Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Susisiekimo viceministrė: „Elektromobilumo lūžis įvyks tada, kai tinkamai ir kompleksiškai pradės veikti visos priemonės“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-viceministre-elektromobilumo-luzis-ivyks-tada-kai-tinkamai-ir-kompleksiskai-prades-veikti-visos-priemones https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-viceministre-elektromobilumo-luzis-ivyks-tada-kai-tinkamai-ir-kompleksiskai-prades-veikti-visos-priemones „Elektromobilumas visame pasaulyje vis dar yra pačioje savo raidos pradžioje ir šiandien visos valstybės kelia tą patį klausimą – kaip transformuoti savo dešimtmečiais kurtą infrastruktūrą? Spartesnę elektromobilumo plėtrą paskatintų mažesnė elektromobilių kaina, geriau išvystyta privati ir viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, veiksmingesnis taršių automobilių naudojimo bei gamybos ribojimas, platesnis visuomenės švietimas ir informavimas elektromobilumo temomis“, – sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, dalyvaudama verslo, politikos ir visuomenės lyderiams skirtame forume „Green Tech Vilnius 2022“.

Elektrinių lengvųjų automobilių rinka Europoje plėtojama itin sparčiai. Elektromobilių skaičius Europos Sąjungoje (ES) per pastaruosius kelerius metus išaugo 10 kartų – nuo 1,3 proc. 2016 m. iki 11,4 proc. 2020 metais. Lietuvoje augimas taip pat ryškus – šių metų pradžioje, „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 8255 elektromobiliai. Tai beveik dvigubai daugiau nei prieš metus – 4502. Tačiau net optimistiški pastarųjų metų skaičiai yra nepakankami atsižvelgiant į ES išsikeltus planus.

Viceministrės teigimu, didžiausias galimas elektromobilumo lūžis įvyks tada, kai tinkamai ir kompleksiškai pradės veikti visos minėtos priemonės. 

Lietuvoje jau yra vykdoma nemažai priemonių, susijusių su elektromobilumo plėtros skatinimu. Pavyzdžiui, galimybė elektromobiliais važiuoti A juosta, nemokamas jų stovėjimas didmiesčiuose, nemokamas įkrovimas elektromobilių įkrovimo stotelėse šalia valstybinės reikšmės kelių, sugriežtinti viešųjų žaliųjų pirkimų reikalavimai. Nuo 2020 m. visuomenei ir verslui elektromobiliams įsigyti teikiamos finansinės paskatos subsidijomis ir kompensacijomis, kurias administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.  
 
„Didžioji dalis vartotojų prie netaršių transporto priemonių pereis tik tada, kai galės įkrauti transporto priemones arba įsipilti degalų, pavyzdžiui, vandenilio, bet kurioje ES vietoje. Plėtojant elektromobilumą, būtina formuoti tarptautinį įkrovimo infrastruktūros tinklą. Svarbu, kad nė vienas ES regionas nebūtų paliktas nuošalyje. Į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą atsakingai žiūrime ir Lietuvoje, nes įkrovimo prieigų poreikis didėja visur – miestų centruose, miegamuosiuose daugiabučių namų mikrorajonuose ir įmonių teritorijose, taip pat šalia valstybinės reikšmės kelių“, – kalbėjo susisiekimo viceministrė.

Atsižvelgiant į tai, iki 2024 m. Lietuvoje planuojama įrengti 3960 viešųjų įkrovimo stotelių, t. y. 11 kartų daugiau nei šiuo metu jų yra. Siekiant užtikrinti įkrovimo infrastruktūros įrengimą šalies mastu, šiuo metu Lietuvos savivaldybės rengia elektromobilių įkrovimo viešosios infrastruktūros plėtros iki 2030 m. poreikio planus. Parengti planai bus vieši, atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus.

Taip pat pagal savivaldybių planus ir valstybinės reikšmės kelių vystymo planą bus sukurtas nacionalinis viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros žemėlapis. 

Dar planuojama sukurti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinę sistemą, kurios duomenys apie viešąsias įkrovimo stoteles bus visiems prieinami. Susisiekimo ministerija taip pat planuoja paramą viešojo sektoriaus transporto parkams atnaujinti elektromobiliais bei paramą viešajam transportui atnaujinti visai netaršiomis transporto priemonėmis. 

Be to, nuo 2023 m. miestai turės pasitvirtinti mažos taršos zonas, kuriose bus ribojamas arba draudžiamos taršaus transporto eismas.

 Susisiekimo ministerijos inf. 


 

Susisiekimo viceministrė: „Elektromobilumo lūžis įvyks tada, kai tinkamai ir kompleksiškai pradės veikti visos priemonės“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 10:21:48 +0200
<![CDATA[Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021 m.]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/narkotiniu-ir-psichotropiniu-medziagu-vartojimo-paplitimas-lietuvoje-2021-m https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/narkotiniu-ir-psichotropiniu-medziagu-vartojimo-paplitimas-lietuvoje-2021-m Naujausio Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, narkotikų vartojimas per paskutinius metus padidėjo net 1,5 karto, o alkoholio ir tabako vartojimo tendencijos išliko panašios kaip ir ankstesniais metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik kas ketvirtas gyventojas bent kartą gyvenime rūkė elektronines cigaretes, o kaitinamuosius gaminius vartoja kasdien 3,1 proc. apklaustųjų.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, kas 4-5 metus atliekami tokio masto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimai. Paskutinis toks tyrimas atliktas 2016 m.  Nepaisant, sudėtingų pandeminių metų sąlygų, naujausias tyrimas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu buvo atliktas 2021 m. rugsėjo 17 – lapkričio 14 dienomis. Iš viso buvo apklaustas 2 501 15–64 metų amžiaus nuolatinis Lietuvos gyventojas, o tyrimui naudotas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro Europinio modelio klausimynas.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžios amžius nepasikeitė nuo 2016 m. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2021 m.  vidutinis alkoholio vartojimo pradžios amžius buvo 18 metų. 2021 m., kaip ir 2016 m., rūkyti pradedama vidutiniškai 17 metų, o jauniausias amžius, kada pradėta rūkyti ir vartoti alkoholį buvo vos 7 metai. Vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius Lietuvoje svyruoja nuo 19 iki 22 metų. Labiausiai paplitusio narkotiko – kanapių – pradedama vartoti vidutiniškai 19 metų amžiaus, toks pat vidutinis amžius buvo ir 2016 m.

Alkoholio vartojimo paplitimas Lietuvoje

2021 m. tyrimo duomenimis, 84,4 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutinius metus buvo vartoję alkoholinių gėrimų, o 62,8 proc. teigė alkoholinių gėrimų vartoję per paskutinį mėnesį. Alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinį mėnesį sumažėjo nuo 67,8 proc. 2004 m. iki 62,8 proc. 2021 m.

 

Departamento direktoriaus dr. R. Čiužo teigimu, pastebima ir daugiau teigiamų tendencijų. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenims, 2021 m. sumažėjo dalis gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau (nuo 33,3 proc. 2016 m. iki 23,7 proc. 2021 m.). Šis rezultatas 2021 m. buvo mažiausia per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2004 m. Taip pat sumažėjo dalis asmenų, kurie kiekvieną savaitę nesaikingai vartojo alkoholį (nuo 9,9 proc. 2016 m. iki 7,1 proc. 2021 m.).

2021 m. 7,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą per savaitę nesaikingai vartojo alkoholį (išgerdavo šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu), iš jų 0,9 proc. kasdien arba beveik kasdien nesaikingai vartojo alkoholį, 6,2 proc. – kiekvieną savaitę. 14,3 proc. gyventojų nesaikingai vartojo alkoholį kiekvieną mėnesį, o 34,2 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį. Nesaikingai alkoholį dažniau vartojo vyrai, 25–54 metų amžiaus apklaustieji.

Rūkymo, elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo paplitimas Lietuvoje

Pasak dr. R. Čiužo, rūkymas vis dar yra plačiai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų. 2021 m. bent kartą gyvenime rūkė 65,2 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per paskutinius metus rūkė 38,5 proc., per paskutinį mėnesį – 34,9 proc., o kasdien – 31,1 proc.

Lyginant su 2016 m. tyrimo duomenimis, rūkymo bent kartą gyvenime ir per paskutinį mėnesį rodikliai beveik nepakito, bet sumažėjo vidutinis per dieną surūkomų cigarečių skaičius – nuo 13,5 cigarečių 2016 m. iki 11,9 cigarečių 2021 m.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje dauguma (73,2 proc.) rūkiusių ar rūkančių gyventojų yra mėginę mesti rūkyti (2016 m. – 72,9 proc.): 38,3 proc. pavyko mesti rūkyti, 34,9 proc. mėgino mesti, tačiau nesėkmingai. 12,8 proc. pripažino, kad norėtų pamėginti mesti rūkyti, nors to niekada nėra bandę. Tik 13,9 proc. rūkančiųjų niekada nemėgino mesti ir nesiruošia to daryti.

Tyrimu siekta įvertinti ne tik tabako cigarečių, bet ir elektroninių cigarečių bei kaitinamųjų tabako gaminių vartojimą. 2021 m. šiuos gaminius visais vertintais laikotarpiais vartojo mažesnė dalis gyventojų nei  cigaretes. 2021 m. bent kartą gyvenime elektronines cigaretes buvo vartoję 23 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per paskutinius metus – 11,7 proc., per paskutinį mėnesį – 7,7 proc., kasdien – 2,7 proc. Elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas buvo didesnis tarp vyrų nei moterų, taip pat tarp 15-34 m. gyventojų. Kaitinamuosius tabako gaminius buvo vartoję 17,9 proc. gyventojų. Per paskutinius metus juos vartojo 9,5 proc. gyventojų, per paskutinį mėnesį – 6,5 proc., kasdien – 3,1 proc. Šių gaminių vartojimo paplitimas buvo didesnis tarp vyrų nei moterų, taip pat tarp 25-34 m. amžiaus gyventojų.

Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje

Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, 2021 m. narkotikų vartojimas Lietuvoje padidėjo bent kartą gyvenime (nuo 11,5 proc. iki 14,1 proc.), per paskutinius metus (nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc.) ir per paskutinį mėnesį (nuo 1,3 proc. iki 1,6 proc.).

Populiariausias narkotikas Lietuvoje išlieka kanapės. Tyrimo duomenimis, 13,7 proc. apklaustųjų nurodė vartoję kanapes bent kartą gyvenime,  4,3 proc. – per paskutinius metus, o 1,5 proc. – per paskutinį mėnesį. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, kanapių vartojimas padidėjo.

2021 m. bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, bent kartą gyvenime buvo vartoję 4,7 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų (2016 m. – 2,8 proc.). 2021 m. ekstazį ir kokainą bent kartą gyvenime buvo vartoję po 1,8 proc. gyventojų, amfetaminus – 1,4 proc., LSD ir haliucinogeninius grybus – po 1 proc., heroiną – 0,4 proc. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, beveik visų tirtų narkotikų vartojimo paplitimo rodikliai padidėjo.

Dr. R. Čiužas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje padidėjo ne tik narkotikų vartojimas, bet ir gyventojų suvokiamas narkotikų prieinamumas. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, 2021 m. sumažėjo procentas asmenų, manančių, kad jiems būtų neįmanoma gauti kanapių per 24 val. jei jie to norėtų (2016 m. – 59,2 proc., 2021 m. – 49 proc.). 2021 m. 15,6 proc. tyrimo dalyvių manymu, prireikus jiems būtų lengva per 24 valandas gauti kanapių: 12,1 proc. gana lengva, o 3,5 proc. labai lengva.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo 2021 m. tyrimo santrauką rasite čia:

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021 m.

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 09:46:51 +0200
<![CDATA[Prašymus dėl nedarbingumo pažymėjimo pateikti galima iki paskutinės izoliacijos dienos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasymus-del-nedarbingumo-pazymejimo-pateikti-galima-iki-paskutines-izoliacijos-dienos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasymus-del-nedarbingumo-pazymejimo-pateikti-galima-iki-paskutines-izoliacijos-dienos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ragina asmenis, kurie izoliuojasi po sąlyčio su COVID-19 susirgusiais šeimos nariais ar kitais kartu gyvenančiais asmenimis, neskubėti teikti prašymų dėl nedarbingumo pažymėjimų. Tai galima padaryti iki paskutinės izoliacijos dienos.

Primename, kad izoliacijos terminas asmenims, kurie turėjo sąlytį šeimoje, t. y., kai jie izoliuojasi dėl to, kad suserga šeimos narys ar kitas kartu gyvenantis asmuo, yra 7 dienos nuo susirgusiojo teigiamo PGR tyrimo ar laboratorijoje atlikto greitojo antigeno testo atlikimo (t. y. teigiamo rezultato patvirtinimo) dienos. Tad skubėti ir teikti prašymo dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tą pačią dieną, kai susirgęs šeimos narys gauna teigiamą tyrimo rezultatą, nereikia.

Labai svarbu pabrėžti, kad prašymas neturi būti teikiamas tol, kol susirgęs asmuo nėra gavęs teigiamo PGR tyrimo rezultato. Prieš sąlytį turėjusiems šeimos nariams teikiant prašymą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, turi būti atlikti ir kiti veiksmai.  

KĄ BŪTINA PADARYTI PRIEŠ TEIKIANT PRAŠYMĄ NVSC DĖL NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMO

1.   Susirgęs šeimos narys turi būti gavęs teigiamą PGR tyrimo atsakymą ir užpildęs ATVEJO anketą (https://atvejis.nvsc.lt), kurioje jis turi nurodyti kartu gyvenančius asmenis;
2.   Kartu gyvenantys asmenys (kurie izoliuosis ir kuriems bus reikalingas nedarbingumo pažymėjimas) turi būti gavę  SMS žinutę iš NVSC;
3.   Kartu gyvenantys asmenys (kurie izoliuosis ir kuriems bus reikalingas nedarbingumo pažymėjimas) turi būti užpildę anketą, kurios nuoroda pateikta SMS žinutėje.

PER KIEK LAIKO IŠDUODAMAS NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS

Pagal nustatytus reikalavimus sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo NVSC turi priimti per 3 darbo dienas nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos.

Atkreipiame dėmesį, kaip skaičiuojamas 3 dienų terminas, per kurį priimamas sprendimas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo:

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, prašymą dėl nedarbingumo pateikus darbo valandomis, 3 dienų terminas pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną. Jeigu prašymas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. įstaigoje jis užregistruojamas kitą darbo dieną, o sprendimo priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti dar kitą darbo dieną.

Informaciją apie prašymų teikimo būdus ir kitą su nedarbingumo pažymėjimų išdavimu susijusią informaciją rasite šiame NVSC interneto svetainės puslapyje https://nvsc.lrv.lt/nedarbingumas

Prašymus dėl nedarbingumo pažymėjimo pateikti galima iki paskutinės izoliacijos dienos

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 09:15:18 +0200
<![CDATA[Kultūros ministerija tęsia iniciatyvą: paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį – nemokami muziejai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-ministerija-tesia-iniciatyva-paskutini-kiekvieno-menesio-sekmadieni-nemokami-muziejai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-ministerija-tesia-iniciatyva-paskutini-kiekvieno-menesio-sekmadieni-nemokami-muziejai 2022-aisiais kaip ir ankstesniais metais Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai ir respublikiniai muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Pirmoji tokia proga – jau ateinantį sekmadienį, sausio 30 dieną.

2021 m. po apribojimų dėl pandemijos galimybė vėl lankytis muziejuose ir tęsti nemokamų sekmadienių iniciatyvą atsirado nuo kovo mėnesio. Iki metų pabaigos ši iniciatyva pritraukė 200,6 tūkst. lankytojų, jų apsilankymui finansuoti iš viso skirta 838 283 eurų.

Populiariausių nemokamų sekmadienių muziejų trejetas 2021-aisiais: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.

Išsamesnę informaciją apie nemokamą lankymą, nuolatines ekspozicijas, muziejų darbo laiką ir kita galima rasti muziejų interneto svetainėse bei socialinių tinklų paskyrose. 

Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai muziejai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Respublikiniai: Kauno IX forto muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“ (pastarasis dėl remonto darbų šį sekmadienį lankytojų nepriims).

Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį lankytojus taip pat nemokamai priims Kernavės archeologinės vietovės muziejus ir Lietuvos sporto muziejus. 

Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų (M. Kaminsko) nuotrauka

Kultūros ministerija tęsia iniciatyvą: paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį – nemokami muziejai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 09:07:57 +0200
<![CDATA[Didinamos testavimo dėl COVID-19 apimtys – per artimiausias dienas dar keli tūkstančiai vietų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didinamos-testavimo-del-covid-19-apimtys-per-artimiausias-dienas-dar-keli-tukstanciai-vietu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didinamos-testavimo-del-covid-19-apimtys-per-artimiausias-dienas-dar-keli-tukstanciai-vietu Pastarosiomis dienomis sparčiai augant COVID-19 ligos atvejų skaičiui (paskutinių 7 dienų vidurkis parai – 7185 nauji atvejai), padidėjo ir testavimo dėl koronaviruso infrastruktūros apkrova. Atsižvelgusios į susidariusią situaciją, Lietuvos savivaldybės didina testavimo vietų skaičių, ilgina mobilių punktų darbo laiką ir dažnina ėminių paėmimo periodiškumą.

Numatoma, kad per artimiausias dienas testavimosi vietų padaugės keliais tūkstančiais. Dėkojame besitestuojantiems gyventojams už supratingumą ir kantrybę ir pabrėžiame, kad, siekdami ir toliau užtikrinti sklandų testavimo dėl koronaviruso procesą, ieškome būdų, galinčių užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp skirtingų įstaigų, pasitelkti daugiau žmogiškųjų išteklių darbui mobiliuose punktuose.

Prie testavimo infrastruktūros efektyvumo palaikymo gali prisidėti ir patys gyventojai. Svarbu, užsiregistravus tyrimui, atvykti į mobilų punktą laiku, nevėluoti. Taip visi galimi laikai bus panaudoti, nesusidarys eilės. Užsiregistravus COVID-19 tyrimui, bet vėliau pasikeitus planams, maloniai kviečiame nedelsiant paskambinti numeriu 1808, parašyti el. paštu info@1808.lt arba prisijungti www.1808.lt ir atšaukti savo registraciją arba perkelti ją į patogesnį laiką  – tai truks tik kelias minutes, tačiau dėl tokio atsakingo elgesio tyrimus greičiau atlikti galės kiti gyventojai, vis dar laukiantys galimybės užsiregistruoti.

Tikėtina, kad didžiausia apkrova testavimo vietose bus ateinančias kelias savaites, kai pastebimas staigus naujų COVID-19 atvejų augimas. 

Primename, jog pajutus koronavirusui būdingus simptomus (kosulį, karščiavimą ar dusulį), reikia registruotis COVID-19 tyrimui internetu www.1808.lt arba Karštąja linija 1808. Kol bus gautas tyrimo rezultatas, izoliuotis, dirbti nuotoliniu būdu ir kreiptis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo.

Naujausią informaciją apie laisvas vietas mobiliuose punktuose galima rasti ČIA.

Didinamos testavimo dėl COVID-19 apimtys – per artimiausias dienas dar keli tūkstančiai vietų

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 08:59:29 +0200
<![CDATA[ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas po pilnos vakcinacijos bus išduodamas 270-čiai dienų, o Lietuvoje galios septynis mėnesius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/es-skaitmeninis-covid-pazymejimas-po-pilnos-vakcinacijos-bus-isduodamas-270-ciai-dienu-o-lietuvoje-galios-septynis-menesius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/es-skaitmeninis-covid-pazymejimas-po-pilnos-vakcinacijos-bus-isduodamas-270-ciai-dienu-o-lietuvoje-galios-septynis-menesius 2022 m. vasario 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios atnaujinta ES Skaitmeninių COVID pažymėjimų išdavimo tvarka. Pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusiems gyventojams šis dokumentas bus išduodamas 270-čiai dienų, o pasiskiepijusiems sustiprinančiąja doze – neribotam laikui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimo laikas gali skirtis priklausomai nuo konkrečios šalies taisyklių. Kontaktinėms veikloms Lietuvoje po pilnos vakcinacijos ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas galios 210 dienų, o pasiskiepijus sustiprinančiąja doze – neribotą laiką.

 

Anksčiau nei prieš 270 dienų pilnai paskiepytų žmonių ES Skaitmeniniai COVID pažymėjimai vasario 1 d. nustos galioti, o pratęsti dokumento galiojimą galima pasiskiepijus sustiprinančiąja vakcinos doze.

 

Sustiprinančiąja trečiąja doze jau paskiepytiems asmenims nieko daryti nereikės – jų turimi ES Skaitmeniniai COVID pažymėjimai ir toliau galios neribotą laiką.

 

Atsisiųsti atnaujintą ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą reikės tiems gyventojams, kurie buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze (jeigu skiepijosi „Janssen“ vakcina arba kitos vakcinos viena doze po persirgimo) ir kuriems sustiprinančioji dozė buvo antroji. Jų turimi pažymėjimai su dozių žymėjimu 2/2 bus sugeneruoti iš naujo pakeičiant žymėjimą į 2/1.

 

Atnaujinti pažymėjimai e. sveikatos sistemoje bus sugeneruoti vasario 1 d., juos atsisiųsti galima bet kuriuo metu prisijungus prie savo paskyros sveikatos portale www.esveikata.lt.

 

Primename, kad ES Skaitmeniniai COVID pažymėjimai išduodami asmenims, kurie pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos, persirgo šia liga, atliko PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą. Keliaujant į ES šalis ir kitas ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą pripažįstančias valstybes (jų sąrašas skelbiamas ČIA), šis dokumentas leidžia lengvai perduoti informaciją kitos šalies institucijoms ar kontaktinių paslaugų teikėjams. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pažymėjime esanti informacija turi atitikti šalies, į kurią keliaujama, nustatytas taisykles. Informaciją apie jas galima rasti tinklalapyje https://reopen.europa.eu/ arba šalies, į kurią vykstama, atstovybės interneto svetainėje.

 

ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas gali būti naudojamas ir Lietuvoje, tokiu atveju jam galioja Galimybių paso kriterijai. Po pilnos vakcinacijos negavusiems sustiprinančiosios vakcinos dozės abu šie dokumentai galioja 210 dienų.

 

Daugiau informacijos apie ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą galite rasti ČIA.

SAM inf.

ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas po pilnos vakcinacijos bus išduodamas 270-čiai dienų, o Lietuvoje galios septynis mėnesius

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 08:57:09 +0200
<![CDATA[Jonavos aplinkkelis: LAKD įvardijo, ko tikisi iš savivaldybės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-pietrytinio-aplinkkelio-statybos-vis-dar-akligatvyje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-pietrytinio-aplinkkelio-statybos-vis-dar-akligatvyje Jonavos pietrytinis aplinkkelis - objektas, apie kurio statybų poreikį diskutuojama jau ne vienerius metus, tačiau apčiuopiamų darbų iki šiol nematyti. Dėl to sunerimę, tam tikru paros metu kamščiuose Plento gatvėje stringantys vairuotojai, nepaliauja teirautis, ar minėto objekto įrengimas iki šiol lieka tik atviru, niekaip neišsprendžiamu klausimu?  Reaguojant į tai, portalo jonavoszinios.lt redakcija kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD), kurios atsakymas, deja, neskamba optimistiškai.

Pirštu beda į savivaldybę

,,Aplinkkelio įgyvendinimas galimas, jeigu atsirastų papildomas finansavimas. Ateinančių kelerių metų laikotarpyje prioritetai bus skiriami tokiems projektams įgyvendinti, kaip: Via Baltic, A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, A14 Vilnius-Utena, krašto keliui Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus.

Projektą būtų galima įgyvendinti anksčiau, jeigu savivaldybė prisidėtų prie jo finansavimo bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija", - taip aplinkkelio statybos pradžios pagreitinimo galimybę mato LAKD.

Bendradarbiavimo galimybė neaptarta

Ko gero, sunku būtų nesutikti, kad toks atsakymas skamba miglotai. Tai paskatino dar kartą kreiptis į LAKD. Tuomet pasiteiravome, apie kokią sumą kalba direkcija ir jei jau matomas savivaldybės prisidėjimo poreikis, ar pradėtos derybos?

,,Suma ir pasidalintos atsakomybės tarp sutarties šalių apsprendžiamos pasirašant bendradarbiavimo sutartį. Kol kas bendradarbiavimo sutarties pasirašymo galimybė tarp VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir savivaldybės konkrečiai nebuvo svarstyta ir aptarta", - nurodė LAKD.

Reikalingas ne tik Jonavai

Kadangi direkcija pirštu beda į Jonavos rajono savivaldybę, paprašėme, kad situaciją bei LAKD atsakymus pakomentuotų ir meras Mindaugas Sinkevičius.

,,Svarbu pažymėti, kad tai nėra tik Jonavai reikalingas aplinkkelis, tai – valstybinės reikšmės kelias. Magistralinis kelias A6 yra vienas svarbiausių ir intensyviausių kelių šalyje, toks pats kaip Vilnių, Kauną ir Klaipėdą jungiantis A1 ar A2 tarp Vilniaus ir Panevėžio. Be to, visi parengiamieji darbai jau atlikti, valstybė jau investavo šimtus tūkstančių eurų, išpirko gyventojų žemę.

Ar galėtų Jonavos rajono savivaldybė prisidėti finansiškai? Žinoma, jei tik to reikia, kad darbai prasidėtų.

Nežinau, ar yra pavyzdžių, kai rajonas finansuoja valstybinės reikšmės kelio statybas, paprastai būna priešingai, tačiau esame pasirengę svarstyti, jei tik tai padės pagaliau pradėti aplinkkelio statybas", - kalbėjo M. Sinkevičius. 

Archyvo nuotr.

Jonavos aplinkkelis: LAKD įvardijo, ko tikisi iš savivaldybės

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 08:54:47 +0200
<![CDATA[Svarbu: šios gyventojų grupės turi teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbu-sios-gyventoju-grupes-turi-teise-i-sveikatos-draudima-valstybes-lesomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbu-sios-gyventoju-grupes-turi-teise-i-sveikatos-draudima-valstybes-lesomis Pastaruoju metu teritorinė ligonių kasa (TLK) sulaukia tėvų, auginančių vaikus, klausimų, ar jie privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) gali būti draudžiami valstybės lėšomis. Ligonių kasų specialistai atkreipia dėmesį į keletą svarbių taisyklių.

Vertėtų žinoti, kad tėvai, auginantys vaiką iki 8 metų, ar du ir daugiau vaikų, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų, dėl PSD valstybės lėšomis turėtų kreiptis į artimiausią TLK. Vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi pateikti nustatytos formos prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, globėjai – ir globą patvirtinančius dokumentus.

Į TLK turėtų kreiptis ir niekur nedirbančios kūdikio besilaukiančios moterys – valstybės lėšomis jos yra pradedamos drausti nuo 28 nėštumo savaitės. Nuolat Lietuvoje gyvenančioms moterims nėštumo laikotarpiu –70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo – suteikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, tik reikia atvykti į TLK su asmens tapatybės ir nėštumą patvirtinančiais dokumentais ir pateikti laisvos formos prašymą.

Visas valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes galima rasti Sveikatos draudimo įstatyme.

Tai – bedarbiai, neįgalieji, nepasiturintieji, gaunantieji socialinę pašalpą, slaugantieji neįgaliuosius, visuomenei pavojingomis ligomis sergantys asmenys, gaunantieji bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją bei turintieji būtinąjį darbo stažą (šiemet – 32 metų ir šešių mėnesių trukmės) senatvės pensijai gauti.

Daugumai draudžiamųjų valstybės lėšomis kreiptis į TLK dėl draudimo patvirtinimo nereikia, nes ligonių kasos gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos, iš moksleivių ir studentų registrų, kitų valstybės institucijų. Vis dėlto kai kuriais atvejais gyventojams reikia patiems kreiptis į TLK, kad būtų patvirtintas jų draudimas.

Be jau minėtų tėvų, auginančių vaikus, ir niekur nedirbančių kūdikio besilaukiančių moterų, į TLK taip pat turėtų kreiptis slaugantieji neįgaliuosius. Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose neįgalų asmenį, turėtų pateikti laisvos formos prašymą, neįgalumo (nedarbingumo) lygio arba specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, teismo nutartį ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Žmonėms, sergantiems visuomenei pavojingomis užkrečiamomis ligomis, taip pat reikėtų kreiptis į TLK. Asmuo, gydymo įstaiga ar socialinis darbuotojas turėtų pateikti laisvos formos prašymą, sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kurioje turi būti nurodyta tiksli diagnozė, gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pažymą bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (arba jo kopiją).

Asmenims, parsivežusiems iš Europos Sąjungos (ES) šalių S1 dokumentą (arba E 106 ir E 121 formos pažymas) bei norintiems pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, irgi reikėtų kreiptis į TLK ir pristatyti minėtas pažymas bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Dar viena grupė draudžiamųjų, kurie privalo kreiptis į TLK – studentai, išvykę mokytis ES valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. Norėdami pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu, jie privalo pateikti laisvos formos prašymą, mokymo įstaigos išduotą akademinę pažymą (jei pažyma ne anglų kalba – vertimą į lietuvių kalbą) bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija

Svarbu: šios gyventojų grupės turi teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 08:20:27 +0200
<![CDATA[„Achemos“ darbuotojų profsąjunga paskelbė streiko datą, darbuotojai atskleidė dėl ko streikuos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/achemos-profsajunga-paskelbe-streiko-data-darbuotojai-atskleide-del-ko-streikuos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/achemos-profsajunga-paskelbe-streiko-data-darbuotojai-atskleide-del-ko-streikuos Achemos  darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) taryba dar gruodžio 2 d. nusprendė skelbti balsavimą dėl streiko. Per kelias balsavimo dienas net 81 proc.  profsąjungos narių tam pritarė, o tai sudaro apie 30 proc. visų bendrovės darbuotojų. Anot ADPS – streikas tapo neišvengiamas ir skelbia, kada jis bus rengiamas. Streikuoti ketinama, nes nepavyko susitarti dėl geresnių darbo apmokėjimo sąlygų su vadovybe, o sausio pabaigoje darbuotojai sulaukė netikėtos žinios apie ne jų naudai keičiamą atlygio sistemą. Darbuotojai pateikia konkrečius pavyzdžius, kiek pinigų jie netenka taikant naują atlygio sistemą, o „Achema“ atstovai tikina, kad anaiptol, atlyginimų fondas yra didinamas. 

Daliai achemiečių atlygis mažės 

Achemos darbuotojams iki šiol buvo mokamas nustatytas atlyginimo tarifas ir premijos iki 20 proc. Pakeitus atlygio sistemą, nuo šių metų premijų nebelieka. Nors bazinis atlyginimas „popieriuje“ ir didėja, dalis darbuotojų praras dalį pajamų. Be to, achemiečiai tvirtina, kad „nuimami“ ir kas mėnesį mokėti 33 eurai už saugą darbe. 

Darbininkai piktinasi, jog jiems nieko nepaaiškinama, į jų klausimus vengiama atsakyti ir tuo pačiu brukama pasirašyti naują darbo sutartį. 

Įmonės darbuotojai piktinasi dėl naujos atlygio sistemos ir reikalauja paaiškinti, kodėl Achemos vadovybė viešai deklaruoja, jog algos kils, kai, anot achemiečių,  yra visai priešingai. 

„ Viešai teigiama, kad darbuotojams premijos  bus perkeliamos prie etatinio atlyginimo, bet mano atveju gaunasi taip, kad prie algos tarifo persikėlė tik 14 proc. Man dingsta 6 proc. priedų. Dar nuėmė kas mėnesį mokamus darbų saugos 33 eurus. Taip gaunasi, kad sudėjus dingusius 6 proc. ir nuimtus 33 eurus, man kas mėnesį mokama alga mažėja 112 eurų dėl ne visų premijų procentų perkėlimo. Tai kaip aš nenukentėsiu ir kodėl bendrovė meluoja?“, - teigia vienas iš darbuotojų, nepanoręs atskleisti savo tapatybės. 

„Žiniasklaidoje teigiama, kad premijas perkels į atlyginimo tarifą, bet dabar sužinau, kad man nustačius naują tarifą, vietoj turėtų 20 proc., perkėlė tik 8,8 proc.? Aš kas mėnesį prarasiu apie 12 proc., o pinigų išraiška tai gaunasi 154 eurai. Jei dar atima 33 eurus už saugą darbe, mano mėnesiniai praradimai gaunasi 187 eurai. Kodėl taip brukama pasirašyti naujas darbo sutartis, nepaaiškinant normaliai visų naujos atlygio sistemos niuansų? Kodėl neatsakoma į mūsų klausimus, kai bandome juos užduoti? Neturime kitos išeities ir klausimus priversti kelti per žiniasklaidą, lai atsako, kodėl apgaudinėja? “, - aiškino achemietis. 

„Maždaug paskaičiavau, kad jei pasirašysiu naują sutartį su Achema, mano alga nuo kovo mėnesio mažėja 115 eurų. Ir ne vienai man taip gaunasi. Visi susierzino, kai pasiskaičiavo, nes mato, kad gražūs algų kėlimo pažadai iš vadovų lūpų taip ir liko pažadais. Juk viešai sakė, kad prie atlyginimo perkels 20 proc. priedų, tačiau mano atveju man perkėlė tik 12,9 proc. Kodėl? Dabar pagal naują sutartį man nustačius naują tarifą, nepersikėlė 82 eurai, o dar matau nebelieka ir 33 eurų už saugą darbe. Panaikino premijas, kažką perkėlė, kažko ne, nepaaiškina naujos sistemos,  taip kaip galim pasirašyti naujas darbo sutartis? Gal užteks mulkinti savo darbininkus!! Tegul paaiškina konkrečiai -  kokia ta nauja atlygio sistema? Kodėl perkeliamos ne visos premijos, kaip skelbiamasi viešai? Kodėl skubinama pasirašyti darbo sutartį? Kodėl nuėmė darbų saugos pinigus?“, - klausimus kėlė darbuotojas. 

Achemos atstovė: Užmokesčio fondas didėja 

Šiuos atlyginimų pokyčius darbuotojai turėtų pajusti kovo mėnesį, kai bus išmokėtos algos už vasarį. Achemos atstovė Jolita Macelytė tvirtina, kad nei vienam darbuotojui  darbo užmokestis nemažės, anaiptol, užmokesčio fondas tik didėja. 

„Pagal atnaujintą Darbo užmokesčio sistemą, nuo šių metų sausio 1 d. kintama atlygio dalis perkelta į pagrindinį tarifinį atlyginimą.  Šis pokytis aktualus visiems gamyboje dirbantiems darbuotojams, kurie iki šiol gaudavo kintamą atlygio dalį. Nei vienam darbuotojui dėl to darbo užmokestis nemažės. 

Pokyčiai darbuotojams buvo pristatyti. 

2021 m. gruodžio mėnesį AB „Achema“ patvirtino atnaujintus Darbo apmokėjimo nuostatus bei priėmė sprendimą didinti 2022 metų darbo užmokesčio fondą daugiau kaip 2 mln. eurų. Taigi šiemet mūsų darbuotojai gaus didesnį atlygį, kai tik gamykla pilnai atstatys savo gamybinius pajėgumus, tikėtina, I ketvirčio pabaigoje ar II ketvirčio pradžioje“, - teigia įmonės atstovė Jolita Macelytė. 

Skelbiama streiko data 

Sausio 27 –ąją Achemos darbuotojų profesinė sąjunga informavo įmonės vadovybę apie streiko datą – neterminuotas streikas Achemoje prasidės vasario 8 dieną 8 valandą.   

Pagrindinis darbuotojų reikalavimas - pasirašyti kolektyvinę sutartį, pagal kurią atlyginimai būtų indeksuojami kasmet, darbuotojams būtų mokamos premijos.

"Kam yra reikalinga kolektyvinė sutartis? Ji reikalinga tam, kad darbdavys negalėtų vienašališkai keisti darbo užmokesčio nuostatų, įsipareigotų atlyginimus indeksuoti ne mažesniu nei metinė infliacija dydžiu, skirtų darbuotojams metinį paskatinimą, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, derintų atlygio sistemą, o ne priiminėtų vienašališkai, įteisintų viršvalandžius, kurie viršija darbo kodekse nustatytas ribas", - sako ADPS pirmininkė Birutė Daškevičienė.

 

„Achemos“ darbuotojų profsąjunga paskelbė streiko datą, darbuotojai atskleidė dėl ko streikuos

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 28 Jan 2022 06:50:59 +0200
<![CDATA[ETRANSPORT taksi bendrovė pristato naujieną - pavežėjai jau ir Jonavoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/etransport-taksi-bendrove-pristato-naujiena-pavezejai-jau-ir-jonavoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/etransport-taksi-bendrove-pristato-naujiena-pavezejai-jau-ir-jonavoje Kviečia įsidarbinti

ETRANSPORT direktorius Virginijus Kukalis tikino, kad paskutinius du metus Jonavoje iš jų įmonės buvo galima užsisakyti tik taksi, bet nuo praėjusių metų gruodžio jie pristatė ir pavežėjų paslaugą.

„Kuo skiriasi taksi ir pavežėjai? Pavežėją pagal įstatymus galima išsikviesti tik per aplikaciją, o taksi galima ir per telefoną, ir per aplikaciją“, – paaiškino jis.

Keleiviams siūloma naudotis patogia Etransport programėle, kuri galima tiek Android, tiek iOS naudotojams.

„Esame įsitvirtinę sostinėje ir skiriame dėmesį į kitus taip pat labai svarbius miestus, todėl sutelkėme visas pastangas, kad tiek jonaviečiai vairuotojai, tiek Jonavos mieste ir rajone gyvenantys galėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę naudodamiesi mūsų platformos teikiamomis paslaugomis“, – teigė V. Kukalis.

ETRANSPORT Jonavoje veikia nuo 2018 metų, tačiau nauja paslauga -  galimybė dirbti pavežėjais turėtų atgaivinti šio regiono taksi rinką ir pavežėjimo paslaugas, kad jos taptų konkurencingesnės ir patrauklesnės miesto gyventojams. Natūralu, kad išaugus užsakymų kiekiui reikia ir darbo jėgos. ETRANSPORT kviečia visus norinčius prisijungti prie komandos.

„Siekiame pritraukti ir vairuotojus, kviečiame prisijungti prie mūsų komandos. Taikome itin mažus komisinius - vos 5% - tai tris kartus mažesni komisiniai nei kitų konkurentų. Taip pat nereikalaujame reklamos klijavimo ant automobilio. Suteikiame galimybę dirbti kiek norite - pamainų ar kontrolės nėra“, – įsidarbinti kvietė direktorius.

Užtikrina saugumą

„Vilniuje esame pakankamai žinomi ir populiarūs, o Jonavoje žinomumą dar reikia didinti. Tačiau jei kyla klausimas, kuo mes labiausiai išsiskiriame iš kitų panašias paslaugas teikiančių bendrovių, tai pagrindinis  atsakymas – saugumu. Saugumui mes teikiame didžiausią prioritetą. Mes esame sudarę sutartį su Registru centru ir turime susiprogramavę sistemą taip, kad veiklą vykdyti galėtų tik tie pavežėjai, kurie turi galiojančias licencijas“, – apie įmonės privalumus pasakojo vyras.

„Tikrai netikiu, kad konkurentai turi pasisamdę 10-20 darbuotojų, kurie kasdien tikrina darbuotojų licencijas, ar jie gali vykdyti veiklą, ar ne. Na, o pas mus šie duomenys nuolatos tikrinami automatiškai. Jei vairuotojas turi pažeidimų, mūsų sistemoje iškart viskas matoma. Tai tikrai užtikrina keleivio saugumą ir jis gali būti ramus, kad teikiamos paslaugos yra licencijuotos, o  vairuotojas - atsakingas. Investuojame į modernias technologijas, nes tik taip galima judėti į priekį ir užtikrinti gerovę bendruomenei“, – pabrėžė V. Kukalis.

Svarbu ir tai, kad įmonė labai lanksti, todėl yra pasirengusi tobulinti aplikaciją, joje programuoti papildymus.

„Jei klientai pastebi, kad kažko trūksta, yra drąsiai kviečiami teikti pasiūlymus“, – sakė jis.

Dalyvaukite konkurse

Visi norintys išbandyti ETRANSPORT pavežėjų paslaugas yra kviečiami atsisiųsti programėlę. Netolimoje ateityje jonaviečiams žadame pasiūlyti ir dovanų - artimiausia proga - Facebook jonavoszinios.lt sudalyvauti konkurse, kuriame net 3 asmenys laimės po 10 eurų savo kelionėms.

Programėlę atsisiųsti galite:
Android - bit.ly/2X5ijG0
iOS - apple.co/38SefkY
Huawei - bit.ly/2LYwmg8

 

ETRANSPORT taksi bendrovė pristato naujieną - pavežėjai jau ir Jonavoje

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 16:17:25 +0200
<![CDATA[Poledinės žūklės mėgėjams: laikydamiesi mėgėjų žvejybos taisyklių nepamirškite saugumo reikalavimų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/poledines-zukles-megejams-laikydamiesi-megeju-zvejybos-taisykliu-nepamirskite-saugumo-reikalavimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/poledines-zukles-megejams-laikydamiesi-megeju-zvejybos-taisykliu-nepamirskite-saugumo-reikalavimu Permainingiems orams vyraujant šalyje, daugelis telkinių gali tapti pavojingais poledinės žūklės mėgėjams.  Tad aplinkosaugininkai primena, kad žvejams itin svarbu pasirūpinti savo saugumu ant ledo ir privalu laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių.

„Svarbiausias reikalavimas žvejams mėgėjams, kurio tikrai reikėtų nepamiršti – vienos žvejybos metu galima naudoti 4 mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (Kuršių mariose – 3), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį“, – primena Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.

Taip pat primename, kad pagal mėgėjų žvejybos taisykles šiais metais nuo sausio 3 iki balandžio 30 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Lydekas bus draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.

Kartu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai įspėja, kad poledinės žūklės mėgėjai turi būti ypač atidūs ir laikytis saugumo reikalavimų.

Žvejams mėgėjams, kaip nustatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse, žvejojant ant ledo privaloma turėti priemones, kuriomis pasinaudojus būtų galima įlūžus išlipti ant ledo, t. y. du lanksčia jungtimi sujungti smaigai.

Smaigus reikia nešiotis lengvai pasiekiamoje vietoje, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti.

„Dažniausiai žvejai smaigus nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Daugelio gamintojų smaigai pritaikyti kabinti ant kaklo tokiame aukštyje, kad įvykus nelaimei būtų galima juos greitai ištraukti iš įdėklo, todėl smaigus būtina laikyti visada lengvai pasiekiamoje vietoje – ne kišenėje ar, dar blogiau, žvejybinėje dėžėje“, – sako Vilniaus GGAI viršininkas.

Saugus elgesys ant ledo:

Smaigai privalo būti parengti naudoti žengiant ant ledo ir lengvai pasiekiamoje vietoje.

Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jis storesnis nei 7 cm, o kad ledas išlaikytų grupę žmonių, storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.

Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus kirtikliu.

Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

Rekomenduojama ledu eiti mažiausiai 2 žmonėms, bet su grupe žmonių laikytis atstumo. Nes daug žmonių vienoje vietoje didina riziką įlūžti. Ledu eiti tik šviesiuoju paros metu, kad būtų galima pamatyti visas pavojingas zonas.

Einant ledu žvejams rekomenduojama turėti neskęstančius drabužius (kombinezoną, gelbėjimosi liemenę – būtinai nepripučiamą, nes šaltame vandenyje ji gali neprisipūsti), neskęstančią 20 m ilgio virvę su karabinu (prisegti prie tarnybinės liemenės ar drabužių kilpos) arba ledo kirtiklį. Einant silpnu ledu – prisisegti virvę. Rekomenduojama turėti komplektą sausų drabužių.

Upių ledas niekada nebūna saugus! Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego. Todėl ant upės ledo rekomenduojame apskritai nelipti, nes yra didelis pavojus įlūžti.

Apie galimus žvejybos taisyklių pažeidimus praneškite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Poledinės žūklės mėgėjams: laikydamiesi mėgėjų žvejybos taisyklių nepamirškite saugumo reikalavimų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 15:54:19 +0200
<![CDATA[Pirmą kartą Lietuvoje pristatomas asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirma-karta-lietuvoje-pristatomas-asmens-duomenu-apsaugos-salygu-lygis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirma-karta-lietuvoje-pristatomas-asmens-duomenu-apsaugos-salygu-lygis Sausio 28 d. minint duomenų apsaugos dieną, pirmą kartą pristatomas Lietuvos asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis (ADASL). Teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatumą yra pagrindinės žmogaus teisės, įtvirtintos tokiuose Lietuvos ir europiniuose teisės aktuose kaip Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ETS Nr. 108, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Kiekviena europinė demokratiniais principais besivadovaujanti valstybė turi ir nepriklausomą priežiūros instituciją, kuri padeda visuomenei ir organizacijoms puoselėti pagarbą šioms teisėms. Asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), siekdama nustatyti Lietuvos padėtį dėl asmens duomenų apsaugos, pirmą kartą apskaičiavo ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS SĄLYGŲ LYGĮ, jis siekia 60 %.

 „Vienas iš priežiūros institucijos prioritetų – paskatinti visuomenės brandą asmens duomenų apsaugos srityje. Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis leidžia nustatyti, kur esame ir kuria kryptimi turime judėti ginant žmogaus teises Lietuvoje“ – sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Raimondas Andrijauskas.

DAUGIAU ĮRODYMŲ DUOMENŲ APSAUGOS POLITIKAI

ADASL – tai pirmasis sudėtinis rodiklis, skirtas įvertinti asmens duomenų apsaugos sistemą Lietuvoje. Šio rodiklio siektina vertė yra 100 %, o jis nustatomas pagal 10 klausimų iš kasmet atliekamos reprezentatyvios gyventojų apklausos. Šie klausimai apima keturias sritis: (1) gyventojų žinių lygį apie BDAR, VDAI ir savo teises, (2) pasitikėjimą įmonėmis ir įstaigomis, tvarkančiomis asmens duomenis, (3) gyventojų aktyvumą susidūrus su galimais pažeidimais ir (4) pasitikėjimą priežiūros sistema.

ADASL sudarantys klausimai ir rodikliai buvo parinkti remiantis ekspertine nuomone, panašių Lietuvos ir užsienio tyrimų patirtimi ir atsižvelgiant į duomenų prieinamumą. ADASL 2021 m. duomenų šaltinis – gyventojų apklausa, atlikta 2021 m. lapkričio 18–28 dienomis. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų iš visos Lietuvos.

ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS SĄLYGŲ LYGIS LIETUVOJE

Įvertinus gyventojų atsakymus į 10 klausimų, nustatyta, kad asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis Lietuvoje siekia 60 % iš 100 %. Analizė rodo, kad ADASL vertinimas priklauso nuo kai kurių demografinių respondentų charakteristikų. Duomenų apsaugos sąlygas geriausiai vertina aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovai, o prasčiausiai – bedarbiai ir pensininkai. Taip pat matyti, kad didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą turinčių gyventojų grupėje ADASL yra aukštesnis.

ŽINIOS APIE DUOMENŲ APSAUGĄ NĖRA PAKANKAMOS

Vertinant pavienius ADASL klausimus, matyti, kad daugiausiai dėmesio reikalaujanti sritis – gyventojų žinios. Nors BDAR visuomenėje yra plačiai žinomas dokumentas (apie jį girdėjo 74,5 % respondentų), tačiau gyventojai nepasitiki savo žiniomis apie teises asmens duomenų apsaugos srityje (43 % respondentų sutiko su teiginiu, kad žino savo teises). Be to, mažuma (18 % respondentų) galėjo spontaniškai įvardyti institucijos (be teismų), kuri padėtų apginti jų teises asmens duomenų apsaugos srityje, pavadinimą. Nepaisant žinių trūkumo, absoliuti dauguma respondentų (89 %) teigia, kad svarstytų galimybę ieškoti papildomos informacijos ir/arba kreiptis į pažeidėją ir/arba teikti skundą VDAI, jei susidurtų su, jų nuomone, netinkamu asmens duomenų tvarkymu.

REIKĖS PAPILDOMŲ PASTANGŲ PASITIKĖJIMUI DIDINTI

Vertinant ADASL klausimus, susijusius su pasitikėjimu, matyti, kad šiek tiek daugiau kaip pusė apklaustų gyventojų pasitiki, kad įmonės ir įstaigos užtikrina jų teisę į asmens duomenų apsaugą (sutiko su teiginiu 55 %). Dar didesnė dalis galvoja, kad jų darbdaviai laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų (64 %). Mažiausiai respondentai pasitiki tuo, kiek kiti žmonės yra informuoti apie teises asmens duomenų apsaugos srityje (sutiko su teiginiu 47 %).

Galiausiai, vertinant ADASL klausimus, susijusius su priežiūros sistema, matyti, kad pusė apklaustų gyventojų galvoja, kad įmonės ir įstaigos, kurios neužtikrina tinkamos asmens duomenų apsaugos, bus nustatytos (50 %) ir nubaustos (49 %). Šiek tiek daugiau kaip pusė respondentų pasitiki valstybės institucijomis, kurios prižiūri, ar kitos įmonės ir įstaigos tinkamai užtikrina asmens duomenų apsaugą (54 %).

APIE DUOMENŲ APSAUGOS DIENĄ

Tarptautinė duomenų apsaugos diena pradėta minėti 2007 m. Europos Tarybos iniciatyva, siejant šią dieną su Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ETS Nr. 108 pasirašymo data – 1981 m. sausio 28 d. Duomenų apsaugos diena pradėta minėti siekiant kuo geriau informuoti Europos valstybių gyventojus apie teisę į asmens duomenų apsaugą ir apie šios teisės įgyvendinimą. Be kita ko, ši iniciatyva jau yra peržengusi Europos ribas ir minima JAV, Kanadoje, Indijoje bei kitose pasaulio valstybėse.

VDAI inf. 

Pirmą kartą Lietuvoje pristatomas asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 14:46:10 +0200
<![CDATA[Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkursas šįmet skelbiamas anksčiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarptautiniu-auksto-meistriskumo-sporto-varzybu-finansavimo-konkursas-simet-skelbiamas-anksciau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarptautiniu-auksto-meistriskumo-sporto-varzybu-finansavimo-konkursas-simet-skelbiamas-anksciau Sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos jau kviečiamos teikti paraiškas daliniam jų organizuojamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto (TAMS) varžybų finansavimui gauti. Šiais metais tarptautinėms varžyboms finansuoti iš valstybės biudžeto numatyta skirti iki 1 mln. eurų. 

„Šįmet konkursas skelbiamas gerokai anksčiau nei įprastai – taip sporto šakų federacijoms ir organizacijoms bus lengviau planuoti savo metų veiklas ir biudžetus. Iki šiol TAMS varžybų finansavimo konkursas buvo skelbiamas vasarą ir valstybės lėšos skiriamas federacijų ir organizacijų kalendoriniais metais jau įvykdytoms ar dar vyksiančioms varžyboms“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas. 

Į dalinį valstybės finansavimą pretenduojančios TAMS varžybos turi atitikti nustatytas sąlygas: būti įtrauktos į atitinkamos tarptautinės ar kontinentinės sporto šakos federacijos oficialų sporto varžybų kalendorių, būti tokios sporto šakos ar sporto šakos disciplinos, kurios tarptautinė sporto šakos federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.

Šalies sporto federacijų ar neįgaliųjų sporto organizacijų rengiamos TAMS varžybos turi vykti Lietuvoje ir gali būti skirtos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių ir (ar) jaunučių amžiaus grupėms, jas skirstant pagal tarptautinės sporto šakos federacijos amžiaus grupes. Varžybose turėtų dalyvauti ne mažiau kaip keturių šalių rinktinės komandinių žaidimų sporto šakose, individualiose sporto šakose – ne mažiau kaip aštuonių šalių atstovai.

Minimali vienam projektui skiriama suma siekia 5000 eurų, maksimali – ne daugiau nei 450 tūkst. eurų. Ne mažiau kaip 10 proc. nuo numatytos sąmatos projekto įgyvendinimui turi skirti patys jo vykdytojai. Varžyboms neįvykus, gautas valstybės lėšas privalu grąžinti.

Paraiškas tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkursui sporto federacijos ir organizacijos gali teikti iki vasario 17 d. elektroniniu paštu smmin@smm.lt

Plačiau su konkurso tvarka ir sąlygomis galima susipažinti čia.  

2021 m. per du įvykusius TAMS varžybų finansavimo konkursus 29 šalyje organizuotoms varžyboms iš valstybės biudžeto skirti beveik 1,3 mln. eurų.
 

Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkursas šįmet skelbiamas anksčiau

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 13:24:36 +0200
<![CDATA[Pirmasis šiais metais gyvos donorystės atvejis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmasis-siais-metais-gyvos-donorystes-atvejis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pirmasis-siais-metais-gyvos-donorystes-atvejis Sausio 27 d. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose medikų komanda atliks pirmąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Inkstą sunkiai sergančiai moteriai dovanojo jos sesuo.

Gyvoji donorystė – kuomet gyvas žmogus dovanoja savo organą, jo dalį, ar reikalingas ląsteles kitam gyvam ir transplantacijos laukiančiam žmogui. Lietuvoje yra atliekamos tik inksto transplantacijos tarp gyvų žmonių, o kai kuriose šalyse atliekamos ir dalies kepenų ar vieno plaučio gyvosios transplantacijos.

Lietuvoje gyvas žmogus inkstą dovanoti gali tik giminaičiui – mamai, tėčiui, seseriai, broliui, tetai, dėdei ar sutuoktiniui. Tokios transplantacijos taip pat nėra dažnos, 2021 m. gyvosios donorystės atvejų buvo aštuoni, 2020 m. – trys.

Tačiau Lietuvoje taip pat yra įteisinta ir porinė gyvoji donorystė – tai dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui.

Reikalingas pasiruošimas

Gyvosios donorystės operacijoms yra reikalingas sudėtingas ir nuodugnus pasiruošimas. Pirmiausia gydytojai atlieka visus reikalingus tyrimus ir nustato ar organą norinčio dovanoti žmogaus inkstai abu veikia gerai.

Vėliau tiriama, ar organas bus tinkamas recipientui ir galiausiai yra nustatomas palankiausias laikas transplantacijai.

Anksčiau gyvoji donorystė buvo įmanoma tik tada, jei abiejų giminaičių kraujo grupės sutapdavo, tačiau dabar yra atliekamos ir transplantacijos tarp žmonių su skirtingomis kraujo grupėmis – šiuo atveju reikalingas dar nuodugnesnis ir sudėtingesnis recipiento paruošimas.

Inkstų transplantacijos laukia daugiausia

Šiuo metu organų transplantacijos laukia 169 žmonės, 74 iš jų laukia būtent inkstų transplantacijos. Iš mirusio donoro šiais metais buvo atliktos jau devynios inkstų transplantacijos bei viena reta kasos-inksto komplekso transplantacija.

Inksto transplantacijos prireikia tiems žmonėms, kurių inkstai dėl tam tikrų priežasčių nebeatlieka savo funkcijos – nepašalina iš organizmo kenksmingų medžiagų. Sutrikus inkstų veiklai reikalingos dializės procedūros, tačiau vienintelė galimybė pilnai pasveikti – inkstų transplantacija.

Visi norintys prisidėti prie donorystės ir įsigyti Donoro kortelę gali užpildyti prašymą internetu – ntb.lt svetainėje, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Eurovaistinės“ vaistinėse.

Pirmasis šiais metais gyvos donorystės atvejis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 12:38:12 +0200
<![CDATA[Palankus oras varvekliams susidaryti. Būkite atsargūs!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/palankus-oras-varvekliams-susidaryti-bukite-atsargus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/palankus-oras-varvekliams-susidaryti-bukite-atsargus Prasidėjus permainingiems orams, kai dienomis temperatūra priartės prie nulio, ant namų stogų formuosis varvekliai ir susidarys pavojingos sniego nuošliaužos. Varveklis, krentantis nuo stogo, gali stipriai sužaloti ne tik praeivius, bet ir apgadinti šalia namo stovinčius gyventojų automobilius. 

Bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą turi organizuoti seniūnijos. Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų nedelsdami pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kur gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis. Privačių namų savininkai arba nuomininkai turi užtikrinti praeivių saugumą, tad būtina nukasti sniegą, nukapoti susiformavusį ledą, slidžias vietas pabarstyti smėlio mišiniu. 

Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Privačių namų savininkams, nusprendusiems pašalinti varveklius, reikėtų laikytis pagrindinių saugumo taisyklių: 

1. Niekada nelipkite ant apsnigto ar apledėjusio stogo daužyti varveklių.

2. Niekada nestatykite kopėčių tiesiai po kabančiais varvekliais, neremkite kopėčių į apledėjusius vandens surinkimo latakus.

3. Kopėčias statykite ant lygaus ir stabilaus pagrindo.

4. Įsitikinkite, kad krisdami nudaužyti varvekliai neužkris ant žmonių, naminių gyvūnų ar asmeninio turto. Jei įmanoma, teritoriją, į kurią gali kristi varvekliai, aptverkite apsaugine juosta.

5. Varveklius daužykite pakankamo ilgio medine kartimi, kad pats nesusižeistumėte.

6. Daužydami varveklius nenaudokite perteklinės jėgos. Per smarkiai daužant varveklius galima pažeisti stogo konstrukcijas. Jei varvekliai masyvūs ir jų neįmanoma lengvai nudaužti, kreipkitės į profesionalias tarnybas.

7. Niekada nedaužykite varveklių, jei arti yra elektros perdavimo linijos ar kitų komunikacijų. Medinė kartis, kurią naudojate varvekliams daužyti, turi būti trumpesnė nei atstumas iki laidų.

8. Nudaužytus varveklius būtina nedelsiant nustumti nuo šaligatvio ar tako. 

Kad būtų išvengta varveklių susiformavimo, reikia: 

1. Laiku ir saugiai pašalinti sniegą nuo stogo.

2. Įrengti tinkamą palėpės apšiltinimą, kad namų šiluma nepatektų pro stogo dangą, netirpdytų sniego ir neformuotų varveklių.

3. Įrengti vandens latakų elektrinį apšiltinimą – neužšaltų vandens latakai ir nesusiformuotų varvekliai. 

Eidami į darbą, mokyklą ar grįždami namo stenkitės išvengti žiemos pavojų. Labai atsargiai lipkite apledėjusiais laiptais, nepaslyskite leisdamiesi nuokalne ar eidami šaligatviu, nevaikščiokite arti aukštų pastatų, nestatykite prie jų ar apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikite mažamečių lauke be priežiūros. 

Primename statinių savininkams ir naudotojams, kad būtina sustiprinti statinių priežiūrą žiemos sąlygomis.

Žiemą ant statinių stogų kaupiasi sniegas, o atšilus orui – ledas ar vanduo ir labai padidėja apkrovos. Tokie pokyčiai veikia statinius ir gali sukelti griūtis ar avarijas. Statinio konstrukcijų mechaniniam atsparumui ir pastovumui poveikį gali sukelti sniegas, ledas ar tirpstančio sniego ir ledo vanduo, užkemša lietaus nutekėjimo sistemas, bėga ir patenka ant statinio konstrukcijų. Šąlant vanduo ardo ir gadina konstrukcijas, mikroplyšiai didėja, veikiami temperatūrų skirtumo. 

Siekiant išvengti galimų avarijų ir nelaimingų atsitikimų, reikia būtinai stebėti sniego storį, apledėjimus ir jų poveikį statiniams bei aplinkai. Susikaupęs sniegas, ledo varvekliai turi būti šalinami nuo statinių išorinių konstrukcijų. Nuo laiptelių, šaligatvių, takelių ir prieigų turi būti nuvalytas sniegas, pabarstyta smėliu. Tokiu būdu galima išvengti nelaimių ir skaudžių pasekmių. 

Prašome visų atsakingų asmenų už statinių priežiūrą imtis reikalingų priemonių nelaimėms išvengti.

PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

Palankus oras varvekliams susidaryti. Būkite atsargūs!

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 11:33:16 +0200
<![CDATA[Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įvertino stipraus vėjo žalą miškams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybiniu-misku-uredijos-miskininkai-ivertino-stipraus-vejo-zala-miskams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybiniu-misku-uredijos-miskininkai-ivertino-stipraus-vejo-zala-miskams Miškininkai įvertino, kad visoje Lietuvoje išversta ir išlaužyta apie 33 000 kietmetrių medžių. Daugiausiai – apie 28 000 kietmetrių – nukentėjo spygliuočių medynai: pagal vyravusį vėją, daugiausia žalos padaryta eglynams, kadangi eglės šaknys paviršinės ir medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukentėjo pušynai – pušis šaknis yra stipri ir eina giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę.

Didžiausia padaryta vėjo žala – maždaug 50 hektarų plynai išlaužyto miško, kitose vietovėse – tik nedideli, pavieniai išverstų ir išlaužytų medžių plotai.

Labiausiai nukentėjo miškai Tauragės, Telšių, Trakų bei Prienų regioniniuose padaliniuose. Mažiausiai nuo vėjo ir audros nukentėjo miškai Jurbarko, Kuršėnų regioniniuose padaliniuose. Spartesniam medynų žvalgymui ir tikslesnei žalai įvertinti miškininkai pasitelkė bepilotes skraidykles, kurios vis dažniau naudojamos Valstybinių miškų urėdijos veikloje, taip pat girininkai vertino plotus apvažiuodami miško kvartalus.

„Regioniniai padaliniai jau tvarko vėjalaužas, kurios pavasarį gali tapti medžių kenkėjų židiniais ir plisti į sveikus bei nepažeistus medynus. Visi darbai turi būti atlikti iki liemenų kenkėjų skraidymo pradžios pavasarį“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Jei didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kietmetrių medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, tai, pasak miškininkų, stiprūs vėjai jau beveik kasmet pridaro žalos Lietuvos miškams, tačiau jų padariniai miškui yra mažesni.

Primename, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kietmetrių medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.

2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos (tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kietmetrių (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių). Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių. Nepaisant to, uragano padariniai buvo likviduoti.

2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (*Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius.

*Dubravos regioniniam padaliniui priskirtos Jonavos rajono Gaižiūnų, Girelės, Pageležių, Svilonių, Upninkų, Užusalių girininkijos ir Jadvygavos k., Šilų sen. esantis medelynas

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įvertino stipraus vėjo žalą miškams

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įvertino stipraus vėjo žalą miškams Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įvertino stipraus vėjo žalą miškams Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įvertino stipraus vėjo žalą miškams Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įvertino stipraus vėjo žalą miškams Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įvertino stipraus vėjo žalą miškams ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 11:09:33 +0200
<![CDATA[Apklausa: Ar pritariate G. Nausėdos teiginiui, kad ,,gpasas" turi mažai naudos ir priešina visuomenę?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apklausa-ar-pritariate-g-nausedos-teiginiui-kad-gpasas-turi-mazai-naudos-ir-priesina-visuomene https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apklausa-ar-pritariate-g-nausedos-teiginiui-kad-gpasas-turi-mazai-naudos-ir-priesina-visuomene Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybių pasas itin sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai turi mažai naudos, taip pat priešina visuomenę. Jis ragina Vyriausybę persvarstyti jo taikymą.

„Mes turime permąstyti „gpaso“ taikymą, nes ilgą laiką „gpasas“ tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė. Aš manau, kad šiandien vis didesnę reikšmę turi įgyti testavimas. Štai kodėl aš vetavau įstatymą dėl mokamo testavimo“, – LRT šiandien paskelbtame interviu sakė jis.

Negana to, Darbo partija Vyriausybei pateikė siūlymą nedelsiant atšaukti galimybių pasą, tačiau ne paslaptis, kad diskusijos dėl šio dokumento verda jau seniai.

Reaguojant į tai, klausiame skaitytojų, ar jie pritaria prezidentui? Kviečiame sudalyvauti apklausoje.

Apklausa: Ar pritariate G. Nausėdos teiginiui, kad ,,gpasas" turi mažai naudos ir priešina visuomenę?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 10:40:27 +0200
<![CDATA[Atmestas Lietuviškų degalinių sąjungos skundas dėl neteisėtos lobistinės veiklos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atmestas-lietuvisku-degaliniu-sajungos-skundas-del-neteisetos-lobistines-veiklos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atmestas-lietuvisku-degaliniu-sajungos-skundas-del-neteisetos-lobistines-veiklos Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos Lietuviškų degalinių sąjungos skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) dėl sprendimo panaikinimo.

VTEK 2021 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog Lietuviškų degalinių sąjunga, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, aplinkos ministrui ir Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui 2021 m. sausio 4 d. siųstu raštu pateikusi konkretų pasiūlymą dėl įstatymo nuostatų pakeitimo dėl degalinių veiklos, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, nes nebuvo deklaravusi lobistinės veiklos, kaip tai nustatyta nuo 2021 m. pradžios įsigaliojusiame Lobistinės veiklos įstatyme.

Pareiškėja su tokiu VTEK sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui. Lietuviškų degalinių sąjunga skunde teigė, kad šiame rašte neteikė konkretaus pasiūlymo dėl teisės aktų pakeitimo, o tik iškėlė teisinio reguliavimo problemą.

Išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas konstatavo, kad Lietuviškų degalinių sąjungos pasiūlymas dėl įstatymo pakeitimo suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, rašte nurodyta teisinio reguliavimo problematika ir nurodytu jos sprendimo būdu pareiškėja siekė daryti įtaką, kad būtų pakeistas įstatymas. Be to, pareiškėja tai darė savo iniciatyva, ši aplinkybė patvirtinta institucijų raštais. Taigi, VTEK sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog Lietuviškų degalinių sąjungos veiksmai, išsiuntus raštą Aplinkos ministerijai, Lietuvos geologijos tarnybai, atitinka lobistinės veiklos sampratą. Todėl, būdama neįsirašiusi į lobistų sąrašą ir nedeklaravusi lobistinės veiklos, pareiškėja šiuo atveju vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo  inf. 

Atmestas Lietuviškų degalinių sąjungos skundas dėl neteisėtos lobistinės veiklos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 10:32:42 +0200
<![CDATA[„Regitra“ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų derinių sąrašą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-papildys-planuojamu-gaminti-numerio-zenklu-deriniu-sarasa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-papildys-planuojamu-gaminti-numerio-zenklu-deriniu-sarasa Antradienį, vasario 1 d., „Regitra“ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą 46 naujais deriniais iš M raidės. Šį kartą išskirtinį derinį ras, pavyzdžiui, turinčios vardą Miglė – MGL, taip pat vairuotojų dėmesį atkreips ir tokios įsimenančios raidės kaip MGM ar MHM. Užsisakyti patikusius numerio ženklus pirmiausiai bus galima internetu nuo 17 val.

Tiems klientams, kurie nenori savo automobilio paženklinti automatiškai priskirtais numerio ženklais, „Regitra“ siūlo patiems išsirinkti patikusią raidžių ir skaičių kombinaciją. Ją būtent ir galima užsisakyti iš planuojamų gaminti sąrašo, kuris yra sudaromas abėcėlės tvarka ir kas keletą mėnesių atnaujinamas.

Gruodžio mėnesį buvo pirmą kartą organizuotas ir kalėdinis numerio ženklų išpardavimas. Akcija labiausiai sudomino automobilių vairuotojus ir tokio tipo numerio ženklai buvo išpirkti pirmiausiai. Tačiau išpardavimo sąraše dar yra laisvų derinių, skirtų motociklams ir priekaboms. Taigi, jų savininkai kviečiami pasinaudoti paskutine galimybe ir įsigyti akcinius numerio ženklus už 39,99 Eur vietoj įprastų 75-500 Eur, kadangi paskutinė akcijos diena yra sausio 31 d.

Iš kokių derinių bus galima rinktis šį kartą?

46 raidžių derinius, skirtus automobiliams, bus galima rinktis su skaičiais nuo 001 iki 999. Taigi, iš viso bus net 46 tūkst. galimų kombinacijų. Visas derinių sąrašas pateikiamas žemiau:

MGA, MGB, MGC, MGD, MGE, MGF, MGG, MGH, MGI, MGY, MGJ, MGK, MGL, MGM, MGN, MGO, MGP, MGR, MGS, MGT, MGU, MGV, MGZ, MHA, MHB, MHC, MHD, MHE, MHF, MHG, MHH, MHI, MHY, MHJ, MHK, MHL, MHM, MHN, MHO, MHP, MHR, MHS, MHT, MHU, MHV, MHZ.

Užsisakyti naują derinį galės ir priekabų savininkai, kuriems bus išleistos serijos RR ir RT.

Primename, kad planuojami gaminti numerio ženklai yra skirstomi į 4 grupes, kurių kaina priklauso nuo pasirinktos raidžių ir skaičių kombinacijos. Pavyzdžiui, MHM 707 kainuos 75 Eur, o MGL 007 – 250 Eur. Detaliau su kainoraščiu galima susipažinti „Regitros“ interneto svetainėje ČIA.

Pirmenybė užsakantiems internetu

Naujuosius derinius užsisakyti bus galima vasario 1 d. nuo 17 val. teikiant užsakymą internetu, o atvykus į padalinį – kitą darbo dieną, t. y. trečiadienį.

Rezervuoti numerio ženklai pagaminami per 5 d. d. Po to klientai juos taip pat internetu gali priskirti savo turimam automobiliui, o numerio ženklus ir naują registracijos liudijimą gauti tiesiog į paštomatą arba per kurjerį. Užsisakyti numerio ženklus gali ir tie, kurie dar tik planuoja įsigyti automobilį. Tokiu atveju jie nemokamai 1 metus saugomi „Regitros“ padalinyje.

Įsigijus numerio ženklus, „Regitra“ kviečia taip pat nepamiršti juos teisingai pritvirtinti prie transporto priemonės ir vėliau tinkamai prižiūrėti. Šiam tikslui vairuotojams yra parengta speciali numerio ženklų naudojimo atmintinė, kurią galima rasti ČIA.

„Regitra“ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų derinių sąrašą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 10:15:36 +0200
<![CDATA[Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kiaules-laikantys-ukininkai-raginami-neprarasti-budrumo-del-akm https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kiaules-laikantys-ukininkai-raginami-neprarasti-budrumo-del-akm Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 10:01:13 +0200
<![CDATA[Lietuvos kariuomenė atnaujino bendradarbiavimo planus su valstybės institucijomis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-kariuomene-atnaujino-bendradarbiavimo-planus-su-valstybes-institucijomis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-kariuomene-atnaujino-bendradarbiavimo-planus-su-valstybes-institucijomis Sausio 26 d. Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone surengtas susitikimas su Lietuvos kariuomene bendradarbiaujančių valstybės institucijų vadovais ir atnaujintos bendradarbiavimo sutartys. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys su Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriumi vidaus tarnybos generolu Rymantu Mockevičiumi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadu generolu Rustamu Liubajevu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriumi vidaus tarnybos generolu Sauliumi Greičiumi, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generaliniu direktoriumi Dariumi Žvironu aptarė praėjusių metų bendras institucijų veiklas ir būsimus darbus, susijusius su valstybės gynyba.

Šiais metais ir toliau bus tęsiamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas organizuojant ir dalyvaujant pratybose ir mokymuose, rengiant personalą ir keliant jo kvalifikaciją, keičiantis informacija, dalyvaujant įvairaus pobūdžio bendruose renginiuose, taip pat atliekant bendras užduotis ir kitose srityse.

Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo planai su aukščiau minimomis institucijomis, siekiant bendrų tikslų ir kryptingo bendradarbiavimo, yra sudaromi ir patvirtinami kasmet.

Lietuvos kariuomenės struktūriniai ir kariniai vienetai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento struktūriniai bei teritoriniai struktūriniai padaliniai dalyvauja bendrose pratybose, bendruose mokymuose, dalijasi patirtimi ir įgūdžiais, siekdami stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Tarptautinės pagalbos teikimo komandos, bendro Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukšto našumo perpumpavimo modulio „BaltfloodCombat“ nariai kartu su kariais ne kartą tobulino įgūdžius Ugniagesių gelbėtojų mokyklos, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo, Juozo Lukšos mokymo centre organizuojamuose bendruose kursuose ir mokymuose, ugniagesiai kartu su kariais kasmet dalyvauja bendrose lauko pratybose ir mokymuose, bendruose kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose.

Lietuvos kariai ne kartą buvo pasitelkti ekstremaliųjų situacijų metu, gesinat didelius gaisrus bei likviduojant jų padarinius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf. 

Lietuvos kariuomenė atnaujino bendradarbiavimo planus su valstybės institucijomis

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 10:00:26 +0200
<![CDATA[FNTT: Per praėjusius metus pranešimų apie įtartinas operacijas padaugėjo beveik 24 kartus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/fntt-per-praejusius-metus-pranesimu-apie-itartinas-operacijas-padaugejo-beveik-24-kartus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/fntt-per-praejusius-metus-pranesimu-apie-itartinas-operacijas-padaugejo-beveik-24-kartus Kiek daugiau nei 1,2 karto, lyginant su 2020 m., padaugėjo virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių siunčiamų pranešimų. Pinigų plovimo prevencijos specialistai stebi šio sektoriaus suaktyvėjimą.

„Lietuvoje buvo įsteigta ne viena įmonė, užsiimanti virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veikla, ir susidomėjimas tik auga. Jaučiamas užsienio kompanijų, siekiančių įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, aktyvus domėjimasis verslo galimybėmis ir sąlygomis. Šio sektoriaus augimas kelia tam tikras rizikas“, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Anot M. Petrausko, daugelis virtualios valiutos operatorių steigėjų yra užsienio piliečiai. Norint nustatyti virtualios valiutos gavėjus reikalingi technologiniai sprendimai, o dėl sudėtingo lėšų atsekamumo atsiranda galimo pinigų plovimo rizikų. Todėl šio sektoriaus priežiūra reikalauja papildomų pajėgumų ir išteklių.

Praėjusiais metais stebėtas augimas

Per praėjusius metus, lyginant su 2020 m., beveik 2 kartus paaugo pranešimų, gaunamų iš įmonių, teikiančių grynųjų pinigų perlaidas, skaičius. Kiek daugiau nei 1,3 karto daugiau pranešimų FNTT specialistams atsiuntė kiti įpareigotieji subjektai. Lyginant su 2020 m., padaugėjo užsienio finansinės žvalgybos padalinių siunčiamų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius, augimas siekė 1,6 karto.

Lyginant su 2020 m., didėjo pagal Lietuvos finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pranešimus sustabdytų lėšų suma. Per 2021 m. buvo sustabdyta 1,6 karto daugiau lėšų, jų suma siekė per 65 mln. eurų. Beveik 2,4 karto daugėjo prašymų stabdyti pinigines operacijas iš ikiteisminius tyrimus vykdančių FNTT padalinių, užsienio finansinės žvalgybos padalinių, Lietuvos policijos.

Pinigų plovimo prevencijos specialistai, atlikę gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, surinktą informaciją tolesniam tyrimui perduoda kitoms institucijoms. Per 2021 metus, palyginti su 2020 metais, daugiausia informacijos perduota Lietuvos policijai, beveik 1,3 karto daugiau. Specialistų vertinimu, didžiąją dalį šios informacijos sudarė galimi įvairūs investicinio sukčiavimo, sukčiavimo elektroninėje erdvėje ar telefonu atvejai.

Priežiūra ir paklausimai

Per 2021 m. FNTT apygardų valdybos ir Priežiūros skyriaus darbuotojai tikrino, kaip įpareigotieji subjektai laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatų. Per praėjusius metus buvo patikrinti 46 juridiniai asmenys. Dėl įvairių PPTFPĮ pažeidimų FNTT Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijai buvo perduotos 36 medžiagos. Komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimus 23 medžiagose: skirti 3 įspėjimai, vienam juridiniam asmeniui skirtas nurodymas su įspėjimu. Baudų sulaukė 17 juridinių asmenų, iš jų vienam skirtas ir nurodymas. Iš viso buvo paskirta baudų už beveik 130 tūkst. eurų.

Per 2020 m. pareigūnai patikrino 23 subjektus, pažeidimai nustatyti 4 įmonėse, jų vadovams ir atsakingiems asmenims surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 198 str. Visais atvejais dėl asmenų priimti apkaltinamieji teismo sprendimai ir skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 7,3 tūkst. eurų.

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba per 2021 m. gavo 886 paklausimus/prašymus iš FNTT padalinių, teisėsaugos padalinių, Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento ir kt. Lietuvos įstaigų ir institucijų su prašymais pateikti turimą informaciją, stabdyti pinigines operacijas, tarpininkauti užklausiant užsienio finansinės žvalgybos padalinių, per 2020 m. gauti 892 tokie paklausimai.

Iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių praėjusiais metais gauti 1066 paklausimai dėl informacijos pateikimo ne tik apie Lietuvos subjektus, sąskaitas, bet ir užsienio subjektus, prašymai stabdyti pinigines operacijas Lietuvos finansų įstaigose ir pan. Per 2020 m. gauta 816 tokių paklausimų.

FNTT inf. 

FNTT: Per praėjusius metus pranešimų apie įtartinas operacijas padaugėjo beveik 24 kartus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 09:55:05 +0200
<![CDATA[Ar „Achemoje“ bręsta darbuotojų profsąjungos streikas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-achemoje-bresta-darbuotoju-profsajungos-streikas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-achemoje-bresta-darbuotoju-profsajungos-streikas Sausio 25 d., vykusioje Achemos darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS)  XVII-ojoje ataskaitinėje rinkimų konferencijoje ketverių metų kadencijai pirmininke perrinkta Birutė Daškevičienė ir revizinės komisijos nariai. Taip pat patvirtintos pirmininko ir finansinės veiklos ataskaitos, profesinės sąjungos įstatų pakeitimai bei, žinoma, tolesni ADPS tikslai, praneša ADPS.

Palaikymas dėl siekio kelti streiko klausimą

Konferencijoje dalyvavusios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkė Dalia Jakutavičė išreiškė visokeriopą paramą Achemos darbuotojų profesinei sąjungai ir, negerėjant situacijai Koncerne „Achemos grupė“, ADPS siekiui kelti klausimą dėl streiko skelbimo.

„Taip jau susiklostė, kad, net pasiekdami rekordinius bendrovių finansinius rezultatus, darbdaviai nebuvo linkę dosniai dalintis su darbuotojais. Darbo užmokesčio didinimai įvykdavo tik po akcijų ar problemų viešinimo. Šiuo metu – kolektyvinės derybos akligatvyje, o daugeliui atlyginimai vietoj kilimo – tik mažės. Ciniška, bet tai net bandoma pateikti kaip situacijos pagerinimą, – sakė perrinkta pirmininkė. – Darbuotojai teisingai piktinasi, kad visiškai neaišku, kaip toliau bus mokamas ir iš ko susidės būsimas atlyginimas. Naujos, darbdavio vienašališkai priimtos darbo užmokesčio sistemos niekas iki šiol nėra matęs! Taigi, nepaisant mūsų dedamų pastangų, kuo toliau, tuo labiau streiko skelbimas atrodo neišvengiamas.”

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė Achemiečių drąsa kelti su darbo sąlygomis susijusius klausimus ir ryžtu nenuleisti rankų pusiaukelėje. Ji prisiminė pati dalyvavusi prieš kelerius metus prie įmonės įvykusioje protesto akcijoje, surengtoje neapsikentus darbdavio požiūrio į darbuotojus.

„Darbuotojų sukurtas pelnas, deja, nusėda akcininkų kišenėse pirmuosius paliekant ne tik be paskatinimo, bet dar ir su nuolat augančiais darbo krūviais. Ši tendencija tęsiasi metų metus, o  kulminaciją rodo balsavimu išreikštas beveik 30 proc. AB „Achema“ darbuotojų pritarimas streikui. Linkiu ir toliau išlaikyti tvirtą stuburą, nepasiduoti darbdavio manipuliacijoms ir kiršinimams bei pažadu visokeriopą LPSK pagalbą“, – teigė I. Ruginienė.

Lietuvoje streikuoti nėra lengva

LPPSF pirmininkė Dalia Jakutavičė federacijos vardu taip pat išreiškė visapusišką palaikymą Achemos darbuotojų profesinei sąjungai bei pateikė praktiškų teisinių patarimų, sprendžiant dabartinius iššūkius.

Juolab, kad sprendimas dėl streiko turi būti priimtas šiandieniniame ADPS tarybos posėdyje.

„Nepaisant dabartinės įtampos, norėčiau akcentuoti, kad kuriame Lietuvos profesinių sąjungų istoriją. Lietuvoje streikuoti nėra lengva ir realybėje tebėra nemažai apsunkinimų, kad profesinės sąjungos negalėtų pasinaudoti šia teise“, – pažymėjo ADPS pirmininkė B. Daškevičienė.

ADPS inf. 

Pagrindinėje archyvo nuotraukoje - 2018 m. birželio 18 d. Achemos darbuotojų profesinės sąjungos piketas

Ar „Achemoje“ bręsta darbuotojų profsąjungos streikas?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 09:39:33 +0200
<![CDATA[Saulės parkų rezervacijos muša rekordus. Paklausa gerokai viršija pasiūlą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saules-parku-rezervacijos-musa-rekordus-paklausa-gerokai-virsija-pasiula https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/saules-parku-rezervacijos-musa-rekordus-paklausa-gerokai-virsija-pasiula 2022 m. pradžioje fiksuojamas smarkiai išaugęs susidomėjimas saulės parkais ir elektrinėmis. Sausio mėnesį sudaryta net 15 kartų daugiau sutarčių nei pernai tuo pat metu, o saulės parkai rezervuojami vos per 2-3 dienas.

Sausio mėnuo parodė, jog augančios elektros energijos sąskaitos vis daugiau gyventojų skatina tapti gaminančiais vartotojais. Saulės elektrinių ir nutolusių saulės parkų paklausa išaugo net keliais kartais ir viršijo visas prognozes. Tačiau tai nebestebina „Ignitis saulės parkų” ekspertų, juk siūloma elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių saulės parkuose ar saulės elektrinėse nauda, ypač nestabilios elektros energijos rinkos ir kylančių kainų kontekste,  jau mažai kam kelia abejonių.

Anot „Ignitis“ produktų vadovės Indrės Baltušienės, susidomėjimo saulės energetika bumą sukėlė keli faktoriai: augančios elektros kainos bei parama verslui ir gyventojams, nusprendusiems įsigyti saulės elektrinę ar dalį nutolusiuose saulės parkuose.

Pernai „Ignitis“  sudarė sutartis beveik su 2000 privačių ir verslo nutolusių gaminančių vartotojų. O šių metų pradžios pardavimai jau net 15 kartų didesni nei pernai tuo pačiu metu. 

„Šiuo metu jaučiame mūsų lūkesčius pranokstantį klientų antplūdį. Saulės parkų paklausa dabar gerokai viršija pasiūlą. Jie tiesiog „šluojami“, pavyzdžiui dabar, vos paskelbus rezervaciją, jie išperkami vos per 2-3 dienas, kai anksčiau tai turkdavo iki 2 mėnesių. Susidomėjimas saulės elektrinėmis taip pat milžiniškas ir viršija net optimistines mūsų prognozes. Šiuo metu gaunamų užklausų gausa prailgino reagavimo į jas terminą. Dėl to prašome visų mūsų klientų apsišarvuoti kantrybe ir kiek ilgiau palaukti mūsų reakcijos į jų užklausas ar vizitų į interesantų objektus“, – I. Baltušienė.

Šiandien saulesparkai.lt platformoje rezervacijoms skelbiami parkai bus pastatyti jau spalio mėnesį. Taigi, visi gyventojai pateikę paraiškas APVA paramai gauti, turėtų suskubti atlikti rezervacijas dabar, priešingu atveju yra tikimybė nespėti į 12 mėnesių terminą, per kurį APVA parama turi būti panaudota.  Juolab, kad ir rezervacijos mokestis vos 50 eurų.

Apsilankius saulesparkai.lt platformoje galima rasti informaciją apie visus šiuo metu platformoje parduodamus saulės parkus, pasiskaičiuoti kokios galios jums reikia ar sužinoti, kaip gauti paramą įsigyjant dalį saulės parko.

Saulės parkų rezervacijos muša rekordus. Paklausa gerokai viršija pasiūlą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 09:17:08 +0200
<![CDATA[Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros programas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siemet-profesines-mokyklos-priims-daugiau-pirmakursiu-i-informacijos-ir-rysiu-sveikatos-prieziuros-programas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siemet-profesines-mokyklos-priims-daugiau-pirmakursiu-i-informacijos-ir-rysiu-sveikatos-prieziuros-programas Šiais metais didinamas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas. Vyriausybė patvirtino preliminarų 2022 m. planuojamų priimti į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių ir prioritetines sritis. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas numatyta priimti tiek pat mokinių, kiek buvo numatyta pernai - 20, 6 tūkst.

Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, statybos srityse.

„Planuodami mokinių priėmimą į profesines mokyklas vadovaujamės ūkio plėtros poreikiais valstybėje ir savivaldybėse, prognozę, kokių darbuotojų artimiausiu laiku stigs, o kokių bus perteklius. Jau keletą metų nuosekliai didiname valstybės finansuojamas vietas rengti informacinių technologijų, inžinerinių specialybių atstovus“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prognostinės analizės duomenimis, 2020–2026 m. augs paklausa didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių sektoriuose.

Būsimieji mokiniai galės pateikti prašymus per centralizuotą LAMA BPO priėmimo sistemą. Šiemet 56 profesinio mokymo įstaigose bus pasiūlyta per tūkstantį įvairių sričių programų.

Priėmimas, kaip ir kasmet, vyks keliais etapais. Žiemos etapo stojančiųjų prašymai mokytis LAMA BPO sistemoje bus priimami jau nuo vasario 3 d. iki 15 d. Pagrindinis (vasaros etapo) priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiemet prasideda birželio 1 d., stojantieji prašymus galės užregistruoti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 5 d. Papildomas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas bus rengiamas rugpjūčio 19–rugpjūčio 23 d. Priėmimas į laisvas valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas vyks rugsėjo 5–lapkričio 30 d. pagal LAMA BPO sudarytą ir Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje paskelbtą tvarkaraštį.

Pateikus dokumentus per LAMA BPO sistemą profesinio mokymo įstaigose galima rinktis tiek valstybės finansuojamas mokymo vietas, tiek ir nefinansuojamas vietas. Kartu su profesine kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Savo lėšomis profesijos mokosi tie mokiniai, kurie valstybės lėšomis jau įgiję kelias profesines kvalifikacijas arba tie, kurie į valstybės finansuojamą vietą nepatenka dėl didelės konkurencijos. 

2021 m. iš viso buvo priimta 20,5 tūkst.  mokinių. Pernai per visus priėmimo etapus buvo pasiūlytos 1 256 profesinio mokymo programos. Daugiausia mokinių rinkosi mokytis inžinerijos, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros, verslo ir administravimo sričių programas.

Be priėmimo į profesinio mokymo programas, pernai vasarą vyko priėmimas ir į atskirus profesinio mokymo programų modulius. Juos galėjo rinktis dar I–IV gimnazijos klasėse besimokantys mokiniai. 2021 m. priėmimą į modulius organizavo 30 profesinio mokymo įstaigų, jos iš viso siūlė rinktis iš 46 modulių.

 

Šiemet profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros programas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 08:58:28 +0200
<![CDATA[Patvirtinta Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patvirtinta-sveikatos-issaugojimo-ir-stiprinimo-pletros-programa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patvirtinta-sveikatos-issaugojimo-ir-stiprinimo-pletros-programa Vyriausybė patvirtino Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programą 2022–2023 metams, kurią koordinuos Sveikatos apsaugos ministerija. Ši programa yra 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano dalis.

Programoje numatytos trys kertinės veiksmų kryptys, apimančios ir grėsmių sveikatai valdymą: 1) gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą; 2) stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę ir vartojimo prevenciją; 3) gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose.

Vykdant programą, tikėtina, kad  vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė nuo 56 metų 2019 m. pailgės iki 62,6 metų 2030 m., analogišku laikotarpiu vidutinė moterų sveiko gyvenimo trukmė pailgės nuo 59,1 metų iki  65 metų.

„Numirštame per anksti, pernelyg anksti tampame išvengiamų ligų maišais. Ir visa tai – mūsų pačių rankose – net 49 proc. visų mirčių Lietuvoje lemia su gyvenimo būdu ir aplinka susiję rizikos veiksniai: mityba, tabako, alkoholio vartojimas, per mažas fizinis aktyvumas. Turime kiekvienas sau atskirai ir visi kartu išsikelti tikslą –  mūsų sveikata turi būti geresnė. Dėsime visas pastangas, kad sudarytume sąlygas gyventojams tai pasiekti,“ – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Numatoma padidinti suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalį nuo 58 proc. 2018 m. iki 70 procentų 2030 m.; turėtų sumažėti mirtingumas dėl savižudybių: 100 tūkst. gyventojų 2019 m. jis siekė 23,5 atvejo, o  2030 m. tikimasi šį rodiklį sumažinti iki 13 mirčių.

Prevencinėmis priemonėmis bus siekiama mažinti prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą: nuo 293 mirčių 100 tūkst. gyventojų 2018 m. iki  160  mirčių 2030 metais. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, pasirengusių veikti esant ekstremaliosioms situacijoms, dalis 2030 m. padidės iki 95 proc., kai 2020 m. šis rodiklis siekė  67 procentus.

Programa netiesiogiai prisidės prie kitų Nacionalinės plėtros programos uždavinių, skirtų gerinti neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų asmenų gerovę, aplinką šeimai, kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Bus siekiama gerinti sveikatos atsparumą grėsmėms, įtraukiant švietimą bei gyventojų dalyvavimą kultūrinėse veiklose ir kitose srityse.

Plėtros programos priemonėms įgyvendinti 2021–2030 m. reikės  per 111 mln. eurų, kurie bus skirti  iš valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo lėšų.

Situacijos analizė rodo, kad dabar Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) šalių. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje yra 2,5 karto didesnis nei ES. Nesveiką gyvenseną nulemia rūkymas, alkoholio vartojimas – 10 proc. (ES–6 proc.), neracionali mityba – 32 proc. (ES–18 proc.). Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 6,9 metais trumpesnė palyginus su kitomis ES šalimis.

Didelę įtaką sveikatos rodikliams turi žemas visuomenės sveikatos raštingumas, per didelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, nepakankamas dėmesys pažeidžiamų grupių psichikos sveikatai, vyraujanti psichikos ir elgesio sutrikimų stigma. Lietuvos gyventojų psichikos sveikata prasta: daug metų išlieka aukštas savižudybių skaičius – 21,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų (ES – 11 atvejų), vyrai žudosi 4 kartus dažniau nei moterys.

Pagal teigiamų emocijų indeksą Lietuva yra tarp 10-ies mažiausiai teigiamų emocijų patiriančių šalių pasaulyje. 2021 m. balandžio mėnesį atlikta gyventojų reprezentatyvi apklausa parodė, kad 46 proc. apklaustųjų savo emocinę būklę antrosios COVID-19 bangos metu vertino kaip pablogėjusią.

2022–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS SVEIKATOS IŠSAUGOJIMO IR STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMA

Patvirtinta Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 08:27:13 +0200
<![CDATA[Įsigaliojo naujos asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isigaliojo-naujos-asmens-sveikatos-prieziuros-istaigu-licencijavimo-taisykles https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isigaliojo-naujos-asmens-sveikatos-prieziuros-istaigu-licencijavimo-taisykles Siekdama supaprastinti  asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijų gavimą ir tikslinimą, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) inicijavo licencijavimo taisyklių pakeitimą, kuris įsigaliojo šių metų sausį.

Nuo šiol juridiniams asmenims (poliklinikoms, ligoninėms, sveikatos centrams ir pan.)  nebereikės teikti tų dokumentų, kurie yra prieinami Akreditavimo tarnybai valstybės viešuose registruose ir  informacinėse sistemose. Vykdomos asmens sveikatos priežiūros veiklos leidimas-higienos pasas, ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos ir juridinio asmens steigimo dokumentai (nuostatai, įstatai) bus vertinami būtent šiuo būdu. Akreditavimo tarnybai jų kopijų pateikti nereikės.

Kitas administracinę naštą sumažinęs pokytis yra susijęs su sutarčių su kitomis įstaigomis kopijų pateikimu, jeigu tai numato sveikatos apsaugos ministro įsakymai, reglamentuojantys asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Dabar, kreipiantis dėl licencijos išdavimo arba patikslinimo, kartu su prašymu nebereikės pateikti minėtų sutarčių, o jas bus prašoma pateikti vėliau – per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie licencijos išdavimą ar patikslinimą. Tokiu būdu įstaiga galės sėkmingai pradėti teikti licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turės pakankamai laiko pasirinkti veiklos partnerius.

„Patvirtinus Licencijavimo taisyklių pakeitimą, sveikatos priežiūros įstaigoms sumažės prievolė teikti privalomus dokumentus, norint gauti ar tikslinti licenciją. Esame institucija, įsiklausanti tiek į pacientų, tiek į medikų bendruomenės poreikius, prisidedanti prie sisteminių, racionalesnių bei šiuolaikiškesnių pokyčių, galinčių pagerinti bei palengvinti veiklos sąlygas. Kiek anksčiau medikams jau buvo palengvintas duomenų teikimas. Akreditavimo tarnyba aktyviai pasiima reikiamą informaciją iš Gyventojų registro bei kitų duomenų bazių. Be to, sveikatos specialistai, kuriems būtina kas penkerius metus pateikti informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą bei vykdytą teisėtą praktiką, gali tai įrodančius dokumentus pateikti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, tai leis gydytojams ar slaugytojams sutaupyti ne tik savo brangų laiką, bet ir lėšas“, – sako Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Visi kiti dokumentai, reikalingi licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimui ar patikslinimui, Akreditavimo tarnybai gali būti teikiami įprastai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, tiesiogiai arba per informacinę sistemą SPĮLIS.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM informacija

Įsigaliojo naujos asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 08:12:33 +0200
<![CDATA[Rengiami būtinieji reikalavimai pakuočių atliekų rūšiavimo infrastruktūrai ir surinkimui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rengiami-butinieji-reikalavimai-pakuociu-atlieku-rusiavimo-infrastrukturai-ir-surinkimui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rengiami-butinieji-reikalavimai-pakuociu-atlieku-rusiavimo-infrastrukturai-ir-surinkimui Nuo šiol organizacijoms ir įmonėms, tvarkančioms pakuočių atliekas bei jų paslaugas perkančioms savivaldybėms, bus paprasčiau organizuoti šią veiklą, kils mažiau ginčų, geriau veiks šių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema. Tai pajus ir gyventojai: bus patogiau išdėstytos rūšiavimui skirtų  konteinerių aikštelės, dažniau ištuštinami konteineriai.

Aplinkos ministerija, įvertinusi suinteresuotų šalių pastabas ir pasiūlymus pakartotiniam derinimui teikia Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų projektą.

Iki šiol  buvo taikomi bendresni, ne tokie detalūs reikalavimai rūšiavimo infrastruktūrai įrengti, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugai.

Projekte numatyta, kad viena kolektyviai naudojamų rūšiavimo konteinerių aikštelė skiriama naudotis iki 500 gyventojų arba iki 250 butų. Daugiabučių rajonuose atliekos iš kolektyvinio naudojimo rūšiavimo konteinerių turi būti surenkamos ne rečiau kaip kartą per savaitę, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo savivaldybės (administratoriaus) pranešimo, kad yra pripildyti ar perpildyti.

Taip pat numatyta, kokių tipų ir talpų konteineriai naudojami rūšiuoti ir surinkti iš gyventojų pakuočių atliekas ir antrines žaliavas, jų žymėjimo reikalavimai. Pavyzdžiui, ant konteinerio turi būti nurodytas unikalus identifikacinis numeris. Reglamentuojama ir jų priežiūra – kolektyvinio naudojimo konteineriai turi būti plaunami ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Kol bus suremontuotas požeminis ar pusiau požeminis konteineris, turės būti pastatytas antžeminis.

Projektas apima ir atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugos teikimo reikalavimus. Pavyzdžiui, numatytas reikalavimas, kad tokią paslaugą teikiantis atliekų tvarkytojas privalo pagal patvirtintą grafiką surinkti visas pakuočių atliekas ir antrines žaliavas iš visų rūšiavimo konteinerių ir 5 m spinduliu aplink juos, jų aikšteles. Be to, visose atliekas surenkančiose transporto priemonėse turi būti įmontuota įranga, fiksuojanti identifikuoto konteinerio ištuštinimo faktą.

Siekiant įgyvendinti „teršėjas moka“ principą ir atsižvelgus, kad šiuose konteineriuose renkamos ne tik pakuočių atliekos, bet ir antrinės žaliavos, siūloma, kad už surinkimo paslaugą, rūšiavimo infrastruktūros įrengimą, atnaujinimą, priežiūrą ir plėtrą 90 proc. išlaidų apmoka gamintojų organizacijos. Likę 10 proc. apmokami savivaldybės biudžeto lėšomis. Tai leistų išvengti ginčų dėl šiuose konteineriuose surenkamų atliekų tvarkymo kaštų paskirstymo.

Projekte taip pat numatoma, kokios sąlygos turi būti numatytos sutartyje, pagal kurią atliekų tvarkytojas teiks atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugą, o gamintojų ir importuotojų organizacijos už ją apmokės.

Savivaldybės, jos parinkto atliekų tvarkytojo, kuris  rinks atliekas iš rūšiavimo konteinerių, ir gamintojų organizacijos sutartyje turės būti numatyti surinkimo, infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo, priežiūros ir plėtros paslaugos įkainiai, organizacijų įsipareigojimas apmokėti rūšiavimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros išlaidas, atsiskaitymo periodiškumas ir kt.

Jei savivaldybė laikysis projekte numatyto „minimalaus standarto“ pakuočių atliekų (ir antrinių žaliavų) rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrai įrengti, plėsti ir atliekų surinkimo iš rūšiavimo konteinerių paslaugos teikėjui parinkti, galės tai daryti nederindama su gamintojų ir importuotojų organizacijomis.

Taip bus išvengta anksčiau pasitaikiusių situacijų, kai paslaugos pirkimas užsitęsdavo savivaldybei ir šioms organizacijoms nerandant bendro sutarimo, kaip turėtų būti įrengiama rūšiavimo infrastruktūra, koks turėtų būti konteinerių ištuštinimo dažnis ir pan.

Su patikslintu Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų projektu galima susipažinti Teisės aktų informacinėje sistemoje.

Rengiami būtinieji reikalavimai pakuočių atliekų rūšiavimo infrastruktūrai ir surinkimui

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 27 Jan 2022 08:09:45 +0200
<![CDATA[Lietuvos kariuomenė: ,,Pastarosiomis dienomis visi klausimai, kurių sulaukiame, yra „ką daryti kilus karui?“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-kariuomene-pastarosiomis-dienomis-visi-klausimai-kuriu-sulaukiame-yra-ka-daryti-kilus-karui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-kariuomene-pastarosiomis-dienomis-visi-klausimai-kuriu-sulaukiame-yra-ka-daryti-kilus-karui ,,Žmonės, stop. Pastarosiomis dienomis visi klausimai, kurių sulaukiame, yra „ką daryti kilus karui?“ ir matome, kad reikalingas kariškas patarimas", - savo ,,Facebook" paskyroje skelbia Lietuvos kariuomenė.

Ji pateikia 4 pastraipas, atsakant į šiomis dienomis dažniausiai užduodamus klausimus:

Pirma, vadovaukimės faktais. „Totalinis kolapsas“, pasaulinis karas, visuotinis ekonomikos žlugimas, karas čia, dabar ir visur – mūsų pačių susikurti įsitikinimai ir prielaidos. Kažkas pasitvirtins, kažkas ne – ateities atspėti nė vienas nemokame. Tikras faktas – Rusijos Federacija padidino savo karinį kontingentą prie Ukrainos sienos. Tuo tiesioginė grėsmė šiai dienai ir baigiasi. Tačiau taip, tai iš esmės keičia ir išbalansuoja saugumo situaciją regione.
Antra, ko tikrai nerekomenduojame: blogiausia, ką galima daryti – susikurti savo galvose menamą tikrovę („vyksta karas“) ir tuomet gasdinti savo draugus ir pagyvenusius tėvus, o dar blogiau – pirkti grikius, grynintis pinigus ir taip toliau. Tai – sprendimai, padiktuoti ne faktų, o prielaidų ir ant šito grėblio jau esame užlipę – šiandien daug kam iš mūsų reiktų iš pradžių suvalgyti grikius, kurių prisipirkome 2020-ųjų pavasarį (pandemijos pradžioje) o tik tada pirkti naujus. Tiesa, neabejojame, kad tikriausiai kažkas galbūt net svajoja, ne tik svajoja, bet ir kryptingai dirba, kad tiek Ukrainos, tiek Vakarų šalių gyventojų netikri įsitikinimai pradėtų vadovauti realiai priimamiems sprendimams ir pasirinkimams. Nepadėkime jiems.
Trečia, ką rekomenduojame: geriausia, ką galima daryti – ogi dirbti savo įprastą darbą ir daryti jį kuo geriau. Mokytojai, televizorių meistrai, IT specialistai, vairuotojai, baristos, picų kepėjai, gydytojai, profesoriai, autoservisų meistrai ir visi kiti - esame bendros valstybės dalis, kiekvieno iš mūsų įnašas į bendrą gerovę yra svarbus ir vertingas, o veikianti valstybė yra labai sunkiai pažeidžiama. Tiesą sakant, tai būtų pats geriausias sprendimas ir tiesioginio pavojaus atveju – stebėti situaciją, bet dirbti savo darbą, nes kai žinai, ką darai, esi nenugalimas.
Ketvirta – apie mus pačius: daug kam dar buvo įdomu, ar Lietuvos kariuomenė pasirengusi karui. Dabar nebesigilinant į aukščiau išdėstytus dalykus apie perdėtą pavojaus realumą, gerbiamieji – nuo 1990 m. lapkričio 23 dienos kiekvieną dieną nuo 8 ryto iki 17 valandos vakaro (taip pat ir paromis, savaitėmis, kartais mėnesiais) mokėmės ir po šiai dienai mokomės kovoti, gintis, atlikti taktinius žygius, pasalas, reidus, stabdymo veiksmus ir visas kitas karines operacijas, kėlėme save iki NATO standartų ir beveik prieš 20 metų tapome šio Aljanso nariais, dar iki tol pradėjome važinėti į tarptautines operacijas, kuriose beveik dvidešimtmetį tobulinome valstybės gynybai reikalingus įgūdžius, turime "high-end'inę" ginkluotę, techniką ir įrangą (dalinsimės ja ir su ukrainiečiais, jei prireiks), o svarbiausia, turime vakarietiškai parengtus karius, kurie galvą naudoja galvojimui, o ne plytų daužymui parodomosiose programose (nors plytų daužymas iš pažiūros atrodo grėsmingiau, bet šiaip šis įgūdis nepavojingas jokiam priešui).
Naudodamiesi savo patirtimi ir galva operuojame visa ginkluote ir technika, kurią turime, tai žinokite, taip, mes esame pasirengę geriausiai, kaip šiai dienai galime ir niekada per Nepriklausomybės laikotarpį kitaip ir nebuvo.
Naudokimės galvomis galvojimui, ne plytų laužymui. Kai reikia, mokame.
P.S. Tiems, kas vis tiek būtinai nori pasiskaityti apie konfliktus ir ekstremalias situacijas, dar prieš kelerius metus išleidome eilę leidinių su prierašu „Ką daryti“. Visi jie metų metus kaba internete, nuoroda čia: http://kam.lt/lt/katurimezinoti.html

Lietuvos kariuomenė: ,,Pastarosiomis dienomis visi klausimai, kurių sulaukiame, yra „ką daryti kilus karui?“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 16:33:15 +0200
<![CDATA[Kaip tinkamai tvarkyti nuotekas, kad jos neterštų aplinkos?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-tinkamai-tvarkyti-nuotekas-kad-jos-neterstu-aplinkos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-tinkamai-tvarkyti-nuotekas-kad-jos-neterstu-aplinkos Vis dar pasitaiko, kad žmonės, gyvenantys užmiestyje ar atokesnėje kaimo vietovėje, neturi vandentiekio ir centralizuotos nuotekų sistemos. Todėl nuotekų valymu ir šalimu rūpinasi individualiai, dažnai nesilaikydami reikalavimų. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip tinkamai tvarkyti nuotekas, kad jos neterštų aplinkos. Taip pat įspėja – nesilaikant reikalavimų gresia baudos.

Aplinkosaugininkai nuolat vykdo reidus tikrindami, kaip gyventojai, neprisijungę prie vandenvalos sistemų, tvarko nuotekas. Vykdant būtent individualaus nuotekų tvarkymo kontrolę, per metus atliekama daugiau nei 400 patikrinimų.

„Tai svarbi mūsų darbo dalis, nes nuotekos, tvarkomos nesilaikant nuotekų tvarkymo reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius“, – pabrėžia Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Pasak aplinkosaugininkės, dar didesnė žala daroma, kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius. Tokiais atvejais jos, be to, kad patenka į gruntinius vandenis, teršia ir upelius, upes, ežerus ir nuodija vandens gyvūnus ir žuvis, kurias žmonės paskui patys žvejoja.

„Dar viena problema ta, kad dabar su nuotekomis į dirvožemį patenka ir daug buityje naudojamų cheminių medžiagų.  Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai. Skalbikliuose yra ir fosforo, ir riebalus tirpdančių medžiagų, dezinfekantuose ir balikliuose – agresyvių chloro junginių, dar stipriau neigiamai veikiančių aplinką ir žmogų“, – vardija E. Pipiraitė.

Todėl aplinkosaugininkai primena:

  • nuotekos gali būti kaupiamos tik sandariuose, uždaruose gamykliniuose nuotekų kaupimo rezervuaruose ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio ar prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo įrenginių;
  • į mažiausią nuotekų kaupimo rezervuarą turi tilpti per 7 dienas susidarančios nuotekos;
  • sukauptas nuotekas būtina periodiškai ir laiku išvežti, todėl gyventojai, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo turėti sutartis su nuotekų vežėjais;
  • būtina turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus;
  • pastebėjus, kad nuotekų kaupimo sistemos nesandarios, būtina nedelsiant jas užsandarinti;
  • už netinkamai tvarkomas nuotekas skiriama administracinė bauda iki 1170 eurų, taip pat tenka atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, baudos už aplinkos teršimą nuotekomis nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnyje.

Per visus 2021 m. aplinkosaugininkai nustatė 698 asmenis, aplinką teršusius nuotekomis. Ankstesniais 2020 m. nustatytas 541 pažeidimas.

Primename, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.

Kaip tinkamai tvarkyti nuotekas, kad jos neterštų aplinkos?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 15:45:41 +0200
<![CDATA[Lietuva stiprina piliečių atsparumą ir pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-stiprina-pilieciu-atsparuma-ir-pasirengima-pilietiniam-pasipriesinimui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuva-stiprina-pilieciu-atsparuma-ir-pasirengima-pilietiniam-pasipriesinimui Atgrasymui ir gynybai svarbus ne tik Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų, bet ir visos valstybės bei visuomenės pasirengimas. Sausio 26 d. Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektui, kuris numato kryptingą piliečių įtraukimą į saugumo ir gynybos stiprinimą. Pagrindiniai strategijoje įvardinti piliečių rengimo elementai: valios ginti valstybę stiprinimas, atsparumo šiuolaikinėms grėsmėms didinimas ir specifinių žinių bei įgūdžių ugdymas.

 

„Kas tai yra? Tai pasipriešinimas informacinėms – kibernetinėms atakoms, bet kokiems agresorių hibridiniams veiksmams ir panašiai. Lietuvos ir kitų valstybių istorinė patirtis rodo, kad svarbiausias gynybinės galios ramstis yra valstybės piliečiai, jų valia ir pasiryžimas ginti valstybę. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar gebėjimų, gali rasti savo vietą valstybės gynyboje, ypač dabar, kai grėsmių spektras apima ir karines, ir nekonvencines grėsmes, kai jau taikos metu priešiškos jėgos bando testuoti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir demokratinėmis vertybėmis. Šia strategija siekiame sukurti nuoseklią piliečių rengimo sistemą, apimančią ir ginkluoto, ir neginkluoto pasirengimo galimybes, pirmiausia stiprinant jų atsparumą ir gebėjimus“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

 

Pasak ministro, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija prisideda prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo: dokumento rengime dalyvavo ne tik skirtingos valstybės institucijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, jame numatytos veiklos kryptys apima įvairias valstybės veiklos sritis, akcentuojamas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas.

 

Vyriausybei pritarus dokumento projektui, jis toliau bus svarstomas Seime.

Lietuva stiprina piliečių atsparumą ir pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 14:42:04 +0200
<![CDATA[Per klaidą išsiuntėte elektroninį laišką? Kaip greitai jį atšaukti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-klaida-issiuntete-elektronini-laiska-kaip-greitai-ji-atsaukti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-klaida-issiuntete-elektronini-laiska-kaip-greitai-ji-atsaukti „Galimybė atšaukti el. laišką leidžia iš gavėjo pašto dėžutės pašalinti jau išsiųstą pranešimą – kuriame pamiršote pridėti priedą ar suklydote rašydami vardą – kol jis dar nespėjo jo atidaryti. Tiesa, atšaukimo funkciją siūlo ne visi el. pašto paslaugų teikėjai. O jei jūsų el. paštas tokią galimybę siūlo – būtina reaguoti itin greitai“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

„Gmail“: turite nuo 5 iki 30 sekundžių

Nors „Gmail“ el. pašto sistema aktyviai naudojasi daugiau nei 1,8 mlrd. žmonių visame pasaulyje, tačiau net ir ji turi daugeliui mažiau žinomų, gyvenimą lengvinančių funkcijų. Tai viena populiariausių pašto paslaugų ir Lietuvoje. 

Norėdami atšaukti išsiųstą laišką, vos paspaudę „Siųsti“, kairiajame apatiniame ekrano pasirodžiusioje lentelėje spustelėkite užrašą „Anuliuoti“ (angl. Undo). Taip laiškas neiškeliaus pas gavėją.

„Tiesa, tam, kad el. laiškas niekur neiškeliautų, atšaukti siuntimą turite per 5 sekundes, kurių retai pakanka. Norėdami, šį laiko tarpą galite prailgti iki 10, 20 ar 30 sekundžių. Tam nukeliaukite į bendruosius „Gmail“ nustatymus (angl. General) ir prie parinkties „Anuliuoti siuntimą“ (angl. Undo Send) pasirinkite norimą laiką“, – pasakoja „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Outlook“: ištrinkite, kol gavėjas nepamatė laiško

Galite atšaukti ir per „Outlook“ pašto dėžutę išsiųstą el. laišką, jei gavėjas jo dar neatidarė ir abu turite darbo ar mokymosi įstaigos sukurtą „Outlook Exchange“ paskyrą. Kitu atveju – jei jūsų el. pašto adresas baigiasi bent viena iš šių galūnių – „@outlook.com“, „@hotmail.com“, „@live.com“, ar „@msn.com“, to padaryti negalėsite. Būtina paminėti ir tai, kad ši funkcija veikia tik naudojant „Outlook“ programą kompiuteryje.

„Norėdami atšaukti išsiųstą laišką, nedelsdami spustelėkite „Išsiųsta“ (angl. Sent) aplanką ekrano kairiajame kampe ir du kartus laišką, kurį norite atšaukti. Atsivėrusiame lange, ekrano viršuje, pasirinkite „Failas“ (angl. File), „Persiųsti arba atšaukti“ (angl. Forward or Cancel)  ir „Atsiimti šį laišką“ (angl. Recall This Message)“, – aiškina M. Vrubliauskas.

Tuomet atsiras langas su atšaukimo parinktimis: „Naikinti neskaitytas šios žinutės kopijas“ (angl. Delete unread copies of this message) ir „Neskaitytas kopijas naikinti ir keisti nauju pranešimu“ (angl. Delete unread copies and replace with a new message). Pažymėję vieną iš jų, spustelėkite „Gerai“ (angl. OK). Pasirinkę antrąjį variantą, sukurkite naują el. laišką ir spustelėkite „Siųsti“ (angl. Send).

Uždėję varnelę prie tame pačiame lange matomo užrašo „Pranešti, ar pavyko atšaukti pranešimą visiems gavėjams“, gausite el. laišką, kuris kiekvienąkart praneš apie sėkmingai atšauktą laišką.

Naudokite programėles

Kai kurios el. pašto sistemos nesiūlo galimybės atšaukti išsiųstą laišką ir „Yahoo“, „iCloud Mail“ yra vienos iš jų. Jei naudojatės šiomis el. laiškų pašto dėžutėmis, galite parsisiųsti atšaukimo funkciją siūlančią programą. Pavyzdžiui, „Windows“ operacinę sistemą palaikantiems kompiuteriams sukurtą „Mailbird“.

„Pirmiausia prisijunkite prie savo el. pašto dėžutės, po to – atverkite „Mailbird“. Kairiajame ekrano kampe, viršuje, spustelėkite tris brūkšnelius ir nustatymuose pasirinkite „Composing“. Tuomet skiltyje „Sending“ pažymėkite laiko tarpą nuo 0 iki 30 sekundžių. Tai leis kiekvienąkart išsiuntus el. laišką jį atšaukti spustelėjus užrašą „Undo“ ekrano apačioje. Šis funkcionalumas kainuoja virš 20 eurų metams (su mokesčiais), tačiau prieš tai galite išbandyti programą 3 dienas nemokamai ir įsitikinti, ar jis tenkina jūsų poreikius“, – teigia „Bitės Profas“.

Ekspertas priduria, kad naudojantis „Mailbird“ taip pat galėsite valdyti „Facebook Messenger“, „WhatsApp“, „Telegram“ ir kitų  susirašinėjimo programėlių pranešimus.

„iPhone“ ir „Mac“ savininkams sukurta patrauklaus dizaino programėlė „Spark“, kurią galite susieti su „Gmail“, „Outlook“, „Yahoo“ ar „iCloud Mail“. Kiekvienąkart išsiuntę laišką, jį per penkias sekundes galėsite atšaukti ekrane spustelėję užrašą „Undo“.

„Bitė Lietuva“  inf. 

Per klaidą išsiuntėte elektroninį laišką? Kaip greitai jį atšaukti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 14:31:02 +0200
<![CDATA[Patvirtinta Mokslo plėtros programa: Lietuvos mokslas pasirengęs ambicingam šuoliui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patvirtinta-mokslo-pletros-programa-lietuvos-mokslas-pasirenges-ambicingam-suoliui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patvirtinta-mokslo-pletros-programa-lietuvos-mokslas-pasirenges-ambicingam-suoliui Pasaulinio lygio mokslas, didinantis šalies konkurencingumą ir klojantis pagrindus mokslu grįstos ekonomikos vystymuisi. Tokį tikslą Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. Mokslo plėtros programoje, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tardamasi su mokslo bendruomene. Programoje numatoma sustiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės. Programai įgyvendinti suplanuoti beveik 350 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.

„Šalia lėšų iš Europos fondų Lietuva strateginiuose valstybės dokumentuose yra numačiusi daugiau nei patrigubinti valstybės finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Turime didelių ambicijų ir galimybių šiose srityse, tad labai svarbu sutelkti finansinius išteklius auginti mokslo potencialą. Nuo jo priklausys ir mūsų šalies ekonomikos vystymasis, mokslo žiniomis grįsti inovatyvūs verslo sprendimai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Norint paskatinti aktyvią mokslo plėtrą, suplanuotas priemonių kompleksas.

Palankesnės sąlygos tyrėjų karjerai

Programa užsibrėžiama gerinti mokslo ir studijų aplinką. Numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus iki 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Taip pat planuojama pritraukti daugiau savo patirtimi besidalijančių tyrėjų iš užsienio, valstybės lėšomis prenumeruoti tarptautines mokslo duomenų bazes, plėtoti mokslu grįstas studijas, diegti industrinę doktorantūrą.

„Pirmiausia turime investuoti į žmones, kad jie norėtų dirbti mokslo, inovacijų kūrimo srityse. Apimamas visas tyrėjų karjeros ciklas – nauji talentai pritraukiami stiprinant jų dalyvavimą MTEP veiklose dar studijų metu, plečiamas doktorantūros vietų skaičius, skatinama industrinė doktorantūra, podoktorantūros stažuotės, užtikrinamos sąlygos tyrėjams pasiekti aktualiausius, naujausius mokslo tyrimus, veikti tarptautinėse infrastruktūrose. Žinoma, būtina sąlyga – patrauklus tyrėjo atlygis, kad tyrėjo karjerą rinktųsi gabiausi, kad mokslo ir studijų institucijos galėtų juos išlaikyti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. 

Mokslu grįsto verslo plėtra

Programa numato stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą. Stiprinamas viso MTEP ciklo vystymas nuo idėjos iki rinkai ir visuomenei aktualaus rezultato. Lietuvos tyrėjai bus skatinami aktyviau dalyvauti ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje ,,Europos horizontas“ – tikimasi, kad 2030 m. Lietuvos dalyvių pasirašytų dotacijos sutarčių skaičius šios programos finansuojamuose projektuose augs bent trečdaliu.

Išskirta būtinybė skatinti mokslo žinių perdavimą bei bendradarbiavimą su verslu, numatoma parama plėtojant mokslui imlų verslo sektorių. Numatoma, kad mokslo ir studijų institucijų pajamų už ūkio subjektų (įskaitant viešąjį sektorių) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus suma sieks 21 mln. Eur (2020 m. buvo 13,9 mln. Eur). Prie šio tikslo prisidės ir planuojamas įsteigti mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklas, apimsiantis visas ministerijas ir Lietuvos Vyriausybės kanceliariją.

Aktyvinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą, stiprinami „vieno langelio“ principu mokslo ir studijų institucijose veikiantys inovacijų ir technologijų centrai. Juose dirba mokslo vadybininkai, inovacijų marketingo specialistai, padedantys mokslininkams megzti ryšius su verslo įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje. Dėmesys skiriamas ir kompleksinei paramai atžalinėms įmonėms – mentorystei, projektams, taip plečiant kol kas Lietuvoje nedidelį mokslui imlaus verslo sektorių.

Nauda visuomenei

Sprendžiant mokslo ir verslo bendradarbiavimo, žinių perdavimo problemas bus sukurtas ir įgyvendintas misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelis. Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos – tai ne į savitikslį bendradarbiavimą, bet į visuomenei aktualių iššūkių sprendimą kaip bendradarbiavimo rezultatą orientuotos programos. Šiomis programomis kompleksiškai skatinamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos, užpildomos infrastruktūros spragos, stiprinami iš mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių sudaryti konsorciumai.

Už misijų planavimą ir įgyvendinimą kartu atsakingos bus ŠMSM bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Programą rengė ŠMSM, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslų akademija, Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija, Lietuvos lazerių asociacija, mokslo ir studijų institucijų atstovais, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Aplinkos apsaugos ministerijomis.

ŠMSM inf. 

Patvirtinta Mokslo plėtros programa: Lietuvos mokslas pasirengęs ambicingam šuoliui

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 14:27:59 +0200
<![CDATA[Netrukus dalis vartotojų mokės už naudojimąsi „Instagram“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netrukus-dalis-vartotoju-mokes-uz-naudojimasi-instagram https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netrukus-dalis-vartotoju-mokes-uz-naudojimasi-instagram „Mokamos prenumeratos yra būdas socialinio tinklo žvaigždėms uždirbti stabilių pajamų už savo kuriamą turinį. Šiuo metu panašią funkciją testuoja ir „Instagram“ konkurentas „TikTok“. Soc. tinklai tikina, kad toks būdas gali padėti „Instagram“ žvaigždėms užmegzti artimesnį ryšį su savo fanais“, –  sako „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.

Mokamos prenumeratos suteiks sekėjams prieigą prie išskirtino kūrėjų turinio: specialių istorijų (angl. stories) ir gyvų transliacijų. Taip pat prie jų nuotraukų atsiras specialus violetinės spalvos ženklelis. Jis leis atskirti už turinį mokančius sekėjus nuo nemokančių komentaruose ar reakcijose.

„Prenumeratos kainą galės pasirinkti patys turinio socialiniame tinkle kūrėjai. Garsenybės turinio prenumeratos kaina svyruos nuo vos 0,87 euro iki net 89 eurų per mėnesį. Tikėtina, kad pradžioje „Instagram“ žvaigždės pasirinks mažesnę sumą, taip siekdami pritraukti daugiau mokančių sekėjų“, –  sako „Bitės Profė“.

Svarbu paminėti, kad iki 2023 m. socialinis tinklas „Instagram“ žada papildomai neapmokestinti šios funkcijos, tad kūrėjams nereikės mokėti jokių mokesčių.

Šiuo metu mokamos prenumeratos yra testuojamos Jungtinėse Amerikos Valstijose su tokiais turinio kūrėjais kaip krepšininkė Sedona Prince, modelis Kelsey Cook ir olimpinė atletė Jordan Chiles.

Kartu su „Instagram“ šią funkciją testuoja ir „TikTok“. Mokama prenumerata čia taip pat leistų kūrėjams uždirbti iš sekėjų mainais už prieigą prie jų išskirtinio turinio. Be to, „TikTok“ neseniai pradėjo testuoti ir dar vieną – arbatpinigių funkciją. Pagrindinis jos tikslas – padėti kūrėjams uždirbti už kiekvieną tiesioginę transliaciją (angl. TikTok Live).

„Bitė Lietuva“ inf. 

Netrukus dalis vartotojų mokės už naudojimąsi „Instagram“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 14:24:23 +0200
<![CDATA[Artėjama automatinio Lietuvos aukštojo mokslo suteikiamų kvalifikacijų pripažinimo Beniliukso šalyse link]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejama-automatinio-lietuvos-aukstojo-mokslo-suteikiamu-kvalifikaciju-pripazinimo-beniliukso-salyse-link https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejama-automatinio-lietuvos-aukstojo-mokslo-suteikiamu-kvalifikaciju-pripazinimo-beniliukso-salyse-link Vyriausybė, atsižvelgdama į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymą, priėmė sprendimą siūlyti Prezidentui teikti Seimui ratifikuoti daugiašalę sutartį tarp Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Sutartimi siekiama panaikinti kliūtis aukštojo mokslo suteikiamų kvalifikacijų pripažinimui: ją ratifikavus Lietuvoje suteiktos bakalauro, magistro ir daktaro kvalifikacijos bus automatiškai pripažįstamos ne tik Baltijos, bet ir Beniliukso šalyse: Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge.

Sutartis sudarys geresnes sąlygas studentų ir absolventų, dėstytojų, mokslinių tyrimų ir mokslininkų, darbuotojų ir specialistų mobilumui, stiprins tarptautinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje.

Sutartis buvo priimta 2021 m. rugsėjo 14 d. Jai įsigaliojus prie jos prisijungti galės ir kitos Europos aukštojo mokslo erdvės šalys. Tokį susidomėjimą jau dabar pareiškė keletas šalių.

Papildomo valstybės finansavimo Sutarčiai įgyvendinti nereikės. Priešingai, joje nurodytoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms pripažinti nebus taikomos jokios įprastinės procedūros, o tai leis sutaupyti tiek lėšų, tiek laiko ir neeikvoti žmogiškųjų išteklių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Artėjama automatinio Lietuvos aukštojo mokslo suteikiamų kvalifikacijų pripažinimo Beniliukso šalyse link

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 14:18:39 +0200
<![CDATA[Karantino ribojimai taršą šiltnamio dujomis sumažino 1 proc.]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karantino-ribojimai-tarsa-siltnamio-dujomis-sumazino-1-proc https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/karantino-ribojimai-tarsa-siltnamio-dujomis-sumazino-1-proc 2020 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta apie 1 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 2019 m. – tai yra 20,2 mln. tonų. Įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus, šalies emisijos kasmet turėtų mažėti triskart daugiau.

Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės teigimu, analogiškas taršos mažėjimas kaip užpernai, kurį lėmė koronaviruso pandemija, padėtų įgyvendinti dešimtmečio įsipareigojimus Europos Sąjungai, vis dėlto objektyvių aplinkybių kitais statistiniais metais pasiekti mažesnes emisijas nėra – jų mažėjimas turėtų būti nuolatinis.

„Nuo 2021 m. Lietuvai jau taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos. Jeigu įvertinus praėjusius metus pasiektume tokius rodiklius kaip užpernai, per patį pandemijos įkarštį, mums nereikėtų atsiskaityti Europai už viršytas kvotas. Deja, tokio pastebimo, kad ir vos vienu procentu, emisijų sumažėjimo 2021 m. taršos ataskaitoje jau nebesijaus“, – sako aplinkos viceministrė.

Praėjusių metų šalies šiltnamio dujų rodikliai bus apskaičiuoti kitų metų pradžioje. Už Lietuvoje nesuvaldytą taršą šiltnamio dujomis 2021–2030 m. laikotarpiu Lietuvai gresia iki 680 mln. eurų sankcijos.

Didžiausias teršėjas – transportas

Per užpraėjusius metus šiltnamio dujų kiekis labiausiai (10,6 proc.) mažėjo chemijos pramonėje, nes susitraukė amoniako ir azoto rūgšties gamybos apimtys. Vis dėlto transporto sektoriuje, net ir sumažėjus namuose užsidariusių gyventojų kelionių, šiltnamio dujų buvo išmesta vos 2,3 proc. proc. mažiau – tai lėmė 2 proc. sumažėjęs dyzelinio kuro naudojimas automobiliams.

Tačiau užpernai, dvigubai išaugus gamtinių dujų naudojimui energijai gaminti, emisijos gana žymiai didėjo energetikos įmonėse (16,2 proc.). Gerokai intensyvesnis azotinių trąšų naudojimas žemės ūkyje lėmė 10,2 proc. emisijų augimą ir augalininkystėje. 

Preliminariais duomenimis, prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančio sektoriaus emisija lyginant su 2019 m. sumažėjo 1,7 proc. Emisijos mažėjo daugelyje sektorių (ypač pramonėje – 18 proc.), o žemės ūkio sektoriuje išaugo apie 5 proc.  Taršos prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių emisija ūgtelėjo apie 1 proc.

2020 m. daugiausia šiltnamio emisijų tradiciškai išmetė transporto sektorius – 30,4 proc. Energetikos sektoriaus dalis sudarė 28,1 proc., žemės ūkio – 22,1 proc., pramonės – 15,3 proc., atliekų – 4,1 proc.

Nuo 2005 m. emisijos išaugo 9 proc.

Vertinant iš Lietuvos klimato įsipareigojimų perspektyvos – lyginant su 2005 m., išmetimai prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektoriuje 2020 m. augo 9 proc. Šis padidėjimas neviršijo leistino 15 proc. augimo 2020 m., vis dėlto Lietuvai tikintis sklandžiai pasiekti 2030 m. tikslą į taršos leidimų prekybą neįtrauktos emisijos kasmet turės mažėti vidutiniškai po 3 proc. 

Lyginant su 2005 m., emisijos daugiausiai išaugo transporto sektoriuje – daugiau nei 45 proc., žemės ūkio sektoriuje padidėjo 6 proc. Likusiuose sektoriuose šiltnamio dujų kiekis sumažintas: atliekų sektoriuje – 45 proc., pramonės sektoriuje ir mažojoje energetikoje – po 12 proc. Nuo 2005 m. prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje dalyvaujančiame sektoriuje šiltnamio dujų emisija sumažėjo 38 proc.

Karantino ribojimai taršą šiltnamio dujomis sumažino 1 proc.

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 13:07:15 +0200
<![CDATA[Vaistinių atstovai pasiruošę nuotolinių vaistinių sistemos diegimui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistiniu-atstovai-pasiruose-nuotoliniu-vaistiniu-sistemos-diegimui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaistiniu-atstovai-pasiruose-nuotoliniu-vaistiniu-sistemos-diegimui Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie nuotolinių vaistinių sistemos e. sveikatoje startą balandžio mėnesį, šalies vaistinių atstovai teigia esantys pasiruošę ilgai lauktiems pokyčiams. Jų teigimu, tai padidins receptinių vaistų prieinamumą ir prisidės prie pandemijos valdymo.  

„Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) nariai labai džiaugiasi pradėtais realiais darbais ir yra pasirengę bendradarbiauti siekiant sėkmingai startuoti su nuotolinių vaistinių sistema dar šį pavasarį. Norime kuo anksčiau įsitraukti į Registrų centro (RC) diegiamos sistemos darbus tam, kad viskas vyktų kuo sklandžiau ir efektyviau, juolab kad šalies vaistinių taip pat laukia nemažai pasiruošimo darbų diegiant naujas technologijas, turėsiančias atitikti RC ir SAM reikalavimus. Stengsimės, kad jau netrukus pacientai galėtų džiaugtis COVID-19 pandemijos atidėta paslauga ir neišėję iš namų gautų receptinius vaistus“, – sako asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

 

Pasak jos, ši sistema užtikrins farmacinės paslaugos prieinamumą visiems pacientams, net ir tiems, kurie negalėdavo atvykti į vaistinę dėl tam tikrų ligų, judėjimo apribojimo ar artimųjų neturėjimo. Tokiu būdu sergantys lėtinėmis ligomis bei rizikos grupių pacientai galės išvengti prekybos vietų ir bereikalingų kontaktų jose.

„Vaistų išdavimo žingsniai turėtų būti tokie patys kaip ir fizinėje vaistinėje – tik visai tai reikės padaryti prisijungus prie e. sveikatos. Išsirinkus vaistus iš sistemos pateiktų skirtingų vaistinių pasiūlymų, pacientas būtų nukreipiamas į pasirinktos vaistinės internetinę platformą. Pacientui taip pat turėtų būtų suteikiama informacija apie vaistus, jų vartojimą – pilna farmacinė paslauga. Reikalingus vaistus pacientams pristatytų kurjeriai, kurie papildomai užtikrintų pirkėjo identifikavimą atiduodant vaistus paprašę pateikti asmens dokumentą“, – aiškina LVA pirmininkė.

Pacientai ryšio priemonėmis į namus negalėtų užsisakyti narkotinių, psichotropinių, taip pat specialaus temperatūrinio režimo vaistinių preparatų, vaistai tokiu būdu taip pat būtų neišduodami vaikams iki 16 metų.

Teorinė galimybė, kad receptiniai vaistai galėtų būti pristatomi tiesiai į namus, Lietuvoje egzistuoja jau porą metų. 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimas, numatantis teisę vaistinėms parduoti receptinius vaistinius preparatus pagal elektroninius receptus nuotoliniu būdu.

Vaistinėse nuolat daugėja įvairių pacientams teikiamų paslaugų, tokių kaip kraujospūdžio matavimas, vakcinacija, galimybių paso išdavimas. Receptinių vaistų pristatymas į namus bus dar viena į pacientus orientuota paslauga.

LVA inf. 

 

Vaistinių atstovai pasiruošę nuotolinių vaistinių sistemos diegimui

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 12:59:29 +0200
<![CDATA[Registrų centras: 2021 m. sistemos pagalba iš skolininkų išieškota 300 mln. eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centras-2021-m-sistemos-pagalba-is-skolininku-isieskota-300-mln-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centras-2021-m-sistemos-pagalba-is-skolininku-isieskota-300-mln-euru "Prasidėjus pandemijai 2020 metais stebėjome netolygų skolų išieškojimų vykdymą - dėl valstybės institucijų taikytų priemonių dalies skolų išieškojimas buvo laikinai sustabdytas ir atidėtas vėlesniems laikotarpiams. Tačiau jau praėjusiais metais situacija stabilizavosi ir skolų nurašymo nurodymai teikiami įprastai - per mėnesį vidutinė nurašyta skolų suma siekė apie 25 mln. eurų. Iš viso per praėjusius metus PLAIS pagalba iš skolininkų išieškota daugiau kaip 290 mln. eurų", - sako Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas Saulius Grudzinskas.

Nurodymus nurašyti lėšas iš skolininkų banko sąskaitų į PLAIS teikia antstoliai, "Sodra", Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Muitinės departamentas. Iš viso per 2021 metus pateikta beveik 1,1 mln. nurodymų nurašyti išieškomas sumas.

"Beveik du trečdalius visų nurodymų į PLAIS pateikė "Sodra", tačiau įstaiga tai daro netolygiai, kas kelis mėnesius pateikdamos po didesnį kiekį nurodymų, dažniausiai nedidelėms sumoms nurašyti. Antstoliai nurodymus teikia tolygiai - po maždaug 30 tūkst. kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu VMI teikia mažesnį kiekį nurodymų, tačiau jais siekia išieškoti didesnes sumas. Būtent pagal VMI nurodymus per 2021 metus išieškota suma sudaro beveik pusę visos per praėjusius metus išieškotos sumos", - kalba S. Grudzinskas.

Nuo PLAIS veikimo pradžios iš skolininkų išieškota suma siekia beveik 2 mlrd. eurų.

Nuo liepos - pokyčiai dėl neišieškomų sumų

Šiuo metu Registrų centras įgyvendina PLAIS vystymo projektą, kurio tikslas - įgyvendinti nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliosiančius Civilinio proceso kodekso nuostatų pasikeitimus, numatančius, kad vykdant išieškojimą iš skolininko sąskaitos galės būti nurašomos tik tos lėšos, kurios viršys teisės aktuose nustatytą minimalių vartojimo poreikio dydį.

"Atlikus sistemos pakeitimus nurodymų teikėjams pradėjus vykdyti skolos išieškojimą iš fizinio asmens sąskaitoje esančių lėšų, PLAIS automatiškai kiekvienam skolininkui nustatys minimalią neišieškomą sumą. Skolininkas bet kada galės kreiptis į nurodymų teikėjus su prašymu pakeisti šį neišieškomos sumos dydį ar panaikinti neišieškomą sumą", - pasakoja Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas S. Grudzinskas.

Anot jo, neišieškomos sumos sąvoka pakeis šiuo metu naudojamą laisvai disponuojamos sumos sąvoką. Juridiniams asmenims, kaip ir šiuo metu, minimalus neišieškomos sumos dydis nebus taikomas.

Apie PLAIS

PLAIS - tai automatiškai veikianti informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms (VMI, "Sodrai", antstoliams, Muitinės departamentui), vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus, užtikrina nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumą atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas išieškojimą vykdančioms institucijoms.

Naudojantis sistema vykdoma skolininko piniginių lėšų apribojimų ir (ar) nurašymo procesų kontrolė ir užtikrinamas operatyvus apsikeitimas duomenimis tarp piniginių lėšų apribojimo proceso dalyvių. Priverstinio išieškojimo teisę turinčios institucijos operatyviai gauna informaciją apie savo pateikto nurodymo vykdymą.

PLAIS pradėjo veikti 2015 metų rudenį ir iš esmės pakeitė iki tol galiojusią tvarką, kai nurodymų teikėjai duomenis į kredito įstaigas teikdavo naudodami įvairias sistemas ir būdus (popieriuje arba elektroniniu būdu). Dėl to nebuvo užtikrinamas lėšų apribojimas ar jų nurašymas laiku, išieškojimo procesas trukdavo 3 dienas ir ilgiau, o nurašius išieškomas lėšas, sąskaitos ne visada būdavo laiku atblokuojamos, todėl tam tikrą laiką klientai dar negalėdavo disponuoti savo lėšomis. Tos pačios eilės išieškotojams išieškomos lėšos nebuvo skirstomos proporcingai.

Apie Registrų centrą

Registrų centras jau 25-erius metus tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius - valstybės registrus ir informacines sistemas - ir tai darydamas vadovaujasi jų valdytojų (skirtingų valstybės institucijų) nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Šiuo metu Registrų centras prižiūri 11 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20 informacinių sistemų bei nuolatos teikia pasiūlymus jų valdytojams dėl registrų ir sistemų atnaujinimo, taip pat pagal poreikį diegia valdytojų patvirtintus registrų ir sistemų modernizavimo sprendimus.

Registrų centras: 2021 m. sistemos pagalba iš skolininkų išieškota 300 mln. eurų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 12:47:14 +0200
<![CDATA[Skaitytojai pasisakė ar norėtų, kad A. Kulviečio gatvėje būtų dvipusis, ar vienpusis eismas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytojai-pasisake-ar-noretu-kad-a-kulviecio-gatveje-butu-dvipusis-ar-vienpusis-eismas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skaitytojai-pasisake-ar-noretu-kad-a-kulviecio-gatveje-butu-dvipusis-ar-vienpusis-eismas Nauja žiedinė sankryža P. Vaičiūno ir Žemaitės gatvėse bus įrengta ir atidaryta eismui šių metų gegužės mėnesį, yra skelbusi Jonavos rajono savivaldybė. Kol sankryža uždaryta, A. Kulviečio gatvėje buvo pakeistas eismo organizavimas – iš vienpusio jis tapo dvipusis.  

Viešoj erdvėj buvo pasirodžiusių jonaviečių pamąstymų, jog atidarius rekonstruojamą sankryžą, jie norėtų, kad eismas A. Kulviečio gatvėje nebūtų sugrąžintas į vienpusį, o liktų dvipusis. Visuomenę dominusiu klausimu portalas jonavoszinios.lt surengė apklausą ir šiandien skelbiame jos rezultatus.

Apklausoje „Atidarius Rimkų žiedinę sankryžą ar vertėtų A. Kulviečio gatvėje palikti dvipusį eismą, ar atstatyti iki šiol buvusį vienpusį eismą?“ pasisakė 1250 respondentų.

Atsakymą „Ta atkarpa nevažiuoju/nesinaudoju, todėl man neaktualu“ pasirinko 161 respondentas arba tik 13% visų balsavusiųjų.

Atsakymą „A. Kulviečio gatvėje reikėtų atstatyti vienpusį eismą“ pasirinko 437 skaitytojai arba 35% visų balsavusiųjų.

Daugiausiai balsavo už atsakymą „A. Kulviečio gatvėje vertėtų palikti dvipusį eismą“ - 652 balsai, 52%. 

Kad A. Kulviečio gatvėje liktų dvipusis eismas, tokį norą turėtų išreikšti būtent tos gatvės gyventojai

„Gyventojai bet kuriuo klausimu gali išreikšti savo norą ar poziciją, į kuriuos stengiamasi atsižvelgti, tik šiuo atveju reikia suprasti, kad visos Jonavos gyventojų noras gali būti skirtingas. Jei A. Kulviečio gatvės gyventojai norėtų palikti dvipusį eismą, tai šį pageidavimą turėtų išreikšti būtent jie. Gali atsirasti šių gyventojų iniciatyva, turėtų vykti diskusija su seniūnaičiu, būtų padaroma A. Kulviečio g. gyventojų apklausa, renkami parašai ir tada reiktų kreiptis į savivaldybę su prašymu, kad toje atkarpoje būtų paliktas dvipusis eismas.

Sprendimas, kad šiuo metu minimoje atkarpoje yra dvipusis eismas priimtas laikinai, kol vyksta Žemaitės ir Vaičiūno g. žeidinės sankryžos rekonstrukcija. Bet jei dauguma A. Kulviečio gatvės gyventojų išreikštų norą nebegrįžti prie vienpusio eismo ir norėtų palikti dvipusį, kodėl gi ne“, - teigia Jonavos r. savivaldybės Saugaus eismo komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas.

Skaitytojai pasisakė ar norėtų, kad A. Kulviečio gatvėje būtų dvipusis, ar vienpusis eismas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 12:44:14 +0200
<![CDATA[Ligonių kasos už gydymo paslaugas mokės daugiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-uz-gydymo-paslaugas-mokes-daugiau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-uz-gydymo-paslaugas-mokes-daugiau Nuo šių metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu ženkliai padidinta daugelio sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė. Per mažiau nei dvejus metus ji pakilo daugiau nei 20 proc. Ligonių kasų specialistų teigimu, tai leis gydymo įstaigoms užsidirbti daugiau lėšų ir tokiu būdu kelti darbo užmokestį savo darbuotojams.

„Siekiant sudaryti galimybes gydymo įstaigoms gauti daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, už paslaugas, suteiktas nuo 2022 m. sausio 1 d. bus atsiskaitoma jau padidintomis sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertėmis. Tam šių metų biudžete skirta 111 mln. eurų“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.  

Pasak jos, tiek sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos, tiek šių bazinių kainų balo vertės yra taikomos visoms gydymo įstaigoms vienodai, nepriklausomai nuo jų steigimo būdo, dalyvavimo įgyvendinant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas ir pan.

Vienu iš prioritetų ir toliau lieka pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra (PAASP). Jos balo vertė nuo šių metų padidinta daugiau nei 6 proc. ir, palyginti su kitų sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo verte, yra viena didžiausių – lygi 1,253 euro. Ši balo vertė taikoma PAASP paslaugų metinei bazinei kainai, skatinamajam priedui, priedui už gerus rezultatus, taip pat priedui už kiekvieną prirašytąjį prie šeimos gydytojo ir kt.  

Greitosios medicinos pagalbos paslaugų bazinių kainų, skatinamojo priedo, priedo už gerus rezultatus ir klasterinės funkcijos užtikrinimo organizacinio priedo balo vertė padidėjo daugiau nei 6 proc. Nuo šių metų ji yra lygi 1,247 euro.

6 proc. padidėjo slaugos paslaugų balo vertė. Taigi slaugos ir palaikomojo gydymo, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose, paliatyviosios pagalbos, sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos bazinių kainų 1 balo vertė yra lygi 1,240 euro.

6,5 proc. padidėjo ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus dienos chirurgijos paslaugas ir kataraktos operacijas) bazinių kainų 1 balo vertė. Dabar ji yra 1,270 euro. O stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų, dienos chirurgijos paslaugų, kataraktos operacijų bazinių kainų 1 balo vertė yra lygi 1,211 euro. Ambulatorinėmis sąlygomis atliekamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų bazinių kainų 1 balo vertė – 1,210 euro.

1,230 euro siekia medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų bei dantų protezavimo paslaugų bazinio dydžio 1 balo vertė. Tuo tarpu pagal prevencines programas teikiamų paslaugų bazinių kainų 1 balo vertė yra lygi 1,259 euro. Ji išaugo daugiau nei 6,5 proc.

Nuo šių metų sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal 2015–2025 metų transplantacijos programą bazinių kainų 1 balo vertė yra lygi 1,198 euro.

„Nuo 2020 m. balandžio, kuomet balo vertė buvo 1 euras, iki dabar balo vertė ženkliai padidėjo. Taigi per labai trumpą laiką pasiekta, kad už tas pačias paslaugas gydymo įstaigoms sumokama virš 20 proc. daugiau. Be to, džiugu, kad pagaliau PSDF lėšomis finansuojami įkainiai ir balo vertės didėja nebe rezervo sąskaita, o iš augančių šio biudžeto lėšų. Tai yra taip, kaip ir turėtų būti – pagal PSDF galimybes“, – pabrėžė S. Adamkevičiūtė.

Jos teigimu, kasmet skiriant papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sveikatos priežiūros paslaugų įkainiams didinti, gydymo įstaigos užsidirbs daugiau lėšų ir tokiu būdu galės nuosekliai kelti gydytojų, slaugytojų ir kitų gydymo įstaigos darbuotojų atlyginimus. Tai numatyta ir praėjusių metų lapkritį pasirašytoje LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje.

„Ligonių kasų skaičiavimai rodo, kad nuo šių metų antro ketvirčio medicinos darbuotojų atlyginimai turėtų augti 5,8 proc. Tuo tarpu, minimaliai mėnesinei algai didėjant nuo 642 eurų iki 730 eurų, nuo sausio mėnesio net 14 proc. turėtų didėti darbo užmokestis kitiems gydymo įstaigų darbuotojams, gaunantiems einamojo mėnesio minimalią mėnesinę algą“, – sako VLK Ekonomikos departamento vadovė.

Padidėjusios lėšos gydymo įstaigas ir jų darbuotojus, kaip ir įprastai, pasieks tada, kai bus atsiskaitoma už paslaugas. Kasmet už sausio mėnesį suteiktas paslaugas lėšos pervedamos kovo pabaigoje – balandžio pradžioje.

Sveikatos priežiūros finansavimas Lietuvoje jau penkerius metus iš eilės didėja šimtais milijonų eurų. Ekonomistai pastebi, kad medikų atlyginimai auga bene sparčiausiai iš visų šalies ūkio sektorių.

Ligonių kasos už gydymo paslaugas mokės daugiau

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 11:48:34 +0200
<![CDATA[Dėl kilnaus artimųjų sprendimo – išgelbėtos penkios gyvybės ir suteikta galimybė pasveikti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-kilnaus-artimuju-sprendimo-isgelbetos-penkios-gyvybes-ir-suteikta-galimybe-pasveikti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/del-kilnaus-artimuju-sprendimo-isgelbetos-penkios-gyvybes-ir-suteikta-galimybe-pasveikti Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad sausio 23 d. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir sausio 24 d. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose buvo registruota po vieną organų donorą.


Abiejų donorų artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus donorystei. Jie bus transplantuoti sunkiai sergantiems žmonėms – vieniems tokia dovana išgelbės gyvybę, kitiems – padės pasveikti.


Atlikus pirminius tyrimus medikai nustatė, kad iš Panevėžyje registruoto donoro, transplantacijai yra tinkami inkstai, tačiau atlikus pakartotinį Covid-19 tyrimą PGR metodu nustatyta aktyvi infekcija. Įvertinę riziką medikai nusprendė šio donoro organų netransplantuoti.
Tuo tarpu iš Vilniuje registruoto jauno donoro, transplantacijai yra tinkama širdis, kepenys, inkstai, ragenos ir kaulinis audinys. Visų šių organų persodinimo operacijos buvo atliktos Santaros klinikose. Transplantacijai buvo tinkami ir donoro plaučiai, tačiau jie buvo išskraidinti į Vokietiją, kadangi Lietuvoje neatsirado tinkamas recipientas.


Donoro ragenos ir kaulinis audinys Santaros klinikose bus transplantuotas vėliau.
Dėl kilnaus artimųjų sprendimo šią savaitę buvo išgelbėtos penkios gyvybės, o kitiems bus suteikta galimybė greičiau pasveikti ir sugrįžti į normalų gyvenimą.


Donorystė padeda įprasminti mirtį


Netekus artimo žmogaus kamuoja skausmas, liūdesys ir sielvartas. Būtent tokią sunkią akimirką žmonėms tenka priimti svarbų sprendimą – ar padovanoti organus donorystei. Tačiau statistika rodo, kad būtent donorystė padeda lengviau ir greičiau susitvarkyti su sielvartu ir įprasminti artimojo mirtį.


Būtent donorystė suteikia galimybę mirusiam žmogui toliau tęsti gyvenimą – jo širdžiai plakti kito žmogaus krūtinėje.


Sutikimas padovanoti organus donorystei iš tiesų yra labai kilnus, ryžtingas ir prasmingas sprendimas, kuris pakeičia ne tik pačių artimųjų, bet ir ne vieno sunkiai sergančio žmogaus gyvenimą. Tai padeda jiems grįžti į įprastą gyvenimą, švęsti gimtadienius, tapti tėvais, keliauti po pasaulį ir džiaugtis gyvenimu.


Transplantacijos gali prireikti kiekvienam


Daugumai žmonių donorystė gali pasirodyti tolima ir jų niekada nepaliesianti sritis, tačiau svarbu nepamiršti, kad transplantacijos labai netikėtai gali prireikti bet kuriam žmogui – tiek vaikui, tiek suaugusiam, tiek vyrui, tiek moteriai.


Organai gali susirgti atsiradus ligos komplikacijoms arba patyrus traumą ir neretai vienintelė išeitis pagyti ir sugrįžti į įprastą gyvenimą yra būtent transplantacija. 


Tam, kad kuo daugiau žmonių gyvybių būtų išgelbėta, labai svarbu kalbėtis apie donorystę, ją skatinti, garsiai išsakyti savo baimes ir susirūpinimus bei ieškoti žmogaus, kuris galėtų atsakyti į visus iškilusius klausimus, supažindinti su donoryste ir nuraminti bei patarti.


Šiuo metu Lietuvoje donorais gali tapti visi pilnametystės sulaukę asmenys, kurie išreiškia sutikimą ir gauna donoro kortelę. Užpildyti prašymą galima internetu – ntb.lt svetainėje, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Eurovaistinės“ vaistinėse.

Dėl kilnaus artimųjų sprendimo – išgelbėtos penkios gyvybės ir suteikta galimybė pasveikti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 11:34:58 +0200
<![CDATA[Gyventojai ir įmonės įvertino vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-ir-imones-ivertino-vartotoju-teisiu-apsauga-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-ir-imones-ivertino-vartotoju-teisiu-apsauga-lietuvoje Daugelis tyrimo rezultatų džiugina - gyventojai 2021 m. VVTAT veiklą įvertino geriausiai nuo 2010 m. (palankiai vertinančių VVTAT veiklą dalis yra 42%.), dauguma gyventojų (67%) žino, kur kreiptis, kilus ginčui su pardavėju ar paslaugos teikėju. Tai geriausias rezultatas nuo 2003 m. Tačiau yra ir sumažėjusių rodiklių, lyginant su ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2021 m. itin išaugus ir populiarėjant prekybai internetu, vartotojų pasitikėjimas ja visgi mažėjo – 2020 m. pasitikinčių internetine prekyba buvo 41%, 2021 m. - 37%. Be to, daugiau gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su vartotojų teisių pažeidimais, sumažėjo vartotojų aktyvumas, t. y. mažiau vartotojų kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo. Šie rodikliai sumažino ir bendrą vartotojų teisių apsaugos indeksą.

 „Gyventojų ir verslininkų nuomonių rezultatai mums parodo, ką turime tobulinti, kokius prioritetus formuoti savo veikloje. Įvertinę tyrimo rezultatus, šiais metais dar daugiau dėmesio skirsime vartotojų teisių pažeidimų prevencijai bei vartojimo ginčų sprendimo tobulinimui, kad vartotojai aktyviau būtų linkę ginti savo pažeistas teises.“ – teigė VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė.

Tyrimas atskleidė, kad, nors kasmet vis daugiau vartotojų pasitiki vartojimo ginčų neteisminiu nagrinėjimu (2019 m. – 43%, 2020 m. -55%, 2021 m. - 62%), visgi dar maža dalis gyventojų žino apie neteisminį ginčų nagrinėjimo būdą - tik 26% respondentų. Tuo tarpu verslo atstovų nuomonių tyrimo duomenimis net 59% verslininkų teigia žinantys apie neteisminį ginčų nagrinėjimą. Svarbiausia neteisminio ginčo pasirinkimo priežastimi verslininkai nurodė išsaugotą įmonės reputaciją (45%), kiek mažiau (43%) nurodė, jog tokio ginčo sprendimo galimybės yra pigesnės ir paprastesnės. Dauguma įmonių nurodė, kad kilus ginčui, siekia susitarti su vartotoju nesikreipdamos į teismą.

Vis labiau plečiantis elektroninei erdvei, vartotojams informaciją internete, institucijų tinklalapiuose bei socialinėse paskyrose (jų reikšmė nuo praėjusių metų itin išaugo – 2020 m. – 19%, 2021 m. – 38%) rasti patogiau ir lengviau negu kitomis informavimo priemonėmis –radijuje ar spaudoje. Visgi patogiausia informacijos forma vartotojai įvardino Respublikinę televiziją.

2021 m. VVTAT kaip ir ankstesniais metais, ypatingą dėmesį skyrė galimų pažeidimų prevencijai, – ne tik nagrinėjo gautus pranešimus, tačiau aktyviai vykdė stebėseną bei teikė rekomendacijas ir konsultacijas komercinės veiklos subjektams. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis verslininkų, gavę prevencinio pobūdžio rekomendacijas iš VVTAT dėl galimų teisės aktų pažeidimų, į jas atsižvelgė. Net 86% verslo atstovų nurodė, kad VVTAT mokymai ir konsultacijos buvo naudingi, todėl VVTAT ir 2022 m. planuoja rengti mokymus įvairiais vartotojų teisių apsaugos klausimais bei kviesti verslo atstovus aktyviai dalyvauti juose.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog ir vartotojams, ir verslui svarbus tausojantis vartojimas. Net 67% įmonių nurodė, jog  prisideda prie aplinką tausojančio vartojimo skatinimo, kasmet tokių įmonių daugėja (2020 m. - 65%). Tyrimo duomenimis, daugumai (68%) vartotojų yra svarbu, ar jie perka prekę/ paslaugą iš įmonės, kuri prisideda prie aplinką tausojančio vartojimo skatinimo. Daugiau tokių 18-39 m. amžiaus grupėje (77%).

2022 m. VVTAT, atsižvelgdama į gyventojų ir įmonių apklausų rezultatus, Europos Sąjungos ir nacionalinius prioritetus vartotojų teisių apsaugos srityje, tęs informavimo ir švietimo veiklas, susijusias su tvariu ir tausojančiu vartojimu, taip pat dėmesys bus skiriamas neteisminiam ginčų sprendimui, informavimui apie pavojingus produktus, apgavystėms internete bei reikalavimams reklamai. Kaip ir kasmet, skatindama kryptingą ir vieningą vartotojų švietimą, VVTAT, kartu su kitomis vartotojų teisių srityje veikiančiomis institucijomis, numato parengti tarpinstitucinį vartotojų švietimo veiklos planą.

Su atliktomis tyrimų ataskaitomis galima susipažinti čia: vartotojųįmonių.

VVTAT inf. 

Gyventojai ir įmonės įvertino vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 11:02:07 +0200
<![CDATA[Metams pratęstas nepanaudotų „Akropolio“ dovanų kortelių galiojimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/metams-pratestas-nepanaudotu-akropolio-dovanu-korteliu-galiojimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/metams-pratestas-nepanaudotu-akropolio-dovanu-korteliu-galiojimas Asmenys, turintys 2020 ir 2021 metais pirktų pasibaigusio galiojimo prekybos ir pramogų centrų „Akropolis“ dovanų kortelių galės jas panaudoti šiemet – nepanaudotų dovanų kortelių galiojimas automatiškai pratęstas iki 2022 metų pabaigos.


„Pastebėjome, kad per pastaruosius porą metų kelis kartus išaugo nepanaudotų pasibaigusio galiojimo „Akropolio“ dovanų kortelių kiekis. Tiesioginės įtakos tam turėjo įvairūs su COVID-19 pandemijos valdymu susiję lankymosi prekybos centruose ribojimai. Karantinų metu taip pat taikėme ilgesnius dovanų kortelių galiojimo terminus, pratęsinėjome juos, tačiau vis tiek liko daug nepanaudotų kortelių. Reaguodami į susidariusią situaciją priėmėme sprendimą visų 2020 ir 2021 metais pirktų kortelių galiojimą automatiškai pratęsti iki 2022 metų gruodžio 31 d.“, – komentuoja „Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.


Visos 2020 ir 2021 metais įsigytos „Akropolio“ dovanų kortelės yra pratęstos automatiškai ir nemokamai, asmenims, turintiems pasibaigusio galiojimo korteles, jokių papildomų veiksmų dėl galiojimo pratęsimo atlikti nereikia.


Pasinaudoti dovanų kortelėmis galima apsiperkant bet kuriame iš keturių prekybos ir pramogų centrų „Akropolis“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. D. Mertinas atkreipia dėmesį, kad šios dovanų kortelės yra daugkartinio naudojimo, tad jose esančią pinigų sumą parduotuvėse galima išleisti per kelis kartus.


Kiekvienos dovanų kortelės pinigų likutį galima pasitikrinti adresu: https://www.akropolis.lt/lt/vilnius/dovanu-kortele

Metams pratęstas nepanaudotų „Akropolio“ dovanų kortelių galiojimas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 10:43:52 +0200
<![CDATA[Knygos meno konkurse dalyvauja 126 knygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/knygos-meno-konkurse-dalyvauja-126-knygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/knygos-meno-konkurse-dalyvauja-126-knygos Prisidėdama prie knygų kultūros ir knygos meno tradicijos puoselėjimo Lietuvoje, Kultūros ministerija kasmet skelbia Knygos meno konkursą, kuriame leidiniai vertinami pagal leidybinio-poligrafinio atlikimo, apipavidalinimo kokybės bei knygos meninės visumos kriterijus.

Knygos meno konkurse varžosi 126 knygos, išleistos 2021 metais, pateiktos šešiasdešimties leidėjų; tai šiek tiek didesnis skaičius nei pernai (118), kita vertus, grožinės literatūros ir knygų vaikams skaičius išlieka panašus. Šiemet, lyginant su pernai, išaugo leidinių skaičius mokslinių, dalykinių knygų, vadovėlių teminėje kategorijoje – jų gauta 26 (pernai – 18). Šiemet Knygos meno konkursui pateikta mažiau meninės ir dokumentinės fotografijos albumų.

Su detaliu 2021 m. publikuotų ir konkursui pateiktų leidinių sąrašu galima susipažinti čia.

Leidinius vertino kultūros ministro įsakymu sudaryta Knygos meno konkurso ekspertų praktikų grupė, kurios pirmininke išrinkta Lietuvos spaustuvininkų asociacijos atstovė Kamilė Kalibataitė, ir Knygos meno konkurso ekspertų komisija, kurios pirmininke tapo Vilniaus dailės akademijos atstovė Elena Grudzinskaitė.

Laureatus planuojama paskelbti vasario viduryje. Premijos ir diplomai nugalėtojams – knygų dailininkams, leidėjams ir spaustuvininkams – tradiciškai bus įteikti Vilniaus knygų mugėje „Litexpo“ parodų rūmuose vasario 24 d. Pagal konkurso nuostatus pinigines premijas gauna tik knygų dailininkai (apipavidalintojai).

Pirmą kartą gražiausios, kokybiškiausiai apipavidalintos knygos apdovanotos 1992 m., o Knygos meno konkursas rengiamas nuo 1996-ųjų. Konkursą Kultūros ministerija organizuoja su Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus knygrišių gildija ir Lietuvos dizaino, Lietuvos spaustuvininkų bei Lietuvos leidėjų asociacijomis.

Knygos meno konkurse dalyvauja 126 knygos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 10:27:41 +0200
<![CDATA[Pernai į šalies vandens telkinius išleista daugiau nei 11 mln. įvairių rūšių žuvų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pernai-i-salies-vandens-telkinius-isleista-daugiau-nei-11-mln-ivairiu-rusiu-zuvu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pernai-i-salies-vandens-telkinius-isleista-daugiau-nei-11-mln-ivairiu-rusiu-zuvu 2021 m. Lietuvos ežerai, upės ir tvenkiniai įžuvinti 11282,342 tūkst. įvairių rūšių žuvų. Tarp jų – saugomos, retos ir į raudonąją knygą įrašytos žuvys, daugiau kaip kelis dešimtmečius dirbtinai veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriuose. Atliekant šiuos darbus, kasmet dalyvauja ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Pernai į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 174 tūkst. lašišų, 155,5 tūkst. šlakių, 198 tūkst. margųjų upėtakių, 21,5 tūkst. aštriašnipių eršketų, 0,2 tūkst. sterlių, 206 tūkst. sykų, beveik 13 tūkst. baltųjų amūrų, 3,8 tūkst. margųjų plačiakakčių, 34,8 tūkst. lynų, 5,8 tūkst. auksinių karosų, 39 tūkst. karpių ir 4 tūkst. ypač retų žuvų – ūsorių.

Žuvininkystės tarnyba kasmet valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Praėjusiais metais į valstybinius vandens telkinius išleista beveik 10,5 mln. nedraugiškų, bet labai reikalingų kitoms rūšims žuvų: 3129,5 tūkst. lydekų, 1444,1 tūkst. starkių, 5800 tūkst. vėgėlių ir 53 tūkst. šamų.

Dalis lydekų šiųmetukių (155 tūkst.), baltųjų amūrų (12,985 tūkst.) ir margųjų plačiakakčių dvivasarių (3,8 tūkst.) buvo įsigyta ir įžuvinta iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Aplinkos ministerija nuo 2018 m. kasmet prisideda prie žuvų įveisimo į valstybinius vandens telkinius plano vykdymo, skirdama 300 tūkst. eurų žvejų mėgėjų labai vertinamų žuvų įsigijimui. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Vadovaudamiesi Lietuvos hidrobiologų draugijos parengtomis rekomendacijomis „Dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metais“, žuvų išteklių atkūrimo specialistai pernai, gavę Aplinkos apsaugos agentūros specialiosios žvejybos leidimą, sugavo ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių Simne pristatė 257 plačiažnyplių vėžių reproduktorius. Jei dirbtinio veisimo darbai bus sėkmingi, šiais metais planuojama atnaujinti šių bestuburių gyvūnų įveisimo į Lietuvos vidaus vandenis darbus.

Nuo 2010 m. Žuvininkystės tarnyba šalies vandens telkiniuose įveisė beveik 130 mln. skirtingų rūšių ir amžiaus žuvų.

Informaciją apie įžuvintus vandens telkinius galima rasti čia.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad pranešimus apie numatomus vandens telkinių įžuvinimus Departamentui asmenys gali teikti per elektroninę įžuvinimo pranešimo formą.

Dokumentus, patvirtinančius žuvų įveisimo faktą (t. y. žuvų įveisimo aktą, įsakymą dėl veterinarinio patvirtinimo / deklaraciją dėl žuvų ligų, žuvivaisos medžiagos įsigijimą patvirtinantį dokumentą, važtaraštį arba veterinarijos sertifikatą), asmenims, įveisusiems žuvis valstybiniuose vandens telkiniuose, reikia pateikti per 10 darbo dienų nuo įžuvinimo datos elektroniniu paštu izuvinimas@aad.am.lt.

Apie planuojamus įžuvinimus vandens telkiniuose rasite čia.

Pernai į šalies vandens telkinius išleista daugiau nei 11 mln. įvairių rūšių žuvų

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 10:20:30 +0200
<![CDATA[Bus pristatoma visuotinio šaukimo galimybių studija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bus-pristatoma-visuotinio-saukimo-galimybiu-studija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bus-pristatoma-visuotinio-saukimo-galimybiu-studija Sausio 27 d. bus paviešinta Krašto apsaugos ministerijos parengta Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija. Su studija bus galima susipažinti www.kam.lt

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia visuomenę dalyvauti atviroje diskusijoje „Ar reikalingas Lietuvai visuotinis šaukimas?“, kuri vyks sausio 27 d. 13 val. nuotoliniu būdu nuorodoje: https://fb.me/e/1U3LWhi8h

Diskusijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė, VU TSPMI dėstytojas, karo sociologas dr. Deividas Šlekys, psichiatras psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius dr. Mindaugas Nefas, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, KAM gynybos planavimo departamento atstovas Darius Rušinskas.

KAM inf. 

Bus pristatoma visuotinio šaukimo galimybių studija

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 09:44:58 +0200
<![CDATA[Kauno LEZ plečiasi toliau: kiek jonaviečių dirba jame įsikūrusiose įmonėse?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kauno-lez-pleciasi-toliau-kiek-jonavieciu-dirba-jame-isikurusiose-imonese https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kauno-lez-pleciasi-toliau-kiek-jonavieciu-dirba-jame-isikurusiose-imonese Nuo 2005-aisiais metais pritraukto pirmojo investuotojo Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) gali džiaugtis reikšmingais pasiekimais – nuo pritrauktų stambių užsienio investicijų iki daugiau kaip keli tūkstančiai naujų darbo vietų, sukurtų LEZ‘o teritorijoje veikiančių verslų. Dar praėjusių metų pabaigoje paskelbta ir tai, kad  Kauno LEZ pritrauktos investicijos perkopė milijardą eurų. 

Ne paslaptis, kad viešojoje erdvėje galima išgirti diskusijų apie tai, kad Kauno LEZ veikiančios įmonės - itin patrauklios ir darbo ieškantiems jonaviečiams. Reaguojant į tai, portalas jonavoszinios.lt pasidomėjo, kiek jų šiuo metu dirba jose.

Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės pateiktais duomenimis, Jonava – tarp esminių Kauno regiono savivaldybių atsižvelgiant į darbo jėgos klausimą. Skaičiuojama, kad šiuo metu Kauno LEZ veikiančios įmonėse turėtų būti įdarbinta apie 200 specialistų iš Jonavos miesto.

Kauno LEZ jau įsitvirtinęs verslas nuolat vykdo plėtrą, taip pat kuriasi ir naujos įmonės. Atstovai pastebi, kad netolimoje ateityje statybas turėtų baigti 4 investuotojai, o iki 2023 metų pabaigos duris atvers dar 6 įmonės.

„Greitu metu veiklą turėtų pradėti įmonės „Polylema“ laboratorinių tyrimų centras, taip pat ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „REES“ stock-office tipo pastatų kompleksas, baigsis ir „Geras Baldų Fabrikas“ antrasis plėtros etapas, naujose patalpose įsikurs „FLT Engine Services“ MRO paslaugų tiekėjai. Taip pat, sparčiai kyla ir Lenkijos kapitalo stiklo apdirbimo įmonės „Press Glass“ fabrikas. Dabartiniais duomenimis, įsigyvendinus suplanuotus projektus, bus sukurta daugiau nei 900 naujų darbo vietų,“ – komentuoja Kauno LEZ valdymo bendrovės atstovai.

Kauno LEZ šiuo metu yra pritraukusi 44 vietos ir užsienio kapitalo investuotojus. Investuotojų sąraše gausu technologiškai pažangių ir inovatyvių įmonių. Daugiausia investicijų Kauno LEZ sulaukė automobilių komponentų, medienos gaminių, baldų ir medicinos prietaisų gamybos srityse. Stambiausių Kauno LEZ investuotojų sąraše yra visame pasaulyje žinomos tarptautinės įmonės  „Continental“,  „Hollister“ ir  „Hella“.

Kauno LEZ nuotr.

Kauno LEZ plečiasi toliau: kiek jonaviečių dirba jame įsikūrusiose įmonėse?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 08:55:10 +0200
<![CDATA[Išaugus sergamumui protrūkių kreivė šoktelėjo aukštyn]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isaugus-sergamumui-protrukiu-kreive-soktelejo-aukstyn https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isaugus-sergamumui-protrukiu-kreive-soktelejo-aukstyn Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad trečiąją šių metų savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių skaičius lyginant su ankstesne savaite išaugo. Šios savaitės pradžioje užfiksuota 818 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių įvairiose srityse.

Pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugęs sergamumas COVID-19 liga, atsispindi ir protrūkių žemėlapyje – praėjusios savaitės pradžioje iš viso buvo užfiksuota 320 protrūkių, šios savaitės pradžioje – 818. Protrūkių skaičiaus padidėjimas fiksuojamas beveik visose srityse, epidemiologų teigimu, tokio protrūkių augimo buvo galima tikėtis.

Kaip ir daugelis Europos ir pasaulio šalių, Lietuva taip pat susidūrė su omikron atmainos sukelta ligos banga. Šiuo metu matome situaciją, kurią prognozavo daugelis mokslininkų ir ekspertų.

„Mūsų patarimas šioje situacijoje būtų ir toliau išlikti budriems ir laikytis nustatytų reikalavimų, t. y., jei tik įmanoma – dirbti nuotoliniu būdu, laikytis visų infekcijos prevencijos priemonių, stebėti savo ir artimųjų sveikatą, pajutus net menkiausius viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus, likti namuose“, – pataria Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Giedrė Aleksienė.

Praėjusią savaitę specialistai daugiau protrūkių užfiksavo gydymo įstaigose – 76 (ankstesnę savaitę – 50). Tuo tarpu socialines paslaugas teikiančiose įstaigose protrūkių skaičius išliko beveik nepakitęs – užfiksuota 13 protrūkių (ankstesnę savaitę jų buvo 14).

Tebesitęsia protrūkiai paslaugų, prekybos sektoriaus įmonėse, statybų, maisto gamybos įmonėse. Tiesa, šiuose sektoriuose protrūkių skaičius per savaitę nepadidėjo, o kai kuriose ir sumažėjo. Nežymiai padidėjo protrūkių, užfiksuotų logistikos ir transporto įmonėse, šios savaitės pradžioje čia užfiksuoti 8 protrūkiai (ankstesnę savaitę – 6). Gamybos įmonėse protrūkių skaičius išliko nepakitęs (jų užfiksuota 27).

Protrūkiai ugdymo įstaigose – neskaitlingi
Pastarąją savaitę protrūkių ugdymo įstaigose skaičius išaugo, kaip ir buvo prognozuojama, vaikams sugrįžus po žiemos atostogų. Šios savaitės pradžios duomenimis, bendras ugdymo įstaigose užfiksuotų protrūkių skaičius siekia 583. Didžiąją dalį (79 proc.) sudaro protrūkiai  pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 20 proc., protrūkių profesinio ir aukštojo ugdymo įstaigose užfiksuota vos keletas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad protrūkiai nėra skaitlingi (vidutinis atvejų skaičius protrūkyje – 3). Apie 98 proc. protrūkių užregistruota po mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršytų 20, šiuo metu nėra. Didžiausias protrūkyje užfiksuotas atvejų skaičius – 18. Daugiausia protrūkių fiksuojama Kauno, Vilniaus, Klaipėdos Šiaulių ugdymo įstaigose.

Primename, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Protrūkių žemėlapį galite rasti čia.  

Susirgusiesiems būtina pildyti atvejo anketą

Primename, kad visi COVID-19 susirgę asmenys turi pildyti atvejo anketą (atvejis.nvsc.lt) ir joje nurodyti kartu gyvenančius asmenis.

Tik įtraukus sąlytį turėjusius asmenis į izoliuotų asmenų sąrašą, jiems bus galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą pagal pateiktą prašymą. Jeigu asmuo kreipsis dėl nedarbingumo, tačiau jo nebus izoliuotų asmenų registre, pažymėjimo išduoti NVSC negalės. Tam, kad sąlytį turėjęs asmuo atsirastų izoliuotų asmenų sąraše, susirgusysis turi užpildyti epidemiologinę atvejo anketą ir joje pateikti informaciją apie šeimos narius, kurie turi izoliuotis, o šie savo ruožtu turės užpildyti iš NVSC SMS žinute gautą anketą.

Izoliuotiems asmenims rekomenduojama prašymus dėl nedarbingumo teikti elektroniniu būdu per elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt , tiesiogines nuorodas į paslaugas ir informaciją apie kitus prašymų teikimo būdus galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/nedarbingumas. Atkreipiame dėmesį, kad asmenims, kurie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami.

NVSC primena, kad žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, dėl nedarbingumo turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Išaugus sergamumui protrūkių kreivė šoktelėjo aukštyn

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 08:34:06 +0200
<![CDATA[Tarybai pritarus, mieste atsirastų nauja greičio matavimo įranga]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarybai-pritarus-mieste-atsirastu-nauja-greicio-matavimo-iranga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarybai-pritarus-mieste-atsirastu-nauja-greicio-matavimo-iranga Kaip yra žinoma, daugiau nei prieš pusmetį Jonavos mieste, o tiksliau trijose gatvėse - Vasario 16-osios, Žeimių ir J. Basanavičiaus gatvėse – įrengtos greičio matuoklių "dėžės". Rajono biudžeto lėšomis įsigytas vienas greičio matavimo įtaisas, kuris pakaitomis naudojamas jau minėtose gatvėse.

Kad greičio matavimo įtaisas daro teigiamą įtaką greičio mažinimui mieste, galime įsitikinti pagal fiksuojamus greičio pažeidimų duomenis, kuriuos buvo pateikusi Kelių policijos tarnyba:  praeitų metų rugsėjo  17-30 dienomis matuoklis Jonavoje užfiksavo 2000 pažeidėjų, spalio 25 - lapkričio 7 dienomis užfiksuoti 1145 pažeidėjai, o štai gruodžio 20 - sausio 2 dienomis pažeidėjų beliko vos 389.

Saugaus eismo komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas teigia, kad greičio matuokliai – pati efektyviausia priemonė pažaboti lakstūnus.

„Siekiant užkardyti greičio viršijimo atvejus, Jonavoje įrengiamos įvairios priemonės, tačiau, mano manymu, geriausios iš jų - greičio matuokliai.

Tuomet, kai praeitais metais mieste įrengėm tris stacionarias greičio matavimo vietas, pagal tą statistiką, ką matome, labai daug vairuotojų viršija greitį, kas yra labai apmaudu.

Dėl to praeitų metų pabaigoje vykusiame Saugaus eismo komisijos posėdyje nutarėm kreiptis į savivaldybės administraciją prašydami, kad numatytų papildomų lėšų Jonavos mieste įrengti dar kelias stacionarias greičio ribojimo vietas. Tikimės, kad šių metų vasario 10 d. tarybai patvirtinus rajono biudžetą, mieste atsiras dar daugiau tokių vietų, kai lakstūnai galės susimokėti ir paremti ne tik Lietuvos valstybės biudžetą, bet ir Jonavos rajoną“, - teigia  Saugaus eismo komisijos pirmininkas Erlandas Andrejevas.

Tarybai pritarus 2022 -ųjų metų rajono biudžetui, kurio projekte įtraukta eilutė „Saugaus eismo priemonių įrengimas,  gatvių horizontalus ženklinimas, greičio matavimo įrangos įsigijimas ir aptarnavimas“, Jonavos mieste būtų įrengtos dar trys stacionarios greičio matuoklio „dėžės“ skirtingose gatvėse. Naujas greičio matuoklis būtų naudojamas „dėžėse“ pakaitomis, t.y., veiktų tuo pačiu principu, kaip jau dabar esamose  Vasario 16-osios, Žeimių ir J. Basanavičiaus gatvėse.

Kokios tai būtų Jonavos miesto gatvės, kol kas nėra žinoma.

 

 

Tarybai pritarus, mieste atsirastų nauja greičio matavimo įranga

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 08:02:17 +0200
<![CDATA[Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-pasirase-asmens-vardo-ir-pavardes-rasymo-dokumentuose-istatyma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-pasirase-asmens-vardo-ir-pavardes-rasymo-dokumentuose-istatyma

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Asmenvardžių rašymas dokumentuose pirmą kartą yra sureguliuotas įstatymo lygmeniu.

Seimas ėmėsi iniciatyvos surasti sudėtingą dviejų konstitucinių vertybių pusiausvyrą – valstybinės kalbos savitumo išsaugojimo ir žmogaus teisių, tokių kaip asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės laisvai judėti, asmens, priklausančio tautinei mažumai, teisės savo vardą ir pavardę rašyti priimtinesniu, įstatymo apibrėžtu būdu, apsaugos. Tikiuosi, kad priimant šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bus užtikrintas konstitucinis valstybinės kalbos statusas ir derama pagarba lietuvių kalbos sistemai bei savitumui“, – sakė šalies vadovas.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad į įvairių visuomenės grupių, dalies Seimo narių keliamus klausimus dėl šio Įstatymo atitikties Konstitucijai gali atsakyti tik Konstitucinis Teismas.

Prezidento komunikacijos grupė

Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 26 Jan 2022 07:22:21 +0200