Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Vilkikų vairuotojai kitų eismo dalyvių prašo supratingumo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilkiku-vairuotojai-kitu-eismo-dalyviu-praso-supratingumo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilkiku-vairuotojai-kitu-eismo-dalyviu-praso-supratingumo Vilkiko su puspriekabe vairuotojas Mantas kasdien jau dvylika metų gabena įvairiausias prekes, žaliavas ir produktus šalies teritorijoje ir už jos ribų. Ir nors didžiąją darbo dalį jis praleidžia vairuodamas krovininę transporto priemonę magistraliniais keliais, tačiau pasikrauti ar išsikrauti vežamą krovinį suka į skirtingus miestus. Jo teigimu, vairuoti 40 tonų sveriantį 16 metrų ilgio sąstatą mieste ir už jo ribų – skirtinga patirtis.

„Infrastruktūra krovininiam transportui labiau pritaikyta užmiestyje. Čia vairuoji mažiau įsitempęs, nes keliai monotoniški ir ilgi. O ir kiti eismo dalyviai užmiestyje krovininių transporto priemonių prisibijo, šalia jų važiuoja atsargiau. Vairuojant mieste reikia susikaupti, atidžiau stebėti aplinką, kiti vairuotojai, atrodo, jei galėtų, per viršų peršoktų, visi labai skuba, lenda, praleisti nenori“, – sako Mantas.

2020 m. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tyrė 11, 2021 m. – 16 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo krovininės transporto priemonės mieste. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai: nepraleidžiama transporto priemonė sankryžoje, atsitrenkiama į toje pačioje eismo juostoje stovinčius ar lėtai važiuojančius automobilius, susiduriama su dviratininkais ir pėsčiaisiais.

Mieste vairuoti padeda patirtis

Mieste vairuoti vilkiką sudėtinga dėl intensyvaus eismo, siaurų kelių, mažų sankryžų. Žiemos metu privažiavimai į pakrovimo / iškrovimo vietas dažnai nevalomi, taip pat trūksta kitų eismo dalyvių supratingumo, pagalbos.

Vairuotojo teigimu, pavojingiausias vairuotojui yra manevravimas, kai priešais važiuojanti mašina staigiai stabdo, užlenda, kai šalia greitai važinėjama elektriniais paspirtukais ir dviračiais.

„Mieste važinėjančiam vilkiko vairuotojui būtina nemaža vairavimo patirtis, budrumas, atidumas ir gebėjimas išsisukti iš įvairiausių situacijų. Pavyzdžiui, kai tenka manevruoti atbulomis („aklam“), apsisukti siaurose gatvelėse ar prisiparkuoti prie rampų mašinų pristatytose ir ankštose prekybos centrų aikštelėse. Tačiau kuo ilgiau vairuoji, tuo geriau jauti transporto priemonę“, – pasakoja vairuotojas ir priduria, jog vis dėlto daugiau problemų vilkiko vairuotojui mieste sukelia ne jo paties vairavimas, o kitų eismo dalyvių elgesys.

Vilkikas – ne lengvasis automobilis

„Kai vairuojame mieste, kitų eismo dalyvių prašome supratingumo, kantrybės ir kartais pagalbos. Neapvažinėkite manevruojančio vilkiko, nestabdykite staigiai, jei tai nėra būtina, nestatykite automobilių vietose, kur pravažiuoja daug vilkikų, padėkite vairuotojui išvažiuoti atbulam iš gatvių, kadangi jis nemato, kas vyksta už jo puspriekabės“, – tęsia Mantas. Vairuotojui antrina LTSA Tyrėjų komandos specialistas Jonas Drunga ir įvardija pavojingiausias situacijas.

Akloji zona. Sunkiojo transporto vairuotojo sėdėjimo vieta yra ganėtinai aukštai, o tai apriboja automobilio priekio matomumą. Lengvasis automobilis yra daug siauresnis, todėl kai priartėja prie krovininio transporto  puspriekabės ar priekabos galo, jis patenka į vilkiko vairuotojo akląją zoną.

„Mieste taip visi skuba, jog vilkiką stengiasi aplenkti iš visų pusių. Pasitaiko, jog darant lankstą prieš posūkį atsiranda tarpas važiuojamosios dalies dešinėje, o kitas eismo dalyvis ten iškart lenda, prisispaudžia, lenkia. Ir taip elgiasi ne tik automobilių vairuotojai, bet ir pėstieji, dviratininkai bei paspirtukininkai“, – sako Mantas.

Matmenys. Krovininio transporto matmenys yra dideli, todėl dažnu atveju vilkikai nevažiuoja pagal nubraižytas kelyje esančias linijas. Vairuotojai sukdami ir norėdami ištiesinti puspriekabę, visuomet važiuoja lanku. Kitiems eismo dalyviams reiktų numatyti, kada krovininio transporto priemonė gali išvažiuoti iš savo eismo juostos.

Krovinys. Jų yra įvairiausių, tačiau pavojingiausi eismo dalyviams yra blogai pritvirtinti, galintys iškristi, išbyrėti ar išlindę už automobilio ribų kroviniai. Dažniausiai nuspėti, ar krovinys tinkamai pritvirtintas, sunku, tad kitiems eismo dalyviams rekomenduojama laikytis saugaus ir didesnio nei įprastai atstumo.

Masė. Krovininio transporto su kroviniu svoris įprastai siekia iki 40 tonų. Būtent dėl šios priežasties jo stabdymo kelias daug kartų ilgesnis. Vairuotojo Manto teigimu, aplenkę ar apvažiavę, palaikykite didesnį atstumą ir būtinai stebėkite, ar iš paskos važiuojantis krovininis transportas spėja stabdyti ir nerodo įspėjamųjų signalų (mirksi ilgosiomis šviesomis ar naudoja garsinį signalą).

Navigavimas. Krovininio transporto vairuotojai naudojasi navigacinėmis sistemomis, o jos kartais suklaidina ir nuveda į siauras gatveles, kur nėra galimybės apsisukti. Tenka stabdyti eismą.

„Tokiais atvejais beveik visuomet sulaukiame kitų vairuotojų pykčio. Tačiau mes, vilkikų vairuotojai, juk nedarome to tyčia. Tiesiog dirbame savo darbą. Todėl nepykite ir neprisispauskite, o padėkite mums išmanevruoti. Kartu tikrai greičiau atlaisvinsime kelią“, – siūlo Mantas.

LTSA inf. 

Vilkikų vairuotojai kitų eismo dalyvių prašo supratingumo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 14:31:04 +0300
<![CDATA[Baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos sezonas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baigiasi-lasisu-ir-slakiu-zvejybos-sezonas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baigiasi-lasisu-ir-slakiu-zvejybos-sezonas Lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas artėja prie pabaigos. Žvejo mėgėjo kortelės suteikia teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki spalio 15 d., tačiau šįmet spalio 16 d. yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.

Mėgėjų žvejybos taisyklių 4 priede nurodytuose upių ruožuose spalio 16-17 d. dar bus leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti, toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1 d. Vis dėl to šių žuvų šiuo metu žvejoti nerekomenduojame, nes net ir paleidus sugautas trikdomas jų nerštas.

Aplinkos ministerija įspėja, kad dabar vyksta Aplinkos apsaugos departamento akcija „Lašiša“, todėl žvejybos kontrolė sustiprinta, savaitgalį numatomi reidai. Neverta rizikuoti paimti sugautą lašišą arba šlakį, nes už šias žuvis skaičiuojama 970 eurų žala gamtai, be to tektų sumokėti 90-170 eurų siekiančią baudą, gali būti konfiskuoti nusižengimo metu rasti žvejybos įrankiai ir priemonės.

Nuo spalio 18 d. žvejyba lašišų ir šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede, bus draudžiama iki gruodžio 24 d.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo laikotarpiu, kaip ir ankstesniais metais, žvejybos draudimas negalios trijuose Neries ruožuose – nuo žiočių iki Jonavoje esančio kelio Nr. 262 tilto, nuo Žirmūnų iki Valakupių tilto ir nuo geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto iki Buivydžių pėsčiųjų tilto. Šiuose ruožuose leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą.

Neries ruože nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto iki gruodžio 24 dienos draudžiama naudoti dirbtinius masalus ir žuvelę, toks pats draudimas galioja Šventosios upėje nuo Dagios žiočių iki Kavarsko užtvankos.

Taip pat primename, kad nuo spalio 15 d. draudžiama gaudyti siauražnyplius vėžius (plačiažnyplius vėžius draudžiama gaudyti visus metus). Iki gruodžio 31 d. galioja draudimas žvejoti marguosius upėtakius Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse. Iki gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti Taisyklių 6 priede nurodytuose Nemuno ruožuose.

 

Baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos sezonas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 14:16:45 +0300
<![CDATA[Tyrimas: prevencinių programų poreikis didėja]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimas-prevenciniu-programu-poreikis-dideja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tyrimas-prevenciniu-programu-poreikis-dideja Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir patys gana aktyviai jomis domisi. Per septynerius metus nenorinčiųjų pasitikrini pagal šias programas sumažėjo beveik pustrečio karto.

Naujausias šalies gyventojų informuotumo ir įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, rodo, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (arba 83 proc.) yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, pusė apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.

Per 7 metus reikšmingai sumažėjo atsisakančiųjų dalyvauti prevencinėse programose dalis. Pavyzdžiui, atsisakančiųjų pasitikrinti pagal ankstyvojo vėžio prevencines programas sumažėjo 2,5 karto – nuo 25 proc. 2013 m. iki 10 proc. šiemet. Nenorinčių dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje atitinkamai sumažėjo nuo 24 proc. iki 11 procentų.

Geriausiai žinomos yra gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinės programos (žino 65 proc. apklaustųjų). Po 60 proc. respondentų teigė girdėję apie širdies ir kraujagyslių ligų, 59 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio, 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.

Apklaustųjų teigimu, pagrindinis informacijos apie ligų prevencijos programas šaltinis – šeimos gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas poliklinikoje ar šeimos centre (67 proc.). 54 proc. apie programas teigė išgirdę iš žiniasklaidos, 46 proc. – draugų, šeimos narių. 78 proc. prisipažino žinantys, kur kreiptis norint gauti paslaugas pagal prevencines programas.

Apklausa parodė, kad gyventojai ne tik žino apie minėtas programas, bet ir noriai dalyvauja jose dalyvauja. 29 proc. respondenčių yra dalyvavusios gimdos kaklelio vėžio, 18 proc. apklaustųjų – širdies ir kraujagyslių, 14 proc. – krūties vėžio, 11 proc. – storosios žarnos vėžio, 10 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinėje programoje. 76 proc. gavusių kvietimą pasitikrinti pagal kurią nors prevencinę programą pasinaudojo šiuo kvietimu. 60 proc. pasitikrinusiųjų liko visiškai patenkinti suteiktų paslaugų kokybe, 37 proc. – labiau patenkinti.

Tyrimas atskleidė, kad 81 proc. apklaustųjų norėtų dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų programoje, 79 proc. – programose, skirtose ankstyvam vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ar prostatos) diagnozavimui. Dažniausios priežastys, kodėl gyventojai nesutiktų tirtis pagal minėtas programas, – poreikio nebuvimas, jautimasis sveiku, problemų neturėjimas. Įdomu, kad beveik pusė (45 proc.) tyrimo dalyvių savo sveikatą vertino teigiamai, o absoliuti dauguma (96 proc.) respondentų teigė, kad jaučiasi atsakingi už savo sveikatą.

Dauguma (76 proc.) šalies gyventojų norėtų būti informuoti apie ligų prevencijos programas apsilankymo pas gydytoją metu. 40 proc. – pageidautų būti informuoti telefonu, 33 proc. – elektroniniu paštu, 26 proc. – SMS žinute. Visą VLK užsakymu liepos mėnesį atliktą tyrimą galima rasti čia.

Apie prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasų interneto svetainėje (plačiau čia).

Vaizdo medžiagą galite pamatyti čia.

Tyrimas: prevencinių programų poreikis didėja

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 13:13:53 +0300
<![CDATA[Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/projektas-lygybes-medis-laikas-kai-kiekvienas-tampa-stiprus-kurti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/projektas-lygybes-medis-laikas-kai-kiekvienas-tampa-stiprus-kurti Jonavos kultūros centre (JKC) spalio 14–15 dienomis įsikūrė edukacinė-kūrybinė laboratorija ,,Lygybės medis“. Tai Lietuvos kultūros tarybos ir Jonavos rajono savivaldybės finansuojamas bei Jonavos kultūros centro teatro įgyvendinamas projektas, kuriame susitinka profesionalūs menininkai ir dėl skirtingų priežasčių socialinę atskirtį patiriantys vaikai bei jaunimas.

,,Tokiomis dienomis kultūros centras atlieka neįkainojamą misiją – jautriu ir neapčiuopiamu būdu palieka įspaudus jaunų žmonių, susiduriančių su įvairiomis problemomis, gyvenimuose. Turtina jų pasaulėvoką, kultūrinį pažinimą, suteikia naujų patirčių.“ – teigia projekto vadovas Gediminas Gutauskas. – Manau, tai vienas gražiausių projektų, kuriame stiprūs kūrėjai per labai trumpą laiką stipriais kurti padaro ir kitus.

Šiais metais ,,Lygybės medyje“ dalyvauja Neries ir Ruklos pagrindinių mokyklų, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, Jonavos vaikų globos namų ir Jonavos neįgaliųjų veiklos centro ugdytiniai. Projekto dalyviai, pasitelkdami teatrines praktikas, judesį ir garsą, tyrinėja savo pojūčius ir jausenas. Su jais dirba profesionalių menininkų komanda – kompozitorius, atlikėjas Vladas Dieninis, šokėja, choreografė, šiuolaikinio šokio Lietuvoje pradininkė Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė, kino ir teatro aktorė Eglė Valadkevičiūtė, aktorius Raimondas Klezys.

Dėkojame visiems projekto dalyviams ir jų vadovams. Tegul šis projektas tampa įkvėpimu leistis į nesibaigiančią kelionę po nuostabų meno pasaulį.

JKC inf. ir nuotr. 

 

Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti

Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti Projektas ,,Lygybės medis“ – laikas, kai kiekvienas tampa stiprus kurti ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 13:11:54 +0300
<![CDATA[Padėkota savivaldybėms, jų tarpe ir Jonavai, įveikiant migracijos krizę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padekota-savivaldybems-ju-tarpe-ir-jonavai-iveikiant-migracijos-krize https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padekota-savivaldybems-ju-tarpe-ir-jonavai-iveikiant-migracijos-krize Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitiko su savivaldybių, kurios suteikė pagalbą valstybei susidūrus su neteisėtos migracijos krize, vadovais ir aptarė šios krizės valdymo patirtį. Taip pat buvo diskutuojama apie valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimą galimoms panašaus pobūdžio krizėms.

Lietuvai susidūrus su neregėto masto migracijos krize, savivaldybių suteikta pagalba tapo ypač svarbi. Jos padėjo užtikrinti neteisėtai valstybės sieną kirtusių užsieniečių maitinimą bei apgyvendinimą laikinose gyvenamosiose vietose ir pasirūpinti pažeidžiamiausiomis migrantų grupėmis.

Savivaldybių suteiktose patalpose buvo apgyvendinti 684 migrantai: Ignalinos rajone – 186 asmenys, Šalčininkų rajone – 30 asmenų, Varėnos rajone – 149 asmenys, Alytaus rajone – 167 asmenys, Alytaus mieste – 71 asmuo, Lazdijų rajone – 81 asmuo. Priėmusios migrantus savivaldybės turėjo ne tik skirti patalpas, bet taip pat užtikrinti maitinimą, pasirūpinti medicinine pagalba. Visos patirtos išlaidos bus kompensuotos, tam skirta jau daugiau nei 822 976 tūkst. eurų.

„Dėkoju visoms savivaldybėms ir bendruomenėms, kurios priėmė neteisėtus migrantus, už susitelkimą ir bendradarbiavimą Lietuvai susidūrus su hibridine agresija. Nepaisydami labai sudėtingos situacijos ir nesklandumų, patyrėme vienos Lietuvos jausmą. Visi supratome, kad turime gintis bendromis jėgomis ir prisiėmėme atsakomybę. Džiaugiuosi, kad galėjome pasikliauti savivalda. Dabar esame geriau pasiruošę ir mūsų neužklups netikėtai. Patikrinome mechanizmus ne pratybų metu, o realiose situacijose, todėl žinome, ko galime tikėtis ir kaip reaguoti“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad kassavaitinių susitikimų formatas labai pasiteisino – padėjo operatyviai priimti sprendimus ir koordinuoti keliolikos institucijų veiksmus. Be to, padėjo keisti vietos gyventojų nuostatas: buvusią priešpriešą pakeitė empatija ir noras pagelbėti migrantams.

„Savikritiškai pažvelgę į krizės valdymą matome, kad pritrūkome laiko kalbėtis su žmonėmis. Kelių krizių įkarštyje atrodė, kad svarbiausia – greiti sprendimai, bet pamiršome komunikacijos svarbą. Kad ir kokia ekstremali situacija, kad ir kaip greitai reikia reaguoti derinant sprendimus – turime rasti laiko suprantamai paaiškinti, kodėl darome vienus ar kitus žingsnius ir kas lemia mūsų apsisprendimą. Tai pamoka, kurią reikia išmokti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė. Be to, būtina palaikyti nuolatinį ryšį su savivaldybėmis, nes jų patirtis sprendžiant įvairias krizes labai vertinga. Ji taip pat padėkojo bendruomenėms, žmonėms, kurie steigė būrius ir kartu su pareigūnais padėjo užtikrinti migrantų apsaugą ir gyventojų saugumą.

Nuo spalio 1 d. migrantai iškelti iš savivaldybių laikinai suteiktų patalpų. Šiuo metu visi migrantai gyvena jiems pritaikytuose centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje.

12 Lietuvos savivaldybių – Alytaus miesto , Alytaus rajono, Druskininkų, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Lazdijų rajono, Šalčininkų rajono, Varėnos rajono, Švenčionių rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono – įsitraukė ir kartu su Vidaus reikalų ministerija sprendžia neteisėtos migracijos krizę.

VRM inf. 

Padėkota savivaldybėms, jų tarpe ir Jonavai, įveikiant migracijos krizę

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 12:29:55 +0300
<![CDATA[STI: Dauguma nepritaria pandemijos valdymui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sti-dauguma-nepritaria-pandemijos-valdymui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sti-dauguma-nepritaria-pandemijos-valdymui Sveikatos teisės institutas (STI) dalinasi svarbiomis naujienomis – atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių, kai kuriais klausimais nepritariančių dalis viršija 70 proc.

Taip pat rašoma apie tai, kad STI kreipėsi į institucijas prašydami duomenų, pagrindžiančių rekomendaciją Lietuvoje taikyti visuotinę revakcinaciją trečiąja doze, bei supažindina su STI direktoriaus doc. dr. Rimo Jankūno atsakymu infektologui prof. A. Ambrozaičiui, kaip įsitikinti, kad COVID-19 vakcinų klinikiniai tyrimai nėra baigti.

Dauguma gyventojų nepritaria dabartiniam pandemijos valdymui

Rugsėjo 9–16 dienomis Sveikatos teisės instituto (STI) užsakymu „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc.

Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.), vaikų skiepijimui nuo COVID-19 (nepritaria 61 proc., pritaria 24 proc.), galimam ligos išmokų nemokėjimui nepasiskiepijusiems asmenims (nepritaria 72 proc., pritaria 15 proc.), jiems taikytiniems ribojimams dirbti (nepritaria 74 proc., pritaria 21 proc.) ar studijuoti (nepritaria 68 proc., pritaria 23 proc.). 65 proc. respondentų teigia, kad su virusu reikėtų išmokti gyventi be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų, o 21 proc. siūlo taikyti griežtus ribojimus.

Image description

Sociologės dr. Živilės Advilonienės teigimu, tokie sociodemografiniai rodikliai kaip lytis, amžius, išsilavinimas, socialinė padėtis, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos ir gyvenamoji vieta daugeliu atvejų neturėjo lemiamos įtakos daugiau ar mažiau kritiškam gyventojų požiūriui į šiuo metu Lietuvoje pandemijos valdymui taikomas ar planuotas taikyti priemones.

„Remiantis pirmine tyrimo metu gautų statistinių duomenų apžvalga aiškėja tendencija, kad daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko taikomos pandemijos valdymo strategijos, o kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc. Nepriklausomai nuo minėtų demografinių rodiklių, vidutiniškai 60–75 proc. gyventojų mano, kad turėtume išmokti gyventi su virusu be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų“, – teigė Ž. Advilonienė.

Vienkartines kaukes laiku keičia 14 proc. žmonių

Galiojant prievolei dėvėti kaukes viešose uždarose vietose ir politikams svarstant privalomą kaukių dėvėjimą lauke, svarbu įvertinti šios priemonės efektyvumą. Reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo, bet ne rečiau nei kas keturias valandas (kaip būtina) keičia apie 14 proc. gyventojų.

Image description

Farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno teigimu, tai rodo netikėjimą kaukių nauda ir formalų požiūrį į šį reikalavimą. „Kol kas geriausiai su COVID-19 tvarkosi tos ES valstybės, kuriose kaukių prievolės nėra (Suomija, Norvegija, Švedija). Praeitą žiemą daugiausiai perteklinių mirčių mūsų regione fiksuota valstybėse, kuriose kaukės lauke buvo privalomos (Lietuvoje, Lenkijoje). Š. m. vasarį atsisakius kaukių dėvėjimo lauke reikalavimo, koronaviruso reprodukcijos rodiklis (antrinių užsikrėtimų skaičius) pradėjo mažėti, o spalio pradžioje sugriežtinus kaukių prievolę – nepasikeitė, t. y. užsikrėtimo atvejų ir toliau daugėja kaip daugėjo iki tol. Tinkamai dėvimos vienkartinės kaukės tam tikrais atvejais galėtų sumažinti užsikrėtimo riziką, tačiau dažnesniu atveju yra dėvimos ydingai ir dėl to tampa kovos su virusu imitacija“, – teigė mokslininkas.

Nepritariama kaukių dėvėjimui mokyklose

Reikalavimui vaikams mokyklose dėvėti kaukes nepritarė beveik 54 proc., pritarė 32 proc. apklaustųjų.

Image description

Daugiau nei pusė nepritaria galimybių pasui

Galimybių paso įvedimui nepritarė 54 proc., pritarė – 42 proc. apklaustųjų. Svarbu, jog 31 proc. galimybių pasui pritarė, nes tiki, kad pasiskiepiję jo dėka gali saugiai naudotis paslaugomis. 11 proc. galimybių pasui pritarė todėl, kad šis skatina skiepytis.

Image description

Ž. Advilonienės teigimu, atsakymai rodo, kad galimybių pasas vertinamas kaip perteklinė priemonė, piliečių pasirinkimo teisę ir laisvę sveikatos, o atskirais atvejais – ir sąžinės laisvės srityse daugiau ar mažiau priverstinai ribojantis pandemijos valdymo įrankis.

Gydytoja prof. dr. Dalia Regina Railaitė atkreipė dėmesį, kad trečdalis apklaustųjų mano, kad pasiskiepijusieji negali platinti COVID-19. „Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje atvejų skaičius toks didelis ir nuolat auga. Net jei paskiepytieji serga lengviau, virusą jie platina panašiai. Įsitikinę, kad yra saugūs ir nepavojingi kitiems, paskiepyti sergantys asmenys laisvai perduoda virusą savo aplinkoje tiek vakcinuotiems, tiek nevakcinuotiems žmonėms. Ši klaidinga nuostata gali būti labai svarbi tolesniam COVID-19 plitimui visuomenėje ir ji yra tiesioginė neteisingo visuomenės informavimo pasekmė“, – pabrėžė D. R. Railaitė.

Advokato dr. Justo Sakavičiaus nuomone, dauguma Lietuvos gyventojų jau yra pasiskiepiję arba persirgę ir tikėtinai naudojasi galimybių pasu ne dėl to, kad jam pritartų, o todėl, kad turi sąlygas jam įgyti, o be jo gyventi nepatogu. Teisininkas taip pat pastebėjo, kad du trečdaliai galimybių pasui nepritariančių asmenų taip pasisako dėl jo sukuriamos segregacijos ir diskriminacijos. „Tai yra etinis motyvas, rodantis, kad visuomenei yra svarbios žmogaus teisės ir Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas“, – akcentavo J. Sakavičius.

61 proc. apklaustųjų nesutinka su vaikų skiepijimu

Vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritarė 61 proc. apklaustųjų. Ši tendencija ryškiausiai pastebima tarp darbingo amžiaus žmonių. Tyrimo duomenys rodo, kad vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritaria beveik trys ketvirtadaliai (73,2 proc.) 30–39 m. ir beveik po du trečdalius 40–49 m. (65,3 proc.) bei 50–59 m. (61,7 proc.) amžiaus gyventojų.

Image description

51 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikų skiepijimui nepritaria dėl nežinomų ilgalaikių vakcinos rizikų vaikams. „Šis atsargumas – pamatuotas. Šiuo metu jau yra duomenų, kad įprastas gripas vaikams (0–14 metų grupėje) yra iki 1,5–7,5 karto pavojingesnis nei COVID-19. Patys sau atsakykime, ar ankstesniais metais, kai vyravo kitos gripo formos (pavyzdžiui, H1N1), siekėme vaikus masiškai vakcinuoti, raginome juos dėvėti kaukes, neleidome į pamokas? Juk gripas jiems tuomet buvo pavojingesnis. Š. m. rugpjūtį pasirodė tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad po dviejų „Pfizer“ vakcinų hospitalizacijos dėl miokardo infarkto rizika padidėja iki 34 kartų. O kiek galimų pasekmių dar nežinome – pagrindiniai klinikiniai vakcinų tyrimai nesibaigs dar kelis metus“, – teigė imunologas Gintaras Zaleskis.

Beveik 3/4 nesutinka, kad nepasiskiepiję negautų ligos išmokų, būtų nušalinti nuo darbo ar studijų

Gyventojų nuomonė dėl galimybės nepasiskiepijusiems asmenims dirbti, studijuoti ir gauti ligos išmoką susirgus COVID-19 buvo panaši: beveik trys ketvirtadaliai nepritaria tam, kad nepasiskiepijusiems COVID-19 susirgusiems asmenims būtų nemokamos ligos išmokos (72 proc.) ir nepasiskiepijusiųjų nušalinimui nuo darbo (74 proc.), o 68 proc. nepritarė universitetų politikai, kad studijuoti gali tik galimybių pasą turintys studentai.

Image description

„Su ligos išmokos nemokėjimu nesutinkama motyvuojant tuo, kad visi mokesčių mokėtojai turi teisę į ligos išmokas nepriklausomai nuo to, kokia liga suserga ir ar yra nuo jos pasiskiepiję. Tokios pozicijos laikosi dauguma, nepriklausomai nuo sociademografinių veiksnių. Tai rodo šalies gyventojų nepritarimą ketinimams riboti žmonių laisvo ir informuoto pasirinkimo teisę pasitelkiant didesnį ar mažesnį nesaugumą dėl studijų ar darbo sukeliančias priemones“, – apibendrino sociologė Ž. Advilonienė.

Image description

Image description

J. Sakavičiaus teigimu, nušalinimui nuo darbo ir studijų ribojimui daugiausiai nepritariama dėl moralinių priežasčių („kiekvienas turi teisę laisvai spręsti, ar pasiskiepyti“), o pritariama daugiausiai motyvuojant medicinine priežastimi, t. y. kad nepasiskiepiję gali užkrėsti aplinkinius. „Šis atsakymas rodo klaidingą žmonių prielaidą, kad vakcinuoti žmonės yra „saugūs“, neplatina viruso. Toks įsitikinimas padeda tik viruso plitimui, o ne suvaldymui“, – akcentavo teisininkas.

Nepasiskiepijusių darbuotojų ir studentą nušalinimą nuo darbo ir studijų komentuodama prof. dr. D. R. Railaitė akcentavo, kad „teisės būti neužkrėstam“ nei medicinoje, nei apskritai niekada nebuvo. „Tai nerealu. Mes gyvename virusų ir bakterijų apsuptyje, užkrečiamųjų ligų yra daugybė, todėl kiekvienas privalome saugotis. Ši epidemiologinė situacija įpareigoja mokyti darbuotojus laikytis pagrįstų apsisaugojimo priemonių, o darbdavius – užtikrinti jų prieinamumą ir kokybę. Tuo tarpu prievarta skiepytis atimant iš žmonių pragyvenimo šaltinį ir tokio elgesio teisinimas klaidinančia informacija yra nepagrįsti ir nesprendžia pandemijos problemos“, – sakė profesorė.

Rezultatai

Tyrimo ataskaita 

Kuo grindžiama rekomendacija trečiąja doze revakcinuoti visus?

STI kreipėsi į Ministrę Pirmininkę ir prie Vyriausybės dirbančią Nepriklausomų ekspertų patariamąją tarybą bei į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas informuoti, kokiais konkrečiai moksliniais duomenimis dėl stiprinamųjų dozių efektyvumo ir saugumo remiantis priimta NEPT rekomendacija bei kuo remiantis buvo vertinamos rizikos. Mūsų kreipimąsi galite rasti ČIA.

Valdžios atstovams bei ekspertams taip pat priminėme, kad Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komitetas visuotinės vakcinacijos trečiąja doze nesiūlo. Komitetas padarė išvadą, kad 18 metų ir vyresniems asmenims galima svarstyti galimybę skirti stiprinamąją dozękai po antrosios dozės praeina ne mažiau kaip šeši mėnesiai („booster doses may be considered“). Plačiau apie Europos vaistų agentūros informaciją – ČIA.

Ar vakcinų klinikiniai tyrimai baigti – atsakome, kaip patikrint

Žiniasklaidoje kalbėjęs infektologas prof. A. Ambrozaitis leido suprasti, kad abejonės dėl vakcinų nuo COVID-19 ir teiginiai, kad jos yra eksperimentinės, yra nacionaliniam saugumui pavojingos melagienos.

STI direktorius doc. dr. Rimas Jankūnas viešu laišku kreipėsi į profesorių padėdamas patikrinti, ar COVID-19 vakcinos yra praėjusios visus klinikinių tyrimų etapus. Plačiau žiūrėkite ČIA.

STI komandos inf. 

STI: Dauguma nepritaria pandemijos valdymui

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 11:11:11 +0300
<![CDATA[Beliko vienas žingsnis iki mokamų testų darbuotojams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/beliko-vienas-zingsnis-iki-mokamu-testu-darbuotojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/beliko-vienas-zingsnis-iki-mokamu-testu-darbuotojams Seimas po svarstymo pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-912(2), kuriuo siūloma nustatyti, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebūtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, pavasarį priimtomis pataisomis buvo atverta galimybė valstybės lėšomis kompensuoti testus darbuotojams.

„Tikslas buvo, kad verslai galėtų greičiau atsiverti po karantino, greičiau grįžtų prie įprastinės veiklos ir buvo sudaryta tokia sąlyga, kad valstybės lėšomis tai darome. Tuo metu neturėjome pakankamo kiekio vakcinų, neturėjome galimybių kitaip valdyti pandemiją – vienintelis būdas kontroliuoti plitimą buvo aktyvus testavimas. Dabar, kai vakcinų turime daugiau nei besiskiepijančiųjų, aktualu yra, kad žmonės skiepytųsi, o ne būtų remiamas jų testavimas valstybės pinigais, bet tuo pačiu juos išlaikant didelėje rizikoje užsikrėsti, sunkiai sirgti ar net numirti“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė M. Lingė.

Komiteto pirmininkas tikisi, kad tai turėtų paspartinti vakcinavimą: „Tai turėtų paspartinti, nes dabar, tarsi valstybė savotiškai ir remia tą paskatą nesiskiepyti, nes daroma žmogui kiek nori testų. Tokiu keliu eina ir kitos šalys. Teko girdėti, kad šią savaitę Vokietija ir Šveicarija atsisakė sprendimo atlyginti už darbuotojų testavimą.“

Svarstomoms pataisoms pritaria ir Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė: „Mano nuomone, valstybė iki šiol sudarė pakankamai galimybių visiems žmonėms pasinaudoti vakcina. Yra nupirkta pakankamai vakcinos, ji yra visiems prieinama, nemokama, suteikta labai daug galimybių vakcinuotis įvairiose vietose, o tie žmonės, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių iki šiol ta priemone nepasinaudojo, manau, turėtų mokėti už kitas priemones, kurias šiuo metu valstybė nenumato kompensuoti.“

Parlamentarė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui teigė taip pat besitikinti, kad tai pakeis vakcinacijos tempus: „Manau, kad tai paskatins, kaip ir kiekviena priemonė, kaip ir galimybių pasas, kurį mes tiek daug kvestionuojame, bet iš esmės, vakcinacijos procesą jis paskatino. Tikrai neturime šiuo metu geresnės priemonės už vakciną valdyti situaciją, tai turėtų suprasti ir gyventojai, ir politikai ir palaikyti tą priemonę.“

Įstatymo projektu siūloma, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos būtų finansuojami nebe valstybės biudžeto, o darbuotojo arba, jei darbdavys taip nusprendžia, – darbdavio lėšomis. Numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės:

1) kai neužtikrintas vakcinų prieinamumas – tokiu atveju darbuotojas negali būti atsakingas už tai, kad nesiskiepija (tai nėra jo sprendimas, nes nėra laisvo pasirinkimo tarp galimybės skiepytis ir tikrintis sveikatą) ir patirti išlaidų dėl valstybės įpareigojimo tikrintis sveikatą vykdymo;

2) kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų – tokiu atveju darbuotojas taip pat negali būti laikomas atsakingu dėl nesiskiepijimo.

Sveikatos patikrinimai išliktų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kai jie būtų vykdomi darbovietėje nustačius protrūkį.

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga.

Siūloma, kad nauji reikalavimai įsigaliotų gruodžio 1 d.

Po svarstymo projektui pritarė 68, prieš balsavo 33, susilaikė 11 Seimo narių.

Dėl projekto priėmimo turėtų būti balsuojama kitą savaitę.

 

Beliko vienas žingsnis iki mokamų testų darbuotojams

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 10:40:22 +0300
<![CDATA[Mokyklos rengiasi atsiverti įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokyklos-rengiasi-atsiverti-ivairiu-ugdymosi-poreikiu-turintiems-vaikams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokyklos-rengiasi-atsiverti-ivairiu-ugdymosi-poreikiu-turintiems-vaikams Švietimo sistema rengiasi didžiuliam pokyčiui: nuo 2024 metų turėtų būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą. 

Tai bus įgyvendinama palaipsniui, o visi žingsniai ir priemonės numatytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtame Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų plane.

Plane numatyta įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams geriau pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką, įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų, įdiegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu, aprūpinti mokyklas mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų kvalifikaciją.

Šios priemonės padės pašalinti fizines, emocines, socialines kliūtis į mokyklas priimti įvairių poreikių turinčius vaikus, užtikrinti jų teisę į kokybišką ugdymą. 

„Planas buvo rengiamas konsultuojantis su neįgaliųjų asociacijomis, mokyklų, universitetų atstovais, stengiantis atsižvelgti į praktikų pastabas. Turime artimiausių metų gaires, numatytą finansavimą. Tai, ar gerai pasirengsime į mokyklas priimti įvairių poreikių vaikus,  labai priklausys nuo kiekvienos mokyklos bendruomenės, vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, taip pat nuo mokytojų, mokinių tėvų nuostatos“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Pernai pakeitus Švietimo įstatymą, numatyta, kad nuo 2024 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai bus priimami į artimiausią gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Nuo tų metų specialiose mokyklose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu bus ugdomi tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos. 

„Švietimas yra viena iš pamatinių kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisių, tačiau daugybę metų turintieji negalią neturėjo galimybės rinktis, jie buvo nukreipiami į segreguotas specialaus ugdymo įstaigas. Sutarimas, kad nuo 2024-ųjų šios diskriminacijos turi nelikti, teikia daug vilties. Geriau nei bet kas kitas žinome, kad pokyčiai vyksta lėtai ir iki kokybiško įtraukaus ugdymo eisime ne vienerius metus. Bet dabar, kai kryptis aiški, kai yra suplanuotos lėšos ir numatytos priemonės, mes tikimės, jog nebesigręžiosime atgal ir  gerokai sparčiau judėsime kokybiško ugdymo kiekvienam vaikui, kiekvienoje miesto ar miestelio mokykloje link“, - sako Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė Lina Garbenčiūtė. 

Keisis mokyklų aplinka 

Įtraukties veiksmų plane numatyta parengti universalaus dizaino principais grįstas rekomendacijas mokyklų aplinkai. Rekomendacijos bus suderintos ir aptartos su savivaldybėmis ir neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis.

Planuojama, kad įgyvendinant besibaigiančio Europos Sąjungos finansinės paramos periodo projektus iki 2024 m., pagal universalaus dizaino principus bus atnaujintos 36 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vėliau panaudojant 2021-2027 m. periodo ES finansinę paramą bus modernizuojamos likusios švietimo įstaigos. Aplinka būtų pritaikyta ne tik judėjimo negalią turintiems mokiniams, bet ir autistiškiems vaikams, turintiems sensorinių, emocinių sutrikimų.

Mokykloms bus nupirkta specialiųjų mokymo, techninės pagalbos priemonių komplektų. Mokytojai, mokytojų padėjėjai, švietimo pagalbos specialistai bus išmokyti jomis naudotis. Numatoma sukurti ir elektroninį priemonių katalogą, iš kurio mokyklos galės rinktis sau tinkamas priemones, ypač tas, kurios palengvintų regos ar klausos negalią turinčių mokinių ugdymą.   

Stiprinamas darbuotojų pasirengimas, steigiami nauji etatai 

Bus sukurtas ir įdiegtas įtraukios klasės modelis, sudarantis galimybes bendroje grupėje ar klasėje ugdytis keliems didelių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Grupėje, klasėje vienu metu dirbs ne mažiau kaip du pedagogai, kiti asmeninę pagalbą mokiniui teikiantys darbuotojai. Ugdymo procesas bus organizuojamas derinant bendras grupės, klasės veiklas su individualiomis.

Tam, kad mokyklų vadovai, mokytojai, mokykloje dirbantys švietimo pagalbos specialistai sudėtingesniais atvejais galėtų greitai gauti specialistų konsultaciją, savivaldybėse veiks ir stacionarios, ir mobilios konsultacinės specialistų grupės.

Mokyklų administracijos darbuotojams, mokytojams numatomi praktiniai mokymai apie įtraukųjį ugdymą, universalaus dizaino principus, padedančius kurti atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams.

Taip pat bus parengti metodinės medžiagos rinkiniai pagal atskiras specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupes: regos, klausos, raidos, elgesio, emocijų ir intelekto sutrikimų. Bus organizuoti mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandoms, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistams. 

Numatoma steigti papildomus švietimo pagalbos specialistų etatus. Plane numatyta, kad kasmet, atsižvelgus į poreikį ir pasiūlą, bus steigiamos papildomos švietimo pagalbos specialistų pareigybės mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse, ar švietimo pagalbos tarnybose, siekiant, kad kiekvienas mokinys gautų jam reikalingą pagalbą. Jau šiais metais savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų  steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms.

Taip pat nuo šio rugsėjo panaikintas atotrūkis tarp švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų) ir mokytojų darbo užmokesčio: švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga vidutiniškai didėjo 22 proc. 

Konsultacinę pagalba mokykloms teiks regioniniai centrai 

Numatoma priartinti konsultacinę, metodinę pagalbą plėtojant įtraukųjį ugdymą mokyklose. Suderinus su  savivaldybėmis  bus atrinkta ir kuriama 10 regioninių centrų, bus modernizuota jų infrastruktūra, telkiami specialistai, numatomas aprūpinimas reikalingomis priemonėmis. 

Numatyta išplėsti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, Panevėžio „Šviesos“, Gelgaudiškio, „Diemedžio“ ugdymo centrų ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro „Žeimenos“ skyriaus metodines konsultacines pagalbos funkcijas ir sustiprinti ten  dirbančių specialistų kompetencijas teikti metodinę konsultacinę pagalbą šalies ikimokyklinio ir  bendrojo ugdymo mokykloms.

Planuojama sukurti Nacionalinį metodinį konsultacinį centrą įvairiapusių raidos ir kitų sutrikimų turintiems vaikams.

Numatomos priemonės stiprinti kurčiųjų ugdymą parengiant ir įgyvendinti surdopedagogų, gestų kalbos vertėjų, kurčiųjų mokytojų, mokytojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programas, suteikti jiems gestų kalbos pagrindus ir supažindinti su kurčiųjų kultūra. Vilniaus kolegijoje ketinama įsteigti gestotyros centrą. 

Mokytojai galės įgyti papildomą specializaciją

Plane numatyta atnaujinti edukologijos studijų krypties programas taip, kad kiekvienas būsimasis pedagogas studijuotų ne mažesnį kaip 6 kreditų įtraukaus ugdymo organizavimo kursą, apimantį skirtingų mokinių ugdymosi poreikių pažinimą ir ugdymo organizavimą, taikant universalaus dizaino mokymuisi prieigą.

Taip pat bus pradėti rengti dvigubos specialybės pedagogai – dalyko ir specialiojo ugdymo ar tarptautinės jungtinės studijų programos bakalauro. Pedagogo kvalifikaciją jau turintiems asmenims bus siūloma įgyti specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo ar kitą pedagoginę specializaciją, numatyta finansuoti 700 asmenų tikslines studijas. Siekiant patenkinti švietimo pagalbos specialistų poreikį, ketinama padidinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. 

Pasirengimo įgyvendinti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planas.

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf. 

Mokyklos rengiasi atsiverti įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 10:25:01 +0300
<![CDATA[Skelbiamas konkursas „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros įrengimui: nuo Šveicarijos kaimo iki Žeimių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skelbiamas-konkursas-rail-baltica-gelezinkelio-infrastrukturos-irengimui-nuo-sveicarijos-kaimo-iki-zeimiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skelbiamas-konkursas-rail-baltica-gelezinkelio-infrastrukturos-irengimui-nuo-sveicarijos-kaimo-iki-zeimiu Lietuvoje už projekto „Rail Baltica“ vykdymą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ paskelbė rangos darbų konkursą, pagal kurį bus įrengta nauja geležinkelio sankasa bei pastatyti inžineriniai statiniai „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, o konkrečiau – nuo Šveicarijos kaimo iki Žeimių.

„Visiškai naujo geležinkelio Lietuvoje – „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos – statybos etapas įsibėgėja. Šis konkursas – dar vienas iš planuojamų skelbti artimiausiu metu, – kalba „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. – Šiais metais planuojama baigti skelbti likusius rangos darbų konkursus atkarpai Kaunas-Ramygala, tarp kurių – naujos geležinkelio sankasos dvikeliui įrengimo ir  inžinerinių statinių statybos, jungiamųjų automobilių kelių ir jų melioracijos, viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo konkursai.“

Konkurso laimėtojas 10 km ruože tarp Šveicarijos ir Žeimių turės įrengti geležinkelio sankasą, drenažą, atlikti kabelių apsaugojimo darbus bei įrengti tvorą. Taip pat turės būti pastatyti projekte numatyti inžineriniai statiniai: aptarnavimo ir privažiuojamieji keliai, geležinkelio tiltai, gyvūnų perėjimo vietos, reikiamose vietose įrengtos triukšmą slopinančios sienutės ir kiti inžineriniai statiniai.

Statybų metu taip pat bus atliktas kapitalinis valstybinės reikšmės rajoninių kelių Jonava-Čičinai-Smičkiai ir Rogožiai-Čiūdai-Kulva remontas bei elektros tinklų rekonstrukcija.

Pasirašyti statybos rangos sutartį su konkurso laimėtoju „LTG Infra“ planuoja 2022 m. pirmąjį ketvirtį. 

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Balticos“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Skelbiamas konkursas  „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros įrengimui: nuo Šveicarijos kaimo iki Žeimių

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 10:18:53 +0300
<![CDATA[Esama Lietuvos kelių būklė netenkina – Seimui svarstyti teikiami Susisiekimo ministerijos siūlomi pokyčiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/esama-lietuvos-keliu-bukle-netenkina-seimui-svarstyti-teikiami-susisiekimo-ministerijos-siulomi-pokyciai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/esama-lietuvos-keliu-bukle-netenkina-seimui-svarstyti-teikiami-susisiekimo-ministerijos-siulomi-pokyciai Susisiekimo ministerija siūlo jau nuo ateinančių metų keliams finansuoti taikyti naują, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą finansavimo sistemą. Tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarkoje, kuriai jau pritarė Vyriausybė ir ji teikiama svarstyti Seimui. 

Lietuva užimą antrą vietą Europos Sąjungoje pagal bendrą kelių ilgį, tenkantį vienam gyventojui. Bendras Lietuvos kelių ilgis siekia 85,5 tūkst. km. Dėl tokio plataus kelių tinklo, natūralu, išauga ir didesnis finansavimo poreikis jų plėtrai ir priežiūrai. Šiuo metu 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių netenkina keliamų kokybės kriterijų. Susisiekimo ministerija imasi situaciją keisti ir siūlomus sprendimus pristatė Seimo posėdyje. 

„Lietuvos kelių finansavimo pertvarkai rengėmės ne vieną mėnesį – vyko viešosios konsultacijos, pasitarimai su savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių atstovais. Įsiklausę į jų poreikius ir problemas, siūlome paprastesnę ir aiškesnę kelių infrastruktūros finansavimo sistemą, kuri leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir visoms savivaldybėms padidinti bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams. Pagrindinis tikslas – finansavimo skaidrumas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

Trečiadienį ši pertvarka Susisiekimo ministerijoje pristatyta ir aptarta su šalies savivaldybėmis ir merais. 

Pirmą kartą KPPP lėšas numatoma planuoti ne vienų, o trejų metų laikotarpiui – siūloma, kad Susisiekimo ministerijos teikimu Vyriausybė kasmet tvirtintų trimetį programos finansavimą. 

„Savivaldybės galėtų sudaryti sutartis vieniems ar dvejiems metams į priekį, naudodamos 80 proc. joms skirto turimo finansavimo. Tai leistų vykdyti viešuosius pirkimus ne tik tada, kai gaunamos lėšos, o bet kuriuo metu, pavyzdžiui, kad ir metų pabaigoje. Taip sieksime didesnio efektyvumo“, – sako M. Skuodis. 

Paprastinama programos finansavimo sistema – visas jos lėšas siūloma paskirstyti pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų skiriant valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Naudojant tokį modelį, bazinis savivaldybių finansavimas, palyginti su 2021 m. gautomis lėšomis (darant prielaidą, kad bendras KPPP finansavimas nedidės), padidėtų apie 21 proc. 

Savivaldybėms bus suteikiama daugiau savarankiškumo panaudojant KPPP lėšas, kartu jos įpareigojamos lėšas naudoti pagal aiškias ir skaidriais kriterijais paremtas tvarkas, kad infrastruktūros valdytojams ir  visuomenei būtų aiškus priimamų sprendimų pagrįstumas ir motyvai. 

Tikimasi, kad Seimui pritarus nauja šalies kelių finansavimo sistema galėtų būti taikoma jau nuo 2022 m. pradžios. 

Šiemet KPPP programai finansuoti skirta 531 mln. eurų.

Susisiekimo ministerijos inf. 

Esama Lietuvos kelių būklė netenkina – Seimui svarstyti teikiami Susisiekimo ministerijos siūlomi pokyčiai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 10:00:00 +0300
<![CDATA[Su nerimu gyvenantys AB ,,Achema" darbuotojai: jaučiame, kad situacija prastesnė nei tikėtasi]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/su-nerimu-gyvenantys-ab-achema-darbuotojai-jauciame-kad-situacija-prastesne-nei-tiketasi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/su-nerimu-gyvenantys-ab-achema-darbuotojai-jauciame-kad-situacija-prastesne-nei-tiketasi Dar prieš savaitę AB ,,Achema" išplatino pranešimą, kuriame teigta, jog visoje Europoje drastiškai išaugus gamtinių dujų kainai, bendrovė laikinai pristabdė keletą gamybos agregatų. Tuomet akcentuota, kad nors šiuose gamybiniuose padaliniuose dirba maždaug trečdalis visų įmonės darbuotojų, siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę, į dalines prastovas išleista tik nedidelė jų dalis: praėjusią savaitę dalinėse prastovose buvo apie 30, o šią savaitę apie 60 darbuotojų iš gamybos padalinių bei administracijos. Spalio mėnesį jie dirbs pagal laikinų prastovų modelį – pamainomis kas dvi savaites. Visgi,  patys darbuotojai tikina nujaučiantys, kad jų gali laukti prastesni laikai nei žadėta.

Tariamasi dėl pilnų prastovų?

,,Bendrovė garsiai skelbia, kad rūpinantis darbuotojais jie bus išleisti dalinių prastovų, bet ne vienas iš mūsų jau yra matęs lapkričio grafikus, kuriuose eisime į pilnas prastovas. Paprašius paaiškinti, kodėl viešai sakoma viena, o mums kalbama kas kita, tiksli informacija nepateikiama. Nežinome, nei ką galvoti, nei kam ruoštis", - pasakojo į redakciją paskambinęs AB ,,Achema" darbuotojas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.

Ko ne identiškai savo nuogąstavimus šią savaitę nupasakojo ir kitas skaitytojas Mindaugas. Anot jo, darbuotojai jau buvo matę lapkričio mėnesio grafikus, kuriuose - pilnos prastovos.

Dabartinė situacija

Paprašius, kad situaciją pakomentuotų pati AB ,,Achema", jos generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas akcentavo, jog dabartiniu režimu bendrovė dirbs iki spalio pabaigos.

,,Dalinėse prastovose, dirbant kas dvi savaites, ir šią savaitę yra apie 60 darbuotojų", - teigė R. Miliauskas.

Tikslaus atsakymo neturi

Pasiteiravus dėl planų lapkričio mėnesiui, paaiškinta, kad ateinančio mėnesio darbo režimas priklausys ne tik nuo gamtinių dujų kainų Europoje, bet ir nuo to, kaip toliau elgsis trąšų rinka reaguojant į rekordiškai aukštas gamtinių dujų kainas.

,,Dabar, kai daugelis trąšų gamyklų Europoje stabdo veiklą arba mažina savo gamybos pajėgumus, formuojasi azoto trąšų trūkumas, kurio trąšų gamintojai pilnai neįstengs patenkinti.

Europos šalyse trąšos brango skirtingai, bet vidutiniškai pasaulyje azoto trąšos lyginant praėjusių metų spalį su šių metų tuo pačiu mėnesiu, pabrango 2-3 kartus. Palyginimui praėjusių metų lapkričio vidutinė gamtinių dujų kaina buvo 16 Eur/MWh, o šių metų lapkričio mėn. kaina formuojasi apie 100 Eur/MWh, t.y. 6,2 karto daugiau", - teigė R. Miliauskas.

 

Su nerimu gyvenantys AB ,,Achema" darbuotojai: jaučiame, kad situacija prastesnė nei tikėtasi

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 09:26:00 +0300
<![CDATA[Policija įspėja: migruojantys laukiniai gyvūnai kelia didžiulę grėsmę eismo saugai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policija-ispeja-migruojantys-laukiniai-gyvunai-kelia-didziule-gresme-eismo-saugai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policija-ispeja-migruojantys-laukiniai-gyvunai-kelia-didziule-gresme-eismo-saugai Grėsmė transporto priemonei susidurti su į kelią įbėgusiu laukiniu gyvūnu ypač padidėja rudenį ir pavasarį, kai gyvūnai rengiasi „tuoktuvėms“ ar migruoja iš vienų ganyklų į kitas, taip pat, kai vyksta medžioklės sezonas. Paprastai laukiniai gyvūnai aktyvesni tamsiuoju paros metu, nors, kaip rodo policijos gaunami pranešimai, susidūrimų su gyvūnais įvyksta, galima sakyti, bet kuriuo metu – ir naktį, ir paryčiais, ir dieną, tiek rajoniniuose, tiek krašto ar magistraliniuose keliuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad gyvūnai, ypač stirnos, vis dažniau užklysta ir į miestų, miestelių, gyvenviečių gatves.

Daugiausia į eismo įvykius patenka stirnų, nereti atvejai, kai neišvengiama susidūrimų su briedžiais, elniais – jų padariniai dažniausiai sunkesni (sužeidžiami ar net žūva žmonės). Yra ir įvykių su šernais, bebrais, usūriniais šunimis, kiškiais, skrendančiais paukščiais, buvo partrenkti ir į kelią įėję (įbėgę) naminiai gyvūnai (arkliai, karvės, šunys).

Šiais metais policijos pareigūnai užregistravo jau daugiau nei 3 540 eismo įvykių, kai susidurta su gyvūnais. 29-iuose iš jų nukentėjo žmonės: žuvo 2 eismo dalyviai (lengvųjų automobilių vairuotojai), daugiau negu 30 buvo sužeista. Viename įvykyje sužeisti 3 žmonės (birželio 3-iosios vakare, prieš vidurnaktį, Kauno rajone, magistraliniame kelyje A1 Vilnius Kaunas–Klaipėda, automobilis „Kia Motors Ceed“, važiavęs Klaipėdos kryptimi, susidūrė su briedžiu. Nukentėjo 26 metų vairuotojas ir du keleiviai). Po 2 žmones nukentėjo 7-iuose įvykiuose (Klaipėdos – 2, Kretingos, Plungės, Raseinių, Telšių, Vilniaus rajonuose).

Rugpjūčio 10-osios naktį (prieš penktą), Ignalinos rajone, krašto kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, staiga į važiuojamąją kelio dalį tiesiame ruože įbėgęs briedis trenkėsi į automobilį „Toyota Avensis“. Per susidūrimą sužeistas 65 metų vairuotojas tą pačią dieną mirė ligoninėje. Eismo įvykis įvyko esant rūkui.

Rugsėjo 7 dienos vakare (po devintos), Ukmergės rajone, magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys, tiesiame ruože su briedžiu susidūręs automobilis „Saab 9-3“ kliudė signalinį stulpelį, nuvažiavo nuo kelio ir dar atsitrenkė į medžius. Sužeisti 26-erių keleivė ir 30-metis vairuotojas, po savaitės vyras ligoninėje mirė. 

Policija atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais, vairuotojai:

– turi būti ypač dėmesingi važiuodami užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kerta miškus ar atvirus laukus, tamsiuoju paros metu, esant rūkui ar darganai;

– prisiminti, kad gyvūnų elgesys sunkiai prognozuojamas ir nenuspėjamas, ypač jei juos apakina transporto priemonių žibintų šviesos;

– ruožuose, paženklintuose įspėjamuoju kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, elgtis labai atidžiai, stebėti kelkraščius, pamačius stovintį gyvūną, važiuoti pro jį itin atsargiai ir lėtai – nemirksėti žibintų šviesomis, nenaudoti garso signalo;

– turi pasirinkti tik saugų (ne leistiną) važiavimo greitį, kad prireikus bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus – sustoti. 

Video medžiagoje įvykis, užfiksuotas 2021-10-13 (ryte) magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Policija įspėja: migruojantys laukiniai gyvūnai kelia didžiulę grėsmę eismo saugai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 09:12:30 +0300
<![CDATA[Eismoinfo.lt pradeda dirbti žiemos ritmu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eismoinfo-lt-pradeda-dirbti-ziemos-ritmu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eismoinfo-lt-pradeda-dirbti-ziemos-ritmu Nuo spalio 15 dienos VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) Informacijos skyriaus operatoriai pradeda dirbti žiemos ritmu ir daugiausia dėmesio skirs kelių būklės stebėsenai ir operatyviam vairuotojų informavimui apie rudenį ir žiemą dažnai besikeičiančias eismo sąlygas. 

Pranešimai apie kelių būklę ir eismo sąlygas svetainėje eismoinfo.lt bus skelbiami mažiausiai du kartus per parą – 06.00  val. ir 16.00 val. Rytiniame pranešime bus skelbiama informacija apie esamas ryte ir numatomas eismo sąlygas dieną, o vakariniame pranešime daugiau dėmesio bus skiriama eismo sąlygoms, numatomoms tamsiuoju paros metu. Keičiantis orams ir sudėtingėjant eismo sąlygoms pranešimai bus skelbiami svetainėje keturis kartus (6.00 val., 9.00 val., 13.00 val. ir 16.00 val.), o prireikus – ir dažniau.

Kelių direkcijos svetainėje eismoinfo.lt keliautojai gali rasti visą svarbiausią informaciją apie valstybinės reikšmės kelius, pranešimus apie eismo sąlygas ir apribojimus keliuose dėl darbų, taip pat informaciją iš kelių orų sąlygų stotelių, vaizdo kamerų, intensyvumo jutiklių ir kitų įrenginių, esančių šalia valstybinės reikšmės kelių. Svetainę taip pat pasiekia papildoma informacija iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Lietuvos policijos, Bendrojo pagalbos centro. 

Rudenį, keičiantis oro sąlygoms, vairuotojų prašoma atkreipti dėmesį, kad kelionės pradžioje visada svarbu įvertinti kelio dangos būklę ir meteorologines sąlygas – rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Jei nėra būtinybės, rekomenduojama vengti kitų transporto priemonių lenkimo, o persirikiuojant reiktų nepamiršti atidumo ir laikytis saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės. 

Pėstiesiems, dviračių vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams taip pat vertėtų prisiminti, kad šiuo laikotarpiu atšvaitas, liemenė ar kitas šviesą atspindintis elementas yra būtinas, o ne rekomenduojamas atributas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pėstiesiems privaloma judėti pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. 

Visi valstybinės reikšmės keliai valomi ir barstomi atsižvelgiant į kelių priežiūros lygius. Pranešti apie valstybinės reikšmės kelių būklę galima operatoriams nemokamu telefono numeriu +370 5 232 9600 arba trumpuoju mokamu numeriu 1871, taip pat informuoti el. paštu blogi.keliai@lakd.lt.

Eismoinfo.lt pradeda dirbti žiemos ritmu

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Oct 2021 08:50:28 +0300
<![CDATA[Reorganizuojant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą būtinas aktyvesnis dialogas su savivalda, teigia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/reorganizuojant-sveikatos-prieziuros-istaigu-tinkla-butinas-aktyvesnis-dialogas-su-savivalda-teigia-valstybes-valdymo-ir-savivaldybiu-komitetas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/reorganizuojant-sveikatos-prieziuros-istaigu-tinkla-butinas-aktyvesnis-dialogas-su-savivalda-teigia-valstybes-valdymo-ir-savivaldybiu-komitetas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos siekiams gerinti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą gyventojams. Tačiau ministerijos rengiama sveikatos priežiūros įstaigų reforma vis dar kelia nemažai klausimų – trūksta detalesnės informacijos apie planuojamos reorganizacijos naudą, būsimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo išsidėstymą regionuose, informacijos apie reorganizacijos etapus.

Spalio 13 d. VVSK nagrinėjo parlamentinės kontrolės klausimą „Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo ir paslaugų optimizavimo perspektyvos“. Komitetas pakvietė dialogui Sveikatos apsaugos ministerijos ir vietos savivaldos atstovus.

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas ir ministerijos atstovai pristatė planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos gaires. Pažymėta, kad ketinama stambinti ligonines, mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, o pirminę sveikatos priežiūrą integruoti į savivaldybių sveikatos centrus, kuriuose savivaldos lygiu būtų užtikrintas bazinis paslaugų paketas. Taip pat ketinama centralizuoti Greitosios medicinos pagalbos paslaugų tinklą, siekiant, kad skubi pagalba žmogų pasiektų per 10 minučių miesto teritorijoje ir per 25 minutes kaime. Ministerija pažymėjo, kad sėkmingai reformai yra būtinas savivaldybių bendradarbiavimas.

Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, einantis ir Nacionalinės plėtros tarybos pirmininko bei Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pareigas, akcentavo, kad savivaldybės pritaria siekiui gerinti gydymo paslaugų kokybę ir yra atviros bendradarbiavimui, tačiau kol kas savivaldybėms trūksta aiškumo dėl planuojamos reformos.  Pasak mero, trūksta detalesnės informacijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos dėl pačios reformos struktūros, koks yra planuojamas gydymo įstaigų tinklas regionuose ir kaip planuojama pertvarka pagerintų sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą žmonėms.

Mero išsakytoms pastaboms pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, kuris akcentavo, kad kol Sveikatos apsaugos ministerija nedetalizuos planuojamos reformos tikslų, etapų ir priemonių, tol savivaldybėms bus sudėtinga priimti sprendimus dėl dalyvavimo reformoje.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pažymi, kad esama Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija su vietos savivalda dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos nėra pakankama, o pačios reformos gairių pristatymas kelia daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų.

VVSK ketina tęsti parlamentinę kontrolę sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos klausimu ir prašo Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos reguliariai teikti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigų reformos derinimo su savivaldybėmis rezultatus.

lrs.lt 

Reorganizuojant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą būtinas aktyvesnis dialogas su savivalda, teigia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 16:26:29 +0300
<![CDATA[Kitąmet augs kultūros darbuotojų atlyginimai, bus daugiau lėšų paveldui ir kultūros projektams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kitamet-augs-kulturos-darbuotoju-atlyginimai-bus-daugiau-lesu-paveldui-ir-kulturos-projektams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kitamet-augs-kulturos-darbuotoju-atlyginimai-bus-daugiau-lesu-paveldui-ir-kulturos-projektams Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta ženkliai didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, bus tvarkoma daugiau kultūros paveldo objektų, Lietuvos kultūros taryba (LKT) galės paskirstyti daugiau lėšų kultūros ir meno projektams. Tokį 2022 m. valstybės biudžeto projektą vakar patvirtino Vyriausybė.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, vienas reikšmingiausių šio biudžeto projekto akcentų – kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriami 13,5 mln. eurų. „Nuosekliai siekiame Vyriausybės programoje numatyto tikslo padidinti kultūros ir meno darbuotojų užmokestį. Šie papildomai skiriami 13,5 mln. eurų yra pirmasis žingsnis, kuris jau sukurs apčiuopiamą pokytį, – sako S. Kairys. – Tikimės, kad šalies savivaldybės savo ruožtu taip pat prisidės prie kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo. Skaičiuojame, kad kartu su savivaldos indėliu kultūros sektoriaus darbuotojams atlyginimai kitąmet galėtų vidutiniškai augti 9,5 proc.“

Kitų metų biudžete taip pat suplanuota didinti nacionalinių ir kitų Kultūros ministerijai pavaldžių kultūros įstaigų biudžetą: joms papildomai numatoma skirti 10,5 mln. eurų. Pasak kultūros ministro, šios lėšos leis kultūros įstaigoms geriau pasirengusioms grįžti į visavertį kultūrinį ritmą ir įgyvendinti ambicingus kūrybinius sumanymus.

„Nevyriausybinis kultūros ir meno sektorius, kuris yra ypač reikšminga bendro kultūrinio lauko dalis, pastaruoju metu taip pat patyrė didžiulių iššūkių. Didesnis LKT biudžetas šio sektoriaus atstovams padės lengviau susidoroti su pandemijos pasekmėmis ir vėl visu pajėgumu realizuoti savo idėjas“, – teigia S. Kairys. 2022 m. biudžeto projekte LKT biudžetą numatyta didinti 1,6 mln. eurų.

Paveldo objektams tvarkyti kitąmet taip pat bus skiriama kur kas daugiau lėšų nei iki šiol. 2022 m. biudžeto projekte Paveldotvarkos programai papildomai numatyta skirti 1,5 mln. eurų. Planuojama, kad iš viso paveldotvarkos sričiai skiriamas biudžetas kitąmet sieks 8 mln. eurų. Kultūros ministras pabrėžia, kad paveldui skiriamos lėšos reikšmingai auga jau antrus metus iš eilės. Tai – didelis postūmis siekiant efektyvaus pokyčio paveldotvarkoje.

Kitų metų biudžete taip pat yra numatytos lėšos išpirkti dviem unikaliems paveldo objektams – Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatams. 2022 m. valstybės biudžete šiems objektams numatoma skirti 4,5 mln. eurų. Iš jų 3,5 mln. eurų bus skirti pastatams išpirkti, likusi suma bus panaudota skubiausiems remonto darbams atlikti, leisiantiems stabilizuoti pastatų būklę ir dalį objektų atverti lankytojams.

Kultūros ministerija siekia stiprinti ir tarptautines kultūros pozicijas, todėl kitų metų biudžete numatomas papildomas finansavimas Lietuvos kino centrui ir Lietuvos kultūros institutui. Siekiant užtikrinti nacionalinės kino industrijos gyvybingumą, šiai sričiai kitąmet papildomai bus skiriama apie 1,3 mln. eurų, o Lietuvos kultūros instituto biudžetą planuojama didinti 300 tūkst. eurų.

„Šių dienų iššūkiai kelia daugybę iššūkių ir žiniasklaidai. Todėl matome didelį poreikį ne tik iš esmės pertvarkyti žiniasklaidos rėmimo sistemą, bet ir skirti papildomus išteklius žiniasklaidos projektų finansavimui. Kitąmet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas didės 500 tūkst. eurų – lyginant su šiuomečiu biudžetu, daugiau nei 18 proc.“, – sako S. Kairys.

2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui. 

Kitąmet augs kultūros darbuotojų atlyginimai, bus daugiau lėšų paveldui ir kultūros projektams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 13:27:06 +0300
<![CDATA[Koronavirusas siaučia toliau: įsisuko į Jonavos ,,Hesburger", kelias ugdymo įstaigas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/koronavirusas-siaucia-toliau-isisuko-i-jonavos-hesburger-kelias-ugdymo-istaigas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/koronavirusas-siaucia-toliau-isisuko-i-jonavos-hesburger-kelias-ugdymo-istaigas Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 2861 naujas koronaviruso atvejis, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Kalbant apie Jonavos rajoną, spalio 14 dienos duomenimis, čia koronavirusu iš viso serga daugiau jonaviečių nei vakar: viso 275 asmenys. Per vakar patvirtinti 42 nauji susirgimai, registruoti 33 pasveikimai. Naujų mirties atvejų neregistruota.

Per vakar pasiskiepijo 64 jonaviečiai, pakartotinai iš jų – 15.

Protrūkių žemėlapyje didžiausias protrūkis žymimas J. Ralio gimnazijoje. Čia nuo rugsėjo 24 iki spalio 13 dienos iš viso patvirtinti 24 pirminiai susirgimo atvejai, 4 – antriniai, nustatyta 30 didelės rizikos atvejų.

Kitas židinys – Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre. Čia nuo rugsėjo 30 iki spalio 13 dienos patvirtinti 4 pirminiai susirgimai, nustatyti 2 didelės rizikos atvejai.

Batėgalos ugdymo įstaigoje rusenančiame židinyje per spalio 7 – 12 dienas patvirtinti 2 pirminiai atvejai ir 1 antrinis atvejis. Užusaliuose esančioje gamybos įmonėje spalio 1-12 dienomis patvirtinti 6 susirgimai, nustatyti 4 didelės rizikos atvejai.

Ruklos ugdymo įstaigoje per spalio 7-13 dienas patvirtinti 3 susirgimai, nustatyti 6 didelės rizikos atvejai.

Greito maisto užkandinėje Hesburger spalio 2-11 dienomis patvirtinti 2 susirgimai, nustatyti 2 didelės rizikos atvejai.

Primename, kad pagal galiojančią tvarką, ligos protrūkis – tai du ar daugiau tos pačios užkrečiamosios ligos, kuria užsikrečia žmonės, atvejai arba padėtis, kai nustatytų ligos atvejų skaičius viršija skaičių, kurio tikėtasi, ir visi ligos atvejai yra arba gali būti susiję su tuo pačiu infekcijos šaltiniu ir tarpusavyje epidemiologiškai susiję laiko ir vietos požiūriu.

Duomenys surinkti pagal Statistikos departamento skelbiamą informaciją.

Koronavirusas siaučia toliau: įsisuko į Jonavos ,,Hesburger", kelias ugdymo įstaigas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 13:20:27 +0300
<![CDATA[VERT: Nustatyta prognozuojama elektros energijos rinkos kaina 2022 metams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-nustatyta-prognozuojama-elektros-energijos-rinkos-kaina-2022-metams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-nustatyta-prognozuojama-elektros-energijos-rinkos-kaina-2022-metams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi praėjusių 12 mėnesių biržoje susiformavusią vidutinę faktinę elektros energijos kainą, pagalbiniais instrumentais bei dvišalėmis sutartimis suprekiautos elektros energijos kiekius ir kainas bei jų kitimo tendencijas ateityje, 2022 m. nustatė 6,214 ct/kWh prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą.

Palyginus su prognozuota 2021-ųjų metų II pusmečiui (4,851 ct/kWh), ji didėja 28,12 proc.

Rinkos kainos pokyčiui taip pat įtakos turi:

• didesnės elektros energijos ateities sandorių kainos. Per pastaruosius mėnesius ateities sandorių, sudarytų dėl sisteminės „Nord Pool“ kainos, vertės didėjo apytiksliai 50 procentų.

• apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainų augimo: „European Energy Exchange" (EEX) duomenimis, ATL kaina vidutiniškai didėjo daugiau nei du kartus;

• žaliavų (gamtinių dujų, naftos, anglies) reikšmingo ateities sandorių kainų didėjimo tarptautinėse rinkose. Lyginant su VERT prognoze atlikta 2021 m. II pusmečiui, „Intercontinental Exchange“ biržos duomenimis gamtinių dujų kaina apytiksliai didėtų du kartus, anglies kaina ‒ 68 proc., o naftos kaina  – 16 proc.

Prognozuojama elektros energijos rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui suformuoti bei apskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą.

Galutinė elektros energijos kaina buitiniam vartotojui susideda iš:

- įsigijimo kainos;
- viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos;
- sisteminių paslaugų kainos;
- perdavimo paslaugos kainos;
- skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainos;

- papildomos dedamosios prie skirstymo paslaugos kainos;
- tiekimo kainos.​

Nauji elektros energijos tarifai bus patvirtinti ir paskelbti ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 30 d.

VERT inf. 

VERT: Nustatyta prognozuojama elektros energijos rinkos kaina 2022 metams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 13:14:52 +0300
<![CDATA[Seimas uždraudė neapdoroto tabako mažmeninę prekybą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-uzdraude-neapdoroto-tabako-mazmenine-prekyba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-uzdraude-neapdoroto-tabako-mazmenine-prekyba Seimas priėmė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas (projektai Nr. XIIIP-5126(2), Nr. XIIIP-5127(2), kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas (tabako žaliava) panaudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai.

Seimas nusprendė uždrausti neapdoroto tabako mažmeninę prekybą. Neapdoroto tabako didmeninė prekyba bus leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. Reikalavimas turėti licenciją verstis neapdoroto tabako didmenine prekyba nebus taikomas licencijų verstis tabako gaminių gamyba turėtojams, naudojantiems neapdorotą tabaką tabako gaminių gamybai.

Įstatymuose nustatyti reikalavimai subjektams, norintiems įsigyti licencijas verstis didmenine prekyba neapdorotu tabaku, licencijuojamos veiklos sąlygos, neapdoroto tabako pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai, įtvirtintos ekonominės sankcijos už veiklos su neapdorotu tabaku reikalavimų nesilaikymą.

Teisės aktų pakeitimų iniciatoriai siekia drausti neapdoroto tabako mažmeninę prekybą, nes „su labai nesudėtinga ir nebrangia įranga labai nesudėtingai ir nedaug apdorojus tabako žaliavą iš jos galima pasigaminti apdorotą tabaką, kuris gali būti naudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai, taigi neapdoroto tabako mažmeninės prekybos draudimas yra nukreiptas siekiant užkirsti nelegalių tabako gaminių gamybą“.

Už pagrindinio įstatymo naujas nuostatas balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 1 parlamentaras.

 

Seimo Spaudos biuro inf.

Seimas uždraudė neapdoroto tabako mažmeninę prekybą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 12:54:49 +0300
<![CDATA[Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/panerio-mokykloje-pristatytas-atnaujintas-sporto-aikstynas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/panerio-mokykloje-pristatytas-atnaujintas-sporto-aikstynas Jonavos Panerio pradinės mokyklos sporto aikštelės asfalto danga jau buvo susidėvėjusi, nelygi, vietomis įskilusi, sutrupėjusi ir nesaugi sportuoti. Blogos būklės buvo ir tinklinio, krepšinio stovai, lentos, susidėvėję lankai be reikiamų apsaugų. Šią vasarą mokykla įvykdė mažos vertės viešąjį pirkimą „Jonavos Panerio pradinės mokyklos sporto aikštelės atnaujinimo darbai“ ir šiandien vaikai gali mėgautis atnaujintu sporto aikštynu.

Šiandien, spalio 14-ąją, Panerio mokyklos bendruomenę su atsinaujinimu sveikino Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto  pirmininkė Vijolė Šadauskienė ir Pasaulio, Europos ir daugkartinis Lietuvos čempionas, tris kart išrinktas Lietuvos geriausiu sportininku, disko metikas Andrius Gudžius.

V. Šadauskienė pasveikinusi bendruomenę, įteikė dovanų – kamuolius, o disko metikas A. Gudžius vaikams surengė sporto pramogas – mankštas, estafetes bei kitas aktyvias linksmybes.

Panerio pradinės mokyklos sporto aikštynas praplėstas - 1 m į šoną ir 3,5 m į ilgį. Išlygintas senas asfaltas, įrengta 290 m2 gumos granulių sportinė danga. Čia įrengti ir du nauji, metaliniai krepšinio stovai su lentomis ir lankais, 1 komplektas reguliuojamo aukščio tinklinio stovas su žaidybiniu tinklu, kuris turi įtempimo mechanizmą. Tinklinio stovai įbetonuoti su kapsulėmis, tad esant poreikiui, juos galima išimti.

Atnaujinta sporto aikštelė nuo šiol tinkama saugiai mokiniams sportuoti ir žaisti krepšinį, tinklinį. Įgyvendinto projekto vertė - 21 000 Eur su PVM.

Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas

Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas Panerio mokykloje pristatytas atnaujintas sporto aikštynas ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 12:31:23 +0300
<![CDATA[ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas – kas keičiasi po sustiprinančiosios dozės ir kada jis tinka vietoj Galimybių paso?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/es-skaitmeninis-covid-pazymejimas-kas-keiciasi-po-sustiprinanciosios-dozes-ir-kada-jis-tinka-vietoj-galimybiu-paso https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/es-skaitmeninis-covid-pazymejimas-kas-keiciasi-po-sustiprinanciosios-dozes-ir-kada-jis-tinka-vietoj-galimybiu-paso Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninis COVID pažymėjimas po vakcinacijos galioja neribotą laiką. Po vakcinacijos sustiprinančiąja trečia doze dokumente atnaujinamas tik dozių skaičius (3/3). Taip pat primename, kad ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas, gautas atlikus tyrimą dėl COVID-19 ligos, negalioja kontaktinėms veikloms šalies viduje.

ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas yra dokumentas, kuris patvirtina, kad jo savininkas buvo paskiepytas nuo COVID-19 ligos, yra persirgęs šia liga arba turi neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą. Pažymėjimas generuojamas e. sveikatos sistemos duomenų pagrindu ir jį galima rasti prisijungus prie savo paskyros e. sveikatos portale.

Šiuo metu po vakcinacijos pažymėjimas galioja neribotą laiką, ir sustiprinančioji trečia vakcinos dozė galiojimui įtakos neturi. Jei asmuo pasiskiepija sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze, dokumente atnaujinamas dozių skaičius (3/3), o atnaujintas pažymėjimas įsigalioja iškart po 3 dozės įskiepijimo.

Kiekviena šalis taiko skirtingas sąlygas pažymėjimui įsigalioti bei skirtingą galiojimo laiką. ES ir Šengeno erdvės šalių taikomi nacionaliniai reikalavimai ir taisyklės yra skelbiamos čia: https://reopen.europa.eu/en

Prie ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemos taip pat prisijungė kai kurios trečiosios šalys, jų sąrašą rasite ČIA.

Lietuvoje dokumentas galioja, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

  • po pilnos vakcinacijos „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ arba „Janssen“ vakcina praėjo dvi savaitės;
  • skiepijantis pagal mišraus vakcinavimo schemą praėjo dvi savaitės po antrosios dozės suleidimo;
  • praėjo 2 savaitėms po skiepijimo bent viena vakcinos doze, kai vakcina suleista asmeniui, kuris persirgo COVID-19 (koronavirusu) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu;
  • persirgus COVID-19 liga, kai persirgimo faktas nustatytas teigiamu PGR tyrimu ir nuo tyrimo dienos praėjo mažiau nei 180 dienų;
  • gavus neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą (po neigiamo PGR ėminio paėmimo turi būti praėję ne daugiau kaip 72 val., nuo greitojo antigeno testo – 48 val.).

 

ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas (vakcinacijos ir persirgimo) Lietuvoje apima visas laisves, kurias numato Galimybių pasas. Šiuo pažymėjimu (visomis jo dalimis) keliautojai gali naudotis ES šalyse ir naudotis jose leidžiamomis paslaugomis (priklauso nuo šalies, į kurią keliaujama, apsisprendimo).

 

Tačiau ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas yra griežčiau reglamentuojamas, todėl gyventojams bus paprasčiau, jei Lietuvoje jie naudosis Galimybių pasu, o keliaudami naudos ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo testavimo dalis nesuteikia teisės naudotis paslaugomis, teikiamomis tik su Galimybių pasu.

 

Daugiau informacijos apie ES skaitmeninį COVID pažymėjimą galima rasti čia: https://sam.lrv.lt/lt/koronavirusas/duk-covid-19/es-skaitmeninis-covid-pazymejimas.

 

ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas – kas keičiasi po sustiprinančiosios dozės ir kada jis tinka vietoj Galimybių paso?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 11:52:44 +0300
<![CDATA[Netrukus suksime laikrodžių rodykles: ar palaikote dabar galiojančią tvarką?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netrukus-suksime-laikrodzius-ar-palaikote-dabar-galiojancia-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netrukus-suksime-laikrodzius-ar-palaikote-dabar-galiojancia-tvarka Netrukus Lietuvoje bus sukamas laikas. Ne kartą garsiai diskutuota, kad greitai turėtume sulaukti sprendimo to daugiau nebedaryti, tačiau šis klausimas taip ir liko neišspręstas iki šiol. Dėl to paskutinį spalio sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku grįšime į žiemos laiką - laikrodžio rodyklės bus sukamos valandą atgal.

Tokią tvarką visuomenė priima nevienareikšmiai: dalis tikina, kad laiko sukimas sudrumsčia jų natūralų dienos ritmą, o pasekmės jaučiamos ne vieną savaitę., kiti mato naudą, mat taip juos pasitinka šviesesni rytai.

Klausiame savo skaitytojų, ką jie mano apie tai? Kviečiame sudalyvauti apklausoje.

Primename, kad Europos komisija dar seniau yra žadėjusi, jog 2021 m. laiko sukinėjimo bus atsisakyta, tačiau to nepavyko įgyvendinti, nes Europos Sąjungos valstybėms nepavyko prieiti vieningos nuomonės.   

Netrukus suksime laikrodžių rodykles: ar palaikote dabar galiojančią tvarką?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 11:44:57 +0300
<![CDATA[Ūgtels senjorų ir neįgaliųjų pensijos, kitos išmokos, didės mažiausiai uždirbančiųjų pajamos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ugtels-senjoru-ir-neigaliuju-pensijos-kitos-ismokos-dides-maziausiai-uzdirbanciuju-pajamos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ugtels-senjoru-ir-neigaliuju-pensijos-kitos-ismokos-dides-maziausiai-uzdirbanciuju-pajamos Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių, reikšmingai didės ir minimali alga, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis,  tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

Šie pokyčiai įsigalios, jeigu biudžetų projektams pritars Seimas ir Prezidentas.

„Turime nuosekliai spręsti skurdo ir pajamų nelygybės problemą šalyje. Tikimės, kad kitąmet didėjančios mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, sparčiau augančios pensijos, visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems mokamos vienišo asmens išmokos ar našlių pensijos bei kylančios socialinės išmokos padės mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Kas planuojama dirbantiesiems

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2022 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 730 eurų, o minimalusis valandinis atlygis – iki 4,47 euro. Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo 2013 metais, kuomet padidėjo 43 eurais, kitąmet MMA didės 88 eurais arba 13,6 proc. 

Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų. Seimui pritarus, NPD padidėtų 15 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 65 eurais. 

Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. 

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. „Sodros“ liepos mėnesio duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 17 tūkst. 

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 30,8 mln. eurų. 

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatoma kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus. 

Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento. 

Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.  

Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 26,1 mln. eurų.

Padidinus bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai vidutiniškai padidėtų 2,3 proc. Tai palies virš 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.  

Baziniam dydžiui padidinti 4 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 86,1 mln. eurų. 

Kas suplanuota pensininkams ir neįgaliesiems

PENSIJOS. Nuo kitų metų siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas. 

Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija kitąmet didėtų nuo 414 eurų iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų. 

Kitąmet pensijų didinimui papildomai numatyta skirti 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 70 mln. iš „Sodros“ biudžeto. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. 

Siūloma, kad vienišo asmens išmokos dydis 2023 m. ir vėliau būtų lygus socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui, kuris būtų kasmet indeksuojamas Pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. 

2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4  mln. eurų. 

                             Didesnės išmokos  – globojamiems (rūpinamiems) vaikams 
Nuo kitų metų siūloma didinti ir globos (rūpybos) išmoką, kurios dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius. Numatoma ne tik padidinti, bet ir diferencijuoti globos (rūpybos) išmokos dydį pagal vaiko amžių ir poreikius:

• vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų, 
• vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus,  
• vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 eurus, 
• buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus. 

 Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas bei paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.

Vyriausybė pritarė ir siūlymui pratęsti globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimą buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. 
2022 m. iš valstybės biudžeto papildomai turės būti skirta apie 8,5 mln. eurų.

Didesnės socialinės išmokos

Vyriausybei teikiant valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, kartu yra tvirtinami ir kitų metų socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą. Nuo 2022 metų pradžios reikšmingai didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA  – 42 EURAI. Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 42 eurus (šiemet –  40). Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Didės ir laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos. 

Tokias išmokas, kompensacijas ir socialinę paramą gauna apie 600 tūkst. žmonių.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖ –  150 EURAI. Nuo kitų metų pradžios 5 proc. didinama šalpos pensijų bazė sieks 150 eurus. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 3,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 15,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas. 

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ –  126 EURAI. Nuo kitų metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė didinama nuo 120 iki 126 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės 6,6 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 3,6 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 15,6 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 11,4 euro. 

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS –  129 EURAI. Nuo 2022 metų padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 128 iki 129 eurų, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 107,7 iki  109 eurų. 

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Kompensacijos už būsto šildymą – didesniam skaičiui žmonių

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui padidinti valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu pritars ir Seimas, kompensaciją už būsto šildymą nuo kitų metų gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. 

Siūloma nuo kitų metų pradžios padvigubinti VRP dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, ir nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių  kiekvienam šeimos nariui (vienoj 1 VRP) arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (vietoj 1,5 VRP).

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gautų apie 110 tūkst. žmonių. Preliminariais skaičiavimais, kitąmet šioms kompensacijoms bus išleista apie 15,8 mln. eurų daugiau nei šiemet.  

Ūgtels senjorų ir neįgaliųjų pensijos, kitos išmokos, didės mažiausiai uždirbančiųjų pajamos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 11:35:39 +0300
<![CDATA[Siūlomi pokyčiai padės lengviau įsigyti būstą ir pagerins socialinio ar savivaldybės būsto nuomos sąlygas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siulomi-pokyciai-pades-lengviau-isigyti-busta-ir-pagerins-socialinio-ar-savivaldybes-busto-nuomos-salygas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siulomi-pokyciai-pades-lengviau-isigyti-busta-ir-pagerins-socialinio-ar-savivaldybes-busto-nuomos-salygas Būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams, – Vyriausybė pritarė tai padėsiantiems įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams. 

„Imamės pokyčių, kad būstas taptų labiau prieinamas: šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems. Savivaldybes raginsime žmonėms padėti spręsti būsto prieinamumo klausimą, kad laukiantys socialinio būsto, galėtų būstą išsinuomoti rinkoje ir gautų būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Seimui pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 dienos.

KAS KEISIS?
Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos geriau užtikrinti būsto prieinamumą vieniems iš dažniausiai skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje atsiduriantiems asmenims ir sudarytos palankesnės socialinio būsto nuomos sąlygos šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2020 m.), pagal namų ūkio sudėtį skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje dažniausiai atsiduria vieni gyvenantys asmenys (52,2 proc.) ir vieni vaikus auginantys asmenys (49,1 proc.). Iki šiol šeimos, kuriose motina, tėvas ar globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar kelis vaikus, tokio palengvinimo neturėjo ir, priklausomai nuo gyvenamosios vietos savivaldybės, būsto jiems vidutiniškai tekdavo laukti 6 metus.

Taip pat numatoma padidinti šiuo metu galiojančias metines pajamų ir turto dydžių ribas iki 35 ir 50 proc. (vietoj 25 proc.), kurios leistų asmenims (šeimoms) išsaugoti teisę į socialinį būstą. Viršijus leistinas pajamų ir turto dydžių ribas, socialinis būstas labiausiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, žmonėms, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, neįgaliesiems, privalės būti nuomojamas toliau kaip savivaldybės būstas.

Šiuo metu savivaldybės būstas dažniausiai nuomojamas rinkos kaina, išskyrus savivaldybės nustatytas išimtis. Priėmus įstatymo pakeitimus, savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms – neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams – privalės būti ne didesnė kaip 20 proc. socialinio būsto nuomos kainos.

Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo nebūtų išbraukiami, taip pat socialinio būsto nuomos sutartis nebūtų nutraukiama.

Be to, siūloma įtvirtinti savivaldybių pareigą asmenims ir šeimoms, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos, sąrašą, taip pat nuomojantiems socialinį būstą, planuoti pagalbą, siekiant jiems padėti dalyvauti darbo rinkoje ir taip pagerinti savo šeimos finansinę situaciją. Taip pat savivaldybės turėtų organizuoti pagalbą laukiantiems socialinio būsto, padedant jiems išsinuomoti būstą rinkoje ir gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Taip pat siekiama aiškiau sureguliuoti lengvatines savivaldybės būsto pardavimo kainos nustatymo sąlygas tam tikroms tikslinėms asmenų grupėms, pavyzdžiui, tremtiniams, politiniams kaliniams.

Numatoma didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (vietoje 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams. Šis pakeitimas būtų aktualus nepasiturinčioms jaunoms šeimoms, kurios šiuo metu yra nelygiavertėje padėtyje su jaunomis šeimomis, įsigyjančiomis būstą su finansine paskata šalies regionuose, taip pat neįgaliesiems, šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, jau suaugusiems, bet praeityje be tėvų globos likusiems asmenims.

Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, nustačius didesnius subsidijų dydžius valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, šiems pakeitimams įgyvendinti (subsidijoms mokėti) 2022 m. papildomai reikės apie 8,3 mln. valstybės biudžeto lėšų, o subsidijos gavėjų skaičius padidėtų apie 40 proc.
 

Siūlomi pokyčiai padės lengviau įsigyti būstą ir pagerins socialinio ar savivaldybės būsto nuomos sąlygas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 11:29:10 +0300
<![CDATA[Europoje – visuotinis kvalifikuotų darbuotojų deficitas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europoje-visuotinis-kvalifikuotu-darbuotoju-deficitas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europoje-visuotinis-kvalifikuotu-darbuotoju-deficitas Ne tik Lietuvos darbdaviams sunkiai sekasi užpildyti laisvas darbo vietas. Visoje Europoje stebimos tos pačios nepalankios tendencijos. Europos užimtumo tarnybų (EURES) nacionalinių koordinavimo skyrių ir Europos darbo institucijos (ELA) atstovai neseniai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes ir ieškojo sprendimų, kaip subalansuoti darbo rinkas.

„Europai reikia kvalifikuotų darbuotojų, kurių vis labiau trūksta. Naujosios technologijos, dirbtinis intelektas ir skaitmenizavimo procesai didina IT, inžinerinės srities specialistų poreikį. Taip pat trūksta ir tų darbuotojų, kurių funkcijų technologijos įgyvendinti negali, – teigė EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus Lietuvoje vedėja Agnė Peciukevičienė. – Aktualiausia yra sveikatos sektoriaus ir socialinės priežiūros sritis“.

19-oje Europos šalių itin trūksta santechnikų, vamzdynų montuotojų, o 18-oje geriausias galimybes įsidarbinti turi slaugos specialistai. Tarp labiausiai trūkstamų darbuotojų minėti suvirintojai bei tarptautinio transporto priemonių vairuotojai, kurių stokojama ir Lietuvoje.

Pandemijos metu įvesti apribojimai visose Europos šalyse sumažino darbuotojų mobilumą. A. Peciukevičienė atkreipė dėmesį, kad tą labiausiai pajuto sezoninius darbo pasiūlymus teikiantys darbdaviai. Įprastai kasmet daugiau nei 850 tūkst. Europos sąjungos piliečių vykdavo į kitas šalis dirbti ūkininkavimo, turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo bei statybos sektoriuose. Šiuo metu pritraukti darbuotojus keliems mėnesiams – iššūkis.

 

Rudens sezono metu Europoje ypač stigo darbuotojų derliui nuimti. Kolegos iš kitų EURES skyrių baiminasi, kad šiais mažės norinčių dirbti ir kalėdinių eglučių ūkiuose bei žiemos turizmo sektoriuose.

 

Mūsų šalies Užimtumo tarnyba – ne vienintelė Europoje, susidurianti su didėjančiu tarpininkavimo įdarbinant poreikiu. Kitos šalys taip pat dirba su ilgalaikiais, nemotyvuotais klientais, kuriems reikia papildomos pagalbos, integruojantis į darbo rinką. „Visoje Europoje pastebima, kad sunkiausia yra nekvalifikuotiems bedarbiams“,  –  pabrėžė A. Peciukevičienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų – 82,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių (prieš metus jų buvo 53,7 tūkst.). Jie sudarė 42,4 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų. Rugsėjį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 66,1 tūkst. darbo pasiūlymų, registruotų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.

EURES (Europos užimtumo tarnybos) yra Europos Komisijos koordinuojamas bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos Sąjungos (toliau – ES), Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalyse narėse bei Šveicarijoje. Visoje Europoje dirba daugiau kaip tūkstantis EURES konsultantų, kurie turi profesinės patirties praktiniais, juridiniais ir administraciniais klausimais. Naudodamiesi EURES paslaugomis, ieškantys darbo asmenys ir darbdaviai gali priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl mobilumo ES, EEE šalyse narėse bei Šveicarijoje.

Europoje – visuotinis kvalifikuotų darbuotojų deficitas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 11:08:45 +0300
<![CDATA[K. Navickas: tvaresnei veiklai ūkininkai gaus milijardą eurų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/k-navickas-tvaresnei-veiklai-ukininkai-gaus-milijarda-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/k-navickas-tvaresnei-veiklai-ukininkai-gaus-milijarda-euru Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4 milijardai eurų, o 1 iš 4 eurų, o tai yra apie milijardą, ūkininkai gaus už pastangas ūkininkauti tvariau, palankiau aplinkai – labiau nei iki šiol saugoti dirvožemį, vandenį, augalus bei gyvūnus, kurti tradicinį kraštovaizdį ir mažinti taršą.

Žemės ūkio ministerija socialiniams partneriams bei ūkininkams pristatė ekoschemų modelį, pagal kurį ūkininkai, savanoriškai labiau prisidėdami prie aplinkosaugos, už tai gaus papildomų išmokų.

„Europos Sąjungos išmokos Lietuvai didėja, tačiau gaudamos finansavimą visos šalys privalo laikytis sąlygų – ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui.

Viešosios lėšos bus skirtos visuomenės gerovei – vanduo bus švaresnis, oro kokybė – geresnė, kraštovaizdis – margesnis, patrauklesnis akiai, o maistas – sveikesnis, užaugintas naudojant mažiau trąšų ir pesticidų. Kartu bus saugomas dirvožemis – pagrindinis ūkininkų darbo įrankis ir pajamų šaltinis.

Savo ruožtu radome sprendimą, kad ūkininkams naujus reikalavimus pasiekti būtų kuo lengviau, atsižvelgiame į ūkių specifiką bei galimybes“,– teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ekoschemos – kas tai?

Pristatydama ekoschemų modelį, Žemės ūkio ministerija sieks gerinti vandens kokybę, saugoti dirvožemį, atkurti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, švelninti poveikį klimato kaitai, rūpintis gyvūnų gerove.

Šiuo metu ūkininkai privalo laikytis tam tikrų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kad gautų išmokas. Ekoschemos reiškia, kad ūkininkai, viršiję bazinius aplinkosaugos reikalavimus, už šias papildomas pastangas ūkininkauti tvariau gaus balų ir atitinkamai papildomų išmokų už ūkio hektarus, kuriuose tokią veiklą vykdo.

Pavyzdžiui, išmokas už ekoschemas galima gauti, jeigu soduose ir uogynuose ūkininkas nenaudoja glifosatų, vaisiams ir daržovėms naudoja griežtai ribotą pesticidų kiekį ir laikosi tręšimo plano.

Išmokos skiriamos už tai, kad ariami durpžemiai paverčiami pievomis, tvarkomos šlapynės.

Pagrindinis dėmesys skiriamas veikloms ariamoje žemėje, kadangi šios veiklos turi didžiausią poveikį vandens ir dirvožemio ekosistemoms.

Šioms veikloms sukurta kompleksinė ekoschema, pagal kurią išmokas norintis gauti ūkininkas privalėtų pasirinkti kelias priemones, saugančias ir vandenį, ir kraštovaizdį, ir bioįvairovę. Taip ūkininkai skatinami naudoti tarpinius pasėlius, puoselėti  kraštovaizdį, laukuose ir prie vandens telkinių sėti augalų juostas, saugoti migruojančius paukščius.

Socialiniams partneriams ir ūkininkams ekoschemas kartu su Aplinkos ministerija pristačiusi Žemės ūkio ministerija tikisi dalykiškų diskusijų. Ekoschemų modelis bus patvirtintas ir Europos Komisijai pateiktas derinti dar šiemet.

 

 

K. Navickas: tvaresnei veiklai ūkininkai gaus milijardą eurų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 11:04:30 +0300
<![CDATA[Įmonės kviečiamos dalyvauti apklausoje dėl nesąžiningos prekybos praktikos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/imones-kvieciamos-dalyvauti-apklausoje-del-nesaziningos-prekybos-praktikos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/imones-kvieciamos-dalyvauti-apklausoje-del-nesaziningos-prekybos-praktikos Europos Komisija kviečia visas įmones, dalyvaujančias žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, užpildyti klausimyną dėl nesąžiningos prekybos praktikos.

Klausimyną galima rasti čia. Jam užpildyti prireiks tik 10 minučių!

Prieš trejus metus Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Šiuo metu ruošiamasi atlikti tyrimus ir įvertinti veiksmingumą priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi pagal šią direktyvą. 

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir Jungtinio tyrimų centro apklausa atliekama visose valstybėse narėse. Ji skirta tiekėjams, kuriems minėtoji direktyva taikoma įvairiais žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo etapais.

Apklausa vyks iki 2022 m. sausio mėn. 31 d. Jai pasibaigus, anoniminiai rezultatai bus paskelbti čia. Kol kas ši nuoroda neaktyvi, nes vyksta apklausa ir renkama informacija.

Žemės ūkio ministerijos inf.  

Įmonės kviečiamos dalyvauti apklausoje dėl nesąžiningos prekybos praktikos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 10:34:48 +0300
<![CDATA[Ministerija stiprina poveikį aplinkai vertinančių specialistų gebėjimus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ministerija-stiprina-poveiki-aplinkai-vertinanciu-specialistu-gebejimus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ministerija-stiprina-poveiki-aplinkai-vertinanciu-specialistu-gebejimus Ketvirtadienį Aplinkos ministerija organizuoja seminarą-diskusiją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams. Taip siekiama stiprinti šios institucijos darbuotojų gebėjimus taršos prevencijos ir poveikio aplinkai vertinimo srityse, gerinti priimamų sprendimų kokybę.

Seminaro metu bus aptartas NVSC vaidmuo poveikio aplinkai vertinimo procedūrose ir dalyvavimas nustatant ir keičiant TIPK ir taršos leidimų sąlygas. Jam pasibaigus, dalyvaujant ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atstovams, vyks diskusija, kurioje bus aptariami gerosios praktikos pavyzdžiai, institucijų bendradarbiavimas vertinant poveikį aplinkai ir išduodant leidimus. 

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymo nuostatas, NVSC teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio. Taip pat, kaip numato Aplinkos apsaugos įstatymas, jie nustato triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas TIPK arba taršos leidimuose. 

Aplinkos ministerija, siekdama stiprinti Aplinkos ministerijos sistemos ir kitų institucijų (AAA, NVSC, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir kt.) specialistų gebėjimus taršos prevencijos ir poveikio aplinkai vertinimo srityse, mokymus organizuoja periodiškai.

Tai numatyta Specialistų, dirbančių poveikio aplinkai vertinimo, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, taršos leidimų išdavimo srityse, gebėjimų stiprinimo 2021–2025 m. plane. Mokymų tikslas – gerinti PAV, SPAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo proceso ir priimamų sprendimų kokybę.

Aplinkos ministerijos inf. 

Ministerija stiprina poveikį aplinkai vertinančių specialistų gebėjimus

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 10:30:49 +0300
<![CDATA[NVSC: Erkių platinamos ligos simptomai panašūs į gripo ir koronavirusinės infekcijos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-erkiu-platinamos-ligos-simptomai-panasus-i-gripo-ir-koronavirusines-infekcijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nvsc-erkiu-platinamos-ligos-simptomai-panasus-i-gripo-ir-koronavirusines-infekcijos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pastebi, kad panašūs į koronaviruso ir gripo simptomai gali būti ir kitos pavojingos užkrečiamosios ligos – erkinio encefalito (EE) požymiai. Susirgimų šia erkių platinama liga kasmet padaugėja birželio – spalio mėnesiais. Jo požymiai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas.

Šiemet iki spalio 1 d. erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 300 asmenų. Pernai per visus metus užregistruota arti 700 šios ligos atvejų.

Erkinį encefalitą platinančios erkės išplitusios visose Lietuvos apskrityse. Didžiausias sergamumas stebimas 40-80 m. amžiaus grupėje, trečdalį visų susirgusiųjų sudaro pensininkai ir bedarbiai. Daugiau nei pusei susirgusiųjų pasireiškia ilgalaikės neurologinės komplikacijos.

Kasmet nuo EE keletas asmenų miršta. Dažniausiai miršta vyresnio amžiaus nepasiskiepiję žmonės.  
Specifinio antivirusinio gydymo nuo EE nėra. Vakcinacija išlieka veiksmingiausia apsaugos nuo EE priemonė žmonėms, gyvenantiems endeminėse vietose, profesinės rizikos asmenims ir keliaujantiems į endemines zonas.

Šaltasis metų sezonas – tinkamas laikas pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito. Pradėjus skiepytis vėlyvą rudenį ar žiemą, pavasarį, kai prasideda erkių aktyvumas, jausitės saugūs. Visiems, kurie jau yra pasiskiepiję pilna vakcinacijos schema, patartina prisiminti, kad praėjus 3-5 metams reikalinga palaikomoji vakcinos dozė.

Siūlomos dvi vakcinavimo schemos: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo sche¬mos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos charakteristikų santraukoje.

Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nuro¬doma vakcinos charakteristikų santraukoje.

Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo EE, praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo (tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą vakcinacijos schemą).
•    I-oji palaikomoji dozė įskiepijama po 3 metų po vakcinacijos.
•  Kitos palaikomosios dozės įskiepijamos kas 5 metus žmonėms iki 60 metų amžiaus ir kas 3 metus vyresniems nei 60 metų amžiaus.

NVSC informacija

 

NVSC: Erkių platinamos ligos simptomai panašūs į gripo ir koronavirusinės infekcijos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 09:12:49 +0300
<![CDATA[Didesni kiekiai mažiesiems gamintojams – daugiau galimybių vartotojams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didesni-kiekiai-maziesiems-gamintojams-daugiau-galimybiu-vartotojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/didesni-kiekiai-maziesiems-gamintojams-daugiau-galimybiu-vartotojams Nuo šio mėnesio įsigaliojus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) parengtiems teisės akto pakeitimams, daugelis maisto gamintojų galės gaminti ir vartotojams tiekti didesnius produkcijos kiekius. Naujieji pakeitimai ne tik išplečia vietinei rinkai gaminamo ir tiekiamo gyvūninio maisto produktų asortimentą, bet ir padidina gaminamos produkcijos kiekius. Tai padės smulkiesiems gamintojams finansiškai jaustis stabiliau, o vartotojams atveria daugiau pasirinkimo galimybių.

Smulkiesiems maisto gamintojams suteiktos galimybės gaminti ir tiekti vietinei rinkai išpjaustytos mėsos iki 1000 kg per savaitę ir smulkintos mėsos ne daugiau kaip 200 kg. Taip pat įtvirtinti ir didesni vietinei rinkai gaminamo ir tiekiamo gyvūninio maisto produktų kiekiai: mėsos pusgaminių – 300 kg per savaitę (iki tol nustatytas kiekis buvo 200 kg), sugautų žuvų per dieną – 200 kg (buvo 150 kg), žalio pieno per dieną – 1500 kg ir iš jo savo ūkyje pagamintų pieno gaminių (buvo 1000 kg).

Nuo šiol vietinių mažųjų gamintojų produkcijos kiekiai bus vieni didžiausių visoje ES. Pasak VMVT direktoriaus Manto Staškevičiaus, smulkieji mūsų šalies gamintojai užtikrina būtinąją salygą – maisto saugą ir gali aktyviau imtis smulkiosios gamybos. Dėl to VMVT ir kreipėsi į Europos Komisiją, kuri pritarė VMVT inicijuotam teisės akto pakeitimui, leidžiančiam maksimaliai padidinti mažų kiekių gamintojų produkcijos apimtis, kartu paskatinant ir vietoje pagamintos produkcijos konkurencingumą per trumpąsias maisto grandines.

„Matome augantį susidomėjimą užsiimti gyvūninio maisto gamyba ir pardavimu, o mūsų tarnybos siekis, kad smulkieji ūkininkai tam turėtų visas galimybes, galėtų plėstis ir gaminti kuo daugiau. Karantinui gerokai pakoregavus įprastinę veiklą, žmonės daugiau laiko praleisdami namuose atrado šią nišą nuosavam verslui. Lietuviai yra labai verslūs žmonės, sveikintina, kad tradiciniams maisto produktams gaminti kuriasi šeimų verslai, kad žmonės taip sugeba susikurti sau darbo vietas ne tik didmiesčiuose, bet ir nutolusiuose Lietuvos regionuose. Neabejotinai tokių smulkių gamintojų steigimąsi paskatino ir pasikeitę vartotojų poreikiai, vis daugiau žmonių prioritetą teikia vietiniems, lietuviškiems maisto produktams iš smulkiųjų ūkininkų ir gamintojų“, – pabrėžia VMVT vadovas Mantas Staškevičius.

Pasak M. Staškevičiaus, VMVT nuolat peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir ieško būdų, kaip paskatinti imtis smulkiosios gamybos. VMVT savo interneto svetainėje pateikia ir papildomas specialias temines gaires ketinantiems pradėti gaminti ir tiekti rinkai gyvūninio maisto produktus, paaiškina, kaip turėtų būti įgyvendinami teisės aktų reikalavimai https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/dokumentai-pradedant-veikla.

Konsultacijas specialistai teikia bendruoju nemokamu telefonu 8 800 40 403, el. paštu klausimai@vmvt.lt ar užpildžius elektroninę užklausos formą

Tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje mažais kiekiais tvarko maistą ir tiesiogiai jį vartotojams parduoda 642 smulkieji ūkininkai ir įmonės. 293 iš jų gamina ir tiekia pieną ir pieno produktus, 109 – mėsos gaminius, 90 – šviežią  žuvį, 150 – žuvies produktus.

Didesni kiekiai mažiesiems gamintojams – daugiau galimybių vartotojams

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 09:04:05 +0300
<![CDATA[Vyriausybė pritarė: didės globos (rūpybos) išmoka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-dides-globos-rupybos-ismoka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-dides-globos-rupybos-ismoka Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti globos (rūpybos) išmoką šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius.

Taip pat pritarta siūlymui, kad, jeigu socialinę riziką patiriančių šeimų vaikai, kuriems ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ar pagrindinis ugdymas yra privalomas, dėl nepateisinamų priežasčių nelanko švietimo įstaigų, išmokos vaikams, taip pat ir vaiko pinigai, vietoj piniginių lėšų būtų teikiamos nepinigine forma. 

„Dėl skirtingų priežasčių mamos ir tėčio globos netekę vaikai ne tik turi teisę augti kitoje jiems draugiškoje aplinkoje, bet turi būti patenkinti ir svarbiausi jų poreikiai. Tikimės, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas, o buvusiems globotiniams, kurie mokosi ar studijuoja, geriau įsitvirtinti, susikurti palankesnę buitį. Norėtųsi, kad didesnė valstybės pagalba paskatintų daugiau šeimų tapti globėjais, ypač vyresnių vaikų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak ministrės M. Navickienės, tai, kad išmokos socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams bus teikiamos individualizuotai, užtikrinant jų poreikius, įskaitant ir privalomą ugdymą, padės tokių šeimų vaikams neišsiskirti iš kitų ugdymo įstaigose, o ateityje pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ir nepatirti socialinės atskirties. Parenkant vaikui tinkamiausią išmokų panaudojimo būdą, svarbus vaidmuo tenka su šeima dirbantiems socialiniams darbuotojams ir atvejo vadybininkams, kurie geriausiai žino šeimos problemas ir teikia pagalbą, rekomendacijas kaip taikliausiai panaudoti vaikui skirtas išmokas.  

KAS NAUJO

Ne tik didės, bet ir bus diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius: 
•    vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų, 
•    vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus,  
•    vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 eurus, 
•    buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus. 

Vyriausybė pritarė siūlymui pratęsti globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimą buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. 

Didesnę globos (rūpybos) išmoką kitąmet gautų apie 7,5 tūkst. vaikų, iš jų: beveik 2000 vaikų iki 6 metų, per 2000 vaikų nuo 6 iki 12 metų, beveik 1800 vaikų nuo 12 iki 18 metų ir per 1700 besimokantys ir studijuojantys pilnamečiai. Globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą gautų apie 405 buvę globėjai (rūpintojai). 

KAIP BUVO IKI ŠIOL

 Vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį skiriama 160 eurų išmoka. Valstybė ir toliau remia buvusius pilnamečius globotinius, kurie mokosi ar studijuoja, ir mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, skiria 160 eurų globos (rūpybos) išmoką. 

Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas skiriamas ir mokamas vaiko globėjui (rūpintojui) (šeimai, šeimynai ar globos centrui) iki vaiko globos (rūpybos) pabaigos, t. y. vaiko pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo.

VAIKO PINIGAI NELANKANTIEMS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS

Vyriausybė pritarė, kad vaiko pinigai socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams galės būti mokami nepinigine forma tais atvejais, jeigu vaikas nelanko ugdymo įstaigos – darželio ar mokyklos dėl nepateisinamų priežasčių. 

Pernai vaiko pinigus nepinigine forma gavo 8,6 tūkst. vaikų, o socialinę riziką patyrė virš 20 tūkst. vaikų (apie 11 tūkst. šeimų).

2020 m. mokinių registro duomenimis, privalomas ugdymas buvo skirtas 349 476 mokiniams, tačiau šia teise pasinaudojo ir ugdymo įstaigas iš viso lankė 332 116 mokinių, t. y. 17 360 vaikų nesimokė.

KITI SIŪLOMI POKYČIAI

 Vyriausybė pritarė siūlymui pakeisti išmokos įvaikinus vaiką teisinį reguliavimą, nustatant galimybę įtėviams įvaikinus vaiką pasirinkti, ar išeiti vaiko priežiūros atostogų ir, turint motinystės socialinio draudimo stažą, gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, ar gauti išmoką įvaikinus vaiką pagal Išmokų vaikams įstatymą, kurios dydis šiemet siekia 320 eurų. 

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai įvaikinamas vyresnio amžiaus vaikas, pavyzdžiui, 16 metų, ir įtėviai ne visada turi galimybę ar nori išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Tikimasi, kad šis pakeitimas sudarys įtėviams palankesnes sąlygas derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir paskatins įsivaikinti vyresnius vaikus. 

Ministerija pasiūlė ir daugiau pokyčių, kurie sudaro geresnes sąlygas buvusiems globotiniams pasiekti mokymo įstaigas ar darbo vietas. Pavyzdžiui, išplėstas vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo sąrašas nustatant, kad vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota dviratėms transporto priemonėms įsigyti, pavyzdžiui, dviračiui, motoriniam dviračiui, elektriniam paspirtukui, mopedui, motociklui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2022 m. valstybės biudžete papildomai turėtų būti skirta apie 8,5 mln. eurų pakeitimams įgyvendinti. 

Jeigu Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d. 
 

Vyriausybė pritarė: didės globos (rūpybos) išmoka

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 09:01:03 +0300
<![CDATA[Kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau žmonių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kompensacija-uz-busto-sildyma-gaus-daugiau-zmoniu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kompensacija-uz-busto-sildyma-gaus-daugiau-zmoniu Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktam siūlymui  padidinti valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu pritars ir Seimas, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.
 
„Valstybė siekia padėti tiems, kuriems parama ypač reikalinga. Tikiuosi, kad ir Seime siūlymui bus pritarta, o nepasiturintys šalies gyventojai – senjorai, vieniši asmenys, neįgalieji, tik minimalią mėnesinę algą uždirbančios ir sunkiau besiverčiančios šeimos su vaikais – papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo nepajus. Svarbiausia, kad žmonės dėl kompensacijos laiku kreiptųsi į savo gyvenamosios vietos savivaldybę “, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
 
Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gautų apie 110 tūkst. žmonių. Preliminariais skaičiavimais, kitąmet šioms kompensacijoms bus išleista apie 15,8 mln. eurų daugiau nei šiemet.  
 
2021 m. I pusm. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo daugiau kaip 95 tūkst. žmonių (3,42 proc. visų Lietuvos gyventojų), iš jų: būstą šildant centralizuotai – 77,67 tūkst. asmenų; kt. energijos ir kuro rūšimis – 16,69 tūkst. asmenų. Kompensacijoms teikti per minėtą laikotarpį išleista virš 10 mln. eurų.
 
Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?
 
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nėra skirtumo, ar būstas šildomas centralizuotai, ar kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).
 
KAS SIŪLOMA. Padvigubinti VRP dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, ir nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių  kiekvienam šeimos nariui (vienoj 1 VRP) arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (vietoj 1,5 VRP).
 
Pavyzdžiui, jeigu šeima augina 2 vaikus, o tėtis ir mama uždirba minimalią mėnesinę algą arba jeigu dirba vienas iš tėvų ir uždirba vidutinę mėnesinę algą, šeimai kompensacija būsto šildymui pagal išankstinius skaičiavimus priklausytų.
 
Seimui pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 dienos.
 
KAIP YRA DABAR. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP dydžio. Iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas 1 VRP dydis (128 Eur), padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP dydžio (192 Eur).
 
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
·       kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
·       kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
 
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.
 
Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?
 

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
 
Svarbu.
 Primename, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (t. y. socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.

lrv.lt 

Kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau žmonių

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 14 Oct 2021 07:31:46 +0300
<![CDATA[Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siandien-surengta-tylaus-protesto-eisena-pries-jonavos-ligonines-reorganizavima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siandien-surengta-tylaus-protesto-eisena-pries-jonavos-ligonines-reorganizavima Vakar jau skelbėme, kad šiandien, spalio 13 d. 15 val. organizuojamos tylos eitynės, į kurias buvo kviečiami palaikantys Jonavos ligoninės išsaugojimą, jos paslaugas bei čia dirbančius medikus.

Į kvietimą dalyvauti taikiose eitynėse atsiliepė nemenkas visuomenės būrys, kuris, laikydamasis reikalavimų, išsiskirstę į po nedideles grupes, žingsniavo nuo Jonavos ligoninės link savivaldybės pastato.

Apie Jonavos ligoninės išsaugojimą jie skelbė nešini plakatais, kuriuose buvo rašoma, kad visas ligoninėje teikiamas paslaugas reikia išsaugoti tokias, kokios jos yra teikiamos dabar. Plakatuose aiškiai atsispindėjo jonaviečių priešinimasis ministerijos planams reorganizuoti mūsų įstaigą, skelbė, kad rajone būtina turėti ir akušerijos ginekologijos, ir reanimacijos, ir kitas dabar teikiamas medicinos paslaugas.

„Kuo rajono gyventojai BLOGESNI už Kauno?“; „Kur Rajono gyventojai gaus traumatologo ir chirurgo paslaugas?“; „Ar Rajono vaikai neturi Teisės į stacionarinę pagalbą?“; „Kodėl naikinamas Akušerijos ginekologijos skyrius?“, - skelbė plakatai.

Jonaviečiai tiksliai ir aiškiai reiškė mintis, jog ne kiekvienas sugebės nusigauti iki Kauno medicinos įstaigų, kaip siūlo Sveikatos apsaugos ministerija teigdama, jog net ir rajonuose sumenkinus paslaugas, jos gyventojams bus teikiamos didesniuose artimuosiuose miestuose.

Kiekvienas į eitynes atvykęs jonavietis turėjo savo istoriją, kodėl palaiko ligoninės išsaugojimą ir teigė, jog tikisi, kad jie bus išgirsti. Vieni pasakojo, kiek kartų Jonavos ligoninėje jiems buvo išgelbėta gyvybė. Kiti dalinosi, kiek vaikų čia susilaukė, ir kiek dabar turi vaikaičių, kurie taipogi gimė Jonavos ligoninėje. Eitynių dalyvis porino, jog turi pažįstamų iš kitų, kaimyninių miestų, kurie atvyksta būtent čia, į Jonavos ligoninę. Besilaukianti moteris aiškino, jog ketina gimdyti tik Jonavos akušerijos ginekologijos skyriuje ir tikrai neketina ieškoti pagalbos kitur. Jos draugė prisiminė neseniai nutikusią istoriją, kuomet jai Kaune teko daugiau nei keturias valandas laukti pagalbos, kol vaikui bus apžiūrėta lūžusi ranka ir tvirtino, jog Jonavoje visos medicinos paslaugos teikiamos ženkliai greičiau, net neskaičiuojant nuvykimo laiko. Jonavos bendruomenės pozicija aiški, bet ar ją išgris ministerijos klerkai?

Primename, kad rugsėjo 21 d. Jonavoje lankęsis SAM ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad visi taškai dėl sveikatos apsaugos reformos nebuvo dar sudėlioti. Teigė, jog nėra kalbama apie ligoninės uždarymą, ar pacientų vežimą į kitus miestus. Kalba vyko apie teikiamų paslaugų įvertinimą, jų būtinumą ir investavimą į jas. Tačiau jau rytoj,  ministerijoje ketinama apibrėžti „didžiuosius kontūrus“ dėl ligoninės restruktūrizavimo, bet kokie jie bus – kol kas nėra žinoma, todėl ligonės pertvarkos nepalaikantys jonaviečiai tikisi būti išgirsti iki priimant skubotus sprendimus.  

Apie Všį „Jonavos ligoninės“ pertvarką ir jos neigiamas pasekmes ne kartą  yra pasisakęs ir LR Seimo narys Eugenijus Sabutis. (Plačiau apie tai ČIA.  ) Apie Jonavos ligoninės teikiamų paslaugų išsaugojimą yra pasisakiusi ir rajono savivalda, kuri tvirtina, jog telks visas pastangas ligoninės išsaugojimui. (Plačiau apie tai ČIA.)  Kaip teigė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, savivaldybei, kuri yra VšĮ „Jonavos ligoninė“ steigėja ir dalininkė, rūpi įstaigos likimas ir reformų rezultatas. Kadangi tikima Jonavos ligoninės perspektyvomis, o ir skaičiai rodo, kad įstaiga turi pacientų, yra lankoma, teikia reikalingas paslaugas, darysime viską, kad ji veiktų, yra sakęs rajono meras M. Sinkevičius.

 

Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą

Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą Šiandien surengta tylaus protesto eisena prieš Jonavos ligoninės reorganizavimą ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 16:21:55 +0300
<![CDATA[Pajutę peršalimo simptomus likime namie]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pajute-persalimo-simptomus-likime-namie https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pajute-persalimo-simptomus-likime-namie Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti  į ugdymo įstaigas. Primenama, kodėl tai yra svarbu.

 

Esant ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19 ligos ir atėjus gripo sezonui svarbu, kad kontaktiniame ugdyme dalyvautų vaikai be ŪVKTI požymių, pvz., karščiavimo, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo ir pan.  Kai kurie tėvai nelaiko peršalimo liga, tačiau toks jų požiūris gali padėti infekcijai plisti bendruomenėje.

 

Ugdymo įstaigose dėl didelio vaikų skaičiaus ir vaikų bendravimo ypatumų yra palanki terpė plisti ir COVID-19 virusui. Pastarąjį mėnesį koronaviruso protrūkių daugiausiai fiksuojama ugdymo įstaigose, tačiau bendromis ugdymo įstaigų bendruomenių, tėvų ir visuomenės sveikatos specialistų pastangomis protrūkiai greitai suvaldomi ir jie pasibaigia apimdami mažesnį nei kituose sektoriuose užsikrėtusiųjų skaičių.

 

SAM primena, kad darželiai ir mokyklos prie įėjimo į ugdymo įstaigą tėvams (globėjams, rūpintojams), darbuotojams ir kitiems asmenims turi pateikti informaciją apie draudimą ugdyme dalyvauti vaikams, kuriems pasireiškia ŪVKTI požymiai (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).

 

Vaikai, kuriems pasireiškia ŪVKTI požymiai (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) į ugdymo įstaigą ar kitas žmonių susibūrimo vietas neturi būti vedami. Tais atvejais, kai vaikui pasireiškia ŪVKTI požymiai ir tėvams (globėjams, rūpintojams) kyla abejonių, ar tikrai vaikas esamos sveikatos būklės gali eiti į ugdymo įstaigą nekeldamas pavojaus užkrėsti savo grupės, klasės draugų, rekomenduojama registruoti vaiką pasitikrinti (atliekant COVID-19 testą) dėl COVID-19 ligos karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba pildant elektroninę registracijos formą adresu www.1808.lt. Dėl tolesnės vaiko sveikatos priežiūros rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju. Vaikų, turinčių pagal amžių teisę į skiepą (virš 12 m. amžiaus), tėvai raginami apsaugoti vaikus nuo klastingo viruso ir juos paskiepyti.

 

Teisės aktai, reglamentuojantys vaikų ugdymo procesą esant ekstremaliajai situacijai: 

Sprendimas dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų

Sprendimas dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų

Pajutę peršalimo simptomus likime namie

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 14:40:10 +0300
<![CDATA[Į Lietuvą atvykę NATO kariniai atstovai supažindinami su padėtimi prie Aljanso rytinės sienos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-atvyke-nato-kariniai-atstovai-supazindinami-su-padetimi-prie-aljanso-rytines-sienos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-atvyke-nato-kariniai-atstovai-supazindinami-su-padetimi-prie-aljanso-rytines-sienos Spalio 12-14 dienomis Lietuvoje lankosi NATO kariniai atstovai iš 21 Aljansui priklausančios valstybės. Vizito metu atstovai  bus supažindinti su situacija NATO rytiniame flange,  lankysis Lietuvos ir kitų NATO šalių kariniuose vienetuose dislokuotuose Lietuvoje, susipažins su jų veikla ir struktūra, susitiks su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, Lietuvos ir kitų NATO šalių karinių vienetų vadais ir personalu.

„Man didelė garbė Lietuvoje priimti NATO karinius atstovus. Esu tikras, kad po vizito tiek NATO karinis komitetas, tiek šalys, kurių atstovai lankėsi pas mus, aiškiau matys Lietuvos saugumo ir gynybos paveikslą. Susitikimo metu padėkojau šalių atstovams už siunčiamus karius ir teikiamą paramą Lietuvos gynybos stiprinimui ir atgrasymui. Tik saugioje valstybėje galimas visokeriopas augimas ir vystymasis“ – susitikęs su atstovais sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Susitikimo Krašto apsaugos ministerijoje metu kariniams atstovams pristatyta Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos infrastruktūros ir priimančios šalies plėtra, technikos bei įrangos modernizavimas bei nauji įsigijimai.  

„Rusijos grėsmės akivaizdoje NATO turi išlikti vieninga ir stiprinti atgrasymą bei gynybą. Šiame kontekste bendradarbiavimas ir sąjungininkų pajėgų – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, NATO pajėgų integravimo vieneto ir NATO oro policijos misijos – buvimas Lietuvoje yra mūsų pagrindinis saugumo garantas“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vizito metu taip pat planuojama aplankyti Lietuvoje tarnaujančius kitų NATO valstybių karius: Rukloje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų bataliono taktinę grupę, JAV 3-66 bataliono karius, dislokuotus Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje bei NATO Oro policijos misiją Šiauliuose, kurią šiuo metu vykdo Danijos ir Portugalijos kariai. Taip pat planuojama aplankyti vakar prasidėjusias tarptautines pratybas „Geležinis Vilkas 2021 II“ (angl. „Iron Wolf 2021-II“), kuriose dalyvauja virš 3000 karių iš 12 NATO valstybių bei Ukrainos.

NATO kariniai atstovai yra šalių kariuomenių vadams atstovaujantys karininkai, tarnybą atliekantys NATO vadavietėje Briuselyje (Belgija). Šiuo metu Lietuvos karinio atstovo NATO ir ES pareigas vykdo brigados generolas Remigijus Baltrėnas. Pagrindinis Lietuvos karinio atstovo NATO ir ES uždavinys - atstovauti Lietuvos kariuomenės vadą ir šalies karinius interesus NATO ir ES kariniuose komitetuose.

 

Į Lietuvą atvykę NATO kariniai atstovai supažindinami su padėtimi prie Aljanso rytinės sienos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 14:35:44 +0300
<![CDATA[Pritarta įstatymų pakeitimams, sušvelninsiantiems energijos kainų kilimą gyventojams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pritarta-istatymu-pakeitimams-susvelninsiantiems-energijos-kainu-kilima-gyventojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pritarta-istatymu-pakeitimams-susvelninsiantiems-energijos-kainu-kilima-gyventojams Vyriausybė šiandien pritarė Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams. 

Siūlomus pakeitimus dar turės patvirtinti Seimas, svarstysiantis juos skubos tvarka.

Pirma, pakeitimai leis Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reguliuojamos elektros ir dujų kainos dalies padidėjimą vartotojams išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, o ne perkelti vartotojams iškart: – iki 2027 m. pabaigos -- elektrai, iki penkerių metų - dujoms.

Antra, reguliuojamiems šilumos gamintojams sudaromos sąlygos didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo, jei toks būdas ekonomiškai naudingesnis. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas įpareigoja šilumos gamintojus per biržą įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. dujų metinio poreikio. Siūlomos pataisos šilumos gamintojams suteiktų daugiau lankstumo ieškant pigesnių žaliavų.

Trečia, pusmečiui pratęsiamas terminas, iki kada buitiniai elektros vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tai reiškia, kad tiekėjo nepasirinkę gyventojai visuomeniniu elektros tiekimu galės naudotis ne iki šių metų pabaigos, bet iki 2022 m. liepos 1 d. Šiuo metu tokių vartotojų yra apie 500 tūkst. (iš 750 tūkst. II-ojo elektros energijos rinkos liberalizavimo etapo vartotojų, privalančių pasirinkti tiekėją). Termino pratęsimas padės išvengti galimo „butelio kakliuko“ efekto 2021 m. pabaigoje, taip pat mažiau vartotojų pateks į garantinį tiekimą, kuriems elektros kaina, tikėtina, būtų didesnė.

Elektros energetikos įstatyme numatytas įpareigojimas visuomeniniam tiekėjui ir nepriklausomiems tiekėjams informuoti II-ojo elektros energijos rinkos liberalizavimo etapo vartotojus apie pasikeitusį reguliavimą ir jų pasirinkimo galimybes. 

Elektros energetikos įstatymo pakeitimuose taip pat numatyta, kad nepriklausomi tiekėjai turės teisę pasiūlyti vartotojams nuo kitų metų pradžios prasidėsiantį sutarčių vykdymą automatiškai atidėti iki 2022 m. liepos 1 d. – tokiu atveju nereiktų papildomo vartotojo sutikimo ir taip būtų išvengta papildomos administracinės naštos. Vartotojai, kurie nenorės, kad būtų atidėtas jų sutarčių vykdymas, turės apie tai informuoti nepriklausomą tiekėją. 

Galutinis elektros rinkos liberalizavimo terminas išlieka nepakitęs – jis bus įgyvendintas iki 2023 m.

Energetikos ministerijos inf. 

Pritarta įstatymų pakeitimams, sušvelninsiantiems energijos kainų kilimą gyventojams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 13:46:51 +0300
<![CDATA[Policija primena apie rudenį kylančius pavojus keliuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policija-primena-apie-rudeni-kylancius-pavojus-keliuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policija-primena-apie-rudeni-kylancius-pavojus-keliuose Lietuvos kelių policijos tarnyba įspėja eismo dalyvius – keliuose prasidėjo pavojingas eismui laikas, nes rudeniški orai keičia važiavimo sąlygas. Tamsusis paros metas prasideda anksčiau, dažnai susidaro rūkas, matomumą blogina krituliai, o prasidėjus šalnoms keliuose gali būti slidu.

Policija atkreipia dėmesį, kad vis dar nepakankamas pačių eismo dalyvių dėmesys saugiam eismui, sąmoningumo ir drausmingumo stoka daro įtaką vėlyvą rudenį ir žiemą didėjančiam eismo įvykių skaičiui.

Keliuose kylantys pavojai:

Tamsoje nematomi pėstieji

Tamsiuoju paros metu lyjant ar sningant, vairuotojams pastebėti pėsčiuosius ar dviračius vairuojančius asmenis yra labai sunku. Svarbu, kad eismo dalyviai papildomo dėmesio skirtų savo matomumui kelyje užtikrinti, segėtų kitiems eismo dalyviams matomus atšvaitus, dėvėtų ryškiaspalvius drabužius su šviesą atspindinčiais elementais, naudotų šviečiančius žibintus (žibintuvėlius).

Policija akcentuoja abipusę vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio atsakomybę dėl saugaus dalyvavimo eisme ir pabrėžia, kad vairuotojai turi laikytis jiems privalomų reikalavimų pėsčiųjų atžvilgiu, o pėstieji turi vykdyti jiems nustatytas pareigas. Pėstieji, norėdami užtikrinti savęs saugumą ir matomumą, turėtų laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, judėti pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik leistinose vietose, gerai įsitikinę, kad tai daryti yra saugu. Vairuotojams ypatingo atidumo priemonių būtina imtis vietose, kur į kelią gali įžengti pėstieji – gyvenvietėse, prie pėsčiųjų perėjų, gyvenamųjų namų kiemuose ir kitur.

Nuo paskutinės spalio mėnesio savaitės policija šalies keliuose vykdys sustiprintą pėsčiųjų, dviračių vairuotojų eismo saugumo užtikrinimo priemonių kontrolę, daugiau dėmesio skirs vairuotojų pareigų pėstiesiems, dviračių vairuotojams vykdymui užtikrinti.

Netinkamos padangos ir žibintai

Policija atkreipia transporto priemonių vairuotojų dėmesį, kad tinkamai veikiantys stabdžiai, stiklo valytuvai, sureguliuotos žibintų šviesos, tinkamos padangos prisideda prie visų saugumo kelyje. Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemti jo padarinius. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis eksploatuoti draudžiama, o naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi atitikti nustatytus reikalavimus. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d., šiais atvejais ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas. Pažymėtina, kad, naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą, gali būti panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas ir skirta piniginė bauda. Įpusėjus lapkričio mėnesiui, policija šalies keliuose skirs papildomo dėmesio transporto priemonių techninei būklei, taip pat ir naudojamų padangų atitikties techniniams reikalavimams tikrinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad, esant blogam matomumui, važiuojant tamsiuoju paros metu, ypač svarbu, kad transporto priemonės žibintai būtų tinkamai sureguliuoti ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Tinkamai sureguliuoti žibintai, tvarkingi sklaidytuvai ir kokybiškos žibintų lemputės yra vienos iš veiksmingiausių priemonių, leidžiančių užtikrinti saugumą važiuojant esant blogo matomumo sąlygomis.

Svarbu atkreipti dėmesį į bendrą transporto priemonės paruošimą saugiai dalyvauti eisme, pasirūpinti automobilio langų švara, užtikrinančia gerą matomumą, pasitikrinti, ar tinkamai veikia stabdžiai, stiklo valytuvai, ar yra jų plovimo skysčio. Turėkite savo transporto priemonėje sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, jos prireiks sustojus tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje.

Laukinių gyvūnų migracija

Būtina priminti, kad vėlyvą rudenį užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kerta miškus ir laukus, kyla rizika susidurti su dideliais kanopiniais gyvūnais – briedžiais, stirnomis ir kitais, migruojančiais iš ganyklų į miškus ir kitas šaltojo sezono buveines. Skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta tamsiuoju paros metu, todėl vietovėse, paženklintose kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“, būtina sulėtinti greitį, kad, atsiradus kliūčiai, vairuotojas bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, prireikus – sustoti. Svarbu stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga būtent nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelio krašto. Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną, važiuoti pro jį reikia itin atsargiai ir lėtai. Negalima mirksėti žibintų šviesomis ar naudoti garsinio signalo – apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti labai pavojingas ir nenuspėjamas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo visų eismo dalyvių dėmesingumo ir atsakomybės už savo elgesį kelyje bei linki saugių kelionių.

Policija primena apie rudenį kylančius pavojus keliuose

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 13:32:03 +0300
<![CDATA[Finansų ministrė G. Skaistė: „Nauja lošimų organizatorių apmokestinimo tvarka prisidės prie didesnio sektoriaus skaidrumo“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/finansu-ministre-g-skaiste-nauja-losimu-organizatoriu-apmokestinimo-tvarka-prisides-prie-didesnio-sektoriaus-skaidrumo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/finansu-ministre-g-skaiste-nauja-losimu-organizatoriu-apmokestinimo-tvarka-prisides-prie-didesnio-sektoriaus-skaidrumo Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Finansų ministerijos siūlymui pakeisti loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarką, atsisakant fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio bei pereinant prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo.

„Iki šiol azartinių lošimų sektoriuje matome netolygumų, kurie yra susiję su mokesčių mokėjimu. Dabar azartinius lošimus organizuojantis verslas moka fiksuoto dydžio mokestį, o ne procentinę dalį nuo gautų pajamų. Norime nustatyti aiškesnę, visiems tolygią apmokestinimo sistemą, kuri būtų teisingesnė: didesnės apyvartos mėnesiais verslas mokėtų daugiau, mažesnės – mažiau. Tuo pačiu naujoji tvarka padidins lošimų sektoriaus skaidrumą ir užtikrins teisingesnį apmokestinimą“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, organizuojant lošimus B kategorijos automatais, A kategorijos automatais ir stalo lošimus, mokamas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį: už A kategorijos lošimo automatą – 260 eurų, už B kategorijos lošimo automatą – 130 eurų, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 2 300 eurų per mėnesį.

Kitų rūšių lošimams taikomas mokestis skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo.

Įstatymo projekte siūloma atsisakyti fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio, pereinant prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo, t. y. nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Šiuo metu taikomas mokestis nėra susijęs su uždirbamomis pajamomis – apyvartoms mažėjant procentais išreikšta mokesčio dalis didėja, o esant ekonomikos pakilimui ir apyvartoms didėjant procentais išreikšta mokesčio dalis sumažėja. A ir B kategorijų lošimo automatams, stalo lošimams  siūloma nustatyti 18 procentų nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo mokestį.

Finansų ministerija siūlydama naujus pakeitimus atsižvelgė į kitų valstybių praktiką. Taip pat į Konstitucinio Teismo nutarimą (dėl 6 mėn. termino nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo nustatymo). Jeigu Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 d.

Finansų ministrė G. Skaistė: „Nauja lošimų organizatorių apmokestinimo tvarka prisidės prie didesnio sektoriaus skaidrumo“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 13:29:17 +0300
<![CDATA[Kam Lietuvoje prieglobstis (ne)suteikiamas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kam-lietuvoje-prieglobstis-ne-suteikiamas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kam-lietuvoje-prieglobstis-ne-suteikiamas Lietuvai susidūrus su neregėto masto migracijos krize, pastaraisiais mėnesiais tokios sąvokos kaip „migrantai“, „neteisėta migracija“, „pabėgėliai“, „prieglobsčio prašytojai“ viešojoje erdvėje tapo itin dažnai vartojamos. Tarptautinė migracija vyksta dėl įvairių priežasčių – vieni žmonės bėga nuo represijų, persekiojimo ar karo, kiti ieško tiesiog geresnio gyvenimo išsivysčiusiose, turtingose šalyse. Visi jie yra migrantai, tačiau vieni pasirenka teisėtą būdą atvykti į šalį ir prašo prieglobsčio, kiti renkasi neteisėtai kirsti valstybės sieną ir vėliau mėgina legalizuotis, pasilikdami savo tikslo šalyje. Taigi kas iš užsieniečių Lietuvoje turi teisę gauti prieglobstį ir kokios taikomos prieglobsčio formos?

Kokios Lietuvoje nustatytos prieglobsčio formos?

Migracija gali būti teisėta ir neteisėta. Teisėta migracija laikoma tais atvejais, kai žmonės atvyksta turėdami oficialų pagrindą: turistinę ar darbo vizą arba laikiną leidimą gyventi, o atvykę pasiprašo prieglobsčio. Tuo tarpu neteisėta migracija Lietuvoje stebima kelis pastaruosius mėnesius. Daugiausiai tai žmonės, kurie kerta arba mėgina kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, naudojasi nelegalių migrantų gabentojų, kurie aktyviai dalyvauja tokiose žmonių kontrabandos schemose, paslaugomis.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko 4 171 užsienietis, dar beveik 3 800 buvo neįleisti pasienio pareigūnų.

Lietuvoje taikomos dvi prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga (pastaroji suteikiama dvejiems metams su galimybe ją pratęsti). Prieglobstis – tai pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimas užsieniečiui įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais ir tvarka. 

Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, pateikiančiam įrodymų, kurie pagrindžia, kad jis yra ir / ar gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, prašytojui, esančiam už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negalinčiam ar bijančiam naudotis tos valstybės apsauga. Atliekant vertinimą, ar užsieniečiui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, žiūrima, ar asmuo atitinka pabėgėlio apibrėžimo sąlygas, kurios yra išdėstytos 1951 m. priimtoje Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (vadinamojoje Ženevos konvencijoje).

Taip pat vertinama, ar persekiojamas asmuo turėjo galimybę kreiptis ir gauti veiksmingą apsaugą iš valstybės (pavyzdžiui, kreiptis į policiją, ginti savo teises nešališkame teisme ir kt.) arba persikelti gyventi į jam saugią kilmės šalies dalį. Kai persekiotojas yra pati valstybė (valdžios atstovai) dažnai asmuo negali tikėtis gauti apsaugos iš valstybės institucijų, jei teisėsaugos institucijos, teismai yra korumpuoti ir pan.

Kalbant apie pabėgėlio apibrėžimą, svarbu paminėti tai, kad ši sąvoka neretai susiaurinama. Pabėgėliai dažnai vadinai politiniais pabėgėliais, tarsi pabėgėliu asmuo galėtų būti pripažįstamas tik dėl savo politinių įsitikinimų – iš pabėgėlio apibrėžimo akivaizdžiai matyti, kad sąvoka ,,politiniai įsitikinimai“ tėra viena iš konvencinių priežasčių.

Kita prieglobsčio forma, papildoma apsauga, yra suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris, kaip ir konvencinis pabėgėlis, yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, tačiau ji nesiejama su konvencinėmis priežastimis. Šiuo atveju pagrindą baimei sudaro asmeniui gresiantys kankinimai, žiaurus, nežmoniškas elgesys, orumo žeminimas, mirties bausmė ar egzekucijos grėsmė, rimta grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Taigi, pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų prieglobsčių formų yra ne gresiančių veiksmų pobūdis ar apsaugos poreikio lygis, o grėsmės atsiradimo priežastys. Pavyzdžiui, grėsmė, kad žmogus gali būti įkalintas dėl jo politinių pažiūrų ir įsitikinimų (konvencinė priežastis), lemia, kad užsieniečiui bus suteiktas pabėgėlio statusas, o atvejai, kai grėsmės žmogaus sveikatai ar gyvybei yra susijusios su nekonvencinėmis priežastimis, nulemia papildomos apsaugos suteikimą. Ekonominės paskatos, geresnio gyvenimo paieška negali tapti priežastimi prašyti ar suteikti prieglobstį migrantui.

Prašymą suteikti prieglobstį, esant paskelbtai ekstremaliajai padėčiai, užsienietis pateikia asmeniškai Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje Migracijos departamentui, būdamas užsienio valstybėje – Lietuvos konsulinėse atstovybėse. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių. Nelydimo nepilnamečio užsieniečio arba neveiksnaus užsieniečio vardu prašymą gali pateikti jo atstovas. Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas. Visus prašymus dėl prieglobsčio Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba registruoja Lietuvos migracijos elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje (MIGRIS).

Migrantai Lietuvoje apgyvendinami laikinose vietose, kol nagrinėjami jų prašymai. Dažniausiai migracijos procedūros užtrunka iki 6 mėnesių. Jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, jis gali išvykti savo noru arba būti priverstinai grąžintas į kilmės šalį. Šiuo metu išnagrinėta 918 prašymų dėl prieglobsčio, prieglobstis suteiktas vienai Eritrėjos pilietei. Lietuva yra patvirtinusi savanoriško grįžimo tvarką. Pagal ją pareiškusiems norą savanoriškai grįžti į savo šalį neteisėtiems migrantams Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas gali teikti finansinę paramą, jeigu jie pateikia tokį prašymą ir bendradarbiauja su institucijomis. Sugrįžti norintiems migrantams nuperkami bilietai, taip pat išmokama 300 eurų kelionpinigių.

VRM inf. 

Kam Lietuvoje prieglobstis (ne)suteikiamas?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 12:50:54 +0300
<![CDATA[Parengti naujo ruožo Kaunas (Palemonas)-Šveicarija projektiniai pasiūlymai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/parengti-naujo-ruozo-kaunas-palemonas-sveicarija-projektiniai-pasiulymai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/parengti-naujo-ruozo-kaunas-palemonas-sveicarija-projektiniai-pasiulymai Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės administracija informuoja visuomenę apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus.

Kaip rašoma aiškinamajame rašte, įgyvendinant europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ projektą, pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektu, buvo parengti projektiniai pasiūlymai, kurie pristatomi visuomenei. Naujo statinio ar jo dalies statybos vieta - Rail Baltica linija Kaunas-Ramygala, geležinkelio kelio ruožas Kaunas (Palemonas) – Šveicarija (DPS1), Jonavos r. sav. apima šias Jonavos rajono savivaldybės seniūnijas:  Jonavos r. sav., Užusalių sen. (kaimai: Girininkai II, Išorai, Šafarka, Kalnėnai). 

Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima svetainėse: Jonavos rajono savivaldybės oficialiame puslapyje www.jonava.lt ir Rail Baltica oficialiame puslapyje www.railbaltica.org/info

Pasiūlymus iki viešo susirinkimo galima teikti: Paštu – UAB „Kelprojektas“, Jonavos g.7 (D korpusas), LT-44192 Kaunas, adresuojant PV Geniui Borutai arba el. paštu: Genius.Boruta@kelprojektas.lt

Viešasis susirinkimas įvyks 2021-10-28 16:00 val. Projektinių pasiūlymų viešas svarstymas rengiamas vaizdo transliacijos būdu:  https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YzEyZWVmNTItNzc4ZS00NmM4LTk2MWUtNTY5MmVhMTA5YjAw%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%22a2728528-eff8-409c-a379-7d900c45d9ba%22%2c%22Oid%22%3a%22d1038bf3-964d-4d1f-85bb-58d0c77cb483%22%7d

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vaizdinė informacija 1

Vaizdinė informacija 2

Vaizdinė informacija 3

Parengti naujo ruožo Kaunas (Palemonas)-Šveicarija projektiniai pasiūlymai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 12:42:42 +0300
<![CDATA[EVA nutraukia tęstinę „CVnCoV” vakcinos nuo COVID-19 ligos peržiūrą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eva-nutraukia-testine-c-vn-co-v-vakcinos-nuo-covid-19-ligos-perziura https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eva-nutraukia-testine-c-vn-co-v-vakcinos-nuo-covid-19-ligos-perziura EVA nutraukė vakcinos nuo COVID-19 ligos, dar kitaip vadinamos „CVnCoV“, tęstinę peržiūrą, po to, kai ją kurianti bendrovė „CureVac AG“ agentūrą informavo, kad pasitraukia iš tolimesnio vakcinos vystymo proceso, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Europos vaistų agentūros (EVA) Žmonėms skirtų vaistų komitetas (angl. Committee of Human Medicinal Products, CHMP) šių metų vasario mėnesį pradėjo tęstinę šios vakcinos peržiūrą, kurios metu vertino bendrovės pateikiamus duomenis, kai tik šie tapdavo prieinami.

Nors EVA paspartino duomenų peržiūrą, abejonių kėlė kai kurie klausimai dėl vakcinos kokybės, kurie turi įtakos vakcinos naudos ir rizikos santykiui, taip pat tai, kad pagrindinių klinikinių tyrimų rezultatai parodė nedidelį vakcinos veiksmingumą suaugusiesiems.

Bendrovė „CureVac AG“ savo laiške EVA, pareiškė pasitraukianti iš tolimesnio šios vakcinos vystymo proceso, nes nusprendė sutelkti savo pastangas į kitą vakcinos nuo COVID-19 ligos kūrimo programą. Toks bendrovės sprendimas reiškia, kad EVA nebebus teikiami duomenys apie minėtą vakciną ir EVA šios peržiūros nebaigs. Bendrovė pasilieka teisę ateityje prašyti dar kartą atlikti tęstinę šios vakcinos peržiūrą arba pateikti oficialią paraišką registruoti vakciną.

Daugiau apie vakciną

Vakcina „CVnCoV“, kaip ir kitos vakcinos nuo COVID-19  ligos, turi padėti organizmui pasiruošti apsiginti nuo SARS-CoV-2 koronaviruso. Šis virusas sukelia ligą, patekęs į organizmo ląsteles. Tam jis naudoja savo išoriniame sluoksnyje esančius spyglio baltymus (angl. spike proteins).

„CVnCoV“ sudėtyje yra informacinės RNR (iRNR), kurioje koduojama genetinė informacija apie spyglio baltymą. iRNR yra padengta mažomis riebalų (lipidų) dalelėmis, kurios neleidžia iRNR per greitai suirti.

Kai žmogui suleidžiama vakcina, kai kurios jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ iRNR informaciją ir laikinai pradeda gaminti spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema vėliau atpažįsta šį baltymą kaip svetimą organizmui ir pradeda gaminti antikūnus bei suaktyvina T ląsteles (baltąsias kraujo ląsteles).

Jei paskiepytasis vėliau užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, imuninė sistema geba jį atpažinti ir yra pasiruošusi apsaugoti organizmą nuo viruso.

Vakcinos iRNR medžiaga žmogaus organizme nepasilieka, nes po paskiepijimo yra greitai suskaidoma.

Kas yra tęstinė peržiūra?

Tęstinė peržiūra yra viena iš reguliavimo priemonių, kurią EVA naudoja, kad pagreitintų vaisto ar vakcinos vertinimą kritinės situacijos, kurioje atsidūrė visuomenės sveikata, atveju. Paprastai visi duomenys apie vaisto veiksmingumą, saugumą ir kokybę bei visi reikalingi dokumentai turi būti pateikti su oficialia paraiška registruoti vaistą ar vakciną. Tęstinės peržiūros atveju, kuri skirta būtent tokioms skubioms situacijoms, CHMP peržiūri ir vertina duomenis, tik jiems pasirodžius. Jei CHMP nusprendžia, kad duomenų yra pakankamai, įmonė gali pateikti oficialią paraišką registruoti vaistą ar vakciną.

Daugiau informacijos žr. čia

VVKT inf. 

EVA nutraukia tęstinę „CVnCoV” vakcinos nuo COVID-19 ligos peržiūrą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 12:06:30 +0300
<![CDATA[AB ,,Achema" : ,,Pasaulinę trąšų dieną – dėmesys iššūkiams, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ab-achema-pasauline-trasu-diena-demesys-issukiams-su-kuriais-susiduria-zemes-ukio-sektorius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ab-achema-pasauline-trasu-diena-demesys-issukiams-su-kuriais-susiduria-zemes-ukio-sektorius Šiandien, spalio 13-ąją, minima Pasaulinė trąšų diena. Ši data pasirinkta ne atsitiktinai – 1908 metais, būtent šią dieną, norvegų mokslininkai Fritz Haber ir Carl Bosch patentavo amoniako sintezės iš ore esančio azoto, procesą. Už šį išradimą jiems buvo suteikta Nobelio premija chemijos srityje. Vadinamasis Haber-Bosch patentas davė pradžią „Žaliajai revoliucijai“, kurios dėka daugelyje besivystančių šalių ženkliai pagerėjo gyventojų aprūpinimas maistu.

 

Mokslininkai skaičiuoja, kad jeigu prieš daugiau nei 70 metų vienas ūkininkas turėjo išmaitinti apie dvi dešimtis asmenų, tai dabar šis skaičius yra išaugęs mažiausiai 7,5 karto. Tai reiškia, kad pakankamas derliaus užtikrinimas yra įmanomas tik trąšų pagalba.

 

Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad 1 kilogramas gryno azoto trąšų padeda papildomai išauginti maždaug 22 kilogramus grūdų. Net 98 proc. dirvožemio visame pasaulyje pasižymi per mažu augalams reikalingu azoto kiekiu, tad būtent azoto trąšų naudojimas padeda kultivuojamą žemę padaryti derlingesne.

 

Europos trąšų gamintojai išgyvena krizę

 

Nepaisant augančio trąšų poreikio visame pasaulyje, pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius ir trąšų gamintojai susiduria su iššūkiais.

 

Pirmuoju išbandymu tapo COVID-19 pandemijos metu įvairiose pasaulio šalyse paskelbtas karantinas. Nors žmonės „užsidarė“ namuose, maisto poreikis nesumažėjo, atvirkščiai – padidėjo. Trąšų gamintojams teko ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti nepertraukiamą gamybą, o žemės ūkio sektoriaus atstovai, susidurdami su logistikos ir kitais iššūkiais, stengėsi užtikrinti derlių bei jo kokybę. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad jeigu tokio dydžio šalies kaip Danija ūkininkai nustotų dirbti 3 mėnesius, maisto pritrūktų daugiau nei 18-kai milijonų žmonių.

 

Pasak didžiausios Baltijos šalyse trąšų gamintojos įmonės „Achema“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko, šiuo metu Europos trąšų gamintojai išgyvena krizę, kurią sukėlė drastiškai augančios dujų kainos. Taip nutiko dėl to, kad didžiąją dalį trąšų gamintojų produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina. Tai reiškia, kad gamyklų veikla tampa nuostolinga.

 

Įmonės renkasi įvairius kelius: uždaro gamyklas, stabdo produkcijos gamybą arba ženkliai mažina darbo pajėgumus. Visų šių procesų pasekmė – mažėjanti trąšų pasiūla, taip pat augančios maisto produktų kainos.

 

„Jeigu ūkininkai pirks brangesnes trąšas, jie turės ir brangiau parduoti savo derlių. Jei rinksis mažiau tręšti, tuomet gaus mažesnį derlių, kuris dėl to irgi taps brangesnis. Brangesnis derlius reiškia augančias maisto kainas ne tik Lietuvoje, nes dujų krizė ištiko visą Europą.

 

Pirmieji Europoje sprendimą dėl trąšų pirkimo turės priimti Prancūzijos ir Ispanijos ūkininkai, kadangi pas juos pavasaris ateina anksčiausiai – vasarį. Jų pavyzdžiu, tikėtina, paseks ir kitos Europos valstybės. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad esant dabartinėms kainoms, pirkti trąšas ir gauti didesnį derlių jiems vis dar apsimoka“, – įsitikinęs R. Miliauskas.

 

Pabrango beveik du su puse karto

 

Pasak koncernui „Achemos grupė“ priklausančios bendrovės „Agrochema“ generalinės direktorės Audronės Kuskytės, dabar, kai daugelis trąšų gamyklų Europoje stabdo veiklą arba mažina savo gamybos pajėgumus, akivaizdžiai formuojasi azoto trąšų trūkumas, kurio ne Europos gamintojai nesugebės patenkinti.

„Šie metai yra fenomenalūs trąšų rinkoje. Skirtinguose regionuose trąšos brango skirtingai, bet vidutiniškai pasaulyje azoto trąšos, pavyzdžiui, lyginant praėjusių metų spalį su šių metų tuo pačiu mėnesiu, pabrango beveik du su puse karto.

 

Azotinių trąšų trūkumas turi tiesioginės įtakos grūdinių kultūrų derlingumui, jo kiekiui ir kokybei. Jei augalai negauna pakankamai azoto, praktiškai neįmanoma pasiekti vidutinio ir didelio derliaus bei aukščiausios kokybės, arba jų gaunama minimaliai. Tad jei ūkininkai nuspręs ieškoti alternatyvų ar mažinti tręšimo normą, kitų metų derlius bus nepalyginamai mažesnis, o tai reiškia augančias maisto ir kitų prekių kainas“, - sako A. Kuskytė.

 

Trąšų poreikis stipriai augs

 

Minėdama Pasaulinę trąšų dieną Europos trąšų gamintojų asociacija (Fertilizers Europe) šiemet didelį dėmesį skiria jaunajai žemės ūkio sektoriaus kartai. Tikimasi, kad ji padės rasti inovatyvius sprendimus ir praktiškus įrankius, kurie padės išlaikyti Europos žemės ūkio stabilumą ir užtikrinti kasmet augantį maisto produktų poreikį.

 

Yra apskaičiuota, kad net pusė žmonijos populiacijos turi maisto tik efektyvaus mineralinių trąšų naudojimo dėka. Apie 3 mlrd. pasaulio gyventojų maisto turi tik dėl trąšų. Mokslininkai prognozuoja, jog per ateinančius 30 metų žemės gyventojų skaičius išaugs nuo 7,5 iki 9,7 mlrd., todėl trąšų poreikis stipriai augs.

 AB ,,Achema" inf.

AB ,,Achema" : ,,Pasaulinę trąšų dieną – dėmesys iššūkiams, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius"

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 11:37:20 +0300
<![CDATA[Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė PSDF biudžeto projektui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/privalomojo-sveikatos-draudimo-taryba-pritare-psdf-biudzeto-projektui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/privalomojo-sveikatos-draudimo-taryba-pritare-psdf-biudzeto-projektui Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitąmet jo įplaukos bus 203 mln. eurų (7,8 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 2,8 mlrd. eurų. Artimiausius metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

„Augantis PSDF biudžetas leis užtikrinti ne tik jau priimtų sprendimų vykdymą, finansavimo tęstinumą, bet ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimą, jų plėtrą, kas leis didinti ir medikų atlyginimus“, – sako Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie SAM Ekonomikos departamento direktorė.

VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė (VLK/BNS nuotr.)

Ateinančių metų PSDF biudžete numatytos 268,8 mln. eurų (16,1 proc.) didesnės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 79,2 mln. eurų (17,5 proc.) daugiau bus skirta vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai kompensuoti, 16,2 mln. eurų (16,5 proc.) augs finansavimas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 0,6 mln. eurų (3,6 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms, 7 mln. eurų daugiau numatoma skirti privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms, 0,3 mln. eurų (13,4 proc.) „Sodrai“ privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms administruoti.

Pagal siūlomą projektą 2022 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys:

  • PSD įmokos, administruojamos „Sodros“ – apie 1,8 mlrd. eurų;
  • valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 772 mln. eurų;
  • valstybės biudžeto asignavimai – 204 mln. eurų;
  • kitos PSDF pajamos – virš 38 mln. eurų.

2022 m. pradžioje PSDF rezervas turėtų siekti 344 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF rezervo pagrindinė dalis 2022 m. pradžioje turėtų sudaryti apie 42 mln. eurų, o likusios PSDF rezervo lėšos – 302 mln. eurų rizikos valdymo dalį.

Ateinančių metų PSDF biudžeto projektas teikiamas svarstyti Vyriausybei.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė PSDF biudžeto projektui

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 11:30:09 +0300
<![CDATA[Atnaujinamos rekomendacijos maldos namams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atnaujinamos-rekomendacijos-maldos-namams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atnaujinamos-rekomendacijos-maldos-namams Užsikrėtimų COVID-19 liga atvejų skaičiui didėjant, esant nepakankamam imunizuotų (pasiskiepijusių ir persirgusių) gyventojų skaičiui ir dėl to susidarius nepalankiai epidemiologinei situacijai šalyje, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina rekomendacijas maldos namams.

 

Rekomenduojama užtikrinti saugų, ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą tarp asmenų, dalyvaujančių religinėse apeigose. Pastarosiose dalyvauti negali:

  • asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Jei minėti simptomai pasireiškia maldos namų dvasininkui ar kitam darbuotojui, jis į darbą / apeigas vykti negali, rekomenduojama konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai,
  • vyresni nei 6 metų asmenys, nedėvintys nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį);
  • asmenys, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu.

Remiantis atnaujintomis rekomendacijomis, šv. Komunija turėtų būti dalinama į rankas. Taip pat nerekomenduojamos ir religinės apeigos, kurių metų kunigas ar kitas dvasininkas turi tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis (pvz., teikiant Sutvirtinimo sakramentą).

 

Svarbu užtikrinti, kad nebūtų vandens induose švęstam vandeniui. Religinių apeigų dalyviai, išskyrus dvasininkus ar kitus maldos namų darbuotojus, turi vengti fizinio kontakto su relikvijomis, kryžiais ir kitais relikvijoriais, vengti fizinio kontakto su kitais asmenimis, pvz., spausti vieni kitiems ranką.

 

Rekomenduojama prie įėjimo į maldos namus ar kitoje gerai matomoje vietoje:

  • pakabinti rankų dezinfekcijai skirtą priemonę;
  • pateikti informaciją apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kt.);
  • apie būtinybę vyresniems nei 6 metų asmenims dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį);
  • apie draudimą dalyvauti pamaldose asmenims, kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) ir nedėvi kaukių.

 

Religinių apeigų dalyviam rekomenduojama:

  • vyresniems nei 6 metų asmenims dėvėti kaukes, išskyrus celebruojantį kunigą;
  • laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę);
  • vengti liesti neplautomis rankomis veidą, akis, nosį, burną;
  • laikytis saugaus, ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų.

 

Maldos namuose rekomenduojamas ir dažnesnis nei įprasta dažnai liečiamų paviršių (durų rankenų, suolų, kėdžių atramų ir kt.) valymas ir dezinfekcija vadovaujantis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (ne sveikatos priežiūros sektorius, įtarus ar patvirtinus COVID-19 atvejį) (https://bit.ly/3xh6wXR).

 SAM inf.

Atnaujinamos rekomendacijos maldos namams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 11:03:46 +0300
<![CDATA[Keičiasi rekomendacijos asmeninėms šventėms]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keiciasi-rekomendacijos-asmeninems-sventems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keiciasi-rekomendacijos-asmeninems-sventems Atsižvelgdama į nepalankią epidemiologinę situaciją šalyje, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino rekomendacijas gyventojams dėl COVID-19 ligos prevencinių priemonių organizuojant asmenines šventes. Nors šventės dalyviams Galimybių pasas ar kitas vakcinavimo, persirgimo, atlikto PGR tyrimo arba greitojo antigeno testo neigiamo rezultato arba antikūnų tyrimo teigiamo rezultato faktą patvirtinantis dokumentas nėra privalomas, bet siekiant užtikrinti visų šventės dalyvių saugumą, prieš šventę rekomenduojama nepersirgusiems ar nevakcinuotiems asmenims atlikti COVID-19 tyrimą.

Jei asmeninė šventė vyksta viešojo maitinimo įstaigoje ar apgyvendinimo paslaugas teikiančioje įstaigoje uždaroje erdvėje, tokios paslaugos gali būti teikiamos tik asmenims, turintiems Galimybių pasą, ir užtikrinant nuo rugpjūčio 13 d. būtinąsias sąlygas viešojo maitinimo įstaigoms ir kontaktiniu būdu teikiamoms paslaugoms (OV sprendimas Nr. V-1863 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ ir OV sprendimas Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“).

 

Jei asmeninėje šventėje, vykstančioje išnuomotoje sodyboje, neteikiamos maitinimo ir kitos kontaktinės paslaugos, tai šventės Galimybių pasas neprivalomas. Jei sodyboje maitinimo ir kitos kontaktinės paslaugos yra teikiamos, tai tokiu atveju yra taikomi rugpjūčio 13 d. sprendimuose „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ ir „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“ nurodyti privalomi reikalavimai veikloms.

 

COVID-19 prevencijos šventės metu:

  • Šventę organizuoti atskiroje patalpoje, į kurią nepatektų kiti viešojo maitinimo ar apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos lankytojai.
  • Prie įėjimo į patalpas, kurioje organizuojama asmeninė šventė, pateikti informaciją:

- apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kt.);

- apie privalomą nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės), dėvėjimą uždarose erdvėse bendrose patalpose (koridoriuje, vestibiulyje, laiptinėje, lifte ir pan.);

- kad šventės dalyviai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) į renginio vietą nevyktų.

  • Sudaryti galimybę tinkamai šventės dalyvių ir organizatorių bei šventę aptarnaujančių darbuotojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, prie įėjimo į sanitarinį mazgą gerai matomoje vietoje pakabinti rankų dezinfekcijai skirtą priemonę.
  • Šventės metu nedirbti šventę aptarnaujantiems darbuotojams, šventės organizatoriams, turintiemsūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) ir darbuotojams ir (ar) šventės organizatoriams, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu.
  • Šventės dalyviams bendrose uždarose erdvėse (koridoriuje, vestibiulyje, laiptinėje, lifte ir pan.) dėvėti kaukes. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).
  • Šventę aptarnaujantiems darbuotojams ir šventės organizatoriams šventės metu visą laiką dėvėti kaukes. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Kaukės neprivalomos atlikėjams, pranešėjams, renginių vedėjams renginių metu, kai užtikrinamas saugus atstumas nuo kitų šventės dalyvių.
  • Šventę aptarnaujantiems darbuotojams ir šventės dalyviams bei organizatoriams, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), nedelsiant palikti renginio vietą ir konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai.
  • Patalpos, kurioje organizuojama asmeninė šventė, dažnai liečiamus paviršius (durų rankenos, kėdžių atramos, laiptų turėklai ir kt.) valyti paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau, kaip po kiekvieno renginio, kitas aplinkos valymas ir dezinfekcija renginio vietoje atliekama vadovaujantis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galima užteršimas SARS-CoV-2 virusu) (https://bit.ly/3xh6wXR).
  • Maksimaliai vėdinti patalpas po kiekvienos šventės organizavimo.
  • Šventės dalyviams, organizatoriams ir šventę aptarnaujantiems darbuotojams vengti tiesioginio fizinio kontakto (kai tai įmanoma).
  • Asmenis, kuriems akivaizdžiai pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) bei kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu, nevykti į šventės organizavimo vietą ir šventėje nedalyvauti.

SAM inf.

Keičiasi rekomendacijos asmeninėms šventėms

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 11:00:19 +0300
<![CDATA[Lietuvos paštas užtikrins sklandesnį klientų su negalia aptarnavimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-pastas-uztikrins-sklandesni-klientu-su-negalia-aptarnavima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-pastas-uztikrins-sklandesni-klientu-su-negalia-aptarnavima Keičiasi klientų, turinčių specialiųjų poreikių, aptarnavimo tvarka Lietuvos pašto skyriuose – negalią turintys klientai bus aptarnaujami be eilės, jiems bus suteikiama nemokama siuntos pakavimo paslauga, esant poreikiui – pagalba, bus siekiama atliepti ir kitus individualius aptarnavimo poreikius. Siekiant tai įgyvendinti patvirtinta tvarka, kuri yra vienas iš žingsnių kartu su kitomis susisiekimo sektoriaus įmonėmis įsipareigojus gerinti paslaugų prieinamumą klientams, turintiems specialiųjų poreikių. Įgyvendinant šiuos pokyčius darbuotojams bus organizuojami mokymai.


„Lietuvos pašto misija – patogiai siųsti ir gauti. Visiems be išimčių. Kasmet atnaujinamus pašto skyrius siekiame įkurti visiems patogiai prieinamose patalpose ir iki 2027-ųjų metų planuojame visus pašto skyrius pritaikyti judėjimo negalią turintiems klientams. Taip pat siekiame sudaryti sąlygas, kad fiziškai patekus į mūsų skyrius klientų, turinčių specialiųjų poreikių, patirtis juos aptarnaujant būtų kuo geresnė. Rengdami tam priemonių planą aktyviai bendravome su organizacijomis, kurios atstovauja žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, taip pat su savo darbuotojais. Kartu rasti sprendimai užtikrins tinkamą klientų aptarnavimą bei padės suteikti aktualią informaciją apie paslaugų prieinamumą specialiuosius poreikius turintiems klientams ir juos atstovaujančioms organizacijoms“, – teigia Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.


Lietuvos pašto klientams, turintiems specialiųjų poreikių, vertėtų žinoti:
Šie klientai aptarnaujami be eilės vos tik atsilaisvina darbuotojas. 
Jeigu reikalinga papildoma pagalba arba konkretus aptarnavimo laikas, klientai, turintys specialiųjų poreikių, gali iš anksto užsiregistruoti vizitui pašto skyriuje. Tereikia paskambinti telefonu 1842 (skambinant iš užsienio: +370 5 233 3060), parašyti el. paštu info@post.lt arba asmenine žinute „Facebook“ socialiniame tinkle. 


Klientui, kuriam dėl specialiųjų poreikių yra sudėtinga paruošti pašto siuntą siuntimui (supakuoti bei užrašyti reikiamą informaciją), siuntos paruošimo išsiųsti paslauga teikiama nemokamai. 
Informacija apie paštus, kurie yra pritaikyti žmonėms su neįgaliojo vežimėliu, yra skelbiama Lietuvos pašto interneto puslapyje https://www.post.lt/paslaugu-teikimo-vietos.


Jei siuntos atsiėmimo metu klientui, turinčiam specialiųjų poreikių, nėra patogu naudotis paštomato ekranu, jis gali paskambinti kontaktų centro darbuotojui ir paprašyti atidaryti paštomato dureles. 


Klientai, turintys klausos ir kalbos sutrikimų, regėjimo ar protinę negalią, kredito ar lizingo sutarčiai sudaryti kviečiami kreiptis tiesiogiai pas kreditorių. 
Išsamią klientų, turinčių specialiųjų poreikių, aptarnavimo tvarką galima rasti Lietuvos pašto interneto puslapyje. 


Siekiant įgyvendinti šią tvarką darbuotojams bus organizuojami mokymai, kaip tinkamai ir empatiškai aptarnauti klientus, turinčius specialiųjų poreikių.
Lietuvos paštas primena, kad kaimiškose vietovėse gyvenantys pašto klientai gali naudotis ir mobiliojo laiškininko paslauga, jam atvykstant į namus paimti ar pristatyti siuntą. Tokio laiškininko atvykimas į namus – nemokamas, o individualius poreikius turintiems žmonėms – itin patogus būdas naudotis pašto paslaugomis.


Kiti artimiausi Lietuvos pašto planai siekiant gerinti paslaugų prieinamumą klientams, turintiems specialių poreikių: įrengti paštomatų ekranus žmonėms su negalia tinkamame aukštyje plečiant ir atnaujinant paštomatų tinklą (beveik pusė paštomatų tokius ekranus jau turi), taip pat atnaujinti Lietuvos pašto ir Lietuvos pašto savitarnos interneto puslapius taip, kad jais galėtų naudotis regėjimo negalią turintys klientai. 

Lietuvos paštas užtikrins sklandesnį klientų su negalia aptarnavimą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 10:48:55 +0300
<![CDATA[LPSK nepritaria testavimo išlaidų perkėlimui ant darbuotojų pečių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lpsk-nepritaria-testavimo-islaidu-perkelimui-ant-darbuotoju-peciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lpsk-nepritaria-testavimo-islaidu-perkelimui-ant-darbuotoju-peciu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kreipėsi į Seimo narius dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo siūloma už profilaktinį privalomą testavimą dėl COVID-19 ligos mokėti patiems darbuotojams, skelbia LPSK.

Įstatymo projektui po pateikimo pritarta spalio 12 d., o nutarus jį svarstyti skubos tvarka, Sveikatos reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų darbotvarkėse jis atsirado jau kitą dieną – spalio 13 d. LPSK kreipimesi į Seimo narius nurodoma, kad įstatymo projekte yra paslėptas priverstinis skiepijimas, o bet kokia prievarta skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą.

„LPSK siūlomus pakeitimus vertina kaip perteklinius ir neproporcingus, toks įstatymo pakeitimas prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo, bei nepasitikėjimo skatinimo“, – teigiama LPSK rašte.

LPSK nuomone, jei siekiama suvaldyti infekcijos plitimą, Sveikatos apsaugos ministerija pasirinko „apmokestinti“ netinkamos priemonės įgyvendinimą. LPSK pritaria, kad norint sužinoti ar darbuotojas serga COVID-19 liga būtina atlikti testą, todėl testai turi būti finansuojami valstybės arba darbdavio lėšomis. Darbdavio tikslas yra užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas darbuotojui. Tą tikslą pasiekti galima tik reguliariai atliekant COVID-19 testus, kaip ir nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Jei įstatymo projekto tikslas yra orientuotas į saugias ir sveikas darbo sąlygas, tuomet jau dabar yra reglamentuotas mechanizmas, kaip sukurti saugią darbo vietą – tai apibrėžia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kuriuo vadovaujantis užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas darbuotojui yra darbdavio pareiga.

LPSK rašto originalas

LPSK inf. 

LPSK nepritaria testavimo išlaidų perkėlimui ant darbuotojų pečių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 10:26:33 +0300
<![CDATA[Valstybės institucijose darbuotojams, anksčiau grįžusiems iš vaiko priežiūros atostogų, siūloma trumpinti darbo savaitę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybes-institucijose-darbuotojams-anksciau-grizusiems-is-vaiko-prieziuros-atostogu-siuloma-trumpinti-darbo-savaite https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybes-institucijose-darbuotojams-anksciau-grizusiems-is-vaiko-prieziuros-atostogu-siuloma-trumpinti-darbo-savaite Seimui pristatytos Darbo kodekso pataisos (projektas Nr. XIVP-843), kuriomis siekiama valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams sutrumpinti darbo savaitę iki 32 valandų, jei jie anksčiau laiko grįžta iš vaiko priežiūros atostogų. Šiuos pokyčius pristačiusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad jiems būtų mokamas to paties dydžio atlyginimas, o sutrumpinta darbo savaitė taikoma tol, kol vaikui sukaktų treji metai.

Seimo vadovė atkreipė dėmesį, kad tai nėra naujos papildomos socialinės garantijos suteikimas tėvams. „Pagal mūsų projektą, sutrumpinta darbo norma galės pasinaudoti asmuo, kuris anksčiau grįš iš vaiko priežiūros atostogų ir atsisakys vaiko priežiūros išmokos“, − kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pristatydama projektą Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimo atotrūkis šiandien siekia 16 proc. „Ekspertų manymu, reikšmingos įtakos tam turi pertrauka, kurią dažnu atveju moteris turi karjeroje dėl motinystės, dėl vaiko priežiūros. Kai moteris grįžta į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, joms tenka dėl darbo užmokesčio dydžio vytis kolegas vyrus ir labai dažnai tas procesas užtrunka iki pat pensijos. Šią problemą būtų galima spręsti efektyviau, kuriant teisinį mechanizmą, kuris skatintų grįžti anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų į darbą, taip tiesiog sukuriant alternatyvą tiems, kurie norėtų ja pasinaudoti. Ir vienu iš tokių teisinių mechanizmų instrumentų ir galėtų būti mūsų siūloma sutrumpinta darbo norma“, − sakė parlamento vadovė.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad toks teisinis reguliavimas paskatintų darbuotojus grįžti anksčiau į darbą, neprarandant kvalifikacijos ir ryšio su darboviete, o kartu leis veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką, taip pat tikimasi, kad 4 darbo dienų savaitei pasiteisinus viešajame sektoriuje ją savanoriškai pradės taikyti ir privataus sektoriaus subjektai.

Dabar galiojančiame Darbo kodekse nustatyta, jog darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Pritarus projektui po pateikimo bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomais – Biudžeto ir finansų ir Žmogaus teisių komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 14 d.

Šis pristatytas projektas yra vienas iš parlamento vadovės teikiamo vadinamo šeimų paketo projektų. Rugsėjo 23 d. Seimo Pirmininkė pristatė parlamentui iniciatyvą didesnėse valstybės institucijose įrengti vaikų valandinės priežiūros kambarius. Be to, šiandien ji taip pat Seimui pateikė svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama atsisakyti amžino embrionų saugojimo ir didinti valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Valstybės institucijose darbuotojams, anksčiau grįžusiems iš vaiko priežiūros atostogų, siūloma trumpinti darbo savaitę

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 10:11:25 +0300
<![CDATA[Konstitucijos egzaminas: ką turime žinoti kiekvienas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/konstitucijos-egzaminas-ka-turime-zinoti-kiekvienas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/konstitucijos-egzaminas-ka-turime-zinoti-kiekvienas Teisingumo ministerijos rengiamas jubiliejinis 15–asis Konstitucijos egzaminas šiemet visus norinčius pasitikrinti žinias ir vėl suburs spalio 25 dieną. Kviesdamas prie egzamino prisijungti visus Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius bei pasitikrinti svarbiausio šalies įstatymo žinias, vienas iš Konstitucijos egzamino komisijos narių teisininkas Vytautas Sinkevičius pasidalijo mintimis apie Konstituciją, kurios gali būti naudingos kiekvienam, ketinančiam dalyvauti egzamine. 


„Konstitucijoje įtvirtintos fundamentalios, universalios vertybės, tai lyg visuomenės sutartis, pagal kurią tauta, priimdama Konstituciją, susitaria gyventi. Konstitucija reguliuoja visas pagrindines žmogaus, visuomenės ir valstybės gyvenimo sritis. Kiekvienas iš mūsų su Konstitucija susiduriame kasdien, todėl labai svarbu ją kuo geriau išmanyti, nes tai leidžia ne tik suprasti, kaip funkcionuoja valdžios institucijos, bet ir padeda pasinaudoti Konstitucija, kai tenka ginti savo pažeistas teises ir laisves“, – sako Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius, kuris betarpiškai dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą.  


Teisininkas pabrėžia, kad Konstitucija yra vientisas aktas, jos visos nuostatos susijusios, todėl, norint atskleisti kokios nors konkrečios nuostatos turinį, jos negalima aiškinti izoliuotai nuo kitų Konstitucijos nuostatų. Nepakanka perskaityti tik kurį nors vieną Konstitucijos straipsnį, būtina matyti to straipsnio sąsajas su kitais straipsniais, matyti visuminį teisinį reguliavimą. Labai svarbu ir tai, kad Konstitucijos nuostatų negalima aiškinti tik pažodžiui, nes jos nuostatų tikrasis turinys gali būti atskleistas tik tuomet, kai taikomi ir kiti Konstitucijos aiškinimo metodai: sisteminis, loginis, Konstitucijos kūrėjų intencijų, istorinis ir kiti. Antai, Konstitucijoje nėra parašyta, kad Seimo narys privalo lankyti Seimo posėdžius, bet tai nereiškia, kad Konstitucija neįtvirtina tokios Seimo nario pareigos. Ji kildintina iš įvairių Konstitucijos nuostatų, pavyzdžiui, iš nuostatos, kad kiekvienas Seimo narys yra Tautos atstovas, Seimo nario darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto ir kt. Vadinasi, pagal Konstituciją Seimo narys turi konstitucinę pareigą lankyti Seimo, jo komitetų, komisijų posėdžius. O jeigu juos praleidžia be pateisinamos priežasties, jam gali būti surengta apkalta už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą. 


V. Sinkevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad Konstitucijoje yra ir tokių nuostatų, kurių turinį galima aiškinti skirtingai. Tai nėra Konstitucijos kūrėjų neapsižiūrėjimas ar jų kompetencijos stoka. Tiesiog neretai skirtingi žmonės skirtingai supranta tą patį žodinį tekstą. Kita vertus, kai kurios nuostatos buvo suformuotos nepakankamai tiksliai vien dėl to, kad rengiant Konstituciją politikams nepavyko susitarti dėl vienareikšmės atitinkamos Konstitucijos sampratos, buvo ieškoma kompromisinių variantų, kitaip atitinkamos nuostatos apskritai nepavyktų įtvirtinti Konstitucijoje.  Koks yra tikrasis atitinkamos Konstitucijos nuostatos turinys, oficialiai gali išaiškinti tik Konstitucinis Teismas. Jo pateiktas išaiškinimas tampa privalomu Seimui, Vyriausybei, Respublikos Prezidentui, todėl leisdami įstatymus, kitus teisės aktus, jie negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas.

Konstitucinis Teismas pritaiko Konstituciją prie besikeičiančio gyvenimo, turime vadinamą „gyvąją Konstituciją“, kai Konstitucijos nuostatos tekstas lieka nepakitęs, tačiau jį išaiškinus, turinys pasipildo naujais aspektais. Taip užtikrinamas Konstitucijos stabilumas, ji apsaugoma nuo nebūtinų pataisų, Konstitucija pritaikoma naujiems visuomenės ir valstybės poreikiams.  
„Tik tas gali pasigirti, kad gerai išmano Konstituciją, kuris ne tik skaito Konstituciją, bet ir domisi, kaip ją aiškina Konstitucinis Teismas. Tikroji Konstitucija yra ne tik jos rašytinis tekstas, bet ir tai, kaip jį išaiškino Konstitucinis Teismas“, – sako vienas iš Konstitucijos kūrėjų.

Anot jo, Konstitucijoje įtvirtintas asmens ir visuomenės interesų derinimo principas. Valdžios institucijos ir jų pareigūnai negali iškilti virš visuomenės ar žmogaus, jų pareiga – tarnauti žmonėms, užtikrinti, kad asmens teisės ir laisvės nebūtų pažeidžiamos. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų turi ne tik teises ir laisves, bet ir pareigas, o įgyvendindami savo teises ir laisves, negalime pažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Konstitucijos negalima aiškinti taip, kad tai būtų žalinga visuomenei. Konstitucijos turime tiek, kiek ją suprantame, kaip ji atsispindi valstybės institucijų ir jų pareigūnų sprendimuose ir veiksmuose, kaip ginamos asmens teisės ir laisvės. Galime pasidžiaugti, kad egzaminą laikančių žmonių kiekvienais metais vis gausėja. Tai rodo, jog Konstitucija vis labiau įauga į visuomenės ir žmonių gyvenimą. 


Pasak V. Sinkevičiaus, kuo geriau kiekvienas iš mūsų supras Konstituciją, tuo visuomenėje bus daugiau teisingumo, pagarbos, tolerancijos, atsakomybės. 


„Einant į egzaminą, nereikėtų jaudintis ir baimintis, nes šis egzaminas yra skirtas pasitikrinti, ar gerai išmanome pagrindinį valstybės įstatymą, ko dar nežinome, nesuprantame. Einame, kad geriau žinotume. Tai diena, kuri yra skirta pasidžiaugti, kad turime Konstituciją“, – sakė teisininkas.  


LR Teisingumo ministerija kartu su egzamino globėju Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda visus šalies piliečius ir gyventojus kviečia pasitikrinti Konstitucijos žinias. Egzamine dalyvauti kviečiami visi Lietuvos piliečiai, mylintys savo šalį ir norintys dar geriau išmanyti pagrindinį Lietuvos įstatymą – Konstituciją.


Interneto svetainėje www.konstitucijosegzaminas.lt  šiuo metu jau vyksta dalyvių registracija, čia taip pat galima pasitikrinti žinias iš anksto. 


Prisijungti prie egzamino dalyviai galės nuo 9 iki 13 val. Užduočių atlikimui bus skirtos 45 minutės. Egzaminą sudaro uždari testo ir vienas atviras klausimai.  
Nugalėtojai bus apdovanoti specialiu Prezidento įsteigtu prizu bei Teisingumo ministerijos prizais. 

Konstitucijos egzaminas: ką turime žinoti kiekvienas?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 09:39:35 +0300
<![CDATA[VERT: spalio mėnesio šilumos kainos Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-spalio-menesio-silumos-kainos-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-spalio-menesio-silumos-kainos-lietuvoje Vidutinė šilumos kaina

Spalio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 5,16 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su rugsėjo mėn., kilovatvalandės kaina didėja 11,93 proc., per metus (2021 m. spalis / 2020 m. spalis) – kilovatvalandės kaina didėjo 40,98 proc.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2021 metais (atsisiųskite)

Vidutinė šilumos kaina 2021-10.png

Pirktos šilumos ir kuro kainos

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Kuro kainos

Skaičiuojant 2021 m. spalio mėn. šilumos kainas buvo naudojamos 2021 m. rugpjūčio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos VERT skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos VERT tinklalapyje.

Į 2021 m. spalio  mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2021 m. rugpjūčio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 12,54 Eur/MWh – 7,68 proc. didesnė nei į 2021 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2021 m. liepos mėn. biokuro kaina (11,65 Eur/MWh).

Per metus (2021 m. rugpjūtis / 2020 m. rugpjūtis) biokuro kaina didėjo 43,52 proc., gamtinių dujų kaina didėjo 194,11 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/MWh (atsisiųskite)

Dujų ir biokuro kainos 2019-2021 MWh_spalis.png

Pirktos šilumos kainos

2021 m. spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos kaina didėjo 52,60 proc.: nuo 1,54 ct/kWh rugsėjo mėn. iki 2,35 ct/kWh spalio mėn. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš NŠG superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, apskaičiuojamos pagal VERT nustatytą metodiką, tačiau galutinė superkamos šilumos kaina priklauso nuo gamintojų pasiūlymų kasmėnesiniuose šilumos supirkimo aukcionuose.

3 pav. Šilumos aukcionai 2020–2021 m. (atsisiųskite)

Aukcionai spalis.png 

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai. Didžiųjų miestų 2021 m. rugsėjo mėn. ir spalio mėn. šilumos kainų palyginimas ir pokytis pateiktas 4 pav. Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

  • Vilniuje spalio mėn. šilumos kaina didėja dėl padidėjusios iš NŠG superkamos šilumos kainos bei brangusių gamtinių dujų.
  • Kauno vartotojams šilumos kaina didėja dėl pabrangusios iš NŠG superkamos šilumos bei padidėjusių gamtinių dujų ir biokuro kainų.
  • Klaipėdoje šilumos kaina didėja dėl padidėjusios iš NŠG superkamos šilumos kainos ir brangusių gamtinių dujų.
  • Šiaulių vartotojams šilumos kaina didėja dėl brangusių gamtinių dujų ir biokuro.
  • Panevėžio vartotojams šilumos kaina didėja dėl brangusių gamtinių dujų ir biokuro bei padidėjusios iš NŠG superkamos šilumos kainos.

4 pav. Šilumos kainų didžiuosiuose miestuose pokytis per mėnesį, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

5 miestų kainos 2021-10.png 

Šilumos kainos kitose Lietuvos savivaldybėse

Visoje Lietuvoje spalio mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (3,95 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai (9,37 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.​

Spalio mėn. šilumos kainos, palyginus su rugsėjo mėn., atskirose savivaldybėse labiausiai keičiasi dėl šių priežasčių:

  • Dėl padidėjusios iš NŠG superkamos šilumos kainos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 43,10 proc. (2,31 ct/kWh su PVM).

  • Dėl brangusių gamtinių dujų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos aptarnaujami vartotojai spalio mėn. už šilumą moka 13,38 proc. (1,03 ct/kWh su PVM) daugiau, Balterma ir ko, UAB aptarnaujami vartotojai – 12,04 proc. (0,86 ct/kWh su PVM) daugiau.

  • UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 10,98 proc. (0,48 ct/kWh su PVM) – baigė galioti 12 mėn. taikyta šilumos kainą mažinanti 0,29 ct/kWh kompensacija, nustatyta įvertinus papildomai gautas pajamas dėl šilumos kainoje įskaitytos papildomos investicijų grąžos bei dėl ankstesniu laikotarpiu papildomai gautas pajamas dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui. Bendrovės tiekiamos šilumos kainą taip pat didina pabrangęs biokuras.

  • UAB Tauragės šilumos tinklų aptarnaujami vartotojai spalio mėn. už šilumą moka 13,49 proc. (0,70 ct/kWh su PVM) mažiau – pradėtos taikyti naujos šilumos bazinės kainos dedamosios, kuriose įskaičiuota mažiau nusidėvėjimo ir kitų pastoviųjų sąnaudų, įvertinta mažesnė investicijų grąža. Bendrovės vartotojams 12 mėn. bus taikoma šilumos kainos kompensacija (-0,29 ct/kWh) dėl įvertinto ankstesnį laikotarpį šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui neatitikimo.

  • UAB „Visagino energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 9,22 proc. (0,59 ct/kWh su PVM) dėl kainoje įvertintos mažesnės iš NŠG superkamos šilumos kainos bei bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu nustatytos papildomos šilumos kainos dedamosios, mažinančios šilumos kainą 0,21 ct/kWh.

    5 pav. pateikiamas šilumos tiekėjų centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas, atsižvelgiant į šilumos tiekėjų per 2020 m. parduotą šilumos kiekį. Centralizuotos šilumos tiekėjai pagal per 2020 m. parduotą šilumos kiekį skirstomi į penkias grupes: I grupė – 150 tūkst. MWh per metus ir didesni šilumos pardavimai; II grupė – (150, 90] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; III grupė – (90, 50] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; IV grupė – (50, 25] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; V grupė – šilumos pardavimai mažesni nei 25 tūkst. MWh per metus.

5 pav. 2021 m. spalio mėn. CŠT tiekiamos šilumos kainos (ct/kWh su PVM) ir kuro struktūra (proc.) (šilumos tiekėjai sugrupuoti pagal per metus parduodamą šilumos kiekį), (atsisiųskite)

Šilumos kainos ir kuro struktūra 21-10 LT.png 

* Šilumos tiekėjų skirstymas į grupes pagal 2020 m. realizuotą šilumos kiekį.

Kuro struktūra

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2020 m., palyginti su 2019 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 1,4 procentinio punkto – nuo 30,8 proc. iki 29,4 proc., o biokuro dalis augo 1,4 procentinio punkto – nuo 66,7 proc. iki 68,1 proc. 2021 m. spalio mėn.. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 70,24 proc., gamtinės dujos – 27,33 proc.

6 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2016–2021 m. (atsisiųskite)

kuro struktūra.JPG

VERT: spalio mėnesio šilumos kainos Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 09:14:02 +0300
<![CDATA[Aplinkosaugininkai įmonėse galės tikrinti atliekų kiekį pagal faktą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkosaugininkai-imonese-gales-tikrinti-atlieku-kieki-pagal-fakta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aplinkosaugininkai-imonese-gales-tikrinti-atlieku-kieki-pagal-fakta Aplinkosaugos pareigūnams kilus įtarimų, kad įmonės savo teritorijoje kaupia atliekų daugiau, negu yra deklaravusios, suteikiama teisė tikrinti, ar deklaruojami duomenys atitinka tikrovę. Tai numato Aplinkos ministerijos parengti Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai ir Atliekų kiekio nustatymo taisyklės.

„Šios taisyklės – tai viena dalis mūsų inicijuotos penkių žingsnių programos, kuri ateityje apsaugos nuo tokių aplaidumo bombų kaip padangų gaisrai „Ekologistikoje“ Alytuje ir „Torgitoje“ Zarasuose“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Penkių žingsnių programoje numatyta ir kitų teisės aktų, susijusių su atliekų tvarkymu, peržiūra. Jau parengti Naudoti netinkamų padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai, kurie aiškiai įvardija, kada perdirbamos padangos yra atliekos, o kada naujas produktas.

Baigiamas rengti ir Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021−2027 m. planas, jame taip pat numatyti svarbūs padangų atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo veiksmai.

Kiti programos žingsniai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei savivaldybių aktyvesnis įsitraukimas į padangų gaisrų prevenciją, „karštųjų“ objektų sąrašo sudarymas, teritorijų užteršimo ir atliekų kaupimo valstybinėje žemėje prevencija taip pat jau pradėti įgyvendinti.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kartu su Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) sudarė sąrašą įmonių, turinčių teisę laikyti ir apdoroti padangų atliekas. AAD sustiprino jų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kad padangų atliekos būtų tvarkomos laikantis nustatytų sąlygų. Šis sąrašas pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, jo prašoma esant galimybei patikrinti padangų atliekas tvarkančias įmones, kaip jos laikosi priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Pagal vieną iš šių penkių žingsnių, nuo šiol taikydami trimačius geometrinius kūnus, jų tūrio skaičiavimo formules ir atliekų tankius, aplinkosaugininkai vertins preliminarią į kaupą supiltų ar talpyklose laikomų atliekų masę. Taip jie tikrins, ar faktinis įmonės apdorojamų ar laikomų atliekų kiekis sutampa su nurodytuoju Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Kontrolinį atliekų kiekį bus galima matuoti ir metrologiškai patikrintomis matavimo priemonėmis.

Atliekų kiekio nustatymo taisyklėse nurodyta  daugiau nei 1 tūkst. įvairių rūšių atliekų tankių, pradedant komunalinėmis, žaliosiomis, pakuočių ir baigiant statybinėmis, žemės ūkio bei kitų pramonės šakų atliekomis.

Šias taisykles  taikys AAD, tikrindamas ūkio subjektus, kurie nesinaudoja GPAIS apskaitydami susidariusias ir tvarkomas atliekas ar kai kyla pagrįstų įtarimų dėl sistemoje pateiktų duomenų teisingumo.

Jomis galės vadovautis ir AAA darbuotojai, vertinantys įmonių  paraiškas gauti ar pakeisti taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus,  atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą.

Atliekų kiekio nustatymo taisyklės parengtos remiantis Jungtinėje Karalystėje taikomais atliekų tankio perskaičiavimo koeficientais ir įsigalios 2022 m. gegužės 1 d.

 

Aplinkosaugininkai įmonėse galės tikrinti atliekų kiekį pagal faktą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 13 Oct 2021 08:47:48 +0300