Ne viskas priklauso nuo pašto paslaugos teikėjo 

Pastaruoju metu RRT vis dažniau sulaukia klausimų, kodėl siunta, kuri buvo užsakyta nurodant namų adresą, galų gale pristatoma į paštomatą. Vienas iš tokių atvejų – ginčas, kai vartotojas prašė įpareigoti pašto paslaugos teikėją pristatyti „AliExpress“ siuntą į namus, tačiau paaiškėjo, kad siuntimą į paštomatą numatė pats siuntėjas – pardavėjas. 

„Svarbu suprasti, kad jeigu pristatymo būdas parenkamas siuntėjo – t. y. pardavėjo – o ne jūsų kaip pirkėjo, siunta gali būti pristatyta ir į paštomatą, arba į artimiausią pašto skyrių. Tokiu atveju pretenzijas reikėtų teikti ne pašto paslaugos teikėjui, o siuntėjui“, – sako Aridana Jurčiukonienė, RRT Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė. 

Anot jos, už tinkamą pristatymą atsakingi abu – tiek siuntėjas, tiek pašto paslaugų teikėjas. Pardavėjas (siuntėjas) atsako už tai, kad siunta su užsakyta preke vartotoją pasiektų tinkamai – tokiu būdu, koks buvo nurodytas prekių užsakymo metu. O pašto paslaugos teikėjas atsakingas už kokybišką siuntos pristatymą laiku. 

Augantis siuntų skaičius – ne tik miestuose 

2024 m. Lietuvoje pristatyta 59,6 mln. siuntinių – beveik 13 proc. daugiau nei 2023-aisiais. Šį augimą lemia visame pasaulyje populiarėjanti elektroninė prekyba, paštomatų tinklo plėtra ir didesnis jų prieinamumas regionuose. Vien pernai pašto paslaugas teikė net 44 įmonės. 

Tuo tarpu tradicinių laiškų kiekis toliau mažėja – per pastaruosius penkerius metus jų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus. 

Patarimai siunčiantiems ir gaunantiems siuntas 

RRT primena: už tinkamą siuntos pristatymą atsakingi tiek siuntėjas, tiek pašto paslaugos teikėjas. Kai siuntėjas yra pardavėjas, jis turi užtikrinti, kad pristatymas atitiktų vartotojo lūkesčius ir būtų įvykdytas taip, kaip buvo nurodyta užsakant prekę. 

Jei siuntą siunčiate patys – ypač svarbu tinkamai ją supakuoti. 

 „Siunta turi būti supakuota taip, kad būtų apsaugota nuo pažeidimų tiek transportuojant, tiek rūšiuojant. Svarbus ne tik pats pakavimas, bet ir užpildas, forma – stačiakampės siuntos rūšiuojamos saugiau nei apvalios. Taip pat verta žinoti, kad vien gamyklinė daikto pakuotė nėra tinkama siuntimui“, – pabrėžia A. Jurčiukonienė. 

 Pretenzijas dėl dingusių ar apgadintų siuntų pašto paslaugos teikėjui galima teikti per 6 mėnesius nuo siuntimo dienos. Jei nepavyksta susitarti – ginčą galima spręsti RRT. 

Rugpjūčio 15-ąją prasidėjus briedžių ir tauriųjų elnių patinų bei laukinių paukščių medžioklės sezonui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad medžiotojai privalo laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kurios apibrėžia medžioklės laikotarpius, leistinus medžioklės būdus, medžiojamųjų gyvūnų rūšis ir kitus svarbius reikalavimus, susijusius su medžiokle.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad elniniai gyvūnai medžiojami vadovaujantis atrankinės medžioklės principais. Atrankinė medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam tikrą eiliškumą. Nevykstant natūraliai atrankai ar jai susilpnėjus, atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni laukiniai gyvūnai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys – saugomi.

Teisinga medžioklė, kai išsaugomi perspektyvius žvėris yra kiekvieno medžiotojo pareiga.

2024–2025 m. medžioklės sezono briedžių ir tauriųjų elnių medžioklės limitai

Šių metų rugpjūčio 6 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtinti 2025–2026 m. medžioklės sezono kanopinių žvėrių limitai. Kviečiame susipažinti su briedžių sumedžiojimo limitais pagal savivaldybes.  Medžioklės plotų naudotojai savo limitus gali matyti Medžioklės žurnale (BIIP). Primename, kad  2024 m. rugpjūčio 8 d. pasikeitus Medžioklės taisyklėms, panaikinti tauriųjų elnių medžioklės limitai.

Medžioklės terminai: 

• tauriųjų elnių patinų medžioklė leidžiama nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 28 d., patelių ir jauniklių – nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 15 d.;
• briedžių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;
• rugpjūčio 15 d. prasidėjus paukščių medžioklės sezonui iki gruodžio 15 d. galima medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, iki lapkričio 30 d. – perkūno oželius ir slankas.

Išsamus medžioklės kalendorius – mūsų parengtoje atmintinėje apie medžioklės laikotarpius. 

Svarbūs reikalavimai medžiotojams  

• Kiekvienas medžiotojas privalo turėti išduotą galiojantį popierinį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka arba naudodamasis elektroninėmis priemonėmis būti užsiregistravęs elektroniniame medžioklės lape pats ir įsitikinęs, kad kiti jo vadovaujamos medžioklės dalyviai užsiregistravo elektroniniame medžioklės lape ir patvirtino savo dalyvavimą medžioklėje.  
• Reikalingas medžiotojo bilietas elektroninis arba popierinis). Turint skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka.  
• Medžiotojui reikia turėti galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą, jeigu medžiojama šaunamuoju ginklu.
• Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti.
• Aplinkosaugininkai primena, kad dėl kenksmingo švino poveikio laukinius gyvūnus draudžiama medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais, grankulkėmis bei šiuos šaudmenis turėti su savimi 100 metrų atstumu aplink šlapžemes (natūralius ar dirbtinius, pastovius ar laikinus pelkių, durpynų ar vandens plotus, kurių vanduo yra tekantis ar stovintis, gėlas, sūrokas ar sūrus, įskaitant jūros akvatorijos plotus, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų).
• Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
• Medžioklėje sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius ir galvos apdangalus.

Elektroninis medžiotojo bilietas

Nuo 2026 m. balandžio 1 d. medžioti bus galima tik turint skaitmeninį medžiotojo bilietą, o popieriniai bilietai nebegalios. Asmenys, turintys popierinius medžiotojo bilietus, juos privalės perkelti į skaitmeninį formatą. Popierinio medžiotojo bilieto registravimas yra nemokamas. Išsamią instrukciją, kaip pasikeisti popierinį medžioklės bilietą į elektroninį rasite čia.

Aktuali informacija medžiotojams – Aplinkos apsaugos departamento parengtose medžioklės atmintinėse.

Konsultacijos aplinkosaugos klausimais teikiamos darbo dienomis telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.  Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Pirmosios mokslo metų savaitės – emociškai jautrus laikas, kai vaikams ypač svarbu turėti saugią erdvę, kur jie galėtų ne tik mokytis, bet ir atsipalaiduoti, išreikšti save, atgauti vidinį stabilumą. Tai pabrėžia ir Sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE specialistai.

Būreliai – kad ir kokie jie būtų: baseinas, breikas, tapyba ar viešasis kalbėjimas – gali tapti tuo „minkštu nusileidimu“ į mokyklos rutiną ir ritmą. Jie padeda vaikams lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.

Neformalios veiklos padeda greičiau įgyti gebėjimų, reikalingų kasdienėje mokyklos aplinkoje – pasitikėjimo, dėmesio valdymo, bendradarbiavimo. O galimybė patirti sėkmę čia stiprina vaiko santykį su mokymusi“, – teigia HOBIVERSE šokio mokytoja, šokio–judesio terapeutė Monika Lučiūnienė.

Jos teigimu, judėjimas ir šokis ypač padeda vaikams bei jaunuoliams paleisti neigiamas mintis, išgyventi pyktį, nesėkmes ir ugdyti kūrybiškumą.

„Šokis – natūralus būdas išlaisvinti emocijas. Vaikai dažnai turi įvairių sunkumų – nerimo, įtampos, vidinių konfliktų, ypač rugsėjo pirmosiomis savaitėmis. Ekspresyvus ir energingas šokio žanras, pavyzdžiui, breikas, ypač tinka nukreipti emocinę įtampą, jaučiamą po vasaros atostogų: per judesį ir ritmą vaikai gali išreikšti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais.“

Vienas iš pavyzdžių – breikas. Kaip pasakoja HOBIVERSE breiko mokytojas, dukart Lietuvos čempionas Rokas Šaltenis, šis šokio stilius suteikia vaikams galimybę kalbėti kūnu, kai žodžių pritrūksta. Permainų metu, iš atostogų šokant į pamokų sūkurį, tai labai aktualu, pastebi breikeris.

„Breikas nuo pat pradžių buvo išraiškos priemonė tiems, kam reikėjo atramos. Šiandien jis padeda vaikams išreikšti emocijas, stiprinti kūną ir savitvardą, įveikti iššūkius, su kuriais gali susidurti vaikai, įžengę pro mokyklos duris“, – sako R. Šaltenis.

Rokas prisimena mokinį Andrių, kuris pirmą kartą atėjęs į treniruotę ankstyvą rudenį stovėjo kamputyje, o vėliau jau dalyvavo breiko kovose ir sulaukė didžiulio palaikymo.

„Toks patyrimas, kai esi priimtas ir tavo pastangos matomos, ypač sunkiuoju periodu, vaikui išlieka visam gyvenimui. Matome, kaip tai persikelia ir į klasės aplinką“, – dalijasi mokytojas.

Neformalusis švietimas yra stiprus vaiko augimo pagalbininkas – jis papildo mokyklos patirtį, suteikdamas daugiau erdvės atradimams, kūrybai ir drąsai klysti. Čia vaikai mokosi ne tik dalykų, bet ir gyvenimo – kaip bendrauti, pasitikėti, atlaikyti iššūkius ir džiaugtis savo pasiekimais.

Rugsėjį, kai naujųjų mokslo metų ritmas dar tik įsibėgėja, būreliai tampa erdve, kurioje vaikai jaučiasi matomi, išgirsti ir svarbūs – o tai sustiprina jų pasitikėjimą savimi visiems mokslo metams.

„Ir ne tik vaikai – vis daugiau tėvų renkasi po darbo mokytis per šokį, kūrybą, kalbas, technologijas ar judesį. Kai vaikai mato, kad mokosi ne tik jie, bet ir tėvai, tai stiprina ir šeimos ryšį, jų požiūrį į augimą, o tai žymiai padidina geros savijautos lygį, kuris išlieka ilgus metus“, – priduria Monika.

Všį HOBIVERSE inf. 

Didžiąją pajamų dalį – 87,4 proc. (201,6 mln. eurų) – sudarė mažmeninės elektroninių ryšių paslaugų pajamos, kurios per metus ūgtelėjo 3,9 proc. Augimą lėmė didesnės mažmeninės interneto paslaugų pajamos – jos siekė 138,7 mln. eurų ir buvo 6,4 proc. didesnės nei prieš metus, o tai reiškia, kad interneto paslaugos sugeneravo beveik septynis iš dešimties eurų, gaunamų mažmeninėje rinkoje. Mobiliojo interneto paslaugų pajamos sudarė 106,7 mln. eurų, arba beveik pusę visų sektoriaus pajamų, ir per metus išaugo 6,8 proc.

2025 m. antrąjį ketvirtį 73,2 proc. (2,9 mln.) visų mobiliojo interneto vartotojų naudojosi LTE (4G) technologija, o 19,8 proc. (0,8 mln.) – 5G. Pastarosios technologijos naudotojų skaičius per metus išaugo dvigubai – tai vienas ryškiausių rinkos pokyčių. Tai atsispindi ir augantys perduodamų duomenų srautai – 77,7 proc. visų mobiliojo ryšio duomenų (apie 373 mln. GB) buvo perduota naudojant LTE, o 22 proc. (apie 106 mln. GB) – 5G.

Vidutiniškai vienas paslaugų gavėjas per mėnesį sunaudojo 42,6 GB duomenų – tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Tik duomenims skirtų SIM kortelių savininkai vidutiniškai per mėnesį sunaudojo daugiau nei dvigubai – 113,7 GB.

„5G technologijos plėtra Lietuvoje vyksta sparčiau, nei tikėjomės – šiandien ja naudojasi jau penktadalis mobiliojo interneto vartotojų. Tai reiškia greitesnį ryšį, didesnes galimybes verslui ir daugiau patogumo kasdieniams vartotojams“, – sako Marijus Balnys, RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas.

Nuoroda į ataskaitą RRT svetainėje: Elektroninių ryšių sektoriaus ataskaitos – Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba

Ypač daug klaidingos informacijos susiję su miškų kirtimais. Viešojoje erdvėje pasirodo teiginių, jog planuojama leisti kirtimus net ir griežčiausiai saugomose teritorijose, siūlomi plynieji kirtimai draustiniuose, kasmet kertama vis daugiau miškų, o visa politika grindžiama vien tik pramonės interesais. Tokie teiginiai neatitinka realybės.  

Ministerijos parengtame Miškų įstatymo projekte, kurį dar svarstys Seimas, daugiausiai dėmesio kaip tik skiriama didesnei miškų apsaugai. Vienas esminių siūlymų – aiškesnis miškų paskirstymas pagal apsaugos lygius. Numatyta, kad griežčiausiai saugomų – I grupės – miškų plotas padvigubėtų (nuo dabar esančių šioje miškų grupėje). Į šią grupę galės būti įtrauktos ne tik daugiau valstybinių teritorijų, bet ir vertingi privatūs miškai bei saugomų teritorijų dalys, pavyzdžiui, dalis draustinių. I grupei taikomi griežčiausi veiklos ir kirtimų ribojimai – tai iš esmės rezervatinės teritorijos, kur svarbiausia – ekosistemų, rūšių ir natūralios gamtos apsauga. 

Dar vienas svarbus faktas, paneigiantis kalbas apie kirtimų atlaisvinimus, yra tai, kad Aplinkos ministro įsakymu nustatyta 5,7 proc. mažesnė valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų norma 2026 metams. Tai – didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastarąjį dešimtmetį. Kirtimų norma sumažinta nuo maksimaliai Vyriausybės patvirtintų 11 850 hektarų iki 11 179 hektarų, o planuojamos iškirsti medienos apimtys – nuo 3 620 iki 3 405 tūkst. kietmetrių. Be to, į šią normą nebeįtraukiami brandūs II grupės miškai, kurie bus paliekami natūraliam vystymuisi. Tai reiškia, kad vis daugiau miško teritorijų bus išsaugomos be žmogaus įsikišimo. 

Vis dar pasigirsta teiginių, kad net ir saugomose teritorijose yra kertami medžiai. Svarbu suprasti, kad miškų kirtimo taisyklės aiškiai apibrėžia, kur ir kokia veikla leidžiama. Pavyzdžiui, I grupės miškuose, kuriems priklauso rezervatų miškai, arba II grupės miškuose, kuriems priklauso dauguma nacionalinių parkų bei gamtiniai draustinių miškų, ūkinė veikla, įskaitant ir kirtimus, yra draudžiama arba griežtai ribojama. Šie miškai saugomi dėl savo išskirtinės gamtinės, mokslinės ar kultūrinės vertės. Kaip minėta, medžių kirtimas I grupės miškuose ūkiniais tikslais iš viso negalimas, o II grupės miškuose galimas tik išskirtiniais atvejais – jei kyla grėsmė visuomenės saugumui arba yra būtinybė imtis konkrečių gamtosauginių priemonių, pavyzdžiui, lokalizuoti pavojingo kenkėjo židinį, kuris kelia grėsmę visai ekosistemai dėl pavojaus prarasti esminį jos elementą - medyną. Miškų įstatymas šiuo metu leidžia II grupės miškuose atlikti pagrindinius miško kirtimus gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose neplynaisiais kirtimo būdais, tačiau tai kelia didelius ginčus visuomenėje, todėl Aplinkos ministerija ir Vyriausybė siūlo pakeisti šią nuostatą. 

Reikėtų atskirti, kad ne visose saugomose teritorijose galioja visiškas veiklos draudimas. Kai kuriuose regioninių ar nacionalinių parkų funkcinėse zonose ūkinė veikla gali būti vykdoma, tačiau tik tuomet, kai ji nepažeidžia saugomų vertybių. Svarbu pažymėti, kad kai kuriuose draustiniuose taikomas mišrus apsaugos režimas – kartu siekiama išsaugoti gamtos vertybes ir leisti ribotą, gamtai nekenkiančią veiklą. Draustiniai skiriasi savo apsaugos tikslu:  vieni saugo kraštovaizdį, kiti – specifines rūšis ar buveines. Todėl veiklos apribojimai kiekvienu atveju gali būti skirtingi. Tačiau net jei leidžiama tam tikra ūkinė veikla, ji visada griežtai reglamentuojama – draudžiami plynieji kirtimai, ribojami darbų laikotarpiai, keliami reikalavimai dėl senų medžių, buveinių ar retų rūšių išsaugojimo. 

Dar vienas svarbus aspektas – tam tikra veikla kai kuriais atvejais yra ne tik leidžiama, bet ir būtina. Tai ypač aktualu saugomose teritorijose, kuriose siekiama išlaikyti ar atkurti natūralias buveines. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti retas atvirų buveinių rūšis, specifinius vabzdžius ar augalus, gali būti būtina šalinti invazinius krūmus, o siekiant suformuoti natūralesnę medyno struktūrą – atlikti atrankinius ar ugdomuosius kirtimus. Pavyzdžiui, siekiant įvairiaamžių miškų, kurie būdingi seniems natūraliems miškams, struktūros susiformavimo, jau vidutinio amžiaus medynuose  atveriamos specifiniu mikroklimatu pasižyminčios erdvės, kuriose galėtų formuotis nauja miško karta, o kartu ir suteikti prieglobstį jautrioms miško rūšims. Arba, pavyzdžiui,  siekiant išsaugoti retą drugį – kraujalakinį melsvį – kartais būtina pašalinti invazinius ar kitus pernelyg gausiai vešiančius medžius ar krūmus, kad išliktų atviros pievų ir ganyklų buveinės. Tokie gamtotvarkos sprendimai grindžiami moksliniais tyrimais ir prisideda prie natūralaus ekosistemų balanso išlaikymo. 

Viešoje erdvėje sklando ir visiškai priešingų mitų – kad ministerija rūpinasi tik “žaliaisiais radikalais” ir pamiršta apie tai, kad medienos pramonė sukuria daugybę darbo vietų ir svariai prisideda prie Lietuvos biudžeto. Vis dėl to, realybė yra kitokia, nes vienas pagrindinių ministerijos prioritetų – balanso tarp verslo ir aplinkosaugos išlaikymas bei administracinės naštos mažinimas verslui. Vienas iš pavyzdžių – patobulinta prekybos mediena elektroninė sistema. Ministerija pasiūlė pereiti prie atvirų aukcionų principų ne tik trumpalaikėms, bet ir pusmetinėms bei ilgalaikėms sutarčių kategorijoms. Tai leidžia pirkėjams matyti vieni kitų pasiūlymus, o smulkiems pirkėjams, kurie dažnai sunkiau prognozuoja globalių tendencijų įtaką medienos kainoms, sumažina riziką permokėti už medieną daugiau, nei rinkoje tuo metu įprasta. 

Raginame atsakingai rinktis informacijos šaltinius ir kritiškai vertinti informaciją, o iškilus klausimams – kreiptis į ministeriją ar jai pavaldžias institucijas.  Tai padės išvengti klaidingų įsitikinimų formavimosi ir prisidės prie tikslios ir objektyvios diskusijos apie miškų politiką, kuri yra svarbi tiek mūsų gamtai, tiek ekonomikai. 

Projektas ir vieta

Planuojama nugriauti dalį esamo sandėliavimo pastato ir jo vietoje pastatyti modernų gamybos, pramonės bei sandėliavimo paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis.

Vieta: Vytauto g. 6, Jonava.

Statinio kategorija: neįpatingasis.

Statybos rūšis: nauja statyba ir griovimas.

Planuojama veikla

Naujajame komplekse bus vykdoma farmacinių produktų pakavimo veikla:

tablečių, minkštų ir kietų kapsulių pakavimas į buteliukus,

kapsulių ir tablečių blisteriavimas, blisterių pakavimas į išorinę pakuotę,

informacinių lapelių įdėjimas ir ženklinimas,

skystųjų ir kitų farmacinių formų pakavimas į antrinę pakuotę,

etikečių ir lipdukų klijavimas,

produktų perpakavimas, netinkamų pakavimo medžiagų naikinimas.

Gamintojai užtikrina, kad gamybos procesas bus draugiškas aplinkai – nebus nei vandens, nei oro taršos, visos naudojamos medžiagos ir įranga turės ES sertifikatus.

Darbuotojai

Komplekse planuojama įdarbinti 27 žmones:

gamyboje – 18 darbuotojų (6 vyrai, 12 moterų), administracijoje – 9 darbuotojus.

Darbas vyks viena pamaina, nuo 8.00 iki 17.00 val., penkias dienas per savaitę.

Žaliavos ir saugumas

Pagrindinė žaliava – popierius. Pavojingos cheminės medžiagos bus laikomos specialiose talpose uždaroje patalpoje, originaliose gamintojo pakuotėse.

Gyventojai, norintys dalyvauti svarstyme, kviečiami jungtis nuotoliniu būdu nustatytu laiku ir išsakyti savo pastabas bei pasiūlymus:

Šis sprendimas priimtas po intensyvių konsultacijų ir susitikimų tarp šalies vadovo ir Socialdemokratų partijos deleguotos kandidatės.

Buvo aptarti ne tik I. Ruginienės gebėjimai vadovauti Vyriausybei, bet ir kiti aktualūs klausimai, susiję su koalicijos formavimu. I. Ruginienė šiuo metu eina socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas, o anksčiau buvo žinoma kaip ilgametė profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Prezidento sprendimas žymi svarbų etapą šalyje, prasidėjusį po buvusio premjero atsistatydinimo. Dabar Seimas turės apsispręsti dėl I. Ruginienės kandidatūros per savaitę nuo jos pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Jei Seimas pritars, naujai Ministrei Pirmininkei teks formuoti naują Vyriausybę.

Sporto įstatyme taip pat siūloma apibrėžti nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų teikėjų ratą, nustatant, kad projektus gali teikti tik fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto organizacijos.

„Pasaulio lietuvių žaidynės turi labai gilias tradicijas ir padeda šeimoms sugrįžti į Lietuvą bent trumpam aplankyti savo giminaičius. Tai gilias tradicijas turintis išeivijos lietuvių sporto renginys, labai populiarus tarp užsienio lietuvių. Sportas, kaip ir kultūra, yra viena iš diasporą telkiančių veiklų, tad turime tai vertinti ir saugoti“, – pristatydamas siūlomus pakeitimus sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.

2025 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės liepos mėnesį vyko Palangoje. Kitos žaidynės 2029 metais vyks Jonavos mieste. Plačiau apie tai ČIA.

Gyventojai savo pasiūlymus dėl Sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 8, 11, 13, 20, 22, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo V-1 skyriumi įstatymo projekto Nr. XVP-612 gali pateikti iki 2025 m. rugsėjo 10 d.

Savo pasiūlymus dėl šio projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarę nuorodą Siųsti pasiūlymą.

Susipažinti su Sporto įstatymo pataisų projektu ir su juo susijusia informacija galima čia. 

Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.

„Energetikos ministerija dažnai sulaukia nusiskundimų iš gaminančių vartotojų, savivaldybių ir kitų klientų dėl ESO paslaugų. Tokios klaidos, kai 82 tūkst., kas yra daugiau nei pusė gaminančių vartotojų, klientų gauna klaidinančią informaciją, o jos paneigimas tuo pačiu kanalu pateikiamas tik po 12 valandų, yra nepriimtinos. Šios klaidos turi tapti paskata ir pamokomis kartu su institucijomis spręsti sisteminius klausimus“, – sako ministras Ž. Vaičiūnas.

Taip pat ministras pabrėžė, kad bus peržiūrėti teisės aktų reikalavimai, įvertinant ar jie adekvatūs, tinkami ir pasiekia savo tikslą. Ministras akcentavo, kad ESO privalo padaryti IT sistemos pakeitimus, kad tokie atvejai nepasikartotų. 

Susitikimo metu ESO vadovas R. Radvila paaiškino situacijos analizę, taip pat pristatė, kad kiekvienam gaminančiam vartotojui, pasibaigus aktyviajam saulės sezonui, ESO atliks nemokamą individualų efektyvumo įvertinimą: atsiskaitymo plano parinkimą, leistinos galios analizę, suvartojimo ir gamybos balansą ir baterijos potencialo įvertinimą.  

Nugriautas bokštas buvo ne tik orientyras, simbolizuojantis įmonės teritoriją, bet ir ilgametė kraštovaizdžio dalis. Prieš pradedant darbus, Jonavos savivaldybė buvo informuota apie planus, o įmonė iš anksto perspėjo gyventojus.

„AB „Achema“ planuoja vykdyti senų ir veikloje nenaudojamų aukštuminių statinių (kaminas) griovimo darbus“, – buvo rašoma anksčiau. Darbai suplanuoti nuo rugpjūčio 4 iki 15 dienos.

Anot bendrovės, darbų metu buvo numatytas didesnis nei įprasta triukšmo lygis ir dulkėtumas, tačiau „Achema“ patikino, kad šios problemos bus kontroliuojamos naudojant specialias vandens patrankas.

Siekiant užtikrinti saugumą, griovimo metu teritorija buvo aptverta, o vidiniai keliai uždaryti numatytose vietose. Bendrovės teigimu, saugumą operacijos metu prižiūrėjo rangovo paskirti stebėtojai ir įmonės gaisrinės postas.

Šiandien sėkmingai įvykdyta operacija žymi naują etapą įmonės istorijoje, atsisveikinant su ilgai gyvavusiu pramoniniu simboliu.

„Dėl geopolitinio neapibrėžtumo mūsų visuomenė turi būti pasirengusi įvairiems galimiems scenarijams. Pastaraisiais metais didelį dėmesį skiriame ne tik karių parengimui, technikos įsigijimui, infrastruktūros plėtrai, bet į pasirengimo procesą siekiame įtraukti ir plačiąją visuomenę. Lietuvoje formuojasi trijų lygių piliečių rengimo sistema“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Sistema apima bazinį, specializuotą ir karinį rengimo lygius. Bazinį lygmenį sudaro nuotolinio mokymosi platforma mobilizacijosmokykla.lt, informacinė svetainė svarbiospamokos.lt, pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų kursas (4P). Specializuotame lygmenyje siūlomi kursai plačiajai visuomenei – bepiločių orlaivių valdymo, atsparumo hibridinėms grėsmėms, pilietinio pasipriešinimo žinių ir įgūdžių, nacionalinio saugumo ir kiti. Kariniame lygmenyje vykdomas šauktinių, savanorių, karininkų, šaulių ir kitų gynybos struktūrų personalo rengimas.

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (MPPD prie KAM) direktoriaus Virginijaus Vitalijaus Vilkelio teigimu, augant grėsmių suvokimui, didėja ir visuomenės susidomėjimas siūlomais kursais.

„Nuotolinė savarankiško mokymosi platforma mobilizacijosmokykla.lt, kurioje galima išklausyti pilietinio pasipriešinimo, pasirengimo mobilizacijai, paramos atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms mokymus, sulaukia vis didesnio dėmesio“, – teigia V. V. Vilkelis.

Šiemet per septynis mėnesius bent vieną iš trijų svetainėje mobilizacijosmokykla.lt esančių mokymų modulių išklausė 113 tūkst. asmenų. Informacinę svetainę svarbiospamokos.lt per tą patį laikotarpį aplankė beveik 21 tūkst. unikalių lankytojų.

Specializuoto lygmens mokymuose daugiausia dėmesio skiriama pedagogų, bendruomenių ir kitų civilių grupių rengimui. Nuo kovo MPPD kartu su Lietuvos karo akademija vykdo civilinės paskirties bepiločių orlaivių valdymo kursus, kuriuos jau baigė 350 dalyvių. Taip pat organizuojami Atsparumo hibridinėms grėsmėms ir Pilietinio pasipriešinimo modulių mokymai, kuriuos veda MPPD, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos specialistai. Aštuonių valandų trukmės mokymus per septynis mėnesius baigė daugiau nei 4600 asmenų. Gegužę MPPD prie KAM kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija surengtuose nacionalinio saugumo ir pilietiškumo kursuose nuotoliniu būdu dalyvavo apie 200 mokytojų. Rugpjūčio pabaigoje Karaliaus Mindaugo husarų batalione planuojamuose kasmetiniuose mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose ,,Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“ tikimasi sulaukti  dar apie 40 pedagogų, o nuo rudens Lietuvos pedagogams pilietinio pasipriešinimo pagrindų mokymus planuojama rengti įvairiose šalies mokyklose.

Siekiant, kad kuo daugiau šalies piliečių susipažintų su pilietinio pasipriešinimo galimybėmis ir įgytų reikiamų išgyvenimo įgūdžių, pavasarį MPPD prie KAM specialistai parengė sutrumpintą 4,5 valandos trukmės Pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų (4P) kursą, skirtą įgyti psichologinio atsparumo, pilietinio pasipriešinimo, hibridinių grėsmių identifikavimo ir pirmosios pagalbos pagrindų. Pilotiniai mokymai surengti Vilniaus ir Kauno švietimo centruose, juose dalyvavo apie 100 mokytojų.

Gegužę įvyko pirmieji instruktorių rengimo mokymai, kuriuose dviejų dienų trukmės programą dirbti pagal 4P kursą baigė 20 būsimų instruktorių. Liepos–rugsėjo mėnesiais suplanuoti penki instruktorių mokymai, kuriuose ketinama parengti apie 150 specialistų – po 30 kiekvienuose mokymuose. Naujai parengti instruktoriai vėliau 4P kursą ves įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, taip pasiekiant kuo didesnę Lietuvos visuomenės dalį.

KAM inf.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atsiprašo gaminančių vartotojų, kurie per klaidą gavo pranešimus dėl viršytos leistinos generuoti galios. Laiškai išsiųsti automatizuotai dėl sistemoje įvykusios klaidos. ESO koreguoja procesus, kad daugiau ši klaida nepasikartotų – perspėjimus dėl viršytos galios tikrins specialistai. 

„Atsiprašome mūsų klientų – gaminančių vartotojų – už klaidingą informaciją ir sukeltus rūpesčius. Jei gavote pranešimą apie viršytą galią, prašome jį ignoruoti. ESO savo ruožtu koreguoja procesus, kad klaida, kurią lėmė netiksliai suveikusi automatinė laiškų generavimo sistema, nepasikartotų“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė. 

Pasak ESO atstovės, laiškų siuntimas klientams yra robotizuotas. Dėl klaidos elektroninių laiškų generavimo ir išsiuntimo sistemoje trečiadienį netikslūs pranešimai apie viršytą galią išsiųsti apie  80 tūkst. klientų. 

„ESO specialistai operatyviai sureagavo ir užfiksavo klaidą ir nuo šiol procesas yra pakeistas – pranešimus tikrins specialistai. Tikslią informaciją apie viršytą galią išsiųsime kitą savaitę, kai surinksime ir atnaujinsime informaciją“, – informuoja ESO atstovė. 

ESO primena, kad informaciją apie leistiną generuoti galią galima pasitikrinti ESO savitarnoje. 

Lietuvoje yra daugiau kaip 150 tūkst. gaminančių vartotojų. 

ESO inf.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarsto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma taikyti išimtis kai kurių elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas. Seimas po pateikimo pritarė ir komitetui svarstyti perdavė siūlymą elektrinių mikrojudumo priemonių, išskyrus elektrino paspirtuko, elektrinės riedlentės, elektrinio balansinio vienračio, riedžio, vairuotojams leisti važiuoti per pėsčiųjų perėjas neviršijant 6 km/h.*

„Anksčiau Seimo priimti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kuriais griežtai reglamentuojamas visų elektrinių mikrojudumo priemonių naudojimas, nors ir siekia didinti saugumą, sukūrė tam tikrų nepatogumų, ypač tiems žmonėms, kurie šiomis priemonėmis naudojasi ne kaip pramoga, o kaip būtinybe judėti. Tai ypač liečia vyresnio amžiaus žmones, žmones, kurie turi judėjimo sunkumų, kurie dėl naujų taisyklių tokias mikrojudumo priemones (elektrinius motorolerius) yra priversti prasistumti per pėsčiųjų perėjas. Tai ne tai kad nepatogu – tai yra faktiškai fiziškai neįmanoma, ypač kalbant apie asmenis, kurie turi judėjimo sunkumų. Tokios priemonės svoris yra apie 100 kilogramų“, – pristatydamas siūlymą sakė pataisų iniciatorius Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Projektu taip pat siūloma padidinti sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, maksimalų atskaitos taško aukštį nuo 540 mm iki 800 mm.

Gyventojai savo pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 17-1 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-233 gali pateikti iki 2025 m. rugsėjo 26 d.

Savo pasiūlymus dėl šio projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarę nuorodą Siųsti pasiūlymą.

Susipažinti su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektu ir su juo susijusia informacija galima čia.

Visus teisės aktų projektus, dėl kurių šiuo metu laukiama piliečių pasiūlymų, galima rasti Seimo svetainėje.

* Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.

Seimo Spaudos biuro inf.

Rauginti produktai, tokie kaip kopūstai ar agurkai, laikomi šaldytuve ar vėsioje tamsioje patalpoje, dažniausiai išsilaiko apie tris-šešis mėnesius, o kartais ir ilgiau. Visgi, būtina stebėti kvapą, skonį, išvaizdą: atsiradęs pelėsis ar nemalonus kvapas rodo, kad produktas nebetinkamas vartoti. Namuose marinuotos daržovės ir grybai dažniausiai išlaiko gerą skonį iki metų, jei buvo laikomi vėsiai, tamsiai ir sandariai uždaryti. 

Saldumynų mėgėjams verta prisiminti, kad tinkamai paruoštos ir uždarytos uogienės ar kompotai gali stovėti vienerius ar net dvejus metus. Atidarius indelį, juos geriausia laikyti šaldytuve. Naminės nepasterizuotos sultys šaldytuve išlieka šviežios vos vieną-dvi dienas, o pasterizuotos, sandariai uždarytos gali būti laikomos iki metų. Bet kokiu atveju, jei pasikeitė skonis, kvapas ar atsirado putų – tokių sulčių gerti nereikėtų. 

Džiovinti produktai – vieni iš ilgaamžiškiausių. Žolelės, laikomos sausoje ir tamsioje vietoje, geriausiai išlaiko aromatą iki metų, o džiovinti vaisiai, uogos ar grybai, laikomi sausoje bei tamsioje vietoje, gali būti vartojami net iki dvejų metų. 

Šaldymas – vienas saugiausių ilgalaikio maisto saugojimo būdų. Maisto produktus užšaldyti reiktų esant  ̵18 °C ir žemesnei temperatūrai. Jeigu tokia žema temperatūra išlaikoma visą maisto produktų saugojimo laiką, užšaldyti maisto produktai ilgai išliks ir kokybiški, ir saugūs. Uogas, vaisius ir daržoves šaldiklyje galima laikyti iki 12 mėnesių, o žoleles rekomenduojama suvartoti per keturis–šešis mėnesius, nes jos greitai praranda aromatą. 

Svarbiausia taisyklė – stebėti savo maistą. Jei pastebite pakuotės pažeidimus, rūdis, įtrūkimus ar išsipūtimą, taip pat pasikeitusį maisto kvapą, skonį ar spalvą, tokį maisto produktą geriau nedelsiant išmesti.  

Labai svarbu ruošiant maisto atsargas atsakingai planuoti jų kiekį ir laikymo sąlygas, kad sumažintumėte maisto švaistymą. Kruopštus planavimas padeda maksimaliai sunaudoti produktus ir išvengti jų pertekliaus.  

VMVT primena, kad namuose ruošiamas atsargas geriausia suvartoti per vieną sezoną – taip mėgausitės geriausiu skoniu, aromatu ir nauda, o jūsų rūsyje ar šaldiklyje neliks „laiko užmirštų“ produktų, kuriuos teks išmesti. 

2025 m. birželio 17 d. įsigaliojo nauji VTAPĮ pakeitimai, kuriais aiškiai detalizuojama, kokias nusikalstamas veikas padariusiems ir kiek laiko asmenims gali būti ribojama teisė dirbti ar vykdyti bet kokią kitą veiklą su vaikais.

Iki 2025 m. rugsėjo 1 d. būtina patikrinti visų asmenų, dirbančių, teikiančių paslaugas, savanoriaujančių ar vykdančių kitokią veiklą su vaikais, QR kodus. Jeigu patikra buvo atlikta iki 2025 m. birželio 16 d., ji turi būti pakartota.

Tai yra svarbi prevencinė priemonė, siekiant užtikrinti, kad su vaikais dirbtų tik tie asmenys, kurie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Darbdaviai turi nepamiršti, kad kiekvieno naujai priimamo darbuotojo ar savanorio QR kodą būtina patikrinti dar prieš jam pradedant veiklą.

QR kodo galiojimas tikrinamas Informatikos ir ryšių departamento prie Teisingumo ministerijos elektroninių paslaugų portale „E. paslaugos“, prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą (VIISP) ir pasirinkus skiltį „Juridiniam asmeniui“. Prisijungti gali įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Išsami informacija apie QR kodą pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/teiseto-darbo-su-vaikais-qr-kodas/.

„Visuomet ieškome išskirtinių komunikacijos sprendimų, kurie primintų apie tuščių gėrimo butelių ir skardinių grąžinimo svarbą ir kartu parodytų, kad puoselėti aplinkai draugišką požiūrį yra gera bei smagu. Todėl šios kampanijos ašis yra linksma grupės „Bavarija“ narių atliekama daina, kurioje skamba vos vienas žodis. Taip norime parodyti, kad judėti tolyn galima nesukant galvos – tiesiog daryti tai, ką esame įpratę daryti – grąžinti užstato pakuotes. Be to, grąžinti verta net ir neprikaupus pilnos automobilio bagažinės ar tararolerio kėbulo“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.  

USAD duomenimis, per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje grąžinta per 335 mln. užstato pakuočių. G. Varnas mano, jog per antrą 2025 metų pusmetį taros grąžinimo rezultatai galėtų būti dar geresni.   

Kad gyventojai aktyviau palaikytų užstato sistemą, USAD pasitelkė kūrybinę komandą ir pakvietė Deivydą Zvonkų, Juozą Liesį bei Vilių Tarasovą įgyvendinti smagią iniciatyvą – nusifilmuoti reklaminiame klipe ir išbandyti elektrinį tararolerį – prizą, kurio Lietuvoje dar nėra buvę. „„Tarara” senai mūsų dainai įkvėpė naują dvasią ir misiją. Niekada nebuvome pagalvoję, kad draugystė, kūryba ir muzika mums pasiūlys šį smagų nuotykį ir galimybę prisidėti prie švaresnės aplinkos. Turėjome galimybę pasivažinėti tararoleriu ir buvo išties nuostabu. Tikiu, kad daina ir klipas pakels žmonėms nuotaiką, ko visada siekiame savo kūryba“, – teigia D. Zvonkus. Naujas tararoleris atiteks vienam iš gyventojų, kuris grąžinęs gėrimų pakuotes užsiregistruos dalyvauti žaidime. Laimėtojas bus atrinktas loterijos būdu.   

Iš viso žaidimas vyks daugiau negu du mėnesius, o galimybę laimėti sukurs taros grąžinimo įrodymo nuotrauka, įkelta į žaidimo svetainę tarara.lt. Svarbu, kad nuotraukoje būtų gerai matomas taros grąžinimo čekis ar kitas grąžinimo įrodymas. Tas pats taros grąžinimo įrodymas gali būti registruojamas tik vieną kartą. Registracijos dalyvauti žaidime baigsis spalio 15 dieną, o spalio 17 dieną burtų keliu bus išrinktas vienas laimingasis ar laimingoji – naujasis tararolerio savininkas. Su laimėjusiu asmeniu organizatoriai susisieks asmeniškai.  

USAD duomenimis, ankstesnių vasaros kampanijų patirtis rodo, jog Lietuvos gyventojai aktyviai įsitraukia į iniciatyvas ir dalijasi žiniomis apie aplinkosaugą, tvarumą, gamtą. Tvarumo entuziastai iki šiol atsimena USAD organizuotas smagias interaktyvias „EKO lenktynes“ – projektą, kuris dalyvius skatino labiau domėtis ekologijos temomis arba atidžiau rūšiuoti. Žmonėms ne mažiau įsiminė ir USAD žaismingi pasakojimai apie „Nenykstančias rūšis“ ir iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“, padėjusi išpirkti ir apsaugoti senųjų miškų plotus.  

„Tarara“ kampanijos reklaminį muzikinį klipą galima pamatyti „YouTube” platformoje: https://www.youtube.com/watch?v=0mMo9mgE2lc.  

 Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:   

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2024 metus surinkta ir perdirbti perduota 708,58 mln. vienkartinių pakuočių. 

Priėmus šį sprendimą, atsiveria platesnės galimybės labiau konsoliduotai, valstybės mastu teikti paramą nuo stichinio reiškinio nukentėjusiems žemdirbiams. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikia pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus, nurodyti su ekstremaliąja situacija susijusias aplinkybes. Patvirtinus žalos faktą ir dydį, kompensacija gali būti skiriama iš valstybės ir savivaldybės lėšų.

Savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl minėto stichinio metereologinio reiškinio iki Vyriausybės sprendimo priėmimo buvo paskelbusios 14 savivaldybių. Jose dėl didelio vandens kiekio dalis žemės ūkio augalų derliaus jau yra žuvusi, o likusios dalies kokybė prastėja. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. derliaus. Daugelyje vietovių dėl užlietų laukų ūkininkai neturi galimybės nuimti derliaus, nes negali įvažiuoti į laukus. Ūkininkai negalės įgyvendinti ir sutartinio įsipareigojimo iki rugpjūčio 15 d. pasėti pasėlį.

2025 m. gegužės mėnesio pabaigoje prasidėjęs ilgas lietingas laikotarpis, pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos automatinių meteorologijos stočių (AMS) ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybos automatinių meteorologijos stočių (LŽŪKT) duomenis šiuo metu vis dar yra fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybėse. Šis reiškinys 2025 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais taip pat buvo fiksuotas ir kitose Lietuvos teritorijose: Pakruojo r. sav., Rokiškio r. sav., Joniškio r. sav., Biržų r. sav., Ignalinos r. sav., Pasvalio r. sav., Kelmės r. sav., Radviliškio r. sav., Molėtų r. sav., Vilniaus r sav. ir Trakų r. sav. Meteorologinė situacija Stichinis reiškinys fiksuojamas kuomet per matavimo laikotarpį, t.y. nuo gegužės 1 iki spalio 31 d., 60 d. intervale bendra kritulių suma 2,8 karto didesnė arba lygi šio laikotarpio kritulių sumos daugiamečiam vidurkiui. Antai liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 141,4 mm (168 % standartinės klimato normos), o kai kuriose vietovėse – net 2–3 kartus daugiau nei įprasta. Intensyvios liūtys lėmė, kad dirvožemis daugelyje rajonų visiškai įmirkęs, todėl net trumpalaikiai lietūs gali sukelti paviršinių vandens srautų kaupimąsi ir naujus užliejimus.

Vidutiniškai Lietuvoje tai buvo trečia drėgniausia liepa per visą šalies stebėjimų istoriją. Drėgniau nei šiemet buvo tik 1977 (144,9 mm) ir 2007 m. (171,4 mm) liepomis.

Per 2025 m. birželio–liepos mėnesius šalyje vidutiniškai iškrito 222,6 mm. Toks kritulių kiekis irgi yra vienas didžiausių per visą stebėjimų istoriją. Drėgniau yra buvę tik 2007 m. birželį–liepą (250,6 mm).

Stebėjimų duomenys iš Lietuvos ir viso pasaulio rodo, jog dėl šiltėjančios atmosferos daugėja labai smarkaus lietaus atvejų, kuomet per trumpą laikotarpį iškrenta labai didelis kritulių kiekis.

Patarimai gyventojams ir ūkininkams, kaip sumažinti žalą liūčių metu

· Stebėkite prognozes ir įspėjimus – nuolat tikrinkite informaciją meteo.lt ir per kitas patikimas informavimo priemones.

· Prižiūrėkite lietaus nuotekų sistemas – išvalykite latakus, lietvamzdžius, šulinius, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti. Net jei latakai tušti, juos gali greitai užkimšti aplinkoje susikaupusios šiukšlės, nupjauta žolė, lapai ar kitos nuopjovos, todėl svarbu pasirūpinti ir švaria aplinka aplink nuotekų surinkimo vietas.

· Apsaugokite turtą – vertingus daiktus, techniką ir atsargas laikykite aukštesnėse vietose, apsaugokite nuo tiesioginio kontakto su vandeniu.

· Ūkininkams – galimybių ribose nukreipkite vandens perteklių į griovius ar vandens surinkimo talpas, stebėkite laukų būklę, dokumentuokite (nuotraukos, matavimai) padarytą žalą draudimo ar kompensacijų procesams.

· Gyvulių sauga – jei kyla rizika, kad ganyklos ar tvartai bus užtvindyti, laiku perkelkite gyvulius į aukščiau esančias saugesnes vietas.

· Kelionės ir eismas – venkite važiuoti per apsemtas vietoves, nes tai gali būti pavojinga tiek transporto priemonei, tiek keleiviams.

Dėl žalos atlyginimo – kreipkitės į savo draudimo bendrovę ar savivaldybę.

Jei prireiktų pažymos apie meteorologines sąlygas, ją galima gauti pateikus prašymą el. paštu lhmt@meteo.lt. Gavus prašymą, jis yra užregistruojamas, o oficialus atsakymas pateikiamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

LRV inf. 

Pasirengti skrydžiui, ypač kai šeimoje yra mažas vaikas, ne visada paprasta. Todėl aviacijos ekspertai tėvams siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, šeimoms su mažais vaikais bei būsimoms mamoms oro uostai suteikia galimybę aviacijos saugumo patikrą atlikti greičiau. 

Kviečia naudotis patogumais 

Planuodami išvykas su kūdikiais, dauguma tėvų visada atkreipia dėmesį, ar galės rasti vaiko priežiūros kambarį. Vilniaus ir Kauno oro uostuose yra įrengti net keli tokie kambariai, kuriuos paprasta rasti pakeliui prie įlaipinimo vartų arba judant atsiimti bagažo.  

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose galima nemokamai naudotis vaikiškais vežimėliais, kurie stovi pažymėtose vietose. Atvykimo metu vežimėlius keleiviai ras oro uostų galerijose.  

Aviacijos saugumo patikros metu praverčia ir specialios kėdutės kūdikiams. Tėvams atsilaisvina rankos atlikti patikroje numatytus veiksmus – rodyti laipinimo kortelę, paruošti bagažą ir kt.  

Siūlo pasinerti į skaitymo malonumą ir atrasti žaidimų zonas 

Kad laikas laukiant skrydžio neprailgtų, Vilniaus oro uostas tėvams ir vaikams įrengė jaukią biblioteką. Išvykimo salėje, antrame aukšte, galima rasti lietuvių autorių grožinės ir negrožinės literatūros, užsienio rašytojų kūrinių bei vaikiškų knygelių. Skaitymo erdvė su knygomis ir kitais skaitiniais keleivių taip pat laukia Ne Šengeno zonos pirmame aukšte. 

Keliaujančioms šeimoms laukti bagažo smagiau, nes greta yra specialiai įrengta žaidimų erdvė. O Vilniaus oro uosto atvykimo salėje šalia patogių sofų mažieji gali pažaisti su specialia sensorine lenta. Žaidimų zona mažųjų laukia ir Kauno oro uoste, Šengeno erdvėje. 

Vaikai privalo turėti asmens dokumentus 

Dažniau su vaikais keliaujantys tėvai žino, kad kelionės sėkmę nemažai lemia tinkamas pasiruošimas.  

Kiekvienam keliaujančiam vaikui būtina turėti galiojantį asmens dokumentą –tapatybės kortelę arba pasą. Vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas. Be to, verta žinoti, jog ne visos šalys (pavyzdžiui, Turkija ar Egiptas) asmens tapatybės kortelę pripažįsta kelionės dokumentu, todėl vaikui būtina turėti pasą. 

Jeigu vaikas į kelionę skrenda tik su vienu iš tėvų arba lydinčiu asmeniu, priklausomai nuo šalies, į kurią skrendama (priklauso Šengeno erdvei ar ne), gali prireikti notaro patvirtinto kito tėvo ar abiejų tėvų leidimo.   

Prieš vykstant į pasirinktą šalį, taip pat reikėtų pasidomėti, kokie skiepai joje yra būtini ar bent rekomenduojami. Kai kuriose šalyse tam tikri skiepai yra privalomi ir jie turi būti surašyti į skiepų pasą, kurį būtina turėti kelionės metu. 

Pataria susidėti bagažą, kad viskas būtų po ranka 

Ne mažiau svarbus ir emocinis nusiteikimas. Todėl psichologai pataria iš anksto su vaikais pasikalbėti apie kelionę, papasakoti apie oro uoste laukiančias procedūras ir susitarti dėl elgesio taisyklių. Kad vaikai jaustųsi ramiau skrydžio metu, derėtų iš anksto apgalvoti ir į rankinį bagažą įsidėti jų mylimą žaislą, gertuvę, knygelę, sauskelnių, drėgnų servetėlių ir kt.  

Tėvams, keliaujantiems su vaikais, leidžiama imti skysčių vaikui (paruošto pieno mišinio, arbatos, sulčių, tyrelių ar pan.) tiek, kiek gali prireikti kelionėje. Skysčių ir maisto vaikams nereikia dėti į plastikinį maišelį, kaip kitų rankiniame bagaže vežamų skysčių, tačiau vykstant aviacijos saugumo patikrai, juos reikia parodyti tikrinančiam oro uosto darbuotojui. 

Prieš skrydį vaikams rekomenduojama vengti saldaus ir riebaus maisto, nes skrydžio metu tai gali sukelti pykinimą. Orlaiviui kylant ar leidžiantis, patariama vaikui duoti atsigerti arba mėtinį saldainį, o kūdikį – pamaitinti krūtimi, duoti jam čiulptuką ar atsigerti. 

Keleiviams padedantys LTOU darbuotojai pastebi, kad šeimoms ypač patogu skrydžiui užsiregistruoti iš anksto internetu – tai sutaupo laiko, nes nereikia laukti eilėje. Taip pat pravartu būti išsiaiškinus oro bendrovės taisykles dėl įrangos gabenimo bei paslaugų mažamečiams. Mat skrydžių bendrovės taiko skirtingas taisykles dėl leistino nemokamo registruoto bagažo kiekio bei svorio. 

Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje 

„Jonava, būkime istorijos dalimi! Su Jonavos miesto 275-osios sukakties simboliu – gyvybės paukščiu – kviečiame Jus, Jūsų įstaigas ir organizacijas registruotis ir drauge siekti didžiausios paukščio figūros rekordo“, – rašė vicemerė.

B. Gailienė ragina visus dalyvius į eiseną atsinešti paukščio simbolį, kuris taps neatsiejama rekordo dalimi: „Atsineškite į eiseną paukščio simbolį – tai bus mūsų rekordo sparnai!“

Registracija į iškilmingą eiseną jau prasidėjo ČIA. 

Šventinė eisena vyks rugsėjo 6 d., kviesdama visus jonaviečius susiburti ir kartu paminėti miesto gimtadienį.

„Atsižvelgiant į didelį gyventojų aktyvumą ir itin spartų paraiškų teikimo tempą, papildomas finansavimas reikalingas siekiant, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti parama investicijoms į kaupimo sprendimus. Didindami finansavimą energijos kaupimo įrenginiams, sudarome galimybes daugiau žmonių efektyviai kaupti savo pagamintą elektros energiją. Tai – dar vienas žingsnis link stipresnės ir atsparesnės šalies energetinės sistemos“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas. 

APVA paskelbus naują kvietimą elektros energijos kaupimo įrenginių finansavimui, kviečiame gyventojus, įsirengusius energijos kaupimo įrenginius ne anksčiau kaip nuo š. m. sausio 7 d., nedelsti ir iš karto pateikti savo mokėjimo prašymus. Atkreipiame dėmesį, kad, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, po paskutinio skelbto kvietimo, pasibaigusio balandžio mėnesio pabaigoje, gyventojai jau yra įsirengę naujų elektros energijos kaupimo įrenginių visai naujame kvietime numatytai sumai. Todėl tuos gyventojus, kurie dar neįsirengė, tačiau planuoja įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius, kviečiame atsargiai vertinti galimybes gauti finansavimą, nes jo gali nepakakti.  

Energetikos ministerija nuosekliai remia gyventojų investicijas į energijos kaupimo sistemas: šių metų sausį paskelbtas 3 mln. eurų, balandį – 15 mln. eurų, o dabar – dar beveik 6 mln. eurų kvietimas įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius. Šiemet iš viso tam skirta 23,7 mln. eurų. 

Gyventojams planuojama nauja priemonė – įsirengti saulės elektrines kartu su kaupimo įrenginiais 

Energetikos ministerija š. m. rudenį planuoja atskirą virš 5 mln. eurų kvietimą gyventojams, norintiems įsirengti ne mažesnę nei 5 kW galios saulės elektrinę ir ne mažesnį nei 10 kWh talpos elektros energijos kaupimo įrenginį su ne didesne kaip 1 kW leistinąja generuoti galia į ESO tinklą. Atkreipiamas dėmesys, kad ši nauja priemonė subalansuota visiems, tačiau labiausiai tinkanti tiems gyventojams, kurie siekiantys įsirengti saulės elektrinę, kreipėsi į ESO ir gavo technines sąlygas su tinklų rekonstrukcija.  

Parama gyventojams bus proporcingai išlaikyta, kaip ir ankstesnių kvietimų saulės elektrinėms ar energijos kaupimo įrenginiams atveju. Šiuo metu rengiamos kvietimo sąlygos, tačiau preliminariai planuojama, kad į paramą galėtų pretenduoti projektai, kurie būtų įgyvendinti po rugsėjo 1 d. Papildoma informacija apie šią naują paramos priemonę bus paskelbta netrukus. 

Energetikos ministerija per pastaruosius metus skyrė reikšmingą 543 mln. eurų paramą investicijoms į saulės elektrines ir energijos kaupimo sistemas, suteikiant galimybę gyventojams ir verslui siekti energetinio savarankiškumo. 

Informacija apie paskelbtas ir planuojamos investicines paramos priemones skelbiama čia. 

Prieš kiekvieną įrengtą ir eksploatuojamą greičio matuoklį – tiek momentinį, tiek vidutinio greičio – įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys leistiną greitį. Iš viso bus pastatyta daugiau kaip 150 kelio ženklų su nurodytu leistinu greičiu prie momentinių greičio matuoklių ir daugiau kaip 250 – prie vidutinio greičio matuoklių.

„Yra toks posakis: „bausti negalima pasigailėti“. Kur jame dedame kablelį? Mano, kaip ministro, noras – apsaugoti eismo dalyvius. Papildomi ženklai prie greičio matuoklių neleis „pinigautis“ iš vairuotojų, nes dar kartą primins, koks greitis leistinas konkrečiuose keliuose“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.  

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vidutinio greičio matavimo ruože bus įrengtas papildomas kelio ženklas, pavyzdžiui, miesteliuose, apsisukimų vietose ar kitur, nurodantis kitokį leistiną greitį, vairuotojai privalės vadovautis juo. Tai reiškia, kad greičio apribojimas vidutinio greičio matavimo atkarpoje gali keistis – tokiu atveju leistinas greitis skaičiuojamas pagal ženklą nuo jo pastatymo vietos.

„Įgyvendindami naująją tvarką, įrengiame papildomus kelio ženklus, kurie nurodo leistiną greitį būtent toje vietoje, kur jie yra įrengti. Tokia tvarka vairuotojams leis aiškiau suprasti, koks leistinas greitis galioja ties greičio matavimo įrenginiais. Tuo siekiame, kad vairuotojams kelionės keltų kuo mažiau streso“, – akcentuoja „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Išankstinio informavimo nurodant leistiną greitį prieš matuoklius principas jau taikomas ir Latvijoje bei Estijoje. Tai atitinka gerąją Europos praktiką – daugelyje ES šalių greičio kontrolės priemonės ne slepiamos, o aiškiai žymimos, nes pagrindinis tikslas yra ne bausti, o užkirsti kelią pažeidimams ir skatinti saugų elgesį eisme.

Latvijoje vairuotojai iš anksto informuojami apie momentinio ir vidutinio greičio matuoklius kartu  nurodant ten leistiną greitį jau nuo 2019-ųjų. Įdiegus minėtus kelio ženklų derinius, fiksuotas greičio viršijimo ir eismo įvykių skaičiaus sumažėjimas. Tuo metu Estijoje šie kelio ženklai įrengiami prie momentinio greičio matuoklių.

Nauja tvarka – mažiau neaiškumų, daugiau saugumo

Primename, kad susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką. Ji numato, kad momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemos veiks nustatytose juodosiose dėmėse ir avaringuose ruožuose, vietose, kur eismo įvykiai kartojasi.

Sudarant prioritetinį sąrašą vietų, kuriose bus įrengiamos greičio kontrolės priemonės, bus taikomi objektyvūs ir aiškiai apibrėžti kriterijai – eismo įvykių tankis, skaičius, jų pasekmės, eismo intensyvumas, greičio apribojimai. Tai leis užtikrinti, kad greičio matuokliai būtų įrengiami ten, kur jų poveikis eismo saugumui būtų didžiausias. Šis metodas padės nukreipti kontrolės priemones į vietas, kur greičio viršijimas kelia didžiausią grėsmę eismo dalyviams.

Kelių ruožuose per gyvenvietes momentinių greičio matuoklių įrengimo vieta bus nustatoma individuliai, atsižvelgiant į eismo saugumo sričiai svarbius objektus – šalia švietimo įstaigų, prekybos centrų, maldos namų, žaidimų aikštelių ir pan. Prioritetas skiriamas į pirmumo sąrašą įtrauktoms kelių vietoms, susijusioms su nustatyto greičio viršijimu ir (arba) saugaus greičio nepasirinkimu. 

Taip pat jei juodosiose dėmėse arba avaringose vietose, kuriose per vienerių metų laikotarpį buvo įgyvendintos nesudėtingos eismo saugumo priemonės, tačiau po jų įrengimo eismo įvykiai toliau vyksta, esant poreikiui momentiniai greičio matuokliai galės būti įrengiami kaip laikina priemonė – iki tol, kol bus įgyvendintos ilgalaikės, sudėtingos eismo saugumo priemonės.

Vidutinio greičio matuokliai bus diegiami kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus fiksuoti bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du – dėl greičio viršijimo ar nepasirinkto saugaus greičio. Jeigu nustatoma, kad eismo įvykiai koncentruojasi tik vienoje kelio ruožo dalyje, o likusioje jų nefiksuota, ruožas gali būti trumpinamas – pradžia ar pabaiga nustatoma ties artimiausia sankryža.

Naujoji greičio matavimo tvarka nėra skirta vien pažeidimams fiksuoti – jos tikslas yra realiai gerinti eismo saugumą. „Via Lietuva“ atliks detalią duomenų analizę ir jau kitais metais pateiks konkrečius pasiūlymus dėl pokyčių greičio kontrolės sistemų išdėstyme.

Įvertinus eismo įvykių statistiką, „Via Lietuva“ organizuos pirkimus ruožų pertvarkymo darbams, o šie bus vykdomi 2026 metais. Informacija apie kelių ruožus, kuriuose veikia greičio matuokliai, bus skelbiama viešai.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.

• Kai per parą sunaudojama daugiau kaip 10 m³ vandens – bet kokiai veiklai. 

• Kai per parą sunaudojama daugiau kaip 100 m³ vandens – tik žemės ūkio produkcijos auginimui (be perdirbimo). 

• Visais atvejais, kai vanduo naudojamas komercinėje veikloje, nepriklausomai nuo sunaudojamo kiekio. 

Kada leidimas būtinas, net jei vandens sunaudojama nedaug: 

• Kaimo turizmo sodybos (nakvynė, maitinimas, pirtys, baseinai). 

• Kavinės, restoranai, maitinimo įmonės – net mažos, įrengtos sodybose. 

• Medienos apdirbimo cechai – įrenginių aušinimui, dulkių surinkimo sistemoms. 

• Sandėliai, logistikos centrai – įrenginių ar patalpų plovimui, sanitarinėms reikmėms. 

• Automobilių plovyklos, servisai – net kaip papildoma veikla. 

• SPA, pirtys, baseinai – komerciniam naudojimui. 

• Vandens pripylimo paslaugos – klientų baseinų pripildymui. 

• Biurai, įmonės – darbuotojų sanitarinėms reikmėms. 

Kada leidimo nereikia 

Leidimo nereikia, kai požeminis vanduo naudojamas tik savo namų ūkio poreikiams arba nekomercinei veiklai (nevyriausybinės organizacijos, valstybinės įstaigos ir pan.) ir jo sunaudojama ne daugiau kaip 10 m³ per parą, taip pat, kai vanduo naudojamas žemės ūkio produkcijos auginimui ir jo sunaudojama ne daugiau kaip 100 m³ per parą. 

Gręžinį registruoti ar įteisinti gali tik įmonė 

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį Žemės gelmių registre įregistruoti ar įteisinti gali tik leidimą tirti žemės gelmes turinti įmonė (įmonių sąrašas skelbiamas ALIS sistemoje).  

• Pasirinkite L11 Leidimų tirti žemės gelmes duomenys; 

• Leidžiamų vykdyti tyrimų rūšys pasirinkite Požeminio vandens paieška ir žvalgyba. 

Savininkai patys negali nei registruoti, nei įteisinti gręžinio, kuriam reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius. 

Galimybė be sankcijų įteisinti gręžinį – iki 2026 m.  

Pagal Laikinąjį gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą iki 2026 m. liepos 31 d.  būtina pateikti Lietuvos geologijos tarnybai visus reikalaujamus dokumentus. Vėliau dokumentai nebebus priimami. 

Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 39,24 euro, „Norfa“ – 41,09 euro, „Rimi“ – 41,79 euro, „Maxima“ – 41,97 euro, o „Iki“ – 43,34 euro. 

Rugpjūčio 5 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 24 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai. 

Produktai pagal maisto grupes: kur geriausi pasiūlymai?  

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 7,76 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 8,89 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,13 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 10,63 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Maxima“ prekybos tinkle, kur jis siekė 12,57 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 1,94 euro.   

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 3,04 euro, o brangiausiai – „Rimi“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,36 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 0,32 euro. 

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 1,98 euro, o didžiausia – „Rimi“ prekybos tinkle – 2,54 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,56 euro.  

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta „Lidl“ prekybos tinkle – 9,94 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Iki“ prekybos tinkle – 10,54 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,60 euro.  

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Rimi” prekybos tinkle – 5,67 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 6,06 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,39 euro.  

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 24 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: bananai (1 kg), bulvės (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), virta vištienos dešra (1 kg), vištos krūtinėlės filė (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), graikiškas jogurtas (10 % riebumo, 400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), šviesus alus be užstato (~5 %, 1 l), degtinė be užst. (38-40 %, 0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės. 

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų.    

Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.    

„SVARBU – SUKČIAI NAUDOJASI MANO ASMENYBE“, – rašoma jo oficialioje paskyroje. „Gaunu žinutes, kad „Facebook“ sukurta netikra paskyra, naudojanti mano nuotrauką, vardą ir pavardę. Tai – ne aš!“

Vicemeras ragina jonaviečius būti budrius ir neatrašinėti į gautus pranešimus iš šios netikros paskyros bei jokiu būdu nespausti jokių įtartinų nuorodų.

„Dėkoju visiems, kurie pranešė apie netikrą paskyrą. Apie šį incidentą informuosiu policijos pareigūnus“, – teigia politikas.

Nors didžioji dalis klientų renkasi atsitiktinius numerio ženklus, kurie parenkami eilės tvarka, išskirtinių derinių paieška Lietuvoje aktuali jau ne pirmus metus. Vairuotojai, kurių nedomina vardiniai numerio ženklai, renkasi derinius, kurie jiems kelia sentimentus, neša sėkmę ar žymi svarbią datą. Kai kurie mėgsta savo šeimos ar giminės automobilius žymėti tuo pačiu skaičiumi arba raidžių kombinacija. 

„Pastebime, kad klientams itin svarbu individualumas ir tai apima ne tik įdomesnę automobilio spalvą, markę, bet ir numerio ženklą. Žmonės nori, kad jis atspindėtų jų asmenybę, gyvenimo būdą. Tai maža smulkmena, kuri gali nuspalvinti kasdienybę“, – teigia J. Laurinavičienė.  

Automobilių savininkų laukia galimybė išsirinkti patinkantį derinį iš 85 tūkst. galimų raidžių ir skaičių kombinacijų.   

Nauji raidžių deriniai automobiliams, kartu pasirenkant skaičius nuo 001 iki 999, bus šie:  

ADY, AEI, AEY, AFI, AFY, AGI, AGY, AIY, NNL, NNM, NNN, NNO, NNP, NNR, NNS, NNT, NNU, NNV, NNZ, NOA, NOB, NOC, NOD, NOE, NOF, NOG, NOH, NOI, NOY, NOJ, NOK, NOL, NOM, NON, NOO, NOP, NOR, NOS, NOT, NOU, NOV, NOZ, NPA, NPB, NPC, NPD, NPE, NPF, NPG, NPH, NPI, NPY, NPJ, NPK, NPL, NPM, NPN, NPO, NPP, NPR, NPS, NPT, NPU, NPV, NPZ, NRA, NRB, NRC, NRD, NRE, NRF, NRG, NRH, NRI, NRY, NRJ, NRK, NRL, NRM, NRN, NRO, NRP, NRR, NRS, NRT.  

Šį kartą kaip niekada daug pasirinkimo turės ne tik automobilių, bet ir motociklų, mopedų bei priekabų savininkai. Priekabų ženklinimui numatyta išleisti 15 naujų kombinacijų: BY, CY, CO, DI, DY, DO, EI, EO, IF, IG, IH, II, IY, IJ, IK.  

Patinkantį derinį raginame išsirinkti ir motociklų bei mopedų vairuotojus. Motociklams bus skirta 10 naujų serijų: LE, LF, LG, LH, LI, LY, LJ, LK, LL, LM. Mopedams numatyta skirti 15 derinių: BJC, BJD, BJE, BJF, BJG, BJH, BJI, BJY, BJJ, BJK, BJL, BJM, BJN, BJO, BJP.  

Patys pirmieji naujuosius derinius užsisakyti galės klientai, kurie naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir  teiks užsakymą  internetu. Tai daryti bus galima šiandien, rugpjūčio 12 d., nuo 17 val., o kitą darbo dieną, t. y. rugpjūčio 13 d., užsisakyti norimus numerio ženklus bus galima visuose „Regitros” padaliniuose. Primename, kad vizitui padalinyje galite užsiregistruoti iš anksto ir būsite aptarnauti sutartu laiku.   

Užsakytus numerio ženklus internetu galite priskirti savo turimam automobiliui ir juos bei naują registracijos liudijimą mes pristatysime į paštomatą arba per kurjerį. Primename, kad užsisakyti numerio ženklus gali ir tie, kurie dar tik planuoja įsigyti automobilį, motociklą, mopedą ar priekabą. Jūsų patogumui užsakytus numerio ženklus 1 metus nemokamai saugosime pasirinktame „Regitros“ padalinyje. 

„Regitros” inf. 

Diskusijos užvirė po klausimu: „Kaip ten link Kauno? Ar geriau juda viskas?“ Atsakymai ilgai netruko. Dauguma gyventojų piktinosi lėta situacijos sparta, vadindami ją „kažkokiu cirku“. Buvo iškelta mintis, kad „būtų protingi, tai problema būtų išspręsta naktį, kai visiškai nėra eismo. O dabar...“

Kitiems kilo klausimas, kodėl priekaba vis dar stovi kelyje, nors vilkikas nuvažiavo. „Priekabos negali patraukti šitiek laiko wow“, – stebėjosi anoniminis komentatorius.

Nors vienas internautas teiravosi, ar eismas juda Šveicarijos link, jam buvo atsakyta, kad „link jos viskas ok, o iš ten siaubas - kamštis“. Kiti patvirtino, kad „juda vėžlio greičiu“ ir toks vaizdas buvo matomas „nuo pat ryto“.

Komentatoriai ironiškai pastebėjo, kad „čia Lietuva“ ir spėliojo, jog „dar iki vakaro kažin ar patrauks tą fūrą iš ten“. Buvo ir tokių, kurie paprastai apibūdino situaciją: „Ne dideli, o baisūs [kamščiai]“. Diskusijos atspindėjo bendrą vairuotojų nuotaiką – nusivylimą dėl prastai organizuojamų darbų ir didelių nepatogumų kelyje.

Panašu, kad vilkiko priekabos ištraukimas ,,strigo". Vietoje dirbantys specialistai sako, jog priekabos ištraukimas truks ilgai ir kelias bus užkimštas.

Šiuo metu dviratis saugomas Jonavos policijos komisariate, adresu Klaipėdos g. 4, Jonava.

Jei atpažinote savo transporto priemonę ar turite informacijos apie savininką, prašome kreiptis į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK telefonu +37065219952 arba bendruoju pagalbos numeriu 112, rašyti el.paštu:  severa.gaizauskiene@policija.lt

Dėmesio: atvykę atsiimti dviračio, turėsite pateikti nuosavybės įrodymus. Tai gali būti dviračio pavadinimas, modelis, serijos numeris ar bet kokia kita specifinė detalė, kuri patvirtintų, kad dviratis priklauso būtent jums.

„Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklos rezultatai svarbūs vykdant teisingumą – jie padeda užtikrinti, kad būtų tinkamai ginamos vaiko ir kitų asmenų teisės ir interesai. Pastebime, kad teismo ekspertizės galėtų būti atliekamos net iki pusmečio greičiau. Ilgi terminai ypač jautru vaikams – ekspertizių atlikimo eilės gali didinti jų patiriamą antrinę traumą. Be to, sumažina galimybę tiksliai įvertinti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Siekiant sumažinti eiles, būtina užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius ir neriboti ekspertizės atlikimo vietos. Teigiamo pokyčio kol kas nematome, bet tarnyba imasi priemonių, kad šis tikslas būtų pasiektas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolė 2024 metais atliktame audite vertino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklą (http://bit.ly/4l2r9yY). Nustatyta, kad tarnyba taiko nepakankamas priemones ekspertizių eilėms mažinti. Tai turi įtakos civilinio ir baudžiamojo proceso trukmei. Be to, buvo nustatyta, kad tarnybai trūksta žmogiškųjų išteklių, skiriasi ir darbo krūviai tarp skyrių. Civilinėse bylose ekspertizės laukimo trukmė tarp skyrių skyrėsi net 6,5 karto, baudžiamosiose – 4,5. Kai kur jų buvo laukiama daugiau nei 400 dienų. 

Auditoriai pažymėjo, kad ekspertų darbo krūvių normos nebuvo peržiūrėtos beveik 10 metų. Dėl ekspertų trūkumo nepavyksta užtikrinti tolygesnio darbo pasiskirstymo ir trumpesnių eilių. 2024 m., palyginus su 2023 m., neužimtų ekspertų etatų dalis padidėjo nuo 23 iki 25,1 proc., o per 30 dienų atliekamų ekspertinių tyrimų dalis sumažėjo nuo 67 iki 59 proc. Neužpildomus etatus lemia per mažas darbo užmokestis, sudėtingas darbas ir didelis darbo krūvis. 

Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė teikė rekomendacijas imtis veiksmų, kad teismo ekspertų darbo krūviai tarp teritorinių skyrių būtų tolygesni ir trumpėtų ekspertizių atlikimo eilės.

Atsižvelgdama į šias rekomendacijas, 2024–2025 m. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba ėmėsi pokyčių. Ji analizuoja ekspertizių laukimo eiles skyriuose, o tais atvejais, kai teismo nutartyje nenurodytas konkretus skyrius, ekspertizę galima pavesti tam skyriui, kur laukimo laikas trumpesnis. Be to, patvirtintos naujos darbo krūvio normos darbuotojams, analizuojamas teismo ekspertų dalyvavimas posėdžiuose ir ekspertinių užduočių formulavimas. Nuo 2025 m. pradėtas taikyti naujas tarnybos veiklos vertinimo rodiklis, kuris leidžia stebėti ir teismo ekspertizės laukimo eilėje trukmę.

Tikimasi, kad įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, 2026–2028 m. priimtos priemonės duos teigiamų rezultatų. Žmonės galės greičiau sulaukti būtinos teismo psichiatrijos ar psichologijos ekspertizės. Be to, tai padės sumažinti socialinę nelygybę tarp regionų, pagerės bendras teisingumo sistemos efektyvumas:

• per 30 d. bus atliekama iki 75 proc. ekspertinių tyrimų;
• ekspertų darbo krūviai nesiskirs daugiau nei 10 proc.;
• laisvų ekspertų etatų dalis neviršys 10 proc.

Valstybės kontrolės inf. 

Projekto tikslas – stiprinti visuomenės kompetencijas bepiločių orlaivių valdymo ir inžinerijos srityse bei kartu plėsti pilietinio pasipriešinimo mokymus. Mokymus suaugusiesiems ves Lietuvos šaulių sąjunga kartu su Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, kuri taip pat mokys moksleivius nuo 3 iki 12 klasės.

„Planuojame, kad įgyvendinant mokymų programą iki 2028 m. dronų valdymo įgūdžius įgaus 15,5 tūkst. suaugusiųjų ir 7000 vaikų. Rugsėjį dronų valdymo centrus atidarysime Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o iki 2028-ųjų – dar 6 bepiločių orlaivių mokymo centrus kituose Lietuvos regionuose“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Programos turinys bus pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms. Per vienerius mokslo metus viename regione dronų pilotavimo ir konstravimo įgūdžius įgaus 300 mokinių.

„Šiuo projektu tęsiame sklandų bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija ugdant mokinių pilietiškumą. Šiame svarbiame darbe susitelkė ne tik valstybės įstaigos, bet ir savivaldybės, verslo atstovai, kad mokinių pilietinis ugdymas atlieptų laiko iššūkius, būtų inovatyvus, įdomus ir duotų rezultatų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Jauniausieji, 3-4 klasių mokiniai, užsiims nesudėtingų bepiločių orlaivių konstravimu ir pilotavimu per praktinius eksperimentus ir žaidimus. Tuo tarpu progimnazijose mokiniams bus dėstomas įvadas į programavimą bei FPV dronų pilotavimas patalpose ir konstravimas iš komponentų. Gimnazistai projektuos ir gamins 3D dronų dalis, mokysis konstruoti ir pilotuoti FPV dronus bei dalyvaus regioninėse ir nacionalinėse varžybose. FPV dronai (angl. first-person view) yra bepiločiai dronai, kurie leidžia operatoriui realiu laiku ekrane matyti jo taikinį ir aplinką.

Be Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų prie projekto įgyvendinimo prisideda 9 savivaldybės, kuriose steigiami mokymų centrai, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei verslo atstovai. Programą kartu įgyvendina ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra bei Lietuvos šaulių sąjunga.

„Bepiločių orlaivių technologijos šiandien jau yra neatsiejama ne tik mokslo ir pramonės, bet ir kasdienio gyvenimo dalis. Pradedame šį projektą tam, kad jaunajai kartai suteiktume galimybę nuo pat mažų dienų pažinti šią sritį – nuo pirmųjų paprastų konstrukcijų iki pažangiausių FPV dronų pilotavimo. Tokios programos ugdo ne tik techninius įgūdžius, bet ir kūrybiškumą, gebėjimą spręsti problemas bei atsakingą požiūrį į technologijų naudojimą. Esu įsitikinęs, kad šie įgūdžiai bus vertingi tiek būsimiems inžinieriams, tiek kiekvienam pilietiškai aktyviam žmogui“, – pabrėžia Valdas Jankauskas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius.

Bendros projekto investicijos siekia virš 3,3 mln. eurų, iš kurių Krašto apsaugos ministerija 2025-2028 metais 9 metodinių centrų steigimui skirs virš 600 tūkst. eurų. Šie lėšos bus skirtos specializuotai įrangai: valdymo sistemoms, vaizdo perdavimo sistemoms, patalpų ir lauko FPV dronams, programinei įrangai bei edukacinių prekių mobiliajai programai.

Centrų atidarymas vyks etapais per ketverius metus. Rugsėjį pradės veikti centrai Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose. 2026-aisiais prisijungs Šiauliai ir Panevėžys, dar po metų – Utena ir Telšiai. 2028 metais centrai bus atidaryti Klaipėdoje ir Marijampolėje.

Šio projekto tikslas – Jonavos transformatorinės pastotės (TP) nauja statyba. Kaip rašoma projekto dokumentuose, 330 kV skirstykloje LN-317 narvelyje bus sumontuota viena atrama su aukšto dažnio įranga. Nors projektas vykdomas vidutiniškai apgyvendintoje teritorijoje, visuomenės informavimas ir įtraukimas yra numatytas kaip privalomas etapas.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Viešasis susirinkimas įvyks 2025-08-28 16:10 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_Yzg3YTkzYjktNzJmNy00MjIwLThhNWQtNWIwNmU5M2YwNDk2%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%22de0dc698-47f5-47d1-9099-011e6ad15c07%22%2c%22Oid%22%3a%22b2587fbb-3698-4ef0-a1a5-87494d3a3d4a%22%7d

Nuo rugpjūčio 5 d. įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučio namo Lietavos g. 11 ir Kauno g. 5 balkonuose.

Nuo rugpjūčio 11 d. įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučio namo Chemikų g. 66 balkonuose.

O nuo rugpjūčio 20 d. rūkyti balkonuose bus draudžiama Chemikų g. 23-aje name. 

„Nerūkymo zonos“ daugiabučiais paskelbti:

Birutės g. 6; 
Chemikų g. 4; 13; 19; 27; 30; 39; 45; 53; 60; 66; 80; 100.
A. Kulviečio g. 2; 4; 5; 6; 15; 23.
Kauno g. 5; 6; 68; 93.
Klaipėdos g. 3.
Kosmonautų g. 6; 11; 18; 44.
Kęstučio g. 16A. 
Lietavos g. 1; 11; 17; 31; 37; 45; 51.
P. Vaičiūno g. 2B; 24.
Panerių g. 19; 21.
Parko g. 1; 7. 
Sodų g. 31; 37A; 40; 43; 65; 91. 
Vasario 16-osios g. 13.
Vilniaus g. 31.
Vytauto g. 4. 
Vilties g. 26; 28.
Žeimių takas 1; 3; 4A; 6; 9. 
Žemaitės g. 8; 11; 12; 20.
Rukla, Rupeikio g. 1; 3.
Rukla, Ruklio g. 2; 4; 5; 7.
Šviesos g. 2, Šveicarija.
Nuo 2025 m. balandžio 10 d. atšauktas draudimas rūkyti balkonuose Prezidento g. 19A ir Žaliosios g. 10. Pats pirmasis draudimą atšaukęs daugiabutis buvo Kosmonautų gatvės 48 namas, kuris 2021 metų gruodį pasitraukė iš ,,Nerūkymo zonos" daugiabučių.
 

„Via Lietuva“ informuoja, kad modernizuojant vieną svarbiausių šalies kelių – „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos – jau atlikta daugiau nei 80 proc. suplanuotų darbų. Visi kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai paskutiniojo 12 km ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbai turėtų būti baigti iki šių metų pabaigos, tačiau eismo dalyviai dalimi naujos automagistralės galės naudotis jau šią savaitę.

„Šis kelias – tai mūsų vartai į Europą, arterija, gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek šalies saugumui. Dabar jis tampa modernesnis ir, svarbiausia, saugesnis. Kiekvienas naujas kilometro ženklas čia reiškia ne tik patogesnę kelionę vairuotojams, bet ir stipresnį mūsų ryšį su kaimynais bei žemynine Europa“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Nuo trečiadienio, rugpjūčio 13 d., eismas 12,4 km ilgio atkarpoje bus nukreiptas naujai nutiesta magistrale. Nuo 85 iki 91 km transporto priemonės važiuos kairiąja kelio puse, o nuo 91 iki 97,4 km – dešiniąja. Taigi visas kelio ruožas nuo Marijampolės iki valstybės sienos su Lenkija taps visiškai pravažiuojamas nauja trasa.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jau šią savaitę vairuotojai galės išbandyti naująjį „Via Baltica“ ruožą. Ši keturių eismo juostų automagistralė užtikrins ne tik patogesnį ir greitesnį, bet ir žymiai saugesnį susisiekimą tiek mūsų šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Tai vienas moderniausių ir svarbiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje bei ilgalaikė investicija į darnią ir saugią transporto sistemą“, – akcentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Nuo 2024 m. pradžios jau nutiesta apie 90 proc. pagrindinio keturių eismo juostų kelio, įrengta 70 proc. jungiamųjų kelių ir tiek pat žiedinių sankryžų. Taip pat atlikta daugiau nei du trečdaliai kitų infrastruktūros sprendinių – nuo lietaus nuotekų tinklų iki techninių inžinerinių sistemų.

Gerokai pasistūmėjo ir inžinerinių statinių – viadukų bei gyvūnų praėjimų – statybos darbai. Šių objektų įgyvendinimas pasiekė apie 85 proc.

Šiuo metu vyksta aktyvūs asfalto dangos klojimo darbai, montuojami apsauginiai atitvarai, statomos triukšmo užtvaros, atliekamas kelio dangos ženklinimas ir statomi kelio ženklai. Apjungiamuosiuose keliuose ir žiedinėse sankryžose dengiami šlaitai, sėjama žolė, klojamos trinkelės, montuojami kelio bortai.

Netoli Lenkijos sienos intensyviai įrengiamos naujos sustojimo ir poilsio aikštelės su visa reikalinga infrastruktūra: montuojami sanitariniai mazgai, dušai, tualetai, stoginės vairuotojų poilsiui ir elektromobilių įkrovimo stotelės.

Įgyvendinus projektą, šiame ruože bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai, 1 stovėjimo ir poilsio aikštelė (viena moderniausių Lietuvoje) bei 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai.

Be logistikos sektoriaus, „Via Baltica“ plėtra itin svarbi ir kariniam mobilumui. Baigus rekonstrukciją, bus sudarytos geresnės sąlygos karinių padalinių judėjimui per Lietuvą, užtikrinant savalaikį kariuomenės dislokavimą ir paramą jau dislokuotiems vienetams Baltijos šalyse. Projektas įgyvendinamas pagal „dvejopo naudojimo“ principą ir atitinka CEF reglamentus (2021/1153 ir 2021/1328).

Ši „Via Baltica“ dalis yra strategiškai svarbi visam Baltijos regionui – tai reikšminga Šiaurės ir Pietų Europos jungtis, kuri pagerins susisiekimą, sumažins kelionių trukmę ir padidins eismo saugumą. Bendra modernizavimo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos vertė siekia beveik 543 mln. eurų su PVM.

Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 134 mln. eurų finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Darbai vykdomi keturiais etapais (I, II, III ir IV ruožai).

Primename, kad „Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias, jungiantis Varšuvą ir Taliną. Jo bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą. Visa Lietuvos teritorijoje esanti kelio dalis turėtų būti modernizuota iki 2030 m. Artimiausiu metu planuojama pradėti specialiojo plano rengimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras likusiai „Via Baltica“ atkarpai nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos.

AB Via Lietuva inf.

Dar beveik 190 mln. eurų iš skolintų lėšų avansiniams mokėjimams už inžinerinės paskirties pėstininkų kovos mašinas ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas skirta balandį.

„Ši Vyriausybė yra įsipareigojusi pagal karinį patarimą finansuoti viską, kas bus būtina šalies gynybai stiprinti. Pernai tobulindami biudžetą padidinome valstybės skolinimosi limitą 800 mln. eurų ir tokiu būdu nusimatėme galimybę operatyviai priimti sprendimus atsiradus konkretiems krašto apsaugos poreikiams“, – sako laikinai einantis finansų ministro pareigas Rimantas Šadžius.

Šie papildomi skyrimai krašto apsaugai iš numatyto 800 mln. eurų skolinimosi limito leidžia laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus tiekėjams, užsitikrinant, kad ypač svarbi ginkluotė ir karinė technika Lietuvą taip pat pasiektų pagal planą.

Lėšas siūloma skirti atsižvelgiant į KAM liepos 16 d. raštą, kuriame pažymima, jog ministerija III ketv. turi atlikti 461 mln. eurų avansinį mokėjimą už tankus.

2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme Finansų ministerijai buvo suteikta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinio mobilumo bei dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) transporto infrastruktūrai, taip pat karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti bei kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti. 

Eskaluojama įtampa Baltijos jūros regione

JAV kariuomenės pareigūnui Ch. Donahue pasisakius, kad NATO turi pajėgumų smogti Kaliningradui, jei būtų užpultos Baltijos šalys, propagandinėje erdvėje fiksuota aktyvi reakcija. Šis pareiškimas priešiškoje erdvėje išprovokavo pašaipas, buvo menkinamas NATO įvaizdis, teigiant, jog Aljansas „bijo“ ir net neturėtų pajėgumų užimti Kaliningradą.

Lietuvos kariuomenės analitikai taip pat fiksavo grasinimus bei branduolinę retoriką. Rusijos Dūmos narys Leonidas Sluckis viešai pareiškė, kad Kaliningrado atveju būtų panaudotos visos Rusijos gynybinės priemonės, įskaitant branduolinį ginklą. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad tokie NATO pareiškimai atskleidžia grėsmingus Aljanso planus nukreiptus prieš Rusiją.

Ši tema buvo smarkiai eskaluojama, netilo nuolatiniai kaltinimai NATO veikla Baltijos jūros regione. Rusijos žiniasklaidoje įvairūs ekspertai ir apžvalgininkai taip pat nevengė pabrėžti Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo galimybę esant šiam poreikiui.

Priešiškos informacinės veiklos intensyvėjimas

Liepos mėnesį, be teiginių apie tariamai NATO keliamą įtampą Baltijos jūros regione, taip pat buvo skleidžiamos ir kitos priešiškos žinutės. Teigta, kad Baltijos šalys gali atakuoti Rusiją bepiločiais orlaiviais, o JAV tariamai pelnosi iš karo Ukrainoje, išnaudodama Europos šalių pagalbą. Pagrindine tema išliko NATO ir Rusijos santykiai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Pastebėtas informacinės veiklos intensyvėjimas. Liepos mėnesį užfiksuoti net 343 priešiški informaciniai atvejai (birželį – 220), iš kurių 78 % buvo karinės tematikos. Aktyviai naudotos istorinės temos, manipuliuota istorine atmintimi, menkinamas Lietuvos suverenitetas.

Šie informaciniai atvejai rodo sistemingą priešišką veiklą informacinėje erdvėje. Siekį mažinti visuomenės pasitikėjimą NATO, skaldyti Vakarų šalių vienybę taip pateisinant Rusijos veiksmus globaliame kontekste.

Asoc. LK nuotr.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), siekdama užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą ir kuo geriau atliepti ūkininkų poreikį, primena apie galimybę pateikti prašymus gauti sutikimą iki 2027 m. laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. 

Prašymai gauti sutikimą laikinai naudotis laisva valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti gali būti teikiami dėl savivaldybių ir NŽT valdomų žemės plotų, kurie laikinai naudotis buvo suteikti iki 2024 metų ir kuriuose nesuformuoti žemės sklypai.  

Prašymus dėl valstybinės žemės plotų suteikimo naudotis laikinai, galima pateikti atvykus į NŽT padalinį, taip pat prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), elektroniniu paštu nzt@nzt.lt ir pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc, .pdf formatu) arba pateikus pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją .pdf formatu. Prie teikiamo prašymo reikia pridėti ją sudariusio asmens pasirašytą pageidaujamo naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto su posūkio taškų koordinatėmis schemą.

Mokestis už laikinąjį žemės naudojimąsi bus tokio pačio dydžio, kaip ir už valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu.

Kada gali nutrūkti sutikimas?

Sutikimas naudotis laisva valstybine žeme gali nutrūkti atsiradus Žemės įstatyme numatytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, tokia žeme nebebus galima naudotis, jeigu bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypų suformavimo ir asmenims perleidimo nuosavybėn, išnuomavimo.

NŽT pagal iš anksto sudarytą darbų grafiką nuolat inicijuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą, siekdama suformuoti žemės sklypus ir sudaryti sąlygas asmenims žemės sklypais naudotis nuomos, o ne laikinojo naudojimo pagrindais. Informacija apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus viešai skelbiama NŽT interneto svetainėje.

Suformuotus žemės sklypus galima išsinuomoti iki 25 metų su galimybe pratęsti nuomos terminą. Todėl žmonės, pageidaujantys naudoti valstybinę žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės ūkio veiklai, kviečiami teikti prašymus NŽT dėl šios žemės nuomos ir aktyviai dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo procesuose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Testamentų registrui perduota saugoti 11339 testamentų, 19347 palikimo priėmimo aktų, 2524 palikimo atsisakymo aktų.

Moterys gerokai aktyvesnės už vyrus – jos sudarė 7994 testamentus, vyrai – 5065.

2024 metais moterys sudarė apie 14 tūkstančių testamentų, vyrai – apie 8 tūkstančius.

Šiemet daugiausia testamentų sudarė gyventojai nuo 70 iki 80 metų – 4135 testamentus, nuo 60 iki 70 metų – 3535 testamentus. 

Dažniausiai testamentą, kuriame surašoma, kokį turtą ir kam žmogus palieka po mirties, tvirtina notaras. Tačiau žmogus gali surašyti ir asmeninį testamentą – šis turi būti surašytas testatoriaus ranka.

Asmeniniame testamente reikia nurodyti:

•    testatoriaus vardą ir pavardę;
•    testamento sudarymo datą ir vietą;
•    testatoriaus valią;
•    taip pat privalus testatoriaus parašas.

Asmeninis testamentas, perduotas saugoti notarui, registruojamas Testamentų registre. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties, jį būtina pateikti tvirtinti teismui.

Testamentų registro duomenys apie sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo faktus yra teikiami tik po testatoriaus mirties.

Teisingumo ministerija yra Testamentų registro valdytoja. Šis registras nėra viešas – jame kaupiami duomenys tik apie testamento sudarymo faktą, o informacija apie jo turinį, testatoriaus išreikštą valią ir paveldėtą turtą, nėra registruojama.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje gaisruose žuvo 41 žmogus – tai yra 16,3 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai žuvusiųjų buvo 49. Lyginant su 2020–2024 m. vidurkiu, kuris siekia 52 žuvusiuosius per sausį–liepą, šiemet šis skaičius sumažėjo net 21,2 proc. – tai reiškia 11 išsaugotų gyvybių.

Šiais metais gaisruose 102 gyventojai patyrė traumas, o ugniagesiai išgelbėjo 62 žmones, 378 pastatus, 71 transporto priemonę ir 177 gyvūnus.

Tiesa, bendras gaisrų skaičius išaugo – per sausį–liepą Lietuvoje kilo 5437 gaisrai, t. y. 17,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., kai jų buvo 4636. Lyginant su penkerių metų statistika, kai per tą patį laikotarpį vidutiniškai fiksuojami 5392 gaisrai, šiemet jų kilo vos 0,8 proc. daugiau, o žuvusiųjų – net penktadaliu mažiau.

Išsamiau skiltyje   Statistika ir paros įvykiai / Gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

Rugpjūčio 8-osios pavakarę Užusaliuose skambėjo džiaugsmo ir sportinio azarto nuotaikos – iškilmingai atidaryta nauja paplūdimio tinklinio aikštelė. Simbolinę raudoną juostą kartu perkirpo Užusalių seniūnas Rolandas Skuja, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė Renata Mikalauskienė, Jonavos sporto centro sporto organizatorius Edgaras Ziutelis bei Užusalių seniūnaitis Vadimas Ribakovas.

Naujoji aikštelė – Užusalių seniūnijos iniciatyva ir seniūno Rolando Skujos bei seniūnijos darbuotojų darbo rezultatas. Tai dar vienas pavyzdys, kaip vietos bendruomenės ir partnerių bendradarbiavimas gali sukurti prasmingas erdves aktyviam laisvalaikiui. Šilų seniūnas Valeras Mikalauskas bendruomenei padovanojo tribūną, kuriai trūko tik nedidelio kosmetinio pataisymo. 

Atidarymo proga vyko draugiškas mėgėjų lygos paplūdimio tinklinio turnyras, kurį suorganizavo Užusalių seniūnaitis Vadimas Ribakovas ir Užusalių kultūros centras, kartu su Užusalių bendruomene. Į aikštelę išbėgo net šešios komandos, o norinčių žaisti buvo ir daugiau – deja, dėl laiko stokos visų priimti šį kartą nepavyko. 

Taurėmis ir medaliais turnyro nugalėtojams pasirūpino Jonavos sporto centras, teisėjavo Jonavos sporto centro sporto organizatorius Edgaras Ziutelis. 

Viso renginio metu sportininkus ir žiūrovus gaiviais saldžiais kokteiliais vaišino Užusalių bendruomenė, taip sukurdama šventišką ir jaukią atmosferą.

„Tikimės, kad ši aikštelė taps ne tik sporto, bet ir bendruomenės susitikimų vieta. Lauksime visų kituose renginiuose ir turnyruose“, – sakė seniūnas Rolandas Skuja.

Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio projekto ir kviečiame užsukti į Užusalius išbandyti naująją paplūdimio tinklinio aikštelę!

Siekdamas, kad ūkio subjektai atsakingai vertintų savo pareigą laikytis įstatymų, Departamentas informuoja visuomenę apie šių metų liepos mėnesį skirtas ekonomines sankcijas bei taikytas kitas poveikio priemones.

Primename, kad Departamentui yra suteikti įgaliojimai, nustačius Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės bei Pluoštinių kanapių įstatymų pažeidimus, juridiniams asmenims taikyti ekonomines sankcijas.

2025 m. liepos mėn. Departamente buvo išnagrinėta 15 bylų dėl galimų įstatymų pažeidimų, 15 ūkio subjektams buvo skirtos ekonominės sankcijos.

Skirtos ekonominės sankcijos

UAB "Rimi Lietuva", V.GRIGALAUKSIENĖS individualiai įmonei, UAB ,,Balsina“, UAB ,,Eltoma“, V. Butkevičiaus įmonei, D. Rimdeikienės prekybos įmonei, UAB ,,MARSILA“,  UAB S. JURKUS IR PARTNERIAI, UAB ,,AUSTOLINA“ buvo skirta 289 eurų baudą už alkoholinių gėrimų pardavimą asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

UAB "GABERA" jai priklausančioje parduotuvėje pardavė alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad įmonė per dvejus metus antrą kartą padarė tą patį pažeidimą (tačiau skirtingose įmonei priklausančiose parduotuvėse), bei jau buvo bausta už analogiško pažeidimo padarymą ir 2021 metais, todėl įmonei už pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, t. y. 1158  eurai.

UAB ,,Dormas“ pardavė alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad įmonė per dvejus metus 2 kartą padarė tą patį pažeidimą (tose pačiose įmonei priklausančiose parduotuvėse), bei jau buvo bausta už analogiško pažeidimo padarymą ir 2021 metais ( taipogi toje pačioje įmonei priklausančioje parduotuvėje),  todėl įmonei už pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, t. y. 1158  eurai.

KAIŠIADORIŲ VARTOTOJŲ KOOPERATYVASpardavė alkoholinį alų, kuriam buvo pritaikyta 40 proc. nuolaidą ir tai (nuolaidos pritaikymo faktas) buvo nurodyta pirkimo čekyje, t. y. įmonė pardavimo kvite skelbė apie alkoholinių gėrimų kainos sumažinimą. Už tai įmonei buvo skirta 289 Eurų bauda.

“KLAVIDA”,UAB jai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje, draudžiamu laiku prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešti, t. y. pažeidė Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimus. Departamento duomenimis įmonė anksčiau buvo bausta už analogišką pažeidimą  2025 m. gegužės mėn. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertino pažeidimo pobūdį, mastą, veikos pakartotinumą, todėl įmonei skirta 579 Eur bauda.

MAXIMA LT, UAB jai priklausančioje parduotuvėje, pardavė alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Nustatyta, kad įmonė 2025 m. jau buvo bausta už analogišką pažeidimą. Tokiu būdu įmonei identifikuotinas pažeidimo pakartotinumo faktas. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad įmonė už analogišką pažeidimą buvo bausta šiemet, tačiau kitoje įmonei priklausančioje parduotuvėje, todėl Įmonei skirtina minimali už pakartotinį pažeidimą  sankcijoje numatyta bauda - 868 eurai.

UAB „INSTITUTE OF NATURAL MEDICINE“ įmonės patalpose laikė 500 vienetų vienkartinių elektroninių cigarečių be skysčio, neturėdama licencijos verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba. Už tokį pažeidimą įmonei buvo skirta 2896 Eurų bauda.

Departamento priimti nutarimai dėl ekonominių sankcijų taikymo per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo ūkio subjektui dienos gali būti apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, panaikintas leidimo galiojimas UAB „Institute of natural medicine“.

Įspėta 14 ūkio subjektų dėl galimų Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų:

                           6 – dėl nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusio draudimo tiekti Lietuvos rinkai elektronines cigaretes ar jų pildykles su skysčiu, jeigu juose yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ar skonį.

                           7 – dėl elektroninių cigarečių skysčio talpų, viršijančių teisės aktuose nustatytas ribas.

                           1 – dėl draudimo Lietuvos Respublikoje parduoti oraliniam vartojimui skirtą tabaką, kaip numatyta Tabako kontrolės įstatymo 13 straipsnyje.

Taip pat liepos mėnesį buvo išsiųsti 2 nurodymai: dėl galimos alkoholio reklamos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose bei dėl galimai eksponuojamų reklaminių elementų, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis bei prekių asortimento; bei 4 raginimai dėl su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos bei nuotolinės prekybos pašalinimo.

NTAKD inf.

Notariškai patvirtinto tėvų sutikimo vaikui (iki 18 metų), keliaujančiam vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikia tik tuomet, kai keliaujama į ne Šengeno erdvėje esančią valstybę arba kai to paprašo vežėjas. 

Šengeno erdvei priklauso 29 šalys: 25 ES šalys narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, bei 4 ne ES valstybės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. 

Prireikus notaro patvirtinimo, jam turi būti pateikiami šie vaiko (ir lydinčio asmens) duomenys:

• vardas, pavardė;

• gimimo data arba asmens kodas;

• LR paso, asmens tapatybės kortelės ar kito kelionės dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas.

Tėvams rekomenduojama pasiteirauti vežėjo, kokia yra jo nustatyta nepilnamečių keliavimo tvarka. 

Teisingumo ministerijos inf.