Senųjų Rasų kapinių koplyčioje šalies vadovas iškilmingoje ceremonijoje padėjo vainikus, skirtus sukilimo vadams ir dalyviams atminti. Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.

Prezidentas su pirmąja ponia Diana Nausėdiene dalyvavo už sukilėlius laikomose šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Po jų Gedimino kalno papėdėje Prezidentas ir pirmoji ponia dalyvavo iškilmingame renginyje „Pakilę laisvei. 1863–1864 metų sukilimas ir mes“.

Šalies vadovas pabrėžė, kad 1863–1864 metų sukilimo vadai ir dalyviai, suprasdami laisvės vertę, stojo į kovą prieš tironiją ir aukojo save, kad patenkintų žmogiškojo orumo troškulį.

„Sukilėlius įkvėpė ne tik prarastos valstybės ilgesys, bet ir jų tėvų bei senelių pavyzdys. Pakilę tarsi jūros banga, jie neklausė, ar privalo sekti ankstesnių bangų pavyzdžiu. Veržėsi pirmyn tikėdami, kad nebus paskutiniai. Beatodairiškai narsi istorinės Lietuvos valstybės dvasia galiausiai užleido vietą tautiniam atgimimui ir naujos pradžios vilčiai. Vilčiai, kuri išsipildė ir leido mums sukurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką – Europos Sąjungos ir NATO narę,“ – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos laisvės kova tęsiasi iki šiol.

„Kova tęsis, kol nedraugiškos jėgos kels pavojų Lietuvos laisvei ir mūsų žmogiškajam orumui. Kol mūsų draugai turės iš paskutinių jėgų ginti savo teisę egzistuoti. Gali būti, kad kovoti turėsime visada. Toks mūsų likimas. Lietuvos likimas. Tad būkime jam pasiruošę kūnu ir siela. Stovėkime tvirti ir nepalaužiami. Ir kartokime sau, kartokime visiems sąjungininkams ir draugams: už mūsų ir Jūsų laisvę!“ – sakė šalies vadovas.

2023 m. Seimas Prezidento iniciatyva paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.

Prezidento komunikacijos grupė

Konkursinėje parodoje kviečiami dalyvauti tiek Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai, tiek sąjungoms nepriklausantys pavieniai autoriai, pristatantys per pastaruosius penkerius metus sukurtus vaizdinės dailės (skulptūra, tapyba, grafika, karpiniai), taikomosios dailės (tekstilė, keramika, medžio dirbiniai, kalvystė, juvelyrika) ir paprotinės dailės (kaukės, margučiai, verbos, sodai) darbus. Nuo 2026 m. bus atskirai rengiamas Nacionalinis kryždirbystės konkursas, todėl kryždirbystės paminklus kuriantys autoriai „Aukso vainiko“ konkurse nebedalyvaus.

Per pirmąjį parodos turą bus išrinkti geriausi meistrai dešimtyje apskričių parodų, per antrąjį, nacionalinį, turą trys iš jų – po vieną vaizdinės, taikomosios ir paprotinės dailės atstovą – bus paskelbti geriausiais metų meistrais ir vainikuoti aukso vainikais. Nacionalinė paroda vyks Užutrakio dvaro rūmuose š. m. gruodį. Dėl dalyvavimo apskričių parodose prašome kreiptis į savo regiono organizatorius.

Parodos „Aukso vainikas“ koordinatorių sąrašas

Kontaktinis asmuo – LNKC tautodailės specialistė Jūratė Kluonė, tel. (0 5) 261 3553, +370 699 88 033, el. p. jurate.kluone@lnkc.lt 

2025 m. sausio 15 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti informaciją 130 interneto svetainių, kuriose vykdoma neteisėta užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikla, apie kurią LRTK nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atlikusi stebėseną, LRTK nustatė, kad 130 interneto svetainių vykdoma neteisėta užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veikla. Tokiais veiksmais šių interneto svetainių valdytojai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis šiuo įstatymu, asmenys, norintys užsiimti užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikla, prieš ją pradėdami, privalo pranešti apie tai LRTK. Apie tokią veiklą LRTK informuota nebuvo.

2025 m. sausio 8 d. Regionų administracinis teismas išdavė LRTK leidimą duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti prieinamą informaciją nurodytose interneto svetainėse.

Asmenys, bandantys prisijungti prie interneto svetainių, prie kurių prieiga panaikinta, bus nukreipti į LRTK informacinį interneto tinklalapį.

LRTK inf.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtas įžvalgas galite rasti čia. 

Sveikatos apsaugos ministerijai aktualias įžvalgas rasite čia.

„Akademiniai pasiekimai, karjera yra svarbu. Lygiai taip pat svarbu būti geranoriškiems, bendradarbiaujantiems. Svarbu būti lojaliems savo šaliai. Jūsų protas, talentas, įžvalgumas, drąsa eiti nepramintais keliais labai reikalingi Lietuvai“, – kalbėjo R. Popovienė.

Ministrė padėkojo mokytojams, tėvams, komandų vadovams, kurių palaikymas, paskatinimas, nuoširdus kasdienis darbas padėjo mokiniams pasiekti rezultatus, kuriais didžiuojasi visa šalis.

Mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, pernai tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose Lietuvai atstovavo 116 mokinių, maždaug pusė iš jų namo grįžo su apdovanojimais.

LINEŠA vadovas: linkiu mokiniams išlikti alkaniems žinių

Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius, sveikindamas mokinius, pabrėžė, jog labai svarbu skatinti dar daugiau Lietuvos jaunų žmonių įsitraukti į žinių pasaulį.

„Linkiu moksleiviams išlikti alkaniems naujų žinių ir naujų pergalių pasaulinėse olimpiadose bei konkursuose“, – kalbėjo jis.

Anot prof. Rimvydo Petrausko, Vilniaus universiteto rektoriaus ir renginio „Lumina Lituanica“ globėjo, aukšti mokinių rezultatai rodo Lietuvoje egzistuojant stiprią gabių mokinių ugdymo sistemą, kurią remia mokyklos, universitetai ir švietimo institucijos.

„Didžiuojamės, kad didelės dalies Lietuvos komandų vadovai tarptautinėse olimpiadose yra Vilniaus universiteto dėstytojai ir mokslininkai, o nemaža dalis tarptautinių olimpiadų dalyvių vėliau studijoms Lietuvoje pasirenka būtent Vilniaus universitetą“, – sakė jis.

Matematikos aukso laimėtojas: olimpiados padėjo suprasti, ko noriu siekti

2024 m. puikiai sekėsi tarptautinių matematikos, chemijos, muzikos, geografijos olimpiadų dalyviams.

Vilniaus licėjaus mokinys Paulius Aleknavičius, kurį rengė mokytojas Benas Budvytis, 65–ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje pelnė aukso medalį ir pasiekė geriausią visų laikų rezultatą tarp lietuvių.

Šiuo metu Masačiusetso technologijų institute (JAV) studijuojantis Paulius sako, kad būtent dalyvavimas olimpiadose jam padėjo suvokti, ką nori veikti gyvenime.

„Jos formavo mano požiūrį į gyvenimą. Dalyvavimo olimpiadose dėka supratau, kad vienaip ar kitaip noriu būti susijęs su matematika, sėkmė olimpiadose padėjo įstoti ir į mano norimą universitetą“, – pasakojo jis.

Net tris medalius – auksą 56–ojoje tarptautinėje chemijos olimpiadoje, auksą 30–ojoje Baltijos šalių chemijos olimpiadoje ir sidabrą 35–ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje – pernai pelnė Vilniaus licėjaus dvyliktokas Justas Miliauskas.

Pasak Justo, dalyvavimas  olimpiadose pareikalavo daug laiko ir pastangų, bet kartu ir leido sužinoti žymiai daugiau, nei įprastas mokyklos kursas.

„Didžiausią įspūdį paliko olimpiadų bendruomenės jausmas bei šaunūs, neįtikėtinai draugiški ir protingi žmonės, kuriuos sutikau būtent olimpiadose“, – kalbėjo J. Miliauskas.

Sėkmė ES jaunųjų mokslininkų konkurse

Itin sėkmingai Lietuvos atstovė pernai pasirodė Lenkijoje vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, kur pristatomi geriausi mokinių atlikti moksliniai tyrimai ES ir už jos ribų.

Kamilė Milkintaitė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos absolventė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė, šiame prestižiniame konkurse laimėjo III vietą ir specialųjį Europos Komisijos įsteigtą prizą – savaitės trukmės kelionę į tarptautinę parodą „Expo 2025“ Osakoje, Japonijoje. Europos Komisijos inicijuojamame tarptautiniame konkurse 2024 m. dalyvavo apie 150 jaunųjų mokslininkų iš 40 šalių, tad Kamilės pasiekimas– išties įspūdingas.

Gausiausias – geografijos medalių derlius

Didžiausią medalių kolekciją 2024–aisiais susižėrė jaunieji geografai. Iš tarptautinės, Baltijos  ir Europos šalių geografijos olimpiadų  mokiniai parsivežė net 14 medalių: 2 aukso, 7 sidabro, 5 bronzos medalius.

Du aukso medalius Lietuvos atstovai laimėjo ir VI tarptautinėje muzikos olimpiadoje.

Su medaliais iš tarptautinių renginių 2024 m. taip pat grįžo Tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados dalyviai, jaunieji fizikai, informatikai, biologai, prizines vietas pelnė ir Baltijos šalių prancūzų olimpiados dalyviai.

Renginio metu visiems tarptautinių renginių dalyviams buvo įteikti LR Seimo padėkos raštai,  o aukso medalių laimėtojams – ir SMK Aukštosios mokyklos įsteigti prizai.

Į šventę „Lumina Lituanica“ susirinkusius mokinius, jų mokytojus ir komandų vadovus sveikino Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, žymūs Lietuvos mokslininkai, verslininkai, visuomenininkai.

Tarptautinių olimpiadų ir konkursų dalyvių apdovanojimų šventės „Lumina Lituanica“ organizatoriai: Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Renginio partneriai: SMK Aukštoji mokykla, Lietuvos Respublikos Seimas, Valdovų rūmai, LRT.

Išsamų 2024 m. tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose laimėjusių mokinių sąrašą rasite čia.

Nuotraukų galerija 

Nuotraukų aut. Evelina Sabaliauskaitė, Lukas Grušeckas ir Janas Karolis

LINEŠA inf.

Žengti pirmiems žingsniams reikėjo drąsos 

Jonaviečiams jau žinoma kūrėja ir atlikėja, paklausta, kaip jaučiasi, įveikusi tokį ilgą kelią, sako, kad šiuo metu savijauta puiki. Mergina džiaugiasi savo sprendimu dalyvauti projekte, nors, kaip ji sako, išdrįsti nebuvo taip lengva.

,,Atėjau į projektą labai intuityviai. Jaučiau, kad jau laikas. Norėjosi palaikymo, tačiau situacija buvo dviprasmiška - vieni skatino, kiti, lyg stengdamiesi apsaugoti, nerekomendavo dalyvauti, bet galiausiai sprendimą priėmiau pati.” - pasakoja Kristina. - ,,Žinau, kad mano kelias – augti, tobulėti, eiti pirmyn. Ir mačiau daug pavyzdžių aplinkoje, kaip apskritai tokie projektai, iššūkiai padeda sustiprėti - ieškoti ir atrasti savo spalvų, atskleisti galimybes.” 

Projekte išgyvena skirtingų potyrių 

Kristinos įvaizdis projekte - išskirtinis. Ji pristatoma kaip menininkė, kūrėja, jautri ir ypatinga asmenybė. Po kiekvieno pasirodymo projekto mokytojai džiaugiasi Kristinos talentais ir atvirai išsako keliantys jai vis didesnių lūkesčių, kuriuos Kristinai iki šiol sekėsi pateisinti. Ar mergina tikėjosi tokios sėkmės? 

,,Aš savo norus visada išsakau į aplinką, kad jie skrajotų kažkur visatoje, bet tikėtis nieko nesitikėjau. Tiesiog norėjau atiduoti visą save. Aš tiesiog nusistačiau sau iššūkį, o kaip jau gaunasi, taip gaunasi. Tuo šiuo metu ir džiaugiuosi. Negalvoju, kaip mane mato kiti, negalvoju apie sėkmę. Mąstau apie tai, ką čia gaunu pati, kaip kuriu save ateičiai.” - apie savo potyrius projekte svarsto Kristina Chlastauskaitė. - ,,Galima pastebėti kiekvieno pasirodymo metu mano pokytį - pati jaučiu, kad vis kitaip galiu save atrasti ir parodyti žiūrovams. Džiaugiuosi, kad sugebu parodyti skirtingas puses. Nors tobulėjimui ribų nėra, džiaugiuos tuo, ką jau padariau. Jaučiu, kad auginu save ir kaip atlikėją, ir kaip asmenybę. Tai labai motyvuoja eiti į priekį, vėl ieškoti ir dalintis savo atradimais”.

Kristina atvirauja, kad naujų išbandymų kelias - ne visada lengvas, tačiau procesas labai įdomus. Tad ir šiame projekte pasitaiko nesėkmių, sunkesnių akimirkų, atsiranda įvairių baimių, tačiau viskas pamažu įveikiama, kai į priekį veda mylimiausias užsiėmimas - muzika. 
 
Jessica Shy: ,,Žiauriai norėčiau nuvesti ją iki finalo” 

Projekto mokytojų Kristina Chlastauskaitė priskiriama prie pačių stipriausių atlikėjų. Jos mokytoja projekte Jessica Shy negaili Kristinai šiltų žodžių ir nuolat ragina vertinti savo talentą.  
,,Jinai turi nerealų talentą. Jinai rašo dainas pati, jinai kuria, jinai groja instrumentais. Tokia sena siela... Aš jai kartoju: ,,Kristina, tu kieta! Tu kieta”. - paskutinės transliacijos metu kalbėjo Jessica. - ,,Jinai yra viena stipriausių mano dalyvių ir aš ją žiauriai norėčiau nuvesti iki finalo”. 

Išties, iki projekto finalo liko visai nedaug - įveikti paskutinį kryžminių perklausų etapą. Šiame etape tiek žiūrovų, tiek dalyvių laukia naujovė - ne mokytojai, ne televizijos žiūrovai, o filmavimo metu susirinkusi publika spręs dėl dalyvių išlikimo.  
 
Kristinai linkime didžiausios sėkmės ,,Lietuvos balso” scenoje – tiesaus kelio į finalą ir nuostabaus laiko, auginant savo talentus.  

Projekto ,,Lietuvos balsas" dvikovų etapo akimirka/ Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr. 

Komiteto narys Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad galimai ydinga baudimo praktika užprogramuota tarybos veiklos vertinimo kriterijuose.

„Kaip pavyzdį to pateikčiau faktą, kad 2023 m. Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitoje pažymėta, kad iš šalies biudžeto skirtas 1 euras atnešė beveik 6 eurus tikėtinos naudos vartotojams, o vidutinė metinė 2021–2023 m. tiesioginė tikėtina nauda vartotojams sudarė 16,7 mln. eurų. Toks vertinimo kriterijus tik skatina baudimą ir kuo didesnį“ – teigė A. Zuokas. Taryba turėtų padėti verslui, o ne siekti surinkti kuo daugiau pinigų už skiriamas baudas. Skiriant baudas už ūkio subjektų pažeidimus, visų pirma turi būti vadovaujamasi racionalumo ir proporcingumo principais. Išankstinis įspėjimas apie netinkamus ūkio subjektų veiksmus, rekomendacijų teikimas, leidimas ištaisyti trūkumus padėtų išvengti susipriešinimo tarp valstybės institucijų ir verslo, akcentavo Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius. 

A. Zuokas taip pat iškėlė Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumo klausimą. Komiteto narys iliustravo, kad 2023 m. duomenimis Lietuvos Konkurencijos taryboje dirbo apie 68 žmonių, tuo tarpu Estijos – 37 darbuotojai, kurie papildomai atlieka ir energetikos kainų reguliatoriaus funkcijas. Lietuvoje šį darbą atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kurioje dirba apie 200 darbuotojų.

Komitetas nusprendė kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl papildomos informacijos pateikimo ir tuomet šį klausimą įtraukti į komiteto posėdžio darbotvarkę. 

Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima rasti Seimo svetainėje ir Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

 lrs lt inf.

Statistika kalba pati už save

2024 m. DGK priėmė sprendimus dėl 15 037 421,83 eurų išmokų, iš kurių net 14 753 426,34 eurai buvo priteisti darbuotojams, o 283 995,49 eurai – darbdavių naudai. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad ginčuose dominuoja darbuotojų interesai, o DGK veikla tampa itin svarbi užtikrinant, jog pažeistos teisės būtų tinkamai apgintos.

DGK veiklos reikšmė ir akivaizdi įtaka darbo rinkai 

DGK yra esminis darbo rinkos stabilumo ramstis, užtikrinantis ne tik teisingumą, bet ir skatinantis pasitikėjimą tarp darbuotojų ir darbdavių. 2024 m. DGK sulaukė net 9537 prašymų, o išnagrinėjo 9365 bylas. „Toks sprendimų skaičius – tai ne tik įrodymas apie augantį darbuotojų pasitikėjimą DGK, bet ir apie didėjančią darbo rinkos problemų įvairovę“, – akcentuoja Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Per metus komisijose buvo nagrinėjami net 20 975 reikalavimai, kurių dauguma susiję su darbuotojų finansiniais interesais: neišmokėtais atlyginimais, neteisėtais atleidimais ar darbo sąlygų pažeidimais.

„Ši statistika rodo, kad šiandien DGK yra ne tik ginčų sprendimo institucija, bet ir stiprus socialinio dialogo katalizatorius, padedantis formuoti skaidresnę ir atsakingesnę darbo rinką Lietuvoje“, – pabrėžia skyriaus vedėja I. Janukevičienė.

DGK geografija: pagalba prieinama visiems

Darbo ginčų komisijos veikia visoje Lietuvoje, o jų sprendimai apima kiekvieną regioną. 2024 m. vidutiniškai kiekviena DGK išnagrinėjo beveik po 400 prašymų. Tokie rezultatai aiškiai pabrėžia, kad DGK pagalba yra prieinama visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar darbo specifikos.

DGK rezultatai atskleidžia 3 pagrindines darbo rinkos tendencijas

Visų pirma, darbuotojai vis aktyviau gina savo teises – nuosekliai augantis ginčų skaičius rodo didėjantį jų sąmoningumą ir pasitikėjimą DGK veikla. Darbuotojai vis dažniau kreipiasi į komisijas, siekdami teisingumo ir tikėdamiesi efektyvaus problemų sprendimo. 

Antra, neišmokėti atlyginimai ir neteisėti atleidimai išlieka dažniausiai sprendžiami darbo ginčų objektai, o tai pabrėžia būtinybę stiprinti darbdavių atsakomybę už darbo sąlygų ir teisinių įsipareigojimų laikymąsi. 

Galiausiai, VDI per DGK veiklą įtvirtina savo funkciją kaip svarbų socialinio dialogo elementą. Anot DGK darbo organizavimo skyriaus vedėjos I. Janukevičienės, operatyvus ginčų sprendimas ir priteistų sumų dydis atspindi institucijos gebėjimą reaguoti į darbo rinkos iššūkius ir užtikrinti efektyvų darbo santykių reguliavimą.

Kokias problemas sprendžia ir kas gali kreiptis į DGK?

Neišmokėti atlyginimai ar kitos darbo užmokesčio formos, netinkamos darbo sąlygos, darbo sutarčių pažeidimai, neteisėti atleidimai, neturtinės ar turtinės žalos atlyginimas, ginčai dėl darbo ir poilsio laiko – tai dažniausi klausimai, kuriais darbuotojai kreipiasi į DGK. Taip pat dažnai nagrinėjami atvejai, susiję su psichologiniu spaudimu ar netinkamu darbdavių elgesiu, kurie neatitinka darbo teisės normų ir pažeidžia tinkamos darbo aplinkos principus.

Kreiptis į DGK gali kiekvienas darbuotojas ar darbdavys, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeistos darbo santykiuose. Tai taikoma tiek esamiems, tiek buvusiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio ar sutarties trukmės. DGK yra prieinama visiems, siekiantiems teisingo ir teisėto sprendimo darbo santykių ginčuose.

Ateities perspektyvos: DGK veiklos tobulinimas

VDI ir DGK turi ambicingų tikslų toliau gerinti darbo santykių kokybę. 2024 m. rezultatai atskleidžia, kad 1) būtina plėsti visuomenės informuotumą apie darbuotojų teises ir DGK galimybes; 2) investuoti į DGK narių mokymus, siekiant užtikrinti dar efektyvesnį ir greitesnį ginčų sprendimą; 3) skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir darbuotojų.

„Tik veiksmingas bendradarbiavimas tarp visų darbo rinkos dalyvių gali užtikrinti stabilų ir skaidrų darbo santykių valdymą“, – pažymi skyriaus vedėja I. Janukevičienė.

VDI inf. 

Didžiausia sukčių išviliota pinigų suma siekia net 34 900 eurų. 

Vienas iš dažniausių telefoninių sukčiavimo metodų, žinomas kaip „skubus pagalbos prašymas“. Skambina nepažįstamas žmogus ir teigia, kad artimas giminaitis (pvz., sūnus, dukra, anūkas, giminaitis ir pan.) pateko į eismo įvykį. Jie dažnai pasakoja, kad žmogus yra sužeistas arba sulaikytas policijos, ir prašo pinigų, kad būtų sumokėta už gydymą ar išvengta teisinių pasekmių. 

Tokie skambučiai dažnai būna emociniai ir skubūs, siekiant sukelti baimę ir spaudimą aukai. Kad būtų įtikimiau, sukčiai į „pagalbą“ dažnai pasitelkia ir kitus asmenis – tariamus advokatus ar medikus, su kuriais pabendravus, sumažėja tikimybė patikrinti informaciją.

Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio Vilniaus apskr. vyriausiajame policijos komisariate atliekama daugiau nei 100 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d.). Šiuo metu yra nustatyti 8 įtariamieji asmenys, iš jų 3 nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai. 6-iems įtariamiesiems yra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kitiems 2 – švelnesnės kardomosios priemonės. Sulaikant įtariamuosius, sostinės kriminalistams pagelbėjo Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. 

Ne vienu atveju, kai patikėjusios sukčiais ir „gelbėdamos“ savo dukteris nuo teisinių pasekmių, garbaus amžiaus moterys prarado savo santaupas. Viena jų nepatikėjo policijos pareigūnais, kad buvo apgauta sukčių. Pareigūnams teko pavargti kol įtikino moterį, kad ji buvo apgauta sukčių.

Pareigūnai turėjo duomenų, kad iš šios senjorės yra išvilioti pinigai. Atvykusiems policijos pareigūnams moteris kategoriškai teigė, kad pastarieji jai meluoja ir iš jos pinigų niekas neišviliojo, ji tikino tik padedanti savo dukrai. Toliau pareigūnams bendraujant su senjore, ši suvokė, kad vis gi buvo apgauta. Skambinę sukčiai moterį įtikino, kad dukra, ėjusi kartu su svetima mergaite, pateko į avariją. Po to pokalbį telefonu perėmusi moteris prisistatė esanti senjorės dukra. Moteris buvo įsitikinusi, kad iš tikrųjų kalba jos dukra. Tuomet moteris senjorei pasakė, kad buvo sužalota ir šiuo metu guli ligoninėje. Pokalbį su tariama dukra perėmęs vyras pasakė, kad mergaitės, su kuria ėjo jos dukra, mama jos dukrą padavė į teismą ir įtikino, kad reikia 5 000 eurų, kad būtų išvengta teismo, nurodydamas juos sudėti į rankinę ir uždengti skudurais. Kadangi senjorei telefonu buvo liepta nieko niekam nesakyti, tuo metu kartu su ja buvęs sūnus, nežinodamas apie situaciją, rankinę su pinigais atidavė sukčiams. 

Kita nuo sukčių nukentėjusi garbaus amžiaus moteris taip pat sulaukė sukčių skambučio – į namų telefoną paskambinusi rusiškai kalbėjusi moteris prisistatė esanti jos dukra. Ji tikino, kad pateko į avariją, kurioje nukentėjo kita moteris su dukra, jos bus operuojamos. Vėliau paskambino rusakalbis vyras, jis prisistatė policijos pareigūnu. Tariamas pareigūnas nurodė, kad nukentėjusi moteris reikalauja pinigų – 23 000 eurų už operaciją. Rusakalbis vyras senjorei liepė parašyti pareiškimą, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla jos dukrai, kad moralinė žala bus atlyginta. Moteris surinko 10 000 eurų, kuriuos, sudėjusi į maišą su patalyne, atidavė atvykusiam vairuotojui. Netrukus senjorė vėl sulaukė sukčių skambučio – policijos pareigūnais prisistatę asmenys pareikalavo dar pinigų. Moteris, susisiekusi su giminaite ir draugėmis, pasiskolino pinigų ir daugiau nei 10 000 eurų vėl atidavė vairuotojui. Paaiškėjo, kad tuo metu, kai senjorė bendravo su sukčiais ir rinko pinigus, jos vyras taip pat buvo įviliotas į sukčių pinkles, tačiau pinigų jiems nespėjo atiduoti – buvo įspėtas. 

Kad netaptume vis išradingesnių sukčiavimo būdų atrandančių sukčių aukomis, labai svarbu išlikti budriems. Jei sulaukėte „skubaus pagalbos prašymo“ skambučio reikalaujat pinigų, neskubėkite atlikti jokių veiksmų. Sukčiai gali bandyti manipuliuoti jūsų emocijomis, kad įtikintų jog jūsų artimas žmogus yra sužeistas, sulaikytas ar kad jam nedelsiant reikia pagalbos. Neleiskite, kad tokie teiginiai jus sujaudintų ar klaidintų. Paskambinkite tam neva nukentėjusiam žmogui ar kitiems šeimos nariams, kad sužinotumėte tikrąją situaciją.

Jei vis gi tapote sukčių auka, kuo skubiau praneškite apie tai policijai.

Lietuvos policijos inf. 

Nuo šių metų pradžios gyventojai registruodami pranešimus interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt sulauks automatinių laiškų apie aplinkosaugos pažeidimo tyrimo eigą. 

Vos užregistravęs pažeidimą gyventojas, nors ir nematys jo žemėlapyje, tačiau sulauks automatinio laiško, kad informacija apie pažeidimą yra gauta ir užregistruota, o laikinai nėra matoma viešai, nes aplinkosaugininkai turi įsitikinti, kad pranešimas yra pateiktas teisingai ir jame nėra atskleistų asmens duomenų.  

Vėliau, kai pareigūnai pradės tyrimą pagal pateiktą pranešimą, pranešėjas nurodytu el. pašto adresu sulauks informacijos apie tyrimo eigą ir nuorodos į pranešimą su detalia informacija. Ištyrus pranešimą, asmuo taip pat sulauks laiško, kad pranešimas išnagrinėtas, pradėtas tyrimas sėkmingai užbaigtas, o su tyrimo rezultatais galima susipažinti paspaudus žemiau esančią nuorodą.

Tvarkaulietuva.lt – patogus būdas, pranešti apie užterštas teritorijas šalyje    

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) 2023 m. rugsėjo mėn. sukūrė interaktyvųjį žemėlapį. Žemėlapyje galima greičiau ir tiksliau pranešti ir stebėti tvarkymo progresą apie: 

• pastebėtas šiukšles gamtoje,  
• sugadintus miško kelius ir suniokotą miško paklotę,  
• žievėgraužio tipografo židinius, 
• išduotus leidimus kirsti mišką konkrečioje vietoje.  

Taip gyventojai kviečiami prisidėti mažinant užterštų teritorijų skaičių šalyje, identifikuojant ir jas kuo greičiau sutvarkant. Interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo detaliau aprašyti situaciją ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.    

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

Nuvažiuoti 100 km lengvuoju keleiviniu elektromobiliu (M1 kategorija) 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutiniškai kainavo 5,36 euro, skaičiuojant išlaidas tik degalams. Ankstesnį, trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, šios išlaidos kelionei siekė 5,02 euro. Tą patį atstumą nuvažiuoti lengvuoju krovininiu elektromobiliu (N1 kategorija), vidutinės išlaidos degalams ketvirtąjį metų ketvirtį siekė 8,60 euro, kai trečiąjį ketvirtį buvo 8,15 euro. 

Per praėjusius metus 100 km kelionės lengvuoju keleiviniu elektromobiliu išlaidos degalams padidėjo 0,63 euro, arba 13,3 proc., o važiuojant lengvuoju krovininiu elektromobiliu, šios išlaidos kelionei pabrango 1,01 euro, arba taip pat 13,3 procento.

Elektros energijos, naudojamos elektromobilio baterijai įkrauti, vidutinė kaina 2024 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo nuo 0,291 Eur/kWh iki 0,310 Eur/kWh, todėl išlaidos elektrinės transporto priemonės baterijai įkrauti augo 6,5 procento. Išlaidų augimą daugiausiai nulėmė tai, jog daugėjo greitojo įkrovimo prieigų, kuriose įkrovimo kaina yra maždaug ketvirčiu aukštesnė nei įprastinėse kintamosios elektros srovės įkrovimo prieigose.

2024 m. pigę benzinas ir dyzelinas šiek tiek sumažino kelionių išlaidas, važiuojant vidaus degimo varikliu varomu automobiliu.

Nuvažiuoti 100 km atstumą lengvuoju keleiviniu automobiliu, kurio varikliui reikalingas 95 markės benzinas, vidutinės išlaidos tik degalams siekė 10,19 euro ir sumažėjo 3,5 proc., palyginti ketvirtąjį metų ketvirtį su trečiuoju (buvo 10,56 euro), o važiuojant lengvuoju krovininiu automobiliu, degalai kainavo 10,32 euro (buvo – 10,69 euro).  Benzino vidutinė kaina per ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį sumažėjo nuo 1,42 Eur/l iki 1,37 Eur/l, arba 3,5 procento.

Pernai nuo metų pradžios 100 km kelionė lengvuoju keleiviniu automobiliu, kurio varikliui reikalingas 95 markės benzinas, atpigo 0,72 euro, arba 6,6 proc., o tokia pat kelionė lengvuoju krovininiu automobiliu atpigo 0,73 euro, arba taip pat 6,6 procento.

Išlaidos 100 km kelionei lengvuoju keleiviniu automobiliu su dyzelinu varomu varikliu, ketvirtąjį metų ketvirtį lyginant su trečiuoju, sumažėjo tik 0,1 proc.  – nuo 7,93 euro iki 7,92 euro, o kelionė lengvuoju krovininiu automobiliu atpigo nuo 9,67 euro iki 9,65 euro. Vidutinė dyzelino kaina per ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, sumažėjo 0,2 proc. – nuo 1,382 Eur/l iki 1,379 Eur/l.

Per 2024 metus 100 km kelionė lengvuoju keleiviniu automobiliu su dyzelinu varomu varikliu atpigo 1,07 euro, arba 11,9 proc., o tokia pati kelionė lengvuoju krovininiu automobiliu atpigo 1,3 euro.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį vidutinė gamtinių dujų (SDG – suslėgtos gamtinės dujos – aut.) kaina išliko tokia pati, kaip buvo trečiąjį metų ketvirtį – 1,70 Eur/kg. Tad 100 km kelionė lengvuoju automobiliu, naudojant SDG, kainavo 8,99 euro, o važiuojant lengvuoju krovininiu automobiliu, naudojant SDG, – 14 eurų.

Per visus praėjusius metus SDG atpigo 2,8 proc., o išlaidos 100 km kelionei sumažėjo 0,26 euro, važiuojant lengvuoju keleiviniu automobiliu, ir 0,4 euro, važiuojant lengvuoju krovininiu automobiliu.

2025 m. sausio 1 d.  Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre iš viso buvo įregistruota 28 812 elektromobilių, iš kurių 16 513 grynųjų elektromobilių  (15 983 – M1 kategorijos ir 530 – N1 kategorijos elektromobiliai) ir 12 299 iš išorės įkraunami hibridai (12 291 – M1 kategorijos ir 8 – N1 kategorijos). Elektromobiliai sudarė 1,6 proc. M1 kategorijos parko ir 0,67 proc. N1 kategorijos parko.

Didžiausią dalį viso šalies lengvųjų automobilių parko ir toliau sudaro dyzelinu varomos (65 proc. M1 kategorijos parko ir 96 proc. N1 kategorijos parko) ir benzinu varomos transporto priemonės (M1 – 23 proc. ir N1 – 2 proc.).

Daugiau informacijos skelbiama skirsnyje „Vidutinių išlaidų degalams pokyčių apžvalgos“.

Šiuo metu kyla klausimas, ar ne per ilgai delsiama paskelbti konkursą į Jonavos kultūros centro vadovo pareigas? Kada tikėtis konkurso paskelbimo, o gal jau nustatyta tiksli data, kada galėtų būti skelbiama atranka? 

Pasak Jonavos rajono savivaldybės, Jonavos kultūros centrui laikinai vadovauja Jurgita Serapinė, o tiksli data, kada bus skelbiamas konkursas į minimą poziciją – nenutarta. 

,,Galime patikinti, jog tai bus padaryta artimiausiu metu. Kai konkursai bus paskelbti, kaip ir įprasta, informacija apie juos bus prieinama savivaldybės interneto svetainėje www.jonava.lt”, - rašoma savivaldybės atsakyme.  

Paskutinįjį kartą konkursas Jonavos kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti buvo skelbiamas 2017 metais. Tuomet JKC direktoriaus darbo vietai buvo nustatytas 26,7 BMA (bazinės mėnesinės algos dydis) dydžio atlygis.

Beje, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė sausio 16-ąją informavo, jog JKC ,,ikiteisminis tyrimas tebevysta, atliekami suplanuoti proceso veiksmai. Jūsų minimam asmeniui (Sergejui Jefimenkai – red.past.) pranešimas apie įtarimus nėra įteiktas". 

„VMU vadovai ir specialistai deda daug pastangų, kad mokinių gamtos mokslų žinios ir gebėjimai būtų kuo aukštesni. Įmonėje buriame mentorių komandą, dalyvaujame su miškininkystės ypatumus atskleidžiančiais pristatymais mugėse, parodose, Karjeros dienose mokyklose, taip pat kasmet inicijuojame naujus švietėjiškus projektus. Džiaugiamės, kad šiemet mokinius pakviesime ir į pirmąją Miškininkystės olimpiadą“, – pažymi VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.  

Olimpiada „Mes – miškui, miškas – visiems“ kvies 5-8 klasių mokinius domėtis ir gilinti žinias gamtos pažinimo, biologijos srityse. Dalyvavimas olimpiadoje lavins mokinių mokslinį ir kritinį mąstymą, grindžiamą išsamiomis gamtos mokslų žiniomis, taip pat ugdys kūrybiškumą, savarankiškumą, skatins domėtis miškininkystės profesija, formuos mokinių ir pedagogų bendrą požiūrį į gamtos apsaugą, gamtotvarką, nenutolstant nuo ugdymo turinio bei mokytojams keliamų reikalavimų.

VMU Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Izolda Baltutė sako, kad  „mokiniai, besiruošdami ir dalyvaudami olimpiadoje, turės galimybę išreikšti save, plėsti ir gilinti ne tik biologijos žinias, bet ir suvokimą apie Lietuvos miškų ekosistemas, biologinę įvairovę ir miškininkystę. Tikime, kad iš skirtingų Lietuvos miestų dalyvaujančius mokinius apjungs olimpiados bendrystė bei suburs į vieningą bendruomenę, kadangi mokiniai ir po olimpiados galės palaikyti tarpusavio ryšius, dalintis savo gamtamokslinėmis žiniomis bei patyrimais miške. Galbūt olimpiada paskatins ne vieną rinktis ir miškininko profesiją, o tai būtų tiesiog šaunu“, – šypsosi vadovė. Taip pat Izolda Baltutė pažymi, kad olimpiadą organizuoti padeda naujas VMU partneris LINEŠA, kurio bendrystę įmonė labai vertina bei kartu aktyviai bendradarbiauja mokinių neformalaus švietimo ugdymo veiklose.

Miškai atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Jie užima apie trečdalį viso mūsų planetos sausumos ploto, miškuose gyvena apie pusė visų mokslui žinomų organizmų rūšių. Miškų biologinė įvairovė yra viena didžiausių iš visų ekosistemų. Taip pat miškai švelnina klimatą, valo orą, mažina taršą, saugo nuo potvynių ir erozijos, veikia kaip natūralūs vandens filtrai. Organizatoriai tikisi, kad mokiniai supras ir įvertins miškų svarbą bei Miškininkystės olimpiada, ugdanti kūrybingą, atvirą pažinimui, sąmoningą ir atsakingą už savo veiksmus pilietį, taps tradicine.

Registracija į atrankinį olimpiados etapą vyksta iki vasario 28 d. Daugiau informacijos apie dalyvavimo sąlygas rasite: Mes – miškui, miškas – visiems

VMU inf. 

Tarp įvairių Aplinkos apsaugos departamento teikiamų paslaugų kategorijų buvo vertinami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, reidai, medžiotojų ir žvejų patikrinimai, leidimų išdavimas medžiotojų būreliams, laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir prekybos laukiniais gyvūnais patikrinimai. Taip pat vertinti  miško priežiūros, medienos importo ir eksporto, miškų kirtimo ir užsodinimo klausimai, lentpjūvių bei miško dauginamosios medžiagos priežiūra. Tyrime daug dėmesio skirta klientų aptarnavimo ir konsultavimo kokybei. 

Vartotojai aukščiausiai įvertino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (83 proc.) ir miškų valstybinę priežiūrą (81 proc.). Gyvosios gamtos valstybinė priežiūra sulaukė 77 proc. pasitenkinimo įvertinimo.    

Siekiant gerinti klientų aptarnavimo kokybę, 2023 m. sukurtas vidinis skambučių centras,  fiziniams ir juridiniams asmenims konsultuoti. Skambindami telefonu +370 700 02022, klientai gali gauti informaciją departamento kuruojamais klausimais. Tyrimo metu respondentai palankiai įvertino teikiamas konsultavimo ir informavimo paslaugas – jos sulaukė 77 proc. pasitenkinimo įvertinimo. Konsultavimo el. paštu (konsultacijos@aad.am.lt) kokybė įvertinta 80 proc., konsultacijos telefonu – 79 proc., o informacija Aplinkos apsaugos departamento svetainėje – 77 proc. Be to, visuomenės sąmoningumui skatinti, yra kuriamos ir platinamos atmintinės, padedančios tinkamai elgtis aplinkos apsaugos srityje.   

Tyrimo dalyviai pripažįsta, kad Aplinkos apsaugos departamento veikla per pastaruosius 12 mėnesių ženkliai pagerėjo – vidutinis įvertinimas siekia 7,1 balo iš 10 (kur 10 – „labai pagerėjo“).  

Geriausiai vertinami departamento darbuotojų mandagumas ir dalykiškumas (85 proc.) bei specialistų kompetencija (80 proc.). Kiek mažesnį pasitenkinimą kelia sprendimų pagrįstumas (76 proc.) ir su veikla susijusios informacijos pasiekiamumas (75 proc.).  

Tyrimą, skirtą įvertinti Aplinkos apsaugos departamento klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis lygį, 2024 m. lapkričio mėn. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausta 1016 respondentų – juridinių asmenų, kurie per paskutinius 12 mėnesių buvo tiesiogiai susiję su departamento teikiamomis paslaugomis. Tyrimas buvo atliktas taikant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview).​ 

Apibendrinti tyrimo rezultatai rodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas kryptingai siekia gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir stiprinti bendradarbiavimą su klientais.  

AAD inf.

Devynioliktoji Vyriausybė savo programoje tarp pagrindinių tikslų įvardija kokybišką ir prieinamą sveikatos apsaugą, ilgesnę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę. Šių tikslų bus siekiama didinant sveikatos sektoriaus finansavimą, mažinant medikų administracinę naštą ir eiles pas gydytojus, gerinant gyventojų psichikos sveikatą, stiprinant viešojo ir privataus sveikatos sektorių bendradarbiavimą bei kitomis priemonėmis.

Su Vyriausybės programa galima susipažinti ČIA.

Kviesdama socialinius partnerius dalyvauti rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, SAM inicijuoja viešąją konsultaciją.

Ministerija kviečia teikti savo pasiūlymus, kokiomis priemonėmis mažinti eiles pas gydytojus, kaip vystyti privataus ir viešojo sveikatos sektorių partnerystę, gerinti (optimizuoti) sveikatos sektoriaus finansavimą bei sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų veiklos efektyvumą.

Teikiant pasiūlymus, prašoma nurodyti konkretų veiksmą, argumentus, kodėl jis siūlomas, numatomą veiksmo įgyvendinimo poveikį ir kitą informaciją, kuri padėtų priimti sprendimą dėl veiksmo įgyvendinimo tikslingumo.

Siūlymų dėl programos nuostatų įgyvendinimo laukiama iki sausio 21 d.

Viešąją konsultaciją rasite ČIA.

SAM Komunikacijos skyrius

Praėjusių metų veiklos ataskaitą pristačiusi nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ„Keliauk Lietuvoje“ pažymi, kad 2024-ieji Lietuvos turizmui buvo išskirtiniai metai. Šalis ne tik skaičiavo toliau augančius turistų srautus, bet ir galėjo džiaugtis net keliais prestižiniais tarptautiniais įvertinimais, kurie jau padeda ir ateityje padės pritraukti dar daugiau keliautojų. 

„Ateinančiais metais sieksime dar labiau stiprinti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo krypties, įvaizdį. Ypatingą dėmesį skirsime vietinio turizmo plėtrai, siekdami kurti naudą tiek regionams, tiek ir vietos bendruomenėms. Taip pat vienu svarbiausių prioritetų neabejotinai išliks atvykstamojo turizmo skatinimas – sritis, kuri itin reikšmingai prisideda prie šalies ekonominio augimo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė.

Praėjusių metų Lietuvos turizmo sektoriaus plėtros kulminacija tapo mūsų šaliai suteikti du itin reikšmingi tarptautiniai įvertinimai. Vienas didžiausių kelionių gidų leidėjų „Lonely Planet“ Lietuvą paskelbė antra geriausia pasaulyje ir geriausia Europoje kelionių kryptimi 2025-aisiais. Reikšmingas pasiekimas fiksuotas ir gastronomijos srityje – prestižinis „Michelin“ gidas net keturiems šalies restoranams suteikė visame pasaulyje kokybės ženklu pripažįstamas žvaigždutes, keturis įvertino „Bib Gourmand“ ženklais, vienam suteikė žaliąją „Michelin“ žvaigždę, o dar 26 įtraukė į rekomenduojamų restoranų sąrašą.
 
„Tokie įvertinimai dar kartą patvirtina, kad mūsų šalis turi ką pasiūlyti net ir reikliausiems keliautojams. Šie pasiekimai – tai sutelkto visos turizmo bendruomenės darbo rezultatas ir įrodymas, kad einame teisinga kryptimi“, – sako Olga Gončarova, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.

Visą VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ 2024 m. veiklos ataskaitą galite rasti čia.

Žiniasklaidos milžinų dėmesys

„Mūsų strateginis požiūris į tarptautinę komunikaciją davė puikių rezultatų – Lietuvos istorijos ir turistiniai objektai buvo pristatyti milijoninei užsienio auditorijai. Ypač džiaugiamės, kad pavyko užmegzti vertingus ryšius su prestižiniais žiniasklaidos kanalais, kurie padeda formuoti Lietuvos, kaip patrauklios kelionių krypties, įvaizdį“, – pasakoja O. Gončarova.

Praėjusiais metais VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva buvo surengti 33 užsienio žurnalistų turai po mūsų šalį, po kurių pasirodė 43 išsamios publikacijos. Kartu su agentūros užsienyje platintais pranešimais tai leido pasiekti 98,5 mln. skaitytojų auditoriją, kuri apie mūsų šalį sužinojo iš tokių prestižinių leidinių kaip „Forbes“, „The Guardian“, „The Telegraph“, „National Geographic“ ir kt.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ 2024-aisiais užsienio rinkose iš viso įgyvendino 9 Lietuvos žinomumo didinimo kampanijas, kurios bendrai sugeneravo 227,7 mln. parodymų. Vien socialiniuose tinkluose buvo paskelbti 106 įrašai, kurie sugeneravo 24,6 mln. parodymų ir pasiekė 6,8 mln. vartotojų. 

Kaip ypač sėkmingos komunikacijos pavyzdį agentūros vadovė išskiria srauto skatinimo kampanijas septyniose tikslinėse užsienio rinkose vykdytas kelionių planavimo platformose. To rezultatas – 2520 papildomų užsienio turistų, kurie mūsų šalyje užsakė beveik 17 tūkst. nakvynių ir išleido 231,8 tūkst. eurų. 

Ryšiai su kelionių organizatoriais

Praėjusiais metais taip pat buvo stiprinamos senos ir mezgamos naujos partnerystės. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ sudarė strategiškai svarbią bendradarbiavimo sutartį su LOT dėl Lietuvos žinomumo didinimo Lenkijos ir Jungtinės Karalystės rinkose. Be to, įgyvendinta 13 srauto skatinimo projektų su tokiais žinomais kelionių organizatoriais kaip „Diamir“, „Tui Travel Star“, „Journaway“ (Vokietija), „Responsible Travel“, „Exodus“ (Jungtinė Karalystė), „Avoris group“, TUI (Ispanija), „Amslav“, „Evaneos“ (Prancūzija) ir kt.

„Bendradarbiavimas su užsienio kelionių organizatoriais – vienas efektyviausių būdų didinti turistų srautus į Lietuvą. Džiaugiamės, kad po mūsų organizuotų pažintinių turų ir kontaktų mugių net keliolika naujų užsienio kelionių organizatorių įtraukė Lietuvą į savo 2024-2025 metų programas“, – akcentuoja O. Gončarova.

Agentūra dalyvavo 9 tarptautinėse turizmo parodose, kur įvyko 626 verslo susitikimai. Surengta prestižinė kontaktų mugė „Buy Lithuania“, kurioje dalyvavo 24 užsienio kelionių operatoriai, įvyko 338 Lietuvos turizmo paslaugų tiekėjų ir užsienio kelionių organizatorių verslo susitikimai. „Baltic Connecting“ verslo misijoje tolimosioms rinkoms dalyvavo 50 užsienio kelionių operatorių, suorganizuoti 777 susitikimai.

Pagrindas tolesniam augimui

Aktyvūs VšĮ„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros veiksmai prisidėjo prie tolesnio užsienio turistų srauto augimo. Per 11 praėjusių metų mėnesių Lietuvoje apsilankė beveik 1,4 mln. užsienio turistų – 6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Palyginti su ikipandeminiu 2019 m. laikotarpiu, pasiektas 75 proc. atsigavimas, kai 2023 m. šis rodiklis siekė 70 proc.

Didžiausi turistų srautai fiksuoti iš Lenkijos (138 tūkst.), Vokietijos (126 tūkst.) ir Latvijos (106 tūkst.).

„Ypač džiugina augantys turistų srautai iš naujų rinkų – Nyderlandų (+141 proc.), Belgijos (+115 proc.) ir JAV (+29 proc.). Tai rodo, kad mūsų įdirbis šiose rinkose duoda apčiuopiamų rezultatų“, – akcentuoja O. Gončarova.

Ji pažymi, kad šiemet svečių iš užsienio mūsų šalyje turėtų dar labiau padaugėti, o tvirtą pagrindą tam suteikia ir Lietuvos įtraukimas į „Lonely Planet“ rekomenduojamų krypčių sąrašą, ir „Michelin“ gido įvertinimai. 

„Tiek 2023 m. atliktas išsamus atvykstamojo turizmo tyrimas, tiek Europos Komisijos duomenys rodo, kad gastronominės patirtys ir atradimai yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį keliautojai renkasi atostogų kryptis. Tad Lietuva įgijo dar vieną reikšmingą konkurencinį privalumą, juolab kad „Michelin“ žvaigždėmis įvertintų restoranų dabar turime daugiausia Baltijos šalyse“, – džiaugiasi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė. 

Keliauti po savo šalį – madinga 

Įvaı̇rius rinkodaros veiksmus agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ praėjusiais metais įgyvendino ir vietinėje rinkoje, siekdama paskatinti kuo daugiau lietuvių keliauti po savo šalį. 2024 m. buvo įgyvendintos dvi didelės reklaminės kampanijos: vasaros kampanija, pasiekusi 32,7 mln. parodymų ir 518,7 tūkst. paspaudimų, bei žiemos kampanija su 13,9 mln. parodymų ir 226,6 tūkst. paspaudimų. Taip pat buvo surengti 6 renginiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje, įskaitant Turizmo dienos renginį su 4 turizmo gatvėmis bei „Adventur“ parodą. Per metus išplatinta 30 pranešimų spaudai ir komentarų, surengti 4 pažintiniai turai žiniasklaidos atstovams ir nuomonės formuotojams, o bendras publikacijų kiekis Lietuvos žiniasklaidoje siekė 1114 straipsnių. 

Valstybės duomenų agentūros preliminariais duomenimis, per 2024 metų 11 mėnesių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 2,5 mln. vietinių turistų. Tai 1 proc. daugiau nei 2023 metais tuo pačiu laikotarpiu, kai šis skaičius siekė 2,43 mln.

„Matome, kad vietinis turizmas ne tik atsigavo po pandemijos, bet ir išlaiko stabiliai aukštą lygį. Šiuo metu vietinių turistų srautas yra ketvirtadaliu didesnis nei prieš pandemiją, o tai rodo, kad lietuviai atranda ir vertina poilsio galimybes savo šalyje", – teigia O. Gončarova.
 
Naujausi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ duomenys rodo, kad net 71 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą keliavo šalyje su nakvyne. Du trečdaliai gyventojų savo ilgąsias kasmetines atostogas taip pat renkasi praleisti Lietuvoje.

„Ypač džiugina tai, kad lietuviai renkasi įvairias turizmo formas – nuo ramaus poilsio gamtoje iki gastronominio turizmo, kurio populiarumas per metus išaugo beveik dvigubai. Tai rodo, kad mūsų šalies turizmo sektorius tampa vis įvairesnis ir labiau pritaikytas skirtingiems keliautojų poreikiams“, – pabrėžia VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.

Tyrimų duomenimis, populiariausios veiklos keliaujant išlieka poilsis gamtoje ir gamtos objektų lankymas – abi veiklas renkasi po 43 proc. keliautojų. Taip pat populiarus maitinimo įstaigų (40 proc.) bei kultūros objektų, tokių kaip muziejai, pilys ir dvarai, lankymas (30 proc.).

Nuo 8 valandos 

Jolitos Jaraitės Žilionienės paroda „Išlaisvink sielą be taisyklių" JKC fojė.

Liepos Maciulevičiūtės kūrybinių darbų paroda „Skrynelėj (at)minties" Jonavos krašto muziejuje.

Paroda „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės" Jonavos krašto muziejuje. Parodos sudarytoja ir autorė Lina Bartašienė.

19 val. Nostra.lt - RKL rungtynės: Jonavos SC-Marijampolės SC Jonavos sporto centre, Vasario 16-osios g. 1A

Sausio 18-ąja, šeštadienį 

Nuo 9 valandos 

Greitųjų šachmatų turnyras treneriui R. Banaičiui atminti Jonavos sporto arenoje.

Nuo 15 valandos 

Baltijos lygos varžybos Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Sausio 19-ąja, sekmadienį 

Nuo 9 valandos 

Beisbolo varžybos Jonavos sporto centro salėje Vasario 16-osios gatvėje 1A.

Nuo 12 valandos 

2025 metų Jonavos rajono salės futbolo pirmenybės Jonavos sporto arenoje.

Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) 2 d. ir 154 str. (Šmeižimas) buvo atliekamas dėl politinės partijos ,,Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo paskyroje 2024 m. lapkričio mėn. publikuotų trijų įrašų, kuriais, įtarta, buvo viešai paskelbta neapykantos kalba bei šmeižiama tuometinė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prokuroras nutarime nutraukti tyrimą nurodė, kad Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai socialiniame tinkle buvo nukreipti prieš partijas „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“, „Liberalų sąjūdis“, ,,Laisvės partija“ bei su partija „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ susijusius asmenis – Ingridą Šimonytę ir Vytautą Landsbergį. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie neabejotinai ir neginčytinai patvirtintų, kad R. Žemaitaičio pasisakymai buvo nukreipti būtent prieš šių partijų narius ar kitus asmenis, kurie palaiko šias partijas, dėl jų politinių pažiūrų ir įsitikinimų, ar prieš kitą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, pasižymintį Baudžiamajame kodekse įtvirtintu saugomu bruožu.

Prokuroro nutarime nurodyta, jog, įvertinus R. Žemaitaičio socialinio tinklo paskyroje patalpintų trijų įrašų kontekstą, teigtina, kad minimų partijų ir tuo pačiu partijos „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ lyderių įvardijimas juose galėtų būti suprantamas kaip kritika politiniams oponentams, tačiau ne kaip kurstymas prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl politinių pažiūrų ir įsitikinimų.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, kad viename iš R. Žemaitaičio įrašų naudojami konstatuojamieji ir vertinamieji teiginiai yra neigiamo ir propaguojančio priešiškumą pobūdžio. Taip pat konstatuojama, kad tokie R. Žemaitaičio teiginiai tik iš dalies atitinka tikrovėje vykusius įvykius ir yra hiperbolizuoti, tačiau, įvertinus politinį ir socialinį kontekstą, leistinas politikų kritikos ribas, šie teiginiai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurios turėtų būti taikoma kraštutinė priemonė – baudžiamoji atsakomybė.

Taip pat, įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis dėl tirto I. Šimonytės šmeižimo, nenustatyta, jog R. Žemaitaitis, savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle patalpinęs įrašą, prasidedantį žodžiais „Lietuvos naikintojai organizuoja riaušes?“, kuris vėliau buvo redaguojamas, per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą.

Išnagrinėjus įrašų kontekstą, bendrą turinį ir naudotas formuluotes, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta išvada, pripažinta, kad dalyje R. Žemaitaičio teiginių apie I. Šimonytę yra išreikšta jo nuomonė. Kadangi šie teiginiai yra nuomonė, jie nelaikomi tikrovės neatitinkančia informacija, galinčia paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba asmens šmeižimu, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Kiti teiginiai įraše yra laikomi nesusietais su I. Šimonyte.

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

LR Prokuratūros inf. 

„Labai rimtai vertiname teismo sprendimą ir Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fonde nustatytą nelegalaus darbo faktą. Šios atsiradusios aplinkybės paskatino peržiūrėti buvusios Vyriausybės sprendimą ir nutraukti fondui skirtą finansavimą 2025 metams. Vyresnio amžiaus žmonės be emocinės psichologinės pagalbos tikrai neliks. Kuo skubiau bus skelbiamas konkursas naujam paslaugų teikėjui atrinkti“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. administracinės bylos nutartyje konstatavo, kad  M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas pažeidė Užimtumo įstatymą dėl nelegalaus darbo – fonde buvo nelegaliai įdarbintas žmogus. Vadovaujantis šiuo pagrindu, Valstybinė mokesčių inspekcija fondą pripažino nebeatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Taip pat, remiantis 2024 m. gruodžio 30 d. Registrų centro duomenimis, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondui yra panaikintas paramos gavėjo statusas.

Vadovaujantis Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos nevyriausybinėms organizacijoms negali būti skiriamos, jeigu juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais, juridinis asmuo neatitinka asignavimų valdytojo patvirtintuose projektų finansavimo konkursų nuostatuose nustatytų reikalavimų, o, paaiškėjus ar atsiradus tokioms aplinkybėms po sprendimo skirti valstybės biudžetų lėšų projektui įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dar vadovaujant buvusiai ministerijos vadovybei, gruodžio 11 d. buvo priimtas sprendimas pratęsti Nevyriausybinės organizacijos M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo projekto „Sidabrinė linija: emocinė psichologinė pagalba telefonu vyresnio amžiaus žmonėms“, skirto teikti emocinės psichologinės pagalbos telefonu paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, finansavimą 2025 metams.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas 2024 m. gruodžio 20 d. su M. Čiuželio labdaros ir paramos fondu sudarė valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį dėl projekto „Sidabrinė linija“: emocinė psichologinė pagalba telefonu vyresnio amžiaus žmonėms“ įgyvendinimo.

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo projektui „Sidabrinė linija: emocinė psichologinė pagalba telefonu vyresnio amžiaus žmonėms“  2025 m. buvo skirta 236 tūkst. eurų.

SADM inf. 

AB Lietuvos paštas – didžiausias pašto ir siuntų pristatymo paslaugų teikėjas šalyje – paskelbė generalinio (-ės) direktoriaus (-ės) atranką.Tarp būsimam Lietuvos pašto vadovui (-ei) keliamų reikalavimų ir lūkesčių –sėkminga patirtis dirbant su organizacijų transformacija ir vystymu, diegiant inovatyvius veiklos tobulinimo sprendimus, orientuotus į klientų patirties gerinimą ir efektyvumą, tvarios veiklos principų išmanymas ir taikymas praktikoje.

 „Lietuvos paštas nuolat keičiasi, siekdamas gerinti klientų patirtį ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių ir lūkesčių. Bendrovė ne tik užtikrina patikimą siuntų ir laiškų pristatymą, jungdama Baltijos regioną su visu pasauliu, bet ir šimtams tūkstančių gyventojų visoje šalyje pristato prenumeruojamus leidinius ir socialines išmokas į namus.

Savo veikla prisidėdamas prie bendruomenių gerovės ir ekonomikos augimo, Lietuvos paštas yra strateginės svarbos bendrovė visai šaliai. Jos tolimesniam vystymui ir keliamiems tikslams įgyvendinti ieškomas aukštas profesines kompetencijas sukaupęs vadybos profesionalas ar profesionalė“, – sako Lietuvos pašto valdybos pirmininkė Jūratė Stanišauskienė.

Šiuo metu Lietuvos pašto generalinio direktoriaus pareigas laikinai eina Mindaugas Kvekšas, bendrovės Finansų ir administravimo padalinio direktorius.

Pagal Lietuvos pašto įstatus, generalinį (-ę) direktorių (-ę) penkerių metų laikotarpiui skiria bendrovės valdyba. Valstybės valdomų įmonių įstatyme numatyta, kad tas pats asmuo bendrovės vadovu gali būti renkamas dviem kadencijoms iš eilės.

Generalinio (-ės) direktoriaus (-ės) atranką organizuoja vadovų paieškos bendrovė UAB „AIMS International Lietuva“. Šios įmonės paslaugos įsigytos viešojo pirkimo būdu. Kandidatai paraiškas į šią poziciją gali teikti iki šių metų vasario 6 d.

Susipažinti su skelbimu ir kandidatams keliamais kvalifikaciniais reikalavimais galima čia.

Tai pavyko dėl glaudaus donorystės ir transplantacijos proceso dalyvių bei visuomenės bendradarbiavimo ir atsidavimo:

•    NTB specialistai dirbo 24/7 režimu arba 8 784 valandas per metus, iš kurių 4 100 buvo ypač intensyvios, reikalavusios glaudaus bendradarbiavimo su imunologais ir kitais laboratorijų specialistais, greitosios pagalbos vairuotojais, policijos pareigūnais, VSAT ir LR KOP pilotais.
•    3 regioninių donorystės centrų koordinatoriai ir 23 donorinių ligoninių gydytojai  Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje donorų paruošimui bei išlaikymui skyrė daugiau nei 1 700 valandų profesionalaus darbo.
•    114 Donorų Artimųjų šeimų ištarė „taip“ organų donorystei.
•    Laboratorijų specialistai ištyrė beveik 900 mėgintuvėlių, užtikrindami, kad donoro organai galėtų keliauti link transplantacijos arba, deja, procesas turėjo ir nutrūkti.
•    Karinių oro pajėgų pilotai net 3 kartus donorinius organus skraidino Lietuvos ribose ir 2 kartus – iš užsienio, o užsienio lėktuvai su gydytojų komandomis iš Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Lenkijos, Kroatijos ir Vengrijos Lietuvoje leidosi net 26 kartus ir kilo vėl į savo šalis su donoriniais organais.
•    Lenkijos greitosios pagalbos automobiliai su gydytojų komandomis 80 kartų kirto Lietuvos-Lenkijos sieną ir nuvažiavo beveik 40 000 kilometrų, apytiksliai vieną kartą apvažiavo Žemę ties pusiauju, kad donoriniai organai išgelbėtų gyvybę jų šalyje, nes Lietuvoje tuo metu nebuvo recipientų, kuriems tiktų dovanotas organas.

Daug valandų? Daug kilometrų? Daug žmogiškųjų resursų? Tikrai – ne. Juk nėra nieko brangiau nei išsaugota žmogaus gyvybė, o pernai pavyko sukurti net 586 stebuklus: 521 Lietuvoje ir 65 užsienyje.

Ypatingas rodiklis

„Kiekviena sritis turi savo matavimo rodiklius. Audinių, ląstelių ir organų donorystės matavimo vienetas yra efektyvių donorų skaičius milijonui gyventojų. Efektyvus donoras, tai miręs žmogus, kuriam konstatuota smegenų mirtis ir  iš jo paimtas nors vienas organas ar audinys, sergančio žmogaus gyvybei išgelbėti. Šis rodiklis „matuoja“ donorystės ir transplantacijos lygį kiekvienoje šalyje ir Europos bei pasaulio mastu.  Praėjusiais metais visuomenės ir tiesioginių donorystės proceso dalyvių susitelkimas padėjo pasiekti aukštą rodiklį – 23,5 milijonui gyventojų. Ačiū kiekvienam asmeniškai ir visiems kartu, kad kartu tiesiame tiltus gyvenimui“, - sako NTB vadovė Audronė Būziuvienė.

„Tylus apkabinimas ir nuoširdi padėka visų Donorų Artimiesiems. Jūsų ištartas „taip“ padovanojo gyvenimo viltį sunkiai sergantiems. Tikimės, kad šis apsisprendimas palengvins ir Jūsų netekties skausmą“, – sako NTB vadovė Audronė Būziuvienė.

„Išskirtinis ačiū Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų ir 23-jų donorinių ligoninių komandoms: gydytojams ir slaugytojams. Jūsų profesionalus ir pasiaukojantis darbas, glaudus bendradarbiavimas lėmė 168 potencialių donorų užregistravimą – didžiausią skaičių per visą organų donorystės istoriją Lietuvoje. Ypatingai džiugina mažesnių ligoninių –LSMU Kauno, Marijampolės, Telšių, Tauragės, Utenos, Visagino, Alytaus indėlis.“ 

Daugiau transplantacijų

Daugiau efektyvių donorų – daugiau transplantacijų. 2024 metais atlikta net 521 transplantacija – 13 proc. daugiau nei ankstesniais metais. 

Pernai dviejuose transplantacijos centruose – LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose – buvo atliktos:
•    108 inkstų transplantacijos (4 vaikai), tarp jų 7  iš gyvų donorų (1 vaikas).
•    20 kepenų transplantacijų.
•    8 širdies transplantacijos (1 vaikas).
•    3 plaučių transplantacijos.
•    80 ragenų transplantacijų.
•    302 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos: 138 alogeninės (15 vaikų) ir 164 autologinės (6 vaikai).

Lietuva tapo Europos organų donorystės sostine 2024

Lietuva ir NTB kartu su Europos Tarybos Europos vaistų kokybės ir sveikatos priežiūros direktoratu (EDQM) organizavo 23-ąsias Europos organų, audinių ir ląstelių donorystės dienas. Renginys, vykęs spalio 4-5 dienomis, pasklido iš Lietuvos į visus Europos kampelius ir kvietė visus tarti TAIP organų donorystei. Renginį Vilniuje įprasmino 2 081 asociacijos Gyvastis žvakutė, skirta pagerbti Donorus ir jų Artimuosius ir 63 pastatai visoje Lietuvoje nusidažę žalia spalva – organų donorystės ir transplantacijos simboliu. Tą ypatingą dieną Gyvasties iniciatyva žvakutės liepsnojo net 56-iuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jungdamos žmones į šviesos ir vilties tiltą – bendrystę, kuriančią gyvenimus.

Minint Europos organų donorystės dieną į tarptautinę konferenciją Tieskime tiltus gyvenimui Vilniaus universitete susirinko organų donorystės ir transplantacijos proceso dalyviai, donorų artimieji, recipientai bei svečiai iš užsienio. Ši diena tapo galimybe ne tik dalintis žiniomis, gerąja patirtimi, įžvalgomis, bet ir išreikšti padėką visiems, kurie savo kilniu darbu ir sprendimais suteikia viltį gyventi.

Situacija suvaldyta

Po 2022 metais ištarto teiginio „numanomas organų donorystės sutikimo modelis“ NTB per 2023 metus sulaukė beveik 5 tūkst. nesutikimų audinių, ląstelių ir organų donorystei po mirties. Artimųjų atsisakymas dovanoti mirusiojo organus transplantacijai kai kuriais mėnesiais siekė net 60 procentų. Šiandien didžiuodamiesi sakome – 2024 metais ši tendencija buvo suvaldyta. Tam buvo organizuotos kelios tęstinės socialinės akcijos, daugybė susitikimų, paskaitų, o LRT žiūrovus prie ekranų prikaustė keturių dalių dokumentinis filmas „Prisikėlimas“. Kiekvienas žingsnis buvo skirtas tam, kad žmonės išgirstų, suprastų ir tartų „taip“ organų donorystei.

„Visuomenei kasdien siuntėme žinią ir buvome išgirsti: užregistruoti vos 89 nesutikimai, o  apklausų rezultatai rodo, kad 80 procentų Lietuvos gyventojų pritaria organų donorystei ir net 2 365 gyventojų užpildė sutikimus gauti donoro kortelę – priėmė sprendimą po savo mirties audinius, ląsteles ir organus dovanoti transplantacijai. Bet negalime sustoti, nes artimųjų atsisakymas mirusiojo organus dovanoti transplantacijai vis dar neramina – jis siekia 38,85 proc. Tad siųsti žinią turime kiekvieną dieną, nes tikimės sulaukti grįžtamojo ryšio – supratimo ir pritarimo – ištarto Taip“, – sako NTB vadovė.

Laukiančiųjų transplantacijos skaičiai nesikeičia

Šiuo metu transplantacijos laukia beveik 700 žmonių. Tarp jų: 130 – inksto, 86 – kepenų, 53 – širdies, 4 – plaučių, 3 – širdies-plaučių komplekso, 1 kasos-inkstų komplekso, 180 – ragenų, 231 – kaulų čiulpų transplantacijos.  Iš jų – 32 vaikai.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, bet gali sukurti net 7 stebuklus – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą transplantacijos laukiantiems žmonėms. Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje Camelia, Eurovaistinė arba Gintarinė vaistinė vaistinėje.

Nacionalinio transplantacijos biuro inf. 

Susitikime taip pat dalyvavo J. Kazickaitės brolis, KŠF valdybos narys Michael Kazickas su sutuoktine Beverly, KŠF vykdomoji direktorė JAV Neila Baumilienė ir KŠF vykdomoji direktorė Lietuvoje Domantė Greifenbergerytė.

„Labai džiugu sveikinti Jus ir Jūsų šeimos atstovus Lietuvoje. Jau trečią dešimtmetį skaičiuojantis KŠF yra ne tik milžiniška parama Lietuvai, švietimui, mokslui, kultūrai, sveikatos apsaugai, socialiniams projektams. Tai kartu ir didžiulis įkvėpimas mūsų jaunimui, mūsų žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje ir išsibarsčiusiems po kitas šalis visame pasaulyje“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios žodžiais, Kazickų šeima rodo pavyzdį, kiek daug galima pasiekti savo jėgomis, kaip atkaklus darbas, išsilavinimas, erudicija bei vidinė stiprybė padeda sukurti ekonominę gerovę, kuri panaudojama kilniems tikslams. D. Nausėdienė taip pat pabrėžė Kazickų šeimos demonstruojamą empatiją, šilumą ir tikrą vertybinį pagrindą.

„Esame dėkingi už reikšmingą KŠF indėlį remiant Ukrainos centro Vilniuje veiklas. Tai ypatingas solidarumo ir rūpesčio pavyzdys. Jūsų fondo parama, ypač vasaros stovykloms, suteikia ukrainiečių bei lietuvių vaikams galimybę mokytis, tobulėti ir kurti tvirtus tarpusavio ryšius“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pabrėžė, jog karo nualintai Ukrainos visuomenei šiuo metu ypač svarbi parama psichinės sveikatos srityje. Parama ne tik karo veteranams, bet ir jų šeimoms, ypač vaikams. Reikalingas dėmesys moksliniams tyrimams, metodikos, specialių produktų kūrimui, kurių reikės kovojant su karo pasekmėmis psichikos sveikatai. Pasak D. Nausėdienės, šios užduoties jau ėmėsi Taraso Ševčenkos universitetas su partneriais, federacija „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ ir Londono karališkuoju koledžu, įkurdami Kijeve veteranų psichikos sveikatos kompetencijos centrą kaip akademinę ir klinikinę bazę. Šiame kontekste aktualūs projektai, kurių įgyvendinimo eigoje sukuriami konkretūs produktai, kaip antai specializuotos knygos  Ukrainos vaikams psichinės sveikatos pagalbos sau srityje.

Pirmoji ponia taip pat išskyrė KŠF paramą lituanistiniam švietimui užsienyje bei programai „Bring together Lithuania“, kuri suteikia galimybę lietuvių diasporos atžaloms atvykti į Lietuvą stažuotis įvairiose institucijose bei verslo įmonėse.

„Esame labai dėkingi už Jūsų aktyvų įsitraukimą į pernai Niujorke vykusį susitikimą su Prezidentu, kurio metu buvo sutarta vystyti diasporos kapitalo pritraukimo į Lietuvos ekonomiką iniciatyvą. Sulaukiame daug pozityvių signalų ir vertinimų, jog diasporos finansinio instrumento sukūrimas yra perspektyvi kryptis. Kazickų šeimos fondo įsitraukimas ir ekspertinė pagalba čia būtų itin vertinga“, – teigė D. Nausėdienė.

2023 metais Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo J. Kazickaitę ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Apdovanojimas skirtas už ilgametį švietimo, socialinių, kultūrinių ir kitų projektų rėmimą.

Prezidento komunikacijos grupė

Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.     

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ vadovas Jonas Kaminskas „Jonavos žinioms“ pažymėjo, kad „Jonavos šilumos tinklai“ nedelsiant ėmėsi veiksmų, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir, aktyviai bendradarbiaudama su teisėsauga, užkirto kelią nusikalstamoms veikoms.

Tyrimo duomenimis, trys biokuro tiekimo įmonių direktoriai buvo sudarę sutartis su UAB „Palangos šilumos tinklai“ dėl biokuro tiekimo. Kaltinamieji, veikdami kartu su „Palangos šilumos tinklų“ darbuotoju ir kitais asmenimis, galimai klastojo biokuro kokybės mėginius.

Įtariama, kad remiantis šiais suklastotais duomenimis buvo parengti netikri dokumentai, kuriais siekta nuslėpti pristatyto nekokybiško biokuro faktą ir nepagrįstai įgyti turtą. Dėl šių veiksmų UAB „Palangos šilumos tinklai“ vienu atveju patyrė beveik 80 tūkst. eurų, kitais atvejais – beveik 24 tūkst. eurų ir  daugiau nei 8 tūkst. eurų turtinę žalą. 

Tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad dalis kaltinamųjų, taikydami tą pačią nusikalstamą schemą, padarė beveik 92 tūkst. eurų turtinę žalą ir bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“.

Kaip rašoma pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimai kaltinamų juridinių ir fizinių asmenų turtui, kurio vertė viršija pareikštų civilinių ieškinių dydį.

Už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas asmenims gali grėsti laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Suvaldyti ligos plitimą

Epidemiologai nuolat pabrėžia, kad skiepijimas nuo gripo yra gyvybiškai svarbus visiems gyventojams. Ypač jis aktualus rizikos grupių žmonėms, kuriems ši liga daug pavojingesnė ir gali baigtis net mirtimi. 

Nors Lietuvoje besiskiepijančių nuo sezoninio gripo rizikos grupėms priklausančių žmonių skaičius auga, tačiau Lietuva išlieka prie žemiausias skiepijimo aprėptis turinčių valstybių Europos Sąjungoje.  PSO rekomenduoja kiekvieno gripo sezono metu pasiskiepyti ne mažiau kaip 75 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, nepaisant amžiaus. 

Taip norima mažinti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų naštą gyventojų sveikatai – sergamumą, mirtingumą, komplikacijų dažnį, gydymo ligoninėse apimtis ir kt. 

Skiepijant vaikus, mažėja ir suaugusiųjų sergamumas

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis perkama sezonine gripo vakcina gali nemokamai pasiskiepyti 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, patiriantys didžiausią tiesioginę riziką užsikrėsti gripu, bendraudami su sergančiais žmonėmis. Be to, pernai rudenį įsigaliojo naujovė – įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nuspręsta kompensuojamąja gripo vakcina skiepyti ir 2–7 metų (imtinai) vaikus. 

Tokia amžiaus riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaikai, skirtingai nei kitose Europos šalyse, ikimokyklinio ugdymo įstaigas pradeda lankyti vėliau ir būtent tuo metu išauga kontaktų bei užsikrėtusiųjų gripo virusu skaičius. Šalyse, kurios jau anksčiau įtraukė vaikus į gripo rizikos grupes, pastebėta, kad pradėjus aktyviau nuo gripo skiepyti vaikus, sumažėjo ir suaugusiųjų sergamumas. 

Kasmet kuriama nauja vakcina

Pernai Lietuvos gydymo įstaigoms buvo pristatyta daugiau nei 223 tūkst. Valstybinės ligonių kasos nupirktos vakcinos dozių šiam gripo sezonui. Privalomojo sveikatos draudimo fondui pirkinys kainavo kiek daugiau nei 900 tūkst. eurų, bet vienos dozės kaina, palyginti su 2023 metais, sumažėjo net 28 proc.

Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, nes gripo virusai keičiasi – mutuoja. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina, atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus. Gripo vakcinos taip pat atnaujintos – jos atitinka PSO rekomendacijas Šiaurės pusrutuliui ir Europos Sąjungos nutarimą 2024–2025 metų gripo sezonui.

Verta žinoti, kad gydymo įstaigos pačios sprendžia dėl gripo vakcinų užsakymo. Nuo jų priklauso, ar užtikrinamas skiepijimas šiomis vakcinomis. Vakcinas užsakiusių gydymo įstaigų sąrašas skelbiamas čia. Prieš skiepijimąsi rekomenduojama susisiekti su įstaiga ir įsitikinti, kad ji turi vakcinų. 

Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems gyventojams kompensuojamos skiepijantis toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. 

VLK inf. 

Mažiausias sergamumas buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis (t. y. viršyta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) registruotas 10-yje savivaldybių, jų tarpe ir Jonavoje – sergamumas siekia 1557 atv./ 100 tūkst. gyv., kuomet užpraeitą savaitę buvo tik 1398 atv./ 100 tūkst. gyv.  Sausio 1-6 dienomis Jonavos rajone sirgo 580 asmenų, iš kurių fiksuoti net 76 gripo atvejai. Sausio 6–12 dienomis, 2-ąją metų savaitę sirgo 646 jonaviečiai, iš kurių fiksuoti 65 gripo atvejai, vienas COVID-19 susirgimas, kiti susirgimai – 580 ŪVKTI.  

NVSC nuolat stebi ir bendrauja su savivaldybėmis vertindamas bendrą situaciją konkrečioje savivaldybėje. 

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai (1 asmuo priklausė 70–79 m.; 2 asmenys – 80–89 m. ir 2 – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms), iš viso 13. Visi turėjo lėtinių ligų, 4 – neskiepyti, 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai, iš viso 47.  

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) pirmos šių metų savaitės duomenimis, sergamumo rodikliai per paskutinius du metus tuo pačiu metu yra panašūs.

Nuo 46-osios praėjusių metų savaitės gripo viruso aktyvumas didėja. Į ligonines patenka įvairaus amžiaus asmenys, tačiau 65 m. ir vyresniems asmenims hospitalizavimo ir sunkių padarinių rizika išlieka didžiausia. Pastarosiomis savaitėmis RSV aktyvumas taip pat didėja. Didžiausia rizika pakliūti į ligonines išlieka jaunesniems nei 5 m. amžiaus vaikams ir vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. COVID-19 aktyvumas mažėja, tačiau ir toliau sunkiau serga 65 m. ir vyresni žmonės.

Artimiausiomis savaitėmis šalys turėtų būti pasirengusios tolesniam sezoninių kvėpavimo takų virusų aktyvumo didėjimui.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/

Žmogaus metapneumovirusas kartu su kitais kvėpavimo takų virusais cirkuliuoja ES / EEE šalyse šaltuoju metų laiku ir paprastai sukelia lengvą ar vidutinio sunkumo kvėpavimo takų ligą, tačiau gali būti pavojingas vaikams ar vyresnio amžiaus asmenims. ES / EEE šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, nėra vykdoma  šio sukėlėjo epidemiologinė priežiūra, vykdoma bendra ŪVKTI stebėsena.

ELPKC vertinimu, dabartinė epidemiologinė situacija Kinijoje atspindi įprastą kvėpavimo takų infekcijų sezoniškumą ir nekelia grėsmės ES / EEE regionui. ELPKC ragina valstybes nares pasiruošti didėjančiam kvėpavimo takų virusų atvejų skaičiui žiemą, taikyti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones sveikatos priežiūros įstaigose bei ilgalaikės priežiūros centruose (https://www.ecdc.europa.eu/en/news-events/increase-respiratory-infections-china).

Skiepai ir kitos prevencijos priemonės

Primename, kad COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Itin rekomenduojame pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims (65 m. ir vyresniems; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams; asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis; asmenims, kurių imunitetas nusilpęs; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms; 2–7 metų amžiaus vaikams).

Saugantis gripo ir kitų ŪVKTI NVSC specialistai ragina laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas. Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

Parengta pagal NVSC duomenis 

8 iš 10 Lietuvos gyventojų linkę manyti, kad moteris turi teisę pasirinkti nutraukti nėštumą. Su šiuo teiginiu dažniau sutinka moterys (82 proc.) nei vyrai (74 proc.). Tokį požiūrį atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta visuomenės apklausa.

„Daugiau nei milijonui mūsų klientų, kuriems jau įdiegti išmanieji skaitikliai, faktinių elektros suvartojimo duomenų deklaruoti nereikia, nes visi rodmenys nepriklausomiems elektros tiekėjams perduodami nuotoliu automatiškai. Tuo tarpu tiems klientams, kurių namuose yra senesnės kartos apskaitos prietaisai, – deklaruoti duomenis būtina. Tuo atveju, jei klientas bus ilgiau nei vienerius metus nedeklaravęs elektros skaitiklio rodmenų, jų nurašymą atliks ESO darbuotojai ir už šią paslaugą reiks sumokėti. Paprasčiausias būdas nemokėti už skaitiklio patikrą – patiems deklaruoti rodmenis ir tai rekomenduojame daryti reguliariai. Tai paprasta padaryti prisijungus prie ESO arba tiekėjo savitarnos. Tvarkingai kiekvieną mėnesį duomenis deklaruoja didžioji dauguma išmaniojo skaitiklio dar neturinčių mūsų klientų“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Anot jos, ESO inžinierius atvyks patikrinti skaitiklio duomenų pas klientus, kurie nedeklaravo duomenų per pastaruosius 12 mėnesių. Tai reiškia, kad vieniems duomenis būtina deklaruoti dar vasarį, kitiems – kovą arba balandį. Priklausomai nuo to, kada duomenys deklaruoti buvo paskutinį kartą.

Duomenų nurašymas yra ESO prievolė ir operatorius ją privalo vykdyti. „Iki šiol už skaitiklių patikrą, o tai yra už ESO inžinierių darbo valandas, transportą, kurą, susimokėdavo visi ESO klientai. Taigi elektros suvartojimą tvarkingai deklaruojantys vartotojai turėdavo padengti dėl vienų ar kitų priežasčių to neatliekančių gyventojų skaitiklių rodmenų nurašymo išlaidas“, – pastebi R. Juodkienė.
 
Apie mokestį klientus įspės iš anksto 

Iki šiol buitiniams vartotojams mokestis už elektros skaitiklio rodmenų nurašymą, nepriklausomai nuo vėluojamo deklaruoti laikotarpio, nebuvo taikomas.

„Klientai, kurie šiuo metu dar nėra deklaravę savo skaitiklių rodmenų, tai gali padaryti iki kovo mėnesio. Deklaravus rodmenis, bus tiksliai fiksuojamas suvartotas elektros kiekis, o tai padės išvengti galimų nesusipratimų ateityje. Svarbu suprasti, kad nedeklaruojant skaitiklio rodmenų, sąskaitos apskaičiuojamos pagal vidurkį, kuris ne visuomet atspindi faktą. Todėl geriau deklaruoti rodmenis laiku ir užtikrinti, kad mokama už faktiškai suvartotą energiją“, – pabrėžia R. Juodkienė.

Nors elektros nedeklaruojančių klientų skaitiklius ESO planuoja pradėti tikrinti nuo kovo, priminimai apie būtinybę deklaruoti ir informacija apie būsimą mokestį klientams bus išsiųsta jau sausį. 

Anot ESO atstovės ryšiams su visuomene, prieš patikrą klientams bus išsiųsti priminimai el. paštu arba SMS žinute, dėl to svarbu atnaujinti ir ESO pateikti tikslius kontaktinius duomenis. 

ESO duomenimis, šiuo metu yra apie 70 tūkst. ilgiau nei vienerius metus rodmenų nedeklaravusių elektros energijos vartotojų: 68 tūkst. buitinių ir 2 tūkst. verslo klientų. Iš jų net 13 tūkst. nepateikę jokių savo kontaktinių duomenų.

Naujus elektros skaitiklio nurašymo įkainius VERT pakeitė praėjusių metų balandį. Nustatyta, kad 17,98 eurų (21,76 euro su PVM) mokestis taikomas vartotojo objektui, kai vartotojas ilgiau nei vienerius kalendorinius metus yra nepateikęs duomenų apie elektros skaitiklio rodmenis. 

Nuo pareigos atleidžia išmanusis skaitiklis

Daugiau nei 1 mln. 34 tūkst. klientų ESO jau yra įdiegęs išmanųjį skaitiklį ir jiems deklaruoti rodmenų nebereikia – tai atliekama automatiškai.

„Daugiau kaip pusei visų ESO klientų deklaravimo rūpestis dėl diegiamų inovacijų yra pamirštas, ir tai ypač patogu gyventojams, kurių skaitiklis yra lauke, nes nereikia per šaltį, lietų eiti nurašyti rodmenų, taip pat turintiems sodybas, sodo namus ar kitą būstą, kuriame nuolat negyvena“, – sako R. Juodkienė.

Išmaniuosius skaitiklius ESO pradėjo diegti 2022 m. vasarą ir jie šiuo metu keičiami daugiau nei 1000 kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantiems klientams. Pirmąjį diegimo etapą planuojama baigti per 2025 m., o nuo 2026 m. prietaisai bus keičiami visiems kitiems klientams, pasibaigus jų turimų skaitiklių metrologinės patikros terminui.

Planuojama, kad po 2030 m. visi esami skaitikliai bus pakeisti į išmaniuosius, ir tai leis ESO užtikrinti geresnes ir kokybiškesnes paslaugas. Išmanieji skaitikliai yra diegiami nemokamai.

ESO inf.