Minint Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti, lapkričio 16-osios vakarą televizijos bokštas Vilniuje, Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune ir Klaipėdos pilies bokštas sušvito specialiomis šviesos instaliacijomis ir animacijomis, primenančiomis apie eismo įvykiuose užgesusias gyvybes. „Via Lietuva“ inicijuota akcija „Neužgesk“ simboliškai sujungė šalies miestus į vieną bendrą šviesos grandinę. Tai – tylos, atminimo ir vilties ženklas, kviečiantis visuomenę sustoti, susimąstyti ir saugoti gyvybę kelyje.

„Šviesa, kuri šį vakarą užlieja mūsų miestų bokštus, simbolizuoja žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimą. Palaikome visus, kurie išgyvena netektis dėl keliuose prarastų savo šeimos narių, draugų ar pažįstamų. Kartu norime dar kartą atkreipti dėmesį į kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje, kad būtų išvengta beprasmių aukų“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Saugumas keliuose – bendras rūpestis

„Via Lietuva“ nuosekliai siekia stiprinti eismo saugumą: gerina valstybinės reikšmės kelių būklę, modernizuoja kelius, tvarko pavojingus ruožus, diegia inžinerinės eismo saugos priemones bei aktyviai bendradarbiauja su institucijomis ir visuomene švietimo bei prevencijos srityse.

„Eismo saugumas – tai ne vien technologijos ar infrastruktūra. Saugias keliones lemia mūsų elgesys kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymasis. Taisyklės kuriamos tam, kad eismas vyktų saugiai. Sulaužius taisykles, pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl minėdami šią dieną, prisiminkime ir savo pareigą laikytis taisyklių,“ – kalbėjo „Via Lietuva“ vadovas.

Kviečiame saugoti vieni kitus kelyje

Pasaulinės dienos žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėjimas „Neužgesk“ – tai kvietimas visiems stabtelėti, prisiminti ir veikti. „Via Lietuva“ kviečia visuomenę prisijungti prie šios dienos įamžinimo ir skirti akimirką tylos bei pagalvoti, ką kiekvienas galime padaryti, kad keliuose liktų daugiau šviesos ir mažiau skausmo. Tegul šviesa, šiandien užliejusi miestus, tampa mūsų bendru pažadu – saugoti gyvybę kelyje ir neleisti, kad ji užgestų. 

AB „Via Lietuva“

Spalį „Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovė „Norstat“ atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad pusė apklaustųjų Kalėdų stalui planuoja išleisti panašią sumą kaip pernai ar šiek tiek daugiau. 16 proc. Lietuvos gyventojų šiemet numatė šiek tiek mažesnį biudžetą, 4 proc. šiais metais planuoja ženkliai sumažinti savo išlaidas, o 3 proc. – išleisti ženkliai daugiau. Ketvirtadalis apklausos dalyvių pripažino, kad išlaidų iš anksto neplanuoja. 

„Vienu pagrindinių švenčių akcentų neabejotinai išlieka kalėdinis meniu, kuriam 29 proc. šalies gyventojų planuoja skirti iki 100 eurų, pernai tokią sumą išleisti planavo 36 proc. gyventojų. Šiek tiek didesnį biudžetą – nuo 101 iki 150 eurų – kalėdinėms vaišėms planuoja skirti 22 proc. gyventojų, tokia pati dalis apklaustųjų kaip ir pernai“, – sako „Lidl Lietuva“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovas Antanas Bubnelis.

Šiek tiek augo ir gyventojų dalis, planuojanti gausesnį šventinį stalą. Kalėdų vaišėms nuo 151 Eur iki 200 Eur planuoja išleisti 17 proc. apklaustųjų, lyginant su pernai 14 proc., o daugiau nei 200 Eur – 10 proc. gyventojų, lyginant su pernai 7 proc.

Pasiruošimas prasideda jau lapkritį

„Mūsų klientai vis dažniau šventėms ruošiasi nuosekliai – planuoja biudžetą, išlaidas paskirsto keliais etapais ir ieško pasiūlymų, kurie leidžia sutaupyti. Dėl šios priežasties kalėdinės prekybos sezoną šiemet pradėjome paskutinę spalio savaitę, kad klientai galėtų iš anksto rasti reikalingus produktus ir dovanų idėjas, o pasiruošimas šventėms būtų sklandesnis ir apgalvotas“, – dalinasi „Lidl Lietuva“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovas.

Tyrimas atskleidė, kad pagrindinės ankstyvo pasirengimo priežastys – noras išvengti paskutinės minutės skubėjimo – taip nurodė 59 proc. apklaustųjų. Trečdalis gyventojų dovanas ir kitus kalėdinius pirkinius planuoja anksčiau tam, kad išlaidas galėtų paskirstyti per ilgesnį laikotarpį.

A. Bubnelis pabrėžia, kad Lietuvos gyventojams itin svarbu, kas bus patiekta ant kalėdinio stalo, tačiau jie tai stengiasi daryti protingai. Pavyzdžiui, 37 proc. stengiasi ilgai negendančius produktus nusipirkti iš anksto. Tai rodo, kad žmonės vertina kokybišką maistą ir siekia švenčių metu išlaikyti tradicinį gausos jausmą, tačiau tuo pačiu ieško geros kokybės už žemą kainą.

Remiantis tyrimo rezultatais, renkantis maisto produktus, net 71 proc. apklaustųjų dėmesį atkreipia į kokybę, 63 proc. – kainą, o 46 proc. – šviežumą.

„Lietuvos pirkėjai produktus šventėms renkasi sąmoningai– jie ieško kokybės, šviežumo ir geros kainos pusiausvyros. Būtent šie kriterijai svarbiausi ir mums, todėl formuodami „Lidl“ asortimentą siekiame, kad aukštos kokybės produktai būtų prieinami kiekvienam pirkėjui“, – akcentuoja A. Bubnelis.

Internetinę apklausą Kalėdų tema „Lidl Lietuva“ užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. Spalio mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų.

Kalėdoms reikalingų prekių už žemą kainą galima įsigyti visose 82 „Lidl“ parduotuvėse 29 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose ir Jurbarke.

„Lidl Lietuva“ pranešimas spaudai 

Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius, todėl mėšlo ir srutų laikymas ir tvarkymas privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Daugiau informacijos – aplinkosaugininkų parengtoje atmintinėje „Mėšlo ir srutų tvarkymas“.

Draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., išskyrus šiuos atvejus:

• Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
• Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ar srutų. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų pakeitimai.

Patikslintos prievolės ūkininkams: duomenys apie panaudotą mėšlą ir tręšimo planas

• Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir didesniame plote, duomenys apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą, srutas turi būti įvedami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje ne rečiau kaip kartą per metus – iki gruodžio 10 d. Tręšimo planas anksčiau buvo privalomas net ir mažesniems ūkiams. Dabar, jei per kalendorinius metus tręšiama daugiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis (kartu su mėšlu, srutomis, tik mėšlu, tik srutomis ar jų mišiniu) ir bendras azoto kiekis (kg/ha) viršija nustatytas maksimaliąsias normas pagal augalų poreikius, būtina parengti tręšimo planą.

Tręšimas mėšlu ir srutomis: pasikeitę atstumai nuo melioracijos griovių

Iki rugpjūčio 1 d. buvo draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų, t. y. buvo taikomas vienodas atstumas nuo melioracijos griovių briaunų, o dabar taikomi skirtingi atstumai.

• Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 metrus nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra ne mažesnis kaip 3 km.
• Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 1 metrą nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra mažesnis kaip 3 km.

Atnaujinti reikalavimai dėl tirštojo mėšlo kaupimo

Iki rugpjūčio 1 d. tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėjo kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG). Dabar mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto galima kaupti mėšlą, laikant 1–100 SG.

Iki rugpjūčio 1 d. mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas galėjo atitinkamai būti mažesnis, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, kai naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti. Dabar mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas gali būti mažesnis ir tais atvejais, kai mėšlas kompostuojamas laukuose kompostavimo rietuvėse.

Tirštojo mėšlo laikymas laukuose

Anksčiau mėšlą laukuose buvo galima laikyti lauko rietuvėse, kurios turėjo būti įrengtos ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų pastatų, o mėšlo laikymo laikotarpis buvo nustatytas iki 8 mėnesių.

Pagal naujausius reikalavimus atstumai nuo gyvenamųjų pastatų padidinti iki 150 m, o mėšlo laikymo laikotarpis prailgintas iki 24 mėnesių.

Atsakomybė

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.

Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1 100 eurų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Kaip skelbia sinoptikai ir indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, savaitgalį kone visoje Lietuvoje sulauksime pirmųjų žiemos sezono reiškinių. Visą ateinančią savaitę prognozuojami temperatūros pokyčiai iš teigiamos į neigiamą – tai reiškia, kad galimas plikledis, mišrūs krituliai, sniegas pereinantis į lietų.  

„Kelių priežiūros” komanda šiems reiškiniams ruošiasi iš anksto. Tai reiškia, kad slidumą mažinančios medžiagos barstomos prevenciškai – dar prieš prasidedant krituliams arba formuojantis plikledžiui. Visuose valstybinės reikšmės keliuose, nepaisant kelių priežiūros lygio, organizuojami darbai, siekiant atliepti tiek kelių priežiūros normatyvų reikalavimus, tiek ir visuomenės lūkesčius.

Nepaisant dedamų pastangų ir sutelktų „Kelių priežiūros“ pajėgumų, vairuotojams rekomenduojama išlikti itin budriems, stebėti eismo sąlygas, kitus eismo dalyvius, sekti kelio ženklus, paisyti kelių eismo taisyklių, visada rinktis saugų greitį. Net ir naudojant specialius dirbtiniu intelektu grindžiamus kelių oro sąlygų prognozės modelius, neįmanoma 100 proc. užtikrinti, kad kai kuriuose kelių ruožuose nesusidarys slidi danga. Visos priemonės yra taikomos tam, kad tikimybė susidaryti slidžiai dangai būtų sumažinta iki minimumo.

Siekiant atvirumo, atskaitomybės visuomenei, bendrovė sukūrė galimybę tiesiogiai stebėti „Kelių priežiūros“ mechanizmų atliekamus ir suplanuotus darbus bei panaudotus slidumą mažinančių medžiagų kiekius darbai.keliuprieziura.lt

Be to, apie pavojingas pažaidas, kliūtis ar plikledį valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

„Kelių priežiūra“ primena, kad bendrovė atsakinga tik už valstybinės reikšmės kelių, bei šių kelių tąsą gyvenvietėse, priežiūrą. Už gatvių priežiūrą gyvenamosiose vietovėse atsakingos vietos savivaldybės.

AB „Kelių priežiūra" inf. 

Šių metų spalį buvo paskelbtas 141 aukcionas, 76 iš jų įvyko ir sulaukė pirkėjų susidomėjimo. Iš viso už objektus pasiūlyta kaina pasiekė 3,17 mln. eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei pradinė visų šio mėnesio aukcionų vertė, kuri siekė 1,76 mln. eurų. Išlaikytas ir aukštas efektyvumo lygis – aukcionų rezultatyvumas siekė 54 procentus, t. y. daugiau nei pusė paskelbtų aukcionų sėkmingai pritraukė pirkėjus.

Palyginimui, praėjusių metų spalį aukcionų įvyko šiek tiek mažiau – 65. Tuometinis kainų augimas sudarė 14 procentų, o tai gerokai mažiau nei šių metų spalį fiksuotas 80 proc. kainos didėjimas viešuosiuose aukcionuose.

Vienas didžiausių kainos augimų spalį fiksuotas Kaune vykusiame aukcione, kuriame už beveik 1,38 mln. eurų parduotas istorinis karinio miestelio kareivinių pastatas su žemės sklypu Perlojos g. 28. Pradinė šio aukciono kaina siekė 690 tūkst. eurų.

Dar vienas aukcionas Kaune išsiskyrė ne tik įspūdingu kainos augimu, bet ir dalyvių skaičiumi. Savanorių pr. 186 administracinių patalpų aukcione kaina didėjo atitinkamai nuo 72,5 tūkst. iki 171,5 tūkst. eurų. Šiame aukcione savo kainas siūlė net 31 dalyvis.

Pozityvūs rudens aukcionų rezultatai pastebimi ir lapkričio pradžioje. Pirmąją lapkričio savaitę Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16G, aukcione už kiek daugiau nei 1,6 mln. eurų parduotas beveik 840 kv. m ploto administracinis pastatas. Pradinė šio aukciono kaina siekė 1,19 mln. eurų.

Paskutiniuosius 2025 metų mėnesius Turto bankas rinkai pasiūlys dar daugiau patrauklių NT objektų šalies miestų centruose. Visi aukcionų pasiūlymai skelbiami Turto banko internetinėje svetainėje: TB pardavimai

Lapkričio 10-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,41 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,51 Eur/l. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje padidėjo ir sudaro 0,10 Eur/l. Toks skirtumas paskutinį kartą buvo prieš tris mėnesius – rugpjūtį. Spalio mėnesį šis skirtumas buvo mažesnis – sudarė 0,05–0,07 Eur/l. Didžiausias skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų šiais metais buvo sausio mėnesį – 0,14 Eur/l. 

Brent naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę buvo 64 USD/bbl – 1,5 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai buvo 65 USD/bbl. Pagal naujausių Brent naftos ateities sandorių kainas, matyti, kad artimiausiais metais jų kainos gali būti panašios – svyruoti 63–65 USD/bbl ribose.

Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę padidėjo Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,2–1,2 proc., o Latvijoje sumažėjo 0,1 procento.

Per mėnesį benzino kaina benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 0,6–7,5 proc., išskyrus Latviją, kur kaina nepakito.

Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina Estijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 9,3 proc. ir 0,8 proc., Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje padidėjo 1,4–6,7 procento.

Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar yra 1,39 Eur/l, arba 0,02 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar yra atitinkamai 1,53 Eur/l ir 1,54 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos keturiose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje (1,75–1,97 Eur/l), mažiausios – Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje (1,21–1,34 Eur/l).

Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę visose lyginamose šalyse padidėjo 0,5–5,6 procento, išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,1 procento.

Per mėnesį dyzelino vidutinė kainos visose lyginamose šalyse 0,1–10,5  procento.

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino vidutinė kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 0,6–10,4 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 2,1 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,43 Eur/l, arba 0,08 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,43 Eur/l ir 1,52 Eur/l.

Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra vienuolikoje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje (1,71–1,82 Eur/l), mažiausios – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,39 Eur/l).

Lapkričio pirmojoje pusėje (1–12 d.) benzino didmeninės kainos padidėjo 0,04 Eur/l, o dyzelinas pabrango 0,05 Eur/l. Skirtumas tarp didmeninių dyzelino ir benzino kainų sudaro 0,13 Eur/l. Spalio mėnesį benzino didmeninė kaina sumažėjo 0,02 Eur/l, dyzelino didmeninė kaina padidėjo 0,02 Eur/l. Rugsėjį didmeninės benzino ir dyzelino kainos išaugo apie 0,02 Eur/l.

Žaliavinė nafta į Lietuvą birželį–rugpjūtį buvo importuojama iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro, Jungtinės Karalystės ir JAV, o rugsėjį į mūsų šalį ji buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir Norvegijos. Lapkričio mėn. nafta į Lietuva buvo importuojama iš Norvegijos ir Saudo Arabijos.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros kas savaitę rengiamoje Degalų kainų pokyčių apžvalgoje.

Anot ataskaitos, Lietuva yra tarp tų Europos Sąjungos valstybių narių, kurios dėl patiriamo migracijos spaudimo galės gauti ES paramą – papildomą finansavimą iš Europos Sąjungos fondų, operatyvinę ir techninę pagalbą iš ES agentūrų, tokių kaip Frontex, Europol ir ES Prieglobsčio agentūra.

Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, tai aiškus signalas, kad pripažįstamas instrumentalizuotos migracijos iššūkis ir vertinamos Lietuvos pastangos saugant visos ES išorės sienas.

„Lietuva jau kelis metus iš eilės patiria instrumentalizuotą ataką, pareigūnai nuolat atremia bandymus, kai mėginama neteisėtai patekti į Lietuvos teritoriją, šiemet tokių bandymų buvo daugiau nei 1500“, – sako ministras V. Kondratovičius.

Artimiausiomis savaitėmis vyks diskusijos nacionaliniu lygiu dėl solidarumo formos – kartu su kitomis institucijomis bus sprendžiama, kas Lietuvai naudingiausia, proporcinga ir labiausiai atitinka mūsų regiono specifiką bei poreikius.

Galimų sprendimų yra keli: prieglobsčio prašytojų priėmimas iš valstybių narių, kurios patiria didžiausią naštą; finansinis įnašas – 20 tūkst. eurų ekvivalentas už kiekvieną asmenį, kurio šalis nepriima; arba operatyvinė pagalba – pareigūnų, ekspertų ar įrangos siuntimas į valstybes, susiduriančias su migracijos spaudimu.

Lapkričio mėnesį Briuselyje vyks Aukšto lygio solidarumo forumas, kuriame Lietuva pristatys savo siūlymus ir lūkesčius. Gruodžio mėnesį Europos Sąjungos Taryboje planuojama priimti Tarybos įgyvendinamąjį aktą dėl solidarumo rezervo sudarymo.

Nuo 2021 m. Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią daugiau 24 tūkst. mėginimams neteisėtai kirsti valstybės sieną.

VRM inf. 

Bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė primena, kad knygų dalijimas Jonavoje jau tapo tradicija, tačiau ši iniciatyva yra nauja ir išskirtinė.

„Tai yra džiugi gyventojams žinutė. Jau beveik 10 metų dovanojame knygas – kai atsirado knygų terasa ir knygų lentyna, žmonės pradėjo tvariau gyventi. Džiaugiuosi, kad gyventojai dovanoja mums, o kai pasipildome savo fondus, dovanojame patiems skaitytojams“, - pasakoja direktorė.

Naujas etapas: nurašytos knygos – ne į atliekas, o skaitytojų rankas

Iki šiol dalis nurašytų leidinių, ypač dubletiniai ar bibliotekai nebeaktualūs egzemplioriai, būdavo utilizuojami.

„Man būdavo baisiau, kai nurašytos knygos keliaudavo utilizuoti. Juk tarp jų būna tokių, kurios dar tikrai vertos antrojo gyvenimo“, – komentuoja direktorė.

Tačiau nuo praėjusių metų bibliotekoms suteikta teisė nurašytas knygas ne naikinti, o neatlygintinai perduoti gyventojams.

„Labai džiugu, kad atsirado galimybė suteikti antrąjį gyvenimą knygoms“, – priduria direktorė. 

Prieš atiduodant leidinius, atliekamos privalomos procedūros: nurašytos knygos pirmiausia siūlomos kitoms Lietuvos bibliotekoms, ir tik jei jos nepageidaujamos, jos atitenka miestiečiams.

Kokios knygos atsiduria nurašytųjų sąraše?

Leidinių perviršis susidaro natūraliai, o ir leidinių mados keičiasi.

„Būna knygų, kurių tam tikru metu laukia penkiolika žmonių, o vėliau jos dešimtmečiais lieka nepaliestos. Jei egzempliorių turime per daug, jie tampa pertekliniai“, – aiškina S. Gajauskaitė.

Nurašomų knygų netrūksta ir dėl pažeidimų, nusidėvėjimo ar kitų veiksnių.

„Turime visko – ir knygų, apsipylusių kava, ir paskendusių vonioje. Vaikiškos knygos būna suplėšytos, pripieštos, su priklijuotomis kramtomomis gumomis. Tokių leidinių gyventojams nesiūlysime“, – pasakoja direktorė.

Knygos lauks fojė, o sąrašo – nebus

Lapkričio 17 dieną biblioteka išdėlios apie šimtą įvairaus žanro knygų – grožinę literatūrą, psichologijos, religijos leidinius, vaikų knygas.

„Nevardinsiu, kokios tos knygos. Norime, kad visi turėtų vienodas galimybes – nerezervuojame ir neskelbiame sąrašo. Nes žmogus gali išgirsti apie jį dominančią knygą, ateiti ieškoti konkrečios ir nerasti. Norime, kad visi atėjusieji pas mus turėtų vienodas galimybes“, – pabrėžia S. Gajauskaitė.

Knygą gali pasiimti kiekvienas: be registracijos, be išankstinio pasiruošimo.

Kas bus su knygomis, kurios liks?

Jeigu po gruodžio 1-osios dalis egzempliorių liktų, jie keliaus į lauko knygų lentyną. Leidiniai bus pažymėti spaudu, kad yra nurašyti ir atiduoti asmenims. 

Šis sprendimas padeda išvengti utilizavimo, o knygos ilgiau lieka pasiekiamos gyventojams. 

Beje, vien per 2022 metus Lietuvos bibliotekos nurašė daugiau kaip 2 milijonus knygų – tai leidiniai, kurie dėl įvairių priežasčių pripažinti nereikalingais arba netinkamais naudoti. Tad tokios akcijos – puikus būdas išsaugoti knygas nuo sunaikinimo ir kartu nudžiuginti skaitytojus. 

Ar tokios akcijos kartosis?

„Procedūra yra gan ilga, todėl dabar darome pirmą eksperimentą. Gruodį planuojame dovanoti dar 100–200 egzempliorių, o kitais metais žiūrėsime, koks bus gyventojų susidomėjimas. Galbūt nustatysime nuolatines datas“, – teigia direktorė.

Tad jei mėgstate skaityti, užsukite į biblioteką ir išsirinkite knygų, kurios laukia naujų namų. Plačiau apie akciją ČIA.

***

Remiantis LR kultūros ministro įsakymu „Dėl bibliotekų fondo apsaugos nuostatų patvirtinimo“ (2024-07-01) bibliotekoms sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims.

Darbai bus atliekami: 

2025 m. lapkričio 17 dieną (pirmadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Ruklos miestelyje, Jonavos raj.  

2025 m. lapkričio 18 (antradienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Vytauto, J.Ralio, Vilniaus, Prezidento, Kęstučio, Birutės, Panerių, Parko, Aušros, Kauno, Žeimių (Nr.1 ir Nr.3), Klaipėdos, Taikos, Sodų, G.Ilgūno, Dariaus ir Girėno, Vasario 16-osios, Veterinarijos, Žalioji, Kalnų, Miškininkų g.  

2025 m. lapkričio 19 (trečiadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose  

Chemikų mikrorajonas: Chemikų, P.Vaičiūno, A.Kulviečio, Žemaitės (nelyginiai nr.) g. 

Lakštingalų mikrorajonas: Žemaitės (lyginiai nr.), Varnutės, Vilties g.  

2025 m. lapkričio 20  (ketvirtadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Geležinkelio, Mokyklos, Girelės, Fabriko g. 

Kosmonautų mikrorajonas: Kosmonautų, Lietavos, Žeimių tako, Žeimių g.  

Gyventojų prašome bent 10 min. atsukti karšto vandens čiaupus butuose.  

Įspėjimas: BŪKITE ATSARGŪS! 

Dėl aukštos vandens temperatūros galimi nudegimai.

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ inf. 

Kviečiame dalyvauti konkurse ir iki gruodžio 14 d. teikti savo siūlymus – pavadinimą, kuris galėtų pakeisti Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose šiuo metu galiojantį „atostogų“ terminą, kai jis taikomas su vaiko priežiūra susijusiais atvejais.

„Kiekviena mama ir tėtis galėtų patvirtinti, kad vaiko priežiūra – be galo didelė atsakomybė ir iššūkių kupinas laikotarpis tėvams, artimiesiems ar globėjams, kurie rūpinasi vaiku pirmaisiais jo gyvenimo metais. Šio laikotarpio įvardijimas „atostogomis“ Darbo kodekse ir kituose įstatymuose neprisideda prie geresnio motinystės ir tėvystės svarbos ir sunkumų supratimo visuomenėje, prie empatijos visiems auginantiems vaikus, kurios kartais vis dar stokojame. Todėl šį apibrėžimą siūlome keisti, suteikdami gyventojams galimybę pateikti savo idėjas“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasiūlymus kviečiame teikti čia: https://lrv.lt/lt/vaiko-prieziura-ne-atostogos/

Geriausio pasiūlymo autoriui atiteks simbolinis padėkos prizas.

Šeimų gerovė ir įvairiapusiška parama joms – vienas XX-osios Vyriausybės socialinės politikos prioritetų.

Darbo kodeksas auginantiems vaikus suteikia teisę į vaiko priežiūros atostogas, iki kol vaikui sueina 3 metai. Jomis gali pasinaudoti mama, tėvas, seneliai ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat globėjai.

lrv.lt inf. 

Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigaliosiančioje naujoje Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (AAPVĮ) redakcijoje vienas iš pakeitimų – greitesnis privalomųjų nurodymų įvykdymo užtikrinimo procesas. Be to, įsigalios LR administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pataisos, kuriomis griežtinama atsakomybė už privalomųjų nurodymų neįvykdymą.    

Kas yra privalomieji nurodymai ir kodėl jie skiriami 

Privalomieji nurodymai (PN) – tai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų raštu įteikiami įpareigojimai fiziniams ar juridiniams asmenims per nustatytą terminą įgyvendinti įstatymais numatytas pareigas: pašalinti pažeidimus ar jų grėsmę, pašalinti žalą ar žalos aplinkai grėsmę, užtikrinti, kad pažeista aplinkos būklė būtų atkurta.   

Priimtais pakeitimais apibrėžiami atvejai, kada PN teikiamas raštu ir žodžiu. Jei dėl pažeidimų būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, pareigūnai turi teisę žodžiu reikalauti atsakingų asmenų atlikti veiksmus, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai, gyvybei, ar ji būtų sumažinta. 

PN įvykdymo terminas nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pažeidimo sprendimo sudėtingumą. 

Įsigalios pakeitimai dėl privalomųjų nurodymų vykdymo procedūrų 

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jei neįvykdomas PN, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį vykdyti. Teismo procesai vidutiniškai trunka nuo pusantrų iki dvejų metų.  

Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigalios nauja PN vykdymo tvarka: PN bus laikomas vykdomuoju dokumentu. Nustačius, kad PN per jame nustatytą terminą neįvykdytas, jis galės būti teikiamas antstoliui priverstiniam vykdymui, nebesikreipiant į teismą vien dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl procedūra sutrumpės ir taps efektyvesnė. 

Pakeitimai, susiję su PN vykdymu, taip pat apima terminų pratęsimo tvarką. AAVPĮ numatytas terminas, per kurį asmuo turi pateikti motyvuotą prašymą dėl PN įvykdymo termino pratęsimo – nuo šiol jis ilginamas iki septynių darbo dienų (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą numatytas penkių darbo dienų terminas). Tais atvejais, kai pirminis PN įvykdymo terminas trumpesnis nei septynios darbo dienos – prašymas pratęsti PN įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki PN įvykdymo termino pabaigos. 

Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyti atvejai, kai kilus realiai grėsmei, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių gyvybei arba sveikatai ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, ūkinė veikla ar jos dalis gali būti stabdomos iš karto. Tokiais atvejais PN įvykdymo terminas negali būti pratęsiamas, išskyrus atvejus, aptartus įstatyme. 

Be anksčiau apibrėžtų, numatyti ir du nauji ūkinės veiklos stabdymo pagrindai: 

• Jei įmonė neturi ar netinkamai pildo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, duodamas PN sustabdyti ūkinę veiklą, kol bus užtikrintas pareigos turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus tinkamas laikymasis. 

• Jei nustatoma, kad vykdomai ūkinei veiklai turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tačiau šis vertinimas nebuvo atliktas. 

Kitas svarbus pokytis – griežtesnės sankcijos už PN nevykdymą  

Nuo 2026 m. sausio 12 d. padidėja baudos už PN nevykdymą – neįvykdymas laiku užtrauks baudą fiziniams asmenims nuo 350 iki 800 eurų (šiuo metu nuo 150 iki 300 eurų), juridinių  asmenų  vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 980 eurų (šiuo metu nuo 300 iki 580 eurų).  

Tikimasi, kad toks teisinio reguliavimo pokytis atgrasys asmenis tęsti aplinkai žalingą veiklą ir paskatins laiku įvykdyti gautą PN nutraukti daromą pažeidimą. 

Privalomųjų nurodymų vykdymo statistika 

2022–2023 m. asmenys už privalomųjų nurodymų neįvykdymą administracinėn atsakomybėn buvo patraukti 264 kartus, tai sudaro beveik 17 proc. visų per šį laikotarpį duotų privalomųjų nurodymų skaičiaus (1 605). 

Nuo 2023 m. iki 2025 m. spalio 2 d. įteikti 636 privalomieji nurodymai: 

• Didžioji dalis privalomųjų nurodymų per šį laikotarpį yra įvykdyti – iš viso 481 nurodymas (76 proc.).  

• 58 privalomieji nurodymai (9 proc.) vis dar yra vykdomi. 

• 91 nurodymas (14 proc.) neįvykdytas.

• 3 privalomieji nurodymai (0,5 proc.) įvykdyti po teismo įpareigojimo. 

• 3 privalomieji nurodymai (0,5 proc.) panaikinti teismo sprendimu. 

Aplinkos apsaugos departamentas įgyvendina atvirų duomenų politiką – gyventojams prieinama informacija apie juridiniams asmenims duotus privalomuosius nurodymus.  

Kaip veikia pensijų sistema Lietuvoje

Pensija daugeliui žmonių yra pagrindinis, o kartais ir vienintelis pragyvenimo šaltinis sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Lietuvoje pagrindines vyresnių žmonių garantijas užtikrina socialinio draudimo sistema. Vis dėlto dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir demografinių pokyčių ieškoma papildomų šaltinių būsimoms pensijoms finansuoti. Panašius sprendimus taiko ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys.

Greta socialinio draudimo (I pakopos) egzistuoja ir papildomos sistemos:

· II pakopa – valstybės remiamas pensijų kaupimas;

· III pakopa – savanoriškas kaupimas iš asmens ar jo darbdavio lėšų.  

Visos šios sistemos, kitaip vadinamos pakopomis, papildo viena kitą ir kartu padeda užtikrinti stabilesnes pajamas senatvėje. Principas visoms tas pats – dirbdamas žmogus moka įmokas, o sulaukęs senatvės pensijos amžiaus už jas gauna pensiją. Įmokų dydis ir trukmė lemia būsimų išmokų sumą.

II pakopoje galioja tos pačios taisyklės – kuo ilgiau ir nuosekliau mokamos įmokos, tuo daugiau sukaupiama. Tai papildomas, valstybės remiamas būdas kaupti lėšas senatvei: prisideda tiek pats žmogus, tiek valstybė.  

Kaupimui II pakopoje taikomos aiškios įstatymo nustatytos taisyklės. Jos užtikrina, kad kaupimas būtų tęstinis ir lėšos pensijoje būtų išmokamos periodiškai.  

2026 m. sausį įsigalios Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, kurie suteikia pensijų kaupimo sistemai daugiau lankstumo.

Kas yra pensijų kaupimo bendrovė ir pensijų fondas?

Pensijų kaupimo bendrovė – tai Lietuvos banko licencijuota bendrovė, kuri valdo pensijų fondus ir investuoja jų lėšas pagal teisės aktų nustatytas taisykles.

II pakopos pensijų fondas – tai visų dalyvių sukauptas turtas, kurį valdo pensijų kaupimo bendrovė, vadovaudamasi įstatymais. Pensijų fonde sukauptas turtas atskirtas nuo bendrovės turto, todėl išlieka dalyvių nuosavybe net ir bendrovei bankrutavus ar dėl kitos priežasties nutraukus veiklą. Šis turtas yra paveldimas.

II pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Tai reiškia, kad pasirinkus pensijų fondą pagal gimimo metus, nebereikės galvoti apie savo amžiui tinkamą investavimo strategiją. Pensijų fondo valdytojai automatiškai parinks to amžiaus grupės dalyviams tinkamą strategiją ir ją keis, artėjant dalyvių senatvės pensijos amžiui: mažins investavimo riziką, kad iki pensijos amžiaus sukaupto pensijų turto vertė svyruotų mažiau ir lengviau būtų priimti sprendimą, kada kaupimą nutraukti bei pasirašyti pensijų išmokos sutartį.

Jei norite, galite savo iniciatyva pakeisti fondą į kitą – daugiau ar mažiau rizikingą.  

Kaip mokamos įmokos

Kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 3 proc. nuo draudžiamųjų pajamų – šios įmokos mokamos tik tuo metu, kai dirbate ir mokate privalomas socialinio draudimo įmokas.

Kai nedirbate – pavyzdžiui, gaunate nedarbo, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas – įmokų mokėti nereikia.

Jei esate samdomas darbuotojas, šias įmokas nuo Jūsų atlyginimo nuskaičiuoja ir „Sodrai“ perveda darbdavys. Savarankiškai dirbantys asmenys įmokas moka patys – kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis, kas mėnesį arba kartą per metus deklaruodami pajamas.

Pavyzdžiui, jei Jūsų atlyginimas siekia 2 000 eurų ant popieriaus, mėnesio įmoka į pensijų fondą yra 60 eurų, arba 3 proc. nuo atlyginimo.

Valstybė papildomai prisideda – iš biudžeto perveda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2025 m. ši suma siekia 30,33 euro.

Iš viso į Jūsų pensijų fondą per mėnesį patenka 90,33 euro.

Kada valstybė kaupia už Jus

Jeigu šiuo metu auginate vaiką ir gaunate motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką ar esate draudžiamas valstybės, įmokų mokėti nereikia – Jūsų pensijų fondui skatinamąsias įmokas perveda valstybė. Šios įmokos automatiškai pervedamos į motinos pensijų sąskaitą, o jei ji nekaupia – į tėvo. Norint pakeisti įmokų gavėją, reikia pateikti prašymą „Sodrai“.

Skatinamoji įmoka yra vienoda visiems – 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2025 m. skaičiavimui taikomas VDU yra 2 022,10 Eur, tad valstybės įmoka siekia 30,33 Eur per mėnesį.

Valstybė remia kaupimą ne tik finansiškai – pensijų fondų veikla griežtai reguliuojama teisės aktais, ribojami valdymo mokesčiai, o pensijų anuitetus administruoja „Sodra“, užtikrinanti, kad išmokos būtų mokamos nuolat ir nemažėtų.

Galimybė kaupti daugiau

Norintys gali kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio. Papildomos įmokos suteikia mokesčių lengvatą – deklaruodami pajamas galite susigrąžinti iki 300 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Papildomas įmokas Jūsų vardu gali mokėti ir darbdavys – jam taip pat taikoma pelno mokesčio lengvata.

Dėl papildomų įmokų reikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę, kuri pateiks sąskaitos numerį pervedimams.

Įmokų stabdymas

Iki 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima sustabdyti vieną kartą iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. Panorėjus, bet kada galima atnaujinti įmokų pervedimą.

Nuo 2026 m. šis apribojimas nebegalios – įmokas bus galima stabdyti neribotą skaičių kartų, kiekvieną kartą po 12 mėnesių. Tam reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei. Įmokų mokėjimas bus sustabdytas nuo kito mėnesio, o pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui – atsinaujins automatiškai, nebent pateiksite prašymą pratęsti sustabdymą kitam 12 mėnesių laikotarpiui.

Svarbu žinoti, kad sustabdžius įmokas, tuo laikotarpiu valstybė taip pat nebeperveda skatinamųjų įmokų.

Lėšų išsiėmimas arba kaupimo nutraukimas

Nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo: net jei liekate kaupime, galėsite atsiimti dalį lėšų, o tam tikrais atvejais – ir visą sukauptą sumą.  

Galimybė išsiimti iki 25 proc. sukaupto turto, nenutraukiant kaupimo:

· galima atsiimti tik savo sumokėtas standartines 3 proc. įmokas. Papildomų įmokų išsiimti negalima

· išsiėmus iki pensijos, taikomas 3 proc. atskaitymas;

· išmoka pervedama per 30 dienų.

Galimybė nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sumą, jei tenkinama bent viena sąlyga:

· sulaukėte senatvės pensijos amžiaus arba paskirta išankstinė pensija;

· kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas, paskirta paliatyvioji slauga, diagnozuota sunki liga;

· iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, nepaskirta išankstinė senatvės pensija, o sukaupta mažiau nei pusė minimalios sumos, už kurią privaloma įsigyti pensijų anuitetą;

· 2026–2027 m. laikotarpiu – visi norintys gali pasitraukti;

· buvote automatiškai įtraukti 2025 m. – tais pačiais metais galite atsisakyti;

· dalyvis miršta, sutartis teismo pripažįstama negaliojančia, lėšos pervedamos į ES institucijų pensijų sistemą.

Norint nutraukti kaupimą, reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę. 2025 m. automatiškai įtraukti asmenys atsisakymo prašymą turi pateikti „Sodrai“ iki 2025 m. gruodžio 31 d. Vėliau prašymas teikiamas bendra tvarka pensijų kaupimo bendrovei.

,,Sodra" inf.

2025 m. trečiąjį ketvirtį pašto paslaugų sektoriaus pajamos siekė 78,63 mln. eurų – tai 16 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia augo tarptautinių siuntų segmentas – pajamos iš šių siuntų sudarė 45,39 mln. eurų, t. y. 16,6 proc. daugiau nei 2024 m. trečiąjį ketvirtį. Vidaus siuntų pajamos taip pat didėjo – 15,6 proc., iki 31,65 mln. eurų. 

Dėl konkurencijos Lietuvoje pašto paslaugas teikia beveik 50 įmonių, iš kurių šešios – kiekviena turinti daugiau kaip 10 proc. rinkos dalies – liudija apie stiprią konkurenciją ir aktyvią sektoriaus dinamiką. 

Bendras išsiųstų siuntų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 27,3 proc. – nuo 19,6 iki 24,9 mln. vienetų. Daugiausia siuntų vis dar keliauja Lietuvos viduje – jos sudaro 62,3 proc. visų siuntų. Vidaus siuntų kiekis per metus išaugo 28,8 proc., o tarptautinių – 25,1 proc. 

Pasak RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovės Ugnės Ramaneckienės, pašto rinka išlieka sparčiai auganti. 

„Matome, kad siuntinių skaičius auga itin sparčiai – per metus jų padaugėjo daugiau kaip 40 proc. Tai aiškiai rodo elektroninės prekybos įtaką ir vartotojų įpročių pokyčius. 2025 m. trečiąjį ketvirtį net 68,3 proc. visų siuntinių buvo pristatyti per paštomatus. Tuo tarpu trečdalis visų laiškų – 33,4 proc. – buvo pristatyta tiesiai į gavėjų namus ar biurus“, – teigia U. Ramaneckienė. 

Didžiausią dalį siuntų sudaro pašto siuntiniai, kurių kiekis per metus išaugo 40,8 proc., iki 19,3 mln. Vienetų. Pasak U. Ramaneckienės, tradicinių laiškų kiekis toliau mažėja – tai nuosekli ilgalaikė tendencija, atspindinti pokyčius vartotojų komunikacijos įpročiuose. 

2025 m. III ketvirčio pašto sektoriaus veiklos ataskaita parengta remiantis statistiniais duomenimis, kuriuos pateikė 14 pašto paslaugų teikėjų, 2024 m. gavusių daugiau kaip 300 tūkst. eurų pajamų iš pašto paslaugų. Šie duomenys leidžia vertinti pagrindinius sektoriaus rodiklius, rinkos dinamiką ir struktūrinius pokyčius. 

Pašto sektoriaus ataskaitą rasite čia: https://www.rrt.lt/istekliai/ataskaitos-ir-apzvalgos/pasto-sektoriaus-periodines-ataskaitos/ 

„Kelių priežiūra – sudėtingas, technologijomis grįstas procesas, apimantis tūkstančius mechanizmų ir transporto priemonių, veikiančių skirtingomis klimato ir eismo sąlygomis. Siekiame, kad kiekvienas šio proceso etapas būtų kuo tvaresnis – nuo degalų pasirinkimo iki energijos šaltinių. Modernizuodami techniką ir pereidami prie alternatyvių sprendimų, mažiname ne tik emisijas, bet ir ilgalaikes sąnaudas, kurių nauda atsiperka visai valstybei“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus. 

Siekdama mažinti taršą, bendrovė modernizuoja techniką, diegia alternatyvius degalus bei plėtoja žaliosios energijos sprendimus. Be to, veikloje pradėti naudoti mažieji elektriniai barstytuvai, testuojamas elektrinis barstytuvas. Plėtojama Kelio būklės informacinė sistema (KBIS) ir diegiami autonominio išberiamos druskos kiekio ir pločio barstytuvai taip pat reikšmingai prisidės prie mažesnio druskos kiekio sunaudojimo ir mažesnių sąnaudų, o kartu ir emisijų, atliekant kelių priežiūros žiemą darbus.  

Vienas iš reikšmingiausių žingsnių – HVO (hidrintų augalinių aliejų) degalų naudojimas. Šie degalai leidžia iki 90 proc. sumažinti anglies dioksido emisijas, lyginant su tradiciniu dyzelinu. 2025 metais HVO degalai pradėti naudoti dviejose bendrovės lokacijose, kitais metais apimtį planuojama padvigubinti, o ilgainiui visiškai atsisakyti iškastinio kuro. 

Kartu su alternatyvių degalų diegimu vykdomas ir technikos atnaujinimas – įsigyjant naujas transporto priemones ir techniką taikomi griežčiausi galiojantys emisijų standartai. Investicijos į technikos atnaujinimą keičia pusiausvyrą tarp senesnių EURO 3-5 ir naujausių EURO 6 emisijų barstytuvų ir sunkvežimių. Šiuo metu pasiekta pažanga, kai trečdalis viso savaeigės technikos parko yra mažataršiais vidaus degimo varikliais. Siekiama, kad per keturis artimiausius metus ne žemesnė kaip EURO 6 klasė sudarytų ne mažiau kaip tris ketvirtadalius viso transporto ir technikos parko ir tokiu būdu bus reikšmingai sumažintas bendrovės neigiamas  poveikis aplinkai ir tokiais veiksmais prisidedama prie klimato kaitos mažinimo. 

Lengvųjų automobilių segmente bendrovė investuoja į įkraunamus hibridinius automobilius ir išbando elektromobilius, vertindama jų efektyvumą, nuvažiuojamą atstumą bei tinkamumą kelių priežiūros veiklai. Plečiamas bendrovės elektromobilių įkrovimo tinklas – įrengtos 72 įkrovimo stotelės visose veiklos lokacijose.  

Taršos mažinimas apima ir  mažosios mechanizacijos sritį – įsigyjama beveik išimtinai akumuliatorinė įranga – žoliapjovės, krūmapjovės, pjūklai bei kiti įrenginiai. Vidaus degimo varikliais varoma įranga paliekama tik išskirtiniais atvejais, kai akumuliatorinė alternatyva dar nėra technologiškai tinkama. Visi akumuliatoriniai įrankiai kraunami naudojant žaliąją energiją, todėl jų eksploatacija nesukelia papildomų emisijų. 

Visa AB „Kelių priežiūra“ naudojama  elektros energija yra iš 100 % atsinaujinančių energijos šaltinių. „Kelių priežiūra“ taip pat plečia saulės energijos gamybą – 2025 m. pabaigoje bendrovė eksploatuos 11 saulės elektrinių, kurių bendra galia sieks 560 kW ir kurios sugeneruos apie 500 000 kWh, padengiančias apie 13 % bendrovės sunaudojamos elektros energijos. Taip pat papildomai planuojama įrengti tris naujas 10 kW galios saulės elektrines Alytuje, Varėnoje ir Kretingoje. Šie objektai aprūpins energija vietinius padalinius ir mažins elektros vartojimą iš tinklo. 

Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai skatina ekovairavimo kultūrą tarp savo darbuotojų. Per 2025 m. pirmąjį pusmetį vien tik dėl ekovairavimo buvo sutaupyta kiek daugiau nei 10 tūkst. litrų degalų. Geriausius ekovairavimo rezultatus pasiekiantys darbuotojai papildomai skatinami. 

Veiklos modernizacija grindžiama duomenimis ir analize. „Kelių priežiūroje“ nuosekliai atliekama išsami taršos ir klimato kaitos emisijų apskaita, o ateityje planuojama diegti dirbtinio intelekto sprendimus procesų efektyvinimui ir poveikio aplinkai mažinimui. Be to, stiprinamas bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, siekiant taikyti inovatyvius sprendimus žiediškumo srityje, pritaikytus kelių priežiūros sektoriui. 

Visų šių priemonių visuma  reikšmingai sumažins oro taršą kietosiomis dalėlėmis, azoto oksidais, aromatiniais angliavandeniliais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai apčiuopiamas indėlis į švaresnį orą Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams ir šalies klimato kaitos tikslų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, 2024 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 7,7 % (iki 39 814 tCO2 ekv.). 

„Kelių priežiūra“, pasitelkdama pažangias technologijas, sprendimų paramos sistemas ir inovacijas prisideda prie Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir saugumo užtikrinimo. Tuo metu veiklos tobulinimo programos, bendradarbiavimas su mokslininkais bei kitais ekspertais taip pat bendrovei leidžia kurti tvarią ir efektyvią kelių infrastruktūrą šalyje. 

„Kelių priežiūra“ inf. 

Dabar galiojanti tvarka klientams kėlė tam tikrų neaiškumų: vairuotojams tekdavo atskirai domėtis, kur ir kam priklauso pateikti prašymą – policijai ar „Regitrai“ norint susigrąžinti teisę vairuoti. 

Nuo šiol šios painiavos nebeliks – nepriklausomai nuo to, kada buvo atimta teisė vairuoti, visais atvejais ją grąžins tik „Regitra“. Tai leis supaprastinti procesą, sutrumpinti laiką, reikalingą dokumentams sutvarkyti, ir užtikrinti aiškesnį aptarnavimą vairuotojams. 

Ką reikia žino prieš kreipiantis į „Regitrą“ 

Svarbu žinoti, kad „Regitra“ ir toliau vertins, ar vairuotojas atitinka visus teisės vairuoti grąžinimo reikalavimus – ar yra pasibaigęs nustatytas laikotarpis, ar pabaigti papildomi mokymai, ar išlaikyti egzaminai, jei to yra reikalaujama. Prieš išduodant naują vairuotojo pažymėjimą ir toliau bus tikrinama, ar vairuotojas neturi nesumokėtų baudų.  

„Bendraudami su Policija ir Informatikos ir ryšių departamentu siekėme, kad klientams, norintiems susigražinti teisę vairuoti, būtų lengviau suprasti kur ir kada kreiptis, o pats procesas būtų vienose rankose. O kad viskas vyktų sklandžiai, kviečiame vairuotojus dar prieš kreipiantis dėl teisės vairuoti grąžinimo pasitikrinti, ar jie atliko visas įstatymo numatytas prievoles,“ – teigia „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis. 

Visą informaciją, ką reikia žinoti ir kokius žingsnius atlikti kiekvienam asmeniui, norint susigrąžinti teisę vairuoti, rasite „Regitros“ internetinėje svetainėje: » Noriu susigrąžinti teisę vairuoti 

Atnaujinta tvarka – dar vienas žingsnis siekiant vieningo ir patogaus vairuotojų aptarnavimo proceso. 

DARBOTVARKĖ:

1. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 16  d.  sprendimo Nr. 1TS-96 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ pakeitimo (Klausimas pristatytas ČIA.) 
  
2. Dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2026 metais, nustatymo (Klausimas pristatytas ČIA).
    
3. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 1TS-6 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2025-2027 metų biudžeto patvirtinimo“ pakeitimo   

4. Dėl Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Pakalnutė“ nuostatų patvirtinimo   

5. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 1997 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 75 „Dėl rajono kaimų sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų reorganizavimo į savivaldybės sveikatos viešąsias įstaigas” pripažinimo netekusiu galios   

6. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1TS-322 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo   

7. Dėl Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių patvirtinimo (Klausimas pristatytas ČIA.)  

8. Dėl keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų nustatymo (Klausimas pristatytas ČIA.)   

9. Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais tarifo bei maršrutuose „Jonava - Kaunas“ ir „Jonava – LEZ (Oro Parko g.)“ bilietų kainų nustatymo    

10. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 1TS-1 ,,Dėl Jonavos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos darbo reglamento ir komisijos sudėties patvirtinimo“ pakeitimo   

11. Dėl Jonavos rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo      

12. Dėl pritarimo teikti paraišką pagal priemonę „Netaršių transporto priemonių įsigijimo viešajam sektoriui skatinimas, kai pareiškėjas įsigyja naujus M1 ir N1 klasės grynuosius elektromobilius ar vandeniliu varomus automobilius“  

13. Dėl pritarimo Jungtinės veiklos sutarties dėl neformaliojo švietimo programos vykdymo Kėdainių ir Jonavos rajonų savivaldybėse pasirašymui    

14. Dėl pritarimo Jungtinės veiklos sutarties pasirašymui

15. Dėl 2010 m. kovo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N46-33 nutraukimo

16. Dėl 2012 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 5SŽN-22 nutraukimo

17. Dėl 2023 m. kovo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 5SŽN-30-(14.5.55.) nutraukimo

18. Dėl 2017 m. sausio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 5SŽN-4-(14.5.62.) nutraukimo

19. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1TS-155 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo    

20. Dėl rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1TS-63 „Dėl viešame aukcione parduodamo Jonavos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo“ dalinio pakeitimo    

21. Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1TS – 307 „Dėl Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo    

22. Dėl turto perdavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise    

23. Dėl turto pripažinimo nereikalingu ir perdavimo valstybės nuosavybėn    

24. Dėl patalpų perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“    

25. Dėl savivaldybės būstų pardavimo    

26. Dėl elektros oro linijų atramų pirkimo

27. Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Jonavos sporto centrui   

28. Dėl turto perdavimo Jonavos rajono švietimo įstaigoms   

29. Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo patikėjimo sutartimi viešajai įstaigai Jonavos ligoninei   

30. Dėl turto perdavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai

31. Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijai

32. Dėl valstybės turto nurašymo

33. Dėl priemokos skyrimo Jonavos rajono savivaldybės kontrolierei Jolantai Stuckaitei.

„Rail Baltica“ projektavimo padalinio vadovas Mykolas Dumbrava sako, kad iki šiol Baltijos šalyse trūko patirties projektuojant greitojo geležinkelio infrastruktūrą.

„Šio padalinio misija nuo pat pradžių buvo užtikrinti spartų „Rail Baltica“, o ateityje – ir kitų projektų įgyvendinimą, kur patyrę profesionalai galėtų save realizuoti, tobulėti bei augti kartu su ambicingais projektais. Šiandien matome, kad ši vizija pasiteisino – projektas pritraukė kvalifikuotų specialistų. Džiugu, kad dalis jų – lietuviai, jau dirbę kompleksiškuose geležinkelių projektuose, svarstę grįžti iš emigracijos, o apsisprendimą lėmė ir tai, kad karjerą jie gali tęsti gimtinėje“, – sako padalinio vadovas M. Dumbrava.

Auganti „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje komanda pritraukia ir daugiau talentingų specialistų – techninės priežiūros, projektų valdymo, rizikų valdymo ir kitose srityse.

Įgytą patirtį grįžo pritaikyti Lietuvoje

Vienas tokių profesionalų, dirbęs žinomose užsienio geležinkelių kompanijose ir grįžęs į Lietuvą dirbti „Rail Baltica“ projekte – saugos vadovas Artūras Minkevičius. Daugiau nei 11 metų jis dirbo Jungtinėje Karalystėje, kur prisidėjo prie „HS2“ greitųjų traukinių stočių, „Network Rail“ ir kitų projektų.

A. Minkevičius teigia žinojęs, kad tai – tik laikina stotelė jo karjeroje. Jis manė, kad įgyta patirtis ir žinios bus naudingos grįžus į Lietuvą bei prisidedant prie šalies pažangos inovacijų, saugos ir infrastruktūros srityse.

„Kartu su patirtimi atėjo ir aiškus suvokimas – mano vieta yra čia, Lietuvoje, kur galiu savo žinias panaudoti prasmingai, kurdamas vertę mūsų šalies ateičiai. Apie „Rail Baltica“ žinojau – kolegos Europoje šį projektą dažnai minėdavo kaip vieną ambicingiausių regione. Kai pamačiau „LTG Infra“ darbo skelbimą, supratau: atėjo metas grįžti. Tai buvo sprendimas širdžiai ir protui – tęsti profesinį tobulėjimą ir dalintis patirtimi projekte, jungiančiame Baltijos šalis su Europa“, – pasakoja A. Minkevičius.

Jis prisimena, kad atranka buvo profesionali ir motyvuojanti, vertinanti ne tik žinias, bet ir norą dalintis gerąja praktika bei stiprinti techninės priežiūros, saugos kultūrą.

„Iškart pajutau, kad vertinamas ne tik žinių bagažas, bet ir noras įkvėpti komandą siekti aukštesnių standartų. Tokių specialistų Lietuvoje dar nėra daug, todėl šią galimybę mačiau kaip prasmingą iššūkį“, – pasakoja A. Minkevičius.

Formuoja tarptautinę komandą

Šiuo metu „Rail Baltica“ projektavimo padalinyje dirba inžinieriai iš Lietuvos, Indijos, Maroko ir visos Europos, lietuviai, anksčiau dirbę Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ar Švedijoje. Vertinant visą „Rail Baltica“ komandą, darbuotojų geografija dar platesnė.

Pasak M. Dumbravos, pradėję išsamiau domėtis „Rail Baltica“ projektu kandidatai įvertina, kad tai – ne tik infrastruktūros projektas, bet ir dalis tarptautinio transporto koridoriaus, keičiančio Europos ateitį, jungiančio regionus bei užtikrinančio rytinio flango saugumą ir atsparumą.

Tarptautinis projektas – ir puiki perspektyva asmeninėje karjeroje. Kaip teigia A. Minkevičius, savo kasdieniame darbe jis pritaiko viską, ko išmoko dirbdamas pagal pažangiausius Europos geležinkelių saugos, kokybės ir inžinerinių sistemų principus, procesus, standartus bei geriausią praktiką.

„Mano vaidmuo – padėti šiuos principus kryptingai įtvirtinti projektavimo ir statybos procesuose, užtikrinant atitiktį vietos bei Europos Sąjungos įstatymams ir standartams, „Rail Baltica“ reikalavimams bei geriausiai tarptautinei praktikai, – sako pašnekovas.

Tarptautiniuose projektuose procesai, projektų valdymo sistemos aiškiai apibrėžtos ir iki smulkmenų standartizuotos, o žinių mainai vyksta globaliai. Lietuvoje šiuo metu esame sparčios pažangos etape, ir būtent tai daro šį darbą įdomų. Tai unikali galimybė būti pokyčio dalimi, kai tavo kasdienis darbas tampa investicija į šalies profesinę brandą.“

Jo nuomone, Lietuva šiandien siūlo galimybes tiems, kurie turi tarptautinės patirties ir noro ją pritaikyti gimtinėje.

„Tokie projektai kaip „Rail Baltica“ rodo, kad žingsniuojame koja kojon su Vakarų Europa – profesine kultūra, technologijomis ir ambicija. Atlygis yra konkurencingas, darbo aplinka – moderni, o galimybė prisidėti prie istorinio projekto – neįkainojama“, – priduria jis.

Dirbti projekte – ir netradicinė motyvacija

A. Minkevičiaus senelis buvo geležinkelietis Anykščių krašte, dirbo prie siaurojo geležinkelio Panevėžys–Anykščiai, tačiau buvo ištremtas į Sibirą. Jo svajonė tęsti karjerą geležinkelio srityje liko neįgyvendinta.

„Tad šiandien man „Rail Baltica“ – daugiau nei darbas, tai – simbolinis tiltas tarp praeities ir ateities, asmeninė misija tęsti tai, ką pradėjo mano šeima, ir prisidėti prie Lietuvos geležinkelių istorijos“, – pasakoja jis.

M. Dumbrava atkreipia dėmesį, kad patyrusius kolegas ypač motyvuoja profesiniai iššūkiai, kurių „Rail Baltica“ projekte netrūksta.

„Tai apima ir projektavimo atitiktį Europos Sąjungos standartams bei reikalavimams, keturių šalių – trijų Baltijos ir Lenkijos – specialistų vieningą projekto įgyvendinimą. Kai prie jo prisideda tiek daug šalių, institucijų ir darbuotojų, iššūkių netrūksta, tačiau tuo pačiu tai mums leidžia augti, tobulėti ir kurti naujus veiklos modelius, kurie taps pavyzdžiu ateities kartoms“, – teigia M. Dumbrava.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.

Palyginus lapkričio 4 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 41,14 euro, „Rimi“ – 41,83 euro, „Maxima“ – 43,32 euro, „Norfa“ – 44,05 euro, o „Iki“ – 45,36 euro.  

Lapkričio 4 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 25 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai. 

Prekių kainų analizė atskleidžia, kur pigiausi mėsos, pieno ir kiti produktai 

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 7,78 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 8,59 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 0,81 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 11,69 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 12,96 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 1,27 euro.   

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 2,90 euro, o brangiausiai – „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,21 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,31 euro.   

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 2,83 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 3,58 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,75 euro.  

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta „Rimi“ prekybos tinkle – 9,84 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Norfa“ prekybos tinkle – 11,84 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 2,00 euro. 

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir laisvai laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl” prekybos tinkle – 5,81 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 6,46 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,65 euro.  

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 25 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), laisvai laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), virta vištienos dešra (1 kg), vištos krūtinėlės filė (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), graikiškas jogurtas (10 % riebumo, 400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l) mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), šviesus alus be užstato (~5 %, 1 l), pigiausia degtinė be užst. (38-40 %, 0,5 l).  

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.   

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų.  

 Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.  

Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, įmonė už konkurencijos teisės pažeidimą turi sumokėti baudą per tris mėnesius. Net jei įmonė nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu ir jį skundžia teismui, bauda vis tiek turi būti sumokėta arba gali būti pateikta tokios pačios vertės banko garantija. Toks modelis, pasak ekspertų, verslui tampa itin sudėtingu išbandymu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios Konkurencijos įstatymo pakeitimas, kuris numato pareigą sumokėti pusę paskirtos baudos arba pateikti banko garantiją šiai sumai.   

Konkurencijos tarybos skiriamos baudos dažnai siekia milijonus eurų ir tai yra įprasta praktika. Vien per pastarąsias dvi savaites dviem įmonėms buvo skirtos beveik 8,5 mln. eurų baudos, o didžiausi jų rekordai siekia net 20–30 mln. eurų vienai įmonei. Tačiau pastaruoju metu teismai vis dažniau konstatuoja, kad kai kurios šios baudos buvo nepagrįstos, pavyzdžiui, dar šiemet pirmosios instancijos teismas panaikino rekordines 72 mln. eurų sankcijas vaistinių tinklams.  

„Sumokėti tokio dydžio sumas per tris mėnesius nežlugdant verslo labai sudėtinga. Todėl dažniausiai pasirenkama alternatyva – banko garantija. Vis dėlto ši galimybė taip pat kainuoja brangiai, nes bankas, suteikdamas garantiją, apriboja įmonės veiklą – pavyzdžiui, dividendų išmokėjimą – ir reikalauja mokėti palūkanas,“ – sako „Sorainen“ partneris ir advokatas dr. Daivis Švirinas.  

Siūlomi pakeitimai – žingsnis atgal?   

Ieškant balanso tarp verslo ir valstybės interesų, Seimas prieš pusmetį priėmė įstatymą – nuo 2026 m. įmonėms, ginčijančioms Konkurencijos tarybos sprendimą teisme, reikėtų sumokėti pusę baudos arba pateikti šios sumos dalies banko garantiją. Tačiau Finansų ministerijos parengti naujausi siūlymai, kurie šiuo metu dar svarstomi Vyriausybėje, vėl suka į kitą pusę. Likus vos porai mėnesių iki naujų taisyklių įsigaliojimo, siūloma išvis atsisakyti galimybės pateikti garantiją – įmonės per tris mėnesius tiesiog turėtų sumokėti pusę baudos. 

„Tokie pakeitimai reikštų milžinišką žingsnį atgal verslo teisių apsaugos srityje – įmonės prarastų galimybę užtikrinti baudų mokėjimą pateikiant garantijas“ – pabrėžia dr. D. Švirinas.  

Kodėl vos po kelių mėnesių nuo paskutinių pataisų priėmimo vėl prireikė keisti reguliavimą? Pasak ekspertų, banko garantijų mechanizmas yra naudingas ne tik verslui, bet ir valstybei. Net jei įmonė pralaimi bylą ir negali sumokėti baudos, valstybė vis tiek atgauna visą sumą iš garantiją išdavusio banko. Todėl, anot teisininkų, siūlymas visiškai atsisakyti šio instrumento atrodo chaotiškas ir neturintis aiškaus tikslo, galimai yra tiesiog biurokratinis naštos didinimas verslui.  

Galimos pasekmės verslui  

Nors teisės aktų rengėjai teigia, kad siūlomi pakeitimai neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ar plėtrai, konkurencijos teisės eksperto dr. D. Švirino teigimu, realybė yra priešinga. Pagal naująją tvarką įmonėms tektų skirti reikšmingas – dažnai milijonines – lėšas dar iki teismo patvirtinimo dėl jų kaltės. Kadangi dalis baudų vėliau pripažįstamos nepagrįstomis, toks reikalavimas galėtų smarkiai paveikti įmonių likvidumą ir finansinį stabilumą, ypač kai ginčai teismuose kartais tęsiasi ir kelerius metus.  

Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad banko garantijų mechanizmas esą tampa perteklinis, nes naujasis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnis jau numato, kad skundo pateikimas sustabdo pusės baudos išieškojimą. Tokia pozicija sunkiai suprantama, nes alternatyva pateikti garantiją, kol vyksta ginčas su Konkurencijos taryba, tikrai nėra perteklinė.  

Be to, projektas buvo formaliai derintas su suinteresuotomis šalimis tik metų pradžioje, tačiau esminiai pakeitimai dėl garantijų panaikinimo įtraukti jau po derinimo laikotarpio pabaigos. Tai, anot „Sorainen“ partnerio dr. D. Švirino, kelia papildomų klausimų dėl teisinio aiškumo ir skaidrumo teisėkūros procese, taip pat sukuria visišką sumaištį dėl tu procesų, kuriuose garantijos yra pateiktos iš anksčiau pagal vis dar galiojančią tvarką.

 „Sorainen“ pranešimas spaudai 

Achemos darbuotojų profesinė sąjunga informuoja, kad nuo lapkričio 11 d. 9:00 val. iki lapkričio 18 d. 19:00 val. vyksta visuotinis AB „Achema“ Achemos darbuotojų profesinės sąjungos narių slaptas balsavimas dėl streiko paskelbimo.

Pasak profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, sprendimas organizuoti balsavimą priimtas po ilgai besitęsusių kolektyvinių derybų su darbdaviu, kurios nevedė prie realaus susitarimo dėl darbuotojų atlygio ir darbo sąlygų gerinimo.

„Tai – mūsų narių teisė ir galimybė patiems apsispręsti, kaip reaguoti į ilgai nesprendžiamas problemas: nekonkurencingą darbo užmokestį, darbuotojų trūkumą, perdirbamus viršvalandžius ir nepakankamai saugias darbo sąlygas. Mūsų tikslas nėra konfliktas – mes siekiame pagarbaus dialogo ir realių sprendimų, kurie leistų žmonėms dirbti saugiai, oriai ir stabiliai“, - akcentuoja darbuotojų atstovė.

Profesinės sąjungos duomenimis, „Achemos“ darbuotojų vidutinis atlyginimas susilygino su Lietuvos vidutiniu darbo užmokesčiu, nors reikalavimai kvalifikacijai, patirčiai ir atsakomybei visai „ne vidutiniai“: darbas yra specifinis, reikalaujantis aukštos kompetencijos, atsakomybės ir nuolatinio budrumo.  

Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį į kitą opią problemą – „Achema“ yra strateginė chemijos pramonės įmonė, kur darbuotojai kasdien susiduria su daugybe profesinės rizikos veiksnių, o pastarųjų metų incidentai kelia pagrįstą nerimą dėl darbo saugos situacijos. Štai šių metų vasarą įvykusios avarijos metu du darbuotojai apsipylė rūgštimi, o į aplinką išsiliejo azoto rūgštis. Šiais metais jau užfiksuoti 7 nelaimingi atsitikimai darbe - sužaloti 9 darbuotojai, pakeliui į/iš darbo nukentėjo 8 darbuotojai, o apie incidentus, kai nenukenčia darbuotojai, net nepranešama.  

Balsavimo dėl streiko biuletenyje nurodyti reikalavimai yra nukreipti į poreikį didinti darbo užmokestį siekiant, kad darbuotojų pajamos atitiktų jų atsakomybės ir rizikos lygį. Siekiama AB „Achema“ darbuotojų vidutinį atlygį susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, nustatant 1,3 koef. bei susitarti dėl vienkartinės premijos skyrimo vieną kartą per metus.

„Balsavimas vyksta skaidriai, dalyvaujant bendrovės stebėtojams ir slaptai, todėl kiekvienas narys gali laisvai išreikšti savo nuomonę“, - atkreipia dėmesį B. Daškevičienė.

Balsavimo rezultatai bus paskelbti lapkričio 19 d.

Achemos darbuotojų profesinės sąjungos inf. 

„Farmacijos specialistai nėra eiliniai prekybos darbuotojai, kurių produktyvumą galima didinti ilginant darbo valandas. Kiekviena jų klaida gali kainuoti žmogaus sveikatą ar gyvybę. Ilgesnis darbo laikas be tinkamo poilsio – tai rizikingas vaistinių tinklų pelno didinimo receptas“, – sako Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.

Atsakomybė – didžiulė, rizika – nuolatinė

Vaistininkai kasdien dirba su receptiniais, psichotropiniais, toksiškais preparatais, tiesiogiai kontaktuoja su cheminėmis medžiagomis, atlieka tikslius dozių, sąveikų ir vartojimo vertinimus. Net menkiausia klaida gali turėti negrįžtamas pasekmes pacientui.

„Kai kas mėgina vaistininko darbą sulyginti su paprasta prekyba. Tai klaidinantis ir pavojingas požiūris. Vaistininkas – paskutinė sveikatos sistemos grandis prieš vaistui pasiekiant pacientą, o ne kasininkas. Jis priima medicininius sprendimus ir tam reikia susikaupimo, atidumo,o be tinkamo poilsio tai tiesiog neįmanoma“, – akcentuoja Ž. Mineikis.

Pavargęs specialistas – pavojus pacientui

Profsąjungos teigimu, darbo savaitės ilginimas tiesiogiai prieštarauja pacientų saugumo principams.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pervargimas sveikatos priežiūros sektoriuje didina klaidų riziką ir mažina paslaugų kokybę.

„Jei farmacijos specialistai bus priversti dirbti ilgiau, kentės ne tik jų sveikata – kentės pacientai, nes klaidų rizika augs. O klaida vaistinėje – tai ne tik klaida čekyje, tai - neteisingai išduotas vaistas,“ – akcentuoja profsąjunga.

Trumpesnė darbo savaitė ir ilgesnės atostogos farmacijos specialistams nustatytos dėl ypatingos jų darbo atsakomybės ir emocinės įtampos. Tai jokia privilegija, o bandymas kompensuoti patiriamą didžiulę įtampą.

„Farmacijos specialisto klaida negali būti ištaisyta atbuline data. Todėl pakankamas jų poilsis – ne tik teisė, bet ir visuomenės interesas“, – teigia Ž. Mineikis.

Problema – ne trūkumas, o paskirstymas

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės – tai vienas didžiausių tankių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 31).

10 tūkst. gyventojų tenka 12 vaistininkų, arba 50 proc. daugiau nei ES vidurkis.

Tad argumentas, kad darbo laiką reikia ilginti dėl „vaistininkų trūkumo“, yra nepagrįstas ir klaidinantis.

Tikroji problema, anot profsąjungos, – ne darbuotojų skaičius, o netolygus vaistinių tinklo išdėstymas, kai didieji tinklai koncentruojasi miestuose, o regionai lieka nuošalyje.

ES praktika – palankesnė darbuotojams

Pasak Ž. Mineikio, LVK argumentas, kad kitose ES šalyse vaistininkams netaikomos papildomos garantijos, profsąjungos vertinimu, yra klaidinantis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje, kolektyvinės sutartys numato ilgesnį poilsį arba papildomas saugos priemones.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB aiškiai leidžia valstybėms narėms taikyti palankesnes nei minimalias darbo sąlygas.

Kviečia į dialogą, bet dialogui reikia dviejų

„Esame linkę į konstruktyvų dialogą ir pasirengę bendradarbiauti sprendžiant visus farmacijos sektoriui aktualius klausimus. Tačiau bandymai bendradarbiauti su darbdaviais dažnai baigiasi tyla iš jų pusės – arba tokiais pareiškimais, kurie nerodo noro nei kartu dirbti, nei padeda norėti tapti ar likti vaistininku. Ginsime farmacijos specialistų teises ir orumą visais įmanomais būdais“,  – sako Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ž. Mineikis.

Kreipimasis ir visuomenės palaikymas

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, pateikdama prieštaravimą šiam siūlymui ir prašydama būti įtraukta į tolesnius derinimus.

Peticiją prieš darbo ir poilsio sąlygų bloginimą jau pasirašė beveik 5000 žmonių – farmacijos specialistų, pacientų ir visuomenės narių.

Profsąjunga kviečia visus, kuriems rūpi darbuotojų gerovė ir pacientų saugumas, prisijungti ir pasirašyti peticiją ČIA.

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga

Antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirtį vykdytų kondicionavimo sistemų pildymo paslaugų teikėjų veiklos tikrinimo metu buvo patikrinti 103 ūkio subjektai. Iš viso nustatyti 45 pažeidimai.

Dažniausiai fiksuoti pažeidimai susiję su F-dujų ataskaitų nepateikimu, netinkama susidariusių atliekų apskaita, ataskaitų teikimo tvarkos pažeidimais bei patikrinimo nurodymų neįvykdymu. Taip pat buvo nustatyta, kad dažnai įranga netikrinama reikiamu tikrinimo periodiškumu. Daugiausia patikrinimų atlikta Kauno ir Vilniaus regionuose, kur taip pat nustatyta ir daugiausia pažeidimų.

Svarbiausi reikalavimai

1. Mokymų baigimo pažymėjimai. Fiziniai asmenys atliekantys darbus, susijusius su F-dujų surinkimu iš motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo įrangos, privalo turėti darbuotojų mokymų baigimo pažymėjimus pagal mokymų programą „Darbuotojų, surenkančių F-dujas iš tam tikrų motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų“.
2. F-dujų įsigijimo (pirkimo) dokumentai. Įrangos, kurioje yra F-dujų arba kuri veikia naudodama tokias dujas, montavimo, aptarnavimo, priežiūros ar remonto tikslais, kai tokiai veiklai reikalingas pažymėjimas, F-dujos gali būti parduodamos tik įmonėms, kurios turi F-dujų tvarkymo atestatus arba fiziniams asmenims turintiems pažymėjimus.
3. Įranga. Nuo 2007 m. galioja draudimas pateikti rinkai pakartotinai neužpildomas F-dujų talpyklas, naudojamas šaldymo, oro kondicionavimo arba šilumos siurblių įrangai, gaisro gesinimo įrangai arba elektros skirstomiesiems įrenginiams aptarnauti, techniškai prižiūrėti ar užpildyti arba naudojamų kaip tirpiklius. Tai reiškia, kad turi būti naudojama tik daugkartinio užpildymo F-dujų talpykla (tara).

Transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų tipo patvirtinimo taisyklėse nustatyta, kad paslaugų teikėjams, atliekantiems oro kondicionavimo sistemų techninę priežiūrą ir remontą, draudžiama užpildyti oro kondicionavimo sistemas F-dujomis, kol nėra baigtas būtinas kondicionavimo sistemų remontas.

4. F-dujų teršalų išmetimas. Slėgiui ir nuotėkiui matuoti turi būti naudojama būtina įranga, kad F-dujos ir jų mišiniai nepatektų į atmosferą, jei šių dujų išleidimas techniškai nebūtinas.

5. Ženklinimas ir informacija apie produktus bei įrangą. F-dujų talpyklos turi būti paženklintos. 

Etiketėje nurodyta:

• nuoroda, kad produkte ar įrangoje yra F-dujų;
• atitinkamų F dujų žymuo arba, jei tokio žymens nėra – cheminis pavadinimas;
• masės vienetais bei CO2 ekvivalentu išreikštas produkte arba įrangoje esančių F-dujų kiekis ir tų dujų visuotinio atšilimo potencialas.

Vienodi F-dujų naudojimo reikalavimai galioja tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.   

Atsakomybė

Fiziniams asmenims numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 309 straipsnyje. Bauda už fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių išleidimą į atmosferą, kai tai techniškai nebūtina, naudojant fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius pagal paskirtį siekia nuo 1 000 iki 4 000 eurų.

Juridiniams asmenims baudos nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1101 straipsnyje. Bauda už fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių išleidimą į atmosferą, kai tai techniškai nebūtina, naudojant fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir jų mišinius pagal paskirtį siekia nuo 2 000 iki 8 000 eurų.

Verslams, vykdantiems transporto priemonių remontą ar techninę pagalbą daugiau informacijos apie kondicionierių pildymą galima rasti atmintinėse „Verslams, vykdantiems transporto priemonių remontą ar techninę pagalbą“ skiltyje – „Kondicionierių pildymas“.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo projektams.

Šiais įstatymų pakeitimo projektais siekiama numatyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už kontrabandos (prekių arba draudžiamų daiktų ir medžiagų) gabenimą pavojingu būdu, sukeliančiu grėsmes visuomenės saugumui.

Taip pat nustatoma baudžiamoji atsakomybė už tyčinius transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimus, kurie sukelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiam objektui, sutrikdo saugų transporto eismą arba šiurkščiai pažeidžia viešąją tvarką.

Siūlomu reglamentavimu kartu reaguojama ir į šiuo metu paplitusį bepiločių orlaivių, įskaitant nepilotuojamuosius balionus, neteisėtą panaudojimą, pažeidžiant oro erdvės organizavimo taisykles, kurie kelia didelę grėsmę civilinės aviacijos saugumui (skrydžių saugai).

Įstatymų projektais numatoma galimybė taikyti ir kriminalinės žvalgybos priemones už naujai kriminalizuotas nusikalstamas veikas, kurios automatiškai nepatenka į kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo sritį.

„Pavojingu būdu gabenama kontrabanda, ypatingai civilinę aviaciją trikdanti ir rizikas žmonių saugumui kelianti kontrabanda oru, peržengia tiesiog kriminalinės veiklos ribas. Šie įstatymų pakeitimai kiekvieną prie to prisidedantį, neabejoju, privers iš naujo įvertinti gresiančias bausmes ir suprasti – tai, kas kelia pavojų žmonių saugumui ir valstybei, sulauks tik griežčiausio atsako“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

„Kovodami su oro būdu gabenama kontrabanda, inicijuojame reikalingus teisės aktų pakeitimus, siekiant kaltininkams numatyti griežtesnę atsakomybę. Visų teisėsaugos institucijų strateginis tikslas – kad tokia nusikalstama veikla taptų ne tik nuostolinga, bet ir atgrasi. Turime reaguoti ryžtingai ir koordinuotai, siekiant užtikrinti mūsų nacionalinį saugumą“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Didėjantis oro būdu gabenamos kontrabandos prekių skaičius kelia didelę grėsmę oro erdvės bei civilinės aviacijos saugumui (skrydžių saugai) ir gali sukelti itin pavojingus padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad cigarečių gabenimo balionais atstumas didėja – jie gali nuskrieti ir daugiau negu 100 km į šalies gilumą nuo Lietuvos valstybės sienos.

Pažymėtina, kad sustiprinus valstybės sienos apsaugą techninėmis priemonėmis, kontrabandos gabenimas sausumos keliu tapo daug sudėtingesnis. Todėl kontrabandos organizatoriai pasitelkė kitus, visuomenei kur kas pavojingesnius, kontrabandos prekių gabenimo būdus, kurie šiuo metu itin plačiai naudojami bei tampa pagrindiniu kontrabandos prekių gabenimo metodu.

Nuo 2024 metų antros pusės vis dažniau tabako gaminių kontrabanda vykdoma, pasitelkiant inertinių dujų pripūstus oro balionus, ši tendencija išlieka ir šiais metais. Šiemet nustatyti 496 atvejai (2024 m. per visus metus – 318), kai aptiktos cigaretės buvo atgabentos tokiu būdu, iš jų oro balionai kontrabandai naudoti 434 atvejais.

Duomenys rodo, kad šiemet per devynis šių metų mėnesius daugiau apie 80 proc. iš Baltarusijos į Lietuvą patekusių cigarečių yra atgabentos oru – naudojant oro balionus ar kitus bepiločius orlaivius.

Iš viso sulaikyta virš 1,1 mln. cigarečių pakelių atgabentų oru, iš jų naudojant oro balionus apie 800 tūkst. pakelių. 2024 metais oru atgabenta 602 tūkst. pakeliai cigarečių, iš jų oro balionais 230 tūkst..

Nustatyta 115 asmenų, kurie susiję su cigarečių gabenimu oru. Per 2025 metus buvo pastebėti 177 dronai, nutupdyta buvo 50 dronų.

Vidaus reikalų ministerijos parengta inf. 

„Vos per parą paskelbusi kvietimą, o per dvi savaites sulaukusi 35 paraiškų – Lietuva dar kartą įrodė, kad net ir būdama maža šalis turi didžiulį technologinį potencialą. Matome, kad įmonės siūlo labai skirtingus, bet viena kitą papildančius sprendimus. Todėl kitame etape stengsimės juos sujungti – suburti į konsorciumus ir išgryninti vieną veikiančią sistemą, kuri realiai prisidėtų prie oro erdvės apsaugos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Pasiūlytos idėjos apima penkias pagrindines technologijų vystymo kryptis:
1.    Aptikimą ir stebėseną – radarų, optinių, radijo dažnių (RF) ir dirbtinio intelekto sprendimus;
2.    Atpažinimą – multisensorines sistemas ir AI algoritmus;
3.    Neutralizavimą – mechanines gaudykles, tinklų paleidimo modulius, lazerines sistemas bei dronų interceptorines platformas;
4.    Prognozavimą – balionų trajektorijų modeliavimą ir simuliacijas;
5.    Lokalizavimą – technologijas, užtikrinančias saugų krovinio nusileidimą ir tikslią GNSS sekimo kontrolę.

„Dauguma sprendimų orientuoti į kontrabandinius balionus, tačiau nemaža dalis apima ir dronų neutralizavimą bei mišrias hibridines grėsmes. Džiugina tai, kad daugelyje projektų naudojami lietuviški komponentai bei programinė įranga – tai rodo augantį šio sektoriaus technologinį potencialą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.

Tarp siūlomų technologijų – dirbtinio intelekto taikymas, automatizuotos ir mobilios platformos, VTOL sprendimai, didelio tikslumo neutralizavimo sistemos – lazeriai, tinklai, interceptoriai – bei kompleksinės „System-of-Systems“ architektūros, integruojančios bendrą operacinį vaizdą (COP – Common Operational Picture).

Iš gautų 35 paraiškų 12 jų pateikė konsorciumai, jungiantys kelių įmonių kompetencijas.

Pirmuoju etapu bus atrinktos geriausios idėjos, turinčios potencialo būti greitai įgyvendintos. Vėliau bus taikomos papildomos priemonės, skirtos padėti šiuos sprendimus toliau vystyti, pritaikyti praktiniam naudojimui ir parengti jų pateikimui rinkai.

,,Svarbu sudaryti palankesnes sąlygas vaikus auginantiems tėvams anksčiau sugrįžti į darbo rinką, derinti darbą, mokymąsi su šeimos įsipareigojimais. Valstybės finansinė pagalba suteikiant galimybę pasinaudoti auklės paslaugomis tėvams, kurių vaikai nelanko darželio, – tai konkreti priemonė, nukreipta į šeimos politikos stiprinimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

5,2 bazinių socialinių išmokų dydžio (šiuo metu 364 Eur) vaiko priežiūros kompensacinę išmoką  siūloma skirti ir mokėti už vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu ar globėju už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kai vienas (ar vienintelis) iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi ar studijuoja pagal profesinio mokymo programą ar pagal nuolatinės formos studijų programą.

Siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principą, SADM papildomai pasiūlė, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka būtų mokama ir besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa, taip pat studijuojantiems doktorantūroje ar rezidentūroje.

Seimui priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką kasmet papildomai gautų apie 80–100 asmenų. Įstatymo pakeitimams įsigaliojus nuo 2026 m. birželio 1 d.,  tam iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams mokėti, papildomai būtų skiriamaapie  220 tūkst. eurų.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka dirbantiems tėvams ar globėjams, kurių vaikai nelanko darželio ir už atlyginimą prižiūrimi auklės, pradėta skirti ir mokėti nuo šių metų sausio 1 d.

Per šių metų I-III ketvirtį vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gavo 1313 asmenų ir tam skirta 2,4 mln. eurų.

Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus atkreipė dėmesį, kad praėjus metams nuo ankstesnio renginio įvyko daug pokyčių, kurie buvo inicijuoti bendradarbiaujant su tūkstančius žmonių vienijančiomis organizacijomis ir asociacijomis.

„Džiaugiamės ir didžiuojamės tuo, kad Lietuvos oro uostuose užtikriname, jog kiekvienas keleivis, nepriklausomai nuo savo individualių poreikių, galėtų keliauti saugiai, patogiai ir oriai. Jau ne vienerius metus stebime tendenciją, kad keleivių, turinčių įvairias negalias skaičius oro uoste auga. Kviečiame visus keleivius, turinčius individualių poreikių, pasinaudoti mūsų teikiamomis nemokamomis paslaugomis ir, svarbiausia, užsisakyti pagalbą iš anksto – taip galime užtikrinti dar sklandesnę ir ramesnę kelionės patirtį“, - sakė S. Bartkus.

LTOU duomenimis, Vilniaus oro uoste kasdien aptarnaujama nuo 30 iki 50 keleivių su individualiais poreikiais. Pasak S. Bartkaus, tiesioginis bendravimas su organizacijų atstovais padeda įsiklausyti į konkrečius poreikius ir nustatyti detales, svarbias keleivių patirčiai. Renginio dalyviai dalijosi pastebėjimais ir rekomendacijomis, kurios Lietuvos oro uostams padeda formuoti tolesnės pažangos planą ir parengti realius sprendimus.

Renginio dalyviai taip pat susipažino, kaip Lietuvos oro uostuose ir toliau vystoma strategiškai svarbių infrastruktūros projektų plėtra: vyksta Kauno oro uosto rekonstrukcija, kuri jau netrukus bus baigta, Vilniaus oro uoste taip pat rekonstruojama senoji dalis, kuri 2026 m. atvers erdves keleiviams, pradedamas ir naujo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektavimas. Pokyčius pristatęs S. Bartkus pažymėjo, jog keleivių poreikiams atliepti reikia kompleksinių sprendimų, kuriuos planuojama įgyvendinti tiek terminaluose, tiek oro uostų prieigose, tiek teikiant paslaugas.

Pasitiki vis stipriau

Vien per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta apie 10 tūkstančių keleivių, užsisakiusių specialiosios pagalbos paslaugas – tai 25 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Ypač spartus augimas stebimas Kauno oro uoste, kur dažnai atvyksta medicininio turizmo keleiviai, besilankantys Kauno klinikose ir kitose gydymo įstaigose.

Pasak S. Bartkaus, nors pagalbos paslaugų poreikis nuosekliai didėja, daugelis keleivių, keliaujančių sveikatos gerinimo tikslais, vis dar renkasi keliones be specialios pagalbos – paprastai juos lydi artimieji. Taigi, bendras keleivių skaičius šioje kategorijoje yra dar didesnis.

Užtikrina pagalbą ir didina įtrauktį

Visuose trijuose šalies oro uostuose įdiegti pagalbos iškvietimo mygtukai, aiškiai pažymėtos laukimo vietos, veikia specialūs vežimėliai, pritaikyti tualetai, keltuvai bei transporto priemonės. Šie sprendimai – ne tik techniniai, bet ir vertybiniai: aplinka atspindi oro uostų siekį, kad kiekvienas keliautojas jaustųsi laukiamas, suprastas ir patenkintas.

Lietuvos oro uostai teikia nemokamas specialiosios pagalbos paslaugas kiekvienam individualių poreikių turinčiam keleiviui, kuris užsako šią paslaugą. Siekiant didžiausio patogumo, patariama ribotos judėsenos ar kitą negalią turintiems asmenims, įsigijusiems skrydžio bilietus, užsakyti pageidaujamą pagalbą iš anksto, apie tai informuojant oro linijų bendrovę arba agentūrą, kurioje įsigijo kelionės bilietus. Geriausiai tai padaryti iš karto, perkant bilietą, arba ne vėliau negu likus 48 valandoms iki numatyto skrydžio.

S. Bartkus priduria, kad LTOU darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, skirtuose tobulinti įgūdžius padedant keleiviams, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais ar klausimais – pagalba suteikiama nuo atvykimo į oro uostą iki įlaipinimo išvykstant arba atvykus - nuo lėktuvo kėdės iki išvykimo iš oro uosto vietos.

Taip pat Lietuvos oro uostai toliau aktyviai dalyvauja tarptautiniame socialiniame projekte „Nematomos negalios Saulėgrąža“, kuris padeda atpažinti keleivius, turinčius nematomų negalių, ir užtikrinti tinkamą bei empatišką jų aptarnavimą. Šis projektas – dar vienas žingsnis link didesnės įtraukties, supratimo ir bendruomeniškumo.

Kainos mažėjimą šiai vartotojų grupei lems dvi priežastys: dalis kainos mažės pagal šį Vyriausybės priimtą sprendimą, pagal kurį visuomeninio tiekimo kaina pažeidžiamiems vartotojams sumažės ~ 2,2 cento už kilovatvalandę (su PVM). Kita dalis – visuomeninio tiekėjo sudaryta tiesioginė elektros energijos pirkimo sutartis elektros įsigijimui iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Galutinę elektros kainą nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). 

„Kaip ir žadėjome – pažeidžiamiems vartotojams elektros energijos kaina mažės, todėl šiuo sprendimu siekiame padėti tiems, kuriems elektros energijos kaina ypač reikšminga, panaudodami jau surinktas lėšas ir neperkeldami šios naštos kitiems elektros energijos vartotojams“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Šis sprendimas leis sumažinti finansinę naštą jautriausiai visuomenės daliai, nedidinant tarifų ar mokesčių jokiems kitiems elektros energijos vartotojams. 

Kainos mažinimui bus panaudotos pajamos, 2022–2023 m. surinktos iš elektros energijos gamintojų surinkto pajamų perviršio. Šios lėšos buvo surinktos iš elektros energijos gamintojų, kurių pardavimo kainos viršijo 180 eurų už megavatvalandę (arba 18 ct/kWh). Jos kaupiamos ir administruojamos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. 

2026 m. pažeidžiamų vartotojų elektros kainoms mažinti planuojama panaudoti apie 2,6 mln. eurų, o likusi suma – apie 10 mln. eurų – bus naudojama 2027–2029 m. laikotarpiu, kasmet priimant atitinkamus Vyriausybės sprendimus. 

Visuomeninės elektros energijos įsigijimo kainos sumažinimo pažeidžiamiems vartotojams dydžio patvirtinimas yra būtina sąlyga, kad VERT galėtų nustatyti naujas visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus 2026 m. I pusmečiui.  

Pažeidžiamais vartotojais laikomi buitiniai elektros energijos vartotojai, kurie  gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia arba gaunantys šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją.  

lrv.lt inf.

Pagal galiojančią tvarką, žmogaus palaikus iš naujo galima laidoti tik praėjus ne mažiau kaip 25 metams po ankstesnio laidojimo ramybės laikotarpio pabaigos ir gavus atitinkamą leidimą.

Nors nuo pavasario Šmatų kapinėse perspėjamųjų lentelių šiek tiek sumažėjo, tačiau jų vis dar nemažai. Panašių ženklų pastaruoju metu atsirado ir kitų Lietuvos miestų kapinėse, o tai sukėlė visuomenės diskusijas ir įvairių reakcijų.

Atsižvelgdama į kilusį susidomėjimą, Aplinkos ministerija šiandien išplatino pranešimą, kuriame paaiškino, ką svarbu žinoti apie neprižiūrimas kapavietes ir jų teisinį statusą.

Aplinkos ministerija: ką svarbu žinoti apie neprižiūrimas kapavietes

Vyriausybės patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neprižiūrima kapavietė– tai tokia kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.

Anot šių taisyklių, už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Jeigu kontaktiniai duomenys nėra pateikiami, kapinių prižiūrėtojai kartais įspėja artimuosius apie netvarkomą kapavietę palikdami pranešimą.

Nedelsiant po įspėjimo kapavietę sutvarkius, jokių tolesnių pasekmių nebūna, tačiau jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galbūt neprižiūrimą kapavietę. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

Faktines aplinkybes tikrina, kapavietės priežiūrą vertina ir sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija. Šis sprendimas priimamas ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos. Komisija per tą laikotarpį apžiūri kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenys ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikiami kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje, nurodant duomenų paskelbimo datą.

Tuomet asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis.

Sprendimas dėl tokios kapavietės priežiūros priimamas teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams artose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, per 20 darbo dienų nuo kreipimosi pateikimo termino pabaigos. Jeigu prašymų prižiūrėti kapavietę per numatytą terminą negauta, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.

Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti, ir praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos t. y. ne mažiau kaip po 50 metų po palaidojimo tame kape. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant ir ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotus asmenis.

Savivaldybės taryba gali patvirtinti detalesnę nei nustatyta šiose taisyklėse kapaviečių priežiūros tvarką.

„Šiandien naujienos nei džiugios, nei malonios, – sakė vicemeras, apžiūrėdamas darbus prie Neries upės. – Nors turėjome ambicijų prieplaukos įrengimo darbus pabaigti dar šiemet, šią vasarą, bet vaizdas šiandien, švelniai tariant, ne koks.“

Anot jo, darbų vėlavimą lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji – gamtos sąlygos.

„Neries upės vandens lygis šiemet buvo neįprastai aukštas, aukštesnis nei pastarųjų kelių metų vidurkis. Tai trukdė rangovams sklandžiai organizuoti darbus,“ – aiškino P. Beišys.

Antroji priežastis – nepakankami rangovo pajėgumai ir neefektyvus darbų planavimas.

„Rangovas nepakankamai išnaudojo tą laiką, kai vandens lygis buvo žemas ir buvo galima dirbti intensyviau,“ – teigė vicemeras.

Nepaisant vėlavimo, P. Beišys patikino, kad savivaldybė neketina nuleisti rankų: „Sieksime, kad darbai būtų užbaigti, o prieplauka taptų dar viena traukos vieta, kur jonaviečiai ir miesto svečiai galėtų leisti laisvalaikį. Rasime sprendimus, kad projektas būtų įgyvendintas 2026 metais.“

Pasak vicemero, rangovams, jei prireiks, bus taikomos teisinės ir finansinės sankcijos.

Aktas  taikomas ne tik privataus sektoriaus vykdomai tinklų plėtrai, tačiau ir valstybės finansuojamiems tokių tinklų plėtros projektams.

Reglamento tikslas – paspartinti šviesolaidinių tinklų plėtrą, sudarant palankesnes sąlygas  šiose srityse :

• skatinant pasinaudojimą jau egzistuojančia infrastruktūra (ne tik elektroninių ryšių, bet visa inžinerine infrastruktūra);
• skatinant bendrą statybą (pvz., siekiama, kad vykdant bet kokius inžinerinių tinklų statybos darbus, būtų sudaromos sąlygos kartu pakloti ir šviesolaidinius tinklus);
• šalinant perteklinius administracinius apribojimus tinklų statybai bei spartinant leidimų suteikimo procesą;
• užtikrinant, kad nauji ar renovuojami pastatai būtų statomi iki kiekvieno būsto paklojant juose šviesolaidinius kabelius.

Pagal naująsias taisykles, infrastruktūra privalės būti dalinamasi tarp elektroninių ryšių, elektros energijos, dujų, vandens ir nuotekų tinklų operatorių, viešojo sektoriaus institucijų, valstybės valdomų įmonių bei pastatų savininkų. Viešojo sektoriaus subjektai privalės suteikti prieigą prie jų valdomos infrastruktūros – stogų, bokštų, stiebų, gatvių infrastruktūros ir kitų objektų, tinkamų gigabitinių tinklų elementams įrengti.

Taip pat nuo šiol visi nauji ar renovuojami pastatai Europos Sąjungoje turės būti parengti šviesolaidiniam ryšiui – jau statybos metu juose privalės būti išvedžiota šviesolaidinė infrastruktūra nuo įvado iki galutinių vartotojų patalpų. Tinkamai įgyvendinus šias nuostatas, operatorius konkretų klientą galės pajungti lengviau ir greičiau, nes nereikės tiesti kabelių pastato viduje – prijungimas vyks namo prieigose. O vartotojai galės lengviau keisti paslaugų teikėją, nesibaimindami, kad dėl to gali tekti sudarkyti naujo pastato interjerą.

Kodėl reglamentas svarbus Lietuvai?

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad šis reglamentas Lietuvai yra itin svarbus ir gali tapti realiu postūmiu šviesolaidinio ryšio plėtrai.

„Šviesolaidinis ryšys šiandien yra toks pat svarbus kaip keliai ar elektros tinklai – be jo neįmanoma  skaitmeninė ekonomika, švietimas ar viešųjų paslaugų prieinamumas. Gigabitinės infrastruktūros aktas panaikina daugelį biurokratinių kliūčių ir įpareigoja viešąjį sektorių beiinfrastruktūros valdytojus bendradarbiauti. Tikimės, kad tai išjudins stagnuojančią šviesolaidinių tinklų plėtrą Lietuvoje, ypač regionuose“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė

Šiuo metu šviesolaidinį internetą Lietuvoje turi apie 62 proc. namų ūkių, o kaimiškose vietovėse – tik 13 proc. Pagal šviesolaidinio ryšio prieinamumą Europos Sąjungoje Lietuva užima 14 vietą.

Praktikoje tinklų plėtra neretai susiduria su vietos institucijų ribojimais – kai operatoriams sudėtinga gauti leidimus naudoti viešą infrastruktūrą antenoms ar kitai įrangai įrengti, net jei techninių kliūčių tam nėra. Tokie atvejai pasitaiko ir kurortiniuose miestuose, kur sezono metu ryšio poreikis išauga dešimtimis kartų, o esama infrastruktūra tampa nepakankama.

„Reglamentu siekiama pašalinti tokias  problemas – teisės aktas įpareigoja bendradarbiauti. Tai labai svarbus žingsnis, kuris leis spartinti ryšio tinklų plėtrą visoje šalyje“, – sako Jūratė Šovienė. Be to, anot J. Šovienės, reglamentas nustato tik minimalius reikalavimus, privalomus visoms ES šalims, tačiau leidžia nacionaliniu mastu priimti papildomas tinklų plėtrą dar daugiau skatinančias priemones – tad siūloma visoms valstybės institucijoms peržiūrėti savo srities reguliuojančius teisės aktus ir surasti rezervų skatinti itin pralaidžių tinklų plėtrą (pvz., palengvinti šviesolaidžio tiesimą kelio apsaugos zonose ir pan.).

RRT tikisi, kad naujasis reglamentas paskatins platesnes iniciatyvas bendram inžinerinių tinklų, kelių ar geležinkelių planavimui kartu su gigabitinių tinklų diegimu. Tai padėtų mažinti statybų sąnaudas ir spartintų visos šalies skaitmeninę pažangą.

RRT inf. 

Planuojama, kad žemės sklype Darbininkų g. 4A iškils naujos statybos gamybos ir sandėliavimo paskirties, ypatingosios kategorijos pastatas. Naujame objekte numatoma vykdyti komercinę gamybą, produkcijos tikrinimo ir pakavimo veiklą.

Pasak projekto rengėjų, dalis pastato konstrukcijų tarp atramų sieks apie 18 metrų, o bendrasis pastato plotas viršys 2000 kv. metrų. Kadangi projekte numatytas liftas žmonėms kelti, pastatas priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.

Projektuojama teritorija yra Jonavos miesto urbanizuotoje dalyje, prie Darbininkų ir Gudžiūnų gatvių sankryžos, kur jau veikia keli vidutinio dydžio ir stambūs pramonės bei gamybos objektai.

Sklypas ribojasi:

šiaurėje – su Gudžiūnų gatve,

vakaruose – su Darbininkų gatve,

pietinėje pusėje – su geležinkelio bėgiais,

rytų pusėje – su nesuformuotu žemės sklypu.

Pagal užsakovo pateiktą techninę užduotį, pastate dirbs iki 50 žmonių – administracijos, gamybos valdymo, laboratorijų ir aptarnaujančio personalo darbuotojai. Dalis darbo vietų bus dalijamos arba rotuojamos, priklausomai nuo pamaininio darbo organizavimo principų, taikomų gamybos ir kokybės tyrimų padaliniuose.

Viešasis projekto svarstymo susirinkimas vyks 2025 m. lapkričio 21 d. 15:00 val., nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://meet.google.com/ysp-oifo-vso

Lietuvos viešųjų pirkimų sistema ir toliau susiduria su seniai žinoma, tačiau vis dar neišgyvendinta praktika – metų pabaigoje skubiai organizuoti pirkimus, skirtus ne realių poreikiui tenkinimui, o tam, kad būtų „įsisavintos“ biudžeto lėšos. Ši ydinga tradicija, įsišaknijusi dar iš tų laikų, kai valstybės finansavimas buvo skiriamas griežtai vieneriems kalendoriniams metams, o šiandien tai tampa vis mažiau pateisinama.

Biudžeto planavimas keičiasi – išsisukinėjimams vietos mažėja

Nuo 2023 metų Lietuvos Respublikos biudžetas planuojamas trejų metų laikotarpiui, sudarant vadinamąjį vidutinės trukmės biudžetą. Tai reiškia, kad institucijos iš anksto žino ne tik kitų metų, bet ir viso trejų metų ciklo finansinius rėmus. 2025 m. atlikti teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė galimybes dalį nepanaudotų einamųjų fiskalinių metų lėšų perkelti į kitus metus, taip mažinant spaudimą einamųjų fiskalinių metų pabaigoje skubėti išleisti viską „iki paskutinio cento“. Todėl senoji praktika – skubėti pirkti kompiuterius, baldus ar konsultacines paslaugas einamųjų metų gruodžio mėnesį vien tam, kad „neliktų likučio“ – tampa ne tik neatsakinga, bet ir teisiškai bei finansiškai nepateisinama.

Avansinis mokėjimas – tik įvertinus visas aplinkybes

Kitas pastebimas būdas „įsisavinti“ lėšas – avansinių mokėjimų atlikimas tiekėjams. Primintina, kad avansinis mokėjimas galimas tik tokiu atveju, jei jis yra numatytas sutartyje ir griežtai pagal sutartyje numatytą tvarką. Tiekėjo pageidavimas ar lėšų „įsisavinimo“ poreikis nėra teisėtos aplinkybės sutartyje nurodytai apmokėjimo tvarkai pakeisti.

Taip pat primintina, kad numatant avansinį mokėjimą reikia įvertinti, ar jis galimas pagal teisės aktus (plačiau žr.  DUK), ir įvertinti galinčias kilti rizikas, kad tiekėjas prekių gali nepateikti ar paslaugų nesuteikti, o pirkimo vykdytojas ne tik neįsigis reikalingo pirkimo objekto, tačiau ir gali prarasti sumokėtas lėšas.  

Dirbtinis pirkimų skaidymas – ne techninis sprendimas, o sąmoningas įstatymo apeidinėjimas

Vis dar pasitaiko atvejų, kai pirkimo vykdytojai, dirbtinai skaidydami pirkimus, per atskirus kalendorinius metus mėgina išvengti sudėtingesnių pirkimo procedūrų.
Tipinis pavyzdys – pirkimų vykdytojas turi aiškų poreikį sudaryti 16 mėnesių trukmės pirkimo sutartį, tačiau sąmoningai pasirenka vykdyti du atskirus pirkimus, pirmąjį vykdydamas vienais kalendoriniais metais ir sudarydamas 8 mėnesių trukmės sutartį , o antrąjį – jau kitais metais likusiam poreikiui įsigyti. Tokiu būdu formaliai sukuriama iliuzija, kad vykdomi du mažesnės vertės, trumpesnės trukmės pirkimai, nors iš tiesų tai – vienas tęstinis poreikis, dirbtinai išskaidytas siekiant išvengti sudėtingesnio pirkimo būdo reikalavimų.

Tokie veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintam draudimui siekti išvengti įstatymo reikalavimų pirkimų planavimo ar pasirengimo jiems etape, t. y. draudimui dirbtinai mažinti pirkimo vertę ar skaidyti pirkimą. Be to, šie atvejai iškreipia konkurencijos sąlygas, pažeidžia skaidrumo principą ir diskredituoja pačią viešųjų finansų valdymo kultūrą.

Pirkimo vykdytojai privalo suprasti: pirkimo planavimas pagal kalendorinius metus negali būti naudojamas kaip įrankis įstatymo reikalavimų apėjimui. Jeigu realus poreikis yra tęstinis, sutartis turi būti planuojama visam jos numatomam laikotarpiui, nepaisant kalendorinės metų ribos.

Laikas nutraukti metų pabaigos išlaidavimo ciklą

Šiandien, kai valstybė jau turi modernų, trejų metų biudžeto planavimo įrankį ir lankstesnes finansinių srautų valdymo taisykles, nebeliko jokios objektyvios priežasties pirkimus planuoti „gruodžio karštinės“ principu. Viešųjų lėšų panaudojimas turi būti paremtas poreikiu, o ne baime prarasti finansavimą. Naujoji biudžeto planavimo sistema suteikia galimybę pirkimus planuoti strategiškai, o ne iš inercijos. Kiekvienas pirkimų vykdytojas, kiekvienas vadovas ir finansininkas privalo suprasti: viešieji pinigai nėra skirti pirkimams dėl pačių pirkimų, bet racionalių sprendimų įgalinimui.

Ši diena – ne tik proga pasikalbėti apie daržoves ar vaisius. Tai – nuotaikinga pažintis su sveikos gyvensenos paslaptimis: kaip mūsų pasirinkimai – ką valgome, geriame ar kaip gaminame maistą – daro įtaką ne tik kūnui ir savijautai, bet ir visai aplinkai: nuo klimato kaitos iki gyvūnų įvairovės.

Renginys, organizuotas pagal Jonavos rajono ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų patirtinės laboratorijos „Sveikos mitybos diena“ nuostatus, suvienijo vaikus ir pedagogus bendram tikslui – mokytis sveikai gyventi per veiksmą, žaidimą ir patirtį.

Per įvairias integralias veiklas vaikai susipažino su pagrindinėmis maisto produktų grupėmis, mokėsi atskirti, kas sveika, o kas – tik gardu, bet nelabai naudinga. Kūrybinėse užduotyse mažieji menininkai kūrė išradingus „daržovių ir vaisių portretus“, žaidė interaktyvius žaidimus, bandė melžti "karvutę", gamino negyvąją jūrą, nagrinėjo, svėrė, programavo, žvejojo - buvo tikri atradėjai!  

Dėkojame mūsų rėmėjams – UAB „DU MEDU“, kurie vaišino vaikus ekologiškais ir sveikuoliškais sausainiais bei Jonavos sveikatos biurui. Sveikatos biuro specialistė V.Gaižauskienė ne tik prisidėjo organizuojant ir įgyvendinant šį renginį, bet ir apdovanojo dalyvius dovanėlėmis, atgaivino ekologiškomis sultimis.

Didžiausias renginio džiaugsmas – bendrystė. Vaikai mokėsi dirbti komandoje, padėti draugui, kartu priimti sprendimus. Juk sveika mityba – ne tik daržovės lėkštėje, bet ir gera nuotaika, draugystė bei smagus judėjimas!

Kaip sako mokytojai, sveikos gyvensenos įpročius geriausia formuoti nuo mažens. Kai vaikas pats pamato, paragauja, pabando – žinios įsitvirtina natūraliai. Ši diena tapo ne tik iišmoninga laboratorija, bet ir mažu žingsniu į didesnį sąmoningumą, kuris augs kartu su vaikais.

 Organizatoriai – Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ mokytojos 

Lietuvos kariuomenės analitikai spalio mėnesį stebėjo staigų priešiškos informacinės veiklos prieš Lietuvą augimą iš Baltarusijos pusės. Tokia dinamika siejama su Lietuvos sprendimu uždaryti sieną su Baltarusija, atsakant į Lietuvos teritoriją įskrendančius kontrabandinius balionus. Tuo tarpu Rusijos informacinėje erdvėje buvo matomas branduolinės retorikos augimas ir oficialių pareigūnų pasisakymų gausa.

Nuo spalio 27 d. Lietuvos kariuomenė fiksavo staigų priešiškos informacijos, nukreiptos prieš Lietuvą, augimą. Priešiškos valstybės reagavo į Lietuvos sprendimą uždaryti sieną su Baltarusija. Pastaroji siekė perkelti atsakomybę Lietuvai dėl kontrabandinių balionų įskridimų ir jų sukeliamos grėsmės. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai sienos uždarymą įvardino kaip provokaciją, kurios aukomis tapo Lietuvos piliečiai. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tikino, neva Baltarusijoje sulaikyti asmenys įrenginiuose, gabenančiuose kontrabandinius krovinius, naudojo Lietuvos operatorių SIM korteles. Tokiais teiginiais siekta įtikinti, kad veiklą vykdo Lietuvos piliečiai su pareigūnų pagalba. Baltarusijos komunikacija šių įvykių kontekste atitinka strateginį tikslą įtikinti vidinę Baltarusijos auditoriją, kad Lietuva esą nepagrįstai vykdo priešišką politiką Baltarusijos atžvilgiu ir kelia jai grėsmę.

Rusijos propaganda atkreipė dėmesį į Lietuvos viešojoje erdvėje nuskambėjusius svarstymus apriboti Kaliningrado tranzitą. Rusijos pareigūnai teigė, kad akylai stebi situaciją ir yra pasiryžę užtikrinti susisiekimą su Kaliningrado regionu. Pasirodė kaltinimai, kad toks Lietuvos sprendimas pažeistų tarptautinius įsipareigojimus. Taip pat fiksuoti agresyvesni pareiškimai, neva Rusijos atsakas į Kaliningrado tranzito uždarymą būtų itin griežtas ir kinetinio pobūdžio.

Priešiškoje informacinėje erdvėje spalio mėnesį buvo matoma dažnesnė branduolinė retorika. Rusijos pareigūnai reagavo į spalio viduryje prasidėjusias NATO branduolines pratybas „Steadfast Noon“, kurios esą provokuoja Rusiją ir pažeidžia branduolinio ginklo neplatinimo sutartį. Mėnesio pabaigoje Rusijos propaganda siekė plačiai nušviesti branduoliniu kuru varomu raketų „Burevestnik“ ir „Poseidon“ bandymus, kurie, pasak Rusijos atstovų, buvo atsakas į NATO provokacijas. Išnaudojant komunikaciją apie minėtą ginkluotę, siekta įbauginti Vakarų visuomenę ir įtikinti vidinę auditoriją Rusijos pranašumu prieš NATO.

Aptariamuoju metu priešiškos valstybės tęsė klaidinančią komunikaciją, kuria siekiama vaizduoti Europos valstybes kaip karo Ukrainoje kurstytojas, taip pat skleistos žinutės apie neva agresyvų Europos militarizavimąsi ir ruošimąsi karui su Rusija. Tuo tarpu Baltijos valstybės toliau kaltinamos rusofobija. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Baltijos šalys tapo „neonacistinėmis diktatūromis“, kuriose tariamai sistemingai vykdomi žmogaus teisių pažeidimai rusakalbių atžvilgiu.

Lietuvos kariuomenės inf.

„Prašome apgalvoti būsimą nepatogumą ir susiplanuoti laiką atvežant mokinius į mokyklą bei pasiimant juos po pamokų. Darbuotojus kviečiame automobilius palikti aplinkinėse aikštelėse – prie darbo biržos, už parduotuvės ar šalia esančių daugiabučių“, – teigė direktorius, atsiprašydamas už laikinus nepatogumus ir tikėdamasis bendruomenės supratimo.

Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje šiemet jau atlikta nemažai atnaujinimų – suremontuoti trys pradinio ugdymo kabinetai, sutvarkytas universalios sporto aikštelės aptvaras, pakeisti vamzdynai. Šiuo metu mokykloje taip pat vyksta išorės renovacijos ir šildymo sistemos atnaujinimo darbai.

Progimnazija kartu su Jonavos „Neries“ mokykla ir Jeronimo Ralio gimnazija dalyvauja Universalaus dizaino projekte, kurio tikslas – pritaikyti ugdymo įstaigų infrastruktūrą specialiųjų poreikių mokiniams, ypač turintiems judėjimo sunkumų. Projekto metu visose trijose mokyklose bus įrengti liftai, kurie leis šiems mokiniams lengviau judėti tarp aukštų.

Minimi darbai – svarbus žingsnis siekiant, jog progimnazija taptų patogesnė ir prieinamesnė visiems bendruomenės nariams.

„Tai yra labiau pinigų perskirstymo ir resursų perskirstymo klausimas. Mes kalbame apie paslaugų prieinamumą ir eilių mažinimą tada, kai eilės yra sudaromos dirbtinai, kai pacientas negali sumokėti priemokos, kai jos yra reikalaujama. Šitos praktikos yra empiriškai patikrintos, stebimos ir užfiksuotos. Jos yra užfiksuotos ligonių kasų dokumentuose, per skundus ir taip pat mūsų pacientų tuose tyrimuose, kuriuos esame patys atlikę“, – projektų pristatymo metu sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jeigu paciento, kuriam teikiama valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūros paslauga, pageidavimu naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos teikiant šią paslaugą yra kompensuojamos valstybės, jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Pacientas, pageidaujantis gauti brangiau kainuojančią priemonę, turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. Visų priemonių tipų, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, sąrašą tvirtina ir kainų skirtumų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

„Raginu visus palaikyti šį įstatymo projektą ir manau, kad jo tikslas yra padaryti taip, kad žmonėms nereikėtų mokėti du kartus, nes pagal dabartinę praktiką vis tik pasitaiko atvejų, kada jau už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą yra paprašoma susimokėti dar kartelį. Manau, kad šis įstatymo projektas padidins ir skaidrumą, ir aiškumą, kada pacientas galės pasirinkti, kokią jam paslaugą gauti ir ar norėti papildomai geresnės priemonės, jeigu jisai taip mano, kad yra reikalinga“, – pritarti projektui po svarstymo kvietė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.

Derinant teisės aktus atitinkamai keičiamos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos.

Siekiant užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka kaip šiuo metu, į Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnį, reguliuojantį kompensuojamųjų paslaugų apimtis, perkeliamos tai garantuojančios Mokamų paslaugų teikimo tvarkos nuostatos. 

Sveikatos sistemos įstatymo pataisų projekte taip pat numatomas įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio „ex post“ vertinimas.*

Sveikatos sistemos įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-518(2) svarstymo pritarė 56, prieš balsavo 38, susilaikė 5 Seimo nariai. 

Lydimajam Sveikatos draudimo įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-519(2) po svarstymo pritarė 58, prieš balsavo  37, susilaikė 10 Seimo narių.

Numatoma, kad pataisos įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.

*Atliekant „ex post“ vertinimą, turi būti įvertinta, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šių paslaugų papildomai neapmokestina (nereikalauja iš pacientų papildomo mokėjimo už šias paslaugas); ar valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėra teikiamos kaip mokamos (išskyrus atvejus, kai pacientas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytų valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo sąlygų) asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2030 m. sausio 1 dienos.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-689(2) balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Nauja tvarka teikti paslaugas iš nutolusių darbo vietų galiotų gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, šio įstatymo pakeitimais yra siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą, ypač regionų gyventojams. M. Jakubauskienė yra atkreipusi dėmesį, kad „nuotolinės konsultacijos negali ir nebus teikiamos kaip pagrindinis paslaugų teikimo srautas ir mastas“.

Pagal svarstomus pakeitimus, nuotolinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos tik tais atvejais, kai fizinis kontaktas tarp gydytojo ar kito asmens sveikatos priežiūros specialisto ir paciento dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdžio nereikalingas. 

„Iš esmės, kada tos nuotolinės sveikatos priežiūros konsultacijos gali būti teikiamos, tai pirmiausia pakomentuojant tyrimų rezultatus, kai reikia pratęsti vaistus ar išduoti elektroninį siuntimą tyrimams ir pakonsultuoti kitais su sveikata susijusiais klausimais“, – nuotolinių konsultacijų atvejus yra vardijusi ministrė.

Nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Kai fizinis kontaktas su pacientais nėra būtinas, nuotolinės gydytojų paslaugos pacientams teikiamos ir šiuo metu. Tačiau sveikatos specialistai privalo tuo metu būti konkrečioje sveikatos įstaigoje, kuri turi licenciją teikti tam tikras paslaugas.

Seimo spaudos biuro inf. 

Lietuvos geologijos tarnyba atkreipia gyventojų dėmesį, kad, teikiant dokumentus dėl požeminio vandens gręžinio įteisinimo, pasitaiko atvejų, kai atsiunčiami netinkami dokumentai. Dažniausia klaida – vietoj paraiškos savivaldybei kopijos ir savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį pateikiami projektavimo dokumentai.

„Jei gręžinys įrengtas iki 2022 m. gegužės 1 d. ir norite jį įteisinti, bet prisegėte paraišką ir savivaldybės pritarimą dėl gręžinio projektavimo, jums reikia kreiptis į savivaldybę, kurioje yra gręžinys, ir pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį . Gauti savivaldybės pritarimą svarbu tol, kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas“, – primena LGT Duomenų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Balčiūnaitė.

Iki spalio pabaigos Lietuvoje buvo įteisinta beveik 4 tūkst. gėlo požeminio vandens gręžinių. Iš didmiesčių išsiskiria Vilnius – įteisinti 403 gręžiniai, Kaune – 11, Klaipėdoje – 3, Šiauliuose – 8, Panevėžyje – 7.

Daugiausia įteisintų gręžinių ir Vilniaus rajone – 910. Toliau – Trakų rajonas (213), Alytaus rajonas (142), Švenčionių rajonas (107), Varėnos rajonas (103).

Elektrėnų savivaldybėje įteisinti 92 gręžiniai, Utenos rajone – 87, Kaišiadorių rajone – 79, Druskininkų – 62, Širvintų rajone – 54, Kalvarijos savivaldybėje – 42 gręžiniai.

Kaip įteisinti gręžinį 

1. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Paraiškos formą parsisiųsite paspaudę šią nuorodą.   

Paraišką savivaldybei galite pateikti per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreiptis asmeniškai arba per atstovą (atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu).  

Kilus klausimų dėl paraiškos pateikimo ar pildymo, jus pakonsultuos savivaldybių darbuotojai. Visų Lietuvos savivaldybių kontaktiniai duomenys skelbiami čia.  

2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą namų ūkio reikmėms sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų. 

3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.  

4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis  per LGT el. paslaugų sistemą (spauskite čia). Tokiu atveju nereikia pildyti 5 punkte nurodytos deklaracijos.  

INSTRUKCIJA, kaip pateikti duomenis per el. paslaugų sistemą.

5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu info@lgt.lt, per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba paštu. Jei renkatės vieną iš šių būdų, papildomai reikia pateikti užpildytą Žemės gelmių registre neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją. (Deklaracijos formą rasite čia.) 

6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:  

- savivaldybei pateiktos paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,  

- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),  

- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,  

- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka,

- jei gręžinio savininku registruojamas ne žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys savininkas, reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas dėl kitų asmenų įregistravimo gręžinio savininkais. Sutikimas dėl gręžinio savininko įrašymo ŽGR

- jei VAZ 1-oji juosta patenka į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus ar valstybinę žemę, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, būtina pateikti rašytinį tų asmenų sutikimą.

7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.  

Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše.   

Svarbu žinoti, kad, gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) būtina pateikti greičiau – per 6 mėnesius. 

Atkreipiame dėmesį 

• Pradėjus įteisinimo procesą, paraiškų teikimo savivaldybei klausimais gyventojus konsultuoja atsakingi savivaldybių darbuotojai. Jų kontaktus rasite čia. 
• Dokumentai privalo būti pasirašyti (arba ranka, arba el. parašu).
• Visus gręžinio registravimo dokumentus LGT reikia pateikti vienu metu. 
• Jeigu jie siunčiami el. paštu, visi dokumentai turi būti prisegti viename laiške.   
• Dokumentus reikia pateikti tik vienu būdu. 
• Atidžiai pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas telefono numeris ir (ar) el. pašto adresas, kad prireikus LGT darbuotojai galėtų su jumis susisiekti.

Kilus klausimų, skambinkite konsultacijų telefonu +370 670 733 33 (darbo dienomis 8–12 val.). Taip pat galite kreiptis el. paštu info@lgt.lt. Konsultavimo tvarką rasite paspaudę šią nuorodą.

Šiandien Seimo posėdyje prisiekė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Priesaikas priėmė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda naujuosius ministrus paskyrė lapkričio 10 d. atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės teikimą.

Socialdemokratas R. Kaunas nuo šios Seimo kadencijos pradžios dirbo Ekonomikos komitete, nuo šių metų rugsėjo mėn. – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Politikas 2010 m. Kauno technologijos universitete yra įgijęs telekomunikacijų inžinieriaus specialybę. R. Kaunas šiose pareigose pakeis spalio mėn. atsistatydinusią Dovilę Šakalienę.

Socialdemokratė V. Aleknavičienė nuo Seimo kadencijos pradžios vadovavo Švietimo ir mokslo komitetui. Naujoji ministrė pakeis spalio 3-iąją iš pareigų pasitraukusį Ignotą Adomavičių.

Pagal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Vyriausybės įstatymas numato, kad prieš pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai turi prisiekti Seimo posėdyje.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Vaikai, kurie buvo Rusijos nelaisvėje, patyrė fizines, psichologines ir moralines traumas. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė pagalbą šiems vaikams, kad jie galėtų įveikti ar bent sumažinti traumuojančios patirties pasekmes sveikatai ir psichologinei gerovei.

„Ši iniciatyva – Lietuvos pasiūlymas ir mūsų solidarumo su Ukraina išraiška. Matome, kokį skaudų pėdsaką paliko karo nusikaltimai prieš vaikus, todėl jaučiame moralinę pareigą padėti tiems, kurie buvo pagrobti ir patyrė traumą. Norime, kad Lietuva jiems taptų vieta, kur galima atgauti ramybę, pasitikėjimą ir viltį. Reabilitacija Lietuvos gydymo įstaigose yra mažiausia, ką mes galime padaryti padėdami šiems vaikams“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Projektas įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Ukrainos sveikatos apsaugos ir vaikų gerove besirūpinančiomis institucijomis, Lietuvos ambasada Ukrainoje. Ministerija taip pat dėkoja pilietinei iniciatyvai „Back to life“, kuri rūpinasi vaikų pervežimu.

Vaikų reabilitacija vyks specializuotuose centruose Lietuvoje, pasitelkiant mūsų šalies specialistų patirtį ir žinias dirbant su karo traumą patyrusiais asmenimis. Fizinė ir psichosocialinė reabilitacija Lietuvoje yra tęstinės pagalbos, kurią toliau vaikai gaus Ukrainoje, dalis. Tam, kad į Lietuvą atvykę vaikai laisvu nuo procedūrų laiku taip pat galėtų geriau susipažinti su mūsų šalimi ir pamatyti gražiausias jos vietas, pagelbėti sutiko Lietuvos savivaldos institucijos.

Reabilitacinė pagalba Ukrainos vaikams yra dalis platesnio Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo sveikatos srityje. Lietuva nuo karo pradžios nuosekliai teikia humanitarinę pagalbą, organizuoja medikų mokymus ir stažuotes, teikia reabilitaciją sužeistiems kariams bei pareigūnams, prisideda prie abiejų šalių sveikatos sistemų parengties ir atsparumo stiprinimo.

„Ukrainos žmonių stiprybė ir pasiryžimas ginti savo laisvę įkvepia visą pasaulį. Lietuva ir toliau išliks šalia – ne tik teikdama paramą, bet ir padėdama gydyti karo žaizdas, kurios ne visada matomos iš išorės“, – pabrėžia ministrė M. Jakubauskienė.

SAM Komunikacijos skyrius

Šie žodžiai taikliai apibūdina visą šalies kartografijos kelią, kuris prasidėjo 1990 m., kai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurta Lietuvos Respublikos geodezijos tarnyba. Jos svarbiausia misija buvo perimti iš sovietinių institucijų geodezinius ir kartografinius archyvus, sukurti nacionalinį geodezinių duomenų fondą ir organizuoti valstybinius kartografinius darbus. Iš Lietuvą paliekančių sovietinių karinių dalinių buvo perimtas šalį dengiančių įvairių mastelių topografinių žemėlapių fondas, kuris vėliau buvo padalytas tarp Baltijos valstybių.

Tarnybos struktūra ir pavadinimas keitėsi net kelis kartus, tačiau nuo 2001 m. liepos 1 d. šios funkcijos buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Jau beveik 25 metus NŽT yra pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos geodeziją ir kartografiją.

Svarbus lūžis įvyko 1996–1997 m., kai buvo sudarytas pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje išleistas žemėlapis – Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapis masteliu 1:50 000. Jis buvo parengtas panaudojant SPOT palydovo vaizdus, gautus Švedijos Vyriausybės paramos dėka. Šis žemėlapis tapo istoriniu, nes tai buvo pirmasis skaitmeninis vidutinio mastelio žemėlapis mūsų šalyje.

Vėliau, nuo 1998 m., pradėti kurti pirmieji duomenų rinkiniai, tuo metu vadinti duomenų bazėmis. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, 2016 m. pirmą kartą automatizuotai, naudojant generalizacijos ir vizualizacijos modelius, buvo parengtas visos Lietuvos teritorijos skaitmeninis topografinis žemėlapis TOP50LKS masteliu 1:50 000.

Bėgant laikui, popieriniai žemėlapiai traukėsi į istoriją. Šiandien Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt galima rasti daugiau nei 12 500 skaitmeninių topografinių žemėlapių. Visi jie yra nemokami, o kiekvienas vartotojas gali pats susikomponuoti norimo turinio žemėlapį ir, jei reikia, jį atsispausdinti.

Šį kelią nuo pirmųjų duomenų rinkinių iki modernios platformos pristato vaizdo įrašas apie Geoportal.lt kūrimo istoriją.

Apie Nacionalinę žemės tarnybą

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – tai institucija, atsakinga už Lietuvos teritorijos žemėtvarką, žemės administravimą, geodezijos ir kartografijos darbus bei organizuoja valstybinių erdvinių duomenų tvarkymą. Tarnyba taip pat įgyvendina Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2024–2026 m. programą  bei vykdo Geodezijos ir kartografijos įstatyme nustatytas funkcijas: Lietuvos teritorijos aerofotografavimą, ortofotografinių žemėlapių rengimą, georeferencinių duomenų rinkinių atnaujinimą, nuotolinį lazerinį skenavimą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, pertvarkant erdvinius duomenis pagal europinius standartus.

Balsavimas bus organizuojamas:

1) Achemos darbuotojų profesinėje sąjungoje adresu J. Basanavičiaus g. 22, Jonava;

2) AB „Achema“ salėje Nr. 3 (prie valgyklos).

Bendrovė informavo, kad dėl gamybinių procesų saugumo ir organizacinės tvarkos, balsavimas negalės būti organizuojamas gamybiniuose cechuose.

AB "Achema" salėje Nr. 3 (prie valgyklos) nariai kviečiami balsuoti:

• 2025-11-11 nuo 9:00 iki 12:00;

• 2025-11-12 nuo 9:00 iki 12:00;

• 2025-11-13 nuo 9:00 iki 12:00;

• 2025-11-14 nuo 9:00 iki 12:00;

• 2025-11-17 nuo 9:00 iki 12:00;

• 2025-11-18 nuo 9:00 iki 12:00.

Achemos darbuotojų profesinėje sąjungoje adresu J. Basanavičiaus g. 22, Jonava nariai kviečiami balsuoti:

• 2025-11-11 nuo 12:00 iki 19:00;

• 2025-11-12 nuo 9:00 iki 19:00;

• 2025-11-13 nuo 9:00 iki 19:00;

• 2025-11-14 nuo 9:00 iki 19:00;

• 2025-11-17 nuo 9:00 iki 19:00;

• 2025-11-18 nuo 9:00 iki 19:00.

Paraginkite vieni kitus pasirinkti tinkamą laiką ir atvykti išreikšti savo nuomonę balsuojant UŽ arba PRIEŠ.

Achemos darbuotojų profesinės sąjungos inf.

Psichologiniu smurtu laikomas nuolatinis ar pasikartojantis žeminantis, priešiškas, įžeidžiantis elgesys, kuriuo siekiama įbauginti, sumenkinti arba įstumti darbuotoją į bejėgę padėtį. Toks elgesys yra draudžiamas ne tik darbo metu atliekant pareigas, bet ir įvairių pertraukų metu, pakeliui į darbą ar iš darbo, su darbu susijusių renginių metu bei bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu.

„Psichologinį smurtą darbuotojai dažniausiai patiria iš vadovų ar aukštesnes pareigas užimančių kolegų, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai tokį elgesį taiko lygias pareigas einantys ar net pavaldiniai. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra normalus darbinis bendravimas – tai pažeidimas, turintis aiškias pasekmes“, – pabrėžia Liudmila Mironovienė, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

VDI atkreipia dėmesį, kad vienas iš didžiausių iššūkių – objektyvių įrodymų stoka. Dažnai darbuotojai remiasi tik savo subjektyviu vertinimu, tačiau norint užtikrinti veiksmingą tyrimą būtina fiksuoti visus netinkamo elgesio faktus. „Tik nuo darbuotojo aktyvumo priklauso, ar pavyks užtikrinti, kad pažeidimai bus tinkamai įvertinti. Be įrodymų praktiškai neįmanoma įrodyti psichologinio smurto apraiškų egzistavimo, o kolegos, net ir matydami situaciją, neretai vengia liudyti.

„Viena iš VDI atliekamų tyrimų priemonių yra anoniminė darbuotojų apklausa. Vis dėlto reikia paminėti, kad anoniminės apklausos rezultatai tik parodo bendrą mikroklimatą darbovietėje ir darbuotojus emociškai veikiančius veiksnius, tačiau tokia apklausa negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas patvirtinti ar paneigti konkrečias faktines aplinkybes, susijusias su vienu ar keliais darbuotojais ir prieš juos galimai nukreiptais neteisėtais veiksmais. Todėl darbuotojai turi būti aktyvūs gindami savo teises bei rinkdami įrodymus, galinčius patvirtinti nepriimtiną elgesį. Svarbu paminėti, kad vaizdo ar garso įrašai yra leistina įrodinėjimo priemonė darbuotojo pažeistoms teisėms apginti“, – sako L. Mironovienė.

Labai svarbu, kad pirmasis darbuotojo žingsnis, patiriant nepriimtiną bendradarbio ar net tiesioginio vadovo elgesį, būtų kreipimasis į darbdavį. Įmonės vadovas privalo imtis priemonių situacijai spręsti, o jei to nepadaro arba pats taiko psichologinį smurtą darbuotojo atžvilgiu, tada galima kreiptis į VDI. Nustačius pažeidimus, juridinio asmens vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, darbuotojas, dėl patirto smurto patyręs žalą, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti atlyginti tiek turtinius nuostolius, tiek neturtinę žalą.

Pasak L. Mironovienės, svarbu suvokti, kad VDI nėra tarpininkas tarp kolegų ginčuose, o institucija, kuri užtikrina, kad darbdaviai laikytųsi įstatymų. „Psichologinis smurtas – tai ne asmeninis konfliktas, o pažeidimas, kurį darbdavys privalo spręsti atsakingai. Kuo anksčiau jis reaguoja, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks apsaugoti ne tik vieną darbuotoją, bet ir visą kolektyvą nuo ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.

VDI primena, kad darbdaviai privalo užtikrinti saugią darbo aplinką, o ją pažeidus – pasirūpinti pagalba nukentėjusiam darbuotojui. Tai gali būti psichologo ar teisininko paslaugos, galimybė pakeisti darbo vietą, suteikti papildomų poilsio dienų. Toks darbdavio elgesys nėra tik gera praktika – tai teisės aktų reikalavimas.

VDI ragina darbuotojus nelikti vieniems su problema ir nebijoti ginti savo teisių. Psichologinis smurtas darbe – tai rimta grėsmė, kurios pasekmės gali būti skaudžios, tačiau tinkamai ir laiku reaguojant jis gali būti sustabdytas.

VDI inf. 

Lapkričio 15–16 d. studentų chorų festivalio koncertai vyks Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus koncertų salėje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Kristaus Prisikėlimo bazilikoje. Atskiruose pasirodymuose, atsižvelgdami į numatytų koncertinių erdvių ypatumus, chorai tradiciškai atliks sakralinės bei pasaulietinės muzikos kūrinius.   

Festivalio kulminacija – lapkričio 16 d. 16 val. VDU Didžiojoje salėje vyksiantis koncertas „Gėlių vaikai“ – scenoje kartu pasirodys Kauno bigbendas ir 15 Lietuvos universitetų bei kolegijų chorų. Laisvės ir jaunystės dvasios kupinoje programoje skambės legendinės septintojo dešimtmečio dainos „Žydi gėlės laukuose“, „Aš neisiu ta gatve“, „Daina apie Kauną“, „Apgaubia vakaras iš lėto“ ir kt., taip pat kūriniai iš artėjančios 2026 m. Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“ repertuaro. 

Nuo 1995 m. rengiamas Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis – ne tik muzikinis įvykis, bet ir  dainuojančios akademinės bendruomenės simbolis, skatinantis draugystę, kūrybą ir laisvės dvasią. 

Visi festivalio renginiai nemokami. 

Rengėjai: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Kauno technologijos universitetas. 

„Nepaisant sezoniškumo ir rugsėjį fiksuoto grįžtančiųjų į darbo rinką piko, bendras registruoto nedarbo rodiklis toliau traukėsi, o tai rodo teigiamą tendenciją. Visgi mažėjantis darbo pasiūlymų skaičius kelia rimtą nerimą ir reikalauja daugiau pastangų siekiant įsidarbinti“, – aiškino Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Registruotas nedarbas šalyje siekė 8,2 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau nei rugsėjį ir 0,2 proc. punkto mažiau nei prieš metus. Jis mažėjo 20 iš 60 savivaldybių.

Lapkričio 1 d. šalyje registruota 149,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 0,9 tūkst. (arba 0,6 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Tą lėmė 5 proc., palyginti su rugsėju, sumažėjęs besikreipiančių į Užimtumo tarnybą klientų srautas ir ypač suaktyvėjęs asmenų dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (74 proc. didesnis nei rugsėjį).

Darbo pasiūlymų spalį buvo mažiau – 3,5 tūkst. darbdavių įregistravo 14,1 tūkst. laisvų darbo vietų (10,8 proc. mažiau nei rugsėjį). Labiausiai mažėjo darbo pasiūlymų skaičius nekvalifikuotiems darbuotojams – 20,3 proc. mažiau nei rugsėjį. Tačiau transporto, sveikatos priežiūros ir IT sektoriuose darbuotojų paklausa išliko didesnė nei įprasta.

Spalį mažėjanti darbuotojų paklausa – įprastas reiškinys Lietuvos darbo rinkoje. Pernai tuo pačiu laikotarpiu darbo pasiūlymų skaičius traukėsi 6,6 proc., prieš dvejus metus mažėjo 14,6 proc., prieš trejus – 15,2 proc.

Tačiau darbuotojų paieška išliko pasyvesnė nei praėjusiais metais. Šį spalį darbdaviai įregistravo 1 tūkst. arba 6,9 proc. mažiau laisvų darbo vietų nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, o nuo metų pradžios paskelbė 8,1 tūkst. arba 5,3 proc. mažiau darbo pasiūlymų nei 2024 m. sausį-spalį.

J. Zemblytės teigimu, darbuotojų paklausos mažėjimas skatina rinkos dalyvius imtis aktyvesnių veiksmų: „Matome, kad darbdaviai konkuruoja ne tik didindami atlyginimus, bet ir ieško labiau kvalifikuotų darbuotojų. Spalį gyventojai daug aktyviau naudojosi parama mokymuisi. Tai rodo, kad tiek darbdaviai, tiek patys žmonės prisitaiko prie rinkos, o kvalifikacijos kėlimas išlieka esminiu veiksniu didinant savo vertę darbo rinkoje“.

Dirbti pradėjo 20,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – penktadaliu mažiau nei rugsėjį, tačiau daugiau nei vasaros mėnesiais.

Įprastai rugsėjį fiksuojamas Užimtumo tarnybos klientų įsidarbinimų pikas spalį sumažėjo. Labiausiai – švietimo (-71,1 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo (-44,4 proc.) sektoriuose. Tačiau nuo rudens pradžios įsidarbinimai ūgtelėjo energetikos sektoriuje: prasidėjus šildymo sezonui daugiau asmenų pradėjo dirbti katilinių operatoriais.

Lapkričio 1 d. šalyje buvo 1,46 mln. dirbančiųjų – 2,9 tūkst. (0,2 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Užimtumas labiausiai didėjo švietimo, sveikatos priežiūros, gamybos ir viešojo valdymo sektoriuose, o mažėjo statybose bei paslaugų srityse.

Užimtumo tarnybos inf. 

Artėjant gražiausioms metų šventėms kviečiame perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus (toliau – pirkimų vykdytojus) dovanų ieškoti ten, kur jos turi tikrą prasmę — socialiniuose versluose, socialinėse dirbtuvėse ir pas vietos ūkininkus. Tai paprastas, tačiau ypatingai prasmingas būdas šventiniu laikotarpiu dalintis gerumu, skatinti socialinę įtrauktį, remti darnų ekonomikos augimą ir stiprinti vietos bendruomenes. Leiskime šventėms atnešti ne tik džiaugsmą, bet ir naudą visiems.

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) primena, kad pirkimų vykdytojai, vykdydami pirkimus, turi siekti kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai bei socialinių klausimų sprendimo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Viešųjų pirkimų įstatymo ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo išimtis leidžia įsigyti žemės ūkio ir maisto produktus iš trumposios maisto tiekimo grandinės taikant neskelbiamų derybų būdą, kai vykdomas supaprastintas pirkimas arba taikant neskelbiamos apklausos būdą, kai vykdomas mažos vertės pirkimas. Taip pat atlikdami neskelbiamas apklausas pirkimų vykdytojai gali įvykdyti socialiai atsakingus pirkimus įsigydami reikiamų prekių ar paslaugų iš socialinių verslų.

Socialiniai verslai bei socialinės dirbtuvės Lietuvoje siūlo daugybę rankų darbo išskirtinių produktų: nuo saldumynų iki keramikos, tekstilės gaminių, medžio dirbinių ar Kalėdinių dekoracijų bei dovanų rinkinių. Vykdydami pirkimus iš šių tiekėjų jūs ne tik pradžiuginsite savo darbuotojus ar partnerius, bet ir padėsite kurti darbo vietas žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi – pavyzdžiui, žmonėms su negalia, senjorams, jaunimui iš globos namų ir kitiems, skatinsite intelekto ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių užimtumą bei jų darbinių įgūdžių lavinimą.

Vykdydami pirkimus iš vietos ūkininkų, ekologiško maisto kooperatyvų ir tiekėjų, skatinsite vietos verslo plėtrą, prisidėsite prie tvarumo, kurdami trumpesnį maisto nuo ūkio iki vartotojo kelią, įsigysite šviežesnį ir kokybiškesnį maistą.

Pasirinkdami dovanas iš socialinių verslų ar vietos ūkininkų jūs parodote, kad viešieji pirkimai gali būti ne tik ekonomiškai naudingi, bet ir tvarūs bei socialiai atsakingi. Kviečiame šiemet dovanoti gerumo, bendruomeniškumo ir atsakomybės kupinas dovanas.

Kur rasti informaciją apie socialinius verslus, ūkininkus?

• Inovacijų agentūros interneto svetainėje  rasite čia užsiregistravusių Socialinių verslų sąrašą;
• Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) interneto svetainėje galite rasti socialinių verslų (LISVA narių) sąrašą bei Socialinio verslo Kalėdinė mugė‘25 katalogą;
• Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje  galima rasti socialinių dirbtuvių sąrašą pagal regionus ir socialinių dirbtuvių prekių katalogą;

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administruojamoje interneto svetainėje https://maistograndine.lt/ rasite žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų sąrašą, naudingos informacijos bei gaminių aprašymus;
• Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamoje interneto svetainėje https://kaimasinamus.lt/ rasite Lietuvos ūkininkų ir smulkiojo verslo siūlomos produkcijos ir teikiamų paslaugų katalogą, kontaktus;
• Susisiekti su ekologiniais ūkiais galite kreipdamiesi ir į Lietuvos ekologinių ūkių asociaciją (LEŪA).

Kodėl verta rinktis socialinius verslus ir / ar vietos ūkininkų gaminius?

• Kiekvienas pirkimas kuria vertę – dalis pelno skiriama socialiniams tikslams, skatinamas smulkusis verslas, prisidedama prie valstybės socialinės politikos ir žaliųjų pirkimų tikslų įgyvendinimo, viešasis sektorius tampa pavyzdžiu visuomenei.
• Vietos gamyba ir tvarumas – dauguma socialinių verslų naudoja perdirbtas ar natūralias medžiagas, perkant iš vietos ūkininkų trumpėja tiekimo grandinės.
• Unikalūs gaminiai – kiekviena dovana turi savo istoriją.

Kurkime šventinę nuotaiką atsakingai!

Viešųjų pirkimų tarnybos inf. 

Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, kai reikia taikyti sankcijas už kvapų valdymo sąlygų, nustatytų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime, pažeidimus, susiduriama su ilgai trunkančiais tarpinstituciniais susirašinėjimais tarp Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros. Dėl to laiku nesiimama priemonių pažeidimo pašalinimui. 

Įstatymu siūloma atsisakyti nerezultatyvios kvapų kontrolės vykdymo praktikos, kai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras veikia ne tiesiogiai, o per Aplinkos apsaugos agentūros išduodamus taršos leidimus su kvapų valdymo dalimi.  

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, laukiamas projekto rezultatas – aiškiau ir griežčiau reglamentuoti kvapų valdymo reikalavimai ir greitesnė, aiškiau reglamentuota valstybinę kontrolę vykdančių institucijų reakcija į visuomenės skundus ir ūkio subjektų daromus pažeidimus tiek aplinkosaugos, tiek visuomenės sveikatos priežiūros srityje. 

„Būna dienų ar net savaičių, kuomet ištisą parą kai kurių miestelių gyventojai dėl iš pramonės objektų sklindančios smarvės negali atsidaryti langų ar būti lauke. Tokia situacija iki skausmo pažįstama Klaipėdos miesto ir rajono, Vilniaus, Kėdainių, Panevėžio ir kitų rajonų gyventojams. Institucijos ne tik bejėgės, tačiau ir kelia pelnytą žmonių nepasitenkinimą, nes skundus tiria ištisus mėnesius, o ir tie patys baigiasi nerezultatyviai. Mano registruotos pataisos ne tik pagreitins institucijų reakcijos greitį, tačiau ir panaikins daug biurokratinių trukdžių, kurie sudaro galimybes smarvę skleidžiančioms įmonės išsisukti nuo atsakomybės. Šios pataisos papildys „Kvapų paketą“, kurį po mano inicijuotos darbo grupės parengė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Labai tikiuosi, kad visas „Kvapų paketas“ Seime bus priimtas dar šiais metais“, –  sako  L. Jonauskas.  

Siūloma, kad priėmus įstatymą, jis įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 d.  

lrs.lt inf. 

Įgyvendinant Lyčių pusiausvyros įmonių valdybose direktyvą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rinko duomenis iš didžiųjų šalies įmonių. Pagrindinis direktyvos tikslas – kad įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. įmonės vadovo (-ės), valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.