Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[NKSC fiksuoja išaugusį paslaugų trikdymo kibernetinių atakų skaičių Lietuvoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nksc-fiksuoja-isaugusi-paslaugu-trikdymo-kibernetiniu-ataku-skaiciu-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nksc-fiksuoja-isaugusi-paslaugu-trikdymo-kibernetiniu-ataku-skaiciu-lietuvoje Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) fiksuoja išaugusį paskirstytų paslaugų trikdymo kibernetinių atakų (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) skaičių. Dauguma atakų yra nukreiptos prieš valstybės institucijas, susisiekimo ir finansų sektorius, todėl fiksuojami laikini paslaugų sutrikimai. 

NKSC ragina visus ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių valdytojus imtis papildomų apsaugos priemonių ir remtis NKSC rekomendacijomis apsaugai nuo paslaugų trikdymo atakų https://www.nksc.lt/doc/biuleteniai/2021-11-05_DDoS.pdf

Kibernetinio saugumo subjektai, pastebėję paslaugų trikdymo atakas, apie jas nedelsiant turėtų pranešti NKSC kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu cert@nksc.lt arba telefonu 1843.

NKSC inf. 

NKSC fiksuoja išaugusį paslaugų trikdymo kibernetinių atakų skaičių Lietuvoje

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 15:26:30 +0300
<![CDATA[Meras pasveikino „Gerumo Žvaigžde“ apdovanotą V. Demidenko]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/meras-pasveikino-gerumo-zvaigzde-apdovanota-v-demidenko https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/meras-pasveikino-gerumo-zvaigzde-apdovanota-v-demidenko Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius pasveikino Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro (SPC) direktorę Valentiną Demidenko, kuriai anksčiau šį mėnesį, minint Pasaulinę pabėgėlių dieną, įteiktas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas „Gerumo Žvaigždė“.

Apdovanojimą Jonavos įstaigos vadovė pelnė už indėlį integruojant pabėgėlius Lietuvoje.

„Didžiuojamės Jūsų ir viso įstaigos kolektyvo veikla bei nuoširdžiai sveikiname su pelnytu apdovanojimu“, - Jonavos SPC vadovę pasveikino meras M. Sinkevičius.

Socialinių mokslų daktarė V. Demidenko taip pat yra Kauno Kolegijos dėstytoja bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos psichologė.

Prasidėjus karui Ukrainoje ir Ukrainos karo pabėgėliams atvykstant į Lietuvą, V. Demidenko vadovaujamas Jonavos SPC ėmėsi koordinuoti ukrainiečių priėmimo ir pagalbos suteikimo paslaugas Jonavoje.

Šiuo metu Jonavos rajone gyvena daugiau kaip 400 ukrainiečių pabėgėlių. Jonavos rajono SPC jiems teikiamos visos socialinės paslaugos, veikia informacijos centras.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, V. Demidenko taip pat prisideda prie užsieniečių integracijos politikos formavimo, teisės aktų rengimo, šioje srityje vykdomų reformų ir Lietuvos daromos pažangos.

Meras pasveikino „Gerumo Žvaigžde“ apdovanotą V. Demidenko

Meras pasveikino „Gerumo Žvaigžde“ apdovanotą V. Demidenko Meras pasveikino „Gerumo Žvaigžde“ apdovanotą V. Demidenko ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 14:54:11 +0300
<![CDATA[Daugiabučių renovacijos rinkoje – 150 statybos bendrovių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiabuciu-renovacijos-rinkoje-150-statybos-bendroviu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiabuciu-renovacijos-rinkoje-150-statybos-bendroviu Remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, šiuo metu šalyje vykdoma daugiau kaip 600 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos įgyvendina arti 150 statybų  sektoriaus bendrovių.

APVA atlikta pasirašytų rangos sutarčių renovacijos darbams atlikti analizė rodo, jog beveik 10 proc. visų renovacijos rinkoje dirbančių bendrovių turi nuo 10 iki 30 projektų, virš 20 proc. –  nuo 5 iki 10 projektų, likę 70 proc. – nuo 1 iki 5.

Daugiausiai renovacijos projektų šiuo metu vykdo „Žilinskis ir Co“ (26), „Verslo“ (24), „Aukštaitijos ranga“ (21), „Modernaus būsto projektai“ (19), „Statkorpas“ (18).

„Aptariami duomenys išryškina keletą svarbių momentų. Pirmiausia džiugina faktas, jog daugiabučių renovacijos rinkoje šiandien darbuojasi pusantro šimto statybos bendrovių, tarp kurių – tiek didžiosios šalies rangovinės organizacijos, tiek ir mažesnės įmonės. Taip pat ši analizė rodo, jog nemaža dalis šiuo metu dirbančių rangovų daugiabučių renovacijos rinkoje turi sukaupę penkerių ir daugiau metų patirtį, leidžiančią užtikrinti tinkamą darbų kokybę,“ – tvirtina APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Šiuo metu šalyje vykdoma virš 600 daugiabučių atnaujinimo rangos darbų už daugiau kaip 250 mln. eurų. Dar 260 projektų yra gavę statybos leidimus ir šiuo metu vykdo rangos darbų pirkimus, o dar apie 250 daugiabučių atnaujinimo projektų rangos darbų pirkimus pradės įgyvendinti artimiausiu metu. 2022 m. jau baigti atnaujinti 162 daugiabučiai namai. 

Aplinkos ministerijos inf. 

Daugiabučių renovacijos rinkoje – 150 statybos bendrovių

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 14:27:04 +0300
<![CDATA[Susisiekimo ministerija: Jonavoje pradedamai Lietavos gatvės rekonstrukcijai skirta daugiau nei 0,5 mln. eurų KPPP lėšų  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-ministerija-jonavoje-pradedamai-lietavos-gatves-rekonstrukcijai-skirta-daugiau-nei-0-5-mln-euru-kppp-lesu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-ministerija-jonavoje-pradedamai-lietavos-gatves-rekonstrukcijai-skirta-daugiau-nei-0-5-mln-euru-kppp-lesu Šią savaitę Jonavoje pradėta rekonstruoti viena svarbiausių mieste Lietavos gatvė – kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės keliui, jai rekonstruoti Vyriausybės nutarimu šiemet skirta 547,8 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. 

„Viena pagrindinių Jonavoje Lietavos gatvė yra svarbi jungtis su krašto keliais, užtikrinanti susisiekimą su  miesto pramonės zona. Ypač dideli transporto srautai, beveik 10 tūkst. automobilių per parą, šia gatve važiuoja nuo rytinės miesto pusės, magistralinio kelio A6 Kaunas–Daugpilis link ir nuo jo. Taigi jos rekonstrukcija svarbi patogiam ir saugiam susisiekimui ne tik Jonavoje, bet ir Vidurio Lietuvoje“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas. 

Pagal pasirašytą finansavimo sutartį šį projektą Jonavos rajono savivaldybė įgyvendins kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Rangos darbai vyks etapais 2022–2023 m., bendra projekto vertė – apie 3 mln. eurų. Be minėtų KPPP lėšų, skirtų būtent šiam projektui, savivaldybė Lietavos g. rekonstruoti ketina panaudoti dalį bendrai Jonavos rajonui skirto KPPP finansavimo ir prisidėti savivaldybės biudžeto lėšomis. 

„Džiaugiamės Vyriausybės sprendimu prisidėti prie vienos svarbiausių Jonavos miesto gatvių rekonstrukcijos. Papildomas finansavimas leis mums per kaip įmanoma trumpiausią laiką užbaigti darbus, ir jau kitais metais Jonavoje bus dar viena saugi ir patogi gatvė“, – sako Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. 

Jonavos miesto Lietavos g. yra 2 eismo juostų, jos ilgis – 1,2 km. Rekonstrukcijos metu bus keičiama gatvės asfalto danga, požeminės komunikacijos, apšvietimas. Kairėje gatvės pusėje planuojama įrengti 1,5 m pločio pėsčiųjų ir 2,5 m pločio dviračių takus. 

Šis projektas – vienas iš 7-ių šalies savivaldybėse įgyvendinamų projektų, kuriuos Susisiekimo ministerijos sudaryta komisija atrinko kaip valstybei svarbius vietinės reikšmės kelius, finansuotinus šių metų KPPP lėšomis. Iš viso šiais metais tokiems projektams skiriama 16,133 mln. eurų. 

Šiemet pradėjus taikyti naują kelių finansavimo modelį, kasmet 9 proc. iš KPPP vietinės reikšmės keliams numatytų lėšų, t. y. nuo 33 proc. KPPP finansavimo sumos, bus skiriami valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams finansuoti. Lėšos skiriamos atsižvelgiant į savivaldybių teikiamas paraiškas ir projektų atitiktį nustatytiems kriterijams. Pagal KPPP lėšų naudojimo tvarkos aprašą minėtos lėšos gali būti skiriamos vietiniams keliams, kurie yra valstybinės reikšmės magistralinių ar krašto kelių tęsiniai, jų tarpusavio jungtys ar aplinkkeliai, skirti tranzitiniam eismui, taip pat keliams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba būtiniems šios srities poreikiams užtikrinti.

Susisiekimo ministerijos inf. 

Susisiekimo ministerija: Jonavoje pradedamai Lietavos gatvės rekonstrukcijai skirta daugiau nei 0,5 mln. eurų KPPP lėšų   

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 14:21:25 +0300
<![CDATA[Po staigaus sveikatos pablogėjimo Ninai padėjo tik inksto transplantacija: „Vėl galiu gyventi“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-staigaus-sveikatos-pablogejimo-ninai-padejo-tik-inksto-transplantacija-vel-galiu-gyventi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-staigaus-sveikatos-pablogejimo-ninai-padejo-tik-inksto-transplantacija-vel-galiu-gyventi Prieš 6-erius metus Kauno klinikų gydytojai stebėjosi, kad kaunietė Nina į kabinetą įžengė savomis kojomis – inkstų nepakankamumu sirgusios moters būklė buvo itin sunki. Tačiau jau keletą metų liga yra tik baisus prisiminimas, nes nepažįstami geradariai jai padovanojo pačią brangiausią dovaną – šansą grįžti į įprastą gyvenimą.

68-erių kaunietė Nina Klebanskaja apie tai, kad serga inkstų nepakankamumu, sužinojo būdama 30-ies metų, kuomet ėmė ieškoti priežasties, kodėl ėmė kilti kraujo spaudimas.

„Kad sergu sužinojau būdama galbūt 30-ies metų. Man ėmė kilti spaudimas ir taip atrado, kad sergu. Nusprendžiau nieko dėl to nedaryti, nes pasakiau, kad gyvensiu normalų gyvenimą, kol galiu. Gyvenau aktyviai, sportavau.

Pasirinkau keistą elgseną ir kiekvienas naujas gydytojas kas kartą manęs klausdavo, kodėl aš taip ilgai tempiau, kai žinojau, kad sergu. Aš paprasčiausiai nenorėjau, kad mano vaikai žinotų, kad mama serga. Taip pritempiau iki stadijos, kai gydytojai negalėjo patikėti, kad atėjau savomis kojomis“, – atvirauja Nina.

Staiga suprastėjo sveikata

Dėstytoja dirbanti moteris 2016 metais vasarą lankėsi pas dukrą Kanadoje, kur jos sveikata staiga suprastėjo.

„Mano amžinatilsį sesuo ilgai sirgo šia liga, nes ji yra paveldima, ir ėjo link terminalinės stadijos. Pas mane tai įvyko labai greitai. 2016 metų vasarą iš Kanados grįžau tiesiai į Kauno klinikas“, – pasakoja ji.

Ligoninėje Nina išgirdo, kad vienintelis šansas pasveikti – inksto transplantacija. Moteris sako, kad ši žinia ją labai nustebino, nes galvojo, kad transplantacijai gali trukdyti jos amžiaus.

„Iš tiesų, kai mano gydytoja Kauno klinikose pasakė, kad mane pradės ruošti transplantacijai, aš labai susijaudinau, nes negalvojau, kad ją galima daryti dėl mano amžiaus – 64 metų“, – prisimena Nina.

Antras kartas buvo laimingas

Moteris sako, kad iki lemtingos vasaros, nors ir sirgo inkstų nepakankamumu, neturėjo nusiskundimų sveikata. Tačiau 2016 metų vasara viską pakeitė – Ninai iki inksto transplantacijos teko iškentėti daugybę operacijų ir nemalonių dializių.

„Iš tiesų per tą laikotarpį, kol laukiau inkstų transplantacijos, dializių laikas man buvo labai nelengvas. Kai profesorius per konsiliumą pamatė mano gydymo istoriją, pasakė: „Bet jūs, ponia, ir gyvybinga“. Iš tiesų visko buvo labai daug, bet prieš transplantaciją buvau pakankamai tvirtame stovyje“, – sako ji.

2017 metų rugsėjį buvo nuspręsta, kad Ninai galima atlikti transplantaciją, o tuomet prasidėjo laukimas. Pirmojo skambučio ji sulaukė po metų – 2018 metų rugsėjį. Tą kartą inkstų transplantacijai buvo atrinkti kiti recipientai ir Ninai teko laukti toliau. Laimei, antrą kartą telefonas suskambėjo vos po dviejų mėnesių ir dar tą pačią dieną moteriai buvo atlikta inksto transplantacija.

„Fiziškai po operacijos nebuvo sunku. Iš dalies tai buvo savotiška euforija, nes man inkstas pradėjo veikti iš karto – nebereikėjo dializių. Transplantaciją man daręs gydytojas sakė, kad inkstas pradėjo veikti dar operacinėje „ant stalo“.

Sunkiausia buvo suvokti, kad gavai tokią dovaną, už kurią net negali padėkoti žmogui ir jo artimiesiems...“, – prisimena ji.

Nina neneigia, kad po transplantacijos buvo atsiradęs nerimas, ar organizmas neatmes inksto, tačiau jai labai padėjo išgirsti profesoriaus žodžiai:

„Kai mane išrašinėjo iš ligoninės, profesorius Marius Miglinas pasakė: „Atminkite, jūs dabar esate sveikas žmogus“. Aš net pasimečiau. Jis pridūrė, kad, akivaizdu, man teks gerti vaistus, pirmuosius metus kas mėnesį tirtis, tačiau esu sveika.

Buvo sunku suvokti, kad ką tik buvau terminalinėje stadijoje, o po transplantacijos jau buvau laikoma visiškai sveika. Iš pradžių man dar patarė vaikščioti viešose vietose su kauke. Tuo metu apie koronavirusą dar nė nebuvome girdėję, todėl visi žmonės į mane labai įtariai žiūrėjo“,  – šypsosi moteris.

Transplantacija pakeitė gyvenimą

Dabar Nina lapkričio 17 dieną laiko savo antruoju gimtadieniu. Ši diena svarbi ne tik jai, bet ir jos vyrui, kuris žmoną besąlygiškai palaikė ir ja tikėjo. Stipraus palaikymo moteris sulaukė ir iš savo kolegų, kurie sudarė sąlygas dirbti toliau net ir susirgus. Tačiau didžiausia kolegų staigmena moters laukė po transplantacijos.

„Mano kolegos, kai man atliko transplantaciją, nuėjo ir užpildė prašymus gauti Donoro kortelę, nes jie buvo šalia manęs ir matė, kaip tai pakeitė mano gyvenimą“, – pasakoja dėstytoja dirbanti Nina.

Moteris sako, kad ir iki transplantacijos ji visuomet buvo empatiška, linkusi padėti kitiems, o dabar noras padėti kitiems tik dar labiau sustiprėjo.

„Transplantacija – įvykis, kuris iš tiesų pakeičia gyvenimą. Vėl galiu keliauti. Vėl galiu gyventi. Ir prieš transplantaciją visada buvau empatiška, linkusi kitiems padėti, o dabar jaučiu pareigą, nes negaliu atsidėkoti žmogui, kurio nėra, bet dėl kurio gyvenu.

Mano fizinė savijauta po transplantacijos buvo visiškai gera pooperacinė savijauta – tai smulkmenos palyginus su tuo, ką gauni. Po to kiekvieną dieną aš apie tai galvoju – kuo ir kam galiu padėti“, – šiltai sako Nina.

Vienas sprendimas gali išgelbėti gyvybę

Moteris sako, kad dauguma vis dar žmonių nesusimąsto apie donorystę ir kokią dovaną gali suteikti sunkiai sergantiems.

„Man atrodo, kad taip yra, nes tai ne širdies ir kraujagyslių ligos, insultai, infarktai, kurių yra labai daug. Dėl įvairių priežasčių žmonės ir patys vengia kalbėti, kurie patyrė transplantaciją, nepasakoja savo istorijų. Žinau, kad yra žmonių, kurie slepia, kad jie laukia transplantacijos. Bet reikia nebijoti apie tai kalbėti, nes tik transplantacijos dėka aš ir vėl galiu gyventi“, – sako Nina.

Nacionalinis transplantacijos biuras primena, kad šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 318 žmonių, iš kurių – 78 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 34 širdies, 6 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 42 kepenų, 153 ragenų transplantacijos. Tarp laukiančiųjų – 3 vaikai.

Vienas efektyvus organų donoras galėtų padėti net 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę praragėti, o kitiems – vienintelę likusią viltį gyventi.

Lietuvoje šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, vedamas geranoriškumo gali pasirašyti sutikimą ir įsigyti Donoro kortelę. Tai reiškia, kad po mirties jis taptų potencialiu organų donoru.

Tačiau labai svarbu apie pritarimą organų donorystei pasikalbėti ir su savo artimaisiais, nes po mirties organai galės būti dovanojami tik gavus jų sutikimą.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

NTB inf. 

Po staigaus sveikatos pablogėjimo Ninai padėjo tik inksto transplantacija: „Vėl galiu gyventi“

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 14:10:29 +0300
<![CDATA[Seimas priėmė Referendumo konstitucinį įstatymą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-prieme-referendumo-konstitucini-istatyma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-prieme-referendumo-konstitucini-istatyma Seimas vieningai, 115 balsavime dalyvavusių parlamentarų balsavus už, pritarė Referendumo konstituciniam įstatymui (projektui Nr. XIVP-658(2). Šiuo teisės aktu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, Lietuvos Respublikos piliečiams sudaromos teisinės galimybės saugiai įgyvendinti referendumo teises ekstremalių situacijų atvejais, sprendžiant svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus.

Įstatyme nustatyta, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių. Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka. Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo nurodoma referendumo rūšis, referendumo data, referendumui teikiamo sprendimo tekstas. Numatoma, kad referendumo data būtų skiriama ne vėliau kaip po 12 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Referendumas vyksta vieną dieną.

Iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti reiškiama ne anksčiau kaip po vienų metų.

Priimtu teisiniu reguliavimu užtikrinama galimybė Lietuvos Respublikos piliečiams saugiai dalyvauti referendumuose. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį arba paskelbus karantiną, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė arba nustatomi kiti ribojimai, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat siūloma papildomai įrengti balsavimo patalpas tose apylinkėse, kur rinkėjų skaičius viršija 3000, o saviizoliacijoje esantys rinkėjai galės balsuoti namuose.

Įstatyme taip pat nustatyta, kad piliečių papirkimo faktai yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

Kartu patikslintos ir iki šiol galiojusio Referendumo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios referendumui siūlomo sprendimo teksto kokybišką parengimą, įtvirtinant, kad grupės pateiktam referendumui siūlomo sprendimo tekstui reikalingą teisinę pagalbą suteikia Seimo kanceliarija (šiuo metu galiojančiame Referendumo įstatyme minėtą funkciją atlieka Vyriausybės kanceliarija).

 

Seimo Spaudos biuro inf.  

Seimas priėmė Referendumo konstitucinį įstatymą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 13:46:37 +0300
<![CDATA[Seimas priėmė konstitucinį įstatymą – Rinkimų kodeksą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-prieme-konstitucini-istatyma-rinkimu-kodeksa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/seimas-prieme-konstitucini-istatyma-rinkimu-kodeksa Seimas priėmė Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuris nuo rugsėjo 1 d. pakeis šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus.

Rinkimų kodeksas nustatys Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką.

Rinkimų kodeksą Seimas priėmė kaip konstitucinį įstatymą. Siekiant pakeisti jo normas, vėliau pakeitimai galės būti priimami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t. y. reikės surinkti ne mažiau kaip 85 balsus.

Už Rinkimų kodeksą (projektas Nr. XIVP-1279(3) balsavo 94 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 25 parlamentarai. 

Keisis rinkimų organizavimas 

Seimas Konstitucijoje jau įteisino tiesioginius mero rinkimus. Rinkimų kodekse nustatyta merų rinkimų tvarka nesikeis nuo dabartinės – meras bus renkamas ketverių metų kadencijai vienmandatėje apygardoje, sutampančioje su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą dviem turais. Asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, negalės būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.

Kodekse sutarta suvienodinti išankstinio balsavimo dienas ir laikus – visuose rinkimuose balsavimas vyks paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 7 iki 20 val.

Pakeitimais nuspręsta mažinti rinkimų užstatus Seimo, Europos Parlamento daugiamandatėje rinkimų apygardoje vienam kandidatų sąrašui nuo 10 iki 5 VMDU, taip pat savivaldos rinkimuose užstatai dėl nesuderinamų pareigų mažės nuo 10 iki 2 VMDU.

Esant pakankamam užsienyje balsuojančių asmenų skaičiui atsiras automatinė galimybė steigti papildomas Pasaulio lietuvių vienmandates apygardas – iš viso iki trijų. Didinant Pasaulio lietuvių vienmandačių rinkimų apygardų atitinkamai mažėtų Lietuvoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius.

Seimas nutarė nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus, nes iki šiol galiojantis draudimas, pasak iniciatorių, yra pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai. Politinė reklama ir toliau bus draudžiama rinkimų dieną.

Kandidatų biografijos, deklaracijos ir kita informacija bus skelbiama VRK svetainėje neribotą laiką.

Vykdant agitaciją bus draudžiama naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais. Be to, Seimas nutarė, kad valstybės, savivaldybės ir ES institucijų, įstaigų ar organizacijų arba organų, taip pat verslo, komercijos bei kitų privačių įstaigų ar įmonių darbuotojams bus draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją tose institucijose, įstaigose, organizacijose arba organuose ar įmonėse nustatytu oficialiu darbo laiku, išskyrus atvejus, kai rinkimų agitacija vykdoma darbuotojų atostogų metu.

Pataisomis nuspręsta įvesti naują atlygintinos politinės reklamos sąvoką. Atlygintina politine reklama bus laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kuriai rengti, gaminti ir (ar) skleisti naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Atlygintina politinė reklama turės būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Seimas priėmė konstitucinį įstatymą – Rinkimų kodeksą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 13:37:58 +0300
<![CDATA[Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavieciai-laikinai-pakeite-gyvenamosios-vietos-adresa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavieciai-laikinai-pakeite-gyvenamosios-vietos-adresa Turbūt nesumeluosime sakydami, kad bene visa Lietuva žino, jog Jonava kartą metuose, vienai dienai, birželio 23-iąją tampa Jonų Respublika, ir šios Respublikos gyventojai laikinai pakeičia gyvenamosios vietos adresą, o atvykę svečiai pasijunta lyg užsienyje.

„Pagaliau! Šiandien ir vėl Jonava tampa vienadiene JONŲ RESPUBLIKA! Respublika, turinčia savo muitines, įstatymus, prezidentą, o svarbiausia – JONINIŲ ŠVENTĘ“, - šventiškai nusiteikęs skelbia Jonavos kultūros centras (JKC) .

Joninių šventės išvakarėse, birželio 22-ąją, Jonavos turizmo informacijos (TIC) centras pakvietė naktinį dviračių žygį „Jonvabalių beieškant“. Jų paieškos atvedė į Ruklos miestelį, kur gausus būrys dviratininkų buvo sutiktas Ruklos gražuolių laumių, išsibarsčiusių jonvabalių ieškojo Laumės parke, sudalyvavo gražiausiai papuošto dviračio konkurse bei smagiai išlydėti namo.

Gali būti 13 žmonių ir veikla lauke vaizdas

Jonavos TIC nuotr. 

Na, o šiandien, birželio 23-ąją, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, oficialiu mero potvarkiu paskelbė Jonavą Jonų Respublika, paviešino Respublikos įstatymus bei savo pareigas vienai dienai perleido Jonų Respublikos Prezidentui Jonui Sirvydžiui. Kad mūsų miestas tapo Jonų Respublika, Joninių slėnyje iškelta tai simbolizuojanti vėliava.  

„Trumpiausios nakties šventimui kviečiame atvykti visus Jonus ir Janinas iš viso pasaulio bei kiekvieną JONŲ RESPUBLIKOS pilietį ir svečią, norintį tapti unikalios šventės dalimi. Laukiame Visų Joninių slėnyje!“, - kviečia JKC bei primena, kad Jūsų laukia nepamirštamos linksmybės. (Visą šventės programą rasite ČIA)

12 val. startavusioje mugėje sutikti šventės svečiai džiaugėsi, jog pagaliau Joninių šventė pilnavertiškai sugrįžo į Joninių slėnį, mat pastaruosius du metus, kuomet buvo pandemija, šventė buvo išskaidyta į kelias dalis skirtingose miesto vietose.

O štai rekordus Lietuvoje registruojanti agentūra  „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo su nekantrumu laukia, ar Jonavos Joninių slėnyje, Jono kieme jai pavyks registruoti išskirtinį pasiekimą „Didžiausia kupolė“.

Susitikime Joninėse Jonavoje!!!

Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą

Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą Jonaviečiai laikinai pakeitė gyvenamosios vietos adresą ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 13:25:41 +0300
<![CDATA[Gaižiūnų poligone 2022 m. liepos 1–31 d. vyks pratybos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gaiziunu-poligone-2022-m-liepos-1-31-d-vyks-pratybos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/gaiziunu-poligone-2022-m-liepos-1-31-d-vyks-pratybos Vadovaudamiesi Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-822 „Dėl Poligonų ir atskirų šaudyklų naudojimo tvarkos“ (2012 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija), informuojame, kad Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Gaižiūnų poligone 2022 m. liepos 1–31 d. vyks kovinio šaudymo ir lauko pratybos.

Gaižiūnų poligono teritorijoje lankytis minėtomis dienomis be Mokomojo pulko vadovybės leidimo griežtai draudžiama.

Mokomojo pulko budėtojo tel. (3 49) 732 55; Gaižiūnų poligono budėtojo tel. 8 650 03 704.

Gaižiūnų poligone 2022 m. liepos 1–31 d. vyks pratybos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 11:03:38 +0300
<![CDATA[I. Skuodienė: pasirūpinkime, kad vaikai saugiai džiaugtųsi vasara]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-skuodiene-pasirupinkime-kad-vaikai-saugiai-dziaugtusi-vasara https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/i-skuodiene-pasirupinkime-kad-vaikai-saugiai-dziaugtusi-vasara Namuose, sodyboje, gamtoje, stovykloje – kur beatostogautų vaikai, jiems vasara – nerūpestingų dienų metas. Mes, suaugusieji, turėtume tai įvertinti ir priminti vaikams, kaip saugiai elgtis gamtoje ar namuose, prie vandens telkinių ir patys turėtume išlikti budrūs net tuomet, kai laiką leidžiame kartu su savo mažaisiais, sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak Tarnybos vadovės, vaikai smalsūs, judrūs, linkę tyrinėti aplinką ir išbandyti visa kas nauja, tad dėl nepriežiūros, nesaugios aplinkos, patirties stokos, nepamokyti vengti pavojų vaikai gali patirti traumų, gali įvykti skaudžios nelaimės.

„Pokalbių su vaikais apie saugų elgesį, apie vasaros pramogų pavojus niekuomet nebus per daug. Vaikams reiktų žinoti ir suprasti, kodėl pavojinga vieniems maudytis, kokie pavojai gali tykoti miške ar ant sūpynių, batutų, prie ugnies. Paaiškinkime jiems, kaip ir kur ieškoti pagalbos nutikus nelaimei ar susižeidus“, – kalba Tarnybos vadovė.

I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kad reikėtų įvertinti, ar ten  kur laiką leidžia vaikai saugiai praverti langai – ar mažylis negalės užsilipti ant palangės ir persisverti, iškristi per langą. Svarbu atsiminti, kad įvairūs apsauginiai tinkleliai nuo vabzdžių nėra vaikų saugumą užtikrinanti priemonė – jie neišlaiko vaiko svorio, nėra tam pritaikyti.

„Vandenyje ir žaidžiant prie vandens vaikams gali kilti staigus pavojus, užtenka gurkštelėti vandens, parvirsti ar tiesiog pritrūkti plaukimo įgūdžių. Todėl tinkamai įvertinkime, kaip arti vaiko derėtų būti, iš kur jį stebėti, kad prireikus, pavyktų užtikrinti jo saugumą. Pripučiami baseinėliai, talpos lietaus vandeniui, tai irgi pavojaus šaltiniai, jeigu vaikutis liks be priežiūros“, – sako vaiko teisių gynėja.

Anot Tarnybos vadovės, vyresnio amžiaus vaikams derėtų išsamiai paaiškinti apie pavojus nepažįstamoje aplinkoje – kokia grėsmė yra šulinys, vandens telkinys, nuotekų duobė, miškas, laužas. Reikėtų pasikalbėti su vaikais ir apie šuolių į vandenį pavojus, juk tai gali būti mirtinai pavojinga. Nepamirškime ir saugaus eismo taisyklių – dviratininkai, riedutininkai turi dėvėti visas apsaugos priemones ir liemenes su atšvaitais.

„Esu tikra, pokalbių su vaikais apie saugų elgesį, apie vasaros pramogų pavojus niekuomet nebus per daug. Pasikalbėkime su jais. Vasara ne tik atostogų, bet ir švenčių metas. Neužmirškime, kad esame pavyzdžiu savo vaikams, esame atsakingi už juos ir jų saugumą. Pasirūpinkime, kad aplinka, kurioje yra mūsų vaikai būtų saugi, o prireikus, jais galėtų pasirūpinti patikimi žmonės“, – pabrėžia I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad vaiko tėvai ar kiti už jį atsakingi žmonės, turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios priežasties neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Taip pat reiktų įvertinti, ar vaikas yra pakankamai suaugęs ir brandus, kad klausytų tėvų nurodymų jiems nebūnant šalia. Įsitikinkime, kad vaikas sugeba užrakinti ir atrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus, o atsiradus poreikiui, mokės ir galės skubiai susisiekti su jumis ar kitais suaugusiais žmonėmis, gebės išsikviesti pagalbą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf.

I. Skuodienė: pasirūpinkime, kad vaikai saugiai džiaugtųsi vasara

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 10:57:15 +0300
<![CDATA[Mokėjimo prašymus kompensuoti šilumos siurblių ar biokuro katilų įrengimą reikia pateikti iki liepos 1 d.]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokejimo-prasymus-kompensuoti-silumos-siurbliu-ar-biokuro-katilu-irengima-reikia-pateikti-iki-liepos-1-d https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokejimo-prasymus-kompensuoti-silumos-siurbliu-ar-biokuro-katilu-irengima-reikia-pateikti-iki-liepos-1-d Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad fiziniai asmenys, norintys gauti kompensaciją pasikeitus taršius šilumos įrenginius į šilumos siurblius ar biokuro katilus pagal 2021m. rugsėjo 1 d. skelbtą kvietimą iki liepos 1 d. privalo įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius ir  pateikti išlaidų kompensavimo prašymus.

Atkreipiame projektų vykdytojų dėmesį, kad mokėjimo prašymų pateikimo terminas nebus pratęstas. Iš 1765 patvirtintų paraiškų, 686 projektų vykdytojai dar nepateikė mokėjimo prašymų. Mokėjimo prašymą prašome teikti prisijungus prie APVIS. Instrukciją, kaip prisijungti prie APVIS galima rasti čia

Teikdami mokėjimo prašymą, prašome nurodyti faktiškai įrengto katilo arba šilumos siurblio techninius parametrus.

Primename, kad su mokėjimo prašymu turi būti pateikti šie dokumentai:

- Dokumentų, pagrindžiančių informaciją apie išmontuoto iškastiniu kuru kūrento šilumos įrenginio atidavimą atliekų tvarkytojams, kopijos (pagal Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678, 5 punktą išduotų pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančio apskaitos dokumento kopijas arba atliekų pridavimo į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles įrodančio dokumento kopija);

- Katilo arba šilumos siurblio įsigijimą pagrindžiančio dokumento (PVM sąskaitos faktūros/sąskaitos faktūros) kopija;

- Įrangos perdavimo-priėmimo Fizinio asmens nuosavybėn aktas;

- Techninius duomenis patvirtinančių dokumentų kopija (įrenginio pasas ir (ar) techninė specifikacija) (šilumos siurblių technines specifikacijas pateikti vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimais (Privaloma informacija apie gaminį pateikiama Reglamento 2 lentelėje), šilumos siurblių oras–oras technines specifikacijas pateikti vadovaujantis 2011 m. gegužės 4 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 626/2011, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES nustatant oro kondicionierių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus.).

- Pareiškėjo gyvenamojo namo, jame įdiegtos naujos įrangos (pilno komplekto) ir ant įrangos esančių parametrų lentelių nuotraukos. Parametrų lentelių nuotraukos turi būti įskaitomos, kad jose matytųsi įrangos pavadinimas, modelis ir kiti techniniai duomenys, padedantys identifikuoti įsigytą įrangą.

- Gamintojo pateiktas dokumentas (sertifikatas ir/arba bandymų protokolas), kad katilas atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 “Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“ (taikoma jei diegiamas biokuro katilas).

 

Mokėjimo prašymus kompensuoti šilumos siurblių ar biokuro katilų įrengimą reikia pateikti iki liepos 1 d.

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 10:45:18 +0300
<![CDATA[Kepsninės ir degusis skystis: kokie pavojai tyko?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kepsnines-ir-degusis-skystis-kokie-pavojai-tyko https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kepsnines-ir-degusis-skystis-kokie-pavojai-tyko Vasara lepina saulėtais orais, tad, ištaikę progą, skubame kurti kepsnines, o artėjančių Joninių neįsivaizduojame be laužo. Kad šventė nevirstų tragedija, patarimais dalijasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Pasak specialisto, daugelis nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo. Jis primena, kad  kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato. Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai  negali įsirengti laužavietės (nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai). Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. „Saugaus atstumo nuo pastatų  laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, naudojantis  kepsninėmis ir kūrenant laužus“, – pažymi specialistas. 

Negalima kūrenti kepsninių ir šašlykinių  balkonuose, lodžijose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas).

Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu. A. Česūnas įspėja: „Svarbiausia – jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko – ją būtina atidžiai perskaityti. Tačiau juk žinome, kad žmonės  degųjį skystį, dažnai neskaitę instrukcijos, tiesiog „iš akies“ ima ir užpila ant malkų ar anglių. Tokiu atveju pagrindinis pavojus tyko, jeigu to skysčio užpilama per daug. Tada staigiai užsidega ir gali „šauti“ vadinamasis liepsnos pliūpsnis. O jo metu gali apdegti ir šalia stovintys žmonės“. 

Degiojo skysčio instrukcijose nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto. Tačiau svarbiausia, pasak A. Česūno, neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio.

Svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Šiemet jau buvo vienas nelaimingas atvejis, kurį sukėlė degusis skystis. Poilsiavietėje prie Kauno marių, Kaišiadorių rajone, šalia kūrenamo laužo sprogo degiojo skysčio butelis ir moteriai nudegino rankas ir nugarą.

Iš asmeninės patirties specialistas pataria – ugnies įdegimo metu šalia ugnies židinio turi būti  kuo mažiau žmonių. Kitaip tariant, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų. Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio – besikūrenančios kepsninės ar laužo.

Kokia kepsninė saugiausia? „Uždaro tipo kepsninės yra saugesnės, nes kyla mažesnis pavojus, bet tiek su viena ar kita tam tikra pavojaus rizika išlieka“, – pastebi pareigūnas. 

Jeigu kilo gaisras, A. Česūnas pataria pirmiausia ugnį bandyti gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.

„Jokiu būdu negalima palikti įkurtos kepsninės be priežiūros. Baigę kepti mėsą būtinai užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi“, – sako A. Česūnas.

Specialistas pataria rimtai įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje kūrenamų kepsninių ar laužų. „Vėjas labai lengvai gali iš kepsninės ar laužo išpūsti  žiežirbą, ją nunešti ir, esant palankioms sąlygoms, uždegti miško paklotę, žolę, šieną. Todėl, jei pučia stiprus vėjas,  kepsninių ar laužų geriau nekūrenti“, – pataria A. Česūnas.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 10 kartų vyko gesinti nuo kepsninių kilusių gaisrų. Nuo kepsninės užsidegė namo stogas, nuo šašlykinių buvo užsidegusi žolė, dar kitur – medinė malkinė, šiltnamis. Ugniagesiams teko skubėti gesinti šašlykinės ir gyvenamojo namo terasoje, kuri naudota nesilaikant saugaus atstumo nuo pastato.  

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyrius

Kepsninės ir degusis skystis: kokie pavojai tyko?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 10:32:10 +0300
<![CDATA[Ar tikrai neįmanoma vairuoti nenaudojant mobiliojo ryšio priemonių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-tikrai-neimanoma-vairuoti-nenaudojant-mobiliojo-rysio-priemoniu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-tikrai-neimanoma-vairuoti-nenaudojant-mobiliojo-rysio-priemoniu Lietuvos kelių policija per metus išaiškina daugiau nei 40 000 atvejų, kai mobilusis telefonas yra laikomas rankose vairuojant transporto priemonę. Šiemet jau 100 asmenų dėl to neteko teisės vairuoti. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys akcentuoja ne baudos dydį, o apeliuoja į žmonių sąmoningumą.

Per penkis šių metų mėnesius užfiksuoti 21 429 atvejai, kai vairuotojai nepaisė Kelių eismo taisyklių vieno iš reikalavimų, t. y.  naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodami. 2021 metais tokių pažeidimų buvo užfiksuota 42 260. Už tai vairuotojai gali būti nubausti nuo 60–90 eurų bauda ir netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 3 mėnesių. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys ragina žmones elgtis atsakingiau ir ne tik patiems nesinaudoti mobiliojo ryšio telefonais vairuojant, bet ir įspėti kitus taip darančius vairuotojus.

,,Vairuotojo dėmesys turi būti sutelktas tik į vairavimą. Eismo įvykiai, patiriami sužeidimai, žmonių netektys įrodo, kad bet kokie kiti pašaliniai veiksmai neleidžia gerai įvertinti eismo situacijos, važiavimo sąlygų ir padariniai gali būti labai skaudūs“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys.

Šiemet teisė vairuoti už naudojimąsi mobiliuoju telefonu buvo atimta 102 asmenims. 2021 metais per tą patį laikotarpį, t. y. sausio-gegužės mėnesiais, 55 žmonės prarado vairuotojų pažymėjimus. 

Daugelis automobilių turi laisvų rankų įrangą, todėl skambinti ir atsiliepti yra gana patogu, tačiau jaunoji karta ir ne tik ji įnikusi į socialinius tinklus. 

,,Jaunoji karta intensyviau naršo socialiniuose tinkluose ir neretai negali nuo jų atsitraukti, bet vairuojant kiekvienas kitas veiksmas yra labai pavojingas, ir gyventojai  neturėtų to toleruoti, o pamatę netinkamai besielgiantįjį, įspėti ir sudrausminti“, – ragina žmones nelikti abejingus Vytautas Grašys.

Lietuvos kelių policijos inf. 

Ar tikrai neįmanoma vairuoti nenaudojant mobiliojo ryšio priemonių

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 10:12:58 +0300
<![CDATA[Aktualu nuo liepos į komandiruotes vykstantiems darbuotojams – skaidresnė dienpinigių mokėjimo tvarka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktualu-nuo-liepos-i-komandiruotes-vykstantiems-darbuotojams-skaidresne-dienpinigiu-mokejimo-tvarka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktualu-nuo-liepos-i-komandiruotes-vykstantiems-darbuotojams-skaidresne-dienpinigiu-mokejimo-tvarka Jau nuo liepos 1 dienos įsigalios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažins darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas. Iki šiol avanso ir dienpinigių mokėjimo tvarka yra bene pagrindinė darbo ginčų kilimo priežastis. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2021 m. darbo ginčų komisijos gavo beveik 5400 prašymų išnagrinėti tarp darbuotojo ir darbdavio kilusį ginčą. 

Ir ateityje išliks galimybė profesinei sąjungai ir darbdaviui susitarti dėl mažesnių dienpinigių taikymo kolektyvinėje sutartyje. Jeigu tokios sutarties nėra, bus galima nustatyti mažesnius dienpinigius vietiniame norminiame teisės akte. Tiek susitariant kolektyvinėje sutartyje, tiek nustatant vietiniame norminiame teisės akte, dienpinigių dydis negali būti mažesnis kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Siekiant mokėti mažesnius dienpinigius nei Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, dienpinigiai turės būti diferencijuoti pagal tam tikrus objektyvius kriterijus, kurie bus sutarti kolektyvinėje sutartyje ar numatyti vietiniame norminiame teisės akte. 

KAS NAUJO? Užtikrinant darbuotojų lygiateisiškumą, dienpinigių dydžiai negalės būti nustatomi darbo sutartyse. Darbdaviui atsiranda prievolė prieš nustatant konkrečius dienpinigių dydžius ir kriterijus informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais, kaip tai numato Darbo kodeksas. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turės būti supažindinti raštu. Tinkamu pateikimu raštu laikomi tokie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos galimybės ją išsaugoti.

Taip pat nustatoma, kad neišmokėta dienpinigių už praėjusio kalendorinio mėnesio komandiruotės dienas dalis turės būti mokama kartu su darbo užmokesčiu pagal nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir terminus.

Tikimasi, kad pakeitimai padės sumažinti darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas, užtikrins darbuotojų lygiateisiškumą, o pažeidimus taps lengviau įrodyti kilus darbo ginčui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

Aktualu nuo liepos į komandiruotes vykstantiems darbuotojams – skaidresnė dienpinigių mokėjimo tvarka

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 10:07:19 +0300
<![CDATA[Rentgenu muitinėje pradėti dažniau tikrinti ir lengvieji automobiliai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rentgenu-muitineje-pradeti-dazniau-tikrinti-ir-lengvieji-automobiliai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/rentgenu-muitineje-pradeti-dazniau-tikrinti-ir-lengvieji-automobiliai Siekiant užtikrinti, kad į Lietuvos teritorija nepatektų neapmokestintos prekės, Muitinė pradėjo dažniau skenuoti rentgenu iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojančius lengvuosius automobilius.

„Muitinės pareigūnai stebi vykstančiųjų per Lietuvos-Baltarusijos sieną asmenų ir automobilių istoriją. Turime metodų, pagal kuriuos galime identifikuoti potencialiai rizikingus atvejus ir imtis profilaktinių priemonių, užkardant nusikaltimus. Iki šiol kelio postuose esančius rentgeno kontrolės sistemą dažniau naudojome krovininio transporto tikrinimui, tačiau naujausios tendencijos įpareigoja koreguoti darbo metodus“, – sako Vilniaus teritorinės muitinės direktorius Arūnas Sarulis.

Vaizdų peržiūra

Per pirmąsias tris šios savaitės dienas, nuo 2022 birželio 20 d. iki 2022 birželio 23 d., rentgeno aparatu buvo patikrinta per 183 lengvieji automobiliai.

Nuo bevizio režimo į Baltarusiją įsigaliojimo lengvųjų automobilių srautas į Baltarusiją skirtinguose kelio postuose išaugo nuo kelių iki keliolikos kartų.

Per pastarąją parą, 2022 birželio 22 d., per Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiavo 355, per Šalčininkų – 430, per Raigardo – 233, per Medininkų – 283 lengvųjų automobilių.

LR Muitinės inf. ir nuotr.

Rentgenu muitinėje pradėti dažniau tikrinti ir lengvieji automobiliai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 08:48:30 +0300
<![CDATA[Trumposios maisto tiekimo grandinės – kaip tai vyksta?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trumposios-maisto-tiekimo-grandines-kaip-tai-vyksta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/trumposios-maisto-tiekimo-grandines-kaip-tai-vyksta Trumposios tiekimo grandinės, kai produktai iš lietuviškų ūkių trumpiausiu keliu tiekiami tiesiai pirkėjams, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigoms – sparčiai populiarėja. Per pastaruosius dvejus metus trumpųjų grandinių paramos projektams numatyta skirti 11 mln. eurų – beveik tris kartus daugiau negu 2014 – 2020 metų laikotarpiu. Liepą skelbiamas konkursas trumpųjų grandinių paramos projektams, kuriems iš viso planuojama skirti per 10 mln. Eur.

Laukiama paraiškų trijų modelių projektams – ūkininkų bendradarbiavimui kuriant naujus prekybos taškus, organizuojant ūkiuose pagamintos produkcijos tiekimą viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms ir įstaigoms bei regioniniams logistikos centrams.

Vienas naujausių pavyzdžių – gegužės pabaigoje regioninio lygmens logistikos centrui, kuriamam Kauno rajone, Karmėlavoje, buvo skirta 605 tūkst. Eur paramos.  Šiame projekte, preliminariais duomenimis, bendradarbiaus apie 50 Lietuvos ūkininkų, kurie savo produkciją tieks vietinei rinkai.

„Susitikime su savivaldybių atstovais ir ūkininkais aptarėme, kaip galėtume dar sparčiau plėtoti trumpąsias grandines. Vienas svarbiausių dalykų – ūkininkai turi kooperuotis – pirkėjui reikia prekių krepšelio, kuriame būtų įvairių produktų.

Taip pat keičiantis ekonominei situacijai parama turėtų būti didesnė“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Dėl to atnaujintose paramos taisyklėse maksimali paramos suma padidinta – kuriant trumpą grandinę vienam projektui bus galima skirti iki 150 tūkst. Eur. Iki šiol maksimali suma siekė 120 tūkst. Eur.

Projektams kuriant trumpąsias grandines, viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų aprūpinimui maisto produktais parama sieks iki 250 tūkst. Eur vienam projektui (buvo 200 tūkst. Eur).

Didžiausios paramos galima tikėtis steigiant regioninius logistikos centrus. Kai logistikos centras steigiamas nuomojamose patalpose, paramos suma negali viršyti 700 tūkst. Eur, numatant statyti logistikos centrą ar investuoti į valstybei, savivaldybei, patiems steigėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą pritaikant jį logistikos centrui didžiausia paramos suma galės siekti 1,5 mln. Eur.

Parama investicijoms, kuriant trumpas teikimo grandines sieks 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau skatinant ūkininkus kooperuotis ir investuoti bendradarbiaujant parama bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo ir projekto įgyvendinimo išlaidoms  bei skatinamosios veiklos išlaidoms kompensuojama 100 proc.

Ūkininkai taip pat aktyviai ieško kelių į vaikų ugdymo įstaigas. Žemės ūkio ministerija skatina ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose – vaikų darželiuose, kompensuodama pagal kokybes sistemas pagamintų produktų ir įprastinės gamybos produktų kainų skirtumą.

Kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, vienas iš atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės – pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems toje pačioje savivaldybėje, kur įsikūrusi ugdymo įstaiga arba kaimyninėse savivaldybėse.

Šiais metais beveik 2,4 mln. eurų parama kompensuojant kainų skirtumą jau pasinaudojo per 50 vaikų ugdymo įstaigų, maitinančių 8400 vaikų. Taip pat iki liepos 1 d. laukiama naujų paraiškų.

Palyginti, 2019 m.  paremti 7 pareiškėjai, maitinantys 997 vaikus, 2020 m. paremti 10 pareiškėjų, iš viso maitintas 1061 vaikas, o pernai paremti 45 pareiškėjai, maitinę iš viso daugiau negu 7200 vaikų.

Žemės ūkio ministerijos inf. ir nuotr. 

 

Trumposios maisto tiekimo grandinės – kaip tai vyksta?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Jun 2022 08:38:48 +0300
<![CDATA[JKC informacinis Joninių pranešimas miesto gyventojams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jkc-informacinis-joniniu-pranesimas-miesto-gyventojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jkc-informacinis-joniniu-pranesimas-miesto-gyventojams Prašome atkreipti dėmesį!

Mieli jonaviečiai,

Jau birželio 23 d. Joninės. Kad renginys vyktų sklandžiai ir nesukeltų nemalonių netikėtumų, iš anksto informuojame, jog:

  • nuo birželio 22 d. vakaro iki pat šventės pabaigos bus draudžiamas stovėjimas Sodų g.;
  • nuo birželio 23 d. 8 val. nebus galima VAŽIUOTI ir stovėti Sodų g. pabaigoje (nuo sankirtos su S. G. Ilgūno gatve), įskaitant ir aikštelę prie vėliavos;
  • rekomenduojama į šventę vykti pėsčiomis ar viešuoju transportu, o esant reikalui automobilius parkuoti Jonavos sporto arenos, Kultūros centro, miesto stadiono aikštelėse;
  • šventės vietoje iki 00:20 val. nakties bus naudojama galinga garso aparatūra.

 

Atsiprašome dėl laikinų nepatogumų ir linkime su puikia nuotaika pasinerti į  trumpiausios metų nakties reginius!

Jonavos kultūros centro (JKC) inf. 

JKC informacinis Joninių pranešimas miesto gyventojams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 17:03:32 +0300
<![CDATA[Ložės nuoma Jonavos sporto arenoje LKL 2022/2023 m. sezonui]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lozes-nuoma-jonavos-sporto-arenoje-lkl-2022-2023-m-sezonui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lozes-nuoma-jonavos-sporto-arenoje-lkl-2022-2023-m-sezonui Jonavos kūno kultūros ir sporto centras išnuomoja ložę Jonavos sporto arenoje, adresu Žeimių g. 17, Jonava.

Ložės plotas 26,75 kv. m., 26 sėdimos vietos.

Vaizdų peržiūra

 

Patalpos skirtos Jonavos sporto arenoje vykstančių renginių stebėjimui. Paskirties keitimas negalimas. 

Pradinis vieno objekto nuompinigių dydis – 1 700,00 Eur 10 mėnesių nuomos sutarties laikotarpiui (2022 m. rugsėjo 1d. – 2023 m. birželio 30 d.). Sutarties pratęsimas negalimas.

Į ložės nuomos kainą įskaičiuoti bilietai į visas Jonavos sporto arenoje vyksiančias  LKL 2022/2023 m. sezono rungtynes, neviršijant ložės sėdimų vietų skaičiaus. 

Pradinis įnašas – 200,00 Eur. Pradinis įnašas turi būti pervestas į Jonavos kūno kultūros ir sporto centro sąskaitą Nr. LT594010043900050190 AB Luminor banke ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 8 d. 

Konkurso dalyviai Jonavos kūno kultūros ir sporto centro administracijai, esančiai Žeimių g. 17, Jonavoje, ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 8 d. 10:00 val. pateikia užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašyta: konkurso dalyvio pavadinimas, adresas, nuoroda „Ložės Jonavos sporto arenoje nuomos konkursui". Kartu su voku pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad pradinis įnašas sumokėtas. 

Voke turi būti pateikta:

  1. Nustatytos formos paraiška;
  2. Dalyvio juridinio asmens registravimo pažymėjimas, vadovo skyrimą patvirtinantys dokumentai arba juridinių asmenų registro išrašas. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka arba vadovo parašu ir juridinio asmens antspaudu, jei juridinis asmuo antspaudą privalo turėti.
  3. Nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas, jei konkurso dalyviui konkurse atstovauja įgaliotas asmuo. 

Už dalyvių registravimą atsakingas asmuo – specialistė sportui ir renginiams Lina Diliūnienė, tel. 8 349061636, el. p. lina@jkksc.lt

Su visomis konkurso sąlygomis galima susipažinti čia :  

https://jkksc.lt/naujienos/skelbiamas-vip-lozes-nuomos-konkursas-jonavos-sporto-arenoj

 

Ložės nuoma Jonavos sporto arenoje LKL 2022/2023 m. sezonui

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 16:55:51 +0300
<![CDATA[Jonavoje lankosi mūsų miesto partnerio iš Ukrainos - Smilos - atstovų delegacija]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-lankosi-musu-miesto-partnerio-is-ukrainos-smilos-atstovu-delegacija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-lankosi-musu-miesto-partnerio-is-ukrainos-smilos-atstovu-delegacija Birželio 21-ąją į Jonavą atvyko Ukrainos Smilos miesto meras Sergejus Ananko (Сергій Ананко), Smilos miesto tarybos sekretorius Jurijus Studans (Юрій Студанс) ir miesto tarybos narys, komunalinės įmonės „Komunalininkas“ („Комунальник“) direktorius Maksimas Gluščenko (Максим Глущенко).

Mūsų mieste svečius pasitiko mero pavaduotoja Birutė Gailienė, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė, tarybos narys Erlandas Andrejevas. Delegacija aplankė "Lietavos" mokyklą, kur šiuo metu mokosi bene didžiausia dalis iš Ukrainos atvykusių vaikų, svečiavosi ir savivaldybės suteiktose apgyvendinimo pabėgėliams patalpose, susitiko su  Jonavoje gyvenančia pabėgėlių iš Ukrainos bendruomene.

Kaip Jonavos r. socialinių paslaugų centre (SPC) kalbėjo mero pavaduotoja Birutė Gailienė, delegacijai pristatydama SPC veiklą, tai yra įstaiga, kuri rūpinasi karo pabėgėliais. Ir nuo pat pradžių centro direktorė Valentina ir jos komanda rūpinosi beveik visais su tuo susijusiais klausimais.

Jonavos r. SPC direktorė dr. Valentina Demidenko, kuriai tik vakar įteiktas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas "Gerumo Žvaigždė" už indelį socialinėje srityje, integruojant pabėgėlius Lietuvoje, susitikimo su delegacija metu kalbėjo, jog karas išvijo žmones iš savų namų, todėl bent jau čia, Jonavoje, stengiamasi sukurti jiems namų atmosferą.

„Taip jau atsitiko, kad karas žmones atvedė pas mus, todėl mūsų užduotis, padaryti viską, kad jų buvimas čia būtų komfortiškas, kad jie jaustųsi kuo ramiau, laisviau ir geriau, tiek, kiek tai yra įmanoma taip jaustis svetimoje šalyje. Į mūsų centrą dažnai ateina moterys, vėliau pažiūrėsime, kuo dienos centre užsiima vaikai, parodysime trumpametražinį filmą, kokia yra mūsų centro veikla. O šiandien bendraudami tiesiogiai, be tarpininkų, daugiau iš pirmų lūpų sužinosime kaip mes čia gyvenam“, - klabėjo dr. V. Demidenko.    

Ukrainos Smilos miesto meras Sergejus Ananko (Сергій Ананко) kalbėjo, kad aplankius kelias įstaigas ir iš arčiau stebėjus, kaip Jonavoje priimami nuo karo bėgantys ukrainiečiai, jis jaučia didelį dėkingumą mūsų mietui.

„Apsilankėme mokykloje, kurioje mokosi vaikai iš Ukrainos, pamatėme, kur gyvena mūsų žmonės ir esame susižavėti jiems suteiktomis sąlygomis. Mūsų mieste, Smiloje, ganėtinai ramu, ir mes taip pat priimame Ukrainos pabėgėlius iš tų miestų, kuriuose vykdomi kariniai veiksmai, todėl buvo įdomu sužinoti, kaip karo pabėgėliai priimami kitur. Mūsų miestas Smila ir Jonava jau seniai esame partneriai, bendradarbiaujame su jūsų miesto meru ir mero pavaduotoja, ir esame dėkingi ne tik jiems, bet ir visai lietuvių tautai, kad su šiluma ir gerumu priglaudžia mūsų tautiečius. Mes maloniai nustebinti tokiu jūsų gerumu ir dėkojame, kad savo nuostabiame mieste priėmėte beveik 400 ukrainiečių, kad ištiesėte pagalbos ranką mūsų tautai“, - kalbėjo Ukrainos Smilos miesto meras Ananko Sergejus (Ананко Сергій).

Ukrainos partnerio miesto valdžios atstovai Lietuvoje užsiliks kiek ilgiau bei dalyvaus Jonavos Joninių šventėje.

Jonavoje lankosi mūsų miesto partnerio iš Ukrainos - Smilos - atstovų delegacija

Jonavoje lankosi mūsų miesto partnerio iš Ukrainos - Smilos - atstovų delegacija Jonavoje lankosi mūsų miesto partnerio iš Ukrainos - Smilos - atstovų delegacija ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 15:25:47 +0300
<![CDATA[Nemažėjant autoįvykių su laukiniais gyvūnais, aplinkosaugininkai primena važiuoti lėčiau]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemazejant-autoivykiu-su-laukiniais-gyvunais-aplinkosaugininkai-primena-vaziuoti-leciau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nemazejant-autoivykiu-su-laukiniais-gyvunais-aplinkosaugininkai-primena-vaziuoti-leciau Kas savaitę sulaukiant beveik arti dviejų šimtų skambučių apie į autoįvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena būti atsargiems kelyje, saugoti save ir laukinius gyvūnus. Vairuotojui susidūrus su laukiniu gyvūnu privaloma apie tai pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Aplinkosaugininkai vairuotojams pataria nuolatos būti atidiems, stebėti kelkraščius, neviršyti leistino greičio.

„Nemaža dalis susidūrimų įvyksta anksti ryte ir vėlai vakare, tokiu laikotarpiu laukiniai gyvūnai aktyviausi. Tad jeigu kelionę renkatės tokiu paros metu, atidžiai stebėkite kelią. Prisiminkite, kad jei kelią perbėgo šernas, stirna, greitu metu paskui jį prabėgs ir jo gentainiai ar net visas gyvūnų būrys“, – sakė Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Dalia Černevičienė. 

Kaip pastebi aplinkosaugininkė, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie įspėja apie laukinius gyvūnus – šie ženklai statomi kelio atkarpose, kuriose didžiausia tikimybė sutikti gyvūną. 

„Supraskite, kad laukiniai gyvūnai nesustos tam, kad praleistų automobilį, o stengsis kuo greičiau prabėgti, kas dažnu atveju baigiasi autoįvykiu“, – teigė D. Černevičienė.

Pranešimų priėmimo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais daugiausia pranešimų apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais gauta gegužės mėnesį – 1006 ir gruodžio mėnesį – 953. Šiais metais gegužę buvo gauta – 1 697 pranešimų, balandžio mėnesį – 755.

Primename, vairuotojui susidūrus su laukiniu gyvūnu privaloma apie tai pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

AAD inf. 

Nemažėjant autoįvykių su laukiniais gyvūnais, aplinkosaugininkai primena važiuoti lėčiau

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 15:02:13 +0300
<![CDATA[Vyriausybė pritarė VRM siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-vrm-siulymui-pratesti-nepaprastaja-padeti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-vrm-siulymui-pratesti-nepaprastaja-padeti Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektui.

Remiantis šiuo projektu siūloma Lietuvoje pratęsti nepaprastąją padėtį nuo 2022 m. birželio 30 d. 00 valandų iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 24 valandos dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šiam Vyriausybės nutarimo projektui turės pritarti Seimas.

Šiuo metu galiojančios nepaprastosios padėties terminas baigiasi šių metų birželio 29 d. 24 valandą.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rusijos Federacijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones grėsmės Lietuvos visuomenės rimčiai ir saugumui išliko. Rusijos karinės agresijos mastas nuo jos pradžios didėja ir ji vykdoma daugelyje visos Ukrainos teritorijos vietovių, o Rusijos Federacija laikosi atviros grasinimų retorikos Ukrainą remiančių valstybių atžvilgiu, niekindama jų nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei istoriją.

„Rusijos sukeltam karui Ukrainoje pabaigos kol kas nematyti – ir toliau daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nuolatiniai tarptautinės teisės pažeidimai. Be to, nesaugi ir nestabili geopolitinė situacija sudaro sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijoms vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą. Reaguodami į tai, turime taikyti būtinas saugumo priemones galimoms grėsmėms atremti“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje, saugomi svarbūs valstybei objektai, griežčiau kontroliuojamas karo ir neapykantos kurstymas – ribojamos televizijos ir radijo programų transliacijos, kuriomis skleidžiama Rusijos ir Baltarusijos dezinformacija.

Šiuo laikotarpiu taip pat asmenims draudžiama organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kai jų tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos ir (ar) Baltarusijos valstybių veiksmus, dėl kurių Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis.

Ir toliau galios griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Pažymėtina, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels. Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.

VRM inf. 

Vyriausybė pritarė VRM siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 14:20:36 +0300
<![CDATA[Netrukus Jonavoje bus įrengtos naujos eismo saugumo priemonės  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netrukus-jonavoje-bus-irengtos-naujos-eismo-saugumo-priemones https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/netrukus-jonavoje-bus-irengtos-naujos-eismo-saugumo-priemones Kaip yra žinoma, birželio 9-ąją dieną vyko Saugaus eismo komisijos (SEK) posėdis, kuriame svarstyti miestui ir rajonui svarbūs eismo saugumo klausimai, priimti nutarimai, atsižvelgiant į gyventojų pateiktus prašymus.

Minėto posėdžio metu buvo priimtas nutarimas ne tik grąžinti buvusį vienpusį eismą A. Kulviečio gatvėje, bet ir apriboti galimybę vairuotojams sukti į kairę sankryžoje su P. Vaičiūno gatve rytinio piko metu, 7-9 val. Gatvių sankirtoje ketinama įrengti ir sferinį kelio veidrodį, kuris pagerins matomumą vairuotojams.

Po SEK sprendimo priėmimo, praėjus kuriam laikui, A. Kulviečio ir P. Vaičiūno gatvių sankirtoje laukiamas kairį posūkį  draudžiantis ženklas bei sferinis veidrodis dar neįrengti. Naujų priemonių įrengimas mieste patikėtas bendrovei „Jonavos paslaugos“, pasiteiravus įmonės apie tai, gautas patikinimas, kad sukti kairėn draudžiantis kelio ženklas jau užsakytas, o įrengtas bus jau kitą savaitę, po Joninių šventės.

Kalbant apie kitas naujas eismo saugumo priemones, panašiu laiku, kitą savaitę turėtų būti įrengti ir sferiniai veidrodžiai jau minėtoje A. Kulviečio ir P. Vaičiūno gatvių sankryžoje bei Parko ir Prezidento g. sankryžoje.

Pastarojoje sankryžoje iš Parko g. įvažiuoti į kairę (Prezidento g.) dažnai nesaugu nesukeliant avarinės situacijos. Išvažiuojant iš Parko g., jei kairėje pusėje Prezidento g. esančioje sustojimo vietoje stovi priparkuoti automobiliai, matomumas išvažiuojančiam iš Parko g. yra labai blogas, todėl SEK posėdyje pritarta prašymui ir šioje sankryžoje įrengti matomumą gerinančią priemonę – sferinį veidrodį.

                            

Netrukus Jonavoje bus įrengtos naujos eismo saugumo priemonės  

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 14:10:41 +0300
<![CDATA[Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos bus skaičiuojamos palankiau jų gavėjams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/motinystes-tevystes-ir-vaiko-prieziuros-ismokos-bus-skaiciuojamos-palankiau-ju-gavejams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/motinystes-tevystes-ir-vaiko-prieziuros-ismokos-bus-skaiciuojamos-palankiau-ju-gavejams Vyriausybė pritarė siūlymui patikslinti tvarką, taikomą nustatant minimalias motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas. Dėl to apskaičiuotos minimalios išmokos nuo liepos 1 d. didės.

Minimalios priskaičiuotos motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos negali būti mažesnės nei 6 BSI. Nuo liepos 1 d. šios išmokos sudarys 276 eurus. Iki liepos 1 d. minimalios priskaičiuotos išmokos buvo 252 eurai.

Kaip bus apskaičiuojamos

Minimalios tėvystės, motinystės ar vaiko priežiūros išmokos bus apskaičiuojamos, taikant paskutinį patvirtintą bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį, jei šis dydis keitėsi ne nuo einamųjų metų ketvirčio pradžios.

Jeigu per praeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas atsiradimo dienos galiojęs bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis keitėsi, apskaičiuojant minimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį šių išmokų dydžiui nustatyti, bus taikomas paskutinis Vyriausybės patvirtintas bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis. Nauja tvarka labiausiai aktuali tiems asmenims, kuriems išmokos bus skiriamos nuo liepos 1 d.

Kaip yra dabar

Šiuo metu nėra nustatyta, kuris BSI turi būti taikomas apskaičiuojant minimalias motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, jei BSI dydis per praėjusį ketvirtį keitėsi. Tai nebuvo aktualu iki tol, kol BSI dydis būdavo nustatomas nuo kalendorinių metų pradžios.

Padidintos socialinės išmokos

Siekiant susilpninti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, nuo birželio pradžios padidinti baziniai socialinės paramos išmokų dydžiai, kurie taikomi apskaičiuojant socialines išmokas. 

Bazinė socialinė išmoka (BSI) nuo birželio padidinta 4 eurais, iki 46 eurų, šalpos pensijų bazė – 23 eurais, iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 12 eurų, iki 138 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis – 18 eurų, iki 147 eurų.

Padidinus bazinę socialinę išmoką, padidėjo nuo jos priklausančių išmokų dydžiai: pvz., vaiko pinigai padidėjo iki 80,5 euro, o išmoka vaikui daugiavaikėms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 127,88 euro. 

 

s

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos bus skaičiuojamos palankiau jų gavėjams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 13:16:29 +0300
<![CDATA[Prieš Jonines – ilgai lauktas stebuklas: du žmonės Kaune sulaukė neįkainojamos dovanos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pries-jonines-ilgai-lauktas-stebuklas-du-zmones-kaune-sulauke-neikainojamos-dovanos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pries-jonines-ilgai-lauktas-stebuklas-du-zmones-kaune-sulauke-neikainojamos-dovanos Prieš pat Jonines du lietuviai sulaukė neįkainojamos dovanos – po ilgų laukimo metų, atsiradus tinkamam donorui, jiems buvo atliktos inkstų transplantacijos. Mirusio artimųjų priimtas sprendimas šiems žmonėms pagerins gyvenimo kokybę ir leis pamiršti varginančią ligą.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad pirmadienį, birželio 20 d., LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus donorystei. Tai jau 23 efektyvus organų donoras šiais metais Lietuvoje.

Atlikus visus reikalingus tyrimus nustatyta, kad transplantacijai yra tinkami donoro inkstai ir kraujagyslinis audinys. Organų persodinimo operacijos recipientams buvo atliktos LSMUL Kauno klinikose.

Transplantacijos laukė ilgus metus

LSMUL Kauno klinikų gydytojas nefrologas, vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura NTB atskleidė, kad inkstų transplantacijos viena recipientė laukė 2 metus ir beveik 2 mėnesius, o kitas recipientas – 1 metus ir 2 mėnesius.

„Transplantacijos buvo atliktos sėkmingai. Abu recipientai po operacijų jaučiasi gerai“, – dalijosi gydytojas A. Bura.

Svarbiausią sprendimą priima artimieji

Apie galimybę donuoti mirusiojo organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tais atvejai, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama smegenų mirtis arba sustojusi širdis. Įvairių medicininių aparatų ir vaistų dėka kiti organai kurį laiką dar funkcionuoja, todėl yra galimybė įgyvendinti transplantacijos procesą. Apie tai donorinė ligoninė informuoja NTB.

Transplantacijų koordinatoriams mirusįjį užregistravus kaip potencialių donorą yra atliekami įvairūs kraujo tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti kurie donoro organai ir (ar) audiniai yra tinkami transplantacijai.

Kitas labai svarbus etapas – pokalbis su artimaisiais, tik nuo jų priklauso ar  organų donorystės ir transplantacijos procesai galės tęstis toliau. Šiuo metu Lietuvoje artimųjų prieštaravimai sudaro apie 22 proc.

Artimiesiems sutikus padovanoti organus ir gavus kraujo tyrimų rezultatus – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinka.

Tiems žmonėms, kuriems tinka donuojamas organas, dar tą pačią dieną atliekama transplantacija, nes transplantacijai paruošti organai gyvybingi išlieka ribotą laiką. Širdį reikia transplantuoti per maždaug 5 valandas, o inkstus būtina persodinti per maždaug 12 valandų.

Transplantacijų laukia ir vaikai

Apie galimybę donuoti mirusio žmogaus organus artimieji išgirsta pačiu sunkiausiu metu. Netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.

Lietuvoje, kaip ir Kipre, Vokietijoje, Rumunijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Danijoje ir Airijoje, šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, vedamas geranoriškumo gali pasirašyti sutikimą ir įsigyti Donoro kortelę. Tai reiškia, kad po mirties jis taptų potencialiu organų donoru. Tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti artimieji, kurie gali ir nežinoti apie tai, kad mylimas žmogus buvo išreiškęs pritarimą organų donorystei.

Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei po mirties, jeigu nėra raštu pareiškęs kitaip, tačiau paskutinis sprendimas vis tiek priklauso artimiesiems. Manoma, kad taikant šį organų donorystės modelį artimiesiems yra lengviau apsispręsti dėl organų dovanojimo, nes tuomet jie aiškiai žino, ar žmogus prieš mirtį nebuvo išreiškęs nepritarimo.

Vienas efektyvus organų donoras galėtų padėti net 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 318 žmonių: 78 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 34 širdies, 6 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 42 kepenų, 153 ragenų transplantacijos. Iš jų – 3 vaikai.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

NTB inf. ir nuotr. 

Prieš Jonines – ilgai lauktas stebuklas: du žmonės Kaune sulaukė neįkainojamos dovanos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 12:05:06 +0300
<![CDATA[Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos viešinimas apie vėjo elektrinių parko įrengimą Jonavos rajone]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/poveikio-visuomenes-sveikatai-vertinimo-ataskaitos-viesinimas-apie-vejo-elektriniu-parko-irengima-jonavos-rajone https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/poveikio-visuomenes-sveikatai-vertinimo-ataskaitos-viesinimas-apie-vejo-elektriniu-parko-irengima-jonavos-rajone Jonavos rajone planuojama įrengti iki 24-ų vėjo elektrinių (VE) parką, kuris gamins elektros energiją, naudojant alternatyvius atsinaujinančios vėjo energijos išteklius. Kaip nurodoma dokumentuose, VE parką planuojama statyti Bukonių, Žeimių ir Kulvos seniūnijų kaimuose. Jėgaines numatoma pastatyti ir pradėti naudoti 2024–2025 metais.

Parengta planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita ir visuomenė kviečiama susipažinti.

  1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) organizatorius – UAB „Taupi energija“, įm. k. 305176457, Kauno g. 4-6, 55176 Jonava., tel. +370 656 75169, el. p. arvisk777@gmail.com
  2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – PVSV) ataskaitos rengėjas – VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas (toliau – PTPI), įm. k. 303211151, V. Berbomo g. 10-201, 92221 Klaipėda, el. p. info@corpi.lt, tel./faks.: (8~46) 390818, tel. 8 602 45523.
  3. PŪV pavadinimas, vieta (adresas) – vėjo elektrinių parko įrengimas Jonavos rajone.
  4. Trumpas PŪV aprašymas – planuojama įrengti iki 24-ų VE parką, kuris gamins elektros energiją, naudojant alternatyvius atsinaujinančios vėjo energijos išteklius.
  5. Viešai PVSV ataskaita eksponuojama nuo 2022 m. birželio 22 d. iki liepos 7 d. imtinai, Bukonių seniūnijos (Ukmergės g. 22, Bukonių k., 55418 Jonavos r.), Žeimių seniūnijos (Kauno g. 47, Žeimių mstl., 55384 Jonavos r.), Kulvos seniūnijos (Tarybų g. 2, Kulvos k., 55350 Jonavos r.) ir PTPI patalpose (V. Berbomo g. 10-201, Klaipėda) darbo metu ir darbo valandomis. PŪV PVSV ataskaita paskelbta interneto svetainėje www.corpi.lt, skiltyje „Skelbimai“.
  6. Visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimas įvyks 2022 m. liepos 7 d. 17 val. Jonavos rajono savivaldybėje posėdžių salėje (Žeimių g. 13, 55158 Jonava).
  7. Iki viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimo teikti visuomenės pasiūlymus PVSV ataskaitos klausimais raštu PTPI, adresu V. Berbomo g. 10-201, Klaipėda arba el. p.info@corpi.lt
  8. Sprendimą dėl PŪV galimybių priimanti institucija– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, K. Petrausko g. 24, 44156 Kaunas, el. p. kaunas@nvsc.lt, tel. (8 37) 331683.

Nuotraukoje - Žeimių seniūnijoje statoma vėjo jėgainė 

 

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos viešinimas apie vėjo elektrinių parko įrengimą Jonavos rajone

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 11:25:13 +0300
<![CDATA[„Sumanaus moksleivio akademiją“ baigė virš 40 šalies įstaigų, jų tarpe - ir Jonavos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sumanaus-moksleivio-akademija-baige-virs-40-salies-istaigu-ju-tarpe-ir-jonavos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sumanaus-moksleivio-akademija-baige-virs-40-salies-istaigu-ju-tarpe-ir-jonavos Tarp šalies aukštųjų mokyklų kaip išsiskirianti ypač aktyviu bendradarbiavimu su savo absolventais bene dažniausiai minima Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), regis, sėkmingai kopia į dar vieną lyderystės poziciją bendradarbiaudama su šalies bendrojo ugdymo įstaigomis. VDU ŽŪA vystomo edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ sėkmė šiais mokslo metais buvo rekordinė – joje mokėsi 1855 moksleiviai, kurių veiklas koordinavo 110 mokytojų ir ugdymo įstaigų administracijos darbuotojų.

Projekte – bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sinergija

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslų krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui. Moksleiviams paskaitas skaito bei žiniomis dalijasi VDU ŽŪA dėstytojai – savo sričių ekspertai. Šiais mokslo metais „Sumanaus moksleivio akademijos“  nariai turėjo galimybę rinktis iš keturių mokymosi krypčių – verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos. Projekto koordinatorės, VDU ŽŪA marketingo vadybininkės Dėjos Bubinaitės teigimu, „Sumanaus moksleivio akademijos“ aprėpties žemėlapyje šiandien yra visa Lietuva nuo Šalčininkų, Utenos, Šilalės iki Skuodo – 75 klasės iš daugiau kaip 40-ties šalies gimnazijų ir progimnazijų. Vien į baigiamąjį renginį, vykusį VDU ŽŪA, kurio metu įteikti projekto baigimo pažymėjimai, atvyko apie pusė tūkstančio projekto dalyvių, užpildžiusių VDU ŽŪA Iškilmių salę.

Sveikindama „mažuosius absolventus“ VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ragino moksleivius nesiliauti svajoti tapti dar geresniais žmonėmis ir piliečiais bei būti drąsiems renkantis profesiją ir priimant sprendimus. „Svarbiausia, būkite sumanūs, nes tik sumanumas veda mus visus į priekį“, – teigė prof. dr. A. Miceikienė.

„Akivaizdu, kad „Sumanaus moksleivio akademiją“ yra pasirinkę smalsiausi ir sumaniausi Lietuvos moksleiviai. Būtent šios savybės ugdo ateities kūrėjus, gebėsiančius priimti kūrybingus ir drąsius sprendimus“, – išlaikyti pasirinktą teisingą kryptį jaunuolius ragino VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Komentuodama „Sumanaus moksleivio akademijos“ tikslus dr. S. Pilkienė pastebi, kad projektas yra unikalus ir dalyvių gausa, ir temų  turinio įvairove. Svarbiausia – projektas aprėpia atokiausius šalies regionus, suteikdamas puikios patirties vaikams bei mokytojams.

Pasak VDU studijų prorektorės, „Sumanaus moksleivio akademija“ remiasi tarpdisciplininio ugdymo modeliu, kuomet išeinama iš bendrojo lavinimo programos ir vieno konkretaus dalyko ribų. Universitetinėje erdvėje įprastą mokslo dalyką, žinomą iš vadovėlio, vaikas pamato visiškai kitam lygmenyje – tiriamą, komercializuojamą. Svarbu tai, kad projektas buria ir tarpdisciplinines pedagogų komandas.

„Labai džiaugsimės, jei šie vaikai pasirinks studijas VDU, tačiau pagrindinė projekto esmė – indėlis į visos mūsų visuomenės švietimą. Dauguma universitetų šiandien supranta, kad riba tarp aukštojo mokslo ir bendrojo lavinimo po truputį nyksta ir visiems drauge reikia siekti sinergijos ugdant jaunąją kartą. „Sumanaus moksleivio akademija“ suteikia mokytojams galimybę praturtinti jų dėstomo dalyko turinį kooperuojantis su universiteto ekspertais. Be to, projektas buria skirtingų regionų, skirtingų dalykų mokytojus. Tai skatina veikti STEAM principu – drauge rengiant užduotis stiprinti gamtamokslinį, technologinį, inžinerinį, kūrybinį ir matematinį ugdymą“, – teigia S. Pilkienė.

Projekto uždarymo renginyje – aktualūs pranešimai ir mokytojų pažadas kitąmet sugrįžti su dar didesniu būriu moksleivių

Po sveikinimo kalbų gausus Iškilmių salėje susirinkusių moksleivių ir mokytojų būrys sėmėsi žinių apie vis daugiau aktualumo įgaunančias socialines emocines kompetencijas klausantis VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanės, Psichologijos katedros docentės dr. Aurelijos Stelmokienės pranešimo „Socialinės emocinės kompetencijos šiuolaikinio moksleivio gyvenime“, po kurio sekė ir aktyvi klausimų-atsakymų sesija.

VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pranešime „Agrosektoriaus ateitis „veža“ moksleivius ir mokytojus supažindino su nuolat modernėjančiu agrosektoriumi, kuris yra gyvybiškai svarbus kiekvienam mūsų ir moksleiviams gali pasiūlyti platų galimybių spektrą bei inovatyvumu grįstą profesinį kelią. Savo auklėtinius į VDU ŽŪA atlydėjusi Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytoja Rasa Zubrickienė pasakoja organizatorių pasiūlymo prisijungti prie „Sumanaus moksleivio akademijos“ sulaukusi elektroniniu paštu ir nedvejojusi nė akimirkos. „Po ilgai trukusių suvaržymų dėl pandemijos norisi vaikams suteikti kuo daugiau naujų patirčių. Iš tiesų projektas yra puikus. Teminės paskaitos labai praturtino mano dėstomo biologijos dalyko pamokas. Su kolegėmis planuojame, kad kitais mokslo metais atvešime ne vieną, o kelias mūsų gimnazijos moksleivių klases“, – linkėdama projektui sėkmės kalba R. Zubrickienė, pastebėdama kad tuo metu, kai moksleiviams VDU ŽŪA vyko baigiamieji užsiėmimai, juos atlydėję pedagogai laiką taip pat praleido labai naudingai. Jie turėjo progą dalyvauti VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docento dr. Ryčio Pakrosnio paskaitoje-seminare „Kaip įveikti gyvenimo iššūkius ir nepalūžti“. Seminarą išklausę mokytojai išėjo su pozityviomis mintimis bei padrąsinimu ugdyti atsparumą ir rūpintis savimi, kad padidintume tikimybę įveikti gyvenimo iššūkius.

„Sumanaus moksleivio akademija“ – perspektyvių savarankiškų ateities darbo rinkos dalyvių ugdymui

Mokytojos R. Zubrickienės auklėtinių, Alytaus Jotvingių gimnazijos būsimųjų dešimtokų Luknės, Ugnės ir Dovydo tvirtinimu, „Sumanaus moksleivio akademija“ jiems ne tik suteikė naujų žinių, bet ir paskatino atsakingai galvoti bei planuoti ateitį, renkantis aktualius mokslo dalykus bei brandos egzaminus, kurių geri rezultatai bus reikalingi siekiant patekti į universitetą.

Projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ viena sumanytojų, šiuo metu VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė dr. Aistė Čapienė pasakoja, kad šio projekto veikla prasidėjo 2016 m., siekiant sukurti tvarų ryšį su Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigomis, ugdyti moksleivių verslumo kompetencijas formuojant savarankiškus ateities darbo rinkos dalyvius. Nutarta seminarų metu 30 proc. laiko skirti teoriniams, 70 proc. – praktiniams užsiėmimams, dirbant pagal iš anksto parengtas užduotis: taikydami tarptautinėje praktikoje pripažįstamus metodus jaunuoliai generuoja idėjas, analizuoja lyderių sėkmės istorijas, lavina viešojo kalbėjimo ir komandinio darbo įgūdžius.

Projekto baigimo pažymėjimai beveik 2 tūkstančiams moksleivių iš daugiau kaip 40-ies šalies ugdymo įstaigų

Sulaukus didelio mokyklų susidomėjimo 2018 m. „Sumanaus moksleivio akademijos“ programa buvo išplėsta ir jaunuoliai galėjo rinktis jau iš kelių skirtingų mokslo krypčių klasių: verslumo, inžinerijos ir gamtos mokslų. Projekto įgyvendinimo galimybės dar labiau išsiplėtė šalies bendrojo ugdymo įstaigose įdiegus išmaniąsias nuotolinio darbo technologijas.

2021-2022 mokslo metais projektą „Sumanaus moksleivio akademija“ sėkmingai baigė net 1855 moksleiviai. Projekto veiklose dalyvavo 75-ios klasės iš daugiau kaip 40-ies mokyklų. Gausiausias dalyvių būrys lankė Verslumo klasės užsiėmimus.  Šios krypties veiklas baigė 22 klasės, bemaž 600 moksleivių. Daug populiarumo sulaukė ir atliepiant šiandienos globalių aplinkosauginių problemų problematiką sukurta ekologijos klasė. Čia mokėsi daugiau kaip 500 moksleivių iš 22 Lietuvos ugdymo įstaigų. Gamtos mokslų klasė šiemet sulaukė bemaž 450 moksleivių iš 21 mokyklos dėmesio. Projekto baigimo pažymėjimai taip pat parengti daugiau kaip 300 moksleivių iš 10 ugdymo įstaigų, dalyvavusių Inžinerijos klasės veiklose.

Projektą „Sumanaus moksleivio akademija“ 2021-2022 m. baigė:

  • Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
  • Alytaus Jotvingių gimnazija
  • Jonavos Senamiesčio gimnazija
  • Juodšilių „Šilo“ gimnazija
  • Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija
  • Kauno „Aušros“ gimnazija
  • Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija
  • Kauno Jono Pauliaus II gimnazija
  • Kauno Maironio universitetinė gimnazija
  • Kauno rajono Ežerėlio pagrindinė mokykla
  • Kauno Santaros gimnazija
  • Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras
  • Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
  • Kauno Veršvų gimnazija
  • Kazlų Rūdos sav. Plutiškių gimnazija
  • Kėdainių Atžalyno gimnazija
  • Kėdainių šviesioji gimnazija
  • Klaipėdos Žaliakalnio gimnazija
  • Kovo 11-osios gimnazija
  • Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija
  • Molėtų gimnazija
  • Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija
  • Panevėžio Minties gimnazija
  • Plungės Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija
  • Radviliškio Lizdeikos gimnazija
  • Raseinių rajono Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
  • Rokiškio rajono Obelių gimnazija
  • Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija
  • Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija
  • Šalčininkų rajono Butrimonių A. Krepštul gimnazija
  • Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija
  • Šiaulių Didžvario gimnazija
  • Šiaulių Salduvės progimnazija
  • Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
  • Švenčionių rajono Ryto Pabradės gimnazija
  • Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija
  • Trakų rajono Rūdiškių gimnazija
  • Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija
  • Utenos Adolfo Šapokos gimnazija
  • Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus
  • Vilniaus miesto mokykla „Pažinimo medis“
  • Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos inf. 

„Sumanaus moksleivio akademiją“ baigė virš 40 šalies įstaigų, jų tarpe - ir Jonavos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 10:56:11 +0300
<![CDATA[Primenama apie pokyčius elektroninių cigarečių prekyboje: netrukus įsigalios draudimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/primenama-apie-pokycius-elektroniniu-cigareciu-prekyboje-netrukus-isigalios-draudimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/primenama-apie-pokycius-elektroniniu-cigareciu-prekyboje-netrukus-isigalios-draudimai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas primena, kad 2022-01-18   Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9-2 straipsnio pakeitimo įstatymas nuo 2022-07-01 draudžia tiekti Lietuvos rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį. Šis draudimas taikomas skysčiams ir su nikotinu, ir be nikotino.

Elektroninės cigaretės ir jų pildyklės su skysčiais, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų ir apie kurias pateikta informacija Europos Komisijos bendrame registravimo portale EU-CEG, gali būti tiekiamos Lietuvos rinkai iki 2022-07-01.

Gamintojų ir importuotojų, EU-CEG portale pateikusių informaciją apie produktus, sudėtyje turinčius kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį, prašome nuo 2022-07-01 pašalinti šiuos produktus iš EU-CEG portalo

Primenama apie pokyčius elektroninių cigarečių prekyboje: netrukus įsigalios draudimai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 10:46:31 +0300
<![CDATA[Lietuvos asmens tapatybes kortelei – tarptautinis apdovanojimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-asmens-tapatybes-kortelei-tarptautinis-apdovanojimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-asmens-tapatybes-kortelei-tarptautinis-apdovanojimas Taline vykusioje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje aukščiausio apsaugos lygio spaudos klausimais Europoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje (High Security Printing EMEA) Lietuva gavo apdovanojimą už geriausią nacionalinę asmens tapatybės kortelę, praneša LR Finansų ministerija. 

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba (VDTAT) įvertinta už naująją asmens tapatybės kortelę, pradėtą išduoti praėjusių metų rugpjūčio mėn. Šis dokumentas įvertintas už elegantiško dizaino, panaudojant nacionalinius bei etninius motyvus, ir naujausių technologinės apsaugos priemonių sujungimą.

„Apdovanojimas vainikuoja puikų inovatyvių dokumentų apsaugos priemonių ir modernių meninės raiškos formų sujungimą. Šis laimėjimas – tai ne tik mūsų naujosios asmens tapatybės kortelės technologinės pažangos, bet ir visos šalies saugiųjų dokumentų leidybos ir gamybos sistemos įvertinimas. Sveikiname naujausią kolegų pasiekimą tarptautinėje erdvėje“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Konferencijos metu VDTAT ekspertai taip pat skaitė pranešimą, kurio metu pristatė Lietuvos asmens tapatybės kortelės dizainą, įdiegtas pažangiausias technologinės apsaugos priemones, išdavimo procesą ir e. paslaugas, kurias galima gauti naudojant šią kortelę.

Lietuvos asmens tapatybės kortelės gaminamos UAB ,,Lodvila“, tam tikros technologinės apsaugos priemonės – Šveicarijoje. Grafinį kortelių projektą parengė VDTAT darbuotojai. 

VDTAT 2020 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį, šioje konferencijoje buvo įvertinta už Lietuvos Respublikos pasą, o 2017 m. – už vairuotojo pažymėjimą. 

Papildoma informacija:


Kiekvienais metais konferencijos metu vyksta ID apdovanojimai, kurių metu apdovanojami geriausi Europoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje pasai, asmens tapatybės kortelės ir banknotai. Be Lietuvos už geriausią naują nacionalinę asmens tapatybės kortelę apdovanota ir Maroko Karalystė. Geriausio naujo paso apdovanojimas atiteko Belgijos Karalystei, vairuotojo pažymėjimo – Ugandos Respublikai.


Taip pat apdovanoti ir geriausi nauji banknotai. Omano Sultonatas įvertintas už visą naujųjų rialų seriją, Malavio Respublika – už naująją 5000 kvačą, o Lenkijos Respublika – už proginę 20 zlotų kupiūrą, kuri skirta Lenkijos Respublikos Prezidentui Lechui Kačynskiui, tragiškai žuvusiam 2010 m. prie Smolensko (Rusijos Federacija) atminti. 

Lietuvos asmens tapatybes kortelei – tarptautinis apdovanojimas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 10:42:21 +0300
<![CDATA[Lietuvos bankas minimalią algą kitąmet siūlo didinti iki 867,67 Eur, bet mato rizikas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-bankas-minimalia-alga-kitamet-siulo-didinti-iki-867-67-eur-bet-mato-rizikas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-bankas-minimalia-alga-kitamet-siulo-didinti-iki-867-67-eur-bet-mato-rizikas

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė Trišalės tarybos posėdyje 2022 m. birželio 21 d. pristatė Lietuvos banko skaičiavimus dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio 2023 m.

„Lietuvos banko pasiūlyta ir Trišalėje taryboje sutarta formule siekiama mažinti atlyginimų nelygybę ir padėti, kad diskusija dėl MMA būtų grindžiama ekonominiais argumentais. Siūlome šia formule remtis ir toliau, nematome svari ų priežasčių, kodėl reikėtų nuo jos reikšmingai nukrypti. Tačiau matome, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis, ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas.  Todėl palaikytume atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar MMA didinimą dalimis“, – sako K. Tamoševičienė.

Lietuvos banko skaičiavimais, MMA 2023 m. galėtų siekti 867,67 Eur, t. y. 18,9 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos banko skai čiavimai dėl MMA dydžio 2023 metams

Lietuvos banko inf. 

Lietuvos bankas minimalią algą kitąmet siūlo didinti iki 867,67 Eur, bet mato rizikas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 10:36:18 +0300
<![CDATA[VSAT kviečia rinktis pasieniečio profesiją]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vsat-kviecia-rinktis-pasieniecio-profesija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vsat-kviecia-rinktis-pasieniecio-profesija Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kviečia rinktis pasieniečio profesiją. Profesionaliu sienos saugotoju gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, atitinkantys sveikatos, fizinio parengtumo, nepriekaištingos reputacijos ir lojalumo valstybei reikalavimus, bei įgiję vidurinį išsilavinimą.

Kodėl verta tapti VSAT pareigūnu?

Prestižas - galimybė tarnauti savo šaliai, prisidėti prie jos saugomo.

Karjeros galimybės - VSAT kiekvienam sudarytos sąlygos siekti karjeros.

Mokymosi galimybės – mokymosi ir profesinio tobulinimosi galimybės Lietuvoje bei Europos Sąjungos valstybėse.

Darbo užmokestis – VSAT pareigūnų darbo užmokestį sudaro:

  • pareiginė alga;
  • priedas už laipsnį;
  • priedas už tarnybą Lietuvos valstybei stažą;
  • priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą.

Atostogos - pareigūnams nustatomos kasmetinės atostogos, atsižvelgiant į jų vidaus tarnybos stažą:

  • 22 darbo dienos – ištarnavusiems iki 5 metų;
  • 25 darbo dienos – ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų;
  • 29 darbo dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;
  • 33 darbo dienos – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;
  • 37 darbo dienos – ištarnavusiems 20 metų ir daugiau.

Socialinės garantijos:

  • VSAT pareigūnai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Valstybinė pensija skiriama ir mokama išėjusiems iš tarnybos ir ištarnavusiems 25 ir daugiau metų pareigūnams.
  • Pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.
  • Specialias tarnybines užduotis vykdantiems ar atliekantiems tarnybą lauko sąlygomis pareigūnams mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
  • Aprūpinimas tarnybine uniforma – pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami pareigūnų tarnybine uniforma.
  • Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi.

Tarptautinės misijos – galimybė dalyvauti misijose Europos Sąjungos valstybėse, prisidėti prie tarptautinio saugumo užtikrinimo, pasisemti patirties bendrose operacijose su užsienio šalių partneriais.

Sėkmingai kursus baigusiems bei į tarnybos vietas paskirtiems pasieniečiams, neturintiems nuosavo būsto, yra mokami butpinigiai nuo 228 iki 661 euro.

Jei susidomėjote galimybe tapti pareigūnu ir tarnyba valstybės sienos apsaugoje, daugiau informacijos rasite specialioje Pasieniečių mokyklos svetainės rubrikoje STOJANTIESIEMS.

 

 

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės inf. 

VSAT kviečia rinktis pasieniečio profesiją

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 10:25:12 +0300
<![CDATA[Jonaviečius kviečiame žingsniuoti: J. Ralio gimnazija sukūrė įdomų ir prasmingą maršrutą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviecius-kvieciame-zingsniuoti-j-ralio-gimnazija-sukure-idomu-ir-prasminga-marsruta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviecius-kvieciame-zingsniuoti-j-ralio-gimnazija-sukure-idomu-ir-prasminga-marsruta 2021 m. rugsėjo 1 d. Jeronimo Ralio gimnazijos bendruomenė tapo Nacionalinio judumo iššūkio dalyviais, startuodami nemokamoje programėlėje #Walk15. Raliečiai visą laiką buvo pirmaujantys, nes mokiniai, jų tėveliai, mokytojai bei visi gimnazijoje dirbantys žmonės aktyviai įsitraukė į šią naudingą veiklą ir kasdien rinko žingsnius. Dalyvius skatinta kasdien įveikti po 7000 žingsnių, o aktyviausi ėjikai apdovanoti pagyrimo raštais, išmaniosiomis apyrankėmis.

Iššūkis jau finišavo – gimnazija iškovojo garbingą II vietą (rungėsi net 480 Lietuvos mokyklų). Iš viso nueita 95936502 žingsnių, ,,pasodinta‘‘ 203903 virtualių medžių. Džiaugiamės ir absoliučiais laimėtojais asmeniniame žingsnių ,,rinkime“: jais tapo matematikos mokytoja Rasa Jaruševičienė ir mokinės tėtis Gintaras Masionis. Daugiausiai žingsnių surinko Gustė Miškytė (Ic kl.), Rokas Čaikauskas (IIIb kl.) ir Alita Masionytė (IIIc kl.). Per visą šį laiką ne tik smagiai žingsniuota, klausytasi sveikatingumo paskaitų, bet ir sukurtas Jeronimo Ralio gimnazijos maršrutas, kuris yra Walk15 programėlėje (https://walk15.app/track/2de0fd70-0572-40d4-b583-9674219541ca).

Prisijungti raginame visus jonaviečius. Tai puiki galimybė einant daugiau sužinoti apie svarbias miesto vietas, paminklus.

Maršruto pradžia – prie mokyklos, kurios ištakos siejamos su miesto pradžios mokykla Nr.1, buvusia Žeimių gatvėje. Toliau reiktų eiti prie moderniausio pastato Jonavoje, daugiafunkcio komplekso, kuriame plėtojama sportinė ir kultūrinė veikla, organizuojami aukšto lygio sporto ir meno renginiai. Žygio maršrutas tęsiamas per Joninių slėnį – poilsio ir pramogų vietą, pro vertėjo, gydytojo Jeronimo Ralio kapą. Žygiuojant prieinama prie Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos bei Jonavos Šv. Jokūbo Parapijos namų.

Toliau maršrutas vingiuoja į Taurostos parką, o Panerio dviračių taku artėjama prie finišo, pasiekiant Laukagalių piliakalnį, vadinamą Milžinų kalnu. Šis 16 metrų aukščio piliakalnis nelengvai įveikiamas – jo šlaitai itin statūs, tačiau iššūkius mėgstančius kviečiame nepabijoti.

Priešpaskutinis lankytinas objektas – Šaulių kryžius, pastatytas 1928 m., o atstatytas 1990 m. laisvės kovotojų atminimui. Šaulių kryžius stovi Atminimo parke, kur auga įvairių organizacijų pasodinti medžiai. Parko pakraštyje yra įvairaus dydžio akmenų dėlionės – Lietuvos Nepriklausomybės simboliai, kuriuos tremtinė Aldona Rutkauskienė dėliojo dvejus metus, kol sukūrė unikalų paminklą nuo sovietų okupantų kritusiems laisvės kovotojams bei šauliams atmininti.

Gimnazijos sudarytas maršrutas trunka apie 3 valandas, juo žygiuodami ,,surinksite“ apie 15000 žingsnių ir įveiksite apie 15 km atstumą.

J. Ralio gimnazijos inf. ir nuotr. 

Jonaviečius kviečiame žingsniuoti: J. Ralio gimnazija sukūrė įdomų ir prasmingą maršrutą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 10:10:30 +0300
<![CDATA[Daugiau nei 183 tūkstančiai nepasiturinčių gyventojų birželio mėnesį sulauks paramos maisto produktais ir higienos priemonėmis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-nei-183-tukstanciai-nepasiturinciu-gyventoju-birzelio-menesi-sulauks-paramos-maisto-produktais-ir-higienos-priemonemis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/daugiau-nei-183-tukstanciai-nepasiturinciu-gyventoju-birzelio-menesi-sulauks-paramos-maisto-produktais-ir-higienos-priemonemis Nepasiturintiems šalies gyventojams pradėta dalinti šiais metais trečioji parama maisto produktais. Kartu su ja gyventojus pasieks ir higienos priemonės. Parama mažas pajamas gaunantiems žmonėms šiemet dar bus dalinama tris kartus – rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Kartu su gruodžio mėnesio maisto produktų dalijimu, kaip ir su birželio, gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis.

„Kylant kainoms, labai svarbu padėti nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Maisto dalijimas yra viena iš paramos formų, kuri padeda socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms“,, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Birželio dalijimo metu sunkiau besiverčiančius gyventojus pasieks paramos krepšelis, kurį sudarys 9 skirtingi maisto produktai: kiaulienos konservai, vištienos konservai, konservuoti žalieji žirneliai, pirmos rūšies kvietiniai miltai, ekologiški makaronai, greito apruošimo avižų košė su džiovintais vaisiais, ekologiškas cukrus, konservuota šiupininė sriuba, UAT pienas.

Taip pat kiekvienas paramos gavėjas gaus ir po 4 higienos priemones: šampūną, skalbiklį, dantų pastą ir dantų šepetėlį.

Visi paramos paketai bus iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikės.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Parama dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus ir higienos priemones gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui iki birželio 1 dienos neviršijo 193,50 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Daugiau nei 183 tūkstančiai nepasiturinčių gyventojų birželio mėnesį sulauks paramos maisto produktais ir higienos priemonėmis

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 10:04:48 +0300
<![CDATA[Beveik pusė jaunų žmonių, kuriems buvo pasiūlyta narkotikų, sutiko juos išbandyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/beveik-puse-jaunu-zmoniu-kuriems-buvo-pasiulyta-narkotiku-sutiko-juos-isbandyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/beveik-puse-jaunu-zmoniu-kuriems-buvo-pasiulyta-narkotiku-sutiko-juos-isbandyti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu atliktas tyrimas rodo nemažą narkotikų prieinamumą tarp jaunimo, o beveik pusė jaunimo, kuriam buvo pasiūlyta narkotikų, sutiko juos išbandyti. Nerimą kelia tai, kad dalis jaunų asmenų vartojo narkotikus tiesiog iš neturėjimo ką veikti, norėdami geriau pritapti prie bendraamžių, pamiršti juos slegiančias problemas, atsikratyti tuštumos, vienatvės ir kitų neigiamų jausmų.

Atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais tiek ES, tiek šalies lygmenyje ypatingas dėmesys yra skiriamas jaunimui, bei siekdamas geriau pažinti 15-29 metų amžiaus Lietuvos jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją, išsiaiškinti jaunimo nuostatas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atžvilgiu, požiūrį į šių medžiagų prieinamumą, prevencijos priemones ir valstybės politiką, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2022 m. atliko papildomą 2021 m. vykdyto bendrosios populiacijos tyrimo duomenų analizę.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 46,8 proc. 15-29 m. jaunimo kada nors kas nors buvo siūlęs pabandyti narkotikų, o 46,2 proc. tokio pasiūlymo sulaukusių respondentų sutiko juos išbandyti. Be to, 14,1 proc. jaunimo, kuris niekada gyvenime nevartojo narkotikų, teigė, kad, jei pasitaikytų tokia proga, tai pabandytų vartoti narkotikus. Tyrimo duomenimis, kas penktas jaunas asmuo panorėjęs galėtų lengvai per 24 val. gauti narkotikų, o daugiau nei trečdalis atsakė, kad jiems tai būtų neįmanoma. Lengviausia jaunimui būtų gauti kanapių.

Bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. 15-29 m. jaunimo. Kanapes bent kartą gyvenime vartojo 22,7 proc. jaunų respondentų, ekstazį – 3,1 proc., kokainą – 2,8 proc., amfetaminą – 2,4 proc., LSD – 2 proc., haliucinogeninius grybus – 1,8 proc. Tik keli jauni asmenys buvo vartoję opioidus (0,5 proc.). Narkotikus išbandė dvigubai didesnė dalis vyrų (31,3 proc.) nei moterų (15,3 proc.). Mažesnė dalis jaunimo iki 20 m. nei 20-29 m. respondentų buvo bent kartą gyvenime vartoję narkotikus. Bent kartą per paskutinius metus narkotikus vartojo 10 proc. jaunimo (vyrų – 15,2 proc., moterų – 4,6 proc.), o bent kartą per paskutinį mėnesį – 3,8 proc. jaunimo (vyrų – 6,4 proc., moterų – 1,1 proc.). 1,1 proc. jaunimo nurodė, kad yra vairavę būdami apsvaigę nuo narkotikų.

Naujas psichoaktyviąsias medžiagas bent kartą gyvenime vartojo 3,5 proc. jaunimo (vyrų – 5,1 proc., moterų – 1,9 proc.), dar 4,5 proc. respondentų nebuvo tikri ar kada nors vartojo tokias medžiagas. Tai rodo, kad jaunimas ne visada žino, kokias psichoaktyviąsias medžiagas patys išbando, dėl to negali žinoti ir jų keliamo pavojaus, neigiamų pasekmių.

Išbandžiusių narkotikus buvo daugiau tarp tų 15-29 m. respondentų, kurie nurodė kad turi narkotikus vartojančių draugų. Be to, jaunimas narkotikus dažniausiai išbando vartoti (ar vartoja) būtent draugų rate (72,8 proc. kada nors narkotikus vartojusių 15-29 m. respondentų), rečiau – kai lankosi diskotekose, naktiniuose klubuose (31,2 proc.) arba kavinėse, baruose (21,4 proc.).
Dažniausiai jaunimo nurodytos narkotikų vartojimo priežastys buvo smalsumas ir noras atsipalaiduoti, o dažniausios priežastys, dėl kurių jaunimas neišbandė narkotikų, buvo tai, kad narkotikai jų tiesiog nedomina, taip pat neigiamas nusistatymas prieš narkotikų vartojimą, suvokiamas neigiamas narkotikų poveikis sveikatai bei priklausomybės baimė. 

Tyrimo duomenimis, baudžiamoji atsakomybė buvo nurodoma rečiau nei kitos priežastys, sulaikiusios nuo narkotikų pabandymo. Be to, 52 proc. jaunimo sutiko, kad už mažo kiekio narkotikų turėjimą savo reikmėms (be tikslo platinti) turėtų būti taikoma tik administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, o su tuo nesutiko 33 proc. jaunimo. Pastebėta, kad narkotikus vartojęs jaunimas palankiau žiūrėjo į narkotikų dekriminalizavimą nei jų nevartojusieji.


Atsižvelgiant į tai, kad narkotikai neretai išbandomi jau sulaukus pilnametystės, o dalis niekada gyvenime narkotikų nevartojusių jaunų asmenų nurodė, kad tiesiog dar nesulaukė pasiūlymo pabandyti narkotikų, o jei jiems būtų pasiūlyta – sutiktų išbandyti, verta apsvarstyti galimybes plėtoti socialinių emocinių įgūdžių ugdymo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas, psichinei ir fizinei sveikatai palankų užimtumą bei laisvalaikio praleidimą ir pabaigus mokyklą – profesinėse, aukštosiose mokyklose, darbovietėse, jaunimo dažnai lankomose laisvalaikio praleidimo vietose, apsvarstant jų finansavimo galimybes, taip didinant jų prieinamumą ir populiarumą. Tikslinga vykdyti jaunimui skirtas ne tik prevencijos, bet ir žalos mažinimo priemones, informuoti jaunimą apie psichoaktyviųjų medžiagų maišymo, perdozavimo, vairavimo apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų keliamą pavojų, lytiškai plintančias ligas, psichologinės ir socialinės pagalbos galimybes.
Birželio 26-ąją kasmet minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Nors labai svarbu atkreipti žiniasklaidos, visuomenės ir politikos formuotojų dėmesį į šią problemą, bet reikia ir nepamiršti, kad tai ilgalaikė ir labai kompleksinė problema, reikalaujanti tokių pat ilgalaikių ir visapusiškų šios problemos sprendimo priemonių.

Tyrimo ataskaita „Jaunimas ir psichoaktyviosios medžiagos“: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/statistika/jaunimo%20ataskaita.pdf 
Infografikai apie 15-29 m. amžiaus jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/statistika/Jaunimo%20GPS%20infografikas.pdf
Infografikai apie 15-64 m. Lietuvos gyventojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją:  https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/GPS%202021%20infografikas%20visi%204%20psl(1).pdf 
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004-2021 m.: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/GPS%20Santrauka.pdf 
 

NTAKD inf. 

Beveik pusė jaunų žmonių, kuriems buvo pasiūlyta narkotikų, sutiko juos išbandyti

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 09:31:24 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: pokyčiai nuo liepos 1 d. atvers daugiau galimybių mokytis]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-pokyciai-nuo-liepos-1-d-atvers-daugiau-galimybiu-mokytis https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-pokyciai-nuo-liepos-1-d-atvers-daugiau-galimybiu-mokytis

Prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bus paprasčiau – Užimtumo įstatymo pakeitimuose numatyta daugiau tikslinių grupių ir mokymosi formų. Pagrindinė naujovė – neformalusis suaugusiųjų švietimas. Taip pat bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos užsieniečiams.

Dirbantieji galės dalyvauti ne tik profesinio mokymo, bet ir pameistrystės, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo programose.

„Esminis tikslas – skatinti žmones nuolat tobulėti profesinėje srityje. Lietuvoje dar nėra susiformavę įgūdžiai mokytis visą gyvenimą ir dažnai susiduriama su požiūriu, kad profesiją galime įgyti tik kartą gyvenime. Technologijų įtaka ir skaitmenizacija keičia darbo vietų kokybę, ir žmonės, norėdami išlikti darbo rinkoje ir už darbą gauti konkurencingą darbo užmokestį, turi tobulinti kompetencijas arba persikvalifikuoti“, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas – skirtas padėti bedarbiams, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei. Taip pat tiems, kurie siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos nustatytas paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, į kurias įtraukiami ir aukštojo mokslo studijų programos moduliai. Ši naujovė aktuali norintiems lanksčiai įsitraukti į darbo rinką ar planuojantiems profesinę karjerą.

V.Kamandulienės teigimu, didelis dėmesys bus skirtas ir valstybinės kalbos mokymui, kuris priskiriamas prie neformalaus suaugusiųjų švietimo: „Geopolitiniai sukrėtimai ir didėjanti darbo jėgos migracija paskatino įteisinti lietuvių kalbos mokymosi galimybę, atvykstantiems į mūsų šalį. Tikslas – padėti užsieniečiams įsilieti į šalies gyvenimą ir darbo rinką. Tai aktualu ir emigravusiems tautiečiams, kurie galvoja apie grįžimą į Lietuvą, tačiau neramina lietuvių kalbos nemokančių šeimos narių situacija sugrįžus“.

Užimtiems asmenims, kuriems dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, ją tobulinti ar įgyti kompetencijų taip pat išplėstos mokymosi galimybės. Iki šiol dirbantieji galėjo rinktis tik profesinio mokymosi programas. „Ši naujovė padės darbdaviams užtikrinti nuolatinį darbuotojų tobulėjimą, o dirbantiesiems neprarasti darbo vietų. Šiuolaikinės įmonės vis labiau optimizuoja darbo procesus ir kuria naujas technologijas, todėl esame pasiruošę užtikrinti, kad darbdaviai nepritrūktų kvalifikuotų darbuotojų“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.

Numatyta, kad visi nedirbantys klientai, kurių gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo mokymosi vietos, galės kreiptis dėl  kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo dalyvaujant visose paramos mokymuisi priemonėse.  

Įgijus profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją, išlieka pareiga įsidarbinti ir darbo sutarties nenutraukti 6 mėn. arba pradėti savarankišką veiklą ir jos nenutraukti 6 mėn. Nesibaigus šiam laikotarpiui, keičiant darbdavį ar užimtumo formą, galima daryti ne ilgesnę nei 30 d. d. pertrauką – tai bus aplinkybė, kuriai esant nereikės Užimtumo tarnybai grąžinti su dalyvavimu paramos mokymuisi priemonėse susijusių išlaidų.

Užimtumo tarnybos inf. 

Užimtumo tarnyba: pokyčiai nuo liepos 1 d. atvers daugiau galimybių mokytis

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 09:19:23 +0300
<![CDATA[Kultūros paso paslaugos teikiamos ir per mokinių vasaros atostogas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-paso-paslaugos-teikiamos-ir-per-mokiniu-vasaros-atostogas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kulturos-paso-paslaugos-teikiamos-ir-per-mokiniu-vasaros-atostogas Kultūros paso veiklos tęsiamos ir pasibaigus mokslo metams, visą vasarą – mokyklos gali rinktis iš daugiau kaip 3 tūkst. paslaugų sąrašo.

„Tikimės, kad vasarą vyksiančios Kultūros paso programos sulauks didelio mokyklų susidomėjimo. Vasara atveria galimybes daugiau kultūros renginių, ekskursijų ir kitų Kultūros paso rinkinyje siūlomų veiklų vykdyti po atviru dangumi, nuvykti į tolimesnes vietoves. Kviečiame savivaldybių, mokyklų administracijas pasirūpinti saugiu mokinių pavėžėjimu, jei pasirinkta programa vyksta ne mokykloje, o kitame mieste ar gamtoje“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžia, kad Kultūros paso siūlomos veiklos suteikia naujų galimybių paįvairinti mokslo metų pabaigą, taip pat skatina ugdyti mokinių kultūrines kompetencijas ir per vasaros atostogas: „Kultūros paso siūlomos edukacinės programos papildo ugdymą, atveria naujų pažinimo galimybių, naujų atradimų.“

Paslaugų rezervavimas, užsakymas ir atsiskaitymas už suteiktas paslaugas vasaros atostogų metu vyks tokia pat tvarka kaip ir įprasta – mokykloms tereikia jas užsakyti, atsižvelgiant į esamus poreikius.

Iš pernai įvykusių Kultūros paso paslaugų anketų surinkti duomenys rodo aukštą pasitenkinimą paslaugomis. Mokytojai mano, kad Kultūros paso paslaugą mokiniai įvertintų vidutiniškai apie 9,45 balo iš 10 galimų. Patys mokytojai iš savo perspektyvos paslaugas įvertino dar aukščiau – vidutiniškai 9,5 balo.

Suteiktų paslaugų kokybę pildydami anketas atitinkamai vertina ir Kultūros paso paslaugų teikėjai. Šiuo atveju surinkti duomenys taip pat rodo, kad teikėjai labai gerai vertina mokinių dalyvavimą jų suteiktose paslaugose, vidutiniškai skirdami 9,54 balo vertinimą iš 10-ies galimų.

Kultūros ministerijos inf. 

Kultūros paso paslaugos teikiamos ir per mokinių vasaros atostogas

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 09:15:52 +0300
<![CDATA[ Kelių policijos tarnyba ilgąjį savaitgalį stiprins patruliavimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliu-policijos-tarnyba-ilgaji-savaitgali-stiprins-patruliavima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliu-policijos-tarnyba-ilgaji-savaitgali-stiprins-patruliavima Artėjant Joninėms ir magiškai Rasų nakčiai, Lietuvos kelių policijos tarnyba neabejoja, kad norinčiųjų pramogauti kelias dienas bus, ir įspėja susiruošusiuosius keliauti linksmintis, vairuotojus: ilgąjį savaitgalį visoje šalyje visą parą vyks sustiprinta vairuotojų blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolė. 

Jau nuo šios savaitės vidurio Lietuvos kelių policija daug atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 

Parinktų prevencinių priemonių, kurias birželio 23–26 dienomis vykdys policijos pareigūnai,
tikslas – užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys, užkardyti pavojingą ar net chuliganišką vairavimą švenčių dienomis, kai padidėja eismas visoje šalyje. 

Iki soties pasimėgaukite Rasų šventės apeigomis, burtais atsakingai ir saugiai keliaudami,  nevartodami alkoholio. Tai viena iš svarbiausių policijos pareigūnų rekomendacijų visiems eismo dalyviams. 

Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsisegti saugos diržų, o kelyje venkite bet kokių su vairavimu nesusijusių veiksmų: nevalgykite, neskambinkite mobiliojo ryšio priemone nesinaudodami laisvų rankų įranga ir kt. Turite sutelkti dėmesį į kelią. Pasirūpinkite ir kartu keliaujančiais vaikais. Nepalikite jų be priežiūros ir nepamirškite vaiko ūgiui ir svoriui pritaikytos kėdutės ar pasostės. Vyresni vaikai taip pat turi užsisegti saugos diržus. 

Lietuvos kelių policija turi patarimų ir pėstiesiems. Joninių naktį Jums labai pravartu turėti atšvaitą, o prieš žengdami į važiuojamąją kelio dalį, būtinai įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Eidami per pėsčiųjų perėją, nesiblaškykite, nedelskite ir jokiu būdu nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis. Dviračių ir paspirtukų vairuotojams, judantiems važiuojamąja kelio dalimi, reikia dėvėti ryškiaspalvę liemenę, jaunesniems nei 18 būtina dėvėti saugos šalmą, vyresniems jis rekomenduojamas. Nevažiuokite pėsčiųjų perėjomis! Jas kirskite nulipę nuo savo transporto priemonės. 

Skubėdami ieškoti paparčio žiedo ar palydėti saulės, būkite dėmesingi ir važiuokite tik saugiu greičiu neviršydami leistino važiavimo greičio. 

2021 metais, Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, birželio 23–24 dienomis šalies keliuose įvyko 20 eismo įvykių, per kuriuos buvo sužeisti 22 žmonės. 

Kelių policijos tarnybos pranešimas

 

 Kelių policijos tarnyba ilgąjį savaitgalį stiprins patruliavimą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 09:04:39 +0300
<![CDATA[Pritarta siūlymams atsisakyti kai kurių dokumentų tvirtinimo pas notarus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pritarta-siulymams-atsisakyti-kai-kuriu-dokumentu-tvirtinimo-pas-notarus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pritarta-siulymams-atsisakyti-kai-kuriu-dokumentu-tvirtinimo-pas-notarus Seimas po svarstymo pritarė Civilinio kodekso pataisų projektui Nr. XIVP-1466(2) ir lydimiesiems teisės aktams, parengtiems įgyvendinant Valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitos rekomendacijas, siekiant sistemiškai įvertinti, ar visi teisės aktuose nustatyti atvejai, kuriais reikalaujama sandorius ir dokumentus tvirtinti notariškai, yra reikalingi.

Pakeitimų tikslas ‒ atsisakyti privalomos notarinės formos, privalomo notarinio patvirtinimo ar liudijimo, taip pat sudaryti prielaidas sumažinti privalomų notarinių veiksmų imtį, nustatant alternatyvias galimybes dėl paslaugų gavimo kreiptis ne tik į notarą, bet ir į kitus subjektus tais atvejais, kai iš esmės sudaromas sandoris ar tvirtinamas dokumentas nereikalauja sudėtingo teisinio įvertinimo ir todėl nėra būtina notarinė priežiūra ir (ar) nešališka notaro konsultacija arba notarinis patvirtinimas sukelia neproporcingas laiko sąnaudas ar finansinę naštą, o civilinių teisinių santykių teisėtumo užtikrinimas bei asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsauga gali būti pasiekiami mažiau ribojančiomis priemonėmis. 

 

Aviacijos įstatymo projektu siūloma tikslinti civilinių orlaivių prilyginimo nekilnojamiesiems daiktams nuostatas ir civilinius orlaivius, kurių maksimali kilimo masė mažesnė nei didžiausio Lietuvoje eksploatuojamo vienmotorio orlaivio An-2 (5670 kg), laikyti kilnojamaisiais daiktais.

Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisų projektų, kuriais keičiamos nuostatos, susijusios su tėvystės pripažinimu, tikslas ‒ sudaryti galimybę asmenims patiems pasirinkti: prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą paduoti civilinės metrikacijos įstaigai ar, kaip ir iki šiol, tvirtinti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pas notarą.

Siekiant apsaugoti asmenų, ketinančių tuoktis, privačius duomenis, siūloma atsisakyti Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme įtvirtinto reikalavimo viešai skelbti apie prašymą sudaryti santuoką, taip pat numatoma atsisakyti nuostatų, susijusių su pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką pateikimu, o, sprendžiant praktikoje kylančias problemas dėl dokumentų atsiėmimo, siūloma praplėsti civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus atsiimančių asmenų sąrašą.

Siūloma praplėsti Civiliniame kodekse reglamentuotus hipotekos išregistravimo atvejus, kai hipoteka gali būti išregistruojama be notaro, sudarant galimybę kreditoriui arba gavus jo patvirtinimą, kai nėra ginčo tarp sandorio šalių, skolininkui ar įkaito davėjui, spręsti dėl hipotekos išregistravimo būdo: patiems informacinių technologijų priemonėmis teikti prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką tiesiogiai registro tvarkytojui ar, kaip ir iki šiol, dėl hipotekos išregistravimo kreiptis į notarą.

Civilinio proceso kodekso pataisų projektu siūloma panaikinti perteklinį reikalavimą notariškai tvirtinti rašytinį kito sutuoktinio sutikimą įvaikinti, jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių.

Notariato įstatymo pakeitimu numatoma iš galiojančio teisės akto išbraukti praktikoje neatliekamą notarinį veiksmą – dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimą. Dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą teisingumą patvirtina vertėjas parašu, kuris ir prisiimtų atsakomybę už vertimo teisingumą, o notaras patvirtintų vertimą atlikusio vertėjo parašo tikrumą.

Turto valdymo įstatymo projektu siūloma tikslinti galiojantį teisinį reguliavimą dėl valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutarčių formai taikomų reikalavimų įtvirtinant, kad tokioms sutartims taikoma paprasta rašytinė forma.

Projektams po svarstymo pritarė 89, prieš balsavo 5, susilaikė 25 Seimo nariai.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Pritarta siūlymams atsisakyti kai kurių dokumentų tvirtinimo pas notarus

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 22 Jun 2022 08:25:04 +0300
<![CDATA[Valstybės herbas bus naudojamas ant transporto priemonių valstybinių numerių]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybes-herbas-bus-naudojamas-ant-transporto-priemoniu-valstybiniu-numeriu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/valstybes-herbas-bus-naudojamas-ant-transporto-priemoniu-valstybiniu-numeriu Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2023 m. spalio 1 d. nutarta leisti Lietuvos valstybės herbą naudoti ant motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valstybinio registracijos numerio ženklų.

Seimo nario vizualizacijos

Pasak šio pasiūlymo iniciatoriaus Seimo nario Andriaus Kupčinsko, ši idėja nėra unikali. „Bent penkiose Europos Sąjungos valstybėse, Šveicarijoje taip pat naudojami valstybės tapatybės simboliai, simbolika automobilių numeriuose. Aš manau, mes taip pat turėtume labiau kasdienybėje naudoti savo tapatybės simbolius“, − teigė parlamentaras. Jo įsitikinimu, tai yra nemokama valstybės reprezentacija, faktiškai nekainuojanti, kai piliečiai dažnai keliauja, atostogauja ir visoje Europoje reklamuoja savo šalį.

„Lietuvos Respublikos automobilių valstybinių numerių šriftai yra vieni didžiausių Europos Sąjungos šalyse. Daugelyje jų raidžių ir skaičių kombinacijos siekia 7–8 simbolius, tuo metu pas mus – tik 6. Todėl Lietuvos Respublikos automobilių valstybiniuose numeriuose yra pakankamai vietos, kurios užtektų tinkamai įterpti Vyčio ženklą“, – teigia iniciatorius aiškinamajame rašte.

Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-763(3) balsavo 114 Seimo narių, susilaikė 10 parlamentarų.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Valstybės herbas bus naudojamas ant transporto priemonių valstybinių numerių

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 15:47:05 +0300
<![CDATA[Liepos mėnesį nebus tiekiamas karštas vanduo]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liepos-menesi-nebus-tiekiamas-karstas-vanduo https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/liepos-menesi-nebus-tiekiamas-karstas-vanduo Dalyje miesto daugiabučių namų bei Kuigaliuose ir Rukloje laikinai nebus karšto vandens.  

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ praneša, kad dėl planinių darbų šilumos tinkluose liepos mėnesį nebus tiekiamas karštas vanduo vartotojams: 

2022-07-04 ÷ 2022-07-05 Chemikų g. 70, 72, 74, 76, 78, 80, 82, 84, 86, 88, 90, 92, 92a, 92b, 92c. 

2022-07-11 ÷ 2022-07-12 Chemikų g. 98, 100, 102, 104, 106, 108, 110, 112, 114, 116, 118, 120,  122, 124, 126, 128, 130, 132, 134, 136, 138. 

2022-07-13 ÷ 2022-07-15 Chemikų g.14, 58, 60, 62, 64, 66, 68, p-vė Norfa (Chemikų g.). 

2022-07-18 ÷ 2022-07-19 Chemikų g. 4, 4a, 4b, 6, 8, 24, 26, 28, 30, 32, 36. 

2022-07-20 ÷ 2022-07-22 A. Kulviečio g., Žemaitės 5, 7, 9, 11. 

2022-07-25 ÷ 2022-07-26 Kuigalių k., Jonavos raj. 

2022-07-27 ÷ 2022-07-29 Ruklos mstl. Jonavos raj. 

Atsiprašoma už nepatogumus. 

 

 

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ inf.

 

Liepos mėnesį nebus tiekiamas karštas vanduo

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 15:38:10 +0300
<![CDATA[Covid-19 Lietuvoje situacija stabili, tačiau ruoštis rudeniui būtina visiems]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-lietuvoje-situacija-stabili-taciau-ruostis-rudeniui-butina-visiems https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/covid-19-lietuvoje-situacija-stabili-taciau-ruostis-rudeniui-butina-visiems Lietuvoje dominuojanti Covid-19 ligos Omikron atmaina pastarosiomis savaitėmis vėl kilstelėjo sergamumo rodiklius, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai ramina: atvejų augimas nežymus, susirgimai nėra sunkūs, hospitalizacijų skaičius išlieka stabilus. Vis dėlto, situacija rudenį gali kisti, ypač jei Lietuvą pasiektų sunkesnės formos koronaviruso atmaina. Dar viena grėsmė rudens sezono metu – COVID-19 ir gripo koinfekcija, t. y. galimybė užsikrėsti ir sirgti abejomis infekcijomis vienu metu, dėl ko, galimai, žmogus sirgs sunkiau. 

Dėl to, SAM jau dabar ragina ruoštis rudeniui, jei situacija pablogėtų, o gyventojams rekomenduoja nedelsti ir pasiskiepyti, jei to dar nepadarė.  

„Jaučiamės pasirengę ir išmokę pandemijos pamokas. Nors situaciją vertiname ramiau, turime žinoti, kad COVID-19 liga niekur nedingo. Jau rudenį situacija gali kiek pablogėti, nes šio sezono metu kyla papildoma grėsmė susirgti COVID-19 liga ir gripu vienu metu, dėl ko susirgimai, tikėtina, bus sunkesni. Dėl to jau dabar raginame gyventojus ir viešąsias įstaigas tam būti pasirengus. Kas dar nepasiskiepijo, dabar tam tinkamas laikas“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  

2022 metų birželio 16 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuvoje pirminį COVID-19 vakcinacijos kursą baigė 68 proc. ir stiprinamąją dozę gavo 31,9 proc. visų gyventojų. 18 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje Lietuvoje pirminį COVID-19 vakcinacijos kursą baigė 79,2 proc. ir stiprinamąją dozę gavo 38,7 proc. suaugusiųjų gyventojų. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję arba persirgę nuo COVID-19 ligos, tikimasi, kad ligos našta bus mažesnė, nei iki šiol stebėta, jeigu nepradės plisti sunkesnę ligos formą sukelianti viruso atmaina. 

Pasak ministro, rengiantis 2022 m. rudenį kilsiančiai tikėtinai naujajai viruso bangai, planuojama atnaujinti rizikos grupių vakcinacijos programas ir pajėgumus. Visos sezoninės imunoprofilaktikos sistemos sustiprinimas, telkiant dėmesį į artimą nuolatinį kontaktą su rizikos grupėmis, informacijos sklaidą ir motyvacijos priemones, yra prioritetinė veikimo kryptis, siekiant valdyti COVID-19 pandemiją ir kitas užkrečiamąsias ligas ateityje. 

Tikėtina, kad nuo rudens, atsižvelgiant į Lietuvos infektologų draugijos rekomendacijas bus siekiama, kad gripo, pneumokokinės infekcijos ir COVID-19 vakcinacija būtų vykdoma tuo pačiu metu. 

Kalbant apie Covid-19, labiausiai tikėtinas scenarijus yra koronaviruso tapimas sezoniniu virusu, kurio valdymui ypač svarbu bus vakcinuoti rizikos grupes. Lietuvoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus sudaryta galimybė skiepytis 80 metų amžiaus ir vyresniems asmenims bei tiems, kurie patiria daugiau rizikų. 

Primename, kad ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze nuo 2022 m. gegužės 30 d. sudaryta galimybė pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. 

Šiuo metu skiepijimas pasirinkta Covid-19 vakcina vykdomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat planuojama, kad bus organizuojamos mobilios komandos, siekiant užtikrinti asmenų, kurie negali atvykti į gydymo įstaigą, paskiepijimą. Skiepijimas vykdomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. 

Šiuo metu testavimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Greitieji antigeno testai atliekami simptomus jaučiantiems asmenims, PGR tyrimai atliekami antriniame lygyje arba ligoninėse. Už tyrimus apmokama iš PSDF biudžeto. Testavimo mobiliuosiuose punktuose galėt prireikti tik tuo atveju, jei būtų itin didelis sergančiųjų skaičius ir sveikatos priežiūros įstaigos pačios nebesusidoros su simptominių asmenų testavimu. 

Šiuo metu sekoskaitos tyrimai nevykdomi dėl nedidelio sergamumo ir pakeistos testavimo strategijos, kai diagnostikai naudojami greitieji antigeno tyrimai. Didėjant sergamumui, sekoskaitos tyrimai stebėsenos tikslais galėtų būti atnaujinti. 

Profilaktinis mokinių testavimas rudenį organizuojamas nebus. Kaip ir šiuo metu, bus sudaryta galimybė ugdymo įstaigoje savikontrolės testą atlikti simptomus pajutusiems asmenims. Savivaldybės ar šalies mastu paskelbus epidemiją, mokykla galėtų laikinai stabdyti ugdymą ar organizuoti jį nuotoliniu būdu. Būtų rekomenduojama sustiprinti ir visiems jau įprastas infekcijos prevencijos priemones: tinkamos kvėpavimo takų higienos užtikrinimą (čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas), rankų higieną, patalpų valymą ir dezinfekciją, taip pat ir tinkamą patalpų vėdinimą. Tinkamas patalpų vėdinimas taip pat `gali padėti valdyti Covid-19 bei kitų oro lašeliniu būdu perduodamų infekcijų plitimą. 

Kalbant apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą rudeniui, galima konstatuoti, kad per pastaruosius dvejus pandemijos metus jos prisitaikė prie nuolat besikeičiančio paslaugų teikimo poreikio. Išaugus hospitalizuojamų asmenų skaičiui, gydymo įstaigos pagal jau įprastą schemą padidintų Covid-19 ligoniams skirtų lovų skaičių ir perorganizuotų paslaugų teikimą. 

Svarstant apie infekcijos plitimo šalies viduje valdymą, peržiūrima gripo epidemijų skelbimo tvarka, integruojant su Covid-19 susijusius kriterijus, taip pat peržiūrimos rekomendacijos dėl priemonių taikymo epidemijų metu. Planuojama, kad epidemijas, pasiekus nustatytus kriterijus, kaip ir  gripo epidemijų atveju, bus galima skelbti tiek savivaldybės, tiek šalies lygiu. Jei situacija Lietuvoje taptų itin sunki dėl aukštų hospitalizacijos apimčių ar didelio mirčių skaičiaus, būtų svarstoma galimybė vėl skelbti karantiną, jei epidemijų metu taikomos priemonės neduotų reikiamo efekto situacijos valdymui. 

Šiuo metu nustatyti reikalavimų keliautojams neplanuojama. Papildomi reikalavimai galėtų būti taikomi tuo atveju, jei atsirastų nauja pavojinga atmaina, kuri sukeltų sunkias ligos formas. Kaip parodė patirtis, ribojimai keliautojams gali būti naudingi itin ribotą laiką, pačioje naujos atmainos plitimo pradžioje sulėtinant atmainos išplitimą šalyje, tuo pačiu pasirengiant atmainos valdymui. Jei naujoji atmaina nereikalaus pajėgumų perorganizavimo ar specifinių priemonių taikymo, tuomet ribojimai keliautojams nebūtų tikslingi, nes užkirsti kelio oru plintančios infekcijos įvežimui ir išplitimui nėra įmanoma.

 

SAM Spaudos tarnyba

 

Covid-19 Lietuvoje situacija stabili, tačiau ruoštis rudeniui būtina visiems

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 15:28:45 +0300
<![CDATA[Naujas viešasis transportas privalės būti pritaikytas riboto judumo asmenims]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujas-viesasis-transportas-privales-buti-pritaikytas-riboto-judumo-asmenims https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujas-viesasis-transportas-privales-buti-pritaikytas-riboto-judumo-asmenims Seimas nustatė, kad visos pirmą kartą Lietuvoje registruojamos viešojo transporto priemonės, kurios veža keleivius keliais arba vidaus vandenimis, privalomai turės būti pritaikytos neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims.

Transporto veiklos pagrindų įstatyme apibrėžta, kas yra laikomas riboto judumo asmeniu – tai asmuo, turintis nuolatinį arba laikiną fizinį, psichikos, intelekto arba jutimo sutrikimą, dėl kurio jis gali tik ribotai judėti ir tai trukdo jam lygiavertiškai su kitais keleiviais naudotis transportu, arba asmuo, kurio judumą naudojantis transportu riboja amžius.

„Šiandien turime tokią situaciją, kad tik trečdalis viešojo transporto priemonių yra pritaikytos ir pusėje savivaldybių nėra nė vienos priemonės. Atsižvelgdami į tai, kad Vyriausybė planuoja dideles investicijas į viešojo transporto atnaujinimą iš įvairių šaltinių ir faktiškai galėsime, turbūt, trečdalį viešojo transporto parko pakeisti, mes siūlome, kad būtų nustatyti vienodi reikalavimai visoje Lietuvoje ir, kai jau būtų perkama, būtų nuperkama tinkama transporto priemonė“, – projekto pristatymo metu kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Reglamentuota, kad po šio įstatymo įsigaliojimo pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turės būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turės būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata nebus taikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms ir tais atvejais, kai Lietuvos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Naujos nuostatos galios ir geležinkelių riedmenims, naudojamiems keleiviams geležinkeliais vežti. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti nebus taikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.

Už Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1492(2) balsavo 122, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. Įstatymas įsigalioja lapkričio 1 d.

 

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Naujas viešasis transportas privalės būti pritaikytas riboto judumo asmenims

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 12:02:40 +0300
<![CDATA[LB: NT mokestis turi mažinti turtinę nelygybę, skatinti savivaldybių savarankiškumą ir stiprinti finansinį stabilumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lb-nt-mokestis-turi-mazinti-turtine-nelygybe-skatinti-savivaldybiu-savarankiskuma-ir-stiprinti-finansini-stabiluma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lb-nt-mokestis-turi-mazinti-turtine-nelygybe-skatinti-savivaldybiu-savarankiskuma-ir-stiprinti-finansini-stabiluma

Lietuvos bankas (LB) pateikė savo poziciją Finansų ministerijai dėl siūlomo visuotinio nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto. Ekspertai pateikia ir siūlomas priemones, kad mokestis mažintų turtinę nelygybę, skatintų savivaldybes investuoti į infrastruktūrą ir reikšmingai prisidėtų prie NT rinkos, o kartu – ir šalies, finansinio stabilumo užtikrinimo.

„Platesnį, periodiškai mokamą NT mokestį Lietuvai tarptautinės organizacijos siūlo jau pakankamai ilgą laiką. Pritariame Finansų ministerijos pasiūlymui, kad jis būtų visuotinis, skatintų ir stiprintų savivaldybių finansinį savarankiškumą. Tačiau mūsų vertinimu, efektyviu mokesčiu galima būtų siekti ir kitų tikslų. Jis turėtų būti progresyvus, aiškus, efektyviai administruojamas, socialiai teisingas ir prisidėti užtikrinant šalies finansinį stabilumą. Priemonės šiems tikslams pasiekti atsispindi mūsų pateiktuose pasiūlymuose“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vertindamas NT mokesčio projektą, Lietuvos bankas pritaria, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, turto vertės būtų perskaičiuojama dažniau, į mokesčio bazę įtraukiant ir nebaigtos statybos objektus. 

Vis dėlto tarifų įvairovė, išimtys – tokios kaip pagrindinio būsto išskyrimas ir skirtingos NT verčių medianos savivaldybėse – gali kelti efektyvumo rizikų. Pavyzdžiui, kyla abejonių, ar būtų surinkta pakankamai pajamų mažesnėse savivaldybėse, kur yra santykinai daugiau pagrindinių būstų ir mažiau investicinio turto. Be to, paliekant galimybę mokesčio tarifus nepagrindiniams NT objektams nustatyti pačioms savivaldybėms, rizikuojama, kad jie bus nustatyti pernelyg maži (t. y. neefektyvūs). Tai lemtų nereikšmingą surenkamų lėšų sumą ir ribotą mokesčio poveikį NT rinkos stabilumui.

Be to, siūlomas mokesčio dizainas kelia klausimų dėl socialinio teisingumo – už tokios pačios vertės turtą skirtingose savivaldybėse tektų susimokėti nevienodas sumas, o kai kuriais atvejais mažesnės vertės turtą turintiems asmenims gali tekti sumokėti didesnį NT mokestį. Pavyzdžiui, pagal dabartinį Finansų ministerijos siūlymą, dėl skirtingų NT verčių medianų skirtingose savivaldybėse už 100 tūkst. Eur vertės būstą Vilniuje per metus tektų sumokėti 41,97 Eur, Kaune – 55,23 Eur, o Kalvarijoje – 90,34 Eur. 

Be to, kyla klausimų dėl pagrindinio ir kito nekomercinio NT apmokestinimo. Pavyzdžiui, gyventojas, kuris Vilniuje turi 150 tūkst. Eur vertės butą, turėtų susimokėti 83,89 Eur, o gyventojas, Vilniuje turintis 100 tūkst. Eur vertės butą ir 30 tūkst. Eur vertės sodą, savivaldybei nustačius 0,3 proc. tarifą kitam NT, už bendrą 130 tūkst. Eur turimo NT vertę iš viso sumokėtų daugiau – 131,97 Eur.

Lietuvos banko nuomone: 

  • apmokestinta turėtų būti bendra Lietuvoje gyventojui priklausančio NT suminė vertė, o ne atskiri objektai;
  • visuotinio NT mokesčio tarifai visoje šalyje turėtų būti vienodi, progresyviai didėjantys (taikomi tam tikri mokesčio rėžiai), daugiau apmokestinant didesnės vertės NT. Pavyzdžiui, už 60 tūkst. Eur vertės turtą siūloma taikyti 95 Eur, už 150 tūkst. Eur – 415 Eur, o už 300 tūkst. Eur vertės turtą – 1 165 Eur metinį mokestį;
  • mokestinė bazė būtų plati, atsisakant išimčių, tačiau taikant neapmokestinamąjį dydį, mažinantį poveikį socialiai pažeidžiamiems gyventojams; 
  • pats mokestis galėtų būti renkamas centralizuotai ir vėliau paskirstomas savivaldybėms pagal objektyvius kriterijus. 

Visa tai mažintų paskatas nekomercinį NT įsigyti investiciniais tikslais ir taip dar labiau kaitinti NT rinką, spręstų turtinės nelygybės problemas, o plati mokestinė bazė mažintų paskatas vengti mokesčio.

Lietuvos banko raštas Finansų ministerijai Seimo teisės aktų projektų duomenų bazėje

Lietuvos bankas: NT mokestis turi mažinti turtinę nelygybę, skatinti savivaldybių savarankiškumą ir stiprinti finansinį stabilumą

Lietuvos banko inf. ir nuotr. 

LB: NT mokestis turi mažinti turtinę nelygybę, skatinti savivaldybių savarankiškumą ir stiprinti finansinį stabilumą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 11:52:33 +0300
<![CDATA[EVA pradėjo tęstinę adaptuotos COVID-19 vakcinos „Spikevax“ peržiūrą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eva-pradejo-testine-adaptuotos-covid-19-vakcinos-spikevax-perziura https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/eva-pradejo-testine-adaptuotos-covid-19-vakcinos-spikevax-perziura Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo tęstinę adaptuotos „Spikevax“ vakcinos peržiūrą, kuri yra geriau pritaikyta apsaugoti nuo konkrečių SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19 ligą, atmainų.

Tęstinė peržiūra vykdoma dvivalentei vakcinai, kuri skirta apsaugoti nuo dviejų SARS-CoV-2 viruso atmainų: originaliosios ir susirūpinimą keliančios Omicron atmainos. 

Iš pradžių bus peržiūrėti laboratorinių tyrimų (ikiklinikiniai) duomenys ir duomenys, susiję su vakcinos cheminėmis savybėmis, gamyba ir kontrole. Kadangi bendrovė daro pažangą kurdama dvivalentę vakciną, EVA gaus daugiau duomenų, įskaitant ir duomenis apie imuninį atsaką į vakciną, taip pat duomenis apie jos veiksmingumą prieš originaliąją ir Omicron atmainas. 

Pradėjusi tęstinę peržiūrą, EVA galės įvertinti minėtus duomenis, kai tik jie bus prieinami. Tęstinė peržiūra bus tęsiama tol, kol bus pakankamai duomenų oficialiai registracijos paraiškai pateikti. 

Adaptuotos vakcinos nuo COVID-19 sudėtis galiausiai priklausys nuo visuomenės sveikatos institucijų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, taip pat nuo reguliavimo institucijų, tokių kaip EVA bei Tarptautinė vaistų reguliavimo institucijų koalicija (ICMRA), sprendimų.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inf. 

EVA pradėjo tęstinę adaptuotos COVID-19 vakcinos „Spikevax“ peržiūrą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 11:47:42 +0300
<![CDATA[Nuspręsta didinti šauktinių, kariūnų skaičių, civilinį personalą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuspresta-didinti-sauktiniu-kariunu-skaiciu-civilini-personala https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuspresta-didinti-sauktiniu-kariunu-skaiciu-civilini-personala Birželio 21 d. LR Seimas priėmė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotas įstatymo pataisas, kurios leis didinti krašto apsaugos sistemos personalo skaičių. Sudaromos galimybės pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą daugiau karių, taip pat Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų. 

„Šie sprendimai leis lanksčiai planuoti ir užtikrinti karinių vienetų komplektavimą. Be to, jie yra būtini atsižvelgiant į augančius kariuomenės poreikius, įskaitant didėjantį jaunesniųjų karininkų poreikį, dėl kurio didinamas Karo akademijos kariūnų skaičius“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

Augantis personalo poreikis 

Padidinus pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičiaus ribas nuo 3400 iki 4400, būtų pasiektas reikiamas Lietuvos kariuomenės dalinių užpildymas personalu, užtikrinant pakankamą, nepertraukiamą, savalaikį vienetų komplektavimą ir kovinį rengimą. Šiuo metu šaukiamų jaunuolių skaičius siekia 3800–4000. 

Atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės rezervo poreikį, didinamas ir ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 2 500 iki 5 000. Iki šiol šis skaičius siekė nuo 1 500 iki 4 000. 

Nustačius didesnį maksimalų leistiną ribinį kariūnų skaičių nuo 320 iki 440, kasmet į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją bus galima priimti iki 110 kariūnų ir taip nuosekliai didinant karininkų skaičių, užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingą karininkų poreikį. 

Taip pat didinamas Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nuo 1800 iki 2050. Tai daroma atsižvelgiant į didėjantį kariuomenės civilinio personalo poreikį medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti. Planuojama, kad 2023 m. bus pastatyti trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, o vien šių karinių vienetų infrastruktūros priežiūrai papildomai reikės apie 150 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. 

KAM inf. 

Nuspręsta didinti šauktinių, kariūnų skaičių, civilinį personalą

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 11:42:41 +0300
<![CDATA[Tikslinamas nacionalinių oro užterštumo normų taikymo reglamentavimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tikslinamas-nacionaliniu-oro-uzterstumo-normu-taikymo-reglamentavimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tikslinamas-nacionaliniu-oro-uzterstumo-normu-taikymo-reglamentavimas Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių taikymą, siekdama užtikrinti, kad griežtesni oro kokybės reikalavimai ir toliau būtų taikomi gyvenamajai aplinkai, kurortinėms teritorijoms. Mažiau griežti reikalavimai galėtų būti taikomi toms teritorijoms, kurioje negyvena ir nuolat nebūna žmonės.

Iki Nacionalinio teršalų sąrašo pakeitimo 2019 m. gegužės 1 d. pagal nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų bei taršos leidimų sąlygas, kurios užtikrino vienos dėl poveikio sveikatai mažinimo nustatytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės laikymąsi, veiklą vykdžiusiems ūkio subjektams atsirado pareiga nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje veiklos vykdymo metu išmesti teršalai pasklinda bei kurioje negyvena ir nuolat nebūna žmonės, papildomai besąlygiškai užtikrinti ir antrosios ribinės vertės laikymąsi. To dažnu atveju padaryti negalima nesugriežtinus leidimo sąlygų  ir netaikant papildomų reikšmingų priemonių, jei tokios yra.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare buvo paliktos ES oro kokybės valdymo reikalavimus  papildančios nacionalinės oro užterštumo normos – ribinės aplinkos oro užterštumo vertės – 363 teršalams, 115 teršalų nustatyta po dvi, trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio ribines vertes. Tuo tarpu kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje nacionalinės normos paliktos 30 teršalų, Latvijoje – 11. Anglijoje reglamentuojama virš 100 aplinkos oro teršalų.

Atsižvelgiant į tai, kad į nacionalinį teršalų sąrašą įrašytų teršalų ribinių verčių skaitinės vertės, tikėtina, prieš daugiau kaip 30 metų paliktos siekiant mažinti neigiamą poveikį ir riziką žmonių sveikatai, nebeatitinka šių dienų situacijos, Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, siūlo atnaujinti ir keisti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo patvirtintas Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.

Patikslintame įsakymo pakeitimo projekte siūloma visoje Lietuvos teritorijoje visiems teršalams palikti galioti po vieną trumpalaikio poveikio ribinę vertę, o kurortuose, kurortinės teritorijos statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse ir projekte apibūdintoje gyvenamojoje aplinkoje – teršalams, kuriems nustatytos dvi ribinės vertės, taikyti abi, trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio vertes.

Projekte pastatai ir statiniai gyvenamojoje aplinkoje nurodyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kurio vienas iš tikslų užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, draudimus sanitarinės apsaugos zonoje. Projekte nurodoma teršalų normų taikymo aplinka – žemės sklypas turės būti ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo nurodytų pastatų ir statinių. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgiant į analogišką taikomą praktiką, nurodytą Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (higienos normą galima rasti čia).

Su projektu galima susipažinti ir teikti išvadas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Higienos institutas prie Sveikatos apsaugos ministerijos renka moksliniais įrodymais paremtus aktualius duomenis apie amoniako poveikį visuomenės sveikatai, informaciją apie visuomenės sveikatos organizacijų rekomenduojamas saugias amoniako koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore, kitų šalių nustatytas ribines vertes ir taikomą praktiką. Gavus minėtą informaciją bus galima spręsti dėl amoniako ribinių verčių tikslinimo.

 

Tikslinamas nacionalinių oro užterštumo normų taikymo reglamentavimas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 09:51:52 +0300
<![CDATA[II-oji pensijų kaupimo pakopa: kaip apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai apsimoka]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ii-oji-pensiju-kaupimo-pakopa-kaip-apsispresti-ar-kaupti-papildomai-pensijai-apsimoka https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ii-oji-pensiju-kaupimo-pakopa-kaip-apsispresti-ar-kaupti-papildomai-pensijai-apsimoka Kvietimus gavo keli šimtai tūkstančių gyventojų

Pensija yra pagrindinis, o neretai ir vienintelis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis. Teigiama, kad norint oriai gyventi išėjus į pensiją, reikėtų turėti bent 70–80 % buvusių pajamų. Deja, apie tokio dydžio pensijas galime tik svajoti – „Sodros“ mokama pensija pagal optimistinį scenarijų vidutiniškai greičiausiai sudarys mažiau kaip pusę „į rankas“ gauto atlyginimo.

„Skaičiuojama, kad ateityje „Sodros“ mokama pensija sudarys apie 40 % gauto atlyginimo. O II-os pakopos pensijų fondai sudaro galimybę pačiam papildomai prisidėti prie valstybės mokamos pensijos ir pasirūpinti, kad gaunamos pajamos leistų gyventi oriai baigus darbinę karjerą“, – aiškina Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.

Papildomų finansinių šaltinių būsimoms pensijoms mokėti ieško ir įvairius jų modelius kuria visos Europos šalys. Vienas iš jų ir yra pensijų kaupimas II-oje pakopoje. Lietuvoje galimybė kaupti papildomai pensijai atsirado nuo 2004 m., o nuo 2019 m. kaupti savo pensijai II-oje pakopoje periodiškai, kas 3 metus, kviečiami visi dirbantys pilnamečiai iki 40 metų, kurie dar nekaupia ar yra sustabdę savo dalyvavimą pensijų fonduose. Tad šių metų pradžioje kartu su tais, kurie buvo pirmą kartą pakviesti kaupti pensijai papildomai, buvo pakartotinai įtraukti ir tie, kurie 2019 m. atsisakė ar buvo pasinaudoję galimybe sustabdyti papildomos pensijos kaupimą. Pranešimus apie tai asmeninėse paskyrose „Sodroje“ rado daugiau kaip 260 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie turi apsispręsti, ką darys toliau. Jei nuspręs pasikliauti savimi ir senatvėje tenkintis tik „Sodros“ pensija, apie tai, kad nekaups pensijai, turi pranešti „Sodrai“, o tie, kurie apsispręs kaupti, nuo šių metų liepos 1 d. pradės kas mėnesį mokėti įmokas į savo sąskaitas II-oje pakopoje.

„Taigi, vieni pradės kaupti savo papildomai pensijai nuo „nulio“, o tie, kurie buvo sustabdę savo dalyvavimą, kaups toliau“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė. Ji primena, kad fondų dalyviai, kurie sustabdė įmokų mokėjimą, atnaujinti pensijos kaupimą gali ir nelaukdami, kol gaus kvietimą – jiems tereikia pateikti prašymą tai bendrovei, kurioje anksčiau kaupė papildomai pensijai, o pradėjus vėl mokėti įmokas, valstybė prisidės papildomomis skatinamosiomis įmokomis.

Pradėti kaupti apsimoka kuo anksčiau

Kaupti pensijai papildomai ar ne, kiekvienas nusprendžia pats, tačiau kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo daugiau lėšų turėsite senatvėje. „Naudingiausia ši sistema jauniems žmonėms, nes per ilgą laikotarpį jie sukaups daugiau lėšų. Todėl pasirašyti pensijos kaupimo sutartį rekomenduoju iš karto, kai pradedate dirbti. Mažesnė nauda bus tiems, kurie pasirašys pensijų kaupimo sutartį likus nedaug laiko iki pensijos, nes per trumpą laikotarpį sukaupta suma gali būti labai nedidelė. Tačiau bet kokio dydžio papildomos pajamos senatvėje gali būti labai reikšmingos – net jei gausite labai nedidelę periodinę ar vienkartinę išmoką“, – pabrėžia A. Šilgalis, o I. Buškutė papildo, kad pensijų kaupimo sistemoje šiuo metu yra kiek daugiau, nei 1 mln. 300 tūkst. dalyvių, tačiau apie trečdalis jų – neaktyvūs: dalis šiuo metu nedirba, yra kur nors išvykę, kiti dėl įvairių priežasčių pasinaudojo prieš kelerius metus buvusia galimybe sustabdyti savo dalyvavimą pensijos kaupime ir nemoka įmokų, todėl ir numatyta kas trejus metus pakartotinai pakviesti juos prisijungti prie kaupiančiųjų.

„Taip siekiame „stumtelėti“ gyventojus, kad jie pasirūpintų savo ateities pensijos dydžiu ir pasinaudotų valstybės suteikta galimybe ją dar labiau pasididinti. Žmonės, kuriuos valstybė kiekvienais metais pakviečia prisijungti, yra gana jauni ir gali sukaupti papildomai pensijai nemažai lėšų“, – sako I. Buškutė. O „stumtelėti“, anot jos, reikia – mokslininkai, tyrinėjantys žmonių elgseną, rekomenduoja valstybei paraginti savo piliečius „iš anksto pasirūpinti savo gerove po daugelio metų“.

Vienokią ar kitokią „stumtelėjimo“ arba automatinio įtraukimo į papildomą pensijų kaupimą sistemą naudoja britai, Naujoji Zelandija, Turkija, Italija, Skandinavijos ir kitos šalys, tačiau jokios prievartos nėra. „Jei dirbantysis dėl kokių nors priežasčių nenori kaupti papildomai, asmeninėje „Sodros“ paskyroje iki birželio 30 d. reikia nurodyti, kad nebenorite kaupti. Pateikti prašymą nekaupti galima ir atėjus į teritorinį „Sodros“ skyrių. Tuomet žmogus ir toliau mokės socialinio draudimo įmokas, o atėjus laikui gaus „Sodros“ pensiją“, – aiškina I. Buškutė.

Ji taip pat primena, kad Lietuvoje kiekvienas, kaupiantis II-oje pakopoje, gauna papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. Šiemet mokantiems į II-os pakopos pensijų fondus 3 % nuo atlyginimo valstybė prideda 21,59 Eur, o tiems, kurie moka palaipsniui didėjančią įmoką – 17,28 Eur.

II-oji pakopa – papildomos lėšos senatvėje

„II-osios pakopos pensijų kaupiamoji sistema anaiptol nėra socialinio draudimo pensijos, kurią moka „Sodra“, pakaitalas, nors yra teigiančių, kad ji turėtų pakeisti neva „atgyvenusią“ I-ąją pakopą. Jokioje civilizuotoje šalyje taip nėra ir net neplanuojama to daryti. I-oji pakopa lieka pagrindine – gal ir ne itin dosnia, bet patikima apsauga senatvėje. O kaupiamoji pensija gali daugiau ar mažiau svariai papildyti I-osios pakopos išmokas“, – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.

Peikiantiems kaupiamąją pensijų sistemą dėl pernelyg mažų išmokų, jis primena, kad išmoka tiesiogiai proporcinga mokėtoms įmokoms. „Suprantama, kad norint sukaupti pakankamą papildymą, reikia sistemingai kaupti per visą darbingą laikotarpį. Tačiau kaupiamoji sistema Lietuvoje veikia mažiau kaip 20 metų, be to, įmokos dydis kelis kartus buvo keičiamas, buvo leidžiama pasitraukti arba mokėti minimaliai, todėl nereikia stebėtis, kad išmokos mažos. Palyginkime: Jungtinės Karalystės analogiška automatinio įtraukimo sistema reikalauja 5 % asmens uždarbio įmokų, o dar 3 % sumoka darbdavys. Tai gerokai daugiau, nei mūsų 3+1,5 %“, – aiškina T. Medaiskis.

Kiekvienas gali pats pasiskaičiuoti „Sodros“ sukurtoje Senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklėje, kiek lėšų sukaups papildomai, tačiau, anot I. Buškutės, „jaunas, darbinę karjerą pradedantis žmogus, kuris dirbs apie 40 metų, iš karto pradėjęs kaupti papildomai pensijai II-oje pakopoje, savo būsimą pensiją gali pasididinti maždaug trečdaliu“.

Fondas sensta kartu su dalyviu

Į pensijų kaupimą įtraukiami naujieji dalyviai konkrečiai pensijų kaupimo bendrovei priskiriami atsitiktine tvarka, tačiau pensijų fondo valdymo bendrovę žmogus gali rinktis ar keisti ir pats. Kadangi nuo 2019 m. pensijų kaupimo bendrovės savo valdomus pensijų fondus pertvarkė pagal „gyvenimo ciklo“ modelį, fondai pritaikyti konkrečios žmonių grupės amžiui ir „sensta“ kartu su dalyviais. „Jaunesniems dalyviams skirti fondai siekia uždirbti kuo didesnę grąžą, todėl gali investuoti į rizikingesnius aktyvus, o vyresniems žmonėms, kurių pensinis amžius jau artėja, skirti pensijų fondai siekia išsaugoti jau sukauptą turtą, todėl investicijos nukreipiamos į mažiau rizikingas turto klases“, – pasakoja A.Šilgalis, o I. Buškutė pabrėžia, kad galima rinktis ir kitą fondą, nei priklausytų pagal „gyvenimo ciklo“ modelį: „Jei žmogus jaunas, bet mažiau toleruoja riziką, jis gali pasirinkti konservatyvesnį fondą. Ir atvirkščiai – vyresnis, bet labiau rizikuoti linkęs žmogus, gali pereiti į rizikingiau investuojantį, jaunesniems pritaikytą fondą, ir pabandyti užsidirbti didesnę papildomą pensiją“.

Nerimaujantiems, kad atėjus sunkmečiui fonduose sukauptos lėšos gali nuvertėti, todėl atėjus pensijai jų išmokoms ne kažin kas liks, A. Šilgalis primena, kad nuo 2004 m., kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų fondai, jau buvo kilę nemažai iššūkių.

„Buvo pasaulinė finansų krizė 2008 m., išgyvenome itin aukštos infliacijos laikotarpį, daugybė veiklų buvo sustabdytos dėl COVID-19 pandemijos, dabar vyksta karas Ukrainoje. Visa tai yra priežastis nerimauti, ar išgyvens įmonės, ar nesugrius akcijų biržos. Tačiau per visą šį laikotarpį vidutinė metinė infliacija siekė 3,3 %, o vidutinė metinė pensijų fondų grąža buvo 5,8 %. Taigi, ilguoju laikotarpiu pensijų fondų grąža viršija infliaciją. Lėšos nenuvertėja“, – aiškina A. Šilgalis, o T. Medaiskis pateikia konkretų pavyzdį: „2020 m. I ketvirtį II-os pakopos pensijų fondų vieneto vertė krito beveik 15 %, bet 2021 m. užaugo daugiau kaip 20 %“.

Nereikėtų baimintis ir pensijų fondo bankroto, nes to tiesiog negali būti. „Gali bankrutuoti pensijų fondo valdymo įmonė, tačiau pagal įstatymą pensijų fondų turtas yra dalyvių nuosavybė. Ji atskirta nuo turtą valdančios įmonės ir laikoma depozitoriume patikėjimo pagrindais. Todėl jei pensijų fondus valdanti bendrovė patirtų sunkumų ir bankrutuotų, pačių fondų turtas būtų perduotas valdyti kitai įmonei“, – pabrėžia A. Šilgalis, primindamas, kad, lyginant rinkoje esančius investicinius produktus, atskaitymai už pensijų fondų valdymą yra vieni mažiausių – fondus valdanti bendrovė administracinėms reikmėms gali skirti ne daugiau kaip 0,5 % valdomų lėšų.

Išmokos priklauso nuo sukauptos sumos

Kaupiančių papildomai pensijai II-oje pakopoje išmokų dydis ir jų būdas priklauso nuo sukauptos sumos. Jei pensijų fonde sukaupta mažiau kaip 5 tūkst. eurų, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus žmogus gaus vienkartinę išmoką. Jei sukaupė daugiau kaip 60 tūkst. eurų, dalį, viršijančią šią sumą, taip pat gaus kaip vienkartinę išmoką. Jei sukaupė daugiau kaip 5 tūkst., bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, sukauptos lėšos jam bus išmokamos periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi dienos iki tol, kol sukaks 85-eri metai. Ši riba apskaičiuota remiantis statistika, kuri rodo, kad sulaukęs pensinio amžiaus žmogus vidutiniškai gyvena iki 84–85-ojo gimtadienio.

Anot A. Šilgalio, jei sukaupta nedidelė suma, išskirstyti ją į kas mėnesį mokamas išmokas būtų neefektyvu, nes žmogus to beveik nepajustų. „O jei sukaupta tarp 5–10 tūkst. eurų, žmogus kas mėnesį galėtų gauti papildomai bent 20–40 eurų. Tai sudaro 4–9 % praėjusiais metais Lietuvoje gautos vidutinės senatvės pensijos. Tiems, kurių pensija nedidelė, tai jau būtų apčiuopiama suma“, – sako jis ir priduria, kad kartelė, iki kurios sukauptos lėšos išmokamos vienkartine išmoka, 2025 m. bus kilstelta tiek, kiek per 5 praėjusius metus šalyje augo infliacija.

Jei žmogus II-oje pakopoje sukaupė 10 tūkst. eurų ir daugiau, norėdamas gauti išmoką, jis turi įsigyti pensijų anuitetą, kuris bus mokamas iki pat šio žmogaus mirties – kad ir iki 100-ojo gimtadienio ar dar ilgiau, nors jo sukaupti pinigai jau seniai bus pasibaigę. Be to, kiekvienas gali pasirinkti, kokia pensijų anuiteto rūšis jam labiausiai tinka. Pavyzdžiui, jei žmogui svarbu, kad po jo mirties artimieji paveldėtų neišmokėtą lėšų dalį, reikėtų rinktis standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu laikotarpiu arba atidėtąjį pensijų anuitetą. Apsispręsti, kuri rūšis labiau tinka, padės „Sodros“ Pensijų anuitetų skaičiuoklė.

Išmoka visam likusiam gyvenimui

Tai, kad sulaukus senatvės, neleidžiama iš karto pasiimti didesnės nei 5 tūkst. eurų sumos, vienas iš dažniausiai girdimų priekaištų II-os pakopos pensijų modeliui. Tačiau T. Medaiskis pabrėžia, kad toks sprendimas teisingas.

„Juk buvo kaupiama būtent pensijai, kuri turi būti mokama visą likusį gyvenimą. Būtent už tai valstybė ir moka priemoką. Labai abejotina, ar nemažą išmoką gavęs žmogus mokėtų ją padalinti taip, kad turėtų papildomų pajamų visą likusį gyvenimą, kurio trukmės nežino. Tam ir yra anuitetas, garantuojantis išmoką iki gyvos galvos, net jei gavėjas gyventų ilgiau, negu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, pagal kurią apskaičiuotas anuitetas“, – sako jis.

Dalis pensininkų gali gyventi trumpiau, tačiau mokslininkas pabrėžia, kad visoje draudimo sistemoje galioja tas pats principas: „Jei apdraudžiau būstą ir nieko nenutiko, tai mano draudimo įmoka atiteko tam, kam nelaimė nutiko. Paradoksalu, bet šiuo atveju „nelaimė“ yra ilgas gyvenimas, o anuitetas yra draudimas nuo ilgo gyvenimo rizikos“. Jis atkreipia dėmesį, kad anuiteto išmokos dydis nustatomas vieną kartą, todėl dėl infliacijos ši išmoka laikui bėgant iš dalies nuvertėja, bet taip pat nuvertėtų ir vienkartine išmoka atsiimtos santaupos, nes toli gražu ne kiekvienas pensininkas – šaunus investuotojas, mokantis tai daryti geriau už šios srities profesionalus. „Lėšų nuvertėjimo problemos nėra arba ji bent jau ne tokia ryški tik I-oje pakopoje, nes „Sodros“ mokamą pensiją „maitina“ su infliacija augantis darbo užmokestis“, – sako T. Medaiskis, primindamas, kad papildomas kaupimas II-oje pakopoje – vienas iš būdų užsitikrinti sotesnę ir oresnę senatvę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

 

II-oji pensijų kaupimo pakopa: kaip apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai apsimoka

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 09:16:30 +0300
<![CDATA[Šiukšlinos pakelės: gadina ne tik nuotaiką]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siukslinos-pakeles-gadina-ne-tik-nuotaika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siukslinos-pakeles-gadina-ne-tik-nuotaika Šiukšlės pakelėse nėra vien tik Indijos ar kitų trečiojo pasaulio šalių rūpestis. Su šiuo reiškiniu kovojama visame pasaulyje – baudomis, įrengiant vaizdo stebėjimo kameras, savanoriškomis tvarkos akcijomis. Dar viena išeitis – kelius prižiūrinčioms tarnyboms skiriamos solidžios pinigų sumos iš biudžeto, kurį sudaro įplaukos iš mokesčių mokėtojų piniginių. Bet net ir tai neužkerta kelio taršai ir jos sukeliamoms bėdoms. 

Kelia pavojų žmonėms ir gyvūnams 

„Išmesti šiukšlę pakelėje netgi blogiau nei tai padaryti kur nors miesto aikštėje. Mieste visada atsiras atsakingas praeivis ar komunalinės tarnybos atstovas, kuris išmes tą šiukšlę, kur jai dera būti, o kas tai padarys pakelėje, kur visi skuba? Plastiką greitai išnešioja vėjas, dar kita dalis susmulkinama šienaujant pakeles, taip tik pagreitinant aplinkai pavojingo mikroplastiko susidarymą ar stiklo virtimą šukėmis, kurių kiekviena gali sukelti gaisrą, sužeisti laukinį gyvūną ar žmogų“, – sako VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė. 

Vaizdų peržiūra

PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė

Ji taip pat atkreipia dėmesį į neseniai JAV atliktą tyrimą, kuris atskleidė, jog šiukšlės randamos maždaug už trijų kilometrų nuo tos vietos, kur jos buvo išmestos. Beveik 60 proc. pakelėse rastų medžiagų buvo plastikas, dažniausiai siejamas su maisto ar tabako produktais. JAV kasmet išleidžiama apie 11,5 milijardo dolerių šiukšlėms nuo kelių ir pakelių surinkti, o šios procedūros sukelia papildomas kliūtis bei avarijų riziką. Negana to, iki 0,5 proc. visų avarijų kelyje vienu iš veiksnių laikomos būtent pakelėse išmestos šiukšlės. 

„Patekę į gamtą šiukšlės, o ypač plastikas, pražudo ar apsargdina daugybę gyvūnų, plastikinėse pakuotėse veisiasi ligų sukėlėjai, perisi uodai, mikroplastikas patenka į augalus ar naminių gyvūnų organizmą, o per maistą sugrįžta žmogui atgal. Nors mikroplastiko poveikis gyvajai gamtai dar tik pradėtas tyrinėti, jau dabar yra įrodymų apie neigiamą jo poveikį imuninei sistemai“, – primena PTO atstovė. 

Surenkama šimtai tonų atliekų 

Lietuvoje pakeles tvarkančios tarnyboms vasara irgi yra darbymečio laikas. Bendrovės „Kelių priežiūra“ tarnybos šienauja valstybinių kelių pakeles, renka šiukšles, tvarko poilsio aikšteles. Pastarųjų šiukšlinimas įvardijamas kaip viena iš opiausių problemų – ne tik teršiama aplinka, bet ir galimai keliamas pavojus visiems eismo dalyviams.

Bendrovė „Kelių priežiūra“ 2020 m. surinko ir atliekų tvarkytojams perdavė 171 tonų pakelėse rastų padangų, daugiau kaip 30 tonų plastiko nuo automobilių, per 500 tonų mišrių komunalinių atliekų ir kitų biologiškai neskaidžių atliekų, daugiau kaip 5 tonas didelio gabarito atliekų. 

„Kartais tenka išgirsti sakant, kad mūsų šalyje trūksta šiukšliadėžių ar konteinerių, kad netvarkomos aikštelės. Tačiau neretai matome, kad šiukšlės pakelėse paliekamos net ir ten, kur nėra konteinerių, kraunamos autobusų stotelėse. O ir perpildytas konteineris neretai reiškia ne tai, kad šiukšlės per retai išvežamos, o tai, kad kažkas jas čia atvežė labai didelį kiekį vienu ypu. Labai dažnai tai nutinka darant generalinę tvarką sodyboje ar neatsakingai atsikratant remonto atliekomis“, – pastebi E. Razbadauskaitė. 

Pasak jos, vienoje tokioje atliekų krūvoje galima rasti stambiagabaritėms atliekoms priskiriamų daiktų, tekstilės, pavojingųjų medžiagų, plastiko, stiklo ar popieriaus kartono pakuočių. O juk pakuotėms yra skirti specialūs konteineriai, jų išvežimas gyventojams nieko nekainuoja, o tvarkytojai pasirūpina, kad perdirbamos atliekos patektų į perdirbimo veiklą vykdančias įmones. 

Kodėl nederėtų mesti šiukšlių pakelėse? 

  • Kelia pavojų eismo saugumui.
  • Gali užkimšti pakelės drenažo sistemas – tai gali tapti kelio užtvindymo priežastimi per liūtis.
  • Sukelia sveikatos problemų laukiniams gyvūnams ar netgi juos pražudo – vandens keliais pasiekia net jūrų ir vandenynų gyvūniją.
  • Gali tapti gaisrų priežastimi.
  • Užteršia laukus su augalais, auginamais maistui ir pašarui – galiausiai patenka ant mūsų stalo.
  • Už pakelėse išmestų šiukšlių tvarkymą tenka mokėti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
  • Į pakuočių surinkimo sistemą patekusios pakuotės galėtų būti perdirbtos bei tapti žaliava naujiems gaminiams. 

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant  įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

PTO inf. 

Šiukšlinos pakelės: gadina ne tik nuotaiką

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 08:37:34 +0300
<![CDATA[Iki 2027-ųjų viešasis transportas pasikeis kardinaliai: ministrai trečiadienį pristatys, kokia pertvarka laukia šioje srityje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iki-2027-uju-viesasis-transportas-pasikeis-kardinaliai-ministrai-treciadieni-pristatys-kokia-pertvarka-laukia-sioje-srityje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/iki-2027-uju-viesasis-transportas-pasikeis-kardinaliai-ministrai-treciadieni-pristatys-kokia-pertvarka-laukia-sioje-srityje Susisiekimo ministerija šį trečiadienį, birželio 22 d., pristatys viešojo transporto sektoriaus infrastruktūros ir transporto priemonių pritaikymo vienai pažeidžiamiausių visuomenės grupių – individualių poreikių turintiems ir riboto judumo asmenims – pokyčius. Tai yra bus kalbama apie siekį sudaryti reikiamas sąlygas viešuoju transportu naudotis asmenims, turintiems regos, klausos, fizinę ar intelekto negalią, taip pat keleiviams, turintiems individualių poreikių – vaikams vežimėliuose, senyvo amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir t. t. Įgyvendinti pokyčius Susisiekimo ministerija įsipareigoja iki 2027 m.

Renginyje, kuris trečiadienį vyks Vilniaus oro uosto VIP terminalo Konferencijų centre, susisiekimo ministras Marius Skuodis aptars jau vykdomus Lietuvos transporto sektoriaus pritaikymo riboto judumo asmenims pokyčius ir ateities planus. Diskusijoje teisėkūros, finansų ir reikalavimų transporto priemonėms temas nagrinės susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasakos apie individualių poreikių turinčių žmonių gyvenimo sąlygas šalyje. Temos perspektyva, vertinant iš Seimo pozicijos, dalinsis Seimo narė Monika Ošmianskienė.

Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Jonavos autobusai“, Lietuvos negalios organizacijų forumas supažindins su jų vykdomomis iniciatyvomis minėtoje srityje.

Po diskusijų ir pasisakymų bus surengta viešojo transporto priemonių, pritaikytų individualių poreikių turintiems žmonėms, apžiūra.

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. visos naujos įsigyjamos viešojo transporto priemonės turėtų būti pritaikytos asmenims, turintiems regos, klausos, fizinę ar intelekto negalią, taip pat keleiviams, turintiems individualių poreikių. Miestų infrastruktūros atnaujinimo ir viešojo transporto priemonių, vežančių keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, pritaikymo keleiviams, turintiems individualių poreikių, terminas apibrėžtas tikslingai. Pagal Vyriausybės programą iki 2027 m. visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas bus varomas tik atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Veiksmai numatyti bendrame memorandume, kurį Susisiekimo ministerija, jai pavaldžios įmonės ir neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos pasirašė 2021 m., todėl šis renginys – memorandumo šalių veiksmų tąsa.

Renginys vyks Vilniaus oro uosto VIP terminalo Konferencijų centre (Rodūnios kelias 2B, Vilnius), 10:30–12:30 val.

Iki 2027-ųjų viešasis transportas pasikeis kardinaliai: ministrai trečiadienį pristatys, kokia pertvarka laukia šioje srityje

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 07:24:53 +0300
<![CDATA[Kaip sužinoti, ar jūsų gręžinys – legalus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-suzinoti-ar-jusu-grezinys-legalus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kaip-suzinoti-ar-jusu-grezinys-legalus Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja, yra įteisintas. Taip dažniausiai atsitinka įsigijus sodybą, sodą namų valdą ar žemės sklypą su jame buvusių savininkų jau įrengtu gręžiniu. Aplinkos ministerija dalijasi patarimais, kaip tai išsiaiškinti. Gręžinys laikomas įteisintu, jeigu yra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Ar gręžinys registruotas Žemės gelmių registre galite pasitikrinti patys. Informaciją apie gręžinį rasite Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapio skiltyje elektroninės paslaugos. Atsidarius šią nuorodą reikia eiti į Žemėlapius, po to į Gręžinių žemėlapįTada reikia sutikti su sąlygomis ir atidariusiame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jeigu adreso nerandate, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Tokiu atveju reikia pradėti jo įteisinimo procedūrą. Pirmiausia pateikti paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Gavus savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, kreiptis į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Tokių įmonių šalyje yra 90.

Pirmiausia įmonė pagal gręžinio savininko pateiktus dokumentus ir informaciją nustato gręžinio adresą, žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, kadastro numerį, jeigu žinoma, gręžinį įrengusio ūkio subjekto duomenis ir gręžinio įrengimo datą.

Po to įmonė nustato tikslią gręžinio vietą (koordinates) ir parengia požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą. Jei nėra duomenų, pamatuoja gręžinio gylį ir požeminio vandens slūgsojimo gylį, įvertina jo būklę, paima gręžinio vandens mėginį ir pateikia jį tirti sertifikuotoje laboratorijoje.

Gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre Lietuvos geologijos tarnybai įmonė pateikia paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį ir savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo dėl gręžinio naudojimo kopijas arba jų nuorašus, vienkartinio gręžinio įteisinimo įmoką patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos geologijos tarnyba įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, kurį ji perduoda užsakovui. Gręžinio savininkas bet kada gali užsisakyti ir nemokamai gauti gręžinio paso skaitmeninę kopiją pasinaudojęs Lietuvos geologijos tarnybos elektroninėmis paslaugomis.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnyba nereikalauja jokių papildomų duomenų apie gręžinį – nereikia neįteisinto gręžinio projekto. Be to, neregistruoto gręžinio paso užpildymui galima panaudoti gyventojo turimus duomenis apie gręžinį iš neįregistruoto gręžinio techninių dokumentų (įprastai juose yra nurodyta gręžinio techninė kolona, gylis, debitas ir kt.).

Primename, kad gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.

 

Aplinkos ministerijos inf. ir nuotr. 

Kaip sužinoti, ar jūsų gręžinys – legalus?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 07:20:27 +0300
<![CDATA[Sudaryta darbo grupė, koordinuosianti pagalbos krizinių situacijų paveiktoms asmenų grupėms klausimus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sudaryta-darbo-grupe-koordinuosianti-pagalbos-kriziniu-situaciju-paveiktoms-asmenu-grupems-klausimus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sudaryta-darbo-grupe-koordinuosianti-pagalbos-kriziniu-situaciju-paveiktoms-asmenu-grupems-klausimus Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu sudaryta darbo grupė, skirta koordinuoti ir spręsti klausimams, susijusiems su pagalbos įvairių krizinių situacijų šalyje paveiktoms asmenų grupėms teikimu.   

Nevyriausybinių organizacijų atstovus jungianti darbo grupė koordinuos pagalbos teikimą, informuos Vyriausybę apie visuomenines iniciatyvas, susijusias su neigiamų padarinių šalinimu, taip pat apie su pagalbos teikimu susijusias problemas bei teiks siūlymus dėl galimų problemų sprendimo būdų. Šiuo metu darbo grupė prisideda sprendžiant karo pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje kylančius iššūkius. 

„Pastarieji keli metai su kaupu įrodė, kad nevyriausybinės organizacijos dažnai tampa pirmuoju kritinėje situacijoje atsidūrusių žmonių ramsčiu, o taip pat yra pelniusios Lietuvos piliečių pasitikėjimą, todėl geba telkti jėgas efektyviai pagalbai tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Formatas, kuriame galime dalintis įvairių sričių patirtimi ir savuoju matymu, jau pasitvirtino esąs naudingu ir, tikiu, tokiu išliks ateityje“, – sakė premjerė I. Šimonytė. 

Pirmadienį įvykusiame posėdyje aptarti Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje kylantys iššūkiai dėl asmens registracijos ir dokumentų išdavimo, jų apgyvendinimo, socialinių paslaugų, psichologinės pagalbos labiausiai pažeidžiamiems asmenims teikimo. 

Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje registruota daugiau kaip 57 tūkst. Ukrainos piliečių, pasitraukusių iš šalies dėl karo. Iš jų daugiau kaip 22 tūkst. yra vaikai iki 18 metų.

Darbo grupės sudėtis.

lrv.lt inf. ir nuotr. 

Sudaryta darbo grupė, koordinuosianti pagalbos krizinių situacijų paveiktoms asmenų grupėms klausimus

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Jun 2022 07:12:44 +0300