„Kviečiame tapti Lietuvos ambasadoriais ir savo akimis parodyti, kuo mūsų šalis yra ypatinga. Kiekviena nuotrauka, istorija ar rekomendacija prisideda prie Lietuvos žinomumo ir skatina daugiau žmonių atrasti mūsų šalį, o Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis – gamta, miestai, kultūra, gastronomija ir išskirtinės patirtys, kuriomis verta dalintis su pasauliu“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė. 

Prie iniciatyvos #LithuaniaTravel kviečiami jungtis tiek Lietuvoje gyvenantys žmonės, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai ar lietuviškų šaknų turintys asmenys, taip pat užsienio piliečiai, verslo, turizmo, akademinės bendruomenės atstovai, organizacijos ir visi, norintys prisidėti prie Lietuvos žinomumo pasaulyje stiprinimo.  

Dalyviai kviečiami socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ dalintis nuotraukomis bei įspūdžiais iš Lietuvos, naudojant grotažymę #LithuaniaTravel. 

Burtų keliu išrinktas nugalėtojas-diasporos atstovas bus apdovanotas kelione į Lietuvą dviem asmenims – prizą sudarys skrydžiai iš Europos į Lietuvą ir atgal, dvi nakvynės su pusryčiais 4 žvaigždučių viešbutyje, ekskursija su gidu bei kultūrinė veikla arba pramoga. Kelionės paketo vertė – ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų. 

Dar vienas Lietuvą garsinęs iniciatyvos dalyvis laimės kelionės po Lietuvą paketą dviem asmenims – prizą sudarys nakvynė 4 žvaigždučių viešbutyje, ekskursija su gidu, kultūrinė programa arba pramoga bei vakarienė restorane. Šio prizo vertė – ne mažiau kaip 1,5 tūkst. Eurų. 

Dar du iniciatyvos dalyviai bus apdovanoti Lietuvos turizmo informacijos centrų ir turizmo verslo įsteigtais prizais – ekskursijomis po pasirinktą Lietuvos vietovę bei nakvyne, pramoga, vakariene arba kultūriniu renginiu. Šių prizų vertė – ne mažiau kaip 300 eurų. 

Žaidimas vyks iki š. m. rugsėjo 26 d. Burtų keliu išrinktiems laimingiesiems rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną – bus įteikti prizai. 

Pirmoji iniciatyva #LithuaniaCo-create organizuota 2024 metais. Praėjusiais metais vykusio žaidimo #LithuaniaTravel metu žaidimo dalyvių įrašai pasiekė daugiau nei 4,3 mln. socialinių tinklų vartotojų, o įrašai pasiekė auditorijas Indijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

„Šis sprendimas yra nuoseklus žingsnis stiprinant kultūrinio ugdymo prieinamumą. Žinome, kad ankstyvas kontaktas su kultūra formuoja vaiko smalsumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi, todėl siekiame, kad kokybiškos edukacijos pasiektų vaikus dar iki pradedant mokyklą“, – sako Rasa Stuglienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro Kultūros paso kuratorė.

Investicija į ateities auditoriją

Kultūros organizacijoms šis pokytis yra ne tik galimybė pasiekti naują auditoriją. Tai ir investicija į ateitį. Vaikai, kurie nuo mažens susipažįsta su kultūra ir menu, dažniau išlieka aktyvūs kultūros dalyviai ir vėlesniame amžiuje.

„Žinome, kad pažintis su kultūra nuo ankstyvojo amžiaus padeda formuoti kūrybingą, smalsią ir kultūriškai aktyvią asmenybę, todėl siekiame, kad kokybiškos kultūrinės edukacijos pasiektų vaikus dar prieš jiems pradedant mokyklos etapą“, – teigia R. Stuglienė.

Naujos galimybės kultūros kūrėjams

Programos plėtra reiškia ir naują etapą kultūros bei meno organizacijoms ir kūrėjams. Norint, kad priešmokyklinio amžiaus vaikams būtų pasiūlytas kokybiškas ir įvairus edukacijų pasirinkimas, reikalingos specialiai šiai amžiaus grupei sukurtos veiklos.

„Kuriant edukacijas svarbu užtikrinti jų žaismingumą ir interaktyvumą. Jos turėtų būti orientuotos į priešmokyklinio amžiaus vaiko aktyvų dalyvavimą: žadintų visų vaikų norą veikti, kurti, tyrinėti. Todėl edukacijose turėtų būti naudojami žaidybiniai elementai, kūrybinės užduotys, judrieji žaidimai, pasakojimai, įvairios meninės raiškos formos, vaizdines priemonės, informacija būtų aiški, suprantama vaikui. Taip pat svarbu, kad būtų sudomintas kiekvienas vaikas ir užmegztas su juo glaudus tarpusavio ryšys, kad vaikas galėtų laisvai išreikšti savo nuomonę, užduoti klausimus ir nebijotų suklysti“, – pažymi Laimutė Girdauskienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė.

Nuo birželio 16 d. iki birželio 30 d. (imtinai) kultūros ir meno įstaigos, organizacijos, kūrėjai bei kultūros edukatoriai bus kviečiami teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų atrankai. Tikimasi, kad naujasis kvietimas paskatins atsirasti dar daugiau edukacijų, orientuotų į

priešmokyklinukų poreikius – veiklų, kuriose svarbus ne tik žinių perteikimas, bet ir žaidimas, judėjimas, tyrinėjimas bei kūrybinis patyrimas.

Apie Kultūros pasą

Kultūros pasas – nuo 2018 metų veikianti valstybės finansuojama programa, suteikianti mokiniams galimybę dalyvauti įvairiose kultūrinėse edukacijose ir kitose kultūros bei meno veiklose, skatinančiose pažinti Lietuvos ir pasaulio kultūrą. Kultūrinės edukacijos sistema – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inicijuota, sukurta ir administruojama platforma, skirta Kultūros paso veiklų paieškai, užsakymui ir administravimui.

Kultūros paso veiklose pernai dalyvavo 361106 mokiniai, kurie apsilankė 26234 edukacijose. Šiuo metu kiekvienam mokiniui per kalendorinius metus skiriama 14 eur Kultūros paso lėšų. Kasmet prie programos jungiasi vis daugiau Lietuvos ir užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų, 2025 metais programoje dalyvavo 94 proc. Lietuvos moksleivių, 7 proc. daugiau nei 2024 metais, todėl Kultūros pasas pasiekia vis platesnę mokinių auditoriją.

Kai kuriuose padaliniuose moksleiviams bus pristatomas išvykimo krepšys, būtiniausi daiktai, kuriuos kiekvienas gyventojas turėtų būti susikomplektavęs. Ugniagesiai gelbėtojai lankytojus kvies pasirengti galimoms nelaimėms, mobiliuosiuose telefonuose įsidiegti mobiliąją programėlę LT72, apsilankyti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje www.lt72.lt. 

Veikla skirta 5–8 klasių moksleiviams. 

Praktinė informacija: Lankymo laikas - nuo 9.30 iki 11.30 val., iš anksto užsiregistravus žemiau nurodytais kontaktais. Vietų skaičius ribotas. 

Užsiėmimo laikas: 45–60 min. (priklausomai nuo dalyvių skaičiaus) 

Mokinių skaičius: 20–30 

Erdvė: Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai: komandos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. 

Reikalingos priemonės: Vizitas vyks ugniagesių gelbėtojų patalpose, todėl speciali įranga ar apranga nereikalinga 

Atsakingas asmuo: Norint užsiregistruoti, prašome kreiptis žemiau pateiktais to padalinio kontaktais. Registracija vykdoma darbo dienomis darbo metu nuo 8.00 iki 16.00 val.  

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba  

1-oji komanda Nemuno g. 2, Kaunas, tel. 0 671 57 039 

2-oji komanda Rusų g. 4, Kaunas, tel. 0 707 69 493 

3-ioji komanda Elektrėnų g. 12, Kaunas, tel. 0 707 69 593 

4-oji komanda Mituvos g. 3, Kaunas, tel. (0 37) 31 16 63 

5-oji komanda Žemaičių pl. 33, Kaunas, tel. (0 37) 24 01 91 

Garliavos komanda S. Lozoraičio g. 17D, Garliava, Kauno r. sav., tel. (0 37) 30 26 96  

Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Kauno g. 49, Jonava, tel. 0 707 69 825 

Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Užtvankos g. 9, Dainiai, Jurbarkų sen., Jurbarko r. sav., tel. (0 447) 69 876 

Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Gedimino g. 64, Kaišiadorys, tel. (0 346) 67 514 

Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba J. Basanavičiaus g. 57, Kėdainiai, tel. (0 347) 67 233 

Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

1-oji komanda Stoties g. 59, Marijampolė, tel. 0 707 65 844 

2-oji komanda Vytauto g. 72, Marijampolė tel. (0 343) 69 721 

Kalvarijos komanda Dariaus ir Girėno g. 61, Kalvarija, tel. 0 656 76 568 

Kazlų Rūdos komanda Skvero g. 13, Kazlų Rūda, tel. 0 656 73 567  

Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba J. Lukšos g. 4, Prienai, tel. (0 319) 60 038 

Birštono komanda B. Sruogos g. 15, Birštonas, tel. (0 319) 65 765  

Raseinių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Maironio g. 70, Raseiniai, tel. (0 428) 70 517 

Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba E. Steponaičio g. 2, Šakiai, tel. 0 707 69 786  

Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Žemdirbių g. 11, Vilkaviškis, tel. (0 342) 60 001 

Kybartų komanda J. Biliūno g. 14D, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., tel. 0 614 46 527.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.

Renginio vedėjai, piratas ir undinėlė, žaismingai ir su šypsena įtraukė visus į nuotykių kupiną istoriją, kurioje netrūko nei paslapčių, nei išbandymų, nei smagių atradimų. Jų kvietimas ieškoti perlų tapo gražia šventės metafora, priminusia, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ypatingas ir nepaprastai vertingas.

Žiūrovai buvo pakviesti stebėti centro kolektyvo spektakliuką „Kaip varlytės gelbėjo upę“. Šis nuoširdus pasirodymas ne tik įtraukė savo istorija, bet ir palietė svarbią temą, rūpestį gamta bei mūsų visų atsakomybę ją saugoti. Varlyčių drąsa ir ryžtas paliko šiltą įspūdį ir ne vieną privertė susimąstyti.

Visus apgaubė lengva ir paslaptinga nuotaika, kai scenoje pasirodė „Medūzų šokis“. Lėti, banguojantys judesiai, švelni muzika ir subtilus grožis sukūrė įspūdį, tarsi akimirkai būtume nusikėlę į ramias jūros gelmes, kur viskas teka savaip tyliai ir harmoningai.

Šokių namų „Melgė“ kolektyvo pasirodymas įtraukė žiūrovus ir leido dar stipriau pajusti šventės gyvumą. Scenoje pasirodžiusių Jonavos Justino Vareikio progimnazijos 6b klasės mokinių atlikta daina sušildė susirinkusiuosius, sukūrė jaukumo jausmą ir dar kartą priminė, kaip gera būti kartu ir dalintis paprastomis, bet labai prasmingomis akimirkomis.

Šventės dalyviai buvo kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys aktyviai įsitraukti. Jų laukė įvairios veiklos ir žaidimai: „Lobių sala“, „Karibų piratų laivas“, undinėlės grožio salonas, apyrankių vėrimas bei pojūčių pažinimo akvariumo iššūkiai. Šios veiklos leido kiekvienam atrasti savo „perlų“, naujų patirčių, emocijų ir bendravimo džiaugsmo.

Ypatingą šventės prasmę sustiprino mūsų visada laukiami svečiai, kurių dalyvavimas buvo svarbus bendruomenės palaikymo ženklas. Renginyje dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis ir jo padėjėja Audronė Bagdonavičienė, Jonavos rajono savivaldybės tarybos

Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė, Jonavos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos Jonavos „Viltis“ tarybos pirmininkė Olga Traskauskienė, Jonavos nakvynės namų direktorė Ingrida Malciuvienė bei Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyrio vedėja Jovita Maciulevičienė.

Ši šventė dar kartą parodė, kokia stipri ir graži yra bendruomenė. Skirtingi žmonės, skirtingos istorijos, tačiau visus sujungė bendras jausmas, noras būti kartu, dalintis šiluma ir kurti prasmingas akimirkas.

„Mes kiekvienas esame perlas“ tai ne tik šventės pavadinimas, bet ir žinutė, kuri dar ilgai išliks kiekvieno dalyvio širdyje. Nes tik būdami kartu galime sukurti tikrą bendrystės magiją ir atrasti tai, kas gražiausia kiekviename iš mūsų.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro inf.

Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo ar lankymosi apribojimai.

Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkai ar naudotojai privalo sudaryti galimybę žmonėms naudotis pakrante. Todėl palei vandens telkinį turi būti palikta laisva pakrantės juosta, skirta praeiti. Įprastai turi būti užtikrintas ne siauresnis kaip 5 metrų pločio praėjimas nuo vandens telkinio kranto linijos. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite ar skardyje, praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti vandens telkinio pakrante.

Nors pakrante naudotis gali visi, būtina gerbti privačią nuosavybę. Be savininko leidimo negalima naudotis privačiais lieptais ir kita infrastruktūra, eiti per privatų kiemą ar žemės sklypą, taip pat šiukšlinti ar kitaip pažeisti viešąją tvarką.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės dalyje yra nurodyta informacija, kad su vandens telkiniu besiribojantis žemės sklypas yra privatus, be žemės savininko sutikimo ten galima apsistoti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

Teisė naudotis pakrante neatsiejama nuo pareigos saugoti aplinką. Poilsiautojai turi surinkti ir išsinešti visas atliekas, nepalikti šiukšlių ar kitų taršos pėdsakų. Taip pat pakrantėse negalima važinėti ar statyti automobilių, motociklų ir kitų transporto priemonių. Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.

Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Pastebėję galimai neteisėtai pakrantėje įrengtas tvoras, vartus, statinius ar kitas kliūtis, trukdančias laisvai praeiti pakrante, gyventojai apie tai gali pranešti Aplinkos apsaugos departamentui skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Kilus ginčams dėl žemės sklypų ribų, nuosavybės teisių, servitutų ar kitų civilinių teisinių santykių tarp žemės savininkų ir pakrantėmis besinaudojančių asmenų, reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą arba ginčą spręsti kitais teisės aktuose nustatytais būdais.

Nacionalinės žemės tarnybos inf. 

Pagal priimtus pakeitimus, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokinių mokymosi krūvį, kiek maksimaliai valandų per vieną dieną mokykloje gali mokytis įvairaus amžiaus mokiniai, nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrojo ugdymo planai, o ne sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma, kaip kad yra dabar.

„Pakeitimas sudarys prielaidas užtikrinti aiškesnį institucinį kompetencijų paskirstymą, kai už ugdymo proceso organizavimą bus atsakinga švietimo politika. Iš tiesų bus vienu dokumentu reglamentuojama tai, kas yra susiję su ugdymu“, – Seimo posėdyje yra sakiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Seimas taip pat nusprendė, kad visi profesinio mokymo įstaigose dirbantys mokytojai privalės įgyti pedagoginę kvalifikaciją.

„Siekiama sustiprinti profesinio mokymo kokybę, nustatant reikalavimą asmenims, dirbantiems pagal profesinio mokymo programas, įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Šiuo metu pakanka baigti trumpalaikį pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, kuris nėra pakankamas aukštai profesinio mokymo kokybei užtikrinti. Darbo rinkos pokyčiai neišvengiamai daro įtaką būtent profesinio mokymo turiniui ir jo įgyvendinimui, todėl profesijos mokytojams yra keliami ir vis didesni reikalavimai“, – pristatymo metu kalbėjo ministrė.

Pagal priimtas pataisas, visų profesijų mokytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, per 4 metus nuo darbo pradžios bus privaloma įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Pagal profesinio mokymo programas visoje profesinio mokymo sistemoje dabar dirba 1 460 mokytojų, neturinčių pedagogo kvalifikacijos.

Šį įstatymo nuostata įsigalios 2027 m. rugsėjo 1 d. Dabar norint dirbti profesijos mokytoju, pakanka būti išklausius pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.

Už naujas projekto Nr. XVP-1410 (2) nuostatas vieningai balsavo 96 Seimo nariai.

LRS inf.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tvirtino, kad dažniausiai gyventojai santaupas banke laiko už nulines palūkanas. „Tokių lėšų einamosiose sąskaitose yra apie 19 mlrd. eurų ar daugiau, net du trečdaliai indėlių negeneruoja gyventojams grąžos. Jie laikomi einamosiose sąskaitose ir už juos palūkanos nemokamos, gyventojų santaupos nuvertėja, šalyje turime infliaciją“, – teigė šalies vadovo patarėjas. Jo tvirtinimu, taip būtų įdarbinami nenaudojami vidiniai ištekliai auginant ekonomiką.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma, kad savo indėlius įveiklinti siekiantis gyventojas savanoriškai sutiktų, jog jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurios lėšos būtų priskiriamos ekonomikos augimo ir ūkio pažangos finansavimo programai.

Programą įgyvendinančios kredito įstaigos specialiojoje einamojoje sąskaitoje esamas gyventojų lėšas (iki 2500 eurų) skolintų Nacionaliniam plėtros bankui ILTE, o šios lėšos būtų naudojamos valstybės, savivaldybių ar jų valdomų įmonių (arba įmonių, kurių dalininke yra valstybė arba savivaldybė) vykdomų ilgalaikių investicinių programų energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektams finansuoti.

Šios lėšos ir toliau būtų draudžiamos Indėlių draudimo fonde. Nors komerciniai bankai skolintų lėšas Nacionaliniam plėtros bankui, gyventojai bet kuriuo momentu galėtų savo reikmėms pasiimti ir naudoti dalį ar visas šioje savo specialiojoje einamojoje sąskaitoje laikomas lėšas. Vienu metu gyventojas galėtų turėti tik vieną tokią specialiąją einamąją sąskaitą.

Programos palūkanų normos, mokamos gyventojui, dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko nustatytą palūkanų normos už indėlius dydį Vyriausybės nutarimu du kartus per metus. Programos palūkanų norma, mokama gyventojams, pagal siūlomą įstatymo projektą negalėtų būti mažesnė už 0,1 proc. ir negalėtų būti didesnė už 3 proc.

Programoje dalyvaujančiai kredito įstaigai būtų suteikiama valstybės garantija už Nacionaliniam plėtros bankui pagal programą paskolintas lėšas.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1556) balsavo 69 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šios iniciatyvos prašyti Vyriausybės, Lietuvos banko ir Europos Centrinio bankų išvadų. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

 Seimo Spaudos biuro inf. 

Daugelio rajonų ligoninių vadovai ir savivaldybių atstovai tuomet tvirtino, kad toks reikalavimas mažėjančio gyventojų skaičiaus regionuose yra sunkiai įgyvendinamas ar net neįmanomas. Tarp aktyviausiai dėl savo akušerijos skyriaus išlikimo kovojusių gydymo įstaigų buvo ir Jonavos ligoninė.

Nors čia kasmet būdavo priimama daugiau nei 400 gimdymų, iki ministerijos nustatytos 600 gimdymų kartelės vis tiek trūko. Siekdama pritraukti gimdyvių iš aplinkinių rajonų, Jonavos rajono savivaldybė buvo parengusi įvairių skatinimo priemonių - siūlytos finansinės išmokos, nemokami baseino abonementai, investuota į palatų atnaujinimą.

Tuo metu SAM argumentavo, kad didesnis gimdymų skaičius leidžia užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę ir specialistų kvalifikaciją, tačiau regionų medikai tokiai pozicijai nepritarė. Jie perspėjo, kad pernelyg griežti kriterijai gali lemti sveikatos priežiūros paslaugų nykimą rajonuose ir priversti pacientes vykti gimdyti toliau nuo namų.

Dalis gydymo įstaigų nepasiekė net anksčiau galiojusios 300 gimdymų per metus ribos, todėl akušerijos skyriai buvo uždaryti. Gimdymo paslaugų neliko Anykščiuose, Kėdainiuose, Ukmergėje ir kituose rajonuose. Viešojoje erdvėje pasirodė istorijų apie moteris, kurios dėl išaugusių atstumų iki ligoninių nespėjo laiku pasiekti gydymo įstaigų.

Po ilgų diskusijų ir kritikos valdžia nusprendė peržiūrėti reikalavimus. Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė SAM siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo tvarką.

„Siekiame, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Todėl koreguojame reikalavimus taip, kad žmonėms nereikėtų dėl būtinų paslaugų vykti toli nuo namų, o gydymo įstaigos galėtų tęsti gyventojams svarbių paslaugų teikimą. Kartu išlaikome aukštus pacientų saugos ir gydymo kokybės standartus“, - SAM pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Ministerija skelbia, kad nuo liepos 1 dienos akušerijos paslaugoms bus taikomas 300 gimdymų per metus kriterijus vietoje iki šiol numatytų 600. Vaikų ligų profilio paslaugas galės teikti visos gydymo įstaigos, turinčios galiojančias sutartis su Valstybine ligonių kasa. Tačiau mažinamos chirurgijos paslaugos - vietoje 1100 intervencijų per metus pakaks 700.

SAM pažymi, kad kartu išlieka svarbūs kokybės ir saugumo reikalavimai.

„Taip pat nustatyta, kad gydymo įstaigos, teikiančios stacionarines akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugas, privalės užtikrinti visą parą teikiamą skubiąją medicinos pagalbą. Chirurgijos paslaugas teikiančioms įstaigoms išliks reikalavimas turėti intensyviosios terapijos paslaugas arba priklausyti intensyviosios terapijos paslaugų tinklui“, - nurodoma ministerijos pranešime.

Dar vienas svarbus sprendimas - įtvirtintas reikalavimas kiekviename apskrities centre užtikrinti pagrindinių stacionarinių paslaugų prieinamumą.

„Siekiant užtikrinti būtinų paslaugų prieinamumą, kiekviename apskrities centre bent viena gydymo įstaiga turės teikti šešių pagrindinių profilių stacionarines paslaugas - chirurgijos, vaikų ligų, vidaus ligų, intensyviosios terapijos, intensyviosios priežiūros ir akušerijos“, - teigiama SAM pranešime.

Ministerijos vertinimu, priimti pakeitimai leis išsaugoti svarbias stacionarines paslaugas regionuose, sumažins teritorinius netolygumus ir užtikrins, kad gyventojams nereikėtų dėl būtinų sveikatos priežiūros paslaugų vykti į didžiuosius miestus.

Regionų gydymo įstaigoms, tarp jų ir Jonavos ligoninei, tai reiškia reikšmingą pokytį. Po kelerius metus trukusių diskusijų atsisakoma daug kritikos sulaukusios 600 gimdymų kartelės, kuri buvo tapusi vienu ryškiausių ligoninių tinklo pertvarkos simbolių. Dabar grįžtama prie 300 gimdymų per metus kriterijaus, kuris daugeliui regioninių ligoninių yra realiai pasiekiamas.

Projekto rengėjų teigimu, tai yra akivaizdžiai neproporcingai mažos sumos, nesukeliančios reikšmingų pasekmių prostitucijos paslaugų pirkėjui. Tokios pačios baudos nustatytos ir paslaugų teikėjams. Taigi siekiama didesnę atsakomybę nukreipti į tuos, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką, o ne į pažeidžiamus asmenis, atsidūrusius prostitucijoje. Priėmus svarstomu įstatymo projektu siūlomas pataisas, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Komitetas pritarė tokioms pataisoms. 

Komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio teigimu, taip pat reikėtų atsižvelgti į asmenų, kurie yra paslaugos teikėjai, pažeidžiamumą ir diskutuoti dėl jų atleidimo nuo administracinės atsakomybės. Šiuo metu administracinėn atsakomybėn netraukiami tik tam tikrose pažeidžiamose situacijose esantys asmenys: prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ir (ar) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis bei yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. 

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro inf. 

Projektu numatoma apie 138 ha valstybinės miško žemės paversti kitomis naudmenomis, siekiant įrengti infrastruktūros objektus, takus, želdynus, sporto ir laisvalaikio erdves, saulės elektrinę bei kitus objektus.

Atliekant antikorupcinį vertinimą, daug dėmesio skirta didelės apimties miško žemės pertvarkymui Alytaus miesto ir Utenos rajono savivaldybėse (atitinkamai – apie 72 ir 57 ha), kur planuojami sprendiniai pateikti gana abstrakčiai, o konkrečiais panaudojimo tikslais pagrindžiama tik maža dalis miško ploto. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybėje kitomis naudmenomis planuojama paversti apie 54 ha miško žemės, tačiau konkrečiai pagrindžiamas tik apie 10 ha ploto panaudojimas.

STT taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visais atvejais yra aišku, ar buvo įvertintos alternatyvos – pavyzdžiui, galimybė įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus ar inžinerinius tinklus, nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis. Tai kelia abejonių, ar tinkamai įvertintas Projekto poveikis miškams.

Projektas vertinamas, kaip  ydingas antikorupciniu požiūriu, nes sudaro prielaidas nepakankamai pagrįstam valstybinės reikšmės miškų statuso keitimui, pernelyg plačiai savivaldybių diskrecijai ir atskirų interesų prioritetizavimui viešojo intereso sąskaita.

STT atkreipia dėmesį, kad interesų konflikto rizika buvo konstatuota dar 2022 m., atlikus Žemės įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo buvo siūloma savivaldybėms perduoti administracinio pobūdžio miestų valstybinės žemės valdymo funkcijas, antikorupcinį vertinimą. Tuomet akcentuota, kad, perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldybėms, galėtų kilti situacijų, kai savivaldybių interesai, susiję su teritorijų plėtra, investicijomis ar konkrečių vietos projektų įgyvendinimu, konkuruotų su valstybės interesu užtikrinti skaidrų, racionalų ir viešąjį interesą atitinkantį valstybinės žemės naudojimą.

Su antikorupcinio vertinimo išvada galite susipažinti čia.

STT inf.

Naujoji paslauga bus teikiama visame Jonavos rajone pacientams, prisirašiusiems prie Jonavos PSPC ir atitinkantiems projekte nustatytus kriterijus. Pacientų namuose dirbs visa specialistų komanda – gydytoja odontologė, burnos higienistė ir odontologo padėjėja.

Jonavos PSPC direktorė Asta Sivolovienė teigė, kad įstaiga pradeda teikti paslaugą, kurios rajone iki šiol nebuvo.

„Labai džiaugiamės galėdami pasiūlyti naują paslaugą Jonavos gyventojams. Įgyvendinę Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą pradedame teikti odontologijos paslaugas pacientų namuose neįgaliems asmenims. Iš projekto lėšų įsigyta mobili odontologinė kėdė ir visa reikalinga įranga, leidžianti pilnavertiškai teikti paslaugas namuose“, - sakė A. Sivolovienė.

Pasak jos, pacientams ši paslauga bus teikiama nemokamai. Specialistai namuose galės atlikti profesionalią burnos higieną, plombuoti dantis, šalinti nesudėtingus dantis, vertinti burnos būklę bei konsultuoti dėl burnos priežiūros.

„Atvažiuos visa komanda - gydytoja odontologė, burnos higienistė ir odontologo padėjėja. Namuose bus suteikiamos visos reikalingos paslaugos, kurioms nereikia stacionaro“, - pažymėjo direktorė.

Kaip teigė Jonavos PSPC direktorė, pas pacientus į namus vyks trijų specialistų komanda, tačiau paslaugoms užtikrinti suburtas didesnis darbuotojų kolektyvas. Mobilias odontologines paslaugas pakaitomis teiks gydytojos odontologės Violeta Paliukaitienė ir Radvilė Jomantaitė, burnos higienistės Giedrė Papievienė ir Miglė Ilkinė bei odontologo padėjėja Jolanta Tarnauskienė.

Burnos higienistė Giedrė Papievienė pabrėžė, kad naujoji paslauga pacientams suteiks ne tik medicininę, bet ir emocinę naudą.

„Visų pirma įvertinsime burnos ir dantų būklę, atliksime profesionalią burnos higieną, apmokysime, kaip tinkamai prižiūrėti dantis. Jei reikės, bus atliekamas ir dantų gydymas, plombavimas ar nesudėtingas dantų šalinimas“, - sakė specialistė.

Anot jos, gydymas namų aplinkoje ypač svarbus žmonėms, kuriems kelionės į gydymo įstaigas sukelia papildomų sunkumų.

„Nauda yra tikrai didžiulė - mažiau varginančių kelionių pas odontologą, mažiau streso ir baimės, nes procedūros atliekamos savoje aplinkoje. Taip pat pacientai greičiau sulaukia reikalingos pagalbos, todėl greičiau atkuriama kramtymo funkcija ir užtikrinama visavertė mityba“, - kalbėjo G. Papievienė.

Renginyje dalyvavusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė teigė, kad tokios paslaugos atsiradimas rajone yra itin svarbus žingsnis gerinant gyventojų gyvenimo kokybę.

„Labai džiaugiuosi, kad ši paslauga atsirado Jonavoje. Ji yra labai reikalinga. Gauti odontologinę pagalbą namuose žmogui, kuris dėl tam tikrų fizinių ar kitų aplinkybių negali atvykti į gydymo įstaigą, yra labai patogu“, - sakė vicemerė.

Pasak jos, odontologų baimė vis dar išlieka aktuali problema ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, todėl gydymas namuose gali padėti įveikti ir psichologinius barjerus.

„Žmogui, kuris dėl savo būklės negali lengvai atvykti į gydymo įstaigą, tokia paslauga yra didžiulis padrąsinimas. Manau, kad komfortas ir sveikata šioje paslaugoje labai gražiai susijungia“, - teigė B. Gailienė.

Vicemerė neabejojo, kad paslauga bus paklausi.

„Poreikis tokiai paslaugai buvo jaučiamas ir anksčiau. Žmogui, kuris negali atvykti į įstaigą, tai bus labai didelis sveikatos pagerinimas, suteiksiantis daugiau gyvenimo kokybės ir komforto“, - kalbėjo vicemerė.

Naujoji paslauga įgyvendinama vykdant projektą Nr. 09-071-P-0002 „Mobilių ambulatorinės odontologinės priežiūros paslaugų teikimas Jonavoje“. Jonavos PSPC iki šiol pirmines odontologines paslaugas galėjo suteikti tik tiems pacientams, kurie galėjo fiziškai atvykti į gydymo įstaigą. Dėl to ypač sudėtingoje situacijoje atsidurdavo sunkią negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės pasiekti odontologijos kabineto ir faktiškai likdavo be pirminių odontologinių paslaugų.

Įstaiga pažymi, kad negydomos burnos ir dantų ligos neigiamai veikia bendrą žmogaus sveikatos būklę, mitybą, emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Todėl projektu siekiama užtikrinti, kad sunkią negalią turintys pacientai reikalingą pagalbą galėtų gauti savo gyvenamojoje vietoje.

Projekto metu suformuota mobili specialistų komanda, kuri pas pacientus vyksta su specialia nešiojama odontologine įranga. Paslaugas planuojama teikti 31 mėnesį visame Jonavos rajone. Projekto tikslinė grupė - asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.

Bendra projekto vertė siekia 210 547 eurus. Iš jų 178 964,95 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 31 582,05 euro - bendrojo finansavimo lėšos.

Jonavos PSPC atstovų teigimu, jei paslauga sulauks didelio gyventojų susidomėjimo, ateityje gali būti svarstoma plėsti specialistų komandą. Taip pat tikimasi, kad pasibaigus projektui ir atsiradus finansavimo mechanizmui per ligonių kasas, ši pirmą kartą Jonavos rajone pradėta teikti paslauga galėtų būti tęsiama ir ateityje.

Plačiau apie projektą ČIA.

„Atrodo, kad 15 GB yra labai daug, tačiau šiandien juos greitai užpildo ne tik el. laiškai. Tie patys 15 GB yra bendri „Gmail“, „Google Drive“ ir „Google Photos“ paslaugoms. Jei ateityje naujai prisijungusiems žmonėms būtų suteikiami tik 5 GB, vietos trūkumo problema taptų dar aktualesnė“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Google“ kol kas nėra paskelbusi apie visuotinį pokytį, bet patvirtino testuojanti naujas paskyrų kūrimo sąlygas kai kuriuose regionuose. Juose naujiems vartotojams suteikiama 5 GB talpa, o įprasti 15 GB – tik susiejus paskyrą su telefono numeriu. Pasak A. Archangelskio, toks žingsnis gali būti susijęs tiek su paskyrų saugumo didinimu, tiek su siekiu mažinti piktnaudžiavimą kuriant daug paskyrų.

Kadaise užteko 1 GB

Kai 2004 m. pasauliui buvo pristatytas „Gmail“, paskyroms buvo suteikiamas 1 GB. Tuo metu tai buvo revoliucinis sprendimas, nes rinkos dalyviai siūlė vos keliasdešimt megabaitų talpos.

Vėliau nemokamos vietos kiekis nuosekliai augo – iki 2 GB, 7 GB, 10 GB, o 2013 m. pasiekė šiandien įprastus 15 GB. Tais pačiais metais „Google“ sujungė „Gmail“, „Google Drive“ ir nuotraukų saugyklą į bendrą talpos limitą.

„Didesnė nemokama vieta ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Gmail“ pranašumų. Vis tik šiandien žmonės saugo gerokai daugiau nuotraukų, vaizdo įrašų ir dokumentų nei prieš dešimtmetį, todėl net ir 15 GB nebeatrodo labai daug. Pasiekus duomenų ribą nebegalima nei gauti, nei siųsti naujų laiškų. Jei būtų suteikiami tik 5 GB, tokios situacijos pasitaikytų gerokai dažniau“, – pažymi „Bitės profas“.

Vis tik nemokamos saugyklos mažinimas nėra naujas reiškinys . „Microsoft“ dar 2016 metais „OneDrive“ naudojantiems nemokamą talpą sumažino nuo 15 GB iki 5 GB.

Ką daryti, kai saugykla pilna

Pasak A. Archangelskio, vietos trūkumo problemą galima išspręsti – pirmiausia verta išsiaiškinti, kas užima daugiausia vietos saugykloje. Tai būna nebūtinai el. laiškai – daug vietos užima nuotraukų atsarginės kopijos ir debesyje saugomi failai.

„Pradėti geriausia nuo saugyklos analizės. Tai padės pamatyti, kiek vietos užima laiškai, dokumentai ar nuotraukos. Dažniausiai pakanka ištrinti didžiausius el. laiškų priedus, išvalyti šiukšlinę ir nepageidaujamų laiškų aplankus, taip pat „Google nuotraukos“ peržiūrėti senas nuotraukų atsargines kopijas“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jei vietos vis tiek trūksta, senus laiškus galima perkelti į kitą „Gmail“ paskyrą ir naudoti ją kaip archyvą. Taip pagrindinėje paskyroje atlaisvinama vieta, o svarbi informacija išlieka pasiekiama.

Vien el. pašto nebeužtenka

„Bitės profo“ teigimu, vis daugiau vartotojų ir verslų ieško alternatyvų, leidžiančių patogiai saugoti didelius duomenų kiekius neapsiribojant vien el. pašto paslaugomis.

„El. pašto dėžutės nėra sukurtos ilgalaikiam didelių duomenų archyvavimui. Kai nuotraukų, dokumentų ir darbo failų kiekis pradeda augti, verta naudoti tam skirtas debesijos platformas. Tai leidžia ne tik patogiau valdyti informaciją, bet ir sumažina riziką ją prarasti“, – sako jis.

A. Archangelskis atkreipia dėmesį, kad debesijos sprendimai šiandien suteikia kur kas daugiau nei tik vietą failams saugoti. Pavyzdžiui, „Bitės Cloud“ paslauga leidžia saugoti duomenis debesijoje, kurti atsargines kopijas, naudotis papildomomis saugumo funkcijomis, valdyti duomenis iš skirtingų įrenginių ir išbandyti dirbtinio intelekto įrankius. Tai aktualu žmonėms ir ypač verslams, kurie nuolat dirba su dideliais dokumentų, nuotraukų ar vaizdo failų kiekiais, ir jiems svarbi ne tik patogi prieiga prie svarbių duomenų, bet ir jų saugumas.

„Bitė Lietuva“  pranešimas spaudai 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė: nors 70 proc. jaunimo nuo 18 iki 25 m. sutinka, kad kaupti pensijai reikia pradėti kuo anksčiau, tą daro tik 43 proc. Tuo metu 26–35 m. grupėje kaupiančiųjų dalis jau siekia 60 proc., o 36–45 m. – 68 proc.

Pasak LIPFA vadovo Vaidoto Rūko, toks pasiskirstymas pagal amžių yra suprantamas: jauni žmonės dar tik pradeda karjerą ir kuria finansinį pagrindą, o 36–55 m. gyventojai jau turi stabilesnes pajamas, daugiau patirties ir aiškesnį ateities finansų vaizdą. Tad įsitvirtinus darbo rinkoje kaupimas tampa dažnesnis.

„Jauni žmonės supranta, kad pensijai reikia ruoštis anksti, tačiau gyvenimo pradžioje finansiniai prioritetai dažnai būna kiti – pirmas darbas, savarankiškumas, kasdienės išlaidos ar pirmieji didesni finansiniai sprendimai. Vis dėlto pensijų kaupime didžiausias pranašumas yra ne laukimas, kol viskas gyvenime susidėlios idealiai, o kuo ankstesnė pradžia“, – pabrėžia V. Rūkas.

Aukštesni lūkesčiai – didesnis poreikis kaupti

Apklausos duomenimis, pagal amžių skiriasi ir gyventojų paskatos papildomam kaupimui. 36–55 m. respondentai dažniausiai nurodo stabilią, nekaitaliojamą sistemą (43 proc.). O 18–25 m. gyventojams svarbiausi yra lankstesni pensijos išmokėjimo būdai (39 proc.) ir valstybės prisidėjimas (37 proc.).

„Vidutinio amžiaus gyventojus labiausiai motyvuoja aiškios taisyklės ir stabilumas, o jauniems žmonėms, tik pradedantiems savarankišką gyvenimą, svarbiausia yra suprasti, kiek prisideda valstybė, kokią sumą jie gali sukaupti ir kokių išmokų tikėtis. Natūralu, kad šiame amžiuje kiekvienas euras yra svarbus – jaunimas nori užsidirbti, pramogauti, keliauti, įsigyti pirmąjį būstą. Todėl jaunimui yra svarbu ne tik žinoti kaupimo taisykles, bet ir suprasti jo naudą – papildomas pajamas ateityje“, – sako V. Rūkas.

Jis pamini, kad šiandien jauni žmonės darbo rinkoje turi gerokai didesnių pajamų lūkesčių nei vidutinė senatvės pensija, šiuo metu siekianti apie 745 eurus. Todėl, pasak jo, kaupimas nėra tik apie tolimą ateitį – tai klausimas, kokio gyvenimo lygio žmogus tikėsis sulaukęs pensijos.

„Papildomas kaupimas padeda mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Jaunų žmonių pajamų lūkesčiai auga, todėl natūraliai kyla klausimas, ar vien „Sodros“ pensija atitiks jų norimą finansinį saugumą. Be to, II pakopoje žmogus kaupia ne vienas – prie jo įmokų prisideda valstybė, šiemet kiekvienam skirianti apie 402 eurus per metus. Per kelis dešimtmečius tokios reguliarios sumos gali tapti reikšmingu priedu prie pensijos“, – nurodo LIPFA vadovas.

Kiek kainuoja atidėta kaupimo pradžia?

V. Rūkas pabrėžia, kad kiekvieni atidėti kaupimo metai gali reikšmingai pakoreguoti galutinę sukauptą sumą.

Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį – 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Kartu su valstybės įmoka – 33,49 euro per mėnesį – iš viso kaupimui kas mėnesį šis žmogus skirtų 102,85 euro.

Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondų grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. eurų.

Pradėjus kaupti dar anksčiau, skirtumas tampa ryškesnis: jei II pakopoje žmogus pradėtų kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus jo sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os – daugiau kaip 579 tūkst. eurų.

„Tai reiškia, kad vien dėl ankstesnės kaupimo pradžios galutinis rezultatas gali skirtis keliais šimtais tūkstančių eurų. Nors šie skaičiavimai yra iliustraciniai, jie aiškiai parodo svarbiausią kaupimo principą – kuo anksčiau pradedama, tuo ilgiau veikia laiko faktorius ir investicijų grąža“, – sako LIPFA vadovas.

V. Rūkas pabrėžia – nors jauni žmonės dar tik įsitvirtina darbo rinkoje ir kaupimo sprendimą dažnai atideda, būtent šiame amžiuje laikas yra pats didžiausias ir vėliau nebesugrąžinamas jų pranašumas.

LIPFA pranešimas spaudai 

Dažniausiai gyventojai gauna žinutes apie neva nepavykusį siuntos pristatymą, neteisingą adresą ar būtinybę sumokėti nedidelį mokestį, kad siunta nebūtų grąžinta. Tokiuose pranešimuose daromas spaudimas veikti „čia ir dabar“, o pateiktos nuorodos nukreipia į svetaines, imituojančias Lietuvos pašto ar kitų pristatymo bendrovių puslapius. Jose prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis, asmens kodą ar kitą jautrią informaciją.

„Kartu su Lietuvos paštu primename, kaip svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti kiekvieną skambutį ar žinutę. Jei kas nors, prisidengdamas Lietuvos pašto vardu, ragina sprendimą priimti čia ir dabar, tai vienas aiškiausių signalų suklusti“, – teigia susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė.

„Sukčiai nuolat keičia taktikas ir naudojasi tuo, kad žmonės pasitiki žinomais prekių ženklais. Gavus netikėtą žinutę ar skambutį, svarbiausia neskubėti ir įvertinti informaciją kritiškai ir pasitikrinti jos tikrumą. Kartais užtenka kelių sekundžių, kad būtų išvengta finansinių nuostolių ar duomenų vagystės“, – sako Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė Monika Sernovaitė.

Lietuvos paštas primena, kad tikruose bendrovės arba LP EXPRESS pranešimuose nėra matomas siuntos numeris – vietoje jo nurodomas siuntėjas LPASTAS arba LP_EXPRESS. Bendrovė niekada neprašo SMS žinutėse suvesti banko kortelių ar asmens duomenų, o atsiskaitymai už paslaugas galimi tik prisijungus prie oficialios savitarnos.

Ypač budriems reikėtų būti ir sulaukus skambučio, kuriame tariamas Lietuvos pašto darbuotojas prašo pateikti prisijungimo ar kitus asmens duomenis. Tikri įmonės atstovai telefonu tokios informacijos neprašo. Jei pokalbis kelia įtarimų, rekomenduojama jį nedelsiant nutraukti.

Gyventojai, gavę įtartiną žinutę ar skambutį, kviečiami informuoti Lietuvos paštą el. paštu prevencija@post.lt. Apie visus incidentus, kai pasitelkiamas bendrovės vardas, Lietuvos paštas informuoja Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir kitas atsakingas institucijas.

Lietuvos pašto inf. 

„Gyvename hibridinių ir kibernetinių grėsmių amžiuje, todėl pacientų duomenų saugumas negali turėti jokių „pilkųjų zonų“. Sveikatos sektorius ir pacientų duomenys yra strateginė valstybės infrastruktūra. Dėl to kartu sutelkėme visas pajėgas, kad šį įstatymų paketą registruotume ir pradėtume svarstyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, pabrėždama, kad šis žingsnis – aiškus signalas gydymo įstaigoms, kurios skatinamos jau dabar peržiūrėti savo valdomas informacines sistemas ir pasirūpinti jų saugumu.

Registruoti įstatymų pakeitimai žymi etapą, kai valstybė baigia metų metus trukusį fragmentišką ir projektinėmis lėšomis finansuotą e. sveikatos ekosistemos valdymą ir pereina prie ilgalaikės strategijos bei tvaraus finansavimo modelio.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad grėsmės skaitmeninėje erdvėje nelaukia – tai įrodo ir vakar vėlai vakare gauta informacija apie operatyviai suvaldytą kibernetinį incidentą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos valdomoje informacinės sistemos posistemėje.

Pirminiais duomenimis, birželio 7–8 d. pasinaudojus trečiųjų šalių atviro kodo įrankio (Apache Superset) spraga, buvo atliktas neautorizuotas prisijungimas. Incidentas pastebėtas naktį į birželio 9 d. ir iškart užkardytas. Toliau vykdoma posistemės stebėsena, informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, o gavus informaciją iš Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros ir ją patikslinus, šiomis dienomis bus atliekami duomenų savininkų informavimo veiksmai.

„Noriu pabrėžti: tai nėra susiję su e. sveikata ir pacientų duomenimis. Pagal turimą informaciją, incidentas įvyko izoliuotoje administracinėje posistemėje, tačiau jį vertiname kaip neįprastą. Ši posistemė yra sėkmingai praėjusi kibernetinio saugumo bandymus, į ją jungiamasi per el. valdžios vartus, o ne tiesiogiai. Dėl šios priežasties jau kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – sakė ministrė M. Jakubauskienė.

Siekdama apsaugoti pavaldžias įstaigas nuo kibernetinių incidentų, dar iki įvykio Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas dėl greito poveikio priemonių – jos dar šiandien pasieks įstaigas, kurioms bus teikiamos ir konsultacijos.

Registrų centro E. sveikatos departamento vadovas Domantas Ozerenskis tikino, kad nors šiuo metu nėra fiksuotas e. sveikatos duomenų nutekėjimas, tačiau sistemos kompleksiškumas reikalauja visų ekosistemos dalyvių įsitraukimo į saugumo stiprinimą.

„E. sveikatos kompleksiškumas reikalauja visapusiško ir koordinuoto visų susijusių šalių įsitraukimo. Registrų centras prisiima atsakomybę už centrinės sistemos dalies saugumo užtikrinimą, tačiau savo indėlį turi įdėti ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos bei jų naudojamas sistemas prižiūrintys paslaugų teikėjai. Džiaugiamės Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos (VLK) iniciatyva prisidėti prie šio klausimo sprendimo ir skirti finansavimą visos sistemos saugumo stiprinimui“, – sakė jis.

Anot jo, Registrų centro pasiūlyti teisės aktų pakeitimai leis dar šiais metais įgyvendinti saugumą stiprinančias priemones.

„Prisijungimui prie e. sveikatos portalo, kurį prižiūri Registrų centras, visada reikalaujama kvalifikuotų autentifikavimo priemonių – tai atitinka saugumo standartus. Savo ruožtu pasiūlėme pakoreguoti teisės aktus, kad analogiški reikalavimai būtų taikomi visų įstaigų sistemoms, kurios keičiasi duomenimis su e. sveikata. Mūsų žiniomis, dalis įstaigų įsidiegs papildomus kibernetinio saugumo sprendimus dar šiais metais. Papildomai, Registrų centras savo prižiūrimoje e. sveikatos dalyje dar šiemet įdiegs duomenų teikimo kontrolės priemones. Rekomendacijas dėl šių kontrolės priemonių taip pat pateiksime ir sveikatos priežiūros įstaigų sistemas prižiūrintiems paslaugų teikėjams“, – paaiškino D. Ozerenskis.

Priėmus įstatymų pataisas, reali e. sveikatos ekosistemos stiprinimo evoliucija prasidėtų nuo 2027 m., kai Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos (ESPBI IS) bei Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) valdytoja taptų VLK. Numatyta, kad šių sistemų plėtra, palaikymas ir tobulinimas būtų finansuojami iš PSDF lėšų, kurios būtų numatomos Registrų centro ir VLK sutartyje.

Pristatydamas praktinį pokyčių įgyvendinimą, VLK direktoriaus pavaduotojas Aurimas Baliukevičius akcentavo, kad pokyčiai būtų įgyvendinami per gydymo įstaigų finansinio skatinimo modelį.

„Esminis pokyčių tikslas – sustiprinti e. sveikatos ekosistemą suteikiant gydymo įstaigoms realius išteklius ir metodinį vadovavimą, kad posistemių atnaujinimas vyktų sklandžiai. Naujoji tvarka įves vieningus techninius ir saugumo reikalavimus, o pačios gydymo įstaigos pagal savo skaitmenizavimo pažangą bus skirstomos į tris lygius – bazinį, vidutinį ir aukštą. Vidutinį ir aukštą lygį pasiekusios įstaigos gaus papildomą tikslinį finansavimą iš fondo lėšų, o tai leis joms efektyviai stiprinti savo informacinių technologijų infrastruktūrą“, – sakė jis.

Numatyta, kad gydymo įstaigų pažangos vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kuri atliktų ir vertinimą. Tuo metu Sveikos apsaugos ministerija, kaip atsakinga už e. sveikatos politiką institucija, numatytų skatinimo už skaitmenizavimo ir saugos lygius tvarką.

Šie pokyčiai leis sukurti patikimesnę, saugesnę ir pacientams realesnę naudą teikiančią e. sveikatos ekosistemą, kuri atitiks ne tik šiuolaikinius duomenų saugumo standartus, bet ir atlieps ilgalaikius sistemos kaupimo bei sklandaus valdymo poreikius.

Ligonių kasų inf. 

Birželio 2 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX” „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai. 

Didžiausi kainų skirtumai tarp mėsos produktų, o mažiausi – gėrimų grupėje  

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 6,48 euro, o brangiausiai „Rimi“ prekybos tinkle – 7,55 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,07 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 13,30 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 16,65 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 3,35 euro.

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Norfa“ prekybos tinkle – 3,82 euro, o brangiausiai – „Maxima“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 4,14 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,32 euro.  

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 4,08 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 4,92 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 0,84 euro.   

Mažiausia gėrimų – mineralinio negazuoto vandens ir nealkoholinio alaus – kaina pastebėta prekybos tinkle „Lidl“ – 0,84 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Iki“ prekybos tinkle – 0,98 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,14 euro.   

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir ne narvuose laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl” prekybos tinkle – 4,73 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,48 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,75 euro.   

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), vištos krūtinėlės filė (1 kg), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 kg), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje.

Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.   

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų, bet jie nėra įsigyjami ir lyginami tyrime.  Pavyzdžiui, tyrime lyginama grietinė indelyje, tačiau galimai kuriame nors prekybos tinkle yra pigesnės (eur/kg) grietinės maišelyje. Arba tyrime lyginamas sufasuotas fermentinis sūris, tačiau produkto kaina (eur/kg) gali būti mažesnė perkant sveriamą fermentinį sūrį. 

Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina.

Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina.

Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.  

seenext.lt  inf. 

Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Priklausomai nuo darbo laiko režimo, ji paskirstoma per darbo dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį. Tačiau Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui dirbti maksimaliai iki 60 valandų per septynių dienų laikotarpį. Darbo laiko normą viršijančios valandos gali būti viršvalandinis darbas arba, esant šalių susitarimui, gali būti susitarta dėl  papildomo darbo.

Viršvalandžių trukmė

Viršvalandžiai – laikas, kai darbuotojas viršija nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžiai paprastai dirbami darbdavio pavedimu esant išimtiniams, staiga atsiradusiems bei trumpalaikiams atvejams. Viršvalandiniai darbai pagal bendrą taisyklę gali būti dirbami tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus tam tikrus darbo kodekse nustatytus išimtinius atvejus.

Darbo kodeksas riboja maksimalų viršvalandžių skaičių.

Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki dvylikos valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

Apmokėjimas už viršvalandžius

Viršvalandžiai apmokami ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu arba darbuotojo prašymu gali būti kompensuojami viršvalandinio darbo laiką, padaugintą iš atitinkamo dydžio (pvz., pusantro), pridedant prie kasmetinių atostogų laiko.

Be to, už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje pats savaime nenulemia darbuotojų darbo krūvio padidėjimo, darbuotojų grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį ir darbuotojas išdirbtų darbo sutartyje jam nustatytą darbo laiko normą. O tuo atveju, jeigu dėl sudarytų darbo grafikų pabaigoje apskaitinio laikotarpio susidarytų apskaitinio laikotarpio viršvalandžiai, turėtų būti apmokami Darbo kodekse nustatyta tvarka (t. y. apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko).

Susitarimas dėl papildomo darbo

Darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl papildomo darbo. Toks susitarimas sudaromas, kai norima susitarti, kad darbuotojas atliktų papildomas darbo funkcijas, kurios nėra sulygtos darbo sutartyje. Pvz., sutariama, kad raštvedys dar atliks naktinio sargo funkcijas.

Susitarimas dėl papildomo darbo suprantamas kaip papildoma darbo sutarties sąlyga, sulygstama tarp darbuotojo ir darbdavio toje pačioje darbo sutartyje arba atskirame susitarime, kuris tampa darbo sutarties priedu, dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Susitarimas dėl papildomo darbo nėra ir negali būti traktuojamas kaip atskira darbo sutartis. Jei sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo tuomet būtina nurodyti, kuri darbo funkcija yra pagrindinė, o kuri papildoma.

Tokia papildoma veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinių funkcijų atlikimo laiku arba atliekama tuo pačiu laiku, kaip ir pagrindinė funkcija, arba sudaromas susitarimas dėl papildomo projektinio darbo. Susitarime dėl papildomo darbo ypač svarbu nurodyti, kada bus atliekamas papildomas darbas. To nepadarius, gali kilti nesusipratimų.

Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.

Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Papildomo darbo susitarimo nutraukimas nedaro įtakos pagrindinei darbo sutarčiai darbuotojo atliekamų funkcijų atžvilgiu. Taip apsaugomos tiek darbuotojo, kai jis nebenori atlikti papildomo darbo, tiek ir darbdavio, kai papildomų funkcijų atlikimas nebereikalingas, teisės.

Jei nutrūksta darbo sutartis dėl pagrindinių funkcijų, nebegalioja ir susitarimas dėl papildomo darbo. Pastebėtina, kad Darbo kodekse yra nuostata, leidžianti darbdaviui su darbuotoju susitarti dėl papildomo darbo. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, sutarta dėl pagrindinės funkcijos atlikimo 40 val. ir sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo 10 val., šis laikas nebus laikomas viršvalandiniu darbu.

„Mes nesame pasyvūs šios situacijos, kuri jau keliasdešimt metų yra tikras galvos skausmas visiems europiečiams, stebėtojai. Aktyviai dirbu šiuo klausimu – šiandien pasikalbėjau apie galimybes stabdyti laikrodžių rodyklių sukiojimą su kolegomis iš Švedijos ir Prancūzijos. Ir informavau, kad sėsime prie bendro stalo jau kitais metais, nes tai vienas iš Lietuvos prioritetų pirmininkaujant Europos Sąjungai“, – sako ministras J. Taminskas.

Dėl šio klausimo jis pavasarį jau kreipėsi į Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos ministrus, ragindamas imtis bendrų veiksmų tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, dabar ministras tariasi su Pietų Europos valstybėmis.

Nors dauguma gyventojų palaiko laiko sukiojimo nutraukimą, galutinis sprendimas reikalauja bendro ES šalių sutarimo. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros ir žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Europos Komisija taip pat pradėjo naują sezoninio laiko keitimo atsisakymo poveikio vertinimą, kuriame dalyvauja valstybių narių institucijos ir ES bei nacionalinio lygmens suinteresuotosios šalys. Vertinimas apima platų sričių spektrą – nuo vidaus rinkos ir transporto iki visuomenės sveikatos, saugumo ir žemės ūkio.

Susisiekimo ministerijos inf.

„Maždaug 2032 metais mes patirsime tai, kad trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų ir taip toliau, dėl to sprendimus turime priimti.

Jau labai daug skatinimo priemonių išbandė pačios savivaldybės. Šiuo metu yra trys rezidentūros rūšys: valstybės finansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos su įsipareigojimais, kada sudaroma sutartis su savivaldybe ir bandoma ieškoti būdų, kaip prisitraukti. Tarp merų vyksta tiesiog varžybos, netgi, grubiai tariant, perviliojami rezidentai ir į kitą ligoninę. Suprantu jaunųjų medikų išsakytą mintį, kad jiems yra geriau, kai dėl jų varžosi ir teikia, siūlo didesnius atlyginimus, bet merai jau ne nebeišgali arba ligonių vadovai tokias sumas pasiūlyti, juolab kaip jaustis šalia jau daug metų dirbančiam tos pačios specialybės medikui, kai jų atlyginimas skiriasi keletą kartų“, – sakė viena projekto iniciatorių Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.

„Lietuva jau šiandien susiduria su gydytojų trūkumu, o prognozės rodo, kad ateityje problema tik tai didės, ir tai labiausiai jaučia regionai, kur gyventojams vis sunkiau gauti šeimos gydytojo ar specialisto paslaugas. Šiuo projektu siūloma paprastas sprendimas – teikti papildomas valstybės finansuojamas prezidentūros vietas tiems būsimiems gydytojams, kurie sutinka po studijų dirbti regiono įstaigose, ir tai nėra prievarta, o savanoriškas susitarimas, tinkantis visoms pusėms: regionai gauna reikalingus specialistus, pacientai – greičiau prieinamas paslaugas, o jauni gydytojai – papildomas studijų vietas ir garantuotą darbo vietą po rezidentūros. Valstybė investuoja į gydytojų rengimą, tad turime ieškoti būdų, kaip šios investicijos pasiektų ne tik didžiuosius miestus, bet ir į regionus“, – pritarti projektui kvietė kitas pataisų iniciatorius Seimo narys Audrius Radvilavičius.

Numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms reikalingi atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojai sąrašai Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje būtų skelbiami iki vasario 1 d. Gydytojas rezidentas sutartį, kuria įsipareigoja joje dirbti 5 metus, su apskrityje, kurioje įsipareigojo dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga pasirašytų ne vėliau kaip iki paskutinių medicinos rezidentūros mokslo metų pradžios.

Numatoma, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga, su kuria sudaryta sutartis, pasibaigtų arba būtų panaikinta sutartyje nurodyta pareigybė, turėtų būti pasirašyta sutartis su kita apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, arba kitoje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl likusio laikotarpio. 

Įstatyme numatyta ir kada, nutraukiant sutartį, reikia grąžinti rezidentūros studijų kainą:

1) jeigu iki nurodyto termino pabaigos gydytojas rezidentas (baigus medicinos rezidentūrą – gydytojas) nesudaro sutarties su apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga;

2) jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria sudarė sutartį ar darbo sutartį, nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus.

Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-750(2) po svarstymo pritarė 77, prieš balsavo 26, susilaikė 4 Seimo nariai.

Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.

Seimo spaudos biuro inf.

Forumo dalyviai kalbėjo apie vaikų globą, saugaus ryšio svarbą ir visuomenės vaidmenį padedant vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti savo biologinėse šeimose. Forume pabrėžta, kad kiekvieno vaiko elgesys yra žinutė, kurią svarbu išgirsti ir suprasti. 

Jonavos socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Demidenko teigė, kad šių metų nacionalinės kampanijos pagrindinė žinutė - nėra „tokių“ ar „kitokių“ vaikų.

„Kiekvienam žmogui reikia priėmimo ir ryšio, o labiausiai jo reikia mažam žmogui. Vaikui, kuris dažnai būna patyręs skaudžių išgyvenimų, stokojęs meilės ar saugumo. Todėl apie tai ir kalbame - apie priėmimą, supratimą ir ryšį“, - sakė V. Demidenko.

Pasak jos, Jonava apie vaikų globą aktyviai kalba jau daugelį metų. Prisimindama globos sistemos pokyčių pradžią, direktorė teigė, kad anuomet netrūko abejonių, ar pavyks rasti žmonių, pasiryžusių atverti savo namų duris vaikams.

„Kalbame apie vaikų likimus, todėl šiame kelyje negali būti universalių sprendimų. Tačiau tai, ką darome kartu, yra prasminga, o didžiausią prasmę matome vaikų gyvenimuose“, - pabrėžė V. Demidenko.

Vaikams nereikia tobulų žmonių

Forumo dalyvius pasveikinusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė akcentavo lūkesčių temą, kuri dažnai lydi tiek globėjus, tiek specialistus.

„Mes visi turime lūkesčių. Tik gyvenimo patirtis išmoko juos valdyti. Kalbant apie vaikų globą, lūkesčių turi ir specialistai, ir globėjai. Kartais tikimės, kad viskas pavyks greitai, tačiau ryšys tarp vaiko ir globėjo kuriamas pamažu“, - kalbėjo vicemerė.

Anot Birutės Gailienė, svarbiausia ne tobulybė, o nuoširdus santykis.

„Vaikams nereikia tobulų žmonių. Vaikams reikia tikrų, nuoširdžių, juos priimančių suaugusiųjų“, - sakė B. Gailienė.

Vicemerė taip pat dėkojo globėjams, budintiems globotojams ir specialistams, kurie kasdien dirba su vaikais bei jų šeimomis.

Renginių Jonavoje bus iki Joninių

Visose Lietuvos savivaldybėse Vaikų globos savaitė vyks birželio 22–28 dienomis. Tačiau šiemet Jonavoje nuspręsta Vaikų globos savaitės veiklas išplėsti. Organizatoriai sako, kad ilgesnė programa leis daugiau kalbėti apie globą, geriau supažindinti visuomenę su globėjų patirtimis ir paskatinti žmones domėtis galimybėmis padėti vaikams.

Forumas buvo tik pirmasis renginys. Birželio 15 dieną vyks vaikų ir globėjų dienos stovykla, vėliau numatytos atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, visuomenei bus pristatytas informacinis stendas apie vaikų globą.

Naujų istorijų simbolis - liepa Ramybės skvere

Forumo dieną netrūko ir simbolinių akcentų. Renginio dalyviams dovanoti vaikų rankomis į vazonėlius pasodinti augalai, simbolizuojantys rūpestį, augimą ir kuriamą ryšį.

Tuo pat metu Ramybės skvere pasodintas liepos medis. Prie jo įrengta lentelė su užrašu: „Naujos istorijos prasideda nuo socialiai jautraus ryšio. Naujos šaknys kuria saugius namus.“

Organizatoriai tikisi, kad šis medis taps ne tik Vaikų globos savaitės simboliu, bet ir priminimu apie bendruomenės atsakomybę padėti vaikams augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje.

Finalinis renginys - globojančių šeimų festivalis Šiauliuose

Vaikų globos savaitės renginius Lietuvoje vainikuos birželio 27 dieną Šiauliuose vyksiantis Globojančių šeimų festivalis.

Nemokamame renginyje dalyvių lauks koncertai, edukacijos, sportinės ir pramoginės veiklos, susitikimai su globėjų bendruomene bei simbolinis rekordo „Masiškiausias apsikabinimas“ siekimas.

Organizatoriai tikisi, kad festivalis taps bendrystės ir padėkos švente visiems, kurie prisideda prie vaikų gerovės ir saugios aplinkos kūrimo.

Bendrovės duomenimis, pažeidimas užfiksuotas prie Parko gatvės 1-ojo namo konteinerių aikštelės. Čia buvo paliktos didelių gabaritų atliekos, kurios pagal galiojančią tvarką negali būti paliekamos šalia konteinerių.

„Palikti prie konteinerių - ne sprendimas. Manyti, kad pažeidėjai nebus nustatyti - taip pat“, - skelbia UAB „Jonavos paslaugos“.

Pasak bendrovės, atsakingi asmenys jau nustatyti ir turės atsakyti už savo veiksmus. Gyventojams primenama, kad teisėtai atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis galima kur kas pigiau - jas pristatant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę arba užsisakant išvežimo paslaugą.

„Atliekų išvežimo paslauga būtų kainavusi vos kelis eurus. Dabar teks padengti atliekų surinkimo ir sutvarkymo išlaidas, taip pat gali grėsti administracinė atsakomybė“, - nurodo bendrovė.

„Jonavos paslaugos“ primena, kad seni baldai, buitinė technika, čiužiniai ir kitos didelių gabaritų atliekos negali būti paliekamos prie konteinerių. Tokie pažeidimai ne tik darko aplinką, bet ir didina atliekų tvarkymo sąnaudas, kurios galiausiai tenka visiems gyventojams.

Nuo birželio 7 d. įsigaliojo papildomos garantijos, užtikrinančios darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą darbo užmokestį, dalis garantijų įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristato trumpą garantijų atmintinę.

Šiuo metu Darbo kodekse numatytos garantijos:

• pareiga už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti tokį patį darbo užmokestį;
• skaidrus ir nediskriminacinis įdarbinimo procesas: lyčiai neutralūs darbo skelbimai, pareiga darbo skelbime nurodyti siūloma bazinį darbo užmokestį ar jo intervalą;
• lyčiai neutralios ir objektyvios darbo apmokėjimo sistemos privalomos darbdaviams, įdarbinantiems 20 ir daugiau darbuotojų;
• darbdaviai, darbuotojų atstovams paprašius, privalo teikti informaciją apie darbo užmokesčio vidurkius pagal lytį ir pareigybių grupę;
• darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus.

Nuo 2026 m. birželio 7 d. įsigaliojusios garantijos:

Ikisutartiniai santykiai:

• draudžiama kandidato klausti apie jo gaunamą darbo užmokestį;
• iki darbo pokalbio reikia informuoti kandidatą apie tai pareigybei taikomas kolektyvinės sutarties nuostatas.

Konfidenciali informacija:

• darbuotojo darbo užmokestis nėra konfidenciali informacija, jei jis siekia įgyvendinti savo teisę į teisingą darbo užmokestį.

Žalos atlyginimas:

• atlyginama visa turtinė (pinigai + natūra) ir neturtinė žala, kompensuojamos prarastos galimybės už 3 metus, jei pažeista darbuotojo teisė į teisingą apmokėjimą;
• naikinamas 6 metų netesybų ribojimas.

Reikalavimai darbo apmokėjimo sistemoms:

• nors reikalavimai įsigaliojo birželio 7 d., darbo apmokėjimo sistemos turi būti peržiūrimos ir parengiamos iki gruodžio 31 d.;
• darbo apmokėjimo sistemos privalomos visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo jų dydžio;
• pareigybės turi būti grupuojamos į vienodos vertės grupes pagal šiuos kriterijus: įgūdžiai, pastangos, atsakomybė, darbo sąlygos, kvalifikacija;
• turi būti nustatyti objektyvūs darbo užmokesčio ir papildomo darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir tvarka;
• turi būti nustatyta darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo (nuo 50 darbuotojų) tvarka.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios garantijos:

Atnaujintos ir parengtos darbo apmokėjimo sistemos:

• peržiūrėti ir parengti darbo apmokėjimo sistemas gali padėti Valstybinės darbo inspekcijos skelbiama metodinė pagalba (2026-02-02 Rekomendacijos dėl paygap.pdf) ir viešai prieinami mokymai (Facebook);
• Europos lygybės instituto parengtas įrankis gali padėti įvertinti, palyginti ir sugrupuoti pareigybes į grupes. Įrankį galite rasti čia: EU-wide guidelines on gender-neutral job evaluation and classification: Step-by-step toolkit | European Institute for Gender Equality.

Duomenų teikimas „Sodrai“:

• visi darbdaviai turės kas mėnesį teikti „Sodrai“ informaciją apie kiekvieną darbuotoją;
• informacija teikiama vieną kartą ir atnaujinama pasikeitus: darbo laiko norma ir režimas, darbo apmokėjimo sistemoje numatytas pareigybės grupės numeris;
• kas mėnesį teikiami duomenys: visas priskaičiuotas darbo užmokestis, papildomas darbo užmokestis, apmokėtas darbo laikas;
• Informacija už sausio mėn. teikiama per vasarį ir t. t.

„Sodra“ teikia apskaičiuotus duomenis darbdaviams:

• kas mėnesį darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį pagal pareigybių grupes ir metinį vidurkį nuo 2028 metų;
• pirmą kartą darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį pateiks kovo mėn. už sausį;
• darbdaviams teiks išsamias metines darbo užmokesčio atotrūkio ataskaitas, kuriose bus matomi išsamūs darbo užmokesčio skirtumų rodikliai;
• pirmos metinės atotrūkio ataskaitos nuo 2028 metų už 2027 metus – darbdaviams nuo 150 darbuotojų, o 2031 metų už 2030 metus – nuo 100 iki 149 darbuotojų.

Informacijos teikimas darbuotojams, darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai:

• darbuotojai bet kuriuo metu turės teisę prašyti darbdavio pareikti duomenis apie jo mėnesinį valandinį darbo užmokestį ir tos pačios kategorijos darbuotojų mėnesinio valandinio darbo užmokesčio vidurkį pagal lytį, nuo 2028 metų – ir vidutinį metinį valandinį nuo 2028 metų. Šių duomenų darbuotojas galės prašyti bei juos gauti ir per darbuotojų atstovus, Valstybinę darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
• Darbdaviai privalės darbuotojams pateikti susipažinti su iš „Sodros“ gautomis darbo užmokesčio skaidrumo ataskaitomis.

Darbo užmokesčio skirtumas:

• Darbuotojams, dirbantiems tokį patį ar vienodos vertės darbą, turi būti mokamas toks pats darbo užmokestis, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad darbo užmokestis gali skirtis dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, darbuotojo darbo rezultatų, turimos kvalifikacijos, patirties ar kt.

Bendrasis darbo užmokesčio vertinimas:

• Jei, gavęs darbo užmokesčio atotrūkio ataskaitą iš „Sodros“, darbdavys per 6 mėnesius neištaiso nepagrįsto darbo užmokesčio atotrūkio, turi būti inicijuojamas bendrasis darbo užmokesčio vertinimas, į kurį įtraukiami ir darbuotojų atstovai. Šio vertinimo tikslas – ištaisyti darbo užmokesčio atotrūkį;
• tokie vertinimai galės būti atliekami nuo 2028 metų.

Sankcijos:

• jei darbdaviai nepateiks prašomų duomenų darbuotojams, darbuotojų atstovams, institucijoms, už tai jiems galės būti taikoma administracinė atsakomybė ir atitinkamos baudos.

SADM inf.

„Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną. Pernai prie gaminančių vartotojų prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gyventojų, todėl ir toliau skatiname investuoti į nuosavas saulės elektrines ir rinktis kokybiškus, efektyvius bei Europos Sąjungoje pagamintus sprendimus. Tikimės, kad iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus 200 tūkst. gaminančių vartotojų“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas. 

Paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW, o už įrangą, atitinkančią papildomus kriterijus – 221 eurą už 1 kW. Parama bus skiriama už ne didesnę nei 7 kW įrengtosios galios saulės elektrinę, tačiau gyventojai gali įsirengti ir didesnes saulės elektrines pagal savo poreikius. 

Didesnė parama bus skiriama tuo atveju, jei įdiegta įranga atitinka papildomus kriterijus: technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, t. y. šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis sudaro daugiau kaip 50 proc. pasiūlos Europos Sąjungoje, o saulės modulio efektyvumas viršija 23 proc. 

Finansavimas gali būti skiriamas nuo 2022 m. vasario 1 d. įrengtoms saulės elektrinėms – taip šia galimybe pasinaudoti galės ir gyventojai, kurie elektrines įsirengė anksčiau, tačiau nespėjo gauti paramos pagal ankstesnius kvietimus. 

Siekiant kuo efektyviau prisidėti prie gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo, finansavimas nebus skiriamas anksčiau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Taip pat, šios sąlygos nėra taikomos saulės elektrinių įsigijimui iš nutolusių parkų – joms bus skelbiamas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje. 

Prašymai paramai gauti APVIS bus priimami nuo birželio 9 d. 8 val., kol pasibaigs visa numatyta lėšų suma. 

Dar vienas kvietimas teikti paraiškas gyventojų saulės elektrinių įrengimo paramai preliminariai numatomas šių metų pabaigoje. 

„NKSC dar 2022 m. nustatė trūkumus Vidaus reikalų ministerijos sistemose, tačiau iki 2026 m. šios problemos liko neišspręstos – institucijos į NKSC rekomendacijas rimtai nepažiūrėjo. Artimiausiu metu planuojame institucijoms skirti priežiūros pareigūnus, kurie prižiūrėtų tiek organizacinius, tiek techninius rekomendacijų įgyvendinimo klausimus“, – po apsilankymo kaip vieną iš sprendimų problemoms spręsti įvardijo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Anot ministro, valstybės institucijos turi būti pasirengusios ne tik atremti kibernetines atakas, bet ir užkirsti joms kelią, o tai reikalauja sisteminio, koordinuoto atsako bei investicijų į žmones, technologijas ir procesus. Susitikimas, surengtas krašto apsaugos ministro iniciatyva, vyko su NKSC direktoriumi Antanu Aleknavičiumi ir kitais centro vadovybės atstovais.

NKSC tyrimas dėl VRM incidento tęsiamas glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis.

„Kiekvienas reikšmingas kibernetinis incidentas pirmiausia reikalauja ne viešų vertinimų, o profesionalaus ir nuoseklaus tyrimo. Šiuo metu NKSC kartu su Vidaus reikalų ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis vykdo visapusišką incidento analizę, siekdamas nustatyti visas aplinkybes, įvertinti galimą poveikį ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintos būtinos užkardymo priemonės. Mūsų prioritetas yra ne komentarai, o rezultatas – pilnas situacijos išsiaiškinimas, grėsmių suvaldymas ir valstybės informacinių išteklių apsauga. Detalesnę informaciją apie tyrimą pateiksime tik tada, kai būsime tikri, kad jos viešinimas nepakenks nei tyrimo eigai, nei taikomoms incidento valdymo priemonėms“, – teigia NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.

Vizito metu ministras buvo išsamiau supažindintas su Lietuvos kibernetinės gynybos sistemos architektūra, NKSC vaidmeniu nacionalinėje kibernetinio saugumo sistemoje bei svarbiausiomis centro funkcijomis. Aptartos NKSC strateginės veiklos kryptys, padalinių atsakomybės ir pagrindiniai procesai, kuriais užtikrinamas nacionalinės kibernetinės erdvės saugumas.

Pristatyta greitojo reagavimo komandų (CRRT) veikla, kibernetinių incidentų tyrimai, pažeidžiamumų paieškos ir atsakingo informavimo procesai, įsilaužimų testavimas, grėsmių paieškos operacijos, kibernetinio saugumo subjektų bei paslapčių subjektų priežiūra ir kitos veiklos, stiprinančios valstybės kibernetinį atsparumą.

NKSC pabrėžia, kad šiuolaikinėje grėsmių aplinkoje efektyvi kibernetinė gynyba reikalauja ne tik pažangių technologinių sprendimų, bet ir nuoseklaus bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų, privataus sektoriaus bei tarptautinių partnerių. Siekiant užtikrinti aukštą nacionalinio kibernetinio saugumo lygį, būtina nuolat stiprinti tiek prevencinius, tiek reagavimo pajėgumus.

A. Pliadžio nuotr./KAM

Apie galimą vagystę pranešta vėlyvą vakarą, kai kultūros centro darbuotoja sulaukė signalizacijos pranešimo. Atvykusi prie pastato ji pastebėjo išlaužtas duris ir netrukus suprato, kad dingo Jonvabalio kostiumas.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pradėjo aplinkybių aiškinimąsi. Pirminiais duomenimis, vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo du tamsiais drabužiais vilkėjusius asmenis, kurie galėjo būti susiję su dingimu. Įrašai perduoti tyrimui.

Pareigūnai taip pat apžiūrėjo teritoriją aplink kultūros centrą. Nors iš pradžių atrodė, kad pėdsakų gali ir nebūti, netrukus rastas keistas radinys - dėžėje aptiktas, kaip įtariama, Jonvabalio kostiumo batas.

Ar tai atsitiktinumas, ar svarbi užuomina, galinti padėti surasti dingusį talismaną, kol kas neaišku. Tačiau kultūros centro atstovai neslepia susirūpinimo - be Jonvabalio sunku įsivaizduoti tradicinę Jonavos Joninių šventę.

Kol vyksta paieškos, gyventojai raginami išlikti budrūs. Pastebėjus asmenis, galinčius turėti Jonvabalio kostiumą, arba netikėtose vietose pasirodžius patį Jonvabalį, informacija gali būti svarbi tyrimui.

Ar pagrindinis Joninių simbolis bus surastas iki birželio 23-osios, kol kas lieka paslaptis. Tačiau viena aišku - šis neįprastas dingimas jau spėjo tapti viena labiausiai aptarinėjamų artėjančios šventės istorijų Jonavoje.

***

Svarbu: ši istorija yra specialiai sukurta ir surežisuota pramoginė situacija. Vaizdo siužetas nufilmuotas humoristine „Farų“ laidos stilistika, siekiant originaliai pristatyti artėjančias Jonines Jonavoje. 

Viskas prasidėjo dar praėjusį pusmetį, bendro mokyklos projekto „Miestai“ metu. Gyvenimo įgūdžių pamokoje pakvietus mokinius sudalyvauti šiame projekte, 8a klasės mokiniai Augustas Berlėta ir Almilė Povilavičiūtė iškėlė jautrią ir itin aktualią idėją – pamatyti mokyklą kaip atskirą miesto ekosistemą. Paaugliai pastebėjo, kad tiek dideliame mieste, tiek mokykloje svarbiausia yra socialinis bei emocinis tvarumas: kaip miesto gatvėse, taip ir mokyklos koridoriuose mes kasdien prasilenkiame, tačiau ar iš tikrųjų matome ir girdime vieni kitus? Taip gimė idėja per miesto prizmę kūrybiškai pažvelgti į patyčių problemą ir rasti būdą, kaip su jomis efektyviai kovoti, kad nė vienas žmogus šioje triukšmingoje „miesto“ minioje nesijautų vienišas ar atstumtas.

Šis projektas pareikalavo beveik pusės metų intensyvaus darbo. Scenos buvo filmuojamos mokykloje bei pačių mokinių namuose. Ypatingo pasiaukojimo prireikė pačiai projekto pabaigai. Pagrindinis filmo režisierius ir montuotojas Augustas Berlėta pats vienas prisiėmė visą techninę naštą – kad filmas laiku pasiektų ekranus, vaikinas prieš pat premjerą kelias naktis iš eilės beveik nemiegojo, montuodamas ir gludindamas kiekvieną kadrą.

Likus dienai iki premjeros, birželio 4 d., kūrybinė komanda vyko į Vilnių. Čia, tiesioginėje „Delfi dienos“ televizijos transliacijoje, filmo kūrėjas Augustas pristatė pusmečio projektą visai Lietuvai. Interviu metu vaikinas atvirai pasakojo, kaip gimė ši idėja, atskleidė užkulisius apie pačių paauglių patiriamus emocinius lūžius bei pabrėžė, kad šiuo filmu siekiama kurti atvirą dialogą su bendraamžiais. Jau kitą dieną šis ilgai brandintas darbas sudrebino Jonavos kultūros centro salę.

Premjeros dieną žiūrovų laukė ypatinga staigmena. Prieš pat filmo peržiūrą į sceną žengė talentinga 8a klasės mokinė Skaistė Šimkutė. Ji susirinkusiems padovanojo jautrų gyvą muzikinį pasirodymą, akimirksniu panardinusį salę į emocingą filmo atmosferą. Vėliau žiūrovai Skaistę išvydo ir didžiajame ekrane – mergina filme atliko vieną iš pagrindinių herojų vaidmenų, demonstruodama neeilinį vaidybinį talentą.

Prie bendruomenės nuotoliu prisijungė ir ypatinga viešnia – „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Savo jautrioje kalboje ji pasidžiaugė šiuo unikaliu paauglių darbu: „Nepaprastai gera matyti ir girdėti, kuomet patys paaugliai leidžia sau garsiai papasakoti apie tai, kas jiems rūpi ir kuo jie gyvena. Šis filmas – tai puiki proga suaugusiems bent akies krašteliu pamatyti, kaip paaugliai išgyvena šį sudėtingą pereinamąjį laikotarpį, su kokiais emociniais lūžiais susiduria ir kaip svarbu jiems laiku ištiesti pagalbos ranką, būti šalia ir išklausyti.“

Šis autorinis kūrinys – tai unikali paauglių meninė išraiška, kurioje vaizduojami aštrūs bendraamžių konfliktai, šeimos dramos bei gilūs emociniai išgyvenimai. Svarbu pabrėžti, kad siužetas yra paremtas kūrybine fantazija, todėl scenarijus neturi jokių sąsajų su konkrečiais mokyklos mokiniais, pedagogais ar realiomis gyvenimo situacijomis.

Planuojama, kad filmas „Tylios akys“ neliks tik vieno vakaro įvykiu – filmas taps prevencine ir edukacine priemone. Jis bus rodomas per klasių valandėles, integruojamas į diskusijas apie emocinę sveikatą bei empatiją, primenant visiems svarbiausią filmo pamoką: „Nėra didesnės naštos už tą, kurią nešiojamės tylėdami“.

Mokytoja Jūratė Bagdonavičienė

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

Valstybės kontrolės inf.   

Dėl šių pokyčių dalis internetinėse  parduotuvėse įsigytų prekių gali pabrangti, taip pat keičiasi prekių grąžinimo tvarka.

Šiuo metu mažos vertės siuntos, kurių vertė neviršija 150 eurų, atsiunčiamos iš ne Europos Sąjungos šalių neapmokestinamos importo muitu. Tačiau nuo liepos 1 d. už kiekvieną tokioje siuntoje esančią prekių rūšį reikės sumokėti 3 eurų muitą. Be šio muito, kaip ir iki šiol, reikės mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Pavyzdžiui, jei siuntoje iš Azijos yra trys skirtingos prekių rūšys - tušinukas, užrašų knygelė ir raktų pakabukas, bendra muito suma bus 9 eurai plius PVM. Jei siuntoje būtų 2 rašikliai, jie būtų laikomi vienos rūšies prekėmis, todėl būtų taikomas 3 eurų muitas.

Naujoji tvarka siekia užtikrinti sąžiningesnes sąlygas Europos Sąjungos ir nacionaliniams verslams.

Svarbu žinoti grąžinant prekes

Pagal naująją tvarką sumokėtas 3 eurų muitas už prekių rūšį nebus grąžinamas, jei pirkėjas nuspręs jas grąžinti. Išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jei prekės yra nekokybiškos ar turi defektų.

PVM grąžinimo sąlygos priklauso nuo konkretaus pardavėjo politikos, todėl prieš perkant rekomenduojama susipažinti su prekių ir sumokėto PVM grąžinimo taisyklėmis.

Kaip įsitikinti, iš kur siunčiamos prekės?

Muitu  neapmokestinamos prekės, kurios pirkimo metu yra Europos Sąjungoje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios internetinės parduotuvės gali naudoti europietiškus interneto svetainių adresus ir nurodyti prekių kainas eurais, tačiau prekės gali būti siunčiamos iš ne Europos Sąjungos  šalių. Todėl prieš perkant rekomenduojama patikrinti pardavėjo kontaktinius duomenis, veiklos vietą bei prekių išsiuntimo šalį.

Prieš įsigyjant prekes internetinėje parduotuvėje siūlome iš anksto susipažinti su naująja tvarka ir įvertinti galimas papildomas išlaidas, kad būtų išvengta netikėtų mokesčių ar siuntų pristatymo vėlavimų.

LR Muitinės inf. 

„Tėvo diena kiekvienam iš mūsų primena žmones, iš kurių mokėmės pirmųjų gyvenimo pamokų, perėmėme vertybes, pagarbą žmogui, šeimai ir savo šaliai. Tai proga apkabinti savo tėtį ar senelį, pabūti kartu, o taip pat su dėkingumu prisiminti tuos, kurių jau nebėra šalia, tačiau jų meilė, rūpestis ir išmintis išlieka brangia mūsų gyvenimo dalimi.

Nuoširdžiai sveikinu visus tėčius ir senelius. Tegul Jūsų kantrybė, atsakomybė ir gyvenimo patirtis stiprina Lietuvos šeimas bei puoselėja vertybes, kuriomis remiasi mūsų visuomenė. Linkiu jaukių akimirkų su artimaisiais, prasmingų pokalbių, šilumos ir dėkingumo vieni kitiems“, – sako Seimo Pirmininkas J. Olekas.

lrs.lt 

Olimpinė diena – kasmet organizuojama visai šeimai skirta sporto šventė, skatinanti fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir bendruomeniškumą. Per daugiau nei tris dešimtmečius ji tapo didžiausiu olimpinio judėjimo renginiu Lietuvoje.

Šventės pabaigoje vyko tradicinė Olimpinės dienos vėliavos perdavimo ceremonija. Kaunas simbolinę renginio vėliavą perdavė Jonavai, kuri 2027 metais taps naująja Olimpinės dienos sostine. Vėliavą iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės, olimpinės čempionės Dainos Gudzinevičiūtės perėmė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės, Daina Gudzinevičiūtė, šių metų Olimpinė diena buvo kupina gerų emocijų, o kiekvienas renginio dalyvis galėjo atrasti sau artimų ir įdomių veiklų. „Kitais metais Jonavai teks rimtas iššūkis – ne tik pakartoti, bet ir pranokti Kauno iškeltą kartelę. To nuoširdžiai ir linkime. Dėkodami Kaunui už svetingumą, bendradarbiavimą ir puikiai surengtą šventę, simbolinę Olimpinės dienos vėliavą perduodame kaip padėką už reikšmingą indėlį puoselėjant olimpinį judėjimą Lietuvoje“, – sakė olimpinė čempionė.

„Didelė garbė ir atsakomybė perimti iš Kauno šią Olimpinės dienos vėliavą. Jonava ne kartą buvo įvertinta dėl savo sporto infrastruktūros, yra pripažinta sportišku miestu, todėl šios šventės organizavimas mums yra svarbus ir prasmingas, – sakė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. – Kaunas, kaip visada, iškėlė labai aukštą kartelę, tačiau Jonava yra ambicingas miestas, todėl stengsimės ją ne tik pasiekti, bet ir pakelti dar aukščiau.”

Renginyje taip pat dalyvavo ir įvairias veiklas išbandė premjerė Inga Ruginienė, kuri pabrėžė tokių renginių kaip Olimpinė diena svarbą skatinant fizinį aktyvumą ir meilę sportui: „Olimpinė diena suburia mus visus į bendrą erdvę ir primena, kokią svarbią vietą sportas užima mūsų gyvenime. Per sportą galime ne tik stiprinti sveikatą, bet ir bendrauti, susipažinti, kurti bendrystę. Ši graži tradicija jau ne vienerius metus keliauja per Lietuvą, todėl džiaugiuosi, kad šiemet ji vyksta Kaune.”

2018 metais Jonavos Joninių slėnyje vyko LTeam olimpinis žiemos festivalis – tuo metu didžiausias žiemos sporto renginys Lietuvoje, subūręs tūkstančius žiemos sporto entuziastų, šeimų ir olimpiečių iš visos šalies. 

Nuo 2015 metų Olimpinė diena tapo keliaujančia švente ir kasmet vyksta vis kitame Lietuvos mieste. Renginys jau yra viešėjęs Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune, o kiekviename mieste suburia tūkstančius sporto, aktyvaus laisvalaikio ir olimpinių vertybių gerbėjų. Keliaujantis renginio formatas leidžia olimpinį judėjimą priartinti prie skirtingų Lietuvos bendruomenių ir skatinti fizinį aktyvumą visoje šalyje.

Olimpinė diena kasmet minima visame pasaulyje, o nacionaliniai olimpiniai komitetai šia proga organizuoja įvairias fizinį aktyvumą ir olimpines vertybes skatinančias iniciatyvas. Lietuvoje šis renginys per daugiau nei tris dešimtmečius išaugo į vieną didžiausių tokio pobūdžio olimpinio judėjimo švenčių Europoje, kasmet suburiančia tūkstančius dalyvių, šimtus savanorių, dešimtis sporto federacijų ir olimpiečių iš visos šalies.

Šių metų Olimpinėje dienoje lankytojai galėjo išbandyti dešimtis sporto šakų ir aktyvių pramogų visai šeimai. Renginio metu vyko tradicinis lietuviškosios olimpinės mylios bėgimas, 3x3 krepšinio turnyras, įvairių sporto federacijų organizuotos veiklos, susitikimai su Lietuvos olimpiečiais ir dar daugiau.

LTOK | Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

„Kalbant apie žaliąją pertvarką pirmiausia reikia galvoti ne apie skaičius ar direktyvas, o apie žmones. Todėl šios investicijos pirmiausia bus skirtos pažeidžiamiems gyventojams ir regionų bendruomenėms, kad žmonėms būtų lengviau pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas. Investuosime į viešąjį transportą, mokyklinius autobusus, dviračių takus ir elektromobilių infrastruktūrą. Patogiai, saugiai ir oriai judėti turi kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, ar gyvena Vilniuje, ar mažiausiame Lietuvos miestelyje“, – sako ministras Juras Taminskas.

Iki 100 proc. kompensacijos elektromobiliams, elektriniai mokykliniai autobusai regionuose 
 
Didžioji dalis Socialinio klimato fondo lėšų bus skirta netaršiam transportui ir jo infrastruktūrai. Fondo lėšomis pažeidžiami transporto naudotojai bei labai mažos įmonės galės įsigyti netaršias transporto priemones. Pavyzdžiui, namų ūkiams elektromobilių įsigijimui numatoma iki 90 proc. kompensacija – naujam elektromobiliui iki 20 tūkst. eurų, o naudotam – iki 12 tūkst. eurų. 

„Pagaliau elektromobilius įsigyti galės ir regionų gyventojai, mažiausiai uždirbantys žmonės, socialiai pažeidžiamiausi gyventojai, daugiavaikės šeimos“, – priduria J. Taminskas.

Tuo tarpu labai mažoms įmonėms numatoma iki 100 proc. siekianti kompensacija – naujam elektromobiliui iki 10 tūkst. eurų, naudotam – iki 8 tūkst. eurų. Taip pat bus plečiama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra – skatinamas tiek privačių, tiek viešai prieinamų įkrovimo prieigų įrengimas. 
 
Reikšmingos investicijos numatytos darnaus judumo srityje. Naudojantis Socialinio klimato fondo finansavimu planuojama įrengti 282 km dviračių takų infrastruktūros. Taip pat pažeidžiami transporto naudotojai galės įsigyti įprastus ir elektrinę pavarą turinčius dviračius.

Didelis dėmesys bus skiriamas viešojo transporto prieinamumo didinimui regionuose ir atokesnėse vietovėse. Fondo lėšomis bus plečiamas viešasis ir užsakomasis transportas, o savivaldybės galės investuoti į netaršaus transporto infrastruktūrą. Taip pat finansavimas numatytas 62 naujų elektrinių mokyklinių autobusų įsigijimui.

Dar vienas svarbus pokytis – kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinės sistemos kūrimas. Ši universali platforma apims įvairias transporto rūšis – autobusus, traukinius, vandens bei užsakomąjį transportą. Viena esminių sistemos funkcijų – „Judumo piniginės“ paramos integracija, leisianti efektyviai skirti paramą būtinųjų kelionių atlikimui asmenims, gyvenantiems absoliučiame skurde. Taip pat sistemoje bus užtikrinta galimybė išsikviesti socialinį taksi. Be šių socialinių funkcijų, platforma visiems keleiviams leis planuoti keliones ir už jas atsiskaityti vienoje vietoje, nepriklausomai nuo regiono. Susisiekimo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai šiuo metu svarstomi Seime.   

Socialinio klimato planas nustato, kaip Lietuvoje bus naudojamos Socialinio klimato fondo lėšos. Iš šio fondo Lietuvai numatyta skirti apie 663 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, kurios kartu su 25 proc. nacionaliniu prisidėjimu sudarys apie 884 mln. eurų investicijų laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. Iš šios sumos Susisiekimo sektoriaus priemonėms numatoma skirti apie 440 mln. eurų. Socialinį klimato planą rengė Aplinkos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Patvirtintą planą galima rasti čia: Socialinis klimato planas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Lopaičių pažintinis takas – vieta, kur miškai prabyla žemaitiškai

Žemaitijos širdyje, Telšių rajone, apsuptas išskirtinio Ruškio kraštovaizdžio draustinio, lankytojus pasitinka vienas įspūdingiausių VMU rekreacinių objektų – Lopaičių pažintinis takas.

Senasis pažintinis takas Rietavo miškininkų bei Tverų seniūnijos bendruomenės iniciatyva buvo įrengtas daugiau nei prieš du dešimtmečius, o 2023 m. VMU pastangomis pradėta beveik metus trukusi šio tako rekonstrukcija.

Vienas svarbiausių atnaujinimo akcentų – 360 m ilgio medinis takas ant polių. Ši ilgaamžė konstrukcija ne tik dera prie natūralios aplinkos, bet ir yra pritaikyta žmonėms su negalia.

Pažintinį kompleksą papildė lauko akmenų laiptai į įkalnes, terasos, žvyru ir skalda išpilti takai, edukacinė erdvė bei renginių vieta – amfiteatras. Teritorijoje taip pat galima išvysti aukuro ir vaisingumo akmenis, apipintus senosiomis legendomis bei pasakojimais apie šioje vietoje kadaise vykusias apeigas. Be to, įrengti suoliukai poilsiui, informaciniai stendai, sutvarkyta teritorijoje esančio šaltinio aplinka.

Šaltinis vietai suteikia dar daugiau paslaptingumo, mat lankytojus traukia ne tik dėl gamtinės vertės, bet ir dėl vietos legendų apie jo gydomąsias galias.

Ne mažiau autentiškumo šiai vietai prideda ir piliakalnis, ant kurio, kaip manoma, stovėjo Žemaitijos kunigaikščio Vykinto pilis. Spėjama, kad šioje teritorijoje prieš maždaug 7 tūkst. metų veikė senovės žemaičių pagonių šventvietė, kurioje buvo atliekamos apeigos.

Atnaujintame take lankytojų laukia ir virtualaus miškininko pasakojimas. Ant informacinių stendų įrengti QR kodai, kuriuos nuskenavus išmaniuoju telefonu, miškai prabyla žemaitiškā. Tokiu būdu lankytojai gali ne tik pamatyti išskirtinius gamtos ir istorijos objektus, bet ir išgirsti autentiškus pasakojimus apie šią vietovę.

Lopaičiai šiandien yra ne tik viena lankomiausių vietų Žemaitijoje, bet ir puikus pavyzdys, kaip galima darniai derinti gamtos apsaugą, kultūros paveldą ir šiuolaikinę rekreacinę infrastruktūrą.

Santeklių pažintinis objektas – gamtos ramybė upių santakoje

Santeklių pažintinis objektas įsikūręs vaizdingoje vietoje – šalia Virvytės ir Ventos upių santakos. Ši rekreacinė erdvė lankytojus traukia ne tik išskirtiniu gamtovaizdžiu, bet ir poilsiui gamtoje pritaikyta infrastruktūra.

Aplink upių santaką įrengtos poilsio vietos, suoliukai, informaciniai stendai bei takai, leidžiantys patogiai pažinti aplinką ir mėgautis ramybe gamtoje. Tai vieta, kur galima sustoti trumpam poilsiui, pasigrožėti tekančių upių vaizdais ar pažinti Žemaitijos gamtos savitumą.

Luokavos piliakalnis – miško ir istorijos dermė

Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, pačiame miško viduryje, stūkso Luokavos piliakalnis – vieta, kur gamtos ramybė susilieja su istoriniu palikimu. Lankytojus piliakalnis pasitinka vingiuotais takais, vedančiais į viršų, nuo kur atsiveria vaizdas į aplink besidriekiantį pušyną.

Tai puiki vieta norintiems trumpam stabtelėti miško apsuptyje. Prie piliakalnio įrengti suoliukai bei pavėsinė, kviečiantys atsikvėpti ir pasimėgauti natūralia aplinka.

Beržynėlis – jauki stovyklavietė prie ežero

Žemaitijos nacionaliniame parke, šalia vieno gražiausių šalies vandens telkinių – Platelių ežero – įrengta Beržynėlio stovyklavietė. Tai vieta, tinkama tiek trumpam sustojimui, tiek ilgesniam laikui gamtoje.

Stovyklavietėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė bei poilsiui skirta rekreacinė infrastruktūra: laužavietės, tualetai, suolai su stalais. Miško ir ežero apsuptis šiai vietai suteikia ramybės bei leidžia pabėgti nuo kasdienio miesto šurmulio.

Ramybės kupina Plokštinės stovyklavietė

Platelių ežero pakrantėje įsikūrusi dar viena – Plokštinės – stovyklavietė. Ji įrengta šalia Šv. Jono šaltinio ir Plokščių miško upeliuko, todėl ši vieta ypač mėgstama ieškančių atgaivos karštomis vasaros dienomis.

Lankytojus čia pasitinka platus smėlio paplūdimys bei vaizdas į tolumoje stūksančią Pilies salą – vieną įspūdingiausių Platelių ežero vietovių. Stovyklavietė pritaikyta poilsiui gamtoje, todėl tai puiki vieta tiek trumpam sustojimui, tiek ilgesniam laikui prie ežero.

Šias ir kitas, visuose 25-iuose VMU regioniniuose padaliniuose įsikūrusias poilsiavietes, stovyklavietes, pažintinius takus ir kitus miško rekreacinius objektus galite rasti visuomenei parengtame atnaujintame žemėlapyje, esančiame VMU internetinėje svetainėje: www.vmu.lt/visuomenei.

Vli Timber - viena sparčiausiai augančių medienos pramonės įmonių šalyje, veikianti Anykščių r., o dabar žengianti į Jonavos regioną su visiškai nauju gamybos kompleksu. Gamykla Venecijoje bus įrengta pagal aukščiausius šiuolaikinės pramonės standartus: automatizuoti procesai, ergonomiška ir saugi darbo aplinka, tvarumas kiekviename žingsnyje - tai leis Vli Timber tapti moderniausia medienos perdirbimo įmone pasaulyje. 

“Šis projektas mums svarbus ne tik dėl gamybos plėtros. Kuriame gamyklą, kurioje modernūs technologiniai sprendimai derės su saugia, ergonomiška ir žmogui pritaikyta darbo aplinka”,- akcentavo Darius Lackus.

Projektą įgyvendins viena didžiausių Lietuvoje generalinės rangos įmonių „Conres“. Jos vadovas Ernestas Šeženis pažymi, kad ilgametė patirtis statybų sektoriuje leidžia tiksliai atliepti užsakovo poreikius ir operatyviai valdyti projekto įgyvendinimo procesą.

„Vertiname Vli Timber pasitikėjimą ir galimybę būti šio projekto partneriais. Tokios investicijos stiprina medienos pramonės konkurencingumą ir kuria ekonominę vertę regionams. Per savo veiklos metus esame įgyvendinę ne vieną gamyklų, logistikos ir kitų pramonės objektų projektą, todėl puikiai suprantame atsakomybę, kuri tenka valdant tokio pobūdžio objektus - nuo sklandaus darbų planavimo iki kokybės užtikrinimo ir efektyvios visų projekto dalyvių koordinacijos“, - sako E. Šeženis.

Prasidėjus gamyklos statyboms bei artėjant gamyklos startui, pradedamas ir komandos formavimas. 2027 metų vasarą Vli Timber planuoja priimti į darbą iki 150 specialistų - nuo gamybos operatorių iki inžinierių ir vadovų. Tačiau geriausius darbuotojus randame tada, kai neskubame ir kai galime pažinti žmones iš anksto.

Visus, besidominčius darbo galimybėmis modernioje medienos perdirbimo gamykloje, Vli Timber kviečia kandidatuoti jau dabar - dar prieš prasidedant aktyviam atrankų etapui. Kandidatams tereikia įmonės interneto svetainėje užpildyti trumpą formą pasirinktai pozicijai. Su jais susisieks atsakingi komandos nariai, pristatys įmonę, būsimas darbo vietas ir atsakys į klausimus.

Naujiems komandos nariams bus siūloma:

- Modernios, ergonomiškos darbo vietos naujoje gamykloje;

- Aiški ir skaidri atlygio sistema;

- Galimybė augti kartu su įmone nuo pat pirmų dienų;

- Stabilus, ilgalaikis darbas Jonavos regione;

- Draugiška ir į žmones orientuota organizacinė kultūra.

Kandidatuok jau dabar - būk pirmas!

Anksčiausiai kandidatavę gaus darbo pasiūlymus pirmieji. Palikite savo kontaktus arba peržiūrėkite laisvas pozicijas Vli Timber karjeros puslapyje ir prisijunkite prie komandos, kuri kuria rytojaus pramonę Jonavoje.

Kandidatuoti: https://www.vlitimber.eu/careers/

Lubinai žydi mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais. Šie augalai didina azoto atsargas dirvožemyje, todėl tose vietose ima nykti pievų, smėlynų ir kitų buveinių augalų rūšys. Jie pasižymi gebėjimu greitai daugintis, prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų. Lubinų sėklos gyvybingos išlieka ilgai, todėl reikia būti atsargiems naudojant dirvožemį, kuriame jie auga.   

Kad išsaugotume šalies laukinės augalijos įvairovę, invazinėms rūšims svarbu neleisti plisti. Gyvybingus invazinius augalus draudžiama be leidimo auginti, dauginti, parduoti, mainyti ar kitaip naudoti pažeidžiant teisės aktus.  

Invazinių augalų naikinimas 

Invazinių augalų plitimo mažinimui imamasi įvairių priemonių. Tai gali būti mechaninis šalinimas, cheminės medžiagos, augalų iškasimas ar nupjovimas tam palankiausiu metu (kai augalas nespėja subrandinti sėklų).   

Kartais išnaikinti visų tam tikros rūšies individų būna neįmanoma, todėl vietoje naikinimo imamasi kontroliuoti jų populiacijas, kad invaziniai augalai padarytų kiek įmanoma mažiau žalos. 

Išsamiau apie invazinių augalų naikinimą rasite atmintinėje apie invazines rūšis. 

Aplinkosaugininkai kviečia skinti žydinčius lubinus ir juos dovanoti įvairiomis progomis, be to, lubinais galite puošti namus ir šventes. Tokiu būdu augalai nesubrandins sėklų, o jūs prisidėsite prie lubinų gausos reguliavimo. 

Invazinių augalų Lietuvoje sąrašai  

Lietuvoje be lubinų paplitusios ir kitos invazinės augalų rūšys. Visas invazines rūšis galite rasti Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše. 

Atsakomybė   

Už neteisėtą invazinių rūšių naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą numatyta atsakomybė: įspėjimas arba baudos nuo 50 iki 1 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 1 500 eurų.    

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.    

Apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112 arba el. paštu info@aad.am.lt. 

„Šiemet nauji „LP EXPRESS“ paštomatai įrengti Prienų, Jonavos, Jurbarko, Šakių, Varėnos, Kelmės, Biržų, Kupiškio ir kituose rajonuose. Iki metų pabaigos planuojame viso įrengti per 80 paštomatų įvairiose šalies savivaldybėse. Šie skaičiai mums pirmiausia reiškia žmones – jų kasdienes patirtis, laiką ir lūkesčius. Siekiame, kad pašto paslaugos būtų kuo arčiau gyventojų, todėl vienu pagrindinių Lietuvos pašto uždavinių išlieka tiek miestų, tiek regionų poreikius atliepiantys sprendimai“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Beveik trečdaliu išaugęs siuntų kiekis rodo, kad paštomatų paslaugos Lietuvoje tampa vis svarbesne kasdienio gyvenimo dalimi. Todėl investuojame tiek į LP EXPRESS tinklo plėtrą, tiek į logistikos pajėgumus, kad galėtume išlaikyti aukštą siuntų pristatymo kokybę. Plėsdami paštomatų tinklą regionuose siekiame, kad vis daugiau gyventojų galėtų naudotis patogiomis LP EXPRESS paslaugomis arčiau savo namų“, – sako Lietuvos pašto generalinis direktorius Kastytis Valantinas.

Šiuo metu LP EXPRESS tinklą Lietuvoje sudaro 522 paštomatai su beveik 76 tūkst. siuntų dėžučių. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius iš viso įrengta 12 naujų LP EXPRESS paštomatų Prienuose, Šveicarijoje, Žeimiuose, Smalininkuose, Kudirkos Naumiestyje, Merkinėje, Skaudvilėje, Užventyje, Vabalninke, Subačiuje, taip pat Vilniuje ir Kaune.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis išlieka tarp aktyviausiai paštomatais besinaudojančių Europos valstybių. Tyrimų duomenimis, apie 80 proc. siuntų Baltijos šalių gyventojai atsiima būtent paštomatuose. Augant jų populiarumui, Lietuvos paštas nuolat plečia paštomatų tinklą ir investuoja į jų prieinamumą, kad gyventojai galėtų dar patogiau siųsti ir atsiimti siuntas visoje šalyje.

Vien per 2026 m. planuojama pastatyti 81 naują paštomatą mažesniuose Lietuvos miesteliuose. Juose gyventojai jau gali gauti dalį universaliųjų pašto paslaugų – siųsti ir gauti siuntas iš užsienio.

Lietuvos pašto inf.

Savo atsakomajame laiške JAV vadovas dėkoja už Lietuvos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormūzo sąsiauryje. Tokį sprendimą šių metų gegužės 11 dieną priėmė Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT).

JAV Prezidentas D. Trumpas savo laiške pabrėžia esantis dėkingas už paramą JAV bei sutarimą dėl Jūrų laisvės koridoriaus sukūrimo. JAV vadovas akcentuoja, jog Hormūzo sąsiauris turi būti visiškai atvertas, taip atkuriant laivybos laisvę.

Prezidento D. Trumpo žodžiais, Lietuvos pasiūlymas skirti karių šiai iniciatyvai jam reiškia labai daug. Laiške taip pat teigiama, jog Lietuva visada buvo patikima JAV draugė ir partnerė, o pasirengimas suteikti prieigą ir nuolatinio dislokavimo galimybę Amerikos kariams dar kartą patvirtina nenutrūkstamą ryšį tarp mūsų dviejų valstybių, kuris išliko daugiau nei šimtmetį.

JAV vadovas pabrėžė tikintis netrukus susitikti su Lietuvos Prezidentu bei išreiškė ketinimą kartu sukurti stipresnę, saugesnę ir labiau klestinčią ateitį abiejų mūsų tautų žmonėms.

Primintina, kad VGT pritarė Lietuvos kariuomenės pajėgumų (iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų) siuntimui dalyvauti kartu su sąjungininkais tarptautinėse jūrinio saugumo operacijose, užtikrinančiose laisvą laivybą Hormūzo sąsiauryje, ir pasiūlė Vyriausybei nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.

Tąkart taip pat paskelbta, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.

Prezidento komunikacijos grupė

Ši situacija aptarta Ministrės Pirmininkės iniciatyva surengtame susitikime su NKSC direktoriumi Antanu Aleknavičiumi.

„Tai, kad daugiau kaip 70 viešojo sektoriaus organizacijų vis dar nėra įgyvendinusios Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytų reikalavimų, rodo, kad kibernetinis saugumas per ilgai nebuvo laikomas pakankamu prioritetu. Šiandien tai yra viena svarbiausių sąlygų, kad valstybės institucijos galėtų patikimai vykdyti savo funkcijas ir užtikrinti gyventojams svarbias paslaugas.

Kibernetinis saugumas negali būti nustelbtas kitų prioritetų ar paliktas vien IT specialistų rūpesčiu. Tai – kiekvienos institucijos vadovo atsakomybė.

Todėl rugpjūčio pabaigoje vertinsime ne planus ar pažadus, o padarytą pažangą ir konkrečius rezultatus. Jei matysime, kad dalis organizacijų ir toliau delsia vykdyti savo pareigas, bus svarstomi papildomi sprendimai, įskaitant ir institucijų vadovų atsakomybės klausimus. Viešajame sektoriuje negali būti situacijų, kai teisės aktuose nustatyti reikalavimai lieka neįgyvendinti, o atsakomybė už tai niekam netenka“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

NKSC pateiktais duomenimis, 74 viešojo sektoriaus organizacijos dar nėra pradėjusios įgyvendinti Kibernetinio saugumo įstatyme ir Vyriausybės nutarime nustatytų reikalavimų arba jų pažanga vertinama kaip nepakankama.

Iš jų 27 organizacijos dar nėra atlikusios nė vieno įstatyme numatyto veiksmo. Likusios 47 organizacijos reikalavimų įgyvendinimą yra pradėjusios, tačiau jų pažanga vertinama kaip nepakankama.

„Vertindami visą viešąjį sektorių matome, kad dalis organizacijų vis dar nepakankamai rimtai vertina kibernetinį saugumą. Dažnai klaidingai manoma, kad organizacija nėra pakankamai svarbi, jog taptų kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Tačiau viešasis sektorius valdo jautrius duomenis ir svarbią informaciją. Pastarųjų mėnesių patirtis rodo, kad laiku nesiėmus reikiamų priemonių žala valstybei ir gyventojams gali būti labai didelė.

Būtina suprasti, kad kibernetinis saugumas prasideda nuo silpniausios grandies. Kiekviena viešojo sektoriaus institucija, nepriklausomai nuo jos dydžio, privalo rūpintis savo skaitmeninės aplinkos saugumu, kad netaptų įrankiu kibernetinėms atakoms prieš savo ar kitų institucijų valdomą svarbią valstybės infrastruktūrą“, – sako NKSC direktorius A. Aleknavičius.

Susitikimo metu sutarta, kad visos 74 organizacijos iki rugpjūčio 31 d. turi atlikti svarbiausius pirminius veiksmus ir pradėti aktyvų Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatų įgyvendinimą.

Iki nustatyto termino organizacijos turi paskirti atsakingus už kibernetinį saugumą asmenis, prisijungti prie NKSC valdomos Kibernetinio saugumo informacinės sistemos, atlikti rizikų vertinimą, parengti rizikų valdymo planus, parengti priemonių sąrašą ir įgyvendinti kitas pagrindines organizacines priemones, numatytas Kibernetinio saugumo įstatyme.

Prisijungimas prie NKSC valdomos Kibernetinio saugumo informacinės sistemos leis nuolat stebėti organizacijų būklę, operatyviai informuoti apie nustatytas spragas ir teikti rekomendacijas dėl jų šalinimo.

„Politikos, procedūros ir vidaus tvarkos leidžia organizacijoms sistemingai vertinti bei valdyti kibernetinio saugumo rizikas. Tačiau ne mažiau svarbios yra ir technologinės apsaugos priemonės, kurios sukuria realų apsaugos barjerą. Organizacijos, kurios iki šiol delsė įgyvendinti reikalavimus, turi nedelsdamos imtis veiksmų. Kuo ilgiau atidedami sprendimai, tuo didesnė rizika tampa tiek pačiai organizacijai, tiek visam viešajam sektoriui“, – teigia A. Aleknavičius.

Kibernetinio saugumo įstatymas numato, kad kritines paslaugas valstybei ir gyventojams teikiančios tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijos privalo įgyvendinti Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše nustatytas organizacines ir technines priemones. Organizacinių priemonių įgyvendinimo terminas buvo šių metų balandžio 17 d., technologinių priemonių – iki kitų metų balandžio 17 d.

lrv.lt inf.

Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programos tikslas – spręsti materialinio nepritekliaus problemą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant vaikus, suteikiant pagalbą asmenims įsigyti maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes.

Parama (socialine ar jai lygiaverte kortele ir (ar) donacija) teikiama vadovaujantis 2021–2027 metų materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programos Lietuvoje projektų finansavimo sąlygų ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-462 „Dėl 2021–2027 metų materialinio nepritekliaus mažinimo programos Lietuvoje projektų finansavimo sąlygų ir administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Projekto tikslinė grupė – asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį (VRP dydis 2026 m. – 233 Eur), t. y. 349,50 Eur.

MNM parama gali būti skiriama išimties atvejais, jei gyvenančio asmens ir (ar) bendrai gyvenančio (-ių) asmens (-ų) pajamos vienam asmeniui yra didesnės nei 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP dydžio per mėnesį t. y. 582,50 Eur ir priklauso vienai iš žemiau pateiktų tikslinių grupių:

• kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) vaikui yra skirtas nemokamas maitinimas išimties tvarka;
• kai vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra su negalia;
• kai vaiką (-us) augina vienas iš tėvų;
• kai asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys augina 3 ir daugiau vaikų;
• kai vaikas globojamas (rūpinamas) šeimoje;
• benamiams;
• pensinio amžiaus asmenims;
• prieglobstį Lietuvos Respublikoje gavusiems užsieniečiams ir prieglobsčio prašytojams.

Dokumentai, reikalingi paramai gauti:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
• dokumentai apie gautas pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi (arba kreipimosi mėnesio, jeigu, palyginus su praėjusiais 3 mėnesiais, keitėsi pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis).

Naudodamiesi socialine kortele paramos gavėjai galės atsiskaityti už produktus ir (ar) prekes, įsigytus iš pasirinkto tiekėjo UAB „IKI Lietuva“, UAB „Lidl Lietuva“, UAB „MAXIMA LT“, UAB „RIMI Lietuva“. Teikėjas pasirenkamas vieniems kalendoriniams metams. Lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus.

Jonavos rajono gyventojų prašymai dėl MNM paramos priimami Jonavos rajono socialinių paslaugų centre Jonavos mieste ir centro padaliniuose kaimo seniūnijose. Savivaldybės gyventojai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su faktine gyvenamąja vieta, dėl paramos gali kreiptis pagal savo faktinę gyvenamąją vietą. Asmenys prašymus gali pateikti ir el. būdu per sistemą https://www.spis.lt/. Pasirinkę prašymo formą: materialinio nepritekliaus mažinimo programos parama (socialinė kortelė maistui ir prekėms). Prašymas gauti socialinę kortelę.

Dėl informacijos apie prašymų priėmimą prašome kreiptis į Jonavos rajono socialinių paslaugų centrą tel. +370 349 50482 arba +370 349 33175.

Už kortelių ir donacijų dalinimą Jonavos rajono gyventojams atsakingas labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Informacija apie kortelių ir (ar) donacijų dalinimo datas ir laikus bus suteikta kiekvienam paramos gavėjui individualiai (SMS žinute asmens prašyme nurodytu telefono numeriu).

Dėl informacijos apie lėšų pervedimo į korteles ir donacijų dalinimo laikus prašome kreiptis į „Maisto bankas“, tel. +370 684 42439 arba +370 694 60444.

Daugiau informacijos apie MNM:

 „Maisto bankas“

Priimk

Projektą užsakė UAB „Rivauta“. Numatyta rekonstruoti esamą garažų paskirties pastatą (2G1/p), prie jo pristatant priestatą. Įgyvendinus projektą pastato naudojimo paskirtis nebus keičiama - bus tik padidintas garažo patalpų plotas.

Projektu taip pat numatoma įrengti papildomą įėjimą - duris esamuose vartuose. Garažo viduje planuojami metalinių konstrukcijų laiptai su ažūrinėmis pakopomis, kurie vestų į antrą aukštą ir suteiktų galimybę patekti ant stogo.

Priestato vieta parinkta atsižvelgiant į AB „Litgrid“ nurodymus ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus. Sklype galioja 110 kV elektros perdavimo oro linijų apsaugos zona, kurios ribos nustatomos po 20 metrų į abi puses nuo kraštinių laidų.

Vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybė informuoja visuomenę apie numatomą statinio projektavimą ir kviečia susipažinti su projektiniais pasiūlymais bei dalyvauti jų svarstyme.

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai

Vizualizacijos

Viešasis susirinkimas vyks 2026 m. liepos 7 d. 16 val. Jonavos rajono savivaldybės patalpose, Žeimių g. 13, Jonavoje, II aukšte esančioje A. Kulviečio salėje.

Spaudomuose žaisluose „Decompression squeeze toys“ nustatyta užspringimo ir uždusimo rizika 

UAB „HONG FU“ tiekti spaudomi žaislai „Decompression squeeze toys“, art. Nr. PE027-11, brūkšninis kodas 6920240024113, ir „Decompression squeeze toys“ ančiukai, art. Nr. PE-027-13, brūkšninis kodas 7869310270137, pripažinti pavojingais. Nustatyta, kad žaislų mechaninės ir fizinės savybės neatitinka žaislų saugos reikalavimų – atskiros žaislų dalys telpa į mažų dalių cilindrą ir praeina pro tam skirtą bandymų šabloną. Nustatyta rimta rizika – vaikams kyla užspringimo ir uždusimo pavojus. Bendrovei skirta 2 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 667,92 Eur ekspertizių išlaidas. 

Dėl nesaugių virvelių uždraustas kombinezonas „KUKŪBABA“ 

MB „Gavela“ tiektas vaikiškas kombinezonas su gobtuvu „KUKŪBABA“, dydis 122 cm, pripažintas pavojingu. Gaminio gobtuve esančios virvelės neatitiko vaikiškų drabužių saugos reikalavimų ir galėjo užsikabinti už žaidimų aikštelių įrenginių ar kitų objektų. Vaikams kyla susižalojimo ir pasismaugimo pavojus. Bendrovei skirta 2 000 Eur bauda.  

Pavojingas barškutis „Babby Rattle“ 

UAB „Eripo“ tiektas barškutis „Babby Rattle“, ITEM Nr. 326-B131, pripažintas pavojingu. Bandymų metu nustatyta, kad atsiskyrusios žaislo detalės telpa į mažų detalių cilindrą, o smūgiavimo metu atsidaro smulkios plastiko dalys. Vaikui žaidžiant kyla pavojus uždusti. Bendrovei skirta 3 100 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 333,96 Eur ekspertizės išlaidas. 

Vaikiškame lietpaltyje aptiktos pavojingos cheminės medžiagos 

UAB „Rui Rui“ tiektas vaikiškas apsiaustas nuo lietaus „Gyermek Esokopeny“, art. K112S, pripažintas pavojingu. Tyrimų metu nustatyta, kad gaminyje esančių PFOA/PFOS ir jų druskų bei susijusių medžiagų, taip pat PFCA (C9–C14) ir susijusių medžiagų kiekiai viršijo Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas ribines vertes. Vaikams dėvint tokį gaminį šios medžiagos gali absorbuotis per odą ar patekti į organizmą kitais būdais, sukelti kancerogeninį poveikį, hormonų pusiausvyros sutrikimus bei silpninti imuninę sistemą. Bendrovei skirta 3 100 Eur bauda.  

Klijuose „Klijai 88“ nustatytos per didelės benzeno ir tolueno koncentracijos 

UAB „Unteka“ importuoti ir tiekti universalūs kontaktiniai klijai „Klijai 88“, 40 ml, pripažinti pavojingais. Nustatyta, kad klijuose benzeno koncentracija siekė 0,95 proc. masės, o tolueno – 0,20 proc. masės, todėl gaminys neatitiko REACH reglamente nustatytų apribojimų. Šios medžiagos kelia cheminį pavojų vartotojų sveikatai. Bendrovei skirta 5 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 143,35 Eur ekspertizės išlaidas.   

Barškučių rinkinys neatitiko žaislų saugos reikalavimų 

UAB „Dolseta“ tiektas plastikinis barškučių rinkinys, Item Nr. 10520, pripažintas pavojingu. Nustatyta, kad žaislas neatitinka žaislų saugos reikalavimų jaunesniems nei 3 metų vaikams. Nustatyta rimta rizika – vaikui žaidžiant kyla užspringimo, uždusimo ir susižalojimo pavojus. Bendrovei skirta 3 100 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 333,96 Eur ekspertizės išlaidas.  

Sulankstoma kėdė neišlaikė saugos bandymų 

UAB „Rivona“ tiekta sulankstoma plastikinė kėdė, Art. Nr. KM-F018, pripažinta pavojinga. Bandymų metu nustatyta, kad plastikinėje sėdynėje atsirado daugybiniai įtrūkimai ir dviejų mazgų lūžiai, todėl gaminys neatitiko baldams taikomų saugos reikalavimų. Nustatyta rimta rizika – naudojant kėdę kyla susižalojimo pavojus. Bendrovei skirta 5 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 549,34 Eur ekspertizės išlaidas.  

Pavojingas vaikiškas barškutis 

Algio Juškos įmonės tiektas vaikiškas barškutis, Nr. KP6807888, pripažintas pavojingu. Bandymų metu nustatyta, kad žaislo mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka saugos reikalavimų, o barškučio kotas visiškai praeina pro A šabloną. Vaikams kyla uždusimo pavojus. Įmonei skirta 1 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 333,96 Eur ekspertizės išlaidas. 

Nesaugus kelioninis įkroviklis kėlė gaisro riziką 

Andriaus Volodičevo tiektas kelioninis įkroviklis, brūkšninis kodas 1000857, pripažintas pavojingu. Bandymų metu nustatyta, kad gaminys neatitinka standarto LST EN IEC 62368-1:2020+A11:2020 reikalavimų – nustatyti izoliacinių medžiagų trūkumai, nepakankamas atsparumas karščiui, taip pat trūko privalomo ženklinimo ir naudojimo instrukcijų. Naudojant gaminį kyla gaisro ir elektros smūgio pavojus. Veiklos vykdytojui skirta 1 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 2 112,66 Eur ekspertizės išlaidas.   

Ilgiklyje nustatyti elektros saugos pažeidimai 

IĮ R. Ališausko įmonės tiektas ilgiklis D03/3 (XM-D03), brūkšninis kodas 2060000259196, pripažintas pavojingu. Nustatyta, kad ilgiklis neatitinka taikomų elektros saugos reikalavimų – gaminys neturi apsauginių užsklandų, neteisingai nurodyti techniniai parametrai, o kištuko vardinė srovė yra mažesnė nei kištukinio lizdo. Vartotojams kyla elektros smūgio pavojus. Įmonei skirta 3 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 2 739,44 Eur ekspertizės išlaidas. 

Mergaičių paplūdimio šlepetėse nustatytas cheminis pavojus 

UAB „Rivona“ tiektos mergaičių paplūdimio šlepetės PUSH 5251050, dydis 25/26, brūkšninis kodas 5904009150894, pripažintos pavojingomis. Bandymų metu nustatyta, kad šlepečių sudėtyje esančių SCCP (C10–C13) kiekis viršijo Reglamento (ES) 2019/1021 nustatytą ribinę vertę. Ši medžiaga yra labai toksiška vandens organizmams, o tiesiogiai liečiantis su oda gali kelti pavojų vartotojų sveikatai. Bendrovei skirta 5 000 Eur bauda.   

Kelioninis įkroviklis neatitiko elektros saugos reikalavimų 

K. Ižganaičio individualios įmonės tiektas kelioninis įkroviklis (Travel charger) pripažintas pavojingu. Bandymų metu nustatyta, kad gaminys neatitinka standarto LST EN IEC 62368-1:2020+A11:2020 reikalavimų – nustatyti izoliacinių medžiagų trūkumai, nepakankamas atsparumas karščiui, taip pat trūko gamintojo, modelio identifikacijos ir naudojimo instrukcijų. Naudojant gaminį kyla gaisro ir elektros smūgio pavojus. Įmonei skirta 1 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 2 112,66 Eur ekspertizės išlaidas.  

Nustačiusi šių gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, VVTAT uždraudė juos tiekti Lietuvos rinkai bei įpareigojo ekonominės veiklos vykdytojus pašalinti gaminius iš rinkos, susigrąžinti juos iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti vartotojus apie galimą riziką. Vartotojai, įsigiję šiuos pavojingus produktus, raginami jų nenaudoti, kreiptis į pardavėjus ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.  

Tarnybos nutarimai per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos gali būti apskųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

 VVTAT inf. 

Primename, kad esame rašę apie tėvų keliamus klausimus dėl priešmokyklinukų priežiūros vasaros mėnesiais. Į redakciją gegužės mėnesį kreipėsi jonavietė, teigusi, jog pasikeitusi tvarka sukels papildomų rūpesčių dirbančioms šeimoms.

„Sena tvarka būdavo, kad lankyti darželį iki mokyklos galėdavo iki rugpjūčio 31 d., dabar - iki birželio 30 d. Tai vaikas 6–7 metų prieš mokyklą, būsimas pirmokas, turi likti vienas namuose du mėnesius. Arba tėvai ima atostogas dviem mėnesiams vasaros laikotarpiu“, - tuomet redakcijai rašė moteris.

Tuomet Jonavos rajono savivaldybė paaiškino, kad priešmokyklinio ugdymo grupių veikla vykdoma iki gegužės 31 dienos, birželį vaikams sudaroma galimybė lankyti įstaigas pagal poreikį, o liepos–rugpjūčio mėnesiais dauguma darželių priešmokyklinukų nepriims. Kaip alternatyva buvo įvardytas Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro skyrius „Pušaitė“. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Tuo metu ieškantiems papildomų galimybių užimti vaikus vasarą paskelbtas 2026 metų vaikų vasaros poilsio ir užimtumo programų sąrašas. Šiemet finansavimas skirtas net 31 programai, kurią organizuos mokyklos, sporto klubai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei kitos įstaigos.

Programos vyks nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos, o kai kurios - net iki rugsėjo pradžios. Vaikai galės rinktis sporto, kūrybines, turistines, kultūrines, edukacines ir kitas veiklas.

2026 metų vaikų vasaros poilsio ir užimtumo programos

„Vasarotojai“ (Jonavos Lietavos pagrindinė mokykla) - birželio 9 - 15 d.

„Vasara kuri augina“ (Ruklos Jono Stanislausko mokykla-daugiafunkcis centras) - birželio 9 - 23 d.

„Smalsiųjų akademikų stovykla“ (Jonavos rajono socialinių paslaugų centras) - birželio 29 d. - liepos 3 d.

„Draugų vasara 2026“ (Panoterių krašto bendruomenė) - rugpjūčio 4 - 8 d.

„Tobulėju 2026“ (sporto klubas „Faiteris“) - birželio 22 - 26 d.

„Kultūra mūsų širdyje“ (asociacija „Jonavos kultūros savanoriai“) - rugpjūčio 2 - 7 d.

„Etno kiemas“ (Ingrida Stundžė) - birželio 29 d. - liepos 3 d.

„Ateik ir auk-7“ (Bukonių krašto šeimos namai) - birželio 22 - 29 d.

„Superherojų mokykla: įvairių galių atradimas“ (Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyrius) - birželio 9 - 15 d.

„VEPRIAI 2026“ (VšĮ „Aero Gym“) - liepos 26 - 31 d.

„Mano miestas“ (Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla) - birželio 8 - 12 d.

„Mažieji keliautojai“ (Jonavos rajono Šveicarijos progimnazija) - birželio 9 -15 d.

„Teptuko klubas“ (VšĮ „Inspiratorių klubas“) - liepos 13 - 17 d.

„Užusaliai 2026 m.“ (Užusalių bendruomenės centras) - birželio 15 - 19 d.

„Sumanūs smalsuoliai“ (Jonavos „Žingsnio“ pradinė mokykla) - birželio 8 - 12 d.

„Kodas: K.U.L.V.A. 2026“ (Kulvos bendruomenė) - liepos 20 - 24 d.

„Emociukai“ (Jonavos Panerio pradinė mokykla) - birželio 8 - 13 d.

„Budėk-išsaugok“ (Jonavos Justino Vareikio progimnazija) - birželio 15 - 19 d.

Katalikiška vaikų vasaros stovykla „Tikėjimo nuotykis“ (KJC „Vartai“) - liepos 13 - 17 d. ir liepos 26 d. - rugpjūčio 2 d.

„Raliada 2026“ (Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija) - rugpjūčio 23 - 27 d.

„Budėk-išsaugok“ (Bukonių kaimo bendruomenė) - birželio 15 - 19 d.

„2026 m. vasaros sporto-sveikatingumo stovykla“ (Jonavos sporto centras)  - birželio 22-26 d., rugpjūčio 9-14 d., rugpjūčio 18-23 d., rugpjūčio 23-30 d. ir rugpjūčio 24 d. - rugsėjo 4 d.

„Kūrybiškumo ugdymo stovykla“ (VšĮ „Deko Resto“) - birželio 15-19 d. ir liepos 13-17 d.

„Boksas-socializacijos priemonė“ (Jonavos sporto klubas „Raundas“) - rugpjūčio 10-15 d.

„Judėk. Kurk. Atrask“ (asociacija „Laimės kampelis“) - birželio 29 d. - liepos 3 d.

„Sportuok ir pažink savo kraštą judėdamas-2026“ (sporto klubas „Einius“) - rugpjūčio 3-14 d.

„Čia ir dabar“ (Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija) - birželio 9-15 d.

„Vuošio vasara 2026“ (Jonavos baseinas) - birželio 8-12 d., birželio 15-19 d. ir birželio 29 d. - liepos 3 d.

„Gimnastikos stovykla 2026“ (VšĮ „Motus projektai“) - liepos 26-31 d.

„BUDOKA vasaros dienos stovykla“ (Kauno dziudo klubas „Budoka“ filialas Jonavoje) - liepos 20-24 d.

Mergaičių stovykla „Mano pasaulis“ (Joana Janskauskienė) - birželio 15-19 d.

Nors šios programos negali visiškai pakeisti visos vasaros trukmės vaikų priežiūros, jos gali tapti viena iš alternatyvų šeimoms, kurios ieško galimybių prasmingai užimti vaikus per mokinių atostogas. 

Daugiau informacijos rasite ČIA. 

2026 m. birželio 2 d. Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė informaciją atrankai dėl šios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Planuojamos veiklos organizatorius - AB Achema. Projektas numatomas įgyvendinti adresu Jonalaukio k. 1, Jonavos seniūnijoje.

Pagal pateiktus dokumentus, pagrindiniai rezervuaro statybos darbai truktų apie šešis mėnesius. Statybų metu būtų naudojama viena žemės kasimo mašina ir vienas pakrovėjas, o darbus vykdytų apie 10 darbuotojų.

Dokumentuose nurodoma, kad statybų laikotarpiu triukšmo lygis padidėtų, tačiau reikšmingo poveikio aplinkai neturėtų, nes darbai būtų vykdomi tik darbo dienomis ir darbo valandomis, o triukšmas padidėtų tik statybvietės teritorijoje. Taip pat numatyta riboti statybų technikos darbo laiką, kontroliuoti transporto judėjimą ir naudoti techniškai tvarkingą įrangą.

Prieš pradedant žemės kasimo darbus būtų nuimtas ir išsaugotas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kuris, užbaigus statybas, būtų grąžintas į vietą. Statybų metu susidarysiančios atliekos būtų tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka ir perduodamos registruotiems atliekų tvarkytojams.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų laukiama iki 2026 m. birželio 17 d. Pasiūlymus dėl Atrankos informacijos ir (ar) PŪV PAV galima teikti Aplinkos apsaugos agentūrai (A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, el. p. aaa@gamta.lt, tel. +37068292653). Su atrankos informacija galima susipažinti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (ČIA). 

Priimta atrankos išvada, o prireikus ir papildyta atrankos informacija, vėliau bus paskelbta viešai. Pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai bus informuoti, kaip buvo įvertintos jų pastabos.