Naujieji negrožinės literatūros laikai 

Negrožinė literatūra šiandien išgyvena naują intensyvų laikotarpį. Jos leidžiama daugiau nei bet kada anksčiau – nuo biografijų, saviugdos ar psichologijos knygų iki publicistikos bei asmeninių liudijimų. Vis dėlto ši gausa neišvengiamai kelia klausimų dėl kokybės ir tikrosios vertės: tarp daugybės leidinių atsiranda reali rizika nepastebėti vertingiausių, autentiškiausių balsų. 

„Metų knygos rinkimų 2025“ komisijos narių teigimu, būtent negrožinė literatūra dažnai gimsta iš asmeninio poreikio kalbėti, liudyti ir įprasminti patirtį. Tačiau kalbant apie vertingas knygas svarbus tampa ne tik rašymas, bet ir skaitymas. Gera negrožinė knyga reikalauja laiko, susikaupimo ir gebėjimo abejoti – ji nepateikia greitų atsakymų, priešingai – plečia kontekstą ir skatina permąstyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantama. 

„Dviejų minučių argumentų“ kultūroje, kur sudėtingi reiškiniai dažnai sutraukiami iki kelių sakinių ar skambių antraščių, negrožinė literatūra tampa svarbia atsvara. Ji primena, kad pasaulis nėra paprastas, kad istorijos turi sluoksnius, o tiesa – kontekstą. 

„Negrožinė literatūra šiandien tampa savotiška atsvara trumpiems vaizdo įrašams, kuriuose per minutę ar dvi bandoma paaiškinti viską – nuo politikos ir istorinių įvykių iki mokslo temų. Kartais ir pati jų pasižiūriu – atrodo, viskas aišku, greitai suprantama. Tačiau vos tik paimi į rankas negrožinę knygą ir įsigilini į konkrečią temą, tampa akivaizdu, kad jos neįmanoma sutalpinti į kelias minutes – ji kupina niuansų ir gilesnių sluoksnių. Tuomet net ir grįžęs prie tų trumpų vaizdo įrašų jau matai, kad tai tik paviršutiniškas žvilgsnis. Supranti, kiek daug dar slypi po tuo paviršiumi. Labai tikiuosi, kad negrožinė literatūra išliks ir toliau kvies mus mąstyti giliau“, – pasakoja rašytoja ir meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė. 

Ne mažiau svarbus ir kritinio mąstymo aspektas. Skaitydamas žmogus ne tik įgyja žinių, bet ir mokosi vertinti, lyginti, kelti klausimus. Vis dėlto tai nėra automatinis procesas – jis vyksta tik tada, kai skaitymas tampa sąmoningu pasirinkimu, o ne atsitiktiniu informacijos vartojimu. „Skaitymas yra nelengvas darbas – jis reikalauja gebėjimo atsiriboti, įjungti protą ir vaizduotę. Ir būtent to šiandien daugelis žmonių vengia – jiems tai tampa per sunku. Man gera negrožinė knyga yra ta, kurioje dera šiek tiek humoro, lyrikos, o ne vien patosas ar savęs išaukštinimas. Svarbus ir tam tikras paradoksas. Kai visa tai susijungia su tiesa – tuo esminiu dalyku, į kurį pretenduoja mokslas ar biografiniai tyrimai, – tuomet atsiranda iš tiesų vertinga knyga“, – tikina literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. Reda Pabarčienė. 

Kita problema, išryškėjanti šiandienos negrožinėje literatūroje, – autentiškumo stoka. Ypač biografiniuose tekstuose dažnai dominuoja idealizuoti pasakojimai, kuriuose trūksta prieštaravimų, kritiško žvilgsnio. Tokios knygos, pasak komisijos narių, labiau tampa „paminklais“, o ne gyvais pasakojimais – būtent atvirumas, tikrumas ir kiti egzistenciniai paradoksai kuria vertę, leidžiančią skaitytojui atpažinti save. 

Ragina atsisakyti siauro literatūros vertinimo 

Negrožinės literatūros komisija pabrėžia, kad knygos poveikis retai kada yra iš karto pamatuojamas. Ji gali likti nepastebėta šiandien, bet būti atrasta po metų ar net dešimtmečio. Knyga nebūtinai keičia visuomenę akimirksniu – dažniau ji tyliai, bet nuosekliai veikia atskirus žmones. Šia prasme knyga primena akmenį, mestą į vandenį: bangos sklinda plačiai, tačiau jų krypties ir poveikio neįmanoma tiksliai numatyti. 

Todėl kalbėdama apie negrožinės literatūros svarbą komisija ragina atsisakyti siauro vertinimo – vien pardavimo skaičių ar ryškių reklaminių kampanijų. Kur kas svarbiau klausti, kokį santykį knyga kuria su skaitytoju: ar ji padeda geriau suprasti save ir pasaulį, ar skatina mąstyti, kelti klausimus, o ne tik vartoti informaciją? 

Būtent tokį ilgalaikio, asmeniško poveikio aspektą išryškina ir poetas, vertėjas Antanas Gailius: „Esu kadaise pamąstęs, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį turbūt atsirastų kokios 15–20 knygų, kurias pasidėčiau į savo lentyną kaip iš tiesų man svarbias ir paveikusias.“ 

Šis A. Gailiaus pastebėjimas tik patvirtina, kad tikroji literatūros vertė – ne jos kiekis, o gebėjimas palikti pėdsaką – išlikti skaitytojo patirtyje, formuoti jo mąstymą ir sugrįžti svarbia vidinio dialogo dalimi net ir po daugelio metų. 

Pastabos aktualijų literatūrai 

Šiuolaikiniai leidėjai vis dažniau reaguoja į aktualijas čia ir dabar. Vis dėlto literatūros lauko atstovai pabrėžia, kad skubėjimas retai tampa kokybės draugu – tikram kūriniui reikalingas laikas, leidžiantis patirčiai subręsti ir įgyti gilesnį pavidalą. 

„Jei tema yra šios dienos aktualija ir knyga išleidžiama čia pat, tą pačią akimirką, vargu ar ji bus iš tiesų gera – tam tiesiog reikia laiko. Kai viskas dar vyksta dabar ir autorius skuba reaguoti, net ir labai geras rašytojas sunkiai sukurs įdomų kūrinį. Nes patirtis dar nėra „suvirškinta“, mintys – iki galo išgrynintos. Tam būtina distancija ir laikas, kad viskas galėtų natūraliai subręsti“, – svarsto Antanas Gailius. 

Panašios pozicijos laikosi ir literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. R. Pabarčienė, atkreipianti dėmesį į tokių kūrinių ilgaamžiškumą: „Ir jei knyga reaguoja tik į dabartį, ji gana greitai praranda savo vertę – praeina keleri metai, kultūra pasikeičia, ir tai, kas atrodė aktualu, nebetenka reikšmės.“ 

Tiesa, neretai leidėjai diktuoja kitokius prioritetus. „Kartais leidyklos bando pasinaudoti gera verslo proga ir nerti į įvairius sandorius, knygas, kurias lydi intensyvios reklaminės kampanijos. Tuomet ir mes, komisijos nariai, iš šalies girdime svarstymų – gal vis dėlto verta vieną ar kitą populiarią knygą įtraukti, nes ji jau sulaukė didelio įvertinimo ar dėmesio. Tačiau į tai žvelgiame kiek kitu kampu ir dažnai matome, kad tokie leidiniai iš tiesų neturi didesnės išliekamosios vertės. Nors kai kam akivaizdus jų komercinis potencialas, ypač kalbant apie populiarių, „ant bangos“ esančių asmenybių biografijas ar panašias istorijas, tokių knygų išties yra labai daug“, – pastebi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, komisijos pirmininkė doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė. 

Šios „Metų knygos rinkimų 2025“ negrožinės literatūros komisijos narių įžvalgos dar kartą primena: nors aktualijų literatūra gali greitai patraukti dėmesį, greito turinio amžiuje ypač svarbu ne tik tai, ką skaitome, bet ir kaip renkamės – ar ieškome momentinio įspūdžio, ar gilesnio, ilgiau išliekančio santykio su tekstu. 

Balsavimas – galimybė formuoti šiuolaikinės literatūros lauką 

„Jeigu nebalsuoji, tai tada kiti nubalsuoja už tai, kas tau visai nepatinka“, – tikina A. P. Virbickaitė. Skaitytojai iki balandžio 23 d. internetu kviečiami balsuoti už labiausiai sužavėjusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  

Šis balsavimas – ne tik simbolinė skaitytojų nuomonės išraiška, bet ir reali galimybė formuoti šiuolaikinės literatūros lauką, atkreipti dėmesį į svarbiausius kūrinius bei palaikyti gyvą skaitymo kultūrą.  

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Į teisiamųjų suolą sės 34 metų Estijos pilietis bei 22 metų Latvijos pilietis. Jie kaltinami, kad 2024 metų gruodžio – 2025 metų vasario mėnesiais, veikdami organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tokiu būdu apgaule kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 237 tūkst. 430 eurų.

Nukentėjusiaisiais nuo minėtos organizuotos grupės šioje byloje pripažinti 25 asmenys.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paskambinę nukentėjusiesiems telefonu, organizuotos grupės nariai rusų kalba prisistatydavo bankų atstovais, policijos pareigūnais ar kitais asmenimis, įtraukdavo juos į pokalbį. Dažniausiai nukentėjusiesiems būdavo pranešama kokia nors nemaloni žinia – apie neva įvykusį įsilaužimą į jų banko sąskaitą, jų vardu neteisėtai paimtą kreditą ir pažadama pagalba.

Įtariama, kad, įgiję žmonių pasitikėjimą, nusikaltėliai iš jų išviliodavo elektroninės bankininkystės duomenis ir kitą svarbią informaciją, neretai – pačias banko mokėjimo korteles bei grynuosius pinigus. Pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas, imdavo jų vardu kreditus, atsidarydavo naujas sąskaitas ir panaudodavo jas pervesdami iš kitų asmenų išviliotus pinigus.

Atlikdami kratą Latvijos piliečio laikinoje gyvenamojoje vietoje, policijos pareigūnai rado ir tris maišelius su narkotine medžiaga – kanapėmis, tad jam pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

LR Prokuratūros inf. 

„Romų išsilavinimo lygis išlieka vienas didžiausių iššūkių įdarbinimo procese – apie 30 proc. šių klientų neturi pradinio išsilavinimo, o daugiau nei pusė yra įgiję tik pradinį ar pagrindinį. Neraštingumas būdingas dažnam vyresnio amžiaus romui. Tik pavieniai asmenys turi vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Neretai pirmiausia darbo ieškantiems romams reikia individualių konsultacijų, atvejo vadybininkų paslaugų ir kompleksinių sprendimų“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

Romams trukdo dirbti ne tik žemas išsilavinimo lygis, ribota darbo patirtis, bet ir nereguliarus bendradarbiavimas su konsultantais, taip pat trūksta pasitikėjimo institucijomis, dažnam būdingi motyvacijos svyravimai ir kt.

Siekiant romų įsitraukimo į darbo rinką papildomai taikomos ir kompleksinės paslaugos, orientuotos į didesnę socialinę atskirtį patiriančius asmenis: stiprinama jų motyvacija, ugdomi socialiniai ir darbo įgūdžiai, įdarbinimo procese tarpininkaujama tarp kliento ir darbdavio. Pagalbą padeda teikti socialiniai partneriai ir kitos institucijos.

Romai dažniausiai įsidarbina biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, statybininkais, pakuotojais, kambarinėmis, kiemsargiais, sunkvežimių vairuotojais, taip renkasi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.

Darbo ieškančių romų pageidavimai darbui taip pat panašūs. Dažniausiai ieško nekvalifikuoto darbo: indų plovėjo, kiemsargio, virtuvės pagalbinio darbuotojo, valytojo, kroviko, pardavėjo ar lengvojo automobilio vairuotojo.

Šalies darbdavių požiūris į romų tautybės žmones skirtingas. Stebima kad Vilniaus regiono darbdaviai pasižymi didesne tolerancija romų atžvilgiu – nėra atsisakę įdarbinti siūlomų kandidatų ir labiau akcentuoja kandidatų motyvaciją, darbo patirtį ir gebėjimus, o ne tautybę.

Pasak I. Nomeikienės, palankesnę aplinką ir požiūrio lankstumą šiame regione, tikėtina, kuria susiformavęs ilgametis daugiakultūrinis bendruomenių sambūvis ir aukštas tolerancijos tautinėms mažumoms lygis: „Kituose, ypač mažesniuose šalies miestuose, stebima daugiau stereotipų ir nepasitikėjimo romų kandidatais dėl jų būdo ir kultūrinių skirtumų.“

Visgi dažnesni atvejai, kai patys romai labiau laikosi išankstinės nuomonės, esą jie nelabai pageidaujami arba gali nenorėti priimti jų į darbą. Neretai šis stereotipas lemia mažesnį pasitikėjimą savimi bei motyvacijos stoką aktyviai dalyvauti įsidarbinimo procese.

Kadangi gausiausia romų bendruomenė įsikūrusi Vilniuje, čia labiausiai dirbama su šios tautybės žmonėmis. Vilniuje per penkerius metus registravosi 505 romai. Kaune darbo ieškojo 233, Jonavoje – 321 ir Vilkaviškyje – 197 šios tautybės žmonės.

Šių metų kovo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 435 romai, kuriems teikiamos darbo rinkos paslaugos.

Užimtumo tarnybos inf. 

Baudžiamosios bylos duomenimis, š. m. kovo 8 d. R. M., vairuodamas automobilį „Honda“, automobilių stovėjimo aikštelėje statydamas transporto priemonę, kliudė kitą automobilį. Apgadintos transporto priemonės savininko iškviesti policijos pareigūnai R. M. nustatė sunkų girtumo laipsnį – vyras į alkoholio matuoklį „pripūtė“ 3,33 promilės.

Nustatinėjant įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog R. M. vengia atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Žinodamas, kad jam 2023 m. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų baudžiamuoju įsakymu už vairavimą neblaiviam yra skirtas draudimas vairuoti transporto priemones penkeriems metams ir šis terminas dar nėra pasibaigęs, vėl vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio.

Šių metų balandžio 2 dieną Kauno apylinkės teismas R. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyręs subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 7 metus bei nusprendė valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Honda“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 tūkst. 613 eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Kauno apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf.

„Žiedinės ekonomikos projektai pritraukia vis daugiau Lietuvos verslo investicijų ir skatina pažangių biotechnologijų plėtrą. Kaišiadoryse planuojamos investicijos leistų pritaikyti baltymų inžineriją kuriant aukštos pridėtinės vertės, eksportui skirtus ingredientus. Tokios investicijos ne tik stiprina inovacijų ekosistemą ir kuria darbo vietas regionuose, bet ir atspindi Lietuvos pramonės transformaciją į aukštųjų technologijų ir žiniomis grįstą ekonomiką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Paukštienos perdirbimo metu susidarančios šalutinės žaliavos dažnai nėra panaudojamos efektyviai. Planuojama, kad naujojoje gamykloje paukštienos biomasė būtų perdirbama į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms.

Tarp planuojamų gaminti produktų – itin mažos molekulinės masės peptidai, pasižymintys geru biologiniu prieinamumu ir aukštesne pridėtine verte, palyginti su tradiciniais pašariniais produktais. Šiam biotechnologiniam procesui planuojama pritaikyti inovatyvų uždaro ciklo valdymą, paremtą „Inline NIRS“ spektroskopija ir dirbtinio intelekto vaizdo analitika.

Be to, pagaminti aukštos vertės ingredientai galėtų pakeisti kitose pramonės šakose naudojamas pirmines baltymų žaliavas, kurių gamyba sukelia didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Apie 80 proc. produkcijos planuojama eksportuoti.

„Nuosekliai investuojame į gamybos modernizavimą ir inovatyvius perdirbimo sprendimus. Ši investicija yra svarbi mūsų ilgalaikės plėtros dalis – ji leistų dar efektyviau panaudoti paukštininkystės veikloje susidarančias žaliavas ir prisidėtų prie pažangesnių bei tvaresnių gamybos procesų vystymo Lietuvoje “, – teigia AB „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Saulius Petkevičius.

Patvirtinus projektą, naująją gamyklą AB „Vilniaus paukštynas“ ketina pradėti įgyvendinti dar šiemet, o užbaigti 2029 m. Įmonė planuoja sukurti 81 naujas darbo vietas gamybos, technologijų, kokybės užtikrinimo ir administravimo srityse.

„Lietuva turi stiprų maisto pramonės pagrindą ir ambicingų įmonių, siekiančių investuoti į pažangias technologijas. „Vilniaus paukštyno“ investicija yra puikus to pavyzdys – įmonė Kaišiadoryse kuria pirmąją tokio tipo perdirbimo liniją Europoje. Kiekvienas toks projektas stiprina šalies ekonomikos atsparumą“, – sako investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių. Į „Investuok Lietuvoje“ galima kreiptis konsultacijoms dėl stambaus projekto paraiškų teikimo, projekto įgyvendinimo bei siekiant pasinaudoti specialiosiomis investavimo ir verslo sąlygomis stambiems projektams.

Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. eurų investuojant Vilniuje) ir kurie sukuria ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų. Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra; taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf. 

„Velykos Lietuvoje yra išskirtinė šventė tuo, kad joje susipina labai skirtingi kultūriniai sluoksniai – nuo archajiškų pavasario atbudimo apeigų iki krikščioniškos prisikėlimo simbolikos. Ši dermė ypač gerai atsiskleidžia gilinantis į senuosius rašytinius šaltinius, žvelgiant į vizualaus meno pavyzdžius, skaitant spaudos publikacijas. Visa tai leidžia pamatyti, kaip žmonės šventę suvokė ir minėdavo skirtingais laikotarpiais“, – pasakoja nacionalinės platformos „ekultūra“ turinio ekspertė dr. Jolanta Budriūnienė.

Šventė prasideda nuo verbų

Velykų šventės pradžią nuo seno žymėdavo verbų rišimas ir jų šventinimas bažnyčioje. Iš augalų šakelių, džiovintų gėlių ir žolynų surištos verbos laikomos ne tik religiniu, bet ir simboliniu apsaugos ženklu. Buvo tikima, kad pašventinta verba turi ypatingų galių. Ja plakdavo šeimos narius linkėdami sveikatos ir stiprybės, o namuose laikoma verba turėdavo apsaugoti namus nuo nelaimių, griaustinio ar gaisro.

„Dokumentiniuose archyvuose galima pamatyti ne tik pačias verbas, bet ir jų rišimo, pardavimo, šventinimo akimirkas. Net ir nespalvotos fotografijos, muziejuje saugomi nuotraukų negatyvai atskleidžia, kokią svarbią vietą ši tradicija užėmė žmonių gyvenime. Išlikusios, pavyzdžiui, XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio Vilniaus krašto meistrų surištos verbos leidžia įvertinti jų estetiką ir meistrystę“, – pasakoja dr. J. Budriūnienė.

Velykų išvakarėse žmonės rinkdavosi į bažnyčias laukti prisikėlimo. Tačiau ši naktis ne visada buvo tik rimties ir susikaupimo metas – ją lydėjo ir gyvas šurmulys. 1940 metais užrašytuose liudijimuose iš Padubysio valsčiaus pasakojama; „...susiburdavo smarkesnių bei šumnesnių vyrukų gauja ir kartais padarydavo tokį „ermydelį“, kad bematant ištuštėdavo vinkelės. Tokie vyrukai, iš anksto apsirūpinę „jaučių mižekliais“, kartais taip imdavo patamsy švaistytis, kad nei vienas nelikdavo garantuotas negausias per galvą ar per veidą „randą kaip kilbasą“. Nors visi tokius mušeikas ir smerkdavo, tačiau triukšmingąją Velykų naktį dalinai lyg ir pateisindavo nors ir skaudžius „šposus“. <...> Moterų vinkely mažiau tesisukdavo, jos sulįsdavo bažnyčion. Gi vyrai pypkiuodavo, šiaip šnekučiuodavo ir laukdavo prisikėlimo“ (kalba netaisyta – aut. past.).

„Tokie tekstai leidžia pažvelgti į Velykas ne tik kaip į religinę šventę, bet ir kaip į gyvą socialinį reiškinį. Archyviniai pasakojimai atskleidžia kasdienybės mikroistorijas, kurios dažnai neišliktų oficialiuose dokumentuose“, – sako dr. J. Budriūnienė.

Laikytasi simbolinių tradicijų

Vienas svarbiausių Velykų simbolių – margučiai. Jie buvo marginami įvairiais būdais: vašku, skutinėjami, puošiami simboliniais ornamentais. Margutis reiškė gyvybę, atsinaujinimą ir sėkmę.

„Senosiose nuotraukose ir muziejų rinkiniuose galima rasti gausybę margučių pavyzdžių – nuo paprastų iki itin sudėtingai ornamentuotų, net su tautine simbolika. Tai ne tik estetiniai objektai, bet ir svarbūs kultūriniai ženklai, atspindintys regionines tradicijas“, – teigia dr. J. Budriūnienė.

Dažnuose namuose būdavo puošiama ir Velykų eglutė. Padarytą šakų ar vielų karkasą puošdavo žalumynais ir žiedais, į specialius lizdelius padedant margučius. Tikėta, kad tokia eglutė neša namams laimę.

Velykos neapsieidavo be žaidimų ir bendrystės. Vienas svarbiausių papročių – supimasis sūpuoklėse. Buvo tikima, kad kuo aukščiau įsisupsi, tuo geresnis bus derlius, o merginoms tai žadėjo ir greitesnes vestuves. Ne mažiau populiarus buvo ir margučių ridenimas. Vaikai eidavo „kiaušiniauti“, lankydavo kaimynus, sakydavo specialias oracijas ir prašydavo margučių. Surinkti kiaušiniai vėliau būdavo naudojami žaidimams.

Velykos švęstos ir tremtyje

Tarpukario spauda rodo vieną ryškiausių Velykų šventės akcentų – gausų ir puošnų šventinį stalą. 1928 metų leidinyje „Moteris“ išvardinta, kokie patiekalai gali būti ruošiami: virta „šinka“ (kiaulės kumpis), keptas kalakutas, kiaulės galva, veršienos kepsnys, įvairūs kepiniai – „bankuchenas“ (šakotis), boba, tortai, „mozūrai“ (pyragai), taip pat margučiai, velykinis sūris, sviestas, duona, druska ir kiti patiekalai. Stalas būdavo puošiamas žalumynais.

Vis dėlto jau 1938 metais spaudoje pradėta svarstyti, ar verta laikytis tokios gausos tradicijos. Buvo siūloma ieškoti balanso – išlaikyti šventiškumą, bet vengti pertekliaus.

„Spaudos šaltiniai leidžia pamatyti, kaip Velykų šventės tradicijos kito – nuo gausių vaišių demonstravimo iki sąmoningesnio, santūresnio jos šventimo. Tai rodo tradicijų dinamiškumą, jų kitimą atliepiant pokyčius visuomenėje“, – pažymi dr. J. Budriūnienė.

Net ir sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis Velykų tradicijos nebuvo pamirštos. Sibiro lietuvių tremties nuotraukos liudija, kad ir ypatingai sudėtingomis sąlygomis Velykų šventė buvo minima – kukliai, bet išlaikant svarbiausius papročius, tikėjimą ir bendrystės jausmą.

Jau netrukus visus šiuos istorinius liudijimus – nuo senųjų verbų ir margučių iki spaudos tekstų ir fotografijų – bus dar paprasčiau atrasti vienoje vietoje. Gegužę pradės veikti didžiausia Lietuvos skaitmeninio kultūros turinio platforma „ekultūra“, sujungianti archyvus, spaudą, fotografijas ir kitus kultūros paveldo šaltinius.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Platformos „ekultūra“ inf. 

Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.

Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).

Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.

Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje:
1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.);
2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.);
3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);

Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.

11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).

Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.). Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika

Nuotraukų galerijoje - saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. kovo mėnesį Lietuvoje

Tai buvo atsakymas į GMPT vadovybės 2026 m. kovo 12 d. pradėtas konsultacijas dėl planuojamų GMPT organizacinės valdymo struktūros bei pareigybių sąrašo pakeitimų bei su tuo susijusio grupės darbuotojų atleidimo.

Darbdavio atstovai siūlė iš esmės pertvarkyti visą GMPT valdymo modelį, panaikinant teritorinius skyrius ir jų funkcijas perduodant filialams, įsteigti 5 filialus (įskaitant naują Kauno filialą), kurie veiktų savarankiškai, kiekvienam filialui skirti atskirą finansavimą pagal gyventojų skaičių, o GMPT Centrui palikti tik apie 1 % viso GMPT biudžeto (tik kontrolės ir metodinės funkcijos).

Planuojama ribojamos darbo užmokesčiui skiriamų lėšų sumos – filialuose nebus galima darbo užmokesčiui skirti daugiau kaip 85 procentus visų filialų metinių lėšų, o administruojančių ir bendrąsias funkcijas vykdančių darbuotojų išlaikymui
filialuose įtvirtinti maksimalią 7 procentų sumą nuo bendro filialo finansavimo.

Taip pat iš esmės siūloma mažinti administracijos darbuotojų skaičių (dalis atleidžiami, daliai siūlomos kitos pareigos), sumažinti ir suvienodinti pareigybes (nuo ~395 iki ~83–84) ir įsteigti naują kolegialų valdymo organą – direktorių tarybą, kuri turėtų reikšmingą įtaką sprendimams.

Profesinė sąjunga atsakė, kad struktūrinis pertvarkymas vykdomas netinkamai, nes trūksta informacijos ir dokumentų, konsultacijos vyksta formaliai, nesuteikiant realios galimybės derinti sprendimus, o sprendimai planuojami įgyvendinti skubotai (jau nuo balandžio 1 d.)

Be to, profesinei sąjungai buvo pateikti nepilni ir neaiškūs duomenys, todėl profesinė sąjunga prašo pateikti papildomą informaciją, o būtent:

1) Filialų finansavimo aprašo projektą;

2) Naujų filialų nuostatų projektus (jei tokius planuojama tvirtinti);

3) Visų kuriamų naujų padalinių nuostatų projektus;

4) Patikslintą informaciją apie naują pareigybių sąrašą bei naujų pareigybių aprašymų projektus;

5) GMPT ir atskirų filialų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos projektus, pateikiant paaiškinimus kaip bus atliekami viešieji pirkimai, įvertinant tai, jog praktiškai visos tarnybos lėšos bus priskiriamos atskiriems filialams;

6) Kitų numatomų priimti įgyvendinant struktūros ir finansavimo pokyčius dokumentų projektus.

Profesinė sąjunga įspėjo, kad nepilnos ir neaiškios informacijos informavimo ir konsultavimo vykdymui pateikimas darbuotojų atstovams pažeidžia Darbo kodekso 206 straipsnyje įvirtintus reikalavimus ir procedūras.

Savo rašte profesinė sąjunga pažymi pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali atsirasti įvykdžius šią pertvarką. Tai yra skirtinga GMP paslaugų kokybė regionuose, nelygios darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai, darbuotojų migracija tarp filialų, silpna centrinės GMPT kontrolė, Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo rizikos, Galimi teisės aktų pažeidimai. 

Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje buvo siekiama vieningos GMP sistemos, vienodų paslaugų kokybės ir darbo sąlygų darbuotojams ir efektyvaus ir centralizuoto valdymo visoje šalyje, tačiau dabar siūlomi pokyčiai, profesinės sąjungos vertinimu, vykdomi priešinga kryptimi link decentralizacijos.

Profesinės sąjungos nuomone, GMPT teritorinių skyrių naikinimas (jų funkcijų perdavimas kitiems padaliniams) yra teisingas žingsnis. Tačiau filialų savarankiškumo stiprinimas bei fiksuoto filialų finansavimo įteisinimas, centrinei tarnybai paliekant tik 1 proc. visų GMPT lėšų, faktiškai reiškia esminį tarnybos decentralizavimą ir skirtingų sąlygų skirtingoms Lietuvos teritorijos dalims įteisinimą.

Tokie pokyčiai neabejotinai jau artimiausioje ateityje prives prie reikšmingesnių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose.

Natūralu, kad vieniems filialams gali sektis geriau, o kitiems prasčiau, tačiau įteisinus siūlomą struktūros ir finansavimo modelį, centrinė tarnyba neturės jokių svertų ir negalės įtakoti atsirandančių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose (faktiškai dėl pasiūlyto modelio ypatybių tokie skirtumai tik didės!).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei GMP įstaigų reorganizacijos tikslus, sukuriant vieningą GMPT, būtina išsaugoti ir stiprinti centrinės GMPT funkcijas ir įgaliojimus, nepaliekant svarbiausių klausimų filialų atsakomybei.
Todėl Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareikalavo iš GMPT vadovybės pateikti visus teisės aktų ir sprendimų projektus, užtikrinti skaidrų ir pilnavertį konsultavimą, argumentuotai atsakyti į darbuotojų atstovų pastabas.

Taip ji kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, Valstybinę darbo inspekciją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) įvertinti pokyčių teisėtumą ir rizikas, užtikrinti, kad reforma atitiktų įstatymus ir Vyriausybės tikslus, išlaikyti vieningą ir kokybišką GMP sistemą Lietuvoje.
 
„Pritariame pareigybių optimizavimui, tačiau būtina išlaikyti stiprią centrinę GMPT kontrolę, vykdomi pokyčiai negali bloginti nei paslaugų kokybės, nei darbuotojų sąlygų, konsultavimas turi būti realus dialogas, o ne formalumas.

Mūsų tikslas – ne stabdyti pokyčius, o užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs, pagrįsti ir naudingi tiek darbuotojams, tiek visiems Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.

Visą raštą skaityti paspaudus nuorodą žemiau.

00.-Del-strukturos-Solidarumas-2026-03-30-1.4 (1)Parsisiųsti

 „Solidarumas“ inf. 

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad per daugiau nei dešimtmetį moterų kalėjimuose nebuvo užregistruota diskriminacijos ar smurto atvejų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Institucija taip pat pabrėžia, kad LGBTI asmenys laikomi pažeidžiama grupe, jų saugumas vertinamas individualiai, o esant poreikiui taikomos papildomos apsaugos priemonės.

Tačiau teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tokie duomenys kelia rimtų abejonių. „Tai visų pirma signalizuoja apie nepranešimo, informacijos stokos problemas, o ne apie saugią aplinką. Nulis atvejų per daugiau nei dešimtmetį statistiškai yra mažai tikėtinas rezultatas bet kurioje panašioje institucijoje“, – teigia Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė.

„Nėra skundų“ – nėra problemos?

Seimo kontrolierė, įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė pripažįsta, kad skundų dėl biurokratizmo ar piktnaudžiavimo, susijusių su seksualine orientacija, gauna labai mažai, o dažniausiai jie yra teikiami vyrų. Tačiau, kontrolierės teigimu, tai anaiptol nereiškia, kad Lietuvos kalėjimuose nėra LBT moterų ar kad jos nesusiduria su problemomis.

„Praktika rodo, kad LBT moterys, ir LGBTQ+ asmenys apskritai, labai retai kreipiasi į policiją ar kitas institucijas dėl patiriamų žmogaus teisių pažeidimų. Taip yra todėl, kad netikima, jog kas nors pasikeis, trūksta pasitikėjimo institucijomis, kartais bijoma dar labiau pabloginti savo padėtį“, – pažymi E. Leonaitė.

Apie specifinių LBT moterų patiriamų iššūkių institucinį nematomumą antrina ir organizacijos „Stebėk teises“ atstovė Greta Kin. Ekspertė pabrėžia, kad apie smurtą apskritai retai pranešama, o LBT moterų atveju situacija dar sudėtingesnė.

„Nukentėję asmenys vis dar nėra linkę pranešti apie patirtą smurtą. Neseniai vykdėme projektą, kurio metu iš daugiau nei 100 respondenčių dauguma buvo patyrusios seksualinį priekabiavimą ar smurtą, tačiau niekur nesikreipė“, – sako ji.

„LBT moterims tenka susidurti ir su diskriminacija, dėl ko smurtas dažnai lieka „už uždarų durų“. Atitinkamai nukentėję asmenys nesulaukia jokios pagalbos bei apsaugos, o smurtaujantys asmenys – atsakomybės“, – priduria G. Kin.

Šią tendenciją patvirtina statistiniai duomenys: Lietuvoje apie 91 proc. diskriminacijos atvejų lieka nepranešta.

Duomenų trūkumas – sisteminė problema

Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė pabrėžia, kad Lietuvoje beveik nėra nei kokybinių, nei kiekybinių duomenų, leidžiančių įvertinti LBT moterų patiriamą institucinį smurtą.

„Duomenų trūkumas yra ir simptomas, ir priežastis: kadangi duomenų apie diskriminaciją LBT moterų atžvilgiu trūksta, problema tampa nematoma politinėje darbotvarkėje. Taigi atitinkamai neskiriama ir resursų šiuos duomenis rinkti“, – tikina M. Antanaitytė.

Ekspertė taip pat pabrėžia, kad nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos ar smurto seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė dažnai apskritai nėra fiksuojamos, todėl tokių incidentų skaičius lieka neužfiksuotas.

Gyvenimas įkalinimo įstaigoje – papildoma rizika susidurti su diskriminacija

Kalbant apie laisvės atėmimo įstaigas, situaciją dar labiau komplikuoja specifinės kalinčiųjų apgyvendinimo sąlygos. „Laisvės atėmimo vietų aplinkoje pranešimas apie diskriminaciją gali turėti neigiamų pasekmių – auka bijo sulaukti „atpildo“ ar gauti „skundikės“ etiketę iš kitų kalinių ar net įstaigos personalo“, – aiškina M. Antanaitytė.

Pasak teisininkės, visiška priklausomybė nuo institucijos – dėl apgyvendinimo, saugumo užtikrinimo ir kasdienio aprūpinimo – dar labiau apsunkina pasiryžimą ginti savo teises. Net ir esant formaliems skundų mechanizmams, jų prieinamumas praktikoje yra ribotas.

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad kalinamosios gali kreiptis į kalėjimo administraciją, teismą ar Seimo kontrolierių įstaigą, taip pat naudotis pasitikėjimo linija. Tačiau ekspertų vertinimu, vien formali galimybė kreiptis pagalbos negarantuoja realaus saugumo.

„Esami mechanizmai teoriškai yra prieinami visiems, tačiau praktinis jų efektyvumas LBT moterims yra labai ribotas dėl įkalinimo įstaigose esančių moterų izoliacijos, informuotumo trūkumo“, – pažymi LGL atstovė.

Institucinės nuostatos ir diskriminacija

Pasak G. Kin, problemos šaknys slypi platesniame kontekste. „Pagrindinė problema Lietuvoje vis dar išlieka LGBT+ asmenų stigmatizacija ir diskriminacija, dėl ko dažnai nepavyksta gauti tinkamų paslaugų ar kokybiškos pagalbos“, – teigia ji.

Dėl to net ir egzistuojančios smurto prevencijos priemonės ne visada veikia. „Akivaizdu, kad egzistuojantys mechanizmai nėra efektyvūs ir neatliepia visų asmenų poreikių“, – priduria pašnekovė.

Seimo kontrolierė taip pat pabrėžia, kad įstatyminis reguliavimas ir asmeninės pareigūnų nuostatos gali lemti diskriminacinę praktiką, o specifinių LBT moterų poreikių atliepimas vis dar dažnai yra išimtis, o ne standartas.

Ką reikėtų keisti?

Ekspertės sutaria, kad būtini sisteminiai pokyčiai. Jie apima tiek pareigūnų kompetencijų stiprinimą, tiek aiškesnių apsaugos mechanizmų kūrimą, tiek duomenų rinkimo gerinimą.

„Reikėtų didinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis bei toliau kelti specialistų kompetenciją“, – sako G. Kin. Anot jos, svarbus ir ilgalaikis prevencinis darbas, įskaitant lytiškumo ugdymą bei švietimą apie santykius, išreikštą sutikimą ir žmonių įvairovę.

Tarp deklaracijų ir realybės

Šiuo metu Lietuvoje ryškus atotrūkis tarp deklaruojamos apsaugos nuo diskriminacijos laisvės atėmimo įstaigose ir realios situacijos. Oficialiai LBT moterys laikomos pažeidžiama grupe, tačiau jų patirtys dažnai lieka neišgirstos.

Kol diskriminacija nebus matoma – tol ji nebus ir sprendžiama. O tam būtinas ne tik sklandesnis statistikos rinkimas, bet ir didesnis pasitikėjimas sistema, kuri šiandien daugeliu atvejų neatliepia specifinių LBT moterų poreikių.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Matomos (-i) ir girdimos (-i): atsakas smurtui lyties pagrindu LBT moterų bei nebinarinės lytinės tapatybės asmenų atžvilgiu“.

Projektu siekiama prisidėti prie saugesnės ir įtraukesnės visuomenės kūrimo bei stiprinti pagalbos mechanizmus LBT moterims, patiriančioms smurtą dėl lyties.

Manoma, kad būtent šią vienintelę metų dieną pavykę pokštai ar net nedideli melai gali atnešti sėkmę visiems ateinantiems metams. Redakcija tikisi, kad tokios tradicijos pasiteisins – per dieną skaitytojams buvo pateiktos trys melagingos naujienos.

Pirmasis pokštas – apie neva planuojamą Jonavos baseino plėtrą ČIA, kurioje esą atsirastų naujos erdvės ir pramogos. Antroji „žinia“ kvietė į nemokamas pažintines keliones po kaimynines šalis – Lenkiją, Latviją ir Estiją ČIA. Trečiasis pokštas skelbė apie tariamai Jonavoje atsirasiantį naują nemokamą viešąjį transportą - troleibusus ČIA.

Dalis skaitytojų pokštus atpažino iš karto – komentaruose netrūko juoko ir pastebėjimų, kad kai kurios iš šių idėjų būtų visai sveikintinos ir realybėje. Akylesni taip pat pastebėjo, kad kiekviename melagingame straipsnyje nuotraukų galerijoje buvo įkelta užuomina, jog tai – balandžio 1-osios pokštas.

Tiems, kurie šias žinias priėmė rimtai ir tikėjosi realių pokyčių mieste, redakcija atsiprašo už sukeltą nusivylimą. Vis dėlto, kaip sakoma, kiekviename mele slypi dalis tiesos. Galbūt ateityje Jonavoje iš tiesų atsiras ir naujos pramogos baseine, ir nemokamos ekskursijos, o gal net – ir naujos viešojo transporto galimybės.

Redakcija dėkoja skaitytojams, kurie šią dieną priėmė su šypsena ir juokėsi kartu.

Skelbiama, kad Jonavos autobusų parkas įsigijo tris troleibusus, kurių mieste iki šiol nebuvo. Nuo šiandien jie pradeda kursuoti miesto gatvėmis, o keleiviai jais galės naudotis nemokamai.

Naujieji troleibusai pritaikyti miesto poreikiams – kiekvienas jų gali talpinti iki 60 keleivių. Transporto priemonės yra žemagrindės, todėl patogios vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vežimėliais bei judėjimo negalią turintiems gyventojams. Taip pat jose įrengtos modernios keleivių informavimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros bei energiją taupantys sprendimai.

Pasak savivaldybės atstovų, toks sprendimas pasirinktas siekiant ne tik sumažinti gyventojų išlaidas, bet ir paskatinti rinktis viešąjį transportą vietoje nuosavų automobilių. Tikimasi, kad nemokamos kelionės troleibusais padės mažinti eismo srautus bei oro taršą mieste.

Kol kas ši iniciatyva pristatoma kaip bandomasis projektas, tačiau jei sulauks teigiamo gyventojų įvertinimo, ateityje gali būti svarstoma plėsti troleibusų tinklą ir didinti jų skaičių.

Atnaujinta informacija ČIA.

Šiuo metu 4420 kv. metrų ploto baseino pastatą planuojama išplėsti maždaug 1000 kv. metrų priestatu. Kaip ir pirminį projektą, plėtrą finansuos Jonavos rajono savivaldybė.

Baseinas įsikūręs greta centrinio stadiono ir Jonavos sporto arenos, o pro vitrininius langus atsiveria Joninių slėnio bei slidinėjimo centro panorama. Svarstoma, kad naujasis priestatas bus statomas šlaito pusėje, išnaudojant vietovės reljefą ir suteikiant lankytojams dar daugiau galimybių mėgautis aplinkos vaizdais.

Planuojama, kad priestate atsiras papildomos SPA erdvės ir vandens pramogos, tarp jų – čiuožyklos, vedančios į Joninių tvenkinį.

Šiuo metu lankytojams siūlomas baseinas su keturiais 25 metrų ilgio plaukimo takais, vaikų baseinu bei SPA zona su pramogų baseinu, sūkurinėmis voniomis ir keturiomis skirtingomis pirtimis.

Jei projektui nebus kliūčių, statybos galėtų prasidėti jau šį pavasarį.

Atnaujinta informacija ČIA.

Kaip įprasta, TIC organizuoja įvairias ekskursijas, pėsčiųjų bei dviračių žygius, o įgyvendinant projektus kartais siūlo aplankyti ir kitus Lietuvos miestus. Centro interneto svetainėje taip pat pateikiama aktuali informacija apie lankytinas vietas Jonavoje ir rajone, baltų paveldą, pramogas, kultūrinius renginius, apgyvendinimo bei maitinimo įstaigas.

Šįkart Jonavos TIC kviečia išplėsti akiratį dar labiau – gyventojams siūlomos nemokamos edukacinės ir pažintinės išvykos į Lenkiją, Latviją ir Estiją. Kelionių metu numatyta turininga programa, leidžianti susipažinti su šių šalių kultūra ir lankytinais objektais.

„Džiugu skelbti apie tokias ekskursijas. Rengiant finansavimo projektą svarstėme įvairias šalis, tačiau dėl regioninio panašumo pasirinkome artimesnes, kaimynines valstybes. Tikimės, kad ši iniciatyva sulauks susidomėjimo, o jei projektas pasiteisins, ateityje organizuosime ir tolimesnes ekskursijas“, – teigia Jonavos TIC atstovai.

Į ekskursijų paketą įtrauktas transportas, apgyvendinimas bei du maitinimai per dieną – pusryčiai ir vakarienė. Pietūs planuojami skirtingose lankomose vietose, priklausomai nuo maršruto.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto, nurodant pasirinktą kelionės kryptį. Organizatoriai pažymi, kad vietų skaičius ribotas.

Atnaujinta informacija ČIA.

Psichologai pabrėžia, kad trumpi atsitraukimai nuo darbo nėra tinginystė. Priešingai – jie yra būtini smegenų veiklai.

„Nepertraukiamas darbas prie didelio ekrano vargina tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl kartais yra būtinas fiziologinis smegenų perkrovimas. Dirbdami be pertraukų patenkame į vadinamąjį kognityvinį tunelį, kai dėmesio resursai išsenka“, – sako psichologė Ieva Aukštuolytė.

Anot jos, trumpas atsitraukimas nuo įtemptų darbų padeda stabilizuoti kortizolio lygį ir atkurti kognityvinius gebėjimus – dėmesį, atmintį ir mokymosi procesus. Tokios pertraukos leidžia į užduotis sugrįžti su „šviežiu žvilgsniu“ ir ilgainiui padeda išlaikyti produktyvumą.

Trumpas „persijungimas“

Vienas iš būdų padaryti tokią mikropertrauką – trumpi mobilieji žaidimai. Jie nereikalauja daug laiko, todėl dažnai tampa greitu būdu nukreipti dėmesį nuo sudėtingų užduočių. Psichologė I. Aukštuolytė sako, kad tyrimuose vis dažniau kalbama apie vadinamąjį kognityvinį persijungimą.

„Trumpas, dozuotas žaidimas gali tapti priemone pailsėti pervargusiems darbinio dėmesio tinklams. Vizualinis ir erdvinis smegenų aktyvinimas sukelia nedidelį, bet sveiką dopamino prieaugį, kuris gali sumažinti susikaupusį stresą“, – teigia ji.

Pasak specialistės, tokia trumpa veikla leidžia smegenims trumpam „išeiti iš eterio“, todėl sugrįžus prie darbo užduočių dėmesys tampa aštresnis, o mąstymas – lankstesnis. Vis dėlto ji pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti balansą ir nepamiršti fiziologinių pertraukų – atsistoti, pajudėti, nueiti vandens ar trumpai pasimankštinti.

Žaidžia dažnas suaugusysis

Statistika rodo, kad suaugusiųjų žaidimas telefone – visai ne pavienis reiškinys. Bendrovės „Newzoo“ duomenimis, pasaulyje mobilius žaidimus žaidžia daugiau kaip 3 mlrd. žmonių, o didelė jų dalis – suaugusieji. Europos žaidimų sektoriaus asociacijos „Video Games Europe“ duomenimis, apie 53 proc. europiečių žaidžia vaizdo žaidimus, o mobilieji įrenginiai yra viena populiariausių platformų.

Žaidimų kūrėjai pastebi, kad mobilieji žaidimai dažnai ir kuriami būtent tokioms trumpoms pertraukoms. Didžiausios Lietuvos šalių žaidimų kūrimo bendrovės „Nordcurrent“ marketingo vadovė Ada Mockutė-Jaime sako, kad dauguma mobiliųjų žaidimų yra sukurti taip, kad vienas žaidimo ciklas truktų vos kelias arba keliolika minučių.

„Mobilieji žaidimai dažnai kuriami kaip maži epizodai, kuriuos galima sužaisti per trumpą laiką – tarp susitikimų, užduočių, laukiant ar keliaujant lėktuvu. Šiuo metu žaidimų rinka yra labai plati, todėl puikiai suprantame, kad svarbiausia valiuta – žaidėjų laikas. Turime labai aiškią užduotį – sukurti ir adaptuoti žaidimus taip, kad tas laikas, kurį žaidėjas skirs produktui, būtų turiningas, kokybiškas ir leidžiantis atitrūkti nuo kasdienio streso“, – sako „Nordcurrent“ atstovė.

Kodėl žmonės žaidžia slapta?

Nepaisant galimos naudos, daugelis žmonių vis dar vengia prisipažinti, kad kartais žaidžia mobiliuosius žaidimus tiek namie, tiek ir dar darbo metu. Psichologės teigimu, tai susiję su giliai įsišaknijusiu požiūriu į produktyvumą ir „rimtumą“.

„Vengimas prisipažinti apie žaidimą kyla iš socialinės stigmos, siejančios žmogaus vertę tik su tiesioginiu produktyvumu. Bet kokia pramoga darbo metu dažnai klaidingai interpretuojama kaip nebrandumas ar atsakomybės stoka, o namuose – su „nerimtumu“, – aiškina ji.

Pasak jos, žmonės neretai slepia šį įprotį, siekdami išvengti konflikto tarp savo kaip rimto specialisto ir suaugusio žmogaus, įvaizdžio ir stereotipo apie žaidėjus. Vis dėlto požiūris pamažu keičiasi. Vis daugiau organizacijų pripažįsta, kad trumpi atsitraukimai nuo darbo gali būti naudingi, jei jie neperauga į nuolatinį dėmesio blaškymą.

Galiausiai svarbiausia ne pati veikla, o gebėjimas laiku sustoti ir leisti smegenims pailsėti. Nes kartais kelių minučių pauzė gali padėti vėliau dirbti gerokai efektyviau.

„Kariuomenės parengtis tiesiogiai priklauso nuo to, ar turime pakankamai erdvės ir sąlygų treniruotėms. Šiandien matome aiškų disbalansą tarp augančių pajėgumų ir turimos infrastruktūros. Jei jo neišspręsime, dalis kariuomenės potencialo liks neišnaudota, o tai yra saugumo rizika, kurios sau leisti negalime. Svarbu pažymėti, kad Kapčiamiesčio poligone treniruosis įvairių specialybių kariai, įskaitant dronų operatorius bei oro gynybos karius“, – teigia viceministras Bronius Bieliauskas. 

Siekiant įgyvendinti NATO įsipareigojimus ir sustiprinti nacionalinius gynybinius pajėgumus Lietuvos kariuomenė yra sparčiai modernizuojama – didinami ir sunkinami kariniai vienetai, stiprinama oro gynyba, įsigyjama nauja moderni ginkluotė. Visgi esminis daugelį aspektų apimantis uždavinys – iki 2030 metų išvystyti NATO standartus atitinkančią Lietuvos nacionalinę diviziją, kuri atlieptų NATO regioninius gynybos planus. Šiam tikslui pasiekti būtina ne tik įsigyti daugiau ginkluotės ir technikos bet ir vystyti bei modernizuoti karinę infrastruktūrą, rengti ir didinti karinį personalą. 

Poligonai ir šaudyklos yra svarbi mokymų infrastruktūra, užtikrinanti aukštą parengtį naudojant tiek lengvuosius, tiek sunkiuosius ginklus. Gerai parengtas karys turi treniruotis nuolat, visus metus, o sudėtingesnių sistemų valdymas reikalauja papildomų mokymų siekiant išlaikyti tinkamą įgūdžių lygį. 

Dabar Lietuvoje yra devyni kariniai poligonai, iš kurių tik dalyje – nedidelės šaudyklos, skirtos individualiam karių rengimui ir šaudymui iš lengvųjų ginklų. Tačiau, pėstininkų kovos mašinų bei tankų įguloms rengti būtinos daugiafunkcinės šaudyklos. 

Šiuo metu tokia šaudykla yra tik Pabradėje esančiame Generolo Silverstro Žukausko poligone ir veikia maksimaliu pajėgumu užtikrindama Lietuvos ir šalyje esančių sąjungininkų karių kovinį rengimą. Poreikį didina ir augančios kariuomenės gretos – manevro pratyboms būtina didelė ir įvairi teritorija, kurioje būtų galima rengti batalionų ar brigadų lygmens veiksmus. Šiuo metu tokioms pratyboms tinkami tik du poligonai – Pabradės ir iš dalies Gaižiūnų. 

Lietuvoje esanti mokymų infrastruktūra ir perkrauta, ir nebegali patenkinti kariuomenės poreikių. Mokymų kalendorių užpildo ne tik sąjungininkų ir Lietuvos karių mokymai, bet ir aukšto gaisringumo laikotarpiai, kurių metu šaudymo pratybos vykti negali. Siekiant spręsti šaudyklų apkrovos problemą, daugiafunkcinė šaudykla yra įrenginėjama Rūdninkų kariniame poligone, taip pat papildoma šaudykla įrengiama Generolo Silvestro Žukausko poligone. Jos leis sumažinti dabartinę apkrovą, tačiau iki galo neišspręs poreikio, kurį kels nacionalinės divizijos vystymas ir stiprinimas sunkiąja technika – bus suformuotas tankų batalionas ir papildomi batalionai su pėstininkų kovos mašinomis. 

Skaičiuojama, kad papildomas poligonas su šaudyklomis yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti aukštą 1-osios pėstininkų divizijos kovinį parengimą Lietuvai ir NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimą. Tuo tikslu Taip pat šį pavasarį Seimas priims galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone bei Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos kūrimo.

KAM inf. 

Bylos duomenimis, asmenys veikė organizuota schema Vilniuje ir Vilniaus rajone – per tarpininkus rinko kyšius iš asmenų, siekiančių išlaikyti praktinius vairavimo egzaminus AB „Regitra“. Buvo žadama paveikti egzaminuotojus, kad šie nefiksuotų daromų klaidų ar kitaip neteisėtai padėtų išlaikyti egzaminą. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis kyšių buvo faktiškai perduoti ir priimti. Šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl prekybos poveikiu, susijusio su siekiu neteisėtai įgyti teigiamą vairavimo egzamino rezultatą. Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2026 m. kovo 24 d., jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Ši baudžiamoji byla atskirta iš kitos bylos, kurioje teismai kaltais dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pripažino 6 asmenis, iš kurių keturiems iš viso skirta 29 100  eurų baudų, o du atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.  

Taip pat šioje byloje 2024 m. priimti du baudžiamieji įsakymai, kuriais dėl prekybos poveikiu kaltais pripažinti du asmenys, tarpininkavę tarp egzaminuotojų ir vairuotojų. Jiems skirtos galutinės 3,2 tūkst. ir 6 tūkst. eurų baudos.

Bendras prokuratūros ir STT pranešimas

Trečiadienį keliose Pietų Lietuvos vietose VSAT pareigūnai apgręžė arba atgrasė nuo patekimo į ES 29 migrantus, kurie neteisėtai bandė prasmukti iš Baltarusijos. Tai didžiausias toks neįleistųjų skaičius šiemet. Iki šiol jis buvo 18 – tiek atėjūnų iš Baltarusijos neprasibrovė į Lietuvą kovo 20 d.

Vienas iš praėjusią parą fiksuotų atvejų buvo ypatingesnis. Trečiadienio naktį Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai užfiksavo iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai įžengusią migrantų grupę. Ši vieta yra Varėnos rajono Katros kaimo ribose, Čepkelių rezervato teritorijoje.

Filmuotą įvykio įrašą žiūrėkite čia.

Prie sienos su Baltarusija Lietuvos pusėje ginantis nuo migrantų antplūdžio buvo nutiesta koncertina ir įrengta apsauginė tvora. Čepkelių pelkėje dėl nestabilaus grunto ir gamtinių kliūčių tokios infrastruktūros įrengti nebuvo įmanoma, todėl sieną čia Aleksandro Barausko užkardos, kaip ir gretimos Kabelių, pasieniečiai saugo kitomis priemonėmis. Viena jų – sienos stebėjimo sistema. Ji Čepkeliuose veikia netoli nuo sienos linijos į Lietuvos gilumą, kur yra stabilaus grunto juosta. Į stebėjimo sistemos kamerų akiratį patenka bet kas, sugebėjęs raistu pasiekti šią vietą.

Aleksandro Barausko užkardos pareigūnų fiksuoti migrantai į Lietuvą prasprūsti sugalvojo dar nematytu būdu. Jie iš miegmaišių ir lazdyno karčių pasidarė uždangas. Tikėtina, kad prieš bandydami kirsti sieną iš Baltarusijos jie jau turėjo informacijos apie Lietuvos pasieniečių vaizdo sistemas, nepaliekančias galimybių likti nepastebėtiems.

Judėti tokiose konstrukcijose ir stengtis jas stabiliai išlaikyti migrantams buvo sudėtinga, jų žingsneliai buvo lėti. Kai tik ši grupė pateko į pasieniečių akiratį, į įvykio vietą išskubėjo arčiausiai buvę Aleksandro Barausko užkardos patruliai, paieškai pasitelkti kinologai su šunimis. Po kelių minučių uždangos nukrito – šie 10 atitipenusių migrantų buvo sulaikyti čia pat miške.

Akivaizdu, kad Čepkelių specifikos nežinantys užsieniečiai gerokai rizikavo – ten yra pavojingų vietų, todėl pasieniečiams nesyk yra tekę gelbėti pelkėje įstrigusius atėjūnus.

Po sulaikymo VSAT pareigūnai dar patikrino šią vietą ir jos prieigas. Tam buvo pasitelkti ne tik patruliai ir tarnybiniai keturkojai, bet vietovė išžvalgyta ir iš pasieniečių sraigtasparnio „Eurocopter“. Daugiau asmenų ar daiktų nebuvo aptikta.

Miegmaišiais dangstęsi migrantai prisistatė esantys Pakistano, Irano ir Afganistano piliečiai. Tik 4 iš jų turėjo pasus.

Po individualaus kiekvienam užsieniečiui atlikto vertinimo Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai nustatė, kad jiems nekyla jokių grėsmių. Įvertinus visas aplinkybes nuspręsta teisės aktų nustatyta tvarka šių migrantų neįleisti į Lietuvą ir grąžinti atgal į Baltarusiją.

Prieš tai VSAT pareigūnai atėjūnams įteikė humanitarinius paketus su maistu ir lauko sąlygomis laiką leisti skirtais daiktais.

Pastaruoju metu iš Baltarusijos bandantys prasmukti migrantai dažniausiai būna maždaug 20–40 metų vyrai, fiziškai tvirti, sveiki, neretai įžūlūs, besistengiantys išvengti kontakto su VSAT pareigūnais. Jiems nereikia pagalbos, Lietuva ar prieglobstis joje tokių užsieniečių dažniausiai nedomina. Jų tikslas yra vienas – nelegaliai nukakti toliau į Vakarų Europą, dažniausiai – į Vokietiją.

Pasitaikė ne vienas atvejis, kai tokie suįžūlėję migrantai, pasieniečių atgrasinti nuo nelegalaus patekimo į Lietuvą, svaidė į VSAT pareigūnus ir jų transportą akmenis, pagalius, taip pat juos keikė. Lenkijoje tokių išpuolių prieš jos pareigūnus fiksuota dar daug daugiau.

Baltarusijos režimas nuo 2021 m. vasaros pradėjo rengti neteisėtos migracijos atakas siekdamas destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Reikšmingiausiu lūžiu suvaldyti tokį dirbtinai inspiruotą neteisėtos migracijos procesą tapo Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įteisinta ir 2021 m. rugpjūtį pradėta taikyti apgręžimo politika. Iš viso šios trys šalys nuo to laiko į savo teritorijas iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 201 879 neteisėtiems migrantams.

Didžiausią spaudimą jau penktus metus patiria Lenkija – ji yra apsigynusi nuo 136 520 bandymų į šalį neleistinose vietose kirsti sieną iš Baltarusijos. Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet Lietuvos VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų į šalį neprasibrovė 24 725. Taikant tokią politiką į Latviją neteisėtų migrantų nuo 2021 m. rugpjūčio nepateko 40 634.

Kai kurie užsieniečiai į šias tris šalis galėjo brautis ne po vieną kartą.

Neabejojama, kad jei šios valstybės nebūtų ryžtingai ėmusis savo sienų su Baltarusija stiprinimo priemonių bei apgręžimo politikos taikymo, į jas neteisėtai bandančių patekti atėjūnų skaičius būtų milijoninis.

Tiesa, šiemet migrantų srautas, lyginant su ankstesniais metais, kol kas yra mažesnis. Iš viso šiemet į Latviją bandė nesėkmingai brautis 141 migrantas, į Lenkiją – 128, į Lietuvą – 111.

Be apgręžimo politikos, suvaldyti situaciją Lietuvos pasieniečiams labai padėjo ir padeda prie sienos su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras bei galimybės 100 proc. išorės ES sienos kontroliuoti čia įrengtomis stebėjimo sistemomis.

VSAT  inf. 

„Tikrai džiugu, kad nuoseklios Baltijos šalių pastangos kovos su korupcija srityje yra pastebėtos ir įvertintos pasauliniu lygiu. Šis EBPO vertinimas rodo, kad Lietuva sėkmingai stiprina savo skaidrumo sistemą aiškiomis taisyklėmis, nuoseklia stebėsena ir institucijų atsakomybe. Kartu, tai priežastis siekti, kad aukšti standartai taptų kasdiene viešojo sektoriaus norma visose srityse: ataskaitoje aiškiai įvardijamos sritys, kuriose turime stiprinti praktinį įgyvendinimą“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.

Lietuva šioje EBPO apžvalgoje vertinama kaip viena stipriausių pasaulio valstybių pagal bendrą viešojo sektoriaus skaidrumo ir antikorupcijos brandą: Lietuvos bendras skaidrumo reikalavimų įtvirtinimo teisės aktuose rodiklis vertinamas 86 %, o jų įgyvendinimas praktikoje – 76 %.

Itin palankiai įvertinta 2022–2033 m. Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais ir jos įgyvendinimas: Lietuva įgyvendina 87 % reguliavimo ir 83 % praktikos rodiklius, kuomet EBPO vidurkis siekia vos 38 % ir 32 %. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais remiasi rizikų vertinimu, turi rezultatų rodiklius, tikslines reikšmes, veiksmų planą ir aiškų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, todėl šiuo atžvilgiu lenkia daugelį kitų valstybių.

Taip pat, Lietuva geriau nei kitos EBPO šalys vertinama viešų ir privačių interesų konfliktų valdymo, viešosios informacijos prieinamumo, lobistinės veiklos, korupcijos prevencijos reikalavimų įgyvendinimo teisėjų ir prokurorų veiklos ir kitose srityse. EBPO vertinimu, tai rodo ne tik stiprų teisinį pagrindą, bet ir realiai veikiančią korupcijos prevencijos sistemą su atsakingais subjektais, jų priežiūra, atskaitomybe, pranešimų kanalais ir viešumu.

Silpniausia Lietuvos sritimi šioje apžvalgoje įvardijama valstybės tarnautojų drausminės atsakomybės sistema. Nors reguliavimo rodiklis čia siekia 67 % ir iš esmės atitinka EBPO vidurkį (66 %), praktikos rodiklis tėra 17 %, kai tuo tarpu, EBPO vidurkis – 22 %. Ataskaitoje nurodomos problemos priežastys: trūksta specializuotų mokymų kaip atlikti tarnybinius tyrimus, nėra elektroninės drausminių bylų valdymo sistemos bei viešai prieinamų apibendrintų duomenų apie pradėtas, užbaigtas, apskųstas bylas ir pritaikytas nuobaudas.

EBPO paskelbta 2026 m. antikorupcijos ir skaidrumo ataskaita (Anti-Corruption and Integrity Outlook) – pasaulinė apžvalga, vertinanti valstybių pastangas stiprinti skaidrumą, mažinti korupcijos rizikas ir gerinti viešojo sektoriaus veiksmingumą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad duomenimis grįsti sprendimai, naujos technologijos ir stiprios skaidrumo sistemos yra esminiai veiksniai siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir visuomenės pasitikėjimą. Ataskaitoje lyginamos tokios šalys kaip JAV, Kanada, Australija, Japonija, Pietų Korėja, dauguma Europos Sąjungos valstybių narių. Šis tyrimas nėra visaapimantis korupcijos situacijos vertinimas – jis remiasi iš anksto apibrėžtais 254 kriterijais ir 9 kiekybiniais rodikliais.

Plačiau su EBPO 2026 m. antikorupcijos ir skaidrumo ataskaita susipažinti galite čia.

STT inf. 

Baltieji gandrai dažnai suka lizdus ant elektros oro linijų atramų, o tokios vietos jiems gali kelti pavojų – nuo trumpųjų jungimų iki gaisrų pavojaus. Todėl pavojingose vietose esantys lizdai šalinami arba perkeliami ant specialių platformų, užtikrinant tiek paukščių, tiek žmonių saugumą.

„Gandrai – neatsiejama mūsų gamtos paveldo ir tapatybės dalis. Kasmet rūpinamės, kad jie grįžtų į saugius, specialiai paruoštus lizdus. Kasmet tvarkydami lizdavietes suderiname dviejų svarbių dalykų – paukščių gerovės ir patikimo elektros tinklo – aspektus,“ – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Visi darbai atliekami bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos agentūra. Lizdai tvarkomi tik tada, kai kyla reali rizika paukščiams ar tinklų saugumui, o jų perkėlimas derinamas taip, kad gandrai kitą sezoną į lizdus sugrįžtų be trikdžių.

2026 m. ESO ir toliau tęs darbus, planuojama sutvarkyti panašų skaičių lizdaviečių visoje Lietuvoje – nuo Aukštaitijos iki Žemaitijos. Tai leis užtikrinti sklandų elektros tiekimą ir saugią aplinką tūkstančiams šalies gyventojų bei vieniems labiausiai pamėgtų Lietuvos paukščių.

ESO inf.

Planuoti tolimas keliones tampa lengviau  

„Nuosekliai stipriname visus tris šalies oro uostus – plečiasi krypčių pasirinkimas, o kelionės žmonėms tampa vis patogesnės. Džiaugiamės, kad auga ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Palangos oro uostas, kuris vis labiau įsitvirtina kaip svarbus aviacijos centras Vakarų Lietuvai. Užtikriname patikimą susisiekimą su Europos šalimis ir atveriame daugiau galimybių pasiekti kitus pasaulio regionus“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. 

„Lengvai prieinamos kelionės oru yra labai svarbios šiltojo sezono ar atostogų maršrutus planuojantiems žmonėms. Mūsų partnerės – oro linijų bendrovės – puikiai žino mėgstamas keliautojų kryptis, nes kruopščiai analizuoja duomenis ir siekia užtikrinti geriausią patirtį savo keleiviams. Tad su partneriais formuodami skrydžių tinklus visada siekiame, kad Lietuvai svarbiais maršrutais vykdomų skrydžių dažnėtų. Dažni tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir svarbių Europos aviacijos centrų pagerina keleivių galimybes sustyguoti tolimiausius maršrutus – į Ameriką, Aziją ar Afriką“, – sako Simonas Bartkus, LTOU generalinis direktorius. 

S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad šį aviacijos vasaros sezoną bus užtikrintas didesnis skrydžių į Kopenhagą, Frankfurtą, Helsinkį,Varšuva dažnis. Iš Lietuvos į Kopenhagą kasdien bus vidutiniškai vykdomi 7 skrydžiai, Frankfurtą - 3, Helsinkį - 4, Varšuvą - 5. Daugiau svarbių naujienų laukia visame Lietuvos oro uostų tinkle, kuris jungia Vilnių, Kauną ir Palangą.  

Iš Vilniaus – ir į Islandiją, ir į Juodkalniją 

Laukiantys naujienų keliautojai turėtų atkreipti dėmesį, kad iš Vilniaus startuoja naujos kryptys - tiesioginiai reguliarūs skrydžiai į Gdanską Lenkijoje 4 kartus per savaitę su „Wizz Air“, taip pat į Podgoricą Juodkalnijoje – 2 kartus per savaitę su „Wizz Air“.  Skrydžiai į Gdanską iš Vilniaus oro uosto startuos gegužės, o Podgoricą – birželio pradžioje.   

Taip pat atnaujinamos kryptys į Tiraną Albanijoje – 3 kartus per savaitę su „Wizz Air”, ir į Reikjaviką Islandijoje – 2 kartus per savaitę su „Wizz Air“. Taip pat gerėja susisiekimas su Ciurichu, į kurį skrydžius nuo gegužės 3 d. pasiūlys ir „airBaltic“. Šia kryptimi iš Vilniaus jau skraidina SWISS oro linijos.   

Iš Vilniaus oro uosto dažnesnius skrydžius į Varšuvą užtikrins „LOT Polish Airlines“, į Kopenhagą – SAS, o į Miuncheną, Prahą ir Paryžių – „airBaltic“. „Finnair“ yra numačiusi dažnesnius skrydžius į Helsinkį, „Norwegian“ – į Oslą, o „Lufthansa“ – į Frankfurtą. Didžioji dalis skrydžių dažniau bus vykdomi jau prieš Velykas - nuo kovo 30 – balandžio 5 d.  

„Ryanair“ vasaros sezonu taip pat dažnina skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Frankfurtą, Berlyną, Atėnus, Trevizą, Milaną (Bergamą), Romą ir Londono Stanstedo oro uostą.  

„Wizz Air“ siūlys dažniau nuskristi į Barseloną, Dortmundą, Budapeštą, Malagą, Bilundą ar Larnaką. Oro bendrovė taip pat tęs aviacijos žiemos sezonu pradėtus skrydžius į Krokuvą, Nicą, Taliną ir Turku.  

Susisiekimą su Tel Avivo oro uostu gerins naujas vežėjas - „Arkia Israeli Airlines“ - bei pernai veiklą pradėjusi „Israir“. „flydubai“ yra suplanavusi reguliarius skrydžius į Dubajų. Šis maršrutas taip pat tampa visų metų kryptimi, anksčiau nuskristi buvo galima tik žiemos sezono metu. Būtent susisiekimas vasaros sezono metu su Dubajumi užtikrina keliautojams patogius jungiamuosius skrydžius į tolimesnes šalis, nes Dubajus yra pasaulio aviacijos centras. Skrydžių į Tel Avivą bei Dubajų tvarkaraščiai gali kisti dėl kintančios situacijos regione; naujausią informaciją galima rasti atitinkamų oro bendrovių oficialiuose tinklalapiuose. 

Kaune – jau patikrintos kryptys ir į Pietų Europą viliojantys pasiūlymai 

Didžiausia naujiena keliaujantiems iš Kauno oro uosto – penkis kartus per savaitę vykdomi „airBaltic“ skrydžiai į Latvijos sostinę Rygą, atrakinsiantys patogias jungiamųjų skrydžių galimybes į daugybę Europos miestų – bemaž 80 krypčių. Skrydis iš Rygos į Kauną kovo 29 d. atidarys aviacijos vasaros sezoną Kaune ir kartu pasveikins sugrįžtančias „airBaltic“ oro linijas į Kauną.  

„Wizz Air“ oro linijos toliau iš Kauno skraidins į Londono Lutono oro uostą. Savo ruožtu „Ryanair“ taip pat tęs skrydžius tarp Kauno ir Lutono oro uosto, be to, dažniau skraidys į Londono Stanstedo oro uostą. Ši bendrovė taip pat kvies skristi iš Kauno į Dubliną, Bristolį, Liverpulį, Edinburgą, Šanoną, tad vasarą nukeliauti į Airiją ir Jungtinę Karalystę bus paprasta.  

Tarp populiarių krypčių iš Kauno oro uosto į šiltus kraštus S.Bartkus mini Graikijos Rodo salą ir Kiprą, Italijoje turistų iš Lietuvos laukiančius Barį, Pizą, Peskarą, Riminį, Milaną ir Neapolį. Srautus į Ispaniją pritrauks skrydžiai į Madridą, Malagą ir Maljorką, taip pat dažnesni skrydžiai į Alikantę. 

Naujovė Palangoje – skrydžiai į Bergeną Norvegijoje 

Šio vasaros sezono naujiena keliautojams iš Palangos – tiesioginiai skrydžiai į Bergeną, kuriuos vykdys „Norwegian“ oro linijos. Taip pat šios oro linijos skraidins ir į Norvegijos sostinę Oslą. Skrydis į Bergeną ir atidarys aviacijos vasaros sezoną Palangoje – kovo 31 d.  

Į Palangos oro uostą LTOU yra pritraukę penkis vežėjus. Aviacijos vasaros sezonu „airBaltic“ skraidys į Rygą ir Amsterdamą, „Ryanair“ – į Londono Stanstedo oro uostą, SAS – į Kopenhagą. Į oro uostą sugrįžta „Wizz Air“ su skrydžiais į Oslą. Prasidėjus aviacijos vasaros sezonui, bus tęsiami pernai pradėti ir didžiulio susidomėjimo sulaukę užsakomieji skrydžiai į Turkija ir Egiptą.  

Apibendrindamas S. Bartkus teigia, kad aviacijos vasaros sezoną LTOU pasitinka su 100 krypčių į 54 šalis pasiūla iš visų trijų oro uostų, tad keliautojai vasaros atostogoms galės rinktis iš daugybės krypčių, o užsienio turistams bus paprasta aplankyti Lietuvą.  

Daugiau naujienų - www.ltou.lt 

Nuo ribotų paslaugų iki visuotinio socialinio draudimo

Socialinio draudimo pradžia Lietuvoje siekia tarpukario laikotarpį, kai pradėjo formuotis pirmosios socialinės apsaugos formos – ligos išmokos, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, pensijų užuomazgos.

Tuomet sistema buvo gerokai siauresnė nei šiandien. Ji neapėmė visų gyventojų – teisė į išmokas priklausė nuo profesijos ar pajamų. Pavyzdžiui, ligos draudimu nebuvo draudžiami žemės ūkio darbininkai ar daugiau kaip 400 litų per mėnesį uždirbę asmenys. Kadangi net du trečdaliai tuometinės Lietuvos gyventojų buvo žemdirbiai, socialinis draudimas apėmė tik nedidelę visuomenės dalį.

Vis dėlto tai buvo esminis lūžis – pradėta kurti sistema, grindžiama idėja, kad žmogus, netekęs pajamų dėl ligos, nelaimės ar senatvės, neturėtų likti vienas.

Laikui bėgant socialinis draudimas plėtėsi, stiprėjo solidarumo principas, atsirado naujos išmokų rūšys. Šiandien tai visuotinė sistema, apimanti visus dirbančiuosius.

Pasitikėjimas kuriamas kasdien

Sveikinimą socialinio draudimo darbuotojams perdavusi premjerė Inga Ruginienė pabrėžė sistemos svarbą valstybei.

„Tai jubiliejus, kurį švenčia ne tik institucija, bet ir visa valstybė. Per visą šį laiką socialinis draudimas išliko tvirta atrama žmonėms, o „Sodra“ – institucija, kuria pasitiki Lietuvos gyventojai. Šis pasitikėjimas gimsta iš Jūsų kasdienio darbo. Nors ši veikla dažnai nematoma akiai, tačiau ji užtikrina žmonėms saugumą dėl ateities ir stiprina pasitikėjimą valstybe“, – teigė ministrė pirmininkė.

Šimtmečiui skirto minėjimo  metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė dėkojo „Sodros“ darbuotojams už kantrų darbą ir pagalbą žmonėmis. „Tai – ne tik darbas, bet ir svarbi misija visuomenei. Jūsų kasdienė veikla stiprina mūsų pasitikėjimą socialine sistema“, – kalbėjo ji.

Ministrė taip pat įteikė apdovanojimus socialinio draudimo darbuotojams. Gerumo žvaigždė įteikta „Sodros“ Panevėžio teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotojai Zitai Kalvelienei, daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbančiai „Sodroje“.

„Atėjau dirbti tam, kad tarnaučiau žmogui, ir šį darbą visada mačiau kaip tarnystę. Galiu užtikrintai pasakyti, kad ir visi „Sodros“ darbuotojai dirba dėl žmonių“, – sakė ji.

Šimtmetis – žmonių darbo ir atsakomybės istorija

„Sodros“ direktorius Kęstutis Čereška pažymėjo, kad ši sukaktis pirmiausia yra žmonių darbo įvertinimas.

„Valstybė jau daugiau kaip šimtą metų rūpinasi socialiniu draudimu – tai reiškia šimtą metų nuoseklaus darbo ir rūpesčio žmogumi. Kiekvieną dieną, vadovaudamiesi vertybėmis: išmanau, drįstu, bendradarbiauju, „Sodros“ darbuotojai stiprina valstybę ir savo nuoširdžiu darbu rašo jos istoriją“, – sakė K. Čereška.

Šimtmečio proga pagerbti „Sodros“ darbuotojai, kurie savo kasdieniame darbe diegia naujoves, dalijasi patirtimi su kolegomis, skiria daug rūpesčio ir dėmesio kiekvienam klientui bei patys nuolat mokosi.

Ateities kryptis – technologijos, bet centre išlieka žmogus

Per šimtmetį sistema išgyveno skirtingus laikotarpius – nuo kūrimosi po pirmojo pasaulinio karo nualintoje valstybėje iki šiandienos, kai procesus veikia automatizacija ir dirbtinis intelektas.

Šiandien „Sodros“ strateginiai tikslai siejami su skaitmenine transformacija, paslaugų automatizavimu ir klientų pasitenkinimo didinimu. Vis dėlto, net ir keičiantis technologijoms, socialinio draudimo srityje svarbiausias lieka dėmesys žmogui.

„Sodra“ yra pagrindinė socialinio draudimo institucija Lietuvoje, administruojanti pensijas, ligos, motinystės, nedarbo ir kitas socialinio draudimo išmokas, surenkanti socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ aptarnauja daugiau nei 1,4 mln. apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu, kasdien teikia 63 paslaugas. Per metus „Sodros“ specialistai suteikia per milijoną konsultacijų telefonu, o klientų priimamuosiuose aptarnauja daugiau kaip pusę milijono žmonių.

„Sodros“ inf. 

Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos (JRDA) vadovas Ignas Plunksnis oficialiai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, pateikdamas skundą prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT). Ieškiniu reikalaujama panaikinti kariuomenės sprendimą, įpareigoti visiškai nuasmeninti jo duomenis viešame šauktinių sąraše bei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl esamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai.

Grėsmė gyvybei ir kariuomenės abejingumas

AAA duomenimis potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių, užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų, o vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai galėtų viršyti 250 mln. Eur. Todėl nagrinėtų procesų mastas ir galimas poveikis yra itin reikšmingas visuomenės saugumui, aplinkos apsaugai ir Europos Sąjungos fondų investicijų programų ir valstybės lėšų paskirstymui.

Analizės metu atkreiptas dėmesys, kad galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia AM ir AAA neribotą diskreciją spręsti, kokias institucijas įtraukti į potvynių rizikos dokumentų rengimą, o aiškių, objektyvių įtraukimo kriterijų nenustatyta. Todėl praktikoje gali susidaryti situacija, kad dėl svarbiausių potvynių rizikos vertinimo ir valdymo dokumentų rengimo visus sprendimus priims AM  ir AAA centralizuotai, nesikreipiant į kitas kompetentingas institucijas. Konkretaus atvejo analizė parodė, kad potvynių grėsmės žemėlapių korekcijos buvo svarstomos neprotokoluotuose susitikimuose viceministro lygmeniu ir nesilaikant privalomų visuomenės įtraukimo terminų reikalavimų, kas didina piktnaudžiavimo ir viešojo intereso pažeidimo riziką.

Taip pat nustatyta, kad AM ir AAA funkcijos nėra aiškiai atribotos – abi institucijos gali vykdyti dalį tų pačių funkcijų be aiškaus pasidalijimo mechanizmo. Praktikoje fiksuotas atvejis, kai statytojas siekė koreguoti potvynių grėsmės žemėlapį konkrečiame sklype, kas galėjo sudaryti prielaidas sumažinti taikomus ribojimus statybai. Po statytojo prašymo pateikimo AAA, pastaroji atsisakė atlikti korekcijas, tačiau vėliau kreipusis į AM buvo priimtas priešingas sprendimas – pakeisti potvynių grėsmės žemėlapius statytojo naudai. Taip pat nustatyta, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai užtikrinamas privalomas visuomenės dalyvavimas žemėlapių koregavimo procese.

STT nustatė, kad atnaujinant potvynių grėsmės žemėlapius hidrologiniai (vandens lygio) skaičiavimai nebuvo atliekami, o potvynių grėsmės teritorijų ribos koreguotos remiantis nereglamentuota metodika, vertinančia tik faktinius reljefo aukščius, neatsižvelgiant į jų atsiradimo priežasčių teisėtumą ar poveikį aplinkinėms teritorijoms. Pavyzdžiui, analizė parodė, kad 2022 m. atnaujinant žemėlapius nebuvo vertinama, ar reljefo pokyčiai atsirado teisėtai ir ar jie nekelia rizikos kitoms teritorijoms.

Be to, teisiniame reglamentavime įtvirtinta potvynio sąvoka neapima užtvinimo iš nuotakyno, todėl dalis realiai pasikartojančių užtvinimų valstybiniu lygmeniu lieka teisiškai neatpažįstami ir neįtraukiami į rizikos vertinimą. Šiuo metu užtvinimai ignoruojami planuojant teritorijas, išduodant statybos leidimus ar nustatant prevencinių priemonių prioritetus, nors faktiškai sukelia žalą gyventojų turtui, infrastruktūrai ir gali kelti grėsmę žmonių saugumui.

STT taip pat nustatė, kad potvynių grėsmės teritorijose grunto supylimai praktikoje galimai naudojami kaip priemonė dirbtinai pakelti sklypų aukščius ir vėliau inicijuoti potvynių grėsmės žemėlapių korekcijas žemės sklypų savininkų naudai, neįvertinus poveikio gretimoms teritorijoms ir potvynio vandens pasiskirstymui. Pavyzdžiui, Kauno mieste (Kleboniškyje, Aleksote, Vilijampolėje) bei Kauno rajone (Pyplių k., Zapyškio mstl., Naujasodžio k. ir kt.) nustatyti atvejai, kai po masyvaus grunto supylimo sklypai buvo eliminuoti iš didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijos, nevertinant atliktų darbų teisėtumo ir galimo poveikio gretimoms teritorijoms (tokia veikla gali reikšmingai paveikti šalia gyvenančių asmenų saugumą potvynių metu).

Visa korupcijos rizikos analizė pateikta AM, AAA, Registrų centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurios per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus padėsiančius šalinti ar valdyti nustatytas korupcijos rizikas.

Korupcijos rizikos analizę rasite čia.

STT inf. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą eiti mokytojų pareigas Europos mokyklose. Briuselio II Europos mokykla nuo rugsėjo 1 d. priims pradinių klasių mokytoją, o    Liuksemburgo I Europos mokykla – ekonomikos mokytoją. Dokumentus ministerijai reikia pateikti iki gegužės 15 d.

Pretenduojantys mokyti pradinių klasių mokinius Briuselio II Europos mokykloje, turi turėti 4 metų pradinio ugdymo mokytojo darbo patirtį bent pagal trijų pradinio ugdymo programos dalykų programas; B1 ar aukštesniu kalbos mokėjimo lygiu mokėti bent vieną užsienio kalbą: anglų, prancūzų, vokiečių; turėti žinių apie Europos mokyklų sistemą; išmanyti mokinių vertinimo sistemas ir gebėti jas taikyti ugdymo procese; gebėti planuoti ir organizuoti ugdymo procesą pagal humanistinės pedagogikos principus; gebėti bendrauti ir bendradarbiauti; taip pat būtinas kompiuterinis raštingumas.  

Kandidatai, kurie ketintų anglų kalba mokyti mokinius ekonomikos Liuksemburgo I Europos mokykloje, turi turėti 4 metų ekonomikos, ekonomikos ir verslumo mokytojo pedagoginio darbo patirtį; C1 ar aukštesniu kalbos mokėjimo lygiu mokėti anglų kalbą, taip pat atitikti kitus reikalavimus.

Visi pretendentai turi atitikti mokytojo profesijai bendrai nustatytus reikalavimus: turėti aukštąjį išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją ir kt.

Prašymai dalyvauti konkurse pagal rekomenduojamą prašymo formą, išsilavinimą ir kvalifikaciją liudijančių dokumentų kopijos, gyvenimo aprašymas, rekomendacijos ir kiti dokumentai teikiami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai el. paštu smmin@smsm.lt su kopija ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus patarėjai Rūtai Stanaitienei el. paštu ruta.stanaitiene@smsm.lt arba registruotu laišku Užsienio lietuvių skyriui (A. Volano g. 2, 01516 Vilnius). Dokumentų originalų siųsti nereikia, dokumentų kopijų tvirtinti pas notarą nereikia. Apie dokumentų išsiuntimą prašome informuoti el. paštu ruta.stanaitiene@smsm.lt.

Jeigu nėra galimybių atsiųsti dokumentų, juos galima pristatyti į ministerijos 117 kab.

Paskutinė dokumentų pateikimo (arba išsiuntimo paštu) data – 2026 m. gegužės 15 d. 23.59 val. Lietuvos laiku. Reikalavimus atitinkančių pretendentų pokalbis su konkurso komisija organizuojamas iki birželio 15 d.

Informacija apie konkursą teikiama el. paštu ruta.stanaitiene@smsm.lt ir telefonu +370 661 09811.

Išsami informacija apie konkursą, reikalavimus pretendentams, reikiamus dokumentus skelbiama ministerijos interneto puslapyje.  

Informacijos apie Europos mokyklas galima rasti interneto svetainėse https://www.eursc.eu/en, https://smsm.lrv.lt/.

Ministerija iš anksto informuoja, kad 2027 m. pradžioje planuojama skelbti biologijos ir gamtos mokslų mokytojo konkursą Briuselio II Europos mokykloje, mokytojas pradėtų dirbti nuo tų metų rugsėjo 1 d.  

Europos mokyklos – Europos Sąjungos valstybėse įsteigtos švietimo įstaigos, teikiančios vaikams daugiakalbį ir daugiakultūrį ugdymą nuo ikimokyklinio iki vidurinio. Keliose Europos mokyklose, įsikūrusiose Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse, mokoma ir lietuvių kalbos. Pvz., Briuselio II Europos mokykloje savo gimtosiomis kalbomis mokosi apie 3000 mokinių iš devynių Europos Sąjungos valstybių, daugiau nei 200 mokosi lietuvių kalba. Mokytojus į Europos mokyklas komandiruoja ir dalį atlyginimo sumoka Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Didėjant baterijų kiekiams, didesnė atsakomybė

Prognozuojama, jog iki 2030 metų ir taip didžiulė baterijų paklausa išaugs dar labiau,  ypač dėl mažųjų transporto priemonių ir elektra varomo transporto. Eksponentiškai didėjanti baterijų paklausa atitinkamai augina žaliavų, visų pirma kobalto, ličio, nikelio ir mangano paklausą, o tai turi didelį poveikį aplinkai.

Vienas esminių pokyčių Baterijų reglamente – aiški baterijų klasifikacija. Ypatingas dėmesys skiriamas naujai mažųjų transporto priemonių baterijų kategorijai. Iki šiol elektrinių paspirtukų ar dviračių baterijos patekdavo į teisinę „pilkąją zoną“, tačiau dėl jų naudojimo augimo ir keliamo gaisrų pavojaus, joms nustatyti griežti saugumo bei surinkimo reikalavimai. 

Reglamentas gamintojams ir importuotojams brėžia ir labai aiškias nešiojamųjų bei mažųjų transporto priemonių baterijų surinkimo užduotis. 

Lietuvoje yra išvystyta viena efektyviausių elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistemų visoje Europos Sąjungoje, todėl anksčiau brėžtas tikslas – perdirbti 45 proc. surinktų nešiojamųjų baterijų – būdavo įveikiamas. Nauji tikslai ambicingesni – iki 2027-ųjų pabaigos privalėsime surinkti 63 proc., o iki 2030-ųjų pabaigos – 73 proc. nešiojamųjų baterijų. Tai reiškia, kad gyventojams bus sudaryta dar daugiau galimybių kuo paprasčiau ir patogiau atiduoti nebenaudojamas baterijas. 

Dar daugiau – gamintojų ir importuotojų finansuojama sistema privalės užtikrinti, kad iki 2031 m. būtų atgaunama net 80 proc. baterijose esančio ličio ir 95 proc. kobalto, vario bei nikelio. Vadinasi, sudaromos realios galimybės baterijų atliekoms Lietuvoje tapti vertingu žaliavų resursu, prisidedančiu prie šalies ekonomikos augimo.

Lietuvoje šiuo metu vien mūsų organizacija yra įrengusi ir eksploatuoja daugiau kaip 450 nešiojamųjų baterijų ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų priėmimo vietų. Tačiau naujasis reglamentas, atsižvelgiant į gyventojų tankį, įpareigoja jų skaičių plėsti dar labiau.

Mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo lygis iki 2028 m. pabaigos turėtų pasiekti  51 proc., o iki 2031 m. – 61 proc. 

Tai – iš tiesų ambicingi tikslai verslui. Kasmet į viršų šaunant baterijų sunaudojimui ir išaugus surinkimo užduotims, gamintojai ir importuotojai turės daugiau lėšų investuoti į baterijų surinkimo infrastruktūrą, o atliekų tvarkytojai – plėsti ir ieškoti naujų perdirbimo galimybių.  Svarbu ir dar aktyviau šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas.

Atsakomybė nebe popieriuje 

Didžioji gamintojų ir importuotojų dalis pareigą finansuoti baterijų surinkimą ir perdirbimą iki šiol vykdė tik iš dalies arba nevykdė visai. Įvairių rūšių baterijų atliekų kiekiai kasmet vis didėja, o didelė dalis jų toliau teršia aplinką, nors galėtų būti sutvarkytos laikantis visų reikalavimų, vadinasi, atgaunant maksimalų vertingų medžiagų kiekį. 

Kaip realybėje bus įgyvendinamas Baterijų reglamentas? Baterijos turės būti tvarios, griežčiau ženklinamos, daugiau jų turės būti surenkama ir perdirbama. 

Kiek tai kainuos? Pavyzdžiui, Lietuvoje parduodamo elektrinio dantų šepetėlio įmontuota ličio baterija sveria 22 gramus. Jei nešiojamųjų baterijų tvarkymo organizavimo tarifas siektų 2287 eurus už parduotą nešiojamųjų baterijų toną, tai tvarkymo organizavimo kaina už šią bateriją sudarytų 0,05 euro. Ši nedidelė įmoka užtikrintų, kad, baterijai tapus atlieka, ją bus galima saugiai ir nemokamai priduoti arti namų, ji bus perdirbta. 

Kolektyvinėje sistemoje dalyvaujantys gamintojai ir importuotojai į baterijos kainą įskaičiuotą sumą skirs ne tik fiziniam atliekų surinkimui ar perdirbimui, bet ir:

• visuomenės švietimui (ne mažiau nei 3 proc. išlaidų);

• finansinėms garantijoms, kurios užtikrina sistemos stabilumą net gamintojo nemokumo atveju;

• skaidriam sistemos administravimui ir tūkstančių surinkimo vietų priežiūrai.

Nauji reikalavimai  nešiojamųjų baterijų ir mažųjų transporto priemonių gamintojams, importuotojams ir pardavėjams – aiškus signalas verslui: baterijos gyvavimo ciklas nebesibaigia jos pardavimu. Gamintojų ir importuotojų įsitraukimas į kolektyvines sistemas tampa ne tik teisine prievole, bet ir ekonominiu pamatu tvariam verslui. Sukurdami patogią infrastruktūrą, mes ne tik saugome aplinką nuo gaisrų ar taršos, bet vystome žiedinę ekonomiką ir žaliąją energetiką.

Komentaro autorė – Asta Pakštaitė-Marcinkienė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė

Naujai į šalies nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti reiškiniai toliau kuria Lietuvos tapatybę, sušvintančią šimtametėmis etnografinių regionų veidus tapančiomis, žirgo svarbą bei glaudų ryšį su gamta mūsų kultūroje liudijančiomis, meno kūrėjų puoselėjamomis, daugiakultūrį šalies veidą išryškinančiomis tradicijomis ir jų išsaugojimo veiklomis.

Aptariamoje byloje artimųjų neturinti garbaus amžiaus vilnietė su tolimu giminaičiu sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ji, kaip rentos gavėja, perleido giminaičiui (rentos mokėtojui) nuosavybės teisę į butą Vilniuje, o giminaitis įsipareigojo moterimi rūpintis iki gyvos galvos – aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, reikiamomis ūkinėmis ir buitinėmis prekėmis, rūpintis jos sveikatos priežiūra bei suteikti kitą reikiamą pagalbą.

Byloje nustatyta, kad rentos mokėtojas neteikė išlaikymo nuolat, bet tik epizodiškai, nesuteikdavo pagalbos, kai moteris prašydavo padėti.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nors rentos gavėja buvo pakankamai savarankiška, finansiškai apsirūpinusi ir nereikalavo kiekvieną mėnesį jai teikti išlaikymą, tačiau tai nereiškia, kad rentos mokėtojas buvo atleistas nuo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. 

Nei rentos gavėjo savarankiškumas, nei gyvenimo būdas ar turtinė padėtis negali paneigti rentos mokėtojo pareigos pačiam, o ne per kitus asmenis, pavyzdžiui, kitus šeimos narius, teikti išlaikymą. Be to, prievolė teikti išlaikymą turi būti vykdoma ne tada, kai prašo rentos gavėjas, bet nuolat ir paties rentos mokėtojo iniciatyva.

Teismas pažymėjo, kad aptariamu atveju rentos gavėja negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, todėl prarado pasitikėjimą giminaičiu, nevykdžiusiu sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apygardos teismo sprendimu, kuriuo išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nutraukta, grąžinant perleistą nekilnojamąjį turtą rentos gavėjai. 

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-912/2026 įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo inf. 

Kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir kartografavimo skyriaus vyriausioji geologė Asta Jusienė, tyrimu, atliktu minint Lietuvos piliakalnių metus, siekta iš geologinės pusės įvertinti, kokios kilmės reljefo formose yra šie kultūros paveldo objektai.

LGT specialistai išanalizavo 913 piliakalnių, apimančių visą šalies teritoriją: 857 piliakalniai įtraukti į Kultūros vertybių registrą, dar 56 objektai – Lietuvos piliakalnių internetiniame atlase. Taip siekta įvertinti visų šiuo metu žinomų piliakalnių gamtinę kilmę.

Tyrimas atliktas naudojant geologinio kartografavimo duomenis: vertintos piliakalnių vietų morfologinės ir genetinės ypatybės, nuogulų sudėtis, šlaitų struktūra ir aplinkinio reljefo pobūdis. Kai kuriuose piliakalniuose informacija gauta iš gręžinių ar atvirų pjūvių, kituose – iš kvartero geologinių ir geomorfologinių žemėlapių masteliu 1:50 000 arba 1:200 000.

Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dauguma piliakalnių įrengta ant gamtinės kilmės reljefo formų: moreninių, fliuvioglacialinių ar limnoglacialinių kalvų (susiformavusių iš ledyno ir jo tirpsmo vandenų sąnašų), upių slėnių šlaitų kyšulių, keimų ar ozų keterų – siaurų, pailgų smėlio ir žvyro kalvų. Šiose vietose žmonės išlygindavo aikšteles, supildavo pylimus ar iškasdavo griovius, bet pats reljefo pagrindas išlikdavo natūralus.

Tai matyti ir iš konkrečių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Liškiavos ar Merkinės piliakalniai įrengti natūraliuose Nemuno slėnio šlaitų kyšuliuose, o Akvieriškės, Aučynų ar Jaciūnų piliakalniai – keiminėse kalvose, susiformavusiose tirpstant ledynui.

Vis dėlto yra ir supiltinių ar stipriai žmogaus pertvarkytų piliakalnių. Tokių atvejų nėra daug, bet jie aiškiai išskiriami geologinėje analizėje. Pavyzdžiui, Dubičių piliakalnis (Varėnos r.) priskirtas technogeninės kilmės kalvoms – motams (t. y. suformuotoms žmogaus). Tuo tarpu kai kurie kiti, tokie kaip Skirsnemunės piliakalnis (Jurbarko r.), siejami su moto tipu, bet įrengti ant natūralaus reljefo pertvarkytų formų. 

Geologinis požiūris leidžia tiksliau atskirti, kur gamta suformavo piliakalnių pagrindą, o kur žmogus reljefą kūrė ar iš esmės keitė. Tai papildo archeologų darbus ir leidžia pažvelgti į piliakalnius ne tik kaip į istorinius, bet ir kaip į geologinius Lietuvos kraštovaizdžio liudytojus.

Nuotraukų galerijoje - piliakalniai apžvalginiame Lietuvos kvartero geologiniame žemėlapyje.

LGT inf.

Patikrinimų metu išaiškinti 583 atvejai, kai asmenys, važiuodami transporto priemone, nebuvo užsisegę saugos diržų. Tarp šių pažeidimų 87 atvejai, kuomet vaikai vežti nesilaikant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, t. y. nebuvo užsegtas saugos diržas ar nenaudotos specialios vaikams skirtos sėdynės. Šiuos pažeidimus nustatė Alytaus (58), Kauno (11), Klaipėdos (8), Marijampolės ir Tauragės (po 3), Utenos (2) Šiaulių ir Telšių (po 1) policijos pareigūnai. 

Alytaus apskrities kelių policijos pareigūnai užfiksavo tikrai ne nuostabą, bet rimtą susirūpinimą keliančią situaciją – moteriai, automobiliu atvežusiai vaikus į mokyklą, nustatytas 1,2 promilės neblaivumas. 

Policijos pareigūnai patikrinimus daugiausia vykdė prie švietimo ir ugdymo įstaigų rytais, kai į lopšelius-darželius, darželius, mokyklas-darželius, pradines mokyklas vežti vaikai. Akiratyje taip pat buvo ir tikrinti autobusų, krovininių automobilių vairuotojai.   

Vilniuje buvo sulaikytas ieškomas asmuo, nuteistasis, kuris vairavo automobilį „Toyota Prius“, būdamas neblaivus (1,47 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta. Kėdainiuose, apžiūrint „Opel“ markės automobilį, rastas maišelis su, įtariama, narkotinėmis medžiagomis. 

Per savaitę, kovo 9–15 d., išaiškinti 73 neblaivūs motorinių transporto priemonių vairuotojai, kuriems nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.   

Policija primena, kad saugos diržus, jei jie įrengti, važiuodami transporto priemone, privalo užsisegti ir vairuotojas, ir keleiviai. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytoms vaikų prisegimo sistemomis. Saugos diržai yra viena efektyviausių priemonių, galinčių sumažinti sužeidimų ar žūties riziką eismo įvykio metu.  

Lietuvos policijos inf. 

„Kaip ir ankstesniais metais, šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai būtinas didesnis dėmesys ir tikslinės apsaugos priemonės. Taip pat siekiama surinkti daugiau duomenų apie šios rūšies populiacijos būklę Lietuvoje“, - teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas. 

Pagrindiniai akcijos tikslai: 

atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į dabartinę dryžgalvės kryklės būklę bei būtinybę įgyvendinti tikslines rūšies apsaugos priemones; 

įvertinti tikrąją šios nykstančios rūšies populiacijos būklę Lietuvoje, inicijuojant perinčios populiacijos ir svarbių apsistojimo vietų migracijos metu inventorizaciją visos šalies mastu. 

Kodėl metų paukščiu pasirinkta dryžgalvė kryklė? 

Dryžgalvė kryklė pasirinkta dėl nepalankaus jos apsaugos statuso tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Remiantis Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kriterijais, rūšies būklė vertinama kaip pažeidžiama (angl. Vulnerable). Pagal nykimo mastus ji priskiriama paukščiams, kuriems gresia išnykimas. 

Dar visai neseniai ši antis buvo gana įprasta tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tačiau dabar ji įrašyta į nykstančių paukščių sąrašus greta tokių rūšių kaip tetervinas, paprastasis griciukas, didžioji kuolinga ar meldinė nendrinukė. Nuo 2019 metų dryžgalvė kryklė įtraukta ir į Lietuvos raudonąją knygą. 

Dryžgalvės kryklės nykimą lemia jos ekologijos ir biologijos ypatumai  

Lietuvoje dryžgalvės kryklės dažniausiai peri paežerių ir paupių ekstensyviai naudojamose pievose, atvirose šlapiose ar pelkėjančiose pievose, žemapelkėse bei vandeningose pelkėse su viksvų kupstais. Jos gali perėti ir didesniuose žuvininkystės ūkiuose. Optimali buveinė – dideli sezoniškai užliejamų pievų plotai su seklių vandens telkinių, kanalų ar po potvynių ilgai išliekančių vandens balų mozaika. Maitinimuisi svarbiausi atviri ir seklūs vandens telkiniai. 

Viena svarbiausių rūšies nykimo priežasčių laikomas šlapių pievų ir žemapelkių sausinimas, jų pavertimas intensyviai naudojamomis žemės ūkio naudmenomis, taip pat vandens telkinių tarša dėl intensyvaus ir chemizuoto ūkininkavimo. Neigiamą poveikį daro ir klimato kaita – ypač pavasario bei vasaros pradžios sausros. Spartėjant vandens telkinių eutrofikacijai, užželia jaunikliams svarbios atviros seklumos. 

Dryžgalvei kryklei nykstant daugelyje anksčiau žinomų veisimosi vietų, šiuo metu trūksta patikimų duomenų apie dabartinį rūšies paplitimą ir gausą Lietuvoje. Prieš keletą metų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva, įgyvendinant LIFE IP projektą NATURALIT, atlikti preliminarūs tyrimai parodė, kad tik trečdalyje tirtų rūšiai tinkamų teritorijų buvo aptikta dryžgalvė kryklė. Daugiausia jų rasta Nemuno žemupyje ir rytinėje Lietuvos dalyje, tuo tarpu Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvoje šios rūšies beveik neaptikta (G. Grašytės pranešimo duomenimis, 2022 m.). 

Siekdama surinkti daugiau duomenų apie rūšies paplitimą ir tikrąją jos būklę, Lietuvos ornitologų draugija 2026 metais inicijuos dryžgalvės kryklės inventorizaciją visos šalies mastu. Daugiau informacijos apie planuojamus tyrimus, duomenų rinkimo metodiką ir jų pateikimo būdus bus paskelbta vėliau. 

Draugija tikisi aktyvaus organizacijos narių ir paukščių stebėtojų įsitraukimo. Tik turėdami kuo išsamesnius duomenis apie rūšies paplitimą ir jos nykimo mastą galėsime efektyviau planuoti bei įgyvendinti dryžgalvės kryklės apsaugos priemones. 

Lietuvos ornitologų draugija

Tradicijos ištakos – tarpukaryje

Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinių gamtosaugos veiklų.

Viena iš tokių iniciatyvų tapo inkilų kabinimas – paprasta, tačiau itin veiksminga pagalba paukščiams. Prof. Tadas Ivanauskas pabrėžė, kad miškuose ir sodybose nykstant senoms drevėms paukščiai praranda natūralias perėjimo vietas, todėl dirbtinės lizdavietės gali tapti svarbia alternatyva.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas jaunajai kartai. Dirbdamas su moksleiviais profesorius skatino pažinti gamtą ir ugdė atsakomybę už jos išsaugojimą. Inkilų kabinimas tapo ne tik praktine pagalba paukščiams, bet ir gamtos pažinimo pamoka.

Pavasario pradžios šventė

Laikui bėgant ši iniciatyva įgavo pavadinimą „Paukščiai grįžta namo“ ir tapo viena iš pavasario pradžią simbolizuojančių gamtosauginių tradicijų. Šiandien ją tęsia miškininkai – per pastaruosius penkerius metus visoje Lietuvoje iškelta keliolika tūkstančių inkilų.

„Paukščių sugrįžimas į Lietuvą simbolizuoja ne tik gamtos prabudimą po žiemos laikotarpio, bet ir mūsų visų atsakomybę ją saugoti. Ši šventė atspindi bendrą rūpestį gamta ir tęsiamą tradiciją, kuri suvienija bendruomenes, miškininkus ir jaunąją kartą. Inkilų kėlimas – tai paprasta, tačiau labai veiksminga priemonė, leidžianti ne tik padėti paukščiams, bet ir ugdyti visuomenės atsakomybę už mūsų gamtos išsaugojimą“, – sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad ši kasmetinė šventė tapo svarbia bendruomeniškumo ir rūpesčio gamta iniciatyva.

„Ši šventė suburia ne tik miškininkus ir moksleivius, bet ir vietos bendruomenes, šeimas bei gamtai neabejingus žmones. Tai rodo, kad rūpestis gamta Lietuvoje tampa bendra, visus jungiančia vertybe. Tokios iniciatyvos ne tik padeda paukščiams rasti saugias perėjimo vietas, bet ir skatina visuomenę aktyviau domėtis gamta bei prisidėti prie jos išsaugojimo.“

Apie šventę „Paukščiai grįžta namo“

„Paukščiai grįžta namo“ – VMU organizuojama kasmetinė šventė, kurios metu visoje Lietuvoje keliami inkilai sugrįžtantiems paukščiams. Kiekvienais metais miškininkai kartu su bendruomenėmis iškelia apie 8 tūkst. naujų inkilų ir taip padeda paukščiams rasti saugias vietas perėti. Ruošdamiesi šiai šventei miškininkai taip pat pasirūpina jau esančiomis lizdavietėmis – prieš pavasario sezoną kasmet išvalomi tūkstančiai senų inkilų.

Renginių metu vyksta edukacijos apie tinkamą inkilų gaminimą, kabinimą ir priežiūrą, skatinančios visuomenę aktyviau domėtis gamta ir prisidėti prie paukščių apsaugos.

VMU inf.

Šiuo metu Lietuvoje po Vokietijos brigados vėliava tarnybą atlieka 1 700 karių, iki metų pabaigos planuojama perkopti 2 tūkst. Taip pat Lietuvoje jau gyvena 71 šeima ir 133 vaikai.

„Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta sklandžiai pagal veiksmų planą, laikantis abipusių įsipareigojimų ir sutartų terminų. Šiandien stipriausias atgrasymo ženklas rusijai yra labai aiškus – vokiečių kariai jau yra Lietuvoje ir jų pajėgos nuosekliai auga. Lietuva ne kartą gavo patikinimą, kad Vokietija išliks ištikima nepriklausomai nuo aplinkybių ar pašalinių kalbų. Savo ruožtu mes darome viską, kad sąjungininkų karius ir jų šeimas priimtume laiku ir sklandžiai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Siekiant užtikrinti į Lietuvą atvykstančių vokiečių vaikų ugdymą, iki 2026 m. rugsėjo 1 d. planuojama baigti renovuoti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro patalpas, kuriose mokysis 5–11 klasių moksleiviai. Kaune nuo 2026 m. vidurio bus įrengtos laikinos vokiškos ikimokyklinio ugdymo grupės, kurias galės lankyti 80 vaikų.

Praėjusių metų rugsėjį veiklą jau pradėjo Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“, kurią lanko apie 20 vaikų ir vokiečių kalba dirbančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, kurias lanko apie 30 vaikų. Įstaigos įsikūrė šalia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro esančiuose moduliniuose pastatuose.

Stiprinamas ir  Vokietijos karių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas. 2027-2028 m. planuojama įsteigti pirminio lygmens karinį medicinos centrą. Naujajame centre Vokietijos brigados kariams bus teikiamos pirminio lygmens (šeimos gydytojo, odontologo ir kt.) paslaugos. Aukštesnio lygmens (gydytojų specialistų) paslaugos ir toliau bus teikiamos Lietuvos civilinėse įstaigose. Vokietijos brigados civiliam personalui ir šeimos nariams medicininės paslaugos yra teikiamos šalies civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose.

Kartu gerinamas karių susisiekimas su Vokietijoje likusiais artimaisiais. Šią vasarą augs ir skrydžių skaičius į Berlyną, Miuncheną, Frankfurtą Haną, Kelną, Frankfurtą ir Dortmundą.

Taip pat, bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija ir „LTG Infra“, bus tiesiama papildoma geležinkelio vėžė nuo Jašiūnų iki Rūdninkų karinio miestelio. Ši vėžė leis gabenti tiek sunkiąją techniką, tiek keleivius, todėl sustiprins karinio miestelio operacinius pajėgumus bei brigados karių susisiekimo su tarnybos vieta galimybes.

Planuojama, kad iš viso nuolatiniam buvimui į Lietuvą bus perkelta apie 5000 Vokietijos karių ir civilių.

KAM inf. 

2025 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 349 medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Išaugo šiurkščių pažeidimų skaičius.

2025 m. buvo nustatyti 94 šiurkštūs pažeidimai (2024 m. – 69). Trečdalį šių pažeidimų padarė teisės medžioti neturintys asmenys.

Dažnu atveju šių nusižengimų metu buvo neteisėtai sumedžioti gyvūnai. Nustatyti keli atvejai, kai asmenys ne tik medžiojo ir gabeno neteisėtai sumedžiotus gyvūnus neturėdami teisės medžioti, bet ir medžiojo su nelegaliais ginklais. Dėl šių pažeidimų informacija perduota Policijos departamentui, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Žala gyvūnijai – beveik dvigubai didesnė

2025 m. apskaičiuotas 31 žalos gyvūnijai atvejis (2024 m. – 28 atvejai). Tačiau bendra žalos suma šiemet ženkliai išaugo ir siekia 159 362 Eur, 2024 m. ji sudarė 85 359 Eur.

Nors žalos atvejų skaičius išliko panašus, nustatyta itin šiurkščių pažeidimų. Nustatyti keli, draudžiamu metu (po sezono) sumedžiotų briedžių patelių atvejai. Vienu atveju Panevėžio rajone neteisėtai sumedžiotos draudžiamu laiku net trys elnių patelės, iš kurių dvi – vaikingos. Apskaičiuota žala aplinkai šiuo atveju siekė 25 506 Eur.

Paimti ginklai ir priemonės

2025 m. iš pažeidėjų paimti:

• 23 šaunamieji ginklai,
• 106 kiti draudžiami medžioklės įrankiai,
• 280 kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų,
• penkios transporto priemonės.

2024 m. buvo paimta daugiau šaunamųjų ginklų – 40, taip pat 173 kiti draudžiami medžioklės įrankiai, 73 kiti medžioklės įrankiai ir šaudmenys bei šešios transporto priemonės.

2024 m. didesnį paimtų ginklų bei jų priedų kiekį lėmė buvęs kitoks teisinis reglamentavimas dėl naktinių ir termovizorinių taikiklių naudojimo.

Bendradarbiavimas su medžiotojais

Nors šiurkščių pažeidimų skaičius šiek tiek augo, bet džiugina, kad daugelis medžiotojų vis mažiau toleruoja daromus pažeidimus. Dažnu atveju patys medžiotojai perduoda informaciją aplinkos apsaugos pareigūnams, ypač tais atvejais, kai sumedžiotos vyresnės nei leistina briedžių patelės. Medžiotojai neprisiima kitų medžiotojų padarytų pažeidimų ir jų neslepia, o viešai deklaruoja atvejus pranešdami aplinkosaugininkams. Glaudus bendradarbiavimas su medžiotojais leidžia identifikuoti ir nustatyti asmenis, kurie šiurkščiai pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles.

Aplinkosaugos pareigūnai – ne baudėjai, o dažnai medžiotojų patarėjai. Aplinkosaugininkai kviečiami į medžiotojų organizuojamus susitikimus, kur rūpimus klausimus galima aptarti ir taip užkirsti kelią pažeidimams.

Praėjusiais metais Gyvosios gamtos apsaugos departamentas dalyvavo 15-oje susitikimų su medžiotojais, ar juos vienijančiomis asociacijomis.

„Tik veikdami išvien su medžiotojais galime pasiekti, kad pažeidimų skaičius mažėtų, o gyvūnų populiacija augtų ir būtų optimaliai ir teisingai reguliuojama“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Išskirtiniai šiurkštūs 2025 m. atvejai

• Radviliškio rajone du asmenys medžiojo draudžiamu būdu, t.y. su dviem Vakarų Sibiro laikomis, neturėdami teisės medžioti ir neturėdami galiojančio medžioklės lapo, medžioti šiame medžioklės plotų vienete. Vakarų Sibiro laikos sulaikė šerną, jį sugavę asmenys vėliau nudūrė peiliu. Sumedžiotą šerną išdorojo miške ir gabeno kuprinėse.
• Panevėžio rajone sumedžiotos ir gabentos draudžiamu laiku trys elnių patelės. Dvi iš jų buvo vaikingos. Neteisėtai (vietovėje, kurioje medžioti neturėjo teisės) medžiojo vienas turintis teisę medžioti asmuo ir vienas neturintis teisės medžioti asmuo, kuris taip pat savo veikoje naudojo neteisėtai laikomą graižtvinį ginklą. Į neteisėtą veiklą įtrauktas buvo dar vienas  teisės medžioti neturintis asmuo, kuris kartu gabeno neteisėtai sumedžiotus gyvūnus.
• Jurbarko rajone patikrinus medžioklę vykusią su varovais buvo nustatyti trys neblaivūs medžiotojai, kuriems alkoholio kiekio matuokliu nustatyti 0,63 prom., 0,61 prom., 0,92 prom., neblaivumas.
• Joniškio rajone draudžiamais galūniniais spąstais medžiotojas sumedžiojo lapę.
• Alytaus rajone nustatytas medžiotojų klubo vadovas į medžioklės lapus neįrašęs 15 sumedžiotų šernų.
• Klaipėdos rajone medžioklėje varant sumedžiota vaikinga briedžio patelė.
• Anykščių rajone nustatytas asmuo kilpa pagavęs elnio jauniklį, kurį išdorojo miške ir persigabeno į namus.
• Širvintų rajone nustatytas teisės medžioti neturintis asmuo medžiojęs su neteisėtai laikomu ginklu.

Atsakomybė už pažeidimus

Už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė – nuo įspėjimo ar kelių dešimčių eurų baudų iki kelių tūkstančių eurų baudų už šiurkščius nusižengimus, taip pat gali būti konfiskuojami įrankiai, ginklai ar transporto priemonės.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad atsakinga ir teisėta medžioklė yra būtina siekiant išsaugoti gyvūnijos išteklius bei užtikrinti saugias ir sąžiningas sąlygas visiems medžioklės dalyviams. Pareigūnai ir toliau vykdys tikslines kontrolės akcijas bei stiprins prevenciją, ypatingą dėmesį skirdami šiurkštiems pažeidimams. Šiais metais siekdami užkirsti kelią daromiems saugumo medžioklėje pažeidimams numatyti „Medžiok varant atsakingai“ reidai.

Daugiau informacijos apie saugią medžioklę, medžiojimo laikotarpius, medžioklės įrankius, priemones ir būdus galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Medžioklė“.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Lietuvos banko inf. 

Ekspertai pabrėžia: nuo šių metų įsigaliojęs realus transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, pagal kurį atsakomybė už apleistų automobilių ir jų ardymo metu susidarančių atliekų perdirbimą tenka automobilių gamintojams ir importuotojams bei senų automobilių ardytojams, situaciją turėtų pakeisti iš esmės.  

Ne visi ardo legaliai 

„Be priežiūros paliktos transporto priemonės kiemuose ar kitose viešosiose erdvėse ne tik trukdo tvarkyti teritoriją ir užima bendroms reikmėms skirtas stovėjimo vietas, bet ir kelia rimtą grėsmę aplinkai. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) dažnai būna techniškai netvarkingos, todėl iš jų gali ištekėti alyva – vienas pavojingiausių aplinkos taršos šaltinių. Patekusios pas oficialius atliekų tvarkytojus, dauguma automobilių dalių gali būti panaudotos pakartotinai, tačiau automobilius metų metus palikus irti, prarandamos galimybės efektyviai naudoti išteklius ir stabdoma žiedinės ekonomikos plėtra“, – paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. 

Pakartotinai panaudotos gali būti automobilių kėbulo, salono dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, pavarų dėžės, radiatoriai. Kėbulai, ratlankiai, ašys ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitiems gaminiams. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir kitas transporto priemonių atliekas – plastiką, gumą, stiklą, padangas, o tai, ko perdirbti negalima – panaudoti energijai gauti. 

Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius – tą gali daryti tik leidimą ir specialių žinių turintys asmenys. 

„Ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Būna, kad nelegalūs ardytojai pasirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes, tačiau ne mažiau kenksmingas, šalina pamiškėse, nelegaliuose sąvartynuose. Nors panaudotą alyvą maišyti ir šalinti kartu su kitomis atliekomis ar deginti yra draudžiama, gresia baudos, didelis jos kiekis kiekvieną žiemą vis tiek sudeginamas neteisėtai šildant patalpas. Atšilus orams, atsiranda kiti senos alyvos panaudojimo būdai – ja neteisėtai impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kitokie statiniai iš medžio“, – komentavo A. Pakštaitė-Marcinkienė. 

Už dalį atliekų tekdavo primokėti 

Autoservisuose susidaro ne tik panaudotos alyvos, bet ir senų padangų, filtrų, amortizatorių, akumuliatorių, stabdžių kaladėlių atliekų. Patekusios į aplinką šios atliekos tampa pavojingu taršos šaltiniu. 

„Tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo taršos, visos šios pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus. Priduoti tokias atliekas dažniausiai kainuoja, todėl kai kurie ardytojai ar servisai susigundo sistemą apeiti ir nebereikalingas detales išvežti į atokesnes vietas ar nelegalius sąvartynus“, – teigė Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė.  

Atsakomybę prisiima visi automobilių pardavėjai 

Nuo šių metų visi naujų ir naudotų automobilių pardavėjai tapo atsakingi už legaliai ardant senus, techniškai netvarkingus ar nebevažiuojančius automobilius susidarančių nevertingų atliekų, pavyzdžiui, plastiko, gumos, stiklo, surinkimą ir sutvarkymą. Vadinasi, legaliai ardantiems automobilius šių atliekų sutvarkymas, priešingai nei iki šiol, papildomai nebekainuos.  

Verslas pareigas vykdys lygiomis konkurencinėmis sąlygomis, o atliekos bus tvarkomos licencijuotų organizacijų sukurtoje ENTP atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemoje. Bauda už pareigos organizuoti ir finansuoti automobilinių atliekų tvarkymą nevykdymą sieks iki 2200 eurų už kiekvieną tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai transporto priemonę. 

Kad šis pokytis paskatins ENTP šeimininkus atlaisvinti kiemus, neabejoja ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit, mat teisėti ENTP tvarkytojai, esant visų vertės neturinčių ardymo atliekų sutvarkymo finansavimui, automobilių savininkams galės mokėti daugiau nei iki šiol, o nelegaliam verslui mokėti dar daugiau nebeapsimokės. 

V. Jankoit atkreipė dėmesį, jog automobilio atliekų surinkimas ir sutvarkymas – žingsnis, kuris ne tik saugo aplinką, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos bei darbo vietų kūrimo. Lietuva turi galimybių tapti lydere atgaunant vertingus išteklius iš atliekų. 

Pavyzdžiui, geros būklės automobilių stiklai gali būti remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse, o netinkami - perdirbami. Naudota transporto priemonių alyva dažniausiai perdirbama į bazinę alyvą naujiems tepalams. Šiuo metu kuriama automobilių plastiko perdirbimo sistema, leisianti užtikrinti daugiau negu 30 proc. automobilių plastiko atliekų perdirbimą. 

Skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas gali neženkliai padidinti parduodamo automobilio kainą, bet tai leidžia užtikrinti tinkamą visų legaliai susidarančių ardymo atliekų sutvarkymą ir visuomenės informavimą, padidina legaliai priduodamų atliekų kainą ir pan. 

Svetainėje www.autotvarkymas.lt vienoje vietoje patogiai ir lengvai galima rasti legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašą, kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. 

aai.lt inf. 

VRK duomenys rodo, kad Lietuvoje moterys labiau yra linkę dalyvauti savivaldos rinkimuose, o mažiausias moterų kandidačių procentas yra Respublikos Prezidento rinkimuose.

Savivaldos rinkimuose apylygis abiejų lyčių dalyvavimas

Kovo 1 d. duomenimis, iš 1552 asmenų, šiuo metu dirbančių merais ir savivaldybių tarybų nariais, 519 yra moterų (33,44 proc.), o 1033 – vyrų (66,56 proc.), kas rodo, kad daugiau kaip trečdalis moterų šiuo metu yra išrinktos ir dirba savivaldos lygmenyje, nors kandidatuojančių į savivaldybių tarybas moterų buvo gerokai daugiau.

2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iš 13796 kandidatų moterų buvo 6450, kas sudarė 46,75 procentus nuo viso kandidatų šiuose rinkimuose skaičiaus. Kandidatų vyrų šiuose rinkimuose buvo registruota 53,75 proc. Šie skaičiai rodė apylygį abiejų lyčių dalyvavimą savivaldos rinkimuose, tačiau rinkėjai buvo labiau linkę balsuoti už kandidatus vyrus. 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose buvo išrinkti iš viso 1558 asmenys, 1052 vyrai (67,52 proc.) ir 506 moterys (32,48 proc.). 

Seime nėra nei trečdalio parlamentarių moterų

VRK duomenimis, šiuo metu Seimo nario mandatą turi 39 moterys. Didžioji dauguma, net 102 parlamentarai iš 141, yra vyrai.  

Skaičiuojant procentais, moterų parlamentarių yra mažiau kaip trečdalis – 27,66 proc., o vyrų – 72,34 proc.  

VRK turimais duomenimis, atitinkamai mažiau buvo ir kandidačių, ketinančių siekti Seimo nario mandato ir dirbti nacionalinę politiką formuojančių parlamentarų gretose.

2024 m. vykusių Seimo rinkimų metu VRK buvo registravusi 1740 kandidatus, 1089 vyrus (62,59 proc.) ir 651 moterį (37,41 proc.).

Dirbti Europos Parlamente Lietuvos rinkėjai delegavo 2 moteris iš 11

Europos Parlamento nario mandato siekia panašus procentas moterų kaip ir Seimo rinkimuose – kiek daugiau kaip trečdalis.

VRK duomenys rodo, kad 2024 m. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 319 kandidatų – 200 vyrų ir 119 moterų, kas sudaro atitinkamai 62,7 proc. ir 37,3 proc. 

Tačiau rinkėjų sprendimu, absoliučią daugumą europarlamentarų mandatų laimėjo ir dirbti vienoje aukščiausių Europos politinių institucijų buvo deleguoti vyrai. 

Iš 11 mandatų, kuriuos Europos Parlamente turi Lietuva, 9 priklauso vyrams, o 2 – moterims. Procentais tai būtų 81,82 proc. ir 18,18 proc. 

Dėl valstybės vadovo posto varžosi mažiausias procentas kandidačių moterų

VRK atlikta apžvalga rodo, kad pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vykusių visuotinių rinkimų metu kandidatuoti Respublikos Prezidento rinkimuose moterys rinkosi pasyviausiai.   

2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose iš 8 kandidatų VRK buvo registravusi tik 1 moterį. Nepaisant to šie rinkimai pasižymėjo tuo, kad rinkėjų sprendimu lyčių lygybė buvo išlaikyta antrojo rinkimų turo balsavimo biuletenyje – jame buvo įrašyta ir moters, ir vyro pavardė. Suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad vadovauti Lietuvai rinkėjai delegavo vyrą.

Pastarąjį kartą lyčių balansas tarp Respublikos Prezidento rinkimų kandidatų buvo apylygis 2009 m. Tąkart kandidatavo 3 moterys ir 4 vyrai. 

Jūrą ir paplūdimius teršiančios šiukšlės – tai bet kokios patvarios, pagamintos arba apdorotos kietosios medžiagos (pvz. plastmasė, stiklas, metalas), patekusios į pakrančių ir jūros aplinką dėl sąmoningo išmetimo ir kitų priežasčių (atneštos kartu su upių nuotėkiu, patekusios iš nuotekų surinkimo sistemų, atneštos vėjo, taip pat pamesta žvejybos įranga ar kitos atliekos iš laivų, tiesioginis tyčinis ar netyčinis šiukšlinimas paplūdimiuose ir vandenyje ir t.t.). Vizualiai matomos šiukšlės darko estetinį aplinkos vaizdą, gali sugadinti laivų variklius ar žvejybos įrangą, gali sužeisti žmogų.

Sunku įvertinti visą jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau yra įrodyta, kad jūrą teršiančios šiukšlės neigiamą poveikį daro jūros gyvūnams įsipainiojus – daug rūšių, įskaitant žuvis, paukščius, ruonius, įsipainioja į atliekas, žvejybinius tinklus ar lynus, o įsipainioję gyvūnai susižeidžia, negali judėti, kartais pasiekti vandens paviršiaus, negali pabėgti nuo plėšrūnų arba patys išsimaitinti. Taip pat gyvūnai šiukšles gali praryti. Atsižvelgiant į tai, kad mažas dydis padaro šiukšles prieinamas vis didesniam ratui organizmų, jų aptinkama visuose trofiniuose lygiuose, pradedant zooplanktonu, dugno bestuburiais, taip pat žuvų, paukščių bei jūros žinduolių skrandžiuose.

Daugiausia Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijos šiukšlių

2025 m. duomenys rodo, kad Melnragės paplūdimyje tyrimų metu vidutiniškai rasta – 221,7 vnt./100 m, Palangos – 135,0 vnt./100 m, Nidos – 52,0 vnt./100 m, o Alksnynės – 49,7 vnt./100 m. šiukšlių. Tai reiškia, kad Lietuvos paplūdimiai neatitinka geros aplinkos būklės kriterijaus – mažiau nei 20 vnt./100 m. paplūdimio ruožo. Apžvelgiant visą tiriamąjį laikotarpį nustatyta, kad šiukšlių kiekis didėja visuose paplūdimiuose, išskyrus, Nidos.

Paplūdimyje randamos šiukšlės skirstomos į 9 kategorijas: guma, maisto atliekos, mediena, metalas, plastikas, popierius, stiklas, tekstilė ir neatpažintos šiukšlės. Daugiausiai Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijai priskiriamų šiukšlių – vidutiniškai 84,5 proc., popierius sudaro – 5,4 proc., metalas – 2,7 proc., stiklas – 1,9 proc., mediena – 1,8 proc., guma – 1,3 proc., maisto atliekos – 1,1 proc., tekstilė ir neatpažintos – 0,6 proc. nuo viso surinkto šiukšlių kiekio. Kiekis didėjo visose kategorijose, išskyrus, neatpažintas atliekas. Svarbu pažymėti, kad neatpažintų šiukšlių randama mažai. Dažnai tyrimų metu šiai kategorijai priskiriamų šiukšlių iš viso nerandama. Nustatytas vienas atvejis, kai 2019 m. rugpjūčio 24 d. Alksnynės paplūdimyje tyrimo metu rasta 51 vnt. šios kategorijos šiukšlių ir joms priskirtas tipas – neatpažintos cheminės medžiagos, šviesios spalvos, panašios į parafiną.

Visuose tirtuose paplūdimiuose dažniausiai randamas plastiko kategorijai priskiriamos šiukšlės – tabako gaminiai su filtrais (nuorūkos). Per paskutinius 7 metus šis tipas sudarė 39,7 proc. (42,5 vnt./100 m). nuo visų rastų šiukšlių. Metiniai vidurkiai svyravo nuo 32,6 proc. (2023 m.) iki 47,5 proc. (2021 m.). Remiantis tyrimų rezultatais galima teigti, kad tarša nuorūkomis yra ypač opi problema Palangos paplūdimyje, nes jos sudaro beveik pusę randamų šiukšlių – 48 proc. (82,2 vnt./100 m). Nustatyta, kad Kuršių nerijos paplūdimiuose (Nidoje ir Alksnynėje) nuorūkų kiekis mažėja, o žemyninėje dalyje esančiuose paplūdimiuose (Palangoje ir Melnragėje) didėja.

Plastiko dominavimas (84,5 proc. šiukšlių kiekio) reiškia, kad tarša yra žmonių elgsenos pasekmė, o ne atsitiktinis reiškinys. Apie 40 proc. plastiko šiukšlių sudaro cigarečių nuorūkos, tai rodo problematišką įprotį – nuorūka dažnai išmetama tiesiog į smėlį. Melnragės ir Palangos paplūdimių taršos nuorūkomis tendencija priešinga Alksnynės ir Nidos – ji didėja, to priežastis didesnė lankytojų kaita, trumpalaikis poilsis, kuris dažnai siejamas su mažiau atsakingu elgesiu paplūdimyje.

Susipažinti su švieslente ir duomenimis galima čia.

Įvairūs duomenų įrankiai patalpinti ir prieinami vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Be pavadėlio vedžiojamas šuo išbėgęs ant ledo gali įlūžti – tokiu atveju gyvūnui gresia žūtis.

„Atėjęs pavasaris vis labiau džiugina saulės spinduliais, tirpsta ledas, kuris buvo padengęs vandens telkinius storu sluoksniu per didžiausius žiemos šalčius. Žiemą žmonės kartu su vaikais ir augintiniais drąsiai vaikšto ant tokio ledo, čiuožinėja pačiūžomis, rogutėmis. Esant pliusinei temperatūrai reikėtų elgtis atsakingai ir ant tirpstančio ledo nelipti nei patiems, nei leisti lakstyti augintiniams, net jei atrodo, kad jis vis dar pakankamai storas ir mažai atitirpęs“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. 

Įlūžus ledui gyvūnui kyla mirtinas pavojus: šuo gali greitai sušalti ir praradus jėgas imti skęsti, todėl jo išgelbėjimui skirtas laikas labai ribotas. Bandydami gelbėti gyvūną šeimininkai patys rizikuoja savo gyvybe – neturint žinių ir reikiamų įgūdžių, kaip gelbėti skęstantį gyvūną, esant stresinei situacijai, gelbėjimo operacija itin pavojinga ir gali baigtis tragiškai. Todėl patariama ne bandyti gyvūną gelbėti patiems, o skambinti greituoju pagalbos numeriu 112. 

Gyvūnui įlūžus jis gali ne tik atsidurti po vandeniu, bet kyla ir sužalojimo rizika. Aštrus ir trapus ledas gali pažeisti letenas, sukelti kraujavimą ar infekcijas. Augintinis gali susižaloti ir paslydęs. 

Labai svarbu nepasitikėti tuo ką matome: ledo storis gali būti apgaulingas. Net jei ir atrodo pakankamai tvirtas, tačiau vien iš pažiūros neįmanoma nustatyti, ar jis tikrai stabilus. Todėl net ir gana patikimai atrodantis ledas gali būti plonas, ypač ežeruose, upėse ar tvenkiniuose su srove. Taip pat „plika“ akimi nepastebimi ir plyšiai, properšos, kuriuose ledas itin plonas ir gali nesunkiai įlūžti. Pavojus slypi ir eketėse, kurias iškerta žvejai ir palieka, tačiau jos ne visada lengvai pastebimos, o jų pavojaus gyvūnai nesupranta.

Gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų sprendimų. Neleiskite augintiniui rizikuoti gyvybe – laikykite jį atokiau nuo ledo. 

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Be Tavęs gyvūnams padėti negalime - www.ggi.lt/parama. 

Jau gali skirti 1,2% GGI veiklai - www.ggi.lt/gpm

VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" 

15 vartotojų skundų ir daugiau nei 2 tūkst. eurų nuostolių

Per 2025 metus VVTAT gavo 15 vartotojų prašymų dėl VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ nevykdomų įsipareigojimų. Elektroninėse parduotuvėse www.robertodovanos.lt, www.zuviesikrai.lt, www.austres.lt, www.inkiliukai.lt, taip pat skelbimų portale Skelbiu.lt įmonė siūlė įsigyti įvairių ne maisto ir maisto prekių – vėliavų stiebus, maistinius termosus, inkilus, jūrų gėrybes ir pan., tačiau prekių nepristatė, numatytų darbų neatliko, o gavusi vartotojų pretenzijas į jas nereagavo ir pinigų negrąžino. Bendra vartotojų turtinių reikalavimų vertė siekė daugiau nei 2 tūkst. EUR.

Į raginimus nereagavo, veiklos nutraukimo neįrodė

VVTAT kiekvieno prašymo atveju kreipėsi į VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“, siūlydama ginčus išspręsti taikiai, o įvertinusi prašymų mastą – pradėjo  vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Nors įmonė informavo, kad veiklos nebevykdo ir su klientais atsiskaityta, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu dauguma vartotojų pinigų be VVTAT įsitraukimo neatgavo. Elektroninėse parduotuvėse ir toliau buvo galima formuoti užsakymus.

Nustatyti įstatymų pažeidimai

Tyrimo metu nustatyta, kad VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ pažeidė:

• Civilinio kodekso nuostatas – nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nepristatė prekių bei negrąžino sumokėtų pinigų;
• Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas – nevykdė pareigos atsakyti į vartotojų pretenzijas.

Įvertinus visas tyrimo aplinkybes, pažeidimo mastą, už Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pažeidimus VšĮ „Tvirtų vyrų klubas“ skirta 2750 eurų bauda.

VVTAT inf.

„Šis projektas yra ne tik reikšminga investicija į Lietuvos gynybos pramonę, bet ir svarbus žingsnis stiprinant mūsų valstybės saugumą. Tankų surinkimas Lietuvoje didina tiekimo grandinių atsparumą, mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir kuria ilgalaikę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Kartu tai aiškus signalas, kad valstybė kryptingai padeda įgyvendinti strategiškai svarbias investicijas, sudarydama sąlygas joms augti ir kurti aukštos vertės darbo vietas Lietuvoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. 

Pasak ministro, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir išaugusias saugumo grėsmes regione, nacionalinių gynybos pramonės pajėgumų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Gebėjimas dalį kritinių gynybos pajėgumų užtikrinti šalies viduje prisidės prie operatyvesnio technikos parengimo, sąveikumo su NATO sąjungininkais ir ilgalaikio Lietuvos atsparumo. 

„Pirmą kartą dalis pažangių NATO standartus atitinkančių tankų bus surenkami Lietuvoje, o sukurta infrastruktūra užtikrins jų ilgalaikę techninę priežiūrą ir parengtį. Tai stiprina Lietuvos kariuomenę, skatina gynybos pramonės augimą ir prisideda prie Europos gynybinių pajėgumų didinimo“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. 

Projektas „Assembly of Leopard 2A8 main battle tanks in Lithuania“ jau yra įtrauktas į Stambių projektų sąrašą. Įmonės plėtrai reikalinga infrastruktūra planuojama įkurti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Karinės technikos aptarnavimo įmonė „Lithuania Defense Services“ (LDS) į projektą ketina investuoti apie 50 mln. eurų, ir iki 2028 m. sukurti iki 80 naujų darbo vietų. 

Šio projekto įgyvendinimas reikšmingai prisidės tiek prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo, tiek prie bendrų Europos gynybos politikos tikslų įgyvendinimo. 

lrv.lt inf.

„Tokiose situacijose pirmas klausimas verslui – kas padengs nuostolius? O vartotojui – kas užtikrins saugumą ir greitą problemos išsprendimą? Čia itin svarbus tampa draudimo vaidmuo“, – sako A. Kunčiuvienė. 

Kaip veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas? 

Anot teisininkės, jei dėl defekto būtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai – pavyzdžiui, kilus gaisrui automobilyje būtų apgadintas greta esantis pastatas ar sužalotas žmogus – tai būtų klasikinis netinkamos kokybės produktu padarytos žalos atvejis. 

„Tokiose situacijose paprastai suveikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Jis skirtas atlyginti realią žalą tretiesiems asmenims – tiek jų sveikatai, tiek turtui“, – aiškina A. Kunčiuvienė. 

Tačiau BMW atveju automobiliai atšaukiami dar nesukėlus fizinės žalos. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės draudimas, tikėtina, negalios. Produkto civilinės atsakomybės draudimas įprastai neapima gamintojo produkto broko pasekmių – pavyzdžiui, nekokybiškų dalių pakeitimo kokybiškomis ar paties produkto remonto išlaidų. 

Atšaukimas iš rinkos – milijoninės išlaidos 

Vis dėlto pats atšaukimas generuoja milžiniškas išlaidas: defekto nustatymas, komunikacija su klientais, viešieji ryšiai, transportavimas, administravimas, teisinės konsultacijos. Tokiu atveju gelbėja produkto atšaukimo draudimas. 

„Neturint draudimo dėl produkto atšaukimo, visos šios išlaidos lieka gamintojo nuostoliu. Produkto atšaukimo draudimas paprastai nepadengia pačios brokuotos dalies pakeitimo išlaidų, tačiau gali kompensuoti reikšmingą dalį organizacinių ir logistinių kaštų“, – pažymi „Sorainen“ teisininkė. Tokio masto atveju tai gali turėti tiesioginę įtaką įmonės finansiniam stabilumui, sprendimų priėmimo greičiui ir situacijos suvaldymui. 

Ar tai išskirtinis atvejis? 

Produktų atšaukimas nėra retenybė. Tačiau didesnio visuomenės dėmesio paprastai sulaukia žinomi gamintojai ir prekių ženklai. Atšaukimai dažniausiai pasitaiko maisto pramonėje, farmacijoje, statybinių produktų, elektros prietaisų ar žaislų sektoriuose. 

Iš plačiau nuskambėjusių atvejų galima paminėti „Kinder Surprise“ saldainių atšaukimą dėl galimos salmoneliozės rizikos ar pasaulinį „Samsung Galaxy Note 7“ telefonų atšaukimą dėl perkaitusių baterijų. 

„Svarbu pažymėti, kad daugeliu atvejų produktai atšaukiami dar iki tol, kol padaroma reali žala. Tai yra prevencinė saugumo priemonė. Nors atšaukimas reiškia finansines ir reputacines pasekmes, jis kartu rodo atsakingą rizikos valdymą“, – sako A. Kunčiuvienė. 

Teisininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad oficialų produkto atšaukimą reikėtų atskirti nuo atskirų partijų susigrąžinimo dėl pavienių klaidų ar transportavimo metu atsiradusių defektų. 

Kai žala jau padaryta 

Pasaulyje yra pasitaikę ir dramatiškesnių atvejų, kai defektai lėmė realią žalą. Minėtu „Samsung“ atveju dėl perkaitusių baterijų buvo sužaloti žmonės ir apgadintas turtas. Pasitaiko ir atvejų, kai nustatomas vaisto šalutinis poveikis, sukėlęs sveikatos sutrikimų. 

Lietuvoje taip pat nagrinėtos bylos, susijusios su produkto civilinės atsakomybės draudimu: pavyzdžiui, kai alkoholinio gėrimo gamintojas sulaukė skundų dėl sprogusių butelių, o gazuotų gėrimų gamintojas – dėl sužalojimų nušokus kamšteliams. Praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai dėl nekokybiško elektrinių paspirtukų kroviklio įvyksta trumpasis jungimas ir kyla gaisras patalpose. 

„Tokiose situacijose, kai padaroma reali žala turtui ar sveikatai, veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Nukentėjęs asmuo kreipiasi į pardavėją ar gamintoją, šis registruoja žalą draudikui, o šis, įvertinus įvykio aplinkybes, išmoka draudimo išmoką“, – aiškina teisininkė. 

Ar vartotojui svarbu, ar įmonė turi draudimą? 

Vartotojui paprastai nėra svarbu, ar įmonė turi draudimą. Teisės aktai suteikia teisę reikalauti nekokybiškos prekės pakeitimo ar žalos atlyginimo tiesiogiai iš pardavėjo ar gamintojo. Vis dėlto draudimas gali užtikrinti greitesnį ir sklandesnį procesą, ypač kai nukentėjusiųjų yra daug. 

„Svarbu atskirti du skirtingus draudimo tipus: produkto civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina tretiesiems asmenims padarytą žalą, ir produkto atšaukimo draudimą, kuris kompensuoja paties gamintojo patirtas finansines išlaidas dėl produkto susigrąžinimo iš rinkos“, – pabrėžia A. Kunčiuvienė. Atšaukta produkcijos dalis paprastai yra perdirbama, jei tokia galimybė egzistuoja, arba utilizuojama. 

„Sorainen“ ekspertė priduria, kad BMW atvejis dar kartą primena, jog net ir technologijų lyderiai nėra apsaugoti nuo klaidų. Kritinėse situacijose draudimas tampa ne formalumu, o realiu verslo stabilumo įrankiu. Todėl draudimo apsauga turi būti pritaikyta konkretaus verslo rizikoms – įvertinus veiklos pobūdį, teritoriją ir galimų nuostolių mastą. 

„Sorainen“ pranešimas žiniasklaidai  

Organizacijos „Švietimas #1“ sukurtoje visiems prieinamoje duomenų bazėje pirmą kartą į vieną vietą surinkti ir patogiai pateikti mokyklų finansavimo duomenys iš visų šaltinių – valstybės, savivaldybės, ES ir kitų. Tai leidžia lengvai palyginti, kiek kainuoja mokinio ugdymas skirtingo tipo mokyklose. 

Pigiausiai vieno mokinio išlaikymas kainuoja progimnazijose – vidutiniškai 4201 eurą per metus, rodo 2024 m. duomenys. Šio tipo mokyklose vaikai mokosi nuo 1 iki 8 klasės. 

„Matome, kad toks ugdymo modelis veikia efektyviausiai. Progimnazijose įprastai yra daug mokinių, didesnės klasės, o tai leidžia efektyviau paskirstyti mokytojų darbo krūvius. Pavyzdžiui, mokytojai dalykininkai gali dirbti ir su pradinukais, ir su vyresniais vaikais. Taip pat mokyklos pastato ir administracijos kaštai „pasidalija“ didesniam vaikų skaičiui“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė. 

Brangiausios – pagrindinės mokyklos 

Kitoje spektro pusėje – pagrindinės mokyklos, kuriose vaikai mokosi nuo 1 iki 10 klasės. Čia vieno mokinio išlaikymas vidutiniškai yra 42 proc. didesnis nei progimnazijose ir siekia 5948 eurus (neskaičiuojant specialiųjų mokyklų). 

„Pagrindinės mokyklos dažniau veikia regionuose, kur mažėja vaikų skaičius. Įprasta, kad klasės čia yra mažesnės. Taip pat neretai 9–10 klasėje tėra po vieną klasę kiekviename sraute, t. y. viena devintokų klasė ir viena dešimtokų. Tačiau kadangi mokomi vaikai nuo pat 1-os iki 10-os klasės, reikia viso spektro dalykų specialistų. Net jei mokinių nedaug, vis tiek reikia matematikos, istorijos, biologijos, fizikos mokytojų“, – aiškina L. Masiliauskaitė. 

Palyginimui, jeigu progimnazijose vienam mokytojui tenka vidutiniškai 10,4 mokinio, tai pagrindinėse mokyklose – vos 8. 

Prie mažesnio pagrindinių mokyklų efektyvumo prisideda ir infrastruktūros kaštai. 

„Daugelis regioninių mokyklų pastatytos tuomet, kai jose mokėsi gerokai daugiau vaikų nei šiandien. Pastatus reikia šildyti, prižiūrėti, išlaikyti administraciją. Nesvarbu, ar mokykloje mokosi 50 vaikų, ar 500, fiksuoti kaštai išlieka beveik tokie patys, todėl vienam mokiniui tenkanti suma išauga“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Kito tipo mokyklose – skirtumai mažesni 

Pradinėse mokyklose, kuriose vaikai mokosi nuo 1 iki 4 klasės, vieno mokinio ugdymas vidutiniškai siekia 4937 eurus, o vienam mokytojui tenka apie 9 mokinius. Tai atitinka vidutinę mokinių išlaikymo kainą Lietuvoje. 

Gimnazijose, kuriose vaikai dažniausiai mokosi nuo 9 iki 12 klasės, ugdymas kainuoja brangiau – 5145 eurai mokiniui ir apie 10 mokinių vienam pedagogui. 

„Gimnazijų atveju ugdymo kainą įprastai didina vyresnių mokinių ugdymo specifika, t. y. pasirenkamieji dalykai, pasirengimas brandos egzaminams, kam reikia daugiau ir įvairesnių mokytojų bei papildomų investicijų į ugdymą“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Dideli kaštai mokesčių mokėtojams 

Nepaisant mokyklos tipo, už minėtų vidurkių slepiasi labai skirtingos realybės, pažymi „Švietimas #1“ vadovė. 

Yra mokyklų, kuriose metinė išlaidų suma mokiniui siekia kelis tūkstančius eurų, o kitose gali siekti ir keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Kartais tai lemia objektyvios priežastys: didelis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius, papildomos ugdymo pagalbos ar priemonių poreikis, vienkartinės investicijos į infrastruktūrą ar renovaciją. Tačiau dalį skirtumų sukuria ir neefektyvūs sprendimai. 

„Mokyklos regionuose yra bendruomenės centrai, todėl suprantamas noras jas išlaikyti net ir mažėjant vaikų skaičiui. Tačiau kai tai daroma tik siekiant išlaikyti pustuščius pastatus, nejungiant tokių mokyklų į didesnį tinklą, jų netransformuojant, tai lemia itin didelius kaštus mokesčių mokėtojams ir nebūtinai geresnį ugdymą bei ateitį jų vaikams. Netgi priešingai, EBPO 2020 m. tyrimas rodo, kad jeigu Lietuvos mokyklose mokytųsi bent po 200 vaikų, mokinių gebėjimų testų rezultatai pagerėtų 9 proc., o valstybė, neskaičiuojant papildomų savivaldybių išlaidų, sutaupytų apie 10 mln. eurų per metus“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Ragina skirti daugiau dėmesio vaikams, o ne pastatams 

Pasak L. Masiliauskaitės, lėšos, kurios šiandien skiriamos neefektyviai infrastruktūrai, galėtų būti nukreiptos į mokytojų motyvaciją ir pritraukimą, individualią pagalbą vaikui, kokybiškesnį ugdymą. 

„Mūsų tikslas – kad Lietuvos švietimo sistema taptų geriausia Europoje. Iš tyrimų žinome, kad mažesnis mokinių skaičius klasėje savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Mokymosi kokybę labiausiai lemia mokytojų ir vadovų kompetencija, ugdymo organizavimas ir pagalbos sistema. Jei riboti savivaldybių biudžetai nukreipiami į pastatus, mažėja galimybės investuoti būtent į tai, kas iš tiesų lemia kokybišką vaiko ugdymą“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Jos teigimu, yra gerųjų pavyzdžių, kaip mokyklos regionuose gali būti valdomos efektyviau ir jų neuždarant. Pavyzdžiui, kelioms mokykloms vadovauja vienas vadovas, jos dalijasi administracija, transportu, pasitelkia šiuolaikines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, efektyvinant mokytojų darbą ir t. t. 

„Deja, pasitaiko ir priešingų situacijų. Kai kuriuose regionuose, siekiant išlaikyti esamą mokyklų tinklą, ribojama, kiek mokinių gali priimti atskiros ugdymo įstaigos. Kitaip tariant, nustatoma klasių komplektų kvota, kiek vaikų gali mokytis konkrečioje mokykloje. Tokiais atvejais yra baudžiamos stiprios, kokybišką ugdymą užtikrinančios mokyklos – nors daug tėvų nori leisti į jas vaikus, joms neleidžiama formuoti papildomų klasių, net jei tam ir yra pajėgumų“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Duomenų problemos 

L. Masiliauskaitėpažymi, kad pirmą kartą vienoje vietoje paprastai pateikti švietimo duomenys atskleidžia ne tik didelius finansavimo skirtumus, bet ir duomenų kokybės problemas švietime. 

„Jeigu norime, kad Lietuvos švietimo sistemos kokybė augtų, turime identifikuoti silpnąsias vietas. Tam būtina nuolat analizuoti kuo daugiau duomenų. Tačiau surinkę visus atvirai prieinamus duomenis į vieną vietą pamatėme, kad yra daug neatitikimų. Todėl vertinant atskirų konkrečių mokyklų finansavimą svarbu atsižvelgti į tai, kad duomenys gali būti netikslūs. Dažnai jie suvedami rankiniu būdu, trūksta sistemizacijos, nėra vieningo apibrėžimo, kas laikoma pedagogu ar mokiniu“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Kita vertus, net ir esant duomenų ribotumams, yra akivaizdu, kad dėl demografinių tendencijų mokinių skaičius regionuose ir toliau mažės. 

„Tikimės, kad finansavimo duomenys paskatins visuomenę daugiau diskutuoti apie prioritetus. Ar Lietuvos švietimas turi orientuotis į pastatų išlaikymą, ar į turinį? Į sienas ar į žmones? Beje, kokybiškas švietimas, o ne pastatai, ypač dabar, kai pragyvenimas didžiuosiuose miestuose brangsta, yra vienas geriausių būdų regionams pritraukti daugiau jaunų šeimų į savo savivaldybes ir kartu atgaivinti mokyklas“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.  

Pavasario pabudimas – nuo Vatikano iki Amsterdamo  

2026-ųjų Velykų savaitgalis (balandžio 5–6 d.) sutampa su laikotarpiu, kai keliautojai iš Lietuvos dažnai renkasi trumpas atostogas Europoje, o viena populiariausių krypčių – Italija. Tiek Vatikanas, tiek visa Roma balandžio 5-ąją minės katalikų pasaulio šventę. Tūkstančiai piligrimų švęs Šv. Velykų sekmadienio mišias Šv. Petro aikštėje, kurias vainikuos popiežiaus palaiminimas. Italijos sostinė per šventę atrodo itin vaizdingai: garsieji Ispaniškieji laiptai puošiami azalijų žiedais, o Aventino kalvos rožynai pradeda pavasarinį žydėjimą. Apskritai, visa Italija balandį jau pulsuos ir kvepės pavasariu bei žadins norą mėgautis itališkais ledais. Į Romą nuskristi tiesiogiai keliaujantys gali su „Ryanair” oro linijomis.  

Tuo metu Amsterdamas pirmąjį balandžio savaitgalį svečius kvies ne bažnyčių varpais, o elektroninės muzikos ritmais. Nyderlandų sostinėje balandžio 3–5 dienomis vyks elektroninės muzikos festivalis „DGTL Amsterdam“, suburiantis techno muzikos gerbėjus iš visos Europos. Atsipalaiduoti po intensyvių šokių bus patogu lengvai pasiekiamuose Keukenhofo gėlynuose, kur pražys milijonai tulpių, paversdami laukus spalvinga gėlių jūra. Amsterdamas pasiekiamas tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus oro uosto net du kartus per dieną, iš Palangos - kartą per savaitę. 

Gegužės pradžia – su Helsinkio staigmena  

Gegužės 1–3 dienų ilgasis savaitgalis – tai laikas, kai net ir Šiaurės Europa visiškai pabunda po žiemos miego. Norintiems išskirtinių įspūdžių, rekomenduojama skristi į Helsinkį, kur gegužės 1-ąją vyksta didžiausias Suomijos gatvių karnavalas „Vappu“. Miestas užsipildo spalvingais paradais, studentų šventėmis ir piknikais parkuose, sukurdamas unikalią šiaurietiškos laisvės atmosferą. Helsinkį patogų tiesiogiai pasiekti kasdien iš Vilniaus net keturiais skrydžiais.  

Kino ir muzikos mėgėjams šis savaitgalis siūlo dar dvi kryptis: Danijos miestą Orhusą (lengvai pasiekiamą traukiniu iš Bilundo ir Kopenhagos), kur gegužės 1–2 d. vyks „Spot Festival“, pristatantis aktualiausią Skandinavijos muziką. Tiesioginiai skrydžiai į Kopenhagą vyksta ir iš Palangos oro uosto - kasdien, ir iš Kauno – 10 skrydžių per savaitę, ir iš Vilniaus – du kartus kasdien. Bilundą su „Wizz Air” iš Vilniaus galima nuskristi tiesiogiai tris kartus per savaitę. Nuskridus į Bilundą, Danijoje kiekvienas savaitgalis gali būti ypatingas dėl aplankyto „Legolando“.  

O Belgijos sostinėje Briuselyje gegužės 2 d. startuoja „Brussels Short Film Festival“ – dešimt dienų trunkanti trumpo metražo kino šventė, kurios metu miestas tampa Europos kino industrijos centru. Į Briuselį skrydžiai iš Vilniaus kyla keturis kartus per savaitę, iš Kauno – du kartus per savaitę.   

Jeigu ne į konkrečius renginius, o tiesiog patirties – keliautojų laukia daug ilgojo savaitgalio galimybių: Londonas ir įspūdingi jo mokslo, meno, istorijos muziejai, parkai ir miuziklų įvairovė, Oslas – fiordai, moderni architektūra ir skandinaviška „hygge“ jaukuma, Baltijos sostinės – Talinas ir Ryga – autentiška senamiesčių romantika, jaukios kavinės ir modernaus dizaino barai, Krokuva ir Varšuva – ištisi istorijos klodai, sotūs patiekalai ir gyvas naktinis gyvenimas. Šį savaitgalį taip pat galėsite pabėgti ir į Ciurichą, Vieną ar Paryžių, kur daugumą sužavi architektūra, gurmaniški atradimai ir vakarojimas po atviru dangumi – nuo koncertų gatvėse ir parkuose iki romantiškų pasivaikščiojimų apšviestomis krantinėmis. 

Savaitgalį verta aplankyti ir Prahą ar Budapeštą, Gdanską, į kuriuos iš Vilniaus oro uosto vykdomi tiesioginiai skrydžiai.  

Įspūdingų koncertų dosni vasara 

Valstybės diena ir ilgasis liepos savaitgalis (liepos 4–6 d.) – idealus laikas vasaros kelionei su šeima ar draugais. Šios dienos ypač džiugins melomanus, pavyzdžiui, Kopenhagos džiazo festivalis pasiūlys gausybę nemokamų koncertų jaukiose miesto aikštėse.  

Vaizdingoje Toskanos širdyje, Luko mieste, kuris lengvai pasiekiamas po skrydžio su „Ryanair” iš Kauno į Pizą, vyks „Lucca Summer Festival“. Šis renginys Italijoje istorinę architektūrinę aplinką pripildo muzikos žvaigždžių kūrybos. Liepos 4-ąją scenoje skambės Jamiroquai, liepos 5-ąją dainas trauks John Legend.  

Norintiems didžiųjų arenų energijos, Paryžius liepos 4–5 d. kviečia į „Bad Bunny“ bei „Empire of the Sun“ koncertus. Londonas tą savaitgalį taps tikra muzikos sostine: liepos 5 d. čia pasirodys psichodelinio roko meistrai „Tame Impala“ bei sunkiojo roko legendos „Metallica“. Liepos 6 d. Londone šėls K-pop fenomenas „BTS“. Tiesioginiai skrydžiai į Paryžių iš Vilniaus, ir į Londoną iš visų Lietuvos oro uostų leis šiuos pasirodymus pasiekti greitai ir patogiai.  

Šiurpnaktis Europoje – su daug ekstremalių pojūčių 

Spalio 31 – lapkričio 2 dienų savaitgalis šiemet sutampa su Helovino tradicijomis ir įspūdinga renginių programa ypač Jungtinės Karalystės ir Airijos miestuose. Antai iš Kauno tiesiogiai pasiekiamas Edinburgas žavi Samhuinn ugnies festivaliu – autentiška keltų tradicijomis paremta švente su ritualais ir įspūdingais fakyrų pasirodymais ant Calton Hill kalvos.  

Ne tokią ekstremalią ir šeimai draugišką šventę šiemet ruošia Paryžiaus „Disneyland“.  

Muzikos gerbėjai gali planuoti lapkričio 1-osios išvyką į Hamburgą, kur koncertuos vokiečių grupė „Tokio Hotel“. Vokietijos uostamiestis iš Vilniaus pasiekiamas tiesioginiais „airBaltic“ skrydžiais. 

Dar toli, bet ateis – Kalėdos ir jaukios mugės  

Žiemos šventės išsiskiria gausiu laisvadienių skaičiumi, todėl tai geriausias metas aplankyti šventines muges ir pajusti kalėdinę atmosferą skirtingose Europos sostinėse. Kiekvienas miestas siekia ryškiai atskleisti savo paveldą ir unikalias tradicijas, kurias galima pažinti tik vaikštant senamiesčių gatvėmis, ragaujant vietinius skanėstus, klausantis įdomių istorijų ir legendų. Šios patirties turtinga Praha, Budapeštas, Viena ir įvairūs Vokietijos miestai, kuriuos su Lietuva jungia tiesioginiai skrydžiai.  

Prahos teatro scenose kalėdiniu laikotarpiu skamba „Spragtuko“ muzika ir keri baletas, o Budapeštas siūlo įspūdingas 3D šviesos projekcijas ant bazilikos fasado bei maudynes šiltuose lauko baseinuose. Austrijos sostinė Viena išlieka kalėdinių mugių karaliene su gausybe Advento koncertų Stephansdom katedroje ir aikštėje. Kopenhaga tradiciškai vilios skandinavišku „hygge“ jaukumu ir pramogomis „Tivoli“ parke.  

2026 metais suplanuoti ilgieji savaitgaliai leidžia keliautojams iš Lietuvos lengviau planuoti trumpas keliones. Turint tris laisvas dienas iš eilės, galima aplankyti norimą kraštą, sudalyvauti renginyje ar tiesiog pakeisti aplinką. Kadangi tiesioginiai skrydžiai vyksta iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kelionė į užsienį netrunka ilgai, tad laikas geriau išnaudojamas poilsiui ir įspūdžiams. 

Lietuvos oro uostų pranešimas spaudai