Jonavos žinių naujienos

Skelbiamas lyčių balansą pasiekusių įmonių sąrašas

jonavoszinios.lt — Fri, 07 Nov 2025 14:00:00 +0200

Įgyvendinant Lyčių pusiausvyros įmonių valdybose direktyvą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rinko duomenis iš didžiųjų šalies įmonių. Pagrindinis direktyvos tikslas – kad įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. įmonės vadovo (-ės), valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.

Šį tikslą pasiekė 31 proc. duomenis Tarnybai pateikusių įmonių. Daugumoje direktyvos tikslus pasiekusių įmonių moterys užima šiek tiek mažesnę vadovaujamų pozicijų dalį, keletoje – moterų skaičius lenkia vyrų. Maždaug trečdalyje lyčių pusiausvyrą pasiekusių įmonių pastebimas visiškas lyčių balansas – moterų ir vyrų minėtose pozicijose yra po lygiai.

Direktyvos tikslus pasiekusių įmonių sąrašas:

AB „Achema“
UAB „Achemos grupė“
AB „Auga Group“
UAB „Autojuta“
UAB „Delamode Baltics“
UAB „DOJUS agro“
UAB „Ecoservice“
UAB „Elektrum Lietuva“
UAB „Eurovaistinė“
UAB „EVD“
UAB „FREOR LT“
UAB „GBY“
UAB „Gintarinė vaistinė“
UAB „Green Genius“
AB „Gulbelės“ grupė
ADB „Gjensidige“
UAB „ILTE“
UAB „Inno Line“
UAB „Juodeliai“
VšĮ Kauno technologijų universitetas
UAB „Kauno vandenys“
AB „Klaipėdos baldai“
AB „Klaipėdos mediena“
UAB „Klaipėdos terminalo grupė“
UAB „LELIJA“
UAB „Lidl Lietuva“
UAB „Limedika“
UAB „Luminor Lizingas“
AB „Lietuvos paštas“
AB „LTG Cargo“
UAB „LTG Link“
AB „Lytagra“
UAB „Marijampolės pieno konservai“
UAB „Maxima Grupė“
UAB „Maxima LT“
UAB „Modus grupė“
UAB „Norfos vaistinė“
VĮ Registrų centras
UAB „RETAL BALTIC Films“
UAB „Rokiškio pieno gamyba“
UAB „Roquette Amilina“
UAB „SBA Home“
UAB „Staticus“
UAB „Staticus Group“
AB „Swedbank“
UAB „Telia“
VĮ Turto bankas
VĮ Valstybinių miškų urėdija
AB „Via Lietuva“
AB „Vilniaus pergalė“
UAB „Visagino linija“
AB „Volfas Engelman“

Apie direktyvą

Lyčių pusiausvyros įmonių valdybose direktyva įpareigoja dideles įmones užtikrinti, kad viena lytis sudarytų bent trečdalį vadov(i)ų, valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos narių. Lietuvoje reikalavimai taikomi įmonėms, turinčioms daugiau nei 250 darbuotojų, daugiau nei 50 mln. eurų metinių pajamų arba daugiau nei 25 mln. eurų balanse nurodyto turto.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.

Lietuvos ryšių sektorių augina investicijos ir duomenų vartojimas – 5G plėtra toliau spartėja

jonavoszinios.lt — Fri, 07 Nov 2025 12:00:00 +0200

2025 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos elektroninių ryšių sektorius fiksavo reikšmingą augimą – didėjo sektoriaus pajamos, investicijos ir duomenų vartojimas, o 5G technologijos naudojimas per metus išaugo beveik dvigubai, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys.

Bendrosios sektoriaus pajamos pasiekė 235,2 mln. eurų – tai 5,5 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią jų dalį – net 64,1 proc. – sudarė duomenų perdavimo paslaugos.

„Matome aiškią kryptį – duomenys tampa pagrindine varomąja jėga, o investicijos į pažangius tinklus – esminiu šalies skaitmeninės pažangos rodikliu“, – teigia Rita Liuokaitytė, RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vadovė.

Investicijos – aukščiausiame taške per metus

2025 m. trečiąjį ketvirtį investicijos į sektorių išaugo iki 25,53 mln. eurų – tai 25,8 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią šuolį užfiksavo mobiliojo ryšio infrastruktūra, į kurią investicijos augo net 74,4 proc. per ketvirtį. Tokie rezultatai rodo, kad operatoriai aktyviau investuoja į tinklų plėtrą, o kryptingas dėmesys aukštos spartos tinklų diegimui išlieka viena svarbiausių RRT prioritetinių sričių.

Šviesolaidžio tinklai stiprina pozicijas, bet regionai vis dar atsilieka

Šviesolaidžio technologijos užima didžiausią fiksuotojo ryšio rinkos dalį – jomis naudojasi 646,2 tūkst. paslaugų gavėjų (+0,9 proc. per metus). Daugiau nei 77 proc. fiksuotojo interneto naudotojų renkasi 100 Mb/s ir didesnę spartą, o 1 Gb/s greičio naudotojų skaičius šoktelėjo 72 proc. per metus.

Nepaisant pažangos, RRT pažymi, kad kai kuriose vietovėse šviesolaidžio prieiga vis dar ribota, todėl tolygus pažangių tinklų išvystymas visuose regionuose išlieka vienu svarbiausių prioritetų.

Duomenų vartojimas muša rekordus

Vienas paslaugų gavėjas Lietuvoje per mėnesį vidutiniškai sunaudojo 44,3 GB duomenų – tai 21,5 proc. daugiau nei prieš metus. Per ketvirtį bendras perduotų ir priimtų duomenų kiekis siekė 506 PB, o 5G tinklų duomenų srautai išaugo net 76,6 proc. 5G SIM kortelių skaičius šoktelėjo 93,8 proc. iki 881,8 tūkst.

Šie duomenys rodo, kad vartotojai vis sparčiau pereina prie naujos kartos technologijų. Tuo pat metu pastebimas balso paslaugų mažėjimas – vienas vartotojas kalbėjo vidutiniškai 164,5 min. per mėnesį (–9,8 proc. per metus), tačiau SMS naudojimas išliko stabilus. Tai patvirtina aiškų elgsenos pokytį – mobilusis ryšys vis labiau tampa duomenų, o ne balso kanalu.

Skaitmeninė infrastruktūra – pagrindinis sektoriaus variklis

Lietuvos ryšių sektorius toliau pereina prie aukštos spartos ir atsparių tinklų, kurie tampa pagrindine šalies skaitmeninės ekonomikos atrama.

Trečiąjį 2025 m. ketvirtį sparčiai daugėjo daiktų interneto (IoT) ir machine-to-machine (M2M) sprendimų – aktyvių M2M kortelių skaičius per metus išaugo daugiau nei 21,6 proc., o jų dalis visų SIM kortelių struktūroje jau viršijo 31 proc.

Šie pokyčiai atspindi ryšių infrastruktūros virsmą, nes ji tampa ne tik gyventojų kasdienybės, bet ir verslo procesų, transporto, logistikos, energetikos bei pramonės automatizacijos pagrindu.

Elektroninių ryšių sektoriaus ataskaitą rasite čia: Elektroninių ryšių sektoriaus ataskaitos – Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba

Upninkų bendruomenė kviečiama į diskusiją dėl planuojamo lenktynių trasų projekto

jonavoszinios.lt — Fri, 07 Nov 2025 11:29:16 +0200

Upninkų seniūnija socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė kvietimą gyventojams – lapkričio 13 d., ketvirtadienį, 18 valandą, Upninkų mokykloje vyks susitikimas su lenktynių trasų projekto vystymo ir operavimo komanda.

Kaip nurodoma seniūnijos pasidalintame kvietime, susitikimo tikslas – pristatyti planuojamą projektą, aptarti jo idėją, laukiančius darbus bei galimą naudą kraštui. Organizatoriai žada ne tik pasidalinti projekto vizija, bet ir atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus.

Diskusijos metu, kaip rašoma kvietime, bus pristatyta, kaip gimė lenktynių trasų idėja, kokie konkretūs darbai planuojami artimiausiu metu, kokia komandos patirtis įgyta įgyvendinant panašius projektus užsienyje. Gyventojai taip pat išgirs apie galimą poveikį aplinkai, planuojamas apsaugos priemones ir galimas naujas galimybes vietos žmonėms – nuo darbo vietų iki įsitraukimo į projekto kūrimą ir vystymą.

Organizatoriai pabrėžia, kad tai – ne tik projekto pristatymas, bet ir atvira diskusija, kurioje visi dalyviai kviečiami išsakyti savo nuomonę, užduoti klausimus ir pasiūlyti idėjų.

Susitikimas vyks Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos Upninkų skyriuje, Šventosios gatvėje 7, Upninkų kaime.

Ką svarbu žinoti apie žemės mokestį 2025 metais?

jonavoszinios.lt — Fri, 07 Nov 2025 11:00:00 +0200

Artėjant žemės mokesčio mokėjimo terminui, kuris šiemet yra iki lapkričio 17 d., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininkė Judita Stankienė primena pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti žemės savininkai - kada ir kaip mokėti, kokios taikomos lengvatos bei kokių klaidų vengti.

Kas yra žemės mokestis ir kas jį turi mokėti?

Žemės mokestis – tai metinis mokestis, kurį moka žemės savininkai už jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Šį mokestį moką tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Kaip gyventojai ir juridiniai asmenys sužino, kad jiems reikia mokėti žemės mokestį?

Žemės savininkai mokesčio informaciją gali gauti keliais būdais. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) galima peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas ir išsamią informaciją, o mokėtiną sumą – skiltyje „Mano VMI“. Informacija taip pat siunčiama el. paštu, o tiems, kurie nesinaudoja VMI elektroninėmis paslaugomis, pranešimai išsiunčiami klasikiniu paštu. Svarbu, kad būtų nurodytas teisingas gyvenamosios vietos adresas su pašto kodu.

Kaip apskaičiuojamas žemės mokestis – nuo ko jis priklauso?

Žemės mokestis Lietuvoje apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą (ŽMĮ). Jo dydis priklauso nuo žemės mokestinės vertės bei savivaldybės nustatytų mokesčių tarifų. Pati žemės mokestinė vertė nustatoma pagal masinį vertinimą, atliekamą Registrų centro. Žemės mokestis už 2025 metus apskaičiuotas pagal 2023 metais nustatytas mokestines vertes. Mokesčiui apskaičiuoti jos bus naudojamos iki 2027 metų, jei nepasikeis žemės sklypo kadastro duomenys, turintys įtakos vertei.

Kada ir kokiais būdais galima sumokėti žemės mokestį?

Šiais metais gyventojai žemės mokestį turi sumokėti iki lapkričio 17 d. Mokestį paprasčiausia sumokėti per „Mano VMI“, mokėjimą taip pat galima atlikti bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius mokėjimų įstaigose: pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose. Taip pat primenu, kad jei mokestį už kitą asmenį atlieka kitas žmogus, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens ir įmokos kodus.

Kiek žemės mokesčio už 2025 metus sumokės Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių žemės savininkai?

Šių apskričių savininkams apskaičiuota apie 19 mln. eurų žemės mokesčio – 16 mln. gyventojams ir 3 mln. įmonėms. (Jonavos rajono savivaldybėje už 2025 m. apie 815,7 tūkst. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 9,5 tūkst. žemės savininkų: apie 700 tūkst. eurų turi sumokėti gyventojai, 115,7 tūkst. eurų – įmonės).

Kokios yra numatytos išimtys ar lengvatos žemės mokesčiui? Kas jų gali tikėtis?

Įstatymas numato išimtis, kai žemės mokesčio visai nereikia mokėti. Mokestis nėra skaičiuojamas, jei bendra mokėtina suma per metus neviršija 2 eurų; žemė priklauso pensinio amžiaus, neįgaliems ar nedarbingiems asmenims – jei ji neviršija savivaldybės nustatyto neapmokestinamojo ploto; sklypas yra valstybiniame parke, draustinyje ar kitoje saugomoje teritorijoje, kurioje žemės negalima naudoti pagal paskirtį. Taip pat egzistuoja speciali lengvata tiems, kurie žemę įsigyja ūkininko ūkiui steigti – pirmaisiais trejais metais po įsigijimo mokestis netaikomas. Tačiau ši lengvata vienam asmeniui gali būti taikoma tik vieną kartą.

Kaip žemės mokestis taikomas paveldėtai, dovanotai ar nuomojamai žemei?

Jeigu žemė paveldėta ar dovanota, mokestinė prievolė atsiranda nuo to momento, kai nuosavybės teisė įregistruojama Registrų centre. Už nuomojamą žemę žemės mokestis paprastai nemokamas, jei ji priklauso valstybei ar savivaldybei – tokiu atveju taikomas nuomos mokestis. Tačiau jei nuomojama privačiam savininkui priklausanti žemė, mokestį moka savininkas, o ne nuomininkas, nebent sutartyje numatyta kitaip.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios klaidos mokant žemės mokestį?

Dažniausiai gyventojai suklysta nurodydami neteisingą įmokos kodą (žemės mokesčio kodas – 3011) ar mokėtojo duomenis, ypač kai moka už kitą asmenį. Pasitaiko ir atvejų, kai sumokama neteisinga suma, vadovaujantis senu pranešimu. Dar viena klaida – mokėjimas paskutinę dieną, kai dėl vėlavimo gali būti skaičiuojami delspinigiai. Svarbu žinoti ir tai, kad jei žemė parduota po birželio 30 d., mokestį už visus metus turi sumokėti pardavėjas.

Kas nutinka, jei žemės mokestis nesumokamas laiku?

VMI gyventojus nuolat informuoja apie naujai atsiradusius ar nesumokėtus mokesčius – pranešimai siunčiami per „Mano VMI“, o tiems, kurie šia sistema nesinaudoja – klasikiniu paštu. Praleidus žemės mokesčio mokėjimo terminą, nuo kitos dienos skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai už dieną, todėl kviečiu nelaukti paskutinės dienos ir mokestį sumokėti laiku. Tačiau jei gyventojas ar įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir skola viršija 125 eurus, galima kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, leidžiančią skolą išdėstyti dalimis. Tokiu atveju mokamos 0,007 proc. palūkanos už kiekvieną dieną. Jei po pranešimo mokestis nesumokamas ir su VMI nesusitariama dėl mokestinės paskolos, institucija pradeda išieškojimo veiksmus pagal teisės aktus.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Siūloma, kad bendrijas galėtų steigti daugiau nekilnojamojo turto savininkų

jonavoszinios.lt — Fri, 07 Nov 2025 10:00:00 +0200

Aplinkos ministerija parengė ir pakartotinai derinti pateikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir jį lydinčių įstatymų paketą, leisiantį didesniam ratui nekilnojamojo turto savininkų steigti bendrijas.

„Bendrija yra skaidrus savarankiškas, demokratiniais principais grindžiamas bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas. Didėjantis poreikis steigti bendrijas rodo augantį nekilnojamojo turto savininkų sąmoningumą ir atsakomybę, kurią valstybė turėtų palaikyti ir skatinti. Tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra užtikrina žmonių ir aplinkos saugumą“, – sako aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.

Parengtose pataisose siūloma, kad šio įstatymo nuostatomis galėtų naudotis visi nekilnojamojo turto savininkai: ne tik daugiabučių namų butų ir kitų patalpų ir garažų paskirties patalpų savininkai, bet ir komercinės, gamybinės paskirties patalpų negyvenamuosiuose pastatuose savininkai, kad bendrijas galėtų steigti net ir skirtingų nekilnojamojo turto objektų – pastatuose esančių butų ir kitų patalpų ir individualių namų arba individualių namų ir žemės sklypų – savininkai drauge.

Įstatymų pakeitimais siūloma sukurti teisinį pagrindą ir bendrijos nariams, ir visų butų ir kitų patalpų savininkams naudotis pažangiomis technologijomis priimant sprendimus – dalyvauti susirinkimuose nuotoliu, jeigu užtikrinamas susirinkimo dalyvių tapatybės nustatymas ir sukuriama aplinka dalyvauti susirinkime realiu laiku.

Taip pat siekiama palengvinti atsiskyrimą nuo veikiančios didelės bendrijos, atsižvelgiant į praktinius poreikius aiškiau reglamentuoti bendrijų valdyseną, narystę bendrijoje, bendrijų likvidavimą ir kitą bendrijų veiklą, pašalinti pastebėtus reguliavimo trūkumus ir nustatyti bendrojo naudojimo objektų valdymą kuo paprastesnį, o jo reguliavimą – kuo lankstesnį.

Šios pataisos nereglamentuos sodininkų bendrijų veiklos.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės aktų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki lapkričio 18 d.

Pristatytas Pilietinio pasipriešinimo plano projektas

jonavoszinios.lt — Fri, 07 Nov 2025 09:25:38 +0200

Vyriausybės rūmuose vykusiame Pilietinio pasipriešinimo tarybos posėdyje buvo pristatyta Vyriausybės kanceliarijos bei Krašto apsaugos ministerijos organizuotų dirbtuvių „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“ ir jose atlikto kokybinio tyrimo ataskaita (su ja susipažinti galima čia) bei Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2026–2030 m. įgyvendinimo plano (toliau – Planas) pirminis projektas.

„Tyrimo ataskaita parodo, kad žmonės turi žinių ir noro prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, o jų pastebėjimai – itin vertingi formuojant visuotinį planą, – sako Pilietinio pasipriešinimo tarybos pirmininkas Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys. – Stipri, atspari ir pasirengusi priešintis visuomenė yra mūsų valstybės tvirtybės pagrindas. Kiekvienas visuomenės narys – kiekvienas iš mūsų – turime suprasti, kaip savo darbais, žiniomis, įgūdžiais ar veiksmais galime prisidėti prie Lietuvos žmonių pasitikėjimo savo valstybe tiek taikos, tiek iššūkių sąlygomis. Tikiu, kad šiandien aptariamas planas taps tvirta atspirtimi siekiant tinkamo pilietinio pasipriešinimo.“

Posėdyje pristatytas Plano projektas buvo koreguotas pagal Valstybės kontrolės audito išvadas, atsižvelgus į bendradarbiaujančių institucijų pastabas ir minėtų dirbtuvių rezultatus.

Atnaujinta beveik trečdalis Plano veiklų, jos išdėstytos atliepiant 4 pagrindines kryptis: (1) atsparumo didinimo, (2) pilietinės valios stiprinimo, žinių ir įgūdžių, reikalingų (3) neginkluotam ir (4) ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo. Pavyzdžiui, dokumente akcentuojamas poreikis skatinti įsitraukimą į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir paramą šiai veiklai, parengti dezinformacijos, propagandos, manipuliacijų atpažinimo, bepiločių orlaivių valdymo mokymų programas, organizuoti pilietinio pasipriešinimo akcijas, į pilietinio pasipriešinimo veiklas įtraukti pasaulio lietuvių bendruomenes, plėsti Lietuvos šaulių sąjungos jaunimo ambasadorių tinklą, vystyti privalomą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą bei vykdyti kitas iš beveik 40-ies Plane numatytų priemonių.

Planas apima įvairias iniciatyvas, kurios stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir ugdo kritinį mąstymą, taip didindamas piliečių sąmoningumą. Jame numatytos priemonės, tokios kaip visuomenės informavimas apie visuotinę gynybą ir pilietinį pasipriešinimą, skatina nacionalinio identiteto ir istorinio sąmoningumo stiprinimą. Planas prisideda prie pilietiškumo ugdymo mokyklose, organizuojant bendras akcijas, kurios padeda jaunimui geriau suprasti valstybės vertybes ir istoriją. Be to, dėmesys savanorystės skatinimui stiprina pilietinę galią ir bendruomeniškumo jausmą visuomenėje. Įtraukiant įvairias visuomenės grupes į medijų raštingumo programas, užtikrinamas platesnis visuomenės švietimas. Be to, šis planas padeda įgyvendinti Valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“, kuria siekiama ugdyti pilietinį sąmoningumą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą tarp visuomenės narių.

Dokumentas bus toliau koreguojamas pagal posėdyje gautas pastabas, derinamas tarpinstituciniu lygmeniu ir gruodžio mėnesį pateiktas Vyriausybei. Per 3 mėnesius nuo Vyriausybės nutarimo, kuriuo tvirtinamas Planas, įsigaliojimo dienos atsakingos institucijos pagal kompetenciją parengs Plane numatytų priemonių įgyvendinimo planus.

Planas – tai antrasis Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“, įgyvendinimo etapas.

lrv.lt inf.

Žemės valdos projektai Lietuvoje vis kokybiškesni: 8 iš 10 parengiami be klaidų

jonavoszinios.lt — Fri, 07 Nov 2025 08:27:43 +0200

„Pagrindinis pokytis, kurį matome, kad mažėja techninių ir procedūrinių klaidų. Tai rodo, kad tiek projektuotojai, tiek savivaldybės geriau išmano reikalavimus ir daugiau dėmesio skiria projektų kokybei dar rengimo etape“, – sako Dovydas Petraška, laikinai einantis NŽT direktoriaus pareigas. Anot jo, daugiausia tam įtakos turi NŽT įdiegta konsultacijų sistema ir žemėtvarkos procesų skaitmeninimas, leidžiantis greičiau pastebėti netikslumus.

Žemės valdos projektas – tai ne tik brėžiniai ar planavimo dokumentai. Tai sprendimai, darantys įtaką vietos bendruomenėms, žemės savininkams ir valstybės žemės naudojimo ateičiai. Todėl siekdama užtikrinti atsakingą ir teisėtą žemės naudojimą, NŽT nuolat tikrina projektus ir jų rengimo procesus. Tokios patikros padeda apsaugoti viešąjį interesą, užkirsti kelią pažeidimams ir užtikrinti skaidrią žemėtvarką.

Per metus atliekama apie 7 tūkstančius žemės valdos projektų patikrų. Jų metu vertinama, ar projektai neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, ar tinkamai informuojami suinteresuoti asmenys bei nepažeidžiamos trečiųjų šalių teisės.

Daugiausia žemės planavimo projektų 2025 m. parengta ir tikrinta Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybėse.

Šiuo metu 96 proc. visų projektų rengiami ir tikrinami elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS). Tik 4 proc. dokumentų vis dar teikiami popierine forma – dažniausiai dėl specifinių ar archyvinių atvejų.

Skaitmeninė sistema leidžia sekti projekto eigą realiu laiku, užtikrina duomenų tikslumą ir mažina administracinę naštą projektuotojams bei savivaldybėms.

Nacionalinės žemės tarnybos inf.

Pasirašyta sutartis dėl 60-ies specializuotų greitosios medicinos pagalbos automobilių įsigijimo

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 19:15:09 +0200

Greitoji medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), atnaujindama specializuotų automobilių parką, pasirašė sutartį dėl 60-ies transporto priemonių įsigijimo su viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Autojuta“. Tai didžiausias specializuotų automobilių pirkimas Tarnybos istorijoje. Naujieji greitosios medicininės pagalbos automobiliai pakeis labiausiai nusidėvėjusias Tarnybos mašinas visoje Lietuvoje.

Tarnybos generalinis direktorius Donatas Paliulionis sako, kad toks automobilių kiekis leis atnaujinti apie penktadalį viso valdomo autoparko ir itin prididės prie geresnių darbo sąlygų darbuotojams bei savalaikio reagavimo į pagalbos prašymus.

„Šiai dienai Tarnyba savo veikloje naudoja per 300 specializuotų automobilių, tad 60 automobilių papildymas itin atjaunins tiek vidutinį automobilių amžių, tiek sumažins vidutinę ridą, sumažės ir remontų poreikis. Automobiliai bus paskirstyti visoje Lietuvoje, tad pokyčius pajaus tiek GMPT darbuotojai, tiek pacientai, gerinant darbo sąlygas ir reagavimo laiką“, – sako D. Paliulionis.

Planuojama, kad pirmieji automobiliai Tarnybą pasieks iki 2026 m. balandžio, likę 50 – iki kitų metų liepos mėnesio.

Saugesni ir su elektriniais neštuvais

Naujieji automobiliai bus C tipo – mikroautobusai, pritaikyti pacientų pervežimui ir gyvybinių funkcijų palaikymui. Naujosios transporto priemonės bus mėlynai geltonų spalvų – taip jos geriau pastebimos eisme. Jie taip pat turi atitikti Europos Sąjungos keliamus reikalavimus specializuotam medicininiam transportui.

Atsižvelgiant į kelių būklę – greitosios medicinos paslaugas tenka teikti esant įvairioms eismo sąlygoms – jiems keliami reikalavimai būti varomiems visais keturiais ratais. Tai gerokai padidins GMP ekipažų pravažumą.

Siekiant didesnio saugumo eisme, naujųjų transporto priemonių švyturėliai išdėstyti priekyje ir gale, jie matomi eismo dalyviams 360 laipsnių kampu. Automobiliai bus padengti šviesą atspindinčia plėvele – tamsiuoju paros metu, apšviesti kitų automobilių šviesų, jie virs „atšvaitais ant ratų“, taip gerokai padidinant jų matomumą. Automobiliai taip pat turės žemų dažnių garsiakalbius, kurie geriau girdimi perspėjant kitus eismo dalyvius apie artėjantį GMP ekipažą.

Ties šoninėmis automobilio durelėmis bus įrengtas automatinis elektrinis laiptelis, kuris savarankiškai galintiems judėti pacientams leis patogiai įlipti į automobilį. Ruošiant pirkimo sąlygas, atsižvelgta ir į medikų darbo sąlygas. Didžiausia naujovė – elektriniai neštuvai. Jie ne tik gerokai sutrumpins negalinčių savarankiškai judėti pacientų transportavimą į automobilį, tačiau ir tausos medikų jėgas, nes gerokai sumažins fizinio kėlimo poreikį.

Automobilio salone numatyta vietos sudėlioti medicinines priemones ir įrangą. Bus ir šaldytuvas bei šildytuvas, skirti medikamentams ir kitoms priemonėms laikyti.

Bus įsigyta daugiau transporto priemonių

Tarptautinis viešasis pirkimas įsigyti specializuotus automobilius buvo paskelbtas šių metų vasario mėnesį. Jame dalyvavo 5 potencialūs tiekėjai, jie buvo vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Pagal kriterijus, geriausią pasiūlymą pateikė UAB „Autojuta“, su kuria ir pasirašyta sutartis dėl automobilių įsigijimo. Bendra sutarties vertė – 6,7 mln. Eur be PVM, įsigijimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

„Automobiliai yra viena pagrindinių mūsų darbo priemonių, tad Tarnybos strateginis tikslas ir toliau lieka autoparko atnaujinimas – atliekamas dar kelios pirkimo procedūros. Bendras naujų automobilių kiekis gali sudaryti apie 200 transporto priemonių. Taip praktiškai bus visiškai atnaujintas turimas autoparkas“, – sako Tarnybos vadovas D. Paliulionis.

Šiuo metu antrasis automobilių pirkimas jau paskelbtas, trečiajam pirkimui ruošiamos techninės specifikacijos.

Paskutinį kartą GMPT automobilių parkas buvo atnaujintas 2024 m. rugsėjį, kuomet Tarnyba savo lėšomis įsigijo 15 naujų automobilių. Jie buvo paskirstyti GMP padaliniams po visą Lietuvą. Šiai dienai Tarnyba savo veikloje naudoja kiek per 300 automobilių, kuriais naudojasi apie 220 medikų brigadų.

Nacionalinė GMP tarnyba buvo įkurta 2023 m. liepos 1 d. sujungus anksčiau savarankiškai funkcionavusias 16 GMP stočių, 30 pirminės sveikatos priežiūros centrų padalinių ir 2 privačias GMP įstaigas.

GMPT inf.

,,Sodra": Antros pakopos pensijų kaupime – daugiau lankstumo. Kas laukia nuo 2026 metų?

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 14:06:16 +0200

Artėjantys pokyčiai antroje pensijų pakopoje suteiks daugiau laisvės apsispręsti dėl savo kaupimo. Svarbu prisiminti, kad šiemet tvarka dar nesikeičia, o visi sprendimai bus priimami tik nuo 2026 m. sausio.

Jeigu šiandien žmogus jau kaupia, šiais metais nieko daryti nereikia. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos bus galima apsispręsti: tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti. Net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, išliks galimybė atsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos ligos arba neribotą skaičių kartų stabdyti įmokų mokėjimą.

Jeigu žmogus dar nekaupia ir niekada nedalyvavo pensijų kaupime, 2026 metų sausį jis gaus individualų kvietimą prisijungti prie kaupimo. Tai bus informacinis pranešimas. Jeigu žmogus nuspręs nedalyvauti pensijų kaupime, jokių veiksmų atlikti nereikės. Žmogus nebus automatiškai įtraukiamas į kaupimą. Norintys pradėti kaupti bet kuriuo metu gali pasirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir pasirašyti sutartį.

Lankstesnės pensijų kaupimo sąlygos nuo 2026 metų

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios pakeitimai, kurie suteiks daugiau lankstumo pensijų kaupimo sistemai.

Asmenines įmokas pensijų kaupimo bendrovei bus galima stabdyti neribotą skaičių kartų bent dvylikos mėnesių laikotarpiui.
Galima bus atsiimti dalį sukauptų lėšų nesulaukus pensinio amžiaus.
Jeigu sukauptas turtas nesieks anuiteto ribos, pasitraukus iš kaupimo sulaukus pensinio amžiaus, pinigus bus galima atsiimti vienkartine arba periodinėmis išmokomis.

Pereinamasis laikotarpis

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. galios pereinamasis laikotarpis, kurio metu visi norintys galės pasitraukti iš kaupimo be jokių papildomų sąlygų.

Jeigu pereinamuoju laikotarpiu žmogus nuspręs pasitraukti iš kaupimo, pinigai iš pensijų fondų bus išmokėti tokiu principu:

ta lėšų dalis, kuri buvo pervesta iš valstybės biudžeto ir iš „Sodros“ įmokų, bus grąžinta į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais. Papildomi apskaitos vienetai padidins būsimą senatvės pensiją.
asmens įmokos kartu su investiciniu rezultatu bus pervestos į žmogaus banko sąskaitą. Šiai išmokai nebus taikomi papildomi mokesčiai ar atskaitymai. Prašymą pasitraukti iš kaupimo reikės pateikti pensijų kaupimo bendrovei.

Kas padės apsispręsti?

Šiuo metu rengiama atnaujinta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė. Šalia jau dabar esančių scenarijų, joje bus galima pasirinkti ir naują: „Kaupiu, bet noriu pasitraukti“.

Skaičiuoklė pateiks palyginimą:

kiek lėšų žmogus sukauptų iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautų, jei kauptų toliau;
kokio dydžio išmoką gautų ir kokia pensija būtų, jei žmogus pasitrauktų iš kaupimo.

Be to, nuo kitų metų sausio prisijungęs prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros https://sodra.lt/gyventojui žmogus matys:

preliminarią viso sukaupto turto vertę;
kokia suma bus pervesta iš pensijų fondo į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais;
kiek būtų išmokėta į asmeninę sąskaitą.

Pirmiausia – saugumas

Svarbu įsidėmėti, kad „Sodros“ siunčiamuose pranešimuose niekada nebūna raginimų pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijų, pateikti kortelės ar elektroninio parašo duomenų ar skubiai priimti finansinių sprendimų.

Gavus „Sodros“ vardu siųstą laišką ar žinutę, kurioje prašoma paspausti aktyvią nuorodą, suvesti banko ar elektroninio parašo duomenis, pateikti kortelės informaciją ar skubiai patvirtinti kokią nors operaciją, reikia išlikti budriam – „Sodra“ nesiunčia tokio turinio laiškų. Oficialus „Sodros“ adresas yra sodra.lt. Jeigu nuoroda baigiasi .net, .com, .eu, .info, .online ar turi neįprastą brūkšnį, tai nėra „Sodra“.

Bet kuris autentiškas pranešimas, atsiųstas „Sodros“ vardu, visada bus matomas ir asmeninėje paskyroje:

gyventojams –https://gyventojui.sodra.lt/
draudėjams –https://draudejai.sodra.lt/

Prie paskyrų jungiamasi tik saugiai — naudojant elektroninę bankininkystę arba elektroninį parašą.

Visos „Sodros“ paslaugos yra nemokamos, o „Sodros“ darbuotojai telefonu ar elektroniniais laiškais niekada neprašo nurodyti asmens kodo, banko prisijungimų, kortelės ar elektroninio parašo duomenų.

„Sodros“ inf.

Užimtumo tarnyba: rumunai atranda Lietuvos darbo rinką

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 13:00:00 +0200

Lietuvos darbo rinka tampa vis patrauklesnė Europos Sąjungos šalių piliečiams – šiemet jų įsidarbino beveik trečdaliu daugiau nei pernai. Didžiausią atvykusiųjų dalį sudaro rumunai, latviai ir lenkai – tai net 78 proc. visų ES piliečių, dirbančių Lietuvoje.

Per devynis 2025 m. mėnesius atvyko dirbti 9,9 tūkst. ES piliečių (28 proc.) daugiau nei pernai. Iš jų – 3,9 tūkst. buvo rumunai, 2,3 tūkst. – latviai, 1,5 tūkst. – lenkai. Lietuvoje padaugėjo dirbančių iš Bulgarijos, Vengrijos, Estijos, o šiek tiek sumažėjo airių, danų, graikų, italų, prancūzų, kroatų, maltiečių. Šalyje iš viso dirba 16,6 tūkst. ES piliečių.

„Lietuva tampa vis atviresnė Europos darbo rinkos dalyvė. Didėjantis įsidarbinusių iš ES srautas rodo, kad mūsų šalies darbdaviai tampa konkurencingi tiek atlygio, tiek darbo sąlygų požiūriu,“ – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Rumunai dažniausiai dirba statybų sektoriuje (41 proc.) – beveik pusė jų įsidarbina izoliavimo, pastatų statybos ar montavimo darbuose. Latvių daugiausia dirba statybos (36 proc.) ir apdirbamosios gamybos (23 proc.) įmonėse, o lenkai dažniausiai renkasi administracinės ir aptarnavimo veiklos (29 proc.) bei statybos (27 proc.) sektorius.

Pasak J. Zemblytės, anksčiau Rumunijos darbuotojų skaičius Lietuvoje būdavo nedidelis, tačiau jie atranda mūsų darbo rinkos patrauklumą, palyginti su kitomis šalimis: „Latvius vis labiau vilioja didesnis atlyginimas ir kartais geresnės darbo sąlygos ar papildomos naudos Lietuvoje (pvz., nemokamas transportas). Tai ypač aktualu regionuose, kur Latvijoje aukštesnis nedarbo lygis. Tuo tarpu Lenkijos darbo rinka yra didelė ir turi geras darbo sąlygas, todėl nėra didelio darbuotojų srauto. Tačiau čia jie dirba specifinėse srityse, kur reikalingos specifinės kompetencijos arba pasienio regionų versluose.“

Spalio 1 d. duomenimis, daugiausiai ES piliečių dirba statybos (5,4 tūkst.), administravimo ir aptarnavimo (3,7 tūkst.) bei apdirbamosios gamybos sektoriuose (2,7 tūkst.).

Aukštos kvalifikacijos darbus dirba penktadalis (3,5 tūkst. ) ES piliečių – 738 daugiau nei prieš metus. Daugiausiai – verslo ir administravimo specialistų (800), 700 – teisės aktų leidėjų, įmonių, įstaigų vadovų (700). Vidutinės kvalifikacijos darbuotojų – 9,1 tūkst., dauguma jų – 4,4 tūkst. statybininkai ir giminiškų profesijų darbininkai, 1,6 tūkst. – metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkai, 1,3 tūkst. – vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai. Ketvirtadalis ES piliečių įsidarbinę žemos kvalifikacijos darbuose (3,9 tūkst.) – dauguma pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais.

Mažėjo darbuotojų srautai iš trečiųjų šalių

Per devynis mėnesius pradėjo dirbti 46,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – 7,6 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai – iš Ukrainos (15,1 tūkst.) ir Baltarusijos (9,6 tūkst.). Dešimtadalis buvo iš Uzbekistano (4,7 tūkst.) ir Indijos (2,7 tūkst.).

Pasak J. Zemblytės, susitraukusiam trečiųjų šalių piliečių skaičiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėję baltarusių (-3,9 tūkst.), azerbaidžaniečių (-700), kirgizų (- 400), moldavų (-400), tadžikų (-300) srautai: „Tačiau šiemet šalies darbo rinkoje daugiau filipiniečių (+800), uzbekų (+300), pakistaniečių (+300) ir kt.“

Vis dėlto apskritai šalyje trečiųjų šalių piliečių skaičius išaugo iki 154,2 tūkst. – 10,9 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausiai iš Ukrainos (50,5 tūkst.) ir Baltarusijos (47,3 tūkst.), Uzbekistano (10,5 tūkst.),Tadžikistano (6,9 tūkst.), Indijos (6,2 tūkst.).

Pusė dirbančiųjų – transporto ir saugojimo sektoriaus darbuotojai (50,4 proc. arba 77,8 tūkst.), statybos – 28 tūkst. (18,1 proc.), apdirbamosios gamybos – 16,6 tūkst. (10,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo – 7,2 tūkst. (4,6 proc.).

Trečiųjų šalių piliečių padaugėjo visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius išaugo 10,9 proc. (1,3 tūkst.). Daugiau verslo ir administravimo (400), fizinių mokslų ir inžinerijos specialistų (200), įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų (200) ir kt.

Vidutinės kvalifikacijos dirbančiųjų skaičius padidėjo 9,8 proc. (11,4 tūkst.). Mažiausias pokytis fiksuotas kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkių grupėje (96). Didžiausias augimas stebimas įrenginių ir mašinų operatorių grupėje (5,6 tūkst.), kur labiausiai ūgtelėjo vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių (4,8 tūkst.) bei stacionarių įrenginių ir mašinų operatorių (500) skaičius. Žemos kvalifikacijos darbus dirba 2,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.

„Užimtumo tarnyba stebi, kad tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimo tendencijos atspindi darbo rinkos poreikius – Lietuvai išlieka svarbu tiek pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, tiek užtikrinti sklandžią jų integraciją“, – teigė Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja.

Užimtumo tarnybos inf.

Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje lauko erdvės vystomos pasitelkiant mokinių idėjas

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 12:30:00 +0200

Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje įgyvendintas unikalus architektūrinis projektas, kurio metu mokyklos lauko erdvės buvo tvarkomos atsižvelgiant į mokinių idėjas ir poreikius, taip pat dalis poilsiui ir mokymuisi skirtų objektų pastatyti kartu su mokiniais naudojant profesionalius statybos įrankius bei tvarias statybos medžiagas.

2025 m. rugsėjį baigtas daugiau nei metus trukęs projektas KAD:MOKYKLA, kurio apimtyje Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje pagal mokinių idėjas buvo sukurtos net trys lauko erdvės - susibūrimui skirtas amfiteatras, poilsiui skirti lauko baldai bei mokymuisi skirta lauko klasė.

KAD:MOKYKLA - tai dalyvaujamosios architektūros kūrimo metodas, kai mokyklos bendruomenė tiesiogiai ir aktyviai įtraukiama į architektų komandos kuruojamą lauko erdvių kūrimą ir įgyvendinimą. Čia kūrybinis procesas derinamas su pilietiškumu - pasitelkiami kartu kuriami buriantys mokymosi arba poilsio paskirties objektai, turintys ilgalaikę materialinę ir edukacinę vertę. Su Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos administracija, mokytojais ir 6-8 klasių mokiniais dirbusi architektų komanda sukūrė glaudaus bendradarbiavimo pavyzdį, kuris tapo įdomiu tęstiniu procesu - kartu kurtos lauko erdvių idėjos ir strategijos, spręsti objektų įgyvendinimo kaštų klausimai, ieškota alternatyvų ir inovacijų tam, kad būtų galima įgyvendinti visas pasirinktas idėjas. 6-8 klasių mokiniai ir jų mokytojai susipažino su architektų darbo metodais, tyrinėjo mokyklos lauko erdves ir savo poreikius, mokėsi diskutuoti ir sprendimus priimti bendruomeniškais būdais.

Projekto metu išryškėję pagrindinėje mokykloje besimokančių jaunuolių poreikiai atspindi ir universalius šios amžiaus grupės siekius: jiems skirtos lauko erdvės turėtų būti skirtingos, svarbu turėti galimybę jose leisti laiką ir su draugais, ir individualiai, svarbu turėti gerą vizualinį ryšį su mokykla (pvz. mokyklos įėjimu), lauko erdvėms būtinas šešėlis, augalai, natūralios medžiagos ir spalvos. Mokinių idėjose išryškėjusios fizinės aplinkos savybės - stogeliai, įvairūs sėdėjimai ir grupėmis formuojami augalai įgyja įdomias formas, jų yra daug ir skirtingų. Pagrindine projekto intencija tapo tai, kad mokinių išreikšti erdviniai poreikiai taptų sprendimų priėmimo pagrindu - pagal mokinių idėjas sukurti objektai gali padėti mokiniams jaustis savarankiškiems, saugiems ir išgirstiems. Projektui taip pat tapo itin svarbu, kad sukurti poilsio ir mokymosi objektai atspindėtų jų autorius, t.y. paauglius - būtų jaukūs ir patogūs, tačiau tuo pačiu būtų kažkas tarpinio tarp grynos vaikiškos ir grynos suaugusiųjų architektūros.

KAD: MOKYKLA rezultatu Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje tapo 3 naujos mokymosi ir poilsio erdvės:

- nenaudojamą mokyklos kiemo erdvę įveiklinęs amfiteatras, tapęs tikru iššūkiu, kadangi reikėjo suderinti plačios erdvės mastelį, ribotą biudžetą ir jaunuolių poreikius. Kūrybiniai kompromisai tapo šio objekto stiprybe - realizacijai panaudoti seni Vilniaus 700-mečio paviljono elementai (metalinės konstrukcijos ir betono liejiniai), papildyti naujais V formos betono elementais, medžiu dengtomis konstrukcijomis bei mokyklos iniciatyva pasodintais augalais.

- per kelias mokyklos lauko erdves išdėstyti daugiafunkciniai lauko baldai, sukurti medžių gretimybėje ir tuo pačiu - netoli mokyklos įėjimo. Didžiausiu objektu tapo medinė pergola su terasa ir suoliuku, turinti potencialo tapti apželdinta lauko skaitykla. Taip pat sukurti atsisėdimai su augalų grupėms bei moduliniai skirtingų formų suoliukai. Esminiu elementu tapo augalai, kuriuos mokiniai vaizdavo visose idėjose. Su mokykla sutarta lauko baldus įgyvendinti etapais - su mokiniais atliktos medinių baldų statybos, o augalų sodinimas numatytas 2026 m. pavasarį - šiuo metu mokykla įrengtose dėžėse kaupia žaliąsias atliekas (žolę, lapus ir šakas), kurios taps tvariu pagrindu augalams.

- Lauko klase virtęs kupolas, savo vietą mokyklos kieme atradęs atsižvelgiant į 6 klasės mokinių nuomonę. Lauko klasės mokyklų teritorijoje jau yra tapusios gerai pažįstama ir siektina funkcija, nes jų pagalba galima veiklas organizuoti kitaip - netradiciškai. Mokykla jau buvo suplanavusi įsigyti kupolą, todėl projekto vadovų vaidmuo buvo ne jį sukurti nuo nulio, o padėti išgryninti jo vietą, paskirtį ir turinį, kad šis objektas taptų prasminga ir gyva mokyklos aplinkos dalimi.

Projektą įgyvendino viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir švietimo pažangos programa “Tūkstantmečio mokyklos”. Projekto partneris - Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla.

Nuotraukų autorius - Pijus Girdziušas.

Amfiteatro rangovas - Vilniaus meistarnė.

Lauko baldų autoriai ir statytojai - architektės Evelina Vasiliauskaitė ir Margarita Kaučikaitė, statybų vadovai Inga Kupetytė-Bunevičienė, Milda Lukoševičiūtė, Valdas Reikertas ir Tomas Vitvickis, bei 22 Jonavos „Neries“ pagrindinė mokyklos mokiniai.

VŠĮ “Architektūra ir žmonės” inf.

Žvilgsnis iš palydovo: Lietuvos miškai plečiasi sparčiausiai Baltijos regione

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 11:00:00 +0200

Naujausi palydovų duomenys rodo, kad Lietuvos miškai plečiasi sparčiau nei daugelyje kitų Europos šalių. „Global ForestWatch“ (GFW) platformos analizė, paremta NASA ir „Landsat“ palydovų bei Merilendo universiteto GLAD laboratorijos duomenimis, atskleidė, kad per pastaruosius dešimtmečius Lietuva išlaiko nuosekliai teigiamą miškų dangos augimo tendenciją.

„Naudojant palydovų duomenis miškų stebėsenai, žengiame į naują inovacijų etapą – galime objektyviai matyti, kokia yra mūsų miškų būklė, ir suprasti, kaip atrodome pasaulio kontekste“, – sako Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas.

Europa: Lietuva – tarp šalių, kuriose miškai plečiasi

„Matome, kad Lietuvos miškų dangos rodikliai išlieka tarp geriausių Europoje“, – teigia su GFW platformos duomenimis susipažinęs Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.

Analizuojant 2000-2020 m. laikotarpį, Lietuva patenka tarp nedaugelio Europos valstybių, kuriose medžių lajų danga išsiplėtė daugiau nei 5 proc. Tokie rezultatai užfiksuoti Airijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Baltarusijoje ir Moldovoje. Lyderė šioje kategorijoje – Airija, kurioje medžių lajų danga išsiplėtė daugiau nei 10 proc.

Vidutinį (2-5 proc.) medžių lajų ploto didėjimą fiksavo Lenkija, Ukraina, Vengrija ir Jungtinė Karalystė, o mažesnį nei vidutinį (0,5-2 proc.) – Rumunija, Bulgarija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Turkija.

Didžiosiose Europos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, taip pat Kroatijoje, Latvijoje miškų danga išliko stabili, o kai kur, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Juodkalnijoje, Albanijoje, Alpių regione – Austrijoje, Šveicarijoje, sumažėjo.

„Tai, kad patenkame tarp šalių, kuriose medžių danga išaugo daugiau nei 5 proc., yra aiškus signalas, kad Lietuvoje miškai ne tik išsaugomi, bet ir plečiasi“, – pabrėžia G. Kulbokas.

2014–2024 m.: Lietuva – Baltijos regiono lyderė

Išanalizavus naujesnį 2014–2024 m. laikotarpį, Lietuva išsiskiria kaip Baltijos regiono lyderė pagal medžių lajų plėtrą.

Pagal „Global ForestWatch“ duomenis, per šį dešimtmetį medžių lajų danga Lietuvoje išaugo 10,1 proc., o praradimas siekė tik 4,9 proc. – daugiau nei dvigubai mažiau. Tai reiškia, kad šalyje medžių daugėja žymiai sparčiau, nei jų netenkama.

GFW užfiksavo, kad Lietuvoje medžių lajos šiuo metu dengia apie 2,28 mln. hektarų, o tai viršija oficialų miškingumo rodiklį. Šie duomenys rodo, kad medžiai auga ne tik miškuose, bet ir už jų ribų – sodybose, pakelėse, parkuose, ne miško paskirties žemėje bei kitose žaliosiose erdvėse.

Analizėje taip pat vertintos vadinamosios mišriosios zonos – teritorijos, kuriose dėl plynųjų kirtimų ar stichijų, kenkėjų, ligų padarytos žalos medžių danga laikinai prarasta, bet vėliau atsikūrusi arba atkurta. Šis rodiklis Lietuvoje siekia 13,2 proc., panašiai kaip Estijoje (13,7 proc.) ir Suomijoje (13,9 proc.). Didžiausias mišrios zonos plotas fiksuotas Latvijoje (18,5 proc.), o mažiausias – Lenkijoje (8,2 proc.).

Stebėti ne žemesni nei 5 m medžiai

Rezultatai gauti naudojant Merilendo universiteto GLAD laboratorijos sudarytą duomenų rinkinį, paremtą „Landsat“ palydovų ir NASA GEDI lidarinių matavimų informacija. Buvo vertinami ne žemesni kaip 5 metrų medžiai, augantys plotuose, kuriuose jų lajos dengia bent 30 procentų žemės paviršiaus.

Šių duomenų tikslumas viršija 93 proc., todėl jie laikomi patikimu šaltiniu tiek moksliniams tyrimams, tiek aplinkosaugos praktikoje.

„Global ForestWatch“ analizė patvirtina, kad Lietuvoje medžių danga stabiliai plečiasi, o miškininkystės veikla išlieka tvari ir neperžengia gamtos atsinaujinimo ribų“, – sako G. Kulbokas.

Valstybinės miškų tarnybos informacija

Politinėms partijoms paskirstyti 2025 m. II pusmečio valstybės biudžeto asignavimai

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 10:39:07 +0200

Du kartus per metus valstybės asignavimus politinėms partijoms apskaičiuojanti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia paskirsčiusi 2025 m. II pusmečio sumą.

VRK sprendimu 11 politinių partijų paskirstyti iš viso 2 751 000 eurų. Konkrečios sumos nustatytos pagal tai, kiek kuri partija gavo balsų per pastaruosius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus bei įvertinus kitus įstatymo reikalavimus asignavimams gauti.

Vieno rinkėjo balso pusmečio finansinis koeficientas yra beveik 60 euro centų.

Didžiausią valstybės dotaciją šį, kaip ir praėjusį, pusmetį gaus Lietuvos socialdemokratų partija, mažiausią – Centro dešinės partija (buvusi Partija „Laisvė ir teisingumas“).

VRK sprendimu 2025 m. II pusmečio valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms paskirstyti taip:

Eil. Nr.	Politinė partija	Valstybės biudžeto asignavimų suma
1.	Lietuvos socialdemokratų partija	662 711
2.	Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	612 211
3.	Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	258 895
4.	Politinė partija „Nemuno Aušra“	241 867
5.	Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“	241 550
6.	Liberalų sąjūdis	237 032
7.	Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga	141 650
8.	Laisvės partija	140 457
9.	Lietuvos regionų partija	88 014
10.	Nacionalinis susivienijimas	65 497
11.	Centro dešinės partija (buvusi Partija „Laisvė ir teisingumas“)	61 116
	Iš viso	2 751 000

Iš viso 2025 metais valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų.

VRK valstybės dotacijas politinėms partijoms paskirsto du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15 d. ir lapkričio 15 d.

Asignavimų politinėms partijoms apskaičiavimo ir paskirstymo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme, o bendra asignavimų suma numatoma Lietuvos Respublikos 2025-2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.

VRK inf.

Universalus dizainas mokymuisi: sukurta mokomųjų vaizdo klipų serija

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 10:06:00 +0200

Vis dažniau viešojoje erdvėje galite išgirsti sąvoką universalus dizainas mokymuisi (UDM). Jis į švietimą ateina kaip viena iš įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prieigų. Tačiau UDM – daugiau nei tik įtraukus, jis yra grįstas neuro ir edukologijos mokslais apie smegenų veiklą mokymosi metu. Kaip UDM principų taikymas atrodo pamokose? Kaip mokytojai UDM gali pritaikyti savo kasdieniniame darbe? Į šiuos klausimus bando atsakyti mokomųjų vaizdo klipų serija apie UDM, parengta švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) iniciatyva.

Filmukai, iliustruojantys galimus UDM taikymo principus pamokose, yra skirti visiems, kurie siekia kurti įtraukią ugdymo aplinką bei praturtinti ugdymo(si) procesą: mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų vadovams ir visai švietimo bendruomenei. Filmukai parodo, kaip UDM prieiga leidžia planuoti ugdymosi procesą, numatant skirtingus mokinių mokymosi būdus, barjerus ir pastolių taikymo sprendimus

„Po 2023 metų, kai įgyvendinant TŪM programą išleidome UDM gaires, matėme poreikį parodyti daugiau UDM taikymo praktinių pavyzdžių. Kadangi siekėme iliustruoti, kaip UDM taikymas gali atrodyti pamokose, prie filmukų pridėjome pamokų planus, kuriuose aiškiai atsiskleidžia pagrindiniai UDM prieigos ir jos planavimo elementai. UDM taikymas – tai procesas, atradimų kelias. Tikimės, kad šie filmukai įkvėps mokytojus ir mokytojas pradėti taikyti UDM prieigą, eksperimentuoti”, – apie šios serijos atsiradimą pasakojo TŪM įtraukaus ugdymo srities ekspertė Indrė Širvinskaitė.

Serijoje pateikiamos realių pamokų – matematikos ir lietuvių kalbos – ištraukos iš Lietuvos mokyklų, kuriose mokytojos išbando UDM principų pamokose taikymą. Pamokas mokytojos planavo pagal universalaus dizaino mokymuisi prieigą, konsultuojantis su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkėmis prof. dr. Alvyra Galkiene ir dr. Rasa Nedzinskaite-Mačiūnienė.

Matematikos pamoka filmuota Gargždų „Kranto“ progimnazijoje, ją šeštokams vedė mokytoja Ilona Tulabienė, o lietuvių kalbos pamoka užfiksuota Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, ją 8-os klasės mokiniams vedė mokytoja Viktorija Adomaitytė.

„Specialiai pasirinkome būtent lietuvių kalbos ir matematikos dalykus, kuriuose UDM principų taikymas kartais gali atrodyti sudėtingesnis. Labai dėkojame mokytojoms, kurios išdrįso pritaikyti šią prieigą ir įsileisti į savo pamokas. Taip pat dėkojame mokykloms, kurios buvo atviros ir palaikančios eksperimentavimui, ir, žinoma, mokiniams ir mokinėms, kurie atvirai priėmė kitokios pamokos taisykles“, – sako TŪM ekspertė.

Šios pamokos – tik pora pavyzdžių, kaip galima praktikoje taikyti UDM – galimybės yra labai plačios. Mokomųjų vaizdo klipų serijoje užfiksuota, kaip pamokoje apmąstomi ir pritaikomi trys pagrindiniai UDM principai: numatyti skirtingi būdai sudominti, informacijai pateikti ir žinių raiškai. Tai yra trys pagrindinės sritys, apie kurias siūlo galvoti UDM, planuojant pamoką ir apskritai ugdymą. Taip pat pademonstruojami pastolių taikymo principai, tikslo išsikėlimas, refleksija, kurie yra neatsiejami nuo UDM prieigos.

„Įtraukiojo ugdymo įgyvendinime dažnai akcentuojama socializacijos svarba. Tačiau ne mažiau svarbi ugdymo kokybė, siekiant kad ugdymas atlieptų kiekvieno ir kiekvienos mokymosi poreikius bei skatintų pažangą. UDM, kuri yra tik viena iš įtraukiojo ugdymo prieigų, pasiūlo struktūrą, suteikia sistemiškumo apmąstant, kokie metodai galėtų būti pritaikyti, siekiant kiekvieno(-s) mokinio(-ės) ugdymosi sėkmės. Tikimės, kad mokomųjų vaizdo klipų serija šį procesą padarys aiškesnį, įdomesnį ir sėkmingesnį. Svarbu nebijoti pabandyti“, – reziumuoja I. Širvinskaitė.

Mokomųjų vaizdo klipų seriją galite peržiūrėti čia.

Všį Europos socialinio fondo agentūra

VVTAT: Kaip išsirinkti batus, kurie tarnaus ilgai? Vartotojo atmintinė

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 09:04:04 +0200

Pirkdami avalynę dažnai renkamės pagal dizainą, spalvą ar mėgstamą prekės ženklą, tačiau ne visada atkreipiame dėmesį į kokybę ir patogumą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pataria, kaip išsirinkti batus, kurie ne tik gražiai atrodytų, bet ir tarnautų ilgiau.

Apžiūrėkite avalynės konstrukciją

Bato viršaus odos kraštai suklijavimo vietoje turi būti pašiaušti, kad geriau susiklijuotų padas ir bato viršus. Jei pašiauštoji dalis matoma išorėje – tokie batai gali įplyšti, atsiklijuoti, o į vidų patekti drėgmė.

Patarimas: geras siūlės kraštas – lygus ir tvarkingas, be matomų klijų žymių.

Rinkitės avalynę pagal paskirtį ir sezoną

Atkreipkite dėmesį į paskirtį (laisvalaikiui, sportui, namams ir kt.) ir kokiam sezonui ji pritaikyta. Įvertinkite kelio dangą, kurioje ketinate avėti atitinkamą avalynę.

Nepamirškite: laisvalaikio avalynė nėra skirta sportui.

Pasirinkite tinkamą dydį

Įsitikinkite, kad avalynė tinkamo dydžio, patogi ir nesukels diskomforto avėjimo atveju. Masinės gamybos avalynė gali neatitikti individualių pėdos ypatumų: pločio, linkio, kulno dalies formos. Jei avalynė spaudžia, trina, yra nepatogi, bet nėra nustatoma gamybos defektų, tai nelaikoma kokybės trūkumu.

Patarimas: matuokitės abu batus, pasivaikščiokite parduotuvėje – kartais net keli žingsniai pasako daugiau nei etiketė.

Įvertinkite avalynės sudėtį

Rekomenduojame rinktis iš natūralių medžiagų pagamintą avalynę. Peržiūrėkite ženklinimą, ar su kūnu kontaktuojančios dalys (pamušalas, vidpadis) yra natūralios.

Neskubėkite apsispręsti

Nenaudotą avalynę galite pakeisti arba grąžinti per 14 dienų nuo įsigijimo. Svarbu turėti prekės etiketes, pakuotę ir pirkimo dokumentą.

Prižiūrėkite batus tinkamai

Avalynę prižiūrėkite pagal gamintojo rekomendacijas ir naudojant konkrečiai avalynei pritaikytas priemones. Nesiaukite batų neatrišę raištelių ir naudokite batų šaukštą – tai mažos smulkmenos, kurios prailgina batų tarnavimą. Įvertinkite ir tai, kad avėdami avalynę su dekoratyviniais elementais, ją turėsite labiau prižiūrėti ir atsargiau avėti.

Svarbu: pardavėjas neatsako už defektus, atsiradusius dėl netinkamos batų priežiūros, o prekinės išvaizdos pakitimai, atsiradę dėl normalaus avėjimo, nėra pripažįstami kokybės defektais.

Pastebėjote trūkumą?

Kreipkitės į pardavėją raštu per 3 mėn. nuo trūkumų pastebėjimo, nurodykite savo reikalavimą, pateikite pirkimo dokumentą.
Pardavėjas turi atsakyti per 14 dienų nuo prašymo gavimo.

Jei ginčo išspręsti nepavyksta, kreipkitės į VVTAT pateikdami prašymą, pirkimo dokumento, prašymo pardavėjui ir atsakymo (jei buvo gautas) kopijas.

Atmintinė:

VVTAT inf.

Modernus karių aprūpinimas – nuo pistoletų iki granatsvaidžių

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 07:30:00 +0200

Lietuvoje nuosekliai gerinamos karių tarnybos sąlygos – rūpinamasi ne tik jų gerove, bet ir saugumu, komfortu bei moderniu aprūpinimu. Krašto apsaugos ministerija įgyvendina Modernaus (manevrinio) kario aprūpinimo programą, kurios tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos karys būtų visapusiškai pasirengęs šiuolaikiniams gynybos iššūkiams.

Programa apima tris pagrindinius komponentus: modernią ginkluotę, atnaujintą ekipuotę ir funkcionalią aprangą, atitinkančią aukščiausius šiuolaikinius standartus. Šiai programai iki 2031 m. planuojama skirti apie 200 mln. eurų per metus. Tinkamai ginkluotas ir aprūpintas karys gali efektyviai vykdyti įvairaus pobūdžio užduotis bei būti pasiruošęs tiek atgrasymui, tiek gynybai.

Kario ginkluotė priklauso nuo jo užduočių – tai gali būti automatinis šautuvas, taikliojo šaulio ginklas arba kulkosvaidis. Be pagrindinės ginkluotės, kariams priskiriami optiniai ir lazeriniai taikikliai, naktinio matymo prietaisai bei kita reikalinga įranga.

Siekdama užtikrinti visapusišką aprūpinimą, ministerija planuoja įsigyti automatinius šautuvus, kulkosvaidžius, snaiperinius šautuvus, taiklaus šaulio ginklus, 84 mm prieštankinius granatsvaidžius, 40 mm povamzdinius ir automatinius granatsvaidžius bei begarsius snaiperinius šautuvus. Šių pirkimų bendra vertė siekia apie 256,4 mln. eurų. Ginkluotės ir amunicijos įsigijimo projektai vykdomi etapais 2024–2033 m. laikotarpiu.

2024 m. buvo pasirašyta 17 mln. eurų vertės sutartis dėl „Carl Gustaf“ 84 mm granatsvaidžių. 2026 m. planuojama pasirašyti naują sutartį dėl šių granatsvaidžių „Carl Gustaf“ II etapo (54 mln. eurų) su 30 proc. pramoniniu bendradarbiavimu, lauko treniruoklio pirkimo (2,1 mln. eurų). Taip pat 2026 m. planuojama pasirašyti sutartis dėl 9 mm pistoletų, automatinių šautuvų sistemų ir snaiperinių šautuvų, 2027 m. dėl taiklaus šaulio ginklo ir povamzdinio granatsvaidžio, o 2028 m. – dėl automatinių granatsvaidžių įsigijimo. Bendra visų projektų vertė siekia apie 40,6 mln. eurų.

Vieno modernaus kario aprūpinimo kaštai su visais šiais elementais svyruoja nuo 28 ir 39 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokiu ginklu karys yra aprūpinimas. Dalis įsigyjamų priemonių skirta rezervo kariams bei atsargų kaupimui krizės atvejais.

Ateinančių trejų metų laikotarpiu įvairiai ekipuotei, aprangai ir ginkluotei planuojama išleisti apie 627,4 mln. eurų, o per artimiausią dešimtmetį – iki 1,7 mlrd. eurų.

Ypatingas dėmesys skiriamas rezervo karių aprūpinimui. Iki 2030 m. planuoja sukaupti nustatytą kiekį uniformų ir ekipuotės. Šiam tikslui įgyvendinti iki 2027 m. yra planuojama skirti 72 mln. eurų.

KAM inf.

Parengti siūlymai dėl valstybinių brandos egzaminų: siūloma nustatyti adekvačią išlaikymo kartelę

jonavoszinios.lt — Thu, 06 Nov 2025 06:29:45 +0200

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) parengė ir teikia svarstymams siūlymus dėl 2026 metų brandos egzaminų sesijos. Siūloma valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo ribą nuo 35 taškų koreguoti iki 25 taškų, o abiturientų apsisprendimo ir pasirinkimo, kokius egzaminus norės laikyti, laiką pratęsti iki vasario 15 d. Taip pat siūloma leisti tais pačiais metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Projektas pateiktas visuomenei viešosioms konsultacijoms – jų metu lauksime pasiūlymų, o galutinis sprendimas bus priimtas po diskusijų.

„Valstybinius brandos egzaminus laiko ne tik tie mokiniai, kurių akademiniai pasiekimai aukšti. Egzamino išlaikymo minimali riba turi būti adekvati, parodanti mokinio įgytas bazines žinias. Minimalūs reikalavimai negali būti ribojantys ar pertekliniai. Mūsų siūloma 25 taškų išlaikymo riba atitinka tarptautinį minimalų pasiekimų patikrinimo išlaikymo standartą, tai nėra kartelės nuleidimas, o moksliškai pagrįstas pagrindinių gebėjimų įrodymas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Egzaminų organizavimo sistemoje – daugiau lankstumo

Pratęsus egzaminų pasirinkimo laiką iki vasario vidurio, siūloma įvesti viešą elektroninę sistemą kandidatų VBE pasirinkimams stebėti ir pasirinktoms VBE įvedimo klaidoms taisyti. Patys III–IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo, juos užregistravo į pasirinktus egzaminus.

Būtų suteikiama galimybė VBE laikymą atidėti pakartotinei sesijai mokyklos vadovo įsakymu dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai abiturientui tuo pačiu metu, kaip ir vykstanti pagrindinė sesija, tenka laikyti stojamąjį egzaminą užsienio aukštojoje mokykloje. Iki šiol nukelti egzaminą į pakartotinę sesiją buvo galima tik dėl ligos ar artimo žmogaus netekties.

Perlaikyti VBE I dalį galėtų tik tie abiturientai, kurie pernai mokydamiesi III gimnazijos klasėje negalėjo to padaryti dėl mokyklų klaidų, t.y., mokykla nebuvo užregistravusi į egzamino perlaikymą.

Siūloma leisti neišlaikymo atveju tais pačiais metais perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros A arba B lygio egzaminą, bet ir matematikos. Neišlaikiusieji A lygiu lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, galės pasirinkti, kokiu lygiu – A arba B – norės perlaikyti. Iki šiol tais pačiais metais perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklai baigti.

Daugiau dėmesio VBE rezultatų skaidrumui ir užduočių kokybei

Siūloma aiškiau apibrėžti egzaminų vertinimo komitetų kompetencijų ribas, didinti reikalavimus, o kartu ir pagalbą egzaminų vertintojams, užduočių recenzentams ir rengėjams. Pastariesiems Nacionalinė švietimo agentūra organizuos specializuotus vietinius ir tarptautinius mokymus.

Nacionalinė švietimo agentūra prieš kiekvieną egzaminą informuos mokyklas apie reikalavimus kompiuterių parametrams, padės mokykloms pasitikrinti egzaminams paruošto kompiuterio kokybę.

Kad mokiniai užduotis atliktų sąžiningai, į kompiuterius įdiegiama programinė įranga, ribojanti galimybes naudotis pašaline informacija.

Su valstybinių brandos egzaminų siūlymais galima susipažinti čia.

Pastabų ir siūlymų laukiame iki lapkričio 18 dienos imtinai el. p. smmin@smsm.lt.

ŠMSM inf.

Tyrėjams atsiveria prieiga prie „Facebook“, „TikTok“, „YouTube“ ir kitų platformų duomenų

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 19:30:00 +0200

Europos Sąjungoje įsigaliojo naujos taisyklės, suteikiančios mokslininkams galimybę pirmą kartą gauti prieigą prie labai didelių interneto platformų – tokių kaip „Facebook“, „TikTok“, „Instagram“, „YouTube“ ar „Google“ – vidaus duomenų. Tai numato Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), kuriuo siekiama didesnio skaidrumo ir atsakomybės internete.

Iki šiol tokie duomenys, kaip pavyzdžiui, kokį turinį socialiniai tinklai rekomenduoja vaikams, kaip plinta dezinformacija ar kaip platformos reaguoja į neapykantos kalbą, buvo prieinami tik pačioms bendrovėms. Dabar patikrinti moksliniai tyrėjai galės šiuos procesus analizuoti nepriklausomai.

„Tai esminis žingsnis link didesnio skaidrumo internete – suteikiame galimybę tyrėjams realiai patikrinti, kaip veikia algoritmai ir kokią įtaką jie daro visuomenei“, – sako Justina Paulauskaitė, RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė.

Kas gali būti tie tyrėjai?

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, prieigą prie duomenų gali gauti patikrinti mokslininkai iš pripažintų universitetų ar tyrimų institutų, kurių darbai atitinka akademinius standartus ir yra skirti visuomenės interesą atitinkantiems tyrimams – pavyzdžiui, apie dezinformacijos poveikį demokratijai, vartotojų apsaugą ar vaikų saugumą internete. Tyrėjai turi užtikrinti duomenų saugumą ir naudoti juos tik tyrimo tikslams.

Kaip gauti prieigą?

Norėdami gauti prieigą prie platformų duomenų, tyrėjai pateikia prašymą per Europos duomenų portalą, nurodydami, kokių duomenų reikia ir kokiam tikslui. Lietuvoje tokius prašymus vertina Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), veikianti kaip Skaitmeninių paslaugų koordinatorė. Vėliau prašymai perduodami tos platformos veiklos šalies koordinatoriui ir pačiai platformai.

Ką tai reiškia praktikoje?

Nauja tvarka leis mokslininkams:

patikrinti, kaip socialinių tinklų algoritmai formuoja informacijos burbulus;
nagrinėti, kaip melaginga informacija plinta karo ar rinkimų metu;
įvertinti, ar platformos veiksmingai saugo naudotojus nuo finansinių sukčių ar žalingo turinio.

Tokie nepriklausomi tyrimai padės užtikrinti saugesnę ir skaidresnę skaitmeninę aplinką visiems Europos piliečiams.

Deleguotasis aktas dėl duomenų prieigos – dar vienas svarbus žingsnis įgyvendinant Skaitmeninių paslaugų akto tikslus: padidinti interneto platformų skaidrumą, atskaitomybę ir užtikrinti, kad jos veiktų visuomenės, o ne tik verslo interesais.

RRT inf.

Baigti tyrimai dėl gaisrų atliekų sąvartynuose Kauno regione: aplinkai padaryta žala viršija 28 tūkst. eurų

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 15:00:00 +0200

Rugsėjo mėnesį Kauno regiono atliekų tvarkymo centruose – Zabieliškio ir Lapių sąvartynuose – įvyko gaisrai. Dėl šių incidentų aplinkosaugininkai pradėjo neplaninius atliekų tvarkytojų patikrinimus. Atlikus tyrimus, nustatyta bendra padaryta žala aplinkai – daugiau nei 28 tūkst. eurų.

Rugsėjo 4 d. kilęs gaisras Kauno rajone, Lapėse, VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojamoje nepavojingųjų atliekų aikštelėje, padarė 24 745,58 Eur dydžio žalą aplinkos orui.

Rugsėjo 25 d. Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, degė Zabieliškio kaimo nepavojingųjų atliekų sąvartynas. Atsakingai įmonei paskaičiuota atlyginti aplinkos orui padarytą žalą – 3 742,71 eurų.

Įmonės informuotos gera valia atlyginti žalą aplinkai per 40 kalendorinių dienų.

Sąvartynų gaisrų atveju Aplinkos apsaugos departamento atliekami veiksmai

Kilus sąvartynų gaisrui, aplinkosaugininkai reaguoja į pranešimą ir vyksta į vietą. Pradedamas neplaninis patikrinimas, kurio metu pareigūnai vertina visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Vėliau surinkta informacija – įmonės ar aplinkinių objektų kamerų vaizdai, degančių atliekų kiekis, jų plotas, atliekos rūšis ir pan. – pasitelkiama vertinant žalą aplinkai.

Aplinkosaugininkai gaisro metu siekia užtikrinti, kad gaisro gesinimo vanduo neužterštų paviršinių bei gruntinių vandenų. Būtina užtikrinti, kad besikaupiantis vanduo nepatektų į aplinką. Esant būtinybei, įmonė turi užtikrinti, kad būtų galimybė gaisro gesinimo metu susidariusias nuotekas siurbti ir patalpinti į sandarias talpas.

Po gaisro likvidavimo pareigūnai toliau renka reikalingą medžiagą ir dokumentaciją. Teikiama užklausa Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl gaisro priežasčių, sunaudoto vandens kiekio ar kitų priemonių gaisro metu. Be to, apklausinėjami įmonės darbuotojai, vertinama informacija apie aplinkai padarytą žalą.

Atlikus tyrimą, surašomas patikrinimo aktas, paskaičiuojama žala aplinkai, o nustačius kaltininkus, taikomos Administracinių nusižengimų kodekso ir juridiniams asmenims numatytos sankcijos.

AAD inf.

Svarstymai dėl Jonavoje esančio nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 14:22:00 +0200

Lapkričio 13-ąją suplanuotame Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje numatyta svarstyti kelis finansinius ir ūkinius klausimus. Vienas iš jų – nekilnojamojo turto mokesčio tarifų pakeitimai. Prieš posėdį tarybos nariai šią savaitę renkasi į komitetų posėdžius, kuriuose nagrinėjami darbotvarkės klausimai.

Šiandien, lapkričio 5-ąją, detaliau analizuotas klausimas „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ pakeitimo.

Pagal parengtą sprendimo projektą, savivaldybės taryba ketina koreguoti 2022 metais patvirtintus tarifus. Siūloma nustatyti 5 proc. mokesčio tarifą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tokiu būdu siekiama paskatinti savininkus prižiūrėti savo pastatus ir sklypus, gerinti bendrą miesto ir rajono estetinį vaizdą. Iki šiol toks tarifas Jonavos rajone nebuvo taikomas maksimaliu dydžiu.

Be to, siūloma papildyti sprendimą nauju punktu, kuriuo numatoma apmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto dalį, viršijančią 450 000 eurų. Tokiai sumai taikomas tarifas siektų 1 proc. mokestinės vertės.

Kaip pažymima aiškinamajame rašte, toks pakeitimas atitinka naująją Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo redakciją.

„Savivaldybių taryboms suteikta teisė patvirtinti mokesčio tarifą pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 450 000 eurų nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės. Siūloma nustatyti 1 proc. mokestinės vertės tarifą, koks ir galioja šiuo metu turtui, kurio vertė viršija 300 000 eurų. Tikėtina, kad tokio brangaus turto Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje nėra, šis mokestis nebus mokamas artimiausiu metu. Net jei pasitaikytų tokio brangaus pagrindinio gyvenamojo būsto, apmokestinama dalis būtų tik ta, kuri viršija 450 000 eurų“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Verslo taryba siūlomiems pakeitimams pritarė, tačiau buvo išsakyta ir papildomų siūlymų – mažinti nekilnojamojo turto mokestį mažoms ir vidutinėms įmonėms. Mažoms įmonėms siūlyta taikyti 0,7 proc., o vidutinėms – 0,9 proc. tarifą, tačiau savivaldybės administracija siūlo šių tarifų kol kas nekeisti.

Naujosios nuostatos, jei joms pritars tarybos nariai, įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 dienos.

Atnaujina taromatus – grąžinti pakuotes bus dar patogiau

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 14:15:00 +0200

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) kartu su partneriais aktyviai atnaujina taromatų įrangą. Šimtai naujų taromatų pagreitins pakuočių grąžinimo procesą ir suteiks daugiau patogumo gyventojams, kurie prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo.

„Beveik dešimtmetį Lietuvoje gyvuojančią užstato sistemą šiandien palaiko 9 iš 10 gyventojų. Šis pasitikėjimas mus skatina tobulėti ir užtikrinti taromatų tinklo veiklos kokybę. Įvertinę vartotojų patirtį, atrinkome pažangius technologijų sprendimus ir įrenginius, kurie geriausiai dera su prekybos vietų sąlygomis ir yra patogūs ne tik tarą grąžinantiems žmonėms, bet ir taromatus prižiūrintiems darbuotojams“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas ir pažymi, kad taromatų modernizacija yra ilgalaikis projektas, įgyvendinamas etapais.

USAD duomenimis, per pirmąjį etapą bus atnaujinta kiek daugiau negu 300 taromatų įranga. Maždaug pusė šio tikslo jau yra pasiekta – nauja „Tomra“ gamintojos įranga veikia 140 taromatų visoje Lietuvoje.

Greitesni ir patogesni

G. Varnas pastebi, kad daugiausia naujovių šiame etape yra susiję su mažų ir vidutinių parduotuvių taros surinkimu. Dalis gyventojų jau pastebėjo, kad senesnio modelio UNO taromatus prie nedidelių parduotuvių pakeitė modernūs H11 įrenginiai. Jame – didesnis liečiamas ekranas, pakuočių priėmimas ir nuskaitymas vyksta greičiau, o talpa – dviem trečdaliais didesnė lyginant su prieš tai buvusių UNO.

Vidutinėms parduotuvėms skirtas T70 pakuotes presuojantis taromatas atskleidžia „TOMRA Flow Technology“ technologijos privalumus. Tara atpažįstama akimirksniu ir be sukimosi. Dėl to pakuotės juda 50 proc. greičiau, lyginant su pirmtako T63 mechanizmu. Naują taromatą išbandę prekybininkai pastebi, jog aptarnavimo ir priežiūros darbus atlikti tapo paprasčiau.

Taip pat Lietuvoje sėkmingai testuojami ir naujos kartos B7 taromatai, skirti vidutinio dydžio parduotuvėms. Šio modelio taromatas užima vos 1,3 kv. m. plotą, yra lengvai valdomas ir efektyviai prižiūrimas. Modernieji B7 taromatai yra įtraukti į USAD planus.

Vienu ypu – daugiau negu 100 plastiko butelių ir skardinių

Svarbia naujiena G. Varnas vadina ir sprendimą plėsti galingus R1 tipo taromatus, kurie vienu metu gali priimti ir apdoroti didelį kiekį PET plastiko ir metalinių pakuočių kiekį. Pirmasis šio tipo taromatas prieš porą metų buvo įrengtas Vilniuje, Žirmūnuose, ir sulaukė išties didelio dėmesio. O antrasis R1 taromatas 2025 metų sausį pradėjo veikti Šiauliuose.

Per plačią angą į R1 taromatą vienu kartu galima sukrauti per 100 skardinių ir PET plastiko butelių. Greičiau negu per minutę įranga užstato pakuotes nuskenuoja ir suskaičiuoja, o tada atspausdina kvitą. Greta veikia ir įprastas „Tomra T9“ taromatas, į kurį gyventojai gali grąžinti stiklo butelius, o taip pat PET ir metalines pakuotes mažesniais kiekiais.

Kartu su partneriais USAD planuoja dar šiemet Lietuvoje įrengti keturis R1 taromatus: po vieną Alytuje, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.

„Mums svarbiausia yra užtikrinti gerą patirtį žmonėms, kurie grąžina tarą. Kartu siekiame, kad naujosios technologijos palengvintų darbą prekybininkams, kurie rūpinasi, kad taros surinkimas vyktų sklandžiai. Tad įgyvendindami projektą daug dėmesio skirsime sistemos naudotojams ir grįžtamajam ryšiui, kuris visada padeda tobulėti“, – apibendrina USAD vadovas G. Varnas. Iš viso Lietuvoje veikia apie 1300 taromatų tinklas.

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2024 metus surinkta ir perdirbti perduota 708,58 mln. vienkartinių pakuočių.

Seimo narys V. Sinica: parlamentarai siūlo atšaukti migrantų šeimų susijungimo teisę

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 13:55:51 +0200

Dešimt Seimo narių trečiadienį įregistravo pasiūlymą neleisti Lietuvoje dirbančių imigrantų šeimų nariams atvykti gyventi į Lietuvą šeimų susijungimo pagrindu. Įstatymo projekto autorius Vytautas Sinica teigia, kad neįgyvendinus šio pokyčio, nuo kitų metų pradžios į Lietuvą papildomai gali atvykti apie 60 tūkst. užsieniečių, kurių išlaikymo našta tektų Lietuvos mokesčių mokėtojams.

„2026 metais, praėjus trejiems metams nuo masinės imigracijos Lietuvoje pradžios, pasinaudojant šeimų susijungimo teise į Lietuvą galėtų atvykti apie 60 tūkst. papildomų užsieniečių, kurie būtų nebe darbo migrantai, o beveik išimtinai nedirbantys asmenys. Toks papildomas užsieniečių antplūdis greta šalyje jau esančių daugiau nei 200 tūkst. asmenų iš ne ES valstybių narių turėtų reikšmingą poveikį Lietuvos demografinei sudėčiai, kultūriniam vientisumui ir tapatybei, ypač didžiuosiuose miestuose, kuriuose akivaizdžiai ir telkiasi užsieniečių iš Azijos ir Afrikos šalių bendruomenės“, – pažymi V. Sinica.

Kaip teigiama trečiadienį įregistruoto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, darbo imigracija, leidžiant į Lietuvą atvykti užsieniečiams, kurie čia ketina dirbti, yra grįsta pragmatiniais tikslais. Valstybė ir visuomenė siekia gauti naudą iš tokio užsieniečio darbo, jo kuriamos pridėtinės vertės bei sumokamų mokesčių.

„Atskira diskusija, ar tai pasitvirtina, tačiau būtent toks yra deklaruojamas valstybės tikslas. Tačiau jei vietoje naudos valstybei ir patiems mokesčių mokėtojams tenka pareiga prisidėti prie tokio užsieniečio šeimos išlaikymo – per teikiamas sveikatos, švietimo paslaugas, socialines išmokas ar tuos pačius vaiko pinigus – tai reiškia, kad valstybės biudžetas iš darbo imigracijos gauna ne naudą, bet priešingai – patiria žalą. Todėl teikiamais įstatymo pakeitimais yra siūloma palikti teisę į šeimos susijungimą tik Lietuvos piliečių šeimos nariams, taip pat tiems užsieniečiams, kuriems šeimos susijungimas būtų pateisinamas humanitariniais motyvais: pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms”, – sako V. Sinica.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą pasirašė dešimt parlamentarų, priklausančių laikinajai grupei „Prieš masinę imigraciją“: Rima Baškienė, Kęstutis Mažeika, Ligita Girskienė, Rimas Jonas Jankūnas, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Sinica, Vitalijus Šeršniovas, Andrius Busila bei Martynas Gedvilas.

Jonava nustebino – viena iš TOP penkių pažangiausių savivaldybių lyčių lygybės srityje

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 13:00:00 +0200

Jonavos rajono savivaldybėje vyko susitikimas, skirtas projektui „Koordinatorių modelio išbandymas ir lyčių lygybės politikos stiprinimas“, kuriuo siekiama skatinti sistemingą lyčių lygybės politikos įgyvendinimą savivaldybių lygmeniu.

Jame dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė su komanda, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros atstovai, taip pat lyčių lygybės, lygių galimybių bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityse dirbantys specialistai. Susitikimo metu aptarti projekto rezultatai, pasidalinta gerąja patirtimi bei diskutuota apie tolesnius žingsnius, stiprinant lygybės politiką savivaldybėse.

Jonavos rajono savivaldybėje šio projekto įgyvendinimo metu darbą pradėjo administracijos patarėja smurto ir lygių galimybių klausimams – tokia pareigybė šalyje įsteigta dar tik keliose savivaldybėse.

Tarp susitikimo akcentų – ir Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos atliktas tyrimas, kuris jau ketverius metus vertina, kaip šalies savivaldybės įgyvendina lygių galimybių principus. Naujausiame 2025 m. tyrime „Lygių galimybių užtikrinimas savivaldybių veikloje“ analizuojama, ar savivaldybės turi strateginius dokumentus ir veiksmų planus, numato priemones bei tikslus lygioms galimybėms užtikrinti, ar užtikrina konfidencialius pranešimų kanalus ir yra paskyrusios atsakingus asmenis šiai sričiai.

Pagal šio tyrimo rezultatus Jonava surinko 8,5 balo iš 11 galimų ir pateko į TOP 5 Lietuvos savivaldybių, kurios per pastaruosius ketverius metus padarė didžiausią pažangą lyčių lygybės srityje. Bendras savivaldybių vidurkis šiemet siekia 6,19 balo.

„Lyčių lygybė ir lygios galimybės – tai ne atskiras projektas, o nuolatinis mūsų darbas. Lygybė – mūsų vertybinė kryptis, kuria judame pirmyn“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

Susitikimo metu pasidžiaugta, kad savivaldybės pastangos duoda realių rezultatų, o Jonavos pavyzdys rodo, kad lygybės principai gali būti sėkmingai diegiami tiek strateginiuose dokumentuose, tiek kasdienėje veikloje.

Jonavos r. savivaldybės inf.

RRT: mažėjant periodinių leidinių pristatymui, vieno leidinio kaina mokesčių mokėtojams rekordiškai auga

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 12:00:00 +0200

Lietuvos pašto prašoma kompensuoti nuostolių suma dėl periodinių leidinių pristatymo 2024 metais po atlikto audito padidėjo 0,76 mln. Eur – nuo 9,49 mln. Eur iki 10,25 mln. Eur. Tokią patikslintą išvadą Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pateikė Susisiekimo ministerijai.

Atlikus metinę audito procedūrą, auditorius pateikė Lietuvos paštui rekomendacijas dėl sąnaudų paskirstymo ir vidutinės indekso grąžos skaičiavimo metodikos patikslinimo. Atsižvelgusi į šiuos pastebėjimus, bendrovė pakoregavo savo 2024 m. ataskaitą, o auditorius patvirtino, kad atnaujintoje versijoje neatitikimų nenustatyta.

Atlikus metodologinius patikslinimus ir sąnaudų paskirstymo korekcijas, kompensuojama nuostolių suma už periodinių leidinių pristatymą kaimuose ir miestuose, esančiuose retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintose vietovėse, padidėjo 0,76 mln. Eur.

Tuo pat metu periodinių leidinių kiekis 2024 m., palyginus su 2023 m., sumažėjo beveik penktadaliu (19 proc.) iki 8,61 mln. egzempliorių – tai mažiausias rodiklis per devynerius metus. Vis dėlto kompensacijos suma už nuostolingą pristatymą išaugo iki 10,25 mln. Eur, arba 20 proc. daugiau nei 2023 m. Vidutinė kompensacija už vieno leidinio pristatymą siekia 1,19 Eur.

Didžiausią pristatytų ir kompensuojamų leidinių dalį sudarė žurnalas „Savaitė“, „Lietuvos ryto“ spaudos leidiniai ir laikraštis „Vakaro žinios“. Daugiausia šių leidinių pristatoma kaimo vietovėse. Mažiausią pristatytų ir kompensuojamų leidinių dalį sudaro specializuoti ir mokslo tematikos laikraščiai bei žurnalai.

Pasak RRT geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovės Ugnės Ramaneckienės, ši situacija rodo, kad valstybė turi ieškoti alternatyvių būdų užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei ypatingai tiems, kas gyvena atokiau.

„Nuolat mažėjant spaudos prenumeratos apimtims, leidinių pristatymas tampa vis brangesnis, o finansinė našta valstybės biudžetui – vis didesnė. Informacijos prieinamumą galima užtikrinti ne tik fiziniu pristatymu, bet ir stiprinant skaitmeninius kanalus, ugdant gyventojų skaitmeninius įgūdžius bei numatant kompensacijas tiems, kurie neturi galimybių įsigyti reikiamų skaitmeninių priemonių. Tai atitiktų vartotojų įpročių pokyčius ir leistų racionaliau naudoti valstybės lėšas“, – teigia U. Ramaneckienė.

RRT pažymi, kad augant elektroninių leidinių prieinamumui, biudžeto lėšos galėtų būti taupomos – skaitmeninis turinys leidžia pasiekti didelį skaitytojų ratą be papildomų pristatymo sąnaudų.

RRT inf.

Valstybės kontrolierė įspėja - skola auga greičiau nei planuojama

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 10:47:11 +0200

Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu, kuris buvo pristatytas Seime, Valstybės kontrolė teikė informaciją apie valstybės skolą. Joje, pasak auditorių, reikšmingų iškraipymų nenustatyta, duomenys apie ją visais reikšmingais atžvilgiais teisingi. Tačiau valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė atkreipia dėmesį, kad negalima pasiduoti lengviems sprendimams skolintis, net jei iki Mastrichto kriterijaus dar yra erdvės.

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. pabaigoje sudarė 29 992,3 mln. Eur, per 2024 m. išaugo 2 411,8 mln. Eur, arba 8,7 proc. Skolos ir BVP santykis padidėjo 0,9 proc. p. ir 2024 m. pabaigoje sudarė 38,0 proc. BVP.

„Stebime teigiamus žingsnius valstybės vardu prisiimamos skolos valdyme – tiek jau priimti, tiek esantys Seime ir planuojami priimti fiskalinės drausmės teisės aktai numato apimti pagrindinius skolos valdymo klausimus, susijusius su fiskalinio tvarumo užtikrinimu, skolinimosi planavimu ir rizikų valdymu. Būtina stiprinti viešųjų finansų sistemą ir užtikrinti, kad valstybės skolos valdymas būtų grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, ilgalaikiais tikslais ir laikantis Mastrichto kriterijų“, – sako valstybės kontrolierė.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė projektuoja, kad valstybės skola šiemet sieks 42,6 proc. BVP. Vidutiniu laikotarpiu ji augs sparčiau nei pateikta Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane ir 2028 m. viršys pusę šalies BVP (53,8 proc. BVP)*. Atnaujintos valdžios sektoriaus skolos projekcijos bus paskelbtos kartu su 2026–2028 m. biudžeto projekto vertinimu lapkričio 6 d.

„Jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius. Priešingu atveju valstybės skola artės prie Lietuvai rizikingos 60 procentų BVP ribos“, – tikina I. Segalovičienė.

Plačiau apie nacionalinio ataskaitų rinkinio audito rezultatus skaitykite čia: 2024 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai.

*Apie Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano fiskalinės dalies vertinimą skaitykite čia: Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano fiskalinės dalies vertinimas.

Žalingo turinio internete mastai auga: specialistai ragina nedelsti saugesnio interneto temą įtraukti į švietimo procesus

jonavoszinios.lt — Wed, 05 Nov 2025 07:35:00 +0200

Socialinė atskirtis – tik ledkalnio viršūnė

„Beveik dienomis ilgėjantis ekranų laikas, per internetinį bendravimą išnykstančios ribos tarp mokyklos ir privataus gyvenimo – tai tik ledkalnio viršūnė pagalvojus apie iššūkius, su kuriais jaunimas susiduria internete. Europos Sąjunga rūpinasi, kad jaunimo saugumas internete būtų užtikrintas, bet tam reikia visos visuomenės įsitraukimo ir, žinoma, daugiau dėmesio šios temos išdėstymui švietimo įstaigose“, - sako LINEŠA saugesnio interneto ekspertas Liudas Mikalkevičius.

Europos Sąjunga bendrai finansuoja Saugesnio interneto centrus savo šalyse, kad šie padėtų spręsti jaunimo problemas kibernetinėje erdvėje.

Lietuvoje apie gerąsias praktikas, kaip stiprinti jaunimo saugumą internete kalbėta Draugiškas internetas konferencijoje „Saugesnio interneto politika: kaip tobulinti mokymo procesą?“.

Joje švietimo specialistai, politikos formuotojai ir tarptautiniai ekspertai aptarė, kaip Europos Sąjungos Better Internet forKids (BIK+) strategija ir Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) (įsigaliojęs 2024 m.) keičia vaikų ir paauglių saugumo sampratą internete.

Skaitmeninių paslaugų aktas nustato aiškias atsakomybės ribas didžiosioms interneto platformoms, tokioms kaip: „Meta“, „TikTok“, „Google“ ar „Amazon“.

Jos privalo reguliariai vertinti, ar jų veikla užtikrina vaikų teises, duomenų privatumą ir maksimaliai sumažina priklausomybės riziką, o vaikams skirtas turinys turi būti kuriamas pagal principą „saugumas nuo pat projektavimo“ (angl. safety by design) – su numatytais apsaugos nustatymais ir vaikams suprantamais skundų mechanizmais. Tai reiškia, kad vaikų apsauga tampa ne tik tėvų, bet ir platformų pareiga.

Švietimo sistema turi neatsilikti nuo realybės

Konferencijos atidarymo žodyje Jekaterina Rojaka, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė minėjo, kad beveik visos Lietuvos šeimos, auginančios vaikus, turi prieigą prie interneto.

Todėl švietimo sistema turi neatsilikti nuo realybės – padėti vaikams suprasti algoritmų veikimą, atpažinti manipuliacijas ir kritiškai vertinti informaciją.

Kaip pabrėžė renginio pranešėjai, „vaikus turėtų auginti tėvai, o ne algoritmai“. Šią mintį yra išsakiusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Italijos Saugesnio interneto centro atstovai Barbara D’Ippolito ir Giuliano De Luca konferencijoje pristatė kibernetinių patyčių referentų sistemą, veikiančią visose šalies mokyklose.

Pagal ją kiekvienoje mokykloje paskiriamas atsakingas asmuo, o turinys, galintis sukelti žalą vaikams, pašalinamas per 48 valandas. Sistema papildyta stebėsenos komisijomis, kuriose dalyvauja mokyklų vadovai, mokytojai, tėvai ir mokiniai.

Tokia praktika parodė, kad vaikų apsauga tampa veiksminga tik tada, kai jie patys įtraukiami į sprendimų priėmimą, o DSA reikalavimus išmanantys specialistai – taip vadinamieji skaitmeninių paslaugų akto atstovai – dirba atrinktose ar pilotinėse mokyklose, kur padeda taikyti šiuos principus praktikoje ir kurti saugesnę, atsakingą skaitmeninę kultūrą.

Lietuvoje panašiu keliu eina Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) koordinuojamas projektas „Draugiškas internetas“, kuris, bendradarbiaudamas su mokyklomis, Jaunaisiais ambasadoriais ir akademiniais partneriais, siekia, kad vaikų apsauga internete taptų nuolatine švietimo kultūros dalimi, o ne vienkartinėmis kampanijomis.

„Technologijoms tobulėjant, neužtenka galvoti, kad internetinio saugumo, savimonės trūkumo, užgauliojimo, patyčių ir kitos problemos pačios išsispręs. Kviečiame jaunimą mokytis ir mokyti vieniems kitus dalyvaujant Jaunųjų ambasadorių savanorystės programose, įvairiuose susitikimuose“, – teigia L. Mikalkevičius.

Didėjantis žalingo turinio kiekis rodo ne tik problemos mastą, bet ir poreikį kalbėti apie bendrą atsakomybę – tarp valstybės, technologijų sektoriaus, švietimo įstaigų ir tėvų. Tik stiprinant medijų raštingumą ir įgalinant jaunuolius veikti kartu galima kurti internetą, kuriame jie augtų saugiai.

LINEŠA inf.

Kainų palyginimo tyrimas sufleruoja, kur galima apsipirkti pigiau

jonavoszinios.lt — Tue, 04 Nov 2025 14:03:22 +0200

Daugiau nei keturių eurų skirtumas už analogiškų prekių krepšelį – tokius rezultatus atskleidžia slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ spalio 28 d. atliktas dažno vartojimo prekių kainų palyginimo tyrimas.

Palyginus spalio 28 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 37,41 euro, „Rimi“ – 37,61 euro, „Norfa“ – 37,70 euro, „Iki“ – 40,58 euro, o „Maxima“ – 41,04 euro.

Spalio 28 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 23 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.

Produktai pagal maisto grupes: kur mažiausios kainos?

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 7,78 euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 8,59 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 0,81 euro.

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Norfa“ prekybos tinkle – 11,41 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 12,96 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 1,55 euro.

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 3,02 euro, o brangiausiai – „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,21 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,19 euro.

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 2,97 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 3,58 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,61 euro.

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta „Rimi“ prekybos tinkle – 8,55 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Maxima“ prekybos tinkle – 10,75 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 2,20 euro.

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus ir saulėgrąžų aliejaus – mažiausia kaina užfiksuota „Rimi” prekybos tinkle – 2,98 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 3,47 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,49 euro.

Apie tyrimą

Šio tyrimo metu 23 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), virta vištienos dešra (1 kg), vištos krūtinėlės filė (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), graikiškas jogurtas (10 % riebumo, 400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), šviesus alus be užstato (~5 %, 1 l), pigiausia degtinė be užst. (38-40 %, 0,5 l).

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų.

Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.

Jonavos rajone didės atliekų tvarkymo įmokos: kainos augs nuo 2026 metų

jonavoszinios.lt — Tue, 04 Nov 2025 11:22:33 +0200

Jonavos rajono savivaldybės taryba planuoja patvirtinti naujus dvinarės įmokos (DVĮ) dydžius už komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Nuo 2026 metų jonaviečiai už šias paslaugas mokės vidutiniškai 9–10 proc. daugiau. Šis klausimas šiandien, lapkričio 4-ąją pristatytas Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje ČIA.

Įkainių didinimą lemia keli veiksniai: augančios atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sąnaudos, naujų konteinerių ir technikos įsigijimas, darbuotojų atlyginimų didėjimas (apie 11 proc.) bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta didesnė regioninė kaina, kuri įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

VERT nustatė, kad Kauno regiono atliekų tvarkymo centro regioninė kaina sieks 79,09 Eur už toną (be PVM). Paskaičiuota, kad dėl to bendrosios būtinosios atliekų tvarkymo sąnaudos 2026 m. išaugs iki daugiau nei 2,76 mln. eurų.

Kiek kainuos Jonavos gyventojams?

Pagal pateiktus skaičiavimus, įmokų padidėjimas bus panašus visoms Jonavos rajono gyventojų grupėms:

Butai (bendro naudojimo konteineriai): metinė įmoka didės nuo 84,33 iki 92,49 Eur (didėjimas +9,68 proc.).

Individualūs namai (140 l konteineris): nuo 73,57 iki 80,68 Eur (didėjimas +9,66 proc.).

Individualūs namai (240 l konteineris): nuo 101,57 iki 111,51 Eur (didėjimas +9,79 proc.).

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, bute gyvenanti šeima už atliekų tvarkymą per metus mokės apie 8 eurais daugiau.

Kodėl būtinas kainų perskaičiavimas

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą savivaldybės privalo kas kelerius metus peržiūrėti įmokų dydžius, kai VERT nustato naujas regionines kainas. Nauji įkainiai užtikrins, kad surenkamų lėšų pakaktų padengti būtinas atliekų surinkimo, transportavimo, administravimo ir regioninio atliekų tvarkymo centro paslaugų išlaidas.

Teigiama, kad kainos kyla dėl didėjančių sąnaudų visoje atliekų tvarkymo grandinėje.

Savivaldybės taryba sprendimą dėl naujų atliekų surinkimo kainų planuoja svarstyti lapkričio 13-ąją. Jei jam bus pritarta, pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. pradžios.

Jonavos rajone, Šveicarijoje - sodo pastato pamatai su žemės sklypu už 5 475 eurus

jonavoszinios.lt — Tue, 04 Nov 2025 09:06:55 +0200

Turto banko paskelbtuose aukcionuose - sodo pastato pamatai su žemės sklypu už 5 475 eurus: pradinė NT pardavimo kaina 175 eurai, pradinė žemės sklypo pardavimo kaina 5 100,35 Eur., žemės sklypo parengimo/formavimo išlaidos 199,65 Eur.

Aukciono būdu parduodamas objektas - Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Bulotų kaime, Vingio g. 46. Vieta žemėlapyje.

Kaip nurodoma turto aprašyme, sklypas neaptvertas, apaugęs žole ir krūmais, išlikę sodo pastato pamatai (statybos metai: 1985 m.). Privažiavimas iki turto gruntiniu keliu.

Nekilnojamasis turtas yra parduodamas esamos faktinės būklės bei pagal atnaujintus nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Aukciono dalyvių registravimo pradžia - gruodžio 10 d., registravimo pabaiga - gruodžio 12 d., aukciono pradžia - gruodžio 17 d., 09:00. Kainos didinimo intervalas - 100 eurų.

Plačiau apie aukcioną rasite ČIA.

Turto banko skelbiamuose aukcionuose galima aptikti ir daugiau turto, parduodamo Jonavos rajone. Susipažinti su jau paskelbtais ar planuojamais aukcionais galite ČIA.

Įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais įtvirtintos palankesnės sąlygos gynybos pramonės plėtrai

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 16:30:00 +0200

Nuo lapkričio įsigaliojo Seimo priimti Gynybos ir saugumo pramonės, Investicijų, Statybos, Žemės, Teritorijų planavimo, Elektroninių ryšių įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais sudarytos palankesnės sąlygos gynybos ir saugumo pramonės vystymui Lietuvoje. Tikimasi, kad tai padės pritraukti daugiau investicijų, skatins greičiau kurtis ir vystyti gynybos pramonės įmones ir užtikrins greitesnį nacionaliniam saugumui svarbių strateginių projektų įgyvendinimą.

Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtinta, kad projektams, kuriems yra suteikiamas gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo statusas (kurių vykdytojai yra pasirašę įsipareigojimus tiekti produkciją NATO, ES ar tam tikroms valstybėms ir kurie kuria gamybos pajėgumus Lietuvoje), bus taikomos supaprastintos administracinės procedūros.

Pagal naują reglamentavimą, šis statusas projektui bus suteikiamas, jei bus tenkinamos visos šios sąlygos:

1) gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantis ar planuojantis veikti subjektas turi galiojančią vieną ar kelias ne mažesnės kaip 1 mln. eurų bendros vertės sutartis, pagal kurias subjektas NATO institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms, NATO valstybių narių, ES valstybių narių, Šveicarijos, Ukrainos ar Nacionalinio saugumo strategijoje tiesiogiai įvardintų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybių institucijoms ar šių institucijų tiekėjams įsipareigoja tiekti karinę įrangą, nurodytą Strateginių prekių kontrolės įstatymo pagrindu tvirtinamame bendrajame karinės įrangos sąraše, ar ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą bei technologijas, nurodytas Vyriausybės tvirtinamame sąraše, ar jų komponentus;

2) gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantis ar planuojantis veikti subjektas Lietuvoje ketina vystyti karinės įrangos, nurodytos Karinės įrangos sąraše, ar ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, nurodytų Vyriausybės tvirtinamame sąraše, ar jų komponentų gamybą;

3) gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančio ar planuojančio veikti subjekto atitiktis nacionalinio saugumo interesams buvo įvertinta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais, ir konstatuota, kad šis subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Sprendimas dėl gamybos projekto statuso suteikimo galios 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

Tokį statusą atitinkančių projektų vystytojai galės pasinaudoti skatinimo priemonėmis: sutrumpinti žemės sklypo suformavimo procedūras, atsisakyti statybos leidimų, suteikti leidimą naudoti ir laikyti radijo ryšio slopinimo ir perėmimo įrenginius įgyvendinant projektus bei kitas priemones.

Seimo Spaudos biuro inf.

Lenkija, Lietuva ir Latvija jau neįsileido 200 tūkst. iš Baltarusijos besibrovusių migrantų

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 13:44:35 +0200

Baltarusijos režimas nuo 2021 m. vasaros pradėjo rengti neteisėtos migracijos atakas siekdamas destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.

Reikšmingiausiu lūžiu suvaldyti tokį dirbtinai inspiruotą neteisėtos migracijos procesą tapo Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įteisinta ir 2021 m. rugpjūtį pradėta taikyti apgręžimo politika. Iš viso šios trys šalys į savo teritoriją, vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenimis, iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 200 042 neteisėtiems migrantams. Sekmadienį į Lenkiją taip bandė patekti 18 užsieniečių, į Latviją – 40. Lietuvos sienos neteisėtai iš Baltarusijos per praėjusią parą kirsti nesiryžo nė vienas užsienietis.

Didžiausią spaudimą jau penktus metus patiria Lenkija – ji yra apsigynusi nuo 135 810 bandymų į šalį neleistinose vietose kirsti sieną iš Baltarusijos. Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet Lietuvos VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų į šalį neprasibrovė 24 508. Taikant tokią politiką į Latviją neteisėtų migrantų nuo 2021 m. rugpjūčio nepateko 39 724.

Kai kurie užsieniečiai į šias tris šalis galėjo brautis ne po vieną kartą.

Be apgręžimo politikos, suvaldyti situaciją Lietuvos pasieniečiams labai padėjo ir padeda prie sienos su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras bei galimybės 100 proc. išorės ES sienos kontroliuoti čia įrengtomis stebėjimo sistemomis.

Pastaruoju metu didžioji dalis į Lietuvą bandančių brautis migrantų net neįžengia į jos teritoriją. Kai jie priartėja iš Baltarusijos pusės, VSAT pareigūnai operatyviai reaguoja į tai išnaudodami sienos stebėjimo sistemų ir kitas galimybes. Pamatę pasieniečius atėjūnai pabūgsta jų akivaizdoje veržtis pro sieną ir dažniausiai sprunka atgal į Baltarusiją.

Šiuo metu į Lietuvą iš Baltarusijos bandantys įsibrauti migrantai yra maždaug 20–40 metų vyrai, fiziškai tvirti, sveiki, įžūlūs, besistengiantys pralįsti į šalį ir išvengti kontakto su VSAT pareigūnais. Jiems nereikia pagalbos, Lietuva ar prieglobstis joje tokių atėjūnų dažniausiai nedomina, o tikslas yra vienas – nelegaliai nukakti toliau į Vakarų Europą, dažniausiai – į Vokietiją.

Pastaruoju metu pasitaikė ne vienas atvejis, kai tokie suįžūlėję užsieniečiai, pasieniečių atgrasinti nuo nelegalaus patekimo į Lietuvą, svaido į VSAT pareigūnus ir jų transportą akmenis, pagalius, taip pat juos keikia. Lenkijoje tokių išpuolių prieš jos pareigūnus yra dar daugiau.

Parengė VSAT patarėjas Giedrius Mišutis

Įrodymai mobingo atveju: garso įrašas taip pat gali būti panaudotas

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 12:00:00 +0200

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai, patiriantys psichologinį smurtą (mobingą) darbe, neretai susiduria su klausimu – kokie įrodymai laikomi tinkamais siekiant pagrįsti savo patirtį.

Pasak Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Liudmilos Mironovienės, įrodymai gali būti įvairūs – nuo rašytinių pranešimų, el. laiškų ar SMS žinučių iki liudytojų parodymų ar garso įrašų.

„Darbuotojai dažnai mano, kad garso įrašas gali būti naudojamas tik tada, jei apie įrašymą buvo iš anksto įspėta. Tai nėra tiesa. Tokie įrašai, net jei padaryti be kito asmens žinios, gali būti laikomi įrodymais, jei jie atskleidžia realius nepriimtino elgesio faktus ir yra susiję su darbuotojo teisių gynimu“, – pabrėžia L. Mironovienė.

Visgi svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas garso įrašas automatiškai laikomas tinkamu įrodymu – tai nustatoma individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Be to, darbuotojų padaryti garso įrašai analizuojami neatsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o jų pakankamumas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Todėl darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas, rekomenduojama būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.

„Svarbu išsaugoti visus turimus duomenis – el. laiškus, žinutes, darbo pokalbių ištraukas, – ir, jei įmanoma, pasitarti su darbo teisės ar psichologinio smurto prevencijos specialistais. Kuo tiksliau pateikiama informacija, tuo lengviau nustatyti pažeidimą“, – akcentuoja Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad psichologinis smurtas yra laikomas darbuotojo orumo pažeidimu, o darbdavys privalo imtis veiksmų užkirsti jam kelią.

Daugiau informacijos apie psichologinį smurtą darbe ir teisinius gynybos būdus rasite čia.

VDI inf.

Skelbiamas Jaunimo dalyvavimo ir atstovavimo stiprinimo projektų finansavimo konkursas

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 11:30:00 +0200

Jaunimo reikalų agentūra (toliau – Agentūra), vadovaudamasi Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. 2V-274(1.4 E) „Dėl Jaunimo dalyvavimo ir atstovavimo stiprinimo projektų finansavimo 2026 metais atrankos konkurso būdu nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 2025 m. spalio 21 d. paskelbtu Teisės aktų registre, skelbia konkursą dėl jaunimo dalyvavimo ir atstovavimo stiprinimo projektų finansavimo 2026 metais atrankos.

Atrankos tikslas – atrinkti ir finansuoti savivaldybės jaunimo organizacijų tarybų projektus, skirtus A priemonei įgyvendinti, siekiant skatinti jaunimo įtraukimą į aktyvią pilietinę ir visuomeninę veiklą, užtikrinant jaunimo dalyvavimą jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose ir jaunimo poreikių atstovavimą Lietuvos savivaldybėse bei atrinkti ir finansuoti su jaunimu dirbančių organizacijų ar jaunimo organizacijų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurios projektą įgyvendina kartu su mokykla, su kuria bendradarbiauja, skirtus B priemonei įgyvendinti, siekiant skatinti mokinius įsitraukti į mokyklos veiklas ir kurti atvirą sprendimų priėmimo kultūrą.

Veiklos, kurioms skiriama valstybės biudžeto lėšų:

Pateikus paraišką pagal A priemonę:
• pareiškėjo, projekto vykdytojo dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką vietos lygmeniu, jaunimo organizacijų, veikiančių Lietuvos Respublikos administraciniame vienete, poreikių identifikavimas, atstovavimas jaunimo organizacijoms valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose ir įstaigose;
• jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų bendradarbiavimo skatinimas;
• bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis ir kitais aktyviais regioninės politikos veikėjais (vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo struktūromis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, profesinėmis sąjungomis, politinėmis partijomis ir kt.) formų kūrimas ir plėtojimas;
• jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų informavimas, konsultavimas, jų veiklos kokybės gerinimas, narių stiprinimas mokymais;
• savanoriškos veiklos skatinimas vietos lygmeniu;
• bendradarbiavimas su mokyklomis ir mokinių savivaldomis;
• jaunų žmonių pilietiškumo skatinimo, jaunimo neformalaus ugdymo projektų įgyvendinimas.

Pateikus paraišką pagal B priemonę:
• pareiškėjo, projekto vykdytojo mokinių dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos įgyvendinimas;
• mokyklos viešųjų erdvių gerinimas ir kūrimas, skirtas visai mokyklos bendruomenei, jas pritaikant mokinių poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui mokyklos viduje ar mokyklos teritorijoje;
• mokyklos moksleivių dalyvaujamojo ugdymo skatinimas ir moksleivių įtraukimas į mokyklai svarbių sprendimų priėmimą;
• savanoriškos veiklos skatinimas mokyklos lygmeniu;
• bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis ir mokinių savivaldomis.

Projekto veiklų turinys privalo atitikti visas šias sąlygas:

Teikiant paraiškas pagal A priemonę:
• projektu numatyta įgyvendinti visas Nuostatų 15.1 punkte nurodytas veiklas;
• suplanuotos veiklos yra skirtos pareiškėjo strateginiame veiklos plane suformuluotai misijai, strateginiams pokyčiams ir (ar) strateginiams tikslams įgyvendinti.

Teikiant paraišką pagal B priemonę:
• projektu numatyta įgyvendinti visas Nuostatų 15.2 punkte nurodytas veiklas;
• į sprendimų dėl projekto įgyvendinimo priėmimą numatyta įtraukti jaunus žmones.

Konkursui numatyta skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 149 000 (šimtas keturiasdešimt devyni tūkstančiai) Eur.

A priemonei įgyvendinti – 117 000 (šimtas septyniolika tūkstančių) Eur.
Didžiausia vienam projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur.
Mažiausia vienam projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 6 000 (šeši tūkstančiai) Eur.

B priemonei įgyvendinti – 32 000 (trisdešimt du tūkstančiai) Eur.
Didžiausia vienam projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 5 000 (penki tūkstančiai) Eur.
Mažiausia vienam projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 2 000 (du tūkstančiai) Eur.

Paraiškų priėmimo pradžia – 2025 m. lapkričio 4 d.
Paraiškų priėmimo pabaiga – 2025 m. gruodžio 3 d.

Konsultacija paraiškų teikėjams vyks lapkričio 17 d. 11:00 Microsoft Teams platformoje.

Instrukcijas, video gidus, kaip jungtis prie SoPAS sistemos, kaip pildyti paraišką ar sąmatą rasite Socialinių paslaugų priežiūros departamento tinklapyje, skiltyje Projektų konkursai –> paraiškų teikimas ir projektų administravimas.

Informacinės sistemos naudojimo instrukcijas galite rasti paspaudę čia. Daugiau informacijos apie projektų administravimo procedūras galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Projektų administravimo taisyklėse.

Paraiškų teikimo klausimais darbo dienomis (išskyrus trečiadieniais ir ketvirtadieniais) elektroniniu paštu ir telefonu konsultuoja Agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Galentaitė, elektroninis paštas: agne.galentaite@jra.lt, +370 67267668.

Jaunimo reikalų agentūra

Pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema: daugiabučių gyventojai visus pastato duomenis ras vienoje vietoje

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 10:13:10 +0200

Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos vartus adresu www.planuojustatau.lt.

Prie sistemos naudotojai turėtų jungtis savo įprastine interneto naršykle per vartų aplinkoje sukurtą skiltį „Vertinu pastatus“. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys prisijungiant į PDBIS turi identifikuoti save per Elektroniniuose valdžios vartuose suteiktas priemones (mob. parašas, e-bankininkystė, asmens tapatybės kortelė, kt.). Kiekvienam prisijungusiam naudotojui yra suteikiamos jo veiklos atsakomybei atitinkamuose pastatuose reikalingos PDBIS teisės – teikti dokumentus ir pildyti aktus, kontroliuoti informacijos turinį ar tiesiog peržiūrėti ir vertinti duomenis.

Teisės aktais nustatyta, kaip dažnai reikia tikrinti pastato inžinerines sistemas, namo pamatus, stogą, kitas konstrukcijas. Šiuos patikrinimus atlieka priežiūros specialistai ar bendrovės, jos pastatų valdytojams pateikia patikrinimo aktus. Nustačius esminius trūkumus, nurodoma, kokie komponentai turi būti keičiami ar taisomi. Nors pastatų priežiūros dokumentai ir pastato būklės informacija yra labai svarbi gyventojams, pastato valdytojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims tokios informacijos iki šiol nebuvo galima matyti ir analizuoti sistemiškai ir vienoje vietoje.

Dalis informacijos (pastato statybos metai, jo aukštingumas, kokios konstrukcijos naudotos statybų metu ir kt.) yra Nekilnojamojo turto ir kituose valstybės registruose. Pastatų priežiūros dokumentai, kuriuos kaupia pastatų valdytojai (daugiabučių bendrijos, savivaldybės), paprastai neviešinami, neužtikrinamas jų ilgalaikis saugojimas, o keičiantis bendrijų vadovams jie ne visada yra perduodami. Todėl nuo šiol, pereinant prie centralizuoto dokumentacijos kaupimo ir procesų stebėsenos PDBIS, bus užtikrinamas skaidrus ir kompleksiškas pastatų techninės būklės priežiūros ir administravimo procesas, jų kokybiškas vertinimas.

Centralizuotas duomenų apie pastatus kaupimas ir teikimas taip pat leis užtikrinti pastatų priežiūros procesų optimizavimą. Surinkti duomenys toliau galės būti naudojami pastatų rizikos vertinimui bei sudarys sąlygas pastatų valdytojams, butų savininkams, savivaldybėms ir valstybės institucijoms priimti duomenimis paremtus sprendimus dėl pastatų tvaresnio valdymo, remonto, renovacijos ar energinio efektyvumo gerinimo.

Pastatų duomenų banko informacinei sistemai duomenis teikia Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos energetikos agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, daugiabučių bendrijų pirmininkai, namus administruojančios įmonės, savivaldybės, statinio komponentų techniniai prižiūrėtojai.

Teritorijų planavimo ir statybos vartų (www.planuojustatau.lt) „Vertinu pastatus“ rubrikoje pateikiami atsakymai į naudotojų klausimus, sistemos pasijungimo ir įrankių valdymo instrukcijos bei naudotojų mokymų videoįrašai. Papildomus klausimus PDBIS naudotojai gali teikti Statybos sektoriaus vystymo agentūrai el. paštu agentura@ssva.lt arba kreiptis dėl konsultacijos telefonu tel. +370 700 15100: pagrindiniame meniu pasirinkus „1“, vėliau spausti „5“ („PDBIS“).

Aplinkos ministerijos inf.

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams bus taiklesnė, pagalba vienišiems tėvams – didesnė

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 10:00:00 +0200

Piniginė socialinė parama bus labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir pasieks tuos, kuriems labiausiai ji reikalinga, skatins paramos gavėjus integruotis į darbo rinką – visa tai numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vyriausybei teikiamos įstatymo pataisos.

Siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti paramą dirbantiems asmenims, tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, palengvinamos paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir auginantiems vaikus su negalia, tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu, didinamas piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose ir kt.

„Siekiame didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir adekvatumą, paskatas integruotis į darbo rinką. Sprendžiame paramos prieinamumo problemą vaikus auginantiems vienišiems tėvams, taip pat didiname paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Mūsų siūlomų pakeitimų naudą pajustų bemaž 15 tūkst. žmonių.

Svarbu, kad piniginę socialinę paramą gaunantys žmonės dalyvautų užimtumo skatinimo priemonėse, jiems būtų teikiama individualizuota pagalba pasiruošti darbo rinkai ir pradėti dirbti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, komentuodama Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas.

***

Prieinamumo gauti piniginę socialinę paramą didinimas: piniginės socialinės paramos sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims (apie 400 asmenų), kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), siūloma atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko).

Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, didinti jų pajamas, siūloma nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, siūloma į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Paskatų įsidarbinti ir likti darbo rinkoje didinimas: palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą:

mokėti 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);
trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį nuo 6 iki 3 mėnesių;
išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant piniginę socialinę paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus.

Siūloma 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių , kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.

Siūlomi nustatyti piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 13 260 Eur (kai 2025 m. VRP – 221 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.

Taip pat siūloma 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams – vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.

Keičiama pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės.

Siūlomų pakeitimų naudą pajustų apie 15 tūkst. asmenų, o siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d. prireiktų apie 11mln. Eur.

Prognozuojama, kad teigiamą teikiamų priemonių poveikį turėtų pajusti visi šeimų ūkiai (skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 procentinio punkto), didžiausią poveikį patirs dviejų suaugusių asmenų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 09:30:00 +0200

Iki šiol namuose viskas buvo paprasta – šaldytuve laukia maistas, spintoje – išskalbtos kojinės, o sąskaitas tvarkydavo tėvai. Bet staiga namų durys užsidarė ir prasidėjo pirmasis savarankiško gyvenimo puslapis – su nuoma, sąskaitomis, maisto pirkimu ir ta nauja realybe, kurioje šampūnas ir tualetinis popierius kainuoja tavo pinigus.

Pirmieji savarankiško gyvenimo mėnesiai dažnai tampa impulsyvių sprendimų maratonu. Nauji batai, vakarienės mieste, prenumeratos, spontaniški savaitgalio planai – viskas atrodo smulkmenos. Bet mėnesio pabaigoje paaiškėja, kad piniginėje – vos keli eurai, o maisto spintelėje – tik makaronai.

Apie tai, kodėl jaunimas susiduria su finansiniais iššūkiais ir kaip suvaldyti šią finansinę realybę, kai prieš akis – daugybė pagundų, kalba VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentės dr. Algita Miečinskienė ir dr. Irena Danilevičienė.

Susidūrimas su finansine realybe gali tapti itin stresine situacija

Studentiškas gyvenimas – ne tik paskaitos, vakarėliai ar pirmosios darbo patirtys. Tai ir pirmieji realūs finansiniai iššūkiai. Ir nors vis daugiau jaunų žmonių pradeda dirbti dar mokykloje, išėjimas iš tėvų namų vis tiek atneša naujų išlaidų, apie kurias anksčiau net nesusimąstydavo: maistas, švaros priemonės, sąskaitos, net tokie smulkūs pirkiniai kaip šiukšlių maišai ar visuomet namų spintelėje buvęs pipirų indelis.

„Dažnas pirmakursis pradeda atskirą nuo tėvų gyvenimą, taip pat – ir finansinį. Jei dienpinigiai ir buvo pažįstami, įsipareigojimai neretai yra nauji: reikia savarankiškai mokėti už gyvenamąjį būstą, už komunalines paslaugas, buitines prekes ir net priimti sprendimus, kokius maisto produktus ir kokiais kiekiais pirkti“, – sako doc. dr. Algita Miečinskienė.

Ji pastebi, kad ne visiems tai lengvas startas. Jei jaunuolis buvo „finansiškai“ auklėjamas, buvo įtrauktas į šeimos biudžeto planavimo procesus, jam tai gali būti įprasta praktika, tačiau viso to neturėjusiam susidūrimas su didesne finansine atsakomybe gali būti net labai stresinė situacija.

„Būtent čia daugelis studentų „užstringa“: realybė atsiremia į patirties stoką, o impulsyvūs sprendimai – į tuštėjančią sąskaitą“, – priduria specialistė.

Studentai – impulsyvūs vartotojai

Studentų biudžeto sudarymas yra svarbi tema, kuri glaudžiai persipina su finansiniu raštingumu, atsakingu pinigų valdymu ir tinkamais vartojimo įpročiais, teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentė dr. Irena Danilevičienė.

Analizuojant studentų biudžetą išryškėja ir ekonominės elgsenos svarba, atskleidžianti tendencijas, kaip jaunimas yra linkęs skirstyti savo pinigus: taupyti, vartoti ar investuoti. Pasak pašnekovės, studentai – vieni impulsyviausių vartotojų: jie iš karto išleidžia turimus pinigus ir retai taupo, todėl toks jų nepastovumas lemia dažnesnius finansinius sunkumus ateityje.

„Ši tendencija puikiai pažįstama daugeliui. Vieną savaitę atrodo, kad stipendijos užteks visam mėnesiui, o po kelių dienų – vakarienės restorane, kelių kavos puodelių pirktų kavinėje, vakaro su bendramoksliais mieste ir naujos sportinės aprangos dėka – piniginė jau beveik tuščia“, – sako doc. dr. I. Danilevičienė.

Gero elgesio su pinigais taisyklės

Kaip išvengti tokio šoko? Pasak doc. dr. A. Miečinskienės, verta vadovautis gero elgesio su pinigais taisyklėmis: visų pirma – planuoti ir subalansuoti biudžetą, antra – skirstyti išlaidas. Jos gali būti būtinosios ir privalomosios, tokios kaip būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai, transporto išlaidos, taip pat būtinosios, bet kontroliuojamos – tai, ką sumokame už maisto produktus ar drabužius, bei pasirenkamosios išlaidos, pavyzdžiui, laisvalaikiui.

Tiesa, tiems, kurie sako „koks jaunimas be pramogų“, dėstytoja primena – pramogauti galima ir nešvaistant.

„Pradžiai susipažinkite, ką siūlo jūsų studijų mokykla – universitetai ar kolegijos dažnai turi klubų, į kurių veiklą galima įsilieti visai nemokamai: šokių, dainų kolektyvai, sporto būreliai, dramos trupės – vienos populiariausių veiklų. Be to, tai vienas iš būdų, kaip susirasti bendraminčių pasikeitusioje aplinkoje“, – dalijasi ji.

Pašnekovė primena, jog studijuodami jaunuoliai turi galimybę pasinaudoti nuolaidomis labai įvairiose pramogų vietose: nuo sporto klubų iki kino teatrų.

„Daugelis pardavėjų supranta, kad studentija yra labai imlus, žingeidus ir atviras segmentas, kuris turi gana daug laisvo laiko, bet mažiau pajamų, todėl siūlo įvairias nuolaidas“, – sako doc. dr. A. Miečinskienė.

Kambariokai ir bendras „namų ūkis“

Dar vienas išbandymas – gyvenimas su kambariokais. Kas perka tualetinį popierių? Kas moka už „Netflix“? Kas atsakingas už švarą?

Doc. dr. A. Miečinskienė pabrėžia, kad būtina aptarti lėšų paskirstymą namų ūkyje, kuriame santykį „tėvai–vaikai“ yra pakeitęs „bendraamžiai–bendraamžiai“ – šiuo atveju žmonės yra su visai kita finansine padėtimi ir kitais finansiniais įpročiais.

„Kaip ir bet kuriuo kitu, taip ir šiuo, nors, rodos, delikačiu klausimu būtina susitarti ir nuspręsti, kokių bendrų taisyklių bus laikomasi. Taip galima minimizuoti nusivylimus ir nesutarimus su svetimais žmonėmis, su kuriais likimas suvedė gyventi ir dalintis bendru ūkiu. Trumpai tariant – finansinės taisyklės padeda išvengti ne tik skolų, bet ir konfliktų dėl 3 eurų“, – sako docentė.

Nuo taupymo – prie pirmųjų investicijų

Kai jau pavyksta suvaldyti išlaidas, natūraliai kyla klausimas – o kas toliau? Pasak doc. dr. Irenos Danilevičienės, vis daugiau jaunų žmonių dar mokykloje susidomi investavimu. Kai kurie atsidaro investicines sąskaitas, kiti seka ekonomines naujienas ar net bando investavimo simuliatorius.

„Jaunimas vis anksčiau pradeda domėtis investavimu, nes suvokia, kad tik taupydami jie ne visada galės pasiekti ilgalaikių tikslų. Įgijus esminius ekonominius įgūdžius, investavimas tampa ne tik pinigų išsaugojimo, bet ir jų padauginimo būdu“, – tvirtina ekspertė.

Teigiama finansinė elgsena sudaro sąlygas atsakingai naudoti pinigus, vengti impulsyvių pirkinių, planuoti didesnius pirkinius, todėl jaunuoliai skatinami stebėti kainas, jas lyginti bei suprasti finansinių įsipareigojimų „pavojų“. Ugdant šiuos gebėjimus nuo vaikystės auginamas sąmoningumas, todėl daugelis jaunuolių pradeda domėtis investavimu, asmeninių finansų planavimu ir taip gali užsitikrinti geresnį finansinį saugumą ateityje.

Jaunuolių biudžetas ir finansinė elgsena yra glaudžiai susiję – tinkamai suformuoti finansiniai įgūdžiai padeda išvengti klaidų ateityje, ugdo atsakomybę bei leidžia pasiekti finansinę nepriklausomybę. Kartu jaunimas įgyja ir reikalingų investavimo įgūdžių, o investuoti, pasak dėstytojos, geriausia pradėti kuo anksčiau.

„Pirmiausiai, kuo ilgiau investuojama, tuo didesnė galima grąža ateityje. Be to, investavimas padeda užtikrinti finansinį stabilumą – sukaupti lėšų ateities studijoms, būstui ar verslo pradžiai, kartu puoselėjant finansinę nepriklausomybę. Galiausiai, investuojant ugdomi finansinio raštingumo įgūdžiai, atsakomybė ir verslumas, skatinama domėtis finansais ir suprasti rinkos principus“, – sako doc. dr. Irena Danilevičienė.

Finansinė nepriklausomybė – mažais žingsniais

Abi dėstytojos sutaria – finansinė nepriklausomybė nėra sprintas, tai maratonas. Tinkamas studento biudžeto sudarymas, kūrybiška naujų pajamų šaltinių paieška ir atsakingas išlaidų planavimas bei investavimo įgūdžių puoselėjimas – tai ne tik skaičiai, bet ir finansinė elgsena bei atsakomybė.

„Kai pirmą kartą tenka nusipirkti šluotą, nes pats turi išvalyti grindis, arba kai draugas prašo paskolinti pinigų iki sekančios stipendijos, supranti, kad finansinis raštingumas yra daugiau nei teorija. Tai kasdieniai sprendimai, nuo kurių priklauso, ar išgyvensi mėnesį bei susitaupysi ateities svajonėms“, – sako doc. dr. I. Danilevičienė.

Ji tikina, kad finansinio raštingumo galima nesunkiai išmokti. VILNIUS TECH dėstytoja dalijasi patarimais jaunuoliams, kaip žingsnis po žingsnio stiprinti savo finansinius įgūdžius.

„Pirmiausiai, sudarykite asmeninį biudžetą ir fiksuokite pajamas bei išlaidas – tai padeda matyti, kur „dingsta“ pinigai. Tuomet atskirkite norus nuo poreikių ir venkite impulsyvių pirkinių, o gavus pajamas, bent 10 % atidėkite taupymui ar investavimui – tai bus jūsų „finansinė pagalvė“. Skolinkitės tik būtinais atvejais ir investuokite tik tiek, kiek galite prarasti bei ieškokite papildomų pajamų šaltinių – nuo geriau apmokamo darbo iki mažų investicijų. Galiausiai, kartą per mėnesį peržiūrėkite savo finansus ir vertinkite progresą.

Galbūt pirmą mėnesį dar teks paskaičiuoti, kiek kainuoja būtiniausi produktai ir kaip ištempti iki kitos stipendijos, tačiau ilgainiui, išmokus planuoti, sekti išlaidas ir protingai naudoti pinigus, studento biudžetas gali tapti ne galvos skausmu, o pirmu žingsniu į savarankišką gyvenimą“, – tvirtina doc. dr. I. Danilevičienė.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Valstybės kontrolė: LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas, esmines turinio prieinamumo ir pirkimų spragas

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 08:21:21 +0200

Valstybės kontrolė atliko Seimo nutarimu (2025-04-17 Nr. XV-171) pavestą valstybinį auditą ir įvertino viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Audito metu nustatytos sisteminės dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, programų turinio prieinamumo ir viešųjų bei programų pirkimų spragos.

„Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija reikalauja aukščiausio efektyvumo ir skaidrumo valdant valstybės biudžeto lėšas. Auditas atskleidė sritis, kuriose LRT veikla turi būti pagerinta – nuo socialinių garantijų iki pirkimų praktikos. Tikime, kad audito rezultatai bus panaudoti kaip pozityvus postūmis būtinoms permainoms įgyvendinti ir sustiprinti LRT, atliepiant visuomenės interesą – gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Dirbančiųjų socialinių garantijų užtikrinimo rizikos

Auditas parodė, jog LRT nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai. Darbuotojų atranka vykdoma pagal LRT nustatytą tvarką, kurioje nurodyta, kad tam tikrais atvejais atranka gali būti netaikoma. 2021–2024 m. pagal šią išimtį buvo priimta 113, arba 38 proc. nuolatinių LRT darbuotojų. Be to, nustatyta, kad atrankos procesas nėra tinkamai dokumentuojamas. Auditoriai konstatuoja, jog taikant tvarkoje numatytas išimtis nesudaromos sąlygos pretenduoti daugiau kandidatų, o atrankos vykdymo nedokumentuojant, neužtikrinamas atrankų skaidrumas ir atsekamumas.

Audito ataskaitoje pažymima, jog taip pat trūksta tvarkos , kada LRT steigia pareigybę, o kada sudaro autorinę ar paslaugų sutartį. LRT 2024 m. pabaigoje dirbo 661 darbuotojas. 2021–2024 m. laikotarpiu kasmet buvo pasirašoma nuo 1 027 iki 1 638 autorinių ir nuo 126 iki 329 individualios veiklos sutarčių su fiziniais (etatiniais ir neetatiniais asmenimis) įvairioms užduotims atlikti. Jų skaičius ypač išaugo 2024 m.

„Tokia sutarčių praktika palankesnė darbdaviui nei darbuotojui – įstaiga sutaupo, tačiau žmogus praranda galimybę turėti darbdavio siūlomas naudas ir socialines garantijas pilna apimtimi, pavyzdžiui kasmetinės atostogos ar nedarbo draudimą. Galiausiai – neužtikrinamas stabilumas. LRT turėtų tam skirti didelį dėmesį. Siekiant užtikrinti, kad autorinės ir paslaugų sutartys nebūtų sudaromos, kai savo esme tai yra darbo santykiai, įsivertinti augantį šių sutarčių skaičių bei pagal tai nustatyti realų darbuotojų poreikį ir pakeisti esamą praktiką. Efektyvumas negali būti pasiektas socialinio teisingumo sąskaita“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolė rekomendavo LRT atsisakyti taikomų darbuotojų atrankos išimčių, dokumentuoti jų atrankos procesą. Svarbu paminėti, jog LRT atlygio principus, struktūrą, darbo apmokėjimo formas ir dydžius, papildomo apmokėjimo ir priemokų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja LRT atlygio politika. LRT tarybos narių ir komitetų narių darbo užmokestį nustato pati Taryba. Kadangi LRT veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, auditorių nuomone, visų LRT darbuotojų bei Tarybos narių apmokėjimo už darbą principai turėtų būti nustatyti LRT įstatyme, o to dabar nėra.

Nors 2021–2024 m. LRT darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) buvo mažesnis už UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (2021 m. 37,2 proc., 2024 m. 34,7 proc.) ir UAB „All media Lithuania“ (2021 m. 42,8 proc., 2024 m. 24,7 proc.), o 2024 m. buvo 29 proc. didesnis už viešojo sektoriaus darbuotojų VDU ir sudarė 3 098,87 Eur, darbuotojų kaitos ir pasitenkinimo rodikliai rodo, kad atlyginimas teigiamai veikia darbuotojų motyvaciją. Tam gali turėti įtakos ir darbuotojams taikomos papildomos naudos, kurių viena - nemokamas elektromobilių krovimas. LRT teritorijoje įrengtomis aštuoniomis įkrovimo stotelėmis naudojasi 39 darbuotojai. Per metus visų stotelių skaitiklių duomenimis, suvartota 32,9 tūkst. kW už 3,8 tūkst. Eur. Tokia LRT darbuotojų gaunama nauda nemokamai įkrauti asmeninius elektromobilius darbdavio sąskaita, laikytina pajamomis, gautomis natūra. Šias pajamas LRT turėtų įvertinti ir apmokestinti taip pat, kaip ir darbo užmokestį, teisės aktuose nustatyta tvarka. Tokia situacija nepalanki darbuotojams, nes dėl nesumokamų mokesčių ir įmokų yra mažinama galima jų socialinio draudimo bazė.

Nepakankamas turinio prieinamumas žmonėms su negalia ir neatlygintinos informacijos skleidėjams, kartojimų problema

Vis dar nepakankamas LRT radijo ir TV programų prieinamumas asmenims, turintiems klausos ar regos negalią. LRT įstatyme numatyta, kad programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso mėnesio transliavimo laiko. Tačiau 2021–2024 m. šių programų procentas išaugo vos 1,03 proc. punkto (nuo 12,67 iki 13,70 proc.) ir nesiekė 5 proc. augimo kasmet iki bus pasiekta 50 proc. Programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą 2024 m. nesiekė bent 1 proc. augimo iki bus pasiekta 20 proc. mėnesio transliavimo laiko riba. Siekiant, kad būtų užtikrintas programų prieinamumas, Valstybės kontrolė rekomendavo nustatyti programų su lietuviškais subtitrais ir verčiamų į lietuvių gestų kalbą, metinius rodiklius ir jų įgyvendinimo grafiką.

Nuo 2015 m. LRT programose reklama ir komerciniai pranešimai draudžiami, tačiau leidžiama skelbti informaciją kultūrine, socialine ir šviečiamąja tematika (mokamą arba nemokamą). Auditas rodo, jog LRT skelbiamos informacijos už užmokestį kiekis išaugo beveik 44 proc., o pajamos už televizijoje skleidžiamus pranešimus išaugo 55 proc. (nuo 0,98 mln. iki 1,52 mln. Eur). LRT kasmet nepanaudoja komercinės veiklos pajamų nuo 449,4 tūkst. Eur 2021 m. iki 796,4 tūkst. Eur 2024 m., tuo pačiu laikotarpiu pinigų likutis išaugo nuo 2,5 mln. iki 4,8 mln. Eur. Auditorių vertinimu, nacionalinio transliuotojo misiją labiau atlieptų daugiau neatlygintinai skelbiamų pranešimų šviečiamąja, kultūrine ir socialine tematika, todėl LRT administracijai rekomendavo apibrėžti nemokamos kultūrinės informacijos skleidimo kriterijus ir jai skirti daugiau eterio laiko.

Nors pakartojamų laidų mažėja, auditorių teigimu, per dideli kartojimai LRT Plius programoje, kurie kelia rizikas turinio įvairovei: LRT Plius kartojimai sudarė net 56,4 proc. savaitinio laiko (siekiamybė – ne daugiau kaip 20-30 proc.). Iš visų 6 LRT programų kartojamos nebuvo tik LRT Opus laidos. Auditorių teigimu, būtina užtikrinti turinio įvairovę siekiant pritraukti įvairias visuomenės grupes, skatinti vietos kūrėjus.

Programų ir kitų viešųjų pirkimų skaidrumo stoka

Vienas svarbiausių audito pastebėjimų – dėl pirkimų reglamentavimo ir priežiūros: trūkumų nustatyta 4-iuose (iš 12 vertintų) viešuosiuose pirkimuose ir visuose 12-oje (iš 12 pasirinktų vertinti) programų pirkimų. 2024 m. 89 proc. (516 iš 578) programų, jų sukūrimo pirkimų vykdyta neskelbiamos apklausos būdu - kreipiantis į konkretų tiekėją. Šių pirkimų bendra finansinė vertė 12,74 mln. Eur arba 53 proc. visų pirkimų sumos. Turi būti mažinama viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis, nes konkurencijos nebuvimas didina įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažina galimybes racionaliai panaudoti viešąsias lėšas.

Siekiant užtikrinti, kad programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir ekonomiškai, Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti pirkimų organizavimo vidaus kontrolę užtikrinant, kad nustatyti neatitikimai būtų ištaisyti ir nesikartotų ateityje, o LR Vyriausybei – patikslinti Vyriausybės nutarimu patvirtintą aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamų apklausų vertinimo ir atvejų, kai programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai gali būti atliekami kreipiantis į konkretų tiekėją, taikymo.

LRT tarybos vykdoma priežiūra turi būti sustiprinta

Audito ataskaitoje taip pat pažymima, kad LRT taryba turi daugiau dėmesio skirti LRT veiklos priežiūrai, tikslingiau panaudodama jai suteikiamus įgaliojimus. Taip pat kasmet atlikti savo veiklos analizę siekiant nustatyti kompetencijas, reikalingas priimamų sprendimų kokybei užtikrinti. Valstybės kontrolė LRT tarybai pateikė rekomendaciją patikslinti nepriklausomų narių ir Tarybos narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų narių būtų daugiau. Auditorių nuomone, didesnis nepriklausomų narių dalyvavimas sustiprintų sprendimų priėmimo kokybę ir atlieptų gerąją įmonių valdysenos praktiką.

Svarbu pažymėti, jog atliekant auditą LRT taisė pastebėtus neatitikimus ir nemažai teigiamų pokyčių įvyko jau audito proceso metu programų prieinamumo didinimo, darbuotojų atrankų ir viešųjų pirkimų dokumentavimo bei skaidrinimo srityse.

Siekiant užtikrinti LRT veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir ekonomiškumą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kultūros ministerijai, LRT tarybai ir LRT administracijai.

Audito ataskaita: Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla

Valstybės kontrolės inf.

Jonavos rajono taryba svarstys 2026 metų verslo liudijimų kainas ir naują lengvatą bedarbiams

jonavoszinios.lt — Mon, 03 Nov 2025 05:03:28 +0200

Lapkričio mėnesį vyksiančiame Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje planuojama svarstyti sprendimo projektą dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2026 metais. Dokumentu siūloma palikti galioti tas pačias verslo liudijimų kainas kaip ir šiemet bei patvirtinti naują lengvatą ilgalaikiams bedarbiams.

Pagal parengtą sprendimo projektą, 2026 metais Jonavos rajone galios tokie patys fiksuoti pajamų mokesčio dydžiai, kokie buvo nustatyti 2025-iesiems. Tokiu būdu savivaldybė siekia išlaikyti stabilias ir palankias sąlygas gyventojams, vykdantiems smulkųjį verslą pagal verslo liudijimą.

„Tarybai siūloma nekeisti mokesčių dydžių, kad žmonėms, dirbantiems savarankiškai, būtų užtikrintas tęstinumas ir prognozuojamos sąlygos“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Sprendimo projekte numatyta ir viena naujovė – papildoma 100 proc. lengvata ilgalaikiams bedarbiams, įsigyjantiems verslo liudijimą. Tokia priemonė, pasak rengėjų, skatintų darbo rinkoje nedalyvaujančius asmenis pradėti savarankišką veiklą ir taip mažintų nedarbą rajone.

Verslo taryba jau pritarė siūlomiems tarifams ir lengvatoms.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, verslo liudijimų kainas nustato savivaldybių tarybos. Kainų dydžiai bei lengvatos rengiami vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis taisyklėmis ir rekomendacijomis.

Priėmus sprendimą, jis įsigaliotų nuo 2026 metų pradžios.

Sprendimo projektas ,,Dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2026 metais nustatymo" tarybai bus teikiamas lapkričio 13-ąją.

Policija: lapkritį šalies keliuose organizuojamos prevencinės priemonės

jonavoszinios.lt — Sat, 01 Nov 2025 08:11:35 +0200

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės lapkričio mėnesį bus vykdomos magistraliniuose, krašto, rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose. Policijos pareigūnai patruliuos viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju būdu.

Lapkričio 1–3 d. – saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų naudojimo kontrolė. Taip pat transporto priemonių vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, ir pan.), kontrolė.

Lapkričio 5–7 d. ir 28–30 d. – pėsčiųjų, dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolė. T. y., bus stebima, ar šie eismo dalyviai tamsiuoju paros metu naudoja matomumą gerinančias saugos priemones – atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančius žibintus.

Lapkričio 9–11 d. – transporto priemonių, tarp jų ir dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Lapkričio 12–14 d. ir 24–26 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Lapkričio 17–23 d. – krovininių automobilių ir autobusų kontrolė. Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė, kurią vykdys daugelio Europos šalių kelių policijos pajėgos.

Apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių pažeidimų analizę, savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones (reidus).

Pasitikrinkite eismo sąlygas https://eismoinfo.lt.

Lietuvos policijos inf.

Jonavos viešajame transporte planuojamas bilietų kainų pokytis: priežastys ir skaičiai

jonavoszinios.lt — Sat, 01 Nov 2025 06:47:04 +0200

Jonavos rajono savivaldybės taryba rengiasi peržiūrėti miesto viešojo transporto bilietų kainas. Sprendimas svarstomas dėl kelių priežasčių – didėjančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), augančių veiklos sąnaudų ir būtinybės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas keleiviams.

Pagal Kelių transporto kodeksą būtent savivaldybių tarybos nustato ir peržiūri vietinio susisiekimo tarifus. Tai daroma bent kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudas, gautas pajamas ir viešųjų paslaugų sutartis su vežėjais. Šiuo metu Jonavoje galioja 2024 m. balandį patvirtintos kainos, tačiau nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios naujas PVM modelis – lengvatinis tarifas keleivių vežimui didės nuo 9 iki 12 procentų.

Kainų didinimas – neišvengiamas

UAB „Jonavos autobusai“ teigia, kad vien dėl PVM padidinimo įmonės pajamos mažės – daugiau lėšų teks sumokėti į biudžetą. Šiuo metu miesto viešajame transporte taikomas 9 proc. tarifas, todėl nuo 2026 m. paslaugos apmokestinimas automatiškai išaugs.

Bendrovė per 2025 m. aštuonis mėnesius užtikrino susisiekimą penkiais miesto maršrutais. Per šį laikotarpį nuvažiuota 112,7 tūkst. kilometrų su keleiviais ir pervežta daugiau kaip 210 tūkst. žmonių. Pajamos siekė 137,8 tūkst. eurų, o sąnaudos – daugiau nei dvigubai didesnės, 291,2 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad iš bilietų surinktos lėšos padengė tik 47 proc. paslaugos savikainos.

„Šiuo metu paslaugą, kuri įmonei atsieina 1,38 euro už keleivį, parduodame vos už 0,66 euro. Padidėjus PVM iki 12 proc., gausime dar mažiau – apie 0,64 euro“, – teigiama sprendimo projekto aiškinamajame rašte.

Kiek kainuotų kelionė nuo 2026-ųjų?

Pagal siūlomą tvarką, miesto vienkartinio bilieto kaina, perkant iš vairuotojo, didėtų 10 centų – nuo 0,80 iki 0,90 euro. Keleiviams, taikantiems 50 ar 80 proc. nuolaidas, bilietai kainuotų atitinkamai 0,45 ir 0,18 euro. Atsiskaitant mobiliąja programėle Jonava E-BUS, bilietas brangtų nuo 0,70 iki 0,80 euro.

Terminuotų bilietų kainos didėtų minimaliai – tik tiek, kiek didėja PVM. Mėnesinis bilietas kainuotų 27 eurus (vietoj 26), o darbo dienų bilietas – 23 eurus (vietoj 22).

Palyginus su kitais miestais, Jonava išliktų tarp pigesnių savivaldybių. Pavyzdžiui, Vilniuje vienkartinis bilietas kainuoja 1–1,25 euro, Kaune ir Klaipėdoje – 1 euras, Šiauliuose – net 1,50 euro.

Siekis mažinti nuostolius ir gerinti paslaugas

Bendrovės skaičiavimais, toks nedidelis kainų padidinimas leistų sumažinti nuostolius apie 10 proc., net ir įsigaliojus didesniam PVM tarifui. Tuo pačiu tikimasi paskatinti daugiau keleivių naudotis terminuotais bilietais ar atsiskaityti per programėlę – taip greitinant įlipimą į autobusą ir mažinant grynųjų pinigų apyvartą.

Įmonė pabrėžia, kad kainų korekcija būtina ir dėl kitų priežasčių: kyla degalų, remonto bei detalių kainos, didėja vairuotojų darbo užmokestis, o autobusų parką reikia atnaujinti ekologiškomis transporto priemonėmis.

„Norime, kad viešasis transportas išliktų patrauklus, o vairuotojams – orus darbas. Šiuo metu mūsų vairuotojų amžiaus vidurkis – 58 metai, beveik ketvirtadalis jų – pensinio amžiaus. Be konkurencingo atlygio naujų specialistų nepritrauksime“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Savivaldybės taryba sprendimą dėl naujų bilietų kainų planuoja svarstyti lapkričio 13-ąją. Jei jam bus pritarta, pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. pradžios.

Lietuvos energetikos agentūra: spalį – pigesnis dyzelinas ir brangesnis benzinas, palyginti su rugsėju

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 17:00:00 +0200

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę nepakito, o dyzelinas pabrango 0,1 procento. Europos Sąjungos šalyse per tą laiką vidutinės benzino kainos padidėjo 0,4 proc., o dyzelino – 1,1 procento. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,2 proc., dyzelino – 4,3 procento. Spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina yra 0,01 Eur/l mažesnė, o benzino – 0,01 Eur/l didesnė. Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę buvo 3,2 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę.

Spalio 27-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,41 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,46 Eur/l. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje šiuo metu yra 0,05 Eur/l – tai mažiausias skirtumas nuo birželio pabaigos, kai jis sudarė 0,07–0,10 Eur/l.

Brent naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę siekė 64 USD/bbl – tai 3,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 62 USD/bbl, bet 1,5–6,7 proc. mažesnė, palyginti su rugsėjo–spalio pirmosios pusės vidutinėmis savaitės kainomis, kurios siekė 65,0–68,6 USD/bbl.

Brent naftos kainos mažėjimas susijęs su OPEC+ svarstymais dėl naftos gavybos didinimo, tačiau geopolitinė rizika ir riboti rezervai gali palaikyti aukštesnį kainų lygį.

Pagal naujausių Brent naftos ateities sandorių kainas, matyti, kad artimiausiais metais jų kainos gali būti 1–5 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę ir artimiausiais metais jos gali svyruoti 64–66 USD/bbl ribose.

Lietuvoje spalį vidutinė benzino kaina sudarė 1,405 Eur/l, dyzelino – 1,465 Eur/l. Palyginti su rugsėjo mėnesio vidutinėmis kainomis (benzinas – 1,393 Eur/, dyzelinas – 1,474 Eur/l), spalį dyzelinas yra apie 0,01 Eur/l pigesnis, o benzinas – apie 0,01 Eur/l brangesnis.

Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2–1,4 proc., Estijoje sumažėjo 0,9 proc., o Lietuvoje kaina nepakito.

Per mėnesį benzino kaina Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2–0,7 proc., Estijoje ir Latvijoje kaina nepakito.

Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,9–12,1 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 1,9 proc. ir 0,1 procento.

Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar yra 1,40 Eur/l, arba 0,01 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar yra atitinkamai 1,42 Eur/l ir 1,54 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos penkiose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose, Graikijoje, Airijoje ir Vokietijoje (1,73–1,98 Eur/l), mažiausios – Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje (1,19–1,34 Eur/l).

Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę visose lyginamose šalyse padidėjo 0,1–3,0 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 3,7 procento.

Per mėnesį dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje sumažėjo 0,2–1,3 proc., Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 1,0 proc. ir 0,1 procento.

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino vidutinė kaina Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,2–13,1 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 7,8 proc. ir 1,7 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,42 Eur/l, arba 0,04 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,28 Eur/l ir 1,52 Eur/l.

Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra dešimtyje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Airijoje (1,67–1,77 Eur/l), mažiausios – Estijoje, Maltoje ir Bulgarijoje (1,18–1,28 Eur/l).

Spalio mėnesį (1–29 d.) benzino didmeninė kaina sumažėjo 0,01 Eur/l, dyzelino didmeninė kaina padidėjo 0,01 Eur/l. Rugsėjį didmeninės benzino ir dyzelino kainos išaugo apie 0,02 Eur/l. Rugpjūčio mėnesį didmeninė benzino kaina mažėjo 0,02 Eur/l, o dyzelino – 0,03 Eur/l.

Žaliavinė nafta į Lietuvą birželį–rugpjūtį buvo importuojama iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro, Jungtinės Karalystės ir JAV, o rugsėjį į mūsų šalį ji buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir Norvegijos. Spalio mėn. nafta į Lietuva buvo importuojama iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros kas savaitę rengiamoje .

Nors gatvėse netrūks pareigūnų, kiekvienas turi pareigą

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 16:21:30 +0200

Vėlinių savaitgalį, kaip ir kasmet, į kapines tradiciškai suplūsta daugybė gyventojų. Šiuo laikotarpiu, pasak pareigūnų, fiksuojamas padidėjęs eismo intensyvumas, pasitaiko ir pranešimų apie vagystes, todėl gatvėse dirbs daugiau pajėgų. Gyventojai raginami keliones planuoti iš anksto, rūpintis savo, savo turto ir eismo dalyvių saugumu.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus viršininko Viginto Lukošiaus, šiuo laikotarpiu policijos darbas keliuose yra itin svarbus, nes eismas būna suintensyvėjęs – visur daug transporto priemonių, todėl policijos pareigūnai padės užtikrinti saugų eismą ir viešąją tvarką. „Vykdysime eismo saugumo priemones ne tik prie pačių kapinių, bet ir kitose vietose.“

V. Lukošius atkreipia dėmesį, kad didžiausi iššūkiai keliuose tokiu metu kyla dėl pasikeitusių oro sąlygų, slidžios dangos ir tamsaus paros meto. „Šiomis dienomis išvažiuoja net ir tie, kurie visus metus galbūt nevažiavo. Tai tampa iššūkiu tiek jiems patiems, tiek ir kitiems eismo dalyviams“, – sako jis. Kitas iššūkis, anot Kelių policijos skyriaus vadovo, tai skubėjimas ir spūstys. „Dažnai kapus lankyti tenka ne vienose kapinėse, neretai reikia važinėti po visą Lietuvą. Tai tampa skubėjimo, lėkimo priežastimi, o mums iššūkiu – kaip suvaldyti šį skubėjimą.“

Pareigūnas ragina eismo dalyvius keliones planuoti iš anksto, jei įmanoma, keliones rinktis viešuoju transportu, važiuoti šviesiu paros metu, neskubėti ir, žinoma, preciziškai laikytis Kelių eismo taisyklių. „Nepamirškime keičiantis oro sąlygoms pasitikrinti ir automobilio techninę būklę – padangas, valytuvus, šviesas.“, – priduria V. Lukošius.

Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato viršininkė Monika Puškovienė gyventojams taip pat primena pasirūpinti ir turto saugumu. „Išeidami iš namų nepamirškite užrakinti durų, uždaryti langų. Atvažiavę lankyti artimųjų kapų, nepamirškite užrakinti automobilių, juose nepalikite daiktų – saugokite savo asmeninius daiktus“, – ragina pareigūnė. Iš savo patirties ji pamena, kad yra tekę prie kapinių esančių automobilių pastovėti ilgėliau, kol ateis savininkai, nes automobilio viduje akivaizdžiai buvo palikti brangūs daiktai – kompiuteriai, rankinės.

Kauno apskrities policijos pareigūnai primena, kad Visų šventųjų ir Vėlinių savaitgalis – tai ne tik susikaupimo, bet ir didesnio dėmesio vieni kitiems metas. Gyventojai raginami elgtis atsakingai, saugoti save, artimuosius ir aplinkinius, laikytis Kelių eismo taisyklių, nepalikti vertingų daiktų automobiliuose ar be priežiūros kapinėse. Pareigūnai taip pat prašo, pasikeitus oro sąlygoms, gyventojų būti dėmesingais tamsiu paros metu – segėti atšvaitus, vairuojant įsivertinti eismo sąlygas.

Kauno apskr. VPK inf.

„filmai.in“ bando grįžti – šįkart trimis naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 15:00:00 +0200

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) užblokavo tris naujas piratinės svetainės filmai.in kopijas – zeromovies.top, filmai19.vip ir filmai100.vip. Nors pirminė svetainė buvo užblokuota dar 2019 m., jos kopijos internete vis atgimsta naujais adresais. LRTK periodiškai nustato naujus domenus, per kuriuos vartotojams siūloma žiūrėti filmus be teisių turėtojų sutikimo.

Komisijos stebėsenos metu nustatyta, kad visose šiose svetainėse pasikartoja tie patys filmai – Everly ir Maps to the Stars. Jie tapo kontroliniais pavyzdžiais, leidusiais identifikuoti neteisėtai atkurtą turinį.

Filmai pasiekiami tuo pačiu adresų šablonu ir su tuo pačiu administratoriaus kontaktu – info@filmai.in. Tai leido Komisijai konstatuoti, kad naujieji domenai yra piratinės filmai.in kopijos, atkurtos siekiant apeiti ankstesnius ribojimus.

„Piratinių svetainių kūrėjai dažnai keičia pavadinimus ar domenus, tačiau jų turinys išlieka tas pats. Tai leidžia greitai nustatyti pažeidimus ir taikyti ribojimus, kad nelegalus turinys nebūtų prieinamas Lietuvos vartotojams,“ – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Rizikos vartotojams ir atsakomybė už pažeidimus

LRTK pabrėžia, kad prisijungdami prie piratinių svetainių vartotojai rizikuoja ne tik pažeisti įstatymus, bet ir savo duomenų saugumu. Tokios platformos dažnai renka asmeninę ar mokėjimų informaciją, siūlydamos „taškų pildymo“ ar „premijų“ sistemas, o jų valdytojai veikia anonimiškai.

Be to, jose dažnai talpinamas kenkėjiškas reklamos ar sekimo kodas, galintis pasisavinti prisijungimo duomenis ar paveikti įrenginių veikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą bei Visuomenės informavimo įstatymą, už neteisėtą kūrinių naudojimą ar platinimą gali būti taikomos administracinės arba baudžiamosios sankcijos.

LRTK, kaip priežiūros institucija, taiko administracines baudas fiziniams asmenims, kai nustatoma, kad jie neteisėtai platina ar viešai skelbia autorių teisių saugomą turinį, pažeidžia Komisijos nurodymus ar bendradarbiauja su piratinėmis platformomis.
Baudos gali siekti nuo 140 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir kartotinumo.

„Vien šiemet LRTK priėmė daugiau kaip 250 nutarimų dėl administracinių baudų. Tai parodo, kad piratinio turinio platinimas nėra anoniminis – už kiekvieną neteisėtai paskelbtą kūrinį atsako konkretūs asmenys,“ – teigia LRTK Teisės skyriaus vadovas Vadim Gasperkij.

Kaip veikia blokavimo sistema

Pagal Komisijos sprendimus interneto prieigos paslaugų teikėjai:

blokuoja prieigą DNS lygmeniu prie neteisėtų svetainių,
nukreipia vartotojus į informacinį puslapį stop.rtk.lt, kuriame paaiškinamos ribojimo priežastys,
naudoja viešai skelbiamą svetainių sąrašą www.rtk.lt, užtikrinant vienodą ribojimų taikymą visoje šalyje.

Kryptingas darbas duoda rezultatų

Kaip nurodoma LRTK 2024 m. veiklos ataskaitoje, Komisija nuosekliai stiprina autorių teisių apsaugą: pernai buvo apribota prieiga prie kelių dešimčių neteisėtų svetainių, o stebėsenos apimtis išplėsta ir į kitas sritis – muzikos, tinklalaidžių bei socialinių platformų turinį.

Naujausi sprendimai dėl filmai.in kopijų rodo, kad blokavimo ir priežiūros mechanizmas veikia efektyviai, o piratinio turinio prieinamumas Lietuvos vartotojams toliau mažėja.

„Dirbame kryptingai, kad Lietuvoje kūrėjų darbas būtų gerbiamas, o neteisėto turinio platinimas – kuo mažiau patrauklus ir vartotojams, ir jo skleidėjams,“ – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

LRTK inf.

LVAT tirs švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo, pakeitusio 2025 metų stojančiųjų konkurso tvarką, teisėtumą

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 14:33:14 +0200

Norminių administracinių aktų teisėtumas: LVAT aiškinsis, ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas dėl 2025 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinių eilių sudarymo tvarkos pakeitimo atitinka konstitucinius principus, aukštesnės galios teisės aktus ir teisėkūros reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Ingridos Šimonytės, Mindaugo Lingės, Giedrės Balčytytės, Daivos Ulbinaitės, Jurgitos Sejonienės ir Vytauto Juozapaičio pareiškimą, kuriame prašoma pripažinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo, kuriuo pakeista 2025 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinių eilių sudarymo tvarka, prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams.

LVAT norminėje administracinėje byloje vertins, ar švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. V-808 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-1349 „Dėl Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas pirmosios ir antrosios konkursinių eilių sudarymo 2025 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2025-08-01, Nr. 2025-13622) neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 daliai ir 20 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, taip pat konstituciniams lex retro non agit, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Su LVAT nutartimi priimti pareiškimą ir pareiškėjų pareiškimu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Administracinė byla Nr. eI-15-629/2025

LVAT inf.

Lietuvos kariuomenės Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionui vadovauti pradeda plk. ltn. Gintaras Hofmanas

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 14:24:51 +0200

Spalio 31 d. Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione įvyko vadų pasikeitimo ceremonija, kurios metu plk. ltn. Arūnas Streikus vadovavimą perdavė plk. ltn. Gintarui Hofmanui.

Batalionui nuo 2022 m. rugpjūčio 21 d. vadovavęs plk. ltn. Arūnas Streikus, atsisveikindamas pažymėjo, kad tai buvo reikšmingas ir atsakingas etapas tarnyboje: „Didžiuojuosi bataliono kariais – jų profesionalumu, drausme ir pasiaukojimu. Kartu nuėjome sudėtingą, bet prasmingą kelią, stiprinant Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir vienybę.“

Ceremonijos metu naujam vadui buvo perduota bataliono vėliava – simbolinis vadovavimo ir atsakomybės perdavimo ženklas, bei istorinio artilerijos pabūklo padegimo dagtis, kuri tradiciškai iš rankų į rankas perduodamą pareigas perimančiam vadui. Priimdamas bataliono simboliką, plk. ltn. Gintaras Hofmanas pabrėžė, kad bus tęsiami pradėti darbai, siekiama dar aukštesnio karių parengimo lygmens ir tinkamai įgyvendinti užduotis, iškeltas artilerijos batalionui.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas yra Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje veikiantis vienetas, atsakingas už artilerijos paramos teikimą kovinėms brigados operacijoms bei karių rengimą nacionalinės gynybos užduotims.

Lietuvos kariuomenės inf.

Užimtumo tarnybos finansuojami mokymai – nuo šiol per Kursuok.lt

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 14:00:00 +0200

Nuo šiol Užimtumo tarnybos klientai, kuriems išduoti mokymosi kuponai, galės patogiai registruotis į mokymo programas elektroniniu būdu, naudodamiesi vieno langelio principu veikiančia Kursuok.lt švietimo platforma. Čia jie galės rinktis aktualius Užimtumo tarnybos finansuojamus mokymus, skirtus tobulinti jau turimas kompetencijas arba įgyti naujų.

Mokytis norinčiam Užimtumo tarnybos klientui tai reikš paprastesnį procesą ir galimybę savarankiškai planuoti mokymosi kelią. Jam užsiregistravus Kursuok.lt platformoje, su mokymuisi susijusių dokumentų pasirašymas ir kiti procesai vyks elektroniniu būdu.

Kursuok.lt yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sukurta suaugusiųjų švietimo platforma, kurioje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos bei galimybės pretenduoti į valstybės finansavimą. „Ilgalaikis Kursuok.lt tikslas – kad šioje vieno langelio principu veikiančioje platformoje būtų prieinamos visos valstybės siūlomos priemonės suaugusiųjų švietimui, kvalifikacijos tobulinimui. Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi priemonių perkėlimas į šią platformą yra pirmasis žingsnis siekiant integracijos ir, svarbiausia, patogumo mokymų dalyviams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

„Užimtumo tarnybos klientams siūlomų mokymų programų pasirinkimas specialioje platformoje, skirtoje suaugusiųjų švietimui ir kvalifikacijos kėlimui, užtikrins dar didesnį šios paslaugos prieinamumą gyventojams. Darbo rinkai nuolat keičiantis, gyventojai turės galimybę reikiamas kvalifikacijas ir žinias įgyti greičiau ir paprasčiau, o tai palengvins jų sugrįžimą į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

Nuo integracijos pradžios Užimtumo tarnybos klientai mokymo teikėjus ir mokymo programas rinksis ne Tarnybos interneto svetainėje skelbiamuose sąrašuose, o Kursuok.lt platformoje.

„Norintys mokytis Užimtumo tarnybos klientai pirmiausia savarankiškai elektroniniu būdu prisijungs prie Kursuok.lt svetainės, kur bus autentifikuojami per sąsajas su valstybės registrais, ir tuomet galės rinktis jiems aktualią mokymo programą. Pažymėję, kad pageidauja Užimtumo tarnybos finansavimo, jie inicijuos procesą, kurio metu tarnybos specialistai gaus automatinį pranešimą ir atliks individualų vertinimą – kliento atitikimą teisės aktuose numatytiems kriterijams, darbo rinkos poreikį, žmogaus turimą kompetenciją, motyvaciją ir užimtumo perspektyvas. Tik atitikus visas sąlygas su Užimtumo tarnybos klientu galėsime pasirašyti sutartį, jam išduoti kuponą, leidžiantį registruotis į pasirinktą programą tiesiogiai platformoje“, – aiškina Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.

Kitas būdas – mokymosi planavimas kartu su Užimtumo tarnybos specialistu. Tokiu atveju, bus sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, pasirašomos reikalingos sutartys, išduodamas kuponas, ir tik po to klientas, prisijungęs prie Kursuok.lt, pasirinks mokymo programą ir užsiregistruos joje.

Formaliojo profesinio mokymo atveju kuponas bus išduodamas konkrečiai programai, o neformaliojo suaugusiųjų švietimo atveju – pagal pasirinktą švietimo sritį. Po kupono išdavimo visi su mokymu susiję dokumentai bus pasirašomi tik elektroniniu būdu Kursuok.lt platformoje.

Norintys sužinoti daugiau apie mokymų galimybes būnant Užimtumo tarnybos klientu, kviečiami kreiptis į savo konsultantą Tarnyboje arba teirautis bendruoju konsultacijų telefonu +370 5 250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt.

Kas keičiasi mokymų teikėjams?

„Nuo šiol Kursuok.lt platformoje mokymo teikėjams atsiranda galimybė teikti ir įgyvendinti visų rūšių mokymosi programas: formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo, taip pat ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, vadovaujantis Kursuok.lt veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis“, – teigia Andrius Bečys, Europos socialinio fondo agentūros su partneriais įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą“, kurio dalis yra ir švietimo platforma Kursuok.lt, veiklos ekspertas.

Anot jo, ši galimybė teikti programas Kursuok.lt platformoje atvira įvairių sričių mokymo programas vykdantiems mokymo paslaugų teikėjams, teikiantiems kokybiškas mokymo paslaugas ir siekiantiems gauti Užimtumo tarnybos finansavimą.

„Formaliojo profesinio mokymo programos ir neformaliojo profesinio mokymo programos į Kursuok.lt platformą iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro persikels automatiškai. Mokymų teikėjai, turintys licenciją vykdyti minėtas programas, Kursuok.lt sistemoje turės priimti sprendimą, kurias programas teiks Užimtumo tarnybos klientams, ir įtraukti programas į planuojamų vykdyti sąrašą. Planuojamus pokyčius Užimtumo tarnybos mokymų teikėjams jau pristatėme informacinio renginio metu“, – pasakoja A. Bečys.

Veiklos ekspertas priduria, jog neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos, skelbiamos Kursuok.lt platformoje, kaip ir anksčiau, turės atitikti nustatytus reikalavimus.

Daugiau informacijos apie teikėjų teises ir pareigas, mokymosi programų pasirinkimą ir registraciją, mokymosi programų finansavimą, lėšų naudojimą ir atsiskaitymą galima rasti Kursuok sistemos administravimo ir finansavimo tvarkos apraše. Reikalavimus mokymosi programoms, vertinimą bei mokymosi programų įgyvendinimo stebėseną reglamentuoja Kokybės užtikrinimo aprašas.

Kursuok.lt – tai vieno langelio principu veikianti švietimo platforma, kurioje žmonės gali rinktis jiems aktualius mokymus bei pretenduoti į finansavimą. Čia taip pat teikiamos profesinio orientavimo paslaugos („Krypties kompasas“).

Mokymus Kursuok.lt jau baigė ir pažymėjimus gavo daugiau nei 17,6 tūkst. žmonių.

Švietimo platforma Kursuok.lt yra projekto „Mokykis visą gyvenimą!“ dalis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotas projektas, kurį su partneriais įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra, finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto, kuris truks iki 2026 m. balandžio, finansavimo suma – kiek daugiau nei 18,4 mln. eurų. Taip pat yra numatyta projekto plėtra iki 2030 metų.

Užimtumo tarnybos inf.

„Via Lietuva“: artėjant Vėlinėms – intensyvesnis eismas, galimos spūstys ir darbai keliuose

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 13:30:00 +0200

„Via Lietuva“ primena, kad artėjant savaitgaliui, kai Lietuvoje bus minimos Vėlinės, eismo srautai keliuose tradiciškai išaugs. Daug žmonių vyks lankyti artimųjų kapų įvairiuose šalies regionuose, todėl vairuotojai raginami būti itin atidūs, planuoti keliones iš anksto ir laikytis Kelių eismo taisyklių bei atsižvelgti į valstybinės reikšmės keliuose vykdomus kelių bei tiltų remonto darbus.

„Šiuo laikotarpiu vairuotojų kantrybė ir dėmesingumas – ypač svarbūs. Raginame laikytis saugaus atstumo, greičio apribojimų bei vengti skubėjimo. Planuokite kelionę iš anksto, pasitikrinkite eismo sąlygas ir, jei įmanoma, pasirinkite alternatyvius maršrutus“, – rekomenduoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

„Via Lietuva“ taip pat kviečia pasinaudoti interaktyviu žemėlapiu, skelbiamu tinklalapyje eismoinfo.lt, kuriame galima sužinoti apie kelių darbus, ribojimus ir eismo sąlygas visoje Lietuvoje.

Vairuotojams rekomenduojama:

Kelionę planuoti iš anksto ir skirti jai daugiau laiko nei įprastai.
Prieš išvykstant patikrinti informaciją apie eismo ribojimus ir oro sąlygas.
Vengti skubėjimo, ypač artėjant prie kapinių ir sankryžų.
Matomumą apsunkina lietus bei darganos, o ant tiltų, viadukų ir miškingose vietovėse anksti ryte formuojasi plikledis, todėl keliauti patariama dieną.
Pasirūpinti transporto priemonės technine būkle ir apšvietimu.
Tamsiu paros metu segėti atšvaitus ir būti matomiems.

„Via Lietuva“ primena, kad šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose vis dar vyksta nemažai kelio remonto ir rekonstravimo darbų. Kai kuriose vietose eismas gali būti ribojamas, o dėl padidėjusių transporto srautų galimos spūstys, ypač prie didžiųjų miestų ir kapinių.

A1 magistralėje tęsiami Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu eismas Kauno kryptimi vyksta viena kryptimi laikinu tiltu, o Vilniaus kryptimi – senuoju tiltu. Vieno iš naujų tiltų statybos juda pabaigos link, kai darbai bus baigti, eismo organizavimas keisis ir eismas bus nukreipiamas naujai pastatytu tiltu ir vienu laikinu tiltu, o senasis tiltas bus griaunamas ir statomas naujas. Visą projektą planuojama baigti 2027 m. pabaigoje.

Be to, automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – ruože nuo 103,2 iki 108,9 km dešinėje kelio pusėje ir nuo 198,9 iki 202,6 km kairėje pusėje vykdomi rangos darbai. Taip pat paprastojo remonto darbai vykdomi automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys – ruožuose nuo 42,3 iki 45,2 km (nuo Rimučių iki Užušilių miško) ir nuo 52,4 iki 56,2 km (nuo Ratiškių iki Širvintos upės). Darbus planuojama baigti per lapkritį.

Spalį pradėjus Tarandės tunelio statybų antro etapo darbus, eismas abiem kryptimis vyksta automagistralės Vilnius–Panevėžys (A2) dešine puse. Eismas Panevėžio–Vilniaus kryptimi kreipiamas į dešinę automagistralės pusę, kur vyksta dviem susiaurintomis juostomis. Vilniaus–Panevėžio kryptimi eismas taip pat vyksta dešine kelio puse, taip pat dviem susiaurintomis juostomis.

Tuo metu vykdant Gėluvos viaduko, esančio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) 144,7 km, kapitalinio remonto darbus, eismas viaduku yra uždarytas. Nuo spalio 7 d. eismas rajoniniu keliu Vilkija–Čekiškė–Ariogala (Nr. 1907) nukreiptas apylanka, apie kurią informuoja kelio ženklai. Automagistralėje A1 eismas vyksta įprastai, tačiau darbų zonoje (144,6–144,8 km) taikomi greičio ribojimai – nuo 110 iki 70 km/val., artėjant prie darbų vietos – iki 50 km/val.

Vienas svarbiausių Lietuvos kelių infrastruktūros projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – taip pat įgauna vis didesnį pagreitį. Iš viso rekonstruojamas 42,8 kilometro magistralės A14 ruožas. Kol magistralės rekonstravimas nėra baigtas, „Via Lietuva“ vairuotojus ir toliau ragina rinktis paruoštus alternatyvius maršrutus. Kol kas eismas rekonstruojamose atkarpose vyksta su laikinais ribojimais, taikant laikinus eismo organizavimo sprendinius, įskaitant šviesoforinį reguliavimą.

Pirmasis maršrutas: Važiuojant iš Vilniaus, rinktis Ukmergės kryptį keliu A2 Vilnius-Panevėžys, toliau Molėtų kryptį keliu Nr. 115 Ukmergė–Molėtai. Važiuojant iš Molėtų, rinktis Ukmergės kryptį keliu Nr. 115 Ukmergė –Molėtai, toliau Vilniaus kryptį keliu A2 Vilnius–Panevėžys.

Antrasis maršrutas: Važiuojant iš Vilniaus, rinktis Nemenčinės kryptį keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai, toliau Pabradės kryptį. Pabradėje rinktis Molėtų kryptį keliu Nr. 173 Molėtai–Pabradė. Važiuojant iš Molėtų, rinktis Pabradės kryptį keliu Nr. 173 Molėtai–Pabradė, Pabradėje rinktis Vilniaus kryptį keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai.

Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dituvos kaime, „Via Lietuva“ pradėjo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2203 Dituva–Priekulė–Dreižiai rekonstravimo darbus. Juos atliekant bus įrengta žiedinė sankryža, atnaujinta asfalto danga, nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, atlikti kiti darbai. Tai padės užtikrinti sklandesnį transporto judėjimą ir gerokai padidins eismo saugumą. Bendra rekonstruojamo ruožo dalis siekia 300 metrų. Projektą numatoma įgyvendinti dviem etapais, o visą rekonstrukciją baigti – pirmoje 2026 m. pusėje.

Nuo spalio pradžios dėl labai blogos perdangos plokščių būklės nuspręsta uždrausti visų transporto priemonių eismą tiltu per Kančioginos upę valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1414 Mielagėnai–Paliesius 1,7 km atkarpoje, Ignalinos r. savivaldybėje, šalia Mielagėnų gyvenvietės. Eismas nukreipiamas apylanka valstybinės reikšmės rajoniniais keliais Nr. 4401 Švenčionys–Mielagėnai–Andriejauka ir Nr. 1408 Mikalavas–Paringys–Bernotai–Gilūtos. Apylankos ilgis – apie 3 km.

„Via Lietuva“ šiuo metu visoje Lietuvoje taip pat vykdo ir kitus intensyvius tiltų ir viadukų priežiūros bei remonto darbus. Tai apima tiek periodinę priežiūrą, tiek paprastojo, kapitalinio remonto ar rekonstravimo projektus, kuriais siekiama užtikrinti gerą tiltų būklę bei užkirsti kelią jų degradavimui. Situaciją keliuose ir vykdomus darbus visuomet galite pasitikrinti svetainėje eismoinfo.lt.

„Via Lietuva“ inf.

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija prisijungė prie tarptautinės DOFE programos

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 13:25:45 +0200

Šie mokslo metai Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijai prasidėjo nauju ir įkvepiančiu iššūkiu – gimnazija tapo tarptautinės DofE (The Duke of Edinburgh’s International Award) programos dalyve. Tai pasaulyje pripažinta jaunimo saviugdos programa, suteikianti galimybę 14–24 metų jaunuoliams ugdyti atsakomybę, pasitikėjimą savimi, lyderystę ir atkaklumą siekiant tikslų.

Šiais metais prie programos prisijungė 13 Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos mokinių, pasirengusių leistis į asmeninių iššūkių ir atradimų kelionę. DofE programoje kiekvienas dalyvis pats renkasi veiklas keturiose srityse – savanorystėje, įgūdžių tobulinime, fizinėje veikloje ir žygio iššūkyje. Čia svarbiausia – ne varžymasis su kitais, o asmeninis augimas, pastangos ir gebėjimas įveikti sunkumus.

Gimnazijos mokiniai jau pradėjo savo DofE kelionę: vieni savanoriauja bendruomenėje, padeda jaunesniems mokiniams, kiti lavina kūrybinius ar sportinius įgūdžius. Šiuo metu metu jau prasidėjo ir žygio mokymai, kurie padės pasirengti didžiausiam programos iššūkiui – savarankiškam žygiui gamtoje.

Programos įgyvendinimą gimnazijoje koordinuoja Daiva Sirtautienė, dalyviams vadovauja Giedrė Bazilevičienė, o žygiams ruošia žygio vadovas Eugenijus Leonavičius.

„Mums svarbu, kad mokiniai patikėtų savimi, išmoktų siekti tikslų, būti atkaklūs ir kūrybiški. DofE – puiki galimybė augti per patirtį, atrasti savo stiprybes ir pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais,“ – sako DofE vadovė Giedrė Bazilevičienė.

Dalyvavimas DofE programoje – tai dar vienas žingsnis į priekį gimnazijos bendruomenei, siekiančiai skatinti mokinių savarankiškumą, atsakomybę ir pilietiškumą. Tikimasi, kad ši programa taps gražia gimnazijos tradicija ir įkvėps vis daugiau jaunų žmonių drąsiai siekti savo tikslų.

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos inf.

ESO žiemos metu ribos planinius atjungimus – truks trumpiau

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 13:00:00 +0200

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šaltuoju metų laiku ribos planinius elektros atjungimus. Nuo lapkričio 1 d. iki vasario 28 d. planiniai atjungimai (išskyrus avarinius darbus), būtini tinklo plėtros ar modernizavimo darbams, taip pat tinklo priežiūrai, negalės trukti ilgiau kaip 6 valandas.

„ESO kartu su rangovais visais metų laikais stengiasi darbus, kuriems reikalingas laikinas elektros atjungimas, užbaigti per trumpiausią įmanomą laiką, kad sukeltų kuo mažiau nepatogumų klientams. Tačiau suprantame, kad žiemą tokie atjungimai kur kas labiau juntami, todėl šaltojo sezono metu jie bus ribojami, nustatant ne ilgesnį nei 6 valandų terminą, o esant itin šaltiems orams, kaip ir iki šiol, iš viso bus stabdomi“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Kodėl būtini atjungimai?

Planiniai elektros atjungimai yra būtini atliekant tinklo priežiūros, modernizavimo ir plėtros darbus, taip pat prijungiant naujus vartotojus. Planinių atjungimų metu atlikus būtinus tinklo priežiūros darbus, ateityje išvengiama elektros tiekimo sutrikimų, kurie gali lemti avarinius atjungimus.

„Visiškai stabdyti planinių darbų žiemą negalime, nes turime prijungti naujus vartotojus, užtikrinti patikimą tiekimą. Suprantame, kad net ir spaudžiant nedideliam šaltukui nutrauktas elektros tiekimas sukelia diskomfortą, ypač, jei namams šildyti reikalinga elektra, maistui pasigaminti taip pat naudojama elektrinė viryklė. Suprasdami, kiek mūsų esami klientai patiria nepatogumų ir streso, sutrumpinome galimą laikino elektros atjungimo laiką iki 6 valandų. Šis terminas pasirinktas kaip optimalus, siekiant suderinti darbų tęstinumą su gyventojų patogumu“, – sako R. Juodkienė.

Iki šiol ESO visiškai stabdydavo planinius darbus su elektros atjungimu, jei oro temperatūra nukrisdavo žemiau -10 °C. Planiniai atjungimai buvo ribojami iki 5 val. oro temperatūrai dieną svyruojant nuo -5 iki -10 °C. Šios sąlygos lieka galioti ir toliau.

Apie atjungimus informuojami iš anksto

Apie planinius darbus bei elektros energijos atjungimus ESO informuoja klientus iš anksto – ne vėliau nei prieš 5 kalendorines dienas iki darbų pradžios. Likus 24 val. iki darbų pradžios, dar kartą primenama apie jų pradžią. Pranešimai siunčiami el. paštu ir/arba SMS žinute.

„Labai prašome klientų atnaujinti kontaktus savitarnoje, nežiūrėti į tai kaip į formalumą, nes tik taip svarbi informacija pasieks laiku. Žinant apie atjungimus iš anksto, bus laiko pasiruošti ir susiplanuoti dieną taip, kad laikinai nutrauktas tiekimas sukeltų kuo mažiau nepatogumų: rinktis darbą iš biuro, pasikrauti kompiuterius, telefonus, iš anksto pasiruošti maisto“, – sako R. Juodkienė.

ESO atstovė pažymi, kad planinius atjungimus siekiama suderinti su klientais jiems patogiu metu, o tais atvejais, kai dėl įvairių aplinkybių elektros tiekimas turi būti užtikrintas nepertraukiamai, laikinai atvežamas ir pastatomas generatorius.

Informaciją apie atjungimus visada galima rasti specialiame ESO žemėlapyje.

Išskirtinis įvykis - Ukraina perdavė Lietuvai asmenį, įtariamą karo nusikaltimais

jonavoszinios.lt — Fri, 31 Oct 2025 12:34:02 +0200

Ukraina perdavė Lietuvai asmenį, įtariamąjį karo nusikaltimais, įvykdytais ir prieš vieną Lietuvos pilietį Melitopolyje 2022 m., laikinos šio Ukrainos miesto okupacijos metu. Įtariamasis į Lietuvą atgabentas ir perduotas šių metų spalio 29 d.

Tai pirmas atvejis nuo Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžios, kai sulaikytą Rusijos karį Ukraina perduoda kitai valstybei baudžiamajam persekiojimui, vadovaujantis universalios jurisdikcijos principu.

Aktyviai bendradarbiaujant Ukrainos ir Lietuvos pareigūnams, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad nuo 2022 m. kovo iki rugsėjo mėn. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai, įskaitant Kaspijos flotilės 177-ojo atskirojo jūrų pėstininkų pulko personalą, dalyvavo organizuojant filtracijos stovyklą mokymo bazėje, esančioje Melitopolio karinio aerodromo teritorijoje. Čia buvo neteisėtai laikomi, kankinami ir žeminami civiliai bei karo belaisviai, tarp jų – ir vienas Lietuvos Respublikos pilietis.

2023 m. rugpjūtį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sulaikė minėto pulko vyresnįjį jūreivį netoli Robotynės kaimo, Zaporožės srityje. Ukrainos prokurorai, dalyvaujant Lietuvos prokurorui ir policijos pareigūnams, atliko daugiau nei 30 tyrimo veiksmų, tarp kurių – apžiūros, apklausos ir atpažinimai. Šių procesinių veiksmų atlikimo metu buvo nustatyti civiliai ir karo belaisviai, tiriamu laikotarpiu laikyti filtracijos stovykloje. Taip pat buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad sulaikytas asmuo yra vienas iš minėtuose nusikaltimuose Melitopolyje dalyvavusių RF kariškių.

Įtariama, kad kartu su kitais Rusijos kariais jis ne tik saugojo neteisėtai sulaikytuosius civilius, karo belaisvius, bet ir dalyvavo juos mušant bei kankinant: kalinant metaliniame seife, dusinant iki sąmonės praradimo, kabinant surištomis rankomis, šaltu oru lauke apliejant šaltu vandeniu ir traumuojant elektros šoku. Be šio asmens Lietuvos ir Ukrainos pareigūnų atliekamame ikiteisminiame tyrime buvo nustatyti dar keli nusikaltimuose dalyvavę RF kariai.

Užbaigus visas teisines procedūras, 2025 m. rugsėjo 8 d. Ukrainos generalinis prokuroras priėmė sprendimą dėl ekstradicijos, o šių metų spalio 28 d. įtariamasis buvo perduotas Lietuvai. Spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Generalinės prokuratūros prokuroro prašymą dėl įtariamojo suėmimo 3 mėnesiams. Lietuvoje šiam asmeniui pateikti įtarimai dėl karo nusikaltimų prieš civilius ir karo belaisvius, jų kankinimą, neteisėtą laisvės atėmimą ir Ženevos konvencijų bei karo papročių pažeidimus, pagal BK 100 str., 103 str. 1 dalį.

Šis įtariamojo perdavimas vertinamas kaip itin svarbus precedentas veiksmingam tarptautiniam prokuratūros tarnybų bendradarbiavimui ir praktiniam tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimui šiuolaikinėmis sąlygomis.

Tokie reikšmingi ikiteisminio tyrimo rezultatai pasiekti šalims sėkmingai bendradarbiaujant Eurojusto koordinuojamoje jungtinėje tyrimų grupėje (JTG), kurią 2022 m. kovo 25 d. įsteigė Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos generaliniai prokurorai. Šiuo metu prie JTG yra prisijungusios 7 valstybės, Europolas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuratūra.

Pagal Lietuvos įstatymus perduotam įtariamajam gresia laisvės atėmimas nuo dešimties iki dvidešimties metų arba įkalinimas iki gyvos galvos.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Nuotraukos - Ukrainos prokuratūra