimus, turėtų kreiptis į NMA per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie šias aplinkybes. Jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus, nurodydami priežastis, dėl kurių negali įgyvendinti nustatytų reikalavimų paramai už deklaruotus plotus gauti. Prašymą būtina išsiųsti el. paštu dokumentai@nma.lt, o nuotraukas pateikti per mobiliąją programėlę „NMA agro“. Kiekvieno pareiškėjo situacija bus vertinama individualiai.

Pareiškėjai taip pat turi teisę iki rugsėjo 15 d. atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje, taip pat paraiškoje aptiktas klaidas, NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.

Ūkininkai, susiduriantys su ekstremaliomis situacijomis, aktualią informaciją gali rasti čia.

Rekomendacijas žemės ūkio subjektams ir savivaldybių atstovams galima rasti čia.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Jonavos gimtadieniui - Pažaislio muzikos festivalis

jonavoszinios.lt — Fri, 08 Aug 2025 22:44:28 +0300

Jonavos gimtadienio proga, skambėjo Pažaislio muzikos festivalio dainos ir garsai - „Viva la Diva!“.

1750 m. rugpjūčio 8 d. įkurta Jonava, kaip privatus didikų Kosakovskių miestas, kuris šiemet mini 275 metų jubiliejų. Šia nuostabia proga sveikinimo žodžiu tarė ir į koncertą susirinkusius pasveikino Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Jo kalbos metu buvo atidengtas miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės paveikslas, kurį nutapė menininkas Leonidas Alekseiko.

Po iškilmingo pristatymo, kūrinys bus saugomas Jonavos krašto muziejuje kaip simbolinis kultūrinis palikimas miestui, kuriuo galės pasigrožėti kiekvienas jonavietis ar miesto svečias.

Jonavos Joninių slėnyje nuskambėjo įspūdingas Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Viva la Diva!“, tapęs ypatinga dovana miestiečiams Jonavos miesto gimtadienio proga.

Šis koncertas – sukvietė šimtus klausytojų, norinčių pasimėgauti aukščiausio lygio muzikiniu reginiu.

Scenoje pasirodė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, o solistės – Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Evelina Sašenko (vokalas) – žiūrovus džiugino pasauliniais hitais. Skambėjo Tinos Turner, Whitney Houston, Celine Dion, Madonnos, Adele, Lady Gagos, Amy Winehouse ir kitų muzikos ikonų dainos. Dirigavo Julius Geniušas. Joninių slėnis pulsavo galingos ir nuostabaus grožio muzikos garsų sūkuryje.

Renginys ne tik praturtino miesto šventę, bet ir dar kartą įrodė – Jonava - gyvybės pilna!

Jonavos kultūros centro inf.

Daugiau nuotraukų ČIA

Liepos mėn. Turto bankas iš aukcionų surinko triskart daugiau lėšų

jonavoszinios.lt — Fri, 08 Aug 2025 14:41:04 +0300

Liepos mėnuo Turto banke pažymėtas aukštu įvykusių aukcionų rezultatyvumu. Vien per liepos mėnesį viešuosiuose Turto banko aukcionuose parduota turto už 6,33 mln. eurų, o tai keliskart viršija praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklį. Iš aukcionų surinktos lėšos reikšmingai prisidės diegiant pažangius sprendimus ir kuriant šiuolaikiškesnius biurus valstybės sektoriaus darbuotojams.

Pastarąjį mėnesį įvyko 61 viešasis Turto banko aukcionas, o tai yra beveik po 15 aukcionų kas savaitę. Šis skaičius yra dvigubai didesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį, kai įvyko 29 aukcionai.

Per vieną liepos mėnesį aukcionuose parduota turto už 6,33 mln. eurų, o tai yra daugiau nei triskart didesnė suma nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tąkart iš aukcionų surinktų lėšų suma siekė 1,9 mln. eurų. Maža to, per vieną mėnesį parduoto turto kaina siekia maždaug pusę sumos, už kiek pavyko sudaryti pardavimo sandorių per pirmąjį pusmetį. Per pirmuosius 6 metų mėnesius Turto banko aukcionuose parduoto turto sandorių vertė siekė 11,3 mln. eurų.

Lyginant su pradine kaina, praėjusį mėnesį aukcionuose galutinė kaina vidutiniškai kilo apie 23 proc. Tai išlieka panašus rezultatas kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Net keli objektai liepos mėnesį aukcionuose parduoti už daugiau nei 1 mln. eurų. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje esantis buvęs žvejo namas parduotas už 1,35 mln. eurų, o sostinėje, Geležinio Vilko g., esantis penkių aukštų administracinis pastatas parduotas už beveik 1,8 mln. eurų. Pastarajame aukcione objektas parduotas 16 proc. brangiau nei pradinė kaina.

Didžiausias kainos pokytis užfiksuotas aukcione Molėtuose. Čia dalis papildomų statinių parduota už 30 kartų didesnę nei pradinę kainą, kuri nuo 30 eurų varžytinėse išaugo iki 925 eurų.

Didžiausias aukciono dalyvių skaičius užfiksuotas liepos 10 d., Panevėžio g. 40-43, Vilniuje, vykusio aukciono metu. Tąkart savo kainas už valstybės paveldėtą turtą siūlė net 80 dalyvių. Toks dalyvių aktyvumas išaugino objekto kainą nuo 26,7 tūkst. iki 62 tūkst. eurų. Pardavus valstybės paveldėtą turtą, iš aukciono surinktos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

Vasaros pabaigoje ir rudenį ant Turto banko aukcionų prekystalio atsidurs dar daugiau intriguojančių objektų įvairiausiose Lietuvos vietovėse. Vieni iš artimiausių aukcionų – Klaipėdoje bus parduodami pastatai, esantys K. Donelaičio gatvėje. Aukcionuose taip pat bus galima rasti administracinės paskirties patalpų Kaune, poilsio paskirties statinių Dzūkijoje ir dar daugiau įvairių objektų. Platus aukcionuose parduodamo turto sąrašas pateikiamas Turto banko svetainėje: TB pardavimai

Kaip sprendžiamas vartotojo ir verslininko ginčas

jonavoszinios.lt — Fri, 08 Aug 2025 12:43:00 +0300

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) primena vartotojams, ką reikia žinoti apie ginčo sprendimą ne teismo tvarka. Į VVTAT vartotojai gali kreiptis tik tada, kai kilusio ginčo dėl nekokybiškos prekės, paslaugos, nepristatytos prekės ar kitų nesklandumų vartotojas ir verslininkas neišsprendžia tarpusavyje.

Pirmas žingsnis – kreipimasis į verslininką

Vartotojas turi raštu kreiptis į verslininką – svarbu aiškiai nurodyti savo reikalavimą ir pridėti pirkimo dokumento kopiją, kitus svarbius dokumentus. Verslininkas privalo pateikti motyvuotą atsakymą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vartotojo kreipimosi dienos. Jei atsakymas nepateikiamas, arba vartotojo netenkina siūlomas sprendimas, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Jei vartotojas į verslininką nesikreipė, VVTAT turi teisę atmesti vartotojo prašymą dėl ginčo nagrinėjimo.

Įrodymų svarba

Kreipiantis į VVTAT, būtina pateikti prašymą kartu su visais turimais įrodymais – tai gali būti sutartys, čekiai, susirašinėjimo su verslininku kopijos ar kita aktuali informacija.

Prašyme vartotojas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą. Gavusi prašymą, VVTAT visų pirma kreipiasi į abi ginčo šalis ir siūlo rasti taikų sprendimą. Apie 30 proc. gautų prašymų išsisprendžia šiame etape – vartotojas ir verslininkas susitaiko. Jei ginčas nagrinėjamas toliau iš esmės, vertinamos visos aplinkybės, pateikti įrodymai, ginčo šalių paaiškinimai, vadovaujamasi teisės aktais, teismų praktika.

Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas prekės ar paslaugos patikrinimas, o jei to nepakanka – prašoma kompetentingų institucijų nuomonės.

Terminai ir rezultatas

Vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato ginčo nagrinėjimo VVTAT terminus: ginčas turi būti išnagrinėjamas per 90 dienų. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas, VVTAT gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų.

Įvertinusi visą surinktą informaciją, VVTAT priima sprendimą – tenkinti, iš dalies tenkinti arba atmesti vartotojo prašymą.

Svarbu pažymėti, kad priimtas sprendimas tampa privalomas, jei per 30 dienų nuo jo priėmimo nė viena šalis nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teismui.

Kita svarbi informacija

Vartojimo ginčus ne teismo tvarka tam tikrose srityse (energetika, ryšio, finansinės ar teisinės paslaugos) nagrinėja kitos institucijos. Tik tie vartojimo ginčai kurie nepatenka į šių institucijų reguliavimo sritį, nagrinėjami VVTAT. Daugiau apie vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas šioje atmintinėje:

Prašymą VVTAT patogiausia pateikti per Vartotojų teisių informacinę sistemą - www.vtis.lt . Daugiau informacijos apie prašymo pateikimą, būtinus dokumentus ir kt. - VVTAT svetainėje: https://vvtat.lrv.lt/lt/kaip-pateikti-prasyma/

Kelininkai primena: viena neatidaus vairavimo akimirka gali kainuoti gyvybę

jonavoszinios.lt — Fri, 08 Aug 2025 11:18:20 +0300

Vasaros sezono metu keliuose vyksta intensyvūs kelių priežiūros ir remonto darbai. Kartu su jais – dažni laikini eismo pakeitimai, važiuojamojoje dalyje dirba įvairi technika, o šalia jos dirba kelininkai. AB „Kelių priežiūra“ atkreipia vairuotojų dėmesį – kelio darbų zonose svarbi kiekviena akimirka, todėl prašoma išlikti ypač atidiems, vengti pašalinės veiklos ir paisyti kelių eismo taisyklių.

„Kelių priežiūros darbuotojai – tai žmonės, kurie kasdien rūpinasi mūsų saugiomis kelionėmis. Jie dirba ne už tvoros, o vos už kelių metrų nuo važiuojančių automobilių, tad jų saugumas priklauso nuo kiekvieno mūsų sprendimų prie vairo – ar pasuksime žvilgsnį į telefoną, ar sumažinsime greitį. Raginame vairuotojus būti dėmesingais, paisyti kelio ženklų. Saugokime ir gerbkime tuos, kurie rūpinasi mūsų keliais“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

AB „Kelių priežiūra“ nuosekliai investuojama į įvairias saugumo technologijas – įrengiamos išmaniosios švieslentės, naudojami garsą sukeliantys kalneliai, mobilūs smūgio slopintuvai, šviesą atspindintys ženklinimo elementai, nukreipiamosios gairės ir kita įspėjamoji įranga. Nepaisant to, kaip pabrėžia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius, net ir moderniausios priemonės nebus 100 proc. efektyvios, jei vairuotojai bus nedėmesingi ir nesilaikys atsargumo principų.

„Net ir pažangiausios eismo saugumo technologijos negali atstoti vairuotojų budrumo. Laikinose kelio darbų zonose eismo sąlygos nuolat kinta – dėl to svarbu stebėti tiek kelio ženklus, tiek kitus eismo dalyvius. Vienas netikėtas manevras ar akimirkai nukreiptas žvilgsnis į telefoną gali tapti didelės nelaimės priežastimi. Visi bendrovės kelių priežiūros procesai planuojami taip, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas – tiek darbuotojams, tiek eismo dalyviams.“, – pabrėžia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Kelio darbų zonos yra padidintos rizikos transporto eismo ruožai. Bet kokie pašaliniai veiksmai jose yra ypač pavojingi: kalbėjimas telefonu, net intensyvus ar emocingas pokalbis su keleiviu. Bet kuri sekundė gali lemti, ar vairuotojas laiku pastebės kliūtį, techniką ar žmogų.

Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų – tai viena efektyviausių fizinių apsaugos priemonių, skirtų apsaugoti tiek darbuotojus, tiek vairuotojus eismo įvykio metu. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pačių įrenginių įsigijimo procesas. Be to, papildomai pasirašyta tiekimo sutartis dėl 38 garsą sukeliančių juostų komplektų įsigijimo. Bendra numatoma „Kelių priežiūros“ investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones siekia daugiau nei 1 milijoną eurų.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

AB „Kelių priežiūra"

Teismas atmetė buvusio „Snoro“ vadovo skundą dėl senatvės pensijos skyrimo

jonavoszinios.lt — Thu, 07 Aug 2025 10:29:36 +0300

Regionų administracinis teismas rugpjūčio 5 d. sprendimu atmetė buvusio banko „Snoras“ vadovo skundą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo.

Byloje pareiškėjas ginčijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 5 d. sprendimą, kuriuo jam buvo atsisakyta skirti senatvės pensiją, motyvuojant tuo, kad jis gyvena Rusijos Federacijoje. Pasak institucijos, pagal galiojantį 2001 m. gegužės 29 d. įsigaliojusį tarpvalstybinį susitarimą, senatvės pensiją moka ta valstybė, kurioje asmuo nuolat gyvena. Pareiškėjas teigė, kad nėra nuolatinis Rusijos gyventojas, todėl šis susitarimas jam netaikytinas, o pensiją turėtų skirti Lietuvos Respublika.

Visgi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šiuos argumentus atmetė. Nustatyta, kad Lietuvoje išduoti pareiškėjui asmens dokumentai ilgą laiką yra negaliojantys. Be to, kreipdamasis dėl pensijos pareiškėjas nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Maskvoje, Rusijos Federacijoje, o pensiją pageidavo gauti į asmeninę sąskaitą Rusijos banke „Gazprombank“. Taip pat Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš Lietuvos išvyko 2025 m. birželio 2 d., t. y. dar iki bylos nagrinėjimo teisme, ir neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, nuolatiniais Lietuvos gyventojais laikomi tie asmenys, kurių gyvenamoji vieta yra įrašyta į Gyventojų registrą, o nuolat užsienyje gyvenantys piliečiai turi teisę gauti pensiją tik tada, jei tai nustatyta tarptautinėje sutartyje ar Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju taikytinas dvišalis susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos, kuriuo vadovaujantis pensiją moka ta valstybė, kurioje asmuo nuolat gyvena.

Teismo įsitikinimu, nors pareiškėjas atitinka Pensijų įstatyme nustatytus reikalavimus dėl darbo stažo (21 metai) ir pensinio amžiaus, tai nesuteikia jam teisės į pensiją, jei jis nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

Administracinė byla Nr. eI2-721-426/2025

Regionų administracinio teismo inf.

Slaugytojas jau gali išrašyti pirmą receptą medicinos pagalbos priemonėms

jonavoszinios.lt — Thu, 07 Aug 2025 10:05:44 +0300

Nuo šiol gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali ir sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.

„Slaugytojas ir anksčiau pacientui parinkdavo tinkamą priemonę, paaiškindavo kaip ja naudotis, todėl leidžiant sveikatos priežiūros specialistui išrašyti kompensuojamuosius receptus, jam suteikiama dar daugiau savarankiškumo, galimybių panaudoti savo kompetencijas praktikoje“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Pakeitimai dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (pvz.: tvarsčių, diagnostinių juostelių, sauskelnių, stomos priežiūros priemonių) išrašymo padės tiek gydytojams, tiek slaugytojams išvengti neaiškumų, skiriant medicinos pagalbos priemones.

Pagal naująją tvarką šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas nustato pacientui diagnozę ir nurodo, kokias priemones būtų tikslinga skirti. Slaugytojas gali parinkti tinkamiausias priemones ar priemonių grupę ir išrašyti kompensuojamąjį receptą, paaiškinti, kaip ir kokiu dažnumu jas naudoti. Pvz.: šeimos gydytojas pacientui diagnozuoja šlapimo nelaikymą, nurodo, kad tikslinga skirti priemonių šlapimo nelaikymui valdyti ir kokių kiekių reikia neviršyti. Tuomet slaugytojas parenka pacientui tinkamiausias priemones pagal šlapimo nelaikymo laipsnį, jo judėjimo galimybes ir poreikius bei išrašo atitinkamai grupei priklausančios medicinos pagalbos priemonės receptą.

Įsakymo „Dėl Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašo) patvirtinimo“ pakeitimai, leidžiantys sveikatos priežiūros specialistui išrašyti kompensuojamuosius receptus, mažina šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą ir darbo krūvį, o slaugytojams suteikia daugiau savarankiškumo, keliamas šios profesijos prestižas.

SAM Komunikacijos skyrius

E. Sabutis: „Saugumas geležinkeliuose – mūsų visų atsakomybė“

jonavoszinios.lt — Thu, 07 Aug 2025 09:09:15 +0300

Artėjant mokslo metams ir intensyvėjant eismui, Susisiekimo ministerija subūrė atsakingas institucijas ieškoti sprendimų, kaip dar labiau stiprinti saugą geležinkelių tinkle. Nors nelaimingų atsitikimų Lietuvoje fiksuojama palyginti nedaug, jų pasekmės būna itin skaudžios.

„Artėja rugsėjis, o kartu – ir naujų mokslo metų pradžia. Tai laikotarpis, kuomet eismas tampa ypatingai intensyvus ir reikalauja išskirtinio visų eismo dalyvių atidumo. Tad jau dabar sutarėme parengti priemonių planą, kurio pagrindinis tikslas – priminti eismo dalyviams pagrindines saugaus elgesio geležinkeliuose taisykles ir atkreipti dėmesį į galimus pavojus. Saugumas geležinkeliuose – mūsų visų atsakomybė“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Eugenijus Sabutis.

Anot E. Sabučio, svarbu ne tik toliau diegti inžinerines saugaus eismo priemones, bet ir ugdyti visuomenės sąmoningumą, stiprinti tarpusavio supratingumą, o institucijoms – glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant saugaus eismo iššūkius.

Preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje užfiksuoti šeši eismo įvykiai geležinkelyje, kai traukiniai susidūrė su transporto priemonėmis arba pėsčiaisiais. Žuvo šeši žmonės. Specialistų teigimu, daugiausia nelaimių įvyksta dėl pėsčiųjų ar vairuotojų neatsargumo kertant bėgius neleistinose vietose ir pervažose.

Kasmet vidutiniškai užfiksuojama apie 2 tūkst. važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimų – tai maždaug po penkis atvejus per dieną.

„Vietos, kuriose kertasi geležinkelių, kelių transporto ir pėsčiųjų eismas, reikalauja ypatingo mūsų visų dėmesio ir nuolatinės priežiūros. Sprendžiant šiuos klausimus būtina stiprinti švietimą, bendradarbiauti su savivaldybėmis, kurios taip pat gali reikšmingai prisidėti prie žinių apie saugų elgesį eisme sklaidos“, – pažymėjo laikinai einantis susisiekimo viceministro pareigas Julijus Glebovas.

Investicijos į saugesnę infrastruktūrą

Šiuo metu, siekiant padidinti saugumą Lietuvos geležinkelių tinkle, planuojama modernizuoti 14 pervažų, esančių Vilnius–Klaipėda, Kaišiadorys–Kybartai ir kituose svarbiuose geležinkelių transporto koridoriuose. Dar 10 prioritetinių pervažų jau atnaujinta Vilnius–Klaipėda geležinkelio atkarpoje. Iš viso šiems projektams planuojama skirti 7,9 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

„Geležinkelių sauga – vienas svarbiausių LTG grupės prioritetų. Siekiame, kad visi – nuo pėsčiųjų iki vairuotojų – kelyje prie bėgių jaustųsi saugiai. Todėl nuosekliai investuojame į infrastruktūros modernizavimą, diegiame pažangias inžinerines saugos priemones, stipriname kontrolę, o kartu – skiriame dėmesio švietimui ir visuomenės sąmoningumo ugdymui. Kviečiame kiekvieną – kertantį bėgius ar dirbantį šalia jų – būti budrų, atsakingą ir prisidėti prie bendros saugumo kultūros kūrimo“, – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Iš viso Lietuvos geležinkelių tinkle yra daugiau kaip 500 viešo naudojimo geležinkelio pervažų.

Patarimai gyventojams, kertantiems geležinkelio pervažas

1. Vadovaukitės Kelių eismo taisyklėmis

Ypač svarbu prisiminti XIX skyriaus „Eismas per geležinkelio pervažas“ nuostatas. Šiame skyriuje apibrėžta, kaip elgtis artėjant prie pervažos, kokie signalai yra privalomi ir kada eismas yra draudžiamas. Svarbiausia taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas – traukinys visada turi pirmumo teisę, nes jis negali staigiai sustoti ar pasukti į šoną.

2. Laikykitės trijų pagrindinių saugumo principų: atidumas, drausmingumas, saugumas Stebėkite aplinką, vadovaukitės kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvarų padėtimi, šviesoforų garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Nesusitelkite tik į vieną pusę – traukiniai gali atvažiuoti iš abiejų pusių, o kai kuriais atvejais – net tuo pačiu metu. Nebėkite per bėgius, net jei atrodo, kad spėsite. Visada įsitikinkite, kad kertate pervažą tik tada, kai tai daryti saugu.

3. Įsitikinkite, kad neartėja traukinys

Nevažiuokite, neįsitikinę, kad prie pervažos neartėja traukinys, pavyzdžiui, pravažiavus vienam traukiniui, iš karto gali važiuoti ir kitas. Todėl nevažiuokite per pervažą visiškai neužgesus pervažos šviesoforo raudonam signalui ir visiškai nepakilus užtvarui.

4. Nepasitikėkite intuicija

Traukinių stabdymo ir sustojimo kelias labai ilgas, todėl žmonės neretai traukinio greitį įvertina klaidingai. Pilnai pakrautas krovininis traukinys, važiuodamas 80 km/h greičiu, paprastai gali sustoti tik nuvažiavęs daugiau nei vieną kilometrą. Net kai mašinistas pastebi kliūtį, sustabdyti traukinį laiku gali būti tiesiog neįmanoma.

Pavojingojoje geležinkelio zonoje elkitės atsakingai

1. Būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, t.y. ant bėgių, nesant būtinybės, yra draudžiama ir administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už šio reikalavimo nesilaikymą. Baudos už reikalavimo nesilaikymą skiriamos, kadangi tai kelia pavojų pačiam pažeidėjui ir ne tik – gali reikšmingai sutrikdyti eismą, o nelaimės atveju psichologiškai traumuojami geležinkelių darbuotojai.

2. Net ir kirsdami geležinkelio bėgius leistinose vietose, būkite susitelkę: susilaikykite nuo žinučių siuntimo, naršymo telefone, muzikos klausymo ar kitų dėmesį blaškančių veiksmų, kurie trukdytų išgirsti ir pastebėti artėjantį traukinį.

3. Ypač daug nelaimingų atsitikimų geležinkeliuose nutinka, kai asmenys neįvertina pavojų, būdami paveikti alkoholio, narkotinių medžiagų ar pan. Būdami apsvaigę, nesiartinkite prie pavojingosios geležinkelių zonos arba bent jau nedarykite to vieni, nelydimi blaivių asmenų.

4. Stotyse laikykitės saugumo linijos. Niekada nestovėkite arčiau perono krašto, nei nurodo geltona saugumo linija. Traukinio sukeltas oro srautas gali jus parblokšti.

5. Absoliučiai draudžiama lipti ant vagonų ar laidų. Kontaktiniame tinkle teka itin aukšta įtampa – prisiartinus prie jo, elektros smūgis gali būti mirtinas net nepalietus laido.

Daugiau informacijos apie saugą geležinkelyje rasite čia.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Tarnybą Lietuvoje pradeda 18-osios rotacijos NATO Daugianacionalinė kovinė grupė

jonavoszinios.lt — Wed, 06 Aug 2025 14:30:06 +0300

Rugpjūčio 6 d. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje, įvyko NATO Daugianacionalinės kovinės grupės rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Vokietijos kariuomenės pulkininko leitenanto Malte Bolanzo vadovauta 17-oji rotacija, Rukloje tarnavusi nuo 2025 m. vasario mėnesio, buvo pirmoji grupė, kuri atvyko su pėstininkų kovos mašinomis „Puma“. Per savo tarnybą kariai intensyviai treniravosi, dalyvavo įvairiose pratybose, tarp kurių didžiausios buvo tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2025-I“.

„NATO Daugianacionalinės kovinės grupės buvimas Lietuvoje simbolizuoja ne tik gynybą – tai ir stipri žinia apie mūsų bendrą ryžtą ir vienybę. Tai ypač svarbu dabar, kai Rusija tęsia savo žiaurų ir cinišką karą prieš Ukrainą. Matome, kokia trapi būtų mūsų saugumo padėtis, jei būtume vieni – ir kodėl esame vieningi. Rusija toliau stiprina savo karines pajėgas ir gebėjimus, siekdama iš naujo performuoti Euroatlantinę saugumo architektūrą. Negalime sau leisti nuvertinti galimos agresijos prieš suverenias NATO valstybes. Turime išlikti budrūs ir pasirengę. Todėl NATO priešakinių pajėgų buvimas mūsų regione yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – sakė laikinai einanti krašto apsaugos ministro pareigas Dovilė Šakalienė.

Ceremonijos metu Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Darius Meilūnas padėkojo išvykstantiems 17-osios rotacijos kariams ir vadui už jų tarnybą ir profesionalumą, o vėliavą perdavė naujajam 18-osios rotacijos vadui plk. ltn. Tobias Tiedau. Naujosios rotacijos vadovaujančia šalimi išlieka Vokietija, o savo karius į rotaciją skyrė Belgija, Nyderlandai, Norvegija, Čekija, Kroatija ir Liuksemburgas.

NATO daugianacionalinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Nuo pat dislokavimo pradžios 2017 m. per šias rotacijas Lietuvoje jau treniravosi daugiau nei 20 tūkst. karių iš devynių skirtingų NATO valstybių. Ši nuolatinė sąveika ir bendri mokymai su Lietuvos kariais demonstruoja Aljanso vienybę ir pasirengimą bendrai ginti kiekvieną narę. Rotacijų pasikeitimas yra reguliarus procesas, užtikrinantis nuolatinį pajėgumų buvimą ir aukštą parengtį, atsižvelgiant į besikeičiančius saugumo iššūkius Rytų Europoje.

Lietuvos kariuomenės nuotraukos.

Tikslinės policijos priemonės motociklininkų bendruomenės nariams: saugumas – ne vien pareigūnų reikalas

jonavoszinios.lt — Wed, 06 Aug 2025 10:38:48 +0300

Siekdama užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą ir mažinti rizikingą elgesį kelyje, policija ragina motociklininkų bendruomenę stiprinti pagarbą kelyje ir skatinti sąmoningą vairavimą. Rugpjūčio 6 d., trečiadienį, visoje šalyje vyks tikslinė motociklų vairuotojų kontrolės priemonė. Jos metu ypatingas dėmesys bus skirtas neatsakingai ir netoleruotinai šių transporto priemonių vairuotojų elgsenai prie vairo.

Būti atsakingu – garbė

Atsakingas elgesys ir Kelių eismo taisyklių laikymasis – ne silpnumas, o protingumo ženklas. Policija nori priminti, kad demonstratyvus elgesys, nustatyto greičio viršijimas, triukšmas ar neteisėtos lenktynės kelia pavojų, formuoja priešišką visuomenės nuomonę ir dažnai tampa konflikto šaltiniu. Kiekvienas greičio viršijimas, staigus manevras ar neatsargus lenkimas gali kainuoti tai, kas brangiausia, – gyvybę. Būkite matomi, naudokite motociklininkų apsaugas, laikykitės Kelių eismo taisyklių, važiuokite atsakingai ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Važiuodami motociklu patys esate sau didžiausias skydas – Jūsų saugumas priklauso nuo Jūsų sprendimų.

Kad įvyktų kuo mažiau eismo įvykių, kiekvienas vairuotojas privalo įvertinti ne tik transporto priemonės ypatumus, jos techninę būklę, bet ir save. Prisiminkite, kad, prieš sėdant ant motociklo, būtina:

· įvertinti savo temperamentą ir savitvardą;

· objektyviai įsivertinti vairavimo įgūdžius;

· suprasti motociklo techninius parametrus;

· pasirūpinti apsauga ir dėvėti saugos priemones.

Policija ir bendruomenė: bendradarbiaudami pasieksime daugiau

Policija kviečia motociklininkų bendruomenę vienytis bendram tikslui – išsaugoti gyvybes, stiprinti pagarbą kelyje ir skatinti sąmoningą vairavimą. Pareigūnai skatina motociklų klubus būti geruoju pavyzdžiu, rodyti iniciatyvą ir kurti pozityvų motociklininko įvaizdį visuomenėje.

„Jūsų elgesys kelyje formuoja visuomenės požiūrį į motociklų kultūrą, o svarbiausia – gali išgelbėti ar atimti gyvybę. Motociklas – tarsi laisvės simbolis, bet taip pat ir didesnės rizikos

transporto priemonė, kuri dažnai lieka nepastebėta kitų eismo dalyvių, o ją vairuojant priimtas netinkamas sprendimas gali turėti skaudžių padarinių“, – būti atsakingais ragina Vytautas Grašys, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas.

Dėmesys dažniausiems pažeidimams

2020–2024 metais Lietuvoje žuvo 75 motociklų vairuotojai, daugiau nei 1 100 buvo sužeista. Šiais metais jau žuvo 10 motociklininkų (vidutinis amžius – 34 metai), sužeista daugiau nei 160.

Viena iš pagrindinių policijos priemonių, siekiant užkirsti kelią eismo įvykiams, yra policijos pareigūnų reidai. Jų metu tikrinamas transporto priemonių vairuotojų blaivumas, ar segimi saugos diržai, naudojami saugos šalmai, važiuojama leistinu greičiu, sustojama prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, paisoma važiavimo per sankryžas taisyklių, taip pat tikrinama, ar vairuotojai turi galiojančius dokumentus ir pan.

Reidai – ne tik kontrolė, bet ir bendras rūpestis: užkirsti kelią pažeidimams, skatinti atsakingą vairavimą, stiprinti bendrą eismo kultūrą. Policija siekia ne bausti, o ugdyti ir stiprinti atsakomybę. Pareigūnai dalyvauja ir motociklų klubų organizuojamuose renginiuose, bendrauja su motociklininkais, atsako į klausimus, primena apie saugaus elgesio reikšmę. Mes tikime, kad bendrystė ir pasitikėjimas gali padaryti daugiau nei baudos.

Rugpjūčio 6 dieną vyksiančios prevencinės priemonės metu pareigūnai tikrins:

· ar motociklų vairuotojai neviršija leistino važiavimo greičio;

· ar vengia pavojingo, chuliganiško vairavimo, lenkimų draudžiamose vietose;

· ar vairuotojas turi teisę vairuoti, ar vairuotojo pažymėjimas patvirtina teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę;

· ar motociklo techninė būklė atitinka reikalavimus.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Markutiškiuose planuojama statyti metalo konstrukcijų gamyklą – gyventojai kviečiami teikti pasiūlymus

jonavoszinios.lt — Wed, 06 Aug 2025 10:11:55 +0300

Jonavos rajone, Markutiškių kaime (Tuopų g. 2), planuojama statyti naują gamybinį pastatą. Projektą vykdo įmonė UAB Steel Bridges. Čia numatoma vykdyti stambių metalo konstrukcijų gamybą – nuo metalo pjovimo iki dažymo ir produkcijos paruošimo transportavimui. Planuojamas gamybos pajėgumas sieks 300–500 tonų per mėnesį.

Statybos tikslas – įkurti pramonės ir sandėliavimo paskirties objektą. Gamyba vyks uždarose patalpose, kur metalas bus apdorojamas modernia įranga. Žaliavos ir produkcija bus sandėliuojamos trumpam – iki dviejų savaičių. Atliekos bus rūšiuojamos ir išvežamos perdirbimui arba utilizavimui. Gamyboje vanduo nebus naudojamas, tik buitinėms reikmėms. Tarša – minimali, numatyta lietaus nuotekų valymo sistema, naftos separatorius, metalo dulkių sulaikymas.

Viešas projektinių pasiūlymų pristatymas vyks 2025 m. rugpjūčio 13 d., 15:00 val. nuotoliniu būdu:

https://teams.live.com/meet/9313531069032?p=3yqfHigbDG7m8BEWzu

Gyventojai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus. Daugiau informacijos teikia projekto vadovas el. paštu: stanislovas@archko.lt arba tel. +370 686 06110.

Daugiau informacijos:

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

AB „Jonavos grūdai" solidarizuojasi su ūkininkais: taikys dideles nuolaidas

jonavoszinios.lt — Wed, 06 Aug 2025 09:37:09 +0300

Akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“ solidarizuojasi su šalies ūkininkais – taikys dideles nuolaidas grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugoms. Šis sprendimas palengvins finansinę naštą ūkininkams, ypač smulkiesiems, susiduriantiems su dideliais nuostoliais dėl lietingo sezono.

Bendrovė, kurios didžioji akcijų dalis (70 proc.) priklauso valstybei, yra svarbi Lietuvos žemės ūkio sektoriui įmonė. Ji teikia grūdų priėmimo, džiovinimo, valymo ir saugojimo bei atkrovimo paslaugas, kurios aktualios grūdų augintojams. Įmonė taip pat prekiauja grūdais.

„Nuolaidos nuo 15 iki 35 proc. grūdų džiovinimui bus taikomos nuo rugpjūčio 1 dienos ir galios visam šių metų derliui, kad ūkininkai, susidūrę su neįprastai nepalankiomis oro sąlygomis nuimant derlių, nepatirtų milžiniškų grūdų džiovinimo kaštų“, – teigia bendrovės direktorius Darius Karpavičius.

Grūdų augintojams, stebintiems grūdų kainą rinkoje ir norintiems palaukti jiems palankesnės, „Jonavos grūdai“ įsipareigoja nemokamai saugoti pristatytus grūdus iki metų pabaigos (gruodžio 31 d.), jeigu saugomus grūdus parduos bendrovei, bei tuo pačiu siūlo augintojams lanksčias atsiskaitymo sąlygas. Bendrovė siekia, kad esant nepalankioms oro sąlygoms grūdai iš laukų kuo greičiau sugultų į aruodus ir būtų maksimaliai išsaugota jų kokybė.

„Šios priemonės padės ūkininkams išvengti skuboto derliaus pardavimo ir leis sulaukti palankesnių supirkimo kainų. Jie patys galės nuspręsti, kada parduoti savo produkciją. Džiaugiamės, kad prie Žemės ūkio ministerijos raginimo solidarizuotis jungiasi vis daugiau įmonių, kurios supranta šių metų iššūkius ir demonstruoja atsakomybę prieš ūkininkus“, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.

Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad valstybės valdomų įmonių kainodara yra jų vadovų kompetencijos sritis, kaip numato Akcinių bendrovių įstatymas. Ministerija nenustatinėja grūdų džiovinimo įkainių, tačiau tikisi, kad „Jonavos grūdai“ pavyzdys įkvėps ir kitas grūdų supirkimo įmones prisidėti prie pagalbos ūkininkams. O ji jiems labai reikalinga, nes pasaulio rinka diktuoja labai žemas grūdų supirkimo kainas. Ūkininkai, pristatę drėgnus grūdus, patiria didelių nuostolių.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Aplinkosaugininkai primena: ką draudžiama atlikti patiems

jonavoszinios.lt — Tue, 05 Aug 2025 15:35:24 +0300

Kad kondicionavimo sistemos veiktų, jos pildomos fluorintomis dujomis (F dujos), kurių poveikis šiltnamio efektui yra gerokai stipresnis nei anglies dioksido ir jos – vienas visuotinį atšilimą skatinančių veiksnių. Kai tokia įranga yra techniškai netvarkinga, nesandari ar pildymas F dujomis vykdomas prieš tai neatlikus sandarumo patikros ir remonto darbų, F dujos dažniausiai išsiskiria į aplinką.

Aplinkosaugininkai įspėja, kad savarankiškas kondicionavimo sistemų pildymas pažeidžia tokiai veiklai nustatytus reikalavimus.

Pildyti gali tik pažymėjimus turintys darbuotojai

Fiziniai asmenys atliekantys darbus, susijusius su F dujų surinkimu iš motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo įrangos, privalo turėti darbuotojų mokymų baigimo pažymėjimus (kodai 3105, 3106) pagal mokymų programą „Darbuotojų, surenkančių F dujas iš tam tikrų motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų“ (kodas 260071115).

Būtinos sąlygos ir įranga

Paslaugų teikėjams, atliekantiems oro kondicionavimo sistemų techninę priežiūrą ir remontą, draudžiama užpildyti oro kondicionavimo sistemas F dujomis, kol nėra baigtas būtinas kondicionavimo sistemų remontas. Slėgiui ir nuotėkiui matuoti turi būti naudojama būtina įranga, siekiant išvengti F dujų ir jų mišinių išleidimo į atmosferą, jei išleidimas techniškai nebūtinas.

Turi būti naudojamos tik leidžiamos medžiagos

Kondicionavimo sistemų pildymui leidžiama naudoti tik aplinkai saugias priemones. Šaldymo agentai, tokie kaip dažniausia pasitaikantis R12 yra draudžiami, nes jie reikšmingai kenkia ozono sluoksniui ir prisideda prie klimato kaitos. Pagal galiojančius aplinkosaugos reikalavimus, R12 naudojimas, papildymas ar pildymas net ir senose sistemose yra draudžiamas.

Turi būti naudojamos tik daugkartinio užpildymo talpyklos

Nuo 2007 m. galioja draudimas pateikti rinkai pakartotinai neužpildomas F dujų talpyklas, naudojamas šaldymo, oro kondicionavimo arba šilumos siurblių įrangai, gaisro gesinimo įrangai arba elektros skirstomiesiems įrenginiams aptarnauti, techniškai prižiūrėti ar užpildyti arba naudojamų kaip tirpiklius. Tai reiškia, kad turi būti naudojama tik daugkartinio užpildymo F dujų talpykla (tara). Vienkartinės F dujų talpyklos, ar vienkartinio F dujų užpildymo rinkiniai, skirti savarankiškam sistemų papildymui, negali būti naudojami.

F dujų talpyklos turi būti paženklintos. Etiketėje nurodyta:

nuoroda, kad produkte ar įrangoje yra F dujų;

atitinkamų F dujų žymuo arba, jei tokio žymens nėra – cheminis pavadinimas;

masės vienetais bei CO2 ekvivalentu išreikštas produkte arba įrangoje esančių F dujų kiekis ir tų dujų visuotinio atšilimo potencialas.

Atsakomybė

Fiziniams asmenims numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 309 straipsnyje. Bauda už fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių išleidimą į atmosferą, kai tai techniškai nebūtina, naudojant fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius pagal paskirtį siekia nuo 1 000 iki 4 000 eurų.

Juridiniams asmenims baudos nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 110¹ straipsnyje. Bauda fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių išleidimas į atmosferą, kai tai techniškai nebūtina, naudojant fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius pagal paskirtį siekia nuo 2 000 iki 8 000 eurų.

Verslams, vykdantiems transporto priemonių remontą ar techninę pagalbą daugiau informacijos galima rasti atmintinėje apie kondicionierių pildymą.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

„Rail Baltica“ darbai – 77 km ruože: pasirašytos naujos net 235 mln. Eur vertės sutartys dėl bėgių tiesimo ir sankasos statybos

jonavoszinios.lt — Tue, 05 Aug 2025 12:06:34 +0300

LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“, įgyvendinanti tarptautinį „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje, pasirašė 3 naujas rangos darbų sutartis – dėl bėgių tiesimo 10 km ruože Šveicarija–Žeimiai ir naujo 18,9 km sankasos ruožo statybos nuo Kauno link Šveicarijos. Šių sutarčių bendra vertė – net 235 mln. Eur.

Bėgių tiesimo darbus atliks jungtinės veiklos partneriai „Leonhard Weiss International“ iš Vokietijos ir „Leonhard Weiss OÜ“ iš Estijos. Naują 8,5 km sankasos ir statinių ruožą pastatys rangovas AB „HISK“, o 10,4 km ruožą – jungtinės veiklos partneriai UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“.

„Kiekvienas nutiestas europinės vėžės metras – tarsi bėgis į Lietuvos ateitį. Džiaugiamės spartėjančiais „Rail Baltica“ darbais Panevėžio kryptimi, toliau glaudžiai bendradarbiaujame su partneriais. Tiesime ne tik plieną, bet ir tvirtą jungtį su Europa, kuri stiprins mūsų ekonomiką, didins saugumą ir atvers naujas galimybes visam regionui“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko teigimu, sėkmingai užsitikrinus 3 reikšmingas rangos sutartis, pagreitės „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtra Lietuvoje.

„Bėgių tiesimo procesas leidžia efektyvinti projekto įgyvendinimą, nes bėgių statyba – daug spartesnė nei sankasos įrengimas. Be to, tiekimo grandinės valdymas ir iš anksto pristatytos statybos medžiagos sumažino rizikas, susijusias su jų trūkumu ar logistika. „Rail Baltica“ investicijos tiesia kelią ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono bei Europos Sąjungos tikslams, kuriant modernią, saugią, aplinkai draugišką ir konkurencingą geležinkelio infrastruktūrą“, – teigia E. Lazauskas.

Bėgius nuties dar šiemet

Viršutinės kelio konstrukcijos – bėgių tiesimo – sutarties vertė siekia 13,9 mln. Eur (be PVM). Didžiojoje atkarpos dalyje, 8,8 km ruože, darbus numatoma atlikti iki 2025 m. pabaigos. „LTG Infra“ jau įsigijo reikalingas medžiagas – skaldą, pabėgius ir bėgius. Likusius darbus rangovas planuoja užbaigti 2027 m. pirmąjį ketvirtį.

Pasak „Leonhard Weiss International“ vadovybės atstovo Alexanderio Schneiderio, „Rail Baltica“ – vienas reikšmingiausių projektų regione.

„Mums didelė garbė, kad galime prisidėti prie strateginės reikšmės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo Lietuvoje. Mūsų patirtis dirbant su didelės apimties ir sudėtingais infrastruktūros projektais leis užtikrinti aukštą darbų kokybę, efektyvius procesus ir sklandų bendradarbiavimą su projekto partneriais. Esame pasiruošę dirbti sparčiu tempu, laikydamiesi nustatytų terminų ir prisidėdami prie pažangios geležinkelio infrastruktūros plėtros visame regione“, – kalbėjo Lietuvoje viešėjęs A. Schneideris.

Naują sankasos ruožą pasidalijo 2 rangovai

„LTG Infra“ taip pat pasirašė 2 sutartis ruože nuo Kauno (Palemono) link Šveicarijos, kuris dėl savo sudėtingumo buvo padalintas į 2 dalis.

8,5 km sankasos ir inžinerinių statinių statybą atliks AB „HISK“. Sutarties vertė siekia 97,8 mln. Eur (be PVM), darbus numatoma užbaigti 2028 m. pirmąjį ketvirtį. Be to, šių metų liepą „HISK“ pasirašė sutartį 12,1 km sankasos ruožo darbams atkarpoje Šėta–Ramygala.

„Džiaugiamės jau antrąja šią vasarą laimėta „Rail Baltica“ sutartimi – tai ne tik įvertinimas mūsų komandos pasiruošimu tokiam projektui, bet ir pasitikėjimas „HISK“ kaip strateginiu partneriu visame Baltijos regione. Skaitmenizuoti procesai, reikšmingas technikos atnaujinimas ir komandos kompetencija leis siekti aukščiausių tikslų: efektyviai ir pažangiai įgyvendinti šiuos abu „Rail Baltica“ ruožus“, – kalba „HISK“ generalinis direktorius Robertas Ziminskis.

Kitą, 10,4 km ruožą, nuties aktyviai „Rail Baltica“ statyboje dirbantys rangovai UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – 123,5 mln. Eur (be PVM), šiuos darbus taip pat numatoma užbaigti 2028 m. pirmąjį ketvirtį.

„Vertiname galimybę ir toliau prisidėti prie strateginės reikšmės „Rail Baltica“ projekto statybų. Tai – jau trečiasis europinės vėžės geležinkelio ruožas Lietuvoje, patikėtas mūsų įmonių grupei: ką tik užbaigėme darbus ruože Šveicarija–Žeimiai, o dabar imsimės naujojo, daugiau nei 10 kilometrų ilgio Kaunas–Šveicarija etapo. Šis tęstinumas mums leidžia remtis jau sukaupta patirtimi ir įdirbiu, ieškoti sprendimų, kai kyla iššūkių, ir dirbti užtikrintai bei kryptingai. Tokie projektai kalba ne tik apie šiandienos darbus, bet ir apie tai, kokia Lietuva bus rytoj“, – sako „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis.

Darbai – 77 km ruože

Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, rangovai kaip „Leonhard Weiss“, „HISK“, „Fegda“ ir „Tilsta“ pasižymi aukšta patirtimi bei techninėmis kompetencijomis, kurios būtinos sudėtingam greitojo geležinkelio statybos etapui.

„Noriu pasidžiaugti, kad prie tarptautinio projekto įgyvendinimo prisijungė nauji, profesionalūs rangovai, o jau esami rangovai praplėtė statybų geografiją. Mūsų prioritetas, – kad Lietuvos ruože projektas būtų įgyvendintas kokybiškai, taip užtikrinant ilgalaikę naudą valstybei ir visuomenei“, – teigia V. Žalimas.

Viso Lietuvoje vykdoma pagrindinės geležinkelio linijos statyba ir pasirašytos sutartys darbams 77 km ruože. Iki šių metų bus pasirašomos sutartys, pradėti parengiamieji ir vykdomi statybos darbai 114 km ruože. Statybos darbų vykdymas finansuojamas iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžetų.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Sveikatos draudimas: papildomas mėnuo – galimybė gydytis nemokamai ir įpareigojimas apsidrausti

jonavoszinios.lt — Tue, 05 Aug 2025 10:53:38 +0300

Apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu valstybė garantuoja sveikatos priežiūrą ir kompensuoja jos išlaidas. Netekus darbo ar pakeitus veiklos formą, kad drastiškai nenutrūktų žmogaus sveikatos draudimas ir galimybė nemokamai gydytis, kiekvienam mūsų valstybė suteikia papildomo mėnesio garantiją. Kas tai?

Dirbant ne pagal darbo sutartį reikia atidumo

Papildomas mėnuo – tai laikotarpis, kai, nustojus galioti gyventojo sveikatos draudimui, jis dar vieną mėnesį turi teisę naudotis nemokamomis medicinos paslaugomis. Šis mėnuo – galimybė nemokamai gydytis su sąlyga, kad žmogus šią įmoką galės sumokėti iki to paties papildomo mėnesio pabaigos. Tai yra būtina, kad privalomasis sveikatos draudimas nenutrūktų.

Už gyventojus, dirbančius pagal darbo sutartį, kas mėnesį įmokas įprastai moka darbdavys, todėl, jei darbo situacija nesikeičia, jiems papildomas draudimo mėnuo nėra toks aktualus.

Žmonėms, kurie patys turi mokėti sveikatos draudimo įmokas – pavyzdžiui, besiverčiantiems individualia veikla, pradedantiems dirbti pagal verslo liudijimą, autorines sutartis ar tiesiog šiuo metu nedirbantiems – reikėtų būti atidiems. Svarbu nepamiršti pasirūpinti savo draudimu ir kiekvieną mėnesį laiku sumokėti nustatytą įmoką, kad nekiltų problemų.

Privalomasis sveikatos draudimas turi būti nenutrūkstamas

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad papildomas mėnuo, per kurį suteikiama galimybė nemokamai gauti medicinos paslaugas – tai pereinamasis laikotarpis, skirtas gyventojams susitvarkyti privalomojo sveikatos draudimo klausimus. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai šis laikotarpis suprantamas klaidingai, kaip papildoma lengvata, dėl kurios nebeskubama toliau draustis.

„Privalomasis sveikatos draudimas turi būti nenutrūkstamas. Tai reiškia, kad nė vieno mėnesio įmoka negali būti praleista, kad žmogus galėtų toliau naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apmokamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – sako VLK Gyventojų aptarnavimo departamento Panevėžio skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.

Pavyzdžiui, jei gyventojas nutraukė darbo santykius liepos 31 d., jis dar turės teisę nemokamai naudotis iš fondo apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis iki rugpjūčio 31-osios – tai yra papildomas mėnuo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad iki šio laikotarpio pabaigos sveikatos draudimo įmoka turi būti sumokėta. Kitaip tariant, kad sveikatos draudimas nenutrūktų, per papildomą mėnesį reikia arba pradėti dirbti, arba sumokėti įmoką savarankiškai, arba tapti apdraustu valstybės lėšomis. To nepadarius, sveikatos draudimas nutrūksta, o vėliau „Sodra“ gali išieškoti praleistą įmoką.

Draudimas atnaujinamas sumokėjus visą įsiskolinimą

Papildomas mėnuo gyventojams yra svarbus ir naudingas, nes duodama papildomai laiko susitvarkyti savo privalomąjį sveikatos draudimą tada, kai atsiranda įvairių aplinkybių. Šis mėnuo aktualus ne tik nutraukus darbo sutartį ar keičiant darbovietę. Su tuo gali susidurti ir mokyklą ar dienines studijas baigę arba jas nutraukę pilnamečiai jaunuoliai, jei nepradeda vėl mokytis, neįsidarbina ir nėra draudžiami valstybės lėšomis.

Pasitaiko atvejų, kai įmokų gyventojas nemoka keletą mėnesių ar net metų. Neretai manoma, kad po pertraukos privalomasis sveikatos draudimas vėl įsigalios iškart, kai tik bus sumokėta nustatyto dydžio einamojo mėnesio įmoka. Bet tai netiesa. Tais atvejais, kai įmokos nesumokamos ilgiau, sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kai yra sumokėtas įsiskolinimas, bet ne daugiau kaip už 5 metus, ir įmoka už einamąjį mėnesį.

Apie savo sveikatos draudimą galima sužinoti internete

Pasitikrinti savo draudimo statusą visi gyventojai gali ligonių kasos interneto svetainėje čia.

Sužinoti, kiek draudimas galioja, susipažinti su kita svarbia informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat kokios medicinos paslaugos gyventojui suteiktos, kiek jos kainavo, galima prisijungus prie savo paskyros Elektroninių valdžios vartų portale. Sužinoti, kiek galioja draudimas ar užduoti kitus su tuo susijusius klausimus galima ne tik internetu, bet ir atvykus į ligonių kasą.

Daugiau informacijos apie privalomojo sveikatos draudimo laikotarpių galiojimą rasite čia.

Apie įmokų mokėjimą savarankiškai, įsiskolinimus ir pan. prašome teirautis „Sodros“.

Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyrius

Pelnas ar solidarumas? ŽŪM ragina verslą mažinti grūdų džiovinimo įkainius

jonavoszinios.lt — Tue, 05 Aug 2025 08:34:08 +0300

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atidžiai stebi sudėtingą situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, susijusią su daug aukštesniais nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainiais – jie kelia didelį nerimą šalies ūkininkams. Tačiau ŽŪM pasiekė ir geros žinios – kai kurios grūdų supirkimo įmonės jau solidarizuojasi su augintojais ir sumažino įkainius.

Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių

Nors ŽŪM negali tiesiogiai daryti įtakos džiovinimo paslaugų įkainiams, akivaizdu, kad esami įkainiai Lietuvoje yra neadekvatūs, lyginant su kaimyninėmis šalimis, ir tai daro didelę įtaką ūkininkų pelningumui.

„Mūsų atlikta išsami analizė rodo, kad grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvoje yra gerokai aukštesni nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, lyginant Lietuvos ir Latvijos supirkimo įmonių maksimalius grūdų džiovinimo įkainius, Latvijoje jie mažesni 22 proc., o minimalių džiovinimo įkainių skirtumas siekia net 53 proc. Mūsų ūkininkai susiduria su didesnėmis grūdų džiovinimo išlaidomis, o tai tiesiogiai mažina jų konkurencingumą ir pelną“, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.

Pasak viceministro, ŽŪM supranta šios situacijos jautrumą ir jos poveikį ūkininkų finansinei padėčiai. Nors nėra galimybių tiesiogiai reguliuoti kainas, ŽŪM ir toliau analizuos rinkos tendencijas, bendradarbiaus su suinteresuotomis šalimis ir ieškos būdų, kaip palengvinti ūkininkų naštą.

Ši tema bus įtraukta į artimiausios Maisto tarybos, kurios sudėtyje yra ir grūdų perdirbėjai, ir ūkininkai, darbotvarkę. „Akivaizdu, kad neproporcingos kainos galiausiai nugula ant produktų vartotojų pečių“, – atkreipia dėmesį G. Tamašauskis.

Šiandien, kai energijos kainos svyruoja, o oro sąlygos tampa vis labiau nenuspėjamos, ūkininkams būtina ne tik parama, bet ir aiškus signalas – jie nėra vieni. „ŽŪM imasi aktyvaus vaidmens – analizuojame rinką, skatiname technologinį atsinaujinimą ir siekiame, kad informacija apie galimas pagalbos priemones pasiektų kiekvieną ūkį“, – teigia viceministras.

Atsižvelgė į situaciją ir sumažino įkainius

ŽŪM žiniomis, šiomis dienomis kai kurios grūdų supirkimo įmonės solidarizavosi su ūkininkais ir savo pelno sąskaita sumažino džiovinimo įkainius. „Matome, kad vietinis verslas reaguoja į ūkininkų laukiančius iššūkius dorojant derlių lietingu sezonu. Džiaugiamės, kad verslininkai vienijasi su negandų užkluptais ūkininkais“, – sako viceministras, raginantis ir kitas įmones būti solidariomis ir ieškoti galimybių bendradarbiauti su ūkininkais.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Venecijos verslo parkas plečiasi: pristatomas naujas pramoninis projektas

jonavoszinios.lt — Tue, 05 Aug 2025 08:15:00 +0300

Kone prieš mėnesį visuomenei buvo pristatyti pirmieji planuojamos medienos apdirbimo gamyklos projektiniai pasiūlymai (plačiau rašėme ČIA), o šiandien gyventojai kviečiami susipažinti su dar vienu žingsniu vystant Venecijos verslo parką – planuojama dviejų sublokuotų gamybos paskirties pastatų statyba.

Naujasis projektas, kurį inicijuoja UAB „Vaivora Engineering“, numato statyti du pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatus adresu Venecijos k. 12, Jonavos r. savivaldybėje. Projektuojamuose pastatuose numatytos ne tik sandėliavimo erdvės, bet ir administracinės patalpos, skirtos vadybiniam darbui. Kaip nurodoma dokumentuose, sklype šiuo metu nėra kitų statinių, o planuojami pastatai bus išdėstyti šiaurinėje sklypo dalyje.

Projektiniuose pasiūlymuose teigiama, kad ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas – pastatai ir numatyta veikla neturės reikšmingo poveikio aplinkai. Planuojama sandėliuoti tik netaršias ir nepavojingas medžiagas, kurios bus laikomos trumpalaikio sandėliavimo būdu – ant palečių, skirtų pakrovimui ir perskirstymui.

Kaip numato statybos techninis reglamentas, visuomenė turi teisę susipažinti su projektiniais pasiūlymais bei teikti savo pastabas. Viešasis susirinkimas, kurio metu projektas bus pristatytas visuomenei, vyks 2025 m. rugpjūčio 21 d. 16:00 val., nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą. Prisijungimo nuoroda ČIA

Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti:

Adresas: S. Moniuškos g. 10-7, Vilnius
Data ir laikas: darbo dienomis iki 2025-08-21, nuo 8:00 iki 16:00 val.

Pasiūlymų teikimas:
Visuomenės atstovai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus raštu arba el. paštu iki 2025 m. rugpjūčio 21 d.:

El. paštas: archgildija@gmail.com
Adresas: S. Moniuškos g. 10-7, Vilnius
Telefonas: +370 601 95589

Plačiau apie projektinius pasiūlymus:

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Kaip atpažinti, kad paaugliui reikia pagalbos?

jonavoszinios.lt — Tue, 05 Aug 2025 08:00:43 +0300

Skaudus ir sukrečiantis įvykis Vilniuje, kai įtariama, jog vienas nepilnametis atėmė gyvybę savo bendraamžiui, paliko visuomenę sukrėstą ir sunerimusią. Tokios tragedijos, nors ir itin retos, primena, kaip svarbu laiku pastebėti vaiko emocinę būseną, elgesio pokyčius ir nedelsti ieškoti pagalbos. Vaiko teisių gynėjai kartu su Lietuvos psichologų sąjunga ragina visuomenę nepasiduoti baimei, o kreipti dėmesį į tai, kaip kiekvienas galime kurti vaikams saugią, palaikančią aplinką – tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek bendruomenėje.

Smurtas tarp vaikų – tai ne atsitiktinumas, o signalas, kad kažkur jų gyvenimuose pritrūko dėmesio, empatijos, supratimo ar pastebėtų kitų sunkumų. Paauglio pasaulis gali būti pilnas iššūkių, emocinių bangavimų ir net konfliktų. O suaugusiųjų atsakomybė – kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi išgirstas, palaikomas ir saugus, o rizikingas elgesys būtų laiku pastebėtas ir koreguojamas.

Kviečia mokytis pažinti paauglių pasaulį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pataria: „Ženklai, kad jaunuolis patiria psichologinių sunkumų, gali būti subtilūs. Tad visų pirma labai svarbu puoselėti ryšį su vaiku, kalbėtis, kaip jis jaučiasi, su kokiais iššūkiais susiduria kasdienybėje, kas jo gyvenime vyksta svarbaus. Raginu suaugusiuosius būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: sumažėjusi motyvacija, atsiskyrimas nuo draugų ar dažnai kintančios nuotaikos.“

Lietuvos psichologų sąjungos narė bei Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atkreipia dėmesį, kad šis skaudus įvykis neatspindi visų paauglių bendravimo kasdienybės ir nerodo, jog „paaugliai tampa vis žiauresni“ ar kad „reikia saugotis draugų“, kaip kartais pasigirsta visuomenės reakcijose į šį įvykį.

„Suprantama, kad ši skaudi netektis sukrėtė visuomenę ir kelia klausimų – kaip apsaugoti vaikus ir paauglius nuo panašių situacijų? Kaip atpažinti grėsmes? Taip, paauglių tarpusavio santykiuose gali būti įvairių grėsmių, tačiau kartu norisi priminti, kad paauglių draugystės visų pirma yra jų augimo ir santykių kūrimo erdvė. Jauni žmonės bręsta per ryšį su kitais – per draugystę jie mokosi empatijos, bendradarbiavimo, vienas kito palaikymo. Svarbu, kad po tokių skaudžių įvykių ne imtume matyti visus paauglius, kaip grėsmingus ar keliančius įtarimą, o kaip tik stengtumės

daugiau būti šalia paauglių ir geriau pažinti jų tarpusavio pasaulį – juos matyti, girdėti, su jais kalbėtis”, – pataria psichologė.

Taip pat ir vaiko teisių gynėjai prašo visuomenę išlikti empatiškiems vieni kitų atžvilgiu – pastebėti, atkreipti dėmesį ir pasiūlyti pagalbą šeimoms, kurios galimai patiria įvairius sunkumus.

Kaip pastebėti vaiko sunkumus laiku?

Dr. J. S. Jasiulionė pastebi, kad vaikų ir paauglių tarpusavio bendravime kylantys sunkumai – nesutarimai, konfliktai – yra natūrali bendravimo dalis, tačiau mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė, yra mokyti vaikus, kaip konstruktyviai ir kito žmogaus nežalojančiais būdais spręsti tokias situacijas.

„Labai svarbu, kad apie vaikų ir paauglių tarpusavio bendravime kylančius iššūkius kalbėtume ne įvykus tokiems skaudiems įvykiams, bet žymiai anksčiau. Paauglystė – laikas, kai bendraamžių vaidmuo ir įtaka yra itin stipri. Svarbu, kad mes, suaugusieji, su vaikais ir paaugliais kalbėtume apie jų tarpusavio santykius, kviestume vaikus kalbėti apie situacijas, kuomet jie susiduria su draugysčių iššūkiais ar jaučiasi nesaugūs su bendraamžiais“, – sako Psichologų sąjungos narė.

Ženklai, kad jaunuolis patiria psichologinių sunkumų, gali būti subtilūs. Tad visų pirma labai svarbu puoselėti ryšį su vaiku, kalbėtis, kaip jis jaučiasi, su kokiais iššūkiais susiduria kasdienybėje, kas jo gyvenime vyksta svarbaus. Vaiko teisių gynėjai kartu su Psichologų sąjunga ragina suaugusiuosius būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: sumažėjusi motyvacija, atsiskyrimas nuo draugų ar dažnai kintančios nuotaikos.

Jeigu suaugusieji nepajėgūs vaikui padėti, svarbu kreiptis į specialistus, Vaiko teisių liniją, Vaikų liniją, Jaunimo liniją, taip pat į psichologus ar psichiatrus dėl vaiko elgesio sutrikimų. Labai svarbu, kad tėvai, globėjai, mokytojai ir kiti jaunam žmogui artimi asmenys rastų jam laiko, išklausytų ir ieškotų pagalbos būdų kartu. Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Liko dvi dienos: ekspertės patarimai, padėsiantys išvengti lemtingų stojimo klaidų

jonavoszinios.lt — Mon, 04 Aug 2025 16:35:44 +0300

Stojantiesiems į bakalauro studijas – lemtingas momentas: pagrindinis stojimo į aukštąsias mokyklas etapas baigsis šį trečiadienį (rugpjūčio 6 d.), 11 val., tad liko vos dvi dienos pateikti prašymus. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 11 d. iki 11 val., tačiau juos gaus tik tie, kurie viską atliks teisingai. Kaip patekti tarp šių laimingųjų?

Nors ir nedaug, tačiau dar yra laiko pasidomėti aukštųjų mokyklų siūlomomis programomis, studijų finansavimo galimybėmis bei susipažinti su dažniausiai pasitaikančiomis stojančiųjų klaidomis, kurios gali kainuoti išsvajotą studijų vietą. Kaip sėkmingai ir sklandžiai užbaigti stojimo procesą, dalijasi VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorė dr. Justė Rožėnė.

Įsidėmėkite: svarbiausi LAMA BPO prašymo pildymo žingsniai

Duomenų pildymas LAMA BPO anketoje – itin atsakingas darbas, o neatidi klaida gali brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, neteisingai įrašius savo el. pašto adresą, lemtingą dieną laiško apie įstojimą į universitetą nesulauksite. Na, o norint teisingai sudaryti prioritetinį pageidavimų sąrašą, pirmiausia reikia išsigryninti savo pasirinkimo aspektus.

Dažniausiai išskiriami du aspektai, kuriais remiantis sudaromas sąrašas. Konkrečiai apsisprendusieji rašo taip: studijų programa ir nemokama vieta; studijų programa ir konkreti institucija. Plačiau svarstantieji – taip: studijų kryptis ir finansavimas; studijų kryptis ir miestas bei finansavimas.

„Tai tik maža dalis variacijų, bet išsirinkus savąją, ji ir turi atsispindėti sąraše. Pavyzdžiui, jei abiturientas nusprendžia rinktis inžinerijos mokslų kryptį ir miestą, jo sąraše matysis įvairios šiai krypčiai priklausančios programos“, – paaiškina SPIC direktorė.

Svarbu žinoti, kad pageidavimų sąraše pirmuoju etapu galima užpildyti devynias vietas, o antruoju etapu šešias.

„Kvietimas studijuoti gaunamas tik vienas ir tik tiksliai pateiktas pageidavimų sąraše. Dažnai stojantieji klausia: „Jei negausiu valstybės finansuojamos (VF) vietos, ar sistema automatiškai man pasiūlys tą programą studijuoti VNF (valstybės nefinansuojamoje) vietoje?“ Atsakymas – ne. Stojantysis gauna pasiūlymą tik iš savo pageidavimų sąrašo“, – paaiškina dr. J. Rožėnė.

Beje, dažnai stojantieji neatsižvelgia į sutrumpinimus, kurie reiškia studijų formą, finansavimą – I, NL, VF, VNF, VNF/ST. Pastarasis trumpinys, kuris reiškia studijų finansavimo tipą, rečiausiai žinomas visuomenėje ir todėl neretai į pageidavimų sąrašą neįtraukiamas. Tačiau jis reiškia potencialią galimybę studijuoti nemokamai, nes tai – valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija, kurių kainą padengia Valstybinis studijų fondas.

„Kita didelė klaida – iš 9 galimų pageidavimų įrašyti tik 1 ar 2, ir nepasirūpinti atsarginiu planu. Tokiu atveju reikia prisiimti riziką, kad jei nepavyks gauti šios vietos, kita nebus pasiūlyta. O negauti vietos galima ne tik dėl didelio, bet ir dėl mažo konkurso – jei pasirinktos programos nesulaukia pakankamo stojančiųjų susidomėjimo ir nesusidaro grupės, jaunuoliai tais metais niekur neįstoja. Dėl to tikrai rekomenduoju paieškoti daugiau nei vienos patinkančios ir tinkančios studijų programos“, – sako dr. J. Rožėnė.

Toks pat liūdnas scenarijus laukia ir tuo atveju, jei įstoję į universitetą pamiršite pasirašyti sutartį. Pasak specialistės, gana dažnai nutinka, kad jaunuoliai išvyksta atostogų, nepasirūpinę įgaliojimu kitam arba nuotoline sutarties pasirašymo galimybe. Pasirūpinkite tuo iš anksto, ir būsite sėkmingai įveikę visus stojimo etapus. Šiais metais elektronines sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val.

Ką svarbu žinoti dėl konkursinio balo

Dažnai klaidingai manoma, kad jei du stojantieji su vienodais konkursiniais balais stos į tą pačią studijų programą, tai vietą gaus tas, kuris prioritetų sąraše šią programą įrašė aukščiau, tačiau tai netiesa – tokiu atveju sistemoje pirmiausia atsižvelgiama į aukštesnius atskirų egzaminų išlaikymo rezultatus ir pan.

Taip pat dažnai nežinoma, kad skaičiuojant konkursinį balą į konkrečią studijų programą atsižvelgiama į tos studijų programos mokslo krypties reikalavimus, ir net jeigu stojantysis laikė tik tris egzaminus, jo konkursinis balas gali būti gana konkurencingas, nes įvertinamas metinio pažymio vidurkis.

„Ne mažiau svarbu, kad stojantysis, supildęs savo pageidavimų sąrašą LAMA BPO sistemoje, skiltyje „suvestinė“ peržiūrėtų savo prašymą ir pasitikrintų, ar prie visų pageidavimų lentelės skiltyje „Konkurse dalyvauja‘‘ būtų prierašas „Taip“, o jei randamas atsakymas „Ne“, jį panagrinėtų. Tikrai nerekomenduoju jo laikyti sąraše, nes jis vertinamas nebus, o vietą sąraše užims“, – pataria VILNIUS TECH SPIC direktorė dr. J. Rožėnė.

Studijas rinkitės atsakingai

Vis dėlto, daliai jaunuolių yra sunku ne užpildyti prašymą, o tiesiog nuspręsti, ką studijuoti. Dr. J. Rožėnė sako, kad renkantis studijų programą stojančiajam reikėtų apmąstyti savo pomėgius, vertybes bei gebėjimus, taip pat pasidomėti darbo rinkos tendencijomis – nepaklausios specialybės pasirinkimas ateityje gali labai apsunkinti darbo paieškas.

Kad taip nenutiktų, specialistė ragina atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje dominuojančias aktualijas. Jos, kaip ir darbdavių skiriamos stipendijos, sufleruoja, kokios specialybės yra perspektyvios, paklausios.

Taip pat naudinga įvertinti įsidarbinimo rodiklius, baigus vienas ar kitas programas, vidutinį atlyginimą, pasidomėti, kokios studijų programos yra valstybės arba pasaulio prioritetinių programų sąrašo viršuje, o kurioms studijų programoms finansavimas kasmet mažinamas.

Vienas svarbiausių dalykų – pasigilinti į studijų aprašą, neužtenka vien tik paskaityti programos pavadinimo. Pavyzdžiui, „Multimedija ir kompiuterinis dizainas“ daugeliui skamba kaip menų krypties studijos, tačiau pasirinkus jas, reikia ir matematikos, ir informatikos. Pasak SPIC direktorės, kliautis vien studijų programos pavadinimu – didelė klaida.

„Pavadinimai sukurti taip, kad trauktų, sudomintų. Reikia gilintis į studijų programos aprašą. Tinklelyje pamatysite, ką studijuosite ir ar tai atitinka jūsų lūkesčius. Taip pat rekomenduojama pasiklausti jau studijuojančių, kas ir kaip dėstoma“, – pataria dr. J. Rožėnė.

Šį pranešimą žiniasklaidai per „BNS Spaudos centrą“ Jums siunčia Giedrė Gedeikytė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Susisiekimo ministerija atveria ekonomiško vairavimo e-mokymosi platformą: sužinosite, kaip sumažinti degalų sąnaudas ir sutaupyti

jonavoszinios.lt — Mon, 04 Aug 2025 13:41:22 +0300

Susisiekimo ministerija pristato ekonomiško, ekologiško ir saugaus vairavimo (kitaip – ekovairavimo) e-mokymosi platformą. Ši platforma pritaikyta esamiems ir būsimiems šalies vairuotojams, kurie naudotis mokomuoju kursu jau dabar gali nemokamai ir neribotai.

„Manome, kad tikslingiausia vairuotojų įpročius keisti ne per bausmes ar draudimus, bet per švietimą, kuriant pažangius, elgesį keičiančius sprendimus, ugdant ir skatinant ekovairavimo įgūdžius. Naujoji e-mokymosi platforma yra universali – ji pritaikyta ir pradedančiajam, ir ateities vairuotojui. Tikiu, kad šis mokomasis kursas bus populiarus, nes jis padeda sutaupyti mažinant degalų sunaudojimą bei saugoti aplinką“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Lietuvos keliais šiuo metu rieda daugiau kaip 1,5 mln. lengvųjų automobilių, kuriais per metus nuvažiuojama per 18 mlrd. kilometrų. Vidutiniškai kiekvienais metais vienas automobilis šalyje į atmosferą išmeta per 4 tonas anglies dioksido (CO2). Tai – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios smarkiai prisideda prie klimato kaitos, smogo, rūgštaus lietaus susidarymo ir kitų veiksnių, keliančių pavojų žmonių sveikatai.

Šio 35 minučių trukmės ekovairavimo kurso tikslas – parodyti, kaip, naudojantis nesudėtingomis strategijomis, degalų sąnaudas vairuotojai gali sumažinti iki 25 proc.

Statistiškai, visiems Lietuvos gyventojams praktikuojant ekonomiško, ekologiško ir saugaus vairavimo modelį, būtų užkirstas kelias beveik 500 000 tonų CO2 patekimui į atmosferą, sutaupyta 60 mln. litrų degalų ir beveik 100 mln. Eur išlaidų jiems.

Ekovairavimo kurso metodų naudą kasdien galima pritaikyti vairuojant visų rūšių transporto priemones, nepriklausomai kokios rūšies automobilio variklis ar pavarų dėžė. Vairuojant tereikia palaikyti pastovų greitį, žinoti, kaip stabdyti, iš anksto įvertinti eismo situaciją, tiksliau planuoti ir organizuoti keliones ir pan.

Mokymuose taip pat siūlomi veiksmai, kuriuos atliekant pagerinamas transporto priemonės našumas ir papildomai neišlaidaujama degalams.

E-mokymosi platformoje taip pat pateikiama naudinga informacija besirenkantiems naują automobilį ar vairuojantiems elektromobilius – pavyzdžiui, kokiais būdais galima maksimaliai išnaudoti jų galimybes, optimizuoti baterijos veikimą ar reguliuoti jos įkrovos lygį.

Ekonomiško, ekologiško ir saugaus vairavimo platforma neribotai, nemokamai ir be registracijos lietuvių ir anglų kalbomis galima naudotis specialiame Susisiekimo ministerijos interneto svetainės polapyje: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/saugus-eismas-1/virtualus-ekovairavimo-kursas/

Lietuvos Respublikos Susiekimo Ministerija

Atsistatydina XIX-oji Vyriausybė

jonavoszinios.lt — Mon, 04 Aug 2025 10:52:29 +0300

Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui priėmus sprendimą atsistatydinti iš užimamų pareigų, vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 9-uoju straipsniu atsistatydina premjero vadovaujama XIX-oji Vyriausybė.

Apie atsistatydinimą oficialiai pranešta pirmadienį įvykusiame Vyriausybės posėdyje.

„XIX Vyriausybės darbas nuo pat pirmosios dienos buvo orientuotas į realius darbus ir rezultatus – toks buvo mūsų įsipareigojimas ir Lietuvos žmonių lūkestis. Pavyko padaryti daug ir esu už tai dėkingas Vyriausybės komandai, socialiniams partneriams ir visiems, su kuriais kartu produktyviai dirbome“, – sako premjeras G. Paluckas.

Vyriausybės įstatymo 9 str. 1 dalies 3 punktas numato Vyriausybės atsistatydinimą, kai atsistatydina Ministras Pirmininkas.

Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos.

lrv.lt

Žaliuojantys plotai raudonuose skaičiuose: ar Lietuvoje kertama per daug?

jonavoszinios.lt — Mon, 04 Aug 2025 10:23:08 +0300

Lietuvoje miškai užima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos ir yra viena svarbiausių gamtinių, o taip pat ir ekonominių vertybių. Miškas – tai ne tik medienos išteklius, bet ir įrankis švelninant klimato kaitos padarinius, gausinant biologinę įvairovę, o jų priežiūra ir naudojimas – atsakomybė, kurią miškininkai neša prieš valstybės ir visuomenės interesus. Kiek daugiau nei pusė Lietuvos miškų priklauso valstybei, o kita jų dalis yra valdoma privačių savininkų. Valstybinių miškų urėdija ir jos miškininkai prižiūri, puoselėja ir rūpinasi tik valstybiniais šalies miškais. Įmonė šią atsakomybę įgyvendina veiklą vykdydama įstatyminiu, teisės aktų pagrindu, remdamasi mokslu, derindama šimtametes tradicijas su šiuolaikiniais, tvariais sprendimais, prioritetą išlaikydama skaidrumui.

Kodėl kertami miškai?

Miškų kirtimai neretai vertinami vienpusiškai – dažniausiu atveju – neigiamai, tačiau miškininkystėje tai miško ciklo etapas. Miškai, kaip ir žmonės, sensta, serga, kartais juos pažeidžia vėjas, sniegas ar šimtus kartų už juos mažesni vabzdžiai. Dėl šios priežasties atliekami skirtingų rūšių miško kirtimai, pavyzdžiui, sanitariniai – sergantiems ar pavojingiems medžiams pašalinti, ugdomieji – jaunų medynų formavimui, siekiant išauginti sveikus ir gražius miškus bei pagrindiniai – brandžių ir perbrendusių medynų atnaujinimui, vietos naujiems – jauniems miškams sukūrimui.

Svarbu suprasti – visi šie kirtimai nėra vykdomi atsitiktinai. Jie griežtai reglamentuojami pagal kiekvieno miško augavietės ypatybes, rūšinę sudėtį ir amžių, vadovaujantis miškotvarkos projektais, įstatymais ir teisės aktais. Visi kirtimai atliekami tik gavus leidimus, kuriuos išduoda Valstybinė miškų tarnyba, o saugomose teritorijose derinami ir su Saugomų teritorijų direkcijomis, kurių specialistai vertina, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis miško ekosistemoms ir tik gavus jų pritarimą vykdomi kirtimų darbai.

Reikėtų nepamiršti ir to, kad kirtimai nėra vykdomi tik vardan kirtimo – mediena ir jos gaminiai reikalingi kiekvienam iš mūsų. Nuo namų statybos ir šildymo iki muzikos instrumentų, kurių melodijos užburia ar pieštukų, kuriais nuo pat mažų dienų piešiame – tai tik maža dalis gaminių ir jų teikiamų naudų, kurias gauname iš medienos. Kertama ir vardan to, kad miške vaikščioti, rinkti grybus ir uogas būtų gera ir patogu, kad ateityje mūsų vaikaičiai mišką irgi matytų tokį pat žalią ir gražų.

Ką rodo skaičiai Lietuvoje?

Lietuvoje vidutinis metinis medynų prieaugis siekia apie 19,6 mln. kubinių metrų medienos, o bendrai per metus iškertama apie 10,5 mln. kub. m, t. y. apie 53 % metinio prieaugio. VMU kirtimus vykdo tik pagal leistiną, Vyriausybės nustatomą kirtimų normą, niekada neviršydama 60 proc. bendrojo metinio prieaugio.

Apie 4,2 mln. kub. m, medžių stiebų medienos, o įskaitant kirtimų liekanas (kertamų medžių šakas, kelmus ir kitą menkavertę fitomasę) beveik 8 mln. kub. m, kasmet paliekama miške pūti. Šis skaičius, dėl saugomų teritorijų ir saugomų objektų plėtros bei ūkininkavimo apribojimų šiuose objektuose, pastaraisiais metais ženkliai didėja. Kaip teigia Lietuvos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros docentas dr. Albinas Tebėra, taip paruošiamas „maistas“ grybams, vabzdžiams, mikroorganizmams. „Tai reiškia, kad miškininkai „atriekia“ tikrai didelę jų užauginto derliaus dalį šiems organizmams, nes miškuose paliekama pūti beveik tiek pat fitomasės kiek sunaudojama žmonių reikmėms (baldams, statyboms, popieriui, kurui ir kt.)“, – sako doc. dr. A. Tebėra.

Likusi trečioji medynų tūrio prieaugio dalis – 4,9 mln. kub. m, kasmet papildo esamus miškuose medienos išteklius, dėl to jie sparčiai didėja. Nuo 1990 m. šalies miškų ištekliai padidėjo beveik 2 kartus, o skaičiuojant nuo XX a. vidurio – daugiau kaip 4 kartus. Nustatyta, kad pagal medienos išteklių didėjimo tempus Lietuva yra pirmajame Pasaulio valstybių dešimtuke. Tai reiškia, kad Lietuvos miškai ne mažėja, o sparčiai plečiasi.

Pravartu pabrėžti – kiekvienais metais valstybiniuose miškuose atkuriama vidutiniškai apie 9 100 hektarų miškų, o dar apie 600 ha yra naujai įveisiami vietose, kur miško anksčiau nebuvo. Tai reiškia, jog bendras miškų plotas Lietuvoje ne mažėja, o ir toliau palaipsniui auga.

Pagal teisės aktus, plynais kirtimais iškirsti miško plotai privalo būti atkurti per 3 metus – VMU dažniausiai tai atlieka jau per pirmuosius metus po plynojo miško kirtimo. Siekiant padidinti medynų atsparumą ir prisitaikyti prie kintančio klimato, atkuriami ir įveisiami mišrūs, iš trijų ir daugiau vietinių medžių rūšių sudaryti medynai.

Miškai ir medienos produktai reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo, miškai absorbuoja didelę dalį anglies dioksido (CO₂) emisijų, o nukirsto medžio gaminiai ilgam laikui užrakina anglį medienoje. Šiuo metu Lietuvoje daugiausia CO₂ absorbuoja miškai, kiek mažiau – pievų ir ganyklų naudmenos, anglies emisijas ženkliai mažina pagerinti žemės dirbimo būdai (neariminė žemdirbystė, tarpiniai pasėliai, ekologinis ūkininkavimas. 2023 m. miškai Lietuvoje absorbavo apie 5,3 mln. tonų CO₂, dar apie 1,7 mln. tonų CO₂ buvo sukaupta pagamintos medienos produktuose. Šis kiekis atitiktų maždaug 0,9 t CO₂ viename medienos kubiniame metre.

Nuo 2013 m. iki 2023 m. Lietuvos miškų absorbcinis potencialas mažėjo 37% tai vyksta dėl kelių svarbių priežasčių. Pirma, didėja vyresnio amžiaus medynų dalis, o tai lemia mažesnį metinį anglies dioksido sugėrimą, nes jauni medžiai sugeria CO₂ efektyviau nei seni. Antra, klimato kaita daro vis didesnį poveikį miškams – dėl dažnėjančių audrų, sausrų bei kenkėjų plitimo mažėja medynų augimo tempas ir didėja žuvusių medžių kiekis. Trečia, medienos naudojimas energetikai, mažina miškuose liekančios ir medienos produktuose sukauptos anglies kiekį. Šios priežastys rodo būtinybę didinti miško žemės plotus, stiprinti miškų atsparumą, skatinti produktyvių jaunuolynų plėtrą ir subalansuoti ūkininkavimą siekiant išlaikyti klimato švelninimo funkciją. Vis svarbesnis tampa ir ilgaamžių medienos produktų naudojimas – jie ne tik leidžia ilgai saugoti sukauptą CO₂, bet ir pakeičia iškastinį kurą bei kitus emisijoms imlius gaminius, ypač statybų sektoriuje ar baldų gamyboje.

Kirtimų apimtys Europoje: kaip atrodo Lietuva?

Dažnai visuomenėje girdima nuomonė, kad Lietuvoje greitai nebeliks miškų. Esą miškininkai Lietuvoje vykdo per dideles kirtimų apimtis, o kaimyninėse šalyse situacija geresnė. Statistika ir skaičiai byloja kitokią tiesą – Lietuvoje kirtimų apimtys ir vykdoma ūkinė veikla yra viena saikingiausių visoje Europoje. Štai kaimyninėje Lenkijoje kertama apie 72 % metinio medienos prieaugio, Suomijoje – 71 %, kai Lietuvoje iškertama tik apie 53 proc. Tačiau net ir kur kas didesnės kirtimų apimtys kitose Europos šalyse nelėmė miškų išnykimo. Miškai žaliuoja ir Lenkijoje, ir Suomijoje. Svarbiausia, kad kirtimai vykdomi atsakingai, subalansuotai ir tvariai.

Miškų priežiūra – ne tik kirtimai

Miškas tai ne tik mediena, o miško priežiūra – ne tik kirtimai. VMU miškininkai atlieka daug skirtingų darbų, kurių dėka, miškais gali džiaugtis ir saugiai bei patogiai juose laiką leisti kiekvienas pilietis. VMU atsakingai prižiūri daugiau nei 1000 rekreacinių objektų visoje Lietuvoje – kad kiekvienas rastų vietą, kurioje mišką pažinti galėtų dar geriau, o laiką jame praleisti – kokybiškiau. VMU atlieka įvairius gamtotvarkos darbus miškuose, kurie skirti pagerinti miško, pelkių ir pievų ekosistemų būklę ir padėti pagausinti bei išlikti retoms, nykstančioms rūšims.

„Bioįvairovės gausa labai priklauso nuo miškų struktūros. Tuo požiūriu geriausi yra tokie miškai, kuriuos sudaro ir jaunuolynai, ir viduramžiai medynai, ir brandūs bei perbrendę medynai, o taip pat atviros erdvės – aikštės, laukymės (kai kam paradoksaliai atrodo) ir kirtavietės“, – teigia doc. dr. Albinas Tebėra. Šiuo metu jaunuolynai šalies miškuose užima 555 tūkst. ha plotą, pusamžiai - 640 tūkst. ha, bręstantys ir brandūs medynai – 610 tūkst. ha., o atviros erdvės – daugiau kaip 75 tūkst. ha. Docento teigimu, tokios racionalios miškų struktūros niekada neturėjome. Tinkamai tvarkant miškų struktūrą sparčiai gausėja floros ir faunos populiacijos. Kanopinių žvėrių skaičiai pasiekė

neregėtus mastus: turime daugiau kaip 20 tūkst. briedžių, 85 tūkst. tauriųjų elnių ir net beveik 170 tūkst. stirnų t.y. 4-7 kartus daugiau negu 1990 m. Ypač džiugina gausėjantys retieji gyvūnai – lūšys, kurtiniai, juodieji gandrai ir kt. Meškos, atrodo, jau tampa nuolatinėmis gyventojomis.

Didelę savo darbo laiko dalį miškininkai skiria miškų švarinimui, patogios ir kokybiškos miško infrastruktūros užtikrinimui, kovai su invazinėmis rūšimis. Be to, valstybiniuose miškuose laikomasi FSC tvarumo standartų, kurie įpareigoja miškininkus rūpintis miškais išlaikant socialine ir ekologine pusiausvyra. Šis standartas – skaidrumo ženklas visuomenei, patvirtinantis, kad šalies miškai yra prižiūrimi atsakingai.

Miškininkystė Lietuvoje remiasi tiek šimtametėmis tradicijomis, tiek šiuolaikinėmis technologijomis, mokslu, gerosiomis kitų šalių praktikomis. Miškininkai nuolat ieško naujų miškininkavimo būdų, taiko gamtai artimos miškininkystės priemones, kad veikla būtų tvari, o poveikis aplinkai – kuo mažesnis. Miškininkystės sprendimai, kuriuos šiandien priimame, leidžia mums ne tik saugoti tai, ką turime, bet ir kurti ateities mišką – stipresnį, įvairesnį ir atsparesnį klimato pokyčiams.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos administracija

Informacija dėl AB „Achema“ planuojamų darbų

jonavoszinios.lt — Mon, 04 Aug 2025 10:09:19 +0300

Informuojame, kad rugpjūčio 4 -15 dienomis AB „Achema“ planuoja vykdyti senų ir veikloje nenaudojamų aukštuminių statinių (kaminas) griovimo darbus.

Darbų atlikimo metu bus didesnis nei įprasta triukšmo lygis ir dulkėtumas, kuris, AB „Achema“ teigimu, bus kontroliuojamas naudojant vandens patrankas. Griovimo darbų metu teritorija bus aptverta, uždaryti vidiniai keliai numatytose vietose.

Anot bendrovės, atliekant aukštuminius darbus saugumą užtikrins rangovo paskirti stebėtojai ir bendrovės gaisrinės postas.

Parengta pagal AB „Achema“ informaciją.

Į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiau jaunimo be profesinio išsilavinimo

jonavoszinios.lt — Mon, 04 Aug 2025 09:35:36 +0300

Kas antras Užimtumo tarnyboje registruotas jaunuolis – neįgijęs profesinio ar aukštojo išsilavinimo. Pastaraisiais metais ši tendencija tik sustiprėjo – 1,7 proc. išaugo neturinčio profesinio pasirengimo jaunuolių skaičius.

Antrus metus jaunimo registruoto nedarbo rodiklis laikosi ties 7,5 proc. Liepos 1 d. darbo ieškojo 30,6 tūkst. jaunuolių, kurie sudarė penktadalį visų klientų.

Profesinį išsilavinimą įgijusio jaunimo statistika per metus beveik nepasikeitė: liepos pradžioje jie sudarė 25,6 proc., pernai – 25,9 proc.

„Dažnai dalis baigusių mokyklą ar studijas neturi pakankamai praktinių bei specializuotų įgūdžių, kurių reikalauja darbdaviai. Esminės jaunimo nedarbo priežastys glaudžiai susijusios su struktūriniu neatitikimu tarp darbo rinkos poreikių ir turimų kompetencijų. Taip pat trūksta darbo patirties, o tai sukuria uždarą ciklą – be patirties sudėtinga įsidarbinti, o nedirbant – patirties įgyti neįmanoma. Pastebimas vis didesnis atotrūkis tarp įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Visgi aukštasis išsilavinimas taip pat negarantuoja greito įsidarbinimo. Penktadalis tarp registruoto jaunimo yra baigę universitetus bei kolegijas (20,6 proc.). Ir pernai, ir šiemet tokių klientų skaičius, liepos 1 d. duomenimis, išlieka vienodas – po 6,3 tūkst.

J. Zemblytės pastebėjimu, aukštąsias mokyklas dažnai baigiama dėl paties diplomo, o ne dėl aiškios profesinės krypties ar paklausių įgūdžių: „Nors informacija apie karjeros galimybes yra plačiai prieinama, daugeliui jaunuolių trūksta gebėjimų ją įvertinti ir pritaikyti praktikoje. Dėl to pasirenkami trumpalaikiai sprendimai – „čia ir dabar“, neįvertinant ilgalaikės karjeros planavimo svarbos ir galimų pasekmių“.

Didžioji dalis jaunimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi ne pirmą kartą (76,6 proc.). Tik kas ketvirtam (23,4 proc.) registracija buvo pirmoji – ir tokių asmenų liepos 1 d. buvo 300 (4,8 proc.) daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Jaunimo vidutinė registruoto nedarbo trukmė per metus sutrumpėjo 2 dienomis iki 137, kai bendroji siekė 245 dienas.

Kas trečias (10,4 tūkst.) jaunas klientas registracijos metu teigė, jog yra pažengęs informacinių technologijų naudotojas, o kas penktas nurodė neturįs skaitmeninių įgūdžių (6,2 tūkst.).

Net 80,4 proc. jaunuolių įvardijo pagrindinį registracijos Užimtumo tarnyboje tikslą – siekį įsidarbinti. Ir tokių norinčių dirbti skaičius per metus augo: samdomo darbo ieškančio jaunimo – 1,5 tūkst. (6,4 proc.) daugiau nei prieš metus.

Dešimtadaliu (10,8 proc.) sumažėjo jaunuolių, neapsisprendusių dėl registracijos tikslo ir beveik tiek pat negalinčių naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis dėl laikino užimtumo ar kitų įsipareigojimų – studijų, praktikos, savanorystės, vaikų ar artimųjų priežiūros, sveikatos būklės, socialinių ar šeiminių aplinkybių, laikino išvykimo į užsienį.

Per metus padaugėjo įsidarbinusių jaunuolių pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis. Geresnis ir pirmojo pusmečio rezultatas – į darbo rinką įsiliejo 34 tūkst. jaunų žmonių – 4,7 tūkst. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones įsitraukė 2,1 tūkst. jaunimo – dviem trečdaliais (66,2 proc.) mažiau nei 2024 m. pirmąjį pusmetį. Nepaisant to, šimtu daugiau nei pernai jaunų klientų pasinaudojo parama darbo vietoms steigti, 24,5 proc. daugiau pradėjo ugdyti kompetencijas stažuotėse, 0,4 proc. ūgtelėjo įsitraukimas į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų priemonę.

Jaunimo iki 29 metų paramos mokymuisi ir remiamo įdarbinimo priemonių įdarbinimo efektyvumas po 6 mėn. augo 3,4 proc. punkto, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Po 12 mėn. teigiamas pokytis matomas aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijų ir profesinio mokymo priemonėse.

Šiais metais ypač išaugo Užimtumo tarnybos paslaugų skaičius jaunimui. Per pusmetį iš viso suteikta beveik 87 tūkst. konsultacijų – 11,4 proc. daugiau nei 2024 m. pirmąjį pusmetį. Informavimo paslaugų skaičius padidėjo 6,6 proc. iki 53,7 tūkst.

Išsamesnė jaunimo profilio analizė rodo, kad daugiau nei 27,4 proc. jaunimo gyvena kaimo vietovėse – jų skaičius per metus išliko stabilus. Gyvenančių mieste skaičius jaunuolių iki 29 metų ūgtelėjo 1,2 proc. (300) iki 22,2 tūkst. Tarp ilgalaikių bedarbių jaunimo yra mažiausiai – 8,7 proc.

Nedirbančio jaunimo mažiausiai – Neringoje (0,9 proc.), daugiausiai – Kaune (10,6 proc.). Per metus jaunimo registruotas nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje (po 1,3 proc. punkto), labiausiai sumažėjo Pakruojo rajono (2,5 proc. punkto) bei Birštono (2,2 proc. punkto) savivaldybėse.

Užimtumo tarnyba prie LR SADM

Prokuratūra: Tiriamas bepiločio orlaivio įskridimas į Lietuvą

jonavoszinios.lt — Sat, 02 Aug 2025 18:33:57 +0300

Incidentas, kurio metu į Lietuvą įskrido bepilotis orlaivis, vakar surastas Gaižiūnų poligone, yra tiriamas kaip atskiras epizodas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Detalesnė informacija negali būti teikiama siekiant nepakenkti tyrimui.

LR prokuratūros inf.

Mindaugas Sinkevičius — realiausias kandidatas į premjerus? Prezidentas susitiks su laikinuoju LSDP lyderiu

jonavoszinios.lt — Sat, 02 Aug 2025 09:55:05 +0300

Artėjant premjero klausimo sprendimui, dėmesio centre – Jonavos meras ir laikinasis LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Rugpjūčio 4 d. jis susitiks su Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda Prezidentūroje. Šis susitikimas vyksta ypač svarbiu metu – po Gintauto Palucko atsistatydinimo iš Ministro Pirmininko pareigų.

Lietuvos socialdemokratų partijos valdyba jau paskelbė apie šaukiamą prezidiumo posėdį. Skyriai kviečiami teikti kandidatus į premjero postą, o tarp galimų pavardžių viešojoje erdvėje dažniausiai minimas būtent M. Sinkevičius.

Kiti galimi kandidatai – europarlamentaras Juozas Olekas, profesinių sąjungų atstovė Inga Ruginienė bei Vilniaus vicemeras Robertas Duchnevičius.

Galutinį sprendimą planuojama priimti rugpjūčio 6 d. 15 val. vyksiančiame bendrame LSDP prezidiumo ir frakcijos posėdyje. Kandidatūros bus vertinamos pagal skaidrumo, kompetencijos ir atsakomybės principus, taip pat – Etikos ir procedūrų komisijoje.

LSDP pabrėžia, kad šiuo metu kalbama tik apie premjero pozicijos perėmimą – koalicinė sutartis išlieka galioti, o Vyriausybės programa įgyvendinama sklandžiai.

Visgi, viešojoje erdvėje primenama ir Konstitucijos 101 straipsnio nuostata, jog Vyriausybė privalo atsistatydinti, kai atsistatydina ministras pirmininkas.

Lietuvoje ir pasaulyje pagerbiamas romų genocido aukų atminimas

jonavoszinios.lt — Sat, 02 Aug 2025 07:33:24 +0300

Rugpjūčio 2-ąją Lietuvoje ir pasaulyje minima Romų genocido atminimo diena. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudytas kas trečias romų tautybės gyventojas, nacistinės okupacijos laikotarpiu romai masiškai areštuoti, gabenti į koncentracijos ir darbo stovyklas.

„Neapykantos ir aklumo žmogiškumui pasekmės – visuomet tragiškos. Romų likimas Antrojo pasaulinio karo metais tai patvirtinta ir įpareigoja mus nepamiršti. Atmindami išreiškiame pagarbą nužudytiesiems ir bendruomenei, kuri per ilgą mūsų taikaus sugyvenimo istoriją buvo ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalimi. Atmindami mes ugdome pastabumą neteisybei ir blogiui, patvirtiname valią priešintis bet kokioms diskriminacijos ir neapykantos apraiškoms šiandien ir ateityje“, – pagerbiant Romų genocido aukų atminimą sako Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

lrv.lt

Patvirtinta stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarka

jonavoszinios.lt — Fri, 01 Aug 2025 14:37:17 +0300

Pasibaigus derinimo su visuomene etapui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pasirašė įsakymą, kuriuo tikslinama šių metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarka.

Tvarka tikslinama tam, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir lygios galimybės dėl valstybės finansuojamų vietų pirmosios pakopos ir vientisosiose studijose visiems stojantiesiems: šių metų abiturientams, kuriems prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų buvo pridėta papildomų taškų, ankstesnių metų abiturientams, baigusiesiems tarptautinio bakalaureato programas, įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.

„Konkursiniai balai tiksliau atspindės realius stojančiųjų pasiekimus, o valstybės finansuojamos vietos bus paskirstytos pagal stojančiųjų pasirengimą studijoms“, – sako ministrė R. Popovienė.

Sprendimas derintas su aukštųjų mokyklų, studentų ir moksleivių atstovais.

Kam bus koreguojamas konkursinis balas?

Valstybinio brandos egzaminų įvertinimai bus perskaičiuojami taikant korekcijas tikslinėms grupėms.

Tiems, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko 95 ar daugiau taškų, papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų 10 taškų nebuvo pridėta – jie visi buvo įvertinti 100 balų.

Šiems stojantiesiems vertinant konkretaus valstybinio brandos egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje bus pridedama 10 balų.

Tokia pati korekcija bus taikoma įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą pagal tarptautinio bakalaureato programas, užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.

Valstybiniame brandos egzamine surinkusieji nuo 86 iki 94 taškų buvo įvertinti 100 balų, tačiau vertinant jų egzaminų rezultatus buvo pridėta nevienodai papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų 10 taškų. Todėl visų jų egzaminų įvertinimai bus diferencijuojami taikant formulę, numatytą ministro įsakymo priedo projekte, prie jų gauto rezultato pridedant nepridėtus papildomus taškus.

Abiturientams, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko iki 85 taškų, jokių pokyčių nenumatoma, kadangi jų egzaminų vertinimai jau buvo pakoreguoti pridedant 10 taškų.

Stojantieji savo konkursinį balą matys savo paskyroje LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Daugiau informacijos apie konkursinio balo skaičiavimo tvarką – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtuose atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Gaižiūnų poligone aptiktas iš Baltarusijos į Lietuvą patekęs dronas

jonavoszinios.lt — Fri, 01 Aug 2025 12:08:00 +0300

Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone, rastas bepilotis orlaivis, kuris, kaip manoma, savaitės pradžioje įskrido į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos, pranešė lrt.lt.

Šią žinią penktadienį patvirtino krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė:
„Taip, dronas surastas. Artimiausiu metu pateiksime daugiau detalių“, – komentavo ministrė.

Remiantis pirminiais vertinimais, rastasis dronas savo konstrukcija primena Rusijos gamybos „Gerbera“ modelį, kuris dažnai naudojamas kaip oro gynybos apgaulės priemonė, nes išoriškai panašus į kovinį Irano gamybos droną „Shahed“.

Į vietą išvyko kariuomenės tyrėjų ir išminuotojų komanda.

Kaip anksčiau pranešė BNS, šis dronas tikėtina įskrido į Lietuvą liepos 28-osios rytą, kur kurį laiką skraidė virš teritorijos, o vėliau nukrito. Jo paieškos truko beveik savaitę.

Apie galimą incidentą kariams pranešė vietos gyventojai, pabudinti oro erdvėje girdėtų garsų. Tuo metu kariuomenės vadas žurnalistams teigė, kad objektas buvo pastebėtas dar esant Baltarusijos pusėje.

Kol kas nėra visiškai aišku, ar būtent tas pats orlaivis buvo stebėtas gyventojų.

Primename, kad dar vienas bepilotis orlaivis buvo užfiksuotas liepos 10 dieną. Iš pradžių įtarta, jog tai galėjo būti „Shahed“ tipo dronas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo taip pat „Gerbera“ modelis.

Nacionalinė žemės tarnyba: Nuo šiandien paslaugos, susijusios su valstybine žeme – greičiau ir patogiau

jonavoszinios.lt — Fri, 01 Aug 2025 11:55:40 +0300

Nuo šiandien paslaugos, susijusios su valstybine žeme – greičiau ir patogiau

Rugpjūčio 1 d. startavo modernizuota Žemės informacinė sistema (ŽIS), per kurią paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, galima gauti internetu. Tai užtikrina greitesnį, patogesnį ir skaidresnį procesą, nes asmenims nereikia vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius. Prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo galima pateikti elektroniniu būdu, matyti prašymų nagrinėjimo eigą, o atsakymai taip pat gaunami elektroniniu formatu.
„Perkeldami dalį paslaugų į skaitmeninę erdvę – Žemės informacinę sistemą – siekiame, kad jos gyventojams būtų pasiekiamos greičiau, patogiau ir skaidriau. Elektroniniu būdu teikiami prašymai leis ne tik taupyti laiką ir išvengti kelionių į institucijas, bet ir realiu laiku stebėti, kaip nagrinėjamas kiekvienas prašymas. Tai – svarbus žingsnis link efektyvesnio ir žmonėms patogesnio viešojo sektoriaus, geresnio paslaugų prieinamumo,“– teigia Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Saulius Mickus.

Paslaugas dėl valstybinės žemės galima gauti per ŽIS bei šiuo metu esamomis priemonėmis

Nuo rugpjūčio 1 d. prašymus dėl valstybinės žemės galima pateikti ne tik per ŽIS, bet ir šiuo metu esamomis priemonėmis.
Paslaugos, kurias galima gauti per ŽIS, apima valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, žemės sklypų perdavimą panaudai, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, žemės servitutų nustatymą ar panaikinimą, leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimą, teisės naudotis žvejybos plotais suteikimą, valstybinės žemės perdavimą nuosavybėn, žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn ir reikalingų sutikimų išdavimą (pavyzdžiui, dėl žemės nuomos teisės įkeitimo ar perleidimo, ar statinių eksploatacijos).

Kaip naudotis ŽIS?

Sistema pasiekiama per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prisijungę prie jos pirmą kartą, vartotojai turi susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (naudojant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.

Žemės informacinės sistemos pildymo instrukcija

Sistema sukurta taip, kad naudotis ja būtų paprasta. Pildant prašymus, dalis laukų užsipildo automatiškai, nes ŽIS yra susieta su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais. Taip sumažėja savarankiško pildymo klaidų ir sutrumpėja laikas. Sudarytų nuomos ir panaudos sandorių sutartys automatiškai perduodamos registruoti į Registrų centrą be papildomo mokesčio.
Taip pat yra galimybė sistemoje pateikti prašymą per įgaliotą asmenį. Tokiu atveju būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.
Jeigu kiltų klausimų ar sunkumų pirmąkart naudojantis sistema, NŽT teikia konsultacijas telefonu, el. paštu arba atvykus į artimiausią NŽT padalinį.
Informacija apie ŽIS teikiama:
Tel. +370 706 86 666
El. paštu: nzt@nzt.lt

Nacionalinė žemės tarnyba

Nuo rugpjūčio 1 d. – galimybė be sankcijų įteisinti nelegalius vandens gręžinius

jonavoszinios.lt — Fri, 01 Aug 2025 11:42:46 +0300

Nuo šiandien gyventojai, turintys nelegaliai įrengtus vandens gręžinius, galės juos įregistruoti be jokių sankcijų. Pagal Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d.

Pirmasis žingsnis – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Jei iki sklypo ribos yra nutiesta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir gyventojas yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė privalo pritarti paraiškai.

Svarbu:

· Įteisinti galima tik tuos gręžinius, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d.

· Jei yra duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba jei sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai.

· Jei dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype jau buvo gauta neigiama išvada, paraiška taip pat nebus patvirtinta, o esamą gręžinį reikės likviduoti.

Kaip įteisinti gręžinį

1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Paraiškos formą parsisiųsite paspaudę šią nuorodą.

Paraišką savivaldybei galite pateikti per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreiptis asmeniškai arba per atstovą (atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu).

Kilus klausimų dėl paraiškos pateikimo ar pildymo, jus pakonsultuos savivaldybių darbuotojai. Visų Lietuvos savivaldybių kontaktiniai duomenys skelbiami čia.

2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų. 

3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę. 

4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis  per LGT el. paslaugų sistemą (spauskite čia). Tokiu atveju nereikia pildyti 5 punkte nurodytos deklaracijos.

5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba paštu. Jei renkatės vieną iš šių būdų, papildomai reikia pateikti užpildytą Žemės gelmių registre neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją. (Deklaracijos formą rasite čia.)

6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti: 

- savivaldybei pateiktos paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją, 

- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu), 

- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta, 

- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka. 

7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys. 

Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.  

Pagal Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d. Vis dėlto svarbu žinoti, kad, gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) būtina pateikti greičiau – per 6 mėnesius.

Atkreipiame dėmesį

· Pradėjus įteisinimo procesą, paraiškų teikimo savivaldybei klausimais gyventojus konsultuoja atsakingi savivaldybių darbuotojai. Jų kontaktus rasite čia.

· Visus gręžinio registravimo dokumentus LGT reikia pateikti vienu metu.

· Jeigu jie siunčiami el. paštu, visi dokumentai turi būti prisegti viename laiške.  

· Dokumentus reikia pateikti tik vienu būdu.

· Atidžiai pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas telefono numeris ir (ar) el. pašto adresas, kad prireikus LGT darbuotojai galėtų su jumis susisiekti.

Lietuvos geologijos tarnyba

Naujais mokslo metais visos švietimo įstaigos turės pasitvirtinti tvarkas dėl mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo

jonavoszinios.lt — Fri, 01 Aug 2025 11:26:33 +0300

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijas. Vadovaujantis jomis, mokyklos pasirengs savo taisykles, ribojančias asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimą.

„Rekomendacijų projektas sulaukė nemažai pastabų ir siūlymų, dėkojame visiems, kuriems rūpėjo šis klausimas ir kurie aktyviai įsitraukė į diskusijas. Atsižvelgėme į dalį siūlymų ir dar koregavome rekomendacijų projektą. Laikomės nuomonės, kad kiekviena mokykla, atsižvelgusi į savo bendruomenės situaciją, susitarusi su mokiniais, tėvais, pasirinks sau tinkamiausią variantą. Ministerija rengia ir rudenį pateiks svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris įstatymiškai įpareigotų visas bendrojo ugdymo mokyklas, remiantis šiomis rekomendacijomis, pasitvirtinti asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką“, – sako ministrė Raminta Popovienė.

Rekomendacijose siūloma, kad mokyklos vidaus teisės aktuose pačios nusistatytų, kaip bus ribojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas. Pvz., mokiniui atvykus į mokyklą jie gali būti paliekami specialiai įrengtose saugiose vietose, išjungti ar begarsiu režimu veikiantys gali likti mokinių kuprinėse, galima ir nusistatyti, kad mokiniai jų išvis nesineštų į mokyklą, ar pan. Mokyklos tvarkoje turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka, pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų. Pvz., gali būti numatyta mokyklos teisė laikinai paimti išjungtą telefoną, jei mokinys pažeidė tvarką.

Rekomendacijose nustatomos ir išimtys, kada telefonai galėtų būti prieinami mokiniams. Pvz., telefonais ugdymo tikslais ir mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto iniciatyva galėtų naudotis 9–10 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai. Mobilieji telefonai taip pat turi būti prieinami mokiniams, kuriems dėl jų sveikatos ar kitų išskirtinių aplinkybių jie reikalingi. Mokyklos tvarkoje taip pat turėtų būti nustatoma, kaip mokiniai greitai galėtų susisiekti su tėvais ar pagalbos tarnybomis, jeigu kiltų toks poreikis.

Kai kurios mokyklos jau ir dabar yra pasirengusios ir įsiteisinusios mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas. Pavyzdines, mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles jau pasirengusių mokyklų tvarkos bus skelbiamos tinklalapyje e.mokykla. Mokyklos, iki naujų mokslo metų susidarydamos savo taisykles, galės jomis naudotis kaip pavyzdžiu.
Kadangi asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo mokykloje pasekmės siejamos su mokinių savijauta ir sveikata, rekomendacijas bendru įsakymu patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Už klaidinančią „Riposo“ čiužinių reklamą –daugiau nei 65 tūkst. eurų bauda

jonavoszinios.lt — Fri, 01 Aug 2025 09:56:35 +0300

Tyrimo priežastis – vartotojų skundai dėl apgaulingos akcijų informacijos

VVTAT gavo vartotojo skundą, kuriame buvo teigiama, kad interneto svetainėje www.riposo.lt buvo rodomas laikmatis, nurodantis apie greitai pasibaigsiančią akciją. Vis dėlto, pasibaigus laikmačiui, nuolaidos ir toliau buvo taikomos, o paaiškėjo, kad tokia praktika taikoma nuolat – svetainėje beveik visada siūlomos tariamos „akcijos“.

Tyrimo rezultatai: klaidinanti kaina ir tariamas skubos efektas

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Ekoroma“:

Pateikė klaidinančią informaciją apie prekių kainas, ilgą laiką nurodydama tariamas nuolaidas čiužiniams, kurios iš tikrųjų atitiko realią prekių kainą.
Naudojo netikrą laikmatį, siekdama paskatinti vartotojus skubėti priimti sprendimą dėl pirkimo.

VVTAT nustatė, kad bendrovės veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą. Bauda bendrovei skirta atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę ir mastą.

VVTAT primena

Vartotojai turi teisę į tikslią ir neklaidinančią informaciją apie siūlomas prekes bei jų kainas. VVTAT ragina visus verslo subjektus atsakingai vertinti pateikiamą reklamą ir informaciją.

VVTAT inf.

Ministras E. Sabutis įveda aiškesnę tvarką – greičio matuokliai keliaus į pavojingiausius ruožus

jonavoszinios.lt — Fri, 01 Aug 2025 09:34:58 +0300

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką, kuri numato, kad momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemos šalies keliuose veiks probleminėse vietose, kur didžiausias avaringumas arba eismo intensyvumas. Pagal metodiką, kelio ruožai tam tikrose vietose galės būti trumpinami, skaidomi į atskiras dalis arba visa matuoklių įranga perkeliama ten, kur jos labiausiai reikia. Naujoji tvarka Lietuvoje įsigalioja nuo rugpjūčio 1 dienos.

„Ši metodika suteiks daugiau tvarkos ir aiškumo. Dabar galėsime kur kas tikslingiau naudoti valstybės turtą – perkelti greičio matuoklius ten, kur jų labiausiai reikia. Kad jie veiktų kuo efektyviau ir padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių – analizuosime ir vertinsime šios technikos poveikį eismo saugumui avaringiausiuose ir pavojingiausiuose ruožuose. Mūsų tikslas – realūs pokyčiai keliuose, siekiame ne kiekybės, o kokybės – kad kiekvienas įrenginys dirbtų ten, kur jo labiausiai reikia. Svarbu pabrėžti ir tai, jog nebus plečiamas greičio matuoklių tinklas – jų keliuose nebedaugės“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Tikslingesnis matuoklių veikimas pagal objektyvius kriterijus

Greičio matuoklių vietos bus pergrupuojamos pagal objektyvius kriterijus – įskaitinių eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, transporto srautą ir nustatytus greičio apribojimus. Kartu nustatomi šių vietų ir ruožų parinkimo principai: jie bus atrenkami atsižvelgiant į eismo įvykių tankį, eismo intensyvumą ir infrastruktūrinius veiksnius.

Anot ministro, kelio ruožai tam tikrose vietose galės būti trumpinami, skaidomi į atskiras dalis arba visa matuoklių įranga perkeliama ten, kur jos labiausiai reikia.

„Pavyzdžiui jei analizuojant eismo įvykius paaiškės, kad jie vyksta tik tam tikroje ruožo dalyje, o kitose jų nefiksuojama, kelio ruožas bus sutrumpintas ir apims tik probleminę atkarpą. Jei matuoklio ruožas kerta kelias skirtingo pobūdžio zonas – gyvenvietes, sankryžas ar kelius su nevienodu intensyvumu – jis bus skaidomas į atskiras dalis. Tuo tarpu iš tų vietų, kur situacija keliuose pagerėjo, matuokliai bus perkelti į kitus, didesnę riziką keliančius kelio ruožus“, – naują tvarką paaiškina E. Sabutis.

Momentinio greičio matuokliai pirmiausia veiks vadinamosiose „juodosiose dėmėse“, avaringose vietose, per gyvenvietes einančių kelių ruožuose prie socialiai jautrių vietų – mokyklų, žaidimo aikštelių, prekybos centrų bei vietose, kur per dvejus metus 250 metrų kelio ruože įvyko ne mažiau kaip du įskaitiniai eismo įvykiai.

Naujoji tvarka skirta ne tik pažeidimams fiksuoti, bet ir realiam eismo saugumui gerinti. „Via Lietuva“ atliks detalią duomenų analizę ir jau kitais metais pateiks konkrečias vietas, kuriose reikėtų pokyčių.

„Metodika įgalina lanksčiai reaguoti, priimti sprendimus atsižvelgiant į eismo saugos situaciją keliuose: jei ji gerėja – matuojami ruožai trumpinami arba perkeliami į kitas vietas, kur padėtis prastėja ir reikia stiprinti

saugaus eismo priemones“, – sako Martynas Gedaminskas, laikinai einantis „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas.

Pasak M. Gedaminsko, įvertinus įvykių statistiką, „Via Lietuva“ organizuos ruožų pertvarkymo darbų pirkimus, o patys darbai bus atlikti 2026 metais. Kelių sąrašai, kuriuose veikia greičio matuokliai, bus skelbiami viešai.

Vidutinio greičio matavimas – ten, kur pažeidimai dažni

Vidutinio greičio matuokliai veiks kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus įvyko bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du – dėl greičio viršijimo ar saugaus greičio nepasirinkimo.

Jeigu būtų nustatoma, kad eismo įvykiai tam tikrame kelio ruože koncentruojasi tik vienoje jo dalyje, o likusioje dalyje jų nefiksuota, šis ruožas būtų trumpinamas, o ruožo pradžia arba pabaiga nustatoma ties artimiausia sankryža.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

Priimti nauji sprendimai dėl galimai netinkamo savivaldybių tarybų narių lėšų naudojimo

jonavoszinios.lt — Fri, 01 Aug 2025 09:04:26 +0300

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras teismui perdavė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas pripažinti kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais buvusį Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narį Saulių Vabalą.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu S. Vabalas, eidamas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, įtariama, suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų įsigijimo išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tarybos narys, klastodamas išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybei, apgaule savo naudai įgijo 1 082 eurus, priklausiusius Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvusiam Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariui S. Vabalui prokuroras siūlo skirti 8 tūkst. eurų dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, tai yra teisės būti išrinktam ir teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą ketveriems metams.

Kituose ikiteisminiuose tyrimuose dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas pranešimai apie įtarimus įteikti Marijampolės savivaldybės tarybos nariui Romualdui Makauskui ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariui Erlandui Andrejevui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Marijampolės savivaldybės tarybos narys R. Makauskas, 2019–2021 m. eidamas tarybos nario pareigas, galimai siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai klastojo ir teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie nepatirtas kuro ir transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Tokiu būdu R. Makauskas Marijampolės savivaldybei galimai padarė 5 030 eurų žalą. Jam įteikti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo ar disponavimu jais.

Kito tyrimo duomenimis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys E. Andrejevas, 2019–2023 m. eidamas tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, sistemingai klastojo ir teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla. Tokiu būdu E. Andrejevas Jonavos rajono savivaldybei galimai padarė 12 170 eurų žalą. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimu jais, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo.

Ikiteisminius tyrimus pradėjo ir atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, o ikiteisminius tyrimus organizavo ir jiems vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas

Susisiekimo ministerija atveria duomenis apie viešąjį transportą: kas perveža daugiausiai keleivių, kiek stotelių ir kur seniausi autobusai?

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 15:14:23 +0300

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pirmą kartą istorijoje atvėrė Lietuvos savivaldybių viešojo transporto duomenis. Interaktyviame žemėlapyje atskleidžiama autobusų ir troleibusų parko būklė, pervežamų keleivių srautai, stotelių skaičius ir kita naudinga informacija keliautojams.

„Pirmą kartą pradedame stebėti viešojo transporto situaciją. Nuo šiol gyventojams nebereikės klausti mero, kada mieste pirkti autobusai ar troleibusai, kiek regione stotelių, nes visa tai galėsite sužinoti interaktyviame ministerijos žemėlapyje. Stebint duomenis galima suprasti, ar patogiau keliauti automobiliu, ar viešuoju transportu, patikrinti, ar kaimyninėje savivaldybėje iš tikrųjų situacija geresnė. Beje, platforma bus atnaujinama kasmet, kad tiek institucijos, tiek gyventojai galėtų įvertinti vykstančius pokyčius jų regionuose“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

2025 m. pradžioje pirmą kartą koncentruotus duomenis apie savo viešojo transporto parkus pateikė 50 šalies savivaldybių.

Per metus Lietuvos viešasis transportas nuvažiuoja beveik 1,3 mlrd. kilometrų, o piliečiai juo naudojasi daugiau nei 274 mln. kartų. Kasmet per daugiau nei 12,5 tūkst. stotelių kursuoja virš 1,3 tūkst. autobusų maršrutų. Vidutinis viešojo transporto parkų amžius siekia 11 metų. Kai kuriose savivaldybėse – Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pasvalio, Rokiškio ir Šilalės rajonuose – rieda patys seniausi autobusai, kurių vidutinis amžius viršija 20 metų. Šilalės rajone keleivius veža pats seniausias Lietuvoje autobusas, registruotas dar 1997 metais. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybėje šiemet pradėjo kursuoti naujausias modelis – SKODA elektrinis autobusas, pradėjęs keleivius vežti kovo mėnesį.

Rida ir pervežtų keleivių skaičiumi pirmauja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, kuriose per metus keleiviai viešuoju transportu naudojasi beveik 248 mln. kartų. Tačiau šių savivaldybių viešasis transportas taip pat išskiria ir daugiausiai CO2 emisijų – bendrai daugiau nei 62 mln. kilogramų. Visgi parkai yra efektyviai elektrifikuojami siekiant sumažinti ekologinį pėdsaką – šiuo metu trijuose didmiesčiuose keleivius veža 536 elektra varomi autobusai.

Nors apie 65 proc. Lietuvos savivaldybių viešojo transporto parko vis dar sudaro dyzeliniai autobusai, duomenys rodo, kad savivaldybės nuosekliai atnaujina ir elektrifikuoja viešąjį transportą. Per pastaruosius metus išaugo elektrinių autobusų kiekis, kuris šiuo metu sudaro jau 20 proc., o žaliausiomis savivaldybėmis tampa ne tik didmiesčiai, bet ir regionai. Štai Druskininkai – žaliausia savivaldybė šalyje, 2023 metais tapusi pirmąja, kurios viešasis transportas visiškai varomas elektra. Jonavoje ne tik sparčiai elektrifikuojamas parkas, bet veikia net ir išmanios stotelės.

„Vienas iš Jonavos strateginių tikslų – nuoseklus darnaus judumo priemonių diegimas. Šio tikslo siekiama įgyvendinant kompleksines Darnaus judumo plano priemones – nuo miesto autobusų elektrifikacijos, infrastruktūros gerinimo iki dviračių takų įrengimo visame mieste. Siekiame, kad žmonės, nepriklausomai nuo pasirinktos transporto priemonės, džiaugtųsi ne tik patogiomis, bet ir saugiomis bei maloniomis kelionėmis. Todėl galvodami apie viešojo transporto keleivius, dėmesį skiriame ne tik viešojo transporto parko, bet ir stotelių atnaujinimui, kad jos būtų modernios, tvarkingos ir patogios“, – kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Metinėje savivaldybių viešojo transporto parkų apžvalgoje gyventojai taip pat gali matyti, kiek viešojo transporto priemonių yra pritaikyta žmonėms su negalia. Duomenys pateikiami tiek apie bendrą šalies situaciją, tiek atskirai apie kiekvieną savivaldybę. Metinę savivaldybių viešojo transporto parkų apžvalgą galite išbandyti čia: Viešasis transportas - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Susisiekimo ministerija taip pat kuria Darnaus judumo indeksą, kuriuo siekiama įvertinti ir analizuoti darnaus judumo rodiklius Lietuvoje bei skatinti tvarų transportą ir inovacijas. Susisiekimo ministerija ir programos „Kurk Lietuvai“ komanda atliko nacionalinę apklausą, padėjusią išsiaiškinti Lietuvos miestų gyventojų keliavimo įpročius bei nuomonę apie viešojo transporto situaciją savivaldybėse. Apklausos ir projekto rezultatai bus pristatyti rugpjūčio pabaigoje.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

„Sodros“ išmokų kalendorius rugpjūčio mėnesį

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 15:03:04 +0300

Išmokų mokėjimo kalendorius – RUGPJŪTIS

Vaiko priežiūros: rugpjūčio 14 d.

Nedarbo: rugpjūčio 20 d.

Vaiko išlaikymo: rugpjūčio 22 d.

Šalpos: per kredito įstaigas – rugpjūčio 12 d.; pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausida“) – rugpjūčio 10–26 d.; atsiėmimas Lietuvos pašte – rugpjūčio 10–26 d.

Pensijų anuitetų: rugpjūčio 26 d.

Išankstinės senatvės pensijos: rugpjūčio 20 d.

Ligos: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Motinystės: per 17 d. d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Tėvystės: per 5 d. d. nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo: per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pensijų mokėjimo kalendorius – RUGPJŪTIS

Atkreipkite dėmesį

Jeigu pensija Jums paskirta iki 2012 m. vasario 29 d. – pensija mokama nuo 7 (septintos) iki 12 (dvyliktos) mėnesio dienos.

Jeigu pensija Jums paskirta po 2012 m. kovo 1 d., arba 2011 m. gruodžio mėnesį arba 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo mokama 27 - 28 dienomis, – pensija mokama nuo 13 (tryliktos) iki 21 (dvidešimt pirmos) mėnesio dienos;

Jeigu pensija Jums paskirta po 2024 m. sausio 1 d. – pensija mokama nuo 7 (septintos) iki 12 (dvyliktos) mėnesio dienos.

Jeigu socialinio draudimo pensija Jums mokama 7–12 mėnesio dienomis, rugpjūčio mėnesį jos mokamos:

Swedbank:

Akmenės r., Alytaus r., Alytaus m., Anykščių r., Biržų r., Druskininkų, Ignalinos r., Jonavos r., Joniškio r., Jurbarko r., Marijampolės, Palangos m., Panevėžio r., Panevėžio m., Šalčininkų r., Širvintų r., Šiaulių r., Šiaulių m., Trakų r., Visagino, Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – rugpjūčio 8 d.
Kaišiadorių r., Kauno r., Kauno m., Klaipėdos r., Klaipėdos m., Kėdainių r., Lazdijų r., Prienų r., Šakių r., Varėnos r., Vilkaviškio r. gyventojams – rugpjūčio 11 d.
Kelmės r., Kretingos r., Kupiškio r., Mažeikių r., Molėtų r., Pakruojo r., Pasvalio r., Plungės r., Radviliškio r., Raseinių r., Rokiškio r., Skuodo r., Šilutės r., Šilalės r., Švenčionių r., Tauragės r., Telšių r., Ukmergės r., Utenos r., Zarasų r. gyventojams – rugpjūčio 12 d.

Artea (Šiaulių bankas):

Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų, Joniškio r., Kelmės r., Lazdijų r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Šiaulių m., Šiaulių r., Širvintų r., Trakų r., Varėnos r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – rugpjūčio 7 d.
Klaipėdos apskr., Telšių apskr., Utenos apskr., Akmenės r., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Švenčionių r., Ukmergės r., gyventojams – rugpjūčio 8 d.
Marijampolės apskr., Panevėžio apskr., Tauragės apskr., Raseinių r. gyventojams – rugpjūčio 11 d.

Luminor (buvęs DnB):

Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Jonavos r., Joniškio r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kelmės r., Kėdainių r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – rugpjūčio 7 d.
Klaipėdos apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Akmenės r., Raseinių r. gyventojams – rugpjūčio 8 d.
Panevėžio apskr., Utenos apskr., Švenčionių r., Ukmergės r., gyventojams – rugpjūčio 11 d.

SEB:

Klaipėdos apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Akmenės raj., Raseinių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – rugpjūčio 8 d.
Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Panevėžio apskr., Utenos apskr., Jonavos r., Joniškio r., Kauno m., Kauno r., Kaišiadorių r., Kelmės r., Kėdainių r., Pakruojo r., Prienų r., Radviliškio r., Šiaulių m. Šiaulių r., Švenčionių r., Ukmergės r. gyventojams – rugpjūčio 11 d.
Urbo bankas, Citadele, Luminor (buvęs Nordea) – visose apskrityse – rugpjūčio 11 d.

Kitos kredito, mokėjimo įstaigos – visose apskrityse – rugpjūčio 11 d.

Jeigu socialinio draudimo pensija Jums mokama po 13 mėnesio dienos, šį mėnesį jos mokamos:

Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Vilniaus m., Vilniaus r. gyventojams – rugpjūčio 13 d.
Alytaus apskr., Marijampolės apskr., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Kauno m., Kauno r., Prienų r. gyventojams – rugpjūčio 14 d.
Klaipėdos apskr., Panevėžio apskr., Šiaulių apskr., Tauragės apskr., Telšių apskr., Utenos apskr., Raseinių r., Švenčionių r., Ukmergės r. gyventojams – rugpjūčio 18 d.

Pensijų pristatymas į namus (Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Rausidas“) – rugpjūčio 10–26 d.

Pensijų atsiėmimas Lietuvos pašte – rugpjūčio 10–26 d.

Lietaus rekordai liepą – Jonava tarp „top“ šlapiausių

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 14:33:25 +0300

Jau rytoj prasidės paskutinis vasaros mėnuo, tad pažvelkime į liepos mėnesio kritulių kiekį. Lietūs, kaip dažnai būna vasarą, krito netolygiai. Buvo daug lokalių liūčių, kuomet vienas miesto / rajono galas lietaus visai nesulaukia, o kitame iškrenta trečdalis ar net pusė mėnesio normos per keletą valandų. Tokias ne visuomet užfiksuoja net ganėtinai tankus matavimo stočių tinklas.

Remiantis šiandienos ryto duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai iškrito 136 mm arba ~162 % liepos mėn. kritulių normos. Vis dėlto, skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 3–4 kartų. Beveik visoje šalyje iškrito mėnesio kritulių norma, o vietomis net ir dvi–trys.

Daugiausia lietaus liepos 1–31 d. (iki 9 val. ryto) iškrito:

Anykščiuose – 238,2 mm (tai sudaro net 3 liepos mėn. normas);

Kaišiadoryse – 232,9 mm (259 % mėnesio normos);

Varėnoje – 225,9 mm (256 %);

Buivydžiuose (Vilniaus r.) – 199,1 mm (212 %);

Trakuose – 199 mm (226 %);

Jonavoje – 197,8 mm (222 %);

Šalčininkuose – 183,5 mm (204 %);

Vilniuje (Trakų Vokėje) – 180,5 mm (196 %);

Elektrėnuose – 180,1 mm (200 %);

Pakuonyje (Prienų r.) – 176,1 mm (191 %);

Mažiausiai kritulių išmatuota:

Ventėje (Šilutės r.) – 60,7 mm (tai yra 79 % liepos mėn. normos);

Tabokinėje (Biržų r.) – 64,7 mm (79 % mėnesio normos);

Nidoje – 70,6 mm (101 %);

Skuode – 77 mm (95 %);

Ukmergėje – 79,3 mm (99 %);

Biržuose – 82,3 mm (100 %);

Guntauninkuose (Ignalinos r.) – 82,9 mm (101 %);

Šilutėje – 91,6 mm (108 %);

Kybartuose – 93,7 mm (114 %);

Alytuje – 94,1 mm (97 %).

Ateinančiomis dienomis daugelyje šalies rajonų trumpai palis, kai kur griaudės perkūnija. Vyraus lokalios liūtys.

LABAI SVARBU: žemėlapis sudarytas iš 150 matavimo taškų, tačiau dėl nevienodo liūčių intensyvumo ir jų lokalumo gali pasitaikyti netikslumų.

Nuo šiol tarptautinis teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose keliasi į elektroninę erdvę

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 13:42:06 +0300

Lietuva prisijungė prie Europos Komisijos kuriamos e.CODEX sistemos, kuri leidžia greitai, saugiai ir patikimai keistis duomenimis elektroninėje erdvėje tarp ES šalių teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje.
E.CODEX sistemos kūrimo projekto, kurį iniciavo Teisingumo ministerija, metu įdiegtos teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse ir įrodymų rinkimo funkcijos.
Sistema leidžia gauti informaciją, kai valstybės narės teismas pagal tos valstybės narės teisę prašo:
- kitos valstybės narės kompetentingo teismo surinkti įrodymus;
- tiesiogiai surinkti įrodymus kitoje valstybėje narėje.
Nuo šiol Lietuvos apygardų ir apylinkių teismai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos antstolių rūmai su kitų Europos Sąjungos valstybių atitinkamomis institucijomis galės keistis įvairaus turinio duomenimis ir dokumentais elektronine forma.
Iki šiol, siunčiant popierinius dokumentus į kitas šalis, buvo naudojamasi pašto ir kurjerių tarnybų paslaugomis, tai užtrukdavo, ne visada informacija pasiekdavo adresatus ir kildavo potenciali grėsmė pažeisti asmenų teises. Naudojant naująją sistemą, šis procesas bus žymiai paprastesnis, greitesnis, pigesnis ir efektyvesnis.
E.CODEX valdytojo funkcijas vykdo Teisingumo ministerija ir kartu su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra užtikrina sistemos priežiūrą bei naudotojų palaikymą.
Lietuvos nacionalinio e.CODEX prieigos taško techninę infrastruktūrą kūrė ir programinės įrangos paketus diegė Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra.
Ši priemonė atliepia 2022 m. gegužės 30 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO reikalavimus.

Teisingumo ministerija

Policijos prevencinės priemonės šalies keliuose rugpjūčio mėnesį

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 13:22:37 +0300

Tikslinės prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemones rugpjūčio mėnesį bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs taikydami viešąjį, neviešąjį ir (ar) mišrųjį patruliavimo būdus.

Rugpjūčio 1–3 d., 16–18 d. ir 25–27 d. – transporto priemonių, tarp jų dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai. Rugpjūčio 27-ąją numatyta priemonė kartu su dalijimosi automobiliais paslaugos „Bolt Drive“ atstovais.

Rugpjūčio 4–10 d. – transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė (inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). Priemonė vykdoma padidintos rizikos, užmiesčio keliuose. Taip pat dėmesys bus skirtas ir pavojingo, chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, atvejams išaiškinti, vairuotojų elgesiui prieš pėsčiųjų perėjas stebėti.

Rugpjūčio 11–13 d. ir 29–31 d. – dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė (ar asmenys, tarp jų ir nepilnamečiai, maisto kurjeriai, besinaudojantys šiomis transporto priemonėmis, laikosi Kelių eismo taisyklių VIII skyriaus „Reikalavimai dviračių vairuotojams“, VIII(1) skyriaus „Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai“ nuostatų).

Rugpjūčio 20–22 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai, atsižvelgę į prižiūrimos teritorijos eismo įvykių, taip pat eismo dalyvių daromų pažeidimų specifiką, gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.

Eismo sąlygas pasitikrinkite: https://eismoinfo.lt

Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas priėmė sprendimą atsistatydinti iš pareigų

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 12:49:07 +0300

Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas priėmė sprendimą atsistatydinti iš Ministro Pirmininko pareigų.

Artimiausiu metu bus inicijuota oficiali šio sprendimo procedūra.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos žmonėms, Vyriausybės komandai, socialiniams partneriams ir visiems, su kuriais kartu dirbome. Net ir nemenkų iššūkių akivaizdoje sugebėjome dirbti darniai, vieningai sutardami svarbiausiais klausimais ir įgyvendindami valstybei ir jos gyventojams naudingus darbus, kurie, neabejoju, bus sėkmingai tęsiami ir ateityje“, – sako G. Paluckas.

lrv.lt

Elektromobilių vairuotojams Jonavoje – galimybė „Enefit“ stotelėse atsiskaityti banko kortelėmis

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 10:38:40 +0300

Jonavoje žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse – galimybė už paslaugas atsiskaityti banko kortele. Šis funkcionalumas papildo jau veikiančius atsiskaitymo būdus – mobiliąją programėlę ir RFID kortelę.

Nuo šiol atsiskaitymas banko kortele galimas 47 kW galios „Enefit“ įkrovimo stotelėse: Žeimių g. 26A ir Chemikų g. 2.

Pirmuoju etapu tokia atsiskaitymo už paslaugas galimybė įdiegta daugiau nei 100-e stotelių visoje Lietuvoje. Antruoju etapu technologija įjungiama ir likusiose stotelės, tarp kurių – ir Jonavoje esančios įkrovimo lokacijos.

„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad tokia galimybė – būtina siekiant, kad kelionės elektromobiliais gyventojams būtų kuo patogesnės.

„Nuosekliai plečiame elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje, o atsiskaitymo banko kortelėmis funkcionalumas – tai tiesioginis atsakas į klientų lūkesčius. Gretai ir patogiai atsiskaityti banko kortele „Enefit“ stotelėse elektromobilių vairuotojai jau gali ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, o artimiausiu metu paslauga bus pradėta teikti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Tai suteiks dar daugiau lankstumo keliaujant“, – sako T. Žilionis.

Šiuo metu visą „Enefit“ įkrovimo stotelių tinklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudaro 610 stotelių.

Lietuvoje „Enefit“ įkrovimo stotelių skaičius šiais metais viršijo 280 ir toliau sparčiai auga.

Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario mėn. ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.

Apie „Enefit“:

„Enefit“ – žaliųjų energijos sprendimų bendrovė, siūlanti platų spektrą paslaugų ir priemonių – nuo žaliosios elektros energijos tiekimo iki sumanaus energijos kaupiklių valdymo – padedančių efektyviai ir išmaniai atliepti individualius elektros energijos poreikius. Bendrovės siekis – klientams sukurti žaliąją ekosistemą, kurioje skirtingi žalieji sprendimai galėtų veikti sinergijos principu.

Lietuvoje bendrovė veiklą pradėjo 2007 m. ir šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje bei Suomijoje. Baltijos šalyse ir Lenkijoje vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas šiuo metu užimą antrą vietą pagal klientams prieinamų įkrovimo stotelių skaičių.

Įpareigojimas ligoninėms: užtikrins sąlygas artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju

jonavoszinios.lt — Thu, 31 Jul 2025 09:32:25 +0300

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.

„Artimojo mirtis yra skausminga ir jautri gyvenimo patirtis, todėl atsisveikinimas su mirštančiu artimuoju yra svarbus tiek pačiam pacientui, tiek jo artimajam. Detaliai nurodyti, kaip turėtų atrodyti artimųjų orus atsisveikinimas su mirštančiu asmeniu Sveikatos apsaugos ministerija negali dėl šalies stacionarinių gydymo įstaigų specifinių skirtumų. Todėl šalies gydymo įstaigos savo vidaus taisyklėse turės nusimatyti, kaip paciento artimiesiems užtikrinamas orus atsisveikinimas su mirštančiuoju“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Jurgita Platakytė.

Ministrės Marijos Jakubauskienės pasirašytas teisės akto pakeitimas įpareigos stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas savo vidaus tvarkos taisyklėse numatyti sąlygas artimiesiems atsisveikinti su mirštančiuoju ir mirštančiam oriai numirti pagarboje, užtikrinant jo teisę į privatumą.

Šis pakeitimas bus įgyvendinamas papildant sveikatos apsaugos ministro 2008 m. įsakymą Nr. V-338 ir įsigalios nuo 2025 m. lapkričio 1 d.

SAM Komunikacijos skyrius

Skirta sankcija už NMN reklamą

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 15:09:27 +0300

Teisės aktai apibrėžia maisto papildus kaip įprastam racionui papildyti skirtą maisto produktą, kuris yra koncentruotas mitybinis arba fiziologinis vienos arba kelių maistinių ar kitų medžiagų šaltinis. Taigi, maisto papildai nepasižymi tokiomis savybėmis, kaip ligų gydymas ir profilaktika. Ženklinant, pristatant bei reklamuojant maisto papildus, nei vienam iš jų negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.

Tyrimo metu nustatyta, jog elektroninėje parduotuvėje www.Lcell.lt reklamoje naudoti sveikatingumo teiginiai apie produktą NMN ir kitus maisto papildus (fisetiną, berberiną), tokie kaip: „<...> galima sumažinti senėjimo simptomus ir sulėtinti su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip vėžys ir širdies ligos, progresavimą“, „<...>. Fisetinas gali padėti sumažinti uždegimą organizme, slopindamas tam tikras uždegimines molekules.“, „Fisetinas gali turėti teigiamą poveikį smegenų sveikatai. Tyrimai rodo, kad jis gali padėti apsaugoti nervų ląsteles nuo oksidacinio streso ir uždegimo, kurie yra susiję su tokiomis ligomis kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos.“, „<...> gali padėti kovoti su vėžiu, slopindamas vėžinių ląstelių augimą ir skatinant jų žūtį.“ ir t.t. Berberinas pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali padėti sumažinti lėtinį uždegimą organizme. Mažindamas uždegimą, berberinas padeda išlaikyti organizmą sveiką ir ilgiau išvengti senėjimo sukeltų problemų.“ „Širdis ir kraujotoka. Skausmas ir uždegimai, kaulai ir sąnariai“, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

VVTAT nustatė, jog Longevita lab, UAB NMN miltelius pateikė šalia maisto papildų, kaip maisto papildą NMN reklamavo ir bendrovės pasitelkti nuomonės formuotojai, todėl vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, kad tai – maisto papildas, nors produktas tokio statuso neturi. Be to, NMN produktas nėra įteisintas kaip maisto produktas ar papildas ir jo tiekimas Lietuvos rinkai šiuo metu yra draudžiamas.

Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VVTAT už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą Longevita lab, UAB skyrė įspėjimą.

VVTAT nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VVTAT

Elektrinių kaimynystėje įsikūrusios bendruomenės kviečiamos ruoštis – bus galima gauti finansavimą savo projektams įgyvendinti

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 14:33:36 +0300

Bendruomeninės organizacijos, kurių kaimynystėje sukasi vėjo jėgainės ar veikia kitos atsinaujinančių išteklių elektrinės, jau greitai galės gauti finansavimą savo projektams įgyvendinti. Šiais metais bendruomenių projektai pirmą kartą sulauks finansinės paramos iš naujojo gamybos įmokos modelio. Kvietimus finansavimui gauti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) planuoja skelbti jau rugpjūčio mėnesį.

Naujasis gamybos įmokos modelis numato, kad įstatyme nurodyti, komerciniais pagrindais veikiantys elektros energijos gamintojai turi pareigą kasmet mokėti 1 eurą už megavatvalandę siekiančias gamybos įmokas. Už 2024 m. iš elektros energijos gamintojų iš viso surinkta 302,5 tūkst. eurų. Surinktos įmokos proporcingai paskirstomos elektrinių kaimynystėje įsikūrusioms bendruomeninėms organizacijoms (85 proc.) bei gyventojams (15 proc.). Pastariesiems, APVA – administruojanti įmokos surinkimą bei paskirstymą, lėšas pradėjo skirstyti dar liepos pradžioje.

Gamybos įmokų lėšos bendruomeninėms organizacijoms bus skiriamos finansuojant jų vykdomus projektus, gerinančius ar tausojančius aplinką, teikiančius ekonominę ar socialinę naudą bendruomenei. Norėdamos gauti lėšas, organizacijos turės teikti paraiškas APVA skelbiamiems kvietimams. Tačiau pretenduoti į skiriamą finansavimą galės ne visos, o tik netoliese nuo elektrinių veikiančios organizacijos. Finansuojami projektai turės būti įgyvendinami ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo elektrinės, sumokėjusios gamybos įmoką.

Bendruomenės turėtų ruoštis iš anksto

Nors kvietimai teikti paraiškas dar nėra paskelbti, bendruomeninės organizacijos kviečiamos ruoštis iš anksto. Visų pirma, organizacija turėtų pasitikrinti, ar vieta, kurioje planuojama įgyvendinti projektą, patenka į 15 km spindulį nuo elektrinės. Tai galima sužinoti APVA svetainėje pateikiamame žemėlapyje. Žemėlapyje taip pat pateikiama informacija apie bendrą projektams tenkančią sumą iš kiekvienos elektrinės.

„Norėdamos sėkmingai sulaukti finansavimo, organizacijos APVA svetainėje taip pat turėtų susipažinti su projektų reikalavimais bei vertinimo kriterijais ir nuspręsti, kokį projektą įgyvendinti savo bendruomenėje. Galimų projektų sąrašas pateiktas nebus, bendruomenėms paliekama teisė pačioms nuspręsti, ką ir kaip įgyvendinti už skiriamą sumą“, – sako APVA Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

Anot jo, be minėto vietos apribojimo, taikomi vos keli reikalavimai – bendras vieno projekto biudžetas negali viršyti 500 tūkst. eurų, projektui turi pritarti seniūnas arba savivaldybės administracija, projektą reikia įgyvendinti per mažiau nei 18 mėn., projektas neturi skatinti lošimų, alkoholio, tabako ar kitų svaiginančių medžiagų vartojimo, o kiekviena biudžeto eilutė turi būti pagrįsta komerciniais pasiūlymais.

Vertinant projekto tinkamumą finansavimui gauti bus skiriami balai. Balai skiriami atsižvelgiant į penkis prioritetinius kriterijus: atstumą iki elektrinės, socialinių grupių įtraukimą, bendruomenės švietimą, ilgalaikę naudą bei finansinių išteklių poreikį.

Kvietimus bendruomeninėms organizacijoms APVA skelbs artimiausiu metu. Tinkamai pasiruošti kvietimams padės APVA parengta atmintinė bei išsami informacija, pateikiama agentūros puslapyje.

BNS informacija

Neįvertinta 100 mln. Eur išlaidų nauda: viešojo sektoriaus IT paslaugų centralizavimas gresia tapti brangia iliuzija

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 12:18:35 +0300

Valstybės kontrolės išvados kelia rimtų klausimų dėl per pastarąjį dešimtmetį į viešojo sektoriaus IT paslaugų centralizavimą investuotų 100 milijonų eurų. Nors pagrindinis 2015 m. pradėto projekto tikslas buvo optimizuoti sąnaudas ir taupyti kiekvieno mokesčių mokėtojo pinigus, atsakingos institucijos iki šiol net nevertina, ar šis 100 milijonų eurų projektas apskritai leidžia pasiekti finansinį efektyvumą. Nevertinama nauda – tai ne tik lėšų švaistymo rizika, bet ir tiesus kelias į didesnes valstybės išlaidas, neefektyvumą ir išpūstą biurokratiją. Maža to, tokios situacijos gali diskredituoti pačią centralizavimo idėją, kaip efektyvumo didinimo priemonę, silpnindamos pasitikėjimą valstybės gebėjimu priimti ir įgyvendinti veiksmingus sprendimus.

2015–2024 m. iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų buvo įgyvendinamas IT infrastruktūros konsolidavimo procesas, kurio tikslas – suvienodinti IT valdymo procesus, optimizuoti sąnaudas ir taupyti valstybės pinigus. 2024 m. pabaigoje 263 valstybės institucijos buvo sudariusios centralizuotų informacinių technologijų paslaugų teikimo sutartis su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra.

Valstybės kontrolė pažymi, kad už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos nevertina, ar sumažėjo valstybės išlaidos IT paslaugoms: pagrindinis rodiklis, kuriuo vertinama projekto sėkmė – konsoliduotų IT paslaugų gavėjų skaičius, nėra pakankamas realiai naudai įvertinti.

„Investuodami 100 milijonų eurų į sisteminius pokyčius, privalome matuoti tikrąją naudą valstybei ir piliečiams. Ar iš tikrųjų taupome mokesčių mokėtojų pinigus, ar tik kuriame efektyvumo iliuziją? Šiandien nėra vertinama, ar tokio dydžio investicijos sukūrė efektyvią sistemą, o tai – rimtas signalas apie valstybės atskaitomybės ir valdymo trūkumus. Jei nevertinsime realaus poveikio, rizikuojame ne tik švaistyti lėšas, didinti išlaidas, plėsti biurokratiją, bet ir diskredituoti pačią centralizavimo, kaip optimizavimo strategijos, sampratą viešajame sektoriuje. Privalome nepamiršti, kad 2026 m. baigsis ES finansavimas ir tikėtina, kad toliau šis projektas turės būti finansuojamas vien valstybės pinigais. Todėl jau dabar būtina įvertinti esamą naudą, faktišką IT paslaugų poreikį ir ilgalaikį investicijų poveikį“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Audito metu nustatyta, kad 12 proc. IT paslaugų gavėjų nesinaudojo arba beveik nesinaudojo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros centralizuotai teikiamomis paslaugomis, dėl IT specialistų trūkumo agentūra nebuvo pajėgi suteikti visų viešajam sektoriui reikalingų paslaugų, todėl dalis viešojo sektoriaus institucijų ir toliau pačios rūpinasi IT paslaugomis, kaip ir prieš prasidedant konsolidavimo procesui. Tai dubliuoja funkcijas ir didina išlaidas.

Valstybės kontrolė pateikė konkrečias rekomendacijas už IT paslaugų centralizavimo procesą atsakingai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Svarbiausia iš jų – nedelsiant įdiegti sistemą, leidžiančią vertinti realų valstybės pinigų sutaupymą, investavus į infrastruktūros sukūrimą ir centralizuotą paslaugų teikimą. Tik taip bus galima priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio šio projekto finansavimo ir užtikrinti, kad centralizavimo procesas atitiktų savo pirminius tikslus – efektyvumą ir taupymą..

Auditas atskleidė, kur stringa Greitosios medicinos pagalbos tarnybos veikla

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 11:04:31 +0300

Praėjus 2 metams nuo naujosios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos veiklos pradžios Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo ir atliko šios tarnybos veiklos ir valdymo vidaus auditą. Pateiktose išvadose konstatuojama, kad silpnai vertinama tarnyboje įdiegta vidaus kontrolės sistema, o nustatyti trūkumai turi įtakos jos veiklai. Pateikiama analizė, kuriose srityse įžvelgiami trūkumai: tobulintina vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla, neužtikrinamas efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, neatsakingai naudojamos turto valdymo lėšos, neaiškus informacijos apie tarnybos finansus ir veiklą pateikimas, turi trūkumų pavėžėjimo paslauga.

Toliau audito išvadose pateikiamos rekomendacijos. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma inicijuoti finansavimo tvarkos pakeitimą ir peržiūrėti pavėžėjimo paslaugų reglamentavimą. GMP tarnybai rekomenduojama sukurti veikiančią vidaus kontrolės sistemą, peržiūrėti valdymo struktūros modelį, parengti ir patvirtinti finansų valdymo tvarkas, peržiūrėti viešųjų pirkimo organizavimo procesą ir tobulinti finansavimo modelį.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės, auditas buvo atliktas prioriteto tvarka, kad visuomenė ir ministerijos vadovybė galėtų susipažinti, kaip po reformos sekėsi GMP tarnybai, vadovaujantis vienodais standartais, teikti pagalbą gyventojams.

„Ateityje GMP tarnybos veikla bus atidžiai stebima ir kontroliuojama. Tarnybos vadovybė turės nuolat atsiskaityti, kad matytume, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Juk pagrindinis atlikto audito tikslas, kad būtų patenkinti gyventojų poreikiai. Pacientai turi gauti kokybiškas paslaugas ir jos turi būti suteiktos laiku“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė.

GMP tarnybos vadovas Donatas Paliulionis sako, kad auditas atsakė į nemažai ir pačios tarnybos keltų klausimų, kurių vienas svarbiausių yra finansavimas. „Audito išvadose minimus veiklos trūkumus galime įvardinti kaip augimo skausmus – dažnai užmirštama, kad nacionalinei GMP tarnybai vos keli metai, tad natūralu, kad organizacija auga, mokosi, klysta, taiso klaidas. Išvadose yra aiškiai nurodyta, kad dabartinis GMP tarnybos finansavimo modelis yra netvarus, neparemtas realiomis sąnaudomis – tikiuosi tai bus akstinas pradėti diskusijas su steigėju dėl finansavimo modelio keitimo, kad būtų tinkamai užtikrinta tarnybos veikla“, – teigia D. Paliulionis.

GMP tarnybos veiklos ir valdymo vidaus auditas buvo įtrauktas į šių metų SAM veiklos planus, taip pat siūlymą dėl audito pateikė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Naujoji GMP tarnyba oficialiai darbą pradėjo 2023 m. liepos 1 d. Įgyvendinus greitosios pagalbos pertvarką, atskirai veikusios 48 GMP įstaigos sujungtos į vieną tarnybą su administracija Kaune. Keturi regioniniai padaliniai – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose – koordinuoja greitosios medicinos pagalbos stočių veiklą visoje šalyje. Tarnyba vienija beveik tris tūkstančius darbuotojų – gydytojų, paramedikų, vairuotojų, kitų specialistų.

SAM Komunikacijos skyrius

Atnaujinamos „Regitros“ išduodamų vairuotojo pažymėjimų ir kvalifikacinių kortelių kainos

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 09:51:51 +0300

Nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. atnaujinamos „Regitros“ išduodamų vairuotojo pažymėjimų ir kvalifikacinių kortelių kainos. Perskaičiavimas buvo atliekamas atsižvelgiant į išaugusias specialių blankų, graviravimo ir fotografavimo sąnaudas. Svarbu pastebėti, kad paskutinį kartą bazinės vairuotojo pažymėjimų kainos buvo keistos 2008 m., todėl pokyčiai būtini norint užtikrinti aukštą saugiųjų dokumentų ir paslaugos teikimo kokybę.

Nuo šiol bendra tvarka išduodamas vairuotojo pažymėjimas kainuos 17,15 Eur vietoj buvusių 14,19 Eur, o vairuotojo kvalifikacinės kortelės išdavimas – 18,25 Eur vietoj 17,33 Eur. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas atpigs – jo kaina mažėja nuo 8 Eur iki 5,65 Eur.

„Regitra” suteikia galimybę klientams vairuotojo pažymėjimą užsisakyti ne tik bendra tvarka t.y. per 15 darbo dienų, tačiau esant poreikiui paslaugą gauti greičiau – per 1 arba 5 darbo dienas.

Galimybė užsisakyti vairuotojo pažymėjimą internetu

Klientai vairuotojo pažymėjimą gali užsisakyti dviem būdais: atvykę į jiems patogų „Regitros” padalinį visoje Lietuvoje arba tiesiog internetu. Skaitmeninėmis paslaugomis gali pasinaudoti visi, kurie turi galiojančią medicininę pažymą ir ne senesnę nei 5 metų nuotrauką Gyventojų registre (gamintas asmens dokumentas arba vairuotojo pažymėjimas).

Klientų patogumui pagamintas vairuotojo pažymėjimas gali būti pristatytas į namus arba į artimiausią siuntų terminalą.

Statistika rodo, kad vairuotojo pažymėjimų užsakymas internetu tendencingai auga ir pastaruosius keletą metų užsakymų procentas didėja po 2 procentinius punktus. 2023 m pirmą pusmetį užsakymų kiekis buvo 33 proc., 2024 m. - 35 proc., o šiemet 2025 m. jau siekia 37 proc.

Tikslius žingsnius, kaip užsisakyti vairuotojo pažymėjimą rasite čia: Keičiu baigusį galioti vairuotojo pažymėjimą

Akcinė bendrovė „REGITRA“

Kelininkai fiksuoja liūčių padarinius

jonavoszinios.lt — Wed, 30 Jul 2025 09:40:54 +0300

Kaip skelbia sinoptikai, šiandien ir ketvirtadienį daugelyje šalies rajonų tęsis smarkus lietus. Tą patį indikuoja ir AB „Kelių priežiūra“ sistemos.

Bendrovės specialistai ir toliau nuosekliai stebi visą valstybinės reikšmės kelių tinklą bei yra pasirengę operatyviai reaguoti į galimas liūčių pasekmes. Pastaruoju metu kelininkai itin dažnai šalina lietaus sukeltus padarinius: vandens sankaupas, nuoplovas, tvirtina nuplautus kelkraščius.

Primenama, kad intensyvių liūčių metu vairavimo sąlygos keičiasi itin greitai: kelio danga tampa slidi, gali formuotis paviršinio vandens sankaupos ar būti užliejami pavojingi kelio ruožai. Vairuotojai raginami būti itin atidūs – rinktis saugų greitį, stebėti oro bei kelio sąlygas, kitus eismo dalyvius ir laikytis kelių eismo taisyklių.

Apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

BNS informacija