Šį ir praėjusį medžioklės sezonus šis limitas buvo 4 300 briedžiai. Jie yra vieninteliai medžiojami kanopiniai žvėrys, kurių medžioklė Lietuvoje yra limituojama.

Briedžių sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato tos savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinių miškų urėdijos specialistų, privačių miškų, žemės savininkus, medžiotojų klubus ir būrelius vienijančių organizacijų atstovų. Bendras šių žvėrių sumedžiojimo limitas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Aplinkos ministerijai pateiktus, Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje suvestus, duomenis.

Didžiausias briedžių sumedžiojimo limitas nustatytas Švenčionių r. savivaldybėje (214),  Varėnos r. savivaldybėje (205) ir Ignalinos rajono savivaldybėje (201).

Briedžių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.

Aplinkos ministerijos inf.

Vertingą dovaną muziejui įteikė Vilniaus LITUA Rotary klubas, inicijavęs šio istorinio šaltinio atkūrimą. Faksimilė leis lankytojams iš arti susipažinti su daugiau nei tūkstančio metų senumo Lietuvos istorijos liudijimu.

Šiandien, liepos 31 d., Vilniaus LITUA Rotary klubas faksimilę perdavė laikinai Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas einančiam Valdui Majauskui. Susitikime dalyvavo mero patarėja Birutė Gailienė, laikinai Jonavos kultūros centro direktorės pareigas einanti Jurgita Serapinė, Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus ir Turizmo informacijos centro darbuotojos. 

Jonavos kultūros centro inf.

Tačiau svarbiausia informacija nebūtinai parašyta didesniu šriftu. Pirkdami jau marinuotus šašlykus pakuotėje mokame ne tik už mėsą, bet ir už marinatą, paruošimą, gražią ir patogią pakuotę bei sutaupytą laiką. O kiek pačios mėsos iš tiesų parsinešame namo, dažnai paaiškėja tik atidžiau perskaičius tai, kas etiketėje parašyta mažesniu šriftu.

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) liepos 30 d. atliktas viešai skelbiamų didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių kainų palyginimas parodė, kad vertintuose produktuose mėsa gali sudaryti nuo 75 iki 98 procentų.

Kaina ta pati, turinys – skirtingas

Dviejų kiaulienos sprandinės šašlykų kilogramo kaina tą dieną buvo vienoda – 7,49 euro. Vienas produktas buvo parduodamas kilogramo pakuotėje, kitas – 800 gramų akcijinėje pakuotėje, tačiau perskaičiavus jų kilogramas kainavo tiek pat.

Sudėtis skyrėsi gerokai labiau. Viename produkte sprandinė sudarė 78,6 proc., kitame – 98 procentus. Lyginant po kilogramą abiejų produktų, viename būtų 786 gramai sprandinės, kitame – 980 gramų. Skirtumas – beveik 200 gramų mėsos.

Likusią produkto dalį sudarė vanduo, aliejus, svogūnai, prieskoniai ir kiti marinato ingredientai. Daugiau marinato savaime nereiškia prastesnio produkto – vieni mėgsta sultingesnius, gausiau marinuotus šašlykus, kiti renkasi kuo daugiau mėsos. Galiausiai pasirinkimą lemia ne tik kaina, bet ir skonis bei kulinariniai įpročiai.

Palyginus, kiek reikėtų sumokėti už tokį produkto kiekį, kuriame būtų vienas kilogramas sprandinės, pirmuoju atveju susidarytų apie 9,53 euro, antruoju – apie 7,64 euro. Skirtumas siektų beveik 1,90 euro.

Mokame ne vien už mėsą

Šie skaičiai nereiškia, kad daugiau mėsos turintis produktas visada yra geresnis pasirinkimas. Vieniems svarbiausia sudėtis, kitiems – skonis, marinatas ar galimybė paruoštą mėsą iš karto dėti ant grotelių.

Namuose galima patiems pasirinkti norimą mėsą, nuspręsti, kiek dėti svogūnų, aliejaus ar prieskonių, ir pritaikyti skonį sau. Parduotuvėje perkamas jau paruoštas sprendimas – nereikia ieškoti recepto, pjaustyti mėsos ir laukti, kol ji pasimarinuos.

Orientacinis ŽŪDC skaičiavimas anksčiau parodė, kad iš vieno kilogramo kiaulienos sprandinės ir paprasto marinato namuose paruošti šašlykai kainuotų apie 7,14 euro. Pats marinatas atsieitų mažiau nei eurą. Vis dėlto tai nėra visiškai toks pats pasirinkimas kaip parduotuvėje paruoštas produktas – jo kainoje atsispindi ir paruošimas bei sutaupytas laikas.

„Pirkdamas jau paruoštus šašlykus žmogus moka ne tik už mėsą. Jis sumoka ir už marinavimą, paruošimą, pakuotę bei sutaupytą laiką. Tai patogus pasirinkimas, tačiau lyginant produktus verta pažiūrėti ne tik į kilogramo kainą, bet ir į sudėtį“, – pažymi ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė.

Ką patikrinti prieš dedant į krepšelį?

Renkantis jau marinuotus šašlykus verta sau atsakyti į tris klausimus: kiek kainuoja kilogramas produkto, kokią jo dalį sudaro mėsa ir kokia konkreti mėsa panaudota?

Sprandinė, mentė, vištienos krūtinėlė ar šlaunelių mėsa nėra vienodi produktai. Todėl mažesnė kilogramo kaina gali reikšti ne tik daugiau marinato, bet ir kitą, pigesnę mėsos dalį.

Pigiausias šašlyko kilogramas gali būti geras pasirinkimas. Tačiau prieš dedant pakuotę į krepšelį verta perskaityti ir tai, kas parašyta mažesniu šriftu.

ŽŪDC inf.

Tikslinės prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemones rugpjūčio mėnesį bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs taikydami viešąjį, neviešąjį ir (ar) mišrųjį patruliavimo būdus.

Rugpjūčio 3–9 d. – transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė (inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) – vykdoma daugelyje Europos šalių.

Rugpjūčio 7–9 d., 14–15 d. ir 22–23 d. – dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, elektrinių mopedų vairuotojų kontrolė.

Rugpjūčio 10–12 d. ir 20–21 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė. Taip pat pėsčiųjų kontrolė: ar per kelią einama tam skirtose vietose, ar reguliuojamose sankryžose paisoma šviesoforo signalų, ar neinama dviračių takais ir pan.

Rugpjūčio 16–18 d. – vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Rugpjūčio 26–28 d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai, atsižvelgę į prižiūrimos teritorijos eismo įvykių, taip pat eismo dalyvių daromų pažeidimų specifiką, gali organizuoti ir kitas papildomas priemones.

Eismo sąlygas pasitikrinkite: https://eismoinfo.lt

Lietuvos policijos inf. 

„Liepos 31-ąją sukanka 35 metai nuo tragiškų įvykių, kai 1991 m. ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai.

Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti, ir labai svarbu, kad mes turime šių žiaurių nusikaltimų liudytoją. Jo rašytiniai liudijimai – labai svarbus dokumentas, visam pasauliui įrodantis nusikaltimų žiaurumą ir agresorių siekius palaužti Lietuvos laisvę.      

Anuomet – pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais – žuvo drąsūs Lietuvos vyrai, kurie beveik plikomis rankomis stojo ginti valstybės sienos. Jų pagrindinis ginklas buvo pareiga ir meilė Tėvynei.

Šis pasiaukojimas ginti ir saugoti tuo metu tik teoriškai laisvą valstybę – labai svarbus patriotiškumo pavyzdys ateities kartoms. Amžių amžius prisiminsime už Lietuvos laisvę sudėtas aukas ir visada išsaugosime šviesų didvyrių atminimą.  

Likimas lėmė mums gyventi šalia sienų, už kurių klesti diktatoriai, paminamas laisvas žodis, demokratijos taisyklės ir net liepsnoja atvira agresijos ugnis. Besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą akivaizdžiai įrodo, kad nė minutei negalime prarasti budrumo. Privalome būti pasirengę ginti savo valstybės sienas ir saugoti jos žmones.

Šiandien mes esame ES ir NATO nariai, turime galingų ir patikimų sąjungininkų, turime profesionalias ir gerai techniškai aprūpintas tarnybas.

Tačiau esu tikras, kad visų svarbiausia buvo ir lieka mūsų pačių atsakomybė, supratimas, jog laisvė – nėra dovana. Ir šis Medininkų tragedijos minėjimas lai būna mums priminimas, kad turime visada būti budrūs ir vieningi, pasiruošę duoti atkirtį visiems, kurie kėsintųsi į mūsų tėvynės laisvę“, – teigia Vyriausybės vadovas.

lrv.lt inf.

Spektaklis „Aplink pasaulį 2“ pakvietė mažuosius žiūrovus ir jų šeimas leistis į improvizuotą kelionę po įvairias pasaulio šalis. Keliaudami vaikai tapo ne tik žiūrovais, bet ir aktyviais spektaklio dalyviais – kartu žaidė, dainavo, pažino skirtingų kraštų papročius ir atrado pažinimo džiaugsmą.

Dėkojame spektaklio kūrėjams už įkvepiančią kelionę, o visiems susirinkusiems – už šiltą bendrystę ir puikią nuotaiką. Tikimės, kad šis vakaras paliko daug gražių įspūdžių ir dar kartą priminė, jog pažinti pasaulį – nepaprastai įdomu, o sugrįžti namo visada gera.

Iki kitų susitikimų vasaros renginiuose!

Jonavos kultūros centras 

„Dirbame tam, kad galimybę rinktis elektromobilį turėtų kuo daugiau gyventojų. Vis dar abejojantiems drąsiai sakau – pats vairuoju elektromobilį ir galiu patvirtinti, kad bijoti tikrai nėra ko. Įkrovimo infrastruktūrą sparčiai plečiame visoje Lietuvoje, todėl elektromobilis šiandien yra patogus pasirinkimas. Tai tik pradžia – esame numatę ir daugiau priemonių elektromobiliams įsigyti“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad perėjimas prie švaresnio transporto šalyje vyktų kuo sklandžiau. Analizuodami praėjusio kvietimo rezultatus pastebėjome, kad dalis elektromobilius įsigijusių gyventojų nespėjo pasinaudoti vasaros pradžioje pasibaigusia parama. Reaguodami į šiuos lūkesčius ir bendradarbiaudami su Susisiekimo ministerija, ieškojome sprendimų, kad finansavimo sąlygos būtų kuo patrauklesnės ir teisingesnės. Tad kompensacijas galės gauti gyventojai, kurie elektromobilius įsigijo ir įregistravo nuo šių metų gegužės 1 d.“ – sako APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

Atnaujintos sąlygos gyventojams

Gyventojų transporto parko atnaujinimui numatyta didžiausia finansavimo dalis – 12 mln. eurų. Fiziniai asmenys, nusprendę persėsti prie elektromobilio vairo, kaip ir ankstesnio kvietimo metu galės pretenduoti į šias vienkartines kompensacijas: įsigijus naują elektromobilį bus skiriama 5 tūkst. eurų išmoka, o už naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų.

Kompensaciją gyventojai galės gauti už transporto priemones, kurios pareiškėjo vardu įregistruotos ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 1 d. Data pakoreguota, atsižvelgiant į gyventojų, neseniai įsigijusių elektromobilius, bet nespėjusių pasinaudoti parama ankstesnio kvietimo metu, prašymus. Su reikalavimais galima susipažinti atnaujintame finansavimo sąlygų apraše.

Finansavimas skiriamas tik gryniesiems, M1 klasės elektromobiliams. Įkraunamiems hibridiniams bei hibridiniams automobiliams kompensacija neskiriama.

Ilgai laukta naujovė įmonėms

Privatiems juridiniams asmenims skirtame kvietime pristatoma itin aktuali naujovė – pirmą kartą parama bus teikiama ne tik naujų, bet ir naudotų elektromobilių įsigijimui. Įmonės už naujo elektromobilio įsigijimą, kaip ir anksčiau, galės gauti 4 tūkst. eurų, o už naudotą, iki ketverių metų senumo transporto priemonę – 2 tūkst. eurų kompensaciją.

Privatiems juridiniams asmenims parama bus teikiama, jei elektromobilis įmonės vardu registruotas arba jos valdymas perimtas ne anksčiau kaip 2025 m. gruodžio 1 dieną. Data nustatyta užtikrinant tęstinumą nuo ankstesnio kvietimo pabaigos.

Keičiasi finansavimas viešojo sektoriaus įstaigoms

Tam tikrų pokyčių sulauks ir viešieji juridiniai asmenys – valstybės bei savivaldybių įstaigos ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos. Pasibaigus ankstesniam šios priemonės finansavimo šaltiniui, siekiant užtikrinti paramos tęstinumą, lėšos nukreiptos iš kito šaltinio. Dėl to kinta ir teikiamo finansavimo sąlygos – šiame kvietimų etape finansavimas viešajam sektoriui mažėja.

Už naujo elektromobilio įsigijimą institucijos galės gauti 5 tūkst. eurų kompensaciją, o už naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų. Kompensacija skiriama tuo atveju, jei elektromobilis įstaigos vardu buvo įregistruotas arba ji tapo transporto priemonės valdytoja ne anksčiau kaip 2026 m. gegužės 1 d. Finansavimas viešosioms įstaigoms bus skiriamas iš bendro juridiniam sektoriui numatyto 8 mln. eurų krepšelio.

Kvietimas juridiniams asmenims – liepos 30 d. 8 val. Kvietimas fiziniams asmenims bus skelbiamas viena diena vėliau – liepos 31 d. 8 val.  

Gauti finansavimą, kaip ir ankstesnių kvietimų metu, bus itin paprasta ir patogu. APVIS svetainėje pareiškėjui pakaks nurodyti savo duomenis ir įsigyto elektromobilio identifikavimo (VIN) numerį – visa kita informacija bus automatiškai gaunama iš AB „Regitra“ registrų. Tokia integracija leidžia sistemoje operatyviai įvertinti transporto priemonės atitiktį finansavimo kriterijams ir sutrumpina procesą iki kelių minučių.

Elektromobilių naudojimą skatinančios priemonės gyventojams Lietuvoje finansuojamos iš ES Modernizavimo fondo lėšų.

„Didelė dalis mūsų kultūros paveldo gimsta ne dvaruose ar archyvuose, o kasdienėje buityje. Šeimos receptai yra gyvos istorijos – jie keliauja per kartas, saugo mūsų kasdienybės patirtis ir pasakoja apie žmones. Todėl kviečiame šiuos receptus ir pasakojimus apie juos išsaugoti ateičiai“, – Lietuvos organizacijas, bendruomenes ir privačius asmenis dalyvauti receptų dalijimosi akcijoje ragina dr. Jolanta Budriūnienė, Lietuvos Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė. 

Kai namų receptai susitinka su didikų tradicijomis  

Kulinarinis paveldas prasideda ne vadovėliuose, o namų virtuvėse. Norėdami pabrėžti, kokie brangūs ir ilgaamžiai yra senieji receptai, istorikai pateikia autentišką XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų virtuvės receptą. LDK didikų virtuvėje rauginimas buvo aukšto lygio amatas. Štai kaip Radvilų epochos dvaruose būdavo ruošiami prabangūs rauginti agurkai, stebinę užsienio svečius.  

Istorinis Radvilų dvaro agurkų rauginimo receptas   

Radvilų dvaro virėjų knygose minimi agurkai buvo ruošiami ne stiklainiuose, o ąžuolinėse statinaitėse, naudojant išskirtinius priedus, kurie užtikrindavo ilgą galiojimą ir prabangų skonį.  

• Agurkai: skiepyti, kieti, nedideli lauko agurkai. Jie turėjo būti nuskinti tik anksti ryte, kol dar nenukritusi rasa.  

• Apsauga nuo gedimo – gvazdikėliai: į sūrymą virėjai įberdavo keletą gvazdikėlių pumpurų arba kalendros sėklų. Tai buvo brangūs prieskoniai, rodę dvaro prabangą ir veikę kaip natūralus antiseptikas.  

• Slaptas ingredientas – ąžuolo žievė: jei trūkdavo šviežių ąžuolo lapų, į statinės dugną būdavo įmetamas švarus ąžuolo žievės gabalėlis. Jame esantys taninai užtikrindavo, kad agurkai išliks traškūs net iki pavasario.  

• Paruošimas: statinaitės vidus ištrinamas česnaku. Sluoksniuojami agurkai, krienai, krapų stiebai, vyšnių ir ąžuolo lapai. Viskas užpilama šaltu šaltinio vandens sūrymu (naudota stambi akmens druska iš Veličkos kasyklų). Prispaudžiama nuplikytu akmeniu.  

Šiandien jūsų šeimos gaminami rauginti kopūstai, marinuoti grybai ar „firminė“ uogienė yra lygiai tokia pati vertinga mūsų tapatybės dalis, todėl neleiskite šiems receptams nugrimzti laike.  

Kaip galite pasidalyti savo šeimos receptu?  

• Atsiųskite skaitmeniniu būdu: užrašykite tekstą iš atminties arba tiesiog nufotografuokite / nuskenuokite rankraštinį puslapį iš savo receptų knygos.  

• Atneškite originalą mums: bibliotekoje jį saugiai nuskenuosime ir iškart grąžinsime jums į rankas.  

• Padovanokite rankraštį bibliotekai: jūsų šeimos receptų sąsiuvinis papildys bibliotekos rinkinius ir taps oficialiai saugoma dokumentinio paveldo dalimi.  

• Nufilmuokite: pasidalinkite trumpu vaizdo įrašu, kaip ruošiate šį produktą.  

Prie recepto būtinai pridėkite trumpą istoriją (1–3 sakinius):  

1. iš ko (mamos, močiutės, kaimyno) sužinojote šį receptą?  

1. kokiu sezonu arba kokiomis progomis šį produktą gaminate?  

1. kuo šis receptas jūsų šeimai yra išskirtinis ir ypatingas?  

Receptų ir istorijų laukiame:  

• el. paštu: valstybingumocentras@lnb.lt; 

• telefonais pasiteirauti: +370 5 239 8697, +370 5 239 8683;  

• receptų laukiame iki spalio 31 d.  

Apie renginių ciklą ir bendras tradicijas  

Ši akcija yra renginių ciklo „Metai su Danija“ akcentas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu mini 35-ąsias abiejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo metines.  

Lietuvius ir danus vienija pagarba maistui bei tradiciniai jo išsaugojimo būdai – rauginimas, džiovinimas ar sūdymas, kurie šimtmečius padėjo išgyventi šaltas žiemas. Jau šį spalį bibliotekoje prasidės nemokamos rauginimo dirbtuvės, paskaitos ir diskusijos, kuriose bus kalbama ne tik apie kulinariją, bet ir apie sveikatingumą, tvarumą, modernius žiedinio miesto koncepcijos (Circular City Concept, CCC) principus. Prisidėdami prie receptų akcijos, jūs jau dabar pradedate kurti šį bendrą kultūrinį tiltą.  

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešimas žiniasklaidai 

Ministro Pirmininko biuro vadove paskirta Brigita Šlepetienė, anksčiau dirbusi Jonavos rajono savivaldybės administracijoje,  Bendrojo skyriaus vedėja. Nuo šiol ji koordinuoja premjero biuro veiklą, organizuoja darbą ir užtikrina sklandų komandos funkcionavimą. Daugiau informacijos apie Ministro Pirmininko komandą skelbiama oficialioje Vyriausybės interneto svetainėje ČIA.

Prie premjero politinės komandos prisijungė ir Jovita Stanevičiūtė, iki šiol vadovavusi Jonavos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus Komunikacijos poskyriui. Ji paskirta Ministro Pirmininko patarėja komunikacijai ir jaunimo reikalams. Naujose pareigose ji bus atsakinga už Vyriausybės vadovo komunikacijos klausimus bei jaunimo politikos sritį.

Tuo metu buvusi Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė paskirta finansų viceministre. Finansų ministerijos duomenimis, ji kuruos valstybės biudžeto, viešųjų finansų, valstybės iždo bei kitus finansų politikos klausimus. Apie ministerijos vadovybę skelbiama oficialioje ministerijos interneto svetainėje ČIA.

L. Jakimavičienė Jonavos savivaldybėje daugelį metų buvo atsakinga už strateginį planavimą, biudžeto formavimą, investicinius projektus bei kitus administravimo klausimus, o sukauptą patirtį dabar pritaikys nacionaliniu lygmeniu.

Nuotraukų koliaže - M. Sinkevičius, B. Šlepetienė, J. Stanevičiūtė, L. Jakimavičienė

Per trumpą laiką net trys buvusios Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotojos pradėjo eiti aukštas pareigas Vyriausybėje. Toks sutapimas - gana retas Lietuvos savivaldos praktikoje ir rodo, kad ilgametė patirtis vietos savivaldoje tampa tramplinu į svarbiausias valstybės institucijas.

Karo Ukrainoje patirtis rodo, kad masinis dronų naudojimas gerokai apsunkina operacijų eigą, o tradicinis apkasų kasimas, tranšėjų ar mūšio pozicijų įrengimas tampa itin rizikingas. Išminavimo sistemos „GCS200“ panaudojimas leidžia tai atlikti nerizikuojant karių gyvybėmis, kadangi operatoriai sistemą valdo būdami saugioje priedangoje, maždaug pusės kilometro atstumu nuo užduoties vietos.

„Distancinio išminavimo sistema „GCS200“ pasižymi ne tik geru pravažumu, atsparumu pažeidimams bei integruota moderniausia įranga, bet ir turi įvairių keičiamų priedų, tokių kaip buldozerio mentė, krautuvas ir pan. Uždėjus specialų ekskavatoriaus priedą, mašina transformuojasi į ekskavatorių ir gali efektyviai vykdyti kasimo darbus nuotoliu“, – apie platesnes nei įprasta išminavimo sistemos panaudojimo galimybes pasakoja pratyboms vadovavęs vyr. ltn. Mindaugas Grigonis.

Anot jo, darbas su šia sistema labai panašus į darbą su standartiniu ekskavatoriumi, tik valdymas vyksta nuotolinio valdymo pultu. Jame operatorius realiu laiku mato vaizdą iš pačios išminavimo mašinos kamerų, o perpratus technikos gabaritus ir pasipraktikavus kasimo darbai vyksta greitai ir efektyviai. Žvalgybai bei apsaugai papildomai naudojamas bepilotis orlaivis, kuris padeda kariams matyti situaciją iš oro ir operatyviai reaguoti.

Tokio pobūdžio pratybos batalione buvo rengiamos pirmą kartą. O sėkmingas turimos inžinerinės technikos panaudojimas atveria naujas perspektyvas inžinerinių pajėgumų plėtrai. Ateityje, atlikus minimalius patobulinimus, analogišką nuotolinio valdymo principą būtų galima pritaikyti ir kitoms mašinoms, taip dar labiau išplečiant saugiai vykdomų inžinerinių užduočių spektrą.

Lietuvos kariuomenės inf. 

Tyrimo rezultatai padeda įvertinti gyventojų nuotaikas bei lūkesčius dėl šalies ekonominės situacijos, vartojimo, taupymo ir kitų aktualių sričių. Surinkti duomenys naudojami rengiant oficialiąją statistiką, kuri svarbi ekonomikos tendencijoms stebėti, analizuoti ir sprendimams priimti. 

Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad statistinės informacijos kokybė tiesiogiai priklauso nuo gyventojų aktyvumo. Kiekvieno respondento atsakymai yra svarbūs – jie padeda užtikrinti, kad statistiniai rodikliai kuo tiksliau atspindėtų visuomenės nuomonę. 

„Gyventojų nuomonė yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant ekonomikos lūkesčius. Kiekvienas apklausos dalyvio atsakymas padeda sudaryti tikslesnį šalies ekonominių nuotaikų vaizdą, todėl kviečiame atrinktus gyventojus skirti kelias minutes šiai apklausai, – sako Valstybės duomenų agentūros Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunoravičienė. 

Atrinkti gyventojai apklausą galės užpildyti internetu arba telefonu, susisiekę su kvietime nurodytu klausėju.

Kilus klausimų apie tyrimą, galima kreiptis telefonais +370 607 51 962, +370 607 94 312 arba +370 607 94 394 (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 val., pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45 val.) arba el. paštu apklausos@stat.gov.lt. 

Daugiau informacijos apie gyventojų apklausas skelbiama Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: https://vda.lrv.lt/lt/gyventojuapklausos/. 

Valstybės duomenų agentūra kviečia atrinktus gyventojus dalyvauti tyrime ir prisidėti prie patikimos oficialiosios statistikos kūrimo.

Valstybės duomenų agentūros inf. 

„Tapę žemės po daugiabučiu bendraturčiais, gyventojai gali patys Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarti, kaip naudoti ir tvarkyti savo daugiabučio sklypą. Tačiau svarbu suprasti, kad nusipirkus žemę niekas negauna konkrečios vietos automobiliui statyti ar išskirtinės teisės į kurią nors kiemo dalį. Tokius klausimus bendraturčiai sprendžia susitarę tarpusavyje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

Įsigijus valstybinės žemės sklypą, jis nebepriklauso valstybei. Bendraturčiais tampa daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai. Gyventojai gali bendru sutarimu spręsti dėl kiemo tvarkymo, želdinių, vaikų žaidimų aikštelių, dviračių stovų, automobilių statymo ar kitų bendro naudojimo erdvių. Žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl svarbiausi sprendimai dėl jo naudojimo priimami bendraturčių susitarimu arba teisės aktų nustatyta tvarka.

Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų, kad įsigijus valstybinės žemės sklypo dalį kartu įgyjama teisė į konkrečią vietą automobiliui statyti ar kitą pasirinktą kiemo dalį. Tačiau taip nėra.

Valstybinė žemė po daugiabučiais parduodama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad kiekvienas savininkas įgyja ne konkrečią kiemo dalį, o dalį viso žemės sklypo, proporcingą jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų plotui. Todėl vien tik įsigijus žemę neatsiranda išimtinė teisė naudotis konkrečia vieta statyti automobilį. Jei bendraturčiai susitaria, kaip bus naudojama automobilių aikštelė ar kitos kiemo erdvės, tokia tvarka galioja visiems. Ji nustatoma ne automatiškai įsigijus žemę, o bendraturčiams susitarus tarpusavyje.

Pirmasis žingsnis svarstant apie valstybinės žemės įsigijimą yra išsiaiškinti, ar po daugiabučiu jau yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Patogiausia tai padaryti Žemės informacinės sistemos (ŽIS) žemėlapyje. Teritorijų planavimo ir statybos vartų interneto svetainėje pasirinkite skiltį „Bendrasis žemėlapis“ ir įjunkite sluoksnį „Valstybinė žemė“.

Tuomet viršutinėje žemėlapio juostoje pasirinkite identifikavimo įrankį, pažymėtą raide „i“, ir spustelėkite dominantį žemės sklypą / valstybinę nesuformuotą žemę.

Žemės sklypo paiešką taip pat galima atlikti kairėje pusėje pasirinkus skiltį „Vietovės paieška“ pagal adresą, žemės sklypo unikalų numerį, koordinates.

Vaizdo instrukciją, kaip naudotis šia funkcija, rasite čia.

Jeigu sklypas suformuotas

Jeigu valstybinės žemės sklypas jau suformuotas, butų ir kitų patalpų savininkai arba jų įgaliotas atstovas gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jo įsigijimo. Prašymas teikiamas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirenkant paslaugą „Žemės pardavimas“.

Prašymą pirkti gali pateikti ir vienas buto ar kitos patalpos savininkas. Tačiau tai nereiškia, kad jis galės įsigyti konkrečią pasirinktą sklypo vietą. Jam bus nustatyta tik bendrosios dalinės nuosavybės dalis, apskaičiuota pagal jam priklausančių patalpų plotą, tačiau konkreti vieta sklype nebus priskirta.

Nors prašymą gali pateikti ir vienas buto savininkas, praktiškiausia, kai valstybinės žemės sklypą įsigyja visi daugiabučio gyventojai arba jų įgaliota bendrija. Tuomet bendraturčiai gali bendru sutarimu nusistatyti sklypo naudojimo tvarką, pavyzdžiui, susitarti dėl parkavimo vietų, bendrų poilsio erdvių ar kitų kiemo dalių naudojimo.

Gavusi prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba nustato kiekvienam savininkui tenkančią žemės sklypo dalį. Priėmus sprendimą dėl pardavimo, sudaroma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, o nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu sklypas nesuformuotas

Ne po visais daugiabučiais yra suformuoti valstybinės žemės sklypai. Tokiais atvejais jų įsigyti iš karto negalima.

Pirmiausia butų ir kitų patalpų savininkai arba jų atstovas turi kreiptis į savivaldybės administraciją dėl daugiabučiui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo suformavimo. Sklypas formuojamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tik jį suformavus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės įsigijimo.

Daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti reikalingų valstybinės žemės sklypų, parduodamų be aukciono, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal šią tvarką apskaičiuota kaina paprastai yra mažesnė nei ta, kuri būtų nustatyta atlikus individualų turto vertinimą.

Dar 2024 metais jonaviečiai nerimavo, jog buvusiame prekybos pastate gali būti įsteigti pusiaukelės namai nuteistiesiems. Tokios baimės kilo po diskusijų apie panašius planus kitose Lietuvos vietovėse, tarp jų - Domeikavoje, kur gyventojai tam aktyviai priešinosi.

Tuomet Lietuvos kalėjimų tarnyba šias kalbas paneigė ir patikino, kad „jokie Lietuvos kalėjimų tarnybos projektai Jonavoje neplanuojami.“ Plačiau apie tai rašėme ČIA.

Numatytas sporto klubas

Pagal paskelbtus projektinius pasiūlymus, statytoja yra UAB „Baltishes Haus“, o dabartinės prekybos paskirties pastatą planuojama rekonstruoti ir pritaikyti sporto veiklai.

Projekto aiškinamajame rašte primenama, kad pastatas jau kurį laiką nenaudojamas.

„Rekonstruojamas 1998–2005 m. statybos pastatas buvo skirtas prekybai. Iki pastatą uždarant, čia veikė IKI tinklo parduotuvė. Nuo tada pastatas stovi tuščias, bet saugomas ir sandarus.“

Dokumentuose nurodoma, kad išlikę veikiantys šilumos, elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklai, o prieš rengiant techninį projektą užsakytas ir pastato būklės vertinimas.

Keisis ne tik paskirtis, bet ir išvaizda

Projektu numatyta rekonstruoti šiaurinėje pastato dalyje esantį priestatą, apšiltinti pastatą bei įrengti ventiliuojamą fasadą.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, „perstačius priestatą (tūris mažinamas) ir apšiltinus pastatą (tūris didinamas), užstatymo plotas praktiškai išlieka tas pats - 1056 kv. m, o bendrasis plotas keisis nežymiai - iki 919,10 kv. m.“

Pastatas bus pritaikytas „Lemon Gym“ sporto klubui. Dokumentuose nurodoma:

„Šiuo projektu keičiama komercinio pastato paskirtis - iš prekybinio į paslaugų. Čia numatoma įrengti „Lemon Gym“ tinklo sporto klubą.“

Sporto klube numatytos sporto salės, persirengimo bei buitinės patalpos, techninės patalpos, o pagrindinis įėjimas liks dabartinėje vietoje. Jis bus pritaikytas žmonėms su negalia, įrengiant pandusą.

Geltonas fasadas ir naujos automobilių stovėjimo vietos

Projektiniuose pasiūlymuose numatyta išsaugoti kuo daugiau esamų dangų, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę, apželdinti teritoriją bei įrengti naujus pėsčiųjų takus.

Sklype planuojama įrengti 22 automobilių stovėjimo vietas, iš jų dvi - skirtas žmonėms su negalia. Taip pat pažymima, kad lankytojai galės naudotis ir šalia gatvės esančiomis stovėjimo vietomis.

Pastato išvaizda taip pat keisis - jis bus apšiltintas iki B energetinio naudingumo klasės, o fasade dominuos geltona ir tamsiai pilka spalvos.

Kaip nurodoma projekte, „geltona - firminė „Lemon Gym“ tinklo spalva“, o virš pagrindinio įėjimo planuojama įrengti šio sporto klubų tinklo logotipą.

Gyventojai kviečiami susipažinti

Viešasis projektinių pasiūlymų svarstymas su visuomene vyks 2026 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. nuotoliniu būdu, prisijungiant per šią nuorodą: meet.google.com/oqk-hgas-coc

Gyventojai iki viešo susirinkimo gali susipažinti su paskelbtais projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas raštu Kaunas, Pavasario g. 3C, LT-46301 arba el. p. vygintas.merkys@gmail.com

„Energetikos ministerijos vienas iš prioritetų yra užtikrinti konkurenciją energijos rinkose. Dėl geopolitinių neramumų kylančios degalų kainos daro didelę įtaką visai mūsų šalies ekonomikai, o verslui ir gyventojams svarbu gauti patikimą informaciją apie aktualias degalų kainas. Degalų rinkos skaidrumas ir viešai prieinama informacija apie kainas degalinėse padės gyventojams ir verslui priimti sprendimus, kur palankiausia piltis degalus, o taip pat didins konkurenciją tarp skirtingų degalinių“, – sako Energetikos ministras Lukas Savickas.

„Naftos produktai vis dar dominuoja Lietuvos energijos galutinėje struktūroje, todėl informacija apie degalų kainas išlieka labai aktuali ir turi būti viešai prieinama. Remiantis kitų Europos Sąjungos valstybių narių gerąja praktika, Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną darbo dieną renka iš visų degalinių tinklų ir skelbia informaciją apie vartotojams degalinėse parduodamų degalų kainas. LEA sukurtas patogus naudoti skaitmeninis žemėlapis leidžia vienoje vietoje peržiūrėti ir palyginti degalų kainas visoje Lietuvoje, padeda degalų vartotojams gauti patikimą informaciją ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią degalų pirkimo vietą, o politikos formuotojams – stebėti šalies rinkos tendencijas ir, prireikus, priimti duomenimis grįstus sprendimus“, – sako LEA vadovė Agnė Bagočiutė.

Lietuvos energetikos agentūra nuo 2011 m. nuolat stebi degalų kainų pokyčius Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse, taip pat situaciją pasaulinėse energijos rinkose ir kainų tendencijas.

Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, ryškiai padidėjus naftos ir degalų kainoms, atsirado poreikis Lietuvoje skelbti kuo aktualesnius degalų kainų duomenis. Nuo balandžio 8 d. pagal energetikos ministro įsakymą įmonės, kurios parduoda vartotojams variklių degalus, privalo teikti informaciją Lietuvos energetikos agentūrai apie degalų kainas degalinėse kiekvieną darbo dieną 10 val. ryto. Gauti duomenys skelbiami LEA svetainėje ena.lt.

LEA sukūrė degalų kainų duomenų surinkimo sistemą, kuri leidžia degalais prekiaujančioms įmonėms duomenis teikti pasirinktu joms patogiausiu būdu. Kiekvieną darbo dieną iki 10 val. į degalų kainų surinkimo sistemą iš degalinių operatorių gaunami duomenys apie tuo metu taikomas degalų kainas. Nuo 11 val. degalinių įmonės gali savanoriškai atnaujinti informaciją realiuoju laiku, vos tik pasikeitus kainoms.

Naujasis LEA sukurtas degalų kainų žemėlapis suteikia galimybę vartotojams greitai, patogiai ir vienoje vietoje matyti degalų kainas visoje Lietuvoje ir palyginti kainas skirtingose šalies vietovėse. 

Naudodamiesi žemėlapiu galite peržiūrėti 5 pigiausiai degalus siūlančias degalines pasirinktoje vietovėje, palyginti 95 benzino, dyzelino ir SND kainas, filtruoti informaciją pagal savivaldybę, miestą, degalinės adresą ar degalinių tinklą, taip pat matyti, kokiais degalais prekiaujama konkrečioje degalinėje. Pasirinkę pigiausiai degalus parduodančias degalines netoli savo buvimo vietos, žemėlapyje matysite siūlomus kelionės maršrutus iki pasirinktos degalinės.

Degalų kainų žemėlapis yra interneto svetainė, ją taip pat galima patogiai naudoti ir mobiliajame telefone. Išsaugojus svetainę telefono pagrindiniame ekrane, žemėlapiu galima naudotis kaip programėle.

LEA degalų kainų žemėlapį rasite čia: https://degalukainos.ena.lt/

Taip pat degalų kainų analizei LEA yra sukūrusi skaitmeninį įrankį (Power BI), kuriame galima stebėti kainų tendencijas – čia : https://www.ena.lt/degalu-kainos-degalinese/ .

LEA inf.

Šiuo metu Kultūrinės edukacijos sistemoje yra beveik 380 tūkst. paslaugų gavėjų – vaikų, besimokančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir 1–12 klasių moksleivių. Seimui patvirtinus ir skyrus papildomas lėšas Kultūros paso programai, nuo 2028 metų Kultūros pasu galėtų naudotis apie 100 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų, o nuo 2029 metų – apie 10 tūkst. lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje besimokančių asmenų.

„Kultūros paso plėtra – svarbus žingsnis siekiant, kad kultūros pažinimas taptų neatsiejama vaikų ugdymo dalimi nuo pat mažens. Ši programa jau įrodė savo vertę, suteikdama tūkstančiams mokinių galimybę atrasti įvairias kultūros sritis ir patirti kultūrą gyvai. Tikimės, kad ateityje Kultūros paso galimybės atsivers dar platesniam vaikų ratui“, –  teigia kultūros ministras Lukas Alsys.

Kultūros paso programa mokykloms siūlo daugiau kaip 6 000 įvairių kultūrinių edukacijų visoje Lietuvoje. Programos dalyviai gali rinktis muziejų, teatro, muzikos, literatūros, kino, etninės kultūros, architektūros, dizaino ir kitų kultūros sričių veiklas. Kasmet paslaugų pasiūla atnaujinama ir plečiama, siekiant užtikrinti kokybišką bei įvairiapusį kultūrinį ugdymą skirtingo amžiaus vaikams ir jaunimui.

Kultūros paso programa pradėta įgyvendinti 2018 metais, siekiant ugdyti mokinių kultūros pažinimo įpročius, plėsti jų kultūrinę patirtį.

Šiemet Kultūros paso programai skirta beveik 5,2 mln. eurų, tai yra beveik 1,2 mln. eurų daugiau nei pernai. Vienam mokiniui tenkanti metinė suma siekia 14 eurų.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos inf.

LTSA ir VMI, išanalizavusios Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse atliktų privalomųjų transporto priemonių techninių apžiūrų duomenis, nustatė įmones, kurios privalėjo sumokėti šį mokestį, tačiau nesumokėjo. Paaiškėjus mokestinei spragai, vežėjai buvo pakviesti susimokėti geranoriškai, todėl dalis įmonių tai jau padarė. 

Dabar individualūs VMI pranešimai išsiųsti 975 įmonėms, kurios iki šiol nesumokėjo privalomo mokesčio. Tikimasi, kad pateiktas konkretus transporto priemonių sąrašas ir išsami informacija padės įmonėms geranoriškai įvykdyti mokestinę prievolę, nelaukiant, kol bus pradėti nesumokėto mokesčio išieškojimo procesai. 

Sukurtas specialus įmokos kodas – sumokėti raginama nedelsiant 

Vežėjai raginami nesumokėtą mokestį už Lietuvoje įregistruotas sunkiasvores krovinines transporto priemones nedelsiant sumokėti į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant specialiai šiam tikslui sukurtą įmokos kodą 7930. 

Jeigu įmonės susiduria su finansiniais sunkumais ir negali sumokėti visos sumos iš karto, pradelstą mokestį galima sumokėti dalimis, tačiau visa mokėtina suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šių metų spalio 1 d. Nesumokėjus mokesčio iki nustatyto termino, bus pradėtas teisinis jo išieškojimo procesas. 

VMI pranešimuose – informacija vežėjams 

VMI išsiųstuose pranešimuose pateikiami konkretūs transporto priemonių, už kurias nebuvo sumokėtas mokestis, duomenys bei praktinė informacija apie veiksmus, kuriuos turi atlikti įmonė. Pranešimuose nurodoma, kad mokestis turi būti sumokėtas už 2020–2026 metų laikotarpį. 

Problema atsirado po 2020 m. pradžioje priimto sprendimo automatizuoti užsienyje atliktos techninės apžiūros pripažinimą, neužtikrinant, kad kartu būtų patikrinama, ar sumokėtas Lietuvoje privalomas mokestis už įregistruotas krovinines transporto priemones. Dėl to dalis vežėjų išvengė šio mokesčio techninę apžiūrą atlikdami užsienyje, dažniausiai Vokietijoje. 

Vieno vilkiko ir puspriekabės junginio mokestis siekia vidutiniškai 433 eurus per metus. 

Kilus klausimų – kviečiame konsultuotis 

Transporto priemonių valdytojus, turinčius klausimų dėl mokesčio sumokėjimo ar norinčius pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis į LTSA tel. (+370 5) 278 56 01, el. paštu konsultavimas@ltsa.lt   

LTSA inf.

Kreipėsi į Konkurencijos tarybą

Į Konkurencijos tarybą kreiptasi su raginimu įvertinti grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančių įmonių kainodarą šalyje. Šis kreipimasis pateiktas sulaukus gausių žemės ūkio veiklos subjektų nusiskundimų, kad įvairios įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius. Tokia situacija kelia pagrįstų abejonių, ar kainos nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į sąnaudas bei konkurencines sąlygas, ar nėra galimų draudžiamų susitarimų ir kitų konkurenciją ribojančių veiksmų.

„Girdime ūkininkų atstovų abejones, kad įkainiai neatspindi realių sąnaudų ir galimai iškreipia konkurencinę aplinką, tad kreipiamės į Konkurencijos tarybą. Nepaisant skirtingų technologijų ir energetinių sąnaudų, grūdų džiovinimo bei valymo įkainiai skirtinguose supirkimo punktuose išlieka panašūs, nors kaimyninėse šalyse už tas pačias paslaugas dažnai mokama beveik dvigubai mažiau“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Dėl susiklosčiusios padėties ūkininkai faktiškai neturi galimybės pasirinkti ekonomiškai palankesnio paslaugų teikėjo, o tai gali nepagrįstai didinti paslaugų kainas ir neigiamai paveikti žemės ūkio veiklos pelningumą.

Atsižvelgdama į tai, ministerija paprašė Konkurencijos tarybos įvertinti rinkos konkurencinę situaciją, nustatyti, ar nėra sudarytų draudžiamų susitarimų tarp rinkos dalyvių, o esant pagrindui – pradėti oficialų tyrimą ir imtis įstatymuose numatytų priemonių sąžiningai rinkos aplinkai užtikrinti.

Raginimas verslui netaikyti mėginių plombavimo mokesčio

Žemės ūkio ministerija taip pat ragina grūdus ir aliejingąsias sėklas superkančias įmones netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo įkainių ir šią procedūrą vertinti kaip skaidrios praktikos dalį, padedančią kurti gerą verslo reputaciją.

Žemės ūkio viceministro Kęsto Spūdžio teigimu, grūdų mėginio įkainis turėtų remtis tik faktinėmis sąnaudomis. „Jeigu mėginys plombuojamas vieną kartą, nėra ekonominio pagrindo už 20 tonų partiją taikyti dvidešimt kartų didesnį mokestį nei už 1 tonos partiją. Toks modelis tampa finansiniu barjeru ūkininkui pasinaudoti arbitražiniu tyrimu. Mėginio saugojimas pirmiausia užtikrina grūdų supirkėjo interesus, todėl kaina turi būti proporcinga realioms sąnaudoms ir ekonomiškai pagrįsta. Kad neatsirastų saugojimo kaštai, siūlome mėginį tiesiog atiduoti ūkininkui“, – sako viceministras.

Superkant grūdus ir aliejingąsias sėklas yra imami laboratoriniai mėginiai ir atliekami kokybės tyrimai, nuo kurių tiesiogiai priklauso supirkimo kaina. Siekdama užtikrinti didesnį skaidrumą ir išvengti nesutarimų tarp pirkėjų bei pardavėjų, Žemės ūkio ministerija dar pernai pakeitė Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sąmpilų tvarkos aprašą.

Nuo 2025 m. sausio 20 d. įsigaliojo reikalavimas grūdų ir aliejingųjų sėklų supakuotus laboratorinius mėginius užplombuoti taip, kad juos atidarant neliktų nepastebėta. Tai suteikia pardavėjams visišką užtikrintumą ir stiprina pasitikėjimą supirkėju, kad mėginys nebuvo pažeistas ar pakeistas. Kilus nesutarimams dėl grūdų ir aliejingųjų sėklų tyrimų rezultatų, saugomas laboratorinis mėginys gali būti ištiriamas pakartotinai.

Ministerijos žiniomis, kai kurios supirkimo įmonės taiko laboratorinių mėginių plombavimo įkainius, nors šis reikalavimas buvo nustatytas tik tam, kad būtų gerinami santykiai ir auginamas pasitikėjimas tarp supirkėjo bei pardavėjo intensyviu derliaus supirkimo laikotarpiu.

ŽŪM inf.

Karo Ukrainoje patirtis rodo, kad masinis dronų naudojimas gerokai apsunkina operacijų eigą, o tradicinis apkasų kasimas, tranšėjų ar mūšio pozicijų įrengimas tampa itin rizikingas. Išminavimo sistemos „GCS200“ panaudojimas leidžia tai atlikti nerizikuojant karių gyvybėmis, kadangi operatoriai sistemą valdo būdami saugioje priedangoje, maždaug pusės kilometro atstumu nuo užduoties vietos.

„Distancinio išminavimo sistema „GCS200“ pasižymi ne tik geru pravažumu, atsparumu pažeidimams bei integruota moderniausia įranga, bet ir turi įvairių keičiamų priedų, tokių kaip buldozerio mentė, krautuvas ir pan. Uždėjus specialų ekskavatoriaus priedą, mašina transformuojasi į ekskavatorių ir gali efektyviai vykdyti kasimo darbus nuotoliu“, – apie platesnes nei įprasta išminavimo sistemos panaudojimo galimybes pasakoja pratyboms vadovavęs vyr. ltn. Mindaugas Grigonis. 

Anot jo, darbas su šia sistema labai panašus į darbą su standartiniu ekskavatoriumi, tik valdymas vyksta nuotolinio valdymo pultu. Jame operatorius realiu laiku mato vaizdą iš pačios išminavimo mašinos kamerų, o perpratus technikos gabaritus ir pasipraktikavus kasimo darbai vyksta greitai ir efektyviai. Žvalgybai bei apsaugai papildomai naudojamas bepilotis orlaivis, kuris padeda kariams matyti situaciją iš oro ir operatyviai reaguoti. 

Tokio pobūdžio pratybos batalione buvo rengiamos pirmą kartą. O sėkmingas turimos inžinerinės technikos panaudojimas atveria naujas perspektyvas inžinerinių pajėgumų plėtrai. Ateityje, atlikus minimalius patobulinimus, analogišką nuotolinio valdymo principą būtų galima pritaikyti ir kitoms mašinoms, taip dar labiau išplečiant saugiai vykdomų inžinerinių užduočių spektrą.

Nuotr. aut. gr. Žana Ruseckaitė.

LK inf.

„Gaminantys vartotojai generacijos rekordą gerino trečią mėnesį iš eilės ir birželį pirmą kartą buvo viršyta 300 GWh riba. Visų gaminančių vartotojų į tinklą patiekta elektros energija sudarė beveik trečdalį viso šalies poreikio, kuris siekė 1022 GWh, ir šviesiuoju paros metu reikšmingai kompensavo dėl ramių orų sumažėjusią vėjo generaciją“, – pažymi ESO paslaugų vystymo vadovė Eglė Drungienė.

Augimas išlieka tolygus

ESO per birželį prijungė per 2,6 tūkst. gaminančių vartotojų, elektrines įsirengusių savo objektuose – ant stogų ar sklypuose. Dar beveik 1,9 tūkst. klientų tapo nutolusiais gaminančiais vartotojais. Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 192 tūkst. gaminančių vartotojų.

„Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje toliau nuosekliai auga, o kartu keičiasi ir elektros tinklo situacija. Vietovėse, kuriose saulės elektrinių koncentracija jau yra didelė, laisvų tinklo pajėgumų natūraliai mažėja. Tačiau tai nereiškia, kad saulės energetikos plėtra lėtėja – ji pereina į kitą etapą, kuriame svarbiausia tampa ne prijungti kuo daugiau elektrinių, o kuo racionaliau išnaudoti esamą tinklą. Todėl vis dažniau optimalus sprendimas yra elektrinę derinti su energijos kaupikliu ir taip investuoti į maksimalų efektyvumą“, – sako E. Drungienė.

ESO duomenimis, šiuo metu yra deklaruota daugiau kaip 15 tūkst. kaupiklių, iš jų daugiau kaip 14,5 tūkst., yra įsirengę privatūs klientai, daugiau kaip 0,5 tūkst. – verslo klientai. Kaupiklių populiarumas sparčiai auga. Jei 2024 m. Lietuvoje buvo įrengta tik 130 kaupiklių, per 2025 m. buvo prijungta daugiau kaip 8 tūkst. naujų kaupiklių, šiemet – dar daugiau kaip 6,8 tūkst.

Prijungta dar 50 MW galios

Per birželį prijungtų stogo elektrinių bendra įrengtoji galia siekė 37 MW (megavatus), o nutolusiems gaminantiems vartotojams priskirta daugiau kaip 13 MW leistinos generuoti galios. 

Iš visų per birželį prijungtų stogo elektrinių apie 2 tūkst. prijungė privatūs ir beveik 100 – verslo klientai. Privatūs klientai vidutiniškai prijungė apie 13,5 kW galios elektrines, o verslo klientų vidutinė elektrinių galia siekė apie 32 kW. Leistina generuoti galia vidutiniškai atitinkamai siekė 6 kW privatiems klientams ir 17 kW verslo klientams.

ESO skaičiavimais, visos birželį prijungtos naujos elektrinės idealiomis sąlygomis per metus galėtų sugeneruoti apie 30 GWh elektros energijos.

Augimo potencialas išlieka stabilus – per birželį ESO sulaukė virš 2,8 tūkst. naujų paraiškų tapti gaminančiais vartotojais ar didinti turimą galią. Iš jų apie 2,4 tūkst. klientų planuoja naujai įsirengti elektrines, o 400 klientų pateikė paraiškas didesnei galiai.

Sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą palaiko valstybės parama ir ESO supaprastinti procesai.

ESO primena, kad visus veiksmus norint tapti gaminančiu vartotoju – nuo paraiškos pateikimo iki elektrinės prijungimo – galima atlikti ESO savitarnoje. Klientai taip pat gali iš anksto pasitikrinti, kokią galią konkretus objektas gali perduoti į tinklą.

Reikšmingos investicijos tinklo atsparumui didinti

ESO yra elektros ir dujų skirstymo tinklų operatorius, valdantis vieną moderniausių skirstomųjų tinklų Centrinėje Europoje ir užtikrinantis patikimą energijos tiekimą visoje Lietuvoje. Bendrovė valdo vieną didžiausių skirstomųjų tinklų regione, aptarnauja apie 1,9 mln. privačių ir verslo klientų. ESO prižiūri beveik 135 tūkst. km elektros tinklų ir 9,7 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių.

Bendrovė nuosekliai investuoja į tinklo modernizavimą, skaitmenizaciją ir atsparumo didinimą. Viena svarbiausių šios krypties dalių – oro linijų keitimas požeminiais kabeliais: kasmet jų paklojama apie 700 km, o sukabeliuoto tinklo dalis jau siekia 38 proc. Šios investicijos didina tinklo patikimumą, mažina tiekimo sutrikimų skaičių ir užtikrina spartų naujų klientų prijungimą – tai yra viena svarbiausių prielaidų šalies ekonomikos augimui.

ESO priklauso „Ignitis grupei“ – Baltijos šalyse pirmaujančiai integruotai energetikos įmonių grupei, veikiančiai Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje. Pagrindinis „Ignitis grupės“ siekis yra sukurti 100 proc. saugią ir žalią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms, pasitelkiant Baltijos šalyse turimą didžiausią tinklą, energijos kaupimo pajėgumus ir klientų portfelį.

ESO inf.

„Lietuvos miškuose auga daugybė vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo. Atsakingai surinktos vaistažolės gali praturtinti namų atsargas, paįvairinti kasdienius arbatos ritualus ir leisti mėgautis natūraliais miško skoniais bei aromatais. Tokios arbatos vertinamos ne tik dėl savo skonio ir kvapo, bet ir dėl to, kad yra natūralus pasirinkimas kasdienai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina.

Kokias vaistažoles iki vasaros pabaigos dar verta rinkti Lietuvos miškuose ir kaip jas tinkamai paruošti žiemai? VMU specialistė G. Karelina dalijasi patarimais, į kokius augalus verta atkreipti dėmesį dabar, kad natūralią namų vaistinėlę papildytumėte dar iki rudens.

Kaip tinkamai rinkti ir džiovinti vaistažoles?

Vaistažoles geriausia rinkti saulėtą dieną, kai nuo augalų jau nudžiuvusi rytinė rasa. Rinkti reikėtų tik gerai pažįstamus augalus, o prieš džiovinimą jų plauti nerekomenduojama – pakanka pašalinti pažeistas ar nešvarias augalo dalis.

„Džiovinimas yra ne mažiau svarbus nei pats rinkimas – netinkamai džiovinami augalai gali prarasti dalį savo vertingųjų savybių“, – teigia G. Karelina.

Vaistažoles rekomenduojama džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Augalus geriausia plonu sluoksniu paskleisti ant popieriaus, lino audinio ar medinių sietų ir kasdien lengvai pavartyti.

Vasarą surinktos vaistažolės gali praversti peršalimo sezonu

Dalis Lietuvos miškuose augančių vaistinių augalų nuo seno naudojami įvairioms arbatoms ruošti, ypač šaltuoju metų laiku.

Viena geriausiai pažįstamų – mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.). Žydinčios liepos skleidžia saldų aromatą, vilioja bites, o jų žiedai dažnai renkami kvapniai arbatai. Liaudies medicinoje liepžiedžių arbata tradiciškai vartojama prakaitavimui skatinti ir gerklės diskomfortui lengvinti.

Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) dažniausiai auga sausuose smėlinguose šlaituose, pakelėse, ant pylimų ir retuose pušynuose. Iš jo ruošiama kvapni arbata, kuri tradiciškai siejama su kvėpavimo takų priežiūra.

Ne mažiau vertingi ir paprastosios avietės (Rubus idaeus L.) lapai. Nors dažniausiai renkamos uogos, lapai taip pat naudojami arbatoms ruošti ir nuo seno vertinami kaip vienas iš augalų, pasirenkamų peršalimo laikotarpiu.

„Renkant vaistažoles svarbu ne kiekybė, o kokybė. Geriau prisirinkti mažiau, tačiau sveikų, nepažeistų augalų, surinktų švariose vietose, atokiau nuo intensyvaus eismo ar kitų taršos šaltinių. Tokios vaistažolės bus kokybiškesnės“, – sako G. Karelina.

Miško augalai, padedantys virškinimui

Miško pakraščiuose ir saulėtose pamiškėse auga ne vienas aromatingas augalas, kurio arbata tradiciškai ruošiama kasdieniam vartojimui. Dalis jų liaudies medicinoje siejama ir su virškinimo funkcijos palaikymu.

Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) lengvai atpažįstamas iš kvapnių lapų ir rausvai violetinių žiedų. Geriausia jį rinkti žydėjimo metu – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Raudonėlių arbata dažniausiai vartojama virškinimui palaikyti.

Dar vienas gerai pažįstamas augalas – paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.). Ryškiai geltoni jos žiedai, patrynus nusidažantys rausvai, padeda augalą lengvai atpažinti. Jonažolės arbata nuo seno vartojama virškinimui palaikyti ir kasdienei savijautai.

Gamtos dovanos gali papildyti kasdienę mitybą

Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir visavertis poilsis yra svarbiausi geros savijautos pagrindai. Juos gali papildyti ir įvairūs augalai, naudojami arbatoms ar kitiems gaminiams ruošti.

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) vertinama dėl joje esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jaunus lapus rekomenduojama rinkti gegužės–liepos mėnesiais, kol jie dar švelnūs. Iš jų ruošiamos arbatos ar kiti gaminiai, tačiau jie tinka ne visiems. Asmenims, kuriems nustatytas padidėjęs kraujo krešumas arba yra alergija šiam augalui, prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Nors paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) pumpurai nepriskiriami vaistažolėms, jie taip pat nuo seno renkami įvairiems naminiams gaminiams – arbatoms ar sirupams – ruošti.

G. Karelina pabrėžia, kad vaistažolės negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo, tačiau atsakingai surinktos ir tinkamai paruoštos jos gali tapti natūralia kasdienių arbatos ritualų dalimi.

VMU primena, kad renkant vaistažoles reikėtų skinti tik gerai pažįstamus augalus ir rinkti tik tiek, kiek iš tiesų reikia. Atsakingas elgesys padeda išsaugoti Lietuvos miškų biologinę įvairovę ir užtikrina, kad jų teikiamomis gėrybėmis galės džiaugtis ir ateities kartos.

VMU inf.

RRT ekspertų teigimu, prieš sudarant sutartį telefonu vartotojui turi būti aiškiai ir suprantamai pateikta, kokia bus paslaugų kaina, taikomos nuolaidos, kiek laiko galioja įsipareigojimas naudotis paslaugomis ir nenutraukti sutarties bei kokios gali kilti finansinės pasekmės nutraukus sutartį anksčiau sutarto termino.

Vien tai, kad sąlygos po pokalbio patalpinamos savitarnoje ar atsiunčiamos vartotojui elektroniniu paštu ar net gi pristatoma popierinė sutartis pasitelkiant kurjerį, nepakeičia pareigos esminę informaciją pateikti vartotojui sutarties sudarymo, t. y., telefoninio pokalbio, metu.

Pavyzdžiui, neseniai RRT nagrinėjo ginčą, kai vartotoja ginčijo ryšio paslaugų teikėjo reikalavimą grąžinti suteiktas nuolaidas nutraukus sutartis anksčiau numatyto termino ir sumokėti operatoriui 172 eurus. Vartotoja teigė, kad sutartį nutraukė dėl netinkamai teiktos paslaugos – paslaugos sutrikimas nebuvo operatyviai pašalintas, o gedimo priežastis buvo nustatyta tik po kelių dienų.

RRT ekspertų vertinimu, vienkartinis techninis gedimas savaime nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę vartotojui nutraukti sutartį be papildomų išlaidų. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors pokalbio telefonu metu buvo aptarta sutarties trukmė, paslaugų kaina ir paminėta, kad nutraukus sutartį anksčiau gali tekti grąžinti suteiktas nuolaidas, ryšio paslaugų teikėjas nepaaiškino, kokios konkrečiai nuolaidos buvo taikomos ir kokio dydžio sumą vartotojai tektų grąžinti. RRT sprendimu, ryšio paslaugų teikėjo reikalavimas grąžinti suteiktas nuolaidas buvo nepagrįstas.

Kitų neseniai nagrinėtų ginčų atveju RRT nustatė, kad paslaugų teikėjai neįrodė, jog pokalbio telefonu su vartotoju metu buvo aiškiai įvardyta, kad sutartis yra su įsipareigojimu naudotis paslaugomis minimaliai 24 mėn., arba kad nutraukus sutartį anksčiau nei baigsis šis terminas, vartotojas turės pareigą grąžinti suteiktas nuolaidas, arba buvo įvardinta tik kaina su nuolaida, bet nei pati nuolaida, nei kaina be jos nebuvo įvardinti. Visais šiais atvejais ginčai buvo išspręsti vartotojų naudai.

Į ką atkreipti dėmesį sudarant sutartį telefonu

RRT ekspertai primena, kad sudarant ar pratęsiant elektroninių ryšių paslaugų sutartis, vartotojai atkreiptų dėmesį į esmines jos sąlygas: kainą be nuolaidos ir su nuolaida, minimalų naudojimosi paslaugomis terminą, išsiaiškintų pasekmes, jei vartotojas nutrauktų sutartį prieš šį terminą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar nėra įtraukta į sutartį papildomų paslaugų – interneto apsauga, televizijos paslaugos ar kelionių draudimas.

„Pastaruoju metu pastebėjome, kad kai kurie paslaugų teikėjai tokias paslaugas įtraukia ir suteikia galimybę jomis naudotis nemokamai tam tikrą laiką (kelis mėnesius), tačiau šiam laikotarpiui pasibaigus ir neatsisakius šių paslaugų vartotojų sąskaitos išauga. Paslaugų teikėjai turi informuoti vartotojus apie tokių paslaugų nemokamo laikotarpio pabaigą, tačiau ir pačius vartotojus raginame būti atidiems ir nepraleisti šių informacinių žinučių bei laiku atsisakyti papildomų paslaugų“, – teigia A. Jurčiukonienė.

RRT vien per šių metų pirmąjį pusmetį išnagrinėjo 319 prašymų dėl pašto ir elektroninių ryšių paslaugų ir sutaupė paslaugų gavėjams beveik 10 000 eurų. Per visus 2025 metus buvo išnagrinėta 585 vartotojų ginčai, o vartotojams grąžinta 46 tūkst. eurų.

Jei vartotojui kyla abejonių dėl ryšio paslaugų kokybės, objektyviai įvertinti jų veikimą galima naudojantis nemokamu įrankiu https://matuok.lt/lt/. 

RRT inf.

Ministerija siūlo tris esminius pakeitimus, kuriais siekiama padidinti paramos priemonių patrauklumą ir efektyvumą.

Pirmasis pakeitimas palies biologinės įvairovės apsaugą. Į priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ remiamų buveinių sąrašą norima įtraukti papildomas buveines, remiamas pagal ekologinės sistemos veiklą. Dėl to paramai tinkamas plotas padidės maždaug du kartus, sustiprės ryšys tarp skirtingų plano veiklų, o pati priemonė taps patrauklesnė ūkininkams.

Antrasis pakeitimas skirtas priemonei „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ . Kadangi pastaraisiais metais pagal šią priemonę nesulaukta paraiškų, ji bus supaprastinta. Naikinant invazinius žolinius augalus bus taikomas fiksuotas vieneto įkainis, o medžių naikinimui ir toliau bus skiriamos kompensacinės išmokos. Atitinkamai patikslintas planuojamas paremti plotas.

Trečiasis pakeitimas palies jaunuosius ūkininkus bei žemės ūkio produktų perdirbėjus. Atsižvelgiant į lėtą finansinių priemonių „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ įgyvendinimą ir pačių rinkos dalyvių bei tarpininkų apklausų rezultatus, lengvatinių paskolų investicijoms terminą norima pailginti nuo 5 iki 10 metų. Tikimasi, kad tai padidins paskolų patrauklumą ir paspartins lėšų įsisavinimą.

LR Žemės ūkio ministerijos inf.

Pažymėjimą atnaujinti paprasta – tereikia pateikti prašymą dėl pažymėjimo pakeitimo.

Jei iki 2023 m. gruodžio 31 d. jums buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, nuo 2026 m. liepos 11 d. jis laikomas neterminuotu dalyvumo lygiu, tai reiškia, kad negalia ir toliau galioja visam laikui. Tačiau svarbu, jog tai atsispindėtų ir asmens su negalia pažymėjime.

Norėdami gauti asmens su negalia pažymėjimą su atnaujintu galiojimo terminu, pateikite prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai dėl asmens su negalia pažymėjimo pakeitimo.

Prašymų formas rasite čia: https://anta.lrv.lt/lt/prasymu-formos/, o kaip pateikti prašymą – čia: https://anta.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros inf.

„Tapę žemės po daugiabučiu bendraturčiais, gyventojai gali patys Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarti, kaip naudoti ir tvarkyti savo daugiabučio sklypą. Tačiau svarbu suprasti, kad nusipirkus žemę niekas negauna konkrečios vietos automobiliui statyti ar išskirtinės teisės į kurią nors kiemo dalį. Tokius klausimus bendraturčiai sprendžia susitarę tarpusavyje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

Įsigijus valstybinės žemės sklypą, jis nebepriklauso valstybei. Bendraturčiais tampa daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai. Gyventojai gali bendru sutarimu spręsti dėl kiemo tvarkymo, želdinių, vaikų žaidimų aikštelių, dviračių stovų, automobilių statymo ar kitų bendro naudojimo erdvių. Žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl svarbiausi sprendimai dėl jo naudojimo priimami bendraturčių susitarimu arba teisės aktų nustatyta tvarka.

Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų, kad įsigijus valstybinės žemės sklypo dalį kartu įgyjama teisė į konkrečią vietą automobiliui statyti ar kitą pasirinktą kiemo dalį. Tačiau taip nėra.

Valstybinė žemė po daugiabučiais parduodama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad kiekvienas savininkas įgyja ne konkrečią kiemo dalį, o dalį viso žemės sklypo, proporcingą jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų plotui. Todėl vien tik įsigijus žemę neatsiranda išimtinė teisė naudotis konkrečia vieta statyti automobilį. Jei bendraturčiai susitaria, kaip bus naudojama automobilių aikštelė ar kitos kiemo erdvės, tokia tvarka galioja visiems. Ji nustatoma ne automatiškai įsigijus žemę, o bendraturčiams susitarus tarpusavyje.

Pirmasis žingsnis svarstant apie valstybinės žemės įsigijimą yra išsiaiškinti, ar po daugiabučiu jau yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Patogiausia tai padaryti Žemės informacinės sistemos (ŽIS) žemėlapyje. Teritorijų planavimo ir statybos vartų interneto svetainėje pasirinkite skiltį „Bendrasis žemėlapis“ ir įjunkite sluoksnį „Valstybinė žemė“.

Tuomet viršutinėje žemėlapio juostoje pasirinkite identifikavimo įrankį, pažymėtą raide „i“, ir spustelėkite dominantį žemės sklypą / valstybinę nesuformuotą žemę.

Žemės sklypo paiešką taip pat galima atlikti kairėje pusėje pasirinkus skiltį „Vietovės paieška“ pagal adresą, žemės sklypo unikalų numerį, koordinates.

Vaizdo instrukciją, kaip naudotis šia funkcija, rasite čia.

Jeigu sklypas suformuotas

Jeigu valstybinės žemės sklypas jau suformuotas, butų ir kitų patalpų savininkai arba jų įgaliotas atstovas gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jo įsigijimo. Prašymas teikiamas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirenkant paslaugą „Žemės pardavimas“.

Prašymą pirkti gali pateikti ir vienas buto ar kitos patalpos savininkas. Tačiau tai nereiškia, kad jis galės įsigyti konkrečią pasirinktą sklypo vietą. Jam bus nustatyta tik bendrosios dalinės nuosavybės dalis, apskaičiuota pagal jam priklausančių patalpų plotą, tačiau konkreti vieta sklype nebus priskirta.

Nors prašymą gali pateikti ir vienas buto savininkas, praktiškiausia, kai valstybinės žemės sklypą įsigyja visi daugiabučio gyventojai arba jų įgaliota bendrija. Tuomet bendraturčiai gali bendru sutarimu nusistatyti sklypo naudojimo tvarką, pavyzdžiui, susitarti dėl parkavimo vietų, bendrų poilsio erdvių ar kitų kiemo dalių naudojimo.

Gavusi prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba nustato kiekvienam savininkui tenkančią žemės sklypo dalį. Priėmus sprendimą dėl pardavimo, sudaroma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, o nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu sklypas nesuformuotas

Ne po visais daugiabučiais yra suformuoti valstybinės žemės sklypai. Tokiais atvejais jų įsigyti iš karto negalima.

Pirmiausia butų ir kitų patalpų savininkai arba jų atstovas turi kreiptis į savivaldybės administraciją dėl daugiabučiui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo suformavimo. Sklypas formuojamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tik jį suformavus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės įsigijimo.

Daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti reikalingų valstybinės žemės sklypų, parduodamų be aukciono, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal šią tvarką apskaičiuota kaina paprastai yra mažesnė nei ta, kuri būtų nustatyta atlikus individualų turto vertinimą.

NŽT inf.

Pastaraisiais metais Europoje suintensyvėjo diskusijos apie bulvių sektoriaus iššūkius. Dėl klimato kaitos, ekstremalių orų ir geografinės padėties kai kuriose šalyse sparčiai plinta pavojingi bulvių kenkėjai.

Bulvių rudojo puvinio (lot. Ralstonia solanacearum) viena aktyviausiai plintančių bulvių ligų Europos Sąjungoje. „Kita bulvių liga – bulvių žiedinis puvinys (lot. Clavibacter sepedonicus) – taipogi kelia nerimą ne tik bulvių augintojams, bet taip pat ir institucijoms, atsakingoms už augalų sveikatos priežiūrą. Šios ligos židinių Europos Sąjungoje buvo nustatyta 2023 m. – 364 židiniai. Tačiau, suintensyvinus tyrimus, 2024 m. buvo nustatyti 542 šios ligos židiniai.

Ne ką mažiau svarbūs karantininiai kenkėjai yra ir cistas sudarantys nematodai (lot. Globodera rostochiensis ir G. pallida). Šių karantininių kenkėjų židinių nuo 2022 m. aptiktų 53 židinių padidėjo iki 65 židinių (2024 m.).

Lenkijoje – auga rizika

Bulvės, ypač ankstyvosios, į Lietuvą atvežamos iš pietų bei vidurio Europos Sąjungos šalių – Kipro, Italijos, Graikijos, Belgijos, Vokietijos tame tarpe ir Lenkijos. Taip pat ankstyvos maistinės bulvės įvežamos iš Egipto. Tačiau būtent Lenkija, pastaraisiais metais susiduria su didesnėmis fitosanitarinėmis grėsmėmis. Nustatytų karantininių kenkėjų židinių skaičius Lenkijoje toliau auga. Reikia pripažinti, jog Lenkija yra žemės ūkio šalis, turinti labai daug bulvių augintojų. 2024 metais Lenkijoje buvo deklaruota virš 6 tūkst. hektarų sėklinių bulvių ir apie 186 tūkst. ha maistinių bulvių pasėlių. Pagal auginamus bulvių plotus Lenkija užima 4 vietą Europos Sąjungoje (apie 14 % viso ES bulvių pasėlių ploto) po Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų. Lenkija taip pat patenka į Pasaulio dešimtuką pagal tuos pačius kriterijus. Todėl kasmet Lenkijos institucija, atsakinga už augalų sveikatos priežiūrą, paima virš 23 tūkst. mėginių, siekdama įsitikinti auginamų bulvių sveikatingumu. Apie 44 % šių tyrimų sudaro sėklinių bulvių tyrimai (virš 10 tūkst. mėginių), o likusią dalį (56 % arba virš 13 tūkst. mėginių) – kitų bulvių tyrimai. Be šių paminėtų bakterinių ligų, atliekami intensyvūs dirvožemio tyrimai siekiant laiku aptikti nemažiau pavojingą bulvių vėžį (lot. Synchytrium endobioticum), kuris Lenkijoje yra aptinkamas reguliariai.

Kaip ES saugomi vartotojai?

Kad vartotojai galėtų rinktis augalų sveikatos požiūriu saugias ir kokybiškas bulves, Europos Sąjungoje taikoma griežta bulvių ligų kontrolės sistema, grindžiama net keturiais specifiniais reglamentais. Šie reglamentai nustato ne tik prevencines priemones, bet ir reikalavimus, pavyzdžiui, bulvių auginimo ribojimus ūkiuose bei laukuose, kuriuose buvo aptikta karantininių kenkėjų. Kovai su bulvių karantininiais kenkėjais taikomos fitosanitarinės priemonės, kurios užtikrina, kad židiniai būtų sunaikinami: užkrėstos bulvės yra naikinamos tokiais būdais, kad būtų išvengta karantininių kenkėjų plitimo, sandėliai bei įranga dezinfekuojama, ūkiai stebimi bent 4 metus, įsitikinant jog užkrėstuose laukuose nebūtų auginamos bulvės, savaime išdygusios bulvės naikinamos, visas užaugintas bulvių derlius yra tiriamas.

Dar vienas svarbus saugumo garantas – bulvių auginimas tik iš sertifikuotos sėklos, turinčios kokybės etiketę/augalo pasą. Šis dokumentas pateikia informaciją apie augalo kilmę, veislę ir kitus rodiklius, o bulvių augintojui tai reiškia, kad bulvės atitinka visus ES keliamus fitosanitarinius reikalavimus ir yra saugios sodinti. Papildomą apsaugą taiko ir Lietuva, ypač kai kalbama apie bulvių importą iš trečiųjų šalių. Kiekviena į Lietuvą įvežama bulvių siunta dėl sveikatingumo tikrinama pasienio postuose.

Geriau apsidrausti

„Bulvės prekybos centre gali būti ir lietuviškos, ir atvežtinės – tai nebūtinai turėtų kelti nerimą. Visos rinkai tiekiamos bulvės privalo būti tikrinamos dėl karantininių kenkėjų, tačiau neabejotina, vartotojas turi būti budrus ir pirkti tik iš patikimų tiekėjų – Fitosanitariniame registre registruotų ūkininkų, kitų prekiautojų bulvėmis ar prekybos tinklų. Kilus įtarimui dėl bulvių kokybės, reikalaukite etiketės“,  – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Simonas Pusvaškis.

VATŽŪM specialistai primena, kad etiketėje taip pat turi būti nurodoma bulvių paskirtis, veislė, bulvių augintojo / supirkėjo / realizuotojo registracijos Fitosanitariniame registre numeris (santrumpa etiketėje – „Fitosanitarinio registro Nr.“), bulvių siuntos numeris (suteikiamas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo), kilmės šalies kodas, bulvių kiekis, kokybės klasė ir bulvių dydis (mažiausio ir didžiausio gumbo skersmuo frakcijoje). „Prevencinės priemonės dažniausiai nėra brangios, tačiau padeda kiek įmanoma labiau sumažinti karantininių kenkėjų aptikimo bei išplitimo ūkyje riziką“, – sako Tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis.

Ką verta prisiminti kiekvienam pirkėjui?

Nors bulvės prekybos centre gali būti tiek lietuviškos, tiek atvežtinės, tai nebūtinai turi kelti nerimą. Visos rinkai tiekiamos bulvės privalo būti tikrinamos dėl karantininių kenkėjų, tačiau vartotojas turi būti budrus:

· Pirkite iš patikimų tiekėjų – Fitosanitariniame registre registruotų ūkininkų ar kitų prekiautojų bulvėmis, prekybos tinklų.

· Atkreipkite dėmesį į ženklinimą – visos rinkai tiekiamos bulvės, nepriklausomai nuo jų kilmės, privalo būti paženklintos etiketėmis. Rumuniškomis ar lenkiškomis bulvėmis prekiauti galima, tačiau jų pakuotės turi būti paženklintos augalų pasais.

· Prioritetą teikite lietuviškai produkcijai, kuri ne tik greičiau patenka ant vartotojų stalo, bet ir įsigydami lietuviškas bulves jūs prisidedate prie vietos ūkių stiprinimo.

· Atkreipkite dėmesį į bulvių išvaizdą – pažeisti ar neįprastai atrodantys gumbai gali sparčiau sugesti, užkrėsti kitas kartu laikomas bulves.

· Maistines bulves naudokite tik pagal paskirtį. Jos nėra skirtos sodinimui – tai svarbu ligų plitimo prevencijai.

Pastebėjus įtartinas bulves prekybos vietose, galite kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą pasitikėjimo telefonu (0 5) 270 80 80 ar kitais būdais. Tokie pranešimai padeda užkirsti kelią augalinės produkcijos, neatitinkančios fitosanitarinių reikalavimų, tiekimui rinkai.

VATŽŪM inf.

Atlikus patikrinimą MB „Greenaturals“ elektroninėje parduotuvėje https://cannapaceus.lt nustatyta, kad dvejiems CBD gaminiams – CBD pleistrams ir 30% CBD aliejui – nepateikti akredituotos laboratorijos bandymų protokolai su tyrimų rezultatų vertinimo išvadomis.

Bendrovei skirta 500 Eur bauda.

Patikrinimo metu UAB „Naturus“ elektroninėje parduotuvėje www.jorus.lt taip pat buvo nustatyta, kad 5 rūšių „JORUS“ prekės ženklu pažymėti kanapių aliejai tiekti į rinką nepateikiant akredituotos laboratorijos išduoto laboratorinių tyrimų protokolo su tyrimų rezultatų vertinimo išvadomis.

Bendrovei skirta 500 Eur bauda.

UAB „Lenova“ elektroninėje parduotuvėje www.dorishop.lt atlikto patikrinimo metu VVTAT nustatė, kad prekiaudama dviejų rūšių kanapių lapų ekstraktais bei kanapių aliejaus kapsulėmis, bendrovė netinkamai pateikė gaminių vartojimo būdą ir nepateikė akredituotų laboratorijų bandymų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvadomis. Be to, tiekdama į rinką gelį su arnika, bendrovė nepateikė  akredituotų laboratorijų bandymų protokolų su tyrimų rezultatų vertinimo išvadomis.

Bendrovei skirta 500 Eur bauda.

VVTAT primena, kad vadovaujantis Pluoštinių kanapių įstatymu, į rinką gali būti tiekiami tik tie produktai, kurie turi tinkamus ES valstybių narių akredituotų laboratorijų tyrimų dokumentus ir aiškiai apibrėžtą vartojimo paskirtį bei būdą. Visų gaminių ženklinimas ir reklama turi atitikti galiojančius ES ir nacionalinius teisės aktus.

VVTAT inf.

Priimtas sprendimas sukuria teisinį pagrindą iš anksto pasirengti tam, kad paskelbus mobilizaciją ir dėl elektros sutrikimų ar kitų techninių problemų nesant ryšio su bankinėmis sistemomis,  gyventojai nustatytose fizinėse prekybos vietose galėtų įsigyti būtiniausių maisto produktų. Tokio atsiskaitymo sąlygos ir saugumo reikalavimai būtų taikomi pagal mokėjimus reglamentuojančius teisės aktus ir Lietuvos banko nustatytą tvarką.

„Šiuo sprendimu pereiname nuo atraminių prekybos vietų modelio kūrimo prie jo įveiklinimo ir testavimo. Svarbu ne tik apsibrėžti konkrečias prekybos vietas, bet ir užtikrinti visą jų veiklos grandinę – produktų gamybą, tiekimą, darbuotojų pasitelkimą, atsiskaitymus ir nepertraukiamą būtiniausių prekių prieinamumą gyventojams“, – teigė Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Valstybės institucijos ir verslo subjektai dabar turės atlikti išankstinius pasirengimo darbus tam, kad minėti mechanizmai esant poreikiui galėtų veikti.

Vyriausybės kanceliarija užtikrina, kad būtų sudarytas minėtu teisiniu režimu paslaugą galėsiančių užtikrinti fizinių prekybos vietų sąrašas. Šiuo metu yra numatytos 207 maisto ir kitų būtiniausių prekių bei vaistų prekybos vietos visoje Lietuvoje. Gyventojams šis sąrašas aktualus tik paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, ši informacija būtų paviešinta Vyriausybės kanceliarijos interneto svetainėje ir kitais kanalais tik įsigaliojus minėtiems teisiniams režimams.

Žemės ūkio ministerija sudaro mobilizacinio užsakymo sutartis su maisto produktų prekybininkais, veikiančiais minėtame sąraše įtrauktose prekybos vietose. Sutartys taip pat sudaromos su maisto produktų gamintojais, tiekiančiais produkciją šioms prekybos vietoms. Ministerija rengia šių gamintojų sąrašą, kaupia duomenis apie jų gamybos pajėgumus ir užtikrina žemės ūkio bei maisto produktų valstybės rezervo atsargų kaupimą ir panaudojimą.

Maisto produktai valstybės rezerve kaupiami rezervavimo principu, nuolatos vyksta viešieji konkursai, kuriuose dalyvauja maisto produktų gamintojai ir prekybininkai. Konkursus laimi mažiausią rezervavimo kainą pasiūlę tiekėjai ir tai juos įtraukia į maisto tiekimo sistemą.

Pažymėtina, kad Lietuvoje veikia trijų pakopų aprūpinimo maisto produktais sistema, kuri remiasi šiais principais:

a) valstybės rezervo atsargos, kurios kaupiamos rezervavimo sutarčių pagrindu;

b) atraminių prakybos vietų įtraukimas;

c) maisto produktų gamybą vykdančių gamintojų, perdirbėjų, didmenininkų ir kitų ūkio subjektų įtraukimas.

Svarbu akcentuoti, kad Lietuvos maisto gamintojų pramonė visiškai pajėgi aprūpinti šalies gyventojus maisto produktais. Jų gamybos pajėgumų pakaktų aprūpinti maistu piliečius ir didelės krizės atveju. Tačiau šiuo atveju kritiškai svarbūs resursų paskirstymo, infrastruktūros tvarumo ir apsaugos klausimai. Įmonė turi turėti pajėgumą įvairiomis sąlygomis tęsti darbą. Todėl įmonės, dalyvaujančios maisto tiekimo sistemoje iš institucijų gauna tam tikras garantijas, t.y.:

• darbuotojų įtraukimas į civilinį mobilizacinio personalo rezervą (t.y. darbuotojai nebus mobilizuojami į ginkluotąsias pajėgas, negalės išvykti iš šalies ir mobilizacijos metu vykdys nustatytas funkcijas savo darbovietėje);

• infrastruktūros apsauga;

• elektros tiekimo atstatymo prioritetas;

• tiekimo maršrutų sudarymas;

• gyventojų srautų kontrolė;

• atsiskaitymo nesant interneto ryšiui su mokėjimo kortelėmis galimybės.

Maisto paskirstymui į prekybos vietas negalintiems atvykti gyventojams planuojama pasitelkti nevyriausybines organizacijas. Šis modelis taip pat testuojamas pratybų metu – kasmet vykstančiose nacionalinėse mobilizacinėse pratybose „Vyčio skliautas“ aktyviai veikia Raudonasis kryžius, Maisto bankas, Caritas, Maliečiai, Šaulių sąjunga. Vyriausybės kanceliarija dėkoja NVO už aktyvų įsitraukimą į šį procesą.

LRV informacija

Pasitarimas sušauktas, reaguojant į pastarųjų dienų smurto prieš nepilnamečius ir smurto tarp nepilnamečių atvejus. Nors konkrečių įvykių aplinkybes tiria atsakingos institucijos, diskusijoje dėmesys sutelktas į ilgalaikius sprendimus – kaip kuo anksčiau atpažinti riziką, laiku reaguoti, stiprinti prevenciją ir užtikrinti sklandų institucijų bendradarbiavimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad fiziniam, psichologiniam ar seksualiniam smurtui prieš vaikus negali būti jokios tolerancijos.

„Tokie atvejai yra labai jautrūs, todėl turime reaguoti greitai ir labai rimtai. Šiandien sąmoningai kalbėjome ne tik apie tai, kas jau daroma, bet pirmiausia apie tai, kas neveikia taip, kaip turėtų, kur yra spragų ir ką turime padaryti geriau. Vieno sprendimo, kuris išspręstų šią problemą, nėra. Reikia nuoseklios prevencijos, bendro skirtingų sričių specialistų darbo, aiškaus reagavimo ir laiku suteiktos pagalbos. Labai svarbu ir tai, kad patys nepilnamečiai mokėtų atpažinti smurtą, žinotų, kur kreiptis pagalbos, ir nebijotų apie patiriamą ar matomą smurtą kalbėti“, – sako I. Ruginienė.

Pasitarime dalyvavę socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, teisėsaugos, savivaldos ir kitų sričių atstovai įvardijo praktikoje matomas spragas ir teikė siūlymus, ką reikėtų keisti. Kalbėta apie ankstyvą rizikos atpažinimą, reagavimą į nerimą keliančius signalus, pagalbos vaikui ir šeimai prieinamumą, specialistų pasirengimą bei informacijos apsikeitimą tarp institucijų.

Vienas iš svarbių klausimų – ar, gavus signalą apie galimą smurtą, visa reagavimo grandinė veikia pakankamai aiškiai ir greitai, ar žinoma, kas turi imtis pirmųjų veiksmų, kam perduodama informacija ir ar ji laiku pasiekia institucijas, galinčias suteikti pagalbą. Vertinant siūlomus pokyčius, bus žiūrima ir į tai, kur pakanka aiškesnių procedūrų, o kur būtini platesni sisteminiai sprendimai.

Didelis dėmesys skirtas prevencijai ir nepilnamečių edukacijai. Jauni žmonės turi suprasti, kas yra smurtas ir netinkamas elgesys, pažinti savo ir kitų žmonių ribas, žinoti, kad dėl patiriamo smurto nėra kalti, ir aiškiai žinoti, kur kreiptis pagalbos sau ar kitam. Todėl svarbu įvertinti ir tai, ar nepilnamečius ši informacija pasiekia pakankamai aiškiai ir jiems suprantama forma, ar jie žino ne tik kur kreiptis, bet ir kaip elgtis smurtą pastebėjus savo aplinkoje.

Svarbus vaidmuo tenka ir tėvams. Domėjimasis vaiko kasdienybe, draugais, emocine savijauta, tuo, ką jis veikia ir su kuo bendrauja socialiniuose tinkluose, gali padėti anksčiau pastebėti nerimą keliančius pokyčius. Ne mažiau svarbus atviras ryšys su vaiku, kad jis žinotų galintis kreiptis į tėvus net ir tada, kai apie patirtą ar matytą smurtą kalbėti sunku.

Prevencijos kontekste svarbi ir nepilnamečių skaitmeninė aplinka. Iki rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos turės būti nusistačiusios mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarkas. Bus svarbu stebėti, kaip šios tvarkos veikia praktikoje ir ar padeda kurti saugesnę aplinką, stiprinti gyvą mokinių bendravimą bei mažinti netinkamo išmaniųjų įrenginių naudojimo keliamas rizikas.

Aptariant institucijų reagavimą, pabrėžta, kad signalai apie galimą smurtą ar grėsmę nepilnamečiui negali būti nuvertinami. Darbuotojai ir įstaigų vadovai turi aiškiai žinoti, kaip tokiose situacijose veikti ir kur perduoti informaciją, o vaiko saugumas turi būti svarbiausias kriterijus.

Pasitarimo metu pateikta daug konkrečių idėjų ir siūlymų – nuo prevencijos ir edukacijos stiprinimo, reagavimo procedūrų bei informacijos apsikeitimo iki pagalbos vaikui ir šeimai priemonių. SADM kartu su kitomis institucijomis apibendrins pasitarimo metu pateiktus siūlymus ir parengs išvadas bei numatomą veiksmų planą. Įgyvendinant Ministro Pirmininko pavedimą įvertinti situaciją ir pasiūlyti sprendimus, kaip stiprinti nepilnamečių apsaugą nuo smurto, jie bus pateikti Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei rugpjūčio pirmąją savaitę.

SADM inf.

Miško gėrybių rinkimo reikalavimai

Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų.
Grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Renkant uogas negalima naudoti specialiųjų „šukų“ ar kitų mechaninių priemonių (taip pat ir savadarbių), nes jos pažeidžia uogienojus, nualina augalus ir mažina būsimą uogų derlių. Taip pat būtina saugoti uogienojus – jų nelaužyti, nerauti ir kitaip neniokoti. Miške taip pat draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti medžių ir krūmų šakų bei kamienų. Grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles ir kitas gėrybes privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis ir Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarka.
Grybautojai ir uogautojai turi mišką palikti švarų, o radus kitų paliktas šiukšles, jas surinkti ir pagal galimybes išmetamas šiukšles išrūšiuoti. Pastabėjus didelius atliekų kiekius gyventojams reikėtų apie tai pranešti per interaktyvųjį žemėlapį tvarkaulietuva.lt. Jame galima pažymėti ne tik atliekomis užterštas teritorijas, bet ir sugadintus miško kelius, suniokotą miško paklotę, žievėgraužio tipografo pažeistus medžius. Gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo tiksliau aprašyti situaciją.
Būna atvejų, kai dėl padidėjusio miško gaisrų pavojaus, miško kirtimų ar kitų priežasčių patekti į miškus yra uždrausta arba laikinai neleidžiama, todėl svarbu atsižvelgti į konkrečios vietovės taisykles. 
Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti automobilius rekomenduojama tik tam skirtose transporto priemonių parkavimo aikštelėse. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. 

Išsamią informaciją apie aplinkosaugos reikalavimus poilsiaujantiems gamtoje galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.

Atsakomybė

Už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–110 eurų bauda.  
Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikomas įspėjimas arba 60–500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–700 eurų bauda. 
Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ar naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taikoma 80–700 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–1 000 eurų bauda.
Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250–1 000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1 500 eurų bauda.

Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. 

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

NATO Daugianacionalinės kovinės grupės 20-osios rotacijos metu į Ruklą perdislokuotas Vokietijos 93-iasis tankų batalionas (vok. Panzerlehrbataillon 93) iš Miunsterio. Į Lietuvą atvykusios NATO Daugianacionalinės kovinei grupei priskirtos karinės technikos kolonos buvo sudarytos iš maždaug 80 vienetų sunkiosios ratinės ir vikšrinės karinės technikos, tokios kaip tankai, šarvuočiai, krovininės transporto priemonės, ir iki Kazlų Rūdos judėjo sava eiga. Tokie mokymai leidžia įvertinti sąjungininkų pajėgumą greitai ir lanksčiai perdislokuoti pajėgas įvairiomis sąlygomis. Tai įprasta NATO sąjungininkų veiklos dalis, stiprinanti Lietuvos ir viso Aljanso gynybinį pasirengimą.

Lietuvoje dislokuota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“ vadovavimą NATO Daugianacionalinė kovinei grupei perėmė šių metų vasario 4 d. iš Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, po devynerių metų tarnybos lietuviško karinio vieneto sudėtyje. Kovinei grupei vadovauja Vokietija, joje rotuodamiesi tarnauja kariai iš Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Liuksemburgo, Kroatijos. Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, reikšmingai prisidedanti prie NATO rytinio flango saugumo.

Nuotr. aut. eil. Džiugas Švaikauskas.

LK inf.

Iki liepos 31 d. gręžinys neprivalo būti jau įregistruotas Žemės gelmių registre. Svarbu, kad iki šios datos LGT būtų gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus.

Pabrėžiame, kad visi iki 2026 m. liepos 31 d. gauti prašymai bus išnagrinėti. Laiku dokumentus pateikusiems gręžinių savininkams nuobaudos negresia.

Dėl didelio prašymų skaičiaus jų nagrinėjimas, gręžinių registravimas ir pasų rengimas užtrunka ilgiau.

Jei prašymą ir visus reikalingus dokumentus jau pateikėte, bet dar negavote patvirtinimo ar gręžinio paso:

papildomai nieko daryti nereikia;
pakartotinai teikti prašymo nereikia;
skambinti ir teirautis dėl nagrinėjimo eigos nereikia;
jūsų prašymas bus išnagrinėtas;
jei reikės patikslinti informaciją ar pateikti papildomų duomenų, LGT specialistai su jumis susisieks patys.

Po 2026 m. liepos 31 d. nauji prašymai įteisinti neregistruotus gręžinius nebebus priimami. (žr. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 8 str. 3 d. „Duomenys ir dokumentai dėl gręžinio registravimo ir jo savininko įrašymo Žemės gelmių registre Lietuvos geologijos tarnybai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d.)

Jei prašymą pildėte elektroninių paslaugų sistemoje, prisijunkite ir patikrinkite, ar jis tikrai pateiktas. Užpildžius prašymą, būtina paspausti mygtuką „Pateikti“. Vien suteiktas prašymo numeris dar nereiškia, kad prašymas pateiktas.

Dar kartą: jei prašymas ir visi reikalingi dokumentai pateikti iki liepos 31 d., jūsų prašymas bus išnagrinėtas. Gręžinys iki šios datos neprivalo būti jau įregistruotas.

Konsultacijų telefonus rasite čia: https://lgt.lrv.lt/lt/konsultacijos/konsultuojame/

Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Nenori rūšiuoti ar nežino kaip?

Tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“ narės – Šveicarijos organizacijos „SENS eRecycling“ – atliktas elektroninių cigarečių vartojimo ir šalinimo įpročių tyrimas atskleidė, kad šis nedidelis įrenginys vartotojų sąmonėje dažniausiai suvokiamas kaip patogus, trumpai naudojamas daiktas, o ne elektronikos įrenginys, kurį būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir perdirbti.

Tyrime išskirti trys pagrindiniai elektroninių cigarečių naudotojų elgsenos tipai:

„Nežinantys išmetėjai“ – vartotojai, kurie elektronines cigaretes išmeta kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, nes jų nelaiko elektros ar elektronikos įrenginiais. Jų požiūriu, elektroninė cigaretė yra artimesnė tradicinei cigaretei, todėl pakanka jos neišmesti tiesiog aplinkoje.

„Dvejojantys kaupėjai“ – vartotojai, kurie supranta, kad elektroninių cigarečių negalima mesti į mišrių atliekų konteinerį, tačiau nežino, kur ir kaip jas tinkamai priduoti. Panaudotus įrenginius jie dažnai kaupia namuose, atidėlioja jų išmetimą, galiausiai, neradę patogaus sprendimo, taip pat išmeta į buitinių atliekų konteinerį.

„Sąmoningi utilizuotojai“ – mažesnė vartotojų grupė, turinti daugiau žinių ir motyvacijos tinkamai tvarkyti elektronines cigaretes. Jie naudojasi esamomis surinkimo galimybėmis, tačiau taip pat tikisi paprastesnių, lengviau prieinamų sprendimų ir aiškaus patvirtinimo, kad pasielgė tinkamai.

2023 metais Europos Sąjungoje elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo lygis siekė 37,5 proc., Lietuvoje 2024 m. – 24,5 proc., 2023 metais – 22,7 tūkst. tonų, nors nuo 2020 m. būtina surinkti ir sutvarkyti ne mažiau kaip 65 proc.

„Šios tyrimo įžvalgos aktualios ir Lietuvai, nes susiduriame su panašiu iššūkiu – vartotojai ne visada atpažįsta elektronines cigaretes kaip elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Dėl to vienkartinės elektroninės cigaretės dažnai patenka į mišrių atliekų konteinerius, o skysčiai išpilami į įprastas šiukšliadėžes arba kanalizaciją. Toks elgesys kelia ne tik aplinkosaugos problemų, bet ir saugumo rizikų. Elektroninėse cigaretėse esančios ličio jonų baterijos, patekusios į mišrių atliekų srautą, gali būti pažeistos rūšiavimo ir tvarkymo metu bei sukelti gaisrus. Taigi, svarbu suprasti: elektroninė cigaretė nėra įprasta atlieka – tai elektronikos įrenginys, kuris turi būti perduotas teisėtiems atliekų tvarkytojams“, – atkreipė dėmesį Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.

Elektroninė cigaretė – ne atlieka, o vertingų žaliavų šaltinis

Netinkamai išmestos elektroninės cigaretės gali kelti pavojų aplinkai – jose esančios cheminės medžiagos gali patekti į dirvožemį ir vandenį, o iš plastiko pagamintos dalys – ilgainiui skilti į mikroplastikus.

Tinkamai surinktos elektroninės cigaretės tampa vertingų žaliavų šaltiniu. Jų baterijose yra vertingų žaliavų – ličio, kobalto ir nikelio, kurios gali būti atgautos ir panaudotos pakartotinai. Perdirbant šias medžiagas mažinamas naujų žaliavų išgavimo poreikis, taupomi gamtos ištekliai ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

„Kad kuo daugiau panaudotų ličio baterijų būtų perdirbta, pirmas svarbus žingsnis – jas atskirti nuo bendro komunalinių atliekų srauto ir rūšiuoti specialiai tam skirtose vietose. Be gyventojų pagalbos ir sąmoningumo to padaryti praktiškai neįmanoma“, – pažymėjo V. Masalienė.

Panaudotas elektronines cigaretes galima:

●     išmesti į smulkiai elektronikai skirtas talpas didesniuose prekybos centruose;

●     nemokamai atiduoti elektroninėmis cigaretėmis prekiaujančiose parduotuvėse ar prekybos vietose;

●     pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles;

●     perduoti pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms.

Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą elektros ir elektronikos įrangą arba užregistruoti nemokamą išvežimą, galima rasti projekto svetainėje www.atliekos.lt.

AAI inf.

Projektas bus įgyvendinamas pagal „Design-Build“ modelį – „YIT Lietuva“ bus atsakinga už projektavimą ir statybos darbus. Statybos darbus planuojama pradėti šių metų rugpjūtį ir baigti 2027 m. lapkritį.

„Šis projektas reikšmingas ne tik mūsų bendrovei, bet ir visai Lietuvai. Jis prisidės prie šalies gynybos infrastruktūros stiprinimo ir ateityje atliks svarbų vaidmenį užtikrinant Lietuvos kariuomenės techninį pasirengimą. Džiaugiamės, kad prie šio proceso galime prisidėti savo patirtimi ir inžinerine kompetencija. „Design-Build“ modelis tokiuose objektuose ypač svarbus, nes leidžia užtikrinti glaudų projektavimo ir statybos procesų koordinavimą bei efektyvų sprendimų priėmimą viso projekto metu“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Naujoji gamykla bus statoma beveik 10 hektarų teritorijoje. Kompleksą sudarys pagrindinis gamybinis pastatas bei pagalbinės paskirties statiniai. 

Pasak UAB „Lithuania Defence Services“ generalinio direktoriaus Sebastian Dietz, naujoji gamykla užtikrins ilgalaikius Lietuvos kariuomenės sunkiosios technikos aptarnavimo pajėgumus šalyje. Įmonė ateityje bus atsakinga ne tik už „Leopard 2A8“ tankų surinkimą, bet ir už ilgalaikį jų techninį aptarnavimą, remontą bei kovinės parengties palaikymą šalyje. Planuojama, kad pirmasis Lietuvoje surinktas tankas iš gamyklos išriedės 2028 m. pabaigoje.

Projektuojant objektą numatyta specializuota infrastruktūra, reikalinga visam tankų eksploatacijos ciklui. Pastate bus įrengti trys tiltiniai kranai, o teritorijoje suplanuota tankų bandymo trasa, nardinimo baseinas su ištraukimo įranga, posvyrio bandymų rampa bei kita karinės technikos testavimui ir aptarnavimui būtina infrastruktūra.

„Projekto kelyje pasiekėme pirmą svarbų tarpinį finišą – sėkmingai užbaigtos rangovų atrankos ir konkurso procedūros bei pasirašyta rangos sutartis su patyrusiu ir pajėgiu rangovu. Žengiame į antrąjį etapą – gamyklos projektavimo ir statybos laikotarpį“, – sako Egidijus Kunevičius, šio projekto statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Sweco Lietuva“ padalinio vadovas.

Objektas projektuojamas pagal A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, o visame projekto įgyvendinimo procese bus naudojamas BIM įrankis, leidžiantis tiksliau planuoti, koordinuoti ir valdyti sudėtingus statybos procesus.

Gamykloje planuojama sukurti iki 100 darbo vietų – apie 70 gamybos specialistams ir apie 30 administracijos darbuotojams. Teritorijoje taip pat bus įrengta daugiau kaip 120 automobilių stovėjimo vietų, dalis jų – su elektromobilių įkrovimo stotelėmis.

Apie „YIT Lietuva“

Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ šiemet Lietuvoje švenčia 60 metų veiklos jubiliejų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“. 

„YIT Lietuva“ stato namus geram gyvenimui, erdves, kuriose gali atsiskleisti ir klestėti žmonės bei verslai, kuria infrastruktūrą, kuri užtikrina pagrindines visuomenės funkcijas.

YIT grupė veikia septyniose šalyse, kuriose dirba beveik 4100 profesionalų. 2025 m. pajamos siekė 1,8 mlrd. EUR. „YIT Corporation“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq Helsinki Oy“. www.yitgroup.com   

YIT. Kuriantys ateičiai.

UAB „INK agency“ inf.

Liepos 27 d. ryto duomenimis, buvo panaudotas 20 261 kvotos vienetas, dar 4147 prašymai nagrinėjami, o tai reiškia, kad jog darbdaviams liko vos pora šimtų nepanaudotų kvotos vienetų.

Šiems metams iš viso yra patvirtinta 24 830 kvotos vienetų, o pati kvota, kaip ir pernai, apima visas profesijas bei darbo funkcijas visuose įmonių veiklos sektoriuose.

Migracijos departamentas primena, kad tuo atveju, kai visa užsieniečių įdarbinimo kvota bus išnaudota, darbo pagrindu leidimas laikinai gyventi galės būti išduodamas tik užsieniečiui, kuriam darbdavys įsipareigos mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį nei 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu taip pat galės būti išduodamas užsieniečiui, kuris dirbs pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą , ir kuriam darbdavys įsipareigos mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu bus nustatyta papildoma kvota.

Primename, kad naujasis BDU paskelbtas šių metų gegužės 12 d. ir yra 2 411,40 EUR, o 1,2 BDU yra 2893 EUR.

Migracijos departamento inf.

Pirmumo teisę turintis pirkėjas turi pranešti apie savo sprendimą pirkti žemės sklypą

Kai privačios žemės ūkio paskirties žemės savininkas nusprendžia parduoti žemės sklypą ir apie tai praneša NŽT, Tarnyba registruotais laiškais informuoja asmenis, kurie gali turėti pirmumo teisę šį sklypą įsigyti.

Jeigu gavęs tokį pranešimą asmuo nusprendžia pasinaudoti pirmumo teise, jis NŽT turi per 15 darbo dienų pateikti sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą už pardavėjo nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas. Šis dokumentas yra asmens valios pareiškimas, kad jis nori įsigyti konkretų parduodamą sklypą pirmumo teise.

Kartu su NŽT pranešimu apie parduodamą žemės sklypą galimam pirkėjui išsiunčiamas sutikimo (sprendimo) pirkti formos dokumentas, kurį jis turi užpildyti ir pateikti NŽT.

Užpildytą sutikimą NŽT patogiausia pateikti elektroniniu būdu per e. pristatymo sistemą ePristatymas.lt arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc, arba .pdf formatu) galima atsiųsti elektroniniu paštu nzt@nzt.lt. Šiuo el. paštu galima atsiųsti pasirašytą ir nuskenuotą sutikimo kopiją (.pdf formatu). Pasirašytą sutikimą NŽT taip pat galima atsiųsti ir paprastuoju paštu adresu Nacionalinė žemės tarnyba, Kalvarijų g. 147, Vilnius. Esant poreikiui sutikimas gali būti pateiktas gyvai NŽT padalinyje. NŽT padalinių adresus ir darbo laiką rasite čia.

Atkreipiame dėmesį, kad atskiros elektroninės paslaugos šiam dokumentui pateikti NŽT savitarnos sistemoje nėra.

Gavusi galimo pirkėjo sutikimą (sprendimą) pirkti konkretų siūlomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT patikrina, ar asmuo atitinka pirmumo teisę įsigyti žemę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Jeigu juos atitinka, pardavėjui išduodama pažyma, kurioje nurodomas konkretus pirmumo teisę turintis pirkėjas.

Kiekvienas žemės pirkėjas turi gauti NŽT sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę

Visai kita procedūra yra NŽT sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimas. Šis sutikimas reikalingas kiekvienam pirkėjui nepriklausomai nuo to, ar jis žemę įsigyja pirmumo teise, ar yra laisvai pardavėjo pasirinktas pirkėjas, ar perka valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo sutikimu NŽT patvirtina, kad po sandorio pirkėjui kartu su susijusiais asmenimis priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys įstatyme nustatytos 500 hektarų ribos.

Norint gauti šį sutikimą, NŽT reikia pateikti prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Šiai procedūrai yra sukurta elektroninė paslauga, todėl prašymą NŽT patogiausia teikti elektroniniu būdu per NŽT elektroninių paslaugų savitarnos sistemą, pasirinkus paslaugą „Sutikimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimas“. Teikiant prašymą per savitarnos sistemą, joje iš karto galima atlikti mokėjimą, todėl dokumentų, patvirtinančių atliktą mokėjimą, atskirai pridėti nereikia. Jeigu žemė įgyjama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, savitarnos sistemoje pakanka pirmame žingsnyje pažymėti "Teikiu prašymą sutuoktinių vardu" ir sutikimas bus išduodamas abiejų sutuoktinių vardu, papildomų veiksmų sutuoktiniui atlikti nereikės.

Prašymą galima teikti ir kitais būdais, tačiau savitarnos sistemoje tai padaryti yra paprasčiausia. Prašymo formą, skirtą teikti ne per sistemą, galite rasti čia. Informaciją apie rinkliavos mokėjimo būdus, kai tai daroma ne per sistemą, galima rasti čia.

Svarbu žinoti, kad perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę, prašymas išduoti NŽT sutikimą įsigyti žemės sklypą negali būti laikomas asmens sutikimu (sprendimu) pirkti žemės sklypą pirmumo teise.Pateikus tik prašymą išduoti sutikimą įsigyti, asmens valia pasinaudoti pirmumo teise nėra pareiškiama, todėl toks prašymas negali būti įskaitomas kaip sutikimas (sprendimas) pirkti ir jo pagrindu asmuo negali būti įtrauktas į pardavėjui išduodamą pažymą apie pirmumo teisę turinčius pirkėjus.

NŽT inf.

„Kai kūrėme iniciatyvą „Gal į Lietuvą?“, norėjome kalbėti apie sugrįžimą taip, kaip jį išgyvena patys žmonės – su klausimais, abejonėmis ir lūkesčiais, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Per penkerius metus įsitikinome, kad sprendimui grįžti svarbi visa gyvenimo perspektyva: profesinės galimybės, šeimos aplinka, vaikų integracija ir tikėjimas, kad Lietuvoje tarptautinė žmogaus patirtis yra reikalinga. Mūsų tikslas – padėti žmonėms rasti informaciją, kuri leidžia priimti sprendimą dėl ateities“.

Svarstydami apie grįžimą žmonės vertina gerokai daugiau nei darbo pasiūlymus. Jiems svarbu suprasti, kokios karjeros perspektyvos laukia, ar reikės persikvalifikuoti, kaip seksis integruotis šeimai, ar bus pritaikytos užsienyje įgytos žinios ir patirtis. Būtent tokį požiūrį į sugrįžimą jau penkerius metus stiprina Užimtumo tarnybos iniciatyva „Gal į Lietuvą?“.

2021 metais sukurta iniciatyvos interneto svetainė tapo vieta, kur vienoje vietoje galima rasti informaciją apie darbo galimybes Lietuvoje, Užimtumo tarnybos paslaugas, profesinį konsultavimą, darbo rinkos pokyčius, regionų galimybes ir kitus su grįžimu susijusius klausimus.

Susitikimai su vietos lietuvių bendruomenėmis per penkerius metus nusidriekė kelias dešimtis tūkstančių kilometrų. Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Danija, Švedija, JAV, Vokietija, Norvegija, Italija, Belgija, Airija, Ispanija – pagrindinės šalys, kuriose per penkmetį triskart išaugo renginių skaičius.

Planuodami sugrįžimą žmonės vis dažniau domisi ne tik didmiesčiais, bet ir regionų galimybėmis. Tam buvo sukurtas Lietuvos regionų žemėlapis, kuriuo pasinaudota daugiau kaip 56 tūkst. kartų. Jis leidžia palyginti savivaldybes pagal darbo, gyvenimo ir viešųjų paslaugų galimybes.

Užimtumo tarnyboje dirba 107 grįžtamosios migracijos konsultantai visoje Lietuvoje. Jie padeda įvertinti darbo galimybes, suprasti darbo rinkos situaciją ir rasti atsakymus į praktinius klausimus.

Vis aktyviau į procesą įsitraukia ir savivaldybės. Kartu su darbdaviais jos organizuoja susitikimus grįžusiems lietuviams, kuriuose pristatomos konkrečių regionų darbo, gyvenimo ir integracijos galimybės. Vien per praėjusius metus surengti 22 tokie susitikimai.

Po kelerių metų užsienyje žmonės atsiveža ne tik profesinių žinių, bet ir tarptautinės darbo patirties, užsienio kalbų įgūdžių, gebėjimą dirbti dinamiškoje aplinkoje ir prisitaikyti prie pokyčių. Tokį požiūrio pokytį atspindi Užimtumo tarnybos iniciatyva „Diasporai draugiškas darbdavys“, kuria siekiama pristatyti darbdavius, vertinančius užsienyje įgytas kompetencijas ir pasirengusius priimti grįžtančius specialistus.

Lietuva kaip ateities pasirinkimas

Atskira iniciatyvos kryptis – stiprinti ryšį su užsienyje gyvenančiu lietuvių jaunimu. Dalis jaunų žmonių Lietuvą pažįsta per šeimos ryšį, tačiau ne visuomet žino apie šalies studijų, darbo rinkos ir karjeros galimybes.

Vieni jų gimė ir užaugo užsienyje, kiti išvyko vos baigę mokyklą. Susitikimuose kalbama ne tik apie galimą sugrįžimą, bet ir apie Lietuvą kaip vieną iš vietų kurti savo profesinę ateitį. Organizuojami įgūdžių įsivertinimo užsiėmimai, pristatomos profesinės galimybės ir palaikomas ryšys su lietuvių jaunimo organizacijomis.

Nuo klausimų – prie sprendimo

Pastaraisiais metais keičiasi požiūris į užsienyje gyvenančius lietuvius. Tarptautinė patirtis, profesinės žinios ir užsienyje įgytos kompetencijos vis dažniau vertinamos kaip galimybė stiprinti Lietuvos darbo rinką ir kurti didesnę vertę valstybei.

Prie šio pokyčio prisideda iniciatyva „Gal į Lietuvą?“, padedanti žmonėms geriau pažinti darbo ir karjeros galimybes Lietuvoje, įvertinti profesinio tobulėjimo ar persikvalifikavimo kryptis, užmegzti ryšius su darbdaviais bei lengviau planuoti sugrįžimą.

2023 m. Užimtumo tarnybos atliktas norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą tyrimas parodė, kad per trejus metus tokių žmonių skaičius išaugo 15 proc. Surinkti duomenys buvo lyginami su tais, kuriuos tokios pačios apklausos metu nuomonės tyrėjai surinko 2020 metais.

Užimtumo tarnybos inf.

Nacionalinis transplantacijos biuras reiškia tylią ir nuoširdžią užuojautą Donoro artimiesiems ir sako ačiū už ištartą TAIP organų donorystei ir viliasi, kad suteiktas šansas gyventi ir pasveikti kitiems, sumažins artimųjų skausmą dėl beprasmės mirties.

Išskirtinis ačiū visiems, dalyvaujantiems organų donorystės ir transplantacijos procese – nacionaliniams ir regionų koordinatoriams, donorinių ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių bei transplantacijos centrų komandoms, policijos pareigūnams, ligoninių greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojams, laboratorijų specialistams. Tik visų profesionalumo, susitelkimo, bendradarbiavimo, priimtų nestandartinių sprendimų dėka donorystės ir transplantacijos procesas per šias dvi savaites tapo išskirtinis – net 21 recipientui suteiktas antras gyvenimas.

Ačiū, nes organų donorystės ir transplantacijos procesas neturi nei atostogų, nei savaitgalių: per dvi liepos savaites užregistruota 19 potencialių donorų, iš kurių 6 tapo efektyviais. Atlikta 17 transplantacijų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. 11 širdies, kepenų ir inkstų transplantacijų Lietuvos dviejuose transplantacijos centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK) 3 širdys, 1 kepenys, 3 inkstai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) 2 kepenys, 2 inkstai. Taip pat 6 kepenų ir inkstų transplantacijos kaimynių – Latvijos ir Lenkijos transplantacijos centruose. Šis savaitgalis dovanos gyvenimą dar 4 sunkiems ligoniams.

Donorystės ir transplantacijos procese kiekviena minutė labai svarbi – donoriniai organai turi labai ribotą laiką, per kurį turi būti persodinti jų laukiantiems recipientams. Tad būtina aplenkti laiką – skubiai ir saugiai  įveikti atstumą iš donorinės ligoninės į transplantacijos centrą.  Tai padeda padaryti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, pakeldami sraigtasparnius organų donorystės procesui.

Šiandien viltingo kvietimo į transplantacijos centrą operacijai atlikti laukia 309 sunkūs ligoniai: 118inkstų, 73 – širdies, 3 – plaučių, 3 – širdies-plaučių komplekso, 6 – kasos-inksto komplekso, 106 – kepenų. Audinių ir ląstelių transplantacijų laukia 480 pacientų: 201 ragenų  ir 279 kamieninių kraujodaros ląstelių. Tarp jų – 39 vaikai.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti antrą gyvenimą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms. Sutikimą galima užpildyti internetu ntb.lt, Nacionaliniame transplantacijos biure, per renginius, kuriuose dalyvauja Biuro darbuotojai, taip pat – vaistinėse, pas šeimos gydytojus ar kraujo centre.

Tieskime tiltus gyvenimui kartu. NTB.LT

Intensyviausias karinės technikos judėjimas numatomas liepos 26 d. nuo 22.00 val. iki liepos 27 d. 2.30 val. Kalvarijos–Kazlų Rūdos kryptimi.

Siekiant užtikrinti eismo saugumą, karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės Karo policijos ekipažai. Dėl karinės technikos judėjimo kai kuriose kelio atkarpose galimi laikini eismo sulėtėjimai, todėl vairuotojams rekomenduojama iš anksto įvertinti kelionės laiką.

Gyventojų prašoma būti atidiems, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir vykdyti Karo policijos pareigūnų nurodymus.

Sąjungininkų pajėgų perdislokavimai yra įprasta NATO veiklos dalis, prisidedanti prie Lietuvos ir viso Aljanso gynybinio pasirengimo stiprinimo.

Lietuvos kariuomenė dėkoja gyventojams už supratingumą.

Acoc. LK inf.

Nuo 2021 metų kasmet liepos 25-ąją minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena. Jungtinių Tautų iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į skendimų problemą ir priminti, kad daugumos nelaimių galima išvengti. 

Skendimai – viena dažniausių netyčinių mirčių pasaulyje 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuskęsta apie 236 tūkst. žmonių. Per pastarąjį dešimtmetį vanduo pasiglemžė daugiau nei 2,5 mln. gyvybių. Net 90 proc. paskendimų įvyksta mažo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse, o didžiausią riziką patiria vaikai bei kaimo vietovių gyventojai. 

Lietuvos situacija taip pat išlieka sudėtinga. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki šių metų liepos 23 dienos: iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 56 nuskendusius žmones (2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – 62); nuskendo 1 nepilnametis (2025 m. – 6); nuo birželio 1 d. iki liepos 23 d. vanduo pasiglemžė 24 žmonių gyvybes; ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 20 žmonių, iš jų 9 – vien šią vasarą; daugiausia žmonių šiemet nuskendo birželio mėnesį – 14, liepą iki liepos 23 d. – jau 10. 

Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose paskendimų rodiklis yra vienas didžiausių – pagal nuskendusiųjų skaičių 100 tūkst. gyventojų nusileidžiame tik Latvijai. 

Statistika rodo, kad vyrai skęsta beveik keturis kartus dažniau nei moterys, o daugiausia nelaimių įvyksta tarp 45–69 metų amžiaus žmonių. 

Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, per 2016–2025 metus ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 1 235 nuskendusius žmones, iš jų 57 vaikus. Beveik 42 proc. visų nelaimių įvyko vasaros mėnesiais. 

Pagrindinės skendimų priežastys nesikeičia 

Specialistai pabrėžia, kad dauguma nelaimių kartojasi dėl tų pačių priežasčių. Dažniausiai žmonės pervertina savo jėgas, maudosi apsvaigę nuo alkoholio, šokinėja į nežinomus vandens telkinius, nesilaiko saugaus elgesio taisyklių arba palieka vaikus be priežiūros. Valstybinės teismo medicinos tarnybos duomenimis, vidutiniškai net 57 proc. nuskendusiųjų kraujyje nustatomas alkoholis.

Apsvaigus smarkiai suprastėja gebėjimas įvertinti pavojų ir priimti tinkamus sprendimus. Taip pat pastebima, kad nelaimės dažniausiai įvyksta ne kurortuose ar prie jūros, o žmonėms gerai pažįstamose vietose – ežeruose, upėse ar tvenkiniuose netoli namų. Kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose. 

Ką svarbu prisiminti? 

Saugumas prie vandens prasideda nuo atsakingo elgesio: 

maudykitės tik žinomose ir saugiose vietose; 
niekada nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 
nešokinėkite į nežinomą vandens telkinį; 
nuolat prižiūrėkite vaikus – net trumpam nepalikite jų vienų prie vandens; 
plaukiant valtimi ar kita vandens transporto priemone visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę; 
mokykitės plaukti ir išmokite suteikti pirmąją pagalbą. 

Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Gelbėti žmogų plaukiant reikėtų tik įvertinus savo galimybes – saugiausia skęstančiajam paduoti arba numesti plūduriuojantį daiktą ir, jei įmanoma, padėti jam išlipti iš vandens ne pačiam rizikuojant. 

Tikslas – ženkliai sumažinti skendimų skaičių 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM yra patvirtinęs Skendimų skaičiaus mažinimo veiksmų planą „Vanduo – mano draugas“, kuriuo siekiama nuosekliai mažinti skendimų skaičių šalyje. Plane numatyta gerinti vaikų ir suaugusiųjų plaukimo įgūdžius, stiprinti pirmosios pagalbos mokymus, ugdyti saugaus elgesio prie vandens, vandenyje ir ant ledo kultūrą, plėtoti prevencines priemones bei užtikrinti glaudų valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų partnerių bendradarbiavimą.

Ambicingas plano tikslas – nuo 2035 metų pasiekti, kad Lietuvoje atviruose vandens telkiniuose ir įlūžus ant ledo per metus nuskęstų ne daugiau kaip 13 žmonių.

Pasaulinė skendimo prevencijos diena primena, kad daugumos nelaimių galima išvengti. Kiekvienas atsakingas sprendimas prie vandens – nuo vaikų priežiūros ir gelbėjimosi liemenės dėvėjimo iki atsisakymo maudytis apsvaigus ar šokinėti į nežinomą vandens telkinį – gali išgelbėti gyvybę. Vanduo turi būti poilsio, sveikatos ir džiaugsmo šaltinis, todėl kiekvieno mūsų pareiga – rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM informacija

Pajūrio miškai: nuo Nemirsetos iki Zuikynės

Lankantis Lietuvos pajūryje verta skirti laiko ne tik poilsiui prie jūros, bet ir netoliese esantiems gamtos objektams. Vos keli kilometrai į šiaurę nuo Palangos įsikūręs Nemirsetos pažintinis kompleksas – viena tų vietų, kur galima atrasti išskirtinį Mažosios Lietuvos pajūrio kraštovaizdį. Miško takai čia veda link Baltijos jūros, o pakeliui atsiveria pušynai, kopos ir vaizdinga pakrantė, kviečianti sustoti ir pasimėgauti gamta.

Komplekse įrengti mediniai takai, laiptai ir apžvalgos vietos su suoliukais, iš kurių galima pasigrožėti kopomis ir jūra. Šalia driekiasi ir Pajūrio regioninio parko įrengtas botaninis pažintinis takas, supažindinantis su šio unikalaus pajūrio augalija.

Netoli Nemirsetos verta užsukti ir į Kukuliškius, kur gamtos grožį papildo turtinga pajūrio istorija. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinyje įrengtas takų tinklas veda per brandų pajūrio mišką, šaltiniuotas griovas ir upokšnius, o mediniai laiptai leidžia patogiai nusileisti link Baltijos jūros. Pakeliui galima išvysti retų skroblų ir bukų alėjas bei pasigrožėti pajūrio kraštovaizdžiu.

Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad būtent šioje vietovėje prieš tūkstančius metų kūrėsi vienos pirmųjų įtvirtintų gyvenviečių ant kalvų – piliakalniai. Todėl apsilankymas Kukuliškių piliakalnio apylinkėse leidžia ne tik pasimėgauti gamta, bet ir susipažinti su viena seniausių Lietuvos pajūrio istorijos liudytojų.

Tęsiant kelionę Lietuvos pajūriu, lankantis Kuršių nerijoje, verta stabtelėti ir Zuikynėje. Pajūrio pušyno apsuptyje įrengta atokvėpio vieta – puiki stotelė keliaujantiems pėsčiomis ar dviračiais. Čia, šalia dviračių ir pėsčiųjų takų sankryžos bei laiptų į paplūdimį, įrengta pavėsinė, lauko baldai ir laužavietė, todėl galima patogiai atsikvėpti prieš tęsiant kelionę. Jei Zuikynėje miško gaisrams pavojingu laikotarpiu (vasaros metu) planuojate naudotis laužaviete, kviečiame iš anksto susisiekti su budinčiu miškininku telefonu +370 614 53606.

Kelionė po Pamarį: nuo Tyrų pelkės iki Kintų

Nuo Baltijos pakrantės verta pasukti ir į kitą Vakarų Lietuvos gamtos pusę – pamarį. Čia kraštovaizdis keičiasi: vietoje kopų ir jūros bangų atsiveria pelkės, užliejamos pievos, miškai ir Kuršių marių pakrantės, kuriose gausu paukščių bei išskirtinių gamtos buveinių.

Viena geriausių vietų atrasti šį unikalų kraštą – Tyrų pelkės takas. Maždaug 3 kilometrų ilgio maršrutas driekiasi per seną Tyrų mišką, aukštapelkę ir užmirkusias pamario pievas, leisdamas iš arti susipažinti net su trimis skirtingomis ekosistemomis. Kelionės pabaigoje lankytojų laukia apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsiveria Kuršių marių pakrantė ir paukščių migracijos keliai.

Norint dar intensyviau patirti Pamario pelkių pasaulį, verta užsukti ir į Kliošių kraštovaizdžio draustinį. Pažintinis takas kviečia pažinti šio krašto gamtą. Pakeliui įrengti informaciniai stendai pasakoja, kodėl pelkėje pušys užauga žemesnės, kuo ypatingi čia augantys augalai ir gyvenantys gyvūnai, taip pat atskleidžia kitus įdomius Pamario gamtos faktus. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, paukščių stebėjimui ir pažinčiai su viena vertingiausių Lietuvos pelkių ekosistemų.

Toliau keliaujant Pamario kraštu verta stabtelėti Mikytų poilsiavietėje, kurią rasite trumpam poilsiui važiuojant keliu Klaipėda–Šilutė. Čia įrengta erdvi pavėsinė ir poilsio zona, o vos už 400 metrų stūkso Būbliškės piliakalnis – archeologinis paminklas, menantis žmonių gyvenvietę nuo I tūkstantmečio iki XIII amžiaus.

Toliau maršrutas veda į Kintus, kur Kuršių marių pakrantėje įrengtas 2,3 kilometro ilgio pažintinės rekreacijos takas. Jis driekiasi palei nendrėmis apaugusią pakrantę, o atsiveriančiose properšose galima grožėtis plačiomis Kuršių marių vandens platybėmis ir kitapus esančia Kuršių nerija. Takas puikiai tinka ieškantiems ramaus poilsio gamtoje, norintiems stebėti paukščius ar tiesiog neskubant pasivaikščioti marių pakrante. Kintų apylinkės garsėja išskirtine gamta ir paukščių migracijos keliais, todėl šis maršrutas lankytojus vilioja visais metų laikais.

Apsilankius Kintuose verta užsukti ir į atrasti taką „Prie tujos“. Vos 600 metrų ilgio maršrutas veda prie išskirtinio gamtos paminklo – Didžiosios Kintų tujos, didžiausios Lietuvoje ir, kaip manoma, antros pagal dydį Europoje. Įspūdingas medis siekia beveik 20 m aukštį, o jo amžius, manoma, siekia daugiau nei šimtą metų – spėjama, kad tuja buvo pasodinta XX a. pr., pastačius Kintų girininkijos pastatą. Pakeliui įrengti keturi pažintiniai stendai supažindina su Kintų mišku, raudonuoju ąžuolu, Didžiąja tuja ir Kintų girininkijos istorija, todėl net trumpas pasivaikščiojimas tampa įdomia pažintimi su Pamario gamta ir miškininkystės paveldu.

VMU inf.

„STOP kelių gadinimui“ iniciatyvos veiksmų plane numatyta stiprinti kontrolę, plėsti svėrimo infrastruktūrą, peržiūrėti teisinį reguliavimą ir aiškiau paskirstyti atsakomybę visoje vežimo grandinėje – nuo vairuotojo iki krovinio siuntėjo, užsakovo ar gavėjo. Veiksmų planas parengtas po kovo mėnesį pasirašyto memorandumo, prie kurio prisijungė daugiau kaip 20 valstybės institucijų, savivaldos ir verslo organizacijų.  

„Šis planas – didelio ir intensyvaus bendro darbo rezultatas. Dabar pereiname nuo susitarimų prie realių darbų Lietuvos keliuose: įrengsime 18 automatinių svarstyklių, papildomai priimsime 20 kontrolierių, stiprinsime kontrolę ir sieksime, kad geros būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga dalis didėtų iki 61 proc. Svarbiausia – sprendžiame ne pasekmes, o priežastis. Tik taip galime užtikrinti, kad Lietuvos keliai būtų geresnės kokybės, saugesni ir naudojami atsakingai“, – teigia susisiekimo ministras J. Taminskas. 

Kontrolės šiandien nepakanka 

Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Vien magistralėmis A1, A2 ir A5 per parą pravažiuoja apie 18 tūkst.  vilkikų, o 2024 m. duomenimis, apie ketvirtadalis jų viršijo leistiną svorį – kai kurie net dvigubai. 
Veiksmų plane numatyta, kad per artimiausius trejus metus pagrindiniuose šalies keliuose planuojama įrengti 18 automatinių svarstyklių. Taip pat numatoma papildomai priimti 20 LTSA pareigūnų, atnaujinti mobilią kontrolės techniką, įsigyti nešiojamųjų svarstyklių, modernizuoti tachografų tikrinimo įrangą ir automatizuoti duomenų perdavimą bei baudų skyrimą. 

Atsakomybė – ne tik vairuotojui 

Viena svarbiausių veiksmų plano krypčių – teisinio reguliavimo peržiūra. Šiuo metu atsakomybė dažniausiai tenka vairuotojui, nors sprendimai dėl krovinio svorio ir maršruto neretai priimami platesnėje vežimo grandinėje – dalyvaujant siuntėjams, užsakovams ar krovinio gavėjams. 
Plane numatyta peržiūrėti Kelių transporto kodeksą ir Administracinių nusižengimų kodeksą, įvertinti baudų už viršsvorį dydžius ir ieškoti sprendimų, kad atsakomybė būtų aiškiau paskirstyta visiems vežimo grandinės dalyviams. Taip pat bus stiprinamas užsienio vežėjų atsakomybės mechanizmas ir kontrolė kertant valstybės sieną, numatoma suteikti daugiau įgaliojimų kontrolę vykdančioms institucijoms. Tarp svarstomų pokyčių – savivaldybių pareigūnų galimybė stabdyti krovininį transportą, šiuos sprendimus derinant su savivaldybėmis. 

Ne tik baudos, bet ir prevencija 

Veiksmų plane numatyta identifikuoti labiausiai sunkiasvorio transporto apkrautus valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ruožus, juos nuolat stebėti ir saugoti. Taip pat bus renkama ir analizuojama informacija apie kelių pažeidimus, kad kontrolė būtų nukreipiama ten, kur rizika didžiausia. 
Susisiekimo ministerija akcentuoja ir komunikacijos kampanijos „STOP kelių gadinimui“ svarbą, reguliarius susitikimus su vežėjais, statybų, medienos ir žemės ūkio sektoriais, didesnį dėmesį atsakingam kelių naudojimui. 
Ilgalaikėje perspektyvoje bus analizuojamos galimybės skatinti intermodalinius vežimus geležinkeliais ir vidaus vandenų transportu, taip pat vertinama kitų šalių geroji praktika. 

Iki 2028 m. – mažiau sunkių pažeidimų ir geresnė kelių būklė 

„STOP kelių gadinimui“ iniciatyvos veiksmų plane keliami konkretūs tikslai: iki 2028 m. ne mažiau kaip 30 proc. sumažinti sunkiausių viršsvorio pažeidimų – kai daugiau kaip 8 t viršijama bendroji masė arba daugiau kaip 4 t ašies apkrova – skaičių, palyginti su 2025 m. Taip pat siekiama padidinti geros būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga dalį iki 61 proc. ir sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sukuriant sklandų keitimosi informacija mechanizmą tarp kontrolę vykdančių institucijų. 

Lietuvos transporto saugos administracijos inf.

Nauji įpareigojimai numato, kad nuo 2026 metų lapkričio 1 d. visi  ryšio paslaugų teikėjai (mobiliojo ir fiksuotojo ryšio, interneto ir duomenų perdavimo) turės nedelsdami sutartyse nustatytu būdu informuoti vartotojus apie tokių paslaugų teikimo nutraukimą, taip pat laiku informuoti RRT apie jų paslaugų teikimo didelio masto sutrikimus, tarptautinių duomenų perdavimo jungčių pažeidimus bei jų pašalinimą. 

„Nepertraukiamas ryšys yra būtinas kasdieniniams visuomenės poreikius bei gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui. Nauji reikalavimai padės didinti  ryšio tinklų atsparumą ir užtikrinti paslaugų tęstinumą bei stabilesnę jų kokybę. Siekiame, kad sutrikimų būtų mažiau, o jiems įvykus ryšys gyventojams ir įmonėms būtų atkurtas kuo greičiau“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Jau nuo 2028 metų rugpjūčio 1-osios ryšio paslaugų teikėjai privalės turėti rizikos valdymo ir gedimų šalinimo planus, kurie padėtų išvengti paslaugų nutrūkimo arba kuo greičiau jas atkurti. Taip pat ryšio tiekėjai privalės reguliariai rengti ryšio paslaugų sutrikimo simuliacijas bei pratybas, kurių metu galėtų įsitikinti, ar parengti veiksmų planai veikia ir ar sutrikimai būtų tinkamai suvaldyti.

Technines priemones, užtikrinančias nepertraukiamą paslaugų teikimą, turės įdiegti mobiliojo ryšio operatoriai, didmeniniai duomenų perdavimo teikėjai ir radijo bei televizijos transliacijų paslaugas teikiančios įmonės.

Kai dėl tinklo gedimų atsiradę paslaugų teikimo sutrikimai paveiks daugiau kaip 25 000 gavėjų, gedimas turės būti pašalintas per 24 valandas.

Mobiliojo ryšio operatoriai elektros energijos tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju privalės užtikrinti ryšio paslaugų teikimą bent 2 valandoms.

Taip pat nustatytas įpareigojimas teikėjams bent vieną kartą per trejus metus vykdyti turimo ryšio tinklo atsarginių maitinimo šaltinių bandymus.

Daugiau techninio pasirengimo reikalaujantys įpareigojimai dėl nepertraukiamo ryšio paslaugų teikimo įsigalios 2028 m. rugpjūčio 1 d. RRT vertinimu, šiems reikalavimams įgyvendinti reikės apie 43 mln. eurų.

Nauji reikalavimai ryšio paslaugų teikėjams numatyti RRT Tarybos patvirtintose Informacijos apie viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nutraukimą teikimo taisyklėse ir Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamo teikimo užtikrinimo taisyklėse.  

RRT inf.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygos

Nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis su prašymu į Tarnybą dėl padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo, jeigu yra visos šios sąlygos:

nusikaltimas yra įtrauktas į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą;
smurtinis nusikaltimas įvykdytas Lietuvos Respublikos teritorijoje;
nuosprendis, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, yra įsiteisėjęs;
teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta (žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo ar antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą);
prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Siekiant, kad nukentėjusiajam būtų kompensuota teismo priteista turtinė žala, nukentėjęs asmuo turi pateikti šiuos dokumentus:

nustatytos formos pasirašytą prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą;
asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kopiją;
dokumentą (-us) (informaciją), patvirtinantį (-ius) (patvirtinančią) prašyme nurodytos asmeninės sąskaitos finansų ir (ar) kredito įstaigoje turėjimą;
antstolio surašytą aktą ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota arba antstolio pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą dėl skolininko, kuri būtų surašyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo Tarnyboje gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs;
vykdymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kurios vykdomosios bylos vykdymo išlaidos buvo apmokėtos.
jeigu prašymą pateikia nukentėjusio asmens atstovas, kartu turi būti pridedamas atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas;
prireikus kitus dokumentus, patvirtinančius šiame prašyme nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, civilinio ieškinio kopiją).

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad kreipiantis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, asmuo privalo pateikti antstolio pažymą, kurioje nurodoma, kad žala iš skolininko negali būti išieškota dėl objektyvių priežasčių. Jeigu skolininkas yra ne vienas – antstolio pažymos turi būti pateikiamos už kiekvieną skolininką atskirai. Pažymoje turi būti aiškiai nurodyta, kokia suma iš skolininko jau yra išieškota ir kokia likusi neišieškotos skolos dalis.

Kokia žala gali būti kompensuojama?

Po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gali būti kompensuojama smurtiniu nusikaltimu padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala, neviršijanti Kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyje (X-296 Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas), nustatytų kompensacijos dydžių. Nukentėjusiems asmenims atlyginamos ir teismo priteistos bylinėjimosi (proceso) išlaidos ir patirtos vykdymo išlaidos.

Kompensacijos išmoka yra mažinama už žalą atsakingo asmens atlyginta, iš už žalą atsakingo asmens išieškota, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos suma. Jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teismas priteisė šiuo nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir bendra žalos suma viršija nustatytus maksimalias turtinės ir neturtinės žalios dydžius, kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui išmokama kompensacijos dalis, proporcinga jam priteistai žalos sumai.

Ar man gali būti paskirtas advokatas dėl vykdomojo dokumento pateikimo?

Tarnyba informuoja, kad asmenims nėra skiriamas advokatas dėl vykdomojo rašto pateikimo. Nukentėję asmenys teismo išduotą vykdomąjį raštą turi pateikti savarankiškai į Antstolių informacinę sistemą(informacija pateikiama internetinėje svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/lt/Kaip_pasteikti_vykdom/j/_dokument). Vykdomąjį raštą asmuo gali pateikti savarankiškai (informacija rasite šioje nuorodoje https://www.antstoliai.lt/vbp/static/document/EVBP_vartotojo_instrukcija.pdf?8). Pareiškėjui neturint galimybių savarankiškai įkelti į Antstolių informacinę sistemą elektroninio vykdomojo dokumento, išieškotojo prašymu dokumentą įkelia Lietuvos antstolių rūmų darbuotojai (šiuo metu už šią paslaugą imamas 10 Eur mokestis).

Atkreipiame dėmesį, kad asmenys gali kreiptis į Tarnybą su prašymu dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų apmokėjimo.

Ar man gali būti paskirtas advokatas baudžiamajame procese?

Primename, kad nuo smurtinių nusikaltimų nukentėję asmenys gali kreiptis į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nukentėję asmenys gali gauti antrinę teisinę pagalbą visoje baudžiamosios bylos apimtyje, jeigu jų deklaruotos pajamos už paskutinius 12 mėnesių ir turimas turtas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pajamų ir turto lygio, asmeniui nustatytas dalyvumo lygis nuo 0 iki 25 procentų ir pan. Kiti nukentėję asmenys gali gauti antrinę teisinę pagalbą kartu su prašymu pateikę nutarimo juos pripažinti nukentėjusiuoju – tokiu atveju teisinė pagalba suteikiama žalos atlyginimo klausimu (parengiant civilinį ieškinį).

Maloniai kviečiame aktyviai naudotis valstybės teikiamomis paslaugomis ir dėl teisinių konsultacijų ar prašymų užpildymo kreiptis į pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus pagal savo gyvenamąją vietą. 

Informacija parengta vadovaujantis 2026-07-24 galiojančiais teisės aktais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba inf.

Atsižvelgiant į tai Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su susijusiomis institucijomis įvertinti situaciją ir jau artimiausiu metu pateikti konkrečius pasiūlymus dėl būtinų sprendimų.

„Rezonansiniai nepilnamečių smurto atvejai neturi tapti pagrindu nepagrįstiems apibendrinimams ir jaunų žmonių demonizavimui, tačiau akivaizdu, kad turime problemą, kurią būtina spręsti. Institucijoms svarbu išsigryninti, kokios pagalbos šiandien labiausiai trūksta tėvams, mokykloms ir su vaikais bei paaugliais dirbantiems specialistams, kaip pastebėti ankstyvąsias problemas jaunuolių elgesyje ir aplinkoje, prieš joms tampant visuomenėje aptarinėjamais smurto protrūkiais, sutarti, kaip efektyviau bendradarbiauti tarpusavyje gali pačios institucijos. Atskiru iššūkiu yra tapusi nepilnamečių smurto vaizdų sklaida internete, dėl kurios nukentėję vaikai gali patirti pakartotinę žalą. Reikalinga sisteminė peržiūra, kuri ir bus atlikta“, – sako Vyriausybės vadovas M. Sinkevičius.

Premjero pavedimu, tarpžinybinį pasitarimą organizuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pateiksianti išvadas dėl esamos situacijos ir būtinų sprendimų Vyriausybės kanceliarijai.

Nepilnamečių smurtinis elgesys ir jo prevencija, kylančių elgesio problemų priežastys ir galimi sprendimai apima vaiko ir šeimos gerovės, švietimo, sveikatos, teisėsaugos, savivaldos bei kitas sritis, todėl siekiama įsivertinti visos sistemos veikimą plačiame institucijų ir tarnybų rate.

LRV inf.

Taip yra todėl, kad vaiko išlaikymo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. Liepą mokamos išmokos už birželį, todėl didžiausia galima suma dar sieks 133,20 euro. Padidintos išmokos gavėjus pasieks rugpjūtį – tuomet už liepą bus mokama iki 185 eurų vienam vaikui.

Vaiko išlaikymo išmoką kas mėnesį vidutiniškai gauna apie 17 tūkstančių žmonių.

Valstybės pagalba, kai vaikas negauna priteisto išlaikymo

Vaiko išlaikymo išmoka – tai valstybės pagalba vaikui, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo sprendimo ir ilgiau nei mėnesį nemoka priteisto išlaikymo.

Pirmiausia dėl skolos išieškojimo reikia kreiptis į antstolį. Kai antstolis pradeda vykdymo bylą arba atsisako ją pradėti, nes išlaikymą turintis mokėti asmuo gyvena užsienyje, praėjus mėnesiui galima kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko išlaikymo išmokos.

Prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://www.gyventojai.sodra.lt, bet kuriame klientų aptarnavimo skyriuje arba paštu. Dėl kiekvieno vaiko teikiamas atskiras prašymas.

Kas gali gauti išmoką?

Dėl vaiko išlaikymo išmokos gali kreiptis:

vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas pagal teismo sprendimą arba tėvų susitarimą;
vaiko globėjas ar rūpintojas;
pilnametis vaikas, kuriam nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis, jei negalia buvo nustatyta iki pilnametystės.

Teisę į išmoką turi vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jeigu jo deklaruota gyvenamoji vieta yra užsienyje. Jeigu dėl išmokos kreipiasi užsienietis arba asmuo be pilietybės, pareiškėjas arba vaikas turi nuolat gyventi ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Išmoka gali būti pervedama į pareiškėjo arba vaiko banko sąskaitą Lietuvoje ar užsienyje.

Nuo liepos padidėjo maksimalus išmokos dydis

Iki šių metų birželio pabaigos didžiausia galima vaiko išlaikymo išmoka siekė 133,20 euro per mėnesį vienam vaikui – tai sudarė 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Tokio dydžio išmokos už praėjusį mėnesį bus išmokėtos liepą.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka – maksimali išmoka padidinta iki 2,5 BSI. Todėl už liepą didžiausia galima suma sieks 185 eurus vienam vaikui. Ji bus išmokėta rugpjūtį.

Per mėnesį šioms išmokoms skiriama apie 2 mln. eurų. 2025 metais išmokėta daugiau kaip 23,4 mln. eurų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – apie 12 mln. eurų.

Išmokėtas lėšas „Sodra“ išieško iš skolininkų

Valstybės išmokėtos vaiko išlaikymo išmokos nėra dovana skolininkams. „Sodra“ jas išieško iš tėvų, nevykdančių teismo sprendimų dėl vaiko išlaikymo.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30,7 tūkstančio asmenų, turinčių skolų dėl vaiko išlaikymo išmokų. Bendra jų įsiskolinimo suma siekia 188 mln. eurų. Tarp skolininkų yra ir asmuo, kuris nevykdo pareigos išlaikyti aštuonių savo vaikų.

Apie skirtą ir išmokėtą išmoką „Sodra“ informuoja ir išmokos gavėją, ir asmenį, kuris nemoka alimentų. Skolininkams pirmiausia siunčiami raginimai geranoriškai padengti skolą. Taip pat galima sudaryti susitarimą ir skolą grąžinti dalimis. Jei į raginimus nereaguojama, „Sodra“ taiko priverstinio išieškojimo priemones – teikia mokėjimo nurodymus bankams, išieškojimą nukreipia į darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas, o prireikus perduoda skolą išieškoti antstoliams.

Svarbu pranešti, jei alimentai vėl mokami

Kol mokama vaiko išlaikymo išmoka, vienas iš tėvų ar globėjas privalo informuoti „Sodrą“, jei gauna vaiko išlaikymui skirtų lėšų iš skolininko, jo darbdavio, antstolio ar kitų asmenų. Apie tai reikia pranešti per 3 darbo dienas nuo pinigų gavimo, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Jeigu skolininkas pradeda reguliariai mokėti visą teismo nustatytą išlaikymą, vaiko išlaikymo išmokos mokėjimas iš valstybės biudžeto nutraukiamas.

Jei išmokos gavėjas nepraneš apie gaunamas lėšas arba praneš per vėlai, gali paaiškėti, kad jis gavo per didelę išmoką. Tokiu atveju išmokos permoką reikės grąžinti „Sodrai“.

„Sodra“ inf.

Norėdamas išvengti nemalonių staigmenų patikrinimo metu kiekvienas maisto tvarkymo veiklą vykdantis ūkio subjektas – nuo naujoko iki ilgamečio rinkos dalyvio – turi užtikrinti tinkamą pasirengimą: nuolat taikyti efektyvią savikontrolės sistemą, kuri padėtų valdyti rizikas, ir užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Kiekvienas maisto tvarkymo subjektas, siekdamas užtikrinti maisto saugą, kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, turi laikytis šių pagrindinių veiklos reikalavimų:

Darbuotojų sveikata ir kompetencija. Visi su maistu dirbantys darbuotojai privalo turėti galiojančius sveikatos patikrinimo bei privalomųjų higienos įgūdžių mokymų pažymėjimus. Svarbu užtikrinti, kad darbuotojai ne tik turėtų reikiamus dokumentus, bet ir praktiškai taikytų higienos žinias kasdieninėje veikloje.
Produktų atsekamumas. Įmonėje turi būti tvarkingai saugomi visi maisto produktų, žaliavų ir kitų su veikla susijusių prekių įsigijimo dokumentai. Tai  leidžia bet kuriuo metu nustatyti produkto kilmę, judėjimo grandinę ir esant poreikiui operatyviai reaguoti į galimus maisto saugos incidentus.
Higienos užtikrinimas. Maisto tvarkymo patalpos, įranga, ir inventorius turi būti švarūs ir tinkamai prižiūrimi. Būtina reguliariai vykdyti valymo ir dezinfekcijos darbus bei užtikrinti tinkamas darbuotojų asmens higienos sąlygas.
Maisto sauga ir laikymo sąlygos. Maistas turi būti apsaugotas nuo bet kokios biologinės, cheminės ar fizinės taršos. Taip pat būtina laikytis nustatytų temperatūros rėžimų, tinkamų laikymo sąlygų ir užtikrinti, kad visi produktai būtų tvarkomi taip, kad nekeltų rizikos vartotojų sveikatai.

Laikytis šių reikalavimų – tai reiškia būti atsakingu verslo atstovu, užsitikrinti vartotojų pasitikėjimą, maisto saugą ir kas ypač svarbu – sklandžią įmonės veiklą.

Kaip pasirinkti ir taikyti savikontrolės sistemą?

Siekdami užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik saugus ir kokybiškas maistas, maisto tvarkymo subjektai privalo taikyti jų vykdomą veiklą atitinkančią savikontrolės sistemą. Tinkamai įgyvendinama savikontrolė padeda laiku nustatyti galimas rizikas, užkirsti kelią nesaugiam maistui patekti į rinką ir užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Maisto tvarkymo subjektai gali pasirinkti vieną iš šių savikontrolės sistemos pasirengimo būdų:

Taikyti Geros higienos praktikos (GHP) taisykles. GHP taisykles rengia, atnaujina ir platina maisto verslo sektorių atstovai, o jų atitiktį teisės aktų reikalavimams vertina VMVT. Oficialų Lietuvoje parengtų GHP taisyklių sąrašą galite rasti VMVT interneto svetainėje.
Savikontrolės sistemą parengti savarankiškai. Maisto gamintojai ar tiekėjai gali patys parengti Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą, pritaikytą konkrečios įmonės veiklai, procesams ir nustatytoms rizikoms. (Metodinė informacija ir gairės pateikiamos interneto puslapyje).

Svarbiausi veiksmingos savikontrolės principai

Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, efektyvi savikontrolė grindžiama šiais esminiais principais:

galimų rizikos veiksnių identifikavimu ir analize;
svarbių valdymo taškų (SVT) nustatymu;
kritinių ribų nustatymu ir nuolatine jų stebėsena;
korekcinių veiksmų taikymu nustačius neatitiktis;
procedūrų priežiūra ir nuolatiniu sistemos tobulinimu.

Svarbu suprasti, kad savikontrolė nėra vien dokumentų rinkinys, laikomas lentynoje ar kompiuterio aplanke. Ji turi atspindėti realiai vykdomą veiklą ir būti kasdien taikoma praktikoje. Keičiantis procesams, produktų asortimentui ar veiklos apimtims, savikontrolės sistema turi būti peržiūrima ir atnaujinama, kad išliktų veiksminga ir atitiktų faktinę situaciją.

Veiksminga savikontrolė naudinga ne tik verslui, bet ir vartotojams. Ji padeda užtikrinti didesnį skaidrumą, stiprina pasitikėjimą maisto tvarkymo subjektais ir mažina maisto saugos incidentų riziką. VMVT, vykdydama maisto tvarkymo subjektų priežiūrą ir teikdama metodinę pagalbą, siekia, kad vartotojai visada galėtų priimti pagrįstus sprendimus, o verslas būtų skatinamas nuolat palaikyti aukščiausius maisto saugos ir kokybės standartus.

VMVT inf.

„Nuo 2027 m. sausio 1 d. pradėsianti veikti „Via Toll“ leidžia integruoti transporto srityje įprastus sprendimus kaip OBU įrenginiai ar kuro kortelės. Jų integracija užtikrins sklandesnį ir patogesnį atsiskaitymo už naudojimąsi mokamais keliais procesą. Tam, kad šių sprendimų tiekėjai spėtų laiku pasiruošti ir savo klientams – krovininio ir keleivinio transporto valdytojams, – galėtų pasiūlyti visavertes paslaugas, kviečiame jau dabar kreiptis į mus ir pradėti pasirengimą integracijai“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas. 

Kaip pažymi M. Gedaminskas, partnerių akreditacija bei sprendimų ir paslaugų integracija apima ne tik techninius programavimo darbus, bet ir dokumentų pateikimą, leidimų gavimą, testavimą bei kitas administracines procedūras, todėl visaverčiam pasirengimui gali reikėti bent kelių mėnesių.

„Pirmosios įmonės jau pradėjo akreditavimo procesą, tačiau raginame ir pačius vežėjus domėtis, ar jų partneriai ruošiasi savo sprendimų pritaikymui „Via Toll“ sistemai, bei paskatinti juos tai padaryti. Vežėjams svarbu, kad nuo pirmosios sistemos veikimo dienos jų įprasti sprendimai veiktų be trikdžių ir nereikėtų ieškoti ar diegti kitų alternatyvų“, – teigia M. Gedaminskas. 

„Via Lietuva“ interneto svetainėje jau paskelbti visi pagrindiniai techniniai dokumentai ir reikalavimai trims partnerių grupėms:

OBU (transporto priemonėse montuojamų įrenginių) teikėjams;
Europos elektroninės rinkliavos paslaugos (EERP) teikėjams;
kuro kortelių teikėjams.

Šiuose dokumentuose būsimi „Via Toll“ partneriai gali rasti prisijungimo prie sistemos tvarką, techninius reikalavimus, testavimo procesų aprašymą, sutarties sąlygas, duomenų teikimo tvarkos aprašus ir kitus reikalavimus.

„Via Toll“ kuriama taip, kad naudotojams kelių rinkliavos administravimas būtų kuo paprastesnis – nuo kelionės registravimo iki automatinio rinkliavos apskaičiavimo ir atsiskaitymo.

Todėl su šia sistema yra suderinami daugelis vežėjų transporto priemonėse naudojamų telematikos sprendimų, kaip kad įvairūs OBU įrenginiai. Svarbu tai, kad šių sprendimų ar paslaugų teikėjai būtų „Via Lietuva“ akredituoti integracijai su naująja „Via Toll“ sistema.

Be to, tie M2, M3, N1, N2, N3 kategorijų transporto valdytojai, kurie nesinaudoja tokio tipo sprendimais, galės savo maršrutus fiksuoti ir už juos rinkliavą sumokėti atsisiuntę „Via Toll“ programėlę arba pirkdami išankstinius kelionės bilietus. Tai reiškia, kad vežėjai galės pasirinkti jų veiklai tinkamiausią naudojimosi būdą, o daugeliu atvejų papildomos įrangos diegti nereikės.

Apie „Via Toll“ sistemą

Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ pradės veikti 2027 m. sausio 1 d. Ji pakeis dabar naudojamas vinjetes ir kelių rinkliavą apskaičiuos pagal faktiškai mokamais valstybinės reikšmės keliais nuvažiuotą atstumą. Sistema bus taikoma kroviniams ir keleiviams gabenti skirtoms M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

„Via Lietuva“ inf.

Nors tokie produktai dažnai pristatomi kaip „gyvūnų kosmetika“, Europos Sąjungos teisėje jie paprastai nelaikomi kosmetikos gaminiais, kaip tai apibrėžta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009. Pagal šį reglamentą kosmetikos gaminys yra skirtas žmogaus kūno išorinėms dalims, dantims ar burnos ertmės gleivinei prižiūrėti / puoselėti.

Todėl kiekvieno gyvūnams skirto produkto teisinis statusas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo paskirtį, sudėtį, funkciją ir vartotojams pateikiamus teiginius. Nuo to priklauso, kokie teisės aktai taikomi konkrečiam gaminiui ir kokius reikalavimus privalo užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojai.

Kokie reikalavimai gali būti taikomi?

Priklausomai nuo produkto savybių ir paskirties, gyvūnams skirtoms priežiūros priemonėms gali būti taikomi bendros gaminių saugos, cheminių mišinių klasifikavimo ir ženklinimo, biocidinių produktų arba veterinarinių vaistų reikalavimai.

Pagal Reglamentą (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos visi vartotojams tiekiami gaminiai turi būti saugūs.

Jeigu priežiūros priemonė pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (CLP reglamentą) priskiriama pavojingam cheminiam mišiniui, jos etiketėje privalo būti pateikti visi privalomi ženklinimo elementai – pavojaus piktogramos, signalinis žodis, pavojingumo ir atsargumo frazės. Tokiais atvejais taip pat gali būti taikoma pareiga pateikti informaciją apsinuodijimų centrams, o etiketėje gali būti nurodomas unikalus mišinio identifikatorius (UFI kodas).

Kada produktui gali būti taikomi biocidinių produktų reikalavimai?

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į gaminius, kurių etiketėse arba reklamoje nurodoma, kad jie:

naikina bakterijas;
dezinfekuoja;
naikina ar atbaido blusas;
naikina ar atbaido erkes;
naikina kitus parazitus.

Tokie teiginiai gali reikšti, kad gaminiui taikomas Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų. Tokie produktai paprastai negali būti tiekiami rinkai ar naudojami, jeigu nėra autorizuoti pagal teisės aktų reikalavimus, o jų ženklinimui ir reklamai taikomos specialios taisyklės.

Jeigu produktas pateikiamas kaip gydantis ligą, mažinantis uždegimą, gydantis infekciją, dermatitą ar kitą gyvūno sveikatos sutrikimą, būtina įvertinti, ar jis nelaikytinas veterinariniu vaistu, kuriam taikomi specialieji reikalavimai.

Kodėl tai svarbu?

Gyvūnams skirtų priežiūros priemonių sauga svarbi ne tik augintiniams, bet ir vartotojams, kurie šiuos produktus naudoja kasdienėje aplinkoje.

Europos Sąjungos pavojingų ne maisto gaminių perspėjimo sistemoje „Safety Gate“ reguliariai skelbiami pranešimai apie nesaugius gaminius, tarp jų – ir gyvūnų priežiūros priemones. Pavyzdžiui, sistemoje buvo paskelbtas perspėjimas apie šunims skirtą šampūną, kuriame nustatyta mikrobiologinė tarša.

Į ką vartotojams verta atkreipti dėmesį?

VVTAT rekomenduoja prieš įsigyjant gyvūnų priežiūros priemonę įsitikinti, kad:

informacija apie gaminį pateikta lietuvių kalba;
nurodytas gamintojas, importuotojas arba kitas Europos Sąjungoje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas;
aiškiai nurodyta, kokiai gyvūnų rūšiai skirtas produktas;
pateiktos naudojimo instrukcijos ir atsargumo priemonės;
nurodytas partijos numeris, tinkamumo naudoti terminas ar kita atsekamumui svarbi informacija;
etiketėje ar reklamoje pateikiami teiginiai nėra klaidinantys;
jeigu nurodoma, kad produktas dezinfekuoja arba naikina bakterijas, blusas, erkes ar kitus parazitus, aišku, pagal kokį teisinį reguliavimą jis tiekiamas rinkai.

VVTAT ragina nepirkti neaiškiai paženklintų gaminių, ypač jei nėra informacijos apie Europos Sąjungoje įsisteigusį ekonominės veiklos vykdytoją, nepateiktos naudojimo instrukcijos lietuvių kalba, trūksta informacijos apie saugų naudojimą arba pateikiami nepagrįsti gydomieji ar biocidiniai teiginiai.

Kilus abejonių dėl produkto saugos ar ženklinimo, vartotojai turėtų kreiptis į pardavėją dėl papildomos informacijos, o įtarę galimą pažeidimą – informuoti VVTAT.

Ką svarbu užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojams?

Prieš tiekiant gyvūnų priežiūros priemonę rinkai rekomenduojama:

įvertinti gaminio sudėtį, paskirtį, funkciją ir vartotojams pateikiamus teiginius;
nustatyti, kokie Europos Sąjungos teisės aktai taikomi konkrečiam gaminiui;
užtikrinti, kad visa vartotojams skirta informacija būtų pateikta lietuvių kalba;
pateikti aiškų, teisingą ir neklaidinantį ženklinimą;
įvertinti, ar gaminiui netaikomi CLP reglamento, biocidinių produktų ar veterinarinių vaistų reikalavimai;
turėti dokumentus, pagrindžiančius gaminio saugą, sudėtį, klasifikavimą ir ženklinimą;
užtikrinti, kad etiketėse, reklamoje ir internetinėse parduotuvėse pateikiama informacija būtų nuosekli ir neklaidintų vartotojų.

VVTAT primena, kad prieš tiekiant gyvūnams skirtas priežiūros priemones rinkai būtina tinkamai įvertinti jų klasifikavimą ir taikomus teisės aktus. Tinkamas ženklinimas ir aiški informacija padeda vartotojams priimti informuotus sprendimus, o ekonominės veiklos vykdytojams – užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir rinkai tiekti saugius gaminius.

VVTAT inf.