Atliekant vertinimą, buvo siekiama užtikrinti 10 metų ESO tinklo atnaujinimo ir plėtros investicijų plano vykdymą, randant finansiškai naudingiausią (mažiausių elektros skirstymo veiklos kaštų) alternatyvą vartotojams, bei reguliuojamų paslaugų patikimumą ir kokybę. Atsižvelgiant į pagrindinius kriterijus – investicijų plano įgyvendinimą, tvaraus įsiskolinimo kriterijų bei teikiamų paslaugų kokybę – 3 alternatyva  siūloma kaip pagrindinė:

1 alternatyva: netaikomas ESO 10 metų investicijų plano įgyvendinimo kriterijus, bet taikomas tvaraus įsiskolinimo kriterijus, dėl ko planuojamas reikšmingas 10 metų investicijų plano apimčių mažėjimas ‒ todėl mažėja elektros tiekimo patikimumas ir teikiamų paslaugų kokybė;

2 alternatyva: taikomas ESO 10 metų investicijų plano įgyvendinimo kriterijus, bet netaikomas tvaraus įsiskolinimo kriterijus, dėl ko brangsta skolinimosi kaina (ir atitinkamai didėja tarifas vartotojams) bei kyla rizika nepasiskolinti (atitinkamai neįgyvendinti investicijų plano);

3 alternatyva: vertinamas abiejų kriterijų (ESO 10 metų investicijų plano įgyvendinimo ir tvaraus įsiskolinimo) taikymas, dėl ko identifikuojamas papildomos dedamosios poreikis.

Visais atvejais privatiems vartotojams apskaičiuota suma būtų grąžinama per 2,5 m., o nebuitiniams – per 7,5 m., pradedant antruoju 2024 m. pusmečiu. Kiekvienais kalendoriniais metais būtų grąžinama po 19,7 mln. Eur.

VERT, vadovaudamasi teisės aktais, skelbia viešąją konsultaciją, kuri vyks 5 darbo dienas nuo permokos grąžinimo projekto​ paskelbimo Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS). Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki 2023 m. gruodžio 15 d. VERT artimiausiu metu informuos apie viešą diskusiją ir visus suinteresuotus asmenis kviečia joje dalyvauti, o galutinis sprendimas bus priimtas iki metų pabaigos.

• Projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS) ir VERT interneto svetainėje www.vert.lt.

• Pastabas ir pasiūlymus prašome pateikti el. paštu info@vert.lt arba per LR Seimo teisės aktų projektų informacinę sistemą, o neturint tokios galimybės - paštu Verkių g. 25C-1, Vilnius, LT-08223 arba faksu (8 5) 213 5270.

• Pateiktos pastabos ir pasiūlymai skelbiami rubrikoje „Viešosios konsultacijos".

VERT inf.

Naujai įkurtame dienos chirurgijos skyrius Jonavos ligoninėje laukiami pacientai, kurie gali būti išoperuojami ir išleidžiami gydytis ambulatoriškai dienos laikotarpiu. Čia atliekamos operacijos yra pacientą tausojančios, nes nėra didelių pjūvių, paciento atsistatymas, žaizdų gijimas, priežiūra yra paprastesni ir žymiai greitesni.

„Chirurginių operacijų apimtis labai plati. Skyriui priklauso ir traumatologinės operacijos, artroskopija, meniskų siuvimai, raiščių susiuvimai, ginekologinės operacijos, histeroskopijos, histerektomijos, išvaržų, tulžies pūslės operavimas, skrandžio, venų operacijos, burnos gerklės operacijos.

Tikrai didžiulis spektras operacijų, po kurių pacientas gali laisvai judėti, pilnai atgauna visas fiziologines funkcijas ir gali iškeliauti namo“, - vardija Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas.

Pokyčiai infrastruktūroje, planavime ir komforte

Po naujo skyriaus atsiradimo Jonavos ligoninėje pasikeitė operacijų planavimas ir kitų skyrių užimtumas.

„Įsteigus naują skyrių, buvo įrengtos naujos 8 dienos chirurgijos lovos, kurios yra pilnai sukomplektuotos, atnaujintos, moderniai įrengtos vienvietės palatos su visa infrastruktūra, sekimo sistema, tiesioginio patekimo į operacinę ir atgal sistema“, - pokyčiais džiaugiasi G. Ramanauskas.

Žinoma, tokias naujoves pajuto ir pacientai. Jie ypač džiaugiasi vienvietėmis palatomis, kur ramiai gali laukti operacijos ir susikaupti, o po operacijos tyloje ilsėtis, naudotis veikiančiu bevieliu ryšiu.

„Pacientai pastebi tą modernumą. Jie patenka ne į didelę masę, ne į didžiulius srautus, o į kompaktišką aplinką, kurioje nieko netrūksta. Stacionarinėse palatose juk guli po 3-4 pacientus, o čia yra ramybė“, - sako įstaigos vadovas.

Jonavos ligoninės administracija ir gydytojai vienbalsiai sako, kad naujo skyriaus įkūrimas ligoninėje nėra modernėjimo pabaiga. Komanda turi ir ateities planų.

„Turime ir daugiau vizijų, nenorim stovėti vietoje. Norime plėsti operacijų spektrą ir planuoti gydymo įstaigai dar modernesnę ateitį“, - užsimena G. Ramanauskas.

Jam pritaria Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, kurio teigimu, savivaldybė ir ateityje negailės investicijų rajono ligoninei.

„Efektyvumo kartelės mums keliamos vis aukščiau, bet stengiamės nepasiduoti ir investuojame. Savivaldybė labai aiškiai supranta, kad visos sveikatos paslaugos gyventojams, kurios gali būti suteikiamos vietoje, jos ir turi būti suteikiamos vietoje, kad žmonėms būtų patogu ir nereikėtų toli ieškoti“, - sako M. Sinkevičius.

Daugėja iš didmiesčių atvykstančių pacientų

2022 metais Jonavos ligoninėje buvo atliktos 68 endoprotezavimo operacijos. Šiems metams dar nesibaigus atlikta jau 140 tokių operacijų. Išaugęs operacijų skaičius byloja ir tai, kad Jonavos ligoninėje lankosi ne tik rajono gyventojai.

„Didėjantį kiekį lemia aplinkybių visuma – komandinis darbas, darbo sustygavimas, paslaugų poreikio padidėjimas, prieinamumas, taip pat ir tai, kad chirurginės paslaugos nebėra lokalios. Žmonės dabar visoje Lietuvoje ieško geresnės, greitesnės paslaugos.

Pacientų srautas ir jų geografija yra labai įvairi. Į Jonavą žmonės atvažiuoja ir iš didesnių, ir iš tolimesnių miestų, geografija visiškai nėra apribota miestu ar apskritimi. Žmonės stebi eiles, kurios yra ligonių kasose, mato, kuriose ligoninėse gali greičiau gauti paslaugas. Aišku, ne paskutinėje vietoje yra ir kokybė, atsiliepimai“, – džiaugiasi ortopedas Povilas Čėsna.

Apie tai, kad neliko atotrūkio tarp rajono ir didmiesčio ligoninių, kalba ir kitas Jonavos ligoninės traumatologas Tadas Levickis.

„Pacientai gręžiasi į rajoną, nes didžiuosiuose miestuose yra didžiulis poreikis ortopedinių operacijų, todėl taip, norėdami išvengti didelių eilių jie važiuoja į rajonus gydytis, operuotis. Kita vertus, ir tie patys specialistai iš didžiųjų miestų važiuoja taip pat į periferiją dirbti, nes jiems suteikia lygiai tokias pačias sąlygas, kaip Kaune ar Vilniuje.

Žmonės noriai dabar sutinka operuotis rajone. Gal kai kurie todėl, kad žino specialistus. Pavyzdžiui aš pats operuoju ir Kaune, mane žino, bet jei rajone yra mažesnės eilės ir geresnis paslaugų prieinamumas, o kokybė identiška, tai aišku, kad žmonės renkasi rajoną“, - sako T. Levickis.

,,Su įmone, bendra prasme, susipažinti spėjau, bet yra daug sričių, kuriomis teks domėtis ateityje – norisi pažinti ir įmonės gamybą, patį veikimo procesą. O dabar perprantu struktūrą, visus dokumentus, dirbu ties planavimu dviems, trims ir net septyniems metams į priekį.  Metų pabaigoje teikiam strateginius planus  savivaldybei, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, o metų pradžioje prasidės ataskaitų už praeitą laikotarpį teikimas.

Visko dar tikrai nespėjau išanalizuoti, o ir turiu puikų kolektyvą, kuriuo pasitikiu, dirbam kartu. Tik labai norisi rasti laiko patiems procesams, darbuotojų motyvacijai, atlygio politikai ir ta kryptim judu. O kai manęs klausia, kaip man sekasi, aš atsakau, kad tų pokyčių, kurie pradėti ar jau procese – itin daug, nebetelpa į Excel lentelę”, - šypsosi UAB ,,Jonavos vandenys” direktorė Jolita Gumaniukienė ir priduria, kad visi inicijuoti pokyčiai bus ilgalaikiai. 

Pirmieji darbai ir naujos funkcijos  

,,Tik atėjus dirbti, spėjau pateikti paraišką Regioniniam plėtros planui už 5,7 mln. Eurų trims projektams - vandentiekio plėtra kaimų grupei, nuotekų plėtra kaimuose ir valymo įrenginių rekonstrukcija kaimiškose vietose”, - paklausta apie jau nuveiktus darbus pasakoja J. Gumaniukienė. 

Anot įmonės vadovės, neseniai pateiktas ir savivaldybės infrastruktūros plėtros planas, kuriame numatyta priemonių keliems metams. Taip pat, visos Jonavos komunalinės įmonės pateikusios paraišką finansavimui gauti dėl išmanių sprendimų įdiegimo.      

,,Kartu su Jonavos šilumos tinklais, Jonavos paslaugomis ir savivaldybe pateikėm paraišką Ekonomikos ministerijai dėl finansavimo diegiant išmanaus vandens nuskaitymo sistemas visoje savivaldybės teritorijoje. Siekiame, kad iki 2026 m. vasaros Jonavoje tiek ties namų įvadais, tiek šalto ir karšto vandens nuskaitymas vyktų automatizuotai. Būtų labai reikšmingas pokytis, jei vandens suvartojimo duomenys būtų perduodami nuotoliu. Atkristų deklaravimo našta tiek gyventojams, tiek įmonėms. Taip pat savitarnos sistemoje gyventojai matytų vandens suvartojimo pokyčius”, - teigia direktorė pridurdama, kad jei bus gautas finansavimas, tektų visoje Jonavoje per 1,5 metų pakeisti dešimtis tūkstančių apskaitos prietaisų.  

Kaip žinia, Jonavos r., Ruklos seniūnijoje, Venecijos kaime ruošiamas 43 ha sklypas, kuriame bus kuriamas Jonavos pramonės parkas. Viliamasi, kad verslo gamybos patalpų statybos prasidės 2024 m. pabaigoje arba 2025-ųjų pradžioje, o vandens ir nuotekų tinklų įvedimas patikėti bendrovei ,,Jonavos vandenys”, tad nusimato nemenkas darbymetis.  

Taip pat laukia darbai, vandentvarkos įmonėms įstatymu priskyrus naujas funkcijas. 

,,Iš esmės keitėsi įstatymas. Dalį kontrolės funkcijų, kurias anksčiau vykdė Aplinkos apsaugos departamentas, perdavė mums. Dabar turėsime kontroliuoti ne tik savo tinklus, bet ir fizinių asmenų individualių nuotekų tvarkymo tinklais – ar įrengimai atitinka reikalavimus, ar atliekami tyrimai, ar suvedami duomenys į sistemą”, - atskleidžia ,,Jonavos vandenys” direktorė.  

 Kylantys iššūkiai ir sprendimo būdai  

Taip pat, sako vadovė, būtina peržiūrėti Nacionaliniam saugumui svarbios įmonės pritaikymą ekstremalioms situacijoms ar išorės grėsmėms. Kad ,,Jonavos vandenys” galėtų išgauti ir tiekti vandenį ekstremaliomis sąlygomis, įmonei privalu turėti generatorių, stiprinti įrenginių apsaugą, kontroliuoti bei fiksuoti patekimą į įrenginių zonas.  

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prižiūri ir kontroliuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Siekiant išsiaiškinti, ar bendrovės ,,Jonavos vandenys” atitinka veiklos reglamentą, bendrovės vadovė ketina atlikti ,,Jonavos vandenys” procesų auditą.

Jau ir be audito, pasak direktorės, matoma, kad yra problemų dėl vandens netekčių ir infiltracijos. Tai reiškia, kad įmonė vandens išgauna daugiau, nei deklaruoja vandens vartotojai.  Spėjama, kad be kitų vandens netekčių dėl avarijų ar remontų, yra nemažai nelegalaus vandens naudojimo.   Nuo kitų metų kovo 1-osios įmonė skirs didesnį dėmesį išsiaiškinti nelegalius atvejus, taip pat bus skaičiuojama įmonei padaryta žala. (Plačiau apie tai skaitykite ČIA).  

Panaši situacija ir su nuotekomis, kurios apskaičiuojamos pagal parduotą vandenį. Yra atvejų, kai jos surenkamos nelegaliai prisijungus prie nuotekų surinkimo tinklų. Beje, vieną situaciją dėl nuotekų jau pavyko išspręsti. Miškininkų gyvenvietėje, kuomet prieš daug metų buitinės nuotekos statybų metu buvo sujungtos su lietaus nuotekomis, šiuo metu jau atskirtos.  

Laukia teisminiai ginčai su ,,Achema”?  

Kaip pripažįsta bendrovės vadovė, neseniai išsiaiškintos dumble aptikto švino atsiradimo priežastys, užsakytas mokslinis tyrimas parodė, kad švino taršą miesto nuotekų valykla gavo kartu su AB ,,Achema" nuotekomis.  Švinu užterštas dumblas yra netinkamas nei tręšti, nei miškininkystėje, nei rekultivuoti. Toks dumblo užterštumas priskiriamas III kategorijai, jo sutvarkymas yra brangus, tad neatmetama galimybė prisiteisti žalos atlyginimą teisminiu būdu.       

,,Turime nemažą problemą su nuotekų dumblo trečios kategorijos tarša, kurio sutvarkymas itin brangus. Tai išsiaiškinti pareikalavo daug laiko, tačiau dabar konsultuojamės su teisininkais ir dėl užteršto dumblo, sukauptos taršos pareikšim pretenzijas Achemai. Gali būti, jog turėsime teismų”, - žinią atskleidžia J. Gumaniukienė. 

Pagal reglamentą, yra nustatyti teršiančių medžiagų kiekiai, kurie gali patekti į centralizuotą nuotekų valymo sistemą. Dar 2020 metų pabaigoje ,,Jonavos vandenys” aptiko, kad nuotekų valykloje likęs dumblas turi švino. Pradėję ieškoti taršos šaltinio, įmonės specialistai aptiko, jog bendrovė ,,Achema” prie savo nuotekų tinklų prijungė kitą įmonę, apie tai neinformavę ir nesudarę sutarčių su ,,Jonavos vandenys”.  

,,Achema”, turėdama sutartis su mumis, atsako už visas nuotekas, kurias atiduoda į mūsų valymo įrenginius. ,,Achema” privalo vykdyti ir vykdo nuotekų taršos kontrolę, monitoringą, privalo stabdyti ir mus įspėti apie įtarimus dėl taršos, bet taip neįvykus, kol mes nustatėm, iš kur tarša, užteršto dumblo prisikaupė labai daug. Nors tarša jau sustabdyta, tačiau užterštas sukauptas dumblas - neišvalytas, tad mes reikalausim žalos atlyginimo”, - konstatavo Jolita Gumaniukienė.  

Nejaučia simpatijų įmonių centralizavimui  

,,Neramina Valstybės centralizavimo politika, kuri jau įtvirtinta įstatyme. Jei mes kažkur ,,paslysim”, nesusitvarkysim,  VERT gali stabdyti mūsų veiklos licenciją  ir pasirinkimo nebelieka - savivaldybės taryba per šešis mėnesius privalo paruošti reorganizavimo planą ir per 12 mėnesių būsime prijungti prie Kauno vandenų. Ši grėsmė teoriškai reali, praktiškai - viskas priklauso nuo mūsų. Jei veiksim efektyviai, teisingai, pelningai, per prievartą niekas necentralizuos.  

Žinoma, decentralizavimas ar centralizavimas turi ir pliusų, ir minusų skirtingose sferose, tačiau kalbant apie vandens tiekimo ir nuotekų valymo centralizavimą - logikos nematau, nes bet kokiu atvejų tinklai liktų atskiri, jų priežiūra irgi būtina vietoje, o vien valdymo centralizavimu vargu ar galima pasiekti geresnių rezultatų, greičiau atvirkščiai – sprendimų priėmimas ilgėtų, paslaugų prieinamumas nuo gyventojų toltų. Stengsimės to išvengti“, - mintis dėsto J. Gumaniukienė. 

Per vienuolika šių metų mėnesių visoje Lietuvoje įregistruota 102,7 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 14,1 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-lapkričio mėnesiais, kai buvo įregistruota beveik 120 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per lapkritį įregistruota 8,2 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 14,6proc. mažiau nei pernai spalį  (9,6 tūkst.) ir 16,3 proc. mažiau nei šių metų spalį (9,8 tūkst.).

Šiemet visoje šalyje įregistruota 27,8tūkst. butų pardavimų - 12,2 proc. mažiau nei prieš metus, kai per vienuolika mėnesių buvo įregistruota 31,7 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų lapkričio mėnesį įregistruota 2,2 tūkst. butų sandorių, arba 13,1 proc. mažiau nei 2022 metų lapkritį ir 16,7proc. mažiau nei šių metų spalį.

Vilniuje šiemet įregistruota beveik 9,6 tūkst. butų pardavimų, arba 10,5 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune - beveik 4 tūkst. (6,7 proc. mažiau), Klaipėdoje - beveik 2,5 tūkst. (8,5 proc. mažiau).

Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje taip pat įregistruota 9,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 20,2 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota 12,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų lapkritį įregistruota 758 namų pardavimai, arba 21,2 proc. mažiau nei pernai lapkritį ir 23,6 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 49,1tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 14,8 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-lapkritį, kai buvo įregistruota 57,6 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per lapkričio mėnesį įregistruota 3,9 tūkst. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 16,6 proc. mažiau nei pernai lapkritį ir 17,5 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Daugiau informacijos apie NT sandorių dinamiką rasite čia.  

-------

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami - valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

Registrų centro inf. 

Lietuvai, kaip valstybei, susidūrusiai su tokia staigia, neplanuota ir itin gausia imigracijos banga, priimti ir integruoti kitataučius, ne Europos Sąjungos (toliau - ES) piliečius, mūsų visuomenėje tapo didžiuliu iššūkiu. Siekiant prisidėti prie esamos sistemos tobulinimo, norint suburti ir apjungti specialistus, dirbančius pabėgėlių integracijos srityje, pasidalinti sukaupta patirtimi bei spręsti iškylančius iššūkius, Pabėgėlių priėmimo centras kartu su partneriais 2023 m. gegužės-lapkričio mėn. įgyvendino Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“ (Nr. 08.3.1-ESFA-V-419-02-0001). Projekto metu iš viso buvo suorganizuoti 35 gebėjimų stiprinimo renginiai ir sukurti 9 informaciniai filmukai ukrainiečių, rusų ir anglų kalbomis. Šie informaciniai filmukai skirti šviesti užsieniečius ir skatinti kuo lengvesnę jų socialinę integraciją į visuomeninį gyvenimą.

Skirtinguose Lietuvos miestuose suorganizuota net 14 mokymų, kuriuos vedė savo srities profesionalai. Dalį šių mokymų vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus akademijos darbuotojai. Mokymų metu nagrinėtos tokios temos, kaip migracija Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei jos besikeičiančios tendencijos, integracijos faktoriai, tarpkultūrinė komunikacija, profesinė etika ir teisinis reglamentavimas, teikiant paslaugas ne ES piliečiams, šeimos susijungimo atvejai, kaip teikti pirmąją psichologinę pagalbą. Taip pat, kaip pritaikyti paslaugas konkretiems poreikiams: lyčių lygybės integravimas į paslaugų migrantams/ėms planavimą. Nagrinėtas Jonavos rajono savivaldybės atvejis, gerieji pavyzdžiai, teikiant paslaugas ne ES piliečiams. Šio tipo mokymuose dalyvavo įstaigos net iš 39 Lietuvos savivaldybių. Dalyvavo tokių įstaigų, kaip savivaldybių, socialinių paslaugų centrų, šeimos ir vaiko gerovės centrų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Migracijos departamento, įvairių mokyklų ir muziejų, medicinos įstaigų, Užimtumo tarnybos darbuotojai. 

Pabėgėlių priėmimo centras bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis tokiomis kaip VŠĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, VŠĮ Nuoširdus rūpestis, Maltos ordino pagalbos tarnyba įgyvendinant prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos programą įvairiose savivaldybėse. Šių organizacijų darbuotojai teikia visokeriopą pagalbą užsieniečių, gavusių pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, integracijai mūsų šalyje. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su partneriais, aptarti dažniausiai pasitaikančias darbines situacijas, išanalizuoti kylančias problemas ir ieškoti geriausios praktikos įgyvendinimo, projekto metu buvo suorganizuotos 6 tarpinstitucinės supervizijos.

Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre karo pabėgėliai iš Ukrainos sudaro  apie 75% visų gyventojų. Viena iš projekto „Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“ veiklų buvo mokymai skirti Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su užsieniečiais, kurie patyrė psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą. Centro darbuotojams organizuoti itin reikalingi mokymai tokiomis temomis, kaip atsparumo stresui ugdymas, pritaikant konfliktų sprendimo strategijas ir potrauminio streso sutrikimas. Mokymų dalyviai buvo mokomi atpažinti potrauminio streso sutrikimo požymius, atsparumo stresui ugdymo mokymuose darbuotojai išmoko technikų, kuriomis galima suvaldyti stresą. Naudojant kognityvinę elgesio terapiją, darbuotojai praktiškai išbandė mokslu pagrįstus metodus ir po mokymų įgijo galimybę žinias ir metodus taikyti tiek darbe, tiek asmeninio gyvenimo sferose.

Siekiant susipažinti su Europos šalių savivaldybių integracine ekosistema ir suprasti, kaip skirtingų migrantų grupių integracijos programos vystomos ir įgyvendinamos savivaldos lygmenyje, organizuoti 6 praktiniai mokomieji vizitai užsienyje. Studijų vizitų dalyviai lankėsi Švedijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ir Airijoje. Vizitų metu buvo lankomos atrinktos savivaldybės, kurios pasidalino migracijos ir migrantų integracijos politikos vystymo ir įgyvendinimo savivaldos lygmenyje bei bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis patirtimis. Atrinktos vietinės nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su migrantais, taip pat pasidalino savo darbo praktika, gerosiomis patirtimis, teikiamomis paslaugomis migrantams, integruojant skirtingas migrantų grupes savivaldos lygmenyje. Iš viso studijų vizituose dalyvavo atstovai iš 17 skirtingų Lietuvos savivaldybių, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ir Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai. „Diversity Development Group“ kruopščiai suplanavo mokomųjų vizitų programas užsienyje. 

„Prieš 25 metus Barselonoje migrantų skaičius sudarė tik 2 proc. visų gyventojų. Šiemet migrantų skaičius Barselonoje sudaro 31.3 proc. visų gyventojų. Barselona pati kaip savivaldybė sudarė sąlygas migrantams gauti paslaugas nuo kalbos mokymo, religinio pažinimo mokyklose iki socialinių verslų rėmimo, kur sudaromos sąlygos migrantams įgauti daugiau įgūdžių, pasitikėjimo savimi, kaip dirbti, užsidirbti ir išlaikyti savo šeimas, pavyzdžiui kavinių, viešbučių paslaugos. Žaviuosi atvirumu. Tai subrendusios ir atviros visuomenės požymiai. Spręstinų situacijų yra. Vyksta bendradarbiavimas ir sprendimų priėmimas. Barselona yra įvairialypis miestas, atviras pasauliui. Lietuvoje jau dabar gausu migrantų ir ne tik pabėgėlių. Visuomenė kinta ir labai greitai. Priimanti visuomenė yra puikus elementas, sudarantis galimybę gyventi kartu, įtraukiantis ir kuriantis saugią aplinką visai visuomenei. Labai tikiuosi, kad visuomenės savimonė keičiasi ir priima įvairovę, tuo pačiu išsaugant savo tautinį identitetą ir paveldą“, – teigė Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė po studijų vizito Barselonoje, Ispanijoje. 

Įvairialypės projekto „Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“ įgyvendintos veiklos leido suburti ir įtraukti skirtingų įstaigų darbuotojus, dirbančius su migrantais net iš 39 skirtingų Lietuvos savivaldybių. Mokymai specialistams iš įvairių savivaldybių įstaigų ir Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojams leido sustiprinti specialistų kompetencijas ir gebėjimus, teikiant paslaugas ne ES piliečiams. Įvykusiuose projektiniuose mokymuose ir renginiuose Lietuvoje bei studijų vizituose 6 Europos šalyse dalyvavo savivaldybių, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Pabėgėlių priėmimo centro, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai, dirbantys su užsieniečių integracijos politikos formavimu ir tos politikos praktiniu įgyvendinimu. Apsikeitimas gerosiomis praktikomis ir įgytos žinios užsienio savivaldybėse, nevyriausybinėse organizacijose, pabėgėlių centruose, skatins patobulinti esamą užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimą savivaldos lygmenyje ir užsieniečių integracijos politikos formavimą nacionaliniu lygmeniu. 

--------

Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Naujininkuose ir Girionyse parama teikiama 329 užsieniečiams, iš kurių net 241 Ukrainos pilietis,  1 asmeniui suteiktas pabėgėlio statusas, 64 prieglobsčio prašytojai, perkeliamieji asmenys (lietuvių kilmės) - 13, neteisėtai sieną kirtę migrantai - 4. 

75 proc. visų gyventojų sudaro moterys ir vaikai. Dauguma asmenų yra atvykę iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Tadžikistano, Irako, Kongo ir kitų valstybių. 

2023 m. paramą integracijai gavo 970 užsieniečių, gavusių pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, savivaldybėse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje, Šiauliuose, Visagine, Zarasuose ir kituose miestuose. Paramą perkeliamiesiems asmenims gavo 156 asmenys, perkelti iš Ukrainos ir Venesuelos. 

Pabėgėlių priėmimo centro inf. 

Pasak jos, svarbu žinoti, kad teisės aktai leidžia paslaugų teikėjams vienašališkai keisti sutarties sąlygas, jei tai numatyta pačioje sutartyje, tačiau tokiu atveju paslaugų teikėjai privalo užtikrinti vartotojams teisės aktuose numatytas tam tikras garantijas.

„Viena iš svarbiausių įstatyminių garantijų – teisė nutraukti terminuotą sutartį ar sutartį, kurioje numatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis, anksčiau laiko be jokių papildomų išlaidų. Jei nusprendėte pasinaudoti teise nutraukti sutartį, turite raštu apie tai pranešti teikėjui“, – aiškina A. Jurčiukonienė.

RRT ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai, turintys technines galimybes, privalo užtikrinti galutiniams  paslaugų gavėjams teisę pakeisti interneto prieigos paslaugų teikėją.

„Interneto prieigos paslaugų teikėjai privalo savo interneto svetainėse skelbti interneto prieigos paslaugų teikėjo keitimo tvarką, sąlygas, įskaitant terminus ir užmokesčius už papildomus darbus, jei tokie turi būti atliekami, siekiant užtikrinti interneto prieigos paslaugų teikimą, ir kitą informaciją, turinčią įtakos galutinių paslaugų gavėjų apsisprendimui keisti interneto prieigos paslaugų teikėją“, – primena A. Jurčiukonienė, l. e. RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovės pareigas.

RRT inf. 

,,Sprendimo projektu siūloma pakeisti Jonavos miesto seniūnijos pavadinimą į Jonavos seniūnija bei praplėsti Jonavos seniūnijos aptarnaujamų teritorijų ribas, prie jos prijungiant naikinamos Ruklos seniūnijos gyvenamąsias vietoves: Ruklos mstl., Ruklos k., Jonalaukio k., Kamšalų k., Konstantinavos k., Venecijos k., Tartoko k. Prie Jonavos seniūnijos aptarnaujamų teritorijų prijungiamos Kulvos seniūnijos Šmatų k. ir Melnytėlės k. gyvenamosios vietovės bei Šilų seniūnijos Bazilionių ir Laukagalių gyvenamosios vietovės”, - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Jei gruodžio 21-osios posėdyje tarybos nariai nuspręs pritarti sprendimo projektui, jis įsigaliotų 2024 m. balandžio 11 d. 

Planuojama, jog priėmus šį sprendimo projektą, bus pakeistas Jonavos miesto seniūnijos pavadinimas bei praplečiamos Jonavos seniūnijos aptarnaujamų teritorijų ribos, ko pasekoje sutaupoma apie 60 000 eur. Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. 

Meningokokinė infekcija pavojinga visiems asmenims, tačiau grėsmingesnė vaikams. Daugiametė sergamumo analizė pagal amžiaus grupes rodo, kad dažniausiai serga vaikai iki 1 metų amžiaus.

NVSC duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 13 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų – 5 vaikams. Šiemet sausio–spalio mėn. – 14, iš jų – 8 vaikams.

Lietuvoje 2022 m. nuo B tipo meningokokinės infekcijos buvo paskiepyta 75,19 proc. vaikų iki vienerių metų amžiaus (2021 m. – 76,09 proc.).

„Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nuo meningokokinės infekcijos paskiepyti bent 90 proc. vaikų iki vienerių metų amžiaus. Lietuvoje šis rodiklis dar nėra pasiektas, tad noriu paraginti tėvelius atsakingai priimti sprendimus dėl skiepų ir apsaugoti vaikus  nuo ligų, kurių galima išvengti pasiskiepijus“, – ragina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Primename, kad Lietuvoje nuo B tipo meningokokinės infekcijos kūdikiai skiepijami nuo 2018 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 3 mėn., 5 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus kūdikiai. Savo lėšomis pasiskiepyti gali visi asmenys, tiek vyresni vaikai, tiek suaugusieji.

Tėvai ar globėjai, norintys paskiepyti savo vaikus ar pasiskiepyti patys, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Svarbu žinoti, kad šaltuoju metų laiku apsisaugoti nuo šios infekcijos padeda ir patalpų valymas, vėdinimas bei higienos laikymasis.  

„Meningokoko bakterija yra neatspari aplinkos poveikiui ir greitai žūsta, todėl patalpas (ypač kur būna daug žmonių) rekomenduojama dažnai vėdinti ir valyti drėgnu būdu. Taip pat svarbu dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo“, – profilaktikos priemones primena NVSC atstovė.

Artimai bendravusiems su ligoniu būtina profilaktika

Meningokoko infekcija plinta tik artimo sąlyčio su sergančiuoju metu (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyras patekus į kito žmogaus burną ar nosį). Todėl, kad būtų užkirstas kelias tolesniam infekcijos plitimui, ja susirgus svarbu nustatyti, su kuo artimai bendravo susirgusysis.

NVSC specialistai epidemiologinio tyrimo metu nustatę artimą sąlytį turėjusius asmenis, skiria jiems profilaktines priemones – siuntimą pas gydytoją, kuris paskirs vaistus. Paprastai sąlytį turėjusiais laikomi susirgusių asmenų šeimos nariai, suolo draugai, kiti klasės ar grupės vaikai, su kuriais susirgusysis glaudžiai bendravo (valgė iš tų pačių indų, dalinosi higienos priemonėmis ar kitais daiktais, per kuriuos į organizmą galėjo patekti susirgusiojo seilių, nosies išskyrų). 

Visiems kitiems ugdymo įstaigos nariams – kitų klasių mokiniams, mokytojams, neįtrauktiems į sąlytį turėjusių asmenų sąrašą, profilaktikos priemonės netaikomos. Visgi kurį laiką patariama atidžiau stebėti savo sveikatą, prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Daugiau informacijos apie meningokokinę infekciją rasite čia.

NVSC info.

Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių regionuose moksleiviai kartu su policijos pareigūnais transporto priemonių vairuotojams išdalys daugiau kaip 2 000 atvirukų su prašymais žiemiškomis sąlygomis elgtis prie vairo labai atsakingai.

„Su kalendorine žiema prasidėjęs slidžių kelionių sezonas tradiciškai dalį automobilių vairuotojų užklumpa nepakeitusius vairavimo įpročių. Deja, nepamatuoto optimizmo, įgūdžių stokos ar paprasčiausio neatsargumo kaina visuomet būna tokia pati: keliskart išaugantis eismo įvykių, kai nespėjama sustoti prieš kliūtį ar nepavyksta padaryti posūkio, skaičius. Tačiau liūdniausias rezultatas – sužalojami ar žūstantys žmonės“, – sako akcijos organizatorė Lina Šembergė, VšĮ „Būk saugus LT“ vadovė.

Originaliu būdu į eismo saugumą kasmet atkreipiamas vairuotojų dėmesys nuo 1998 metų. Šiemet keli tūkstančiai 1–12 klasių moksleivių, lankančių VšĮ „Būk saugus LT“ organizuojamas neformaliojo švietimo veiklas, ėmėsi akcijai skirtų atviručių gamybos. Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos mokytoja Dijana Skučienė paruošia linkėjimų vairuotojams eskizus su pasirinktomis eismo situacijomis, kuriuos nuspalvina ir pasirašo vaikai, o jau pačios akcijos metu, įteikdami vairuotojams asmeninius linkėjimus, dar kartą paprašo vairuotojų būti atidesniais, primena, kad kelyje saugotų save ir kitus. Iki šv. Kalėdų dalis atvirukų bus išdalyta ir techninės apžiūros stotyse vairuotojams, kurių transporto priemonės techniškai tvarkingos.

Lietuvos policijos pareigūnai jau ne vienus metus dalyvauja akcijoje „Aš ir Tu – atsargūs, kai slidu“. Šiųmetėje penkias dienas truksiančioje akcijoje pareigūnai kartu su moksleiviais saugių kelionių vairuotojams, kartu ir kitiems eismo dalyviams linkės Alytuje, Birštone, Jonavoje, Jiezne ir Veiveriuose (Prienų r.), Garliavoje ir Raudondvaryje (Kauno r.), Kalvarijoje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Lazdijuose, Marijampolėje, Palomenėje (Kaišiadorių r.), Pasvalyje, Pilviškiuose (Vilkaviškio r.), Prienuose, Šiauliuose.

„Prisidedame prie vaikų saugaus elgesio įgūdžių formavimo ir visų mūsų saugumo viešajame eisme kūrimo. Raginame tėvus, suaugusiuosius ir mokytojus nuolat priminti vaikams apie pavojus, kurie gali nutikti slidžiame kelyje, tamsoje skubant į mokyklą ar iš jos, einant per gatvę“, – sako Vytautas Grašys, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas.

Lietuvos kelių policijos info.

Gruodžio 1 d. šalyje registruota 150,3 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Klientų skaičius 3,1 proc. didesnis nei prieš metus. Registruotas nedarbas šalyje lapkritį ūgtelėjo 0,2 proc. punktais, ir darbo neturintys asmenys sudarė 8,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Paskutinį rudens mėnesį pradėjo dirbti 15,6 tūkst. klientų – 14,6 proc. mažiau nei spalį. Dar 7,5 tūkst. asmenų (-11,4 proc.) pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Labiausiai mažėjo pradėjusių dirbti nekvalifikuotais darbininkais (-19,4 proc.), o kvalifikuotą darbą pradėjusių dirbti skaičius traukėsi mažiau (13,6 proc.).

Nuo metų pradžios tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įsidarbino 191,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu  laikotarpiu.

„Sezonas ir ekonominė situacija daro įtaką darbo rinkai, tačiau padėtis geresnė nei prognozuota. Teigiama tendencija – mažiau kreipėsi naujų klientų. Taip pat nors lapkritį į darbo rinką sugrįžo mažiau darbo ieškančių žmonių, per vienuolika mėnesių įdarbinta daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Dirbančiųjų skaičius išlaiko augimo tendencijas“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 24,3 tūkst. gyventojų – 2,9 proc. mažiau nei spalį. Įdarbinimo tempai lapkritį mažėjo, tačiau darbo paklausa fiksuota šiek tiek didesnė – Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje darbdaviai pateikė 0,8 tūkst. (5,1 proc.) daugiau darbo skelbimų nei spalį – 15,7 tūkst.

Anot J.Zemblytės, darbuotojų poreikio augimui įtakos turėjo gausiau laisvas darbo vietas lapkričio antroje pusėje registravę transporto ir saugojimo bei statybos sektoriaus darbdaviai dėl pasibaigusių kvotų užsieniečių iš trečiųjų šalių  įdarbinimui. Transporto ir saugojimo sektoriuje paskelbta 2 tūkst. daugiau darbo pasiūlymų (iš viso 3,3 tūkst.), statybos sektoriuje – 0,7 tūkst. daugiau (iš viso 1,9 tūkst.).

Visgi bendras laisvų darbo vietų skaičius išlieka 11,3 proc. (2 tūkst.) mažesnis nei praėjusiais metais. Nekvalifikuotų darbininkų paklausa mažėjo labiausiai – jiems skirtų laisvų darbo vietų buvo penktadaliu (21,5 proc.) mažiau nei prieš metus. Daugiausiai darbo pasiūlymų praėjusį mėnesį turėjo įvairūs transporto priemonių vairuotojai, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, virėjai, parduotuvių pardavėjai, elektrikai, suvirintojai.

Gruodžio 1 d. šalyje dirbančiųjų buvo 1,47 mln. – 1,1 tūkst. asmenų  (0,08 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Dirbančiųjų skaičius labiausiai didėjo švietimo žmonių sveikatos priežiūros, socialinio darbo, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose.

Mažėjimas fiksuotas statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio sektoriuose: „Dirbančiųjų didėjimas prekybos sektoriuje, o mažėjimas statybos, žemės ūkio sektoriuose susijęs su sezoniniais pokyčiais – vieni ruošiasi kalėdinei darbų gausai, kiti stabdo veiklą šaltuoju metu“, sakė J.Zemblytė.

Užimtumo tarnybos info.

„Jau dabar įstatymas numato operatoriams pareigas saugoti ir, esant reikalui, atskleisti teisėsaugos institucijoms duomenis tų abonentų, kurie sudaro ilgalaikes sutartis, ir tokių yra absoliuti dauguma. Tačiau yra tam tikra pilkoji zona, kai galima įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, naudotis ryšio priemonėmis ir būti nežinomam. Statistika rodo, kad absoliuti dauguma nusikalstamų veikų yra padaroma, kuomet naudojamas telefonas su šiomis SIM kortelėmis. Tokios kortelės sėkmingai cirkuliuoja įkalinimo įstaigose, sudarydamos galimybes skambinti, ypač senyvo amžiaus žmonėms, kurie patikliai atskleidžia savo bankų prisijungimo duomenis ir netenka įspūdingų sumų; jas naudoja kontrabandininkai, pranešėjai apie neva padėtus sprogmenis ir pan. Jos neretai yra panaudojamos vieną kartą ir, padarius nusikalstamą veiką, yra išmetamos kartu su pigiais telefonais. Manau, šiomis pataisomis prisidėtume prie tokių nusikalstamų veikų užkardymo“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo narys Mindaugas Skritulskas.

Parlamentaro teigimu, vertinat kitų šalių praktiką, dauguma Europos šalių yra įtvirtinusios reikalavimą, kad tokie duomenys būtų teikiami operatoriui (kaimyninė Lenkija, Vokietija, Skandinavijos šalys), šį klausimą svarsto Estija.

Įstatyme siūloma reglamentuoti, kad asmuo, sudarantis viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto, privalėtų šių paslaugų teikėjui pateikti duomenis, reikalingus jo, kaip abonento, asmens tapatybei identifikuoti. Viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas neturėtų teisės teikti viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų, jei nebūtų identifikuota asmens tapatybė. Siūloma, kad ši nuostata (ir visas įstatymas) įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. ir būtų taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudaromoms viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartims, pagal kurias už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto.

M. Skritulsko nuomone, pateikti duomenis reikėtų tik vieną kartą, perkant papildymus asmens duomenų nebūtų reikalaujama. Užsienio šalyse duomenys pateikiami nuvykus į telekomunikacijų bendrovės atstovybę arba internetu. Kaip bus Lietuvoje priklausys nuo telekomunikacijų bendrovių.

Seimo narys nepagrįstais vadina kai kurių telekomunikacijų kompanijų argumentus, esą įteisinus tokį reikalavimą paslaugos brangs: „Praktika rodo, kad kitų šalių paslaugos nebrango, galiausiai ir Lietuvos patirtis rodo, kad nustačius reikalavimą kaupti abonentų, sudarančių ilgalaikes sutartis duomenis, paslaugos ne tik nepabrango, bet net šiek tiek atpigo.“

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., siekiant užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir užkardyti nusikalstamas veikas, daromas naudojant apsimestines trumpąsias žinutes (SMS) (toliau – trumposios žinutės), viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalėtų įgyvendinti tinkamas technines ir (ar) organizacines priemones tokioms trumposioms žinutėms atpažinti, žymėti ir (ar) stabdyti.

Apsimestinių trumpųjų žinučių kriterijų identifikavimo tvarką nustatytų Ryšių reguliavimo tarnyba.

Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-2402(2) po svarstymo pritarė 76, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7 Seimo nariai.

Seimo kanceliarijos inf.

Eismo sąlygas sunkina snygis ir plikledis. Būkite atidūs!

Sudėtingesnės eismo sąlygos Vakarų Lietuvoje ir Rokiškio rajone, čia eismo sąlygas sunkina snygis, valstybinės reikšmės kelių dangos provėžotos, slidžios, padengtos prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris vietomis siekia iki 10 cm. Taip pat sudėtingos eismo sąlygos Mažeikių, Biržų, Vilkaviškio, Šakių rajonuose dėl plikledžio.

Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Lietuvoje magistralinių kelių dangos sausos, drėgnos. Rajoninės reikšmės keliuose vietomis yra provėžotų kelių ruožų.

Mažesnio intensyvumo pagrindinių kelių dangos drėgnos, šlapios kai kur padengtos pažliugusiu sniegu ar prispausto sniego sluoksniu, kuris vietomis siekia iki 10 cm, susidariusios provėžos.

Žemiausia oro temperatūra nuo 4 iki 7 laipsnių šalčio.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną vietomis, daugiausia Šiaurės ir Rytų Lietuvoje pasnigs. Vėjas pietryčių, rytų, 5–10 m/s. Oro temperatūra 3–8 laipsniai šalčio.

Eismoinfo.lt inf.

Išvykstančius ir atvykusius Vokietijos brigados valdymo elemento Rukloje karius bei abiejų brigadų vadus ketvirtadienį vykusios pasikeitimo ceremonijos metu pasveikino krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ir Vokietijos kariuomenės Pirmosios divizijos vadas generolas majoras Heico Hubneris.

„Akivaizdu, kad Vokietijos indėlis daro didelę įtaką Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui. Leiskite dar kartą pabrėžti, kad Vokietijos karinis buvimas šalyje yra vienas svarbiausių mūsų nacionalinio ir regioninio saugumo ramsčių. Vertiname kiekvieną mūsų žemėje esantį Vokietijos karį, kuris rodo nepalaužiamą sąjungininkų įsipareigojimą kolektyvinio atgrasymo ir gynybos srityje“, – sakė Ž. Tomkus, įteikęs išvykstantiems vokiečių kariams krašto apsaugos sistemos medalius „Už pasižymėjimą“.

41-osios Vokietijos kariuomenės brigados štabas Lietuvoje vykdė pratybų planavimo užduotis pagal karinio rengimo planus, dalyvavo Lietuvos kariuomenės organizuojamuose mokymuose, treniravosi kartu su Lietuvos ir sąjungininkų kariais.

Brigados 413-ojo bataliono vienetai organizavo dvišales taktikos ir kovinio šaudymo pratybas „Greitas grifonas“ ir „Grifono žaibas“, 411-asis batalionas treniravosi persikėlimą iš nuolatinės dislokacijos vietos į Lietuvą pratyboms „Grifono audra“, kuomet sausumos, jūrų ir oro keliais buvo perdislokuota apie 1000 karių ir 320 vienetų karinės technikos.

41-osios brigados vadas brg. gen. Ch. Nawratas štabo karių ir vadovybės pasikeitimo ceremonijoje teigė, kad tarnyba Lietuvoje jo kariams suteikė didelę naudą: „Tai davė nuostabią galimybę savo rankomis prisiliesti prie daugiašalio bendradarbiavimo: gavome daug pamokų operacinio planavimo, logistikos ir kitose srityse. Iš šios mūsų patirties naudą gaus visa Vokietijos kariuomenė.“

Naujai Lietuvai priskirtos 21-osios Vokietijos kariuomenės brigados vadas plk. M. Eggertas ceremonijoje kalbėjo apie savo karių ryžtą ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą: „Mums didelė garbė rūpintis saugumo Lietuvoje užtikrinimu. Esame pasirengę atgrasyti, o esant poreikiui, ginti NATO rytinį pakraštį nuo bet kokios iškilusios grėsmės.“

Šiais metais Vokietija paskelbė apie įsipareigojimą nuolatinai dislokuoti savo kariuomenės brigadą Lietuvoje pilna apimtimi. Abiejų šalių gynybos ministerijos ir kariuomenės aktyviai dirba siekiant, kad tai būtų galima įgyvendinti kuo įmanoma greičiau. Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje darbų planas bus pasirašytas šių metų pabaigoje.

Vokietija nuo 2017 metų vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei Lietuvoje, kuri pernai buvo nedelsiant sustiprinta reaguojant į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą. Praėjusių metų rudenį pagal dvišalį Lietuvos ir Vokietijos susitarimą Rukloje dislokuotas Vokietijos padidinto budrumo brigados štabas siekiant koordinuoti Lietuvai priskirtos brigados veiksmus mokymų, pratybų ir misijų metu su priimančiąja šalimi Lietuva.

Kaip išmatuojama šiluma ir nuo ko priklauso jos suvartojimas konkrečiame daugiabutyje.  

Į kiekvieną pastatą patenkantį šilumos kiekį tiksliai išmatuoja įvadinis šilumos skaitiklis. Vadovaujantis teisės aktais (šilumos paskirstymo metodais), šiluma paskirstoma gyventojams iš išmatuoto mėnesinio šilumos kiekio minusuojant sunaudotą šilumą karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), likusi šiluma priskiriama šildymo poreikiams. Šis šilumos kiekis kiekviename pastate skirtingas, o jo dydžiui labiausiai įtakos turi išorės oro temperatūra ir vartojimo įpročiai. Lauko sąlygų pakeisti negalime, bet, jei norime gyventi taupiau ir šilčiau, galime keisti savo įpročius. 

Mokesčiai už patalpų šildymą gyventojams sudaro didelę dalį išlaidų, todėl rekomenduojami šilumos taupymo veiksmai namų ūkiuose. 

I žingsnis: pradėti nuo energijos vartojimui įtakos turinčių įpročių keitimo: 

• Temperatūros patalpose sumažinimas: sumažinti temperatūrą 1 laipsniu (ar daugiau, bet išlaikant higienines sąlygas) nebūnant namuose bei sumažinti temperatūrą iki 18 laipsnių naktį. 

Jei namuose per karšta, kreiptis į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Priežiūros paslaugų tarnybą tel. (8 349) 50577 arba +370 671 80017 (higienos normą šaltuoju metų laiku užtikrina gyvenamųjų patalpų temperatūros ribos 18-22 0C). 

Daugiabučiams, turintiems automatizuotus šilumos punktus, šildymas reguliuojamas ne tik pagal lauko oro temperatūrą, bet ir pagal paros laiką – atsiranda galimybė taupyti, pvz.: nakties metu. Automatizuoti punktai turi galimybę pavasarį ir rudenį, kol dieną lauke šilta, išjungti namo šildymą, o vakare, orui atvėsus, vėl jį įjungti.  

• Tinkamai vėdinti namus: vėdinti pagal poreikį, bet intensyviai; šaltuoju metų laiku nepalikti ilgai atidarytų langų ir durų; viryklės gartraukį naudoti tik valgio gaminimo metu. 

Tai yra investicijų nereikalaujantys ir mažų pastangų veiksmai, kai energijos taupymo vidutinis potencialas yra apie 5–15 %. 

II žingsnis: peržiūrėti energijos vartojimą: 

• Įvertinti energijos suvartojimą daugiabutyje: kreiptis į namo administratorių arba UAB „Jonavos šilumos tinklai“ dėl energijos taupymo priemonių ir jų diegimo galimybių jūsų gyvenamajame name. 

Tai investicijų nereikalaujantys ir mažų pastangų veiksmai, kai energijos taupymo potencialas mažas (1–5 %). 

III žingsnis: sumažinti vartojimą (sutvarkyti tai, kas netvarkinga ar nusidėvėję): 

• Šilumos nuostolių mažinimas: pašalinti nesandarumus (languose, palangėse, duryse), sureguliuoti langų varstymo mechanizmus, radiatorių neužstatyti baldais ar kitais daiktais, neuždengti radiatorių užuolaidomis. Laiptinės duris visada laikyti uždaras. Rekomenduojama laiptinėse įrengti dvejas duris. Jei durys senos ar jų nėra, kreiptis į Namo administratorių, kad sutvarkytų. 

IV žingsnis: įdiegti mažus ir vidutinius pagerinimus: 

• Šilumos punktų modernizavimas. Tai didelių investicijų (namų ūkiams – iki 26 tūkst. Eur), vidutinės trukmės (3-6 mėnesiai), vidutinių pastangų reikalaujantis veiksmas, kai energijos taupymo potencialas didelis (per 15 %): šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių ar kitos balansavimo įrangos rengimą); individualių (neatsiskaitomųjų) šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas; karšto vandens sistemos pertvarkymas (rankšluosčių džiovintuvai, vamzdynai, izoliavimas). 

V žingsnis: atnaujinti ir iš esmės pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. 

• Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas): pastato apšiltinimas; sandarumo užtikrinimas; vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas; neefektyvių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų modernizavimas; balkonų įstiklinimas. Modernizavus namą šilumos suvartojimas sumažėja apie 40 %. 

Parengta pagal Lietuvos energetikos agentūros informaciją 

Remiantis anksčiau minėta nuostata, darbdavys su darbuotoju privalo susitarti dėl mėnesinės algos arba valandinio atlygio, kurie negali būti mažesni negu Vyriausybės patvirtini dydžiai. Taigi Darbo kodeksas įpareigoja darbo sutartyje susitarti dėl konkretaus darbo užmokesčio, bet ne mažesnio negu MMA ar MVA. Šiuo metu MMA yra 840 Eur, o MVA – 5,14 Eur. Nuo 2024 sausio 1 d. galios šie patvirtinti dydžiai – MMA – 924 Eur ir MVA – 5,65 Eur.

Be to, Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Jeigu darbdavys pažeidžia šią pareigą ir, pavyzdžiui, moka darbo užmokestį kartą per porą mėnesių, tai laikoma darbo teisės pažeidimu ir darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį, pabrėžia kancleris Š. Orlavičius, negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos arba darbo sutartis nenustato kitaip.

Kancleris akcentuoja, kad nei Darbo kodeksas, nei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato tiesioginio draudimo mokėti darbuotojui darbo užmokesčio kiekvieną savaitę, t. y. keturis ar penkis kartus per mėnesį (atsižvelgiant į mėnesio savaičių skaičių), bet tuo pačiu metu darbdavys neturi pažeisti kitų Darbo kodekso normų, pavyzdžiui, mokėti mažiau negu MMA arba MVA.

Anot Š. Orlavičiaus, tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka turėtų būti sutarta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje. Kartu darbdavys su darbuotoju turėtų sutarti ir kitus svarbius aspektus, pavyzdžiui, dėl papildomų darbo užmokesčio dalių (premijų, priemokų ir kt.) skaičiavimo ar mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio mokėjimo terminų ir kt. Tai taip pat gali būti nustatyta ir darbo apmokėjimo sistemoje.

Svarbu paminėti, kad darbdavys turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu pavėluos sumokėti darbo užmokestį nustatyta tvarka, pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį, tokiu atveju išmokant darbo užmokestį turės būti sumokėti ir delspinigiai už uždelstą laiką.

Taigi, pažymi kancleris, nors draudimas mokėti darbo užmokestį kas savaitę nenumatytas darbo teisės normose, tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka gali sukelti darbdaviui papildomų administracinių darbų.

VDI info.

„Gyventojai, kurie turi nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto, kaip ir kasmet, savarankiškai turi apskaičiuoti savo turto bendrą mokestinę vertę ir, jei ji viršija nustatytą ribą, užpildyti NT mokesčio deklaraciją bei laiku sumokėti mokestį e. būdu - Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS)“, - teigia Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, primindama, kad pildymui pasirinkti reikia KIT715v.2 deklaracijos formą, kurioje turi būti įrašytos viso turimo NT mokestinės vertės jas sudėjus.  

Preliminariais VMI duomenimis, šiais metais 4,2 tūkst. Kauno apskrities gyventojų turi deklaruoti apie 2 mln. eurų NT mokesčio. Šie duomenys dar gali keistis, atsižvelgiant į pačių gyventojų pateiktą papildomą informaciją. 2022 m. 4,2 tūkst. Kauno apskrities gyventojų deklaravo 1,5 mln. eurų NT mokesčio. 

Kas turi mokėti NT mokestį? 

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą (arba 200 tūkst. eurų , jei taikoma lengvata). 

Kaip deklaruoti NT mokestį? 

Prisijungus prie EDS reikia pasirinkti deklaracijos formą KIT715v.2 ir joje įrašyti NT bendrą mokestinę vertę bei pasirinkti taikomą neapmokestinamąją ribą. Suvedus šiuos duomenis NT mokesčio suma apskaičiuojama automatiškai. Išsamią instrukciją, kaip užpildyti NT mokesčio deklaraciją ir sumokėjimo būdus rasite čia. 

Kokie mokesčio tarifai taikomi? 

Kai bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą, viršijančiai daliai taikomi mokesčio tarifai: 

• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc.;  
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 proc.; 
• virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 proc.; 

Auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu, taikoma NT mokesčio lengvata – mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą, kuriai taikomi mokesčio tarifai: 

• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc.; 
• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų taikomas 1 proc.; 
• virš 650 tūkst. eurų taikomas 2 proc. 

Visa aktuali informacija apie NT mokestį: www.vmi.lt > Domiuosi nekilnojamojo turto mokesčiu > Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT715. Konsultacijos mokesčių klausimais teikiamos telefonu +370 5 260 5060 (1882). Apsilankymui VMI aptarnavimo padaliniuose būtina išankstinė registracija. 

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos inf.  

„Labai džiaugiamės, kad Jonavos darželis įvertino galimybę įgyti išskirtinumą ir sertifikuotis „bronziniu“ sertifikatu. Tai puikus startas. Svarbus yra kiekvienas žingsnis ekologijos link, o sertifikatą galima gauti jau nuo 30 procentų maisto gamyboje naudojamų ekologiškų žaliavų“, – sako „Ekoagros“ plėtros vadovė Jolita Prokofjeva.

Primename, kad viešojo maitinimo įstaigos, gaminančios maistą iš ekologiškų produktų, gali turėti tai patvirtinantį ženklą, suteikiamą nepriklausomos sertifikavimo įstaigos. Tam reikia sertifikuoti ekologiško viešojo maitinimo veiklą. Sertifikato esmė – ekologiškumo procentas ruošiamame ir tiekiamame maiste. T. y. naudojamų ekologiškų produktų procentinė dalis nuo bendro kiekio. Bronzinis, sidabrinis arba auksinis ženklas atitinkamai reiškia, kad maisto gamyboje naudojama 30–60, 60–90 ar 90–100 proc. ekologiškų produktų. Taigi mažiausias reikalavimas – 30 procentų ekologiškų produktų!

Daugiau informacijos https://www.ekoagros.lt/ekologiskas-viesasis-maitinimas

„Ekoagros“ inf. 

„Mažesnius nuostolius lėmė išaugusios Lietuvos pašto pajamos, gautos už periodikos pristatymą, bei 4,9 proc. sumažėjusios patirtos sąnaudos teikiant šią paslaugą“, – teigia Jūratė Šovienė, RRT tarybos pirmininkė.

Atsižvelgiant į šiemet pasikeitusią periodikos apimtį ir nustatytus naujus tarifus, Lietuvos paštas 2023 m. I pusm., palyginti su 2022 m. I pusm., gavo dvigubai daugiau pajamų – 0,79 mln. Eur.

„Nuo 2023 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu į periodikos apimtį buvo įtrauktas ir periodinių leidinių pristatymas miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams, dėl ko, iki šiol mažėjusi pristatomų leidinių apimtis paaugo 2,6 proc.“, – aiškina J. Šovienė.

Be to, Vyriausybė už periodinių leidinių pristatymą miesto gyventojams nustatė didesnius tarifus – jie daugiau nei 10 kartų viršija tarifus, taikomus už pristatymą kaimo prenumeratoriams.

Įvertinusi bendrovės pateiktus duomenis, RRT nustatė, kad Lietuvos pašto pateikta nuostolių suma turėtų sumažėti dar apie 4 proc., nes į 3,65 mln. Eur prašomą grąžinti sumą buvo nepagrįstai įtraukta per didelė investicijų grąža. RRT savo išvadą pateikė Susisiekimo ministerijai, kuri priims galutinį sprendimą dėl Lietuvos pašto patirtų periodikos teikimo nuostolių kompensavimo.

Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos nuostoliai apskaičiuojami kaip pajamų ir sąnaudų, patirtų teikiant periodiką, skirtumas. Periodikos pajamas Lietuvos paštas apskaičiuoja kaip periodikos kiekio ir Vyriausybės nutarimu patvirtinto periodikos didžiausio tarifo sandaugą.

RRT inf.

Informacinę erdvę stebinčios organizacijos „Debunk EU“ duomenimis, nuo šių metų pradžios fiksuoti 118 portalai, apsimetantys lietuviškomis žiniasklaidos priemonėmis, 124 paskyros, per kurias platinama melaginga reklama. Šios paskyros dažnai naudoja iškreiptas istorijas ir pasitelkia žinomus veidus, tokius kaip politikai, žurnalistai ir kiti viešojoje erdvėje žinomi asmenys. Analizės metu nustatyta, kad žinomų prekės ženklų vardu skelbiamos apsimestinės reklamos Lietuvos „Facebook“ vartotojams buvo parodytos daugiau kaip 5,1 milijono kartų, įskaitant ir kitas „Meta“ platformas.

Europos Sąjungoje nuo šių metų pradžios pradėjo galioti Skaitmeninių paslaugų aktas (Reglamentas (ES) 2022/2065), taikomas interneto platformų ir interneto paieškos sistemų teikėjams, kurių paslaugos nurodytos kaip labai didelės interneto platformos (VLOP) ir interneto paieškos sistemos (VLOSE). Reglamente numatyti įrankiai kovoti su šia problema. Tyrimo duomenimis, „Meta“ daromi galimi Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimai, nes neužtikrinamas vartotojų saugumas. Socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančios bendrovės „Meta“ reakcijos į pranešimus apie sukčiavimą ir netikrų paskyrų kūrimą pasigenda ir už tai atsakingos Lietuvos institucijos.

Komitetas šiuo metu rengia kreipimąsi į Europos Komisiją, siekdamas politinio dialogo dėl Skaitmeninių paslaugų akto taikymo nacionaliniu lygiu. Kartu rekomenduojama potencialiam Skaitmeninių paslaugų koordinatoriui – Ryšių reguliavimo tarnybai – kreiptis į Europos Komisiją ir, remiantis Debunk.org pateiktu tyrimu, informuoti apie „Meta“ daromus galimus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus.

Pridedama daugiau informacijos apie tyrimą:

„Debunk.org“ Tyrimas; „Debunk.org“ Antra dalis

„Debunk.org“ informacija apie didžiausią iki šiol fiksuotą dezinformacinę ir sukčiavimo ataką Lietuvoje

Kultūros komiteto biuras

Džiaugiamės ir didžiuojamės, jog tarp labiausiai Lietuvos boksui nusipelniusių asmenų buvo ir 2 Jonavos sporto centro treneriai : Rimvydas Bilius buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvos boksui, o Ramūnas Kulbis - labiausiai nusipelniusių trenerių nominacijoje.

Atminimo medaliais ir ženkleliais renginyje iš viso buvo apdovanoti net 137 Lietuvos boksui labiausiai nusipelnę asmenys.

JSC info.

Pasitaiko atvejų, kai pacientui neaišku, kodėl jis, būdamas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, turi mokėti priemokas, pirkti vaistus ar medicinos pagalbos priemones, kurių kartais paprašo gydymo įstaigos. Kai pacientas negauna išsamaus paaiškinimo iš gydytojo ir raštu kreipiasi į gydymo įstaigos administraciją, gavęs netenkinantį atsakymą, jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK). Jei ši, išnagrinėjusi skundą, nustato, kad gydymo įstaiga neteisėtai iš paciento už paslaugą paėmė priemoką, prašė nusipirkti vaistų ar priemonių, TLK įpareigoja gydymo įstaigą grąžinti pacientui jo sumokėtą sumą. Gydymo įstaiga gali nesutikti su tokiu įpareigojimu ir  turi teisę kreiptis į teismą. 

Byla baigėsi paciento naudai

Neseniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal vienos ligoninės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje. Šios bylos sprendime ligoninei buvo nurodyta grąžinti pacientui 520 eurų sumą už kojų venų operaciją lazeriu, kurią šis paprašytas sumokėjo. Tokį įpareigojimą gydymo įstaigai buvo nurodžiusi Panevėžio TLK. 

Apie pusantrų metų trukęs bylinėjimasis tarp ligoninės ir Panevėžio TLK baigėsi neskundžiama aukštesnio teismo nutartimi – Panevėžio TLK turėjo teisę įpareigoti ligoninę grąžinti pacientui iš jo neteisėtai paimtus pinigus. Neteisėtam mokėjimui šis atvejis prilygintas todėl, kad pacientas nebuvo aiškiai ir suprantamai ligoninės raštu informuotas, už ką jis, turėdamas teisę gauti nemokamas medicinos paslaugas, papildomai sumokėjo. Tai yra paciento pasirašytame sutikime nebuvo detalizuoti brangiau kainuojančių paslaugų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainų, kiekio, pranašumo skirtumai, nebuvo aišku, kas jam bus suteikta papildomai ar geresnėmis sąlygomis, nei suteikiama tiems, kurie operuojami tik PSDF lėšomis. 

Ginti pacientų teises įpareigoja teisės aktai

Šiuo atveju reikia pridurti, kad išsiplėtusių kojų venų operacijos yra įtrauktos į dienos chirurgijos paslaugų sąrašą. Jų apmokėjimui iš PSDF nesvarbus pasirinktas operacijos atlikimo būdas – tiek operaciją atliekant atviru būdu, tiek naudojant lazerį įskaičiuotos ir ligonių kasų apmokamos visos su paslaugos teikimu susijusios sąnaudos: operacijai reikalingos diagnostinės ir gydomosios priemonės, vaistai, operacijos (įskaitant anestezijos), ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros sąnaudos.

Teismas taip pat nustatė, kad TLK turi teisę įpareigoti gydymo įstaigas grąžinti pacientui pinigus, nes jos kontrolės funkcijos įtvirtintos Sveikatos draudimo įstatyme. 

Minėtas atvejis – ne vienintelis, kai ligonių kasos gina pacientų interesus. Tačiau pirmenybė teikiama prevenciniams veiksmams – ir gydymo įstaigų, ir pacientų informavimui, konsultavimui įvairiais klausimais. Nuolat primenama, kad apdraustieji, papildomai nemokėdami, turi gauti medicinos paslaugas viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose, kurios dėl reikiamų paslaugų turi sutartį su ligonių kasomis. Šias gydymo įstaigas teisės aktai įpareigoja aiškiai informuoti apie teikiamas PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, galimybę jas gauti neprimokant. Tokia informacija turi būti suprantamai skelbiama ir gydymo įstaigų interneto svetainėse.

Probleminės sritys – akių lęšiukai ir tyrimų vaizdų kopijos

Dar viena sritis, kurioje pacientai dažnai įžvelgia savo teisių pažeidimą – gydymo įstaigų reikalavimas įsigyti lęšiukus, skirtus kataraktos operacijai. Ligonių kasos nuolat primena, kad PSDF lėšomis apmokamos visos kataraktos operacijos sąnaudos, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems vaistinėse. Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją, į kurios kainą įskaičiuotos ir vidutinės akies lęšiuko įsigijimo sąnaudos. Todėl bet kuriomis sąlygomis kataraktos operacijas atliekančios gydymo įstaigos turi pačios įsigyti geros kokybės akių lęšiukus ir užtikrinti, kad pacientams operacija būtų nemokama. Su siuntimu galima kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų.

Apdraustiesiems taip pat neretai tenka priminti, kad neskubėtų mokėti iš savo kišenės už brangius medicinos tyrimus bei procedūras, nes jie taip pat apmokami iš PSDF. Būna atvejų, kai pacientams siūloma įsigyti brangiųjų tyrimų vaizdo įrašų atmintukuose, pirkti vienkartinius drabužius tyrimui atlikti. Gyventojams pravartu įsidėmėti: jei siuntime gydytojas nurodė, kad reikia ne tik brangaus radiologinio tyrimo aprašymo, bet ir tyrimo vaizdų kopijos, pacientui už jas mokėti nereikia. Mokėti gali tekti tik tada, jei pacientas pats pageidauja gauti radiologinių vaizdų kopijas. Vienkartiniai drabužiai tyrimui taip pat nėra privalomi.

Pasirinkimo alternatyva – būtina

Gindami savo teises, pacientai turi žinoti, kad prieš teikdama brangiau kainuojančias paslaugas, skirdama brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, gydymo įstaiga turi jį pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių tų pačių dalykų skirtumais (kaina, kiekiu, pranašumu ir pan.) bei užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų raštu. Prie šių paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos). 

Ligonių kasų specialistai primena, kad kiekvienas pacientas turi teisę gauti informaciją  apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas, teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą.

Skirtingais klausimais – į skirtingas institucijas

Iškilus neaiškumų dėl gydymo įstaigoje teikiamų paslaugų ar paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros specialistų, pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai, atvykus į įstaigą, taip pat registruotu paštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, garantuojančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę. 

Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas gyventojai turi teisę kreiptis tuomet, kai yra nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės. Gavus netenkinantį įstaigos atsakymą dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Dėl neetiško sveikatos priežiūros darbuotojų elgesio – į Lietuvos bioetikos komitetą. Dėl pažeistų teisių, susijusių su privalomuoju sveikatos draudimu, pavyzdžiui, dėl neteisėtai apmokestintų paslaugų – į artimiausią TLK. 

TLK info.

Freepik nuotr.

ECOFIN posėdžio metu ministrai apsikeis nuomonėmis dėl Ekonominio ir finansinio rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikio. Pastaruoju metu ES lygmens diskusijose yra koncentruojamasi į būtinybę užtikrinti pakankamą ir tęstinį ES finansinės paramos Ukrainai teikimą po 2023 metų bei žengti žingsnius link rusijos užšaldyto turto panaudojimo Ukrainos poreikiams.

„Būtina užtikrinti pakankamą tolesnę ES finansinę paramą Ukrainai. Tam artimiausiu metu reikia pasiekti sutarimą dėl 50 mlrd. eurų apimties finansinės priemonės, kuri apimtų 2024-2027 metų laikotarpį. Taip pat turime drąsiai judėti pirmyn su sprendimais, kurie leistų nukreipti rusijos užšaldytą turtą Ukrainos poreikiams. „Nenumatyto įnašo“ modelis, kai ES finansinių institucijų gaunamas pelnas iš užšaldyto rusijos turto būtų nukreipiamas Ukrainos poreikiams, būtų geras pirmas žingsnis mobilizuojant lėšas šalies atstatymui, po kurio turėtų sekti ir kiti sprendimai, leidžiantys panaudoti patį dėl sankcijų užšaldytą turtą“, – teigė M. Liutvinskas.  

Taip pat ECOFIN posėdžio metu vyks diskusijos siekiant sutarimo dėl ES ekonominės valdysenos (fiskalinių taisyklių) peržiūros. Liekantys esminiai atviri klausimai apima tokius aspektus kaip skolos ir deficito mažinimo saugikliai, fiskalinė erdvė investicijoms ir reformoms bei tinkamo taisyklių vykdymo užtikrinimas. Lietuva derybose nuosekliai kelia nuostatą, kad atnaujintos ES fiskalinės taisyklės turi numatyti tam tikrą lankstumą šalių investicijoms į gynybinių pajėgumų stiprinimą.

ECOFIN metu vyks diskusija dėl atnaujintų 12 šalių –  Belgijos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Lenkijos, Vokietijos, Graikijos, Suomijos, Kroatijos, Italijos, Airijos – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) planų tvirtinimo, remiantis teigiamu EK vertinimu.

Taip pat posėdyje bus pristatytos pažangos ataskaitos dėl ES naujų nuosavų išteklių įvedimo bei Bendros valiutos paketo, kurio dalis yra teisinis pasiūlymas dėl skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės.

EG posėdyje vyks apsikeitimas nuomonėmis dėl š. m. lapkričio mėn. 21 d. EK pateiktų euro zonos šalių 2024 m. biudžetų projektų vertinimų bei bus tvirtinamas bendras euro zonos ministrų pareiškimas šiuo klausimu. EK vertinimu, Lietuvos 2024 m. biudžeto projektas atitinka Tarybos fiskalinę rekomendaciją.

Taip pat EG posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl Kapitalo rinkų sąjungos gilinimo, siekiant nubrėžti strateginę kryptį ir prioritetus kitam ES instituciniam ciklui. 

Be to, EK posėdyje pristatys rekomendacijas dėl Euro zonos ekonominės politikos 2024-2025 m.

Finansų ministerijos info.

Iki kitų metų vasario 19 d. vyks pirmasis dalyvavimo rinkimuose etapas – politinės kampanijos dalyvių registracija, kai priimami politinių partijų, kurios planuoja kelti kandidatus į Respublikos Prezidentus, ar ketinančių savarankiškai kandidatuoti asmenų registracijos dokumentai.

Šiame etape politinės kampanijos dalyviai turi turėti arba atsidaryti banko sąskaitą, išsiimti pažymą apie sąskaitos likutį, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku bei užpildyti prašymą (jei registruojama partija arba asmuo, planuojantis keltis kandidatu) arba teikimą (jei registruojamas partijos keliamas kandidatas) bei visus šiuos dokumentus pateikti VRK.

Antrasis etapas – rinkimų užstato sumokėjimas. Rinkimų užstatas vienam kandidatui yra lygus penkiems rinkimuose taikomiems VMDU dydžiams. Tam, kad galėtų kandidatuoti 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, asmuo iš jam priklausančios sąskaitos, nepriklausomai, ar kandidatas keliamas partijos, ar keliasi pats, turėtų sumokėti 8995 eurus.

Jeigu kandidatas surenka ne mažiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, politinės kampanijos metu šiurkščiai nepažeidžia Rinkimų kodekso nuostatų ir po rinkimų pateikia politinės kampanijos finansavimo ataskaitas su kitais Rinkimų kodekse numatytais finansiniais dokumentais, VRK rinkimų užstatą sugrąžina per 140 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Trečiasis etapas – pareiškinių dokumentų pateikimas, kuris vyks nuo vasario 19 d. iki kovo 8 d. 17.00 val. Šiame etape būsimieji kandidatai VRK informacinėje sistemoje turi pateikti šiuos dokumentus: pareiškimą dalyvauti rinkimuose, dokumentą, patvirtinantį rinkimų užstato sumokėjimą, įgaliojimą atstovui rinkimams, trumpą rinkimų programą, kandidato anketą, metinės gyventojo pajamų ir turto deklaracijos (už praėjusius metus) išrašus, privačių interesų deklaraciją, pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus, sutikimą būti politinės partijos keliamu kandidatu (jei kelia partija), pasirašytą įsipareigojimą, jeigu asmuo bus išrinktas, nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Respublikos Prezidento pareigomis, kandidato nuotrauką, biografiją, bei įgaliojimą atstovauti jam Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (jei asmuo išsikelia pats).

Per tris dienas nuo pareiškinių dokumentų priėmimo VRK išduoda parašų rinkimo lapus ir sudaro galimybę piliečiams savo parašais paremti būsimąjį kandidatą elektroniniu būdu „Rinkėjo Puslapyje". Prasideda ketvirtasis etapas – rinkėjų parašų rinkimas, kuris truks iki kovo 28 d. Nuo parašų lapų išdavimo dienos iki kovo 28 d. reikia surinkti bent 20 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašų ir juos pateikti VRK.

Penktasis etapas prasideda, kai VRK, patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir surinktus rinkėjų parašus, priima sprendimą registruoti kandidatą dalyvauti rinkimuose. Tai turi įvykti ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų dienos, t. y. – ne vėliau kaip balandžio 11 d. Po šio sprendimo, bet ne vėliau kaip balandžio 12 d., VRK savo svetainėje atvers kandidatų duomenis visuomenei.

Tik registruoti kandidatai bus kviečiami dalyvauti specialiose rinkimų agitacijos laidose, kurias pagal VRK patvirtintas taisykles rengs Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT. 

Visų etapų metu kandidatai į Respublikos Prezidentus gali aktyviai bendrauti su rinkėjais, agituoti ir kitais būdais pristatyti savo rinkimų programą, tačiau svarbu, jog tai būtų daroma laikantis Rinkimų kodekso nuostatų.

VRK užsiregistravę politinės kampanijos dalyviai skelbiami ČIA>>

Respublikos Prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

VRK info.

„Ši Vyriausybė nuosekliai augina žmonių pajamas. Jos augs ir kitąmet, o didėjant baziniams socialinių išmokų dydžiams, tą pajus pažeidžiamiausia visuomenės dalis, o ir kiti išmokų gavėjai: didės vaiko pinigai, vienkartinės išmokos gimus vaikui, šalpos pensijos ir išmokos, parama mokiniams ir kitos išmokos, kurias gauna asmenys su negalia ar nepriteklių patiriantys. Padidėjusios išmokos, tikiu, bent iš dalies palengvins sunkiau besiverčiančių žmonių gyvenimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja šie baziniai socialinių išmokų dydžiai:

BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS – 55 eurai (nuo 2023 m. pradžios – 49 eurai).

Padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, padidės nuo jo priklausančių išmokų vaikams dydžiai: išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, vaiko laikinosios priežiūros išmoka.

Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) padidės iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui kartu su papildoma dalimi – iki 152,9 euro. Taip pat padidės socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 197 eurų (nuo 2023 m. pradžios – 184 eurai)

Nuo kitų metų sausio šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų.

Padidinus šalpos pensijų bazės dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo jų rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų). Šalpos senatvės pensija didės tiek pat, kiek šalpos pensijų bazė – 13 eurų.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. 

Tai palies apie 62 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. 

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖS DYDIS – 165 eurai (nuo 2023 m. pradžios – 147 eurai).

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 95 tūkst. asmenų.

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, pavyzdžiui, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 46,8 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –– 34,2 euro. 

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės 19,8 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 10,8 euro. 

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 92 tūkst. asmenų. 

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 176 eurai (2023 m. pradžios – 157 eurai).

Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis nuo kitų metų asmeniui per mėnesį padidės nuo 136 iki 152 eurų.  

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

„Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius už paslaugas. Kita gera žinia, kad tai daroma nuo lapkričio 1 d., taip sudarant galimybę gydymo įstaigoms mokėti didesnius atlygius savo darbuotojams jau nuo sausio mėnesio. Atskiras dėmesys skiriamas ir slaugytojams, raginant gydymo įstaigų vadovus peržiūrėti ir didinti jų atlygius sparčiau. Tikiuosi, tai prisidės prie didesnio medikų motyvavimo ir jų pritraukimo bei išlaikymo viešosiose gydymo įstaigose“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Įkainiams padidinti 2024 m. PSDF biudžeto projekte numatytos papildomos planinės lėšos – 178 mln. eurų. Šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti numatoma papildomai skirti apie 28 mln. eurų. Tokiu būdu gydymo įstaigos jau 2024 m. sausio mėnesį galės gauti daugiau lėšų už suteiktas paslaugas ir didinti darbuotojų darbo užmokestį.

Skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų grupių bazinės kainos padidintos skirtingu procentiniu dydžiu, atsižvelgiant į tai, kokią dalį atitinkamas paslaugas teikiančių įstaigų bendrųjų sąnaudų sudaro sąnaudos darbo užmokesčiui. Kai kurių paslaugų bazinės kainos jau buvo padidintos anksčiau ir šiuo etapu nebuvo didinamos. Taip pat nesikeitė įkainiai tų paslaugų, į kurių kainą nėra įskaičiuojamas darbo užmokestis (pvz., priedų, mokamų už medicinos pagalbos priemones, vaistus, procedūras ir kraujo komponentus, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai).

Be to, gydymo įstaigoms planuojama apmokėti visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos, prevencines, slaugos ir kitas paslaugas, taip pat iki 30 proc. 2023 m. suteiktų viršsutartinių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, taip pilnai kompensuojant kintamąsias įstaigų sąnaudas, susijusias su padidėjusiais stacionarinių pacientų srautais. Tam papildomai šį mėnesį numatoma skirti apie 37 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo lėšų. Paminėtina, kad šį mėnesį dar planuojama skirti iki 60 mln. eurų papildomai kompensuoti stacionarinėms aktyviojo gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms už šiais metais suteiktas skubiosios pagalbos paslaugas.

SAM primena, kad šių metų spalio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl užpernai sudarytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Pagal atnaujintą sutartį, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų atlygiui apskaičiuoti taikomas didesnis bazinis dydis – jis bus prilygintas praėjusių (2023 m.) metų Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai.

Įgyvendinant atnaujintos sutarties nuostatas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta rekomendacija gydymo įstaigoms dėl padidintų įkainių gautas papildomas lėšas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti, siekiant, kad vidutinis darbo užmokestis įstaigoje didėtų vidutiniškai ne mažiau kaip 10 proc.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbančiam gydytojui 2024 m. sudarys  4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai 401 euru daugiau nei buvo 2023 m. I pusmetį. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti  2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo. Tai 206 eurais daugiau nei 2023 m. I pusmetį.

SAM info.

Parodą pristatė LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunės Driaučiūnaitė. 

Ji savo pasisakyme pabrėžė, kaip svarbu, kad jaunoji karta kuo daugiau sužinotų apie Antaną Lukšą ir koks buvo jo sudėtingas gyvenimas kelyje dėl nepriklausomos Lietuvos.  

Šios parodos stendai pasakoja apie legendinio Lietuvos partizano Antano Lukšos ir jo brolių gyvenimo ir kovos kelią.  

„Šių žmonių gyvenimas byloja, kad laisvė nėra duotybė ir bet kada gali ją prarasti. Ir vargas tai valstybei, kuri neturi pilietinės visuomenės, patriotiškumo jausmo. Antanas Lukša iki paskutinio savo gyvenimo atodūsio šį jausmą skiepijo jaunajai kartai, rengė susitikimus su jaunaisiais šauliais, moksleiviais. Jo gyvenimas buvo paskirtas ne sau, o kitiems,“– parodos pristatyme kalbėjo R. Driaučiūnaitė.   

„Šios parodos stendai kiekvienam iš mūsų tarsi sako, kaip reikia laikytis savo įsitikinimų. Juk mes ne be reikalo duodame priesaiką tarnauti Tėvynei. Aš labai dėkingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojams, kurie surengė parodą, pasakojančią apie Antaną Lukšą. Tai yra paskata vardan to, dėl ko mes turime gyventi ir siekti aukščiausių tikslų‘, – sakė Juozo Lukšos mokymo centro viršininkas – plk. lt. Valdas Vasiliauskas. Jam likimas lėmė susipažinti, susitikti ir bendrauti su Antanu Lukša.  

Dalyvavę kariai bei svečiai parodos metu turėjo neeilinę galimybę gyvai išgirsti pasakojimą apie garsaus Lietuvos partizano Antano Lukšos gyvenimą, žygdarbius bei prisiminimus ir iš jo dukros Dalios Lukšaitės- Maciukevičienės. Į reginį ji atvažiavo su sūnumi. Pasak mokymo centro darbuotojų, ji yra ilgametė ir labai brangi jų draugė.  

Parodą mokymo centre bus galima apžiūrėti iki š. m. gruodžio 22 dienos.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.

„Pagrindinis mūsų siekis – kad kelionės su pavežėjais ar taksi visiems taptų saugesnės ir kokybiškesnės,  taip pat kad šios rinkos dalyviai teisingai atsiskaitytų tiek su keleiviais, tiek su valstybe. Todėl numatėme papildomas pareigas ir reikalavimus vairuotojams, dėl šių pokyčių rinkoje turėtų atsirasti daugiau tvarkos ir aiškumo. Projektas buvo ilgai derintas su institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, jam pritarta Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisijoje“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Visų pirma, siūloma nustatyti daugiau reikalavimų vairuotojams, norintiems tapti taksi vairuotojais ar pavežėjais, įtvirtinamos pareigos keleivių vežimo organizatoriams, pavežėjams, taksi vairuotojams, taksi dispečerinėms bei taksi įmonėms.

Pavežėjai bei taksi vairuotojai privalės turėti galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Toks reikalavimas įvedamas įvertinus kitų ES valstybių narių – Airijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir kt. – praktiką.

Šiuo metu dirbti pavežėju ar taksi vairuotoju gali bet kurios šalies vairuotojo pažymėjimą turintis užsienietis, pakanka dvejų metų stažo vairuojant B kategorijos transporto priemonę. Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, dabar su trečiosios šalies vairuotojo pažymėjimais mūsų keliuose važinėja apie penktadalis pavėžėjimo paslaugas teikiančių vairuotojų. Europinio standarto pažymėjimas iš esmės parodytų, kad užsieniečiai gali vairuoti saugiai,pagal Europoje priimtinas taisykles, jie jas išmano ir supranta.

Leidimo vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais prašantis juridinis asmuo turės būti registruotas ES arba EEE valstybėje narėje. Taip  tikimasi  užtikrinti teisingą informacijos pateikimą bei mokesčių sumokėjimą. Pavežėjų ir taksi vairuotojų dokumentai būtų tikrinami prieš išduodant leidimą, ne po to, o pasikeitus leidime nurodytiems duomenims bus privaloma informuoti Lietuvos transporto saugos administraciją.

Leidime nurodytą veiklą bus galima vykdyti tik su leidime nurodytomis transporto priemonėmis, jų skaičius nebus ribojamas, tačiau dėl pavėžėjimo ir taksi veikloms taikomų skirtingų reikalavimų jų transporto priemonėms, ta pati transporto priemonė negalės būti nurodyta ir taksi, ir pavėžėjimo leidime.

Taip pat taksi vairuotojai nuo kitų metų gegužės kelionės kainai apskaičiuoti privalės naudoti taksometrą, sujungtą su spausdintuvu, arba taksometrą ir kasos aparatą, kita įranga bus draudžiama. Taip siekiama užtikrinti sąžiningą kainą keleiviams ir mažinti šešėlinės veiklos vykdymo prielaidas, nes įtariama, kad vairuotojai deklaruoja ne visas pajamas.

Numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija galėtų sustabdyti pavežėjų ir taksi vairuotojų leidimo galiojimą, jei gautų informacijos apie pažeidimus iš savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų priežiūros tarnybų. Taip pat numatyti nauji leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai: kai pavežėjas ar taksi vairuotojas vykdo veiklą transporto priemone, kuri nėra nurodyta leidime, kai nebeatitinka reikalavimo būti nepriekaištingos reputacijos,  kai nutraukia individualią veiklą bei kitais atvejais.

Šie Kelių transporto kodekso pakeitimai įsigalios nuo kitų metų gegužės 1 dienos, tačiau vairuotojams prisitaikyti prie pokyčių numatomas pereinamas laikotarpis – nepakeisti leidimai neteks galios tik 2025 m. gegužės 1 dieną.

Siekiant gerinti verslo aplinką ir centralizuotai vienoje vietoje pateikti informaciją apie pavėžėjimo ir taksi leidimų duomenis, duomenys apie leidimų galiojimą yra viešai prieinami Licencijų informacinėje sistemoje.

Susisiekimo ministerijos info.

,,Pasirodžius pirmosioms šalnoms ir sniegui, atlikome barstymo ir valymo darbus. Lapkričio mėnesį, atlikdami sniego ir ledo šalinimą bei tirpdančiųjų medžiagų bėrimą nuvažiavome beveik 185 tūkstančius suminių km., o tai - beveik pusė atstumo nuo žemės iki mėnulio. Daugiausiai mechanizmų dirbo 23 d. – net 322 vnt., 30 d. – 288 vnt., 24 d. – 259 vnt. Šiomis dienomis buvo išbarstyta daugiausiai tirpdančiųjų medžiagų. Išbarstėme apie 15 330 t ir 3 939 t mišinių, sunaudojome 4 301 m3 tirpalo, suprofiliavime 4234 km kelių ir sutvarkėme 2884 m2 išdaužų", - skelbia ,,Kelių priežiūra".

Bendrovė pateikia bendrą įžvalga apie žiemos darbų pradžią: šis žiemos sezonas kur kas stabilesnis temperatūros šuolių iš teigiamos į neigiamą atžvilgiu.

,,Tikimės, kad panaši, žema oro temperatūra laikysis visą žiemos sezoną, taip palengvinant kelių priežiūros darbus ir užtikrinant saugesnį kelią eismo dalyviams.

Taip pat norime visus paskatinti būti tolerantiškesniais vienas kitam, įvertinti oro sąlygas ir kelyje elgtis atsakingai", - skelbia ,,Kelių priežiūra".

„Labai kviečiame gyventojus ir šiemet papuošti savo namus gražiomis eglių šakomis bei kvepiančiais mišku linkėjimais pradžiuginti savo artimuosius, kaimynus, draugus. Ši, tradicinė miškininkų organizuojama šventinė akcija, ne tik prisideda prie jaukumo kūrimo namuose, bet ir skatina tvarų naudojimą“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Nemokamų eglišakių dalijimo akciją pirmą kartą surengė Šiaulių krašto miškininkai prieš 17 metų. Kasmet į mūsų šalies gyventojų namus kurti kalėdinio džiaugsmo iškeliauja daugiau nei 100 000 eglių šakų.

Šia nemokama eglių šakų dalijimo iniciatyva miškininkai ragina miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų. Šakos, dalijamos akcijos metu, yra surenkamos kirtavietėse ir visuomenė skatinama tausoti mūsų aplinką bei vartoti ekologiškai.

Gruodžio 15-20 dienomis miškininkai organizuos ir daugiau akcijų visuomenei, apie kurias informuos artimiausiu metu.

Žmonėms, kurie nori namuose pasipuošti Kalėdų eglutę ar kitą medelį, miškininkai rekomenduoja kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją bei įsigyti šventei skirtų medelių, specialiai auginamų medelynuose ar tam skirtose plantacijose.

Eglišakiai Jonavoje bus dalijami J. Ralio g. esančioje Sąjūdžio aikštėje. 

Visą informaciją galite rasti: www.vmu.lt

Jau penktus metus Jonavos centre esantį Ramybės skverą puošia kalėdinių eglučių miestelis, kurį šiemet pastatė rekordinis skaičius – virš 100 -  Jonavos rajono įstaigų, įmonių ir bendruomenių. 

Šiandien, gruodžio 6-ąją, meras Mindaugas Sinkevičius kviečia pasigrožėti eglutėmis ,,gyvai”, o socialinio tinklo ,,Facebook” paskyroje išrinkti labiausiai patikusias puošmenas. 

,,Jonavos rajono įstaigos ir bendruomenės šiemet ir vėl sukūrė pasakišką eglučių miestelį. Kviečiu visas eglutes apžiūrėti gyvai, pastebėti ir įvertinti kūrybiškumą, išsiaiškinti, kokie personažai šiemet pasislėpė „Auksinėje girioje“, o čia „patiktukais“ išrinkti tris Jums labiausiai patinkančias eglutes”, - savo paskyroje skelbia M. Sinkevičius. 

Kadangi šiemet eglučių itin daug, Facebook’e sukurti net du albumai, kuriuose sutalpintos visų eglučių nuotraukos ir kur galite balsuoti spaudžiant ,,patiktukus”. Žemiau pateikiamos nuorodos į nuotraukų albumus.  

„Eglučių miestelis "Auksinė giria" I“ 

„Eglučių miestelis "Auksinė giria" II“ 

„Pirmiausia, jei esate pašto siuntos gavėjas, atminkite, kad už tinkamą užsakymo įvykdymą yra atsakingas siuntėjas, pavyzdžiui, elektroninė parduotuvė. Kitaip tariant, ne pašto paslaugos teikėjas. Taigi, jei turite nusiskundimų dėl siuntėjų išsiųstų bei pašto paslaugų teikėjų jums netinkamai pristatytų siuntų, turite kreiptis į siuntėjus. Šie savo ruožtu gali teikti pretenziją pašto paslaugos teikėjams, kurių paslaugomis naudojosi“, – aiškina Aridana Jurčiukonienė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji patarėja.

Tuo metu jei pašto siuntas siunčiate patys, t. y. esate pašto siuntos siuntėjai, privalote susipažinti su pašto paslaugų teikimo ir pašto siuntų pakavimo taisyklėmis ir reikalavimais, kuriuos kiekviena pašto paslaugų teikėja skelbia savo interneto svetainėje.

„Pažeidus pašto paslaugos teikėjo reikalavimus pašto siuntos pakuotei, už pažeistus siųstus daiktus žala jums nebus atlyginta, todėl siunčiant svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kurie gali užtikrinti, kad jūsų siunta būtų pristatyta saugiai“, – pabrėžia RRT ekspertė.

Pirmiausia, pasak jos, siuntą reikia pakuoti taip, kad pakuotė apsaugotų siuntos turinį nuo galimų pažeidimų transportavimo ir rūšiavimo metu. Svarbu, jog siuntos turinys nesiliestų su pakuotės vidinėmis sienelėmis, o aplink siuntos turinį iš visų pusių būtų įdėti bent 5 cm storio užpildai. Dar vienas fizinis kriterijus – siuntos išorinis pakavimas turi atlaikyti įstrižinį kritimą iš 80 – 110 cm aukščio.

„Trapius ar dužius daiktus reikia pakuoti kiekvieną atskirai, jie turi būti pažymėti specialia etikete. Įtakos turi ir siuntos pakuotė – ji turi būti keturkampė, stačiais kampais, nes apvali pakuotė gali nuriedėti nuo automatizuotos rūšiavimo linijos. Galiausiai reikia žinoti, kad daikto gamyklinė pakuotė nėra tinkama pakuoti – specialiai transportuoti skirtos pakuotės yra tvirtesnės”, – aiškina A. Jurčiukonienė, RRT nagrinėjant ginčus tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų.

Pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus pašto paslaugos teikėjui gali pareikšti siuntėjas per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

Finaliniui renginiui artėjant pasiteiravome, ar sulaukta daug geradarių, kurie atsiliepė į organizatorių kvietimą dovanoti sukneles, batelius ir kitus aksesuarus.  

,,Norime nuoširdžiai padėkoti visiems prisidėjusiems prie „Padovanok suknelę“ socialinės iniciatyvos ir atsiliepusiems į kvietimą padovanoti sukneles, papuošalus, batelius. Džiaugiamės miesto gyventojų aktyvumu, noru prisididėti ir pasidalinti su moterimis, kurios dalyvauja socialinėje akcijoje. Per numatytą laikotarpį surinkta daugiau nei 250 vnt. skirtingų suknelių, apie 30 porų batų ir daugybę įvairiausių papuošalų, rankinių, kuriuos, tikrai, renginio dieną priderinsime prie pasirinktos suknelės.

Nuo šios savaitės renginio dalyvės, kurių yra šiek tiek virš 20, kviečiamos atrasti tą vienintelę suknelę, kuria pasipuoš renginio dieną. Visi gražūs dalykai prasideda nuo minčių, vidinės motyvacijos ir noro keistis, tad tikimės, kad moteris įkvėps kitų moterų bendrystė, padrąsinimas ir gerieji pavyzdžiai. Buvo ypatingai malonu priimti sukneles su paliktu palinkėjimu suknelę pasirinkusiai moteriai. 

Džiaugiamės, kad prie „Padovanok suknelę“ renginio prisijungė ir ne Jonavoje gyvenančios moterys. Sulaukėme suknelių paštomatu ir iš Kėdainių, Kauno, Šiaulių, Alytaus. Sukneles dovanojo ir moteriškų drabužių parduotuvės savininkės, socialinę akciją palaikė ir Jonavos miesto ir rajono ugdymo įstaigos, įmonės. 

Nuoširdus ačiū už bendrystę. Bendradarbiavimas įkvepia”, - dėkoja renginio sumanytoja ir organizatorė, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Evelina Darvidė.  

Veiklai būtinas leidimas-higienos pasas

Darželiai, norėdami vykdyti priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Šis dokumentas parodo, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Ar pasirinkta ugdymo įstaiga turi LHP, galima pasitikrinti Licencijų informacinėje sistemoje.

 „Pačios ugdymo įstaigos taip pat gali pasitikrinti, kaip jos atitinka nustatytus reikalavimus pasinaudodamos kontrolės klausimynu“, – atkreipia dėmesį NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus (VSSKS) vyriausioji specialistė Viktorija Kokštytė.

Kasmet pasitikrinti sveikatą

Primename, kad ir darželio darbuotojai, ir vaikai, kasmet turi pasitikrinti sveikatą. Visi įstaigoje dirbantys darbuotojai (turintys ir neturintys tiesioginį kontaktą su vaikais) turi kasmet pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (tuberkulioze).Vaiko sveikata turi būti patikrinama prieš pradedant lankyti darželį, o po to ir kiekvienais metais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vesti vaiką į darželį, jei jam pasireiškė kosulys, vaikas dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, karščiuoja, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, turi utėlių ar glindų. Pažymėtina, kad tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, todėl esant šiems simptomams vaikas gali būti priimtas į darželį. Taip pat svarbu tai, kad, prireikus pagalbos, lengvai pasiekiamoje vietoje būtų pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis nustatytus reikalavimus.  

Grupėse – atitinkamas skaičius vaikų

Atkreipiame dėmesį, kad vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytas vaiko ugdymo sąlygas. Pavyzdžiui, komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui – ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui – ne mažiau kaip 5 kv. m.

Įrenginiai – apsaugoti

Svarbu, kad darželyje vaikams skirti baldai būtų nesulūžę – pritaikyti vaikams pagal jų ūgį ir amžių.

Yra nustatytas reikalavimas, kad ugdymo patalpose esančius elektros lizdus (jei vaikai prie jų gali prieiti) būtina uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis, o šildymo prietaisus, turinčius aštrias briaunas – apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis. „Langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones tam, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Be to, HN 75: 2016 nurodyta, jog laiptai ir laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga: darželiuose draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, o laiptų pakopos negali būti siaurėjančios“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Teritorija – aptverta

Vaikų darželio teritorija arba šios teritorijos dalis, kurioje yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio tvora. Taip pat čia turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, pavėsinės, skėčiai, ar želdiniai, sudarantys šešėlį. „Tačiau ne visos įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą turi turėti savo sklypą ar teritoriją, skirtą vaikų žaidimams. Jei darželyje ugdoma iki 60 vaikų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, jis gali ir neturėti savo sklypo ar teritorijos, ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Tokiu atveju būtina numatyti vaikų nuvykimo, grįžimo ir buvimo toje erdvėje saugos priemones“, – atkreipia dėmesį NVSC specialistė.

Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei. Šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje – jau ketvirtoji šio sąrašo vertybė, nuo šiol užimsianti garbingą vietą greta kitų trijų mūsų šalyje puoselėjamų tradicijų – kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei lietuvių polifoninių dainų – sutartinių. 

Lietuvos delegacijos vadovė, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Jolanta Balčiūnienė iškilmingo šiaudinių sodų tradicijos įrašymo į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą metu sveikindama Komiteto narius ir posėdžio dalyvius pabrėžė, jog nominacijos rengimas buvo neeilinė patirtis sodų tradicijos puoselėtojams. Paraiškos rengimo darbai juos subūrė į asociaciją „Dangaus sodai“, šiuo metu vienijančią beveik 70 amatininkų ir toliau gausėjančią. Ambasadorė dėkojo Komitetui už šiltą priėmimą, išskirtinį Botsvanos svetingumą ir šiaudinių sodų tradicijai Lietuvoje palankų sprendimą. Sesijos dalyvius visos šiaudinių sodų asociacijos „Dangaus sodai“ vardu taip pat sveikino sodų rišėja Lina Žaliauskienė. Lietuvos delegacija, dėkodama už tradicijos įvertinimą, įteikė ambasadoriui, Botsvanos nuolatiniam atstovui prie UNESCO ir šios sesijos pirmininkui J.E. Mustq Moorad žinomų Lietuvos sodų rišėjų Vidos Sniečkuvienės ir Linos Žaliauskienės vizito metu surištą sodą, kaip taikos, harmonijos ir skalsos linkėjimą. 

Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje nominacinė paraiška UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui parengta tradiciją globojančių įstaigų ir ją puoselėjančių žmonių pastangomis. Paraišką LR kultūros ministro pavedimu parengė darbo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“ nariai. 

Paraišką vertino tarptautinė UNESCO ekspertų komisija (toliau – Vertinimo komisija). Pateikdama Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje bylos vertinimą ir rekomendaciją Tarpvyriausybiniam komitetui, Vertinimo komisija nustatė, kad kandidatūra atitinka minėto sąrašo kriterijus: atitikties UNESCO nematerialaus kultūros paveldo bei globalios ir integralios kultūros įvairovės ir žmogaus kūrybingumo sampratai; ilgalaikių išsaugojimo priemonių planų pagrįstumo; tradicijos saugotojų ir puoselėtojų įtraukties į paraiškos rengimo procesą bei jų laisvo ir išankstinio sutikimo teikti paraišką; įrašymo į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 

Byla sulaukė Vertinimo komisijos pripažinimo už aiškiai išdėstytą sodų tradicijos socialinę reikšmę ir kultūrinę paskirtį, sėkmingą bendruomenių įtraukimą į bylos rengimą. Bylos vertinime akcentuojama, kad amatas yra atviras, įtraukiantis socialiai pažeidžiamus asmenis, o patys sodai vertintini kaip lygybės, darnos, harmonijos, pagarbos socialinei bei gamtinei aplinkai simbolis. Taip pat buvo pabrėžta, jog tradicijos įtraukimas į Sąrašą paskatins vietos bendruomenes, grupes ir pavienius asmenis suprasti sodų tradicijos išsaugojimo svarbą ir savo atsakomybę perduodant ją ateities kartoms. Vertinimo komisijos nuomone, tradicijos įrašymas į Sąrašą atvers kelius partnerystėms, naujiems projektams, suvienys suinteresuotąsias šalis įgyvendinant vertybės apsaugos priemonių planą, išsaugant, propaguojant, skleidžiant ir perduodant sodų tradiciją ateities kartoms. 

Šiaudiniai sodai yra lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšis. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Sodai yra svarbi pasaulio darnos sampratą atspindinti kultūros paveldo dalis. Šiuo metu sodas paprastai naudojamas kaip dekoratyvinis interjero elementas, kabinamas įvairiose namų vietose. Dalis žmonių tebesieja jį su šeimos, kalendorinėmis šventėmis. Pastaruoju laiku sodų rišėjų daugėja – tradiciją praktikuoja tiek iš tėvų išmokę, tiek amato mokymus lankę žmonės. Svarbu tai, jog meistrai laikosi nuostatos rišti arba, kaip jie sako, auginti sodą mąstydami tik apie teigiamus dalykus ir jų linkėdami. Taip kuriamas bendruomeniškumo, pasitikėjimo jausmas. 

2017 m. sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tradicija plačiai puoselėjama ir perduodama šeimose, kultūros centruose, ugdymo įstaigose, susibūrusiose meistrų ir mėgėjų bendruomenėse. Išskirtinės kelių kartų rišėjų šeimos gyvena Jonavoje, Vilniaus krašte, Šakių ir Lazdijų rajonuose, tačiau tradicija yra visai Lietuvai svarbi kultūrinio paveldo dalis, atspindinti ryšį su papročiais, pasaulėžiūra, dvasingumu, tvarumu bei estetinėmis vertybėmis. 

Lietuvos nacionalinio kultūros centro inf.  

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia nevyriausybines organizacijas savo veikla prisidėti prie krašto apsaugos stiprinimo ir teikti paraiškas savo veiklos programų finansavimui gauti. Nustatytos keturios prioritetinės 2024 metų projektų temos.

„Stiprindami krašto apsaugos sistemos ir visuomenės bendrystę bei sąveiką matome, koks reikšmingas yra nevyriausybinių organizacijų indėlis prisidedant prie valstybės saugumui aktualių darbų. Organizacijos dažnai turi puikių iniciatyvų, siekiame padėti jas įgyvendinti“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Prioritetinės 2024–ųjų metų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis temos:

1. Visuomenės įgalinimas pilietiniam pasipriešinimui per žinių ir įgūdžių, pilietinės valios ir atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimą;
2. Istorinės atminties puoselėjimas: Lietuvai ir krašto apsaugos sistemai reikšmingi įvykiai, asmenybės, jų paminėjimas 2024 metais;
3. Tarnybos metu sužeistų karių reintegracija, paramos mirusių karių šeimoms ir bendruomeniškumo skatinimas;
4. Lietuvos diasporos įsitraukimo į pasirengimą valstybės gynimui ir pilietiniam pasipriešinimui stiprinimas.

Nevyriausybinių organizacijų paraiškos dėl projektų finansavimo priimamos iki 2024 m. sausio 25 dienos. Komisija vertins paraiškas ir geriausioms iš jų bus skirtas dalinis finansavimas.

Organizacijos yra kviečiamos aptarti 2024 metų lūkesčius gruodžio 8 d. nuo 11.00 val. vyksiančiame nuotoliniame susitikime su krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi ir kitais Krašto apsaugos ministerijos atstovais. Registruotis į susitikimą galima el. paštu NVOprogramos@kam.lt (nurodyti organizacijos pavadinimą ir el. pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti prisijungimo nuorodą), taip pat galima iš anksto atsiųsti rūpimus klausimus.

2023 metų konkurse buvo finansuoti keturiasdešimt septyni projektai pilietinio pasipriešinimo ir atsparumo šiuolaikinėms grėsmėms stiprinimo, istorinės atminties puoselėjimo, sužeistų karių reintegracijos, mirusių karių šeimų bendruomeniškumo temomis. Ministerijai parėmus, buvo organizuota „Sužeistų karių savaitė“ traumas patyrusiems Lietuvos ir Ukrainos kariams suburti, jų fizinei ir psichologinei sveikatai gerinti. Įvairiomis formomis: renginių ciklais, vaizdo pasakojimais, filmais ir kitomis iniciatyvomis pagerbtos ryškios istorinės asmenybės ir įvykiai (tarp jų: žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Emilija Pliaterytė, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, šaulys ir knygnešys Justinas Vareikis, Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Pūtvis-Putvinskis, partizanų ryšininkės moterys, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ reikalais besidarbavusios vienuolės, Didžiosios Kovos apygardos ir Pasvalio apylinkių partizanai, Karklo partizanų desantininkų būrys, Rusijos kariuomenės išvedimu rūpinęsi asmenybės). Paremta vienuolika vaikų ir jaunimo vasaros stovyklų, įvairūs seminarai, mokymai atsparumo dezinformacijai temomis.

Daugiau informacijos apie nevyriausybinių organizacijų veiklos programų finansavimą Krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšomis: https://kam.lt/veiklos-programu-finansavimas/

„Labai svarbu, kad kiekvienas nuo seksualinio smurto nukentėjęs žmogus nebijotų kreiptis ir gautų visą būtiną pagalbą. Siekiame sukurti efektyvią nukentėjusiųjų pagalbos sistemą, užtikrinti  seksualinio smurto prevenciją. Turime sukaupę patirties ir žinių tiek nevyriausybinėse organizacijose, tiek institucijose. Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro pagalba didinamos specialistų kompetencijos, kuriami ir tobulinami esami pagalbos mechanizmai, kurie laiku užtikrins pagalbą nukentėjusiems, mažins baimę pranešti ir kreiptis pagalbos“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, remdamasis gerąja užsienio praktika, paruošė pagalbos asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto teikimo metodiką, algoritmą bei rekomendacijas, teikia emocinę bei informacinę pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar tokio smurto pavojų patiriantiems asmenims, jų artimiesiems, organizuoja kompetencijų tobulinimo veiklas ir teikia metodinę pagalbą šioje srityje dirbantiems specialistams.

Centro darbą koordinuoja nevyriausybinės organizacijos „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras“, „Moterų informacijos centras“, „Mota“ ir „Ribologija“, sukaupusios patirtį seksualinio smurto prevencijos ir pagalbos nukentėjus nuo jo srityse.

Žmonės, patyrę seksualinį smurtą ar patiriantys tokio smurto pavojų, interneto svetainėje www.prabilk.lt  gali rasti informacinę pagalbą ir emocinę paramą. Svetainėje taip pat galima rasti informaciją apie tai, kas yra seksualinis smurtas, kaip jį atpažinti, kaip padėti sau ar kitiems, nukentėjus nuo seksualinio smurto. Su nukentėjusiais asmenimis dirbantys specialistai svetainėje taip pat gali rasti informacinę pagalbą ir metodinį palaikymą.

Vilniuje vyksta nevyriausybinių organizacijų rengiama tarptautinė konferencija „Tik TAIP reiškia TAIP. Seksualinis smurtas nuo A iki Z ir pagalbos teikimas asmenims ir asmenims su negalia“, kurioje aptariama seksualinio smurto problema, pagalbos teikimas. Konferencijos dalyvius su gerąją praktika pagalbos nukentėjus nuo seksualinio smurto teikimo srityje supažindino Nyderlandų Karalystės  policijos atstovai, su Islandijos gerąja praktika – šios šalies pagalbos nuo seksualinio smurto centro atstovai.

Veikiantys įrankiai kovoje su smurtu artimoje aplinkoje

Nuo 2023 m. liepos 1 d. patobulinta apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistema – atsirado svarbus įrankis – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Šis orderis įgalina apsaugoti žmones, atsidūrusius smurto artimoje aplinkoje pavojuje. Be to, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – papildoma prevencinė apsaugos priemonė smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui. Smurto pavojų keliančiam asmeniui 15 dienų laikotarpiui skiriamas laikinas apnakvindinimas ir apgyvendinimas atskirai nuo žmogaus, prieš kurį smurtauta.

Pradėjus veikti smurto orderiui, t. y. nuo 2023 m. liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atliktus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių.

Pakartotinai orderis skirtas 6106 asmenims. 6 asmenys 2023 m. liepos-spalio mėnesiais yra gavę orderį 6 kartus. 787 asmenims apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimai skirti du ir daugiau kartų.

Smurto artimoje aplinkoje riziką dažniau patiria vyresnės nei 40 m. amžiaus moterys, o pavojų keliantys vyrai dažniausiai yra 30-49 m. amžiaus.

Lietuvoje veikia akredituotų specializuotos kompleksinės pagalbos centrų tinklas, teikiantis pagalbą smurto aukoms. Ministerija deda pastangas suteikti efektyvesnes smurtinio elgesio keitimo paslaugas asmenims, norintiems keisti savo smurtinį elgesį.

Smurtas, taip pat ir seksualinis, išlieka viena opiausių mūsų visuomenės problemų. Didelį smurto atvejų skaičių lemia lyčių stereotipai, nesmurtinio konfliktų sprendimo įgūdžių, smurto apraiškų atpažinimo stoka.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo duomenimis, 1-a iš 10 moterų yra patyrusi seksualinį smurtą nuo 15 metų amžiaus, o viena iš 20 buvo išžaginta. Lietuvos informatikos ir ryšių departamento duomenimis, lyginant su praeitais metais, šiemet per 10 mėn. išžaginimų padaugėjo beveik 20 proc. (2022 m. - 83, 2023 m. 10 mėn. - 99). Seksualinės prievartos atvejų fiksuota 40 proc. daugiau (2022 m. - 58, 2023 m. 10 mėn. – 82).

2023 m. reprezentatyvaus tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik 8 iš 10  Lietuvos gyventojų yra patyrę seksualinį priekabiavimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

Jo teigimu, tikimasi, kad šie duomenys gali tapti pirmu žingsniu vertinant savo galimybes pradėti gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių. Jis taip pat pabrėžia, kad priimant galutinį sprendimą derėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais.

Kaip apskaičiuojamas saulės energijos potencialas, tenkantis pastatų stogams?

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkančio Registrų centro sukurtame ir vystomame žemėlapyje REGIA nuo šiol galima rasti naują duomenų sluoksnį "Saulės energijos potencialas". Remiantis viešai prieinamais duomenimis, geografiškai atvaizduojamas metinis saulės energijos potencialas visoje Lietuvoje, o apjungus šiuos duomenis su Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, apskaičiuojamas ir atvaizduojamas orientacinis metinis saulės energijos potencialas, tenkantis pastatų stogams.

Naujasis REGIA sluoksnis parodo, kiek elektros energijos (MWh) per metus galėtų būti pagaminama, jei ant pastato stogo būtų įrengtos saulės elektrinės. Nustatant tinkamus pastato stogus saulės elektrinėms įrengti atsižvelgiama į 4 kriterijus:

1. stogų nuolydis turi būti ne didesnis nei 45°

2. pastato stogas turi gauti ne mažiau kaip 0,8 MWh/m²saulės spinduliuotės

3. stogas neturi būti orientuotas šiaurės kryptimi

4. pastatas turi turėti ne mažiau kaip 30 m²tinkamo stogo paviršiaus

Žemėlapyje paspaudus norimo pastato nuorodą galima matyti jo kadastrinius duomenis, stogo plotą ir jam tenkantį saulės energijos potencialą, darant prielaidą, kad ant stogo įrengtas maksimalus įmanomas standartinių saulės modulių (1x1,7 m matmenų) kiekis.

Atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta į augalijos, gretimų statinių, kaminų ir kitų objektų metamą šešėlį, debesuotumo ir kitų atmosferos reiškinių įtaką. Skaičiuojant ant stogų didžiausią galimą įrengti saulės modulių skaičių nebuvo vertinta galima stoglangių, kaminų ar kitų stogo konfigūracijos ypatumų įtaka.

REGIA žemėlapyje pateikiami preliminarūs bendrosios saulės spinduliuotės duomenys, tad gyventojai ar verslas, prieš priimdami galutinį sprendimą dėl saulės elektrinės įsirengimo turėtų pasitarti su šios srities specialistais.

Šiuo metu žemėlapyje galima rasti informaciją apie beveik visuose Lietuvos miestuose ir žiedinėse savivaldybėse esančiose gyvenvietėse esančių pastatų stogų saulės energijos potencialą, likusią dalį duomenų planuojama paskelbti iki šių metų pabaigos.

Saulės elektrinių galia sparčiai auga, investicijas skatina valstybės parama

2023  metais saulės elektrinių skaičius ir jų galia Lietuvoje išaugo beveik dvigubai. Šių metų pradžioje gaminančių vartotojų buvo 42 tūkst., dabar jų yra per 86 tūkstančius. Saulės elektrinių bendra galia šalyje metų pradžioje buvo 572 MW, dabar jau viršija 1 000 MW. Tikimasi, kad ir ateinantys metai bus tokie pat palankūs saulės elektrinių plėtrai. Auganti saulės elektrinių galia didina gyventojų atsparumą elektros kainų pokyčiams ir didina bendrą nacionalinę gamybą.

"Aktyviai investuoti į saulės energiją ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines gyventojus skatina nuosekli valstybės finansinė parama. Svarbu, kad kiekvienam namų ūkiui suteikiamos galimybės, pasinaudojant parama, įsirengti nuosavą elektrinę čia pat - ant nuosavo pastato stogo, ir pigiai pasigaminti elektros savo poreikiams. Tai padeda žmonėms taupyti ir užsitikrinti stabilesnes bei mažesnes elektros kainas", - sako Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė.

Siekiant padėti gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines, Lietuvos energetikos agentūra yra parengusi Rekomendacijas dėl saulės elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo. Lengviau ir greičiau susigaudyti tarp įvairių reikalavimų ir procedūrų gali padėti agentūros interneto svetainėje (www.ena.lt/proceduros-ir-leidimai/), vienoje vietoje, skelbiama apibendrinta informacija apie visas procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir įrenginių statybai ir įrengimui, modernizavimui.

Kitų metų pradžioje Lietuvos energetikos agentūra pakvies smulkųjį verslą, ūkininkus ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas teikti paraiškas ir gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti.  Planuojama paskirstyti 72 mln. eurų paramos. Šiuo metu su visuomene derinamos Energetikos ministerijos parengtos investicinės paramos saulės elektrinėms  sausumoje finansavimo sąlygos. Planuojama finansuoti tiek elektros energijos gamintojų, tiek gaminančių vartotojų (taikoma labai mažoms ir mažoms įmonėms bei ūkininkams, turintiems tokį statusą) projektus.

REGIA - patogi informacijos mainų platforma

Registrų centro sukurtas atvirųjų duomenų, sprendimų ir viešųjų paslaugų žemėlapis REGIA yra patogus įrankis, sukurtas specialiai savivaldybėms - jų gyventojams, tarnautojams bei jose veikiančiam verslui. REGIA tikslas - sudaryti patogias sąlygas geografine padėtimi grindžiamų sprendimų priėmimui ir palengvinti informacijos mainus.

Klientams aktualiausia REGIA skelbiama informacija siejama su nekilnojamuoju turtu ir čia pateikiamais tiksliais Registrų centro duomenimis: žemės sklypų ribos, NT verčių zonos, vidutinės ir mokestinės rinkos vertės, Adresų registro objektų informacija. Be minėtų duomenų, REGIA vartotojams taip pat aktualūs žemėlapyje publikuojami kitų institucijų inžinerinių tinklų duomenys, Nacionalinės žemės tarnybos skelbiama informacija ir kt.

Registrų centro inf. 

Prieš užsiregistruodami visi politinės kampanijos dalyviai turi turėti banko sąskaitą, kuri bus naudojama tik politinės kampanijos tikslais, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku bei užpildyti prašymą. 

Tik užsiregistravus politinės kampanijos dalyviu galima priimti aukas ir prisiimti įsipareigojimus dėl politinės kampanijos išlaidų. Politinės kampanijos dalyviais neužsiregistravę asmenys negali pirkti politinės reklamos ir kitų su politine kampanija susijusių paslaugų ar prekių, sudaryti su politine kampanija susijusių sutarčių. 

Vykstant politinei kampanijai, atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos ir pažymėta nurodant lėšų šaltinį bei skleidžiama pagal deklaruotus įkainius.  

Registruojantis politinės kampanijos dalyviu VRK reikia pateikti šiuos dokumentus:

·         prašymą;

·         dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad registruojamo asmens vardu yra atidaryta banko sąskaita (gali būti banko sutartis);

·         ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas banko išduotą pažymą ar išrašą, patvirtinantį, kad banko sąskaitoje lėšų nėra;

·         sutarties su politinės kampanijos iždininku kopiją.

Dokumentus VRK galima pateikti:

·         el. paštu finkontrole@vrk.lt atsiųsti skenuotus dokumentus;

·         paštu (pateikimo data bus laikoma ant voko nurodyta laiško išsiuntimo data);

·         per siuntų tarnybą ar kurjerių paštu (pateikimo data bus laikoma dokumentų įteikimo VRK data);

·         asmeniškai atvykus į VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių (Gynėjų g. 8, Vilnius).

Politinės kampanijos dalyvių registravimas vyks iki 2024 m. kovo 18 d. (imtinai). Tą pačią dieną, iki rinkimų likus 83 dienoms, prasidės kandidatų pareiškinių dokumentų priėmimas. 

Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. 

2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 d. 

POLITINĖS KAMPANIJOS DALYVIŲ REGISTRACIJA 2024 M. RINKIMUOSE Į EUROPOS PARLAMENTĄ

Primenama, jog Lietuvoje draudžiama platinti F3, F2 ir P1 kategorijų pirotechnikos priemones - petardas, dar vadinamas sprogtukais, sprogalais, pyškalais, skirtas garso efektui sukurti.  

Kita - leidžiama viskas, kas numatyta prekeiviams išduotose civilinių pirotechnikos priemonių platinimo licencijose ar leidimuose.

Atkreipiamas dėmesys, kad įsigydami pirotechnikos priemones iš nelicencijuotų prekeivių, rizikuojate įsigyti draudžiamas, nekokybiškas, o kai kada ir nesaugias prekes.

PARDAVĖJAI, nepamirškite, jog reklamuodamiesi interneto svetainėse, Jūs būtinai turite nurodyti licencijos rūšį, numerį, licenciją išdavusią įstaigą, išdavimo datą ar leidimo rūšį, numerį, leidimą išdavusią įstaigą ir išdavimo datą.

Daugiau informacijos - https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A4D0A2869EAA/asr

Įvykus nelaimei – skambinkite bendruoju pagalbos numeriu – 112.

Matai galimą pažeidimą elektroninėje erdvėje? Praneškite apie tai Policijos virtualiam patruliui žinute arba naudodamiesi elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtos mokėti išankstinės išmokos pagal su plotu bei gyvuliais susijusias intervencines ir kompensacines kaimo plėtros priemones, o nuo gruodžio 6 d.  prasideda antras etapas, per kurį planuojama ūkininkams išmokėti tiesioginių išmokų likutį. Per avansinių mokėjimų laikotarpį, nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., ūkininkus pasiekė daugiau nei planuota – 309 mln. Eur.

Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares mokėti likusią išmokų dalį iki kitų metų birželio 30 d., tačiau jau per pirmąjį mokėjimo mėnesį planuojama 98 proc. pareiškėjų pervesti 194 mln. Eur paramą. Likusiems pareiškėjams priklausančios išmokos bus pervestos pasibaigus gruodžiui, tačiau ne vėliau nei tai padaryti įpareigoja teisės aktai.

Šį mėnesį pareiškėjams bus tęsiami mokėjimai pagal schemas, pagal kurias buvo mokamos avansinės išmokos, ir pradedama mokėti parama pagal: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, ekologinę  sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, KPP  priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Pareiškėjams taip pat bus mokama pagal šias KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi 2023 metais deklaruotą plotą, atitikusį paramos teikimo reikalavimus ir tiesioginėms išmokoms skirtą sumą, patvirtino, kad bazinė pajamų paramos tvarumui didinti išmoka šiais metais bus 77,27 Eur už ha.

Išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2014–2022 m. laikotarpio reikalavimus, sieks 77,09 Eur už ha, tuo tarpu papildoma pajamų paramos išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023–2027 m. laikotarpio reikalavimus – 129,10 Eur už ha.

Susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose auginami baltyminiai augalai sieks 50,73 Eur už ha, išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai – 103,10 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami vaisiai – 486,95 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami uogos, riešutai – 330,90 Eur už ha, už plotus, kuriuose daržovės auginamos atvirajame grunte – 431,28 Eur už ha.

Papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka 2023 m. už pirmuosius 10 ha – 74,16 Eur už ha, už antruosius 10 ha – 80,30 Eur už ha, už trečiuosius 10 ha – 93,93 Eur už ha, už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha – 106,96 Eur už ha.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis,  2023 m. paraiškas pateikė 116 153 pareiškėjai, o bendras deklaruotas plotas – 2 904 075,29 ha.

Policija prašo, gavus tokį laišką, išlikti budriems ir vykdyti šias rekomendacijas.

Gavus pranešimą apie sprogmenį

Nenutraukinėti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais. Ir tik tuomet, jei randamas pavojingas objektas, ar yra kitų indikacijų, kad grėsmė gali būti reali – pradėti evakuaciją ir skambinti skubiu pagalbos telefonu 112.

Gavus pranešimą el. paštu

Neskubėkite evakuoti žmonių ir nutraukinėti veiklos – pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu 8 700 60 000. Atsiliepę konsultantai patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti.

Jeigu turite pagrindo įtarti, kad grėsmė yra reali

Atkreipiame dėmesį, kad jei po tokio grasinančio el. laiško, apžiūrėję patalpas, ar teritoriją, radote bet kokį įtartiną objektą, tuomet nedelsiant skambinkite skubių pagalbos tarnybų tel. numeriu 112.

Kaip teisingai pranešti apie grasinantį el. laišką?

Paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti ir pranešti policijai. Neskambinti iš vienos įstaigos 5 ar 6 žmonėms. Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Svarbiausiai nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo.

Policijos departamento info.

Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas. Faktinė patalpų paskirtis nurodoma Nekilnojamojo turto registro išraše.

Kuo skiriasi reikalavimai butams ir negyvenamosioms patalpoms?

Gyvenamosios paskirties patalpos nuo negyvenamųjų paskirčių patalpų pastatuose turi būti atskirtos atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Gyvenamosios paskirties patalpoms keliami papildomi reikalavimai dėl automobilių stovėjimo vietų, buto insoliacijos, vaikų žaidimų aikštelių, garso izoliacijos:

- naujam butui turi būti skiriama 1 vieta automobiliams statyti. Tačiau tam tikrais reglamentuotais atvejais minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas;

- butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka reikalavimus;

- insoliacija: kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos nepertraukiamos insoliacijos laikas ne trumpesnis kaip 2 valandos. Senamiesčiuose ir miestų centruose su perimetriniu užstatymu – ne trumpesnis kaip 1,5 valandos; 

- vaikų žaidimų aikštelės: sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Tam gali būti naudojamas želdynų plotas. Projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas skaičiuojamas vertinant butų skaičių.

Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 m². Vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių.

 Naujai projektuojamų daugiabučių vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C, taip pat ir keičiant negyvenamosios patalpos paskirtį į gyvenamąją (butų) paskirtį, apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas C garso klasei.

Kokių teisių ar garantijų gyventojai netenka įsigiję negyvenamosios paskirties pastate įrengtus butus?

Negyvenamosios paskirties patalpoms gali būti nustatomi kitokie reikalavimai nei butams, pavyzdžiui, nenustatoma norminė garso klasė, numatomas mažesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius, mažesnė priklausomųjų želdynų norma, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės bei kita gyventojams svarbi infrastruktūra. Be to, gyvenamosios paskirties pastatų sklypai turi būti pritaikyti gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei privažiavimams.

Pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Jų įgalioti atstovai už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį gali skirti baudą. Paaiškėjus, kad statinys naudojamas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ar naudojamas ne pagal paskirtį,  (išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį LR Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka), gali tekti sumokėti nuo 140 iki 1 500 eurų baudą, už pakartotinai padarytą tokį nusižengimą – nuo 200 iki 3 000 eurų. Juridiniams asmenims už tokius pažeidimus baudos kur kas didesnės: nuo 1 448 iki 7 240 eurų, o už pakartotinai padarytą pažeidimą – nuo 2 896 iki 8 688 eurų.

VTPSI info.

Eismo sąlygas sunkina rūkas ir šarma. Būkite atidūs!

Sudėtingesnės eismo sąlygos Kaišiadorių rajone, kur eismo sąlygas sunkina šarma ir rūkas, matomumas vietomis sumažėjęs iki 50 m.

Anykščių rajone eismo sąlygas sunkina plikledis. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vairuotojų prašome atsižvelgti į kelio dangos būklę ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį bei laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.

Skuodo, Prienų rajonuose magistralinių kelių dangos drėgnos arba šlapios, vietomis yra provėžotų kelių ruožų rajoninės reikšmės keliuose.

Mažesnio intensyvumo pagrindinių kelių dangos drėgnos, šlapios ir tik vietomis padengtos pažliugusiu sniegu ar prispausto sniego sluoksniu, kuris vietomis siekia iki 10 cm., susidariusios provėžos. Šalyje be kritulių.

Žemiausia oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio, šiauriniuose rajonuose – iki 3 laipsnių šalčio.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną be žymesnio sniego. Rytą vietomis rūkas, šerkšnas. Dieną vakarinėje šalies dalyje vėjas kai kur 10–12 m/s. Žemiausia oro temperatūra nuo 2–7 laipsniai šalčio.

Eismoinfo.lt inf.ir nuotr.

Eiliniai rinkimai į Europos Parlamentą (EP) Lietuvoje yra rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse vyksta rinkimai į EP. Šių metų gegužės 22 d. Europos Sąjungos Taryba nutarė, kad rinkimai į EP vyks 2024 m. birželio 6–9 dienomis. Todėl, vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvoje pasirinkta data – birželio 9 d. Politinė kampanija prasidės nutarimui įsigaliojus – gruodžio 9 d.

Seimo nutarimui „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ (projektas Nr. XIVP-3295(2) pritarė 109, prieš balsavo 4, susilaikė 11 Seimo narių.

Seimo Spaudos biuro inf. 

Valstybės biudžeto projektui pasiekus plenarinių posėdžių salę, parlamentaras Eugenijus Sabutis registravo pasiūlymus, kuriais Vyriausybės buvo prašoma užtikrinti finansavimą dvigubos paskirties Jonavos aplinkkelio projektui. 

Pristatydamas savo pataisas, Seimo narys E. Sabutis akcentavo šio objekto svarbą visam Lietuvos nacionaliniam saugumui. „Jonavos aplinkkelis visiškai atitinka dvigubos paskirties ir karinio mobilumo kriterijus, todėl jo finansavimo pagrindu turi tapti lėšos, gautos iš bankams taikomo solidarumo mokesčio“, - pabrėžė parlamentaras.

Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė užtikrino, kad aplinkkelio pirmojo etapo statybos darbams kitų metų valstybės biudžete yra numatyta reikiama suma – viso 11 mln. eurų. „Projektas įtraukiamas į vystomų objektų sąrašą, o tuo pačiu ir garantuojamos lėšos jam“, - atsakydama į E. Sabučio pasisakymą, teigė finansų ministrė.

Seimo narys įsitikinęs, kad šiandien Seime pagaliau pasiektas esminis lūžis projekto įgyvendinime. 

„Finansų ministerija buvo priversta ieškoti papildomų lėšų ir jų rasti. Šiandien matome, kad šalia tokių projektų kaip magistralė „Via Baltica“ ar kelio „Vilnius-Utena“, atsiranda ir kitas strateginis kelių objektas – Jonavos aplinkkelis“, - nurodo Seimo narys.  

E. Sabutis sako, jog išgirstas aiškus Vyriausybės pažadas. „Itin džiaugiuosi, kad įdėtos pastangos nenuėjo veltui. Po šio sprendimo galiu akcentuoti du dalykus – ne tik sustiprinsime Lietuvos gynybinį potencialą, bet ir pagaliau išvaduosime jonaviečius iš piko metu susidarančių spūsčių. Jonava nusipelnė naujo aplinkkelio, nes laukė jo dešimtmečiais“, - akcentavo E. Sabutis.

Aplinkkelis bus tiesiamas dviem etapais. I etapo statybos darbai turėtų prasidėti 2024 m. kovo mėn.

Kelių priežiūros vadovo Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai nustato reikalavimus nuolatinei valstybinės reikšmės kelių priežiūrai (kelių valymui ir barstymui, šienavimui, švaros palaikymui, operatyviems kelių tvarkymo darbams, kai reaguojama per 24 val.).

Kelių priežiūros vadovas atnaujinamas įvertinus praktinį šiuo metu galiojančio dokumento taikymą, siekiama suvienodinti galiojančias normas, aiškiau jas apibrėžti. Kelių priežiūros vadove nustatyti skirtingi nuolatinės kelių priežiūros reikalavimai pagal penkis kelių priežiūros lygius, kurie diferencijuojami pagal vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, sunkaus transporto vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, maksimalų leidžiamą važiavimo greitį, kelio funkcinę paskirtį ir kelio važiuojamosios dalies dangos tipą.

Pasiūlymus projektui kviečiame teikti iki šių metų gruodžio 13 d. elektroniniu paštu normatyviniai.techniniai.dokumentai@lakd.lt. 

Gauti pasiūlymai ir pastebėjimai bus įvertinti rengiant galutinę dokumento redakciją. Patvirtinti Kelių priežiūros vadovo Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai bus paskelbti Kelių direkcijos tinklalapyje.

Švietimo susitarimo įgyvendinimas

Finansų ministerijos paruoštame ateinančių metų valstybės biudžete aktualiu prioritetu išskiriamas politinių partijų bendrai pasirašytas susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas. Vyriausybė išlaiko savo įsipareigojimus švietimo bendruomenei, todėl 2024 m. valstybės biudžete švietimo susitarimo įgyvendinimui papildomai skiriama 390,7 mln. eurų. Liūto dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui. Dar per 25 mln. eurų bus skiriama pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams, beveik 14 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimui etate, beveik 8 mln. eurų – įtraukiajam ugdymui – švietimo pagalbos specialistų pareigybėms ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integravimui, taip pat beveik 8 mln. eurų – profesiniam informavimui ir konsultavimui  bei papildomai per 7 mln. eurų – papildomoms pamokoms. 

Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) papildomai skiriama per 48 mln. eurų, iš kurių atlyginimų didinimui numatyti beveik 27 mln. eurų, likusieji 21,5 – tyrimams, tuo tarpu bendra MTEP skiriama suma viršys 345 mln. eurų. 

Tiesiogiai dėl šios Vyriausybės priimtų sprendimų mokytojams, pagal VDA skelbiamus duomenis, atlyginimas „į rankas“ kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d., dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 d. Šioje kadencijoje sistemingai didinant atlyginimus švietimo sektoriuje, matomas ženklus rezultatas: mokytojų atlyginimai, lyginant su nuo 2020 m., kitąmet augs 676 eurais, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai – 804 eurais. Skaičiuojant procentinį augimą: mokytojų atlyginimai nuo 2020 m. augs 66 proc., dėstytojų – 70 proc.

Papildomi 3 mln. eurų skirti neformaliam vaikų švietimui, pusė milijono eurų – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti. 

Žmonių pajamų didinimas

Priimtame valstybės biudžeto projekte ir toliau nuosekliai laikomasi Vyriausybės krypties – žmonių pajamų didinimo – jai numatant daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui. 

Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų, šie sprendimai reikš papildomą 75,22 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems ir palies iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius. Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Lyginant MMA ir NPD augimą nuo 2020 m. ir pastarųjų įtaką žmonių pajamoms „į rankas“, mažiausias pajamas uždirbantiems jos didės per 261 eurą. 

Tuo pačiu beveik 697 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, kultūros ir meno įstaigų darbuotojų savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.

Priimtame valstybės biudžete socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, paramai neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinėms kompensacijoms padidinti. Vien sprendimai didinti išmokas vaikams (vaiko pinigai) palies 517 tūkst. vaikų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms. 

Senatvės pensijų didinimui kiek daugiau nei 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų), o lyginant su 2020 m. – didėja 61 proc. arba 244 eurais „į rankas“. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.

Saugumo stiprinimas

Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, Finansų ministerijos parengtame ateinančių metų valstybės biudžete įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Tikslingai nuo pat kadencijos pradžios didinant finansavimą krašto apsaugai – jis ateinančiais metais bus du kartus didesnis ir viršys 2 mlrd. eurų ir sudarys 2,75 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Ateinančių metų biudžete kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai, skirti 280 mln. eurų iš Laikinojo solidarumo įnašo,  viešojo saugumo tarnybai (VST) apginklavimui numatyti beveik 3 mln. eurų, dar per 19 mln. eurų – kibernetiniam saugumui ir per 30 mln. eurų – parengties galimai avarijai Astravo AE stiprinimui.  

Papildomi 43,1 mln. eurų skirti Krašto apsaugos ministerijai; tai yra Europos taikos priemonės lėšos, kurias Europos Komisija skyrė Lietuvai kaip kompensaciją už aktyvią paramą Ukrainai.

Kartu reaguojant į išliekantį geopolitinį neapibrėžtumą, siūlomas ir skolinimosi teisės keitimas. Vyriausybė pritaria siūlymui įtvirtinti nuostatą, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties (karinės–civilinės) transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos užtikrinti priimančios šalies paramą, vystymuisi ar pritaikymui suteikiama teisė skolintis. Šį sprendimą galima įgyvendinti išlaikius bendrą valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir Vyriausybės skolinimosi limitą, nurodytus biudžeto įstatyme. 

Investicijos Lietuvos ateičiai

2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,3 milijardus eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1 milijardą eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, paskolomis įmonėms skatinti aukštos pridėtinės vertės ir žaliųjų technologijų plėtrą, taip suteikti paskolas viešiems ir privatiems asmenims atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) elektrinėms bei daugiabučių namų renovacijai. Žaliajai transformacijai numatyta 34 proc. lėšų.

Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui, taip pat valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai bei skaitmeninių kompetencijų plėtrai didelio našumo ir dirbtinio intelekto kibernetinio saugumo srityse.

Taip pat ketinama 467 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą. 

Kartu, atitinkamai, 178 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, 200 mln. eurų bus nukreipti priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti. 

695 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui. 

Be to, papildomai numatomos didesnis finansavimas Lietuvos keliams – per 872,6 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 583,2 mln. eurų, iš Laikinojo solidarumo įnašo planuojama skirti 130,5 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės) – dar 158,9 mln. eurų. 

Parama Ukrainai

Dar viena prioritetinė sritis Finansų ministerijos parengtame ateinančių metų valstybės biudžeto projekte – parama Ukrainai ir nuo rusijos vykdomo karo bėgantiems bei prieglobstį Lietuvoje randantiems jos piliečiams. 

Švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams numatoma per 127 mln. eurų, dar 70 mln. eurų – Lietuvos įsipareigojimams dalyvauti ES ir tarptautiniuose formatuose bei 35 mln. eurų – susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai „Europos taikos priemonė“. 

Kitos reikmės

Taip pat 2024 m. valstybės biudžete papildomi 450 tūkst. eurų skirti Viešųjų pirkimų tarnybos finansavimą (atliekamoms funkcijoms užtikrinti), 120 tūkst. eurų – Ryšių reguliavimo tarnybai, 30 tūkst. eurų – Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (ES reglamentui dėl bendros skaitmeninių paslaugų rinkos, kuria iš dalies keičiama direktyva, įgyvendinti), 45 tūkst. eurų – Migracijos departamentui (migracijos informacinės sistemos plėtrai).

Balanso dinamika

2024 metų valstybės biudžeto projekte numatyta beveik 17 mlrd. eurų pajamų (lyginant su 2023 m. planu pajamos auga 9,2 proc. arba 1,4 mlrd. eurų), išlaidų – 20,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 10,6 proc. lyginant su 2023 m., arba per 2 mlrd. eurų).

Didžiausia dalis asignavimų 2024 m. skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 103 mln. eurų (papildomai 987 mln. eurų, lyginant su 2023 metais). Sveikatos apsaugai atiteks 3 836,2 mln. eurų (papildomai 456 mln. eurų), švietimui – 3 846,1 mln. eurų (papildomai 543 mln. eurų), gynybai – 2 134,8 mln. eurų (papildomai 48 mln. eurų), ekonomikos sričiai – 2 041,8 mln. eurų (papildomai 291 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 938,2 mln. eurų (papildomai 82 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 828,6 mln. eurų (papildomai 88,6 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 577,0 mln. eurų (papildomai 147 mln. eurų), aplinkos apsaugai 403,1 mln. eurų (papildomai 16,6 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 340,8 mln. eurų. 

Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 5,8 mlrd. eurų (lyginant su 2023 m. auga 823 mln. eurų arba 16,4 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,7 mln. eurų.

Finansų ministerijos parengtame 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sieks -3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai) o valdžios sektoriaus skola sudarys 39,9 proc. BVP.