Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Kas kraujo donorystės pasaulyje yra vadinama „auksiniu krauju“?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-kraujo-donorystes-pasaulyje-yra-vadinama-auksiniu-krauju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-kraujo-donorystes-pasaulyje-yra-vadinama-auksiniu-krauju Kraujo grupė – per žmogaus genetiką  

Kuo išskirtinė rezus (Rh) nulinė kraujo grupė? Tuo, kad neturi nė vieno iš 61 Rezus sistemos antigenų, randamų kitose kraujo grupėse.   

O kaip tampama „išrinktuoju“, kuriam tenka turėti tokią retą kraujo grupę? 
 
Šią kraujo grupę nulemia paprasčiausia žmogaus genetika, o jei tiksliau genetinė predispozicija. Iš lotynų kalbos išvertus „predispozicija“ reiškia, kad „iš anksto išstatytas, paruoštas“ arba tiesiog žmogaus įgimtas polinkis į ką nors, pavyzdžiui, sirgti tam tikromis ligomis.  

Ar tai reiškia, kad turintiems ypač retą kraujo grupę, gresia ir kokios nors išskirtinės ligos, kurių kiti žmonės neturi? 

Taip, grėsmė yra, kadangi tokiam žmogui yra tikimybė turėti lengvą hemolizinę anemiją. Tai yra kraujo liga, kuriai būdingas eritrocitų – raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino sumažėjimas.   

Ji gali išsivystyti, kai pasigamina per mažai eritrocitų, kai jų netenkama arba suyra daugiau, nei pasigamina natūraliai.   

Be to, anemija gali būti ir kitos ligos, pavyzdžiui, mažakraujystės požymis. Kodėl taip yra? Kaip rodo mokslas, Rezus antigenai yra neatsiejama eritrocitų membranos dalis, o jų nebuvimas lemia membranos vientisumo praradimą.  

Kokia Lietuvoje kraujo grupė pasitaiko dažniausiai ir kokia – rečiausiai?  

Kol kas mūsų šalyje pačios rečiausios pasaulyje kraujo grupės nėra, tačiau tikrai verta paminėti kokios Lietuvoje egzistuojančios kraujo grupės šiuo metu yra rečiausios ir dažniausios.  

Bendras kraujo grupių pasiskirstymas Lietuvoje yra toks: 36 proc. – O RhD teigiama, 7 proc. –  O Rhd neigiama, 33 proc. – A RhD teigiama, 6 proc. –  A Rhd neigiama, 11 proc. – B RhD teigiama, 2 proc. – B RhD neigiama, 4 proc. - AB RhD teigiama, 1 proc. - AB RhD neigiama.  

Daugelis žmonių mano, jog labiausiai paplitusių kraujo grupių kraujo atsargos yra mažiausiai reikalingos. Deja, priešingai – dažniausiai jaučiamas O (I) ir A (II), kiek rečiau B (III), rečiausiai – AB (IV) kraujo grupių poreikis.  

Kuo daugiau žmonių turi tam tikrą kraujo grupę, tuo dažniau atitinkamos kraujo grupės reikia mūsų šalies gydymo įstaigų pacientams, juos gydant arba gelbstint gyvybes.  

Be to, labai svarbu nesumaišyti „auksinio kraujo“ RhD nulinės ir O kraujo grupių, ką dažnai daro gyventojai. Jos yra skirtingos. 

Išgelbėtų bendravimas ir bendradarbiavimas  

Lietuviai kasmet vis aktyviau aukoja kraują,. Pavyzdžiui, NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. Tuo tarpu 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.  

Visas donorų dovanotas kraujas yra panaudojamas – jis keliauja ir pacientams į gydymo įstaigas, o iš donorų surinkto kraujo atskirta kraujo plazma naudojama vaistų gamybai. Iš kraujo plazmos Europos farmacininkai gamina įvairius kraujo ligoms gydyti reikalingus vaistus, gelbstinčius vis daugiau suaugusiųjų ir ką tik pasaulį išvydusių kūdikių gyvybių.  

Tačiau Lietuva neturi „Auksinio kraujo“ atsargų, tad savaime suprantama, kad mūsų šalyje atsiradus žmogui, kuriam gelbstint gyvybę tokio kraujo prireiktų, iš turimų rezervų padėti būtų neįmanoma.  

Tiesa, net ir tokiu atveju yra numatytas konkretus veiksmų planas, kaip tokio kraujo gauti ir kaip greitai jis galėtų būti pristatytas į Lietuvą.  

Pavyzdžiui, NKC bendradarbiauja su tarptautinėmis kraujo donorystės įstaigas vienijančiomis organizacijomis, tokiomis kaip Europos kraujo aljansas. Tad esant poreikiui būtų ieškoma „auksinio kraujo“, siekiant užtikrinti gydymą ir tokią kraujo grupę turinčiam pacientui.   

Kas kraujo donorystės pasaulyje yra vadinama „auksiniu krauju“?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 21 Mar 2024 10:10:16 +0200
<![CDATA[Imunologija – itin svarbi, bet nematoma donorystės ir transplantacijos sritis. Nuo ko viskas prasidėjo Lietuvoje?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/imunologija-itin-svarbi-bet-nematoma-donorystes-ir-transplantacijos-sritis-nuo-ko-viskas-prasidejo-lietuvoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/imunologija-itin-svarbi-bet-nematoma-donorystes-ir-transplantacijos-sritis-nuo-ko-viskas-prasidejo-lietuvoje Sėkminga organų donorystė ir transplantacija neįmanoma be imunologinių tyrimų. Prieš 55 metus, likus metams iki pirmosios inksto transplantacijos, tai puikiai suprato donorystės ir transplantacijos entuziastai, tuomet Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos mokslinėje laboratorijoje buvo įkurtas imunologijos sektorius. 

Daug metų klinikinei imunologijai atidavusi medicinos mokslų daktarė Tatjana Rainienė šiltai prisimena šio unikalaus darbo pradininkus Lietuvoje: nors trūko ir įrangos, ir žinių, viską kompensavo nei laiko, nei jėgų, nei savo pačių sveikatos netausojusių medikų entuziazmas.

Šį procesą Lietuvoje daugiau kaip pusę amžiaus užtikrina gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai, laboratorinės medicinos gydytojai ir medicinos biologai, besispecializuojantys imunologinės laboratorinės diagnostikos srityje, dirbantys Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Šių specialistų darbas yra atsakingas, labai svarbus ir būtinas transplantacijos procese, bet apie jų egzistavimą – atliekamus darbus žino retas. Šie specialistai yra nematomi, nes dirba laboratorijose, už uždarų durų, bet be atliktų tyrimų atsakymų neprasideda gyvybes gelbstinčios transplantacijos. 

Sakoma, kad nėra imunologijos – nėra transplantacijos?
 
Tobula žmogaus organizmo imuninė sistema – tai biologinės individualybės sargas, skiriantis „savą“ nuo „svetimo“. Persodintas donorinis organas recipiento organizme atpažįstamas kaip „svetimas“ ir gauna imuninį atkirtį – gali būti atmestas.

Pasaulyje buvo atlikta daug mokslinių tyrimų ir įrodyta, kad transplantuoto organo atmetimas – tai atsakas į genetiškai svetimą organą ar audinį. Seniai žinoma, koks svarbus yra kraujo grupių suderinamumas, tačiau yra ir kitų antigenų, nuo kurių suderinamumo priklauso persodinto organo likimas. 

Organų transplantacijai (inkstų, kasos, kepenų, širdies)  tiriami recipientų ir gyvų arba mirusių donorų žmogaus leukocitų antigenai (ŽLA), o recipientų serume nustatomi antikūnai prieš žmogaus leukocitų antigenus (sensitizacija), kitaip sakant – įjautrinimas. Duomenys kaupiami inkstų laukiančiųjų kraujo serumo mėginių ir duomenų banke. Esant konkrečiam donorui, atliekamas recipiento ir donoro kryžminės dermės mėginys, o vėliau yra stebima recipientų potransplantacinė imuninė būklė. Kryžminė dermė arba kryžminė reakcija turi būti neigiama. Jei ji yra teigiama, transplantacija negalima, nes įvyks donorinio organo atmetimo reakcija.

Suprantama, kad rasti idealiai tinkantį donorą recipientui praktiškai neįmanoma. Pagal audinių suderinamumą inkstas persodinamas tam ligoniui (recipientui), kuris turi daugiau bendrų antigenų su donoru, kitaip sakant, kuris mažiau skiriasi nuo donoro savo antigenine struktūra.

Vien per praėjusius metus dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose – Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo persodinta 100 inkstų. Tobulėjantys tyrimo ir gydymo metodai unikalų transplantacijos procesą gerokai palengvino, tačiau pradžioje viso to nebuvo...

Kai dabar sakome, kad tas blogai veikia, to trūksta, pagalvoju, kad prieš daugiau nei pusę amžiaus nebuvo ne tik tokių galimybių dirbti, bet ir reikėjo suktis net ieškant informacijos – gal koks giminė gyvena Amerikoj, gal iš jo galima slapta gauti kokios medicininės literatūros ar spaudos. Pinigų irgi trūko – viskas buvo grįsta darbu ir žmonių entuziazmu. Maskva kontroliavo kiekvieną žingsnį – be jų leidimo nieko negalėjai daryti. Nebuvo reagentų, todėl tam, kad vyktų imunologinė reakcija, reikėjo patiems pasigaminti tarpinę medžiagą – serumą, kuris padėjo kraujyje jungtis limfocitams su antikūniais. 

Į imunologiją mane įtraukė viena iš šio mokslo pradininkių Lietuvoje – docentė Nijolė Šekštelienė. Kai ji pradėjo dirbti, 1969-ųjų sausį įkurtam naujam imunologijos sektoriui vadovavo jaunas veterinarijos gydytojas Kęstutis Žemaitis, o ilgainiui susibūrė visa mokslo darbuotojų ir medikų komanda. Kol rado tinkamą darbui vietą, vienu metu su transplantacija dirbantys imunologai net  glaudėsi buvusiame akademiko Algimanto Marcinkevičiaus  tualete. Pati to nežinojau, bet gydytoja Šekštelienė tą jų darbo etapą ir nelengvą klinikinės imunologijos Lietuvoje pradžią labai gražiai aprašė knygoje „Širdis yra graži“ – pati paskaičiusi supratau, kiek visko jie išgyveno dar prieš man ateinant į darbą. Aš pradėjau dirbti Antakalnio klinikose, po laiptais ten buvo tokia mums skirta patalpa. 

Studijų metais mes transplantacinės  imunologijos nesimokėme – tie dalykai buvo tarsi iš fantastikos pasaulio. Pradėjome domėtis, rinktis po kruopelę informaciją. Pradžioje nebuvo lengva – nuo žmonių, nuo gydytojos darbo pereiti prie mėgintuvėlių, ištisas dienas sėdėti laboratorijoje – juk su mėgintuvėliu nepašnekėsi. Nors vėliau ligoniai sakydavo, kad „jūs ne tik mus, bet ir mūsų ląsteles atsimenate ir su jomis pasikalbate“. 

Pasijusti naujame darbe sava labai padėjo ir mane supę žmonės – ypač, labai nuoširdi ir kvalifikuota gydytoja Vida Lapšytė, laborantės Zita Mykolaitytė ir Marytė Stanevičienė. Imunologija labai domėjosi ir tuometinis sveikatos ministras gydytojas Vytautas Kleiza. Buvo aukštos erudicijos  žmogus ir puikiai derino galimybes padėti transplantacijai Lietuvoje. Daug su juo važinėjau – po konferencijas ir Lietuvoje, ir Baltijos šalyse. Mes aktyviai dalyvavome steigiant  trijų Baltijos šalių draugiją BaltTransplant. Kiekvienais metais susitikdavome, dalinomės patirtimi. Estai pirmieji pradėjo transplantacijas, tada mes, galiausiai latviai. Vytautas Kleiza net į pacientų vizitacijas visas eidavo su imunologais, kad šie referuotų, kokia situacija. Būtent tada ir pasijutau labai reikalinga, o kartu prasidėjo mano abipusė meilė ligoniams.

Prieš tapdama imunologe, dirbote vaikų gydytoja – pediatre ir otolaringologe...

Labai gerai prisimenu, kad, kai reikėjo pasirinkti, ar likti su vaikais, ar išeiti iš poliklinikos ir tapti imunologe – net verkiau. Vyras Gediminas šaipėsi – snargliukų vaikiškų jau pasiilgai? Juk pas mažuosius pacientus bet kada grįši! Priklausiau tokiai Geležinkelininkų poliklinikai, mūsų centras buvo Rygoje. Charakteris toks – niekada negalėjau pasakyti ne – kiek ligonių eina, tiek jų priimi. Sėdi iki aštuonių, nors priėmimas iki penkių, o namie laukia vyras ir vaikai. Net namo parėjusi sulauki skambučio, kad kažkam kažkas atsitiko ir vėl eini. Iš poliklinikos manęs nenorėjo paleisti. Ir ne tik. Vieną kartą prie namų įsėdau į pustuštį autobusą – Naujininkuose tada gyvenome – ir staiga girdžiu, moteris garsiai šaukia: „Jūs – išdavikė! Kodėl išėjote, palikote mus?“ Atsisuko visi žmonės, bet paskui jau ji ir pati juoktis pradėjo, sakė kad mano grafikas poliklinikoje dar kabo, tai visos mamos tikisi, kad grįšiu gydyti jų vaikų.

Dirbote tiek, kad net vyras kartais Jūsų nerasdavo...

Būdavo, kad namo iki trijų parų negrįždavau... Dar vakar su vyru Gediminu prisiminėme vieną istoriją. Kai atsirasdavo donoras, mums paskambindavo ir atsiųsdavo mašiną. Tą naktį gal chirurgų pamaina keitėsi – vieni išsiuntė automobilį manęs paimti, kiti po kurio laiko paskambino vyrui, kad reikia Rainienės. Gal pasakyti kažką norėjo – visada prašydavau, kad praneštų, kokia situacija. Jie gi turėdavo mūsų laukti – šešias valandas, kol vykdavo visi tyrimai, kurių niekaip negali paskubinti. Prikeltas iš miegų trečią valandą nakties vyras nuėjo manęs ieškoti ir tik paskui prisiminė, kad aš jau išvažiavusi. Vėliau chirurgai juokais sakydavo: „Kad mes nežinom, kur tu nakvoji, tai nieko keisto, bet kad vyras nežino ir eina naktį ieškoti!?“
 
Ko tik nebūdavo – ir iš miegų prikeldavo, ir iš vonios visą šlapią ištraukdavo. Ne tik mane. Buvo tokia istorija, kai dabar mamologas, profesorius, o tada dar jaunas gydytojas Valerijus Ostapenko važiavo pasiimti profesoriaus Balio Dainio iš Operos ir baleto teatro, kur šis su žmona Nijole klausėsi operos. Profesorius buvo donorystės proceso ašis – atsirasdavo donoras, pats važiuodavo kalbėtis su jo artimaisiais.  Mobiliųjų telefonų neturėjome, tačiau jo kolegos visada žinodavo, kur jis būna. Tą vakarą Valerijus atvažiavo vilkėdamas baltu chalatu į teatrą ir, kadangi žinojo, kurioje eilėje ir vietoje sėdi profesorius, prišliaužė ir šnibžda:  „Profesoriau, donoras yra“. B. Dainiui antrą kartą sakyti nereikėjo – tą pačią minutę išlėkė...

Darbas buvo labai atsakingas ir įtemptas – buvo ir tokių laboratorijos darbuotojų, kurie su ta įtampa nesusitvarkė ir išėjo. 

Skaičiuodavome ir labai bijodavome, kad nieko nepraleistumėm, kad niekur nesuklystumėm. Ir už techniką juk negali atsakyti, ir laborantas dirba, turi juo pasitikėti. Vyksta operacija, o tu skaičiuoji laiką ir galvoji, kad tik neatmestų inksto ant operacinio stalo. Būdavo, kai ir naktį nemiegodavai, kol nesužinodavai, kad tas persodintas inkstas „užsivedė“. 

Tos pirmos transplantacijos buvo išgyventos ir širdim, ir galva.

Paskui įsitraukiau į donorystę, agitavome, kad žmonės pritartų jai. Rašydavau straipsnius žurnalui Prošvaistė, skaitydavau pranešimus konferencijose. Pradėjau rinkti ir skirtingų šalių Donorų korteles – turiu nemažą jų kolekciją. 

Atsiradus mobiliems telefonams, gyvenimas palengvėjo?

Iki šiol iš įpročio be telefono net į tualetą neinu, jo iš rankų nepaleidžiu... Mobilus ryšys labai palengvino mūsų gyvenimą – pagaliau galėjome ramiai ir į sodą išvažiuoti, nereikėjo kas antrą dieną budėti prie stacionaraus aparato. Dabar prisiminus ir juokas ima, ir ašaros. Net dainą buvau perkūrusi, kad aplink tiek gerų imunologių, bet profesoriui B. Dainiui reikia tik manęs ir jis visada paskambina pačiu netinkamiausiu metu. Padainavau jam, pasijuokėm – labai gerai sutarėme visi. Ir su Vytautu Kleiza – su juo mėgome kartu šokti. Daug dirbome, bet mokėjome ir atsipalaiduoti.

Kai pagalvojate apie savo kaip klinikinės imunologės karjerą, kas pirmiausiai iškyla prieš akis?

Kas mane labiausiai nustebino, kai atėjau dirbti į šią sritį – mes niekada negalime išmatuoti žmogaus rezervų. Pamenu, užėjau pas ligonę į palatą – matau, kad žmogus jau tuoj paliks šį pasaulį ir galvoju, kaip čia jai dar galima padėti, juk visos mūsų turimos priemonės jau išnaudotos. Bet ta moteris iš palatos galiausiai išėjo savo kojomis pasveikusi. Kiek ji pati turėjo noro gyventi ir kiek buvo mylima ir laukiama namuose! 

Arba atvirkščiai – kol gyvavo BaltTransplant, kartais pas mus atvažiuodavo gydytis ligoniai iš Latvijos ir Estijos. Vieną kartą iš Estijos atvyko labai graži moteris. Ji buvo labai vieniša, nes niekas jos nelankė. Išsikalbėjus sužinojome, kad kai susirgo inkstų liga, ją paliko vyras. Susiradusi draugą buvo, bet kai jai prireikė dializių – tada ir draugas ją paliko. Darėme viską, ką galėjome, bet jai buvo perpilta daug kraujo, todėl parinkti tinkamo inksto nepavyko. Deja, ji mirė. Ir net tada jos niekas neieškojo – palaidojo mūsų gydytojos. Iki šiol tikiu – ne grožis, ne pinigai svarbiausia, o sveikata. Nes kai susergi, kartais net labai artimi žmonės palūžta.

Prisiminimų labai daug. Atsimenu ne tik ligonių ligos istorijas, bet ir jų gyvenimus – galėčiau parašyti apie kiekvieną ir tai tikrai būtų labai jaudinančios istorijos. 

Nacionalinis transplantacijos biuras 
Jurga Staučienė

Imunologija – itin svarbi, bet nematoma donorystės ir transplantacijos sritis. Nuo ko viskas prasidėjo Lietuvoje?

Imunologija – itin svarbi, bet nematoma donorystės ir transplantacijos sritis. Nuo ko viskas prasidėjo Lietuvoje? Imunologija – itin svarbi, bet nematoma donorystės ir transplantacijos sritis. Nuo ko viskas prasidėjo Lietuvoje? Imunologija – itin svarbi, bet nematoma donorystės ir transplantacijos sritis. Nuo ko viskas prasidėjo Lietuvoje? Imunologija – itin svarbi, bet nematoma donorystės ir transplantacijos sritis. Nuo ko viskas prasidėjo Lietuvoje? Imunologija – itin svarbi, bet nematoma donorystės ir transplantacijos sritis. Nuo ko viskas prasidėjo Lietuvoje? ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 20 Mar 2024 13:33:55 +0200
<![CDATA[Šešis vaikus globojanti Rasa: kiekvienas vaikas ilgisi savo tėvų, kad ir kokie jie bebūtų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sesis-vaikus-globojanti-rasa-kiekvienas-vaikas-ilgisi-savo-tevu-kad-ir-kokie-jie-bebutu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/sesis-vaikus-globojanti-rasa-kiekvienas-vaikas-ilgisi-savo-tevu-kad-ir-kokie-jie-bebutu Kai jonavietei Rasai Stasiškei buvo trylika metų, ji kartu su klasės draugais pirmą kartą apsilankė tuometiniuose vaikų globos namuose. Pamatytas vaizdas ir emocija buvo stiprūs – tokie stiprūs, kad nepaleido ilgus metus. „Tėvams, sugrįžusi į namus, ramybės nedaviau daug metų. Pamenu, jau vėliau vaikučiai apsikabindavo kojas ir sakydavo: būk mano mamytė. Visada kirbėjo mintis, kad iš globos namų aš turiu pasiimti bent vieną vaiką“, – sako Rasa.

Šiandien ji – Jonavos socialinių paslaugų centro budinti ir nuolatinė globėja. Dabar jos namuose auga šeši vaikai, o neseniai jų buvo aštuoni. Be to, niekada nežinai, kada sulauksi skambučio, kad reikia priimti dar vieną vaiką – budinčio globėjo durys atviros kasdien ir bet kuriuo paros metu.

„Pati turiu dvi dukras, dabar jos jau suaugusios. Visada norėjau, kad mūsų šeimoje gyventų ir berniukas. Taip pradėjau globoti berniuką, kuris į mūsų namus atkeliavo iš vaikų globos namų. Paskui atsirado bendruomenės, susipažinau su kitais globėjais. Man pasiūlė laikinai pagloboti dar vieną vaiką, tada – kitą, kol savo problemas susitvarkys tėvai ir vaikai galės grįžti į šeimas. Taip visa tai ir prasidėjo, o vėliau tapo gyvenimo būdu“, – pasakojo R. Stasiškė.  

– Rasa, kiek vaikų šiuo metu gyvena jūsų namuose?

– Turiu tris nuolatinius ir tris laikinus globotinius. Kiek seniau buvo dar dvi mergaitės, tad iš viso aštuoni. Tačiau jos jau grįžo pas tėtį.

– Kokio jie amžiaus?

– Vyriausiam bus 15, kitam berniukui 12, o mažiausiai mergaitei netrukus bus 9 metai. Juos globoju nuolat, ne laikinai. Pirmasis mūsų namuose apsigyveno dabar dvylikametis berniukas, kurį pasiėmiau iš vaikų globos namų. Jį, dar kūdikį, mama buvo palikusi ligoninėje. Mergaitę atvežė kai jai buvo metukai. Pradžioje buvo laikina globa, tėvai bandė susigrąžinti vaiką. Tačiau jiems su savo problemomis susitvarkyti nepavyko, tad tapau nuolatine globėja. Trečiojo berniuko mama mirusi.

Laikinai globoju 8, 12 ir 4 metukų vaikus – du berniukai ir mergaitė.

– Trumpai paaiškinkite, kas yra budintis globėjas?

– Laikinai globai, kuri gali tęstis iki metų, vaikai atvežami kai suklumpa jų tėveliai ir nėra galimybės vaikų prižiūrėti giminaičiams. Kol tėvai atsitiesia, įvykdo visas sąlygas, gydosi nuo priklausomybių – tada vaikai gyvena pas budintį globėją.

Kiek esu laikinai globojusi vaikų – dažniausiai jie grįžta pas tėvus ir tai labai smagu. Kiekvienam vaikui svarbūs tėvai, kad jie augtų savo šeimose. Jie jų ilgisi. Tačiau liūdna tada, kai matai, jog tėvai su savo problemomis nesusitvarko. Dažniausiai tai būna priklausomybės – alkoholis, narkotikai.

– Kokio amžiaus vaikai patenka į globėjų šeimas?

– Labai įvairaus. Pati mažiausia buvo naujagimė, dviejų savaičių. Ji pas mane gyveno mėnesį, paskui ją įsivaikino. Būna ir vyresnių, ir mažų vaikų – dvejų, trejų metukų.

– Kaip jaučiasi vaikai, kurie atvežami į jiems nepažįstamą, naują aplinką, pas nepažįstamą žmogų į nežinomus namus?

– Kartą, pamenu, buvo mergaitės, kurios iš karto prie manęs pribėgo ir apsikabino, pradėjo pasakoti savo istorijas. Kiti – pasimetę, nedrąsūs, bet kai namuose yra daugiau tokio paties likimo vaikų – jie lengviau adaptuojasi. Tada drąsiau. Jokių kritinių atvejų nebuvo.

– Globėjas yra baigęs mokymus bei žino, kaip skirtingose situacijose elgtis?

– Taip, dalyvaujame mokymuose. Per metus vyksta 160 valandų mokymai su psichologais, psichiatrais, taip pat seminarai. Apskritai šis gyvenimo būdas yra nuolatinis mokymasis. Labai svarbu gebėti suprasti vaiko elgesį. Globojau mergaitę, kuri žalojo save ir būtent mokymai padėjo suprasti, kodėl tai vyksta, kaip elgtis, kaip vaikui padėti.

– Rasa, kaip vaikai jus vadina?

– Įvairiai. Vieni – Rasa, o kiti – mama. Dar kiti ir taip, ir taip.

– O kas jūs jaučiatės – mama ar globėja?

– Norėčiau būti jų draugė. Aš ir su savo dukromis esu draugė – mes taip bendraujame. Jei rimtai – stengiuosi būti jiems mama.

– Minėjote, kad mažiausia mergaitė – kelių savaičių amžiaus. Kokia tai buvo istorija?

– Mama ją paliko iš karto po gimdymo Kauno klinikose. Kai apie tai buvo pranešta – važiavau į ligoninę pabūti su ja, kad naujagimė nebūtų viena. Ligoninėje praleidau nuo penktadienio iki antradienio, paskui grįžome į mūsų namus, o netrukus mergytę įsivaikino jos brolį globojanti šeima. Mat ji nebuvo pirmas vaikas.

Kartais, tiesą sakant, kyla įvairios mintys. Juk kai kurios šeimos nueina ilgą kelią, nes negali susilaukti vaikų, kai tuo tarpu kitos moterys štai taip savo vaikus palieka. Antra vertus, gerai, kad palieka, kad neįvyksta nieko baisaus. Gerai ir tai, kad yra gyvybės langeliai.

– Globa yra ne tik jūsų gyvenimo būdas, tačiau ir darbas – dvidešimt keturias valandas per parą ir be jokių laisvadienių. Tačiau kiekvienam globėjui reikia ir poilsio.

– Būna, išvažiuoju kelioms dienoms. Pavyzdžiui, į sanatoriją. Tada vaikus prižiūri vyras, padeda ir mūsų suaugusios dukros. Tačiau ilgam negaliu. Kai tik pradėjau globoti vaikus – dirbau dar dvejuose darbuose. Netrukus supratau, kad net fiziškai negaliu to daryti. Kai daug vaikų – yra reikalų, nes jie suserga, reikia vežti pas gydytojus, važiuoti į susirinkimus mokyklose, vežioti vaikus ne tik į mokyklas, bet ir į būrelius.

Pamenu, kai išėjau iš abiejų darbų – buvo sunku, nes man visą gyvenimą atrodė, kad taip reikia. Atrodė, kad likau bedarbė, nors tos veiklos čia tiek, kad tik spėk suktis. Kartą net kaimynė juokėsi, klausė, kur aš tiek per dieną važinėju? Taip ir yra – reisuoju visą dieną. Skiriasi ir vaikų būrelių tvarkaraštis, tad vieną nuveži, o kitą jau netrukus reikia pasiimti.

Beje, keičiasi požiūris į tai, kas yra daug vaikų (juokiasi). Kai globojau du vaikus, atrodė, kad daug. Pagalvodavau: o kaip tie, kurie turi kokius aštuonis? Kaip globoti tiek vaikų? Bet kai pats įsisuki į veiklą, atrodo, kad to nė nejauti. Kai globojau aštuonis, o dvi mergaitės grįžo į savo šeimą – tarsi kažko trūksta, namuose pernelyg tylu. Per Kalėdas mūsų namuose po egle netelpa visos dovanos.

– Tiesa, kad su globojamais vaikais yra didesnė atsakomybė, nei auginant savus?

– Žinoma, nes esi tarsi po padidinamuoju stiklu. Paimi vaiką, nuvedi į mokyklą ir kartais sulauki pretenzijų, kad jis nemoka vieno ar kito. Tačiau kaip per naktį ar savaitę tu jį gali išmokyti? Net tos pačios higienos – elementariausios – išmokyti būna sudėtinga. Mums atrodo, kad tai natūralu, bet iš tiesų taip nėra. Arba gali sulaukti priekaištų iš kaimynų, kad vaikas į jų kiemą įmetė akmenį. Vienas mano globojamas berniukas yra tikrai padūkęs, jis negali susikaupti, tad vis tenka dėl jo elgesio keliauti į mokyklą. Vaikų yra labai įvairių, yra ir hiperaktyvių.

Kartais išgirstu: ji nieko neveikia, sėdi namuose ir globoja vaikus. Tarsi vos ne už dyką pinigus gauni, bet už tuos pinigus vaiką reikia ir aprengti, ir pavalgydinti. Būna visko.

– Ar vaikai jums pasakoja savo istorijas?

– Kai kurie. Vieni sąmoningai nekalba, suvokdami, kad negali nieko blogo sakyti apie mamą. Tik kartais, būna, išsprūsta, kas buvo. Kiti atviresni, labiau pasakoja savo patirtis. Aš manau, kad kiekvienas vaikas ilgisi savo tėvų, kad ir kokie jie bebūtų.

– Jautru jų istorijų klausytis?

– Taip. Kai kurie vaikai tiek įpratę prie tokio gyvenimo, kad tai, kas mus atrodo nenormalu, jiems yra normalu. Jie taip gyveno.

– Kiek globėjas prisiriša prie savo globojamų vaikų?

– Kai kelioms dienoms išvažiuoju į sanatoriją – visuomet skambinu paklausti, kaip sekasi vaikams, ką jie veikia. Pasiilgstu. Tik atrodo, kad tai ne tavo, o svetimas vaikas, bet kai jie grįžta į šeimas, ypač mažesni, verki. Skauda širdį. Būna, ir savaitę verki, nes tas vaikas juk tavo išmyluotas. Tačiau kai daug metų globoji vaikus – išmoksti susitvarkyti su emocijomis, taip smarkiai neprisirišti.

Kai mano namuose buvo naujagimė ir žinojau, kad globosiu tik kelias dienas – atrodo, kad bijai net bučiuoti, nes jei bučiuosi, tada atsiras kitoks ryšys. Skaudu, prisiriši.

– Ar vaikų tėvai su jais palaiko ryšį?

– Kaip ir taip, nors kartais būna, kad prapuola. Su vienais ryšys didesnis, su kitais – mažesnis. Pastebėjau, kad kai kurioms mamoms tokia situacija yra patogi. Juk žinai, kad tavo vaikai prižiūrėti,  kartą per savaitę susitinki, vaišių atneši, nusivedi į baseiną. Jos gal ir galėtų, jei norėtų, vaikus pasiimti. Bet kai jie globoje – niekuo rūpintis nereikia.

Kartais viešoje erdvėje stebiu situacijas, skaitau komentarus. Žmonės piktinasi, kad vaikas iš šeimos paimamas. Bet niekas taip paprastai neateina ir vaikų nepaima. Yra priešistorė, tėvai būna stebimi socialinių darbuotojų. Vaikai ne šiaip sau iš šeimų paimami, ne dėl to, kad specialistai neturi ką veikti.

Lietuvoje būta įvairių atvejų, tragedijų, kai tėvai savo vaikus nužudo, sunkiai sužaloja. Tada visuomenė irgi piktinasi: o kur buvo tarnybos? Manau, kad geriau apsidrausti ir vaiką iš šeimos, esant abejonėms dėl to, ar jam nekyla pavojus, laikinai paimti – kad vėliau neturėtume skaudžių pasekmių.

Teksto aut. Jurgita Lieponė, Audriaus Reipos nuotr.

Šešis vaikus globojanti Rasa: kiekvienas vaikas ilgisi savo tėvų, kad ir kokie jie bebūtų

Šešis vaikus globojanti Rasa: kiekvienas vaikas ilgisi savo tėvų, kad ir kokie jie bebūtų ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 18 Mar 2024 13:39:30 +0200
<![CDATA[Prof. E. Kazlauskas: kaip nugalėti ilgalaikio streso sukeliamą nerimą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prof-e-kazlauskas-kaip-nugaleti-ilgalaikio-streso-sukeliama-nerima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/prof-e-kazlauskas-kaip-nugaleti-ilgalaikio-streso-sukeliama-nerima

Pokalbyje atskleidžia 2023 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas socialinių mokslų srityje, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr. Evaldas Kazlauskas. Minint Rusijos invazijos į Ukrainą metines profesorius kalba apie Lietuvos gyventojų psichikos sveikatą, tautos traumą ir šalia, Ukrainoje, vykstantį karą.

- Viena iš pagrindinių Jūsų tyrimų temų yra stresas, su stresu susiję psichikos sveikatos sunkumai. Kodėl Jūs susidomėjote būtent šia psichologijos sritimi? 

Psichologinio streso tema susidomėjau dar studijuodamas psichologiją Vilniaus universitete. Bakalauro darbą rengiau psichofiziologijos laboratorijoje, kur buvo puiki galimybė analizuoti žmogaus psichofiziologines reakcijas į stiprius stresorius. Magistrantūros studijų metu mano mokytoja profesorė Danutė Gailienė pakvietė įsitraukti į tyrėjų grupę, kuri analizavo ilgalaikes politinių represijų psichologines streso reakcijas praėjus dešimtmečiams po itin sunkių trauminių patirčių.

Psichotraumatologija ir psichologinio streso tyrimai tuo metu, kai pradėjome šiuos tyrimus Lietuvoje, dar nebuvo visuomenės ir specialistų priimami kaip tikrai aktualūs ir svarbūs. Tačiau man tai visada buvo itin aktuali tema, kuri turi ne tik mokslinę reikšmę, bet ir didžiulį taikomąjį poveikį visuomenei, nes remdamiesi šiais tyrimais galime tobulinti psichologinę pagalbą. 

- Kaip manote, ar galima iš visuomenės gyvenimo išgyvendinti stresą? 

Stresas  yra natūralus žmogaus atsakas į stresorius. Stresoriai gali būti kasdienio gyvenimo įvykiai, kurie kelia iššūkių – tai ir sunkumai darbe ar studijose, ir santykių sunkumai, su sveikata susijusios problemos. Mes, psichologai, skiriame ir trauminius stresorius, kurie susiję su grėsme žmogaus gyvybei ar su seksualine prievarta. Dar daugiau, gyvename globalių iššūkių fone, karas Ukrainoje taip pat veikia visus. Mūsų moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma žmonių Lietuvoje ir Europoje susiduria su stresoriais, tad ir patiria stresą.  

- Kokį poveikį žmogaus organizmui daro stresas? O jeigu jis ilgalaikis? 

Mūsų moksliniai tyrimai atskleidžia ne tik neigiamą psichologinio streso poveikį, bet ir didžiulį žmonių psichologinį atsparumą. Lietuvos visuomenėje didžioji dalis žmonių, daugiau nei 90 proc., net ir patyrę itin sukrečiančių trauminių stresorių, pvz., artimųjų netekčių, neturi ilgalaikių psichologinių sunkumų. Kad galėtume užtikrinti veiksmingą psichologinę pagalbą, labai svarbu yra tyrinėti psichologinį atsparumą, kaip žmonės įveikia gyvenimo sunkumus. Kita vertus, kai kuriems žmonėms po gyvenimo sukrėtimo būna ilgalaikių psichologinių sunkumų, pvz., potrauminio streso sutrikimas. Per pastaruosius penkerius metus pasaulyje vyko intensyvi psichotraumatologijos tyrimų raida, analizuojama psichologinio streso reakcijų įvairovė, kuriami inovatyvūs diagnostikos ir psichologinės pagalbos metodai. Mokslininkai, naudodami šiuolaikinę tyrimų metodologiją, didelių imčių duomenų modeliavimą, siekia atrasti būdų, kaip kuo tiksliau atpažinti psichologinę traumą. Svarbią vietą pasaulyje užima Vilniaus universiteto mokslininkų psichotraumatologijos darbai, kurie svariai prisideda prie šių tyrimų. Vilniaus universitete vieni pirmųjų pasaulyje tyrėme paauglių kompleksinio potrauminio streso reakcijas ir testavome kompleksinio potrauminio streso diagnostinius instrumentus.  

- Net keliuose savo moksliniuose straipsniuose kalbate apie kultūrinius, socialinius, regioninius faktorius, kurie lemia kolektyvinę traumą. Kaip minite savo darbuose, šių traumų šaknys glūdi mūsų tautos istorijoje. Ar galėtumėte išskirti, kokie mūsų, lietuvių, ar Baltijos šalių regiono gyventojų bruožai? Kaip, lyginant su kitomis šalimis ir ten atliktais tyrimais, mums sekasi tvarkytis su traumomis? 

Pastaruoju metu vis dažniau kalbu apie socialinių mokslų specifiką, kuri labai svarbi analizuojant psichologinį stresą ir psichologines traumas. Bendradarbiaujame ir mokslinius tyrimus darome su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių, ne tik Europoje, kad galėtume išsiaiškinti, kaip socialinė aplinka padeda ar trukdo įveikti psichologines traumas. Viena vertus, mūsų tarpkultūriniai tyrimai atskleidžia didelį trauminio streso apraiškų panašumą net ir labai skirtingose kultūrose. Kita vertus, matome, kad skiriasi įvairiose šalyse patiriami neigiami gyvenimo įvykiai ir jų įveika. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad Japonijoje dauguma žmonių yra susidūrę su gamtinėmis katastrofomis, o Lietuvoje daug daugiau žmonių susiduria su tarpasmeniniu smurtu, nemaža dalis mūsų visuomenės yra patyrusi smurtą vaikystėje. Lietuvos socialinis kultūrinis kontekstas, visuomenę persmelkiančios istorinės traumos, Holokaustas, daugelio šeimų istorijose esančios skaudžios sovietinės okupacijos ir persekiojimų trauminės patirtys turi poveikį ir tam, kaip dabar reaguojame į įvairius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Atlikdami tarpkultūrinius ir palyginamuosius tyrimus matome, kad Lietuvoje gyvenančių žmonių psichologinės streso reakcijos nelabai skiriasi nuo kitų šalių. Potrauminio streso mūsų visuomenėje yra panašiai, kaip ir kitose valstybėse. Kita vertus, pastebime, kad, palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje tik nedidelė dalis žmonių, patiriančių psichologinius sunkumus po traumų, turi galimybę gauti specializuotą specialistų pagalbą. 

- Kaip manote, ar regiono traumos yra paveldimos? Kiek metų užtrunka išgyventi, išgyti ir pamiršti tautos traumą? 

Pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai siekiant išsiaiškinti psichologinių traumų perdavimo per kartas procesus. Daugybė atliktų tyrimų atskleidžia, kad tėvų ir senelių patirtos psichologinės traumos nesužaloja jų palikuonių psichikos sveikatos. Vienas iš mūsų atliktų mokslinių tyrimų Lietuvoje netgi atskleidė, kad galime kalbėti ne tik apie traumų perdavimą, bet ir apie psichologinio atsparumo perdavimą per kartas. Tačiau tyrimai parodo ir traumos perdavimo per kartas mechanizmus. Ypač jei tėvai, turintys mažų vaikų, patiria didžiulių sukrėtimų, pavyzdžiui, atsiduria karo zonoje ar yra priversti bėgti iš karo zonos su mažais vaikais, vaikų pažeidžiamumas ir imlumas stresui labai didėja ir suaugę jie gali turėti daugiau psichologinių sunkumų.

- Kokių patarimų galėtumėte duoti žmonėms, kurie jaučia stiprų nerimą, stresą dėl šalia vykstančio karo? 

Mūsų atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad nuolat patiriamas stresas turi didelį poveikį asmens psichologinei savijautai, gali būti sunkiau tvarkytis su kasdienėmis veiklomis, didėja rizika atsirasti potrauminiam stresui. Dėl mūsų istorinių traumų, ilgalaikės sovietų okupacijos, jau 10 metų besitęsiančio karo Ukrainoje ir nerimą keliančių globalių politinių procesų Lietuvoje dauguma žmonių patiria stresą, nesaugumą ir nerimą. Stresą didina tai, kad tarsi prarandame kontrolės jausmą. Tada kyla bejėgiškumo jausmas, nes karas Ukrainoje vis tęsiasi, nepaisant narsių ukrainiečių pastangų kovoti su Rusija ar išorinės paramos Ukrainai. Visą visuomenę sukrečiančias nelaimes padeda įveikti jos narių solidarumas, susitelkimas, o tai svarbu ir asmens psichologinei savijautai. Svarbu ir kiekvieno mūsų teikiama pagalba Ukrainai, Lietuvoje gyvenantiems nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Žinome, kad pagalba kitiems gali padėti atgauti kontrolės jausmą, tad kviesčiau aktyviai, tiek, kiek kiekvienas galime, padėti Ukrainai. Psichologai daug žino apie tai, kad padedant kitiems reikia nepamiršti pasirūpinti ir savo bei artimųjų psichologine savijauta. Tad svarbu nepamiršti kasdienių veiklų, savo darbų, svarbu užsiimti ir maloniomis veiklomis, nepamiršti asmeninių pomėgių, kurie padeda atgauti psichologines jėgas.  

Lietuvos mokslo premija apdovanotame VU psichologijos profesoriaus dr. Evaldo Kazlausko mokslo darbų cikle „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“ analizuojamas Lietuvos gyventojų patiriamų stresorių, psichologinių traumų, stresinių sutrikimų paplitimas, su stresu ir traumomis susijusių sunkumų atpažinimo ir veiksmingos psichologinės pagalbos galimybės ir iššūkiai. Mokslo darbų cikle pateikiami unikalūs Lietuvos gyventojų stresinių sutrikimų duomenys ir inovatyvių stresinių sutrikimų intervencijų tyrimų rezultatai. Šis ciklas yra reikšmingas indėlis į Lietuvos ir tarptautinius psichologinio streso ir psichotraumatologijos mokslinius tyrimus. Šis darbų ciklas turi didelę taikomąją vertę tobulinant psichologinę pagalbą asmenims, patiriantiems su stresu ir traumomis susijusius psichologinius sunkumus. 

Plačiau susipažinti su prof. dr. E. Kazlausko mokslo darbais galite čia: Evaldas KAZLAUSKAS | Professor of Clinical Psychology | Prof. Dr. | Vilnius University, Vilnius | Center for Psychotraumatology | Research profile (researchgate.net).

VU inf.

Prof. E. Kazlauskas: kaip nugalėti ilgalaikio streso sukeliamą nerimą?

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 05 Mar 2024 06:44:00 +0200
<![CDATA[Po pandemijos smarkiai sumažėjo sportuojančių moksleivių: kas toliau?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-pandemijos-smarkiai-sumazejo-sportuojanciu-moksleiviu-kas-toliau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/po-pandemijos-smarkiai-sumazejo-sportuojanciu-moksleiviu-kas-toliau Lietuvos neformaliojo švietimo agentūroje (LINEŠA) per metus organizuojamas ne vienas renginys, siekiantis stiprinti moksleivių sveikatą ir savijautą, organizuojami įvairūs projektai, kurie gilina jaunuolių žinias apie sveiką gyvenseną. Sveikos gyvensenos skyriaus vedėjas Darius Einars sutiko papasakoti apie skyriaus veiklą ir prioritetus. 

Anot D. Einars, kad šiuo metu skyriaus vykdoma veikla bando padaryti, kuo didesnį poveikį jaunuolių sveikatai. Tačiau statistika po COVID-19 pandemijos gali ir nuliūdinti. Šiuo metu, tik 13 proc. visų Lietuvos vaikų yra fiziškai aktyvūs po pamokų, jie atitinka PSO rekomendacijas, (60 min. vidutinio ar intensyvaus fizinio krūvio).

– Kokiomis veiklomis užsiima Sveikos gyvensenos skyrius?

Sveikos gyvensenos skyrius yra dar visai naujas. Jis atsirado sujungus Sportinio ugdymo skyrių su Sveikatos ir saugaus eismo ugdymo skyriumi. Mūsų skyrius rūpinasi vaikų sveikos gyvensenos kompetencijomis. Skyriaus tikslas yra visapusiškai prisidėti, prie mokinių sveikatos stiprinimo bei fizinio aktyvumo didinimo mūsų šalyje. 

Šiuo metu taip pat gilinamės ir domimės užsienio patirtimi, kad galėtume pasiūlyti naujų ir įtraukių iniciatyvų Lietuvos mokiniams.

– Kokias veiklas organizuojate ir ką galėtumėte išskirti iš savo veiklos, kaip svarbiausią elementą?

Kad vaikams sudaryti kuo daugiau galimybių būti fiziškai aktyviems, Sveikos gyvensenos skyrius organizuoja Lietuvos mokyklų žaidynes (LMŽ), profesinio mokymo įstaigų žaidynes ir sportinio ugdymo centrų varžybas, sveikos gyvensenos žinių sklaidai įgyvendina projektą – „Sveikata visus metus“.

Vienas iš svarbiausių faktorių yra veiklų tęstinumas, pvz.: Lietuvos mokyklų žaidynės jau vyksta 19 metus iš eilės. Sukuriame savo veiklomis terpę, kuroje vaikai gali realizuoti save, o treneriai ir mokytojai motyvuoti vaikus.

– Kaip kilo idėja „Lietuvos mokyklų žaidynėms“ ir kas jose vyksta?

Pasakyti, kaip kilo idėja sukurti „Lietuvos mokyklų žaidynes“, sunku, tačiau realu, kad idėja kilo iš poreikio Lietuvos vaikams suteikti terpę, kur jie galėtų save realizuoti, išbandyti save.

„Lietuvos mokyklų žaidynėse“ (LMŽ) moksleiviai dalyvauja individualiose ir komandinėse įvairių sporto šakų arba sportinių žaidimų varžybose, tokiose, kaip badmintonas, smiginis, orientavimasis, šachmatai, kvadratas, tinklinis. Į Lietuvos mokyklų žaidynių programą yra įtraukta 19 sporto šaka ir sportiniai žaidimai tam, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę rinktis sau mėgiamą fizinę veiklą.

LMŽ vyksta visus mokslo metus. Šiais metais dalyvauja virš 8200 komandų iš 59 savivaldybių. Pirmiausia, mokyklos išsirenka savo atskiras komandas, toliau rungiasi tarp mokyklų toje pačioje savivaldybėje. Vėliau vyksta zoninės ir tarpzoninės varžybos, kuriose varžosi pačios geriausios mokyklų komandos iš atskirų savivaldybių. Stipriausios išeina į finalą.

LMŽ yra svarbus kiekvienas vaikas nuo pirmojo etapo, nes nuo pirmo iki paskutinio etapo žaidynėse dalyvauja tūkstančiai vaikų, kurie ne tik stiprėja fiziškai, bet ir bendraudami su mokytojais ir vaikais, stiprina savo socialinius įgūdžius, mokosi bendradarbiauti ir siekti užsibrėžto tikslo. Kylant įvairioms emocijoms vaikai mokosi jas suprasti ir valdyti, taip pat mažėja laikas prie ekranų. O visa tai kartu, reikšmingai prisideda prie vaiko fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo.

– Papasakokite plačiau apie šiuo metu vykstančius projektus? 

Kaip minėjau, šiuo metu mes turime kelias pagrindines veiklas: „Lietuvos mokyklų žaidynės“, „Profesinių mokyklų žaidynės“, „Sportinio rengimo centrų žaidynes“ ir projektas „Sveikata visus metus“. Šių veiklų pagrindinis tikslas yra visapusiškai prisidėti, prie mokinių sveikatos stiprinimo bei fizinio aktyvumo didinimo mūsų šalyje.

Po COVID-19 pandemijos skaičiai nėra džiuginantys vaikų fizinio aktyvumo statistikoje. Šiuo metu tik 13 proc. visų Lietuvos vaikų yra fiziškai aktyvūs po pamokų ir tik tokia dalis vaikų, atitinka PSO rekomendacijas (60 min. vidutinio ar intensyvaus fizinio krūvio).

– Kokią naudą vaikui daro „Lietuvos mokyklų žaidynės“? 

Didžiausia nauda ta, kad vaikai yra fiziškai aktyvūs ir leidžia laiką bendruomenėje, kuri stiprina kompetencijas, tokias kaip bendradarbiavimą tarp savo bendraamžių ir mokytojų, ugdo lyderystę, savigarbą, pasitikėjimas savimi, atkaklumą siekti savo užsibrėžtų tikslų.

– Kokia yra projekto nauda mokiniams, tėvams, mokytojams? 

Dėl projekto naudos klausėme tėvų ir mokytojų. Iš tiesų rezultatai labai nudžiugino. Mokytojai akcentavo, kad žaidynės ne tik formuoja vaikų sveikos gyvensenos ir ugdo socialinius įgūdžius, bet didina vaikų ir mokytojų savirealizacijos galimybes.

Tėvai pabrėžė, kad „Lietuvos mokyklų žaidynės“ padeda stiprinti sveikatą, susirasti naujų draugų, įgyti naujų įgūdžių ir ugdyti aktyvią, pasitikinčia savimi asmenybę.

LINEŠA inf.

Po pandemijos smarkiai sumažėjo sportuojančių moksleivių: kas toliau?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Feb 2024 07:40:14 +0200
<![CDATA[Šikšnosparnių paslaptys miškuose: skirtingos rūšys, gyvenimo būdas ir žiemojimo ypatumai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siksnosparniu-paslaptys-miskuose-skirtingos-rusys-gyvenimo-budas-ir-ziemojimo-ypatumai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siksnosparniu-paslaptys-miskuose-skirtingos-rusys-gyvenimo-budas-ir-ziemojimo-ypatumai Šikšnosparniai – mitais ir legendomis apipinti naktiniai gyvūnai. Kadangi jie dažniausiai yra aktyvūs tamsiuoju paros metu, daugeliui žmonių šie gyvūnai atrodo paslaptingi ar net kelia tam tikrą baimę. Maitindamiesi, apsistodami poilsiui ar keliaudami iš vienos vietos į kitą šikšnosparniai apsilanko įvairiose tiek žmogaus sukurtose, tiek natūraliose buveinėse – kaimuose, parkuose, miestuose, miškuose. Šie skraiduoliai yra svarbi gamtos pasaulio dalis, sanitarai, sveikos aplinkos indikatoriai, mintantys įvairiais vabzdžiais, kenkėjais. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kasmet girininkijose iškelia apie 100 specialių inkilų šikšnosparniams, prižiūri vietas, kuriose žiemoja šie žinduoliai ir imasi visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų jas nuo trikdymo. Kviečiame perskaityti interviu su šikšnosparniais besidominčiu Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistu Eduardu Mickevičiumi apie Lietuvos miškuose gyvenančius šikšnosparnius.

- Kiek rūšių šikšnosparnių gyvena Lietuvoje ir kurios iš jų mėgsta įsikurti miške?

- Tikrai žinome, kad Lietuvoje gyvena 14 rūšių šikšnosparnių. Dar dviejų rūšių didžiojo pelėausio (Myotis myotis) ir didžiojo nakvišos (Nyctalus lasiopterus) individai Lietuvoje buvo užfiksuoti tik įvairiomis techninėmis priemonėmis – įrašius šių gyvūnų siunčiamus ultragarsinius signalus ar gavus duomenis iš kitų šalių mokslininkų prie šikšnosparnių pritvirtintų GPS-GSM siųstuvų.

Nors daugumos Lietuvoje gyvenančių rūšių šikšnosparniai gali būti sutinkami miškuose, tačiau kai kurios rūšys daug labiau nei kitos mėgsta maitintis ar slėptis miškuose. Gyventi miškuose mėgsta nakvišų (Nyctalus) genties šikšnosparniai, rudieji ausyliai (Plecotus auritus), Natererio pelėausiai (Myotis nattereri) bei europiniai plačiaausiai (Barbastella barbastellus). Pastarieji yra reta visoje Europoje saugoma rūšis.

- Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie šią rūšį?

- Tai vidutinio dydžio šikšnosparniai, sveriantys nuo 6 iki 13 gramų, kurių išskleistų sparnų plotis siekia 26-29 cm. Šiltuoju metų laiku, dienomis, europiniai plačiaausiai dažniausiai slepiasi įvairiose medžių vietose: kamienų įtrūkimuose, šakų įskilimuose, bet dažniausiai – už atsilupusios medžių žievės. Temstant jie palieka savo slėptuves ir skirsdami pradeda gaudyti nedidelius naktinius drugius.

Šveicarijoje atlikti tyrimai parodė, kad tokie drugiai gali sudaryti iki 84 procentų šio šikšnosparnio mitybos raciono. Manoma, kad toks specializuotas mitybos racionas gali lemti europinių plačiaausių rūšies pažeidžiamumą ir sąlygoti jos retumą.

Rudens pabaigoje, stipriai atšalus orui, europiniai plačiaausiai pradeda ieškoti vietų, kur jie galėtų įsikurti žiemai. Tinkamiausios vietos žiemos įmygiui yra įvairūs rūsiai, požeminės patalpos, seni bunkeriai. Žiemavietėje šią rūšį lengva atskirti nuo kitų šikšnosparnių rūšių dėl ausų kaušelius viršugalvyje jungiančios kaktinės raukšlės.

- O kuriose Lietuvos miškuose ši rūšis gyvena? Kaip mes ją saugome?

- Šiltuoju metų laiku europiniai plačiaausiai mėgsta apsigyventi ąžuolynuose ar kituose brandžiuose lapuočių medynuose. Daugeliui žinoma šių šikšnosparnių pamėgta vieta yra Dūkštų ąžuolynas prie Vilniaus. Saugant europinius plačiaausius, miškuose miškininkai jiems tinkamose vietose kabina specialius, šiai rūšiai slėptis pritaikytus, inkilus, ieškoma vietų, kuriose žiemoja šios rūšies šikšnosparniai, o jas atradus – imamasi priemonių apsaugoti tokias vietas nuo trikdymo.

Prieš keletą metų VMU Prienų regioninio padalinio miškuose esančiame sename bunkeryje atradau europinių plačiaausių žiemavietę. Ji buvo įtraukta į Europos Sąjungos mastu saugomų NATURA 2000 teritorijų tinklą. Šiuo metu žiemavietę akylai prižiūrintis VMU Prienų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Egidijus Markevičius, tad joje žiemojančių europinių plačiaausių skaičius kasmet po truputį didėja.

- Ar žiemojantiems šikšnosparniams gali pakenkti trikdymas?

- Taip, žinoma – gali. Atskridę į rūsius ar kitas žiemojimui tinkamas patalpas, šikšnosparniai dažniausiai ieško įvairių plyšelių, sulenda į juos ir įminga. Šikšnosparniai užmiega giliu žiemos miegu, kuris moksliškai vadinamas hibernacija. Hibernacijos metu sulėtėja visi šikšnosparnių fiziologiniai procesai – širdies ritmas, kvėpavimas. Pavyzdžiui, skraidant kai kurių šikšnosparnių rūšių širdies ritmas būna 900-1000 dūžių per minutę, o hibernacijos metu jis gali sulėtėti iki 20 dūžių per minutę, kvėpavimas – iki 5 kartų per minutę. Taip pat sumažėja ir miegančių gyvūnų kūno temperatūra. Miegodami šikšnosparniai naudoja per šiltąjį metų periodą sukauptas riebalų atsargas.

Jeigu žiemavietėse šikšnosparniai yra trikdomi, pavyzdžiui, švysčiojama žibintuvėliais, bandoma šikšnosparnius imti į rankas, gyvūnai būna priversti suaktyvinti savo fiziologinius procesus ir atsibusti. Kai kurios šikšnosparnių rūšims tam, kad individas atsibustų ir galėtų skristi, reikia net 15 ar 20 minučių. Tokiam atsibudimui išeikvojama labai daug energijos, todėl trikdymas gali turėti neigiamą poveikį žiemojantiems šikšnosparnius ir jie, išeikvoję sukauptas energijos atsargas, gali žūti nesulaukę pavasario.

- Artėja inkilų kėlimo šventė „Paukščiai grįžta namo“.  Ar šiais metais miškininkai kels inkilus ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams?

- Taip, kaip ir kasmet VMU regioniniuose padaliniuose dirbantys miškininkai kels inkilus  šikšnosparniams. Girininkijose numatoma iškelti iki 100 inkilų, skirtų šiems įdomiems gyvūnams.

- Kuo skiriasi inkilai paukščiams nuo inkilų šikšnosparniams? Ar lengva pasigaminti inkilą šikšnosparniams?

Pagrindinis skirtumas – šikšnosparnių inkilai neturi apvalios landos priekinėje inkilo sienelėje. Standartinių šikšnosparniams skirtų inkilų anga yra inkilo apačioje. Standartinį inkilą šikšnosparniams pasigaminti yra tikrai lengva, o kartu ir ekonomiška. Tam užtenka vienos 1,4 m ilgio, 15 cm pločio ir 2,5 cm storio lentos ir keleto vinių. Šiuose inkiluose dažniausiai apsigyvena šikšniukų genties (Pipistrellus) šikšnosparniai (Lietuvoje gyvena trys šios genties šikšnosparnių rūšys). Inkile gali įsikurti net apie 70 šių mažų, vos nuo 4 iki 11 gramų sveriančių, šikšnosparnių! Standartiniuose inkiluose dažnai apsigyvena ir kita, miškuose neretai aptinkama šikšnosparnių rūšis – rudieji ausyliai. Kaip jau minėjau, europiniam plačiaausiui taip pat gaminami ir keliami specialūs – vadinamieji plyšinio tipo inkilai. Jie yra ilgesni, turi keletą siaurų kamerų ir imituoja atplyšusią medžio žievę.

- Ką dar įdomaus galėtumėte papasakoti kitus miškų buveines mėgstančius šikšnosparnius – ruduosius ausylius, nakvišas?

- Rudieji ausyliai pasižymi išskirtine išvaizda – jie turi labai ilgas, beveik kūno ilgio ausis! Rudieji ausyliai skleidžia labai tylų ultragarsinį signalą, todėl net šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis juos aptikti yra gana sunku. Medžiodami grobį (dažniausiai naktinius drugius) jie lėtai sklendžia aplink medžių šakas ar net palei žemę. Šie šikšnosparniai sugeba gaudyti ne tik ore skrendančius drugius, bet moka ir „nurinkti“ ant lapų tupinčius vabzdžius ar vorus. Žiemojančius juos galima surasti net mažuose prie sodybų esančiuose rūseliuose, kuriose žmonės žiemos metu laiko bulves ar kitus maisto produktus, kuriems reikia vėsios patalpos.

Nakvišų genties šikšnosparniai nemėgsta naudotis inkilais, tačiau labai mėgsta medžių dreves ir uoksus. Rudenį įdomu stebėti nakvišų patinų elgseną, kai, tupėdami drevėse, jie skleidžia specifinius garsus (jautresnę klausą turintys ar jaunesni žmonės juos gali girdėti be specialios įrangos pagalbos), viliodami į jas pateles poravimuisi.

VMU inf. Interviu parengė Iveta Janušauskaitė

Šikšnosparnių paslaptys miškuose: skirtingos rūšys, gyvenimo būdas ir žiemojimo ypatumai

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Feb 2024 09:09:29 +0200
<![CDATA[Naujasis VšĮ „Jonavos futbolas" techninis direktorius G. Rusevičius: „Jonavą žinau kaip aktyvų, gražų ir sportišką miestą”]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujasis-vs-i-jonavos-futbolas-techninis-direktorius-g-rusevicius-jonava-zinau-kaip-aktyvu-grazu-ir-sportiska-miesta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujasis-vs-i-jonavos-futbolas-techninis-direktorius-g-rusevicius-jonava-zinau-kaip-aktyvu-grazu-ir-sportiska-miesta Šio mėnesio pradžioje Jonavos futbolo klubas pristatė techninį direktorių – Gytį Rusevičių. Per kelias pastarąsias savaites jis jau spėjo kibti į darbus. Kokie jie ir kokius tikslus sau kelia G. Rusevičius? Apie tai ir daugiau – pokalbyje su juo pačiu.


– Jonaviečiams jūs – ko gero, naujas veidas. Papasakokite apie save ir kokį ryšį iki šiol turėjote su mūsų miestu? 


– Gimiau ir užaugau Alytuje, šiuo metu gyvenu Kaune. Studijas baigiau Lietuvos sporto universitete, taip pat teko studijuoti Portugalijoje, Ispanijoje, o šiais metais pradėjau mokytis UEFA A kursuose. 


Esu žingeidus ir nuolatos ieškau, kaip kelti savo kvalifikaciją dalyvaudamas įvairiuose mokymuose ar stažuotėse.
Kalbant apie santykį su Jonava, man yra tekę rungtyniauti Jonavoje tiek būnant vaiku, tiek kaip treneriui, dirbant Alytaus FA „DAINAVA” ir Kauno „Žalgirio” organizacijoje. 


Prieš pradėdamas darbą čia žinojau, kad Jonava – aktyvus, gražus, sportiškas miestas, kuris turi gilias tradicijas. 


– Kaip jūsų gyvenime atsirado futbolas?


– Pradėjau žaisti jį nuo mažens. Todėl kiekvieną dieną su draugais praleisdavau daug laiko futbolo aikštelėse. 


Taip pat per televizorių stebėdavau begalę įvairių rungtynių, pasaulio ir Europos čempionatus. Visa tai  ir išugdė didelę meilę šiam sportui.


– Už ką yra atsakingas techninis direktorius?


– Jo darbinėje kasdienybėje – daug įvairių funkcijų. Viena iš pagrindinių – treniruočių proceso priežiūra ir gerinimas, atsižvelgiant į turimus resursus. 


Dar į pareigas įeina strateginis planavimas, trenerių edukavimas, ugdymo programos diegimas, ryšių plėtimas su kitomis Lietuvos ir užsienio akademijomis.  


 – Kokie pirmieji darbai laukia jūsų?


– Jie jau prasidėjo. Šiuo metu ieškome ir kalbamės su potencialiais naujais treneriais. Ne paslaptis, kad mums jų trūksta. Dėl to turime norą pritraukti bent 1 ar 2 specialistus. Tai būtų didelis žingsnis į priekį, padėsiantis gerinti treniruočių procesą.


Vyksta ir techniniai pasiruošimo darbai artėjančiam akademijos sertifikavimui. Jį vykdo Lietuvos futbolo federacija. Reikia sukelti treniruočių planus į sistemą ir parodyti, kad atliekame gerą, kokybišką darbą, atitinkantį federacijos iškeltus standartus.


Su FK „Jonava" direktoriumi ruošiamės susirinkimams, kuriuose patys prisistatysime savo bendruomenei bei papasakosime apie mūsų viziją ir tikslus. 


– Jūsų akimis, ar Jonava – miestas, galintis parengti profesionalius sportininkus? 


– Komentuojant iš futbolo pusės, manau, kad taip. Turime talentingų vaikų, tik jiems reikia sudaryti tinkamas sąlygas sportuoti čia, Jonavoje.


Šiltuoju metų laiku, palyginus su kitais miestais, galime džiaugtis vienomis geriausių sąlygų visoje Lietuvoje, bet atėjus žiemai, susiduriame su iššūkiais. Yra tekę girdėti, kad miesto valdžia diskutuoja apie pripučiamo futbolo maniežo atsiradimą, kas, ruošiant profesionalius futbolininkus, būtų kokybinis žingsnis į priekį.


–  Kokių rezultatų tikitės iš ,,Jonavos futbolo" klubo sportininkų? Ar tikitės, kad šie gerės?


– Apsibrėžiant trumpalaikius tikslus, turime norą žingsnis po žingsnio gerinti treniruočių procesą. Tai vėliau pasimatytų ir jaunimo komandų rezultatuose.


Tuo tarpu vienas svarbiausių ilgalaikių tikslų – paruošti kuo daugiau vietinių futbolininkų reprezentacinei miesto komandai, kad jie galėtų garsinti Jonavos vardą.


Žvelgiant į reprezentacinės miesto komandos perspektyvas, galiu pasakyti, kad mes puikiai suprantame, jog šiuo metu ji yra ne ten, kur ją norėtų matyti visi.


Todėl dabar pagrindinis mūsų tikslas kuo greičiau sugrįžti į Pirmą lygą. Būtent reprezentacinė miesto komanda  parodo bei pristato mūsų organizacijos veidą.

Naujasis VšĮ „Jonavos futbolas" techninis direktorius G. Rusevičius: „Jonavą žinau kaip aktyvų, gražų ir sportišką miestą”

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 24 Jan 2024 16:06:11 +0200
<![CDATA[Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apie-miesta-ir-jo-istorijas-kur-jonavoje-buvo-daug-bravoru-kodel-triname-jonvabalio-uodega https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apie-miesta-ir-jo-istorijas-kur-jonavoje-buvo-daug-bravoru-kodel-triname-jonvabalio-uodega Metų pabaiga – ne tik dienų, tačiau ir darbų slenkstis. Kokie Jonavos turizmo informacijos centrui buvo 2023-ieji, kokie miesto ir rajono akcentai domina svečius, pagaliau – ar patys jonaviečiai pažįsta miestą, kuriame gyvena?

Rimti vyrai pina virves

Pašnekovė sako, kad per metus surengta dešimtys ekskursijų, ypač populiarėja įvairios Jonavos krašto muziejuje siūlomos edukacijos, kurias veda edukatorė Rasa Kulytė-Libienė.

Į edukacijas kviečiami moksleiviai, šeimos, draugų grupės, įmonių kolektyvai. Jonavos krašto muziejus siūlo rinktis iš daugiau nei dvidešimties skirtingų edukacijų. „Lino kelias“, „Saulėgrįžos belaukiant: tamsiausių naktų paslaptys“, „Etninio tapatumo ženklai kasdienybėje: lininio maišelio dekoravimas“, „Žvakių liejimas“ – tai vos kelios iš jų.

„Žmonės išties atranda edukacijas ir šios veiklos labai populiarios. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį beveik kiekvieną dieną jų vyksta po dvi. Taip – kitaip, prasmingai – pradedamos švęsti žiemos šventės. Edukacijos – naujos žinios, patirtys, kitokios vertės pramoga. Pamenu, kai buvo atvykę Jonavos verslininkai. Gražu žiūrėti, kaip rimti vyrai pina virves“, – juokėsi V. Šadauskienė.

Beje, į muziejuje esančią edukacijų erdvę verta užsukti ir dėl kitko – čia iškabinta šiaudinių sodų ekspozicija. Dėmesys jiems šiemet didelis, mat lietuviškų šiaudinių sodų rišimo tradicija įtraukta į UNESCO paveldą.

Tiek jonaviečių, tiek miesto svečių dėmesio sulaukia muziejaus kiemelyje „apgyvendinta“ vietos menininko Andriaus Šukučio skulptūra „Jonvabalis“. Šiemet per Jonines pristatyto kūrinio idėja – ne tik miesto akcentas. Sakoma, kad patrynus žvilgančią jo uodegą pildosi norai: „Žmonėms reikia istorijos, kartais reikia pasakos. Todėl jie ateina ir tą uodegėlę trina.“

Jonaviečiai atranda muziejų

Jonavos krašto muziejuje per šiuos metus apsilankė per 6 tūkst. žmonių. Tai, sako V. Šadauskienė, daug. Apsilankyti muziejuje jonaviečiai bei miesto svečiai pakviesti per eglutės įžiebimo šventę ir tai, pasak V. Šadauskienės, buvo vienas jaukiausių ir gražiausių vakarų.

„Tiek žmonių, kad buvo sausakimša. Esame labai patogioje vietoje – tarp miesto eglės ir kalėdinių eglučių miestelio, todėl žmonės, eidami nuo vieno objekto prie kito, užsuko pas mus. Buvome paruošę edukacines programas, veikė Kalėdų senelio paštas, lankytojus vaišinome arbata, o norintieji galėjo apsilankyti muziejaus rūsyje. Ten lankytojus sutiko mūsų darbuotoja Jūratė, kuri pasakojo Jonavos istoriją“, – kalbėjo V. Šadauskienė.

Į klausimą, ar vietos gyventojams įdomi savos vietos istorija, pašnekovė neabejodama atsako, jog taip: „Kai pasakoji žmonėms Jonavos miesto istoriją ir supranti, kiek dalykų apie savo kraštą jie dar nežino – tai ir stebina, bet tuo pačiu ir džiugina, nes jie klausosi, jiems įdomu. O į muziejų kviečiame užsukti ir be ypatingos progos – per metus čia surengiama apie 12 parodų, tad pamatyti tikrai yra ką.“

Miestas atsiskleidžia kitaip

V. Šadauskienė pasakoja, kad Jonavą atranda ir svečiai iš kitų miestų – Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Šiaulių, Kaišiadorių ir kitų. Grupės atvyksta į ekskursijas, o tarp svečių būna žmonių, kurie apie Jonavą žinoję tiek, kad tai – chemijos pramonės miestas Lietuvos viduryje.

Kuo miestas, neturintis Kernavės piliakalnių, Trakų ar Gedimino pilių, didingo senamiesčio gali būti įdomus turistui? Miestas, sako V. Šadauskienė, atsiveria per istoriją ir per pasakojimą. „Todėl mes akcentuojame pasakojimą, miesto istoriją. Nebuvo nė vienos grupės, kurie pasakytų, kad jiems neįdomu. Kai istoriją prilieti prie dabarties, kai pasakojimu leidi patirti, pajausti miestą – tada  jis atsiskleidžia kitaip.“

Miesto ir rajono svečiams įdomiausios istorinės vietos – „Skarulių bažnyčia, esanti ne tik Jonavos, bet ir visos Lietuvos perlas. Ji unikali tiek savo išore, tiek XVII amžiaus pradžios autentiškomis medinėmis skulptūromis“, – kalbėjo V. Šadauskienė.

Nemažiau įdomi ir Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčia, bei bažnyčios rūsyje esanti kripta, kurioje ilsisi miesto įkūrėjos Marijonos Zabielaitės-Kosakovskienės, Napoleono adjutanto, prancūzų armijos generolo Juozapo Antano Kosakovskio, vyskupo, bažnyčios fundatoriaus Juozapo Kazimiero Kosakovskio, paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos etmono Simono Kosakovskio palaikai.

Koks jūsų senamiestis?

Kiekvieno miesto turistų traukos centras – senamiestis. V. Šadauskienė sako, kad Jonava – ne išimtis. „Taip, jis nėra toks įspūdingas, kokius turi kai kurie kiti miestai, tačiau mūsų senamiestyje irgi gyvena istorijos! Ir jis nėra tik viena Kauno gatvė“, – sakė pašnekovė.

Nors Kauno gatvė yra geriausiai išlikusi ir atspindinti to meto žydų gyvenimo būdą, tačiau visas senamiestis – gerokai didesnis. Tarkime, Klaipėdos gatvė, kuri kažkada vadinosi Bravorų gatve – taip ji pavadinta dėl to, kad gatvėje buvo daugiausiai bravorų mieste.

Dabartinė Vilniaus gatvė seniau vadinosi Mokyklos gatve: „Nedidelėje senojoje Jonavoje būta net septynių sinagogų, iš kurių vieną, tebestovinčią Sodų gatvėje ir dabar galime parodyti. O kur dar buvusi Kosakovskių dvarvietė, miesto turgaus aikštė, fotografijos studija ir kiti objektai. Svečiams apie senąją Jonavą pasakojame daug.“

V. Šadauskienė pastebi, kad miesto svečiams, o ir patiems jonaviečiams, istorija nėra nuobodi. Pagaliau – žinoma tiesa – pažįstant savo šaknis gali geriau įvertinti dabartį.

Domina aktyvios veiklos ir „europa“

Dar viena grupė žmonių į Jonavą atvysta ieškoti ne istorijos, o dabarties. Miesto vardą šiemet ypač pagyvino baseinas, tapęs traukos centru įvairaus amžiaus žmonėms. Pramogauti į Jonavą atvažiuoja aplinkinių miestų gyventojai. Vienus domina baseinas, kitus – slidinėjimo centras.

„Yra žmonių, kurie, šiltuoju metų laiku į automobilius įsimetę dviračius, atvažiuoja važinėti dviračių takais, o kai kurie nustemba sužinoję, kad jų čia – net 25 kilometrai. Dar viena grupė miesto svečių – sporto komandų sirgaliai, atvažiuojantys palaikyti savo komandų, žaidžiančių stadione ar arenoje. Šiandien mes Jonavą pristatome kaip aktyvaus laisvalaikio ir sporto miestą, o šiuolaikinio aktyvaus ir dinamiško miesto simboliu Jonavoje yra tapęs pėsčiųjų tiltas“, – teigia V. Šadauskienė.

Jonavos turizmo informacijos centro darbuotojai Jonavos kraštą pristato ir parodose. Šiemet dalyvauta dvejose – tradicinėje „Adventur“ ir pirmą kartą Kaune surengtoje parodoje „Atostogos Lietuvoje“. Beje, nors atrodo, kad „europietiškoji Jonava“ su Paryžiaus, Londono, Venecijos, Šveicarijos kaimais jau visiems žinoma ir gal ne atsibodusi, tačiau taip nėra.

„Dalyvaudami parodose matome, kad žmones domina mūsų „europa“, kad ne visi apie šiuos kaimus žino. Mums tai – įprasta, tačiau kitiems ne. Tarkime, kai buvo karantinas ir nebuvo galimybių keliauti po užsienį, atsirado kūrybiškai į tai pažvelgusių žmonių, vietoje tikro Londono atvažiavusių pasivaikščioti į Londoną Jonavos rajone. Arba negalėjusių pasipiršti Paryžiuje, tačiau tą padariusių mūsų Paryžiuje“, – sakė V. Šadauskienė.

Kalbėdama apie ateinančius metus V. Šadauskienė akcentavo, kad 2024-ųjų tikslai ir kryptys išlieka panašūs: toliau didinti Jonavos žinomumą Lietuvoje, skleisti žinias apie miestą bei jo lankomus objektus, į Jonavos rajoną pritraukti kuo daugiau turistų.

A.Reipos nuotr.

Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą?

Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą? Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą? Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą? Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą? Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą? Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą? Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą? Apie miestą ir jo istorijas: kur Jonavoje buvo daug bravorų, kodėl triname jonvabalio uodegą? ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 22 Dec 2023 14:59:34 +0200
<![CDATA[Prieš Kalėdas visi keliai veda į Jonavą: sudarė specialų maršrutą, kuriame – ne vienas žiemos magija alsuojantis objektas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pries-kaledas-visi-keliai-veda-i-jonava-sudare-specialu-marsruta-kuriame-ne-vienas-ziemos-magija-alsuojantis-objektas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pries-kaledas-visi-keliai-veda-i-jonava-sudare-specialu-marsruta-kuriame-ne-vienas-ziemos-magija-alsuojantis-objektas Suteiks informacijos

Jonavos turizmo informacijos centras yra ta vieta, į kurią kviečiamas užsukti kiekvienas, norintis geriau pažinti šį miestą.

„Jonava – graži visais metų laikais, bet prasidėjus didžiosioms metų šventėms ir jų laukimui, jos grožis atsiskleidžia dar labiau. 

Tiek miesto svečiai, tiek jonaviečiai, svarstantys, ką galima pamatyti čia, gali užsukti į TIC. Mes suteiksime įvairiapusę informaciją, o išgirdę apsilankiusiojo lūkesčius ir rekomenduosime, kur nuvykti, ką aplankyti”, – pasakojo TIC vadovė Vijolė Šadauskienė.


Įveikiamas kiekvienam


Kalėdiniam laikotarpiui siūlomas maršrutas tęsiasi apie 2,8 kilometro ir eina ratu. 

„Toks atstumas – įveikiamas ir vaikams, ir suaugusiems. Norint, galima jį sutrumpinti arba aplankyti tik atskirus objektus.

Jis tinka tiek einant su šeimomis, draugais, tiek norint pasivaikščioti vienam”, – sakė pašnekovė. 


Pirmieji objektai


Kadangi šventinis maršrutas veda ratu, jo pradžia gali būti bet kuri jums patogi vieta, pavyzdžiui – Sąjūdžio aikštė, kur stovi pagrindinė Kalėdų eglė. 

„Šiais metais eglutė sužino aukso spalva, nes visą miesto papuošimą jungia bendra tema, pavadinta „Auksine giria”. Aplink eglutę – girliandomis papuošti medeliai, elniukai. 

Pradėjus nuo šios vietos, kaip antrąjį lankytiną objektą siūlome aplankyti Jonavos krašto muziejų ir turizmo informacijos centrą, įsikūrusius buvusioje senojoje arklių pašto stotyje. 


Šiemet šis pastatų kompleksas – taip pat ypatingai pasipuošęs. Siekėme, kad Krašto muziejaus ir turizmo informacijos centro erdvė būtų tarsi jungtis tarp pagrindinės miesto eglės ir šalia esančio kalėdinio eglučių miestelio. Dėl to pastatas taip pat sužibo aukso spalvos lempelėmis, o vidiniame kiemelyje įsitaisė šviečiantis, rogutes tempiantis Kalėdų senelio elnias Rudolfas.

Tiesa, kviečiame nepamiršti čia pat esančio Jonavos miesto simbolio – stebuklingo Jonvabalio. Patrinkite jo uodegėlę, paleiskite savo norą į dangų ir laukite... Jis būtinai išsipildys!


Džiaugiamės, kad jonaviečio kalvio Andriaus Šukučio nukalta skulptūra jau yra žinoma bei populiari – dažnai matome, kaip žmonės ją ne tik fotografuoja, bet ir trina uodegėlę!”, – kalbėjo V. Šadauskienė.

Užsukę į Turizmo informacijos centro vidų – galėsite parašyti atvirlaiškį su linkėjimais iš Jonavos, kuris maloniai pradžiugins jūsų artimuosius, draugus ar kaimynus. Norintys, laišką gali parašyti ir pačiam Kalėdų Seneliui. 


,,Muziejuje galima užsisakyti ir pageidaujamas edukacijas. Jas veda visiems gerai pažįstama edukatorė Rasa Kulytė - Libienė. Beje, gruodžio 18-ąją 17 val. miestelėnai ir miesto svečiai kviečiami į Krašto muziejaus organizuojamą adventinį vakarą ,,Kūčių vakarienės tradicija“. Jis padės jaukiai praleisti žiemos vakarą”, – kalbėjo V. Šadauskienė.


Jonaviečių fantazijos vaisius


Toliau maršrutas veda į Jonavos vizitine kortele tapusį kalėdinių eglučių miestelį Ramybės skvere. 

„Tai magiška Jonavos auksinė giria. Šiais metais, leisiu sau pasakyti, jau legendinis miestelis sužibo penktąjį kartą, o jame galime atrasti rekordinį eglučių skaičių – jų daugiau nei 100.


Galbūt, kai kurias jas reikėtų vadinti net ne eglutėmis, o unikaliomis dekoracijomis, meno kūriniais, instaliacijomis, sukurtomis Jonavos įmonių, įstaigų, organizacijų, bendruomenių žmonių rankomis. Čia išvysite pasakų personažus, miško gyvūnus ir daug visko, kas tilpo į jonaviečių fantaziją”, – pasakojo TIC vadovė.


Galimybė mėgautis meno kūriniais


Apsilankius eglučių miestelyje, kviečiama užeiti į Jonavos kultūros centrą.

„Šalia jo – papuošta erdvė, kurioje bus smagu nusifotografuoti: girliandomis spindinčios eglutės, suolelis, spragtuko figūrėlės...

Darbo dienomis ir valandomis kultūros centre visada galima rasti puikias galerijas, pasimėgauti menu bei kultūra”, – sakė V. Šadauskienė.


Dar daugiau lempučių


Atėjo metas pasigrožėti Jonavos pėsčiųjų tiltu, papuoštu šiltos aukso spalvos girliandomis.

„Tamsiuoju paros metu magiškai nušvitęs tiltas primena vartus į stebuklingą kalėdinį pasaulį. Tačiau juo pasigrožėti verta ne tik dėl to – jonaviečiai jau puikiai žino, kad jų tiltas, pasinaudojus specialia programėle ar nuskenavus ant statinio esantį QR kodą, gali nušvisti skirtingomis spalvomis. Reikia tik pasirinkti iš penkių galimų: geltonos, raudonos, mėlynos, žalios ar violetinės”, – kalbėjo pašnekovė.

Ir sportui, ir poilsiui


Apžiūrėjus tiltą, būtina užsukti į Joninių slėnį.


„Joninių slėnis gyvas visais metų laikais, tačiau žiemą jis tampa aktyvaus laisvalaikio mėgėjų traukos objektu su išpuoselėtais takais ir Jonavos slidinėjimo centru. Slidinėjimo centras pradėjo veikti praėjusią savaitę, o prie slidinėjimo trasų esančiais kalniukais nuolat džiaugiasi rogutėmis čiuožiantys vaikai.

Sušalus vertėtų užsukti į šalia esantį Jonavos baseiną, kuris šių metų gruodį švenčia vienerių metų gimtadienį.

Tarp baseino ir slidinėjimo trasos, pačiame Joninių slėnio centre, puikuojasi dar viena šventinė puošmena, kurios neįmanoma nepastebėti – tai kasmet AB „Jonavos paslaugos” puošiama Kalėdų eglė”, – pasakojo V. Šadauskienė.


Stebuklingasis Žibinčius


Nuo Joninių slėnio Sodų gatve rekomenduojama pasukti link Jonavos senamiesčio.


,,Ant Sodų g. 19 numeriu pažymėto namo kampo įsitaisęs to paties kalvio Andriaus Šukučio sukurtas ir nukaldintas Jonapolio Žibinčius.

Šis, vieną kartą metuose atgyjantis personažas, kasmet uždega Kalėdų šviesas Jonavoje”, – sakė V. Šadauskienė.

Bažnyčios kiemelyje – simboliška prakartėlė


Mūsų maršrutą užbaigia, o galbūt kažkam tik pradeda – Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios kiemelyje įrengta prakartėlė. Prakartėlė yra pagrindinis Adventinio laikotarpio objektas, atspindintis Šv. Kalėdų esmę. 

,,Tiesa, kol kas prakartėlėje nepamatysite kūdikėlio Jėzaus – kadangi Kristus gimsta per Kalėdas, kūdikėlis prakartėlėje atsiras tik ankstų šventės rytą.

Apsilankę bažnyčioje, vos už kelių žingsnių, vėl rasite pradinį maršruto tašką – pagrindinę miesto Kalėdų eglę. Taigi, mūsų kalėdinis pasivaikščiojimas ratu po Jonavą – baigtas”, – sakė TIC vadovė. 

Kviečia į kalėdinį žygį


Tie, kurie nori pasivaikščioti po Jonavą daugiau, kviečiami į tradicija tapusį Jonavos turizmo informacijos centro organizuojamą kalėdinį žygį. 

„Mes visada skatiname gyventojus judėti, keliauti, vaikščioti. Jonava tam – puikiai pritaikytas miestas. Jei vienam vaikščioti nėra įdomu, siūlome prisijungti prie kartas nuo karto organizuojamų mūsų žygių.

Prieš Kalėdas tradiciškai kviečiame į žygį pėsčiomis ,,Aplink kalėdinę Jonavą“, kuris vyks gruodžio 18 dieną, 18 valandą. Šį žygį visuomet remia LR seimo narys Eugenijus Sabutis. Planuojame, kad nueisime apie 10 kilometrų.

Taigi, maloniai kviečiame ateiti, pabendrauti, kartu atsigerti arbatos ir dar kartą pasigrožėti mūsų šventiškai pasipuošusiu miestu”, – kalbėjo V. Šadauskienė. 

Teksto viduje naudotos Janytės Dvinelytės nuotraukos. Pagrindinės nuotraukos autorius - V. Kalpokas.

Prieš Kalėdas visi keliai veda į Jonavą: sudarė specialų maršrutą, kuriame – ne vienas žiemos magija alsuojantis objektas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 08 Dec 2023 11:48:06 +0200
<![CDATA[Naujasis VšĮ „Jonavos futbolas” vadovas A. Krasinskas: ,,Man patinka iššūkiai"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujasis-vs-i-jonavos-futbolas-vadovas-a-krasinskas-man-patinka-issukiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujasis-vs-i-jonavos-futbolas-vadovas-a-krasinskas-man-patinka-issukiai Praėjusią savaitę jonaviečius pasiekė žinia, kad VšĮ „Jonavos futbolas” direktoriaus pareigas pradeda eiti Andrius Krasinskas. Šiuo metu jis dirba Lietuvos U19 rinktinės vartininkų treneriu ir nors pats yra kaunietis, Jonavos futbolas jam – nesvetimas: pažintį su pastaruoju A. Krasinskas pradėjo dar 2009-aisiais metais, kuomet rungtyniavo Jonavos „Lietavos” klube. 


Nuo futbolininko iki vartininkų trenerio


Vartininkų treneriu naujasis VšĮ „Jonavos futbolas” vadovas dirba 5-erius metus, tačiau jis yra išbandęs ir profesionalaus futbolininko karjeros kelią.


,,Profesionaliai futbolą žaidžiau FK „Kauno Inkaras”, FBK „Kaunas”, FK ,,Kauno Kareda” komandose, bet dėl nestabilios finansinės padėties šiame sporte profesionalo karjerą baigiau anksti. 


Pusiau profesionaliai futbolą žaidžiau FK „Lietavos” klube, dar vienerius metus žaidžiau Islandijos trečiojo futbolo lygoje. Vėliau atradau salės futbolą, kur aukščiausioje Lietuvos lygoje kartu su Kauno FK „Nautara” klubu kelis kartus tapome Lietuvos čempionais. 


Kalbant apie trenerio darbą, dvejus metus dirbau Jonavos futbolo akademijoje, dar vienerius – FK ,,Kauno Žalgirio” ir FK ,,Garliava” futbolo akademijose, o nuo 2023-ųjų pradžios treniruoju Lietuvos vaikinų iki 19 (U19) metų amžiaus rinktinės vartininkus”, – paklaustas apie savo patirtį futbole kalbėjo A. Krasinskas.


Prie naujų pareigų – su aiškia vizija


Lietuvos futbolo aistruoliai puikiai žino, kad Jonavos futbolas pastaraisiais metais negalėjo pasigirti gerais rezultatais. Tą puikiai žino ir A. Krasinskas.


„Jonavos futbolui esu neabejingas jau daug metų, daug metų domiuosi juo, nes mano sūnus iki šių metų pradžios žaidė Jonavos futbolo akademijoje. Dabar jis žaidžia už Kauno futbolo akademiją BE1. 


Sekdamas Jonavos futbolo naujienas bei rezultatus mačiau, kad paskutinius kelis metus jo įvaizdis tikrai nėra geras.
Bet man patinka iššūkiai, o naujų pareigų ėmiausi su konkrečiu tikslu – pakelti futbolo lygį Jonavoje.


Pirma užduotis siekiant to – surasti kompetentingą techninį direktorių. Šiuo metu kalbuosi su potencialiais kandidatais”, – teigė A. Krasinskas.


Įžvelgia netinkamus sprendimus


Paklaustas, kas galėjo lemti iki šiol matytus prastus FK ,,Jonava”rezultatus, A. Krasinskas mini kelis sprendimus. 


„Visų pirma, bloga ir labai vėlyva komandos komplektacija. Taip pat buvo stipriai „prašauta‘‘ su komandos vyr. treneriu iš Moldavijos”, – sakė pašnekovas. 


Tikslas – pirma lyga


FK „Jonava" komandai A. Krasinskas turi du scenarijus.


„Komandos padėtis, jai keliami tikslai ir uždaviniai priklauso nuo to, kurioje lygoje žaisime. Jei antroje – remsimės į jaunus žaidėjus iš Jonavos su keliais vyresniais vietiniais žaidėjais. 


Visgi, mūsų tikslas būti pirmojoje. Jei pavyks tai padaryti, pagal galimybes pildysimės kuo stipresniais žaidėjais. Žinoma, turėsime ir jaunimo iš Jonavos”, – kalbėjo A. Krasinskas. 


Dėmesys jauniams 


Po VšĮ „Jonavos futbolo” sparnu glaudžiasi ne viena jaunių komanda. Naujasis įstaigos vadovas nežada pamiršti ir jų.


„Didelį dėmesį skirsime treniruočių kokybei, žaidėjų fiziniam pasirengimui. Turime užsiauginti stiprių vietinių žaidėjų pirmajai komandai.


Tiesa, čia reikės tartis su Jonavos rajono savivaldybe dėl treniruočių gerinimo žiemos periodo metu. Deja, bet šiuo metu neturime galimybių pasiūlyti kokybiškų treniruočių žiemą”, – kalbėjo A. Krasinskas. 


Pritaria, kad sporto miestas


Jonava yra tituluota sporto miestu. Pasiteiravus, ar VšĮ „Jonavos futbolas” vadovas pritaria minėtam titului, A. Krasinskas atsako, kad be jokių abejonių. 


„Jonava – net labai sporto miestas! Futbolas, krepšinis, tinklinis, baseinas... 


Kalbant apie futbolą, jis šiltuoju metų sezonu Jonavoje turi puikią infrastruktūrą, kuo sunkiai gali pasigirti net ir didieji Lietuvos miestas. 


Futbolas prisideda ir prie sporto miesto titulo – mano žiniomis, jį lanko daugiausiai vaikų iš visų sporto šakų esančių Jonavoje. Taip pat Lietuvos jaunių futbolo rinktinė dažnai žaidžia čia. 


Taigi, leisiu sau pasakyti, kad Jonava ir sporto, ir futbolo miestas”, – kalbėjo A. Krasinskas.


Mato pokyčius mieste


Všį „Jonavos futbolas” direktorius Jonavos miestą pažįsta ne tik dėl domėjimosi čia vykstančiomis futbolo aktualijomis. 


„Man prieš 14-ą metų yra tekę gyventi Jonavoje pusmetį. Dabar čia gyvena mano sūnus iš pirmosios santuokos, tad dažnai tenka lankytis šiame mieste.


Galiu pasakyti, kad jei prisiminsime, kaip Jonava atrodė prieš tuos 14-ą metų, suprasime, jog ji labai pasikeitė į gerąją pusę.


Dabar Jonava tikrai labai gražus miestas su sutvarkyta aplinka, gatvėmis. Man kaskart malonu čia atvažiuoti”, – sakė pašnekovas. 


Linki kantrybės ir tikėjimo


Ko jis palinkėtų sau ir visai Jonavos futbolo bendruomenei ateinančiam sezonui?


„Palinkėčiau visiems kantrybės ir tikėjimo, kad gali būti ir būtinai bus geriau”, – pokalbio pabaigoje sakė A. Krasinskas. 

Naujasis VšĮ „Jonavos futbolas” vadovas A. Krasinskas: ,,Man patinka iššūkiai"

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 29 Nov 2023 14:28:10 +0200
<![CDATA[Mokytoja iš pašaukimo: dirbant mokykloje, būtina pasitikėti jaunimu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokytoja-is-pasaukimo-dirbant-mokykloje-butina-pasitiketi-jaunimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokytoja-is-pasaukimo-dirbant-mokykloje-butina-pasitiketi-jaunimu Lietuvių kalba bei dorinis ugdymas – to Jonavos Jeronimo Ralio gimnazistus moko pedagogė Inga Kuuzeorg - Petrikonienė. Moteris laiko atranda ir darbui bažnyčioje,  ir dainavimui modernaus folkloro grupėje „Aisva”, ir įvairių stovyklų organizavimui, tačiau jos prioritetu, kaip sako pati Inga, išlieka ne kas kitas, o šeima. Paklausta, kaip ji viską suspėja, pedagogė pasakoja besivadovaujanti viena taisykle. Apie ją, darbą mokykloje bei patirtį savame karjeros kelyje – pokalbyje su pačia Inga.


– Pradėkime nuo pradžių. Kodėl Jūs pasirinkote mokytojos profesiją?


– Būdama mokine aš turėjau labai gerą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją. Ji ir dabar dirba J. Ralio gimnazijoje. Taip pat didelį įspūdį man paliko pradinių klasių mokytoja. Manau, kad teigiama patirtis su jomis buvo stimulas, įkvėpęs mane rinktis šią profesiją. Dėl įvairių asmeninių priežasčių (papildau)  mokykloje jaučiausi blogai. Tas jausmas manyje įkvėpė idėją, kad jei pati tapčiau mokytoja, mano vaikams mokykloje būtų gera, nes aš viską padaryčiau dėl to. Nežinau, ar man sekasi, bet iki šiol į darbą einu su šiuo tikslu.

– Vadinasi, galima sakyti, kad noras būti mokytoja jus lydėjo nuo vaikystės?


– Taip. Net ir žaisti mėgau „mokyklą”.  Tie žaidimai buvo patys pirmieji bandymai pasimatuoti pedagogo profesiją. Namuose aprašinėjau ne vieną baldą, o sienas „puošė” kreida. 


Kadangi turėjau mažesnį brolį, pasisodindavau jį vietoje mokinio. Ir rašinius už jį rašydavau. Tiesa, tai neliko nepastebėta – lietuvių kalbos mokytoja buvo jam parašiusi pastabą, kad rašinys – geras, bet parašytas sesers... Dabar prisiminus tą nutikimą ima juokas, bet tada buvo visai nelinksma. 


Vėliau viskas vyko savaime. Kai baigiau mokyklą, stojau į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Iškart pasirinkau lietuvių kalbą bei literatūrą. Ten pat įstojo dar kelios mano klasės draugės, šiuo metu puikiai dirbančios Jonavos rajono mokyklose.


Pirmoji mano darbo vieta buvo pietryčių Lietuvoje, lenkų – rusų mokykloje. Tai prilygo labai dideliam iššūkiui – su  kolege įsikūrėme toli nuo namų, tėvų, gyvenome Švenčionių rajone, prie pat tankodromo. 


Viskas vyko 1991 metais, kurie nepasižymėjo ramybe. Taip buvome priverstos jautriai išgyventi ir sausio 13-ąją – matėme, kaip tankai judėjo iš tankodromo į Vilnių prie televizijos bokšto... Tuometinė patirtis įkvėpė ir iki šiol juntamą patriotiškumo jausmą. Jau tada užgimė suvokimas, kad man svarbu, kas mes esame, kokios yra mūsų šaknys. To vedina savus ieškojimus sėkmingai vykdžiau per lietuvių kalbą bei literatūrą, dorinį ugdymą, folklorą.

– Kaip jūsų gyvenimo kelyje atsirado religinis švietimas? 


– Kai atgavome Nepriklausomybę, sutikau labai daug ryškių žmonių, tapusių mano kelio žvaigždėmis. Tarp jų – asmenys, sieję savo gyvenimą su tikėjimu, bažnyčia. 


Kadangi buvau baigusi meno mokyklą, tam tikru metu kartu su jais važiuodavome į pirmąsias krikščioniškas mokyklas, jų stovyklas, kur mokydavau muzikos. Tačiau muzika ir bažnyčia ryšį mano gyvenime atrado ir dėl to, kad kai dar buvau 10-oje klasėje, giedojau bažnyčioje susibūrusioje jaunimo bendruomenėje. 


Taip susiklostė, kad apie mano turimą patirtį žinojo vienos Jonavos rajono kaimo mokyklos direktorius. Jis paprašė manęs dėstyti tikybą. 


Tada aš šiuo klausimu buvau kategoriška – sakiau, kad ko jau ko, bet tikybos tikrai nedėstysiu. Viduje lyg pyktelėjau, kad aš – lietuvių kalbos mokytoja, o man siūlo užsiimti doriniu ugdymu – atrodė, kad lietuvių kalbos pamokos visada turėjo savotišką prestižą, nes tu rašai pažymius, ruoši egzaminui ir dėl to patys vaikai geriau klauso, labiau tave gerbia. O kas ta tikyba? Tu turi kviesti mokinius, įrodyti jiems, kad tai naudinga. Čia tu esi priverstas susidurti su įvairiomis nuotaikomis, įvairiomis pasaulėžiūromis.  


Nepaisant to, minėtas direktorius neatlyžo ir toliau prašė, nes nebuvo kam vesti tokio dalyko. Na ir sutikau...


Pabaigusi dorinio ugdymo studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete jau turėjau dvi specializacijas. Kiek vėliau dėl jų abiejų buvau pakviesta ir į Jonavos Jeronimo Ralio gimnaziją. Ne vienerius metus dėsčiau abu šiuos dalykus, kurį laiką buvau likusi tik prie tikybos, o dabar vėl esu ir lietuvių kalbos, ir dorinio ugdymo mokytoja. 


Ir kaip aš džiaugiuosi! Abu šie dalykai tokie artimi: poezija, literatūra, filosofija ir tikyba yra viso ko pamatų pamatas. 

– Pabandykime suskaičiuoti, kiek metų jau dirbate pedagoge?


– 33 metus. Toks Kristaus amžius (šypsosi – aut.past.).

– Kaip per tą laiką keitėsi jaunimas? Neretai galima išgirsti, kad ,,dabartinis jaunimas” – kitoks...


– Taip, manau, kad jaunimas tikrai keitėsi... Mūsų karta, mano akimis, labai stipriai romantizavo praeitį. Ko gero, todėl , kad mes neturėjome laisvės, bet labai jos norėjome, siekėme. Vėlesnės kartos jaunimas buvo lyg per viduriuką – tada žmonės atrado bendruomeniškumą. Šių dienų jaunimas nutolęs nuo jo. Dabar vyrauja atskiras „mano pasaulis“ ir tai, kiek aš tavęs įsileisiu į jį. 


Dabartiniai jauni žmonės turi savitą žavesį. Man jie patinka tuo, kad tiksliai žino, ko nori. Jei sako, kad nežino, tu, tikėtina, nenusipelnei jų pasitikėjimo. Norint pelnyti jį, turi prisibelsti į jauno žmogaus širdį. Tai nėra lengva. Visada sakau, kad ilgiausia kelionė yra nuo smegenų iki širdies. Būtent tas 30 centimetrų  – pati ilgiausia žmogaus kelionė, kuri kai kuriems būna taip sunkiai įveikiama, jog jie per visą savo gyvenimą jos nenueina. Kas tada vyksta? Pasineriama į piligriminį kelią, keliaujama į Santjago de Kompostela, įvairiai žmonės ieško savo gyvenimo prasmės... 


 Taip ir mes su jaunimu, bendrose paieškose, eidavome 4-5 dienas į Šiluvą. Tiek prireikdavo, kad įveiktume 120 kilometrų.
Galiu pasakyti, kad nėra geresnio būdo pažinti jauno žmogaus, nei kartu su juo dalyvauti bendroje veikloje. Kai jis tampa tavo kolega, bendradarbiu – užsimezga ryšys. Aš taip juos ir vertinu - kaip bendradarbius. Jie turi vienokią patirtį, aš kitokią. Mes keičiamės ja ir kartu tobulėjame. 


Mano patirtis – mano metai, jų – šio pasaulio supratimas. Reikia pasitikėti jaunimu. Aš juo labai pasitikiu. 

– O kaip per tuos 33-ejus metus keitėtės jūs pati?


– Manau, kad stipriai... Tikiuosi, kad stipriai... 


Būti mokytoja man – didelė atsakomybė, skatinanti siekti kuo didesnių tikslų.  Visada tikėjau, kad mokytojas turi mokytis kartu su vaikais: tai ir kvalifikacijos kėlimas, ir įvairiapusiškas domėjimasis pasauliu. 


Nuo pat pradžių, kai pradėjau dirbti mokykloje, ieškojau naujovių, padedančių atrasti patrauklius mokymosi stilius. Šie su metais keitėsi taip pat, kaip keitėsi jaunimas. 


Nepaisant to, visada siekiau išlikti ištikima ir pamatinėms savo vertybėms – ieškoti naujovių, bet nepamiršti praeities, istorijos, tikėjimo. 

– Jūs esate ir Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos katalikiško jaunimo centro „Vartai” veiklų koordinatorė. Ar, jūsų akimis, šiuolaikinis jaunimas nėra nutolęs nuo tikėjimo? Ar dabartiniai mokiniai noriai renkasi tikybos pamokas? 


– Kiekvieni metai – skirtingi. Kai su Katalikiško jaunimo centru „Vartai" organizuojame stovyklas – kur kas lengviau, nes jaunimas pamato, ką kartu galime nuveikti. 


Žinoma, į stovyklas atvyksta ne tik mokyklos, kurioje dirbu, mokiniai, bet taip  formuojasi tam tikra susidomėjusio jaunimo bendruomenė, žinanti, kad norint pamatyti gyvenimą – tereikia išdrįsti , pavyzdžiui, ateiti į netradicinę tikybos pamoką (šypsosi – aut. past).

 

– Ko galima tikėtis iš dabartinių dorinio ugdymo pamokų?


– Tikybos mokymas gerokai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. 1– 4 klasėje daugiau koncentruojamasi ties tikėjimo pamatu. 5 – 8 klasėje prasideda klausimai, ar čia tikrai buvo taip, o ne kitaip. Jei lyginsime 9 – 12 klasėje vedamas etikos bei tikybos pamokas, tai pirmosiose akcentuojamas klausimas – kaip? Kaip užmegzti santykį, kaip bendrauti, gyventi, kaip rasti būdų spręsti vienus ar kitus klausimus. Tikybos pamokose mes gilinamės į klausimą – kodėl? Kodėl reikia bendrauti? Kodėl reikia spręsti problemas? Mes einame į didesnį gylį... Abi pamokos jaunimo ugdyme yra labai svarbios.


Stengiuosi, kad gimnazistų tikybos pamokos paliestų jų asmeninį gyvenimą. Taip ir dėliojam savo pamokas: Gyvenimas – Tikėjimas – Naujas Gyvenimas. Iki šiol daug jaunų žmonių ateina turėdami būtent vaiko tikėjimą – žinodami maldas, bet nežinodami, kas yra Bažnyčia, kokia jos misija, kas yra šalia kasdienybėje...


Net ir mano kartos žmonės kartais turi tik tą tikėjimą, kurį gavo pradinėse klasėse. Gavo pirmą komuniją ir viskas tuo užsibaigė... 


Man norisi pakeisti tokį santykį su doriniu ugdymu. Tai privedė ir prie kokybiškesnio Sutvirtinimo sakramento organizavimo. Turime tokį Alfą kursą. Jį lanko tie, kurie nori Sutvirtinimo. Šiais metais jų sulaukėme itin daug – net 81 jaunuolio, sakramentams atėjusio ruoštis savu noru. 


Kai sakytume, kad dabar pasaulyje – sumaištis, vertybių perkainojimas, egoizmas, žmonės gyvena taip, kaip nori, jaunimas vis dar ieško tikrų dalykų. Tas labai džiugina. 


Kaip lietuvių kalbos mokytoja žodį – ,,Tikėjimas” norėčiau suskaidyti į du žodelius: Tik – Ėjimas. Tai yra procesas, vadinasi, mes esame tame procese, tikėjimo procese. Pati tikėdama tuo  tiek savo parapijoje, tiek gimnazijos bendruomenėje noriu paskleisti žinią, kad po tikėjimo sąvoka slepiasi kur kas daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

– Tiek J. Ralio gimnazijoje, tiek „Vartų” veiklos plotmėje tarp mokinių esate žinoma kaip žmogus, raginantis jaunus žmones savanoriauti. Kodėl jums tai taip svarbu?


– Savanorystėje matau labai daug prasmės. Man labai patinka Skandinavijos mokyklų patirtis šiuo klausimu – ten savanorystė labai akcentuojama ir jei tu esi savanoris, tiek universitetas, tiek darbdavys tave vertina kur kas palankiau. Kodėl? Nes tu esi empatiškas, neabejingas visuomenei ir tu stengsiesi daryti daugiau...


Tikiu, kad dar būdami mokyklos suole jauni žmonės turi išmokti rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. 


– Klausantis jūsų pasakojimų nekyla jokių dvejonių, jog jūs didžiuojatės būdama mokytoja. Iš kur tas pasididžiavimo jausmas, kai viešoje erdvėje netyla diskusijos dėl mokytojų profesijos (ne)prestižo? 


– Asmeniškai man mokytojo specialybė visada buvo prestižinė. Visgi, negaliu paneigti to, kad visuomenėje požiūris į ją ne visada toks, kokio norėtųsi. Labai gaila, kad išnyko ta nuostata, kur, kaip mano močiutė sakydavo, buvo gerbtinos trys pagrindinės profesijos – mokytojo, gydytojo bei kunigo. Nežinau, kas atsitiko su mūsų laikmečiu, kad visos jos buvo išstumtos į užribį. Gal mūsų komfortiškas gyvenimas įpratino nebe vertinti žmogaus pastangų, išsilavinimo, altruizmo? Visos tos trys specialybės – pašaukimo specialybės...


Be abejo, tikiu tuo, kad kiekviena specialybė gali būti pašaukimo specialybe: ir buhalterio, ir statybininko ar valytojo.
Čia iš atminties išniro prisiminimas, kai daug metų atgal vedžiau dukrą į darželį ir klausinėjau jos, kuo ji nori būti užaugusi. Tada ji man atsakė, kad valytoja. Kai paklausiau kodėl, ji pasakė, jog su valytoja visi sveikinasi. Ir taip, tai – teisybė.


Iš čia galima kelti dar vieną klausimą, kas yra tas prestižas? Jis, ko gero, neatsiejamas nuo kiekvieno iš mūsų nuostatų. 
Tad jei mes norim, kad kiekvieno iš mūsų specialybė būtų prestižinė, pirmiausia, mes patys turime ją mylėti, gerbti. 
Dėl to esu labai dėkinga tiek savo kolegoms, tiek mokiniams už tai, kad jie mane gerbia tokią, kokia esu, kad leidžia tobulėti. 

– Šiais metais buvote apdovanota kaip Jonavos metų mokytoja. Ką jums reiškia šis apdovanojimas? 


– Dirbdama niekada negalvoju apie apdovanojimus, bet, žinoma, įvertinimas nustebino. 


Nepaisant to, tądien, kai per mokytojų dieną man buvo įteiktas apdovanojimas, mane slėgė dviprasmiški jausmai – salėje nebuvo daugybės mokytojų, nes jie streikavo. Tai kėlė liūdesį.


Aš pati nuoširdžiai palaikau streiką, bet čia pat jaučiu be galo didelę atsakomybę prieš savo mokinius. Jie ruošiasi egzaminui... Tai skatino mane, jei jau nebuvau kartu su streikuojančiais, palaikyti juos mintimis.


Tie, kurie streikuoja – atlieka darbą už mus visus, o mes, kurie liekame dirbti, užtikriname, kad mokiniams itin svarbus mokymosi procesas nenutrūktų. Taip mes palaikome vieni kitus, jausdami, kad mūsų širdys siekia to paties tikslo. 
Grįžtant prie apdovanojimo, tądien mane labiausiai nustebino mano mokiniai. Jie sužinoję, kad apdovanojimas bus įteiktas man, nutylėjo šią paslaptį ir atėjo manęs pasveikinti. Atėjo ir mano sūnus, dukra, nustebino užsienyje dirbantis vyras...


Esu dėkinga jiems visiems.

– Ne vienus metus dainavote tradiciniame folkloro „Laduta” ansamblyje, dabar jūsų veidą dažniau galime matyti su modernaus folkloro grupės „Aisva” kolektyvu. Dainavimas – atsipalaidavimo būdas?


– Galima sakyti, kad taip... Kalbant apie „Ladutą” šiuo metu su šiuo ansambliu koncertuoju kur kas rečiau – padedu jam, kai reikia. Prie „Aisvos" taip pat prisijungiau paprašyta padėti. Taip ir pasilikau... Lietuviškumas mane „veža“ .

– Mokytojo darbas, be abejo, reikalauja daug laiko – ne tik pamokos, bet ir namų darbų tikrinimas, pasiruošimas kitoms pamokoms. Jūs laiko atrandate ir bažnyčiai, veikloms su jos bendruomene, ir aptartam dainavimui. Ko jūsų gyvenime daugiausiai? Kaip viską suspėjate?


– Pirmoje vietoje – tik šeima: vyras, du sūnūs ir dukra. 


Diena turi 24 valandas, tad čia vadovaujuosi paprasta taisykle: 8 + 8 + 8. Miegas – svarbus, darbas – svarbus, laisvalaikis – taip pat svarbus.


Visgi, labai dažnai sakau, kad aš išvis nedirbu. Kai tavo mėgstama veikla yra tavo darbas, o darbas yra mėgstama veikla, nėra lengva atskirti tą ribą. Tiesą sakant, aš nesu turėjusi tokios dienos, kad atsikelčiau ir sakyčiau: „O ne! Man vėl – į mokyklą”. 


Žinoma, kartais pavargsti fiziškai, tau skauda galvą, bet nuo mažų dienų moku persikrauti. Mus su broliu augino mama. Ji išmokė viską planuoti. Mes augome žinodami, kad kai kažką pradedi daryti, turi užbaigti tai iki galo. Žinojome, jog jei gyvensime kitaip, mamai bus labai sunku. 


Būdama vaiku lankiau ir meno mokyklą, ir baletą, ir namuose padėdavau, važiuodavau į kaimą ravėti daržų... Manau, kad ta vargo mokykla, kurią praėjome su broliu, išmokė, kad viską galima išspręsti ir susidėlioti. 


Kaip ten bebūtų, niekada negalima pamesti nuostatos, kad turi mylėti save. Taip nepamirši pailsėti. 

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? 


– Su vyru labai mėgstame keliauti, tačiau dabar jis yra išvykęs dirbti į užsienį. Kol dirbo Lietuvoje, sėsdavome ant motociklo ir važiuodavome į mototurus ar šiaip pasivažinėti. Motociklas - viena iš mėgstamiausių mano patirčių. 
Taip pat mėgstame su vaikais sėsti į automobilį ir keliauti Lietuvoje. 


Tiesa, vasarą, kai visiems atostogų metas, daugiausiai savo laiko skiriu „Vartų” stovykloms. Jos man – taip pat smagus laisvalaikio praleidimo būdas. Šią vasarą dėl jų gavosi taip, kad atostogų vien sau turėjau tik savaitę. Ir vis tiek neturiu kuo skųstis... Per ją sugebėjau nuvykti aplankyti vyro, vėliau porą dienų skirti pasibuvimui namuose vienai. 


Man būtų sunku labai ilgai nieko neveikti, bet kartais duodu sau kelias dienas visiškos ramybės su filmais, skaniu maistu – tiesiog, pabūti su savimi. 


Žinoma, visada patinka koncertai, spektakliai. 


– Ką pasakytumėt tiems, kurie svajoja apie pedagogo profesiją? 


– Palinkėčiau nepabijoti išbandyti save ir įšokti į mokytojo „batus”, pabandyti pabūti mokytoju stovyklose, pavaduojant pedagogus per Mokytojų dieną. 


Būti mokytoju – didžiulė atsakomybė, bet kai ateinate į klasę negalvokite, kad prieš jus sėdi niekuo neišsiskiriantys mokiniai, neįdomūs vaikai. Visi jie – daug pasaulių, daug mažų planetų ir tu keliauji į kiekvieną iš jų. 
Aš savo darbo nekeisčiau į nieką.


– Dėkoju Jums už pokalbį. 

Asmeninio archyvo ir A.Reipos nuotr.

Mokytoja iš pašaukimo: dirbant mokykloje, būtina pasitikėti jaunimu

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 24 Nov 2023 18:29:07 +0200
<![CDATA[„Jonavos autobusų“ vadovas O. Urbanas – apie investicijas bei nematomą vairuotojų darbo pusę: „Viešojo transporto laukia dideli iššūkiai“ ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-autobusu-vadovas-o-urbanas-apie-investicijas-bei-nematoma-vairuotoju-darbo-puse-viesojo-transporto-laukia-dideli-issukiai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-autobusu-vadovas-o-urbanas-apie-investicijas-bei-nematoma-vairuotoju-darbo-puse-viesojo-transporto-laukia-dideli-issukiai Pokalbis su O. Urbanu – ne tik apie laukiančius iššūkius, tačiau ir apie viešojo transporto atgimimą, kodėl į autobusų stotelę reiktų ateiti bent keliomis minutėmis anksčiau bei tai, su kuo kasdien susiduria vairuotojai.  

„Jonavos autobusų“ vadovas O. Urbanas

– „Jonavos autobusai“ šiuo metu turi septynis elektrinius autobusus, tačiau jų poreikis – didesnis?  

– Be abejo. Visų pirmą, atnaujinti autobusus mus įpareigoja 2022 metais priimtas alternatyvių degalų įstatymas. Vadovaujantis juo, iki 2030 metų 80 proc. viešojo transporto (įskaitant ir taksi automobilius), turi būti su alternatyviais degalais.  

Šiandien pagal paramos sritis mes galime rinktis iš dviejų variantų – elektra ir vandenilis. Kalbant apie vandenilį, tam nėra infrastruktūros ir jis labai brangus. Iš esmės tai būtų tas pats elektrinis autobusas, tik skirtingais būdais kaupiama energija.  

Skiriasi ir kaina. Jei elektrinis autobusas yra maždaug 300 tūkst. eurų brangesnis už dyzelinį, tai vandenilinis – dar gerokai brangesnis už elektrinį.  

Iki 2030 metų atnaujinti autobusų parką – iššūkis. Kol kas turime tik gaires, tačiau finansavimo šaltinis neaiškus. Manyčiau, kad įstatymo leidėjai laiko šiam pokyčiui skyrė per mažai o jei nebus numatyta paramos priemonių – mes patys įsigyti naujų autobusų negalėsime.  

Iki šiol elektriniams autobusams taip pat buvo naudojamos paramos lėšos – turėjome projektą su Jonavos rajono savivaldybe ir su Aplinkos valdymo agentūra. Čia laimėjome du projektus ir nusipirkome penkis elektrinius autobusus.  

– Užsiminėte apie kainų skirtumus. Tad kiek kainuoja autobusas? 

– Priklausomai nuo gamintojo, tačiau apibendrintai – dyzelinis autobusas kainuoja apie 200 tūkst. eurų, elektrinis – apie 500 tūkst. eurų. Žinoma, elektrinis autobusas yra daug geriau kalbant apie eksploatacijos kaštus, brangus tik jo įsigijimas. Tačiau vėliau nebūna didelių techninio aptarnavimo kaštų. Tarkime, nereikia keisti tepalų. Mūsų poreikiams mieste septynių elektra varomų autobusų pilnai pakanka, kartais jie važiuoja ir priemiesčio maršrutais. 

Dabar žvalgomės į komfortiškesnius, didesnius autobusus. Neseniai teko būti Briuselyje viešojo transporto gamintojų parodoje bei kalbėtis su gamintojais. Daugelis jų sako, kad nuo 2026 metų dyzeliniai autobusai iš viso nebus gaminami.  

– Koks yra keleivių srautas?  

– Apie 10 tūkst. keleivių per mėnesį. Vasarą važiuoja mažiau žmonių, nes nėra studentų, bet rudenį keleivių skaičius labai išauga. Srautas priklauso net nuo oro. Tarkime, jei oras geras – daug jonaviečių važiuoja į Kauną. Gal į kavines, į renginius ar tiesiog pasivaikščioti. 

– Ar juntama tendencija, kad viešasis transportas populiarėja? Juk buvo laikas, kai autobusai važiuodavo pustuščiai? 

– Viešasis transportas iki maždaug 2002–2003 metų praktiškai merdėjo. Kodėl? Prisiminkime pirmuosius nepriklausomybės metus, kai žmonės pirko nuosavus automobilius – nors ir senus, tačiau vakarietiškus. Išties galėjo pasirodyti, kad viešojo transporto nebereikės – didžioji dauguma važinės savais automobiliais.  

Iš dalies taip ir nutiko, todėl keleivių srautas vis mažėjo, o gatvėse toliau daugėjo automobilių – tai atrodė gero gyvenimo simbolis.  

Automobilių daugėjo tiek, kad kitos Europos šalys suzgribo: toks jų kiekis ir srautas nėra gerai visų pirma kalbant apie ekologiją. Didžiųjų miestų gatvės tiesiog užsikimšo, o žmonės iš komforto perėjo į diskomfortą. Juk kartais stovėti kamščiuose tenka ir valandą, ir dvi.  

Berods dešimtajame dešimtmetyje Europoje atsirado atskiros eismo juostos, skirtos viešajam transportui, imta kalbėti apie jį kaip apie alternatyvą nuosavam automobiliui. Tuo tarpu Lietuvoje keleivių srautai ir toliau mažėjo drastiškai, politikai neskubėjo priimti jokių sprendimų: atrodė, kad viešasis transportas paliktas merdėti, kad jis nei yra, nei ateityje bus reikalingas.  

Tačiau taip nenutiko, o ir negalėjo nutikti – viešasis transportas juk funkcionuoja visose išsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje apie viešojo transporto sektoriaus pokytį imta kalbėti maždaug nuo 2002 metų. Buvo aišku, kad autobusus būtina atnaujinti, kad jie turi būti ne tik patogūs, tačiau ir komfortiški. Juk koks malonumas važiuoti senu autobusu, kurio viduje žiemą šalčiau nei lauke, o vasarą jis tampa važiuojančia sauna? 

Kai pradėjome atnaujinti autobusus – žmonės pradėjo pajusti ir naudą, keleivių skaičius ėmė didėti ir piką pasiekė prieš pandemiją. Žinoma, pas mus dar nėra tokios infrastruktūros, kaip kitose šalyse. Trūksta, tarkime, autobusų juostų. Daugelį dalykų dar galima tobulinti, keisti. Nuolat tą ir darome.  

Populiariausias mūsų maršrutas – Jonava-Kaunas, per dieną iš Jonavos į Kauną važiuojame 32 kartus. Nemažai jonaviečių dirba Kaune ir patys pasakoja, kad važiuoti į darbą autobusu patogu – kelyje galima atlikti dalį darbų, atsakyti į elektroninius laiškus ir panašiai. Važiuojant autobusu mažiau vargina ir spūstys – pačiam nereikia jose stovėti, o tuo metu gali dirbti savo darbus ar skaityti. Žmonės pajuto viešojo transporto naudą, važiuoti autobusais jiems tapo komfortiška, juose veikia ir nemokamas belaidis internetas. 

Kelionė viešuoju transportu yra ne tik įprotis, bet ir skaičiavimas. Jei suskaičiuotume, kiek kainuoja kelionė autobusu ir kiek – nuosavu automobiliu, pastaroji išties būtų brangesnė, įvertinus ne tik kuro kainą, tačiau ir automobilio amortizaciją, jo priežiūrą, draudimą.  

– Minėjote apie stovėjimą spūstyse. Kelis mėnesius Kaune buvo remontuojamas Savanorių prospektas. 

– Taip, keturis mėnesius dėl to autobusai stipriai vėluodavo – „įtilpti“ į grafiką buvo neįmanoma. O ir kaip gali būti įmanoma, jei vien tik Savanorių prospekte tekdavo prastovėti po 30–40 minučių, kai įpratai visa kelionė iš Jonavos į Kauną trunka 50 minučių?   

Žinoma, žinant Lietuvos kelių būklę reikia tik džiaugtis, kad keliai remontuojami. Tačiau niekur Europoje tokių dalykų nemačiau – kad bene judriausioje miesto gatvėje piko metu vyktų remonto darbai. Jie pradedami vakare ir baigiami apie 1–2 valandą naktį – taip stengiamasi sukelti kuo mažiau diskomforto kitiems eismo dalyviams, taip pat dėl pačių kelininkų saugumo. Juk ir Lietuvoje jau buvo skaudus atvejis, kai žuvo kelininkas.  

– Kokia yra Jonavos rajono specifika, kalbant apie viešąjį transportą? 

– Mes turime kai kuriuos vienos krypties maršrutus. Pavyzdžiui, į kaimus iš ryto važiuoja beveik tuščias autobusas, o atgal – pilnas. Vakarop būna atvirkščiai. Tad tokio rentabilumo, kaip didžiuosiuose miestuose, pas mus niekada nebus.  

Tačiau tokių „vienos krypties maršrutų“ nuimti negalime. Net ir savivaldos įstatymas numato, jog žmonėms turi būti užtikrinamas susisiekimas.  

Viešojo transporto sektorių veikia daug faktorių. Tarp jų – ir pandemija, ir karas Ukrainoje, kuomet ėmė strigti tiekimo grandinės ir trūksta autobusų gamybai reikalingų detalių. Kai pastarąjį kartą pirkome autobusą, jo pristatymas vėlavo net pusmetį. Mes visi – visas pasaulis – esame tampriai susieti.  

Didžiausios mūsų sąnaudos yra  žmogiškieji resursai – atlyginimai. Kartais labai sunku žmonėms paaiškinti, kodėl kuras sąnaudų eilutėje sudaro tik 26 proc. išlaidų. Mus bando lyginti su sunkiuoju transportu: juk vilkikas per valandą nuvažiuoja apie 100 kilometrų. Tačiau autobusas – tik apie 30 kilometrų, nes jis stoja stotelėse, vairuotojas parduoda ir bilietus. Tai trunka.  

Beje, jei prieš 20 metų vairuotojai tik vairavo, tai dabar jie turi mokėti ir išmanyti tikrai daug.  

– Pavyzdžiui? 

– Kaip ir minėjau, jie patys parduoda bilietus, todėl jie turi gerai išmanyti lengvatų įstatymą. Atrodo, sunku patikėti, bet yra apie 30 atskirų pažymėjimų su skirtingomis lengvatomis bilietui.  

Tai – pensininkai, moksleiviai, studentai, žmonės nukentėję nuo 1991 metų sovietų agresijos, tremtiniai, POLA kortelės turėtojai, neįgalią turintys žmonės. Kai kurios šios grupės dar turi ir savo „pogrupius“ pagal amžių, be to, skirtingos savivaldybės yra pasitvirtinusios savo nuolaidų sistemą. Tad nuolaidos, tarkime, važiuojant Kauno ir Jonavos viešuoju transportu, skiriasi. Būna, kad keleiviai vairuotojo klausia, kodėl yra kainų skirtumas ir vairuotojas turi paaiškinti.  

– Kitaip tariant, vairuotojai turi ryšį su keleiviais. 

– Įsivaizduokime, kad mieste per dieną vairuotojas turi pabendrauti – daugiau ar mažiau – maždaug su 400 žmonių. Ir kiekvienas žmogus – su savo nuotaika. Pasitaiko tokių, kurie piktinasi, kai jų paprašo parodyti pažymėjimą, nors juk vairuotojas mato, kad nuolaida pagal amžių priklauso.  

Bet turėti pažymėjimą reikalauja ne vairuotojas, o įstatymas. Jei keleivis įsigis bilietą su nuolaida, tačiau neturės pažymėjimo ir patikrins viešojo transporto kontrolieriai – už tai baudžiamas ir vairuotojas, ir vežėjas.  

– Ar pasitaiko keleivių skundų ir dėl ko jie būna?  

– Žinoma. Juos galima skirstyti į tris grupes. Vieni – pagrįsti, kai mūsų darbuotojai negerai ar nepakankamai gerai atliko savo darbą.  

Tačiau daug skundų yra dėl dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso. Tarkime, žmonės skundžiasi dėl spūsčių arba dėl to, kad autobuse blogai išdėstytos sėdynės. Automobilių spūsčių mes nesumažinsime, o sėdynes autobuse juk išdėstė gamintojas.  

Trečia kategorija – kad autobusas į stotelę atvažiavo anksčiau laiko ir žmogus dėl to į jį nespėjo. Seniau tirti tokius skundus buvo sunku, net tebuvo keleivio žodis prieš vairuotojo žodį. Dabar patikrinti jau nėra sunku – kiekviename autobuse yra GPS.  

Buvo atvejis, kai žmogus skundėsi per anksti pravažiavusiu autobusu, tačiau paaiškėjo, kad jis tuo metu dar tik ėjo į stotelę, o autobusas išvyko laiku. Arba pagal GPS matai, kad vairuotojas vienoje iš stotelių stovėjo dvi minutes, laukdamas savo grafiko.  

Planuojant savo kelionę viešuoju transportu, minutės, žinoma yra svarbios, tačiau aš kiekvienam sakau – ateikite į stotelę bet keliomis minutėmis anksčiau. Juk net mūsų laikrodžiai kartais rodo nevienodai. Viešuoju transportu į darbą kelis metus važinėjau ir pats, todėl tikrai žinau, kad susiplanuoti sklandžią kelionę didelių pastangų nereikia. 

Apibendrinus: niekada nebus taip, kad viešasis transportas, jo grafikai idealiai tik kiekvienam žmogui. Juk dėl to jis yra viešasis, o ne individualus transportas. Bet keliaujant autobusais svarbiausi du dalykai – įprotis ir planavimas.  

Šaltinis: UAB „Jonavos autobusai“ pranešimas spaudai 

Nuotr. – A. Reipos  

„Jonavos autobusų“ vadovas O. Urbanas – apie investicijas bei nematomą vairuotojų darbo pusę: „Viešojo transporto laukia dideli iššūkiai“ 

„Jonavos autobusų“ vadovas O. Urbanas – apie investicijas bei nematomą vairuotojų darbo pusę: „Viešojo transporto laukia dideli iššūkiai“  „Jonavos autobusų“ vadovas O. Urbanas – apie investicijas bei nematomą vairuotojų darbo pusę: „Viešojo transporto laukia dideli iššūkiai“  „Jonavos autobusų“ vadovas O. Urbanas – apie investicijas bei nematomą vairuotojų darbo pusę: „Viešojo transporto laukia dideli iššūkiai“  „Jonavos autobusų“ vadovas O. Urbanas – apie investicijas bei nematomą vairuotojų darbo pusę: „Viešojo transporto laukia dideli iššūkiai“  „Jonavos autobusų“ vadovas O. Urbanas – apie investicijas bei nematomą vairuotojų darbo pusę: „Viešojo transporto laukia dideli iššūkiai“  ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 23 Nov 2023 10:29:51 +0200
<![CDATA[Artėjant ADES koncertui – prisiminimai nuo pirmų įrašų pas MTW iki šiuolaikinės Jonavos vaizdo per langą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejant-ades-koncertui-prisiminimai-nuo-pirmu-irasu-pas-mtw-iki-siuolaikines-jonavos-vaizdo-per-langa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejant-ades-koncertui-prisiminimai-nuo-pirmu-irasu-pas-mtw-iki-siuolaikines-jonavos-vaizdo-per-langa Viena svarbiausių figūrų Lietuvos repo ir hiphopo scenoje, legenda ar vaikystės muzikos dievaitis – tai tik keletas epitetų, kuriuos šalia Edgaro - Ades vardo klijuoja repui neabejinga klausytojų auditorija. Neseniai kartu su Micro One naują kūrinį „Alkatrasas” pristatęs jonavietis dar šiais metais savo namuose įkūrė ir įrašų studiją. Ją bei visą Ades muzikinį kelią lydi ne viena įdomi istorija. Artėjant Aukštų Debesų Erelio koncertui Jonavoje, apie tai ir daugiau – iš jo paties lūpų.


– Daugiau nei 10 metų – tiek laiko praėjo nuo pirmosios tavo dainos „Perfektas” sukūrimo. Per tą laiką išleidai tris albumus, o dabar kalbamės tavo muzikos įrašų studijoje „NO BLING RECORDS”. Prisiminkime, kaip repas atsirado tavo gyvenime? Kodėl būtent repas?


– Tiesą sakant, man kartais net sunku pačiam pasakyti, kuriuo momentu viskas prasidėjo, nes nebuvo kažkokio konkretaus lūžio, paskatinusio pradėti repuoti. Atrodo, kad viskas vyko savaime...


Būtent šiame kambaryje, dabartinėje įrašų studijoje, parašiau pirmą savo raimą. Čia iki šiol turiu ir pirmą tėvo padovanotą „G&G Sindikato” albumą. Kai man buvo 12 ar 13 metų, jis parvežė didelę dėžę kompaktų. Pamenu, kad su smalsumu perklausiau visus juos. Manau, kad tai turėjo įtakos, nes reikėjo parodyti man kažkokią kryptį. 


Crazy, bet gerokai iki tol, man būnant 2 ar 3 metų, šiame kambaryje išgirdau ir pirmą savo repą – krikštatėvis čia juostiniu magnetofonu klausydavo A. Mamontovo prodiusuoto „Pompos” albumo. Jis kaip ir buvo pirmasis lietuviško hiphopo albumas. 


Taip „Pompa” tapo pirmąja mano klausoma muzika. Ne tik klausoma, bet ir mėgstama – pasibaigus muzikinei juostai aš prašydavau paleisti ją iš naujo. Kaip pasakojo mano artimieji, netgi  pradėjau kalbėti būtent „Pompos” dainų žodžiais.


Visi tie prisiminimai bei šiame kambaryje juntama aura nekėlė jokių abejonių, jog mano studija turi būti įrengta būtent čia. 


– Kas paskatino įsirengti ją?


– Visų pirma, norėjosi čia kažką įrašyti, tačiau pagrindinė mano misija buvo pabandyti bent šiek tiek pabendrauti su jaunu atlikėju, padėti jam savo kelio paieškose.

Smagu, kad jau sulaukiau jaunimo ne tik iš Jonavos, bet ir iš kitų miestų, o „NO BLING RECORDS” suteikė jiems galimybę įsirašyti savo dainas pigiau. Atidarant studiją, komercinės paskatos tikrai nėra ir nebuvo svarbiausios.


Tiesa, pasitaikė atvejų, kai išgirdęs atvykusių atlikėjų balsus aiškiai supratau, kad mano kambariukas jiems per mažas. Kadangi palaikau glaudžius ryšius su Vilniuje esančia „Shiaure records”, tais atvejais kartu galvojome, kaip pasiekti geriausio rezultato.


– Kur pats įrašinėjai pirmuosius savo kūrinius? Ko gero, ne studijose... 


– Dabar kai prisimenu tai, ima juokas. Kartu su MTW (aut. past. prodiuseris, muzikos kūrėjas, įkūręs ir jau minėtą „Shiaure records”) savo kūrinius ne kartą esame įrašinėję spintoje. 


Pamenu, vienu metu nuomojomės butą Vilniuje, atliekamų pinigų visiškai neturėjome, o kurti vis tiek norėjosi. Tada atrodė, kad spintoje galima surasti visai neblogą akustiką. Taip ir įrašinėjome šalia joje sudėtų, iš namų atsivežtų bulvinių maišų ir panašiai. Studentavimo laikai...  


– Praėjusią savaitę kartu su kitu reperiu – Micro One pristatėte „Alkatrasą”. Kaip matyti iš komentarų po įrašu ,,Youtube” kanale, gerbėjai ne tik žavėjosi jūsų duetu, bet ir pripažino ilgai laukę naujo kūrinio. Papasakok, kodėl nusprendėte padirbėti kartu ir kodėl to sulaukėme tik dabar.


– Įrašyti bendrą kūrinį norėjome gal jau dešimtmetį. Šį kartą užteko vieno neplanuoto susitikimo studijoje ir įrašymas įvyko labai spontaniškai bei greitai.


Turėjome koncertą kartu Kaune ir susitikome aptarti detalių studijoje Vilniuje. Taip jau gavosi, kad tąkart įrašėme dainą ir nufilmavome klipą. 


Micro One'as buvo tas iniciatorius, dėl ko jau turime „Alkatrasą”. Žinant mane, jei jis nebūtų ėmęsis iniciatyvos, turbūt dar du metus būtume įrašinėję (šypsosi).

Linkėjimai jam!

– Ar tu kritiškas savo kūrybai? Ar lengva paleisti ją iš kūrybinio proceso į galutinį produktą, kuris pasiekia klausytoją?


– Labai sunku, aš į viską žiūriu be galo preciziškai. Dažniausiai žinau, kaip turi atrodyti mano gabalas, turiu viziją ir ji tampa visišku prioritetu, tačiau negaliu sakyti, kad niekada neinu į kompromisą. Dažniausiai juos atrandu su MTW. Gal todėl mūsų kelionė kartu tęsiasi tiek daug metų.


Nemažai esu dirbęs ir su Vytuku (WTK pseudonimu žinomas prodiuseris). Mano galva, jis – jei ne geriausias, tai vienas geriausių prodiuserių mūsų gimtinėje, tiesiog – genijus.


Žinodamas savo būdą, iki gyvenimo galo būsiu dėkingas už kantrybę visiems tiems, kurie yra dirbę su manimi.


– Koks tavo paties santykis su sava muzika? Klausaisi jos?


– Tik išgėręs... Juokauju! Ne... Kūrybinio proceso metu tiek jos prisiklausau, tiek kartu viską tobulinu, kad jau tikrai nebesinori to daryti.


– Esi pasižymėjęs ir freestyl'o kovose. Iš šalies atrodo, kad tai – labai sudėtingas procesas: turi ne tik greitai rimuoti žodžius, bet ir dėlioti šalia beat'o „gulančią” istoriją. Kaip yra iš tikrųjų? Ar nepasitaikė atvejų, kai freestyl'indamas pasakei tai, ko visai nenorėjai?


–  Faktas, kad pasitaikė, bet visada sakiau, kad freestyl'as – sėkmės dalykas. Tu niekada nežinai, koks žodis tau ateis į galvą per tą milisekundę. 


Tuo pačiu reikia įdirbio, turi praktikuotis, mėgti tai daryti. Mano nuomone, kaip geras aktorius turi mokėti improvizuoti, taip reperiai – freestyl'inti


Žinoma, yra išimčių, bet man freestyl'inimas neatsiejamas nuo repo.


– Klausantis tiek įrašų, tiek gyvų pasirodymų ant scenos kyla mintis, kad Adės tekstai pasižymi spalvingu, plačiu žodynu.  Bandau spėti, kad mokyklos laikais lietuvių kalbos pamokos tau nebuvo pati sudėtingiausia užduotis. Ar tai – tiesa?


– Taip, lietuvių kalba man sekėsi tikrai neblogai, priešingai nei matematika ar fizika.


Laikydamas valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, jei gerai prisimenu, prirašiau daugiausiai žodžių. Beje, rašiau apie repą.


Aš buvau toks gana nesocialus mokinys, neįdėdavau daug pastangų į laiką mokykloje, o į egzaminą atėjau visiškai nesiruošęs, tačiau man vis tiek pavyko pasiekti gero rezultato.


Nežinau, ar mano žodynas tikrai labai platus, bet prie jo turtinimo, be abejo, prisidėti gali ir skaitymas, ir nuolatinis domėjimasis skirtingomis temomis.


– Jei jau prisiminėm mokyklos laikus, ar būdamas mokiniu bandei gilinti žinias muzikos srityje?


– Lankiau Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklą. Tiksliau, buvau į ją varomas mamos. Lyg su botagu... Mano kančias gilino noras lankyti krepšinio treniruotes. Iš pradžių bandžiau viską derinti, bet laiko stoka pakišo koją.


Mokiausi groti smuiku, pianinu, bet iš pianino klasės buvau išmestas. Nebuvau pats pavyzdingiausias mokinys ir čia. Visgi, smuiko klasę baigiau.


Puikiai pamenu, kad į meno mokyklą eidavau pro savo kiemo krepšinio aikštelę su smuiko dėklu ir ašaromis akyse. Kiemo draugai tiesiog žvengdavo iš to.


Tada sakiau mamai, kad niekada jai už tai nepadėkosiu, bet ilgainiui supratau, kad meno mokykla buvo naudinga.


– Kuo?


– Buvome mokomi intonuoti, jausti ritmiką, lavinom klausą. Vėliau smuiku gal ir negrojau, bet tas 8 metų įdirbis ugdė ir asmenines savybes.


– Tavo tekstuose pasitaiko keiksmažodžių, užuominų į nepatogias ar  lyg ir uždraustas temas. Žinai apie ką aš... Viso to taip pat netrūko pirmuosiuose tavo kūriniuose. Kaip tada reagavo tavo artimieji? 


– Viskas yra iš gyvenimo, visi tekstai paremti juo. Artimieji palaikė, džiaugėsi, kad aš apskritai kažkuo užsiimu, turiu veiklos.


Jų palaikymą jaučiu ir dabar. 


– Ne viename kūrinyje mini Jonavą, keliuose vaizdo įrašuose galima matyti čia užfiksuotus kadrus. Kodėl likai šiame mieste? Kalbantis su menininkais, skirtingais kūrėjais, neretai galima išgirsti, kad didžiausias galimybes jie įžvelgia Vilniuje. Ką tu apie tai manai?


– Taip, pritariu šiai minčiai. Pats ne kartą esu bėgęs į Vilnių, bet šiuo gyvenimo momentu save matau Jonavoje. Čia yra mano šeima, ją ir prioretizuoju. Kaip bus vėliau – nežinau.


Šiaip aš nesu ir triukšmo mėgėjas, laikau save intravertu, o Jonavoje – visiška ramybė. Laiką taip pat leidžiu šalia esančiame kaime. Jonavoje turiu geras galimybes atsiriboti nuo aplinkos.


Ir visgi turiu pasakyti, kad Jonava, lyginant su tai laikais kai augome mes, juda į priekį. Džiaugiuosi, kad čia tenka sutikti labai faino, kūrybingo jaunimo. 


– Laikai save intravertu, bet tavo dainų tekstai alsuoja atvirumu. 


– Manau, kad repas yra ta platforma, kur galiu save atskleisti. Mane jis veikia lyg kokia hipnozė, padedanti išreikšti save, pasakyti viską, ką turiu mintyse.


Tuo ir yra smagus žodis bei žodžio laisvė.


– Šeštadienį 18 valandą kartu su DJ MAMANIA koncertuosi Jonavos kultūros centre. Kas paskatino vėl sugrįžti ant savo miesto scenos?


– Buvau pakviestas kultūros centro, tačiau apie koncertą ar kažkokią kitą veiklą, kuri paliestų alternatyvios kultūrinės veiklos pasiilgusius žmones, galvojau dar iki to. Taip jau gavosi, kad mintys išaugo į realų koncertą. 


Tuo tikrai džiaugiuosi ir  kviečiu visus atvykti į Jonavos kultūros centrą!


– Ade, visų tavo klausytojų vardu pabandysiu „uždėti” tau spaudimo. Kaip ilgai dabar lauksime naujo tavo albumo ar naujo kūrinio?


– Labai nemėgstu kažko žadėti ir prisižadėti, bet tikiuosi, kad taip ilgai neužtruksiu. Ką galiu pasakyti, kad kai jau išleisiu, tikrai pamatysite internete (šypsosi).


– Ačiū tau už skirtą laiką!

Kalbino Jovita Stanevičiūtė

Asmeninio archyvo, V. Bertašiūtės ir M. Perecko nuotr.

Artėjant ADES koncertui – prisiminimai nuo pirmų įrašų pas MTW iki šiuolaikinės Jonavos vaizdo per langą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Nov 2023 17:33:53 +0200
<![CDATA[Jonavietė E. Zvicevičiūtė pristatė pirmąjį savo kūrinį: kviečiame pasiklausyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-e-zviceviciute-pristate-pirmaji-savo-kurini-kvieciame-pasiklausyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-e-zviceviciute-pristate-pirmaji-savo-kurini-kvieciame-pasiklausyti Jonavietė Elvija Zvicevičiūtė pristatė pirmąjį savo kūrinį - ,,Tuo pačiu ritmu". Kaip sako jonavietė, šis, ko gero, labiausiai patikti turėtų tiems, kurie yra patyrę nelaimingą meilę.

Kūrinys - kupinas jausmų

,,Mano kūrinys yra apie meilę, kurios negali pamiršti. Kai atrodo, kad jau norėtum paleisti žmogų, tačiau jis vis sugrįžta atgal.

Manau, šis kūrinys labiausiai tiks ir patiks klausytojams, kurie patys yra patyrę santykių pabaigą, ypatingai - merginoms", - paprašyta papasakoti apie ,,Tuo pačiu ritmu", pasakojo jonavietė. 

Apie kūrybinį procesą

E. Zvicevičiūtė pripažįsta, kad kūrinio kūrybą lydėjo nevienareikšmiai jausmai.

,,Iš pradžių buvo labai nedrąsu išvis kažką kurti. Ši daina buvo viena pirmųjų, bet iki jos ėjau ilgą kelią. Pirmiausia sugalvojau, kad labai noriu kažką sukurti savo, kas atspindėtų mane.

Susitikau su prodiuseriu ir jis man pasiūlė kurti jau ,,ant muzikos". Iš pradžių buvo keista, bet išsirinkau patinkantį ritmą ir žodis po žodžio sukūriau dainą, kurią dabar jau paleidau į viešumą", - pasakojo E. Zvicevičiūtė.

Artimieji palaikė

Klausytojai ,,Tuo pačiu ritmu" išgirsti galėjo jau praėjusios savaitės pabaigoje. Pasiteiravus, kaip mergina jautėsi viešai pristačiusi savo kūrinį, E. Zvicevičiūtė prisimena, kad pirmieji jį įvertino jos artimieji.

,,Nemeluosiu, buvo labai baisu, ką pasakys pažįstami, šeima, todėl prieš išleidžiant viešai, visų pirma daviau jo paklausyti keliems draugams ir šeimos nariams.

Kai jie patikino, kad daina patinka, tada ją pristatyti viešai atrodė žymiai lengviau ir tiek daug jaudulio nebuvo.

Esu labai dėkinga ir džiaugiuosi, kad mano kūrinys “prilipo” jau ne vienam. Tikiuosi, kad jis suras kelią ir į dar daugiau širdžių", - teigė jonavietė. 

Nežada sustoti

E. Zvicevičiūtė idėjų turi ir kitiems kūriniams.

,,Mintyse tikrai turiu dar ne vieną dainą. Kol kas jas dar pati taisau ir perkūrinėju, tobulinu, kad būčiau įsitikinus, jog šios dainos neš būtent tokią žinią, kokią noriu perteikt", - pokalbio pabaigoje sakė pašnekovė. 

,,Tuo pačiu ritmu" galite pasiklausyti paspaudę čia. 

Taip pat šis pasiekiamas Spotify, Apple music bei kitose platformose. 

Jonavietė E. Zvicevičiūtė pristatė pirmąjį savo kūrinį: kviečiame pasiklausyti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 06 Nov 2023 13:29:44 +0200
<![CDATA[Apjungus medžio darbus su šiuolaikinėmis technologijomis, Jonavoje sukurtas unikalus staliukas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apjungus-medzio-darbus-su-siuolaikinemis-technologijomis-jonavoje-sukurtas-unikalus-staliukas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/apjungus-medzio-darbus-su-siuolaikinemis-technologijomis-jonavoje-sukurtas-unikalus-staliukas „Tesla“ technologijos kavos staliukas –  jonaviečio Gintaro Janeckos gaminys, kuris buvo pripažintas vienu iš laimėtojų konkurse „Sukurta Jonavoje 2023”. Kaip pasakoja pats vyras, aukso medalį pelnęs staliukas – neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir ,ko gero, kitose šalyse. Pakalbinome jonavietį ne tik apie staliuko išskirtinumus, bet ir apie ne vieną gyvenimo dešimtmetį lydintį darbą su medžiu.


Dirba ir su įmonėmis, ir su pavieniais asmenimis 


Medžio tekinimo paslaugos – veikla, kurią vykdo jonaviečio vadovaujama įmonė. Ši gamina medžio dirbinius, skirtus tiek stambiam verslui, tiek pavieniams asmenims. 


„Mes turime 6 programines stakles, kurios tekina medieną. Turime ne vienų metų patirtį dirbant su stambiomis įmonėmis, gaminančiomis baldus – gaminame joms tekinimo reikalaujančias detales.


Tiesa, dabar tokių darbų apimtys – sumažėję dėl baldininkus slegiančios krizės. Laukiame, kada ji pasibaigs ir situacija taps geresnė.


Turint laisvo laiko, imamės ir buityje reikalingų daiktų gamybos – lėkščių, pjaustymo lentelių, medinių suvenyrų, šviestuvų... Galime ištekinti ir tai, ko prašo kiti, individualių norų turintys klientai. Tad tie, kurie norėtų kažką pasigaminti sau iš medienos, visada gali kreiptis į mus”, – paprašytas papasakoti apie jo įmonės veiklą kalbėjo G. Janecka. 


Šviečiančiam staliukui -  specialūs indai


„Tesla“ technologijos kavos staliukas taip pat pagamintas iš medienos, tačiau jo viduje įmontuota ,,Tesla" ritė pavertė šį gaminį itin unikaliu.


„Tamsoje staliukas šviečia, o ant jo pastatyti specialūs puodeliai mirga, šviečia skirtingų spalvų srovėmis - mėlynos, raudonos, rožinės...  ,,Tesla” staliukų komplektuose yra po kelias tokias stiklines.


Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, prisiminkite vaikų pamėgtus šviestuvus, vadinamus plazmos lempomis, ant kurių uždėjus piršta, spalvotos srovės nukrypdavo į jį. 


Labai panašiai veikia ir šiam stalui skirtos stiklinės. Jų vidus pripildytas specialių dujų – argono, ksenono. Priklausomai nuo ore esančios drėgmės, metalų, stiklinių reakcija su aplinka skiriasi – stiprėja ar mažėja”, – kalbėjo vyras.


Nelengvos paieškos


Paklaustas, kaip gimė mintis sukurti būtent tokį stalą, G. Janecka prisimena, kad jį įkvėpė dukros žaislas.


„Nupirkau dukrai jau aptartą šviestuvą. Matydamas kaip ji žaidžia su juo, pradėjau domėtis veikimo principu. Pagalvojau, kad kodėl neapjungus kažko panašaus su medžio gaminiais. Taip nuspręsta gaminti staliuką. 


Visgi, jo gamyba tikrai nebuvo paprasta, nes viską sunkino pačios ritės gavimas. Man ją pagamino pagal specialų užsakymą ne Lietuvoje. Teko gerokai pasidairyti ir po užsienio šalis, nes dauguma gamintojų negalėjo man nieko pasiūlyti. 


„Tesla" ritė veikia panašiai kaip mikrobangų krosnelė – ji paverčia elektrą bangomis. Jos įmontavimas į staliuką užtikrino galimybę sukurti išskirtinį gaminį. Manau, kad tokio Lietuvoje daugiau tikrai nėra... Tikėtina, kad ir visame pasaulyje”, – džiaugėsi jonavietis.

 
Šiuo metu G. Janecka turi pagaminęs kelis tokius staliukus, vieni jų – iš ąžuolo, kiti – uosio. 


„Naudojome ir epoksidinę dervą. Viename staliuke iš jos išformuotas ornamentas, primenantis gėlę.


Norint vėl gauti staliukui reikalingų ričių, reikėtų gerokai pasukti galvą, kaip tai padaryti - nebeturime kontaktų su buvusiais jų gamintojais. Dėl to staliukai - tik keli ir nežinia, ar pavyks jų pagaminti daugiau”, – sakė pašnekovas. 


Gamino ne konkursui


Kalbėdamas apie Jonavos rajono savivaldybės bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo organizuojamą konkursą ,,Sukurta Jonavoje”, G. Janecka pasakoja, kad sudalyvauti pastarajame jį paragino sūnus.


„Kai gaminome staliuką, tikrai neplanavome dalyvauti konkurse. Tai vyko 2021-aisiais. Tiesiog norėjome pasidžiaugti juo su savo pirkėjais, parodyti, kad gaminame ir išskirtinius gaminius, bet vieną dieną sūnus, kuris prisideda prie mūsų įmonės reklamos viešinimo, pamatė skelbimą dėl ,,Sukurta Jonavoje”.


Jis pasiūlė, o aš iškart pasakiau, kad kodėl ne? Turime išskirtinį gaminį ir pirmyn”, – kalbėjo verslininkas.


 G. Janecka pripažįsta, kad pelnytas laimėjimas – pradžiugino.


„Smagu, kai tavo darbas lieka pastebėtas”, – sakė jonavietis.


Mediena – jaukesnė


Paprašytas papasakoti, kodėl savo gyvenimą susiejo būtent su mediena, G. Janecka prisimena dar mokyklos laikus.


„Mano paieškos, kuo užsiimti gyvenime, prasidėjo 1981 metais. Tuomet įstojau į profesinę mokyklą mokytis metalo tekinimo. Po mokyklos šiek tiek padirbau, tada buvau pakviestas į armiją. 


Grįžus iš jos bei galvojant apie darbus supratau, kad metalas man visai ne prie širdies. Sakiau sau, kad norėtųsi kažko malonesnio. Pabandžiau dirbti su medžiu – staliavau. Man iškart patiko, nes darbas ne tik jaukesnis, bet ir švaresnis.


Dirbau Marijampolės, Jonavos balduose. Kai šie užsidarė, pradėjau dirbti savarankiškai su draugu. Gaminome baldus, duris. Persikėliau dirbti į garažiuką. Turėjau tokias ,,pavargusias” stakles, kurias įsigijau iš AB ,,Achema” ir gana neblogai sekėsi, tad norėjosi plėstis, o tam trūko lėšų. 


Taip išvykau į Vokietiją, kur sukaupiau santaupų ir grįžęs nusipirkau didesnes, galingesnes stakles. Susiradau patalpas, kuriose dirbama iki šiol. Taip čia, Fabriko gatvėje, darbuojuosi apie 15 metų. Tiesa, jau ne vienas, o su kelių darbuotojų komanda”, – kalbėjo vyras.


Savomis rankomis


Darbai iš medžio jaukumą kurią ir paties G. Janeckos namuose. 


„Pas mane – daug kas iš medžio ir viskas, kas iš jo, gaminta paties: baldai, durys, laiptai... Kiekvienas kamputis apgalvotas.


Pats suprojektuoji, sukuri tai, kas tinka pagal interjerą... Malonu namuose turėti paties gamintus daiktus”, – pokalbio pabaigoje sakė G. Janecka. 

Daugiau G. Janeckos įmonės gaminamų dirbinių galite rasti paspaudę čia.

Filmą apie tai, kaip buvo kuriamas staliukas, rasite paspaudę čia.

Apjungus medžio darbus su šiuolaikinėmis technologijomis, Jonavoje sukurtas unikalus staliukas

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 06 Oct 2023 16:43:48 +0300
<![CDATA[Tikimasi, kad iki metų pabaigos Jonavos baseine bus sulauktas 100 000-asis klientas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tikimasi-kad-iki-metu-pabaigos-jonavos-baseine-bus-sulauktas-100-000-asis-klientas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tikimasi-kad-iki-metu-pabaigos-jonavos-baseine-bus-sulauktas-100-000-asis-klientas Tiek jonaviečių, tiek miesto svečių traukos objektu vos nuo pirmų atidarymo dienų tapęs Jonavos baseinas pradėjo antrąjį savo darbo sezoną. Kaip pasakoja baseino direktorė Aira Kaunietė, jau galima matyti, kad šiais metais bus fiksuojamos kiek kitokios lankytojų tendencijos, tačiau baseino paslaugų ratas išlieka toks pat platus siūlomos ir mokamos, ir nemokamos paslaugos.


Atnaujinimų ne vienas


Jonavos baseinas techninei pertraukai buvo uždarytas nuo liepos 17-osios iki rugpjūčio 20-os dienos. Per tą laiką jame atliktas ne vienas svarbus darbas.


Pagal Lietuvos higienos normą HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ Jonavos baseine buvo išleistas visos sistemos vanduo, baseinų dugnai ir sienos valomi naudojant aukšto slėgio įrangą, dezinfekuojami. 


Buvo valoma ir dezinfekuojama baseino vandens persipildymo sistema, baseino vandens balanso rezervuarai, vandens purkštukai ir pan. 


Sutvarkytos pirtys: pakeistos pirčių apšvietimo sistemos, pakeista degusios pirties mediena bei klientų apgadinta mediena pirtyje su garu. Turkiškoje pirtyje atlikti garantiniai grindų šildymo sistemos darbai, kitose pirtyse atlikti įvairūs kosmetiniai remonto darbai. 


Baseino rūsio patalpose įrengtos sandėliavimo patalpos. Naujai sumontuota baseinų persipylimo kanalų plovimo sistema.


Baseinų technologijos sistemų balansiniuose rezervuaruose įrengti liukai ir laipteliai aptarnavimo darbams. Plaukimo baseino ir SPA erdvės patalpų valymui sumontuoti papildomi vandens čiaupai ir elektros kištukiniai lizdai, nuveiktus darbus vardijo A. Kaunietė. 


Vieni atpigo, kiti šiek tiek pabrango


Naujas sezonas pradėtas ir pasikeitusiomis paslaugų kainomis.


Jau turėdami šiokius tokius baseino išlaikymo kaštų duomenis, teikėme Jonavos rajono tarybai Jonavos baseino mokamų viešųjų paslaugų kainų pasiūlymą, kuris buvo patvirtintas. 


Dieniniai apsilankymai baseine šiek tiek atpigo, o vakariniai ir savaitgalių – pabrango, kalbėjo A. Kaunietė.


Neseniai, rugsėjo 21-ąją, startavo nauja galimybė internetu įsigyti Jonavos baseino dovanų kuponus. Šie galioja 6 mėnesius. Kuponus įsigyti galima paspaudus čia. 


Jautrioms visuomenės grupėms nemokamai


Jonavos baseinas ir toliau vykdo Jonavos rajono savivaldybės administracijos remiamą visuomenės sveikatos specialiąją programą „Jonavos rajono gyventojų fizinio aktyvumo skatinimas“.


Pagal ją, Jonavos baseine tikslinėms grupėms – senjorams, neįgaliesiems asmenims ir „Pola“ kortelės turėtojams, organizuojamos mankštos vandenyje.


Programos dėka, iki metų pabaigos mūsų baseine mankštinsis 7 senjorų grupės, 8 neįgaliųjų ir 2 „Pola“ kortelės turėtojų grupės. 


Visos grupės jau užpildytos, bet vis sulaukiame senjorų skambučių, kurie taip pat norėtų sudalyvauti mankštose. Dėl to planuojame peržiūrėti praėjusio mėnesio senjorų lankomumo duomenis ir į atsilaisvinusias vietas pakviesime norinčius, kalbėjo A. Kaunietė.

 
Dėmesys mokiniams


Jonavos baseinas taip pat vykdo Jonavos rajono savivaldybės administracijos remiamą visuomenės sveikatos specialiąją programą Vaikų traumatizmo profilaktika.


Remiantis programos nuostatais, 2 klasių mokiniai kartą per savaitę turi vieną nemokamą plaukimo pamoką. 
Taip pat baseine lankosi Jonavos Jeronimo Ralio gimnazistai gimnazijos sporto klasės mokiniai per savaitę turi vieną užsiėmimą baseine. Šiuos užsiėmimus finansuoja Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, teigė A. Kaunietė.


Nauji veidai


Prie Jonavos baseino kolektyvo prisijungė ne vienas naujas darbuotojas.


Po vasaros atostogų baseine darbus pradėjo direktoriaus pavaduotoja sportui ir renginiams Miglė Jakštienė. Su pavaduotoja jau susipažino mūsų švietimo įstaigos ir plaukimo treniruotes lankančių vaikų tėveliai. 


Mankštose su šypsena ir energingu dėmesiu senjorus bei POLA kortelių turėtojus pasitinka instruktorė Kamilė. O žmonių su negalia fiziniu aktyvumu baseine rūpinasi instruktorė Ema. 


Baseine dirbti pradėjo ir nauji gelbėtojai: Lukas, Karolina ir Kateryna, apie pokyčius pasakojo įstaigos vadovė.

 
Kavinė mėgiama


Nors baseino vandens pramogos gyventojams buvo neprieinamos kiek daugiau nei mėnesį, jie net ir pertraukos metu noriai rinkdavosi baseino kavinę. 


Ją pamėgo ne tik miesto gyventojai, svečiai, bet ir organizacijos. Džiaugiamės ypatingu sporto mėgėjų dėmesiu, kuomet vykstant futbolo, diskgolfo, tinklinio varžyboms, susibūrimo vieta tampa būtent baseino kavinė. 


Joninių slėnyje vykstant šventėms ar stadione varžyboms, sulaukiame turistų ir kitų miestų varžybų dalyvių.
Baseinui darbus pradėjus visu pajėgumu, kavinėje mielai sutinkame jame sportuojančius senjorus ir žmones su negalia. Jie jaukiai pailsi kavinės patalpose.


Tarp dažnų kavinės lankytojų ir  artimiausių įstaigų darbuotojai: ligoninės, poliklinikos ir kt., pasakojo A. Kaunietė. 


Pastebima, kad didėja ir norinčių savo šeimos ar draugų šventes paminėti baseine skaičius.


Tokiems asmenims rekomenduojame iš anksto rezervuoti vietas, aptarti šventės lūkesčius, kad mūsų paslaugos paliktų tik gerus įspūdžius bei prisiminimus, akcentavo pašnekovė. 


Didžiausias užimtumas savaitgaliais


Pastebima, kad prasidėjus naujam sezonui baseinas daugiau lankytojų sulaukia savaitgaliais. 


Per savaitę mus aplanko apie 15002000 lankytojų. Neturime tokio užimtumo, kaip buvo pirmaisiais baseino gyvavimo mėnesiais, todėl visus norinčius ar nespėjusius apsilankyti per patį piką, kviečiame tai padaryti artimiausiu metu. 


Iki šios dienos baseiną yra aplankę apie 78 500 lankytojų. Labai tikimės iki metų galo sulaukti ir 100 000-ojo, sakė Jonavos baseino direktorė.

Tikimasi, kad iki metų pabaigos Jonavos baseine bus sulauktas 100 000-asis klientas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Oct 2023 15:39:57 +0300
<![CDATA[Aukso medaliu apdovanota TOKĖ LT, UAB: tokie laimėjimai primena, kad mūsų komanda eina tinkama kryptimi]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aukso-medaliu-apdovanota-toke-lt-uab-tokie-laimejimai-primena-kad-musu-komanda-eina-tinkama-kryptimi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aukso-medaliu-apdovanota-toke-lt-uab-tokie-laimejimai-primena-kad-musu-komanda-eina-tinkama-kryptimi Jonavos įmonė TOKĖ LT, UAB  – viena iš laimėtojų, pelniusių aukso medalį konkurse Sukurta Jonavoje”. Toks įvertinimas jai skirtas už Go Green šveitimo kempinėlę, kuri pagaminta iš perdirbtų žaliavų. Kaip sako pati įmonė, tokių gaminių gamybą įkvepia ekologinės problemos pasaulyje, skatinančios verslininkus reaguoti į jas bei ieškoti alternatyvų.


Gamina švaros prekes


TOKĖ LT, UAB –  viena didžiausių švaros prekių gamintojų Baltijos šalyse ir oficialus SPONTEX brendo distributorius Baltijos valstybėse. Nuo 2008 m. Jonavoje veikianti įmonė užsiima porolono kempinių, šveistukų, šluosčių gamyba bei didmeninė prekyba, klientams siūlo plataus asortimento porolono kempines virtuvei, vonios kambariui, kūno priežiūrai, automobilių valymui  ir grindų šluostes. Svarbu ir tai, kad bendrovė nuo 2023 m. yra akredituota „BRC Global Standards” sertifikatu.


Įmonė užtikrina aukščiausią produktų bei paslaugų kokybę. Naudojamos aukštos kokybės ir saugios medžiagos iš sertifikuotų tiekėjų, kurie atitinka griežtas kokybės ir atsakingos socialinės politikos bei aplinkos apsaugos nuostatas. Pagaminta produkcija eksportuojama į Baltijos šalis, Vokietiją, Čekiją, Angliją, Švediją, Portugaliją ir kt.


Prekės gaminamos pagal individualius klientų pageidavimus bei su jų privačiu ženklu. Moderni kempinių gaminimo įranga suteikia daugiau gamybos, pakavimo bei ženklinimo galimybių. Visos gaminamos prekės yra kokybiškos bei saugios, – apie bendrovės veiklą pasakoja TOKĖ LT, UAB pardavimų vadovė Sandra Draugelienė.

Iš perdirbto pluošto


Sukurta Jonavoje" konkurse laimėjusi Go Green kempinė skirta naudoti buityje, plaunant indus.


Ji ypatinga tuo, kad švelnioji pusė pagaminta iš perdirbtų žaliavų – perdirbto porolono. Šveičiamasis sluoksnis pagamintas iš natūralaus ir perdirbto pluošto. Kempinės šveičiamasis sluoksnis nebraižo paviršių, – kalbėjo bendrovės atstovė.


Ne pirmas gamtai draugiškas gaminys


Kodėl buvo nuspręsta gaminti būtent tokį gaminį?


Atsižvelgdami į eko problemas pasaulyje, vartotojų prioritetus rinktis ekologiškus produktus ir mes, kaip gamintojai, reaguojame ir ieškome alternatyvų. Pirmaisiais konkurso „Sukurta Jonavoje“ dalyvavimo metais dalyvavome su produktais, pagamintais iš celiuliozės, o celiuliozė yra biologiškai skaidus produktas.


 Taigi, nuolatos gaminame gamtai draugiškus gaminius ir sparčiai vystome tokios produkcijos plėtrą, tačiau būtent šie metai mūsų sukurtam produktui atnešė didelę sėkmę, – sakė pašnekovė.


Įžvelgia augantį žmonių sąmoningumą


Neabejojama, kad gaminiai iš perdirbtų gaminių Lietuvoje sparčiai populiarėja.


Žmonės kuo toliau, tuo daugiau domisi ekologija, sveika gyvensena, gyvena tvariau. Todėl prekybos tinkluose irgi ieško ir renkasi ekologiškas prekes, pagamintas iš perdirbtų žaliavų. Tai liudija žmonių sąmoningumą ir brandą, – kalbėjo S. Draugelienė.


Džiaugiasi laimėjimu


Go Green buvo gaminta ne konkursui, o rinkai. Tad gaminys prieinamas ir pirkėjams.


Aptariama kempinėlė  – mūsų bendrovės šių metų naujiena ir pasididžiavimas. Ją pirkėjai gali rasti didžiuosiuose prekybos tinkluose. Mums šis laimėjimas, kaip ir kiekvienas įvertinimas, yra svarbus, nes įrodo, kad su visa komanda jau daug metų dirbame teisinga kryptimi, atliepiame šiandieninės visuomenės prioritetus bei poreikius, – teigė bendrovės atstovė.


Pabrėžia konkurso svarbą verslui


Kaip jau buvo minėta pokalbio eigoje, TOKĖ LT, UAB Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Jonavos rajono savivaldybės organizuojamame konkurse dalyvauja ne pirmą kartą. Kas skatina verslininkus įsitraukti į jo dalyvių gretas? 


Dalyvaujame ne pirmą kartą, nes, visų pirma, konkurso organizatorių tikslai atliepia ir mūsų įmonės lūkesčius - didinti Jonavoje sukurtų gaminių bei paslaugų žinomumą, jų vartojimą bei skatinti aukštos kokybės, inovatyvių, išskirtinių ir galinčių konkuruoti šalies, užsienio rinkose gaminių kūrimą. 


Neabejojame, kad Sukurta Jonavoje yra labai svarbus ir vertingas tiek Jonavai, tiek visai Lietuvai. Kviečiame ir kitus, kuriančius bei gaminančius verslus, jame aktyviai dalyvauti. 


Tai – galimybė priminti apie savo kuriamus produktus, tapti labiau žinomais, prisistatyti platesnei klientų bendruomenei, – sakė TOKĖ LT, UAB pardavimų vadovė.


Šiais metais ,,Sukurta Jonavojebuvo organizuojamas jau 8-ąjį kartą. Laureatai apdovanoti Jonavos miesto šventės metu.  Be TOKĖ LT, UAB jame aukso medaliai apdovanoti dar du gaminiai: ,,Tesla“ technologijos kavos staliukas, kurį konkursui pristatė individualią medienos apdirbimo veiklą daugiau nei dešimtmetį vykdantis Gintaras Janecka bei studijos ,,Kvapų sode" sukurti eterinių aliejų mišiniai pagal penkis Visatos elementus.

TOKĖ LT, UAB ir Jonavos r.savivaldybės nuotr.

Aukso medaliu apdovanota TOKĖ LT, UAB: tokie laimėjimai primena, kad mūsų komanda eina tinkama kryptimi

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 22 Sep 2023 12:07:45 +0300
<![CDATA[Moterų futbolo istorinis žingsnis bus žengtas Jonavoje: kodėl tam pasirinktas būtent šis miestas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/moteru-futbolo-istorinis-zingsnis-bus-zengtas-jonavoje-kodel-tam-pasirinktas-butent-sis-miestas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/moteru-futbolo-istorinis-zingsnis-bus-zengtas-jonavoje-kodel-tam-pasirinktas-butent-sis-miestas Jau šią savaitę moterų futbolas žengs dar vieną istorinį žingsnį – startuos pirmą kartą rengiama UEFA moterų Tautų lyga, kurioje rungtyniaus ir mūsų šalies rinktinė. Lietuvaitės pateko į C diviziono antrąją grupę, kur jų varžovėmis bus Liuksemburgo, Turkijos ir Sakartvelo moterų rinktinės. Pirmosios varžybos vyks penktadienį Jonavoje, Lietavos“ stadione. Pasiruošimas joms pareikalavo ir papildomo Jonavos sporto centro darbuotojų dėmesio.


Svarbi dvikova


Jonavoje vyksiančiose varžybose lietuvaitės susitiks su Liuksemburgo komanda. Kaip skelbia Lietuvos futbolo federacija (LFF), mačas startuos 17 valandą, žiūrovams patekimas į dvikovą – nemokamas, o tiesioginė transliacija bus pasiekiama LRT PLIUS kanalu.


Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Danielis Wimmeris pasirengimo metu teigė, kad rinktinė pirmam iššūkiui bus pasiruošusi.


„Džiaugiuosi, kad tai pagaliau prasideda, turėsime kelias treniruotes iki rungtynių penktadienį, tad būsime pasiruošę. Aišku, kelios žaidėjos dėl skrydžių ir kelionių prisijungė vėliau.


Tautų lyga tai yra nauja sistema moterų futbole, labai laukiame rungtynių prieš Liuksemburgą, Sakartvelą ir Turkiją.
Ne viską nusako FIFA reitingas, tai yra stiprios varžovės. Liuksemburgo komanda yra tikrai gera, gerai tobulėjanti ir auganti, daug treniruojasi kartu.


Bet ir mes turime geras žaidėjas, norime sužaisti kaip įmanoma geriau“, – sakė rinktinės treneris.


Specialūs reikalavimai


Tuo tarpu Jonavos sporto centras jau pasiruošęs priimti tiek sportininkes, tiek žiūrovus. 


Mūsų aikštynas turi UEFA įvertinimą, tačiau kai kalbame apie varžybas, kuriose rungiasi rinktinės ar užsienio komandos, kaskart turime pasiruošti iš naujo - joms taikomi aukštesni reikalavimai nei toms, kuriose žaidžia Lietuvos komandos, A lygoje. 


Aikštę tikrina tarptautiniai inspektoriai. Jie matuoja aiškiai apibrėžtą žolės aukštį jis negali būti didesnis nei 3,5 centimetro, apžiūri, ar nėra duobučių, ar aikštynas lygus.


Taip pat reikalaujama, kad pertraukų metu žolė būtų laistoma. Pagrindiniai darbai jau atlikti. Laukiame varžybų, tikimės sulaukti ir nemenko būrio žiūrovų“, kalbėjo Jonavos sporto centro (JSC) direktorė Jūratė Stanislovaitienė.


Ir garbė, ir atsakomybė


JSC vadovė pripažįsta, kad tokio lygio varžybų priėmimas ir garbė, ir atsakomybė. 


Mes visada stengiamės, kad svečiai liktų patenkinti gautų paslaugų kokybe. Šalia to, ir patys džiaugiamės, jog sulaukiame aukšto meistriškumo sportininkų Jonavoje“, teigė J. Stanislovaitienė.


Džiaugiasi tiek infrastruktūra, tiek žiūrovais


Pati Lietuvos futbolo federacija, paklausta, kodėl šioms varžyboms pasirinkta Jonava, gražių žodžių negailėjo visai šio miesto sporto infrastruktūrai.


Jonava turi vieną geriausių futbolo (ir apskritai sporto) infrastruktūrų visoje Lietuvoje, tad būtų gaila ja nepasinaudoti. Čia jau ne pirmus metus savo rungtynes žaidžia ir mūsų moterų rinktinė, ir jaunimo rinktinės, pradedant U17 ir baigiant U21 rinktine.


Pastaroji Jonavoje šiemet jau žaidė su pajėgiomis Danijos ir Velso rinktinėmis, tad Jonavos infrastruktūrą teigiamai įvertinti galėjo ir svečiai.


Juolab, didelį dėmesį futbolui noriai skiria ir rajono savivaldybė su meru Mindaugu Sinkevičiumi, todėl federacijai yra vienas malonumas čia atvežti tiek vietinius, tiek ir tarptautinius renginius.


Apskritai, Jonavoje žmonės rinktinių rungtynes lanko ganėtinai gausiai, tad tai padeda futbolininkams ir futbolininkėms pajausti gerą futbolo atmosferą“, komentavo LFF prezidentas Edgaras Stankevičius. 

Rinktinė savo stovyklą pradėjo pirmadienį, o rinktinės vyriausiasis treneris Danielis Wimmeris su savo trenerių štabu pasirinko tokią sudėtį:


Aušrinė Bikutė, Meda Šeškutė; Austė Bernotaitė, Marija Galkina, Monika Grikšaitė, Rimantė Jonušaitė, Agnieška Kazarina, Laura Kubiliūtė, Žemyna Lekavičiūtė, Milda Liužinaitė, Algimantė Mikutaitė, Vestina Neverdauskaitė, Simona Petravičienė, Paulina Potapova, Loreta Rogačiova, Tereza Romanovskaja, Paulina Sarkanaitė, Danielė Svirnelytė, Erika Šupelytė, Liucija Vaitukaitytė, Lolita Žižytė.

Moterų rinktinės rugsėjo mėnesio tvarkaraštis:


Rugsėjo 22 diena (penktadienis)
17.00 val. Jonavos centrinis stadionas. Lietuva – Liuksemburgas (įėjimas – nemokamas, tiesiogiai per LRT PLIUS).
Rugsėjo 26 diena (antradienis)
19.00 val. Elazığ Atatürk stadionas. Turkija – Lietuva.

 

JSC ir LFF nuotr.

Moterų futbolo istorinis žingsnis bus žengtas Jonavoje: kodėl tam pasirinktas būtent šis miestas?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 21 Sep 2023 14:11:19 +0300
<![CDATA[Jonavoje mergaičių futbolo treniruotes vedanti G. Ragauskaitė: ,,Teko girdėti ne vieną mitą apie merginas futbole"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-mergaiciu-futbolo-treniruotes-vedanti-g-ragauskaite-teko-girdeti-ne-viena-mita-apie-merginas-futbole https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-mergaiciu-futbolo-treniruotes-vedanti-g-ragauskaite-teko-girdeti-ne-viena-mita-apie-merginas-futbole Prieš prasidedant naujiems mokslo metams vaikų užimtumu besirūpinančius tėvus pasiekė džiugi žinia apie naują futbolo komandą –  FK Jonava pranešė kviečianti mergaites lankyti treniruotes. Tuomet kaip nauja trenerė Jonavoje pristatyta ir Gabrielė Ragauskaitė, kuri iki šiol žaidė ne vienoje skirtingų miestų komandoje. Mergina neabejoja, kad sportiniai užsiėmimai vaikams atneša įvairiapusę naudą bei tikisi, kad ateityje jos treniruojamos mergaitės pajus ir varžybų skonį. 

Įkalbėta trenerės


Gabrielė Ragauskaitė –  22 metų mergina, tarnaujanti Lietuvos kariuomenėje. Šiuo metu ji žaidžia Kėdainių Nevėžio” komandoje, centro saugės/atraminės saugės pozicijoje. Anksčiau ją buvo galima išvysti FKJonava, ŠSG FA –  Šiauliai”, MFA Žalgiris”, FK Vilnius”, Ukmergės futbolo komandų sudėtyse ir Lietuvos rinktinėse (U15, U17, U19). Kas paskatino merginą pasirinkti būtent šią sportą šaką?


Futbolą atradau tada, kai mokiausi mokykloje: trenerė Eglė Kazlauskienė pasikvietė į pirmąją treniruotę pasibandyti. 


Po pirmųjų treniruočių galvojau, kad futbolas –  tikrai ne man, bet ėjo draugės, tad nusprendžiau ir aš eiti toliau. Taip pat trenerė matė, kad man gali kažkas pavykti. Dėl to lengvai nepaleido manęs. Šiuo metu esu jai dėkinga už tai, nes niekad neapleidau futbolo ir žaidžiu jį iki šiol.


Tiesa, mokykloje teko išbandyti ne vieną sporto šaką: krepšinį, tinklinį smiginį ir dar daugiau, bet su laiku supratau, kad futbolui prijaučiu labiausiai, –  kalbėjo G. Ragauskaitė. 


Sulaukė susidomėjimo


Paklausta apie naujai surinktą mergaičių futbolo komandą Jonavoje, G. Ragauskaitė džiaugiasi, kad vos paskelbus žinią apie renkamą grupę, ši sulaukė didelio susidomėjimo.

 
Mergaičių pavyko surinkti daugiau nei tikėjausi. Vos per mėnesį užsipildė visa grupė, kurią sudaro 2012-2016 gimimo mergaitės, –  sakė jonavietė.


Trenerės pozicijoje – ne pirmą kartą


Be jonaviečių, G. Ragauskaitė yra treniravusi ir vilnietes.


Kai mokiausi bei treniravausi Vilniuje, akademijoje, gavau progą padėti trenerei Kotrynai Kulbytei treniruojant mergaites. Man patiko. Tai ir paskatino mintis pamėginti suburti naują grupę Jonavoj. 


Aš myliu vaikus, man patinka užsiimti su jais. Todėl kiekviena treniruotė –  malonumas, – teigė trenerė. 


Ir trenerė, ir draugė


 Dabar svarbiausias tikslas, link kurio G. Ragauskaitė veda naują komandą –  tarpusavio ryšio kūrimas.


Dalis prie komandos prisijungusių  mergaičių yra niekada nelietusios kamuolio. Todėl viskas ko noriu iš jų šiuo metu –  susibendravimas. Noriu, kad jos žinotų, jog aš –  ne tik jų trenerė, bet ir draugė. Siekiu, kad jos suprastų, kas yra tas futbolas, kad turėsime veikti kaip komanda, taip pat fiziškai ir techniškai dirbti. 


Kalbant apie ateities planus, galiu pasakyti, kad dalyvausime varžybose. Geriausiai tobulėjama rungtyniaujant tarp kitų komandų, –  teigė futbolininkė. 


Įvairiapusė nauda


Pasiteiravus, kokią naudą, jos manymu, vaikams suteikia sportiniai užsiėmimai, G. Ragauskaitė pamini ne vieną jų.


Sporto užsiėmimai formuoja discipliną, norą būti vis geresniu. Taip pat tai –  prasmingas laiko užimtumas.


Grįžtant prie futbolo, žaidžiant jį išmokstama veikti kartu komandoje, padėti vienas kitam, jaustis stipresniu tiek fiziškai, tiek psichologiškai, –  kalbėjo G. Ragauskaitė.


Apie mitus


Pasakodama apie futbolo naudą, jonavietė su šypsena prisimena ir iki šiol girdimus mitus. 


Pagrindinis mitas kad mergaitės, kurios žaidžia futbolą, bus kreivomis kojomis, vyriškos, nes futbolas esą yra vyrų sportas. Aš drąsiai galiu paneigti tai. 


Nuolat būnu tarp futbolininkių ir jos nei vyriškos, nei kreivomis kojomis (aut. past. šypsosi). Man taip pat yra sakę: Nežaisk tu to futbolo, nes kojos bus kreivos ir užsisportuosi kaip vyras". Na, kaip matyti, per 12 mano žaidimo metų šios prognozės neišsipildė, –  kalbėjo sportininkė. 


Grįžo į savo kraštą


G. Ragauskaitė pripažįsta, kad darbas savame krašte suteikia savotiško žavesio.


Kaip jau minėjau, mokiausi Vilniuje. Po mokslų grįžau namo ir nusprendžiau eiti į kariuomenę atitarnauti 9 mėnesių tarnyboje. Praėjus jiems, likau tarnauti toliau. Nors gavau pasiūlymą žaisti už Kėdainių miesto komandą, kur šiuo metu ir žaidžiu, neatmečiau galimybės užsiimti mėgstama veikla Jonavoje. 


Džiaugiuosi, kad pavyko surinkti komandą. Vesti treniruotes savame mieste, žinant, kad ir aš esu tai praėjusi –  smagu. Taip pat džiugina ir šalia esančios šeimos bei draugų palaikymas, –  pokalbio pabaigoje sakė G. Ragauskaitė. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Jonavoje mergaičių futbolo treniruotes vedanti G. Ragauskaitė: ,,Teko girdėti ne vieną mitą apie merginas futbole"

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 19 Sep 2023 10:56:29 +0300
<![CDATA[Iš teisininkės – į aromaterapijos specialistę: jonavietės G. Norvilienės įkurta studija ,,Kvapų sode" padeda iš naujo atrasti gamtos turtus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/is-teisininkes-i-aromaterapijos-specialiste-jonavietes-g-norvilienes-ikurta-studija-kvapu-sode-padeda-is-naujo-atrasti-gamtos-turtus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/is-teisininkes-i-aromaterapijos-specialiste-jonavietes-g-norvilienes-ikurta-studija-kvapu-sode-padeda-is-naujo-atrasti-gamtos-turtus „Kvapų sode” – taip vadinasi Gražinos Norvilienės Jonavoje įkurta studija, kuri, kaip sako pati moteris, kviečia lankytojus sugrįžti arčiau gamtos bei puoselėti savo savijautą eterinių aliejų ir kitų gamtos turtų pagalba. Jonavietės kūrybos eterinių aliejų mišinys neseniai apdovanotas aukso medaliu kaip vienas iš nugalėtojų konkurse „Sukurta Jonavoje”. Apie jo kūrybą bei kelią aromaterapijoje – iš pačios G. Norvilienės lūpų. 


– Einant link jūsų studijos durų vilioja ne kas kitas, o malonūs kvapai. Papasakokite, ką galime rasti ,,Kvapų sode”, su kokiu tikslu jis buvo įkurtas?


– Po „Kvapų sode" pavadinimu slepiasi ir natūralius produktus, praturtintus aukštos kokybės prancūziškais eteriniais aliejais įsigyti siūlanti elektroninė parduotuvė, ir Jonavoje veikianti studija. Abiejų jų tikslas vienas – paraginti žmones atsigręžti į gamtą, jos kvapus, į tai, ką mes turime, bet esame pamiršę. 


Internete apstu informacijos įvairiomis temomis, taip pat ir apie eterinius aliejus. Visgi, didelė paprastai prieinamos informacijos dalis yra neteisinga arba būna neteisingai interpretuojama. Dėl to ja vadovaudamiesi žmonės kartais sau prisidaro žalos. Aš, kaip ,,Kvapų sode” įkūrėja, teikiu įvairiapuses konsultacijas, padedančias nepasiklysti informacijos sraute. 


Labai vertinu individualų požiūrį į klientą. Aromaterapijos tikslas yra padėti žmogui. Taigi ta „tikroji“ aromaterapija netenka tikslo, kai yra didelės apyvartos, kai prasideda tik biznis. Studijoje ar internetu, mano klientai visuomet gauna individualią konsultaciją dėl eterinių aliejų pasirinkimo ir naudojimo būdo, nes čia labai svarbus asmeninis požiūris į kiekvieną.


Šalia to, studijoje vyksta įvairios edukacijos. Su vaikais ir suaugusiais gaminame lūpų balzamus, kietuosius šampūnus, namų dulksnas, kvepalus... Suaugusieji kviečiami ir į rimtesnius seminarus. Kaip tik dabar pradėsime eterinių aliejų biochemijos kursą.


Karts nuo karto kviečiuosi kitus lektorius, vedančius užsiėmimus, kurie padeda atsipalaiduoti, pažvelgti į save giliau, suvokti savo emocijas: kiekvienais metais atvyksta Jarūnė Girniūtė, vedanti žaidimą „Baltiška Lila“, auros nuotraukas darantis profesorius Artūras Dapkevičius, taškavimo technikos edukacijas veda Jūrate Benuškevičiene (Dedu tašką)  ir kt.


Paprastai sakant, studijoje kiekvienas gali pasinerti į kvapų pasaulį ir per veiklas, bent trumpam atsikvėpti, atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius ir iš studijos išeiti šviesesne galva.


Kvapai taip veikia... 


– Aromatologė, sertifikuota integratyvios prancūzų aromaterapijos specialistė, sertifikuota eterinių aliejų biochemijos specialistė, dr. Bacho žiedų praktikė, natūralios kosmetikos gamintoja, saugios aromaterapijos ir sveikos gyvensenos edukatorė bei propaguotoja –  visą tai telpa į jūsų specializacijos apibūdinimą. Kada aromaterapija atsirado jūsų gyvenime?


– Studiją įkūriau 2019-ųjų metų balandžio pirmą dieną. Anksčiau, beveik 20 metų, dirbau teisme, baudžiamosios teisės srityje. 


Taigi, mano veikla kardinaliai pasikeitė, o pokyčius įkvėpė šeima – susilaukus trynukų, gyvenimą užklupo didelių pokyčių lavina. Su jais atėjo ne tik džiaugsmas... 


Turintys vaikų žino, kad kai serga vienas, serga dvi savaites, kai keli – kelias, vienas paskui kitą. Greitai blogai jaučiausi ir aš pati – išaugus streso lygiui, krito vidiniai resursai, prasidėjo fiziniai sutrikimai. Ėmiau ieškoti būdų, kaip suvaldyti situaciją. Atradau eterinius aliejus, savistabą, meditacijas. Tai padėjo įveikti daugelį negalavimų.


Po dekretinių atostogų grįžau į teismą, bet ištvėriau tik metus. Supratau, kad nebegaliu gyventi taip. Valstybės tarnyboje nereikia šeimos žmonių... Reikia tokių, kurie netausotų savęs,  „artų” ir dieną, ir naktį.  Galiausiai priėjau prie sprendimo išeiti.


Tą patį mėnesį apsilankiau „Kvapų namuose”. Tai pirmieji aromaterapijos namai Lietuvoje. Edukacijos, kuriose dalyvavau, taip sudomino, kad jaučiau norą gilintis dar labiau. 


Štai čia „išlindo” teisininkės gyslelė – man reikėjo argumentų, pagrindimo, faktų, kodėl vieni ar kiti eteriniai aliejai veikia būtent taip, kaip veikia.  Lietuvoje siūlomų mokslų tuomet man neužteko ir ieškodama galimybių atradau mokymus Prancūzijoje. Ten, eterinių aliejų biochemijos ir klinikinės aromatreapijos žinių sėmiausi 1,5 metų.

Tuo pačiu metu mokiausi ir Vilniuje, Holistinio ugdymo institute. Jame mokausi iki šiol. Kokių žinių suteikia tokie mokslai?

Žmogaus anatomijos, fiziologijos, fitoterapijos pagrindų, kinų medicinos, fizinio aktyvumo, gydomosios mitybos, psichosomatikos ir t.t.  Šiais metais laukia labai įdomus dalykas – psichoneuroendokrinologija. Viskas remiasi į holistinį požiūrį, vedantį prie visapusiško žmonių sveikatinimo.


Pamažu sukauptą informaciją pradėjau taikyti savo praktikoje. Matydama, kokių rezultatų galima pasiekti, norėjau tuo dalintis su visais.


– Kaip reagavo artimieji, sužinoję, kad teisę iškeitėte į aromaterapiją?


– Vyras mane palaikė, kaip ir visada palaiko. Mama suprato ir pritarė. Tada dar buvo gyvas mano tėtis,  jam vieninteliam nepasakojau apie šiuos pokyčius, nes jis būtų nesupratęs – ne paslaptis, kad dalis žmonių teisininko darbą laiko prestižo, pasididžiavimo reikalu. Toks buvo ir jis.


Kalbant apie draugus, vieni palaikė, kiti gal ir pirštą pridėję prie smilkinio pasukiojo (aut.past. šypsosi). Buvo sakančių, kad man nepavyks, jog ką aš čia nuveiksiu su tais aliejais.


Nepaisant visko, mano viduje buvo labai didelis noras, intuityvus tikėjimas, kad man pavyks. Aš klausiau savo širdies ir ji nepavedė.


– Ar niekada nesigailėjote tokio savo sprendimo?


– Galiu drąsiai pasakyti – niekada, nei vieną minutę. Nuo to laiko kai palikau teismą praėjo lygiai 10 metų ir nors dirbdama jame ilgą laiką tikrai buvau laiminga, nenorėčiau grįžti į tą darbų konvejerį, kur negali sustoti, nurimti, negali net kruopščiai išanalizuoti savo užduočių.


Aš esu laiminga darydama tai, ką dabar darau ir galėdama padėti kitiems.


– Susirgus jūsų šeimos nariui jūs, ko gero, jau neskubate į vaistinę?


– Tikrai ne... Šiandien mano namuose medikamentų labai mažai, tačiau labai daug buteliukų, tepaliukų su užrašais – „ramybė, kosulys drėgnas/sausas, sloga, raumenų skausmas, raumenų įtampa“. Jie dažnai reikalingi mano sportuojantiems vaikams. Mano šeimos nariai jau žino, kada kokį buteliuką reikia naudoti. 


Aš pati eterinių aliejų dėka susitvarkiau skydliaukės problemas, kai tradicinė medicina jau buvo per amžius nurašiusi mane gerti vaistus. Endokrinologė pavadino mane fenomenu, nes jau keli metai gyvenu be vaistų ir jaučiuosi puikiai. 


Nuo 18 metų buvau alergiška katinams, dabar namuose auginame katiną. Didele dalimi alergiją įveikti padėjo būtent eteriniai aliejai. Mano vaikai sirgo astma, bet ją taip pat suvaldėme eterinių aliejų pagalba. 


Ir nors tokių pavyzdžių galėčiau pateikti dar daugiau, būtina suprasti, kad aromaterapija nėra panacėja. Norint pasiekti džiuginančių rezultatų, būtina apjungti tiek sveiką mitybą, minčių švarą, tiek aktyvų gyvenimą,  visapusišką meilę sau.

Reikalingas tikrai didelis darbas su savimi ir tai nėra lengva. Todėl daugelis to net nepradeda, nes yra sunku. Daugelis ieško tos stebuklingos piliulės ar tabletės, ir tikisi, kad ji sutvarkys visas problemas be žmogaus valios ir pastangų. Deja, taip nebūna.


– Minėjote, kad eteriniai aliejai ar net sveikatinimuisi naudojamos žolelės gali atnešti ir žalos. Papasakokite apie tai.

– Visų pirma, eteriniai aliejai yra lakios ir labai koncentruotos substancijos. Vienas lašas pipirmėčių eterinio aliejaus atitinka 30 puodelių pipirmėčių arbatos. Siekiant išgauti vieną litrą apelsinų eterinio aliejaus, reikia sunaudoti apie 50 kilogramų apelsinų žievelių.

Šiuos pavyzdžius pateikiu tam, kad suprastumėte, kokios koncentracijos yra eteriniai aliejai. Todėl jie turi būti vartojami labai mažais kiekiais, labai atsakingai.


Daug kas žino, kad bruknuolių eterinis aliejus puikiai pasitarnauja mažinant raumenų, sąnarių skausmus. Ją ypatingai yra pamėgę pagyvenę žmonės. Tačiau be skausmą mažinančių savybių ji turi savybę skystinti kraują. Jei kalbėsime skaičiais, 99,5 proc. jos sudaro metilsalicilatas. Jis – natūralus aspirinas. Žmogui, kuris alergiškas jam, bruknuolė gali sukelti sunkiai suvaldomas alergines reakcijas. Ji pavojinga ir žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus.


Paminėjus eukaliptų eterinį aliejų, daug kas iškart pasako, kad jis padeda kosint. Ir tai nėra netiesa, tačiau reikia atsižvelgti, koks kosulys jus kankina. Jei šis – sausas arba jūs turite astmą, eukaliptų eterinio aliejaus reikėtų vengti, nes jo sudėtyje esantis cineolas, turi savybę sausinti. Vadinasi, jis gali sukelti kosulio ar astmos priepuolį. 


Aromaterapijoje yra tikrai nemažai atvejų, kai vieno ar kito eterinio aliejaus vartoti negalima. Čia labai svarbu žmogaus amžius, jo turimos lėtinės ligos, naudojami medikamentai. Daug niuansų, kuriuos labai svarbu žinoti.


– Jei kalbėsime apie eterinių aliejų panaudojimą, kokios jo galimybės? 


– Tikrai labai plačios. Galime garinti, naudoti masažams, voniose, natūralioje kosmetikoje, iš jų pasigaminti namų kvapus, namų valymo priemones, kvapiuosius mišinius, spiritinius kvepalus... Kartais pakanka tik labai mažą lašelį užlašinti ant riešų, juos švelniai patrinti ir pasklidęs aromatas nuramins mintis, subalansuos emocijas, pakels nuotaiką ir veidą nuspalvins šypsena.


Lipdau molinius aroma akmenėlius, kurie puikiai sugeria eterinius aliejus ir labai švelniai, subtiliai skleidžia aromatą. Tokį mažą akmenuką galima nešiotis rankinėje ar kišenėje. Juos labai mėgsta vaikai, kuriems kvepiantis akmenėlis  – tarsi mažas kvepiantis angelėlis, lydintis ir saugantis mokykloje ar darželyje.


Kalbant apie garinimą, labai svarbi aromaterapinių lempų, difuzorių kokybė. Garinant prastos kokybės difuzoriuose ar aromaterapinėse lempose, didelė tikimybė skleisti ir įkvėpti nuodingas medžiagas. Be to, garinimas negali būti besaikis. Taip galima perdozuoti ir sulaukti priešingo rezultato, nei tikėtasi. 


– Jonavos rajono savivaldybės bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo organizuotame konkurse „Sukurta Jonavoje” apdovanotas jūsų eterinių aliejų mišinių rinkinys. Kas jus įkvėpė tokio gaminio gamybai? Kaip vyko ji?


– Konkursą laimėję eterinių aliejų mišiniai atitinka penkis Visatos elementus: medį, ugnį, žemę, vandenį ir metalą. 
Holistinio ugdymo institute studijuojant kinų mediciną, kilo mintis suvienyti tai su aromaterapija.

Rytuose teigiama, kad augalai veikia žmogaus struktūrą, jausmus ir emocijas. Veikia biochemiškai ir energetiškai. Jausmus, emocijas, žmogaus subtiliąsias energijas labiausiai veikia augaluose esantys eteriniai aliejai.


Atsižvelgiant į eterinių aliejų molekulių veikimą bei Penkių stichijų kontroliuojamus meridianus, organus, buvo sukurtos sinergijos švelniai įtakojančios visas sistemas. 


Kartu su prancūzų laboratorija, su kuria dirbu jau penkti metai, suderinome darbų procesą. Kuriant sinergijas (mišinius) labai svarbu proporcijos. Čia reikalingas išmanymas ir kruopštus darbas, taip suderinti eterinius aliejus, kad ne tik aromatas būtų patrauklus vartotojui, bet ir sinergija būtų saugi vartoti. Reikia išmanyti ne tik eterinių aliejų toksiškumą, bet ir daug kitų dalykų. Taip, kartu su prancūzų kompanija sukūrėme konkurse aukso medaliu apdovanotą mišinių rinkinį. 


Taip kaip metų laikai keičiasi palaipsniui, po truputėlį, taip ir sinergijų aromatai keičia vienas kitą švelniai, tarsi papildydami. Tarp jų nėra griežtos takoskyros.


Aromatai padės pagerinti nuotaiką, nusiraminti, įgauti žvalumo, atsipalaiduoti ar susikaupti rimtam darbui, atrasti savyje naujų jėgų, atstatyti emocinę pusiausvyrą, subalansuoti mintis.

Būtent eteriniai aliejai gali padėti tai padaryti gražiausiu būdu – tiek užburiančiu aromatu ir sveikatinančiomis savybėmis, tiek savo aukštomis energijomis. Išsirinkus labiausiai patinkantį aromatą, naudoti jį galima įvairiais būdais (aprašyti čia) .

– Veiklą vykdote jau ne vienerius metus. Kodėl konkurse nusprendėte dalyvauti tik dabar?


– Apie „Sukurta Jonavoje” buvau girdėjusi ne kartą. Ir pernai, ir užpernai kirbėjo mintis sudalyvauti, bet vis kažkoks nepasitikėjimas kišo koją. Mes dažnai esame linkę nuvertinti savo gebėjimus.


Šiais metais apsilankiusi Jonavos veiklių moterų klube sulaukiau raginimo dalyvauti. Žinot, pasakiau sau, kodėl ne? 
Smagu, kad tokie konkursai vyksta. Neabejoju, kad parodytas dėmesys – dar vienas postūmis smulkiam verslui nesustoti, būti matomam.


– Dėkojame už pokalbį. 

Gintarinės Lazutkės ir Jonavos r.savivaldybės nuotr.



Iš teisininkės – į aromaterapijos specialistę: jonavietės G. Norvilienės įkurta studija ,,Kvapų sode" padeda iš naujo atrasti gamtos turtus

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 15 Sep 2023 19:31:34 +0300
<![CDATA[Jonavietė A. Chlomko iš Europos štangos spaudimo čempionato grįžo su nauju rekordu ir sidabro medaliu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-chomko-is-europos-stangos-spaudimo-cempionato-grizo-su-nauju-rekordu-ir-sidabro-medaliu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/a-chomko-is-europos-stangos-spaudimo-cempionato-grizo-su-nauju-rekordu-ir-sidabro-medaliu Nuo liepos 31-osios iki rugpjūčio 6 dienos Prancūzijoje, Merignac mieste, vyko Europos štangos spaudimo čempionatas. Jame savo šaliai bei miestui atstovavusi jonavietė Augusta Chlomko grįžo su puikiomis naujienomis - mergina ne tik laimėjo sidabro medalį, bet ir pagerino rekordą.

Yra kuo džiaugtis

,,Aš startavau jaunių amžiaus, 47 kg svorio kategorijoje, rugpjūčio 2 dieną. Čempionate buvau pripažinta Europos vicečempione, tačiau labai džiaugiuosi ir tuo, jog pagerinau Lietuvos klasikinio štangos spaudimo jaunių amžiaus (47 kg svorio kategorijos) rekordą, išspaudus dar visai neseniai taip baugiai atrodžiusius 52.5 kilogramus", - paklausta apie varžybas pasakojo A. Chlomko. 

Tikėjosi grįžti ne tuščiomis

Paklausta, ar ji tikėjosi tokios sėkmės ir kaip jautėsi sužinojusi, kad ji - viena iš stipriausių, jonavietė pasakoja, kad iki pat varžybų pradžios buvo numatomi įvairūs scenarijai.

,,Šiame sporte reikia gebėti strategiškai apmąstyti spaudžiamą svorį, todėl tiek sportininko, tiek trenerio abipusis pasitikėjimas yra būtinybė. Kadangi mano treneris yra tėtis Vitalijus Chlomko, buvau užtikrinta, jog tuščiomis į gimtąjį kraštą tikrai negrįšime. Esu labai dėkinga savo tėčiui. Jis kiekvieną varžybų minutę jaudinosi ir išgyveno bene daugiau nei aš. Jis ne tik įkvėpė išbandyti save visiškai naujoje sferoje, skatino sunkiausiomis akimirkomis, bet ir įrodė, jog nevalia skirstyti sporto į moterišką/vyrišką ir vien dėl neaiškių stereotipų neišbandyti savo jėgų. 

Kai jau sužinojau, kad esu viena stipriausių, labai apsidžiaugiau. Juk visuomet malonu, kuomet sunkus darbas atsiperka, o ir tai, jog supa tokie stiprūs sportininkai - įkvepia siekti dar daugiau", - kalbėjo jonavietė. 

Pasiruošimas - nelengvas 

Kalbėdama apie tėčio indėlį, mergina pabrėžia, kad būtent jos artimieji ir yra tie žmonės, kurie geriausiai žino, kokį kelią turi nueiti sportininkas, norintis pasiekti užsibrėžtų rezultatų. 

,,Pasiruošimo laikotarpis ir yra ta karčioji šio sporto medalio pusė. Ją mato tik artimiausieji žmonės. Esu jiems labai dėkinga už  viską.  

Tiek mitybos priežiūra ir jos laikymasis, esant šioje svorio kategorijoje, tiek treniruočių krūvis - tikrai nėra lengva, tačiau sudėtingiausia yra nuosekliai, nenukrypstant nuo rutinos ir nesibaiminant, mažais žingsneliais keliauti siekiamo tikslo link.

Norint pasiruošti tarptautinio lygio varžyboms, yra svarbu atsižvelgti ne tik į fizinio pasiruošimo svarbą, bet ir į gebėjimą tinkamai nukreipti savo mintis", - kalbėjo sportininkė.

 

Nusprendė pabandyti

Kodėl mergina pasirinko būtent šią sporto šaką?

,,Dar prieš pradedant sportuoti jėgos trikovę, 7 metus lankiau plaukimą Kaune, tačiau tokie važinėjimai labai vargino, todėl jau 2022 metų gegužę tėtis, kuris yra klasikinės štangos spaudikas, pasiūlė išbandyti paspausti tuomet labai sunkiai atrodančią 20 kg sveriančią štangą. Po pirmo „spaudimo“ , jei taip galima pavadinti tuomet mano atliktą veiksmą (aut. past. šypsosi), tikrai nebuvau sužavėta šiuo sportu, tačiau po dar keleto treniruočių sporto salėje nusprendžiau mesti sau iššūkį ir pamatyti, kiek gali išspausti ši, iš pažiūros nedidelė, mergaitė.

Pirmosios klasikinės jėgos trikovės varžyboms sėkmingai pasiruošti padėjo treneris Aleksandras Žukauskas. Jo dėka pavyko užfiksuoti naujus Lietuvos rekordus jaunių ir jaunimo amžiaus grupėse (pritūpimų veiksme - 92 kg; spaudimo veiksme - 50 kg, atkėlimų veiksme  - 108 kg, visų trijų veiksmų sumos - 250kg) bei įvykdyti klasikinės trikovės meistro laipsnio normatyvą", - pasakojo A. Chlomko.

Savam ,,burbule"

Pasiteiravus, kokios asmeninės savybės, jos nuomone, merginai būtinos šiame sporte, A. Chlomko mini gebėjimą atsiriboti nuo aplinkos. 

,,Jei reikėtų išskirti savybę, suteikusią man galimybę turėti šiandieninius rezultatus, tai būtų gebėjimas tam tikrais momentais užsidaryti savo saugiame „burbuliuke“, kuris tarsi saugotų nuo „etikečių klijavimo“, nukrypimo nuo siekiamo tikslo ir pašalinių trikdžių", - teigė jonavietė. 

Laiko atranda ir savanorystei

Artimiausios A. Chlomko varžybos vyks spalio 21 dieną Jonavoje. Iki jų mergina tikisi daugiau laiko skirti ir kitiems savo pomėgiams. 

,,Dalyvausiu Lietuvos štangos spaudimo čempionate. Kadangi didžiąją vasaros dalį praleidau sporto salėje ruošiantis Europos čempionatui,  likusią rugpjūčio dalį daugiau laiko norėčiau  skirti savanorystei Jonavos slaugos namuose ir kartu su sese Viktorija pakeliauti po Norvegijos kalnus", - artimiausiais ateities planais pasidalino A. Chlomko.

Asmeninio archyvo nuotr.

Jonavietė A. Chlomko iš Europos štangos spaudimo čempionato grįžo su nauju rekordu ir sidabro medaliu

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 04 Aug 2023 08:54:20 +0300
<![CDATA[Jonavos šimtukininkai atskleidžia, kas slepiasi už gerų įvertinimų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-simtukininkai-atskleidzia-kas-slepiasi-uz-geru-ivertinimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-simtukininkai-atskleidzia-kas-slepiasi-uz-geru-ivertinimu Šiemet pasibaigę mokslo metai pažymėti rekordiniais Jonavos abiturientų rezultatais – jie surinko 25 šimtukus. Dalis jaunuolių gali džiaugtis net keliais šimtukais: trys vaikinai įvertinti trimis, viena mergina – dvejais šimtukais. Kaip pasakoja patys šimtukininkai, tokie rezultatai netikėti ir jiems patiems, tačiau už jų slepiasi ne tik sėkmė, bet ir sunkus, nuoširdus darbas. 


Vienus nujautė, kitų – visiškai ne


Jonavos Senamiesčio gimnazijos mokinys Augustas Budnikas šimtukais įvertintas už lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų bei anglų kalbos egzaminus.


"Pats netikėčiausias buvo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatas, nes jis man atrodė labiausiai neapibrėžto vertinimo egzaminas. Tiesą sakant, net po paties egzamino nesijaučiau labai stipriai", – kalbėjo A. Budnikas.


Toje pačioje gimnazijoje besimokęs Dovydas Garuckas šimtukus gavo už matematikos, anglų kalbos ir fizikos egzaminuose pademonstruotas žinias. 


"Kalbant apie matematikos ir fizikos šimtukus, jų tikėjausi tiek aš, tiek mokytojos, draugai.Visgi, anglų kalbos egzamino rezultatai tikrai nustebino. 


Anglų kalba mokykloje nebuvo mano stiprybė, tačiau išėjęs iš egzamino mokytojai sakiau, kad tai greičiausiai bus geriausias mano parašytas anglų kalbos darbas", – prisiminė D. Garuckas. 


Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos mokinys Justas Žuvelis šimtukais įvertintas už anglų kalbos, fizikos, matematikos egzaminus. 


"Sakyčiau, kad nujaučiau, jog galiu surinkti po šimtą balų iš šių disciplinų, bet tikrai nemaniau, jog pasiseks su visomis. Labiausiai nustebino anglų kalbos egzamino rezultatas, nes besimokant mokytoja negailėjo kritikos laiškams, rašiniams, visada rasdavo, ką būtų galima padaryti geriau, kaip subtiliau išreikšti mintis. Taip pat abejonių sukėlė tai, kad šiemet buvo pakeista egzamino kalbėjimo dalis, bet mokytojos suteikti patarimai padėjo nesuklupti ir čia", – džiaugėsi J. Žuvelis.


J. Ralio gimnazijos abiturientė Ula Žvikaitė šimtukus surinko matematikos ir anglų kalbos egzaminuose. 

J. Žuvelis

"Prieš egzaminų sesiją tikėjausi anglų kalbos šimtuko. Matematiką, maniau, išlaikysiu prasčiausiai iš visų penkių laikytų egzaminų. Nepaisant to, matematikos egzaminas nepasirodė labai sunkus ir pasibaigus jam, nujaučiau, kad įvertinimas bus aukštas", – kalbėjo mergina. 


Svarbus mokytojų indėlis 


Prisimindami pasiruošimą egzaminams, jaunuoliai minėjo ir nuolatines pačių pastangas, ir nenuginčijamą pedagogų indėlį. 


"Neabejoju, kad aukštų rezultatų pasiekti padėjo nuoseklus mokymasis nuo pirmos klasės. Mokydamasi įdėjau daug darbo, visada ruošdavau namų darbus, lankydavau pamokas, todėl pavyko išvengti spragų. 
Žinoma, padėjo ir mokytojos, kurios visada ištiesdavo pagalbos ranką motyvuotiems mokiniams. Šalia to, pradėjusi mokytis dvyliktoje klasėje nusprendžiau periodiškai paspręsti praėjusių metų egzaminų užduotis. Visa tai ir padėjo pelnyti aukščiausius įvertinimus", – savo sėkmės paslaptimi pasidalijo U. Žvikaitė.


"Man labiausiai padėjo dalyvavimas olimpiadose. Devintoje klasėje su draugu užsibrėžėme tikslą kartu patekti į  bent vieną respublikinę olimpiadą ir būti pastebėtais. Besiekiant šio tikslo, keturis metus teko savarankiškai gilintis tiek į mokykloje dėstomą medžiagą, tiek į kitus šaltinius, todėl prieš egzaminus tereikėjo viską lengvai pakartoti", – kalbėjo J. Žuvelis.


A. Budnikas akcentavo ne tik mokytojų pagalbą, bet ir rimtą, visad aukštų rezultatų siekti motyvavusį, tėvų požiūrį į mokslus.


"Be abejo, pats taip pat visad norėjau tobulėti", – sakė vaikinas. 


D. Garuckas be pedagogų indelio pamini jam padėjusias asmenines savybes. 


"Ko gero, didelę įtaką turėjo mano smalsumas domėtis viskuo. Esu pastebėjęs, kad turiu ir neprastą atmintį. Tačiau noriu pabrėžti, kad net ir pats protingiausias žmogus  nepasiektų nieko be mokytojų. 


Esu be galo dėkingas visoms mokytojoms, kurios nuoširdžiai stengėsi, dirbo bei padėjo ne tik tobulėti moksluose, bet ir augino kaip žmogų, skatino mane giliau domėtis savo interesais", – kalbėjo D. Garuckas.


Jaudulį jautė ne visi


Ne paslaptis, kad praėjusiais metais pademonstruoti abiturientų egzaminai nebuvo patys geriausi. Ar tai nekėlė papildomo jaudulio šių metų abiturientams? 


"Žinoma, kad kažkiek streso buvo, nes ne kasdien susiduriame su tokiais iššūkiais. Tačiau buvau tikras, jog gana gerai išlaikysiu egzaminus, nes visą laiką atkakliai ir tikslingai mokiausi.


Manau, kad jei gimnazistas kasdien stengiasi įsisavinti bent dalį to, ką mokytojai aiškina, o ne viską atideda paskutiniams mėnesiams, dauguma tikrai gali ramiai išlaikyti visus egzaminus ir pasiekti gerų rezultatų, kad ir kokios nepalankios būtų jų prognozės", – teigė J. Žuvelis.


"Natūralu, kad prieš egzaminus buvo jaudulys, tačiau jis visiškai nesusijęs su praeitų metų mokinių rezultatais. Aš pats sprendžiau tuos egzaminus ir žinojau, kad būtų ir tada neblogai pavykę", – teigė A. Budnikas.

A. Budnikas


U. Žvikaitė prieš egzaminus jautėsi pakankamai rami. 


"Mokykloje teko susidurti su bandomaisiais egzaminais, todėl žinojau jų vykdymo tvarką bei kokių rezultatų galiu tikėtis. Kiek didesnį jaudulį, ko gero, jaučiau prieš lietuvių kalbos egzaminą, bet vos išvydusi šių metų užduotį – nudžiugau ir nusiraminau", – prisiminė U. Žvikaitė. 


Ramiai jautėsi ir D. Garuckas. 


"Maniau  ir manau, kad mokytojos tikrai gerai paruošė mus egzaminams, tad bijoti nebuvo ko. Jei kalbėsime apie pačius šimtukus, jais tu niekada negali būt užtikrintas, todėl laukiau tokių rezultatų, kokių jaučiausi vertas, nenuvertindamas ir savo žinių", – kalbėjo D. Garuckas.


Džiaugiasi visa bendruomenė


Paaiškėjus, kiek šimtukų pelnė Jonavos abiturientai, jais pasidžiaugti suskubo mokyklų bendruomenės – apie rezultatus viešai paskelbta gimnazijų ,,Facebook“ paskyrose. Prie įrašų pasipylė tiek bendramokslių, tiek kitų jonaviečių sveikinimai. Šimtukininkus pasveikino ir Jonavos rajono savivaldybė, už kiekvieną jų moksleiviams įteikusi 200 eurų vertės premijas. Šimtukininkai pripažįsta, kad sulauktas dėmesys išties pradžiugino. 


"Tikrai smagu, kad sunkų darbą vertina tiek artimieji, tiek visa bendruomenė. Sulaukęs sveikinimų pajutau, kad pagaliau buvo įvertintos visos bemiegės naktys, atsipirko iš bibliotekos pasiskolintų knygų kalnas“, – kalbėjo J. Žuvelis. 


"Smagu, kad sunkus darbas buvo pastebėtas ir įvertintas", – sakė U. Žvikaitė.

U. Žvikaitė savivaldybėje vykusių apdovanojimų metu.


"Aš esu gana aktyvus žmogus: groju koncertuose, padedu įvairiuose renginiuose, dalyvauju olimpiadose. Manau, kad daugelis gimnazistų bent kartą yra matę mane scenoje ar sutikę būtent minėtose olimpiadose. Dėl to dėmesio man visada pakako... Kaip ten bebūtų, natūralu, jog skiriamas draugų, mokytojų, pažįstamų dėmesys dabar, kai rankose jau galiu laikyti atestatą su puikiais rezultatais, tikrai džiugina", – pasakojo D. Garuckas. 
Kad sveikinimai nuteikė maloniai pritarė ir A. Budnikas.


Pasirinkimai - skirtingi 


Pasiteiravus apie ateities planus, šimtukininkai atskleidžia, kad nuo rugsėjo planuoja kibti į mokslus universitetuose. 


"Planuoju studijuoti šviesos technologijas Vilniaus Universitete. Jau ilgą laiką žinojau, kad noriu sieti savo gyvenimą su fizika, bet nebuvau tikras, ar noriu studijuoti Lietuvoje. Tačiau planai pasikeitė...  Pastaruoju metu susižavėjau pas mus klestinčia lazerių ir aukštųjų technologijų rinka, tad nusprendžiau, kad daugiausiai galimybių dirbti su visame pasaulyje pripažintais lazeriais turėsiu čia, kur visi šie įrenginiai ir kuriami", – pasakojo J. Žuvelis.


"Aš šiuo metu dirbu, o nuo rugsėjo planuoju pradėti studijuoti Vilniaus universitete. Pasirinkta studijų kryptis – programų sistemos. Tai man yra įdomu ir panašu į tai, ką dabar dirbu", – teigė. A. Budnikas. 


U. Žvikaitė savo gyvenimą sieti norėtų su medicina.


"Dabar mano planuose – darbo ir studijų derinimas. Pasirinkau studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Apie tai, kad studijuosiu mediciną, svajojau jau nuo vaikystės. Jokioje kitoje srityje savęs neįsivaizduoju", – sakė mergina. 

D. Garuckas.


D. Garuckas pasirinko chemijos studijas.


"Jos mane jau seniai domina. Manau, kad būtent tai ir yra svarbiausia. Tikriausiai, studijuodamas dar bandysiu įsidarbinti. Papildomos pajamos, ypač studentui, tikrai nepakenks", – atviravo jaunuolis. 

A. Reipos nuotr.

Jonavos šimtukininkai atskleidžia, kas slepiasi už gerų įvertinimų

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 20 Jul 2023 16:50:50 +0300
<![CDATA[Naujasis Jonavos JRT pirmininkas E. Mostenec – apie išsikeltus tikslus ir iššūkius jaunimo politikoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujasis-jrt-pirmininkas-e-mostenec-apie-issikeltus-tikslus-ir-issukius-jaunimo-politikoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujasis-jrt-pirmininkas-e-mostenec-apie-issikeltus-tikslus-ir-issukius-jaunimo-politikoje Birželį Jonavos rajono savivaldybėje vyko pirmasis 2023 – 2027 kadencijos Jonavos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (JRT) posėdis. Jo metu išrinktas ir JRT pirmininkas –  Edgaras Mostenec. Iki šiol vaikinas aktyviai dalyvavo Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ veikloje, kuri neatsiejama nuo klausimų, susijusių su jaunimo politikos iššūkiais bei aktualijomis. Visgi, naujos pareigos neatsiejamos ir nuo naujų užmojų – E. Mostenec tikisi, kad darnus dabartinės JRT komandos darbas atneš dar daugiau naudos Jonavos jaunuoliams, o pati taryba taps viena iš stipriausių tokio tipo tarybų visoje Lietuvoje. 

Mato svarbą

E. Mostenec – Jonavos Senamiesčio gimnazijos abiturientas, ėjęs ir šios mokyklos mokinių prezidento pareigas. Šalia to, kiek daugiau nei prieš metus jis prisijungė prie Jonavos r. visuomeninių organizacijų sąjungos ,,Apskritas stalas” (toliau – JonAS).

,,Tuo metu JonAS neveikė. Būtent noras atkurti jį paskatino mane tapti organizacijos nariu. 

Pats pirmas žingsnis, kurio ėmiausi, buvo naujos komandos subūrimas. Kartu su ja apsibrėžėme aiškią veiklos strategiją, tikslus. Pirmajame visuotiniame susirinkime buvau išrinktas šios organizacijos pirmininku. 

Galima pasidžiaugti, kad per metus laiko veikla buvo pilnai atkurta, o JonAS tapo vienu iš aktyviausiu ,,Apskritųjų stalų“  mūsų šalyje. 

Visada tikėjau, kad tokios skėtinės organizacijos kaip JonAS yra itin svarbios regionuose. Jos vienija vietos jaunimo organizacijas, atstovauja jų nuomonę, ugdo savanorių kompetencijas ir atlieka partnerio vaidmenį bendradarbiaujant su savivalda ar kitomis institucijomis tiek nacionaliniu, tiek regioniniu mastu. 

Šalia to, dar prieš prisijungiant prie šios organizacijos žinojau, kad įsitraukimas į tokią veiklą padeda įgyti įgūdžių, praversiančių ateityje. Kalbu apie projektų rašymą, jų valdymą, gebėjimą užtikrinti darnų komandinį darbą, jo optimizavimą ir pan. Tai dar labiau skatino imtis veiklos atkūrimo iniciatyvos“, – pasakojo E. Mostenec. 

Pasigedo aktyvumo

Paklaustas, ką jis pats žinojo apie JRT veiklą iki tol, kol tapo jos nariu, jonavietis atviras – ne per daugiausiai. 

,,Didelio tarybos aktyvumo tikrai nebuvau pastebėjęs... Net svarsčiau, ar ji tikrai vykdo kažkokias veiklas. Žinojau tiek, kad JRT vertina projektus, skiria finansavimą mūsų miesto jaunimo organizacijoms, kurios būna pateikusios projektus Jonavos r. savivaldybei. 

Žinojau, kad 2022 metais JRT organizavo geriausio jaunimo projekto apdovanojimus. Deja, bet per praeitą šios tarybos kadenciją daugiau jos iniciatyvų pastebėti neteko. Galbūt jų ir nebuvo, o galbūt jos buvo prastai išviešintos?

Kaip ten bebūtų, aš manau JRT turėtų vykdyti ne tik minėtas veiklas, bet ir prisidėti prie jaunuolių įtraukimo į savanorystę, nuolat bendradarbiauti su jaunimo organizacijų, mokinių, savivaldų atstovais. 

Neabejoju, kad JRT turėtų aktyviai imtis iniciatyvos jaunimo politiko plėtros ir įgyvendinimo Jonavos rajone klausimais“, – kalbėjo jonavietis. 

Išsikėlė tikslus

E. Mostenec pasakoja turintis aiškią viziją, kokius uždavinius sau turi kelti naujoji Jonavos jaunimo reikalų taryba. 

,,Ji turėtų būti pavyzdinė ir viena iš stipriausių JRT visoje Lietuvoje. Kandidatuodamas į tarybos pirmininko pareigas sau apsibrėžiau kelis konkrečius tikslus. 

Visų pirma, panaikinti tarp jaunimo gajų stereotipą, jog JRT turi vienintelį darbą –vertinti projektus ir skirti finansavimą jaunimo organizacijoms. 

Antra, viešinti JRT veiklą, siekiant padaryti ją žinomą visam Jonavos miesto jaunimui. Be abejo, svarbu, kad JRT stengtųsi spręsti ne tik jaunimo organizacijų, bet ir jaunuolių, kurie nėra įsitraukęs į visuomeninę veiklą problemas. 

Dar vienas iššūkis – jaunimo užimtumo didinimas, suteikiant jaunuoliams geresnes sąlygas praleisti laisvalaikį naudingai“, – sakė E. Mostenec. 

Tiki ir pasitiki

Kalbėdamas apie naują JRT komandą, jonavietis džiaugiasi jos sudėtimi. 

,,Visiškai pasitikiu taryboje esančiais jaunimo atstovais. Jie yra mano kolegos, draugai, su kuriais įvykdėme jau ne vieną svarbų darbą jaunimo politikoje, veikdami kaip JonAS nariai ir ne tik. Tikiu bei žinau, kad jie turi sukaupę reikiamų kompetencijų atstovauti jaunimo balsą. 

Kalbant apie taryboje esančius savivaldybės atstovus, labai džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę dirbti būtent su šiais žmonėmis. Džiugu, jog deleguoti specialistai, kurie nusimano tokiose srityse kaip sveikata, švietimas, jaunimo įsitraukimas rajone ir regionuose bei pilietiškumas. 

Tai mums suteiks kompetencijų spręsti jaunimo problemas praktiškai visose svarbiausiose srityse. Noriu paminėti, kad jau teko pastebėti, jog savivaldybės atstovai yra labai suinteresuoti aktyviai dalyvauti JRT veiklose, kas yra labai pagirtina ir sveikintina. 

Manau, kad šios kadencijos metu mūsų visų lauks daug posėdžių, įvairių susitikimų ir renginių, nes tikslų ir planų turime tikrai daug. Belieka tik strategiškai sudėlioti bei palaipsniui vykdyti numatytus darbus“, – kalbėjo E. Mostenec. 

Trūksta jaunuolių iniciatyvumo 

Pasiteiravus, ar jaunimo politikai Lietuvoje bei mūsų rajone skiriama pakankamai dėmesio, Jonavos JRT pirmininko kritikos strėlės lekia į pačius jaunuolius. 

,,Manau, jog dėmesio skiriama tiek, kiek mes patys jo nusipelnome. Galiu drąsiai teigti, jog didžioji dalis jaunimo iniciatyvų būna palaikomos savivaldybių, kitų institucijų bei sėkmingai įgyvendinamos. 

Mano asmeninė patirtis rodo, kad mūsų miesto politikai labai palaiko jaunimo organizacijų iniciatyvas ir patys prisideda prie jų įgyvendinimo. Puikus to pavyzdys – 2022 metų jaunimo apdovanojimų renginys, kurį pilnai finansavo savivaldybė. 

Tačiau norint, kad jaunimo politikos klausimai sulauktų pakankamai dėmesio, reikia ir pačių jaunuolių iniciatyvumo. Šiuo metu įžvelgiu didelę problemą tame, kad jo aiškiai trūksta. Trūksta būtent pačio jaunimo, o ne vietos politikų ar kitų institucijų, įsitraukimo“, – kalbėjo gimnazistas.

Dėmesys pilietiškumui

Anot E. Mostenec,  dabartinio jaunimo nesudominsi tradicinėmis veiklomis.

,,Mes turime ieškoti naujų kelių, padėsiančių pažadinti jaunimo aktyvumą ir norą skirti dėmesio jiems aktualiems politiniams klausimams.

Įprasti mokymai, itin oficialūs apdovanojimų vakarai, kaip matome, nėra tos formos, kurios domina jaunus žmones. Dėl to turime ieškoti naujų formatų.

Čia be galo svarbus ir pilietiškumo ugdymas. Manau, kad šiuo metu jam skiriama per mažai dėmesio. Tai iliustruojantis pavyzdys – balsuojančių jaunų žmonių skaičius miesto savivaldos rinkimuose. Kiek teko domėtis, moksliškai įrodyta, jog balsavimas – tarsi įprotis, kuris turi formuotis kuo anksčiau, t. y. jeigu žmogus neatėjo balsuoti vieną kartą, tikėtina, jog prie balsadėžės jis neatvyks ir vyresnio amžiaus.

Pilietiški jaunuoliai tikrai būtų ir aktyvesni, ir neabejingi tam, kas vyksta aplink juos“, – kalbėjo jonavietis. 

Apie ateities planus

E. Mostenec neslepia, kad ateityje savo gyvenimą svarsto sieti su politika.

,,Ši sritis man yra labai įdomi. Turiu daug motyvacijos ugdyti savo žinias ir tobulėti būtent politikos srityje. Dalyvaudamas jaunimo organizacijų veikloje, ko gero, jau esu viena koja įžengęs į ją. Dar turiu minčių apie nuosavo verslo įkūrimą ar darbą su kitų įmonių finansais, jų valdymu.

 Manau, jog laikas ir pasirinktos studijos parodys, kuri sritis man yra artimiausia. Dabar visą savo dėmesį skiriu tobulėjimui, geriausių rezultatų siekimui JonAS veikloje ir JRT pirmininko pareigose“, – teigė vaikinas.

Laiko atranda ir draugams

Kaip atrodo E. Mostenec  laisvalaikis?

,,Dažniausiai po pamokų bei savaitgaliais tenka tvarkyti įvairius JonAS reikalus arba dirbti, kadangi turiu atsidaręs savo versliuką – MOS Detailing, kur užsiimu automobilių cheminiais valymais. 

Anksčiau teko išbandyti kovos menus, bet dabar didžiausias mano hobis yra knygų skaitymas. Ypač domina saviugdos, psichologijos temos. 

Periodiškai leidžiu laiką su draugais lauke arba keliauju į kitus Lietuvos miestus. Kalbant apie pramogas mūsų mieste, jų kartais pritrūkstam. Norėtųsi daugiau įvairių koncertų ar kitokių pramoginių užsiėmimų, bet puikiai suprantu, kad miestas negali viso to turėti taip dažnai, kaip norėtųsi.

Pabaigai, noriu pridurti, kad turiu puikius draugus ir kolegas su kuriais šiame mieste man niekada nebus liūdna“, – šypsodamasis sakė E. Mostenec.  

Nuotraukose - pirmojo JRT posėdžio akimirkos. Autorius A. Reipa.

JonAS yra nepolitinė, savarankiška, savanoriškumo pagrindais veikianti jaunimo visuomeninių organizacijų sąjunga, vienijanti Jonavos rajone veikiančias jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas.

JRT 2023 – 2027 metais dirbs:

 

Karolina Petrenčiuk – Naujokienė, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narė;

Eisvinas Utyra, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys;

Renata Merfeldienė, Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė (savivaldybės gydytoja);

Arnoldas Musteikis, Jonavos rajono savivaldybės administracijos statybos, remonto ir architektūros skyriaus vedėjas;

Edgaras Mostenec, Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ narys;

Rokas Šveikauskas, Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ narys;

Melita Tauginaitė, Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ narė;

Lukas Zujevas, Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ narys.

Naujasis Jonavos JRT pirmininkas E. Mostenec – apie išsikeltus tikslus ir iššūkius jaunimo politikoje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 14 Jul 2023 19:42:48 +0300
<![CDATA[Jonavos krepšinio klubo vadybininkas K. Vaškevičius – apie pasiruošimą naujam sezonui ir galimus pokyčius]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-krepsinio-klubo-vadybininkas-k-vaskevicius-apie-pasiruosima-naujam-sezonui-ir-galimus-pokycius https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-krepsinio-klubo-vadybininkas-k-vaskevicius-apie-pasiruosima-naujam-sezonui-ir-galimus-pokycius Sekmadienį Vilniuje, Lietuvos Nacionalinėje Filharmonijoje, vyko iškilmingas jubiliejinio trisdešimtojo 2022-2023 m. „Betsafe-LKL“  sezono uždarymas. Jo metu apdovanotos medalius pelniusios komandos, išskirtinio pripažinimo sulaukę žaidėjai bei treneriai. Apdovanojimų sulaukė ir Jonavos „CBet" komanda -  klubo strategui Virginijui Šeškui atiteko metų trenerio apdovanojimas, simboliniame „Betsafe-LKL“ sezono penketuke puikavosi Jaffery Garretto pavardė (puolėjo pozicijoje). 


Nors sezonas pasibaigė, klubui darbų netrūksta. Apie juos ir uždavinius, lydinčius pasiruošimo kitam sezonui pradžią – pokalbyje su klubo vadybininku Karoliu Vaškevičiumi. 


– Šis sezonas Jonavos komandai buvo itin sėkmingas – Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyre ji laimėjo sidabro  medalius, „Betsafe-LKL“  turnyre pateko į pusfinalį. Abu šie laimėjimai – istoriniai,  Jonavos komanda dar niekada nebuvo pasiekusi jų.


Prisiminkime sezono pradžią... Su kokiais lūkesčiais jūs patys pradėjote jį? Ar tikėjotės, kad pavyks pasiekti tiek, kiek pavyko?


– Šį sezoną pradėjome kaip 5-oji Betsafe-LKL komanda, tad jautėme publikos lūkesčius ateinančiam sezonui, tačiau mes į situaciją žiūrėjome realiai, kėlėme sau tikslą patekti į pirmąjį aštuntuką ir žaisti atkrintamosiose. 


Ar tikėjome, kad pateksime į geriausiųjų ketvertą? Taip, tačiau labai atsargiai. Esame jaunas klubas (šioje lygoje žaidžiame du sezonus), todėl įsitvirtinti tarp senbuvių nelengva ir vis dar augame, bręstame.

Jonavos ,,CBet" komanda apdovanota medaliais KMT turnyre.

Jonavos ,,CBet" komanda apdovanota medaliais KMT turnyre.



– Palyginus pirmąjį ir antrąjį sezoną, kuris iš jų jums buvo sunkesnis ir pareikalavo daugiau darbo?


Šis sezonas viršijo lūkesčius: ,,Betsafe-LKL“ užėmėme IV vietą, Citadele-KMT – II vietą. Pirmajame sezone mes buvome komanda, laimėjusi NKL ir pakilusi laipteliu aukščiau. Supratome, kad esame naujokai ir didelės įtampos nebuvo. Tačiau dirbome daug, kėlėme aukštus tikslus ir daug ko teko mokytis. Ruošdamiesi antrajam sezonui, jautėme žiūrovų, partnerių lūkesčius, tad pasiruošimas buvo sunkesnis. Išbandėme save kaip FIBA Europos taurės atrankos organizatorius, patiems į turnyrą prasibrauti nepavyko, tačiau baudų negavome, buvome gerai įvertinti FIBA. 


Sportas toks dalykas – laimėjai, išsimiegojai ir kitą dieną vėl turi įrodyti savo vertę iš naujo. Sėkmė yra visų sunkaus darbo pasekmė. Antrasis  sezonas baigėsi birželio 9 dieną, o 10 d.  prasidėjo III sezono darbai. Jau turime Betsafe-LKL licenciją, bendraujame su esamais ir būsimais partneriais, aktyviai ieškome žaidėjų... 


– Ko pritrūko, kad komanda patektų į Fiba Europos taurę? Ar tikitės, kad ateityje pavyks patekti į tarptautinį turnyrą?


– Tai buvo vienos pirmųjų mūsų rungtynių, kurios vyko prieš sezono pradžią,  tad komanda vis dar „klijavosi“, žinoma, mums netikėtas buvo Xavier Raynard Thames išvykimas, jis šiek tiek irgi išmušė iš vėžių. Ateitis – mūsų rankose, tikrai tikimės žaisti Europos turnyruose.


– Kokių tarptautinių turnyrų reikalavimus Jonavos klubas atitinka arba turi galimybių atitikti? Kuri opcija realiausia?  Jei prireiks atrankos, ar Jonava, kaip ir pernai, sieks galimybės ją organizuoti?


– Tuoj  pateiksime paraišką FIBA čempionų lygai, tada ir sužinosime, ar atitinkam. Labai norime ten patekti. O dėl atrankos rengimo Jonavoje, tai šiuo metu šito varianto nesvarstome, nes tai reikalauja didžiulių klubo lėšų.


– Viešai neretai diskutuojama, kad klubas turi sąlyginai kuklų biudžetą, bet surenka gerus žaidėjus. Kas klube vykdo šį procesą? Kaip pavyksta tai pasiekti? Ar tikimasi, kad kitam sezonui pavyks surinkti didesnį biudžetą?


– Renkantis žaidėjus daugiausiai dirba trenerių štabas, visi trys treneriai dirba vienodai sunkiai, svarbi jų ilgametė patirtis, ryšiai su klubais, treneriais, žaidėjais ir jų agentais. 


Aktyviai šiame procese dalyvauja ir klubo prezidentas Vaidas Vaškevičius, kuris per 20 metų NKL pirmenybėse puikiai atliko ir klubo prezidento, ir sporto direktoriaus pareigas, sukaupė didžiulę patirtį, kuri padeda ir dirbant Betsafe-LKL. Jam labai svarbu, kad žaidėjų kompetencija koreliuotų su gaunamu atlygiu. O dėl biudžeto, tai šiuo metu esame darbų įkarštyje ir dedam visas pastangas. 

Jonavos ,,CBet" organizuotos šventės, kurios metu padėkota visiems palaikiusiems, akimirka. Iš kairės K. Vaškevičius, Jonavos r. savivaldybės administracijos direktorius V. Majauskas, vicemerė B. Gailienė ir klubo prezidentas V. Vaškevičius.


– V. Šeškus buvo apdovanotas kaip geriausias LKL metų treneris. Ar tikėjotės, kad šis apdovanojimas atiteks būtent jam? Kaip manote, kas lėmė tokį sprendimą? 


– Artėjant sezono kulminacijai tikėjomės vis labiau, nes, kaip bebūtų, prieš sezono pradžią girdėjome daug prognozių pirmajam ketvertukui ir nei vienoje prognozėje nebuvo mūsų komandos. Jonavos „CBet“ rezultatai  daug kam tapo šio sezono netikėtumu.

Virginijus Šeškus – emocionalus, mėgstamas žiūrovų, žiniasklaidos, treneris. Daug kas juokauja, kad ateina pasižiūrėti ne tik rungtynių, bet V. Šeškaus emocijų. 


Kas lėmė, kad apdovanotas kaip geriausias LKL treneris? Čia reikia išskirti vyr. trenerio krepšinio strategiją, žaidėjų kompetenciją ir užsidegimą, norą atiduoti aikštelėje visas jėgas, vidinę atmosferą komandoje ir, žinoma, vyr. trenerio asistentų Virginijaus Sirvydžio, Pauliaus Malašausko, fizinio pasirengimo trenerio Luko Leskausko darbą ir atsidavimą krepšiniui. Manau, šis titulas yra visų bendro darbo rezultatas ir įvertinimas.

Jonavos ,,CBet" treneris V. Šeškus jubiliejinio 30-ojo „Betsafe-LKL“ sezono uždarymo renginyje.


– Kokie lūkesčiai artėjančiam sezonui? Ar planuojama, kad pavyks išlaikyti komandos sudėtį, panašią, kokia yra dabar? Ar galima tikėtis, kad trenerių štabas nesikeis?


– Dar anksti kalbėti apie ateinančio sezono lūkesčius, kadangi vyksta aktyvus darbas formuojant biudžetą, labai daug priklausys nuo turimų pinigų. O su žaidėjais turėjome vieno sezono kontraktus ir natūralu, kad po gero sezono jie nori pasitikrinti save rinkoje. 


Su dauguma žaidėjų kalbamės, daugelis jų išreiškė norą būti mūsų komandoje ir toliau, sako, kad čia jaučiasi vertinami, turi puikias galimybes atsiskleisti, laiku mokamas atlyginimas, puikūs Swan City Army fanai , tačiau yra dar ir žaidėjų agentai, kurie po puikaus sezono turi savo viziją. Taigi šiuo klausimu įtemptai  dirbame.


– Jonavos ,,CBet" viso sezono metu turėjo didelį sirgalių palaikymą. Kaip manote, kas lėmė tokį jų įsitraukimą?


– Visi žinome, kad krepšinis Lietuvoje – sporto šaka Nr. 1. Betsafe-LKL pirmenybės jonaviečiams – naujovė. Miestui pastačius areną gyventojai laukė aukščiausio lygio krepšinio kovų Jonavoje.

Komanda žaidė pasiaukojamai, buvo daug pergalių. Treneriai, žaidėjai palaiko puikius ryšius su sirgaliais. Be abejo, mūsų ypatingoji Swan City Army ir jos lyderiai, kurie sugeba uždegti ir įkvėpti. 

,,Swan City Army" pasivadinę sirgaliai savo komandą gausiai lydėdavo ir į kituose miestuose vykstančias varžybas.

– Prasidėjo vasara, ar tai reiškia atostogų pradžią, o galbūt ir jos metu vyksta svarbūs darbai? Kokie jie?


– Mums tai įtemptas metas. Darbai vyksta, išskyrus treniruočių procesą. Formuojamas biudžetas, komplektuojama komandą. Vyksta 2022/2023 m. sezono ūkinės veiklos užbaigimas, pasiruošimas 2023/2024 m. sezonui. 


– Dėkojame už pokalbį. 

Jonavos ,,CBet" ir A. Reipos nuotr. 

Jonavos krepšinio klubo vadybininkas K. Vaškevičius – apie pasiruošimą naujam sezonui ir galimus pokyčius

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 16 Jun 2023 14:06:43 +0300
<![CDATA[Iš Italijos – su pasaulio čempionės titulu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/italijoje-jonavietei-l-dagilytei-atiteko-pasaulio-cempiones-titulas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/italijoje-jonavietei-l-dagilytei-atiteko-pasaulio-cempiones-titulas Praėjusį savaitgalį Italijoje vyko NABBA kultūrizmo ir fitneso pasaulio čempionatas, kuriame rungėsi atstovai iš skirtingų šalių. Čempionate dalyvavo ir jonavietė Leta Dagilytė, Miss Toned Figure kategorijoje pelniusi pirmąją vietą.

Tikėjo savimi

Kaip sako pati Leta, į šį čempionatą jį vyko su geriausiomis nuotaikomis.

Įdėjau labai daug darbo į pasiruošimą, atidaviau visą save. Dėl to  tikėjausi gero rezultato ir į Italiją vykau su mintimi, kad galiu nugalėti.

Kai būdama ant scenos supratau, kad tapau pasaulio čempione, jaučiausi laiminga ir su dideliu dėkingumu žvelgiau į viską, kas įvyko, –  kalbėjo jonavietė. 

Jautė nuovargį

Čempionate nepavyko išvengti ir nemalonių netikėtumų.

Varžybose mano kategorijos pasirodymas vėlavo kelias valandas, tad jaudulys didėjo, o jėgos mažėjo.

Ne paslaptis, jog šioje sporto šakoje geriausią formą pasiekę sportininkai fiziškai jaučiasi prasčiausiai, –  pasakojo sportininkė.

Norėjosi ne tik poilsio

Paklausta, ko jai labiausiai norėjosi pasibaigus varžyboms, L. Dagilytė teigė, kad maisto skonių įvairovės.

Labiausiai norėjosi vandens ir saldumynų, vėliau –  sūraus maisto, tada –  vėl saldumynų. Be abejonės, norėjosi ir poilsio, –  šypsodamasi kalbėjo mergina.  

Apie ateities planus

Sudalyvavusi minėtose varžybose, L. Dagilytė uždarė šį savo varžybų sezoną. Nepaisant to, ilgo poilsio nuo treniruočių ji neplanuoja.

Ateinantį mėnesį ilsėsiuosi, sportuosiu minimaliai ir valgysiu subalansuotą mitybą su daugiau kalorijų.

Vėliau prasidės stipresnės treniruotės. Pasitarusi su treneriu, lipdysiu naują formą.

Ketinu ir toliau dalyvauti NAC federacijos organizuojamose varžybose, svarstau ir apie kitą kategoriją, –  ateities planus atskleidė L. Dagilytė.

Džiaugėsi trenerio pagalba

Kaip mergina yra sakiusi anksčiau, šiais metais ji į varžybų sceną žengė su kur kas geresne sportine forma.

Pasiruošimui skyriau daugiau laiko, o  pagalbos kreipiausi  į trenerį Paulių Jasiukaitį. Jis – vienas iš tituluočiausių kultūrizmo sportininkų Lietuvoje. Be abejonės, jo turimos  žinios ir patirčių bagažas stipriai prisidėjo prie mano esamo rezultato“, – kiek anksčiau duotame interviu sakė L. Dagilytė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Iš Italijos –  su pasaulio čempionės titulu

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Jun 2023 11:11:30 +0300
<![CDATA[Nepatikėjusi, kad kultūrizmas – ne jai, dabar L. Dagilytė džiaugiasi laimėjimais varžybų scenoje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepatikejusi-kad-kulturizmas-ne-jai-dabar-l-dagilyte-dziaugiasi-laimejimais-varzybu-scenoje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nepatikejusi-kad-kulturizmas-ne-jai-dabar-l-dagilyte-dziaugiasi-laimejimais-varzybu-scenoje Praėjusį savaitgalį  Čekijoje, Brno mieste, vyko atvirasis Čekijos bei Slovakijos NABBA kultūrizmo ir fitneso čempionatas. Jame dalyvavo keturi Lietuvos rinktinės sportininkai, tarp kurių – ir jonavietė Leta Dagilytė. Šiose varžybose vicečempionės medaliu pasipuošusi mergina pasakoja, kad laimėjimais pasidžiaugti ketina sezonui pasibaigus – dabar visą savo dėmesį ji skiria pasiruošimui Pasaulio čempionatui.


Pradėjo nuo plaukimo


Sportas Letos gyvenime atsirado dar vaikystėje. 


„Būdama dešimties metų lankiau plaukimo treniruotes, dalyvaudavau plaukimo varžybose ir man puikiai sekėsi. 
16 metų pradėjau lankyti sporto klubą. Tada žavėjausi kultūrizmu, bet treneris, pas kurį tuomet sportavau, sakė, kad mano sudėjimas netinka šiam sportui ir varžyboms ruoštis neverta. 


Sulaukusi pilnametystės, nusprendžiau išbandyti jėgos trikovės varžybas. Šiame sporte tai pat puikiai sekėsi, pavyko iškovoti ir absoliučios nugalėtojos titulą Lietuvoje. 


Įsitraukusi į jėgos sportą užsiauginau dar didesnį raumenyną. Vėliau, būdama 24-erių, kreipiausi į kultūrizmo srities specialistą Saulių Misevičių ir jis matė manyje perspektyvą, tad pradėjau ruoštis pirmosioms varžyboms“, –pasakojo mergina, pridurdama, kad dabar rungiasi „Toned figūra“ kategorijoje, kur vertinamos kūno proporcijos, raumens išdirbtumas nepamirštant moteriškos elegancijos ir estetikos.


Antrasis sezonas 


Šis varžybų sezonas Letai – antrasis. Pirmajame sezone jai pavyko pelnyti ne vieną laimėjimą, tačiau šiais metais pasiekti rezultatai dar iškalbingesni – kaip sako ji pati,  pasiekta kur kas geresnė sportinė forma. 


„Latvijoje, NAC federacijos organizuojamose varžybose, man pavyko laimėti pirmą vietą savo kategorijoje. Lietuvoje, NAC varžybose, taip pat laimėjau pirmą vietą bei buvau pripažinta absoliučia nugalėtoja. Čempione ir absoliučia nugalėtoja esu pripažinta ir Lietuvoje vykusiose varžybose, kurias organizavo NABBA federacija.


Lyginant su praėjusiu sezonu, šiais metais man pavyko pasiekti akivaizdžiai geresnę formą. Pasiruošimui skyriau daugiau laiko, o  pagalbos kreipiausi  į trenerį Paulių Jasiukaitį. Jis – vienas iš tituluočiausių kultūrizmo sportininkų Lietuvoje. Be abejonės, jo turimos  žinios ir patirčių bagažas stipriai prisidėjo prie mano esamo rezultato“, – teigė L. Dagilytė. 


Aiškus planas


Paklausta apie tai, kaip vyksta pasiruošimas varžyboms, mergina pasakoja apie aiškiai sustyguotą treniruočių bei mitybos planą. 


„Pasiruošimo laikotarpiu sportuoju 6-7 kartus per savaitę. Laikausi griežtai subalansuotos mitybos, valgau 5-6 kartus per dieną. 


Pasiruošimo laikotarpiu tenka atsisakyti visų pramogų, švenčių ir kelionių. Anksčiau propagavau vegetarizmą, tačiau mitybą teko keisti: dėl vegetarinės mitybos pradėjo drastiškai kristi raumens masė, ką pastebėjau nuolat atliekant kūno analizės testus.


Pats griežčiausias pasiruošimas vyko apie 6 mėnesius“, – pasakojo sportininkė.


 Scena baimių nekelia


Lipdama į varžybų sceną L. Dagilytė jaučiasi rami.


„Žinau, kad padariau viską, ką galėjau geriausio, o patį rezultatą palieku vertinti teisėjams. Scenoje jaučiuosi laisvai ir užtikrintai. Mėgaujuosi scenine aplinka, esama emocija. 


Kalbant apie jausmus, kuriuos patyriu laimėjus, tuomet jaučiuosi įvertinta ir motyvuota siekti vis aukštesnio rezultato. 


Šį sezoną varžybos vyksta kas savaitę, tad kas kartą norisi pasirodyti vis geriau. Dėl to visą džiaugsmą pasilieku laikotarpiui, kai užbaigsiu sezoną ir pradėsiu poilsio etapą“, – kalbėjo mergina. 


Apie kritikus


Ne paslaptis, kad treniruoti moterų kūnai vis dar sulaukia ne tik palaikančių replikų: esą raumenys – nemoteriškas dalykas. Paklausta apie tai, L. Dagilytė pasakoja, kad įžeisti bandantys kritikai jai emocijų nekelia. 


„Man patinka žmonės, kurie kažko siekia ir išsiskiria iš pilkos masės. Tokie nežarsto neadekvačių replikų ar nepagrįstų nuomonių, nes žino kaip sunku yra siekti savo svajonių bei su pagarbą palaiko mano idėjas, kaip ir aš jų.


 O tų, kurie bando įkasti ar kažkaip pašiepti, man tiesiog gaila. Todėl nenaudoju savo energijos siekdama jiems kažką įrodyti“, – kalbėjo sportininkė. 


Palaikymas ir motyvacija


Iš kur ji semiasi motyvacijos? 


„Mane motyvuoja pats iššūkis bei idėja, kiek daug gali žmogaus kūnas, suvokimas, kad mes patys esame kūrėjai ir nieko nėra neįmanomo. 


Taip pat artimų žmonių, trenerio, draugų bei bendraminčių palaikymas. Jį jaučiu visada... Dėl to labai džiaugiuosi, o kartu stengiuosi ir palaikyti kitus", – teigė pašnekovė.  


Laukia paskutinės varžybos 


Netrukus, birželio 10-ąją, L. Dagilytės  laukia paskutinės šio sezono varžybos.


„Italijoje vyks NABBA Pasaulio čempionatas. Kalbant apie mano lūkesčius jame, pagrindinis mano tikslas padaryti tai, ką galiu geriausio. Tiesiog džiaugiuosi, kad turiu galimybę atstovauti Lietuvai ir lipti į sceną su stipriausiomis šios sporto šakos atletėmis, o toliau jau liks tik mėgautis scena  bei gera emocija“, –  pokalbio pabaigoje sakė L. Dagilytė. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Nepatikėjusi, kad kultūrizmas – ne jai, dabar L. Dagilytė džiaugiasi laimėjimais varžybų scenoje

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Jun 2023 10:23:32 +0300
<![CDATA[Smurtas artimoje aplinkoje: kiek dėmesio jam skiriama socialinės globos ir medicinos įstaigose?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smurtas-artimoje-aplinkoje-kiek-demesio-jam-skiriama-socialines-globos-ir-medicinos-istaigose https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smurtas-artimoje-aplinkoje-kiek-demesio-jam-skiriama-socialines-globos-ir-medicinos-istaigose Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ekspertės Ugnė Grigaitė ir Greta Klidziūtė išanalizavo, kaip Lietuvos socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros įstaigose rūpinamasi smurto artimoje aplinkoje prevencija. Jų teigimu, mechanizmas nėra išvystytas, specialistams trūksta žinių, o patvirtintose tvarkose – kompleksinio požiūrio į smurtą.

Kodėl socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros įstaigoms turėtų rūpėti smurto artimoje aplinkoje prevencija?

U. Grigaitė: Smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitusi ir opi problema. Pasaulinė statistika rodo, kad bent 1 iš 3 moterų tai patiria bent kartą per savo gyvenimą, o moterys su negalia – dar dažniau. Viena pavojingiausių vietų moterims yra jų pačių namai. Moterims, gyvenančioms socialinės globos įstaigose, šios institucijos tampa artimąja aplinka („namais“), todėl ir su smurtu artimoje aplinkoje ar jo prevencija susiję aspektai yra aktualūs šių paslaugų teikėjams (-oms).

Dauguma žmonių visuomenėje smurtą artimoje aplinkoje atpažįsta kaip socialinę, žmogaus teisių ar lyčių nelygybės problemą, bet reikia nepamiršti, kad kartu tai yra ir milžiniška visuomenės sveikatos bei psichikos sveikatos problema. Moterys, nukentėjusios nuo tokio smurto, yra kelis kartus didesnėje rizikoje patirti ne tik fizinės, bet ir psichikos sveikatos sutrikimus. Taigi, šios žinios socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros specialistams (-ėms) yra itin reikalingos norint tinkamai ir efektyviai suteikti reikiamas paslaugas.

Kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kitais partneriais įgyvendindamos bendrą projektą, ištyrėte socialinės globos įstaigų bei stacionarių psichikos sveikatos priežiūros institucijų patvirtintas tvarkas. Teigiate, kad jose nėra informacijos apie negalios ir lyties sankirtas smurto kontekste. Kodėl ši sankrita svarbi?

U. Grigaitė: Ir negalia, ir lytis yra nuolat besivystančios sąvokos, susijusios su visuomenės raida, istoriniu kontekstu, išankstinėmis žmonių nuostatomis ir struktūrine diskriminacija. Negalios ir lyties sąveika gali prisidėti prie didesnio asmens pažeidžiamumo, lemti daugialypę diskriminaciją. Moterys su negalia, lyginant su moterimis be negalios, susiduria su didesne rizika patirti smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvoje vykdyto tyrimo duomenimis, 93 proc. apklaustų moterų su negalia, patyrusių smurtą, nurodė bent kartą per gyvenimą patyrusios psichologinį smurtą ir net 84 proc. – fizinį. Trečdalis respondenčių nurodė, kad pagalbos niekur nesikreipė. Visuomenėje vis dar vyrauja stigma,

daug neigiamų nuostatų ne tik apie žmones su psichikos sveikatos sutrikimais ar psichosocialine negalia, bet ir apie moteris. Šie stereotipai vienas kitą papildo ir sustiprina.

Kiek dėmesio apžvelgtose tvarkose skiriama smurto dėl lyties prevencijai / pagalbos nukentėjusioms teikimui? Ar toks mechanizmas pakankamas?

G. Klidziūtė: Kaip ir nacionaliniu, taip ir praktiniu lygmeniu matome, kad smurtui dėl lyties nėra skiriama pakankamai dėmesio. Socialiniame ir psichikos sveikatos sektoriuose situacija yra panaši. Nors socialinės globos įstaigose egzistuoja nemažai mechanizmų, kuriuose išskiriama smurto prevencija, aprašoma reakciją į jį, taikomais veiksmais ir pagalbos būdais neatsižvelgiama į faktą, kad moterys neproporcingai dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje. Teikiant psichikos sveikatos paslaugas dažniausiai remiamasi nacionaliniais teisės aktais, vidinėse tvarkose smurtas atspindimas tik pirminiame lygmenyje. Pavyzdžiui, vidaus tvarkos taisyklėse nurodant, kad visi pacientai (-ės) turi teisę nepatirti smurto. Tai reiškia, kad planuojant prevenciją ar teikiant paslaugas nukentėjus nuo smurto, gali būti neatsižvelgiama į lyties aspektą, dar komplikuočiau gali būti teikiamos paslaugas moterims su negalia. Nuo liepos 1 d. įsigalios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai. Jais pripažįstama, kad moterys daug dažniau nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. Tai gali būti tinkama pradžia egzistuojančių praktinių mechanizmų tobulinimui įtraukiant lyties aspektą.

Ataskaitoje, šalia smurto artimoje aplinkoje bei smurto dėl lyties, minite ir institucinį smurtą. Kokia yra pastarojo požymiai? Kokių pasekmių toks smurtas gali turėti?

U. Grigaitė: Instituciniu smurtu laikomas žeminantis, nepagarbus, atsainus valstybės institucijų darbuotojų elgesys, kylantis iš neigiamų nuostatų apie negalią ar apie labiau pažeidžiamą žmonių su negalia padėtį. Tai ypač aktualu tokiose valstybinėse institucijose kaip socialinės globos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai. Gyventojų kasdienės rutinos, saugumo jausmas ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo darbuotojų elgesio ir kompetencijos. Darbuotojų smurtas prieš gyventojus gali turėti įvairialypes neigiamas pasekmes paslaugų gavėjų gyvenimui, saugumui, sveikatai ir gerovei.

Ar minėtose įstaigose skiriama pakankamai dėmesio institucinio smurto prevencijai?

G. Klidziūtė: Institucinio smurto prevencijos apybraižas galime rasti vidaus tvarkos taisyklėse. Jose visuomet nurodama, kad smurtas netoleruojamas nei prieš paslaugų gavėjus (-as), nei prieš darbuotojus (-as). Visgi konkrečių priemonių, mechanizmų, kurie padėtų užtikrinti aplinką be institucinio smurto, trūksta. Šį trūkumą įvardija ir patys specialistai (-ės), drauge paminėdami (-os), kad sėkmingai tokio smurto prevencijai svarbu ne tik organizacijos viduje veikiantys mechanizmai, bet ir pačių darbuotojų įgūdžiai ir žinios, specialistų (-čių) psichologinio atsparumo stiprinimas dirbant su sudėtingomis situacijomis.

Kiek dėmesio įstaigos skiria seksualinio, ekonominio ir psichologinio smurto prevencijai bei reagavimo mechanizmo kūrimui?

G. Klidziūtė: Nagrinėdamos tvarkas ir kalbėdamos su specialistais (-ėmis) pastebėjome, kad įstaigoms rūpi smurto tema, ji laikoma svarbia, bet kartais pritrūksta žinių, kaip kurti saugią aplinką, tinkamai reaguoti į smurto apraiškas. Vienas esminių trūkumų planuojant prevenciją ir reagavimą yra tai, jog į smurto apibrėžimą žiūrima pakankamai bendrai – nėra vertinama skirtingų smurto formų raiška ir poveikis. Smurtas yra labai kompleksinis ir daugialypis reiškinys, atsirandantis dėl skirtingų priežasčių, nuo kurių praktikoje priklauso ir skirtingos prevencijos priemonės, atpažinimas, reakcija bei pagalba. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – socialinės globos įstaigos dažnai turi pasitvirtinę tvarkos aprašus, kaip bendrai reaguoti į smurtą, taip pat – ir finansinio išnaudojimo prevencijos tvarkas, apimančias ekonominio ir iš dalies institucinio smurto prevenciją.

Kaip gydytojai (-os) ir socialiniai darbuotojai (-os) gali identifikuoti, kad asmuo patiria smurtą?

U. Grigaitė: Smurto (fizinio, psichologinio, ekonominio ar seksualinio), patiriamo artimoje aplinkoje, požymiai gali būti labai skirtingi, subtilūs ir nebūtinai akivaizdūs. Žinoma, fizinį smurtą atpažinti gali padėti fiziniai ženklai: mėlynės, sužalojimai, nudegimai, įkandimo žymės ir pan. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jeigu sužalojimai neatitinka pateikto paaiškinimo apie jų kilmę.

Ar prieš moterį smurtaujama psichologiškai, pavyzdžiui, galima pastebėti, kai ji (ypač prie savo partnerio ar globėjo) gūžiasi, nudelbia akis į žemę, nuolankiai elgiasi, turi žemą savivertę, patiria emocinį išsekimą, nerimą, depresiją, miego ar mitybos bei psichosomatinius sutrikimus ar kt. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jeigu jos partneris ar globėjas vizitų metu visuomet reikalauja dalyvauti kartu, užtildo moterį, dominuoja ar tiesiog kalba už ją. Pastebėjus tokius ir panašius požymius, labai svarbu apie tai moters klausti jautriai ir tik akis į akį, ne partnerio, globėjo ar kitų asmenų akivaizdoje.

Smurtas turi ilgalaikį poveikį. Ar institucijų darbuotojai (-os) yra pasiruošę (-usios) dirbti su moterimis, smurtą patyrusiomis praeityje ir dėl jo vis dar jaučiančiomis pasekmes?

U Grigaitė: Neretai nuo artimoje aplinkoje patirto smurto fakto, iki tol, kol moteris pagaliau gali apie tai prabilti ir ieškoti pagalbos, praeina daug mėnesių ir net metų, o pasekmės išlieka ir dešimtmečius. Taigi, specialistams (-ėms) būtinai reikia reguliariai kelti savo kompetenciją bei didinti žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Kalbu ne tik apie tai, kaip tinkamai atsižvelgti į paslaugų gavėjų poreikius, bet ir užtikrinti smurto prevenciją. Šiuo metu, deja, to trūksta. Psichikos sveikatos priežiūros specialistai (-ės) neretai smurtą laiko išskirtinai socialine problema – savo vaidmens prevencijoje ar teikiant pagalbą jie nemato. Ne visuomet pavyksta ir atpažinti, kad traumuojančios smurtinės patirtys galėjo paveikti paslaugų gavėjų psichikos sveikatą.

G. Klidziūtė: Šiuo atveju, tiek moteriai, patyrusiai smurtą, tiek specialistams (-ėms) svarbus paprastumas ir aiškumas – o kas toliau. Algoritmo, kaip reaguoti į smurtą, sukūrimas įstaigose galėtų labai palengvinti pagalbos gavimo kelią bei įgalintų specialistus (-es) drąsiau teikti pagalbą.

Ko reikėtų, kad smurto prevencijos ir pagalbos nukentėjusiems (-oms) mechanizmas institucijose veiktų kokybiškai?

U. Grigaitė: Paslaugų teikėjams (-oms) – specializuotų žinių ir įgūdžių, pagarbos, įsiklausymo, individualaus požiūrio į kiekvieną nuo smurto nukentėjusį asmenį ir jų situaciją, individualaus poreikių įvertinimo ir atliepimo. Įstaigoms – tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sistemingo ir nuoseklaus skirtingų specialistų darbo kartu, aiškiai apibrėžtų vieningų ir kokybiškų atsako į smurtą bei smurto prevencijos algoritmų.

G. Klidziūtė: Smurto problemos kompleksiškumo įvertinimas yra vienas iš esminių veiksnių, galinčių pagerinti esamą padėtį. Visuose mechanizmuose reikėtų pripažinti, kad moterys smurtą artimoje aplinkoje patiria neproporcingai dažniau, o moterys su negalia susiduria su dar didesne rizika nuo jo nukentėti. Turime investuoti į specialistų (-čių) žinių ir įgūdžių stiprinimą, sudaryti sąlygas skirtingų sektorių bendradarbiavimui. Be to, kalbėdami apie smurtą artimoje aplinkoje turėtume nuolat akcentuoti ir lyčių lygybės aspektą.

Smurtas artimoje aplinkoje: kiek dėmesio jam skiriama socialinės globos ir medicinos įstaigose?

Smurtas artimoje aplinkoje: kiek dėmesio jam skiriama socialinės globos ir medicinos įstaigose? Smurtas artimoje aplinkoje: kiek dėmesio jam skiriama socialinės globos ir medicinos įstaigose? ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Jun 2023 10:09:52 +0300
<![CDATA[Aktorius ir režisierius Paulius Tamolė: reikia mokytis ginti Tėvynę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktorius-ir-rezisierius-paulius-tamole-reikia-mokytis-ginti-tevyne https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktorius-ir-rezisierius-paulius-tamole-reikia-mokytis-ginti-tevyne Paulius Tamolė – aktorius ir režisierius, trijų vaikų tėtis, skautas, šaulys, o dabar – ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų 801-osios nekinetinių operacijų kuopos karys. Paulius pasakoja apie tai, kokias žinias įgijo Savanorių pajėgose, kaip sekasi teatrą suderinti su tarnyba kariuomenėje ir ką pasakytų tiems, kurie dar svarsto, ar jau metas mokytis ginti Tėvynę bei įgyti pilietiniam pasipriešinimui būtinų įgūdžių.

 

Kai prasidėjo 2014 metų įvykiai Ukrainoje, supratome, kad reikės ruoštis. Taip tarp draugų susidarė branduolys žmonių, kurie vieną dieną davė priesaiką ginti, aukoti savo gyvybę vardan Lietuvos. Visi mes pradžioje tapome šauliais. Kas tie mes? Mes – tai reklamos, kūrybos, žiniasklaidos žmonės, turime savo rate ir šoferį – Benediktą Vanagą. Susitikome visi Lietuvos šaulių sąjungoje, į kurią su dar trimis broliais atėjau iš Lietuvos skautijos. Aš vienintelis iš teatro, nors dabar 801-joje KASP NOKo (Krašto apsaugos savanorių nekinetinių operacijų) kuopoje jau sutikau vieną kolegą, o Šaulių sąjungoje teatro žmonių tikrai yra daugiau.

Iš kur gimė poreikis mokytis ginti Tėvynę? Iš šeimos ar iš vidinio supratimo?

 

Taip, šeimoje būta svarbių momentų. Močiutė pasakojo prieš miegą istorijas apie partizanus... Tuos pasakojimus girdėjau, kai dar buvo sovietiniai laikai, po to buvo Atgimimas. Bet didžiausią įtaką man padarė skautai. Šūkis „Dievui, Tėvynei, artimui“ labai aiškiai suformavo vertybes. Čia sutikau draugus – tris brolius skautus, kurių dėka vėliau tapau šauliu, dar vėliau – visi kartu tapome kariais, tarnaujančiais KASPe. Būtent skautams esu dėkingas už tai, kad suformavo mane, už žinojimą, jog pasaulį po savęs reikės palikti truputį gražesnį nei jį radau. Kad, broli, yra laikas, kai tau duoda, bet ateis laikas, kai duoti reikės tau. Skautų savanorystė yra paremta dalijimusi – yra laikas, kai tau duoda broliai ir sesės, bet ateina laikas, kai tampi vyresniu ir tuomet turi gražinti. Be šito „gauti ir duoti“ mūsų gyvenimuose niekas nevyksta. Tai amžini mainai.

Kai atėjau į Lietuvos šaulių sąjungą, supratau dar vieną dalyką. Žiūriu per pratybas į tuos 300 šaulių, į tuos nuostabius 300 brolių ir seserų, ir matau, kad jie visi turi, ką prarasti – šeimą, verslą, karjerą, pripažinimą... Visa tai ir sudaro žodį Tėvynė. Visa mūsų istorija rodo, kad ne duoną ir ne bites mums reikia mokytis auginti, o imti šautuvą ir mokytis šaudyti. Mums reikia mokytis ginti. Nori taikos – ruoškis karui.

Su tais bendraminčiais aš ir keliauju tuo ruošimosi keliu. Po kiekvienų pratybų palinkime vienas kitam: „Broliai, tikėkimės, kad mums to niekada neprireiks“.

Paminėjote mainų sistemą gyvenime – kad gautum, turi duoti. Aktorystė ir režisūra – ką ji duoda KASP? Kaip įdarbinate teatro, aktorystės žinias, tarnaudamas kariuomenėje?

 

Principai visur yra vienodi. Jeigu mes, aktoriai, norime sukurti gerą spektaklį, turime daug repetuoti. Jeigu norime padaryti kariuomenę stiprią, reikia daug drilinti. Sportininkams – treniruotis. Viskam reikia ruoštis. Tą labai puikiai suprantu. Taip pat žinau, kad karys turi ne tik mokėti kariauti ginklu, bet ir mokėti kariauti žodžiu, turi įkvėpti kitus – čia tikrai praverčia aktorystės žinios. Juk vado įsakymo skelbimas yra tobulas monologas, kurį sakai savo kariams. Tik teatre – vaidini ir įsivaizduoji, o čia – žiūri kariams į akis. Dalinuosi oratorystės, viešojo kalbėjimo žiniomis. Yra civilių ir karių bendradarbiavimo kuopa – mokau, kaip bendrauti, kaip nusiteikti, kaip tam ruoštis, juk tai irgi tam tikras nusiteikimas vaidmeniui.

Kita vertus, kariuomenėje yra labai daug čia ir dabar buvimo. Tas čia ir dabar – tai taip pat vienas iš pagrindinių scenos principų. Jeigu pratybų metu budėdamas poste kur nors mintimis nuklysi, žiūrėk – jau priešas prie tavęs stovi. Visąlaik turi būti budrus. Lygiai taip pat turi būti budrus ir scenoje. Jeigu užmigsi, pražiopsosi eilutę, po tavęs replikos nepasakys tavo kolega, iširs spektaklio ritmas. Dėsniai teatre ir kariuomenėje yra labai, labai panašūs.

O kokias patirtis iš kariuomenės atsinešate į teatrą, atliekant vaidmenis ar režisuojant spektaklį?

 

Patirtys kariuomenėje duoda labai daug naudos. Ir aktorius, ir karys turi turėti puikiai paruoštą kūną. Be to, aš atpažįstu labai daug scenos judesio kariuomenėje – pavyzdžiui, granatos mėtymas, šliaužimas. Yra tokia meno rūšis buto – tai šokis, gimęs po atominės bombos sprogimo Hirošimoje. Jo esmė – arba labai labai lėtas arba labai labai intensyvus judesys. Atominė bomba – kraštutinis išgyvenimas, todėl ir scenoje siekiama kraštutinių judesių. Pavyzdžiui, žiūrovas nemato kaip šokėjas eina iš vienos scenos vietos į kitą, nematai, kaip tas žmogus juda, bet performanso pabaigoje šokėjęs būna į tą kitą tašką nuėjęs. Taigi čia kaip snaiperio sėlinimas – stovi pievoje, žiūri į jį, o snaiperis prieina prie tavęs nemačiomis. Taigi čia tas pats!

 

Teatras, šeima, vaikai, tarnyba KASP – kaip šios sritys dera jūsų gyvenime?

 

Svarbu mokėti planuoti laiką – yra momentų, kai statai spektaklį, yra momentų, kai eini į pratybas. Bandau padalinti save pagal tai, kas tuo metu yra svarbiausia. Esu savanorių pajėgose, todėl dažniausiai treniruojamės savaitgaliais. Kartais būna, kad išeinu statyti spektaklio ir neturiu laiko pratyboms, nesu pats pavyzdingiausias, stropiausias karys savanoris (linkėjimai mano kuopos vadui, jeigu skaitys). Tačiau galimybė tarnauti ir dirbti savo darbą – yra didelės vertės. Jaučiu, kad galiu ne tik gauti iš kariuomenės, bet ir duoti tai, ką žinau.

Žinios ir įgūdžių, kuriuos įgijote KASP. Ar klausinėja jūsų draugai, kolegos, ko išmokote Savanorių pajėgose, pratybose? Ką jiems pasakojate?

 

Tai taip! Prisimenu savo pirmąsias pratybas – tikrai prastai pasirodžiau „Rembo“ filmų prisižiūrėjęs – mane labai greitai nušaudavo. Kol supratau, kol perkandau tam tikrus dėsnius. Pavyzdžiui, kad negali „užvirti“, nes jeigu „užvirsi“ – eisi kaip drugelis į liepsną. Protas visada turi išlikti budrus. To tai tikrai išmoksti. Išmokau, kaip veikia ginklas. Jeigu ateis diena „X“, trauksim ginklus. Žinosim, kaip saugiklis nusileidžia, kaip ginklas iššauna, kaip nusitaikyti. Dabar aš jaučiuosi tikrai ramiau.

Ką pasakytumėt žmogui, kuris dar abejoja ar verta, ar reikia tokių žinių? Kodėl turėtume apsvarstyti galimybę atlikti tarnybą, įsijungti į savanorių pajėgas ar tapti šauliu?

 

Pirma, pasiskaitykite istorijos knygas! Argi jūs nematote, šalia ko mes gyvename? Jie visada ėjo, eina ir eis. Nežinau geresnės motyvacijos. Skaitykite knygas, darkart perskaitykite istorijos vadovėlius.

Antra, atsakykite į klausimą, ką darysite, jeigu Lietuvoje kažkas atsitiks? Visos sienos užsidarys. Ir ką veiksite? Kolaboruosite? Tada, kaip sako Šaulių sąjungos vadas, mes karą laimėsime ir ateisime pasiaiškinti.

Rimtai, pagalvokite apie dieną „X“ ir atsakykite sau į klausimą, ką veiksiu aš? Nebūtinai reikia imti ginklą į rankas ir šaudyti, galbūt jūs – puikus žmogus, kuris dirba resursų, logistikos grandinėje? Dėl mūsų visų saugumo, kad jūsų nenušautų ar pats savęs neperšautumėte, ateikite pasimokyti, kaip tą daryti.

KAM info. 

Aktorius ir režisierius Paulius Tamolė: reikia mokytis ginti Tėvynę

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 02 Jun 2023 09:59:00 +0300
<![CDATA[Aktyvi gimnazistė M. Tauginaitė – apie „šiuolaikinius jaunuolius’’, jaunimo politiką ir savanorystę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktyvi-gimnaziste-m-tauginaite-apie-siuolaikinius-jaunuolius-jaunimo-politika-ir-savanoryste https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktyvi-gimnaziste-m-tauginaite-apie-siuolaikinius-jaunuolius-jaunimo-politika-ir-savanoryste Melita Tauginaitė – Jonavos Senamiesčio gimnazijos devintokė, kurios vardą bei  pavardę galima išgirsti veiklose, susijusiose su jaunimo politika. Be to, savanorystėje prasmę atradusi mergina sava patirtimi noriai dalijasi ir su kitais mokiniais. Kaip sako ji pati, Jonavoje jaunimui siūlomų veiklų netrūksta, tačiau kartais jo motyvaciją prigesina ne kas kitas, o noras greitai pasiekti taip trokštamų rezultatų. 


Patraukė dėmesį


Peržvelgus šešiolikmetės veiklas – akivaizdu, kad savanorystė ir įsitraukimas į jaunimo organizacijas yra neatsiejama jos kasdienybės dalis. 


„Esu įsitraukusi į Lietuvos moksleivių sąjungos bei Jonavos r. jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas’’ veiklas. Taip pat, prieš kelias dienas buvau patvirtinta Jonavos r. savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudėtyje. Tuomet, kai priėmiau sprendimą visą savo dėmesį ir atsakomybę skirti mokslams, nes tai visad buvo ir bus mano prioritetas, šios organizacijos pradėjo vis labiau kaustyti mano dėmesį, kadangi jaunų žmonių interesai, švietimas, kokybiškas ugdymas yra jų pamatas’’, – paklausta, kas paskatino ją tapti aktyvia jaunimo politikos atstove, pasakojo jonavietė.


Laiko didžiausiu įvertinimu


M. Tauginaitė dar šį pavasarį patvirtinta ir Lietuvos moksleivių sąjungos nacionalinio biuro regioninių reikalų koordinatore. Kokios atsakomybės jai pavestos?


„Balandį naujuoju Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentu tapo Jonas Trumpa. Buvau pakviesta tapti Jono rinkiminės komandos dalimi, o laimėjus rinkimus šūkis #revoliucija tapo plačia bei svarbių prasmių pilna, kasdienine mano motyvacija (aut.past. šypsosi).


 Regioninių reikalų koordinatorius turi siekti suteikti visokeriopą pagalbą LMS padaliniams, padėti jiems organizuoti savo veiklą, užtikrinti, kad ji būtų kokybiška, efektyvi ir tvarkinga, nepažeidžianti organizacijos įstatų. Šiuo metu tai laikyčiau didžiausiu savo įvertinimu, tačiau brangiausias mano laimėjimas, kurį nuolat stengiuosi prioritetizuoti, yra mano asmeninė pažanga. Didžiausi mano įkvėpėjai yra žmonės, iš kurių galiu mokytis. Nesvarbu, mokytojas, mama ar draugas tai bebūtų’’, – kalbėjo gimnazistė.


Yra kur tobulėti


Pasiteiravus, ar jaunimo politikai Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio, ar ji nenustumta į mūsų rajono politikos paraštes, M. Tauginaitė pamini ne vieną tobulintiną sritį.


„Jeigu reikėtų pateikti situaciją iliustruojantį pavyzdį, man yra tekę dalyvauti diskusijoje, kurioje tam tikri politikai suformavo mintį, jog jaunimo reikalų taryba nesukuria jokios pridėtinės vertės. Paprastai ministerija, seimo nariai, prezidentūra palankiau išklauso, girdi, leidžiasi į glaudesnį dialogą nei savivaldybių merai ar švietimo skyriai. 


Mūsų mieste bei mokyklose dažniau girdžiu į viešumą keliamas problemas tokias kaip rūkymas ar alkoholio prevencija, tačiau karjeros ugdymas, emocinė sveikata, lytinis švietimas, jaunimo politika yra dažnai paliekamos užnugaryje. Mano asmenine nuomone, nėra nepatogių temų. Yra tik nepatogus požiūris į jas’’, – kalbėjo moksleivė. 


Sporto pamokos


Prieš ketverius metus visą savo laisvą laiką Melita skyrė sportui. Pastarasis, pačios moksleivės žodžiais tariant, taip pat davė savų pamokų. 


„Septyni metai praleisti sportinių šokių salėje, laimėjimai ir paskutinės vietos, išmokė vertinti ne medalius, o įdėtas pastangas. Turbūt tuomet net nebūčiau pagalvojusi, kad mano laisvalaikis nukryps į savanorystę. Šiuo metu labai tuo džiaugiuosi ir vertinu kiekvieną galimybę, kurią ši veikla man suteikia kiekvieną dieną’’, – teigė jonavietė.


Visi - skirtingi 


Kai kalbama apie „šiuolaikinį jaunimą’’, viešojoje erdvėje neretai galima išgirsti, kad šiam trūksta atsakomybės, o didžiąją savo laisvo laiko dalį jaunuoliai skiria ne aktyviai veiklai, bet telefonams. Tai koks tas „šiuolaikinis jaunimas’’ pačio jaunimo akimis? Išgirdus tokį klausimą, M. Tauginaitė tik šypteli ir nė nedvejodama atsako, kad įvairus. 


„Vesdama pamokas mokyklose apie savanorystę ir bendraudama su kitais moksleiviais dažnai susidarau įspūdį, jog dažnas moksleivis save realizuoja sporte, tačiau nevyriausybinių organizacijų skaičius mūsų mieste, kurios dirba su jaunimu rodo, kad jaunimas renkasi skirtingai. 


Žinoma, jaunimo įsitraukimas į visuomeninę veiklą Lietuvoje vis dar yra ypatingai mažas. Savanoriai iš mažesnių miestelių nuolat suka galvas, kaip pritraukti naujų kolegų ir užsiauginti naujus lyderius, tačiau suteikiant kokybišką lyderystės perdavimo principą, manau, jog viskas yra įmanoma, kad galėtume judėti link teigiamos pažangos. Šis jaunimas auga laisvesnis, o aš ypatingai vertinu tai, jog mokykloje, kurioje mokausi, nesu suvaržoma į tam tikrus suaugusiųjų įsivaizduojamus rėmus’’, – kalbėjo mergina. 


Kelias -– netrumpas 


Paklausus, ar jos akimis Jonavos jaunimas gali skųstis veiklos trūkumu, M. Tauginaitė atsako, kad anaiptol. 


„Mūsų miestas siūlo tikrai plačias veiklų galimybes jaunimui. Manau, kad dažna problema yra ta, jog pabandę tam tikras veiklas ar užsiėmimus ir negavę norimo rezultato staiga, nustojame bandyti. 
Viena didžiausių gyvenimo suteikiamų švenčių man yra užsiimti mylima veikla.

Dažnai tai reikalauja nueiti ilgą kelią, kad atrastume, kas iš tikrųjų mus džiugina, tačiau niekada neleidau sau, kad nesėkmė būtų priežastis, kodėl sustoju bandyti iš naujo. Nuo mažumos augau su mamos brandinama mintimi, jog žmogus nėra robotas ir neturi būti gabus visur. Galbūt dėl to dažnai neleidžiu sau pasiklysti tarp didelių, sau išsikeltų lūkesčių’’, – kalbėjo jonavietė.


Žavi ir įkvepia


Pasakodama apie savo veiklas M. Tauginaitė pabrėžia neabejojanti, kad prie gerų pokyčių prisidėti gali kiekvienas. 


„Manau, jog kiekvienas iš mūsų esame pokytis ir tik nuo mūsų priklauso, į kurią pusę jį pakreipsime. Tuo jaunimo organizacijos mane ir žavi labiausiai. 


Jos yra drąsios, veržlios bei laisvos pokyčiams, kurių dalimi gali būti kiekvienas iš mūsų’’, – kalbėjo jonavietė. 


Turi tikslą


Mergina jau žino ir kokiu keliu pasuks baigusi mokyklą.


„Dar ketvirtoje klasėje sau pasakiau, kad užaugusi būsiu žurnaliste. Beveik prieš metus baigiau jaunųjų žurnalistų akademiją ir kiekvieną dieną primenu sau jausmą, kai stovėjau priešais suflerį ir skaičiau žinias.

Tiesą sakant, aš visiškai neturiu „plano b, nes nuolat „degu dėl savo svajonės. Kai pasidaro sudėtinga įveikti tam tikrus dalykus, mokslus sau apsibrėžiu kaip pagrindinį įrankį svajonei pasiekti. Svarstau, kad motyvacijos man netrūksta ir todėl, kad turiu aiškų tikslą.
Belieka tik žengti kartu su juo koja kojon’’, – pokalbio pabaigoje sakė M. Tauginaitė. 



Aktyvi gimnazistė M. Tauginaitė – apie „šiuolaikinius jaunuolius’’, jaunimo politiką ir savanorystę

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 26 May 2023 18:25:04 +0300
<![CDATA[Aktyvus jonavietis N. Petkevičius save atrado ir krepšinio varžybų komentatoriaus rolėje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktyvus-jonavietis-n-petkevicius-save-atrado-ir-krepsinio-varzybu-komentatoriaus-roleje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/aktyvus-jonavietis-n-petkevicius-save-atrado-ir-krepsinio-varzybu-komentatoriaus-roleje „Jo pilna visur“– jei reikėtų keliais žodžiais apibūdinti jonavietį Naglį Petkevičių, taip, ko gero, pasakytų ne vienas jo pažįstamas. Šeimos restorane dirbantį vaikiną galima sutikti ir privačiuose renginiuose, kur jis yra kviečiamas užimti vedėjo rolę, ir policijos reiduose, tačiau sporto aistruoliams jis geriausiai žinomas kaip krepšinio varžybų komentatorius. Apie tai ir daugiau – pokalbyje su pačiu N. Petkevičiumi.
 
– Nagli, esi policijos rėmėjas, tarnauji Lietuvos kariuomenėje, vedi renginius... Ko tavo gyvenime daugiausiai?
 
– Kaip pagrindinę savo veiklą įvardinčiau darbą šeimos versle – restorane V. A. U. Policijos rėmėju esu 6 metus, o prie kariuomenės prisijungiau 2019-aisiais metais, kai gavau šaukimą. Atitarnavęs 9 mėnesius, buvau įtrauktas į aktyvųjį rezervą. Kalbant apie renginių vedimą, tai taip pat yra mano gyvenimo dalis - 4 metus vedu vestuves, jubiliejus bei krikštynas. 
 
– Kaip tavo gyvenime atsirado krepšinio varžybų komentavimas? 
 
– Viskas prasidėjo nuo Nacionalinės krepšinio lygos, kurioje darbavausi 3 metus. Lietuvos krepšinio lygos varžybas komentuoju 2 metus. Taip šioje srityje esu jau penkmetį. 
 
Jei pamenu gerai, viskas prasidėjo nuo to, kad Jonavos klubo vadybininkas Karolis Vaškevičius pasiūlė pakomentuoti NKL rungtynes. Pagalvojau, kad būtų visai įdomu, Pasiruošiau rungtynėms pagal visus nurodymus ir prasidėjo pirmasis mano komentavimas. Lyg viskas klostėsi gerai... Tuomet K. Vaškevičius pasiūlė tęsti toliau. Taip prasidėjo mano karjera komentatoriaus kėdėje. 
 
– Ar pameni pirmąsias varžybas, kurias komentavai pats? Kaip tau sekėsi? 
 
– Pačių pirmųjų NKL rungtynių gerai neprisimenu, tačiau atmintyje iki šiol yra įstrigusios pirmosios LKL rungtynes, kai Jonavos komanda žaidė prieš Žalgirį. 
 
Man buvo pasakyta, kad aš atidarysiu LKL sezoną Jonavoje. Tiesą sakant, labai jaudinausi, buvo daug streso. Stengiausi gerai įsiminti žaidėjų pavardes ir galiausiai, kai atėjo varžybų diena, po jos likau be balso. Tiesiog atidaviau visas jėgas, norėjosi visą save atiduoti arenai, kuri dirbo kartu su manimi – jautėsi labai didelis žiūrovų palaikymas savo komandai. 
 
 
– Vos prasidėjus tavo kaip krepšinio varžybų pranešėjo karjerai buvo visko – ir kritikuojančių, ir palaikančių. Tiek vieni, tiek kiti savo nuomonę išreiškė komentaruose po straipsniais apie varžybas, youtube kanale skelbiamose sporto laidose. Kokias emocijas tau tai kėlė? 
 
– Kaip sakoma, kritika tik padeda žmogui tobulėti ir kilti karjeros laiptais, tačiau komentarai ir socialiniuose tinkluose išreiškiamos nuomonės didelių emocijų man nesukeldavo. 
 
Jei kas pasakydavo kokias pastabas gyvai, stengiausi klausyti tų patarimų, kuriuos davė didelę patirtį turintys žmonės. Kitu atveju, jei komentuojama tik tam, kad komentuoti, tame galbūt galima įžvelgti kažkiek pavydo, pagiežos ar tiesiog noro skleisti negatyvą. 
 
– Jei reikėtų pačiam įvertinti savo kelią krepšinio varžybų komentavimo srityje, ar galėtum pasakyti, kad jautiesi patobulėjęs? 
 
– Manau, kad mano komentavimas lyginant pirmąsias varžybas ir tas, kurios vyksta dabar, tikrai labai pasikeitęs... NKL varžybos – žemesnė lyga ir žiūrovų mažiau, kas neleido patirti tokio didelio jaudulio kaip atmosfera LKL varžybose.  Žingsnis į pastarąją lygą skatino tobulėti. 
 
Galbūt klaidų vis dar pasitaiko, bet iš jų pasimokau ir judu toliau. Visgi, džiaugiuosi, kad kažkokių rimtų nesklandumų nepatyriau. Ką blogiausio esu padaręs, tai suklydęs su žaidėjų pavardėmis, jų baudų skaičiumi ar ne taip pristatęs kokį keitimą. Viskas - iš jaudulio, kuris ne visada vienodas.
 
Džiaugiuosi ir tuo, kad šalia turiu kolegą - Jokūbą Kuliešių. Jis, jei reikia, primena, ką turiu pasitaisyti ar padaryti. 
 
 
– Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriama būtent Jonavos ,,CBet" sirgaliams, pabrėžiant jų atsidavimą savo komandai. Ką pats galėtum pasakyti apie juos?
 
– Galiu patvirtinti, kad Jonavos ,,CBet" sirgaliai – ,,Swancity Army" yra ypatingi, kažkas tokio, ko nesu matęs per savo komentavimo karjerą anksčiau. 
 
Jie draugiški, kultūringi, atvažiavę į bet kurią areną laikosi visų etiketo taisyklių ir niekada nepadaro gėdos klubui ar net išgelbėja jį. Buvo situacija, kai komanda vyko į Klaipėdą ir jos autobusui nuleido padangą, tad čia veiksmų ėmėsi būtent ,,Swancity Army" . Jie davė savo autobusą komandai ir ji atsidėkojo ne tik sirgaliams, bet visai Jonavai pergale. 
 
Noriu pasakyti, kad sirgalius subūręs Gedas Paknys yra šaunus žmogus. Jis subūrė tokią kariauną, kuri važiuoja į visas varžybas ir palaiko Jonavos komandą visuose miestuose ir namų aikštelėje. 
 
Kaip komentatorius ne kartą įsitikinau, kad tokie sirgaliai padeda ir komentuojant varžybas -jei ne jie, manau, užkurti areną būtų kur kas sunkiau. 
 
– Kas tau pačiam yra geras krepšinio komentatorius?
 
– Žmogus, gebantis bendrauti su publika ir mylintis krepšinį. Komentuojant varžybas, tu turi bent šiek tiek suprasti apie šį žaidimą, jo taisykles. Taip pat svarbu mokėti kalbėti ir nebijoti didelės minios žmonių. 
 
– Išduok paslaptį, iš kur semiesi jėgų ir motyvacijos įsitraukiant į tiek daug skirtingų veiklų? 
 
– Jėgų užtenka visur ir visada tada, kai turi noro ir ryžto. Jei nori, gali padaryti daug daugiau nei pats galvoji, o jei neturi jokio noro, tai ir nepadarysi nieko.
 
– Ačiū už pokalbį.  
 

Aktyvus jonavietis N. Petkevičius save atrado ir krepšinio varžybų komentatoriaus rolėje

Aktyvus jonavietis N. Petkevičius save atrado ir krepšinio varžybų komentatoriaus rolėje Aktyvus jonavietis N. Petkevičius save atrado ir krepšinio varžybų komentatoriaus rolėje Aktyvus jonavietis N. Petkevičius save atrado ir krepšinio varžybų komentatoriaus rolėje Aktyvus jonavietis N. Petkevičius save atrado ir krepšinio varžybų komentatoriaus rolėje Aktyvus jonavietis N. Petkevičius save atrado ir krepšinio varžybų komentatoriaus rolėje Aktyvus jonavietis N. Petkevičius save atrado ir krepšinio varžybų komentatoriaus rolėje ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 12 May 2023 15:17:42 +0300
<![CDATA[Jonavos apželdinimas biologės - dendrologės D. Liagienės akimis: kokie pokyčiai įgyvendinti per pastaruosius keletą metų?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-apzeldinimas-biologes-dendrologes-d-liagienes-akimis-kokie-pokyciai-igyvendinti-per-pastaruosius-keleta-metu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-apzeldinimas-biologes-dendrologes-d-liagienes-akimis-kokie-pokyciai-igyvendinti-per-pastaruosius-keleta-metu Pavasariui įsibėgėjus, jonaviečiai nenustoja žavėtis skirtingose miesto gatvėse vis pražystančiomis gėlėmis: nužydėjusius krokus pakeitė narcizai bei našlaitės, pražydo magnolijos. Dar pernai sudarytas ir Jonavos išskirtinių medžių žemėlapis, kuriame – ne tik išskirtinių medžių vietos, bet ir jų aprašymai. Ar Jonavą jau galima vadinti žaliu miestu? Apie tai ir daugiau – pokalbyje su ilgametę patirtį turinčia biologe - dendrologe Danguole Liagiene. 


,,Be jokios abejonės, Jonava – žalias miestas, nes šalia gatvių, be naujai pasodintų, išsaugoti ir brandūs medžiai. Puiku, kad tokie medžiai auga ir miesto centre, skveruose bei parkuose. Jonavos miestas gali didžiuotis, kad turi želdinių priežiūros darbus atliekančią įmonę (aut. past. omenyje turima bendrovė ,,Jonavos paslaugos"), kurioje dirba kvalifikuoti, atsakingi specialistai, suprantantys kokios svarbios miestui yra viešosios žalios erdvės su sveikais, dekoratyviais želdiniais. Be to, Jonavos miestas įsikūręs geografiškai gražioje vietoje, prie Neries kranto, rytinėje dalyje ribojasi su miško masyvu", – paklausta apie Jonavos apželdinimą pasakojo  D. Liagienė.


Pasikeitė į gerą


2015-aisiais metais viename iš interviu dendrologė yra sakiusi (plačiau skaitykite čia), kad Jonava neturi išskirtinio veido. Paklausta apie tai dabar, D. Liagienė mini teigiamus pokyčius.


,,Tuomet Jonava praktiškai nesiskyrė nuo daugelio kitų Lietuvos miestų, kuriuose želdiniai – tiek esami, tiek naujai sodinami – nesulaukė pakankamai dėmesio. Tačiau šiuo metu Jonavos miesto žaliosiomis erdvėmis besirūpinantys specialistai atsakingai imasi viešų erdvių tvarkymo ar naujų želdinių sodinimo bei priežiūros darbų. 


Praktiškai visi darbai – įrenginėjami gėlynai, gatvių žaliosiose juostose sodinami medžiai, rekonstruojami skverai bei parkai – atliekami pagal parengtus projektus, tad šioje vietoje nebelieka vietos chaotiškam atsitiktinumui", – kalbėjo D. Liagienė.


Darbas – nelengvas


Anot jos, prižiūrėti miesto želdinius – nelengva užduotis.  


,,Tai yra daug žinių, gebėjimų ir su šia sritimi susijusių technologijų išmanymo reikalaujantis darbas. Be viso to, apželdinimo bei želdinių priežiūros specialistams neretai prireikia ir kantrybės ar atlaidumo, kuomet miesto gyventojai ką  tik pasodintą medį nulaužia ar jo kamiene išraižo savo vardą", – kalbėjo dendrologė. 


Tais pačiais 2015-aisiais metais D. Liagienė yra sakiusi, kad Jonavoje medžiai genėjami nekokybiškai. Pasiteiravus, ar situacija pasikeitė, D. Liagienė primena, kad ne visus brandžius medžius reikia genėti. 


,,To daryti nereikia, jeigu medis sveikas, jo laja – simetriška. Kalbant apie išlūžusias šakas, jų genėjimas –  būtinas. 


Jonavos Sąjūdžio aikštėje pasodinti Paprastojo klevo ‘Globosum’ veislės medžiai ilgą laiką nebuvo genimi, tačiau, mano žiniomis, pastaraisiais metais yra tinkamai genimi, todėl atrodo dekoratyviai ir, svarbiausia, yra sveiki. Tam, kad medis  nenukentėtų, išretinti jo lają ir atstatyt simetriją paprastai prireikia ne vieno sezono.


 Ar reikia genėti Prezidento gatvėje augančius medžius, kaip buvau sakiusi anksčiau,  komentuoti negaliu, nes pastaraisiais metais jų nemačiau. Tačiau esu įsitikinusi, kad Jonavos miesto želdiniais besirūpinančioje įmonėje dirbantys specialistai ir ekspertai yra kompetentingai įvertinę miesto medžių būklę ir turi parengę planą bei darbų eiliškumą, kur ir kokius medžius genėti, kur ir ką atsodinti ir pan. 


Kuo miestas žalesnis, kuo jame daugiau želdinių – tuo daugiau darbų.  Manau, kad tiek patys jonaviškiai, tiek  pro miestą pravažiuojantieji tikrai pastebi, kad Jonavoje esančios viešosios erdvės ir želdiniai pastaraisiais metais sulaukia pakankamai dėmesio, yra tinkamai tvarkomi ir prižiūrimi", – kalbėjo specialistė. 


Prisidėjo prie Jonavos gražinimo 


D. Liagienė yra prisidėjusi prie ne vienos Jonavos žaliosios erdvės apželdinimo. 


,,2015 metais kartu su įmonės ,,Jonavos paslaugos” specialistais, taip pat miesto meru diskutavome apie Jonavos želdynus, aptarėme, kokia galėtų būti jų vizija. Tais pačiais metais įrengėme Jonažolių skverą, o Sąjūdžio aikštėje bei kitose erdvėse pasodinome vienmečių gėlių.  Bendradarbiavimas vyksta iki šiol. Tiesa, reikia pabrėžti, kad jis abipusis: kai ką patariu jonaviškiams, o kai ko ir pati iš jų pasimokau", – sakė D. Liagienė. 


Ji taip pat parengė projektinių pasiūlymų stadijos projektą, skirtą apsodinti erdvei tarp J. Basanavičiaus ir J. Ralio gatvių.


,,Kadangi, mano manymu, tai išskirtinė, puikiai sutvarkyta miesto laikrodžio aikštė, želdinių pagalba norėjosi tą išskirtinumą dar labiau pabrėžti, atkreipti dėmesį. Todėl buvo parinkti neaukšti, formuojami augalų masyvai, tarp kurių įterpti daugiamečiai žoliniai ir žydintys augalai. Formuotų Ribes alpinum ‘Schmidt’ (Kalninio serbento ‘Schmidt’) krūmų ir žolinių augalų grupių formos atsitiktinės  – tokiu būdu siekiama teritorijai suteikti išskirtinumo, gyvumo. 


Būtent šios veislės krūmai parinkti dėl paprastos, nesudėtingos jų priežiūros, taip pat todėl, kad jie atsparūs užterštam miesto orui, pakantūs genėjimui bei anksti prabunda pavasarį. Daugiamečių žolinių augalų plotuose dominuos geltona, balta spalvos", – pasakojo D. Liagienė. 


Kiekvienam želdynui – specifiniai kriterijai


Kaip vyksta želdinių projektavimas? 


,,Aš galiu kalbėti tik už save, tai yra, ką aš įvertinu rengdama želdyno projektą. Pirmiausia išnagrinėju gautą užduotį konkrečiam želdyno projektui parengti – ją suformuluoja projekto užsakovas. Tuomet įvertinu projektuojamos teritorijos geografinę padėtį, dirvožemį, esamus augalus (tiek žolinius, tiek sumedėjusius), aplinkos už sklypo ribos įtaką (pastatus, jų paskirtis (ar tai gyvenamieji namai, ar prekybos centrai ir t.t.) ir stilistiką, gatves ir kt.). Projektuodama želdinius, įvertinu jų ekologinius poreikius, biologines savybes, suderinamumą. 


Kiekvienam konkrečiam želdynui galimi ir specifiniai vertinimo kriterijai, pavyzdžiui istoriniai, archeologiniai tyrimai ir kt.", – patirtimi dalijosi specialistė. 


Paklausus apie projektavimo iššūkius, D. Liagienė pamini situacijas, kuomet nedidelėje teritorijoje reikia pasodinti medžius, o jų ten negalima sodinti dėl esamų inžinerinių komunikacijų.


,,Tačiau rengdama projektus negalvoju, kad susiduriu su iššūkiais. Juos tiesiog traktuoju kaip skirtingas situacijas, kurių sprendimai pareikalauja daugiau ar mažiau žinių, patirties. Tad darbas šioje srityje reikalauja nuolatinio, įvairiapusio domėjimosi biologija, ekologija, dendrologija, geografija, architektūros tendencijomis, įvairiomis meno sritimis ir t.t.", – kalbėjo D. Liagienė.  


Bendrų tikslų link


Kalbėdama apie visos Lietuvos žaliąjį veidą, D. Liagienė pasakoja, kad rūpestis juo – aplinkai neabejingų specialistų akiratyje. 


,,Tiek Lietuvos kraštovaizdis, tiek viešos žalios erdvės išties labai rūpi, tad esame įkūrę Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociaciją, kuri vienija želdinimo, želdinių priežiūros bei su želdinimu susijusias paslaugas teikiančias įmones. Mūsų asociacijai priklauso įmonės, kurios siekia, kad želdinimo, želdinių priežiūros darbai būtų atliekami kokybiškai, taikant pažangias, gamtai draugiškas technologijas. Asociacijos įmonės-nariai yra išsikėlę ambicingus tikslus ir jų siekia. 


Tam, kad sukurtume pažangų požiūrį į teritorijų želdinimą ir priežiūrą, rengiame rekomendacijas, metodikas, seminarus, mokymus, konferencijas. Analizuojame gerus ir ne tokius gerus viešų erdvių apželdinimo bei priežiūros atvejus. Deja, pastarųjų vis dar yra per daug", – teigė dendrologė. 


Svarbu – visuma 


Pasiteiravus, kas jos nuomone svarbiausia rengiant miesto apželdinimo planus, specialistė akcentuoja supratimą, jog jis yra neatskiriamas nuo kitų miesto planavimo darbų. 


,,Žalių viešų erdvių įrengimas lygiai toks pat svarbus, kaip ir prekybos centro ar naujos gatvės įrengimas. Todėl labai svarbu, kad į miestų strateginių plėtros planų rengimą nuo pat pradžių būtų įtraukti kraštovaizdžio architektai, želdynų projektų specialistai. Iš želdinių mieste tikimasi ir reikalaujama gana daug: karštą vasaros dieną jie turi suteikti pavėsį, tanki lapuočio medžio laja turi apsaugoti nuo lietaus, stiprių vėjų, jie turi džiuginti žiedais ir spalvotais lapais, žaluma žiemą, o kartu su pastatais turi sukurti estetinį miesto vaizdą.  Želdiniai turi valyti ir gryninti taršų miesto orą, praturtinti miestą biologine įvairove ir t.t. 


Be to, vis dažniau girdime, kad prastėja mūsų visuomenės fizinė ir psichinė sveikata, tad žmonėms turi būti lengvai prieinamos žaliosios erdvės, kur jie galėtų pasivaikščioti, pailsėti, nusiraminti. Vyresni žmonės, kuriems sudėtinga nuvykti į užmiesčio miškus, turėtų turėti galimybę pasiekti miesto skverą ar parką, esantį netoli jų gyvenamosios vietos, kur galėtų susitikti su bičiuliais pokalbiui ar šachmatų partijai", – kalbėjo D. Liagienė.


Turi patenkinti poreikius


Ji neabejoja, kad  žaliosios viešos erdvės turi būti planuojamos taip, kad patenkintų vis didėjančius miesto gyventojų poreikius, jos turi būti darnios, jose turi augti sveiki, gyvybingi, ilgaamžiai augalai. 


,,Ilgaamžiškumą pabrėžiu neatsitiktinai:  specialistų trūkumas, darbo jėgos, augalų sodmenų brangimas įpareigoja viešų erdvių želdinimo ir priežiūros darbus atlikti kokybiškai, kad želdiniai kuo ilgiau gyvuotų. Taip pat būtina prisiminti, kad miesto augalai – gyvi organizmai, tik, skirtingai nuo gyvūnų, jie neturi galimybių pasitraukti iš jiems netinkančių, nepalankių sąlygų.  Be abejo, miesto apželdinimas – be galo plati tema, kurią galima aptarinėti, analizuoti pačiais įvairiausiais aspektais", – pokalbio pabaigoje sakė D. Liagienė.  

Tekste publikuojamų nuotraukų autorius - A. Reipa. 

Jonavos apželdinimas biologės - dendrologės D. Liagienės akimis: kokie pokyčiai įgyvendinti per pastaruosius keletą metų?

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 04 May 2023 11:08:57 +0300
<![CDATA[Jonavoje finišuos „Ladies Go“ ralis: pramogų atras ne tik jo dalyviai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-finisuos-ladies-go-ralis-pramogu-atras-ne-tik-jo-dalyviai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-finisuos-ladies-go-ralis-pramogu-atras-ne-tik-jo-dalyviai Jau gegužės 6-ąją startuos ketvirtą kartą organizuojamo moteriškojo ralio „Ladies go“ pirmasis etapas. Pastarasis į Motinos dienai skirto moteriško ralio sūkurį kvies ne tik azartiškas merginas, bet ir jų šeimas, poras bei žvaigždes. Vilniuje trasą pradėję ekipažai savo kelionę užbaigs Jonavoje, kur tiek jonaviečių, tiek miesto svečių lauks diskoteka, jaunųjų talentų pasirodymai bei įvairios užduotys.


Ir smagus, ir edukuojantis laikas


Kaip pasakoja „Ladies Go“ orientacinio – pramoginio ralio organizatorė Raimonda Jagminaitė, pagrindinis šios iniciatyvos tikslas suburti vairuojančias, aktyvias bei saugumui kelyje neabejingas moteris, kurios turėtų galimybę ne tik smagiai pasivaržyti, bet ir geriau pažinti Lietuvos miestus, rajonus.


„Mūsų ralis padeda atrasti  dar nematytas Lietuvos vietas. Juk būna, kad gyveni kažkokiame mieste ir net nežinai, kad visai šalia jo yra įdomių, dar nematytų objektų. „Ladies Go“ trasose jų – ne vienas, kas pačias varžybas paverčia ir edukacine veikla.


Šalia to, pastebime, kad į „Ladies Go“ vis dažniau įsitraukia įmonės. Jos dalyvavimą varžybose mato kaip galimybę prisidėti prie komandos formavimo, glaudesnio jos ryšio skatinimo.


Būna labai smagu stebėti, kai trasoje važiuoja iš dviejų ar keturių kolegų sudaryta komanda, greitai atrandanti vieno ar kito nario stiprybes ar silpnybes“, –  kalbėjo R. Jagminaitė.


Pamatys daugiau 


Kodėl pirmasis ralio etapas finišuos būtent Jonavoje?


„Praėjusiais metais ralis finišavo Elektrėnuose, o startavo Jonavos mieste. Labai džiaugiamės, kad mums pavyko su šiomis savivaldybėmis užmegzti šiltus ryšius, kas padeda bendradarbiauti.  


Kalbant apie Jonavą, miestas tikrai yra labai gražus, bet pernai mums nepavyko to parodyti taip, kaip norėtųsi – didžioji dalis trasos buvo už jo ribų. Todėl nusprendėme, kad šiais metais ralis finišuos ne kur kitur, o Jonavoje. Taip ekipažai turės galimybę geriau pažinti Jonavą – įvertinus trasos aspektus, jie Jonavos apylinkėse praleis apie valandą“, – kalbėjo ,,Ladies Go“ organizatorė.


Svarbu važiuoti pagal taisykles


Šiame pavasario etape dalyvės važiuos ne tik pagal kelio knygą, bet ir turės parsisiųsti ir naudoti inovatyvią programėlę  „Roadgames“, kurioje bus pažymėtos užduotys bei sekamas dalyvių greitis. Už saugų vairavimą pasisakančios „Ladies Go“ rado sprendimą kaip skatinti dalyves važiuoti pagal Kelių eismo taisykles, tačiau neprarandant azarto ir pramogos.


Jau antrus metus iš eilės numatomos tos pačios įskaitos: green – pradedančiųjų merginų ekipažų, pro – pažengusiųjų, porų/šeimų – kur galima važiuoti su savo antromis pusėmis, vaikais ar kolegomis bei išskirtinė, daug dėmesio sulaukianti Ladies Go plius Žvaigždė/Lenktynininkas įskaita, kur dalyvės gali pasikviesti žinomą vyrą ar moterį į savo ekipažą. Šioje įskaitoje savo jėgas jau yra išbandę lenktynininkai Rokas Baciuška, Vaidotas Žala, Giedrius Notkus, Ramūnas Čapkauskas, Petras Šiaučiūnas, influenceris Antanas Jakimavičius, aktorius Tadas Gryn, reperis Ironvytas bei kiti. Tiesa, tie ekipažai, kuriems nepavyksta rasti žinomo žmogaus sulaukia pagalbos iš organizatorių, jiems  „žvaigždės ištraukiamos burtų keliu.


„Ladies Go“ varžybų metu sumuojami rungčių laikai ir baudos sekundės už neįvykdytas užduotis. Apdovanojamos ne tik absoliučios įskaitos nugalėtojos, kurioms atitenka kiekviename etape 1000 Eur degalams „Orlen“, bet ir įskaitų geriausi ekipažai, taip pat paskatinami ir rungčių nugalėtojai. Šiemet žurnalas “Stilius” išrinks ir apdovanos Stilingiausią ekipažą.


Populiarumas auga


Nors masiškumas nėra tarp pagrindinių „Ladies Go“ ralio tikslų, pastebima, kad jo populiarumas auga.


„Niekada nesiekėme, kad dalyvių būtų kuo daugiau, nes puoselėjame bendruomeniškumą. Esant itin dideliam dalyvių skaičiui, tai padaryti būtų sudėtingiau.


Visgi, per visus ralio organizavimo metus susidomėjusiųjų skaičius nuolat augo. Tai džiugina dėl to, jog rodo moterų norą veikti, neabejingumą atsakingam vairavimui.


Skaičiuojame, kad šiai dienai turime apie 60 užsiregistravusių ekipažų, bet registracija dar nebaigta ir, tikėtina, jog jų skaičius gali pasiekti ir 70“, – kalbėjo R. Jagminaitė.


Nuo pėsčiųjų lenktynių, iki talentų šou


Elektrėnuose renginio metu vyks dar vienos smagios lenktynės pėsčiomis „Elektrėnuose ne tik žiburiai”, kurias savo miestui bei atvykusiems svečiams dovanoja Elektrėnų savivaldybė. Šis smagus 2 val. žaidimas vyks  „Roadgames“ programėlėje, kur laukia daug skirtingo tipo užduočių, tinkamų ir jaunimui, ir vyresnio amžiaus žmonėms.


Numatytos moksleivių, šeimų, draugų, senjorų, kolektyvų įskaitos, kurių nugalėtojai bus apdovanoti savivaldybės taurėmis bei rėmėjų prizais.


„Jonavoje, raliui finišavus, vyks renginys skirtas mamoms “Švęsk Mamos dieną Jonavos arenoje”. Čia ne tik apdovanosime dalyvius, bet ir išvysime jaunųjų talentų pasirodymus. Taip pat vyks loterija, diskoteka “Back to 90’s”.


Šiais metais pirmasis ralio etapas sutampa su gražia švente – Mamyčių diena. Todėl ir pasirinkome tokį konceptą – koncertą, kuris turėtų patikti joms bei jaunųjų talentų pasirodymą, padėsiantį pajusti  mamų dienai skirtų koncertų jausmą, kai ant scenos pasirodo ne kas kitas, o vaikai“, – kalbėjo R. Jagminaitė.


Jonavoje, šalia sporto arenos, bus galima atrasti ir užduočių, kuriose galės dalyvauti ne tik ralio dalyviai.


„Labai kviečiame visus atvykti ir įsitraukti į veiklas“, – teigė „Ladies Go“ organizatorė.


Apie stereotipus


Pasiteiravus, ką ji atsakytų tiems, kurie vis dar kartoja, jog moteris už vairo - bėda kelyje, R. Jagminaitė šypteli ir neigia iki šiol vis dar girdimus stereotipus.


„Kiek teko stebėti „Ladies Go“ ralių, jame vairuojančios moterys tai daro puikiai bei sugeba nepriekaištingai atlikti tikrai sudėtingas užduotis, įveikia slalomo trasas. Manau, kad yra ir vyrų, kurie turėtų ko pasimokyti iš jų“, – pokalbio pabaigoje sakė R. Jagminaitė.


Sezoną pratęs „Orlen Ladies Go“ orientacinis-pramoginis ralis Dzūkijoje, rugpjūčio 19 dieną, o užbaigs kaip ir pernai su heloviniškomis lenktynėmis, kurios numatytos spalio 28 dieną Panevėžio-Šiaulių krašte be kelio knygos tik „Roadgames“ programėlėje.


Daugiau informacijos apie sezoną ir registracija www.ladiesgo.lt


REGISTRACIJA Į PIRMĄJĮ ,,Ladies Go" ETAPĄ BUS UŽBAIGTA JAU ŠĮ PENKTADIENĮ.

Nuotraukose - akimirkos iš buvusių ralių.

Jonavoje finišuos „Ladies Go“ ralis: pramogų atras ne tik jo dalyviai

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 25 Apr 2023 18:45:06 +0300
<![CDATA[Jonavoje vyksiantis žygis sulaukė didelio susidomėjimo: norintys dalyvauti turi suskubti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-vyksiantis-zygis-sulauke-didelio-susidomejimo-norintys-dalyvauti-turi-suskubti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-vyksiantis-zygis-sulauke-didelio-susidomejimo-norintys-dalyvauti-turi-suskubti Jau ateinantį sekmadienį, balandžio 30-ąją, Jonavoje vyks „Šok į Jono batus ir žygiuok pas mus” miesto žygis. Kaip pasakoja šią iniciatyvą įgyvendinti padedanti VšĮ „TrenkTuras“, tądien jonaviečių bei miesto svečių lauks dvi trasos, kurioms specialaus pasiruošimo nereikia –  pakaks pasirinkti vaikščiojimui mieste patogią avalynę bei nepamiršti geros nuotaikos. 


Tikimasi sulaukti 2000 žygeivių


Vos paskelbus apie nemokamą, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamą žygį Jonavoje, šis sulaukė didelio susidomėjimo. 


„Užsiregistravo jau 1500 žygeivių. Žygio dieną tikimės sulaukti daugiau nei 2000 entuziastų ir tų, kuriems tai bus pirmas kartas. Tiesa, pasiekus 2000 ribą, registracija į žygį bus uždaryta. Tai turėtų nutikti artimiausiomis dienomis.


Žygi Jonavos miesto ribose  organizuojame pirmą kartą. Džiaugiamės, jog bendradarbiaudami tiek su Sporto rėmimo fondu, tiek su Jonavos rajono savivaldybe, galime pakviesti visus pasivaikščioti Jonų ir Janinų sostinėje nemokamai", –  pasakojo „TrenkTuro“ komunikacijos atstovė Indrė Kaminskaitė.


Miestas –  tinkamas aktyviam laisvalaikiui


Anot jos, Jonava yra viena iš penkių Lietuvos savivaldybių, nusprendusių prisidėti prie nemokamų žygių organizavimo ir taip didinti miesto aktyvumą pradedant nuo mažų žingsnių, kuriuos gali žengti kiekvienas. Nepaisant to, priežasčių, lėmusių šio žygio organizavimą būtent Jonavoje, yra ir daugiau. 


„Jonava yra patogus miestas tokių iniciatyvų įgyvendinimui. Visų pirma, tai yra Lietuvos centras, Jonų ir Janinų sostinė bei puikiai besitvarkanti, įdomi, aktyvi Lietuvos savivaldybė. Manome, jog dar po kelerių metų Jonavą bus galima vadinti vienu iš pačių aktyviausių miestų, nes kiek stebime miesto gyvenimą, jo aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra stipriai plečiasi. 


Organizuodami žygį Jūsų mieste, gyventojams priminsime apie jų miesto grožį, o svečiams jį parodysime ir ,tikimės, jog praplėsime žmonių pasivaikščiojimo ribas, sužadinsime smalsumą nesustoti  bei vaikščioti visus metus –  miesto infrastruktūra puikiai leidžia daryti tai", –  kalbėjo „TrenkTuro“ atstovė. 


Lauks dvi trasos


Kokių trasų gali tikėtis Jonavos miesto žygio dalyviai? Ar reikia specialaus pasiruošimo?


„Jos bus dvi: 6 km ir 14 km. Kadangi žygis bus Jonavos mieste, tad pats miestas diktuoja vaikščiojimo sąlygas, kurios šiuo atveju yra tiesiog puikios!

Jonaviečiams daugelis vietų tikrai bus puikiai pažįstamos, tad juos kviečiame smagiai ir aktyviai praleisti laiką gryname ore su draugais, šeima, kolegomis.

Kalbant apie miesto svečius, aprodysime jiems Joninių slėnį, Taurostos parką, Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, Neries pakrantę, gamtos ir miesto dermę.


Trasos nesudėtingos, tačiau rekomenduojame avėti sportinę avalynę, būti patogiai apsirengus, su savimi turėti gertuvę (ją pripildyti bus galima vandens  stotelėse), šaukštą ir puodelį, skirtą košei su arbata“, –  kalbėjo I. Kaminskaitė.

 
Sulauks apdovanojimų


Žygio metu lauks ir  keli sustojimai, kuriuose be vandens –  „Skanovės“ arbata. Finiše dalyviai galės pasistiprinti „Activus" koše. Čia jiems bus įteikti medaliai, diplomai, o žygyje žygiavusiems Jonams ir Janinoms paruoštos išskirtinės dovanos.


„Kaip vingiuos maršrutai, kas lauks pakeliui ir finiše viską bus galima matyti mobiliojoje programėlėje „TrenkTuras“. Ją galite parsisiųsti jau šiandien.


 Įveikti kilometrai kaupsis asmeninėje statistikoje, kurią papildyti galėsite ir po žygio, nes Jonavos rajone turime net keletą unikalių, vaizdingų „TrenkTuro“ kurtų Solo žygių maršrutų. Juos verta pražygiuoti kada tik turėsite laisvo laiko“, –  teigė I. Kaminskaitė. 


Kviečia atrasti savo priežastį žygiuoti


Neabejojama, kad lietuvių jau pamėgti žygiai suteikia ne vieną naudą.


„Vaikščiojimas –  lengviausias sportas, kurį išbandyti ir pamėgti gali visi. Vaikščiojimui, žygiavimui , kaip ir bet kokiame kitame sporte, galima kelti vis aukštesnius tikslus, didinti savo ištvermę, nueitų kilometrų skaičių. Visą tai prisideda prie sveikatos gerinimo. 

Žygių tikslas  yra priminti žmonėms, kad asmeniniai fizinio aktyvumo tikslai gali persikelti į žaliausią, greeniausią ir lygiai tokią pat ambicingą sporto salę po atviru dangumi –  mišką, pasivaikščiojimo takus, įsimintinus maršrutus.

Tereikia žengti pirmą žingsnį“, –  pasakoja „TrenkTuro“ atstovė.

„TrenkTuras“ primena, kad  kiekvienas turi priežastį žygiuoti. 

„Nesvarbu, kokia yra tavo prisijunk!“, –  sako niekad nesustojanti eiti pirmyn „TrenkTuro“ komanda. 

Registruotis į žygį galite čia: https://register.trenkturas.lt/lt/eventregistration/event-64

Dalyvių skaičius ribotas.

Projektas („Žygiuoti – tai sportuoti“, vykdytojas – VšĮ „TrenkTuras“) bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Organizatoriai - ,,TrenkTuras", Jonavos rajono savivaldybė.

Tekste - archyvo nuotraukos.

Jonavoje vyksiantis žygis sulaukė didelio susidomėjimo: norintys dalyvauti turi suskubti

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 24 Apr 2023 12:44:54 +0300
<![CDATA[Jonavos baseinas viršijo lūkesčius: nuo atidarymo pradžios sulaukė daugiau nei 40 000 lankytojų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-baseinas-virsijo-lukescius-nuo-atidarymo-pradzios-sulauke-daugiau-nei-40-000-lankytoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-baseinas-virsijo-lukescius-nuo-atidarymo-pradzios-sulauke-daugiau-nei-40-000-lankytoju Daugiau nei 43 000 –  tiek lankytojų jau spėjo pabuvoti Jonavos baseine nuo praėjusių metų gruodžio 19 dienos, kai šis buvo oficialiai atidarytas. Per tuos kelis mėnesius baseiną jau spėjo pamėgti ne tik jonaviečiai, bet ir miesto svečiai – kaip pasakoja jo direktorė Aira Kaunietė, lankytojų sulaukiama tiek iš aplinkinių, tiek iš labiau nutolusių miestų.


Susidomėjimas neblėsta


Vilnius, Kaunas, Anykščiai, Kėdainiai, Ukmergė ir Utena – A. Kaunietė vardija miestus, kurių gyventojai vis užsuka į Jonavos miesto baseiną. Anot jos, darbo dienomis daugiausiai lankytojų sulaukiama nuo 18 valandos, savaitgaliais užimtumas siekia visus 100 procentų. 


Galima sakyti, kad baseinas viršijo lūkesčius. Lankytojų iki šiol nemažėja. Dėl to kartais jiems tenka palaukti eilėje – vienu metu baseinu ir SPA zona gali naudotis 100 žmonių.


Džiaugiamės, kad girdime teigiamus atsiliepimus, malonias patirtis ir puikius įvertinimus, – kalbėjo A. Kaunietė.  

Ir atsipalaidavimui, ir sveikatinimuisi


Darbo dienomis lankytojai gali naudotis baseinu su keturiais 25 metrų ilgio plaukimo takeliais bei atskiru dešimties metrų ilgio ir 80 centimetrų gylio vaikų baseinu. Taip pat SPA erdve su 1,2 m gylio pramogų baseinu, kuriame įrengti įvairūs vandens masažai ir vandens nusileidimo kalnelis. Čia lankytojai gali atsipalaiduoti keturiose sūkurinėse voniose. Viena iš jų, įspūdingo šviestuvo dėka, kviečia pasimėgauti miško vaizdu. 


SPA erdvėje įrengtos ir keturios pirtys (darbo dienomis veikia tik nuo 17:00 val.). Jose skirtingi lankytojai gali atrasti jiems malonią temperatūrą bei drėgmės lygį. 


Darbo dienomis kūdikių baseine vyksta ir 1,5 - 5 metų vaikų bei nėščiųjų mankštos, kūdikių plukdymo užsiėmimai. Nuo vasario mėnesio plaukimo baseine vykdomos visų Jonavos rajono mokymo įstaigų antrų – trečių klasių mokinių mokymo plaukti ir saugiai elgtis prie vandens, vandenyje pamokos, sportinio plaukimo treniruotė, –  pasakojo A. Kaunietė. 


Džiugios naujienos senjorams


Baseinas įdarbintas ir siekiant didinti Jonavos senjorų fizinį aktyvumą –  jiems vedamos nemokamos mankštos vandenyje. 


Šiuo metu jas vykdo Jonavos visuomenės sveikatos biuras. Mankštų dalyviai aktyviai reagavo į biuro skelbimus, tad, mūsų duomenimis, grupės buvo užpildytos per dvi valandas nuo paskelbimo. Šiai dienai nemokamos mankštos vandenyje vedamos trims senjorų grupėms. Nuo balandžio 17 dienos mankštos prasidės ir ketvirtai.


Visgi, nespėjusieji užsiregistruoti neturėtų nusivilti – nemokamas mankštas vandenyje senjorams organizuos ir mūsų įstaiga. Šiems užsiėmimams yra skirtos Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Kai prasidės registracija, visą informaciją patalpinsime baseino internetinėje svetainėje ir socialiniuose tinkluose, –  pasakojo baseino direktorė. 


Dėmesys jautrioms grupėms


Pagal Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą Jonavos baseine nemokamai jau lankosi Jonavos Neries“ pagrindinės mokyklos specialiojo ugdymo skyriaus mokiniai.


Ateityje, pagal programos priemonę „Jonavos rajono gyventojų fizinio aktyvumo skatinimas“, Jonavos baseinas į nemokamus užsiėmimus vandenyje kvies dar kelias tikslines grupes – senjorus, neįgalius asmenis ir „Pola“ kortelės turėtojus. Taip pat pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Jonavos vaikų lopšeliu – darželiu Bitutė“.

Vaikai bus supažindinami su plaukimo nauda, bei saugiu elgesiu prie vandens ir vandenyje, – kalbėjo moteris. 

Baseinas bendradarbiauja ir su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotaja pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. 


Kariai pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius Jonavos baseine lankosi kiekvieną penktadienį rytais", – teigė pašnekovė. 


Visi kiti jonaviečiai, kurie nepatenka į minėtas grupes, bet naudojasi programėle arba specialia kortele Jonava, baseine lankosi su 30 procentų nuolaida.  


Nelaimių nefiksuota


Kaip jau buvo skelbta dar prieš baseino atidarymą, šis iš kitų biudžetinių baseinų išsiskiria tuo, jog turi įrengtą modernią vaizdo stebėjimo sistemą. Ji stebi ir analizuoja po vandeniu nejudančius objektus. Užfiksavus galimą skendimo atvejį, sistema signalizuoja informaciją monitoriuose ir gelbėtojų apyrankėse. 


Anot A. Kaunietės, sistemos veikimas matomas nuolat, tačiau skendimo atvejų, laimei, nefiksuota.


Sistema reaguoja ir tada, kai žmogus vandenyje tiesiog stovi ir nejuda. Tuomet gelbėtojas gauna įspėjimą ir turi galimybę nedelsiant įvertinti situaciją.


Kadangi aš pati karts nuo karto prevenciniais tikslais dirbu gelbėtoja, sistemos veikimo efektyvumu ne kartą įsitikinau ir pati.


Džiaugiamės, kad nelaimių, skendimo atvejų nebuvo fiksuota bei tikimės, kad taip bus ir toliau, – kalbėjo A. Kaunietė.


Mini šventes


Jonavos baseinas pamažu atrandamas ir kaip erdvė šventėms.


„Savo šventes baseine paminėti norintys žmonės iš anksto rezervuojasi staliukus, prašosi susipažinti su meniu. Neseniai turėjome nedidelį gimtadienį, kurį šventė 5 žmonės. Dabar ruošiamės sutikti 20-ies žmonių kompaniją“, – pasakojo pašnekovė.


Laukia abonementų


Baseiną jau pamėgę ir jame nuolat besilankantys žmonės nuolat domisi apie abonemento įsigijimo galimybę. 


Užklausų dėl to sulaukiame įvairiais būdais: elektroniniais laiškais, skambučiais, iš atėjusių klientų. Įvertinus visas galimybes, Jonavos baseinas apsilankymų narystes planuoja įsivesti rudenį, kai po vasaros atostogų prasidės naujas sezonas, – pokalbio pabaigoje sakė A. Kaunietė. 


4420 kv. m. kompleksą per dvejus metus pastatė įmonių grupė „Statybos ritmas“. Projekto autoriai – UAB „Simper“. Baseino statybas finansavo Jonavos rajono savivaldybė.


Naujasis jonaviečių traukos objektas iškilo miesto centre, šalia atnaujinto centrinio stadiono ir Jonavos sporto arenos, o pro vitrininius baseino langus atsiveria Joninių slėnio ir Jonavos slidinėjimo centro panorama. 


Šią vietą pasirinko patys rajono gyventojai, dalyvavę savivaldybės apklausoje. Jonavos baseinas, kaip ir kiti nauji bei rekonstruoti sporto objektai Jonavoje, yra draugiškas žmonėms su negalia – tai liudija objektui suteiktas specialus lipdukas su paralimpinės ekipos „Parateam Lietuva“ simboliu gile.

Jonavos baseinas viršijo lūkesčius:  nuo atidarymo pradžios sulaukė daugiau nei 40 000 lankytojų

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 11 Apr 2023 19:54:10 +0300
<![CDATA[Vilija Blinkevičiūtė: „Užduotis Europai: kuo daugiau žmonių išvaduoti iš skurdo spąstų“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilija-blinkeviciute-uzduotis-europai-kuo-daugiau-zmoniu-isvaduoti-is-skurdo-spastu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilija-blinkeviciute-uzduotis-europai-kuo-daugiau-zmoniu-isvaduoti-is-skurdo-spastu Gerbiama Vilija, kodėl manote, kad skurdo problemoms spręsti reikia dar daugiau dėmesio?

Šiandien Europoje skursta daugiau nei 95 milijonai žmonių. Akivaizdu, kad minimalių pajamų sistemos didžiojoje dalyje ES valstybių nesugeba užtikrinti net minimalaus pragyvenimo. Skurdą ir socialinę atskirtį patiria ne tik pensininkai ir vaikai, bet ir darbingo amžiaus žmonės, dirbantys žmonės, kurių gaunamos pajamos ar socialinės išmokos nebeužtikrina oraus pragyvenimo.

Pastarojo meto krizės, pandemija, energetikos krizė, rekordinė infliacija ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje dar labiau pablogino situaciją. Todėl negalima delsti, būtina dėti dar daugiau pastangų kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu.

ES Taryba ir Komisija neseniai pateikė valstybėms narėms rekomendacijas dėl minimalių pajamų užtikrinimo, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją. To nepakanka?

Europos Parlamento socialdemokratai ne vienerius metus siūlė ES lygmeniu priimti  priemones dėl minimalių pajamų užtikrinimo. Dabar pateikti pasiūlymai valstybėms. Tai didelis žingsnis pirmyn: dėmesys į skurdo problemas atkreiptas aukščiausiu lygiu, pasiūlyti veiksmai, pažangos stebėsena.

Vis dėlto įvertinkime dabartinę situaciją. Ji sudėtinga. Valstybės savarankiškai sprendžia skurdo problemas ir, deja, toli gražu ne visoms sekasi tai daryti. Manau, kad reikia ir kitų bendrų ES sprendimų.  

Esu už privalomą visoms valstybėms direktyvą, kuri nustatytų veiksmingus minimalių pajamų principus, garantuojančius visų ES piliečių teisę turėti pakankamai išteklių oriam gyvenimui. Sukurti tokias sąlygas ir taisykles, kurios leistų iš skurdo spąstų išvaduoti kuo daugiau žmonių. Pirmiausia – vaikus, moteris, bedarbius, nepilnas šeimas, vienišuosius ir neįgaliuosius, ligų užkluptuosius. Ir kalba yra ne tik apie finansinę paramą, bet ir apie paslaugas šiems žmonėms.

Europos Parlamente jau yra tokia iniciatyva ir aš jai pritariu.  Juk sugebėjome priimti direktyvą dėl deramo minimalaus darbo užmokesčio, kurią reikės įgyvendinti ir Lietuvoje.

 

Gal ES skiria per mažai lėšų valstybėms, kad būtų užtikrintos minimalios pajamos?

Lėšų yra. Visos ES institucijos, taip pat ir Europos Parlamentas, yra ne kartą pareiškusios, kad kiekviena ES valstybė turėtų skirti bent 25 proc. „Europos socialinio fondo +“ lėšų kovai su socialine atskirtimi. Europos regioninės plėtros fondo ir programos „InvestEU“ lėšomis taip pat gali būti remiamos investicijos į, pavyzdžiui, socialinį būstą ir ikimokyklinį ugdymą bei priežiūrą, taip pat įrangą ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis. Pagal techninės paramos priemonę ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms padedama rengti ir įgyvendinti struktūrines reformas minimalių pajamų srityje.

Klausimas toks: kodėl kai kurios ES valstybės tas lėšas per menkai naudoja socialinei atskirčiai mažinti? Kas gali būti svarbiau už žmones?

 

Neseniai kritikavote Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl europinės Vaiko garantijos iniciatyvos įgyvendinimo. Kodėl?

Lietuva galėtų pretenduoti į  ES paramą vaikų skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti, tačiau Vyriausybė Europos Komisijai nėra pateikusi nacionalinio veiksmų plano dėl Vaiko garantijos įgyvendinimo. Tai turėjo padaryti dar iki praėjusių metų kovo.

Vaikų garantijos iniciatyvai ES yra numačiusi skirti beveik 6 milijardus eurų. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visi vaikai turėtų tinkamą maitinimą ir gyvenimo sąlygas, kokybiškas ir prieinamas priežiūros, švietimo, lavinimo ir sveikatos paslaugas. Tai ir investicijos į švietimą, mokytojus, į socialines paslaugas ir socialinius darbuotojus, tai ir konkreti pagalba auginantiems neįgalius, sergančius vaikus.

Europos Parlamente esu įdėjusi daug pastangų, kad atsirastų europinė Vaiko garantijos iniciatyva ir jai būtų numatytos lėšos. O Lietuva net plano nepateikia laiku. Skauda širdį.

Nuotr.

Vilija Blinkevičiūtė: „Negalima delsti, būtina dėti dar daugiau pastangų kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu.“

www.blinkeviciute.eu

Vilija Blinkevičiūtė: „Užduotis Europai: kuo daugiau žmonių išvaduoti iš skurdo spąstų“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 05 Apr 2023 12:29:44 +0300
<![CDATA[Keliui ,,Lietuvos balse" pasibaigus, jonavietė muzikos pamiršti nežada: dėmesį skirs kūrybai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliui-lietuvos-balse-pasibaigus-jonaviete-muzikos-pamirsti-nezada-tesia-dainu-kuryba https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/keliui-lietuvos-balse-pasibaigus-jonaviete-muzikos-pamirsti-nezada-tesia-dainu-kuryba Dauguma jonaviečių, ko gero, jau žino, kad kraštietė Rugilė Stankevičiūtė - šių metų ,,Lietuvos balso" dalyvė. Ne vieną konkurentę nurungusi mergina praėjusį sekmadienį baigė savo kelią projekte. Prisimindama paskutinį pasirodymą, ji tikina nujautusi jo baigtį. Nepaisant to, ji nežada sustoti ir dabar visą savo dėmesį skirs muzikos kūrybai.

Įtempta savaitė

,,Prieš paskutinį filmavimą į sceną ėjau jau nujausdama, kas manęs laukia. Stovėdama ant scenos ir belaukdama mokytojų komentarų, sau mintyse sakiau, kad šiandien pagaliau - namo.  Kadangi filmavimai vyko Klaipėdos švyturio arenoje, nutolimas nuo namų labai jautėsi. Turėjome įtemptą filmavimų savaitę.

Visa rutina: repeticija, kitą dieną filmavimas, repeticija - filmavimas", - pasakojo R. Stankevičiūtė.

Davė daug

Prisimindama projekto pradžią, mergina pripažįsta, kad giliai širdyje jautė, jog šis jai greitai nesibaigs.

,,Iš tikrųjų leidau tai spręsti likimui. Plaukiau pasroviui ir nuplaukiau tikrai toli...

,,Lietuvos Balsas" man nuo pat mažens atrodė sunkiausiai įveikiamas projektas, bet pasirodo - įmanoma. Šio projekto dėka jaučiuosi užaugusi visomis prasmėmis. Įgavau dar didesnį pasitikėjimą savimi. Patirtis šiame projekte yra neįkainojama. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę taip toli eiti. Taip pat supratau kiek daug palaikymo turiu. Labai tikiuosi ir labai linkiu, kad visi gražūs palinkėjimai ir palaikymas grįžtų visiems dvigubai, su dar didesne jėga", - kalbėjo jonavietė. 

Nekartotų

Paklausta, ar ji dar kartą dalyvautų ,,Lietuvos balse", mergina susimąsto, bet pateikia neigiamą atsakymą.

,, Manau, kad ne. Į šį projektą ėjau dėl patirties. Na gerai... Ir dar šiek tiek tas smalsumas savo davė. Kartais gyvenime būna tokių momentų, kurių antrą kartą tokių nepatirtum, nes jis pasitaiko tik vieną kartą. Pamačiau, pasiėmiau tai, ko man reikėjo ir drąsiai iškelta galva eisiu toliau. Ne kartą sakiau, kad einant į šį projektą mano tikslas nebuvo laimėti", - teigė R. Stankevičiūtė.

Liks prie kūrybos

Kas toliau? Išgirdusi šį klausimą, mergina pasakoja nežadanti pamiršti muzikos.

,,Toliau dirbu su ja, kuriu dainas. Esu tikra, kad labai greitai jas išgirsit ir Jūs", - teigė mergina.

,,Lietuvos balso" nuotr.

Keliui ,,Lietuvos balse" pasibaigus, jonavietė muzikos pamiršti nežada: dėmesį skirs kūrybai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 05 Apr 2023 11:42:47 +0300
<![CDATA[Jonavos viešosios bibliotekos direktorė S. Gajauskaitė: ,,Esu ištikima vienai darbovietei"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-viesosios-bibliotekos-direktore-s-gajauskaite-esu-istikima-vienai-darbovietei https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-viesosios-bibliotekos-direktore-s-gajauskaite-esu-istikima-vienai-darbovietei Tris dešimtmečius – tiek laiko Jonavos viešojoje bibliotekoje dirba dabartinė šios įstaigos vadovė Skirmutė Gajauskaitė. Nuo pirmųjų jos darbo dienų Jonavoje, bibliotekos vaizdas bei veiklos kryptys gerokai pasikeitė, o sukaupta S. Gajauskaitės patirtis ir įdirbis, atvedė ją iki garbingo apdovanojimo – šiais metais bibliotekininkė Prezidentūroje apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Ką biblioteka reiškia S. Gajauskaitei  ir kokią vietą jai bibliotekininkė mato visuomenėje? Apie tai ir daugiau  – pokalbyje su pačia Jonavos viešosios bibliotekos direktore.

Apdovanojimo įteikimo akimirka

Ištikima vienai darbovietei

S. Gajauskaitė į Jonavos viešąją biblioteką atvyko su paskyrimu kaip jauna specialistė, baigusi Vilniaus universitetą (tuometinį Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą) ir įsigijusi aukštos kvalifikacijos bibliotekininko bibliografo specialybę. Nuo tada moteriai teko padirbėti įvairiose pozicijose – metodikos skyriaus vedėjos, direktoriaus pavaduotojos, o  laimėjusi konkursą, ji jau ne vienus metus eina bibliotekos direktorės pareigas.  

,,Aš, kaip ir daugelis mano kolegų,  esu ištikima vienintelei darbovietei – Jonavos viešajai bibliotekai. Jaunimo požiūriu, tai gal ir tikras fenomenas, bet yra daug privalumų ilgo darbo vienoje darbovietėje. Kai žmogus puikiai pažįsta kolektyvą, o kolektyvas pažįsta jį, kyla mažiau dingsčių vidiniams konfliktams ir nesusipratimams. Ilgai dirbantis vienoje įmonėje žmogus jau po kelių metų tampa savo srities profesionalu. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų bibliotekinė bendruomenė neatsinaujina naujais nariais. Nauji darbuotojai  įneša šviežio ir gaivaus vėjo gūsio, jaunatviško polėkio, nemažai pokyčių, užsidegimo ir  aktyvumo", –  sakė moteris.

Kardinalūs pokyčiai

S. Gajauskaitė prisimena, kad jai pradėjus darbą Jonavoje, miesto biblioteka veikė dabartinėse Jonavos krašto muziejaus patalpose. Paprašyta palyginti tuometinę ir dabartinę biblioteką, pašnekovė pripažįsta, kad gerokai pasikeitė ne tik išorinis įstaigos ,,veidas", bet ir visuomenės požiūris į ją.

,,Tuomet dirbome aplinkoje, kur buvo nejauku, šalta. Į tualetą patekti buvo  galima tik  per lauką. Darbo sąlygos – nekokios, bet visa tai  atpirko šiltas kolektyvas.
 
Tada visuomenė į bibliotekininkus žiūrėjo kaip į pilkas ir tylias pelytes.  Biblioteka visuomet turėjo įvaizdį, kad joje dirba labai piktos bibliotekininkės, kad reikia būti be galo tyliai, kad viskas itin griežta, kad be skaitymo nieko nėra. Tai pasikeitė iš esmės –  dabar bibliotekose verda gyvenimas ir dar kaip... Keičiantis gyvenimui, keitėsi ir bibliotekų pasaulis. 


Šiandieninė biblioteka yra visai kitokia – iš niūraus, tamsaus pastato ji tapo šviesi ir moderni. Taip pat įstaiga nepaprastai išlaisvėjo, atsivėrė visuomenei. Pasikeitė ir darbuotojo požiūris į bibliotekos lankytoją. Biblioteka dirba jiems ir kartu su jais.


Šiandien bibliotekos jau nėra vien ramaus skaitymo ar knygų skolinimosi vietos – tai šiuolaikiški bendruomenių centrai, modernios laisvalaikio erdvės, į kurias atėję lankytojai gali susitikti su bendraminčiais. Bibliotekos skatina juos aktyviai įsitraukti į veiklas, renginius, naujų dalykų mokančius užsiėmimus", – teigė S. Gajauskaitė.

Jonavos viešoji biblioteka

Bendruomenių centrai

Kalbėdama apie bibliotekų pažangą, S. Gajauskaitė neabejoja, kad milžiniškas jų modernėjimo proveržis įvyko su Bilo ir Melindos Geitsų fondo atėjimu į Lietuvą bei sėkmingai įgyvendintu projektu „Bibliotekos pažangai“. 

,,Šis projektas sustiprino ir mūsų rajono viešųjų bibliotekų, kaip modernių, šiuolaikiškų visuomenės traukos centrų, pozicijas,  panaikino kaimo ir miesto informacinės infrastruktūros netolygumus. 
Mūsų rajono viešosios bibliotekos buvo kompiuterizuotos ir savo lankytojams dabar gali pasiūlyti viešąją interneto prieigą. Projektas „Bibliotekos pažangai“ didelį dėmesį skyrė ir bibliotekos darbuotojų mokymuisi – buvo  ugdomas darbuotojų gebėjimas kurti naujas paslaugas, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Tad visa bibliotekos bendruomenė dirbo ir mokėsi. Taip yra ir dabar. Bibliotekose – 3D spausdintuvai, robotika, virtuali realybė, edukacinės programos, kūrybos erdvės – prieš dešimtį metų sunku būtų buvę patikėti, kad tokias galimybes ir veiklas siūlys ne kas kita, o mūsų rajono bibliotekos", – pasakojo S. Gajauskaitė.

Keistis skatina ir lankytojų poreikiai


Bibliotekininkė pastebi, kad bibliotekų pokyčius įkvėpė ir skaitmeninės transformacijos paveikta visuomenė, jos pokytis. 

,,Visuomenė išties keitėsi, keitėsi ir jos poreikiai. Reaguojant į tai, bibliotekos turėjo ir keistis, kad atlieptų juos, išliktų aktualios bei vaidintų svarbų vaidmenį visuomenių gyvenime, augime ir ugdyme.  Tai suteikė galimybę iš naujo įrašyti viešųjų bibliotekų vaidmenį. Ar jos ir toliau išliks aktualios? Manau, kad tikrai taip. Bibliotekos yra pasirengusios keistis taip pat, kaip ir keičiasi jas supantis pasaulis", – kalbėjo S. Gajauskaitė.

Renginių gausa

Jonavos viešojoje bibliotekoje nuolat vyksta ir įvairūs renginiai. Anot S. Gajauskaitės, jų organizavimas yra viena iš svarbiausių įstaigos veiklos sričių. 


,,Būtent renginiai suformuoja bibliotekos veidą ir įvaizdį, išryškina savastį ir išskirtinumą. Jų įvairovė – gyvybingos bibliotekos atributas.

Bibliotekos renginių lankytojai labai įvairūs – ir vaikai, ir moksleiviai, ir pensininkai, ir dirbantieji. Jei reikėtų nutapyti lankytojo „portretą“, tai būtų labai sunku, nes mūsų bibliotekoje vyrauja renginių įvairovė. Renginiai yra skirti įvairiai lankytojų grupei, nuo to ir priklauso kokia lankytojų grupė dominuoja tame renginyje.

Vaikai – ypatingi Jonavos viešosios bibliotekos lankytojai. Ypatingo susidomėjimo sulaukia vasaros trečiadieniai Knygos terasoje. Šiais metais jie bus rengiami jau 7 metus. Vasaros renginiai sulaukia virš 1000 mažųjų lankytojų", – teigė bibliotekininkė. 

Renginio Knygų terasoje akimirka

Ar spausdintas žodis – turi ateitį?

Viešojoje erdvėje vis dar galima išgirsti ir diskusijų, ar interneto, televizijos bei kitų medijų apsuptyje gyvenanti visuomenė neužmirš spausdinto žodžio, knygų. Ką apie tai mano S. Gajauskaitė?

,,Prognozių apie knygos ateitį yra daug ir visais laikais žmonės kėlė ir kelia šį klausimą. Vieni pranašauja knygos mirtį, kiti mano, kad knyga ir naujų technologijų pasaulyje užims savo garbingą vietą.

Gaila, bet reikia sutikti, kad televizija, internetas daugeliui iš mūsų „suryja“ daug laiko. Kiekvienais metais pasirodo vis tobulesni kompiuteriai, telefonai ar kiti technikos išradimai. Tradicines knygas, nors labai iš lėto,  keičia elektroninės ir audio knygos, o knyga, tokios pat formos ir tos pačios paskirties, išlieka ilgus metus.
Aš įsitikinusi, kad tradicinės popierinės knygos niekas nepakeis. Popierinės knygos nepralenkiamos pojūčiais, kuriuos jos teikia: gali jas pauostyti, palytėti, paglostyti. Žmonės, skaitydami knygas, gali užuosti jos kvapą, gali girdėti verčiamo lapo čežėjimą, gali liesti ją...

 
Kad tradicinė knyga yra neužmiršta ir mylima, kalba faktai. Jonavos viešosios bibliotekos aptarnavimo skyriuje kiekvieną dieną apsilanko vidutiniškai 70 – 80 skaitytojų, kurie pasiima į namus knygas.
Norėčiau visiems palinkėti atrasti jums įdomias knygas ir jas skaityti", – kalbėjo pašnekovė. 

Džiaugiasi ir apdovanojimu, ir palaikymu

Ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai" medalis S. Gajauskaitei įteiktas už aktyvų dalyvavimą kultūrinėje ir profesinėje veikloje, už inovatyvius sprendimus, orientuotus į šalies viešųjų bibliotekų pažangos skatinimą. Su pelnytų apdovanojimu S. Gajauskaitę pasveikino ir Jonavos savivaldybės vadovai. Pasiteiravus, ką šis reiškia pačiai S. Gajauskaitei, moteris pasakoja, kad pastarąjį sieja su nuoseklaus darbo įvertinimu bei jo pripažinimu. 

,,Tai ir visų mano atliktų darbų įprasminimas ir patvirtinimas, jog einu teisinga linkme, ir priminimas, kad niekada negaliu sustoti, nes manimi tiki ir mane palaiko visa bibliotekos bendruomenė. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo apdovanojimu – tai valstybės dėmesys ir pagarbos ženklas kultūrai, bibliotekai. Tai užaugina sparnus, prideda daugiau pasitikėjimo savimi. Smagu, kad esi pastebėta, kad tavo darbą vertina – juk darbas sudaro didelę mūsų gyvenimo dalį.

Aš manau, kad tai įvertinimas ne man asmeniškai, o visai komandai, su kuria dirbu. Lietuvių liaudies išmintis sako, jog vienas lauke –  ne karys. 

Džiugu, kad visada šalia galima jausti tvirtą petį rajono savivaldybės mero M. Sinkevičiaus ir jo komandos. Tai motyvuoja nuolat tobulėti, nebijoti iššūkių, mokytis iš savo klaidų, nevengti pokyčių ir juos inicijuoti.

Tad kartu su bibliotekos komanda kuriame, tobuliname žinias, gebėjimus ir įgūdžius, klystame, ieškome, mėgaujamės ir džiaugiamės sėkme, o viso to rezultatas – patenkintas mūsų bibliotekos lankytojas", – kalbėjo S. Gajauskaitė. 

S. Gajauskaitė su Jonavos r. savivaldybės meru M. Sinkevičiumi


Darbas – be galo brangus

Klausantis Jonavos viešosios bibliotekos direktorės pasakojimo – akivaizdu, kad ji myli savo darbą. Paklausus, kodėl jis jai toks brangus, S. Gajauskaitė mini ir savo kolektyvą, ir bibliotekos lankytojus.

,,Darbas užima labai didelę mūsų gyvenimo dalį. Kasdien darbe praleidžiame vidutiniškai aštuonias valandas, dažnai ir daugiau, tad mažai kas iš dienos ir belieka. Tad labai svarbu ar darbas tave džiugina ar slegia. Mane tai labai džiugina. Aš labai stengiuosi, kad taip jaustųsi ir visa bibliotekos bendruomenė. Juk nuo darbo priklauso tiek mūsų nuotaika, tiek bendra savijauta, tiek pasaulėžiūra ir sau keliami tikslai. 

Kodėl man jis brangus? Todėl, kad jis įdomus ir prasmingas, nuolat verčiantis mokytis ir tobulėti. Smagu matyti besišypsančius bibliotekos lankytojus, laikančius rankose knygą, dalyvaujančius renginiuose, stebinčius patikusią parodą, vartančius laikraščius, atrandančius bibliotekoje bendraminčius, gera girdėti vaikų klegesį edukaciniuose užsiėmimuose ar jų šnabždesį prie kompiuterių", – pokalbį užbaigė pašnekovė. 


Bibliotekoje rengiami įvairūs projektai, organizuojami renginiai: garsiniai skaitymai, teatralizuoti knygų pristatymai, literatūrinės popietės, susitikimai, spaudinių ir virtualios parodos, edukaciniai užsiėmimai.

​Visą parą atvira bibliotekos kieme esanti Knygų terasa, kurioje galima skaityti knygas, rajoninę spaudą, naršyti internete, bendrauti ar kitaip leisti laisvalaikį.

V. Kalpoko, A. Reipos ir asmeninio archyvo nuotr.

Jonavos viešosios bibliotekos direktorė S. Gajauskaitė: ,,Esu ištikima vienai darbovietei"

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 28 Mar 2023 19:21:44 +0300
<![CDATA[Jonavoje vyksiančiam uždarų patalpų akrobatinių aviamodelių pasaulio čempionatui artėjant: ką išvysime ir kodėl jis organizuojamas būtent mūsų mieste?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-vyksianciam-uzdaru-patalpu-akrobatiniu-aviamodeliu-pasaulio-cempionatui-artejant-ka-isvysime-ir-kodel-jis-organizuojamas-butent-musu-mieste https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-vyksianciam-uzdaru-patalpu-akrobatiniu-aviamodeliu-pasaulio-cempionatui-artejant-ka-isvysime-ir-kodel-jis-organizuojamas-butent-musu-mieste Kovo 19–25 d. Jonavos sporto arenoje vyks šių metų svarbiausios ir pirmą kartą Lietuvoje rengiamos uždarų patalpų akrobatinių aviamodelių varžybos – 2023 FAI F3P pasaulio čempionatas. Jame bus galima išvysti ir Lietuvos rinktinę, kuri šiais metais – kaip niekad gausi:  trys suaugusieji (Donatas Paužuolis (Vilnius), Paulius Raupys (Kaunas), Mindaugas Grimalis (Vilnius) ir trys jauniai (Donatas Vaitkus, Tautvydas Čefonovas, Nelija Prapuolenaitytė (Zarasai).  

Ko gali tikėtis žiūrovai?


Čempionato dalyviai pasirodys suaugusiųjų ir jaunių kategorijose, rungsis pilotažo ir skrydžių pagal muziką klasėse. Anot čempionato organizatorių atstovės  Eglės Paužuolienės, daugiausiai žiūrovų dėmesio sulaukti turėtų būtent pastaroji.


„Jei žmogus nėra profesionalas šiame sporte, jam dažniausiai užtenka pamatyti vos kelis pilotažo klasės pasirodymus. Kodėl? Tokio lygio varžybos dalyvauja aukštos kvalifikacijos sportininkai, kurie su savo aviamodeliais bando kuo tiksliau atkartoti tam tikras figūras. Kadangi jie yra profesionalai, skirtumai tarp pasirodymų matomi tik teisėjams ir jiems patiems.


Muzikinėje klasėje jau galima mėgautis skirtinga muzika, stebėti skirtingus lėktuvėlius ir specialius efektus: juosteles, konfeti... Tai sukuria pakilią nuotaiką, o ir vienas iš pasirodymų vertinimų elementų - žiūrovų įsitraukimas, jų emocijos.


Čempionatas turėtų sudominti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, neabejingus technikai – bus galima pamatyti tikrai įdomią, pažangią įrangą“, – pasakojo E. Paužuolienė, pridurdama, kad žiūrovai į renginį įleidžiami nemokamai.

Atitiko reikalavimus ir galimybes


Kodėl čempionatas vyksta būtent Jonavoje?


„Visų pirma, pati erdvė, kurioje vyksta varžybos, turi atitikti būtinus reikalavimus. Dauguma jų remiasi į išmatavimus: orientuojamasi į didesnes arenas, nes jokios standartinės sporto salės netinka. 


Kitas aspektas – finansinis. Ne paslaptis, kad šis sportas nėra itin plačiai žinomas, tad ir rėmėjų nėra daug. Turėjome žiūrėti, kad neužsikrautume sau per didelės finansinės naštos.

 
Dar vienas svarbus dalykas yra lokacija, leisianti visiems sportininkams patogiai atvykti. Jonava – Lietuvos centre. Apibendrinus viską, Jonavos sporto arena atrodė geriausias pasirinkimas. 


Nors turėjome šiokių tokių problemų dėl apšvietimo, su arenos personalu greitai išsprendėme ir tai: kadangi mes išnaudojame visą erdvę, ko nereikia kitų šakų sporto varžybų metu, turėjome apšvietimą sureguliuoti taip, kad lėktuvėliui pakilus į palubes, šviesos neakintų nei pilotų, nei teisėjų“, – kalbėjo E. Paužuolienė. 

Gins titulą


Donatas Paužuolis šiame pasaulio čempionate gins skrydžių pagal muziką klasės pasaulio čempiono titulą, pilotažo klasėje – pasaulio vicečempiono titulą, tačiau yra pasiryžęs rimtai pasivaržyti ir dėl pirmosios vietos. 


„Tiesą sakant, iniciatyvą organizuoti pasaulio čempionatą Lietuvoje, pirmasis parodė Donatas. Jis, kaip šio sporto senbuvis, turėjo svajonę, jog kada nors pasaulio čempionatas galėtų įvykti Lietuvoje. Norėjo tiek užsienio sportininkams parodyti Lietuvą, supažindinti su aviamodeliavimo tradicijomis, tiek Lietuvos plačiajai visuomenei pristatyti uždarų patalpų akrobatinius aviamodelius“, – pasakojo E. Paužuolienė.

Sudomino jaunimą


Lietuvai atstovausiantys jauniai – Broniaus Oškinio vaikų sklandymo mokyklos auklėtiniai, dėka trenerio Audriaus Kuzmos prieš porą metų pasinėrę ir į aviamodeliavimą. Čempionate dalyvausianti Nelija Prapuolenaitytė – pirmoji mergina pilotė uždarų patalpų akrobatinių aviamodelių pasaulio čempionate nuo 2013 m., kai šie čempionatai pradėti organizuoti.


„Trenerio užsidegimas ir pačių vaikų noras jiems padėjo vos per pusės metų laikotarpį padaryti itin didžiulį progresą. Dėl to šiandien turime ne tik didžiausią rinktinę, bet ir pirmąją čempionate dalyvaujančią merginą. 
Viliamės, kad tai įkvėps ir kitas moteris labiau susidomėti šiuo sportu“,– kalbėjo organizatorių atstovė.

Nusiteikę pakovoti


Pats Lietuvos komandos vadovas Donatas Paužuolis sako, kad čempionate dalyvaujantis lietuviai nusiteikę kovingai.


„Dirbame su visa komanda, stengiamės išnaudoti kiekvieną ,,langą" treniruotėms, sprendžiam techninius ir kitus klausimėlius.


Džiugu ir ,visgi, šiek tiek baugu, kad čempionatas vyksta Lietuvoje: norisi, kad viskas eitųsi sklandžiai, o pasirodymai būtų maksimaliai gražūs. Mūsų komanda stengiasi ir dirba tuo klausimu“ , – kalbėjo D. Paužuolis.

Praretino gretas


Pilotažo klasėje varžysis 32 sportininkai, skrydžių pagal muziką klasėje – 21. Čempionate rungsis 13 šalių atstovai. Sportininkų skrydžius vertins 2 FAI teisėjų kolegijos (po penkis teisėjus kiekvienoje).


„Dalyvių skaičius nėra toks didelis, kokio norėtųsi, bet šiai klasei  žalą padarė koronaviruso pandemija. Du metus dauguma sportininkų buvo visiškai atitraukti nuo treniruočių, varžybų – salės buvo neprieinamos. Dalis dėl to visai pakeitė veiklos sritį ar parėjo prie kitų klasių, pavyzdžiui, skraidymo lauke“, –kalbėjo E. Paužuolienė.

Apie programą

Kovo 22–23 d. skrydžių pagal muziką klasės sportininkai suskris keturis preliminarius turus, iš kurių 10 geriausių pateks į finalą. Skrydis pagal muziką, tai 120 s paties sportininko sukomponuotas muzikinis takelis, kuriam skambant atliekamas skrydis akrobatiniu aviamodeliu. Teisėjai vertindami skrydį atsižvelgia tiek į skrydžio ir muzikos sinchroną, tiek į atliekamų figūrų sudėtingumą, tiek į panaudotus specialiuosius efektus (konfeti, išleidžiamos juostelės, šviesų efektai ir pan.).

Kovo 22 d. (nuo 17:45) vyks aviamodelių lenktynės (vienas įdomiausių reginių žiūrovams).


Kovo 24 d. vyks pilotažo klasės finalai – 3 turai, o vakare – nuo 17:30 bus fiksuojamas Lietuvos rekordas!
kovo 25 d. – skrydžių pagal muziką finalai.

Oficialus pasaulio čempionato atidarymas vyks kovo 19 d. 16:30, apdovanojimų ir uždarymo ceremonija –
kovo 25 d. 16:00. Arenoje veiks aviaparoda, įėjimas į Jonavos sporto arena žiūrovams nemokamas.

Organizatorių nuotr.

Jonavoje vyksiančiam uždarų patalpų akrobatinių aviamodelių pasaulio čempionatui artėjant: ką išvysime ir kodėl jis organizuojamas būtent mūsų mieste?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 17 Mar 2023 13:44:29 +0200
<![CDATA[Jonavietė K. Lebednykaitė pristato savo kūrinį - ,,Nelaikyk"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-k-lebednykaite-pristato-savo-kurini-nelaikyk https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-k-lebednykaite-pristato-savo-kurini-nelaikyk ,,Nelaikyk" - taip vadinasi naujasis jonavietės Karolinos Lebednykaitės kūrinys. Kaip sako ji pati, šis kūrinys galėtų atrasti sau vietos įvairaus amžiaus bei skirtingų muzikos žanrų klausytojų grojaraščiuose. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje besimokanti abiturientė pasakoja apie ,,Nelaikyk" ir apie savo ryšį su muzika.  
 
Traukė dėmesį
 
,,Esu dainų tekstų autorė, kompozitorė bei atlikėja, laisvalaikiu kuriu poeziją, eiles.
 
Ryšį su muzika pajutau dar vaikystėje: susidūrusi su nematytu muzikos instrumentu, juo susidomėdavau akimirksniu ir su nepaaiškinamu įsitraukimu eksperimentuodavau garsais, bandydama atrasti melodiją, kuri atspindėtų mano nuotaiką.
 
Vienas iš instrumentų sulaukęs ypatingai didelio mano susidomėjimo tuo metu buvo gitara. Nors žinių apie šį instrumentą ir jo valdymą neturėjau, neilgai trukus supratau, jog tai bus tas instrumentas, kuris mane lydės muzikinėje kelionėje.
 
Groti gitara išmokau pati, klausydama dainų ir mėgindama atkartoti girdimus garsus", - paprašyta papasakoti apie save ir muzikai užgimusią meilę prisiminė K. Lebednykaitė.


 
Ėmė svajoti
 
Bėgant laikui, gimė ir keletas melodijų.
 
,,Jos įkvėpė žodžius, tuomet pradėjau kurti eiles. Šiems pomėgiams susijungus, kilo pirmosios dainos ir svajonė, kad jos būtų išgirstos.
 
Tuo metu dainuoti prie aplinkinių dar nedrįsau ir vis atidėliojau mintį prisijungti prie choro. Galiausiai tai padariusi, viduje ,,žengiau" didelį žingsnį savo tikslo link. Pajutau, jog muzika pradeda užimti vis didesnę mano gyvenimo dalį, atradau didelį susidomėjimą scenos legendomis - Maiklu Džeksonu bei Elviu Presliu, nusprendžiau į savo pasirodymus įtraukti šokio elementų.
 
Nuo pat pirmų pasirodymų, užlipus ant scenos mane užplūsdavo begalė gerų emocijų, adrenalino, kurie neišblėso dar ilgai. Tai privertė susimąstyti apie ateities planus susijusius su muzika", - kalbėjo mergina.
 
Kūrinių - ne vienas
 
,,Relax FM" ir keliose regioninėse radijo stotyse pristatyta daina ,,Nelaikyk" - ne vienintelis jonavietės kūrinys.
 
,,Prieš tai esu sukūrusi daugybę kūrinių, iš kurių keletą trumpam laikui buvau paviešinusi savo ,,Facebook" puslapyje, tačiau nusprendžiau palaukti tinkamo meto ir išleisti juos tuomet, kai turėsiu galimybę padaryti tai kokybiškai. Dalį jų atlikau Jonavoje vykusių renginių metu.
 
Keletas iš šių kūrinių: ,,Pagunda", ,,Tavo Akys" , ,,Šiluma" , ,,Dėl Tavęs" ir kt. Visi jie skiriasi savo tema ir idėja, bet šiuo metu mano kūryboje galima išskirti šias temas: gyvenimo kelio bei savęs ieškojimo, meilės savo gimtajam kraštui ir jo žmonėms, klastingos ir kartais skaudžios meilės poveikio, mėginimo atsispirti pagundoms.
 
Daugybė mano dainų gimė spontaniškai, per daug negalvojant, netikėtai kilus norui išlaisvinti susikaupusias ir vis ramybės neduodančias mintis, tačiau jos nėra tiesiogiai susiję su mano išgyvenimais.
 
Visgi, neretai sukūrus dainą, tik prabėgus tam tikram laikui, galiu susieti ją su savo patirtimi. Kiekvienas žmogus jas gali interpretuoti savaip ir joms suteikti savo prasmę", - kalbėjo gimnazistė.


 
Apie ,,Nelaikyk"
 
Paklausta, kaip ji mano, kam labiausiai turėtų patikti naujausias jos kūrinys, K. Lebednykaitė teigia neabejojanti, kad apibrėžti aiškų klausytojų ratą būtų sudėtinga.
 
,,Kūrinys nėra skirtas specifinei klausytojų grupei. Tikiu, jog jis gali atrasti vietos įvairaus amžiaus, skirtingų muzikos žanrų klausytojų grojaraščiuose, tačiau tiems, kuriems dainos tekste perteikiama žinutė primins jų išgyvenimus, ši daina bus artimiausia. 
 
Kūrinyje ,,Nelaikyk" pabrėžiama svarba judėti tolyn, kad ir kaip tai būtų sunku, pasikliauti likimu ir nelikti praeityje su iliuzijomis, prisiminimais. Neretai esame linkę mylimam žmogui be išskaičiavimo skirti visą savo esybę, meilę laiką bei dėmesį, o save apgaudinėti, pateisinant mylimo žmogaus abejingumą.
 
Dažnai žmonės yra linkę neatskleisti savo tikrųjų jausmų ar ketinimų, pasinaudoti, įskaudinti, neprisiimti atsakomybės už nepateisinamų veiksmų sukeltą skausmą.

Susidūrus su tuo, tenka priimti neretai skaudų, sunkų sprendimą ir į situaciją pažvelgti kitu kampu, užversti nostalgijos persmelktą gyvenimo puslapį, judėti tolyn, palikti nuoskaudas praeityje", - pasakojo jonavietė.
 
Iš  jausmo
 
,,Nelaikyk" tekstas gimė per vieną vakarą.
 
,,Kalbant apie galutinį kūrinio išgryninimą, tam skiriu labai daug dėmesio.  
 
Esu be galo dėkinga ypatingai gabiam ir puikiai savo darbą išmanančiam prodiuseriui Andriui Jovarauskui. Būtent jis šiai dainai padėjo įgauti tokį pavidalą, kokiu ją dabar gali išgirsti klausytojai", - teigė K. Lebednykaitė.


 
Savam kraštui
 
Jonavoje gimusi bei užaugusi mergina prasitaria, kad šiais metais ketina pristatyti ir jos kraštui dedikuotą kūrinį.
 
,,Jonava man visuomet kėlė didelį susižavėjimą. Čia prasidėjo ir mano gyvenimo, ir kūrybos kelionė. Žodis - Jonava -  man sukelia daug sentimentų, šiltų jausmų.
 
Savo gimtajam kraštui esu netgi sukūrusi dainą, kuria tikiuosi su jumis pasidalinti dar šįmet", - pokalbio pabaigoje sakė jonavietė, pridurdama, kad yra  dėkinga ją palaikantiems ir paskatinantiems klausytojams.

Jonavietė K. Lebednykaitė pristato savo kūrinį - ,,Nelaikyk"

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 16 Mar 2023 09:20:38 +0200
<![CDATA[Jonavoje dirbanti psichologė G. Skačkauskienė: ,,Jei norime būti emociškai sveiki ir tvirti, turime tinkamai to siekti"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-dirbanti-psichologe-g-skackauskiene-jei-norime-buti-emociskai-sveiki-ir-tvirti-turime-tinkamai-to-siekti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavoje-dirbanti-psichologe-g-skackauskiene-jei-norime-buti-emociskai-sveiki-ir-tvirti-turime-tinkamai-to-siekti „Metų specialistas“ – tokį Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos įsteigtą apdovanojimą pelnė Jonavos visuomenės sveikatos biuro psichologė Gintarė Skačkauskienė. Ji įvertinta už iniciatyvumą, aktyvų bendradarbiavimą ir atvirą komunikaciją vykdant psichikos sveikatos stiprinimą bei profesionalumą teikiant psichologinę pagalbą jonaviečiams. Apie darbą Jonavoje ir apie tai, kodėl svarbu stiprinti savo psichikos sveikatą – pokalbyje su pačia G. Skačkauskiene. 

Priėmė šiltai

Kaune sveikatos psichologiją studijavusi moteris mūsų miestą atrado tik įsidarbinusi Jonavos visuomenės sveikatos biure.

,,Dabartinėje darbovietėje pradėjau dirbti 2021-aisiais metais. Iškart jaučiausi priimta labai šiltai, nuoširdžiai. 

Esu kilusi iš mažo miestelio, bet pamenu, kad pirmas įspūdis apie Jonavą buvo tikrai labai geras. Jį suformavo nuostabi gamta, puoselėjami parkai ir, žinoma, sutikti žmonės. Su laiku vis labiau pamilstu šį miestą", – teigė G. Skačkauskienė

Ir patvirtinimas, ir įsipareigojimas

Paklausta, ką jai reiškia pelnytas apdovanojimas, psichologė pasakoja jame įžvelgianti dvejopą reikšmę.

,,Šio apdovanojimo verta kiekviena mano kolegių, bet jaučiu dėkingumą, kad šiais metais juo galiu pasidžiaugti aš – nesitikėjau, jog tokio įvertinimo sulauksiu taip greit. Viena vertus, šis apdovanojimas man patvirtina, jog pasirinktos darbo vertybės, kuriomis vadovaujuosi, yra teisingos. Kita vertus, į apdovanojimą žvelgiu kaip į įsipareigojimą toliau stengtis", – kalbėjo moteris.

Įvairiapusė pagalba

Dėl kokių problemų žmonės dažniausiai kreipiasi į  G. Skačkauskienę?

,,Jų – begalė: įvairūs gyvenimiški sunkumai, kriziniai išgyvenimai, nerimas, emociniai sunkumai... Nėra tokio kriterijaus, su kokiu sunkumu galima ateiti, o su kokiu ne. Taip pat visada pasidžiaugiu, kai kreipiasi žmonės, kurie neturi tuo metu sprendžiamų sunkumų. 

Šiuolaikiniam žmogui svarbu ne tik spręsti problemas, bet ir stiprinti asmenybę – geriau save pažinti ir suprasti, stiprinti savivertę, išmokti naujų pasirūpinimo savimi būdų ir pan. 

Visuomenės sveikatos biure teikiamos paslaugos orientuotos į prevencinę sritį, į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą", – teigė G. Skačkauskienė.

Konsultacijų erdvė.

Stereotipai neišnyko

Pasakodama apie savo darbą Jonavoje, moteris pripažįsta pastebėjusi, kad naudotis biuro psichologo paslaugomis gyventojams trukdo įsisenėję stereotipai bei mitai. Tarp pastarųjų –  ir tikėjimas, kad kreipęsis į psichologą žmogus negalės turėti vairavimo teisių ar dirbti valstybės tarnyboje, ir įsitikinimas, kad specialistas esamų problemų neišspręs.  

,,Stereotipų yra tikrai daug. Juos paveldėjome iš sovietmečio, kai psichikos sveikata buvo stipriai stigmatizuojama sritis. Stengiuosi organizuoti gyventojams patrauklias paslaugas ir taip, pamažu, per teigiamą patirtį, keisti neigiamą požiūrį į psichologines temas, šios srities specialistus.

 Pokyčiai vyksta lėtai, tačiau galiu pasidžiaugti, jog stebiu teigiamas tendencijas. Vis daugiau ir vis drąsiau gyventojai kreipiasi tiek dėl grupinių užsiėmimų, tiek dėl individualių konsultacijų", – kalbėjo specialistė. 

Anonimiškai ir greitai

Jonavos visuomenės sveikatos biure šiuo metu dirba trys psichologės su skirtingomis tikslinėmis grupėmis. 

,,Paslaugos apmokamos iš Valstybinės tikslinės dotacijos ir projektinių lėšų, tad už paslaugas gyventojams mokėti nereikia. Siekiame, jog nebūtų ilgų eilių, konsultacijas teikiame kontaktiniu ir nuotoliniu būdu, anonimiškai ir konfidencialiai. 

Bendradarbiaujame su Jonavos Psichikos sveikatos centru, tad esant poreikiui žmogui galime pasiūlyti gauti greitą ir anonimišką psichiatro konsultaciją. Siekiame, jog paslaugos būtų lengviau prieinamos gyventojams. Manau, sąlygos yra tikrai geros, belieka tik jomis naudotis", – kalbėjo moteris. 

Pati G. Skačkauskienė konsultuoja suaugusiuosius. 

,,Įprastai kreipiasi moterys, tačiau vis dažniau sutinku ir savimi besirūpinančių vyrų. Amžius svyruoja nuo 18 m. iki pensijinio amžiaus, įvairiausio išsilavinimo ir socialinės padėties žmonės. Sutinku tokią įvairovę, jog būtų sudėtinga tai sutalpinti į vieną „portretą“ ir apibrėžti, kokie gyventojai atvyksta pas mus", – pasakojo psichologė. 

Akimirka iš grupinio užsiėmimo. Atsipalaidavimo praktika.

Džiaugiasi savo pasirinkimu

Pasiteiravus, kas paskatino ją pasirinkti būtent psichologijos studijas, G. Skačkauskienė prisimena, kad jau mokykloje domėjosi aplinkinių jausmais ir išgyvenimais. 

,,Studijuodama universitete ir savanoriaudama „Jaunimo linijoje“ tik dar labiau įsitikinau, kad vidinis žmogaus pasaulis kur kas reikšmingesnis nei išorinis. Didžiuojuosi dirbdama psichikos sveikatos srityje. Čia galiu save realizuoti ir įprasminti", – kalbėjo pašnekovė. 

Bijoti – neverta 

Ką G. Skačkauskienė pasakytų žmonėms, kurie svarsto kreiptis pagalbos į specialistus, bet nedrįsta?

,,Visų pirma, norisi normalizuoti jausmą – prieš pradedant kažką naujo šiek tiek nerimauti yra visiškai normalu. Eigoje nerimas sumažėja. 

Įvadinės konsultacijos metu supažindinu žmogų su konsultavimo sąlygomis, apkalbame kreipimosi priežastis ir konsultacijos gale nusprendžiame, ką darome toliau. Jei kliento lūkesčiai atitinka konsultavimo rėmus – konsultavimą tęsiame. Jei ne, padedu žmogui rasti tikslingą pagalbą. O kartais užtenka ir vieno pokalbio. 

Jei norime būti emociškai sveiki ir tvirti, turime tinkamai to siekti: kasdien skirti dėmesio savo emocinei sveikatai, o kartais pasitarti ir su specialistu. Juk pokalbis su psichologu nieko nekainuoja", – pokalbio pabaigoje sakė G. Skačkauskienė.

Daugiau informacijos apie individualias psichologo konsultacijas Jonavos VSB: www.jonavavsb.lt/individualios-psichologo-konsultacijos-suaugusiems/ 

Daugiau informacijos apie grupinius užsiėmimus Jonavos VSB (nuolat pildoma): www.jonavavsb.lt/renginiai/ 

Jonavoje dirbanti psichologė G. Skačkauskienė: ,,Jei norime būti emociškai sveiki ir tvirti, turime tinkamai to siekti"

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 09 Mar 2023 16:37:10 +0200
<![CDATA[Jonavietė A. Kolojanskaitė išleido pirmąjį savo kūrinį: kviečiame pasiklausyti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-a-kolojanskaite-isleido-pirmaji-savo-kurini-kvieciame-pasiklausyti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-a-kolojanskaite-isleido-pirmaji-savo-kurini-kvieciame-pasiklausyti Jonavietė Akvilė Kolojanskaitė išleido pirmąją savo dainą - ,,Vis dar čia". Kviečiame pasiklausyti jos ir daugiau sužinoti apie merginos muzikinį kelią.

Lengva ir vasariška

,,Išskirti, kokiam klausytojui tikrai turėtų patikti mano kūrinys - sunku, tačiau manau, kad labiausiai jis sudominti galėtų tuos, kurie  ieško kažko lengvo, gal kiek primenančio vasarą.

Šią dainą rašiau apie jausmą, kai įsimyli ir atrodo, jog visas pasaulis nusidažo ryškiomis spalvomis. Kai tikiesi, kad tas žmogus visada bus šalia. Neryškiai paminiu ir baimę likti vienam, baimę, kad tada daina liks be prasmės, o mylėtas žmogus - tik praeityje. Visgi, galų gale viskas baigiasi gerai", - paklausta apie tai, kokiai auditorijai skirta jos daina, pasakojo jonavietė. 

Nuo mažų dienų

Kaip muzika atsirado A. Kolojanskaitės gyvenime?

,,Tai įvyko labai anksti - pirmosios užuomazgos užgimė bežiūrint tuo metu vykusį realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Jau būdama 2 metų amžiaus mintinai mokėjau visas projekto dainas ir darydavau savo pasirodymus namuose. Sulaukus ketverių, mama mane užrašė į Jūratės Miliauskaitės vadovaujamą grupę „Caca“. Joje pradainavau apie šešis metus, rinkdavomės Kaune, bet vėliau nebeturėjau galimybės važinėti į šį miestą kelis kartus per savaitę - buvau įstojusi į Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklą, fortepijono specialybę.

Meno mokykloje patekau į mergaičių vokalinį ansamblį, su kuriuo turėjau galimybę kelis kartus sudalyvauti „Dainų dainelėje“. Taip pat tuo pat metu lankiau JKC vaikų popchorą „Šuldu Buldu“, o pabaigus meno mokyklą, nusprendžiau grįžti dainuoti į Kauną, pas jau minėtą Jūratę. Šį kartą turėjau galimybę dainuoti dvejose grupėse. Viena jų atstovavo Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklą", - pasakojo jonavietė.

Buvo pastebėta

,,Vis dar čia" - pirmasis A. Kolojanskaitės išleistas kūrinys, tačiau muzikos kūryba ji susidomėjo prieš keletą metų. 

,,Savo kūrybinį kelią pradėjau dar 2018 metais. Tuomet mano muziką ,,Instagrame" pastebėjo atlikėja ,,Beatrich". Sulaukiau iš jos keletos žinučių, kuriose buvo paminėta, kad jai labai patinka mano balsas ir muzikos pajutimas. Būtent ,,Beatrich" mane ir paskatino rašyti dainas. Iš pradžių stengiausi rašyti tik angliškai, tačiau atsirandant vis daugiau geros lietuviškos muzikos, pradėjau kurti ir gimtąja kalba. Tiesa, man visada atrodydavo, kad kažko trūksta, jos galėčiau tas dainas laikyti ne tik pas save kompiuteryje, bet ir pateikti klausytojams", - pasakojo jonavietė. 

Apie kūrybinį procesą

Pasiteiravus, kiek laiko pareikalavo aptariamo kūrinio kūryba, A. Kolojanskaitė prisimena, kad ,,Vis dar čia" pradėta rašyti rudenį.

,,Grįžus tarp paskaitų į namus, pirmus du posmelius ir priedainį sukūriau per 15 minučių, bet  įrašius trumpą „demo“ versiją, apie kūrinį pamiršau iki pat šių metų sausio, kai gana netikėtai ją atradau savo kompiuteryje.

Rašydama ,,Vis dar čia" sugalvojau į dainos pradžią įdėti savo draugei siųstą balso žinutę, jog noriu parašyti dainą apie meilę. Po šios žinutės seka garso įrašas, kuriame draugė bando apibūdint jausmą, besakydama, kad negali jo paaiškinti, nes atrodo, kad trūksta žodžiu ir pats negali apibūdinti, kaip viskas vyksta.

Tik po kelių dienų paskubomis parašiau paskutinį posmelį, tačiau manau, kad sunkiausia atsiradimo dalis buvo nebijoti eksperimentuoti, nes daina nėra tipinė - joje nėra ryškaus priedainio. Su ,,Vis dar čia" pirmą kartą išbandžiau ir prodiusavimą. Tai taip pat pareikalavo papildomų pastangų ir laiko", - kalbėjo mergina. 

Gimto miesto nepamiršo

Praėjusiais metais Jonavos Jeronimo Ralio gimnaziją baigusi devyniolikmetė Vilniaus universitete studijuoja politikos mokslus. Nepaisant to, ryšys su gimtuoju miestu niekur nedingo. 

,,Kai nėra paskaitų, stengiuosi kuo dažniau grįžti į Jonavą, nes čia gyvena mano močiutė, taip pat yra likusių geriausių draugų, su kuriais praleidžiu nemažą laiko dalį. Stengiuosi aplink save kurti komandą žmonių, su kuriais jaučiausi geriausiai muzikoje. Todėl ir toliau  tęsiu savo muzikinį kelią Jonavoje - kuriame kartu su draugais", - pokalbio pabaigoje sakė A. Kolojanskaitė. 

,,Vis dar čia" galite pasiklausyti youtube platformoje bei portalo jonavoszinios.lt video galerijoje.

Asmeninio archyvo nuotr.

Jonavietė A. Kolojanskaitė išleido pirmąjį savo kūrinį: kviečiame pasiklausyti

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 21 Feb 2023 10:53:34 +0200
<![CDATA[„Lietuvos balse“ dalyvaujanti jonavietė Rugilė: kartais juokauju, kad gimiau dainuodama]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-balse-dalyvaujanti-jonaviete-rugile-kartais-juokauju-kad-gimiau-dainuodama https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvos-balse-dalyvaujanti-jonaviete-rugile-kartais-juokauju-kad-gimiau-dainuodama Praėjusį sekmadienį, sausio 22-ąją, LNK muzikinį projektą Lietuvos balsas stebėję žmonės galėjo išvysti ir jonavietės Rugilės Stankevičiūtės pasirodymą. Pastarasis sužavėjo du mokytojus  Justiną Jarutį ir Mantą Jankavičių: aklųjų perklausų metu jiems atsukus savo kėdes, Rugilė keliauja į kitą etapą.

Be dainavimo nei dienos

Prieš metus Jonavos Jeronimo Ralio gimnaziją baigusi mergina pasakoja, kad muzika  neatsiejama jos gyvenimo dalis.

Kartais juokauju, kad jau gimiau dainuodama. Tikriausiai nėra buvę nei vienos dienos, jog nedainuočiau ar neniūniuočiau.

Ilgą laiką buvau  tokia tyli pelytė, kuri niekada garsiai nerėkė apie savo pomėgį dainuoti. Atrodydavo, kad daug kas dainuoja ir tame nėra nieko ypatingo. Visgi, atėjus į gimnaziją, ten dirbusios muzikos mokytojos N. Kukarinienės dėka, pradėjau suprasti, jog noriu dainuoti ne tik sau, o svarbiausia  turiu, ką parodyti.

Jonavos miesto 270-ojo jubiliejaus koncerto metu pirmą kartą lipau ant scenos, kurią stebėjo daugybė žmonių. Tądien įsitikinau, kad noriu būti matoma, o buvimas ant scenos man atneša daug teigiamų emocijų,  paklausta apie tai, ką jai reiškia muzika, portalui jonavoszinios.lt pasakojo Rugilė.

Ilgai stebėjo

Kodėl ji nusprendė sudalyvauti būtent Lietuvos balso projekte?

Atsakymas labai paprastas. Daugybę metų sekiau ir žiūrėjau įvairius televizijos projektus. Mąsčiau eiti į kitą televiziją, bet su kiekvienu jos projektu matydavau, kad ten nevengiama dalyvius daryti pajuokos objektais". 

Grįžus prie LNK televizijos pamaniau, kad reikia apšilti kojas prieš brendant į didelių projektų vandenis. Dėl to 2022-aisiais metais pasiročiau kitame projekte Aš Matau Tavo Balsą. Jame užsigrūdinau, daug išmokau, turėjau galimybę duetu dainuoti su atlikėja Monika Marija. Iš šio projekto išsinešiau ir dar didesnį pasitikėjimą savimi. Kiekvienas scenos profesionalo žodis buvo spyris judėt į priekį kartu su muzika. Ko gero, labiausiai motyvuojantys žodžiai buvo ištarti pačios Rositos Čivilytės. Ji pasakė, kad manyje mato didelę atlikėjos asmenybę. Nuėjusi iki Aš Matau Tavo Balsą finalo,  supratau, kad sekantis projektas bus Lietuvos balsas. Kodėl? Stebėdama jį visame kame mačiau kokybę,  pasakojo Rugilė.

Jautė, kad bus ypatingas

Jos pasiryžimą dalyvauti šiame projekte lydi ir įdomi istorija.

Būdama 9-toje klasėje sakiau, kad sudalyvausiu kažkuo išskirtiniame Lietuvos balso sezone. Baigiant gimnaziją supratau, jog artėja  būtent toks jubiliejinis sezonas. Galbūt, tai buvo sėkmę prognozuojanti nuojauta, kuri, labai tikiuosi, ves mane toliau.

Tiesa, jau po pirmosios mano premjeros Lietuvos balse sulaukiau pasiūlymo dalyvauti dainų konkurse, kuris vyks Ispanijoje, džiaugėsi jonavietė.

Jaudulio netrūko

Paklausta, kaip praėjo pirmieji filmavimai, Rugilė pasakoja ir apie jaudulį, ir apie baimę.

Patyriau daug įspūdžių bei jaudulio. Kai supranti kokiame rimtame projekte dalyvauji, užplūsta baimė ir suvokimas, kad jau viskas papuoliau.

Nepaisant to, mane tikrai nustebino projekto redaktorių nuoširdumas ir palaikymas. Jo buvo tiek daug... Prieš lipant į sceną per akląsias perklausas, visa spurdėjau, kojos drebėjo.

Dar dabar juokiuosi prisiminus, kad prieš lipant dainuoti su stilistais susitarėme, jog švarko saga bus atsegta, bet iš tos baimės ant scenos stovėjau su visai kitaip atrodančiomis sagomis, su šypsena prisiminė mergina, čia pat pridurdama, kad džiaugiasi sulaukusi didelio šeimos bei draugų palaikymo.

Ačiū likimui už tokius fantastiškus, protingus, šmaikščius ir visaip kitaip tobulus draugus bei šeimą, kalbėjo mergina.

Kada tiksliai vyks kitas jonavietės pasirodymas kol kas nėra aišku. Dėl to ją palaikyti norintys žmonės kviečiami sekti informaciją apie projektą ir stebėti laidas.

Lietuvos balsas rodomas kiekvieną sekmadienį per LNK kanalą 19:30 val.

Lietuvos balsoir asmeninio archyvo nuotr.

„Lietuvos balse“ dalyvaujanti jonavietė Rugilė: kartais juokauju, kad gimiau dainuodama

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 25 Jan 2023 10:58:15 +0200
<![CDATA[Vilija Blinkevičiūtė – apie 2022-uosius: „Darbotvarkėje – egzaminas už geresnę ir saugesnę Europą“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilija-blinkeviciute-apie-2022-uosius-darbotvarkeje-egzaminas-uz-geresne-ir-saugesne-europa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vilija-blinkeviciute-apie-2022-uosius-darbotvarkeje-egzaminas-uz-geresne-ir-saugesne-europa Gerbiama Vilija, kaip, Jūsų manymu, Europos Sąjunga išlaikė karo egzaminą?

Šis egzaminas už geresnę ir saugesnę Europą, deja, dar nesibaigė. Vis dėlto akivaizdu, kad ES šiemet įvyko istoriniai lūžiai dėl požiūrio į dabartinę Rusiją. Tai rodo ir Europos Parlamento priimti sprendimai: ne kartą didinta parama Ukrainai, priimtos sankcijos Kremliui. Pagaliau, pirmą kartą istorijoje ES finansavo ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai šaliai.

Vos prasidėjus karui, ES valstybės vienbalsiai sutarė priimti Ukrainos pabėgėlius, nereikalaujant prieš tai pateikti prieglobsčio prašymo, bei teikti jiems pagalbą. Suregistruoti Europoje visus Ukrainos vaikus, kad nė vienas nepradingtų. Dabar labai svarbu padėti Ukrainos žmonėms saugiai išgyventi žiemą. Dėkoju Lietuvos žmonėms, kurie teikia paramą Ukrainai ir karo pabėgėliams.

Šiemet priimti sprendimai palaipsniui atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Taip, tai skausmingi sprendimai. Tai kainuoja. Visi tai jaučiame. Vis dėlto kito kelio nėra ir niekas nebeketina nuolaidžiauti Putino Rusijai, jos šantažui, melui ir agresijai.

Kad ir kas ką besakytų, kad ir kokios aštrios diskusijos vyktų pačioje ES, bendrija kol kas gana sėkmingai laiko vienybės egzaminą. Tai rodo ir Europos Parlamento nusiteikimas. O juk vienas iš Kremliaus tikslų yra ne tik sugriauti Ukrainą, bet ir visą Europos Sąjungą.

Vis dėlto prisipažinsiu: nuo karo pradžios mane persekioja klausimas. Kokiu bepročiu, kokiu žvėrimi reikia būti, kad žmonių gerovę iškeistum į beprasmiškai liejamą kraują ir kančias?

Ko gero, šiemet visoje Europoje būtų sunku rasti žmogų, kurio nesukrėtė, tiesiogiai ar netiesiogiai nepalietė karas, krizės. Ir dažnai žmonių akyse matau daug nerimo dėl ateities. Bet tose pačiose akyse matau ir daug užsispyrimo įveikti sunkumus. Daug šviesos, gerumo ir supratimo, kad tik padėdami vieni kitiems sulauksime geresnių laikų.

 

Kokius dar Europos Parlamento sprendimus ar darbus išskirtumėte?

Dalis jų vienaip ar kitaip susiję su karo sukeltomis pasekmėmis.

Dar kovo pabaigoje Europos Parlamentas paragino valstybes nares ir Europos Komisiją nedelsiant užtikrinti didesnę maisto produktų gamybą ES. Paraginome ne tik didinti vietinę maisto produktų gamybą, bet ir žemės ūkio paskirties žemę naudoti tik maisto produktams ir pašarams auginti. Taip pat remti labiausiai nukentėjusius maisto gamybos ir žemės ūkio sektorius, pasiūlyti priemones ūkininkams sušvelninti smarkiai išaugusių trąšų kainų poveikį, pratęsti pandemijos metu įvestas lengvatas kaimo plėtros paramai.

Jau rudenį Europos Parlamentas pareiškė aiškią poziciją ir pasiūlė krizės laikotarpiu visoje ES netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams. Tai buvo skirta toms kelioms valstybėms, tarp kurių ir Lietuva, kurios netaiko net lengvatinio PVM tarifo svarbiausiems maisto produktams.

 

Kokia Europos Parlamento pozicija dėl energetinės krizės?

Pradėkim nuo vartotojų. Europos Parlamentas perspėjo ES valstybes, kad energija neturėtų būti atjungiama vartotojams, kurie neįstengia susimokėti didėjančių energijos sąskaitų. Pažymėta, kad būtina vengti ir tokių žmonių iškeldinimo. Pasiųstas aiškus signalas visoms valdžioms ir tiems, kurie lobsta šios energetinės krizės metu. Reikia daugiau sprendimų, kad žmonės nebūtų priversti rinktis tarp maitinimosi ir šildymo, o energetikos įmonės, kurios gavo nenumatyto milžiniško pelno, turi padėti sušvelninti neigiamą krizės poveikį.

Europos Parlamentas taip pat pritarė sprendimui įvesti kainų lubas dujoms, taip pat ir dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti. Tai leistų sumažinti elektros kainą visoje ES.

 

O sprendimai ir darbai socialinėje srityje?

Išskirčiau kelis. Pritarėme direktyvai dėl bendrų minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) nustatymo visose ES valstybėse. Kad visose valstybėse būtų pagal vienodą metodiką vertinama MMA perkamoji galia, bendras darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas, darbo užmokesčio vidurkio didėjimas, skatinamos kolektyvinės derybos. Kas iš to, kad MMA didėja, jei perkamoji galia mažėja? Svarbu, kad deramas MMA būtų mokamas ir krizių metu: net 10 procentų ES dirbančiųjų patiria skurdą.

Pateikėme savo siūlymus kaip  užtikrinti kokybišką priežiūrą visą gyvenimą, pradedant ankstyvąja vaikų priežiūra ir švietimu, baigiant pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų priežiūra. Juk visose ES valstybėse, labiausiai jų kaimiškuose regionuose, trūksta kokybiškų, prieinamų, nesunkiai gaunamų ir įperkamų priežiūros paslaugų. Trūksta priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų. Ir dėl to du iš trijų asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, nesulaukia tokių paslaugų. Šią situaciją būtina keisti.

Deja, bet neįgalieji ES ir toliau susiduria su kliūtimis: nuo fizinių, sveikatos apsaugos, socialinių poreikių tenkinimo iki integracijos mokykloje ar darbo rinkoje. Todėl pasiūlėme konkrečius veiksmus Europos Komisijai ir valstybėms, kaip šias kliūtis naikinti.

Pritarėme, kad atsižvelgiant į COVID 19 pandemijos valdymo patirtį, būtų tobulinamas reglamentas dėl didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai. Pasiūlėme, kaip geriau koordinuoti ES institucijų ir valstybių veiksmus, kaip kaupti medicinos atsargas ir vykdyti bendrus viešuosius pirkimus. Be to, kaip užtikrinti tų medicininių priemonių prieinamumą žmonėms atokiuose regionuose ir kaimuose.

 

Ko palinkėsite skaitytojams artėjančių švenčių proga?

Pirmiausia, taikos. Kiekvienuose namuose, kur begyventumėm. Ir žinoma – meilės, sveikatos ir ištvermės. Visko, ko reikia kurti gražiam gyvenimui. O tai juk nėra taip paprasta.

Nuotr.

Vilija Blinkevičiūtė: „Dažnai žmonių akyse matau daug nerimo dėl ateities. Bet tose pačiose akyse matau daug šviesos, gerumo ir supratimo, kad tik padėdami vieni kitiems sulauksime geresnių laikų.“

Vilija Blinkevičiūtė – apie 2022-uosius:  „Darbotvarkėje – egzaminas už geresnę ir saugesnę Europą“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Dec 2022 11:00:01 +0200
<![CDATA[Mindaugas Sinkevičius: padarėme daug, bet bus dar daugiau!]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mindaugas-sinkevicius-padareme-daug-bet-bus-dar-daugiau https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mindaugas-sinkevicius-padareme-daug-bet-bus-dar-daugiau Per pastaruosius kelis metus Jonava ir vėl stebino maloniais pokyčiais. Kuriuos iš jų laikote reikšmingiausiais? 

Tiesą sakant, net nežinau, nuo ko pradėti. Per pastaruosius metus daugybė pokyčių įvyko ir mieste, ir kaime, įvairiausiose srityse nuo švietimo, kultūros iki visuomenei skirtos naujos infrastruktūros. Kadangi neretai teko būti šių pokyčių iniciatoriumi ar bent prisidėti prie jų, visi atlikti darbai atrodo labai artimi. 

Žinoma, visuomenei turbūt labiausiai pastebimi matomi nauji traukos statiniai. O tokių per šią kadenciją pastatėme ar įrengėme ne vieną. Pirmiausia, mieste įrengtas pėsčiųjų tiltas  per Žeimių gatvę ilgą laiką buvo tik svajonė.

Pamenu, kuomet dar buvo atliekami projektavimo darbai, įtraukėme į procesą ir jonaviečius – siūlėme rinktis labiausiai patikusio tilto eskizą. Vėliau ilgus metus projektas dokumentų pavidalu laukė savo šanso būti pastatytas. Buvo net dvejonių, ar tiltas neliks tik eskizu ir ar pavyks jį pastatyti. Kad taip nenutiktų, aktyviai dirbau man žmonių patikėtą politiko darbą – rodžiau, prašiau, įtikinėjau. Nebuvo lengva, bet mums pavyko, pavyko gauti šiam projektui valstybės finansavimą, įtikinti tuo metu pareigas ėjusį Susisiekimo ministrą, kad toks tiltas nėra tik Jonavos užgaida, kad jis ne tik pasitarnaus saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui, bet taps dinamiško Jonavos miesto simboliu. Tad, galima teigti, kad atkaklus ir nuoseklus darbas leidžia realizuoti net didžiausias svajones. 

Kitas ne mažiau ryškus pavyzdys – užbaigta Jonavos miesto stadiono rekonstrukcija. Darbus pradėjęs rangovas bankrutavo, tad teko ieškoti naujo, projektas pabrango, bet sugebėjome susitelkti ir sėkmingai užbaigti statybas. Tai nebuvo paprasta. Juk Vilnius, mūsų šalies sostinė, ir šiandien neturi net stadiono pamatų, o mes turim visą stadioną. Ir ne šiaip stadioną. Jame galima žaisti tarptautines varžybas, tad dėl jo tikrai nėra gėda. 

Gal ne visi supranta, bet pastarųjų kelių kadencijų darbai vystant sporto infrastruktūrą nėra politinės improvizacijos. Tai nuoseklus daugiametis siekis ne išblaškyti, o vienoje vietoje sukurti šiuolaikines sporto bazes – areną, slidinėjimo centrą, stadioną, baseiną,  – kurios tenkintų ir sportuojančiųjų, ir visuomenės poreikius. Ir dabar galiu drąsiai pasakyti, jog vargu ar Lietuvoje yra kita tokia savivaldybė, kurioje būtų tokios galimybės sportuoti, judėti, propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Ne veltui 2020 metais Jonavai buvo įteiktas “Metų sporto miesto” apdovanojimas. Visų šių pokyčių vyšnia ant torto taps gruodžio mėnesį atidarytas Jonavos baseinas. 

Per kiek ilgiau nei du metus pastatytas nuostabus statinys. Man asmeniškai jis tarsi trečiasis vaikas – ilgai lauktas, statytas, išpuoselėtas ir pasiruošęs džiuginti. Baseinas puikiai įsikomponuos į Joninių slėnio panoramą, o žiemą lankytojams kurs kalnuotų Alpių pojūtį. Šis statinys išties nominuoja visos ketverių metų kadencijos mano kaip politiko veiklą. 

Be šių pastebimų pokyčių nereikia užmiršti ir kitų nemažiau svarbių, bet gal kiek labiau kasdieniškų – įrengti nauji laiptai slidinėjimo trasos papėdėje; įrengtos naujos dviračių takų atkarpos ir mieste, ir į Ruklos miestelį; kasmet atnaujinamas Jonavos autobusų parkas, kuriame jau kitąmet keleivių patogumui tarnaus net 5 elektrobusai; viešojo transporto keleivių švieslentės stotelėse; neleista centrinės valdžios „reformatoriams“ sužlugdyti Jonavos ligoninė į kurią kasmet investuojame; sutvarkyta Šv. apašt. Jokūbo bažnyčios išorė; investicijos į kaimo seniūnijų kelius, viešąjį ūkį, gatvių apšvietimą. Atliktus reikšmingus darbus galima būtų tęsti ir tęsti. Vien jiems išvardinti neužtektų keleto lapų, todėl neatsitiktinai kasmet leidžiam atliktų darbų ir veiklos ataskaita. 

Ar yra tikslų, kurių vis dėlto dėl kažkokių priežasčių nepavyko pasiekti? 

Net ir dirbant nuoširdžiai, neskaičiuojant nei laisvo laiko, nei jėgų tinka pripažinti, kad ne viskas pavyko. Kartais tai lėmė aplinkybės, kartais pritrūkta lėšų ar centrinės valdžios palaikymo ir supratimo. Man labai norėjosi ir dariau viską ką galėjau, kad jau šią kadencijų prasidėtų realūs aplinkkelio įrengimo darbai. Ir nors projektas parengtas, o valstybė iš gyventojų išpirko žemę, tačiau jau kuris laikas mindžikuojama. 

Deja, bet visoje Lietuvoje kelių būklė tik prastėja. Neskiriama užtektinai lėšų ne tik keliams tinkamai prižiūrėti, bet ir sparčiau mažinti žvyrkelių kiekį, tvarkyti tiltus ir viadukus, statyti naujus aplinkkelius. Menkai guodžia ir žinojimas, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) yra viešai konstatavusi, jog šalyje šiuo metų reikia įrengti 18 aplinkkelių ir Jonavos aplinkkelis reitinguojamas pirmuoju pagal įrengimo eiliškumą, tai yra, jis bus statomas pirmiausiai. Klausimas tik: kada? Mus pasiekiantis atsakymas - kai bus skirtas finansavimas. Politinis centrines valdžios kalambūras: kada? – kažkada! Ir aš, ir Jonavoje rinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis neleidome Jonavos pamiršti nei Susisiekimo ministerijai, nei LAKD. Dirbsime šiuo klausimu tol, kol jis bus galutinai išspręstas. Tikiuosi, tam neprireiks man pačiam tapti Susisiekimo ministru ar vyriausybės vadovu. 

Yra ir kitų didesnių bei mažesnių projektų, kurie strigo. Nors labai norėjome Rimkuose įkurti parką miestiečiams, kurio įrengimas politinių oponentų buvo skundžiamas įvairiausioms institucijoms kuriant mitą, kad meras neva nori įsirengti parką sau – suprask, asmeninį M. Sinkevičiaus parką – bet šįkart procesą sustabdė ne politinis kvailumas, o nevykęs rangovas, kuris laimėjo parko įrengimo viešąjį konkursą, nuolat meluodamas tempė gumą, kol galų gale nutraukėme sutartį. Naujo rangovo paieškos persikels į kitus metus. Kaip ir minėjau, ne visada ir ne viskas pavyko, bet mes nepasiduodam, gal tik kartais ilgiau užtrunkam. 

Mūsų rajonas pagyrų sulaukia ir iš gyventojų, ir iš svečių - dažnai minimos išpuoselėtos erdvės, renovuoti daugiabučiai, išvystyti pėsčiųjų bei dviračių takai, nemenka kultūros ir sporto renginių, dažniausiai nemokamų, pasiūla. Rodytųsi, jau beveik visas padaryta ir belieka mėgautis tuo. Kuo žadate nustebinti jonaviečius kitoje kadencijoje? 

Neabejotinai išsiskiriam kaip sportiškas, aktyvus, kultūrą mylintis miestas. Savivaldybė, kurioje renovuoti ne tik visuomenės paskirties statiniai – mokyklos, darželiai – bet pirmaujame ir pagal daugiabučių renovacijos mastus. Nors esame rajonas, kuriame vystoma chemijos pramonė, baldų gamyba, bet stengiamės puoselėti savo aplinką įvairiais želdynais, ekologišku viešuoju transportu. Per kadenciją buvome pastebėti ir apdovanoti įvairiausiose kategorijose. Pastarąją kadenciją gavome du Auksinės Krivūlės (aukščiausias savivaldos apdovanojimas) apdovanojimus už kultūros puoselėjimą ir pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams. 

Tikiu, kad kiekvienas jonavietis didžiuojasi mūsų išpuoselėtu kraštu ir turi ką apie jį papasakoti. Ir nors pastarąją kadenciją nuveikta daug, bet idėjų ir parako naujajai tikrai netrūksta. Žinoma, dalis darbų bus tęsiama – daugiabučių kiemų tvarkymas, pastatų renovacija, miesto erdvių tvarkymas ir t.t., bet yra ir naujų sumanymų. 

Kitą kadenciją neabejotinai norime realizuoti Neries prieplaukos projektą; dar labiau įveiklinti Joninių slėnio kalną pritaikant jį vasaros pramogoms; galutinai pritaikyti 43 hektarų žemės sklypą Jonavos verslui ir investuotojams; skirti būtinas lėšas Jonavos ligoninės atsinaujinimui ir paslaugų plėtrai; visoje savivaldybėje diegti energiją tausojančias ir „žalumą bei ekologiją“ skatinančias priemones; transformuoti visą Jonavos autobusų parką atsisakant dyzeliu varomo transporto; pradėti futbolo maniežo statybas ir t.t. 

Manau, kad daugelis idėjų taps mūsų rinkimų programos turiniu. Ir kam jau kam, bet idėjų ir sumanymų man netrūksta – kartais trūksta tik pinigų. 

Esate dažnai matomas ir girdimas nacionaliniame eteryje, televizijose, radijo laidose, kai kurie politikos analitikai sako, kad sulig Jūsų atėjimu vadovauti Lietuvos savivaldybių asociacijai, savivaldai pavyko tapti kur kas labiau matoma, girdima ir darančia reikšmingą įtaką centrinei valdžiai. Kokių esminių dalykų pavyko pasiekti gerinant, darant efektyvesne ir savarankiškesne visos savivaldos, o kartu ir Jonavos rajono savivaldybės, veiklą? 

Taip, išties savivaldybių temos tapo labiau matomos. Manau, prie to prisidėjo ne tik mano kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo veikla, bet ir pastarąją kadenciją šalį ištikusios krizės. Krizės, kurių suvaldymas nebūtų buvęs įmanomas ar sėkmingas be savivaldos lyderystės. Šiandien atrodo, kad tai jau tolima istorija, bet ar pamenat beveik du metus su Covid-19 pandemija? Testavimas, judėjimo ribojimai, vakcinacija, institucijų, ypač švietimo įstaigų, darbo organizavimas ir t.t.  

Nespėjus atsikvėpti nuo pandemijos ištiko nelegalių Lukašenkos atvarytų migrantų antplūdis. Vėliau -  Rusijos agresija ir sukeltas karas Ukrainoje bei į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai. 

Pastaroji kadencija, regis, buvo gyvenimas nuo vienos krizės iki kitos krizės. O neretai vienu metu vyko net kelios krizinės situacijos. Teko ne tik tvarkytis, bet, kaip jau minėjau, teko imtis lyderystės. Toli gražu ne visada ir visuomet centrinė valdžia gebėjo tinkamai koordinuoti, komunikuoti ir organizuoti įvairius procesus ištikus bėdoms. Būtent savivalda kaip toji kempinė – viską sugeria, iškuopia ir išblizgina. Jonava, kaip ir kitos savivaldybės, demonstravo gebėjimą tvarkytis su visais iššūkiais, dažnu atveju tapdama ir pavyzdžiu kaimynams. 

Krizėms atslūgus, man, kaip visos savivaldos vadovui, tenka kalbėti apie ir apie valstybės biudžetą, ir apie įvairių savivaldos funkcijų bei  apgailėtiną kelių tvarkymo finansavimą, ir apie savivaldos modelį bei pasikeitimus, laukiančius naujos kadencijos mero ir tarybos. Temų yra daug, visos jos labai žemiškos, tarkim, šildymo kompensacijų skyrimo tematika, ir visur reikia supratimo, įsigilinimo, gebėjimo paaiškinti, suformuluot problemas, jei tokių esama. Bendrai džiaugiuosi, kad per pastarąjį laikotarpį akivaizdžiai pakito centrinės valdžios ir savivaldos santykis. Atsirado daugiau pasitikėjimo, daugiau įsiklausimo ir supratimo. 

Malonūs pokyčiai aplankė ne tik Jonavą, bet ir jūsų šeimą - per šią kadenciją gandrai aplankė net dukart. Kaip pavyksta suderinti gausybę įsipareigojimų ir šeimyninį gyvenimą? 

Sudėtinga suderinti. Bet aš toks nei pirmas, nei paskutinis. Žinoma, kad mero, asociacijos prezidento, politiko darbas reikalauja dėmesio, neretai ilgesnių darbo valandų  - juk atsiranda veiklos ir renginių savaitgaliais. Bet vaikai tėtį dar atpažįsta, tai kol kas viskas kontroliuojama (juokiasi). Suprantama, reiktų padėkoti žmonai Aistei, kuriai tenka nemenkas krūvis. Stengiuosi maksimaliai išnaudoti savaitgalius ir bent juos skirti šeimai. Gal dėl to toli gražu ne visus renginius aplankau ar visur suspėju, bet toks jau tas mano darbo ir asmeninio gyvenimo balansas.

 

LSDP Jonavos rajono skyriaus parengtas interviu 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos

 

 

Mindaugas Sinkevičius: padarėme daug, bet bus dar daugiau!

Mindaugas Sinkevičius: padarėme daug, bet bus dar daugiau! Mindaugas Sinkevičius: padarėme daug, bet bus dar daugiau! Mindaugas Sinkevičius: padarėme daug, bet bus dar daugiau! Mindaugas Sinkevičius: padarėme daug, bet bus dar daugiau! Mindaugas Sinkevičius: padarėme daug, bet bus dar daugiau! ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Nov 2022 09:39:30 +0200
<![CDATA[E. Darvidė apie buvusį incidentą Ruklos mokykloje: „Labai svarbu mūsų visų susitelkimas siekiant tinkamai suvaldyti šią susidariusią situaciją“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-darvide-apie-buvusi-incidenta-ruklos-mokykloje-labai-svarbu-musu-visu-susitelkimas-siekiant-tinkamai-suvaldyti-sia-susidariusia-situacija https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/e-darvide-apie-buvusi-incidenta-ruklos-mokykloje-labai-svarbu-musu-visu-susitelkimas-siekiant-tinkamai-suvaldyti-sia-susidariusia-situacija Šių metų rugsėjo 27-osios incidentas Ruklos J. Stanislausko mokykloje - daugiafunkciame centre nuskambėjo visoje Lietuvoje. Tą dieną 11-metis berniukas sumušė 13-kametę mokinę. Socialiniai tinklai mirgėjo nuo komentarų, internautai liejo pasipiktinimą, nevengė reikšti aštrių emocijų, kuomet po incidento garsiai apie mokyklos problemas prabilo ne tik sumuštos mergaitės artimieji, bet ir kitos skriaudžiamų vaikų mamos.

Ruklos gyventojai dėl šio incidento nevengė mesti kaltinimų mokyklos direktoriui, mokytojams, vaiko teisių gynėjams, socialiniams darbuotojams, kitoms atsakingoms įstaigoms, taip pat ir 11 – mečio berniuko šeimai, kuri, pasak rukliečių, yra žinoma dėl savo netinkamo gyvenimo būdo.

Ruklos gyventojai sutartinai tvirtino, kad atsakingos institucijos galimai neatlieka savo pareigų, taip, kaip derėtų. Teigė, kad ir berniuko šeima, ir nuo jos nukentėję asmenys bei visa mokyklos bendruomenė nesulaukia tinkamos ir savalaikės pagalbos, kad Ruklos mokykloje gajūs patyčių ir smurto atvejai.

Šią temą dar kartą gvildename su Jonavos r. savivaldybės administracijos vyriausiąja specialiste, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore (TBK) Evelina Darvide, kuri atsako į jonavoszinios.lt pateiktus klausimus.

- Ar Jūs, kaip Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, dirbote su Ruklos mokyklos situacija, kuomet rugsėjo 27-ąją 11-metis berniukas sumušė 13-kametę mokinę? Jei taip, kokius veiksmus atlikote iš karto po šio incidento? Kokie veiksmai yra atliekami dabar?  

- Dėl Jūsų klausime minimų nepilnamečių konfliktinės situacijos 2022-09-27 gauta informacija iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus, kuriame prašoma skirti minimalias priežiūros priemones minėtam berniukui (dėl duomenų apsaugos negaliu atskleisti koks padarytas pažeidimas). 2022-10-05 buvo numatytas ir organizuotas Jonavos r. savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame ir nagrinėjami tokie prašymai bei išanalizuojama papildomai surinkta informacija iš įstaigų apie konkretų vaiką, kviečiama į posėdį, išklausomos nuomonės vadovaujantis LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu.

Apie rugsėjo 23 d. įvykusią situaciją mane informavo mokyklos administracijos atstovai.

TBK ir atvejo vadybininkės 2022-09-30 inicijuotas tarpinstitucinis susirinkimas, atvejo vadybos posėdis, aptariant nepilnamečio smurtinį elgesį prieš tos pačios mokyklos mokinę. Posėdžio metu taip pat aptarta nepilnamečio ir jo šeimos situacija, išklausytos dalyvių nuomonės, rekomendacijos ir priimti atitinkami sprendimai susiję su minėtina šeima.

Posėdžio metu akcentavau, kad labai svarbu mūsų visų susitelkimas siekiant tinkamai suvaldyti šią susidariusią situaciją bei užtikrinti sklandų psichologinės, metodinės pagalbos teikimą nepilnamečiams (nukentėjusiai, smurtavusiam bei mokytojams ir klasės vaikams), todėl rekomendavau organizuoti Jonavos r. švietimo pagalbos tarnyboje psichologo konsultacijas berniukui, klasės draugams, šeimos nariams bei suteikti metodinę pagalbą mokyklos darbuotojams. 2022-10-04 Jonavos r. švietimo pagalbos tarnyba raštiškai pateikė atsakymą į pateiktą užklausą, kad nepilnamečiui numatytos psichologo konsultacijos ir pagal poreikį konsultacijos mokyklos švietimo pagalbos specialistams, klasės draugams, šeimos nariams.

Pateiktos užklausos į gydymo įstaigas. Įvertinta gauta informacija iš Všį „Jonavos ligoninės“ bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų.

Pateikta užklausa Jonavos r. Ruklos mokyklai daugiafunkciniam centrui, kokių veiksmų ėmėsi siekiant suvaldyti susidariusią krizinę situaciją. Gautas išsamus atsakymas iš mokyklos kokių veiksmų ėmėsi ir kokia pagalba suteikta / teikiama bei kokie prevenciniai susitarimai priimti ugdymo įstaigoje.

Pateikta užklausa į VVTAĮT prie SADM Kauno apskrities VTAS kokių veiksmų ėmėsi vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai reaguodami į gautą informaciją dėl rugsėjo 27 d. įvykių.

2022-10-05 organizavome savivaldybės vaiko gerovės komisijos posėdį, kuris buvo numatytas dar iki įvykio, kuriame įvertinta surinkta informacija, išklausytos suinteresuotos šalys bei Jonavos r. savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas sprendimas nepilnamečiui skirti minimalias priežiūros priemones, o vaiko atstovams koordinuotai teikiamas paslaugas.

Vaiko atstovas raštiškai supažindintas su Jonavos r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl minimalių priežiūros priemonių skyrimo ir koordinuotai teikiamų paslaugų bei įsakymo kopija perduota suinteresuotoms šalims, nustatyta koordinuojanti institucija.

Iki šios dienos nesu gavusi informacijos apie netinkamą nepilnamečių elgesį, konfliktines situacijas, minimalių priežiūros priemonių nevykdymą.

Nuolat palaikomas ryšys su mokyklos administracija, atvejo vadybininke, kuri koordinuoja pagalbos šeimai teikimo procesą. Nusiskundimų dėl įstaigų nebendradarbiavimo, priemonių nevykdymo, vengimo jų vykdyti - nėra gauta.

- Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja V. Kolesnikienė yra minėjusi, kad mokykla turėtų peržiūrėti savo vidaus tvarkas ir aiškiai numatyti, ką tokiu kriziniu atveju turėtų daryti kiekvienas bendruomenės narys. Ar numatyti, ar jau buvo vykdomi kokie nors mokymai mokyklos administracijai, siekiant išvengti tokių krizinių situacijų? 

- Jonavos r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja iniciavo Krizių valdymo centro specialistų atvykimą į Ruklos mokyklą ir konsultacijas mokyklos administracijai, mokyklos vaiko gerovės komisijos nariams. Atvykę specialistai aptarė įvykusią situaciją, mokyklos sprendimus ir rekomendacijų įgyvendinimo galimybes.

- Ruklos gyventojai mums yra teigę, kad minimoje mokykloje vyrauja smurto ir patyčių protrūkiai, kalbant ne tik apie rugsėjo 27-osios įvykį. Kokių veiksmų ketinate imtis, siekiant pažaboti tokius atvejus šioje mokykloje? Kokias įstaigas ir organizacijas ketinate įveiklinti? Kokią pagalbą teiksite tiek mokyklos administracijai, tiek likusiai mokyklos bendruomenei (tėvams, mokiniams)?    

- Pažymėtina, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus sulaukia skirtingo pobūdžio pranešimų dėl nepilnamečių smurtinio elgesio, svetimo turto sugadinimo, pasisavinimo, tačiau į komisiją patenka vaikai besimokantys skirtingose Jonavos miesto ar rajono įstaigose. Jeigu įstaigoje įvyksta smurto atvejis kiekviena mokykla žino, kokie atitinkami veiksmai turi būti užtikrinami. Negalėčiau sutikti, kad gaunama informacija vien tik dėl Ruklos mokyklos. Pavienių pranešimų nesu gavusi.

Ruklos mokykla noriai bendradarbiauja, priima siūlomą metodinę pagalbą, reaguoja į rekomendacijas, dalyvauja tarpinstituciniuose susirinkimuose bei kreipiasi pagalbos. Ne kartą visoms mokykloms esu akcentavusi, kad Jonavos r. švietimo pagalbos tarnyboje teikiama metodinė pagalba mokykloms, kurios esant poreikiui tikrai kreipiasi.

Beje mokyklos vykdo ir atitinkamas patyčių prevencijos programas, bendradarbiauja su kitomis miesto įstaigomis dėl prevencinių / intervencinių paslaugų gavimo.

Š. m. rugsėjo mėn. iniciavau „Equip“ elgesio keitimo programą paaugliams, kurios iki tol Jonavos mieste nebuvo. Mokymus baigė dvi psichologės, kurios renka grupes, gauna rekomendacijas iš mokyklos atstovų kam būtų tikslinga sudalyvauti elgesio keitimo programoje. Programos tikslas –mokyti paauglius mąstyti ir elgtis atsakingai taikant savitarpio pagalbos metodą, motyvuoti ir įgalinti juos teikti pagalbą vienas kitam. „EQUIP“ programa suteikia galimybę atpažinti mąstymo ir elgesio problemas bei jas spręsti taikant savitarpio pagalbos metodą. „EQUIP“ yra daugiakomponentė programa, kuri derina bendraamžių pagalbos grupės metodus su kognityvinio vystymosi ir įgūdžių lavinimo modeliais, specialiai skirtais motyvuoti ir mokyti asocialaus elgesio paauglius mąstyti ir elgtis atsakingai. Viena grupė kaip tik yra organizuojama Ruklos miestelyje. Apie „Equip“ programą buvo pateiktas pranešimas ir „Jonavos žiniose“.

- Ar esate gavusi panašių pranešimų dėl galimai besikartojančio smurto, patyčių atvejų  Ruklos J. Stanislausko mokykloje – daugiafunkciame centre.  

 - Tai pirmasis atvejis dėl tokios susidariusios krizinės situacijos. Buvo keletas atvejų, kuriuos svarstėme savivaldybės vaiko gerovės komisijoje dėl gautos informacijos iš policijos.

- Dėkojame už atsakymus.

E. Darvidė apie buvusį incidentą Ruklos mokykloje: „Labai svarbu mūsų visų susitelkimas siekiant tinkamai suvaldyti šią susidariusią situaciją“

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 25 Nov 2022 09:47:16 +0200
<![CDATA[Jonavietė K. Chlastauskaitė pristato naują dainą: šis kūrinys perteikia įsimylėjusio žmogaus portretą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-k-chlastauskaite-pristato-nauja-daina-sis-kurinys-perteikia-isimylejusio-zmogaus-portreta https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonaviete-k-chlastauskaite-pristato-nauja-daina-sis-kurinys-perteikia-isimylejusio-zmogaus-portreta Jonavietė Kristina Chlastauskaitė (20 m.) sukūrė naują dainą – „Mėlynam rūke“. Šiandien ji pristatoma klausytojams. Kviečiame pasiklausyti kūrinio bei sužinoti, kaip autorei sekėsi kūrybinis procesas.

Plačiam klausytojų ratui

„Ši daina tiesiogiai perteikia įsimylėjusio žmogaus portretą, tačiau ji tinka plačiam klausytojų ratui.

„Mėlyną dangų“ įvardinčiau kaip indie-pop žanro kūrinį, o jis yra gana universalus ir tinkamas bet kuriam klausytojui. Lengvas skambesys, įsimintini žodžiai, gyvi instrumentai, ko daugiau gali reikėti ieškant naujos muzikos?“ – retoriškai klausė „KLASTOS“ pseudonimu prisistatanti Kristina.

Paklausta, kelintas tai kūrinys jai, jonavietė tikina, kad tiksliai įvardyti sunku.

„Beskaičiuojant galiausiai pabosta tai daryti. Juk džiaugsmas ateina tikrai ne dėl didesnio dainų kiekio, o kai kažkas pasako, jog jam patiko klausytis tavo kūrybos“, – teigė „KLASTA“.

Svarbu laiku sustoti

Šiuo metu muzikos produkciją studijuojanti mergina neslepia, kad dainos ,,Mėlynam rūke“ kūrybinis procesas nebuvo lengvas.

„Tai, ko gero, lėmė pati dainos žinutė ir emocija, kurią ji perteikia.

Kalbant apie sunkumus kuriant muziką ir kitokį meną, mano manymu, sudėtingiausia – sustoti. Žinoti, kada tavo kūrinys yra geriausioje versijoje ir daugiau nereikia bandyti ką nors išrasti ar pakeisti – labai sunku. Vėliau norint sugrįžti prie ankstesnės versijos tenka susidurti su dar didesniais sunkumais“, – kalbėjo mergina.

Grįžo į kūrybinį kelią

Kurį laiką jonavietė buvo atitolusi nuo kūrybos. „Mėlynam rūke“ ji įvardija kaip naują startą.

„Šis kūrinys yra kaip naujas piešinys ant balto popieriaus lapo.  Ilgą laiką, netrukus po dainų išleidimo, tekdavo jas ištrinti. Tekdavo, galbūt – netinkamas žodis apibūdinti tai, ką padariau savo noru.

Turėjau pokalbį su kurso draugais ir, pasirodo, šis „fenomenas“, kai vos išleista daina tampa pilka, neįdomi ir nemėgiama pačio kūrėjo – labai dažnas. Ši tendencija įdomi ir verčia klausti, kodėl taip nutinka.

 Mano atveju dainų kiekis laimėdavo prieš kokybę. Atrodė, kad didelis kiekis išleistų dainų – privalumas ir siekiamybė. Visgi, laikui bėgant ir stebint kitus atlikėjus, pradėjau suvokti, jog geriau pateikti kokybišką muziką, investuojant į ją daugiau laiko. Tik supratusi tai, galėjau sau vėl leisti kurti.

Gruodžio mėnesį bus filmuojamas ir dainos „Mėlynam rūke“ klipas. Greitu metu dar įsitrauksiu į albumo kūrimo procesą, tad ši daina, buvo tikras proveržis ir galimybė man sugrįžti į bandymų, atradimų kupiną kūrybinį kelią“, – džiaugėsi jonavietė.

Muzika – motyvuoja

Kaip muzika atsirado Kristinos gyvenime?  

Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje mokiausi groti fortepijonu, dainavau chore. Dabartinės mano studijos leidžia man sukaupti žinių apie tai, kaip kurti, kaip naudotis studija ir, žinoma, kaip kopti menininko keliu. Suskaitmeninta kūryba domiuosi ir užsiimu trečius metus.

Muzika man svarbi ne tik kaip įrankis išreikšti save. Man ji – dienos variklis, stumiantis tolyn, motyvuojantis ir leidžiantis dieną padaryti kur kas geresne“, – pokalbio pabaigoje sakė pašnekovė.

 

 

 

Jonavietė K. Chlastauskaitė pristato naują dainą: šis kūrinys perteikia įsimylėjusio žmogaus portretą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 17 Nov 2022 08:12:55 +0200
<![CDATA[Jonavos ,,Aušrinės“ trenerė R. Strelkauskaitė: ,, Į komandos rezultatus pasižiūrėsime vasarį bei kovą, kai lauks patys atsakingiausi susitikimai“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-ausrines-trenere-r-strelkauskaite-i-komandos-rezultatus-pasiziuresime-vasari-bei-kova-kai-lauks-patys-atsakingiausi-susitikimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-ausrines-trenere-r-strelkauskaite-i-komandos-rezultatus-pasiziuresime-vasari-bei-kova-kai-lauks-patys-atsakingiausi-susitikimai Jonavos „Aušrinės“ tinklininkės savaitgalį pratęsė pergalių seriją „Optibet“ Baltijos moterų tinklinio čempionate ir tapo vienvaldėmis turnyro lyderėmis. Komanda turi maksimalius 18 taškų, kas žvelgiant iš šalies, leidžia teigti, kad ,,Aušrinės“ tinklininkėms netenka klaidžioti ieškant savo žaidimo. Nepaisant to, komandos vyriausioji trenerė Raimonda Strelkauskaitė neabejoja, kad „Aušrinės“ dar laukia daug darbo, o gruodžio 13-ąją komanda įsilies ir į naująjį „TOP SPORT“ Lietuvos moterų tinklinio lygos čempionato sezoną, kuomet susirungs su Jonavos sporto centro jaunosiomis auklėtinėmis.

Neskuba vertinti

Į dabartinį rezultatą tikrai nežiūriu. Didžiausias dėmesys skiriamas treniruočių procesui, pasiruošimui, produktyvumui, vaizdo įrašų analizei bei užduočių  išpildymui. Visgi, beveik visos merginos turi beprotiškus užimtumo tvarkaraščius, pareigas darbuose, studijose ir  šeimose. Komandoje taip pat yra kelios moksleivės, pusei komandos sportininkių treniruotis tenka atvykti iš Vilniaus, Elektrėnų, Kauno.

Kadangi sužaistos tik 6 pirmojo rato rungtynės, dar labai anksti sudėti rankas ir tikėtis, kad viskas padaryta. Čia tik startas... Į rezultatus pasižiūrėsime vasarį bei kovą, kai lauks patys atsakingiausi susitikimai, atkrintamosios varžybos, nes ir kaip žaidėja, ir kaip jauna trenerė turiu spalvingų pamokų...

Kur tobulėti yra kiekvieną dieną, visada bus ir ką šlifuoti. Ypatingai tada, jei sportininkas to labai norės bei tikės tuo, ką daro“, – paklausta, ar ji patenkinta komandos žaidimu, kalbėjo R. Strelkauskaitė.

Skirtinga patirtis

Jonavos Aušrinę šiuo metu sudaro skirtingą žaidybinę patirtį turinčios žaidėjos.    

,,Komandos branduolyje – brandą ir didelę žaidybinę patirtį kartu sukaupusios žaidėjos. Kelios  merginos varžybose aktyviai dalyvauja ištisus metus, nes žaidžia tiek salės, tiek paplūdimio tinklinį. Kitos tinklininkės – moksleivės iš Kauno, kurias mums patikėjo trenerė Jolita Kontvainienė. Beveik visoms joms teko atstovauti  jaunių, jaunimo  bei moterų rinktines, – teigė trenerė, pridurdama, kad apmaudu, jog Lietuvoje nebeliko nei vyrų, nei  moterų tinklinio rinktinių.

Mūsų broliai latviai ir estai sėkmingai dirba, buria rinktines ir siunčia dalyvauti į tarptautinius vandenis, nelaukiant aukštų rezultatų. Pas mus Lietuvoje tikrai yra žmonių, galinčių ir norinčių  atstovauti šalį.

Manau, tai suteiktų daugiau šviesos ir motyvacijos jaunajai kartai, kuri tik pradėjo lieti prakaitą savo sporto salėse su savo pirmaisiais treneriais“, – kalbėjo jonavietė.

Sustabdė trauma

Komanda vis dar neturi pilnos sudėties.

Prieš prasidedant sezonui, tikėjausi, kad bus lengviau dėliotis komplektaciją, nes tai daryti pradėjome jau praėjusio sezono pabaigoje, bandydamos išsaugoti branduolį. Tačiau iki šiol esame ne pilnos sudėties. Žinoma, viskas atsiremia ir į finansines galimybes. Esame atviri, bet kokiam rėmimui ar jo pasiūlymams, ypatingai dabar.

Nemaloni staigmena komandą palietė rugsėjo pradžioje, kai pirmo kurso studentė Greta treniruotės metu gavo čiurnos traumą. Ji jau prisijungė į treniruočių procesą. Tikimės, kad greitu metu merginai pavyks įsilieti ir į komandą bei sustiprinti  centro poziciją. Tad jei kas nori išmėginti save, kviečiame susisiekti. Lauksime“, – kalbėjo R. Strelkauskaitė.

Ir trenerė, ir žaidėja

Be to, kad treniruoja Aušrinę, R. Strelkauskaitė ir žaidžia jos sudėtyje. Paklausta, prieš kiek laiko ji įsiliejo į šią komandą, trenerė tik šypteli ir pripažįsta, kad suskaičiuoti – nebe lengva

Kai teko paragauti legionierės duonos pietų Prancūzijoje, Toulono mieste (2009-2010m. ir 2010-2011m.), dar skaičiavau – buvo apie 20m. žaidybinės patirties. Tiesa, su trumpomis pertraukomis ir pailsėjimais – tada buvo svarbiausia išvengta rimtų traumų.

Kalbant apie trenerės duoną, jos teko paragauti ir būnant žaidėja, ir komandos kapitone. Tuomet komanda buvo trenerės Lijos Darandovienės rankose. Na, o jei rimtai, tai jau seniai turėjau užleisti vietą jaunimui, nes komanda atsijaunino, o dešimties – penkiolikos metų skirtumas jau turi savo pliusų ir minusų. Įgavusi tuometinės trenerės pasitikėjimą, gavau pasiūlymą išmėginti savo jėgas jau nebe aikštelėje kaip žaidėja, bet trenerės pozicijoje. 

Neslėpsiu, iš pradžių tikrai buvo sudėtinga susivokti ir susidėlioti prioritetus, nuo ko pradėti viską. Realiai du sezonus iš eilės buvo sudėtingas metas: veiklos daug, o rezultato nematyti. Gerokai pasiblaškiau, apšildynėjau kojas, daug pagalbos sulaukiau iš aplinkos. Šiai dienai yra dalykų, už kuriuos turėčiau padėkoti. Belieka tik  išsaugoti pasitikėjimą, energetiką  ir pasidalinti tuo, – kalbėjo R. Strelkauskaitė.

Pagyrimais nesimėto

Pasiteiravus, ar ji – griežta trenere, tinklininkė tikina, kad vertinti save – itin sunku.

Kai suvoki, kad kartais tavo žaidėjos tave mato bei žino geriau nei tu pats, kalbėti apie savo darbą sudėtinga.

Pagyrimais tikrai nelepinu bei nesimėtau į dešinę ir į kairę... Atvirkščiai – gal kartais tenka demotyvuoti, kad pasitikrintum, ar tai veikia, ar ne.

Tačiau jei matau, kad merginos treniruotėje ar varžybose palieka ne tik prakaitą, bet ir širdį, visada stengiuosi nepraleisti pro pirštus motyvacijos detalių, – kalbėjo jonavietė.

Laikas kartu

Ar komanda turi savų prietarų bei tradicijų?

Neturime, tačiau atsižvelgus į finansines galimybes stengiamės po rungtynių kartu pavakarieniauti ir aptarti rungtynių eigą.

Tiesa, kažkada lyg ir  nemėgdavome fotografuotis prieš varžybas. Lyg ir negeru ženklu tai laikoma, užprogramuojančiu pralaimėjimą. Dabar to jau nebe sureikšminame, tik pajuokaujame, – šypsodamasi prisiminė trenerė.

Apie palaikymą

Dalis varžybų, kuriose rungiasi Aušrinė, vyksta ir Jonavoje. Anot R. Strelkauskaitės, dažniausiai tinklinio rungtynės nesulaukia didelio sirgalių skaičiaus, tačiau jų palaikymas – svarbus.

Daug sirgalių tikrai neturime, bet visada labai laukiame jų ir tikimės, kad žiūrovai ateis ne tik pasižiūrėti, bet ir patriukšmauti (aut. past. šypsosi).

Šiais metais turime OPTIBET“ rėmėją, kuris transliuoja visas Baltijos lygos rungtynes. Dėl to dauguma palaikančiųjų stebi jas ir palaikymą išreiškia komentaruose ar asmeniškai.

Neslėpsiu – palaikymas yra didelė varomoji jėga ir motyvacija bet kuriam sporte, – kalbėjo R. Strelkauskaitė.

 

Lauks rimtos varžybos

Ši savaitė komandai – ramesnė, tačiau lapkričio antroje pusėje Jonavos tinklininkių laukia rimta kova Estijoje.

Dabar šlifuosime silpnąsias vietas, broką“, atsistatysime, o tada pradėsime pasiruošimą itin tolimai ir sudėtingai aštuonių valandų kelionei į Taliną. Ten lapkričio 19 dieną 17.00 valandą lauks jauna, perspektyvi Talino Audentes komanda ir taip pat pralaimėjimo dar nepatyrusios, susibūrusios iš 2 Talino komandų į vieną Tal/Tech/Tradehouse“ tinklininkės. Su jomis susirungsime lapkričio 20-ąją 14:00 valandą. Transliacijos žiūrovai turėtų ieškoti komandos Facebook“ puslapyje arba ,,Youtube kanale, – kalbėjo R. Strelkauskaitė.

Bendrų tikslų link

Ko R. Strelkauskaitė palinkėtų sau ir kitoms komandos narėms šiame varžybų sezone?

,Sau palinkėčiau kantrybės,  merginoms – sėkmės, kovingumo, drąsos išsikeliant  bendrus tikslus bei siekti jų. Taip pat nenukabinti nosies, jei kažkas nepavyksta iš pirmo karto, o kai pavyksta, tada tik  MĖGAUTIS  čia ir dabar, – pokalbio pabaigoje sakė Aušrinėstrenerė.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Jonavos ,,Aušrinės“ trenerė R. Strelkauskaitė: ,, Į komandos rezultatus pasižiūrėsime vasarį bei kovą, kai lauks  patys atsakingiausi susitikimai“

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 09 Nov 2022 18:52:40 +0200
<![CDATA[Per žingsnį nuo tiesioginių transliacijų „X faktoriuje“ esanti jonavietė Elvija:„Jeigu nedainuoju, tai niūniuoju, jeigu neniūniuoju, tai dainuoju“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-zingsni-nuo-finaliniu-filmavimu-x-faktoriuje-esanti-jonaviete-elvija-jeigu-nedainuoju-tai-niuniuoju-jeigu-neniuniuoju-tai-dainuoju https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/per-zingsni-nuo-finaliniu-filmavimu-x-faktoriuje-esanti-jonaviete-elvija-jeigu-nedainuoju-tai-niuniuoju-jeigu-neniuniuoju-tai-dainuoju ,,Jei paklaustumėt mano artimųjų, tai turbūt visi atsakytų kažką panašaus į „Elviją ne tik dažnai išgirsi dainuojant, bet jos ir užtildyt neįmanoma“. Jeigu nedainuoju, tai niūniuoju, jeigu neniūniuoju, tai dainuoju “, – taip trumpai savo ryšį su dainavimu apibūdina muzikiniame projekte „X faktorius “ dalyvaujanti kraštietė Elvija Zvicevičiūtė (17 m.). Jeronimo Ralio gimnazijoje besimokanti mergina – per žingsnį nuo tiesioginių transliacijų: iki penktadienio projekto žiūrovai turi galimybę balsuoti ir nuspręsti, kas užims trečią kėdę teisėjo Marijono Mikutavičiaus komandoje.

Kaip muzika atsirado Elvijos gyvenime? Kas paskatino ją dalyvauti „X faktoriuje“? Apie tai ir dar daugiau – iš jos pačios lūpų.

Ant scenos – nuo darželio laikų

„Dainuoti pradėjau dar būdama darželyje, kur pirmoji mano muzikos mokytoja pastebėjo, kad esu muzikali.  Pirmasis mano pasirodymas, kurį pamenu, įvyko kai man buvo 5 ar 6 metai, Jonavos kultūros centro didžiojoje salėj. Tai buvo maždaug prieš 11 metų, bet dar iki dabar pamenu net kokią dainą dainavau.

 Šis prisiminimas ir skatina mane vis žengti į priekį muzikos keliu. Jeigu būdama mažytė ir dar nemokėdama teisingai tarti daugumos žodžių jau drąsiai lipau ant tokios didžiulės scenos, nematau kodėl turėčiau to bijoti dabar.

Mano pasirodymų idėjos: kaip sudainuot, ką padaryti scenoj, kaip judėti – viskas gimsta tiesiog buityje, gaminant ar tvarkantis. Kartais net per pamokas paslapčia į ausį įsidedu ausinuką, pasileidžiu muzikos: tai man padeda nusiraminti, susitelkti į darbą.

Esu net susiginčijusi su draugu, kai sirgau ir turėjau temperatūros, nėjau į mokyklą, bet vakare įsijungiau karaoke ir nusiunčiau jam video kaip dainuoju. Draugas negalėjo suprast, kaip žmogus, turintis temperatūros bei sakantis, kad skauda galvą, gali dainuoti, o man tai geriausias vaistas nuo visų ligų.

Tiesa, mama pasakoja, kad besilaukdama manęs nuolat klausėsi muzikos, turbūt todėl aš dabar negaliu gyventi be jos“, – šypsodamasi pasakoja E. Zvicevičiūtė.

Aplinkiniai skatino

Sudalyvauti „X faktoriuje“ ji nusprendė ekspromtu.

„Visada norėjau dainuoti publikai, mane tai veža, bet apie televiziją niekad nesusimasčiau. Kai šių metų pradžioje pasirodė skelbimai, raginantys pildyti anketą, net neatkreipdavau dėmesio, kol draugai ir mokytojai nepradėjo skatinti. Tėvai buvo visiškai neutralūs, kiek linkę nepasitikėti didžiaisiais TV šou, nes iš pažįstamų patirčių teko girdėti nesmagių dalykų apie kitus projektus.

Visgi, vieną vakarą, tiesiog sėdėdama kambaryje, vėl pamačiau skelbimą ir pagalvojau: ,,Kodėl gi ne? Pabandom!“.

Tą patį vakarą užpildžiau anketą. Apie tai kitą dieną sužinojo tik mama, tėtis ir vaikinas. Niekam nieko nesakiau iki pat atrankų filmavimo, nes tikiu, kad laimė mėgsta tylą.

Atrankose prieš lipant į sceną prireikė labai daug palaikymo iš artimiausių žmonių ir pačios mano susikaupimo, nes be galo bijojau, visa tirtėjau iš baimės, bet vos užlipus ant scenos, baimė pradingo, jos neliko net pėdsako“, – prisiminė Elvija.

Jaudulys nedingo

Nors dainavimo scenoje suteikiamas malonumas užgožia jaudulį, būtent pastarasis

tapo nuolatiniu merginos palydovu projekte.

„Jis „X faktoriuje“ mane lydi visur: tiek prieš filmavimą, tiek lipant į sceną, tiek namuose ant sofos laukiant savo pasirodymo.

Be galo bijau, kad kažkokiu magišku būdu scenoje nebemokėsiu dainuoti arba per televizorių mano dainavimas skambės žymiai blogiau, nei skambėjo gyvai. Didžiausias stresas buvo tada, kai atrankų metu mano atsiųsta dainos fonograma, pasirodo, buvo sugadinta man ją karpant namuose ir nepasileido.

Ačiū Dievui visas „X faktoriaus“ personalas dirba be galo operatyviai ir naują fonogramą man surado vos per kelias minutes, o tada jau žengiau į sceną ir, sakyčiau, pasirodžiau geriau, nei tikėjausi“, – kalbėjo jonavietė.

Pranoko lūkesčius

Mergina pripažįsta nesitikėjusi projekte išlikti taip ilgai.

„Pagrindinis mano tikslas, einant į „X faktorių“, buvo tiesiog išgirsti, ką apie mano dainavimą mano profesionalai. Žinoma, norėjau ir išbandyti savo galimybes bei pasirodyti per televiziją, kad džiaugtųsi močiutės (aut.past. šypsosi).

 Visiškai nesitikėjau, kad praeisiu atrankas. Visada galvojau: „Na dainuoju, tai dainuoju, bet tikrai nieko ypatingo“. Todėl maniau, kad ir čia praeisiu daugiausiai iki kėdžių etapo, o jame iškrisiu.  Apie tiesiogines transliacijas nebuvo net minties.

Dabar, kai tai yra ranka pasiekiama, atrandu savy drąsą ir ryžtą, kokie nežinojau, kad manyje yra. Žinau, kad jei pereisiu į kitą etapą, visiškai atsiduosiu šiam projektui. Jaučiu tai širdy... Tikrai pamilau „X faktorių“ ir jame esančius žmones“, – kalbėjo mergina.

Įsivaizdavo kitaip

Elvija atvira – „X faktorius“ visiškai pakeitė jos požiūrį į visą šou verslą.

„Visada į tai žiūrėjau skeptiškai, maniau, kad jokio sąžiningumo ten nėra, bet kai pabuvau filmavimuose, pamačiau, kad viskas visiškai atvirkščiai: kiekvienas teisėjas pasako tai, kas girdisi kiekviename pasirodyme, į kitus etapus praeina tik tie žmonės, kurie tikrai yra to verti ir yra įdomūs.

Manau tikrai išsinešiu daug naudos: kaip vyksta tokie projektai, ko jiems reikia, manau net ir nepasisekus šiemet, dar sugrįšiu čia su nauja jėga ir jau nuo pradžių žinosiu, ką reikia parodyti, kad žiūrovams būtų įdomu stebėti mane“, – kalbėjo jonavietė.

Naudinga patirtis

E. Zvicevičiūtė – buvusi Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos mokinė. Čia ji baigė fortepijono skyrių, o besimokydama jame, Elvija dainavo ir mergaičių vokaliniame ansamblyje. Jonavietė neabejoja, kad būtent su juo sukaupta patirtis, kuomet teko dalyvauti „Dainų dainelės“ konkursuose, „Dainų šventėse“, leido jai ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis scenoje.

„Manau tai, kad pirmą susidūrimą su kameromis patyriau tuomet, kai buvau apsupta žmonių, pašalino scenų ir televizijos baimę.

Šiemet taip pat atstovavau mokyklą „Dainų dainelėje“ kaip solistė. Tai tikrai padėjo, nes pirmą kartą išgirdau kaip skirtingai skamba daina, kai ją atlieki ir kai ją parodo per televiziją. Atrodo, lyg tai būtų 2 skirtingi pasirodymai, girdisi kiekviena mažiausia klaidelė. Dėl to kiekvieną kartą prieš lipant į sceną turi kruopščiai pasiruošti, kad balsas itin tiksliai pataikytų į visas natas“, – kalbėjo jonavietė.

Aktyvi ir veikli

Paklausta, ar dainavimas – vienintelis jos pomėgis, mergina pasakoja ir apie kitokias veiklas.

„Prieš kelis metus buvau aktyviai įsitraukus ir į Jonavos rajono savivaldybės moksleivių savivaldos veiklą, tačiau nusprendžiau, kad daugiau laisvalaikio noriu skirti sau, tad iš šios organizacijos išėjau.

Šiuo metu esu J. Ralio gimnazijos mokinių tarybos narė, taip pat priklausau mokyklos tarybai, dainuoju mokyklos chore, kai randu laisvo laiko mėgstu tapyti, bet šis talentas dažnai lieka užmaršty“,  – pasakojo Elvija.

Palaikymo banga

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė jonaviečių raginimų palaikyti kraštietę „X faktoriuje“  (tą padaryti galite čia). Elvijos žodžiais tariant, sulaukto palaikymo mastas – nuoširdžiai nustebino.

„Tiesą sakant, tikėjausi sulaukti palaikymo, bet galvojau, kad jį pajusiu iš draugų. Kad taip įsitrauks kone visa Jonava, o pagyrų sulauksiu ir iš visai nepažįstamų žmonių  –  nė nenumaniau. Kai pamačiau, koks įsitraukimas vyksta, tikrai buvo šokas“, – kalbėjo E. Zvicevičiūtė.

Balsavimas vyksta iki penktadienio, lapkričio 11 dienos,  17 val. Balsuoti galima po vieną kartą per dieną. Balsavimo rezultatai atskleidžiami sekmadienį, prieš prasidedant kitai „X faktoriaus“ laidai.

 Asmeninio archyvo nuotr.
Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Per žingsnį nuo tiesioginių transliacijų „X faktoriuje“ esanti jonavietė Elvija:„Jeigu nedainuoju, tai niūniuoju, jeigu neniūniuoju, tai dainuoju“

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 08 Nov 2022 17:42:28 +0200
<![CDATA[V. Sirvydis: ,,Mūsų komandoje surinktas puikus kolektyvas"]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-sirvydis-musu-komandoje-surinktas-puikus-kolektyvas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/v-sirvydis-musu-komandoje-surinktas-puikus-kolektyvas Jau rytoj prasideda „Citadele-KMT“ grupių etapo rungtynės, o pirmasis mūsų varžovas prieš kelias savaites įveiktas Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ klubas. Prieš laukiantį susitikimą pakalbinome į Jonavą sugrįžusį trenerio asistentą – Virginijų Sirvydį.

Nuo jūsų sugrįžimo į Jonavą prabėgo du mėnesiai, kokie įspūdžiai apie komandos kolektyvą iš vidaus bei darbą su Virginijumi Šeškumi?

Mes su Virgiu esame jau nuo senai pažįstami, pradžioje tikrai reikėjo laiko, jog priprastume vieni prie kitų sprendžiant taktinius niuansus. Tai yra normalus procesas naujai besilipdančiose komandose, bet, panašu, jog tiek mes, treneriai, tiek žaidėjai, tiek aptarnaujantis personalas puikiai vienas kitą suprantame bei vieni kitus papildome.

Praėjusi savaitė jūsų sūnui Deividui už Atlanto nebuvo pati lengviausia, ar teko kalbėtis apie susiklosčiusią situaciją su juo?

Lietuvoje yra visai kitas požiūris į atleidimo situaciją nei JAV. Kaip žinote, NBA yra verslas ir klubai maino žaidėjus, juos atleidinėja ir tai nėra toks baisus procesas kaip Europoje.

Deividas žinojo kur vyksta bei kas gali nutikti už Atlanto. Šią vasarą jis atmetė kelis labai gerus pasiūlymus iš Europoje labai stipriai atrodančių komandų ir nusprendė pasilikti už Atlanto bei kabintis už savojo šanso ten. Reikia nepamiršti, jog praėjusį sezoną Deividas daugiau rungtyniavo po kelių metų pertraukos, tad jam viskas prieš akis, o aš jo sprendimus visada palaikysiu.

Po tokios puikios sezono pradžios kiek svarbu, jog komanda neatsipalaiduotų bei nepamestų galvų prieš tokią sunkią dvigubą savaitę namuose?

Tikrai bus nelengva, nes reikės daug fizinių jėgų, o mes turėsime tinkamai paskirstyti krūvius bei užtikrinti, jog visų mintys galvose bei nusiteikimas yra vienodas. Aš nemanau, jog mūsų komandos žaidėjai gali atsipalaiduoti ar sužvaigždėti po kelių didesnių pergalių, nes šioje komandoje surinkti geri vyrai, kurie turi kovotojų mentalitetą.

Kėdainiškių ekipą prieš kiek daugiau nei dvi savaitės įveikėme „Betsafe-LKL“ pirmenybėse. Kiek sunku tai bus padaryti „Citadele-KMT“ starte bei kas bus esminiai faktoriai lemsiantys nugalėtojus rytojaus dvikovoje?

Jiems tai bus labai sunkios rungtynės, nes jie dar vakar rungtyniavo „Betsafe-LKL“ čempionate su Šiaulių ekipa. Po pergalės prieš Vilniaus „Rytą“ mes turėjome laiko viską apsidėlioti bei, manau, būsime tinkamai pasiruošę šioms rungtynėms. Psichologija bei tinkamas nusiteikimas bus svarbus faktorius šiose eilinėse rungtynėse, kurias privalome laimėti.

Pirmosios „Citadele-KMT“ grupių etapo rungtynės su „Nevėžiu-Optibet“ Jonavoje jau rytoj 18:30!

Bilietus platina - Ticketmarket.lt

Bilietų nuoroda: https://bit.ly/3Cx68Ib

Klubas nori paraginti nusipirkti bilietus internetu iš anksto. Taip išvengsite ilgų eilių prie kasų rungtynių dieną!

Nuotrauka: Lukas Balandis

Sporto klubo info. 

V. Sirvydis: ,,Mūsų komandoje surinktas puikus kolektyvas"

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 18 Oct 2022 10:47:01 +0300
<![CDATA[Metų mokytoja D. Borisovienė:,, Šis apdovanojimas man reiškia pripažinimą, dar didesnį pasitikėjimą savimi ir įkvėpimą“]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/metu-mokytoja-d-borisoviene-sis-apdovanojimas-man-reiskia-pripazinima-dar-didesni-pasitikejima-savimi-ir-ikvepima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/metu-mokytoja-d-borisoviene-sis-apdovanojimas-man-reiskia-pripazinima-dar-didesni-pasitikejima-savimi-ir-ikvepima Praėjusią savaitę Jonavos rajono savivaldybės vadovai Mokytojų dienos proga surengtoje šventėje pasveikino buvusius ir esamus Jonavos mokytojus. Labiausiai šiemet nusipelniusiam pedagogui suteiktas Metų mokytojo vardas – juo paskelbta Jonavos vaikų lopšelio - darželio „Dobilas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė Dijana Borisovienė. Jos ugdytiniai – daugybės konkursų laimėtojai. Kas atneša tokią sėkmę? Metų mokytojos žodžiais tariant, siekiant gerų rezultatų, būtina įkvėpti vaikus, o tai galima padaryti tik tuomet, kai tu pats „degi“ tuo, ką darai.

 

Dar didesnis įkvėpimas

 

Metų mokytojo vardas ir piniginė premija Jonavoje suteikta pirmą kartą. Šis apdovanojimas skirtas už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų nuopelnus profesinėje veikloje, ugdytinių pasiekimus ir pažangą, lyderystę, nuolatinį asmeninį tobulėjimą ir gerosios darbo patirties sklaidą, darbus švietimo srityje, aktyvią pilietinę poziciją vietos bendruomenės gyvenime.

D. Borisovienė pasakoja, kad giliai širdyje tikėjosi, jog apdovanojimas bus skirtas jai, tačiau tikrąją jo reikšmę pedagogė suprato tik gavusi jį į savo rankas.

,,Kai dalyvauji konkurse, visada tikiesi laimėti. Šis apdovanojimas man reiškia pripažinimą, dar didesnį pasitikėjimą savimi, įkvėpimą. Užplūdo toks jausmas, kad gali kalnus nuversti“, pasakojo Metų mokytoja.

 D. Borisovienė kartu su kitomis pretendentėmis į Metų mokytojos nominaciją.

Daugybė apdovanojimų

 

D. Borisovienės ugdytiniai prizines vietas pelno tiek respublikiniuose, tiek tarptautiniuose konkursuose.

 

,,Ką tik, rugsėjo 26 dieną vykome į  Seimo lankytojų centrą, kur buvo apdovanoti net 5 mano ugdytiniai, dalyvavę „Iliustracijų kūrimo“ konkurse, skirtame Europos kalbų dienai. Ilzė pelnė I-ąją vietą, o dar 4 ugdytiniai tapo laureatais. Po apdovanojimų buvo pažintinė edukacija po Seimo rūmus.

Kovo mėnesį respublikiniame piešinių konkurse „Mano mėgstamiausia Žiemos olimpinių žaidynių sporto šaka“, kurį organizavo Lietuvos sporto muziejus, laimėta I vieta.

 

Balandį dalyvavome nacionaliniame vaikų piešinių konkurse „Lietuvos paukščiai 2022“. Čia laimėta III vieta. Tą patį mėnesį respublikiniame eilėraščių konkurse mano ugdytiniai tapo I, II vietų nugalėtojais.

 

Gegužės mėnesį mano mokinė tapo tarptautinio vaikų piešinių konkurso „Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą“ laureate, tarptautinio eilėraščių konkurso „Ir ropoja, ir šuoliuoja, ir bėgioja“ II vietos nugalėtoja.

 

Birželį dalyvavome Jonavos raj. savivaldybės  organizuotame konkurse-renginyje „Triumfo arka“, kur 4 mano ugdytiniai buvo apdovanoti „Triumfo arkų“ statulėlėmis, padėkomis už išskirtinius pasiekimus, garsinant Jonavą ir Lietuvą.

 

Taigi, laimime nuolat, bet tai gaunasi savaime“, pasakojo D. Borisovienė.

 

Apie vaikų motyvaciją

 

Pasiteiravus, kur yra jos paslaptis, padedanti motyvuoti pačius ugdytinius, jonavietė neabejoja, kad tai neatsiejama nuo pačio pedagogo užsidegimo.

 

,, Svarbiausia „uždegti“ vaikus. O tai galima padaryti tik tuomet, kai tu pats „degi“ tuo, ką darai, kai tau pačiam įdomu.

 

Nuolat provokuoju vaikus naujai patirčiai. Dažnai suklystu, tuomet vaikai jaučiasi pranašesni ir stengiasi tai įrodyti. Svarbu leisti vaikams svajoti, fantazuoti, daryti kitaip nei visi, improvizuoti. Leidžiu vaikams suprasti, kad aš taip pat ne viską žinau ir ne viską moku, kad mes kartu galime daug ką atrasti, sukurti, sugalvoti  ir pristatyti vieni kitiems. Kuo daugiau idėjų, tuo įdomesni vaikų darbai ir tai skatina mokytis vienam iš kito.

 

Norint rezultatų, neužtenka dirbti tik darbe. Daug savo laiko – pasiruošimo užsiėmimams, priemonių gamybai, apmąstymams – skiriu namuose. Esu nenustygstanti vietoje. Jei ką sugalvoju ypač įdomaus, laukiu nesulaukiu, kada tai galėsiu pasiūlyti ugdytiniams. Tuomet stebiu, kaip jie įveikia iššūkius, sprendžia problemas, ką siūlo. Stengiuosi išklausyti, o tik paskui kartu svarstome, kaip būtų geriausia.

 

Kai jauti aistrą darbui, kai džiaugiesi kiekviena ugdymo(si) proceso akimirka, kai jauti pasitenkinimą tuo, ką darai, darbas tampa gyvenimo būdu“, – kalbėjo D. Borisovienė.

 Nominacijos įteikimo akimirkos.

Dalinosi patirtimi su kitais

 

Anot jos, kad ugdymas būtų prasmingas, svarbu išsikelti sau tikslą, kurio siekiama.

 

,,Šiemet pagal IU (ikimokyklinio ugdymo) rekomendacijas organizavau ugdymą(si), kaupiau patirtį, parengiau kvalifikacijos tobulinimo programas ir vedžiau seminarus visoje Lietuvoje. 2022 m. pravedžiau net 9 seminarus Lietuvos pedagogams „Skaitymo, rašymo ir kalbėjimo gebėjimų ugdymas pasitelkiant STEAM metodiką”.

 

Tai mane motyvuoja kaip pedagogą, nes užsibrėžtas tikslas  – parodyti pedagogams tai, kas man pavyksta geriausiai ugdymo(si) procese – skatina ieškoti ir atrasti kažką vis nauja“, – kalbėjo D. Borisovienė.

 

Neįsivaizduoja savęs kitur

 

Tačiau pačią pedagogę džiugina ne tik konkretūs laimėjimai ar pasiekimai.

 

,, Aš labai myliu savo darbą. Neįsivaizduoju savęs kažkur kitoje srityje. Aš tuo gyvenu. Toje pačioje įstaigoje dirbu jau 31 metus ir niekada nesuabejojau savo pašaukimu. Džiaugiuosi būdama ten, kur esu, o pasinaudodama proga noriu padėkoti savo darželio direktorei Jurgitai Macionienei už palaikymą, tikėjimą, skatinimą tobulėti ir eiti pirmyn. Būtent ji mane delegavo šiam konkursui“, –sakė jonavietė.

 

Leidžia pasijusti herojumi

 

Kas D. Borisovienei yra geras pedagogas?

 

,,Būti pedagogu, reiškia pasinerti į nuotykius, kur yra daug iššūkių, kuriuos reikia įveikti. Jei tai pavyksta padaryti, tu jautiesi tikru herojumi. Pedagogas – kūrėjas, įkvėpėjas, atradėjas,  nuolat besišypsantis, pajuokaujantis, nenuobodus, trykštantis entuziazmu, nebijantis suklysti, susiorientuojantis bet kokiose situacijose.  

Pedagogas turi rasti priėjimą prie kiekvieno vaiko, gebėti sudominti, atverti duris sėkmei ir padėti kiekvienam „augti“. Tai turi būti savo srities profesionalas, nuolat besimokantis, tobulėjantis ir vis ieškantis“, – pokalbio pabaigoje sakė D. Borisovienė.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Metų mokytoja D. Borisovienė:,, Šis apdovanojimas man reiškia pripažinimą, dar didesnį pasitikėjimą savimi ir įkvėpimą“

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 11 Oct 2022 13:11:19 +0300