Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Turguje įsigytos ir internete perparduotos prekės gali palengvinti pardavėjų kišenes]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/turguje-isigytos-ir-internete-perparduotos-prekes-gali-palengvinti-pardaveju-kisenes https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/turguje-isigytos-ir-internete-perparduotos-prekes-gali-palengvinti-pardaveju-kisenes Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis, nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje, perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl ko po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų mokesčių sumos. VMI dėmesio sulaukę prekiautojai, neturėję patirtas išlaidas pagrindžiančių prekių įsigijimo dokumentų ir nustačius kitų pažeidimų, papildomai sumokės beveik 600 tūkst. eurų.

„Perpardavėjai neretai prekes įsigyja Lietuvos ar Lenkijos turgavietėse, tačiau nereikalauja, kad jiems butų išduotas pirkimą-pardavimą įrodantis dokumentas, nors vėliau, deklaruodami pajamas bei apskaičiuodami mokesčius, teisėtai sumažintų mokėtinų mokesčių sumas“, — teigia VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius, pažymėdamas, kad dabar perpardavėjai deklaruodami pajamas pasirenka mokėti 30 proc. nuo gautų pajamų, o ne pagal faktines išlaidas, nors tai veiklai būtų palankiau rodyti išlaidas ir jas nurašyti į leidžiamus atskaitymus.

R. Puncevičius teigimu, perpardavėjui negavus atitinkamo apskaitos dokumento, vieninteliu naudos gavėju tampa pirminis pardavėjas, kuris tarsi palieka sau erdvės nuslėpti gautas pajamas ir nemokėti mokesčių valstybei. „Tačiau tiesa tokia, kad tuos mokesčius anksčiau ar vėliau tenka sumokėti perpardavėjui, nors šiuo atveju mokestinė pareiga turėtų būti paskirstoma proporcingai uždirbtoms pajamoms ir gautam pelnui. Jei kiekvienas iš asmenų sumokėtų tiek mokesčių, kiek priklauso, VMI dėmesio gavę perpardavėjai neatsidurtų keblioje situacijoje gavus žinią apie ženkliai išaugusias mokesčių sumas“, — teigia VMI atstovas. 

Pavyzdžiui, nustatyta, kad rūbais internete prekiavęs gyventojas nedeklaravo virš 200 tūkst. eurų gautų pajamų ir nesiregistravo Pridėtinio vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Dėl šių priežasčių jam priskaičiuota virš 35 tūkst. eurų individualios veiklos mokesčių (GPM, PSD, VSD * ), taip pat atsirado prievolė mokėti virš 25 tūkst. eurų PVM. „Mokesčių sumos galėjo būti ženkliai mažesnės, jei asmuo prekes būtų įsigijęs oficialiai, turėtų tai patvirtinančius dokumentus ir galėtų pasinaudoti PVM ir GPM atskaita“, — pasakoja R. Puncevičius.

VMI primena, kad prekyba užsiimantys gyventojai, įsigydami prekes tolimesnei veiklai, visuomet turi teisę gauti pirkimą-pardavimą patvirtinantį dokumentą, kurį vėliau galėtų įtrauktų į apskaitą. Tuo pat metu, dažniausi turgavietėse VMI užfiksuoti pažeidimai siejami su kasos aparato kvito už parduotas prekes neišdavimu.

Konsultacijos mokesčių klausimais teikiamos paskambinus 1882 (+370 5 260 5060) ar e. būdu per Mano VMI, nuotolinės paslaugos – telefonu 8 5 2191 777. Paslaugos ir konsultacijos klientų aptarnavimo padaliniuose –  tik su išankstine rezervacija.

*GPM – gyventojų pajamų mokestis, PSD – privalomasis sveikatos draudimas, VSD – valstybinis socialinis draudimas.

 

 

Turguje įsigytos ir internete perparduotos prekės gali palengvinti pardavėjų kišenes

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 16:45:53 +0200
<![CDATA[KPD: Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kpd-visuomenei-atverti-skaitmenizuoti-kulturos-paveldo-duomenys https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kpd-visuomenei-atverti-skaitmenizuoti-kulturos-paveldo-duomenys Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios bei įdomios informacijos apie Lietuvos kultūros paveldą. Portalo turinyje rasite kultūros vertybių registro suvestinę, interaktyvią neprižiūrimų kultūros paveldo objektų svetainę, dingusių Lietuvos kilnojamųjų vertybių sąrašą, nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų stebėsenos rezultatus, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų suvestinę,  inventoriaus duomenų suvestinę, kultūros paveldo departamento individualios apsaugos reglamentus, paveldotvarkos programos rezultatus.

„Atviri duomenys – viešojo sektoriaus ateitis, todėl džiaugiamės, kad Kultūros paveldo departamento darbuotojų žinių, įgūdžių ir pastangų dėka galime atverti visuomenei vis daugiau su kultūros paveldu susijusios informacijos“, – sakė Kultūros paveldo departamento l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Robertas Motuzas.

Sėkmingą kultūros paveldo duomenų skaitmeninimą ir atvėrimą visuomenei užtikrina Kultūros paveldo departamento darbuotojas Dainius Frišmantas.

„Prisijungęs prie Kultūros paveldo departamento kolektyvo pastebėjau, kad didelė dalis duomenų yra neskaitmenizuoti ir neatverti visuomenei. Mano vienas iš tikslų buvo sukurti atvirų duomenų portalą, kuriame didesnė visuomenės dalis bei kitos organizacijos lengviau pasiektų su kultūros paveldu susijusius duomenis, juos galėtų interaktyviai analizuoti žemėlapyje ir duomenų švieslentėse. Jau veikiančiame Kultūros paveldo atvirų duomenų portale ypač didelio susidomėjimo sulaukė čia patalpintas nekilnojamo kultūros paveldo inventorius, dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas, interaktyvi neprižiūrimų kultūros paveldo objektų suvestinė“, – pasakojo KPD duomenų bazių administratorius D. Frišmantas.

Visos parengtos aplikacijos, švieslentės bei žemėlapiai buvo sukurti naudojant ArcGIS technologiją, kuri suteikia galimybę informaciją kaupti vienoje vietoje, integruoti duomenis tarp skirtingų ArcGIS produktų, optimizuoti darbus bei dalintis informacija. Geografinių informacinių sistemų (GIS) naudojimas šiuo metu plačiai taikomas įvairiose srityse, o paveldo sritis – ne išimtis. GIS naudojimas suteikė galimybę kultūros paveldo duomenis atverti be atskirų finansavimo projektų. „Kultūros paveldo departamentas kaupia įvairius duomenis, kuriuos galima analizuoti kompleksiškai, sprendžiant kylančias problemas ir projektuose. Planuojame ir toliau plėsti GIS panaudojimą ir asmeniškai tikiuosi, kad ateityje prie Kultūros paveldo atvirų duomenų portalo bus galima prijungti ir Taikomųjų nekilnojamo kultūros paveldo tyrimų ataskaitas bei Leidimų archeologiniams tyrimams atlikti duomenų bazes“, – sakė D. Frišmantas. Atvirų duomenų portalas suteikia unikalią galimybę vienoje vietoje rasti daug su kultūros paveldu susijusių duomenų, kurie gali būti naudingi ir įdomūs ir visuomenei, ir specialistams.

Atvirų duomenų portalą galite rasti naujojoje KPD svetainėje:

https://paveldas.maps.arcgis.com/home/index.html

KPD informacija

KPD: Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 16:16:36 +0200
<![CDATA[Sveikatos turizmas atvers naują Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo etapą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-turizmas-atvers-nauja-lietuvos-ir-kazachstano-bendradarbiavimo-etapa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sveikatos-turizmas-atvers-nauja-lietuvos-ir-kazachstano-bendradarbiavimo-etapa Lietuvos ir Kazachstano vyriausybių turizmo atstovai Vilniuje susitarė dėl bendrų veiksmų skatinant turistų srautus ir numatė aktyviau bendradarbiauti tarptautinėse turizmo organizacijose, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  

Po susitikimo Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis ir Kazachstano kultūros ir sporto viceministras Yerzhan Yerkinbayev pasirašė susitarimą, kuriuo šalys įsipareigojo keistis patirtimi susigrąžinant dėl pandemijos ir karo Ukrainoje prarastus turistų srautus, bendradarbiauti sveikatos turizmo srityje, vystant darnųjį turizmą. 

„Abi šalys suinteresuotos ieškoti sprendimų, kaip sustiprinti turizmo sektorių ir šioje srityje kartu siekti atsigavimo. Lietuva turistams iš Kazachstano gali pasiūlyti įvairių paslaugų spektrą, tačiau ypač juos galime sudominti kokybiškomis mūsų šalies sveikatos turizmo paslaugomis“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Lietuvos turizmo paslaugų įvairovė Kazachstano delegacijai pristatyta per parodų centre LITEXPO vykusią 10-ąją tarptautinę turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodą „Adventur“, kur, be kita ko, buvo galima sužinoti ir apie sveikatinimosi Lietuvos kurortuose galimybes. Užsienio turistus domina Lietuvos kurortuose, sanatorijose, SPA naudojamos vietinės natūralios priemonės, tokios kaip mineraliniai vandenys, gydomasis purvas, lietuviški žolynai ir gintaras. Kazachstano atstovai sakė svarstysią galimybę kitais metais parodoje turėti savo šalies stendą, pasiūlė organizuoti Lietuvos turizmo dienas Kazachstane ir užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos turizmo paslaugų teikėjais.

Šiuo metu vienas svarbiausių turizmo tarp Lietuvos ir Kazachstano plėtros trukdžių – tiesioginio reiso nebuvimas. Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje susisiekimas tarp Kazachstano ir Lietuvos tapo dar sudėtingesnis.

„Lietuvos sanatorijas turistai iš Kazachstano žino ir mielai vyktų pas mus sveikatos turizmo paslaugų, tačiau, nesant tiesioginio skrydžio galimybės, jie renkasi kitų šalių kurortus. Analizuojant sveikatos turistų, atvykstančių į kurortus, statistiką, Kazachstanas kol kas nepatenka tarp atvykstančiųjų į Lietuvos kurortus šalių dešimtuką, tačiau tikimės, kad artimiausiu metu šie rodikliai pasikeis. Juk Lietuvos kurortai savo paslaugomis ir gamtos ištekliais yra labai patrauklūs“, – sako Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos direktorė Lina Nosevič.

Susitikimo metu Lietuva taip pat pristatė savo ketinimus kandidatuoti į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą 2023–2027 m. ir paprašė Kazachstano palaikymo balsuojant per rinkimus. Iš Europos regiono į Vykdomąją tarybą bus išrinktos 5 valstybės.

Lietuva buvo supažindinta su Kazachstano turizmo plėtros programa iki 2025 m. ir prioritetinėmis rinkomis, tarp kurių yra ir Lietuva.  

Turistų srautas iš Kazachstano auga. 2021 metais į Lietuvą atvyko 2516 turistų iš Kazachstano (7728 nakvynėms), o per tris 2022 m. ketvirčius iš šios šalies atvyko jau 2871 turistas (8004 nakvynėms).  
 

Sveikatos turizmas atvers naują Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo etapą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 16:07:18 +0200
<![CDATA[VILNIUS TECH: Ko galima išmokti iš ir apie COVID-19 kaukių memus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilnius-tech-ko-galima-ismokti-is-ir-apie-covid-19-kaukiu-memus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilnius-tech-ko-galima-ismokti-is-ir-apie-covid-19-kaukiu-memus Dėl COVID-19 pandemijos visame pasaulyje namuose užsidarę žmonės labiau nei įprastai pasikliovė bendravimu socialiniuose tinkluose. Tai atspindėjo ir intensyvus memų (t. y. žodinių-vaizdinių įrašų, dažniausiai humoristinių) kūrimas – memai buvo kuriami ir vartotojų bendrinami įvairiuose socialiniuose tinkluose bei platinami populiariose naujienų svetainėse. 2020 m. per pandemiją memai padėjo žmonėms ne tik prastumti laiką ir pramogauti nepaisant sudėtingų aplinkybių, bet ir dalintis (rimtomis) mintimis apie šių laikų socialinę ir politinę situaciją. Tai parodo, kaip mes suprantame humorą: jis leidžia atsipalaiduoti, išreikšti solidarumą, taip pat turi potencialą patraukti dėmesį, o tai, kalbant apie memus, leidžia paskleisti idėjas plačiai auditorijai. 

Viena iš karštai aptarinėjamų temų buvo apsauginės kaukės – pradedant jų trūkumu pirmaisiais pandemijos mėnesiais ir baigiant prieštaringomis (klaidinančiomis) žinutėmis apie kaukių dėvėjimo poveikį, skelbiamomis tradicinėse ir naujosiose medijose. Savaime suprantama, šios idėjos atsispindėjo ir memuose. Savo dviejuose straipsniuose apie COVID-19 kaukių memus, paremtuose automatiškai surinktais duomenimis, kalbu apie pandemijos metu vyravusius tipus ir tendencijas memų erdvėje (angl. memescape) bei nagrinėju esminius klausimus, susijusius su memų prigimtimi ir jų veikimu apskritai.

Remdamasi savo diachronišku kaukių memų, skelbtų internete pirmaisiais pandemijos metais, tyrimu, išskiriu 10 memetikos tendencijų, atskleisdama, kaip šiuo laikotarpiu jos pasireiškė memų erdvėje. Be to, laikui bėgant vėl išlįsdavo tie patys memai – kartais nepaisant sumažėjusio socialinių ir politinių jų nagrinėjamų temų aktualumo (prisiminkime 2020 m. pradžios Kinijos keliautojų su dideliais vandens buteliais ant galvų nuotraukas, kuriomis buvo dalinamasi iki pat metų pabaigos). Taigi, daugelis memų išpopuliarėjo, nes buvo pakartotinai skelbiami be jokių pakeitimų, tikriausiai dėl jų juokingumo. Regis, ilga atskirų memų ir memetinių konstruktų gyvavimo trukmė atspindi pagrindinį tikslą – dalintis įdomiais ir linksmais dalykais (nors ir ne visada naujai sukurtais), kuriuos galėtų įvertinti kiti. Šiam tikslui neturi įtakos specifinė memų prigimtis, t. y. ar jie iš esmės naudojami kaip humoro elementas dėl paties humoro ar kaip įvykių komentaras (nors galbūt prarado šią funkciją pakartotinio paskelbimo metu).

Nemažai COVID-19 kaukių memų yra apie žmones, o kartais ir gyvūnus. Šie veikėjai – tai viešose vietose pastebėti atsitiktiniai praeiviai su keistomis kaukėmis, kuriuos per dantį traukia socialinių tinklų vartotojai. Taip pat žmonės, pozuojantys asmenukėms, kuriose dėvi (ar apsimeta, kad dėvi) ištaigingas kaukes ir kostiumus vien dėl pramogos, arba norėdami pasišaipyti iš kūrybingų ar stačiai kvailų saugos priemonių, kurių kai kurie griebėsi krizės ir nežinomybės metu.

Vadinasi, šie memai apima daugybę perspektyvų – temos, autoriaus, skelbiančiojo ir pakartotinai skelbiančiojo – pateikiamų su įvairiais požiūriais, nepaisant to, ar jie vienas kitą palaiko, ar neturi glaudesnio tarpusavio ryšio. Be to, ankstesnės reikšmės gali būti modifikuojamos, tyčia keičiama memo paskirtis arba jis nesąmoningai iškraipomas, sukeliant painiavą, arba siekiant suklaidinti. Galiausiai, neretai memų (kurie dauginasi ir yra modifikuojami) kilmė negali būti atsekta ir kartais neįmanoma sužinoti, kokios iš tiesų buvo jų pirminės reikšmės (memų kūrėjų tikslai, ketinimai ir loginis pagrindas). Tai yra bendri pastebėjimai, kuriuos siūlome apsvarstyti ir kitiems memų tyrinėtojams, kuriems memai – šis tas daugiau nei kasdienė pramoga.

Tekstą parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė prof. habil. dr. Marta Dynel

VILNIUS TECH: Ko galima išmokti iš ir apie COVID-19 kaukių memus?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 15:11:47 +0200
<![CDATA[Organų donorystei pritarę mirusiųjų artimieji padovanojo viltį šešiems sunkiems ligoniams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/organu-donorystei-pritare-mirusiuju-artimieji-padovanojo-vilti-sesiems-sunkiems-ligoniams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/organu-donorystei-pritare-mirusiuju-artimieji-padovanojo-vilti-sesiems-sunkiems-ligoniams Praėjusi savaitė organų donorystės koordinatoriams buvo itin darbinga – per vieną parą Lietuvoje registruoti 3 efektyvūs organų donorai. Šie donorai galimybę pasveikti suteikė 6 sunkiai sergantiems pacientams.

Pirmasis skambutis apie registruojamą potencialų donorą Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatorius pasiekė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK). Kiek vėliau LSMUL KK koordinatoriai pranešė, kad yra registruojamas dar vienas potencialus donoras. Vėliau telefonas suskambėjo dar kartą – pranešta, kad dar vienas potencialus donoras registruojamas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Netekties akimirką artimieji nusprendė padėti nepažįstamiems žmonėms ir padovanoti jiems galimybę pasveikti.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad donorinių organų ir galimybės sugrįžti į įprastą gyvenimą sulaukė 6 recipientai, kurie laukė inkstų, širdies ar kepenų.

Transplantacijų laukia šimtai

Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.

Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.

Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.

Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių*: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

*2022 metų gruodžio 31 d. duomenimis

NTB inf. ir nuotr. 

Organų donorystei pritarę mirusiųjų artimieji padovanojo viltį šešiems sunkiems ligoniams

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 15:01:27 +0200
<![CDATA[Savaitgalį daliai vairuotojų nerūpėjo nei jų pačių, nei kitų saugumas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-daliai-vairuotoju-nerupejo-nei-ju-paciu-nei-kitu-saugumas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaitgali-daliai-vairuotoju-nerupejo-nei-ju-paciu-nei-kitu-saugumas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, sausio 23-29 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 798 greičio viršijimo atvejus.

Praėjusios savaitės lakstūnas užfiksuotas ketvirtadienį. Sausio 26 d. apie 11.30 val. Kėdainių r., magistraliniame kelyje „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, automobilis „BMW“, kur leistinas važiavimo greitis – 110 km/val., važiavo 180 km/val. greičiu. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Tą pačią dieną apie 18.20 val. Kaune, Islandijos pl., sunkiasvorė transporto priemonė „Iveco“, vairuojama neblaivaus vyro (g. 1959 m.), kliudė stovintį automobilį „Nissan“. Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,79 prom. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Savaitgalį ir pirmąją šios savaitės dieną Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kauno mieste ir rajone, Jonavos, Kaišiadorių rajonuose patikrino apie 8,4 tūkst. transporto priemonių. Jų metu išaiškinta 16 neblaivių vairuotojų (0,55 prom.; 0,67 prom.; 0,38 prom.; 0,46 prom.; 0,47 prom.; 0,55 prom.; 0,96 prom.; 1,16 prom.; 0,50 prom.; 0,92 prom.; 0,44 prom.; 0,50 prom.; 1,22 prom.; 0,44 prom.). Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Sekmadienio vakarą apie 21.00 val. Kaune, Pramonės pr., pareigūnai patikrinimui sustabdė du automobilius „BMW“, kuriuos vairavo vyrai (g. 2002 m.). Bendraamžių automobiliuose pastebėti tokie paties techniniai defektai: trūko šviesos žibintų, galinių bamperių ir kitų transporto priemonių dalių. Vairuotojai teigė, kad šiuos automobilius įsigijo „palaužymui“, o vienas iš jų prisipažino, kad net neketina remontuoti automobilio. Pareigūnai techniškai netvarkingiems automobiliams panaikino galiojančias transporto priemonių technines privalomąsias apžiūras ir surašė vairuotojams administracinio nusižengimo protokolus.

Iš viso per savaitę Kelių policijos pareigūnai nustatė 16 neblaivių automobilio vairuotojų ir 12 asmenų, kurie vairavo transporto priemones neturėdami tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo 1 eismo dalyvis (2022 m. iki sausio pabaigos – 0), 48 sužeisti (2022 m. iki sausio mėnesio pabaigos – 40).

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

 

 Kauno apskr. VPK inf. ir nuotr. 

Savaitgalį daliai vairuotojų nerūpėjo nei jų pačių, nei kitų saugumas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 14:53:52 +0200
<![CDATA[Nevyriausybinės organizacijos jau gali teikti paraiškas finansinei paramai gauti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nevyriausybines-organizacijos-jau-gali-teikti-paraiskas-finansinei-paramai-gauti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nevyriausybines-organizacijos-jau-gali-teikti-paraiskas-finansinei-paramai-gauti Siekiant paskatinti klimato kaitos politikos įgyvendinimo veiksmingumą, labiau įtraukti visuomenę į jos formavimą, pirmą kartą skelbiamas kvietimas nevyriausybinėms organizacijoms, kurių veikla susijusi su aplinkos apsauga.

Nuo pirmadienio, sausio 30 d., nevyriausybinės organizacijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai jau gali teikti paraiškas finansinei paramai gauti. Šiam kvietimui iš Klimato kaitos programos skirta 0,5 mln. eurų.

Maksimalus vieno projekto finansavimas vienai organizacijai siekia 60 tūkst. eurų, konsorciumui – 120 tūkst. eurų. Finansavimo intensyvumas – 90 proc., likusius 10 proc. NVO turės padengti nuosavu piniginiu indėliu ar savanorišku darbu.

„Norėdami paskatinti pokyčius kovoje su klimato kaita, neužtenka investicijų tik į atskirų infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Turime investuoti ir į aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų advokacijos pajėgumus. Tikimės, kad ši finansinė paskata paskatins pokytį politikos formavime, jos atvirumą, skaidrumą bei atskaitingumą“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Finansine paskata bus remiamos veiklos, siekiančios daryti moksliniais įrodymais ir gerąja praktika paremtą poveikį teisėkūrai, advokaciją papildančios veiklos, pavyzdžiui, visuomenės informavimas ir švietimas. Bus remiami tik tie projektai, kurie gali daryti poveikį teisėkūrai, susijusiai su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu žemės ūkio, transporto ir pramonės sektoriuose.

Paraiškas bus galima teikti iki kovo 31 d.

Aplinkos ministro patvirtintame Finansinės paskatos nevyriausybinių organizacijų veikloms ir (ar) veiksmams, formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą, tvarkos apraše numatyta, kad pareiškėjas turi būti nevyriausybinė organizacija (NVO), įsisteigusi ir veikianti ne trumpiau nei prieš 1 metus nuo įsakymo įsigaliojimo datos.

Be to, NVO turi būti įtraukta į darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, atitikti apraše numatytus organizacijos arba jos darbuotojų ir ekspertų patirties ir kvalifikacijos reikalavimus.

Nevyriausybinės organizacijos jau gali teikti paraiškas finansinei paramai gauti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 13:22:19 +0200
<![CDATA[Teikiamas derinti įstatymų pakeitimų paketas, kaip tobulinti atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teikiamas-derinti-istatymu-pakeitimu-paketas-kaip-tobulinti-atlieku-prevencijos-ir-tvarkymo-sistema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teikiamas-derinti-istatymu-pakeitimu-paketas-kaip-tobulinti-atlieku-prevencijos-ir-tvarkymo-sistema Aplinkos ministerija siūlo stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybę.

Siekiama, kad šių gaminių atliekos būtų tinkamai sutvarkytos, visi gamintojai ir importuotojai vykdytų nustatytas pareigas organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą. Kartu norima sudaryti palankią aplinką žiedinei ekonomikai vystyti mažinant administracinę ir finansinę naštą atliekų tvarkytojams.

Numatoma apmokestinamų gaminių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuoti tik kolektyviai, praplėsti gamintojo ir importuotojo atsakomybės taikymą įtraukiant tam tikrus gaminius, supaprastinti reikalavimus atliekų tvarkymą vykdančioms įmonėms, patikslinti, kokios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos neįskaičiuojamos į Valstybinės energetikos kainų reguliavimo tarybos reguliuojamą kainą.

Šie pokyčiai atsispindi teikiamuose derinti Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektuose.

Kas keistųsi tvarkant vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro, tepalų ar degalų filtrų, autotransporto priemonių amortizatorių, padangų atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones?

Siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, padangų, filtrų, ir amortizatorių atliekų tvarkymą organizuoti tik kolektyviai. Individualaus šių atliekų tvarkymo organizavimo būdo nebeliktų.

Atliekų tvarkymą organizuojanti organizacija galės būti steigiama ir vykdyti veiklą, jei organizuoti atliekų tvarkymą jai paves gamintojai ir importuotojai, vidaus rinkai verslo tikslais tiekiantys padangas, filtrus, amortizatorius ar transporto priemones ir užimantys ne mažiau nei 10 proc. vidaus rinkos. Tas pats padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas.

Be to, padangų, filtrų ir amortizatorių atliekas tvarkanti organizacija turės gauti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad apmokestinamųjų gaminių atliekų, kurios galėtų susidaryti per 3 mėnesius, tvarkymas bus finansuojamas.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės turės įvykdyti aplinkos ministro nustatytas kokybines užduotis, o transporto priemonių gamintojų ir importuotojų organizacijos, sudarydamos sutartis su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėmis, turės užtikrinti, kad jos būtų įvykdytos.

Padangų, filtrų ir amortizatorių importuotojai, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje, privalės paskirti Lietuvoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų vykdymą.

Taip pat siūloma atleisti nuo gamintojams ir importuotojams šiame įstatyme nustatytų pareigų įmones, įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias savo reikmėms ne daugiau kaip 5 vidaus degimo variklių degalų, įsiurbiamo oro arba tepalų filtrų, jų dalių ar komponentų vienetus, ir ne daugiau kaip 20 autotransporto priemonių amortizatorių ar tos pačios rūšies padangų per metus.

Siūloma, kad Atliekų tvarkymo įstatyme padangų gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas turėtų vykdyti ir transporto priemonių gamintojai bei importuotojai, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, ir komplektinių ratų (ratlankių su padangomis) gamintojai bei importuotojai.

Padangų restauruotojai, atnaujinantys Lietuvos vidaus rinkai verslo tikslais jau tiektas padangas (ne padangų atliekas), neprivalės vykdyti Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų padangų gamintojams pareigų.

Padangų gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms nereikės sudaryti sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais dėl padangų atliekų surinkimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir dengti šių aikštelių eksploatavimo išlaidas. Šiose aikštelėse surinktų padangų atliekų, už kurių priėmimą bus imamas savivaldybės nustatytas mokestis, tvarkymą organizuotų regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nemokamai priimtų tik iš gyventojų buityje susidarančių neapmokestinamų padangų atliekas, kurių sutvarkymo sąnaudos įtraukiamos į vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų kainą.

Kas keistųsi tvarkant alyvos atliekas?

Siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. alyvos gamintojus ir importuotojus įpareigoti vykdyti aplinkos ministro nustatytas kiekybines alyvos atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis.

Įmones, savo reikmėms įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias ne daugiau kaip 25 litrus alyvos per kalendorinius metus, numatoma atleisti nuo Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų alyvos gamintojams ir importuotojams pareigų.

Kas keistųsi tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas?

Planuojama nuo 2024 m. sausio 1 d. elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti taikant tik efektyvius metodus ir įrangą. Siūloma nustatyti, kad visi šių atliekų tvarkytojai, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir tvarkomų atliekų rūšis, privalėtų turėti atitinkamus Europos standartų sertifikatus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimui, gabenimui, tvarkymui ir pakartotiniam naudojimui. Šie sertifikatai turėtų būti išduoti sertifikavimo įstaigos, akredituotos pagal ISO /IEC 17065 reikalavimus. Taip pat siūloma, kad šių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turėtų teisę išrašyti visi atliekų tvarkytojai, kurie atitinka Europos standartus.

Kokios lengvatos numatomos ūkio subjektams?

Nuo gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo siūloma atleisti įmones, kurios Lietuvoje gamina ar į Lietuvą įveža gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, transporto priemones, apmokestinamuosius gaminius) ir juos perleidžia valstybės institucijoms, šiuos gaminius panaudojančioms Lietuvos saugumo interesų apsaugai ir krašto gynybai.

Planuojama nustatyti, kad atliekų vežėjams ir surinkėjams neprivaloma registruotis Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kai atliekų surinkimas ar vežimas nėra šių įmonių įprastinė veikla.

Siūloma atsisakyti reikalavimo, kad atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai turi būti baigę specializuotus mokymus, jei jie turi profesinę kvalifikaciją, atitinkančią nustatytus kriterijus.

Kaip keistųsi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamas komunalinių atliekų tvarkymo kainos skaičiavimas?

Patikslinama, kad į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą komunalinių atliekų tvarkymo kainą nebūtų įskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros sąnaudos.

Taip pat nebūtų įskaičiuojamos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudos, kurios neįtrauktos į regioninę kainą ir kurias turi padengti savivaldybė ar patyrė savivaldybės parinktas juridinis asmuo, kurio veiklos nereguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Šias infrastruktūros ir apdorojimo sąnaudas savivaldybės įskaičiuos į rinkliavą ar kitas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą.

Kiti svarbūs pokyčiai

Siūloma patikslinti komunalinių atliekų sąvokos apibrėžimą, papildant komunalinių atliekų sąrašą buityje susidarančiomis medicininėmis, statybinėmis ir padangomis, nepriskiriamoms apmokestinamiesiems gaminiams.

Taip pat komunalinėms atliekoms priskirti atliekas, surenkamas iš mažmeninės prekybos parduotuvių, viešojo administravimo, mokslo, kultūros, švietimo, sporto, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų ir veiklų sektorių, kai jos pagal pobūdį ar sudėtimi panašios į buitines atliekas.

Komunalinėms atliekoms nebūtų priskiriamos stambių prekybos ir pramonės objektų atliekos, nepanašios į buityje susidarančias atliekas, transporto pakuočių, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios medicininės, apmokestinamųjų gaminių (išskyrus buityje susidarančias baterijas ir akumuliatorius) ir alyvos atliekos.

Siūloma nustatyti, kad vienkartinių plastikinių drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti su tabako gaminiais, gamintojų ir importuotojų pareiga padengti savivaldybių vykdomo šiukšlių iš viešų vietų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo, apdorojimo kaštų dalį būtų vykdoma mokant finansinius įnašus aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą  tarifą – 1 eurą už toną. Šiuo metu mokestis nėra taikomas.

Taip pat siūloma praplėsti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti išimtis, kokiais atvejais tvarkant nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas nereikia turėti leidimo jų apdorojimui. Nustatant šias išimtis būtų užtikrinama, kad apdorojant atliekas nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų pakenkta aplinkai. Atsižvelgus į geriausias turimas technologijas, pavojingoms atliekoms būtų nustatomos ribinės pavojingų medžiagų kiekio jose ir išmetimo vertės. 

Siūloma numatyti pareigą, kad pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų organizacijos įsteigta kontrolės taryba ir jos nariai praneštų Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai apie nustatytus galimus teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejus.

Be to, siūloma numatyti pareigą  pakuočių organizacijos interneto svetainėje kasmet skelbti apibendrintą informaciją apie kontrolės tarybos atliktų sutartinių įsipareigojimų patikrinimų rezultatus.

Kviečiame suinteresuotas institucijas, visuomenės grupes teikti pastabas ir pasiūlymus iki vasario 14 d. elektroniniu paštu info@am.lt arba teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Teikiamas derinti įstatymų pakeitimų paketas, kaip tobulinti atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 12:15:02 +0200
<![CDATA[Per dvejus metus dar trys savivaldybės papildomai gavo 4,9 mln. eurų ES fondų lėšų naujiems elektriniams autobusams įsigyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-dvejus-metus-dar-trys-savivaldybes-papildomai-gavo-4-9-mln-euru-es-fondu-lesu-naujiems-elektriniams-autobusams-isigyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-dvejus-metus-dar-trys-savivaldybes-papildomai-gavo-4-9-mln-euru-es-fondu-lesu-naujiems-elektriniams-autobusams-isigyti „Žalesnis viešasis transportas vis labiau populiarėja Lietuvoje – akivaizdu, kad atsinaujinti siekia ne tik didmiesčiai, bet ir šalies regionų savivaldybės. Itin sparčia pažanga išsiskiria Tauragės rajono savivaldybė, pirmoji už ES fondų lėšas įsigijusi elektrinių autobusų ir kasmet plečianti ekologiško viešojo transporto parką, taip pat ir Druskininkai, ketinantys jau šiemet tapti pirmuoju šalies miestu, kuriame kursuos tik elektra varomi autobusai. Taršūs dyzeliniai autobusai pamažu taps praeitimi, o šiuolaikiškas ir patogus viešasis transportas turėtų paskatinti gyventojus vis rečiau rinktis automobilį kasdienėms kelionėms“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Elektriniams autobusams įsigyti Druskininkų savivaldybei iš ES sanglaudos fondo papildomai skirta beveik 2,4 mln. eurų, už juos perkami septyni nauji autobusai. Pirmieji du ES lėšomis anksčiau nupirkti elektriniai autobusai mieste pradėjo kursuoti 2022 m. vasarą, o metų pabaigoje viešojo transporto parkas pasipildė dar 8 elektra varomais autobusais, kuriuos savo lėšomis nupirko keleivių vežimo paslaugas teikianti bendrovė. Savivaldybės duomenimis, jau šių metų pavasarį keleivius veš tik elektriniai autobusai – jų kurorte iš viso bus 17.

Tauragės rajono savivaldybėje pirmieji 3 ES fondų lėšomis įsigyti autobusai pradėjo kursuoti 2020 m. Nuo tada Tauragei skirta dar 2,4 mln. eurų papildomų ES investicijų, už kurias perkami 9 nauji autobusai. Iki šių metų pabaigos čia važinės 12 elektrinių autobusų.

Jonavai, už anksčiau skirtas ES lėšas jau įsigijusiai vieną elektrinį autobusą, papildomai skirta 103,5 tūkst. eurų antram elektra varomam autobusui pirkti.

Visi savivaldybių įsigyjami elektriniai autobusai bus žemagrindžiai, pritaikyti individualių ir specialių poreikių turintiems žmonėms, keliaujantiems su vežimėliais. Autobusuose numatyta vaizdo stebėjimo sistema, skirta keleivių ir vairuotojų saugumui užtikrinti, vaizdinės ir garsinės keleivių informavimo priemonės. Eismo saugumui užtikrinti naujuosiuose autobusuose veiks antialkoholinis variklio užraktas. Atnaujinami autobusų parkai pagerins viešuoju transportu teikiamų paslaugų kokybę, miestuose mažės oro tarša. 

Panaudojant 2014–2020 m. laikotarpio ES sanglaudos fondo investicijas, Lietuvos regionų savivaldybėse – Alytaus, Jonavos, Radviliškio, Šiaulių, Tauragės ir Utenos rajonų bei Druskininkų – iki šių metų pabaigos  bus iš viso įsigyti 35 ekologiški autobusai, iš jų 29 elektriniai ir 6 varomi suslėgtomis gamtinėmis dujomis. Šiam tikslui iš viso skirta 8,67 mln. eurų.

Savivaldybių viešojo transporto priemonių parkų atnaujinimą planuojama skatinti ir toliau – naujoms transporto priemonėms įsigyti numatoma skirti 160 mln. eurų 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų ir 69 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, be to, 6 mln. eurų RRF lėšų – viešojo transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrai.

Per dvejus metus dar trys savivaldybės papildomai gavo 4,9 mln. eurų ES fondų lėšų naujiems elektriniams autobusams įsigyti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 12:03:20 +0200
<![CDATA[Išmanusis ėmė veikti lėčiau: pirmoji pagalba jūsų telefonui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ismanusis-eme-veikti-leciau-pirmoji-pagalba-jusu-telefonui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ismanusis-eme-veikti-leciau-pirmoji-pagalba-jusu-telefonui „Lėtesnį išmaniojo greitį dažniausiai lemia pasenusi programinė įranga, programėlių atnaujinimai, naudojantys vis daugiau įrenginio išteklių. Kita priežastis – netinkama telefono priežiūra, kai nenaudojamų programėlių duomenys užima vidinę atmintį. Todėl pirmiausia patariu patikrinti telefono spartą, tam, kad žinotumėte, kaip efektyviausiai pagreitinti sulėtėjusio telefono veikimą“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Greičiui patikrinti – vos kelios minutės

Įrenginio greitį M. Vrubliauskas rekomenduoja patikrinti naudojant specialias programėles. Viena patikimiausių – „Geekbench 5“.  „Android“  išmaniųjų telefonų savininkai ją gali parsisiųsti nemokamai, o „iPhone“ mėgėjai programėlės versiją, pritaikytą „iOS“ operacinei sistemai – už mažiau nei eurą.

„Programėlė įvertina dabartinį įrenginio greitį ir galimybes. Testas užtruks vos kelias minutes. Programėlė leidžia gautus rezultatus išsisaugoti ir vėliau, atlikus pakartotinus testus, palyginti“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Jis priduria, jog jei naudojate judančią ekrano užsklandą, ją pakeitus statiška, gali padidėti įrenginio sparta. Taip pat verta patikrinti, ar savo išmaniajame nesate įjungę automatinio programėlių atnaujinimo – ši funkcija irgi gali lėtinti telefono greitį.

„Android“ išmaniųjų savininkai išjungti automatinius programėlių atnaujinimus gali „Google Play“ parduotuvės nustatymuose (angl. „Settings“) pasirinkę išjungti automatinį programėlių atnaujinimą (angl. „Turn off Auto-update apps“). Jei naudojatės „iPhone“, tą patį padaryti galite įrenginio nustatymuose (angl. „Settings“) pasirinkę „iTunes & App Store“ ir išjungti atnaujinimus (angl. „Turn off Updates“).

Pirmoji pagalba „Android“ telefonui

Pirmoji pagalba, norint pagreitinti telefoną – perkrovus telefoną išvalyti operatyviąją atmintį ir uždaryti visas veikiančias programėles. Jei tai nepadeda, reikėtų išvalyti vidinę atmintį ir ištrinti visus nenaudojamų programėlių duomenis.

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, naujesniuose „Android“ telefonų modeliuose yra įdiegtos įrenginio priežiūros funkcijos, kurios leidžia vidinę atmintį atlaisvinti vos vienu paspaudimu, ištrinant laikinojoje talpykloje susikaupusias šiukšles.

„Norint išvalyti vidinę „Android“ telefono atmintį, pirmiausia reikėtų nustatymuose pasirinkti skiltį „Įrenginio priežiūra“. Atsidariusiame lange pasirinkę „Saugykla“ matysite, kiek laisvos vietos liko telefone. Tam, kad išmanusis veiktų sklandžiai ir greitai, rekomenduoju neviršyti daugiau nei 70 proc. telefono atminties“, – aiškina „Bitės Profas“.

M. Vrubliauskas atlaisvinti vietą telefone rekomenduoja ir ištrinant nereikalingus programėlių duomenis. „Tai padaryti galima telefono nustatymuose pasirinkus „Programos“ skiltį. Pasirinkę norimą programėlę, atsivėrusiame lange spustelėkite „Saugykla“, o tuomet, „Valyti talpyklą“. Tokiu būdu išvalysite tik nenaudojamus duomenis, neturinčius įtakos programėlės veikimui“, – sako jis.

Būdai paspartinti „iPhone“

Jei sulėtėjo jūsų „iPhone“ telefonas, priežastys gali būti dvi – perpildyta vidinė atmintis arba nusidėvėjusi ir nusilpusi baterija. M. Vrubliauskas pirmiausia rekomenduoja perkrauti telefoną ir uždaryti visas fone veikiančias programėles. Tuomet patikrinti vidinės atminties užimtumą ir, jei daugiau nei 70 proc. jos yra užimta, pašalinti nereikalingus duomenis.

„Telefone pasirinkę bendrinius nustatymus (angl. „General“) ir telefono atmintį (angl. „iPhone storage“), matysite, kokie failai ar programos užima daugiausiai vietos telefone. Rekomenduoju nuotraukas perkelti į „iCloud Photos“ ar „Google Photos“ saugyklas ir pašalinti jas iš įrenginio. Taip pat ištuštinti neseniai ištrintų nuotraukų albumą (angl. „Recently deleted album“)“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ rekomenduoja peržvelgti toje pačioje skiltyje esančias programėles, galbūt yra nenaudojamų. Tokiu atveju, paspaudus ant aplikacijos ikonos, spustelėkite „Ištrinti“ (angl. „Delete app“).

„Kitas žingsnis – patikrinti telefono baterijos gyvybingumą (angl. „Battery Health“), nes blogėjant baterijos būklei, mažėja telefono našumas. Tą padaryti galite nustatymuose (angl. „Settings“), pasirinkę baterijos skiltį (angl. „Battery“), ir tuomet pasirinkę peržiūrėti baterijos gyvybingumą (angl. „Battery Health“). Didžiausios talpos (angl. „Maximum Capacity“) skiltyje matysite dabartinį telefono baterijos gyvybingumą procentais“, – pataria ekspertas.

Tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonų darbą gali paspartinti ir gamyklinių telefono parametrų atstatymas. „Tačiau prieš pasinaudojant šia funkcija, būtina pasirūpinti telefone esančių duomenų išsaugojimu“, – priduria M. Vrubliauskas.

 

Išmanusis ėmė veikti lėčiau: pirmoji pagalba jūsų telefonui

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 11:34:03 +0200
<![CDATA[Muzikinis ŠOU Batėgaloje sukviečia dalyvius iš visos Lietuvos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/muzikinis-sou-bategaloje-sukviecia-dalyvius-is-visos-lietuvos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/muzikinis-sou-bategaloje-sukviecia-dalyvius-is-visos-lietuvos Ramų sausio 27 d.  penktadienį nuaidėjo ilgai lauktas ir penktus metus iš eilės vykstantis Muzikinis ŠOU.

Pradėtas organizuoti kaip vietinis renginys, skirtas Batėgalos gyventojams, per penkmetį išsiplėtė ir tapo renginiu, į kurį atvyksta dalyviai iš visos Lietuvos. Šiame sausio 27 dienos renginyje dalyvavo ir savo programą pademonstravo kolektyvai iš Kelmės r.; Kėdainių r., Jonavos r.

Muzikinio ŠOU dalyviai laimėjo ir išsivežė piniginius prizus, kuriuos įsteigė Batėgalos ūkininkai.

Nugalėtojai pasiskirstė sekančiai:

I vieta- kolektyvui  Jonavos r. Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro 7 klasės mokiniams

II vieta-  Kelmės r. Tytuvėnų kultūros centro narei Agnei Buivydaitei

III vieta- Kėdainių  r. estradinis duetas Albertas + Danguolė

Paguodos prizas atiteko Kulvos bendruomenės narei Ritai Klibavičienei.

Likusieji dalyviai apdovanoti padėkos raštais. Tai: Jonavos r. Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro 7 klasės mokiniams; Jonavos r. Kuigalių kaimo jaunimui Akvilei Vekrikienei ir Viktorijai Simovičei; Jonavos r. Čičinų bendruomenės narei Gitanai Ambrazevičienei; Jonavos r. Batėgalos skyriaus darbuotojų komandai.

Renginio komisijai, Audrai Noreikaitei, Joanai Rusilienei, Vilmai Praškevičienei už darbą renkant geriausius, buvo įteikti padėkos raštai ir Renatos Mikalauskienės įsteigti prizai – naminė duona.

Susirinkę žiūrovai Batėgalos skyriaus renginių salėje gausiais plojimais apdovanojo visus dalyvius jų pasirodymų metu.

Renginio organizatorė ir straipsnio autorė Ingrida Tunkevičienė

  

Muzikinis ŠOU Batėgaloje sukviečia dalyvius iš visos Lietuvos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 11:28:09 +0200
<![CDATA[Kol vyks geležinkelio ruožo elektrifikacijos darbai, tarpmiestiniai autobusai važiuos dažniau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kol-vyks-gelezinkelio-ruozo-elektrifikacijos-darbai-tarpmiestiniai-autobusai-vaziuos-dazniau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kol-vyks-gelezinkelio-ruozo-elektrifikacijos-darbai-tarpmiestiniai-autobusai-vaziuos-dazniau „LTG Link“ vadovas Linas Baužys pabrėžia, jog elektrifikacijos projektas yra ypač svarbus tam, kad jau po kelerių metų naujais elektriniais traukiniais šalies gyventojai galėtų keliauti dar tvariau ir patogiau: „Kol geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda atkarpose vyks elektrifikacijos darbai, dėmesį telksime tiek į aiškų klientų informavimą apie traukinių eismo pokyčius, tiek į dialogą su kitais vežėjais, siekdami, kad viešuoju tarpmiestiniu transportu besinaudojančius žmones pokyčiai paveiktų kuo mažiau. Tikiuosi, kad toks bendradarbiavimas bus dar vienas žingsnis siekiant didesnės sinergijos tarp skirtingų viešojo transporto rūšių“.

Bendrovė tiek visuomenei, tiek keleivių vežėjams išsamiai pristatė laukiančius pokyčius ir maršrutus, kuriuose laikinai bus ribojamas eismas. „Bus išsaugoti rytiniai ir vakariniai traukinių reisai, o sekmadieniais numatomas įprastas traukinių eismas. Be to, tiek Velykų savaitę, tiek vasarą numatomas eismo atnaujinimas“, – primena L. Baužys.

Keleivių vežėjai autobusais atsiliepė į prašymą ir žada padaryti viską, kad susisiekimas tarp Vilniaus ir Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių bei Kauno ir Šiaulių, kol bus ribojamas traukinių eismas, išliktų toks pat reguliarus ir patogus, koks buvo važiuojant traukiniams visais grafikais ir visais maršrutais.

„Ten, kur važiuoja traukiniai ir kur jų eismas bus laikinai apribotas, siųsime didžiausius turimus dviaukščius autobusus. Taip pat kreipiausi į Lietuvos transporto saugos asociaciją (LTSA), kad prireikus tuo pačiu maršrutu leistų mums siųsti po keletą transporto priemonių. Toks sprendimas būtų tinkamiausias, nes galėtume lanksčiai reaguoti į situaciją, nereikėtų vienu ar kitu maršrutu siuntinėti pustuščių autobusų“, – sako bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama maršrutams link Klaipėdos, Šiaulių, kur tradiciškai vyksta daugiausia keleivių.

Reaguoti į pasikeitusią situaciją žada ir kiti keleivių vežėjai. „Visada padėjome ir padedame vieni kitiems. Nesyk yra tekę vežti sugedusių traukinių keleivius, pagelbėsime ir dabar. Prireikus siųsime papildomų autobusų, kad keleiviai neliktų laukti stotyse. Būtent žmonės mums, keleivių vežėjams, yra didžiausias prioritetas, turime pirmiausia atsižvelgti į jų poreikius“, – pabrėžia Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.

Pasak A. Indrašiaus, keleivių vežėjai autobusais nesitiki, jog autobusų stotis išsyk užgrius didžiuliai papildomi keleivių srautai: „Traukiniai važinės rytais, vakarais, savaitgaliais, kai keleivių būna daugiausia. Likusiu metu su padidėjusiu darbo krūviu tikrai susidorosime, ypač tuo atveju, jei pavyks gauti teigiamą LTSA atstovų sprendimą“.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis tvirtina, jog skirtingų transporto rūšių keleivių vežėjų bendradarbiavimas visada svarbus, o šiuo atveju – ypač aktualus. „Mūsų bendras tikslas yra geriausios sąlygos keleiviams, o šiuo metu priimti sprendimai  rodo, jog vieningai dirbame jų labui. Tiek vežėjų geležinkeliu, tiek kelių transportu tikslas yra vienas: siekti, kad šalies gyventojai dažniau rinktųsi ne nuosavus automobilius, bet viešąjį transportą – nesant galimybės važiuoti traukiniu, persėstų į kitos rūšies viešąjį transportą. Tikimės, kad, pasibaigus geležinkelių elektrifikavimo projektui, visi buvę keleiviai sugrįš“.

Keleivių vežėjai primena, jog keliones planuojantys klientai kviečiami bendrovės interneto svetainėje www.LTGLink.lt, bendrovės mobiliojoje programėlėje ar kitais „LTG Link" kanalais pasitikslinti dėl konkrečių juos dominančių traukinių reisų pakeitimų. Autobusų grafikus galima pasitikrinti www.autobusubilietai.lt.

Kol vyks geležinkelio ruožo elektrifikacijos darbai, tarpmiestiniai autobusai važiuos dažniau

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 10:05:31 +0200
<![CDATA[E. Sabutis: „Įstatymu siūloma įtvirtinti didesnį finansavimą keliams“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-istatymu-siuloma-itvirtinti-didesni-finansavima-keliams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-sabutis-istatymu-siuloma-itvirtinti-didesni-finansavima-keliams Dėl prastėjančios kelių tinklo būklės ir mažinamų lėšų kelių priežiūrai, Seimo narys Eugenijus Sabutis kartu su kolegomis Algirdu Sysu, Kęstučiu Vilkausku ir Orinta Leipute įregistravo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekia didinti lėšų skyrimą kelių priežiūrai ir jų plėtrai.

Įstatymo projektu siūloma supaprastinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarką – tiek vietinės reikšmės, tiek valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai numatyti po lygiai, t. y. po 50 proc. KPPP lėšų.

Pasak iniciatyvos autoriaus Seimo nario E. Sabučio, savivaldybių kelių finansavimo klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės – išsigryninant valstybės prioritetus ir skiriant didesnes lėšas vienam svarbiausių sektorių – transporto infrastruktūrai, nes finansavimas savivaldybėms priklausančių ir valstybinės reikšmės kelių priežiūrai nedidėja jau 14 metų.

Pasak parlamentaro, šio įstatymo pagrindinis tikslas yra ženkliai didinti ne tik lėšas savivaldybių keliams, bet ir bendrą finansavimą nustekentai kelių infrastruktūrai, o priimtos pataisos, jo teigimu, leistų tai padaryti dviem kryptimis: iš KPPP sąmatos vietiniams keliams būtų skiriama ne šiuo metu esami 33 procentai, o pusę viso kelių finansavimo, tuo metu – likę 50 proc. eitų  valstybiniams keliams.

„Noriu pabrėžti, kad nesiūlome tiesiog mechaniškai perskirstyti skiriamų lėšų, o norime padėti Vyriausybei ir paskatinti ją skirti daugiau lėšų visiems keliams – ir savivaldybių, ir valstybiniams. Vyriausybė pagaliau turi atsigręžti į biudžete esamą milijardinį degalų akcizą ir jį naudoti pagal paskirtį – kelių infrastruktūrai“, – pabrėžė E. Sabutis.

Seimo narys pastebi, kad Vyriausybė, nepaisydama jokių ekspertų raginimų ir perspėjimų dėl itin prastos padėties šalies keliuose, šių metų biudžete keliams skyrė tik menką pajamų dalį, gautą iš kuro akcizo. „Tai nėra normalu, nes akcizas už degalus visų pirma yra tikslinis mokestis, kurį vairuotojai sumoka naudodamiesi keliais, todėl jis ir turi grįžti į kelių infrastruktūrą. Deja, bet Vyriausybė akcizo pajamomis dangsto savo neveiklumą kitose srityse, nes gautomis sumomis „užkamšo biudžeto skyles“. . Maža to, ši valdžia nusprendė pramušti dugną, nes kitų metų finansavimo programose keliams numatė skirti dar mažiau nei šiemet“, – pastebi Seimo narys.

Dabartinis finansavimo modelis, pasak E. Sabučio, niekaip neleidžia pasiekti proveržio šalies kelių tinklo gerinime – jis yra ydingas, neužtikrina stabilių pajamų. Rezultatus plika akimi kiekvienas vairuotojas mato kasdien – keliai duobėti ir nelygūs net svarbiausiuose transporto mazguose, jau nekalbant apie regionuose esančius kelius, gatves ar žvyrkelius.

„Ne vienam tai gali būti staigmena, bet absoliučią daugumą Lietuvos kelių tinklo sudaro savivaldybėms priklausantys keliai, o iš jų net 40 tūkst. vis dar yra su žvyro danga. Matyti, kad procesas yra visiškai užstrigęs – žvyrkelių asfaltavimo programa nejuda, o pačios savivaldybės neturi reikiamų lėšų bet kokiam proveržiui pasiekti. Tokia valstybės politika nulemia tai, kad atokiau regionuose gyvenantys žmonės, tikrąją to žodžio prasme, turi laužyti savo automobilius, vasarą alsuoti dulkėmis, o kartais keliai tampa iš esmės nepravažiuojami. Kelius privalome asfaltuoti ir prižiūrėti, nes tai būtų reali regionų patrauklumą skatinanti politika“, – sako E. Sabutis.

Parlamentaras patikino, kad šis įstatymo projektas yra tik pirmas žingsnis siekiant didesnio finansavimo keliams. Iniciatyvų peržiūrėti lėšų skyrimo keliams priemones, jo teigimu, bus ir daugiau, svarbiausias iš jų – pasiūlymų teikimas kitų metų biudžeto projektui, kad keliams būtų skiriama bent jau 80 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą.

„Suprantu, kad valstybė ne vienoje srityje patiria iššūkius, ne vienoje srityje yra įtampų, bet metų metais neprižiūrima ir nustekenta Lietuvos kelių infrastruktūra labai greitai visą šalį gali blokšti atgal, ją padarant visiškai nepatrauklia ir investicijoms, ir regionų plėtros požiūriu. Negalime laukti ir tikėkis stebuklų, o turime veikti jau dabar, kol kas turime laiko“, – pabrėžia Seimo narys.

LR Seimo spaudos biuro inf. 

E. Sabutis: „Įstatymu siūloma įtvirtinti didesnį finansavimą keliams“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 09:48:07 +0200
<![CDATA[Stiprinamas e. sveikatos saugumas: ką turėtų žinoti gydymo įstaigos ir vaistinės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/stiprinamas-e-sveikatos-saugumas-ka-turetu-zinoti-gydymo-istaigos-ir-vaistines https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/stiprinamas-e-sveikatos-saugumas-ka-turetu-zinoti-gydymo-istaigos-ir-vaistines Siekiant užtikrinti pacientų duomenų saugumą, nuo vasario 1 d. e. sveikatos sistemoje atsisakoma senesnių duomenų šifravimo protokolų TLS 1.0 ir TLS 1.1 ir pereinama prie pažangesnių – TLS 1.2 ir TLS 1.3. Gydymo įstaigos ir vaistinės, kurios prie e. sveikatos jungiasi per integracines sistemas, turėtų taip pat atnaujinti protokolus savo sistemose, kad galėtų toliau naudotis nacionaline informacine sistema.

 

Siekiant kuo sklandesnio e. sveikatos sistemos funkcionavimo, ji yra nuolat atnaujinama, diegiami pažangiausi sprendimai. Perėjimas prie saugesnių šifravimo protokolų padės dar geriau užtikrinti saugų duomenų apsikeitimą, dar labiau apsaugos nuo galimų įsilaužimų ir duomenų nutekinimo.

 

Visos e. sveikatos sistema besinaudojančios įstaigos iki vasario 1 d. privalo pritaikyti savo informacines sistemas naujoms šifravimo protokolų versijoms. To nepadarius iki nurodytos datos, įstaigos negalės atlikti duomenų mainų su e. sveikatos ir Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinėmis sistemomis.

 

Apie numatomą pokytį įstaigas ne kartą informavo tiek e. sveikatos sistemos pagrindinis tvarkytojas Registrų centras, tiek sistemos valdytoja Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, buvo organizuoti nuotoliniai susitikimai su įstaigų atstovais ir jų metu buvo pristatyti numatomi pokyčiai, pateikta informacija apie tai, ką atsakingi įstaigų specialistai turėtų padaryti, norint, kad įstaigos ir jų naudojamos informacinės sistemos toliau galėtų sklandžiai keistis duomenimis su e. sveikatos sistema.

 

Sveikatinimo įstaigų ir vaistinių naudojamos informacinės sistemos turėtų būti pritaikytos saugioms TLS versijoms – tai padaryti nėra sudėtinga, šis veiksmas nereikalauja papildomų investicijų, pakanka atlikti nedidelius pakeitimus naudojamose sistemose, kad būtų atsisakyta TLS 1.0 ir TLS 1.1 šifravimo protokolų.

 

Turint klausimų galima kreiptis į e. sveikatos konsultantus telefonu +370 5 236 4577 (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 16 val.) arba el. paštu e.sveikata@registrucentras.lt.

 

E. sveikatos sistema yra bene didžiausia savo apimtimi sistema visoje šalyje, integracijomis sujungta ne tik su šalyje veikiančiomis gydymo įstaigomis ir vaistinėmis, bet ir su kitomis nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje dalyvaujančiomis institucijomis bei įstaigomis. Šiuo metu e. sveikatos sistema aptarnauja per 4 tūkst. unikalių techninių integracijų, per valandą yra gaunama užklausų iš daugiau kaip 2 tūkst. unikalių IP adresų. Per mėnesį e. sveikatoje yra sugeneruojama daugiau kaip 10 mln. dokumentų. E. sveikatos duomenų bazės dydis siekia beveik 200 terabaitų.

 

Kadangi e. sveikatos sistema yra sujungta su šalies gydymo įstaigų informacinėmis sistemomis,  sklandus jos veikimas priklauso ne tik nuo pačios e. sveikatos sistemos, bet ir nuo plataus e. sveikatos naudotojų tinklo informacinių sistemų pažangumo lygio.

SAM info.

Stiprinamas e. sveikatos saugumas: ką turėtų žinoti gydymo įstaigos ir vaistinės

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 09:23:36 +0200
<![CDATA[Užsieniečiams išduota mažiau leidimų dirbti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzsienieciams-isduota-maziau-leidimu-dirbti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzsienieciams-isduota-maziau-leidimu-dirbti Praėjusiais metais Užimtumo tarnyba išdavė mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė mažiau sprendimų dėl darbo atitikties. Darbdaviams suteiktų leidimų dirbti skaičius pernai buvo 1,6 karto mažesnis nei 2021 metais, o sprendimų dėl darbo atitikties – 1,1 karto.

2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti pagal 23 260 išduotus dokumentus (2021 m. jų buvo 30 993, o 2020 m. – 7362). 

„Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau (palyginti su 2021 metais) pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Gauta mažiau darbdavių prašymų dėl leidimų dirbti išdavimo užsieniečiams šiame sektoriuje pagal trūkstamų profesijų sąrašą“, –  aiškino Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Užsieniečiams suteikiančių galimybę dirbti dokumentus sudaro 12032 leidimai dirbti (iš jų – 11736 leidimai dirbti pagal darbo sutartį ir 296 leidimai komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams) bei 10745 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams (293 – dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties).

Apie 85 proc. užsieniečių per dvejus pastaruosius metus ketino įsidarbinti paslaugų sektoriaus įmonėse, pramonės – 7 proc., statybos – 7 proc., žemės ūkio – 1 proc.

Pernai išsiplėtė šalių geografija. Pasikeitė išduotų leidimų dirbti/priimtų sprendimų struktūra pagal užsieniečio pilietybę. 2022 m.  leidimai dirbti buvo išduoti užsieniečiams iš 62 šalių, o sprendimai  dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams buvo priimti atvykusiems iš 58 šalių. 2021 metais 51 šalies piliečiams suteikta galimybė dirbti Lietuvoje.

Daugiausiai leidimų dirbti  buvo išduota Kirgizijos piliečiams –  21 proc. visų išduotų leidimų dirbti (2563), Baltarusijos – 20 proc. (2388), Uzbekistano – 17 proc. (2073). Nemažai leidimų dirbti suteikta Tadžikistano (1850), Kazachstano (751), Indijos (728), Turkijos (373), Ukrainos (340), Azerbaidžano (181), Sakartvelo (176) piliečiams.

Egzotinių kraštų gyventojams iš Siera Leonės, Kongo, Senegalo, Vanuato, Mauricijaus, Trinidado ir Tobago, Sudano, Jordanijos išduota po vieną ar du leidimus dirbti.

Užsieniečio pilietybės struktūra teikiant sprendimus dėl darbo atitikties darbo rinkos poreikiams iš esmės nesikeitė. Daugiausiai jų priimta dėl Baltarusijos piliečių –  68 proc. (7129), Rusijos – 5,3 proc. (550), Ukrainos – 5 proc. (522) visų išduotų sprendimų skaičiaus.

Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais – 78 proc., virėjais – 4 proc.,  pakavimo įrangos operatoriais – 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus. Sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams priimta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 69 proc., virėjams – 6 proc., elektromonteriams – 2 proc.

Didžiausią dalį šių atvykėlių įdarbino įmonės „Transorloja", „Girmeta", „KLP transport", „Hoptransa“,  „Termolita", „Trasis",   „Girtrans",  „Transmėja“,  "Hegelmann transporte",  „ME transportas“.

Sezoniniam darbui Užimtumo tarnyba išdavė 483 leidimus dirbti užsieniečiams. Tai –   1,2 karto mažiau nei 2021 m. Iš 15 šalių atvykusių daugumą (45 proc.) sudarė Ukrainos piliečiai (2021 m. – 71 proc.), Azerbaidžano – 21 proc., Baltarusijos –  7 proc. Daugiausiai jie ketino  dirbti maisto pusgaminių ruošėjais (68 proc.), pakuotojais rankomis  (8 proc.), nekvalifikuotais apželdinimo darbininkais, nekvalifikuotais darbininkais (po 3 proc.), fasuotojais (maisto pramonėje), braškių augintojais, kambarinėmis – po 2 proc. visų išduotų leidimų dirbti sezoninį darbą.

Naujovės –  nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Prasidėjus karui Ukrainoje, šios šalies  piliečiams buvo supaprastintos įsidarbinimo procedūros – minėtos valstybės piliečiai  buvo atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje ar sprendimą dėl darbo atitikties.

Lietuvoje šiuo metu  dirba daugiau kaip 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių.

Įsigaliojus naujoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatoms, nuo rugpjūčio 1 d. darbdaviai, ketinantys įdarbinti aukštą profesinę kvalifikaciją turinčius užsieniečius, visais atvejais buvo atleisti nuo pareigos Užimtumo tarnyboje gauti sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Todėl sprendimus  šiems užsieniečiams Užimtumo tarnyba  išdavė iki 2022 m. liepos 31 d.

Nepaisant šios aplinkybės, pernai išaugo darbdavių, ketinančių įdarbinti aukštą profesinę kvalifikaciją turinčių užsieniečius, skaičius – per  septynis mėnesius priimti 293 sprendimai dėl tokių atvykėlių įdarbinimo. Tai – beveik 4 kartus didesnis skaičius  nei 2020 metais (75)  ir 1,2 karto daugiau sprendimų nei per visus 2021 m. (253).

  1. Varnaitės teigimu, tam turėjo įtakos aukštos kvalifikacijos specialistų, atvykstančių iš Baltarusijos supaprastinta tvarka, kartu perkeliant vykdytą verslą į Lietuvą dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos, ketinimas įsidarbinti mūsų šalyje: „Šios šalies piliečiams buvo priimta daugiausiai (63 proc.) teigiamų sprendimų“.

Aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai atvyko iš 20 šalių. Be Baltarusijos piliečių, atvykėliams iš Rusijos Federacijos išduota 20 proc., Turkijos piliečiams – 4 proc. visų priimtų sprendimų skaičiaus. Po vieną kitą pilietį atvyko iš Filipinų (4), Indijos, Irano, Kazachstano (3), Argentinos, Egipto, Kinijos, Pakistano, Azerbaidžano, Indonezijos, Izraelio, Libano, Maroko, Meksikos, Peru, Šri Lankos.

Lietuvos darbo rinką daugiausiai  papildė kvalifikuoti projekto vadovai, rinkodaros specialistai (vadybininkai), produkto vadybininkai, teisininkai, pardavimo vadybininkai, žurnalistai, ekonomistai, personalo specialistai (vadybininkai), finansų analitikai, informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistai.

Vilniaus regiono įmonėse ketino įsidarbinti daugiausiai (263) aukštos kvalifikacijos užsieniečių, Kauno – 16, Klaipėdos – 9,  Šiaulių – 4 ir Panevėžio – 1. Moterys tarp šių piliečių sudarė 56 proc.

Dar viena naujovė – nuo rugpjūčio 1 d. atsirado galimybė leidimus dirbti išduoti ir neteisėtai  Lietuvos valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams ir daliai prieglobsčio prašytojų suteikiant jiems galimybę įsidarbinti ir neturint kvalifikacijos bei darbo patirties.

Iki metų pabaigos buvo išduotas 41 leidimas dirbti Kamerūno, Kongo Demokratinės Respublikos, Nigerijos, Togo, Afganistano, Irako ir Senegalo piliečiams. Jie ketino įsidarbinti fasuotojais, formuotojais maisto pramonėje, indų plovėjais, pagalbiniais, nekvalifikuotais kelių priežiūros darbininkais, kelininkais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais, kirpėjais, virėjais ir jų padėjėjais.

Taip pat atvykėliai iš trečiųjų šalių nuo rugpjūčio 1 d. gali dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartis. Laikinojo įdarbinimo įmonėms buvo suteikta teisė teikti prašymus priimti sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. Tokius prašymus pateikė 5 laikinojo įdarbinimo įmonės – „Fajus“, „Innovation projects“, „Altoras“,  „Auksinės AAA“, MB „Raisila“.

Dirbti pagal tokias sutartis priimti 35 teigiami sprendimai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (34) bei suvirintojui dujomis ir elektra (1).Šį darbą ketino dirbti 26 Baltarusijos, 4 Rusijos Federacijos, 4 Indijos ir 1 Tadžikistano pilietis.

2022 metais buvo panaikinti 2148 galiojantys leidimai dirbti Lietuvoje užsieniečiams. Dauguma (2084) –  darbdavio prašymu, 42 – užsieniečio prašymu, 3 – nutraukus darbo sutartį, 19 – dėl darbdaviui skirtos nuobaudos už leidimą dirbti nelegalų darbą.

Taip pat neteko galios 677 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams: 644 darbdavio prašymu, 25 – užsieniečio prašymu, 4 – dėl darbo sutarties nutraukimo, 2 – dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo užsieniečiui, 2 – dėl darbdaviui skirtos nuobaudos už leidimą dirbti nelegalų darbą.

1,6 karto daugiau nei 2021 metais darbdavio prašymu panaikinta  leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams (193).

2022 metais trečiųjų šalių piliečiams nustatyti atlyginimai svyravo nuo 730 Eur iki 5784 Eur (2021 m.– nuo 642 Eur iki 5520 Eur).

Užimtumo tarnybos info.

Užsieniečiams išduota mažiau leidimų dirbti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 08:55:32 +0200
<![CDATA[Europa kyla į kovą prieš laukinių apdulkintojų nykimą – kokias priemones siūlo Lietuva?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europa-kyla-i-kova-pries-laukiniu-apdulkintoju-nykima-kokias-priemones-siulo-lietuva https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europa-kyla-i-kova-pries-laukiniu-apdulkintoju-nykima-kokias-priemones-siulo-lietuva Europos Sąjungoje nyksta kas trečia bičių, drugelių ir žiedmusių rūšis. Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą „Naujas apdulkintojų politikos kursas", padėsiantį kovoti su nerimą keliančiu apdulkintojų vabzdžių skaičiaus mažėjimu Europoje.

Siekiant iki 2030 m. sustabdyti laukinių apdulkintojų nykimą, numatyti konkretūs tikslai, o jiems skirti veiksmai suskirstyti pagal tris prioritetus. Pagrindinis – gerinti apdulkintojų išsaugojimą ir šalinti jų nykimo priežastis. To bus siekiama:

  • geriau saugant rūšis ir buveines. EK baigs rengti apdulkintojų rūšių, kurioms gresia išnykimas, apsaugos planus ir nustatys pagal Buveinių direktyvą saugomoms buveinėms būdingus apdulkintojus, kuriuos valstybės narės turėtų saugoti. Taip pat kartu su valstybėmis narėmis parengs apdulkintojams skirtų ekologinių koridorių, arba „Zvimbtakių“, tinklo planą;
  • atkuriant buveines žemės ūkio kraštovaizdžiuose, pagal Bendrąją žemės ūkio politiką labiau remiant apdulkintojams palankų ūkininkavimą;
  • mažinant pesticidų naudojimo poveikį apdulkintojams. Moksliniai tyrimai rodo, jog pagrindinė apdulkintojų nykimo priežastis yra pernelyg didelis pesticidų naudojimas, todėl labai svarbu mažinti jų keliamą riziką ir naudojimą, kaip siūloma EK pasiūlyme dėl tausiojo pesticidų naudojimo reglamento;
  • padedant apdulkintojams išvengti poveikio, kurį daro klimato kaita, invazinės svetimos rūšys ir kitos grėsmės.

Taip pat bus siekiama gerinti žinias apie apdulkintojų nykimą, to priežastis ir padarinius. Bus sukurta nuodugnios stebėsenos sistema, remiami moksliniai tyrimai ir vertinimas, pvz., iki 2025 m bus nustatyti pagrindiniai apdulkintojų plotai (angl. Key Pollinator Areas). Bus imtasi gebėjimų stiprinimo ir žinių sklaidos tikslinių priemonių.

Dar vienas prioritetas – visuomenės telkimas ir strateginio planavimo bei bendradarbiavimo skatinimas. EK padės valstybėms narėms rengti nacionalines apdulkintojų strategijas. EK ir valstybės narės taip pat turi padėti veikti piliečiams ir įmonėms, pavyzdžiui, didindamos visuomenės informuotumą ir remdamos piliečių švietimą.

Visas veiksmų sąrašas pateiktas komunikato „Naujas apdulkintojų politikos kursas“ priede.

Apdulkintojams nykstant kyla didelių grėsmių – Lietuvos sprendimai

Apdulkintojai yra neatsiejama sveikų ekosistemų dalis. Nuo apdulkinimo priklauso maždaug 80 proc. pasėlių ir laukinių žydinčių augalų, todėl šių vabzdžių nykimas yra viena didžiausių grėsmių gamtai, žmonių gerovei ir apsirūpinimui maistu.

Europos žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. ES žemės ūkyje būtų 50 proc. sumažintas pesticidų naudojimas. Taip pat planuojama, kad ketvirtadalis ES žemės ūkio paskirties plotų bus skiriami ekologiniam ūkininkavimui.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos priemonės taip pat prisidėsiančios ir prie laukinių apdulkintojų apsaugos: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir kitos su biologinės įvairovės bei agroekosistemų išsaugojimu ir atkūrimu susijusios priemonės. Ekologinio ūkininkavimo ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo bei kitos veiklos taip pat prisidės prie laukinių apdulkintojų saugojimo.

Nors naujasis EK komunikatas pirmiausia yra skirtas laukinių apdulkintojų išsaugojimui, naminių bičių apsaugos svarba yra ne ką mažesnė. 2023-2027 metais Lietuvos bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. Eur finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln.

Daugiau apie tai, kokia parama bitininkai skatinami vystyti veiklą, skaitykite čia.

ŽŪM info.

Europa kyla į kovą prieš laukinių apdulkintojų nykimą – kokias priemones siūlo Lietuva?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 08:33:24 +0200
<![CDATA[Svarbi informacija gydytojams bei pacientams, skiriantiems, įsigijusiems ar planuojantiems įsigyti „DexcomOne“ gliukozės kiekio stebėjimo sistemą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbi-informacija-gydytojams-bei-pacientams-skiriantiems-isigijusiems-ar-planuojantiems-isigyti-dexcom-one-gliukozes-kiekio-stebejimo-sistema https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/svarbi-informacija-gydytojams-bei-pacientams-skiriantiems-isigijusiems-ar-planuojantiems-isigyti-dexcom-one-gliukozes-kiekio-stebejimo-sistema Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis yra kompensuojama visiems gyventojams, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu.

Šiuo metu kompensuojamos dviejų gamintojų gliukozės kiekio stebėjimo sistemos – „A7+TouchCare CGM“ ir „DexcomOne“. Abi jos gali būti naudojamos išmaniuosiuose įrenginiuose – ir su „iOS“, ir su „Android“ operacinėmis sistemomis. 

Remiantis „A7+TouchCare CGM“ gamintojo pateikta informacija, jų sistema suderinama su operacinėmis sistemomis, nepriklausomai nuo naudojamo išmaniojo įrenginio modelio. 

Atkreipiame dėmesį, kad „Dexcom One“ sistema yra suderinama tik su tam tikrais konkrečiais išmaniųjų įrenginių modeliais. Dėl to, prieš skiriant ir įsigyjant gliukozės stebėjimo sistemą „Dexcom One“, svarbu pasidomėti, ar prietaisas atitinka paciento naudojamą išmanųjį įrenginį ir bus tinkamas naudoti. Vis dėlto, tie pacientai, kurių išmanieji įrenginiai nesuderinami su „Dexcom One“ sistema, tačiau nori naudotis būtent šia sistema, turi galimybę savo lėšomis įsigyti imtuvą Dexcom elektroninėje parduotuvėje

Daugiau informacijos apie „DexcomOne“ gliukozės kiekio stebėjimo sistemą ir išsamų su ja suderinamų išmaniųjų įrenginių modelių sąrašą rasite ČIA.

Daugiau informacijos apie „A7+TouchCare CGM“ gliukozės kiekio stebėjimo sistemą ir išsamų su ja suderinamų išmaniųjų įrenginių modelių sąrašą rasite ČIA

(Pexels nuotr.)

Svarbi informacija gydytojams bei pacientams, skiriantiems, įsigijusiems ar planuojantiems įsigyti „DexcomOne“ gliukozės kiekio stebėjimo sistemą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 08:23:23 +0200
<![CDATA[Sausio 30-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-30-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-30-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Sudėtingos eismo sąlygos! būkite atidūs!

Dėl buvusių ar besitęsiančių mišrių kritulių – šlapdribos, snygio ir pustymo, sudėtingos eismo sąlygos rytų, šiaurės rytų bei pietryčių Lietuvoje, Šilalės, Tauragės, Raseinių, Radviliškio, Panevėžio, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių rajonuose. Čia valstybinės reikšmės kelių dangos daug kur provėžotos, padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, Zarasų, Rokiškio ir Varėnos rajonuose vietomis iki 10 cm. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis su šlapio sniego provėžomis.

Žiemiškai geresnės eismo sąlygos pajūryje bei Kauno ir Jurbarko rajonuose, kur valstybinės reikšmės keliai šlapi, vietomis drėgni.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje provėžoti, slidūs, padengti pažliugusio, prispausto, puraus sniego sluoksniu, daug kur iki 10 cm.

Didžiojoje šalies dalyje mišrūs krituliai – lietus, šlapdriba, snygis, tik pietų, pietryčių ir vidurio Lietuvoje vietomis be kritulių. Oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

 

Dieną eismo sąlygas sunkins snygis, šlapdriba ir gūsingas vėjas! Būkite budrūs!

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną vietomis numatomas snygis ir šlapdriba, vakariniuose rajonuose šlapdriba su lietumi. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, pajūryje iki 23 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos. 

  eismoinfo.lt inf.

Sausio 30-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 30 Jan 2023 06:32:58 +0200
<![CDATA[Sausio 29-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-29-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-29-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Sudėtingos eismo sąlygos! būkite atidūs!

Sudėtingos eismo sąlygos šį rytą didžiojoje šalies dalyje, ypač Šiaulių, Šilalės ir Radviliškio rajonuose. Čia eismo sąlygas sunkina lijundra, plikledis ir snygis, valstybinės reikšmės kelių ruožai daug kur provėžoti, padengti puraus arba prispausto sniego sluoksniu, vietomis iki 10 cm.

Pietų ir pietryčių Lietuvoje slidžių kelių ruožų yra rajoniniuose keliuose.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje provėžoti, slidūs, padengti pažliugusio, prispausto, puraus sniego sluoksniu, daug kur iki 10 cm.

Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Visoje Lietuvoje mišrūs krituliai – lietus, šlapdriba, snygis arba lijundra. Oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šalčio, pajūryje iki 3 laipsnių šilumos.

 

 

Dieną eismo sąlygas sunkins snygis, šlapdriba, lijundra ir plikledis! Būkite budrūs!

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną vyraus nedidelis sniegas, šlapdriba, pajūryje – lietus. Vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, lijundra, plikledis. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

  eismoinfo.lt inf

Sausio 29-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 29 Jan 2023 08:33:25 +0200
<![CDATA[Sausio 28-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-28-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-28-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Keliuose yra slidžių ruožų, būkite atidūs!

Pietų ir pietvakarių Lietuvoje sudėtingesnės eismo sąlygos dėl snygio, čia pagrindinių kelių dangos daug kur provėžotos, padengtos šlapio, puraus arba pažliugusio sniego sluoksniu, Lazdijų ir Varėnos rajonuose krašto ir rajoniniuose keliuose vietomis iki 10 cm. Kupiškio, Ignalinos, Vilniaus, Kaišiadorių ir Varėnos rajonuose eismo sąlygas sunkina susiformavęs plikledis.

Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos arba drėgnos.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje provėžoti, slidūs, daug kur padengti pažliugusio, prispausto, puraus sniego sluoksniu.

Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Lazdijų, Varėnos ir Marijampolės rajonuose silpnas snygis Širvintų rajone dulksna, kitur be kritulių.

Oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šalčio.

 

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną be žymesnių kritulių. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šalčio, pajūryje – iki 3 laipsnių šilumos.

 eismoinfo.lt inf.

  

Sausio 28-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 28 Jan 2023 06:53:18 +0200
<![CDATA[Nustatytas 2 parų terminas kandidatams pataisyti biografijas ir pateikti nuotraukas ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nustatytas-2-paru-terminas-kandidatams-pataisyti-biografijas-ir-pateikti-nuotraukas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nustatytas-2-paru-terminas-kandidatams-pataisyti-biografijas-ir-pateikti-nuotraukas
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimus, nustatė dviejų parų terminą teismo dokumentuose nurodytiems asmenims užpildyti kandidato biografijas ir pateikti nuotraukas. 


Sausio 27 d. VRK posėdžio metu, atsižvelgiant į LVAT sprendimų nuostatas, nuspręsta panaikinti 2023 m. sausio 17 d. VRK sprendimo dalį dėl tų kandidatų, kurie nepateikė kandidato nuotraukos ir/ar biografijos, ir suteikti papildomą terminą nuotraukų ir biografijų trūkumams pašalinti. 
Kandidatai tai galės padaryti nuo VRK sprendimo paskelbimo elektroniniame Teisės aktų registre momento iki sausio 30 d. 10.00 val. 


Nustatyta, kad per šį terminą politinės organizacijos VRK elektroniniu paštu dokumentai@vrk.lt pateiktų kompiuteriu užpildytas nustatytos formos biografijas MS Word formatu ir kandidatų nuotraukas .jpg formatu. Kandidatų nuotraukos turi būti spalvotos, portretinės, fonas vienspalvis, nuotraukose neturėtų būti reklamos požymių, kitų asmenų ar simbolių. 


VRK akcentuoja, kad kandidatų nuotraukos ir biografijos, gautos po termino, nebus priimamos ir bus laikoma, kad trūkumai nebuvo pašalinti per VRK nustatytą laikotarpį. 
Paskutinė diena, kai VRK gali priimti sprendimą registruoti kandidatą arba kandidatų sąrašą arba jų neregistruoti yra vasario 2 d. 


Vasario 3 d. numatoma paskelbti visuomenei kandidatų anketas, turto, pajamų, privačių interesų deklaracijas ir  kitus į savivaldybių tarybas ir merus kandidatuojančių asmenų duomenis VRK svetainėje. 


Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 d. 

Nustatytas 2 parų terminas kandidatams pataisyti biografijas ir pateikti nuotraukas 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 17:57:56 +0200
<![CDATA[Įspėjimas! Veiklą vykdo piratinė „SPIS.Prisijungti“ svetainės versija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ispejimas-veikla-vykdo-piratine-spis-prisijungti-svetaines-versija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ispejimas-veikla-vykdo-piratine-spis-prisijungti-svetaines-versija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kviečia šalies gyventojus būti dėmesingais jungiantis prie SPIS – socialinės paramos šeimai informacinės sistemos. Ministerija gavo duomenų, jog nelegalią veiklą vykdo SPIS svetainės kopija, labai panašiu internetiniu adresu ir titulinio puslapio grafiniu dizainu.  

Atkreipiame dėmesį, jog gyventojai, teikdami elektroninius dokumentus įvairiai socialinei paramai gauti – socialinėms išmokoms, komunalinių paslaugų kompensavimui, socialinei paramai mokiniams, socialines paslaugas ir kt. – turi jungtis tik šiuo svetainės adresu https://spis.lt (SPIS).

Ministerijos turima informacija rodo, kad yra sukurta svetainės kopija (piratinė svetainė), panaudojant tikrosios svetainės duomenis, grafinius vaizdus (SPIS | Prisijungti).  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos institucijas, kad šios piratinės svetainės veikimas būtų nedelsiant sustabdytas, o nustatyti kalti asmenys – patraukti atsakomybėn.

Neteisėtai pasinaudojant oficialios SPIS svetainės duomenimis ir naudojant netikrą svetainę neteisėtam elektroniniu būdu teikiamų duomenų perėmimui ir įgijimui, gali būti padaryta didelė žala netikra svetaine pasinaudojusio žmogaus asmens duomenims.

SADM inf.

Įspėjimas! Veiklą vykdo piratinė „SPIS.Prisijungti“ svetainės versija

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 14:58:58 +0200
<![CDATA[Interneto karštosios linijos skaičius paveikė karas Ukrainoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/interneto-karstosios-linijos-skaicius-paveike-karas-ukrainoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/interneto-karstosios-linijos-skaicius-paveike-karas-ukrainoje Tuo metu pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, patalpintus Lietuvos informacijos prieglobos paslaugų teikėjų tarnybinėse stotyse, sumažėjo, rodo RRT duomenys. Per 2022 m. interneto karštąja linija gauti 1523 pranešimai apie internete rastą galimai draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, iš kurių pasitvirtino 694 pranešimai.

„Didelę įtaką pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus sumažėjimui Lietuvos interneto erdvėje turėjo 2021 m. identifikuotas Lietuvos informacijos prieglobos paslaugų teikėjas, kurio serveriuose aktyviai buvo talpinama vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga, ir informacijos pašalinimas“, – aiškina Kristina Mikoliūnienė, RRT tarybos narė.

Pernai RRT pradėjo naudoti kartu su partneriais „Oxylabs“ sukurtą išmanųjį įrankį, kuris automatizuotu būdu ieško draudžiamo turinio internete, t.y. pornografijos, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos, Lietuvos interneto erdvėje. Su šiuo įrankiu pernai buvo patikrinta daugiau nei 288 tūkst. lietuviškų interneto svetainių ir nustatyta, kad 19 interneto svetainių galimai pažeidė nacionalinius Lietuvos ar Europos Sąjungos įstatymus.

Į RRT karštąją liniją kreipiasi tiek atsakingi piliečiai, tiek tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE tinklas, pateikiantis itin tikslius ir patikimus duomenis. Gautą informaciją vertina RRT ekspertai, kurie pernai Lietuvos policijai pateikė 17 pranešimų, 7 iš jų buvo susiję su vaikų seksualinio išnaudojimo internete vaizdais. 2021 metais tokių pranešimų skaičius siekė net 72.

„Džiaugiamės, kad augantis visų žmonių sąmoningumas ir reagavimas į neigiamą turinį internete bei operatyvus bendradarbiavimas su policija duoda apčiuopiamų rezultatų. Nors pasaulyje viešai prieinamo neigiamo turinio daugėja, Lietuvos internetinėje erdvėje jo mažėja. Visgi įžvelgiame tendenciją, kad tokio turinio vartotojai buriasi į uždaras grupes ir tokiu būdu siekia išvengti dėmesio“, – sako K. Mikoliūnienė.

Pernai RRT specialistai socialinių tinklų naudotojams suteikė 343 konsultacijas, t. y. 21 proc. daugiau nei 2021 m. Interneto naudotojai dažniausiai susidūrė su socialinių tinklų paskyros užgrobimu, paskyrų užblokavimu, neteisėtu asmeninės informacijos viešinimu.

Primename, kad interneto vartotojai apie neteisėtą (draudžiamą skelbti) ar žalingą (neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį) turinį, aptiktą internete, skatinami pranešti interneto karštosios linijos svetainėje https://www.svarusinternetas.lt./

Interneto karštosios linijos skaičius paveikė karas Ukrainoje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 14:09:31 +0200
<![CDATA[Ukrainos pasieniečius pasieks dronų blokavimo įranga, generatoriai ir šilti drabužiai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainos-pasieniecius-pasieks-dronu-blokavimo-iranga-generatoriai-ir-silti-drabuziai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ukrainos-pasieniecius-pasieks-dronu-blokavimo-iranga-generatoriai-ir-silti-drabuziai Lietuvos VSAT į Ukrainą penktadienį išsiuntė tris mikroautobusus, kuriuose yra bepiločių orlaivių blokavimo įranga, elektros generatoriai, šiltų apatinių drabužių komplektai ir bekontakčiai termometrai. Ši siunta sukomplektuota pagal Ukrainos pasieniečių pateiktą poreikių sąrašą.

Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos sienos apsaugos pareigūnams kolegos iš Lietuvos jau šį savaitgalį perduos penkias bepiločių orlaivių blokavimo sistemas „SkyWiper“ (EDM4S) su priedais. Jas iš gamintojo bendrovės „NT Service“ nupirko VšĮ „Mėlyna Geltona“ („Blue/Yellow“).

VSAT įsigijo bei Ukrainos pasieniečių prašymu jiems taip pat šioje siuntoje gabena tris benzininius elektros generatorius RS 7541 PAE su komplektacija, 2345 pasieniečių uniformos krepšeliui priskiriamas dalis – šiltų apatinių drabužių komplektus bei 864 bekontakčius kūno termometrus KI-8271.

Planuojama, kad sekmadienį šią siuntą Lietuvos pasieniečiai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje perduos Ukrainos valstybinei pasienio tarnybai.

Pernai VSAT irgi gabeno įvairios įrangos bei daiktų krovinius prieš Rusijos okupantus kovojantiems Ukrainos pasieniečiams – elektros generatorius, profesionalias radijo stoteles, smūgiams atsparius planšetinius kompiuterius, radiacijos matavimo prietaisus, asmeninius dozimetrinius matuoklius, sauso maisto davinius, VSAT pareigūnų lauko uniformos komplektus ir jos dalis bei kt.

Ukrainos pasieniečius pasieks dronų blokavimo įranga, generatoriai ir šilti drabužiai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 11:58:22 +0200
<![CDATA[Savaitė šalies keliuose – žuvo vienas eismo dalyvis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaite-salies-keliuose-zuvo-vienas-eismo-dalyvis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savaite-salies-keliuose-zuvo-vienas-eismo-dalyvis Per savaitę, sausio 20–26 dienomis, penktadienį–ketvirtadienį, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 35 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis (lengvojo automobilio vairuotojas). Sužeisti 42 asmenys: 16 vairuotojų, 14 keleivių, 11 pėsčiųjų (iš jų 5 – pėsčiųjų perėjose), 1 elektrinio paspirtuko vairuotojas. Tarp nukentėjusiųjų – 7 nepilnamečiai (4 keleiviai, 3 pėstieji, iš jų 1 – pėsčiųjų perėjoje).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko 4 eismo įvykiai, sužeisti 6 žmonės (4 vairuotojai, iš jų 3 – neblaivūs, ir 2 keleiviai).

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 2 įvykiais mažiau, sužeista 7 mažiau, žmonių žuvo 1 daugiau.

Eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus: sausio 25 d., trečiadienio, vakare (apie 22.10 val.), Panevėžio rajone, krašto kelyje Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (danga šlapia), tiesiame ruože nuo kelio nuvažiavo ir kelis kartus vertėsi automobilis „Nissan Note“. Žuvo 22 metų vairuotojas.

Pirminiais duomenimis, eismo įvykių pagrindinės priežastys:

> Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – 34 proc.

> Vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas – 21 proc.

> Reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymas – 18 proc.

> Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymas – 11 proc.

> Pėsčiųjų padaryti pažeidimai – 8 proc.

> Įvykiai, kai dalyvavo viešasis transportas – 5 proc.

> Kiti pažeidimai ir (ar) priežastys – 3 proc.

Per savaitę Eismo įvykių informacinėje sistemoje įregistruoti 409 eismo įvykiai, tarp jų 30 proc. – transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 4 proc. visų įvykių.

Šiais metais (iki sausio 26 d. įskaitytinai) mūsų šalyje eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 12 žmonių (5 daugiau nei 2022 metais per tą patį laikotarpį). Tarp žuvusiųjų: 5 vairuotojai, 5 pėstieji (4 – tamsiuoju paros metu, 1 – pėsčiųjų perėjoje), keleivis ir dviračio vairuotojas (tamsiuoju paros metu).

Kelyje būkime atidūs, saugokime save ir rūpinkimės kitais.

Lietuvos kelių policijos tarnybos info.

Savaitė šalies keliuose – žuvo vienas eismo dalyvis

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 11:57:35 +0200
<![CDATA[Ar galiu iš trečiųjų šalių įsivežti mėsos ir pieno produktų?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galiu-is-treciuju-saliu-isivezti-mesos-ir-pieno-produktu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-galiu-is-treciuju-saliu-isivezti-mesos-ir-pieno-produktu Siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų, ypač afrikinio kiaulių maro, sukėlėjų patekimo į Europos Sąjungą, tam tikriems gyvūninės kilmės produktams yra taikomos griežtos įvežimo procedūros, todėl  primename, jog iš trečiųjų šalių draudžiama asmeniniame bagaže įvežti:

  • mėsą ir jos produktus (lašinius, šviežią ar perdirbtą mėsą, įskaitant ir paukštieną, riebalus, dešras, mėsos konservus, tešlos gaminius, įdarytus mėsa, padažus ar sriubas su mėsa ir kt);
  • pieną ir jo produktus (pieną, sutirštintą pieną, pieno miltelius, grietinę, varškę, kefyrą, sūrį, sviestą, jogurtą, pieniškus ledus ir kt.);
  • gyvūnų augintinių ėdalą, kurio sudėtyje yra mėsos ir / ar pieno produktų (šunų ir kačių ėdalą, konservus, skanėstus šunims ir kt.);
  • kitus gyvūninius produktus, netinkamus vartoti žmonių maistui (bitininkystėje naudojami gyvūniniai produktai (bičių vaškas, bičių pikis) ir kt.).

Išimtis taikoma asmeninėms reikmėms įvežant iki 10 kg mėsos, pieno ar jų produktų iš Farerų salų ir Grenlandijos.

Išimtys ir leidžiamų įsivežti produktų sąrašą rasite čia:  https://bit.ly/3DdnATm

Procedūros netaikomos produktams, vežamiems iš vienos ES valstybės narės į kitą, ir nedideliais kiekiais asmeniniam naudojimui iš Andoros, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, San Marino ir Šveicarijos įvežamiems gyvūniniams produktams.

Įvežamų asmeninių produktų ar siuntų kontrolę vykdančios institucijos, nustačiusios, kad produktai įvežami ar siunčiami, pažeidžiant reikalavimus, jų neįleidžia į ES teritoriją ir pasiūlo asmeniui išmesti reikalavimų neatitinkančius produktus, į pasienio kontrolės punkte esantį specialų pažymėtą konteinerį. Keleiviui nesutikus išmesti, draudžiami įvežti gyvūniniai produktai konfiskuojami, saugiai sunaikinami, o asmuo nubaudžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

VMVT info.

Ar galiu iš trečiųjų šalių įsivežti mėsos ir pieno produktų?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 11:55:37 +0200
<![CDATA[Padėkite Jonavos pedagogams tapti Lietuvos metų mokytoju 2023]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padekite-jonavos-pedagogams-tapti-lietuvos-metu-mokytoju-2023 https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padekite-jonavos-pedagogams-tapti-lietuvos-metu-mokytoju-2023 Naujienų portalas lrytas.lt pristato „Lietuvos mokytojas 2023“ projektą, kurio tikslas – įvertinti ir paskatinti mokytojus, keičiančius ne tik mokinių ateitį, bet ir šalies švietimo veidą.

Tarp pasiūlytų mokytojų, švietimo bendruomenės lyderių, yra nemažai Jonavos rajono pedagogų, už kuriuos kviečiame balsuoti ir padėti jiems pelnyti Lietuvos metų mokytojo 2023 titulą.

Lietuvos metų mokytoju tapti siūloma  Jonavos Senamiesčio gimnazijos Lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Sedleckienė. „Mūsų nuostabioji mokytoja kupina šilumos. Savo ryžtu ji nori išmokyti visus. Trumpai sakant, ji yra puikus, mandagus ir malonus žmogus. Sakoma, kad mokykla – antri namai, o mums mūsų auklėtoja – antra mama“, - rašoma dalyvės siūlyme. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Siūloma  Jonavos Senamiesčio gimnazijos chemijos mokytoja Audronė Kuliešienė. „Tai mokytoja, kuri yra be galo charizmatiška, nuoširdi bei rūpestinga. Randa įvairių juokingų, gyvenimiškų pavyzdžių net ir neįkandamoms temoms išaiškinti, nesupratusio nepalieka nė vieno mokinio. Ši mokytoja paverčia mokymąsi linksmu ir įdomiu. Tokius mokytojus mes atsimename visą savo gyvenimą, o jų dėstomi dalykai visada išlieka su mumis“, - teigiama anketoje. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Dalyvių sąraše - Dovilė Bisigirskienė. Lietuvių kalba, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija. „Tai pedagogas, kuris yra gimęs šiai specialybei! Mylima ir gerbiama – Ji yra verta šios nominacijos ir dar daugiau!“, - teigiama aprašyme. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Dalyvių sąraše -  Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Violeta Skodienė. „Atsakinga, kūrybinga, darželio tradicijas puoselėjanti vadovė, gebanti savo kruopščiu darbu įrodyti kvalifikuoto vaikų ugdymo efektyvumą ir reikalingumą. Direktorė vadovaujasi pasidalytos lyderystės principu ir strateginius įstaigos tikslus apsibrėžia bei jų siekia pasitelkdama stiprią ir vieningą lopšelio-darželio bendruomenę. Įstaiga nuolat gražėja, kuriama, jauki, inovatyvi, patyriminį ugdymą skatinanti aplinka. Čia priimami visi ir visokie, sudarant sąlygas pajusti individualią sėkmę bei žengti tvirtus žingsnelius mokyklos link. Violeta – puiki mokytoja ir vadovė, siekianti bei aplinkinius skatinanti nuolat tobulėti dėl pačių mažiausių“,- rašoma anketoje. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Siūloma Lina Korsakienė - Pradinių klasių mokytoja, Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija. „Ši mokytoja sugeba surasti kelią į kiekvieno vaiko širdį. Savo rūpesčiu, šiluma ir padrąsinančiu žodžiu išmoko vaikus ne tik rašyti ir skaityti, bet ir būti ŽMONĖMIS. Išėję moksleiviai nevengia užsukti pas mokytoją Liną patarimo, pagyrimo ar tiesiog malonaus pokalbio. Ji visuomet apkabina ne tik rankomis, bet ir širdimi...“. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Kandidatų sąraše -  Reda Jurevičienė, Pradinis ugdymas, Jonavos pradinė mokykla. „Mokytoja profesionali, kūrybinga, virtuoziškai taikanti informacines technologijas ugdymo procese, mokinių gebėjimus plėtojanti tarptautiniuose projektuose“, - rašoma kandidatės anketoje. Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Dalyvė Inga Eigėlienė - Pradinis ugdymas, Jonavos pradinė mokykla. „Mokytoja gerbiama mokinių, tėvų ir mokytojų už profesionalumą, iniciatyvumą, nuoširdų bendravimą, ypatingą gebėjimą rasti kelią į kiekvieno vaiko širdį.“ Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Siūloma Lina Žaliumienė – Jonavos Panerio pradinės mokyklos pradinio ugdymo pedagogė. „Mylinti darbą ir vaikus.“ Už šią pedagoge galite balsuoti ČIA.

Kandidatų sąraše - Svetlana Cechmister. Specialioji pedagogė, Jonavos Neries pagrindinė mokykla. Spec. ugdymo skyrius. „Mokytoja iš didžiosios raidės. Gera matyti, kai mokytojas dirba su didžiuliu atsidavimu, meile, visada turi didelius lūkesčius. Mokytoja, kuri dirba iš pašaukimo, su dideliu noru, užsispyrimu“, - teigiama aprašyme. Už šią pedagogę galite balsuoti ČIA.

Dalyvė - Dalia Stundžienė. Specialioji pedagogika, Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla. „Specialioji pedagogė dirba su įvairaus spektro sutrikimų turinčiais mokiniais, konsultuoja mokinių tėvus ir mokytojus. Specialioji pedagogė neapsiriboja tik pamokine veikla. Ji su mokiniais aktyviai dalyvauja įvairiose akcijose ir veiklose, skatina juos kelti savo savivertę ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Organizuojamos akcijos – išvykos į senelių globos namus, kūrybinės dirbtuvės „Piešimas ant akmenų“, teatro spektakliai „Vaikai – pasakų pasaulyje“, kur pagrindiniai veikėjai – spec. poreikių mokiniai. Pedagogė kasmet su mokinių komanda dalyvauja rajono teatro renginyje „Lygybės medis“, su mokiniais gamina įvairius dirbinius ir dovanoja akcijų metu, puošia mokyklos erdves. Mokytoja dalijasi praktine darbo patirtimi, skaito pranešimus, kuria metodines priemones“, - teigiama dalyvės anketoje. . Už šią pedagogę galite balsuoti ČIA.

Visus dalyvius, kurių nepaminėjome, rasite ČIA.  

Padėkite Jonavos pedagogams tapti Lietuvos metų mokytoju 2023

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 11:23:10 +0200
<![CDATA[Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tvarumas-ir-siluma-jonavieciu-namuose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tvarumas-ir-siluma-jonavieciu-namuose Jau turbūt visiems neblogai yra žinoma, kad pasibaigus didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujiems metams,  Jonavos mieste paskiriamos specialios, nupuoštų kalėdinių eglučių ir šakų surinkimo vietos.

Nuolat akcentuojama, kad labai svarbu, jog eglutės nebūtų išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, paliekamos pamiškėse ar pakelėse, o būtų gabenamos tik į jų surinkimui skirtas vietas.

Kodėl tai taip svarbu? Visos jonaviečių suneštos eglutės ir šakos, pasibaigus jų surinkimui, keliavo į bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ katilinę, kurioje virto biokuru. O kaip yra žinoma, biokuras yra netaršus, tvarus kuras.  

Bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“ dėkoja jonaviečiams už pilietiškumą ir praneša, kad susmulkinus visas eglutes ir pasvėrus – gavosi 15 tonų biokuro, kuris bus panaudotas šilumos gamybai bei daugiabučių namų šildymui.

Kaip eglutės ir jų šakos virto biokuru - video reportaže.  

Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose

Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose Tvarumas ir šiluma jonaviečių namuose ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 09:41:39 +0200
<![CDATA[VMVT gyvūnų globėjams primena apie prievolę viešai skelbti informaciją apie laikomus gyvūnus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmvt-gyvunu-globejams-primena-apie-prievole-viesai-skelbti-informacija-apie-laikomus-gyvunus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vmvt-gyvunu-globejams-primena-apie-prievole-viesai-skelbti-informacija-apie-laikomus-gyvunus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) primena, kad gyvūnus globojantiems asmenims (gyvūnų globėjams) privalu viešai teikti informaciją apie laikomus gyvūnus ir kiekvienais metais iki vasario 1 d. viešai skelbti metų veiklos ataskaitą.

Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje turi paskelbti praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą, kurioje gyvūnų duomenis nurodo pagal jų rūšis nuo metų ar veiklos pradžios. Ataskaitoje apie gyvūnų kaitą nurodomas gyvūnų skaičius, per ataskaitinį laikotarpį:

* laikytų

* priimtų

* nugaišintų (nugaišusių)

* perduotų kitiems gyvūnų savininkams

* grąžintų gyvūnų savininkams.

VMVT, atsižvelgdama į visuomenės susirūpinimą gyvūnų globėjų skelbiamos informacijos turiniu ir apimtimi, parengė ir gyvūnų globėjams rekomenduoja naudoti šią ataskaitos formą: nuoroda, kurioje patalpintas pavyzdys.

Iki nustatyto informacijos teikimo termino liko ne taip jau ir daug laiko, tad to dar nepadariusius VMVT ragina nedelsti.

Taip pat primename, kad gyvūnų globėjai, užtikrindami Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytus reikalavimus, turi ne vėliau kaip per 3 dienas informuoti savivaldybės administraciją ar policiją ir paskelbti savo interneto svetainėje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse apie surastus, priklydusius ar pristatytus gyvūnus, nurodant duomenis apie jų ženklinimą, išskyrus atvejus, kai surasto, priklydusio ar pristatyto gyvūno savininkas nustatomas (surandamas) anksčiau nei per 3 dienas. Tai labai svarbu, nes, tokia informacija gali padėti šeimininkams surasti pabėgusius augintinius. Viešas informacijos skelbimas apie laikomus gyvūnus taip pat gali padėti tiems, kas ieško naujo augintinio – naujo draugo.

VMVT info.

VMVT gyvūnų globėjams primena apie prievolę viešai skelbti informaciją apie laikomus gyvūnus

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 08:40:34 +0200
<![CDATA[Sausio 27-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-27-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-27-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Keliuose yra slidžių ruožų, būkite atidūs!

Lietuvoje magistraliniai keliai daugiausia šlapi, tačiau vietomis šiaurės vakarų, pietryčių ir pietų Lietuvoje provėžoti, padengti pažliugusiu sniegu. Krašto ir intensyviausi rajoniniai keliai beveik visoje šalyje provėžoti, vietomis, ypač šiaurės vakarų, pietryčių ir pietų Lietuvoje, padengti pažliugusio ar prispausto sniego sluoksniu. Pietvakarių, vakarų ir šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje vietomis plikledis.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai visoje šalyje provėžoti, slidūs, daug kur padengti pažliugusio, prispausto, puraus sniego sluoksniu.

Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Didžiojoje šalies dalyje sniegas, šlapdriba, tik vakarų Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

 

Dieną eismo sąlygas vietomis sunkins plikledis!

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną pietrytinėje šalies pusėje krituliai, vyraus nedidelis sniegas. Vietomis plikledis. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

  eismoinfo.lt inf.

Sausio 27-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 27 Jan 2023 07:02:45 +0200
<![CDATA[VERT kviečia vartotojus aktyviai domėtis, kokie yra siūlomi elektros energijos planai, ir esant poreikiui pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-kviecia-vartotojus-aktyviai-dometis-kokie-yra-siulomi-elektros-energijos-planai-ir-esant-poreikiui-pasirinkti-kita-nepriklausoma-elektros-energijos-tiekeja https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-kviecia-vartotojus-aktyviai-dometis-kokie-yra-siulomi-elektros-energijos-planai-ir-esant-poreikiui-pasirinkti-kita-nepriklausoma-elektros-energijos-tiekeja Atsižvelgdama į elektros kainos biržoje pokyčius ir naujausius nepriklausomų elektros tiekėjų teikiamus siūlymus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ragina vartotojus aktyviai pasinaudoti savo teise ir esant poreikiui keisti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. VERT primena, kad visi vartotojai turi teisę bet kuriuo metu priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir nepriklausomo elektros tiekėjo keitimo. 

Buitinis vartotojas, norintis vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, turi įsivertinti, ar nebuvo sutartyje numatyta nuolaidų, baudų, kurios, anksčiau laiko nutraukus sutartį, turi būti grąžinamos tiekėjui. Informuoti tiekėją apie nutraukiamą sutartį nereikia, sudaryta nauja sutartis įsigalios po 2 savaičių ir ankstesnė sutartis bus nutraukta automatiškai.

Buitinis vartotojas paskutinę sutarties galiojimo dieną privalo pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis bei kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir už patiektą elektros energiją, persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaityti su tiekėju ar operatoriumi.

Svarbu, kad, norint nepatekti į elektros energijos garantinį tiekimą, esama sutartis neturėtų būti nutraukta anksčiau, negu sudaryta nauja sutartis.

VERT primena, kad gyventojai gali pasinaudoti VERT sukurta skaičiuokle https://skaiciuokle.vert.lt/, kur nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, keisdami planus, informaciją turi atnaujinti per parą. Kainų skaičiuoklėje vartotojai ras aktualiausią informaciją, ja naudotis nesunku: tereikia žinoti, kiek elektros energijos suvartoja per mėnesį arba per metus. Įvedus šį skaičių, kainų palyginimo skaičiuoklė suras visus pasiūlymus, puslapio viršuje rodydama pigiausią variantą.

Didmeninės elektros energijos kainos "Nord Pool" biržoje laikotarpiu
2022-11-01 - 2023-01-26

VERT inf.

VERT kviečia vartotojus aktyviai domėtis, kokie yra siūlomi elektros energijos planai, ir esant poreikiui pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 16:26:23 +0200
<![CDATA[Vyksta viešosios konsultacijos dėl ES elektros energijos rinkos modelio reformos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyksta-viesosios-konsultacijos-del-es-elektros-energijos-rinkos-modelio-reformos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyksta-viesosios-konsultacijos-del-es-elektros-energijos-rinkos-modelio-reformos Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl Europos Sąjungos elektros energijos rinkos modelio reformos, kurios tikslas – geriau apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelio kainų svyravimo, užtikrinti jų galimybę naudotis iš švarių šaltinių saugiai tiekiama energija ir padidinti rinkos atsparumą.

Dabartinė sistema daugelį metų sudarė sąlygas egzistuoti veiksmingai, gerai integruotai rinkai – tai leido ES naudotis ekonominiais bendrosios energijos rinkos pranašumais ir padėjo užtikrinti tiekimo saugumą bei spartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tačiau ši sistema turi ir tam tikrų trūkumų. Šiuo metu patiriamos krizės, susijusios su dideliu elektros energijos kainų augimu ir svyravimu, ekonominę naštą yra priversti nešti galutiniai vartotojai. Todėl, norint geriau apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo didelių energijos kainų, padidinti atsparumą ir paspartinti Europos žaliojo kurso komunikate ir plane „REPowerEU“ numatytą pertvarką, reikalinga reforma.

Labai svarbu, kad atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra ir nedidelės šių išteklių eksploatavimo sąnaudos duotų naudos visiems europiečiams – nuo didžiųjų pramoninių vartotojų iki MVĮ ir namų ūkių. Norint užtikrinti visų vartotojų galimybes tiesiogiai naudotis įperkama švaria energija, reikės rinkos priemonių, kuriomis būtų pasiekta, kad kainos ir sutartys taptų stabilesnės ir būtų grindžiamos faktinėmis energijos gamybos sąnaudomis.

Šiandien pradėtos konsultacijos padės Europos Komisijai parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto – jį siekiama pateikti pirmąjį šių metų ketvirtį. 

Viešųjų konsultacijų klausimai yra susiję su šiais pagrindiniais tikslais: 

  • mažinti sąskaitų už elektros energiją priklausomybę nuo trumpalaikių iškastinio kuro kainų ir skatinti diegti atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas;
  • gerinti rinkos veikimą, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas, ir naudotis visomis dujų alternatyvomis, pavyzdžiui, laikymo ir paklausos atsako priemonėmis;
  • stiprinti vartotojų apsaugą ir suteikti jiems daugiau galių;
  • didinti rinkos skaidrumą ir vientisumą ir gerinti jos priežiūrą.

Visi suinteresuotieji (ministerijų ir valdžios institucijų, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių, paskirstymo sistemos operatorių, rinkos operatorių, įmonių, vykdančių veiklą energetikos sektoriuje, pramonės vartotojų ir asociacijų, NVO ir kt. atstovai) kviečiami dalyvauti konsultacijose, užpildydami klausimyną internetu. Konsultacijos vyks iki 2023 m. vasario 13 d. (vidurnakčio Briuselio laiku).

Daugiau informacijos ir pateikti atsakymus į konsultacijos klausimus galima čia.

lrv.lt inf. 

Vyksta viešosios konsultacijos dėl ES elektros energijos rinkos modelio reformos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 13:30:19 +0200
<![CDATA[Keisis draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keisis-draudimo-imoku-dalinio-kompensavimo-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keisis-draudimo-imoku-dalinio-kompensavimo-tvarka Žemės ūkio draudimo rinka auga, Lietuvos ūkininkai aktyviai naudojasi sparčiai populiarėjančia augalų ir pasėlių draudimo sistema bei skiriama valstybės pagalba. Tačiau šalies biudžetas ir paramos galimybės yra ribotos. Paramos poreikiui žymiai viršijant tam skirtą sumą, Žemės ūkio ministerija planuoja priimti nepopuliarų, tačiau neišvengiamą sprendimą – keisti draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarką, koreguojant kompensavimo intensyvumą.

Pabaigus vertinti visas 2022 m. gautas paramos paraiškas paaiškėjo, kad kompensacijoms reikalinga 5,26 mln. Eur suma net 2 kartus viršija augalų ir pasėlių draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonei skirtas lėšas (2,6 mln. Eur).

Rengiant 2023-2025 m. valstybės biudžeto projektą, Finansų ministerija atsižvelgė į kasmet vis didėjantį lėšų poreikį šiai priemonei. Ji skyrė papildomus asignavimus: 2023 m. – 1,94 mln. Eur, 2024 m. – 2,37 mln. Eur, 2025 m. – 2,84 mln. Eur. Toliau taip sparčiai augant priemone besinaudojančių ūkininkų skaičiui ir kompensavimui reikalingai sumai, šiemet paramos lėšų poreikis gali siekti beveik 7,1 mln. Eur, o suplanuota skirti 4,3 mln. Eur.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, dabartinę sudėtingą situaciją pasaulyje ir šalyje (infliacija, energetinių išteklių krizė, karas Ukrainoje, kylančios kainos ir kt.) bei dėl klimato kaitos dažnėjančius meteorologinius reiškinius (ilgalaikis lietus, kruša, šalna, iššalimas ir kt.), lėšų poreikį tampa vis sunkiau prognozuoti.

Šiuo metu priemonės kompensavimo intensyvumas sudaro 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Siekdama lanksčiai prisitaikyti prie valstybės skirto biudžeto bei įgyvendinti įsipareigojimus ūkininkams, Žemės ūkio ministerija išlaiko esantį kompensavimo intensyvumą ir planuoja nustatyti 40 proc. žemutinę jo ribą. Ši riba būtų taikoma tuo atveju, jeigu einamaisiais metais lėšų poreikis paraiškoms finansuoti viršytų tam skirtas lėšas, o papildomos lėšos ar jų dalis nebūtų skiriama. Išmokama paramos suma visiems paramos gavėjams būtų sumažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

Dėl planuojamo priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projekto, leisiančio prisitaikyti prie skirto finansavimo, nustatant kompensavimo intensyvumą 40-50 proc. ribose, Žemės ūkio ministerija šiuo metu konsultuojasi su visuomene. Po šių konsultacijų bus priimtas galutinis sprendimas.

Keisis draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarka

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 13:17:49 +0200
<![CDATA[Vos 3 mėnesių Alantui persodinta širdis: transplantacija leidžia džiaugtis vaikyste]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vos-3-menesiu-alantui-persodinta-sirdis-transplantacija-leidzia-dziaugtis-vaikyste https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vos-3-menesiu-alantui-persodinta-sirdis-transplantacija-leidzia-dziaugtis-vaikyste Sulaukęs vos 3 mėnesių Alantas patyrė širdelės transplantaciją. Tuomet jis tapo jauniausiu Baltijos šalių gyventoju, kuriam atlikta tokio tipo operacija. Dabar Alantas jau ketvirtokas ir iš pirmo žvilgsnio jis nė kiek nesiskiria nuo savo bendraamžių.

Alanto tėvai sūnui dar negimus sužinojo, kad berniukas turės širdies ydą. 34-ąją nėštumo savaitę Alantui buvo nustatytas 4 laipsnio vaisiaus širdies nepakankamumas.

Iškart po gimimo Alantui buvo atlikta širdies ydos korekcija, tačiau operacija nebuvo sėkminga. Berniuko širdis nepajėgė varinėti reikiamo kraujo kiekio po organizmą – širdies raumuo buvo nusilpęs, o vožtuvų laidumas per didelis.

Berniuko tėvai išgirdo, kad vienintelė viltis – širdies transplantacija. Be jos Alantas būtų galėjęs išgyventi tik iki vienerių metų.

Tačiau tėvai žinojo, kad tikimybė sulaukti donorinės širdies kūdikiui yra labai mažai. Širdies transplantacijai svarbi ne tik kraujo grupė, bet ir donoro ūgis, svoris. Kūdikiui sulaukti donorinės širdies labai sunku, nes tokio amžiaus donorų būna itin mažai.

Alantas – gudrus ir guvus berniukas

Dabar Alantui jau 10 metų. Jo mama Ingrida pasakoja, kad sūnus jau ketvirtokas, be galo mėgstantis matematiką ir biologiją, o kartais mamai net atrodo, kad būdamas tokio amžiaus šiomis temomis jis supranta kur kas daugiau nei kiti jo bendraamžiai.

„Jam sekasi beveik visi mokykliniai dalykai, jam patinka matematika, inžineriniai dalykai. Taip pat biologija – jis yra išsinagrinėjęs kardiovaskuliarinės sistemos ypatumus. Kartais atrodo, kad jis žino daugiau nei tokio amžiaus vaikas turėtų žinoti“, ­– šypsosi Alanto mama Ingrida.

Dėl persodintos širdelės Alantas turi vartoti imunosupresinius medikamentus, todėl Ingrida nusprendė, kad žiemos ir ligų sezono metu sūnui verčiau paprašyti namų mokymo programos.

„Dabar jam paskirtas namų mokymas, kad išvengtų virusų ir infekcijų mokykloje. Alantas vartoja imunosupresinius medikamentus, tad apsisaugoti visada geriau, be to, tokių vaikų Lietuvoje, kaip jis, daugiau neturime.  Mokytoja pas mus ateina į namus arba jis pamokose dalyvauja nuotoliu būdu, bet testus rašo mokykloje“, – pasakoja Ingrida.

Nepaisant to, kad berniukui transplantuota širdis, jis aktyvus vaikas mėgstantis žaisti ir bėgioti lauke. Pasak Ingridos, Alantas fiziniu pajėgumu nė kiek nesiskiria nuo bendraamžių, tačiau tėvams vis tiek norisi jį daugiau pasaugoti.

Alanto mama šypsosi, kad sūnui niekada nereikėjo pasakoti, kad jam transplantuota širdelė, atrodo, lyg jis viską suprato savaime.

„Kai Alantas pradėjo kalbėti, jis tarsi  savaime žinojo, kad gyvena su transplantuota širdimi. Jis niekada mūsų neklausė apie transplantaciją, bet jis puikiai žino, kada, kur ji buvo atlikta. Atrodo, kad jis tai tiesiog sąmoningai supranta“, – stebisi mama.

Transplantacijos vaikams – retos

Bet kuri artimojo netektis yra skaudi, tačiau nepilnamečio vaiko – ypatingai skaudi. 2020 metais buvo registruoti 3 efektyvūs donorai iki 18 metų, 2021 metais – 3 donorai, 2022 metais – 1 nepilnametis donoras.

Organų persodinimo operacijos laukiančių vaikų recipientų skaičius yra kelis kartus didesnis už atliekamų transplantacijų skaičių. 2020 metais Lietuvoje 1 vaikui buvo atlikta inksto transplantacija, taip pat dar 1 vaikui – širdies. 2021 metais 3 vaikams buvo atliktos inksto transplantacijos. 2022 metais vienam nepilnamečiui atlikta kepenų transplantacija.

Paaukotas donoro organas recipientui parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus. Vaikų organizmas dažnai geriau priima donoro organus. Šiuo metu Lietuvoje organo ar audinio transplantacijos laukia 20 vaikų, tačiau 15 iš jų dėl sveikatos būklės šiuo metu yra laikinai ne recipientai.

Transplantacijų laukia šimtai

Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.

Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.

Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.

Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inksto ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių*: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 5 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

*2022 metų gruodžio 31 d. duomenimis

NTB inf. 

Vos 3 mėnesių Alantui persodinta širdis: transplantacija leidžia džiaugtis vaikyste

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 13:09:08 +0200
<![CDATA[Galimai padirbti prekių ženklų drabužiai – pardavėjai iš Jonavos „kainuos“ ikiteisminį tyrimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/galimai-padirbti-prekiu-zenklu-drabuziai-pardavejai-is-jonavos-kainuos-ikiteismini-tyrima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/galimai-padirbti-prekiu-zenklu-drabuziai-pardavejai-is-jonavos-kainuos-ikiteismini-tyrima Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai (toliau – Kauno apskr. VPK) Jonavos rajone, Šveicarijos kaime, aptiko galimai padirbtų garsių prekių ženklų drabužių. Kontrolinio patikrinimo metu aptiktos kelios dešimtys prekių ženklų „Gucci“, „Calvin Klein“, „Guess“ rūbų. 


Į pareigūnų akiratį pateko Jonavos rajono gyventoja (g. 1999 m.), įtariama naudojusi svetimų prekių ženklus. Patikrinimo metu moteris policijos pareigūnams nepateikė jokių prekių įsigijimo dokumentų. Moteris minėtais rūbais galimai prekiavo pasitelkusi socialinius tinklus. Padaryta turtinė žala siekia apie 1800 eurų. Policijos pareigūnai primena, jog tokia prekyba yra galima tik tuo atveju, jeigu perpardavinėjami rūbai yra originali produkcija – yra pagaminti prekių ženklų, kuriais jie pažymėti, savininko. Jei prekės klastotos, prekyba jomis bus laikoma nelegalia veikla, už kurią gresia administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Jonavos rajono gyventoja iki šiol policijos pareigūnams nebuvo žinoma.


Policijos pareigūnai taip pat primena pirkėjams, kad perkant internetu žymių prekių ženklais pažymėtus drabužius, reikia būti atidiems ir juos pirkti tik patikimose elektroninės prekybos parduotuvėse, kuriuose yra galimybė netikusią prekę gražinti pardavėjui ar reikalauti prekę pakeisti į kokybišką.


Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato pareigūnai dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 str. 2 d. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas.


Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorai. 

Galimai padirbti prekių ženklų drabužiai – pardavėjai iš Jonavos „kainuos“ ikiteisminį tyrimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 12:33:52 +0200
<![CDATA[Gyventojai raginami pranešti apie neteisėtą lašinių infuzijų naudojimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-raginami-pranesti-apie-neteiseta-lasiniu-infuziju-naudojima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-raginami-pranesti-apie-neteiseta-lasiniu-infuziju-naudojima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) pastebi, kad socialiniuose tinkluose vartotojai skelbia pranešimus apie lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ naudojimą be gydytojų paskyrimo ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu plinta informacija apie savigydą, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tarnyba ragina apie tokius atvejus informuoti ją, tokiu būdu ji spręstų dėl tyrimo pradėjimo.

„Akreditavimo tarnyba bus dėkinga už operatyvius pranešimus, padėsiančius mūsų įstaigai užtikrinti pacientų saugą ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Esame įsitikinę, kad savalaikiai ir ryžtingi sprendimai užkardys neteisėtą veiklą, žalojančią pacientų sveikatą, užkirs kelią nesąžiningiems asmenims siūlyti savo neteisėtas paslaugas, paskatins juos atsisakyti neteisėtų siūlymų ir pranešimų skelbimo viešojoje erdvėje“, – sako Akreditavimo tarnybos direktorius Tadas Žentelis.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tarp jų ir lašinių infuzijų naudojimas, yra asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri gali būti teikiama tik teisės aktų nustatyta tvarka licencijuotoje įstaigoje ir tik medicinos specialisto, turinčio nustatyta tvarka pripažintą asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės teikti sveikatos priežiūros paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, išskyrus tam tikras išimtis, taip pat teisės aktai nenumato galimybės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne medicinos specialistams.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik nustatyta tvarka gavusios licencijas. Fizinių asmenų, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos yra neteisėta. Lietuvos Respublikoje fiziniams asmenims ir įstaigoms pirmiau nurodytas licencijas išduoda, stabdo ir jas naikina Akreditavimo tarnyba. Už neteisėtą vertimąsi asmens sveikatos priežiūros veikla yra taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 600 iki 1140 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad ne medicinos specialistų ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ paslaugos yra neleistinos, Akreditavimo tarnyba, siekdama užkardyti neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla, maloniai prašo socialinių tinklų vartotojų ir kitų asmenų pranešti apie šių paslaugų teikimo atvejus, nurodant paciento asmens duomenis, paslaugos teikimo vietos adresą, laiką, paslaugas teikiančio (-usio) konkretaus asmens duomenis, paslaugos teikimą patvirtinančius įrodymus (receptas, lapelis, panašus į receptą ir kt.).

SAM info.

Gyventojai raginami pranešti apie neteisėtą lašinių infuzijų naudojimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 11:03:05 +0200
<![CDATA[Apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams pernai išmokėta beveik 10 mln. eurų kompensacijų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apgyvendinusiems-ukrainiecius-lietuviams-pernai-ismoketa-beveik-10-mln-euru-kompensaciju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apgyvendinusiems-ukrainiecius-lietuviams-pernai-ismoketa-beveik-10-mln-euru-kompensaciju Nuo praeitų metų balandžio mėnesio būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Iš viso 2022 metais išmokėta 9 mln. 547 tūkst. kompensacijų už būsto ukrainiečiams suteikimą. Kompensacijos bus mokamos iki 2023 m. pabaigos. Lietuvoje iki šiol registruota daugiau kaip 73 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje.

„2022 metai buvo labai sunkūs Ukrainai ir jos gyventojams. Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Karas Ukrainoje, deja, nesiliauja. Turime ir toliau nepavargti bei remti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams.“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 m. pabaigoje buvo Vilniaus miesto savivaldybėje – 2231, Kauno miesto – 381, Klaipėdos miesto – 243, Kauno rajono – 202, Šiaulių miesto – 154, Panevėžio miesto – 142 savivaldybėse.

Mažiausiai kompensacijų 2022 m. pabaigoje buvo mokama Rietavo (4 gavėjai), Lazdijų rajono (7 gavėjai), Neringos (9 gavėjai) ir Joniškio rajono (9 gavėjai) savivaldybėse. 2022 m. pabaigoje Pagėgių savivaldybėje nebuvo nė vieno kompensacijos gavėjo. Per 2022 m. nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.

2022 m. daugiausia lėšų išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – 1,9 mln. eurų, Kaune – 1,2 mln.  eurų, Klaipėdoje – 800 tūkst. eurų.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

SVARBU. Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.

Šiuo metu kompensaciją už būsto suteikimą beveik 14-kai tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, gauna apie 5 tūkst. Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų (viename būste apgyvendinama vidutiniškai po 3 asmenis).

Kompensacijoms už būsto suteikimą mokėti panaudojama vidutiniškai 1,1 mln. eurų per mėnesį.

Atsižvelgiant į padidėjusias patalpų išlaikymo išlaidas šildymo sezono metu ir siekiant sumažinti finansinę naštą asmenims, kurie suteikia būstą ukrainiečiams, sudaryta galimybė ukrainiečius apgyvendinusiems asmenims ir ukrainiečiams susitarti dėl būsto išlaikymo išlaidų apmokėjimo.

Ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, gali pretenduoti į būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas.

Kas gali gauti kompensacijas?

Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik Lietuvos gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.

Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.

Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?

Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.

Norintys gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.

Būsto panaudos sutarties šabloną galima rasti čia:

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/lietuva-ukrainai/kompensacijos-apgyvendinusiems-ukrainiecius

Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.

SADM info.

Apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams pernai išmokėta beveik 10 mln. eurų kompensacijų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 08:10:57 +0200
<![CDATA[Sausio 26-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-26-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-26-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Keliuose yra slidžių ruožų, būkite atidūs!

Šiaurės rytų Lietuvoje ir Naujosios Akmenės rajone magistraliniai ir intensyviausi krašto keliai drėgni arba sausis, mažesnio eismo intensyvumo krašto ir intensyviausi rajoniniai keliai slidūs dėl ant kelių dangų susiformavusio plikledžio. Likusioje šalies dalyje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos arba sausos, vietomis šlapios. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį ir atkreipti dėmesį į pavojingus kelių ruožus ir sumažinti greitį prieš juos, t. y. sankryžas, miško proskynas, taip pat būti atidžius važiuojant per tiltus ir viadukus.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugelyje rajonų išlieka provėžoti, slidūs, daug kur padengti pažliugusio ar prispausto sniego sluoksniu.

Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio, pajūryje iki 1 laipsnio šilumos.

 

Dieną eismo sąlygas sunkins snygis, vietomis lijundra, plikledis!

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Vietomis lijundra, plikledis. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

 eismoinfo.lt inf.

Sausio 26-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 26 Jan 2023 06:45:08 +0200
<![CDATA[Identifikuotas automobilis, Žemaitės g. sulyginęs kelio ženklus su žeme]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nustatyta-kas-su-asfaltu-sulygino-kelio-zenklus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nustatyta-kas-su-asfaltu-sulygino-kelio-zenklus Kaip jau esame skelbę, sausio 19-ąją Žemaitės g., netoli laidojimo namų pastebėta, kad net trys kelio ženklai – vienas apvažiavimo ženklas ir du pėsčiųjų perėjos ženklai - tiesiog sulyginti su asfalto danga. Šalimais rastos ir ratų provėžos. Tuomet pradėtas ieškoti baltos, sunkiasvorės transporto priemonės, kurią užfiksavo laidojimo namų vaizdo kameros, vairuotojas. (Plačiau apie tai ČIA.) 

Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nustatė transporto priemonę, kurios vairuotojas praėjusią savaitę galimai nuvertė kelio ženklus Žemaitės gatvėje ir pasišalino iš įvykio vietos. Miesto kameros panašų automobilį tą pačią dieną užfiksavo Jonavos centre.

Užfiksuotame vaizde ryškiai matomi ir identifikuoti automobilio valstybiniai numeriai. Visa medžiaga ir automobilio numeriai perduoti policijai.

Bus atliekamas tyrimas dėl galimai sukelto eismo įvykio bei pasišalinimo iš jo. Taip pat bus nustatinėjama ir miestui padaryta žala.

 

Identifikuotas automobilis, Žemaitės g. sulyginęs kelio ženklus su žeme

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 14:23:21 +0200
<![CDATA[Vyriausybė pritarė siūlomiems Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-siulomiems-gyvunu-geroves-ir-apsaugos-istatymo-pakeitimams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-siulomiems-gyvunu-geroves-ir-apsaugos-istatymo-pakeitimams Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką ar perdavimo kitiems asmenims, turintiems teisę juos laikyti ir galintiems jais pasirūpinti, paslaugas, taip pat konsultuoti gyvūnų globos ir priežiūros klausimais.

Tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte. Jam dar turės pritarti Seimas.

Minėtos funkcijos būtų perduodamos specializuotam Laukinių gyvūnų globos centrui (LGGC), steigiamam prie LSMU. Veterinarijos akademija, užsiimanti gyvūnų sveikatos priežiūra, jų reabilitacija, turinti reikiamą kompetenciją ir kvalifikuotus specialistus, šiuo metu yra LSMU padalinys.

„Planuojame, kad centras pradės veikti šių metų pabaigoje. Naujai įsteigtame centre bus teikiamos kokybiškos paslaugos, tinkamai pasirūpinta laukinių gyvūnų gerove ir globa. Pasieksime svarbiausią tikslą – išgelbėti ir paleisti į gamtinę aplinką, suteikti globą arba surasti naujus šeimininkus gerokai daugiau laukinių gyvūnų, taip pat ir saugomų rūšių gyvūnų nei iki šiol“, – sako aplinkos viceministras Danas Augutis.

Numatoma, kad LGGC spręs visų laukinių gyvūnų globos ir jiems reikalingos priežiūros klausimus, išskyrus Baltijos jūros gyvūnus, kuriais rūpinsis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Sužeistus, netinkamoje aplinkoje gyvenančius ar konfiskuotus laukinius gyvūnus planuojama priimti visą parą. Išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinti į natūralias buveines, o tie, kurių negalima paleisti į laisvę dėl jų būklės, bus perduoti turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti asmenims. Globėjų bus ieškoma Lietuvoje arba užsienyje.

Aplinkos apsaugos institucijos nuolat sulaukia pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius, esančius ne jų rūšies buveinėje ar jiems netinkamoje gyventi aplinkoje laukinius, įskaitant ir saugomų rūšių, gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie susiduria su automobiliais, stiklo konstrukcijomis, elektros perdavimo linijomis, žvejybos priemonėmis, nukenčia nuo naftos produktų taršos, pastatų renovacijos, kai jaunikliai atskiriami nuo tėvų dėl žmogaus veiklos.

Dabar laukinių gyvūnų gelbėjimo ir globos paslaugos įsigyjamos rinkoje, tuo rūpinasi Aplinkos apsaugos departamentas, kurio pagrindinė funkcija – valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė. Tačiau teikiamos paslaugos neatitinka išaugusio poreikio, laukinių gyvūnų, ypač egzotinių, laikymui ir priežiūrai keliamų reikalavimų.

Pasitaiko atvejų, kai laukiniai gyvūnai konfiskuojami pažeidus jų įsigijimo, laikymo ar prekybos jais taisykles, numatytas nacionaliniuose, ES ir tarptautiniuose teisės aktuose. Kai laukinius gyvūnus reikia paimti ir laikyti iki galutinio teismo sprendimo, susiduriama su problema, kad nėra kam jais tinkamai pasirūpinti. Todėl dažnai gyvūnai lieka pas pažeidėjus tol, kol bus rastos tinkamos jiems laikymo vietos ar kvalifikuoti specialistai jų paėmimui, priežiūrai Lietuvoje ar užsienyje.

Perduoti laukinių gyvūnų globos ir priežiūros funkcijas LSMU nuspręsta išnagrinėjus rinkos situaciją ir galimybes suteikti tokios pobūdžio paslaugas mūsų šalyje bei kaip jų gydymas, reabilitacija ir globa organizuojama kitose šalyse – gyvūnų gerovės centruose Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje.

Remiantis šių šalių patirtimi ir duomenimis galima prognozuoti, kad pradėjus veikti profesionaliam laukinių gyvūnų globos centrui, paimamų globai ar reabilitacijai gyvūnų skaičius gali žymiai padidėti. Pavedus šias funkcijas LSMU būtų patenkintas padidėjęs paslaugų poreikis ir užtikrinta tinkama jų kokybė.

Vyriausybė pritarė siūlomiems Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 13:48:14 +0200
<![CDATA[Ilma Skuodienė: nuo seksualinio smurto kenčia vaikai – kaip mes galime tai sustabdyti?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ilma-skuodiene-nuo-seksualinio-smurto-kencia-vaikai-kaip-mes-galime-tai-sustabdyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ilma-skuodiene-nuo-seksualinio-smurto-kencia-vaikai-kaip-mes-galime-tai-sustabdyti Kasmet vaiko teisių gynėjams gaunant daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus. 2020 m. nuo smurto galimai nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, o praėjusiais metais galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius išaugo iki 2866. 

Vaiko teisių gynėjų duomenimis, per 2020 metus mūsų šalyje dėl galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų užfiksuoti 185 atvejai, 2021 m. – 239 atvejai, o praėjusiais metais – 300 atvejų. Šių metų pirmąjį mėnesį tokių atvejų užfiksuota 22.

Pasak Tarnybos vadovės I. Skuodienės, seksualinis smurtas – viena iš smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma, nes dažnai nukentėjusieji vaikai dėl patiriamų stiprių jausmų slepia savo išgyvenimus, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos. Ji atkreipia dėmesį, jog artimiausioje vaiko aplinkoje esantys žmonės turėtų būti atidūs ir jautrūs vaiko išgyvenimams, jo verbalinei ir neverbalinei kalbai, siunčiamam pagalbos šauksmui.

„Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti pagal savo brandą jaučiamas emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau, todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, įsiklausymas, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba“, – primena Tarnybos vadovė.

70–85 procentais atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas yra asmuo, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas artimas žmogus.

Remiantis Tarnybos turima informacija, seksualinį smurtą dažniau patiria mergaitės, bet nebūtinai berniukų nuo seksualinio smurto nukenčia mažiau, tiesiog jie išgyvena stiprų gėdos jausmą ir vengia prisipažinti, dažnai yra linkę patirtus įvykius nutylėti.

I. Skuodienė kviečia nepamiršti, jog kiekvienas iš mūsų galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą – galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl žmonių prašoma nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, taip pat būtina pastebėti ir tuos dalykus, apie kuriuos vaikas vengia kalbėti. Vaiko teisių gynėjų praktika rodo ir su seksualinį smurtą patyrusiais vaikais dirbantys psichologai pastebi, jog įvairius patirtos seksualinės prievartos ženklus galima pamatyti per vaiko piešinius, rašinėlius. Kartais vaikas gali sakyti, kad taip buvo mano draugui, nors iš tiesų taip nutiko jam. Jeigu vaikas, jo elgesys kažkuo pasikeitė, labai svarbu išsiaiškinti, kodėl taip nutiko ir stebėti ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinę prievartą“, – atkreipia dėmesį Tarnybos vadovė.

Pasak I. Skuodienės, apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto galima ne tik reaguojant į vaiko siunčiamus pagalbos signalus ir pasikeitusį elgesį, bet ir skiriant nuoširdaus dėmesio ir laiko prevenciniams pokalbiams su vaiku seksualinės prievartos tema.

„Kiekvieno iš mūsų atsakomybė – nuo mažens ugdyti vaiko suvokimą apie save ir savo kūną, kuris priklauso tik jam ir be jo paties sutikimo, niekam nevalia jo liesti. Turime mokyti vaiką atpažinti savo kūno ribas, pasakyti, kad ir aplinkiniai turi jas gerbti, taip pat paaiškinti, ką jis turėtų daryti, kai susiduria su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu, prisilietimais, veiksmais. Galiausiai, išmokyti vaiką pasakyti tvirtą „ne“ ir „stop“, kai kažkas kitas jo asmenines ribas nori peržengti“, – primena I. Skuodienė.

Labai svarbu prisiminti, kad nėra vieno konkretaus požymio, kuriuo remiantis, būtų galima tvirtai pasakyti, jog vaikas patiria seksualinę ar kitą prievartą. Tik esant bent kelių požymių grupei, galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama.

Profesionali specialistų pagalba tiek vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, tiek kartu emociškai išgyvenantiems jų šeimos nariams, prieinama ir Lietuvoje – čia veikia vienintelis specializuotas vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras „Užuovėja“, kuriame sutelktos visos paslaugos, reikalingos tiriant seksualinio smurto prieš vaikus atvejus bei teikiama nemokama kompleksinė pagalba.

Kilus klausimams kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt  esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112. 

 

 

 

 

 

 

 

Ilma Skuodienė: nuo seksualinio smurto kenčia vaikai – kaip mes galime tai sustabdyti?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 13:11:57 +0200
<![CDATA[Ar barsukas pusiaužiemį versis ant kito šono?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-barsukas-pusiauziemi-versisi-ant-kito-sono https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-barsukas-pusiauziemi-versisi-ant-kito-sono Sausio 25-ąją minime Pusiaužiemį. Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda barsukas ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių. Tad ši diena dar buvo vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais. 

Senoliai tikėjo, kad sausio 25 dieną nubudęs barsukas iškiša galvą iš olos apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, barsukas išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį miegoti. Buvo tikima, kad tuomet pavasaris bus vėlyvas. O jeigu diena bus apniukusi, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos. Tuomet pranašaujama, kad kita žiemos pusė bus šiltesnė, o pavasaris ankstyvas.

Iš tikrųjų, barsukas arba opšrus (lot. Meles meles) – gana baikštus gyvūnas. Jis yra didžiausias Lietuvos kiauninių šeimos atstovas. Specifinis bruožas – baltai juodai dryžuotas snukis. Nors barsukas laikomas plėšriuoju žvėreliu, tačiau iš tikrųjų jis yra visaėdis. Minta uogomis, vaisiais, augalų šaknimis sėklomis, vabzdžių lervomis, varliagyviais.

Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais net pievose, bet arti miško. Būna veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio, tačiau miegas nėra gilus. Kartais ir žiemą išeina iš urvo. Žiemą nesimaitina, naudoja sukauptas riebalų atsargas.

Barsukų pora lieka ištikima visam gyvenimui. Gimsta iki 4 jauniklių. Specialiai parengtame guolyje jaunikliai praleidžia 8 savaites, misdami motinos pienu. Dviejų mėnesių išlenda iš urvo.

Barsukų urvų sistema vadinama kolonija. Koloniją kartais sudaro iki 10 urvų, tačiau vienais metais naudojasi vienu arba dviem urvais. 
Kaip ir visi kiauniniai žvėrys, barsukai mato prastai, todėl pasikliauna gera uosle ir klausa. Natūralių priešų beveik neturi, išskyrus vilkus ar lūšis, kurie beje, jų privengia.

Jeigu norite sužinoti, ar Pusiaužiemį barsukas versis ant kito šono, dalyvaukite Pusiaužiemio žygyje, kuris vyks sausio 29-ąją Kutuvėnų regioniniame parke. Daugiau informacijos apie žygį rasite čia.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

 

Ar barsukas pusiaužiemį versis ant kito šono?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 12:02:36 +0200
<![CDATA[Jubiliejinę ralio naktį "lijo" žvaigždėmis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jubiliejine-ralio-nakti-lijo-zvaigzdemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jubiliejine-ralio-nakti-lijo-zvaigzdemis Dinamiška sausio pabaiga Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje ne tik todėl, kad artėja pusmečio pabaiga... Intensyviai ruoštasi ir išskirtiniam renginiui. Kas gi gali būti įsimintinesnio už nekantriai lauktąją žvaigždėtą raliečių kūrybos naktį, praleistą su mokyklinių metų draugais ir žvaigždėmis? Kuo ypatingas šiųmetis tradicinis projektas „Ralio naktis“?

Ko gero, gimnazistai atsakytų darniu choru: „Juk tai jubiliejinė, įspūdingoji, 25-oji naktis, skirta jaunųjų kūrėjų mintims pažadinti!“

Renginys patrauklus ne tik raliečių, bet ir kitų miesto mokyklų aštuntokų žinioms gilinti, tobulėti, atrasti save kūrybinių srovių erdvėse. Žodžiu, kiekvienas dalyvis rinkosi veiklos laboratoriją pagal pomėgius.

Tąnakt viskas atrodė įspūdingai: ir atidarymo kalba, ir grupės „Miražas“ pasirodymas, ir nakties Karaliaus ir Karalienės rinkimai, ir poilsio valandėlė baseine be vandens...

Išskirtinę naktį gimnazijoje lankėsi nemažas būrys svečių-vadovų: televizijos laidų vedėjas, iššūkių nebijantis Timūras Augucevičius, mokiniams pasakojęs apie TV užkulisius; grupės „FSG“ narys Germanas Daškevičius-Gamka, kartu su dalyviais kūręs dainas; jaunasis muzikos srities talentas Benas Kukenys-benny b, mokęs muzikos prodiusavimo pagrindų; menininkas ir fotografas Ignas Avižinis, demonstravęs, kaip įamžinti nuostabiąsias akimirkas; Edvinas Rupšys ir Guoda Venciūtė, gilinęsi į kitų emocijas ir padėję jas suvokti; teatro aktorius, dramaturgas, režisierius Mantas Vaitiekūnas, kartu su mokiniais pastatęs mažąjį spektaklį; Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko instruktoriai - Lukas Liubinas, Večiaslav Svistunov, Dominykas Strašunskas ir Viltė Duobaitė - papasakoję apie kariuomenės veiklą bei leidę išbandyti kareivišką amuniciją; o RED šokių studijos trenerės Miglė Vosyliūtė ir Paulina Žilinksaitė gimnazistus ir svečius išmokė energingo šokio.

Pertraukėlės metu projekto dalyviai turėjo galimybę dalintis įspūdžiais bei emocijomis, dalyvauti rengiamoje diskotekoje, fotografuotis "Citriaus" stotelėje bei ilsėtis, žiūrint filmus.

Tradicinė „Ralio naktis“ neprailgo, nes tikslas juk - susipažinti ir pamatyti kiekvienos laboratorijos atliktą kūrybinį darbą. Čia ir vėl gerų emocijų bei judesio pliūpsniai!..

Kad renginys vyktų sklandžiai ir be sustojimų, labai apsukriai triūsė gimnazijos „mėlynoji komanda“, vadovaujama direktorės pavaduotojos ugdymui Daivos Sirtautienės.

Be abejo, nuoširdų Ačiū raliečiai taria ne tik svečiams, bet ir šio projekto rėmėjams: kepyklėlei „Prezo“, Jonavos alpakoms, B. Benaitienės IĮ „Mubas“, E.Mickevičiaus IĮ „Technoera“, RMK, UAB Investicinių sprendimų grupei.

Ypatingoji Naktie, lauksime tavęs sugrįžtančios!

Danielė ir Beata, Ia klasė

Audriaus Reipos nuotraukos

Jubiliejinę ralio naktį "lijo" žvaigždėmis

Jubiliejinę ralio naktį "lijo" žvaigždėmis Jubiliejinę ralio naktį "lijo" žvaigždėmis Jubiliejinę ralio naktį "lijo" žvaigždėmis Jubiliejinę ralio naktį "lijo" žvaigždėmis Jubiliejinę ralio naktį "lijo" žvaigždėmis ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 11:21:30 +0200
<![CDATA[KT nutarimas: grožio paslaugų ribojimai per karantiną neprieštaravo Konstitucijai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kt-nutarimas-grozio-paslaugu-ribojimai-per-karantina-nepriestaravo-konstitucijai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kt-nutarimas-grozio-paslaugu-ribojimai-per-karantina-nepriestaravo-konstitucijai Konstitucinis Teismas tos dienos nutarimu neprieštaravusiais Konstitucijai ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo  (2001 m. gruodžio 13 d. redakcija) (toliau – ŽULPKĮ) 21 straipsnio 1 daliai pripažino Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas) 3.2.8, 3.4.4 papunkčius, pagal kuriuos laikinai buvo draudžiama teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą, kuris į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos, patirtos uždraudus teikti grožio paslaugas ir apribojus odontologijos paslaugų teikimą, atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjo manymu, Vyriausybė, poįstatyminiu teisės aktu nustačiusi draudimą teikti grožio ir odontologijos paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą), viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes, pasak pareiškėjo, pagal Konstituciją nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus galima tik įstatymu. Taigi Vyriausybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, nesilaikė konstitucinio teisinės valstybės principo ir iš jo kylančios teisės aktų hierarchijos. Be to, pareiškėjo teigimu, nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą nesilaikyta konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas vertino ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 daliai.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas priminė, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Viena svarbiausių visuomenės vertybių ­– žmogaus ir visuomenės sveikata. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybė privalo rūpintis žmonių sveikata, ne kartą yra konstatavęs, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją.

Pagal Konstituciją, riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: pirma, tai daroma įstatymu; antra, apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; trečia, apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; ketvirta, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, nulemtai žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo visuomenėje, dėl kurios kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos, be kita ko, jos 53 straipsnio 1 dalies, kylančią pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), remdamasis Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti tokius ūkinės veiklos ribojimus ar draudimus, skirtus užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje ar šių ligų plitimui suvaldyti, kuriais siekiama konstituciškai svarbaus tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę.  

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad siekis užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą, dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, ir taip užtikrinti viešąjį sveikatos apsaugos interesą, gali lemti skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Todėl pagal Konstituciją gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatant, be kita ko, konkrečių pasirinktų priemonių taikymo mastą ir trukmę. Toks teisinis reguliavimas, kuriuo dėl užkrečiamosios ligos plitimo visuomenėje nustatomos ūkinę veiklą ribojančios priemonės ar ūkinės veiklos draudimai, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnio 3 dalį,  53 straipsnio 1 dalį, gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, yra neišvengiama ir kad, laiku nesiėmus veiksmingų priemonių, bus padaryta nepataisoma žala Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, be kita ko, žmonių sveikatai ir gyvybei. Pagal Konstituciją, ūkinę veiklą privaloma reguliuoti, be kita ko, nustatant atitinkamus ūkinės veiklos ribojimus, taip, kad būtų išvengta tokios žalos ir kad būtų užtikrintas deramas valstybės konstitucinės funkcijos rūpintis žmonių sveikata vykdymas ir tinkamas žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą ir teisės į sveikatos priežiūrą įgyvendinimas.  

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės, be kita ko, ūkinės veiklos srityje, gali būti taikomos tik laikinai, t. y. tol, kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija arba kol, atsižvelgiant į tuo metu turimą specialią informaciją, yra pagrindo manyti, kad tokia situacija yra neišvengiama.

Be to, Vyriausybė, įstatymų leidėjo pavedimu įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis detalizavusi ūkinės veiklos ribojimus, be kita ko, nustačiusi konkrečias tam tikru laikotarpiu taikomas ūkinę veiklą ribojančias priemones, kuriomis siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, paisydama iš konstitucinio teisinės valstybės, atsakingo valdymo, proporcingumo principų kylančių reikalavimų, privalo nuolat peržiūrėti dėl žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo visuomenėje kilusios grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei nustatytas specifines ūkinę veiklą ribojančias priemones ir iš naujo įvertinti, ar jas taikyti siekiant išvengti grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei, kitoms konstitucinėms vertybėms vis dar yra būtina.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytu teisiniu reguliavimu iš tiesų laikinai buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė. Remdamasis minėtomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, Konstitucinis Teismas vertino, ar nustatant Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo laikomasi minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčytos nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant, be kita ko, į bendrą jų priėmimo kontekstą, t. y. į tai, kad jos priimtos valstybėje dėl naujos COVID-19 ligos plitimo grėsmės paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje ir susidarius nepalankiai epideminei COVID-19 ligos situacijai. To, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas buvo priimtas siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimo riziką, nekvestionavo ir pareiškėjas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, ginčytu teisiniu reguliavimu nustačius konkrečias asmens ūkinės veiklos laisvę ribojančias priemones ar ūkinės veiklos draudimus tam, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 ligos plitimui, siekta įgyvendinti konstituciškai svarbų tikslą ir viešąjį interesą – žmonių ir visuomenės sveikatos apsaugą.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčytas Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo nustatytas įvertinus ne tik visuotinę nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją ir šios ligos plitimo grėsmę ir tendencijas, bet ir remiantis tuo metu turėta specialia informacija, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos naujumą ir nenuspėjamumą. Tai įvertinus, buvo pagrindo manyti, kad galėtų susidaryti tokia situacija, kai, laiku nesiėmus veiksmingų priemonių, būtų padaryta nepataisoma žala Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, be kita ko, žmonių sveikatai ir gyvybei. Taigi būtinybę priimti skubius ir veiksmingus sprendimus ir lėmė siekis užtikrinti konstituciškai pagrįstą tikslą bei viešąjį žmonių sveikatos apsaugos interesą ir užkirsti kelią užkrečiamosios COVID-19 ligos plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šios ligos plitimą, dėl kurio valstybėje galėjo susidaryti ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, be kita ko, dėl to, kad galėjo būti sutrikdytas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ne tik COVID-19 liga sergantiems, bet ir kitiems asmenims, kuriems tokios paslaugos galėjo būti būtinos.

Todėl Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, siekiant apsaugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), buvo būtina nustatyti ūkinės veiklos laisvę varžantį teisinį reguliavimą, skirtą užkrečiamosios COVID-19 ligos plitimo prevencijai ir suvaldymui.

Toliau Konstitucinis Teismas vertino, ar Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtintos karantino metu taikytos priemonės, kuriomis laikinai buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė, buvo nustatytos įstatymu, be kita ko, ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalimi.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su šio straipsnio 3 dalies (2010 m. balandžio 20 d. redakcija) 1 punktu, Vyriausybei, sveikatos apsaugos ministro teikimu paskelbusiai karantiną, buvo suteikti įgaliojimai, siekiant riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, nustatyti konkrečias karantino metu taikomas profilaktikos ir kontrolės priemones, be kita ko, susijusias su specialių ūkinės veiklos sąlygų, paslaugų teikimo tvarkos nustatymu, kuriomis, siekiant minėto tikslo, ūkinė veikla galėjo būti laikinai apribota, be kita ko, taip, kad laikinai būtų draudžiama ja verstis. Tokios specialios ūkinės veiklos sąlygos ir paslaugų teikimo tvarka, kaip karantino metu taikomų profilaktikos ir kontrolės priemonių dalis, galėjo būti nustatytos tik nurodytu atveju, t. y. paskelbus karantiną, tik siekiant šioje nuostatoje nurodyto tikslo – riboti užkrečiamųjų ligų plitimą ir tik tam tikram apibrėžtam laikui, t. y. tik kol, kol galioja Vyriausybės paskelbtas karantino režimas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, pagal Konstituciją, siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui ir taip užtikrinti viešąjį sveikatos apsaugos interesą, Vyriausybei dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos plitimo paskelbus karantiną, pagal ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalį, specialios ūkinės ir kitokios veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka, kaip karantino metu taikomų profilaktikos ir kontrolės priemonių dalis, galėjo būti detalizuotos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime. Be to, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Vyriausybė ginčytuose 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose nenustatė su ŽULPKĮ konkuruojančio teisinio reguliavimo, nes, pagal ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalį paskelbus karantiną, turėjo būti patvirtintas atitinkamas karantino režimas, t. y. nustatytos atitinkamos karantino metu taikomos užkrečiamosios ligos profilaktikos ir kontrolės priemonės siekiant stabdyti užkrečiamosios COVID-19 ligos plitimą, ir viena iš tokių priemonių galėjo būti, be kita ko, nustatomos specialios ūkinės veiklos sąlygos ir paslaugų teikimo tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo nustatytas vadovaujantis ŽULPKĮ, be kita ko, jo 21 straipsnio 1 dalies, nuostatomis. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiai prieštaravo ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 daliai.

Vertindamas, ar ginčytu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigta ūkinės veiklos laisvės esmė, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose nustatytos karantino režimo priemonės, kuriomis buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė, buvo taikytos tik ribotą laiką – nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 17 d.  Be to, Vyriausybė numatė kompensuoti dėl karantino paskelbimo ir jo priemonių taikymo patirtus praradimus, be kita ko, pritarusi 2020 m. kovo 16 d. pasitarime Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui (pasitarimo protokolas Nr. 14).

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčytu teisiniu reguliavimu buvo paneigta ūkinės veiklos laisvės esmė.

Spręsdamas dėl Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtinto teisinio reguliavimo proporcingumo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas buvo nustatytas atsižvelgus į tuo metu turėtą specialią informaciją apie užkrečiamosios COVID-19 ligos plitimą. Tokia informacija apie užkrečiamosios COVID-19 ligos sukėlėjus, kitus jos ypatumus buvo negausi ir greitai besikeičianti, susiklosčiusi situacija buvo nauja ir nenuspėjama, o COVID-19 ligos sukeliamos pasekmės buvo neištirtos ir tik prognozuojamos.

Taigi Vyriausybė, nustatydama ginčytą teisinį reguliavimą, neturėjo pagrindo manyti, jog pasiekti konstituciškai svarbų tikslą ir įgyvendinti viešąjį interesą – apsaugoti žmonių ir visuomenės sveikatą, be kita ko, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ne tik COVID-19 liga sergantiems, bet ir kitiems asmenims, kuriems tokios paslaugos galėjo būti būtinos, tuo metu būtų buvę galima mažiau ribojančiomis priemonėmis nei nustatytosios ginčytuose Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose.

Be to, kaip minėta, nustatytos ginčytos karantino režimo priemonės ūkinės veiklos srityje buvo taikytos tik laikinai. Šios priemonės, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, buvo atitinkamai peržiūrimos ir koreguojamos įvertinus, ar jas taikyti siekiant išvengti grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei, kitoms konstitucinėms vertybėms, vis dar yra būtina. Nusprendus, kad nustatytų priemonių taikyti nebėra būtina, jos buvo panaikintos. 

Todėl šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo, siekiant konstituciškai pagrįsto tikslo – žmonių ir visuomenės sveikatos apsaugos, dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos situacijos paskelbus karantiną ir buvo laikinai suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė, juo vis dėlto buvo laikomasi asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir, norint apsaugoti žmonių ir visuomenės sveikatą, buvo siekiama bendros tautos gerovės.

Todėl, kaip nusprendė Konstitucinis Teismas, nėra pagrindo teigti, kad ginčytuose Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo neproporcingas siekiamam iš Konstitucijos kylančiam svarbiam tikslui – žmonių ir visuomenės sveikatos apsaugai ir kad juo buvo pažeisti Konstitucijos 46 straipsnis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo 3.2.8, 3.4.4 papunkčiuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos situacijos paskelbto karantino metu tam tikrą laiką buvo atitinkamai draudžiama teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas, neprieštaravo Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 daliai.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje ČIA.


 

KT nutarimas: grožio paslaugų ribojimai per karantiną neprieštaravo Konstitucijai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 10:07:54 +0200
<![CDATA[Einant pas gydytoją svarbu ir paprasta įsitikinti, kad esate drausti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/einant-pas-gydytoja-svarbu-ir-paprasta-isitikinti-kad-esate-drausti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/einant-pas-gydytoja-svarbu-ir-paprasta-isitikinti-kad-esate-drausti Vizito pas gydytoją metu žmogus sužino, kad yra nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už gydymą turės susimokėti. Staigmena ne pati maloniausia, tačiau jos galima išvengti. Mat iki atvykstant pas gydytoją draudimo galiojimą paprasta pasitikrinti internetu arba kreipiantis į ligonių kasą, o prireikus jį galima laiku susitvarkyti. 

Įprastai bent jau kuriam laikui privalomasis sveikatos draudimas (PSD) gali nustoti galioti žmonėms nutraukus darbo santykius, keičiant darbą, pradėjus dirbti savarankiškai, baigus mokslus, grįžus gyventi į Lietuvą iš užsienio ar kitomis panašiomis aplinkybėmis. Tokiose situacijose svarbu būti atidiems, nes jei žmogus nėra draudžiamas valstybės lėšomis, gali būti, kad jis pats turi laiku mokėti PSD įmokas. Todėl pokyčių laikotarpiu ar savarankiško darbo atveju turint prievolę patiems mokėti įmokas patartina nelaukti, kol staiga prireiks medicinos paslaugų, ar bent jau prieš vizitą pas gydytoją įsitikinti, kad sveikatos draudimas galioja.

Turint abejonių dėl savo PSD statuso, ypač paprastai ir greitai jį galima pasitikrinti interneto adresu dpsdr.vlk.lt – elektroninėje formoje nurodžius tik savo lytį, gimimo datą ir paskutinius 4 asmens kodo skaitmenis, parodoma, ar žmogus yra draustas tikrinimo momentu. Sužinoti, kiek draudimas galioja, taip pat kokios medicinos paslaugos gyventojui suteiktos, kiek jos kainavo, galima prisijungus prie savo paskyros Elektroninių valdžios vartų portale

„Dėl išsamesnės informacijos apie savo draustumą, žmonės gali kreiptis į ligonių kasą. Nustačiusi gyventojo asmens tapatybę, ligonių kasa gali pasakyti, ar jis yra draustas, kokiu pagrindu, kurį laiką, paaiškinti priežastis, dėl kurių žmogaus privalomasis sveikatos draudimas gali būti nutrūkęs arba sistemoje nurodomas kaip negaliojantis. Pavyzdžiui, taip kartais nutinka užsienyje studijuojantiems jaunuoliams, kurie mokslo metų pradžioje ligonių kasai nėra pateikę mokslo įstaigos oficialios pažymos, patvirtinančios, kad jie ten studijuoja. Pateikus šią pažymą, draudimas atkuriamas“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.

Informaciją apie gyventojų draudimą PSD ligonių kasos ir gydymo įstaigos tikrina Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre. Jeigu žmogaus draudimas buvo nutrūkęs ir yra atkuriamas, duomenys šiame registre atsinaujina per 2–3 dienas. Retai, bet pasitaiko, kad šiuo trumpu laikotarpiu, kai duomenys dar neatsinaujinę, o žmogus kreipiasi į gydytoją, medicinos įstaigoje tenka susimokėti. 

Siekiant išvengti su PSD susijusių nesklandumų,  svarbu domėtis savo draudimu ir, jei reikia, iš karto jį susitvarkyti. Ligonių kasos primena, kad PSD įmokas mokėti privaloma. Nesumokėjus PSD įmokos „Sodrai“ iki einamojo mėnesio pabaigos, sveikatos draudimas nutrūksta. Jis atkuriamas tik tada, kai sumokamos ir susidariusios PSD įmokų skolos, ir einamojo mėnesio įmoka.  

Įvairūs privalomojo sveikatos draudimo aspektai (PSD galiojimas, nustatymas ir pan.) – vieni dažniausių klausimų, dėl kurių šalies gyventojai kreipiasi į ligonių kasas. Kasmet jie sudaro apie trečdalį visų gyventojų užklausų. 

Einant pas gydytoją svarbu ir paprasta įsitikinti, kad esate drausti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 10:03:33 +0200
<![CDATA[Skirtingose Lietuvos vietovėse dirbantys specialistai įvertino naujas galimybes smurtą patyrusiems vaikams sveikti atvėrusį socialinį projektą – rezultatai džiugina]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skirtingose-lietuvos-vietovese-dirbantys-specialistai-ivertino-naujas-galimybes-smurta-patyrusiems-vaikams-sveikti-atverusi-socialini-projekta-rezultatai-dziugina https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/skirtingose-lietuvos-vietovese-dirbantys-specialistai-ivertino-naujas-galimybes-smurta-patyrusiems-vaikams-sveikti-atverusi-socialini-projekta-rezultatai-dziugina Dvylikoje Lietuvos savivaldybių įgyvendinamas analogų neturintis socialinis projektas „Kartu mes galime“, kurio tikslas yra ugdymo įstaigose nustatyti bet kokį smurtą patyrusius vaikus bei padėti jiems sustiprėti emociškai.

Jau ir Lietuvoje

Du metus truksianti iniciatyva veikia Alytuje bei Joniškio, Kretingos, Pasvalio, Šilutės, Ukmergės, Jonavos, Kelmės, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės, Varėnos rajonuose.

Projekto metu adaptuojamos JAV sukurtos, įrodymais grįstos metodikos, padedančios mažinti ankstyvuosius po patirto smurto atsirandančius simptomus - nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą. Šios gerų rezultatų pasiekiančios „Cognitive intervention for trauma in schools“ (CBITS) ir Bounce back metodikos yra sėkmingai naudojamos JAV, Japonijoje, Australijoje, o, projekto dėka, yra prieinamos ir Lietuvos specialistams bei vaikams.

Smurtą, pasak mokslininkų, moksleiviai, kartais patys to nesuprasdami, patiria įvairiose vietose – namuose, socialiniuose tinkluose ir internete, mokykloje, bendruomenėje.

Pavyzdžiui, televizija, vaizdo žaidimai bei žiniasklaida tam tikrą smurtą demonstruoja ir komunikuoja nuolatos. Apskaičiuota, kad iki kol vaikas sulaukia 18-os metų, per televiziją pamato apytiksliai 200 tūkstančių smurto atvejų (Huston, 1992). Netgi emociškai stabiliam, namuose be smurto augančiam vaikui, tokia įtaka sukelia neigiamus jausmus ir veda subjektyvaus požiūrio į pasaulį, kaip pavojingą bei nesaugią vietą.

Pirminiai ankstyvieji simptomai, kaip reakcija į traumuojančias patirtis, pasireiškiantys vaikams yra potrauminio streso, depresijos bei nerimo simptomai, kurie gali iššaukti miego sutrikimus, atsiskyrimą nuo socialinės aplinkos, dėmesio praradimą mokyklai, draugams bei dalykams, kurie anksčiau teikė malonumą. Laiku negavus pagalbos ir neužkirtus kelio simptomų progresavimui, jie gali stipriai įtakoti vaiko elgesį: jis gali būti linkęs į nuolatinę depresiją ar agresiją, pasiduoti žalingiems įpročiams, leistis į rizikingus lytinius santykius,  gali pasireikšti destruktyvios mintys ir delinkventinis elgesys.

Pagalba – mokykloje ir nieko nekainuoja

„Kartu mes galime“ projekto koordinatorė Ieva Balaišė teigia, kad JAV kurtos metodikos, kurios adaptuojamos Lietuvoje, skiriasi nuo daugelio kitų pagalbos mechanizmų, nes turi tris esminius bruožus. Pirma – metodika pati apklausų būdu identifikuoja savo tikslinę grupę. Taip smurtą patyrę vaikai išvengia nemalonių jausmų, nes nereikia patiems ieškoti pagalbos savo psichinei sveikatai gerinti.

Be to, metodika t.y. profesionali psichologinė pagalba yra taikoma vaikui patogioje aplinkoje – mokykloje. Tokiu būdu išvengiamas logistikos aspektas – vaikui nereikia važiuoti, eiti ar kitaip nuvykti pas psichologą. Trečias svarbus aspektas – metodika yra nemokama ir ją taikant išvengiamas finansinis barjeras, nes profesionalios psichologų paslaugos šiuo metu yra populiarios, brangiai apmokamos ir sunkiau prieinamos mažesnėse savivaldybėse.

„Turime apie 100 į projektą užsiregistravusių specialistų iš 12 Lietuvos savivaldybių – mokyklų psichologų ir socialinių pedagogų, kurie gauna visą reikiamą medžiagą, pirmuosius ir turbūt vienintelius šios metodikos mokymus Lietuvoje. Taip pat ugdymo įstaigoms išsiunčiame ir projekto motyvacinę medžiagą, kurioje jaunimą aktyviai skatiname atsisakyti smurto, patyčių, gyventi taikiau ir saugiau, o žinant smurto atvejus ar asmenį, kuriam reikėtų pagalbos, nelikti abejingiems“, – sako I. Balaišė.

Anot jos, projekto pradžioje buvo išversta, paruošta, atspausdinta, specialistams išsiuntinėta CBITS teorinė medžiaga - knyga. Po teorinės dalies vyko CBITS metodikos praktiniai nuotoliniai vaizdo mokymai, o nuo šių mokslo metų pradžios specialistai veda intervencijas ugdymo įstaigose.

Džiaugiasi pirmaisiais rezultatais

„Mokiniams iš pradžių buvo nelengva įvardinti jausmus, aptarti traumines situacijas. Vėliau reakcija pasikeitė. Mokiniai labiau atsivėrė, atsirado pasitikėjimas savimi, manimi ir vienas kitu. Pastebėjau teigiamų emocijų ir elgesio pokyčių, – kalba Joniškio „Aušros“ gimnazijos socialinė pedagogė Jurgita Bulzgienė, – Labai gerai, kad yra pateikta konkreti, aiški, suprantama metodinė medžiaga, užduotys. Patinka „Jausmų termometro“, „Karštosios kėdės“ metodai ir kt.“.

Jai pritarė VšĮ Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus socialinė pedagogė Rasa Petrauskienė, kad mokymai buvo labai naudingi.

„Kiekvienas žinome, kad mūsų, kaip mokyklos bendruomenės atstovų pareiga padėti vaikui ir paaugliui turėti pilnavertę, taikią kasdienybę, emociškai stiprią sveikatą, tačiau dažnai trūkstame idėjų, naujovių, kaip tai užtikrinti. Mokymuose sužinojau kaip galima atpažinti vaikus, patyrusius bet kokias smurto formas“, – tvirtina pašnekovė.

Savo įžvalgomis pasidalino ir Varėnos „Ąžuolo gimnazijos“ vyr. socialinė pedagogė Ramunė Varanauskienė. Pasak jos, pradžioje į intervencijas paaugliai žiūrėjo labai atsargiai.

„Pastebiu, kad jiems patinka individualūs seansai, atsipalaidavimo pratimai. Aišku, reikėjo laiko, kad vaikai pradėtų atvirai kalbėti. Šita programa naudinga, nes po pandemijos mokiniai jaučia baimes“, – sako R. Varanauskienė.

Visuomenė tampa nepakantesnė smurtui

Vaiko teisių gynėjams kasmet gaunant vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų. 2019 m. nuo įvairių rūšių smurto nukentėjo 3411 vaikų, 2020 m. – 2486 vaikai, 2021 m. – 2594, 2022 m. – 2803. Pernai nustatytuose smurto atvejuose daugiau nei pusę jų sudarė fizinis smurtas. Daugiausia visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad su vaikais dažnai netinkamai elgiasi patys artimiausi jiems žmonės.

„Džiugina, kad žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja, mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau linkusi padėti šalia esančiam vaikui. Kita vertus, nors visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad žmonės supranta, jog prieš vaikus negalima smurtauti, o vaikystėje patirtas smurtas palieka žymes visą likusį gyvenimą. Vis dėlto konkrečiose situacijose apie 50 proc. žmonių sunkiai identifikuoja smurtines situacijas. Todėl yra itin svarbus tiek visuomenės, tiek visų institucijų įsitraukimas, kompleksinė pagalba šeimai“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Greta Bliutaitė.

Projekto „Kartu mes galime“, kuris finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo ir priklauso programai „Sveikata", vienas iš tikslų yra mažinti ankstyvuosius potrauminio streso ir depresijos simptomus, pasireiškiančius smurtą patyrusiems vaikams.

Įgyvendinant programą „Sveikata" Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse bei gerinti vaikų ir jaunimo gerovę. Joje numatytos priemonės suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti įrodymais pagrįstas intervencijas, modernias mokymo programas ir tobulinti tarpsektorinį bendradarbiavimą siekiant prasmingų pokyčių Lietuvos vaikams ir jaunimui. Programos įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

 

 

 

Skirtingose Lietuvos vietovėse dirbantys specialistai įvertino naujas galimybes smurtą patyrusiems vaikams sveikti atvėrusį socialinį projektą – rezultatai džiugina

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 09:55:08 +0200
<![CDATA[Išaiškinti pavojingą ligą padeda ankstyva diagnostika ir prevencija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isaiskinti-pavojinga-liga-padeda-ankstyva-diagnostika-ir-prevencija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/isaiskinti-pavojinga-liga-padeda-ankstyva-diagnostika-ir-prevencija Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (NVSC) šiuo metu tiriantis tuberkuliozės protrūkį Radviliškio gimnazijoje, kur nustatyti 3 atvejai, imasi visų nustatytų priemonių, kad liga būtų suvaldyta – nustatyti sąlytį turėję asmenys – tiek lankantys tą pačią mokyklą, tiek už jos ribų. Visiems mokyklos mokiniams bei mokytojams bus atlikti profilaktiniai tyrimai.

Pagrindinė šios infekcijos išplitimo valdymo priemonė ir yra profilaktinių tyrimų atlikimas. Taip išsiaiškinama, ar kolektyve nėra daugiau užsikrėtusių asmenų. Ligą patvirtinus, asmuo iš karto izoliuojamas ir gydomas. Specialistai pabrėžia, kad liga yra išgydoma, tik labai svarbu nuosekliai laikytis paskirto gydymo, o ankstyva diagnostika yra ypač svarbi sėkmingam gydymui ir infekcijos plitimo valdymui.

Ypač svarbi profilaktika

Nors pastaruosius kelerius metus sergamumas tuberkulioze mažėja, tačiau yra vienas didžiausių Europoje. Dažnas iš mūsų žinome šią klastingą ligą, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad šia liga galime užsikrėsti kone kiekvienas.

Paskiepyti naujagimius ir nepamiršti reguliarios sveikatos patikros – tokie paprasti dalykai gali padėti apsisaugoti nuo vienos plačiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje –tuberkuliozės. Siekiant išvengti tuberkuliozės plitimo, pirmiausia labai svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatos būklę, jaučiamus negalavimus. Jei dažnai sergate viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, jaučiate bendrą silpnumą, greičiau pavargstate, skundžiatės sumažėjusiu apetitu ir svorio kritimu, jaučiate nuotaikų kaitą. Taip pat – jei pastebite, kad kurį laiką, atrodo, be priežasties Jūsų kūno temperatūra yra padidėjusi, gausiai prakaituojate naktį, vargina ilgai trunkantis kosulys, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje valstybės lėšomis, t. y. nemokamai, nuo tuberkuliozės skiepijami 2–3 dienų naujagimiai.

Siekiant išsiaiškinti vaikų užsikrėtimą tuberkulioze Lietuvoje, teisės aktų nustatyta tvarka atliekami tuberkulino mėginiai vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (6 ar 7 metų amžiaus) ir rizikos grupių vaikams.

Jeigu vaikas priskirtas rizikos grupei (turėjęs kontaktą su sergančiu tuberkulioze, nevakcinuotas nuo tuberkuliozės, dažai serga peršalimo ligomis, sergantys lėtinėmis ligomis ir t. t.), tuberkulino mėginiai turi būti atliekami kasmet, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Dėl tuberkulino mėginių atlikimo turite kreiptis į savo vaiko šeimos gydytoją. 

Liga pagydoma, bet gydymas ilgas

Tuberkuliozės gydymas yra ilgas procesas, trunkantis mažiausiai apie 6 mėn. Sergantis tuberkulioze žmogus turi griežtai laikytis gydymo reikalavimų (nustatytu laiku
apsilankyti pas gydytoją, gerti vaistus), priešingu atveju ligonis nebus išgydomas ir liga bus platinama toliau. Be to, nutraukus gydymą gali išsivystyti vaistams atspari tuberkuliozė. Tokių tuberkuliozės mikobakterijų sukeltą ligą išgydyti yra ypač sunku, gydymas gali trukti keletą metų. Taigi, sergantysis turi atsižvelgti į šiuos ypatumus ir stengtis ne tik apsaugoti save, bet ir aplinkinius.

Jei žmogus susirgo atvira plaučių tuberkulioze (ligos pradžia), kurį laiką, net ir pradėjus gydymą, paprastai porą savaičių, ligonis yra pavojingas aplinkiniams (kol tuberkuliozės bakterijų randama skrepliuose) ir yra gydomas ligoninėje specializuotame skyriuje. Šeimos nariams bei kitiems artimai bendravusiems su sergančiuoju (pvz.: draugams, bendradarbiams, klasės draugams ir kt.), privalu pasitikrinti sveikatą. Suaugusieji tiriami rentgenologiškai (krūtinės ląstos rentgenograma), o vaikams atliekamas tuberkulino mėginys.

NVSC pabrėžia, kad nustačius tuberkuliozės atvejį kolektyvą lankančiam asmeniui (pvz., darbe, ugdymo įstaigoje), atliekami epidemiologiniai tyrimai, kurių metu išaiškinami sąlytį turėję asmenys, kuriems skiriami profilaktiniai tyrimai. Taip siekiama nustatyti, ar kolektyve nėra daugiau užsikrėtusiųjų. Susirgę asmenys izoliuojami, jiems skiriamas gydymas. Nors gydymas yra ilgas, tačiau pradėjus vartoti paskirtus vaistus jau po kurio laiko, sergantysis laikomas neužkrečiamu ir gali sugrįžti į kolektyvą.

Išaiškinti pavojingą ligą padeda ankstyva diagnostika ir prevencija

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 09:17:27 +0200
<![CDATA[Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui ir pataria, kaip tinkamai paruošti namus sparnuočiams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskininkai-ruosiasi-pavasariniam-pauksciu-sugrizimui-ir-pataria-kaip-tinkamai-paruosti-namus-sparnuociams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskininkai-ruosiasi-pavasariniam-pauksciu-sugrizimui-ir-pataria-kaip-tinkamai-paruosti-namus-sparnuociams Ruošiantis pavasarį sugrįžtančių paukščių sezonui svarbu ne tik iškelti naujus namus sparnuočiams, bet ir išvalyti praėjusio sezono inkilus. Miško giesmininkai, tokie kaip įvairių rūšių zylės ar margasparnės musinukės inkile išperi vieną arba dvi vadas, todėl inkile paliekama sena lizdo medžiaga, kurią reikia išvalyti. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai paaiškina, kaip teisingai pasiruošti paukščių sugrįžtuvėms.

Vieni paukščiai, tokie kaip varnėnai, senus lizdus išsivalo patys, snapeliu atplėšdami lizdo medžiagos dalis ir išmesdami jas pro inkilo angą, tačiau dauguma sparnuočių ir ypatingai smulkūs žvirbliniai paukščiai lizdų patys nevalo, todėl tam, kad jie sėkmingai sugrįžtų perėti į senesnius inkilus, juos reikia išvalyti. Sena lizdinė medžiaga kaupia drėgmę, joje taip pat apsigyvena ir lizdiniai parazitai, galintys pakenkti būsimam inkilo šeimininkui ar jaunikliams.

Prieš prasidedant pavasariui Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių girininkijose kasmet išvaloma apie 7000 inkilų. Jų valymas prisideda ir prie sanitarinės miško būklės gerinimo, nes pagausėjus paukščių – labiau kontroliuojamas miško kenkėjų skaičius.

„Inkilų valymas – labai įdomus procesas, nes nukabinus inkilą ir jį atidarius galima pamatyti visą inkilo istoriją: kas jame gyveno, ar sėkmingai išvedė jauniklius, o galbūt tas inkilas buvo naudojamas visai kitiems tikslams. Skirtingos paukščių rūšys suka lizdus iš vis kitokių medžiagų. Zylių lizdeliuose būna gausu samanų, gyvūnų šerių ir plaukų, o štai – margasparnės musinukės lizdelį sudaro daugiausia žolių stiebeliai ir pušies žievė. Kai kuriuose inkiluose gali būti randama sudraskytų ir suėstų paukščių plunksnų, kituose – riešutų ar gilių atsargos žiemai, kurias sunešė peliniai graužikai. Kartais galima rasti ir vabzdžių veikos pėdsakų inkiluose – susuktų širšių ar vapsvų lizdų“, – pasakoja VMU Gamtotvarkos skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas.

Techniškai išvalyti inkilą nesunku – svarbu nesulaužyti jo konstrukcijos, o išvalius –  vėl sandariai uždaryti ir pakabinti atgal. Inkilui pakabinti ir nukabinti gali būti naudojama kartis su išsišakojimu arba palinkimu pačiame gale. Tokia kartimi užkabinamas inkilo kablys arba inkilo landa ir taip jis nukeliamas. Plaktuko pagalba nukalamas stogelis ir šakele išvaloma sena lizdinė medžiaga. Užkalus stogelį atgal – jis vėl kabinamas į buvusią vietą. Tokiems darbams reikalinga pasiimti atsarginių inkilo dalių ir vinių, nes inkilo ardymo metu inkilai (ypač senesni) gali skilti.

Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvariniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.

Šiais metais kovo 10 d. Valstybinių miškų urėdija gamtai neabejingus sparnuočių mylėtojus kvies pasitikti paukščius kartus su įmonės regioninių padalinių miškininkais iš iškelti sugrįžtantiems paukščiams namus. Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu visoje Lietuvoje VMU iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.

www.vmu.lt inf.

 

Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui ir pataria, kaip tinkamai paruošti namus sparnuočiams

Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui ir pataria, kaip tinkamai paruošti namus sparnuočiams Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui ir pataria, kaip tinkamai paruošti namus sparnuočiams Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui ir pataria, kaip tinkamai paruošti namus sparnuočiams Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui ir pataria, kaip tinkamai paruošti namus sparnuočiams Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui ir pataria, kaip tinkamai paruošti namus sparnuočiams ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 09:14:10 +0200
<![CDATA[Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai pernai sumokėjo 40 mln. eurų mokesčių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-dirbantys-ukrainieciai-pernai-sumokejo-40-mln-euru-mokesciu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-dirbantys-ukrainieciai-pernai-sumokejo-40-mln-euru-mokesciu Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra apie 68 tūkst. ukrainiečių: vaikų, vyresnių, darbingo amžiaus žmonių. Nuo karo pradžios apie 11,5 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o dar 1,7 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Daugiausiai ukrainiečių buvo įdarbinta balandžio ir gegužės mėnesiais (atitinkamai  5,2 tūkst. ir 3,9 tūkst.). 

„Žaviuosi ukrainiečių darbštumu ir stiprybe, prisidėjimu prie Lietuvos ekonomikos kūrimo. Toks didelis dirbančių ukrainiečių skaičius tik patvirtina, jog, laukdami, kol galės sugrįžti į savo Tėvynę, jie dirba mūsų šalyje. Dėkoju ir mūsų darbdaviams, kurie noriai suteikė darbo vietas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ukrainiečiai dirba visose šalies savivaldybėse. Šiuo metu daugiausia ukrainiečių dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Daugiausia ukrainiečių dirba gamybos, statybos, transporto ir sandėliavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 1,7 tūkst. ukrainiečių. Jie dirba verslo ir administravimo specialistais (logistikos ir pardavimų vadybininkais), sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, o taip pat mokymo specialistais, IT specialistais, fizikos inžinerijos specialistais, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistais.

Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 14,9 tūkst. – ukrainiečių. Jie dirba klientų aptarnavimo specialistais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbimo specialistais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais.

Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba apie 5,4 tūkst. ukrainiečių. Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais, žemės ir miškų ūkio darbininkais, maisto ruošimo, pagalbiniais darbininkais.

Ukrainiečių atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Vidutiniškai mūsų šalyje dirbantis ukrainietis gruodį per mėnesį uždirbo apie 1061 eurų „ant popieriaus“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai pernai sumokėjo 40 mln. eurų mokesčių

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 08:35:42 +0200
<![CDATA[Sausio 25-osios kelių būklė ir eismo sąlygos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-25-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sausio-25-osios-keliu-bukle-ir-eismo-salygos

Keliuose yra slidžių ruožų, būkite atidūs!

Šiaurės rytų Lietuvoje bei Pakruojo ir Kėdainių rajonuose pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos vietomis slidžios dėl ant kelių dangų susiformavusio plikledžio. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį ir atkreipti dėmesį į pavojingus kelių ruožus ir sumažinti greitį prieš juos, t. y. sankryžas, miško proskynas, taip pat būti atidžius važiuojant per tiltus ir viadukus. Likusioje šalies dalyje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos arba sausos, tik vakarinėje šalies dalyje šlapios.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugelyje rajonų išlieka provėžoti, slidūs, daug kur padengti pažliugusio ar prispausto sniego sluoksniu.

Šalyje be žymesnių kritulių. Oro temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, pajūryje iki 3 laipsnių šilumos.

 

Dieną eismo sąlygas vietomis sunkins plikledis!

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną vietomis nedideli krituliai. Kai kur plikledis, galima silpna lijundra. Vėjas pietvakarių, 7–12 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

  eismoinfo.lt inf.

Sausio 25-osios kelių būklė ir eismo sąlygos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 06:45:21 +0200