Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Vadovėlių leidėjų tvirtinimu, daugiau klaidų mokyklose naudojamuose vadovėliuose nerasta]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vadoveliu-leideju-tvirtinimu-daugiau-klaidu-mokyklose-naudojamuose-vadoveliuose-nerasta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vadoveliu-leideju-tvirtinimu-daugiau-klaidu-mokyklose-naudojamuose-vadoveliuose-nerasta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) šiandien vėl susirinkę edukacinių leidinių leidėjai patikino ministrę, jog peržiūrėję savo leidinius daugiau klaidų juose nerado. Susitikime su ŠMSM vadovybe leidėjai taip pat kalbėjosi apie rengiamus naujus vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas.

„Negalime leisti, kad pasikartotų su rusų kalbos vadovėliu nutikusi istorija. Vadovėlių kokybė – tai visų pirma kiekvienos leidyklos garbės reikalas, todėl tiek valstybiniu lygiu, tiek leidyklos turi labai rimtai vertinti vadovėlių turinį“, – padėkojusi leidėjams už atliktą darbą, sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministerijoje edukacinių leidinių leidėjai buvo susirinkę prieš daugiau nei dvi savaites aptarti susidariusios situacijos dėl rusų kalbos vadovėlio „В добрый путь“ („V dobrij put“). Šis vadovėlis dėl klaidinančios, propagandinės informacijos apie Rusiją išimtas iš naudojimo bei iš Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazės. Leidykla „Šviesa“ kreipėsi į visus platintojus ir paprašė sustabdyti jo prekybą. Leidykla taip pat paragino mokyklas grąžinti šiemet įsigytus vadovėlius. 

Pirmojo susitikimo metu visi leidėjai įsipareigojo peržiūrėti savo leidžiamus edukacinius leidinius. Šiandien leidyklų atstovai patvirtino, jog daugiau tokių klaidų leidiniuose nerado. Visgi peržiūrint turinį jiems kilo klausimų susijusių ne tik su informacijos apie Rusiją, jos kultūrą, istoriją pateikimu, bet ir lyčių lygybės, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir kitomis temomis. 

Atsižvelgiant į šias pastabas sutarta, jog rengiant naujus vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, būtų tikslinga leidėjams ir Nacionalinei švietimo agentūrai surengti diskusijas, konsultacijas su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir kitų susijusių institucijų atstovais. 

Siekiant išvengti panašių situacijų, kaip nutiko su rusų kalbos vadovėliu, ŠMSM ketina patikslinti Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo nuostatas, susijusias su vadovėliu vertinimu. Ypač svarbu, kad vertinimui būtų pasirenkami vadovėliai ir viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie faktines klaidas ar turinio neatitikimą šiuolaikinėms realijoms. Taip pat planuojama patikslinti terminus, per kiek laiko turi būti reaguojama į klaidas, siekiama nustatyti, kad būtų atliekamas ir perleidžiamų vadovėlių vertinimas. Numatomos keisti nuostatos bus derinamos su leidėjais. 

ŠMSM pavedimu Nacionalinė švietimo agentūra organizuoja Švietimo portalo informacinės sistemos vadovėlių duomenų bazėje esančių rusų kalbos, kaip užsienio ir rusų gimtosios kalbos vadovėlių, turinio vertinimą. Vadovėliai bus vertinami, ar jų turinyje nėra nekorektiško, antidemokratiško, antivalstybinio turinio, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją dėl karo Ukrainoje; ar nėra tendencingai pateikiamos klaidinančios informacijos geopolitinių įvykių kontekste; ar turiniu ir / ar užduotimis nėra kurstoma tautinė nesantaika. Vertinimą NŠA pateiks iki 2023 m. pavasario, taip pat apie nustatytus neatitikimus informuos leidėjus. 

Aptarti naujų edukacinių leidinių parengimo klausimų leidėjai su ŠMSM atstovais planuoja susitikti reguliariai.

ŠMSM inf. 

Vadovėlių leidėjų tvirtinimu, daugiau klaidų mokyklose naudojamuose vadovėliuose nerasta

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 12:44:04 +0300
<![CDATA[Į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Vokietijos gynybos ministrė: Rukloje inauguruos brigados valdymo elementą ir stebės pirmąsias pratybas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-oficialaus-vizito-atvyksta-vokietijos-gynybos-ministre-rukloje-inauguruos-brigados-valdymo-elementa-ir-stebes-pirmasias-pratybas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-oficialaus-vizito-atvyksta-vokietijos-gynybos-ministre-rukloje-inauguruos-brigados-valdymo-elementa-ir-stebes-pirmasias-pratybas Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas spalio 8 d. susitiks su oficialaus vizito į Lietuvą atvykstančia Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Valdovų rūmuose Vilniuje vyksiančio dvišalio susitikimo metu ministrai aptars svarbiausius bendradarbiavimo klausimus ir paramą Ukrainai, o vėliau kartu inauguruos Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados valdymo elementą Rukloje ir stebės pirmąsias brigados pratybas Gaižiūnų poligone. 

Įgyvendinant NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimus dėl atgrasymo ir gynybos sustiprinimo Aljanso rytinėje dalyje, rugsėjo pradžioje Rukloje buvo dislokuotas Vokietijos 41-osios brigados valdymo elementas, kuriame spalio 8 d. įvyks inauguracijos ceremonija. Brigados valdymo elementui pasiekus pilną operacinį pajėgumą, šalyje rengiamos pirmosios šios brigados pratybos – šią savaitę į Lietuvą su savo karine technika atvyksta pėstininkų bataliono kariai. 

A. Anušauskas ir Ch. Lambrecht po dvišalio susitikimo ir Vokietijos brigados valdymo elemento inauguracijos vyks stebėti pratybas, kuriose Vokietijos kariai treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu. Vokietijos 41-osios brigados pajėgumai į Lietuvą dalyvauti pratybose atvyks nuolat. Ateityje siekiant Lietuvoje dislokuoti visą brigadą, šiuo metu šalyje yra vystoma tam reikalinga infrastruktūra. 

Vokietijos padidinto budrumo veikla Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas atsižvelgiant į NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Vokietija ne vienerius metus itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo vadovaudama 2017 metais įsteigtai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Rukloje, investuodama į Lietuvos karinę infrastruktūrą bei prisidėdama prie Lietuvos kariuomenės modernizavimo.

Nuotr. aut. vyr. srž. sp. Ieva Budzeikaitė / Lietuvos kariuomenė

Į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Vokietijos gynybos ministrė: Rukloje inauguruos brigados valdymo elementą ir stebės pirmąsias pratybas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 11:58:58 +0300
<![CDATA[Kaune vyksta lito istorijai skirta konferencija „Litas: šimtmečio kelias“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaune-vyksta-lito-istorijai-skirta-konferencija-litas-simtmecio-kelias https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaune-vyksta-lito-istorijai-skirta-konferencija-litas-simtmecio-kelias

Konferenciją „Litas: šimtmečio kelias“ organizuoja Lietuvos banko Pinigų muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Ši konferencija yra vienas iš Lietuvos banko šimtmečio minėjimo renginių.

„Lygiai prieš šimtą metų, 1922 m., įrašytos net kelios bankininkystės ir pinigų istorijai svarbios datos – įsteigtas Lietuvos bankas, kuris būtent pirmąją savo darbo dieną pradėjo auksinus keisti į litus. Šis faktas rodė, kad pradėjo funkcionuoti nacionalinė pinigų sistema. Ilgainiui litas tapo viena stabiliausių to meto pasaulio valiutų ir savotišku valstybės pasiekimų simboliu bei pasididžiavimu. Žmonių tikėjimas savo laisve ir vienybe XX a. pabaigoje lėmė lito sugrįžimą. Du kartus atlikęs ypač reikšmingą vaidmenį – tapęs vienu iš tautos identiteto ir nepriklausomybės simbolių, litas savyje talpino lietuvišką simboliką, atspindėjo šalies istoriją, priminė apie svarbiausias lietuvybės puoselėjimo asmenybes. Džiaugiamės, kad šiandien Kaune į vieną bendraminčių būrį sutelkėme daug bankininkystės ir pinigų istorija besidominčių žmonių“, – sako Lietuvos valdybos narys Simonas Krėpšta.

Konferencijos dalyviai išgirs vienuolika pranešimų, kuriuos parengė dvylika pranešėjų.

Sveikinimo kalbą renginyje sakys Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.

Pirmoje konferencijos dalyje pranešėjai pasakos apie tikrus ir tariamus faktus apie piniginio vieneto lito pavadinimo kilmę, kokius pėdsakus, planuojant steigti emisijos banką, paliko britai, kaip klostėse pirmųjų litų spausdinimas Prahoje ir kokių pasekmių turėjo netiksliai išversta su spaustuve pasirašyta sutartis. Bus plačiau analizuojama pirmosios litų banknotų laidos, pažymėtos lapkričio 16 d. data, semantika, ministro pirmininko Juozo Tūbelio vaidmuo palaikant lito stabilumą, susirinkusieji sužinos, kokią įtaką pinigų istorijai turėjo architektas Vladimiras Dubeneckis, kaip tarpukario Lietuvoje karikatūrose buvo atspindėtas Lietuvos bankas, su juo susijusios asmenybės ir litas, taip pat bus perskaitytas pranešimas apie litų klastojimą ir netikrų pinigų platinimą tarpukariu.

Antroje dienos pusėje konferencijos dalyviai išgirs pranešimus apie lito gyvavimą atkūrus nepriklausomybę: apie savos pinigų sistemos svarbą siekiant įtvirtinti valstybingumą, Lietuvos kolekcines monetas, jų dizainą ir kūrimą, lito skaitmeninės infrastruktūros kelią.

„Rengdami šią konferenciją bendradarbiavome su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Susitelkimas ir bendras tikslas lėmė, kad konferencijoje turime daug įdomaus turinio pranešimų apie įvairius lito istorijos aspektus, paaiškėjusius naujus faktus ir Lietuvos pinigų sistemai ir buvusiai nacionalinei valiutai – litui – kilusius iššūkius. Todėl šiandien galime nauju žvilgsniu liudyti Lietuvos bankininkystės ir lito istoriją“, – sako Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovė Asta Ravaitytė-Kučinskienė.

Konferenciją užbaigs ekskursija po unikalius, Lietuvos centrinės bankininkystės simboliu tapusius Lietuvos banko rūmus Kaune ir Pinigų muziejaus ekspoziciją Kaune.

Konferencijos „Litas: šimtmečio kelias“ pranešimai bus įrašomi ir vėliau skelbiami Lietuvos banko Pinigų muziejaus interneto svetainėje ir YouTube kanale.

Lietuvos banko inf. 

Kaune vyksta lito istorijai skirta konferencija „Litas: šimtmečio kelias“

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 11:43:15 +0300
<![CDATA[Kelionė į prekybos centrus su pirkinių sąrašu: kur apsipirkta pigiausiai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelione-i-prekybos-centrus-su-pirkiniu-sarasu-kur-apsipirkta-pigiausiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kelione-i-prekybos-centrus-su-pirkiniu-sarasu-kur-apsipirkta-pigiausiai Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra SeeNext rugsėjo 23 d. apsilankė ir atliko dažno vartojimo prekių kainų palyginimo tyrimą Vilniaus ir Kauno penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse – „Maxima” (XX) „Lidl“, „Rimi“ (Hyper), IKI bei „Norfa“ (XL). Jose buvo siekiama įsigyti po prekių krepšelį, kurį sudarė specialiai atrinktos 26 dažno vartojimo prekės: pigiausi obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), pigiausi bananai (1 kg), pigiausios bulvės (1 kg), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), baltasis cukrus (1 kg), pigiausias batonas (300 g), pigiausias juodasis šokoladas (40% kakavos, 100 g), „Spaghetti“ makaronai (400 g), pigiausi vištų kiaušiniai (M dydžio, 10 vnt.), pigiausia malta skrudinta kava (250 g), saulėgrąžų aliejus (1 l), virta kiaulienos ir (arba) jautienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), vištos krūtinėlės filė (1 kg), pigiausias sviestas (82% riebumo, 180 g), kefyras maišelyje (2,5% riebumo, 0,9 l), grietinė indelyje (30% riebumo, 400 g), graikiškas jogurtas (10% riebumo, 400 g), pigiausias fasuotas fermentinis sūris (45% rieb., 250 g), šviežias pienas maišelyje (2,5% riebumo, 0,9 l), pigiausia varškė (9% riebumo, 180 g), pigiausios apelsinų sultys (100%, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), pigiausias šviesus alus be užst. (~5%, 1 l), pigiausia degtinė be užst. (38-40%, 0,5 l). 

Dviejų eurų skirtumas – už tas pačias prekes 

Šio tyrimo metu buvo ieškoma dažno vartojimo prekių, kurias pirkėjai galėtų įsigyti pačiomis žemiausiomis kainomis. Visgi net ir analogiškų prekių krepšelių kainos skirtinguose prekybos centruose išsiskyrė beveik dviejų eurų skirtumu. 

Šio tyrimo metu nustatyta, jog mažiausių kainų atžvilgiu pasižymėjo trys prekybos tinklai: „Lidl“, „Rimi“ ir „Maxima“. Juose įsigytų prekių krepšelių kainų vidurkiai nesiekė 43 eurų sumos. Tuo metu, su šia suma susilygino IKI prekybos tinklo parduotuvėse įsigytų prekių krepšelių vidurkis, o  keliais euro centais perkopė „Norfa“ prekybos tinkle apskaičiuotas prekių kainų vidurkis. 

Pigiausi produktai pagal maisto grupes: kur geriausios kainos?

Palyginus skirtingų kategorijų prekes, išryškėjo konkrečios prekybos vietos, kuriose siūlomos prekės pasižymėjo žemiausiomis kainomis.

SeeNext skelbia, jog tyrimo metu pieno produktus pigiausiai buvo galima įsigyti „Rimi“ prekybos tinkle už 7,69 euro, o brangiausiai jie kainavo IKI prekybos tinkle – 8,38 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios šios kategorijos prekių kainos lygus 0,69 euro.

Mėsos kategorijos prekės pigiausių kainų atžvilgiu labiausiai išsiskyrė IKI prekybos tinkle, kuriame šie gaminiai kainavo 10,55 euro. Tuo metu, aukštesne mėsos produktų kaina pasižymėjo prekių krepšelis „Rimi“ prekybos tinkle, kur jis siekė 11,65 euro, sudarydamas 1,10 euro skirtumą tarp didžiausios ir mažiausios kainos.

Grūdinės kilmės produktų grupėje mažiausia kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle –3,62 euro, o daugiausiai šios grupės produktai kainavo IKI prekybos tinkle – 4,11 euro, sudarydami 0,49 euro kainų skirtumą.

Mažiausia ir vienoda vaisių ir daržovių kaina, siekianti 2,87 euro, užfiksuota dviejuose prekybos tinkluose –  „Rimi” ir „Maxima“, o didžiausia – IKI prekybos tinkle, kur sumokėta  3,17 euro, tad skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos lygus 0,30 euro. 

Pigiausiai gėrimai atsiėjo „Lidl“ prekybos vietose – 9,20 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Norfa“ prekybos tinkle – 9,94 euro, todėl skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 0,74 euro. 

Likusių krepšelio produktų kategorijoje pastebėta, jog mažiausiai jie kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 6,83 euro, o daugiausiai – „Maxima“ prekybos tinkle – 8,16 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios šių produktų kainos buvo  1,33 euro. 

Kokią reikšmę prekių kainoms turi parduotuvių lokacija? 

SeeNext skelbia, jog kas mėnesį atliekamų tyrimų metu dažnai pastebimos prekių kainų ir parduotuvių lokacijų sąsajos. Šio tyrimo metu nustatyta, jog beveik visuose prekybos tinkluose išryškėjo skirtingų miestų ir juose esančių parduotuvių skirtumai: IKI prekybos tinklo parduotuvėse įsigytų dažno vartojimo prekių krepšelių kainos tarp Vilniaus ir Kauno parduotuvių išsiskyrė 0,50 euro skirtumu, „Rimi“ – 0,34 euro,  „Lidl“ – 0,20 euro, o „Norfa“ skirtingose prekybos vietose kainų skirtumas buvo lygus 0,48 euro. Rugsėjo mėnesį kainų stabilumu tarp miestų pasižymėjo tik „Maxima“ prekybos tinklas. 

Tyrimo metu vidutinė prekių krepšelio kaina Vilniaus mieste buvo 0,31 euro žemesnė nei Kauno mieste.  

Kai prekių kainos čekiuose ir kainolapiuose nesutampa 

SeeNext teigimu, tyrimo metu užfiksuoti šeši kainų neatitikimai, kai prekių kainos, nurodytos parduotuvių kainolapiuose, neatitiko kainų, kurios buvo atspausdintos čekiuose, prekes įsigijus. 

„Maxima“ prekybos tinklo parduotuvėse Vilniuje ir Kaune užfiksuotas tas pats kainų netikslumas – pigiausių obuolių (1 kg) kaina kainolapyje buvo 0,69 euro, o čekyje – 0,79 euro. 

IKI parduotuvėje Vilniuje taip pat išsiskyrė dviejų produktų kainos: bananų (1kg) kaina kainolapyje nurodyta 1,39 euro, o čekyje – 1,49 euro, tuo metu pigiausių bulvių (1 kg) kaina kainolapyje buvo 0,79 euro, o čekyje – 0,69 euro.

„Rimi“ tinklo parduotuvėje Vilniuje taip pat pastebėta nesutapusių kainų: pigiausių obuolių (1 kg) kaina kainolapyje buvo 0,65 euro, o čekyje – 0,69 euro,  varškės (180 g) kaina kainolapyje buvo 0,85 euro, o čekyje – 0,79 euro.

Kaip skelbia SeeNext, atliekant tyrimą, prieš įsigijimą, visos prekės buvo nufotografuojamos lentynoje bei nufotografuojamas jų pirkimo kvitas. Pagal šiuos du šaltinius vėliau buvo analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Prekės nupirkimas įskaitomas tik tada, kai yra prekės nuotrauka ir įrašas pirkimo kvite. Jei prekybos vietoje nebuvo rasta nurodyta prekė, jos buvo vykstama ieškoti į kitą, tokio paties tipo prekybos vietą, o jei prekės nerasta ir kitoje vietoje, pirkta alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės. 

Prekių krepšelis buvo sudarytas taip, kad jame esančius produktus būtų galima objektyviai palyginti tarp visų tyrime dalyvaujančių prekybos tinklų (t.y. turi tas pačias charakteristikas, yra maksimaliai panašaus išfasavimo, toks pats pakuotės tipas). Dėl šios priežasties, lyginami būtent nurodytas charakteristikas turintys pigiausi produktai, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Tai reiškia, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų. 

Anot SeeNext, atliekant tyrimą nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, o depozito mokestis į prekės kainą neįskaičiuotas. Produktų kainos yra nurodytos be nuolaidų ir skaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas pirkimo kvite, iki pritaikant nuolaidą. Tuo atveju, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose panaudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (akcijos neskelbiančio) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito. 

*** 

Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra SeeNext specializuojasi – slapto pirkėjo tyrimų srityje. Agentūra turi didesnį nei 700 slaptų pirkėjų tinklą Lietuvoje.

SeeNext  inf. 

 

 

 

 

 

 

Kelionė į prekybos centrus su pirkinių sąrašu: kur apsipirkta pigiausiai?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 11:39:55 +0300
<![CDATA[Baltijos šalių privačių miškų ekspertų susitikime aptarti privačių miškų savininkams aktualūs klausimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baltijos-saliu-privaciu-misku-ekspertu-susitikime-aptarti-privaciu-misku-savininkams-aktualus-klausima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baltijos-saliu-privaciu-misku-ekspertu-susitikime-aptarti-privaciu-misku-savininkams-aktualus-klausima Baltijos šalių už miškus atsakingų institucijų ir privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų atstovai praėjusią savaitę vykusiame susitikime aptarė Europos Komisijos Žaliojo kurso teisės aktų pasiūlymus ir jų keliamus iššūkius miškams.

Susitikimo dalyviai kalbėjo, kad didžiausią nerimą kelia didėjantys biologinės įvairovės apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslai, kurie gali stipriai apriboti ūkininkavimo galimybes ir konkurencingumą privačių miškų ūkyje. Todėl reikia ieškoti subalansuotų sprendimų ir privačių miškų savininkams tinkamai atlyginti už įvedamus gamtosauginius apribojimus.

Pateikta informacija ir vykusios diskusijos leido palyginti tų pačių klausimų sprendimui valstybių naudojamus skirtingus metodus, esamą situaciją ir pažangos lygį, taip pat ieškoti bendrų subalansuotų sprendimų regioniniu lygiu bei rengtis koordinuotoms pozicijoms dėl ES teisės aktų iniciatyvų.

Ypač dideli skirtumai išryškėjo tarp šalių numatomų skirti paramos lėšų privačių miškų savininkams pagal Strateginius planus 2023-2027 m. laikotarpiu (buvusi Kaimo plėtros programa). Šios lėšos yra pagrindinis ES paramos privačių miškų savininkams šaltinis.

Nepaisant Aplinkos ministerijos siūlymų ir argumentų dėl didesnio finansavimo poreikio, Lietuvoje šis finansavimas Žemės ūkio ministerijos sprendimu sumažinamas 4 kartus lyginant su praėjusiu paramos laikotarpiu. Tuo tarpu Estija pagal Strateginį planą 2023-2027 m. privatiems miškams numato skirti 1,5, o Latvija – beveik 3 kartus daugiau lėšų nei Lietuva.

Diskutuota ir ES paramos miškų ūkiui, miško savininkų kooperacijos, ES Biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo ir bendrai aplinkos apsaugos politikos, kovos su klimato kaita tikslų pasiekimo ir jos įtakos privačių miškų ūkiui, Atsinaujinančių išteklių direktyvos atnaujinimo (REDIII), medžioklės reglamentavimo ir kitais klausimais.

Ekspertų lygmens Baltijos šalių už miškus atsakingų institucijų ir privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų atstovų susitikimas vyko trečiąjį kartą. Šis dar 2016 m. Lietuvos inicijuotas ir jau tradiciniu tapęs renginys vyko Latvijoje.

Iš Lietuvos jame dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovai.

Kitas susitikimas numatomas 2024 m. Lietuvoje. Taip pat sutarta esant poreikiui organizuoti susitikimus ir nuotoliniu būdu.

 

Baltijos šalių privačių miškų ekspertų susitikime aptarti privačių miškų savininkams aktualūs klausimai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 10:53:39 +0300
<![CDATA[ŠMSM inicijuoja pedagogų rengimo peržiūrą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smsm-inicijuoja-pedagogu-rengimo-perziura https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smsm-inicijuoja-pedagogu-rengimo-perziura Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja pedagogų rengimo modelio atnaujinimą. Suburta švietimo ekspertų grupė numatys galimus pedagogų rengimo Lietuvoje pokyčius, naujas pedagogų rengimo galimybes. 

„Darbo grupė pirmiausia sieks atsakyti, koks turėtų būti mokytojas ateities mokykloje, kaip mokytojai turėtų būti rengiami, kas tai turėtų daryti. Privalome atsakyti į kylančius studentų pritraukimo į trūkstamas pedagogikos specializacijas iššūkius ir garantuoti pedagogų rengimo kokybę bei lankstumą, galbūt numatyti naujų kelių ateiti į mokyklą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras, darbo grupės pirmininkas Gintautas Jakštas. 

Švietimo ekspertai peržiūrės 2018 metais atnaujintą pedagogų rengimo reglamentą – vieną pagrindinių dokumentų, apibrėžiančių, kaip mokytojai ruošiami Lietuvoje. Darbo grupė numato įvertinti tuo metu suplanuotų priemonių efektyvumą ir pedagogų rengimo kokybės pokyčius, teikti siūlymus dėl jų tobulinimo. 

Darbo grupė atsižvelgs į Vyriausybės programoje numatytus tikslus – atnaujinti pedagogų rengimo modelį, modernizuoti pedagoginių studijų programas, plėtoti ugdymo mokslus. Bus nagrinėjamos platesnės specializacijos pedagogų rengimo galimybės, skirtingų sričių profesionalų įtraukimas į studijų procesą, stipresnės tinklaveikos tarp aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, užtikrinimui reikiamos sąlygos. 

Šiuo metu Lietuvoje yra keletas būdų tapti pedagogu. Įgijus vidurinį išsilavinimą galima rinktis bakalauro pedagogikos studijas arba, studijuojant kitą specialybę, pedagogikos studijų modulį ar gretutines studijas. 

Aukštosios mokyklos norintiesiems tapti pedagogais taip pat siūlo profesines studijas. Tai – profesinę kvalifikaciją teikiančios studijos, į kurias priimami asmenys, jau įgiję kurios nors srities bakalaurą. Jose, priklausomai nuo studijų formos, pedagogikos mokomasi vienerius ar pusantrų metų. 

Šiemet sutartis studijuoti pagal pedagogikos studijų programą iš viso pasirašė 1084 pirmakursiai. Iš jų prioritetines pedagogikos specializacijas – pradinio ugdymo pedagogiką, specialiąją pedagogiką, matematiką, lietuvių kalba ir literatūrą, fiziką, chemiją, biologiją, technologijas, istoriją, geografiją – pasirinko 440 pirmakursių. Į pedagogines profesines studijas įstojo 338 asmenys. 

Pedagogų rengimo darbo grupę sudaro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Prezidentūros, aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių sąjungų, savivaldybių bei švietimo asociacijų atstovai. 

ŠMSM info.

ŠMSM inicijuoja pedagogų rengimo peržiūrą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 10:48:48 +0300
<![CDATA[Pratęstas kvietimas teikti paraiškas išteklius taupančioms technologijoms diegti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pratestas-kvietiiimas-teikti-paraiskas-isteklius-taupancioms-technologijoms-diegti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pratestas-kvietiiimas-teikti-paraiskas-isteklius-taupancioms-technologijoms-diegti Žemės ūkio ministerija metams pratęsė kvietimą teikti paraiškas išteklius taupančioms tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai paraiškas paramai gauti galės teikti iki kitų metų rugsėjo 30 d.

Paramos priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

„Kvietimas teikti paraiškas pratęsiamas įvertinus padėtį žemės ūkio technikos rinkoje, kai užsitęsė jos pristatymo terminai. Ūkininkai turės daugiau galimybių iki pavasario sėjos įsigyti naują tiesioginę ar juostinę sėjamąją, o tiekėjai, išaugus šios technikos poreikiui, sklandžiau užtikrins jos tiekimą ,“ – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pareiškėjai gali gauti iki 40 proc., neviršijant 40 tūkst. eurų, tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją.

Pratęsus kvietimą, paraiškas galima teikti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Iš viso šiam kvietimui 2022-2023 metais iš Modernizavimo fondo skirti 8 mln. eurų. Šios investicijos prisidės prie energetinio efektyvumo didinimo žemės ūkyje.

Iki šių metų spalio ūkininkai, kurie nusprendė pereiti prie aplinkai draugiškesnių žemės ūkio sprendimų, siekdami taupyti degalus bei laiką, naudoti mažiau trąšų ir augalų apsaugos priemonių, jau pateikė paraiškų už daugiau kaip 1,65 mln. eurų.

Neariamosios technologijos populiarėja

Remiantis pasėlių deklaracijomis, neariamosios technologijos taikomos vis plačiau. 2022 m. neariamosios technologijos auginant žemės ūkio augalus taikomos beveik 475 000 ha plote ir pasiekė apie 25 proc. nuo visos produkuojančios žemės ploto.

Tai rodo, kad ūkininkai žino ir supranta minėtų technologijų ilgalaikę ekonominę bei ekologinę naudą ūkiui, leidžiančią sutaupyti degalų, trąšų, augalų apsaugos produktų ir tausoti brangiai kainuojančią techniką.

Pratęstas kvietimas teikti paraiškas išteklius taupančioms technologijoms diegti

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 10:40:09 +0300
<![CDATA[Rekordinės vietos Lietuvoje – nuo didžiausio šakočio pasaulyje iki mažiausio muziejaus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rekordines-vietos-lietuvoje-nuo-didziausio-sakocio-pasaulyje-iki-maziausio-muziejaus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rekordines-vietos-lietuvoje-nuo-didziausio-sakocio-pasaulyje-iki-maziausio-muziejaus Įpusėjant rudeniui ir ieškant būdų atsitraukti nuo rutinos, rudeniškoms kelionėms mūsų šalyje nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pristatė teminį net tris dešimtis rekordinių Lietuvos vietų apimantį žemėlapį, kuriame kiekvienas ras sau įdomiausią objektą. Didžiausia gintarų pirtis, giliausias urvas, daugiausiai baseinų arba plaktukų turinčios erdvės – visa tai galima rasti ne kur kitur, bet keliaujant Lietuvoje.

„Bene kiekvienas vilnietis ir dalis kitų Lietuvos miestų gyventojų bent kartą yra apsilankę Vilniuje esančiame Bernardinų sode. Visgi ne kiekvienas ten apsilankęs žino, kad Bernardinų sodas yra seniausias viešasis parkas Lietuvoje. O štai, pavyzdžiui, Vilniaus rajone esančiame Europos parke stūksanti skulptūra-labirintas iš televizorių – įtraukta net į Gineso rekordų sąrašą.

Tokių netikėtai išskirtinių vietų Lietuvoje – apstu, ir net daugelį kartų lankytos vietovės kaskart gali pasirodyti unikalios. Tokias, galbūt kai kam itin gerai pažįstamas, o kai kam – visai negirdėtas, vietas sudėjome į teminį žemėlapį, kiekvienam objektui suteikdami visai kitokią prasmę bei išryškindami rekordišką išskirtinumą. Tad šį rudenį tikrai verta aplankyti skirtingas istorijas pasakojančias Lietuvos vietas – niekada nežinai, ką naujo pavyks atrasti“, – dalijasi vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.

Praėjęs šių metų vasaros sezonas kelionėms mūsų šalyje buvo itin palankus. Vietinių turistų skaičius, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ne tik pasiekė priešpandeminių 2019 metų skaičius, bet ir juos viršijo. Vis dar pradžiuginantys rudeniški orai pranašauja, kad vasaros laikotarpiu susiformavusios tendencijos nesikeis, o norinčiuosius kasdienybėje atrasti ką nors neįprasto – „Keliauk Lietuvoje“ kviečia susipažinti su rekordinėmis Lietuvos vietomis.

 

Didžiausias botanikos sodas

Beveik 200 hektarų plote Vilniaus priemiestyje, Kairėnuose, įsikūręs Vilniaus universiteto botanikos sodas įstabus ne tik savo neįtikėtinu dydžiu, bet ir augalų gausa. Čia kiekvienas gali atrasti net virš 10 tūkstančių pavadinimų augalų bei su besikeičiančiais metų laikais grožėtis vis skirtingais augalų žiedais. Sode vyksta įvairūs koncertai, edukacijos, žiemos metu lankytojai kviečiami džiaugtis slidinėjimo ir rogučių pramogomis.

 

Ilgiausiai veikusi pogrindinė spaustuvė

Kauno rajone po šiltnamiu paslėpta pogrindžio spaustuvė „ab“ yra ilgiausiai – net 10 metų – veikusi tokio tipo spaustuvė, kurios neaptiko sovietų saugumas. 1980–1990 metais čia buvo spausdinami pogrindiniai leidiniai bei platinti po visą šalį. Spaustuvės įkūrėjai – Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius. Šiuo metu spaustuvė yra atvira lankytojams, tad joje kviečiama apžiūrėti slaptą tunelį, spausdinimo mašiną bei leidinius.

 

Daugiausia baseinų ir didžiausia gintarų pirtis

Agentūra „Factum“ į Lietuvos rekordų knygą įtraukė Kretingos rajone, šalia Palangos, esantį poilsio ir sveikatinimo kompleksą „Atostogų parkas“ kaip daugiausia baseinų – net šešiolika – Lietuvoje talpinančią vietą. Iš jų – dešimt vidaus baseinų (sporto, 4 masažo, treniruočių, kineziterapijos, mineralinio geoterminio vandens, vaikų, Kneipo terapijos) bei 6 baseinai po atviru dangumi.

„Atostogų parke“ taip pat galima apsilankyti didžiausioje Lietuvoje gintarų pirtyje, įrengtoje iš 3 tonų natūralaus Baltijos jūros gintaro. Šiuo metu poilsio ir sveikatinimo komplekse esanti pirtis paskelbta oficialiu Lietuvos rekordu, tačiau siekiama fiksuoti pasaulio rekordą – vienintelės viešai prieinamos natūralaus gintaro pirties pasaulyje.

 

Knyga milžinė ir centų kambarys

Šiauliuose, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Informacijos centro pastato fojė, eksponuojama didžiausia knyga Lietuvoje. Jos aukštis siekia 1,25 metro, plotis – 90 centimetrų, o storis – 25 centimetrus. 184 puslapių knyga apie Salduvės piliakalnį sveria daugiau nei 100 kilogramų.

Čia pat, Šiaulių akademijos bibliotekoje – 157 130 lito centų monetomis puoštas kambarys. Jis – Lietuvos rekordininkas pagal didžiausią kiekį monetų patalpos puošyboje. Jam kurti daugiausia naudotos 1 cento monetos, tačiau kambaryje taip pat galima rasti ir 2, 5, 10, 20 bei 50 centų monetų, atsiųstų bei suneštų gyventojų iš visos Lietuvos. Monetomis apklijuotos kambario sienos, lubos, kambaryje esantis „sostas“ ir Lietuvos žemėlapis, kuriame 1, 2, 5 ir 10 litų monetomis pažymėti didieji miestai.

 

Didžiausia plaktukų kolekcija

„Plaktukų liga“ susirgęs suvalkietis Saulius Matusevičius per trejus metus ne tik surinko daugiau nei pusę tūkstančio skirtingų plaktukų bei Vilkaviškio rajone atidarė Plaktukų muziejų, bet ir oficialiai užfiksavo rekordą. 2020 metais savo rekordą pats pagerino, kuomet kolekcijoje turėjo net 1137 plaktukus. Šiuo metu netradicinių eksponatų skaičius dar didesnis, tarp jų – 20 kilogramų sveriantis kūjis bei vos 20 gramų vyndario plaktukas, taip pat – prieskonių, pinigų kalimo plaktukai ir netgi kalinių gaminti plaktukai.

Prie Plaktukų muziejaus galima pamatyti ir kitą rekordą – didžiausią šio įrankio skulptūrą. Beveik 4 metrų aukščio plaktuką muziejaus įkūrėjas pastatė tam, kad lankytojai lengviau atrastų Plaktukų muziejų.

 

Mažiausias muziejus

Rekordiškai mažiausiu bei seniausiu šalies muziejumi laikomas Šilalės rajone įsikūręs Dionizo Poškos Baublių muziejus. Prieš daugiau nei 200 metų muziejus įkurtas ąžuolo kamiene. Jame iki šiol galima apžiūrėti sukauptus senovinius radinius, knygas ir net banginio žandikaulį.

 

Meškų kolekcija

Šiuo metu Vilniuje pasiektą Lietuvos rekordą – 256 žaislinių meškų vienoje vietoje – Žemaitijos turizmo informacijos centras nusiteikęs pralenkti beveik dvidešimčia kartų! Žemaičiai jau yra pateikę paraišką dėl Lietuvos rekordo, nes „Meškų muziejus“ Telšiuose turi net 4683 meškas. Tarp jų – autorinės menininkų meškutės, vaikystę menantys pliušiniai lokiukai ir net meškučiai, pagaminti iš varnalėšų. Meška ne veltui laikoma žemaičių simboliu – Žemaitijos turizmo informacijos centras siūlo specialų maršrutą „Meškučių takais“, kuriuo einant Telšiuose galima rasti 50 meškų!

 

Didžiausia ir aukščiausiai kosmose išskleista Lietuvos trispalvė

Iš kosmoso – į Molėtus. Tokį kelią įveikusi vėliava puošia Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspoziciją. Dviem rekordais Lietuvos rekordų knygoje įamžinta vėliava buvo keliavo civilių misijoje „Inspiration4“ ir virš į daugiau nei 585 kilometrų aukštį virš žemės. Dabar ją galima apžiūrėti muziejaus apžvalgos aikštelėje Molėtų rajone.

 

Didžiausias šakotis pasaulyje

Net pusantro metro aukštesnis už Lietuvos krepšinio legendą Arvydą Sabonį – štai tokį aukštaūgį šakotį galima pamatyti Druskininkų rajone esančiame Šakočių muziejuje. Raguotas pyragas, kuriam iškepti 2015 metais prireikė 71,5 kilogramų kiaušinių bei 48 kilogramų miltų, be konkurentų tapo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rekordininku. Be 3,72 metrų aukščio ir 85,8 kilogramų svorio šakočio-rekordininko, muziejuje dar galima pamatyti vengriškų, švediškų ar net japoniškų šakočių.

 

Giliausias urvas

Pasvalio rajone esantis Žalsvasis šaltinis į Lietuvos rekordų knygą yra įtrauktas kaip giliausias užvandenintas urvas. Smegduobėje ištryškęs šaltinio vanduo turi sugedusių kiaušinių tvaiką primenantį sieros vandenilio kvapą ir mena laikus, kai Pasvalys turėjo kurorto statusą bei garsėjo sieros vonių gydyklomis. Smegduobė yra apie 5 metrų skersmens ir 16 metrų gylio. Ji išsišakoja į dvi požemines sales – „Saulėtąją“ bei „Aenigma“.

 

Visas tris dešimtis įspūdingiausių Lietuvos rekordinių vietų galite peržiūrėti „Keliauk Lietuvoje“ parengtame teminiame Lietuvos rekordų žemėlapyje.

Rekordinės vietos Lietuvoje – nuo didžiausio šakočio pasaulyje iki mažiausio muziejaus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 10:11:37 +0300
<![CDATA[Darbo pagal paslaugų kvitus ypatumai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darboo-pagal-paslaugu-kvitus-ypatumai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/darboo-pagal-paslaugu-kvitus-ypatumai Sezonines, trumpalaikes ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas asmenys gali teikti supaprastinta tvarka, neįteisinant darbo santykių pagal Darbo kodeksą - naudojant Žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Pilną paslaugų, teikiamų pagal paslaugų kvitus, sąrašą galima rasti LR Vyriausybės nutarime. 

Kokias paslaugas galima teikti? 

Fiziniai asmenys gali teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos, vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai. 

Kiek laiko galima teikti paslaugas? 

Vienas paslaugas teikiantis asmuo turi teisę teikti paslaugas vienam gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų. Jeigu paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų paslaugų valandų skaičių.  

Kada asmuo gali pradėti dirbti? 

Asmuo paslaugą gali pradėti teikti tik tada, kai kvite įrašomi pirminiai duomenys ir išduodamas antrasis šio kvito egzempliorius, todėl prieš pradedant dirbti, paslaugų gavėjui būtina užpildyti visą reikiamą paslaugų kvito informaciją ir antrą kvito egzempliorių įteikti dirbsiančiam asmeniui. 

Kokie taikomi mokesčiai? 

  • Pagal paslaugų kvitus  uždirbta atlygio suma, viršijanti 1 750 eurų per metus, yra apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Pajamų mokestį nuo viršijančios sumos gyventojas turi susimokėti pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d., pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. 
  • Paslaugų gavėjai už paslaugų teikėjus turi apskaičiuoti ir mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Daugiau informacijos apie PSD įmokų apskaičiavimą ir sumokėjimą galima rasti „Sodros“ internetinėje svetainėje. 

Kur įsigyti paslaugų kvitus? 

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. paslaugų kvitus galima įsigyti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC). Detalesnę informaciją apie paslaugų kvitų įsigijimą galima rasti ŽŪIKVCinternetinėje svetainėje. 

 

Kam pranešti, jei už suteiktą paslaugą neišdavė kvito? 

Apie pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui. Apie nelegalų darbą galima pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) tel. (8 5) 213 9750. 

VMI info.

Darbo pagal paslaugų kvitus ypatumai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 09:54:06 +0300
<![CDATA[Ligonių kasos: kitąmet PSDF biudžetas pirmą kartą perkops 3 milijardus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kitamet-psdf-biudzetas-pirma-karta-perkops-3-milijardus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ligoniu-kasos-kitamet-psdf-biudzetas-pirma-karta-perkops-3-milijardus Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 327,6 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 3,1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

„Augantis PSDF biudžetas leis užtikrinti ne tik jau priimtų sprendimų vykdymą, bet ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų ir kompensuojamųjų vaistų prieinamumą, finansuoti inovatyvius ir efektyvesnius gydymo būdus“,– sako Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė.

Ateinančių metų PSDF biudžete numatytos 229,8 mln. eurų (11,8 proc.) didesnės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 62 mln. eurų (11,7 proc.) daugiau bus skirta vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai kompensuoti, 14,2 mln. eurų (12,4 proc.) augs finansavimas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, 3,1 mln. eurų (18,2 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms. Dar 16,4 mln. eurų (10,8 proc.) daugiau bus skiriama sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti, 1,7 mln. eurų (5,3 proc.) daugiau numatoma skirti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms, 0,4 mln. eurų (17,5 proc.) daugiau „Sodrai“ PSD įmokoms administruoti.

Pagal siūlomą projektą 2023 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys:

  • PSD įmokos, administruojamos „Sodros“ – apie 2,1 mlrd. eurų; 
  • valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 783 mln. eurų; 
  • valstybės biudžeto asignavimai – 204 mln. eurų; 
  • lėšos, grąžinamos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis – 36 mln. eurų;
  • kitos pajamos – arti 10 mln. eurų. 

2023 m. pradžioje PSDF rezervas turėtų siekti beveik 559 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF rezervo pagrindinė dalis 2023 m. pradžioje turėtų sudaryti apie 47 mln. eurų, o likusios PSDF rezervo lėšos – 512 mln. eurų rizikos valdymui. 

Ateinančių metų PSDF biudžeto projektas teikiamas svarstyti Vyriausybei.

(Pixabay nuotr.)

Ligonių kasos: kitąmet PSDF biudžetas pirmą kartą perkops 3 milijardus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 09:38:41 +0300
<![CDATA[Dar 600 būstų nuotekas tvarkys centralizuotai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dar-600-bustu-nuotekas-tvarkys-centralizuotai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dar-600-bustu-nuotekas-tvarkys-centralizuotai Paskutinio kvietimo metu paraiškas finansavimui gauti už gyvenamųjų būstų pajungimą prie centralizuotų nuotekų tinklų pateikė 16 viešųjų vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų. Jie numatę prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų prijungti daugiau kaip 600 būstų, tam prašo skirti 1,8 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo.

Būstus prie nuotekų surinkimo sistemos numatoma pajungti Tauragės, Anykščių, Kupiškio, Trakų, Panevėžio, Prienų, Elektrėnų, Širvintų, Pabradės, Kauno, Druskininkų, Radviliškio, Ukmergės, Alytaus, Kazlų Rūdos ir Kuršėnų aglomeracijose.

Kvietimas, kurį skelbė Aplinkos projektų valdymo agentūra, buvo skirtas miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimų įgyvendinimo trūkumams pašalinti, kuriais siekiama tankiai apgyvendintoje teritorijoje (aglomeracijoje) centralizuotai surinkti ir iki normatyvų išvalyti visas nuotekas miesto nuotekų valykloje. Įgyvendinus projektus, bus sumažintas aplinkos teršimas buitinėmis nuotekomis.

Finansuojami bus tie būstai, šalia kurių jau išvystyta centralizuota nuotekų tvarkymo sistema ir prijungiamų būstų sąrašą sudarė viešasis nuotekų tvarkytojas. Didžiausia subsidijos suma vienam būstui prijungti siekia iki 3 tūkst. eurų.

Dar 600 būstų nuotekas tvarkys centralizuotai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 04 Oct 2022 08:25:52 +0300
<![CDATA[Devynių mėnesių tarnybą pradeda dar 170 jaunuolių, daugiau kaip pusė - savo noru  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/devyniu-menesiu-tarnyba-pradeda-dar-170-jaunuoliu-daugiau-kaip-puse-savo-noru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/devyniu-menesiu-tarnyba-pradeda-dar-170-jaunuoliu-daugiau-kaip-puse-savo-noru

Šiandien Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose ir pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo daugiau nei 170 jaunuolių. Didžioji dalis tarnybą pradedančių karo prievolininkų paskirti iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, o likusieji iš Šiaulių ir Panevėžio.

 

„Man toks profesinis būdas prie širdies – aš žinau, ko tikėtis, kas manęs laukia, tad tai ir buvo paskata eiti į kariuomenę“, – sakė šiandien tarnybą pradedanti vilnietė Lauryna Grigaitė, kuri tikisi vėliau tęsti profesinį kelią Lietuvos kariuomenės karo policijoje.

 

Kartu su ja į pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadovybės kuopą Rukloje, Jonavoje, išvykusi Rimantė teigė, kad jai ši diena – svajonės išsipildymas. Anksčiau mergina norėjo studijuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, tačiau planus sustabdė kojos trauma. Dabar, kai jau viskas stojo į savas vėžes, vilnietė metė baro administratorės darbą ir žino: jos niekas nebesustabdys.

 

„Sulaukiau daug palaikymo ir komplimentų, kad esu pavyzdys ir įrodymas, kad ne tik vyrai, bet ir moterys gali pasirinkti būtent devynių mėnesių tarnybą“, – pasakojo į tarnybą atvykusi Laura Stanislovaitienė. Jos kelias į kariuomenę sutampa su simboline data – šią savaitę Lietuvoje švenčiama Mokytojo diena, nes vilnietė yra pasirinkusi darželio auklėtojos ir šokių mokytojos profesiją. Tiesa, atlikusi tarnybą, ji neplanuoja siekti profesionalaus kario karjeros, tačiau neabejoja, kad įgyti įgūdžiai ir žinios pravers grįžus tęsti darbo pedagogikos srityje.

 

Šiandien tarnybą pradedantys šauktiniai mokysis atlikti įvairias funkcijas Lietuvos kariuomenėje. Priklausomai nuo padalinio specifikos jie taps paramos vienetų kariais tiek sausumoje tiek ir jūroje.

 

Iš daugiau kaip 170 jaunuolių tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose ir Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ 98 pasirinko savanoriškai, tai yra nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei. Kita dalis – 56 karo prievolininkai – tarnybą atlikti pasirinko pirmumo tvarka.

 

Karo tarnybą Lietuvos kariuomenės padaliniuose pradėjusiems kariams 3 mėnesius bus vedami baziniai kario kursai, kurių metu jie įgys svarbiausių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei įgys kitų, kariui reikalingų įgūdžių. Baigus bazinį kario kursą šauktiniai bus skirstomi pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.

 

KPKT informacija ir nuotraukos.

 

Devynių mėnesių tarnybą pradeda dar 170 jaunuolių, daugiau kaip pusė - savo noru   

Devynių mėnesių tarnybą pradeda dar 170 jaunuolių, daugiau kaip pusė - savo noru    Devynių mėnesių tarnybą pradeda dar 170 jaunuolių, daugiau kaip pusė - savo noru    Devynių mėnesių tarnybą pradeda dar 170 jaunuolių, daugiau kaip pusė - savo noru    Devynių mėnesių tarnybą pradeda dar 170 jaunuolių, daugiau kaip pusė - savo noru    ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 16:49:29 +0300
<![CDATA[Prezidentas: Gaivinimo fondo lėšos turi pratęsti Lietuvos ekonominės sėkmės istoriją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-gaivinimo-fondo-lesos-turi-pratesti-lietuvos-ekonomines-sekmes-istorija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-gaivinimo-fondo-lesos-turi-pratesti-lietuvos-ekonomines-sekmes-istorija

Šalies vadovas pažymėjo, kad prieš daugiau nei dvejus metus Europos Vadovų Taryboje buvo sutartos beprecedenčio dydžio lėšos, skirtos Europos Sąjungos atsigavimui po koronaviruso krizės. Lietuvai, be reikšmingos paskolų dalies, patvirtinta ir RRF dotacijų dalis, siekianti daugiau nei 2 mlrd. eurų. Prezidentas teiravosi nepriklausomos, aukščiausios valstybinio audito institucijos vadovo nuomonės apie Lietuvos pažangą investuojant Gaivinimo fondo lėšas.

„Istoriškai Lietuva yra Bendrijos pirmūnė įgyvendinant ES finansuojamus projektus. Matuojant BVP augimą vienam gyventojui po 2000 m. esame didžiausią naudą iš narystės ES pasiekusi šalis. Gaivinimo fondo lėšos turi pratęsti šią Lietuvos sėkmės istoriją. ES investicinės galimybės turi ir toliau teikti apčiuopiamą naudą Lietuvos visuomenei, kiekvienam piliečiui“, – sakė Prezidentas.

Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka RRF dotacijų dalies investavimo plano įgyvendinimo auditą.

Prezidentas ragina Vyriausybę nevėluoti įgyvendinant Europos Vadovų Taryboje suderėtą Gaivinimo fondo investicinį planą ir daugiau konsultuotis su socialiniais partneriais. Tai galėtų padėti greičiau ir efektyviau investuoti Lietuvai suderėtas 2 mlrd. eurų vertės lėšas.

Šalies vadovas taip pat domėjosi, kokie auditai atliekami švietimo srityje.

Pernai rugsėjį pasirašytas Politinių partijų susitarimas dėl švietimo yra didelis laimėjimas, į jį daug vilčių ir lūkesčių dėjo švietimo ir mokslo bendruomenės. Prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu kyla abejonių, ar švietimo susitarimas bus pilnai vykdomas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. 

Žvelgiant toliaregiškai, Prezidento nuomone, švietimo finansavimas yra tarp svarbiausių šalies išlaidų po gynybos finansavimo. Šalies vadovas tikisi, kad partijų susitarimas dėl švietimo bus pilnai vykdomas šiemet rengiant biudžeto projektą. 

Pokalbyje atkreiptas dėmesys, jog ministerijoms būtina išgirsti ir įgyvendinti rekomendacijas, kurias reguliariai teikia Valstybės kontrolė, kad švietimui skirtos lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau.

Prezidento komunikacijos grupė

Prezidentas: Gaivinimo fondo lėšos turi pratęsti Lietuvos ekonominės sėkmės istoriją

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 16:31:43 +0300
<![CDATA[Seimo Ateities komitetas: „Lietuva neturi ilgalaikės švietimo vizijos“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-ateities-komitetas-lietuva-neturi-ilgalaikes-svietimo-vizijos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimo-ateities-komitetas-lietuva-neturi-ilgalaikes-svietimo-vizijos Šiuo metu vykdoma Lietuvos švietimo politika sprendžia švietimo dabarties problemas, tačiau nereflektuoja jau vykstančios fundamentalios švietimo transformacijos. Tokios refleksijos stoka ilgesnėje perspektyvoje kelia Lietuvos švietimo sisteminio atsilikimo riziką. Seimo Ateities komiteto manymu, reikia nubrėžti ilgalaikę švietimo raidos viziją ir ją įtvirtinti rengiant valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.

„Politinių partijų susitarimas vis dar taiso tai, kas praeityje nebuvo padaryta, bet ar jis sukuria pagrindą naujai švietimo paradigmai?“ – klausia Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Komiteto pirmininko nuomone, valstybės strateginiuose dokumentuose trūksta matymo, kokiai visuomenei, būsiančiai po trisdešimties metų, turime jau dabar rengti žmones, koks bus švietimas Lietuvoje, kai didelę dalį dabartinio mokytojų bei švietimo absolventų darbo jau bus perėmęs dirbtinis intelektas.

Ateities visuomenė bus fundamentaliai veikiama neapibrėžtumo, ir švietimas turi rengti žmogų gyventi tokioje visuomenėje bei aplinkoje, teigia VU profesorius, filosofas Kristupas Sabolius. „Todėl švietimas šiandien tampa pačiu fundamentaliausiu visuomenės dalyku, o jo centre yra mokytojas“, – teigia profesorius. Reikia ne tik rengti ateities mokytojus, bet ir dabarties mokytojui padėti transformuotis, kad jis galėtų prisitaikyti prie kintančios visuomenės ir pats kurti naują švietimo paradigmą. Komitetas siūlo Vyriausybei ir Valstybės pažangos tarybai valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ numatyti giluminės švietimo pertvarkos strateginę ambiciją ir parengti šiai ambicijai įgyvendinti skirtą kelrodį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma inicijuoti ugdymo inovacijų platformą, telkiančią mokytojų, mokslininkų, politikos formuotojų ir kitų suinteresuotų šalių idėjas dėl ateities švietimo.

Komiteto manymu, būtina toliau tęsti diskusijas ir formuluoti ateities švietimo viziją. Ši vizija turėtų detalizuoti strategijoje „Lietuva 2050“ fiksuojamus mūsų visuomenės ateities raidos lūkesčius ir sukurti pagrindą jų įgyvendinimo kelrodžiui.

2022 m. rugsėjo 30 d. Ateities komiteto posėdyje taip pat dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas, Ministro Pirmininko patarėjai Darius Žeruolis ir Aistė Kairienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausioji politikos analitikė Indrė Pusevaitė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

 

Kviečiame žiūrėti diskusijos vaizdo įrašą Seimo „Youtube“ kanale Atviras Seimas.

 

Seimo Ateities komiteto biuro inf.

 

Seimo Ateities komitetas: „Lietuva neturi ilgalaikės švietimo vizijos“

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 16:00:56 +0300
<![CDATA[Grybautojai prašomi padėti surasti vabalą slapuką – Manerheimo grybinuką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grybautojai-prasomi-padeti-surasti-vabala-slapuka-manerheimo-grybinuka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/grybautojai-prasomi-padeti-surasti-vabala-slapuka-manerheimo-grybinuka Prasidėjus grybavimo sezonui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertai vėl skelbia labai reto vabalo – Manerheimo grybinuko – paieškas ir ragina grybautojus mėgėjus atkreipti dėmesį į šį saugomą vabalą. 

Lietuvoje aptiktos trys grybinukų rūšys. Pats rečiausias iš jų − Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii) – išsiskiria juoda spalva, kitos dvi rūšys – dvispalvės, juodos ir rudos spalvos derinys. Tai nedidelis, 7-9 mm ilgio trumpasparnis vabalas, aptinkamas baravykuose, raudonviršiuose, lepšėse ir kt. skylėtabudiniuose grybuose. 

Grybų kepurėlėse stipriais žandais jis išgraužia takus, manoma, kad minta grybinių uodukų lervomis, kurios daro grybą „sukirmijusiu“. Grybo kepurėlės apačioje matoma išėjimo landa, primenanti kurmiarausį. 

Šis vabalas labai vikrus: pajudinus grybą iššoka pro savo išgraužtą landą ir bando pasislėpti paklotėje ar skrenda. Todėl norint jį aptikti ir nufotografuoti (radimo fakto dokumentavimui), rastą grybą reiktų iš karto laikyti virš šviesaus dubens ar maišelio. 

Ieškant vabalo jo išgraužtuose takuose, gali tekti grybą sutrupinti. Taip pat reiktų turėti įrankį vietos koordinatėms nustatyti (nešiojamą GPS imtuvą, mobilųjį telefoną su GPS funkcija). Tokie įrankiai padeda ir nepaklysti miške. 

Manerheimo grybinukas yra ES Buveinių Direktyvos II priedo rūšis – saugoma visoje Europoje. Apie jo paplitimą Lietuvoje ilgą laiką beveik nebuvo duomenų – buvo rastas tik dviejose vietose. Šiuo metu (2022 m.) šalyje žinomos jau 86 grybinuko radavietės, daugiausia – Rytų Lietuvoje.  

Vabalai rasti grybuose, augančiuose mišriuose miškuose su eglėmis ir ypač beržais. Tačiau jie matyti ir spygliuočių miškuose, net grynuose eglynuose ar pušynuose. Pastebėta, kad Manerheimo grybinukas mėgsta šviesius miškus, kuriuose nedaug krūmų ir pomiškio. 

Šio slapuko paiešką vykdo, tyrimus atlieka Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai. Tačiau prie šių tyrimų galime prisidėti kiekvienas iš mūsų, tereikia susiruošti grybauti, o aptikus baravykų, raudonikių ar lepšių, atidžiai apžiūrėti jų kepurėles, ieškant vabalų.  

Radus, labai prašome parašyti visą informaciją: datą, radėjo vardą ir pavardę, tikslias vietos koordinates bei padaryti ir atsiųsti vabalo (rūšies nustatymui) ir jo buveinės nuotraukas, nurodyti grybo rūšį, kuriame rastas vabalas. 

Informaciją prašome pateikti VSTT Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertui Giedriui Švitrai el. pašto adresu: giedrius.svitra@vstt.lt, tel. 8 659 92702.  

Šiemet rugsėjo pabaigoje jau buvo gauti pranešimai iš 32 taškų, stebėti net 49 Manerheimo grybinukai. 

 

Grybautojai prašomi padėti surasti vabalą slapuką – Manerheimo grybinuką

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 15:46:48 +0300
<![CDATA[Bus sutvarkyta dar 2 tūkst. tonų bešeimininkių padangų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bus-sutvarkyta-dar-2-tukst-tonu-beseimininkiu-padangu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/bus-sutvarkyta-dar-2-tukst-tonu-beseimininkiu-padangu Valstybinių miškų urėdija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir 14 savivaldybių administracijų pateikė paraiškas dotacijoms, skirtoms bešeimininkių padangų surinkimui ir sutvarkymui. Už prašomą kompensuoti daugiau kaip 340 tūkst. eurų sumą planuojama sutvarkyti beveik 2 tūkst. tonų padangų.

Daugiausiai bešeimininkių padangų atliekų numatė sutvarkyti Jurbarko rajono savivaldybės administracija (300 tonų), Valstybinių miškų urėdija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (po daugiau nei 270 tonų).

Finansavimas teikiamas bešeimininkių padangų atliekoms perdirbti arba eksportuoti į kitas Europos Sąjungos šalis. Finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tačiau ne daugiau nei 110 eurų už toną. Didžiausia finansuojama suma vienam pareiškėjui gali siekti 60 tūkst. eurų.

APVA kompensuos minėtų padangų sutvarkymo išlaidas, patirtas nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d.

Aplinkos ministerija bešeimininkių padangų tvarkymui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšas skiria jau antri metai, o paskutiniam kvietimui, kuris baigėsi rugsėjo 30 d., buvo numatyta skirti 300 tūkst. eurų.

Bešeimininkių padangų atliekas surinkti ir tvarkyti gali tik šiai veiklai leidimą turintys atliekų tvarkytojai. Bešeimininkių padangų kiekiui, kurio tvarkymas finansuojamas programos lėšomis, negali būti išrašomi apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, leidžiantys padangų gamintojams ir importuotojams pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta lengvata.

Bus sutvarkyta dar 2 tūkst. tonų bešeimininkių padangų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 15:44:37 +0300
<![CDATA[Prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas: svarbu pasiskiepyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-2022-2023-m-gripo-sezonas-svarbu-pasiskiepyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prasideda-2022-2023-m-gripo-sezonas-svarbu-pasiskiepyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn. (20-osios metų savaitės).  Įprastai šiuo laikotarpiu NVSC specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), hospitalizacijos rodiklius, vertina sergamumo dinamiką, ir, atsižvelgdami į tai, siūlo savivaldybėms skelbti epidemijas, taikyti kitas užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.

Iki šiol gripo sezono metu kiekvieną savaitę buvo skelbiami Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai. Šiemet šie pranešimai, kuriuos NVSC pradės skelbti nuo kito pirmadienio (202-10-10), bus papildyti ir COVID-19 ligos sergamumo rodikliais.

Praėjęs gripo sezonas buvo panašus į ankstesnius

Nors lyginant su 2020–2021 m. sezonu, praėjusį sezoną buvo užregistruota 20 kartų daugiau gripo atvejų ir 2,4 karto daugiau ŪVKTI atvejų, NVSC vertinimu, praėjęs gripo sezonas buvo panašus į įprastus iki pandemijos buvusius gripo sezonus. Tokį didelį sergamumo rodiklių skirtumą lėmė nepalanki COVID-19 ligos epideminė situacija ir jos metu taikomos infekcijos plitimo ribojimo priemonės, kurios turėjo įtakos sergamumui visomis užkrečiamosiomis ligomis.

Praėjusį gripo sezoną Lietuvoje buvo užregistruoti 6 032 gripo atvejai ir 560 163 ŪVKTI atvejai. Daugiausia jų buvo užfiksuota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, mažiausiai – Tauragės ir Utenos apskrityse. Šalies ligoninėse gulėjo 345 asmenys. Praėjusį gripo sezoną mirties atvejų nuo gripo nebuvo užregistruota.        

Skiepytis rekomenduojama kasmet

Kiekvieną gripo sezoną pagal mokslininkų apskaičiavimus kuriama būtent tam sezonui skirta gripo vakcina, todėl skiepytis nuo gripo reikia kasmet. Šiemet 530 Lietuvos gydymo įstaigų galės įskiepyti daugiau nei 201 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui.

Primename, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nemokamai, kiti asmenys tai gali padaryti savo ar darbdavio lėšomis.

„Labai svarbu paskiepyti rizikos grupėms priklausančius asmenis, kuriems gripo infekcija yra ypač pavojinga dėl galimų komplikacijų, sunkių ligos formų, hospitalizacijos ar net mirties“, – akcentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai einanti direktoriaus funkcijas Giedrė Aleksienė

Be to, skiepijimas nuo gripo padeda mažinti naštą sveikatos sektoriui ir kitas problemas, kylančias dėl didelio sergamumo – sumažėja vizitų pas gydytojus, prarastų darbingų darbo dienų skaičius, mažiau suvartojama antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, skiepijant vyresnio amžiaus žmones, mažiau jų gydoma ligoninėse, sumažėja mirtingumas.

Primename, kad nemokamai nuo gripo, kaip ir kasmet, skiepijami šioms rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios;
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad vieno vizito pas šeimos gydytoją metu galima pasiskiepyti ne tik nuo gripo, bet ir nuo pneumokokinės bei COVID-19 infekcijų. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.

NVSC info.

Prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas: svarbu pasiskiepyti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 14:28:59 +0300
<![CDATA[„Regitra“ kartu su STT ieško sprendimų, kaip užtikrinti dar didesnį veiklos skaidrumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-kartu-su-stt-iesko-sprendimu-kaip-uztikrinti-dar-didesni-veiklos-skaidruma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-kartu-su-stt-iesko-sprendimu-kaip-uztikrinti-dar-didesni-veiklos-skaidruma Valdybos pirmininkė O. Mašalė pabrėžia, kad „Regitroje“ yra griežta nulinės tolerancijos korupcijai politika. 

„Tenka pripažinti, kad „Regitros“ reputaciją lydi ir seni mitai, atėję dar iš sovietinių laikų, ir pavienės neskaidrios istorijos. Kasdieniu savo darbu kiekvienas „Regitros“ darbuotojas ir kiekvienas mūsų klientas bei partneris gali tai pakeisti. Kviečiu drauge eiti skaidrumo keliu“, – ragina O. Mašalė. 

Kaip teigia STT direktorius Ž. Bartkus: „Stipri vadovų valia skirti didesnį dėmesį skaidrumui, geresnei paslaugų kokybei, visų procesų įmonėje peržiūrėjimas ir motyvuota komanda – tai trys būtinos dedamosios, norint pasiekti rezultatų korupcijai atsparios aplinkos kūrime“. 

„Regitros“ misija yra užtikrinti, kad į eismą patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai, todėl būsimų vairuotojų egzaminavimo sritis yra nuolat stebima ir tobulinama. 

„Būti vairuotoju – tai reiškia būti atsakingu už savo ir kitų gyvybes, todėl vairuotojo pažymėjimo įgijimo kelionė turi būti maksimaliai skaidri. O tam būtinas nuolatinis dėmesys korupcijos prevencijai. Šioje srityje jau esame daug nuveikę, tačiau su skaidrumo profesionalų pagalba ir būdami Skaidrumo akademijos dalimi, tikiu, sulauksime papildomų naudingų įžvalgų ir patarimų“, – sako „Regitros“ generalinis direktorius V. Dominauskas. 

Primename, kad vairuotojų egzaminavimo srityje jau dešimtmetį imamasi įvairių korupcijos prevencijos priemonių: pradedant nuo atsitiktinio egzaminuotojo parinkimo prieš prasidedant egzaminui, iki egzaminų filmavimo, egzaminuotojo veiksmų fiksavimo sistemoje jam nuspaudus papildomas valdymo paminas, taip pat vaizdo įrašų peržiūros ir kokybės kontrolės. 

Visuose egzaminavimo centruose pagal Nyderlandų modelį palaipsniui diegiamos ir naujo standarto teorijos egzaminų klasės, kur kiekvienoje vietoje yra įrengti papildomi veidrodžiai bei stebėjimo kameros. Šis modelis suteikia daugiau galimybių egzaminuotojui stebėti ir užtikrinti, jog egzaminuose nebūtų sukčiaujama. 

Įmonė skatina kreiptis pastebėjus bet kokią korupcijos apraišką. Klientų aptarnavimo padaliniuose yra pateikiama informacija apie pranešimų būdus, tokius kaip anoniminis telefonas, el. paštas, internetinė pranešimo forma. Daugiau apie tai informacijos pateikiama ČIA. 

Be to, kiekvienas darbuotojas yra supažindinamas ir turi patvirtinti, kad laikysis „Regitroje“ patvirtinto Etikos kodekso, Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo bei Elgesio su dovanomis ir veiksmų, gavus neteisėtą atlygį, tvarkų, taip pat turi laikytis Korupcijos prevencijos politikos. Daugiau informacijos apie įmonėje vykdomą korupcijos prevenciją galima rasti ČIA.

Regitra inf. ir nuotr. 

„Regitra“ kartu su STT ieško sprendimų, kaip užtikrinti dar didesnį veiklos skaidrumą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 14:03:10 +0300
<![CDATA[Dingo elektra? Trys patarimai ką daryti, kad ją atgauti kuo greičiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dingo-elektra-trys-patarimai-ka-daryti-kad-ja-atgauti-kuo-greiciau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dingo-elektra-trys-patarimai-ka-daryti-kad-ja-atgauti-kuo-greiciau Tūkstančiai šalies gyventojų su elektros gedimais gali susidurti kasdien. Tai gali nutikti dėl įvairiausių pažeidimų nepaisius apsaugos zonų, kaitros, o dėl audrų sukeltų padarinių – krentančių medžių – atjungtų klientų kiekis gali būti daug didesnis. Didžiąją dalį šių gedimų bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nustato ir likviduoja per kelias minutes automatizuotų pagalba – gyventojams energijos tiekimas atstatomas kone iškart. Tačiau, ką turėtų padaryti gyventojai, kai dingusi elektra per kelias minutes negrįžta?

Dažnais atvejais gedimas įvyksta individualaus ar daugiabučio namo vidaus tinkle, todėl prieš registruojant gedimą, patikrinkite, ar gedimas ne vidaus tinkle, nes ESO prižiūrimi elektros tinklai yra iki apskaitos įrenginių – elektros skaitiklių. Už jų prasideda klientui priklausantis elektros tinklas, kurio priežiūra rūpinasi patys namo savininkai.

Norėdami įsitikinti ar gedimas ne namo viduje, pažiūrėkite per langus, ar pas kaimynus elektra yra, ar neišsijungę automatiniai elektros energijos jungikliai, esantys namuose ar laiptinėje. Jei matote, kad automatiniai jungikliai atsijungę (nusileidę į apačią), pakelkite juos į viršų. Jeigu turite namų ūkį prižiūrintį asmenį (namą administruojančią įmonę, energetiką, namo pirmininką, elektriką), reikėtų kreiptis į jį, nes ESO vidaus tinklo gedimų nešalina.

Įsitikinę, kad gedimas įvyko jau iki elektros įvado – t. y. ESO tinklo dalyje, patikrinkite, ar jis nepažymėtas realiu laiku veikiančiu atjungimų žemėlapyje adresu eso.lt/zemelapis. Žemėlapyje pateikiama aktuali informacija, kur yra laikinai nutrauktas elektros tiekimas. Dėl vieno atjungimo elektros tiekimo sutrikimai gali būti juntami keliose vietovėse.

Gyventojai, nurodę savo kontaktus, gali gauti informaciją apie planuotus atjungimus ir elektros tiekimo sutrikimus el. paštu ar trumpąją SMS žinute. Paskambinę telefonu 1852 užsisakykite asmeninius pranešimus apie planuojamus elektros atjungimus dėl remonto darbų name, kad būtumėte ramūs, jog informaciją apie sutrikimus gausite laiku ir patogiu būdu.

Jei informacijos apie gedimus negavote ir žemėlapyje jos nėra, registruokite sutrikimą internetu ESO svetainėje eso.lt/registruotigedima arba nemokamu ir visą parą veikiančiu telefonu 1852.

ESO inf. 

Dingo elektra? Trys patarimai ką daryti, kad ją atgauti kuo greičiau

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 13:59:19 +0300
<![CDATA[Atostogų sezonui pasibaigus – dar daugiau laiko poilsiui: kodėl tinkamai ilsėtis svarbu ištisus metus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atostogu-sezonui-pasibaigus-dar-daugiau-laiko-poilsiui-kodel-tinkamai-ilsetis-svarbu-istisus-metus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/atostogu-sezonui-pasibaigus-dar-daugiau-laiko-poilsiui-kodel-tinkamai-ilsetis-svarbu-istisus-metus Įsibėgėjus rudeniui daugelis pasineria į įtemptą dienotvarkę, kurioje poilsis ir laisvalaikis dažnai nukeliauja į antrąjį planą. Visgi specialistai vieningai sutaria, kad pasibaigus atostogų sezonui ir malonioms vasaros akimirkoms likus tik gražiu atsiminimu, šiukštu negalima pamiršti skirti laiko kokybiškam laisvalaikiui. Pasivaikščiojimas miške ar vakarienė su draugais – kokybiškas poilsis būtinas žmogaus fizinei ir psichologinei gerovei. Visgi, egzistuoja kelios taisyklės, kaip tai daryti taisyklingai.

Lietuvių poilsis – trumpiausias Europoje, moterys ilsisi mažiau

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, europiečiai laisvalaikiui skiria daugiau dėmesio nei JAV ar didžiųjų Azijos šalių gyventojai. Į apskaičiuotą laisvalaikio trukmę įeina sporto ir kultūrinė veikla, susitikimai su draugais, laikas hobiams ir žaidimams, naujienų skaitymas, taip pat sveikatingumo veiklos, meditacija, religiniai užsiėmimai bei laikas nieko neveikiant. Daugiausiai laiko – 369 minutes – per dieną laisvalaikiui skiria norvegai, nedaug atsilieka ir graikai, belgai, suomiai, vokiečiai ir danai. JAV gyventojai laisvalaikiui per dieną skirią 292 min., Kinijos – vos 228 min. Tiesa, lietuviai pagal statistinius duomenis ilsisi kone mažiausiai iš europiečių ir savo laisvalaikiui skiria 247 minutes per dieną.

Statistika rodo, kad laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai stebimi ne tik tarp šalių, bet ir tarp lyčių. Štai Lietuvoje vyrai laisvalaikiui skiria 282 min., o moterys – 215 min. Mažiausias – vos 4 min. – skirtumas tarp vyrų ir moterų stebimas Norvegijoje, o didžiausias – Portugalijoje.

Skirtingos poilsio rūšys

Harmoningam organizmo sistemos funkcionavimui ir gerai sveikatai bei savijautai palaikyti svarbus darnus požiūris į aplinką ir darbo, pramogų bei poilsio režimą. Psichologės-psichoterapeutės, mokslų daktarės Alicjos Juškienės teigimu, poilsis yra bazinis žmogaus poreikis, užtikrinantis tinkamą fizinį ir emocinį funkcionavimą.

„Žmogui tinkamai nepailsėjus, silpnėja jo imuninė sistema, atsparumas įvairiausioms ligoms. Nepakankamas poilsis taip pat gali prisidėti prie daugelio psichologinių sunkumų ir sutrikimų, tokių kaip perdegimas, nerimas ar net depresija”, – teigia A. Juškienė.

A. Juškienė primena idealaus dienos režimo formulę, kurioje 8 valandos turėtų būti skirtos darbui, 8 – miegui ir 8 – poilsiui. Pastarojo formos, pasak psichologės, gali varijuoti ir būti naudingos skirtingai.

„Priklausomai nuo mūsų darbo pobūdžio turėtume atitinkamai rinktis ir poilsio formą. Jei visą dieną dirbame sėdimą protinį darbą, būtų išmintinga dalį laisvalaikio rinktis įdarbinti savo kūną – tai gali būti ir paprastas pasivaikščiojimas, aerobikos treniruotė, krepšinis su draugais ar daugelis kitų aktyvių veiklų“, – pataria psichologė.

Alicja Juškienė. Pauliaus Rakštiko nuotr.

Pasak jos, dienos metu žmogui svarbu patirti pasiekimo jausmą, kurio metu išsiskiria dopaminas, malonumo jausmą, kurio metu išsiskiria serotoninas, ir artumo jausmą, kurį patiriant išsiskiria oksitocinas.

„Galvodami, kokias poilsio ir laisvalaikio veiklas pasirinkti, paklauskime savęs, ar tai darydami jaučiamės sėkmingi, ar tai teikia malonumą, o taip pat ir artumo jausmą. Artumą su gamta, šeimos nariais, draugais“, – sako A. Juškienė.

Ilsėtis kartą ar du per metus – žalinga

Prancūzų filosofas Blaise’as Pascalis yra pasakęs, kad visos žmonijos problemos kyla dėl žmogaus negebėjimo ramiai pabūti vienam savo kambaryje. Amerikiečių mokslininkų atlikto eksperimento metu žmonės, uždaryti vieni patalpoje, verčiau renkasi išbandyti skausmingą elektrošoką, negu tiesiog ramiai pasėdėti dešimt minučių. Būtent atidą ir gebėjimą būti veikloje, kurią darome tuo metu, akcentuoja ir psichologė A. Juškienė, pabrėžianti, kad tai yra raktas į kokybišką poilsį.

„Kai ilsimės, labai svarbu šiai veiklai skirti visą savo dėmesį. Žinoma, tai padaryti tikrai nėra taip lengva. Įrodyta, kad daugiau nei pusę laiko mūsų mintys klaidžioja ir nebūna dabartyje. Jei ilsėsimės prieš televizorių stebėdami sau patinkančią laidą ar vaikščiosime pajūriu, bet galvosime apie mūsų laukiančius darbus, tokio poilsio kokybė stipriai nukentės”, – teigia A. Juškienė.

Ji taip pat pastebi, kad kokybiškas poilsis – tai įgūdis, kurį turime nuolat lavinti ir skirti pakankamai dėmesio.

„Ne paslaptis, kad geras poilsis yra lygus kokybiškam darbui po to. Tačiau atvirkščiai ši formulė negalioja. Mes galime manyti, kad nuolat dirbant ir pailsint dvi savaites ar mėnesį per metus, atstatysime poilsio ir laisvalaikio balansą savo gyvenime. Visgi į poilsio režimą įsivažiuoti ir tai daryti kokybiškai bus labai sunku, jei įpročio ilsėtis neturime“, – kalba A. Juškienė.

Ji rekomenduoja skirti pakankamai laiko poilsiui kiekvieną dieną ir periodiškai atsitraukti nuo darbų atostogų metu, taip tampant produktyvesniems ir džiaugiantis kokybišku gyvenimu.

Daugiau patarimų, padėsiančių palaikyti darbo ir poilsio balansą visus metus – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos projekte „Daugiau balanso“, siūlančiame susidėti individualią darbo ir asmeninio gyvenimo formulę: https://daugiaubalanso.lt/formule/.

Atostogų sezonui pasibaigus – dar daugiau laiko poilsiui: kodėl tinkamai ilsėtis svarbu ištisus metus?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 13:55:46 +0300
<![CDATA[Pagalvok prieš paspausdamas: Lietuvoje ir Europoje auga internetinio sukčiavimo atvejų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagalvok-pries-paspausdamas-lietuvoje-ir-europoje-auga-internetinio-sukciavimo-atveju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pagalvok-pries-paspausdamas-lietuvoje-ir-europoje-auga-internetinio-sukciavimo-atveju Internetinių sukčių veikla ir jų bandymai įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus ar prisijungimo prie jų elektroninių paskyrų duomenis didėja jau kelerius metus iš eilės. 2022 metų pirmą pusmetį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) fiksavo 488 tokius atvejus ir tai sudarė 26 proc. visų fiksuotų kibernetinių incidentų.

„Daugelis mūsų savo gyvenimo neįsivaizduoja be išmaniųjų įrenginių ir jų pagalba pasiekiamų įvairių paslaugų bei pramogų. Tačiau tai darydami neturėtume prarasti budrumo. Internetinio sukčiavimo apimtys Europos Sąjungoje auga ir pernai jų skaičius, lyginant su 2019 m., išaugo tris kartus,“ – sako Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) spalį yra paskelbusi kibernetinio saugumo mėnesiu ir jau dešimtą kartą ragina visus daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui. Šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas apsisaugojimui nuo internetinio sukčiavimo ir duomenų viliojimo (angl. phishing) atakų.

„Ar pasakytumėte gatvėje sutiktam nepažįstam žmogui savo asmens kodą, banko sąskaitos numerį ar prisijungimo el. pašto slaptažodį? Tikriausiai, kad ne, bet skaitmeninėje erdvėje kažkodėl dauguma žmonių praranda budrumą ir nepagalvoję pateikia visus savo duomenis svetainėse, kurių nuorodas gavo iš neaiškių siuntėjų el. laišku ar SMS žinute“, – sako NKSC Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas.

Patys sukčiavimo principai nesikeičia ir remiasi žmogiškųjų silpnybių arba emocijų išnaudojimu. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, sukčiai bandydavo apsimesti paramą ukrainiečiams renkančiomis organizacijomis ir taip neteisėtai pasisavinti žmonių aukojamus pinigus.

Sukčių atakos sukonstruotos taip, kad ant jų kabliuko užkibusi auka kuo mažiau galvotų ir kuo greičiau atliktų pageidaujamus veiksmus. To siekdami, sukčiai stengiasi sukurti kuo tiksliau žymių bendrovių stilių atkartojančius pranešimus. Jų turinys siūlo arba lengvai užsidirbti papildomų pinigų („laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.) arba gąsdinti, grasinti („užblokuota sąskaita“, pan.).

Kaip ir kasmet, NKSC fiksuoja ir atvejų, kai sukčiai siunčia laiškus su suklastotomis sąskaitomis arba apsimeta vadovais ir jo vardu atsiuntę el. laišką liepia kuo greičiau pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą.

Kaip atpažinti internetinį sukčių:

-          Turinys. Patikrinkite, ar tekste nėra akivaizdžių gramatikos, skyrybos ar stiliaus klaidų. Sukčiai dažnai naudojasi automatinėmis vertimo programomis, todėl jų tekstuose būna daug klaidų.

-          Spaudimas. Sukčiai siekia savo auką priversti veiksmus atlikti kuo greičiau, kad ji nespėtų pagalvoti ar pasitarti su draugais ar artimaisiais.

-          Kreipinys. Ieškodami aukos, sukčiai išsiunčia tūkstančius vienodų el. laiškų, todėl naudoja universalų arba beasmenį kreipinį („gerb. Kliente“, „Sveiki“, „Laba diena“) ir niekada nesikreipia vardu.

-          Gobšumas. Nėra lengvų pinigų ir laimėjimų, ypač, skaitmeninėje erdvėje, todėl visi pasiūlymai greitai užsidirbti pinigų turėtų būti vertinami ypač atsargiai. Ypač, kritiškai turėtų būti vertinami iš nežinomų adresatų gauti pranešimai, kad „laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.

-          Nuorodos. Bankai ir ryšio paslaugų teikėjai SMS žinutėse nesiunčia aktyvių nuorodų. Jeigu yra poreikis pasitikrinti savo paskyros duomenis, junkitės per oficialią paslaugos teikėjo svetainę.

-          Duomenys. Saugokite ir nesidalinkite su kitais savo prisijungimo prie paskyrų slaptažodžiais, prisijungimo kodais.

Daugiau Europos kibernetinio saugumo mėnesį: https://cybersecuritymonth.eu/ 

Pagalvok prieš paspausdamas: Lietuvoje ir Europoje auga internetinio sukčiavimo atvejų

Pagalvok prieš paspausdamas: Lietuvoje ir Europoje auga internetinio sukčiavimo atvejų Pagalvok prieš paspausdamas: Lietuvoje ir Europoje auga internetinio sukčiavimo atvejų ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 13:23:04 +0300
<![CDATA[Savižudybių prevencijai – didesnis specialistų dėmesys ir aiškus susitarimas dėl atsakomybių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savizudybiu-prevencijai-didesnis-specialistu-demesys-ir-aiskus-susitarimas-del-atsakomybiu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/savizudybiu-prevencijai-didesnis-specialistu-demesys-ir-aiskus-susitarimas-del-atsakomybiu Kiekvienam gyventojui, susidūrusiam su savižudybės grėsme, turės būti pasiūlomas psichosocialinis vertinimas, orientuotas į visapusišką rizikos ir asmens poreikių įvertinimą. Tai numato iš esmės atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas. Šis Aprašas, dar žinomas kaip „savižudybių prevencijos algoritmas“, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

 

„Savižudybių skaičius mūsų šalyje rodo ne tik didelius praradimus, kurių galėtume išvengti. Šis rodiklis – akivaizdus įrodymas, kad trūko bendro veikimo tarp įvairių psichologinės pagalbos grandžių. Kruopščiai ir detaliai parengtas algoritmas sudaro galimybę individualizuotai pagalbai, o tai reikš išgelbėtas gyvybes. Tai bus postūmis pozityviems pokyčiams Lietuvoje“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

 

Aprašu aiškiau apibrėžtas greitosios medicinos pagalbos, psichikos sveikatos centrų, skubiosios pagalbos skyrių, kitų įstaigų bei specialistų vaidmuo, teikiant pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims. Tai reiškia, kad pokyčiais siekiama „nepaleisti“ žmogaus iš pagalbos sistemos, nes tai neretai veda į pakartotinius bandymus nusižudyti.

 

Aprašas numato, kad kiekvienu patvirtintu savižudybės grėsmės atveju asmenims turės būti teikiama individualizuota tęstinė pagalba (atvejo vadyba) psichikos sveikatos centruose ir mokslo įrodymais pagrįstos trumpos psichologinės terapijos intervencijos, psichoterapijos metodais mažinančios pakartotinio mėginimo žudytis riziką. Šiems reikalavimams įgyvendinti numatomas pereinamasis laikotarpis – jie įsigalios nuo 2024 metų.

 

Savižudybės grėsmę patiriančio asmens artimieji dažniausiai patiria didžiulį stresą, nerimą ir nežinomybę dėl susiklosčiusios situacijos, todėl tvarkoje numatyta, kad asmenį lydintiems artimiesiems atvykus į įstaigą, teikiama emocinė pagalba.

 

Siekiant užtikrinti naujai sukurto teisės akto realų įgyvendinimą, numatyta 2023–2024 m. ne tik vykdyti mokymus specialistams,  ugdant papildomas kompetencijas, bet ir tobulinti paslaugų finansavimo modelį, vykdyti tęstinę paslaugų teikimo stebėseną.

 

Nors savižudybių skaičius per paskutinius 8 metus sumažėjo beveik du kartus, Lietuva vis dar pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių pagal nusižudžiusių asmenų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Kiekviena savižudybė sukelia ne tik skausmingas patirtis aplinkiniams, bet ir didelius praradimus visuomenei ir ekonomikai.

 

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikta analizė parodė, kad iki šiol galiojusios nuostatos turėjo esminių trūkumų ir neužtikrino tinkamo reagavimo veiksmų, todėl buvo inicijuoti pokyčiai šioje srityje. Pokyčius parengė darbo grupė, sudaryta iš psichologų, psichiatrų, greitosios medicinos pagalbos specialistų, suicidologų, specialistų profesinių organizacijų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų.

 

Tvarkos aprašą galite rasti ČIA.

 

Daugiau informacijos apie savižudybių prevenciją ir pagalbą patiriančiam savižudybės grėsmę asmeniui galite rasti nacionalinėje interneto svetainėje tuesi.lt.

SAM info. 

Savižudybių prevencijai – didesnis specialistų dėmesys ir aiškus susitarimas dėl atsakomybių

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 13:22:12 +0300
<![CDATA[Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių toliau dirba]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vis-daugiau-pensinio-amziaus-sulaukusiu-zmoniu-toliau-dirba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vis-daugiau-pensinio-amziaus-sulaukusiu-zmoniu-toliau-dirba Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės.

Dirbančių pensininkų dalis auga

Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc. Iš viso dirba 71,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš jų 40,7 tūkst. moterų ir 30,5 tūkst. vyrų.

65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų apdraustųjų

2022 m. liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 1,1 mln. apdraustųjų, dirbusių ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį. Beveik trečdalis iš jų – 27 proc. – tai 55 metų ir vyresni žmonės. 65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų. Vidutinis dirbančio pensininko amžius – 68 metai. Kai kurie žmonės darbo rinkoje išlieka ilgai – Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių.

Darbo rinkoje dažniau pasilieka vadovai ir kvalifikuoti specialistai

Dažnai pasiekę pensinį amžių žmonės lieka darbo rinkoje ne vien dėl to, kad norėtų pasididinti savo pajamas. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai. Nekvalifikuotiems darbininkams susirasti ir išlaikyti darbą pensijoje sunkiau. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc.  vadovų. Nekvalifikuoti  darbuotojai sudaro 24 proc. visų dirbančių pensininkų.

Kuo vyresni darbuotojai, tuo daugiau tarp jų kvalifikuotų specialistų. Pavyzdžiui, tarp dirbančių 72 metų žmonių – 75 proc. kvalifikuotų profesijų atstovai. Nekvalifikuotą darbą atlieka 25 procentai šio amžiaus dirbančiųjų.

Vyrų pensijos didesnės

Šiuo metu vidutinė vyrų, turinčių būtinąjį stažą, pensija siekia 574 eurus, moterų – 481 eurą. Dirbančiųjų pensijos didesnės. Vyrai gauna vidutiniškai 597 eurus senatvės pensijos, moterys – 542 eurus. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet atnaujinamos ir daugeliu atvejų padidėja dėl to, kad žmogus dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas bei įgijo papildomai stažo ir apskaitos vienetų. Be to, kaip ir visų kitų senatvės pensijos gavėjų, pensijos kasmet indeksuojamos.

Per penkerius metus – 20 tūkstančių daugiau pensininkų

Senatvės pensiją gaunančių žmonių Lietuvoje daugėja. 2017 metais buvo 590,5 tūkst. pensininkų, šiuo metu – apie 610 tūkst. Šiandien vieną pensininką Lietuvoje išlaiko 1,4 apdraustojo. Vidutinė pensija šių metų rugpjūtį siekė 512 eurų.

Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių toliau dirba

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 13:12:29 +0300
<![CDATA[Dėmesio! Dalyvauk konkurse ir laimėk portalo jonavoszinios.lt džemperį!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/demesio-dalyvauk-konkurse-ir-laimek-portalo-jonavoszinios-lt-dzemperi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/demesio-dalyvauk-konkurse-ir-laimek-portalo-jonavoszinios-lt-dzemperi Jau rytoj, spalio 4-ąją, minima Pasaulinė gyvūnų diena. Ta proga portalas jonavoszinios.lt kviečia skaitytojus dalyvauti konkurse ir laimėti dovanų sau!

Kaip tai padaryti?

Nufotografuok savo augintinį, o tada užfiksuotais kadrais dalinkis portalo nuotraukų galerijoje. Ją rasite paspaudę čia.

Laimėtojas bus išrinktas galerijos lankytojų, kurie kviečiami balsuoti išreiškiant savo nuomonę patiktukais po nuotraukomis. 

Balsuoti už labiausiai patikusį kadrą galima čia. 

Džemperis atiteks daugiausiai simpatijų pelniusiam dalyviui.

Linkime sėkmės ir laukiame jūsų nuotraukų!

Dėmesio! Dalyvauk konkurse ir laimėk portalo jonavoszinios.lt džemperį!

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 13:01:29 +0300
<![CDATA[Blogėjant eglynų būklei būtinos papildomos sanitarinės apsaugos priemonės]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/blogejant-eglynu-buklei-butinos-papildomos-sanitarines-apsaugos-priemones https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/blogejant-eglynu-buklei-butinos-papildomos-sanitarines-apsaugos-priemones Šiais metais, ypač antrame pusmetyje eglynai dėl žievėgraužio tipografo padarytų pažeidimų atrodo vis blogiau. Siekiant suvaldyti šių agresyvių kenkėjų plitimą ir mažinti pažeistų medynų kiekį, didinama valstybiniams miškams nustatytą eglynų kirtimų norma, tačiau mažinami leidžiamų iškirsti ąžuolynų, pušynų ir juodalksnynų plotai. Vyriausybės patvirtintos kirtimų normos 2019-2023 m. nebus viršytos.

Vyriausybės patvirtinta pagrindinių kirtimų norma šiam laikotarpiui siekia 11 850 ha, kuriuose galima iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu patvirtintame 2022 m. pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų normų valstybinių miškų valdytojams pakeitime nustatytas pagrindiniais kirtimais leidžiamas iškirsti ekvivalentinis brandžių medynų plotas padidėtų nuo 11371 iki 11617 ha,  o pagrindinių kirtimų likvidinis tūris – nuo  3435,0  iki 3507,1 tūkst. ktm.

Taigi, šiemet pagrindinių kirtimų plotas didėtų 246 ha, tačiau vis vien liktų 233 ha mažesnis nei nustatė Vyriausybė. 2023 m pagrindinių kirtimų norma nepasikeis – išliks 11371 ha ir 3435 tūkst. ktm.

Kadangi pažeista mediena dažniausiai tinkama ir naudojama biokurui gaminti, tai toks eglynų sutvarkymas kartu prisidės ir prie šildymo sezono iššūkių valdymo.

Miškų būklę stebinčios ir sanitarinę miškų apsaugą koordinuojančios Valstybinės miškų tarnybos duomenimis per žievėgraužio tipografo vabalų antros kartos pirmą apskaitą jų buvo sugauta 26 proc. daugiau, lyginant su 2021 m. to paties laikotarpiu. Ypač stipriai pažeidžiami eglynai, kurie auga šalia buvusių jau iškirstų žievėgraužio tipografo židinių bei 2021 m. ir vėlesnių plyno kirtimo kirtaviečių.

Pasikartojantys stiprūs vėjai žiemą ir pavasarį dar labiau padidino pažeistų medynų kiekį. Nors tokių pažeistų medynų tvarkymas vyko gana sparčiai, tačiau miškuose buvo išversta ar išlaužta daug pavienių medžių, ypač eglių. Šių medžių šalinimas iš miško sudėtingas, todėl nemaža dalis jų buvo apnikta kenkėjų ir tapo papildomais žievėgraužio tipografo židiniais.

Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau pažeistus medžius.

Su 2022 m. pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų normų valstybinių miškų valdytojams pakeitimu galite susipažinti čia.

Blogėjant eglynų būklei būtinos papildomos sanitarinės apsaugos priemonės

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 12:25:48 +0300
<![CDATA[SAM: Omikron atmainos B.4 ir B.5 potipiams adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sam-omikron-atmainos-b-4-ir-b-5-potipiams-adaptuotos-vakcinos-jau-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sam-omikron-atmainos-b-4-ir-b-5-potipiams-adaptuotos-vakcinos-jau-lietuvoje Lietuvą pasiekė atnaujintos COVID-19 vakcinos, pritaikytos koronaviruso Omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5. Šios ir kitos adaptuotos vakcinos nuo COVID-19 ligos netrukus pasieks gydymo įstaigas ir bus naudojamos gyventojų skiepijimui pirma arba antra sustiprinančiąja doze, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). 

Per rugsėjo mėnesį Lietuva gavo tokius adaptuotų vakcinų kiekius:

  • „Comirnaty Original/Omicron BA.1“ – 53 280 dozių;
  • „Comirnaty Original/Omicron BA.4-5“ – 40 320 dozių;
  • „Spikevax bivalent Original/Omicron BA.1“ – 6 600 dozių. 

Spalio mėnesį gamintojai ketina pristatyti daugiau nei pusę milijono adaptuotų vakcinų dozių. 

12 metų ir vyresni gyventojai jau dabar gali registruotis pirmai sustiprinančiajai vakcinos dozei, o 18 metų ir vyresni asmenys nuo spalio 5 d. galės gauti ir antrą sustiprinančiąją vakcinos dozę. Skiepijantis svarbu laikytis intervalų, kurie nurodyti prie pranešimo pridėtose lentelėse.

 Vaizdų peržiūra

Registruotis vakcinacijai galima jau dabar internetu www.koronastop.lt, prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus patogų skiepijimo laiką savo gydymo įstaigoje. Pirmai arba antrai sustiprinančiajai dozei bus skiriama ta adaptuota vakcina, kuri tuo metu bus gydymo įstaigoje. 

„Comirnaty Original/Omicron BA.4/5“ vakcina yra tos pačios sudėties, kaip ir „Comirnaty Original/Omicron BA.1“, išskyrus tai, kad joje yra iRNR, koduojanti skirtingo, bet artimai susijusio Omikron potipio BA.5 spyglio baltymą (jis yra identiškas BA.4 potipio spyglio baltymui). 

Atkreipiame dėmesį, kad negalima nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą, nes negalime numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos vėliau rudenį ir žiemą. Visos patvirtintos adaptuotos vakcinos yra tinkamos gyventojų vakcinacijai sustiprinančiąja doze, tad rekomenduojama, kad gyventojai būtų skiepijami „Omikron vakcina“. 

Gyventojai, kurie neturi galimybės užsiregistruoti internetu, dėl skiepijimo turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą. 

Pirma sustiprinančiąja vakcinos doze jau yra paskiepyta kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, antrąja sustiprinančiąja doze – 3,2 tūkst. žmonių. 

SAM Spaudos tarnyba

 

 

SAM: Omikron atmainos B.4 ir B.5 potipiams adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 12:22:36 +0300
<![CDATA[Gyventojai jau gali prašyti kompensacijų už taršių šildymo katilų keitimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-jau-gali-prasyti-kompensaciju-uz-tarsiu-sildymo-katilu-keitima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gyventojai-jau-gali-prasyti-kompensaciju-uz-tarsiu-sildymo-katilu-keitima Nuo pirmadienio neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, jau gali teikti paraiškas paramai gauti.

Šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. eurų. Antrajam kvietimui, kurį spalio 3 d. paskelbė Aplinkos projektų valdymo agentūra, suplanuoti 15,3 mln. eurų.

„Didelis gyventojų susidomėjimas šia parama rodo jos reikšmingumą siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų ir energetinės nepriklausomybės. Nauji šildymo įrenginiai ženkliai mažiau teršia aplinką, todėl gyventojai ne tik sutaupo lėšų efektyviau pasigamindami šilumos energiją, bet ir prisideda prie švaresnės aplinkos, geresnės oro kokybės“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Maksimali paramos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai ji sudaro 2,7 tūkst. eurų. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal aplinkos ministro įsakyme nustatytus fiksuotus dydžius.

Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.

Gyventojai teikti prašymus galės iki lapkričio 3 d. 

Gauti prašymai bus vertinami konkurso būdu pagal kvietime nustatytus kriterijus. Kompensacijos skyrimui jokios įtakos neturi paraiškos pateikimo greitis, todėl nesvarbu, ar prašymas pateiktas pirmąją ar paskutinę kvietimo dieną.

Šiemet per pirmąjį kvietimą APVA gavo beveik 3 tūkst. gyventojų prašymų pakeisti taršius katilus. Planuojama, kad beveik 2500 gyventojų įsirengs šilumos siurblius, kurių bendra galia siekia 29 MW. Beveik 450 gyventojų įsirengs biokuro katilus, kurių bendra galia siekia 10 MW galios.

Nuo šios priemonės įgyvendinimo pradžios 2012 m. Lietuvoje senus taršius katilus į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius pasikeitė virš 15 tūkst.  namų ūkių. Jiems už atliktas investicijas jau išmokėta daugiau kaip 32  mln. eurų.

Gyventojai jau gali prašyti kompensacijų už taršių šildymo katilų keitimą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 12:19:26 +0300
<![CDATA[Lietuvos ir Belgijos kariuomenių vadai aptars tarptautinį bendradarbiavimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-ir-belgijos-kariuomeniu-vadai-aptars-tarptautini-bendradarbiavima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-ir-belgijos-kariuomeniu-vadai-aptars-tarptautini-bendradarbiavima Susitikti su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu ir NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės batalione tarnaujančiais belgų kariais spalio 3 d. į Lietuvą atvyksta Belgijos Karalystės kariuomenės vadas admirolas Michel Hofman.

Susitikime prieš metus Rukloje kariuomenių vadai aptarė Lietuvos ir Belgijos karinį bendradarbiavimą, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės veiklą, pratybas ir ateities planus, o šiemet aptars regionui kylančias grėsmes ir bendras pastangas siekiant užtikrinti saugumą.

Pasibaigus dvišaliam susitikimui tarp Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų atstovų ir Belgijos Karalystės kariuomenės delegacijos, adm. Michel Hofman susitiks su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančiais Belgijos kariais.

Nuo 2017 m. pradžios Rukloje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje kartu su Belgijos kariais tarnauja Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Čekijos ir Liuksemburgo kariai. NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio tarptautinė kovinė grupė, kurioje nuo jos veiklos pradžios  jau yra treniravęsi daugiau nei 12 tūkst. užsienio karių, tapo ne tik unikalia Lietuvos kariuomenės patirtimi, bet ir kartu su kitomis kovinėmis grupėmis ryškiu atgrasymo veiksniu regione.

Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimas gynybos srityje vykdomas įvairiose srityse, bet ypač aktyvus NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos regione. Belgija yra aktyvi NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse dalyvė ir buvo pirmoji NATO valstybė, kuri šią misiją pradėjo vykdyti 2004 m., Lietuvai tapus Aljanso nare. Baltijos šalių oro erdvę Belgija saugo su F16 naikintuvais, kurie dislokuojami Šiauliuose arba Amari aviacijos bazėje Estijoje.

Lietuvos ir Belgijos kariuomenių vadai aptars tarptautinį bendradarbiavimą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 11:43:28 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: Lietuva - septinta Europoje pagal moterų lygybę darbo rinkoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-lietuva-septinta-europoje-pagal-moteru-lygybe-darbo-rinkoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-lietuva-septinta-europoje-pagal-moteru-lygybe-darbo-rinkoje Daugybė priežasčių trukdo užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje: geopolitiniai, ekonominiai sukrėtimai, o pandemijos padariniai šį progresą dar labiau pristabdė. Europoje pagal moterų lygybę darbo rinkoje esame septinti, rodo Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita. Tai itin aukštas įvertinimas Lietuvai.

 

„Mūsų šalies moterys pakankamai aktyvios darbo rinkoje, net ankstesnių krizių laikais jų nedarbas buvo gerokai mažesnis nei vyrų.  Džiugina, kad pasaulio ir Europos kontekste esame aukštoje pozicijoje, o moterų diskriminacijos apraiškų ir segregacijos lyčių pagrindu darbo rinkoje vis mažiau. Visgi šiuo metu padidėjusį jų skaičių vertinu kaip susiklosčiusių objektyvių aplinkybių priežastis. Viena jų – darbo paieškas mūsų šalyje pradėjo karo pabėgėliai, kurių didžiąją daugumą sudaro moterys“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

 

Dabartinė situacija darbo rinkoje rodo, kad oficialiai jų nedirba daugiau nei vyrų – Užimtumo tarnyboje rugsėjo 1 d buvo registruota 53,1 proc. darbo ieškančių moterų ir 46,9 proc. vyrų. Pernai šis santykis buvo beveik lygus – atitinkamai 50,8 proc. ir 49,2 proc.

 

I.Balnanosienės teigimu, visgi pirmiausia atotrūkį  tarp nedirbančių klientų moterų nenaudai padidino pandemija – daugiausiai dirbančios paslaugų srityje, labiau besirūpinančios šeima ir vaikais turėjo pristabdyti aktyvią veiklą. Jų padėtis tapo mažiau stabili, kai tuo tarpu vyrų padėtis darbo rinkoje tapo palankesnė dėl jų mažiau feminizuotų profesijų.

 

Metų pradžioje klientų struktūra pagal lytį buvo apylygė – 49,6 proc. moterų ir 50,4 proc. vyrų. Nuo vasario 24 dienos atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos pradėjus darbo paieškas, klientų struktūra pasikeitė iš esmės. Moterys gegužės 1 d. jau sudarė 51,6 proc. Tačiau per metus fiksuotas teigiamas pokytis – moterų registruotas nedarbas sumažėjo 3,5 proc. punkto nuo 12,6 proc. iki 9,1 proc. 

 

Užimtumo tarnyboje dažniausiai registruojasi vyresnio amžiaus ir turinčios vidurinį išsilavinimą klientės. Jaunų nedirbančių moterų iki 29 metų taip pat daugiau (53 proc.). Nuo didmiesčių nutolusiuose regionuose darbo neturinčių moterų gerokai daugiau: Akmenės rajone (15,9 proc.), Kalvarijoje (14,7 proc.), Visagine (12,8 proc.), Kazlų Rūdoje (12,3 proc.) ir Mažeikių rajone (12,1 proc.). Mažiausias kurortų zonoje – Neringoje (2,8 proc.), Birštone (4,5 proc.), Kretingos (5 proc.) ir Klaipėdos rajonuose (5,3 proc.).

 

Ilgalaikio nedarbo problema vėlgi ryškesnė tarp moterų – jos sudaro didesnę dalį (51,9 proc.) nei vyrai. Ypač išsiskiria Mažeikių rajono savivaldybė, kur ilgai nedirbančių  moterų yra net  69,7 proc. Panaši situacija Visagine – 65,1 proc. ir Kelmės rajone – 63,7 proc. Priešingai –  Molėtuose, kur tarp ilgalaikių bedarbių dominuoja vyrai (62,5 proc.), Neringoje (61,5 proc.)  ir Švenčionių rajone (60,1 proc.).

 

Anot I.Balnanosienės, paspartinti procesus gali moterų ryžtas keisti profesiją: „Augant inžinerinių ir  technologinių specialybių paklausai, šią sritį atranda ir moterys. Parama mokymuisi buvo suteikta ne vienai IT specialistei ar vilkiko vairuotojai. Rinkdamasis profesiją žmogus turi įvertinti jos perspektyvas, o ne stereotipinį taikymą vienai ar kitai lyčiai“.

 

Šiemet Užimtumo tarnybos klientės moterys sudarė 56 proc. paramos mokymuisi priemonių dalyvių. Paklausiausia tarp jų  išlieka socialinio darbuotojo padėjėjo mokymosi programa. Moterys tradiciškai aktyviau dirba savarankiškai – rugpjūtį jos sudarė 59,7 proc. dirbančiųjų su verslo liudijimais.

 

 Užimtumo tarnybos info.

Užimtumo tarnyba: Lietuva - septinta Europoje pagal moterų lygybę darbo rinkoje

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 10:51:40 +0300
<![CDATA[Užtikrindami orumą darbe mes užtikriname ir pamatines žmogaus teises]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uztikrindami-oruma-darbe-mes-uztikriname-ir-pamatines-zmogaus-teises https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uztikrindami-oruma-darbe-mes-uztikriname-ir-pamatines-zmogaus-teises Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) misija – orus darbas. Spalio 7-ąją minint Dieną už orų darbą VDI primena, kad tarpusavio pagarba ir saugumas darbe saugo gyvybes ir leidžia klestėti mūsų visuomenei.


„Šią svarbią visiems dieną noriu priminti darbdaviams, kad jų pareiga – užtikrinti darbuotojams orias darbo sąlygas, t. y. sukurti saugią psichosocialinę aplinką, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą, laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir darbo sutartyse numatytų įsipareigojimų, o darbuotojams svarbu priminti, kad gyvename teisinėje valstybėje, kur ginčus ar skundus spręsti padeda institucijos, ir viena jų – Valstybinė darbo inspekcija“, – sako LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.


Svarbu akcentuoti, kad dirbantis žmogus turi gerai jaustis darbo vietoje, jo profesionalumas ir indėlis į bendrą rezultatą turi būti pastebėtas. Kiekvienas asmuo turi teisę dirbti pagal savo gebėjimus, kvalifikaciją, išsilavinimą ir gauti už tai deramą atlyginimą. Darbe žmogus turi save realizuoti.

Darbe negali būti šešėlio, diskriminacijos, išnaudojimo. Lisabonos sutartyje orumas minimas kaip pagrindinė Europos Sąjungos vertybė. Iš tiesų vienas didžiausių orumą apibrėžiančių aspektų – būtent darbas ir jo tinkamas įvertinimas, taigi užtikrindami orumą darbe užtikriname ir pamatines žmogaus teises.


„Pritariu jau ne kartą profesinių sąjungų kartotam šūkiui: „Orus darbas – orus gyvenimas!“ Kartu su socialiniais partneriais rūpindamiesi darbuotojų sauga ir sveikata, socialinių garantijų apsauga, iš esmės dirbame dėl žmogaus“, – tęsia VDI vadovas J. Gricius.


Tai, kad ne visose darbo vietose yra užtikrinamas darbuotojų orumas, rodo Valstybinės darbo inspekcijos ir darbo ginčų komisijų gaunami skundai. Palyginti su 2021 m. I pusmečiu, 2022 m. I pusmetį darbo ginčų komisijos gavo daugiau reikalavimų išspręsti ginčus dėl psichologinio smurto (2021 m. I pusmetį gauta 18 reikalavimų, o 2022 m. I pusmetį – 25 reikalavimai).


Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams: siekiama užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbe. Smurto ir priekabiavimo prevencija suprantama kaip vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Darbo kodekso pakeitimuose nurodyta, kad darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti (30 straipsnio 4 dalis). VDI parengė smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas, kurias galite rasti nuorodoje http://www.vdi.lt/AtmUploads/Smurtas_Priekabiavimas.pdf

Šių rekomendacijų tikslas – pateikti darbdaviams išsamią informaciją apie tai, kaip atpažinti smurtą ir priekabiavimą darbo vietose, šias grėsmes valdyti, taip užtikrinant darbuotojams saugią ir pagarbią darbo aplinką.


Netinkamas elgesys, pasireiškiantis grasinimu susidoroti, panaudoti smurtą, ignoravimu, engimu, patyčiomis ir pan., neturi likti nepastebėtas ir negali būti toleruojamas, nes žaloja ar gali sužaloti nukentėjusiojo darbuotojo asmenybę, pažeisti asmens orumą, įstumti nukentėjusįjį į bejėgę padėtį ir turėti kitokį neigiamą poveikį darbuotojo sveikatai.

Priekabiavimas ir smurtas darbo vietose yra potencialūs potrauminio streso darbe šaltiniai. Potrauminis stresas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir bet kuriam darbuotojui, neatsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos sritį, darbo sutarties formą ir tarpusavio santykius.

Stresą darbe daugiausia sukelia smurto ir priekabiavimo apraiškos. Pažymėtina, kad išsprendus streso darbe problemą gali padidėti darbo našumas, pagerėti darbuotojų sauga ir sveikata, o dėl to didėja ir ekonominė bei socialinė nauda darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei.


Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką parengti ir įgyvendinti darbovietėje – ypač svarbu. Toks dokumentas leidžia ne vien nustatyti ir (arba) nubausti smurtautoją (be to, ne visais atvejais poveikio priemonių taikymas pastarąjį sustabdo), tačiau sudaro sąlygas pašalinti susidariusios problemos (konflikto) darbe priežastis, išspręsti įsisenėjusį konfliktą, suteikti pagalbą smurtą ir priekabiavimą patyrusiam darbuotojui (-ams). Be to, tai svarbu, norint numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir tinkamus veiksmus smurto ir (arba) priekabiavimo atveju bei apsaugoti darbuotojus nuo jų grėsmės.

Orumo diena

Užtikrindami orumą darbe mes užtikriname ir pamatines žmogaus teises

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 10:35:26 +0300
<![CDATA[Apklausoje dalyvavę jonaviečiai pasakė, ar taupo elektros energiją: skelbiame apklausos rezultatus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apklausoje-dalyvave-jonavieciai-pasake-ar-taupo-elektros-energija-skelbiame-apklausos-rezultatus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apklausoje-dalyvave-jonavieciai-pasake-ar-taupo-elektros-energija-skelbiame-apklausos-rezultatus Išaugus elektroms kainoms, akcentuojama taupymo svarba. Reaguojant į tai, klausėme jonaviečių, ar šie jau ėmėsi sutaupyti padedančių veiksmų? Savo nuomonę kvietėme išsakyti sudalyvaujant apklausoje.

Šiandien skelbiame jos rezultatus:

52 procentai respondentų atsakė, kad taip, bet elektrą taupė ir iki jos pabrangimo;

30 procentų nurodė, kad taip. Pabrangus elektrai tai tapo būtinybe;

6. proc. pasirinko atsakymą: ,,Ne. Išaugusi kaina manęs nejaudina";

6 proc. teigė, kad netaupo, bet planuoja pradėti;

Dar 6 proc. atsakė, jų elektros kainos brangimas, kol kas, nepalietė.

Dėkojame dalyvavusiems apklausoje.

Apklausoje dalyvavę jonaviečiai pasakė, ar taupo elektros energiją: skelbiame apklausos rezultatus

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 10:18:44 +0300
<![CDATA[Projektas "Diena su Teisėju" grįžta!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/projektas-diena-su-teiseju-grizta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/projektas-diena-su-teiseju-grizta Mielas studente, moksleivi,

įdomu, ką teisėjas veikia visą dieną? Dalyvauk projekte, pažink teisėjo darbą, parodyk savo įspūdžius videoklipe ir gauk prizą!

Šiais metais dar daugiau teismų visoje Lietuvoje dar plačiau atveria duris ne tik studentams, svarstantiems apie teisėjo karjerą, bet ir moksleiviams, galvojantiems apie teisės studijas, ar smalsaujantiems, ką dirba žmonės teismuose!

Kaip dalyvauti?

  1. Vienas studentas (arba du / trys studentai) užpildo Nacionalinės teismų administracijos universitetams ir kolegijoms (kuriose dėstomos su teisės sritimi susijusios programos) siųstą anketą, pasirenka teismą, kuriame norėtų praleisti dieną su teisėju, parašo motyvacinį laišką ir visa tai iki spalio 14 d. atsiunčia savo aukšt. mokyklos atstovui, iš kurio ir gavo anketą. ARBA: kvietimus dalyvauti projekte teismų atstovai išsiunčia mokykloms, o mokyklose dirbantys 16–19 m. amžiaus moksleivių klasių auklėtojai (mokytojai) užregistruoja klases į projektą užpildydami ir teismams atsiųsdami anketas.
  2. Spalio 17–21 d. anketas užpildę studentai ir moksleivių klasės sulaukia kvietimų (pagal galimybes bus stengiamasi į teismus pakviesti visus projekte norinčius dalyvauti studentus ir moksleivių klases) atvykti į teismus, su teismų atstovais sutaria konkrečius susitikimų laikus.
  3. Spalio 24–lapkričio 11 d. projekto dalyviai lankosi teismuose.
  4. Iki lapkričio 28 d. teismuose apsilankę studentai ir moksleiviai(individualiai, poromis ar 3 asmenų grupėmis) parengia po trumpą (30 sek.–3 min.) video apie tai, kokį įspūdį jiems paliko vizitas teisme, kas labiausiai nustebino ir įsiminė, ką sužinojo, išmoko, kas yra teisingumas, kaip išspręsti bylą, konfliktą, kaip pasielgti teisingai vienoje ar kitoje situacijoje ir t.t. Šį video per viešai prieinamą programą / platformą (pvz., wetransfer.com) perduoda ir nuorodą atsiunčia el. paštu komunikacija@teismai.lt (laiške reikia nurodyti taisyklėse prašomus duomenis! Žr. projekto taisykles).
  5. Vaizdo klipų autorius pagal kategorijas (amžiaus, kūrėjų skaičiaus ir pan.) paskirsto ir geriausius vaizdo klipus išrenka kompetentinga komisija! Aktualiausiai ir originaliausiai temas atskleidę vaizdo klipų kūrėjai pakviečiami į LIETUVOS TEISMŲ DIENOS (gyvą ar virtualų) renginį ir jame apdovanojami vertingais prizais!

Projekto taisyklės 

Norite prisijungti prie projekto ar gauti daugiau informacijos? Rašykite komunikacija@teismai.lt.

Lietuvos teismų inf. 

Projektas "Diena su Teisėju" grįžta!

Projektas "Diena su Teisėju" grįžta! ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 10:04:28 +0300
<![CDATA[Kviečia dalyvauti fotokonkurse – fiksuos, kaip Lietuvos miestai, miesteliai pasikeitė ES investicijų dėka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kviecia-dalyvauti-fotokonkurse-fiksuos-kaip-lietuvos-miestai-miesteliai-pasikeite-es-investiciju-deka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kviecia-dalyvauti-fotokonkurse-fiksuos-kaip-lietuvos-miestai-miesteliai-pasikeite-es-investiciju-deka Pasak organizatorių, fotoistorijų konkursas organizuojamas siekiant atskleisti, kaip regionų gyventojų akimis pasikeitė gyvenimas Lietuvoje per 20 metų: kaip veidą pakeitė jų miestas ar miestelis, rajonas ar kaimelis, kaip prie jo per pastarąjį dvidešimtmetį prisilietė Europos Sąjungos (ES) investicijos, kurių per šį laikotarpį buvo panaudota beveik 20 milijardų eurų.

„Jau 20 metų Lietuva sparčiai keičiasi kartu su ES investicijomis. Per šiuos du dešimtmečius įgyvendintos 20 milijardų eurų investicijos, pakeitė ne tik didžiųjų miestų, bet ir visos Lietuvos veidą. Be to, iki 2027 m. įgyvendinsime dar bene 8 milijardų investicijas, ateities Lietuvos gerovės užtikrinimui: investuosime į energetinį saugumą, inovacijas ir žaliąją ekonomiką – sritis, kurios užtikrins aukštą pridėtinę vertę, kokybiškas švietimo, socialines, medicinos paslaugas tiek mieste, tiek regione gyvenantiems, garantuos darbo vietas naujoms kartoms ir orų gyvenimą Lietuvos valstybę kūrusiems. Pasitikdami naują investicijų etapą kviečiame visos Lietuvos senjorus, savo akimis mačiusius pokyčius, juos fiksuoti ir dalyvauti konkurse“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.

Organizatoriai pažymi, jog kviečia vyresnius regionų gyventojus įamžinti savo aplinkos pokyčius viena ar keliomis nuotraukomis, pasidalyti savo prisiminimais bei istorijomis. Tačiau dalyvavimui konkurse amžiaus apribojimų nėra – savo darbus vertinimui gali pateikti visi norintys.

Fotokonkursas organizuojamas spalio 1 – lapkričio 11 dienomis, vėliau vyks konkurso nugalėtojų atranka, o trys geriausių darbų autoriai prizais bus apdovanoti gruodžio pirmąją. Darbų lauks ir juos vertins regioninių laikraščių redakcijos. Kiekvienos vietos redakcijos išrinkti nugalėtojai pateks į antrąjį konkurso etapą, kuriame bus varžomasi dėl pagrindinio ministerijos įsteigto prizo – sveikatingumo savaitgalio pasirinktame SPA centre.

Primename, jog didelio susidomėjimo sulaukė šių metų pradžioje vykęs vaizdo klipų konkursas „Ar matai, kaip keičiasi pasaulis?“, kuriame dėl geriausiojo vardo ir piniginio prizo varžėsi net 114 kūrinių. Gyventojai filmavo išmaniaisiais telefonais, fotoaparatais, vaizdo kameromis ar net dronais, rodydami, kaip įvairiausi Lietuvos kampeliai per pastarąjį dvidešimtmetį pasikeitė dėl Europos Sąjungos (ES) investicijų.  

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti puslapyje www.esminiaipokyciai.lt.

Finansų ministerijos inf. 

Kviečia dalyvauti fotokonkurse – fiksuos, kaip Lietuvos miestai, miesteliai pasikeitė ES investicijų dėka

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 09:51:09 +0300
<![CDATA[Policija informuoja: kokių reidų sulauksime spalį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policiiija-informuoja-kokiu-reidu-sulauksime-spali https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/policiiija-informuoja-kokiu-reidu-sulauksime-spali Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad šį mėnesį policijos pareigūnai šalies mastu vykdys tokias prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones:

Spalio 28–31 d. (penktadienį–pirmadienį):

– Transporto priemonių, įskaitant dviračių ir elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Spalio 5–7 d. (trečiadienį–penktadienį):

– Vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Spalio 10–16 d. (pirmadienį–sekmadienį):

– Krovininių automobilių ir autobusų kontrolė (angl. Operation Truck & Bus), vykdoma daugelyje Europos šalių (inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).

Spalio 14–18 d. (penktadienį–antradienį) ir spalio 29–31 d. (šeštadienį–pirmadienį):

– Pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė (tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas).

Spalio 19–21 d. (trečiadienį–penktadienį):

– Pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Spalio 24–26 d. (pirmadienį–trečiadienį):

– Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.), kontrolė.

– Privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė.

Atkreiptinas dėmesys: apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones.

Būkime supratingi – vykdykime Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kad mūsų kelionės būtų saugios.

 

Policija informuoja: kokių reidų sulauksime spalį?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 09:49:34 +0300
<![CDATA[Ką daryti vartotojui, pastebėjus neįprastą elektros suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-daryti-vartotojui-pastebejus-neiprasta-elektros-suvartojimo-sumazejima-arba-padidejima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ka-daryti-vartotojui-pastebejus-neiprasta-elektros-suvartojimo-sumazejima-arba-padidejima Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kilusį dėl elektros energijos kiekių perskaičiavimo.

Vartotojo skaitiklio veikimas buvo sutrikęs. Nustatyta, kad skaitiklis buvo neteisingai prijungtas: sukeisti vietomis visų fazių atėjimo/išėjimo laidai. Suvartota elektros energija buvo apskaityta teisingai, tačiau kaip pagaminta, o ne kaip suvartota. ESO, nustačiusi šį faktą, surašė vartotojui aktą ir atlikto perskaičiavimą. Skaitiklis buvo užplombuotas ir prijungtas teisingai, o kas nuėmė plombas ir elektros skaitiklio gnybtyne sukeitė laidus vietomis, ESO nėra žinoma.

Vartotojo vertinimu, ESO nesilaiko savo pareigų dėl apskaitos prietaisų rodmenų fiksavimo ir suvartotos elektros energijos kiekio apskaičiavimo ir veikia nesąžiningai, nes daugiau nei vienerius metus neprižiūrėjo įrenginių ir apskaitos, pagal kurią vykdomi atsiskaitymai, be to, aktą surašė nedalyvaujant vartotojui. Vartotojas nesutiko su ESO perskaičiuotu laikotarpiu. Vartotojas apmokėjo UAB „Ignitis“ išrašytą sąskaitą, tačiau jo manymu, sąskaita yra nepagrįsta ir neteisėta. Vartotojas prašė VERT įpareigoti ESO grąžinti jam sumokėtą sumą.

Išnagrinėjusi ginčą, VERT nustatė, jog ESO teisingai nustatė perskaičiavimo laikotarpį bei apskaičiavo suvartotos elektros energijos kiekį. ESO nustatytas vartotojo suvartotas elektros energijos kiekis nustatytas vadovaujantis ne vien akto turiniu, bet skaitiklio operatyvinės atminties duomenimis, pagal kurią nustatytas tiek skaitiklio sutrikimo laikotarpis, tiek vartotojo faktiškai suvartotas elektros kiekis.

Vartotojas turi pareigą, kai tik paaiškėja, informuoti operatorių apie nepagrįstą esminį pagal elektros energijos apskaitos prietaisus apskaičiuoto elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą.

​VERT nutarė, jog vartotojo reikalavimai nepagrįsti, nes ESO pagrįstai nustatė skaitiklio veikimo sutrikimo laikotarpį, skaitiklio pagamintos elektros energijos apskaitos skalėje užfiksuotą elektros energijos kiekį, faktiškai suvartotas elektros energijos kiekį, bei pagrįstai priskyrė jį apmokėti.

VERT inf. 

Ką daryti vartotojui, pastebėjus neįprastą elektros suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 09:42:06 +0300
<![CDATA[Lietuvos zoologijos sodo renovacijos užkulisiai per padidinamąjį stiklą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-zoologijos-sodo-renovacijos-uzkulisiai-per-padidinamaji-stikla https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-zoologijos-sodo-renovacijos-uzkulisiai-per-padidinamaji-stikla Vis daugiau uždangos atitraukiama nuo Lietuvos zoologijos sodo renovacijos. Rudenį pasitinkame su dar didesniu nuveiktų darbų bagažu. Kas prieš kelis metus atrodė tik pažadai, šiandien — įgyvendintina projekto dalis. Smalsioms akims atveriame renovacijos užkulisius, o jie yra darbingi ir pilni laukimo!

Jei šiandien užsuktumėte į Lietuvos zoologijos sodą, turbūt labai nustebtumėte! Nors praėjo kiek mažiau nei metai, sodas šiandien neatpažįstamas. Beveik pusė rangos darbų jau baigimo stadijoje, pastatyti arba statomi numatyti nauji pastatai su lauko voljerais, baigiamas rekonstruoti senasis meškų pastatas, ūdrų pastatas su lauko voljeru, pakeista ožių ekspozicijos lokalizacija, liejami pamatai apžvalgos bokštui su liftu įrengti, baigiamas įrengti takas šlaite.

Egzotariume liejamos grindys ir stiklinami langai, įrenginėjami vidaus voljerai, sumodeliuotos ir įrenginėjamos vaikų žaidimų aikštelės. Atnaujinta didžioji tvoros dalis aplink visą Lietuvos zoologijos sodo perimetrą. Pirmieji gyvūnai bus perkelti į naujus namus, kai tik rangovas baigs paskutinius darbus. Likusieji bei nauji gyvūnai bus nuosekliai perkėlinėjami visos renovacijos metu. Tai tik keletas darbų ir svarbių pasikeitimų, kurie įvyko mažiau nei per metus!

Renovacijos metu dažnai sulaukiame klausimų, o kurgi visi Lietuvos zoologijos sodo gyvūnai? Šiuo metu sode  gyvena 148 gyvūnų rūšys. Nors burzgianti statybų technika ir zuja sodo teritorijoje, gyvūnai gyvena savo gyvenimą, jie puikiai adaptavosi prie neįprastų — statybų garsų. Kai kurie iš jų netgi pradėjo juos imituoti. Papūgos vis primena prižiūrėtojams, jog vaikštant teritorijoje reikia būti budriems ir imituoja krautuvo garsą.

Kai kuriems gyvūnams buvo įrengti laikini voljerai atokiau nuo statybviečių, pastatytos širmos šalia takų bei darbo zonų. Gyvūnams ypač patinka užimtumai, gyvūnų prižiūrėtojai kasdien organizuoja įvairius praturtinimus. Šie užsiėmimai yra taikomi EAZA (Europos akvariumų ir zoologijos sodų asociacija) praktikoje ir papildo gyvūnų kasdienybę.

Kodėl  ši renovacija buvo tokia reikalinga? Šiandien matome, jog tai buvo gyvybiškai svarbus žingsnis, prisidedant prie gyvosios gamtos išsaugojimo. Renovacijos projektas buvo kuriamas siekiant pagerinti gyvūnų gyvenimo kokybę, didinti lauko bei vidaus voljerų plotus, įrengti žiemojimo patalpas, pritaikant jas kiekvienai rūšiai individualiai.

Dar vienas labai svarbus tikslas buvo iškeltas beveik prieš 85 metus — suteikti žinias, kurios prisidėtų prie gyvūnų pažinimo ir jų išsaugojimo. Todėl džiaugiamės, jog kitais metais Lietuvos zoologijos sode bus atidarytas didžiausias gamtamokslinio švietimo centras visoje Lietuvoje, kuriame lankytojai galės  pažinti gyvūnijos pasaulio grožį visais metų laikais. Pokyčių tikrai daug, tačiau pagrindinis tikslas išlieka toks, kokį jį kūrė profesorius Tadas Ivanauskas — šviesti, mokyti ir išsaugoti gamtą.

Lietuvos zoologijos sodo renovacijos užkulisiai per padidinamąjį stiklą

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 09:36:55 +0300
<![CDATA[,,Sodros" kalendorius: kada bus mokamos išmokos spalį?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ssodros-kalendorius-kada-bus-mokamos-issmokos-spali https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ssodros-kalendorius-kada-bus-mokamos-issmokos-spali „Sodra“ skelbia, kada bus išmokėtos išmokos 2022 rugsėjo mėnesį.

Vaiko priežiūros: spalio 14;

Nedarbo: spalio 20 dieną;

Vaiko išlaikymo: spalio 25-ąją;

Ilgalaikio darbo: per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo;

Ligos: per 17 darbo dienų visų dokumentų ir duomenų pateikimo;

Motinystės: per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais pateikimo;

Tėvystės: per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos;

Šalpos: per kredito įstaigas mokama spalio 12 d., pristatymas į namus (Lietuvos paštas, ,,Bastaras", ,,Rausidas'') - spalio 10 - 26, atsiėmimas Lietuvos pašte - spalio 10 - 26 d.;

Pensijų anuitetų: spalio 26 d.

Pensijas ,,Swedbank" klientai gaus spalio 10-11- 12 d.,  Šiaulių, „Luminor“ (buvusio „DnB“) bankų klientai, gyvenantys Vilniaus, Šiaulių, Alytaus regionuose, pensijų turėtų sulaukti – spalio 7 d., Kauno, Klaipėdos, Mažeikių regionuose – spalio 10 d., o Marijampolės, Šilalės, Utenos ir Panevėžio regionuose – spalio 11 d.

SEB Vilniaus teritorinio skyriaus aptarnaujamiems klientams pensijos bus pervedamos spalio 7 d. Kitiems SEB, Medicinos, „Citadele“, „Luminor“ (buvusio „Nordea“) bankų ir kitų kredito, mokėjimo įstaigų klientai pensijas gaus spalio 9 d.

Parengta pagal ,,Sodros" informaciją

,,Sodros" kalendorius: kada bus mokamos išmokos spalį?

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 08:48:53 +0300
<![CDATA[Rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Rusiją, o joje esantiems – išvykti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rekomenduoja-lietuvos-pilieciams-nevykti-i-rusija-o-joje-esantiems-isvykti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rekomenduoja-lietuvos-pilieciams-nevykti-i-rusija-o-joje-esantiems-isvykti

Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Rusiją, o esantiems Rusijos teritorijoje – išvykti iš šalies.

Taip pat įspėjame, kad dėl neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos karinių pajėgų invazijos į Ukrainą, neatmestinas Lietuvos piliečių persekiojimas, sulaikymas. Situacija dinamiškai keičiasi, todėl prašome išlikti budriems viešose vietose, vengti masinių renginių, nuolat sekti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Rusijoje, Maskvoje, skelbiamą informaciją.

Primename, kad Lietuvos piliečiai pirminę konsultaciją skubios konsulinės pagalbos klausimais Lietuvos atstovybių užsienyje ne darbo laiku gali gauti Užsienio reikalų ministerijos bendruoju telefonu +370 5 236 2444, el. paštu pilieciai@urm.lt.

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę Keliauk saugiai ir gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus apie padėtį užsienio šalyje: iOS – https://goo.gl/dOxeli, Android – https://goo.gl/rPwrfx, bendra nuoroda – http://onelink.to/epmjp5.

Rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Rusiją, o joje esantiems – išvykti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 08:44:31 +0300
<![CDATA[VDI: Nauja pranešimo forma apie prastovas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vdi-nauja-pranesimo-forma-apie-prastovas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vdi-nauja-pranesimo-forma-apie-prastovas Nuo 2022 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja pranešimų apie paskelbtas (atšauktas) prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) tvarka. Įsigaliojus šiai tvarkai darbdaviai apie darbuotojams paskelbtas prastovas ar dalines prastovas VDI privalo informuoti pateikdami pranešimo formą per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą.


Pranešimas pateikiamas Darbo kodekso 47 str. (redakcija įsigailosianti nuo spalio 1 d.) nustatytais terminais, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Įstatyme numatyta: „Ne vėliau kaip prieš darbuotojo darbo dieną (pamainą) iki prastovos arba dalinės prastovos paskelbimo arba atšaukimo darbdavys apie prastovos paskelbimą darbuotojui ir jos atšaukimą informuoja Valstybinę darbo inspekciją per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą <...> Valstybinei darbo inspekcijai pateikti duomenys ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų pasikeitimo turi būti tikslinami, kai prastova yra pratęsiama ar keičiasi kita nustatyta tvarka pateikta informacija apie paskelbtą prastovą.“ 


Reikiamas užpildyti formas galima rasti čia:
https://www.vdi.lt/Forms/Formos.aspx

Pranešimo apie paskelbtas prastovas forma yra pažymėta numeriu 16.

VDI inf. 

VDI: Nauja pranešimo forma apie prastovas

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 08:37:20 +0300
<![CDATA[Beveik 200 tūkstančių nepasiturinčių gyventojų spalio mėnesį sulauks paramos maisto produktais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/beveik-200-tukstanciu-nepasiturinciu-gyventoju-spalio-menesi-sulauks-paramos-maisto-produktais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/beveik-200-tukstanciu-nepasiturinciu-gyventoju-spalio-menesi-sulauks-paramos-maisto-produktais Nepasiturintiems šalies gyventojams nuo spalio 3 d. pradedama dalinti šiais metais penktoji parama maisto produktais. Parama mažas pajamas gaunantiems žmonėms šiemet dar bus dalinama ir gruodžio mėnesį. Kartu su gruodžio mėnesio maisto produktų dalijimu gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis.

„Valstybės teikiama parama visada pasiekia tuos, kam pagalbos reikia labiausiai. Šiuo laikotarpiu labai svarbu padėti nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Maisto dalijimas yra viena iš valstybės teikiamos paramos formų, kuri padeda nepasiturintiems ar sunkumų patiriantiems žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Spalio mėnesio dalijimo metu sunkiau besiverčiančius gyventojus pasieks paramos krepšelis, kurį sudarys 10 maisto produktų: kiaulienos konservai, vištienos konservai, ekologiškos ryžių kruopos, konservuoti žalieji žirneliai, pirmos rūšies kvietiniai miltai, greito paruošimo avižų košė su džiovintais vaisiais, ekologiškas baltasis cukrus, konservuota šiupininė sriuba, ekologiškas UAT pienas, ekologiškos grikių kruopos. Ekologiškų grikių kruopų paramos gavėjai gaus po du vienetus.

Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 220,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Spalio mėnesį paramą gaus beveik 200 tūkst. paramos gavėjų. Paramos gavėjų yra apie 12 tūkst. daugiau nei praeitais metais tuo pačiu metu.

Beveik 200 tūkstančių nepasiturinčių gyventojų spalio mėnesį sulauks paramos maisto produktais

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 03 Oct 2022 08:29:24 +0300
<![CDATA[LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Policijos – Angelų sargų – dienos proga]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lr-prezidento-gitano-nausedos-sveikinimas-policijos-angelu-sargu-dienos-proga https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lr-prezidento-gitano-nausedos-sveikinimas-policijos-angelu-sargu-dienos-proga

Gerbiami Lietuvos policijos pareigūnai,

sveikinu Jus profesinės šventės proga. Angelų sargų diena – tai proga Jums dar kartą pajusti vienybę ir bendrystę su kolegomis, su kuriais dalinatės tarnybos vargais ir džiaugsmais. Tačiau kartu tai – ir priminimas Lietuvos žmonėms apie niekada nesiliaujančią Jūsų sargybą.

Nuo Lietuvos policijos pareigūnų veiksmų tiesiogiai priklauso ir visuomenės stabilumas, ir daugelio Lietuvos piliečių saugumas. Būtent Jūs dažniausiai susiduriate su didžiaisiais mūsų visuomenės skauduliais. Rūpinatės viešąja tvarka, prireikus gelbėjate gyvybes, užkertate kelią įstatymo pažeidimams, kovojate su organizuotu nusikalstamumu. Vykdydami savo pareigą – saugoti ir ginti – neretai patiriate pavojų ir iššūkių, kurie sunkiai įsivaizduojami Jūsų draugams ar kaimynams.

Apie Jūsų pasiekimus geriausiai liudija tai, kad Lietuvos policija per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus tapo viena geriausiai vertinamų šalies institucijų. Mūsų žmonės ją gerbia ir pasitiki. Nepaprastai svarbu, kad Lietuvos policijos vadovybė ir visi pareigūnai bei darbuotojai toliau keltų sau aukščiausius reikalavimus, siektų prisitaikyti prie kintančios realybės ir tobulėti.

Angelų sargų dienos proga linkiu, kad kiekvieno iš Jūsų tarnyba būtų kelias į prasmingai nugyventą gyvenimą. Ir toliau tvirtai, kantriai bei išmintingai vykdykite savo pareigą. Tegul Jus lydi didžiausia sėkmė!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Policijos – Angelų sargų – dienos proga

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 02 Oct 2022 08:38:15 +0300
<![CDATA[VERT nustatė 4 proc. mažesnę elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-nustate-4-proc-mazesne-elektros-energijos-perdavimo-paslaugos-kainos-virsutine-riba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vert-nustate-4-proc-mazesne-elektros-energijos-perdavimo-paslaugos-kainos-virsutine-riba Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė LITGRID AB perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2023 metams - 6,54 EUR/MWh, kuri yra 4,31 proc. mažesnė palyginus su 2022 metams bendrovei nustatyta perdavimo paslaugos kainos viršutine riba (0,684 ct/kWh).

Kaina įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.

LITGRID AB 2023 m. nustatytos leidžiamos pajamos  sudaro 71 mln. Eur. Nustatant perdavimo paslaugos kainą, VERT veiklos sąnaudose įvertino būtinųjų darbo užmokesčio sąnaudų poreikį  pagal darbuotojų skaičių, kurių pagrindinės darbo funkcijos reikalingos sėkmingai įgyvendinti Sinchronizacijos projektą bei užtikrinti strategiškai svarbių objektų apsaugą. Taip pat buvo pakoreguotos elektros energijos technologinių nuostolių ir elektros energijos savoms reikmėms sąnaudos, kurių padidėjimą lėmė išaugusi elektros energijos įsigijimo kaina. Atsižvelgiant į padidėjusių sąnaudų apimtis, VERT nustatant perdavimo paslaugos kainą 2023 m., pritarė panaudoti perkrovų valdymo pajamas, perdavimo tarifo augimo amortizavimui.

Visos perdavimo paslaugos kainos sąnaudų dedamosios.

​​Išskleisti

Nustačius elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą, pradedami skaičiuoti kitų metų elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams.

Galutinė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams susideda iš:

·  įsigijimo kainos;

·  viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos;

·  persiuntimo paslaugos tarifų;

·  papildomos dedamosios prie skirstymo kainos;

·  tiekimo kainos.

Nauji elektros energijos tarifai bus patvirtinti ir paskelbti ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 30 d.

VERT inf.

VERT nustatė 4 proc. mažesnę elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 18:08:31 +0300
<![CDATA[Prezidentas: paramą verslui turime suteikti dar šiemet]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-parama-verslui-turime-suteikti-dar-siemet https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prezidentas-parama-verslui-turime-suteikti-dar-siemet

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitikime su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarė paramą verslui energijos kainų krizės kontekste.

Prezidento teigimu, matant bloginamas ekonomikos augimo prognozes, vartotojų pasitikėjimo rodiklių mažėjimą, šalies verslui būtina aiškiai žinoti kaip valstybė padės įveikti energijos kainų krizę, o pati parama turi būti pradėta teikti nedelsiant.

„Energijos kainų krizės metu pigiau gyventojams ir verslui yra padėti, negu – nepadėti. Tą liudija Lietuvos ekonomikos krizių pamokos. Artimiausiu metu turime aiškiai įvardinti, kokios pagalbos verslas gali tikėtis ir tą paramą pradėti teikti dar šiemet“, - sakė šalies vadovas.

Prezidentas su ministre A. Armonaite sutarė, kad tarp paramos verslui priemonių turi būti mokesčių atidėjimas, taip pat elektros kainų šoko amortizavimo priemonės Lietuvos verslui, kurios pasiektų mažas įmones ir individualiai dirbančiuosius asmenis gamybos įmones, turinčias aukštus energijos poreikius, kitą paveiktą verslą. Tai pat verslui reikia lengvatinių paskolų

Susitikime taip pat sutarta, kad dar šiemet turi būti pradėta teikti parama pažeidžiamam verslui iš dar šių metų birželio mėnesį tam numatytų biudžeto lėšų.

„Sprendimai dėl paramos verslui būtų priimti greičiau, jei parama verslui nebūtų susieta su biudžeto įstatymu. Siekdami socialiai atsakingo verslo kultūros Lietuvoje, turime užtikrinti ir valstybės institucijų atsakomybę verslo atžvilgiu“, – sakė Prezidentas.

Prezidentas su ekonomikos ir inovacijų ministre sutarė, kad siekiant stabilaus šalies ekonomikos augimo ateinančiais metais, reikalinga paruošti 2023 m. skirtą antikrizinį paramos paketą.


Prezidento komunikacijos grupė

Prezidentas: paramą verslui turime suteikti dar šiemet

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 13:41:46 +0300
<![CDATA[Į Lietuvą atvyko Lenkijos kariai: stiprins NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-atvyko-lenkijos-kariai-stiprins-nato-oro-policijos-misija-baltijos-salyse https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-lietuva-atvyko-lenkijos-kariai-stiprins-nato-oro-policijos-misija-baltijos-salyse Rugsėjo 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse stiprinančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Pastaruosius šešis mėnesius misiją stiprinusius Čekijos karius pakeitė Lenkijos kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16.

Lenkijos karinės oro pajėgos ateinančius du mėnesius stiprins NATO oro policijai Baltijos valstybėse šiuo metu vadovaujančias Vengrijos karines oro pajėgas, kurios Lietuvoje yra dislokavusios keturis „JAS 39 Gripen“ naikintuvus. Po dviejų mėnesių Lenkija perims iš Vengrijos šios misijos vadovavimą.

„Esame dėkingi Vengrijos ir Lenkijos kontingentams už jų indėlį Baltijos šalių oro erdvės saugumui. Tai yra ypatingos reikšmės atgrasymo priemonė mūsų regione. Aktyviai prie regiono saugumo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau vienuoliktą kartą. Tai siunčia tvirtą atgrasymo žinią ir parodo Aljanso vienybę“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Čekijos karinės oro pajėgos pastaruosius šešis mėnesius stiprino NATO oro policijos misiją. Misiją iš Estijos karinių oro pajėgų bazės Amaryje šiuo metu stiprina Vokietijos, o iš Lenkijos karinių oro pajėgų bazės Malborke – Italijos karinės oro pajėgos.

Reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių sieną oro erdvėje su Rusija ir Baltarusija.

Nuo kovo mėnesio NATO sąjungininkai sustiprino oro policijos pajėgumus pasitelkdami daugiau karių, ir daugiau naikintuvų, kurie nuolat budi ir patruliuoja Rytiniame NATO pakraštyje.

KAM info.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos kariai: stiprins NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 13:34:49 +0300
<![CDATA[K. Navickas: kokybiškas maistas – ne tik ekologiška produkcija, bet ir tvari gamyba bei tausojimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/k-navickas-kokybiskas-maistas-ne-tik-ekologiska-produkcija-bet-ir-tvari-gamyba-bei-tausojimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/k-navickas-kokybiskas-maistas-ne-tik-ekologiska-produkcija-bet-ir-tvari-gamyba-bei-tausojimas Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe paženklinto maisto vartotojus sukvietė į konferenciją ir mugę „Kokybiško maisto šventė 2022“.

Penktą kartą organizuotoje šventėje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasveikino ir apdovanojo konkurso „Kokybe paženklintas maistas 2022“ nugalėtojus, geriausių 2022 m. Lietuvos ekologinės gamybos ūkių atstovus,  savivaldybes ir jų darželius, kurie šiais metais pirmą kartą prisijungė prie ŽŪM teikiamos paramos, vaikus maitinant ekologiškais ir nacionalinės kokybės produktais.

„Mums svarbus ne tik ekologiškas, sveikatai palankus, kokybiškas maistas, bet ir jo tausojimas, o taip pat savų maisto produktų identitetas”, - sveikindamas šventės dalyvius sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. 

Maisto gamintojų konkursas „Kokybe paženklintas maistas 2022“ skirtas didinti Europos Sąjungoje pripažintų maisto produktų su saugoma kilmės vietos,  geografine ar garantuoto tradicinio gaminio nuorodomis, ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų žinomumą ir vartojimą.

Geriausius produktus konkursui „Kokybe paženklintas maistas 2022“ įvertino ir atrinko speciali komisija, sudaryta iš technologų, sveikatos ir sveikatos saugos specialistų. Buvo vertinamas maisto produktų išskirtinumas, sudėtis ir maistinė vertė, ar naudojami tausūs gamybos būdai, kokios produktų juslinės savybės, ar pakuotė draugiška aplinkai, kaip plačiai ir sparčiai  auga gamybos plėtra.

Konkurse buvo varžomasi dėl trijų nominacijų. Apdovanota po vieną maisto produktą iš ekologiškų produktų, nacionalinės kokybės ir saugomų nuorodų kokybės sistemų.

Konkurso „Kokybe paženklinas maistas 2022“ nugalėtojai:

  • UAB „Lašų duona“ – už ekologiškus grikinius makaronus, laimėjusius konkursą ekologiškų produktų grupėje.
  • AB „Žemaitijos pienas“ – už gaminį „Žemaitiškas kastinys“, išrinktą geriausiu produktų su Europos Sąjungos saugomomis nuorodomis grupėje.
  • Nerijaus Blažio ūkis – už juodųjų serbentų milteliais pagardintus džiovintus obuolius, įvertintus pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą gaminamų produktų grupėje.

Konkurse dalyvavo bendrovės „Saimeta“, „ACALA Group“ , „EKKO LT“,  „Kseda“, „Mėta“ „Miltinuko receptas“, „Orivega“ „Kvalitetas“, „ProBIOduktai“, „Farmers Circle“ ir Almos Rančienės ekologinis bitynas, „Kazlauskų eko ūkis“, Vilmos Žaltauskienės ūkis, ūkininkas Kęstutis Zinkevičius.

Konkurso „Geriausias 2022 m. ekologinės gamybos ūkis“ nugalėtojai:

  • I vietos laimėtojas Remigijus Gailius - už šeimos ekologinės gamybos ūkio puoselėjimą.
  • II vietos laimėtoja Kristina Martinėlienė - už nuoširdų atsidavimą puoselėjant biodinaminį ūkį ir protėvių paveldo tausojimą.
  • III vietos laimėtojas Jonas Baublys - už pažangaus ekologinio gyvulininkystės ūkio vystymą ir bendradarbiavimą su mokslininkais.
  • IV vietos laimėtoja Vitalija Morkūnienė - už darbštumą ir įvairių ekologiškų daržovių tiekimą vartotojams.

Pasveikinti konkurso „Geriausias 2022 m. ekologinės gamybos ūkis“ dalyviai:

  • Kristina Kazlauskaitė - už iniciatyvą plėtoti ekologinę paukštininkystę.
  • Henrikas Gineika -  už lietuviškų tradicijų puoselėjimo suderinimą ekologijos srityje.
  • Algirdas Salyklis - už norą ekologiškai ūkininkauti ir atžaloms įskiepytą meilę ekologijai.
  • Vytautas Butkus - už pagarbą gamtai ir žmogui bei ekologijos plėtojimą.
  • Eugenijus Mikalauskas - už agronominių žinių diegimą ekologijos srityje.
  • Ramūnas Bubnys - už ekologinės gyvulininkystės plėtojimą ir motyvaciją padėti kaimynams, dirbantiems žemės ūkyje.
  • Paulius Dargelis - už veržlumą ekologijos srityje.
  • Ramunė Smalstienė - už sėkmingą jaunųjų ūkininkų startą ekologinės gamybos srityje.
  • Birutė Stonkutė - už siekį įdiegti ekologišką uogų perdirbimą.
  • Vilma Žaltauskienė - už sumanius sprendimus perdirbant ekologiškas šaltalankių uogas.
  • Gražina Dranseikienė - už meilę ekologijai ir žirgams.

Savivaldybės ir jų ugdymo įstaigos, kurios šiais metais pirmą kartą prisijungė prie ŽŪM paramos, vaikus maitinant ekologiškais ir nacionalinės kokybės produktais:

  • Jonavos rajono savivaldybė bei joje esantys vaikų lopšeliai-darželiai „Lakštingalėlė“ ir  „Žilvitis“.
  • Plungės rajono savivaldybė ir joje veikiantis lopšelis-darželis „Rūtelė“.
  • Kauno miesto savivaldybė ir joje veikianti VšĮ „Darželis“.
  • Mažeikių rajono savivaldybė bei jos lopšeliai-darželiai „Buratinas“, „Bitutė“, „Eglutė“.
  • Šiaulių Petro Avižonio ugdymo centras ir lopšeliai-darželiai „Auksinis raktelis“, „Rugiagėlė“, „Voveraitė“, „Sigutė“, „Vaikystė“, „Gluosnis“.
  • Lazdijų mokyklos-darželiai „Kregždutė“ ir  „Vyturėlis“.
  • Druskininkų savivaldybės Viečiūnų progimnazija.

 ŽŪM info.

K. Navickas: kokybiškas maistas – ne tik ekologiška produkcija, bet ir tvari gamyba bei tausojimas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 13:24:39 +0300
<![CDATA[Pasirašyta sutartis dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasirasyta-sutartis-del-ukrainai-skirtu-dronu-kamikadziu-isigijimo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pasirasyta-sutartis-del-ukrainai-skirtu-dronu-kamikadziu-isigijimo Rugsėjo 30 dieną Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo. Tarpininkaujant Krašto apsaugos ministerijai, už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus, iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, kurios bus perduotos Ukrainai.

 

Piliečių lėšas šiam įsigijimui rinko visuomenininkas ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Jo iniciatyva „Legion of Boom“ surinko per 2 mln. eurų, iš kurių 1 mln. eurų bus skiriama skraidančio šaudmens sistemos „Warmate“ įsigijimui.

 

Iš Lenkijos ginkluotės gamintojo bus įsigyti ir Ukrainai perduoti du pilni dronų komplektai, kuriuos sudaro paleidimo ir valdymo įranga ir skraidantys šaudmenys. Tokios dronų sistemos geba nešti skirtingų tipų užtaisus, skirtus naikinti tiek priešo gyvąją jėgą, vadavietes, tiek šarvuotą techniką, įskaitant ir tankus. Šių sistemų poreikis yra suderintas su Ukrainos kariuomene.

 

„Norėtume, kad už suaukotus pinigus įgyti dronai ukrainiečiams atneštų bent dalį pergalės šioje kovoje. Kiekvienas žmogus, kuris aukoja šiai kovai savo pinigus, priartina tą pergalę“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

 

Lengvai transportuojami „Warmate“ dronai kamikadzės sveria apie 5,7 kg ir gali veikti iki 30 km atstumu. Šie dronai pasižymi ypatingu operatyvumu – mažiau nei 5 minutes užtrunka juos parengti vykdyti užduotis.

 

Krašto apsaugos ministerija liepą perdavė Ukrainos kariuomenei kovinį droną „Bayraktar TB2“. Šiam orlaiviui lėšas rinko Lietuvos piliečiai, tačiau „Bayraktar“ gamintoja Turkijos bendrovė „Baykar“ nusprendė jį padovanoti. Už suaukotus 1,5 mln. eurų dronas buvo apginkluotas, o likusi suaukota 4,4 mln. eurų suma buvo skirta kitai gynybinei ir humanitarinei paramai Ukrainai, taip pat ir atstatomajai pagalbai.

 

Nuotraukos KAM / A. Pliadžio

Pasirašyta sutartis dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 12:36:10 +0300
<![CDATA[UAB „Losritai“ priskaičiuoti delspinigiai, kita sutartis - nutraukta: daroma prielaida, kad su įmone bus teisminiai ginčai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uab-losritai-priskaiciuoti-delspinigiai-kita-sutartis-nutraukta-daroma-prielaida-kad-su-imone-bus-teisminiai-gincai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uab-losritai-priskaiciuoti-delspinigiai-kita-sutartis-nutraukta-daroma-prielaida-kad-su-imone-bus-teisminiai-gincai Š. m. rugpjūčio 8 dieną jau rašėme, kad jonaviečiai nerimauja dėl dviračių - pėsčiųjų takų statybos pradžios Rimkų mikrorajone. Rangos darbų sutartis dėl pėsčiųjų takų nuo  Chemikų g. 140 iki A. Kulviečio g. 18 įrengimo pasirašyta su pirkimą laimėjusia UAB „Losrita“.  (Plačiau apie tai skaitykite ČIA. ). Minima įmonė kelia rūpesčių ne tik šiame objekte, bet ir Rimkų parko įrengime, todėl neatmetama prielaida, kad su įmone bus teisminiai ginčai. 

Priskaičiuoti delspinigiai

Kadangi pėsčiųjų tako nuo  Chemikų g. 140 iki A. Kulviečio g. 18 įrengimas „stringa“, š. m. rugsėjo 27-ąją administracijos direktorius pasirašė įsakymą „Dėl delspinigių paskaičiavimo UAB „Losritai“.

Vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymu ir 2022 m. birželio 27 d. pasirašyta rangos darbų sutartimi „Pėsčiųjų tako nuo Chemikų g. 140 iki A. Kulviečio g. 18 Jonavoje darbo projekto parengimas (pagal darbų užduotį ir parengtą techninį projektą), statybos darbai, išpildomųjų geodezinių kontrolinių nuotraukų bei kadastrinių bylų parengimas“, nurodyta rangovui UAB „Losrita“  iš mokėtinų sumų išskaičiuoti delspinigius po 0,04% nuo sutarties kainos per dieną iš viso 644,68 Eur (paruošiamieji ir ardymo darbai 311,98 Eur, dalis žemės darbų 241,50 Eur, vandens nuleidimo įrenginių įrengimo darbai (drenažo darbai) 91,20 Eur).

Nutraukta sutartis dėl Rimkų parko įrengimo   

Ta pati įmonė yra laimėjusi ir dar vieną statybų projektą Jonavoje – Rimkų parko įrengimas teritorijoje tarp Chemikų g., P. Vaičiūno g. ir A. Kulviečio g.

Kaip aiškino savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas, dėl Rimkų parko įrengimo sutartis buvo pasirašyta su UAB „Losrita“, tačiau rangovui nepradėjus dirbti, sutartis buvo nutraukta.

„Su šiuo rangovu turime problemų ir kitame objekte, piktybiškai nedirba – bus teisminiai ginčai. Matome, kad šiemet Rimkų parko įrengimo nespėsime – naujas pirkimas ir darbai tikrai neprasidės, bet neatsisakom kitais metais tą parkelį tvarkyt“,- kalbėjo V. Majauskas rugsėjo 29-ąją vykusiame tarybos posėdyje paklausus apie Rimkų parko likimą.

Parko Rimkų mikrorajone įrengimui biudžete buvo numatyta 230 000 eurų, projektavimui panaudota 10 833 eurai. Kadangi šiais metais jau nėra galimybių atlikti numatytus darbus ir panaudoti lėšas, todėl Rimkų parko įrengimui likusios lėšos, viso 219 167 eurai, gražintos perskirstymui kitoms reikmėms.

 

 

 

UAB „Losritai“ priskaičiuoti delspinigiai, kita sutartis - nutraukta: daroma prielaida, kad su įmone bus teisminiai ginčai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 12:16:59 +0300
<![CDATA[Aktuali informacija planuojantiems griauti sienas daugiabutyje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktuali-informacija-planuojantiems-griauti-sienas-daugiabutyje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktuali-informacija-planuojantiems-griauti-sienas-daugiabutyje Daugiabučių namų gyventojai dažnai nusprendžia „transformuoti“ erdves – išgriauti sienas tarp atskirų erdvių (kambarių). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, kokiais atvejais griaunant sieną daugiabutyje reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir kokiais atvejais – tik projektas.

Pirmasis svarbus žingsnis – prieš griaunant sieną daugiabučiame gyvenamajame name privalu išsiaiškinti (pasiteirauti atsakingo specialisto: projektuotojo, atestuotos ekspertizės įmonės ar namo techninio prižiūrėtojo), ar planuojama griauti siena yra laikančioji ar nelaikančioji pastato konstrukcija.

Jeigu numatoma griauti siena yra laikančioji, yra planuojamas daugiabučio namo kapitalinis remontas. Kai kapitalinis remontas atliekamas daugiabučio viduje (t. y. nekeičiama pastato išvaizda), statybą leidžiančio dokumento atlikti daugiabučio kapitalinį remontą nereikia. Tačiau privaloma, gavus daugiabučio bendraturčių daugumos pritarimą, kreiptis į projektuotojus dėl kapitalinio remonto projekto parengimo, parengus projektą – į atestuotus ekspertizės rangovus projekto ekspertizei atlikti. Apie kapitalinio remonto pradžią Statybos inspekcijai pranešti nereikia.

Jeigu numatoma griauti siena yra nelaikančioji, yra planuojamas daugiabučio namo paprastasis remontas. Kai paprastasis remontas atliekamas daugiabučio viduje (t. y. nekeičiama pastato išvaizda), statybą leidžiančio dokumento atlikti daugiabučio paprastąjį remontą nereikia, neprivaloma rengti projekto, apie paprastojo remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio laikančiąją sieną, tuo pakeičiant bet kuriuos pastato išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį), yra planuojamas daugiabučio rekonstravimas. Rekonstruoti daugiabutį galima bendraturčių daugumos pritarimu, gavus statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti statinį pagal parengtą daugiabučio rekonstravimo projektą, o kai statinys ypatingasis – atlikti projekto ekspertizę. Taip pat privaloma pranešti Statybos inspekcijai apie rekonstravimo pradžią.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio laikančiąją sieną, nepakeičiant jokių pastato išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio), yra planuojamas daugiabučio kapitalinis remontas, dėl kurio pasikeis pastato išvaizda. Tokiu atveju privaloma gauti daugiabučio daugumos pritarimą šiems darbams atlikti, kreiptis į projektuotojus dėl kapitalinio remonto projekto parengimo, parengus projektą – į atestuotus ekspertizės rangovus projekto ekspertizei atlikti (tuo atveju, jeigu daugiabutis yra ypatingasis statinys, arba kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas atlikti statinio kapitalinį remontą). Statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio kapitalinį remontą privalomas, kai keičiama daugiabučio išvaizda ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš toliau nurodytų teritorijų: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje. Apie kapitalinio remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio nelaikančiąją sieną, yra planuojamas daugiabučio paprastasis remontas, kurį atlikus pasikeis daugiabučio išvaizda. Tokiu atveju statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio paprastąjį remontą bus reikalingas, jeigu daugiabutis yra kultūros paveldo statinys, arba yra bent vienoje iš toliau nurodytų teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Projektą privaloma parengti, jeigu reikalingas statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio paprastąjį remontą. Apie paprastojo remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Atkreiptinas dėmesys, kad projektus tvirtina statytojas (užsakovas). Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

Pažymėtina, kad statybą leidžiančius dokumentus rekonstruoti statinį, atlikti kapitalinį ar paprastąjį statinio remontą išduoda vietos savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Ypatingųjų gyvenamosios paskirties pastatų kategorijai priskiriami gyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose yra liftai, arba turintys šiuos požymius ir techninius parametrus: 20 m ir aukštesni, įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės, konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m, pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2.

Žinotina, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnis nustato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą – triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Statybos inspekcija primena, kur derėtų kreiptis konkrečiu atveju:

  • dėl statybos vykdymo teisėtumo griaunant sienas – į vietos savivaldybės administraciją arba Statybos inspekciją;
  • dėl atitinkamos rūšies statinio projekto parengimo – į projektuotoją;
  • dėl parengto statinio projekto ekspertizės – į atestuotas ekspertizės įmones;
  • dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo – į vietos savivaldybės administraciją;
  • dėl pasitikslinimo, kokiai statinių kategorijai (ypatingųjų ar nesudėtingųjų) priskiriamas daugiabutis, kuriame bus griaunamos sienos – į projektuotoją arba paskirtą namo techninį prižiūrėtoją; šie duomenys taip pat yra Nekilnojamojo turto registre;
  • dėl nustatymo, ar daugiabučio gyvenamojo namo siena yra statinio laikančioji (nelaikančioji) konstrukcija – į namo techninį prižiūrėtoją, projektuotojus arba atestuotus ekspertus;
  • dėl keliamo triukšmo griaunant sienas – į vietos savivaldybės administraciją, policiją.

 

 Statybų inspekcijos info.

Aktuali informacija planuojantiems griauti sienas daugiabutyje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 10:04:15 +0300
<![CDATA[Laisvės premijų komisija kviečia teikti pretendentus Laisvės premijai gauti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/laisves-premiju-komisija-kviecia-teikti-pretendentus-laisves-premijai-gauti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/laisves-premiju-komisija-kviecia-teikti-pretendentus-laisves-premijai-gauti Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2022 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.

Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Premija bus įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją.

Siūlant pretendentus, Laisvės premijų komisijai iki šių metų 2022 m. spalio 31 d. būtina pateikti šiuos dokumentus:

          1) dviejų pretendentą siūlančių pareiškėjų rekomendacijas;

          2) pretendento veiklos ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją ar skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą aprašymą;

          3) papildomai galima pateikti ir kitą medžiagą, atskleidžiančią pretendento darbų reikšmę ir išskirtinumą.

          Dokumentus prašoma siųsti: Laisvės premijų komisijai, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius arba el. paštu priim@lrs.lt 

 

Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui, laisvės gyvėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei, partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, Baltarusijos demokratinei opozicijai, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

 

Daugiau informacijos:

Laisvės premijų komisijos pirmininkė

Seimo narė Paulė Kuzmickienė, mob. 8 698 42 289

LR Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento inf. 

Laisvės premijų komisija kviečia teikti pretendentus Laisvės premijai gauti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 09:25:34 +0300
<![CDATA[Registrų centras: daugiausiai santuokų šiemet - rugpjūčio savaitgaliais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centras-daugiausiai-santuoku-siemet-rugpjucio-savaitgaliais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/registru-centras-daugiausiai-santuoku-siemet-rugpjucio-savaitgaliais Populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje - rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 - liepos 23 dieną.

Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400 jaunavedžių tai padarė rugpjūčio 7-ąją, o liepos 24 dieną žiedus sumainė 380 porų.

2022 metai nebuvo itin palankūs saulėtų dienų ir pasikartojančių skaičių derinių mėgėjams, vis dėlto, dvejetų pasikartojimo tendencija pastebima. Pavyzdžiui, liepos 2-ąją šiai įsimintinai dienai pasirinko beveik 550 porų, taip pat populiari buvo ir vasario 22-oji (328 santuokos), rugsėjo 2-oji (314) bei balandžio 22-oji (296).

Nuo didmiesčių bažnyčių iki egzotinių šalių

Šiais metais MEPIS jau įregistruota beveik 15 tūkst. santuokų. Panašus kiekis jaunavedžių susituokė ir per praėjusių metų sausio-rugsėjo mėnesius. Didžioji dalis santuokų, be abejo, įregistruota Vilniuje - iš viso daugiau kaip 3,2 tūkst., Kaune - 2,1 tūkst., Klaipėdoje - 820 santuokų. Nemažai porų pasirinko bažnytinę santuoką - jų skaičius per šį laikotarpį nuo metų pradžios siekia apie 3,7 tūkst.

Užsienyje sudarytų santuokų, kai bent vienas iš besituokiančiųjų yra Lietuvos pilietis, šiemet skaičiuojama daugiau nei 800 - amžinos meilės įžadus poros davė net 73 skirtingose užsienio šalyse. Dažniausiai svetur tuoktis nusprendusios poros rinkosi Jungtinę Karalystę, taip pat Vokietiją, Rusiją, Italiją bei Norvegiją. Tačiau buvo porų, kurios savo vestuvių dienai rinkosi ir egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Etiopiją, Keniją, Madagaskaro Respubliką ar Tanzaniją.

Registrų centro inf. 

Registrų centras: daugiausiai santuokų šiemet - rugpjūčio savaitgaliais

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Sep 2022 09:10:26 +0300