Spalio 13 dieną Jonavoje, Kauno gatvės 48-ojo namo kieme, prie įvažiavimo vartų, šalia tvoros dešinėje pusėje, rastas medžiaginis „Lidl“ maišas su žalvario spalvos septynšake žvakide – menora.

Pareigūnai patikslina, kad žvakidė nėra sakralinė ir nepriklauso bažnyčiai.

Galbūt atpažįstate šį daiktą arba žinote, kam jis galėtų priklausyti?

Policija kviečia atsiliepti savininką arba turinčius naudingos informacijos.

Spręsdama šias užduotis, Žemės ūkio ministerija naudojosi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) tvarkoma Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacine sistema (LŽŪMPRIS) ir joje sukurtu būtiniausių maisto produktų žemėlapiu. Pratybos suteikė progą praktiškai įvertinti, kaip duomenys gali padėti organizuoti aprūpinimą maistu sutrikus įprastam tiekimui.

„Be telefono baterijos indikatoriaus sunku įvertinti, kiek laiko dar galėsime juo naudotis. Be navigacijos važiuodami per Vilnių piko valandomis galime pasirinkti kelią, kuriame įstrigsime spūstyje. Abiem atvejais sprendimams trūksta informacijos.

Panašiai ir rengiantis aprūpinti gyventojus maistu krizės metu: svarbu žinoti, kokių produktų ir kiek gaminame, kur turime atsargų ir kur gali pritrūkti. LŽŪMPRIS duomenys padeda įvertinti šią situaciją ir ieškoti papildomų tiekimo šaltinių. Šią informaciją turime pažinti ir naudoti dar prieš krizę, kad jai kilus galėtume greičiau organizuoti maisto tiekimą gyventojams“, – sako Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dorita Visalgienė.

Maisto rezervas – praktinio pasirengimo dalis

Rengiantis pratyboms „Vyčio skliautas 2026“, priimtas sprendimas pirmą kartą panaudoti nedidelę valstybės maisto rezervo dalį pratybų dalyviams maitinti Lazdijuose. Tam skirta kruopų, miltų ir aliejaus. Šiuo žingsniu siekta praktiškai patikrinti rezervo produktų pateikimo procedūras ir bendradarbiavimą su aprūpinimo grandinėje dalyvaujančiais ūkio subjektais.

Pasirengimas panaudoti rezervą apima visą veiksmų seką – nuo sprendimų priėmimo ir atsargų perdavimo iki jų panaudojimo maitinimui. Kiekviename etape svarbu žinoti, kas atsakingas už konkrečius veiksmus ir kaip perduodama reikalinga informacija.

Planuojant platesnį gyventojų aprūpinimą maistu, būtina matyti ir šalies gamybos galimybes: kokius produktus įmonės gamina, kokiais kiekiais ir kur yra jų atsargos. Šį vaizdą padeda susidaryti LŽŪMPRIS.

Sistema padėjo ieškoti sprendimų pratybose

Ministerijos teigimu, pagal imituotą tiekimo sutrikimo scenarijų LŽŪMPRIS suteikė aktualios informacijos apie būtiniausius maisto produktus gaminančius ūkio subjektus ir jų gamybos apimtis. Sprendžiant geografinį produktų paskirstymo į prekybos tinklus klausimą, naudotas ŽŪDC sukurtas interaktyvus žemėlapis.

Pavyzdžiui, jei dėl krizės sutriktų maisto tiekimas į Vilnių, sistema padėtų įvertinti, kuriose kitose savivaldybėse gaminami reikalingi produktai ir kokios jų gamybos apimtys. Ši informacija padėtų ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.

Sistema taip pat leidžia įvertinti galimus aprūpinimo šaltinius. Kad produktai pasiektų gyventojus, kartu reikia susitarimų su tiekėjais, pristatymo sprendimų ir aiškios paskirstymo tvarkos. Įmonių komercinės atsargos ir valstybės maisto rezervas yra skirtingi ištekliai, kurių pasitelkimas planuojamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Nuo gamybos duomenų – prie gyventojų poreikių

LŽŪMPRIS kaupiama informacija apie būtiniausių maisto produktų gamybos kiekius, sandėliavimo vietas ir turimas atsargas. Šiuos duomenis siejant su nustatytomis maisto produktų paros normomis vienam gyventojui, galima vertinti aprūpinimo pakankamumą, numatyti galimus trūkumus ir planuoti atsargų poreikį.

Sistemoje sukurtame žemėlapyje produktai suskirstyti pagal pagrindines maistinių medžiagų kategorijas – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Žemėlapis padeda matyti, kokių kategorijų produktai ir kokiais kiekiais gaminami skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Toks teritorinis vaizdas naudingas planuojant savivaldybių bendradarbiavimą. Įvertinus vietos gyventojų poreikius ir gamybos galimybes, galima iš anksto numatyti, kokių produktų reikėtų pasitelkti iš kitų teritorijų.

Devynių savivaldybių pasirengimas – paskatinimas kitoms

Turimais duomenimis, pasirengusios aprūpinti gyventojus maistu krizinėse situacijose yra 9 iš 60 Lietuvos savivaldybių. Jų patirtis gali padėti kitoms savivaldybėms sparčiau pasirengti, tačiau konkrečių veiksmų ir lyderystės reikia kiekvienoje teritorijoje.

Tam savivaldybės gali pasitelkti LŽŪMPRIS – sistema prieinama visoms Lietuvos savivaldybėms. Joje kaupiami duomenys apie vietos įmonių gaminamus maisto produktus ir kokių produktų reikėtų pasitelkti iš kitur. Tai pagrindas tartis su tiekėjais, planuoti pristatymą ir bendradarbiauti su kaimyninėmis savivaldybėmis. 

„Devynių savivaldybių pasirengimas yra svarbus žingsnis, tačiau siekiame, kad aiškūs aprūpinimo maistu sprendimai būtų numatyti kiekvienoje savivaldybėje. Čia labai svarbi vietos vadovų lyderystė – suburti atsakingus specialistus, tartis su verslu ir pasirūpinti, kad planai būtų išbandyti praktiškai. Kviečiame naudotis LŽŪMPRIS duomenimis ir dalytis sukaupta patirtimi, kad kiekviena savivaldybė galėtų užtikrinčiau planuoti savo veiksmus“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos kanclerė D. Visalgienė.

ŽŪM inf.

„Atliktame Europos Komisijos poveikio vertinime buvo nustatyta, kad dažnai platformoje dirbančiųjų darbo sąlygos yra gana sudėtingos, jie neturi socialinių garantijų, taip pat dažnai jie patiria kontrolę, kas atitiktų kartais darbo santykius, tačiau jie yra savarankiškai dirbantys. Taip pat pats darbo modelis yra paremtas algoritminiu valdymu,  o tai lemia dažnai ir jų prastesnes pajamas. Algoritminis valdymas dažnai sukelia problemas ne tik pačiam dirbančiajam, bet ir nacionalinėms valdžios institucijoms, yra sudėtinga turėti duomenis apie skaitmenines platformas ir jose dirbančius asmenis. atsekamumo problema ypač yra ryški, kada platforma veikia keliose valstybėse“, – pristatydama projektus sakė A. Putk.

Pasak viceministrės, siūlomais pakeitimais Darbo kodekse numatoma patikslinti užimtumo statuso reglamentavimą: „Nustatant, ar platformoje dirbantis asmuo turi būti laikomas darbuotoju, ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, pirmiausia bus vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką šalys parašė sutartyje. Darbo santykių požymiai nustatomi, kai yra pavaldumo požymiai ir kai platformoje dirbantys neturi bent vienos iš šių teisių: pirma, laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo metu jas teikti, ar pasirinkti maksimalų tokių paslaugų užduočių kiekį; antra – savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų; trečia – susitarti dėl paslaugos kainos ir turėti galimybę ją priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių. Taip pat, ar turi teisę susipažinti su esminėmis paslaugos teikimo sąlygomis prieš paslaugos teikimą. Jeigu žmogus negali naudotis bent viena iš nurodytų teisių, tai rodo būtent platformos kontrolę“.

Siekiant užtikrinti platformų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų teisę į duomenų apsaugą siūloma drausti platformoms rinkti jautrius, privačius ar su darbu susijusius duomenis, pavyzdžiui, apie jų emocinę būklę, pokalbius ar kitus duomenis, kurie yra jų nedarbo metu. Platformos, kurios darbuotojų veiklą vertina ir sprendimus priima naudodamos algoritmus, privalės atlikti poveikio duomenų apsaugai įvertinimą. Platformų automatizuotos sistemos, jų priimami sprendimai turės būti reguliariai tikrinami, kad nesukeltų diskriminacijos. 

Numatoma įtvirtinti teisę žinoti – skaitmeninės darbo platformos privalės per jas dirbančius asmenis, jų atstovus ar Valstybinę darbo inspekciją aiškiai informuoti apie bet kokių automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimų sistemų naudojimą, jų veikimą, kriterijus ir poveikį. 

Siūloma, kad per skaitmenines platformas dirbantys asmenys turėtų teisę dėl bet kurio automatinio sprendimo reikalauti aiškaus paaiškinimo – prašyti peržiūrėti platformos automatiškai priimtus sprendimus, o platforma privalėtų atsakyti per nustatytą laiką ir ištaisyti pažeidimus. Galutiniai sprendimai turės būti peržiūrimi žmogaus ir prieš siekiant ar keičiant automatizuotą sprendimų priėmimą, automatizuoto stebėjimo sistemas, darbuotojai turės teisę į informavimą ir konsultavimą. Šios ir kitos projekte numatytos teisės dėl algoritminio valdymo bus taikomos ir kitiems darbdaviams, jei jie darbui organizuoti taikys automatizuotą sprendimų priėmimo ar automatizuotas stebėjimo sistemas. 

Darbo kodekse numatoma įtvirtinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys galės kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl darbo santykių statuso nustatymo.

Darbo kodekso projekte siūlomas vienerių metų laikotarpis, kurio metu nebūtų skiriamos baudos dėl nelegalaus darbo. Taip siekiama sudaryti galimybę verslui prisitaikyti prie naujų reikalavimų. 

Lydimojo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija taikys bendrojo duomenų apsaugos reglamento nurodytas administracines baudas už Darbo kodekso nuostatų dėl algoritminio valdymo pažeidimus tiek, kiek jie susiję su asmens duomenų apsauga. 

Kelių transporto kodekso pakeitimais siūloma nustatyti, kad fizinis asmuo turi būti sudaręs darbo sutartį su skaitmenine darbo platforma arba apie vykdomą individualią veiklą informavęs mokesčių administratorių. 

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme siūloma nustatyti, kad platformos turės įvertinti automatizuotų sistemų keliamą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai bei imtis prevencinių ir apsaugos priemonių. Analogiški reikalavimai bus taikomi ir kitiems darbdaviams, kurie darbą organizuoja naudodami automatizuotas sistemas. Per platformas veiklą vykdančių savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu platformos turės informuoti apie nustatytas rizikas, taikomas priemones joms pašalinti arba sumažinti, taip pat, kokios yra rekomenduojamos prevencinės priemonės. 

Darbo kodekso pataisų projektui Nr. XVP-1914 ir lydimųjų teisės aktų pataisoms po pateikimo pritarė 85, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 8  Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti Darbo kodekso pakeitimus paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 12 d.

Direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki 2026 m. gruodžio 2 d.

Seimo Spaudos biuro inf.

Renginys subūrė per 250 dalyvių iš šešių Šiaurės ir Baltijos šalių: Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Senamiesčio gimnazijai  atstovavo Karolis Kazakevičius, Emilis Vitkauskas, Majus Dieninis, Carolina Renses, Medeina Šileikaitė,  Ugnė Baltkojytė , Anastazija Reinys, Ermina Vilkaitė  ir Gabija Daugirdaitė. Kadangi visos veiklos vyko anglų kalba, mokiniai turėjo gerą progą patobulinti užsienio kalbos įgūdžius ir pabendrauti kultūriškai įvairialypėje aplinkoje.

Diskusijos apie saugumą ir susitikimai su EP nariais

Šių metų programoje daug dėmesio skirta Europos ateičiai, saugumui ir gynybai. Gimnazistai turėjo galimybę pateikti klausimus EP nariams – Marinai Kaljurand iš Estijos ir Mika Aaltola iš Suomijos. Diskusijos parodė, kad Europos saugumo ir ateities temos jauniems žmonėms yra labai aktualios ir tiesiogiai susijusios su jų gyvenimo planais.

Praktinėse dirbtuvėse mokiniai dirbo mišriose tarptautinėse grupėse. Jie gilinosi į dezinformacijos grėsmes, dirbtinio intelekto (DI) galimybes, žmogaus teises ir demokratijos stiprinimą. Užsiėmimuose „Digital Communication Using AI Tools” ir „FactHacker” jaunuoliai mokėsi atpažinti DI sugeneruotą melagingą turinį. Tuo tarpu vaidmenų žaidime „Role Play Game” mokiniai trumpam tapo EP nariais – mokėsi argumentuotai ginti savo poziciją, ieškoti kompromisų ir priimti sprendimus balsuojant.

Veiklos muziejuje, bibliotekoje ir kelte

Renginio programa buvo dinamiška – dalis užduočių vyko net ir keliaujant keltu iš vienos šalies į kitą, kur organizuotas interaktyvus nuomonių žaidimas „Delight Buffet”.

Talino Jūrų muziejuje mokiniai analizavo Baltijos regiono tautas vienijančias vertybes bei skyrė istorinius faktus nuo mitų. Helsinkyje edukacinė programa persikėlė į moderniąją „Oodi” biblioteką, kur mokiniai dalyvavo „Democracy Walk” užsiėmime apie pilietines teises bei išbandė loginių užduočių kambarį „The Dictator”.

Renginio baigiamojoje dalyje po du atstovus iš kiekvienos šalies susirinko apibendrinti bei įvertinti visų dienų veiklas. Visos Lietuvos komandos vardu scenoje kalbėjo ir renginį reziumavo Jonavos Senamiesčio gimnazistas Karolis kartu su Julija iš Kėdainių „Atžalyno" gimnazijos.

Planuoja bendras veiklas Lietuvoje

Lietuvos delegaciją šiame renginyje sudarė keturios MEPA tinklo mokyklos: Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Jonavos Senamiesčio, Kėdainių „Atžalyno“ ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos.

Už šią puikią patirtį ir suteiktą galimybę išvykti bei tobulėti gimnazijos komanda  dėkoja Europos Parlamento biurui Lietuvoje. Kelionės metu Lietuvos mokyklų komandos artimai susidraugavo ir grįžusios jau planuoja bendras veiklas.

„Užmezgėme labai šiltą ryšį su kitų Lietuvos miestų MEPA ambasadoriais. Šis susitikimas tapo puikia pradžia naujam bendradarbiavimui – ateityje planuojame bendrus projektus ir renginius“, – teigė vyresnioji projekto ambasadorė Laima Statkevičienė.

Jonavos Senamiesčio gimnazijos inf.

DI aktas nustato tiesiogiai taikomas dirbtinio intelekto sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse būtų taikomos tik patikimos ir į žmogų orientuotos DI sistemos.

Projekte nustatoma DI aktą įgyvendinančių valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija, skundų nagrinėjimo ir tyrimų dėl galimų DI akto ir minėto įstatymo pažeidimų atlikimo tvarka, taip pat atsakomybė už padarytus pažeidimus.

Anksčiau ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas yra teigęs, kad įstatymo projektas visų pirma yra orientuotas į valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų sureguliavimą, o ne DI sistemų veiklos vykdytojus (teikėjus, diegėjus, jų įgaliotus atstovus ir pan.).

Valstybės politiką DI sistemų naudojimo srityje ir jos įgyvendinimą koordinuotų Ekonomikos ir inovacijų ministerija formuotų, kitos ministerijos dalyvautų formuojant šią politiką, taip pat būtų atsakingos už DI sistemų naudojimo politikos formavimą joms priskirtose veiklos srityse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat koordinuotų DI akto įgyvendinimą – įvairių teisės aktų inicijavimą, rengimą, reguliacinių ar investicinių priemonių kūrimą bei įgyvendinimą.

Įstatymo projekte numatyta, kad nacionaline kompetentinga institucija (notifikuojančiąja institucija) yra technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti įstaiga – Inovacijų agentūra. Ji taip pat organizuotų DI raštingumo didinimo veiklas, teiktų konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą veiklos vykdytojams, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, dėl DI akto reikalavimų laikymosi prieš pateikiant rinkai ar pradedant naudoti DI sistemas, Be to, ji būtų atsakinga ir už apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos sukūrimą ir įveiklinimą, rengtų ir teiktų Europos Komisijai apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos įgyvendinimo ataskaitas.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1564(2) balsavo 85 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai. Galutinai dėl projekto priėmimo Seimas planuoja apsispręsti lapkričio 5 d.

 Seimo Spaudos biuro inf. 

Jonavos rajone atšvaitai pasieks Bukonių, Mimainių, Petrašiūnų, Panoterių ir Kulvos gyventojus. Akcijos dalyviai ne tik dalys atšvaitus, bet ir paaiškins, kodėl svarbu juos naudoti kasdien.

„Atšvaitas gali atrodyti tik smulkmena, tačiau jis gali išgelbėti gyvybę. Tik nepamirškime, kad atšvaitas kišenėje ar kuprinėje neapsaugos. Jis turi būti tinkamai prisegtas ir matomas“, – pabrėžia susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Atšvaitas atspindi automobilių žibintų šviesą, todėl jį reikia pritvirtinti taip, kad neuždengtų drabužiai ar kiti daiktai.

Spalio 14–16 dienomis policija taip pat vykdo važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas ir šviesoforo signalų paisymo kontrolę.

Šeši dešimtmečiai sporto istorijos 

Jonavos sporto centro istorija prasidėjo 1966 metais, kai buvo įkurta Jonavos rajono kompleksinė vaikų ir jaunių sporto mokykla. Per šešis dešimtmečius įstaiga augo, keitėsi ir plėtė savo veiklą, tačiau svarbiausia misija išliko ta pati – ugdyti sportininkus, skatinti fizinį aktyvumą ir puoselėti sporto tradicijas Jonavoje. 

Šventinio vakaro metu susirinkusieji buvo pakviesti į simbolinę kelionę per 60 metų sporto istoriją. Archyvinės nuotraukos ir svarbiausios sporto akimirkos priminė, kiek daug žmonių savo darbu, pasiekimais ir atsidavimu prisidėjo prie Jonavos sporto centro augimo. 

Sveikinimai ir padėkos Jonavos sporto centrui 

Šventinio vakaro metu susirinkusiuosius sveikino Jonavos sporto centro direktorė Jūratė Stanislovaitienė. 

Sveikinimo žodžius taip pat tarė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Kęstutis Bartuškevičius bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys. 

Renginio metu Jonavos sporto centrui buvo įteikta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sveikinimo plaketė, simbolizuojanti pagarbą ilgametei įstaigos veiklai ir indėliui į sporto plėtrą. 

Ypatingas dėmesys – ilgamečiams darbuotojams ir treneriams 

Viena prasmingiausių šventinio vakaro akimirkų tapo ilgamečių Jonavos sporto centro darbuotojų bei trenerių pagerbimas. 

Už atsidavimą darbui, profesionalumą, ištikimybę įstaigai ir svarų indėlį į Jonavos sporto istoriją buvo apdovanoti darbuotojai, Sporto centre dirbantys 10, 20, 30 ir daugiau metų. 

Ilgamečiams darbuotojams ir treneriams įteiktos Jonavos rajono savivaldybės mero bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos, Jonavos sporto centro medaliai ir atminimo dovanos. Apdovanojimus įteikė savivaldybės, ministerijos ir Sporto centro atstovai. 

Šis pagerbimas tapo nuoširdžia padėka žmonėms, kurie ne vieną dešimtmetį savo darbu, žiniomis ir patirtimi kūrė bei tebekuria Jonavos sporto centro istoriją. 

Šventinį vakarą vainikavo „Žemaitukų“ koncertas 

Po iškilmingosios dalies šventės dalyvių laukė muzikinė programa. Gerą nuotaiką ir šventinę atmosferą kūrė vakaro svečiai – grupė „Žemaitukai“, kurių koncertas tapo puikiu šventinio vakaro akcentu.  

Jonavos sporto centras nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie buvo ir yra šios istorijos dalis – buvusiems ir esamiems darbuotojams, treneriams, sportininkams, jų šeimoms, partneriams ir visai Jonavos sporto bendruomenei. 

Per šešis dešimtmečius nuveikta daug, tačiau gražiausi Jonavos sporto istorijos puslapiai dar laukia ateityje! 

Jonavos sporto centro inf. 

Patikrinimo metu vertinta, ar vartotojams buvo pagrįstai pritaikytos kompensacijos ir, ar iš valstybės biudžeto gautos lėšos atitiko faktiškai pritaikytų kompensacijų sumas.

Nustatyta, kad daliai vartotojų kompensacijos buvo pritaikytos ir už elektros energiją, suvartotą dar iki 2022 m. liepos 1 d., nors kompensavimo laikotarpis prasidėjo tik nuo minėtos dienos. Taip pat nustatyta, kad bendrovė vartotojams pritaikė mažesnę kompensacijų sumą, nei gavo iš valstybės biudžeto.

Dėl šių neatitikimų susidarė beveik 9 tūkst. Eur siekianti grąžintina kompensavimo lėšų suma, kurią bendrovė gali patikslinti, atlikusi individualų vartotojų suvartojimo perskaičiavimą.

Valstybės kompensacijos buvo skirtos mažinti vartotojų išlaidas už elektros energiją, todėl jų taikymas ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

VERT nuosekliai vykdo kompensavimo lėšų panaudojimo priežiūrą, siekdama užtikrinti vartotojų interesų apsaugą ir skaidrų valstybės lėšų naudojimą.

UAB „Perlas Energija“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą sustabdė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.​

VERT inf.

Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai, kuriuose žuvo 64 žmonės – 11 daugiau nei ankstesnį sezoną. Dar 115 žmonių patyrė traumų, 71 žmogų ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti. Tai reiškia, kad praėjusio šildymo sezono metu gaisrai vidutiniškai kas tris–keturias dienas nusinešdavo žmogaus gyvybę.

Ypač tragiškas buvo šių metų sausis – per vieną mėnesį gaisruose žuvo 18 žmonių, tai yra didžiausias sausio mėnesį gaisruose žuvusių žmonių skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Vien per 31 dieną ugnis nusinešė daugiau nei ketvirtadalį viso praėjusio šildymo sezono aukų.

Tačiau bene didžiausią nerimą kelia gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose skaičius. Nors bendras gaisrų skaičius praėjusį šildymo sezoną sumažėjo 2 proc., gyvenamuosiuose pastatuose jų padaugėjo net 18 proc. – nuo 1 561 iki 1 840. Būtent juose žuvo 50 žmonių, arba beveik 8 iš 10 visų per šildymo sezoną gaisruose žuvusių žmonių.

Ši tendencija ypač aktuali prasidėjus naujam šildymo sezonui, kai gyventojai intensyviau kūrena krosnis, židinius, naudoja katilus ir elektrinius šildytuvus. Netinkamai prižiūrimi šildymo įrenginiai, neišvalyti dūmtraukiai ir elektros instaliacijos gedimai didina gaisrų riziką namuose.

„Nors bendras gaisrų skaičius mažėja, gyvenamuosiuose pastatuose jų daugėja. Tai ypač neramina, nes būtent namuose žūsta dauguma žmonių. Praėjusio šildymo sezono statistika skaudi, tačiau už kiekvieno skaičiaus yra žmogaus gyvybė. Ugniagesiai gelbėtojai visada pasirengę skubėti į pagalbą, bet ir atvykus ne visada pavyksta žmogų išgelbėti. Todėl mūsų tikslas – kad tokių nelaimių apskritai būtų kuo mažiau. Prasidėjus šildymo sezonui raginame gyventojus neatidėlioti ir pasirūpinti savo bei artimųjų namų saugumu“, – sako PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Beveik kas trečias gaisras – dėl šildymo įrenginių ar elektros įrangos

Praėjusį šildymo sezoną dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei naudojimo pažeidimų, jų gedimų, taip pat elektros įrenginių ir instaliacijos gedimų kilo 1 668 gaisrai – beveik ketvirtadaliu daugiau nei ankstesnį sezoną. Šie gaisrai sudarė 31 proc. visų per šildymo sezoną kilusių gaisrų, juose žuvo 21 žmogus.

Vis dėlto daugiausia gyvybių nusinešė neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi – dėl šių priežasčių praėjusį šildymo sezoną žuvo 31 žmogus.

Gaisrų statistika rodo ir tai, kad ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės. PAGD duomenimis, vidutinis gaisruose žuvusių žmonių amžius pastaraisiais metais siekia 65 metus, apie 70 proc. jų gyvena kaimo vietovėse ar mažuose miesteliuose, o 60 proc. žūsta vakaro ir nakties valandomis. Todėl ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus atkreipti dėmesį ir į vyresnio amžiaus artimųjų bei kaimynų, ypač gyvenančių vienų, saugumą.

Šildymo sezono pavojai aktualūs ne tik individualių namų gyventojams

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad šildymo sezonui turi pasiruošti ne tik individualių namų gyventojai, kūrenantys krosnis ar židinius. Daugiabučiuose papildomą pavojų kelia netinkamai naudojami elektriniai šildytuvai, perkrautas elektros tinklas ir netvarkinga elektros instaliacija.

„Prieš pradedant intensyviai šildyti būstą, svarbu įsitikinti, kad šildymo įrenginiai yra tvarkingi. Individualių namų gyventojams būtina pasirūpinti krosnių, katilų ir dūmtraukių priežiūra, o naudojantiems elektrinius šildytuvus – įvertinti elektros instaliacijos būklę ir neperkrauti tinklo. Taip pat primename, kad kiekviename būste privalo būti veikiantis dūmų detektorius. Jis neapsaugo nuo paties gaisro, tačiau gali laiku perspėti apie pavojų ir suteikti brangių minučių išsigelbėti“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Svarbiausios ugniagesių gelbėtojų rekomendacijos gyventojams:

• Patikrinkite šildymo įrenginius ir išvalykite dūmtraukius. Dūmtraukius būtina valyti prieš šildymo sezoną, o kūrenimo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
• Neperkaitinkite krosnių ir saugiai tvarkykite pelenus. Nepalikite kūrenamų įrenginių be priežiūros, o pelenus laikykite nedegiose talpose.
• Saugiai naudokite elektrinius šildytuvus. Junkite juos tiesiai į sieninį elektros lizdą, neuždenkite ir nepalikite be priežiūros.
• Pasirūpinkite dūmų detektoriais. Patikrinkite, ar jie veikia. Būstuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorius.
• Nepamirškite vyresnio amžiaus artimųjų ir kaimynų. Padėkite jiems pasirūpinti šildymo įrenginių priežiūra ir patikrinkite, ar jų namuose veikia dūmų detektoriai.

PAGD ragina gyventojus neatidėlioti šių darbų. Laiku pastebėti ir pašalinti pavojai gali padėti išvengti gaisro, o dėmesys vieniems gyvenantiems artimiesiems ar kaimynams – išgelbėti gyvybę.

PAGD inf.

Profesinės sąjungos primena, kad užsieniečiai laikinam darbui į Lietuvą gali atvykti ir pagal dabar galiojančią tvarką. Todėl kyla klausimas, ar iš tiesų trūksta galimybių įdarbinti užsieniečius, ar darbuotojų, kurie sutiktų dirbti siūlomomis sąlygomis?

Rizika ne tik užsieniečiams

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad siūloma tvarka gali dar labiau susieti užsieniečio teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje su konkrečiu darbdaviu. Tokiu atveju darbuotojui būtų sunku pakeisti darbą net ir susidūrus su neišmokamu atlyginimu, netinkamomis darbo sąlygomis ar kitais pažeidimais.
Tačiau tai nėra vien užsieniečių teisių klausimas. Jeigu darbdaviams tampa lengviau apsirūpinti darbo jėga, kurios pasirinkimo galimybės ribotos, gali mažėti paskatos didinti atlyginimus, gerinti darbo sąlygas ir investuoti į darbuotojų kvalifikaciją. Ilgainiui tokios pasekmės gali būti juntamos ir Lietuvos darbuotojams.

„Jeigu Lietuvai trūksta darbuotojų, pirmiausia turime klausti, kodėl jų nepavyksta pritraukti ir išlaikyti. Galbūt problema ne darbuotojų trūkumas, o siūlomos darbo sąlygos? Lietuvos verslas turi konkuruoti atlyginimais, darbo kokybe ir produktyvumu, o ne darbuotojų priklausomybe nuo darbdavio. Negalime kurti dviejų darbo rinkų – vienos, kurioje žmogus gali laisvai rinktis darbą, ir kitos, kurioje tokia galimybė ribojama“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.

Reikia spręsti priežastis, o ne ieškoti lengviausio kelio

LPSK ir kitos bendrą poziciją pasirašiusios organizacijos siūlo didinti darbdavių atsakomybę, stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus ir plėsti sektorinius kolektyvinius susitarimus. 
Profesinės sąjungos pasigenda socialinių partnerių įtraukimo į diskusijas, galimybės darbuotojų atstovams pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

„Jeigu Lietuvai reikia darbuotojų, turime konkuruoti atlyginimais, darbo sąlygomis ir galimybėmis tobulėti. Turime siekti, kad Lietuvos įmonės būtų patrauklios darbuotojams, o ne taikyti modelį, kuris gali apsunkinti darbuotojo galimybes ieškoti geresnių darbo sąlygų ir reaguoti į galimus teisių pažeidimus“, – sako LPSK pirmininkė Dalia Jakutavičė.

Profesinės sąjungos ragina Prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą iš naujo įvertinti siūlomą tvarką ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų įmonėms rasti darbuotojų, o Lietuvos žmonėms – turėti daugiau galimybių dirbti, uždirbti ir tobulėti.

Darbuotojų atstovai siūlo spręsti darbuotojų trūkumo priežastis gerinant darbo sąlygas ir atlyginimus, stiprinant kolektyvines sutartis, užtikrinant veiksmingesnę kontrolę ir darbdavių atsakomybę, o ne ribojant užsieniečių galimybes keisti darbdavį.

LPSK pranešimas spaudai

Numatyta, kad stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos būtų finansuojamos mokėjimais už suteiktas paslaugas ir papildomu fiksuotu metiniu mokėjimu nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.

„Įstatymo pakeitimai svarbūs siekiant sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybei išsaugoti regiono ir rajono viešojo sektoriaus gydymo įstaigose, jose mažėjant pacientų srautams ir suteikiamų sveikatos paslaugų mastui. Siūlomas pokytis svarbus siekiant spręsti demografijos problemas, užtikrinti šeimoms su vaikais aktualių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą rajonų ligoninėse“, – sakė Prezidentas.

Numatyta, kad papildomo fiksuoto mokėjimo dydžio apskaičiavimo metodiką ir atitinkamų susijusių profilių konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą reglamentuotų Vyriausybės patvirtinta tvarka. Įstatymui įgyvendinti būtų naudojamos PSDF lėšos, atsižvelgiant į biudžeto galimybes.

2025 m. pabaigoje priimtas PSDF finansavimo pakeitimo įstatymas numato, kad palaipsniui iki 2032 m. sveikatos finansavimui kasmet bus skiriama daugiau lėšų (pasiekiant per ilgesnį periodą apytikriai nuo 5 iki 7 proc. BVP finansavimo lygį, atitinkantį ES vidurkį).

Įstatymu siūlomas pokytis aptartas viešoje diskusijoje Regionų forume Prezidentūroje 2025 m. rudenį, dalyvaujant srities ekspertams ir savivaldybių bei centrinės valdžios atstovams. Prezidento teikiamas įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Sveikatos apsaugos ministerija.

 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Spalio 12 dieną kelio Jonava–Rukla ruože prasidėję remonto darbai vairuotojams tapo nemalonia staigmena. Eismas remontuojamoje atkarpoje organizuojamas viena juosta, o priešingų krypčių transporto srautus reguliuoja laikinieji šviesoforai. Pirmąją darbų dieną susidarė spūstys, o Jonavos rajono savivaldybė pranešė, kad apie remonto pradžią iš anksto nebuvo informuota.

Savivaldybė nurodė susisiekusi su rangovais ir pareikalavusi, kad rytinio bei vakarinio piko valandomis eismą reguliuotų darbuotojai, o ne vien šviesoforai. Taip tikėtasi sumažinti transporto spūstis. Plačiau rašėme ČIA.

Portalas kreipėsi į „Via Lietuva“, prašydamas paaiškinti, kokie darbai atliekami, kaip organizuojamas eismas ir kada vairuotojai galės vėl važiuoti be šių apribojimų.

Remonto darbai kainuos 154 tūkst. eurų

„Via Lietuva“ informavo, kad remontuojamas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 143 Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys ruožas nuo 0,734 iki 1,260 kilometro.

Bendrovės atsakyme nurodoma:

„Šiame ruože įrengiama nauja dvisluoksnė asfalto danga, atkuriamas horizontalusis ženklinimas ir įrengiami kelkraščiai iš nesurištojo mineralinių medžiagų mišinio. Bendra darbų vertė, įskaitant PVM, sudaro 154 tūkst. Eur.“

Kada baigsis nepatogumai?

Vienas svarbiausių klausimų vairuotojams - kiek laiko teks taikytis prie eismo ribojimų.

Jonavos rajono savivaldybė buvo paskelbusi, kad darbai truks dvi savaites. Tačiau „Via Lietuva“ pateiktame atsakyme nurodomas kitoks terminas.

„Planuojama, kad visi numatyti darbai bus užbaigti iki 2026 metų pabaigos“, - teigia bendrovė.

Šie terminai skiriasi, todėl vairuotojams kol kas lieka neaišku, kiek laiko konkrečiai bus taikoma dabartinė eismo organizavimo schema. 

Svarbu ir tai, kad darbų užbaigimo terminas savaime nereiškia, jog visą laiką bus taikomi tokie patys eismo ribojimai. 

Kodėl pirmąją dieną susidarė spūstys?

„Via Lietuva“ paaiškino, kad remontuojamame ruože taikoma įprasta eismo organizavimo schema: transporto priemonės važiuoja viena juosta, o priešingų krypčių srautai reguliuojami laikinaisiais šviesoforais.

Tačiau dėl padidėjusių transporto srautų piko metu šiuo metu rytais ir vakarais eismą papildomai reguliuoja darbuotojai.

Bendrovė taip pat paaiškino, kodėl pirmąją darbų savaitę vairuotojams teko laukti eilėse:

„Savaitės pradžioje susiklostė išskirtinė situacija, kai rangovui pavėlavus atvykti į objektą, reguliuotojai vėliau nei planuota pradėjo reguliuoti eismą, todėl trumpam susidarė transporto priemonių eilės. Situacija operatyviai suvaldyta, o rangovas informavo, kad ėmėsi papildomų organizacinių priemonių, siekdamas užtikrinti sklandesnį eismo reguliavimą ir išvengti panašių situacijų ateityje. Šiuo metu eismo organizavimas vyksta pagal nustatytą tvarką.“

Kaip veikia šviesoforai?

„Via Lietuva“ pateikė ir konkrečius laikinojo šviesoforų režimo duomenis. 

Bendrovė aiškina:

„Šiuo metu rangovas yra nustatęs laikinųjų šviesoforų darbo režimą, pagal kurį kiekvienai eismo krypčiai skiriamos 75 sekundės žalio signalo. Po jo numatyta 60 sekundžių tarpinė fazė, skirta transporto priemonėms saugiai išvažiuoti iš vienpusio eismo ruožo ir įveikti apie 420 m ilgio remontuojamą kelio atkarpą. Pasibaigus šiam laikui, analogiškas ciklas taikomas transporto srautui iš priešingos krypties.“

Pasak „Via Lietuva“, toks režimas pasirinktas atsižvelgiant į remontuojamo ruožo ilgį ir eismo saugumo reikalavimus. Prieš leidžiant važiuoti priešingos krypties transportui, būtina užtikrinti, kad ankstesnis srautas visiškai atlaisvintų darbų zoną.

Kol vyksta remontas, vairuotojams rekomenduojama į kelionę išvykti anksčiau, o galintiems - rinktis alternatyvius maršrutus.

Lieka ir klausimas, ar bendrovės nurodytas darbų užbaigimo terminas iki metų pabaigos reiškia, kad vairuotojų nepatogumai gali tęstis ilgiau, nei buvo skelbta savivaldybės pranešime. 

Vykusioje rudens šventėje „Mada kviečia rudenį“ vaikai ir tėveliai pristatė originalius, iš gamtinių medžiagų sukurtus kostiumus, stebindami išradingumu ir fantazija.

Šventę lydėjo vaikų klegesys, šypsenos ir džiugios emocijos, o jos pabaigoje visų laukė gardi moliūgų sriuba. 

Tai buvo puiki proga pabūti kartu, pasidžiaugti rudens grožiu ir prisiminti, kad tvarumas prasideda nuo mažų, kūrybingų idėjų.

Informaciją paruošė mokytojos Sandra Makarevičienė ir Renata Pakštienė

Nuo šiol – daugiau praktikos   

Šiuo metu teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemones suteikiama išlaikius teorijos egzaminą „Regitroje“, o minimalus amžius yra 15 metų. Per pastaruosius metus smulkiųjų eismo dalyvių situacija keliuose pasikeitė iš esmės: dėl nedidelės kainos ir mažesnių reikalavimų mikroautomobilius itin pamėgo jaunieji vairuotojai. 2022 m. buvo išlaikyti 2 094 AM kategorijos egzaminai, 2025 m. – jau 4 594, o šiemet iki spalio 1 d. – 4468.  

„Šio pokyčio reikėjo tiek dėl visų eismo dalyvių saugumo, tiek dėl pačių jauniausių vairuotojų, nes dėl patirties stokos pasitaiko, kad yra sukeliamos eismo situacijos, kurios gali baigtis pavojingai.  

Net ir kalbant bendrai, kuo daugiau praktikos žmogus įgyja dar prieš gaudamas teisę vairuoti, tuo geriau. Tad ir skatiname ne tik mokytis su vairavimo instruktoriumi, bet ir pasinaudoti galimybe mokytis vairuoti kartu su šeimos nariu. Pastebime, kad būsimi vairuotojai, kurie mokėsi vairuoti ir su šeimos nariais, būna dar geriau pasiruošę bei jaučiasi labiau užtikrinti savo žiniomis.  

„Regitra“ atsako už tai, kad prie vairo sėstų tik tinkamai pasirengę žmonės, todėl tikiu, kad šie pokyčiai padės sumažinti riziką keliuose ir geriau apsaugos jauniausius vairuotojus“, – sako „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas, Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos CIECA ekspertų-patarėjų grupės EAG narys Robertas Litvaitis.  

Ką verta žinoti planuojantiems laikyti egzaminą   

Tiems, kurie AM kategorijos teorijos egzaminą išlaikys iki spalio 31 d., galios dabartinė tvarka. Nuo lapkričio 1 d. visiems kandidatams bus taikomi nauji reikalavimai – ir amžiaus, ir praktikos egzamino, todėl „Regitra“ kviečia iš anksto įvertinti savo pasirengimą. Ruošiantis svarbu ne tik mokytis taisyklių, bet ir skirti pakankamai dėmesio praktiniams važiavimo įgūdžiams.   

Oficialioje „Regitros“ interneto svetainėje skelbiami praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams, informacinis vaizdo įrašas apie egzamino eigą, vertinimo kriterijai ir kt.   

Dar penki siūlomi pokyčiai – geresnei klientų patirčiai  

Šalia AM kategorijos pakeitimų „Regitra“ siūlo atnaujinti dar keletą egzaminavimo tvarkos nuostatų.   

Atsisakoma 30 dienų ribojimo. Pasitaiko atvejų, kai asmuo atvyksta į egzaminą be privalomų dokumentų, reikiamos aprangos ar kitų reikalingų priemonių arba registruodamasis nurodo ne tą pavarų dėžę. Iki šiol tai buvo traktuojama kaip neatvykimas ir taikomas 30 dienų apribojimas registruotis pakartotinai. „Regitros“ veikloje pastebima, kad šie atvejai nepasižymi bandymo piktnaudžiauti požymiais – todėl siūloma pamiršus reikalingas pirštines ar dokumentą ribojimo netaikyti.  

Laikas susipažinti su teorijos egzamino rezultatu. Siūloma įteisinti iki 5 minučių susipažinimui su rezultatu, kad būsimi vairuotojai geriau suprastų savo klaidas ir ateityje išvengtų nesusipratimų kelyje. Visiems būtų suteikiamos vienodos sąlygos, o procedūros taptų dar skaidresnės.  

Važiavimas pagal kelio ženklus.  Viena iš praktinio egzamino užduočių – nuvykti į nurodytą vietą naudojantis navigacija. Galimybė užduotį atlikti vadovaujantis kelio ženklais yra numatyta ir dabar, tačiau siūloma apriboti šią tvarką ir leisti ja pasinaudoti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, neveikiant navigacijai. Tokie atvejai reti, tačiau aiškus reglamentavimas leistų objektyviai įvertinti kandidato gebėjimą orientuotis eisme net kilus techniniams nesklandumams.  

Rezervacijos į egzaminą patvirtinimas. Siūloma, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. egzamino laiko rezervacija būtų patvirtinama po apmokėjimo. Tai leistų greičiau aptarnauti klientus padaliniuose, sumažintų administracinę naštą ir leistų labiau susikaupti pačiam egzaminui.   

T kategorijos egzaminas. Būsimų troleibusų vairuotojų egzaminai turi savo specifiką: reikia ne tik išmanyti eismą, bet ir mokėti vairuoti troleibusą pagal kontaktinį tinklą, todėl praktikos egzaminas prasideda ar baigiasi ne „Regitros“ padalinyje, o troleibusų maršrutų pradžios arba pabaigos vietose. Siūloma numatyti, kad transporto priemonėje galėtų būti ir kiti tą pačią dieną egzaminą laikantys egzaminuojamieji – tai užtikrintų sklandų egzaminų organizavimą.  

Daugiau informacijos apie AM kategorijos pokyčius: „Regitra“: daugiau saugumo keliuose – AM kategorijai galios nauja tvarka

Spalio 12-ąją kelio Jonava–Rukla ruože prasidėję remonto darbai vairuotojams tapo nemalonia staigmena. Eismas šiame ruože organizuojamas viena kelio juosta, naudojant šviesoforus, todėl jau pirmąją darbų dieną vairuotojams teko susidurti su spūstimis, kurios formavosi net trijose žiedinėse sankryžose.

Tačiau paaiškėjo ir kita problema – apie planuojamų darbų pradžią, kaip teigia Jonavos rajono savivaldybė, nebuvo informuota net vietos valdžia.

Apie išankstinį informavimą kalbėjo dar rugsėjį

Šių metų rugsėjį vykusiame susitikime su Lietuvos savivaldybėmis „Via Lietuva“ pristatė vieną iš 2027 metų veiklos prioritetų – glaudesnį bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir ankstesnį jų įtraukimą į kelių infrastruktūros projektų planavimą.

Bendrovės pranešime buvo teigiama:

„Vienu svarbiausių 2027 m. tikslų „Via Lietuva“ įvardija ankstesnį savivaldybių įtraukimą į planavimo procesus ir reguliarų informacijos teikimą apie planuojamus projektus, remontus bei eismo ribojimus. Taip siekiama, kad savivaldybės galėtų iš anksto pasirengti pokyčiams ir informuoti gyventojus.“

Toks tikslas skamba pagrįstai – ypač kalbant apie kelių ruožus, kuriais kasdien juda dideli transporto srautai, o netikėti eismo ribojimai gali sutrikdyti kelionių planus.

Vis dėlto Jonavoje susiklostė situacija, kelianti klausimą, kaip šis bendradarbiavimo principas veikia praktikoje.

Savivaldybė apie darbus sužinojo jiems prasidėjus

Apie situaciją spalio 13-ąją pranešė Jonavos rajono savivaldybė. Jos teigimu, nors kelio remontas buvo reikalingas ir ilgai lauktas, apie darbų pradžią vietos valdžia iš anksto informuota nebuvo.

Savivaldybė savo pranešime rašė:

„Šįryt kelio Jonava–Rukla atkarpoje prasidėję remonto darbai vairuotojams tapo nemalonia staigmena.

Nors šio kelio remontas buvo ilgai lauktas ir reikalingas, apie darbų pradžią Jonavos rajono savivaldybė informuota nebuvo, todėl negalėjome iš anksto įspėti ir gyventojų.“
Taigi savivaldybė negalėjo iš anksto paskelbti informacijos gyventojams ir padėti jiems pasirengti pasikeitusiai eismo tvarkai.

Savivaldybė nurodė susisiekusi su rangovais ir pareikalavusi, kad rytinio bei vakarinio piko valandomis eismą reguliuotų ne šviesoforai, o eismo reguliuotojai.

„Tai turėtų padėti geriau valdyti transporto srautus ir sumažinti spūstis, nors visiškai jų išvengti, žinoma, nepavyks. Darbai užtruks apie dvi savaites“, – skelbė savivaldybė.

Vairuotojams taip pat rekomenduota į darbus išvykti anksčiau, o keliaujantiems iš Ukmergės pusės – esant galimybei rinktis alternatyvius maršrutus.

Planai ir realybė – du skirtingi dalykai?

Pats kelio remontas nėra problema – priešingai, tvarkoma infrastruktūra reikalinga. Tačiau darbų organizavimas ir informacijos pateikimas gyventojams taip pat yra svarbi šio proceso dalis.
Kai apie eismo ribojimus iš anksto nežino net savivaldybė, kyla pagrįstas klausimas, kaip buvo organizuotas informacijos perdavimas ir kodėl apie darbus nepavyko pranešti anksčiau. 

Ypač atsižvelgiant į tai, kad dar rugsėjį „Via Lietuva“ pati pabrėžė ankstyvo informavimo svarbą.

Tiesa, apie planus šalyje tvarkyti kelius ,,Via Lietuva" skelbė bendru pranešimu birželio mėnesį, bet tai nebuvo atskiras tik jonaviečių informavimas. Plačiau čia.

Portalo redakcija kreipėsi į „Via Lietuva“ prašydama paaiškinti, kodėl pradėjus kelio Jonava–Rukla ruožo remonto darbus susidarė spūstys, kaip organizuojamas eismas ir kiek laiko vairuotojams teks taikytis prie ribojimų.

Gavę bendrovės atsakymus, informaciją papildysime.

Spalio 12 d. į teorijos egzaminą atvykus asmeniui, dėl kurio buvo kilę įtarimų, „Regitros“ iniciatyva buvo pranešta policijai. Nors asmuo bandė pasišalinti, policijos pareigūnai veikė žaibiškai ir jį sulaikė. Atsakingi „Regitros” darbuotojai perdavė turimą medžiagą ir buvo  pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įmonė ir toliau bendradarbiaus su teisėsaugos institucijomis ir teiks visą tyrimui reikalingą informaciją bei medžiagą. Su galimai sukčiavusia darbuotoja darbo santykiai nutraukti. 

„Skaidri organizacija yra ne ta, kurioje niekada nepasitaiko pažeidimų, o ta, kuri geba juos pati nustatyti ir nedelsiant imasi veiksmų. Būtent tokią „Regitrą“ kuriame kasdien. Tokiems atvejams netaikome kompromisų, o nesąžiningam elgesiui organizacijoje vietos niekada nebus.  

Nuosekliai stipriname vidaus kontrolę ir šis atvejis patvirtina, kad mūsų taikomos priemonės padeda identifikuoti galimus sukčiavimo atvejus bei į juos reaguoti“, – sako „Regitros“ generalinė direktorė Ieva Tarailienė. 

Organizacijos vadovė dėkoja ir teisėsaugos institucijoms, kurios operatyviai reagavo ir profesionaliai atliko reikalingus veiksmus. Taip pat už nuolatinį bendradarbiavimą, konsultacijas ir pagalbą stiprinant organizacijos skaidrumą bei užkertant kelią galimiems pažeidimams. 

„Regitra“ pabrėžia, kad sąžiningas egzaminavimo procesas yra būtina sąlyga užtikrinant, jog teisę vairuoti įgytų tik reikiamas žinias ir gebėjimus turintys asmenys. Todėl bet kokie bandymai apeiti nustatytą egzaminavimo tvarką yra netoleruojami, o nustačius galimus pažeidimus nedelsiant imamasi veiksmų.  

„Regitra“ kviečia pranešti apie galimus sukčiavimo atvejus 
 
Įmonė taip pat kviečia gyventojus, turinčius informacijos apie galimus nesąžiningo egzaminų laikymo, tarpininkavimo ar kitus sukčiavimo atvejus, apie juos pranešti „Regitrai“ el. paštu pranesk@regitra.lt arba užpildžius specialią formą interneto svetainėje. Net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšminga informacija gali padėti nustatyti galimus pažeidimus ir užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. 
 

„Įsivaizduokime žmogų, kuriam sukanka 100 metų, jis išgyveno ir karus, ir okupaciją, ir nepriklausomybę, ir mato, kaip keičiasi Lietuva. Atėjus dienai po gimtadienio jam reikia pasikeisti pasą ir asmens tapatybės kortelę. Ir turbūt nėra valstybės funkcija apkrauti žmogų, ypač tokiame garbiame amžiuje, papildomais reikalavimais, kažkokiomis pareigomis ir prievolėmis, nes dėl to tikrai iškyla daugybė problemų“, – Seimo posėdyje sakė iniciatyvos rengėjas, Seimo narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, šiuo projektu siūloma mažinti biurokratiją, ypač žmonėms, kurie yra garbingo amžiaus, kurie turi specialiųjų poreikių. 

„Senėjanti visuomenė reikalauja, kad vis tik turime priimti sprendimus, kad žmonėms būtų gyventi paprasčiau“, – pažymėjo parlamentaras. 

Šiuo metu asmens tapatybės kortelė, išduota piliečiui nuo 16 metų iki jam sukaks 70 metų, galioja 10 metų, nuo 70 metų galioja 30 metų. Atitinkamai pasas, išduotas nuo 16 iki 70 metų piliečiui, galioja 10 metų. 

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1906) balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 29 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 d.  

Seimo Spaudos biuro inf. 

Anot „Regitros“ Komercinių paslaugų vystymo vadovės Jolantos Laurinavičienės, šiandien automobilis nėra tik susisiekimo priemonė. „Tai – ir asmenybės dalis, o dažnam ir būdas išreikšti save. Ne veltui automobilyje laikome savo asmeninius daiktus, viską susidedame patogiai ir kartu norime, kad jis atspindėtų mus pačius. Numerio ženklas yra dar vienas būdas išreikšti savo asmenybę ir su fantazija bei polėkiu pagalvoti kokia kombinacija geriausiai tiktų konkrečiam automobiliui papuošti“, – pasakojo J. Laurinavičienė.   

Tikram bosui skirtas numerio ženklas   

Šįkart ieškantieji išskirtinio derinio pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į BIG – anglų kalba tai reiškia „didelis“. Prie šių raidžių pridėjus skaičius 805, kur 8 primena raidę B, 0 – O, o 5 – S, gaunamas derinys, kurį galima perskaityti kaip „BIG BOSS“. Išsiskirti galima ir pasirinkus numerio seką BIG001, kuri automobiliui taip pat suteiks išskirtinumo.    

Vizualiai įdomių numerio ženklų mėgėjams turėtų patikti OEO. Papildžius šį derinį tokiais pat simetriškais skaičiais, pavyzdžiui OEO101 ar OEO808, sukuriamas numerio ženklas, kurį akis pastebi iš tolo. Panašiai veikia ir OEE, kurį galima papildyti, pavyzdžiui, skaičiais 333, nes trejetas vizualiai primena apverstą raidę E.    

Siekiantiems originalumo – OEM    

Automobilių entuziastai tikrai pro akis neapleis OEM. Šis raidžių reiškia originalias gamintojo dalis, todėl OEM001 taps ženklu tiems, kurie vertina autentiškumą.    

Įdomi šio ketvirčio ypatybė – porinės serijos. BDI ir BDY, BEI ir BEY, BFI ir BFY, BGI ir BGY skaitomos vienodai, tačiau rašomos skirtingai, todėl gali tikti porai ar šeimai, o numerio ženklas papildžius jį vienodais skaičiais, taps tarsi šeimos narių vizitine kortele.     

„Šįkart serijos yra ypač dėkingos tiems, kurie mėgsta žaisti su raidėmis ir skaičiais: vienos leidžia užkoduoti žodį, kitos – sukurti simetriją, o štai trečios – susieti du šeimos ar įmonės automobilius. Visuomet įdomu matyti, ką iš tų pačių raidžių sugalvoja klientai ir dažnai jų idėjos pranoksta mūsų pačių“, – sako Jolanta Laurinavičienė.    

Idėjos, kaip susikurti išskirtinį derinį    

Skaičiai kaip raidės: 0 primena O, 1 – I, 3 – E, 5 – S, 8 – B. Taip BIG805 tampa „BIG BOSS“, OEO303 – vizualiai simetrišku „OEOEOE“.    

Simetrija: OEO101, OEO111, OEO808, OEE333, OEE888.    

Poriniai numeriai dviem automobiliams: BEI001 ir BEY002, BGI100 ir BGY200 – tas pats skambesys, skirtinga rašyba.  

Nauja serija elektromobiliams    

Elektromobilių savininkai galės rinktis numerių derinius  iš naujos raidžių serijos EH su skaičiais nuo 0001 iki 9999. Pavyzdžiui, prie EH pridėjus 0001 numerio ženklą galima skaityti kaip šūksnį „EHOOO!“.   

Naujos serijos M ir N kategorijų transporto priemonėms:  

BDI, BDY, BEI, BEY, BFI, BFY, BGI, BGY, BIA, BIC, BID, BIE, BIF, BIG, BIH, ODV, ODZ, OEA, OEB, OEC, OED, OEE, OEF, OEG, OEH, OEI, OEY, OEJ, OEK, OEL, OEM, OEN, OEO, OEP, OER, OES, OET, OEU, OEV, OEZ.    

Naujų derinių prekyba pirmiausia prasidės internetu    

Patys pirmieji naujuosius derinius užsisakyti galės klientai, kurie naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir teiks užsakymą internetu. Tikslius žingsnius, kaip rezervuoti norimą derinį, rasite čia.    

Tai daryti bus galima antradienį, spalio 13 d., nuo 19 val., o kitą darbo dieną, t. y. trečiadienį, spalio 14 d., užsisakyti norimus numerio ženklus bus galima visuose „Regitros“ padaliniuose. Primename, kad vizitui padalinyje galite užsiregistruoti iš anksto ir būsite aptarnauti sutartu laiku.    

Užsakytus numerio ženklus, kai jie bus pagaminti, internetu galėsite priskirti savo turimam automobiliui, o juos ir naują registracijos liudijimą pristatysime į paštomatą arba per kurjerį.  

Primename, kad užsisakyti numerio ženklus gali ir tie, kurie dar tik planuoja įsigyti automobilį. Jūsų patogumui užsakytus numerio ženklus 1 metus nemokamai saugosime pasirinktame „Regitros“ padalinyje.  

Rezervuoti numerio ženklus – kokie dabar išduodami? 

„Regitros“ pranešimas spaudai 

Pasak pataisos autorės, Seimo narės Violetos Turauskaitės, dabartinis reguliavimas nėra nuoseklus. „Siūlomu pakeitimu siekiama suvienodinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir miškų urėdijų priešgaisrinėms transporto priemonėms taikomas mokestines lengvatas. Šiuo metu šias transporto priemones numatoma atleisti nuo kelių rinkliavos, tačiau joms išlieka pareiga mokėti kasmetinį mokestį už krovinines transporto priemones. Manau, kad toks reguliavimas nėra nuoseklus, reikia šias tarnybas atleisti ir nuo kasmetinio mokesčio mokėjimo. Tai padėtų mažinti viešųjų įstaigų finansinę naštą ir užtikrintų nuoseklesnį reguliavimą“, – Seimo posėdyje sakė parlamentarė.

„Šiuo metu savivaldybių priešgaisrinės tarnybos valdo 720 vnt. priešgaisrinių automobilių, o miškų urėdijos valdo 45 vnt. priešgaisrinių automobilių. Vidutinis mokestis už tokio tipo transporto priemones yra 144 eurai. Atleidus nuo mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones būtų surinkta apie 100 tūkst. eurų mažiau“, – pažymi iniciatyvos rengėja.

Pagal galiojantį įstatymą, dabar šis mokestis nemokamas už Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančių įstaigų krovinines transporto priemones ar jų junginius, už specialiai asmenims su negalia vairuoti pritaikytas krovinines transporto priemones, priklausančias savivaldybių administracijoms ir asmenų su negalia organizacijoms, taip pat už krašto apsaugos sistemos krovinines transporto priemones ar jų junginius.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1678(2) balsavo 91 Seimo narys, prieš – 1, susilaikė 10 parlamentarų. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Nuo spalio 12 d. įsigaliojo draudimas rūkyti Varnutės g. 3-iojo daugiabučio balkonuose. 

Nuo spalio 19 d. šis draudimas įsigalios ir A. Kulviečio g. 20-ojo namo balkonuose.

Šie įsakymai per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas) arba Regionų apygardos administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, Panevėžys; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas).

Iki šiol „Nerūkymo zonos“ daugiabučiais paskelbti:  

Nuo 2025 m. balandžio 10 d. atšauktas draudimas rūkyti balkonuose Prezidento g. 19A ir Žaliosios g. 10. Pats pirmasis draudimą atšaukęs daugiabutis buvo Kosmonautų gatvės 48 namas, kuris 2021 metų gruodį pasitraukė iš ,,Nerūkymo zonos" daugiabučių.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė patvirtino daugiabučių renovacijos paramos tvarkos pakeitimus, kuriais nustatomas naujas finansavimo modelis, derinant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas. 

„Pradedame naują daugiabučių renovacijos etapą – renovacijai sutelkiame daugiau finansavimo šaltinių ir keičiame sistemą taip, kad būtų atsižvelgta ir į žmonių finansines galimybes, ir į savivaldybių skirtumus. Didesnę paramą gaus tie, kuriems jos labiausiai reikia. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame daugiabučių skydinei renovacijai, kuri leis ne tik reikšmingai sutrumpinti darbus, bet ir mažiau trikdys  gyventojų kasdienybę“, – sako aplinkos ministrė I. Andriulaitytė.

Naujajame kvietime numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų, apimančius daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos. 

Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis bus finansuojama SKF lėšomis. Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų. 

Kitų, pažeidžiamais nelaikomų namų ūkių, valstybės parama bus finansuojama KKP lėšomis, tam numatyta skirti 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso ir projekte pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų. 

SKF parama bus skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai. 

Pažeidžiamiems namų ūkiams, gyvenantiems daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas iškastinis kuras, SKF lėšomis bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks intensyvumas bus taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą. 

Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. 

Abiem atvejais SKF lėšomis bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros. 

Pažeidžiamais nelaikomiems namų ūkiams tenkanti parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus skiriama Klimato kaitos programos lėšomis. KKP lėšomis taip pat bus finansuojama 100 proc. techninės pagalbos išlaidų. 

Paskolas teiks ARTEA bankas, kurį Europos investicijų bankas atrinko kaip finansų tarpininką, vykdant kontroliuojančiojo fondo sutartį. Tam skirta 100 mln. eurų 2021-2027 m. iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų.  

Vienas svarbiausių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI), įvedimas. Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus. Ta pati gyventojų mokėtina renovacijos išlaidų dalis didesnių pajamų savivaldybėje ir mažesnio ekonominio pajėgumo regione gyventojams gali reikšti visiškai skirtingą finansinę naštą. 

SPRI yra apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį. 

Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias.  

Ypatingas dėmesys skiriamas skydinei renovacijai. Baigiami pilotiniai demonstraciniai skydinės renovacijos projektai, kurie parodė galimybes reikšmingai sutrumpinti renovacijos darbų trukmę. Gamykloje pagaminti ir objekte sumontuojami atnaujinimo elementai leidžia didelę dalį darbų atlikti greičiau, užtikrinti stabilesnę darbų kokybę ir mažiau trikdyti gyventojų kasdienybę.

Skydinės renovacijos privalumas – didelė dalis darbų atliekama kontroliuojamomis gamyklos sąlygomis, todėl objekte lieka mažiau sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių procesų. Tai leidžia trumpinti statybos laiką, mažinti priklausomybę nuo oro sąlygų ir efektyviau organizuoti darbus. Be to, gamykloje pagaminti elementai gali būti tiksliai pritaikyti konkrečiam pastatui, o jų montavimas objekte vyksta greitai.

Skydinė renovacija gali būti taikoma ir kaip kompleksinis daugiabučio atnaujinimo sprendimas – vien tik naudojant gamykloje pagamintus atnaujinimo skydus galima pasiekti B energinio naudingumo klasę ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti šilumos energijos sąnaudas. Tai reiškia ne tik greitesnę renovaciją, bet ir mažesnes gyventojų išlaidas šildymui, didesnį komfortą bei kokybiškai atnaujintą pastato išorę.

Tokiu būdu skydinė renovacija gali tapti viena iš priemonių, leidžiančių renovuoti daugiau daugiabučių, greičiau ir su mažesniais nepatogumais gyventojams, kartu užtikrinant energinio efektyvumo ir pastato atnaujinimo kokybės reikalavimus.

Aplinkos ministerijos inf. 

Garbės ženklai švietimui, mokslui ir sportui nusipelniusiems žmonėms įteikti artėjant spalio 14-ajai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinės komisijos įkūrimo dienai. Apdovanojimus įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Aukščiausias ministerijos apdovanojimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Garbės ženklas yra aukščiausias ministerijos įsteigtas apdovanojimas. Jis skiriamas už reikšmingus nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui ir sportui. Pirmasis Garbės ženklas 2007 metais buvo įteiktas daktarei Meilei Lukšienei.

Sveikindama šių metų laureatus, ministrė Raminta Popovienė pabrėžė jų atsidavimą profesinei veiklai ir ilgalaikę darbų reikšmę visuomenei.

„Jūs įdedate daug jėgų į sunkų, bet be galo prasmingą darbą. Jums tai nėra darbas iš pareigos, būtinybės – jis atliekamas su didele meile, atsidavimu. Darbas, tapęs gyvenimu. Jis nesibaigia išjungus kompiuterį: mintys visada keliauja kartu, vis ieško naujų idėjų, sprendimų.

Šiandien noriu palinkėti, kad šis Garbės ženklas jums primintų ne tik tai, kiek daug nuveikėte, bet ir kiek daug žmonių palietėte. Galbūt ne visada išgirstate padėką, ne visada iš karto pamatote savo pastangų vaisius, tačiau jie auga – mokinių pasirinkimuose, kolegų drąsoje, stipresnėse bendruomenėse ir gyvenimuose, kurie dėl jūsų tapo šviesesni“, – sakė ministrė.

Įvertintas indėlis į švietimo pažangą

Jonavos Justino Vareikio progimnazijos direktorei Olgai Mediekšei Garbės ženklas skirtas už ilgalaikį, nuoseklų ir nacionaliniu mastu reikšmingą indėlį į švietimo pažangą. Įvertintas jos indėlis plėtojant įtraukųjį ugdymą, skatinant pedagogų lyderystės augimą, stiprinant ugdymo kokybę, puoselėjant tarptautiškumą ir bendruomeniškumą.

Šiemet ministerijos Garbės ženklai įteikti ir kitiems Lietuvos švietimo, mokslo bei sporto atstovams – mokyklų vadovams, mokytojams, mokslininkams, sporto specialistams ir viešojo sektoriaus darbuotojams.

Apdovanojimas – Edukacinės komisijos įkūrimo dienos proga

Ministerijos Garbės ženklai teikiami ypatinga proga – minint Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinės komisijos įkūrimo dieną.

Edukacinė komisija buvo įsteigta 1773 metų spalio 14 dieną. Tai buvo pirmoji įstaiga Europoje ir viena pirmųjų pasaulyje, atlikusi švietimo ministerijos funkcijas.

Komisija įtvirtino naują švietimo idėją – visuotinai privalomą visų luomų vaikų mokymą. Ji reformavo švietimo sistemą, į mokymo programas įtraukė gamtos ir tiksliuosius mokslus bei kitus tuo metu naujus dalykus, o bendrojo ugdymo elementus susiejo su praktiniu mokymu.

Parengta pagal ŠMSM inf. 

„Rugsėjį tradiciškai stebime aktyvesnę darbo rinką – mažėja nedarbas, daugėja pradėjusių dirbti žmonių. Vis dėlto šiemet sugrįžimas į darbo rinką buvo ypač spartus – didžiausias per pastaruosius dvylika mėnesių. Padidėjęs įsidarbinusių žmonių srautas siejamas ne tik su naujais mokslo metais, bet ir po atostogų sezono atnaujintomis atrankomis kituose sektoriuose, kai darbdaviai neretai peržiūri paskutinio ketvirčio darbų apimtis ir darbuotojų poreikį“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. 

Rinka ypač išsiskyrė įsidarbinimo dinamika. Rugsėjį dirbti pradėjo 23 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 6,2 tūkst. arba 37,1 proc. daugiau nei rugpjūtį, ir tai daugiausiai per pastaruosius 12 mėnesių. Įsidarbinusių skaičius augo net 58 šalies savivaldybėse, o Užimtumo tarnybos klientai aktyviau nei rugpjūtį darbinosi praktiškai visuose sektoriuose.  

Daugiausiai Užimtumo tarnybos klientų – 3,3 tūkst. – rugsėjį dirbti pradėjo švietimo sektoriuje: 1,2 tūkst. jų tapo mokymo specialistais (pedagogais, dėstytojais ir kitais ugdymo srities darbuotojais), dar 1,2 tūkst. – mokytojų padėjėjais. Be švietimo, didžiausias įsidarbinusiųjų skaičius fiksuotas ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų (1,9 tūkst.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (1,2 tūkst.) sektoriuose.  

Nuosekliai augo ir savarankiškos veiklos pasirinkimas: rugsėjį veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 8,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – beveik dešimtadaliu daugiau nei rugpjūtį ir panašiai kaip prieš metus (8,7 tūkst.). 

Rugsėjį 3,3 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Laisvų vietų struktūra išlieka nuosekli – kvalifikuoto darbo pasiūlymai sudarė nepilnus tris ketvirtadalius (71,9 proc.), nekvalifikuoto – apie ketvirtadalį (28,1 proc.).  

Daugiausiai darbuotojų ieškojo gamybos (2,7 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,7 tūkst.), prekybos (1,6 tūkst.) bei statybos (1,3 tūkst.) įmonės. Šie keturi sektoriai sudarė beveik du trečdalius (62,7 proc.) visų rugsėjį paskelbtų laisvų vietų. 

Nedarbas ir toliau žemesnis nei pernai. Spalio 1 d. šalyje registruota 141,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 4,1 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir siekė 7,7 proc. Palyginti su praėjusiais metais, šiuo metu yra 0,6 procentinio punkto mažesnis, o bedarbių – 9,2 tūkst. (6,1 proc.) mažiau. 

Nedarbas rugsėjį mažėjo 38-iose savivaldybėse, 14-oje didėjo, o 8-iose išliko nepakitęs. Mažiausias –  Neringoje (1,8 proc.), Birštone (4,8 proc.), Elektrėnuose ir Kretingos r. (po 5,5 proc.) bei Joniškio r. (5,6 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Ignalinos r. (10,9 proc.), Zarasų r. (10,7 proc.), Kalvarijoje (10,2 proc.), Anykščių r. (10 proc.) ir Raseinių r. (9,7 proc.). 

Spalio 1 d. Lietuvoje dirbo 1,47 mln. žmonių – 8,6 tūkst. (0,6 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai augo dirbančiųjų skaičius švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei transporto ir saugojimo veiklose.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pradeda rudens patarimų kampaniją „Rinkis saugiai“ ir artėjant padangų keitimo sezonui primena – keičiant padangas svarbu įvertinti ne tik jų kainą ir išvaizdą, bet ir faktinę būklę bei gamintojo informaciją. Šie veiksniai svarbūs tiek automobilio eksploatacijos kokybei, tiek eismo saugumui. 

Įvertinkite padangų tinkamumą ir būklę 

Prieš įsigydami padangas įsitikinkite, kad jos tinka jūsų transporto priemonei. Atkreipkite dėmesį į padangos dydį, apkrovos indeksą, greičio kategoriją ir kitą gamintojo nurodytą informaciją. 

Pasidomėkite ir tuo, ar perkamos padangos yra naujos, ar atnaujintos (restauruotos). Renkantis atnaujintas padangas ypač svarbu įvertinti jų ženklinimą, būklę ir įsitikinti, kad vartotojui pateikta visa reikalinga informacija apie gaminį. Atkreipkite dėmesį, ar nėra įtrūkimų, deformacijų, kitų pažeidimų, ar guma nėra sukietėjusi.  

Įvertinkite ir padangų pagaminimo datą. Pagaminimo datą galima nustatyti pagal padangos šone nurodytą kodą: paskutiniai keturi skaitmenys nurodo pagaminimo savaitę ir metus, pavyzdžiui, „2425“ reiškia 2025 m. 24 savaitę.  

Patikrinkite padangų ženklinimą 

Rinkdamiesi padangas atkreipkite dėmesį į ES padangų etiketę. Joje pateikiama informacija apie: 

• degalų naudojimo efektyvumo klasę; 

• sukibimo su šlapia kelio danga klasę; 

• išorinį riedėjimo triukšmą; 

• kai taikoma – padangos sukibimą su sniegu ar ledu. 

Degalų naudojimo efektyvumas ir sukibimas su šlapia danga vertinami skalėje nuo A iki E, kur A žymi aukščiausią klasę. ES etiketė leidžia vartotojui lengviau palyginti skirtingų gamintojų ir modelių padangų savybes. 

Nuskenuokite QR kodą 

ES padangų etiketėje rasite ir QR kodą. Jį nuskenavus galima pasiekti informaciją apie konkretų padangos modelį Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje EPREL. Tai dar vienas būdas prieš perkant pasitikrinti informaciją apie pasirinktą gaminį ir palyginti jo deklaruojamas savybes.

Kaip ir kasmet, mūsų tikslas – Joninių slėnį papuošti išskirtine, tradicine žaliaskare, kuri džiugins miesto gyventojus ir svečius bei taps vienu pagrindinių Kalėdų akcentų.

Jei turite išvaizdžią 8–12 metrų aukščio eglutę ir norite, kad ji taptų pagrindine Joninių slėnio Kalėdų puošmena, kviečiame padovanoti ją Jonavai!

Eglutės nupjovimu ir transportavimu pasirūpinsime mes.

Eglutės nuotraukas ir informaciją siųskite el. paštu: ricardas.laboga@jonavospaslaugos.lt

Jei neturite galimybės siųsti el. paštu, darbo dienomis galite susisiekti telefonu: +370 650 688 62

Su tinkamos eglutės savininku susisieksime ir pasirūpinsime, kad jūsų dovana taptų šventiniu Joninių slėnio akcentu.

UAB „Jonavos paslaugos" inf.

Lietuvos kariai treniruosis veikti kartu, reaguojant j skirtingo pobūdžio karines grėsmes.

Atskirose mokomosiose situacijose bus naudojami ginklai, imitaciniai šaudmenys bei skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai.

Vietovėse kariai judės pėsčiomis ir ratinėmis karinėmis bei civilinėmis transporto priemonėmis.

Kaišiadorių rajonų savivaldybės inf.

Atidarymo renginyje kalbėta ne tik apie tai, kaip šiandien turėtų atrodyti išmanus miestas, bet ir apie tai, kas lemia gerą architektūrą bei kaip drąsios idėjos gali tapti realiais pokyčiais. Projekto autorė ir „STRUCTUM“ vadovė Ignė Dutova pabrėžė, kad miestų plėtra yra ilgalaikė investicija į ateities kartas: „Svarbi yra kokybiška miestų plėtra, nes tai didelis turtas, kuris lieka ateities kartoms – mūsų vaikams, anūkams ir proanūkiams. Kurkime kokybišką architektūrą, kokybiškus miestus, kad juose augtų kokybiškos kartos.“

Jonava šiemet į konkursą atsineša tris kasdieniam miesto gyvenimui svarbias teritorijas – A. Kulviečio gatvės daugiabučių kiemą, Chemikų gatvės prieigas ir laiptus bei Sąjūdžio aikštę. A. Kulviečio gatvėje ieškoma sprendimų, kaip atnaujinti vidinę kvartalo erdvę, sukurti kokybiškas poilsio, vaikų žaidimų ir bendruomenės zonas. Chemikų gatvės prieigose svarbiausia sutvarkyti pėsčiųjų jungtį, takus, laiptus ir sukurti jaukias sustojimo bei apžvalgos vietas. Tuo metu Sąjūdžio aikštėje, pagrindinėje Jonavos miesto viešojoje erdvėje, laukiama naujos vizijos, kuri leistų aikštę pritaikyti tiek kasdieniam gyvenimui, tiek renginiams ir kultūrinei veiklai. „Kartais jau sunku rasti žodžių, ar ši vieta vadinsis skveras, ar parkas, bet manau, jūs rasite atsakymą ir sukursite erdvę, kurioje ras ką veikti tiek vaikai, tiek senjorai“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys.

Skirtingos savivaldybių užduotys atskleidžia skirtingus Lietuvos miestų poreikius – vienur svarbi istorija ir jos įprasminimas, kitur – viešosios erdvės, susisiekimas, rekreacija ar nauja infrastruktūra. Konkurso dalyviai turės įvertinti konkrečių teritorijų poreikius ir pasiūlyti sprendimus, kurie būtų ne tik patrauklūs, bet ir realiai įgyvendinami.

Geriausių konkurso idėjų autorių laukia 15 tūkst. eurų prizinis fondas. Tačiau konkursas suteikia ne tik galimybę varžytis dėl piniginių prizų – geriausios ir labiausiai savivaldybių poreikius atliepiančios idėjos gali būti įgyvendintos realiose teritorijose.

Konkursas tęsiasi – architektai, urbanistai, kraštovaizdžio, infrastruktūros ir miestų planavimo specialistai bei studentai kviečiami jungtis prie projekto ir savo idėjomis prisidėti prie Lietuvos miestų ir rajonų ateities.

STRUCTUM Iinf.

Ženklinimas ir registravimas reikalingas šeimininkui norint sugrąžinti gyvūną augintinį jam pabėgus. Tarp bepriežiūrių gyvūnų augintinių  visada gali atsidurti ir ta katė, kuri „gyvena ant sofos ir niekur neišeina“, bet netyčia prasmukusi į laiptinę pasmalsauti ir atsidūrusi lauke. Jeigu radote gyvūną augintinį – pirmiausiai nuveskite jį pas veterinarą ar ženklintoją, ar į artimiausią gyvūnų prieglaudą, kad patikrintumėte ar gyvūnas yra paženklintas mikroschema. Taip padėsite augintiniui sugrįžti namo. Jeigu neturite galimybės priglausti gyvūno augintinio, kol atsiras jo šeimininkas, praneškite apie tai savivaldybės, kurioje rastas gyvūnas, administracijai. Ji organizuos gyvūno augintinio laikinąją globą pas gyvūnų globėją. Per 2 savaites neatsiradus gyvūno augintinio savininkui, gyvūnas augintinis atitenka gyvūnų globėjui, kuris toliau rūpinasi gyvūnu augintiniu ir naujo šeimininko paieška.

Ženklinimas ir registravimas padeda sumažinti ne tik bepriežiūrių, bet ir bešeimininkių kačių ir šunų skaičių. Kasmet į Lietuvos gyvūnų prieglaudas patenka per 15 tūkst. šunų ir kačių ir tik apie 15 proc. iš jų pavyksta grąžinti tikriesiems savininkams. Jei visi augintiniai būtų paženklinti ir registruoti, neliktų bešeimininkių gyvūnų.

Gyvūno tapatybės nustatymas pagal mikroschemos numerį ir įrašai Gyvūnų augintinių registre, gyvūno augintinio pase, kituose dokumentuose taip pat padeda sumažinti nelegalios prekybos gyvūnais augintiniais ir jų kontrabandos mastą.

Kitas dažnai girdimas mitas – ši procedūra yra skausminga augintiniams. Iš tiesų gyvūno ženklinimas mikroschema – tai neskausminga ir daug laiko netrunkanti procedūra, kurią atlieka veterinaras arba ženklintojas, registruojantis kates, šunis ir šeškus ir turintis mokymo baigimo pažymėjimą bei galimybę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro.

Paženklinti ir registruoti šunį, katę ar šešką reikia per 4 mėn. nuo gyvūno atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam laikytojui ar savininkui. Įsigijus paženklintą ir registruotą augintinį, reikia pakeisti jo duomenis Gyvūnų augintinių registre. Detaliau galite pasiskaitytičia.

Primintina ir tai, kad ženklinimas ir registravimas būtinas keliaujant su gyvūnais, o keliones palengvina turima vakcinacijos nuo pasiutligės informacija. Jeigu išvykdami atostogauti norėsite augintinį palikti gyvūnų viešbutyje, neženklinto ir neregistruoto augintinio niekas nepriims.

Dar vienas ženklinimo privalumas – šiuo metu rinkoje siūlomi įvairūs sprendimai dėl gyvūnų šėrimo ir laisvo išėjimo iš pastatų į lauką – išmanūs dubenėliai, durų landos, kuriose įmontuota mikroschemų nuskaitymo įranga ir įleidžiamas tik konkretus gyvūnas, paženklintas mikroschema, kurios numeris įrašytas tame įrenginyje.

Gyvūnų augintinių registro tvarkytojo VĮ Žemės ūkio duomenų centro tinklalapyje, pasirinkę statistikos kategorijos skiltį Gyvūnų augintinių registro sistemos statistika, galite susipažinti su metinėmis, mėnesio ir kitomis ataskaitomis, sužinoti, kiek kiekvienoje savivaldybėje registruota šunų, kačių ir šeškų.

Gyvūnų augintinių registro 2026 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Lietuvoje laikoma paženklintų ir registruotų kačių – 180 tūkst., šunų – 317 tūkst., šeškų – 538. Pavasarį ir vasarą kas mėnesį registruojama nuo 5 iki 7 tūkstančių kačių, šunų ir šeškų, rudenį ir žiemą po 3 tūkst.

Registrui pranešama ir apie mylimo augintinio netektį, todėl jų skaičius nuolat kinta. Daugiausiai naujų augintinių š. m. rugpjūčio  registruota Vilniaus (kačių – 622, šunų – 358) ir Kauno (kačių – 299, šunų – 178) miestų savivaldybėse; mažiausiai – iki 10 kačių per mėnesį – Druskininkų, Ignalinos, Kupiškio, Lazdijų, Neringos, Pagėgių, Pakruojo, Pasvalio, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Varėnos, Zarasų savivaldybėse; iki 10 šunų per mėnesį – Birštono, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių, Rietavo, Zarasų savivaldybėse.

Duomenis apie savo laikomus augintinius visada galite pasitikrinti per Elektroninius valdžios vartus, prisijungę prie Gyvūnų augintinių registro. Dėl ženklinimo ir registravimo, gyvūno augintinio duomenų keitimo visada galima kreiptis į veterinarijos gydytojus ar ženklintojus. Plačiau apie augintinių ženklinimą ir registravimą galite pasiskaityti Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse.  

Aplinkos ministerijos inf.

Primename, kad jonaviečiai buvo kviečiami balsuoti už vieną iš keturių pasiūlytų pavadinimų. Be neutralaus varianto „Jonavos sporto maniežas“, gyventojams buvo siūloma sporto statinį pavadinti Prezidento Valdo Adamkaus, Jonavos olimpinio čempiono Vladislovo Česiūno arba Jonavos sporto veikėjo Alfonso Grumbino vardu.

Balsavimas vyko programėlėje „Jonava“, o gyventojai savo pasirinkimą galėjo išreikšti iki rugsėjo 27 dienos.

Vis dėlto kol kas savivaldybės paskelbtoje informacijoje nurodytas tik laimėjęs pavadinimas. Kiek jonaviečių dalyvavo balsavime ir kiek balsų surinko kiekvienas iš keturių variantų, nepaskelbta.

Ką parodė pirmieji du etapai? 

Pavasarį ir vasarą atsiėmę II pensijų pakopos lėšas žmonės suskubo atnaujinti savo automobilius. Balandį šalies gyventojai pateikė daugiau nei 99 tūkst. transporto priemonių įgijimo deklaracijų – beveik penktadaliu daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Visą antrąjį ketvirtį deklaracijų srautas buvo 17 proc. didesnis nei prieš metus. Liepą, po antrojo išmokėjimo, pateikta daugiau nei 93 tūkst. įgijimo deklaracijų (13 proc. daugiau nei 2025 m. liepą), o rugpjūtį – daugiau nei 85 tūkst. (17 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu). 

„Kaip įprasta kiekvieną pavasarį galime stebėti sezoninį automobilių registracijų augimą, tačiau šiemet jį dar sustiprino atsiimtos II pensijų pakopos lėšos. Trečiasis etapas, tikėtina, bus ramesnis, bet mes ruošiamės taip pat atsakingai. Svarbiausia, kad kiekvienas klientas tiek padalinyje, tiek ir internetu paslaugas gautų sklandžiai ir patogiai“, – sako „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis. 

Ruošiamasi išaugusiam klientų srautui  

„Regitra“ nuolat seka ekspertų prognozes ir didesniam klientų srautui buvo ruoštasi iš anksto, todėl dar prieš gyventojams atgaunant pinigus viešojoje erdvėje vykdėme informacinę kampaniją  su patarimais, kaip sėkmingai įsigyti automobilį, o vėliau jį visiškai paprastai užregistruoti tiesiog internetu.  

Anot T. Paliulio, siekiant dar labiau palengvinti kliento patirtį buvo atnaujintas pirkimo-pardavimo sutarties šablonas, kuriame dalis duomenų apie automobilį yra užpildoma automatiniu būdu. Tai padeda taupyti savo laiką tiek pirkėjui, tiek ir pardavėjui.  

Matydami ženkliai išaugusius srautus piko laikotarpiais „Regitros“ darbuotojai dirba papildomai, pavyzdžiui, šeštadieniais vietoje laisvadienio aptarnauja verslo klientus tam, kad darbo dienomis  savo dėmesį galėtų skirti visiems besiregistruojantiems vizitui konkrečiu laiku bei ateinantiems į gyvą eilę. Esant poreikiui tokios praktikos laikysimės ir spalį, kai vėl bus išmokamos II pensijų pakopos lėšos. 

Daugelį paslaugų galima atlikti internetu 

Svarbu paminėti, kad didelę dalį paslaugų galima gauti internetu ir būnant namuose ar kitoje patogioje vietoje. Nuotoliniu būdu galima užregistruoti Lietuvoje anksčiau jau registruotą automobilį, pasikeisti registracijos liudijimą, užsisakyti numerio ženklus ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimą bei kt. Užsakytus dokumentus pristatysime į namus arba artimiausią paštomatą.  

Taip pat primename, kad klientams iškilus klausimui apie paslaugas ar elektroninių paslaugų žingsnius mielai konsultuoja informacijos centro kolegos. Kviečiame skambinti: +370 700 55 151 arba +370 5 210 5164 

Kokius žingsnius atlikti įsigijus automobilį? 

Įsigijus transporto priemonę viskas vyksta dviem atskirais etapais. Pirmiausia automobilį turėsite deklaruoti savo vardu bei gauti naują savininko deklaravimo kodą (SDK). Tuomet deklaracijoje nurodytą informaciją turės patvirtinti pardavėjas. Pirkėjui ir pardavėjui atlikus šiuos veiksmus yra fiksuojamas nuosavybės pasikeitimas.  

Antras žingsnis yra automobilio registracija savo vardu. Ji reikalinga tam, kad saugiai ir legaliai galėtumėte dalyvauti eisme. Ją atlikti reikia ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, nes vėliau automobilis bus išregistruotas.  

Abu žingsnius automobilio pirkėjas gali atlikti tiesiog internetu: Registracija – automobilis įsigytas Lietuvoje 

Įsigijus Lietuvoje dar iki šiol  neregistruotą transporto priemonę, visais atvejais reikės atvykti į padalinį, kad būtų atliktas automobilio tapatumo patikrinimas. Vykstant į padalinį, visada rekomenduojame iš anksto rezervuoti patogų laiką internetu, jog nereikėtų laukti eilėje.  

Daugiau informacijos rasite čia: » Atsiėmėte II pakopos lėšas? „Regitros“ atstovas pataria, ką svarbu žinoti perkant automobilį  

Regitra inf.

Į tokius klausimus mokiniai ieškos atsakymų naujame edukaciniame projekte „Žemės byla“. Užuot vien klausęsi apie klimato kaitą, taršą ar biologinės įvairovės nykimą, jie gaus „bylas“, nagrinės įkalčius, tikrins skirtingas versijas ir turės priimti savo sprendimą. 

Nemokamą „Žemės bylos“ edukacinę medžiagą mokytojams parengė Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos geologijos tarnyba. Ją galima parsisiųsti ir naudoti pamokose. 

Pavyzdžiui, gavę užterštos upės bylą mokiniai nagrinės vandens tyrimų rezultatus, žemėlapius, nuotraukas ir kitą informaciją. Jų užduotis – nustatyti galimus taršos šaltinius, įvertinti skirtingų veikėjų vaidmenį ir pasiūlyti, ką reikėtų daryti toliau. 

Kitose „bylose“ nagrinėjama klimato kaita, atliekų mažinimas, vandens ir energijos vartojimas, tarša, biologinės įvairovės išsaugojimas ir atsakingas vartojimas. 

Skirtingas amžius – skirtingos bylos 

„Žemės byla“ skirta vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus iki 12 klasės, todėl užduotys parengtos atsižvelgiant į amžių ir gebėjimus. 

Mažiausieji aplinką tyrinės žaisdami, judėdami, klausydamiesi pasakojimų ir atlikdami interaktyvias užduotis. Pradinių klasių mokiniams parengti vizualūs testai, žemėlapiai, komiksai, rūšiavimo ir grupavimo užduotys. 

5–8 klasių mokiniai jau galės eksperimentuoti, dalyvauti simuliacijose ir vaidmenų žaidimuose, diskutuoti. Vyresniųjų klasių mokiniams sukurtos sudėtingesnės realios situacijos, duomenų analizė, projektiniai darbai, infografikų kūrimas ir debatai. 

Tokiu būdu aplinkosaugos tema tampa ne atskirų faktų rinkiniu, kurį reikia įsiminti, o problema, kurią reikia išnagrinėti. Mokiniai turi atsirinkti informaciją, pagrįsti savo argumentus, išklausyti kitų nuomonę ir susitarti dėl sprendimo. 

Kartu projekto rengėjai siekia parodyti, kad aplinkosauga nesibaigia pamoka. Nagrinėjamos situacijos susijusios su kasdieniais pasirinkimais – atliekų rūšiavimu, vandens ir energijos vartojimu, taršos atpažinimu ar vartojimo įpročiais. 

Visa medžiaga – nemokamai 

Mokytojams nereikės patiems kurti užduočių. Skirtingoms amžiaus grupėms parengtus „Žemės bylos“ edukacinius rinkinius galima nemokamai parsisiųsti čia.

Taip pat pedagogams numatomi seminarai, kuriuose bus praktiškai pristatyta, kaip parengtą medžiagą naudoti pamokose ir pritaikyti savo mokiniams.

Edukacinė medžiaga parengta įgyvendinant projektą „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“.

AAD inf.

Šio susitikimo tikslas buvo ne tik dalytis partnerių patirtimi, bet ir praktiškai kurti, išbandyti bei tobulinti simboliais paremtą kelionių gidą, skirtą padėti žmogui kelionėje išreikšti savo poreikius. Pirmosiomis susitikimo dienomis susipažinome su AAK priemonių įvairove ir jų naudojimo galimybėmis, gilinomės į „TD Snap“ programą, praktiškai mokėmės kurti ir redaguoti simboliais paremtus komunikacijos puslapius. Vėliau, dirbdami komandose, kūrėme kelionėms aktualius komunikacijos rinkinius, juos peržiūrėjome, testavome ir vertinome, ar pasirinkti simboliai bei formuluotės yra aiškūs, suprantami ir praktiški. Kurdami ir išbandydami gidą pamatėme ir gerokai platesnes jo pritaikymo galimybes. Simboliais paremta komunikacija gali būti naudinga ne tik žmonėms, patiriantiems kalbos ar komunikacijos sunkumų. Keliaujant ji gali tapti papildoma bendravimo priemone ir tuomet, kai žmogus nemoka ar nepakankamai gerai moka šalies, kurioje lankosi, kalbą. Atpažįstamas simbolis ar paveikslėlis gali padėti paklausti kelio, išreikšti poreikį, pasirinkti transportą, maistą ar kitą paslaugą ir susikalbėti situacijose, kai žodžių tiesiog pritrūksta. Taigi aiški ir universali vizualinė komunikacija gali būti naudinga daugeliui keliaujančių žmonių.

Ypač svarbi projekto dalis buvo kuriamo gido pritaikymas skirtingų šalių žmonėms ir individualiems jų poreikiams. Todėl neužteko vien išversti tekstą į lietuvių kalbą – buvo svarbu įsitikinti, kad pasirinkti žodžiai, simboliai ir paveikslėliai iš tiesų suprantami žmonėms, kurie šia priemone naudosis. Į šį procesą aktyviai įsitraukė ir Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro paslaugų gavėjos. Jos vertino gide naudojamus simbolius bei paveikslėlius, teikė savo pasiūlymus ir padėjo atsakyti į labai praktiškus klausimus: ar iš paveikslėlio iš karto aišku, kas jame pavaizduota? Kokia vizualizacija geriausiai atspindi konkretų objektą ar situaciją?

Pavyzdžiui, kartu vertinome, koks paveikslėlis aiškiausiai atspindi autobusą ar viešbučio kambarį ir yra lengviausiai atpažįstamas. Atsižvelgdami į paslaugų gavėjų pastebėjimus, keitėme kai kurias vizualizacijas, tikslinome žodžius ir frazes. Toks įsitraukimas leido į kuriamą priemonę pažvelgti ne tik projekto vykdytojų, bet ir žmogaus, kuris ja naudosis, akimis. Paslaugų gavėjų nuomonė buvo ypač svarbi – juk būtent pats žmogus geriausiai gali parodyti, ar pasirinktas simbolis jam suprantamas, ar jį lengva atpažinti ir ar jis iš tiesų padeda komunikuoti. Taip siekėme, kad lietuviška gido versija būtų ne tik kalbiškai taisyklinga, bet ir praktiška bei suprantama jos naudotojui. Net ir nedidelis žodžio, simbolio ar paveikslėlio pakeitimas gali turėti didelę reikšmę: padėti žmogui lengviau išreikšti tai, ką jis nori pasakyti, savarankiškiau priimti sprendimus ir drąsiau veikti nepažįstamoje aplinkoje. Susitikimas Islandijoje užbaigtas projekto partnerių refleksija, grįžtamuoju ryšiu ir tolesnių atsakomybių aptarimu. 

Projektas „Bendravimas be sienų: AAK priemonės įtraukiam keliavimui“ primena, kad galimybė keliauti, pažinti naujas vietas ir patirti naujus dalykus yra svarbi kiekvienam. Kai įprastos žodinės komunikacijos nepakanka arba žmonių nesieja bendra kalba, lengvai atpažįstami simboliai gali tapti tiltu, padedančiu suprasti, būti suprastam ir dalyvauti. Nes bendravimas neturi sienų.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro inf.

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,2 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,3 proc.

Vyriausybė yra numačiusi siekį, kad 2028 m. vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Numatoma, kad 2027 m.  vidutinė senatvės pensija sudarys 48,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 52,2 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

„Pensijų augimas dviženkliu procentu rodo aiškų mūsų siekį – senatvėje žmogus turi jaustis finansiškai saugiai ir būti tikras, kad jo pajamos auga kartu su šalies ekonomika. 2027 metais pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija, o tai reiškia, kad didės ir reali senjorų perkamoji galia. Kartu nuosekliai artėjame prie užsibrėžto tikslo – kad vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Tai svarbus žingsnis stiprinant žmonių socialinį saugumą ir užtikrinant oresnę senatvę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

2026 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje buvo apie 641 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,9 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų, vidutinė senatvės pensija siekia beveik 747 eurus, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekia 807 eurus.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 50,68 euro (šiemet – 46,46 euro).

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

SADM inf.

BABY SING 2026 – tarptautinis vaikų ir jaunimo dainavimo konkursas, kuriame kiekvienas talentas gali suspindėti!

Į konkursą pateko atranką įveikę atlikėjai – komisija vertino jų muzikinius pasiekimus, išklausė pateiktus garso įrašus ir peržiūrėjo vaizdo medžiagą.

Šiame konkurse dalyvavo du Jonavos kultūros centro vaikų pop grupės „Šuldu buldu“ solistai – Žygimantas Čapkauskas ir Miglė Arcimovičiūtė. Abu jaunieji atlikėjai konkursą baigė puikiais rezultatais.

Miglė Arcimovičiūtė savo amžiaus grupėje iškovojo III vietą.

O ypatinga diena buvo 12-mečiui Žygimantui Čapkauskui, kuriam atiteko pagrindinis konkurso apdovanojimas – GRAND PRIX!

Žygimantas scenoje išsiskyrė savo muzikalumu, scenine laisve, atlikimo maniera ir gebėjimu perteikti dainos nuotaiką. Labai džiugu matyti, kaip jaunas atlikėjas auga, drąsėja ir vis labiau atranda save scenoje.

Du mokiniai – du puikūs rezultatai.

Už šiuos pasiekimus dėkojame vadovui Elegijui Laimikiui  ir patiems mokiniams už darbą, pastangas ir meilę muzikai, o jų šeimoms – už palaikymą ir buvimą šalia.

Nuoširdžiai dėkojame „BABY SING–26“ organizatoriams, vertinimo komisijai ir visai konkurso komandai už galimybę jauniems atlikėjams augti, mokytis ir drąsiai žengti į sceną.

Džiaugiamės Žygimanto ir Miglės laimėjimais:

GRAND PRIX – Žygimantas Čapkauskas
III vieta – Miglė Arcimovičiūtė

Tegul šie pasiekimai būna dar vienas gražus žingsnis Jūsų muzikiniame kelyje! 

Jonavos kultūros centro inf. 

Šių metų Kalėdinių eglučių miestelio tema - „Žiemos svajonių karuselė“.

„Kviečiu ją tęsti ir šiemet - įstaigas, organizacijas ir bendruomenes kurti savo eglutes, kurios šventiniu laikotarpiu papuoš mūsų miestą. Šių metų tema - „Žiemos svajonių karuselė“, todėl tikiu, kad ir šiemet netrūks originalių sprendimų. Tad būkite aktyvūs ir registruokitės!“ - kviečia Jonavos rajono savivaldybės meras Valdas Majauskas.

Dalyvių registracija vyksta iki lapkričio 1 dienos.

Registruotis galima el. paštu tautvydas.pabrinkis@jonava.lt arba telefonu +370 687 23665.

Pagal siūlomą tvarką, mėgėjų žvejybos leidimas nebūtų išduodamas arba jo galiojimas būtų stabdomas asmenims, kurie vengia vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dėl vaiko išlaikymo, nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimo ar aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Pasak L. Jonausko, pataisomis siekiama paskatinti skolininkus vykdyti teismo sprendimus ir greičiau atsiskaityti su vaikais, nukentėjusiais asmenimis bei valstybe.

„Valstybė neturėtų suteikti papildomų privilegijų tiems, kurie nevykdo savo pareigų. Jei žmogus nemoka alimentų savo vaikui ar vengia atlyginti padarytą žalą, jis neturėtų naudotis ir valstybės suteikiamomis teisėmis žvejoti ar medžioti“, – sako L. Jonauskas.

Įstatymo projektas yra dalis platesnių pataisų, kuriomis vaikus išlaikyti vengiantiems tėvams siekiama uždrausti vairuoti automobilius ir laivus, medžioti, įsigyti ir turėti medžioklei skirtus ginklus, įsigyti žvejo mėgėjo bilietą.

Aplinkos apsaugos komitete svarstant pataisas L. Jonauskas jau yra jas papildęs siūlymu, kad asmenims būtų ne tik uždrausta įsigyti ir turėti ginklus, bet ir atimta teisė į medžioklę jiems nemokant vaikams priteistų alimentų, neatlyginus žalos už padarytus nusikaltimus ar žalos gamtai.

Seimas šių metų birželio viduryje pritarė, kad vaikus išlaikyti vengiantiems tėvams būtų uždrausta vairuoti automobilius ir laivus, medžioti, įsigyti ir turėti medžioklei skirtus ginklus, įsigyti žvejo mėgėjo bilietą. Toliau šios įstatymo pataisos yra svarstomos komitetuose, tobulinamos, o jas priėmus, siūloma, kad įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d.

Taisyklės ir reikalavimai darbams 

Organizatoriai laukia išpjaustytų, tapytų, dekoruotų ar kitais originaliais būdais išdailintų moliūgų bei rudens gėrybių kompozicijų. Kadangi ekspozicija įsikurs atviroje Knygų terasoje, kūriniai turėtų būti atsparūs rudens orams. Dalyviai taip pat raginami puoselėti tvarumą ir naudoti kuo mažiau sintetinių medžiagų. 

Prie kiekvienos kompozicijos būtina pridėti kortelę su autoriaus (ar komandos) vardu, kūrinio pavadinimu, kontaktiniu telefono numeriu ir el. pašto adresu.  

Darbų pristatymas ir programa 

Darbų priėmimas: spalio 26–27 d. Norinčius pristatyti kūrinius kviečiame vizito laiką iš anksto suderinti el. paštu viesiejirysiai@jonbiblioteka.lt arba tel. +370 699 12176. 

Atidarymas ir atsisveikinimas: spalio 28 d. 17.30 val. Knygų terasoje. Bibliotekos komanda žada šiurpulingai įtraukiančią programą visiems susirinkusiems! 

Balsavimas: nuo spalio 28 d. vakaro iki lapkričio 3 d. bibliotekos „Facebook“ paskyroje vyks balsavimas už labiausiai patikusius kūrinius. 

Prizai ir rėmėjai 

Konkurso nugalėtojų laukia desertinės „Ari.Art“, „Jonavos alpakų“ ir „Prezo“ kepyklėlės įsteigti prizai. Biblioteka už paramą renginiui taip pat nuoširdžiai dėkoja UAB „A Grupė“.  

Kilus klausimams, kreipkitės el. paštu viesiejirysiai@jonbiblioteka.lt arba tel. +370 699 12176.  

Nepraleiskite progos sudalyvauti konkurse ir papuošti Jonavą paskutinėje „Moliūgų terasoje“! 

Taryba galiausiai pritarė sprendimui ir atleido bendrovę nuo 238 152,10 Eur infrastruktūros plėtros įmokos už lenktynių trasos su jos saugos ir aptarnavimo infrastruktūra įrengimą valstybiniame žemės sklype Rizgonių kaime, Upninkų seniūnijoje.

Bendrovė šioje teritorijoje vysto automobilių ir motociklų sporto, vairavimo įgūdžių lavinimo, laisvalaikio ir inovacijų kūrimo infrastruktūros kompleksą.

Tarybai pristatė projekto eigą

Prieš svarstant klausimą tarybos nariams projektą ir jo eigą pristatė UAB „Kartu ratu“ direktorius Karolis Matulaitis.

Pasak jo, pastaruosius metus intensyviai buvo projektuojamos trasos, derinami sprendiniai su tarptautinėmis bei Lietuvos automobilių ir motociklų sporto federacijomis.

Projekto rengimas užtruko ir dėl bendrojo plano keitimo bei poveikio aplinkai vertinimo. Vienu iš didesnių iššūkių tapo biologinės įvairovės tyrimai. Buvusio karjero teritorijoje buvo aptikta saugotina orchidėjų rūšis, todėl numatyta augalus perkelti į kitą jiems tinkamą teritoriją.

Taip pat teko spręsti papildomų įvažiavimų į sklypą ir kitus infrastruktūros klausimus.

Šiuo metu, pasak K. Matulaičio, techninis darbo projektas baigiamas, vyksta rangovų atranka, o statybos leidimo tikimasi sulaukti spalio pabaigoje. Jei leidimas bus gautas be papildomų pastabų, žemės darbus planuojama pradėti lapkritį.

Pirmajame etape - 3,3 kilometro trasa

Pirmajame projekto etape numatoma įrengti 3,3 kilometro pagrindinę žiedinę trasą, pagrindinį pastatą su tribūna, degalinę ir plovyklą.

Planuojama, kad pirmoji trasa galėtų būti atidaryta 2027 metų pabaigoje, o pirmasis pilnas veiklos sezonas prasidėtų 2028-aisiais.

Vėliau ketinama vystyti ir likusią maždaug 12 hektarų teritoriją. Joje numatytos drifto, R2 ir kartodromo trasos.

Tarybos nariams kilo klausimų 

Tarybos narys Erlandas Andrejevas K. Matulaičio teiravosi, ar bendrovė jau turi pasirinktą rangovą. K. Matulaitis teigė, kad šiuo metu yra sudaryti potencialių rangovų trumpieji sąrašai.

Daugiau diskusijų kilo dėl pačios infrastruktūros plėtros įmokos.

Tarybos narys Arvydas Gasys klausė, kodėl savivaldybė turėtų atleisti „Kartu ratu“ nuo šio mokesčio.

K. Matulaičio teigimu, projekto vykdymo metu pati bendrovė planuoja investuoti beveik milijoną eurų į vandens tiekimo, nuotekų ir lietaus vandens infrastruktūrą, kuri minėtame sklype nėra įrengta.

Bendrovės vadovas teigė, kad būtent dėl šių planuojamų investicijų tikimasi būti atleistiems nuo infrastruktūros plėtros įmokos.

Tokia lengvata Jonavoje - pirmoji

Tarybos narys Darius Ulkštinas teiravosi, ar savivaldybė jau yra turėjusi atvejų, kai vystytojas buvo atleistas nuo infrastruktūros plėtros mokesčio.

Paaiškėjo, kad tokių atvejų iki šiol nebuvo.

Tarybos narė Alina Batulevičienė ragino klausimo neskubinti ir papildomai įvertinti, ar savivaldybė turi teisę bendrovę nuo šio mokesčio atleisti.

Vis dėlto po diskusijų taryba sprendimui pritarė.

UAB „Kartu ratu“ atleista nuo 238 152,10 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

Savivaldybė jau skyrė 8 mln. eurų

Svarbu ir tai, kad savivaldybė prie šio projekto jau buvo prisidėjusi reikšminga suma. 2025 metais taryba projektui skyrė 8 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto.

Dabar nuspręsta projekto vystytoją papildomai atleisti nuo daugiau kaip 238 tūkst. eurų infrastruktūros plėtros įmokos.

Po posėdžio sprendimą komentavo ir laikinai mero pareigas einantis Valdas Majauskas.

Pasak jo, tai pirmasis toks atvejis, kai taryba priėmė sprendimą atleisti projekto vystytoją nuo infrastruktūros plėtros įmokos.

V. Majausko teigimu, ateityje tokių atvejų gali ir nepasitaikyti, tačiau šio projekto situacija yra kitokia, nes pati savivaldybė prie jo finansiškai prisideda.

Mero vertinimu, savivaldybė šiam projektui neturėtų inicijuoti papildomų išlaidų, kai pati yra nusprendusi jį remti.

10 mln. eurų bus skiriama per Pasaulio banko grupei priklausančios Tarptautinės plėtros asociacijos Krizės priemonės Specialią programą Ukrainai atkurti 2.0 (SPUR 2.0), dar 5 mln. eurų Lietuva skirs per Europos investicijų banko įsteigtą Europos Sąjungos fondą Ukrainai (EU4U).

„Ukrainiečiai šiandien kovoja ne tik už savo, bet ir už visų mūsų laisvę. Nenutrūkstama ir laiku suteikta parama – mažiausia, ką šiandien privalome padaryti. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko reikia tiek pergalei pasiekti, tiek šaliai atstatyti“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.

SPUR 2.0 programa buvo įsteigta šių metų birželį. Tai jau antra tokia programa, skirta mobilizuoti tarptautinę paramą Ukrainai. Lietuva prie pirmosios SPUR programos 2023 metais buvo prisidėjusi 10 mln. eurų.

Donorų lėšos programoje naudojamos su sverto efektu – jų dėka Ukrainai galima suteikti didesnės apimties paskolas palankesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, 2 mlrd. JAV dolerių donorų lėšų sudarytų galimybę Ukrainai paskolinti apie 6 mlrd. JAV dolerių.

Dar 5 mln. eurų Lietuva skirs Europos investicijų banko EU4U fondui, kuris finansuoja svarbius Ukrainos infrastruktūros atstatymo ir ekonominio atsparumo stiprinimo projektus. 2023 metais Lietuva šiam fondui jau buvo skyrusi 10 mln. eurų.

Nuo karo pradžios Finansų ministerija per tarptautines finansų institucijas ir Europos Sąjungos instrumentus Ukrainai jau yra skyrusi daugiau kaip 93 mln. eurų paramos. Dar 26 mln. eurų skirta dvišaliu pagrindu.

Tuo metu Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams Vyriausybė pratęsė laikinosios apsaugos galiojimą iki 2028 m. kovo 4 dienos. Sprendimu Lietuvos teisės aktai suderinami su Europos Sąjungos Tarybos sprendimu laikinąją apsaugą pratęsti dar vieniems metams.

„Karas Ukrainoje tęsiasi, todėl žmonėms, kurie nuo jo pasitraukė ir šiandien gyvena Lietuvoje, turime užtikrinti aiškumą ir stabilumą. Laikinosios apsaugos pratęsimas leidžia jiems ir toliau teisėtai gyventi, dirbti ir kurti savo gyvenimą Lietuvoje, kol grįžti į Ukrainą nėra saugu“, – teigia vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

Migracijos departamentas nuo spalio 5 dienos jau pradėjo keisti ukrainiečių turimus skaitmeninius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Nauji dokumentai galios iki 2028 m. kovo 4 dienos.

Leidimų keitimo tvarka nesikeičia – papildomų reikalavimų nėra, o dokumentų keitimas yra nemokamas. Prašymai teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS. Pateikęs prašymą asmuo turi rezervuoti vizito laiką pasirinktame Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyriuje ir atvykti su reikalingų dokumentų originalais.

Ukrainos karo pabėgėliai gali pasirinkti bet kurį Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyrių, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje galiojančius leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu turi daugiau kaip 52 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių. Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios MIGRIS iš viso užregistruota beveik 109 tūkst. nuo karo pasitraukusių asmenų.

Laikinosios apsaugos mechanizmas Europos Sąjungoje pradėtas taikyti 2022 metų kovą, reaguojant į Rusijos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą. Šių metų vasarą ES Taryba nusprendė jo galiojimą pratęsti iki 2028 m. kovo 4 dienos.

lrv.lt inf. 

Minėdamas savo 30-ąjį jubiliejų, Jonavos kultūros centras (JKC) pakvietė meno kolektyvus sukurti ypatingą dovaną miestui – „Kultūros sodą“. Kultūros centro prieigose kartu su kolektyvais pasodinta gausybė medžių, kurie tapo gyvu simboliu to, ką per daugelį metų užaugino kultūra. Kiekvienas kolektyvas turi savo istoriją, o kiekvienas medis savo vietą kultūros sode.

Šiame ypatingame projekte susibūrė Jonavos kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai: linijinių šokių grupė „Aksomas“ (vad. Gerda Mykolaitienė),  moterų choras „Guoba“ (vad. Jonas  Lamauskas), džiazo grupė „Jazzstudio“ (vad. Aleksandras Dunis), liaudiškos muzikos kapela „Jonė“ (vad. Virginija Verikienė), senjorų šokių grupė „Jonrugė“ (vad. Rita Pilypienė), tradicinės muzikos kapela „Kraitė“ (vad. Loreta Ratautienė), folkloro ansamblis „Laduta“ (vad. Vitas Ilekis), vaikų dainavimo studija „Natukai“ (vad. Solveiga Maslauskaitė), vokalinė-instrumentinė grupė „Pinavija“ (vad. Virginija Verikienė), vokalinis moterų ansamblis „Presto“ (vad. Solveiga Maslauskaitė), vaikų folkloro ansamblis „Ramtatukai“ (vad. Loreta Ratautienė), sutartinių giedotojų grupė „Sutarysma“ (vad. Liuda Liaudanskaitė), vaikų popchoras „Šuldu buldu“ (vad. Elegijus Laimikis), Jonavos kultūros teatras (vad. Gediminas Gutauskas), vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Varūna“ (vad. Gerda Mykolaitienė), vaikų liaudiškų šokių grupė „Vėjūnėlis“ (vad. Vilma Širkaitė) ir moterų liaudies šokio kolektyvas „Vėjūnės“ (vad. Ema Marija Regelskė), styginių kvartetas „Vivente“ (vad. Diana Rimkutė), bei mišrus choras „Žemyna“ (vad. Solveiga Maslauskaitė).

Kultūros sode nuo šiol augs obelų, kriaušių, vyšnių, šermukšnių, rojaus obelaičių, putinų, graikinių riešutų simbolinis derlius.

Tai ne tik medžiai. Tai – dainos, kurios įsišaknija. Šokiai, kurie auga. Tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą. Muzika, kuri suburia. Teatras, kuris leidžia išgyventi kitą istoriją. Ir žmonės, kurie savo kūryba augina kultūrą.

Tad šiandien prie Jonavos kultūros centro augantis „Kultūros sodas“ primena: kultūra nėra tik tai, ką matome scenoje, kultūra yra tai, ką užauginame ir paliekame po savęs.

Tegul šis sodas žaliuos, žydės ir kasmet vis gausiau ves savo vaisius – Jonavai ir jos žmonėms. 

JKC inf.

Kelių eismo taisyklės dažnai atrodo savaime suprantamos, kol nepatenkame į situaciją, kurioje sprendimą reikia priimti per kelias sekundes. Kas turi pirmumo teisę sankryžoje? Kaip saugiai elgtis prie pėsčiųjų perėjos? Kada dviratininkas gali važiuoti važiuojamąja dalimi? Kaip elgtis išgirdus artėjančios specialiosios transporto priemonės signalą? Būtent kasdienėse situacijose teorinės žinios tampa praktiniais sprendimais, galinčiais padėti išvengti nelaimės. 

„Jeigu Saugaus eismo egzamine jūsų paklaustų, ką sako ketvirtasis Kelių eismo taisyklių punktas, ar prisimintumėte? Jis primena paprastą, bet labai svarbų dalyką: eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelyje svarbus kiekvieno žmogaus saugumas, bet jokios taisyklės mūsų neapsaugos, jeigu neapsaugosime vieni kitų. Vis dėlto, dalyvaujant eisme, būtina žinoti visas taisykles ir jų laikytis. Todėl kviečiu šiandien pasitikrinti savo žinias, o svarbiausia, nepamiršti jų pritaikyti realiose situacijose kelyje“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

„Saugus eismas prasideda ne nuo baudos ar kelio ženklo, o nuo kiekvieno mūsų sprendimo. Kelyje visi esame eismo dalyviai, todėl vieno žmogaus pasirinkimas gali turėti įtakos kitam. Kartais vos kelios sekundės, didesnis atidumas ar laiku prisiminta taisyklė gali padėti išvengti skaudžių pasekmių. Todėl šis egzaminas nėra vien žinių patikrinimas. Tai proga kiekvienam stabtelėti, prisiminti svarbiausias taisykles ir įsivertinti, ar žinome, kaip saugiai elgtis įvairiose situacijose kelyje“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas. 

Pernai savo žinias tikrino tūkstančiai 

Praėjusiais metais Saugaus eismo egzamine dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. žmonių. Dalyvių rezultatai parodė, kad net ir kasdien eisme dalyvaujantiems žmonėms ne visos situacijos yra tokios paprastos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl šių metų egzamino klausimai taip pat orientuoti ne vien į formalų Kelių eismo taisyklių mokėjimą. Dalyviams teks įvertinti realias eismo situacijas ir pritaikyti turimas žinias praktiškai. 

„Kartais manome, kad jeigu vairuojame daug metų ar kasdien einame tuo pačiu maršrutu, saugaus eismo taisykles puikiai išmanome. Tačiau eismas keičiasi, atsiranda naujų transporto priemonių, keičiasi ir mūsų pačių vaidmuo – vieną akimirką esame vairuotojai, kitą – pėstieji ar dviratininkai. Egzaminas yra paprastas būdas be jokios rizikos pasitikrinti save ir galbūt prisiminti tai, ką kasdienybėje buvome primiršę“, – sako M. Gedaminskas. 

Egzaminas – ir moksleiviams, ir suaugusiesiems 

Saugaus eismo egzamine gali dalyvauti skirtingo amžiaus eismo dalyviai. Moksleiviams parengtos jų amžiui pritaikytos užduotys, o suaugusiesiems – situacijos, su kuriomis jie gali susidurti kasdien dalyvaudami eisme. 

Egzamino užduotis rengė „Regitra“ ir kiti KET ekspertai, todėl klausimai tikrina ne tik teorines žinias, bet ir gebėjimą jas pritaikyti realiose eismo situacijose. 

Dalyvauti galima nuotoliniu būdu, todėl pasitikrinti žinias šiandien kviečiami žmonės visoje Lietuvoje nuo 8 iki 20 valandos, internetinėje svetainėje https://saugauseismoegzaminas.lt 

 AB „Via Lietuva“ inf.

Bendri Vilniaus ir Kauno apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos bei TKA darbuotojų reidai vyks Vilniuje ir Jonavoje, Kaune.  

Atlikdami tikrinimus pareigūnai ir TKA specialistai konsultuos tėvus, kaip tinkamai parinkti, sumontuoti ir naudoti vaiko kėdutę. Mažieji keleiviai gaus TKA dovanėlių. Prevencinės priemonės metu pareigūnai taip pat atkreips dėmesį, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos. Tai vienas dažniausių dėmesio blaškymo veiksnių kelyje. 

Kodėl tai svarbu 

Policijos duomenimis, 2026 m. sausio–birželio mėn. nustatyti 406 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kai vaikai buvo vežami ne specialiose kėdutėse arba neprisegti saugos diržais. 2025 m. tokių atvejų buvo 111, o 2024 m. – 175. Per pastaruosius penkerius metus eismo įvykiuose dėl netinkamai naudotų arba visai nenaudotų vaikų kėdučių nukentėjo 73 vaikai.  

Tai ne pirmoji šių metų akcija, skirta vaikų saugumui automobilyje. Sausio mėnesį vyko kelių policijos reidai. Vasario 13 d., pasitinkant Šv. Valentino dieną, visoje Lietuvoje vyko Lietuvos policijos inicijuota akcija „Meilė veža saugiai“. Kovo 9–15 d. vyko ROADPOL prevencinė priemonė „Saugos diržai“, kurios metu pareigūnai taip pat dirbo prie darželių ir mokyklų. 

„Dažniausiai problema slypi ne pačioje kėdutėje, o kyla dėl jos naudojimo. Tėvai įsigyja tinkamą, sertifikuotą kėdutę, tačiau diržai paliekami per laisvi, kėdutė jau išaugta arba sumontuota ne pagal gamintojo instrukcijas. Nelaimės nepasirenka atstumo ar maršruto, todėl kiekvieną kelionę reikia vertinti kaip svarbiausią“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Asta Mezginaitė-Verbiejė. 

„Vaiko saugumui svarbu, kad kėdutė būtų parinkta pagal jo ūgį ir svorį, sumontuota pagal gamintojo nurodymus, o vaikas kiekvieną kartą tinkamai prisegtas. Netinkamai naudojama kėdutė gali neužtikrinti reikiamos apsaugos. Per reidus TKA specialistai konsultuos tėvus ir patars, į ką atkreipti dėmesį renkantis, montuojant ir naudojant kėdutę“, – sako TKA Transporto paslaugų skyriaus grupės vadovas, laikinai einantis skyriaus vadovo pareigas, Augustinas Gudelis. 

Ką sako taisyklės 

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis. Šios sistemos turi būti patvirtintos pagal JT EEK taisyklių Nr. 44/03 arba Nr. 129 reikalavimus. Vyresni vaikai privalo būti prisegti saugos diržais. 

Už naudojimosi saugos diržais ir vaikų ūgiui bei svoriui pritaikytomis apsaugos sistemomis tvarkos pažeidimus gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo vieno iki dviejų mėnesių. 

Patarimai tėvams 

Kėdutė – pagal ūgį ir svorį. Vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, turi būti vežami prisegti specialiomis vaikų prisegimo sistemomis. Laikykitės gamintojo nurodyto ūgio ir svorio intervalo.  

Neskubėkite keisti kėdutės. Per anksti perkeltas į didesnę kėdutę ar pasodintas veidu į priekį vaikas yra mažiau apsaugotas. Mažylius kuo ilgiau vežkite atgręžtus prieš važiavimo kryptį.  

Diržai turi priglusti. Tarp diržo ir vaiko krūtinės turėtų tilpti ne daugiau kaip vienas pirštas. Diržai turi būti sureguliuoti tinkamame aukštyje.  

Rudenį ir žiemą nusivilkite storą striukę. Stora striukė neleidžia diržams tinkamai priglusti, todėl susidūrimo metu vaikas gali išslysti. Vaiką prisekite be striukės, paskui šiltai apklokite.  

Montuokite pagal instrukciją. Kėdutė turi būti tvirtai pritvirtinta ir neklibėti. ISOFIX sistema padeda išvengti montavimo klaidų. Jei kėdutę, atgręžtą prieš važiavimo kryptį, montuojate priekinėje sėdynėje, būtinai išjunkite keleivio oro pagalvę.  

Venkite kėdučių su nežinoma istorija. Po eismo įvykio kėdutė gali būti pažeista, nors išoriškai to nesimato. Nenaudokite senų ar perimtų kėdučių, jei nežinote jų istorijos.  

Trumpa kelionė – ne išimtis. Daug eismo įvykių nutinka būtent kasdienėse, trumpose kelionėse mieste, kai skubama ir sumažėja budrumas.  

Dėmesys – kelyje, ne telefone. Vairuodami nesinaudokite telefonu ir rodykite pavyzdį: patys visada užsisekite saugos diržą. Vaikai mokosi iš to, ką mato.   

Lietuvos policijos pranešimas

Trys veiksmai, reikalingi atlikti prieš registruojantis politinės kampanijos dalyviu:

1. Turėti banke tuščią sąskaitą asmens, registruojamo savarankišku dalyviu (politinės organizacijos, jos keliamo kandidato į merus  ar išsikėlusio kandidato) vardu, kuri bus naudojama tik kaip politinės kampanijos sąskaita. VRK rekomenduoja atidaryti naują sąskaitą.
2. Sudaryti sutartį su politinės kampanijos iždininku.
3. Užpildyti prašymą (registruojant politinę organizaciją ar ketinantį išsikelti asmenį) arba Teikimą (registruojant politinės organizacijos keliamą kandidatą į merus ar kandidatų sąrašą).

1. Užpildytas prašymas arba teikimas.
2. Dokumentas (banko sutartis), patvirtinantis, kad yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip politinės kampanijos sąskaita.
3. Banko išduota (ne anksčiau kaip prieš 3 darbo dienas iki pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai) pažyma ar banko darbuotojo/sąskaitos valdytojo (jo įgalioto asmens) patvirtintas banko sąskaitos išrašas, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra.
4. Užpildyta ir pasirašyta sutarties su politinės kampanijos iždininku kopija.
5. Ketinančio išsikelti asmens, keliamo kandidato asmens dokumento kopija.

• atvykus į Vyriausiąją rinkimų komisiją;
• paštu (pateikimo data laikoma laiško išsiuntimo data, nurodyta spaude ant voko);
• per siuntų tarnybas ar kurjerį (pateikimo data laikoma įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai data, jeigu siuntos ženklinime nenurodyta išsiuntimo data);
• skenuoti el. pašto adresu finkontrole@vrk.lt

VRK primena, kad tik Rinkimų kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę keltis kandidatu arba kelti kandidatą, kandidatų sąrašą dalyvauti rinkimuose. Taip pat – tik įregistruoti politinės kampanijos dalyviai gali priimti aukas ir įgyti turtinių prievolių dėl politinės kampanijos išlaidų.

Atnaujintame eismoinfo.lt žemėlapyje vairuotojai gali rasti informaciją apie kelio remonto darbus, eismo ribojimus, mokamus kelius, greičio matuoklius, poilsio aikšteles, kintamus informacinius kelio ženklus, elektromobilių įkrovos stoteles bei kitus kelionei aktualius objektus. Svetainėje taip pat galima pasitikrinti informaciją apie suplanuoto maršruto kelio dangą, kelių priežiūros lygį ir matyti vaizdo informaciją iš sumontuotų kamerų.  

„Norime, kad eismoinfo.lt vairuotojams taptų kasdieniu pagalbininku planuojant keliones Lietuvoje. Atnaujintoje svetainėje vienoje vietoje pateikiame informaciją apie eismo ribojimus, kelių būklę, oro sąlygas, kelio dangą, elektromobilių įkrovimo galimybes ir kitus vairuotojams aktualius dalykus. Svetainę modernizavome iš esmės – pakeitėme ne tik dizainą, bet atnaujinome ir technologinį pagrindą, kad informacija būtų pasiekiama patogiau ir naudinga kiekvienam keliaujančiam Lietuvos keliais“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.  

Viena iš naujovių – patobulinta informacija apie elektromobilių įkrovos stoteles. Žemėlapyje galima matyti įkrovimo stoteles, jų užimtumą, galią ir kitus aktualius duomenis. Svetainėje taip pat pateikiama informacija iš oro sąlygas fiksuojančių stotelių – tai vairuotojams leidžia įvertinti kelio dangos būklę ir galimą slidumą. Vairuotojai gali matyti eismo intensyvumo duomenis, padedančius įvertinti, kuriuose keliuose tam tikru metu transporto srautas yra didžiausias.  

Be to, atnaujintoje eismoinfo.lt svetainėje atsirado galimybė suasmeninti kai kurias jos funkcijas – planuoti maršrutą iš anksto, įvertinti jame galiojančius ribojimus, patikrinti kelių būklę ir pasirinkti poilsio vietas ar lankytinus objektus, pasižymėti aktualiausias ir norimas stebėti kameras arba kelių oro sąlygų stoteles. 

AB „Via Lietuva“ inf.

Orus darbas nėra vien darbo vietos turėjimas. Tai teisingas atlygis, iš kurio žmogus gali oriai gyventi, saugi ir sveika darbo aplinka, galimybė derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, profesinio augimo perspektyva ir darbuotojo teisė turėti balsą sprendžiant dėl savo darbo sąlygų.  

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nuosekliai laikosi pozicijos: Lietuvos konkurencingumas negali būti kuriamas pigiu darbu. Darbuotojų trūkumo neturime spręsti mažindami darbo standartus ar ieškodami, kas sutiks dirbti už mažesnį atlyginimą.  

Būtina investuoti į žmones, jų kvalifikaciją, technologijas ir produktyvumą. Todėl pirmiausia vertėtų ieškoti būdų geriau išnaudoti Lietuvos žmonių potencialą. 

Vyresniems darbuotojams reikia galimybių atnaujinti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių, žmonėms su negalia – pritaikytų darbo vietų, o jaunimui – ne bet kokio darbo, tačiau perspektyvos: kokybiškų ir apmokamų praktikų, deramo atlyginimo, stabilumo ir galimybių augti profesinėje srityje.  

Darbuotojų iš kitų šalių atvykimas gali padėti ten, kur darbuotojų iš tiesų trūksta. Tačiau migracija negali tapti priemone mažinti darbuotojų pajamas bei tenkintis prastesne darbo vietų kokybe.  

Naują iššūkį kelia ir dirbtinis intelektas. Technologijos gali didinti produktyvumą ir palengvinti darbą, tačiau jos negali būti diegiamos nesitariant su darbuotojais, apeinant jų teises.  

Be to, politinėje darbotvarkėje jau dabar turėtų rastis klausimas: kam atiteks technologijų sukuriama papildoma vertė ir produktyvumo prieaugis? 

Jeigu per tą patį laiką sukuriame daugiau vertės, jos nauda turi pasiekti ir darbuotoją – per didesnį atlyginimą, geresnes darbo sąlygas, investicijas į kompetencijas ar trumpesnį darbo laiką.  

Orus darbas neįmanomas ir be darbuotojo balso. Žmogus turi turėti realią galimybę kartu su kitais tartis dėl savo darbo sąlygų, kolektyviai derėtis ir apginti savo interesus. Todėl stiprios profesinės sąjungos ir kolektyvinės derybos yra ne kliūtis konkurencingumui, o brandžios darbo rinkos požymis.  

Galiausiai pati valstybė turi rodyti kryptį. Viešieji ir Europos Sąjungos pinigai turi kurti kokybiškas darbo vietas, o ne subsidijuoti „pigų“ darbą. Viešąją paramą gaunantis verslas turi užtikrinti deramą atlygį, saugias darbo sąlygas ir gerbti darbuotojų teisę organizuotis bei kolektyviai derėtis.  

Šių principų turime siekti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, todėl LPSK palaiko siekį būsimame ES Kokybiškų darbo vietų akte įtvirtinti realius instrumentus, keliančius darbo vietų kokybės standartus.  

Lietuva gali rinktis: konkuruoti pigesniu darbu arba investuoti į žmones, technologijas ir kokybiškas darbo vietas. Mes renkamės antrąjį kelią ir kviečiame juo eiti kartu visus, kurie priima sprendimus dėl Lietuvos darbo rinkos ir ekonomikos ateities.  

Dalia Jakutavičė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo spalio 1 d. vėl tikrina teritorijas, kuriose gali būti vykdomi neteisėti žemės kasimo darbai. Iki gruodžio 31 d. pareigūnai organizuos reidus, apžiūrės pagal atliktą analizę atrinktas teritorijas ir vertins, ar žemės kasimo darbai jose vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų.  

Prieš pradėdami patikrinimus departamento pareigūnai analizavo jų prižiūrimose teritorijose esančius žemės sklypus ir nustatė vietas, kuriose galėjo būti vykdomi teisės aktų reikalavimų neatitinkantys žemės kasimo darbai. Išanalizavus turimą informaciją, įvairiose šalies teritorijose iš viso atrinkti 324 sklypai. 

Tęsiant patikrinimus pareigūnai toliau vertins žemės kasimo darbų teisėtumą, tikrins šiai veiklai reikalingus teisės aktuose numatytus leidimus ir kitus privalomus dokumentus.  

Taip pat bus vertinama, ar vykdant darbus nepadaryta žala aplinkai, o juos baigus – ar pažeistos teritorijos tinkamai rekultivuotos (sutvarkytos ir atkurtos, pavyzdžiui, apželdintos ar apsodintos mišku). 

Kilus įtarimų dėl galimų pažeidimų, bus atliekami išsamesni tyrimai, vertinamos konkrečių darbų aplinkybės. 

Primename, kad šie reidai buvo vykdomi ir šių metų balandžio–birželio mėnesiais.  

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie daromus aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą galima siųsti el. paštu info@aad.am.lt.

VMVT sulaukia gyventojų klausimų dėl agresyviai besielgiančių ar žmones apkandžiojusių šunų. Neretai gyventojams nerimą kelia ne atsitiktinai sutiktas gyvūnas, bet šalia gyvenantis šuo, dėl kurio elgesio nesijaučia saugūs. 

„Šeimininkas savo šunį pažįsta geriausiai, todėl turėtų žinoti, kaip jis reaguoja į nepažįstamus žmones, kitus gyvūnus ar neįprastas situacijas. Jei šuo linkęs pulti, veržtis prie žmonių ar jį sunku suvaldyti, nereikėtų laukti, kol įvyks incidentas. Šuo turi būti suvaldytas tiek namų aplinkoje, tiek viešoje vietoje“, – sako Kristina Ulienė, VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja. 

Už šuns kontrolę atsako jo laikytojas 

Gyvūno laikytojas turi pasirūpinti, kad šuo negalėtų savavališkai ištrūkti iš jam skirtos teritorijos ar be priežiūros patekti į viešą erdvę. Viešose vietose šuo turi būti vedamas su pavadėliu, kad jį būtų galima saugiai suvaldyti, o prireikus naudojamas ir šuniui tinkamas antsnukis. 

Atsargiai reikėtų elgtis ir sutikus nepažįstamą šunį. Nereikėtų prie jo staiga artintis, bandyti liesti ar glostyti be šeimininko leidimo. Gyvūno reakcijai įtakos gali turėti baimė, stresas, sveikatos būklė ar neįprasta aplinka. 

Vis dėlto pareiga užtikrinti, kad šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams, tenka jo laikytojui. 

Kur kreiptis, jei šuo elgiasi agresyviai? 

Apie netinkamai prižiūrimą ar aplinkiniams pavojų keliantį šunį galima pranešti policijai, savivaldybei arba VMVT. 

Pranešimą gavusi policija, savivaldybė ar VMVT pagal savo kompetenciją gali pradėti administracinio nusižengimo teiseną, įvertinti aplinkybes ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones. 

Jeigu šuo puola žmogų ar kyla tiesioginis pavojus jo sveikatai ar gyvybei, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. 

Tyrimo metu vertinama, kaip gyvūnas buvo laikomas ir prižiūrimas, ar jo laikytojas ėmėsi pakankamų saugumo priemonių, ar dėl gyvūno elgesio buvo padaryta žala ir ar panašių incidentų buvo anksčiau. 

Ar agresyvus šuo gali būti konfiskuotas? 

Vien tai, kad šuo elgiasi agresyviai ar dėl jo elgesio aplinkiniai jaučiasi nesaugiai, savaime nereiškia, kad gyvūnas bus konfiskuotas. 

Gyvūno konfiskavimas yra viena iš Administracinių nusižengimų kodekse numatytų poveikio priemonių, tačiau ji taikoma įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes. Atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, gyvūno laikymo sąlygas, kokį pavojų gyvūnas kėlė, padarytą žalą ir kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes. 

Jeigu šuo žmogų apkandžiojo ir dėl patirtų sužalojimų prireikė medikų pagalbos ar gydymo ligoninėje, vertinamas sužalojimų pobūdis ir sunkumas, taip pat tai, ar gyvūno laikytojas ėmėsi pakankamų priemonių šuniui suvaldyti. 

Ką daryti, jei šuo įkando? 

Jeigu šuo žmogui įkando, pirmiausia reikėtų pasirūpinti sveikata ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Medikai įvertins sužeidimą ir nuspręs, ar reikalingos papildomos profilaktikos priemonės. 

Nors pasiutligės rizika Lietuvoje yra labai maža, po gyvūno įkandimo ją kiekvienu atveju turėtų įvertinti specialistai. Pasiutligei imlūs augintiniai turi būti reguliariai vakcinuojami. 

VMVT ragina gyventojus reaguoti pastebėjus, kad nekontroliuojamas ar netinkamai prižiūrimas gyvūnas kelia pavojų aplinkiniams. Atsakingas laikytojo elgesys ir laiku imtos saugumo priemonės gali padėti išvengti rimtesnių incidentų. 

VMVT inf.

Daugiausia pažymėjimų reikės atnaujinti žiemą   

Seno tipo laminuotus pažymėjimus be galiojimo datos turėję vairuotojai prieš dešimtmetį juos turėjo pasikeisti  iki 2017 m. vasario 3 d. Tad dabar, praėjus dešimčiai metų, daugelio jų galiojimas baigsis arba jau yra pasibaigęs. Statistika rodo, kad nuo spalio iki vasario vairuotojo pažymėjimus turės pasikeisti apie 72 tūkst. vairuotojų.   

Daugiausia keitimų numatoma prieš pat Naujuosius metus ir po jų. Spalį atnaujinti savo pažymėjimus turės apie 13 tūkst., lapkritį apie 19 tūkst., o gruodį – 18 tūkst. vairuotojų. Bene didžiausias pažymėjimų atnaujinimų skaičius numatomas 2027 m. sausį t.y. apie 22 tūkst. Remiantis statistika, suklusti turėtų 45-68 m. amžiaus vairuotojai. 

Šalia šių skaičių įmonė papildomai laukia ir įprasta tvarka kasdien gaminami vairuotojo pažymėjimai, pavyzdžiui, naujai įgijus teisę vairuoti, pametus dokumentą, pakeitus pavardę ir pan. Taigi, šalia aukščiau minimų skaičių papildomai per mėnesį prisidės apie 8 tūkst. užsakymų.    

Verta pasirūpinti iš anksto   

Kaip pasakoja „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis, šiam etapui įmonė ruošiasi iš anksto ir sieks, kad klientai pažymėjimus galėtų pasikeisti greitai ir sklandžiai kaip įprasta. Tačiau, jei artimiausiu metu laukia svarbios kelionės ar kiti įvykiai, vairuotojo pažymėjimu verta pasirūpinti iš anksto.   

„Kviečiame jau dabar vairuotojus pasitikrinti savo pažymėjimo galiojimo datą bei pasirūpinti nauju dokumentu iš anksto. Ypač tuos, kurių pažymėjimas baigs galioti lapkritį, gruodį ar sausį. Pažymėjimą galima užsisakyti internetu ir gauti į namus ar paštomatą, nevykstant į padalinį“, – patarė T. Paliulis.   

„Regitra“ primena artėjančią svarbią datą  

Kad svarbių datų nereikėtų sekti patiems, „Regitra“ vairuotojams siunčia automatinius priminimus SMS žinute arba el. paštu. Tam tereikia Vairuotojų portale nurodyti savo kontaktinius duomenis.   

Apie artėjančią vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigą vairuotojai informuojami likus 30 dienų iki jo galiojimo pabaigos. Pranešimas taip pat siunčiamas baigus galioti medicininei pažymai. Tiesa, apie tai informuojama kiek anksčiau – likus 60 dienų, kad žmogus patogiai spėtų pasitikrinti sveikatą.  

Taigi, vairuotojams verta ne tik pasitikrinti savo vairuotojo pažymėjimo ir medicininės pažymos galiojimo datą, bet ir nurodyti ar atnaujinti savo kontaktinius duomenis – tuomet apie svarbius terminus „Regitra“ primins automatiškai.    

Kaip užsisakyti vairuotojo pažymėjimą internetu? 

Norint savitarnos svetainėje užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, reikalinga galiojanti vairuotojo sveikatos medicininė pažyma. Jos neturint, pakaks nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir pasitikrinti sveikatą. Gauta pažyma automatiškai elektroniniu būdu pasieks „Regitrą“.    

Svarbu pažymėti, jog pasitikrinti, ar anksčiau išduota medicininė pažyma galioja, galite Vairuotojų portale. Beje, šiame portale galite užsisakyti ir priminimo paslaugą apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigą.    

Kadangi elektroniniu būdu užsakant vairuotojo pažymėjimą reikalinga nuotrauka, svarbu, kad bent vienas iš asmens dokumentų, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimas, tapatybės kortelė arba pasas būtų išduotas ne seniau kaip prieš penkerius metus, nes tuomet nuotrauka ir parašas yra gaunami automatiškai iš Gyventojų registro.   

Jeigu galiojančios nuotraukos neturite, tuomet kviečiame vizitui į padalinį užsiregistruoti iš anksto ir lauksim jūsų sutartu laiku. 

Norint gauti naują vairuotojo pažymėjimą suteikiama galimybė pasirinkti patogiausią gamybos laiką. Per 15 darbo dienų pagamintas vairuotojo pažymėjimas kainuos 17,15 Eur, per 5 darbo dienas – 34,30 Eur, o per 1 darbo dieną – 51.45 Eur.    

Internetu užsakytas dokumentas gali būti pristatytas per kurjerį arba į siuntų savitarnos terminalus. Pažymėjimo pristatymo per kurjerį į jūsų namus paslaugos kaina 6,99 Eur, o pristatant į siuntų savitarnos terminalą – 4,90 Eur.