„Esu dėkingas visiems LTG darbuotojams, kurie negailėjo jėgų likviduodami, ko gero, didžiausią pastarųjų kelerių metų incidentą geležinkelyje. Sakau „ačiū“ kiekvienam iš jūsų, jūsų pastangomis maksimaliai greitai atkūrėme eismą, kad „LTG Link“ klientai jau šįryt galėtų išvykti pas savo artimuosius, draugus, o „LTG Cargo“ kroviniai pasiektų tikslą“, – sako laikinasis LTG vadovas Arūnas Rumskas.

Gudžiūnų stotyje (Kėdainių raj.) įvykio vietoje jau daugiau nei parą dirba apie šimtas LTG grupės darbuotojų, kurių tikslas – sutvarkyti kelią ir atkurti eismą, taip pat į įvykio vietą vakar atgabentas pagalbinis traukinys su kranu, kuris nuo bėgių nukėlė nuvirtusius vagonus.

Dėl šio įvykio buvo sutrikęs traukinių eismas maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Vilnius–Ryga–Valga.

Dėl incidento aplinkybių atliekamas tyrimas.

LTG inf.

Pirmuoju pirmininko pavaduotoju išrinktas Robert Duchnevič. Pavaduotojų pareigas taip pat eis Inga Ruginienė, Orinta Leiputė, Indrė Kižienė, Raminta Popovienė, Jūratė Zailskienė, Violeta Turauskaitė, Juozas Olekas, Robertas Kaunas, Juras Taminskas, Martynas Katelynas ir Saulius Margis.

Jonavoje vykusio suvažiavimo sprendimu M. Sinkevičiaus kadencija truks iki 2029 metų. Nurodoma, kad toks terminas pasirinktas siekiant suderinti partijos pirmininko kadenciją su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ciklu – pirmininko kadencija pailginta nuo dvejų iki ketverių metų.

Suvažiavime taip pat paskelbta, kad buvusi partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė tapo LSDP garbės pirmininke. Šias pareigas ji papildys šalia jau esančių garbės pirmininkų – Vytenio Povilo Andriukaičio ir Česlovo Juršėno.

Naujasis partijos pirmininkas suvažiavimo metu padėkojo V. Blinkevičiūtei už jos indėlį į partiją ir veiklą vadovaujant socialdemokratams.

Be to, suvažiavimas suteikė partijos garbės narių vardus Albinui Bagdonui, Alfonsui Brazui, Sigitai Burbienei, Arvydui Domanskiui, Arvydui Matulioniui ir Vytautui Šileikiui.

Parengta pagal LSDP inf.

Incidento metu žmonės nenukentėjo, pavojaus aplinkai nėra.

Į įvykio vietą išsiųstos geležinkelių infrastruktūros priežiūros komandos bei specialioji technika. Vykdomi geležinkelio infrastruktūros atstatymo darbai, kurie gali užtrukti iki 12 valandų. 

Dėl avarijos laikinai sutrikdytas keleivinių traukinių eismas maršrutais:

• Vilnius–Klaipėda–Vilnius;

• Vilnius–Šiauliai–Vilnius;

• Kaunas–Šiauliai–Kaunas;

• Vilnius–Ryga–Valga.

Atsiprašoma už nepatogumus ir kviečiama prieš kelionę pasitikrinti naujausią informaciją ltglink.lt svetainėje “Eismas šiandien” skiltyje.

LTG Link inf.

Vienas svarbiausių pokyčių – privalomojo vertinimo ataskaitų perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Nuo šiol ataskaitos bus kaupiamos tam skirtoje Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje ir prieinamos visiems suinteresuotiems asmenims. Tai sudarys sąlygas patogiai naudotis duomenimis apie atliktus turto vertinimus, kai jie privalomi pagal teisės aktus, juos analizuoti ir integruoti į sprendimų priėmimą.

Įstatymu taip pat reikšmingai sumažinamos valstybės priežiūros funkcijos, daugiau dėmesio skiriant sistemos efektyvumui ir viešąja priežiūra grįstam reguliavimui.

Nors Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba nebeatliks planinių vertinimo ataskaitų tikrinimų, ji ir toliau nagrinės skundus, išskyrus skundus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tarnyba taip pat, gindama viešąjį interesą, galės inicijuoti vertinimo ataskaitų, pateiktų informacinėje sistemoje, nagrinėjimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų.

Vertinimo ataskaitų informacinę sistemą sukūrė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos, bendradarbiaudama su Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra. Sistemos sukūrimas finansuotas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano „Naujosios kartos Lietuva“ lėšomis.

Šie pakeitimai žymi reikšmingą žingsnį link modernesnės, skaidresnės ir duomenimis grįstos turto ir verslo vertinimo sistemos Lietuvoje.

Finansų ministerijos inf.

Mamas ir globėjas iš visų Lietuvos regionų Prezidentas apdovanoja už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei.

Šalies vadovas pažymėjo, kad turėti mylinčią mamą yra didžiausia laimė gyvenime, kad sūnūs ir dukterys kiekvieną dieną jaučia mamos šilumą, rūpestį ir palaikymą.

„Mums, Jūsų vaikams, nėra didingesnio ir svaresnio įkvėpimo šaltinio nei mamos meilė ir švelnus, kantrus, ugdantis globėjų taurumas“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas dėkoja apdovanotosioms mamoms ir globėjoms ne tik už pagimdytus ir užaugintus, dorai išauklėtus vaikus, bet ir už tvirtus jų gyvenimo pagrindus bei vertybes, kuriuos jie perduoda ir ateinančioms kartoms.

Prezidentas įteiks apdovanojimus nusipelniusioms mamoms ir globėjoms iškilmingoje ceremonijoje, kuri įvyks gegužės mėnesį.

Prezidento komunikacijos grupė

„Gegužės 1-oji atkreipia dėmesį į darbuotojų teisių, socialinio saugumo, darbdavių ir darbuotojų santykių klausimus, svarbius mums kaip visuomenei. Nes sėkmingi esame tik tada, kai ginamas ir labiausiai pažeidžiamo žmogaus orumas. Kai neskirstome profesijų į prestižines ir mažareikšmes, o gerbiame pastangas ir sąžiningai atliekamą pareigą. Kai pastebime ir vertiname tylų, neapmokamą, bet ne mažiau realų ir dažniausiai moterims vis dar neproporcingai tenkantį darbą – namuose, kur auginami vaikai, prižiūrimi ir slaugomi seneliai ar ligoniai, rūpinamasi buitimi.

Visuomenė keičiasi, kinta ekonomika, gimsta naujos ir nyksta senosios specialybės, tačiau šiandien labiau nei bet kuriame istorijos taške esame susaistyti įvairiuose darbuose kuriamos naudos mums ir valstybei: dėka mokytojų, gydytojų, slaugytojų, pardavėjų, valstybės tarnautojų, vairuotojų, valytojų, pareigūnų, karių ir visų kitų profesijų atstovų.

Ši diena yra priminimas apie darbo prasmę ir tai, kad darbas nėra tik abstrakcija – už jo visuomet yra žmogus“.

Tarptautinės darbo dienos ištakos pasaulyje siekia 1886 m. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje oficialia švente ji pripažinta 1996 m., siekiant atkreipti dėmesį į darbuotojų teises.

lrv.lt 

Šie pakeitimai yra susiję su jau anksčiau šį mėnesį nustatyta buitinių vartotojų sistemų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos metodika, numatančia, jog buitiniams vartotojams, kurių sistemos prijungimo prie gamtinių dujų sistemos taškas yra nutolęs ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo gamtinių dujų skirstymo sistemos, vartotojai sumoka prijungimo kainą, apskaičiuotą prijungimo atstumą padauginus iš 60 proc. Tarybos patvirtinto prijungimo įkainio.

„Namų ūkiams, svarstantiems prijungimą prie dujų tinklo, atnaujinta įkainių metodika leidžia aiškiai įsivertinti pradinę investiciją. Tačiau prijungimo mokestis – tik viena dedamoji. Namų ūkiams ne mažiau svarbios ir dujinių katilų įsigijimo bei eksploatavimo išlaidos. Mūsų vaidmuo – užtikrinti aiškumą, kad kiekvienas namų ūkis galėtų pagrįstai apsispręsti, ar dujos jiems tinka, ar alternatyvos pasitarnautų geriau,“ – sakė tarybos narys Karolis Januševičius.

Jeigu prijungimo prie gamtinių dujų sistemos taškas yra nutolęs didesniu kaip 150 m atstumu nuo gamtinių dujų skirstymo sistemos, už likusią dalį, kuri yra didesnė nei 150 m, buitinis vartotojas apmoka 100 proc. operatoriaus patirtų prijungimo išlaidų.  ​

Pagal VERT šiandien patvirtintą kainodarą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įkainius, paskaičiuotus pagal faktines 2025 m. gamtinių dujų buitinių prijungimo išlaidas, nuo birželio 1 d. sudarys:

- prijungimo įkainis, kuris taikomas už atstumą, lygų 0 ar ne didesnį nei 1 m – 726,23 Eur/m; 

- prijungimo įkainį, kuris taikomas už kiekvieną reikalingą nutiesti dujotiekio metrą, kurio geometrinis ilgis yra didesnis nei 1 m, bet ne didesnis nei 150 m, – 63,03 Eur/m.​

VERT inf. 

VERT pažymi, kad įkainis padengia tik apie pusę realių teikiamos paslaugos sąnaudų, likusią jų dalį padengs ESO.

ESO pernai pabaigus pirmąjį išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapą, vartotojai įgyja teisę prašyti išmanųjį skaitiklį įrengti anksčiau. Operatorius turi užtikrinti, kad apskaitos prietaisas būtų pakeistas į išmanųjį ne vėliau nei per 4 mėnesius nuo vartotojo prašymo gavimo dienos.

Pažeidžiamiems vartotojams (jais laikomi buitiniai elektros vartotojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą ir kuriems teisės aktai numato papildomas socialinės apsaugos priemones) ši paslauga bus teikiama nemokamai.

Mokestis taip pat nebus taikomas tais atvejais, kai esamo skaitiklio metrologinės patikros galiojimas baigiasi einamaisiais metais arba jau yra pasibaigęs.

Išmanieji skaitikliai leidžia vartotojams realiuoju laiku stebėti elektros energijos suvartojimą, nebereikia kas mėnesį deklaruoti rodmenų – jie nuskaitomi automatiškai. Atsiranda galimybė rinktis lankstesnius su biržos kaina susietus planus. Operatoriui sudaromos sąlygos efektyviau administruoti apskaitą ir analizuoti tinklo duomenis, fiksuoti galimus gedimus.

Šis įkainis bus taikomas nuo kito mėnesio pirmos dienos, ESO patvirtinus ir paskelbus įkainį savo interneto puslapyje, ir tik tais atvejais, kai vartotojas pats kreipsis į ESO dėl skaitiklio keitimo į išmanųjį.

Praėjusių metų gale ESO skelbė, kad šalyje įdiegė 1,3 mln. išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų. 

VERT inf.  

Svarstomais pakeitimais siūloma savivaldybės būsto nuomininkams, daugiau nei 5 metus nuomojantiems būstą iš savivaldybės, leisti įsigyti jį išperkamosios nuomos būdu.

Pasak iniciatyvos rengėjos Seimo narės Ligitos Girskienės, tokių pataisų rengimą paskatino tai, kad savivaldybės būstą besinuomojantys asmenys dažnai gauna mažas pajams ir susiduria su finansiniais sunkumais, jiems yra sudėtinga sutaupyti sumą, reikalingą nuomojamam savivaldybės būstui nusipirkti ir už jį sumokėti visą sumą iš karto. „Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, asmuo, kuris gyvena savivaldybės nuosavybės teise priklausančiame būste, norėdamas nusipirkti tokį būstą, turi visą sumą sumokėti per 3 dienas. Ir tai dažnai tampa kliūtimi žmonėms, kurie norėtų įsigyti būstą“, – Seimo posėdyje yra sakiusi L. Girskienė.

Pagal svarstomus pakeitimus, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas galėtų būti parduodamas išperkamosios nuomos būdu, kai jame nuomininkas pagal galiojančią nuomos sutartį be pertraukų gyvena ne trumpiau kaip 5 metus, būste yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir neturi nuomos ar komunalinių mokesčių skolų prašymo pateikimo metu.

Savo pasiūlymus dėl šio projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarant šią nuorodą – Siųsti pasiūlymą. Susipažinti su įstatymo projektu ir su juo susijusia informacija galima čia.

Asmuo, pateikęs pasiūlymą dėl įstatymo projekto, bus informuojamas apie gautą pasiūlymą, pranešama, kokiam pagrindiniam ir papildomam Seimo komitetui jis perduotas nagrinėti.

Pasibaigus Seimo komiteto nustatytam pasiūlymų pateikimo laikui, visi raštu gauti pasiūlymai svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose, į kuriuos gali būti kviečiami dalyvauti ir pasiūlymus pateikę asmenys.

Planuojama, kad šio klausimo svarstymas į Seimo posėdžių salę sugrįš pavasario sesijoje.

Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.

 Seimo Spaudos biuro inf 

Spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ tai – kelionė. Seno, tris žmonas išlydėjusio Amžinybėn, vaikų pamiršto akmentašio Efraimo kelionė į Vilnių, kur jis tikisi pamatyti sūnų prieš jam skelbiant mirties nuosprendį. Tikriausiai paskelbs, nes Hiršas šovė į generalgubernatorių, sužeidė į ranką ir į koją... Beje, šis įvykis iš tikrųjų sukrėtė Vilnių 1902 m., kai įvyko žydų Bundas, o jo narys Hiršas, dviem šūviais – į ranką ir į koją – pasikėsino į generalgubernatorių, įsakiusį kazokams išvaikyti, suimti ar nuplakti darbininkų demonstracijos Vilniuje dalyvius... 

Bet tai nereiškia tiesioginių sąsajų su G. Kanovičiaus romanu. Rašytojui ir spektaklio režisieriui visų pirma rūpėjo Žmogus. 

„Hiršas šovė į gubernatorių. Mūsų laikais, kada mes buvome jauni, mes į nieką nešaudėme, – sako Efraimas. – Senelė Bliuma už nugalabytą musę man išpėrė kailį. „Nagi atsuk užpakalį! Nagi! Tuoj jis tau užsiplieks kaip saulėsėdis virš Miškinių girios!“ Kas gi, Lėja, atsitiko pasaulyje? Dabar ir žmogų galima kaip musę... Nutvėrei... nurovei kojytes... nusukai galvą... įmetei į paplavų kibirą... Žmogaus negalima žudyti... nei gubernatoriaus, nei batsiuvio... tegu sau zirzia... tegu be baimės išskečia savus musės sparnelius (...) Teisybę sako rabi Aviezeras. Verčiau mintis kaip kulka tešauna negu kulka vietoj minties... Kokie laikai, kokie baisūs laikai. Vis mažiau minčių, vis daugiau kulkų, vis įžūlesni jaunieji, vis silpnesni seniai.“ 

Anot teatrologės Irenos Aleksaitės, R. Tuminas statė spektaklį „daugiau ir labiau apie Žmogų ir jo dalią, dar apie Tėvus, kuriems niekada neužtenka Vaikų meilės, dar apie Vaikus, kurie yra amžini Tėvų skolininkai, dar apie Tėvynę – artimą ir tolimą, dar apie nuolatinę Žmogaus kelionę į Amžinybę“. 

Sąsajos su Jonava?.. 

Kūrinio veikėjai – akmentašys Efraimas Dudakas (akt. Sigitas Račkys), vandenvežys Šmulė Senderis (akt. Vytautas Grigolis), buvęs bakalėjininkas, per gaisrą netekęs visų savo razinų ir cinamono Avneris Rozentalis (akt. Gediminas Girdvainis) – senos kumelės traukiamu vežimu į Vilnių dardėjo iš Miškinių miestelio Žemaitijoje. Ir nors toks miestelis su sinagoga, bažnyčia, bakalėjos ir kt. parduotuvėmis – sukurtas rašytojo vaizduotės, intriguoja ir į gilesnius tyrimus pasinerti skatina personažų vardai: Dudakas, Hiršas, kt., – tokie patys, kaip Jonavoje gyvenusios Kanovičių giminės žmonių vardai. Gal tai gali būti dar viena žydų gyvenimo Jonavoje tema, kurią įdomiai ir prasmingai per savo ekskursijas gvildena gidė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė?  

Beje, keliaujanti paroda „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Legendinio spektaklio kelionė“ Jonavoje įgauna ir išskirtinių bruožų. Ją papildo vertingi Jonavos krašto muziejaus ir Jonavos savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos parodai paskolinti eksponatai.  

Daugiau kaip po 30 metų... 

Parodos ekspozicija stengtasi kiek įmanoma tiksliau atkurti spektaklio scenografiją, kurią sukūrė scenografas Adomas Jacovskis. Buvo sunku, nes daugiau kaip per 30 metų kai kurie spektaklio kostiumai „perėjo“ į kitus spektaklius ar... sudūlėjo. Neišliko ir visos garsiojo vežimo, sudėliojamo iš rakandų ir dėžių, dalys. Tačiau liko pagrindiniai spektaklio akcentai – garsusis suolas, ant kurio prisiėsdavo spektaklio personažai ir autentiška stoginė, parsigabenta iš Žydų gatvės Vilniaus senamiestyje... Parodoje daug unikalių rekvizito daiktų, fotografijų, dokumentų; verti dėmesio vaizdo įrašai. 

Visuotinė žiūrovų meilė ir kritikų pripažinimas lydėjo 1994-aisiais sukurtą spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ Lietuvoje, gastrolėse toli už šalies ribų. Šiandien tarsi atsukame laiką atgal – vėl kviečiame patirti svaiginančią teatro šedevro „Nusišypsok, mums, Viešpatie“, sukurto pagal G. Kanovičiaus romanus, magiją. 

Paroda Jonavos krašto muziejuje veiks iki rugpjūčio 23-osios. Apsilankykime. 

Parodos iniciatorė ir kuratorė Liucija Armonaitė 

Gintaro Janavičiaus (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvas) nuotraukose: 

Spektaklio “Nusišypsok mums, Viešpatie” (1994) kūrėjai  režisierius R. Tuminas, kompozitorius F. Latėnas, scenografas A. Jacovskis, 1994 m.  

Rašytojas Grigorijus Kanovičius ir kompozitorius Faustas Latėnas, 1994 m.  

Kelionė į Vilnių... Iš kairės – Šmulė Senderis (akt. V. Grigolis), Palestinietis (akt. A. Žebrauskas), Efraimas Dudakas (akt. S. Račkys), Chlonė-Genechas (akt. V. Šapranauskas).  

Scenoje iš spektaklio aktoriai V. Grigolis (Šmulė Senderis), S. Račkys (Efraimas Dudakas), G. Girdvainis (Avneris Rozentalis).  

Aktorius Vytautas Šapranauskas (Chloinė-Genechas). 

Atkurta spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ scenografija. Scenografas Adomas Jacovskis. Zenono Nekrošiaus nuotr. 

Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama paimti dvi sugautas lydekas, ne mažesnes kaip 50 cm ir ne didesnes kaip 80 cm.

Iki gegužės 15 d. vis dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, o iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki gegužės 20 d. galioja draudimas gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus polderiuose) ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Lašišų ir šlakių žvejybos upėse pavasarinis sezonas baigiasi. Nuo gegužės 1 d. žvejo mėgėjo kortelės žvejoti šias žuvis nebeišduodamos, visas vidaus vandenyse sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti.

„Jonavos vandenys“ paslaugas gaunantys vartotojai atsiskaitantys už paslaugas bute, už vandenį mokės 2,93 Eur/m3 (be PVM), o individualių namų gyventojams paslaugų kaina bus 2,87 Eur/m3 (be PVM). Palyginti su dabar galiojančiomis kainomis tiek butuose, tiek individualiuose namuose, kainos didėja 16 proc. (39 ct/m3). 

Jonavoje kainų didėjimą lėmė sumažėjusi nuotekų tvarkymo paslaugų realizacija, naujai įsigytas ilgalaikis turtas, įvertinta investicijų grąža bei kitos būtinosios sąnaudos, užtikrinančios teikiamų paslaugų kokybę vartotojams. 

Paslaugų kainos gyventojams bus taikomos nuo birželio 1 d.​ 

Daugiau informacijos skelbiama VERT puslapyje ČIA. 

„Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei vairuotojams, nei keliuose dirbantiems žmonėms. Kasdien jie dirba vos keli metrai nuo intensyvaus eismo tam, kad visi galėtume važiuoti geresniais keliais. Todėl diegiame kompleksines saugumo priemones ir raginame vairuotojus atkreipti dėmesį į vykstančius darbus, mažinti greitį, o artėjant ilgajam savaitgaliui ir keliaujant lankyti artimųjų – išlikti itin budriems keliuose“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Artėjant ilgajam savaitgaliui, kai penktadienis – ne darbo diena, o sekmadienį minima Motinos diena, eismo srautai šalies keliuose ženkliai išaugs. Daug gyventojų vyks aplankyti artimųjų ar keliaus po įvairius regionus, todėl tikėtinas didesnis eismo intensyvumas ir galimi laikini sulėtėjimai ruožuose, kur vykdomi darbai. Vairuotojai raginami iš anksto planuoti keliones, rinktis tinkamą išvykimo laiką, laikytis saugaus greičio ir išlikti kantriems.

„Via Lietuva“ ragina visus eismo dalyvius būti atidžius ir atsakingus – ypač ruožuose, kur vykdomi kelių infrastruktūros atnaujinimo darbai. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti saugią aplinką tiek keliuose dirbantiems žmonėms, tiek visiems keliaujantiesiems.

„Mūsų tikslas – kad net ir vykstant intensyviems kelių darbams eismo dalyviai jaustųsi saugiai, o eismas išliktų kuo sklandesnis. Todėl kiekviename projekte ypatingą dėmesį skiriame aiškiam darbo zonų atskyrimui, vairuotojų informavimui ir sprendimams, kurie padeda sumažinti tiek eismo įvykių riziką, tiek nepatogumus kelyje“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Vienoje intensyviausių šalies automagistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) esančio Gariūnų viaduko, einančio virš magistralinio kelio Vilniaus pietinio aplinkkelio (A19), rekonstrukcijos metu ypatingas dėmesys skiriamas darbo zonų aptvėrimui. Šioje vietoje kasdien pravažiuoja apie 44 tūkst. transporto priemonių, todėl taikomi sprendimai turi užtikrinti aiškų eismo organizavimą ir maksimalų saugumą.

Statybvietėje įrengta kompleksinė saugumo sistema: naudojami laikini barjerai, nukreipiamosios gairės, suformuotos saugios buferinės zonos, įrengtas laikinas horizontalusis ženklinimas. Šios priemonės padeda aiškiai atskirti darbų zonas nuo eismo, nukreipia transporto srautus ir užtikrina gerą orientaciją net esant sudėtingoms oro sąlygoms ar tamsiu paros metu.

Priešingų krypčių eismo srautai atskiriami gulekšnių sistema – toks sprendimas, esant 50 km/val. leistinam greičiui, padeda sumažinti priešpriešinių susidūrimų riziką ir užtikrina aiškų eismo juostų atskyrimą.

Papildomam vairuotojų dėmesiui užtikrinti įrengta šviesos signalizacija – signaliniai ir didieji signaliniai žibintai, kurie iš anksto įspėja apie besikeičiančią važiuojamosios dalies trajektoriją. Taip pat įrengtos papildomos krypties rodyklės, padedančios vairuotojams laiku pasirinkti judėjimo kryptį ir saugiai įsilieti į pasikeitusį eismo srautą.

Šie sprendimai – glaudaus bendradarbiavimo su rangovu rezultatas, leidžiantis užtikrinti saugų ir sklandų eismo organizavimą rekonstrukcijos metu.

Didelis dėmesys skiriamas ir išankstiniam vairuotojų informavimui – prieš darbų zonas įrengiami įspėjamieji kelio ženklai, informuojantys apie eismo ribojimus, greičio sumažinimą ar eismo juostų pakeitimus. Tai leidžia vairuotojams iš anksto įvertinti situaciją ir saugiai reaguoti į pasikeitusią eismo organizavimo tvarką.

Netrukus bus pradėti paprastojo remonto darbai judriausiuose šalies keliuose – automagistralėse Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir Vilnius–Panevėžys (A2), kur planuojama sutvarkyti daugiau nei 120 km kelių ir 24 inžinerinius statinius. Todėl itin svarbu užtikrinti kuo didesnį eismo pralaidumą.

Šiuose keliuose darbų metu bus taikomi laikini eismo organizavimo sprendimai, įskaitant eismo juostų perskirstymą – transporto judėjimas bus organizuojamas laikinosiomis juostomis, kiek įmanoma išlaikant po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Tik techniškai sudėtingose vietose, pavyzdžiui, ties remontuojamais tiltais, gali būti taikomi kitokie sprendimai. Tai leis efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą ir sumažinti spūsčių tikimybę. Priešpriešiniai srautai bus atskiriami laikinais atitvarais ar gulekšniais, taip mažinant eismo įvykių riziką.

Papildomai numatoma įrengti laikiną apšvietimą ties eismo pervedimais ir sankryžomis, gerinant matomumą ir saugumą tamsiu paros metu. Atsižvelgiant į sąlygas, kai kuriuose ruožuose greičio ribojimą bus siekiama didinti iki 90 km/val., jei tai leis užtikrinti saugų eismą.

Nepaisant visų taikomų priemonių, laikini eismo ribojimai ir nedideli kelionės laiko pailgėjimai išlieka neišvengiami. Vairuotojai raginami laikytis nustatyto greičio, stebėti kelio ženklus ir atsakingai vertinti eismo sąlygas.

AB „Via Lietuva“

2025 metais PSDF biudžeto pajamos siekė beveik 4,1 mlrd. eurų ir buvo apie 123 mln. eurų, arba 3 proc., didesnės nei planuota. Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo didėjusi apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma (70 proc. fondo biudžeto pajamų),  planą viršijusi 115 mln. eurų. Tai lėmė spartesnis nei prognozuota darbo užmokesčio augimas šalyje – būtent nuo jo tiesiogiai priklauso surenkamų įmokų dydis. Valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus, sudarančios 25 proc. pajamų, buvo gautos pagal planą. Metinė valstybės biudžeto įmoka už vieną asmenį, palyginti su 2024 m., didėjo 15 proc. ir sudarė 703,6 euro.

PSDF biudžeto išlaidos, vertinant skirtas fondo ir rezervo lėšas, pernai sudarė 4,1 mlrd. eurų.  Rezervo lėšos (102 mln. eurų), daugiausia buvo skirtos viršsutartinėms paslaugoms apmokėti, nuo gruodžio mėnesio didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas ir papildomai kompensuoti skubiosios medicinos pagalbos paslaugas. Biudžetas buvo vykdomas atsakingai – laikantis fiskalinės drausmės, o sistema išliko finansiškai subalansuota.

Fondo rezervas metų pradžioje siekė apie 826 mln. eurų. Iš jo per metus panaudojus 102 mln. eurų, metų pabaigoje jis sudarė apie 724 mln. eurų ir toliau išliko svarbia finansine garantija.

„2025 metais sveikatos sistemos finansavimas, palyginti su 2024 metais, išaugo maždaug 400 mln. eurų. Šis augimas suteikė papildomų galimybių paslaugoms apmokėti, stabiliai veikti gydymo įstaigoms ir gerinti paslaugų prieinamumą. Tam, kad turimi ištekliai kurtų kuo didesnę vertę pacientams, mums ir toliau svarbu efektyviai planuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimą, o gydymo įstaigoms – savo kasdienę veiklą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Biudžeto skyriaus vedėja  Jurgita Šilinaitė-Šermukšnienė.

Įgyvendinta paslaugų plėtra

Didžiausia fondo biudžeto lėšų dalis, kaip ir ankstesniais metais, teko asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. 2025 metais joms skirta beveik 2,9 mlrd. eurų – 12 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Šis augimas leido apmokėti daugiau paslaugų, užtikrinti viršsutartinių paslaugų finansavimą bei metų pabaigoje padidinti bazines paslaugų kainas. Papildomos lėšos iš rezervo buvo skirtos tiek ambulatorinėms, tiek stacionarinėms paslaugoms, slaugai, reabilitacijai ir brangiesiems tyrimams apmokėti. Reikšmingas dėmesys skirtas ir skubiajai medicinos pagalbai – visoms stacionarinėms įstaigoms, kuriose yra skubiosios medicinos pagalbos skyrius, pradėtas taikyti vienodas mišrus finansavimo modelis, o metų pabaigoje papildomai skirta 33,3 mln. eurų šių skyrių darbui užtikrinti.

Augantis finansavimas leido ne tik palaikyti esamą paslaugų apimtį, bet ir įgyvendinti pacientams svarbius pokyčius.

2025 metais buvo pradėti steigti skubiosios medicinos pagalbos kabinetai, teikiantys paslaugas pagal  šeimos gydytojo kompetenciją. Taip pacientams sudaromos sąlygos dėl dalies skubių būklių kreiptis arčiau gyvenamosios vietos.

Pirminės  odontologijos srityje pradėtos teikti 4 naujos profilaktinės paslaugos vaikams, skirtos ankstyvai dantų ėduonies prevencijai.

Pirminės psichikos sveikatos srityje pakeistas maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius. Be to, pradėjo veikti atskiros vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros komandos, o į suaugusiųjų komandos sudėtį įtrauktas naujas specialistas – atvejo vadybininkas, padedantis pacientams lengviau orientuotis sistemoje ir gauti reikiamą pagalbą.

Taip pat išplėstos krūties vėžio prevencinės programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos –dabar joje gali dalyvauti platesnė, 45–74 metų moterų grupė.

Brangiųjų tyrimų srityje pradėtas kompensuoti psichiatrinių vaistų toleravimo farmakogenetinis ir nauji navikų genetiniai tyrimai.

Gerėjo vaistų ir priemonių prieinamumas

Reikšmingas finansavimo augimas pernai fiksuotas ir vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kompensavimo srityje. 2025 metais šioms reikmėms iš fondo biudžeto skirta 710,6 mln. eurų – 16 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Tai rodo ne tik augančius pacientų poreikius, bet ir nuosekliai gerėjantį  gydymo prieinamumą. Kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis praeitais metais buvo gydoma apie 1,28 mln. žmonių. Jiems išrašyta beveik 13 mln. kompensuojamųjų vaistų receptų, t. y. 5,7 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Pernai pradėti kompensuoti 37 bendrinių pavadinimų vaistai, skirti onkologinėms ir onkohematologinėms ligoms, hipertenzijai, lėtinei inkstų ligai, opiniam kolitui, reumatoidiniam artritui, COVID-19 bei kitoms ligoms gydyti, taip pat migrenos ir angioedemos priepuolių profilaktikai.

2025 metais toliau buvo plečiamas ir inovatyvių bei sudėtingų gydymo metodų finansavimas. Pradėti centralizuotai kompensuoti 5 nauji vaistai, skirti spinalinei raumenų atrofijai, mielodinei leukemijai, galvos smegenų infarktui ir kitoms sunkioms ligoms gydyti. Išplėstas labai retų ligų gydymo kompensavimas – pradėtos apmokėti gydymo išlaidos sergančiųjų motorinio neurono bei Marčiafava-Mišeli ligomis (retos genetinės ar kraujo ligos, susijusios su medžiagų kaupimusi arba kraujo ląstelių irimu).  

Plėtėsi ir įvairių medicinos priemonių kompensavimas. 2025 metais pradėtas kompensuoti žemo profilio gastrostominis vamzdelis, padidėjo slaugos priemonių prieinamumas. Taip pat pradėta kompensuoti nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) aparatų nuoma pacientams, sergantiems obstrukcine miego apnėja.

Ortopedijos techninėmis priemonėmis aprūpinta 8 proc. daugiau pacientų nei metais anksčiau. Pradėti kompensuoti vaikiški sportiniai protezai, kraujotakos sistemos gydomosios priemonės suaugusiesiems bei abiejų žandikaulių išimami funkciniai aparatai.

Prevencijos srityje išplėstos imunoprofilaktikos galimybės – platesnė gyventojų grupė gali nemokamai skiepytis nuo erkinio encefalito (50–60 metų žmonės) ir pneumokokinės infekcijos (gyventojai nuo 65 metų). Tai svarbus sprendimas, kuris padės mažinti sunkių ligų naštą ir stiprinti visuomenės sveikatą.

2025 m. PSDF metinių ataskaitų rinkiniui pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Toliau jis bus derinamas su atsakingomis institucijomis, teikiamas Vyriausybei, o galutinį sprendimą dėl jo patvirtinimo priims Lietuvos Respublikos Seimas.

PSDF finansinių ataskaitų rinkinius galima rasti čia.

PSDF biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius galima rasti čia.

Ligonių kasų inf. 

Šiuo metu nėra pakankamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, kuris įgalintų kelionių planavimo ir jungtinio bilieto sistemos diegimą bei veikimą. Patvirtinus įstatymo pakeitimus bus ne tik įvesta „jungtinio bilieto“ sąvoka, kurios iki šiol šalies teisės aktuose nebuvo, bet ir sukurtas teisinis pagrindas moderniai sistemai diegti.

„Žmonės galės vienoje vietoje susiplanuoti visą kelionę ir jungtiniu bilietu naudotis skirtingomis transporto rūšimis – traukiniais, autobusais, keltais ar dalijimosi paslaugomis. Tai padės sujungti miestus ir regionus į vieną patogią susisiekimo sistemą. Pradėjęs kelionę traukiniu, žmogus ją tęsti galės vietiniu autobusu, o iš jo išlipęs – kelionės tikslą pasiekti paspirtuku“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Įstatymų pakeitimais numatyta, kad vežėjai teiks kelionių duomenis realiu laiku į bendrą viešojo transporto informacinę sistemą. Tai leis už jų kelionės bilietus atsiskaityti per jungtinio bilieto platformą. Planuojama, kad sistema bus diegiama etapais visoje Lietuvoje – tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.

Planuojama, kad sistema apims ne tik tradicines susisiekimo paslaugas, bet ir sparčiai populiarėjančias judumo formas, pavyzdžiui, pavėžėjimo ar transporto dalijimosi paslaugas, užtikrinant vadinamąjį „paskutinės mylios“ susisiekimą.

Svarbu pabrėžti, kad jungtinio bilieto sistema nekonkuruos su sėkmingai veikiančiomis miestų ar regionų (pvz., Klaipėdos ar Žaliasis regionas) sistemomis. Jos ir toliau aptarnaus vietos keleivius, tačiau naujoji sistema taps jungiamąja grandimi keliaujantiems per kelias savivaldybes ar derinantiems keliavimą skirtingomis transporto rūšimis. Šiuo metu dalis savivaldybių jau stiprina bendradarbiavimą ir planuoja jungtinio bilieto partnerystes, sujungiant viešąjį ir geležinkelių transportą.

Veikiančią integruotą sistemą tikimasi pristatyti 2028 metais. Jungtinio bilieto sistemos sukūrimas yra vienas iš Vyriausybės programos tikslų.

lrv.lt

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip turėtų keistis brandos egzaminai Lietuvoje. Pasiūlymų yra įvairių: nuo Prezidentūros siūlomų trijų integruotų visiems privalomų egzaminų ir brandos darbo iki Seimo narių grupės siūlymo atšaukti nuo rudens turėjusį įsigalioti reikalavimą, baigiant mokyklą išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus. Tuo metu Lietuvos švietimo tarybos grupė šiemet yra pateikusi dar devynis variantus, kaip galėtų keistis egzaminai. 

„Vyraujant aktyvioms diskusijoms ir tokiems skirtingiems požiūriams, kyla klausimas – kokią problemą šiais pokyčiais yra siekiama spręsti? Per didelio egzaminų pasirinkimo? Per didelės ar per mažos egzaminų įtakos mokyklos baigimui? O gal vis dėlto nepakankamos ugdymo kokybės iki egzamino?“ – sako L. Masiliauskaitė.

Jos teigimu, šiame kontekste pravartu pasižiūrėti, kaip elgiasi tos Europos šalys, kurių mokiniai tarptautiniuose tyrimuose pasiekia vienus geriausių rezultatų. Ar Lietuva iš tiesų išsiskiria egzaminų kiekiu ir jų įtaka mokyklos baigimui? 

Lietuva: pasirinkimų daug, bet išlaikyti reikia vos du

Pagal šių mokslo metų egzaminų tvarkaraštį Lietuvoje yra 18 valstybinių brandos egzaminų dalykų. Į šį skaičių patenka 14 bendrųjų dalykų ir dar 4 tautinių mažumų gimtosios kalbos bei literatūros egzaminai. Kiek egzaminų mokinys gali laikyti, neribojama – jis gali rinktis tiek egzaminų, kiek pageidauja.

Norint baigti mokyklą iki šiol reikėjo išlaikyti du egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirenkamą egzaminą. Nuo kitų mokslo metų, tai yra, dabartiniai vienuoliktokai, turėtų laikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei du pasirenkamus. Tačiau šiuo metu Seime yra pateiktas švietimo, mokslo ir sporto ministrės palaikomas siūlymas šią trečiojo egzamino prievolę atšaukti.

Ministerija šį siūlymą grindžia prognoze, kad jeigu naujoji prievolė galiotų jau šiemet, vidurinio išsilavinimo neįgytų 20,4 proc. jaunuolių.

„Tokios ministerijos prognozės neramina, ypač turint omenyje, kad egzaminų išlaikymo kartelė šiems mokslo metams jau buvo sumažinta nuo 35 iki 25 taškų. Kitaip sakant, norint išlaikyti egzaminą realiai reikia gauti trejetą. Mokykloje trejetas yra neigiamas pažymys, o norint baigti mokyklą metinis įvertinimas turi būti bent ketvertas“, – sako L. Masiliauskaitė.

Jos vertinimu, matant tokias prognozes, pagrindinis rūpestis turėtų būti ne kartelės nuleidimas ar nuolatinis egzaminų skaičiaus kaitaliojimas, o tikslinė pagalba tiems mokiniams, kuriems jos labiausiai reikia.

„Pavyzdžiui, vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko tik apie trečdalį žmonių, bet dėl to niekas nesiūlo nuleisti kartelės. Visi supranta, kad į gatvę žmogus turi išvažiuoti tinkamai pasiruošęs. Valstybėje turėtų būti toks pats supratimas ir apie mokinius – labai svarbu, kad iš mokyklos į savarankišką gyvenimą visi mokiniai išeitų turėdami bent minimalius gebėjimus. Dabartiniai skaičiai rodo, kad taip nėra“, – sako L. Masiliauskaitė.

Kitų šalių patirtis, pasak jos, liudija, kad ruošiant mokinius gyvenimui svarbiausia nėra vien egzaminų skaičius. Daug daugiau lemia tai, kaip vaikas ugdomas iki egzamino, kaip sekama jo pažanga ir kaip greitai sistema geba sureaguoti, kai mokiniui pradeda nesisekti.

Estija: mažiau pasirinkimo, daugiau aiškumo

Estijoje, kurios mokinių gebėjimai vertinami geriausiai Europoje, vidurinės mokyklos baigimui reikia trijų valstybinių egzaminų, vieno mokyklinio egzamino bei mokinio tiriamojo arba praktinio darbo. Privalomi valstybiniai egzaminai yra estų kalba arba estų kaip antroji kalba, matematika ir užsienio kalba. 

Kitų dalykų, pavyzdžiui, chemijos ar fizikos, patikrinimai Estijoje yra labiau susieti su stojimu į konkrečias studijų programas. Tokiais atvejais papildomų žinių patikrinimą organizuoja pačios aukštosios mokyklos, jei to reikia jų studijoms.

Įdomu tai, kad norint išlaikyti valstybinį egzaminą, mokiniui pakanka gauti bent vieną tašką iš šimto, tačiau tai nereiškia, kad mokyklos baigimo kartelė yra žema, nes norint gauti brandos atestatą reikia ) iš mokyklinio egzamino ir tiriamojo arba praktinio darbo gauti patenkinamą įvertinimą (gerai atlikti 50–74 proc. užduočių / darbo). 

Estijoje mokyklinis egzaminas paprastai tikrina platesnes mokinio žinias, gebėjimus ir kompetencijas, tačiau jo konkretus turinys ir forma priklauso nuo mokyklos pasirinkimo.  

„Estijoje vienas taškas valstybiniame egzamine tikrai nėra laikomas geru rezultatu, nes norint įstoti į universitetą reikia išlaikyti egzaminus žymiai geriau. Kita vertus, tokia kartelė ir sistema reiškia, kad valstybinis egzaminas nėra vieninteliai vartai į mokyklos baigimą. Estai vaiko pasirengimą vertina platesniame kontekste – per mokymosi kelią, mokyklinio egzamino vertinimą bei tiriamąjį ar praktinį darbą. Be to, egzaminai Estijoje tarnauja labiau ne tiek kaip vaiko, kiek visos švietimo sistemos kokybės veidrodis“, – aiškina L. Masiliauskaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje trūksta nuoseklaus ir vieningo pažangos stebėjimo, dėl to valstybinių egzaminų svarba yra itin didelė. 

„Lietuvoje tas pats mokinys iš to paties dalyko pas vieną mokytoją gali gauti aštuntuką, o pas kitą – ketvertą. Taip nutinka todėl, kad vis dar stokojame vieningo vertinimo supratimo. Todėl egzaminas pas mus dažnai tampa ne paskutiniu ugdymo etapu, o vienintele aiškesne išorine patikra. Tačiau tuomet vaikui padėti pasiekti reikiamą žinių lygį jau tampa gerokai sunkiau“, – sako L. Masiliauskaitė.

Suomija: platus egzaminų katalogas ir aukšta kartelė

Suomijoje, kuri vertinama kaip viena geriausių švietimo sistemų Europoje, vyrauja visai kitoks modelis. Čia mokiniai gali rinktis iš daugiau kaip 30 skirtingų egzaminų ir testų. Šį skaičių sudaro įvairūs gimtosios kalbos ir literatūros variantai, du matematikos lygiai, antrosios nacionalinės kalbos variantai, užsienio kalbų, humanitarinių ir gamtos mokslų patikrinimai.

Tačiau Suomijoje keliama ir aukštesnė baigimo kartelė. Norėdami įgyti vidurinio ugdymo baigimo atestatą, mokiniai turi laikyti bent penkis egzaminus – vieną jų aukštesniu lygiu. Visiems privalomas yra gimtosios kalbos ir literatūros egzaminas, šalia jo pasirenkami dar bent keturi egzaminai iš matematikos, antrosios nacionalinės kalbos, užsienio kalbos bei humanitarinių ir gamtos mokslų grupių. 

Brandos egzaminus Suomijos dvyliktokai gali laikyti pasirinktu metu rudenį arba pavasarį. 

Airija: stipri sistema, kuri primena svarbią ribą

Airija pagal PISA testų rezultatus yra antroje vietoje Europoje. Čia abiturientai baigdami mokyklą gali rinktis net iš daugmaž 40 brandos egzaminų. Tarp jų – įvairios kalbos, įskaitant ir lietuvių, menų kryptys, pavyzdžiui, drama, filmų ir teatro studijos, taip pat naujos kryptys, pavyzdžiui, klimato kaitos ir tvaraus vystymosi programa.

Norint gauti brandos atestatą įprastai reikia išlaikyti bent penkis egzaminus, bet dažniausiai mokiniai laiko jų daugiau – apie septynis. Dažniausiai laikomi anglų kalbos, matematikos ir airių kalbos egzaminai, tačiau mokiniai turi daug lankstumo rinkdamiesi, kas jiems svarbiausia.

Priklausomai nuo dalyko, egzaminai gali apimti rašto užduotis, žodinius egzaminus, praktinius darbus, projektus ir pan. Pavyzdžiui, muzikos dalyje svarbi praktinio atlikimo dalis, o dailės praktinis egzaminas gali trukti net penkias valandas.

Airijos sistema taip pat siūlo skirtingus mokymosi kelius. Pagrindiniame akademiniame kelyje mokiniai renkasi dalykus ir jų lygius, o rezultatai dažnai tampa pagrindu stojant į aukštąsias mokyklas. Profesinio orientavimo kryptis išlaiko akademinį pagrindą, bet prideda stipresnį profesinį ir praktinį orientavimą. Taikomoji programa orientuota į praktinius įgūdžius, pasirengimą darbui ir tolesnį mokymąsi. 

„Ši sistema įdomi tuo, kad mokiniai nėra spaudžiami į vienodą modelį. Vieni gali rinktis labiau akademinę kryptį, kiti – labiau profesnį ar praktiškesnį kelią”, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Ką iš tikrųjų sako šie skaičiai

Estija, Suomija ir Airija turi labai skirtingas egzaminų sistemas. Estija renkasi mažesnį valstybinių egzaminų skaičių ir daugiau remiasi platesniu mokinio mokymosi kelio vertinimu. Suomija siūlo labai platų egzaminų katalogą, bet kartu kelia aukštą baigimo kartelę. Airija suteikia mokiniams daug dalykų ir mokymosi kelių pasirinkimo, o egzaminai gali būti tiek teoriniai, tiek praktiniai.

Vis dėlto visos šios šalys sugeba užauginti labai stiprius mokinius, kurių pasiekimai yra vieni geriausių Europoje. Tuo metu Lietuva, nepaisant nuolat keičiamos egzaminų sistemos, pagal PISA testų rezultatus vis dar svyruoja apie 20-ąją vietą Europoje.

Pasak „Švietimas #1” vadovės, tai rodo, kad švietimo sistemos sėkmė priklauso ne vien nuo egzaminų sesijos formos. Daug svarbiau – kas vyksta iki egzamino.

„Tikiu, kad Lietuvos švietimo sistemos kokybė augtų sparčiau, jeigu dėmesio centrą perkeltume nuo egzaminų prie paties svarbiausio dalyko – kokybiško vaiko ugdymo. Visų pirma, turime aiškiai įvertinti, kokia yra dabartinė situacija, o tam būtini patikimi duomenys. Juos turime analizuoti daug rimčiau ir nuosekliau, kad kuo anksčiau pamatytume, kuriems vaikams reikia papildomos pagalbos, ir galėtume ją suteikti dar iki tol, kol problema tampa neišlaikytu egzaminu. Tik taip galėsime kalbėti apie ilgalaikę švietimo kokybę“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Kitaip tariant, teigia L. Masiliauskaitė, pirmiausia turime kalbėti apie ugdymo kokybę. Tada ir diskusija apie egzaminus taps daug prasmingesnė.

Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą. 

Kaip sužinoti, kiek mokėti „Sodrai“

„Sodra“ asmeniškai informuoja gyventojus, kiek ir kokių įmokų jie turi sumokėti po deklaravimo. Deklaravus pajamas, žinutės su informacija apie mokėtinas įmokas siunčiamos į asmenines „Sodros“ paskyras. Žinutėje pateikiama:

• Mokėtina suma – nuo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų mokėtina VSD ir PSD įmokų suma;
• Likutis – įvertinus anksčiau sumokėtas sumas likusi sumokėti VSD ir PSD įmokų suma;
• Mokėjimo rekvizitai ir svarbūs duomenys, pavyzdžiui, įmokos kodas;
• Informacija apie galimybę atidėti įmokų mokėjimą, jei susidaro įsiskolinimas.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įmokų „Sodrai“ dydį taip pat gali sužinoti prisijungę prie asmeninės paskyros ir patikrinę skiltį „Įmokos“. Paskyrose savarankiškai dirbantys žmonės ras ir daugiau svarbios informacijos apie įmokų mokėjimą bei kitas „Sodros“ paslaugas.

 „Sodros“  inf.

Gyventojai, patikrinę kuro kainas ryte ar dienos metu, galėtų būti tikri, kad pasirinkta kaina tą dieną nebus padidinta. Kainų mažinimas išlieka visiškai neribojamas.

„Dažni kuro kainų pokyčiai lemia tai, kad gyventojai ne visada gali pasikliauti matoma informacija – kainos degalinėje gali skirtis nuo tų, kurias jie matė prieš atvykdami. Tai mažina kainų skaidrumą, apsunkina palyginimo įrankių veikimą, mažėja jų patikimumas. Todėl šiuo pokyčiu siekiame sudaryti sąlygas skaidresnei, konkurencingesnei ir inovacijoms palankiai degalų rinkai“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai padės gyventojams planuotis degalų įsigijimą remiantis stabilesne kainų informacija. Vartotojai galės planuoti degalų pirkimą žinodami, kad ryte, po 10:00 val., matyta kaina dienos eigoje konkrečioje degalinėje jau nebekils.

Neribojamas kainų mažinimas užtikrins, kad konkurencija rinkoje išliktų aktyvi.

Taip pat tikimasi, kad šie pokyčiai prisidės prie didesnio kainų skaidrumo, atvirų duomenų plėtros bei palankesnių sąlygų inovatyviems kainų palyginimo sprendimams ir skaitmeninėms paslaugoms Lietuvoje.

Svarbu pažymėti, kad nuo š. m. balandžio 8 d. Lietuvos energetikos agentūra kasdien skelbia visų degalinių 10:00 val. galiojančias kuro kainas – vairuotojai gali palyginti kainas pagal pasirinktas degalines, atskiras savivaldybes ar gyvenvietes. Dienos kainos augimo stabilizacija ir jos viešas skelbimas – viena kitą papildančios priemonės, kurios leidžia gyventojams pasinaudoti kainų konkurencija. Degalų kainas Lietuvos degalinėse galima stebėti čia.

Energetikos ministerija remiasi geraisiais Europos Sąjungos šalių pavyzdžiais: Austrija degalų kainų didinimo dažnio ribojimą taiko nuo 2011 m., nustatydama, kad kainos gali būti didinamos tik vieną kartą per dieną. 2026 m. ši tvarka laikinai sugriežtinta – kainų kėlimas leidžiamas tik tris kartus per savaitę. Vokietija, remdamasi Federalinės kartelių tarnybos tyrimų išvadomis, 2026 m. priėmė sprendimus, kuriais taip pat ribojamas degalų kainų didinimo dažnis degalinėse kartą per parą.

Siūlomiems Elektros energetikos įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Ši reguliari analizė padės laiku nustatyti kainų pokyčių priežastis, įvertinti rinkos tendencijas ir galimas rizikas. Ji sudarys sąlygas priimti pagrįstus sprendimus ir galimybę taikyti tikslines priemones kainų stabilumui užtikrinti. Dėl to bus geriau apsaugoti vartotojų interesai.

Analizė bus atliekama ir išvados Vyriausybei bus teikiamos bent kartą per metus, o prireikus – ir dažniau. Būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašas apima maisto produktus, higienos priemones, komunalines ir ryšio paslaugas, transportą ir dalį paslaugų šeimai bei laisvalaikiui.

Taip pat Vyriausybė šiandien patvirtino dar vieną EIMIN iniciatyvą: aiškesnes, nuoseklesnes ir paprasčiau taikomas baudų už konkurencijos pažeidimus apskaičiavimo taisykles.

Naujoji tvarka užtikrins tikslų ir proporcingą baudų apskaičiavimo mechanizmą: bazinis baudos dydis negalės viršyti 50 proc. maksimalios baudos ribos. Tai padės išvengti neproporcingai didelių baudų jau pradiniame jų skyrimo etape. Anksčiau ši riba galėjo siekti iki 100 proc. Taip pat numatyta, kad pažeidimo trukmė visais atvejais bus skaičiuojama mėnesių tikslumu.

Naujoji tvarka įsigalios gegužės 1 d., ir ja bus užtikrintas Konkurencijos įstatymo pakeitimų dėl baudos dydžio nustatymo įgyvendinimas.

Dalis skundų pasitvirtina

Triukšmas gali kenkti sveikatai, todėl žmonės dažnai kreipiasi į NVSC, kai triukšmas iš netoliese esančių įrenginių (pavyzdžiui, vėdinimo, šildymo, šaldymo ar aušinimo sistemų) trukdo poilsiui. Tuomet NVSC specialistai įvertina triukšmo lygį ir, jei jis per didelis, įpareigoja stacionaraus triukšmo šaltinio valdytoją / savininką užtikrinti, kad jo lygis neviršytų teisės aktuose nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių.

Pernai NVSC specialistai išnagrinėjo 216 skundų dėl triukšmo, iš jų 53 (25 proc.) buvo pagrįsti, 2024 m. išnagrinėjo 166 skundus dėl triukšmo, iš jų 65 (39 proc.) – pagrįsti, 2023 m. išnagrinėjo 159 skundus, iš jų pagrįsti – 53 (33 proc.).

„Triukšmo problemos būtų sprendžiamos kur kas efektyviau, jei gyventojai, teikdami skundą, pateiktų reikšmingą informaciją – įtariamą triukšmo šaltinį, tikslų gyvenamosios vietos adresą ir laiką, kada siūloma atlikti triukšmo matavimus. Taip pat svarbu žinoti, kad NVSC specialistai gali pagelbėti sprendžiant ne visas triukšmo problemas, kai kuriais atvejais reikia kreiptis į kitas triukšmo valdyme dalyvaujančias institucijas – savivaldybių administracijas, policiją“, – primena NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.

Triukšmo rūšys ir kur kreiptis

Triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (HN 33:2011), kurioje nustatyti leidžiami garso lygiai dienos, vakaro ir nakties metu. Šis dokumentas nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir kitų pastatų, pavyzdžiui, viešbučių, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio bei jų aplinkoje ir yra taikomas vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ši norma taikoma ne visais atvejais – joje aiškiai apibrėžtos situacijos, kada jos reikalavimai nėra taikomi.

HN 33:2011netaikoma tuomet, kai triukšmas kyla iš įprastų kasdienių veiklų: žmonių ar gyvūnų skleidžiamo garso, buityje naudojamų prietaisų ar muzikos instrumentų. Taip pat ji netaikoma viešųjų renginių ar susirinkimų metu skleidžiamam triukšmui, įvairiems informavimo ar civilinės saugos, transporto priemonių garsiniams signalams. Atskiros išimtys numatytos ir specifinėms situacijoms, pavyzdžiui, karinių užduočių vykdymo metu, kai triukšmą kelia karinės transporto priemonės.

Primename, kad dėl triukšmo, susijusio su viešosios rimties trikdymu,reikia kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Tokiam triukšmui priskiriama: šauksmai, švilpimai, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo ramybę, poilsį ar darbą.

Triukšmas: tylus pavojus sveikatai

Triukšmas – nematoma, tačiau juntama aplinkos tarša, daranti reikšmingą poveikį žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tai nepageidaujamas ar dirginantis garsas, kuris gali trikdyti poilsį, miegą ir kasdienę veiklą. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai – transporto eismas, pramonė, statybos darbai ir įvairi ūkinė ar komercinė veikla, o didžiausias jo lygis fiksuojamas urbanizuotose teritorijose, kur susikerta kelių, geležinkelių ir oro transporto srautai.

Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis (specifinis) ir netiesioginis (nespecifinis). Tiesioginis specifinis neigiamas triukšmo poveikis yra trumpalaikis ir dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas). Ilgalaikis netiesioginis triukšmas gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Šiuo metu žinomas triukšmo poveikis nervų, kraujotakos sistemai, protinei, psichinei veiklai, miegui. Triukšmo poveikis pasireškia įvairiai: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas. Triukšmas taip pat gali paveikti savijautą, elgesį, lavinimąsi. Organizmo atsakas į triukšmą priklauso nuo organizmo būsenos ir jautrumo, amžiaus,  socialinio statuso, kitų veiksnių. Nustatyta, kad labiau triukšmas paveikia vaikus, senjorus, ligonius ir darbuotojus, dirbančius pamaininį darbą.

NVSC inf. 

Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamas renginys jau tapo gražia tradicija, kuri kasmet vyksta pavasarį, minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną bei Tarptautinę slaugytojų dieną. Sveikindama sveikatos bendruomenę, ministrė M. Jakubauskienė pabrėžė, kad medicinos darbuotojo profesijos liudija ypatingą padorumą ir drąsą, lydint pacientus svarbiausiais gyvenimo etapais.

„Šiandien, gyvendami finansinės dietos metu, sveikatos sistemoje esame visi susitelkę. Iššūkių sveikatos sistemoje yra daug – tad atvirai ir drąsiai tai sakau, nes šioje salėje šiandien yra drąsiausi iš drąsiausių, geriausi iš geriausių, todėl sveikatos sistema remiasi į jus. Mes prašome jūsų patarimų, pagalbos ir jūs ją suteikiate. Jūs suteikiate ją Lietuvos žmonėms, suteikiate Lietuvai. Jūsų vardai daugelio jūsų pacientų gyvenimuose ir likimuose įrašyti aukso raidėmis. Tegu jūsų darbai liudija apie jūsų profesijos stiprybę, atsidavimą, jūsų meistrystę, išmintį ir jūsų sėkmę“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.

Renginyje dalyvavęs Seimo pirmininkas J. Olekas taip pat akcentavo mediko profesijos prasmę padedant žmogui sunkiausiomis akimirkomis. Už išskirtinį indėlį į Lietuvos sveikatos apsaugą jis įteikė padėkas ir atminimo dovanas 6 bendruomenės nariams. 

Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė vaizdo sveikinime pabrėžė, kad medikų rankose kasdien atsiduria brangiausias turtas – gyvybė. Jos padėkas 4 šalies medikams už profesinės sveikatos apsaugos darbuotojų veiklos stiprinimą įteikė premjerės patarėja sveikatos klausimais Viktorija Buzytė. 

Speciali sveikatos apsaugos ministrės padėka šiais metais buvo skirta farmakotechnikei Modestai Andriušytei, pabrėžiant šios profesinės srities svarbą visos sveikatos sistemos veikloje.

Rengiant apdovanojimus, šiais metais ministerija sulaukė beveik 200 paraiškų iš visų Lietuvos regionų, siūlančių garbingu apdovanojimu įvertinti gydytojus, slaugytojus ir kitus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus. Kandidatai buvo vertinami už išskirtinius profesinius pasiekimus, ilgametį darbą, inovacijų diegimą, reikšmingus projektus bei iniciatyvas, kuriomis prisidėta prie sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo.

Paraiškas vertinusi komisija nominantus atrinko atsižvelgdama į jų profesionalumą, atsidavimą gelbstint žmonių gyvybes ir stiprinant pacientų sveikatą, taip pat į jų indėlį skatinant sveiką gyvenseną, ugdant jaunuosius medicinos specialistus, rengiant aukštos kvalifikacijos profesionalus. Vertinant kandidatus buvo atsižvelgta ir į reikšmingą farmacijos srities darbuotojų indėlį. 

Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų.

Nusipelniusių Lietuvos gydytojų 2026 sąraše -  Asta Motuzienė, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Visas sąrašas ČIA. 

Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų 2026 sąraše - Violeta Valutkevičienė, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komandos bendrosios praktikos slaugytoja ir atvejo vadybininkė. Visas sąrašas ČIA. 

Ministrės pirmininkės padėka  įteikta Artūrui Šalaševičiui, Jonavos ligoninės gydytojui, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkės pavaduotojui.

NUSIPELNĘ LIETUVOS SVEIKATOS APSAUGOS DARBUOTOJAI 2026

SEIMO PIRMININKO PADĖKA

 SAM inf. / BNS/T. Biliūno nuotr. 

„Prievolė deklaruoti turtą taikoma politikams, valstybės tarnautojams, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių bei valstybės įmonių vadovams ir jų pavaduotojams, teisėjams, notarams ir kitiems asmenims, nurodytiems Gyventojų turto deklaravimo įstatyme, taip pat jų šeimos nariams“, – sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė ir kviečia nedelsti, nes terminas baigiasi jau kitą savaitę.

Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti praėjusių metų pabaigoje turėtą nekilnojamąjį ir kitą registruojamą turtą, taip pat tam tikros vertės paskolas, vertybinius popierius, pinigines lėšas bei kitą įstatyme numatytą turtą. 

Turto deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Instrukcijos, kaip tai padaryti, skelbiamos čia. 

Papildomi Kauno AVMI duomenys rodo, kad Jonavos rajone prievolę deklaruoti turtą turi 1 079 gyventojai, tačiau iki šiol deklaracijas yra pateikę tik 559. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė privalančiųjų savo pareigos dar neįvykdė.

Panaši situacija ir kitose Kauno apskrities savivaldybėse. Pavyzdžiui, Kauno mieste iš 6 835 privalančiųjų deklaracijas pateikė 3 398 gyventojai, Kauno rajone – 1 477 iš 3 111, Kaišiadorių rajone – 599 iš 1 170. Mažesnėse savivaldybėse skaičiai taip pat rodo, kad nemaža dalis gyventojų vis dar delsia: Birštone deklaracijas pateikė 123 iš 240, Kėdainiuose – 520 iš 985, Prienų rajone – 380 iš 709, Raseinių rajone – 365 iš 716.

Daugiau informacijos apie turto deklaravimą bei sąrašą asmenų, kuriems ši prievolė taikoma, galima rasti www.vmi.lt skiltyje „Turto deklaravimas“. Konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 260 5060. Primename, kad atvykimui į VMI aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija.

Parengta pagal VMI duomenis  

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengti ir Seimo priimti įstatymų projektai, kuriais užtikrinamas šunų pagalbininkų prieinamumas žmonėms su negalia.

Įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją, taip pat teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais (taksi) paslauga. Minėtieji pakeitimai, numatyti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.

„Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis. Tai svarbus žingsnis kuriant įtraukią aplinką, kurioje kiekvieno žmogaus poreikiai yra matomi ir gerbiami“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Didelės šunų pagalbininkų parengimo išlaidos, siekiančios iki 25–30 tūkst. eurų, iki šiol dažnai tapdavo neįveikiamu iššūkiu.

Asmuo su negalia dabar turės teisę į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją, kuri sieks 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų, bet bus ne didesnė kaip 300 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiuo metu tai yra 21 tūkst. eurų.

Taip pat atsisakoma reikalavimo, kad šunį pagalbininką gali parengti tik šuns pagalbininko rengėjas, turintis tarptautinių organizacijų akreditaciją. Tai užtikrins, kad bus išplėstas šunų pagalbininkų rengėjų ratas, šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai ar juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, tačiau, siekiant užtikrinti aukštus šunų pagalbininkų rengimo kokybės standartus, bus parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinti reikalavimai šuns pagalbininko rengėjui.

Kartu su sudaryta tarpžinybine darbo grupe, į kurios sudėtį įtrauktos ir nevyriausybinės organizacijos, parengti įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmą.

SADM inf. 

Seimui nusprendus pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, taip pat uždrausta iš šių šalių importuoti daugiau kaip 200 litrų degalų transporto priemonių standartiniuose bakuose.

Įstatymo pakeitime dėl „RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ“  teigiama: „Į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos draudžiama importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose, gamintojo prie visų to paties tipo transporto priemonių nuolatinai pritvirtinamuose, gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytuose degalų bakuose, iš kurių degalai tiesiogiai patenka į transporto priemonės degalų tiekimo sistemas arba naudojami aušinimo ar kitose sistemose, kai degalų kiekis tuose bakuose viršija 200 litrų.“

Prezidentui pasirašius įstatymo pakeitimą, jis įsigalioja nuo 2026 m. gegužės 3 d. ir galioja iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Kviečiame susipažinti su įstatymo pakeitimu ir iš anksto pasirengti pokyčiams.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/02dfa6e03f1911f18091f24c9e0d719a?jfwid=-2j17uc7ud

„Į kelius sugrįžta vis daugiau motociklininkų, todėl situacijos eisme tampa dinamiškesnės ir reikalauja didesnio visų mūsų dėmesio. Tai metas, kai turime būti dar atidesni vieni kitiems. Kviečiu visus eismo dalyvius elgtis itin atsakingai, rinktis saugų greitį ir atstumą – tik abipusė pagarba ir budrumas padės išvengti skaudžių nelaimių“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

Preliminariais duomenimis, per pastaruosius šešerius metus šalies keliuose iš viso žuvo 100 motociklininkų. Siekiant išvengti skaudžių netekčių, šių transporto priemonių vairuotojai raginami ne tik prisiminti saugaus elgesio kelyje taisykles, bet ir atsakingai įvertinti transporto priemonės techninę būklę po žiemos.

Svarbu įvertinti tai, kad po ilgos žiemos pertraukos vairavimo įgūdžiai dažnai būna suprastėję, o reakcijos laikas – lėtesnis, todėl reikėtų nepervertinti savo galimybių ir rinktis saugų važiavimo greitį. Taip pat svarbu įvertinti, kad po žiemos ant kelio dangos gali būti likusių įvairių apnašų (smėlio, druskų, purvo), kurios mažina padangų sukibimą ir gali lemti motociklo slydimą, ypač kelio vingiuose.

„Kiekvienas eismo dalyvis privalo suprasti, kad pavasarinis asfaltas dar nėra toks saugus kaip vasarą, nes rytais jis išlieka šaltas. Tai tiesiogiai veikia padangų sukibimą su danga, todėl ramesnis važiavimo stilius ir didesnis atstumas iki kitų transporto priemonių šiuo metu yra tiesiog būtini“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Prieš pirmąją kelionę būtina kruopščiai patikrinti padangų būklę ir slėgį, skysčius, stabdžių sistemos efektyvumą bei žibintus. Tvarkingas motociklas yra saugumo pagrindas, tačiau ne mažiau svarbi ir paties vairuotojo apranga.

Vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti šalmus bei akių apsaugos priemones. Itin svarbu, kad apranga būtų ryški – tai padeda kitiems eismo dalyviams motociklininką pastebėti iš tolo. Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja pažangi apsaugos apranga su integruotomis oro pagalvėmis – oro pagalvių liemenės, striukės ar net kombinezonai (angl. motorcycle airbag gear), kurie avarijos metu akimirksniu prisipučia ir apsaugo gyvybiškai svarbias kūno vietas. Tyrimai rodo, kad tokia įranga gali reikšmingai sumažinti sunkių krūtinės, stuburo ir kaklo traumų riziką, todėl laikoma viena efektyviausių papildomų saugumo priemonių motociklininkams.

Prie į eismą grįžtančių dviračių transporto priemonių privalo priprasti ir automobilių vairuotojai, kurie raginami dažniau stebėti dešiniojo vaizdo veidrodėlius, nes motociklininkai kelyje gali pasirodyti netikėtai. Prieš atliekant bet kokį manevrą, tiek motociklų, tiek automobilių vairuotojai turi įsitikinti, kad yra matomi ir saugūs, nes tik bendra eismo kultūra padės išvengti nelaimių kelyje.

AB „Via Lietuva“ inf. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atliktų reidų metu buvo patikrinti 63 juridiniai asmenys, nustatyta 10 pažeidimų. Taip pat buvo patikrinti 105 fiziniai asmenys, nustatyti 33 pažeidėjai. Dažniausi pažeidimai – mėšlo laikymo, apskaitos ir tręšimo tvarkos reikalavimų nesilaikymas.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai atkreipia dėmesį, kad mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos gali užteršti dirvožemį, paviršinius ir požeminius vandenis bei patekti į gyventojų šulinius. Dėl šios priežasties draudžiama skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės bet kuriuo metų laiku.

Šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų esančių ūkių ir juose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę, mažinti oro ir vandens telkinių taršą.

Kaupimas ir laikymas ūkiuose

• Mėšlas ir srutos turi būti kaupiami pagal laikymo talpų dydį ir gyvulių skaičių.
• Srutos ir skystasis mėšlas turi būti kaupiami srutų kauptuve – statinyje ar įrenginyje.
• Laikant 10 sutartinių gyvulių (SG) ar daugiau, srutų ir skystojo mėšlo kauptuve privaloma taikyti aplinkos oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo priemones.

Tręšimas ir naudojimas

• Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.
• Draudžiama tręšti, skleisti mėšlą ar srutas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Išimtis taikoma tik daugiametėms pievoms, ganykloms, ariamajai žemei su augaline danga (apsėta, apsodinta augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc.
• Draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės.
• Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir srutos turi būti įterptos į dirvožemį (užarta ar kultivuota) per nustatytą laiką priklausomai nuo tręšiamo ploto.

Sanitarinės ir apsauginės zonos

• Nuo tvarto iki gyvenamojo namo – ne mažiau kaip 10 m, nuo mėšlidės – 15 m, o iki šachtinio šulinio – atitinkamai 15 m ir 20 m.
• Turi būti laikomasi sanitarinių reikalavimų, siekiant apsaugoti aplinkinius gyventojus ir biologinę įvairovę.

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę „Mėšlo ir srutų tvarkymas“, kurioje pateikiami pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai biologinių trąšų kaupimui, laikymui, tvarkymui ir naudojimui tręšiant laukus, siekiant užtikrinti tvarų ūkininkavimą ir išvengti aplinkos taršos.

Dokumentavimas ir atsakomybė

• Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir daugiau, duomenys apie panaudotą mėšlą ir srutas turi būti pateikiami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
• Už netinkamą mėšlo tvarkymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Pakartotiniai pažeidimai gali lemti didesnes baudas, iki 430 eurų fiziniams asmenims ir iki 1 100 eurų kitiems atsakingiems asmenims.

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Draudimas lauko sąlygomis deginti surinktus augalus ar jų dalis galios ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kurortuose ar kurortinėse teritorijose ir į miestų teritorijas nepatenkančiose mėgėjų sodų bendrijų teritorijose,  o savivaldybėms bus suteikta daugiau laisvės nustatyti deginimo sąlygas ar draudimus kaimuose ir viensėdžiuose.

Įsakyme nustatytos konkrečios ir aiškios išimtys, kuomet galima sudeginti mažą kiekį (iki 1 m³ erdmetrio) sumedėjusių augalų (šakų, stiebų) miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose. Ši išimtis taip pat bus taikoma deginant sumedėjusius augalus kaimuose ir viensėdžiuose, jei savivaldybė nesustatė kitaip.

Įtvirtinama, kad iš augalų paruoštam kietajam biokurui augalų deginimo lauko sąlygomis reikalavimai netaikomi, t. y. gyventojas gali iš surinktų augalų ar jų dalių pasiruošti biokurą pats ir jį naudoti neatsižvelgdamas į teritorijos statusą. Pavyzdžiui, iš nukirsto ar nugenėto medžio pasigaminti malkų ar sausų šakelių pakurai, o jas sudeginti lauke įrengtoje šašlykinėje, grilyje ar pastato krosnyje. Deginant kietąjį biokurą turi būti laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų (minimalaus atstumo nuo pastatų ir kt.), o biokuras turi būti sausas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis ir be priemaišų.

Bus sudarytos galimybės deginti iš augalų ar jų dalių pagamintus dirbinius (pavyzdžiui, nendrines skulptūras, Užgavėnių Morę, simbolinius laužus) savivaldybės administravimo subjektų ar su jų leidimu organizuojamuose oficialiuose renginiuose.

Savivaldybės institucijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Valstybinių miškų urėdija galės nustatyti laužaviečių vietas, kuriose rekreacijos tikslu galima laužuose deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis.

Su išsamiais pakeitimais galima susipažinti čia.

Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, parengė ir teikia derinti Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimo projektą. Plane iki 2030 m. numatytos naujos priemonės, skirtos Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų – azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių – kiekiui mažinti, aplinkos oro kokybei gerinti, siekiant greičiau pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nustatytus aplinkos oro taršos mažinimo tikslus.

Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais nacionalinės oro teršalų apskaitos naujaisiais duomenimis, 2024 m. Lietuvos įsipareigojimai sumažinti aplinkos oro taršą buvo įvykdyti 4 teršalams iš 5: nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH₃), sieros dioksido (SO₂) ir kietųjų dalelių (KD_2,5). Nepasiektas tik azoto oksidų (NO_X) išmetimams nustatytas sumažinimo tikslas.

Mažinant išmetamą azoto oksidų kiekį, nuo 2020 m. tikslo Lietuva atsilieka 3,4 proc. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo azoto oksidų išmetimams nustatyto 2030 m. tikslo atsiliekama 6,4 proc. Mažinant išmetamą nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, nuo 2030 m. tikslo atsiliekama taip pat 6,4 proc. Nors šiems tikslams pasiekti priemonės suplanuotos ir įtrauktos į 2024 m. pakeistą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, tačiau pastaraisiais metais šalyje stebimas lakiųjų organinių junginių turinčių produktų sunaudojimo pramoniniuose procesuose ir namų ūkiuose bei atitinkamų veiklų apimčių augimas. Dėl to kyla rizika, kad 2030 m. bus nepasiektas nemetaninių lakiųjų organinių junginių sumažinimo įsipareigojimas.

2024 m. į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos duomenis, didžiausią azoto oksidų kiekį išmetė sunkvežimių ir autobusų transportas – 26 proc., lengvųjų automobilių transportas – 18 proc., taip pat viešosios elektros ir šilumos gamybos sektorius – 14 proc. Daugiausia nemetaninių lakiųjų organinių junginių 2024 m. išmesta vartojant dažus pramonėje ir namų ūkiuose – 21 proc., gaminant ir sandėliuojant naftos produktus – 18 proc., deginant kurą namų ūkiuose – 16 proc. Už šių teršalų kiekio išmetimo mažinimą atsakingos Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, todėl itin svarbu atsakingoms valstybės institucijoms rasti efektyvius sprendimus, siekiant sumažinti nacionalinę oro taršą.

Šiuo metu galiojantį Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kuriame numatytos 27 priemonės, apimančios taršiausius sektorius (energetiką, žemės ūkį, pramonę ir transportą, namų ūkius), siūloma papildyti dar 6 naujomis priemonėmis.

Siekiant sumažinti azoto oksidų išmetimus, siūloma nustatyti papildomas finansines paskatas keisti energetikos ir pramonės sektoriuose naudojamus esamus vidutinius kurą deginančius įrenginius (1-50 MW) naujais (pradėti eksploatuoti 2018 m. gruodžio 20 d. ar vėliau), kuriems taikomi aukštesni į aplinkos orą išmetamų teršalų standartai.

Mažinant transporto priemonių skleidžiamą taršą azoto oksidais ir gerinant oro kokybę, siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatant didesnes baudas už transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, arba su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą, eksploatavimą.

Siekiant mažinti žemės ūkio skleidžiamą taršą amoniaku, siūloma apsvarstyti mineralinių trąšų apskaitos reglamentavimo tobulinimo poreikį.

Taip pat siekiant sumažinti stacionariųjų taršos šaltinių skleidžiamą taršą nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais, azoto oksidais ir amoniaku, siūloma peržiūrėti ir pakeisti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, padidinant mokesčio tarifus už šių teršalų išmetimus į aplinkos orą. Šis žingsnis skatintų pramonės sektorių investuoti į švaresnes technologijas, mažinti taršą ir prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo.

Taršai nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais pramonėje sumažinti siūloma numatyti finansines paskatas ūkio subjektams įgyvendinti gamybos technologijos modernizavimo priemones, taršos mažinimo priemonėms taikyti.

Be to, ieškoma papildomų finansavimo galimybių Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonėms įgyvendinti.

Numatoma tęsti ir šiuo metu taikomas sėkmingas priemones – modernizuoti daugiabučius ir viešuosius pastatus, skatinti įsigyti elektromobilius, keliauti viešuoju transportu, dviračiais, toliau plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir transportą, skirti investicinę paramą biodujų iš mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų jėgainėms įrengti, gyventojus skatinti keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereiti prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.

Plano uždavinius įgyvendinti padės ir Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (NEKSVP) priemonės – 57 esamos ir 20 planuojamų. Siekiant nekartoti NEKSVP suplanuotų priemonių, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane yra pateiktos tik nuorodos į jas.

Pasiūlymus ir pastabas dėl plano projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gegužės 11 d.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimus tvirtins Vyriausybė.

Aplinkos ministerijos inf. 

Kiekvienas nelaimingas atsitikimas darbe – tai ne tik statistika, bet ir konkretaus žmogaus likimas. Šiandien turime aiškiai įvardinti, jog sauga darbe negali būti nustumta į paraštes ar formalius dokumentus, ji turi tapti realiu prioritetu kiekvienoje darbo vietoje. 

Naujausi duomenys rodo, kad situacija išlieka sudėtinga. 2025 metais darbo metu įvyko 18 mirtinų nelaimingų atsitikimų (neskaitant eismo įvykių), dar 122 darbuotojai patyrė sunkius sužalojimus. 2026 m. pirmąjį ketvirtį fiksuoti 3 mirtini atvejai, tačiau sunkių nelaimių skaičius nemažėja – jau gauti 34 pranešimai.

Formalus požiūris ir baimės kultūra

LPSK atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų – formalus požiūris į darbuotojų saugą. Nors dokumentai parengiami ir instruktažai vyksta, reali praktika dažnai neatitinka reikalavimų.

Be to, darbuotojai vis dar bijo kalbėti apie nesaugias sąlygas, vengdami būti laikomi „nelojaliais“. Toks klimatas sudaro prielaidas nelaimėms, kurios galėtų būti išvengtos.

Darbuotojas turi turėti teisę ir realią galimybę pasakyti „ne“ nesaugiam darbui. Tai nėra nelojalumas – tai atsakomybė už savo ir kolegų gyvybę.

Turėtume atsiminti, jog vieni už kitus esame atsakingi, ir kad šalia esančio kolegos nesaugumas yra ir mano bei visos įmonės problema.

DSS komitetai – neišnaudotas potencialas

Konfederacijos vertinimu, vienas svarbiausių realių saugos užtikrinimo įrankių – įmonių Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) komitetai. Tačiau jų veikla dažnai lieka formali.

Visgi, ten, kur veikia aktyvūs komitetai ir vyksta stiprus socialinis dialogas, sudaromos kolektyvinės sutartys, nelaimių mažėja. 

Todėl būtina stiprinti darbuotojų atstovų, įskaitant profesines sąjungas, vaidmenį priimant sprendimus dėl darbuotojų saugos priemonių ir standartų užtikrinimo įmonėse.

Ko reikia pokyčiui?

LPSK ragina imtis sisteminių veiksmų:

stiprinti saugos kultūrą visose privataus ir viešojo sektoriaus įmonėse bei organizacijose;

įgalinti darbuotojus aktyviai dalyvauti sprendimuose;

užtikrinti realią, o ne formalią saugos kontrolę;

spręsti psichosocialinių rizikų, pervargimo ir darbo organizavimo problemas;

plėsti kolektyvinių sutarčių taikymą, įtvirtinant aukštesnius saugos standartus.

LPSK akcentuoja, jog saugus darbas nėra kliūtis produktyvumui – tai jo pagrindas. Tik per realų dialogą, atsakomybės pasidalijimą ir darbuotojų įtraukimą į saugos kultūros stiprinimą galime pasiekti, kad nelaimės darbe taptų išimtimi, o ne pasikartojančia realybe. 

LPSK inf.

Sveikinimo žodžius medikams skyrė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis bei Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė.

Renginyje pabrėžta bendrystės svarba – skirtingų sričių specialistus vienijantis bendras tikslas padėti žmogui. Pasak organizatorių, šis vakaras skirtas ne tik profesiniams pasiekimams įvertinti, bet ir bendruomeniškumui, leidžiančiam tuos pasiekimus kurti.

Įvertinti Jonavos ligoninės darbuotojai

Padėkos skirtos Radiologijos skyriaus vedėjai, gydytojai radiologei Julijai Stirbienei už mamografijos paslaugų vystymą ir mobilios mamografijos įdiegimą Jonavos rajone.

Vaistinės vedėja Aurelija Kulčickienė-Gutienė pagerbta už farmakologinę kompetenciją, gebėjimą spręsti medikamentų tiekimo problemas bei užtikrinti farmakologinę priežiūrą.

Vyriausiajai akušerei Daliai Vaičiūnienei padėkota už akušerijos vystymą rajone, personalo mokymą ir kompetencijos stiprinimą.

Bendrosios praktikos slaugytojai, Terapijos I skyriaus dienos stacionaro koordinatorei Sandrai Arkadijevienei įvertinimas skirtas už dienos stacionaro paslaugų plėtrą, rūpestį pacientais ir aukštą slaugos kokybę.

Operacinės slaugytojai Sigitai Grinkienei padėkota už atsakingą darbą, profesionalumą ir jaunesniųjų kolegų ugdymą.

Terapijos I skyriaus pagalbinio personalo koordinatorei Karolinai Sakavičiūtei – už atsakingumą, iniciatyvumą ir nuoširdų bendravimą su pacientais.

Pagerbti Pirminės sveikatos priežiūros centro specialistai

Šeimos gydytojai Daliai Kasiliauskienei padėkota už ilgametį, atsakingą darbą, profesionalumą, gebėjimą įvertinti pacientų būklę ir individualų dėmesį kiekvienam žmogui. Pabrėžta, kad jos kompetencija ir taktiškas bendravimas pelnė pacientų pasitikėjimą.

Bendrosios praktikos slaugytojai Svetlanai Aleksienei padėka skirta už ilgametę tarnystę Jonavos rajone, rūpinantis Išorų ir Užusalių gyventojų sveikata, nuoširdumą ir atsidavimą bendruomenei.

Medicinos psichologė Regvita Kuskienė įvertinta už sąžiningą, profesionalų darbą, pacientų konsultavimą, emocinės sveikatos stiprinimą bei psichologinių ištyrimų atlikimą.

Įvertinimai visuomenės sveikatos srityje

Jonavos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė pagerbta už ilgametį darbą, iniciatyvumą, kūrybiškumą ir bendruomenės sveikatos stiprinimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento siūlymu padėka įteikta UAB „Juodmenos šeimos klinikai“ už antimikrobinio atsparumo valdymą ir bendradarbiavimą su savivaldybe. Apdovanojimą atsiėmė įstaigos direktorius Raimundas Šeštokas.

Padėkota ir įstaigų vadovams

Padėkos žodžiai skirti VšĮ Jonavos ligoninės direktoriui Gediminui Ramanauskui, VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorei Astai Sivolovienei, Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei Modestai Bartošienei, „Vita Simplex Jonava“ klinikos direktoriui Arvydui Aržanauskui bei Kauno greitosios medicinos pagalbos Jonavos teritorinio skyriaus vadovei Vilmai Pagirskienei.

Metų medicinos darbuotojo nominacijos

Šiemet gyventojų balsais išrinkti du Metų medicinos darbuotojai – VšĮ Jonavos ligoninės akušerė Vyda Krūnienė ir VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Šveicarijos ambulatorijos šeimos gydytoja Daina Auksė Jelisejevienė. Sprendimas skirti dvi nominacijas priimtas dėl itin nedidelio balsų skirtumo.

Renginio pradžioje svečius pasveikino Senamiesčio gimnazijos grupė „Skudurai“ bei skambėjo Gabrielės Vilkickytės kūrinys, o šventę vainikavo grupės „Džentelmenai“ pasirodymas. Po oficialiosios dalies svečiai pakviesti neformaliam bendravimui Meno galerijoje surengtame furšete.

Dar viena svarbi tendencija – vienam darbuotojui vis dažniau nustatoma ne viena, o kelios profesinės ligos. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2022 metais, asmenų, kuriems nustatytos kelios profesinės ligos buvo 142, 2023 metais – 192, o 2025 metais – 158.  

„Balandžio 28-ąją minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena primena, kad šios problemos sprendimas reikalauja nuoseklaus dėmesio. Dirbantieji net trečdalį savo laiko praleidžia darbe, todėl itin svarbu ne tik išsaugoti jų sveikatą, bet ir ją stiprinti“, – sako Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Profesinės sveikatos skyriaus vadovas Erikas Mačiūnas.   

Anot jo, profesinės ligos dažniausiai pasireiškia raumenų, skeleto, jungiamojo audinio bei nervų sistemos sutrikimais. Juos daugiausia lemia fizikiniai ir ergonominiai veiksniai – netinkamai įrengtos darbo vietos, pasikartojantys judesiai, ilgas darbas nepatogioje padėtyje ar per didelis fizinis krūvis. Be to, ilgalaikis stresas ir nuovargis gali pažeisti nervų sistemą, skatinti profesinių ligų atsiradimą bei mažinti darbuotojų darbingumą.   

Higienos instituto Profesinių ligų registro duomenimis, profesinės ligos dažniau nustatomos vyrams, tačiau jų dalis mažėjo: nuo daugiau nei 74 proc. visų atvejų 2022–2023 m. iki 60,5 proc. 2025 m. Atitinkamai moterims nustatytų profesinių ligų dalis per šį laikotarpį išaugo nuo maždaug ketvirtadalio iki beveik 40 proc. visų atvejų. 

Didžiausią riziką patiria apdirbamosios gamybos, statybos ir žemės ūkio sektorių darbuotojai, tačiau vis dažniau su sveikatos problemomis susiduria ir biurų darbuotojai. Ilgas darbas prie kompiuterio, nepakankamas judėjimas ir netinkamas darbo bei poilsio režimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. 

Teisės aktai numato aiškias darbuotojų sveikatos apsaugos priemones dirbant su kompiuteriu. Pagal Lietuvos higienos normą HN 32:2004, darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų reguliariai daromos pertraukos arba keičiama veikla, mažinant darbo prie kompiuterio krūvį. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne ilgiau kaip vieną valandą.   

Dirbant įprastą 8 valandų darbo dieną, po kiekvienos darbo valandos turi būti daromos 5–10 minučių trukmės pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką. Ilgesnės – 12 valandų – darbo dienos atveju, po pirmųjų 8 valandų, kas valandą turi būti daroma 15 minučių pertrauka. Pertraukų metu rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus, padedančius sumažinti nuovargį, įtampą, sveikatos sutrikimų riziką.  

Svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka profesinės sveikatos specialistai, dirbantys įmonėse. Jų veikla padeda laiku nustatyti rizikos veiksnius, taikyti prevencines priemones ir stiprinti darbuotojų sveikatą.  

Šiais metais taip pat planuojama įsteigti profesinės sveikatos priežiūros specialistų tinklą, kuris sudarys galimybes dalytis gerąja patirtimi, aptarti naujoves ir stiprinti bendradarbiavimą. Be to, Higienos institutas planuoja inicijuoti sveikatą stiprinančių įmonių tinklą. Prie jo galės prisijungti įmonės, kurios nuosekliai įgyvendina darbuotojų sveikatos stiprinimo priemones – skatina fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, rūpinasi emocine sveikata, vykdo prevencines programas ir skiria dėmesį darbuotojų gerovei. 

Higienos instituto inf. 

Akademija sulaukė ir garbių svečių dėmesio – renginyje dalyvavo Seimo nario Eugenijaus Sabučio patarėja Audronė Bagdonavičienė bei Jonavos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Urbanavičienė. 

Renginio metu vaikai dalyvavo įvairiose edukacinėse laboratorijose, kuriose ne tik aktyviai įsitraukė, bet ir įgijo naujų žinių bei praktinių įgūdžių. Matematikos laboratorijoje jie mokėsi skaičiuoti medžių amžių įvairiais būdais, teatro laboratorijoje – pažinti emocijas ir išbandyti aktoriaus vaidmenį. Sveikatos laboratorijoje Visuomenės sveikatos biuro specialistės Greta Andriūnė ir Irena Pratkelienė vaikams papasakojo apie saugų elgesį prie vandens bei galimus pavojus miške vasaros metu. 

Poilsio laboratorijoje dalyviai mokėsi atsipalaidavimo ir meditacijos pratimų, o „purvo“ laboratorijoje susipažino su skirtingais dirvožemiais bei išbandė kūrybą naudojant molį, juodžemį, smėlį ir durpes. 

„Mažųjų vandens sargų“ laboratorijoje vaikai pristatė iš antrinių žaliavų sukurtus vandens tyrimų maketus. Miško abėcėlės laboratorijoje jie ieškojo gamtinėje aplinkoje pasislėpusių gyvūnų ir raidžių bei dėliojo žodžius. Muzikos laboratorijoje dalyviai susipažino su netradiciniais instrumentais ir išbandė grojimą jais. 

Ekologijos laboratorijoje vaikai gilinosi į vandens taršos problemas, susipažino su vandens apytakos ratu ir patys pasigamino vandens filtrus. Sporto laboratorijoje jie mokėsi, kaip iš gamtoje randamų medžiagų susikurti sportinį inventorių ir aktyviai leisti laiką. 

Organizatoriai tikisi, kad „Moksliukų akademijos“ dalyviai ateityje taps smalsiais tyrėjais, kūrybingais inžinieriais ar net tikrais mokslininkais.  

Anželina Užkurienė  

Danguolė Kymantienė 

Šį projektą šalies vadovas inicijavo praėjusiais metais, lapkričio mėnesį jis buvo pateiktas Seimui. Šių metų balandžio 21 dieną Seimo nariai projektą priėmė.

„Įstatymo tikslas – sudaryti galimybes įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektus ne tik naujuose, bet ir jau įrengtuose kelių infrastruktūros objektuose. Priimti įstatymo pakeitimai pašalina kliūtis plačiau taikyti VPSP modelį kelių transporto sektoriuje ir pritraukti papildomą finansavimą gerinant kelių būklę“, – sako Prezidentas.

Po pasirašymo šalies vadovas, susitikęs su susisiekimo ministru Juru Taminsku, finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu, bendrovės „Via Lietuva“ valdybos pirmininke Rūta Butautaite-Pivoriūniene ir ILTE generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku, aptarė praktinius kelių būklės gerinimo įgyvendinimo aspektus.

Prezidento inicijuoti Kelių įstatymo pakeitimai sudaro galimybes pritraukti daugiau lėšų keliams modernizuoti ir jų būklei gerinti, išvengiant neigiamo poveikio valstybės biudžeto deficitui. VPSP projektai prisidės prie tvarių šalies kelių finansavimo šaltinių rinkinio.

Ši šalies vadovo iniciatyva sudarys prielaidas pritraukti nuo 0,5 iki 2 mlrd. eurų naujų investicijų kelių būklei gerinti.

Prezidento komunikacijos grupė

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) rekomenduoja darbdaviams susipažinti su naujomis Europos Sąjungos gairėmis ir praktiniu įrankių rinkiniu, skirtu lyčių požiūriu neutraliam darbo vietų vertinimui bei klasifikavimui. 2026 m. kovo mėn. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), bendradarbiaudamas su Europos Komisija, pristatė atnaujintas ES masto gaires ir praktinį įrankių rinkinį, kuris padės organizacijoms įgyvendinti ES atlygio skaidrumo direktyvos 2023/970 nuostatas.

Gairės ir įrankių rinkinys sukurti siekiant padėti darbdaviams užtikrinti vienodo atlygio už vienodą ar lygiavertį darbą principą ir nuosekliai įgyvendinti ES atlygio skaidrumo reikalavimus.

Naujasis įrankių rinkinys – tai nuoseklus, žingsnis po žingsnio metodinis sprendimas, leidžiantis organizacijoms objektyviai įvertinti skirtingas pareigybes, remiantis keturiais kriterijais: įgūdžiais (į šį kriterijų gali būti įtraukiamas ir kvalifikacijos kriterijus), atsakomybe, pastangomis ir darbo sąlygomis. Vertinamas pats darbas, o ne jį atliekantis asmuo – taip eliminuojamas galimas lyčių šališkumas.

Gairių ir įrankio tikslas – padėti organizacijoms nustatyti realią darbo vietų vertę, identifikuoti paslėptus atlygio skirtumus, sukurti skaidrią ir sąžiningą atlygio sistemą.

Šis įrankis pritaikytas visų dydžių organizacijoms – nuo mažų įmonių iki viešojo sektoriaus institucijų, t. y. parengti atskiri įrankiai mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms, padedantys palyginti pareigybes tarpusavyje ir jas sugrupuoti pagal lyčiai neutralius kriterijus ir vertę.

Įrankis apima konkrečius šablonus, klausimynus, vertinimo metodikas ir skaitmeninius sprendimus, leidžiančius lengvai įgyvendinti procesą, padeda organizacijoms pasirengti ir atitikti ES atlygio skaidrumo reikalavimus. Įrankių rinkinys apima visą procesą – nuo pasirengimo (pvz., vertinimo grupės sudarymo) iki darbo vietų analizės ir atlygio struktūrų peržiūros.

Naujosios EIGE gairės ir įrankių rinkinys suteikia organizacijoms aiškų, praktišką ir patikimą būdą kurti sąžiningą darbo užmokesčio sistemą. Tai svarbus žingsnis stiprinant socialinį teisingumą, didinant skaidrumą ir gerinant darbo rinkos veikimą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje.

Šiuo metu EIGE gairės yra prieinamos tik anglų kalba, bet greitu metu bus pasiekiamos visomis Europos Sąjungos šalių narių kalbomis, įskaitant ir lietuvių kalbą.

Su gairėmis ir įrankiais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą – EU-wide guidelines on gender-neutral job evaluation and classification: Step-by-step toolkit | European Institute for Gender Equality.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informuoja, kad balandžio 30 d. (ketvirtadienį) Lietuvoje bus atliekamas gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos patikrinimas. Visoje šalyje sirenos bus įjungtos 11.52 val., jos kauks 3 minutes – iki 11.55 val. Tuo pačiu metu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai ir į mob. telefonus bei pranešimai mob. programėlėje LT72. Pabrėžiama, kad tai yra planinis patikrinimas – sirenų signalas nereiškia realios grėsmės.

Ką svarbu žinoti gyventojams

Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą, gyventojams reikia įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir susipažinti su skelbiama informacija – taip turėtų būti elgiamasi ir realios situacijos metu.

Perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus siunčiami visiems vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose aktyvuota perspėjimo funkcija. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti telefono nustatymus ir įjungti perspėjimo pranešimų priėmimą. Instrukcijos skelbiamos svetainėje lt72.lt ir mobiliojoje programėlėje LT72.

Po patikrinimo gyventojai kviečiami pasidalinti savo patirtimi – jei negavote pranešimo, svarbu tai pažymėti anketoje svetainėje lt72.lt. Gyventojų grįžtamasis ryšys leidžia tiksliai identifikuoti problemines vietas ir operatyviai jas spręsti.

Patikrinimų priežastys ir sistemos ateities planai

Gyventojų perspėjimo sistema skirta skubiai informuoti apie pavojų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl jos veikimas turi būti nuolat tikrinamas. Tokie patikrinimai Lietuvoje paprastai vyksta du kartus per metus, tačiau, esant poreikiui, organizuojami ir dažniau (pvz., praėjusiais metais Lietuvoje atlikti 3 sirenų patikrinimai).

„Gyventojų perspėjimo sistema turi veikti be klaidų tada, kai jos labiausiai reikia. Todėl ją nuosekliai tikriname ir stipriname – kiekvienas patikrinimas leidžia identifikuoti silpnąsias vietas ir užtikrinti, kad realios grėsmės atveju informacija žmones pasiektų laiku“, – sako PAGD direktorius Renatas Požėla.

Paskutinio sirenų patikrinimo metu (2025 m. gruodį) visoje Lietuvoje buvo įjungta apie 1160 sirenų, iš kurių nesuveikė 2,6 proc., kai ankstesnio patikrinimo metu šis rodiklis siekė 5,4 proc. Tai rodo, kad nuoseklus testavimas leidžia ne tik nustatyti, bet ir sumažinti sistemos trūkumus.

Šiuo metu Lietuvoje perspėjimo sirenomis pasiekiama apie 69 proc. gyventojų. Sistema toliau stiprinama – diegiamos naujos sirenos, modernizuojamos esamos ir plečiamas centralizuotas valdymas. Planuojama, kad iki 2029 metų perspėjimo aprėptis pasieks apie 75 proc. gyventojų.

Naudingos nuorodos:

• Kada gausite perspėjimo pranešimus
• Kaip aktyvinti perspėjimo funkciją telefonuose, kad gautumėte perspėjimo pranešimus
• Anketa įvertinti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos veikimą (pasiūlymai, pastabos, klausimai)
• Atsisiųsti programėlę LT72: iš App store ir Google Play

PAGD inf. 

„Su nuoširdžia pagarba ir dėkingumu lenkiu galva prieš Jus, medicinos darbuotojus, ir jūsų nepaprastą pašaukimą, lydymą kasdienių iššūkių. Tai – daugiau nei darbas, ir reikalauja jis ne tik profesionalumo, į kurį sudėta daugybė žinių ir patirties, bet ir širdies tvirtumo, gebėjimo žmogų išklausyti, o neretai ir padrąsinti ar paguosti.

Nuoširdžiai dėkoju jums už prisiimtą atsakomybę padėti kiekvienam, už kantrybę ir rūpestį. Padėdami kitiems, branginkite ir savąją sveikatą, išlikite stiprybės ir vilties šaltiniu tiems, kam jų labiausiai reikia“, – sako premjerė I. Ruginienė.

lrv.lt 

Ši graži tradicija prasidėjo 2016-aisiais metais, o šiemet 10-ojo Nacionalinio miškasodžio organizatoriai kviečia gamtoje paminėti Valdo Adamkaus 100-ąsias gimimo metines ir pasodinti kuo daugiau ąžuolo sodinukų. 

Girelės girininkijos miškininkai savanoriams sodinimui šįkart paruošė 11 000 sodinukų – 8000 ąžuolų, 2000 eglių ir 1000 beržų, kuriuos po instruktažo visi savarankiškai ėmėsi sodinti specialiai paruoštame 2,7 hektarų plote. 

Renginio dalyviai taip pat buvo pakviesti pasivaišinti aromatingu troškiniu su elniena.

Miškasodyje antrus metus aktyviai dalyvauja ir keturratininkai

Išskirtinai renginyje atrodė ,,Kauno ATV bendražygių“ klubo nariai, pasipuošę klubo atributika. Šis keturratininkų klubas gyvuoja 6 metus ir vienija aktyvaus poilsio gamtoje mylėtojus, o jo įkūrėjai – Vytautas Banionis, Nerijus Glodenis ir Paulius Furmanavičius pabrėžia, kad jų tikslas yra pažinti gamtą bei smagiai leisti laiką gryname ore su bendraminčiais, nedarant gamtai žalos.

Apie 30 keturratininkų su šeimomis ir šiemet susirinko į miškasodį, norėdami darbais prisidėti prie miško puoselėjimo. „Keturatis ar motociklas mums – tai ne tik pramoga ar transporto priemonė, tai – būdas džiaugtis gamta, keliauti po Lietuvą ir užsienį, leisti laiką su kitais bendraminčiais. Mes norime būti kitiems šio hobio atstovams pavyzdžiu ir parodyti, kad galima važiuoti atsakingai, tausojant gamtą, o ne ją žalojant,“ – teigia vienas iš klubo įkūrėjų Vytautas Banionis.

Noras pakeisti visuomenės požiūrį

Idėja su keturratininkais sudalyvauti miškasodyje 2025 metais kilo klubo nariui iš Jonavos Oskarui Čypui, susipažinus su VĮ VMU Dubravos RP miško apsaugos specialistu Mindaugu Kriščiūnu. ,,Esame dėkingi Mindaugui ir visai komandai už puikų renginį ir džiaugiamės, kad dalyvavimas Nacionaliniame miškasodyje jau tapo gražia ,,Kauno ATV bendražygių“ klubo tradicija. Klubo nariai noriai suvažiuoja į šį renginį su antromis pusėmis bei vaikais, gamtoje puikiai leidžiame laiką ir tuo pačiu prisidedame prie gražios misijos. Tikimės, kad tokie renginiai ne tik pagerins visuomenės požiūrį į keturračių ir motociklų vairuotojus, bet ir suvienys vis daugiau gamtos entuziastų“ – pasakoja Oskaras.

Klubo ,,Kauno ATV bendražygiai“ informacija

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gaisrų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu (29,2 proc.), tačiau jie vis dar sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų šalyje kilusių gaisrų.

Didžiausią dalį vis dar sudaro gaisrai nenušienautose pievose, o daugiausia jų šiemet kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse.

„Nors atvirųjų teritorijų gaisrų skaičiai šį pavasarį yra mažesni, situacija išlieka rimta. Kiekvienas toks gaisras gali labai greitai išplisti ir tapti nekontroliuojamas – ypač esant vėjuotoms ir sausoms oro sąlygoms. Šiemet jau turime ir nukentėjusių žmonių, ir atvejų, kai ugnis pasiekė pastatus“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Gesindami degančią žolę šiemet nukentėjo trys žmonės, apdegė vienas gyvenamasis namas, o ugniagesiams pavyko išsaugoti 21 statinį.

Pasak K. Aginto, dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio – deginamų atliekų, paliktų be priežiūros laužų ar sąmoningo žolės deginimo.

Norėdami užkirsti kelią tokiems atvejams, ugniagesiai gelbėtojai stiprina vykdomus prevencinius veiksmus – organizuoja reidus, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, miškininkais, Lietuvos šaulių sąjunga, teritorijų stebėsenai pasitelkia dronus. Vis dėlto svarbiausias veiksnys vis dar išlieka pačių žmonių atsakomybė.

Šiemet visoje šalyje jau surengta daugiau nei 200 prevencinių reidų, jų metu nustatyta 12 pernykštės žolės padegėjų.

L. e. p. Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė akcentuoja, kad žolės deginimas yra ne tik pavojingas, bet ir draudžiamas.

„Nustatome, kad vis dar fiksuojami tyčiniai žolės deginimo atvejai. Šie veiksmai ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, bet ir daro žalą aplinkai – žūsta gyvūnai, naikinamos augalų buveinės, blogėja dirvožemio kokybė. Bendradarbiaudami su kitomis institucijomis siekiame kuo plačiau informuoti ir šviesti visuomenę apie žolės deginimo daromą žalą. Tuo pačiu primename, kad žolės deginimas užtraukia administracinę atsakomybę, taip pat lemia pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurios dydis priklauso nuo sunaikintų saugomų gamtinių vertybių pobūdžio ir masto bei gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – teigia l. e. p. Aplinkos apsaugos departamento vadovė.

Už sausos žolės deginimą gyventojams gali būti skiriamos baudos, o padaryta žala gamtai vertinama papildomai. Taip pat gali tekti atlyginti ir dėl gaisro sunaikintą turtą.

Pareigūnai primena, kad apie pastebėtą gaisrą būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos numeriu 112, o svarbiausia – elgtis atsakingai ir užtikrinti, kad tokie gaisrai apskritai nekiltų.

PAGD inf.

VMVT specialistai primena: ketinant įsigyti šunį labai svarbu įsitikinti, kad jis įsigyjamas legaliai ir atsakingai – pasidomėti veisėju ar globos organizacija, gyvūno kilme, laikymo sąlygomis, sveikatos dokumentais bei ženklinimu. Sąmoningi sprendimai padeda mažinti nelegalaus dauginimo mastą, gyvūnų nepriežiūrą ir elgsenos problemas ateityje.

„VMVT niekada neturės galimybės kiekvienam gyvūnui ar jo savininkui priskirti po budintį inspektorių. Žmonės, apsisprendę įsigyti augintinį, kartu turi prisiimti atsakomybę ir už tai. Ar iš tiesų jie viską padaro, kad įsitikintų, jog gyvūnu galės tinkamai pasirūpinti, ar savo pasirinkimu nepalaiko „šešėlinės“ veiklos bei nelegalaus dauginimo. Prieš įsigyjant šunį ar katę svarbu ne tik pasitarti su šeima, bet ir pasidomėti veisėjo reputacija, bei augintinių veisimo sąlygomis, o tai padaryti pakankamai paprasta: nuvykite pas veisėją, apžiūrėkite visą vadą, jauniklių motiną ir įsitikinkite, kad gyvūnai auginami ir prižiūrimi tinkamai. Kilus įtarimui ar klausimams, visuomet rekomenduojame pasikonsultuoti su VMVT specialistais. Taip pat skatiname apsvarstyti galimybę priglausti gyvūną iš prieglaudos“, – kalbėjo VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Suchocka. Ji primena, kad pasitikrinti ar veisėjas yra įtrauktas į VMVT veisėjų sąrašą galima šioje nuorodoje: VKO | Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba),

VMVT taip pat primena, kad sprendimas įsigyti šunį turi būti apgalvotas. Šuo gyvena 10–15 metų ir ilgiau, todėl prieš jį įsigyjant būtina įvertinti savo galimybes skirti lėšų profilaktikai, veterinarinei priežiūrai, pašarui, laiko dresūrai ir kasdieniam bendravimui.

Nelegalus dauginimas ir prekyba – vis dar opi problema

Vienas iš aktualiausių šių dienų iššūkių – nelegali šunų veisimo ir prekybos veikla, dažnai vykdoma socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Tokiais atvejais nukenčia pirkėjai, bet labiausiai –patys gyvūnai: kalės laikomos netinkamomis sąlygomis, dažnai per dažnai kergiamos, šuniukai auginami be veterinarinės priežiūros.

„Perkant šunį internetu svarbiausia nepasikliauti vien skelbimo nuotraukomis ar pardavėjo pažadais. Pirkėjas turi įsitikinti, kas parduoda gyvūną, kokiomis sąlygomis jis augintas, ar yra siūloma sudaryti pirkėjo - pardavėjo sutartį, ar gyvūnas ženklintas mikroschema, vakcinuotas ir turi skiepų pasą ir pan. Jei vengiama gyvai susitikti, slepiama gyvūno kilmė ar spaudžiama greitai sumokėti, tai rimtas signalas sustoti ir papildomai tikrinti informaciją“, – toliau informavo specialistė.

Šeimininkų atsakomybė

Kokiomis sąlygomis šuo gyvens, priklauso išskirtinai nuo šeimininko, todėl svarbu suprasti, kad šuniui reikalingas pakankamas fizinis aktyvumas, protinė veikla, socializacija su žmonėmis ir kitais gyvūnais, saugi, rami poilsio vieta.

,,Ši diena primena: atsakingas šeimininkas nėra tik mylintis šeimininkas. Tai žmogus, kuris domisi, tikrina informaciją, priima apgalvotus sprendimus ir supranta, kad už gyvūno gerovę atsako jis pats. Vis dar pastebima tendencija, kad žmonės dažnai įsigyja šunis impulsyviai, vedini emocijų, socialinių tinklų vaizdų ar populiarių veislių tendencijų. Deja, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (darbo krūviui, būstui, finansinei situacijai), dalis gyvūnų atsiduria prieglaudose arba net paliekami likimo valiai“, – teigė Diana Suchocka.

Elgesio problemos, agresija ar destruktyvus elgesys dažnai kyla dėl nepatenkintų gyvūno poreikių. Šuns gerovė – tai kasdienis rūpestis, kuris turėtų būti suprantamas plačiau nei tik maisto ir vandens dubenėlis.

Reguliarūs skiepai, profilaktiniai sveikatos patikrinimai, apsauga nuo parazitų ir gyvūnų ženklinimas mikroschema – būtini atsakingo šeimininko veiksmai. Mikroschema ne tik leidžia grąžinti pasiklydusį šunį šeimininkui, bet ir yra pagrindinė priemonė kovojant su neatsakingu laikymu ir nepriežiūrą.

Šiandien švęskime drauge su savo šunimis skirdami jiems daugiau laiko, dėmesio ir rūpesčio ir įsipareigokime kasdien būti tais šeimininkais, kurių mūsų šunys nusipelno!

„Nuoseklus strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimas reikalauja ne tik aiškių tikslų, bet ir gebėjimo juos nuolat peržiūrėti bei pritaikyti prie kintančios aplinkos. Šis naujas įrankis suteikia galimybę realiu laiku matyti pažangą, stiprina atskaitomybę ir padeda užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti aktualiais duomenimis“, – sako Ministrės Pirmininkės patarėjas ryšių su Seimu klausimais Tadas Vinokur.

„LT2050 švieslentė“ leidžia realiu laiku stebėti svarbiausių šalies rodiklių pokyčius ir vertinti Lietuvos pažangą siekiant ilgalaikių tikslų. Joje pateikiami duomenys apie pagrindines valstybės gyvenimo sritis: gyventojų skaičių, ekonomiką, gyvenimo kokybę, aplinką, inovacijas, švietimą, sveikatą, kultūrą ir saugumą. Šie rodikliai padeda visapusiškai įvertinti, ar Lietuva juda pasirinkta kryptimi – ar gerėja gyventojų gyvenimo sąlygos, stiprėja šalies ekonomika, didėja visuomenės gerovė ir ar valstybė vystosi tvariai.

Duomenis naujajai švieslentei pateikė Vyriausybės kanceliarija, kuri taip pat priėmė sprendimus dėl vizualinio ir techninio išpildymo, kuriuo rūpinosi Valstybės duomenų agentūra. Abi organizacijos glaudžiai bendradarbiavo tam, kad informacija švieslentėje būtų pateikiama aiškiai ir suprantamai. Pavyzdžiui, kiekvienas rodiklis pažymėtas tendencijos ženklu, kuris leidžia greitai matyti, ar situacija gerėja, blogėja, ar numatytas tikslas jau pasiektas. Tai suteikia galimybę iš karto įvertinti bendrą pažangos vaizdą ir išskirti sritis, kurioms reikalingas didesnis dėmesys.

Naudodamiesi „LT2050 švieslente“ gyventojai, institucijų atstovai ir kiti suinteresuoti naudotojai gali: peržiūrėti rodiklius pagal skirtingas sritis ir 2050 metų tikslus; stebėti, kaip laikui bėgant keitėsi rodikliai; naudotis aiškiomis diagramomis ir grafikais; atsisiųsti duomenis ir atlikti savarankišką analizę.

Kiekvienas rodiklis pateikia daugiau nei tik skaitinę reikšmę. Paspaudus pasirinktą rodiklį, galima rasti išsamesnę informaciją apie duomenų šaltinius, jų atnaujinimo periodiškumą ir rodiklio pokyčius per laiką. Be to, visi rodikliai pateikiami ir vienoje lentelėje, kurioje juos galima patogiai filtruoti pagal temas ar tendencijas. Paminėtina, kad dalies duomenų šiuo metu nėra: švieslentė jais bus papildyta remiantis šiuo metu atliekamu Lietuvos ilgalaikiu socialiniu tyrimu.

Švieslentė turi ir vidinę dalį, skirtą valstybės institucijoms. Joje atsakingos įstaigos suveda, tikslina ir atnaujina rodiklių duomenis, kurie automatiškai atvaizduojami viešojoje švieslentės dalyje. Tai užtikrina sklandų duomenų atnaujinimą ir leidžia visuomenei matyti aktualią informaciją.

„LT2050 švieslentė“ – tai daugiau nei duomenų pateikimo priemonė. Tai skaidrus, patogus ir visiems prieinamas būdas stebėti, kaip Lietuva keičiasi ir kaip artėja prie ilgalaikėje vizijoje „Lietuva 2050“ numatytų tikslų.

lrv.lt