Jonavos žinių naujienos https://www.jonavoszinios.lt/naujienos Jonavos rajono naujienos lt <![CDATA[Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę: policijos greičio matuokliams siūlomi papildomi 45 tūkst. eurų ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-ministerija-stiprina-elektriniu-paspirtuku-kontrole-policijos-greicio-matuokliams-siulomi-papildomi-45-tukst-euru https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/susisiekimo-ministerija-stiprina-elektriniu-paspirtuku-kontrole-policijos-greicio-matuokliams-siulomi-papildomi-45-tukst-euru Susisiekimo ministerija siūlo papildomai skirti 45 tūkst. eurų policijai elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių kontrolei stiprinti. Už šias lėšas būtų įsigyti rankiniai greičio matavimo prietaisai, leisiantys pareigūnams fiksuoti faktinį el. mikrojudumo priemonių greitį ir nustatyti pažeidimus. Tokį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų perskirstymą Susisiekimo ministerija teikia svarstyti Vyriausybei. 

„Pakaks situacijų, kai elektriniai paspirtukai šaligatviais ir pėsčiųjų takais lekia pavojingu greičiu, o pareigūnai neturi pakankamai priemonių pažeidimams užfiksuoti. Taisyklės negali likti tik popieriuje. Turime užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Todėl policijai siūlome skirti papildomą finansavimą greičio matavimo prietaisams. Tai konkretus žingsnis stiprinant kontrolę ir užtikrinant didesnį visų eismo dalyvių saugumą. Paspirtukai turi būti patogi susisiekimo priemonė, o ne grėsmė pėstiesiems ir patiems jų vairuotojams“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Daugiau galimybių kontroliuoti paspirtukų greitį 

Papildomą finansavimą siūloma skirti Policijos departamentui rankiniams greičio matavimo prietaisams įsigyti. Jie būtų naudojami elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ir į juos savo konstrukcija panašių elektrinių transporto priemonių faktiniam važiavimo greičiui matuoti. 

Pagal šiuo metu galiojančias taisykles elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu ar šaligatviu pro pat pėsčiąjį, greitis negali viršyti 7 km/val. 

Nauji prietaisai leistų policijos pareigūnams veiksmingiau tikrinti, ar šių ribojimų laikomasi, ir fiksuoti galimus pažeidimus. 

Papildomus 45 tūkst. eurų policijai siūloma skirti perskirstant šiemet sutaupytas ir nepanaudotas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Iš jų 37 tūkst. eurų numato sutaupyti Centrinė projektų valdymo agentūra, o dar 8 tūkst. eurų šiemet nepanaudos Informatikos ir ryšių departamentas. Papildomų valstybės biudžeto lėšų greičio matavimo prietaisams įsigyti nereikės. 

Rengiami ir griežtesni reikalavimai paspirtukams 

Policijos kontrolės stiprinimas – dalis platesnių Susisiekimo ministerijos veiksmų, kuriais siekiama mažinti elektrinių mikrojudumo priemonių keliamą pavojų eismo dalyviams. 

Ministerija jau yra parengusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, kuriuos artimiausiu metu ketina teikti Vyriausybei. 

Siūloma didinti minimalų savarankiškai elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų amžių nuo 16 iki 18 metų, įvesti privalomą elektrinių paspirtukų registraciją, nustatyti papildomus reikalavimus galingesnėms transporto priemonėms ir griežtinti atsakomybę už pažeidimus. Taip pat numatoma plėsti kontrolės institucijų įgaliojimus. Siekiama, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2027 m. balandžio 1 d., dar prieš prasidedant aktyviajam paspirtukų sezonui. 

Sužeistųjų daugėja, pusė jų – nepilnamečiai 

Griežtesnės kontrolės poreikį rodo ir eismo įvykių statistika. Naujausiais duomenimis, šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 189 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai – 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo sužeisti 175 asmenys. 

Ypač neramina augantis sužeistų nepilnamečių skaičius. Šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 94 nepilnamečiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 73. Taigi jų skaičius išaugo beveik 29 procentais. 

Transporto kompetencijų agentūros šiemet atliktas vaikų elgesio prie mokyklų tyrimas taip pat atskleidė nerimą keliančias tendencijas: 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. stebėtų vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją. 

Nepanaudotos Vilniaus lėšos – savivaldybių keliams 

Tuo pačiu KPPP lėšų perskirstymo nutarimo projektu siūloma savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyti 401 tūkst. eurų, kurių šiemet nepanaudos Vilniaus miesto savivaldybė. 

Šios lėšos buvo numatytos Nemenčinės plento ruožui nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos rekonstruoti. Siūloma jas perskirstyti savivaldybių vietinės reikšmės keliams pagal teisės aktuose nustatytas proporcijas. 

Susisiekimo ministerija 

Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę: policijos greičio matuokliams siūlomi papildomi 45 tūkst. eurų 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 16:00:00 +0200
<![CDATA[Kasmet sutvarkoma vos 1,5 proc. kelių: ekspertai įspėja, kodėl Lietuva nespėja jų atnaujinti]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kasmet-sutvarkoma-vos-1-5-proc-keliu-ekspertai-ispeja-kodel-lietuva-nespeja-ju-atnaujinti https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kasmet-sutvarkoma-vos-1-5-proc-keliu-ekspertai-ispeja-kodel-lietuva-nespeja-ju-atnaujinti Duobėtos gatvės, prastos būklės šaligatviai ir nepakankamas apšvietimas – problemos, dėl kurių gyventojai nuolat kreipiasi į savivaldybes. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio teigimu, su susisiekimo infrastruktūra susiję nusiskundimai gali sudaryti net apie 80 proc. merus pasiekiančių skundų. Nors kelių priežiūrai skiriamos lėšos auga, dėl didėjančių darbų kainų realių pokyčių gyventojai gali ir nepajusti. Artėjant 2027 metų valstybės biudžeto svarstymui, savivaldybių ir kelių sektoriaus atstovai įspėja, kad be ilgalaikio finansavimo sprendimų Lietuvos kelių būklė ir toliau gerės pernelyg lėtai.

Kaip teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis, kelių būklė išlieka viena dažniausiai gyventojų keliamų problemų, todėl formuojant naują biudžetą investicijų į juos atidėti nebegalima.

„Situacija niekam nėra nauja – ji nėra gera. Matome, kad magistraliniai keliai, tiltai, viadukai yra tvarkomi, ir tai yra gerai, tačiau kelių finansavimo poreikis išlieka didelis tiek valstybiniame, tiek savivaldybių kelių tinkle. Kartu kyla kainos, vadinasi, realiai už tuos pinigus galime padaryti mažiau. Todėl formuojant kitų metų biudžetą, nors girdime, kad jis bus labai įtemptas, norėtųsi, kad keliai neliktų paskutinėje vietoje, kurios sąskaita būtų sprendžiamos kitos biudžeto problemos“, – sako A. Klišonis.

Daugiausia nusiskundimų – dėl kelių

Savivaldybės kelių tvarkymui naudoja ir savo biudžetų lėšas. LSA duomenimis, 2025 m. prie 206 mln. eurų jos papildomai skyrė apie 330 mln. eurų. Pasak A. Klišonio, poreikio mastą savivaldybėse geriausiai parodo gyventojų kreipimaisi.

„Bet kurio mero paklausus, turbūt 80 proc. nusiskundimų gauname dėl kelių, šaligatvių, apšvietimo – būtent dėl susisiekimo infrastruktūros. Anksčiau Lietuva savo kelių kokybe galėjo didžiuotis ir prieš latvius, ir prieš lenkus, o šiandien jau į kaimynus žiūrime su pavydu. Ypač į Lenkiją – matome, kiek jie investavo į kelius ir kokį progresą padarė“, – teigia A. Klišonis.

Panašią problemą valstybinių kelių tinkle mato ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vidutiniškai atnaujinama apie 300 km valstybinės reikšmės kelių per metus – maždaug 1,5 proc. viso 21 tūkst. km tinklo.

„Vos didesnis finansavimas vienais metais dar nereiškia, kad kelių būklė pradės gerėti. Kai kasmet atnaujiname apie 1,5 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo, darbų tempas lieka per lėtas. Kelių projektai planuojami keleriems metams į priekį, todėl ir finansavimas turėtų būti prognozuojamas ilgesniam laikotarpiui. Dabar pernelyg dažnai prie to paties klausimo grįžtame su kiekvienu nauju biudžetu“, – sako Š. Frolenko.

Kelių finansavimui siūlo ilgalaikį sprendimą

Ilgalaikio finansavimo svarbą akcentuoja ir A. Klišonis. Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl keliams šiandien trūksta lėšų, siekia dar 2009 m. finansų krizę, kai buvo sumažinta keliams tenkanti surenkamo degalų akcizo dalis.

„Manau, kad turime grįžti prie tos sistemos, kuri buvo iki 2009 metų, kai didžioji akcizo pajamų dalis buvo skiriama kelių priežiūrai ir tvarkymui. Kai prasidėjo finansų krizė, didelė dalis šių lėšų buvo nukreipta kitoms reikmėms. Krizė praėjo, o prie ankstesnio principo taip ir negrįžome. Praėjus 17 metų turime situaciją, kuri nė vieno iš mūsų netenkina“, – sako A. Klišonis.

Pasak jo, grįžimas prie didesnio kelių finansavimo negali įvykti per vienus metus, tačiau valstybė galėtų susitarti dėl nuoseklaus jo augimo.

„Planingi dalykai negali būti atstatyti iš karto, nes tokių tektoninių lūžių biudžetas neatlaikytų. Bet turi būti susitarimas, kad šiai sričiai pinigai kiekvienais metais būtų didinami, nes kitu atveju bus sunku pasiekti tašką, nuo kurio situacija gerėtų“, – teigia LSA prezidentas.

Š. Frolenko teigimu, būtent finansavimo nuspėjamumas leistų kelių sektoriui planuoti darbus pagal realų infrastruktūros poreikį, o ne vien konkrečių metų galimybes.

„Kasmet svarstydami biudžetą iš esmės vėl diskutuojame apie tą pačią problemą – kiek šįkart galime skirti keliams. Tačiau infrastruktūra taip neveikia. Jeigu norime pakeisti jos būklę, turime žinoti, kokiu tempu ją atnaujinsime per artimiausius penkerius ar dešimt metų ir kokio finansavimo tam reikės. Tuomet galima planuoti projektavimo, rangos darbus ir realiai vertinti, kada pradėsime mažinti susikaupusį atsilikimą“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.

Tempą stabdo ir biurokratinės priežastys

Finansavimo klausimas tampa aktualus ir savivaldybėms perimant miestų bei miestelių teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninius kelius. Nuo 2026 m. pradėtas jų perdavimas savivaldybėms, o nuo 2027 m. įstatyme numatyta 5 proc. atitinkamų lėšų paskirstyti atrinktiems perimamiems keliams finansuoti.

A. Klišonio teigimu, pats kelių perdavimas gali būti naudingas, ypač ten, kur per miestus ar miestelius einančių valstybinių kelių būklė yra prastesnė už šalia esančių savivaldybių gatvių. Tačiau savivaldybės siekia, kad kuo mažesnę proceso kainos dalį sudarytų formalios turto perdavimo procedūros.

„Gerai, kad kelių perdavimas vyksta abiejų šalių susitarimu. Savivaldybės gauna „Via Lietuvos“ pasiūlymus, tarybos priima sprendimus dėl galimo jų perėmimo. Kai kur turime situacijų, kai per miestą ar miestelį einantis valstybinis kelias yra blogesnės kokybės negu šalia esantis savivaldybės kelias, todėl į perėmimą savivaldybės žiūri racionaliai“, – sako jis.

Pasak A. Klišonio, „Via Lietuva“ yra skaičiavusi, kad maždaug 800 km planuojamų perduoti kelių dokumentacijai sutvarkyti galėtų prireikti apie 6 mln. eurų. LSA prezidento vertinimu, tokią sumą prasmingiau būtų skirti pačiai infrastruktūrai.

„Tai kosminiai pinigai. Apie tai kalbame su „Via Lietuva“, Susisiekimo ministerija, esu kalbėjęs su premjeru ir Vyriausybės kancleriu. Turime padaryti tokį modelį, kad pinigai būtų skiriami tam, kam jų reikia, o ne popierių tvarkymui ir biurokratijai. Registrų centras, papildomi matavimai, tikslinimai – vien už procesą perduodant kelią savivaldybei mokėti tokius pinigus yra tiesiog neracionalu“, – teigia A. Klišonis.

Š. Frolenko teigimu, kelio valdytojo pakeitimas pats savaime jo būklės taip pat nepagerina. 

„Jeigu savivaldybė gali efektyviau prižiūrėti per miestą ar miestelį einantį kelią, toks sprendimas logiškas, tačiau perdavimo kaina negali būti didesnė už kelių atnaujinimą. Kuo mažiau pinigų išleisime pačiam perdavimo procesui, tuo daugiau jų galėsime skirti tam, dėl ko visa tai ir daroma“, – sako Š. Frolenko.

Kasmet sutvarkoma vos 1,5 proc. kelių: ekspertai įspėja, kodėl Lietuva nespėja jų atnaujinti

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 20 Nov 2026 15:00:00 +0200
<![CDATA[„Regitra“ paruošė specialius vaizdo įrašus skirtinguose Lietuvos miestuose: supratome, kad to reikia Z kartos vairuotojams  ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-paruose-specialius-vaizdo-irasus-skirtinguose-lietuvos-miestuose-supratome-kad-to-reikia-z-kartos-vairuotojams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-paruose-specialius-vaizdo-irasus-skirtinguose-lietuvos-miestuose-supratome-kad-to-reikia-z-kartos-vairuotojams Kur Kaune egzamino metu būsimi vairuotojai neretai pamiršta praleisti pėsčiuosius, kodėl Vilniuje klystama žiedinėse sankryžose, o Klaipėdoje būsimi vairuotojai klysta rikiuojantis? Į šiuos klausimus „Regitros“ egzaminuotojai šįkart atsakė  vaizdu. Įmonės ekspertai sukūrė specialią vaizdo įrašų seriją, kurioje egzaminuotojai iš visų 12 šalies egzaminavimo centrų realiame eisme parodo vietas, kuriose būsimi vairuotojai suklysta dažniausiai, ir paaiškina, kaip tų klaidų išvengti. Visus trumpus ir informatyvius vaizdo įrašus jau dabar gali pamatyti kiekvienas norintis – „Regitros“ „YouTube“ kanale ir socialiniuose tinkluose.

Svarbiausia padėti pasirengti egzaminams

„Egzaminas nėra loterija ir jame nėra jokių paslapčių – vertinimo kriterijai vieši, o vietos, kuriose kandidatai suklysta, yra būdingos ir pagal specifiką panašios. Norėjome per konkrečius pavyzdžius paaiškinti kaip bendrai tokiose situacijose elgtis, todėl šie vaizdo įrašai gali būti naudingi net ir jau vairuotojo pažymėjimą turintiems žmonėms, nes žinios pritaikomos universaliose eismo situacijose.

Siekiame, kad būsimas vairuotojas į egzaminą ateitų ne pabandyti laimės, o iš tiesų jam pasirengęs ir besijaučiantis užtikrintai“, – sako prie šios iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjęs „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas, Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos CIECA ekspertų grupės narys Robertas Litvaitis. 

Kiekvienam miestui, kur vyksta vairavimo praktikos egzaminai, skirtas trumpas apie minutės trukmės įrašas. Jame važiuodamas realiomis atitinkamo miesto gatvėmis egzaminuotojas parodo vietas, kuriose kandidatai dažniausiai nežino kaip tinkamai elgtis.  

Didžiausias dėmesys šiame „Regitros“ projekte yra skiriamas ne pačiai klaidai, o jos sprendimui: į ką atkreipti dėmesį, kodėl konkrečioje vietoje svarbu prisiminti vieną ar kitą taisyklę. Įrašai filmuoti tuose miestuose, kur vyksta „Regitros” egzaminai: Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje ir dvejose Vilniaus miesto apylinkėse. 

Kaip egzaminui ruošiasi naujos kartos vairuotojai?  

Vaizdo įrašų forma pasirinkta neatsitiktinai. „Regitra“ ne tik fiksuoja egzaminų statistiką, bet ir nuosekliai aiškinasi, kas yra šiandien į egzaminą ateinantis žmogus, kaip jis priima informaciją ir kur jos ieško.  

Įmonės surengtoje konferencijoje „Saugus startas“ „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis dar prieš kurį laiką pristatė Z kartos vairuotojo portretą, paremtą egzaminų duomenimis ir egzaminuotojų patirtimi. Pasak jo, ši karta nėra blogesnė už ankstesnes – ji tiesiog kitokia: „Jie kitaip reaguoja, kitaip priima informaciją ir labai pasitiki viešąja erdve. Ar yra pasiruošęs egzaminui jaunas žmogus dažnai klausia ne savo instruktoriaus, o socialinių tinklų. Pamatę, kad jaunimas informacijos ieško ne mūsų svetainėje, nuėjome pas juos ir pasakėme: imkite ją iš oficialaus šaltinio“, – konferencijoje pasakojo T.Paliulis.  

Diskutuojant apie naująją vairuotojų kartą bei bendradarbiaujant su vairavimo mokyklomis ir pareigūnais buvo imtasi priemonių, kurios padėtų dar geriau įsiminti svarbią informaciją.

Egzaminuotojų paaiškinimai šįkart pateikiami  trumpais vaizdo įrašais būtent tose platformose, kuriose būsimi vairuotojai praleidžia daugiausiai savo laiko bei gali patogiai peržiūrėti medžiagą ar pasidalinti ja su draugais. Kaip konferencijoje pabrėžė T. Paliulis, keičiantis kartoms keistis ir augti turi visi: „Jokiu būdu negalime sakyti, kad jūs blogi, o mes viską darome gerai. Turime rasti balansą bei prisitaikyti“.

Klaidos kartojasi, nes jų priežastys panašios 

Pasak „Regitros“ eksperto R. Litvaičio, nors kiekvienas miestas turi savų ypatumų, klaidų esmė visur panaši. „Automobilį valdyti išmokstama gana greitai, bet matyti kelią plačiau užtrunka. Dažniausios klaidos yra bazinės: nepastebėtas kelio ženklas, laiku nepraleistas pėsčiasis ar kitas eismo dalyvis, netinkamai įvertinta situacija sankryžoje.  

Pradedančiajam vairuotojui iš tiesų nėra lengva, tačiau būtent šie įgūdžiai lemia, ar žmogus gali saugiai dalyvauti eisme savarankiškai. Kai kandidatas iš anksto žino, kur dažniausiai klystama, jis gali sąmoningai atlikti tinkamus veiksmus, o ne nustebęs bandyti atspėti sprendimą“, – pastebi ekspertas. 

Vaizdo medžiaga patogiai pasiekiama kiekvienam 

Visi šie vaizdo įrašai papildo jau anksčiau būsimiems vairuotojams „Regitros” parengtas priemones: egzaminuotojų patarimus, vaizdo įrašus apie teorijos ir praktikos egzaminų eigą, 360° egzaminų automobilių apžvalgas, bandomąjį teorijos egzaminą ir patarimus, kaip suvaldyti jaudulį. Visa tai būsimi vairuotojai ir jų tėveliai gali patogiai rasti vienoje vietoje – regitra.lt skiltyje „Praktiniai patarimai ruošiantis egzaminams“.

„Regitros” inf. 

„Regitra“ paruošė specialius vaizdo įrašus skirtinguose Lietuvos miestuose: supratome, kad to reikia Z kartos vairuotojams  

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 19 Nov 2026 12:15:00 +0200
<![CDATA[Mokesčių staigmenos Lietuvoje – dovana Latvijos ir Lenkijos biudžetams bei prekybininkams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokesciu-staigmenos-lietuvoje-dovana-latvijos-ir-lenkijos-biudzetams-bei-prekybininkams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokesciu-staigmenos-lietuvoje-dovana-latvijos-ir-lenkijos-biudzetams-bei-prekybininkams Apie mokesčių staigmenas komentuoja Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka.

Siekdama užkamšyti kitų metų biudžeto skyles, valdžia planuoja didinti mokesčius, tarp jų – papildomai, nei jau numatyta, kelti akcizus alkoholiniams gėrimams. Tačiau daugiau akcizų ir PVM pajamų iš alkoholinių gėrimų gali sulaukti mūsų kaimynės – Latvija ir Lenkija. Jų prekybininkai tam jau ruošiasi: pasienyje plečiamos specializuotos alkoholio parduotuvės ir planuojamos naujos, laukiančios Lietuvos pirkėjų ir jų pinigų.

Ieškodama papildomų pajamų 2027 m. biudžetui, valdančioji koalicija paskelbė ketinanti sparčiau didinti alkoholio ir tabako akcizus. Premjero teigimu, padidinus šiuos mokesčius būtų galima surinkti apie 20 mln. eurų papildomų pajamų.

Tačiau Seimas jau yra patvirtinęs alkoholio akcizų tarifus 2025–2027 m. Juos nustatant jau buvo siekiama surinkti daugiau pajamų, mažinti alkoholio prieinamumą ir didinti krašto apsaugos finansavimą. O dabar valdžia persigalvojo. Tai signalas visam verslui: net iš anksto sutartos ir įstatymu įtvirtintos taisyklės gali būti netikėtai pakeistos. Ar tai reiškia, kad valstybės duotu žodžiu nebegalima pasikliauti?

Beje, dar rugsėjo pradžioje premjeras pareiškė, kad Vyriausybė neturi planų didinti mokesčių, o nepraėjus trims mėnesiams matome, kaip šiuos žodžius keičia nauji mokesčių didinimo planai.

Pasienyje kyla naujos parduotuvės Lietuvos pirkėjams

Stipriųjų gėrimų akcizas Lietuvoje maždaug 50 proc. didesnis nei Latvijoje ir 63 proc. didesnis nei Lenkijoje. Papildomas jo didinimas dar labiau skatintų Lietuvos pirkėjus apsipirkti pas kaimynus.

Palyginkime, kiek Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse gali kainuoti toks pat 0,7 litro 40 proc. stiprumo viskio butelis. Vien dėl akcizo ir jam tenkančio PVM skirtumo toks pat butelis Latvijoje dabar gali kainuoti 3,54 euro pigiau, o Lenkijoje – net 4,09 euro pigiau. Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje šiam buteliui tenkanti akcizo ir PVM suma padidės dar 1,36 euro. Prie didesnių mokesčių prisidėtų ir augančios degalų bei kitos kainos, taip pat didesnės minimaliosios algos lemiamos sąnaudos.

Prekybininkai jau ruošiasi priimti daugiau pirkėjų iš Lietuvos. Latvijos pusėje, netoli Lietuvos sienos, statoma didelė specializuota alkoholio parduotuvė, o Lenkijos pasienyje planuojamos bent dvi naujos prekybos vietos. Pigesnių gėrimų ieškantiems žmonėms apsipirkti taps dar patogiau – užteks kirsti sieną. 

Svarbu suprasti, kad pigesnių degalų, maisto ar kitų būtiniausių prekių į Lenkiją nuvažiavęs žmogus kartu įsigyja ir pigesnių alkoholinių gėrimų. Dažnai perkama didesniais kiekiais, apsirūpinant ir ateičiai.

Vartotojų elgsenos tyrimai patvirtina prekybininkams gerai žinomą dalyką: daugiau produkto namuose turintis pirkėjas linkęs daugiau jo ir suvartoti. Todėl tokia akcizų politika gali lemti, kad akcizų ir PVM pajamos iškeliaus į užsienį, o alkoholio vartojimas Lietuvoje didės. Tai būtų priešinga deklaruojamiems tikslams – surinkti daugiau pajamų ir mažinti alkoholio daromą žalą.

Estijos pamoka:  didino akcizus, o pirkėjų sulaukė Latvija

Estija jau išbandė kelią, kuriuo dabar ketina eiti Lietuva. Šalies valdžia smarkiai padidino alkoholio akcizus, o išaugęs kainų skirtumas paskatino estus apsipirkti Latvijoje. Tuometinėje Estijos spaudoje skelbta, kad vien per metus dėl pasienio prekybos kaimyninei šaliai atiteko dešimtys milijonų eurų mokesčių pajamų. 2017–2018 m. alkoholį Latvijoje pirko 35 proc. apklaustų Estijos gyventojų.

Galiausiai Estijos valdžia pakeitė kryptį. Nuo 2019 m. liepos alaus, sidro ir stipriųjų gėrimų akcizai buvo sumažinti 25 proc. Estijos parlamentas sprendimo tikslą įvardijo tiesiai: sumažinti pasienio prekybos apimtis ir sudaryti sąlygas vietos prekybininkams mažinti kainas savo šalyje.

Tačiau net ir sumažinus akcizus pasienio prekyba neišnyko – nors prekybos apimtys Latvijoje ir mažėjo, bet pirkėjai ir toliau čia apsipirkinėjo. Lietuvai tai aiški pamoka: įpratinti žmones pirkti svetur galima greitai, o susigrąžinti juos gerokai sunkiau. 

Brangstant legaliam alkoholiui, daugiau galimybių šešėliui

Didindama alkoholio akcizus, valdžia deklaruoja rūpestį gyventojų sveikata. Tačiau toks sprendimas gali turėti ir priešingą poveikį. Brangstant legaliems gėrimams, dalis pirkėjų renkasi pigesnį nelegalų alkoholį, kurio sudėties ir kokybės niekas negarantuoja.

LAGGIA pateiktais Policijos departamento duomenimis, 2025 m. iš nelegalios apyvartos išimta beveik 123 tūkst. litrų alkoholio – 4,5 karto daugiau nei prieš metus.

Šiemet taip pat užfiksuota stambių klastojimo atvejų. Rugsėjį Kauno rajone muitinės pareigūnai sulaikė daugiau nei 17 tūkst. butelių galimai falsifikuotos degtinės ir škotiško viskio. Alkoholis buvo gabenamas be banderolių, o krovinio dokumentai neatitiko transporto priemonės. Teismuose vėl atsiranda bylos dėl nelegalios gamybos. 

Todėl prieš dar kartą didinant akcizus būtina įvertinti, kiek tai paskatins nelegalią rinką ir kokių išteklių valstybei reikės kontroliuoti naujai atsirandančias nelegalias gamyklėles.

Lūžio taškas: pakėlus mokesčius, biudžeto pajamos gali mažėti

Šiemet stipriųjų gėrimų akcizo tarifas padidėjo 12,7 proc., tačiau per devynis mėnesius apskaičiuota akcizų suma išaugo tik 6 proc., o parduotas kiekis sumažėjo 6 proc. Stipriesiems gėrimams tenka daugiau nei pusė visų alkoholio akcizų sumos, todėl šie pokyčiai valstybės finansams ypač svarbūs.

Jeigu pardavimo apimtys būtų išlikusios pernykščio lygio, didesnis tarifas, LAGGIA skaičiavimais, būtų davęs apie 26,5 mln. eurų papildomų akcizų. Tačiau prieaugis tesiekė 12,6 mln. eurų. LAGGIA atlikta ilgalaikių duomenų analizė rodo, kad 2015–2021 m. stipriųjų gėrimų akcizų suma augo panašiu tempu kaip tarifas, o pastaraisiais metais nuo jo atsilieka.

Pagal jau patvirtintą planą nuo 2027 m. sausio alkoholio akcizai reikšmingai didės: alui ir vynui – beveik 17 proc., stipriesiems gėrimams – 12,8 proc., kai kuriems tarpiniams produktams – apie 25 proc. 

Prie didesnių mokesčių prisidės ir augančios energetikos, žaliavų bei kitos sąnaudos. Tai reikšmingai didins gėrimų kainas ir skatins pirkėjus apsipirkti vos už keliasdešimties kilometrų, kitapus sienos. Mokesčių pajamos atiteks kaimyninėms valstybėms, o su alkoholio vartojimu susijusios problemos liks Lietuvoje. Be to, kovai su nelegaliu alkoholiu gali prireikti papildomų lėšų ir pareigūnų darbo.

Atsižvelgdami į šias rizikas, pirmiausia raginame laikytis jau patvirtinto 2025–2027 m. akcizų plano. Nuo sausio įsigaliosiantis didinimas dar tik prieš akis, todėl prieš priimant naujus sprendimus reikėtų įvertinti jo poveikį. Kartu būtina ištirti pasienio prekybos mastą ir atsižvelgti į Latvijos bei Lenkijos taikomus tarifus. Tolesnius pakeitimus reikėtų planuoti remiantis tyrimais ir analize, kartu su verslu bei ekspertais įvertinus galimas rizikas.

Apibendrinant, mokesčių politikos sėkmę parodo ne tarifo dydis, o rezultatas. Lietuvai reikia sprendimų, kurie užtikrintų tvarias pajamas, mažintų alkoholio daromą žalą ir stiprintų pasitikėjimą valstybės duotu žodžiu.

Mokesčių staigmenos Lietuvoje – dovana Latvijos ir Lenkijos biudžetams bei prekybininkams

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 18 Nov 2026 07:17:00 +0200
<![CDATA[Tą pačią eglutę gali tekti puošti, kol užaugs vaikai: mokslininkas paaiškino, kodėl]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ta-pacia-eglute-gali-tekti-puosti-kol-uzaugs-vaikai-mokslininkas-paaiskino-kodel https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ta-pacia-eglute-gali-tekti-puosti-kol-uzaugs-vaikai-mokslininkas-paaiskino-kodel Artėjant Kalėdoms vėl kyla klausimas – kokią eglutę rinktis: gyvą ar dirbtinę? Nors dirbtinė eglutė dažnai laikoma tvaresniu pasirinkimu, mokslininkų vertinimai gali nustebinti.

„Kad dirbtinės eglutės poveikis klimatui būtų mažesnis nei kasmet perkamos gyvos eglutės, ją gali tekti naudoti net 10–20 metų“, – teigia chemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Ričardas Makuška.

Tačiau aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ aplinkos priežiūros verslo direktorius Rokas Romanovas pastebi, kad tarp išmetamų dirbtinių eglučių pasitaiko ir tokių, kurios atrodo dar visai naujos.

„Dirbtinės eglutės nėra perdirbamos. Tad prieš perkant verta pagalvoti, ar po kelerių metų ta pati eglutė neatsibos ir ar vis dar norėsis ją puošti, kai plastikas pradės blukti“, – sako R. Romanovas.

Kada užtenka 10 metų?

Pasak VU profesoriaus, dirbtinės eglutės poveikis aplinkai priklauso nuo jos dydžio, svorio ir gamybai naudojamų medžiagų. Kuo eglutė didesnė ir tankesnė, tuo daugiau plastiko ir metalo reikia jai pagaminti.

„Dauguma dirbtinių eglučių gaminamos Kinijoje, todėl iki mūsų namų keliauja tūkstančius kilometrų. Ilgas transportavimo kelias didina jų poveikį aplinkai. Tačiau didžiausia tarša susidaro dar gamykloje – du trečdaliai visų per dirbtinės eglutės gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų būna fabrike“, – aiškina VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas prof. R. Makuška.

Profesoriaus vertinimu, lengvą vidutinio dydžio dirbtinę eglutę reikėtų naudoti bent 10–12 metų, kad jos poveikis klimatui būtų mažesnis nei kasmet perkamos gyvos eglutės.

Tačiau jei eglutė didelė, sunki ir tanki, ją gali tekti naudoti net 15–20 metų.

„Svarbu ir tai, su kokia gyva eglute lyginame. Jei ji užauginta Lietuvoje, netoli pardavimo vietos, o po švenčių panaudojama biokurui, dirbtinę eglutę gali tekti naudoti ilgiau, kad jos poveikis klimatui būtų mažesnis nei natūralios“, – pabrėžia R. Makuška.

Ar eglutė išliks graži du dešimtmečius?

Ilgai naudoti eglutę lengviau, jei ji išsaugo savo išvaizdą. Tačiau, pasak R. Makuškos, plastikas sensta: ilgainiui šakelės gali išblukti, tapti trapesnės, o spygliai – pradėti byrėti.

Dirbtinėms eglutėms dažniausiai naudojamas polivinilchloridas (PVC) arba polietilenas (PE). Iš PVC gaminami ploni spygliai, iš polietileno – tikroviškesnės, trimatės šakelės.

„Greičiau sensta PVC plastikas. Ilgainiui jis kietėja, tampa trapesnis, gali pagelsti ar patamsėti. Polietilenas taip pat sensta, tačiau jo pokyčiai įprastai būna mažiau pastebimi“, – aiškina profesorius.

Daug lemia ir laikymo sąlygos. Saulės šviesa ir šiluma spartina plastiko senėjimą, o stipriai suspaustos šakos gali deformuotis ir nebeatgauti pradinės formos. Todėl R. Makuška pataria dirbtinę eglutę laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, jos nesuspausti.

Renkantis naują plastikinę eglutę derėtų įvertinti ne tik jos išvaizdą parduotuvėje, bet ir tai, kiek vietos reikės jai laikyti iki kitų Kalėdų.

Į plastiko pakuočių konteinerį netinka

Kai dirbtinė eglutė sulūžta ar tampa nebetinkama puošti, svarbu pasirinkti tinkamą būdą ją sutvarkyti. „Ecoservice“ atstovas R. Romanovas primena, kad net ir daug plastiko turinčios eglutės negalima mesti į plastiko pakuočių konteinerį.

„Dirbtinės eglutės gaminamos iš skirtingų medžiagų – plastiko, metalo ir kitų detalių. Jas atskirti labai sudėtinga, todėl tokios eglutės nėra perdirbamos“, – aiškina aplinkos priežiūros verslo direktorius.

Pasak jo, nebetinkamą naudoti dirbtinę eglutę reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Palikti jos šalia buitinių atliekų ar rūšiavimo konteinerių negalima.

Gyvą eglutę svarbu tinkamai nupuošti

Pasirinkus gyvą eglutę, jos poveikis aplinkai taip pat priklauso nuo to, kaip ji sutvarkoma po švenčių. Atskirai surinkti medeliai gali būti naudojami biokurui, kompostui ar mulčiui gaminti.

„Nupuoštas gyvas eglutes reikėtų pristatyti į specialias surinkimo vietas, kurias kasmet numato savivaldybės“, – primena R. Romanovas.

Prieš atiduodant eglutę būtina nuimti visus žaisliukus, girliandas ir kitas dekoracijas. Kur ir kada bus surenkami medeliai, reikėtų pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų tvarkytojo skelbiamą informaciją. 

Tą pačią eglutę gali tekti puošti, kol užaugs vaikai: mokslininkas paaiškino, kodėl

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 17 Nov 2026 10:07:00 +0200
<![CDATA[Virš Lietuvos oro uostų skraidys specialus orlaivis-laboratorija: tikrins skrydžių saugai svarbias antžemines radionavigacijos sistemas ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/virs-lietuvos-oro-uostu-skraidys-specialus-orlaivis-laboratorija-tikrins-skrydziu-saugai-svarbias-antzemines-radionavigacijos-sistemas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/virs-lietuvos-oro-uostu-skraidys-specialus-orlaivis-laboratorija-tikrins-skrydziu-saugai-svarbias-antzemines-radionavigacijos-sistemas Lapkričio 16–20 dienomis Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų apylinkėse bus atliekami iš anksto suplanuoti skrydžių saugai svarbių antžeminių navigacijos sistemų bandymai. Jų metu „Oro navigacija“ specialiu orlaiviu-laboratorija tikrins orlaivių navigacijai ir tūpimui naudojamas sistemas bei jų siunčiamų signalų tikslumą ir patikimumą realiomis skrydžio sąlygomis. Šiomis dienomis danguje bus galima pastebėti specialų orlaivį-laboratoriją „Piaggio P.180 Avanti“, skrendantį skrydžių bandymams būdingomis trajektorijomis. 

Tokie skrydžiai yra reguliariai atliekama ir svarbi navigacijos įrangos patikros dalis. Specialus orlaivis-laboratorija realiomis skrydžio sąlygomis tikrina ir kalibruoja antžemines navigacijos sistemas, kad būtų įsitikinta, jog jų parametrai atitinka nustatytus reikalavimus. Kaip informuoja „Oro navigacija“, tokie patikrinimai atliekami reguliariai, pagal kiekvienai navigacijos sistemai nustatytą periodiškumą. 

„Navigacijos įrangos veikimas yra nuolat stebimas ir prižiūrimas, o skrydžių bandymai leidžia patikrinti, kaip jos siunčiami signalai veikia realiomis skrydžio sąlygomis. Specifinės orlaivio skrydžio trajektorijos yra gerai pastebimos ir neretai sulaukia gyventojų dėmesio, tačiau būtent tokie bandymai yra svarbi skrydžių saugos užtikrinimo dalis, leidžianti įsitikinti, kad navigacijos įranga veikia tiksliai ir patikimai. Tai iš anksto suplanuota ir reguliariai atliekama procedūra“, – sako „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovė Lina Skersytė. 

Bandymų metu tikrinamos skirtingos paskirties antžeminės navigacijos sistemos, padedančios orlaivių įguloms orientuotis, nustatyti orlaivio padėtį bei atstumą ir saugiai artėti tūpti. Speciali orlaivyje-laboratorijoje sumontuota matavimo įranga leidžia realiomis skrydžio sąlygomis įvertinti antžeminių sistemų siunčiamų signalų tikslumą ir patikimumą. 

Būtent dėl skrydžių bandymų specifikos orlaivio maršrutas gali atrodyti neįprastai. Atliekant matavimus jam gali tekti daug kartų artėti prie oro uosto, kartoti tą pačią ar panašią trajektoriją, apsisukti ir vėl atlikti artėjimą. Todėl stebint orlaivį nuo žemės ar skrydžių sekimo platformose gali atrodyti, kad jis ilgą laiką skraido ratais virš tos pačios teritorijos. 

Bandymams naudojamas „Piaggio P.180 Avanti“ – italų gamybos turbopropelerinis orlaivis, turintis trijų keliamųjų paviršių konstrukciją ir atgal nukreiptus propelerius. Tokio tipo orlaivis navigacijos sistemų bandymus Lietuvoje atliko ir anksčiau.  

AB „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną. Bendrovė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą. 

Virš Lietuvos oro uostų skraidys specialus orlaivis-laboratorija: tikrins skrydžių saugai svarbias antžemines radionavigacijos sistemas 

Virš Lietuvos oro uostų skraidys specialus orlaivis-laboratorija: tikrins skrydžių saugai svarbias antžemines radionavigacijos sistemas  ]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 11:25:34 +0200
<![CDATA[13 metų laukimo ir milijonai nekantraujančių – kam pasiruošti prieš „GTA VI“ premjerą? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/13-metu-laukimo-ir-milijonai-nekantraujanciu-kam-pasiruosti-pries-gta-vi-premjera https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/13-metu-laukimo-ir-milijonai-nekantraujanciu-kam-pasiruosti-pries-gta-vi-premjera Po daugiau nei 13 metų laukimo artėjantis „Grand Theft Auto VI“ (GTA VI) pasirodymas žada tapti vienu didžiausių įvykių pramogų industrijoje. Analitikai prognozuoja, kad milžiniškas susidomėjimas gali gerokai padidinti žaidimų konsolių paklausą, o išaugusios jų kainos daliai gerbėjų taps papildoma kliūtimi. Tuo metu „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius atkreipia dėmesį į dar vieną šiuolaikinių žaidimų ypatybę – vis didesnius duomenų kiekius, kuriuos tenka atsisiųsti norint pradėti žaisti.  

„GTA“ serija jau seniai peržengė tradicinės žaidimų auditorijos ribas. 2013 metais pasirodęs „GTA V“ iki šiol parduotas beveik 235 mln. kopijų tiražu, rodo naujausi žaidimo leidėjos „Take-Two Interactive“ duomenys. O pirmasis „GTA VI“ anonsas per parą „YouTube“ platformoje surinko daugiau nei 90 mln. peržiūrų ir pateko į Guinnesso rekordų knygą. 

Susidomėjimas nemažėja ir artėjant premjerai. Lapkričio 9 d. „Take-Two Interactive“ vadovas Straussas Zelnickas paskelbė, kad išankstiniai „GTA VI“ užsakymai gerokai viršija pirminius bendrovės lūkesčius. Tai leidžia tikėtis, kad naujoji dalis taps vienu didžiausių šių metų žaidimų industrijos įvykių. 

Milžiniškas susidomėjimas „GTA VI“ gali turėti įtakos ir žaidimų konsolių rinkai. Liepą naujienų agentūros „Reuters“ kalbintas žaidimų industrijos analitikas Serkanas Toto prognozavo, kad didžioji dalis naujų žaidėjų, įsigysiančių konsolę būtent dėl „GTA VI“, rinksis „PlayStation 5“. Tačiau „Sony“ susiduria su brangstančiais atminties lustais, kurių paklausą didina investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą. 

Pastaraisiais metais bendrovė jau ne kartą didino konsolių kainas, todėl jos tapo sunkiau įperkamos daliai vartotojų. Jei „GTA VI“ dar labiau padidins konsolių paklausą, naujojo žaidimo premjera kai kuriems gerbėjams gali pareikalauti gerokai didesnių išlaidų nei vien paties žaidimo įsigijimas. 

Kiek laiko užtruks atsisiųsti „GTA VI“? 

Visgi likus kelioms dienoms iki „GTA VI“ premjeros, nemažai žaidėjų jau ėmė ruoštis jo pasirodymui. Lapkričio 10 d. „Rockstar Games“ suteikė galimybę iš anksto atsisiųsti žaidimą tiems, kurie jį užsisakė. Užduotis nemenka – oficialiais kūrėjų duomenimis, atsisiuntimui gali prireikti net 212 GB laisvos vietos įrenginyje. 

Pasak T. Grinevičiaus, „Telia“ tinklo architekto, tokio dydžio žaidimams namų interneto sparta tampa itin svarbi. Pavyzdžiui, jei reikėtų atsisiųsti 200 GB duomenų, naudojantis 100 Mb/s internetu idealiomis sąlygomis tai užtruktų apie keturias su puse valandos, o turint 1 Gb/s ryšį – maždaug 27 minutes. 

„Šiuolaikiniai žaidimai užima vis daugiau vietos, todėl interneto sparta gali lemti, ar žaidimą pavyks atsisiųsti per pusvalandį, ar teks laukti kelias valandas. Šviesolaidinis internetas išsiskiria ne tik didele sparta, bet ir tuo, kad kiekvienam klientui užtikrinami atskiri prieigos resursai. Tai reiškia, kad net keliems kaimynams vienu metu siunčiantis naująjį „GTA VI“, ryšio kokybė išlieka stabili ir leidžia greičiau pasiekti starto liniją virtualiame pasaulyje“, – aiškina T. Grinevičius. 

Naujos „GTA VI“ galimybės išbandys ir namų internetą 

Spartus internetas bus svarbus ne tik norint greitai atsisiųsti „GTA VI“. Žaidimo kūrėjai patvirtino, kad naująją dalį bus galima žaisti ir per „Xbox Cloud Gaming“ debesijos paslaugą, o „PlayStation“ bei „Xbox“ konsolėse veiks nuotolinio žaidimo funkcija „Remote Play“. Tai reiškia, kad žaidimo vaizdas galės būti perduodamas internetu realiuoju laiku, todėl ryšio kokybė turės tiesioginės įtakos žaidimo patirčiai. 

„Kai žaidimas transliuojamas internetu, svarbu, kad vaizdas būtų perduodamas sklandžiai, o žaidėjo veiksmai būtų užfiksuojami kuo greičiau. Jei ryšys nestabilus arba vėlavimas didelis, vaizdas gali trūkčioti, suprastėti jo kokybė, o komandos būti vykdomos pavėluotai. Tačiau praktikoje žaidėjai dažnai susiduria ir su sunkiau pastebimomis problemomis. Staigūs vėlinimo svyravimai ar pavieniai paketų praradimai gali lemti situacijas, kai žaidėjo veiksmas užregistruojamas ne taip, kaip tikėtasi. Tokiais momentais atrodo, kad tiesiog nepasisekė laimėti svarbios kovos, nors tikroji priežastis gali būti nepakankamai stabili interneto jungtis“, – aiškina ekspertas. 

Anot jo, šviesolaidinis internetas tokiam žaidimo būdui itin tinkamas ne tik dėl didelės duomenų perdavimo spartos. Jis taip pat užtikrina mažą ir stabilų vėlavimą, minimalius vėlinimo svyravimus bei itin mažą paketų praradimo tikimybę. Būtent šie, vartotojui dažnai nematomi parametrai, dažnai lemia realią žaidimo kokybę, ypač greitos reakcijos reikalaujančiuose internetiniuose žaidimuose. 

„Galutinis rezultatas yra paprastas – kai interneto ryšys veikia stabiliai, žaidėjo sėkmę lemia jo gebėjimai, o ne tinklo apribojimai. Kokybiškas interneto ryšys pats nelaimi žaidimo, tačiau pašalina technines kliūtis, kurios gali kainuoti pergalę lemiamu momentu. Tai viena iš tų žaidimo patirties dalių, kurią sunku išmatuoti skaičiais, tačiau ją labai lengva pajusti žaidžiant“, – teigia T. Grinevičius. 

Telia Lietuva pranešimas spaudai 

13 metų laukimo ir milijonai nekantraujančių – kam pasiruošti prieš „GTA VI“ premjerą? 

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 16 Nov 2026 11:00:00 +0200
<![CDATA[Artėja 2G technologijos pabaiga: ką tai reikš gyventojams ir verslui ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/arteja-2-g-technologijos-pabaiga-ka-tai-reiks-gyventojams-ir-verslui https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/arteja-2-g-technologijos-pabaiga-ka-tai-reiks-gyventojams-ir-verslui Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ planuoja nuo 2030 metų atsisakyti Lietuvoje daugiau kaip tris dešimtmečius veikiančio 2G mobiliojo ryšio tinklo. Tiesa, konkreti išjungimo data dar nėra patvirtinta. Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko, senstančios technologijos atsisakymas yra natūralus tinklo modernizavimo etapas, o įgyvendinant pokyčius pravers 2022 metais išjungto 3G tinklo patirtis. Apie būsimus pokyčius bendrovė praneša jau dabar, kad gyventojai ir verslas turėtų pakankamai laiko jiems pasiruošti. 

„Telia“, tuo metu veikusi „Omnitel“ vardu, buvo pirmasis mobiliojo ryšio operatorius, 1995 metų pavasarį Lietuvoje įjungęs 2G ryšio technologiją. Nuo to laiko ji tapo svarbia šalies ryšių infrastruktūros dalimi, tačiau šiandien absoliuti dauguma balso skambučių ir mobiliojo interneto duomenų jau perduodami 4G ir 5G tinklais. 

„Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius 2G ryšys Lietuvoje buvo technologinis proveržis, tačiau šiandien jo gyvavimo ciklas artėja prie pabaigos. Senstanti programinė įranga, ribotos atnaujinimo galimybės ir nebepalaikomi komponentai didina tinklo eksploatavimo rizikas, todėl užtikrinti jo saugumą ir patikimumą tampa vis sudėtingiau bei brangiau. Be to, 2G naudojamus radijo dažnius ateityje galėtume efektyviau panaudoti modernesniam 4G ir 5G ryšiui“, – teigia „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas. 

Pasaulis atsisako 2G – Lietuva taip pat ruošiasi 

2G tinklai jau išjungti arba palaipsniui išjungiami daugelyje pasaulio šalių, tarp jų Šveicarijoje, Norvegijoje, JAV ir Japonijoje. Dalis Europos valstybių taip pat yra paskelbusios konkrečius šios technologijos atsisakymo planus. Technologijų gamintojams vis daugiau dėmesio skiriant naujesnėms ryšio technologijoms, tik 2G palaikančios įrangos pasiūla rinkoje mažėja. 

Europos Komisijos užsakytame tyrime pabrėžiama, kad tokiems pokyčiams būtina ruoštis bent trejus metus, bendradarbiaujant ryšio operatoriams, valstybės institucijoms ir verslui. Ypač svarbu laiku įvertinti nuo senųjų technologijų priklausančias sistemas, kurių veikimas gali būti susijęs su kasdienėmis paslaugomis ar kritinėmis funkcijomis. 

„Planuojame nuo 2030 metų atsisakyti 2G tinklo, tačiau konkreti išjungimo data dar nėra patvirtinta – apie ją informuosime papildomai. 2022 metais sėkmingai išjungėme 3G tinklą, kuriam ruošėmės trejus metus. Procesą vykdėme etapais, pradėdami nuo mažesnių regionų ir baigdami didžiaisiais miestais. Iš anksto informavome gyventojus, tiesiogiai bendravome su verslo klientais ir stebėjome, kaip vyksta perėjimas prie naujesnių technologijų. Šią patirtį pasitelksime ir planuodami 2G tinklo išjungimą“, – pabrėžia R. Mikalauskas. 

2G ryšys svarbus ne tik telefonams 

Nors 2G ryšys vis dar naudojamas kai kuriuose senesniuose mobiliuosiuose telefonuose, nuo šios technologijos priklauso ir dalis automatizuotų sistemų bei daiktų interneto (IoT) įrenginių. Kai kurie jų įdiegti prieš dešimtmetį ar dar anksčiau ir iki šiol sėkmingai atlieka savo funkcijas, todėl naudotojai gali net nežinoti, kokią ryšio technologiją jie naudoja. 

2G ryšį vis dar naudoja dalis apsaugos signalizacijų, mokėjimo terminalų, elektros, vandens ir dujų skaitiklių, transporto sekimo įrenginių, liftų avarinio ryšio sistemų bei vartų ir užkardų valdiklių. Kai kuriuose senesniuose automobiliuose nuo šios technologijos priklauso ir avarinio iškvietimo sistema „eCall“. 

„Jei kyla abejonių, kokią ryšio technologiją naudoja konkreti sistema, pirmiausia rekomenduojame kreiptis į ją įdiegusią ar prižiūrinčią įmonę. Specialistai galės įvertinti, ar įranga palaiko naujesnius ryšio tinklus ir kokie sprendimai būtų tinkami ateityje. Šiuo metu svarbiausia ne skubėti keisti veikiančią įrangą, o išsiaiškinti, ar jai reikės atnaujinimų“, – sako R. Mikalauskas. 

Gyventojams taip pat reikėtų įsitikinti, ar jų naudojami mobilieji telefonai ir kiti prie mobiliojo tinklo jungiami įrenginiai palaiko naujesnes ryšio technologijas. Daugumai šiuolaikinių išmaniųjų telefonų naudotojų papildomų veiksmų neprireiks, tačiau turintiems senesnius, tik 2G palaikančius įrenginius ateityje teks juos pakeisti arba atnaujinti. 

Ką įmonėms verta pradėti daryti jau dabar? 

Įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms rekomenduojama inventorizuoti mobilųjį ryšį naudojančias sistemas ir nustatyti, kurios iš jų veikia tik 2G tinkle. Tai ypač aktualu organizacijoms, turinčioms daug skirtingose vietose įdiegtų įrenginių. Nustačius jų naudojamas technologijas, reikalingus atnaujinimus galima suplanuoti palaipsniui, derinant juos su įprastais infrastruktūros modernizavimo darbais. 

Planuojant naujus projektus, „Telia“ pataria rinktis 4G, LTE-M, NB-IoT, 5G ar kitas tinkamas naujesnes technologijas. 

„Mūsų tikslas – kad perėjimas prie naujesnių ryšio technologijų vyktų kuo sklandžiau ir netrikdytų klientams svarbių paslaugų. Esame pasirengę konsultuoti gyventojus ir verslą, padėti įvertinti naudojamus sprendimus bei pasirinkti tinkamas alternatyvas“, – sako R. Mikalauskas.  

Telia Lietuva pranešimas spaudai 

Artėja 2G technologijos pabaiga: ką tai reikš gyventojams ir verslui 

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 Nov 2026 14:30:00 +0200
<![CDATA[Dirbo užsienyje, o Lietuvoje gavo nedarbo išmokas: VDI nustatė piktnaudžiavimo atvejus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dirbo-uzsienyje-o-lietuvoje-gavo-nedarbo-ismokas-vdi-nustate-piktnaudziavimo-atvejus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/dirbo-uzsienyje-o-lietuvoje-gavo-nedarbo-ismokas-vdi-nustate-piktnaudziavimo-atvejus Lietuvoje registruoti bedarbiai, kurie tuo pat metu dirba ir gauna darbo pajamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, neturėtų tikėtis, kad tokia veikla liks nepastebėta. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) koordinuojamo Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro (TBC) vykdomas projektas atskleidė piktnaudžiavimo nedarbo socialinio draudimo išmokomis atvejus – iš patikrintų rizikingų atvejų net 78 proc. įtarimų pasitvirtino. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos institucijoms, priimti sprendimai dėl 28 asmenų bedarbio statuso panaikinimo ar jo galiojimo laikotarpio patikslinimo. Pagal šiuos sprendimus „Sodra“ vertins nedarbo draudimo išmokų mokėjimo teisėtumą ir, nustačiusi permokas, inicijuos jų susigrąžinimą.

Pasitvirtino 78 proc. įtarimų dėl piktnaudžiavimo

TBC vykdo projektą, kuriuo siekiama nustatyti asmenis, Lietuvoje turinčius bedarbio statusą ir gaunančius nedarbo socialinio draudimo išmokas, nors tuo pat metu jie dirba ir gauna darbo pajamas užsienio valstybėse.

Pirmajame projekto etape dėmesys skirtas Latvijoje dirbusiems asmenims. Tyrime bendradarbiavo penkios institucijos – VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“, Užimtumo tarnyba ir Latvijos darbo inspekcija.

Atlikus atrinktų rizikingų atvejų analizę, net 78 proc. atvejų pasitvirtino įtarimai dėl piktnaudžiavimo nedarbo draudimo išmokomis. Bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, Užimtumo tarnyba įvertino nustatytų asmenų užimtumo aplinkybes ir priėmė sprendimus dėl 28 asmenų bedarbio statuso panaikinimo ar jo galiojimo laikotarpio patikslinimo. Šie sprendimai sudaro pagrindą „Sodrai“ įvertinti nedarbo draudimo išmokų mokėjimo teisėtumą ir, nustačius permokas, inicijuoti jų susigrąžinimą.

„Šio projekto rezultatai aiškiai rodo, kad institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis duomenimis leidžia veiksmingai nustatyti piktnaudžiavimo atvejus. Net ir dirbant kitoje valstybėje, informacija apie gaunamas pajamas gali pasiekti Lietuvos institucijas. Todėl svarbu suprasti, kad piktnaudžiauti socialinėmis garantijomis neapsimoka – neteisėtai gautas išmokas teks grąžinti“, – pabrėžia TBC vadovas Justas Valaskevičius.

Neteisėtai įgytas bedarbio statusas gali suteikti ir kitų nepagrįstų garantijų

VDI atkreipia dėmesį, kad piktnaudžiavimas bedarbio statusu gali lemti ne tik neteisėtą nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimą, bet ir nepagrįstą naudojimąsi kitomis valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis.

Bedarbio statusą turintys asmenys draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl gali naudotis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Be to, priklausomai nuo pajamų, turto ir kitų aplinkybių, jie gali turėti teisę į savivaldybių skiriamą socialinę pašalpą, būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijas.

Nuslėpus užsienyje gaunamas darbo pajamas, gali būti nepagrįstai įgyjama teisė ir į šią paramą arba apskaičiuojamas didesnis jos dydis. Taigi piktnaudžiavimas bedarbio statusu gali sukelti gerokai platesnių finansinių pasekmių valstybei ir savivaldybėms.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, šio projekto reikšmė valstybei, ypač mokesčių ir socialinei sistemoms, nekelia abejonių.

„Pirmieji projekto rezultatai atskleidė piktnaudžiavimo socialinės apsaugos sistema atvejus ir patvirtino tokios kontrolės svarbą. Siekiame užtikrinti, kad nedarbo draudimo išmokos pasiektų tik tuos, kuriems jos teisėtai priklauso. Todėl tęsime tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris leis ne tik identifikuoti neteisėto nedarbo draudimo išmokų gavimo atvejus, bet ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams bei išsiaiškinti anksčiau įvykusius“, – akcentuoja I. Balnanosienė.

TBC pradėti sisteminiai patikrinimai leidžia nustatyti ir anksčiau padarytus pažeidimus

Europos Sąjungos valstybių institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis duomenimis yra įprasta praktika, tačiau Lietuvoje tokio masto sisteminiai patikrinimai, apimantys ne pavienius piktnaudžiavimo atvejus, iki šiol nebuvo vykdomi. Juos pradėjęs TBC, pasitelkdamas tarptautinį institucijų bendradarbiavimą ir duomenų analizę, sudaro galimybes veiksmingiau nustatyti asmenis, kurie Lietuvoje naudojasi bedarbio statusu, nors tuo pat metu dirba užsienyje.

Svarbu tai, kad patikrinimai neapsiriboja dabartiniu laikotarpiu. Nustačius, kad asmuo bedarbio statusą tam tikru laikotarpiu turėjo nepagrįstai, jo galiojimo datos gali būti tikslinamos ir už praėjusius laikotarpius. Tokiais atvejais „Sodra“, įvertinusi išmokų mokėjimo teisėtumą ir nustačiusi permokas, gali inicijuoti jų susigrąžinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

VMI gauna informaciją apie Lietuvos gyventojų kitose Europos valstybėse gautas darbo pajamas, todėl ateityje numatoma plėsti patikrinimus ir vertinti kitose šalyse dirbusių asmenų, kurie tuo pat metu Lietuvoje buvo registruoti bedarbiais, atvejus.

„Iki šiol Lietuvoje buvo nustatomi pavieniai tokio pobūdžio pažeidimai, tačiau tokios apimties sisteminių patikrinimų nebuvo. TBC pirmasis ėmėsi nuosekliai analizuoti duomenis ir nustatyti piktnaudžiavimo atvejus platesniu mastu. Svarbu ir tai, kad galime vertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir ankstesnius laikotarpius. Todėl net ir praėjus kuriam laikui nuo neteisėto išmokų gavimo pažeidimai gali būti nustatyti, o nepagrįstai išmokėtos lėšos – susigrąžintos“, – pažymi J. Valaskevičius.

Piktnaudžiavimo atvejų nustatyta ir aviacijos sektoriuje

TBC vykdomi tyrimai jau davė rezultatų ir kitose srityse. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centre dirbantys VDI, VMI ir „Sodros“ atstovai taip pat vykdo Lietuvos orlaivių operatorių veiklos tyrimo projektą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokiu pagrindu skrydžių įgulų nariai dirba oro vežėjų įmonėse, ar tinkamai įforminami jų darbo santykiai ir mokamos socialinio draudimo įmokos.

Tyrimo metu nustatyta, kad skrydžių įgulų nariai neretai dirba pagal civilines paslaugų teikimo sutartis, o personalą samdo ne patys Lietuvos orlaivių operatoriai, bet kitose valstybėse registruotos įmonės. Dėl tokio tarptautinio veiklos modelio gali kilti neaiškumų nustatant, kurioje valstybėje turi būti mokamos socialinio draudimo įmokos ir kas atsakingas už jų mokėjimą.

Pasitaiko atvejų, kai Lietuvos socialinio draudimo sistemoje nėra duomenų apie tokių asmenų vykdomą profesinę veiklą. Tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti bedarbio statusu ir neteisėtai gauti nedarbo draudimo išmokas.

TBC specialistai nustatė 7 skrydžių įgulų narius, kurie, faktiškai vykdydami profesines funkcijas, Lietuvoje turėjo bedarbio statusą ir gavo nedarbo socialinio draudimo išmokas. Trys iš jų po atlikto tyrimo jau grąžino „Sodrai“ neteisėtai gautas išmokas, o dėl likusių asmenų tyrimai tęsiami.

VDI pažymi, kad skrydžių įgulų narių darbo santykių įforminimo ir socialinės apsaugos klausimai aktualūs visoje Europoje. Šiai sričiai dėmesį skiria ir Europos darbo institucija (ELA), inicijuojanti tarptautinius tyrimus bei bendrus patikrinimus.

Neteisėtai gautos išmokos turi būti grąžintos

VDI primena, kad Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys privalo informuoti apie pasikeitusias užimtumo aplinkybes, įskaitant įsidarbinimą užsienio valstybėje. Darbo pajamų gavimas gali turėti įtakos bedarbio statusui ir teisei į nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Nustačius, kad išmokos buvo mokamos asmeniui, kuris neturėjo teisės jų gauti, susidariusios permokos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti grąžintos. Jeigu asmuo jų negrąžina savanoriškai, permokos gali būti išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

TBC pabrėžia, kad tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, sisteminga duomenų analizė bei tiksliniai patikrinimai leidžia veiksmingiau nustatyti piktnaudžiavimo atvejus. Tokia kontrolė padeda užtikrinti, kad valstybės skiriama parama pasiektų tuos, kuriems ji iš tiesų priklauso, o nesąžiningas naudojimasis socialinės apsaugos sistema neliktų be pasekmių.

VDI inf. 

Dirbo užsienyje, o Lietuvoje gavo nedarbo išmokas: VDI nustatė piktnaudžiavimo atvejus

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 Nov 2026 13:30:00 +0200
<![CDATA[Juodajam penktadieniui artėjant]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/juodajam-penktadieniui-artejant https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/juodajam-penktadieniui-artejant Juodojo penktadienio nuolaidos skatina iš anksto pasirūpinti šventinėmis dovanomis ir įsigyti planuotų pirkinių. Aplinkos apsaugos departamentas primena prieš perkant įvertinti, ar daiktas tikrai reikalingas, o įsigijus naują – tinkamai pasirūpinti pakuotėmis ir nebenaudojamais gaminiais. Apgalvoti sprendimai padeda išvengti nereikalingų pirkinių ir sumažinti atliekų kiekį. 

Pirkinius planuokite iš anksto 

Prieš pasinaudojant prekybininkų pasiūlymais, aplinkosaugininkai pataria susidaryti pirkinių sąrašą. Jis padeda įvertinti poreikius ir išvengti spontaniškų sprendimų, dėl kurių namuose atsiranda nereikalingų, vėliau atliekomis tampančių daiktų. 

Renkant dovanas svarbu pagalvoti apie žmogų, kuriam jos skirtos, ir tai, ar pasirinktas daiktas jam bus naudingas. Rekomenduojama pirmenybę teikti kokybiškiems, ilgai tarnaujantiems gaminiams ir įrenginiams, kuriuos sugedus būtų galima pataisyti, o pasibaigus naudojimo laikui – perdirbti. 

Dovana gali būti ir patirtis: apsilankymas koncerte, ekskursija ar paslaugos kuponas. Taip pat galima dovanos gavėjo vardu skirti auką arba pasirinkti gaminį, kurio pardavimo pelnas skiriamas kilniam tikslui. 

Siuntų pakuotės gali praversti dar kartą 

Perkant internetu kartu su prekėmis į namus atkeliauja kartoninės dėžės, plastikinės ir kitos pakavimo medžiagos. Prieš jas išmetant verta įvertinti, ar pakuotes galima panaudoti pakartotinai, pavyzdžiui, dovanoms supakuoti ar daiktams laikyti. 

Nebetinkamas naudoti pakuotes reikia išrūšiuoti pagal medžiagą ir pašalinti pagal savivaldybėje nustatytą atliekų tvarkymo tvarką. 

Elektronikos atliekas ir baterijas būtina surinkti atskirai 

Įsigijus naują prietaisą svarbu pasirūpinti ir senuoju. Nebetinkama naudoti buitinė technika ir kiti elektronikos prietaisai turi būti atskirti nuo bendro atliekų srauto. Juose gali būti pavojingųjų medžiagų, todėl netinkamai išmestos elektronikos atliekos gali kenkti aplinkai ir apsunkinti atliekų tvarkymą bei perdirbimą. Plačiau atmintinėje „Elektronika, baterijos ir akumuliatoriai“. 

Aplinkosaugininkai primena pasidomėti savo savivaldybėje galiojančia šių atliekų surinkimo tvarka ir pasirinkti tinkamą jų perdavimo būdą: 

  • Platinimo vietose. Nebenaudojamas baterijas, įkraunamus akumuliatorius, neveikiančius smulkius elektronikos prietaisus ir sugedusią buitinę techniką galima pristatyti į jų įsigijimo prekybos ar platinimo vietas, atsižvelgiant į taikomas priėmimo sąlygas. 
  • Specialiose surinkimo vietose. Smulkiosios elektronikos atliekas ir nebetinkamas naudoti baterijas reikia palikti atitinkamoms atliekoms skirtose surinkimo talpose. Tokias vietas įrengia Elektronikos platintojų asociacija, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija, Autogamintojų ir importuotojų asociacija. 
  • Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Neveikiančius prietaisus ir buitinę techniką galima pristatyti į šias aikšteles pagal jose nustatytą priėmimo tvarką. Taip pat yra galimybė pasinaudoti nemokamu išvežimu. Plačiau apie tai, rasite čia. 
  • Atliekų tvarkymo įmonėse. Elektronikos atliekas galima perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Ši paslauga gali būti mokama. Prieš perduodant atliekas svarbu patikrinti ar asmuo priimantis atliekas turi teisę jas tvarkyti. Šią informaciją galima rasti GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“. 

Pasidomėkite nemokamu atliekų išvežimu 

Gyventojai taip pat gali pasinaudoti nemokama buitinės technikos ir kitų elektros bei elektroninės įrangos atliekų išvežimo iš namų paslauga. Informaciją apie jos užsakymą ir teikimo sąlygas suteikia Elektronikos platintojų asociacija ir Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija „Man rūpi rytojus“. 

Dar viena galimybė – savivaldybių organizuojamas atliekų surinkimas apvažiuojant. Savivaldybės turi užtikrinti, kad didelių gabaritų atliekos, įskaitant pavojingąsias, iš gyventojų tokiu būdu būtų surenkamos ne rečiau kaip du kartus per metus. Surinkimas vykdomas savivaldybės nustatyta tvarka, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą. Apie surinkimo laiką ir sąlygas reikėtų pasitikslinti savo savivaldybėje. 

Tinkamus naudoti daiktus perduokite kitiems 

Jeigu elektronikos prietaisas, buitinė technika ar kitas daiktas dar veikia ir yra geros būklės, tačiau tapo nebereikalingas, aplinkosaugininkai ragina ieškoti galimybių jį naudoti toliau. 

Tokius daiktus galima pasiūlyti šeimos nariams, draugams arba perduoti į daiktų dalijimosi stoteles. Taip jie gali praversti kitiems ir ilgiau netapti atliekomis. 

Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

Aplinkos departamento inf. 

Juodajam penktadieniui artėjant

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 11 Nov 2026 12:00:00 +0200
<![CDATA[„Via Lietuva“: šiemet suplanuotų automagistralių tvarkymo darbai artėja prie pabaigos – žiemą vairuotojai važiuos be didesnių eismo ribojimų ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/via-lietuva-siemet-suplanuotu-automagistraliu-tvarkymo-darbai-arteja-prie-pabaigos-ziema-vairuotojai-vaziuos-be-didesniu-eismo-ribojimu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/via-lietuva-siemet-suplanuotu-automagistraliu-tvarkymo-darbai-arteja-prie-pabaigos-ziema-vairuotojai-vaziuos-be-didesniu-eismo-ribojimu Daugumą šiais metais automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys pradėtų vykdyti kelio dangos ir infrastruktūros remonto darbų planuojama užbaigti iki gruodžio vidurio, o žiemos laikotarpiu vairuotojai automagistralėmis galės keliauti be didesnių eismo ribojimų. Iš viso šiemet paprastojo remonto darbai automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys vykdomi daugiau kaip 100 kilometrų ilgio ruožuose.  

„Šiemet ėmėmės precedento neturinčio masto pagrindinių šalies magistralių remonto darbų. Vien Vilniaus–Kauno–Klaipėdos ir Vilniaus–Panevėžio magistralėse tvarkome daugiau kaip 100 kilometrų ruožų, remontuojame tiltus ir viadukus. Suprantame, kad vairuotojai dėl remontų patiria nemažai nepatogumų, tačiau norint iš esmės pakeisti situaciją Lietuvos keliuose, be didelių darbų neapsieisime. Sutvarkysime subyrėjusius kelius taip, kad jais būtų saugu ir patogu važiuoti, o dėl jų būklės nebereikėtų gėdytis“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.  

Nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. asfaltavimo darbams taikoma technologinė žiemos pertrauka, todėl šiuo laikotarpiu asfaltavimo darbai nebus vykdomi. Tuo metu eismą automagistralėse planuojama organizuoti be didesnių ribojimų. 

Vis dėlto, automagistralių atnaujinimo darbai tęsis ir kitąmet, tad dalis šiemet pradėtų darbų bus tęsiama ir 2027 metais. Automagistralių tvarkymo darbus atlieka skirtingi šalies rangovai. Iš viso į A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys automagistralių paprastojo remonto darbus 2026–2027 metais numatyta investuoti apie 120 mln. eurų su PVM. Tai viena didžiausių pastarųjų metų investicijų į pagrindinių šalies transporto arterijų atnaujinimą.  

Kaip teigia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas, tvarkyti per šiuos metus pasirinkta ilgas atkarpas, nes siekiama ne fragmentiškai tvarkyti atskiras problemines vietas, o sistemiškai atnaujinti svarbiausias ir intensyviausiai naudojamas šalies transporto arterijas, kurioms būtinas remontas. Be to, tvarkant ilgesnį ruožą pasiekiama ir ekonominė vertė – tvarkyti keliolika kilometrų vienu kartu yra efektyviau ir pigiau, nei skaidyti po kilometrą.    

„Tai trumpuoju laikotarpiu reiškia daugiau nepatogumų vairuotojams, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje leidžia pasiekti esminį rezultatą: geresnę kelio būklę, didesnį eismo saugumą ir komfortiškesnes keliones. Visus metus kartu su rangovais buvo dedamos maksimalios pastangos, kad darbai vyktų kuo sklandžiau ir būtų užbaigti per kuo trumpesnį laiką. Intensyviausių šalies magistralių atnaujinimas vykdomas nuosekliai, etapais, siekiant per artimiausius metus reikšmingai pagerinti svarbiausių šalies transporto arterijų būklę“, – apibendrina M. Gedaminskas.  

A1 magistralėje remontuojama daugiau kaip 90 kilometrų kelio  

Šiuo metu didžiausi kelių remonto darbai vyksta automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Rangovai darbus vykdo daugiau nei 90 kilometrų ilgio atkarpose. Jie apima ne tik kelio dangos atnaujinimą, bet ir tiltų bei viadukų remontą.  

Šiemet planuojama sutvarkyti iš viso apie 58 km šio kelio ir 11 tiltų bei viadukų. Likusių maždaug 40 km ruožų ir 8 tiltų bei viadukų remonto darbai bus tęsiami 2027 metais. 

Dalis suplanuotų darbų jau baigta ir vairuotojai gali įvertinti naujo asfalto kokybę. A1 automagistralėje užbaigtas kelių ruožų remontas ties Kaunu – ruože nuo 89,427 iki 94,341 km dešinėje kelio pusėje. Be to, jau sutvarkytos atkarpos netoli Klaipėdos, nuo 300,005 iki 300,866 km dešinėje kelio pusėje ir nuo 305,636 iki 306,13 km abiejose kelio pusėse.   

Šiuo metu remonto darbai toliau vykdomi skirtingose A1 automagistralės atkarpose.  

Baigiamieji darbai atliekami netoli Rumšiškių (nuo 81,099 iki 83,427 km – dešinės kelio pusės remontas), taip pat netoli Sausinės (nuo 108,906 iki 111,446 km – dešinės kelio pusės remontas), darbai netrukus bus baigti ir ties Elektrėnais, kur tvarkoma kiek daugiau nei 10 km ilgio kairės kelio pusės atkarpa (Kaunas–Vilnius kryptimi) nuo 39,72 iki 50,00 km. Tuo metu dešinės kelio pusės remonto darbai nuo 39,29 iki 55,58 km numatyti 2027 metais.  

Darbai tęsiami ir kituose A1 ruožuose:  

  • nuo 108,906 iki 111,446 km – dešinės kelio pusės remontas; 
  • nuo 124,90 iki 134,69 km – dešinės kelio pusės remontas; 
  • nuo 140,342 iki 152,882 km – dešinės kelio pusės remontas; 
  • nuo 204,607 iki 207,675 km – kairės kelio pusės remontas; 
  • nuo 230,4 iki 234,9 km – dešinės kelio pusės remontas Klaipėdos kryptimi. Šiuos darbus planuojama užbaigti dar šį mėnesį. 

Rugsėjo pradžioje remonto darbai pradėti ir ties Gargždais. Čia šiemet tvarkoma kairė kelio pusė, važiuojant Kauno link, ruože nuo 290,9 km, ties tiltu per Miniją, iki 297,668 km. Darbus šiame ruože planuojama vykdyti iki technologinės žiemos pertraukos – gruodžio vidurio. Viso projekto metu numatyta sutvarkyti A1 magistralės ruožą nuo 281,915 iki 297,668 km kairėje kelio pusėje, taip pat jame esančias sankryžas ir jungiamuosius kelius bei keturis viadukus. Šiemet bus atlikta dalis numatytų darbų, o likę darbai bus tęsiami kitais metais.  

A2 automagistralėje atnaujinama kelio danga, rekonstruojami viadukai  

Darbai intensyviai vykdomi ir automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys. Čia ne tik atnaujinama kelio danga, bet ir rekonstruojami svarbūs infrastruktūros objektai. Šiemet jau baigti darbai ties Širvintomis – dešinėje kelio pusėje ruože nuo 45,200 iki 49,177 km.  

Šiuo metu vis dar rekonstruojami Taujėnų (90,7 km), Ukmergės (Dukstynos) (70,01 km), Vaitkuškio (64,609 km) ir Kurėnų (78,424 km) viadukai. Ties 46,194 km rangovas „Gevalda“ taip pat yra nugriovęs viaduką ir pradėjęs naujo viaduko statybos darbus.  

Kelio dangos remonto darbai vis dar vykdomi keliuose A2 ruožuose:  

  • nuo 72,96 iki 75,19 km dešinėje kelio pusėje – daugiau nei 2,2 km ilgio atkarpos remontą planuojama užbaigti lapkritį; 
  • nuo 57,300 iki 63,800 km – darbus planuojama užbaigti iki technologinės žiemos pertraukos. 

Vairuotojų prašoma keliones planuoti iš anksto  

Eismo sklandumas darbų metu priklauso ne tik nuo tinkamo darbų organizavimo, bet ir nuo pačių vairuotojų elgesio.   

„Via Lietuva“ prašo vairuotojų laikytis nustatytų greičio apribojimų, išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių, atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir laikytis laikinos eismo organizavimo tvarkos. Siekiant užtikrinti kuo didesnį eismo pralaidumą ir saugų transporto priemonių judėjimą, darbų metu eismas organizuojamas pagal „3+1“ schemą – kiekviena kryptimi išlaikomos po dvi eismo juostas. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto pasirinkti tinkamą eismo juostą, ypač planuojant išvažiavimus į gretimas teritorijas.  

Atsakingas vairuotojų elgesys padeda užtikrinti tiek jų pačių, tiek kelininkų saugumą ir prisideda prie sklandesnio eismo darbų zonose.  

Apie AB „Via Lietuva“ 

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.  

„Via Lietuva“: šiemet suplanuotų automagistralių tvarkymo darbai artėja prie pabaigos – žiemą vairuotojai važiuos be didesnių eismo ribojimų 

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 10 Nov 2026 15:30:00 +0200
<![CDATA[Miškuose išlikusi Lietuvos istorija: VMU rūpinasi 151 piliakalnio paveldu]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskuose-islikusi-lietuvos-istorija-vmu-rupinasi-151-piliakalnio-paveldu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/miskuose-islikusi-lietuvos-istorija-vmu-rupinasi-151-piliakalnio-paveldu

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus.

Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį

Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis statusas pabrėžia jų svarbą visos šalies istorijai ir kultūrai. 59 kultūros paminklo statusą turintys piliakalniai, kurių teritorijos patenka į Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdomus sklypus, yra krašto senojo apgyvendinimo, praeities materialinės kultūros, krašto gynybos ir svarbių Lietuvos istorijos įvykių liudininkai.

Pavyzdžiui, Trakų regioniniame padalinyje (RP) esančiame Aukštadvario piliakalnyje ir jo papėdėje aptikti gyvenvietės, juvelyro dirbtuvės bei metalo lydymo krosnelių pėdsakai padeda pažinti čia gyvenusių žmonių kasdienybę ir amatus. Prieš čia stovėjusios Navės pilies gynėjus Vokiečių ordinas 1381 m. pirmą kartą panaudojo parakinį šaunamąjį ginklą. Šiame regioniniame padalinyje yra ir Bražuolės piliakalnis, kuriame stovėjusioje pilyje 1382 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su Vokiečių ordinu sudarė taikos sutatį. Jurbarko RP esančiame Seredžiaus piliakalnyje stovėjusi Pieštvės pilis buvo labai svarbi Nemuno ir Dubysos žemupio gynybai nuo kryžiuočių.

Druskininkų RP esantis Liškiavos piliakalnis išsaugojo XV a. pradžioje statytos, bet nebaigtos mūrinės pilies bokšto liekanas. Kretingos RP esantis Kartenos piliakalnis siejamas su 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Kartenos pilimi, o Ignalinos RP esantis Papiliakalnės, Ginučių piliakalnių kompleksas – su 1373 ir 1433 m. minima Linkmenų pilimi.

Šie pavyzdžiai parodo, kokią svarbią ir skirtingą informaciją apie praeitį saugo piliakalniai ir kodėl svarbu išsaugoti jų reljefą, įtvirtinimų liekanas bei kultūrinį sluoksnį.

Valstybės saugomi ir registriniai piliakalniai VMU valdomose teritorijose

Dar 33 piliakalniams, kurių teritorijos ar jų dalys patenka į VMU patikėjimo teise valdomus žemės sklypus, suteiktas valstybės saugomo objekto statusas – tokį sprendimą priima kultūros ministras. Tarp jų yra Trakų RP esantys Stirnių ir Mošos, Naujasodžių piliakalniai, Dubravos RP – Samylų piliakalnis su gyvenviete. Kiti 55 objektai turi tik registrinį statusą: jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Jiems taip pat taikoma teisinė apsauga. Praeities pažinimui jie yra ne mažiau įdomūs.

Piliakalnių išsaugojimo procesas tęsiasi. Keturiais atvejais pradėta valstybės saugomo objekto statuso suteikimo procedūra. Tai Šereitlaukio piliakalnis su gyvenviete Šilutės RP, Pelekonių antrasis ir Stakliškių antrasis piliakalniai su gyvenvietėmis Prienų RP bei Sudargo, Grinaičių piliakalnis su gyvenviete Šakių RP. Beveik šešios dešimtys 2022–2025 m. laikotarpyje surastų piliakalnių, kurių dauguma yra miškuose, įpaveldinimo dar laukia.

Daugiausia piliakalnių – VMU Trakų regioniniame padalinyje

Piliakalnių teritorijos ar jų dalys patenka į 22 VMU regioninių padalinių valdomus sklypus. Daugiausia piliakalnių yra Trakų RP – 17 (55,81 ha). Prienų RP jų yra 14 (37,94 ha), Dubravos RP – 13 (26,90 ha) piliakalnių. Po 12 piliakalnių yra Ignalinos (44,90 ha) ir Nemenčinės (30,50 ha) RP, po 10 – Anykščių (14,07 ha) ir Raseinių (16,00 ha) RP. Kretingos RP yra 8 piliakalniai (20,02 ha), Šalčininkų RP – 7 (17,61 ha). Po 6 piliakalnius patenka į Kuršėnų (23,08 ha) ir Ukmergės (9,29 ha) RP valdomas teritorijas, po 5 – į Rokiškio (7,21 ha), Šilutės (8,06 ha) ir Telšių (11,15 ha) RP valdomas teritorijas. Po 4 piliakalnius yra Kazlų Rūdos (7,70 ha), Švenčionėlių (10,43 ha) ir Mažeikių (6,77 ha) RP, po 2 – Druskininkų (6,82 ha), Radviliškio (1,22 ha), Šakių (6,68 ha) ir Varėnos (4,95 ha) RP. Į Jurbarko RP valdomus sklypus patenka vieno piliakalnio teritorijos dalis (0,14 ha). Biržų, Panevėžio ir Tauragės RP patikėjimo teise valdomuose sklypuose piliakalnių nėra.

VMU derina miškų tvarkymą su piliakalnių apsauga

VMU piliakalnių priežiūrą sieja su miškų tvarkymo planavimu. Rengiant vidinės miškotvarkos projektus, į juos paprastai integruojamos tvarkybos darbų projektuose numatytos priemonės. Laikantis paveldosaugos reikalavimų, taip pat gali būti numatomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, sumedėjusios augalijos atžalų šalinimas, šienavimas ir kiti darbai, padedantys išsaugoti piliakalnių vertingąsias savybes.

Tokios priemonės padeda išryškinti piliakalnio reljefą ir sudaro sąlygas lankytojams geriau pažinti vietovę. Darbai parenkami pagal konkretaus objekto būklę ir apsaugos poreikius: tvarkant augaliją svarbu išsaugoti šlaitus, pylimus, griovius ir žemėje išlikusį kultūrinį sluoksnį. Nuo šių elementų išsaugojimo priklauso galimybė ateityje tirti piliakalnį ir pažinti jo istoriją.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija: VMU rūpinasi 151 piliakalnio paveldu

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija: VMU rūpinasi 151 piliakalnio paveldu Miškuose išlikusi Lietuvos istorija: VMU rūpinasi 151 piliakalnio paveldu ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 10 Nov 2026 14:30:00 +0200
<![CDATA[Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/duona-su-degtine-tortas-su-cigaretemis-pyragas-su-kanapemis-muitininku-radiniai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/duona-su-degtine-tortas-su-cigaretemis-pyragas-su-kanapemis-muitininku-radiniai Pyragų dienos proga Lietuvos muitinės ir Muitinės kriminalinės tarnybos archyvuose paieškojome istorijų apie kepinius ir kontrabandą. Ir jų radome ne vieną. Per daugelį metų duona, tortai ir pyragai ne kartą virto alkoholio, cigarečių ar net narkotinių medžiagų slėptuvėmis, o kai kurie muitininkų sulaikyti daiktai šiandien eksponuojami Lietuvos muitinės muziejuje.

Degtinės butelis duonos kepale, cigaretėmis „įdarytas“ tortas ar pyragai su kanapėmis iš Kanados. Pyragų dienos proga prisiminkime kelis įsimintiniausius muitininkų radinius.

Duonos kepale – degtinės butelis

Tai, ko gero, seniausias tokio pobūdžio Lietuvos muitinės muziejaus eksponatas: rusiškos duonos kepaliukas su jame paslėptu buteliu degtinės, kurį Panemunės kelio posto muitininkai 1999 m. rugsėjo 9 d. aptiko maršrutiniame autobuse „Kaliningradas–Talinas“.

Duona su cigarečių „įdaru“

2015 m. vasarį Šalčininkų kelio posto muitinės inspektoriai maršrutiniame autobuse „Voronovas–Šalčininkai“ po sėdynėmis aptiko maišą su duona. Išgremžtuose kepaluose buvo paslėpti beveik keturi blokai neteisėtai gabentų „Premjer“ ir „99 Nine Nine“ cigarečių be banderolių.

Savininko nustatyti nepavyko, cigaretės buvo sulaikytos.

Rožinis tortas su staigmena

2016 m. spalį per Medininkų muitinės kelio postą Baltarusijos pilietė gabeno tortą. Rožiniu glajumi apteptas kepinys turėjo tapti šaunia staigmena Lietuvoje laukiančiai draugei, tačiau patikrą vykdę muitinės pareigūnai kilstelėjo tortą ir šis pasirodė įtartinai lengvas.

Žvilgtelėjus atidžiau paaiškėjo, kad po rožinės spalvos glajumi slypi 190 vnt. kontrabandinių cigarečių „Queen“ pakelių.

Bene brangiausias „tortų“ krovinys

Bene brangiausių tortų krovinį 2021 m. liepą sulaikė Muitinės kriminalinė tarnyba, kai Medininkuose buvo patikrintas krovininis vilkikas, kuriuo tranzitu per Lietuvą iš Maskvos į Rusijos Kaliningrado sritį vežta 1 152 dėžės vaflių tortų.

Muitinės pareigūnams toks krovinio gabenimo būdas pasirodė keistokas: viduvasario karštyje šimtai tortų buvo vežami be jokios rimtesnės izoliacijos, ne šaldytuve, o tiesiog tentinėje puspriekabėje.

Patikrinus puspriekabę paaiškėjo, kad vietoje konditerijos gaminių dėžės pilnos baltarusiškų cigarečių „Minsk Capital MS“. Iš viso vilkike aptikta 414 tūkst. pakelių neteisėtų rūkalų, kurių vertė su mokesčiais siekė 1,45 mln. eurų.

Pyragai iš Kanados – su kanapių „įdaru“

Įsimintini ir šių metų gegužę Vilniuje, Lietuvos pašto logistikos centre, muitininkų sulaikyti pyragai iš Kanados. Pareigūnus nustebino siuntėjų įžūlumas: 10 vnt. pyragų siunta skleidė labai aitrų, kanapėms būdingą kvapą.

Tad muitininkai pernelyg nenustebo, kai pyragų viduje rado plastiko maišelius su džiovintomis kanapėmis. Bendras saldumynų siuntos svoris buvo apie 5 kg, o kanapių „įdaras“ juose sudarė apie 0,5 kg.

Vėliau ikiteisminio tyrimo metu Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams pavyko nustatyti du įtariamuosius, kurių vienas įtariamas organizavęs, o kitas – bendrininkavęs organizuojant narkotikų kontrabandą.

Pyragams palikime tikrus įdarus

Pyragų dieną muitininkai linki vieno: tegul pyragai būna skanūs, jų įdarai – legalūs, o dalijimasis jais kuria gerus darbus. Kepkime, vaišinkime kolegas ir artimuosius, prisidėkime prie pagalbos vaikams. O kontrabandinius „receptus“ geriau palikti neišbandytus: muitinės pareigūnų budri akis ir šiuolaikinė rentgeno kontrolės įranga padeda pamatyti tai, ką pažeidėjai tikisi paslėpti.

LR Muitinės inf. 

Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai

Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai Duona su degtine, tortas su cigaretėmis, pyragas su kanapėmis: muitininkų radiniai ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 06 Nov 2026 10:45:00 +0200
<![CDATA[Patvirtintas naujas dirbtinio intelekto sistemos teisinis reguliavimas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patvirtintas-naujas-dirbtinio-intelekto-sistemos-teisinis-reguliavimas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patvirtintas-naujas-dirbtinio-intelekto-sistemos-teisinis-reguliavimas Seimas priėmė Įstatymą „Dėl Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo“, kuriuo nutarta nustatyti nacionalines įgyvendinimo priemones, užtikrinančias tinkamą ES Dirbtinio intelekto (DI) akto taikymą Lietuvoje. Juo siekiama sukurti saugesnę ir aiškesnę aplinką DI sprendimų naudojimui Lietuvoje, o verslui ir viešajam sektoriui – padėti iš anksto pasiruošti prisitaikyti prie būsimų DI akto reikalavimų.

„Dirbtinis intelektas šiandien yra ne tik technologijų, bet ir visos mūsų ekonomikos konkurencingumo, produktyvumo bei nacionalinio saugumo klausimas. Europos Sąjunga pasirinko dirbtinio intelekto reguliavimo kelią, tačiau turime aiškiai suprasti, kad vien reguliavimu technologinės lyderystės nesukursime. Mūsų pagrindinė užduotis – tinkamai įgyvendinti šį reguliavimą, užtikrinti žmonių saugumą ir pasitikėjimą technologijomis, kartu nesukuriant papildomų administracinių kliūčių, kurios labiausiai apsunkintų smulkiojo ir vidutinio verslo bei startuolių veiklą. Turėtume siekti, kad Lietuva taptų valstybe, kuri ne tik kontroliuoja dirbtinį intelektą, bet ir geba jį kurti, diegti ir iš jo uždirbti“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka.

DI aktas nustato tiesiogiai taikomas dirbtinio intelekto sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse būtų taikomos tik patikimos ir į žmogų orientuotos DI sistemos. Kuo didesnę įtaką DI sprendimas galės turėti žmogui, tuo griežtesni reikalavimai jam bus taikomi. Aukštos rizikos sistemos (įdarbinimo, švietimo, teisėsaugos ir kt. srityse) turės atitikti griežtus rizikos valdymo, duomenų kokybės, skaidrumo ir kibernetinio saugumo reikalavimus. Taip pat bus privaloma aiškiai informuoti apie sąveiką su DI ir tinkamai ženklinti jo sugeneruotą turinį.

Anksčiau ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas yra teigęs, kad ši iniciatyva visų pirma yra orientuota į valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų sureguliavimą, o ne DI sistemų veiklos vykdytojus (teikėjus, diegėjus, jų įgaliotus atstovus ir pan.).

Valstybės politiką DI sistemų naudojimo srityje ir jos įgyvendinimą formuos ir koordinuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri taip pat bus atsakinga už DI akto įgyvendinimo koordinavimą – įvairių teisės aktų inicijavimą, rengimą, reguliacinių ar investicinių priemonių kūrimą bei įgyvendinimą.

Įstatyme įtvirtinama DI aktą įgyvendinančių valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija, skundų nagrinėjimo ir tyrimų dėl galimų DI akto ir minėto įstatymo pažeidimų atlikimo tvarka, taip pat atsakomybė už padarytus pažeidimus.

Lietuva pasirinko decentralizuotą priežiūros modelį – institucijos DI sistemas prižiūrės pagal savo kompetencijas: Lietuvos bankas – finansų sektoriuje, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – duomenų apsaugos ir biometrijos srityse, Valstybinė darbo inspekcija – užimtumo srityje ir t. t. Ryšių reguliavimo tarnyba taps bendruoju kontaktiniu punktu ir koordinatoriumi.

Įstatyme numatyta, kad viena iš paskirtų kompetentingų institucijų yra technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti įstaiga – Inovacijų agentūra. Ji organizuos DI raštingumo didinimo veiklas, teiks konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą startuoliams ir verslui, bus atsakinga už apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos sukūrimą ir įveiklinimą. Joje įmonės galės nemokamai testuoti savo sprendimus, gauti konsultacijas ir pasiruošti reikalavimų atitikimui dar prieš investuojant į galutinį produktą.

Už šį naują įstatymą (projektas Nr. XVP-1564(2), kuris įsigalios 2026 m. gruodžio 1 d., balsavo 92 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.

Seimo Spaudos biuro inf.

Patvirtintas naujas dirbtinio intelekto sistemos teisinis reguliavimas

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Nov 2026 16:30:18 +0200
<![CDATA[Plovyklose plinta nauja sukčiavimo schema: į policijos akiratį gali patekti ir nieko neįtariantys vairuotojai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/plovyklose-plinta-nauja-sukciavimo-schema-i-policijos-akirati-gali-patekti-ir-nieko-neitariantys-vairuotojai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/plovyklose-plinta-nauja-sukciavimo-schema-i-policijos-akirati-gali-patekti-ir-nieko-neitariantys-vairuotojai Automobilių plovyklų tinklas „H2AUTO” įspėja apie augantį sukčiavimo atvejų skaičių – pastaruoju metu vis dažniau fiksuojamas neteisėtai papildytų plovyklų kortelių naudojimas. Bendrovė jau nustatė kelis galimai sukčiavimu užsiimančius asmenis ir bendradarbiauja su policija, šiuo metu vyksta ikiteisminis  tyrimas. Specialistai perspėja, kad į nemalonią situaciją gali patekti ir nieko neįtariantys vairuotojai, panaudoję neteisėtai papildytą kortelę. 

Pasak „H2AUTO” operacijų vadovo Justino Buterlevičiaus, pastaruoju metu pastebimas didėjantis bandymų naudotis padirbtomis plovyklų kortelėmis skaičius.  

„Fiksuojame vis daugiau atvejų, kai mūsų plovyklose bandoma atsiskaityti neteisėtai papildytomis kortelėmis. Mūsų sistemos leidžia identifikuoti tokias korteles ir jas operatyviai užblokuoti. Be to, galime nustatyti, kokia transporto priemonė buvo plaunama naudojant konkrečią kortelę. Šie duomenys padeda aiškinantis galimus sukčiavimo atvejus“, – pasakoja J. Buterlevičius. 

Anot jo, bendrovė aktyviai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, kurioms perduodama tyrimui reikalinga informacija. Policijos tyrimas jau vyksta, nustatyti keli galimai neteisėtu kortelių platinimu užsiėmę tinklai. 

„Į tokius atvejus reaguojame nedelsdami. Neteisėtai papildytos kortelės blokuojamos, o surinkti duomenys perduodami policijai. Neteisėtas kortelių gaminimas ir platinimas nėra nekaltas būdas pigiau pasinaudoti paslauga – tai nusikalstama veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – pabrėžia operacijų vadovas. 

Kaip apsisaugoti nuo sukčių? 

Pasak J. Buterlevičiaus, vairuotojai turėtų būti ypač atsargūs, jeigu kortelę įsigyja iš nepažįstamų asmenų, gauna dovanų ar pasiskolina, nežinodami, iš kur ji gauta. 

„Žmogus gali nė neįtarti, kad naudojasi neteisėtai papildyta kortele. Tačiau mūsų sistemoje toks naudojimas užfiksuojamas, galime identifikuoti ir transporto priemonę, kuriai buvo suteikta paslauga. Informacija perduodama policijai, kuri aiškinasi aplinkybes ir nustato, ar kortele pasinaudojęs asmuo yra susijęs su galimu sukčiavimu. Todėl norime paraginti vairuotojus būti atidžiais ir nepasitikėti neaiškios kilmės pasiūlymais“, – sako jis. 

Siekiant išvengti galimų nemalonumų, bendrovė primena, kad plovyklų korteles galima įsigyti tik oficialiais kanalais – plovyklų kasose arba bendrovės interneto svetainėje. Internetinėje parduotuvėje  užsakytos fizinės kortelės klientams siunčiamos paštu. 

„Jeigu kortelę gavote dovanų ar įsigijote iš kito žmogaus, rekomenduojame pasiteirauti, kur ji buvo pirkta. O jeigu kyla bent menkiausių abejonių, visada galima susisiekti su mūsų klientų aptarnavimo centru. Patikrinsime kortelės duomenis ir padėsime įsitikinti, kad ja naudotis saugu“, – pataria J. Buterlevičius. 

Anot operacijų vadovo, sukčiavimo prevencija ir bendradarbiavimas su teisėsauga bus tęsiami, siekiant apsaugoti bendrovės klientus ir užtikrinti sąžiningą naudojimąsi paslaugomis.

 „H2AUTO” pranešimas spaudai 

Plovyklose plinta nauja sukčiavimo schema: į policijos akiratį gali patekti ir nieko neįtariantys vairuotojai

Plovyklose plinta nauja sukčiavimo schema: į policijos akiratį gali patekti ir nieko neįtariantys vairuotojai ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Nov 2026 13:44:45 +0200
<![CDATA[Baltarusija atsisakė išduoti A. Kandrotą Lietuvai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baltarusija-atsisake-isduoti-a-kandrota-lietuvai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/baltarusija-atsisake-isduoti-a-kandrota-lietuvai Baltarusija atsisakė patenkinti Lietuvos prašymą išduoti Antaną Kandrotą, kuriam Lietuvoje paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisingumo ministerija apie Baltarusijos generalinės prokuratūros sprendimą informavo Kauno apygardos teismą.

Teisingumo ministerija rugpjūtį, gavusi Kauno apygardos teismo prašymą, inicijavo A. Kandroto ekstradicijos procesą ir oficialiai kreipėsi į Baltarusijos generalinę prokuratūrą dėl jo išdavimo Lietuvai.

„Lietuva siekia, kad A. Kandrotas atliktų jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl to buvo imtasi visų priemonių. Išduotas Europos arešto orderis suteikia galimybę suimti asmenį, kai jis atsidurs ES ar jos partnerių teritorijose“, – kalbėjo teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis.

2026 metų birželio 29 dieną Kauno apygardos teismas A. Kandroto atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį.

Lietuvos institucijos siekia užtikrinti, kad A. Kandrotas atliktų Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisingumo ministerijos inf. 

Baltarusija atsisakė išduoti A. Kandrotą Lietuvai

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 05 Nov 2026 11:15:00 +0200
<![CDATA[„Regitra“: šiemet į vairavimo egzaminus buvo galima patekti greičiau nei pernai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-siemet-i-vairavimo-egzaminus-buvo-galima-patekti-greiciau-nei-pernai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/regitra-siemet-i-vairavimo-egzaminus-buvo-galima-patekti-greiciau-nei-pernai Nors norinčiųjų laikyti vairavimo egzaminus netrūksta, šiemet būsimieji vairuotojai į juos užsiregistruoti galėjo greičiau nei praėjusiais metais. Per devynis šių metų mėnesius „Regitroje“ priimta beveik 128 tūkst. teorijos egzaminų – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Praktikos egzaminų skaičius taip pat išliko aukštas ir viršijo 110 tūkst. Nepaisant didelių egzaminų apimčių, vidutinis laikas iki artimiausios laisvos vietos trumpėjo tiek teorijos, tiek praktikos egzaminams.  

Net ir augant būsimų vairuotojų skaičiui laukiama trumpiau  

Vasara yra vienas intensyviausių laikotarpių „Regitroje“, kai ypač išauga norinčiųjų laikyti vairavimo egzaminus skaičius. Daugelis būsimų vairuotojų siekia įgyti teisę vairuoti dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams ar studijoms, kiti tam išnaudoja atostogų laiką. Todėl šiltuoju metų laiku išauga ir egzaminų vietų poreikis.  

Vis dėlto, nepaisant didelio norinčiųjų laikyti egzaminus skaičiaus, šiemet laisvą vietą buvo galima rasti greičiau nei praėjusiais metais. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius į teorijos egzaminą vidutiniškai buvo galima užsiregistruoti po 8 dienų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – po 10 dienų. Praktikos egzamino laukimo laikas taip pat sutrumpėjo nuo beveik 13 dienų pernai iki vidutiniškai 11 darbo dienų šiemet.  

Šie pokyčiai ypač svarbūs atsižvelgiant į išliekančias dideles egzaminų apimtis. Vien teorijos egzaminų šiemet priimta dešimtadaliu daugiau. Prie išaugusio jų skaičiaus prisidėjo ir gyventojai, suskubę įgyti AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą prieš lapkričio 1 d. įsigaliosiančius pokyčius.  

Daugiau galimybių ten, kur poreikis didžiausias 

Vilniuje laikoma daugiausia vairavimo egzaminų visoje Lietuvoje – sostinei tenka maždaug trečdalis visų šalyje vykstančių egzaminų. Atsižvelgdama į didelį paslaugų poreikį ir siekdama sudaryti daugiau galimybių būsimiems vairuotojams, „Regitra“ šių metų vasarį Karoliniškėse atidarė naują padalinį.  

Nuo atidarymo naujajame padalinyje priimta 15,4 tūkst. teorijos ir 11,8 tūkst. praktikos egzaminų. Iš viso sostinėje per devynis šių metų mėnesius laikyta 37,9 tūkst. teorijos egzaminų – 17 proc. daugiau nei pernai, ir 35,3 tūkst. praktikos egzaminų – 4 proc. daugiau.  

Pasak „Regitros“ klientų aptarnavimo departamento direktoriaus Ryčio Polikausko, gerėjantys rezultatai atspindi nuoseklų įmonės siekį, kad vairavimo egzaminų laikymas klientams būtų kuo patogesnis ir sklandesnis nuo registracijos iki pat egzamino dienos.  

„Mums svarbu ne tik tai, kiek egzaminų priimame, bet ir kokią patirtį suteikiame kiekvienam būsimam vairuotojui. Norime, kad registracija būtų paprasta, laisvą vietą egzaminui būtų galima rasti pakankamai greitai, o visas procesas būtų aiškus ir patogus. Todėl nuolat vertiname klientų poreikius ir ieškome sprendimų, kurie leistų juos geriau atliepti.  

Džiugu, kad jau kelintus metus iš eilės matome apčiuopiamus rezultatus – nors egzaminų priimame daugiau, laikas iki jų trumpėja. Prie to prisidėjo naujas padalinys Vilniuje, lankstesnis egzaminuotojų darbo organizavimas ir efektyvesnis klientų srautų valdymas. Tai kryptis, kuria judėsime ir toliau, siekdami, kad kiekvienas klientas galėtų kuo greičiau ir patogiau gauti jam reikalingą paslaugą“, – sako R. Polikauskas.  

Vietą egzaminui galima rasti ir tą pačią dieną  

„Regitra“ primena, kad registracijos sistemoje laisvų vietų atsiranda nuolat. Pasikeitus planams, dalis būsimų vairuotojų atšaukia ar perkelia savo registracijas, todėl anksčiau užimtos vietos tampa prieinamos kitiems.  

Tai reiškia, kad net ir užsiregistravus į egzaminą vėlesnei datai verta periodiškai patikrinti registracijos sistemą – kartais laisvą vietą galima rasti jau kitai ar net tai pačiai dienai.  

Kad galimybės registruotis būtų vienodos visiems, „Regitra“ dar praėjusiais metais apribojo automatinių registracijos įrankių, vadinamųjų „robotukų“, naudojimą. Šie įrankiai automatiškai ieškodavo ir rezervuodavo laisvas egzaminų vietas, taip sudarydami nevienodas sąlygas būsimiems vairuotojams.   

„Regitra“ taip pat ragina gyventojus atsakingai planuoti vizitus. Jei dėl pasikeitusių aplinkybių atvykti į egzaminą nebegalima, svarbu kuo anksčiau atšaukti registraciją. Taip laisva vieta gali pasinaudoti kitas jos laukiantis žmogus.  

Svarbu ne tik greičiau patekti, bet ir geriau pasiruošti   

Trumpesnis laikas iki egzamino yra tik viena būsimo vairuotojo patirties dalis. Ne mažiau svarbu, kad egzamino dieną žmogus žinotų ko tikėtis ir galėtų kuo geriau atskleisti savo žinias bei vairavimo įgūdžius. „Regitra“ nuosekliai bendradarbiauja su vairavimo mokyklomis, organizuoja atvirų durų dienas, vykdo projektą „Saugus startas“ ir dalijasi praktiniais patarimais būsimiems vairuotojams. 

Oficialioje „Regitros“ interneto svetainėje galima rasti pasirengimo rekomendacijas, o 360 laipsnių vaizdo turinys leidžia dar prieš egzaminą virtualiai susipažinti su jo automobiliu.  

Visa tai padeda sumažinti nežinomybę ir suteikia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, kad egzamino dieną būsimi vairuotojai galėtų susitelkti į svarbiausią užduotį – saugų vairavimą. 

Visus patarimus galima rasti čia: Patarimai ruošiantis vairavimo egzaminams | Regitra 

,,Regitra" pranešimas spaudai 

„Regitra“: šiemet į vairavimo egzaminus buvo galima patekti greičiau nei pernai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 04 Nov 2026 13:30:00 +0200
<![CDATA[Numerio ženklas, kuris priverčia nusišypsoti: „Regitros“ atstovė papasakojo, kodėl vardinių numerių užsakoma dvigubai daugiau nei prieš šešerius metus]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numerio-zenklas-kuris-privercia-nusisypsoti-regitros-atstove-papasakojo-kodel-vardiniu-numeriu-uzsakoma-dvigubai-daugiau-nei-pries-seserius-metus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/numerio-zenklas-kuris-privercia-nusisypsoti-regitros-atstove-papasakojo-kodel-vardiniu-numeriu-uzsakoma-dvigubai-daugiau-nei-pries-seserius-metus Vienintelis toks šalyje

Vardinis numerio ženklas – tai paties kliento sukurtas užrašas nuo 1 iki 6 simbolių, kuriame bent vienas simbolis turi būti skaičius. Tai gali būti žodis, kuriame viena ar kelios raidės pakeistos vizualiai panašiu skaičiumi, asmeninę reikšmę turintis raidžių ir skaičių derinys arba vien skaičiai. Svarbiausia tokio numerio ženklo savybė yra unikalumas, nes kiekvienas vardinis derinys išduodamas tik vieną kartą, todėl antro tokio automobilio Lietuvos keliuose nebūna.

Anot J. Laurinavičienės, populiarumo viršūnėje jau daugelį metų išlieka vardai. „Ne paslaptis, kad ypač populiarūs yra moteriški lietuviški vardai. Dažnai girdžiu žmones dalijantis, kad toks numerio ženklas yra užsakomas kaip dovana antrajai pusei, o jaunavedžiai gauna iš artimųjų numerio ženklą su naujai sukurtos šeimos pavarde.

Vėliau pagal populiarumą rikiuojasi tik pačiam automobilio vairuotojui reikšmingi ir žinomi deriniai, pavyzdžiui, vaiko vardo pirmoji raidė ir gimimo data, reikšmingi skaičiai, asmeninis laimės simbolis. Vis dažniau renkamasi ir pozityvius žodžius lietuvių ar anglų kalba, kurie keliuose veikia kaip maža manifestacija, o įmonės vardiniu numerio ženklu paverčia savo pavadinimą ir taip tampa pastebimos mieste bei išnaudoja numerio ženklą savo reklamai“, – kalbėjo „Regitros“ atstovė bei pridūrė, kad vis dažniau žmonės pasirenka numerio ženklu pažymėti ir savo hobius, pavyzdžiui, žvejybą, medžioklę, krepšinį, futbolą, dviračių sportą ir pan.

Kaip svarsto pašnekovė, už kiekvieno vardinio numerio ženklo stovi žmogus su savo istorija ir tai yra svarbiausia. J. Laurinavičienė sako, kad kiekvienas numerio ženklas nėra tik užsakymas. Tai – pasitikėjimas ir prasmingas kliento idėjos realizavimas. „Kaskartdžiaugiamės kai klientas išeina ne tik su savo unikaliu numerio ženklu, bet ir su šypsena“, – pradūrė Komercinių paslaugų vystymo vadovė. 

Kaip susikurti vardinį numerio ženklą?

Norint sukurti unikalų numerio ženklą, jį kurti galima atvaizduojant savo ar artimojo vardą, pavyzdžiui, EGLE1, AR1NA, J0NAS ir kt. Vardinį numerį kurdami tėvai neretai panaudoja savo vaikų vardų pirmąsias raides ir, pavyzdžiui, santuokos datą taip įprasmindami savo šeimai svarbius ženklus. Kuriant vardinį numerio ženklą galima panaudoti ir kitas svarbias sau datas, tokias kaip sėkmingus metus, reikšmingo tikslo įgyvendinimo laiką ir pan.

J. Laurinavičienė siūlo atkreipti dėmesį ir į laimę linkinčius žodžius, tokius kaip LA1ME, S3KME, MYL1U, H4PPY, SM1LE, kuriuose bent vienas simbolis turėtų būti skaičius, ar sėkmingi skaičiai kaip 777, 888 ir pan.

Jei pageidaujamas derinys jau išduotas, verta pažaisti: pakeisti kurią nors raidę panašiu skaičiumi (O – 0, I – 1, S – 5, E – 3), pridėti reikšmingą skaičių ar sutrumpinti žodį.

Puikiu ir keliančiu šypseną vardiniu numerio ženklu gali tapti tokie žodžiai kaip RAM1AI, SV4JA, S4UGU, BALT4, GERA5, B0SAS ir kt. 

Paprasta užsakyti

Norintiems užsisakyti išskirtinius valstybinius numerius Lietuvoje, patogiausia tai padaryti internetu prisijungus prie www.eregitra.lt. Prisijungę ir pasirinkę paslaugą „Užsisakyti numerio ženklus“, galėsite įvesti norimą raidžių ir skaičių derinį (kurį sudaro 1–6 simboliai, iš kurių bent vienas privalo būti skaičius) ir iškart patikrinti jo užimtumą bei atitikimą reikalavimams. 

Kuriant derinį svarbu atsižvelgti į oficialius ribojimus: vardinis numerio ženklas negali sutapti su  keiksmažodžiais, vulgarybėmis, moralės ar teisės aktų reikalavimams prieštaraujančiais, tautinę ar religinę neapykantą kurstančiais žodžiais. Taip pat negalima pasirinkti derinių, kurie sutampa su jau išduotais numeriais arba gali būti lengvai supainioti su kitų transporto priemonių specialiaisiais numeriais. 

Dabar galiojanti vardinio numerio derinio kaina yra 2 500 Eur. Gavus patvirtinimą dėl numerio derinio tinkamumo ir apmokėjus užsakymą, naujuosius numerius galima atsiimti pasirinktame padalinyje arba užsisakyti pristatymą į namus ar paštomatą.  Jei šiuo metu neplanuojate numerio ženklo registruoti transporto priemonei, „Regitra“ jį nemokamai saugos iki vienerių metų. 

Numerio ženklas, kuris priverčia nusišypsoti: „Regitros“ atstovė papasakojo, kodėl vardinių numerių užsakoma dvigubai daugiau nei prieš šešerius metus

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 30 Oct 2026 11:20:59 +0200
<![CDATA[Potvyniai, sausros ir karščio bangos: ES ruošia naujas taisykles, kurios palies ir Lietuvą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/potvyniai-sausros-ir-karscio-bangos-es-ruosia-naujas-taisykles-kurios-palies-ir-lietuva https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/potvyniai-sausros-ir-karscio-bangos-es-ruosia-naujas-taisykles-kurios-palies-ir-lietuva Europos Komisija (EK) pristatė Atsparumo klimato kaitai paketą, kuriuo siekiama padėti Europos Sąjungos (ES) valstybėms geriau pasirengti potvyniams, sausroms, karščio bangoms ir kitiems klimato kaitos padariniams. Paketą sudaro reglamento pasiūlymas, komunikatas ir skaitmeninės priemonės. 

EK duomenimis, 2022–2025 m. ekstremalūs orų ir klimato reiškiniai ES kasmet padarė vidutiniškai apie 50 mlrd. eurų nuostolių. Komisija pabrėžia, kad galimas grėsmes svarbu įvertinti iš anksto – dar planuojant miestų plėtrą, pastatų statybą ar kelių tiesimą. Tinkamai pasirengus galima sumažinti žalą gyventojams, verslui ir infrastruktūrai bei išlaidas padariniams šalinti. 

Siūlomas reglamentas nustatytų visoms ES valstybėms bendrus klimato rizikos vertinimo ir prisitaikymo planavimo reikalavimus. Šalys turėtų aiškiai nusistatyti, kurios institucijos atsakingos už su klimato kaita susijusių rizikų valdymą visose politikos srityse, o konkrečias priemones joms valdyti galėtų rinktis pagal vietos poreikius.  

Vertinant su klimato kaita susijusią riziką siūloma remtis bendru atšilimo scenarijumi. ES ir toliau siekia apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C, palyginti su 1850–1900 m. vidurkiu. Tačiau moksliniai vertinimai rodo, kad pagal dabartinius pasaulio valstybių įsipareigojimus iki šio amžiaus pabaigos temperatūra gali pakilti apie 3 °C.  Todėl valstybės narės tokį bazinį klimato scenarijų turėtų naudoti nustatydamos su klimato kaita susijusias rizikas, 

 Klimato rizikos vertinimais būtų remiamasi rengiant strateginius planus ir taip būtų užtikrinamas vertinimų sistemiškumas ir palyginamumas tiek ES tiek valstybėse narėse. ES lygmens vertinimą siūloma parengti iki 2028 m. birželio pabaigos, o bendrą atsparumo klimato kaitai planą Komisija turėtų patvirtinti iki tų pačių metų rugsėjo pabaigos. Valstybės narės nacionalinius rizikos vertinimus turėtų parengti iki 2029 m. birželio pabaigos, planus – iki 2030 m. pabaigos. Vertinimai būtų atnaujinami kas penkerius metus. 

Klimato kaitos poveikiui įvertinti ir prisitaikymo veiksmams planuoti jau galima naudotis trimis skaitmeninėmis priemonėmis. „European Climate Viewer“ žemėlapyje pateikiamos pasirinktos vietovės klimato prognozės. Išsamiau įvertinti riziką, planuoti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones padedančius įrankius galima rasti „Navigator of Climate Resilience Tools“. Renkantis konkrečius atsparumo klimato kaitai didinimo sprendimus galima remtis „Mission Solutions Explorer“ pateiktais Europoje išbandytais pavyzdžiais. 

Lietuvoje prisitaikymo prie klimato kaitos sistemos pagrindus nustato šių metų birželį Seimo priimtas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis teisės aktas apibrėžia valstybės institucijų ir savivaldybių pareigas valdant su klimato kaita susijusią riziką ir mažinant žalą gyventojams, infrastruktūrai bei ekonomikai. 

EK pateiktą reglamento pasiūlymą toliau svarstys ES Taryba ir Europos Parlamentas. Lietuva, 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaudama ES Tarybai, vadovaus svarstymui Taryboje, derins valstybių narių pozicijas ir sieks bendro sutarimo. 

Aplinkos ministerijos inf.

Potvyniai, sausros ir karščio bangos: ES ruošia naujas taisykles, kurios palies ir Lietuvą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 29 Oct 2026 14:30:00 +0200
<![CDATA[Naujai įsidarbinantiems VSAT pasienio užkardų pareigūnams skirs vienkartinį 10 tūkst. eurų paskatinimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujai-isidarbinantiems-vsat-pasienio-uzkardu-pareigunams-skirs-vienkartini-10-tukst-euru-paskatinima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/naujai-isidarbinantiems-vsat-pasienio-uzkardu-pareigunams-skirs-vienkartini-10-tukst-euru-paskatinima Bendradarbiavimo sutarčiai su Valstybės sienos apsaugos tarnyba pritarusi Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino tvarką, numatančią naujai įsidarbinantiems VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos pasienio užkardų pareigūnams skirti vienkartinį 10 tūkst. eurų finansinį paskatinimą.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, pareigūnų trūkumas vertintinas kaip nacionalinio saugumo iššūkis, kurio savivalda negali ir neturi stebėti iš šalies. Išanalizavus palankius partnerystės su policija rezultatus, finansinio skatinimo modelis bus pradėtas taikyti ir bendradarbiaujant su VSAT. Skiriant tokią nemenką finansinę paramą, tikimasi ne tik sumažinti pasieniečių trūkumą užkardose, veikiančiose Vilniaus rajono teritorijoje, bet ir paskatinti vietos jaunimą rinktis šią profesiją, tarnauti ir kurti savo ateitį gimtajame krašte.

Toks VSAT pareigūnų finansinio skatinimo būdas Vilniaus rajone veikiančiose pasienio užkardose taikomas nebuvo.

Pagal naujai patvirtintą tvarką, vienkartinė 10 tūkst. eurų išmoka iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto bus skiriama naujiems pareigūnams, kurie pradės tarnybą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje valstybės sieną saugančiose Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos pasienio užkardose. Paramos gavėjai įsipareigoja šiuose VSAT Vilniaus pasienio nrinktinės padaliniuose nepertraukiamai ištarnauti penkerius metus. Papildomai savivaldybės biudžeto lėšomis bus padengti visi pajamų mokesčiai valstybei. Tokiu būdu užtikrinama, kad jaunas pareigūnas, pasirinkęs tarnybą Vilniaus rajone veikiančiose pasienio užkardose, savo karjeros pradžioje gautų visą numatytą finansinį paskatinimą.

Šia iniciatyva siekiama ne tik užtikrinti glaudų savivaldybės bendradarbiavimą su VSAT, sumažinant pareigūnų trūkumą pasienyje, bet ir stiprinti pasieniečio profesijos patrauklumą ir visuomenės saugumą.

Nuo 2024 m. tokį finansinio skatinimo modelį Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo taikyti bendradarbiaudama su policija.

VSAT ir Vilniaus rajono savivaldybės inf.

Naujai įsidarbinantiems VSAT pasienio užkardų pareigūnams skirs vienkartinį 10 tūkst. eurų paskatinimą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 28 Oct 2026 10:00:00 +0200
<![CDATA[Artėjant Vėlinėms: kaip kapinės gali paveikti gruntinį vandenį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejant-velinems-kaip-kapines-gali-paveikti-gruntini-vandeni https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/artejant-velinems-kaip-kapines-gali-paveikti-gruntini-vandeni Artėjant Vėlinėms, kapinėse padaugėja lankytojų, žvakių, gėlių ir kitų puošmenų. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad kapinės yra ir geologinės aplinkos dalis: tai, kas vyksta paviršiuje ir grunte, tam tikromis sąlygomis gali paveikti gruntinio vandens kokybę.

Dar 2019 m. LGT inicijavo projektą, kuriuo siekta įvertinti kapinių įtaką gruntiniam vandeniui. Tada tyrimui pasirinktos Radviliškio naujosios ir Širvintų senosios kapinės. Jos buvo veikiančios, pakankamai senos, įrengtos nelygiame reljefe ir ant gerai vandenį praleidžiančių nuogulų – tai leido stebėti, kaip medžiagos gali judėti gruntinio vandens tėkmės kryptimi.

Svarbu, kad buvo tiriamos tik dvi pagal konkrečias hidrogeologines sąlygas pasirinktos kapinės, tad šių rezultatų negalima automatiškai taikyti visoms Lietuvos laidojimo vietoms.

Ką parodė požeminio vandens tyrimai

Prie kapinių, prieš gruntinio vandens tėkmę ir jos kryptimi, buvo išgręžti tiriamieji gręžiniai. Tirta vandens cheminė sudėtis, metalai, vaistų likučiai ir kitos cheminės medžiagos, atlikti mikrobiologiniai tyrimai.

„Kapinių poveikį gruntiniam vandeniui labai lemia konkrečios vietos geologinės ir hidrogeologinės sąlygos – kokiame gylyje yra gruntinis vanduo, kokiomis nuogulomis jis teka, kokia jo tėkmės kryptis. Todėl vienos kapinės gali gerokai skirtis nuo kitų“, – sako tyrimo bendraautorė, LGT Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.

Svarbiausiu laidojimo vietų taršos indikatoriumi tyrėjai įvardijo azoto junginius. Senesniems biodegradacijos procesams būdingesni nitratai, o naujesniems – amonis. Paprasčiau tariant, šių medžiagų kiekio pokyčiai rodo, ar kapinėse vykstantys irimo procesai veikia gruntinio vandens sudėtį.

Tai gerai matyti Širvintų kapinių tyrime. Gręžinyje, kuris įrengtas stebėti kapinių link atitekančiam požeminiam vandeniui, nitratų koncentracija siekė tik 1,9 mg/l 2019 m. ir 1,75 mg/l 2020-aisiais. O gruntinio vandens tėkmės kryptimi už kapinių esančiame gręžinyje – atitinkamai 94,42 ir 90,36 mg/l. Geriamajam vandeniui taikoma 50 mg/l nitratų riba.

Kitaip tariant, požeminiam vandeniui pratekėjus po kapinėmis, nitratų jame buvo gerokai daugiau. Tai rodo galimą kapinių teritorijoje vykstančių procesų poveikį gruntiniam vandeniui, nors vien iš šių matavimų negalima teigti, kad visi nitratai atsirado tik dėl laidojimo.

Rudenį svarbūs ir krituliai, ir lankytojų srautas

Tyrimas parodė ir mikrobiologinę taršą. Ji kapinėse siejama ir su tuo, kad išauga lankytojų aktyvumas, ypač rudenį, kai padaugėja kritulių.

Tirtuose gręžiniuose aptikta žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų, todėl tirtas gruntinis vanduo neatitiko geriamajam vandeniui keliamų mikrobiologinių reikalavimų.

„Rudenį taršą gali sustiprinti krituliai: daugiau vandens skverbiasi į gruntą ir kartu gali pernešti paviršiuje esančias medžiagas. Todėl, vertinant kapinių poveikį, svarbu atsižvelgti ne tik į laidojimo procesus, bet ir į tai, kas vyksta kapinių teritorijos paviršiuje“, – sako tyrimo bendraautorė, LGT Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus patarėja Jurga Arustienė.

Tai nereiškia, kad lankytojai per Vėlines savaime užteršia gruntinį vandenį. Tyrimas nerodo, kad taršą sukėlė konkrečiai žvakės, gėlės ar kitos puošmenos. Tačiau jis parodo kitą svarbų dalyką – kapinių paviršiuje vykstantys procesai susiję su tuo, kas vyksta grunte ir vandenyje.

Tarša – nevienoda ir ne visur

Tyrėjai neaptiko tirtų vaistų, BTEX grupės junginių, perfluorintų junginių, polichlorintų bifenilų, chlororganinių pesticidų, fenolių ar naftos angliavandenilių. Daugumos tirtų metalų koncentracijos taip pat neviršijo aptikimo ribų.

Tai reiškia, kad tirtose kapinėse gruntinis vanduo  buvo užterštas tik  azoto junginiais ir patogeninėmis bakterijomis, kitų pavojingų cheminių medžiagų nerasta.

Ką žinoti gyvenantiems šalia

Didžiausią praktinę reikšmę šie rezultatai turi tiems žmonėms, kurie netoli kapinių geriamąjį vandenį ima iš šachtinių šulinių ar seklių gręžinių.

Kapinės įvardijamos kaip vienas potencialių šulinio vandens taršos objektų, todėl, parenkant šulinio vietą, turi būti atsižvelgiama į gruntinio vandens tėkmės kryptį: potencialus taršos objektas turėtų būti žemiau pagal vandens srautą, o jei to užtikrinti neįmanoma, iki jo turi būti ne mažiau kaip 50 metrų.

Tai nereiškia, kad šalia kapinių esantis šulinys būtinai užterštas. Tačiau jei geriamas vanduo iš individualaus šulinio ar seklaus gręžinio, jo kokybę verta tikrinti. LGT rekomenduoja šulinio vandenį tirti ne rečiau kaip kartą per metus, geriausia – pavasarį arba rudenį.

Ypač svarbu tai, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo gali atrodyti visiškai normalus – jo skonis, kvapas ar spalva gali nepasikeisti. Todėl vien pažvelgus į vandenį nustatyti, ar jis saugus, neįmanoma.

Ko verta atsisakyti kapinėse

Ne viską, kas gali paveikti kapinių aplinką, lemia laidojimo procesai. Dalis priklauso ir nuo to, kaip kapinės prižiūrimos.

Europos aplinkos agentūra atkreipia dėmesį į kapinėse naudojamus herbicidus ir samanų naikiklius. Lietui nuplaunant chemines medžiagas nuo kapų, takų ir kitų paviršių, jos gali patekti į aplinkinius vandenis.

Prancūzijoje pesticidų naudojimas kapinėse buvo palaipsniui nutrauktas, o nuo 2021 m. joms taikomas bendras draudimas. Herbicidus ir kitas chemines priemones ten imta keisti mechanine priežiūra, mulčiu, žole ir kitais želdinimo sprendimais.

Todėl prižiūrint kapą verta pirmiausia atsisakyti nebūtinų herbicidų, samanų naikiklių ir kitų cheminių priemonių. Piktžoles galima šalinti mechaniškai, paviršių mulčiuoti ar rinktis tuos augalus, kuriems reikia mažiau priežiūros.

Per Vėlines verta mažinti ir vienkartinių puošmenų. Aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja vengti plastikinių gėlių, krepšelių ir vainikų, rinktis natūralias, sodinamas ar džiovintas gėles, o vietoj daugybės vienkartinių žvakių – daugkartinius gaubtus, kuriuose keičiami tik įdėklai. Žaliąsias atliekas, stiklą ir plastiką svarbu išrūšiuoti.

Šiuo atveju kalbama jau ne vien apie gruntinio vandens apsaugą. Mažiau cheminių priemonių mažina riziką, kad teršalai pateks į aplinką, o mažiau vienkartinių puošmenų reiškia mažiau atliekų po Vėlinių.

Kapinės nėra izoliuota teritorija

LGT tyrimas parodė, kad kapinių poveikį gruntiniam vandeniui lemia daug aplinkybių: grunto savybės, gruntinio vandens gylis ir tėkmės kryptis, krituliai, kapinių amžius ir procesai žemės paviršiuje.

Todėl vieno atsakymo, ar kapinės teršia gruntinį vandenį, nėra. Vienur hidrogeologinės sąlygos gali gerai apsaugoti požeminį vandenį, kitur teršalai gali judėti lengviau.

O kapinių lankytojui svarbiausi sprendimai gana konkretūs: kuo mažiau nereikalingos chemijos, mažiau vienkartinių puošmenų ir tinkamai sutvarkytos atliekos. Gyvenantiems šalia ir naudojantiems individualų vandens šaltinį svarbiausia kita taisyklė – vandens kokybę tikrinti, o ne spręsti apie ją iš skonio ar išvaizdos.

LGT inf. 

Artėjant Vėlinėms: kaip kapinės gali paveikti gruntinį vandenį

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Oct 2026 16:00:00 +0200
<![CDATA[Padangos miške: žala aplinkai ir baudos teršėjams]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padangos-miske-zala-aplinkai-ir-baudos-tersejams https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/padangos-miske-zala-aplinkai-ir-baudos-tersejams Artėjant lapkričio 10-ajai, iki kurios vasarines padangas reikia pakeisti žieminėmis, Valstybinių miškų urėdija (VMU) primena pasirūpinti ir nebetinkamomis naudoti padangomis. Kasmet pavasarį ir rudenį, per padangų keitimo sezoną, miškuose paliekama tonos nebereikalingų padangų. Jų surinkimas ir sutvarkymas reikalauja laiko bei lėšų, kurias būtų galima skirti miškų priežiūrai ir visuomenei skirtų poilsio vietų tvarkymui.  

Kasmet iš miškų išvežama daugiau kaip šimtas tonų padangų 

VMU duomenimis, 2025 m. miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 m. jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 m. – daugiau nei 212 tonų. Šiemet iš miškų jau išvežta virš 99 t padangų. Nors surenkamų padangų kiekis mažėja, šie skaičiai rodo, kad neteisėto atsikratymo padangomis problema yra vis dar gaji. 

Kartais vienoje vietoje randami itin dideli atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, 2025 m. spalį VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių girininkijoje surinkta virš penkių tonų padangų – beveik dvigubai daugiau nei per visus 2024 m. šioje girininkijoje.   

Nuo dirvožemio taršos iki pavojingų gaisrų 

Padangos yra ilgaamžiai gaminiai, todėl paliktos miške ne tik darko kraštovaizdį, bet dar ilgai teršia aplinką – irimo metu į dirvožemį bei gruntinius vandenis išskiria pavojingas medžiagas: sunkiuosius metalus, naftos produktus ir kitus teršalus. 

Ypač pavojinga, kai padangos užsidega. Jų gaisrus sunku užgesinti, o degant išsiskiriantys tiršti dūmai bei teršalai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Užterštas gesinimo vanduo ir degimo produktai gali patekti į dirvožemį bei vandens telkinius.  

Dėl ilgo irimo laikotarpio padangų dalelės gali patekti į maisto grandinę, keisti miško mikroklimato sąlygas ir daryti ilgalaikę žalą visai ekosistemai.   

Mažiau atliekų – daugiau išteklių miškų priežiūrai ir poilsiavietėms 

Miškuose paliktos atliekos reiškia ir papildomus darbus miškininkams. Padangas ar kitas šiukšles reikia surinkti, sukrauti, išgabenti ir perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Jeigu atliekų kiekis ypač didelis, tenka ieškoti specialios technikos. Visiems šiems darbams atlikti naudojami darbuotojų laikas ir įmonės lėšos, kurie galėtų būti skirti miškų priežiūrai, jaunų medynų ugdymui, gamtotvarkos darbams ir rekreacinės infrastruktūros atnaujinimui.  

Kur priduoti nebetinkamas naudoti padangas? 

Pasirūpinti nebetinkamomis naudoti padangomis galima jas keičiant autoservise. Servisas turi nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tokia galimybė numatyta ir padangų prekybos vietose: pardavėjas privalo nemokamai priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, neviršijančias iš jo perkamų arba ne seniau kaip prieš vienus metus pirktų padangų skaičiaus. Padangas perduodant ne pirkimo metu, reikia įrodyti jų pirkimo laiką.  

Dar viena galimybė – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Jose iš gyventojų nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Kad kelionė nebūtų veltui, prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo sąlygas, kiekio apribojimus ir darbo laiką.  

Didesnius padangų kiekius taip pat galima perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Ši paslauga gali būti mokama. Pasirinkus padangų išvežimo paslaugą, svarbu patikrinti, ar ją teikiantis asmuo arba įmonė turi teisę tvarkyti šias atliekas.   

Teršėjams gresia baudos – apie pažeidimus kviečiama pranešti 

Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, tačiau bendra bauda negali viršyti 6 tūkst. eurų. Be administracinės baudos, gali būti apskaičiuota ir pareikalauta atlyginti aplinkai padarytą žalą. Taigi neteisėtas atsikratymas padangomis gali kainuoti gerokai daugiau nei jų perdavimas teisėtam atliekų tvarkytojui.  

Radus išmestų padangų ar kitų atliekų, gyventojų prašoma jų vietą pažymėti žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, pridėti nuotraukų ir tikslų vietos aprašymą. Taip pat galima informuoti artimiausią VMU regioninį padalinį.  

Pastebėjus asmenis, kurie miške atsikrato padangomis ar kitomis atliekomis, reikėtų skambinti 112. Jei saugu, rekomenduojama užfiksuoti automobilio valstybinį numerį ir pažeidimo aplinkybes – ši informacija gali padėti nustatyti teršėjus. 

Padangos miške: žala aplinkai ir baudos teršėjams

Padangos miške: žala aplinkai ir baudos teršėjams Padangos miške: žala aplinkai ir baudos teršėjams ]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Oct 2026 15:00:00 +0200
<![CDATA[Nuspręsta leisti naujo nominalo - 3 eurų - monetas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuspresta-leisti-naujo-nominalo-3-euru-monetas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nuspresta-leisti-naujo-nominalo-3-euru-monetas

Svarbiausia naujiena: nuspręsta leisti naujo nominalo – 3 eurų – monetas. Pirmoji tokio nominalo moneta bus skirta Roko maršui. Ši tema surinko daugiausia visuomenės balsų, kai buvo renkama monetos tema. Monetą Roko maršui numatoma išleisti 2027 m. antrąjį ketvirtį. Jos tiražas – 1 250 vnt. 

Be to, nutarta į Monetų išleidimo planą įtraukti auksinę 100 eurų nominalo monetą, skirtą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Lietuvos aukščiausiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui II Jogailai (iš serijos „Lietuvos valdovai“) pagerbti. Ją numatoma išleisti 2027 m. ketvirtąjį ketvirtį 1 000 vnt. tiražu. Ši moneta pakeis Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui Jogailaičiui (iš serijos „Lietuvos valdovai“) skirtą kolekcinę monetą, kurios išleidimas bus perkeltas į vėlesnių Monetų išleidimo planą.

2027 m. taip pat numatoma išleisti:

  • pirmąjį ketvirtį – apyvartinių eurų monetų rinkinį, skirtą Daliai Grinkevičiūtei, Lidijai Meškaitytei ir Liūnei Sutemai – trims iškilioms Lietuvos kūrėjoms, pagerbiant jų drąsą, kūrybingumą ir ištvermę istorinių išbandymų laikotarpiu. Šį rinkinį sudaro po vieną 1 euro cento, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų nominalų su Lietuvos nacionaline puse monetos. Rinkinio tiražas – 4 000 vnt.
  • trečiąjį ketvirtį – 2 eurų nominalo proginę monetą, skirtą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato 100-mečiui. Tiražas – 0,5 mln. vnt., iš jų 5 000 vnt. numizmatinėje pakuotėje.
  • trečiąjį ketvirtį – 2 eurų nominalo proginę monetą, skirtą Klaipėdai. Tiražas – 0,5 mln. vnt., iš jų 5 000 vnt. numizmatinėje pakuotėje; 
  • ketvirtąjį ketvirtį – 20 eurų nominalo monetą „Kaukas“ (iš serijos „Lietuvių mitinės būtybės“). Tiražas – 1 000 vnt. 

Anksčiau numatyta tema „Eureka! Moneta atradimams: paviršinės išilginės bangos“ bus aptariama svarstant vėlesnių metų monetų išleidimo planus. Atnaujintame 2027 m. monetų išleidimo plane ši tema kol kas nenumatyta.

Lietuvos banko inf.

Nuspręsta leisti naujo nominalo - 3 eurų - monetas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 27 Oct 2026 11:27:47 +0200
<![CDATA[Šmėklinės be nemalonių staigmenų]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smeklines-be-nemaloniu-staigmenu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/smeklines-be-nemaloniu-staigmenu Šiurpūs kostiumai, paslaptingos kaukės ir įspūdingos dekoracijos jau kurį laiką mus pasitinka prekybos centrų lentynose. Tačiau kad šventė nepaliktų nemalonių įspūdžių, svarbu pasirūpinti ne tik įspūdingu įvaizdžiu, bet ir šventinių prekių sauga. Tęsdama rudens patarimų kampaniją „Rinkis saugiai“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, į ką atkreipti dėmesį renkantis kostiumus, dekoracijas ir grimo priemones bei kaip jas saugiai naudoti.

Kostiumai ir kaukės

Rinkdamiesi šventinius kostiumus, ypač vaikams, atkreipkite dėmesį į jų medžiagas, konstrukciją ir gamintojo pateiktus įspėjimus. Patikrinkite, ar nėra lengvai atsiskiriančių smulkių detalių, ilgų virvelių ar aštrių elementų. Kaukės neturėtų riboti matymo, apsunkinti kvėpavimo ar varžyti judesių.

Vaikams žaisti skirti persirengimo kostiumai gali būti priskiriami žaislams. Tokiu atveju jiems taikomi žaislų saugos reikalavimai, įskaitant degumo reikalavimus ir privalomą CE ženklinimą.

Svarbu: kostiumus, perukus ir kitus degius aksesuarus laikykite atokiau nuo žvakių bei atviros liepsnos.

Dekoracijos

Prieš įsigydami dekoracijas patikrinkite jų paskirtį, ženklinimą, įspėjimus ir naudojimo instrukciją. Ne kiekviena žaislą primenanti dekoracija yra skirta vaikams žaisti.

Rinkdamiesi elektrines girliandas ar šviečiančias dekoracijas, apžiūrėkite laidus, jungtis ir baterijų skyrelius. Lauke naudokite tik tam pritaikytus gaminius. Pasirūpinkite, kad maži vaikai negalėtų pasiekti mažų baterijų.

Šviečiančius moliūgus ir kitas dekoracijas statykite atokiau nuo degių daiktų. Vietoje įprastų žvakių galite rinktis baterijomis maitinamas LED žvakes, laikydamiesi jų naudojimo instrukcijų.

Šventinis grimas

Šmėklinių įvaizdžiui kurti rinkitės tik tam skirtus kosmetikos gaminius. Patikrinkite jų sudėtį, ženklinimą, tinkamumo naudoti informaciją ir naudojimo nurodymus. Ne visi dažai ar blizgučiai tinka veidui, ypač sričiai aplink akis.

Jeigu oda jautri, prieš naudojimą verta išbandyti nedidelį gaminio kiekį ant mažo odos ploto, tačiau toks bandymas negarantuoja, kad alerginė reakcija nepasireikš.

Atsargiai rinkitės ir dekoratyvinius kontaktinius lęšius. Net regėjimo nekoreguojantys lęšiai gali pakenkti akims, todėl prieš juos naudodami pasitarkite su akių priežiūros specialistu ir laikykitės naudojimo bei higienos reikalavimų.

Siaubo parkai

Planuodami apsilankymą siaubo parke ar kitoje teminėje pramogoje, susipažinkite su organizatoriaus pateikta informacija. Patikrinkite amžiaus rekomendacijas ir dalyvavimo apribojimus, ypač planuodami lankytis su vaikais.

Šmėklinės gali būti šiurpios, tačiau jūsų pasirinkimai turi būti saugūs!

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos inf. 

Šmėklinės be nemalonių staigmenų

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 26 Oct 2026 12:05:41 +0200
<![CDATA[Jų yra kone kiekvienuose namuose: ar atpažįstate „greitąją elektroniką“?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ju-yra-kone-kiekvienuose-namuose-ar-atpazistate-greitaja-elektronika https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ju-yra-kone-kiekvienuose-namuose-ar-atpazistate-greitaja-elektronika Beveik 90 proc. Europos vartotojų turi vadinamosios „greitosios elektronikos“ (angl. Fast Tech) gaminių, 78 proc. jų įsigijo per pastaruosius metus, o 27 proc. nebereikalingus prietaisus išmeta į šiukšliadėžę, rodo elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijančios tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“ atliktas tyrimas. Spalio 14-ąją, minint Tarptautinę elektronikos atliekų dieną, ekspertai atkreipė dėmesį į sparčiai augančią nebrangių smulkių elektronikos prietaisų rinką. Jai priskiriami USB adapteriai, miniventiliatoriai, LED lemputės, smulkūs šviečiantys, mirgantys ir kiti elektroniniai žaislai bei kiti panašūs gaminiai.

Pigi elektronika – trumpam naudojimui?

Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorės Veronikos Masalienės, „greitosios elektronikos“ terminas pasirinktas neatsitiktinai – jis primena greitąją madą. Tokie gaminiai dažnai perkami dėl mažos kainos ir patogumo, naudojami palyginti trumpai, o vėliau lengvai pakeičiami naujais.

„Vartotojai tarsi susitaiko su trumpu nedidelių elektronikos prietaisų naudojimo laikotarpiu: sumokėjus nedaug, nesitikima, kad daiktas tarnaus ilgai. Vis dėlto net ir maži, nebrangūs elektronikos prietaisai, pasibaigus jų naudojimo laikui, neturėtų atsidurti buitinių atliekų konteineriuose ar metų metus gulėti stalčiuose. Juos svarbu pristatyti į specialias surinkimo vietas, kad vertingos medžiagos galėtų būti panaudotos dar kartą“, – atkreipė dėmesį V. Masalienė.

Kaip parodė „WEEE Forum“ užsakymu konsultacijų bendrovės „Bellegarde Scientific Consulting“ 12-oje Europos šalių atliktas tyrimas, 58 proc. apklaustųjų nurodė bent vieną „greitosios elektronikos“ gaminį, kurį naudojo ne ilgiau kaip šešis mėnesius. 39 proc. teigė bent vieną tokį gaminį išmetę nepanaudotą, panaudoję vos kartą arba nepraėjus nė mėnesiui nuo įsigijimo. Vis dėlto 61 proc. šių gaminių vartotojų liko jais patenkinti, o nepatenkinti buvo tik 8 proc.

Atskiras organizacijos „Material Focus“ tyrimas atskleidė, kad vien Jungtinėje Karalystėje per metus įsigyta daugiau nei pusė milijardo smulkių „greitosios elektronikos“ prietaisų – maždaug 16 per sekundę. Didelė dalis tokių gaminių parduodama interneto platformose.

Netinkamai išmesta elektronika kelia gaisrų pavojų

Nors smulkūs elektronikos prietaisai dažnai atrodo nepavojingi, juose yra ne tik vertingų, bet ir žmogaus sveikatai bei aplinkai kenksmingų medžiagų.

„Pagal paskirtį naudojami, nesugadinti ir mechaniškai nepažeisti prietaisai yra saugūs, tačiau juos pažeidus, iš elektronikos prietaisų į aplinką gali pasklisti žmogui ir gamtai kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų. Švinas ir kadmis gali pažeisti nervų sistemą ir smegenis. Daugeliui elektronikos prietaisų, tokių kaip belaidės ausinės, elektroniniai žaislai ar vienkartinės elektroninės cigaretės, reikalingos baterijos. Jose yra nikelio, kobalto ir ličio, o pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti“, – teigė V. Masalienė.

Ličio baterijų keliama gaisrų grėsmė aktuali ir atliekų tvarkymo įmonėms. Pavyzdžiui, Prancūzijoje gaisrų atliekų tvarkymo įrenginiuose, siejamų su ličio baterijomis, skaičius nuo 2019 iki 2023 m. padvigubėjo. Lietuvoje kasmet taip pat fiksuojama gaisrų atliekų tvarkymo įmonėse ir būstuose.

Prieš spausdami „Pirkti“ – pagalvokite

Kaip atpažinti elektronikos atliekas? Pašnekovė primena, kad bet kuris įrenginys, turintis kištuką, laidą ar bateriją, pasibaigus jo naudojimo laikui, turi būti tinkamai sutvarkytas – nesvarbu, koks mažas ar pigus jis būtų. Jo negalima mesti į bendrą mišrių atliekų konteinerį.

V. Masalienė atkreipia dėmesį, kad smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus ar telefonus, galima atnešti į didesnius prekybos centrus, kuriuose įrengtos specialios jų surinkimo talpos. Panaudotoms baterijoms skirtų dėžučių rasite ir mažose parduotuvėse.

Jei turite nebetinkamą naudoti šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitą stambią buitinę techniką, galite užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Užsisakius, pavyzdžiui, senos orkaitės išvežimą, kartu galima atiduoti ir nebereikalingus smulkius elektronikos prietaisus bei baterijas.

Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas taip pat galima bet kuriuo paros metu pristatyti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

Daugiau informacijos apie elektronikos, baterijų ir buitinės technikos atliekų surinkimo vietas bei nemokamą stambios technikos išvežimą rasite svetainėje www.atliekos.lt.

aai.lt inf. 

Jų yra kone kiekvienuose namuose: ar atpažįstate „greitąją elektroniką“?

]]>
jonavoszinios.lt Sun, 25 Oct 2026 09:47:40 +0200
<![CDATA[Ar Lietuvos mokslininkų kuriama dirbtinė mediena gali padėti išsaugoti miškus?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-lietuvos-mokslininku-kuriama-dirbtine-mediena-gali-padeti-issaugoti-miskus https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-lietuvos-mokslininku-kuriama-dirbtine-mediena-gali-padeti-issaugoti-miskus Spalio 24 d. minima Tarptautinė klimato kaitos diena, kurios simboliu neretai tampa medis. Sugerdami anglies dioksidą ir kaupdami anglį, miškai padeda reguliuoti klimatą, palaiko vandens apytakos ratą, be to – yra tūkstančių gyvybės formų namai. Todėl jų kirtimas ir išsaugojimas – itin aktualus klausimas ne tik gamtos mylėtojams: didėjantis medienos naudojimas gamyboje tampa iššūkiu tiek klimatui, tiek mokslininkams.

Vienas iš būdų sumažinti kertamų miškų kiekį yra pakartotinis medienos atliekų panaudojimas ir medžiagų gamyba iš kitų augalinių atliekų. Šiuo metu Lietuvos mokslininkai jau tiria dirbtinę medieną, pagamintą iš kviečių, šiaudų, kanapių ir kitų kultūrinių augalų. Tad ar jų kuriama technologija gali tapti ekologiška alternatyva įprastai medienai?

Atliekoms – antras gyvenimas

Dirbtinė mediena – tai medžiaga, kuri formuojama iš medienos ar kitų augalinės kilmės dalelių, sujungiant jas rišikliu.

„Mūsų kuriama dirbtinė mediena remiasi įprastos medienos gamybos principais: naudodami medienos daleles, įskaitant medienos atliekas, galime suformuoti didelių matmetų gaminius. Pagrindinis mūsų technologijos išskirtinumas tas, kad gaminio formavimo metu nereikia papildomai kaitinti iš išorės: daleles jungiantis rišiklis kietėja vykstant egzoterminei cheminei reakcijai, kurios metu išsiskiria šiluma. Taip išvengiama išoriniam kaitinimui reikalingų energijos sąnaudų. Jei šiluma gaminama deginant kurą, pavyzdžiui, gamtines dujas, anglį ar medieną, išsiskiria CO₂, mažesnis šilumos poreikis gali padėti sumažinti klimato kaitą skatinančias emisijas“, – pasakoja VILNIUS TECH Statybos fakulteto mokslininkė Aurelija Rimkienė.

Ateityje iš šios medžiagos būtų galima gaminti baldus, interjero detales, statybinius elementus ir neįprastos formos gaminius. Taip medienos atliekoms būtų suteikiamas antras gyvenimas. Mokslininkų komanda toliau tiria, kaip padaryti šią medžiagą atsparesnę lietui, saulei ir temperatūros pokyčiams, kad ją būtų galima naudoti ne tik viduje, bet ir lauke.

Be to, dirbtinė mediena statybose gali pakeisti daugelį medžiagų, naudojamų pastatų atitvaroms įrengti. Iš jos galima pagaminti rąstus, sijas, blokus, įvairias apdailines konstrukcijas. Taip pat dirbtinė mediena turi didelį pranašumą prieš natūralią medieną, nes jos gamybos metu į mišinį galima įvesti priedus, kurie pagerina jos savybes, pavyzdžiui, ji gali būti atspari ugniai ir vandens poveikiui, jai galima suteikti įvairių formų, matmenų ir spalvų.

Kaip augalinės atliekos gali padėti kovoti su klimato kaita?

Vienas svarbiausių dirbtinės medienos privalumų yra tai, kad ji padėtų sumažinti anglies dvideginio emisijas – būtent ši užduotis yra itin aktuali su klimato kaitos mažinimu dirbančiai VILNIUS TECH mokslininkei A. Rimkienei ir jos kolegoms.

Dirbtinės medienos gamybai galima panaudoti beveik visus kultūrinius ir nekultūrinius augalus bei jų dalis. Lietuvoje tokią medieną būtų galima gaminti iš šalyje užaugintų kviečių, miežių, avižų, rugių, kvietrugių, rapsų, kukurūzų šiaudų ir perdirbimo atliekų (pvz., pelų), medienos apdirbimo atliekų (t.y. šakų, kreivų stiebų, nuopjovų, drožlių, pjuvenų ir kt.), pluoštinių augalų (linų, kanapių) stiebų, įvairių augalų šieno, jūros dumblių, sudžiūvusių augalų lapų ir kt.

„Lietuvoje, kur daugiausia užauginama kviečių, susidaro dideli šiaudų kiekiai. Ūkio technika surenka ir atliekas, todėl jas lengva panaudoti biokurui, kompostui, pakratams ir pan., tačiau taip naudojant išsiskiria metanas ir (arba) anglies diokisdas. Tuo tarpu panaudojus šiaudus dirbtinės medienos gamybai, anglies junginiai kietame būvyje užkonservuojami 25–100 metų pagamintoje medžiagoje, tad taip atitolinamas jų išsiskyrimas į atmosferą CO₂ pavidalu, o, palyginti su šiaudų irimu be deguonies, galima išvengti ir metano susidarymo“, – paaiškina mokslininkė.

Vis dėlto nors Lietuvoje kviečių šiaudų susidaro didžiausi kiekiai, iš 1 hektaro gaunama tik 3–5 tonos. Ieškant galimybių užkonservuoti didesnius kiekius anglies junginių, labiau apsimokėtų auginti pluoštines kanapes, iš kurių per metus iš 1 hektaro vidutiniškai gaunama 6–10 tonų sausosios biomasės ir kuriose anglis sudaro maždaug 45–50 proc. sausosios augalų masės.

Dar vienas privalumas, kad sutvirtinant medžiagas vietoje cheminės kilmės klijų galima naudoti organinius rišiklius, gaminamus iš atsinaujinančių žaliavų arba tokius, kuriuose dalis iškastinės kilmės medžiagomis. Jų privalumas – galimybė sumažinti iškastinių žaliavų poreikį. Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijoje, vykdydami tyrimus, mokslininkai skirtingoms augalinėms žaliavoms – medienos atliekoms, kanapių spaliams ir miežių šiaudams – sutvirtinti naudoja skirtingus rišiklius, pavyzdžiui, kukurūzų krakmolą ir biologinės kilmės komponentų turintį poliuretaną.

Keičiant žaliavas, rišiklius ir gamybos sąlygas, gaunamos skirtingo tankio, stiprumo bei atsparumo drėgmei medžiagos. Iš lengvesnių medžiagų gali būti kuriama šilumos izoliacija, o tankesnių ir stipresnių – plokštės, baldų detalės ar nelaikančiųjų konstrukcijų elementai.

Ilgesnis medienos naudojimas – mažesnis poreikis kirsti miškus

Kovojant su klimato kaita svarbu ne tik tai, iš kokių žaliavų gaminame, bet ir kiek ilgai naudojame iš jų pagamintus gaminius. Lietuvos mokslininkų kuriama technologija leidžia medienos atliekas paversti naujais didelių matmenų gaminiais, todėl taip atsiranda galimybė mažinti naujos medienos poreikį ir ilgiau išsaugoti jau panaudotos medienos vertę.

„Augdami medžiai iš atmosferos pasisavina anglies dioksidą, o anglis lieka sukaupta medienoje ir iš jos pagamintuose gaminiuose. Užuot atliekas iš karto sudeginę, galime siekti jas panaudoti naujiems ilgaamžiams gaminiams gaminti ir taip pratęsti anglies saugojimo laiką. Todėl šios medžiagos potencialą siejame su ilgesniu medienos naudojimu, mažesniu pirminių žaliavų poreikiu ir galimybe atitolinti anglies grįžimą į atmosferą“, – paaiškina mokslininkė A. Rimkienė.

Pasibaigus iš medienos pagaminto gaminio naudojimo laikui, pirmiausia būtų siekiama jį perdirbti arba pritaikyti kitai paskirčiai. Viena galimų perdirbimo krypčių – susmulkinti ir panaudoti kaip dalį žaliavos naujiems gaminiams, pavyzdžiui, didelių gabaritų medienai. Taip mažinamas naujos medienos poreikis ir pratęsiamas anglies saugojimas gaminiuose.

„Jei įprastai medienai gaminti yra kertami miškai, alternatyvai gaminti naujų žemės plotų greičiausiai neprireiktų, nes būtų efektyviau panaudojami jau esami laukai, juose augintų maistinių augalų liekanos ir kitos medienos atliekos. Vis dėlto, dirbtinei medienai su įprasta konkuruoti sudėtinga, kadangi kertant mišką netaikomas joks tiesioginis taršos mokestis“, – sako mokslininkė.

Mokslininkai rengiasi kitam etapui

VILNIUS TECH mokslininkų iš augalinių atliekų kuriama dirbtinė mediena toliau tiriama, siekiant įvertinti jos savybes, ilgaamžiškumą, pritaikymo galimybes ir poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą – nuo žaliavų paruošimo iki gaminio pakartotinio naudojimo, perdirbimo ar galutinio sutvarkymo. Tačiau komanda jau yra pateikusi patento paraišką dėl armuotos dirbtinės medienos kompozito iš organinių atliekų ir poliuretano rišiklio bei statybinių elementų gamybos būdo.

Paraiškoje aprašoma medžiaga, sudaryta iš kanapių spalių, poliuretano ir stiklo pluošto armatūros, iš kurios būtų galima formuoti stambius statybinius gaminius.

„Šiomis medžiagomis jau domisi statybos sektoriaus atstovai. Tai skatina toliau gerinti jų savybes, tirti ilgaamžiškumą ir ieškoti galimybių pereiti nuo laboratorinių bandinių prie praktinio pritaikymo“, – sako mokslininkė Aurelija Rimkienė.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Ar Lietuvos mokslininkų kuriama dirbtinė mediena gali padėti išsaugoti miškus?

Ar Lietuvos mokslininkų kuriama dirbtinė mediena gali padėti išsaugoti miškus? Ar Lietuvos mokslininkų kuriama dirbtinė mediena gali padėti išsaugoti miškus? Ar Lietuvos mokslininkų kuriama dirbtinė mediena gali padėti išsaugoti miškus? Ar Lietuvos mokslininkų kuriama dirbtinė mediena gali padėti išsaugoti miškus? Ar Lietuvos mokslininkų kuriama dirbtinė mediena gali padėti išsaugoti miškus? ]]>
jonavoszinios.lt Sat, 24 Oct 2026 11:57:55 +0300
<![CDATA[Kur ištrūkti savaitgalį? 1100 vietų VMU žemėlapyje]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-istrukti-savaitgali-1100-vietu-vmu-zemelapyje https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-istrukti-savaitgali-1100-vietu-vmu-zemelapyje Ruduo – vienas tinkamiausių metų laikų pažinti Lietuvos miškus: takus nudažo įvairiaspalviai lapai ir atsiveria vasarą žalumos slėpti kraštovaizdžiai. Tokioms išvykoms ilgų atostogų nereikia – kartais pakanka pasirinkti dar nelankytą vietą netoli namų. Rasti ją padės Valstybinių miškų urėdijos (VMU) rekreacinių objektų žemėlapis, kuriame pažymėta daugiau kaip 1100 visoje Lietuvoje esančių pažintinių takų, stovyklaviečių, poilsiaviečių, apžvalgos aikštelių ir kitų lankymui pritaikytų objektų.

Nuo artimiausios poilsiavietės iki savaitgalio maršruto 

Interaktyviame žemėlapyje poilsio vietos galima ieškoti pagal adresą, miestą arba konkretų pavadinimą. Objektai taip pat filtruojami pagal VMU regioninį padalinį ir tipą – galima atskirai pasirinkti pažintinius takus, stovyklavietes, poilsiavietes, apžvalgos vietas ar pažintinius kompleksus. 

Paspaudus pasirinktą objektą, pateikiamas jo aprašymas, tiksli vieta, nuotraukos ir atsakingo VMU regioninio padalinio kontaktai. Žemėlapyje galima nurodyti ir kelionės pradžios adresą bei susidaryti maršrutą iki pasirinktos vietos. 

Taigi įrankis naudingas ne tik ieškant žinomų lankytinų objektų. Jis leidžia atrasti mažiau girdėtas vietas savo krašte, suplanuoti sustojimą ilgesnėje kelionėje ar išsirinkti norimo pobūdžio išvyką. 

Penki regionai – penkios kryptys rudens išvykai 

Žemaitija – Germanto pažintinis kompleksas 

Germanto valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje įrengta daugiau kaip 12 kilometrų pažintinių trasų. Per miškus vingiuojantys pėsčiųjų ir dviračių takai jungia Germanto ir Ilgio ežerus. Tai tinkama kryptis norintiems ne tik trumpai pasivaikščioti, bet ir susiplanuoti ilgesnį rudens maršrutą.

Mažoji Lietuva – Kukuliškių piliakalnio pažintinis objektas 

Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinyje įrengtas takų tinklas vingiuoja per brandų pajūrio mišką, palei šaltiniuotas griovas ir sraunius upokšnius. Pakeliui galima išvysti skroblų ir bukų alėjas, o įrengtais laiptais nusileisti iki Baltijos jūros. Čia stūkso ir archeologiškai vertingas Kukuliškių piliakalnis, menantis pirmąsias įtvirtintas pajūrio gyvenvietes. /

Suvalkija – Buktos gamtinis pažintinis takas 

Buktos giria išsiskiria pietvakarių Lietuvai būdingais liepiniais skroblynais, lapuočių miškais ir didele rūšių įvairove. Maždaug 2 kilometrų ilgio žiediniame take galima susipažinti su skroblynais, pelkėtais ir aliuviniais miškais, o užmirkusias vietas pereiti padeda įrengti lieptai. Rudenį ši vieta ypač patraukli dėl skirtingomis spalvomis nusidažančių lapuočių. Po pasivaikščiojimo galima pailsėti netoliese miškininkų įrengtoje poilsiavietėje su tvenkiniu. 

Aukštaitija – Pašilių stumbrynas 

Norintiesiems pasivaikščiojimą miške papildyti pažintimi su stumbrais verta aplankyti Pašilių stumbryną. Šiuos įspūdingus gyvūnus galima stebėti iš dengtos apžvalgos aikštelės, o šalia aptvaro įrengtos pavėsinės ir poilsio vietos. Apsilankymas suteikia galimybę iš arti pamatyti didžiausius Europos laukinius žinduolius ir ramiai praleisti laiką miško aplinkoje. Ši kryptis ypač tinka šeimoms su vaikais ir visiems, norintiems pažintinę išvyką suderinti su poilsiu gamtoje. Prieš vykstant rekomenduojama VMU rekreacinių objektų žemėlapyje pasitikrinti lankymo informaciją. 

Dzūkija – Varnikų pažintinis takas 

Beveik 4 kilometrų ilgio takas veda per kalvotą, ledyno suformuotą reljefą, seną mišką ir Ilgelio pelkę. Maždaug pusę maršruto lankytojai keliauja mediniu taku, šalia kurio telkšo keturi kadaise čia buvusio didelio ežero likučiai – Ilgelis, Baluošas, Piliškių ir Bevardis. Draustinyje aptinkama 118 samanų rūšių, retų grybų ir saugomų augalų, o lankytojams įrengtos apžvalgos bei atokvėpio vietos.

Viename žemėlapyje – visa Lietuva 

Šios penkios vietos – tik nedidelė VMU prižiūrimos rekreacinės infrastruktūros dalis. Rekreacinių objektų žemėlapyje galima rasti tiek trumpam sustojimui skirtų atokvėpio vietų, tiek ilgesnių pažintinių trasų, stovyklaviečių ir mažiau žinomų gamtos objektų. 

Pasirinkus objektą, žemėlapyje pateikiama tiksli jo vieta ir nuoroda į navigaciją, todėl galima iš karto sudaryti maršrutą nuo pasirinktos kelionės pradžios vietos. 

Prieš išvykstant verta įvertinti maršruto ilgį, atsižvelgti į oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama avalyne – rudenį takai, lieptai bei miško keliai gali būti šlapi ir slidūs. Lankytojų taip pat prašoma naudotis tik įrengtomis laužavietėmis, nepalikti atliekų, nevažiuoti transporto priemonėmis ten, kur tai draudžiama, ir netrikdyti laukinių gyvūnų. 

Rinkitės kryptį, planuokite maršrutą ir atraskite dar nematytas Lietuvos vietas.

Kur ištrūkti savaitgalį? 1100 vietų VMU žemėlapyje

Kur ištrūkti savaitgalį? 1100 vietų VMU žemėlapyje Kur ištrūkti savaitgalį? 1100 vietų VMU žemėlapyje Kur ištrūkti savaitgalį? 1100 vietų VMU žemėlapyje Kur ištrūkti savaitgalį? 1100 vietų VMU žemėlapyje Kur ištrūkti savaitgalį? 1100 vietų VMU žemėlapyje Kur ištrūkti savaitgalį? 1100 vietų VMU žemėlapyje ]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Oct 2026 18:00:00 +0300
<![CDATA[Siuntose – ir gyvi tarakonai, ir musių lervos. Ekspertas primena, ko dar negalima siųsti paštomatais ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuntose-ir-gyvi-tarakonai-ir-musiu-lervos-ekspertas-primena-ko-dar-negalima-siusti-pastomatais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/siuntose-ir-gyvi-tarakonai-ir-musiu-lervos-ekspertas-primena-ko-dar-negalima-siusti-pastomatais Šią vasarą „SmartPosti“ darbuotojams siuntose teko aptikti ir musių lervų bei sliekų žvejybai, ir gyvūnams šerti skirtų tarakonų ar vabalų. Nors gyvi masalai ir gyvūnų pašaras parduodami legaliai, nei per paštomatus, nei naudojantis įprastomis kurjerių paslaugomis jų siųsti negalima, o draudžiamų siųsti daiktų sąrašas apima ir gerokai daugiau iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodančių produktų. 

„SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje Vaidotas Kirkickas pabrėžia, kad gyvi organizmai siuntose kelia daugybę logistinių, estetinių ir higienos problemų. Pasak jo, gyvų vabzdžių siuntimas draudžiamas ne be priežasties – net ir kruopščiai supakuoti jie gali netyčia ištrūkti iš pakuotės ir apsunkinti siuntų tvarkymo procesus. Tai ypač aktualu siunčiant gyvus masalus, pavyzdžiui, musių lervas.

„Siuntų bendrovių infrastruktūra nėra pritaikyta gabenti jokiems gyviems organizmams – gyvūnams, paukščiams ar žuvims – nesvarbu, ar jie skirti auginti, žvejybai, ar šerti kitiems gyvūnams. Per paštomatus ar kurjerius taip pat negalima siųsti ir gyvų augalų“, – sako V. Kirkickas, prisimindamas, kad prieš dvejus metus Lietuvoje netgi pasitaikė atvejų, kuomet „SmartPosti“ darbuotojai siuntoje aptiko siunčiamus egzotinius gyvūnus.

„Dažnai žmonės mano, kad draudžiamų siųsti daiktų sąrašas yra perteklinis, tačiau realybė rodo ką kita. Per pastaruosius metus terminaluose teko susidurti ir su iš siuntos pabėgusiu pitonu, ir su leopardiniu gekonu, o Estijoje – su iš siuntos ištrūkusiu bičių aviliu. Tokie atvejai yra reti, tačiau jie aiškiai parodo, kodėl gyvų gyvūnų siuntimas nėra leidžiamas. Tokiose situacijose kyla rizika ne tik gyvūnų gerovei, bet ir darbuotojų saugumui bei kitų siuntų apsaugai. Svarbu žinoti, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti taikoma atsakomybė, o dėl incidento patirtos išlaidos gali būti išieškomos iš siuntėjo“, – sako „SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje.

Draudžiami įstatymais 

Oficialiame Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiamų siųsti daiktų sąraše taip pat yra greitai gendantys maisto produktai, biologinės ir infekcinės, radioaktyvios, sprogios, ėsdinančios, toksiškos bei degios medžiagos arba tokiomis galinčios tapti, paveiktos itin žemos ar itin aukštos temperatūros. Paštomatais ar per kurjerius taip pat negalima siųsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ginklų ir jų dalių bei šaudmenų. 

„Tais atvejais, kai daiktas yra visiškai legalus vienoje valstybėje, bet draudžiamas kitoje, jo per siuntų tarnybą siųsti taip pat negalima. Pavyzdžiui, Lietuvoje pilnametis asmuo gali visiškai teisėtai įsigyti pipirinių dujų balionėlį savigynai. Tuo tarpu Švedijoje toks balionėlis jau laikomas ginklu, todėl fiziniam asmeniui jo siųsti negalima – tokiam daiktui įvežti ir turėti Švedijoje reikalingas specialus leidimas. O Jungtinėje Karalystėje toks savigynai skirtas balionėlis apskritai yra draudžiamas“, – pavyzdį pateikia V. Kirkickas. 

Jis pabrėžia, kad visos minėtame oficialiame sąraše esančios medžiagos yra kažkuo pavojingos: gali sukelti gaisrą, sprogimą, cheminį nudegimą, apnuodyti, paskleisti infekciją ar kitu būdu kelti realų pavojų kurjerių, siuntų terminalų darbuotojų, siuntų adresatų bei aplinkinių žmonių sveikatai ar net gyvybei. 

Vadovaujantis „SmartPosti“ taisyklėmis, taip pat negalima siųsti ir grynųjų pinigų, banko kortelių, monetų, tauriųjų metalų, brangakmenių, vertybinių popierių, obligacijų, asmens ir kelionės dokumentų, leidimų bei kitų specialų statusą suteikiančių dokumentų. 

„Gali būti ribojamas ir tam tikrų skysčių siuntimas, nes jie iš nesandarios arba nuo smūgių neapsaugotos talpos gali išsilieti ir sugadinti kitus siuntinius ar rūšiavimo įrangą. Visus aštrius daiktus siųsti galima tik naudojant specialią apsauginę pakuotę, kuri garantuoja, kad įrankio ar kito daikto smaigalys nepradurs dėžės ir nesužalos žmonių“, – pasakoja  V. Kirkickas. 

Draudimai gali skirtis 

Atskiros siuntų bendrovės gali turėti ir daugiau papildomų daiktų, draudžiamų siųsti konkrečiai jų paštomatais ar per savo kurjerius. Pavyzdžiui, kai kurios siuntimui nepriima baterijų, magnetų, tabako, dūmų detektorių, medžioklės trofėjų, įvairių baliklių bei dažų, gėrimų, kuriuose alkoholio koncentracija viršija 70 proc. ir netgi nagų lako.

„Konkrečios siuntų bendrovės reikalavimai gali priklausyti ir nuo atskiro produkto sudėties, koncentracijos, kiekio ir netgi pakuotės, todėl, kilus abejonių, geriau iš anksto pasitikslinti pasirinkto vežėjo taisykles ir įsitikinti, kad planuojamas siųsti daiktas nepatenka į draudžiamųjų sąrašą“, – perspėja V. Kirkickas.

Pasak jo, prieš siunčiant bet kokią siuntą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar daiktas dėl savo savybių potencialiai gali kelti pavojų, pažeisti kitas siuntas ar sukelti nepatogumų transportavimo metu. Ekspertas primena, kad kai kuriais atvejais tokio daikto įprasta siuntų pervežimo paslauga siųsti negalima, arba jam gali būti taikomi specialūs siuntimo ir įpakavimo reikalavimai.

„Tai, ką galima laisvai įsigyti ir siųsti Lietuvoje, nebūtinai leidžiama importuoti į kitą šalį. Todėl prieš ruošiant tarptautinę siuntą, jos teisėtumą reikėtų tikrinti itin atidžiai – ne vien konkretaus vežėjo puslapyje, bet ir tos šalies muitinės bei pašto tarnybose“, – pataria V. Kirkickas.

 „SmartPosti“ pranešimas spaudai 

Siuntose – ir gyvi tarakonai, ir musių lervos. Ekspertas primena, ko dar negalima siųsti paštomatais 

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Oct 2026 14:00:00 +0300
<![CDATA[Iš Vilniaus į Berlyną – traukiniu: ką svarbu žinoti planuojant kelionę]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/is-vilniaus-i-berlyna-traukiniu-ka-svarbu-zinoti-planuojant-kelione https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/is-vilniaus-i-berlyna-traukiniu-ka-svarbu-zinoti-planuojant-kelione Traukiniu iš Vilniaus galima pasiekti ne tik Lenkijos miestus, bet ir vieną populiariausių Europos krypčių – Berlyną. LTG grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ traukiniams Lenkijos kryptimi kursuojant tris kartus per dieną, Vokietijos sostinė tampa lengvai pasiekiama ir keliaujantiems iš Lietuvos.

Berlynas – tą patį vakarą

Kelionę į Berlyną patogiausia pradėti anksti ryte. Kasdien 6:27 val. iš Vilniaus link Varšuvos pajudantis traukinys sustoja Lentvaryje, Žasliuose, Kaišiadoryse, Kaune, Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje, tad į kelionę patogu leistis ir šių miestų gyventojams. Apie 9 val. „LTG Link“ traukinys pasiekia Mockavą, kur keleivių laukia persėdimas į Lenkijos vežėjo „PKP Intercity“ traukinį ir tolesnė kelionė per Lenkiją.

Nuo Mockavos kelionė tęsiama Varšuvos link. Ši maždaug penkias valandas trunkanti atkarpa driekiasi per Trakiškę, Suvalkus, Augustavą ir Balstogę, tad pro traukinio langus galima stebėti besikeičiančius Lenkijos kraštovaizdžius. Kelionės metu „PKP Intercity“ traukinyje keleiviai taip pat gali įsigyti užkandžių ir šiltųjų gėrimų iš savitarnos aparatų.

Antrasis persėdimas laukia Varšuvos centrinėje geležinkelio stotyje, iš kurios kelionė tęsiama Berlyno kryptimi. Persėdimui Varšuvoje numatyta apie dvi valandas, todėl prieš tęsiant kelionę galima spėti papietauti ar trumpai pasivaikščioti po miestą. Berlyno link vykstančiame traukinyje paprastai veikia ir vagonas restoranas, kuriame galima įsigyti užkandžių bei karštųjų patiekalų.
 
Iš Vilniaus išvykus anksti ryte, Berlyną galima pasiekti 20:25 val. vakare.
 
Ką nuveikti Berlyne
 
Atvykus į Berlyną verta aplankyti žymiuosius Brandenburgo vartus, užsukti prie Reichstago, pasivaikščioti po Muziejų salą, kurioje įsikūrę keli garsūs miesto muziejai.
 
Besidomintiems geležinkeliais verta aplankyti Berlyno technikos muziejų, kuriame eksponuojami istoriniai lokomotyvai, vagonai ir kiti geležinkelių istoriją pasakojantys eksponatai.
 
Norintiems geriau pažinti Berlyno istoriją verta pamatyti Berlyno sienos memorialą ir spalvingąją East Side Gallery, o miesto panoramą apžvelgti iš Berlyno televizijos bokšto Aleksandro aikštėje.
 
Kelionei atgal – keli variantai  
 
Grįžti iš Berlyno į Vilnių traukiniu galima dviem būdais. Norint visą kelionę įveikti per vieną dieną, iš Berlyno reikėtų išvykti anksti ryte, apie 7:47 val. Išvykus šiuo reisu ir persėdus Varšuvoje, Vilnių galima pasiekti apie 23:25 val.
 
Nenorint kelionei skirti visos dienos, galima rinktis naktinį traukinį. Jis iš Berlyno išvyksta 21:51 val., o Varšuvą pasiekia apie 6 val. ryto. Toliau tęsiant kelionę Vilniaus kryptimi, sostinė pasiekiama 17:25 val. Planuojant šį maršrutą verta atkreipti dėmesį, kad naktiniame traukinyje miegamųjų kupė nėra.
 
Berlynas – tik viena iš krypčių, kurias iš Vilniaus galima pasiekti keliaujant traukiniu per Varšuvą. Iš Lenkijos sostinės geležinkeliu galima tęsti kelionę į Prahą, Vieną, Kyjivą ir kitus Europos miestus, todėl keleiviai gali rinktis iš daugybės skirtingų maršrutų ir planuoti ilgesnes keliones po Europą.

LTG inf.

Iš Vilniaus į Berlyną – traukiniu: ką svarbu žinoti planuojant kelionę

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 23 Oct 2026 11:30:00 +0300
<![CDATA[Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/su-andre-rieu-ir-andrea-bocelli-dirbes-dirigentas-meta-issuki-rimtai-klasikai-i-kauna-atveza-orkestra-fenomena https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/su-andre-rieu-ir-andrea-bocelli-dirbes-dirigentas-meta-issuki-rimtai-klasikai-i-kauna-atveza-orkestra-fenomena Gruodžio 22-ąją „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą Lietuvoje pasirodys Guido Dietereno vadovaujamas „The European Pop Orchestra“ – kolektyvas, kuriame klasikinis orkestras ir popgrupė veikia kaip vienas muzikinis organizmas. 

Kas nutinka, kai klasikinio orkestro dirigentas nusprendžia, kad scenoje per daug rimties? Kai Vivaldi gali susitikti su Avicii, operos arija – su popmuzikos hitu, o iškilmingą orkestro kulminaciją netikėtai pakeičia pokštas? Atsakymą gruodžio 22-ąją pirmą kartą išgirs ir pamatys Lietuvos publika. 

Į Kauną atvyksta olandų dirigentas, smuikininkas, aranžuotojas ir kompozitorius Guido Dieterenas su „The European Pop Orchestra“ – kolektyvu, kurio muzikinę formulę sunku sutalpinti į tradicinio simfoninio orkestro apibrėžimą. Per savo karjerą Dieterenas ir jo projektas dirbo su Andrea Bocelli, Lionel Richie, Diana Ross, „Simply Red“, DJ Afrojack ir kitais pasauliniais atlikėjais; Dietereno profesinėje istorijoje yra ir darbas su André Rieu. Tačiau į „Žalgirio“ areną jis atveža ne svetimų žvaigždžių programą, o daugiau kaip du dešimtmečius kurtą savo muzikinį pasaulį. 

„Orkestras tikrai nėra nuobodus ir pilkas“, – apie savo kolektyvą Nyderlandų NPO Radio 5 yra sakęs Guido Dieterenas.  

Ne simfoninis orkestras su popmuzikos priedu 

„The European Pop Orchestra“ oficialiai save apibrėžia kaip profesionalų poporkestrą, kuriame viename kolektyve sujungta popgrupė ir klasikinis orkestras. Būtent tokia konstrukcija leidžia laisvai judėti tarp muzikos žanrų ir jungti klasikinį skambesį su popmuzika, kino muzika bei šiuolaikiniu ritmu. Tai nėra simfoninis orkestras, retkarčiais atliekantis populiarių dainų aranžuotes – pop ir klasikos jungtis yra pati kolektyvo tapatybė. 

Šis principas aiškiai matomas repertuare. Naujoje „Pop Meets Classic“ programoje Hanso Zimmerio ir Ennio Morricone kino muzika minima greta DJ Avicii ir „Safri Duo“, o žinomos melodijos kaitaliojamos su paties Dietereno kompozicijomis. Ankstesniuose orkestro įrašuose greta klasikos ir kino muzikos skambėjo „We Will Rock You“, „Euphoria“, „Wake Me Up“, „Bella Ciao“ ir kiti kūriniai. 

Kad tai nėra vien rinkodaros apibūdinimas, parodė ir NPO Radio 5 eteris. Laidos vedėjui netikėtai pasiūlius orkestrui sugroti Avicii kūrinį „Hey Brother“, Dieterenui ir muzikantams buvo duotos vos kelios minutės pasiruošti. Orkestras iššūkį priėmė ir kūrinį atliko gyvai. Šis epizodas gerai paaiškina kolektyvo principą: klasikinė disciplina čia derinama su popmuzikos spontaniškumu. 

Nuo pasaulinių žvaigždžių iki savo muzikinio formato 

„The European Pop Orchestra“ oficialioje istorijoje – devyni platininiai CD ir DVD bei trys auksiniai leidiniai, gastrolės JAV, Kanadoje ir Kinijoje, didelės televizijos produkcijos Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Orkestras bendradarbiavo su Lionel Richie, „Simply Red“, Diana Ross, Andrea Bocelli, DJ Afrojack, Alessandro Safina ir kitais atlikėjais. Guido Dietereno oficialioje biografijoje nurodoma, kad jo projektų gyvus pasirodymus yra matę daugiau kaip 2,7 mln. žiūrovų. 

Pats orkestras gimė iš Dietereno noro sukurti kitokią orkestrinę produkciją. Studijuodamas Mastrichto konservatorijoje jis kartu su vaikystės draugu, popmuzikos klavišininku Falco Borsboomu pradėjo komponuoti ir aranžuoti muziką naujam formatui. Taip atsirado „Guido’s Orchestra“, vėliau tapęs „The Maestro & The European Pop Orchestra“. Šiandien oficiali projekto svetainė skelbia, kad „pop meets classic“ formulė vystoma jau daugiau kaip 25 metus. 

Ketvirta dirigentų karta – ir šeima scenoje 

Dietereno muzikinė biografija prasidėjo gerokai anksčiau už jo paties orkestrą. Jo prosenelis, senelis ir tėvas buvo dirigentai, todėl Guido yra ketvirtos kartos dirigentas šeimoje. Scenoje šalia jo – žmona, soprano solistė Wendy Kokkelkoren. Jiedu kartu muzikuoja daugiau kaip du dešimtmečius, o Wendy tapo viena svarbiausių „The European Pop Orchestra“ sceninio skambesio dalių. 

Wendy yra klasikinį išsilavinimą turinti dainininkė, studijavusi Mastrichto konservatorijoje. Jos operinis vokalas ir Dietereno energinga dirigavimo bei smuiko maniera sukuria dar vieną projekto kontrastą: klasikinė vokalo mokykla čia gali susitikti su popmuzikos ritmu ir teatrališku sceniniu veiksmu. 

„Penkios minutės juoko pailgina gyvenimą...“ 

Kauno programą Dieterenas sieja būtent su mintimi, kad orkestrinė muzika neprivalo būti iškilminga nuo pirmos iki paskutinės minutės. Oficialiai gruodžio 22-osios pasirodymas pristatomas kaip pirmasis „The Maestro & The European Pop Orchestra“ Kalėdų šou Lietuvoje – vakaras, kuriame jungiami muzika, magija ir humoras. 

„Aš seniai svajojau atvykti į Lietuvą ir padovanoti publikai neįprastą Kalėdų šou, kuris ne tik pakeltų nuotaiką, bet ir suteiktų jėgų bei energijos įveikti visas kliūtis. Sakoma, kad penkios minutės juoko pailgina gyvenimą. O mūsų dviejų valandų šou leis gyventi bent iki šimto metų“, – juokauja Guido Dieterenas. 

Būtent todėl lietuviškas programos pavadinimas „Kai klasika pokštauja!“ čia turi tiesioginę prasmę. Dieterenas neapsiriboja tradiciniu dirigento vaidmeniu: jis pats groja smuiku, bendrauja su publika, o orkestro programa kuriama taip, kad emocingas ar iškilmingas epizodas galėtų pereiti į energingą popmuzikos numerį ar humoristinę sceninę situaciją. 

Vienas vakaras Lietuvoje 

„The Maestro & The European Pop Orchestra“ Kalėdų šou „Kai klasika pokštauja!“ vyks gruodžio 22 d. 20 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tai vienintelis projekto pasirodymas Lietuvoje. Bilietus platina Bilietai.lt. 

Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną 

Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  Su André Rieu ir Andrea Bocelli dirbęs dirigentas meta iššūkį rimtai klasikai: į Kauną atveža orkestrą-fenomeną  ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Oct 2026 12:00:00 +0300
<![CDATA[Laikrodžius vėl suksime atgal: suskaičiavo, kiek tai kainuos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/laikrodzius-vel-suksime-atgal-suskaiciavo-kiek-tai-kainuos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/laikrodzius-vel-suksime-atgal-suskaiciavo-kiek-tai-kainuos Kaip ir kasmet – spalio pabaiga reiškia prasidedantį tamsųjį metų laiką. Spalio 25-ąją, sekmadienį laikrodžius pasuksime valanda atgal, o dienos taps dar trumpesnės. Idėja, gimusi dar I-ojo pasaulinio karo metais, turėjo padėti taupyti energijos išteklius. Tačiau ar tikrai trumpesnė diena vis dar reiškia mažesnes sąnaudas?

Trumpesnė diena tiesiogiai susijusi su anksčiau įjungiamu apšvietimu namuose, kitais buities įpročiais, kuriems be elektros energijos – niekaip. Galime daryti prielaidą, kad persukdami laiką ne tik nesutaupome, bet ir išleidžiame daugiau.

Konkretūs skaičiai, žinoma, individualūs ir susiję su vartojimo įpročiais, tačiau žvelgiant iš arčiau – kiek gali kainuoti papildoma valanda tamsos?

Viena valanda šviesos – kiek tai kainuoja?

Papildomos valandos apšvietimo kainą galima apskaičiuoti gana paprastai: lemputės galią reikia padauginti iš veikimo laiko ir elektros tarifo. Pavyzdžiui, 10 W LED lemputė per valandą sunaudoja 0,01 kWh elektros energijos. Jei ji šviečia viena valanda ilgiau, elektros sąnaudos padidėja būtent tokiu kiekiu.

„Dažnai manome, kad įjungta šviesa yra vienas pagrindinių elektros sąnaudų šaltinių namuose. Tačiau šiuolaikinės LED lemputės vartoja palyginti nedidelį kiekį elektros, todėl vienos lemputės veikimo valanda paprastai kainuoja labai nedaug. Didesnį skirtumą gali lemti bendras naudojamų šviestuvų skaičius, jų galia ir tai, kiek laiko jie paliekami įjungti. Visgi, namų ūkiui suma drastiškai neišaugs“, – sako „Enefit“ komunikacijos partneris Tadas Vaitelė.

Hipotetinė situacija – gyvename 2 kambarių bute. Kambariuose – po keturias lemputes. Tualete ir virtuvėje – dar tiek pat. Viso turime 16 lempučių. Bendras jų elektros energijos suvartojimas per valandą – 0,18 kWh. Per mėnesį – 5,58 kWh.

Įsivaizduokime, kad turime su birža susietą elektros tiekimo planą, o kilovatvalandė kainuoja tiek, kiek kainavo rugsėjį – 26,62 ct/kWh, jau įskaičiavus PVM ir kitas kainos dedamąsias. Tai reiškia, kad papildoma valanda apšvietimo namuose per mėnesį mums kainuoja 1,49 Eur.

Anot jo, net ir susumavus kitus buities įrenginius, kurių dėl laiko persukimo naudojame daugiau, elektros sąnaudų eilutės neturėtų reikšmingai skirtis. Taip, toks pokytis savaime nereiškia ir sutaupymo, tačiau apie gerokai augančias sąskaitų už elektrą eilutes kalbėti neverta.

Taupymo galimybės slypi ne tik apšvietime

Elektros sąnaudos namuose priklauso nuo daugybės veiksnių: naudojamos buitinės technikos, šildymo ir vėsinimo sprendimų, karšto vandens ruošimo, elektromobilio įkrovimo ir kitų poreikių. Todėl vertinant, kaip sumažinti sąskaitą, verta ne tik išsiaiškinti, kurie įrenginiai naudoja daugiausiai, bet ir atkreipti dėmesį – ar dabar palankus metas jais naudotis.

„Jeigu norime sumažinti elektros išlaidas, svarbu atskirti įpročius, kurie turi didelę įtaką sąskaitai, nuo tų, kurių poveikis nedidelis. LED apšvietimas jau yra gana efektyvus sprendimas. Daugiau galimybių sutaupyti gali suteikti tinkamai parinkta buitinė technika, racionalus jos naudojimas.

Apie tai vis daugiau kalbame su savo klientais, konsultuojame, kad jei vartotojas turi su biržą susieta elektros tiekimo planą – išnaudojus pigios kainos biržoje intervalus, sąskaitą galima sumažinti net ir žiemos mėnesiais. Pavyzdžiui, spalio 6 d. biržoje kone pusdienį elektros kaina buvo minusinė. Išnaudojus tokius intervalus, dėl laiko persukimo jaudintis tikrai nebereikės“, – teigia „Enefit“ atstovas.

Pavyzdžiui, jeigu skalbyklę ar indaplovę galima įjungti kitu metu ir niekas dėl to nenukenčia, verta patikrinti kiek elektra kainuoja šiuo metu.

Sistema – nuo I-ojo pasaulinio karo laikų

Vasaros ir žiemos laiko sistema Europoje pradėta taikyti dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai valstybės ieškojo būdų taupyti anglį ir kitus energijos išteklius. Tuomet ilgesnis šviesusis paros metas vakare turėjo sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. Nors per šimtemį pasikeitė ir mūsų gyvenimo būdas, ir elektros vartojimo struktūra – šia tvarka vis dar vadovaujasi visos Europos Sąjungos šalys.

„Šiandien elektros sąnaudas lemia gerokai daugiau veiksnių nei vien apšvietimas. Nors anksčiau įjungiame šviesą, tai savaime nereiškia, kad reikšmingai išaugs visos namų ūkio išlaidos elektrai. Todėl, užuot nerimavus dėl valanda pasikeitusio dienos ritmo, verta daugiau dėmesio skirti įpročiams, kurie gali turėti didesnę įtaką elektros sąskaitai. Laikrodžius persukame du kartus per metus, o galimybę vartoti elektrą sumaniau turime kasdien“, – sako T. Vaitelė.

 „Enefit“ pranešimas spaudai 

Laikrodžius vėl suksime atgal: suskaičiavo, kiek tai kainuos

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Oct 2026 10:00:00 +0300
<![CDATA[Tarptautinis auditas: ilgėjanti gyvenimo trukmė įpareigoja valstybes keisti požiūrį į visuomenės senėjimą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarptautinis-auditas-ilgejanti-gyvenimo-trukme-ipareigoja-valstybes-keisti-poziuri-i-visuomenes-senejima https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/tarptautinis-auditas-ilgejanti-gyvenimo-trukme-ipareigoja-valstybes-keisti-poziuri-i-visuomenes-senejima Tarptautinio lygiagretaus audito „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ metu devyniose valstybėse [1] įvertinta, kaip jos rengiasi visuomenės senėjimo keliamiems iššūkiams ir ar yra pasirengusios užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę. 
  
Vyresnio amžiaus žmonių gerovė ir gyvenimo kokybė išėjus į pensiją tarptautiniame audite nagrinėta Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio pavyzdžiu. Remiantis šių valstybių nacionalinių auditų rezultatais, palyginta, kokios galimybės vyresnio amžiaus žmonėms sudaromos siekiant tęsti darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus ir kaip valstybės sprendžia vienišumo problemą. Lietuvos situacija įvertinta Valstybės kontrolės pavasarį atlikto valstybinio audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ rezultatuose.
  
Tarptautinio audito duomenimis, iki 2050 m. audituotose [2] šalyse tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais, o vyresnio amžiaus žmonių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 2000–2024 m. nuosekliai augo visose valstybėse. Šios demografinės tendencijos didina spaudimą sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, pensijų ir socialinės apsaugos sistemoms. Lietuvoje šis iššūkis taip pat tampa vis aktualesnis. Valstybės kontrolės audito duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. šalies gyventojų buvo 60 metų ir vyresni, o iki 2100 m. ši dalis, prognozuojama, išaugs iki 43,5 proc.
  
„Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didžiulis visuomenės pasiekimas, tačiau kartu ji kelia valstybei labai konkretų klausimą – ar žmonėms sudarome galimybes ne tik ilgiau gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems, dalyvauti visuomenės gyvenime? Senėjimo politika negali apsiriboti deklaracijomis ar pavienėmis priemonėmis. Reikia aiškių tikslų, atsakomybės ir sprendimų, kurie pasiektų konkretų žmogų:  sudarytų galimybes norintiems tęsti profesinę veiklą, mokytis, dalyvauti bendruomenės gyvenime, o patiriantiems vienišumą ar stokojantiems pagalbos – gauti reikalingas paslaugas. Neįsivaizduoju demografijos politikos be senėjimo politikos, todėl raginu, rūpinantis gimstamumu, nepamiršti ir aktyvaus senėjimo strategijos“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumas artimas EBPO vidurkiui, tačiau trūksta konkrečių užimtumo tikslų
  
Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio vyresnio amžiaus asmenų galimybės tęsti darbinę veiklą išėjus į pensiją – nevienodos. Lietuvoje 2024 m. dirbo 13,2 proc. 65 m. ir vyresnių gyventojų – panašiai kaip vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse (13,7 proc.). Tuo metu Lenkijoje šios amžiaus grupės užimtumo lygis siekė 6,1 proc., o Izraelyje – 21,1 proc. 
  
Lietuvoje sudarytos galimybės dirbti ir kartu gauti visą senatvės pensiją, tačiau Lietuva ir Lenkija nėra nustačiusios konkrečių siektinų pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų. Izraelis tokius tikslus yra išsikėlęs – iki 2030 m. siekia, kad dirbtų 43,5 proc. 67–74 metų vyrų ir 28,5 proc. šio amžiaus moterų. Nepaisant to, audito išvadose pažymima, kad visose trijose šalyse taikomų priemonių nepakanka, siekiant reikšmingai padidinti norinčių ir galinčių dirbti vyresnio amžiaus žmonių galimybes tęsti profesinę veiklą.
  
Izraelyje įgyvendinama programa „Seniors at Work“, kuria siekiama keisti darbo rinkos požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus ir sudaryti jiems daugiau galimybių įsidarbinti. Programa padeda 60 metų ir vyresniems žmonėms ieškoti darbo, suteikia tam reikalingų įgūdžių ir tarpininkauja ieškant tinkamų darbo vietų. Šalyje taip pat veikia speciali vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo valstybės tarnyboje programa.
  
Kokių priemonių reikia, siekiant didinti norinčių ir galinčių dirbti pensinio amžiaus asmenų užimtumą derinant darbą ir pensiją, Valstybės kontrolė yra įvardijusi ir pavasarį atlikto valstybinio audito rekomendacijose. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) rekomenduota panaikinti amžiaus apribojimus dirbti viešajame sektoriuje, priimti sprendimus dėl lankstaus darbo, papildomų garantijų, sveikatinimo ar kitų palaikymo priemonių diegimo vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į identifikuotus jų poreikius, numatyti ir įgyvendinti kompleksines pasirengimo pensijai priemones priešpensinio amžiaus asmenims, kurios padėtų sklandžiai pereiti į naują gyvenimo etapą pensijoje ir išlikti aktyviems visuomenės gyvenime ir (ar) darbo rinkoje, taip pat strateginio planavimo dokumentuose nustatyti siektiną pensinio amžiaus asmenų užimtumo lygį ir stebėti jo pokyčius.
  
Vienišumas – pripažįstama problema, tačiau jį patiriantys žmonės lieka nepastebėti
  
Vienišumas – dar viena problema, kurią nagrinėjo Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio auditoriai. Nors šalyse taikomos skirtingos priemonės, tarptautinis auditas atskleidė, kad visose trijose valstybėse trūksta veiksmingų būdų vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms atpažinti ir jiems reikalingai pagalbai užtikrinti.
  
Valstybės kontrolės audito metu atlikta apklausa parodė, kad 34,5 proc. vyresnio amžiaus respondentų per pastaruosius metus labai dažnai, dažnai arba kartais jautėsi vieniši. Net 87 proc. vienišumą patyrusių apklaustųjų nesikreipė pagalbos, o 52 proc. nedalyvavo veiklose, kurios galėtų padėti sumažinti vienišumo jausmą.
  
Lietuvoje vienišumas strateginiuose dokumentuose nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, trūksta jo matavimo rodiklių ir už sistemingą vienišų senjorų nustatymą atsakingos institucijos. Panaši situacija stebima ir kitur: Lenkijoje vienišumas nėra matuojamas oficialiais rodikliais, o Izraelyje, nors rodiklis matuojamas, atpažįstama tik 18 proc. vienišų vyresnio amžiaus asmenų. Tai rodo, kad vien problemos pripažinimo ir jos masto stebėsenos nepakanka, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, todėl būtini sprendimai.
  
Izraelyje diegiamas vyresnio amžiaus žmonių gerovės rodiklių žemėlapis yra vienas iš pavyzdžių, kaip būtų galima prisidėti siekiant spręsti vyresnio amžiaus asmenų vienišumo problemą. Siekdama proveržio šioje srityje, Valstybės kontrolė dar šių metų pavasarį SADM rekomendavo įvertinti vienišumo poveikį asmenų psichikos ir fizinei sveikatai, jų gyvenimo kokybei bei valstybės socialinėms ir sveikatos apsaugos sistemoms, nustatyti vienišumo prevencijos ir mažinimo tikslą, vyresnio amžiaus asmenų vienišumo lygio rodiklį ir siektiną jo reikšmę, vertinimo kriterijus vienišiems asmenims identifikuoti, suplanuoti priemones vienišumui mažinti ir numatyti priemones, skatinančias vienišus asmenis kreiptis pagalbos.
  
Kryptis jau yra, tačiau svarbiausia – priemonių poveikis
  
Bendrosios tarptautinio audito išvados atskleidžia, kad valstybėms svarbu pereiti nuo deklaruojamų politikos krypčių prie konkrečių finansavimu pagrįstų veiksmų, aiškių atsakomybių ir išmatuojamų rezultatų. Tam būtinas ilgalaikis ir skirtingas valstybės politikos sritis apimantis požiūris, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė reikštų ir geresnę sveikatą, didesnį savarankiškumą bei aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime.
  
Lietuvoje 2026 m. birželį priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti šios srities politikos koordinavimą ir aiškiau apibrėžti institucijų atsakomybes. Vis dėlto tarptautinio audito rezultatai primena, kad vien teisinių ir strateginių pagrindų nepakanka – tikroji pažanga priklausys nuo to, kaip numatyti sprendimai bus įgyvendinti ir kokį apčiuopiamą pokytį jie sukurs vyresnio amžiaus žmonių gyvenime. 
  
Įgyvendindamos Valstybės kontrolės rekomendacijas, SADM, Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsipareigojo įgyvendinti konkrečias priemones dėl užimtumo, savanoriškos veiklos, socialinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumo. Svarbu, kad šios priemonės būtų įgyvendintos laiku, kaip įsipareigota. Tuo tarpu Kultūros ministerijos pasiūlytos priemonės, auditorių vertinimu, neorientuotos į praktinius pokyčius, siekiant padidinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį į kultūrines veiklas.

[1]  Tarptautiniame lygiagrečiame audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ dalyvavo devynios aukščiausiosios audito institucijos: Albanijos, Izraelio, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Šiaurės Makedonijos, Paragvajaus, Portugalijos ir Slovakijos.
  

[2]  Albanija, Izraelis, Lenkija, Lietuva, Malta, Šiaurės Makedonija, Paragvajus, Portugalija, Slovakija.

Valstybės kontrolės inf.

Tarptautinis auditas: ilgėjanti gyvenimo trukmė įpareigoja valstybes keisti požiūrį į visuomenės senėjimą

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 22 Oct 2026 08:45:00 +0300
<![CDATA[Patikrinus religines bendruomenes nustatyti teisėto darbo su vaikais reikalavimų neatitikimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patikrinus-religines-bendruomenes-nustatyti-teiseto-darbo-su-vaikais-reikalavimu-neatitikimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/patikrinus-religines-bendruomenes-nustatyti-teiseto-darbo-su-vaikais-reikalavimu-neatitikimai Vaiko teisių gynėjai baigė pirmąjį religinių bendruomenių patikrinimo etapą. Šiuo metu jau yra patikrintos visos katalikų bažnyčių bendruomenės, patikrinimai vykdyti – Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Vilkaviškio vyskupijose bei Kauno ir Vilniaus arkivyskupijose. Iš viso patikrinti 1447 religinių bendruomenių darbuotojai bei savanoriai. 

Patikrinimai kitų konfesijų religinėse bendruomenėse vis dar vyksta, juos planuojama baigti šiais metais. 

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, nustatyta, kad dauguma, t. y. 1 404 religinių bendruomenių darbuotojų ir savanorių, turėjo galiojantį QR kodą. Vis dėlto 43 žmonės patikrinimo metu jo dar neturėjo. 

„Dauguma tikrintų žmonių reikalavimus atitiko ir turėjo galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. Vaikų saugumas priklauso ir nuo atsakingo požiūrio į kiekvieną su jais dirbantį žmogų. Šie patikrinimai padeda įsitikinti, kad visose organizacijose ir bendruomenėse vaikams kuriama saugi aplinka. “, – sako I. Skuodienė. 

Galiojančius QR kodus turėjo visi Vilniaus arkivyskupijoje tikrinti žmonės. Kitose tikrintose vyskupijose ir arkivyskupijoje nustatyta pavienių atvejų, kai QR kodų nebuvo. 

Visose tikrintose vyskupijose ir arkivyskupijose nustatyti atvejai, kai QR kodai buvo išsiimti vėliau, nei numato teisės aktai. Iš visų turinčių QR kodą žmonių, 151 QR kodą išsiėmė pavėluotai. 

Patikrinimo metu religinių bendruomenių buvo prašoma pateikti informaciją apie Bažnyčioje tarnaujančius kunigus, kunigus-rezidentus, klebonus, parapijos asmenis, tarnautojus ir kitus dvasininkus bei asmenis, kurių vykdoma veikla, tarnystė ar teikiamos paslaugos yra susijusios su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Buvo vertinama, ar šie turi galiojantį QR kodą, kada prasidėjo jų tarnystė ar kita veikla, kada buvo išduoti QR kodai ir kada jie buvo tikrinti pačiose religinėse bendruomenėse. 

  • Kaišiadorių vyskupijoje patikrinta 100 žmonių, iš jų QR kodo iš viso neturėjo 4, o pavėluotai išsiėmė 8 žmonės.
  • Panevėžio vyskupijoje patikrinta 69 žmonės, iš jų QR kodo iš viso neturėjo 2, o pavėluotai išsiėmė 1 žmogus.
  • Šiaulių vyskupijoje patikrinta 151 žmogus, iš jų QR kodo iš viso neturėjo 2, o pavėluotai išsiėmė 41 žmogus.
  • Telšių vyskupijoje patikrinta 342 žmonės, iš jų QR kodo iš viso neturėjo 4, o pavėluotai išsiėmė 17 žmonių.
  • Vilkaviškio vyskupijoje patikrinta 91 žmogus, iš jų QR kodo iš viso neturėjo 2, o pavėluotai išsiėmė 12 žmonių.
  • Kauno arkivyskupijoje patikrinta 466 žmonės, iš jų QR kodo iš viso neturėjo 29, o pavėluotai išsiėmė 33 žmonės.
  • Vilniaus arkivyskupijoje patikrinta 228 žmonės, iš jų QR kodą turėjo visi, tačiau pavėluotai išsiėmė 39 žmonės. 

Šiuo metu dėl galimų pažeidimų atliekami tolimesni tyrimai, juos baigus bus aiškus tikslus pažeidimų mastas. Už QR kodo savalaikį patikrinimą atsako darbdaviai – šiuo atveju arkivyskupijos, vyskupijos ir parapijos. 

Primename, kad nuo 2024 m. darbdaviams, darbuotojams, savanoriams, praktikantams, religinių bendruomenių nariams ir pan. galioja reikalavimas – turėti teisėto darbo su vaikais kodą, kuris užtikrina, jog suaugusieji, su kuriais vaikai savo kasdienybėje susitinka, bendrauja, kartu mokosi ar naudojasi jų teikiamomis paslaugomis, turi teisę dirbti su vaikais, nes nėra teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ar suaugusiuosius, taip pat ir už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. 

Svarbu žinoti, kad visos įstaigos bei organizacijos yra įpareigotos patikrinti su vaikais dirbsiančius žmones ne tik prieš juos įdarbinant, bet ir vėliau – bent kartą per metus, siekiant įsitikinti, jog šie žmonės yra tinkami darbui su vaikais. Nesilaikant reikalavimų gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama bauda. 

Tėvams svarbu žinoti, kad šalia jų vaikų yra tik pačių geriausių ketinimų turintys žmonės. Tad tėvai gali paprašyti, kad su vaikais dirbančios įstaigos ar organizacijos pateiktų įrodymus, jog visi jose su vaikais kontaktą turintys žmonės – darbuotojai, praktikantai, savanoriai ir kt. – turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą.  

Kilus klausimų, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Patikrinus religines bendruomenes nustatyti teisėto darbo su vaikais reikalavimų neatitikimai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Oct 2026 13:30:00 +0300
<![CDATA[Teismas panaikino Konkurencijos tarybos nutarimo dalį dėl UAB „EMSI“ skirtos daugiau kaip 1 mln. eurų baudos]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teismas-panaikino-konkurencijos-tarybos-nutarimo-dali-del-uab-emsi-skirtos-daugiau-kaip-1-mln-euru-baudos https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/teismas-panaikino-konkurencijos-tarybos-nutarimo-dali-del-uab-emsi-skirtos-daugiau-kaip-1-mln-euru-baudos Regionų administracinis teismas patenkino UAB „EMSI“ skundo dalį ir panaikino Konkurencijos tarybos 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo dalį, kuria bendrovė buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo reikalavimus, nepranešusi apie dvi koncentracijas ir įgyvendinusi jas be Konkurencijos tarybos leidimo. Konkurencijos taryba koncentracijomis laikė UAB „EMSI“ sandorius, kuriais bendrovė įsigijo ir išsinuomojo turtą, susijusį su keturiomis degalinėmis Vilniuje, Vilniaus rajone ir Kaune. Už šiuo pažeidimus bendrovei skirta 1 022 170 Eur bauda.

UAB „EMSI“ skunde teismui teigė įsigijusi ne savarankiškai veikiančius verslo vienetus, o nekilnojamąjį turtą, į kurį, norint pradėti vykdyti degalinių veiklą, reikėjo papildomai nemažai investuoti. Todėl, bendrovės nuomone, šie sandoriai negalėjo būti laikomi koncentracijomis, apie kurias privaloma iš anksto pranešti Konkurencijos tarybai.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatavo, kad Konkurencijos taryba nesurinko pakankamos, patikimos, nuoseklios įrodymų visumos, jog UAB „EMSI“ įgijo ar perėmė kitų mažmeninės prekybos degalais rinkoje veikusių ūkio subjektų kontrolę.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Konkurencijos taryba išsamiai neištyrė, ar sandorių sudarymo metu perduotas turtas iš tiesų sudarė savarankiškai veikiantį degalinių verslą. Nebuvo pakankamai įvertinta, ar ginčo objektuose tuo metu faktiškai veikė degalinės, kokios jų verslo sudedamosios dalys buvo perduotos ir ar perimtas turtas leido UAB „EMSI“ iš karto ar per trumpą laiką pradėti veiklą rinkoje be reikšmingų papildomų investicijų.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas nebuvo pakankamai išsamus, o surinktų įrodymų nepakako konstatuoti, jog UAB „EMSI“ pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus dėl koncentracijų. Teismas konstatavo, kad priimant ginčytą nutarimą buvo padarytos esminės procedūrinės ir teisės taikymo klaidos, todėl panaikino atitinkamus Konkurencijos tarybos nutarimo punktus ir bendrovei pritaikytą sankciją.

Bylos dalį dėl Konkurencijos tarybos nustatyto įpareigojimo UAB „EMSI“ per tris mėnesius nutraukti pažeidimą, t. y. gauti leidimus koncentracijoms arba imtis veiksmų ankstesnei padėčiai atkurti ar pažeidimo pasekmėms pašalinti, teismas nutraukė, nes bendrovė šios skundo dalies atsisakė.

Ši teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Administracinė byla Nr. eI4-5411-641/2026

Regionų administracinio teismo inf. 

Teismas panaikino Konkurencijos tarybos nutarimo dalį dėl UAB „EMSI“ skirtos daugiau kaip 1 mln. eurų baudos

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Oct 2026 12:30:00 +0300
<![CDATA[Ar pacientas turi žinoti, kad jo gydyme dalyvavo dirbtinis intelektas?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-pacientas-turi-zinoti-kad-jo-gydyme-dalyvavo-dirbtinis-intelektas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-pacientas-turi-zinoti-kad-jo-gydyme-dalyvavo-dirbtinis-intelektas Dirbtinis intelektas (DI) medicinoje vis dažniau padeda ne tik tvarkyti administracinius procesus, bet ir priimti klinikinius sprendimus. Jei DI naudojamas dokumentams rūšiuoti ar pacientų srautams valdyti, papildomo informavimo paprastai neprireikia. O kaip tuo atveju, kai algoritmas analizuoja MRT ar kitus medicininius vaizdus, įvertina naviko piktybiškumo tikimybę, prognozuoja ligos eigą, rekomenduoja gydymo metodą ar kitaip pateikia rezultatą, kuriuo gydytojas reikšmingai remiasi, priimdamas individualų klinikinį sprendimą? Ar pacientas tokiais atvejais turi teisę žinoti ne tik galutinę diagnozę ir siūlomą gydymą, bet ir kokį vaidmenį jame atliko DI, komentuoja advokatų kontoros WIDEN vadovaujantis teisininkas, advokatas Algirdas Misevičius. 

Ką nurodo teisės aktai

Lietuvos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas pacientui suteikia teisę gauti informaciją apie jo sveikatos būklę, diagnozę, taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ir tyrimo būdus, jų riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti siūlomo gydymo. Be to, informuotas sutikimas laikomas tinkamu tik tada, kai pacientas yra gavęs pakankamą ir aiškią informaciją.

„Todėl galima kelti prielaidą, kad tais atvejais, kai DI sistema tampa reikšminga diagnostikos ar gydymo proceso dalimi, jos naudojimo faktas, o tam tikrais atvejais ir esminiai jos apribojimai, gali tapti informacijos, būtinos pacientui priimti pagrįstą sprendimą, dalimi“, – sako A. Misevičius.

Pasak WIDEN teisininko, gali būti svarbu paaiškinti, kad tyrimo rezultatą papildomai vertino DI sistema, kokiu tikslu ji buvo naudojama, ar jos rezultatas buvo tik rekomendacinio pobūdžio, ar turėjo reikšmingos įtakos gydytojo sprendimui, taip pat tai, kad galutinį klinikinį sprendimą priėmė gydytojas. Jei konkrečiu atveju tai reikšminga, pacientui gali būti svarbu žinoti ir pagrindinius sistemos apribojimus ar galimos klaidos tikimybę.

Toks požiūris dera ir su ES Dirbtinio intelekto akto (DI akto) – Reglamento (ES) 2024/1689 – logika. Didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemoms, kurių teikiama informacija gali turėti didelį poveikį ir asmens sveikatos sprendimams, kuriuos priima gydytojas, nustatomi skaidrumo bei žmogaus vykdomos priežiūros reikalavimai: sistema turi būti pakankamai skaidri, kad ją naudojantis subjektas galėtų tinkamai interpretuoti jos rezultatus, o naudojimo instrukcijose turi būti pateikta informacija apie sistemos paskirtį, tikslumą, veikimo apribojimus ir priemones, leidžiančias interpretuoti jos rezultatus.

„Paciento informavimas apie dirbtinio intelekto įrankius ir paciento sutikimas naudoti dirbtinio intelekto sistemas nėra tas pats dalykas. Vien tai, kad diagnostikos ar gydymo procese naudojamas DI, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju gydymo įstaiga turi gauti atskirą rašytinį „sutikimą naudoti dirbtinį intelektą“. Tačiau manau, kad toks sutikimas turėtų būti gautas, kai pacientui faktiškai siūlomas alternatyvus diagnostikos ar gydymo metodas, kurio esminė dalis yra paremta DI išvadomis ir rekomendacijomis. Lietuvos teisėje, jeigu konkrečioje įstaigoje galima rinktis diagnostikos ar gydymo metodus, pacientas turi būti apie tai informuojamas, o jo pasirinkimas patvirtinamas parašu“, – pabrėžia advokatas.

Kuo didesnę įtaką DI sistemos rezultatas turi konkretaus paciento diagnozei, gydymo pasirinkimui ar prognozei, tuo didesnė turėtų būti pacientui suteikiamos informacijos apimtis. Praktikoje konkretus informavimo ir sutikimo turinys priklausys nuo DI sistemos paskirties, jos vaidmens, teikiant konkrečią sveikatos priežiūros paslaugą, ir pacientui siūlomų alternatyvų.

Ar DI gali pakeisti patį rūpestingo gydytojo standartą?

Nors šiandien galima gana užtikrintai teigti, kad gydytojas neturi aklai pasitikėti DI, o DI pateikta išvada nepanaikina gydytojo pareigos ją kritiškai įvertinti ir priimti profesionalų klinikinį sprendimą, ilgainiui gali tekti kelti ir priešingą klausimą.

„Įsivaizduokime, kad tam tikrus onkologinius pakitimus kliniškai patvirtinta DI sistema nustato reikšmingai tiksliau nei vidutinis gydytojas. Sistema yra saugi, plačiai prieinama, o jos naudojimas jau tapęs įprasta klinikine praktika. Tarkime, paciento navikas lieka nepastebėtas, o gydytojas tokios sistemos nenaudojo, nors turėjo galimybę. Tokiu atveju teisinis klausimas gali būti jau ne, kodėl gydytojas pasitikėjo DI, o kodėl DI nebuvo panaudotas, nors galėjo būti panaudotas?“ – komentuoja advokatų kontoros WIDEN vadovaujantis teisininkas, advokatas Algirdas Misevičius.

Pakankamai patikimas ir kliniškai pripažintas DI ilgainiui gali tapti ne tik priemone, kurios netinkamas naudojimas vertinamas sprendžiant dėl sveikatos priežiūros specialisto ar įstaigos veiksmų. Tam tikromis aplinkybėmis DI nepanaudojimas taip pat gali tapti profesinio rūpestingumo standarto vertinimo dalimi.

DI sistemos diegimas medicinos įstaigoje – ne vien technologinis projektas

Gydymo įstaigoms jau dabar svarbu galvoti ne vien apie tai, kokią DI sistemą įsigyti, bet ir apie tai, kaip ji bus integruota į klinikinių sprendimų priėmimo procesą. Pasak teisininko, turėtų būti aišku, kas ir kuriame etape gauna dirbtinio intelekto pateiktą išvadą, ar gydytojas atlieka savarankišką klinikinį vertinimą, kaip elgiamasi, kai gydytojo ir algoritmo išvados nesutampa, ar toks nesutapimas ir gydytojo pasirinkimo motyvai dokumentuojami.

Ne mažiau svarbus sistemos atsekamumas – galimybė vėliau nustatyti, kokį rezultatą DI pateikė konkrečiam pacientui, kokia programinės įrangos versija tuo metu buvo naudojama ir ar sistema veikė pagal nustatytus parametrus.

Galiausiai turi būti aiški ir organizacinė atsakomybė: kas gydymo įstaigoje atsakingas už DI sistemos veikimo stebėseną, incidentų registravimą, atnaujinimų kontrolę ir reagavimą, pastebėjus galimą sistemos veikimo sutrikimą.

„Galime kelti prielaidą, kad klinikinį rezultatą vis dažniau formuos ne vienas subjektas, o visa sprendimų grandinė: gydytojas, dirbtinio intelekto sistema, gydymo įstaigos nustatytos procedūros, naudojami duomenys ir technologijos kūrėjas. Todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos, siekiančios integruoti DI į savo veiklos procesus, turėtų vertinti jo diegimą ne vien kaip informacinių technologijų projektą. DI integravimas reikalauja ir kompleksinio teisinio vertinimo, kuris leistų tinkamai apibrėžti įstaigos bei sveikatos priežiūros specialistų teises ir pareigas, valdyti kylančias rizikas ir iš anksto įvertinti galimos atsakomybės klausimus“, – sako A. Misevičius.

Advokatų kontoros WIDEN pranešimas

Ar pacientas turi žinoti, kad jo gydyme dalyvavo dirbtinis intelektas?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 21 Oct 2026 10:00:47 +0300
<![CDATA[Mokesčių pokyčių vis daugiau, aiškumo – mažiau: kuo tai gresia Lietuvai?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokesciu-pokyciu-vis-daugiau-aiskumo-maziau-kuo-tai-gresia-lietuvai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/mokesciu-pokyciu-vis-daugiau-aiskumo-maziau-kuo-tai-gresia-lietuvai Mokesčių pokyčiai verslui reiškia gerokai daugiau nei pasikeitusią mokestinę naštą – nuo jų gali priklausyti, ar įmonė investuos, plėsis ir kurs naujas darbo vietas. Pasaulinė KPMG apklausa rodo, kad reguliacinę riziką didžiausiu su mokesčiais susijusiu iššūkiu verslo augimui šiandien laiko daugiau nei trečdalis (37 proc.) organizacijų. Ekspertų teigimu, valstybių konkurencingumui vis svarbesnis tampa ne tik pats mokesčių dydis, bet ir tai, ar verslas gali numatyti, kokios taisyklės jo lauks po kelerių metų.

Tarp kitų reikšmingų iššūkių KPMG apklausos respondentai įvardijo duomenų saugumą ir vientisumą, tarptautinio reguliavimo sudėtingumą, geopolitinę įtampą bei sparčią technologijų kaitą. Vis dėlto būtent reguliacinė rizika minima dažniausiai.

Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG Mokesčių skyriaus vadovės bei partnerės Vitos Šumskaitės teigimu, priežastis yra paprasta – mokestiniai pokyčiai anksčiau ar vėliau tiesiogiai paliečia praktiškai kiekvieną verslą.

„Jei mokesčiai yra didinami, įmonėms tai reiškia ne tik didesnę mokestinę naštą, bet ir papildomas investicijas į IT sistemas, procesų peržiūrą, darbuotojų mokymus bei atitikties užtikrinimą. Be to, dažni teisės aktų pakeitimai apsunkina planavimą, nes verslas negali tiksliai įvertinti būsimų sąnaudų ir investicijų grąžos. Todėl reguliacinis stabilumas šiandien tampa svarbiu konkurencingumo veiksniu“, – sako V. Šumskaitė.

Dėl neapibrėžtumo atidedami sandoriai, persikeliama į kitas valstybes

KPMG tyrimo duomenimis, beveik pusė – 48 proc. – respondentų teigia, kad besikeičiantys reguliaciniai reikalavimai riboja verslo lankstumą, o net 65 proc. dėl reguliavimo ir politikos neapibrėžtumo yra atidėję ar iš naujo svarstę galimus sandorius.

Pasak V. Šumskaitės, praktikoje įmonėms neretai didžiausią problemą kelia ne pats mokestinis pakeitimas, o nežinojimas, kokių sprendimų galima tikėtis ateityje. Todėl dalis verslų delsia investuoti ar plėstis, neleidžia pinigų inovacijoms, atlyginimo augimui, o žmones darbina padaliniuose kitose šalyse, kol būsimos mokestinės ir reguliacinės sąlygos Lietuvoje tampa aiškesnės.

„Investuotojo sprendimą rinktis šalį lemia ne vien mokestinė aplinka – svarbūs ir darbo jėgos kvalifikacija, infrastruktūra ar rinkos potencialas. Tačiau dažni ir sunkiai prognozuojami mokestiniai pokyčiai didina neapibrėžtumą, apsunkina ilgalaikį planavimą ir finansinių prognozių rengimą, o tai gali paskatinti keisti sandorio sąlygas. Jei kyla abejonių dėl būsimos mokestinės naštos ar reguliacinių reikalavimų, investicijos gali būti atidedamos arba nukreipiamos į kitas valstybes“, – teigia ji.

Skirtumai įžvelgiami ir tarp Baltijos šalių. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniojo eksperto Ernesto Einorio, Estijoje ir Latvijoje pelno mokestis mokamas tik paskirstant pelną, todėl įmonėje investicijoms ar plėtrai paliekamas pelnas neapmokestinamas. Tuo metu Lietuvoje pelno mokestis mokamas kasmet, net jei pelnas reinvestuojamas, o išmokėjus jį savininkams – apmokestinamas dar kartą.

Lietuva kol kas – tarp pirmojo Europos dešimtuko

E. Einoris atkreipia dėmesį, kad, pagal Jungtinių Amerikos Valstijų mokesčių politikos tyrimų instituto „The Tax Foundation“ sudaromą „The European Tax Policy Scorecard“ reitingą, Lietuvos mokesčių sistema užima aštuntą vietą tarp 32 Europos valstybių.

Nors, pasak eksperto, tai nėra blogas rezultatas, Baltijos regione Lietuva atsilieka – Estijos mokesčių sistema šiame reitinge vertinama kaip konkurencingiausia Europoje, o Latvija užima ketvirtą vietą.

Be to, reitingas vertina 2025 m. galiojusius įstatymus ir dar neatspindi 2026 m. įsigaliojusių pakeitimų. Šiemet padidintas pajamų apmokestinimo progresyvumas, pradėtos sumuoti skirtingų rūšių pajamos, atsirado naujų išimčių, o pelno mokesčio tarifas per dvejus metus pakilo nuo 15 iki 17 proc.

„Tikėtina, kad Lietuvos vertinimas tiek pagal pajamų apmokestinimo konkurencingumą, tiek pagal pelno apmokestinimą blogės. Planuojant veiklą, būsimą grąžą ir finansavimo poreikį, būtina žinoti, kokios taisyklės galios po kelerių metų. Dažnai keičiami tarifai ir mokesčio bazė verčia įmones ir gyventojus perskaičiuoti planus ir didina investicinių projektų rizikingumą. Maža ir atvira Lietuvos ekonomika dėl trumpalaikių pajamų neturėtų aukoti stabilumo ir konkurencingumo“, – sako E. Einoris.

Kaip vieną reguliacinio neapibrėžtumo pavyzdžių jis įvardija 2026 m. pradėtą taikyti akcizą saldintiems gėrimams. Pasak eksperto, iki jo įsigaliojimo likus vos kelioms savaitėms verslams dar nebuvo paaiškinta, kaip mokestis bus apskaičiuojamas ir mokamas, kas laikoma pridėtiniu cukrumi ar kokiais dokumentais jo kiekį reikės grįsti – nauji išaiškinimai buvo teikiami mokesčiui jau įsigaliojus.

Be to, LLRI atstovo vertinimu, šis pakeitimas buvo pristatytas kaip priemonė gerinti visuomenės sveikatą, tačiau mokesčio konstrukcija su deklaruojamu tikslu prasilenkia – gėrimų koncentratai apmokestinami ne pagal cukraus kiekį, o pagal neskiesto produkto svorį ar tūrį.

Vien atitikties reikalavimams nebepakanka

E. Einoris priduria, kad ankstesnės Vyriausybės programoje buvo įtvirtintas pažadas neįvesti naujų mokesčių, tačiau dabartinės Vyriausybės programoje tokios nuostatos nebeliko. Tad, jo teigimu, prieš svarstant naujus mokesčių pakeitimus pirmiausia reikėtų įvertinti 2026 m. reformos poveikį ne tik biudžeto pajamoms, bet ir investicijoms bei aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlai.

Vis dėlto, anot KPMG atstovės, pastaraisiais metais susiduriama su itin sparčiais mokesčių srities pokyčiais: naujais skaidrumo reikalavimais, papildomomis ataskaitų teikimo pareigomis, tarptautinių mokesčių reformų įgyvendinimu ir griežtėjančiais mokesčių administratorių lūkesčiais.

Taip sparčiai kintant reguliavimui, įmonėms nebepakanka vien tinkamai vykdyti mokestines prievoles – vis svarbesnis tampa gebėjimas iš anksto pasirengti pokyčiams ir greitai prie jų prisitaikyti.

„Įmonės turėtų nuolat sekti teisės aktų pokyčius ir konsultuotis su mokesčių ar finansų specialistais. Kuo anksčiau jie įtraukiami planuojant investicijas, reorganizacijas ar naujus verslo modelius, tuo lengviau įvertinti pokyčių įtaką, rizikas ir galimybes. Įmonės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų duomenų ir IT sistemos leistų greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų“, – pabrėžia V. Šumskaitė.

„2026 KPMG Global Tax Readiness Dividend“ tyrimo metu apklausti 2 084 aukšto lygio vadovai iš 25 jurisdikcijų. 36 proc. respondentų buvo iš Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regiono, 34 proc. – iš Šiaurės ir Pietų Amerikų, 30 proc. – iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Apklausa vykdyta 2026 m. kovo 4–balandžio 9 dienomis.

59 proc. apklaustųjų buvo aukščiausio lygio ir vykdomosios grandies vadovai, 41 proc. – vyresnieji mokesčių bei kitų funkcinių sričių vadovai. Respondentai atstovavo mokesčių, finansų, teisės, rizikų valdymo, operacijų, strategijos, technologijų ir įmonių vadovybės funkcijoms. Tyrime dalyvavo bankininkystės, turto valdymo, draudimo, vartojimo ir mažmeninės prekybos, sveikatos priežiūros, gyvybės mokslų ir farmacijos, energetikos ir gamtos išteklių bei technologijų sektorių organizacijos. Jų metinės pajamos siekė nuo maždaug 436 mln. iki daugiau kaip 43,6 mlrd. eurų.

Visas tyrimas (anglų kalba): „2026 KPMG Global Tax Readiness Dividend“

KPMG Baltics pranešimas spaudai 

Mokesčių pokyčių vis daugiau, aiškumo – mažiau: kuo tai gresia Lietuvai?

Mokesčių pokyčių vis daugiau, aiškumo – mažiau: kuo tai gresia Lietuvai? Mokesčių pokyčių vis daugiau, aiškumo – mažiau: kuo tai gresia Lietuvai? ]]>
jonavoszinios.lt Thu, 15 Oct 2026 17:00:00 +0300
<![CDATA[Socialiniai tinklai rodo nesąmones? Ekspertas pataria, kaip pakeisti savo algoritmą ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniai-tinklai-rodo-nesamones-ekspertas-pataria-kaip-pakeisti-savo-algoritma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialiniai-tinklai-rodo-nesamones-ekspertas-pataria-kaip-pakeisti-savo-algoritma Daugelis socialiniuose tinkluose praleidžia bent po kelias valandas per dieną, tačiau ne kiekvienas susimąsto, kodėl jo telefone nuolat pasirodo keistas, erzinantis ar su tikrais interesais mažai bendro turintis turinys. Nors dažnai dėl to kaltinami patys socialiniai tinklai, „Telia“ įrangos vadovas Jonas Puodžius sako, kad algoritmai dažniausiai remiasi mūsų elgesiu ir ne visada jį interpretuoja taip, kaip tikėtumėmės. Tuo pačiu jis pateikia patarimų, kaip galima pakoreguoti savo socialiniuose tinkluose matomo turinio srautą, rašoma ,,Telia Lietuva" pranešime spaudai. 

„Instagram“, „TikTok“, „Facebook“ ir kitos platformos nuolat vertina, kokį turinį vartotojai žiūri, kiek laiko prie jo praleidžia, ką komentuoja, kuo dalijasi ar ką ignoruoja. Net keliomis sekundėmis ilgiau pažiūrėtas vaizdo įrašas gali būti suprastas kaip susidomėjimo ženklas. Dėl to naujienų srautas ilgainiui kartais ima tolti nuo realių vartotojo pomėgių. 

„Algoritmai nėra žmonės, jie nemato mūsų ketinimų. Jeigu sustojote pažiūrėti keisto ar šokiruojančio vaizdo įrašo vien iš smalsumo, sistema gali suprasti, kad jums toks turinys pasirodė įdomus. Dėl to ilgainiui naujienų srautas gali tapti mažiau susijęs su tuo, kas iš tiesų domina“, – sako J. Puodžius. 

Eksperto teigimu, socialinių tinklų platformos stengiasi išlaikyti vartotojų dėmesį ir parodyti aktualų bei įtraukiantį turinį, todėl vertina įvairius elgesio signalus. 

Dėl to algoritmai dažnai siūlo emocijas keliančius įrašus: stebinantį, kontraversišką, juokingą ar net erzinantį turinį. Nors sistema atsižvelgia į daugybę veiksnių, ne visada gali tiksliai atskirti, ar vartotojas turiniu susidomėjo, ar jį stebėjo dėl kitų priežasčių. 

Kaip perkrauti „Instagram“ algoritmą? 

„Instagram“ leidžia vartotojams peržiūrėti ir koreguoti dalį algoritmą veikiančių nustatymų. 

Norint tai padaryti, reikėtų atsidaryti programėlės nustatymus ir pasirinkti „Content Preferences“. Čia galima peržiūrėti interesų temas bei pašalinti nebeaktualias, taip pakoreguojant tai, ką platforma sieja su vartotojo pomėgiais. 

Programėlė taip pat suteikia galimybę iš naujo nustatyti rekomenduojamo turinio srautą. Ši funkcija leidžia iš esmės atnaujinti rekomendacijas ir pradėti jų formavimą iš naujo. Pasak J. Puodžiaus, tai gali būti greitas būdas „perkrauti“ naujienų srautą, jei jis tapo mažiau susijęs su realiais vartotojo interesais.  

„TikTok“ leidžia pradėti beveik nuo nulio 

Programėlėje atsidarius nustatymus („Settings and privacy“) ir pasirinkus „Content preferences“, galima valdyti dominančias temas, blokuoti konkrečius raktažodžius ar visiškai atnaujinti rekomenduojamų vaizdo įrašų srautą („Refresh your For You feed“). 

„Tai tarsi signalas platformai, kad ji turi iš naujo susipažinti su jūsų pomėgiais. Tačiau vien nustatymų pakeitimo neužtenka. Atnaujinus srautą verta aktyviau žymėti nepageidaujamą turinį kaip neįdomų, greitai praleisti neaktualius įrašus ir daugiau dėmesio skirti tam turiniui, kurio iš tiesų norite matyti daugiau. Taip algoritmas greičiau prisitaikys prie jūsų realių interesų“, – sako J. Puodžius. 

O ką daryti „Facebook“ vartotojams? 

Skirtingai nei kai kurios kitos platformos, „Facebook“ nesuteikia galimybės vienu mygtuku iš naujo nustatyti algoritmo. Tačiau vartotojai gali pasirinkti alternatyvų dalies turinio peržiūros būdą. 

Programėlėje galima prisisegti „Feeds“ skiltį, kurioje įrašai rodomi chronologine tvarka, o ne pagal algoritmo rekomendacijas. Nors šis nustatymas nekeičia pagrindinio „Facebook“ naujienų srauto veikimo, jis leidžia patogiau peržiūrėti turinį iš žmonių ir puslapių, kuriuos vartotojas iš tiesų seka. 

„Tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti atsitiktinio ar nepageidaujamo turinio kiekį. Nors algoritmas niekur nedingsta, vartotojas gauna daugiau kontrolės ir gali pats nuspręsti, ką nori matyti pirmiausia“, – teigia ekspertas. 

Algoritmas mokosi kasdien 

Pasak J. Puodžiaus, svarbiausia suprasti, kad socialinių tinklų algoritmai nėra statiški. Jie nuolat mokosi iš kasdienių veiksmų, todėl vartotojai gali ne tik iš naujo nustatyti savo rekomendacijas, bet ir ilgainiui pakeisti tai, ką mato. 

„Daugelis mano, kad algoritmas juos „įstūmė“ į tam tikrą turinio burbulą ir nieko nebegalima pakeisti. Tačiau realybėje kiekvienas paspaudimas, peržiūra ar praleistas įrašas yra naujas signalas sistemai. Kuo sąmoningiau naudojamės socialiniais tinklais, tuo geriau jie atspindi mūsų tikruosius interesus“, – pastebi „Telia“ įrangos vadovas. 

Ekspertas priduria, kad kartais geriausias sprendimas yra ne koreguoti algoritmą, o nuo jo trumpam atsitraukti. Pavargus nuo nuolatinių rekomendacijų ir informacijos srauto, verta bent kuriam laikui padėti telefoną į šalį ir skirti dėmesio gyvam bendravimui. Tam gali pasitarnauti ir „Telia“ iniciatyva sukurta „Ryšio dėžė“, skatinanti sąmoningai atsitraukti nuo ekranų bei daugiau laiko praleisti su šalia esančiais žmonėmis. 

Socialiniai tinklai rodo nesąmones? Ekspertas pataria, kaip pakeisti savo algoritmą 

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 13 Oct 2026 11:00:00 +0300
<![CDATA[LAT: „Hiperbolės“ byloje pirmosios instancijos teismas turės išsiaiškinti tikrąjį susitarimo turinį]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lat-hiperboles-byloje-pirmosios-instancijos-teismas-tures-issiaiskinti-tikraji-susitarimo-turini https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lat-hiperboles-byloje-pirmosios-instancijos-teismas-tures-issiaiskinti-tikraji-susitarimo-turini Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl prekių ženklų „HIPERBOLĖ“ naudojimo koncertuose, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles.

Ginčas kilo dėl prekių ženklų „HIPERBOLĖ“ naudojimo koncertuose, skirtuose grupės muzikinės veiklos 50-mečiui paminėti. Šie ženklai priklausė trims bendraturčiams, kurie dėl teisių į ženklus įgyvendinimo buvo sudarę bendros nuosavybės teisės į prekių ženklus sutartį. Kaip teigė vienas bendraturtis, jis nedavė sutikimo naudoti ženklus, todėl iš kitų dviejų bendraturčių reikalavo sutartinių baudų, taip pat nuostolių atlyginimo iš koncertų organizatorės.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, ginčo ženklų bendraturčiams sutartyje aptarus teisių į prekių ženklus įgyvendinimą, pirmiausia turėjo būti išaiškintos šios sutarties sąlygos. Aiškinant susitarimą, aktualūs ir tikrieji šalių ketinimai, sutarties tikslas, sudarymo aplinkybės, šalių tarpusavio santykių praktika bei elgesys po sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, nustatė, kad reikšmingos sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybės liko neįvertintos, ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis taip pat turės išsiaiškinti, ar buvo pasiektas bendras sutarimas dėl prekių ženklų naudojimo, ieškovui nedalyvaujant koncertuose, ir koks buvo jo turinys.

Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad kai įregistruotas prekių ženklas bendrai priklauso keliems asmenims, tačiau jie nėra sudarę sutarties dėl teisių į jį įgyvendinimo arba sutartis tam tikrų klausimų nereglamentuoja, bendraturčių tarpusavio santykiams taikomos Civiliniame kodekse nustatytos bendrosios nuosavybės taisyklės, atsižvelgiant į prekių ženklų teisinės apsaugos ypatumus.

Sutarties turinio nustatymas gali turėti reikšmės ir vertinant koncertų organizatorės veiksmus. Teisėjų kolegija nurodė, kad atitinkamas šalių sudaryto susitarimo išaiškinimas taip pat svarbus tuo aspektu, ar koncertų organizatorei pakako vieno ar kelių bendraturčių patvirtinimo apie turimas teises į prekių ženklus, kad ji galėtų juos naudoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl ieškinio pagrindo, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

2026 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-933/2026. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf. 

LAT: „Hiperbolės“ byloje pirmosios instancijos teismas turės išsiaiškinti tikrąjį susitarimo turinį

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 10 Oct 2026 10:00:01 +0300
<![CDATA[Nustebsite: ką veikia jūsų telefonas naktį, kai miegate?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nustebsite-ka-veikia-jusu-telefonas-nakti-kai-miegate https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/nustebsite-ka-veikia-jusu-telefonas-nakti-kai-miegate Naktį, kol šeimininkas miega, telefonas toliau naršo internete – ir ne tik socialiniuose tinkluose ar vaizdo įrašų platformose. „Telia“ tinklo duomenys rodo, kad net ir tada, kai telefonas dažniausiai guli padėtas į šalį, jis toliau perduoda duomenis. Bendras naktinis duomenų naudojimas siekia apie 30 MB per valandą, tad per 5–8 val. tai gali sudaryti 150–240 MB, nors pats telefonas tuo metu dažniausiai net nebūna paimtas į rankas, rašoma „Telia“ pranešime žiniasklaidai.

Palyginimui, dienos metu vienas vartotojas vidutiniškai sunaudoja apie 120 MB duomenų per valandą, o vakare šis skaičius išauga iki maždaug 175 MB. Iš viso vienas mobiliojo ryšio klientas per dieną vidutiniškai sunaudoja apie 2 GB duomenų, tad per mėnesį tai sudaro maždaug 60 GB.

Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko, daugelis žmonių vis dar neįvertina, kiek daug procesų jų telefone vyksta automatiškai, net kai įrenginys atrodo nenaudojamas.

„Daugelis mano, kad internetas naudojamas tik tada, kai naršome socialiniuose tinkluose, žiūrime vaizdo įrašus ar bendraujame. Tačiau išmanieji telefonai nuolat palaiko ryšį su įvairiomis platformomis, tikrina naują turinį, sinchronizuoja nuotraukas, gauna pranešimus ir diegia atnaujinimus. Todėl net ir naktį, kai žmogus miega, jo telefonas išlieka aktyvus“, – sako R. Mikalauskas.

Pagal agreguotus „Telia“ tinklo duomenis, tarp populiariausių paslaugų ir programėlių, kurios generuoja reikšmingus foninių duomenų srautus, išsiskiria socialiniai tinklai, susirašinėjimo programėlės, muzikos klausymosi paslaugos, programinės įrangos atnaujinimai, debesų saugyklos, turinio pristatymo tinklai bei kai kurie žaidimai.

„Reikšmingą naktinio duomenų srauto dalį generuoja ne tik socialinių tinklų programėlės, bet ir nuotraukų bei vaizdo įrašų kopijavimas į debesų saugyklas, elektroninio pašto ir žinučių programėlių sinchronizacija, operacinės sistemos atnaujinimai, programėlių techniniai procesai, turinio platformų išankstinis duomenų užkrovimas bei įvairios reklamos ir analitikos sistemos. Dalis šių veiksmų vyksta būtent naktį, nes tuo metu telefonai dažniausiai būna prijungti prie kroviklių ir ilgesnį laiką nenaudojami“, – paaiškina R. Mikalauskas. 

Vakare vidutinis duomenų vartojimas vienam vartotojui išauga iki maždaug 175 MB per valandą. Pasak Ramūno Mikalausko, tam didelės įtakos turi ne tik aktyvesnis naudojimasis telefonais, bet ir augantis mobiliojo interneto vaidmuo namuose. Mobiliojo ryšio tinklu prie interneto gali būti jungiami televizoriai, kompiuteriai, žaidimų konsolės ir kiti įrenginiai, todėl vakarais, kai gyventojai žiūri vaizdo turinį ar naudojasi kitomis daug duomenų reikalaujančiomis paslaugomis, bendras srautas natūraliai išauga.

Pasak R. Mikalausko, foninis duomenų naudojimas yra neatsiejama šiuolaikinio išmaniojo telefono veikimo dalis ir dažniausiai padeda užtikrinti sklandesnę naudojimosi patirtį.

„Kad įsijungus socialinį tinklą ar vaizdo platformą turinys pasirodytų akimirksniu, interneto paslaugų teikėjai ir programėlės naudoja įvairius turinio pristatymo bei spartinimo sprendimus. Dalis dažniausiai naudojamo turinio saugoma arčiau vartotojų esančiose talpyklose (angl. cache), todėl jis pasiekiamas greičiau ir tinklas veikia efektyviau. Tuo pat metu ir pats telefonas nuolat atlieka įvairius foninius veiksmus: tikrina pranešimus, sinchronizuoja duomenis, atnaujina programėles ar ruošia turinį būsimam naudojimui. Dėl to tam tikras duomenų kiekis perduodamas dar prieš mums aktyviai pradedant naudotis telefonu“, – paaiškina jis.

Norintiems geriau valdyti mobiliojo interneto naudojimą, specialistas pataria įrenginio nustatymuose apriboti foninį programėlių atnaujinimą, didelius atsisiuntimus ir sistemos atnaujinimus nustatyti vykdyti tik prisijungus prie „Wi‑Fi“ tinklo, o nebenaudojamas programėles išjungti arba pašalinti. Taip pat verta peržiūrėti, kurios programėlės gali naudoti mobiliuosius duomenis fone, ir prireikus apriboti automatinį nuotraukų, vaizdo įrašų ar kitų failų sinchronizavimą.

Telia Lietuva pranešimas spaudai 

Nustebsite: ką veikia jūsų telefonas naktį, kai miegate?

]]>
jonavoszinios.lt Fri, 09 Oct 2026 13:00:00 +0300
<![CDATA[Kas iš tiesų pavojingiausi kelyje – vyrai, moterys ar per didelis pasitikėjimas savimi? ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-is-tiesu-pavojingiausi-kelyje-vyrai-moterys-ar-per-didelis-pasitikejimas-savimi https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kas-is-tiesu-pavojingiausi-kelyje-vyrai-moterys-ar-per-didelis-pasitikejimas-savimi Atsitrenkti į nejudančią kliūtį važiuojant 70 km / val. greičiu – maždaug tas pats, kas iškristi iš šešto aukšto. Skaudžias eismo įvykių pasekmes lemia ne vien greitis – svarbi ir vairuotojo patirtis bei gebėjimas tinkamai įvertinti savo galimybes. Tai ypač išryškėja pažvelgus į jaunų vairuotojų statistiką: 18–20 metų vairuotojai į eismo įvykius patenka maždaug 2–3 kartus dažniau nei 30–40 metų ir net 4–5 kartus dažniau nei vyresni nei 40 metų vairuotojai.  

Ekspertai pabrėžia: šį skirtumą pirmiausia lemia ne vairuotojo lytis ir net ne pats amžius, o patirties stoka bei elgesys kelyje. Tad klausimas, kas vairuoja geriau – vyrai ar moterys, nėra esminis. Kur kas svarbiau – kaip vairuotojas vertina riziką, savo gebėjimus ir elgiasi kelyje. 

Kelių erelis gimsta dar prieš gaudamas teises 

Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė sako, kad vyrų ir moterų vairavimas statistiškai šiek tiek skiriasi, tačiau nė vienos lyties atstovai vien dėl to nėra geresni ar blogesni vairuotojai. Moterims vidutiniškai kiek sunkiau sekasi erdvinis suvokimas, tačiau jos paprastai vairuoja atsargiau. Vyrai erdvėje orientuojasi kiek geriau, tačiau dažniau linkę rizikuoti. 

Moterų reakcijos laikas vidutiniškai yra šiek tiek ilgesnis, tačiau, pasak L. Šeibokaitės, reakcijos greitis kaip saugaus vairavimo veiksnys yra gerokai pervertinamas – vyrų ir moterų skirtumas tėra kelios milisekundės. Kasdieniame eisme daug svarbiau nepatekti į situaciją, kurioje tos milisekundės tampa lemiamos: iš anksto pastebėti pavojų, stebėti aplinką ir pasilikti pakankamai laiko bei erdvės sprendimui. 

Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas pastebi dar vieną skirtumą: moterims mokantis vairuoti kartais sunkiau greitai atskirti kairę ir dešinę, tačiau L. Šeibokaitė primena kitą stereotipo pusę – didžiausi „kelių ereliai“ vis dar dažniau yra vyrai. Jaunus vyrus rizikuoti gali skatinti ir noras prieš draugus pademonstruoti greitį ar vairavimo gebėjimus. 

Rizikingos nuostatos formuojasi dar iki pirmojo savarankiško važiavimo. Viename naujausių tyrimų L. Šeibokaitė su kolegomis dešimtokų klausė, kaip vairuoja jų tėvai ir kaip jie patys vertina kelių eismo taisykles. Paaiškėjo, kad taisyklių nesilaikančių tėvų vaikai ir patys linkę į jas žiūrėti laisviau. 

„Jie dar nevairavo, bet mes jau galime numatyti, kuris bus rizikingas vairuotojas“, – diskusijų festivalyje „Būtent“ komentavo docentė. Berniukų nuostatos kol kas rizikingesnės nei mergaičių, nors skirtumas nėra didžiulis. 

Viena sekundė – 13 metrų 

Net ir puiki reakcija mažai gelbsti, jei vairuotojo dėmesys tuo metu nukrypęs kitur. Važiuojant 50 km / val. greičiu automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja apie 13 metrų. 

Taktinio motociklo valdymo treneris Rytis Rafaelis Mežonis pastebi, kad vairuodami neretai galvojame apie darbą, parduotuvę ar vaikus, nustatinėjame navigaciją, renkamės muziką ar žvilgtelime į telefoną. Jo patirtis rodo, kad visišką koncentraciją į kelią daugelis vairuotojų išlaiko vos 10–15 minučių. 

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas patvirtina, kad draudimo žalose dėmesio praradimo pasekmės matomos nuolat. Anksčiau vairuotoją dažniau blaškydavo radijo reguliavimas ar skambutis, dabar viena ryškiausių problemų – naršymas telefone. 

Kai geri įgūdžiai tampa spąstais 

Atrodytų, kuo geresni vairavimo įgūdžiai, tuo saugesnis vairuotojas, tačiau čia slypi paradoksas: pasitikėjimas savo gebėjimais gali ne tik padėti išvengti avarijos, bet ir paskatinti rizikuoti. 

A. Pakėnas pasakoja, kad saugaus vairavimo mokymuose taikomas įdomus principas – paskutinį pratimą parinkti tokį, kurio mokiniui nepavyktų atlikti. Tikslas paprastas: žmogus turi išvažiuoti suvokdamas, kad dar ne viską moka.

Dar iškalbingesnę istoriją pateikia R. R. Mežonis. Į jo treniruotę atvyko vyras, motociklu po Europą važinėjantis apie dešimt metų, tačiau beveik nenaudojantis priekinio stabdžio – taip jį kadaise išmokė instruktorius. Važiuodamas 50 km / val. greičiu jis sustoja per 22–23 metrus. Po maždaug 15 minučių treniruotės stabdymo kelias sutrumpėjo iki maždaug 12 metrų. Į mokymus vyrą užrašė žmona, todėl jai jau kitą dieną įteikė puokštę rožių. 

A. Pakėnas pastebi, kad daliai moterų mokantis vairuoti sunkiau greitai atskirti kairę ir dešinę. Instruktoriai tai gerai žino, todėl nurodydami kryptį neretai ją dar parodo ranka. Kartais padeda ir kitas būdas: vietoj „į kairę“ ar „į dešinę“ sakyti „į mane“ arba „į tave“.

R. Mežonis pasakojo, kad po pandemijos apie 70 proc. jo motociklo valdymo mokymų dalyvių buvo moterys. Daugelis jų ateidavo iš anksto perspėdamos, kad „moteriai turbūt reikia aiškinti kitaip“, tačiau trenerio patirtis rodo ką kita. „Jeigu kalbame apie saugų vairavimą, tiek vyrai, tiek moterys vienodai gabūs“, – teigia jis.

Stereotipus koreguoja ir žalų statistika. M. Balinsko teigimu, susidūrus automobiliui ir motociklui, didžiąja dalimi kaltas būna automobilio vairuotojas. Pavasarį tokių įvykių padaugėja – po žiemos vairuotojams tenka iš naujo priprasti prie motociklų gatvėse. 

Ar vien baudos gali pakeisti vairavimo kultūrą? 

Vien baudos ar bauginančios avarijų istorijos saugesnės vairavimo kultūros nesukuria. L. Šeibokaitė aiškina, kad gąsdinimas veikia trumpai: žmogaus psichika negali nuolat gyventi tikėdamasi nelaimės, todėl ilgainiui vėl įsijungia mechanizmas „man viskas bus gerai“. 

Taktinio motociklo valdymo treneris R. R. Mežonis, kurio patirtis apima ir keliuose motociklais patruliuojančių policijos pareigūnų rengimą, sako, kad vien kontrolės nepakanka – svarbus ir pats vairuotojo požiūris į taisykles. Gavęs baudą už greičio viršijimą žmogus neretai pirmiausia pagalvoja ne apie galimas savo elgesio pasekmes, o apie tai, kaip nepastebėjo greičio matuoklio. Pasak trenerio, toks mąstymas rodo, kad eismo saugumas vis dar pernelyg dažnai siejamas su bausmės išvengimu, o ne su asmenine atsakomybe. 

Ekspertai daug reikšmės teikia nuolatiniam mokymuisi. A. Pakėnas atkreipia dėmesį į paradoksą: automobiliai, technologijos, eismo organizavimas ir taisyklės keičiasi, tačiau vairuotojo pažymėjimą dauguma žmonių gauna vieną kartą visam gyvenimui. 

„Ar norėtumėte gydytis pas gydytoją, kuris universitetą baigė prieš 50 metų ir nuo tada nebuvo nė vienuose kvalifikacijos kursuose?“ – svarstė vairavimo mokytojas. 

Kas iš tiesų pavojingiausi kelyje – vyrai, moterys ar per didelis pasitikėjimas savimi? 

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 08 Oct 2026 09:34:27 +0300
<![CDATA[Pareiškėjui grąžintas prašymas įvertinti teisinio reguliavimo, susijusio su partnerystės registravimu, konstitucingumą]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pareiskejui-grazintas-prasymas-ivertinti-teisinio-reguliavimo-susijusio-su-partnerystes-registravimu-konstitucinguma https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/pareiskejui-grazintas-prasymas-ivertinti-teisinio-reguliavimo-susijusio-su-partnerystes-registravimu-konstitucinguma Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus apygardos teismui prašymą ištirti, ar Civilinio kodekso 3.229 straipsnio dalis dėl partnerystės įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka, Civilinio kodekso 2.19 straipsnis, pagal kurį civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė civilinės būklės aktų įrašais įregistruoti partnerystę, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą civilinę bylą pagal pareiškimą dėl partnerystės pripažinimo ir įpareigojimo registruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą.

Konstitucinis Teismas sprendime grąžinti prašymą pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė dėl partnerystės registravimą reglamentuojančio teisinio reguliavimo nebuvimo praktikoje egzistuojantį teisinį neaiškumą, tačiau nepateikė pakankamų ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimą Konstitucijai pagrindžiančių konstitucinių teisinių argumentų. Iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl, pagal Konstituciją partnerystės registravimo tvarka negali būti įtvirtinta atskirame įstatyme, bet kaip ir kiti civilinės būklės aktai partnerystė turėtų būti registruojama civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Šios dienos sprendime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad asmenų teisinę padėtį keičiantis juridinis faktas – partnerystė – pagal CK 2.18 straipsnį yra civilinės būklės aktas. Todėl kol partnerystei, kaip vienam iš civilinės būklės aktų, įregistruoti reikalinga CK 3.229 straipsnyje minima įstatymu nustatyta tvarka nėra nustatyta, būtent teismas, pagal savo kompetenciją sprendžiantis bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikantis (bei aiškinantis) teisę, gali ad hoc užpildyti šią teisės spragą, vadovaudamasis civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustatančiais teisės aktais.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3293/content.

Konstitucinio teismo inf.

Pareiškėjui grąžintas prašymas įvertinti teisinio reguliavimo, susijusio su partnerystės registravimu, konstitucingumą

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Oct 2026 18:01:08 +0300
<![CDATA[Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-pirma-karta-patikimai-uzregistruoti-gamtiniai-zemes-drebejimai https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/lietuvoje-pirma-karta-patikimai-uzregistruoti-gamtiniai-zemes-drebejimai

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vykdomo valstybinio seismologinio monitoringo duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir Lietuvos teritorijoje. Du silpni drebėjimai 2025 m. gruodžio 14 d. užregistruoti Vakarų Lietuvoje, o LGT specialistų išvadą dėl jų gamtinės kilmės patvirtino Helsinkio universiteto Seismologijos instituto ekspertai. Šie duomenys taip pat leido iš naujo įvertinti prieš dešimtmetį toje pačioje Lietuvos dalyje užfiksuotą seisminį įvykį.

LGT Lietuvos ir gretimų teritorijų seismingumą stebi vykdydama valstybinį seismologinį monitoringą pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2024–2029 m. programą.

Pirmasis žemės drebėjimas 2025 m. gruodžio 14 d. įvyko 8 val. 35 min. Lietuvos laiku, jo magnitudė siekė 2,7. Antrasis užregistruotas 12 val. 3 min., jo magnitudė – 2,4. Abiejų įvykių seismogramos ir spektrogramos buvo būdingos gamtiniams tektoniniams žemės drebėjimams.

„Patys drebėjimai buvo silpni, bet jų mokslinė reikšmė didelė. Pirmą kartą surinkome patikimus instrumentinius duomenis, patvirtinančius, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir Lietuvos teritorijoje. Nauji duomenys taip pat leido iš naujo įvertinti ankstesnį seisminį įvykį ir daugiau sužinoti apie Vakarų Lietuvos tektoninių struktūrų aktyvumą“, – sako LGT Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiasis seismologas Andrius Pačėsa.

2025 m. žemės drebėjimai buvo užregistruoti Vakarų Lietuvoje, Gargždų lūžių zonos gretimybėse. Ankstesnių seisminės žvalgybos ir geologinių tyrimų duomenimis, šioje teritorijoje kristaliniame pamate ir nuosėdinėse uolienose yra tektoninių lūžių. Įvertinus drebėjimų lokalizacijos paklaidas, jų kilmė siejama su Gargždų zonos lūžiais. Gargždų lūžių zona – stambi giluminių lūžių sistema, šiaurinėje dalyje susijusi su Telšių lūžio zona.

Tačiau pirmojo 2025 m. drebėjimo epicentro platumos nustatymo paklaida siekia 6,7 km, ilgumos – 9,1 km, antrojo – atitinkamai 8,5 ir 6,8 km. Todėl drebėjimus galima sieti su Gargždų lūžių zona, bet ne tiksliai priskirti konkrečiam jos lūžiui ar segmentui.

Ką iš tiesų reiškia 2,4 ir 2,7 magnitudės?

Iš pirmo žvilgsnio 2,4 ir 2,7 magnitudės skiriasi labai nedaug – vos 0,3. Bet žemės drebėjimų magnitudės skalė yra logaritminė: per 2,7 magnitudės drebėjimą išsiskiria maždaug 2,8 karto daugiau energijos nei per 2,4 magnitudės drebėjimą. Vienos magnitudės skirtumas (pavyzdžiui, tarp 5.0 ir 6.0) jau reiškia maždaug 31 kartą daugiau išsiskyrusios energijos.

Tą patį 0,3 magnitudės skirtumą galima palyginti su visai neseniai pasaulyje įvykusiais stipriais drebėjimais. 2026 m. rugpjūtį Vakarų Kolumbijoje užfiksuotas 7,4, o po kelių dienų prie Indonezijos Floreso salos – 7,7 magnitudės žemės drebėjimas. Skaičiais ir juos skyrė vos 0,3 magnitudės, bet per stipresnį drebėjimą išsiskyrė beveik tris kartus daugiau energijos.

Žinoma, Lietuvoje užregistruoti drebėjimai buvo visiškai kito masto. Pavyzdžiui, 7,4 magnitudės drebėjimo metu išsiskirianti energija, apytikriai vertinant pagal magnitudės ir energijos santykį, yra milijonus kartų didesnė nei per 2,7 magnitudės drebėjimą.

Artimesnį palyginimą turime ir savo regione. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado srityje įvyko maždaug 5 magnitudžių žemės drebėjimai. Jų sukeltos seisminės bangos buvo juntamos ir Lietuvoje – stipriausiai Vakarų Lietuvoje, bet žemės virpesius jautė žmonės ir kitose šalies vietose.

Taigi 2025 m. Lietuvoje užregistruotų drebėjimų išskirtinumas yra ne jų stiprumas. Svarbu tai, kad pirmą kartą patikimai instrumentiškai patvirtinta jų gamtinė tektoninė kilmė.

Nauji duomenys pakeitė ir 2015 m. įvykio vertinimą

Toje pačioje Vakarų Lietuvos dalyje seisminis įvykis buvo užregistruotas ir 2015 m. birželio 12 d. Jo magnitudė siekė 2,1. Tuo metu turimi duomenys neleido vienareikšmiškai nustatyti, ar tai buvo gamtinis žemės drebėjimas, ar žmogaus veiklos sukeltas seisminis įvykis.

Po 2025 m. gruodžio drebėjimų LGT specialistai prie 2015 m. duomenų grįžo dar kartą. Iš tarptautinės GEOFON duomenų bazės buvo gauta papildomų seismogramų, įvykis iš naujo lokalizuotas ir dar kartą išanalizuotas. Nauja duomenų interpretacija parodė, kad 2015 m. birželio 12 d. Vakarų Lietuvoje taip pat įvyko tektoninis žemės drebėjimas, o ne sprogdinimas.

Taigi du 2025 m. gruodžio 14 d. ir vienas 2015 m. birželio 12 d. įvykis yra pirmieji patikimai Lietuvos teritorijoje užregistruoti ir lokalizuoti gamtiniai žemės drebėjimai. Jie patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visame rytų Baltijos regione, gali vykti nedidelės magnitudės žemės drebėjimai.

„Be abejo, nauji duomenys nereiškia, kad Lietuvoje staiga padidėjo seisminė grėsmė. Užregistruoti drebėjimai buvo silpni, o Lietuva išlieka mažo seisminio aktyvumo teritorija“, – pabrėžia A. Pačėsa.

LGT inf.

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Oct 2026 09:00:00 +0300
<![CDATA[Ar žinote, ką reiškia ženklai ant cheminių produktų pakuočių?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-zinote-ka-reiskia-zenklai-ant-cheminiu-produktu-pakuociu https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/ar-zinote-ka-reiskia-zenklai-ant-cheminiu-produktu-pakuociu

Skalbikliai, valikliai, klijai, dažai ir kiti cheminiai produktai yra įprasta mūsų kasdienybės dalis. Tačiau kai kurie iš jų dėl savo savybių gali kelti pavojų sveikatai, turtui ar aplinkai. Apie šiuos pavojus įspėja ant produktų pakuočių pateikiamos pavojaus piktogramos.

Kad jas būtų lengviau atpažinti ir suprasti, parengėme atmintinę, kurioje paaiškinama, ką reiškia kiekviena piktograma ir ant kokių produktų ją galima rasti.

Piktogramos.png

Svarbu žinoti, kad ta pati piktograma gali įspėti apie skirtingus pavojus. Todėl vien atpažinti simbolį nepakanka – prieš naudodami cheminį produktą visada perskaitykite jo etiketę. Joje pateikiama informacija apie galimus pavojus, atsargumo priemones ir veiksmus nelaimingo atsitikimo atveju.

Primename: cheminius produktus naudokite laikydamiesi etiketėje pateiktų nurodymų, laikykite juos originaliose pakuotėse ir vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Daugiau informacijos apie pavojaus piktogramas rasite Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) interneto svetainėje.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Ar žinote, ką reiškia ženklai ant cheminių produktų pakuočių?

Ar žinote, ką reiškia ženklai ant cheminių produktų pakuočių? ]]>
jonavoszinios.lt Wed, 07 Oct 2026 06:04:34 +0300
<![CDATA[Europos ir Lietuvos atsakingos institucijos stebi situaciją dėl nežinomos kilmės pneumonijos atvejo Rusijos Federacijoje (žiniasklaidoje įvardijamo kaip plaučių maras)]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europos-ir-lietuvos-atsakingos-institucijos-stebi-situacija-del-nezinomos-kilmes-pneumonijos-atvejo-rusijos-federacijoje-ziniasklaidoje-ivardijamo-kaip-plauciu-maras https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/europos-ir-lietuvos-atsakingos-institucijos-stebi-situacija-del-nezinomos-kilmes-pneumonijos-atvejo-rusijos-federacijoje-ziniasklaidoje-ivardijamo-kaip-plauciu-maras Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) stebi situaciją dėl Rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuota nežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo. Šiuo metu turima informacija yra ribota, todėl nėra galimybės nepriklausomai patvirtinti, kad darbuotojas buvo užsikrėtęs Yersinia pestis bakterija ir sirgo plaučių maru.

Lietuvos atsakingos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija), kaip ir kitų Europos šalių, taip pat stebi situaciją. Iškilus grėsmei dėl galimo užkrečiamosios ligos plitimo šalys yra pasirengusios koordinuotai reaguoti ES mastu pagal Europos sveikatos sąjungos reglamentuose numatytus mechanizmus.

Šiuo metu nėra duomenų, kad dėl šio įvykio Lietuvos gyventojams kiltų padidėjusi rizika užsikrėsti maru. Taip pat nėra duomenų apie antrinius atvejus ar ilgalaikį ligos plitimą nuo žmogaus žmogui. Todėl Lietuvos gyventojams šiuo metu nereikia imtis jokių papildomų prevencinių priemonių.

Jei būtų gauta naujos informacijos, galinčios keisti rizikos vertinimą, apie tai būtų informuojama papildomai.

Kas yra  plaučių maras?

Maras – reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis.

Plaučių maru  užsikrėsti galima per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau paprastai tam reikalingas artimas ir ilgesnis kontaktas su simptomus turinčiu ligoniu.  Inkubacinis periodas 1–4 dienos.

Europoje maras nebuvo registruojamas daugiau nei 50 metų. Kitos maro formos, kai užsikrečiama nuo gyvūnų, vis dar pasitaiko Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Lietuvoje maro atvejų nefiksuojama jau daugiau nei 200 metų. 

Kokie simptomai?

Plaučių maras gali pasireikšti karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, kosuliu, krūtinės skausmu ir greitai progresuojančiu kvėpavimo sutrikimu.

Plaučių maras, nors yra sunki liga, bet nėra taip lengvai plintanti kaip kitos kvėpavimo takų užkrečiamosios ligos (pvz., COVID-19), o laiku diagnozuotas yra sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui rekomenduojami vaistai yra lengvai prieinami Europoje ir Lietuvoje.

Įtarus ar patvirtinus plaučių marą, sergantis asmuo izoliuojamas, o artimą sąlytį turėję asmenys  nustatomi ir stebimi. Prireikus jiems skiriamas profilaktinis gydymas. Marui patvirtinti reikia atlikti laboratorinius tyrimus, kuriems Lietuva yra pasirengusi. Tyrimai būtų atliekami tik gydytojui įtarus ligą.

NVSC inf.

Europos ir Lietuvos atsakingos institucijos stebi situaciją dėl nežinomos kilmės pneumonijos atvejo Rusijos Federacijoje (žiniasklaidoje įvardijamo kaip plaučių maras)

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 06 Oct 2026 14:58:41 +0300
<![CDATA[Užimtumo tarnyba: darbuotojų migracijos kaina – koks lojalumo receptas?   ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-darbuotoju-migracijos-kaina-koks-lojalumo-receptas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/uzimtumo-tarnyba-darbuotoju-migracijos-kaina-koks-lojalumo-receptas Darbuotojų judėjimas tarp darbdavių yra įprastas darbo rinkos reiškinys. Lietuvoje aktyvesnė darbuotojų migracija tarp įmonių labiau išryškėjo pastaraisiais metais. Užimtumo tarnybos analizė rodo, kad Klaipėdos regione didesnė darbuotojų kaita fiksuojama ne visose savivaldybėse, o labiausiai išsiskiria Klaipėdos miestas ir Plungės rajonas.  

Uostamiestyje darbuotojai dažniausiai keičia darbovietes apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Plungės rajone ryškiausias darbuotojų judėjimas stebimas tarp apdirbamosios gamybos ir statybos įmonių.  

Regiono klientų profilio analizė atskleidė, kad dauguma šiemet Užimtumo tarnyboje registruotų ir vėliau įsidarbinusių asmenų darbą rado tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Klaipėdos mieste iš 4,8 tūkst. įsidarbinusių klientų apie 2,8 tūkst. (59 proc.) sugrįžo dirbti į tą patį sektorių. Plungės rajone ši dalis buvo dar didesnė – 62 proc.: iš 786 įsidarbinusių 486 darbą rado analogiškos veiklos įmonėse.  

„Nors dalis darbuotojų aktyviai keičia darbdavius, dauguma jų lieka tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Tai rodo, kad darbo rinkoje ypač vertinamos sukauptos profesinės kompetencijos ir darbo patirtis. Darbdaviai darbuotojų ieško ne tik per mūsų tarnybą, bet ir konkuruodami dėl jau dirbančių specialistų, tad darbuotojų migracija atspindi aktyvią konkurenciją dėl panašios kvalifikacijos darbo jėgos“, – teigė Klaipėdos klientų aptarnavimo direktorė Jurgita Petraitienė.  

Dažniausiai darbus keičia pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai, pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, krovikai, valytojai, pagalbiniai statybos darbininkai, virėjai, maisto gamybos darbuotojai ir padavėjai.   

Plungės rajone taip pat išsiskiria mėsininkai, žuvų darinėtojai, maisto pusgaminių ruošėjai, pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai bei statybos darbuotojai. Čia didžiausia darbuotojų kaita vyksta apdirbamosios gamybos sektoriuje: šiemet per aštuonis mėnesius iš darbo išėjo 186 asmenys, o įsidarbino 190. Tai didžiausias darbuotojus prarandantis ir juos pritraukiantis sektorius.   

Plungės rajone daugiausiai žmonių įdarbino didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba ir transportas bei saugojimas, o daugiausia darbuotojų neteko statybos sektorius.

Pastarasis sektorius ir Klaipėdos mieste prarado daugiausiai darbuotojų, taip pat išeinančių daugiau buvo iš administracinės ir aptarnavimo veiklos bei prekybos įmonių, o daugiau personalo pritraukė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos.  

Pasak J. Petraitienės, darbuotojų migraciją tarp įmonių dažniausiai lemia ekonominiai motyvai (darbo užmokestis), geresnės darbo sąlygos, karjeros perspektyvos ir darbo aplinkos kokybė: „Didėjant darbo rinkos konkurencijai vis svarbesniais tampa ne tik finansiniai, bet ir darbuotojų gerovės, lankstumo bei profesinio augimo veiksniai. Aktyvus darbuotojų judėjimas darbdaviams gali reikšti iššūkius dėl darbuotojų kaitos ir kvalifikuotų specialistų trūkumo.“  

Išaugusią darbuotojų kaitą patvirtino pernai darbdavių apklausoje dalyvavę 41 proc. darbdavių. Jie pastebėjo, kad šis reiškinys išplito per pastaruosius keletą metų. Tuomet didžiausią darbuotojų kaitą būtent daugiausiai ir nurodė administracinės ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo bei statybos sektoriaus įmonės. 

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje daugiausiai laisvų darbo vietų pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams, metalo šlifuotojams, pagalbiniams įvairių darbų darbininkams, aplinkos tvarkytojams, vamzdynų montuotojams, pakuotojams, valytojams, krautuvų vairuotojams.   

Įmonės labiausiai ieško gamybos, transporto, techninių profesijų darbuotojų, o darbo ieškantys žmonės dažniau renkasi administravimo ar prekybos srities darbus. 

Užimtumo tarnyba: darbuotojų migracijos kaina – koks lojalumo receptas?    

]]>
jonavoszinios.lt Mon, 05 Oct 2026 15:30:00 +0300
<![CDATA[Spalio 22 d. pradedamos kelionės naujaisiais „Stadler“ traukiniais]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/spalio-22-d-pradedamos-keliones-naujaisiais-stadler-traukiniais https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/spalio-22-d-pradedamos-keliones-naujaisiais-stadler-traukiniais LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ spalio 22 dieną pradės naujųjų „Stadler Flirt“ traukinių eksploataciją. Naujieji riedmenys pirmiausia kursuos maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius ir Vilnius–Trakai–Vilnius, o vėliau palaipsniui bus įvedami ir į kitus numatytus maršrutus.  

„Po daugelio metų keleivinių traukinių parkas pagaliau atsinaujina iš esmės. Tai vienas svarbiausių pokyčių geležinkeliuose per visą nepriklausomybės istoriją, kurio rezultatus pirmiausia pajus keleiviai. Nauji traukiniai reiškia visiškai naują kelionių kokybę – kur kas daugiau komforto, patogumo ir šiuolaikiškumo. Norime, kad žmonės į traukinį liptų žinodami, jog jų laukia patogi ir maloni kelionė“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Naujųjų traukinių eksploatacijos pradžia žymi svarbų etapą įgyvendinant reikšmingiausią „LTG Link“ traukinių parko atnaujinimo projektą. Iš viso bendrovė yra įsigijusi 15 naujų Šveicarijos kapitalo traukinių gamintojo „Stadler“ traukinių, iš kurių 9 yra elektriniai, o 6 – bateriniai, galintys kursuoti ir neelektrifikuotuose geležinkelio ruožuose.  

„Šis projektas priartina mus prie strateginio tikslo tapti Lietuvos susisiekimo sistemos stuburu. Modernus parkas leidžia keleiviams pasiūlyti aukštesnės kokybės ir patogesnes keliones, o tai yra būtina sąlyga stiprinant geležinkelio vaidmenį šalies mobilumo sistemoje“, – sako LTG grupės laikinasis vadovas Arūnas Rumskas.  

Nuo spalio 22 d. naujieji elektriniai riedmenys pradės kursuoti maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius. Pirmųjų šio maršruto reisų kelionės trukmė bus ilgesnė nei įprastai dėl tuo metu vykdomų kontaktinio tinklo kapitalinio remonto darbų, skirtų užtikrinti sklandesnes keliones vienoje intensyviausių šalies geležinkelio atkarpų. Elektriniai riedmenys laikinai kursuos ir maršrutu Vilnius–Trakai–Vilnius.  

„Naujųjų traukinių eksploatacijos pradžia žymi ir naują kelionių geležinkeliu kokybės etapą. Norime, kad šį pokytį keleiviai pajustų vos įlipę į traukinį – keliaudami komfortiškiau ir skirtingiems keleivių poreikiams pritaikytoje aplinkoje. Naujieji traukiniai keičia ne tik mūsų parką, bet ir pačią keliavimo patirtį Lietuvoje“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.  

Naujųjų traukinių įvedimui į maršrutus vykstant palaipsniui, rudens antroje pusėje elektriniai traukiniai pradės kursuoti ir Vilnius–Klaipėda–Vilnius maršrute. Planuojama, kad metų pabaigoje didžiąją dalį šiuo maršrutu važiuojančių traukinių sudarys naujieji „Stadler“ riedmenys.  

Baterinių riedmenų eksploataciją planuojama pradėti gruodį. Naujieji traukiniai išriedės į maršrutus Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Radviliškis–Klaipėda–Radviliškis, o gruodžio mėnesio antroje pusėje – ir Vilnius–Varėna–(Marcinkonys)–Vilnius  

Svarbi naujiena laukia ir maršruto Vilnius–Turmantas–Vilnius keleivių. Elektrinius „Stadler“ riedmenis pradėjus eksploatuoti maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Turmanto kryptimi kursuojančius DR1A tipo traukinius palaipsniui pakeis naujesni ir modernesni „PESA 630“ ir „PESA 730“ tipo riedmenys.  

Bilietus kelionėms naujaisiais „Stadler Flirt“ traukiniais jau galima įsigyti interneto svetainėje www.ltglink.lt arba mobiliojoje programėlėje. Reisai, vykdomi naujaisiais traukiniais, bus pažymėti specialiu ženklu.

Susisiekimo ministerijos inf.

Spalio 22 d. pradedamos kelionės naujaisiais „Stadler“ traukiniais

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 03 Oct 2026 12:00:00 +0300
<![CDATA[Anglis uždrausta, bet panaudota alyva vis dar keliauja į krosnis: kas suvaldys taršą?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/anglis-uzdrausta-bet-panaudota-alyva-vis-dar-keliauja-i-krosnis-kas-suvaldys-tarsa https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/anglis-uzdrausta-bet-panaudota-alyva-vis-dar-keliauja-i-krosnis-kas-suvaldys-tarsa Šiųmetis šildymo sezonas kitoks ne tik dėl nustatytos jo pradžios ir pabaigos – kasmet jis truks nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios, bet ir dėl didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei kurortuose įsigaliojusio draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą.

Kartu išlieka kita, mažiau matoma problema – panaudota automobilių alyva, kuri daliai autoservisų, įmonių ir gyventojų tampa kuru, o aplinkiniams – taršos šaltiniu.

Gamintojai ir importuotojai į Lietuvą kasmet įveža 20–22 tūkst. tonų alyvos, tačiau jau daugelį metų realiai surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalis šių atliekų. Atėjus šildymo sezonui, alyvos pridavimas atliekų tvarkytojams dar labiau sumažėja. Kur dingsta likusi alyva ir kas suvaldys jos deginimą?

Panaudota alyva tampa kuru

Nuo šių metų gegužės 1 d. akmens anglies, lignito ir durpių nebegalima deginti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse – Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

Artėjant dar vienam šildymo sezonui kyla kitas klausimas – kas suvaldys panaudotos automobilių alyvos deginimą autoservisuose ir įmonėse, garažų masyvuose bei jos naudojimą gyvenamosioms patalpoms šildyti, ypač mažesniuose miesteliuose ir sodų bendrijose?

„Daugiausia panaudotos alyvos susidaro autoservisuose, todėl labai svarbu, kad jie tinkamai deklaruotų veiklą, atliekas perduotų teisėtiems tvarkytojams ir nenaudotų jų patalpoms šildyti. Savo ruožtu gyventojai turėtų rinktis atsakingai dirbančius servisus. Jeigu vairuotojai automobilio tepalą keičia patys, jie taip pat turi pasirūpinti tinkamu alyvos atliekų sutvarkymu – jų nekaupti, neišmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį ar aplinką, o perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Panaudotą alyvą svarbu perduoti nesumaišytą su kitomis atliekomis, pavyzdžiui, aušinimo ar stabdžių skysčiais, nes alyva su priemaišomis nėra tinkama perdirbti“, – atkreipė dėmesį Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Neperdirbta alyva – prarasta žaliava

Netinkamai tvarkoma alyva kelia pavojų aplinkai, tačiau tinkamai surinkta ji gali tapti vertinga žaliava. Iš panaudotos alyvos išgaunama bazinė alyva, naudojama naujiems tepimo ir hidraulinės alyvos produktams gaminti.

Skaičiuojama, kad norint išgauti vieną litrą grynos bazinės alyvos, prireiktų net 70 litrų naftos, o panaudotos alyvos tam pakaktų vos 1,6 litro. Taigi tinkamas alyvos atliekų surinkimas ir perdirbimas leidžia ne tik mažinti taršą, bet ir taupyti pirminius gamtos išteklius.

Į aplinką patekęs vos vienas litras alyvos gali užteršti iki milijono litrų vandens ir didžiulį plotą žemės. Tam nepritaikytuose įrenginiuose deginant alyvos atliekas išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir sunkieji metalai, galintys pakenkti žmogui ir aplinkai.

„Surinktos alyvos atliekos yra perdirbamos, iš jų gaminama aukštos kokybės bazinė alyva, reikalinga tepimo ir hidraulinei alyvai gaminti. Iš vieno litro panaudotos alyvos galima gauti apie 90 proc. žaliavos, kuri gali būti pakartotinai panaudota. Alyvos atliekas galima perdirbti daugybę kartų, todėl ypač nedžiugina Lietuvos alyvos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodikliai – daugelį metų oficialiai sutvarkoma mažiau nei trečdalis šių atliekų“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Kas pasirūpins automobilių atliekomis?

Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, papildoma paskata mažinti alyvos atliekų keliamą taršą galėtų būti šiemet įsigaliojęs realus transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, skirtas užtikrinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų sutvarkymą ir sąžiningą konkurenciją.

Visi naujų ir naudotų transporto priemonių pardavėjai (įmonės ir fiziniai asmenys, į Lietuvą įvežantys ir parduodantys automobilius), ne kiekvienas atskirai, o dalyvaudami bendroje ENTP atliekų tvarkymo sistemoje, tapo atsakingi už visų ENTP atliekų tvarkymą, tarp jų – ir panaudotos alyvos, surinkimo bei sutvarkymo sistemos sukūrimą, veikimą, finansavimą ir visuomenės švietimą.

„Ši sistema gali padėti sumažinti riziką, kad pavojingos atliekos pateks į aplinką ar sąvartynus, tačiau realių pokyčių galima tikėtis tik tuomet, jei joje dalyvaus visi gamintojai ir importuotojai. Tik tokiu atveju atliekų tvarkymas vyks nuosekliai ir efektyviai, o jo išlaidos bus paskirstytos proporcingai visiems rinkos dalyviams“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Automobilių atliekos – kur slypi jų vertė?

Alyva nėra vienintelė automobilių atliekų rūšis, kurią galima panaudoti pakartotinai. Vien 2024 metais į Lietuvos rinką buvo įvežta daugiau nei 1 tūkst. tonų automobilių tepalų, kuro ir oro filtrų. Tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, o oro filtruose – plastiko bei filtruojančių medžiagų. Perdirbus vieną toną filtrų, galima atgauti apie 500 kg metalo – tiek, kiek reikėtų 5 tūkst. konservų dėžučių pagaminti.

2024 metais į Lietuvos rinką patiekta 719 tonų amortizatorių. Iš vienos tonos amortizatorių galima atgauti apie 900 kg plieno, kuris galėtų pakeisti 1,2 tonos geležies rūdos.

Lietuvoje taip pat perdirbamos švino ir ličio baterijos. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti. Iš elektromobilių pašalintos ličio baterijos dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, todėl gali būti panaudojamos kaip energijos kaupimo įrenginiai namuose ar pramonėje.

Daugiau informacijos apie tinkamą automobilių atliekų tvarkymą, legaliai veikiančius autoservisus, nebevažiuojančio automobilio pridavimą ir kitus sprendimus galima rasti svetainėje www.autotvarkymas.lt.

Anglis uždrausta, bet panaudota alyva vis dar keliauja į krosnis: kas suvaldys taršą?

]]>
jonavoszinios.lt Sat, 03 Oct 2026 09:00:00 +0300
<![CDATA[Kai užsidega raudona: kas ir kaip nusprendžia stabdyti traukinį ]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-uzsidega-raudona-kas-ir-kaip-nusprendzia-stabdyti-traukini https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kai-uzsidega-raudona-kas-ir-kaip-nusprendzia-stabdyti-traukini „Dėmesio, dėmesio… pervažoje užstrigęs automobilis.“ Toks pranešimas Eismo valdymo centre gali nuskambėti bet kurią akimirką. Tokiais atvejais svarstymams laiko nėra – traukinių eismas stabdomas nedelsiant. Taip pat elgiamasi gavus informaciją apie įtartiną objektą šalia geležinkelio: pirmiausia užtikrinama sauga, o tik tada aiškinamasi situacija. 

Toks atsargumas geležinkelyje būtinas. Traukinys negali apvažiuoti netikėtai atsiradusios kliūties, o dėl didelės masės jo stabdymo kelias gali būti ilgas. Todėl saugus eismas priklauso ne tik nuo mašinisto reakcijos. Jį užtikrina visa tarpusavyje susijusi sistema – mašinistai, stočių budėtojai, traukinių koordinatoriai, Eismo valdymo centro darbuotojai ir automatinės saugos sistemos. 

Kaip ši sistema veikia, kas priima sprendimą stabdyti traukinį ir kas nutiktų sutrikus pagrindinėms eismo valdymo sistemoms, pasakoja „LTG Infra“ Veiklos koordinavimo ir ekstremalių situacijų vadovas Albertas Karauskas, geležinkelyje dirbantis beveik tris dešimtmečius. 

Profesinį kelią jis pradėjo Panerių stotyje ratstabdininku, vėliau dirbo įvairiose eismo valdymo grandyse. Per tą laiką iš esmės pasikeitė ir pats geležinkelis: kadaise eismo grafikus A. Karauskas braižė ranka popieriuje, šiandien didžioji dalis eismo valdoma skaitmeninėmis sistemomis iš Vilniuje veikiančio Eismo valdymo centro. 

Tačiau vienas dalykas nepasikeitė – technologijoms padedant priimti sprendimus, galutinė atsakomybė kritinėse situacijose vis dar tenka žmogui. 

Kas iš tikrųjų valdo traukinių eismą – žmogus ar sistema? 

Saugų eismą užtikrina žmonių, technologijų ir griežtų procedūrų visuma. Sistemos sukurtos taip, kad pirmiausia neleistų susidaryti pavojingai situacijai. 

Pavyzdžiui, jeigu kelyje jau yra traukinys arba maršrutas parengtas kitam sąstatui, sistema neleis darbuotojui įjungti leidžiamojo signalo. Saugos sistemos veikia ir mašinisto kabinoje – jeigu mašinistas tinkamai nereaguoja į signalą, gali būti automatiškai aktyvuotas avarinis stabdymas. 

Vis dėlto ne kiekvieną situaciją galima numatyti ar suvaldyti automatiškai. Sutrikus sistemoms, jas išjungus dėl planinių darbų ar kilus netikėtai grėsmei, daugiau atsakomybės tenka žmonėms. Tuomet ypač svarbios aiškios procedūros ir principas, kad kritinių sprendimų nekontroliuoja vienas žmogus. 

Kas nusprendžia, kad traukinį būtina stabdyti? 

Tai priklauso nuo situacijos. Mašinistas nurodymą gali gauti iš Eismo valdymo centro arba stoties budėtojo. Tačiau geležinkelyje galioja esminis principas – kilus pagrįstai abejonei dėl saugos, pirmiausia stabdomas eismas. 

Jeigu gauname informaciją apie įtartiną objektą šalia geležinkelio, nelaukiame, kol kas nors galutinai nustatys, ar jis iš tiesų pavojingas. Eismą sustabdome, o tada aiškinamės. 

Net jeigu vėliau paaiškėja, kad objektas buvo nepavojingas, toks sprendimas laikomas teisingu. Eismas atnaujinamas tik gavus patvirtinimą, kad tai daryti saugu. 

Panašiai elgiamasi ir pervažoje pastebėjus kliūtį. Apie pavojų nedelsiant informuojami tame ruože esantys traukinių mašinistai. Įvertinęs atstumą iki kliūties, greitį ir traukinio charakteristikas, mašinistas sprendžia, ar būtinas avarinis stabdymas. 

O kada traukinį sustabdo pati sistema? 

Mašinisto kabinoje veikiančios saugos sistemos stebi traukinio greitį ir reakciją į signalus. Jeigu artėjant prie draudžiamojo signalo mašinistas laiku nepradeda mažinti greičio, sistema gali įsikišti ir automatiškai stabdyti traukinį. 

Automatika kontroliuoja ir infrastruktūrą. Pavyzdžiui, jeigu geležinkelio iešmas nėra tinkamai nustatytas ir užrakintas, sistema neleis įjungti leidžiamojo signalo. 

Principas labai aiškus: jeigu sistema nėra tikra, kad veiksmas saugus, ji turi neleisti jo atlikti. 

Kas nutinka, jeigu eismo valdymo sistema neveikia? 

Traukiniai dėl to nebūtinai sustoja. Pasikeičia jų eismo organizavimo būdas. 

Sutrikus pagrindinėms sistemoms, gali būti pereinama prie telefono ryšiu grindžiamos tvarkos. Tokiu atveju improvizacijai vietos nėra: vartojamos tiksliai nustatytos frazės, o kiekvienas veiksmas patvirtinamas. 

Vienos stoties budėtojas derina traukinio išleidimą su gretimos stoties budėtoju. Traukiniui išvykus perduodamas jo numeris ir tikslus išvykimo laikas. Kol negaunamas patvirtinimas, kad sąstatas pasiekė kitą stotį, į tą patį tarpstotį kitas traukinys neišleidžiamas. 

Taip sukuriama kelių lygių kontrolė: sprendimas nepriklauso nuo vieno žmogaus, o kiekvieną svarbų veiksmą tikrina ir patvirtina kitas darbuotojas. 

Vadinasi, skaitmeniniame geležinkelyje vis dar reikia popieriaus ir pieštuko? 

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų – taip. 

Kai pats dirbau traukinių eismo tvarkdariu, grafikus braižydavome ranka. Keleivinius traukinius žymėdavome raudonai, krovininius – kitomis spalvomis. Dabar viską matome sistemose, bet popieriniai grafikai ir pieštukai niekur nedingo. 

Jie laikomi kaip viena iš atsarginių priemonių išskirtinėms situacijoms. Sutrikus pagrindinėms sistemoms, eismą galima organizuoti pasitelkiant stočių budėtojus, telefono ryšį ir popierinius grafikus. 

Tai nėra vien teorinis planas. Darbuotojai turi mokėti dirbti ir be įprastų skaitmeninių įrankių, nes technologijos gali sugesti, o sistemas kartais būtina išjungti dėl planinių darbų ar atnaujinimų. 

O jeigu dingtų net ryšys? 

Geležinkelio procedūros numato ir tokį scenarijų. 

Visiškai nutrūkus ryšiui tarp stočių, įsigalioja speciali eismo organizavimo tvarka. Mašinistui išduodamas leidimas, informuojantis, kad traukinys išleidžiamas neveikiant įprastoms ryšio priemonėms. Tokiu atveju jis privalo važiuoti ypač atsargiai. 

Per beveik tris dešimtmečius geležinkelyje A. Karauskui tokios procedūros realiai taikyti neteko. 

„Visiškai be ryšio nebuvome likę nė karto. Bet procedūra turi būti. Saugos sistema privalo būti pasirengusi ne tik tam, kas tikėtina, bet ir blogiausiam scenarijui“, – sako jis. 

Jei nebeveiktų centrinė sistema, ar sustotų visas Lietuvos geležinkelių eismas? 

Ne. Didelė dalis stočių iš Vilniaus valdoma per „Da Vinci“ sistemą, tačiau ji susieta su vietinėmis stočių valdymo sistemomis. 

Jeigu centrinė sistema sutriktų, vietinės sistemos galėtų veikti toliau. Į stotis būtų iškviesti budėtojai, kurie eismo valdymą perimtų vietoje. 

Kitaip tariant, geležinkelio sauga kuriama taip, kad vieno elemento gedimas nesustabdytų visos sistemos ir nepaliktų jos be alternatyvos. 

Kas tokiose situacijose sunkiausia žmogui? 

Sudėtingiausia tai, kad sprendimą kartais reikia priimti dar neturint visos informacijos. Todėl geležinkelyje vadovaujamasi konservatyviu saugos principu: jeigu kyla abejonių, geriau sustabdyti procesą, nei rizikuoti. 

Žmogus gali suklysti, todėl sistema kuriama taip, kad viena klaida netaptų nelaimės priežastimi. Tam pasitelkiama automatika, kelių darbuotojų kontrolė, standartizuota komunikacija ir griežtos procedūros. 

Daugelis šiandien savaime suprantamų geležinkelių saugos taisyklių atsirado įvertinus ankstesnes nelaimes ir jų priežastis.  

Todėl darbuotojai treniruojasi ir situacijoms, kurių realybėje gali niekada nepatirti. Eismo valdymo centre veikia „Da Vinci“ mokymų modulis, kuriame atkuriama realiai sistemai artima aplinka. Darbuotojai gali mokytis valdyti sudėtingas ir retas situacijas nerizikuodami realių traukinių ir keleivių saugumu. 

Saugos sistemos reikalauja didelių investicijų, tačiau jų kuriamą vertę ne visada paprasta parodyti įprastais veiklos rodikliais. Kitaip nei parduotą bilietą ar pervežtą krovinį, saugos rezultatą dažnai tenka matuoti tuo, kas neįvyko. 

Saugos sistemos tiesiogiai neuždirba. Tačiau jos padeda išvengti to, ko jokioje statistikoje nenorėtume matyti. 

Ir galbūt būtent tai tiksliausiai nusako saugos žmonių darbo prasmę: geriausias jų darbo rezultatas yra nelaimė, kuri neįvyko. 

LTG inf.

Kai užsidega raudona: kas ir kaip nusprendžia stabdyti traukinį 

]]>
jonavoszinios.lt Thu, 01 Oct 2026 09:00:00 +0300
<![CDATA[Kada įteikti vaikui pirmąjį išmanųjį telefoną?]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kada-iteikti-vaikui-pirmaji-ismanuji-telefona https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kada-iteikti-vaikui-pirmaji-ismanuji-telefona Per metus daugiau nei dvigubai išaugo dalis Lietuvos gyventojų, manančių, kad pirmąjį išmanųjį vaikui galima leisti turėti nuo 12 metų: nuo 22 proc. 2025 m. iki 46 procentų šiemet, rodo Skaitmeninės etikos centro užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Vis dėlto, daugiau nei pusė gyventojų (53 proc.) mano, kad tinkamas metas vaikui išmaniajam – iki 10 metų imtinai. 

Klausimas dėl vaiko amžiaus, tinkamo pirmam išmaniajam telefonui šeimoms gali kelti galvos skausmą – oficialiai tinkamo šiam įrenginiui turėti amžiaus  mūsų šalyje nėra, norisi leisti vaikui naudotis technologijų galimybėmis, tačiau neramu dėl rizikų, kurios kyla vaikui išmanųjį turint. 

„Didėjanti žmonių, galvojančių, kad vaiko rankose išmanusis geriau lai atsiranda vėliau – džiugina. Visgi tikėtina, kad, kaip ir rodo užsienio šalių visuomenės nuomonės apklausos, realiai išmanųjį vaikai gauna gerokai anksčiau negu amžius, kuris paprastai apklausose nurodomas kaip tinkamas, – sako Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė. – Vien tai, kad vaikui reikia susisiekti su tėvais, dar nereiškia, kad jam reikia būtent išmaniojo telefono, yra kitų, paprastesnių įrenginių.“  

Kad pirmąjį išmanųjį leistų turėti vaikui iki 10 metų prieš metus sakė 76 proc., o 2024 m. – 70 proc., šiemet taip manančių – 53 proc. Penkiolikos metų ir vyresnį amžių kaip tinkamą pirmam išmaniajam nurodančių gyventojų dalis šiemet irgi ūgtelėjo – nuo 5 iki 15 proc.  

Nesame išskirtiniai: pasaulis mato panašiai 

Kitose šalyse amžius, kada vaikui rekomenduojama turėti asmeninį išmanųjį telefoną, taip pat vis didėja. Danijoje 2025 m. Vaikų gerovės komisija rekomendavo pirmąjį išmanųjį telefoną atidėti iki 13 metų. Suomijoje 2026 m. rekomenduota vaikams iki 13 metų neduoti nuosavo išmaniojo telefono. 

JAV 68 proc. tėvų, auginančių 12 metų ir jaunesnius vaikus, 2025 m. „Pew Research Center“ apklausoje nurodė, kad vaikas savo išmanųjį telefoną turėtų gauti ne anksčiau kaip nuo 12 metų. 

Kai svarbiausia – susisiekti 

„Man išmanųjį davė, kai pradėjau vaikščioti į būrelius, reikėjo susisiekti, – sako penktokas Jonas. – Bet būtų užtekę mygtukinio. Gavau seną iPhone. Ten visko daug galima surasti, žiūrėti, veikti. Suaugusieji dar gal bent žino, kaip atsirinkti, ką žiūrėti. O aš žiūrėdavau tai, kas, dabar suprantu, man net nebūdavo įdomu. Tik laiką veltui sueikvodavau...“ 

Skaitmeninės etikos centro susitikimų mokyklose su vaikais ir jaunimu metu sutikto Jono atvejis – ne išimtis: išmanus telefonas vaiko rankose dažnai atsiranda dėl poreikio susisiekti, tačiau kartu jis suteikia prieigą prie įvairių kitų išmaniųjų įrenginių galimybių – programėlių, žaidimų, socialinių tinklų, vaizdo platformų ir įvairaus, ne visuomet pagal amžių tinkamo turinio. 

Ką apsvarstyti prieš duodant vaikui telefoną?  

Tėvams ir globėjams verta pagalvoti ne tik apie vaiko amžių. Svarbu, kam iš tiesų reikalingas telefonas, bei tai, kiek vaikas yra linkęs ir galintis tartis dėl susitarimų ir jų laikytis, kaip galės savo naudojimą reguliuoti savarankiškai, ar gebės atsispirti programėlių, žaidimų ir socialinių tinklų vilionėms, kur bus reikalinga suaugusiojo pagalba.  

„Reikia iš anksto susitarti, kada ir kur telefonas bus naudojamas, ir tinkamai jį sukonfigūruoti, kad vaikas iš karto nesusidurtų su suaugusiesiems skirtu turiniu, pirkimų siūlymais ar nuolatiniu pranešimų srautu“, – sako Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė. 

Apie tyrimą 

Visuomenės nuomonės tyrimą Skaitmeninės etikos centro užsakymu 2026 m. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti Lietuvos gyventojai, vertinant jų nuomonę apie amžių, nuo kurio vaikams tikslinga turėti pirmąjį išmanųjį telefoną. 

Skaitmeninės etikos centras yra nepriklausoma, nevyriausybinė organizacija, siekianti padėti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems kurti sveiką santykį su technologijomis, stiprinti skaitmeninį sąmoningumą ir atsakingą naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis, www.e-etika.lt  

Kada įteikti vaikui pirmąjį išmanųjį telefoną?

]]>
jonavoszinios.lt Wed, 30 Sep 2026 16:00:00 +0300
<![CDATA[Modernizuotame „Via Baltica“ ruože planuojama įdiegti išmaniąsias greičio valdymo ir eismo stebėjimo sistemas]]> https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/modernizuotame-via-baltica-ruoze-planuojama-idiegti-ismaniasias-greicio-valdymo-ir-eismo-stebejimo-sistemas https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/modernizuotame-via-baltica-ruoze-planuojama-idiegti-ismaniasias-greicio-valdymo-ir-eismo-stebejimo-sistemas „Via Lietuva“ paskelbė viešųjų pirkimų konkursą, kuriuo siekiama modernizuotame valstybinės reikšmės kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože įdiegti išmaniąsias greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Nuo Marijampolės (57 km) iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos (94 km) planuojama įrengti 23 greičio valdymo ir įspėjimo sistemų postus, kurie padės realiu laiku  informuoti vairuotojus apie eismo ir kelio sąlygas bei prireikus valdyti leistiną važiavimo greitį.

„Inovacijos keliuose didina eismo saugumą. Įvertinti inovatyvius sprendimus vairuotojai galėjo dar praėjusią žiemą, kai išbandėme išmanų greičio valdymą, leidžiantį važiuoti greičiau esant geroms sąlygoms ir laiku sulėtinti, kai jos pablogėja. Šią pasiteisinusią praktiką išplėsime iki pat Lenkijos sienos. Modernizuotame „Via Baltica“ ruože kintamieji informacijos ženklai iš anksto perspės vairuotojus apie pasikeitusias sąlygas, o išmaniosios sistemos leis pagal jas keisti leistiną greitį. Taip viename svarbiausių Lietuvos kelių sudarysime sąlygas saugesnėms ir sklandesnėms kelionėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Modernizuodami „Via Baltica“ siekiame ne tik užtikrinti patogesnį ir saugesnį susisiekimą, bet ir išnaudoti šiuolaikinių technologijų galimybes. Įdiegus išmaniąsias eismo valdymo priemones, vairuotojai galės gauti aktualesnę informaciją apie kelyje susidariusias sąlygas, o greitis galės būti pritaikomas prie realios situacijos. Tai svarbus žingsnis kuriant modernesnę ir saugesnę kelių infrastruktūrą“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Planuojama įrengti 23 greičio valdymo ir įspėjimo sistemų postus su kintamais informacijos ženklais (KIŽ) ir kita įranga. KIŽ vairuotojams teiks aktualią informaciją apie eismo situaciją, kelio bei oro sąlygas ir galiojantį greičio režimą. Tai ypač svarbu žiemą ar kitomis sudėtingesnėmis eismo sąlygomis, kai saugus greitis gali skirtis nuo įprastai taikomo.

Kad dinaminis greičio valdymas gali būti naudingas ne tik mažinant, bet ir didinant leistiną greitį, parodė praėjusių metų žiemos sezonas. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno ir A5 ruože nuo Garliavos iki Marijampolės, kuriuose jau veikia kintami informacijos ženklai, esant geroms oro ir eismo sąlygoms buvo leidžiama važiuoti iki 130 km/val. greičiu. Tuo metu, kai dėl oro ar eismo sąlygų reikėjo važiuoti lėčiau, ženklai vairuotojus apie tai informuodavo.

Be greičio valdymo sistemų, A5 ruože planuojama įrengti šešias kelių oro stebėjimo (KOS) stoteles, virš dvidešimt eismo intensyvumo matavimo įrenginių ir dvidešimt aštuonias 360 laipsnių vaizdo kameras, kuriomis bus galima stebėti, kontroliuoti ir tikrinti KIŽ veikimą. 

Kelių oro stebėjimo stotelės leis rinkti duomenis apie meteorologines sąlygas ir kelio būklę, o eismo intensyvumo įrenginiai – apie transporto srautus. Vaizdo kameros bus naudojamos eismo situacijai stebėti. Visa ši informacija svarbi tam, kad eismo valdymo sprendimai būtų paremti kuo aktualesniais duomenimis.

Sutartį su rangovu planuojama pasirašyti iki 2026 metų pabaigos. Tuo atveju projektas būtų įgyvendintas iki 2028 metų pabaigos.

Išmaniosios eismo valdymo priemonės papildys jau atliktus „Via Baltica“ infrastruktūros modernizavimo darbus ir leis viename svarbiausių šalies kelių dar efektyviau pritaikyti eismo valdymą prie realios situacijos kelyje.

Modernizuotame „Via Baltica“ ruože planuojama įdiegti išmaniąsias greičio valdymo ir eismo stebėjimo sistemas

]]>
jonavoszinios.lt Tue, 29 Sep 2026 12:16:37 +0300