Aukcionui siūlomas gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio pastatais ir žemės sklypu, esantis adresu Dumsių g. 7, Dumsių k., Šveicarijos seniūnijoje. Bendra pradinė šio turto pardavimo kaina siekia 5 489 eurus.

Dalyvių registracija į aukcioną prasidės 2026 m. vasario 11 d. 00.00 val. ir baigsis vasario 13 d. 23.59 val.

Parduodamas pastatas – 1960 metais statytas, vieno aukšto, nerenovuotas gyvenamasis namas, kurio bendras plotas sudaro 30,72 kv. metro. Name yra vienas kambarys. Šildymas – krosninis, tačiau nėra įvesta elektra, vandentiekis, nuotekų sistema ar dujos.

Kaip nurodoma Turto banko pateiktoje informacijoje, aplinkinėje vietovėje vyrauja pavieniai individualūs gyvenamieji namai, miškas ir neužstatyti žemės sklypai, netoliese eina geležinkelis.

Daugiau informacijos apie aukcioną ir dalyvavimo sąlygas skelbiama VĮ Turto banko interneto svetainėje ČIA. 

2026 m. sausio 14 d. Komisija išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir nustatė, kad per atskirus domenus buvo platinami filmai.in sistemoje naudojami taškai, leidę vartotojams atsiskaityti už šioje svetainėje prieinamą turinį.

LRTK primena, kad interneto svetainė filmai.in dar 2019 m. buvo pripažinta svetaine, kurioje neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys. Tais pačiais metais Komisija priėmė sprendimą duoti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie šios svetainės Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo sankcionuotas administracinio teismo.

Nepaisant taikytų ribojimų, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo sudaryta galimybė atsiskaityti už filmai.in turinį per taškų sistemą. Taškai buvo platinami per domenus kuponai.vip ir kuponai.in – atlikus mokėjimą, vartotojams buvo suteikiami kodai, aktyvuojami filmai.in svetainėje.

„Teisė į kūrinį yra tokia pati reali kaip teisė į atlyginimą už darbą, tad monetizuoti piratinį turinį – tai ne verslo modelis“ -sakė LRTK pirmininkas dr. Mantas Martišius.

Komisija konstatavo, kad minėti domenai buvo naudojami kaip neatskiriama atsiskaitymo už neteisėtą turinį dalis, užtikrinusi pajamų gavimą iš neteisėto autorių teisių saugomų kūrinių naudojimo. Nustatyta, kad domenai kuponai.vip ir kuponai.in buvo registruoti konkretaus asmens vardu.

Įvertinusi bylos aplinkybes, LRTK padarė išvadą, kad nustatyti veiksmai atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustačius, skirta 1 900 eurų bauda, atitinkanti sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

LRTK inf. 

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai yra parengę interaktyvius žemėlapius, kuriuose skelbiama informacija apie teritorijas, kurioms gali kilti potvynių grėsmės ir rizikos.  

Interaktyviame įrankyje patalpinti atskiri sniego tirpsmo ir liūčių, užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai. 

Žemėlapiai naudingi ir gyventojams, ir verslui, taip pat gali padėti apsisaugoti nuo galimos aplinkos taršos užtvindžius tam tikrus objektus. Pagal šiuos duomenis rengiami rizikos valdymo planai ir priemonės, skirtos sumažinti potvynio riziką, taip pat – teritorijų planavimo dokumentai. 

Pagal žemėlapyje detaliai atvaizduojamas užliejamas teritorijas ir tinkamai planuojant įvairias ūkines veiklas galima išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių. 

Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių atnaujinimo darbus Aplinkos apsaugos agentūra vykdė nuo 2020 metų. Surinkti duomenys iš visuomenės ir suinteresuotų institucijų apie reljefo pasikeitimus užliejamose teritorijose, taip pat įvertinti naujausi moksliniai tyrimai, klimato kaitos tendencijos. 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių, užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų, o vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai galėtų viršyti 250 mln. Eur. Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 upėse, taip pat Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse. Hidrologijos specialistai atkreipia dėmesį, kad potvynių dinamiką vis labiau lemia ne sniego danga, bet didėjantis kritulių kiekis, ypač liūtys, dėl kurių gali kilti staigūs lietaus poplūdžiai įvairiais metų laikais. Prognozuojama, kad ateityje liūtys bus dar dažnesnės ir intensyvesnės, todėl potvynių problemos bus aktualios ir ateityje. 

Susipažinti su žemėlapiais galima Agentūros Vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje čia 

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai yra parengę ir 2018-2024 metų Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo peržiūros ir atnaujinimo ataskaitą, kurioje  pateikiama 2018-2024 m. vykusių potvynių Lietuvoje apžvalga, nurodytos Lietuvos teritorijos, kuriose yra galima didelė potvynių rizika, vertinama užtvankų rizika potvynių reiškiniams, apžvelgtos įgyvendintos potvynių riziką mažinančios priemonės  ir kt. informacija, susijusi su potvyniais. 

Susipažinti su ataskaita galima čia. 

Aplinkos apsaugos agentūros inf. 

„Milžiniškas užsieniečių skaičius šalyje yra problema jau savaime. Tačiau ypač svarbu, kad nebūtume nusikalstamumą importuojančia šalimi. Kiekvienas, norintis progos užsidirbti Lietuvoje, privalo žinoti, kad tai saugi ir tuo besididžiuojanti šalis, kuri netoleruos visuomenei pavojingo elgesio“, – sako Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas registravęs parlamentaras.

Pasak parlamentaro, Lietuva iki šiol išvengė kitose Europos šalyse masinę imigraciją lydėjusio nusikaltimų šuolio.

„Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenys jau dabar rodo, kad įkalinimo įstaigose kalinamų užsieniečių dalis mūsų šalyje yra kone dvigubai didesnė nei bendra jų dalis Lietuvos populiacijoje. Atsakinga politika yra ta, kuri užbėga už akių numatomoms problemoms. Todėl esu tikras, kad matydami šias tendencijas privalome labai aiškiai įtvirtinti, o ir deklaruoti laikiniems gyventojams, kad Lietuvoje už teismo pripažintus nusikaltimus laukia garantuotas bilietas namo į jų tėvynes“, – teigia V. Sinica.

Pataisomis taip pat numatoma, kad tuo atveju, kai iš Lietuvos išsiunčiamas užsienietis Lietuvoje dirbo, visas deportacijos išlaidas privalėtų atlyginti jo darbdavys.

lrs.lt inf. 

Koks įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą? 

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo laikomas įvykis, įskaitant eismo įvykį, kai darbuotojas darbo dieną vyksta į darbą ar grįžta iš jo įprastu maršrutu tarp darbo vietos ir namų, kitos darbovietės ar vietos, kurioje per pertrauką ilsėjosi ar valgė. 

Nelaimingu atsitikimu darbe laikomas įvykis, įvykęs atliekant darbo ar tarnybos funkcijas arba būnant darbo vietoje. Tai gali būti ir eismo įvykis, jeigu jis įvyko vykdant darbo pareigas. Nelaimingas atsitikimas darbe taip pat apima atvejus, kai darbuotojas patiria traumą per papildomas ar specialias pertraukas, pertraukų pailsėti ar pavalgyti metu, jeigu tuo metu jis buvo darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje.  

Tokiais atvejais, jei dėl įvykio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo bent vienai dienai, įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu darbe. 

Ką daryti patyrus traumą? 

Patyrus traumą darbe arba pakeliui į darbą ar iš jo, svarbu apie tai iš karto informuoti gydytoją. Atvykus į gydymo įstaigą reikėtų pasakyti, kad trauma patirta būtent tokiomis aplinkybėmis. Tuomet gydytojas elektroniniame nedarbingumo pažymėjime nurodys, jog nedarbingumas atsirado dėl su darbu susijusios traumos. Taip pat būtina informuoti darbdavį apie įvykusį nelaimingą atsitikimą ir neatvykimą į darbą. 

Kaip tiriamas nelaimingas atsitikimas? 

Kiekvienas nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą turi būti ištirtas. Tyrimo pobūdis priklauso nuo traumos sunkumo ir aplinkybių. Lengvų traumų atveju arba kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš jo, tyrimą atlieka darbdavio sudaryta komisija. Sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais tyrimą atlieka Valstybinė darbo inspekcija, o pareigūnų ir karių atveju – institucijos, kurioje jie tarnauja, vadovo sudaryta komisija. 

Kada nelaimingas atsitikimas laikomas draudžiamuoju? 

Nelaimingi atsitikimai darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tuomet, kai atlikus tyrimą nustatoma, kad jie įvyko tam tikromis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas turi būti susijęs su darbu ir jo atlikimu. 

Pirmiausia svarbu, kad nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs tuo metu, kai žmogus dirbo savo darbdavio nustatytu darbo laiku. Tai apima ne tik įprastas darbo valandas, bet ir atvejus, kai darbdavys atskirai nurodo dirbti kitu laiku, taip pat komandiruočių metu.  

Taip pat vertinama, ar tuo metu žmogus dirbo darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje. Tai apima ne tik tiesiogines darbo funkcijas, bet ir veiksmus, susijusius su darbo vietos paruošimu ar sutvarkymu. Be to, nelaimingas atsitikimas gali būti pripažintas draudžiamuoju ir tada, kai žmogus vykdė kitus darbdavio pavestus darbus, susijusius su įmonės ar įstaigos veikla, arba atliko viešojo administravimo funkcijas darbdavio naudai. 

Dar viena svarbi sąlyga – darbas, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas, turi būti apmokamas. Tai reiškia, kad žmogui už tą darbą mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turėtų būti mokamos socialinio draudimo įmokos, įskaitant nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą. 

Jeigu visos šios sąlygos yra įvykdytos, nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažintas draudžiamuoju. Galutinį sprendimą dėl to priima „Sodra“, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos arba darbdavio komisijos surašytu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Pareigūnų ir karių atvejais vertinama jų institucijos pateikta išvada dėl nelaimingo atsitikimo. Taip pat atsižvelgiama ir į kitus su įvykiu susijusius dokumentus. 

Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, žmogus, dėl patirtos traumos tapęs laikinai nedarbingas, gauna elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Kadangi dėl laikinojo nedarbingumo jis netenka darbo pajamų, darbdavys apie tai informuoja „Sodrą“, pateikdamas nustatytos formos pranešimą. 

Kokio dydžio išmokos mokamos? 

Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, žmogui gali būti skiriamos socialinio draudimo išmokos. Laikinai nedarbingiems žmonėms mokama ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba pakeliui į darbą ar iš darbo.  

Ligos išmoka sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo.  

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki mėnesio, kuris eina prieš laikinojo nedarbingumo pradžią. Pavyzdžiui, jei nelaimingas atsitikimas pripažintas draudžiamuoju ir nedarbingumas nustatytas 2026 metų sausį, ligos išmoka bus skaičiuojama pagal 2025 metų rugsėjo–lapkričio mėnesių pajamas. 

Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos – pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys. 

Kada išmokos nemokamos? 

Ne visi nelaimingi atsitikimai pripažįstami draudžiamaisiais. Išmokos neskiriamos tais atvejais, kai nustatoma, kad trauma nesusijusi su darbu, žmogus pats tyčia siekė sukelti nelaimingą atsitikimą, trauma patirta dėl nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savavališkai dirbant savo interesais. Taip pat nedraudžiamaisiais laikomi atvejai, kai prieš žmogų buvo panaudotas su darbu nesusijęs smurtas. Pastaroji sąlyga netaikoma, jei nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš jo. 

,,Sodra" inf. 

Jonavos “Neries” pagrindinės mokyklos bendruomenė dalyvavo šio projekto veiklose -priklausomybių prevencijos mokymuose vaikams, tėvams ir mokytojams.   

Per šį, 4 mėnesių laikotarpį, buvo pravesta 12 pamokų 12–14 m. vaikams (dalyvavo penkios klasės, po 12 užsiėmimų kiekvienai klasei). Projekto tikslas – ugdyti vaikų kritinį mąstymą, sprendimų priėmimą, problemų sprendimą, kūrybiškumą, veiksmingą bendravimą, tarpasmeninius įgūdžius, savimonę, empatiją, emocijų ir streso valdymą bei žinias apie psichoaktyviųjų medžiagų keliamą žalą sveikatai.

Organizuoti 3 seminarai tėvams bei 2 seminarai mokytojams, kurių tikslas - suteikti praktinių psichologinių žinių ir įgūdžių, padedančių stiprinti vaikų atsparumą bei apsaugoti juos nuo tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo paauglystėje. Užsiėmimus vedė VšĮ „Psichologinio konsultavimo grupė" psichologės Gintarė Meslinienė ir dr. Lina Sirtautienė.    

Viso projekto laikotarpiu, remiantis iš anksto su mokiniais sutartais kriterijais, buvo vertinama klasių veikla, aktyvumas ir įsitraukimas. Aktyviausia ir iniciatyviausia projekto dalyve pripažinta 6 c klasė.  

Mokykla nugalėtojus apdovanoja aktyvia edukacija, o VŠĮ “Psichologinio konsultavimo grupės” lektorės, vedusios mokymus, padovanojo klasei priemonių skirtų prasmingai ir įdomiai veiklai.  

Tikime, kad bendros pastangos padės sustiprinti vaikų, tėvų ir pedagogų žinias bei įgūdžius, reikalingus saugesnei ir sveikesnei bendruomenei kurti.  

Jonavos “Neries” pagrindinės mokyklos inf.  

Visuomenės sveikatos specialistė Irena Pratkelienė 

„Papildomų išlaidų ir teisinių problemų galima išvengti laikantis dviejų paprastų principų: pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu ir vengti veiksmų, galinčių sužaloti kitus. Daugiau kaip 2,1 mln. eurų – tai ne tik skaičius. Už šiuos pinigus būtų galima, pavyzdžiui, atlikti kaulų čiulpų transplantaciją 20 žmonių arba visus metus taikyti hemodializę 100 pacientų, arba atlikti daugiau kaip 15 tūkstančių magnetinio rezonanso tyrimų,“ – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) kancleris Tomas Ragauskas.

Daugiausia – dėl nusikalstamų veikų

Atlygintos žalos didžioji dalis – 99 proc. – atsirado dėl smurtinių nusikaltimų ir eismo įvykių. Pernai fiksuota beveik 5 tūkst. tokių atvejų, kai nukentėję žmonės buvo gydomi fondo lėšomis, kurias turi atlyginti kaltininkai. Likusi žalos dalis – 25 tūkst. eurų – grąžinta už neteisėtą Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimą. Praėjusiais metais nustatyta daugiau nei 170 tokių atvejų, kai žmogus, neturėdamas galiojančio privalomojo sveikatos draudimo, naudojosi šia kortele kitoje Europos šalyje.

Kaip ligonių kasa sugrąžina žalą

Informaciją apie nukentėjusius ir gydomus gyventojus ligonių kasa gauna iš policijos ir prokuratūrų. Apskaičiavusi žalos dydį, VLK reiškia civilinius ieškinius kaltininkams, o eismo įvykio atvejais kreipiasi į draudimo bendroves, kad šios atlygintų žalą fondui dėl nukentėjusių žmonių gydymo. Jei automobilis nedraustas, žalą turi atlyginti pats eismo įvykio kaltininkas.

Žalos dydis priklauso nuo suteiktų paslaugų ir galiojančių jų kainų. Jis labai skiriasi – mažiausia pernai atlyginta suma buvo 10,13 euro, o didžiausia viršijo 42 tūkst. eurų – ši suma apskaičiuota už eismo įvykio metu nukentėjusių žmonių gydymą ir ją apmokėjo draudimo bendrovė.

Lėšas fondui pravartu atlyginti savanoriškai

Gyventojai neretai nustemba gavę pranešimą, kad turi atlyginti žalą fondo biudžetui, nes ne visi žino, jog tokia prievolė atsiranda, kai dėl jų veiksmų gydymas apmokamas fondo lėšomis.

Pasak T. Ragausko, tokiais atvejais pravartu žalą atlyginti savanoriškai, kol ligonių kasa nepateikė ieškinio teismui. Tai lengvina padėtį – atsiranda galimybė šalims susitaikyti ir nutraukti procesą. Jei tai neįmanoma, savanoriškas žalos atlyginimas teisme gali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kai ieškinys pasiekia teismą ir šis jį tenkina, o kaltininkas žalos fondui neatlygina, iš ligonių kasos vykdymą perima antstoliai, tuomet prie žalos sumos prisideda išieškojimo išlaidos.

Savanoriškai atlyginti žalą galima pervedant iš karto visą sumą arba sudarant sutartį su ligonių kasa dėl jos atlyginimo dalimis, jei suma viršija 300 eurų. Sutartį galima sudaryti laikotarpiui iki penkerių metų, o įmokos dydis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta bazinė socialinė išmoka (šiuo metu – 74 eurai).

Ligonių kasų inf. 

Sudėtingiausios eismo sąlygos išlieka ten, kur lijundra prasidėjo anksčiausiai ir tęsėsi ilgiausiai – pietinėje ir vakarinėje šalies dalyse.

Kelių priežiūra technika dirbo visą naktį, o per vakar dieną ir šią naktį atliekant slidumo šalinimo darbus nuvažiuota daugiau kaip 62 tūkstančiai kilometrų. 

Prognozuojama, kad mišrių kritulių ir slidžių dangų sąlygos Lietuvoje išliks dar kelias ateinančias dienas, o esant žemesnei temperatūrai lijundros padarinių suvaldymas gali užtrukti.

Situacija panaši ir kaimyninėje Lenkijoje, kur jau fiksuojami skaudūs lijundros padariniai, todėl regioniniu mastu šis reiškinys kelia daug rizikų.

Primenama, kad vyraujant lijundrai, vairuotojams būtina rinktis saugų greitį, vengti staigių manevrų ir laikytis didelio atstumo nuo kitų transporto priemonių, nes stabdymo kelias yra gerokai ilgesnis nei įprastai. Ne mažiau atsargumo reikia ir pėstiesiems.

,,Kelių priežiūra"

„Holokaustas yra ne tik žydų tautos tragedija – tai Lietuvos, Europos ir viso pasaulio tragedija. Tai laikas, kai žmogiškumas buvo sutryptas, kai neapykanta tapo sistema, o žmogaus gyvybė – beverte. Jis reiškė ne tik atimtas gyvybes, bet ir amžiams suluošintus likimus. Vaikus, kuriems nebuvo lemta užaugti. Tėvus, kurie niekada nebesulaukė savo vaikų. Senelius, kurių išmintis buvo nutildyta smurtu. Tai buvo išdraskytos šeimos, nutrūkę vardai, tušti namai ir ateitis, kurios nebeliko. Tai skausmas, kuris persidavė iš kartos į kartą ir paliko randus, jaučiamus iki šiol.

Todėl atmintis nėra vien tylus prisiminimas. Atmintis yra pareiga. Pareiga mokytis istorijos pamokų, ginti žmogaus orumą ir neleisti neapykantai tapti norma.

Tegul Holokausto aukų atminimas mums primena: kiekvienas žmogus turi vardą, veidą ir istoriją. Ir mūsų pareiga – padaryti viską, kad tokios tragedijos niekada nepasikartotų. Tegul atmintis tampa mūsų sąžine, o sąžinė – mūsų atsakomybe“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Vyriausybės vadovė Holokausto aukas antradienį pagerbs Tuskulėnų memoriale Vilniuje, Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirtame minėjime.

lrv.lt

Sužinoti, ar prekė nėra pripažinta pavojinga, dabar galima paprasčiau – tiesiog telefone. Nauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) programėlė suteikia galimybę lengvai patikrinti prekę, pranešti apie įtartinus produktus bei gauti patikimą informaciją apie vartotojų teises, produktų saugą bei kitas aktualijas čia ir dabar. 

2025 m. VVTAT specialistai Lietuvos rinkoje nustatė 104 pavojingus produktus (o metais anksčiau - net 154), iš kurių apie trečdalis buvo žaislai.  Galimybė greitai patikrinti prekę padės išvengti tokių pavojingų produktų naudojimo. Programėlės skiltyje „Pavojingos prekės“ vartotojai ras visą informaciją apie Lietuvoje nustatytas pavojingas ne maisto prekes: kokią riziką jos kelia, ar dominanti prekė nėra pripažinta pavojinga, taip pat galės patogiai pranešti apie įtartinus gaminius. Kiekvienas toks pranešimas prisidės prie saugesnės rinkos kūrimo. 

Programėlė taip pat veikia kaip kasdienis vartotojų teisių gidas –  naujienos, dažniausiai užduodamų klausimų rubrika bei ekspertų paruoštos atmintinės leidžia greitai rasti sprendimus realiose situacijose: nuo netinkamos prekės grąžinimo iki ginčų su pardavėju. 

„Šiuolaikiniam vartotojui svarbu aiškūs ir patogūs sprendimai, o aktuali informacija turi būti pasiekiama nedelsiant,“ – sako VVTAT vadovė Goda Aleksaitė. – „Saugumas prasideda nuo žinojimo, o žinojimas šiandien turi tilpti į kišenę.“ 

Ar tikrai žinote, ką perkate? VVTAT sukurtas mobilus rinkos priežiūros asistentas kviečia būti sąmoningais ir nepraleisti progos patikrinti prekių saugumo bei sužinoti daugiau apie savo teises vos keliais paspaudimais. Programėlė „VVTAT“ pasiekiama nemokamai tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiams. 

Komisijai vadovaus Statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arnoldas Musteikis. Jo pavaduotoja paskirta Jonavos seniūnijos seniūnė Eglė Pinkevičienė, komisijos sekretore – Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė Auksė Kumponienė. Komisijos nariais taip pat tapo Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Sandra Rusonienė ir Inovacijų bei investicijų skyriaus politikos ir administravimo specialistas Tomas Klevinskas.

Įsakymu komisijos nariai įpareigoti iki dalyvavimo pirkimo procedūrose pradžios pateikti arba patikslinti privačių ir tarnybinių interesų deklaracijas.

Primename, kad dar 2022 metais buvo parengti riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parko Joninių slėnyje supaprastinto statybos projekto projektiniai pasiūlymai, apie kuriuos informuota visuomenė. Plačiau apie tai ČIA. Pagal juos naujasis parkas bus įrengtas esamo skate parko vietoje – senieji elementai bus demontuoti ir panaudoti kitose miesto aikštelėse.

Parkas bus suskirstytas į dvi zonas – aktyviąją ir uždarą pusrampių baseino kompleksą. Projektuotojų teigimu, visi elementai išdėstyti logiškai, laikantis saugių atstumų, kad sportuojant būtų pakankamai vietos įsibėgėti ir atlikti triukus.

Pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku sukūrimo buvo patikslinta, pakoregavus nurodytą netikslią informaciją.  

Atliktame tyrime įvertinta užsienio šalių patirtis ir galimybės nuotolinės taršos stebėjimo sistemas diegti Lietuvoje. Tokia stebėsenos įranga leidžia išmatuoti pro ją pravažiuojančios kiekvienos  transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį čia ir dabar. Taip pat fiksuojamas automobilio valstybinis numeris, greitis, aplinkos meteorologiniai parametrai. Studijos  autoriai teigia, kad tokia sistema leistų efektyviai nustatyti pačias taršiausias, techniškai netvarkingas transporto priemones ir riboti jų dalyvavimą eisme.

Studijoje pasiūlyti trys galimi nuotolinės taršos stebėsenos modeliai. Efektyviausiu siūloma laikyti hibridinį variantą – keliuose naudoti ir stacionarią, ir kilnojamą įrangą. Tai leistų patikrinti apie 80 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko ir nustatyti maždaug 2 proc. pačių taršiausių automobilių. Tokiems automobiliams būtų taikomos sankcijos ir ribojamas dalyvavimas eisme.

Investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per 15 metų laikotarpį siektų apie 13,3 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda būtų beveik 650 mln. eurų. Skaičiuojama, kad įdiegus nuotolinę taršos kontrolę kasmet būtų galima sumažinti kelių transporto išmetamų teršalų kiekį: azoto oksidų – 6,4 proc. (1 446 tonos), kietųjų dalelių – 10,3 proc. (193 tonos), o anglies monoksido – net 50 proc. (5 817 tonų).

Remiantis nacionalinės teršalų apskaitos duomenimis, kelių transportas yra didžiausias oro taršos azoto oksidais (NOx) šaltinis Lietuvoje – 2023 m. jis sudarė beveik 60 proc. viso Lietuvoje išmesto šio teršalo kiekio. Nors Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. sumažinti azoto oksidų kiekį 48 proc. (lyginant su 2005 m.), o iki 2030 m.  – 51 proc., tačiau iki 2023 m. jų pavyko sumažinti tik 32,7 proc. Dėl 2020 m. įsipareigojimų neįgyvendinimo 2023 m. pradėta ES teisės pažeidimo procedūra.

Prie didelės oro taršos prisideda senstantis automobilių parkas – lengvųjų automobilių vidutinis amžius jau viršija 16 metų, o tokios transporto priemonės daug dažniau neatitinka jų techninei būklei keliamų aplinkosauginių reikalavimų.

Senesni nei 15 metų dyzeliniai lengvieji automobiliai taršos normų neatitinka beveik septynis kartus dažniau nei 5 metų transporto priemonės.

2021 m. Vilniuje, naudojant nuotolinę taršos stebėjimo įrangą, buvo atlikti bandomieji matavimai, kurių metu buvo išmatuota daugiau kaip 42 tūkst. Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių. Rezultatai parodė, kad 2–4 proc. automobilių sukuria net apie pusę miesto transporto taršos. Didžiausi taršos šaltiniai – senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės.

Dėl taršos mažėjimo oras būtų ne tik švaresnis, bet ir gerėtų visuomenės sveikata – Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių, todėl efektyvesnė taršos kontrolė yra svarbi priemonė gerinant gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Su patikslinta studija ir pakeitimų lentele galima susipažinti čia.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka padeda šeimoms derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, suteikia daugiau finansinio saugumo ir pasirinkimo laisvės. Ši parama leidžia tėvams greičiau sugrįžti į darbo rinką, kartu užtikrinant, kad vaikas gautų kokybišką priežiūrą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos nuo 2026 m. sausio 1 d. dydis – 384,8 euro (2025 m. ji siekė 364 eurus.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėviui) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka mokama tik dirbantiems vaiko tėvams, įtėviams ar globėjams, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią ir jiems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei fizinis asmuo prižiūri savo, sutuoktinio ar sugyventinio auginamą vaiką. Be to, siekiant užtikrinti vaikų tinkamą priežiūrą, išmoka neskiriama už daugiau nei 5 to paties fizinio asmens tuo pačiu metu prižiūrimus vaikus, išskyrus, kai visi prižiūrimi vaikai yra iš vienos šeimos.

Vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai, kuriems išmoka paskirta, turi pranešti savo gyvenamosios vietos savivaldybei apie visas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, pavyzdžiui, apie nutrauktą vaiko priežiūros ar darbo sutartį, vaiko pradėtą lankyti darželį ar laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą (pavyzdžiui, dėl ligos, atostogų).

Norintys gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti www.spis.lt.

Platesnis šeimų ratas galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka

Nuo 2026 m. birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kaivienas (ar vienintelis) iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, doktorantūroje ar rezidentūroje.

Kitos išmokos auginantiems vaikus

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt.). Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami. Nuo 2026 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo iki 129,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo iki 76,2 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 

„Priesaika Lietuvos Respublikai – ne šiaip žodžiai. Priesaika – tai pažadas, atsidavimas, užsispyrimas ir judėjimas ta kryptimi, be kurios tikriausiai nė vienas Lietuvos kariuomenės karys negalėtų išgyventi. Be galo didžiuojuosi ir tikiu, kad šis jūsų pasirinkimas bus rodiklis, kuriuo vesite ne tik save, bet ir mus, kasdien tarnaujančius profesinėje karo tarnyboje“, – sveikindamas karius kalbėjo 1-osios divizijos vadas brigados generolas A. Alasauskas.

Prisiekę SNKT kariai tarnybą tęs nenuolatiniu tarnybos būdu – bus periodiškai kviečiami į tarnybą pagal poreikį, vidutiniškai 20–50 dienų per metus. Kariai reguliariai dalyvaus pratybose ir mokymuose, atnaujins savo gebėjimus ir žinias, o prireikus bus pasirengę prisijungti prie 1-osios divizijos.

Iki priesaikos visi SNKT kariai dalyvavo baziniame kariniame rengime, suskirstytame į tris etapus. Rengimo metu kariai mokėsi karybos pagrindų – individualios kario taktikos, maskuotės, topografijos, ginklo valdymo ir saugaus elgesio su ginklu, taip pat pirmosios medicinos pagalbos teikimo. Paskutiniame bazinio karinio rengimo etape kariai vykdė kovinius šaudymus ir dalyvavo lauko taktikos pratybose, kur realiomis sąlygomis pritaikė visas įgytas žinias

Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba - vienas iš būdų atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje savanoriškai, tačiau ne nuolat. Į šią tarnybą gali pretenduoti 18–60 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai. SNKT kariai tarnauja vidutiniškai apie 20–50 dienų per metus, todėl gali derinti karinę veiklą su savo civiliniu darbu ir kasdieniu gyvenimu. Šis modelis leidžia stiprinti parengtąjį kariuomenės rezervą ir į šalies gynybą įtraukti motyvuotus piliečius.

Lietuvos kariuomenės inf.

Gedimas vakar, sausio 22-ąją buvo laikinai pašalintas, tačiau šiandien, sausio 23-ąją linija vėl sutriko. Šiuo metu mūsų specialistai intensyviai dirba, siekdami kuo greičiau atstatyti paslaugų veikimą. 

Papildomai informuojame, kad pagrindinis linijos remontas tiekėjo tinkle numatytas artimiausiu metu.

Gedimas daro įtaką šioms paslaugoms:

- analoginei kabelinei televizijai;

- skaitmeninei kabelinei televizijai.

Interneto paslaugos nepaveiktos.

Tikimės, kad situaciją pavyks išspręsti artimiausiu laiku. Atsiprašome žiūrovų už patiriamus nepatogumus ir dėkojame už kantrybę.

UAB ,,Verslo tiltas"  

Esant poreikiui susisiekti galite tel.: +370 655 51122

UAB „Verslo tiltas" 

Apie projektą, dalyvavimo motyvus ir bendruomeniškumą kalbamės su N. Petkevičiumi.

Pasak jo, „Didysis chorų mūšis“ miestams ir patiems choristams suteikia daugiau nei tik sceninę patirtį.

„Šis projektas duoda labai daug bendruomeniškumo ir komandiškumo. Kiekvienas atstovaujame savo miestą ir parodome, ką galime padaryti kartu. Mūsų chore yra šešiolika choristų ir visi stengiamės būti kaip vienas kumštis – dainuoti kaip vienas choras“, – sako N. Petkevičius.

Kėdainių Oranžiniame chore dainuoja du jonaviečiai. Nors Jonava projekte tiesiogiai neatstovaujama, Naglis sako, kad ryšys su gimtuoju miestu išlieka labai stiprus.

„Didelė mano širdies dalis yra Jonavoje, mažesnė – Kėdainiuose. Esu ir jonavietis, ir kėdainietis, ir tai galiu pasakyti labai tvirtai“, – teigia choristas. 

Dalyvauti projekte N. Petkevičių paskatino meilė muzikai ir ankstesnė patirtis. 2015 metais jis kartu su Gediminu Januškevičiumi dalyvavo projekte „Chorų karai“, kai Jonava turėjo savo chorą.

„Pamačiau, kad skelbiama atranka į „Didįjį chorų mūšį“. Kadangi Jonava šiame projekte nedalyvauja, pagalvojau – artimiausias miestas yra Kėdainiai. Be to, su šiuo miestu mane sieja artimi ryšiai, tad nusprendžiau pabandyti“, – pasakoja pašnekovas.

Atranka į chorą vyko keliais etapais – dalyviai pildė anketas, kūrė prisistatymo vaizdo įrašus, kuriuose dainavo. Organizatoriai atrinko balsus, tinkančius konkretiems chorams.

„Aš iš tikrųjų esu dainuojantis žmogus, dainuoju ir renginiuose, vesdamas renginius, mėgstu padainuoti ir duše, ir kai vienas būnu namuose. Tad įdainavau video ir nusiunčiau, o organizatoriai atsirinko, pamatė mano potencialą, pasakė, kad esu tenoras, ir priėmė į Kėdainių Oranžinį chorą. Dabar sieksime, kad choras keliautų iki pat finalo“, – sako N. Petkevičius.

Kalbėdamas apie projektą, jis pabrėžia ir simbolinę jo reikšmę.

„Tai projektas, kuris vienija bendruomenes. Dainos visada jungė žmones – kaip ir Sausio 13-ąją, kai visa Lietuva susivienijo daina. Čia nėra karo tarp miestų – tai draugiškas mūšis, leidžiantis parodyti, kas mes esame ir iš kur esame kilę“, – pabrėžia Naglis.

Pirmoji „Didžiojo chorų mūšio“ laida – pristatomoji – bus rodoma sausio 25 dieną per LNK. Kas laukia toliau, kol kas laikoma paslaptyje.

„Kviečiu visus įsijungti pirmąją laidą, o visa kita sužinosite jau eteryje“, – intrigą palieka N. Petkevičius.

***

Šiame sezone projekte dalyvauja Vilniaus „Baltasis“ choras, kuriam vadovauja Atlanta, Kauno „Rubininis“ choras, vadovaujamas Martyno Kavaliausko, Klaipėdos „Mėlynasis“ choras, kurio kapitonė – Liepa, Šiaulių „Geltonasis“ choras su Jurgiu Brūzga priešakyje, Panevėžio „Purpurinis“ choras, vadovaujamas Justo Pečeliūno, Marijampolės „Rožinis“ choras, kuriam vadovauja Paulina Paukštaitytė, Alytaus „Žaliasis“ choras, kurio kapitonu tapo legendinės grupės „Airija“ lyderis Darius Mileris-Nojus, ir Kėdainių „Oranžinis“ choras, vadovaujamas Manto Jankavičiaus.

Projekto „Didysis chorų mūšis“ premjera – jau šį sekmadienį 19.30 val. per LNK.

Palyginus sausio 15 d. tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 31,62 euro, „Maxima“ – 34,88 euro, „,Rimi“ – 35,02 euro, „Norfa“ – 35,51 euro, o „Iki“ – 36,50 euro.  

Sausio 15 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.  

Pigiausi maisto produktai pagal grupes 

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 7,34 euro, o brangiausiai „Norfa“ prekybos tinkle – 8,23 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 0,89 euro.  

Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 7,76 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 9,86 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 2,10 euro.   

Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 4,16 euro, o brangiausiai – „Maxima“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 4,72 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,56 euro.  

Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Norfa“ prekybos tinkle – 3,96 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 5,65 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo 1,69 euro.  

Mažiausia gėrimų kaina pastebėta prekybos tinkle „Lidl“ – 2,15 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Norfa“ prekybos tinkle – 3,61 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 1,46 euro.  

Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir laisvai laikomų vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Maxima” prekybos tinkle – 5,73 euro, o didžiausia – „Iki“ ir „Norfa“ prekybos tinkluose – 6,26 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,53 euro.  

Apie tyrimą  

Šio tyrimo metu 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį sudarė: obuoliai (nuo 55 mm, 1 kg), bananai (1 kg), bulvės (1 kg), svogūnai (1 kg), burokėliai (1 kg), morkos (1 kg), batonas (300 g), makaronai spagečiai (400 g), birūs ilgagrūdžiai ryžiai (800 g), birūs grikiai (800 g), kvietiniai miltai 812 maišelyje (2 kg), laisvai laikomų vištų kiaušiniai (M dydžio), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), juodasis šokoladas (40 % kakavos, 100 g), virta vištienos dešra (1 kg), šviežias viščiukas broileris (1 kg), kiaulienos faršas (1 kg),  ne mažiau 3 % riebumo jogurtas (400 g), kefyras maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), grietinė indelyje (30 % riebumo, 400 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 % riebumo, 1 l), varškė (9 % rieb., 180 g), sviestas (82 % riebumo, 180 g), fasuotas fermentinis sūris (45 % riebumo, 250 g), apelsinų sultys (100 %, 1 l), mineralinis negazuotas vanduo (1,5 l), nealkoholinis alus be užstato (0,5 l).   

Kaip skelbia tyrimą atlikusi slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“, prieš apsipirkimą prekės nufotografuojamos lentynoje, taip pat užfiksuojamas pirkimo kvitas – pagal tai analizuojamos ir lyginamos produktų kainos. Be prekės nuotraukos ir įrašo pirkimo kvite apsipirkimas nėra įskaitomas analizėje. Jei prekybos vietoje nepavyksta rasti nurodytos prekės, jos ieškoma kitoje tokio paties tipo parduotuvėje. Nepavykus rasti ir kitoje parduotuvėje, perkama alternatyvi prekė iš atitinkamos prekių grupės.  

Prekių krepšelis sudarytas taip, kad jame esančius produktus galima būtų objektyviai palyginti – prekės yra tokių pačių charakteristikų, maksimaliai panašaus išfasavimo, tokio paties pakuotės tipo. Tai leidžia tyrime lyginti nurodytas charakteristikas turinčius pigiausius produktus, kuriuos galima rasti visuose prekybos tinkluose. Pabrėžiama, kad atskiruose prekybos centruose yra tikimybė rasti pigesnių tos pačios kategorijos (bet skirtingų charakteristikų) produktų.    

 Anot „SeeNext“, tyrimo metu nebuvo naudojamos lojalumo ar nuolaidų kortelės, taip pat neįskaičiuojamas depozito mokestis. Produktų kainos nurodytos be nuolaidų ir apskaičiuotos pagal kainas, nurodytas pirkimo kvite. Prekių, kurioms buvo taikytos nuolaidos, kainos perskaičiuotos pagal pirmines produktų kainas įrašytas pirkimo kvite. Atvejais, kai kaina iki nuolaidos nenurodoma pirkimo kvite, bet matoma kainolapyje, skaičiavimuose naudojama kainolapio, o ne pirkimo kvito kaina. Jei kaina iki nuolaidos nėra nurodyta nei pirkimo kvite, nei kainolapyje ir jos neįmanoma nustatyti, skaičiavimuose panaudojama pirkimo kvite atspausdinta ir už produktą sumokėta kaina. Jei įprasto (be akcijos) kainolapio kaina skiriasi nuo kainos, nurodytos pirkimo kvite, fiksuojamas kainos neatitikimas tarp kainolapio ir pirkimo kvito.  

- Pažeistos R. B. ir D. K. teisės – skunde teigta, kad meras 2023 m. balandžio 20 d. nušalino globėją neteisėtu potvarkiu, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu.

- Savivaldybės automobilio ir vairuotojo naudojimas asmeninėms reikmėms – Andrejus Lobovas teigė, kad meras ir asmenys, neturintys teisės, važiavo valstybiniu transportu.

- Vieši pareiškimai žiniasklaidai – meras tariamai įžeidė pareiškėją, sakydamas, kad „žmogus smirdi“.

- Neatvykimas į teismo posėdį – meras esą neparodė pavyzdingo elgesio teisme.

Meras savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilis buvo naudojamas tarnybinei veiklai, vieši pasisakymai žiniasklaidai buvo interpretuojami neteisingai, o į teismo posėdį jis atvyko atstovaujant advokatui.

Etikos komisija, įvertinusi visus argumentus, nusprendė, kad mero veiksmai nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso. Skundas atmestas, sprendimas priimtas vienbalsiai.

Primename, kad Etikos komisijai skundą pateikęs Andrejus Lobovas, aktyvus įvairių protestų dalyvis, teismui yra pateikęs kaltinimus dėl galimo kyšio paėmimo. Bylos duomenimis, socialiniame tinkle „Facebook“ jis paskelbė, kad M. Sinkevičius ir vaiko teisių specialistai esą pagrobė vaiką Jonavoje, pardavė jį valstybės institucijoms ir už tai paėmė 20 tūkst. eurų kyšį.

Merui teisme paaiškinus, kad 2023 m. balandį jis priėmė potvarkį dėl mažametės mergaitės laikino paėmimo iš mamos ir močiutės, remiantis socialinių darbuotojų ir vaiko teisių specialistų informacija, A. Lobovo teiginiai nebuvo patvirtinti. Jis tvirtino, kad vaikui net devynis mėnesius neleista bendrauti su šeima, o po teisininkų įsikišimo mergaitė galimai grįžo į namus.

Po šių skelbimų A. Lobovui buvo pateikti kaltinimai dėl šmeižimo, nepagarbos teismui ir ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo. Vyras jau yra nuteistas riaušių prie Seimo byloje – jam skirta 2 metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 2 metams.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pateikti teisingą informaciją apie visas aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti darbo santykių sudarymą, vykdymą ar nutraukimą. Ypač akcentuotina, kad informacija darbuotojams turi būti teikiama protingais terminais.

Darbo santykių metu tiek darbdavys, tiek darbuotojas privalo elgtis sąžiningai ir vykdyti savo pareigas. Viena pagrindinių darbdavio pareigų – laiku mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos, jeigu darbo sutartyje ar darbo teisės normose nenustatyta kitaip.

„Darbo užmokesčio nemokėjimas ar pavėluotas jo mokėjimas nėra tik finansinis nepatogumas – tai yra esminis darbo teisės pažeidimas. Darbdavys privalo ne tik laiku atsiskaityti su darbuotojais, bet ir užtikrinti aiškią, skaidrią komunikaciją apie darbo santykiams svarbias aplinkybes“, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui turi būti mokami delspinigiai. Jie skaičiuojami nuo pirmos uždelsimo dienos iki visiško atsiskaitymo, o jų dydį nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo sutartis ar kiti darbo teisės aktai nenustato didesnio dydžio.

Pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju,  darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kai uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybos skaičiuojamos kaip uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus.

Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar susitarimų nevykdymo, taip pat ir dėl neteisingo ar pavėluoto atsiskaitymo, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka – kreipiantis į darbo ginčų komisiją prie VDI. Prašymas gali būti pateiktas raštu arba elektroniniu būdu, leidžiančiu identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.

Darbo kodeksas taip pat numato papildomas darbuotojų apsaugos priemones. Jeigu darbdavys du ar daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Tokiu atveju darbdavys privalo mokėti ne mažesnę kaip vienos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdymo mėnesį.

Be to, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbios priežasties, jeigu darbo užmokestis nemokamas du mėnesius iš eilės ar ilgiau. Tokiu atveju darbuotojui priklauso išeitinė išmoka – dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus – vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

VDI atkreipia dėmesį, kad už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma administracinė atsakomybė – baudos gali siekti nuo 300 iki 6 000 eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pakartotinumo.

Pažymėtina, kad atsiskaitymo procesai bankroto bylose nėra priskirti VDI kompetencijai.

Nuosekliai įgyvendiname sprendimus, kurie tiesiogiai gerina kasdienių kelionių patirtį. Viešuoju transportu žmonės vyksta į darbus, gydymo įstaigas, vaikai keliauja į mokyklas. Seniausias Lietuvoje, dar nuo 1982-ųjų riedantis ir keleivius vežantis autobusas primena, kad turime judėti į priekį, todėl skiriame 60 papildomų milijonų patogesniam, modernesniam ir gamtai draugiškesniam viešajam transportui visoje Lietuvoje – ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Siekiant sudaryti geresnes finansavimo sąlygas įsigyti netaršias transporto priemones, finansavimas skiriamas Vyriausybei pakeitus nutarimą, kuriuo sudaryta galimybė viešojo transporto atnaujinimui skirti dar 60 mln. eurų iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos lėšų, taip papildant jau anksčiau numatytas investicijas.

Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos naujos finansavimo sąlygos, skirtos viešojo transporto parko atnaujinimui ir alternatyviųjų degalų naudojimui skatinti. Priemonė įgyvendinama per Darnaus judumo fondą. Pagal patvirtintas finansavimo sąlygas Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) paskelbė tris kvietimus vežėjams teikti paraiškas viešojo transporto priemonių atnaujinimui.

50 mln. eurų – 18 savivaldybių, parengusių ir įgyvendinusių darnaus judumo planus, vežėjams

Iš viso 50 mln. eurų skiriama viešojo transporto parko atnaujinimui 18 savivaldybių, kurios jau yra parengusios ir įgyvendinusios darnaus judumo mieste planus. Finansavimas bus teikiamas keleivių vežimo veiklą šiose savivaldybėse vykdantiems vežėjams. Didžiausias galimas finansavimas vienam projektui – iki 5 mln. eurų.

Paraiškas gali teikti vežėjai, veikiantys šių savivaldybių teritorijose: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų, Jonavos, Kėdainių, Mažeikių, Tauragės, Telšių ir Utenos rajonų bei Birštono, Druskininkų, Marijampolės, Neringos ir Visagino.

10 mln. eurų – mažesnių ir darnaus judumo planų dar neįgyvendinusių 42 savivaldybių vežėjams

Dar 10 mln. eurų numatyta vežėjams, vykdantiems keleivių vežimo veiklą kitose 42 savivaldybėse, kurios 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis nerengė ir neįgyvendino darnaus judumo mieste planų: Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus ir Zarasų rajonų bei Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo teritorijose.

Šiuo atveju, didžiausias  skiriamas finansavimas vienam projektui  – iki 1 mln. eurų. Paraiškas vežėjai gali teikti nepriklausomai nuo regiono, nes finansavimas skiriamas iš Sanglaudos fondo.

Taip pat pažymėtina, kad įvardintos savivaldybės pastaruoju metu sėkmingai naudojosi viešojo transporto atnaujinimui skirtomis investicijomis iš kito ES finansavimo šaltinio – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonės.

Daugiau informacijos apie finansavimo sąlygas ir paraiškų teikimą galima rasti nuorodose: 
Kvietimas 08-075-K, Kvietimas 08-076-K, Kvietimas 08-077-K.

Susisiekimo ministerija 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 20 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria iš esmės patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) poziciją dėl kainų nurodymo lojalumo programų nariams elektroninėje prekyboje.

Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai lojalumo programos kaina pateikiama šalia įprastos (reguliarios) kainos ir sudaro kainos sumažinimo įspūdį, tokia kainodara laikytina pranešimu apie kainos sumažinimą, todėl jai taikomi Civilinio kodekso reikalavimai dėl ankstesnės (mažiausios per 30 dienų laikotarpį) kainos nurodymo.

Lojalumo programa nėra automatinė išimtis

Lojalumo programos savaime nėra atleistos nuo kainų skaidrumo taisyklių. Vertinant, ar konkreti kaina lojalumo programos nariams gali būti laikoma išimtimi, lemiamą reikšmę turi ne formalus programos taikymas, o jos faktinė prigimtis ir prieinamumas vartotojams.

Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad:

• bendrovės „Kesko Senukai Digital” lojalumo programa buvo lengvai prieinama iš esmės visiems vartotojams;
• vartotojai, nepriklausomai nuo ankstesnio pirkimo ar lojalumo, galėjo greitai tapti programos nariais;
• kainos lojalumo programos nariams buvo viešai matomos ir lyginamos su reguliariomis kainomis.

Tokiu atveju, teismo vertinimu, vartotojui sudaromas aiškus nuolaidos (akcijos) įspūdis, todėl verslininkas privalo laikytis kainos sumažinimo nurodymo reikalavimų.

Esminė žinia verslui: svarbu, kaip kainą supranta vartotojas

Teismas patvirtino VVTAT poziciją, kad kainodaros vertinimas grindžiamas vidutinio vartotojo suvokimu, o ne verslo subjekto vidine kainodaros logika ar pavadinimais („lojalumo kaina“, “dviguba kainodara” ir pan.)

VVTAT pozicija dėl lojalumo programos ir kainų sumažinimo – patvirtinta

Teismas patvirtino, kad bendrovės „Kesko Senukai Digital”  elektroninėje parduotuvėje senukai.lt praktika, jos įvardijama kaip „dviguba kainodara“, t. y. kai skelbiama kaina, taikoma lojalumo programos „SMART NET“ nariams, pateikiama su įprasta (reguliaria) prekės kaina, pagrįstai ir motyvuotai buvo įvertinta kaip pranešimas apie kainų sumažinimą, o bendrovė šiuo aspektu nesilaikė sumažintų kainų nurodymo skaidrumo reikalavimų.

Ši nutartis yra reikšminga visam mažmeninės ir elektroninės prekybos sektoriui, kadangi išsamiai išnagrinėjo  ribas, kada lojalumo programų kainos laikomos kainos sumažinimu.

VVTAT primena, kad:

• lojalumo programų nariams taikomos kainos negali būti naudojamos kaip priemonė apeiti 30 dienų mažiausios kainos taisyklę;
• kainų skaidrumas ir aiškumas – esminė sąžiningos prekybos sąlyga.

Vasario 9-ąją, minint Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dieną ir pirmąsias Lietuvos atsijungimo nuo Rusijos elektros energijos sistemos bei sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais metines, gyventojai kviečiami dalyvauti pirmąkart vyksiančiame Nacionaliniame energetikos egzamine. Jį organizuoja naujosios energetikos grupė „EPSO-G“ kartu su Energetikos ministerija.

Pirmieji į Nacionalinį energetikos egzaminą registravosi jaunieji dalyviai – šiandien prasidėjusioje didžiausioje šalyje studijų parodoje „STUDIJOS & KARJERA LIETUVOJE 2026“ moksleivius ir jaunimą pasitikrinti savo žinias pakvietė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

„Jau beveik metus Lietuva kartu su Latvija ir Estija veikia vienu elektros dažniu kontinentinėje Europoje. Šis istorinis žingsnis nutraukė 65 metus trukusią priklausomybę nuo rytų elektros sistemos. Esame savo energetikos sistemos šeimininkai ir šį pasiekimą kviečiame paminėti netradiciškai, įtraukiant visuomenę ir stiprinant bendrą supratimą apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tikiu, kad Nacionalinis energetikos egzaminas taps nauja energetinės nepriklausomybės dienos minėjimo tradicija ir paskatins visuomenę dar labiau domėtis Lietuvos energetika bei jos ateitimi“, – sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Naujosios energetikos grupė „EPSO-G“, kuri reikšmingai prisidėjo prie sėkmingos Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais, ėmėsi iniciatyvos ir šiemet organizuoja pirmąjį Nacionalinį energetikos egzaminą. Tuo siekiama didinti visuomenės susidomėjimą energetikos klausimais ir paskatinti labiau susipažinti su strateginiais Lietuvos energetikos projektais ir jų nauda.

„Kasdien rūpindamiesi, kad Lietuvos energetinė sistema dirbtų patikimai ir saugiai, jaučiame atsakomybę ne tik už infrastruktūrą, bet ir už žinias bei dialogą su visuomene. Kviečiame visus aktyviai registruotis ir dalyvauti pirmajame Nacionaliniame energetikos egzamine, kuris bus puiki proga ne tik pasitikrinti, bet ir įgyti naujų žinių. Kartu tai ir kvietimas, ypač jaunimui rinktis energetiką – šiandien čia įgyvendinami išskirtiniai, visai šaliai strategiškai svarbūs projektai, suteikiantys galimybę kurti prasmingą, ateitį formuojančią karjerą“, – pažymėjo „EPSO-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris,

Nacionalinis energetikos egzaminas vyks 2026 metų vasario 9 dieną nuotoliniu būdu, specialioje internetinėje platformoje https://energetikosegzaminas.lrt.lt. Dalyvauti egzamine galima tik užsiregistravus (dalyvių registracija galima ir vyksta iki egzamino pabaigos). Užsiregistravusieji elektroniniu paštu gaus prisijungimo nuorodą. Spręsti egzamino klausimus kiekvienas galės pasirinktu sau patogiu metu vasario 9 d. nuo 8 iki 20 val.

Egzamino dalyviai skirstomi į tris kategorijas: „Ateities energetikai“ (vyresniųjų klasių moksleiviai ir jaunimas nuo 16 iki 20 metų), „Energetiškai raštingi“ (plačioji visuomenė) ir „Energetikos profesionalai“ (energetikos sektoriaus darbuotojai ir energetikos ir inžinerijos krypčių studentai). Kiekvienoje kategorijoje teks atsakyti į 20 klausimų, o energetikos profesionalams bus pateikti dar 5 papildomi klausimai. Visų trijų kategorijų 1–3 vietų nugalėtojams bus įteikti prizai: planšetės, išmanieji laikrodžiai ir belaidės ausinės. 

Egzaminą inicijuoja naujosios energetikos grupė „EPSO-G“, globoja Energetikos ministerija, informacinis partneris – LRT. Daugiau informacijos apie egzaminą, jo taisykles ir bandomuosius klausimus galima rasti https://energetikosegzaminas.lrt.lt.

Per 21 dieną Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatoriai iš Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų koordinatorių priėmė 14 pranešimų apie potencialius donorus, iš kurių 6 tapo efektyviais.

Net 8 šeimos, kai jų artimiesiems buvo diagnozuota smegenų mirtis, pasakė taip. Nuoširdi padėka ir pagarba Jiems.

Artimųjų ištartas taip ir reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių gydytojų ir slaugytojų, laboratorijų specialistų bei transplantacijos centrų chirurgų, nacionalinių bei regioninių koordinatorių susitelkimo dėka, kvietimo į transplantaciją sulaukė 21 sunkiai sergantis recipientas Lietuvoje ir 3 užsienyje.

Šiais metais dviejuose transplantacijų centruose LSMUL ir VULSK atlikta 18 transplantacijų: 11 inkstų, 1 širdies, 5 kepenų, 1 ragenos.

Ačiū visiems donorystės ir transplantacijos proceso dalyviams, nes tik komandinis darbas tiesia tiltus gyvenimui.

Pasikalbėkime apie organų donorystę: ntb.lt

Nacionalinis transplantacijos biuras

Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei potvynis.

Ledonešiu vadinamas ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį. Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.

Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.

Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.

Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.

Kaip apsisaugoti / elgtis?
• sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją;
• nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu;
• nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių;
• jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką;
• pasiruoškite galimam potvyniui.

Daugiau informacijos apie potvynius (bei kitus pavojingus reiškinius, bei kaip jiems pasiruošti) rasite specialiai tam paruoštame skyrelyje „Pasiruoškite ekstremaliems orams“.

Lietuvos hidrometeorologijos centro informacija

Šaltuoju metų laikotarpiu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) sulaukia daugiau skambančių dėl ant ledo pastebėtų paukščių ar kitų neįprastai besielgiančių gyvūnų. Besilaikanti žema temperatūra ir didelis sniego kiekis kelia iššūkių gyvūnams. Sužeistais gyvūnais rūpinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC)

Paukščių maitinimo pasekmės atsiliepia žiemą

Gandrai ir kiti migruojantys paukščiai žiemoti gali likti todėl, kad buvo maitinami visą vasarą ir rudenį. Lengvai gaudami lesalo jie praranda natūralų poreikį ieškoti maisto ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų atšiauriu metu, gali prarasti instinktą migruoti.

Nemažai gyventojų praneša apie lede įšalusias gulbes, tačiau dažniausiai tokie pranešimai nepasitvirtina. Gulbės gali ramiai tupėti ar snūduriuoti ir tai joms nėra pavojinga. Aplinkos apsaugos departamentas vien per šių metų sausį sulaukė daugiau nei 400 pranešimų apie įvykius su laukiniais gyvūnais, iš kurių nemaža dalis yra apie galimai įšalusias paukščius, sušalusius gyvūnus. Nepaisant didelio pranešimų skaičiaus, ne visais atvejais gyvūnams reikia pagalbos.

Jei paukštis atrodo įšalęs į ledą, pirmiausia reiktų atsargiai patikrinti jo būklę – pabandyti jį pabaidyti, pavyzdžiui, numesti netoliese mažą akmenuką ar šakelę. Sveikas paukštis paprastai greitai sureaguoja ir pajuda iš vietos.

Pasitaiko ir atvejų, kai paukščiai yra sužeisti, todėl vertėtų kurį laiką stebėti paukščio elgesį. Jeigu paukštis lieka toje pačioje vietoje visą dieną ar ilgiau, arba jo judesiai rodo, kad mėgina išsilaisvinti, tikėtina, kad paukščiui reikia pagalbos. 

Paliktos maisto atliekos privilioja laukinius gyvūnus

Žiemą miško gyvūnai lankosi žmonių kiemuose ieškodami maisto. Laukinius gyvūnus vilioja ir žmonių paliekamos maisto atliekos, nes natūralioje aplinkoje gyvūnams maisto tenka paieškoti ilgiau. Žmonės pagelbėti gamtai gali nepalikdami atvirų maisto atliekų arba jas surinkdami, nes būtent jos vilioja laukinius gyvūnus į urbanizuotas teritorijas, kur jiems gresia įvairūs pavojai. Pasak aplinkosaugininkų, gyvūnas vaikštantis miesto teritorijoje ar prie gyvenamųjų namų yra natūralus reiškinys. Dažnai gyvūnai tiesiog ateina pasiimti lengvai pasiekiamo maisto ir pasimaitinę pasišalina atgal.

Kaip elgtis sutikus laukinį gyvūną savo kieme

• Jei gyvūnas pasirodo šalia gyvenamųjų namų, svarbu įvertinti, ar gyvūnas yra sveikas ir ar jam tikrai reikalinga pagalba. Dažniausiai gyvūnai būna sveiki, jie natūraliai gyvena žmonių kaimynystėje. Tik pastebėję ir įsitikinę, kad laukiniam gyvūnui ar paukščiui reikalinga pagalba, t. y. jie yra sužeisti, serga, reikia kreiptis visą parą veikiančiu skubiosios pagalbos telefonu 112. Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba  el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai papasakos ir supažindins detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, pakonsultuos kitais globos klausimais.
• Gyvūnus papildomai šerti reikia tik ypatingai šaltomis žiemomis, esant storai sniego dangai, ar ledo paviršiui ant jos, kada gyvūnai nebepajėgia susirasti natūralaus maisto gamtoje. Šeriami gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto, todėl atsisako savo natūralių instinktų, o tai kelia dar didesnę grėsmę jiems būti sužalotiems. Šeriami gyvūnai eina arčiau gyvenviečių, nebijo žmonių, gali būti sužaloti tiek automobilių, tiek naminių gyvūnų ir pan.   
• Jei kyla įtarimų, kad paukščiai prišalę prie ledo, pirmiausia reikėtų pabaidyti ir įsitikinti, ar jie tikrai prišalę. Ledo sukaustyti paukščiai akivaizdžiai bando ištrūkti arba nepajuda iš vietos bent dieną. Tik įsitikinus, kad paukščiui reikalinga pagalba, vertėtų kreiptis skubiosios pagalbos telefonu 112.

Daugiau informacijos apie tai, kaip reikia elgtis sutikus laukinį gyvūnų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Laukiniai gyvūnai“.

Pagal aiškinamąjį raštą, Žeimių tako gatvėje numatomos dvi eismo juostos, kurių plotis - nuo 3,25 iki 3,5 metro, priklausomai nuo atkarpos. Bendras rekonstruojamos gatvės ilgis sieks 485 metrus, o danga bus asfaltinė. 

Nuo darbų pradžios projektuojama 2,5 metro pločio skiriamoji juosta, kurioje planuojama įrengti želdinius. Konkreti apželdinimo sprendinių koncepcija bus parengta atskiru projektu. 

Projektiniuose pasiūlymuose numatyta ir automobilių stovėjimo infrastruktūros plėtra - Žeimių take bus įrengtos trys automobilių stovėjimo aikštelės su betoninių ir ažūrinių trinkelių danga. Skirtingose atkarpose suplanuotos tiek 60 laipsnių kampu, tiek statmenos stovėjimo vietos. Aikštelėse taip pat numatomos A ir B tipo vietos žmonėms su negalia. 

Didelis dėmesys skiriamas pėstiesiems ir dviratininkams. Kairėje gatvės pusėje projektuojamas 1,5-3 metrų pločio šaligatvis, pritaikytas žmonėms su negalia ir regos sutrikimais. Dešinėje gatvės pusėje planuojamas pėsčiųjų - dviračių takas, kur pėsčiųjų dalis bus 2 metrų pločio, o dviračių - 2,5 metro. Dviračių takui numatyta raudono asfalto danga. 

Takų trasoje suplanuotos poilsio aikštelės su mažosios architektūros elementais - suoliukais, šiukšliadėžėmis, dviračių stovais. Projektas taip pat numato patogias jungtis link mokyklos teritorijos ir gimnazijos sklypo šiaurinėje bei rytinėje dalyse. 

Eismo saugumui gerinti projektuojami nauji kelio ženklai, horizontalusis ženklinimas bei modernūs LED apšvietimo tinklai, įskaitant kryptinį apšvietimą pėsčiųjų perėjose. Taip pat numatyti lietaus nuotekų tinklai ir apželdinimo sprendiniai.

Kariai vykdys mokymus nurodytoje teritorijoje dieną ir naktį.

Užtikrinama, kad pratybų rajone bus laikomasi gamtos apsaugos taisyklių, transporto priemonės judės tik keliais, pirotechnika ir imitaciniai šaudmenys pratybose nebus naudojami.

Civilių kasdienė veikla nebus trikdoma.

Kaišiadorių rajono savivaldybės inf. 

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali lemti pastato konstrukcijų pažeidimus – atsirasti įtrūkių ar deformacijų. Specialistai pabrėžia, jog svarbu reguliariai šalinti susikaupusį sniegą ir stebėti pastato techninę būklę, o pastebėjus galimus pakitimus – laiku imtis veiksmų.

Pastaruoju metu žiemos sąlygos lemia didesnes apkrovas pastatų konstrukcijoms. Jei sniego apkrova viršija statinio projekte numatytas ribas, gali kilti rizika pastato konstrukcijų vientisumui. Todėl siekiant išvengti pažeidimų, nuo stogų ir kitų konstrukcijų rekomenduojama laiku šalinti susikaupusį sniegą.

VTPSI pabrėžia, kad pastatų techninė būklė turi būti nuolat prižiūrima ir vertinama. Reguliari priežiūra leidžia laiku pastebėti galimus konstrukcijų pokyčius ir imtis reikiamų priemonių pastato saugumui užtikrinti.

Kilus įtarimų, kad pastate galėjo atsirasti įtrūkių ar deformacijų, gyventojams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į pastato techninį prižiūrėtoją. Specialistų teigimu, bet kokie konstrukcijų pokyčiai turėtų būti įvertinti, nustatant jų pobūdį ir galimą poveikį pastato saugumui. Atsakingas ir savalaikis reagavimas padeda išvengti didesnių problemų ateityje.

Daugiabučių namų gyventojai, pastebėję pastato fasado ar vidaus patalpų pakitimus, turėtų nedelsdami informuoti pastato techninį prižiūrėtoją. Jei techninio prižiūrėtojo kontaktiniai duomenys nėra žinomi, rekomenduojama kreiptis į namo bendrijos pirmininką, savivaldybės paskirtą administratorių arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį.

Atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikuotą techninį prižiūrėtoją privalo paskirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrija, savivaldybės paskirtas administratorius arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Techninis prižiūrėtojas atsakingas už pastato apžiūras, organizacinių ir techninių priemonių taikymą bei pastato atitikties esminiams reikalavimams užtikrinimą.

VTPSI taip pat primena, kad daugiabučių namų naudojimo priežiūros prievolė tenka savivaldybių administracijoms.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informacija

Siekdama padėti ūkio subjektams pasirengti pasikeitusiems reikalavimams, VVTAT parengė atmintinę, kurioje glaustai apžvelgiami pagrindiniai ES Žaislų saugos reglamento (2025/2509) akcentai:

• cheminių medžiagų ribojimai;
• gaminių atsekamumas;
• ženklinimo ir informacijos vartotojams pateikimo reikalavimai;
• gamintojų, importuotojų, platintojų ir elektroninių prekyviečių pareigos.

VVTAT inf.

V. Vaškevičius teigia suprantantis padarytą žalą klubo įvaizdžiui ir apgailestaujantis dėl savo veiksmų. (Plačiau rašėme ČIA - red. pats.).

„Atsiprašau visų – suprantu situacijos rimtumą ir už padarytus nusižengimus privalau prisiimti atsakomybę“, – sako jis.

Klubo vykdantysis direktorius K. Vaškevičius pabrėžia, kad sprendimų reikėjo imtis nedelsiant.

„Permainos buvo neišvengiamos ir greitos, tačiau nenuleidžiame rankų. Aktyviai ieškosime pastiprinimo ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Visada mūsų tikslas buvo augti, tad čia neapsiribosime vien situacijos stabilizavimu, sieksime daugiau. Ieškosime ir sporto direktoriaus. Norime deramai atstovauti Jonavos miestą ir siekti aukščiausių rezultatų stipriausioje šalies krepšinio lygoje“, – teigia jis. 

 „Jonava Hipocredit“ inf.

Svetainėje pateikiama informacija yra nuolat atnaujinama ir aktuali visiems žmonėms – auginantiems vaikus, nusprendusiems įvaikinti ar globoti, netekusiems darbo ar patiriantiems finansinių sunkumų, susirgusiems ar slaugantiems šeimos narį, norintiems įsigyti ar išsinuomoti būstą, sulaukus senatvės ar netekus artimo žmogaus.

Auginantys vaikus svetainėje suras informaciją apie motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir jų dydžius bei mokėjimo tvarką, vienkartinę išmoką gimus vaikui, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, vaiko pinigus, nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims, Šeimos kortelę. Pasiryžę įvaikinti ar globoti vaiką, sužinos apie jiems priklausančias išmokas, pilnametystės sulaukę globojami vaikai – apie vienkartinę išmoką įsikurti.

Šeimos gali ne tik gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas bei sudaryti joms palankesnes sąlygas. Vaikus auginančios šeimos www.kasmanpriklauso.lt taip pat suras informaciją, kokiomis šeimą stiprinančiomis socialinėmis paslaugomis jos gali pasinaudoti, pavyzdžiui, tėvystės mokymų, šeimos konsultavimo, mediacijos, neformaliojo vaikų švietimo ir kitos paslaugos, teikiamos visose šalies savivaldybėse. Teisę gauti bazinio paketo paslaugų turi bet kuri Lietuvos šeima.

Slaugantys ar nuolat prižiūrintys artimąjį ras informaciją apie ligos išmokas ir jos dydžius, dirbantieji, taip pat ir savarankiškai, – apie jiems priklausančias socialines garantijas susirgus. Šalies gyventojai sužinos, kokiais atvejais jiems priklauso išmoka slaugant sergantį šeimos narį, kokios išmokos ir kompensacijos priklauso nustačius profesinę ligą ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

Jeigu sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, galima prašyti didesnės pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat – laikino atokvėpio paslaugos – šią informaciją gyventojai taip pat ras minėtoje svetainėje.

Gyventojai, apsilankę interneto svetainėje, sužinos apie visas pensijų rūšis ir jų dydžius: senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją, našlių, vienišo asmens, netekto darbingumo, valstybines, šalpos pensijas, priemokas mažiausių pensijų gavėjams, taip pat – apie socialines paslaugas senjorams ir jų šeimoms.

Gyventojai suras informaciją ir apie jiems priklausančias kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį ir pan.

Žmonės su negalia sužinos apie jiems priklausančias pinigines išmokas: šalpos negalios pensiją, socialinio draudimo negalios pensiją, finansinę pagalbą studentams su negalia, taip pat paramą būsto ar aplinkos pritaikymui asmenims su negalia ir kt. Čia taip pat pateikta apibendrinta informacija apie bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kurias žmonės su negalia gali gauti savo namuose, įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ar bendruomenėje, laikino atokvėpio paslaugą, kuria gali pasinaudoti prižiūrintieji artimąjį su negalia.

Darbo netekę šalies gyventojai sužinos, kokiais atvejais priklauso ilgalaikio darbo išmoka, kas turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Taip pat suras informacijos apie valstybės pagalbą sugrįžti į darbo rinką, užimtumo rėmimo priemones ir dalyvavimo jose sąlygas, kokias nemokamas darbo rinkos paslaugas galima gauti Užimtumo tarnyboje.

Finansinių sunkumų patiriantys šalies gyventojai ras informacijos apie piniginę socialinę paramą, socialinės pašalpos dydžius, sužinos, kokius kriterijus privalu atitikti norinti gauti būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, kada priklauso papildoma išmoka prie vaiko pinigų, nemokamas maitinimas vaikams, kompensacija už būsto nuomą ar valstybės parama jaunai šeimai, ketinančiai įsigyti pirmąjį būstą.

Netekę artimo žmogaus sužinos apie laidojimo pašalpą, našlių ar našlaičių pensijas, draudimo išmokas mirus apdraustajam, paramą mirusiojo palaikams iš užsienio parvežti, suras atsakymus, kur dėl šių išmokų reikia kreiptis.

Apie visa tai ir dar daugiau skaitykite www.kasmanpriklauso.lt

SADM inf. 

Anot mero, savivaldybės - kaip pagrindinio klubo rėmėjo - netenkina ne tik prezidento asmeninė, su teismo byla susijusi situacija, bet ir klubo sportiniai rezultatai, vadyba bei komunikacija.

„Mūsų tikslas buvo, yra ir bus turėti konkurencingą bei miestą reprezentuojančią komandą Lietuvos krepšinio lygoje. Dėl to susitikimo metu pareikalavau V. Vaškevičiaus trauktis iš pareigų ir ieškoti profesionalaus sporto direktoriaus“, - rašo meras M. Sinkevičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad reikalavimams neįvykdžius, sprendimą dėl tolimesnio klubo finansavimo priims Jonavos rajono savivaldybės taryba.

„Jei reikalavimai nebus išpildyti, savivaldybės taryboje spręsime, ar toliau finansuoti šį klubą“, - teigia meras.

Teismas: kaltė pagrįsta, bausmė - sušvelninta

Primename, kad sausio 16 dieną prokuratūra paskelbė, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, iš esmės paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį byloje dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

Bylos duomenimis, 2024 metų balandžio 10 dieną Jonavoje V. V., vairuodamas darbovietei priklausantį automobilį „BMW“, pažeidė Kelių eismo taisykles – įvažiavo į draudžiamą zoną, atlikdamas lenkimo manevrą susidūrė su kita transporto priemone ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vėliau, iki aplinkybių nustatymo, jis vartojo alkoholį.

Policijos pareigūnai vyrą rado jo darbovietėje – jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,34 promilės.

Kauno apylinkės teismas 2025 metų birželio 17 dieną pripažino V. V. kaltu ir skyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. Taip pat jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, skirta 11 tūkst. 300 eurų bauda, konfiskuotas turtas – 10 tūkst. 420 eurų automobilio vertės ekvivalentas, bei pritaikytos kitos baudžiamojo poveikio priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo skundą, sumažino konfiskuotino turto vertės ekvivalentą iki 3 tūkst. 220 eurų, tačiau likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą palaikė Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Artūras Bužavas, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai.

„Dėkojame neabejingiems ir pilietiškiems asmenims, kurių dėka pavyko nustatyti, ištirti ir įrodyti šią nusikalstamą veiką“, – teigė prokuroras A. Bužavas.

Kauno apygardos teismo nuosprendis įsigaliojo jo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skiria 5 mln. eurų stiprinti Lietuvos startuolių ekosistemą ir skatinti jų inovacines veiklas. Šiomis investicijomis bus sudaromos sąlygos Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono startuoliams kurtis, vystyti produkto idėjas per hakatonus, naudotis preakceleravimo ir inkubavimo paslaugomis ir taip lengviau priartėti prie rinkos.

„Lietuvos startuolių ekosistemos, ypač Lietuvos regionuose, stiprinimas ir inovacijų plėtra – vieni svarbiausių mūsų prioritetų. Šios suplanuotos investicijos į inovatyvius startuolius padės lengviau išlaikyti kvalifikuotus talentus, skatins naujų produktų kūrimą, kurs apčiuopiamą naudą tiek rinkos dalyviams, tiek ir pačioms bendruomenėms”, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Šiomis investicijomis per Inovacijų agentūros, mokslo ir technologijų parkų, atviros prieigos centrų, verslo inkubatorių ir verslo informacinių centrų veiklas bus skatinami inovatyvių idėjų turintys Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiantys startuoliai. 

Dalyvaudami šių įstaigų organizuojamose veiklose, startuoliai galės greičiau bei patogiau plėtoti ir vystyti produkto idėjas, taip pat naudotis preakceleravimo ir inkubavimo paslaugomis, dalyvauti organizuojamuose hakatonuose.

Iš viso šiam tikslui numatyta paskirstyti iki 5 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
 
Daugiau informacijos apie kvietimą teikti projektų įgyvendinimo planus šioms veikloms vykdyti galima rasite čia.

1996 metų sausio 16 dieną tuometinis sveikatos apsaugos ministras Antanas Vinkus pasirašė Nacionalinio transplantacijos biuro (tuo metu – Nacionalinio organų transplantacijos biuro) steigimo įsakymą.

Šiais metais Biuras, minėdamas 30-metį, visus metus kvies visus kalbėti ir kalbėtis, skleidžiant organų donorystės idėją.

Vartome Biuro archyvo įrašus ir norime su visais pasidalinti Biuro krikštatėvio – tuometinio sveikatos ministro  Antano Vinkaus prisiminimais. Saugodami prisiminimus, rašome istoriją.

Antanas Vinkus, dabar prisimenantis, kad tuo laiku jau buvo pribrendęs reikalas kurti instituciją, kuri „sustyguotų“ visą procesą: „Transplantacijos jau buvo atliekamos, jų daugėjo, viskas vyko gydytojų entuziazmo dėka. Tačiau visa dokumentinė pusė, teisės aktai kuriami nebuvo. O tai ir yra vienas iš daugelio sveikatos apsaugos sistemos sėkmės šaltinių – sutvarkyta teisinė bazė.“

Pasak A. Vinkaus, didelę iniciatyvą sukurti įstaigą, kuri būtų atsakinga ir kompetentingai organizuotų donorystės ir transplantacijos procesą, rodė gydytojai transplantologai – profesoriai Balys Dainys, Vytautas Sirvydis, Marija Nijolė Stanaitytė: „Jie turėjo patirties, kaip procesas vyksta Lietuvoje, žinojo, kokios problemos ir kaip tokie procesai tvarkomi užsienio valstybėse. Todėl viską labai argumentuotai pagrindė. Neturėjau jokių abejonių, kad įstaiga turi būti įkurta“. Pats būdamas gydytojas, A. Vinkus donorystės ir transplantacijos naudą žinojo ir tiesiogiai – tai yra gyvybės gelbėjimas.

O politinė to meto situacija buvo palanki medicinos naujovėms ir progresui: „Tuo laiku kūrėsi įstaigos prie Sveikatos apsaugos ministerijos – Vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, kitos tarnybos. Įsibėgėjančiam donorystės ir transplantacijos procesui taip pat reikėjo kompetentingo valdymo, koordinavimo išmanymo. Tokia įstaiga ir buvo įkurta“, – pasakoja A. Vinkus.

„Ir šiais laikais Nacionalinis transplantacijos biuras turi daug darbo – donorystės ir transplantacijos procesas vystosi, plečiasi galimybės atlikti daugiau transplantacijų, atsivėrusios galimybės organų mainams tarp Europos šalių. Todėl reikia išnaudoti visas galimybes padėti sergančiam žmogui“, - Biuro tikslus įvardija A. Vinkus.

Iš Nacionalinio transplantacijos biuro archyvų

----------

2024 metų duomenimis Lietuva pagal efektyvių donorų skaičių milijonui gyventojų patenka tarp lyderių – 9 vieta Europos Sąjungoje ir 11 vieta pasaulyje tarp 63 šalių.

2025 metais Lietuvoje atliktos 687 organų, audinių bei ląstelių transplantacijos.  
Organų transplantacijų atlikta 151 arba 8,6 proc. daugiau nei 2024-aisiais.

Šiuo metu transplantacijos laukia 749 žmonės. Tarp jų: 117 – inksto, 105 – kepenų, 67 – širdies, 4 – plaučių, 4 – širdies-plaučių komplekso, 2 kasos-inkstų komplekso, 201 – ragenų, 249 – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.  Iš jų – 38 vaikai.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, bet gali sukurti net 7 stebuklus – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą transplantacijos laukiantiems žmonėms. Kviečiame užpildyti sutikimą Donoro kortelei gauti. Tai padaryti galite užpildę sutikimo formą internetu ntb.lt svetainėje, užsukę į NTB, adresu Švitrigailos g. 42, Vilnius, ar bet kurioje Gintarinė, Eurovaistinė arba Camelia vaistinėje.

 NTB inf. 

Per kasmetinę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) akciją „Garažiukas“, vykusią paskutinįjį 2025 m. ketvirtį, aplinkosaugininkai tikrino įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP). Buvo stebima, ar veikla vykdoma teisėtai, ar transporto priežiūros veikloje susidariusios atliekos tvarkomos tinkamai ir, ar patalpų šildymui nekūrenamos atliekos, taip pat teiktos konsultacijos.

Iš viso buvo patikrinti 147 ūkio subjektai, 31-ame – nustatyti pažeidimai, duoti 2 privalomieji nurodymai nustatytiems trūkumams pašalinti (juridiniams asmenis duotų privalomųjų nurodymų statistiką galima rasti interneto svetainės skiltyje: „Privalomųjų nurodymų (PN) statistika“).

Taip pat buvo patikrinti 133 fiziniai asmenys, nustatyta, kad 44 iš jų pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Fiziniams asmenims duoti 4 privalomieji nurodymai.

Akcija skirta šviesti ir konsultuoti fizinius bei juridinius asmenis eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymo, tvarkymo bei transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos aplinkosaugos klausimais. Netinkamai ar neteisėtai vykdoma veikla gali daryti neigiamą įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai. Per akciją ūkio subjektus ir fizinius asmenis tikrinę aplinkosaugininkai pastebi, kad dažniausiai nustatyti pažeidimai – atliekų rūšiavimo reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

Patikrinimų ir nustatytų pažeidimų skaičius

Tais atvejais, kai buvo nustatyti pažeidimai, kurių veiklos vykdytojai negalėjo ištaisyti patikrinimo metu, buvo taikomos administracinės nuobaudos (pvz. netinkamas apskaitos vedimas). Kitais atvejais, kai patikrinimo metu buvo nustatyti nereikšmingi pažeidimai (pvz. netinkamai paženklinta ar apskritai nepaženklinta pavojingųjų atliekų laikymo talpa, arba netinkamai rūšiuojamos atliekos) ir toks pažeidimas buvo ištaisytas inspektoriaus akivaizdoje (t. y. čia ir dabar), tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui pareiškiama žodinė pastaba.

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintines: „Transporto priemonių pridavimas (utilizavimas)“, „Verslams, vykdantiems transporto priemonių remontą ar techninę pagalbą“ ir „Transporto priemonės“, kuriose galima rasti visą svarbiausią informaciją, taisykles ir reikalavimus.

Su 2024 m. rezultatais galima susipažinti publikacijoje „Aplinkosaugininkai tikrino ENTP veiklą vykdančias įmones ir asmenis: pastebimas didėjantis dėmesys aplinkos apsaugai“.

SVARBU

• Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).
• Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1 700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 150 eurų.
• Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1 000–2 000 eurų.
• Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4 100 eurų.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pataisas, sušvelninsiančias didelių žuvų žvejybos draudimą ir ribosiančias sonarų naudojimą kai kuriuose vandens telkiniuose.

Projekte siūloma leisti sužvejoti ne daugiau kaip po vieną didelę lydeką (didesnę nei 80 cm) ir sterką (didesnį nei 65 cm). 2024 m. šios taisyklės buvo pakeistos ir uždrausta paimti sugautas didesnes nei 80 cm lydekas ir didesnius nei 65 cm sterkus, įteisinta prievolė paleisti visus sugautus marguosius upėtakius. Tačiau tokio sprendimo dėl ribojimų kaip neefektyvaus nepalaikė dalis meškeriotojų, Mėgėjų žvejybos taryba ir daugelis žuvų išteklių tyrimus Lietuvoje atliekančių mokslininkų.

Nauji tyrimai ežeruose, kuriuose jau anksčiau taikytos analogiškos reglamentavimo priemonės, parodė, kad žuvų išteklių būklė panaši arba net geresnė vandens telkiniuose, kuriuose papildomi ribojimai netaikomi. Siekiant kompromisinio reglamentavimo, projekte numatoma leisti sužvejoti po 1 didelę žuvį. Taip pat liktų galioti bendras 5 kg žuvų sugavimo limitas. Panaši tvarka galioja Latvijoje: ten taip pat leidžiama paimti ne daugiau kaip po vieną didelę lydeką ir sterką, tačiau bendras leidžiamų sužvejoti žuvų skaičius didesnis – leidžiama per žvejybą sugauti 5 lydekas ir sterkus, o bendras ribojamų žuvų svoris yra 10 kg. Tokio griežto ribojimo, koks šiuo metu galioja Lietuvoje, kai nustatytas ir minimalus ir maksimalus leidžiamų paimti lydekų ir sterkų dydis visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, nėra kitose Europos šalyse. Todėl siūloma atsisakyti neproporcingo suvaržymo ir numatoma leisti patiems žvejams apsispręsti, ar paimti sugautą didelę žuvį.

Lietuvos vandens telkiniuose, kurių ekologinę būklę siekiama pagerinti, taikomos biomanipuliacijos priemonės, nustatytos šių taisyklių 7 priede. Atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, planuojama išplėsti tokių vandens telkinių sąrašą įrašant 12 naujų vandens telkinių (iš viso jų būtų 27). Šiuose vandens telkiniuose drausti sonarų naudojimą žvejojant iš vandens transporto priemonių, neriboti sugaunamų karpinių žuvų (išskyrus lynus) kiekio, taikyti minimalų 65 cm leidžiamų sužvejoti lydekų ir sterkų dydį, atsisakyti viršutinio lydekų ir sterkų dydžio ribojimo. 

Pataisose siūloma Kauno mariose neriboti sugaunamų sidabrinių karosų, karpių, kuojų, plakių kiekio, nes žuvų išteklių tyrimas atskleidžia, kad didžiąją dalį marių žuvų išteklių sudaro karpinės žuvys, 2013 m. uždraudus Kauno mariose verslinę žvejybą, ypač padaugėjo kuojų.

Taip pat projekte numatyta tikslinti žvejybos sporto varžybų reglamentavimą, sudarant geresnes sąlygas aukštojo meistriškumo sporto varžyboms. Siūloma, kad tokių varžybų metu laikinai bus leidžiama pagauti tuo metu draudžiamas sužvejoti žuvis, kurios po varžybų privalės būti paleistos. Žvejoti aukštojo meistriškumo sporto varžybų vietoje būtų galima tik tų varžybų dalyviams.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto galima teikti iki sausio 22 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) arba el. paštu info@am.lt.

Nauji metai įkvepia pokyčiams, todėl sporto salės kaip mat prisipildo naujais lankytojais. Vis dėlto, prieš pasirašant sporto klubo narystės sutartį naudinga žinoti, kokias teises ir pareigas ji nustato. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, į ką svarbu atkreipti dėmesį, kad vėliau netektų susidurti su netikėtomis išlaidomis. 

Sutarties nutraukimas nepasibaigus terminui

Prieš pasirašydami sporto klubo narystės sutartį atidžiai įvertinkite sutarties nutraukimo sąlygas. Sutartyje turi būti nurodyta:

• kada ir kokia tvarka galima nutraukti sutartį,
• prieš kiek laiko reikia pateikti nutraukimo prašymą,
• kokiu būdu turi būti pateikiamas prašymas (pvz., el. paštu ar per sporto klubo sistemą),
• kokios finansinės pasekmės taikomos nutraukiant sutartį anksčiau termino.

Nutraukdami sutartį nepasibaigus terminui turėsite apmokėti visas iki nutraukimo dienos susidariusias sumas. 

Narystės sustabdymas

Kai kurie paslaugų teikėjai leidžia laikinai sustabdyti narystę  (pasinaudoti atostogomis), todėl patikrinkite, ar sutartyje yra numatyta tokia galimybė. Tokiu atveju sutartyje paprastai nurodoma:

• ar galimas narystės sustabdymas,
• kokia galima sustabdymo trukmė,
• ar taikomas papildomas mokestis,
• ar ir kiek prasitęsia sutarties galiojimas. 

Sutarties perrašymas kitam asmeniui

Sutartyje gali būti numatyta ir galimybė perleisti narystę kitam asmeniui. Tokiu atveju vartotojas turi būti aiškiai informuojamas:

• ar perrašymas leidžiamas,
• ar reikalingas sporto klubo sutikimas,
• ar taikomas perrašymo mokestis ir koks jo dydis.

Ši sąlyga nėra privaloma, todėl jei jos nerandate sutartyje, narystės perrašymas greičiausiai negalimas. 

Automatinis sutarties pratęsimas

Tokia sąlyga galima, jei vartotojas yra tinkamai informuojamas. Sporto klubo sutartyje gali būti numatyta, kad jeigu per sutartyje nustatytą terminą raštu nenutraukiate sutarties, jos galiojimas automatiškai pratęsiamas sutartyje nustatytam laikotarpiui. Pratęsus sutartį, sporto klubas privalo Jums el. paštu pateikti:

• informaciją apie naujas sąlygas,
• pratęstą sutartį patvariojoje laikmenoje.

Pratęsus sutartį gali būti taikoma nauja sutarties kaina, todėl ypač svarbu savo valią dėl sutarties nutraukimo ar nepratęsimo pareikšti raštu, kaip tai numatyta sudarytoje sutartyje. 

Nevykdomi mokėjimai

Jei nevykdote sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir nemokate numatytų įmokų, paslaugų teikėjas  turi teisę taikyti sutartyje numatytas priemones, pavyzdžiui:

• siųsti priminimus dėl skolos,
• perduoti skolą skolos išieškojimo įmonei,
• sustabdyti arba nutraukti narystę.

Tokiu atveju Jums gali tekti sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir kitus sutartyje numatytus mokesčius ar išlaidas, įskaitant skolos išieškojimo išlaidas. 

Visais atvejais paslaugos teikėjas privalo sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su sutarties informacija ir pateikti ją patvarioje laikmenoje (pvz., popieriniuose dokumentuose, el. laiškuose ar kitomis laikmenomis).

Sveikatos ministerija savo pasiūlymą grindė tuo, kad dabartinė tvarka labai apkrauna medicinos įstaigas, ypač gripo epidemijų metu, sergantys pacientai, vykstantys pas gydytojus, ne savo valia prisideda prie užkrečiamų ligų platinimo, jų sveikatos būklė dėl kelionės į poliklinikas dar pablogėja, o medikai tokiais atvejais dažniausiai gali pasiūlyti tik gydymą namuose, geriant arbatėles.

Sodros duomenimis, 2024 m. buvo išduota 92 813 nedarbingumo pažymėjimai vienai arba dviem dienoms dėl ligos be tolesnio pratęsimo.

Sveikatos apsaugos ministerija paskaičiavimais, įgyvendinus šį pasiūlymą sveikatos priežiūros įstaigos sutaupys apie 790 tūkstančių eurų per metus.

Pasak jų, panaši tvarka jau daug metų galioja išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse.

Tam, kad būtų išvengta darbuotojų piktnaudžiavimo, siūloma leisti darbdaviams spręsti ar darbuotojas privalo kreiptis pas  gydytoją ar gali gydytis namie, nenueidamas į polikliniką.

Pasak ministerijos atstovų, šios dvi dienos negali būti painiojamos su sveikatinimo  dienomis, numatytomis kolektyvinėse sutartyse profesinių sąjungų nariams. Jos bus taikomos dėl kitų nei sveikatinimo dienos priežasčių ir taikomos visiems darbuotojams, o ne tik profesinių sąjungų nariams. Darbdavys turės teisę jų nesuteikti ir pasiūlyti darbuotojui kreiptis į gydytojus, bet to ir toliau negalės daryti suteikiant sveikatinimo dienas. Dėl sveikatinimo dienų suteikimo darbdaviui nereikia apie tai pranešti Sodrai, o dėl minėtų dienų darbdavys privalės tai padaryti.

Todėl įgyvendinus šį pasiūlymą profesinių sąjungų nariai nepraras savo teisės į sveikatinimo dienas ir taip pat turės teisę į dvi dienas metuose sirgti, nevykstant į gydymo įstaigas, jei darbdavys leidžia.

Darbdaviams pasiūlymas yra naudingas, nes po dviejų dienų darbuotojui nepagijus ir trečią dieną gavus nedarbingumą poliklinikoje, už trečią dieną darbuotojui nedarbingumą jau mokėtų ne darbdavys, o valstybė.

Tuo tarpu dabar besirūpinantys savo darbuotojais darbdaviai, išleidžiantys savo sirguliuojančius darbuotojus „išsigulėti“ namuose, o jiems nepagijus ir nustačius nedarbingumą poliklinikoje, turi darbuotojams apmokėti dar dvi nedarbingumo dienas be jau anksčiau apmokėtų dviejų dienų.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai atskleidė, kad energetikos įmonės „Ignitis“  kolektyvinėje sutartyje įvedus dabar siūlomą tvarką tik profesinės sąjungos nariams, patys darbdaviai savo valia vėliau ją išplėtė visiems darbuotojams, nes pastebėjo, kad tai stipriai sumažino sergamumą įmonėje.

Vis tik, nepaisant to, dalis darbdavių organizacijų šiam pasiūlymui priešinasi, teigdami, kad įmonės buhalteriams labai išaugs „administracinė našta“ pranešti apie tokį susirgusį darbuotoją Sodrai.

Profesinių sąjungų atstovai iš esmės pritarė pasiūlymui ir paprašė parengti rekomendacijas dėl šių dienų taikymo, kad būtų išvengta darbdavių piktnaudžiavimo.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ savo Koordinacinės tarybos posėdyje  jau svarstė šį ministerijos pasiūlymą ir jam pritarė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ inf. 

Projektas „Vilties sparnai: parama onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems“

Vienas pagrindinių 2025 metų projektų – „Vilties sparnai: parama onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems“, kurio tikslas - teikti socialinę ir psichologinę pagalba Jonavos mieste ir rajone gyvenantiems onkologiniams ligoniams ir jų šeimos nariams/artimiesiems. Projekto metu buvo organizuotas paskaitų–seminarų ciklas. Paskaitose nagrinėtos onkologiniams pacientams ypač aktualios temos: ligos gydymas ir priežiūra, sveika gyvensena, fizinis aktyvumas, mityba bei pacientų teisės. Užsiėmimus vedė įvairių sričių specialistai – gydytojai onkologai, sveikos mitybos ekspertai, kineziterapeutai, sportinio užimtumo specialistai.

Didelis dėmesys projekte skirtas emocinei ir dvasinei sveikatai. Siekiant stiprinti bendravimą tarp panašią patirtį išgyvenančių žmonių, organizuotos ekskursijos, edukacinės veiklos, kultūriniai renginiai, švenčių paminėjimai, pėsčiųjų žygiai Jonavos rajone bei plaukimas baidarėmis. 

2025 metais taip pat surengtos išvykos į kitus Lietuvos miestus, kurių metu buvo užmegzti glaudesni ryšiai su kitomis onkologinių ligonių organizacijomis, dalintasi patirtimi ir stiprinta tarpusavio partnerystė.

Siekiant pasiekti kuo platesnį gyventojų ratą, organizuotos išvykos į Jonavos rajono seniūnijas, susitikimai viešojoje bibliotekoje. Jų metu buvo teikiamos konsultacijos onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, viešinama JOLA „ŠKAC“ veikla, išduodamos POLA kortelės, pristatomos jų teikiamos galimybės ir naudos.

Projektas „Vilties sparnai: parama onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems“ įgyvendintas Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis pagal Socialinių projektų finansavimo nuostatus.

Projektas „Kartu mes stipresni 2025“

Įgyvendinant projektą „Kartu mes stipresni 2025“, buvo suorganizuota dviejų dienų stovykla „Dvi dienos sveikatai ir išmintingam rytojui“, skirta Jonavos rajono onkologiniams ligoniams ir jų šeimos nariams. Stovykloje dalyvavo 50 dalyvių, kurie turėjo galimybę ne tik pailsėti, bet ir dalyvauti sveikatinimo, saviugdos bei bendravimo veiklose.

Projekto metu suburta 5 savanorių komanda, aktyviai prisidėjusi prie veiklų organizavimo. Taip pat stiprinta informacijos sklaida – JOLA „ŠKAC“ „Facebook“ paskyroje paskelbti informaciniai pranešimai, skirti onkologiniams ligoniams, jų artimiesiems ir visuomenei. Renginių metu bei viešose erdvėse buvo platinami informaciniai leidiniai apie onkologinių ligų prevenciją, sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną, gyventojai kviečiami jungtis prie asociacijos bendruomenės socialiniuose tinkluose.

Stovykla organizuota įgyvendinant projektą „Kartu mes stipresni 2025“, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023–2025 m. veiksmų plano priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

Projektas „EIK, VEIK, SVEIK 2025“

Projektas „EIK, VEIK, SVEIK 2025“ buvo skirtas Jonavos onkologinių ligonių bei jų šeimos narių psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimui. Jo metu įvyko 9 savitarpio pagalbos grupių susitikimai su psichologe, kuriuose iš viso dalyvavo 184 asmenys. Susitikimai vyko įvairiomis temomis, dalis jų buvo išvykstamieji. Teiktos individualios konsultacijos ne tik onkologinėmis ligomis sergantiems, bet suteikta pagalba ir parama artimiesiems netekčių atvejais. Konsultacijos vyko telefonu ir gyvų susitikimų metu.

Grupės dalyviai lankėsi Kaune – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir jubiliejinėje parodoje, patyrė virtualios realybės filmus „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“, dalyvavo planetariumo seanse, lankėsi Mokslo saloje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje ir jos požemiuose bei patyrė neregių instaliaciją, leidusią pažinti pasaulį be regėjimo. Visos patirtys buvo reflektuojamos kartu su psichologe, aptariant jausmus, pojūčius ir vidinius išgyvenimus.

Šios veiklos suteikė emocinį atokvėpį nuo kasdienybės, mažino įtampą, skatino pozityvias emocijas, viltį ir vidinių resursų stiprėjimą. Bendros patirtys stiprino tarpusavio ryšį, bendrystės jausmą ir emocinį palaikymą grupėje.

Beveik kiekvieną ketvirtadienį nuo 2025 m. birželio 12 d. iki gruodžio 18 d. buvo organizuojami reguliarūs žygiai su šiaurietiškomis lazdomis. Iš viso surengta 15 žygių, kuriuose dalyvavo 175 asmenys. Dalyvių poreikiams užtikrinti įsigyta 12 šiaurietiško ėjimo lazdų komplektų. Žygiai buvo atviri visiems norintiems, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo ar patirties, juos inicijavo ir koordinavo asociacijos savanoriai.

Reguliarus judėjimas gryname ore stiprino fizinę sveikatą, gerino savijautą, mažino stresą ir įtampą, skatino bendrystę bei tarpusavio palaikymą.

Projektas „EIK, VEIK, SVEIK 2025“ finansuotas Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis pagal Visuomenės sveikatos projektų finansavimo nuostatus.

Bendrystė, kuri gydo

Jonavos onkologinių ligonių asociacija „ŠKAC“ 2025 metais dar kartą įrodė, kad bendrystė, žinios ir palaikymas turi didžiulę gydomąją galią. Įgyvendinti projektai suteikė nemokamą, individualizuotą psichologinę ir socialinę pagalbą, sudarė sąlygas tenkinti socialinius, kultūrinius, dvasinius ir fizinio aktyvumo poreikius.

Savalaikė informacija, bendravimas su specialistais, dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse ir bendruomeninėse veiklose turėjo teigiamą poveikį dalyvių psichologinei būklei, skatino socialinę integraciją, grįžimą į aktyvesnį visuomeninį gyvenimą, savanorystę.

Augantis POLA kortelių turėtojų skaičius – 2025 m. gruodžio 18 d. duomenimis Jonavos mieste ir rajone jų buvo 1198, o per metus išduotos 357 naujos kortelės – patvirtina didėjantį kompleksinės pagalbos poreikį. Tai aiškiai rodo JOLA „ŠKAC“ veiklos tęstinumo ir plėtros svarbą ateityje.

Visi norintys sužinoti daugiau apie Jonavos onkologinių ligonių asociacijos ,,ŠKAC” veiklas ar gauti Pagalbos Onkologiniams Ligoniams Asociacijos (POLA) kortelę, gali kreiptis: +370 685 36670.

,,Škac" inf 

Pernykštis sausis buvo neįprastai šiltas – vidutinė oro temperatūra buvo beveik 5° C aukštesnė už daugiametę klimato normą. Šiemet sausio pradžia buvo šaltesnė apie –6° C nei įprastai, o antrosios mėnesio pusės prognozės atšilimo taip pat nerodo. Tai reiškia, kad pastatuose yra suvartojama daugiau šilumos nei įprastą sausio mėnesį. Todėl, nors šilumos kainos išlieka panašios kaip ir 2025 m. (šilumos kaina per metus padidėjo 0,25 proc.) – pagrindinis pokytis šilumos sąskaitose vasario mėnesį bus nulemtas didesnio šilumos suvartojimo.

„Pirmoji šildymo sezono pusė tiek šilumos kainų, tiek šilumos suvartojimo prasme buvo palanki vartotojams, kadangi šilumos sąskaitos atitiko ankstesnių metų tendencijas. Vis dėlto nepaisant ankstesnių metų lygį atitinkančių kainų, šilumos sąskaitos antroje sezono pusėje, tikėtina, bus didesnės. Tą lems didesnis šilumos suvartojimas bei nuo sausio mėnesio nebetaikoma PVM lengvata šildymui“, – sako VERT narys Matas Taparauskas.

VERT ir Hidrometeorologijos tarnybos 2023‒2025 m. duomenys rodo aiškią sąsają tarp oro temperatūros ir šildymo išlaidų: šaltesniais mėnesiais sąskaitos didėja, o šiltesniais – mažėja.

VERT skaičiavimais, orams už lango sausio mėnesį išliekant tokiems patiems ir likusią mėnesio pusę, naujos statybos 60 m2 dydžio bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė šilumos sąskaita, nevertinant PVM, už sausio mėnesį gali siekti apie 70 Eur (2025 m. sausį ‒ apie 43 Eur). Tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose sąskaita gali siekti apie 113 Eur (2025 m. sausį - apie 76 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose apie 187 Eur (2025 m. sausį ‒ apie 127 Eur). Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitų dydžiai yra preliminarūs, o galutinės sąskaitos priklauso nuo buto dydžio, suvartoto šilumos kiekio bei konkrečios šildymo kainos mieste.

Didelę reikšmę sausio šildymo sąskaitoms turės tai, kad nuo šių metų pradžios panaikinta laikina PVM lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM. Sąskaitos dėl to vidutiniškai didės dar 8‒22 Eur, priklausomai nuo būsto ir šilumos suvartojimo.

Pasak M. Taparausko, vertinant pirmąją 2025‒2026 m. šildymo sezono pusę (spalio–gruodžio mėn.), bendras šilumos kainų lygis Lietuvoje išliko stabilus. Vidutinė šilumos kaina siekė 7,14 ct/kWh be PVM ir, palyginti su tuo pačiu 2024‒2025 m. šildymo sezono laikotarpiu, kito nežymiai. Pernai spalį fiksuotas nedidelis kainų augimas, tačiau lapkritį ir gruodį kainos mažėjo, todėl bendras sezono pradžios kainų lygis išliko stabilus.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainų dinamika skyrėsi: Vilniuje vidutinė šilumos kaina mažėjo, o Kaune augo ‒ daugiausia dėl į tarifą įtrauktų investicijų į šilumos ūkio infrastruktūros atnaujinimą. Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose kainų pokyčiai buvo nedideli.

Likusiais šildymo sezono mėnesiais – vasarį–kovą – šilumos kainos, prognozuojama, turėtų išlikti panašaus lygio kaip ir praėjusiais metais, todėl pagrindinis veiksnys, lemsiantis šildymo sąskaitų dydį, ir toliau bus oro temperatūra bei taikomas didesnis PVM. Vis dėlto, šaltiems orams užsilikus, kartu su augančiu šilumos poreikiu auga ir šilumai gaminti naudojamo kuro poreikis, todėl neatmestini ir kuro kainų pokyčiai likusio šildymo sezono metu.

Sausio mėnesiui šilumos sektoriaus įmonės yra apsirūpinusios beveik 95 proc. biokuro (palyginti su 2025 metų sausio mėn.), kurio vidutinė kaina siekia 24,81 Eur/MWh. Vis dėlto VERT prognozuoja, kad ilgesniam laikui užsitęsus šaltesniems orams vidutinė biokuro kaina šalyje likusį šildymo sezoną galėtų padidėti iki 25‒27 Eur/MWh, nes trūkstamas kiekis būtų įsigyjamas rinkoje už santykinai aukštesnę kainą dėl atšalusių orų ir didesnio biokuro poreikio.

Gyventojams rekomenduojama, vertinant šildymo sąskaitas, atkreipti dėmesį ne tik į galutinę mokėtiną sumą, bet ir į suvartotos šilumos kiekį ‒ palyginti jį su ankstesniais laikotarpiais. Kilus klausimams, gyventojai raginami kreiptis į savo šilumos tiekėją.

Išsamią šilumos kainų statistiką galite rasti VERT skelbiamoje apžvalgoje ČIA.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Per dvylika praėjusių metų mėnesių Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai, reaguodami į iš įvairių Lietuvos vietų gautus gyventojų pranešimus, neutralizuoti pavojingų radinių vyko 834 kartus ir nukenksmino 4493 vienetus įvairaus tipo bei kalibro standartinių sprogstamųjų užtaisų bei amunicijos. Šie skaičiai yra šiek tiek mažesni nei ankstesniais metais. Tačiau Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kpt. Domo Laukaičio teigimu, iškvietimų dinamika keletą pastarųjų metų yra stabili.

„50 iškvietimų mažiau, 50 daugiau – tai yra natūrali švytuoklė, kuri kartojasi metai iš metų. Paprastas to paaiškinimas – gamta. Didelis įšalas kelia objektus į dirvos paviršių, tad kuo šaltesnė žiema, tuo galima tikėtis didesnės radinių gausos. Jau įdomu, kiek Barbora bus dosni šiemet“, – nežymų neplaninių sprogmenų neutralizavimo operacijų skaičiaus sumažėjimą paaiškina jis.

2025-aisiais pagal rastą kiekį, kaip ir kiekvienais metais, dominavo įvairaus kalibro artilerijos sviediniai bei minosvaidžio minos, nemažai neutralizuota rankinių granatų, keletas aviacinių bombų. Daugiausiai iškvietimų išminuotojai sulaukė iš Šakių, Vilkaviškio, Raseinių, Klaipėdos, Vilniaus savivaldybių. Kuopos vadas sako, kad tokia iškvietimų geografija suformuota karinių konfliktų – I ir II pasaulinių karų, partizaninio pasipriešinimo kovų, šaltojo karo metu vykusių karinių mokymų – ir nekinta nuo pat 1991 metų, kai buvo pradėti Lietuvos teritorijos valymo darbai.

Paklaustas, kokią praėjusių metų neutralizavimo operaciją įvardytų kaip pačią įsimintiniausią, didelę darbo su sprogmenimis patirtį turintis kpt. Domas Laukaitis atviras: „Su kiekvienais metais vis sunkiau kažkuo pasididžiuoti. Kai tenka dirbti su sprogmenų kiekiais, kurie siekia toną, o kartais ir daugiau, savotiškai „atbunki“ ir 250 kg aviacinė bomba toli gražu neatrodo didelis iššūkis. Galbūt smagiausia buvo dirbti su 129 vienetais 105 mm kalibro artilerijos sviediniais, rastais Klaipėdos r. statant naują gyvenamųjų namų kvartalą, taip pat paminėjimo vertas vokiškos aviacinės bombos SC-250 neutralizavimas Vilniuje“.

Pernai darbo išminuotojams netrūko ir valant potencialiai sprogmenimis užterštas teritorijas pagal patvirtintą metinių darbų planą. Planinių darbų metu naudojant įvairią įrangą išvalyta net 656 ha civilinių ir karinių teritorijų: 32 ha teritorijų patikrinta su minų ieškikliais ir magnetometrais, 13 ha – su distancinėmis išminavimo mašinomis ir net 611 ha vizualiniu būdu. Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Domas Laukaitis sako, kad daugiausiai laiko, žmogiškųjų resursų bei sunkaus ir atkaklaus darbo pareikalavo Rūdninkų poligono valymas vizualiniu metodu, kai kariams teko apeiti, patikrinti ir išvalyti daugiau nei 200 ha teritoriją.

Nepaisant to, kad sprogmenų paieškos bei neutralizavimo darbų skaičiai įspūdingi, tai yra tik nedidelė, nors ir labiausiai visuomenėje matoma, Sprogmenų neutralizavimo kuopos karių veiklos dalis. 2025 metais išminuotojai dalyvavo daugybėje įvairaus masto pratybų Lietuvoje ir užsienyje, vykdė paramas kitiems padaliniams, vedė mokymus įvairioms valstybės institucijoms, taip didindami tarnautojų bendrą supratimą apie sprogmenis bei prisidėdami prie jų saugumo, rengė kuopos veiklos pristatymus visuomenei švenčių bei renginių metu, kėlė kvalifikaciją kursuose ir seminaruose. Kuopos vado kpt. Domo Laukaičio nuomone, verta paminėti ir tai, kad praėjusiais metais kuopos kariams teko vykdyti ir tokias užduotis, kokių iki šiol nebuvo darę, pavyzdžiui, sprogdinti neeksploatuojamus vandens bokštus ir įgyti know how gebėjimų aukštoms konstrukcijoms naikinti.

Paprašytas parašyti išminuotojams pažymį už praėjusius metus ir pasidalinti naujų metų lūkesčiais Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Domas Laukaitis nusišypso: „Hmm... Bent jau 11 tai tikrai parašyčiau. Ir ne su pieštuku, o tušinuku, nes metai buvo su didele turbulencija. O naujiems metams kažkokių išskirtinių lūkesčių neturime. Svarbiausia, kad visi būtų saugūs ir geros nuotaikos. Laukiame ir žinome, tuoj nutirps sniegas ir su statybininkų grįžimu į statybvietes bei pirmaisiais ūkininkų vizitais į laukus vėl mirgės mūsų švyturėliai ir darysime tai, kam esame pašaukti“.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono informacija ir nuotraukos

Siekiant užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia Vyriausybei įstatymų projektus.

Jais numatoma įtvirtinti aiškius kriterijus darbo užmokesčiui nustatyti, darbdaviams – pareigą teikti informaciją apie atlyginimus savo darbuotojams, didelėms organizacijoms – pareigą teikti viešą informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, viršijant atotrūkio ribą, atlikti atlyginimų auditą kartu su darbuotojų atstovais.

Įstatymų projektams, kuriais įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva dėl skaidraus darbo užmokesčio, dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. birželio 7 d.

„Šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus, nes vis dar išlieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Siūlomi įstatymų pakeitimai iš esmės prisidės ne tik prie teisingesnio darbo užmokesčio, bet ir prie vyrų ir moterų algų atotrūkio mažinimo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

KAS KEIČIASI?  

Informacijos teikimas. Didelis dėmesys skiriamas informacijos apie darbo užmokestį sklaidai ir darbuotojo įgalinimui – darbdaviams numatoma pareigų teikiant informaciją tiek darbuotojui tiesiogiai, tiek ir pranešant valstybės institucijoms.

Siūloma viešai skelbti įmonių, kurios turi 100 ir daugiau darbuotojų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius, kurie leis identifikuoti sisteminius skirtumus tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio.  

Numatoma, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę bet kuriuo metu darbdavio raštu prašyti ir gauti informaciją apie jo paties darbo užmokesčio dydį (metinį ir valandinį) įskaitant atlygį natūrą ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius (metinius ir valandinius) pagal darbuotojo lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskiriama jo pareigybė. Darbdaviai šią informaciją kiekvieną mėnesį galės matyti „Sodros“ sistemoje, kurioje iš gautų duomenų šie rodikliai bus apskaičiuojami automatiškai.

Siūloma numatyti, jog informacijos apie savo darbo užmokestį ir tos pačios kategorijos darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį darbuotojas taip pat galėtų prašyti ir per valstybės institucijas, t. y. teikti prašymą Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT).

Organizacijos, turinčios daugiau kaip 100 darbuotojų, privalės reguliariai teikti informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, o viršijus tam tikrą atotrūkio ribą – atlikti išsamų atlyginimų auditą kartu su darbuotojų atstovais.

Darbo apmokėjimo sistemos skaidrumas. Įstatymų projektais siūloma didinti darbo apmokėjimo sistemų skaidrumą, įtvirtinami aiškūs kriterijai, kuriais remiantis, darbdaviai turi vertinti koks darbo užmokestis turi būti nustatomas konkrečiai pareigybei.

Siekiama, kad darbo užmokesčio politika būtų grindžiama vieningu reguliavimu, pavyzdžiui, bendromis kolektyvinėmis sutartimis, sektoriaus ar šakos lygmens derybomis, arba darbdavio nustatytais vidiniais standartais, kurie vienodai taikomi kelioms įmonėms ar padaliniams.

Svarbus diskriminacijos darbo užmokesčio srityje panaikinimo elementas yra darbo užmokesčio skaidrumas prieš įdarbinant, todėl siūloma numatyti, jog būsimas darbdavys atrinktiems kandidatams prieš pokalbį dėl darbo turėtų pateikti kolektyvinės sutarties nuostatas, kurios taikomos tai pareigybei (darbui), dėl kurios tariamasi.

Siūlomais pakeitimais taip pat siekiama paskatinti organizacijas sistemingai peržiūrėti savo darbo užmokesčio sistemas ir užtikrinti, kad už vienodą arba vienodos vertės darbą vyrams ir moterims būtų mokamas vienodas darbo užmokestis.

Lietuvoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis 2023 m. siekė 10,7 procentų ir per aštuonerius metus (nuo 2015 m., kuriais atotrūkis buvo 13 procentų) sumažėjo 2,3 procentais.

Visų pirma, privalomąją pradinę karo tarnybą atlieka tik asmenys, pripažinti tinkamais pagal sveikatos būklę. Tinkamumas vertinamas individualiai Karinės medicinos ekspertizės komisijos medicinos specialistų. Todėl gali pasitaikyti atvejų, kai ne visi norintys atlikti tarnybą dėl sveikatos priežasčių tą galės daryti.

Antra, atsižvelgiant į didelį skaičių jaunuolių, kurie tarnybą renkasi atlikti savo noru, gali susidaryti situacijos, kai tarnybos vietos konkrečiuose daliniuose jau būna užpildytos anksčiau besikreipusių asmenų. Nors prioritetas teikiamas savanoriškai tarnybą pasirinkusiems jaunuoliams, kiekvieno karinio vieneto priėmimo galimybės yra ribotos, todėl ne visi gali patekti į norimą dalinį.

Planuojant, ar stoti į mokymo įstaigą 2026 metų rugsėjį, ar pirmiausia atlikti tarnybą, svarbu įvertinti ir šias galimybes:

Pirma, įstojus į aukštąją mokyklą 2026 metų rudenį, studentai turi teisę pasiimti akademines atostogas privalomajai pradinei karo tarnybai atlikti. Tai numatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnyje. Akademinių atostogų metu studentai nepraranda studento statuso ir, grįžę po tarnybos, turi teisę tęsti studijas. Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose ši studijų vieta taip pat išsaugoma.

Antra, jaunuoliams, kurie nusprendžia pirmiausia atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir tik vėliau stoti į mokymo įstaigą, primename, kad baigus tarnybą stojant prie konkursinio balo pridedama 0,5 balo. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše, reglamentuojančiame stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas konkursinių eilių sudarymą.

Kiekvienas sprendimas – stoti iš karto ar pirmiausia atlikti tarnybą – yra individualus. Svarbiausia jį priimti turint visą reikalingą informaciją ir aiškiai suprantant esamą situaciją.

Lietuvos kariuomenės inf. 

Didžiausia dalis ukrainiečių moterų dirba apdirbamosios gamybos įmonėse (4,3 tūkst.), beveik penktadalis – apgyvendinimo ir maitinimo (3 tūkst.). Tačiau sparčiausias darbuotojų skaičiaus augimas – net 16 kartų – užfiksuotas administracinės ir aptarnavimo veiklos srityje, kur dirba 2,5 tūkst. moterų ukrainiečių.  

„Stebime teigiamus pokyčius – vis daugiau atvykusių ukrainiečių tautybės moterų susiranda nuolatinius darbus ir sėkmingai kuria savo ateitį mūsų šalyje. Nuo 2022-ųjų ukrainiečių užimtumas – viena prioritetinių mūsų veiklų – tuomet iš karto kreipėmės  į šalies darbdavius, kurie galėtų įdarbinti atvykusius, o laisvų darbo vietų platformoje sukūrėme specialią žymą, pagal kurią galima atrinkti laisvas darbo vietas ukrainiečiams, –  pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  

– Pradžioje nežinojome atvykusių žmonių išsilavinimo, siūlomos darbo pozicijos buvo susijusios su  mažiau kvalifikuotu darbu. Be to, į mūsų šalį atvyko daugiau moterų ir vaikų, todėl ne visi darbo pasiūlymai atitiko jų poreikius. Visgi per šiuos metus matome ne tik kiekybinį, bet įvykusį kokybinį lūžį – ukrainietės vis dažniau užima aukštos ir vidutinės kvalifikacijos pozicijas.“   

Šiuo metu kas septinta dirbanti ukrainietė užima aukštos kvalifikacijos pareigas: dirba mokytojomis, rinkodaros ir pardavimo specialistėmis arba analitikėmis. Per trejus metus du kartus išaugo specialisčių skaičius, technikų ir jaunesniųjų specialisčių. Aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje dirba  2,3 tūkst. moterų ukrainiečių (13,5 proc.).   

Daugiau nei pusė ukrainiečių moterų įsitvirtino vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbuose (53,1 proc. arba 9,1 tūkst.). Darbo rinkoje paklausą turinčiomis virėjomis įsidarbino net 1,3 tūkst. moterų, parduotuvių pardavėjomis bei maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorėmis – po 700, kepėjomis ir konditerėmis bei pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatorėmis – po 500.   

Nekvalifikuotus darbus šalyje dirba trečdalis (33,4 proc. arba 5,7 tūkst.) ukrainiečių moterų, iš jų – daugiausiai valytojomis (2,3 tūkst.), virtuvės pagalbininkėmis (800), pakuotojomis (500), krovikėmis bei prekių į lentynas krovėjomis (po 300).   

Nuo 2023 m pradžios darbo rinkoje augo visų kvalifikacijų dirbančių ukrainiečių moterų skaičius: penktadaliu (700 arba 31,9 proc.) daugiau įsidarbino įrenginių ir mašinų operatorėmis, 600 (63,9 proc.) –  specialistėmis, 500 (21,4 proc.) – paslaugų darbuotojomis ir pardavėjomis, 300 (90,1 proc.) daugiau dirbančių technikėmis ir jaunesniosiomis specialistėmis.  

Labiausiai per trejus metus padidėjo dirbančių moterų skaičius administracinės ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse – 1,3 tūkst. (111,5 proc.), trečdaliu (800 arba 33 proc.) – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo srityje, 500 (70,2 proc.) –  transporto ir saugojimo sektoriuje bei 400 (26 proc.) – prekyboje.   

Šalies darbo rinkoje –  41,7 tūkst. ukrainiečių. Darbo ieško 3 tūkst., iš jų – 2,4 tūkst. moterų. 

Užimtumo tarnybos inf. 

Kaip jau buvo skelbta ČIA, panašaus pobūdžio melagingi pranešimai su tais pačiais tekstais bei tomis pačiomis nuotraukomis iš netikrų Telegram kanalo paskyrų prieš kurį laiką buvo skleidžiami ir kitose šalyse, tačiau patikrinus informaciją ji nepasitvirtino ir primena anksčiau platintus melagingus grasinimus apie mokyklose padėtus sprogmenis.

Organizuoti ir kontroliuoti šį ikiteisminį tyrimą pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams, tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

LR Prokuratūros inf.