Aplinkos ministras patvirtino naują Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašą, kuriame aiškiai apibrėžiamas invazinių rūšių ankstyvas aptikimas, nustatoma jų skubaus likvidavimo tvarka, tikslinama invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, įtvirtinamas sistemingas duomenų kaupimas Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje INVA ir stiprinamas visuomenės informavimas apie invazinių rūšių valdymo priemones.

Tvarkos apraše nustatyta ankstyvo invazinių rūšių aptikimo ir skubaus likvidavimo tvarka svarbi tais atvejais, kai Lietuvos teritorijoje aptikta invazinė rūšis, kuri dar nėra plačiai paplitusi ir veiksmų šiai rūšiai kontroliuoti reikia imtis nedelsiant, kol ji nepradėjo daryti žalą biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ar ekonomikai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba renka informaciją apie ankstyvą aptikimą ir taiko skubaus likvidavimo priemones.

Apraše nurodyta, kad duomenys apie invazines rūšis renkami Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje – INVA. Kaupiant juos vienoje vietoje atsiranda galimybė laiku gauti informaciją apie ankstyvą aptikimą, įvertinti invazinių rūšių paplitimą, priimti pagrįstus greitesnius sprendimus dėl invazinių rūšių valdymo, stebėti taikytų naikinimo priemonių rezultatus. Duomenis apie invazinę rūšį į INVA gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo.  INVA taip pat galima rasti  informaciją apie visų invazinių rūšių biologiją, naikinimo būdus.

Šiame teisės akte numatyta, kad jei invazinių rūšių valdymas ir naikinimas finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos fondų, tarptautinių programų ar kitų teisėtų finansavimo šaltinių, fizinis ar juridinis asmuo, pretenduojantis gauti lėšų, turi parengti veiksmų planą, išskyrus tvarkos apraše numatytas išimtis. Pavyzdžiui, veiksmų plano nereikia, jeigu invazinių rūšių valdymo priemonės jau numatytos kituose dokumentuose (pvz., miškotvarkos projekte, gamtotvarkos plane ir kt.). Atsisakyta veiksmų plano tvirtinimo reikalavimo, tačiau numatyta, kad parengtus veiksmų planus vertina finansavimo projektą vykdanti institucija. Parengtas veiksmų planas viešinamas veiksmų plano rengėjo arba veiksmų plano vykdytojo interneto svetainėje ir siunčiamas el. paštu inva@vstt.lt  bei viešinamas INVA modulyje.

Apraše nurodyta, kad jei invazinių rūšių valdymo ar naikinimo darbai vykdomi viešose teritorijose – valstybinėje ar savivaldybės žemėje, taip pat ir saugomose teritorijose, ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki darbų pradžios prie pagrindinių įėjimų turi būti įrengiamas informacinis stendas. Jame nurodomas darbų pavadinimas ir tikslas, naikinamos rūšies pavadinimas lietuvių ir lotynų kalbomis, taikomi metodai, darbų laikotarpis, darbų užsakovo ir vykdytojo kontaktai, finansavimo šaltinis ir pagrindinės saugos priemonės. Taip pat privačios nuosavybės teise ar nuomojamame žemės sklype tokie darbai gali būti vykdomi gavus žemės savininko ar valdytojo sutikimą ir apie tai informavus žemės savininką ar valdytoją ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki naikinimo pradžios. Tokiais atvejais gyventojai bus informuoti apie teritorijoje planuojamus atlikti darbus ir žinos kokių atsargumo priemonių reikia laikytis, galės patys įsitraukti į invazinių rūšių naikinimo procesą.

Dokumente numatyta naujų rūšių įtraukiamų į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą tvarka: pasiūlymus įtraukti rūšį į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą Aplinkos ministerijai gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kartu su pasiūlymu turi būti pateiktas rūšies rizikos vertinimas.

Taip pat primename, kad savivaldybės, juridiniai ir fiziniai asmenys jau gali teikti paraiškas gauti paramą invazinių rūšių naikinimui jungtiniame projekte “Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė”. Parama skiriama 6 invazinėms rūšims naikinti ir gausai reguliuoti – Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum), bitinė sprigė (Impatiens glandulifera), didžioji rykštenė (Solidago gigantea), kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), ispaninis arionas (Arion vulgaris).

Paraiškos priimamos APVIS svetainėje nuo 2026 m. iki balandžio 1 d. arba tol, kol bus paskirstyta visa kvietimui numatyta lėšų suma. Paraiškos registruojamos ir vertinamos pagal jų pateikimo datą. Papildomą mokomąją medžiagą pareiškėjams galima rasti čia.

Atkreipiame dėmesį, kad paramą invazinių rūšių naikinimui skiria ir Žemės ūkio ministerija pagal priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“. Šia intervencine priemone remiamas melioracijos griovių ir sureguliuotų upių šlaitų tvarkymas, naikinant invazinių rūšių augalus, nurodytus taisyklių 1 priede.

Aplinkos ministerija 

Pirmadienį Seime diskusiją apie šokusias kuro kainas surengęs Seimo narys Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad vienintelis kuro perdirbėjas Baltijos šalyse turi pigios naftos, tačiau mažmenininkams degalus parduoda brangiai.

„Mažmeninėje rinkoje konkurencija veikia – tai patvirtina ir Konkurencijos taryba. Problema ta, kad didmeninėje rinkoje dominuoja „Orlen Lietuva“. Todėl Vyriausybė turėtų pasitelkti derybinius svertus, kad gamykla į Lietuvos rinką patiektų pigesnio kuro“, – ragina S. Gentvilas.

Jo pastebėjimu, nuo mėnesio pradžios įmonės „Orlen Lietuva“ parduodama dyzelinio kuro kaina jau buvo 32 ct/l didesnė, nors žaliava, kuri tiekiama į gamyklą, buvo įsigyta dar iki karo Irane.

Energetikos ministerija patvirtino neturinti duomenų, kokia kaina „Orlen Lietuva“ įsigijo didmeninės naftos ir kada ji nustatoma: užsakymo, krovimo ar pristatymo metu.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo Emilio Cicėno teigimu, naftos pardavimo sandoriai gali būti sudaromi ir jūroje: „Tai yra komercija“.

Tuo metu degalų akcizų mažinimas būtų trumparegiškas sprendimas tikintis sumažinti kuro kainas, pabrėžė S. Gentvilas.

„Akcizų mažinimas yra nulinės sumos žaidimas. Didysis klausimas, kada ir kitos Lietuvos įmonės paseks įmonių DPD, ESO, „Telia“ pavyzdžiu ir transportą pakeis į elektrinį arba varomą biometanu“, – pirmadienį Seime tarė parlamentaras. 

lrs.lt inf. 

Pirmosiomis dienomis naujieji kariai pereis adaptacijos etapą – susipažins su batalionų struktūra, vidaus tvarka, statutais ir tarnybos organizavimo principais. Jiems bus išduota karinė apranga ir individuali ekipuotė, pristatyti tiesioginiai vadai bei instruktoriai, kurie lydės viso rengimo metu. Šis laikotarpis skirtas sklandžiam įsiliejimui į karinę aplinką, komandinės dvasios stiprinimui ir atsakomybės už bendrą rezultatą ugdymui. 

Pirmuosius tris mėnesius vyks intensyvus bazinis kario kursas. Jo metu šauktiniai įgis pagrindinius karinius įgūdžius: mokysis rikiuotės ir statutų reikalavimų, ginkluotės valdymo ir saugaus jos naudojimo, taktikos pagrindų, orientavimosi vietovėje, inžinerinių užduočių vykdymo, ryšio organizavimo, pirmosios medicinos pagalbos teikimo bei veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Rengimas apims tiek teorinius užsiėmimus, tiek praktines pratybas poligonuose ir lauko sąlygomis. 

Sėkmingai baigę bazinį kursą kariai bus paskirstyti į bataliono padalinius pagal poreikį ir individualius gebėjimus. Juose jie tęs specializuotą rengimą, gilins profesines žinias ir dalyvaus kolektyvinėse pratybose, kurių metu bus ugdomas gebėjimas veikti darniai, greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir atsakingai vykdyti pavestas užduotis. 

Per devynis tarnybos mėnesius jaunuoliai stiprins fizinį pasirengimą, discipliną, atsakomybės jausmą, lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius. Įgyta patirtis ir suformuotos vertybės bus reikšmingos tiek tęsiant tarnybą kariuomenėje, tiek pasirenkant civilinę profesinę veiklą. 

Baigę tarnybą kariai galės rinktis profesinę karo tarnybą arba tapti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais, reguliariai dalyvauti mokymuose ir pratybose bei išlikti pasirengę vykdyti Lietuvos gynybos užduotis.

LK inf. 

Gamybos, IT ir inovacijų įmonėms tinkamos kvalifikacijos darbuotojų darbo jėgos pasiūloje nėra daug. „Sisteminį specialistų trūkumą ne vienerius metus stebime ir viešajame sektoriuje – medicinos ir švietimo srityse. Pernai turėjome 508 vietas slaugos specialistams, 387 įvairių sričių gydytojams ir 830 mokytojams, 175 jų padėjėjams“, – teigė Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius. 

Darbuotojų kaita ir ilgas pritraukimo procesas 

Pernai Užimtumo tarnybos darbo skelbimų platformoje Alytaus, Marijampolės ir Kauno apskričių darbdaviai įregistravo daugiau nei 44,1 tūkst. laisvų darbo vietų, kurias pateikė 4,2 tūkst. įmonių.  

Kauno apskrityje fiksuota didžiausia darbo jėgos paklausa – daugiau nei 2,8 tūkst. darbdavių paskelbė apie 31,6 tūkst. laisvų darbo pozicijų. Čia darbuotojų poreikis gerokai viršijo Alytaus ir Marijampolės apskričių lygį, tačiau jo struktūra parodė ne tiek naujų darbo vietų kūrimą, kiek esančių darbuotojų kaitą, nuolatinį poreikį atnaujinti personalą ir ilgėjantį specialistų pritraukimo bei įdarbinimo procesą.  

Nors aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis daugelyje ūkio veiklų yra didelis, tačiau Kauno regione daugiausia įdarbinta apdirbamosios gamybos sektoriuje, kur fiksuojama nuolatinė darbo paklausa metalo apdirbimo darbuotojams, gamybos operatoriams, techninės priežiūros specialistams ir gamybos linijų darbuotojams. 

Regione darbuotojų nuolat ieško transporto bei logistikos įmonės, dirbančios sandėliavimo, krovos ir krovinių vežimo srityse, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei rinkodaros įmonės.  

Alytaus apskrityje darbo paklausa augo, o Marijampolėje – mažėjo 

Alytaus regione laisvų darbo vietų skaičius pernai augo 8,7 proc., palyginti su 2024 m. Iš viso 923 darbdaviai pateikė 7,7 tūkst. darbo pasiūlymų.  

Apdirbamojoje gamyboje paklausa ūgtelėjo skaitmeninio valdymo metalo apdirbimo staklių derintojams, robotų operatoriams, paslaugų sektoriuje – tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojams, virėjams, statybos sektoriuje – specialiųjų statybos darbų vadovams, santechnikams, vamzdynų montuotojams.   

Tuo tarpu Marijampolės apskrityje darbo paklausa traukėsi 18,8 proc. iki 4,9 tūkst. Čia darbo rinką daugiausia formuoja smulkusis ir vidutinis verslas, apdirbamosios gamybos, transporto ir logistikos bei žemės ūkio sektoriai. Į darbo rinką pernai sugrįžo beveik 9,8 tūkst. darbo ieškojusių žmonių. Daugiausiai įdarbinta sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų (491), pardavėjų (404), o tarp kitų dažniau įsidarbinusių profesijų buvo sandėlio darbuotojai, pakuotojai, virėjai ir virėjo padėjėjai, automobilių šaltkalviai, elektrikai bei suvirintojai. 

Daugėjo žemos kvalifikacijos ir vyresnių klientų  

Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamoje teritorijoje klientų struktūra per metus reikšmingai nesikeitė, tačiau stebimi nedideli pokyčiai išsilavinimo srityje. Labiausiai sumažėjo kvalifikuotų darbininkų dalis – 0,8 proc. punkto iki 42,3 proc., aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų – 0,7 proc. punkto iki 27,2 proc., tačiau padidėjo klientų be profesinio pasirengimo 1,5 proc. punkto iki 30,5 proc. 

Klientų amžiaus struktūra išliko gana stabili: jaunimas iki 29 metų sudarė penktadalį (22,1 proc.) – beveik tiek pat, kaip ir 2024 m. Mažėjo 30-49 metų amžiaus darbo ieškančių žmonių dalis 0,3 proc. punkto ir siekia 40,6 proc., o vyresnių nei 50 metų beveik tiek pat padidėjo – nuo 36,9 proc. iki 37,3 proc.  

Ilgalaikių bedarbių dalis sumažėjo nuo 19,2 proc. iki 18,8 proc., tačiau šiek tiek padaugėjo žmonių su negalia – nuo 6,5 proc. iki 6,9 proc.  

Pasak T. Bielozarevičiaus, šie rodikliai rodo pakankamai stabilią regiono darbo ieškančiųjų struktūrą, tačiau stebimas žemesnės kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbo ieškančių žmonių dalies augimas: „Dėl technologinių pertvarkymų įmonėse, darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimų teritorijose šiems klientams vis sunkiau suteikti užimtumą.“   

2026 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamose teritorijose buvo registruota: 29,2 tūkst. darbo ieškančių Kauno apskrityje, 7,1 tūkst. Alytaus ir 7,7 tūkst. Marijampolės. 

Ką reiškia rizikuojant savo gyvybe gelbėti žmogų? Kaip išsaugoti žmogiškumo viltį, kai prieš akis šaudomi niekuo nekalti vaikai? Kaip išdrįsti iš mirties nagų gete pavogti vaiką ir apgaubti jį meile, puikiai suvokiant, kad tai gali pražudyti tavo paties vaikus? Artėjant kovo 15-ąją minimai Lietuvos žydų gelbėtojų dienai, šie klausimai kviečia susimąstyti ir atiduoti pagarbą žmonėms, kurie Holokausto metais Lietuvoje gelbėjo žydus. Nors daugiau kaip 900 žydų gelbėtojų yra paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais ir net 1 600 geradarių yra gavę Lietuvos valstybės apdovanojimą –Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, aiškėja, kad dar daug gelbėtojų liko nepripažinti. Kodėl nežinome visų žydus gelbėjusių žmonių vardų?

Ne visi žydų gelbėtojai pripažinti

Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, remiantis patikimais išgelbėtųjų liudijimais ir  (ar) dokumentais Izraelio institucijos Yad Vashem suteikiamas ne žydų tautybės asmenims, kurie per Holokaustą nesavanaudiškai gelbėjo žydus nuo persekiojimo ir mirties, rizikuodami savo gyvybe, laisve ar saugumu ir nedarydami to dėl materialinės naudos.

Architektas Tauras Budzys dar 2018 m. savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių atminimui įamžinti. Susitaręs su Pasaulio tautų teisuolių palikuonimis, jis vienodu atminimo ženklu žymi Pasaulio tautų teisuolių kapavietes ir atminimo įamžinimo vietas. Bendraudamas su žydų gelbėtojų artimaisiais, T. Budzys išgirsta nemažai istorijų, atskleidžiančių, kad dalies žydų gelbėtojų vardų vis dar nežinome.

„Jeigu išgelbėto asmens nebėra tarp gyvųjų – jis mirė sava mirtimi ar vis dėlto žuvo nuo nacių rankos, tiesiog nebeįmanoma gelbėtojui būti pripažintam Pasaulio tautų teisuoliu: kad Yad Vashem suteiktų šį vardą, būtina sąlyga – gyvas išgelbėto žydų tautybės asmens liudijimas. Vien aš pats žinau bent 24 atvejus, kai buvo nužudyti tiek gelbėję, tiek gelbėti žmonės, tad šių istorijų herojų, bandžiusių išsaugoti gyvybes, jau niekas nebepripažins. Ir tai tėra mano išgirstos istorijos. O kiek jų iš viso būta...“ – pažymi projekto autorius.

Nors Lietuvoje žydų gelbėtojai nuo 1992 m. pagerbiami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, šiuo valstybiniu apdovanojimu pavyksta pagerbti taip pat ne visus geradarius.

„Dažniausiai gelbėdavo ne vienas žmogus, o visa šeima. Tikrai daugeliu atvejų apdovanoti ne visi asmenys. Tarkime, tėvai – Pasaulio tautų teisuoliai, o jų vaikai, labai daug bendravę, padėję slėpti žydų vaikus, neįtraukti į jokius sąrašus“, – sako pašnekovas.

Nežinomi žydų gelbėtojai

„Laikas negailestingas: vis daugiau istorijų tampa pamirštos, nes anapilin išeina jų liudininkai. Gyvybes gelbėję asmenys neretai lieka vieniši – patys vieni su savo senatve ir neįtikėtinomis gelbėjimo istorijomis. Manau, kad daugelio iš mūsų kaimynystėje gyvena vienišas senolis, širdy besinešiojantis savo žmogiškumo istoriją“, – sako Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Edvinas Regelskis.

Senoliais besirūpinantiems maltiečiams 2018 m. vykdant projektą „Liudiję žmogiškumą“, buvo užfiksuota nemažai nežinomų žydų gelbėtojų istorijų. Pavyzdžiui, atskleistas Aloyzo Žukausko ar Reginos Pukaitės indėlis į žydų gelbėjimą: šių anuomet drąsių vaikų artimieji buvo pripažinti gelbėjusiais žydus, o jų pačių indėlis likęs neįvertintas.

Štai karo metais, prasidėjus žydų persekiojimui, Aloyzo šeimos kaimyno žydo šeima sušaudoma, o septynerių metukų Dora lieka viena. Žukauskai priima bebaimišką sprendimą – žydų mergaitė gyvens jų šeimoje ir taps mažąja dukryte Marija. Laikyti mergaitę namuose per daug pavojinga, nuolat vyksta kratos. Tad Žukauskų vaikai Aloyzas ir Genė naująją šeimos narę slepia daržinėje duobėje po šienu. Ten jai atneša maisto, o vykstant patikroms greitai užverčia duobę ir patys ant jos įsitaiso žaisti – kad atitrauktų kareivių dėmesį. Atrodo, vaikiški sprendimai, bet jie išsaugo Dorai–Marijai gyvybę ir leidžia patikėti žmogiškumo stebuklu.

„Dabar atrodo neįtikėtina, kad visai maži vaikai anuomet puikiai suprato, ką turi daryti, saugojo, slėpė, padėjo savo bendraamžiams“, – pasakoja E. Regelskis.

Būtent draugystę iš geto Genovaitės Pukaitės slapta išvestai mažajai Katrytei dovanoja Genovaitės sesutė Regina. Artėjant frontui Genovaitė su Katryte iš Kauno nusprendžia trauktis pas tėvus į Ukmergės rajoną. Čia kaimynai globojamą žydų mergaitę priimą kaip nesantuokinę Genovaitės dukrą, o jos sesės myli žydaitę kaip savą. Viena šių sesių, Regina, su Katryte tampa labai artimos. Kartu eina į bažnyčią, uogauti, dalijasi paprastais vaikiškais džiaugsmais.

„Žmogiškumas, šiluma ir draugystė – ne mažiau svarbūs nei drąsa, budrumas ar gelbėtojų gebėjimas slapstyti žydus. Tai tikri stebuklai, padėję engiamiems žydams išlikti“, – teigia maltiečių vadovas.

Renginiai – visoje Lietuvoje

Kovo 15 d. bus atidaryta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, kurią T. Budzys kūrė su Barbora Karniene ir Alfredu Simonavičiumi. Joje pristatomi 46 Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai – skirtingų profesijų, amžiaus ir socialinių sluoksnių žmonės, kuriuos vienijo drąsa ir žmogiškumas.

Tai vienas iš gausybės Vyriausybės kanceliarijos kuruojamos programos visoje Lietuvoje vyksiančių renginių, kuriuose dalyvaujant galima išreikšti pagarbą Lietuvos žydų gelbėtojams (daugiau informacijos galima rasti čia).

Šiemet minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną žmogiškumo gynėjų atminimo renginiai visoje Lietuvoje vyksta kovo 12 –18 d.: gelbėtojų vardai pirmąkart bus skaitomi teritoriniu principu, pristatomos meninės programos. Pagrindiniu minėjimo akcentu taps kovo 17 d., 11.30 val., Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyksiantis renginys, globojamas Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės ir Vilniaus universiteto rektorius Rimvydo Petrausko.

Kovo 15-ąją minime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną – pagerbiame visus Lietuvos žmones, kurie nacių okupacijos metais, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo  žydus. Šiemet prisimename ne tik tuos, kurie apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ar kuriems suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, bet ir nežinomus Lietuvos žydų gelbėtojus – atiduodame pagarbą tiems, kurie tyliai stojo ginti persekiojamųjų, kurių žygdarbių nespėta užfiksuoti dokumentuose ar išgelbėtųjų liudijimuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Kaip nurodoma savivaldybės skelbime, planuojama statyti gamybos pastatą, kuriame būtų vykdoma kartoninių pakuočių gamyba. Pastate taip pat numatyta įrengti žaliavų, produkcijos ir gamybos atliekų sandėliavimo patalpas. Tame pačiame pastate būtų suplanuotos administracinės bei buitinės patalpos darbuotojams.

Projekte taip pat numatyta įrengti kiemo aikštelę sunkiasvoriam transportui.

Statinys planuojamas žemės sklype Fabriko g. 3G, kurio paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Projektuojamo pastato statytojas – UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė.

Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Bendrieji statybų projektai“. Projekto architektė – Ignė Grigaliūnaitė, projekto vadovas – Arūnas Černauskas.

Su projektiniais pasiūlymais gyventojai gali susipažinti projektuotojo patalpose Kaune, Savanorių pr. 187, darbo dienomis nuo 13 iki 16 val., taip pat savivaldybės interneto svetainėje. Pasiūlymus dėl projektinių sprendinių galima teikti raštu arba elektroniniu paštu projektuotojams iki kovo 31 dienos.

Numatomas projekto viešas svarstymas su visuomene vyks 2026 m. kovo 31 d. 15 val. nuotoliniu būdu per „Teams“ platformą. 

Pranešimas

Projektiniai pasiūlymai 1

Projektiniai pasiūlymai 2

Vizualizacijos 1

Vizualizacijos 2

Vizualizacijos 3

Vizualizacijos 4

Viešasis susirinkimas įvyks 2026-03-31 15:00 val.

Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą:

https://teams.microsoft.com/meet/32522934805921?p=ms5J1L2fWToG8vUzri

Susitikimo ID: 325 229 348 059 21 Slaptasis kodas: ng9gN2oF

Apie 17 val. redakciją pasiekė skaitytojų pranešimai ir vaizdai, kuriuose matyti upe atplaukiantys stambūs ledo gabalai. Kai kurie jų tokie dideli, kad iš toliau primena nedideles salas.

Primename, kad ketvirtadienį buvo sulaukta dviejų pranešimų ugniagesiams iš Jonavos rajono gyventojų dėl galimo potvynio - pranešta, jog Neries vanduo semia namus. Vis dėlto tąkart rimtesnių padarinių pavyko išvengti. Plačiau rašėme ČIA.

Šiandien situacija vėl sulaukė gyventojų dėmesio – Neryje pasirodė ledų sangrūdos, kurios jau pasiekė ir Jonavos kraštą.

Gyventojams primenama, kad Neries upės vandens lygį Jonavoje galima stebėti realiu laiku. Ant Jonavos tilto įrengta speciali vaizdo kamera, leidžianti bet kuriuo metu matyti upės būklę.

Tiesioginę transliaciją galima stebėti ČIA. 

Rekomendacijos dėl potvynio skelbiamos ČIA.

Kovo 20 d. beveik 160 tūkst. nepasiturinčių asmenų sulauks piniginių pervedimų į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles. Už gautas lėšas jie patys galės įsigyti reikalingų maisto produktų ir kitų būtinojo vartojimo prekių pasirinktame prekybos tinkle. Pervedimai į socialines korteles – tai 2021–2027 m. Materialinio nepritekliaus mažinimo programos parama. Beveik 90 tūkst. sunkiau besiverčiančių asmenų per I ketvirtį papildomai atsiims maisto donacijas „Maisto banko“ atiduotuvėse.

Lėšos į socialines korteles pervedamos 4 kartus per metus – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. imtinai.

Kas turi teisę gauti paramą į socialinę kortelę?

Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 eurų per mėnesį asmeniui, išskyrus atvejus, kai galimus didesnius dydžius nustato savivaldybių administracijos.

Kiek lėšų bus pervesta į socialinę kortelę?

Pervedimų dydžiai lieka tokie patys, kaip ir 2025 m., t. y. 25 eurai asmeniui per ketvirtį. Kiek namų ūkyje gyvena asmenų, tiek atitinkamai lėšų ir gauna visi jame gyvenantys asmenys.

Kokį prekybos tinklą rinktis?

Asmuo, kuris pirmą kartą gaus paramą į socialinę kortelę, gali rinktis vieną iš galimų prekybos tinklų, su kuriais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys dėl socialinių kortelių. Tikslius prekybos tinklus, kurie bendradarbiauja konkrečiose savivaldybėse dėl socialinių kortelių projekto įgyvendinimo, galima rasti https://priimk.lt/gyventojams.

Jeigu asmuo paramos gavėju buvo ir 2025 m., jis turi teisę arba pasilikti jau išduoto prekybos tinklo socialinę kortelę, arba pasirinkti naują prekybos tinklą 2026 m. ir gauti naujo tinklo išduotą socialinę kortelę. 

Iki kada galima išleisti lėšas, gautas per 2026 m.?

Visas lėšas, gautas per 2026 m., asmuo privalo panaudoti iki 2027 m. kovo 14 d. (imtinai).

Ar socialinės kortelės turėtojai gali gauti ir maisto donaciją?

45 savivaldybėse labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ yra sudaręs galimybę turintiems socialinę kortelę asmenims kartą per ketvirtį gauti ir maisto donaciją (besibaigiančio, paskutinės dienos ar ilgo galiojimo maisto produktų). Produktų krepšelis susideda iš tuo metu maisto atiduotuvėje esančių produktų, kuriuos renkasi paramos gavėjas neatlygintinai. Programos lėšomis finansuojami 5 kg maisto donacijų asmeniui per ketvirtį. Kiek namų ūkyje gyvena asmenų, tiek atitinkamai kg donuoto maisto turi teisę atsiimti visi jame gyvenantys asmenys.

Kaip gauti socialinę kortelę ir maisto donaciją?

Reikia užpildyti prašymą vietos savivaldybėse, seniūnijoje ar per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Kartu su prašymu užpildomas ir sutikimas maisto donacijai gauti, jeigu tokia galimybė yra atitinkamoje savivaldybėje.

Ar socialinės kortelės turėtojai nepraras 2025 m. gautų  lėšų?

Visi asmenys, kurie buvo paramos gavėjais 2025 m.ir gavo per nurodytus metus lėšas į socialines korteles, privalo jas panaudoti iki 2026 m. kovo 14 d. (imtinai), kad jų neprarastų.

Daugiau informacijos rasite: https://priimk.lt/gyventojams 

Socialinės kortelės ir maisto donacijos finansuojamos 2021-2027 m. Materialinio nepritekliaus mažinimo programos Lietuvai lėšomis.

SADM inf. 

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, Aplinkos apsaugos komiteto nario Simono Gentvilo teigimu, Seime politikai ieškos atsakymų, ar kovo pradžioje mažmenininkai nepasinaudojo karu Irane ir nesumanipuliavo kuro rinka.

„Lietuvoje dyzelinas brango labiau negu ES vidurkis. Siekdami išsiaiškinti, ar naftos degalai brangsta ne per daug, pakvietėme atsakingas institucijas“, – sako S. Gentvilas.

Europos Komisijos statistiniais duomenimis, nuo vasario 9 d. iki kovo 9 d. Lietuvoje dyzelinas brango labiau nei vidutiniškai ES. Lyginamuoju laikotarpiu litro dyzelino kaina mūsų šalyje išaugo apie 29 ct, kai, pavyzdžiui, Slovėnijoje ir Slovakijoje – apie 2 ct/l.

Pirmadienį 10 val. Seime liberalų rengiamoje konferencijoje apie prekybos degalais konkurenciją ir rinką dalyvaus Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė, Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė; Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė; Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys ir jos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, Seimo nariai.

lrs.lt inf. 

Vizito metu Prezidentams pristatyta NATO sąjungininkų pajėgų veikla Lietuvoje, pademonstruota karinė technika.

Lietuvos vadovas pabrėžė, jog bendras apsilankymas Rukloje ir vakarykštis vizitas prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos yra stiprus Lietuvos ir Čekijos partnerystės bei bendro įsipareigojimo stiprinti NATO atgrasymą ir gynybą Rytų flange simbolis.

Prezidentas akcentavo, kad Lietuva itin vertina nuoseklų ir reikšmingą Čekijos indėlį į regiono saugumą. Nuo 2018 metų Čekijos kariai tarnauja NATO daugianacionalinėje kovinėje grupėje Lietuvoje ir taip prisideda prie Aljanso kolektyvinės gynybos.

Šalies vadovas pažymėjo, jog Rusija išlieka didžiausia grėsme euroatlantiniam saugumui, todėl sąjungininkų vienybė ir solidarumas yra ypač svarbūs.

Valstybės vadovas taip pat pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą stiprinti gynybą. 2026 metais Lietuva gynybai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, pirmiausia – nacionalinės divizijos oro gynybos pajėgumų plėtojimui, poligonų plėtrai ir infrastruktūrai sąjungininkų pajėgoms priimti.

Prezidentas padėkojo Čekijai už lyderystę remiant Ukrainą, ypač už jos vadovaujamą itin svarbią amunicijos iniciatyvą, kurioje nuo 2024 m. dalyvauja ir Lietuva.

Pasak šalies vadovo, Lietuva kartu su Čekija ir kitomis NATO sąjungininkėmis ir toliau stiprins Aljanso atgrasymo ir gynybos pajėgumus, kad būtų užtikrintas visos euroatlantinės erdvės saugumas.

Prezidento komunikacijos grupė

Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša šiemet anksčiau užbaigusi sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 809 gydymo įstaigos. Sutartims įgyvendinti skirta 2,98 mlrd. eurų. Tai 11,7 proc. daugiau lėšų nei pernai ir 5,3 proc. daugiau, nei buvo faktiškai apmokėta už praeitais metais gydymo įstaigų suteiktas paslaugas.

„Šiųmetėms sutartims palyginti su praėjusiais metais skirta suma didėja, nemažėja ir gydymo įstaigų skaičius, su kuriomis sudarėme sutartis. Taigi pacientai gali būti tikri, kad jiems reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos ir apmokėtos fondo lėšomis. Gydymo įstaigos galės įvykdyti šakos kolektyvinės sutarties įsipareigojimą ir kelti medikų darbo užmokestį, didžiausią dėmesį skirdamos mažiausius atlyginimus gaunantiems darbuotojams“, – teigia VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. 

Pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą šiemet pacientams užtikrins 368 įstaigos ir jų kitais veiklos adresais veikiantys padaliniai. Šiam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šių metų sutartyse numatyta skirti 552,7 mln. eurų – 5,5 proc. daugiau nei buvo skirta praeitų metų sutartyse.

2026 m. visų gydymo įstaigų stacionarinėms paslaugoms sutarta suma siekia 1,06 mlrd. – tai 9,1 proc. daugiau nei pernai, ambulatorinėms paslaugoms skirta 782,6 mln. – 20,1 proc. daugiau. Ambulatorines ir stacionarines paslaugas gyventojai galės rinktis 501 įstaigoje. Iš jų stacionarines paslaugas teiks 60, dienos chirurgijos paslaugas – 83, dienos stacionaro paslaugas – 138 įstaigos, o gydytojų specialistų konsultacijos bus teikiamos 450 įstaigų.

Šiemet kaip ir pernai prioritetas teikiamas onkologijos, sudėtingos kardiologijos ir kardiochirurgijos, endoprotezavimo bei chirurgijos dėl dauginių traumų, stacionarinėms gimdymo, insulto bei miokardo infarkto gydymo paslaugoms. Šiemet joms skirta 206,6 mln. eurų, bet jei šių paslaugų bus suteikta daugiau, jos bus apmokėtos fondo lėšomis pirmiausia. 

Slaugos paslaugoms tenka 261,6 mln., t. y. 11,9 proc. daugiau nei pernai. Stacionarines slaugos paslaugas pacientams teiks 97, o ambulatorinės slaugos paslaugas namuose – 163 įstaigos.

Medicininės reabilitacijos paslaugoms šių metų sutartyse suplanuota 177,8 mln. eurų, 9,1 proc. daugiau nei su gydymo įstaigomis buvo sutarta praėjusiais metais. Įvairias medicininės reabilitacijos paslaugas gyventojams šiemet ketina teikti 173 įstaigos. 

Brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugoms sutartyse numatyta suma – 149,7 mln. eurų – 17,9 proc. didesnė nei pernai. Šias paslaugas teiks 70 įstaigų.

Iš visų 809 šiemet kompensuojamas paslaugas teiksiančių įstaigų 186 yra viešosios ir 623 privačios įstaigos bei jų padaliniai. Visas sutartis su ligonių kasa turinčias sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas visoje Lietuvoje galima patogiai rasti ligonių kasos interaktyvioje paieškoje.

Ligonių kasų inf. 

„Pakeitimų tikslas – sustiprinti kolekcinius darbo santykius ir socialinį dialogą, numatant daugiau galimybių susitarti kolekcinėse sutartyse, efektyviau reguliuoti kolektyvinius darbo ginčus ir streikus, sudarant prielaidas darbuotojų atstovų dalyvavimo valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybose, taip pat šiais projektais yra užtikrinamas aiškesnis ir teisingesnis darbo santykių reglamentavimas“, – pristatydama teisės aktus sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

Siūlomais pakeitimais siekiama modernizuoti individualiųjų darbo santykių reguliavimą, sudarant lankstesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir darbdaviams, kartu užtikrinant esmines darbuotojų teisių ir apsaugos garantijas.

„Nustatomos lankstesnės sąlygos susitarti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir darbdaviams – darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei du vidutinius darbo užmokesčius, galės būti taikomas ilgesnis išbandymo terminas – ne 3 mėnesiai, bet iki 6 mėnesių“, – pažymėjo A. Putk.

Pasak ministerijos atstovės, projektu siekiama užtikrinti aiškesnį ir teisingesnį darbo santykių reglamentavimą, įskaitant darbo sutarties nutraukimą, atsiskaitymą, žalos atlyginimą, nuotolinį darbą, atostogų ir tėvystės teisių įgyvendinimą bei sąžiningą darbo apmokėjimą: „Suteikiama daugiau galimybių kolektyvinėje sutarti susitarti kitaip, nei numato teisės aktai, aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti nustatytas trumpesnis iki dvejų, o ne 3 metų terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir galimybe gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viršijančias dvejus metus. Kolektyvinėse sutartyse bus galima susitarti kitaip dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu, taip pat dėl darbo apmokėjimo nušalinus darbuotoją nuo darbo“.

Projektu numatoma stiprinti kolektyvinius darbo santykius, didinant socialinių partnerių vaidmenį, plečiant kolektyvinių sutarčių taikymą, užtikrinant darbuotojų atstovų apsaugą ir skatinant konstruktyvų dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų, teigia viceministrė: „Darbo kodekso projektu didinamas socialinių partnerių vaidmuo ir apsauga, t. y. nustatomas darbuotojų atstovų dalyvavimas valstybės savivaldybių valdomų bendrovių valdybose, kad ne mažiau negu vieną penktąją valdybos narių galės sudaryti darbuotojų atstovai, bet ne mažiau kaip vienas narys. Siūloma nustatyti, kad darbuotojų atstovai turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir kitas kompetentingas institucijas dėl smurto ir priekabiavimo, didinti baudas už kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės pažeidimus“.

Numatoma efektyvinti darbo ginčų ir streikų reguliavimą, užtikrinant greitesnį ginčų sprendimą, aiškesnę atsakomybės paskirstymo tvarką streiko metu, darbuotojų apsaugą po streiko ir skaidrų streiko teisėtumo nagrinėjimą.

„Siūloma gerinti streikuojančių darbuotojų garantijas: ilginti įspėjamojo streiko trukmę nuo dviejų iki keturių valandų, prieš skelbiant streiką nebereikės pateikti balsavimo dokumentų. Numatoma didesnė darbuotojų apsauga – 3 mėnesius po streiko negalės būti pablogintos darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos, darbdaviui bus draudžiama bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti“, – pabrėžė A. Putk.

Darbo kodekso pakeitimams ir lydimiesiems: Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų projektams po pateikimo pritarė 57, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Seimo posėdyje projektus numatoma svarstyti gegužės 12 d.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Lietuvos Respublikos prezidentūra praneša, kad kovo 13-osios rytą Lietuvos ir Čekijos prezidentai pirmiausia dalyvaus bendrame verslo forume Vilniuje, „Grand Hotel Vilnius“. Renginys prasidės 9.30 val.

Vėliau abiejų šalių vadovai vyks į Jonavos rajoną. 11 valandą planuojamas jų vizitas Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Po apsilankymo, apie 11.35 val., čia pat numatyti Lietuvos ir Čekijos prezidentų pasisakymai žiniasklaidai.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas į Lietuvą atvyko ketvirtadienį kartu su pirmąja ponia Eva Pavlova prezidento Gitano Nausėdos kvietimu. Valstybinis vizitas trunka dvi dienas – kovo 12–13-ąją.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko oficiali Čekijos prezidento sutikimo ceremonija Prezidentūroje, šalių vadovų ir jų delegacijų susitikimai. Taip pat aplankyta Padvarionių pasienio užkarda bei Lietuvos ir Baltarusijos pasienis.

Tuo metu pirmosios ponios lankėsi Valdovų rūmuose, vėliau – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vileišių rūmuose.

Penktadienį numatytoje vizito programoje – verslo forumas Vilniuje ir apsilankymas Rukloje, Jonavos rajone. Čia dislokuotas Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas yra vienas svarbiausių kariuomenės rengimo centrų.

Praėjusią savaitę (kovo 2–8 d.) Brent naftos vidutinė kaina siekė 83,7 USD/bbl ir buvo 18,9 proc. didesnė nei prieš metus, kai 2025 m. kovo 3–9 d. vidutiniškai siekė 70,4 USD/bbl. 

Pastarąjį kartą naftos kainos 90 USD/bbl ribą buvo viršijusios 2024 m. balandžio viduryje. Lietuvoje benzinas tuo metu vidutiniškai kainavo 1,56 Eur/l, dyzelinas – 1,54 Eur/l, akcizai degalams buvo mažesni nei šiemet. 

ES šalių vidutinė svertinė benzino kaina per pirmąją krizės savaitę, kovo 9 d., palyginti su kovo 2 d., padidėjo nuo 1,67 Eur/l iki 1,77 Eur/l, arba 6,6 proc., o dyzelino kaina išaugo nuo 1,63 Eur/l iki 1,86 Eur/l, arba 14,3 procento. 

Iki šios savaitės didžiausi ES šalių vidutinių svertinių degalų kainų didėjimai per vieną savaitę buvo 2022 m. kovo 14 d., rusijai pradėjus puolimą prieš Ukrainą: benzino kaina padidėjo 8,4 proc., o dyzelino kaina išaugo 13,2 procento. Taigi, dabartinis vienos savaitės vidutinių dyzelino kainų padidėjimas 14,3 proc. yra didžiausias nuo 2005 m., kai Europos Komisija pradėjo skelbti vidutines degalų kainas ES šalyse. Benzino vidutinių kainų padidėjimas 6,6 proc. yra antras pagal dydį nuo 2005 metų.

Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,2 proc., dyzelino kaina didesnė 2,1 procento.

Kovo 9-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,58 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,90 Eur/l. Degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,51 Eur/l iki 1,66 Eur/l, dyzelino – nuo 1,80 Eur/l iki 2,00 Eur/l. Sparčiau augant dyzelino kainoms, skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų didėja sparčiau ir šiuo metu sudaro 0,32 Eur/l.

Palyginimui, pernai, 2025 m. kovo 10 d., vidutinė benzino kaina šalyje buvo 1,46 Eur/l, o dyzelino – 1,57 Eur/l.

Praėjusią savaitę benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 5,4–9,9 procento. 

Per mėnesį benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 7,2–15 procentų.

Per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina visose lyginamose šalyse visose lyginamose šalyse padidėjo 1,9–18,9 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 0,6 procento.

Lenkijoje benzino vidutinė pirmadienį siekė 1,50 Eur/l – tai 0,08 Eur/l mažesnė kaina nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinė kaina atitinkamai buvo 1,59 Eur/l ir 1,63 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos vienuolikoje ES šalių dabar mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Nyderlanduose, Vokietijoje ir Danijoje (2,06–2,17 Eur/l). 

Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę padidėjo visose lyginamose šalyse 15,8–19,4 procento.

Per mėnesį dyzelino vidutinė kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 17,9–26,2 procento.  

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino vidutinė kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 12,8–32,9 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina pirmadienį buvo 1,73 Eur/l – tai 0,17 Eur/l mažesnė kaina nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje dyzelino vidutinė kaina atitinkamai siekė 1,69 Eur/l ir 1,79 Eur/l.

Brangesnis nei Lietuvoje dyzelinas yra tik penkiose ES šalyse – Nyderlanduose, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje (1,95–2,26 Eur/l).

Kovo pradžioje (kovo 10 d. palyginti su vasario 27 d.) didmeninė benzino kaina padidėjo 0,17 Eur/l, dyzelino kaina pakilo net 0,30 Eur/l. 

Vasario mėn. didmeninė benzino kaina padidėjo 0,04 Eur/l, dyzelino kaina padidėjo 0,06 Eur/l. Sausio mėn. benzino didmeninė kaina padidėjo 0,03 Eur/l, o dyzelinas pabrango 0,05 Eur/l. 

Žaliavinė nafta į Lietuvą 2026 m. sausio mėn. buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Alžyro, o vasario mėn. – iš Saudo Arabijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės. Kovo pradžioje žaliavinė nafta į Lietuvą buvo importuojama iš Saudo Arabijos, Alžyro ir Norvegijos.

Daugiau informacijos skelbiama Lietuvos energetikos agentūros kas savaitę rengiamoje Degalų kainų pokyčių apžvalgoje ČIA. 

LEA inf.

Slapto balsavimo metu Seimo nutarimui „Dėl Juozo Oleko atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ (projektas Nr. XVP-1183) pritarė 35, du Seimo nariai balsavo prieš, trys susilaikė, trys balsavimo biuleteniai buvo sugadinti.

Seimo statuto 218 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Seimo Spaudos biuro inf.

2025 m., palyginti su 2024 m., nustatytų Darbo kodekso 30 straipsnio pažeidimų skaičius išaugo 48 proc. (nuo 122 iki 181 atvejo). 21 proc. išaugo ir darbdaviams įteiktų reikalavimų pašalinti pažeidimus (R1) skaičius – 2025 m. jų įteikta 136 (2024 m. – 112). Už nustatytus pažeidimus 46 ūkio subjektų vadovams taikyta administracinė atsakomybė, iš jų 10 – už psichologinio smurto taikymą darbuotojų atžvilgiu.

Psichologinis smurtas darbo vietoje išlieka viena jautriausių ir sudėtingiausių darbo santykių problemų. Visuomenėje psichologinio smurto atvejai sulaukia vis didesnio rezonanso. Reaguojama jautriau, viešai aptariamos organizacijų vertybės, vadovų atsakomybė, darbuotojų gerovė. Taigi 2025 m. išaugęs skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto skaičius rodo brandesnį požiūrį į darbo kultūrą kaip į žmogaus orumo dalį.

„Psichologinis smurtas darbo vietoje dažniausiai prasideda ne nuo didelio konflikto, o nuo mažų nepagarbos formų, prie kurių pamažu priprantama. Todėl darbdavių atsakomybė – neapsiriboti vien dokumentuose įrašytomis prevencijos tvarkomis, bet kurti tokią darbo aplinką, kurioje žeminantis ar agresyvus elgesys nebūtų laikomas norma“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas.

Pažymėtina, kad nors 2025 m. daugiausia skundų gauta iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei švietimo sektoriuose dirbančiųjų, bet daugiausia pažeidimų nustatyta apdirbamosios gamybos ir švietimo įmonėse. Tai rodo, kad psichologinio smurto problema išlieka aktuali tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, ypač ten, kur būdingas intensyvus tarpasmeninis bendravimas, sudėtingi darbo santykiai ir didelė emocinė atsakomybė.

„Visi darbdaviai privalo užtikrinti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, ar kuriais siekiama darbuotojus įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Smurto ir priekabiavimo prevencija – vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai darbo aplinkoje nepatirtų minėtų neigiamų veiksnių. Ją vykdyti privalo kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo įmonės, įstaigos ar organizacijos dydžio ar ekonominės veiklos rūšies“, – pabrėžia Liudmila Mironovienė, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė. 

Skundų daugėja, bet trūksta žinių ir prevencijos veiksmingumo

2025 m. VDI išnagrinėjo 462 skundus ir pranešimus dėl psichologinio smurto – tai 26 proc. daugiau nei 2024 m. ir beveik dvigubai daugiau nei 2022 m. Tačiau tik kas trečiame skunde nurodyta informacija pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino.

Tokia nepasitvirtinusių skundų ir pranešimų statistika leidžia daryti išvadą, kad darbuotojams visgi trūksta žinių apie smurto ir priekabiavimo sampratą, teisių gynimo galimybes bei įrodymų rinkimo svarbą.

„Viena vertus, darbuotojai tampa drąsesni – jie aktyviau kreipiasi, netoleruoja žeminančio elgesio ir vis dažniau suvokia teisę dirbti saugioje aplinkoje. Kita vertus, jie dažnai nerenka įrodymų, galinčių patvirtinti smurto ar priekabiavimo faktą, nežino, kur reikia kreiptis, patyrus nepriimtiną bendradarbio ar tiesioginio vadovo elgesį“, – pastebi L. Mironovienė.

VDI vertinimu, nors dauguma darbdavių formaliai taiko teisės aktuose numatytas prevencines priemones, jos ne visada yra pakankamos ar įgyvendinamos laiku. Įmonėse patvirtintos prevencijos tvarkos ne visada veikia praktikoje – trūksta aiškių procedūrų, konfidencialumo užtikrinimo ar realios reakcijos į pranešimus. Taip pat trūksta vadovavimo kultūros, žinių ir sąmoningumo. O tai gali didinti emocinę įtampą kolektyvuose ir smurto riziką, ypač kur vyrauja didelė emocinė ir darbo krūvio įtampa.

„Minėtus trūkumus būtina šalinti taikant prevencines priemones, didinant darbuotojų informuotumą ir organizuojant mokymus“, – akcentuoja L. Mironovienė. 

VDI vaidmuo – kontrolė ir švietimas

Kaip darbdaviai vykdo Darbo kodekso 30 straipsnyje nurodytas pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje, VDI inspektoriai tikrina atlikdami planinius ir neplaninius patikrinimus bei tyrimus pagal gautus pranešimus ir skundus. Tuo remiantis, 2025 m. buvo tikrintas 1 761 ūkio subjektas.

Tačiau VDI vaidmuo – ne tik taikyti poveikio priemones, bet ir padėti kurti prevencijos kultūrą. Siekdama sustiprinti prevenciją, 2025 m. VDI maždaug 1 000 ūkio subjektų vadovų išsiuntė prevencinius laiškus, ragindama atsakingai įgyvendinti teisės aktuose numatytas priemones, peržiūrėti jų veiksmingumą ir užtikrinti saugią darbo aplinką. Ši priemonė bus taikoma ir šiais metais.

2025 m. VDI taip pat aktyviai vykdė švietėjišką veiklą:

• organizavo 24 konsultacinius renginius ir internetinius seminarus, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. dalyvių;
• išplatino informacinius pranešimus smurto ir priekabiavimo tema;
• suteikė konsultacijas dėl darbuotojų teisių gynimo ir darbdavių pareigų.

„2026 m. planuojame kryptingai stiprinti prevencines priemones, skirtas smurto ir priekabiavimo darbe mažinimui, t. y. organizuoti viešus seminarus, parengti darbuotojams ir darbdaviams skirtas atmintines bei metų viduryje atlikti įmonių elektroninę apklausą, skirtą darbdaviams savarankiškai įsivertinti, ar jų vykdoma smurto ir priekabiavimo darbe prevencija atitinka teisės aktų reikalavimus, – sako L. Mironovienė. – Siekiame, kad smurto ir priekabiavimo darbe prevencija būtų ne formalus dokumentas, o realiai veikianti sistema, kurią darbdaviai įgyvendina ir darbuotojai pasitiki.“

Pasak centro atstovų, šis sezonas buvo vienas sėkmingiausių per visą centro veiklos laikotarpį. Per žiemos mėnesius Jonavoje apsilankė daugiau nei 15 tūkstančių lankytojų.

„Tai buvo vienas geriausių slidinėjimo sezonų Jonavoje - kupinas nuostabių akimirkų ir gausybės lankytojų. Vieni čia pirmą kartą atsistojo ant slidžių ar snieglentės ir žengė savo pirmuosius žingsnius, kiti - tobulino įgūdžius ir mėgavosi kiekvienu nusileidimu nuo kalno. Džiaugiamės, kad tiek daug šeimų atvyksta iš visos Lietuvos praleisti laiką Jonavoje ir kartu kurti žiemos prisiminimus. Ačiū visiems, kurie buvote šio sezono dalimi. Iki pasimatymo kitą žiemą“, - skelbia Jonavos slidinėjimo centras.

Primename, kad slidinėjimo centras Joninių slėnyje atidarytas 2015 metais. Čia įrengti keltuvai ir suformuotos keturios nusileidimo trasų konfigūracijos. Ilgiausioji jų siekia apie 200 metrų, viena trasa pritaikyta snieglentininkams, kita - tiesesnės trajektorijos, leidžianti pasiekti didesnį greitį. Priešingame slėnio šlaite įrengtas mažesnis kalnelis, skirtas vaikams ir pradedantiesiems slidininkams treniruotis.

Sezono akimirkas rasite ČIA.

Palyginus kovo 3 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 37,78 euro, „Maxima“ – 38,80 euro, „,Norfa“ – 41,01 euro, „Rimi“ – 41,96 euro, o „Iki“ – 42,41 euro. 

Kovo 3 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 29 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.  

Kur pigiausi maisto produktai pagal prekių grupes?  

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Iki“ prekybos tinkle – 7,51 euro, o brangiausiai „Norfa“ prekybos tinkle – 7,89 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 0,38 euro. 

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 14,70 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Rimi“ prekybos tinkle, kur jis siekė 17,35 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 2,65 euro.   

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 4,02 euro, o brangiausiai – „Norfa“ ir „Rimi“ prekybos tinkluose, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 4,22 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,20 euro.  

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 4,10 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,74 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 1,64 euro. 

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta prekybos tinkle „Lidl“ – 2,15 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Norfa“ prekybos tinkle – 3,80 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 1,65 euro.  

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir laisvai laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Lidl” prekybos tinkle – 5,02 euro, o didžiausia – „Rimi“ prekybos tinkle – 5,61 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,59 euro.  

 Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 29 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), laisvai laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), vištos krūtinėlės filė (1 kg), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.  

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų, bet jie nėra įsigyjami ir lyginami tyrime.   

 Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.   

„Vaiko pasaulis yra labai konkretus ir paremtas rutina. Jis žino, kas ryte veža į darželį ar mokyklą, kas skaito pasaką prieš miegą, su kuo kalbasi apie dieną. Skyrybų metu šie ritualai nutrūksta arba kardinaliai keičiasi. Tai vaikui sukelia stiprų nesaugumo jausmą“, – sako R. Juonytė.

Anot jos, pokyčiai dažnai apima ne tik santykių dinamiką, bet ir visą aplinką – gyvenamąją vietą, mokyklą, draugų ratą. Netekus vieno iš tėvų kasdienio buvimo, prarandamos ir svarbios emocinės patirtys, kurios iki tol kūrė saugumo jausmą. Mažesni vaikai neretai pradeda ieškoti priežasčių savyje ir įsitikina, kad dėl išsiskyrimo yra kalti patys. Jie dar negali suvokti sudėtingų suaugusiųjų sprendimų, todėl ima manyti, kad „jei būčiau geresnis, tėvai nebūtų išsiskyrę“. Tokios vidinės išvados gali ilgam paveikti jų savivertę bei pasitikėjimą savimi.

Skyrybų metu pamirštami vaiko emociniai poreikiai

Skyrybų metu suaugusieji dažniausiai susitelkia į praktinius klausimus – turto padalijimą, finansinius įsipareigojimus, gyvenamosios vietos ar bendratėvystės sąlygas. Tuo pat metu vaiko emociniai poreikiai neretai lieka antrame plane. Nors formaliai atsižvelgiama į jo interesus, realiame procese retai klausiama, kaip jis jaučiasi ir ko jam šiuo laikotarpiu labiausiai reikia.

„Vaiko niekas neklausia, kada jam patogu susitikti su atskirai gyvenančiu tėvu. Tvarkaraščius sudaro suaugusieji. Tačiau mažamečiui gali būti labai sunku atsiskirti nuo vieno iš tėvų, kad pabūtų su kitu. Tai jam gali sukelti papildomą stresą“, – teigia R. Juonytė.

Anot specialistės, vaikams ypač sudėtinga nuolatinė kaita ir nuspėjamumo stoka. Vieną savaitę – vieni namai, kitą – kiti, skirtingos taisyklės, skirtingas bendravimo tonas. Net jei abu tėvai stengiasi elgtis pagarbiai, mažam žmogui tai reiškia nuolatinį prisitaikymą ir budrumą.

Jaunuoliai taip pat patiria nuolatinį prisitaikymo spaudimą – kiekvienuose namuose galioja skirtingos taisyklės, auklėjimo principai ir lūkesčiai. Jiems tenka tarsi „perjungti režimą“, prisitaikyti prie skirtingo emocinio klimato, kartais net koreguoti savo elgesį ar kalbėjimo toną. Ilgainiui toks nuolatinis adaptavimasis vargina ir kelia vidinę įtampą.

Net ir taikių skyrybų atveju vaikas dažnai pastatomas prieš faktą. Sprendimai priimami be jo, o situacijos pakeisti jis negali, nors būtent jo kasdienybė ir saugumo jausmas keičiasi labiausiai. Šis bejėgiškumo išgyvenimas – viena iš mažiausiai matomų, tačiau stipriausiai veikiančių skyrybų pasekmių.

Vaiko interesų viršenybė – ar visada realybė?

Teoriškai skyrybų procese vaiko interesų viršenybė yra pagrindinis principas – jis įtvirtintas ir teisės aktuose, ir institucijų rekomendacijose. Tačiau praktikoje sprendimai neretai formuojami atsižvelgiant į suaugusiųjų darbo grafiką, gyvenamąją vietą, finansines galimybes ar asmeninius konfliktus. Vaiko poreikiai formaliai įvardijami, tačiau realiai jie tampa derinimo objektu tarp dviejų suaugusiųjų interesų.

„Jeigu vienas iš tėvų išsikelia į kitą miestą, vaikas automatiškai praranda galimybę kasdien matytis su juo. Iš teisinės pusės viskas gali būti tvarkinga, tačiau iš vaiko interesų perspektyvos – jis netenka svarbaus emocinio ryšio“, – sako R. Juonytė.

Anot atvejo vadybininkės, problema dažnai slypi ne pačiame sprendime, o jo priėmimo procese. Tai, kas suaugusiesiems atrodo logiška ir racionalu, vaikui gali reikšti ryšio silpnėjimą, saugumo praradimą ar nuolatinį ilgesį. Teisinis atitikimas nebūtinai reiškia emocinį stabilumą.

Ji pabrėžia, kad pagrindinis kriterijus, užtikrinantis tikrąją vaiko interesų apsaugą, yra tėvų sąmoningumas ir gebėjimas atsitraukti nuo asmeninių nuoskaudų. Prieš priimdami bet kokį sprendimą, suaugusieji turėtų savęs paklausti: kokią įtaką tai turės vaikui ilgalaikėje perspektyvoje? Ar šis sprendimas stiprins jo saugumo jausmą, ar dar labiau jį silpnins?

Skyrybos ir konfliktai

Didžiausią žalą vaikui daro ne pats skyrybų faktas, o nuolatinė įtampa ir konfliktas tarp tėvų. Net jei suaugusieji mano, kad ginčai vyksta „už uždarų durų“, vaikai labai jautriai reaguoja į emocinį klimatą namuose – pakanka balso tono, kūno kalbos ar nutylėjimų, kad jie pajustų nesaugumą.

„Esant konfliktui tarp tėvų, vaiko gerovė nukenčia visada. Iš savo patirties galiu pasakyti – nėra nei vieno atvejo, kad vaikas nenukentėtų. Jis visuomet yra konflikto viduryje, kaip situacijos įkaitas“, – pabrėžia specialistė.

Anot jos, ypač pavojinga situacija susiklosto tuomet, kai vaikas tampa manipuliacijos priemone – per jį perduodamos žinutės, juo siekiama įrodyti savo teisumą ar net sąmoningai formuojamas neigiamas požiūris į kitą tėvą. Dar sudėtingesnė padėtis, kai vaikas verčiamas rinktis pusę. Lojalumo konfliktas jam yra gniuždantis – jis natūraliai myli abu tėvus, tačiau jaučia spaudimą parodyti ištikimybę vienam iš jų.

Tokiose situacijose ima formuotis gynybinės reakcijos – uždarumas, melavimas, emocinis atsiribojimas. Vaikas mokosi slopinti savo jausmus, kad nesukeltų papildomo konflikto, pradeda sakyti tai, ką, jo manymu, nori girdėti suaugusieji. Ilgainiui tai gali paveikti jo gebėjimą pasitikėti kitais ir kurti saugius santykius ateityje.

Skirtingo amžiaus vaikų reakcijos

Vaikų reakcijos į skyrybas ir tėvų konfliktus priklauso ne tik nuo jų amžiaus, bet ir nuo emocinės aplinkos, kurioje jie gyvena. Kuo didesnis konfliktų intensyvumas, tuo stipresnės ir sudėtingesnės tampa vaikų išgyvenamos reakcijos.

Mažesni vaikai dažniau išgyvena liūdesį ir ilgesį, tampa jautresni, prieraišesni prie to iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi. Jie gali patirti stiprų atsiskyrimo nerimą, bijoti, kad ir likęs suaugęs žmogus taip pat „dings“. Kartais tai pasireiškia regresyviu elgesiu – miego sutrikimais, nenoru likti vieniems, stipresniu prisirišimu ar net elgesio pokyčiais darželyje ar mokykloje.

Paaugliai dažniau reaguoja atviru pykčiu, nusivylimu ar kritika. Jie turi savo nuomonę apie skyrybų priežastis, gali vertinti vieno ar kito tėvo elgesį ir net aiškiai palaikyti vieną pusę. Tačiau toks pasirinkimas dažnai kyla ne iš laisvos valios, o iš vidinio spaudimo ar poreikio išgyventi sudėtingoje situacijoje. Paauglys gali jaustis atsakingas už vieno iš tėvų emocinę būseną arba manyti, kad turi „apginti“ silpnesnįjį.

Tokiose situacijose formuojasi vadinamasis lojalumo konfliktas – tai būsena, kai vaikas pradeda bijoti mylėti abu tėvus arba rodyti meilę vienam iš jų kito akivaizdoje. Jis gali slėpti savo jausmus, nutylėti patirtis ar vengti atvirumo, kad neįskaudintų nė vieno iš tėvų.

„Lojalumo konfliktas yra viena skaudžiausių patirčių. Vaikas jaučiasi priverstas rinktis, nors tai jam visokeriopai žalinga“, – sako R. Juonytė.

Ilgalaikės pasekmės – nuo mokymosi sunkumų iki santykių problemų

Užsitęsę konfliktai ir nuolatinė įtampa šeimoje gali turėti ilgalaikių pasekmių, kurios pasireiškia ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Gyvenimas nesaugioje emocinėje aplinkoje sekina, mažina gebėjimą susikaupti, silpnina pasitikėjimą savimi ir kitais.

Vaikai, ilgą laiką patiriantys nestabilumą, dažniau susiduria su mokymosi sunkumais, elgesio problemomis, gali ieškoti saugumo netinkamose kompanijose ar rizikinguose elgesio modeliuose. Kai kuriems tai tampa bandymu pabėgti nuo įtampos, kurią patiria namuose.

„Ilgą laiką emocinėje įtampoje gyvenantis vaikas yra žalojamas taip pat, kaip ir tas, prieš kurį naudojamas fizinis smurtas. Jis niekada nežino, kada vėl bus nesaugu. O kai nesaugumas tampa nuolatine būsena, tai palieka gilų pėdsaką visam gyvenimui“, – teigia specialistė.

Ilgainiui tokios patirtys gali paveikti suaugusio žmogaus gebėjimą kurti saugius santykius, pasitikėti partneriu ir užtikrinti emocinį stabilumą savo šeimoje. Neišspręstas nesaugumas dažnai persikelia į kitą gyvenimo etapą ir tampa pasikartojančių santykių modelių dalimi.

Ką gali padaryti tėvai?

Pasak R. Juonytės, svarbiausias žodis skyrybų procese – sąmoningumas. Tai gebėjimas atsitraukti nuo asmeninių nuoskaudų ir į situaciją pažvelgti vaiko akimis. Net jei suaugusiųjų santykiai nutrūksta, jų, kaip tėvų, atsakomybė išlieka.

Prieš pranešant vaikui apie sprendimą skirtis, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir turėti aiškų planą: kur vaikas gyvens, kaip vyks bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu, kaip bus išlaikyta kasdienė rutina. Kuo daugiau aiškumo ir stabilumo pavyksta išsaugoti, tuo mažesnį emocinį sukrėtimą patiria vaikas.

Ne mažiau svarbu, kad suaugusiųjų konfliktai liktų tarp suaugusiųjų. Vaikas neturi būti įtraukiamas į ginčus, per jį neturėtų būti perduodamos žinutės ar sprendžiami nesutarimai. Taip pat nederėtų jo versti rinktis pusę ar komentuoti kito tėvo elgesio. Net ir sudėtingose situacijose vaikui būtina išlaikyti teisę mylėti abu tėvus.

„Vaikas nepriėmė sprendimo skirtis – priėmėte jūs. Todėl atsakomybė už tai, kad jo vaikystė išliktų saugi ir kokybiška, tenka suaugusiesiems“, – pabrėžia specialistė.

Anot jos, net ir išsiskyrus galima sukurti vaikui pakankamai stabilią ir saugią aplinką, jei prioritetu tampa ne tarpusavio kovos, o jo emocinė gerovė.

Pagalba – atsakomybės ženklas

SOS vaikų kaimai Lietuva atstovė ragina skyrybų metu nebijoti kreiptis pagalbos – ar tai būtų psichologo konsultacijos, mediacija ar kitos socialinės paslaugos. Anot jos, kuo anksčiau šeima ieško sprendimų, tuo didesnė tikimybė apsaugoti vaiką nuo ilgalaikių emocinių pasekmių.

„Kalbu – reiškia gyju. Išsakytos emocijos sumažina įtampą ir leidžia priimti sąmoningesnius sprendimus. Kreiptis pagalbos – tai ne silpnumo, o atsakomybės ženklas. Vaikas yra žmogus. Jo teisė į saugią vaikystę – pamatinė. Skyrybos gali būti neišvengiamos, tačiau tai, kaip jos bus įgyvendintos, priklauso nuo suaugusiųjų brandos ir atsakomybės“, – sako R. Juonytė.

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

Baltijos šalys, būdamos aktyviomis TEA narėmis ir atsakingomis pasaulinės energetikos sistemos dalyvėmis, aktyviai dalyvavo sprendimo formavimo procese ir palaikė šį sprendimą. Kolektyviniu atsargų išleidimu į rinką ir aktyviais veiksmais visais lygmenimis – TEA, Europos Sąjungos ir regiono – siekiama stabilizuoti pasaulines naftos rinkas neapibrėžtumo laikotarpiu ir sumažinti tiekimo saugumo rizikas šalyse, kurias labiausiai veikia tarptautinių prekybos maršrutų sutrikimai, o įtaka labiausiai jaučiama Rytų Azijos regione. 

Nors Baltijos šalyse kuro tiekimo saugumas nebuvo paveiktas, platesnis ekonominis poveikis yra akivaizdus – glaudžiai susijusiose pasaulinėse energijos rinkose vykstantys pokyčiai lemia augančias kuro kainas. Staiga pakilusios kuro kainos daro neigiamą poveikį gyventojams, verslui ir ekonomikai visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos valstybes. Taip pat, atsižvelgiant į didelę Baltijos šalių tarpusavio priklausomybę kuro kainų srityje, svarbu, kad bet kokios intervencijos į rinką būtų tinkamai koordinuojamos. 

Pastarosiomis dienomis ministrai Žygimantas Vaičiūnas, Kaspars Melnis, Andres Sutt ir Viktors Valainis aptarė TEA kolektyvinius veiksmus ir sutarė, kad Baltijos valstybės prie jų prisidės, laikydamosi nacionalinių procedūrų ir koordinuotai išleisdamos dalį rezervinių kuro atsargų.  

„Lietuva, Latvija ir Estija neatidėliotinai kitu žingsniu priiminės nacionalinius sprendimus dėl naftos produktų atsargų išleidimo į rinką (nustatant kiekius, laikotarpius ir kitus reikalingus parametrus) siekiant kiek įmanoma didesnio teigiamo poveikio tiek rinkai, tiek vartotojams ir efektyvios dabartinės kurų kainų kilimo situacijos suvaldymo. Tikimasi, kad koordinuotas rezervinių kuro atsargų išleidimas sumažins kuro kainų augimą – tai yra svarbiausias trumpalaikis tikslas, kuriam turi būti neatidėliotinai panaudojamos visos tinkamos priemonės“, – tiek jau priimtų tarptautinių, tiek būsimų nacionalinių sprendimų svarbą pabrėžia Baltijos šalių energetikos ministrai. 

Baltijos šalių energetikos ministrai pabrėždami savalaikių tarptautinių sprendimų svarbą kartu solidarizuojasi su globalių kuro kainų paveiktais regionais, kad būtų stabilizuojamos kuro kainos ir efektyviai atsakoma į bet kokius iššūkius.  

„Tuo pačiu metu reiškiame solidarumą regionams, kuriuose energetinis saugumas yra tiesiogiai pažeistas ir kuriuose būtinos skubios priemonės nenutrūkstamam kuro tiekimui užtikrinti. Tokie koordinuoti tarptautiniai veiksmai parodo bendradarbiavimo ir bendros atsakomybės svarbą sprendžiant pasaulinių energijos rinkų sutrikimus ir amortizuojant kuro kainų kilimą tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmenimis“, – pažymi Baltijos šalių energetikos ministrai. 

Svarbu pažymėti, kad Baltijos valstybės remia TEA Valdybos rekomendaciją, kad naftos produktų atsargų išleidimas turi būti įgyvendinamas kartu su platesnėmis tarptautinėmis pastangomis atkurti saugų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį. Tai turėtų apimti ir Jungtinių Amerikos Valstijų inicijuotas laivybos draudimo bei karinių konvojų priemones, skirtas užtikrinti tanklaivių apsaugą ir saugų judėjimą šioje strategiškai jautrioje zonoje. 

Baltijos valstybės ir toliau yra įsipareigojusios bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais stiprinant energetinį saugumą, didinant rinkos stabilumą ir užtikrinant patikimą energijos išteklių tiekimą ir kiek įmanoma konkurencingesnes kainas vartotojams.  

Energetikos ministerija

Kovo 11-oji išryškina tai, kas svarbiausia. Savyje atradę neišsenkamą Tėvynės meilės lobį, drąsiau svajojame ir aukščiau kylame. Pasauliui nešame gražiausią laisvės ir nepriklausomybės žinią, kuriai niekas nelieka abejingas.

Pakilę virš kasdienybės, matome Lietuvą, kuria galime didžiuotis – vieningą, tvirtą ir nepalaužiamą. Ir mes žinome, kad niekas negali mūsų sustabdyti, kol esame kartu.

Šią šventinę dieną linkiu visiems dar daugiau jėgų, daugiau tikėjimo savimi ir vienas kitu. Ir toliau atsakingai, išradingai, su polėkiu kurkime ateities Lietuvą.

Gražios Nepriklausomybės atkūrimo dienos!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

2025 m. Lietuvoje išgauta 26,57 tūkst. m³ naftos – apie 5 proc. mažiau nei 2024 m. Nors metinė gavyba mažėja, šalies naftos ištekliai išlieka reikšmingi: 2025 m. pabaigoje išgaunamųjų naftos išteklių likutis siekė 2 109,95 tūkst. m³.

Nuo 1990 m. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso išgauta apie 5 622 tūkst. m³ naftos. Nafta Lietuvoje išgaunama tik sausumoje esančiuose telkiniuose.

2025 m. gavyba vyko 11 detaliai išžvalgytų telkinių: Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Vėžaičių, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Šiūparių, Agluonėnų ir Genčų.

Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius Lietuvoje išduoti aštuonioms bendrovėms: AB „LOTOS Geonafta“, UAB „Minijos nafta“, UAB „Manifoldas“, UAB „Genčių nafta“, UAB „Troba“, UAB „LL investicijos“, UAB „TAN Oil“, UAB „Diseta“. 2025 m. naftos gavybą vykdė keturios bendrovės.

2025 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 82 eksploataciniai gręžiniai:

• 32 naftos gavybos,
• 30 stebimųjų,
• 20 injekcinių.

Naftos ištekliai Lietuvoje telkiasi Vakarų Lietuvos regione, o jų gavyba vykdoma laikantis nustatytų aplinkosaugos ir išteklių naudojimo reikalavimų.

Vertinimo komisiją sudarė: Martyna Brėdikienė – Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė, kūrybinio rašymo konkurso idėjos autorė; Povilas Šklėrius – rašytojas, mokytojas; Gytis Norvilas – poetas, eseistas, kilęs iš Jonavos.  

Konkursas sulaukė 18 kūrinių iš Vilniaus, Ukmergės, Jonavos ir kitų Lietuvos miestų. Aktyviausia mokykla – Vilniaus Karalienės Mortos mokykla. Dėkojame visiems kūrinių autoriams, jų pedagogams ir šeimoms. Dovanojote nepaprastą, nuoširdumo pilną kelionę į jaunystės pasaulį!    

Pirmoji vieta ir piniginis 150 Eur vertės prizas atiteko Meirui Lyderiui (Ukmergės Antano Smetonos gimnazija, mokytoja Jūratė Reinardaitė). Laureatas apdovanotas už turinio originalumą ir savitumą, vaizdingą kalbą ir originalų kūrybišką pokyčio temos atskleidimą kūrybiniame tekste. SVEIKINAME!  

Konkurso dalyvių ir visų susirinkusiųjų laukė apdovanojimai ir atlikėjos Liucės koncertas! 

Dėkojame visiems kūrinių autoriams, jų pedagogams, šeimoms ir visiems žiūrovams, atvykusiems pasveikinti ir palaikyti laureatų!  

Kviečiame susipažinti su laureato tekstu ČIA.

Jonavos rajono savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka 

Ši darbo grupė sudaryta įgyvendinant praėjusių metų pabaigoje priimtas ir nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas.

Darbo grupei vadovauja aplinkos viceministrė Česlava Lisovska. Ją taip pat sudaro Aplinkos ministerijos atstovai, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas ir šios institucijos profsąjungos atstovas bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.

„Ši reforma leis savivaldybėms administruoti visą miestuose, miesteliuose ir kaimų vietovėse esančią valstybinę žemę nuosekliai ir užtikrinti, kad žemės valdymo procesai būtų vienodi visoje savivaldybės teritorijoje. Tikiu, kad nuo kitų metų visos savivaldybės efektyviai įgyvendins joms perduotas funkcijas ir užtikrins tinkamą procesų tęstinumą“, – sako aplinkos ministras K. Žuromskas.

Darbo grupė dirbs iki kitų metų kovo 1 d. ir padės organizuojant NŽT struktūros pertvarką. Pagal ją planuojama iš NŽT perduoti savivaldybėms apie 200 etatų. Šis skaičius gali būti keičiamas.

Savivaldybėms taip pat bus pavesta vykdyti naujas funkcijas, kurias iki įstatymų pakeitimų vykdė NŽT. Savivaldybės galės organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą bei valstybinės žemės nuomos aukcionus. Centralizuoti procesai vienoje institucijoje leis aiškiau planuoti aukcionų grafiką, užtikrins trumpesnį kelią nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo. Vienoda tvarka visoje savivaldybės teritorijoje sudarys galimybes greičiau įveiklinti žemę, kuri iki šiol nebuvo naudojama.

Įsigaliosiantys pokyčiai taip pat suteiks daugiau galimybių tvarkyti ir ilgą laiką nenaudotas teritorijas. Galimybė išnuomoti žemę šalia apleistų ar sunykusių statinių padės išjudinti civilinėje apyvartoje nefunkcionavusius objektus, bus atvertas kelias naujoms investicijoms ir kuriama darnesnė aplinka visoje savivaldybės teritorijoje.

Įgyvendinus žemės pertvarką, daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės bus perduoti kaimų gyvenamosioms vietovėms. Tikslūs perduodami žemės plotai ir sklypų skaičius paaiškės šių metų pabaigoje, kuomet bus suskaičiuota visa perduodama valstybinė žemė.

Pirmasis žemės perdavimo etapas buvo baigtas 2024 m. sausio 1 d., valstybinę žemę perdavus miestų ir miestelių savivaldybėms. Tuomet savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų).

Aplinkos ministerija 

2025 metais Lietuvoje stebėtos 288 paukščių rūšys

Iš viso per 2025 metus Lietuvos ornitologų ir paukščių stebėtojų bendruomenė Lietuvoje užfiksavo 288 paukščių rūšis – tai 5 rūšimis mažiau nei 2023 metais, kai buvo pasiektas rekordas ir stebėtos 293 rūšys. 2025-ieji nebuvo itin dosnūs retenybėmis, tačiau pasitaikė keletas retų ir labai retų stebėjimų: dykuminis kūltupys, skeltauodegis kiras, amerikinė cyplė, sajaninė pečialinda, karališkasis erelis, rožinis varnėnas, mažoji starta, rudoji urvinė antis, nykštukinis erelis, pentinuotoji starta, nykštukinė pečialinda, stepinis suopis, raiboji pelėda, mažasis baltasis garnys, mornelis, raibakrūtis bėgikas ir kojūkas.

Vis dėlto 2026 metų žiema, pasižymėjusi ilgiau trunkančiais ir stipresniais šalčiais, paukščiams buvo sudėtinga ir pareikalavo daug ištvermės – daliai jų šios sąlygos tapo pražūtingos. Prasidėjęs kalendorinis pavasaris atnešė šiltesnius orus, kurie paskatino dar aktyviau sugrįžti mūsų šalyje perinčius paukščius. Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai jau fiksuoja parskridusias gulbes giesmininkes, pilkąsias gerves, dirvinius vieversius, varnėnus, liepsneles, pempes, žąsis ir kitus migrantus. Taip pat jau stebėti ir pavieniai baltieji gandrai

Kaip teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas, anksti pasirodę paukščiai džiugina ornitologus bei gamtos mylėtojus, tačiau kartu kelia ir nerimą – sugrįžus žiemiškiems orams šie, po kelionių nusilpę sparnuočiai gali nukentėti, nes ne visi spėtų pasitraukti ten, kur išgyvenimo sąlygos būtų palankesnės. Klimato kaita kai kurioms anksti sugrįžtančioms rūšims gali turėti rimtų pasekmių. Dar nėra aišku kaip sekėsi ir žiemoti pasilikusiems sparnuočiams, ypač kurapkoms, pelėdoms, naminiams žvirbliams ir kitiems.

Inkilų kėlimas – svarbi pagalba paukščiams pavasarį

Siekiant kuo labiau padėti sugrįžusiems paukščiams, gyventojai kviečiami kelti naujus inkilus, jau dabar išvalyti senus ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkami perėti. Švarūs ir saugūs inkilai daugeliui paukščių rūšių yra svarbi vieta lizdams sukti ir jaunikliams auginti, todėl kiekvienas toks nedidelis veiksmas gali turėti reikšmingą poveikį jų sėkmingam perėjimui. Tinkamai prižiūrimi inkilai padeda paukščiams lengviau įsikurti sugrįžus iš žiemaviečių ir prisideda prie jų apsaugos bei išsaugojimo mūsų aplinkoje.

Inkilai. Nuotraukų autorius Robertas Akstinas

Kelti inkilus verta ir dėl kitų priežasčių: paukščiai padeda natūraliai reguliuoti kenkėjų skaičių soduose, parkuose ir miškuose, inkilų kėlimas gali tapti puikia edukacine veikla vaikams, suteikiančia galimybę iš arti stebėti gamtą, o kartu tai yra paprastas būdas prisidėti prie paukščių populiacijų išsaugojimo ir biologinės įvairovės stiprinimo. Inkilus rekomenduojama kelti nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios – tokiu metu paukščiai dar tik ieško tinkamų vietų lizdams, todėl turi pakankamai laiko atrasti naujus namus prieš prasidedant perėjimo sezonui.

Kokius inkilus kelti, kada ir kokiame aukštyje, galite rasti Lietuvos ornitologų draugijos puslapyje: https://birdlife.lt/inkilai-550/

LIETUVOS ORNITOLOGŲ DRAUGIJA

Aplinkosaugininkai primena, kad skirtingoms paukščių rūšims taikomi atitinkami terminai ir sąlygos dėl jų lizdų ardymo ir perkėlimo. Norintys iki nustatytų terminų kovo mėnesį ardyti ar perkelti lizdus privalo turėti leidimą. 

Dar neatsiradus lizdams namų pastogėse ar kitose nepalankiose vietose, rekomenduojama pritvirtinti skaidrius slidžius plastikinius lakštus, kurie trukdo paukščiams sukti lizdus. Be to, galima įrengti paukščius atbaidančias priemones, pvz., aitvarus su plėšrūnų akimis, blizgančius objektus ar čežančius maišelius.  

Jei paukščiai lizdus jau susukę, siekiant apsaugoti namų eksterjerą nuo paukščių išmatų, veiksminga po lizdu pritvirtinti medines lenteles.  

Laukinių paukščių lizdų ardymas ar jų naikinimas be leidimo gali neigiamai paveikti biologinę įvairovę. 

Leidimai ardyti lizdus išduodami tik esant svarbiai priežasčiai: dėl žmonių sveikatos ar oro saugos, siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius ar vandenis, naminius gyvulius, miškus, žuvų išteklius ir kt., dėl floros ir faunos apsaugos. 

Kada galima perkelti ir ardyti lizdus? 

• Kregždžių lizdus leidžiama ardyti nuo liepos 1 d. iki kovo 14 d., turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. kregždės deda kiaušinius ir augina jauniklius – šiuo laikotarpiu draudžiama ardyti lizdus.
• Gandralizdžių perkėlimas galimas nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 31 d., turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Lizdas turi būti perkeltas ne toliau kaip 100 metrų nuo pradinės lizdo vietos. Norint perkelti gandralizdį į kito asmens sklypą, būtinas savininko sutikimas. Jei lizdas yra ant elektros oro linijos atramos, perkėlimas turi būti suderintas iš anksto su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ ar kitu atramos savininku. Aplinkosaugininkai primena, kad gandralizdžius draudžiama perkelti balandžio 1 d. – rugpjūčio 31 d.
• Varninių (kovų ir pilkųjų varnų) paukščių lizdus galima ardyti liepos 1 d. iki vasario 28 d., tik gavus Aplinkos apsaugos departamento išvadą. Nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. draudžiama naikinti šių paukščių lizdus.
• Kitų paukščių lizdų perkėlimui arba ardymui reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Kai laukiniai paukščiai peri kiaušinius ir rūpinasi jaunikliais, negalima ardyti ar perkelti jų lizdų.

Išsami informacija, kaip gauti leidimą arba išvadą dėl paukščių lizdų perkėlimo ar ardymo, pateikiama Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Paukščių lizdų perkėlimas ir ardymas“.

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

AAD inf. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis kai kuriose Lietuvos vietovėse fiksuojamas oro užterštumo padidėjimas. NVSC rekomenduoja gyventojams stebėti oro taršos rodiklius, skelbiamus  Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje, ir jeigu jie viršijami, laikytis sveikatos saugos rekomendacijų, ypač tai aktualu rizikos grupėms priklausantiems asmenims.

Primename, kad oro užterštumo duomenis turi stebėti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos. Jose vaikų veikla lauke negali būti organizuojama (kai aplinkos oro užterštumas viršija nustatytas normas).

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų.

Didesnės dalelės (KD₁₀) paveikia tik viršutinius kvėpavimo takus,  sukelia kosulį ir čiaudulį, gali išprovokuoti astmos priepuolius, o smulkiosios (KD_2,5) yra įkvepiamos giliai, patenka į plaučius, iš jų – į kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies-kraujagyslių  sistemos organus, apsunkinti lėtinių kvėpavimo sistemos, širdies-kraujagyslių ligų eigą. 

Rekomendacijos padidėjus oro užterštumui

• Jei nusprendžiate sportuoti ar leisti laisvalaikį lauke, tai darykite toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
• Jei tenka dirbti lauke, tai darykite optimaliu krūviu. Atsiminkite, kad kuo didesnis fizinis krūvis, tuo giliau kvėpuojame, todėl įkvepiame daugiau teršalų.  
• Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti AAA interneto svetainės http://aaa.lrv.lt nuorodoje ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN

NVSC inf.

Konkursą organizuoja Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, padedant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Kauno technologijos universitetui. Trimis etapais vyksiančio konkurso premijų fondas – 1800 eurų – įsteigė Krašto apsaugos ministerija. Šis fondas bus padalytas konkurso nugalėtojams ir jų mokytojams. 

I konkurso etapas

Pirmąjį etapą organizuoja mokytojai savo mokyklose bei gimnazijose: jie savarankiškai atrenka iki 10 mokinių, kurie geriausiai atsako į klausimus apie Lietuvos kariuomenės istoriją ir dabartį. Atrinktus mokinius mokytojai užregistruoja antrajam konkurso etapui. Registruotis į konkursą galima iki kovo 16 d., atsiunčiant užpildytą nustatyto pavyzdžio anketą elektroniniu paštu ps@mil.lt. Konkurso dalyvių ir jų mokytojų asmens duomenys bus tvarkomi Privatumo pranešime nustatyta tvarka.

II konkurso etapas

Mokytojų užregistruoti moksleiviai automatiškai dalyvauja antrajame etape. Antrojo etapo užduotis – testas, atliekamas nuotoliniu būdu – mokiniai prisijungia prie internetinės svetainės, kurios nuorodą ir individualius prisijungimo duomenis atsiunčia konkurso organizatoriai. Šiais metais testą planuojama organizuoti kovo 25 d. 

III – finalinis – konkurso etapas

Į trečiąjį – finalinį – etapą patenka ir dėl prizinių vietų varžosi 30 geriausiai II etapo testą išsprendusių mokinių. Surinkus vienodą teisingų atsakymų skaičių, pirmumą turi greičiau testą išsprendęs dalyvis. Į finalinį etapą patekę mokiniai ir jų mokytojai elektroniniu paštu bus informuoti apie konkurso finalinio etapo vietą, datą ir laiką. Balandžio 23 d. prasidės lemiama konkurso kova – finalinis etapas, kuriame susirungs geriausiai pasirodę dalyviai. Čia svarbūs bus ne tik faktai, bet ir greita reakcija, strateginis mąstymas bei gebėjimas pritaikyti turimas žinias. O gegužės mėnesį finalininkai turės ypatingą progą – jie pasirodys LRT laidoje „Tūkstantmečio vaikai“. Tai bus ne tik žinių patikrinimas, bet ir galimybė įkvėpti bendraamžius domėtis Lietuvos kariuomene ir valstybės saugumu. 

Idėja organizuoti konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ gimė 1995 metais tuometinės Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabe. Konkursas buvo sumanytas kaip priemonė paskatinti moksleivius domėtis savo šalies istorija, Lietuvos kariuomenės istorija, kovomis už nepriklausomybę, rezistencijos laikotarpiu ir dabarties gynybos politikos aktualijomis.

Lietuvos kariuomenės inf.  

Pavasarėjant Lietuvoje vis dažniau fiksuojama laukinių paukščių gripo atvejų. Kovo 5 d. trims nugaišusioms antims, kurios buvo paimtos iš Kretingos parko pirmojo tvenkinio, patvirtintas paukščių gripo virusas. Šiais metais labai patogeniškas paukščių gripo virusas taip pat nustatytas laukiniams paukščiams Kaune – 8 vietose ir po vieną – Marijampolėje, Ukmergėje bei Vilniaus rajone. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja gyventojus vengti lankytis laukinių paukščių būriavimosi vietose, ypač jei jos yra prie vandens telkinių. Rizika užsikrėsti žmonėms išlieka maža, tačiau apsilankius užkrėstoje teritorijoje didelė tikimybė netiesioginio kontakto būdu virusą pernešti naminiams paukščiams.   

Ankstyvą pavasarį, vykstant aktyviai paukščių migracijai, ypač padidėja tikimybė, kad užkratas gali patekti į naminių paukščių laikymo vietas. Atviri vandens telkiniai gali būti užkrėsti dėl gausiai besibūriuojančių laukinių vandens paukščių, todėl labai svarbu saugoti ne tik auginamus naminius paukščius, bet ir jų lesalus bei kraiką – juos reikia laikyti taip, kad laukiniai paukščiai nepasiektų.   

Pamačius įspėjamuosius ženklus rekomenduojama tokiose vietose nesilankyti, nelesinti laukinių paukščių, nevedžioti naminių augintinių, o pastebėjus laukinių paukščių gaišenas kuo skubiau apie  tai informuoti VMVT.  

Rekomenduoja imtis papildomų saugumo priemonių    

Nors kol kas paukščių gripo protrūkių paukštininkystės ūkiuose Lietuvoje nenustatyta, VMVT specialistai naminių paukščių augintojams rekomenduoja:   

• stiprinti biologinio saugumo priemones ūkiuose, apsaugoti naminius paukščius nuo kontakto su laukiniais paukščiais,    
• išleisti į lauką tik į aptvertas lauko aikšteles ar teritoriją, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais vandens paukščiais.    
• laikytis asmens higienos, persirengti švariais rūbais, dezinfekuoti batus, įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus,   
• namines žąsis ir antis reikia laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių,  
• nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose ir vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.  

Įspėjamieji ligos požymiai    

Įspėjamieji ženklai, kad paukščiai galėtų būti jau užsikrėtę: jie nustoja lesti ir gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta skiauterės ar barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėje. Jei virusas įsisuks tarp naminių paukščių, ūkyje gali nugaišti visi laikomi paukščiai.  

Pastebėjus nugaišusį paukštį, paukščių apatiją, suprastėjusį apetitą  ar staigų gaišimą prašoma nedelsiant pranešti VMVT telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108, arba užpildžius anketą https://pranesimai.vmvt.lt/.

VMVT inf. 

Kovo 9–15 dienomis visoje Lietuvoje bus vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota prevencinė priemonė „Saugos diržai“ (angl. Operation Seatbelt). Jos tikslas – stiprinti eismo dalyvių saugumo kultūrą ir priminti apie vieną paprasčiausių, bet gyvybiškai svarbių saugumo priemonių – saugos diržų naudojimą.

Prevencinės priemonės metu policijos pareigūnai ypatingą dėmesį skirs vairuotojų ir keleivių saugos diržų naudojimo kontrolei. Taip pat pagal galimybes daugiau dėmesio bus skiriama darbui prie švietimo ir ugdymo įstaigų – darželių, lopšelių-darželių, mokyklų-darželių, mokyklų-daugiafunkcių centrų bei pradinių mokyklų – ryto valandomis, kai į jas atvežami vaikai. Bus tikrinama, ar mažieji keleiviai vežami saugiai – ar jie tinkamai prisegti saugos diržais, ar vežami jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse.

Pareigūnai taip pat aktyviai tikrins mokyklinius, tarpmiestinius ir rajoninius autobusus. Bus vertinama, ar keleiviai ir vairuotojai, jei transporto priemonėse įrengti saugos diržai, jais naudojasi.

Kontrolės metu dėmesys bus skiriamas ir kitiems saugumo aspektams. Pareigūnai tikrins, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, kai neturi laisvų rankų įrangos. Atsižvelgiant į eismo ir oro sąlygas, dėmesys bus skiriamas ir saugos šalmų naudojimui – ypač mopedų ir motociklų vairuotojų bei nepilnamečių, važiuojančių dviračiais ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Asta Mezginaitė-Verbiejė primena tėvams: „Veždami vaikus visada naudokite kėdutę, kuri atitinka jūsų vaiko ūgį ir svorį. Išaugta kėdutė neužtikrina tinkamos apsaugos“.

Saugos diržų naudojimas – ne formalumas, o viena veiksmingiausių priemonių, galinčių sumažinti sužeidimų ar žūties riziką eismo įvykių metu. Už saugos diržų nesegėjimą atsako tiek transporto priemonės vairuotojai, tiek keleiviai.

PATARIMAI TĖVAMS 

1. Vežkite vaiką tik jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje kėdutėje. Vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, automobilyje turi būti vežami naudojant specialias vaikų prisegimo sistemas.

2. Tinkamai prisekite vaiką. Saugos diržai neturi būti per laisvi – jie turi priglusti prie vaiko kūno.

3. Nepamirškite saugumo net trumpose kelionėse. Daug eismo įvykių nutinka būtent kasdienėse, trumpose kelionėse mieste.

Policija į vaikų saugumą šias metais atkreipia dėmesį ne pirmą kartą. Tokie kelių policijos reidai vyko sausio mėnesį, o vasarį, pasitinkant Šv. Valentino dieną, visoje šalyje vyko policijos inicijuota prevencinė akcija „Meilė veža saugiai“.

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis apsaugos sistemomis ar motociklininko šalmais tvarkos pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų ir gali lemti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo vieno iki dviejų mėnesių.

Policijos duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma dešimtys tūkstančių pažeidimų, susijusių su saugos diržų nenaudojimu. Todėl tokios prevencinės priemonės yra svarbi nuolatinio darbo dalis, siekiant, kad kiekviena kelionė – tiek trumpa miesto gatvėmis, tiek ilgesnė užmiestyje – būtų kuo saugesnė visiems eismo dalyviams.

Lietuvos policija 

„Tai paskutinė galimybė šį sezoną slidinėti Jonavoje, todėl kviečiame dar kartą pasimėgauti nusileidimais nuo kalno“, - rašoma pranešime.

Prieš sezono pabaigą lankytojams paruošti ir specialūs pasiūlymai. Pirmadienį ir antradienį, kovo 9–10 dienomis, bilietams taikoma 50 proc. nuolaida.

Tuo metu kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, įėjimas į Jonavos slidinėjimo centrą bus nemokamas.

Skelbiama, kad darbo dienomis centras veiks nuo 16 iki 22 valandos, o kovo 11-ąją lankytojų lauks nuo 12 iki 22 valandos.

Centro atstovai taip pat primena, kad slidinėjimo įrangos nuomos bei instruktorių paslaugos išlieka mokamos. Į slidinėjimo centro teritoriją įleidžiami tik slidininkai ir snieglentininkai, turintys slides arba snieglentę bei dėvintys šalmus. Lankytojams galioja visos slidinėjimo centro taisyklės.

„Atsisveikinkime su žiema kartu – iki susitikimo ant kalno!“ – kviečia Jonavos slidinėjimo centras.

Ryškiausias augimas stebėtas kelių tiesimo srityje – kvalifikuotiems kelininkams buvo paskelbta 200 darbo pasiūlymų – keturis kartus daugiau nei sausį. Daugėjo darbo skelbimų stogdengiams, mūrininkams, dažytojams, ekskavatoriaus mašinistams ir kitų statybos profesijų atstovams, nors jų paklausos augimo tempai nebuvo tokie ryškūs kaip kelininkų.

Tuo tarpu didžiausiu darbuotojų poreikiu ir toliau išsiskiria gamybos sektorius. Net 700 gamybos įmonių vasarį paskelbė 2,5 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai sudarė beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų šalyje įregistruotų darbo pasiūlymų. Gamybos sektoriaus aktyvumas rodo stabilų pramonės poreikį žmogiškiesiems ištekliams.

„Šiuose sektoriuose auganti darbo paklausa rodo didėjantį pasirengimą artėjančiam darbų sezonui. Iš tikrųjų darbo rinka pavasarį pasitinka geresnėje situacijoje nei prieš metus – daugiau dirbančiųjų, o darbdavių aktyvėjimas rodo, kad artėjant pavasario sezonui atsiras daugiau užimtumo galimybių ieškantiems darbo asmenims“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 1695 Eur – 10,6 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausi atlyginimai siūlyti gydytojams, programų kūrėjams bei aukštos kvalifikacijos techniniams specialistams.

J. Zemblytės teigimu, nors atskiruose sektoriuose jau matyti sezoninis aktyvėjimas, visgi darbuotojų paieška šiek tiek pasyvesnė nei pernai: „Palyginti su 2025 m. vasariu, darbuotojų ieškančių darbdavių skaičius susitraukė 2,1 proc., o laisvų darbo vietų sumažėjo 3,2 proc. iki 10,6 tūkst.“

Vasarį užimtumas suteiktas 15,5 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 900 mažiau nei sausį, tačiau 2,4 tūkst. daugiau nei gruodį. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pasirinko 5,7 tūkst. žmonių. Mažesniam nei sausį įsidarbinusių skaičiui įtakos turėjo ir trumpesnis vasario mėnuo.

Šalyje dirbančiųjų skaičius per mėnesį padidėjo 3,1 tūkst. ir kovo 1 d. siekė 1,45 mln. Labiausiai užimtumas augo švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, apdirbamosios gamybos sektoriuose, o mažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, administracinės ir aptarnavimo veiklos srityse.

Darbo rinkoje stebimi nuosaikūs, bet pozityvūs pokyčiai – per metus darbo ieškančių sumažėjo 2,9 tūkst., o registruotas nedarbas 0,2 proc. punkto mažesnis nei prieš metus (9 proc.).

Kovo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 163,7 tūkst. klientų – 600 mažiau nei prieš mėnesį. Mažiausias nedarbas išlieka Neringos (3,8 proc.), Birštono (6,3 proc.), Šiaulių m. (7 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Anykščių r. (12,6 proc.), Ignalinos r. (12,2 proc.), Kalvarijos (12,1 proc.), Raseinių r. (11,9 proc.) bei Visagino (11,8 proc.).

Užimtumo tarnybos inf. 

Paraiškų teikimas Lietuvoje vyksta iki kovo 31 d., o nugalėtojos bus paskelbtos birželio mėnesį Rygoje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.

„She’s Next 2026“ iniciatyva skirta moterų vadovaujamoms mažosioms įmonėms Šiaurės ir Baltijos šalyse. Programos metu įmonėms teikiamas finansavimas, ekspertų verslo konsultacijos, galimybė įsilieti į palaikančią verslo bendruomenę. Iš viso „Visa“ šios programos stipendijas skirs 12 moterų vadovaujamų įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Norvegijoje.

Vertinimo komisiją sudarys „Visa“, programos partnerių bei vietos verslumo ekosistemos atstovai. Į pusfinalį patekusios kandidatės taip pat gali būti kviečiamos dalyvauti verslo pristatymo (angl. pitch) sesijoje, kuri bus vertinimo proceso dalis.

„Moterys verslininkės atlieka svarbų vaidmenį skatinant inovacijas ir ekonomikos augimą. Per „She’s Next“ siekiame suteikti praktinę pagalbą, kuri padėtų moterų vadovaujamoms įmonėms žengti kitą žingsnį – plėstis, skaitmenizuotis ar pasiekti naujus klientus. Mūsų tikslas – padėti ambicijas paversti ilgalaikiu augimu“, – sako „Visa“ vadovas Baltijos šalims Juris Paegle.

Nuo programos pradžios Šiaurės ir Baltijos šalyse „Visa“ sulaukė tūkstančių paraiškų ir suteikė finansavimą, konsultacijas bei viešumą daugybei moterų vadovaujamų verslų.

Socialinė iniciatyva atspindi platesnį bendrovės įsipareigojimą remti smulkiąsias įmones ir skatinti inovacijas. Ankstesni programos etapai sulaukė didelio susidomėjimo, o stipendijų gavėjų sėkmės istorijos aiškiai rodo, kokį realų poveikį ši parama turi. Prieš metus „She’s Next“ stipendijas laimėjo Lietuvos moterų vadovaujamos originalios verslo idėjos „Tabula Rasa“ ir „Pokalbių gidas“.

Baltijos šalyse programa įgyvendinama bendradarbiaujant su įmonėmis „Novatore“ ir „Helve“.

„Ši partnerystė atspindi mūsų bendrą siekį atskleisti moterų verslumo potencialą Baltijos šalyse. Užsiimdami individualia, prie poreikių pritaikyta mentoryste, padedame įkūrėjoms pereiti nuo idėjos prie tikslingo ir užtikrinto jos įgyvendinimo. Kasdien įsitikiname – kai moterys gauna tikslinę paramą ir jaučia bendruomenės palaikymą, jos ne tik augina sėkmingus verslus, bet ir kuria ilgalaikį ekonominį bei socialinį poveikį“, – sako Elza Priede, „Novatore“ vadovė.

Plačiau apie dalyvavimą programoje galima sužinoti čia: visa.lt/shesnext 

Kartu su veiksmu trasoje gražia tradicija tapo ir jau bemaž dešimtmetį susiburiantys šimtai moterų, dalyvaujančių orientacinėse varžybose. Šiemet jau devintą kartą pajūrį drebins OlyBet remiamos „Moterų iššūkio“ lenktynės, kurių metu moterų ekipažai iš visos Lietuvos turės nuvažiuoti daugiau nei šimtą kilometrų Vakarų Lietuvos keliais ir įveikti įvairias užduotis.

Renginyje gimė bendruomenė

Nuo 2017 metų organizuojamas renginys, kuriame dalyvauja išimtinai dailiosios lyties atstovės, tapo ne tik uždegančiomis orientacinėmis varžybomis, bet ir geidžiamu moterų bendruomenės susitikimu. Daugelis komandų čia varžosi kasmet, o ir prisijungiantys naujokių ekipažai greitai supranta, kad svarbiausia šiame renginyje ne greitis ar vairavimo sugebėjimai, bet komandiniai sprendimai, strategija ir, bene svarbiausia, tinkamas nusiteikimas.

„Šiemet OlyBet remiamos „Moterų iššūkio“ varžybos vyks jau devintą kartą. Per tą laiką renginys užaugo, susiformavo stipri bendruomenė ir aiškus renginio formatas, todėl šiemetinis mūsų susibūrimas tampa savotiška įžanga į artėjantį dešimtmečio jubiliejų“, – moterų lenktynių organizatorė Jolanta Iselionienė.

Varžybų dalyvės kasmet leidžiasi į specialiai parengtą maršrutą po pajūrio regioną, kuriame laukia orientacinės, loginės ir kūrybiškumo reikalaujančios užduotys. Organizatorė tikina, kad net ir daug metų dalyvaujančios komandos čia vis dar atranda naujų vietų.

„Dažnai mūsų klausia ar po tiek metų dar lieka neatrastų kelių. Atsakymas paprastas: Lietuva turi daugiau istorijų ir netikėtų kampelių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Net pažįstama vieta gali tapti visiškai nauju iššūkiu, jei ją pamatai per kūrybinę ar kitokią užduotį“, – pasakoja J. Iselionienė.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet moterų sąskrydyje apstu naujovių. Organizatoriai daugiau dėmesio skirs komandinei strategijai bei komandų patirčiai – siekiama, kad dalyvės ne tik įveiktų trasą, bet ir išgyventų savotišką istoriją su netikėtais sprendimais, o visos dienos iššūkius vainikuotų sėkmingu finišu.

Gali dalyvauti visos, tačiau vietų kiekis ribotas

Kaip akcentuoja patys šio renginio organizatoriai, šios varžybos nėra profesionalios lenktynės, todėl dalyvauti gali bet kuri moterų komanda, turinti automobilį ir norą išmėginti savo sugebėjimus. Svarbu paminėti, kad varžybos vyksta laikantis visų kelių eismo taisyklių, o slalomo rungtys įveikiamos bet kuriuo kasdieniu automobiliu. Vairuotojai taip pat nebūtina turėti ankstesnės tokio važiavimo patirties – dažnai būtent šis renginys tampa vieta, kai moterys pirmą kartą susipažįsta su mėgėjišku automobilių sportu.

„Dažniausiai moterys abejoja dėl patirties – ar reikia būti labai gera vairuotoja, ar būtini orientaciniai įgūdžiai. Iš tikrųjų svarbiausia yra komanda, dėmesys ir noras dalyvauti. Labai dažnai po finišo girdime laimingus nuogąstavimus apie tai, kodėl moterys to nepadarė anksčiau,“ – šypsosi organizatorė.

Šiemet OlyBet remiamos „Moterų iššūkio“ lenktynės vyks liepos 17 dieną Palangoje, „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynių savaitgalio metu. Kaip ir anksčiau, organizatoriai dalyvių skaičių riboja iki 100 ekipažų.

Lenktynėms pasibaigus organizatoriai kvies į oficialų varžybų vakarėlį, kuris numatomas liepos 17-osios vakarą Palangoje adresu Vytauto g. 35. Daugiau detalių apie šį renginį bus atskleista netrukus.

Registracija į Olybet remiamą devintąjį „Moterų iššūkį“ pradedama kovo 8 dieną: https://racing.lt/lt/moteru-issukis/registracija

Organizatorių pranešimas spaudai 

Vytauto Pilkausko ir Tomo Krisiulevičiaus nuotraukos

Nuo 2026 metų įsigaliojęs Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas numato pokyčius, skirtus stiprinti Lietuvos kariuomenės rezervo pajėgumus. Lietuvos kariuomenė primena, kad atlikus 9 mėnesių privalomąją tarnybą, kariai perkeliami į aktyvųjį rezervą. Tarnybos aktyviajame rezerve trukmė pailginta nuo 10 iki 15 metų, o parengtasis rezervas galioja iki 60 metų amžiaus, po to kariai perkeliami į dimisiją. 

Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai gali būti kviečiami į mokymus ir pratybas, atlikti taikos meto užduotis, o paskelbus karo padėtį ar mobilizaciją – dalyvauti valstybės gynyboje. Tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpiu rengiami kartotiniai mokymai, kurie gali trukti nuo 20 iki 90 dienų. Jų metu atnaujinamos anksčiau įgytos karinės žinios, susipažįstama su nauja ginkluote ir karine technika, palaikomi įgūdžiai ir stiprinamas vienetų pasirengimas. Tai nuoseklus pasirengimo ciklas, leidžiantis palaikyti karių kompetencijas ir užtikrinti tinkamą dalinių sukomplektavimą. Tuo tarpu parengtajame rezerve esantys asmenys į planines pratybas nėra kviečiami. Tačiau jų karinis statusas išlieka, todėl mobilizacijos ar valstybės ginkluotos gynybos atveju jie gali būti šaukiami į tarnybą. 

Siekiant užtikrinti sklandų aktyviojo rezervo karių pašaukimą į mokymus, praėjusiais metais Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba kartu su Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba testavo naują sveikatos tinkamumo tarnybai nustatymo modelį. Pagal jį aktyviojo rezervo kariai turi operatyviai užpildyti siunčiamą sveikatos būklės deklaracijos formą. Įvertinus pateiktą informaciją, kariai nukreipiami į civilines sveikatos priežiūros įstaigas arba kviečiami atvykti į Karinės medicinos ekspertizės komisiją. Ši tvarka leidžia greičiau spręsti sveikatos patikrinimo klausimus ir efektyviau organizuoti karių dalyvavimą mokymuose bei pratybose. 

Nuoseklaus aktyviojo rezervo karių rengimo paskirtis – reguliariai atnaujinti karo tarnybos metu įgytas žinias, supažindinti kariuomenėje tarnavusius Lietuvos gyventojus su jiems skirtu kariniu daliniu ir esant realiam poreikiui palaikyti nuolatinę galimybę papildyti dalinį rezervistais. Pašaukti į mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybą rezerve atliekantys karo prievolininkai aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už tarnybos dienas, taikomos socialinės garantijos. 

Rūpestis savo artimaisiais ir valstybės saugumu skatina Lietuvos piliečius įgyti pirminį karinį parengtumą, kuris daugeliui jaunuolių trunka devynis mėnesius. Tačiau priesaika tarnauti Lietuvai neužsibaigia užvėrus karinio dalinio vartus – iškilus grėsmei valstybės suverenitetui ji skatina ir toliau būti pasirengus ginti savo šalį. Karių įtraukimas į aktyvųjį rezervą ir dalyvavimas kartotiniuose mokymuose padeda palaikyti jų įgūdžius, stiprina bendradarbiavimą tarp kariuomenės padalinių ir rezervo karių bei didina bendrą valstybės gynybos pasirengimą.

LK inf. 

Bendruomeniškumo triumfas: pagerintas praėjusių metų rekordas

Paukščiams sugrįžtant į gimtuosius kraštus, Jonavos bendruomenė parodė išskirtinį rūpestį – šiemet iškeltas rekordinis inkilų skaičius. Akcijos epicentras persikėlė į vaizdingas I-ojo, Joninių tvenkinio pakrantes, esančias netoli ligoninės ir naujai nutiestų dviračių takų.

Šių metų akcijos absoliuti lyderė – Justino Vareikio progimnazija, kurios mokiniai ir mokytojai pagamino net 86 inkilus, taip užfiksuodami naują organizacijos rekordą.

„Džiugina tai, kad šiemet pakabintas rekordinis inkilų skaičius – tiek gaminančių ir kabinančių juos dar neturėjome. Jonava yra miestas, kuriame moderni infrastruktūra dera su gamta“, – įspūdžiais dalinosi vicemeras Povilas Beišys, kuris kartu su savivaldybės komanda kasmet aktyviai įsitraukia į inkilų kėlimo darbus.

Kas kūrė naujus namus sparnuočiams?

Prie iniciatyvos prisijungė itin platus ratas dalyvių – nuo pačių mažiausių darželinukų iki senjorų ir nevyriausybinių organizacijų. Naujus namus paukščiams meistravo ir kėlė:

Švietimo įstaigos: J. Vareikio, R. Samulevičiaus, „Neries“ ir Panerio pradinė mokykla, Senamiesčio gimnazija bei pradinė mokykla „Žingsnis“.

Patys mažiausieji: Vaikų lopšelis-darželis „Bitutė“.

Organizacijos: Jonavos onkologinių ligonių asociacija „ŠKAC“, Jonavos baseino kolektyvas, JKMA „Jonavietė“ bei Jonavos rajono savivaldybė.

Nuo naujos infrastruktūros iki „Paukščių tako“

Šių metų akcija gali taptio simboliniu užbaigimu didelio masto pokyčiams vakarinėje Joninių tvenkinio pakrantėje. Dar 2024 metais pradėtas įgyvendinti šlaito sutvarkymo projektas dabar galutinai susijungė su gamtos apsaugos idėjomis.

Organizatoriai siūlo šią teritoriją oficialiai krikštyti „Paukščių taku“. Šis pavadinimas puikiai atspindėtų vietos charakterį: naujasis pėsčiųjų takas, vietomis pakeltas ant polių, vingiuoja tarp medžių, o dabar – ir tarp daugybės naujų sparnuočių namų.l

Kiekvienas iškeltas inkilas šioje zonoje yra ne tik saugus prieglobstis paukščiams, bet ir bendruomenės susitelkimo simbolis, paverčiantis Jonavą dar žalesniu ir gyvesniu miestu.

Priminsime, kad savo laiške moteris pasakojo apie dvi situacijas, su kuriomis, anot jos, susidūrė. Vienoje jų aprašyta mamos patirtis priėmimo skyriuje, kai, pasak autorės, su aukšta temperatūra ji buvo nukreipta į palatą, kurioje gydėsi gripu sergantys pacientai. Taip pat minėta ir kita istorija apie sunkios būklės pacientę, kuriai, anot laiško autorės, teko ilgai laukti tyrimų atsakymų ir vėliau vykti į Kauno klinikas. 

Moteris laiške kėlė klausimą, ar gydymo įstaigoje pacientai visuomet sulaukia ne tik medicininės pagalbos, bet ir žmogiško požiūrio. Plačiau apie tai ČIA. 

Publikacija sulaukė labai skirtingų reakcijų.

Dalis komentatorių teigė patys susidūrę su panašiomis situacijomis ir tikino, kad ligoninėje kartais trūksta dėmesio pacientams ar pagarbaus bendravimo. Kai kurie gyventojai pasakojo apie, jų teigimu, netikslias diagnozes ar nemalonią patirtį lankantis pas gydytojus.

„Po apsilankymo čia teko važiuoti į Kauno klinikas. Ten pasakė, kad tokia situacija – nieko naujo“, – rašė vienas komentatorius.

Vis dėlto nemažai gyventojų stojo ginti ligoninės personalo. Jie teigė patys ne kartą lankęsi priėmimo skyriuje ar gydęsi skyriuose ir neturintys jokių nusiskundimų.

„Buvau ir priėmime, ir ligoninėje gulėjau – visur sulaukiau dėmesio ir priežiūros“, – komentavo viena gyventoja.

Kiti dėkojo medikams už jų darbą, primindami, kad gydytojai ir slaugytojai dirba sudėtingomis sąlygomis bei patiria didelį darbo krūvį.

Diskusijoje netrūko ir kritiškų pasisakymų pačios laiško autorės atžvilgiu – dalis komentatorių kėlė klausimą, ar pacientai ir jų artimieji visuomet patys tinkamai bendrauja su medicinos personalu.

Į situaciją sureagavo ir Jonavos ligoninė. Gavusi redakcijos užklausą, įstaiga pateikė savo komentarą.

„Kadangi gautas laiškas yra anoniminis, ligoninė neturi galimybės patikrinti aprašytų aplinkybių ir jas objektyviai įvertinti. Vis dėlto Jonavos ligoninėje dirbantys gydytojai ir slaugytojai kasdien deda visas pastangas, kad pacientams būtų suteikta profesionali ir savalaikė pagalba, dažnai sudėtingomis ir didelio darbo krūvio sąlygomis“, – rašoma ligoninės komentare.

Pasak įstaigos atstovų, gavus konkrečią informaciją apie galimus incidentus, tokie atvejai yra nagrinėjami, siekiant užtikrinti pagarbų ir kokybišką pacientų aptarnavimą.

Diskusija po publikacija parodė, kad gyventojų patirtys gydymo įstaigose gali būti labai skirtingos – nuo padėkų medikams iki aštrios kritikos. Tačiau akivaizdu, kad tema nelieka abejinga bendruomenei ir skatina kalbėti apie pacientų patirtis sveikatos priežiūros sistemoje.

Kovo 4 dieną kunigui buvo atsiųstas oficialus Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato laiškas, kuriame reaguojama į jo vasario 6 dieną pateiktą kreipimąsi dėl Jonavos rajone esančios Normainių dvaro koplytėlės ir joje buvusio paminklo Baro konfederacijos kovotojams išsaugojimo.

Kaip rašoma atsakyme, Normainių koplytėlė – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 26179) – turi ne tik regioninę, bet ir platesnę kultūrinę reikšmę.

„Pritariame, kad Normainių dvaro koplytėlė, skirta Baro konfederacijos kovotojams už tikėjimą ir tėvynę, yra ne tik regioninės reikšmės kultūros vertybė, bet ir sudėtinė lietuviškos kryždirbystės tradicijos dalis, įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“, – laiške kunigui R. Skrinskui rašo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.

Anot jos, šio objekto išsaugojimas svarbus ne tik Lietuvos istorijai ir kultūrai, bet ir platesniame kontekste – kaip žmonijos kultūrinių tradicijų tęstinumo liudijimas.

„Šis objektas turėtų būti vertinamas kaip kultūros paveldo ir istorinės atminties pažinimo šaltinis ateities kartoms“, – pažymi M. Mašanauskienė.

UNESCO komisijos sekretoriatas taip pat atkreipia dėmesį, kad sutvarkyta koplytėlė galėtų tapti svarbiu regiono traukos objektu.

„Neabejojame, kad tinkamai sutvarkyta koplytėlė, kurioje ryškūs baroko stiliaus bruožai darniai siejasi su Normainių dvarvietės istorija, galėtų tapti svarbiu regioninio turizmo ir piligrimystės traukos centru, prisidėti prie kultūrinio turizmo plėtros bei stiprinti regiono patrauklumą“, – teigiama laiške.

Dokumente taip pat pažymima, kad koplytėlės sutvarkymui ir joje buvusių skulptūrų atkūrimui galima pasinaudoti valstybės finansavimu. Remiantis Kultūros ministerijos pateikta informacija, Jonavos rajono savivaldybė dėl finansavimo turėtų kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, pateikdama paraišką 2026 metų birželio 1–30 dienomis.

UNESCO komisija taip pat primena, kad 2027 metais bus minima 255 metų sukaktis nuo koplytėlės pastatymo Baro konfederacijos kovotojams.

„Tikimės, kad bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu skyriumi, Jonavos rajono savivaldybe, vietos bendruomene ir tarptautiniais partneriais bus užtikrintas tiek materialaus, tiek nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimas, o Normainių koplytėlė taps reikšmingu kultūros ir regioninio turizmo traukos objektu“, – teigiama laiške.

Primename, kad apie Normainių paminklo būklę ir diskusijas dėl jo tvarkymo jau rašėme šių metų sausio mėnesį. Tuomet skelbėme, kad Jonavos rajone, Normainių kaimo apylinkėse esantis paminklas žuvusiems kovotojams už laisvę ir Tėvynę, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jau kelis dešimtmečius laukia rimto sutvarkymo. Vietos bendruomenė ir klebonas teigė, jog kantrybė senka, o savivaldybė pabrėžė, kad pirmiausia būtini brangūs tyrimai. Plačiau apie tai ČIA.

Pasak kunigo R. Skrinsko, paminklas yra itin senas ir turi svarbią istorinę reikšmę.

„Normainių kaime stovi valstybės saugomas koplytstulpis, skirtas Baro konfederacijos kovotojams už laisvę. Jis yra apleistas ir gali sugriūti. Paminklas yra labai senas – senesnis už JAV Nepriklausomybės deklaraciją“, – savo kreipimesi rašo kunigas.

Anot jo, dar 1975 metais tuometinis Paminklų konservavimo institutas iš paminklo paėmė skulptūras – kryžių ir Šv. Jono statulėlę – neva restauracijai, tačiau jos taip ir nebuvo sugrąžintos.

Kunigas teigia, kad eilę metų įvairiais būdais siekia, jog paminklas būtų sutvarkytas. Jis kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę, rinko gyventojų parašus, taip pat bandė atkreipti dėmesį į šį objektą per tarptautinius projektus.

2024 metais, pasinaudojus tarptautinio projekto „Abiejų Tautų Respublikos istorinė atmintis – bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos vietos veiklos grupių, kuriant naujas turizmo paslaugas ir inovacijas“ lėšomis, buvo pagamintas naujas kryžius. Projektą parengė Bukonių bendruomenės pirmininkas Petras Vyšniauskas.

Tačiau šiuo metu kryžius prie paminklo pritvirtintas tik laikinai.

„Nuolatinėje vietoje, be tyrimų, leidimo kryžiui atstatyti neduota“, – teigia kunigas.

Vis dar neatstatyta ir Šv. Jono statulėlė. Kultūros ministerija yra nurodžiusi, kad prieš atkuriant skulptūrą būtina atlikti išsamius tyrimus.

„Būtina atlikti išsamius menotyrinius, archyvinius tyrimus ir tiksliai identifikuoti šventojo skulptūrą, nes vienuose šaltiniuose minima Šv. Jono Nepomuko skulptūra, kituose – Šv. Jono Krikštytojo“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Taip pat pažymima, kad reikėtų ištirti pačios koplytėlės konstrukcijas ir įvertinti, ar užkėlus maždaug dviejų metrų aukščio medinę skulptūrą nebūtų pakenkta paminklui.

Tuo metu kunigas R. Skrinskas tvirtina, kad vietos bendruomenė per dešimt metų jau tris kartus rinko parašus dėl paminklo sutvarkymo.

„Per dešimt metų buvo tris kartus surinkta po 500 ir daugiau parašų, kad paminklas būtų atnaujintas ir sugrąžintos skulptūros“, – teigia jis.

Pasak kunigo, šiuo klausimu jis kreipėsi ne tik į Lietuvos institucijas, bet ir į užsienio organizacijas bei valstybines institucijas Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje.

„Tenka labai apgailestauti, kad tokiu atsainiu ir neveikliu požiūriu į Normainių Baro konfederatų paminklo išsaugojimą Lietuvos valdininkai diskredituoja Lietuvą“, – savo kreipimesi rašo kunigas.

Tarp institucijų, kurioms išsiųsti laiškai, – Lenkijos kultūros paveldo institucijos, JAV istorinio paveldo išsaugojimo organizacijos, taip pat Prancūzijos valstybinės institucijos ir istorijos tyrimų centrai.

Kunigo iniciatyva sulaukė atsakymo ir iš Madagaskaro diplomatų. Prancūzijoje veikianti Madagaskaro ambasada laiške nurodė, kad gautas kreipimasis bus perduotas Madagaskaro ambasadai Berlyne, kuri yra atsakinga už ryšius su Lietuva.

„Jūsų laiškas ir perduoti dokumentai bus pateikti kompetentingai diplomatinei atstovybei, kad jie galėtų būti išnagrinėti ir, jei reikės, perduoti atitinkamoms institucijoms“, – rašoma Madagaskaro ambasados Prancūzijoje atsakyme.

Tuo metu lieka atviras klausimas, ar Normainių koplytėlės tvarkymo darbai artimiausiu metu bus įtraukti į planus. Pagal Kultūros ministerijos nurodytą tvarką savivaldybė galėtų teikti paraišką finansavimui gauti 2026 metų birželio mėnesį.

Parengta pagal kunigo R. Skrinsko pateiktus duomenis 

Miško kirtimų, kuriems VMT išduoda leidimus, rūšys: 
Pagrindiniai miško kirtimai – tai brandžių ir bręstančių medynų ar brandžių medžių kirtimai. Šie kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti.
Specialieji kirtimai – šiems kirtimams priskiriami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, medynų ir krūmynų pertvarkymo, miško lydimo, kai pašalinami krūmai, menkaverčiai ar nepageidaujami medžiai, kirtimai ir biologinės įvairovės palaikymo kirtimai. Taip pat šiai grupei priskiriami ribinių linijų, geležinkelių ir kelių trasų ar kitų apsaugos zonų valymo, gamtinių vertybių išsaugojimui skirti ir avarinio būtinumo miško kirtimai, miško genetinių draustinių ir sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimo bei sėkloms rinkti skirtų medžių ir kiti kirtimai.
Sanitariniai kirtimai, kurių tikslas – pašalinti kenkėjų, ligų ar stichinių veiksnių pažeistus medžius, kad būtų sustabdytas ligos židinių plitimas ir išsaugota miško sveikata. Jie vykdomi tada, kai kitomis sanitarinės apsaugos priemonėmis nebeįmanoma pagerinti medyno būklės arba medžiai pradeda žūti ir kelia grėsmę aplinkiniam miškui.
Ugdomieji kirtimai – tai kryptingai atliekami jaunuolynų ir vyresnių medynų formavimo kirtimai, kuriais siekiama pagerinti medyno sudėtį, struktūrą bei kokybę. Šie kirtimai yra ne medienos ruošos, o miško auginimo priemonė, atliekama siekiant išauginti stipresnį, tvaresnį ir produktyvesnį medyną.

Valstybinės miškų tarnybos inf. 

Lietuvos banko inf. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) pradėjo veikti naujas funkcionalumas „Kas man priklauso“, kuris padės gyventojams paprasčiau sužinoti, kokios socialinės paslaugos ar pagalba jiems gali būti teikiama. Norint sėkmingai naudotis funkcionalumu, būtina užpildyti sutikimą SPIS sistemoje.

Naudodamiesi funkcija „Kas man priklauso“, gyventojai, prisijungę prie SPIS sistemos, gali sužinoti, kokios socialinės paslaugos ar pagalbos priemonės jiems gali priklausyti, pateikti sutikimą sistemai automatiškai surinkti reikalingus duomenis iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, matyti galimų paslaugų sąrašą pagal savo situaciją.

„Socialinės paslaugos turi būti ne tik prieinamos, bet ir lengvai randamos, ypač kai gyvename technologijų amžiuje. Kurdami funkciją „Kas man priklauso“ siekiame, kad kiekvienas žmogus galėtų paprastai ir greitai sužinoti apie jam prieinamas socialines paslaugas ir sumažėtų sudėtingų procedūrų našta“, – teigia SADM kanclerė Svetlana Tučkė.

Šis funkcionalumas palengvina paslaugų gavimo procesą, nes dalis prašymų formų užpildoma automatiškai, naudojant registrų duomenis, taip pat sumažėja administracinė našta gyventojams bei savivaldybių specialistams, nes lengviau ir greičiau įvertinti asmens atitiktį paslaugų teikimo sąlygoms.

Sistema automatiškai patikrina, ar asmuo atitinka konkrečios paslaugos gavimo kriterijus.

Ministerija kviečia gyventojus apsilankyti www.spis.lt, prisijungti prie sistemos ir užpildyti sutikimą, kuris leis automatiškai surinkti reikalingus duomenis ir pateikti jiems galimų socialinių paslaugų sąrašą. Taip pat savivaldybės kviečiamos prisidėti prie šios naujos galimybės sklaidos ir informuoti gyventojus apie patogesnį būdą sužinoti jiems priklausančią socialinę pagalbą.

Šis sprendimas sukurtas įgyvendinant projektą „Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas“, kurio tikslas – skaitmenizuoti socialines paslaugas ir padaryti jas lengviau prieinamas gyventojams.

SADM inf. 

„Kainų šuolis siejamas su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, bet degalų tiekėjai ir prekybininkai šiuo metu vis dar naudoja anksčiau įsigytas naftos ir naftos produktų bei dujų atsargas, kuriomis apsirūpino gerokai mažesnėmis kainomis – dar iki dabartinio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Vartotojams kyla pagrįstų klausimų, kodėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje kyla taip sparčiai ir ar toks kainų pokytis yra objektyviai pagrįstas“, – komentuoja B. Vėsaitė.

Parlamentarės kreipimesi prašoma atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą Lietuvos mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.

„Vartotojai turi teisę suprasti, kaip formuojamos degalų kainos ir ar jų pokyčiai yra pagrįsti. Šiuo metu žmonės pasigenda skaidrumo. Kyla įtarimų, kad kai kurie rinkos dalyviai nori pasipinigauti pasinaudodami situacija ir turima dingstimi“, – įspėja Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja B. Vėsaitė.

Pasak parlamentarės, kai tik bus sulaukta atsakymų, visuomenė apie juos bus nedelsiant informuota.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Emilio Cicėno atsakyme pažymima, kad „staigų degalų kainų augimą“ Lietuvos mažmeninėje rinkoje esą lėmė geopolitinės įtampos, žaliavinės naftos tiekimo grandinės sutrikimai, padidėjusios žaliavinės naftos transporto sąnaudos, EUR / USD kurso svyravimai.

„Kainų augimą lemia tiek realūs kaštų pokyčiai, tiek rinkos lūkesčiai (atsargų kaupimas, išankstinis kainų koregavimas)“, – teigiama atsakyme.

Seimo Ekonomikos komiteto inf. 

RRT atstovai pabrėžia, kad patyčių daugėja ne vien dėl išaugusio vaikų laiko internete – vis sudėtingesnė tampa ir pati skaitmeninė aplinka.

„Patyčios vis dažniau vyksta uždarose grupėse, nišinėse platformose, kur turinys nėra viešas ir jį sunku pasiekti. Tai reiškia, kad tokius atvejus nagrinėti tampa gerokai sudėtingiau ir reikia daugiau laiko. Be to, veiksmų galime imtis tik tada, kai patys galime pamatyti ir įvertinti originalų turinį“, – sako RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė.

Pernai RRT gavo 186 su patyčiomis susijusius pranešimus, iš kurių pasitvirtino net 143 pranešimai. Palyginimui: 2024 metais pasitvirtinusių pranešimų apie patyčias buvo 47, o 2023-iaisiais – vos 27.

RRT atstovas pažymi, kad žmonės vis geriau atpažįsta nepilnamečiams neigiamą poveikį darantį turinį – pernai iš visų gautų pranešimų pasitvirtino 64 procentai.

„Kai kyla įtarimas dėl netinkamo turinio internete, visada geriau pranešti nei likti abejingam. Matome akivaizdų pokytį – žmonės tampa sąmoningesni, tai liudija ne tik augantis pranešimų skaičius, bet ir gebėjimas atskirti draudžiamą bei žalingą turinį. Prieš kelerius metus pasitvirtindavo vos trečdalis“, – pastebi J. Paulauskaitė.

Praėjusiais metais padaugėjo pranešimų ir dėl vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų internete. Didžioji dalis tokio turinio buvo publikuota užsienio šalių tarnybinėse stotyse, todėl šie pranešimai buvo persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms – tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. Iš viso 2025 metais tokių pranešimų buvo 280, 2024-aisiais – 237.

„Vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga  yra draudžiama visame pasaulyje, todėl dėl tokio turinio reaguojama labai greitai. Jei jis publikuojamas Lietuvoje, visą informaciją perduodame policijai ir pranešame prieglobos paslaugų teikėjui, kad turinys būtų kuo greičiau pašalintas“, – aiškina RRT atstovė. 

120 gautų pranešimų buvo persiųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, įtarus kibernetinį incidentą ar internetinio sukčiavimo atvejį. 1 265 pranešimai buvo persiųsti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį draudžiamą skleisti interneto turinį, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas.

512 gautų pranešimų, kuriais buvo pranešta apie draudžiamą turinį, buvo pasikartojantys, t. y. apie tą patį turinį, dėl kurio buvo imtasi veiksmų.

Per 2025 metus RRT specialistai suteikė 254 konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose. Palyginti su 2024 metais, tokių konsultacijų poreikis sumažėjo 17 procentų.

Į RRT galima kreiptis aptikus pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, patyčias, smurtą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete.

 RRT inf.