Kaip skelbiama projektiniuose pasiūlymuose, rekonstruojamos gatvės ilgis siekia apie 1,91 kilometro. Projektu siekiama ne tik atnaujinti gatvės dangą, bet ir pagerinti eismo saugumą bei susisiekimo sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams.

Numatoma, kad darbai vyks etapais. Pirmiausia bus atliekami paruošiamieji ir ardymo darbai, vėliau - žemės darbai, inžinerinių tinklų sutvarkymas, lietaus nuotekų sistemos įrengimas, gatvės apšvietimo atnaujinimas, važiuojamosios dalies bei šaligatvių įrengimas. Taip pat planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, eismo saugumo priemones ir atlikti teritorijos apželdinimo darbus.

Projektiniuose pasiūlymuose numatyta Vytauto gatvę sutvarkyti pagal D kategorijos gatvėms keliamus reikalavimus. Gatvėje būtų paliktos dvi eismo juostos, kurių kiekvienos plotis siektų 3,25 metro.

Vienas ryškiausių pokyčių - nauji šaligatviai abiejose gatvės pusėse. Jie būtų nuo 2,5 iki 3 metrų pločio, įrengti iš betoninių trinkelių. Projektuotojai taip pat numatė sprendinius žmonėms su negalia, neregiams ir silpnaregiams - takai būtų pritaikyti pagal galiojančius prieinamumo reikalavimus.

Vytauto gatvėje planuojama įrengti ir naujas automobilių stovėjimo vietas. Jos būtų formuojamos statmenai važiuojamajai daliai, o dalis vietų būtų skirta žmonėms su negalia.

Pokyčiai numatomi ir Parko gatvėje. Projektu siūloma iki įvažiavimo į prekybos centrą esančią atkarpą paversti dvipusio eismo gatve. Šiuo metu ši atkarpa yra vienpusė.

Projektinių pasiūlymų rengėjai pažymi, kad visi numatyti sprendiniai atitinka teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir statybos techninių reglamentų reikalavimus.

Projektas šiuo metu pristatomas visuomenei, o gyventojai gali susipažinti su parengtais pasiūlymais ir teikti pastabas. 

DAUGIAU INFORMACIJOS

PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

Viešasis susirinkimas įvyks 2026-07-07 d. 15:00 val.

Viešas susirinkimas bus vykdomas tiesiogiai nuotoliniu būdu Microsoft Teams platformoje, prisijungiant per šią nuorodą:  https://forms.office.com/e/qaqAsZ8AzS?origin=IprLink

„Europinės vėžės statybos Lietuvoje pasiekė naują etapą – nutiesus pirmuosius bėgius brandžiausioje „Rail Baltica“ atkarpoje Jonavos rajone, netrukus čia bus įrengta moderni, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti geležinkelio iešmų sistema. Ypač džiugu, kad ji pradedama gaminti ne kur kitur, o mūsų šalyje. Tai yra reikšminga investicija į viso Baltijos regiono saugumą ir patogų susisiekimą su Europa“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

2024 m. pabaigoje „LTG Infra“ įsigijo viršutinės kelio konstrukcijos – bėgių – statybai reikalingas medžiagas. 2025 m. sudaryta statybos darbų sutartis su jungtinės veiklos partneriais „Leonhard Weiss International“ ir „Leonhard Weiss OÜ“,. Jungtinių partnerių sutarties dalis, susijusi su šių iešmų tiekimu ir įrengimu, yra apie 8,1 mln. eurų. LTG grupė valdo 34 % įmonės „voestalpine Railway Systems Lietuva“ akcijų, o likusią jų dalį – Austrijos koncernas „voestalpine AG“.

„Didžiuojamės, kad „Rail Baltica“ iešmų gamyba pradedama būtent Lietuvoje. Bendradarbiavimas su „voestalpine Railway Systems“ yra puikus pavyzdys, kaip tarptautinio projekto investicijos kuria realią vertę regione – padeda plėtoti modernią infrastruktūrą ir sugrįžta į vietos ekonomiką per darbo vietas, partnerystes ir verslo galimybes“, – sako LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.

Iešmai yra esminė geležinkelio infrastruktūros dalis – jie leidžia traukiniams saugiai keisti kelią, pasiekti stotis, terminalus ir techninės priežiūros vietas. Greitajame geležinkelyje, tokiame kaip „Rail Baltica“, iešmai yra vieni sudėtingiausių technologinių elementų visoje geležinkelio sistemoje. Jie turi tiesioginę sąveiką su kitomis kritinėmis sistemomis – elektros tiekimo ir traukinių valdymo, signalizacijos bei saugos sistemomis.

„Rail Baltica“ projekte naudojami iešmai gerokai skiriasi nuo standartinių – jie pritaikyti dideliems, iki 300 km/val. siekiantiems greičiams, gaminami iš aukščiausios kokybės medžiagų, pasižymi itin tikslia geometrija ir didesniu atsparumu apkrovoms. Taip pat diegiami pažangūs sprendimai – išmanieji iešmai su jutiklių sistemomis leidžia realiu laiku stebėti jų būklę, aplinkos sąlygas, anksti identifikuoti galimus gedimus ir užtikrinti efektyvią priežiūrą. Tai svarbūs elementai, kuriant patikimą, saugią ir ilgalaikę modernios geležinkelių infrastruktūros sistemą“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

„voestalpine Railway Systems Lietuva“ yra „voestalpine Railway Systems“ grupės dalis. Grupė yra viena iš pasaulinių lyderių geležinkelių infrastruktūros srityje, veikianti daugiau nei 70 vietų visame pasaulyje ir turinti apie 8 400 darbuotojų. Ji tiekia iešmų sistemas, signalizacijos bei skaitmeninės stebėsenos sprendimus, naudojamus didžiuosiuose geležinkelių projektuose Europoje, Amerikoje, Azijoje ir kituose regionuose.

„voestalpine Railway Systems“ atstovų teigimu, iešmų gamybos pradžia Lietuvoje yra svarbus etapas tiek pačiai bendrovei, tiek „Rail Baltica“ projektui, užtikrinant integruotus sprendimus, sklandžiai derančius su viso geležinkelio koridoriaus infrastruktūra.

Lietuvoje statybų sutartys sudarytos 114 km ruožui tarp Kauno ir Panevėžio, iš kurių brandžiausiame ruože Šveicarija–Žeimiai jau patiesta 8,8 km europinio standarto kelio. Dėl ruožo Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena (54 km) paskelbtas viešasis pirkimas projektavimo paslaugoms, kurias ketinama pradėti šiemet. Nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno (beveik 100 km) vyksta „Rail Baltica“ geležinkelio linijos projektavimo darbai. Be to, projektavimo darbus oficialiai pradėjo tam skirtas „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektavimo padalinys.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

Tą vakarą į nelaimės vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai rado vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą degantį atvira liepsna. Išgelbėti jo nebuvo galimybių. Namas sudegė visiškai. Plačiau apie gaisrą ČIA.

Nelaimę patyrusi šeima augina aštuonis vaikus, todėl žinia apie gaisrą greitai pasklido ne tik tarp vietos gyventojų, bet ir visame rajone. Netrukus buvo pradėta rinkti parama. Prie pagalbos prisidėjo bendruomenė, gyventojai, verslo atstovai ir Jonavos rajono savivaldybė.

Jau kovo mėnesį nelaimės vietoje pradėjo kilti naujas šeimos namas. Didžiąją dalį darbų savo jėgomis atliko šeimos galva Adomas, kuris vos per du mėnesius sugebėjo pastatyti naują būstą.

„Per du mėnesius praktiškai nuo ryto iki vakaro dirbau čia. Dar liko ir vidaus, ir išorės darbų, bet svarbiausia, kad šeima jau turi stogą virš galvos“, - pasakojo Adomas.

Šiandien naujai pastatytame name apsilankė Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Saulius Kuliešius, Žeimių seniūnė Inga Mačiulė bei Jonavos rajono savivaldybės vicemeras Povilas Beišys. Vizito metu buvo apžiūrėti atlikti darbai ir šeimai perduotos papildomos priešgaisrinės saugos priemonės bei saldžios dovanos vaikams. 

Pasak vicemero Povilo Beišio, ši istorija yra puikus bendruomeniškumo ir žmonių susitelkimo pavyzdys.

„Labai džiaugiamės jūsų pavyzdžiu. Atvykome aplankyti, palinkėti sėkmės ir pasidžiaugti tuo, kas padaryta. Turime programą, kurios pagalba padedame žmonėms susitvarkyti krosnis. Kartais naujos krosnelės įrengiamos senuose namuose, tačiau šiuo atveju tai tapo bendru projektu. Tai bendras gaisrininkų ir savivaldybės projektas, todėl tikiuosi, kad bent šiek tiek prisidėjome prie jūsų gerovės kūrimo“, - kalbėjo vicemeras.

Viena svarbiausių pagalbos dalių tapo naujos, saugios šildymo sistemos įrengimas. Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kartu su Jonavos rajono savivaldybe jau ne vienerius metus vykdo prevencinę programą „Jonava be gaisrų“, kurios tikslas - mažinti gaisrų riziką gyvenamuosiuose būstuose.

Įgyvendinant šią programą šeimai buvo sumontuota nauja, saugi ir efektyvi ketaus krosnelė bei įrengtas visus saugumo reikalavimus atitinkantis kaminas.

„Kadangi kartu su Jonavos rajono savivaldybe įgyvendiname projektą, kuris užtikrina papildomą prevencinės veiklos finansavimą, galėjome padėti šiai šeimai. Pastatyta nauja, saugi ir efektyvi ketaus krosnelė“, - sakė Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Saulius Kuliešius.

Vizito metu šeimai taip pat buvo įteiktas gesintuvas.

„Kaip gaisrininkas atvykau ir su savo dovana. Labai norėčiau, kad jums šio gesintuvo niekada netektų panaudoti. Tačiau jis suteikia saugumo jausmą. Pasidėkite jį matomoje vietoje ir tikėkimės, kad jis liks tik interjero detale“, - šypsojosi S. Kuliešius.

Priešgaisrinės tarnybos vadovas pabrėžė, kad naujoji šildymo sistema įrengta laikantis visų saugumo standartų.

„Kaminą įrengė sertifikuota įmonė, kuri garantuoja atliktų darbų kokybę. Mes padarėme viską, ką galėjome, kad namai būtų kuo saugesni. Linkime jums sėkmės ir labai džiaugiamės, kad galėjome prisidėti“, - sakė jis.

Nors po vasario mėnesį kilusio gaisro šeima neteko viso savo turto, šiandien Naujasodyje jau matyti naujos pradžios ženklai. Bendruomenės, ugniagesių, savivaldybės ir pačios šeimos pastangomis nelaimė tapo istorija apie susitelkimą, pagalbą ir viltį.

Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kartu su Jonavos rajono savivaldybe programą „Jonava be gaisrų“ vykdo jau ne vienerius metus. Įgyvendinant šią iniciatyvą gyventojams padedama remontuoti ar įsirengti saugesnes krosnis, dūmtraukius bei kitas priešgaisrinės saugos priemones, taip siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir apsaugoti žmonių turtą bei gyvybes.

Jonavos rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 11 dieną atlikti pakartotiniai šių vandens telkinių tyrimai parodė, jog vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Primename, kad anksčiau atlikti tyrimai buvo nustatę padidėjusią taršą I Joninių ir Žeimių tvenkiniuose, todėl gyventojams laikinai buvo rekomenduota šiose maudyklose nesimaudyti. Tuomet specialistai perspėjo, kad mikroorganizmais užterštas vanduo gali kelti pavojų sveikatai ir sukelti odos, akių, ausų, kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto infekcijas.

Gavus naujausius tyrimų rezultatus, apribojimai nebegalioja - maudytis I Joninių ir Žeimių tvenkiniuose saugu.

Apie savo sprendimą politikas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Noriu informuoti, kad patvirtinu savo pasiryžimą prisiimti atsakomybę už naujos Vyriausybės formavimą ir eiti Ministro Pirmininko pareigas“, - rašo M. Sinkevičius.

Anot jo, pagrindinis būsimos Vyriausybės dėmesys būtų skiriamas augančių kainų ir pragyvenimo išlaidų naštos mažinimui, socialinės nelygybės ir skurdo problemoms, ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui bei sveikatos sistemos prieinamumui.

M. Sinkevičius taip pat akcentuoja šeimų stiprinimą, regionų ir savivaldos plėtrą, viešųjų paslaugų modernizavimą, dirbtinio intelekto, skaitmeninių sprendimų, gynybos pramonės ir aukštųjų technologijų vystymą bei susisiekimo infrastruktūros gerinimą.

„Esu pasirengęs telkti koalicijos partnerius bendram darbui, siekti reikalingų pokyčių ir užtikrinti, kad Vyriausybės darbas būtų orientuotas į rezultatus, žmonių gerovę ir Lietuvos ateities stiprinimą“, - teigia jis.

Jeigu M. Sinkevičius pradėtų eiti ministro pirmininko pareigas, jam tektų atsisakyti Jonavos rajono mero mandato. Kaip paaiškino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Rinkimų kodeksas numato, kad ministro pirmininko ar kito Vyriausybės nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis.

VRK teigimu, tokiais atvejais merui pakanka komisijai pateikti elektroniniu parašu pasirašytą prašymą nutraukti mero įgaliojimus. Remdamasi šiuo prašymu, komisija artimiausiame posėdyje priima sprendimą dėl įgaliojimų nutraukimo.

Kadangi iki artimiausių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų yra likę mažiau nei vieneri metai, M. Sinkevičiui palikus Jonavos mero pareigas pirmalaikiai mero rinkimai nebūtų rengiami. Iki eilinių rinkimų rajonui vadovautų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras.

Artimiausi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Lietuvoje turėtų vykti 2027 metų vasario–kovo mėnesiais.

Projektas apima Žeimių g. 19 esančio ligoninės komplekso pastatų ir infrastruktūros atnaujinimą. Numatoma rekonstruoti gydymo paskirties ligoninės pastatą, didinant jo plotą ir tūrį, taip pat atnaujinti teritorijos infrastruktūrą – automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavimo kelius ir šaligatvius, įrengti naujus buitinių bei lietaus nuotekų tinklus, kiemo takus ir atraminę sienutę.

Projektiniuose pasiūlymuose matyti, kad prie esamo ligoninės korpuso projektuojamas naujas priestatas su pagrindiniu įėjimu, taip pat pertvarkomos prieigos prie pastato ir aplinkinė teritorija.

Žeimių gatvėje esančiame ligoninės komplekse veikia ligoninė, poliklinika, vaikų poliklinika, infekcinė ligoninė, vaistinė, sveikatos centras bei kiti sveikatos priežiūros ir pagalbinės paskirties pastatai. Projektas apima viso šio komplekso teritorijos vystymą ir modernizavimą.

Pastatas ir toliau bus prijungtas prie centralizuotų miesto šilumos, vandentiekio, nuotekų, elektros ir ryšių tinklų. Naujasis priestatas bus prijungtas prie esamų ligoninės inžinerinių sistemų. Ant ligoninės stogo jau veikia saulės elektrinė, tačiau naujų atsinaujinančios energijos šaltinių šiame etape projektuoti neplanuojama.

Su projektiniais pasiūlymais gyventojai gali susipažinti Jonavos rajono savivaldybės interneto svetainėje ir informacinėje sistemoje „Planuoju statyti“.

Motyvuotas pastabas ir pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų sprendinių galima teikti iki 2026 m. birželio 30 d. elektroniniu paštu tomas@ss-exp.com arba paštu UAB „Synergy Solutions“, Daugėliškio g. 32, Vilnius.

Projektinių pasiūlymų viešas svarstymas vyks 2026 m. birželio 30 d. 15 val. nuotoliniu būdu. 

„Įdiegus išmaniuosius skaitiklius gyventojams nebeliks pareigos kas mėnesį nurašinėti rodmenis ar baimintis praleisti terminus – duomenys mus pasieks automatiškai, be žmogaus įsikišimo“, – pažymi Jonavos šilumos tinklų direktorius Jonas Kaminskas. 

Kaip vyksta procesas?

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitmenizacijos projektų vadovas Dominykas Litvaitis pažymi, kad darbai vyksta sklandžiai ir pagal numatytą planą. 

„Namuose, kuriuose dirbame, pakeisti beveik visi skaitikliai. Kai kuriuose daugiabučiuose likęs tik vienas kitas butas, kur nepavyksta rasti kontakto su savininkais, tačiau tai – pavieniai atvejai“, – sako D. Litvaitis. 

Norėdami pasiekti gyventojus ir suderinti skaitiklių keitimo laiką, specialistai naudoja įvairius būdus: siunčia raštus, laiškus, palieka pranešimus duryse ar pasikalba su kaimynais. Jei kontakto užmegzti nepavyksta, po mėnesio ar dviejų bandoma užeiti vėl.

Sudėtingesnių situacijų kyla tuomet, kai skaitikliai yra uždengti apdaila, o naujieji prietaisai – kiek didesni. 

„Jei prieiti sunkiai įmanoma, nurodome, kad reikia sudaryti tam sąlygas. Jeigu gyventojai to nepadarys, tuomet teks skaičiuoti suvartojimą pagal nustatytus normatyvus, tačiau tikimės, kad to neprireiks ir problemos bus išspręstos. Pasitaiko ir atvejų, kai žmonės teiraujasi, kaip tiksliai įranga veikia, prašo atsiųsti sertifikatus“, – pasakoja D. Litvaitis. 

Abiejų – karšto ir šalto vandens – skaitiklių keitimas viename bute trunka iki valandos. Visą miestą skaitmenizuoti planuojama per šešerius metus, pirmenybę teikiant tiems adresams, kur baigiasi dabartinių prietaisų metrologinės patikros galiojimas. 

Apčiuopiama nauda ir apsauga nuo avarijų

Ši naujovė vartotojams suteikia ne tik technologinį modernumą, bet ir apčiuopiamą kasdienę naudą. Pirmiausia, tai garantuoja maksimaliai teisingą apmokėjimą – gyventojai mokės tik už realiai suvartotą vandenį, o dėl laiku nepateiktų ar netikslių rodmenų atsirasdavusi „bendro namo skirtumo“ problema išnyks. 

Pasak D. Litvaičio, naujieji skaitikliai veikia gerai – pagal rodiklius prietaisai siunčia tikslius duomenis.

Kartu su naujaisiais skaitikliais jonaviečiai gauna ir įrankį vartojimo kontrolei: elektroninėje sistemoje galima bet kada peržiūrėti vandens vartojimo istoriją bei stebėti pokyčius realiuoju laiku. Be to, išmanioji sistema veikia ir kaip papildoma apsauga nuo avarijų, nes ji operatyviai fiksuoja neįprastus vartojimo šuolius ar pratekėjimus. 

Šią naudą jau spėjo pajusti ir pirmieji gyventojai. „Buvo situacijų, kai sistemoje pamatėme, jog vanduo viename iš butų teka pastoviai. Įspėjome apie tai gyventojus. Jie susitvarkė ir dėkojo, nes realiai būtų nutekėjęs didžiulis kiekis vandens“, – pasakojo D. Litvaitis. 

Kasdienybė – patogesnė ir paprastesnė 

Naujieji skaitikliai yra itin patvarūs – jų tarnavimo laikas siekia iki 12 metų. Įmonei ši automatizuota sistema leis tiksliai nustatyti vandens balansą daugiabučiuose, eliminuoti galimas vagystes ar neteisėtus prisijungimus bei ženkliai sumažins administracines sąnaudas. 

Mažėjanti administracinė našta ir greitesnis gedimų nustatymas reiškia efektyvesnį įmonės darbą. O skaidri, abejonių nekelianti apskaita yra geriausias būdas stiprinti pasitikėjimą tarp paslaugų teikėjo ir kliento. 

Skaitmenizavimą palaiko ir Jonavos rajono savivaldybė. Vicemero Povilo Beišio pastebėjimu, Jonava visada ieško sprendimų, kurie žmonių kasdienybę padarytų paprastesnę ir patogesnę. 

„Ko gero, niekam nėra didelis malonumas nurašinėti skaitiklių rodmenis, ypač kai skaitikliai neretai būna įrengti ne pačiose patogiausiose vietose. Tam tenka skirti laiką, kurį būtų galima panaudoti įdomesnėms ar prasmingesnėms veikloms. 

Todėl džiaugiamės, kad įdiegus nuotolinius skaitiklius gyventojams nebereikės tuo rūpintis patiems, o rodmenų deklaravimas taps tikslesnis ir patogesnis. Tai dar vienas žingsnis link modernesnių paslaugų, kurios taupo žmonių laiką ir leidžia kasdienius procesus spręsti paprasčiau“, – akcentuoja P. Beišys. 

Pagrindiniai skaičiai trumpai:

Investicija: 0,5 mln. eurų. 

Apimtis: apie 13 000 vartotojų. 

Skaitiklio tarnavimo laikas: 12 metų. 

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija

Birželio 19 d. bus vykdoma specialioji priemonė „Blaivumo maratonas“ – visoje Lietuvoje 24 valandas be pertraukos bus tikrinamas vairuotojų blaivumas.

Policijos pareigūnai organizuos ir transporto priemonių, dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimus. Papildomi vairuotojų blaivumo bei apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai bus vykdomi ir birželio 24–27 d.

Pareigūnai ypatingą dėmesį skirs:

vairuotojų blaivumui; apsvaigimui nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;  greičio viršijimui;  pavojingam ir chuliganiškam vairavimui; lenkimui draudžiamose vietose; važiavimui per sankryžas ir geležinkelio pervažas; šviesoforų signalų nepaisymui; saugos diržų naudojimui; mobiliojo ryšio priemonių naudojimui vairuojant; dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesiui.

Policija naudos viešąjį, neviešąjį ir mišrųjį patruliavimą, organizuos reidus bei blaivumo patikrinimus visoje šalyje.

,,Visą parą vyksianti tarptautinė blaivumo kontrolės akcija taps didžiausiu Joninių laikotarpio reidu, todėl pareigūnai ragina nerizikuoti – apsvaigę vairuotojai bus tikrinami visoje šalyje“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarko biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Kodėl to reikia?

Joninių savaitgaliai kasmet pareikalauja aukų. Per 2018–2025 m. Joninių laikotarpiu Lietuvos keliuose žuvo 17 žmonių, sužeisti 325. Tarp nukentėjusiųjų – dešimtys nepilnamečių. Už aukų skaičiaus slypi žmogaus gyvenimas, šeimos tragedija ir skausmas, kurio buvo galima išvengti.

Praėjusiais metais Joninių naktį Marijampolės savivaldybėje neblaivus vairuotojas partrenkė pėsčiuosius. Vienas žmogus žuvo, 4 buvo sužeisti. Tokios nelaimės primena, kad sprendimas sėsti prie vairo išgėrus gali nusinešti ne tik vairuotojo, bet ir visiškai nekaltų žmonių gyvybes.

TRYS SVARBIAUSI PATARIMAI

1. Neskubėkite. Važiuokite saugiu ir leistinu greičiu. Kelios sutaupytos minutės nėra vertos gyvybės.

2. Nevairuokite išgėrę. Jeigu vartojote alkoholio – nesėskite prie vairo. Pasinaudokite pavežėjų paslaugomis, viešuoju transportu arba paprašykite blaivaus vairuotojo pagalbos.

3. Planuokite. Iš anksto suplanuokite maršrutą, kelionės laiką ir saugų grįžimą po šventės. Atsakingas planavimas dažnai padeda išvengti rizikingų sprendimų.

Be to, vairuodami nesinaudokite telefonu be laisvų rankų įrangos. Policija ragina ir pėsčiuosius telefonus padėti į šalį. Eidami per gatvę nesiblaškykite, nežiūrėkite į ekraną ir įsitikinkite, kad eiti saugu.

Ir, žinoma, pasirūpinkite vaikais. Visi keleiviai privalo prisisegti saugos diržus. Vaikai turi būti vežami jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse arba ant specialių pasosčių. Nepalikite vaikų automobilyje be priežiūros.

PATARIMAI PĖSTIESIEMS, DVIRAČIŲ IR PASPIRTUKŲ VAIRUOTOJAMS

Tamsiuoju paros metu dėvėkite atšvaitus. Prieš žengdami į važiuojamąją kelio dalį įsitikinkite, kad tai saugu. Dviračių ir paspirtukų vairuotojai turi dėvėti ryškiaspalvę liemenę. Jaunesniems nei 18 metų paspirtukų ir dviračių vairuotojams šalmas yra privalomas. Pėsčiųjų perėjas kirskite tik nulipę nuo dviračio ar paspirtuko.

Lietuvos policijos pranešimas

Projektas atviras visam 14–29 metų jaunimui, o ypatingas dėmesys skiriamas socialinę atskirtį patiriantiems, mažiau galimybių turintiems bei iš Ukrainos atvykusiems jaunuoliams. Įvairių veiklų dėka dalyviai stiprina socialines, asmenines, kūrybiškumo, komunikavimo ir net verslumo kompetencijas. Paskaitos, diskusijos, praktinės dirbtuvės ir individualios konsultacijos padeda jaunimui geriau pažinti save, valdyti emocijas, auginti pasitikėjimą savimi bei suprasti empatijos svarbą kasdienybėje.  

Pusmečio kraitis: nuo sporto iki gilių savižvalgos mokymų 

Projektas jau spėjo padovanoti nemažai įsimintinų akimirkų, vertingų žinių ir naujų draugysčių. Prisiminkime, ką nuveikėme vasario–birželio mėnesiais:  

Sveikas kūnas ir energija: Vasario ir kovo mėnesiais visi norintys liejo prakaitą pilateso treniruotėse „Pasitempk ir karaliauk!”. Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį jaunuolius judėti į priekį motyvavo sporto trenerė Urtė Liužinaitė.  

Draugystės tiltų tiesimas: Kovo 5 d. vykome į Kupiškio jaunimo centrą. Šiltas priėmimas, nuoširdžios šypsenos ir bendros idėjos įkvėpė mus glaudžiam bendradarbiavimui ateityje. 

Karjeros ir motyvacijos pamokos: Kovo 6 d. mokymuose „Karjera mano rankose“ jaunuoliai mokėsi planuoti ateitį ir atrasti savo stipriąsias puses. O balandžio 16 d. kartu su lektore Rima Draudviliene mokymuose „Kaip motyvuoti save“ diskutavome, kaip efektyviai valdyti laiką ir kasdienius iššūkius siekiant tikslų.  

Dėmesys tiems, kurie atiduoda save kitiems: Kovo 12 d. organizavome mokymus „Jaunimo darbuotojų psichohigiena“, kuriuos vedė neformaliojo ugdymo ekspertas Nerijus Miginis. Jų metu su jaunimu dirbantys specialistai stiprino gebėjimus pasirūpinti savo emocine sveikata.  

Kelionės ir pažinimas: Gegužės 20 d. kartu su Mobilaus darbo su jaunimu Jonavos rajone komanda lankėmės Biržuose. Ne tik apžiūrėjome nuostabius krašto objektus, bet ir sulaukėme beprotiškai svetingo priėmimo Biržų atvirame jaunimo centre. 

Praktinis pasitikėjimo savimi stiprinimas: Birželio 10 d. mokiniai susirinko į edukaciją „Pasitikėjimo savimi stiprinimas“ su lektore Rima Draudviliene. Čia svarbiausia buvo ne sausa teorija, o gyva patirtis, padėjusi patikėti savo jėgomis. 

Kita stotelė – vasaros stovykla ir nauji užsiėmimai! 

Projektas „Kita stotelė – AŠ!“ persirito į antrąją pusę, tačiau viskas tik įsibėgėja! Priekyje – vasara, o tai reiškia, kad jaunimo laukia dar daugiau nepamirštamų įspūdžių, azartiškų užsiėmimų ir, žinoma, stovykla, kurioje bus galima turiningai praleisti laisvą laiką, susirasti draugų bei geriau pažinti save.  

Nori prisijungti? 

Kviečiame visus 14–29 metų jaunuolius nepraleisti progos! Projekto akimirkas, naujienas ir, svarbiausia, registraciją į būsimą stovyklą bei veiklas sekite AJC Atvirasis jaunimo centras Facebook paskyroje (https://www.facebook.com/JJCentras).  

Ateik, susipažink ir atrask savo kitą stotelę!

Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos inf. 

 „Dabar svarbiausia, kad kuo greičiau būtų atnaujinti Neries tilto statybos darbai. „Rail Baltica“ projektas yra strategiškai svarbus tiek susisiekimui, tiek viso regiono saugumui, todėl turime užtikrinti, kad europinės geležinkelio vėžės statybos Lietuvoje nesustotų, o projektas būtų baigtas iki 2030 metų pabaigos. Svarbu laiku aktyviai reaguoti, kol ne per vėlu“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Ministras pažymi, kad tilto per Nerį statybos yra tik viena „Rail Baltica“ projekto dalių, todėl, nepaisant iššūkių, projektas išlaiko pagreitį: šiuo metu statybos darbai apima 114 km ilgio ruožą nuo Kauno iki Panevėžio, kuriame jau nutiesti ir pirmieji europinių bėgių kilometrai. 

Nuo 2023 metų „LTG Infra“ aktyviai stebėjo rangovo finansinę būklę. Iki šiol „Rizzani de Eccher“ vidiniai restruktūrizacijos procesai neturėjo reikšmingos įtakos projekto eigai Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu fiksuoti esminiai sutartinių įsipareigojimų pažeidimai – darbų nevykdymas pagal grafiką ir generalinio rangovo neatsiskaitymas su subrangovais.

„LTG Infra“, veikdama kaip projekto užsakovė ir viešojo intereso atstovė, sudarė visas sąlygas rangovui pateikti veiksmų planą, jį išsamiai įvertino, tačiau šiuo metu nemato galimybių pratęsti darbo su šiuo rangovu. 

„Kyla reali rizika, kad su šiuo rangovu tiltas nebus įgyvendintas laiku. Negalime toleruoti šiurkščių sutartinių pažeidimų, darbų nevykdymo ir finansinių įsipareigojimų nesilaikymo. Privalome imtis aktyvių veiksmų ir nebūti pasyviu stebėtoju, kai kyla grėsmė strateginio projekto įgyvendinimui“, – pabrėžia LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas. 

Sprendimas nutraukti sutartį priimtas įvertinus visus galimus scenarijus: atlikus pirkimo procedūras ir atrinkus naują rangovą, likę statybos darbai – kolonų ir tilto perdangos betonavimas – gali būti įgyvendinti per kiek daugiau nei vienerius metus. Tai laikoma saugesne alternatyva nei darbų tęsimas su rangovu, kuris nesilaiko sutartinių įsipareigojimų. 

„Svarbu pabrėžti, kad tiltas per Nerį bus pastatytas, o šis sprendimas yra būtinas tam užtikrinti. Vienos sutarties nutraukimas nenutraukia „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje ir nepaneigia „LTG Infra“ įsipareigojimo jį įgyvendinti, užtikrinant mokumą rinkai ir sklandų darbų tęstinumą. Šiuo metu LTG jau ruošiasi konkurso perskelbimui“, – sako „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. 

Kadangi „LTG Infra“ atsiskaitė su generaliniu rangovu už visus pagal sutartį atliktus ir pagrįstus darbus, tie subrangovai, su kuriais „Rizzani de Eccher“ neatsiskaitė, turės inicijuoti teisinius procesus lėšų išieškojimui iš generalinio rangovo. 

„LTG Infra“ ir toliau stiprina sutarčių vykdymo priežiūrą: rangovų finansinės būklės monitoringą, diegia papildomus rizikos mažinimo mechanizmus, atlieka dažnesnę darbų pažangos peržiūrą, kad galimos rizikos būtų identifikuojamos kuo anksčiau. „LTG Infra“ prioritetas išlieka laiku ir atsakingai įgyvendinti visus projekto darbus. 

Lietuvoje statybų sutartys sudarytos 114 km ruožui tarp Kauno ir Panevėžio, iš kurių brandžiausiame ruože Šveicarija–Žeimiai jau patiesta 8,8 km europinio standarto bėgių. Dėl ruožo Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena (54 km) paskelbtas viešasis  pirkimas projektavimo paslaugoms, kurias ketinama pradėti šiemet. Nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno (beveik 100 km) vyksta „Rail Baltica“ geležinkelio linijos projektavimo darbai. Be to, projektavimo darbus oficialiai pradėjo tam skirtas „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektavimo padalinys. 

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

„Rail Baltica“ inf. 

Tuo metu dabartinė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, šaltinių teigimu, norėtų grįžti vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Šiuo metu šias pareigas eina Jūratė Zailskienė.

Skelbiama, kad koaliciją formuojančių partijų lyderiai jau suderino koalicinės sutarties projektą, o sprendimai dėl ministerijų pasidalijimo turėtų būti priimti artimiausiu metu. Iš projekto matyti, kad būtų formuojama nauja - XXI-oji - Vyriausybė. Socialdemokratai išlaikytų didžiąją dalį ministerijų, tačiau kai kuriose jų gali įvykti pokyčių. Naujoji valdančioji koalicija Seime turėtų apie 75 balsus.

Mero Mindaugo Sinkevičiau patvirtinimas prisiimti atsakomybę ČIA.

Didžiausi pakeitimai susiję su papildomai gautomis valstybės lėšomis socialinei paramai, civilinei saugai, infrastruktūros projektams bei kultūros ir švietimo veikloms.

Daugiau nei 205 tūkst. eurų - socialinei paramai

Vienas didžiausių biudžeto papildymų numatytas socialinės paramos sričiai. Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, Jonavos rajonui skiriama 205,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, skirtų užtikrinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą.

Dar 76,4 tūkst. eurų savivaldybė gaus kompensuoti išlaidas, patirtas teikiant socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas Ukrainos gyventojams, pasitraukusiems nuo karo.

Papildomos lėšos - socialinėms paslaugoms ir globai

Valstybė taip pat kompensuos išlaidas užsieniečių socialinei globai. Už balandžio ir gegužės mėnesius Jonavos rajonui skirta 18,3 tūkst. eurų. Iš šios sumos 15,25 tūkst. eurų numatyta Jonavos globos namams, o 3,05 tūkst. eurų - VšĮ Ruklos globos namams.

Socialinių paslaugų centrui numatyta reikšminga papildoma parama - 57 tūkst. eurų psichosocialinės pagalbos paslaugoms teikti užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos. Taip pat lėšų skiriama vaikų dienos socialinei priežiūrai ir pagalbos į namus paslaugoms.

Mažinamas būsto nuomos kompensacijų finansavimas

Tarp siūlomų pakeitimų yra ir mažinamos valstybės lėšos. Aiškinamajame rašte pažymima, kad Jonavos rajonui 36,4 tūkst. eurų mažinama specialioji tikslinė dotacija būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimui.

Mokykloms - lėšos ukrainiečių mokinių maitinimui

Daugiau kaip 7,5 tūkst. eurų valstybės lėšų numatyta bendrojo ugdymo mokykloms, kuriose mokosi iš Ukrainos atvykę mokiniai. Šios lėšos bus skirtos padengti išlaidas už mokinių maitinimui įsigytus produktus.

Dar 13,6 tūkst. eurų skiriama išlaidoms, susijusioms su mokytojų personalo optimizavimu ir atnaujinimu. Kaip nurodoma dokumente, šios lėšos bus naudojamos mokytojų išeitinėms išmokoms dėl švietimo tinklo pertvarkos iš dalies finansuoti.

Kontrolieriaus rekomendacija - mažinti asignavimus

Sprendimo projekte taip pat siūloma sumažinti 13 945 eurų asignavimus devynioms savivaldybės įstaigoms dėl 2025 metų pabaigoje avansu apmokėtų prekių ir paslaugų.

„Tai ydinga praktika, kurią reikia taisyti“, - teigiama aiškinamajame rašte.

Asignavimai būtų mažinami J. Ralio gimnazijai, R. Samulevičiaus progimnazijai, pradinei mokyklai „Žingsnis“, J. Miščiukaitės meno mokyklai, lopšeliui-darželiui „Bitutė“, Švietimo pagalbos tarnybai, Kultūros centrui, Grigorijaus Kanovičiaus viešajai bibliotekai bei Jonavos sporto centrui.

Papildomi darbai vaikų darželyje ir nakvynės namuose

Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Pakalnutė“ prašo papildomų 10 tūkst. eurų šildymo trasos remontui užbaigti. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, pradėjus darbus paaiškėjo, kad trasos būklė yra blogesnė nei buvo galima nustatyti iš anksto, todėl atsirado papildomų būtinų remonto darbų.

Tuo metu Jonavos nakvynės namai prašo skirti 20,3 tūkst. eurų aikštelės remontui. Dokumente nurodoma, kad dėl dažnai užliejamo rūsio siūloma kartu su Girelės gatvės rekonstrukcijos darbais įrengti drenažą ir lietaus nuotekų tinklus.

310 tūkst. eurų - inžinerinių tinklų apsaugai vykdant gatvių remontą

Vienas didžiausių numatomų asignavimų pakeitimų susijęs su kelių infrastruktūra. Savivaldybės Statybos ir remonto skyrius prašo papildomai skirti 310 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis nefinansuojamoms išlaidoms.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad vykdant Žeimių tako ir Fabriko gatvių remonto darbus būtina apsaugoti bei pertvarkyti esamus inžinerinius tinklus. Lėšos būtų skirtos ESO ir „Telia“ tinklų apsaugos bei perkėlimo darbams.

28 tūkst. eurų prašoma dviračių takui

Papildomų lėšų prašoma ir rekreacinei infrastruktūrai. Statybos ir remonto skyrius siūlo skirti 28 tūkst. eurų dviračių takui nuo Laukagalių piliakalnio iki Lokio tvenkinio Lokėnėlių kaime, Šilų seniūnijoje įrengti.

Daugiau lėšų elektromobiliams seniūnijoms

Savivaldybės Bendrasis skyrius prašo papildomai skirti 151,38 tūkst. eurų seniūnijų elektromobiliams įsigyti. Dokumente aiškinama, kad po viešųjų pirkimų paaiškėjo, jog anksčiau numatytų lėšų nepakanka.

Pažymima, kad už pirmuosius įsigytus elektromobilius savivaldybė jau buvo gavusi 15 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramą pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, kuriuo skatinamas netaršių transporto priemonių naudojimas viešajame sektoriuje.

170 tūkst. eurų - priedangoms, 119 tūkst. eurų - evakuacijos pasirengimui

Svarbi biudžeto dalis numatyta civilinės saugos stiprinimui. Vidaus reikalų ministerija projektui „Priedangų infrastruktūros plėtra Jonavos rajone II-asis etapas“ skyrė 170 tūkst. eurų iš Valstybės gynybos fondo.

„Lėšos bus panaudotos įrengiant 8 priedangas“, - rašoma aiškinamajame rašte.

Dar 119 072 eurai skiriami projektui „Pasirengimo gyventojų evakavimui stiprinimas Jonavos rajone“.

Beveik 95 tūkst. eurų - visuomenės sveikatos projektui

Jonavos rajono visuomenės sveikatos biurui skiriamas 94,6 tūkst. eurų finansavimas projektui „Kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, bazinių visuomenės sveikatos paslaugų tikslinėms grupėms teikimas“.

Kultūros centras planuoja surinkti daugiau pajamų

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Jonavos rajono savivaldybės kultūros centras prašo 55 tūkst. eurų padidinti planuojamas pajamas. Iš jų 50 tūkst. eurų sudarytų pajamos už teikiamas paslaugas, o dar 5 tūkst. eurų - pajamos, susijusios su mėgėjų meno kolektyvų išlaikymu.

Lėšos kultūros projektams

Aiškinamajame rašte taip pat informuojama apie Lietuvos kultūros tarybos finansuotus projektus. Tarp jų - vaikams skirtas projektas „Šypsenos vaikams: menininkų Samulevičių įkvėpti“, sutartinių festivalis „Sutarysma“, tradicinės tekstilės festivalis „Gijos“, projektas apie architektą Vaclovą Michnevičių, kultūros darbuotojų komunikacijos mokymai bei bibliotekos projektas „Atostogos Knygų terasoje. Kūrybiškumo laboratorija III“.

Sprendimo projektas bus pristatomas rajono savivaldybės tarybos komitetuose. Galutinį sprendimą dėl siūlomų biudžeto pakeitimų taryba priims birželio 25 dienos posėdyje.

Dalijasi vasaros planais

Kaip ir daugelis jaunuolių, vienuoliktokė Ugnė ir dvyliktokas Ąžuolas šiuo metu yra susikoncentravę į egzaminus. Vos tik jiems pasibaigus brolis su sese ketina mokytis kelių eismo taisyklių (KET) ir dar iki naujų mokslo metų laikyti vairavimo egzaminus.

„Išgirdus apie Atvirų durų dieną „Regitroje“ nusprendžiau užsiregistruoti, nes ji vyks iškart po visų egzaminų. Norisi tą pačią vasarą praeiti visus egzaminus, o kartu ir „Regitros“ bei tapti savarankiškesne, kad nebereikėtų prašyti tėvų visur nuvežti, nes gyvename miesto pakraštyje“, – sakė egzaminui besirengianti vienuoliktokė.

Tuo tarpu jos brolis sako, kad labiausiai laukia galimybės pamatyti iš arti egzaminų automobilius bei susipažinti su egzaminuotojais. „Visada daug ramiau kai žinios tikrinamos ne pirmąkart matomoje vietoje, kažką jau žinai. Egzaminai jau savaime kelia stresą, todėl noriu kuo geriau pasiruošti. Džiaugiuosi, kad „Regitra“ apskritai leidžia viską pamatyti iš arti ir susipažinti“, – pasakojo vilnietis.

Pasak „Regitros“ egzaminuotojų komandos vadovo Tautvydo Damašausko, tai puiki proga būsimiems vairuotojams dar prieš egzaminus pamatyti egzaminų užkulisius. „Pats dirbdamas sutinku jaunus žmones, kurie egzaminuose vis pamini, kad jaučia jaudulį, stresą. Kaskart su kolegomis patariame kaip jį įveikti, kad nerimas nesutrukdytų parodyti visų žinių, tačiau matome prasmę apie tai kalbėti ir plačiau, nes nerimo valdymo pratimai yra aktualūs ne tik būsimiems, bet ir esamiems ir jau patyrusiems vairuotojams“.

Parodys kaip įveikti jaudulį

Didžiuosiuose šalies miestuose esančiuose „Regitros“ padaliniuose Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, kurie turi sukaupę nemažai patirties vedant pirmosios psichologinės pagalbos ir emocinės paramos principų mokymus, pasakos apie stresą kaip mūsų organizmo reakciją į iššūkių keliančias situacijas, jo atpažinimo būdus bei tai, kaip pasirūpinti savo emocine sveikata. Būsimi vairuotojai ir jų artimieji ne tik turės progą patys gyvai išbandyti streso valdymo technikas, bet ir praktinių pratimų metu supras, kaip suvaldyti jaudulį gali padėti spalvos ir garsai.

Renginio lankytojai galės susipažinti su teorijos egzamino eiga nuo registracijos, daiktų saugojimo iki metalo detektoriaus patikros, patys prisėsti prie kompiuterių ir išbandyti bandomąjį egzaminą. Taip pat lauks praktinė pažintis su egzaminų automobiliais.

Svečiai bus kviečiami įsėsti į vidų, susireguliuoti sėdynę, vairą, veidrodėlius ir užduoti rūpimus klausimus šalia esančiam egzaminuotojui. Ši galimybė gali būti naudinga būsimiems vairuotojams, kurie dar tik planuoja laikyti vairavimo praktikos egzaminą. „Regitros“ egzaminuotojai yra įsitikinę, kad dar prieš egzaminą susipažinus su aplinka, pamačius automobilį iš arti galima išvengti jaudulio žinių patikrinimo dieną.

Daugiau informacijos » Atvirų durų diena – birželio 20 d.

Registracija į ekskursijas didžiuosiuose miestuose REGITRA atvirų durų dienos – didieji miestai (2026 06 20)

Registracija į ekskursijas kituose miestuose REGITRA atvirų durų dienos (2026 06 20)

„Regitros“ inf.

Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą.

Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą.

∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“.

Užimtumo tarnybos inf.

„Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo verslą. Mokytis naujų profesinių kompetencijų kviečiame ir suaugusius žmones.

Profesinio mokymo įstaigos siūlo daug įvairių pasirinkimų ir galimybių. Šiandien darbo rinkoje ypač reikalingi kvalifikuoti inžinerinių profesijų atstovai, šiose programose esame suplanavę daugiausia valstybės finansuojamų vietų – į jas šiemet planuojama priimti iš viso 4,6 tūkst. mokinių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Be inžinerinių profesinio mokymo programų, daugiausia valstybės finansuojamų vietų suplanuota ir paslaugų, architektūros, statybos, sveikatos priežiūros, socialinės gerovės srityse.

Priėmimas į profesines mokyklas vyksta žiemos ir vasaros etapais. 2026 m. žiemos etapo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas jau pritraukė rekordiškai didelį skaičių – 1,8 tūkst. – naujų mokinių. Jie daugiausia rinkosi sveikatos priežiūros, inžinerijos, socialinės gerovės, paslaugų sektoriaus mokymo programas.

Pernai į profesinio mokymo įstaigas iš viso priimta 20,5 tūkst. mokinių.

Profesinis mokymas atviras visiems

Profesinis mokymas yra atviras visiems – ir mokiniams, siekiantiems įgyti profesiją bei kartu užbaigti vidurinio ugdymo programą, ir suaugusiesiems, norintiems tobulinti ar keisti profesiją.

Teikti stojimo prašymus gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai ir I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis atskirų profesinio mokymo modulių.

Teikti paraiškas mokytis profesinio mokymo įstaigoje galima Mokausi Lietuvoje informacinėje sistemoje. Nespėjus sudalyvauti pagrindiniame priėmime, stojantieji bus kviečiami teikti paraiškas papildomo priėmimo metu rugpjūčio 24–26 d.

Prasidėjus mokslo metams bus organizuojamas priėmimas į neužpildytas valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas, jis vyks iki spalio 30 d.

Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų neatitiko I Joninių ir Žeimių tvenkinio vanduo.

Maudytis nerekomenduojama iki pakartotinių vandens tyrimų rezultatų, apie kuriuos bus informuota visuomenė.

Primenama, kad maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje galima susirgti odos, akių, ausų, viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Nurijus tokio vandens, gresia virškinamojo trakto infekcinės ligos.

„Kviečiame tapti Lietuvos ambasadoriais ir savo akimis parodyti, kuo mūsų šalis yra ypatinga. Kiekviena nuotrauka, istorija ar rekomendacija prisideda prie Lietuvos žinomumo ir skatina daugiau žmonių atrasti mūsų šalį, o Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis – gamta, miestai, kultūra, gastronomija ir išskirtinės patirtys, kuriomis verta dalintis su pasauliu“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė. 

Prie iniciatyvos #LithuaniaTravel kviečiami jungtis tiek Lietuvoje gyvenantys žmonės, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai ar lietuviškų šaknų turintys asmenys, taip pat užsienio piliečiai, verslo, turizmo, akademinės bendruomenės atstovai, organizacijos ir visi, norintys prisidėti prie Lietuvos žinomumo pasaulyje stiprinimo.  

Dalyviai kviečiami socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ dalintis nuotraukomis bei įspūdžiais iš Lietuvos, naudojant grotažymę #LithuaniaTravel. 

Burtų keliu išrinktas nugalėtojas-diasporos atstovas bus apdovanotas kelione į Lietuvą dviem asmenims – prizą sudarys skrydžiai iš Europos į Lietuvą ir atgal, dvi nakvynės su pusryčiais 4 žvaigždučių viešbutyje, ekskursija su gidu bei kultūrinė veikla arba pramoga. Kelionės paketo vertė – ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų. 

Dar vienas Lietuvą garsinęs iniciatyvos dalyvis laimės kelionės po Lietuvą paketą dviem asmenims – prizą sudarys nakvynė 4 žvaigždučių viešbutyje, ekskursija su gidu, kultūrinė programa arba pramoga bei vakarienė restorane. Šio prizo vertė – ne mažiau kaip 1,5 tūkst. Eurų. 

Dar du iniciatyvos dalyviai bus apdovanoti Lietuvos turizmo informacijos centrų ir turizmo verslo įsteigtais prizais – ekskursijomis po pasirinktą Lietuvos vietovę bei nakvyne, pramoga, vakariene arba kultūriniu renginiu. Šių prizų vertė – ne mažiau kaip 300 eurų. 

Žaidimas vyks iki š. m. rugsėjo 26 d. Burtų keliu išrinktiems laimingiesiems rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną – bus įteikti prizai. 

Pirmoji iniciatyva #LithuaniaCo-create organizuota 2024 metais. Praėjusiais metais vykusio žaidimo #LithuaniaTravel metu žaidimo dalyvių įrašai pasiekė daugiau nei 4,3 mln. socialinių tinklų vartotojų, o įrašai pasiekė auditorijas Indijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

„Šis sprendimas yra nuoseklus žingsnis stiprinant kultūrinio ugdymo prieinamumą. Žinome, kad ankstyvas kontaktas su kultūra formuoja vaiko smalsumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi, todėl siekiame, kad kokybiškos edukacijos pasiektų vaikus dar iki pradedant mokyklą“, – sako Rasa Stuglienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro Kultūros paso kuratorė.

Investicija į ateities auditoriją

Kultūros organizacijoms šis pokytis yra ne tik galimybė pasiekti naują auditoriją. Tai ir investicija į ateitį. Vaikai, kurie nuo mažens susipažįsta su kultūra ir menu, dažniau išlieka aktyvūs kultūros dalyviai ir vėlesniame amžiuje.

„Žinome, kad pažintis su kultūra nuo ankstyvojo amžiaus padeda formuoti kūrybingą, smalsią ir kultūriškai aktyvią asmenybę, todėl siekiame, kad kokybiškos kultūrinės edukacijos pasiektų vaikus dar prieš jiems pradedant mokyklos etapą“, – teigia R. Stuglienė.

Naujos galimybės kultūros kūrėjams

Programos plėtra reiškia ir naują etapą kultūros bei meno organizacijoms ir kūrėjams. Norint, kad priešmokyklinio amžiaus vaikams būtų pasiūlytas kokybiškas ir įvairus edukacijų pasirinkimas, reikalingos specialiai šiai amžiaus grupei sukurtos veiklos.

„Kuriant edukacijas svarbu užtikrinti jų žaismingumą ir interaktyvumą. Jos turėtų būti orientuotos į priešmokyklinio amžiaus vaiko aktyvų dalyvavimą: žadintų visų vaikų norą veikti, kurti, tyrinėti. Todėl edukacijose turėtų būti naudojami žaidybiniai elementai, kūrybinės užduotys, judrieji žaidimai, pasakojimai, įvairios meninės raiškos formos, vaizdines priemonės, informacija būtų aiški, suprantama vaikui. Taip pat svarbu, kad būtų sudomintas kiekvienas vaikas ir užmegztas su juo glaudus tarpusavio ryšys, kad vaikas galėtų laisvai išreikšti savo nuomonę, užduoti klausimus ir nebijotų suklysti“, – pažymi Laimutė Girdauskienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė.

Nuo birželio 16 d. iki birželio 30 d. (imtinai) kultūros ir meno įstaigos, organizacijos, kūrėjai bei kultūros edukatoriai bus kviečiami teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų atrankai. Tikimasi, kad naujasis kvietimas paskatins atsirasti dar daugiau edukacijų, orientuotų į

priešmokyklinukų poreikius – veiklų, kuriose svarbus ne tik žinių perteikimas, bet ir žaidimas, judėjimas, tyrinėjimas bei kūrybinis patyrimas.

Apie Kultūros pasą

Kultūros pasas – nuo 2018 metų veikianti valstybės finansuojama programa, suteikianti mokiniams galimybę dalyvauti įvairiose kultūrinėse edukacijose ir kitose kultūros bei meno veiklose, skatinančiose pažinti Lietuvos ir pasaulio kultūrą. Kultūrinės edukacijos sistema – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuota, sukurta ir administruojama platforma, skirta Kultūros paso veiklų paieškai, užsakymui ir administravimui.

Kultūros paso veiklose pernai dalyvavo 361106 mokiniai, kurie apsilankė 26234 edukacijose. Šiuo metu kiekvienam mokiniui per kalendorinius metus skiriama 14 eur Kultūros paso lėšų. Kasmet prie programos jungiasi vis daugiau Lietuvos ir užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų, 2025 metais programoje dalyvavo 94 proc. Lietuvos moksleivių, 7 proc. daugiau nei 2024 metais, todėl Kultūros pasas pasiekia vis platesnę mokinių auditoriją.

Kai kuriuose padaliniuose moksleiviams bus pristatomas išvykimo krepšys, būtiniausi daiktai, kuriuos kiekvienas gyventojas turėtų būti susikomplektavęs. Ugniagesiai gelbėtojai lankytojus kvies pasirengti galimoms nelaimėms, mobiliuosiuose telefonuose įsidiegti mobiliąją programėlę LT72, apsilankyti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje www.lt72.lt. 

Veikla skirta 5–8 klasių moksleiviams. 

Praktinė informacija: Lankymo laikas - nuo 9.30 iki 11.30 val., iš anksto užsiregistravus žemiau nurodytais kontaktais. Vietų skaičius ribotas. 

Užsiėmimo laikas: 45–60 min. (priklausomai nuo dalyvių skaičiaus) 

Mokinių skaičius: 20–30 

Erdvė: Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai: komandos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. 

Reikalingos priemonės: Vizitas vyks ugniagesių gelbėtojų patalpose, todėl speciali įranga ar apranga nereikalinga 

Atsakingas asmuo: Norint užsiregistruoti, prašome kreiptis žemiau pateiktais to padalinio kontaktais. Registracija vykdoma darbo dienomis darbo metu nuo 8.00 iki 16.00 val.  

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba  

1-oji komanda Nemuno g. 2, Kaunas, tel. 0 671 57 039 

2-oji komanda Rusų g. 4, Kaunas, tel. 0 707 69 493 

3-ioji komanda Elektrėnų g. 12, Kaunas, tel. 0 707 69 593 

4-oji komanda Mituvos g. 3, Kaunas, tel. (0 37) 31 16 63 

5-oji komanda Žemaičių pl. 33, Kaunas, tel. (0 37) 24 01 91 

Garliavos komanda S. Lozoraičio g. 17D, Garliava, Kauno r. sav., tel. (0 37) 30 26 96  

Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Kauno g. 49, Jonava, tel. 0 707 69 825 

Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Užtvankos g. 9, Dainiai, Jurbarkų sen., Jurbarko r. sav., tel. (0 447) 69 876 

Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Gedimino g. 64, Kaišiadorys, tel. (0 346) 67 514 

Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba J. Basanavičiaus g. 57, Kėdainiai, tel. (0 347) 67 233 

Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

1-oji komanda Stoties g. 59, Marijampolė, tel. 0 707 65 844 

2-oji komanda Vytauto g. 72, Marijampolė tel. (0 343) 69 721 

Kalvarijos komanda Dariaus ir Girėno g. 61, Kalvarija, tel. 0 656 76 568 

Kazlų Rūdos komanda Skvero g. 13, Kazlų Rūda, tel. 0 656 73 567  

Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba J. Lukšos g. 4, Prienai, tel. (0 319) 60 038 

Birštono komanda B. Sruogos g. 15, Birštonas, tel. (0 319) 65 765  

Raseinių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Maironio g. 70, Raseiniai, tel. (0 428) 70 517 

Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba E. Steponaičio g. 2, Šakiai, tel. 0 707 69 786  

Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Žemdirbių g. 11, Vilkaviškis, tel. (0 342) 60 001 

Kybartų komanda J. Biliūno g. 14D, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., tel. 0 614 46 527.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.

Renginio vedėjai, piratas ir undinėlė, žaismingai ir su šypsena įtraukė visus į nuotykių kupiną istoriją, kurioje netrūko nei paslapčių, nei išbandymų, nei smagių atradimų. Jų kvietimas ieškoti perlų tapo gražia šventės metafora, priminusia, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ypatingas ir nepaprastai vertingas.

Žiūrovai buvo pakviesti stebėti centro kolektyvo spektakliuką „Kaip varlytės gelbėjo upę“. Šis nuoširdus pasirodymas ne tik įtraukė savo istorija, bet ir palietė svarbią temą, rūpestį gamta bei mūsų visų atsakomybę ją saugoti. Varlyčių drąsa ir ryžtas paliko šiltą įspūdį ir ne vieną privertė susimąstyti.

Visus apgaubė lengva ir paslaptinga nuotaika, kai scenoje pasirodė „Medūzų šokis“. Lėti, banguojantys judesiai, švelni muzika ir subtilus grožis sukūrė įspūdį, tarsi akimirkai būtume nusikėlę į ramias jūros gelmes, kur viskas teka savaip tyliai ir harmoningai.

Šokių namų „Melgė“ kolektyvo pasirodymas įtraukė žiūrovus ir leido dar stipriau pajusti šventės gyvumą. Scenoje pasirodžiusių Jonavos Justino Vareikio progimnazijos 6b klasės mokinių atlikta daina sušildė susirinkusiuosius, sukūrė jaukumo jausmą ir dar kartą priminė, kaip gera būti kartu ir dalintis paprastomis, bet labai prasmingomis akimirkomis.

Šventės dalyviai buvo kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys aktyviai įsitraukti. Jų laukė įvairios veiklos ir žaidimai: „Lobių sala“, „Karibų piratų laivas“, undinėlės grožio salonas, apyrankių vėrimas bei pojūčių pažinimo akvariumo iššūkiai. Šios veiklos leido kiekvienam atrasti savo „perlų“, naujų patirčių, emocijų ir bendravimo džiaugsmo.

Ypatingą šventės prasmę sustiprino mūsų visada laukiami svečiai, kurių dalyvavimas buvo svarbus bendruomenės palaikymo ženklas. Renginyje dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis ir jo padėjėja Audronė Bagdonavičienė, Jonavos rajono savivaldybės tarybos

Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė, Jonavos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos Jonavos „Viltis“ tarybos pirmininkė Olga Traskauskienė, Jonavos nakvynės namų direktorė Ingrida Malciuvienė bei Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyrio vedėja Jovita Maciulevičienė.

Ši šventė dar kartą parodė, kokia stipri ir graži yra bendruomenė. Skirtingi žmonės, skirtingos istorijos, tačiau visus sujungė bendras jausmas, noras būti kartu, dalintis šiluma ir kurti prasmingas akimirkas.

„Mes kiekvienas esame perlas“ tai ne tik šventės pavadinimas, bet ir žinutė, kuri dar ilgai išliks kiekvieno dalyvio širdyje. Nes tik būdami kartu galime sukurti tikrą bendrystės magiją ir atrasti tai, kas gražiausia kiekviename iš mūsų.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro inf.

Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo ar lankymosi apribojimai.

Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkai ar naudotojai privalo sudaryti galimybę žmonėms naudotis pakrante. Todėl palei vandens telkinį turi būti palikta laisva pakrantės juosta, skirta praeiti. Įprastai turi būti užtikrintas ne siauresnis kaip 5 metrų pločio praėjimas nuo vandens telkinio kranto linijos. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite ar skardyje, praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti vandens telkinio pakrante.

Nors pakrante naudotis gali visi, būtina gerbti privačią nuosavybę. Be savininko leidimo negalima naudotis privačiais lieptais ir kita infrastruktūra, eiti per privatų kiemą ar žemės sklypą, taip pat šiukšlinti ar kitaip pažeisti viešąją tvarką.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės dalyje yra nurodyta informacija, kad su vandens telkiniu besiribojantis žemės sklypas yra privatus, be žemės savininko sutikimo ten galima apsistoti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

Teisė naudotis pakrante neatsiejama nuo pareigos saugoti aplinką. Poilsiautojai turi surinkti ir išsinešti visas atliekas, nepalikti šiukšlių ar kitų taršos pėdsakų. Taip pat pakrantėse negalima važinėti ar statyti automobilių, motociklų ir kitų transporto priemonių. Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.

Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Pastebėję galimai neteisėtai pakrantėje įrengtas tvoras, vartus, statinius ar kitas kliūtis, trukdančias laisvai praeiti pakrante, gyventojai apie tai gali pranešti Aplinkos apsaugos departamentui skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Kilus ginčams dėl žemės sklypų ribų, nuosavybės teisių, servitutų ar kitų civilinių teisinių santykių tarp žemės savininkų ir pakrantėmis besinaudojančių asmenų, reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą arba ginčą spręsti kitais teisės aktuose nustatytais būdais.

Nacionalinės žemės tarnybos inf. 

Pagal priimtus pakeitimus, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokinių mokymosi krūvį, kiek maksimaliai valandų per vieną dieną mokykloje gali mokytis įvairaus amžiaus mokiniai, nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrojo ugdymo planai, o ne sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma, kaip kad yra dabar.

„Pakeitimas sudarys prielaidas užtikrinti aiškesnį institucinį kompetencijų paskirstymą, kai už ugdymo proceso organizavimą bus atsakinga švietimo politika. Iš tiesų bus vienu dokumentu reglamentuojama tai, kas yra susiję su ugdymu“, – Seimo posėdyje yra sakiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Seimas taip pat nusprendė, kad visi profesinio mokymo įstaigose dirbantys mokytojai privalės įgyti pedagoginę kvalifikaciją.

„Siekiama sustiprinti profesinio mokymo kokybę, nustatant reikalavimą asmenims, dirbantiems pagal profesinio mokymo programas, įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Šiuo metu pakanka baigti trumpalaikį pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, kuris nėra pakankamas aukštai profesinio mokymo kokybei užtikrinti. Darbo rinkos pokyčiai neišvengiamai daro įtaką būtent profesinio mokymo turiniui ir jo įgyvendinimui, todėl profesijos mokytojams yra keliami ir vis didesni reikalavimai“, – pristatymo metu kalbėjo ministrė.

Pagal priimtas pataisas, visų profesijų mokytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, per 4 metus nuo darbo pradžios bus privaloma įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Pagal profesinio mokymo programas visoje profesinio mokymo sistemoje dabar dirba 1 460 mokytojų, neturinčių pedagogo kvalifikacijos.

Šį įstatymo nuostata įsigalios 2027 m. rugsėjo 1 d. Dabar norint dirbti profesijos mokytoju, pakanka būti išklausius pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.

Už naujas projekto Nr. XVP-1410 (2) nuostatas vieningai balsavo 96 Seimo nariai.

LRS inf.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tvirtino, kad dažniausiai gyventojai santaupas banke laiko už nulines palūkanas. „Tokių lėšų einamosiose sąskaitose yra apie 19 mlrd. eurų ar daugiau, net du trečdaliai indėlių negeneruoja gyventojams grąžos. Jie laikomi einamosiose sąskaitose ir už juos palūkanos nemokamos, gyventojų santaupos nuvertėja, šalyje turime infliaciją“, – teigė šalies vadovo patarėjas. Jo tvirtinimu, taip būtų įdarbinami nenaudojami vidiniai ištekliai auginant ekonomiką.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma, kad savo indėlius įveiklinti siekiantis gyventojas savanoriškai sutiktų, jog jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurios lėšos būtų priskiriamos ekonomikos augimo ir ūkio pažangos finansavimo programai.

Programą įgyvendinančios kredito įstaigos specialiojoje einamojoje sąskaitoje esamas gyventojų lėšas (iki 2500 eurų) skolintų Nacionaliniam plėtros bankui ILTE, o šios lėšos būtų naudojamos valstybės, savivaldybių ar jų valdomų įmonių (arba įmonių, kurių dalininke yra valstybė arba savivaldybė) vykdomų ilgalaikių investicinių programų energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektams finansuoti.

Šios lėšos ir toliau būtų draudžiamos Indėlių draudimo fonde. Nors komerciniai bankai skolintų lėšas Nacionaliniam plėtros bankui, gyventojai bet kuriuo momentu galėtų savo reikmėms pasiimti ir naudoti dalį ar visas šioje savo specialiojoje einamojoje sąskaitoje laikomas lėšas. Vienu metu gyventojas galėtų turėti tik vieną tokią specialiąją einamąją sąskaitą.

Programos palūkanų normos, mokamos gyventojui, dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko nustatytą palūkanų normos už indėlius dydį Vyriausybės nutarimu du kartus per metus. Programos palūkanų norma, mokama gyventojams, pagal siūlomą įstatymo projektą negalėtų būti mažesnė už 0,1 proc. ir negalėtų būti didesnė už 3 proc.

Programoje dalyvaujančiai kredito įstaigai būtų suteikiama valstybės garantija už Nacionaliniam plėtros bankui pagal programą paskolintas lėšas.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1556) balsavo 69 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šios iniciatyvos prašyti Vyriausybės, Lietuvos banko ir Europos Centrinio bankų išvadų. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

 Seimo Spaudos biuro inf. 

Daugelio rajonų ligoninių vadovai ir savivaldybių atstovai tuomet tvirtino, kad toks reikalavimas mažėjančio gyventojų skaičiaus regionuose yra sunkiai įgyvendinamas ar net neįmanomas. Tarp aktyviausiai dėl savo akušerijos skyriaus išlikimo kovojusių gydymo įstaigų buvo ir Jonavos ligoninė.

Nors čia kasmet būdavo priimama daugiau nei 400 gimdymų, iki ministerijos nustatytos 600 gimdymų kartelės vis tiek trūko. Siekdama pritraukti gimdyvių iš aplinkinių rajonų, Jonavos rajono savivaldybė buvo parengusi įvairių skatinimo priemonių - siūlytos finansinės išmokos, nemokami baseino abonementai, investuota į palatų atnaujinimą.

Tuo metu SAM argumentavo, kad didesnis gimdymų skaičius leidžia užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę ir specialistų kvalifikaciją, tačiau regionų medikai tokiai pozicijai nepritarė. Jie perspėjo, kad pernelyg griežti kriterijai gali lemti sveikatos priežiūros paslaugų nykimą rajonuose ir priversti pacientes vykti gimdyti toliau nuo namų.

Dalis gydymo įstaigų nepasiekė net anksčiau galiojusios 300 gimdymų per metus ribos, todėl akušerijos skyriai buvo uždaryti. Gimdymo paslaugų neliko Anykščiuose, Kėdainiuose, Ukmergėje ir kituose rajonuose. Viešojoje erdvėje pasirodė istorijų apie moteris, kurios dėl išaugusių atstumų iki ligoninių nespėjo laiku pasiekti gydymo įstaigų.

Po ilgų diskusijų ir kritikos valdžia nusprendė peržiūrėti reikalavimus. Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė SAM siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo tvarką.

„Siekiame, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Todėl koreguojame reikalavimus taip, kad žmonėms nereikėtų dėl būtinų paslaugų vykti toli nuo namų, o gydymo įstaigos galėtų tęsti gyventojams svarbių paslaugų teikimą. Kartu išlaikome aukštus pacientų saugos ir gydymo kokybės standartus“, - SAM pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Ministerija skelbia, kad nuo liepos 1 dienos akušerijos paslaugoms bus taikomas 300 gimdymų per metus kriterijus vietoje iki šiol numatytų 600. Vaikų ligų profilio paslaugas galės teikti visos gydymo įstaigos, turinčios galiojančias sutartis su Valstybine ligonių kasa. Tačiau mažinamos chirurgijos paslaugos - vietoje 1100 intervencijų per metus pakaks 700.

SAM pažymi, kad kartu išlieka svarbūs kokybės ir saugumo reikalavimai.

„Taip pat nustatyta, kad gydymo įstaigos, teikiančios stacionarines akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugas, privalės užtikrinti visą parą teikiamą skubiąją medicinos pagalbą. Chirurgijos paslaugas teikiančioms įstaigoms išliks reikalavimas turėti intensyviosios terapijos paslaugas arba priklausyti intensyviosios terapijos paslaugų tinklui“, - nurodoma ministerijos pranešime.

Dar vienas svarbus sprendimas - įtvirtintas reikalavimas kiekviename apskrities centre užtikrinti pagrindinių stacionarinių paslaugų prieinamumą.

„Siekiant užtikrinti būtinų paslaugų prieinamumą, kiekviename apskrities centre bent viena gydymo įstaiga turės teikti šešių pagrindinių profilių stacionarines paslaugas - chirurgijos, vaikų ligų, vidaus ligų, intensyviosios terapijos, intensyviosios priežiūros ir akušerijos“, - teigiama SAM pranešime.

Ministerijos vertinimu, priimti pakeitimai leis išsaugoti svarbias stacionarines paslaugas regionuose, sumažins teritorinius netolygumus ir užtikrins, kad gyventojams nereikėtų dėl būtinų sveikatos priežiūros paslaugų vykti į didžiuosius miestus.

Regionų gydymo įstaigoms, tarp jų ir Jonavos ligoninei, tai reiškia reikšmingą pokytį. Po kelerius metus trukusių diskusijų atsisakoma daug kritikos sulaukusios 600 gimdymų kartelės, kuri buvo tapusi vienu ryškiausių ligoninių tinklo pertvarkos simbolių. Dabar grįžtama prie 300 gimdymų per metus kriterijaus, kuris daugeliui regioninių ligoninių yra realiai pasiekiamas.

Projekto rengėjų teigimu, tai yra akivaizdžiai neproporcingai mažos sumos, nesukeliančios reikšmingų pasekmių prostitucijos paslaugų pirkėjui. Tokios pačios baudos nustatytos ir paslaugų teikėjams. Taigi siekiama didesnę atsakomybę nukreipti į tuos, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką, o ne į pažeidžiamus asmenis, atsidūrusius prostitucijoje. Priėmus svarstomu įstatymo projektu siūlomas pataisas, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Komitetas pritarė tokioms pataisoms. 

Komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio teigimu, taip pat reikėtų atsižvelgti į asmenų, kurie yra paslaugos teikėjai, pažeidžiamumą ir diskutuoti dėl jų atleidimo nuo administracinės atsakomybės. Šiuo metu administracinėn atsakomybėn netraukiami tik tam tikrose pažeidžiamose situacijose esantys asmenys: prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ir (ar) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis bei yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. 

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro inf. 

Projektu numatoma apie 138 ha valstybinės miško žemės paversti kitomis naudmenomis, siekiant įrengti infrastruktūros objektus, takus, želdynus, sporto ir laisvalaikio erdves, saulės elektrinę bei kitus objektus.

Atliekant antikorupcinį vertinimą, daug dėmesio skirta didelės apimties miško žemės pertvarkymui Alytaus miesto ir Utenos rajono savivaldybėse (atitinkamai – apie 72 ir 57 ha), kur planuojami sprendiniai pateikti gana abstrakčiai, o konkrečiais panaudojimo tikslais pagrindžiama tik maža dalis miško ploto. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybėje kitomis naudmenomis planuojama paversti apie 54 ha miško žemės, tačiau konkrečiai pagrindžiamas tik apie 10 ha ploto panaudojimas.

STT taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais yra aišku, ar buvo įvertintos alternatyvos – pavyzdžiui, galimybė įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus ar inžinerinius tinklus, nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis. Tai kelia abejonių, ar tinkamai įvertintas Projekto poveikis miškams.

Projektas vertinamas, kaip  ydingas antikorupciniu požiūriu, nes sudaro prielaidas nepakankamai pagrįstam valstybinės reikšmės miškų statuso keitimui, pernelyg plačiai savivaldybių diskrecijai ir atskirų interesų prioritetizavimui viešojo intereso sąskaita.

STT atkreipia dėmesį, kad interesų konflikto rizika buvo konstatuota dar 2022 m., atlikus Žemės įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo buvo siūloma savivaldybėms perduoti administracinio pobūdžio miestų valstybinės žemės valdymo funkcijas, antikorupcinį vertinimą. Tuomet akcentuota, kad, perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldybėms, galėtų kilti situacijų, kai savivaldybių interesai, susiję su teritorijų plėtra, investicijomis ar konkrečių vietos projektų įgyvendinimu, konkuruotų su valstybės interesu užtikrinti skaidrų, racionalų ir viešąjį interesą atitinkantį valstybinės žemės naudojimą.

Su antikorupcinio vertinimo išvada galite susipažinti čia.

STT inf.

Naujoji paslauga bus teikiama visame Jonavos rajone pacientams, prisirašiusiems prie Jonavos PSPC ir atitinkantiems projekte nustatytus kriterijus. Pacientų namuose dirbs visa specialistų komanda – gydytoja odontologė, burnos higienistė ir odontologo padėjėja.

Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė teigė, kad įstaiga pradeda teikti paslaugą, kurios rajone iki šiol nebuvo.

„Labai džiaugiamės galėdami pasiūlyti naują paslaugą Jonavos gyventojams. Įgyvendinę Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą pradedame teikti odontologijos paslaugas pacientų namuose neįgaliems asmenims. Iš projekto lėšų įsigyta mobili odontologinė kėdė ir visa reikalinga įranga, leidžianti pilnavertiškai teikti paslaugas namuose“, - sakė A. Sivolovienė.

Pasak jos, pacientams ši paslauga bus teikiama nemokamai. Specialistai namuose galės atlikti profesionalią burnos higieną, plombuoti dantis, šalinti nesudėtingus dantis, vertinti burnos būklę bei konsultuoti dėl burnos priežiūros.

„Atvažiuos visa komanda - gydytoja odontologė, burnos higienistė ir odontologo padėjėja. Namuose bus suteikiamos visos reikalingos paslaugos, kurioms nereikia stacionaro“, - pažymėjo direktorė.

Kaip teigė Jonavos PSPC direktorė, pas pacientus į namus vyks trijų specialistų komanda, tačiau paslaugoms užtikrinti suburtas didesnis darbuotojų kolektyvas. Mobilias odontologines paslaugas pakaitomis teiks gydytojos odontologės Violeta Paliukaitienė ir Radvilė Jomantaitė, burnos higienistės Giedrė Papievienė ir Miglė Ilkinė bei odontologo padėjėja Jolanta Tarnauskienė.

Burnos higienistė Giedrė Papievienė pabrėžė, kad naujoji paslauga pacientams suteiks ne tik medicininę, bet ir emocinę naudą.

„Visų pirma įvertinsime burnos ir dantų būklę, atliksime profesionalią burnos higieną, apmokysime, kaip tinkamai prižiūrėti dantis. Jei reikės, bus atliekamas ir dantų gydymas, plombavimas ar nesudėtingas dantų šalinimas“, - sakė specialistė.

Anot jos, gydymas namų aplinkoje ypač svarbus žmonėms, kuriems kelionės į gydymo įstaigas sukelia papildomų sunkumų.

„Nauda yra tikrai didžiulė - mažiau varginančių kelionių pas odontologą, mažiau streso ir baimės, nes procedūros atliekamos savoje aplinkoje. Taip pat pacientai greičiau sulaukia reikalingos pagalbos, todėl greičiau atkuriama kramtymo funkcija ir užtikrinama visavertė mityba“, - kalbėjo G. Papievienė.

Renginyje dalyvavusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė teigė, kad tokios paslaugos atsiradimas rajone yra itin svarbus žingsnis gerinant gyventojų gyvenimo kokybę.

„Labai džiaugiuosi, kad ši paslauga atsirado Jonavoje. Ji yra labai reikalinga. Gauti odontologinę pagalbą namuose žmogui, kuris dėl tam tikrų fizinių ar kitų aplinkybių negali atvykti į gydymo įstaigą, yra labai patogu“, - sakė vicemerė.

Pasak jos, odontologų baimė vis dar išlieka aktuali problema ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, todėl gydymas namuose gali padėti įveikti ir psichologinius barjerus.

„Žmogui, kuris dėl savo būklės negali lengvai atvykti į gydymo įstaigą, tokia paslauga yra didžiulis padrąsinimas. Manau, kad komfortas ir sveikata šioje paslaugoje labai gražiai susijungia“, - teigė B. Gailienė.

Vicemerė neabejojo, kad paslauga bus paklausi.

„Poreikis tokiai paslaugai buvo jaučiamas ir anksčiau. Žmogui, kuris negali atvykti į įstaigą, tai bus labai didelis sveikatos pagerinimas, suteiksiantis daugiau gyvenimo kokybės ir komforto“, - kalbėjo vicemerė.

Naujoji paslauga įgyvendinama vykdant projektą Nr. 09-071-P-0002 „Mobilių ambulatorinės odontologinės priežiūros paslaugų teikimas Jonavoje“. Jonavos PSPC iki šiol pirmines odontologines paslaugas galėjo suteikti tik tiems pacientams, kurie galėjo fiziškai atvykti į gydymo įstaigą. Dėl to ypač sudėtingoje situacijoje atsidurdavo sunkią negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės pasiekti odontologijos kabineto ir faktiškai likdavo be pirminių odontologinių paslaugų.

Įstaiga pažymi, kad negydomos burnos ir dantų ligos neigiamai veikia bendrą žmogaus sveikatos būklę, mitybą, emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Todėl projektu siekiama užtikrinti, kad sunkią negalią turintys pacientai reikalingą pagalbą galėtų gauti savo gyvenamojoje vietoje.

Projekto metu suformuota mobili specialistų komanda, kuri pas pacientus vyksta su specialia nešiojama odontologine įranga. Paslaugas planuojama teikti 31 mėnesį visame Jonavos rajone. Projekto tikslinė grupė - asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.

Bendra projekto vertė siekia 210 547 eurus. Iš jų 178 964,95 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 31 582,05 euro - bendrojo finansavimo lėšos.

Jonavos PSPC atstovų teigimu, jei paslauga sulauks didelio gyventojų susidomėjimo, ateityje gali būti svarstoma plėsti specialistų komandą. Taip pat tikimasi, kad pasibaigus projektui ir atsiradus finansavimo mechanizmui per ligonių kasas, ši pirmą kartą Jonavos rajone pradėta teikti paslauga galėtų būti tęsiama ir ateityje.

Plačiau apie projektą ČIA.

„Atrodo, kad 15 GB yra labai daug, tačiau šiandien juos greitai užpildo ne tik el. laiškai. Tie patys 15 GB yra bendri „Gmail“, „Google Drive“ ir „Google Photos“ paslaugoms. Jei ateityje naujai prisijungusiems žmonėms būtų suteikiami tik 5 GB, vietos trūkumo problema taptų dar aktualesnė“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Google“ kol kas nėra paskelbusi apie visuotinį pokytį, bet patvirtino testuojanti naujas paskyrų kūrimo sąlygas kai kuriuose regionuose. Juose naujiems vartotojams suteikiama 5 GB talpa, o įprasti 15 GB – tik susiejus paskyrą su telefono numeriu. Pasak A. Archangelskio, toks žingsnis gali būti susijęs tiek su paskyrų saugumo didinimu, tiek su siekiu mažinti piktnaudžiavimą kuriant daug paskyrų.

Kadaise užteko 1 GB

Kai 2004 m. pasauliui buvo pristatytas „Gmail“, paskyroms buvo suteikiamas 1 GB. Tuo metu tai buvo revoliucinis sprendimas, nes rinkos dalyviai siūlė vos keliasdešimt megabaitų talpos.

Vėliau nemokamos vietos kiekis nuosekliai augo – iki 2 GB, 7 GB, 10 GB, o 2013 m. pasiekė šiandien įprastus 15 GB. Tais pačiais metais „Google“ sujungė „Gmail“, „Google Drive“ ir nuotraukų saugyklą į bendrą talpos limitą.

„Didesnė nemokama vieta ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Gmail“ pranašumų. Vis tik šiandien žmonės saugo gerokai daugiau nuotraukų, vaizdo įrašų ir dokumentų nei prieš dešimtmetį, todėl net ir 15 GB nebeatrodo labai daug. Pasiekus duomenų ribą nebegalima nei gauti, nei siųsti naujų laiškų. Jei būtų suteikiami tik 5 GB, tokios situacijos pasitaikytų gerokai dažniau“, – pažymi „Bitės profas“.

Vis tik nemokamos saugyklos mažinimas nėra naujas reiškinys . „Microsoft“ dar 2016 metais „OneDrive“ naudojantiems nemokamą talpą sumažino nuo 15 GB iki 5 GB.

Ką daryti, kai saugykla pilna

Pasak A. Archangelskio, vietos trūkumo problemą galima išspręsti – pirmiausia verta išsiaiškinti, kas užima daugiausia vietos saugykloje. Tai būna nebūtinai el. laiškai – daug vietos užima nuotraukų atsarginės kopijos ir debesyje saugomi failai.

„Pradėti geriausia nuo saugyklos analizės. Tai padės pamatyti, kiek vietos užima laiškai, dokumentai ar nuotraukos. Dažniausiai pakanka ištrinti didžiausius el. laiškų priedus, išvalyti šiukšlinę ir nepageidaujamų laiškų aplankus, taip pat „Google nuotraukos“ peržiūrėti senas nuotraukų atsargines kopijas“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jei vietos vis tiek trūksta, senus laiškus galima perkelti į kitą „Gmail“ paskyrą ir naudoti ją kaip archyvą. Taip pagrindinėje paskyroje atlaisvinama vieta, o svarbi informacija išlieka pasiekiama.

Vien el. pašto nebeužtenka

„Bitės profo“ teigimu, vis daugiau vartotojų ir verslų ieško alternatyvų, leidžiančių patogiai saugoti didelius duomenų kiekius neapsiribojant vien el. pašto paslaugomis.

„El. pašto dėžutės nėra sukurtos ilgalaikiam didelių duomenų archyvavimui. Kai nuotraukų, dokumentų ir darbo failų kiekis pradeda augti, verta naudoti tam skirtas debesijos platformas. Tai leidžia ne tik patogiau valdyti informaciją, bet ir sumažina riziką ją prarasti“, – sako jis.

A. Archangelskis atkreipia dėmesį, kad debesijos sprendimai šiandien suteikia kur kas daugiau nei tik vietą failams saugoti. Pavyzdžiui, „Bitės Cloud“ paslauga leidžia saugoti duomenis debesijoje, kurti atsargines kopijas, naudotis papildomomis saugumo funkcijomis, valdyti duomenis iš skirtingų įrenginių ir išbandyti dirbtinio intelekto įrankius. Tai aktualu žmonėms ir ypač verslams, kurie nuolat dirba su dideliais dokumentų, nuotraukų ar vaizdo failų kiekiais, ir jiems svarbi ne tik patogi prieiga prie svarbių duomenų, bet ir jų saugumas.

„Bitė Lietuva“  pranešimas spaudai 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė: nors 70 proc. jaunimo nuo 18 iki 25 m. sutinka, kad kaupti pensijai reikia pradėti kuo anksčiau, tą daro tik 43 proc. Tuo metu 26–35 m. grupėje kaupiančiųjų dalis jau siekia 60 proc., o 36–45 m. – 68 proc.

Pasak LIPFA vadovo Vaidoto Rūko, toks pasiskirstymas pagal amžių yra suprantamas: jauni žmonės dar tik pradeda karjerą ir kuria finansinį pagrindą, o 36–55 m. gyventojai jau turi stabilesnes pajamas, daugiau patirties ir aiškesnį ateities finansų vaizdą. Tad įsitvirtinus darbo rinkoje kaupimas tampa dažnesnis.

„Jauni žmonės supranta, kad pensijai reikia ruoštis anksti, tačiau gyvenimo pradžioje finansiniai prioritetai dažnai būna kiti – pirmas darbas, savarankiškumas, kasdienės išlaidos ar pirmieji didesni finansiniai sprendimai. Vis dėlto pensijų kaupime didžiausias pranašumas yra ne laukimas, kol viskas gyvenime susidėlios idealiai, o kuo ankstesnė pradžia“, – pabrėžia V. Rūkas.

Aukštesni lūkesčiai – didesnis poreikis kaupti

Apklausos duomenimis, pagal amžių skiriasi ir gyventojų paskatos papildomam kaupimui. 36–55 m. respondentai dažniausiai nurodo stabilią, nekaitaliojamą sistemą (43 proc.). O 18–25 m. gyventojams svarbiausi yra lankstesni pensijos išmokėjimo būdai (39 proc.) ir valstybės prisidėjimas (37 proc.).

„Vidutinio amžiaus gyventojus labiausiai motyvuoja aiškios taisyklės ir stabilumas, o jauniems žmonėms, tik pradedantiems savarankišką gyvenimą, svarbiausia yra suprasti, kiek prisideda valstybė, kokią sumą jie gali sukaupti ir kokių išmokų tikėtis. Natūralu, kad šiame amžiuje kiekvienas euras yra svarbus – jaunimas nori užsidirbti, pramogauti, keliauti, įsigyti pirmąjį būstą. Todėl jaunimui yra svarbu ne tik žinoti kaupimo taisykles, bet ir suprasti jo naudą – papildomas pajamas ateityje“, – sako V. Rūkas.

Jis pamini, kad šiandien jauni žmonės darbo rinkoje turi gerokai didesnių pajamų lūkesčių nei vidutinė senatvės pensija, šiuo metu siekianti apie 745 eurus. Todėl, pasak jo, kaupimas nėra tik apie tolimą ateitį – tai klausimas, kokio gyvenimo lygio žmogus tikėsis sulaukęs pensijos.

„Papildomas kaupimas padeda mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Jaunų žmonių pajamų lūkesčiai auga, todėl natūraliai kyla klausimas, ar vien „Sodros“ pensija atitiks jų norimą finansinį saugumą. Be to, II pakopoje žmogus kaupia ne vienas – prie jo įmokų prisideda valstybė, šiemet kiekvienam skirianti apie 402 eurus per metus. Per kelis dešimtmečius tokios reguliarios sumos gali tapti reikšmingu priedu prie pensijos“, – nurodo LIPFA vadovas.

Kiek kainuoja atidėta kaupimo pradžia?

V. Rūkas pabrėžia, kad kiekvieni atidėti kaupimo metai gali reikšmingai pakoreguoti galutinę sukauptą sumą.

Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį – 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Kartu su valstybės įmoka – 33,49 euro per mėnesį – iš viso kaupimui kas mėnesį šis žmogus skirtų 102,85 euro.

Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondų grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. eurų.

Pradėjus kaupti dar anksčiau, skirtumas tampa ryškesnis: jei II pakopoje žmogus pradėtų kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus jo sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os – daugiau kaip 579 tūkst. eurų.

„Tai reiškia, kad vien dėl ankstesnės kaupimo pradžios galutinis rezultatas gali skirtis keliais šimtais tūkstančių eurų. Nors šie skaičiavimai yra iliustraciniai, jie aiškiai parodo svarbiausią kaupimo principą – kuo anksčiau pradedama, tuo ilgiau veikia laiko faktorius ir investicijų grąža“, – sako LIPFA vadovas.

V. Rūkas pabrėžia – nors jauni žmonės dar tik įsitvirtina darbo rinkoje ir kaupimo sprendimą dažnai atideda, būtent šiame amžiuje laikas yra pats didžiausias ir vėliau nebesugrąžinamas jų pranašumas.

LIPFA pranešimas spaudai 

Dažniausiai gyventojai gauna žinutes apie neva nepavykusį siuntos pristatymą, neteisingą adresą ar būtinybę sumokėti nedidelį mokestį, kad siunta nebūtų grąžinta. Tokiuose pranešimuose daromas spaudimas veikti „čia ir dabar“, o pateiktos nuorodos nukreipia į svetaines, imituojančias Lietuvos pašto ar kitų pristatymo bendrovių puslapius. Jose prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis, asmens kodą ar kitą jautrią informaciją.

„Kartu su Lietuvos paštu primename, kaip svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti kiekvieną skambutį ar žinutę. Jei kas nors, prisidengdamas Lietuvos pašto vardu, ragina sprendimą priimti čia ir dabar, tai vienas aiškiausių signalų suklusti“, – teigia susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė.

„Sukčiai nuolat keičia taktikas ir naudojasi tuo, kad žmonės pasitiki žinomais prekių ženklais. Gavus netikėtą žinutę ar skambutį, svarbiausia neskubėti ir įvertinti informaciją kritiškai ir pasitikrinti jos tikrumą. Kartais užtenka kelių sekundžių, kad būtų išvengta finansinių nuostolių ar duomenų vagystės“, – sako Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė Monika Sernovaitė.

Lietuvos paštas primena, kad tikruose bendrovės arba LP EXPRESS pranešimuose nėra matomas siuntos numeris – vietoje jo nurodomas siuntėjas LPASTAS arba LP_EXPRESS. Bendrovė niekada neprašo SMS žinutėse suvesti banko kortelių ar asmens duomenų, o atsiskaitymai už paslaugas galimi tik prisijungus prie oficialios savitarnos.

Ypač budriems reikėtų būti ir sulaukus skambučio, kuriame tariamas Lietuvos pašto darbuotojas prašo pateikti prisijungimo ar kitus asmens duomenis. Tikri įmonės atstovai telefonu tokios informacijos neprašo. Jei pokalbis kelia įtarimų, rekomenduojama jį nedelsiant nutraukti.

Gyventojai, gavę įtartiną žinutę ar skambutį, kviečiami informuoti Lietuvos paštą el. paštu prevencija@post.lt. Apie visus incidentus, kai pasitelkiamas bendrovės vardas, Lietuvos paštas informuoja Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir kitas atsakingas institucijas.

Lietuvos pašto inf. 

„Gyvename hibridinių ir kibernetinių grėsmių amžiuje, todėl pacientų duomenų saugumas negali turėti jokių „pilkųjų zonų“. Sveikatos sektorius ir pacientų duomenys yra strateginė valstybės infrastruktūra. Dėl to kartu sutelkėme visas pajėgas, kad šį įstatymų paketą registruotume ir pradėtume svarstyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, pabrėždama, kad šis žingsnis – aiškus signalas gydymo įstaigoms, kurios skatinamos jau dabar peržiūrėti savo valdomas informacines sistemas ir pasirūpinti jų saugumu.

Registruoti įstatymų pakeitimai žymi etapą, kai valstybė baigia metų metus trukusį fragmentišką ir projektinėmis lėšomis finansuotą e. sveikatos ekosistemos valdymą ir pereina prie ilgalaikės strategijos bei tvaraus finansavimo modelio.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad grėsmės skaitmeninėje erdvėje nelaukia – tai įrodo ir vakar vėlai vakare gauta informacija apie operatyviai suvaldytą kibernetinį incidentą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos valdomoje informacinės sistemos posistemėje.

Pirminiais duomenimis, birželio 7–8 d. pasinaudojus trečiųjų šalių atviro kodo įrankio (Apache Superset) spraga, buvo atliktas neautorizuotas prisijungimas. Incidentas pastebėtas naktį į birželio 9 d. ir iškart užkardytas. Toliau vykdoma posistemės stebėsena, informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, o gavus informaciją iš Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros ir ją patikslinus, šiomis dienomis bus atliekami duomenų savininkų informavimo veiksmai.

„Noriu pabrėžti: tai nėra susiję su e. sveikata ir pacientų duomenimis. Pagal turimą informaciją, incidentas įvyko izoliuotoje administracinėje posistemėje, tačiau jį vertiname kaip neįprastą. Ši posistemė yra sėkmingai praėjusi kibernetinio saugumo bandymus, į ją jungiamasi per el. valdžios vartus, o ne tiesiogiai. Dėl šios priežasties jau kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – sakė ministrė M. Jakubauskienė.

Siekdama apsaugoti pavaldžias įstaigas nuo kibernetinių incidentų, dar iki įvykio Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas dėl greito poveikio priemonių – jos dar šiandien pasieks įstaigas, kurioms bus teikiamos ir konsultacijos.

Registrų centro E. sveikatos departamento vadovas Domantas Ozerenskis tikino, kad nors šiuo metu nėra fiksuotas e. sveikatos duomenų nutekėjimas, tačiau sistemos kompleksiškumas reikalauja visų ekosistemos dalyvių įsitraukimo į saugumo stiprinimą.

„E. sveikatos kompleksiškumas reikalauja visapusiško ir koordinuoto visų susijusių šalių įsitraukimo. Registrų centras prisiima atsakomybę už centrinės sistemos dalies saugumo užtikrinimą, tačiau savo indėlį turi įdėti ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos bei jų naudojamas sistemas prižiūrintys paslaugų teikėjai. Džiaugiamės Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos (VLK) iniciatyva prisidėti prie šio klausimo sprendimo ir skirti finansavimą visos sistemos saugumo stiprinimui“, – sakė jis.

Anot jo, Registrų centro pasiūlyti teisės aktų pakeitimai leis dar šiais metais įgyvendinti saugumą stiprinančias priemones.

„Prisijungimui prie e. sveikatos portalo, kurį prižiūri Registrų centras, visada reikalaujama kvalifikuotų autentifikavimo priemonių – tai atitinka saugumo standartus. Savo ruožtu pasiūlėme pakoreguoti teisės aktus, kad analogiški reikalavimai būtų taikomi visų įstaigų sistemoms, kurios keičiasi duomenimis su e. sveikata. Mūsų žiniomis, dalis įstaigų įsidiegs papildomus kibernetinio saugumo sprendimus dar šiais metais. Papildomai, Registrų centras savo prižiūrimoje e. sveikatos dalyje dar šiemet įdiegs duomenų teikimo kontrolės priemones. Rekomendacijas dėl šių kontrolės priemonių taip pat pateiksime ir sveikatos priežiūros įstaigų sistemas prižiūrintiems paslaugų teikėjams“, – paaiškino D. Ozerenskis.

Priėmus įstatymų pataisas, reali e. sveikatos ekosistemos stiprinimo evoliucija prasidėtų nuo 2027 m., kai Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos (ESPBI IS) bei Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) valdytoja taptų VLK. Numatyta, kad šių sistemų plėtra, palaikymas ir tobulinimas būtų finansuojami iš PSDF lėšų, kurios būtų numatomos Registrų centro ir VLK sutartyje.

Pristatydamas praktinį pokyčių įgyvendinimą, VLK direktoriaus pavaduotojas Aurimas Baliukevičius akcentavo, kad pokyčiai būtų įgyvendinami per gydymo įstaigų finansinio skatinimo modelį.

„Esminis pokyčių tikslas – sustiprinti e. sveikatos ekosistemą suteikiant gydymo įstaigoms realius išteklius ir metodinį vadovavimą, kad posistemių atnaujinimas vyktų sklandžiai. Naujoji tvarka įves vieningus techninius ir saugumo reikalavimus, o pačios gydymo įstaigos pagal savo skaitmenizavimo pažangą bus skirstomos į tris lygius – bazinį, vidutinį ir aukštą. Vidutinį ir aukštą lygį pasiekusios įstaigos gaus papildomą tikslinį finansavimą iš fondo lėšų, o tai leis joms efektyviai stiprinti savo informacinių technologijų infrastruktūrą“, – sakė jis.

Numatyta, kad gydymo įstaigų pažangos vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kuri atliktų ir vertinimą. Tuo metu Sveikos apsaugos ministerija, kaip atsakinga už e. sveikatos politiką institucija, numatytų skatinimo už skaitmenizavimo ir saugos lygius tvarką.

Šie pokyčiai leis sukurti patikimesnę, saugesnę ir pacientams realesnę naudą teikiančią e. sveikatos ekosistemą, kuri atitiks ne tik šiuolaikinius duomenų saugumo standartus, bet ir atlieps ilgalaikius sistemos kaupimo bei sklandaus valdymo poreikius.

Ligonių kasų inf. 

Birželio 2 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX” „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai. 

Didžiausi kainų skirtumai tarp mėsos produktų, o mažiausi – gėrimų grupėje  

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 6,48 euro, o brangiausiai „Rimi“ prekybos tinkle – 7,55 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,07 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 13,30 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 16,65 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 3,35 euro.

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Norfa“ prekybos tinkle – 3,82 euro, o brangiausiai – „Maxima“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 4,14 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,32 euro.  

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 4,08 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 4,92 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,84 euro.   

Mažiausia gėrimų – mineralinio negazuoto vandens ir nealkoholinio alaus – kaina pastebėta prekybos tinkle „Lidl“ – 0,84 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Iki“ prekybos tinkle – 0,98 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,14 euro.   

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir ne narvuose laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl” prekybos tinkle – 4,73 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,48 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,75 euro.   

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), vištos krūtinėlės filė (1 kg), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 kg), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje.

Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.   

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų, bet jie nėra įsigyjami ir lyginami tyrime.  Pavyzdžiui, tyrime lyginama grietinė indelyje, tačiau galimai kuriame nors prekybos tinkle yra pigesnės (eur/kg) grietinės maišelyje. Arba tyrime lyginamas sufasuotas fermentinis sūris, tačiau produkto kaina (eur/kg) gali būti mažesnė perkant sveriamą fermentinį sūrį. 

Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina.

Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina.

Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.  

seenext.lt  inf. 

Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Priklausomai nuo darbo laiko režimo, ji paskirstoma per darbo dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį. Tačiau Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui dirbti maksimaliai iki 60 valandų per septynių dienų laikotarpį. Darbo laiko normą viršijančios valandos gali būti viršvalandinis darbas arba, esant šalių susitarimui, gali būti susitarta dėl  papildomo darbo.

Viršvalandžių trukmė

Viršvalandžiai – laikas, kai darbuotojas viršija nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžiai paprastai dirbami darbdavio pavedimu esant išimtiniams, staiga atsiradusiems bei trumpalaikiams atvejams. Viršvalandiniai darbai pagal bendrą taisyklę gali būti dirbami tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus tam tikrus darbo kodekse nustatytus išimtinius atvejus.

Darbo kodeksas riboja maksimalų viršvalandžių skaičių.

Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

Apmokėjimas už viršvalandžius

Viršvalandžiai apmokami ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu arba darbuotojo prašymu gali būti kompensuojami viršvalandinio darbo laiką, padaugintą iš atitinkamo dydžio (pvz., pusantro), pridedant prie kasmetinių atostogų laiko.

Be to, už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje pats savaime nenulemia darbuotojų darbo krūvio padidėjimo, darbuotojų grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį ir darbuotojas išdirbtų darbo sutartyje jam nustatytą darbo laiko normą. O tuo atveju, jeigu dėl sudarytų darbo grafikų pabaigoje apskaitinio laikotarpio susidarytų apskaitinio laikotarpio viršvalandžiai, turėtų būti apmokami Darbo kodekse nustatyta tvarka (t. y. apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko).

Susitarimas dėl papildomo darbo

Darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl papildomo darbo. Toks susitarimas sudaromas, kai norima susitarti, kad darbuotojas atliktų papildomas darbo funkcijas, kurios nėra sulygtos darbo sutartyje. Pvz., sutariama, kad raštvedys dar atliks naktinio sargo funkcijas.

Susitarimas dėl papildomo darbo suprantamas kaip papildoma darbo sutarties sąlyga, sulygstama tarp darbuotojo ir darbdavio toje pačioje darbo sutartyje arba atskirame susitarime, kuris tampa darbo sutarties priedu, dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Susitarimas dėl papildomo darbo nėra ir negali būti traktuojamas kaip atskira darbo sutartis. Jei sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo tuomet būtina nurodyti, kuri darbo funkcija yra pagrindinė, o kuri papildoma.

Tokia papildoma veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinių funkcijų atlikimo laiku arba atliekama tuo pačiu laiku, kaip ir pagrindinė funkcija, arba sudaromas susitarimas dėl papildomo projektinio darbo. Susitarime dėl papildomo darbo ypač svarbu nurodyti, kada bus atliekamas papildomas darbas. To nepadarius, gali kilti nesusipratimų.

Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.

Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Papildomo darbo susitarimo nutraukimas nedaro įtakos pagrindinei darbo sutarčiai darbuotojo atliekamų funkcijų atžvilgiu. Taip apsaugomos tiek darbuotojo, kai jis nebenori atlikti papildomo darbo, tiek ir darbdavio, kai papildomų funkcijų atlikimas nebereikalingas, teisės.

Jei nutrūksta darbo sutartis dėl pagrindinių funkcijų, nebegalioja ir susitarimas dėl papildomo darbo. Pastebėtina, kad Darbo kodekse yra nuostata, leidžianti darbdaviui su darbuotoju susitarti dėl papildomo darbo. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, sutarta dėl pagrindinės funkcijos atlikimo 40 val. ir sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo 10 val., šis laikas nebus laikomas viršvalandiniu darbu.

„Mes nesame pasyvūs šios situacijos, kuri jau keliasdešimt metų yra tikras galvos skausmas visiems europiečiams, stebėtojai. Aktyviai dirbu šiuo klausimu – šiandien pasikalbėjau apie galimybes stabdyti laikrodžių rodyklių sukiojimą su kolegomis iš Švedijos ir Prancūzijos. Ir informavau, kad sėsime prie bendro stalo jau kitais metais, nes tai vienas iš Lietuvos prioritetų pirmininkaujant Europos Sąjungai“, – sako ministras J. Taminskas.

Dėl šio klausimo jis pavasarį jau kreipėsi į Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos ministrus, ragindamas imtis bendrų veiksmų tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, dabar ministras tariasi su Pietų Europos valstybėmis.

Nors dauguma gyventojų palaiko laiko sukiojimo nutraukimą, galutinis sprendimas reikalauja bendro ES šalių sutarimo. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros ir žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Europos Komisija taip pat pradėjo naują sezoninio laiko keitimo atsisakymo poveikio vertinimą, kuriame dalyvauja valstybių narių institucijos ir ES bei nacionalinio lygmens suinteresuotosios šalys. Vertinimas apima platų sričių spektrą – nuo vidaus rinkos ir transporto iki visuomenės sveikatos, saugumo ir žemės ūkio.

Susisiekimo ministerijos inf.

„Maždaug 2032 metais mes patirsime tai, kad trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų ir taip toliau, dėl to sprendimus turime priimti.

Jau labai daug skatinimo priemonių išbandė pačios savivaldybės. Šiuo metu yra trys rezidentūros rūšys: valstybės finansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos su įsipareigojimais, kada sudaroma sutartis su savivaldybe ir bandoma ieškoti būdų, kaip prisitraukti. Tarp merų vyksta tiesiog varžybos, netgi, grubiai tariant, perviliojami rezidentai ir į kitą ligoninę. Suprantu jaunųjų medikų išsakytą mintį, kad jiems yra geriau, kai dėl jų varžosi ir teikia, siūlo didesnius atlyginimus, bet merai jau ne nebeišgali arba ligonių vadovai tokias sumas pasiūlyti, juolab kaip jaustis šalia jau daug metų dirbančiam tos pačios specialybės medikui, kai jų atlyginimas skiriasi keletą kartų“, – sakė viena projekto iniciatorių Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.

„Lietuva jau šiandien susiduria su gydytojų trūkumu, o prognozės rodo, kad ateityje problema tik tai didės, ir tai labiausiai jaučia regionai, kur gyventojams vis sunkiau gauti šeimos gydytojo ar specialisto paslaugas. Šiuo projektu siūloma paprastas sprendimas – teikti papildomas valstybės finansuojamas prezidentūros vietas tiems būsimiems gydytojams, kurie sutinka po studijų dirbti regiono įstaigose, ir tai nėra prievarta, o savanoriškas susitarimas, tinkantis visoms pusėms: regionai gauna reikalingus specialistus, pacientai – greičiau prieinamas paslaugas, o jauni gydytojai – papildomas studijų vietas ir garantuotą darbo vietą po rezidentūros. Valstybė investuoja į gydytojų rengimą, tad turime ieškoti būdų, kaip šios investicijos pasiektų ne tik didžiuosius miestus, bet ir į regionus“, – pritarti projektui kvietė kitas pataisų iniciatorius Seimo narys Audrius Radvilavičius.

Numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms reikalingi atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojai sąrašai Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje būtų skelbiami iki vasario 1 d. Gydytojas rezidentas sutartį, kuria įsipareigoja joje dirbti 5 metus, su apskrityje, kurioje įsipareigojo dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga pasirašytų ne vėliau kaip iki paskutinių medicinos rezidentūros mokslo metų pradžios.

Numatoma, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga, su kuria sudaryta sutartis, pasibaigtų arba būtų panaikinta sutartyje nurodyta pareigybė, turėtų būti pasirašyta sutartis su kita apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, arba kitoje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl likusio laikotarpio. 

Įstatyme numatyta ir kada, nutraukiant sutartį, reikia grąžinti rezidentūros studijų kainą:

1) jeigu iki nurodyto termino pabaigos gydytojas rezidentas (baigus medicinos rezidentūrą – gydytojas) nesudaro sutarties su apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga;

2) jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria sudarė sutartį ar darbo sutartį, nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus.

Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-750(2) po svarstymo pritarė 77, prieš balsavo 26, susilaikė 4 Seimo nariai.

Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.

Seimo spaudos biuro inf.

Forumo dalyviai kalbėjo apie vaikų globą, saugaus ryšio svarbą ir visuomenės vaidmenį padedant vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti savo biologinėse šeimose. Forume pabrėžta, kad kiekvieno vaiko elgesys yra žinutė, kurią svarbu išgirsti ir suprasti. 

Jonavos socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Demidenko teigė, kad šių metų nacionalinės kampanijos pagrindinė žinutė - nėra „tokių“ ar „kitokių“ vaikų.

„Kiekvienam žmogui reikia priėmimo ir ryšio, o labiausiai jo reikia mažam žmogui. Vaikui, kuris dažnai būna patyręs skaudžių išgyvenimų, stokojęs meilės ar saugumo. Todėl apie tai ir kalbame - apie priėmimą, supratimą ir ryšį“, - sakė V. Demidenko.

Pasak jos, Jonava apie vaikų globą aktyviai kalba jau daugelį metų. Prisimindama globos sistemos pokyčių pradžią, direktorė teigė, kad anuomet netrūko abejonių, ar pavyks rasti žmonių, pasiryžusių atverti savo namų duris vaikams.

„Kalbame apie vaikų likimus, todėl šiame kelyje negali būti universalių sprendimų. Tačiau tai, ką darome kartu, yra prasminga, o didžiausią prasmę matome vaikų gyvenimuose“, - pabrėžė V. Demidenko.

Vaikams nereikia tobulų žmonių

Forumo dalyvius pasveikinusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė akcentavo lūkesčių temą, kuri dažnai lydi tiek globėjus, tiek specialistus.

„Mes visi turime lūkesčių. Tik gyvenimo patirtis išmoko juos valdyti. Kalbant apie vaikų globą, lūkesčių turi ir specialistai, ir globėjai. Kartais tikimės, kad viskas pavyks greitai, tačiau ryšys tarp vaiko ir globėjo kuriamas pamažu“, - kalbėjo vicemerė.

Anot Birutės Gailienė, svarbiausia ne tobulybė, o nuoširdus santykis.

„Vaikams nereikia tobulų žmonių. Vaikams reikia tikrų, nuoširdžių, juos priimančių suaugusiųjų“, - sakė B. Gailienė.

Vicemerė taip pat dėkojo globėjams, budintiems globotojams ir specialistams, kurie kasdien dirba su vaikais bei jų šeimomis.

Renginių Jonavoje bus iki Joninių

Visose Lietuvos savivaldybėse Vaikų globos savaitė vyks birželio 22–28 dienomis. Tačiau šiemet Jonavoje nuspręsta Vaikų globos savaitės veiklas išplėsti. Organizatoriai sako, kad ilgesnė programa leis daugiau kalbėti apie globą, geriau supažindinti visuomenę su globėjų patirtimis ir paskatinti žmones domėtis galimybėmis padėti vaikams.

Forumas buvo tik pirmasis renginys. Birželio 15 dieną vyks vaikų ir globėjų dienos stovykla, vėliau numatytos atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, visuomenei bus pristatytas informacinis stendas apie vaikų globą.

Naujų istorijų simbolis - liepa Ramybės skvere

Forumo dieną netrūko ir simbolinių akcentų. Renginio dalyviams dovanoti vaikų rankomis į vazonėlius pasodinti augalai, simbolizuojantys rūpestį, augimą ir kuriamą ryšį.

Tuo pat metu Ramybės skvere pasodintas liepos medis. Prie jo įrengta lentelė su užrašu: „Naujos istorijos prasideda nuo socialiai jautraus ryšio. Naujos šaknys kuria saugius namus.“

Organizatoriai tikisi, kad šis medis taps ne tik Vaikų globos savaitės simboliu, bet ir priminimu apie bendruomenės atsakomybę padėti vaikams augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje.

Finalinis renginys - globojančių šeimų festivalis Šiauliuose

Vaikų globos savaitės renginius Lietuvoje vainikuos birželio 27 dieną Šiauliuose vyksiantis Globojančių šeimų festivalis.

Nemokamame renginyje dalyvių lauks koncertai, edukacijos, sportinės ir pramoginės veiklos, susitikimai su globėjų bendruomene bei simbolinis rekordo „Masiškiausias apsikabinimas“ siekimas.

Organizatoriai tikisi, kad festivalis taps bendrystės ir padėkos švente visiems, kurie prisideda prie vaikų gerovės ir saugios aplinkos kūrimo.

Bendrovės duomenimis, pažeidimas užfiksuotas prie Parko gatvės 1-ojo namo konteinerių aikštelės. Čia buvo paliktos didelių gabaritų atliekos, kurios pagal galiojančią tvarką negali būti paliekamos šalia konteinerių.

„Palikti prie konteinerių - ne sprendimas. Manyti, kad pažeidėjai nebus nustatyti - taip pat“, - skelbia UAB „Jonavos paslaugos“.

Pasak bendrovės, atsakingi asmenys jau nustatyti ir turės atsakyti už savo veiksmus. Gyventojams primenama, kad teisėtai atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis galima kur kas pigiau - jas pristatant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę arba užsisakant išvežimo paslaugą.

„Atliekų išvežimo paslauga būtų kainavusi vos kelis eurus. Dabar teks padengti atliekų surinkimo ir sutvarkymo išlaidas, taip pat gali grėsti administracinė atsakomybė“, - nurodo bendrovė.

„Jonavos paslaugos“ primena, kad seni baldai, buitinė technika, čiužiniai ir kitos didelių gabaritų atliekos negali būti paliekamos prie konteinerių. Tokie pažeidimai ne tik darko aplinką, bet ir didina atliekų tvarkymo sąnaudas, kurios galiausiai tenka visiems gyventojams.

Nuo birželio 7 d. įsigaliojo papildomos garantijos, užtikrinančios darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą darbo užmokestį, dalis garantijų įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristato trumpą garantijų atmintinę.

Šiuo metu Darbo kodekse numatytos garantijos:

• pareiga už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti tokį patį darbo užmokestį;
• skaidrus ir nediskriminacinis įdarbinimo procesas: lyčiai neutralūs darbo skelbimai, pareiga darbo skelbime nurodyti siūloma bazinį darbo užmokestį ar jo intervalą;
• lyčiai neutralios ir objektyvios darbo apmokėjimo sistemos privalomos darbdaviams, įdarbinantiems 20 ir daugiau darbuotojų;
• darbdaviai, darbuotojų atstovams paprašius, privalo teikti informaciją apie darbo užmokesčio vidurkius pagal lytį ir pareigybių grupę;
• darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus.

Nuo 2026 m. birželio 7 d. įsigaliojusios garantijos:

Ikisutartiniai santykiai:

• draudžiama kandidato klausti apie jo gaunamą darbo užmokestį;
• iki darbo pokalbio reikia informuoti kandidatą apie tai pareigybei taikomas kolektyvinės sutarties nuostatas.

Konfidenciali informacija:

• darbuotojo darbo užmokestis nėra konfidenciali informacija, jei jis siekia įgyvendinti savo teisę į teisingą darbo užmokestį.

Žalos atlyginimas:

• atlyginama visa turtinė (pinigai + natūra) ir neturtinė žala, kompensuojamos prarastos galimybės už 3 metus, jei pažeista darbuotojo teisė į teisingą apmokėjimą;
• naikinamas 6 metų netesybų ribojimas.

Reikalavimai darbo apmokėjimo sistemoms:

• nors reikalavimai įsigaliojo birželio 7 d., darbo apmokėjimo sistemos turi būti peržiūrimos ir parengiamos iki gruodžio 31 d.;
• darbo apmokėjimo sistemos privalomos visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo jų dydžio;
• pareigybės turi būti grupuojamos į vienodos vertės grupes pagal šiuos kriterijus: įgūdžiai, pastangos, atsakomybė, darbo sąlygos, kvalifikacija;
• turi būti nustatyti objektyvūs darbo užmokesčio ir papildomo darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir tvarka;
• turi būti nustatyta darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo (nuo 50 darbuotojų) tvarka.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios garantijos:

Atnaujintos ir parengtos darbo apmokėjimo sistemos:

• peržiūrėti ir parengti darbo apmokėjimo sistemas gali padėti Valstybinės darbo inspekcijos skelbiama metodinė pagalba (2026-02-02 Rekomendacijos dėl paygap.pdf) ir viešai prieinami mokymai (Facebook);
• Europos lygybės instituto parengtas įrankis gali padėti įvertinti, palyginti ir sugrupuoti pareigybes į grupes. Įrankį galite rasti čia: EU-wide guidelines on gender-neutral job evaluation and classification: Step-by-step toolkit | European Institute for Gender Equality.

Duomenų teikimas „Sodrai“:

• visi darbdaviai turės kas mėnesį teikti „Sodrai“ informaciją apie kiekvieną darbuotoją;
• informacija teikiama vieną kartą ir atnaujinama pasikeitus: darbo laiko norma ir režimas, darbo apmokėjimo sistemoje numatytas pareigybės grupės numeris;
• kas mėnesį teikiami duomenys: visas priskaičiuotas darbo užmokestis, papildomas darbo užmokestis, apmokėtas darbo laikas;
• Informacija už sausio mėn. teikiama per vasarį ir t. t.

„Sodra“ teikia apskaičiuotus duomenis darbdaviams:

• kas mėnesį darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį pagal pareigybių grupes ir metinį vidurkį nuo 2028 metų;
• pirmą kartą darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį pateiks kovo mėn. už sausį;
• darbdaviams teiks išsamias metines darbo užmokesčio atotrūkio ataskaitas, kuriose bus matomi išsamūs darbo užmokesčio skirtumų rodikliai;
• pirmos metinės atotrūkio ataskaitos nuo 2028 metų už 2027 metus – darbdaviams nuo 150 darbuotojų, o 2031 metų už 2030 metus – nuo 100 iki 149 darbuotojų.

Informacijos teikimas darbuotojams, darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai:

• darbuotojai bet kuriuo metu turės teisę prašyti darbdavio pareikti duomenis apie jo mėnesinį valandinį darbo užmokestį ir tos pačios kategorijos darbuotojų mėnesinio valandinio darbo užmokesčio vidurkį pagal lytį, nuo 2028 metų – ir vidutinį metinį valandinį nuo 2028 metų. Šių duomenų darbuotojas galės prašyti bei juos gauti ir per darbuotojų atstovus, Valstybinę darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
• Darbdaviai privalės darbuotojams pateikti susipažinti su iš „Sodros“ gautomis darbo užmokesčio skaidrumo ataskaitomis.

Darbo užmokesčio skirtumas:

• Darbuotojams, dirbantiems tokį patį ar vienodos vertės darbą, turi būti mokamas toks pats darbo užmokestis, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad darbo užmokestis gali skirtis dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, darbuotojo darbo rezultatų, turimos kvalifikacijos, patirties ar kt.

Bendrasis darbo užmokesčio vertinimas:

• Jei, gavęs darbo užmokesčio atotrūkio ataskaitą iš „Sodros“, darbdavys per 6 mėnesius neištaiso nepagrįsto darbo užmokesčio atotrūkio, turi būti inicijuojamas bendrasis darbo užmokesčio vertinimas, į kurį įtraukiami ir darbuotojų atstovai. Šio vertinimo tikslas – ištaisyti darbo užmokesčio atotrūkį;
• tokie vertinimai galės būti atliekami nuo 2028 metų.

Sankcijos:

• jei darbdaviai nepateiks prašomų duomenų darbuotojams, darbuotojų atstovams, institucijoms, už tai jiems galės būti taikoma administracinė atsakomybė ir atitinkamos baudos.

SADM inf.

„Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną. Pernai prie gaminančių vartotojų prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gyventojų, todėl ir toliau skatiname investuoti į nuosavas saulės elektrines ir rinktis kokybiškus, efektyvius bei Europos Sąjungoje pagamintus sprendimus. Tikimės, kad iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus 200 tūkst. gaminančių vartotojų“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas. 

Paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW, o už įrangą, atitinkančią papildomus kriterijus – 221 eurą už 1 kW. Parama bus skiriama už ne didesnę nei 7 kW įrengtosios galios saulės elektrinę, tačiau gyventojai gali įsirengti ir didesnes saulės elektrines pagal savo poreikius. 

Didesnė parama bus skiriama tuo atveju, jei įdiegta įranga atitinka papildomus kriterijus: technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, t. y. šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis sudaro daugiau kaip 50 proc. pasiūlos Europos Sąjungoje, o saulės modulio efektyvumas viršija 23 proc. 

Finansavimas gali būti skiriamas nuo 2022 m. vasario 1 d. įrengtoms saulės elektrinėms – taip šia galimybe pasinaudoti galės ir gyventojai, kurie elektrines įsirengė anksčiau, tačiau nespėjo gauti paramos pagal ankstesnius kvietimus. 

Siekiant kuo efektyviau prisidėti prie gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo, finansavimas nebus skiriamas anksčiau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Taip pat, šios sąlygos nėra taikomos saulės elektrinių įsigijimui iš nutolusių parkų – joms bus skelbiamas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje. 

Prašymai paramai gauti APVIS bus priimami nuo birželio 9 d. 8 val., kol pasibaigs visa numatyta lėšų suma. 

Dar vienas kvietimas teikti paraiškas gyventojų saulės elektrinių įrengimo paramai preliminariai numatomas šių metų pabaigoje. 

„NKSC dar 2022 m. nustatė trūkumus Vidaus reikalų ministerijos sistemose, tačiau iki 2026 m. šios problemos liko neišspręstos – institucijos į NKSC rekomendacijas rimtai nepažiūrėjo. Artimiausiu metu planuojame institucijoms skirti priežiūros pareigūnus, kurie prižiūrėtų tiek organizacinius, tiek techninius rekomendacijų įgyvendinimo klausimus“, – po apsilankymo kaip vieną iš sprendimų problemoms spręsti įvardijo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Anot ministro, valstybės institucijos turi būti pasirengusios ne tik atremti kibernetines atakas, bet ir užkirsti joms kelią, o tai reikalauja sisteminio, koordinuoto atsako bei investicijų į žmones, technologijas ir procesus. Susitikimas, surengtas krašto apsaugos ministro iniciatyva, vyko su NKSC direktoriumi Antanu Aleknavičiumi ir kitais centro vadovybės atstovais.

NKSC tyrimas dėl VRM incidento tęsiamas glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis.

„Kiekvienas reikšmingas kibernetinis incidentas pirmiausia reikalauja ne viešų vertinimų, o profesionalaus ir nuoseklaus tyrimo. Šiuo metu NKSC kartu su Vidaus reikalų ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis vykdo visapusišką incidento analizę, siekdamas nustatyti visas aplinkybes, įvertinti galimą poveikį ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintos būtinos užkardymo priemonės. Mūsų prioritetas yra ne komentarai, o rezultatas – pilnas situacijos išsiaiškinimas, grėsmių suvaldymas ir valstybės informacinių išteklių apsauga. Detalesnę informaciją apie tyrimą pateiksime tik tada, kai būsime tikri, kad jos viešinimas nepakenks nei tyrimo eigai, nei taikomoms incidento valdymo priemonėms“, – teigia NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.

Vizito metu ministras buvo išsamiau supažindintas su Lietuvos kibernetinės gynybos sistemos architektūra, NKSC vaidmeniu nacionalinėje kibernetinio saugumo sistemoje bei svarbiausiomis centro funkcijomis. Aptartos NKSC strateginės veiklos kryptys, padalinių atsakomybės ir pagrindiniai procesai, kuriais užtikrinamas nacionalinės kibernetinės erdvės saugumas.

Pristatyta greitojo reagavimo komandų (CRRT) veikla, kibernetinių incidentų tyrimai, pažeidžiamumų paieškos ir atsakingo informavimo procesai, įsilaužimų testavimas, grėsmių paieškos operacijos, kibernetinio saugumo subjektų bei paslapčių subjektų priežiūra ir kitos veiklos, stiprinančios valstybės kibernetinį atsparumą.

NKSC pabrėžia, kad šiuolaikinėje grėsmių aplinkoje efektyvi kibernetinė gynyba reikalauja ne tik pažangių technologinių sprendimų, bet ir nuoseklaus bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų, privataus sektoriaus bei tarptautinių partnerių. Siekiant užtikrinti aukštą nacionalinio kibernetinio saugumo lygį, būtina nuolat stiprinti tiek prevencinius, tiek reagavimo pajėgumus.

A. Pliadžio nuotr./KAM

Apie galimą vagystę pranešta vėlyvą vakarą, kai kultūros centro darbuotoja sulaukė signalizacijos pranešimo. Atvykusi prie pastato ji pastebėjo išlaužtas duris ir netrukus suprato, kad dingo Jonvabalio kostiumas.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pradėjo aplinkybių aiškinimąsi. Pirminiais duomenimis, vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo du tamsiais drabužiais vilkėjusius asmenis, kurie galėjo būti susiję su dingimu. Įrašai perduoti tyrimui.

Pareigūnai taip pat apžiūrėjo teritoriją aplink kultūros centrą. Nors iš pradžių atrodė, kad pėdsakų gali ir nebūti, netrukus rastas keistas radinys - dėžėje aptiktas, kaip įtariama, Jonvabalio kostiumo batas.

Ar tai atsitiktinumas, ar svarbi užuomina, galinti padėti surasti dingusį talismaną, kol kas neaišku. Tačiau kultūros centro atstovai neslepia susirūpinimo - be Jonvabalio sunku įsivaizduoti tradicinę Jonavos Joninių šventę.

Kol vyksta paieškos, gyventojai raginami išlikti budrūs. Pastebėjus asmenis, galinčius turėti Jonvabalio kostiumą, arba netikėtose vietose pasirodžius patį Jonvabalį, informacija gali būti svarbi tyrimui.

Ar pagrindinis Joninių simbolis bus surastas iki birželio 23-osios, kol kas lieka paslaptis. Tačiau viena aišku - šis neįprastas dingimas jau spėjo tapti viena labiausiai aptarinėjamų artėjančios šventės istorijų Jonavoje.

***

Svarbu: ši istorija yra specialiai sukurta ir surežisuota pramoginė situacija. Vaizdo siužetas nufilmuotas humoristine „Farų“ laidos stilistika, siekiant originaliai pristatyti artėjančias Jonines Jonavoje. 

Viskas prasidėjo dar praėjusį pusmetį, bendro mokyklos projekto „Miestai“ metu. Gyvenimo įgūdžių pamokoje pakvietus mokinius sudalyvauti šiame projekte, 8a klasės mokiniai Augustas Berlėta ir Almilė Povilavičiūtė iškėlė jautrią ir itin aktualią idėją – pamatyti mokyklą kaip atskirą miesto ekosistemą. Paaugliai pastebėjo, kad tiek dideliame mieste, tiek mokykloje svarbiausia yra socialinis bei emocinis tvarumas: kaip miesto gatvėse, taip ir mokyklos koridoriuose mes kasdien prasilenkiame, tačiau ar iš tikrųjų matome ir girdime vieni kitus? Taip gimė idėja per miesto prizmę kūrybiškai pažvelgti į patyčių problemą ir rasti būdą, kaip su jomis efektyviai kovoti, kad nė vienas žmogus šioje triukšmingoje „miesto“ minioje nesijautų vienišas ar atstumtas.

Šis projektas pareikalavo beveik pusės metų intensyvaus darbo. Scenos buvo filmuojamos mokykloje bei pačių mokinių namuose. Ypatingo pasiaukojimo prireikė pačiai projekto pabaigai. Pagrindinis filmo režisierius ir montuotojas Augustas Berlėta pats vienas prisiėmė visą techninę naštą – kad filmas laiku pasiektų ekranus, vaikinas prieš pat premjerą kelias naktis iš eilės beveik nemiegojo, montuodamas ir gludindamas kiekvieną kadrą.

Likus dienai iki premjeros, birželio 4 d., kūrybinė komanda vyko į Vilnių. Čia, tiesioginėje „Delfi dienos“ televizijos transliacijoje, filmo kūrėjas Augustas pristatė pusmečio projektą visai Lietuvai. Interviu metu vaikinas atvirai pasakojo, kaip gimė ši idėja, atskleidė užkulisius apie pačių paauglių patiriamus emocinius lūžius bei pabrėžė, kad šiuo filmu siekiama kurti atvirą dialogą su bendraamžiais. Jau kitą dieną šis ilgai brandintas darbas sudrebino Jonavos kultūros centro salę.

Premjeros dieną žiūrovų laukė ypatinga staigmena. Prieš pat filmo peržiūrą į sceną žengė talentinga 8a klasės mokinė Skaistė Šimkutė. Ji susirinkusiems padovanojo jautrų gyvą muzikinį pasirodymą, akimirksniu panardinusį salę į emocingą filmo atmosferą. Vėliau žiūrovai Skaistę išvydo ir didžiajame ekrane – mergina filme atliko vieną iš pagrindinių herojų vaidmenų, demonstruodama neeilinį vaidybinį talentą.

Prie bendruomenės nuotoliu prisijungė ir ypatinga viešnia – „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Savo jautrioje kalboje ji pasidžiaugė šiuo unikaliu paauglių darbu: „Nepaprastai gera matyti ir girdėti, kuomet patys paaugliai leidžia sau garsiai papasakoti apie tai, kas jiems rūpi ir kuo jie gyvena. Šis filmas – tai puiki proga suaugusiems bent akies krašteliu pamatyti, kaip paaugliai išgyvena šį sudėtingą pereinamąjį laikotarpį, su kokiais emociniais lūžiais susiduria ir kaip svarbu jiems laiku ištiesti pagalbos ranką, būti šalia ir išklausyti.“

Šis autorinis kūrinys – tai unikali paauglių meninė išraiška, kurioje vaizduojami aštrūs bendraamžių konfliktai, šeimos dramos bei gilūs emociniai išgyvenimai. Svarbu pabrėžti, kad siužetas yra paremtas kūrybine fantazija, todėl scenarijus neturi jokių sąsajų su konkrečiais mokyklos mokiniais, pedagogais ar realiomis gyvenimo situacijomis.

Planuojama, kad filmas „Tylios akys“ neliks tik vieno vakaro įvykiu – filmas taps prevencine ir edukacine priemone. Jis bus rodomas per klasių valandėles, integruojamas į diskusijas apie emocinę sveikatą bei empatiją, primenant visiems svarbiausią filmo pamoką: „Nėra didesnės naštos už tą, kurią nešiojamės tylėdami“.

Mokytoja Jūratė Bagdonavičienė

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

Valstybės kontrolės inf.   

Dėl šių pokyčių dalis internetinėse  parduotuvėse įsigytų prekių gali pabrangti, taip pat keičiasi prekių grąžinimo tvarka.

Šiuo metu mažos vertės siuntos, kurių vertė neviršija 150 eurų, atsiunčiamos iš ne Europos Sąjungos šalių neapmokestinamos importo muitu. Tačiau nuo liepos 1 d. už kiekvieną tokioje siuntoje esančią prekių rūšį reikės sumokėti 3 eurų muitą. Be šio muito, kaip ir iki šiol, reikės mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Pavyzdžiui, jei siuntoje iš Azijos yra trys skirtingos prekių rūšys - tušinukas, užrašų knygelė ir raktų pakabukas, bendra muito suma bus 9 eurai plius PVM. Jei siuntoje būtų 2 rašikliai, jie būtų laikomi vienos rūšies prekėmis, todėl būtų taikomas 3 eurų muitas.

Naujoji tvarka siekia užtikrinti sąžiningesnes sąlygas Europos Sąjungos ir nacionaliniams verslams.

Svarbu žinoti grąžinant prekes

Pagal naująją tvarką sumokėtas 3 eurų muitas už prekių rūšį nebus grąžinamas, jei pirkėjas nuspręs jas grąžinti. Išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jei prekės yra nekokybiškos ar turi defektų.

PVM grąžinimo sąlygos priklauso nuo konkretaus pardavėjo politikos, todėl prieš perkant rekomenduojama susipažinti su prekių ir sumokėto PVM grąžinimo taisyklėmis.

Kaip įsitikinti, iš kur siunčiamos prekės?

Muitu  neapmokestinamos prekės, kurios pirkimo metu yra Europos Sąjungoje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios internetinės parduotuvės gali naudoti europietiškus interneto svetainių adresus ir nurodyti prekių kainas eurais, tačiau prekės gali būti siunčiamos iš ne Europos Sąjungos  šalių. Todėl prieš perkant rekomenduojama patikrinti pardavėjo kontaktinius duomenis, veiklos vietą bei prekių išsiuntimo šalį.

Prieš įsigyjant prekes internetinėje parduotuvėje siūlome iš anksto susipažinti su naująja tvarka ir įvertinti galimas papildomas išlaidas, kad būtų išvengta netikėtų mokesčių ar siuntų pristatymo vėlavimų.

LR Muitinės inf. 

„Tėvo diena kiekvienam iš mūsų primena žmones, iš kurių mokėmės pirmųjų gyvenimo pamokų, perėmėme vertybes, pagarbą žmogui, šeimai ir savo šaliai. Tai proga apkabinti savo tėtį ar senelį, pabūti kartu, o taip pat su dėkingumu prisiminti tuos, kurių jau nebėra šalia, tačiau jų meilė, rūpestis ir išmintis išlieka brangia mūsų gyvenimo dalimi.

Nuoširdžiai sveikinu visus tėčius ir senelius. Tegul Jūsų kantrybė, atsakomybė ir gyvenimo patirtis stiprina Lietuvos šeimas bei puoselėja vertybes, kuriomis remiasi mūsų visuomenė. Linkiu jaukių akimirkų su artimaisiais, prasmingų pokalbių, šilumos ir dėkingumo vieni kitiems“, – sako Seimo Pirmininkas J. Olekas.

lrs.lt 

Olimpinė diena – kasmet organizuojama visai šeimai skirta sporto šventė, skatinanti fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir bendruomeniškumą. Per daugiau nei tris dešimtmečius ji tapo didžiausiu olimpinio judėjimo renginiu Lietuvoje.

Šventės pabaigoje vyko tradicinė Olimpinės dienos vėliavos perdavimo ceremonija. Kaunas simbolinę renginio vėliavą perdavė Jonavai, kuri 2027 metais taps naująja Olimpinės dienos sostine. Vėliavą iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės, olimpinės čempionės Dainos Gudzinevičiūtės perėmė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės, Daina Gudzinevičiūtė, šių metų Olimpinė diena buvo kupina gerų emocijų, o kiekvienas renginio dalyvis galėjo atrasti sau artimų ir įdomių veiklų. „Kitais metais Jonavai teks rimtas iššūkis – ne tik pakartoti, bet ir pranokti Kauno iškeltą kartelę. To nuoširdžiai ir linkime. Dėkodami Kaunui už svetingumą, bendradarbiavimą ir puikiai surengtą šventę, simbolinę Olimpinės dienos vėliavą perduodame kaip padėką už reikšmingą indėlį puoselėjant olimpinį judėjimą Lietuvoje“, – sakė olimpinė čempionė.

„Didelė garbė ir atsakomybė perimti iš Kauno šią Olimpinės dienos vėliavą. Jonava ne kartą buvo įvertinta dėl savo sporto infrastruktūros, yra pripažinta sportišku miestu, todėl šios šventės organizavimas mums yra svarbus ir prasmingas, – sakė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. – Kaunas, kaip visada, iškėlė labai aukštą kartelę, tačiau Jonava yra ambicingas miestas, todėl stengsimės ją ne tik pasiekti, bet ir pakelti dar aukščiau.”

Renginyje taip pat dalyvavo ir įvairias veiklas išbandė premjerė Inga Ruginienė, kuri pabrėžė tokių renginių kaip Olimpinė diena svarbą skatinant fizinį aktyvumą ir meilę sportui: „Olimpinė diena suburia mus visus į bendrą erdvę ir primena, kokią svarbią vietą sportas užima mūsų gyvenime. Per sportą galime ne tik stiprinti sveikatą, bet ir bendrauti, susipažinti, kurti bendrystę. Ši graži tradicija jau ne vienerius metus keliauja per Lietuvą, todėl džiaugiuosi, kad šiemet ji vyksta Kaune.”

2018 metais Jonavos Joninių slėnyje vyko LTeam olimpinis žiemos festivalis – tuo metu didžiausias žiemos sporto renginys Lietuvoje, subūręs tūkstančius žiemos sporto entuziastų, šeimų ir olimpiečių iš visos šalies. 

Nuo 2015 metų Olimpinė diena tapo keliaujančia švente ir kasmet vyksta vis kitame Lietuvos mieste. Renginys jau yra viešėjęs Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune, o kiekviename mieste suburia tūkstančius sporto, aktyvaus laisvalaikio ir olimpinių vertybių gerbėjų. Keliaujantis renginio formatas leidžia olimpinį judėjimą priartinti prie skirtingų Lietuvos bendruomenių ir skatinti fizinį aktyvumą visoje šalyje.

Olimpinė diena kasmet minima visame pasaulyje, o nacionaliniai olimpiniai komitetai šia proga organizuoja įvairias fizinį aktyvumą ir olimpines vertybes skatinančias iniciatyvas. Lietuvoje šis renginys per daugiau nei tris dešimtmečius išaugo į vieną didžiausių tokio pobūdžio olimpinio judėjimo švenčių Europoje, kasmet suburiančia tūkstančius dalyvių, šimtus savanorių, dešimtis sporto federacijų ir olimpiečių iš visos šalies.

Šių metų Olimpinėje dienoje lankytojai galėjo išbandyti dešimtis sporto šakų ir aktyvių pramogų visai šeimai. Renginio metu vyko tradicinis lietuviškosios olimpinės mylios bėgimas, 3x3 krepšinio turnyras, įvairių sporto federacijų organizuotos veiklos, susitikimai su Lietuvos olimpiečiais ir dar daugiau.

LTOK | Lietuvos tautinis olimpinis komitetas