„Kuriame vieną patogią priėmimo erdvę, kurioje šeimos galėtų paprasčiau rasti ir pasirinkti vaikams tinkamas švietimo galimybes – nuo mokyklų ir darželių iki neformaliojo vaikų švietimo programų. Džiaugiamės, kad per dvejus įstaigos veiklos metus pavyko žengti svarbų žingsnį bendresnio, aiškesnio ir patogesnio priėmimo link, – sako viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ direktorius Aleksandras Šilkonis. – Tėvai toje pačioje sistemoje galės teikti prašymus ir vienoje vietoje matyti vaikų lankomas mokyklas, darželius bei neformaliojo vaikų švietimo programas.“ 

Centralizuota priėmimo sistema, pasiekiama jungiantis iš svetainės mokausi.lt, veikia vieno langelio principu: priėmimas į neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programas per CPIS apima prašymų teikimą, reikalingų duomenų pildymą, NVŠ krepšelio skyrimą mokiniui, laukiančiųjų eilių sudarymą ir kitus etapus, įskaitant ir mokymo sutarties pasirašymą .  

Mokiniams ir jų tėvams (ar globėjams) prašymų į NVŠ programas, finansuojamas NVŠ krepšelio lėšomis, teikimo etapas prasidės nuo rugpjūčio 15 dienos. Prašymą bus galima pateikti, jei mokinys tuo metu Mokinių registre bus įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas. Svarbu: kuriose šalies savivaldybėse priėmimas į NVŠ programas 2026–2027 mokslo metams vyks per CPIS paaiškės iki rugpjūčio, „Mokausi Lietuvoje“ apie tai informuos atskiru pranešimu.  

Savivaldybėms, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai (LINEŠA) ir NVŠ teikėjams sistema atvira nuo liepos 1 dienos. Iki rugpjūčio 14 d. sistemoje vyks savivaldybių, LINEŠA ir NVŠ teikėjų pasirengimas mokinių priėmimui. NVŠ teikėjai (įstaigos ir laisvieji mokytojai) kurs NVŠ užsiėmimų grupes, planuos užsiėmimų tvarkaraščius ir skelbs priėmimą į programas.  

CPIS yra susieta su valstybiniais registrais – tai didžiulis palengvinimas ir savivaldybėms, ir NVŠ teikėjams, taip pat tėvams bei patiems mokiniams, kurie rinksis būrelius.  

Pati sistema įvertins, kaip mokinio duomenys atitinka priėmimo pirmumo kriterijus, apskaičiuos ir pateiks informaciją dėl galimybės mokiniui gauti NVŠ krepšelį, rikiuos vietas eilėje. Mokinio paskyroje bus matoma, ar mokiniui priklauso NVŠ krepšelis, koks bus mokesčio dydis, jei NVŠ krepšelis bus skiriamas. Jei NVŠ krepšelis  konkrečiam mokiniui nebus skiriamas, mokinys ar jo atstovai galės pasirinkti sudaryti sutartį dėl būrelio lankymo mokant asmeninėmis lėšomis. 

Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ administruoja CPIS ir vykdo priėmimą į profesinio mokymo programas ir modulius bei į bendrojo (įskaitant ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) ugdymo programas, taip pat užtikrina suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok“ individualių mokymosi paskyrų informacinės sistemos veikimą. VšĮ „Mokausi Lietuvoje“ steigėjas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Daugiau aktualios informacijos dėl prašymų teikimo pateiksime artėjant priėmimui. Kviečiame sekti naujienas. 

VšĮ "Mokausi Lietuvoje" inf. 

„Norime, kad kelionės Lietuvos keliais būtų ne tik saugios ir sklandžios,  bet ir patogios. Netrukus šalia vienos intensyviausių šalies magistralių stabtelti ir kokybiškai pailsėti galės visi keliaujantys: tiek šeimos su vaikais, tiek svečiai iš užsienio, tiek tolimųjų reisų vairuotojai. Šiuolaikiškos poilsio erdvės šalia kelių yra geriausias šalies svetingumo įrodymas, todėl artimiausiu metu visoje Lietuvoje atnaujinsime dar dešimt tokių aikštelių“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

„Nuosekliai investuodami į kelių infrastruktūrą siekiame ne tik gerinti jos techninę būklę, bet ir kurti patogią, saugią bei šiuolaikinius poreikius atitinkančią aplinką visiems eismo dalyviams. Atnaujinamos poilsio aikštelės yra svarbi kelionių dalis – jos užtikrina kokybišką vairuotojų poilsį, aiškų eismo organizavimą ir didesnį komfortą tiek lengvojo, tiek krovininio transporto naudotojams. Šiuo projektu keliame teikiamų paslaugų lygį visoje Lietuvoje“, – teigia „Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

Iki rekonstrukcijos ši, Raseinių rajono savivaldybėje, Ariogalos seniūnijoje, esanti poilsio aikštelė neatitiko šiuolaikinių keliautojų poreikių – joje nebuvo tinkamai įrengtos poilsio zonos, o esama kelio danga buvo nusidėvėjusi ir pažeista.

Įgyvendinant projektą numatyta kompleksiškai atnaujinti aikštelės infrastruktūrą. Bus pakeista asfalto danga, įrengtos naujos stovėjimo vietos, sutvarkyta poilsio zona, nutiesti šaligatviai ir privažiavimo kelias, atnaujintas ženklinimas bei kiti gatvės elementai. Taip pat planuojama įrengti želdinius ir viešąjį tualetą, siekiant užtikrinti didesnį komfortą ir patogumą visiems keliautojams.

Poilsio aikštelės atnaujinimas šalia vieno intensyviausių šalies magistralinių kelių vykdomas siekiant gerinti transporto infrastruktūros kokybę ir teikiamų paslaugų lygį. Plėtojant ir modernizuojant poilsio aikšteles, jos pritaikomos skirtingų eismo dalyvių poreikiams, užtikrinant patogias, saugias ir funkcionalias keliones tiek lengvųjų automobilių vairuotojams, tiek krovininio transporto atstovams. Įgyvendinami sprendiniai orientuoti į komfortą, aiškų eismo organizavimą ir infrastruktūros prieinamumą visiems naudotojams, taip nuosekliai gerinant keliavimo kokybę visoje šalyje.

Rangos sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų pabaigoje, o fiziniai darbai pradėti šių metų pavasarį. Šiuo metu darbai aktyviai vykdomi, o juos baigti planuojama iki kitų metų vidurio.

Darbus atlieka rangovas UAB „Fegda“. Sutarties vertė siekia beveik 1,5 mln. eurų su PVM. Projektą parengė UAB „SRP Projektas“.

Tuo metu praėjusiais metais „Via Lietuva“ įrengė ir pirmąją sertifikuotą poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelę, atitinkančią visus Europos Sąjungos reikalavimus, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 64-ajame kilometre, Marijampolės savivaldybėje. Šią vasarą planuojama atidaryti dar vieną tokio tipo aikštelę to paties kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpoje ties 95-uoju kilometru.

Tuo pačiu „Via Lietuva“, kartu su valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčia bendrove „Kelių priežiūra“, planuoja sistemingai gerinti poilsio aikštelių infrastruktūros būklę visoje šalyje. Numatyti darbai apima lokalų dangos atnaujinimą, biotualetų pastatymą, horizontalų ženklinimą, apšvietimo įrengimą bei kitus panašaus pobūdžio infrastruktūros gerinimo sprendinius.

Artimiausiu metu infrastruktūros gerinimo darbai planuojami šiose vietose esančiose poilsio aikštelėse:

• A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 292,90 km, dešinė kelio pusė
• A2 Vilnius–Panevėžys, 80,05 km, kairė kelio pusė
• A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 35,78 km, dešinė kelio pusė
• A9 Panevėžys–Šiauliai, 8,34 km, dešinė kelio pusė
• 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 43,20 km, kairė kelio pusė
• A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, 165,64 km, dešinė kelio pusė
• A2 Vilnius–Panevėžys, 72,82 km, dešinė kelio pusė
• A2 Vilnius–Panevėžys, 72,82 km, kairė kelio pusė
• A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 91,47 km, dešinė kelio pusė
• A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, 47,45 km, dešinė kelio pusė

Šie darbai prisidės prie nuoseklaus poilsio infrastruktūros gerinimo pagrindiniuose šalies keliuose, didinant keliautojų patogumą, saugumą ir paslaugų prieinamumą.

Nors kalendorius rodo vasarą, pastarosios dienos labiau primena rudenį – lietus ir vėsesni orai kviečia bent trumpam pamiršti grilį ir sugrįžti prie orkaitėje ruošiamų patiekalų. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai sako, kad gardžiai ir maistingai vakarienei nereikia didelių išlaidų – kai vištienai ir sezoninėms daržovėms taikomos ypač geros kainos, skanią vakarienę visai šeimai galima paruošti greitai, paprastai ir nebrangiai.

„Kartais patys paprasčiausi receptai tampa mėgstamiausiais. Vištiena ir sezoninės daržovės – vienas universaliausių derinių, leidžiančių greitai paruošti maistingą vakarienę visai šeimai. Šią savaitę viščiukų broilerių šlaunelių mėsai taikoma ypač gera kaina, todėl tai puiki proga išbandyti receptus, kuriems nereikia nei daug ingredientų, nei ilgo stovėjimo virtuvėje“, – sako prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Viena skarda – mažiau darbo, daugiau skonio

Vienos skardos vakarienės jau kurį laiką išlieka vienu populiariausių pasirinkimų tiems, kurie nori sutaupyti laiko, bet nenusileisti skoniui. Tereikia visus ingredientus sudėti į vieną kepimo skardą, pagardinti mėgstamais prieskoniais ir patikėti darbą orkaitei. Kol vakarienė kepa, lieka laiko atsipūsti ar pabūti su šeima.

Šiam receptui puikiai tinka ne tik vištiena, bet ir sezoninės daržovės – brokoliai, pievagrybiai, morkos ar paprikos. Kepdamos jos tampa minkštos, išlaiko savo skonį ir puikiai papildo sultingą vištieną.

Vienos skardos vištienai su daržovėmis Jums reikės:

• 500 g viščiukų broilerių šlaunelių mėsos be kaulų ir odos;
• 1 brokolio;
• 250 g pievagrybių;
• 200 g mažųjų morkyčių;
• 1 paprikos;
• 2–3 skiltelių česnako;
• 3 v. š. alyvuogių aliejaus;
• 1 a. š. rūkytos paprikos;
• 1 a. š. džiovinto čiobrelio;
• druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį.

Gaminame. Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C. Vištieną supjaustykite stambesniais gabalėliais. Brokolį išskirstykite nedideliais žiedynais, papriką supjaustykite juostelėmis, pievagrybius perpjaukite pusiau, o morkytes palikite sveikas. Visus ingredientus sudėkite į didelę kepimo skardą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, suberkite smulkintą česnaką, rūkytą papriką, čiobrelį, pagardinkite druska bei pipirais ir gerai išmaišykite. Kepkite apie 35–40 minučių, kol vištiena gražiai apskrus, o daržovės suminkštės. Jei norisi dar ryškesnio skonio, prieš pat patiekiant patiekalą galima pabarstyti šviežiomis petražolėmis arba tarkuotu kietuoju sūriu. Skanaus!

Tokia vakarienė ne tik sušildo vėsią vasaros dieną, bet ir primena, kad gardžiam naminiam maistui nereikia nei sudėtingų receptų, nei didelio biudžeto. Vos keli paprasti ingredientai ir viena skarda – viskas, ko reikia skaniai vakarienei, kuria galės mėgautis visa šeima.

Gintaro savybės taip pat visai nepanašios į metalų. Kitaip nei metalai, gintaras yra lengvas ir gana minkštas. Pagal Moso skalę jo kietumas siekia tik 2–2,5, todėl jis lengvai braižomas. Jo lyginamasis svoris – apie 1,1, taigi gintaras tik šiek tiek sunkesnis už vandenį. Dėl šios savybės gintaro gabaliukus vanduo galėjo gana lengvai pernešti upėmis ir jūros srovėmis.

Kodėl ne visai „Lietuvos“?

Pasak dr. A. Damušytės, pasaulyje žinoma apie 150 fosilinių sakų rūšių. Jų randama įvairiose pasaulio vietose: žinomas Moravijos, Santo Domingo, Sachalino gintaras, Karpatų rumenitas, Birmos birmitas, Kanados sidaritas, Pietų Karolinos ambrozitas, Australijos, Naujosios Zelandijos, Filipinų ir Maroko kopalai.

Vis dėlto Baltijos jūros baseine randama fosilinių sakų rūšis yra ypatinga – jos mineraloginis pavadinimas sukcinitas. Būtent šią rūšį gintaro tyrėjai siūlo vadinti Baltijos gintaru.

Skiriasi ir fosilinių sakų amžius. Vieni jų gali būti dešimčių milijonų metų senumo, kiti – gerokai jaunesni, susidarę prieš 10–15 tūkst. metų ar dar vėliau. Baltijos gintaras susidarė paleogene, eoceno ir oligoceno epochose, maždaug prieš 53–30 mln. metų.

Gintaro miškas: kur viskas prasidėjo

Gintaro istorija prasidėjo ne Lietuvos pajūryje, o senoviniame regione, kuris siejamas su Pietų ir Vidurio Skandinavija bei dabartinės Baltijos jūros aplinka. Dauguma tyrėjų gintarmedžių paplitimo arealą sieja su šiauriniu paleogeninės jūros krantu.

Ten augo šilti, drėgni miškai. Klimatas buvo pereinamasis nuo vidutinio į subtropinį, artimas dabartinės Viduržemio jūros srities klimatui. Miškų viršutinį ardą sudarė medžiai milžinai – sekvojos, ąžuolai, kaštainiai. Žemesniame arde augo įvairūs spygliuočiai ir lapuočiai – pušys, klevai, fikusai, laurai, mirtos. Žemutiniame arde klestėjo kiparisiniai spygliuočiai, smulkūs medžiai ir krūmokšniai, žemaūgės palmės ir lianos.

Gausius sakus išskyrė sakingos pušys Pinus succinifera (ši rūšis vėliau išnyko). Sakai dar ant medžių garavo, oksidavosi, krito į miško gruntą, ten buvo veikiami cheminių ir fizinių procesų ir ilgainiui virto mums atpažįstamu gintaru.

Geologė pasakoja, kad gintaro miškas augo lygioje, šiek tiek kalvotoje vietovėje, tik vakarinėje dalyje ji buvo kalnuota. Šioje aplinkoje buvo daug pelkių, ežerų, upelių ir kelios didelės upės. Prieš 37–33,7 mln. metų klimatui pradėjus šiltėti, gintarmedžių miškai ėmė nykti.

Vėlyvajame eocene gintaro miško vietoje susidarė pirminiai gintaro telkiniai. Seniausios uolienos, kuriose randama gintaro pėdsakų, priskiriamos viduriniam eocenui, maždaug 45–40 mln. metų laikotarpiui. Vis dėlto didžioji gintaro dalis slūgso viršutinio eoceno nuogulose, susidariusiose maždaug prieš 40–35 mln. metų.

Vėliau pirminius telkinius ilgą laiką ardė vanduo – upės, lietūs, pakrančių procesai. Gintaro gabalai dėl nedidelio lyginamojo svorio, artimo vandens svoriui, lengvai judėjo vandeniu ir buvo pernešami tolyn.

Kaip gintaras atkeliavo iki Baltijos pakrančių

Viena didžiųjų senovinių upių, dažnai vadinama Eridano vardu, tekėjo į eoceninį jūros baseiną šiauriau Sembos pusiasalio. Manoma, kad jos delta driekėsi tarp Helio ir Sambijos pusiasalių, apimdama dabartinę Gdansko įlanką.

Tikėtina, kad gintarą atnešusi upė tekėjo į gilią, ramią įlanką, kur nebuvo didesnių srovių. Dėl to gintaro sąnašynas nebuvo išsklaidytas. Sembos pusiasalyje susikaupusį gintaringąjį sluoksnį vėliau užklojo augančios deltos nuogulos.

Dėl glaukonito priemaišų šis sluoksnis įgijo žalsvai pilką spalvą. Senieji gintaro kasėjai jį vadino mėlynąja žeme. Šiame antriniame gintaro telkinyje, gintaringajame sluoksnyje, randama nuo 0,5 iki 2,5 kg gintaro viename kubiniame metre uolienos, o gintaringo sluoksnio storis siekia 7–8 metrus. Pasak dr. A. Damušytės, vakarinėje Sembos pusiasalio dalyje yra apie 90 proc. pasaulinių gintaro atsargų.

Dalis gintaro pateko ir į atvirą jūrą. Pakrantės srovės jį išnešiojo plačiame plote – nuo Pietų Anglijos iki Ukrainos. Poledynmečiu Baltijos jūros srovės ir bangos ardė Sembos krantus ir išplovė daug gintaro.

Lietuvos Kuršių marių vakarinėje pakrantėje gintaro sankaupos siejamos su vienu iš Baltijos jūros raidos etapų – Litorinos jūra. Maždaug prieš 7,5–7 tūkst. metų, kylant vandens lygiui, jūra plėtėsi sausumos link. Bangos ir srovės pasiekė gintaringus paleogeno sluoksnius, juos ardė, išplovė gintarą ir nešė į šiaurę. Taip gintaras kaupėsi ramesnėse ir gilesnėse įlankose – ties Juodkrante, Šventąja, Liepoja ir kitur. Iš šių perneštų ir iš naujo sukauptų gintaro sąnašų formavosi tretiniai gintaro telkiniai.

Radimvietės Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje taip pat susidarė iš išplauto Sembos telkinio gintaro. Jos genetiškai susijusios su šiuo telkiniu, o ne su pirminiais gintaro telkiniais.

Gintaro keliai ir prekyba

Kitaip nei titnagas, obsidianas, jaspis ar nefritas, kurie dažnai naudoti ginklams, medžioklės ar darbo įrankiams gaminti, gintaro paskirtis buvo kita – daugiausia puošybinė ir ritualinė.

Lietuvoje gintaro dirbiniai paplito neolito pradžioje, maždaug 4000–3500 m. pr. m. e. Baltijos gintaras plačiai keliavo po Europą ir dar toliau. Jo aptikta Egipte, Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros šalyse, Rytų ir Šiaurės Europoje. Geologės teigimu, gintaro karolių aptikta 3400–2400 m. pr. m. e. faraonų kapuose Teto piramidėje, taip pat Trojos griuvėsiuose Vakarų Turkijoje, Hisarliko kalvoje – jie datuojami apie 3000 m. pr. m. e.

Gintaras buvo gerai žinomas Asirijoje ir Finikijoje, Rytų ir Šiaurės Europoje, Viduržemio jūros šalyse. Tai rodo, kad Baltijos gintaras buvo svarbus ankstyvųjų prekybinių ryšių objektas.

Vienas didžiausių literatūroje minimų gintaro gabalų rastas 1860 m. Štrasenberge, buvusioje Vakarų Prūsijoje. Jis buvo saugomas Berlyno mineralogijos muziejuje, buvo 47 cm ilgio ir svėrė 9,8 kg.

Gintaro gavyba Lietuvoje

Lietuvos teritorijoje gintaras pradėtas kasti XIX a. viduryje. 1854 m., gilinant laivybinį farvaterį Kuršių mariose ties Juodkrante, aptiktos didelės gintaro sankaupos. Klaipėdos pirkliai įsteigė firmą „Stantien und Becker“, kuri gintaro ieškojo ne tik marių pakrantėje ir dugne, bet ir sausumoje – Priekulės apylinkėse bei pamario pelkėse. Vis dėlto sausumoje reikšmingų telkinių neaptikta.

Gintaro gavyba Kuršių mariose augo sparčiai – nuo 7,5 tonos iki 85,5 tonos per metus. Vis dėlto 1899 m. Vokietijos vyriausybė gintaro gavybą mariose nutraukė.

Vėliau gavybą bandyta atnaujinti dar kelis kartus. 1921 m. įsteigta bendrovė „Žuvies ir gintaro“ bankrutavo net nepradėjusi veiklos, o 1928–1929 m. veikusi bendrovė „Gintaras“ pritrūko lėšų, spėjusi iškasti apie 2 tonas gintaro.

XX a. paskutiniame dešimtmetyje Kuršių mariose vėl atliktos gintaro paieškos. 1992–1994 m. geologinių tyrimų metu Kuršių marių šiaurinėje dalyje išskirti keturi prognoziniai gintaro plotai. Detaliau ištirtas Juodkrantės gintaro telkinys.

Šiame 82 ha plote, tikėtina, gali būti iškasta apie 112 tonų gintaro. Gintaras čia rastas smulkiame aleuritingame-dumblingame smėlyje, slūgsančiame 0,3–3,9 m gylyje. Didesnių nei 5 mm gintaro gabalėlių koncentracija telkinyje svyruoja nuo 44 iki 122 g kubiniame metre, dažniausiai – nuo 65 iki 109 g kubiniame metre. Vidutinė gintaro koncentracija yra 81 g kubiniame metre.

Taigi ar gintaras – Lietuvos auksas?

Kultūriškai šis posakis suprantamas: gintaras yra svarbi Lietuvos pajūrio, amatų, prekybos kelių ir tapatybės dalis. Bet mokslininkams jo vertė atsiskleidžia ne per palyginimą su auksu, o per kilmę, amžių ir išsaugotą informaciją.

Skaidriame gintare išlikę inkliuzai – vabzdžiai, augalų dalys ir kiti senovinės gyvybės pėdsakai – leidžia tyrinėti prieš dešimtis milijonų metų egzistavusias ekosistemas. Todėl gintaras – ne tik papuošalų medžiaga ar kultūros simbolis, bet ir geologinis bei paleontologinis archyvas, pasakojantis apie senovinius miškus, Baltijos regiono raidą ir ilgą jo kelią iki Lietuvos pakrančių.

Aldonos Damušytės parengtą straipsnį rasite čia.

LGT inf. 

Šeštadienį daug kur prognozuojami trumpi lietūs, vietomis jie bus smarkūs, kai kur griaudės perkūnija. Pūs vakarinių krypčių 9–14 m/s vėjas, naktį pajūryje, o dieną ir kai kur kitur jo gūsiai sieks 15–20 m/s. Naktį oras atvės iki 12–17, dieną šils iki 18–23 laipsnių.

Sekmadienio naktį trumpai palis tik vietomis, tačiau dieną lietaus sulauks jau daugelis šalies rajonų. Kai kur galima perkūnija. Pūs vakarų, pietvakarių 8–13 m/s vėjas, pajūryje gūsiai sieks 15 m/s. Oro temperatūra naktį svyruos tarp 11 ir 16 laipsnių, pajūryje bus iki 18 laipsnių šilumos, dieną – 17–22 laipsniai.

Pirmadienį, minint Valstybės dieną, taip pat daug kur numatomas trumpas lietus, tačiau dieną kritulių turėtų būti mažiau ir jie bus negausūs. Vėjas išliks vakarų, pietvakarių krypties, 8–13 m/s, pajūryje jo gūsiai sustiprės iki 15–17 m/s. Naktį temperatūra sieks 11–16, dieną – 18–23 laipsnius šilumos.

Poilsiautojams prie vandens žinia išlieka palanki – vandens telkiniai daug kur jau pakankamai įšilę. Upėse vandens temperatūra siekia 13–26 laipsnius, ežeruose – 21–25, Kuršių mariose – 22–23, o Baltijos jūroje – 19–21 laipsnį šilumos. Primenama, kad maudynėms komfortiška laikoma ne žemesnė nei 18 laipsnių vandens temperatūra.

Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf. 

Gamtos ramybė Rokiškio krašte

Viena populiariausių poilsiaviečių Rokiškio krašte – Miliūnų tvenkinio poilsiavietė, įsikūrusi Apūniškio miške. 2020 metais ji atnaujinta, kad lankytojams čia ilsėtis būtų dar patogiau. Poilsiavietėje įrengtos dvi automobilių stovėjimo aikštelės ir penkios laužavietės su lauko baldais. Čia galima ne tik iškylauti, bet ir pasivaikščioti miško takais, važinėtis dviračiais, grybauti, pailsėti prie vandens ar tiesiog ramiai atsikvėpti gamtos apsuptyje.

Ieškantiems vietos pasivaikščioti verta užsukti į pažintinį kompleksą „Į girią“, kurį sudaro 800 metrų ilgio pažintinis takas ir poilsiavietė „Papučkynė“. Ratu vingiuojantis takas veda per mišką iki regyklos, iš kurios atsiveria vaizdas į pelkę, o maršrutas baigiasi ten, kur prasidėjo – jaukioje poilsiavietėje, kviečiančioje trumpam atsikvėpti gamtos apsuptyje.

Komplekso „Į girią“ ragykla

Poilsis vienoje įspūdingiausių Lietuvos girių

Lankantis Biržų krašte verta užsukti į Biržų girią – vieną didžiausių ir vertingiausių Lietuvos girių, išsiskiriančią brandžiais medynais ir išskirtine biologine įvairove. Tai puiki vieta norintiems pasinerti į laukinę gamtą – čia aptinkama daugybė retų augalų ir gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Girią yra pamėgę mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, uralinės ir žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, o tarp tankių miškų gyvena ir vilkai bei lūšys.

Pasivaikščiojus po vieną įspūdingiausių Šiaurės Lietuvos miškų, atsikvėpti kviečia miškininkų prižiūrimos Lujėnų, Vidugirio, Baublynės ir Linksmagirės poilsiavietės. Jose galima stabtelėti, surengti iškylą ar tiesiog pasimėgauti miško ramybe.

Poilsiavietė „Linksmagirė“

Anykščių krašto gamtos atradimai

Anykščių krašte lankytojų laukia vietos, kuriose dera gamta, pažinimas ir poilsis. Viena jų – Troškūnų arboretumo pažintinis kompleksas. 2,5 ha plote įkurtame arboretume auga įvairūs dekoratyviniai medžiai ir krūmai, o aplinką puošia miško tematikos medžio drožiniai. Šalia arboretumo eksponuojama miško ūkio technika, įrengtas nedidelis muziejus, o erdvi automobilių stovėjimo aikštelė leidžia patogiai planuoti apsilankymą.

Norintiems iš arčiau susipažinti su miško gyvūnais verta aplankyti Mikierių girininkijos pažintinį kompleksą. Čia iš apžvalgos aikštelės galima stebėti aptvare gyvenančius danielius, apžiūrėti inkilų ekspoziciją, o po pažinties su miško gyvūnija atsikvėpti miškininkų įrengtoje pavėsinėje.

Mikierių girininkijos pažintinis kompleksas

Pažintis su didžiausiais Europos laukiniais gyvūnais

Panevėžio krašte vienas išskirtiniausių VMU prižiūrimų objektų – Pašilių stumbrynas, kuriame galima iš arti pamatyti didžiausius Europoje laukinius gyvūnus – stumbrus. Po 2023 metais atliktos rekonstrukcijos atnaujintame stumbryne lankytojams sudarytos dar geresnės sąlygos stebėti šiuos įspūdingus gyvūnus aplinkoje, artimoje jų natūraliai buveinei.

Beveik 50 hektarų teritorijoje įsikūrusiame stumbryne įrengta apžvalgos aikštelė, taip pat pažintinis takas, vedantis per teritoriją. Čia galima ne tik daugiau sužinoti apie šiuos retus gyvūnus, bet ir atsikvėpti poilsio zonose ar surengti iškylą prie laužavietės. Ši vieta įspūdį palieka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Stumbrynas dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio 10.00–17.00 val., o pirmadieniais, antradieniais ir šventinėmis dienomis – nedirba.

Pašilių stumbrynas

Vaizdingi Neries slėnio maršrutai

Aukštaitijos vakaruose, netoli Kernavės, verta aplankyti Baltojo kalno pažintinį taką „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“ – vietą, kurioje dera įspūdingi gamtos vaizdai, istorija ir ramus poilsis. Takas prasideda prie Baltojo kalno apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria įspūdinga Neries panorama.

Keliaujant pažintiniu taku galima ne tik pasimėgauti miško ramybe, bet ir sužinoti daugiau apie šio krašto gamtą bei Kernavės istoriją – informaciniuose stenduose pateikiami įdomūs faktai, o smalsiausių laukia galvosūkiai. Pakeliui įrengti suoliukai ir pavėsinės kviečia stabtelėti, o tako aplinką puošiančios medinės skulptūros pasivaikščiojimui suteikia dar daugiau jaukumo.

Baltojo kalno pažintinis takas

Taip pat verta užsukti į Karmazinų apylinkes, esančias Neries regioniniame parke, ir aplankyti Karmazinų piliakalnio apžvalgos vietą – vieną vaizdingiausių Neries slėnio kampelių. Nuo apžvalgos aikštelės, įrengtos netoli Dūkštos ir Neries santakos, atsiveria įspūdinga upės panorama, miškais apaugę statūs šlaitai ir kalvotas kraštovaizdis, kviečiantis bent trumpam stabtelėti ir pasigrožėti gamta.

Apsilankymą verta pratęsti Karmazinų pažintiniame take, kuriame laukia ne tik įspūdingi gamtos vaizdai, bet ir pažintis su šio krašto istorija bei kultūros paveldu. Pakeliui įrengti suoliukai ir pavėsinės kviečia trumpam atsikvėpti, o nuo aukštesnių tako vietų atsiveria dar platesnės Neries slėnio panoramos. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, leidžianti vienoje išvykoje suderinti gamtos pažinimą, įspūdingus vaizdus ir poilsį miške.

Karmazinų piliakalnio regykla

VMU inf.

Tėvai dažnai renka stovyklą, kurioje būtų įdomu jiems  

Psichologės Jūratės Bortkevičienės teigimu, pokalbį su vaiku apie vasaros planus verta pradėti ne nuo konkrečių stovyklų, o nuo vaiko lūkesčių.  

Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pirmiausia nori pailsėti, todėl natūralu, kad naujų veiklų perspektyva jų nežavi. „Pirmiausia reikėtų paklausti, kaip vaikas įsivaizduoja savo vasarą ir ką norėtų veikti. Tik išgirdus jo norus verta pradėti kalbėti apie konkrečias stovyklas“, – sako J. Bortkevičienė. 

Anot psichologės, viena dažniausių tėvų klaidų – bandymas per stovyklą įgyvendinti savo pačių idėjas ar lūkesčius. 

„Visgi savaitę ar ilgiau stovykloje leis jūsų vaikas, todėl svarbu, kad pasirinkta veikla būtų įdomi būtent jam. Vieni vaikai svajoja apie jodinėjimą, kiti nori gaminti, kurti ar tobulinti užsienio kalbą. Stovykla turėtų tapti galimybe išbandyti tai, kas iš tiesų domina patį vaiką“, – pabrėžia ji.  

Pirmąkart renkantis stovyklą taip pat nereikėtų manyti, kad kuo daugiau veiklų joje siūloma, tuo geriau. „Kur kas svarbiau įvertinti vaiko charakterį. Vieniems vaikams reikia nuolatinio veiksmo ir aktyvumo, kitiems labiau tinka rami aplinka, galimybė bendrauti mažesnėse grupėse ar tiesiog pamažu susipažinti su naujais žmonėmis“, – aiškina J. Bortkevičienė.  

Psichologė pabrėžia, kad ypač jautriems ar drovesniems vaikams atsiskyrimas nuo tėvų gali kelti nemažai įtampos.  

„Tokiais atvejais verta atkreipti dėmesį ne tik į stovyklos programą, bet ir į gyvenimo sąlygas – ar vaikai gyvena mažesniuose kambariuose, ar turi pakankamai asmeninės erdvės. Ekstravertiškam vaikui gausus būrys kambariokų gali būti smagus nuotykis, o intravertui – papildomas stresas“, – kalba specialistė.  

Taip pat ji neigia mitą esą ypač sunku išrinkti stovyklą paaugliams. „Paaugliams apsispręsti dažnai net lengviau nei jaunesniems vaikams, nes jie jau geriau žino savo pomėgius. Paaugliams svarbu, kad stovykloje būtų jų amžiaus vaikų ir veiklos atitiktų jų interesus“, – teigia ji.  

Kaip reaguoti į vaikų ilgesį?  

Ne mažiau svarbu iš anksto su vaiku aptarti, kad pirmosios dienos stovykloje gali būti sudėtingesnės. Psichologė pabrėžia, kad tikrasis įsitraukimas ir mėgavimasis stovykla dažniausiai prasideda trečią ar ketvirtą dieną.  

Nereti atvejai, kai vaikai pirmomis dienomis paskambinę tėvams iš stovyklos išgirdę jų balsą susigraudina ir prašo juos pasiimti, nes tiesiog yra pasiilgę namų. Tačiau tai dar nereiškia, kad stovykla jiems netinka.  

„Jeigu vaiką pasiimame per anksti, jis gali išsivežti įsitikinimą, kad stovykla buvo bloga patirtis, nors iš tiesų jam tereikėjo šiek tiek daugiau laiko priprasti“, – atkreipia dėmesį J. Bortkevičienė.  

Ar vaiką reikia pasiimti namo, turėtų patarti stovyklos vadovai, svarbią taisyklę mini psichologė.  

7 dienos be telefono, kurios pakeičia vaiką  

Psichologės teigimu, didžiausia stovyklų nauda slypi ne vien pramogose. Jose vaikai mokosi savarankiškumo, atsakomybės, bendravimo, konfliktų sprendimo, prisitaikymo prie bendrų taisyklių.  

Didelę vertę turi tos stovyklos, kuriose ribojamas telefonų naudojimas – tuomet vaikai daugiau bendrauja gyvai, o tėvai gauna progą geriau suprasti, kokią vietą ekranai užima jų atžalų kasdienybėje.  

Svarbiausias kriterijus renkantis stovyklą, anot specialistės, turėtų būti emocinis vaiko saugumas.  

„Nesistenkite pažadėti, kad viskas bus tobula. Svarbiausia – surasti vietą, kurioje vaikas jausis saugiai, gerai ir turės galimybę patirti gyvenimą“, – pabrėžia J. Bortkevičienė.  

Tuo tarpu didžiausios pajūrio stovyklos „Pasaka“ atstovė Rasa Povilavičienė renkantis stovyklą tėvams pataria pasidomėti ne tik stovyklos programa, bet ir tuo, kas ją organizuoja, kokios vertybės puoselėjamos, kaip atrenkami bei ruošiami vadovai ir kaip vyksta vaikų adaptacija pirmosiomis dienomis.  

Anot jos, geriausias sėkmingos stovyklos ženklas – ne tik gera nuotaika grįžus namo, bet ir didesnis vaiko savarankiškumas, pasitikėjimas savimi bei noras dalintis patirtimis.  

„Todėl renkantis stovyklą verta ieškoti ne garsiausiai reklamuojamo vardo, o tokios vietos, kurioje kuriamas tikras ryšys su vaikais“, – pabrėžia R. Povilavičienė. 

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):   

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.  

Daugiau informacijos: www.linesa.lt, https://www.linesa.lt/stovyklos/.   

Remiantis VDA duomenimis, kuriems rinkti buvo naudojama ir sistemoje „e.Turistas“ kaupiama  informacija, užsienio turistų skaičius Lietuvoje sausio-kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 23 proc. ir siekė 258 tūkst. Užsieniečiai sudarė 28 proc. visų viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose priimtų svečių. Tuo metu vietinio turizmo srautas pirmąjį metų ketvirtį augo 17 proc. ir pasiekė 677 tūkst. keliautojų.  

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė sako, kad pirmojo metų ketvirčio rezultatai patvirtina, kad Lietuvos turizmo sektorius išlaiko augimo tempą ir stiprina savo indėlį į šalies ekonomiką.  

„Turizmas kuria vis didesnę pridėtinę vertę mūsų ekonomikai – skatina verslo plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą visoje Lietuvoje. Tad toliau nuosekliai skirsime dėmesį Lietuvos žinomumui didinti tarptautinėse rinkose, nes tai duoda apčiuopiamų rezultatų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.  

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pažymi, kad pirmieji metų mėnesiai šalies turizmo sektoriui tradiciškai būna ramesni, todėl preliminarius sausio-kovo rezultatus galima vertinti kaip pozityvų signalą.  

„Pirmojo ketvirčio rezultatai leidžia matyti teigiamas turizmo sektoriaus tendencijas. Itin džiugina augantys užsienio turistų srautai, ypač iš kai kurių prioritetinių rinkų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad pirmasis metų ketvirtis turi savo specifiką – šiuo laikotarpiu dažniau keliaujama darbo ar sveikatinimo tikslais, todėl bendras turistų portretas ir populiariausios kryptys gali skirtis nuo metinių tendencijų, kurios išryškės vėliau“, – sako O. Gončarova.  

Valstybės duomenų agentūros Sektorinės statistikos skyriaus vedėjas Audrius Taraila sako, kad agentūra nuolat renka, analizuoja ir visuomenei teikia oficialią šalies turizmo statistiką, kurios tikslumas kasmet gerėja.   

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad valstybės institucijos ir turizmo sektoriaus dalyviai turėtų kuo tikslesnius ir operatyvesnius duomenis apie turistų srautus šalyje. Siekdami šio tikslo naudojame įvairius modernius duomenų šaltinius, leidžiančius susidaryti išsamesnį turizmo paslaugų ir jų pokyčių vaizdą“, – sako A. Taraila.  

Daugiausia svečių – iš kaimynių ir Vokietijos  

O. Gončarova džiaugiasi, kad šalies apgyvendinimo įstaigos vis aktyviau naudojasi skaitmeninės Nacionalinės turizmo informacinės sistemos (NTIS) posisteme „e.Turistas“, todėl renkami duomenys yra žymiai išsamesni – gaunamas ne tik turistų skaičius ir iš kokių šalių jie atvyko, bet ir informacija apie tai, keliose Lietuvos savivaldybėse ar apgyvendinimo įstaigose jie apsistojo, koks buvo viešnagės tikslas. Be to, duomenis nuo šiol galima įvertini dienų, o ne mėnesių tikslumu, o tai suteikia papildomų įžvalgų, pavyzdžiui, leidžia įvertinti konkretaus renginio įtaką turizmo sektoriui.  

Kaip rodo preliminarūs duomenys, daugiausia užsienio turistų į Lietuvą pirmąjį metų ketvirtį atvyko iš Latvijos (30 tūkst.), Vokietijos (28 tūkst.), Lenkijos (28 tūkst.), Baltarusijos (26 tūkst.) ir Jungtinės Karalystės (16 tūkst.).  

Tarp pagrindinių rinkų labiausiai išsiskyrė Vokietija – turistų iš šios šalies skaičius, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo net 62 proc. Taip pat padaugėjo turistų iš Italijos (57 proc.), Ispanijos (67 proc.), Suomijos (80 proc.) ir Airijos (115 proc.). Be to,  daugiau nei tris kartus išaugo svečių iš Izraelio skaičius.  

Bendrai daugiausia turistų pirmąjį ketvirtį sulaukė Vilniaus miesto savivaldybė (248 tūkst.), Kauno miesto savivaldybė (118 tūkst.), Palangos miesto savivaldybė (109 tūkst.) ir Druskininkų savivaldybė (103 tūkst.).  

Tarp užsienio turistų populiariausia išliko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje apsistojo 146 tūkst. užsienio svečių. Toliau rikiuojasi Kauno miesto savivaldybė (51 tūkst.), Klaipėdos miesto savivaldybė (13 tūkst.) ir Druskininkų savivaldybė (11 tūkst.).  

„Matome, kad Lietuvos turizmo sektorius nuosekliai stiprina savo pozicijas. Augantys užsienio turistų srautai rodo, kad šalies žinomumas tarptautinėse rinkose didėja, o Lietuvos miestai ir kurortai sėkmingai konkuruoja dėl keliautojų dėmesio. Vėlesnių ketvirčių duomenys parodys, ar šis augimas virs ilgalaike tendencija, tačiau turime stiprų pradinį signalą, padedantį prognozuoti, ko galime tikėtis artimiausiu metu, ir dar tikslingiau nukreipti savo pastangas bei rinkodaros kampanijas“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova. 

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ pranešimas spaudai 

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas išsamus ekosisteminių paslaugų vertinimas parodė, kad gamta yra ne tik aplinkos, bet ir ekonomikos bei visuomenės gerovės pagrindas. Tyrimą atliko Valstybės duomenų agentūra, rengdamasi naujiems Europos Sąjungos reikalavimams, pagal kuriuos nuo 2026 m. valstybės narės turės rengti ekosistemų sąskaitas.

Miškai – didžiausi sąjungininkai švelninant klimato kaitą

Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų atskleidė milžinišką Lietuvos ekosistemų vaidmenį reguliuojant klimatą.

Vertinimas parodė, kad 2021 m. Lietuvos ekosistemos sekvestravo daugiau kaip 1,7 mln. tonų anglies, o sukauptos organinės anglies atsargos siekė beveik 681 mln. tonų. Didžiausią indėlis – miškų. Jie sukaupė daugiau kaip 396 mln. tonų anglies ir sugėrė didžiąją dalį atmosferos anglies.

Tyrimas taip pat parodė, kad anglies kaupimas vyksta ne tik miškuose. Reikšmingas anglies atsargas sukaupia pasėliai, pievos ir kitos sausumos ekosistemos. Tai reiškia, kad žemės naudojimo sprendimai tiesiogiai susiję su klimato kaitos švelninimu.

Valstybės duomenų agentūros ekspertų vertinimu, būtent tokie duomenys leidžia geriau suprasti, kokią vertę kuria gamtinis kapitalas ir kaip jis prisideda prie šalies klimato politikos tikslų.

Gamta kasdien dirba žmonių labui

Ekosisteminės paslaugos apima visą gamtos teikiamą naudą žmonėms ir ekonomikai.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos ekosistemos:

- užtikrino daugiau kaip 12,5 mln. tonų žemės ūkio produkcijos;
- sudarė sąlygas apdulkinti daugiau kaip 293 tūkst. tonų nuo apdulkintojų priklausomų augalų;
- sukūrė daugiau kaip 17 mln. kubinių metrų medienos prieaugį III ir IV grupių miškuose;
- iš atmosferos pašalino apie 31 tūkst. tonų smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2.5) ir apie 59 tūkst. tonų PM10 teršalų.

Taigi gamta ne tik aprūpina ištekliais, bet ir nuolat teikia naudą, kuri tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, ekonominę veiklą bei gyvenimo kokybę.

Miestų žaluma mažina karštį

Tyrimas atskleidė, kad svarbias ekosistemines paslaugas teikia ir urbanizuotos teritorijos.

Vertinant vietinio klimato reguliavimą šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje – nustatyta, kad miestų želdiniai ir miškai karštomis dienomis padeda mažinti temperatūrą. Didžiausią vėsinimo efektą suteikia miestų miškai, parkai ir žaliosios erdvės.

Dažnėjant karščio bangoms, tokie duomenys tampa vis svarbesni planuojant miestų plėtrą ir viešąsias erdves.

Gamtinės teritorijos svarbios turizmui

Ekosisteminių paslaugų vertinimas parodė, kad gamta yra ir svarbus ekonominis išteklius turizmo sektoriui.

2021 m. daugiau kaip 5,5 mln. turistų nakvynių buvo susijusios su lankymusi gamtinėse teritorijose. Didžiausi turistų srautai fiksuoti miškų ekosistemose, tačiau išskirtinę reikšmę turi ir Lietuvos pajūris, kurį traukos centru paverčia paplūdimiai, kopos bei Baltijos jūros pakrantė.

Papildoma analizė parodė, kad Klaipėdos regione net 77 proc. turistų nakvynių gali būti siejamos būtent su pajūrio ekosistemomis.

Kodėl šie duomenys svarbūs?

Iki šiol dauguma ekonominių rodiklių buvo skirti žmogaus sukurtai produkcijai ar vartojimui matuoti, tačiau gamtos kuriamos vertės jie neatspindėjo.

Naujasis Europos Sąjungos ekosistemų sąskaitų modulis siekia pakeisti šį požiūrį. Valstybės turės sistemingai vertinti ekosistemų būklę, aprėptį ir jų teikiamas paslaugas. Tai leis geriau suprasti, kaip gamtinis kapitalas prisideda prie ekonomikos, visuomenės gerovės ir klimato tikslų įgyvendinimo.

Tyrimo rezultatai rodo, kad gamtos išsaugojimas nėra vien aplinkosaugos klausimas. Tai investicija į švaresnį orą, stabilesnį klimatą, gyventojų sveikatą, turizmą ir ilgalaikį šalies ekonominį atsparumą.

Kitaip tariant, gamta nėra tik fonas žmogaus veiklai. Ji pati kuria vertę, kurią šiandien jau galime ne tik matyti, bet ir apskaičiuoti.

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos – tai sąskaitos, kurios parodo, kiek ekonomikos sektoriai per tam tikrą ketvirtį į atmosferą išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jos padeda stebėti klimato kaitos tendencijas beveik realiuoju laiku ir vertinti ekonomikos pokyčių įtaką šioms emisijoms.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), diazoto monoksidas (N₂O) ir fluorintos dujos (F-dujos), o jų emisijos išreiškiamos bendru matavimo vienetu – CO₂ ekvivalento tonomis.

Ketvirtinių įverčių sudarymo metodika gali būti apibūdinama kaip ekonometrinis-statistinis metodas, dažnai taikomas rengiant ketvirtines nacionalines sąskaitas.

Pagrindinis metodologinis ketvirtinių ŠESD sąskaitų sudarymo principas: metinių į orą išmetamų teršalų sąskaitų laiko eilutės suskaidomos į ketvirtines reikšmes ir prognozuojamos tų ketvirčių, kurių metiniai duomenys dar nėra skelbiami, reikšmės.

Abiejuose etapuose – laikinojo suskaidymo ir ekstrapoliacijos – remiamasi pagalbine informacija, kuria suteikia trumpesnio laikotarpio prognoziniai kintamieji (indikatoriai), padedantys apytikriai atspindėti tikslinio kintamojo, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, ketvirtinę dinamiką.

Daugiau informacijos ČIA.

Valstybės duomenų agentūros inf. 

„Ir uosto įmonės, vykdančios krovos terminalų, logistikos ir laivų statybos bei remonto veiklas, ir statybos bendrovės reguliariai skelbia naujas pozicijas, kai darbuotojų ieškoma vykdyti projektus užsienyje arba komandiruočių pagrindu Skandinavijoje ar Vakarų Europoje. 70 proc. uosto įmonių vysto bendrus projektus su užsienio partneriais ir įgyvendina laimėtus projektus už Lietuvos ribų, todėl ypač techninių profesijų darbuotojų trūkumas nuolat jaučiamas, – teigė Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.  

Išvykusius lietuvius pakeičia darbuotojai iš kitų ES šalių. Uostamiestyje dabar jų dirba 4,1 tūkst. – rumunai, latviai, lenkai, bulgarai, vengrai, estai. Daugiausiai yra įsidarbinusių suvirintojais (400), dažytojais ir giminiškų profesijų darbininkais (400), metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (300), kitur nepriskirtais statybininkais montuotojais ir giminiškų profesijų darbininkais (300), darbininkais izoliuotojais (300). Aukštos kvalifikacijos darbus atlieka 300 (6,2 proc.) europiečių – tai įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai (31), mechanikos inžinieriai (29), personalo ir profesinio orientavimo specialistai (25).  

Klaipėdos uosto įmonės nuo metų pradžios įregistravo 350 laisvų darbo vietų. Daugiausiai – dokininkams-mechanizatoriams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams, krautuvų vairuotojams, elektrikams, prekių atsargų krovėjams, sandėlininkams, aplinkos tvarkytojams, krovikams, laivų metalinių korpusų surinkėjams, pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams ir kt. Naujos darbo vietos kuriamos įvairiose su uostu susijusiose srityse – logistikos, krovos kompanijų, muitinės, remonto, laivybos, apsaugos, IT, inžinerijos ir kituose sektoriuose.  

Dalis įmonių darbuotojų poreikio trūkumą sprendžia pritraukdamos darbo jėgos iš aplinkinių rajonų – kompensuoja kelionės kuro išlaidas gyvenantiems už Klaipėdos ribų arba nemokamai veža darbuotojus įmonės transportu.   

Naujausia SBA grupės baldų gamykla UAB „Inno Line”, įsikūrusi SBA Industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos, nemokamai atveža darbuotojus į darbą iš Klaipėdos, Gargždų, Kintų, Šilutės ir Tauragės. Įmonė „Atlas Premium Lietuva"  autobusu atveža iš Klaipėdos, Kretingos, Kretingalės, Gargždų, Šilutės.  

Klaipėdos minkštų baldų gamybos įmonė UAB „Home Group“ jau kelerius metus sparčiai plečiasi – 2024 metais įmonėje dirbo apie 390 darbuotojų, o šiuo metu – 555. Toks augimas rodo didėjančias gamybos apimtis ir stiprėjančią įmonės poziciją rinkoje. Iki šiol pasirūpinusi darbuotojų atvykimu įmonės transportu iš Klaipėdos rajono, Kretingos, Plungės, Rietavo, Šilutės, dabar bendrovė darbuotojų geografiją išplėtė – dirbti atvyksta ir skuodiškiai.  

Uostamiesčio darbo rinką gelbsti ne tik kitų rajonų gyventojai. Užimtumo tarnyba siūlo įmonėms naudotis valstybės parama rengiant reikalingus darbuotojus. Pagal individualios priežiūros darbuotojo pameistrystės ir profesinio mokymo programas pasirengti būsimus darbuotojus nusprendė VšĮ „Vivus Senior”. Įmonė po kandidatų atrankos pasirašė sutartis dėl keturių darbuotojų parengimo ir įdarbinimo.  

Anot J. Petraitienės, atsižvelgiant į strateginės įmonės aktualų darbuotojų poreikį, šį rudenį planuojamas laivų metalinių korpusų surinkėjų ir suvirintojų paramos mokymuisi priemonių kandidatų formavimas AB „Vakarų laivų gamykla“  įmonių grupei, kadangi išaugo laivų statybos ir remonto užsakymų skaičius dėl šalies gynybinių poreikių. Taip pat kai kurios įmonės darbuotojus rengia ir pačios – priima žmones be specifinės patirties ir apmoko juos darbo vietoje.  

Viena labiausiai pasiteisinusių darbuotojų pritraukimo priemonių – įmonių veiklos pristatymai Užimtumo tarnyboje arba tiesiogiai pas darbdavį. Naujausias pavyzdys – įmonė „Alliance Germany“, kuri suteikia galimybę įgyti pastolių montuotojo darbui reikalingų įgūdžių ir iš karto įsidarbinti užsienyje komandiruočių principu. Renginyje įmonė 30 gyventojų supažindino su gerai apmokamo darbo galimybėmis.   

Šiemet verslas pateikė daugiau nei 11,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Pajūrio regione užimtumas iki birželio vidurio suteiktas beveik 11,2 tūkst. klientų. Uosto įmonėse nuo metų pradžios įsidarbino beveik 320 asmenų laivų įgulų nariais ir giminiškų profesijų darbininkais, krovikais, laivų mechanikais, laivavedžiais ir laivų kapitonais, kranų, kėlimo įrenginių ir pardavimo specialistais, elektroninės įrangos mechanikais ir taisytojais, jūreiviais, mechanikos inžinieriais, metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais, sandėliavimo tarnautojais. 

Užimtumo tarnyba

Roma – istorija, kurios niekada neužkloja dulkės

Italijos sostinė Roma – kryptis keliautojams, kurie liepos 6-osios ilgąjį savaitgalį nori trumpos kelionės per kelis tūkstančius metų. Į Romą iš Lietuvos patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – ne veltui šiemet vasaros sezonu „Ryanair“ padidino skrydžių iš Vilniaus į Italijos sostinę dažnį.

Pirmas ritualas Romoje turėtų būti labai paprastas – tiesiog išeiti pasivaikščioti be kruopščiai sudaryto plano. Istoriniame mieste net į trumpą atkarpą nuo viešbučio slenksčio iki kavinės gali įsiterpti aikštė, fontanas, bažnyčios kupolas ar paminklas, kuris kitur būtų pagrindinis kelionės objektas.

Vis dėlto pirmą kartą Romoje sunku atsispirti klasikiniam maršrutui: Koliziejus, Romos forumas ir Palatino kalva padeda greitai suvokti, kodėl šis miestas taip traukia žmones iš viso pasaulio. Liepos pradžioje geriausia čia ateiti anksti ryte arba vakarop, kai saulė švelnesnė, o akmuo ir šešėliai gražiausiai išryškina senosios Romos mastelį.

Didybe alsuoja ir Panteonas su aplinkinėmis aikštėmis. O smagiausia, kad iš Panteono pasukus į siaurą gatvelę, už kampo išdygsta maža ledainė, o dar po kelių minučių atsiduriate prie Navonos aikštės fontanų. Netoli Panteono verta padaryti saldžią pertrauką legendinėje „Giolitti“ ledainėje, kur ledai yra ne desertas, o vietinių ritualas. Svarbiausia Romoje – atsipalaiduoti ir leisti miestui pačiam vesti nuo vienos aikštės prie kitos.

Kelionės viduryje verta skirti laiko ir Trastevere rajonui, kur vakare Roma tampa gyvesnė, šiltesnė ir mažiau oficiali: siauros gatvelės, skalbiniai virš galvos, mažos aikštės ir vakarieniaujantys vietiniai sukuria tikrą vasaros miesto jausmą.

O jeigu norisi dvasinio ir meninio Romos svorio, vieną pusdienį verta paskirti Vatikanui. Šv. Petro bazilika, aikštė ir Vatikano muziejai gali būti intensyvi patirtis, todėl čia geriausia eiti pasiruošus, su iš anksto nusipirktais bilietais ir be noro viską pamatyti per greitai. Po aktyvios dienos Roma visada atsilygina maloniais paprastais dalykais: ledais, espresso prie baro, vakaro šviesa ant Tibro ir pasivaikščiojimu iki Trevi fontano, kai miestas po truputį vėsta.

Ar Gdanske Baltijos jūra – kitokia?

Gdanskas yra viena patogiausių krypčių  ilgajam savaitgaliui, jei norisi ne tik pakeisti miestą, bet ir pajusti Baltijos jūros artumą. Iš Lietuvos į Gdanską patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – šių metų gegužę „Wizz Air“ pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir šio spalvingo Lenkijos miesto.

Gdansko spindesį pajusite, jeigu pradėsite kelionę nuo Aukso vartų iki Dlugi Targ aikštės, kur spalvingi namų fasadai, Neptūno fontanas ir miesto bokštai kuria vieną gražiausių Lenkijos miesto panoramų.

Miestas visada atrodo šventiškas, bet ne perdėtai išpuoštas: čia daug istorijos, daug jūrinės prekybos atminties ir daug vietų, kur norisi stabtelėti. Gidai rekomenduoja nueiti iki Motlavos krantinės, kur seni uosto kranai, laivai, restoranai ir vandens atspindžiai primena, kad šis miestas visada gyveno atsisukęs į jūrą.

Kita svarbi stotelė Gdanske – Europos solidarumo centras, pasakojantis apie „Solidarumo“ judėjimą ir pokyčius, kurie iš Lenkijos uostamiesčio aidu nuvilnijo per Europą. Šis muziejus skirtas tiems, kurie kelionėje nori ne tik gražių fasadų, bet ir turinio. Po jo verta grįžti į senamiestį lėtesniam vakarui ir pasėdėti kavinėje, paragauti žuvies patiekalų, pasivaikščioti Mariacka gatve, kurioje gintaro vitrinos, siauri laiptai ir akmenys po kojomis sukuria labai savitą nuotaiką.

Liepos pradžioje Gdanskas ypač tinka tiems, kurie nori miesto, pajūrio ir lengvo poilsio per vieną trumpą kelionę. Vieną dieną galima skirti senamiesčiui, muziejams ir krantinei, o kitą – tramvajumi ar traukiniu nuvykti į Sopotą: pasivaikščioti ilgu molu, pasėdėti paplūdimyje, pakvėpuoti pušimis ir jūra. Dar ramesnei pauzei tinka Oliwos parkas – žalias, tvarkingas ir pavėsingas miesto kampelis, kuriame malonu atsipalaiduoti, kai vasaros karščiai pernelyg nuvargina.

Kopenhaga atpalaiduos ir užlies džiazu

Kitas įspūdingas miestas prie vandens – Kopenhaga. Į Danijos sostinę iš Lietuvos itin patogu ir lengva nuskristi, išsirinkus bet kurį oro uostą – Vilniaus, Kauno ar Palangos. Sklandų susisiekimą užtikrina SAS ir „Ryanair“ oro bendrovės.

Kelionę po Kopenhagą verta pradėti nuo Nyhavn – spalvingos krantinės su laivais, kavinėmis ir fasadais, kuriuos atpažįsta net tie, kurie Danijoje dar nėra buvę. Turistinė vieta, bet ne veltui, nes čia miestas ypač ryškiai parodo savo vasarišką veidą, o vanduo, dviračiai ir ramus praeivių tempas padeda greitai įsijungti į danišką ritmą.

Iš Nyhavn galima leistis į pasiplaukiojimą kanalais – tai vienas paprasčiausių būdų per trumpą laiką pamatyti Kopenhagą iš gražiausios pusės.

Ramybę gali pakeisti adrenalino bangelės Tivoli soduose, kur veikia istorinis pramogų parkas. Miesto centre esantis Tivoli vakare tampa atrakcionų, šviesų, muzikos, restoranų ir šeimų pasivaikščiojimų vieta. Liepos pradžioje tai ypač gera erdvė keliaujantiems su vaikais arba tiems, kurie nori lengvesnio, šventiško vakaro be sudėtingo planavimo. Kopenhaga apskritai yra itin patogi judėti – iki daugelio vietų lengvai nusigausite dviračiu, viešuoju transportu ar pėsčiomis, todėl per kelias dienas galima pamatyti daug, bet nepavargti nuo miesto.

Galiausiai liepos 6-osios savaitgalį Kopenhaga turi stiprų muzikinį argumentą – liepos 3–12 d. mieste vyks „Copenhagen Jazz Festival“.  Festivalio metu džiazas skamba ne tik salėse, bet ir gatvėse, aikštėse, klubuose bei neįprastose miesto erdvėse. Renginys kasmet pritraukia daugiau kaip 250 tūkst. žmonių ir laikomas vienu didžiausių tokio tipo džiazo renginių Europoje.

Talino papuošalai – ne vien „Michelin“ žvaigždės

Talinas ilgąjį vasaros savaitgalį siūlo nesukti galvos – tiesiog atvykti gurmaniškos vakarienės ir kitokios gastronominės patirties. Iš Lietuvos į Estijos sostinę patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – tiesioginius skrydžius maršrutu Vilnius–Talinas siūlo „airBaltic“ ir „Wizz Air“, o kelionė ore trunka kiek mažiau nei valandą.

Pažintį su Talinu verta pradėti nuo senamiesčio – Rotušės aikštės, Toompea kalvos ir apžvalgos aikštelių, nuo kurių atsiveria raudonų stogų, bokštų ir jūros vaizdas.

Miestas lietuviams atrodo artimas, bet kartu turi visai kitokį šiaurietišką charakterį: akmeninės gatvės, gynybinės sienos, bokštai ir ramus tempas čia dera su šiuolaikinėmis kavinėmis, galerijomis ir restoranais. Pačioje Rotušės aikštėje verta atkreipti dėmesį į Raeapteek – Talino rotušės vaistinę, laikomą seniausia Europoje vis dar tose pačiose patalpose veikiančia vaistine. Ji miesto dokumentuose pirmą kartą paminėta dar 1422 metais. Šis objektas primena, kad Taline istorija kartais slepiasi ne tik bokštuose, bet ir vis dar veikiančiose kasdienėse vietose.

Pastaraisiais metais Estijos sostinė tapo viena ryškiausių gastronominių krypčių regione. Šių metų „Michelin“ gidas Estijoje rekomenduoja 43 restoranus. Net 34 iš šių restoranų yra Taline, todėl Estijos sostinę atranda vis daugiau gastronomijos turistų.

Tyrinėjant skonius, verta keliauti į Rotermann kvartalą, Noblessner uosto rajoną arba Telliskivi kūrybinį miestelį. Buvusios industrinės miesto erdvės virto restoranais, kavinėmis, galerijomis ir dizaino parduotuvėmis, o šefų dėka vakarienė yra svarbiausia kelionės dalis. Estai moka derinti vietinius produktus su šiuolaikine virtuve – žuvį, miško uogas, raugintas daržoves, grūdus, žoleles ir aiškų, švarų šiaurietišką skonį. Taline verta iš anksto pasidomėti restoranais ir rezervuoti stalą, ypač jei keliaujama savaitgalį.

Dar viena gera stotelė – Balti Jaam turgus prie geležinkelio stoties – mažiau pretenzinga vieta. Turguje galima pirkti užkandžių, ragauti vietinio maisto, stebėti žmones ir iš senamiesčio turistinio ritmo persikelti į gyvą miesto virtuvę. Po turgaus smagu pasukti į Kalamaja rajoną – medinių namų, mažų kavinių ir ramesnių gatvių pusę, kur Talinas atrodo ypač jaukus.

Iš aukštybių žvelgiantis Edinburgas – draugiškas

Didžiausias pavojus Edinburge – įsimylėti škotišką charakterį, kurį suformavo akmens uolos, šiurkšti vilna, atšiaurūs vėjai, gausus paveldas ir gyvos istorijos su humoro pamušalu.

Iš Lietuvos į Edinburgą patogiausia skristi iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Edinburgas skraidina „Ryanair“.

Pažintį su Škotija pradėkite nuo Edinburgo pilies ir Royal Mile gatvės. Pilis stovi ant vulkaninės uolos ir iškart paaiškina, kodėl Škotijos sostinė atrodo taip dramatiškai. Nuo jos leidžiantis žemyn Royal Mile gatve atsiveria senoji miesto širdis: akmeniniai namai, siauri skersgatviai, bažnyčių bokštai, suvenyrų krautuvės, gatvės muzikantai ir visur juntamas pasakojimas apie karalius, rašytojus, karius ir miesto legendas. Šį maršrutą Edinburge verta nueiti neskubant – nuo pilies iki Holyrood rūmų.

Įdomu tai, kad Edinburgo senamiestis kadaise augo ne į plotį, o į aukštį. Miestas buvo suspaustas gynybinių sienų, todėl Royal Mile rajone pradėti statyti daugiaaukščiai akmeniniai namai, kai kurie jų – net 12 aukštų. Todėl Edinburgo gyventojai mėgsta priminti, kad aukštuminių pastatų miestas susikūrė anksčiau negu šiuolaikiniai dangoraižiai. Edinburge vertikalus gyvenimas atsirado dėl ankštos, tankios ir labai gyvos viduramžių miesto kasdienybės.

Kita svarbi stotelė – Škotijos nacionalinis muziejus, kuriame istorijų yra daugiau negu vietiniame bare. Muziejaus gidai ir ekspozicijos pasakoja apie šalies raidą mokslo, meno, dizaino srityse, atskleidžia gamtos paslapčių ir pasaulio įdomybių. Ši vieta ypač tinka keliaujantiems su vaikais, nes yra daug erdvių, kuriose galima ne tik žiūrėti, bet ir tyrinėti. Po muziejaus verta pasukti į Greyfriars Kirkyard kapines ir aplinkines gatveles – ši miesto dalis siejama su legendomis, rašytojų maršrutais ir niūresne, bet labai autentiška atmosfera.

Norintys linksmybių turėtų žinoti, kad miestas jau turi stiprią scenos, muzikos, teatro ir pasirodymų tradiciją. Taigi, vakare verta pasidairyti koncertų, mažų teatrų ar gyvos muzikos vietų – Edinburge kiekvienas vakaras turi savo melodiją ir dainą. Tad giedodami „Tautišką giesmę“ miesto centre nieko pernelyg nenustebinsite. Bet galite sužavėti vietinius ir pritraukti draugišką pritariamąjį vokalą.

Galiausiai, liepos pradžioje Edinburgo apylinkės pakeri gamtos vaizdais. Jeigu oras palankus, verta kopti į Arturo sostą – užgesusio ugnikalnio kalvą Holyrood parke. Nuo viršaus atsiveria vieni gražiausių miesto vaizdų: pilis, senamiestis, jūra tolumoje ir žalias Škotijos reljefas aplink.

Lietuvos oro uostų inf.

Antradienio ryte tikrindami turimą informaciją, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos pareigūnai Šakių rajone, prie kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai esančiame miške, sulaikė du neteisėtus migrantus. Pirminiais duomenimis, šie vyrai – 34-erių Afganistano pilietis ir 20-metis iš Pakistano. Užsieniečiai prisipažino, kad į Lietuvą iš Latvijos juos atvežęs nepažįstamas asmuo.

Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai neteisėtus migrantus 48-ioms valandoms sulaikė ir tą pačią dieną perdavė juos VSAT Migracijos valdybos Užsieniečių registracijos centro Pabradėje (Švenčionių r.) atstovams.

Tą pačią dieną pasieniečiai sulaikė penkis Sakartvelo piliečius, įtariamus neteisėtu žmonių gabenimu.

Antradienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, tikrindami gautą informaciją apie Sakartvelo piliečių vykdomą neteisėtą žmonių gabenimą iš Latvijos ir bendradarbiaudami su Ukmergės rajono policijos pareigūnais, surengė operaciją.

Apie vidurdienį Ukmergės rajone buvo stabdomas automobilis „Ford Transit“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais. Tačiau mikroautobuso vairuotojas pareigūnų reikalavimui nepakluso, padidino greitį ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medžius. Vairuotojui pavyko pasprukti, bet sustojusiame automobilyje rasta 16 neteisėtų migrantų.

Turimais duomenimis, priešais „Ford Transit“ važiavo automobilis „Mazda 6“ su lietuviškais registracijos numeriais, kuris greičiausiai žvalgė kelią. Šis automobilis iš pradžių dingo iš pareigūnų akiračio, tačiau tęsiant paiešką buvo rastas prie svečių namų Širvintų rajone. Įtariama, kad ten buvo apsistoję su nusikalstama veika siejami Sakartvelo piliečiai.

Toliau tikrindami turimą informaciją, po kelių valandų pareigūnai prie restorano Vilniuje sulaikė penkis Sakartvelo piliečius – 25–38-erių vyrus, įtariamus dalyvavus organizuojant neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną.

Per operaciją buvo sulaikyti dar du automobiliai – Vokietijoje registruota „Opel Vectra“ ir „Opel Zafira“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais.

Tą patį antradienio vakarą 14 neteisėtų migrantų pasieniečiai perdavė kolegoms latviams. Likę du užsieniečiai, Afganistano ir Bangladešo piliečiai, buvo laikinai apgyvendinti viename iš Vilniaus pasienio rinktinės padalinių.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną savanaudiškais tikslais VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Penki sulaikyti Sakartvelo piliečiai atsidūrė areštinėje. 

Per operaciją sulaikyti automobiliai saugomi Vilniaus pasienio rinktinėje.

Bendradarbiaujant pasienio ir policijos pareigūnams, Kalvarijos savivaldybėje buvo sulaikytas Moldovos pilietis, automobiliu gabenęs aštuonis neteisėtus migrantus iš Latvijos. Vairuotojas atsidūrė areštinėje, migrantai – Užsieniečių registracijos centre.

Vėlų antradienio vakarą pagal VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus informaciją Kalvarijos policijos pareigūnai ties Aistiškių kaimu (Kalvarijos sav.) stabdė automobilį „Ford Galaxy“. Tačiau miniveno su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairuotojas tokiam reikalavimui nepakluso, specialieji šviesos ir garso signalai jam buvo nė motais. Padidinęs greitį, mėgino nuo pareigūnų pasprukti. Tačiau artėdamas prie Lietuvos valstybės sienos su Lenkija, fordas staiga pakeitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant stogo. Vairuotojas bandė pro išdužusį automobilio langą pabėgti, tačiau greitai buvo sulaikytas.

Paaiškėjo, kad nuo pareigūnų pabėgti tikėjosi 21-erių Moldovos pilietis. Automobiliu „Ford Galaxy“ jis gabeno aštuonis afrikiečius – pirminiais duomenimis, Sudano piliečius. Kilus įtarimui dėl dviejų neteisėtų migrantų sveikatos būklės, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po apžiūros Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje užsieniečiai buvo išleisti.

Moldovos pilietis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, neteisėti migrantai – laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną savanaudiškais tikslais VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Griežčiausia už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bausmė – aštuonerių metų laisvės atėmimas.

Ketvirtadienį Moldovos piliečiui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai grąžina kolegoms latviams.

 VSAT inf. 

Tai metas, kai diena yra ilgiausia, o naktis – trumpiausia, todėl laikomas gyvybės, brandos ir gamtos jėgų suklestėjimo laikotarpiu.

Rasos – gilių tradicijų šventė, kurios tikslas buvo užtikrinti gamtos klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, blogųjų jėgų…

Vandens reikšmė buvo ypatinga. Žmonės tikėjo, kad Rasų rytą rasa, lietus ir vanduo turi gydomųjų galių. Todėl anksti rytą prieš saulėtekį būdavo maudomasi, voliojamasi rasoje, maudomi gyvuliai. Sakydavo, kad taip galima sustiprinti sveikatą, grožį ir gyvybinę energiją. Rasa net buvo įasmeninama – dainose ji vaizduojama kaip deivė, vaikščiojanti po laukus ir laiminanti žemę.

Ypatinga vieta šventėje skiriama augmenijai. Pats pavadinimas „Kupolės“ siejamas su žolynų rinkimo papročiu – kupoliavimu. Tikėta, kad būtent trumpiausios nakties išvakarėse ar rytą surinkti augalai įgauna stebuklingų galių.

Kupolėmis vadintos įvairios žolės – jonažolės, ramunės, mėlynai ir geltonai žydintys augalai. Pasak tautosakos, tokių žolynų esą yra net devynios rūšys. Merginos pindavo iš jų vainikus, puošdavo namus, o vainikai tapdavo ne tik grožio, bet ir likimo simboliu.

Vienas paslaptingiausių Rasų mitų – paparčio žiedas. Tikėta, kad jis pražysta vidurnaktį, o jį radęs žmogus gali įgyti ypatingų galių: suprasti gyvūnų kalbą, matyti paslėptus turtus, net skaityti kitų mintis. Nors paparčiai iš tiesų nežydi, šis pasakojimas simbolizuoja žinių, išminties ir paslapties ieškojimą.

Rasos neįsivaizduojamos be laužų. Vakare bendruomenės rinkdavosi prie ugnies, kuri degdavo iki pat saulėtekio. Ugnis turėjo apvalančią, gydančią galią – per ją šokinėdavo, tikėdami apsisaugoti nuo ligų ir nelaimių. Senas paprotys – deginti ant aukštų karčių iškeltus ratus ar stebules. Šie degantys ratai simbolizavo Saulę arba jos kelią dangaus skliaute. Tai buvo tarsi ritualinis Saulės pagerbimas ir būdas sustiprinti jos gyvybinę galią.

Rasos šventę ypač prasminga suvokti platesniame kontekste – per Rėdos rato sampratą. Rėdos ratas – tai senovinis baltų pasaulėvaizdžio simbolis, vaizduojantis nuolatinį gamtos ir laiko ciklą. Rasos šiame rate žymi aukščiausią Saulės galią – tai viršūnė, kai gamta pasiekia didžiausią klestėjimą. Po jos dienos pradeda trumpėti, ir ratas po truputį suka link rudens bei žiemos.

Ratas, deginamas Rasų metu, yra neatsitiktinis simbolis – jis tiesiogiai susijęs su Rėdos rato idėja. Tai priminimas, kad viskas gyvenime juda ciklais: gimimas, augimas, branda ir nykimas, o po tamsos visada vėl ateina šviesa.

Nors laikai keitėsi, daugelis Rasų papročių išliko iki šiol. Žmonės vis dar pina vainikus ir leidžia juos į vandenį, kūrena laužus ir švenčia iki aušros, ieško paparčio žiedo, puošiasi žolynais ir mini gamtos pilnatvę.

Rasos – tai ne tik kalendorinė šventė. Tai akimirka, kai sustoja laikas, kai žmogus susitinka su gamta, o ugnies, vandens ir žolynų simboliai primena apie amžiną Rėdos rato sukimąsi.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija 

Didžiausias aktyvumas savaitgalį fiksuotas šeštadienį, per kurį sulaukta 6570 skambučių. Intensyviausias pagalbos skambučių laikas buvo nuo 16 iki 24 val., kai BPC vidutiniškai sulaukė apie 400 skambučių per valandą. 

Per savaitgalį policijai perduoti 5 829 pranešimai, greitosios medicinos pagalbos tarnybai – 4 546, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms – 351, aplinkosaugos pareigūnams – 267. 

„Šiltuoju metų laiku tradiciškai stebime didesnius skambučių srautus – daugiau žmonių keliauja, leidžia laiką gamtoje, prie vandens telkinių, vyksta įvairūs renginiai. Vasarą, ypač savaitgaliais ir esant palankiems orams, auga nelaimių bei pagalbos prašymų skaičius“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė. 

Šiltuoju metų laiku keičiasi ir geografinis pagalbos poreikio pasiskirstymas. Šį savaitgalį didesnis skambučių srautas fiksuotas Klaipėdos regiono aptarnaujamoje teritorijoje, kur vasarą dėl poilsiautojų ir turistų srautų natūraliai išauga pagalbos poreikis. 

Prie didesnio iškvietimų skaičiaus prisidėjo ir oro sąlygos. Dėl stipresnio vėjo bei kritulių ugniagesiams gelbėtojams daugiau kaip 30 kartų teko vykti šalinti nuvirtusių medžių. Daugiausia tokių pranešimų gauta Kauno apskrityje, taip pat Lazdijų, Biržų, Skuodo ir Jurbarko rajonuose. 

Pastebimai išaugo ir eismo įvykių skaičius. Ugniagesiai gelbėtojai į eismo įvykius vyko apie 40 kartų, kai ankstesnį savaitgalį tokių išvykimų buvo 14.

Savaitgalį neišvengta ir nelaimių prie vandens telkinių. Ugniagesiai gelbėtojai septynis kartus vyko gelbėti skęstančių žmonių, penkis žmones pavyko išgelbėti. 

Artėjant Joninėms ir išliekant karštiems orams, BPC prognozuoja dar didesnį pagalbos skambučių srautą ir ragina gyventojus atsakingai pasirūpinti savo saugumu. 

Praėjusiais metais per Jonines (birželio 23–24 d.) skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 buvo sulaukta 10 762 skambučių.

BPC inf. 

Vaiko teisių gynėjų ir Lietuvos policijos komentarą žiūrėkite čia. 

„Saugumas – tai ne begaliniai draudimai, o vaikui suprantami susitarimai, tėvų dėmesys. Būtent vasarą, kai nebelieka mokyklos dienotvarkės, vaikams reikia ne mažiau, o kartais net daugiau taisyklių, suaugusiųjų dėmesio ir įsitraukimo“, – pastebi Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.  

Panevėžyje – vaikų traumos nuo elektrinių paspirtukų 

Vien šiais metais Panevėžio mieste registruota 11 eismo įvykių, kuriuose sužaloti elektrinius paspirtukus vairavę vaikai. Dažniausiai susiduriama su pėsčiaisiais ar dviračiais. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nuo traumų, važiuojant elektriniu paspirtuku, nukenčia 10-14 metų vaikai, kurie dar nė negali tokiomis priemonėmis naudotis.  

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkė Rita Masalskienė primena, kad elektriniu paspirtuku Lietuvoje važiuoti galima ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o 14-16 metų jaunuoliams – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Išimtis jaunesniems taikoma tik važinėjantis gyvenamojo namo kieme ir prižiūrimiems suaugusiųjų. 

„Pastebime, kad vaikai ir paaugliai vis dažniau naudojasi itin galingais elektriniais paspirtukais, kurių techninės charakteristikos prilygsta mopedams, o kartais net motociklams. Šių transporto priemonių parametrai tokie, kur jau reikia turėti vairuotojo pažymėjimą, o jomis važinėja vaikai nuo 10 metų, kai šiuo metu galima geriausiu atveju teisę įgyti nuo 15 metų, o nuo šių metų lapkričio 1 d.  tik nuo 16 metų . Primename, kad transporto priemonėms, kurių konstrukcinis greitis yra didesnis nei 25 km/val. arba galingumas virš 1 kw, taikomi papildomi reikalavimai, tarp jų – būtinybė turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą“, – primena Panevėžio policija. 

Kad paspirtukai netaptų traumų priežastimi 

Viena populiariausių vaikų vasaros transporto priemonių išlieka paspirtukai. Tačiau Lietuvos policija primena, kad net trumpa kelionė kieme ar parke gali baigtis rimta trauma, jei nebus laikomasi saugumo taisyklių. 

Pareigūnai ragina suaugusiuosius pasirūpinti, kad vaikai važiuodami paspirtukais visada dėvėtų šalmą, o esant galimybei – ir kelių bei alkūnių apsaugas. Taip pat svarbu įvertinti, ar paspirtukas atitinka vaiko amžių, ūgį ir gebėjimus. Saugumui reikšmingi kokybiški stabdžiai, neslystanti platforma bei stabili konstrukcija.  

Ką verta prisiminti kiekvienai šeimai? 

Vaiko teisių gynėjai kartu su Lietuvos policija rekomenduoja: 

• visada pasirūpinti vaiko apsaugos priemonėmis važiuojant paspirtuku, dviračiu ar riedučiais; 

• aptarti aiškias taisykles dėl buvimo lauke ir grįžimo laiko; 

• žinoti, kur ir su kuo vaikas leidžia laiką; 

• skatinti vaikus rinktis aktyvias, prasmingas ir saugias veiklas; 

• priminti, kad pagalbos galima kreiptis bet kada, jei vaikas pasijuto nesaugiai ar susidūrė su problema.  

Vaiko teisių gynėjai primena, kad tėvams verta su vaikais aptarti ne tik saugaus elgesio principus, bet ir konkrečius veiksmus, kurių reikėtų imtis susižeidus ar pastebėjus, kad pagalbos reikia draugui. 

Svarbu, kad vaikas žinotų, kur kreiptis, jei susižalos jis ar draugas, kaip susisiekti su tėvais ar kitais artimaisiais, kada būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Ne mažiau svarbu ugdyti vaikų gebėjimą padėti vieni kitiems. Vaikai turėtų žinoti, kad pamatę susižalojusį draugą pirmiausia turi pakviesti pagalbą, informuoti netoliese esančius suaugusiuosius arba paskambinti tėvams.  

„Vasarą vaikai tampa savarankiškesni, todėl svarbu, kad jie būtų pasirengę ne tik smagiai leisti laiką, bet ir žinotų, kaip elgtis nutikus nelaimei. Pokalbiai apie tai, kur kreiptis pagalbos, ką pasakyti skambinant bendruoju pagalbos numeriu ar kaip padėti draugui, gali tapti žiniomis, kurios kritinėje situacijoje padės apsaugoti sveikatą ar net gyvybę“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja Ž. Ginaitė. 

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Kodėl būtina naikinti Sosnovskio barštį?

Invazinės rūšys – tai svetimžemiai augalai, kurie sparčiai plinta naujose teritorijose, išstumia vietines rūšis ir keičia natūralių ekosistemų pusiausvyrą. Viena pavojingiausių invazinių rūšių Lietuvoje laikoma Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), kuris buvo atvežtas sovietmečiu kaip pašarinis augalas, tačiau ilgainiui išplito ir tapo sunkiai kontroliuojamas.

Sosnovskio barštis plinta itin greitai – vienas augalas gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Be to, jis yra nereiklus augavietės sąlygoms. Nekontroliuojamai plintantys Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą – savo plačiais, greitai augančiais lapais užstoja augalams gyvybiškai reikalingą šviesą ir taip nustelbia vietinę augaliją. 

Šis augalas taip pat kelia tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai. Barščio sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos ir veikiami saulės spindulių, gali sukelti stiprius, net trečiojo laipsnio, nudegimus, ilgai negyjančias žaizdas bei alergines reakcijas.

Naikinimo mastai didinami kasmet

VMU invazinių augalų kontrolę vykdo visų regioninių padalinių teritorijose. Pastaraisiais metais darbų apimtys nuosekliai didinamos. Anksčiau valstybiniuose miškuose kasmet buvo tvarkoma apie 100 hektarų plotų, o 2024 m. Sosnovskio barščiai buvo šienaujami ir purškiami 163 ha teritorijoje. 2025 m. invazinių augalų naikinimo darbai įvykdyti 166 ha plote. Šiemet Sosnovskio barštis bus naikinamas didesnėje kaip 180 ha plote – barščio naikinimo darbai atlikti jau daugumoje numatytų teritorijų.

Didžiausios Sosnovskio barščio naikinimo apimtys yra VMU Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – 51,3 ha ir Dubravos regioniniame padalinyje – 44 ha. Kituose regioniniuose padaliniuose planuojama naikinti keletas ar keliolika ha šių invazinių augalų.

Sosnovskio barščio naikinimo darbai pradedami pavasarį ir tęsiami visą vegetacijos sezoną – iki maždaug spalio. Ilgalaikis ir nuoseklus invazinių rūšių naikinimas duoda rezultatų – vietovėse, kur Sosnovskio barštis naikinamas kelerius metus, šio augalo beveik nebelikę.  

VMU tikisi, kad laikantis tokio plano, per keletą metų valstybiniuose miškuose nebeliks Sosnovskio barščio ir kitų invazinių rūšių augalų.

Nuosekli kova su invazinėmis rūšimis

Siekdami išnaikinti Sosnovskio barštį, VMU specialistai taiko kompleksines jo naikinimo priemones – augalai naikinami tiek mechaniniu, tiek cheminiu būdu. Mechaninis metodas – šienavimas – taikomas jautriose teritorijose, pavyzdžiui, šalia vandens telkinių. Reguliarus augalų pjovimas neleidžia jiems subrandinti sėklų ir palaipsniui silpnina šaknų sistemą.

Kitur pasitelkiami cheminiai produktai, padedantys efektyviau sumažinti Sosnovskio barščio populiaciją.

Kovojant su invaziniais augalais vienkartinių veiksmų nepakanka – augalų sėklos dirvožemyje išlieka gyvybingos kelerius metus. Dėl šios priežasties tos pačios teritorijos stebimos ir tvarkomos pakartotinai.

Naikinamas ne tik Sosnovskio barštis

Nors daugiausia dėmesio skiriama Sosnovskio barščiui, miškininkai naikina ir kitas į Lietuvos bei ES invazinių rūšių sąrašus įtrauktų augalų rūšis: didžiąją bei kanadinę rykštenes, uosialapį klevą, vėlyvąją ievą, varpinę medlievą, gausialapį lubiną, bitinę sprigę, sirinį klemali, šluotinį sausakrūmį ir kt.

Pastarosios dvi, nors ir yra labai patrauklios rūšys bitėms, išplitusios sudaro tankius sąžalynus ir labai greitai dauginasi taip nustelbdamos vietinę biologinę įvairovę.

Didžiosios ir kanadinės rykštenės taip pat sudaro sąžalynus, nukonkuruoja vietinius augalus, itin greitai pasisavindamos maisto medžiagas iš dirvožemio. Jos plinta vėjo pagalba, tad jų dauginimasis itin sunkiai kontroliuojamas.

Uosialapiai klevai, vėlyvosios ievos, varpinės medlievos – sumedėję augalai, kurie patekę į palankias sąlygas nustelbia vietinę augaliją. 

Gausialapiai lubinai agresyviai plinta atvirose buveinėse, prisotinę dirvožemį azotu, keičia jo struktūrą ir vietines buveines.  

Nors daugelis invazinių rūšių ir nedaro tiesioginės žalos žmogui, tačiau reikšmingai keičia sąlygas vietiniams augalams ir lemia biologinės įvairovės mažėjimą.

Kovai su invaziniais augalais būtinas visuomenės įsitraukimas

VMU specialistų teigimu, prie invazinių augalų naikinimo gali prisidėti ir privatūs asmenys, kadangi gausiausias šių augalų paplitimas pastebimas aplink didžiuosius miestus, geležinkelius ir sodininkų bendrijas.

Jei šalia valstybinių miškų yra kitų valdytojų žemės plotai, kuriuose Sosnovskio barštis ir kitos invazinės rūšys nenaikinamos, kitą sezoną naikintuose plotuose augalai vėl išplinta. 

Miškininkai primena, kad pavojingų augalų naikinimas reikalauja specialių apsaugos priemonių: būtina dėvėti neperšlampamus drabužius, pirštines, akinius bei respiratorių, kad būtų išvengta kontakto su toksiškomis augalų sultimis. 

Daugiau informacijos apie invazines rūšis, esančias tiek ES, tiek Lietuvos invazinių rūšių sąrašuose, galima rasti invazinių rūšių informacinėje sistemoje: https://inva.biip.lt/. 

VMU inf.

Kelionės su augintiniais ES viduje

Keliaujant tarp 27 Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat į Norvegiją ir Šiaurės Airiją, taikomos vienodos augintinių vežimo taisyklės, leidžiančios gyvūnams laisviau judėti, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

Augintinis turi būti paženklintas mikroschema arba tatuiruote (jei ji atlikta iki 2011 m. liepos 3 d.); būti paskiepytas nuo pasiutligės; turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą arba ES veterinarijos sertifikatą.

Veterinarinis sertifikatas galioja iki 4 mėnesių nuo išdavimo dienos arba iki skiepų nuo pasiutligės galiojimo pabaigos – priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė. Dėl šios priežasties kelionę rekomenduojama planuoti įvertinus dokumentų galiojimo terminus.

Kai kuriose šalyse taikomi papildomi reikalavimai. Keliaujant į Suomiją, Airiją, Maltą, Norvegiją ar Šiaurės Airiją, augintiniui turi būti atliktas gydymas nuo kaspinuočio Echinococcus multilocularis.

Reikalavimai įvežant augintinius į Lietuvą iš trečiosios šalies

Per Lietuvos Respublikos pasienio muitinės postus įvežant augintinius, privaloma pateikti ES valstybės narės išduotą gyvūno augintinio pasą arba trečiosios šalies veterinarijos sertifikatą bei dokumentą, įrodantį, kad asmuo yra augintinio savininkas.

Gyvūnų augintinių laikymo ir keliavimo reikalavimus nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri taip pat skelbia visą aktualią informaciją apie jų taikymą.

Keliaujant su augintiniais, taikomi skirtingi muitinės formalumai, priklausomai nuo situacijos.

Keleivio deklaracija pildoma, kai augintinis įvežamas kaip asmeninė nuosavybė arba komerciniais tikslais, pavyzdžiui, dalyvavimui parodose ar renginiuose.

Kaip pateikti? Deklaraciją pildo augintinio vežėjas pasienio muitinės poste ir pateikia muitinei. Taip pat deklaraciją galima pateikti užpildžius ją  iMDAS Portale.

Laikinasis įvežimas arba tranzitas taikomas, kai augintinis į Lietuvą įvežamas laikinai (pvz., parodoms, veterinariniam gydymui ar apžiūrai) arba keliauja tranzitu per šalį. Tokiais atvejais pildomas papildomas dokumentas, kuris pateikiamas muitinei įvežimo metu.

Standartinė muitinės deklaracija reikalinga, kai įvežamo augintinio vertė viršija 1000 eurų.

LR Muitinės inf. 

Septintus metus iš eilės vykdyto tyrimo duomenys rodo, kad bent kartą per pastaruosius metus po Lietuvą su nakvyne keliavo 65 proc. gyventojų. Tai yra žemiausias rodiklis nuo 2022 metų (tuomet jis siekė 76 proc.). 

Ryškiausias pokytis matomas planuojant ilgąjį poilsį: nors Lietuva išlieka pagrindine ilgųjų atostogų šalimi daugumai gyventojų (58 proc.), šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė 6 procentiniais punktais. Tuo pat metu pagrindines atostogas užsienyje leidžiančių lietuvių dalis pašoko nuo 24 proc. 2025-aisiais iki 32 proc. šiemet.  

„Lietuviai vėl drąsiai atveria pasaulio sienas ir savo pagrindiniam poilsiui vis dažniau ieško užsienio krypčių. Tai natūralus procesas, tačiau jis aiškiai parodo, kad vietinis turizmas privalo konkuruoti nebe regioniniu, o tarptautiniu lygmeniu. Norėdami išlaikyti keliautojų dėmesį, turime investuoti į aukštą paslaugų kokybę, infrastruktūrą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.   

Kelionių išlaidos išaugo  

Keliaudami po Lietuvą šalies gyventojai dažniausiai renkasi trumpas, 1-2 nakvynių, išvykas – į tokio tipo kelionę pernai vyko 64 proc. lietuvių. Pastaruosius dvejus metus taip pat matomas augantis 3-4 nakvynių išvykų populiarumas – pernai bent kartą į tokią kelionę gimtinėje vyko 47 proc. šalies gyventojų. 

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pažymi, kad nors šalies gyventojai gimtinėje pastaruoju metu dažniau renkasi trumpesnį poilsį, pasitenkinimas kelionėmis po Lietuvą yra labai aukštas. Daugiau nei 8 iš 10 keliautojų savo patirtį vertina teigiamai, o rekomendavimo rodiklis netgi paaugo.  

„Galima sakyti, kad vietinis turizmas išgyvena brandos etapą – gyventojai keliauja tikslingiau, o trumpesnės išvykos tampa kokybišku būdu atitrūkti nuo kasdienybės. Nors auganti šalies ekonomika ir noras pamatyti pasaulį koreguoja ilgųjų atostogų įpročius, gimtojoje šalyje keliautojai atranda kitų verčių. Aukštas pasitenkinimo rodiklis rodo, kad vietos verslas sugeba pateisinti augančius lūkesčius, o poilsis Lietuvoje vertinamas nebe kaip pigesnė alternatyva užsieniui, bet kaip sąmoningas, emociniu ryšiu ir komfortu grįstas pasirinkimas“, – teigia O. Gončarova.  

Tyrimas taip pat rodo, kad nors vietinių keliautojų srautas traukiasi, šalyje generuojama ekonominė grąža auga. Vidutinės vieno asmens kelionės išlaidos Lietuvoje pasiekė naują rekordinę ribą – 228 eurus, t. y. 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais (207 eurai) ir beveik perpus daugiau nei prieš penkerius metus (2022 m. – 159 eurai). Sparčiausiai brangsta ilgos atostogos (5 nakvynės ir daugiau) – nors jų fiksuojama mažiau, jos tampa didesnės vertės ir yra reikšmingesnės ekonominiu požiūriu.   

Pagalbininkas keliaujant – dirbtinis intelektas  

2026 m. pagrindinės kelionių Lietuvoje priežastys išliko nepakitusios – gyventojus labiausiai skatina patogumas, lengvumas susiplanuoti (56 proc.) ir nedideli atstumai (55 proc.), stiprėja emocinis ryšys su šalimi, o finansinių galimybių stoka keliauti į užsienį minima vis rečiau (13 proc.).  

Pagal populiarumą tarp keliautojų Lietuvoje ir toliau nepralenkiama kryptimi išlieka pajūris – kuo ilgesnė kelionė, tuo dažniau renkamasi būtent Baltijos jūros pakrantė. Ilgųjų atostogų metu Klaipėdos apskritį renkasi net 63 proc. keliautojų, o trumpesnėms išvykoms – 38 procentų.  

Populiariausiu miestu lieka Palanga, kurią renkasi 20 proc. keliautojų su nakvyne, tačiau stiprėja Neringos, Druskininkų, kitų kurortinių miestų pozicijos. 

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė reikšmingus pokyčius kelionių planavimo srityje. Nors tradiciniai informacijos šaltiniai, tokie kaip draugų rekomendacijos (36 proc.) ir „Google“ paieška (33 proc.), išlieka populiariausi, 2026 m. tyrimas pirmą kartą užfiksavo, kad gana dažnai naudojami ir dirbtinio intelekto įrankiai („ChatGPT“, „Gemini“, „Copilot“ ir pan.).   

„Planuodami keliones su nakvyne DI įrankius jau naudoja 9 proc. turistų, o tarp vienadienių keliautojų šis skaičius pasiekė net 13 proc. Šie įrankiai pagal paplitimą iškart pateko tarp dažniausiai minimų specializuotų šaltinių, aplenkdami tokius kanalus kaip turizmo informacijos centrų svetainės ar socialinis tinklas „Instagram“. Tuo pat metu pastebimas nuoseklus socialinio tinklo „Facebook“ reikšmės mažėjimas“, – komentuoja VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ tyrimų projektų vadovė Viktorija Stifanovičiūtė.  

Regionų keliautojai kuria naujas galimybes  

Tyrimo metu taip pat buvo atskirai nagrinėjamas turistų segmentas, kurį galima pavadinti regionų keliautojais. Tai aktyvūs pažintinio turizmo entuziastai, kurie į šalies regionus vyksta ne pasyviai pagulėti prie ežero, o tyrinėti. Jie kur kas dažniau lanko gamtos objektus (44 proc., palyginti su 35 proc. šalies vidurkiu), kultūros paveldo vietas, muziejus bei dvarus (35 proc., palygnti su 28 proc. vidurkiu) ir leidžiasi į žygius pėsčiomis (31 proc. palyginti su 25 proc. vidurkiu).  

„Regionų keliautojas nebėra standartinis „SPA turistas“. Nors sveikatingumo paslaugos išlieka svarbia kurortų ašimi, tyrimas rodo, kad į regionus plūstantys žmonės ieško visiškai kitokio pobūdžio patirčių: judėjimo, kultūrinio gylio ir lokalių gastronominių atradimų“, – apibendrina VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.  

Pasak jos, šis poslinkis atveria dar daugiau galimybių regionų svetingumo sektoriui tapti ne pagrindinių kurortų ar didžiųjų miestų šešėliu, o pirmuoju pasirinkimu tiems, kurie ieško prasmingo ir kokybiško būdo atitrūkti nuo kasdienybės. O laimės tie verslai, kurie sugebės tradicinį poilsį sujungti su aktyviu krašto pažinimu – pasiūlys ne tik nakvynę ar procedūrą, bet ir integruotas patirtis: nuo naktinių žygių iki vietos ūkininkų degustacijų. 

Vietinio turizmo tyrimą VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliko bendrovė RAIT. Kiekybinėje internetinėje apklausoje dalyvavo 1020 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatai reprezentuoja visos Lietuvos gyventojų nuomones pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Su daug po Lietuvą keliaujančiais respondentais taip pat buvo atliktos dvi fokusuotos diskusijos. 

Bylos duomenimis, skolininkas ir kreditorius buvo sudarę taikos sutartį dėl 7 374 eurų skolos grąžinimo. Joje numatyta, kad pavėlavus atsiskaityti bus skaičiuojamos 5 proc. palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną.

Tokios palūkanos reiškia net 1 825 proc. metinę normą. Dėl jų pradinė skola ilgainiui išaugo iki 276 915 eurų ir toliau didėjo kiekvieną dieną.

Skolininkas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti bylą. Jo teigimu, teismas neturėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes joje numatytos palūkanos yra akivaizdžiai neprotingos ir nesąžiningos.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, nes nustatė, kad skolininkas yra praleidęs terminą tokiam prašymui pateikti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tokį sprendimą vėliau paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas, papildomai pažymėjęs, kad nemato aiškios teisės normų taikymo klaidos teismui anksčiau patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad net ir laisvai susitardamos šalys negali nustatyti tokių sąlygų, kurios prieštarauja įstatymams, sąžiningumo ar protingumo principams.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas neturi tvirtinti taikos sutarčių, jei jose numatytos sąlygos akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pasak teismo, jei patvirtinama sutartis su akivaizdžiai neprotingai didelėmis palūkanomis, tai gali būti laikoma aiškia teisės taikymo klaida.

Dėl to Aukščiausiasis Teismas ne tik atnaujino procesą byloje, bet ir atnaujino skolininko praleistą terminą prašymui pateikti. Byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas kol kas nenusprendė, kokio dydžio palūkanos šiuo atveju būtų pagrįstos, tačiau nurodė, kad turi būti iš naujo įvertinta, ar daugiau nei 1 800 proc. metinės palūkanos neprieštarauja viešajai tvarkai ir teisingumo principams.

2026 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2026.

Parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf. 

Renginyje dalyvaus dr. Mindaugas Nefas (šaulys, mokytojas ir pagrindinis vadovėlio redaktorius), dr. Ieva Gajauskaitė (Nacionalinio krizių valdymo centro Analizės biuro vadovė ir vadovėlio autorė), mjr. dr. Gintautas Jakštys (Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vadovėlio autorius), dr. doc. Ramūnas Trimakas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, vadovėlio autorius) bei istorijos mokytojas Antanas Jonušas. Pokalbį moderuos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vyriausioji tyrėja Laura Charbakaitė.

Saugumo tema reikalauja naujų įgūdžių

Karas Europoje, dezinformacija, kibernetinės atakos, visuomenės atsparumo išbandymai – temos, kurios dar prieš dešimtmetį dažniausiai buvo aptariamos ekspertų, politikų ar kariškių diskusijose, šiandien tampa ir mokyklos kasdienybės dalimi. Jauni žmonės su šiomis temomis susiduria socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešajame gyvenime, tačiau ne visada turi pakankamai žinių ir įgūdžių jas kritiškai vertinti.

Leidinyje aptariamos svarbiausios šiuolaikinio saugumo temos – nuo globalių geopolitinių procesų ir hibridinio karo iki visuomenės atsparumo, pilietinio pasipriešinimo, informacinio saugumo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama ne tik žinioms, bet ir praktiniams gebėjimams, padedantiems atsakingai veikti neapibrėžtumo ir krizių sąlygomis.

Vadovėlis ugdys mokinių pilietinį atsparumą

Tai pirmasis vadovėlis, skirtas III–IV gimnazijos klasių pasirenkamajam Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykui, parengtam pagal 2022 m. patvirtintą bendrojo ugdymo programą. Jo tikslas – stiprinti mokinių pilietinį atsparumą, kritinį mąstymą ir supratimą apie Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą bei kiekvieno piliečio vaidmenį užtikrinant valstybės saugumą.

Programa apima nacionalinio ir tarptautinio saugumo, hibridinių grėsmių, informacinio ir kibernetinio saugumo, pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos bei pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms temas. Mokiniai mokosi atpažinti propagandą ir dezinformaciją, analizuoti geopolitinius procesus, susipažįsta su Lietuvos nacionalinio saugumo sistema bei ugdosi praktinius gebėjimus, reikalingus įvairių krizių metu.

Mokytojai ieško būdų kalbėti apie grėsmes

Tačiau naujo dalyko atsiradimas mokyklose kelia ir svarbių klausimų. Kaip kalbėti apie karą, autoritarinius režimus ar visuomenės pažeidžiamumą taip, kad būtų ugdomas ne nerimas, o supratimas? Kaip mokyti kritiškai vertinti informaciją nuolat besikeičiančioje medijų aplinkoje? Kaip teorines žinias susieti su praktiniais įgūdžiais? Ir ar šiandienos mokytojas jaučiasi pasirengęs dėstyti tokį tarpdisciplininį dalyką?

Diskusijoje bus aptariama, kokį vaidmenį šiandien atlieka mokykla ugdant pilietinį atsparumą, kokių kompetencijų reikia mokytojams ir mokiniams, kaip klasėje kalbėti apie sudėtingus geopolitinius procesus bei kokių mokymo priemonių ir pagalbos tikisi pedagogų bendruomenė. Taip pat bus diskutuojama apie nacionalinio saugumo temos vietą bendrojo ugdymo sistemoje ir jos reikšmę stiprinant demokratinę visuomenę.

Renginys skirtas mokytojams, švietimo bendruomenei, mokiniams, studentams, viešojo sektoriaus atstovams ir visiems, besidomintiems pilietinio ugdymo, saugumo bei demokratijos klausimais.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf. 

Vaikų dienos centrai yra viena svarbiausių pagalbos grandžių vaikams ir šeimoms: čia vaikai gauna saugią aplinką po pamokų, emocinį palaikymą, pagalbą mokantis, socialinių įgūdžių ugdymą, o dalyje centrų – ir maitinimą. 

Vis dėlto naujausia situacijos analizė rodo, kad dabartinis finansavimo modelis nebeatliepia realių centrų poreikių.

Remiantis Lietuvos vaikų dienos centrų situacijos 2024–2025 m. analize, net 8 iš 10 vaikų dienos centrų Lietuvoje susiduria su finansavimo trūkumu. Duomenys taip pat atskleidžia, kad jei centrams būtų skirtas papildomas finansavimas, jis pirmiausia būtų nukreiptas į žmogiškuosius išteklius – beveik 4 iš 5 centrų lėšas skirtų darbuotojų atlyginimų kėlimui ir papildomų etatų steigimui.

Anot SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovės, atsakingos už dienos centrų veikimą, Eglės Valatkevičienės, ši situacija aiškiai rodo, kad kalbama ne apie pavienius sunkumus, o apie visos sistemos nuovargį.

„Vaikų dienos centrai dažnai tampa ta vieta, kurioje vaikas pirmą kartą pasijunta saugus, išgirstas ir matomas. Tačiau šiai pagalbai reikalingi žmonės – socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai. Kai finansavimo neužtenka atlyginimams ar papildomiems etatams, labiausiai nukenčia ne institucijos, o vaikai, kuriems stabilus suaugusiojo ryšys yra gyvybiškai svarbus“, – sako E. Valatkevičienė.

Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad valstybės finansavimo augimas neatliepė sparčiai didėjusių sąnaudų. 2022–2025 m. infliacija siekė apie 36–37 proc., o kasmetiniai vaikų dienos centrų finansavimo didinimo tempai buvo itin nuosaikūs – nuo 0 iki 8,9 proc.

„Tyrime dalyvavo 325 vaikų dienos centrai iš 58 šalies savivaldybių, t.y. visų kur šios paslaugos teikiamos. Taigi galime užtikrintai sakyti, kad turime labai tikslią esamos sektoriaus situacijos iliustraciją. Ir ji, deja, nėra džiuginanti – vaikų dienos centrai sistemiškai nepakankamai finansuojami jau daugelį metų“, – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.

Pasak E. Valatkevičienės, šis atotrūkis ypač skaudžiai jaučiamas regionuose ir mažesnėse bendruomenėse.

„Kai kainos, paslaugų kaštai ir darbo užmokesčio lūkesčiai auga daug greičiau nei finansavimas, vaikų dienos centrai priversti rinktis tarp būtiniausių dalykų: darbuotojo etato, maitinimo, transporto, ugdymo priemonių ar pagalbos šeimai. Tokie pasirinkimai neturėtų būti paliekami organizacijų išlikimo klausimu – tai valstybės atsakomybės vaikams klausimas“, – teigia SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovė.

Šiuo metu vaikų dienos centrai daugelyje savivaldybių atlieka ne tik užimtumo, bet ir ankstyvosios pagalbos funkciją: padeda pastebėti vaikų ir šeimų sunkumus dar iki krizių, stiprina vaikų emocinį atsparumą, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo. Todėl, pasak ekspertų, investicijos į šias paslaugas yra ne išlaidos, o prevencija.

„Kuo anksčiau vaikas ir šeima gauna pagalbą, tuo mažesnė tikimybė, kad vėliau reikės brangesnių ir sudėtingesnių intervencijų. Vaikų dienos centrai yra sistema, kuri veikia arti vaiko – jo bendruomenėje. Todėl jų stiprinimas turėtų būti laikomas vienu iš prioritetų planuojant socialinės apsaugos biudžetą“, – pabrėžia E. Valatkevičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2021 m. valstybės biudžeto lėšomis finansuojami akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą teikiantys centrai, o 2025 m. tokiems centrams buvo paskirstyta beveik 9,3 mln. eurų. Finansavimas skirtas 518 vaikų dienos centrų, veikiančių 58 savivaldybėse.

 SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

Kaip planuoti maršrutą?

Nors V. Lašinio gyvenime dviračių netrūksta, čempionas be jų neįsivaizduoja ir savo šeimos atostogų. Galėdamas pasirinkti dviratį atostogoms, paprastai jis kartu pasiima plento tipo dviratį. „Minant plentu labiausiai pailsi galva, mažiausiai reikia patį dviratį valyti po važiavimo, o ir mažiausiai pavargsti fiziškai“, – pasakojo pašnekovas.

Pasiteiravus, kaip geriausia planuoti maršrutus vykstant atostogų į svečią šalį ar į Lietuvos pajūrį, „Atletų kalvės“ įkūrėjas sakė, kad pats ieškodamas maršrutų ir segmentų paprastai pasitelkia „Strava“ programėlę. „Planuojant maršrutą reikėtų žinoti savo greitį ir ar važiuosite vienas, o galbūt su draugais ar šeima ir kokiu greičiu važiuoti planuoja jie. Aš pats lygumose įprastai įveikiu apie 30-35km/h. ramaus minimo, kalvotose ir kalnuotose vietovėse apie 25km/h. Žinant tai labai lengvai planuoti maršrutą.

Pradedantieji paprastai mina lėčiau, tad nereikėtų iš pradžių planuoti ir ilgo maršruto, o geriau pradėti nuo 15-25 km/h. ir jei norite minti, pavyzdžiui, dvi valandas, maršruto ilgis turėtų būti 30-50 km.“ – patarimais dalijosi V. Lašinis.

Patogiausias būdas gabenti dviratį

Kartu vykstant į atostogas, kad važiavimas būtų malonus, profesionalas pataria nepamiršti pasirūpinti savo dviračiu prieš išvykstant – jis turi būti techniškai tvarkingas. Su savimi reikėtų pasiimti padangų remonto rinkinį, pompą, gertuves, o jei naudojate, ir dviračio spidometrą, pulsometrą ir kt. Anot čempiono, tam, kad kelionė su dviračiu taptų maloni, reikėtų kartu pasiimti ir klimatui tinkamą dviratininko aprangą, šalmą, šiltesnių drabužių, nedidelį įrankių komplektą bei dar prieš kelionę išmokti juo naudotis.

Keliaudamas V. Lašinis dviratį gabena ant kablio priekabos su dviratine lentele. Kartą išvykus į kelionę dviratininkui teko ilgai ieškoti raktelio nuo priekabos ir tik išnaršius visą automobilį ir galvojant, kad raktelis buvo pamestas, jis atsirado sėdynės kišenėlėje, kurios niekas iki tol nepastebėjo. „Kuriozinių situacijų tikrai pasitaiko, tačiau viskas puikiai išsisprendė. Pats visuomet naudoju dviračio priekabą su dviratine lentele ir manau, kad tai labai patogu, nes nereikia išimti ir atskirai tvirtinti automobilio numerio. Kartą užsakius tokią lentelę daugiau nebereikia apie ją galvoti“, – sakė dviračių sporto profesionalas.

Kodėl reikalinga dviratinė lentelė?

Pastebima, kad vis daugiau automobilių vairuotojų renkasi dviračius gabenti pritvirtinus ant velkamo kablio tiek dėl patogumo, tiek dėl saugaus eismo bei taupant degalus. Naudojant specialius laikiklius ant vilkimo kablio ir taip gabenant dviračius dėl aerodinamikos ir kur kas mažesnio pasipriešinimo nei gabenant dviračius ant stogo, galima sumažinti pasipriešinimą, kuris ir didina kuro sąnaudas. Toks dviračių tvirtinimas yra paprastesnis, jų nereikia kelti aukštai ant automobilio stogo, be to, jie apsaugomi nuo stipraus vėjo, dulkių, mažų akmenukų ir kito aplinkos poveikio.

Tačiau čia svarbu žinoti, kad jei ant automobilio galo montuojamas dviračių laikiklis uždengia valstybinį numerį, reikės turėti specialią „Regitros“ išduodamą numerio ženklo lentelę. Ji užtikrina, kad automobilį pavyktų paprastai identifikuoti kelyje, atkartojant automobilio numerio derinį. Vien praėjusiais metais tokių lentelių buvo išduota 7 563.

Populiari paslauga internetu

Paprastai dauguma – net 67 proc. tokių lentelių yra užsakoma internetu. Šis būdas leidžia sutaupyti laiko ir vos kelių mygtukų paspaudimu norimą lentelę gauti į namus ar artimiausią pasirinktą paštomatą.

Paprastai lentelių, kurios skirtos gabenti dviračius automobiliu, užsakymų skaičius išauga kovo pabaigoje, vos tik pradėjus šilti orams. Pikas pasiekiamas liepos pabaigoje įsibėgėjus vasaros atostogų sezonui. Planuojantiems keliones svarbu prisiminti, kad užsakyta lentelė bus pagaminta per 15 d. d., o pristatyta į pasirinktą vietą per 1-2 d. d. Lentelės kaina – 3,60 Eur. Duomenų tvarkymas internetu kainuoja 5,33 Eur, o padalinyje – 6,66 Eur.

Tikslius žingsnius, kaip užsisakyti dvirtainę lentelę rasite čia:» » Užsisakyti lentelę, vežamiems dviračiams žymėti

,,Regitros" inf. 

Vaikų chirurgai ir traumatologai atviri - pacientų padaugėjo kone dvigubai. Kartais per parą dėl traumų ir kitų chirurginių problemų į Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrą kreipiasi arti pusšimčio pacientų.

Šį antradienį medikams teko operuoti keturis lūžius - du jauniesiems dviratininkams ir dar du - paspirtukų mėgėjams. Trečiadienį, pirmoje dienos pusėje, vos per kelias valandas į ligoninę pateko dar du vaikai, nukentėję važiuodami paspirtukais - vienas elektriniu, kitas paprastu. Abiejų kritimai baigėsi trimis lūžiais. Tos pačios dienos vakarą greitosios pagalbos automobiliu pristatyti trys paaugliai sužalojimus patyrę važiuodami vienu elektriniu paspirtuku, o netrukus medikams teko operuoti ir jaunąjį motociklininką, kuris tiesiai iš varžybų pristatytas su lūžusiu šlaunikauliu.

Tokios istorijos šiltuoju metų laiku kartojasi kone kasdien.

„Ko gero, pagrindinė bėda, kurią įžvelgiame, kad tėvai ne tik perka ir leidžia vaikams važinėti transporto priemonėmis, kurių galingumas neatitinka jų amžiaus, bet ir visiškai pamiršta apie elementarų saugumą - šalmus bei apsaugas. Kasmet su baime ir nerimu laukiame šiltojo sezono, nes, kad ir kiek edukuotume tėvus bei vaikus, traumų tik daugėja. Saugaus eismo taisyklės griežtinamos, tačiau nepanašu, kad tėvai ir vaikai jų labai paisytų“, - sako RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė Evelina Klepšytė-Janauskienė.

Pasak gydytojos, ypač neramina elektrinių paspirtukų populiarumas tarp jaunesnio amžiaus vaikų. Dėl didesnio greičio ir svorio kritimo pasekmės dažnai būna kur kas sunkesnės nei važiuojant įprastu paspirtuku ar dviračiu. Medikė įsitikinusi, kad elektriniai paspirtukai mažamečiams apskritai neturėtų būti naudojami.

Papildomą nerimą kelia tai, kad nemaža dalis traumų patiriama nesilaikant net elementariausių saugumo reikalavimų. Vaikai dažnai važiuoja be šalmų, apsaugų, veža keleivius, renkasi jų amžiaus ir gebėjimų neatitinkančias transporto priemones arba važinėja vietose, kuriose rizika susižaloti yra itin didelė.

Nuo 2026 metų įsigaliosiančios griežtesnės elektrinių paspirtukų naudojimo taisyklės numato privalomą šalmų dėvėjimą visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus. Taip pat numatyti aiškesni amžiaus ribojimai, didesni matomumo reikalavimai, draudimas vežti keleivius ir kitos priemonės, skirtos mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad vaikų saugumas neturėtų prasidėti tik nuo naujų teisės aktų įsigaliojimo.

Tėvams svarbu prisiminti:

-            šalmas turi būti dėvimas kiekvieną kartą sėdant ant paspirtuko ar dviračio;

-            kelių, alkūnių ir riešų apsaugos gali apsaugoti nuo sudėtingų lūžių;

-            vaikams reikėtų rinktis jų amžių ir gebėjimus atitinkančias transporto priemones;

-            elektriniai paspirtukai nėra saugus pasirinkimas mažamečiams vaikams;

-            negalima vežti keleivių ant paspirtuko; būtina laikytis saugaus greičio ir eismo taisyklių;

-            tėvų priežiūra ir domėjimasis, kur bei kaip vaikas važinėja, išlieka viena svarbiausių traumų prevencijos priemonių.

RŠL specialistai pabrėžia, kad daugumos šių traumų būtų galima išvengti. Vienas neuždėtas šalmas ar neįvertinta rizika gali baigtis ne tik lūžiu, bet ir sunkia galvos trauma, ilgalaikiu gydymu ar operacija. Prasidėjus aktyviam laisvalaikio sezonui tėvai raginami daugiau dėmesio skirti ne vaiko transporto priemonės greičiui ar galingumui, o jo saugumui. Vaikų sveikata prasideda nuo atsakingų suaugusiųjų sprendimų.

 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės inf. 

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Tyrimo duomenimis, 2025 metų rugsėjo – 2026 metų sausio mėnesiais Ukrainos pilietis, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, per internetinio susirašinėjimo programėles bei socialiniuose tinkluose siūlė „ekstrasensų“ pagalbą. Nukentėjusios moterys buvo klaidinamos, neva joms gresia dvasiniai pavojai, prakeikimai bei negandos, siūloma jų išvengti surengiant apeigas, kurioms reikalingos piniginės lėšos. Tyrimo duomenimis, pinigai neva apeigoms ir joms reikalingų amuletų įsigijimui buvo išviliojami per tarptautines piniginių pervedimų sistemas, pašto siuntomis ar perduodami grynaisiais pinigais atvykstantiems kurjeriams, tarp kurių – ir pats kaltinamasis.

S. T. buvo sulaikytas Vilniaus rajone, nusikaltimo vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino jo, kaip organizuotos grupės nario, vaidmenį – tiesiogiai perimant pinigines lėšas iš aukų.

Šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

LR Prokuratūros inf. 

Šiandien Kaune, Nemuno saloje, prasideda dvi dienas truksiančios stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos. Šiemet jos subūrė rekordinį dalyvių skaičių – savo jėgas ir ištvermę išbandys daugiau nei 100 ugniagesių gelbėtojų.

Stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos Lietuvoje rengiamos nuo 2012 metų. Jų tikslas – stiprinti ugniagesių gelbėtojų profesinius ir praktinius įgūdžius, fizinį pasirengimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Varžybų rungtys sukurtos pagal realias situacijas, su kuriomis ugniagesiai susiduria tarnyboje, todėl žiūrovai gali iš arti pamatyti, kokio fizinio pasirengimo ir ištvermės reikalauja ugniagesio gelbėtojo profesija.

„Kasdien matome ugniagesius gelbėtojus gelbstinčius žmones gaisruose, eismo įvykiuose ar kitų nelaimių metu. Šios varžybos leidžia visuomenei iš arti pamatyti, kokio pasirengimo reikalauja ši profesija. Didžiuojamės, kad Lietuvos ugniagesiai ne tik sėkmingai vykdo savo misiją, bet ir pasaulio čempionatuose demonstruoja aukščiausio lygio meistriškumą ir oficialiai yra pripažinti kaip stipriausi pasaulyje", – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

Pirmoji stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybų diena vyks šiandien nuo 10.00 iki 14.30 val. Jos metu dalyviai varžysis individualiose rungtyse. Nuo 15.00 val. bus apdovanoti geriausiai pirmąją dieną pasirodę sportininkai atskirose kategorijose.

Ugniagesiai gelbėtojai trasą įveikia vilkėdami apie 15 kilogramų sveriančią apsauginę aprangą ir kvėpavimo aparatus. Jiems tenka užnešti žarnų ryšulius į ketvirtą aukštą, atlikti jėgos ir ištvermės užduotis, valdyti gaisrines žarnas bei finiše nutempti apie 85 kilogramus sveriantį tariamą nukentėjusįjį. Tai viena sudėtingiausių ir žiūrovams įspūdingiausių ugniagesių sporto rungčių pasaulyje.

Pagrindiniai renginio akcentai laukia šeštadienį, birželio 6 d. Oficialus varžybų atidarymas prasidės 9.00 val. Jo metu pirmą kartą Lietuvoje bus surengta 2025 metų pasaulio stipriausio ugniagesio gelbėtojo čempionų žiedų įteikimo ceremonija. Iš viso bus pagerbta 14 Lietuvos ugniagesių gelbėtojų, kurie praėjusiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame pasaulio čempionate iškovojo pasaulio čempionų titulus įvairiose rungtyse ir kategorijose.

Atidarymo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovybė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius bei Stipriausio ugniagesio gelbėtojo pasaulio čempionato organizatorių atstovė Melissa Campbell. Jos vizitas Lietuvoje patvirtina augantį Lietuvos stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybų tarptautinį prestižą ir šalies ugniagesių pasiekimų pripažinimą pasauliniu mastu.

Iškart po atidarymo prasidės vienos žiūrovų labiausiai mėgstamų rungčių – dvejetų ir estafečių varžybos, kuriose dalyviai demonstruos ne tik fizinį pasirengimą, bet ir komandinį darbą. Šios rungtys tradiciškai pasižymi didžiausia intriga, greičiu ir emocijomis.

Varžybų uždarymas ir stipriausių Lietuvos ugniagesių gelbėtojų apdovanojimai vyks šeštadienį 15.30 val., kai paaiškės šių metų stipriausi Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai, taip pat bus pagerbtos stipriausios priešgaisrinių gelbėjimo valdybų komandos.

Varžybos vyksta Kaune, Nemuno saloje, Olimpinės dienos metu. 

Svarbiausi laikai:

Birželio 5 d. (penktadienis)

• 10.00–14.30 val. individualios rungtys
• 15.00 val. pirmosios dienos apdovanojimai

Birželio 6 d. (šeštadienis)

• 9.00 val. oficialus atidarymas (pasaulio čempionų žiedų įteikimo ceremonija 14-ai Lietuvos ugniagesių gelbėtojų)
• 15.30 val. varžybų uždarymas ir nugalėtojų apdovanojimai

Tiesioginė varžybų transliacija:
YouTube transliacija

Varžybų programa ir daugiau informacijos:
Strongest Firefighter Lithuania

Ginčas kilo dėl UAB „Lidl Lietuva“ vykdytos reklaminės kampanijos, kurioje buvo lyginamos tam tikrų prekių kainos prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“. Reklamoje buvo naudojamas šūkis „Akivaizdu, kad pirkau pigiau!“, sudarant vartotojams įspūdį, kad parduotuvėse „Lidl“ apskritai apsipirkti yra pigiau nei „Maximos“. UAB „Maxima“ teigimu, toks kainų palyginimas buvo klaidinamas, nes „Lidl“ savo pigiausias privataus prekės ženklo prekes lygino ne su pigiausiomis „Maximos“ prekėmis, o tik su „Well Done“ ženklu pažymėtais produktais, kurie nebūtinai buvo pigiausi visame „Maximos“ asortimente.

Nors ir nustačiusi, kad reklama turi tam tikrų trūkumų ir galėjo sudaryti klaidinamą įspūdį, VVTAT atsisakė pradėti tyrimą pagal vartotojo skundą, nurodžiusi, kad pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, nes lyginamoji reklama neprivalo lyginti pigiausių prekių, o svarbiausias kriterijus yra kainų palyginimo objektyvumas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nurodė, kad VVTAT, gavusi vartotojo prašymą, privalėjo atlikti pateiktų duomenų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą ir pateikti išsamų ir motyvuotą atsakymą. Vis dėlto ji, pripažindama, jog reklama galėjo sudaryti įspūdį, kad lyginamos pigiausios abiejų prekybos tinklų prekės, nors realiai taip nebuvo, nepaaiškino, kodėl toks galimas vartotojų klaidinimas neturėtų būti laikomas reikšmingu, neįvertino reklamos masto, jos poveikio vartotojams, kampanijos trukmės bei kitų reikšmingų aplinkybių.

Teismo įsitikinimu, vien deklaratyvus teiginys, kad lyginant kainas nėra būtina lyginti pigiausias prekes, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą.

Taigi teismas, pritrūkęs aiškių ir pakankamų motyvų, panaikino ginčijamą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti vartotojo prašymą.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

Administracinė byla Nr. eI2-2928-423/2026

Regionų administracinio teismo inf. 

Neišnaudotas resursas?   

Stresas – tai organizmo reakcija į suvokiamą grėsmę ir iššūkį, kai reikalavimai viršija žmogaus turimus išteklius. Pasak konferencijoje „Saugus startas“ pranešimą skaičiusio A. Pakėno, stresinė yra ne situacija, o tai, kaip žmogus reaguoja. „Pavyzdžiui, kontroliuojamas jaudulys sportininkui padeda tapti čempionu. Tam pritaria ir sporto psichologai, kurie sako, kad neturi tikslo nuraminti sportininką prieš startą. Tuomet sportininkas nieko nelaimėtų. Tam tikromis dozėmis stresas yra resursas. Juk visi žinome frazę, kad vaistas nuo nuodo skiriasi tik doze. Taip ir su stresu. Dozuotas stresas yra skatinanti priemonė, o perteklinis stresas – slopinanti“, – renginyje aiškino vairavimo treneris.    

Nors kartais ir gali atrodyti, kad stresas atėjo vos tik įžengus į vairavimo egzaminą, ekspertas sako, kad taip manyti klaidinga. Stresą sudaro daug mažų aspektų, tokių kaip vairavimo mokyklos pasirinkimas, finansinių klausimų aptarimas šeimoje, o taip pat ir mokymo metu pasitaikančios klaidos ir jei už jas baudžiama, mokinys smerkiamas, jam vairavimas pradeda kelti stresą.   

„Klaidos, kai už jas baudžiama, slopina, o ne moko. Taip pat neretai žmonės ateina prisiklausę sėkmės istorijų apie iš pirmo karto išlaikytus vairavimo egzaminus ir pradeda manyti, kad viskas labai paprasta, nors taip nėra. Galiausiai, jei prireikia papildomų pamokų, pradedama jausti įtampą, nes ir vėl reikia kalbėtis su tėvais, prašyti pinigų“, – būsimo vairuotojo streso šaltinius vardino A. Pakėnas.   

Streso vieta mokymosi procese   

Stresas keičia ne žinias, o gebėjimą jas pritaikyti: dreba rankos, tampa sunku valdyti sankabą, pasirinkti tinkamą pavarą ir pan. Visa tai daro įtaką sprendimams ir saugumui kelyje. „Kai egzamino metu siaurėja egzaminuojamojo dėmesys, žmogus kažko nebepastebi ir koncentruojasi į stresą, bet nepamato kitų eismo dalyvių, kažko nepraleidžia, laiku nepagreitėja. Viso to priežastis – nekontroliuojama streso būsena ir nors jis, atrodo, viską mokėjo, bet žinių pritaikyti negalėjo.    

Kai girdžiu instruktorius sakant, kad mokinį egzaminui paruošiau labai gerai, bet štai jis sustresavo ir neišlaikė, man kyla klausimas, kaip tuomet jis buvo paruoštas, jei stresas paėmė viršų. Kokia prasmė paruošimo vairavimui, jei mokinys nepavažiuoja?“, – retoriškai klausė A. Pakėnas bei pridūrė, kad į vairavimo mokymą reikia žiūrėti kompeksiškai ir tikrinti ne tik žinias ar žymėti klaidas, bet ir mokyti, kaip reikiamu metu suvaldyti nerimą ir kontroliuoti stresą.   

Vairavimo treneris paatviravo, kad neretai išmokę vairuoti žmonės išlaiko vairavimo egzaminą, tačiau sugrįžti prie vairo bijo, tad vėliau mokytis tenka iš naujo. Į renginį susirinkusiems vairavimo instruktoriams A. Pakėnas pabrėžė, kad būsimus vairuotojus svarbu išmokyti ne tik techniškai valdyti automobilį, bet ir dalyvauti eisme.   

 Kas gali padėti?   

Kaip svarbiausius aspektus, kurie galėtų padėti mokiniams, žinomas instruktorius įvardija mokymo proceso struktūravimą, realių lūkesčių kėlimą, trumpus nurodymus, ramų toną ir ramią, be spaudimo reakciją į klaidas. Taip pat labai svarbus dėmesio grąžinimas į veiksmą, kitaip tariant, mokėjimas padarius klaidą vairuoti toliau ir aptarti ją tik saugiai sustojus.   

 „Dažna naujoko klaida yra tai, kad kai jie atvažiuoja prie sankryžos ir nori +padaryti visus veiksmus vienu kartu – ir įvertinti situaciją, ir priimti sprendimą, ir atlikti veiksmą. Tuo tarpu patyręs vairuotojas viską daro palaipsniui. Viskas prasideda nuo minties, pereina į emociją ir baigiasi veiksmu“, – kalbėjo konferencijos „Saugus startas“ pranešėjas.   

 Kaip veiksmingą priemonę jauduliui suvaldyti jis įvardijo automobilyje esančių daiktų pastebėjimą ir įvardijimą žodžiu. Pavyzdžiui, galima pasirinkti penkis automobilyje esančius objektus bei juos įvardinti, paliesti vairą, rankenėlę, langą. Anot A. Pakėno, tai padeda įsižeminti ir girdėti tai, kas sakoma. Važiuojant į priekį patariama mintyse ar garsiai vardinti, kas matoma ir daroma, pavyzdžiui, kad aiškiai sužymėtos juostos, priekyje važiuoja automobilis, o rekomenduojamas greitis 50 km/h. Tai padeda efektyviai suvaldyti baimę ir susikoncentruoti. „Turime mokėti valdyti ne tik automobilį, bet ir savo stresą“.  

„Saugus startas“: dėmesys vairuotojų saugumui ir psichologijai   

Jau antrus metus „Regitros“ organizuojamas renginys „Saugus startas“ siekia atkreipti dėmesį į saugaus eismo svarbą ir skatinti atsakingą būsimų ir esamų vairuotojų elgesį. Kasmet renginyje gvildenamos vis naujos, aktualios temos, o šiemet dėmesys skirtas psichologiniams aspektams – tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“. Renginyje vairavimo instruktoriai, egzaminuotojai ir psichologai kalbėjo apie tai kaip žmogaus smegenis veikia stresas, kaip technologijos gali padėti jį sumažinti egzamino metu ir ar stresas yra problema, ar vis tik neišnaudotas resursas.

 „Regitros“ inf. 

Mažesniuose miestuose kalbos sklinda greit. Čia greičiau pastebima nauja šukuosena, nauja mašina, ilgiau kieme stovintis automobilis, užsitęsęs vakaro triukšmas ar neįprastai tylus kaimynas laiptinėje. Jei tik bus įdomu, nesunkiai sužinosi, kas susituokė ar išsiskyrė, kas grįžo gyventi pas tėvus, kieno vaikas išvyko į užsienį. Gal todėl taip smagu dalintis savo džiaugsmu, o sunkumus norisi paslėpti kuo giliau.

Dažnai žmonės labiau bijo ne pačios problemos, o to momento, kai apie ją sužinos aplinkiniai. Vis dar labai gajus įsitikinimas, kad šeimos problemos turi likti už uždarų durų. Kad nėra namų be dūmų.  Kad reikia pakentėti, nes „gal praeis“. Kad visos poros pykstasi. Žmonės pripranta prie frazių „nieko tokio“, „būna visko“, „svarbu vaikai turi abu tėvus“. Todėl net tada, kai darosi sunku, daugelis pirmiausia mokosi ne kalbėti, o tylėti. Tyla tampa normalia būsena ir kartais trunka labai ilgai. Dažnai ji  prasideda gerokai anksčiau nei pati krizė - nuo atsargiai renkamų žodžių,  nuo nuolatinio jausmo, kad namuose reikia būti atsargesniam, kad nereikia provokuoti konflikto. Neužduoti klausimų netinkamu metu. Nepertraukti. Neprieštarauti.

Tačiau tyla retai sustabdo tai, kas namuose pamažu tampa pavojinga. Gyvenant nuolatinėje įtampoje, ribos ima dingti nepastebimai. Pirmiausia keičiasi kalba - atsiranda kandūs žodžiai, menkinimas, kaltinimai, grasinantis tonas. Vėliau prisideda kontrolė, nuolatinis tikrinimas ir juos lydinti baimė suklysti, įtampa prieš grįžtant namo. Kai emocinis spaudimas tampa norma, fiziniai veiksmai dažniausiai atsiranda kaip jau dingusios ribos tąsa – dūžta ne tik daiktai, dūžta širdys.  Ar tai jau tikrai smurtas? O gal tik dar vienas „sunkus laikotarpis“ ? Ar galima vis dar tikėtis, kad viskas pasikeis? Ar tie atsiprašymai, pažadai, tas švelnumas  leis patikėti dar kartą, kad viskas jau praėjo ir niekada nepasikartos? O gal jau ir nebežinau kaip kitaip gyventi nesisukant tame nesibaigiančiame pažeminimo, skausmo, gėdos, kaltės ir vis dar gyvos vilties rate?  

Tylos kainą dažnai pirmasis pradeda skaičiuoti kūnas. Ne staiga, o beveik nepastebimai. Miegas neatneša reikalingo poilsio, dienos metu sunkiau išlaikyti dėmesį, o nereikšmingi dalykai ima erzinti stipriau nei turėtų. Skauda ir tą, ir aną, o nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Žinoma, kūnas savotiškai prisitaiko prie nuolatinės budrumo būsenos - tarsi visada reikėtų šiek tiek daugiau atidumo, šiek tiek daugiau atsargumo, net kai išoriškai nieko nevyksta. Todėl pagalbos dažnai ieškoma labai vėlai. Tada, kai kasdienybė jau seniai nebeturi lengvumo. Kai ji tampa nuolatine pastanga, reikalaujančia daugiau, nei būtų galima toliau tylėti. Kai vieną dieną tampa aišku, kad jau tikrai nebesinori grįžti namo. Būtent todėl taip svarbu kreiptis pagalbos.  

Specializuotos kompleksinės pagalbos centruose (SKPC) dirbantys specialistai - konsultantai, psichologai, teisininkai - padeda atpažinti smurto požymius, suprasti jo priežastis ir palydi ieškant galimų sprendimų. Patiriant smurtą artimoje aplinkoje – psichologinį, fizinį, seksualinį ar ekonominį – pagalbos verta ieškoti kaip galima anksčiau. Dar iki tol, kol tyla netapo nuosprendžiu. Prasidėjęs, atrodytų, visai nekaltai, smurtas retai sustoja savaime. Dažniausiai jis stiprėja — po truputį, beveik nepastebimai, vis perkeldamas ribą to, kas santykiuose tampa normalu.  

Jonavos rajono savivaldybėje Specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas atlieka asociacija „Kauno moterų linija”. Teikiama pagalba - nemoka ir konfidenciali. 

Kur kreiptis pagalbos? 

Tel. +370 618 40044 

El. paštas: skpc@moterulinija.lt 

Daugiau informacijos: www.specializuotospagalboscentras.lt ; www.moterulinija.lt 

Asociacija “Kauno moterų linija”, Specializuotos kompleksinės pagalbos centras 

Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja, lektorė Renata Gaudinskaitė tokiose situacijose kviečia neskubėti kalbėti apie priklausomybę. „Vietoje ginčų ar spaudimo, verta pamėginti suprasti, kas iš tiesų kelia vaikui nerimą, – sako R. Gaudinskaitė. – O tuomet verta pasidomėti stovyklos taisyklėmis, aptarti, kas vyksta pirmomis dienomis, kokios veiklos laukia, kaip paprastai mezgasi pažintys. Vaikui padeda žinojimas, kad pradinis nejaukumas yra laikinas ir pažįstamas daugeliui. Drąsinkime vaikus tokioms bendrystę ir draugystes kuriančioms patirtims.”

Jei nerimo ypač daug, pasak ekspertės, galima pradėti nuo dienos stovyklos ar 2-3 dienų savaitgalio stovyklų, kad vaikas galėtų išsibandyti savo galimybes. 

„Padeda ir „avarinio išėjimo“ plano patarimas – kaip darysime, jei tau visiškai vis tiek nepatiks. Verta klausti: kas tau šioje situacijoje atrodo sunkiausia, dėl ko labiausiai nerimauji, kas tau padėtų jaustis ramiau? Kai vaikas gali įvardyti savo jausmus, pokalbis tampa konkretesnis – tada kalbama ne apie telefoną apskritai, o apie realius iššūkius,” – sako R. Gaudinskaitė. 

Apie laiką be ekrano kalbėkime kaip apie „skaitmeninį detoksą“, savotiškas atostogas nuo ekranų, akcentuokime laisvę – juk įrenginys nuolat reikalauja tavo dėmesio. Likus savaitei ar kelioms dienoms iki stovyklos pradėkite gyventi stovyklos ritmu: pamėginkite būti be įrenginio tiek laiko, kiek be jo bus stovykloje. 

Vasara – metas aptarti naujas šeimos taisykles, kaip technologijomis naudojamės namuose: kokiomis valandomis ekranai bus išjungiami (pvz., telefonai – padedami į dėžutę), o kada šeima ką nors veiks drauge – gamins maistą, eis pasivaikščioti ar sės ant dviračių, kad laisvalaikis ir pramogos nebūtų vien ekranuose. 

Svarbiausia – pirmos dienos

Stovyklų patirtis rodo, kad didžiausias iššūkis vaikams yra pradžia – pirmosios stovyklos dienos ir stovyklautojams, ir jų tėvams, ir vedėjams – dažniausiai būna emociškai intensyvios. 

Kartais vaikams reikia laiko perjungti dėmesį nuo nuolatinio skaitmeninio srauto prie gyvo buvimo su kitais. 

„Vaikai gali jausti ilgesį, nerimą ar nusivylimą, tai normalus prisitaikymo laikotarpis, – sako stovyklų vadovė Natalija Vėževičienė. – Ypač svarbu, jog taisyklės būtų aiškios nuo pat pradžių, ką darome su telefonais stovykloje. Tuomet padėsime pamatus svarbiems ryšiams, kuriuos vėliau vaikai gali norėti puoselėti, megzti ir stovyklai pasibaigus. Ypač, pvz., jei lyja – vadovai turi būti pasiruošę didesniam užimtumui patalpose. Jei stovykla vaikui įdomi – tada telefonai lengvai pasimiršta“, – sako N. Vėževičienė. 

Platesnis klausimas: technologijų vieta kasdienybėje

R. Gaudinskaitė pabrėžia, kad technologijų vaidmuo kasdieniame gyvenime nėra vienareikšmiškas. 

„Jeigu telefonas tampa pagrindiniu būdu užpildyti nuobodulį ar nusiraminti, jo net laikinas netekimas gali būti jaučiamas labai stipriai. Pastebėjus, kad telefono ribojimas vaikui kelia itin stiprų nerimą ar pasipriešinimą, verta stabtelėti ir įsivertinti, kiek skaitmeniniai įpročiai jau veikia kasdienį gyvenimą, prireikus, aptarti tai su specialistais, paskambinti pasitarti į Tėvų liniją“, – teigia R. Gaudinskaitė.

Skaitmeninės etikos centro svetainėje tėvai ir paaugliai gali rasti trumpus klausimynus, padedančius geriau suprasti, kokia rizika technologijomis naudotis žalingai. Klausimynus galima rasti čia: https://e-etika.lt/pin-klausimynai/ https://e-etika.lt/pin-klausimynai/ 

Skaitmeninės etikos centro inf. 

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda oficialus maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d. Higienos institutas primena, kad viso sezono metu reguliariai stebima maudyklų vandens kokybė, o naujausią informaciją, kur saugu maudytis, gyventojai gali rasti savivaldybių interneto svetainėse ir Higienos instituto interaktyviajame maudyklų žemėlapyje. 

Piliakalnių ir pilių kelias palei Nemuną

Vienas įspūdingiausių maršrutų driekiasi keliu Nr. 141 (krašto kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda). Tai išskirtinio grožio Lietuvos kelių atkarpa, vedanti palei Nemuną. Pakeliui atsiveria panoramos ties Seredžiumi, Veliuona ir Panemune.

Ši atkarpa išsiskiria pilių ir piliakalnių gausa, leidžiančia susipažinti su svarbia Lietuvos istorinio paveldo ašimi – keliautojai gali aplankyti Seredžiaus ir Veliuonos piliakalnius, Raudonės ir Panemunės pilis. Nemuno slėnis čia kinta nuo stačių šlaitų iki plačių upės vingių, formuodamas vieną įspūdingiausių kraštovaizdžių šalyje. Judant toliau verta sustoti prie Belvederio ar Jurbarko dvarų – šie objektai praturtina maršrutą architektūra ir istoriniu kontekstu.

Alternatyviai galima rinktis maršrutą iš Kauno Vilkijos kryptimi. Iki kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda galima važiuoti krašto keliu Nr. 140 (Kaunas–Zapyškis–Šakiai) ir rajoniniu keliu Nr. 1931 (Rupiniai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai) iki Pavilkijo (Šakių r.). Iš čia nedidelė žvyro dangos atkarpa (~0,94 km) veda iki kelto per Nemuną, kuris perkelia į Vilkiją.
Ši atkarpa suteikia galimybę keliauti lėtesniu ritmu, iš arti stebėti upės tėkmę ir Nemuno slėnio panoramas.

Aukštaitijos kalvų ir ežerų maršrutas

Kitas maršrutas driekiasi Ukmergės, Anykščių ir Molėtų vietovėmis, jungdamas valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 115 Ukmergė–Molėtai su rajoniniais keliais Nr. 1201 Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva, Nr. 2806 Kairionys–Girsteitiškis–Balninkai ir Nr. 2801 Alanta–Pabaldiškis–Girsteitiškis. Ši kryptis išsiskiria Aukštaitijos kraštovaizdžiu – kalvotomis vietovėmis, miškingais ruožais ir ežerų apsuptimis.

Pakeliui galima aplankyti Siesarties upės slėnį, mažus tradicinius kaimus, taip pat Alantos miestelį su Alantos dvaru ir Asvejos regioninį parką. Netoliese atsiveria ir Labanoro regioninio parko prieigos, o Molėtų kryptimi esantys kraštovaizdžiai leidžia pasiekti ir Mindūnų apžvalgos bokšto panoramas.

Lietuvos kaimiškų kraštovaizdžių maršrutai

Kiti siūlomi išbandyti maršrutai driekiasi skirtinguose Lietuvos regionuose ir apima rajoninius kelius Nr. 4706 Onuškis–Butrimonys–Punia, Nr. 5003 Varėna–Marcinkonys–Druskininkai, Nr. 5144 Vištytis–Varteliai–Burniškiai ir Nr. 2201 Priekulė–Sakūčiai–Ventė.

Jie leidžia pažinti mažiau urbanizuotas Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos teritorijas, kuriose vyrauja upių slėniai, miškingos vietovės, tradicinės sodybos ir nedideli miesteliai su išlaikyta architektūrine tapatybe. Keliaujant šiais keliais atsiveria vaizdingi kraštovaizdžiai – nuo Merkio upės vingiuojančių slėnių ir Dzūkijos nacionalinio parko miškų iki Vištyčio regioninio parko kalvotų apylinkių bei Kuršių marių pakrančių prieigų ties Vente. Šiose teritorijose išlaikytas autentiškas kaimiškas kraštovaizdis, būdingas skirtingiems Lietuvos etnografiniams regionams.

Rajoninis kelias Nr. 5021 Kampai–Ryliškiai–Merkinė veda per mažiau intensyvaus eismo, tačiau vaizdingas vietoves, kuriose vyrauja miškai, dirbami laukai ir nedideli kaimai. Šis kelias suteikia galimybę patirti ramesnį kelionės ritmą, aplenkiant pagrindinius tranzitinius srautus ir atrandant autentišką regioninę aplinką.

Pakeliui galima išvysti tradicinę kaimo architektūrą, gamtinius objektus bei mažiau žinomus kultūros paveldo elementus: senąsias pakelių kryžkeles ir koplytstulpius, kaimų bažnytėles su šventoriais, dvarų sodybų fragmentus, taip pat miškingose vietovėse esančius ežerėlius ir natūralius šaltinius. Visa tai formuoja šio maršruto gamtinį ir kultūrinį savitumą.

Kelias per Dubysos slėnį ir inžinerinį paveldą

Dar vienas maršrutas – kelias Nr. 2106 (rajoninis kelias Kelmė–Noreišiai–Bubiai), išsiskiriantis tiek kraštovaizdžiu. Kelias vingiuoja per kalvotas, medžiais apsodintas vietoves, o ties 3,02 km kerta restauruotą akmeninę dviejų angų pralaidą (2008 m.). Važiuojant šia atkarpa atsiveria Dubysos slėnis ir Bubių tvenkinys.

Kelio pabaigos ruože, dešinėje pusėje, matoma ir 1825–1831 m. statyto, tačiau nebaigto statyti Ventos–Dubysos perkaso (dar vadinto Žemaičių kanalu) atkarpa, turėjusi sujungti Ventos ir Dubysos upes, sudarant vandens kelią tarp Nemuno baseino ir Baltijos jūros (Ventspilio uosto).

Naudingi patarimai keliautojams

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad šie maršrutai skirti ne tik patogiam, bet ir lėtam keliavimui, jungiančiam gamtą, istoriją, kultūros paveldą ir kelių inžinerijos raidą.

Planuojant maršrutus verta skirti daugiau laiko sustojimams prie lankytinų objektų – piliakalnių, pilių, apžvalgos bokštų ir gamtos vietovių. Kadangi dalis maršrutų driekiasi per mažiau apgyvendintas teritorijas, rekomenduojama pasirūpinti pakankamu degalų kiekiu, vandeniu ir būtiniausiomis priemonėmis. Vasaros sezono metu prie populiariausių objektų ir keltų gali susidaryti didesni srautai, todėl kelionę verta planuoti iš anksto. Vairuojant būtina laikytis saugaus greičio, ypač vingiuotuose, miškinguose ir siauresniuose kelių ruožuose, bei gerbti vietos bendruomenes ir gamtinę aplinką.

Prieš kelionę rekomenduojama įvertinti kelių būklę, ypač rajoninių ir žvyro dangos atkarpų, taip pat atliekamus darbus keliuose bei galimas eismo spūstis naudojantis aktualia eismo informacija. Saugios kelionės prasideda nuo plano. Prieš išvykstant patariama pasitikrinti oro ir eismo sąlygas bei, jei įmanoma, išvažiuoti anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Kelyje svarbu rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo bei vengti staigių manevrų.

Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyviai gali sužinoti ir www.eismoinfo.lt.

Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti.

Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos

Birželio 27 d. – liepos 4 d.  vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“.

Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus.

Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų.

Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“

Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų.

Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos.

Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“

Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“.

Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta.

Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą.

„Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos

Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d.  vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite.

Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams.

Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė.

„Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis

„Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu.

Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi.

Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis

„Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai.

Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę.

„Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge

Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera.

Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą.

Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje.

Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų.

Lietuvos oro uostų inf.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė, tyrimą atliko Kauno apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų spalio pradžioje Vilniuje, Kaišiadorių rajone ir kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktų procesinių veiksmų metu pareigūnai rado bei paėmė daugiau kaip 7 kilogramus kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje nustatytas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 3-CMC, 4-BMC ir narkotinės medžiagos – kokaino.

Tyrimo metu nustatyta, kad dalis minėtų medžiagų buvo laikomos kaltinamojo automobilyje. Kvaišalai buvo rasti kuprinėje, automobilio salone, maisto pristatymo krepšyje bei bagažinėje.

Manoma, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gabenamos iš Vilniaus į Kaišiadorių rajoną, kur dalis jų, kaip įtariama, buvo palikta tolimesniam platinimui.

Indijos pilietis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje. Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10-ties iki 15-os metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Primename, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf. 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės institucijos šiuo metu vykdo tarptautinį epidemiologinį tyrimą dėl Salmonella enterica serotipas Stanley (S. Stanley) sukeltos salmoneliozės protrūkio. Pirmieji su protrūkiu susiję susirgimo atvejai buvo nustatyti Danijoje, tačiau vėliau epidemiologiškai susiję atvejai užregistruoti ir kitose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.

2026 m. sausio–balandžio mėn. Europoje užregistruoti 75 susirgimo atvejų. Didžiąją dalį susirgusiųjų sudaro vaikai ir jauno amžiaus asmenys. Šiuo metu protrūkio šaltinis dar nėra nustatytas, todėl epidemiologinis ir laboratorinis tyrimas tęsiamas, siekiant identifikuoti galimą infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje 2026 m. nuo sausio iki gegužės užregistruotas 21 S. Stanley sukeltos infekcijos atvejis. Taikant viso genomo sekoskaitos (WGS) metodą nustatyta, kad dalis iš klinikinių ėminių Lietuvoje išskirtų S. Stanley padermių yra genetiškai artimos bakterijoms, sukėlusioms protrūkį kitose Europos šalyse. Tai rodo galimą šių atvejų sąsają su tarptautiniu protrūkiu ir leidžia įtarti bendrą infekcijos šaltinį.

Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai bendradarbiauja su kitų Europos šalių visuomenės sveikatos, maisto saugos ir laboratorijų institucijomis, siekdami nustatyti infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui. Informacija apie protrūkį ir nustatytus atvejus keičiamasi per tarptautines ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos sistemas.

Kas yra Salmonella enterica serotipas Stanley?

S. Stanley yra viena iš daugelio Salmonella enterica bakterijos serotipų, galinti sukelti ūminę žarnyno infekciją – salmoneliozę. Dažniausi simptomai yra viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, tačiau kai kuriems žmonėms infekcijos simptomų gali nepasireikšti. Didžiausia,  sunkių ligos formų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą. Šių bakterijų gali būti randama įvairiuose maisto produktuose, dažniausiai paukštienoje ir jos gaminiuose. Salmoneliozės riziką kelia termiškai neapdorotos ar nepakankamai apdorotos mėsos, kiaušinių, nepasterizuoto pieno ir jo gaminių, tinkamai nenuplautų vaisių ir daržovių vartojimas.

Užsikrėtimą gali lemti kryžminė tarša, kuomet bakterijos nuo užteršto maisto produkto ar paviršiaus pernešamos ant švaraus, tokiu būdu jį užteršiant. Bakterijos gali būti pernešamos per neplautas rankas, taip pat virtuvės įrankius, indus ar paviršius, kurie turėjo kontaktą su užterštu maisto produktu.

Kaip apsisaugoti?

• Vartokite tik tinkamai paruoštą paukštieną ir kitą mėsą.
• Venkite vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius.
• Venkite vartoti nepasterizuotą pieną ar jo gaminius.
• Venkite kryžminės taršos virtuvėje.
• Plaukite rankas po žalios mėsos tvarkymo.
• Kruopščiai nuplaukite vaisius, daržoves, žoleles.   

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija

Stiliagos, hipiai, pankai savo išvaizda skaidrino niūrias sovietų Lietuvos miestų gatves, stebino praeivius ir buvo nemenkas „galvos skausmas“ visuomenę akylai stebėjusiems sovietų saugumo darbuotojams. „Ideologiškai kenksmingi“ jaunuoliai už „netvarkingą“ išvaizdą, žavėjimąsi gyvenimu Vakaruose, vakarietiškos muzikos grojimą ir klausymąsi buvo persekiojami, verčiami dalyvauti profilaktinio pobūdžio pokalbiuose su kagėbistais, kai kurie net patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Maištaujantys jaunieji komunistinės moralės normų ignoruotajai, ilgaplaukiai rokenrolo vėjavaikiai, naivūs padaužos pankai įnešė savo indelį į lietuvių pasipriešinimą sovietiniam režimui, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio mitinguose.

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma nemažai Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų apie neformalaus jaunimo atstovų  sekimą ir persekiojimą. Itin įdomios išlikusios neformalaus jaunimo nuotraukos, kurios kagėbistų buvo atimtos iš sulaikytų jaunuolių arba slapta darytos gatvėse civiliais drabužiais apsirengusių KGB darbuotojų. Dalis šių dokumentų ir nuotraukų pristatoma Lietuvos ypatingojo archyvo pasakojime apie 1960–1990 m. egzistavusias jaunimo subkultūras, kuri paskaityti ir pažiūrėti iliustracijas galima Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje.

Pasakojimą perengė Povilas Girdenis (Lietuvos ypatingasis archyvas)

Lietuvos ypatingojo archyvo inf. 

Savo „Facebook“ paskyroje tarnyba kvietė žmones anonimiškai pasidalinti patirtimis, susijusiomis su seksualiniu priekabiavimu darbo aplinkoje. Kaip pasakoja LGKT atstovė Mintautė Jurkutė, istorijų sulaukta labai greitai ir daug.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad tai anonimiška, kad mums nereikia jokių asmens duomenų ir kad tai nėra oficialūs pranešimai apie pažeidimus. Tiesiog kvietėme pasidalinti patirtimis, kad geriau suprastume kontekstą“, – pasakoja ji.

Anot jos, daugelis istorijų atkeliavo vos per pirmąsias dvi dienas.

„Tai buvo labai spontaniška reakcija – žmonės pamatė kvietimą ir parašė“, – sako M. Jurkutė.

Visas istorijas vienija tie patys elementai

Pasak specialistės, skirtingose istorijose aiškiai kartojasi tie patys modeliai.

„Dažniausiai priekabiauja galią turintis vyras. Taip pat labai ryškus slaptumo komponentas – kai viskas vyksta taip, kad nematytų kiti. Ir labai panašios emocijos: pasišlykštėjimas, gėda, nesaugumas“, – teigia ji.

Istorijose minimi nepageidaujami prisilietimai, seksualiniai komentarai, įkyrus spoksojimas, klausimai apie privatų gyvenimą, fizinis artumas ar seksualinio pobūdžio pasiūlymai.

Viena moteris pasakojo, kad kolega ne kartą netikėtai pradėdavo masažuoti jos pečius.

„Tai sukėlė nesaugumo jausmą, nenorą eiti į darbą. Galiausiai nusprendžiau išeiti iš darbovietės“, – rašė ji.

Kita moteris dalijosi, kad vadovas kitų kolegų akivaizdoje klausinėdavo apie jos lytinį gyvenimą, komentuodavo kūną, siūlydavo pasibučiuoti ir neva netyčia bandydavo paliesti intymias vietas.

„Būdama jauna ir labai kukli, nedrįsdavau atsikirsti“, – prisiminė ji.

„Direktorius grįžęs po atostogų liepdavo administratorei parašyti laišką, kad visos kolektyvo moterys ateitų su suknelėmis“, – rašė viena respondentė.

Kita moteris pasakojo, kad vadovas sakydavo: „Kaip aš tave dulkinčiau“, liepdavo lipti laiptais pirmai, o pats eidavo iš paskos ir žiūrėdavo po sijonu.

„Kartais sunku patikėti, kad čia šiandienos istorijos. Atrodo, lyg tai būtų mūsų mamų ar močiučių laikų pasakojimai. Bet panašu, kad tai vis dar vyksta“, – sako M. Jurkutė.

Ne tik fizinis kontaktas

Dalis moterų pabrėžė, kad labiausiai jas paveikė ne fizinis kontaktas, o nuolatinė įtampa, seksualizuojantys komentarai ar įkyrus elgesys. Viena respondentė pasakojo apie kolegą, kuris iš už nugaros pernelyg arti pašnibždėjo jai į ausį, nors jie neturėjo jokio artimesnio ryšio.

„Galbūt tai skamba kaip niekis, bet man buvo šokas. Negalėjau suprasti, kas vyksta. Pradėjau bijoti darboviečių, vyrų, vengti kultūros vietų“, – rašė ji.

Anot M. Jurkutės, visuomenėje vis dar trūksta supratimo, kad seksualinis priekabiavimas nebūtinai atrodo kaip atvira agresija.

„Mes dar neturime pilno susitarimo, kad net ir mažas komentaras ar žvilgsnis gali būti labai žeidžiantis ir ilgam palikti žaizdą. Nebūtina, kad įvyktų fizinis smurtas, kad žmogus būtų traumuotas“, – sako ji.

Daugelis nepraneša

Didelė dalis moterų nurodė, kad oficialiai apie patirtą seksualinį priekabiavimą niekam nepranešė. Dažniausiai jos pasipasakodavo draugėms, kolegėms ar partneriams, tačiau nesikreipdavo į vadovybę ar institucijas.

„Nepranešiau, nes neturėjau įrodymų“, – rašė viena administratore dirbusi moteris.

„Mačiau, kad beprasmiška“, – teigė kita.

Kai kurios respondentės pasakojo, kad net ir prakalbus apie situaciją nesulaukė palaikymo. Gydytoja dirbusi moteris rašė, kad administracija „užsimerkia ir užglaisto“, nors kolegės taip pat buvo kreipusios pagalbos.

Kita nukentėjusioji pasakojo, kad net terapeutai nuvertino jos patirtį.

„Girdėjau komentarus iš serijos „tu jam patikai“. Mano realybe netikėjo“, – teigė ji.

„Labai lengva sakyti: pas mus tai nevyksta“

Pasak M. Jurkutės, seksualinis priekabiavimas yra viena latentiškiausių diskriminacijos darbe formų.

„Apie atlyginimų skirtumus kalbėti lengviau. Tuo metu seksualinis priekabiavimas paliečia gėdos, kaltės, baimės jausmus“, – sako ji.

Anot jos, organizacijos dažnai klaidingai mano, kad jei nėra oficialių skundų, problema neegzistuoja.

„Labai lengva pasakyti: „Pas mus tai nevyksta.“ Bet jeigu niekada net nepaklausei darbuotojų, ar tai vyksta, negali tvirtinti, kad problemos nėra“, – teigia specialistė.

Ji pabrėžia, kad prevencija prasideda ne nuo formalių dokumentų, o nuo organizacijos kultūros.

„Jeigu apie seksualinį priekabiavimą niekada nekalbama, darbuotojai dažniausiai netiki, kad bus apsaugoti“, – sako M. Jurkutė.

Ne pavienės istorijos

Nors tarp atsakymų buvo ir tokių, kur seksualinio pobūdžio komentarai buvo priimti kaip flirtas ar komplimentai, dauguma istorijų kalbėjo apie pažeminimą, nesaugumą ir baimę. Ir nors seksualinis priekabiavimas darbe dažnai įsivaizduojamas kaip pavieniai, kraštutiniai atvejai, dešimtys moterų istorijų parodė, jog tai plačiai paplitęs reiškinys, pasireiškiantis labai skirtingose profesijose ir darbo aplinkose – nuo žiniasklaidos, kultūros lauko ir teisės iki gamybos, medicinos ar aptarnavimo sektoriaus.

„Vis tiek labai aiškiai matosi pasikartojantis modelis. Tai nėra vienetiniai atvejai ar nesusipratimai. Tai sistema, kurią mes kaip visuomenė dar per dažnai normalizuojame“, – sako M. Jurkutė.

Anot jos, vieši liudijimai svarbūs todėl, kad leidžia žmonėms atpažinti savo patirtis.

„Kai žmogus pamato, kad tai ne jam vienam nutiko, atsiranda daugiau aiškumo. Supratimas, kad problema yra reali“, – teigia ji.

Daugiau informacijos: https://lygybe.lt/seksualinispriekabiavimas/

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo dėl kraujo donorų tyrimų sąlygos buvo neteisėtos, nes jos dirbtinai ribojo konkurenciją ir sudarė prielaidas privilegijuoti konkretų tiekėją.  

Konkurencijos užtikrinimas – būtinybė 

„Nacionaliniam kraujo centrui bauda buvo skirta už vieno gamintojo protegavimą. Baudos dydis yra protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę. Byloje konstatuota, kad Nacionalinis kraujo centras dirbtinai apribojo konkurenciją, nepagrįstai sudarė palankesnes sąlygas konkrečiam tiekėjui“, – sako dr. Dainius Kenstavičius, advokatų profesinės bendrijos „Kenstavičius ir partneriai“ advokatas. 

Nacionalinio kraujo centro vykdytas viešasis pirkimas buvo susijęs su laboratorine diagnostine įranga kraujo donorų tyrimams atlikti. Įranga skirta Nacionalinio kraujo centro veiklai – kraujo donorų mėginių tyrimams. Pirkime balais buvo vertinamas ne tik įrangos įsigijimas, bet ir kainos ir kokybės santykio kriterijai, tokie kaip įrangos jautrumas tiriant kraujo mėginius kaupinyje, draudimas rankiniu būdu maišyti medžiagas, rezultatų pateikimo metodika atlikus pirminį tyrimą, įrangos priežiūrai nenaudojami chloro junginiai dezinfekcijos procese. 

Pasak dr. D. Kenstavičiaus, teismo sprendimu pasiųsta aiški žinia, kad nepaisant to, koks sudėtingas ar svarbus visuomenei būtų perkančiosios organizacijos siekiamas įsigyti produktas, konkurencijos užtikrinimas yra vertybė, kurios pažeisti negalima. Perkančiosios organizacijos turi sugebėti parengti skaidrias ir nediskriminacines pirkimo sąlygas. 

Diskriminaciniai kriterijai – draudžiami 

Ne mažiau svarbu, kad kainos ir kokybės santykio kriterijai turi būti skirti labai konkrečiam technologiniam ar ekonominiam pranašumui. Pirkimo sąlygos negali sudaryti sąlygų eliminuoti lygiaverčius konkurentus, todėl tiekėjų diskriminacija negali būti toleruojama. Nustatant pirkimo sąlygas nepakanka nurodyti, kad atitinkamas kainos ir kokybės santykio kriterijus pagerina produkto kokybę – kiekvieną kartą būtina įrodyti kriterijaus pridėtinę vertę ar ekonominę naudą, taip pat proporcingumą ir atitiktį konkurencijos užtikrinimo tikslui. 

Nors nustatant kainos ir kokybės santykio kriterijus yra siekiama geresnės kokybės, tačiau kriterijai negali būti nustatomi dirbtinai, su paslėptu tikslu diskriminuoti lygiaverčius gamintojus. 

Teismo neįtikino Nacionalinio kraujo centro argumentai, kad neva kiekvienas pasirinktas kriterijus užtikrins geresnę kokybę. Teismas įvertino kiekvieno atskiro kriterijaus paskirtį, esmę, taip pat įtaką konkurencijai. Nustačius, kad perkančiosios organizacijos pasirinkti kriterijai nesuteikia pridėtinės vertės arba kad pažeidžia konkurenciją, atitinkami kriterijai buvo pripažinti neteisėtais. 

Vienintelis gamintojas – rimtas signalas 

„Jeigu pirkimo sąlygos parengtos taip, kad tam tikrus kriterijus atitinka tik vienintelio gamintojo produkcija, o kiti pasaulyje veikiantys gamintojai atitinkamų parametrų produktų nesiūlo net už gerokai aukštesnę kainą, tai jau labai rimtas signalas, kad pirkimo sąlygos pažeidžia konkurenciją. Rinkos dalyviai turi turėti galimybę konkuruoti tiek pagal kokybę, tiek pagal kainą. Pirkimo sąlygos turėtų būti parengtos taip, kad kiekvienas tiekėjas ar gamintojas galėtų pasirinkti – ar jam geriau siūlyti bazinį produktą už mažesnę kainą, ar geriau siūlyti pagerintą produktą, tačiau už žymiai didesnę kainą“, – sako advokatas dr. Dainius Kenstavičius. 

Pasak dr. D. Kenstavičiaus, sveika konkurencija yra tik tuomet, kai gamintojai gali patys laisvai pasirinkti, kokį produktą siūlyti, ir taip konkuruoti. Tuo tarpu problemos prasideda tuomet, kai viešojo pirkimo sąlygos sąmoningai parengtos taip, kai atitinkamą sąlygą atitinka tik kuris nors vienas gamintojas, taip nesudarant galimybės tiekėjams konkuruoti pagal kainą ir kokybę. 

Teismas nustatė, kad Nacionalinio kraujo centro viešojo pirkimo kriterijai dirbtinai ribojo konkurenciją, buvo orientuoti į konkretaus tiekėjo technologinį sprendimą, nesukūrė aiškios ir objektyviai pagrįstos pridėtinės vertės. Dėl nustatytų kriterijų pirkime realiai konkuravo tik vienas tiekėjas, o tai iškreipė konkurenciją. 

Dr. D. Kenstavičiaus teigimu, turint omenyje, kad Lietuvoje žmonės kraują dovanoja neatlygintinai, tai organizuojanti institucija turėtų kelti aukščiausius skaidrumo kriterijus, tačiau tokie pirkimai kelia pagrįstų klausimų dėl skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. 

Profesinės bendrijos „Kenstavičius ir partneriai“ pranešimas spaudai 

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. G. M. (gim. 1990 m.) ir I. T. (gim. 1983 m.) pripažino kaltais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos bei labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo bei platinimo.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog G. M. ir I. T. 2023 m. kontrabanda iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą įvežė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: kokaino, kanapių, chlormetkarinono (3-CMC), ketamino, MDMA, LSD ir naujų rinkoje atsiradusių psichotropinių medžiagų. Itin didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų vyrai platino jas užkasdami sutartose atokiose vietose sostinėje ir jos apskrityje, kol 2023 m. spalio mėn. juos sulaikė policijos pareigūnai. Atlikdami kratas, pareigūnai pas G. M. rado 80 400 eurų grynaisiais pinigais.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos teismas abiem nuteistiesiems skyrė griežtas 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Nesutikdami su nuosprendžiu, nuteistieji ir jų gynėjai pateikė apeliacinius skundus, prašydami sušvelninti skirtas bausmes.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, abiejų vyrų skundus atmetė. Apeliacinis teismas paliko galioti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad iš G. M. konfiskuojami ir valstybės naudai priteisiami 80 400 eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

LR Prokuratūros inf. 

Kampanijos, startuojančios su šūkiu „Nepramiegok vasaros“, tikslas – paraginti vietos keliautojus išnaudoti visus paros laikus. Tam, kad tokias naktines pramogas organizuotis būtų paprasčiau, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ komanda jas visas susistemino ir patogiai pateikė vienoje vietoje.   

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė teigia, kad vietinis turizmas yra svarbi regionų ekonomikos dalis, todėl būtina kurti naujus motyvus keliauti po Lietuvą – ne tik įprastomis kryptimis ir ne tik įprastu laiku.   

„Turizmas yra viena iš sričių, kurioje regionai gali labai aiškiai paversti savo išskirtinumą ekonomine verte. Kuo daugiau galimybių ir idėjų keliauti po Lietuvą sukuriame, tuo daugiau žmonių atras vietos paslaugas, kultūrą, gastronomiją, apgyvendinimą ir pramogas. Kampanija „Nepramiegok vasaros“ svarbi tuo, kad ji plečia mūsų turizmo pasiūlą – kviečia keliauti ne tik ten, kur įprasta, bet ir ten, kur slypi dar neatrastos patirtys. Tai padeda stiprinti mūsų regionų patrauklumą ir auginti šalies ekonomiką“, – sako viceministrė G. Burokienė.  

Tarp beveik šimto VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais atrinktų patirčių ir renginių yra viskas nuo naktinių žygių pėsčiomis ir baidarėmis iki žvaigždėto dangaus stebėjimo ir net naktinės bičių terapijos.  

Visą vasarą besitęsiančios kampanijos metu su keliautojais bus dalijamasi informacija apie įdomiausiais naktines pramogas, rengiami konkursai, dalinami prizai. Visą su kampaniją susijusią informaciją bus galima rasti VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ puslapyje 

Kaip pastebi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova, atostogauti savo šalyje renkasi didžioji dalis lietuvių. Pernai atliktas vietinio turizmo tyrimas rodo, kad apie 69 proc. apklaustųjų bent kartą keliavo Lietuvoje su nakvyne. Maždaug trečdalis išvyksta ilgesniam laikui, 15 proc. apsiriboja vienos dienos kelionėmis. Kampanija „Nepramiegok vasaros“ yra skirta suteikti dar daugiau įvairovės ir galimybių keliautojams.  

„Rinkdami lankytinas vietas ir objektus didelį dėmesį skyrėme šalies regionams. Norime paskatinti vietos keliautojus ne tik juos atrasti, bet ir ten užsibūti šiek tiek ilgiau. Nakvynę pasirinkę turistai atneša papildomų pajamų vietos bendruomenėms, skatina svetingumo verslų atsiradimą ir plėtrą“, – teigia ji.   

Tuo tarpu VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė pastebi, kad „Nepramiegok vasaros“ rekomendacijų sąrašas atspindi Europoje populiarėjančią naktinio turizmo, dar žinomo kaip noctourism, tendenciją. 

„Ta pati vietovė, kurioje žmogus lankėsi dienos metu, naktį tiesiogine to žodžio prasme pasipuošia kitomis spalvomis ir siūlo visai kitokius potyrius. Šia kampanija siekiame parodyti, kad Lietuvoje gali lengvai pasikrauti ne tik vitamino D, bet ir mistikos, romantikos bei ramybės. Atrinktos patirtys yra išties įvairios ir daugeliui dar negirdėtos – nuo pasimatymo su Klaipėdos miesto dvasiomis iki naktinės degustacijos ant Rubikių ežero kranto“, – dėsto pašnekovė. 

Daugiau įkvėpimo vasaros nakties kelionėms Lietuvoje – ČIA.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inf.