Lapkričio 21 d. mitingas tapo Kultūros asamblėjos skelbto protesto mėnesio finaliniu renginiu. Susirūpinę dėl šalies demokratijos būklės, į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje rinkosi įvairių sektorių atstovai ir atstovės, bendruomenės iš regionų. Pasisakančiųjų kalbose dominavo vienybės ir susitelkimo siekis, sąžiningos ir kultūringos politikos poreikis, vertybiniai tikslai ir kvietimas prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį.

Spaudos konferencijoje pristatyti ir besitelkiančių bendruomenių visoje Lietuvoje pavyzdžiai. Per lapkričio mėnesį Asamblėjos įsisteigė Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, savo asamblėją įkūrė etnokultūros bendruomenė. Artimiausiu metu bus įkurtos Klaipėdos, Dzūkijos, Raseinių asamblėjos.

Spaudos konferencijoje dalyvavę Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai pabrėžė, kad besiplečiantis ir bendradarbiaujantis Asamblėjų tinklas rodo, kad kultūros bendruomenės susirūpinimas peraugo į pilietinį judėjimą, tarp kurio tikslų – pilietinio sąmoningumo ir atsparumo stiprinimas.

Nepaisant aktyvaus telkimosi, režisierius Aleksandras Špilevojus spaudos konferencijoje pastebėjo nemažoje dalyje regionų juntamą neviltį, savivaldos narių primetamą baimę ir bendruomenės narių tildymą. Šią situaciją gali keisti kelionės į regionus ir bendravimas su ten gyvenančiais žmonėmis, tačiau, pasak režisieriaus, Panevėžio kultūros įstaigų jungimo atvejis parodė, kad vietos valdžia su kultūros bendruomene dialogo nepalaiko.

„Pats Panevėžio rajono vicemeras interviu prasitarė, kad diskusijos niekur neveda. Kol su vietos valdžia apie šiuos pokyčius negalime kalbėti, kviečiame apie tai kalbėtis naująją kultūros ministrė Vaidą Aleknavičienę, deklaravusią, koks svarbus jai yra dialogas su kultūros bendruomene“, – sakė A. Špilevojus.

Iniciatyvinės grupės narys, režisierius Karolis Kaupinis teigė, jog matant, kad pilietinis aktyvumas padeda išjudėti iš bejėgiškumo, ypač svarbiu tampa asamblėjos plėtimasis per visą Lietuvą ir aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime.

„Norime, kad žmonės eitų į politiką, eitų prisiimti atsakomybės už savo šalį – ką mes ir skatinome daryti šito mitingo metu“, – kalbėjo K. Kaupinis.

Pratęsiant protesto mėnesio liniją ir skatinant aktyvų piliečių įsitraukimą į politinį gyvenimą, Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.

Vienas svarbiausių švietimo mėnesio renginių – gruodžio 5–6 dienomis organizuojamas Vilniaus demokratinio pasipriešinimo forumas To Jump from the Boiling Pot (liet. „Kaip iššokti iš verdančio puodo“). Jame bus siekiama atidžiau pažvelgti į demokratijos silpninimo modelius, matomus Sakartvele, Slovakijoje, Vengrijoje, Moldovoje. Dviejų dienų forume žurnalistai, aktyvistai ir kultūros kūrėjai dalinsis patirtimis, pristatys valdžios taikomus metodus ir ieškos kultūrinio pasipriešinimo priemonių, kurios padėtų apsaugoti demokratiją. Šiuo renginiu Kultūros asamblėja pradeda kurti tarptautinius ryšius ir partnerystes, bei įsitraukia į tarptautinę kultūrinę diskusiją.

Švietimo mėnesis tęsis su specialiomis paskaitomis, kvietimu skaityti, tyrinėti ir diskutuoti apie literatūrą. Kultūros asamblėja siūlo du – grožinės literatūros ir poezijos, bei politinių skaitinių sąrašus, kuriuos sudarė savo sričių profesionalų bendruomenės.

Prie švietimo mėnesio skatinamos jungtis švietimo įstaigos, mokyklos, universitetai, bibliotekos, plėsdamos skaitinių sąrašus, organizuodamos paskaitas ir diskusijas apie demokratiją, valstybingumą, pilietiškumą.

„Bendradarbiaujame su visa Lietuva. Bet kuri iniciatyva, kurią pradedame, labai greitai išplinta – tiek mūsų palaikymo grupės, tiek bendrapiliečiai, kultūros bendruomenė ir ne tik. Kreipiamės į visus, kviečiame jungtis <...>, šviestis patiems ir šviesti visuomenę, kad būtume atsparesni dezinformacijai, galėtume atpažinti pavojus, kylančius demokratijai, juos įvardyti ir jiems priešintis“, – kalbėjo iniciatyvinės grupės narė, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Spaudos konferencijoje Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai akcentavo ir tai, kad Kultūros ministerija atsakinga vykdant visuomenės informavimo politiką. Todėl tikimasi kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės lyderystės ir atstovavimo žiniasklaidos bendruomenei, susiduriančiai su valdžios atstovų bandymais pakenkti jos laisvei ir nepriklausomumui – būtinoms demokratijos sąlygoms.

Tarp šių žiniasklaidos reputaciją ir pasitikėjimą ja menkinančių veiksmų, reikalaujama pasmerkti: tiesos neatitinkančią lapkričio 8 d. „Nemuno aušros“ priimtą rezoliuciją, kurioje žiniasklaida kaltinama informacijos slėpimu, atvira propaganda, žmonių kiršinimu, valdžios uzurpavimu, politinių partijų įtaka.

Taip pat raginama ministrę griežtai reaguoti į šios partijos inicijuojamą įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo LRT direktorių/ę būtų galima atleisti be reikšmingos priežasties ir viešojo intereso pažeidimo, balsuojančių Tarybos narių skaičių nuo 2/3 sumažinant iki 1/2 ir įvedant slapto balsavimo faktorių.

Kultūros asamblėja kviečia atkreipti dėmesį ir į politinę įtaką LRT Tarybos sudėčiai. Šiuo metu be 4-ių Seimo ir 4-ių Prezidento skiriamų Tarybos narių, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Didžioji dalis Tarybos narius deleguojančių institucijų

neskelbia atrankos kriterijų ir procedūrų. Nesant aiškaus ir skaidraus mechanizmo, sudaromos prielaidos politinei įtakai visuomeniniam transliuotojui.

Kultūros protesto asamblėjos
Komunikacijos grupė

„Baltijos regionas išsiskiria kaip vienas skaitmeninių lyderių Europoje. Lietuva, Latvija ir Estija rodo puikų atsakingos ir daugeliui prieinamos DI plėtros pavyzdį. „Microsoft“ investicijos į skaitmeninius įgūdžius, inovacijas bei viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą leidžia didžiulį DI potencialą paversti realia pažanga. Jei ir toliau bus kryptingai investuojama į žmones, infrastruktūrą ir politiką, kuri užtikrins, kad šios technologijos nauda būtų prieinama visiems, dirbtinio intelekto ateitis Baltijos šalyse yra tikrai šviesi“, – sako Leonidas Polupanas, „Microsoft“ vadovas Ukrainoje ir Baltijos šalyse.  

Ekspertas pabrėžia, jog pagal DI naudojimą ir paplitimą Baltijos šalys, kuriose išvystyta pažangi skaitmeninė infrastruktūra ir gyvena technologijoms imlios visuomenės, laikomos vienomis lyderių Europoje.  

Kur DI naudojamas daugiausiai?  

Ataskaitoje pateikiamas vertinimas, kiek DI taikomas ir naudojamas atskirose valstybėse, inovacijų centrų analizė, žmonių naudojimosi juo įgūdžių tendencijos ir skaitmeninės infrastruktūros įtaka DI prieinamumui.  

Dirbtinis intelektas yra naujausia ir sparčiausiai plintanti bendrosios paskirties universali technologija žmonijos istorijoje. Per mažiau nei trejus metus DI įrankiais jau pasinaudojo daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių. DI augimas yra spartesnis nei interneto, asmeninių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų plėtra.  

Tačiau, kaip ir ankstesnės masinės išmaniosios technologijos, DI nėra vienodai prieinamas visiems. Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudojimas yra dvigubai didesnis nei pietinėje pasaulio dalyje, o nuo lyderių vis sparčiau atsilieka šalys, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 20 tūkst. JAV dolerių per metus.  

Kai kuriose Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudoja daugiau nei pusė darbingo amžiaus gyventojų, o kai kuriose Afrikos bei Azijos valstybėse šis rodiklis – mažesnis nei 10 proc. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei šis atotrūkis nebus mažinamas, artimiausius dešimtmečius kur kas daugiau naudos iš DI gaus būtent virš pusiaujo esančios pasaulio šalys.  

DI pritaikymo ir naudojimo lyderiai yra Jungtiniai Arabų Emyratai (59,4 proc. žmonių naudoja DI įrankius), Singapūras (58,6 proc.), Norvegija (45,3 proc.) ir Airija (41,7 proc.). Tai leidžia daryti išvadą, kad aukštas kompiuterinis raštingumas, bendras išsilavinimas ir technologijų prieinamumas gali skatinti greitą DI plėtrą net ir be didelių inovacijų centrų ar vietinių DI modelių kūrimo.  

Pagrindinės DI plėtros sąlygos  

DI paplitimą pasaulyje lemia trys tarpusavyje susiję veiksniai: inovacijų kūrėjai – tyrėjai ir modelių rengėjai, tobulinantys DI intelektą; infrastruktūros kūrėjai – inžinieriai ir institucijos, kurie vysto DI per kompiuterių tinklus, resursus ir veikimo principus; vartotojai – žmonės ir organizacijos, pasitelkiantys DI mokymuisi, kūrybai ir problemų sprendimui.  

Taip pat aiški tendencija, kad DI dažniau naudojamas ten, kur yra tvirti ekonominiai ir technologiniai pagrindai ir atsilieka ten, kur šių pamatų trūksta. Maždaug 4 mlrd. žmonių – pusė pasaulio populiacijos – vis dar neturi sąlygų naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.  

Pagrindiniai DI ekosistemos elementai yra elektros energiją tiekiančios sistemos, galinčios užtikrinti sklandų prietaisų ir duomenų centrų veikimą; duomenų centrai, sudarantys pasaulinio virtualaus tinklo „stuburą“; internetas, leidžiantis naudotojams jungtis ir keistis duomenimis; skaitmeniniai ir DI įgūdžiai, atveriantys galimybes kurti, naudojantis šiuo instrumentu; kalba, lemianti, kas gali naudoti DI ir kaip jis vystosi.  

Pavyzdžiui, tos šalys, kurių gyventojai kalba mažiau paplitusiomis kalbomis (pvz., Malavis, Laosas) ir nekalba tarptautinėmis užsienio kalbomis, pasižymi mažesniu DI naudojimu, net ir šiuos duomenis pakoregavus pagal valstybės BVP ar interneto prieigą.  

DI ateitis  

„Microsoft“ ataskaitoje konstatuojama, kad DI modelių pasaulyje nuolat daugėja, o tuo pačiu mažėja ir skirtumai tarp jų. Pavyzdžiui, nors dabar šioje srityje pirmauja Jungtinės Valstijos su „OpenAI GPT-5“, tačiau Kinija atsilieka jau tik mažiau nei pusmečiu. 200 geriausių DI modelių yra sukurta vos septyniose pasaulio šalyse: JAV, Kinijoje, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Izraelyje. Atotrūkis tarp lyderės Amerikos ir paskutinės sąrašo šalies Izraelio tesiekia 11 mėnesių.  

Tiesa, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai bendrai priklauso net 86 proc. pasaulio duomenų centrų pajėgumų – tai rodo, kaip stipriai yra sukoncentruoti DI infrastruktūros pagrindai.  

Dirbtinis intelektas yra naujausia bendrosios paskirties universali technologija, kurios plėtra – sparčiausia žmonijos istorijoje. Tolygus jos vystymasis ir vienodos galimybės pasinaudoti šios technologijos teikiamais privalumais labai priklausys nuo koordinuotų bendrų pastangų, plečiant DI infrastruktūrą, gerinant jo veikimo principus bei gebėjimus ir mažinant skirtingų žmonijos kalbų sukuriamus barjerus.  

Išsamiau su „Microsoft“ „AI Diffusion Report“ galite susipažinti čia.  

Penktadienio vakaras, lapkričio 21 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje įsiplieskė audringas šurmulys – prasidėjo vienintelis ir didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis erotikos festivalis „Eros 2025“, iškart patraukęs visų dėmesį.

Scenoje pasirodė ryškiausi erotikos šokėjai ir burleskos atlikėjai iš Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Slovakijos ir Lietuvos, žiūrovams pristatę įspūdingus, teatrališkus ir specialiai festivaliui parengtus pasirodymus, kurie nuo pat pirmųjų minučių kaitino publikos smalsumą.

Pranešimų scenoje pirmą kartą pasirodė žinomas astrologas ir orų pranešėjas Naglis Šulija, kuris kalbėjo apie erotiką ir astrologiją. „Kartu su festivalio lankytojais tyrinėjome, kokius prioritetus ir paslaptis slepia kiekvienas zodiako ženklas. Nuo drąsių sprendimų iki slapčiausių pomėgių kiekvienas atradimas žiūrovams sukėlė šypseną ir netikėtą susidomėjimą šia tema. Po pranešimo lankytojai turėjo daugybę klausimų apie astrologiją ir erotiką, džiaugiuosi, jog pavyko sudominti auditoriją“, – intriguodamas pokalbį baigė N. Šulija.

Be N. Šulijos, festivalio programoje buvo galima išgirsti VU Istorijos fakulteto doktorantės Kotrynos Bėčiūtės, gydytojos ir endobiogenetikos specialistės Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, gydytojo urologo Ramūno Kerpausko bei santykių ekspertės ir koučingo specialistės Ernestos Skulskytės pranešimus. Lankytojai galėjo dalyvauti įvairiose dirbtuvėse, apsilankyti parodų zonoje, išbandyti greitus pasimatymus, tylioje diskotekoje „Silent Torture“ arba intensyviausioje renginio erdvėje „The LIMITS Zone“, kur vyko BDSM atlikėjų pasirodymai, virvių rišimo demonstracijos, žaidimai su vašku, botagų technikos, ugnies performansai.

Lapkričio 22 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje tęsis tarptautinis erotikos festivalis „Eros 2025“, kur laukia dar daugiau aistringų šou pasirodymų, edukacinių pranešimų ir nepamirštamų patirčių.

Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas bei „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas, teigia, kad daugelis nemokamų PDF konvertavimo paslaugų veikia debesijoje.  

„Kaip nurodo „Smallpdf“, įkelti failai perduodami į jų serverius ir apdorojami nuotoliniu būdu. Panašiai veikia ir kiti įrankiai – jie informaciją tvarko ne jūsų kompiuteryje, o savo serveriuose. Tokių debesijos paslaugų privalumas akivaizdus: nereikia nieko diegti, viskas atliekama greitai, o naudotis galima iš bet kurios vietos“, – pasakoja M. Lukauskas. 

Pasak jo, yra ir sprendimų, kurie failus apdoroja tiesiog naršyklėje, naudojant modernias technologijas, tokias kaip „JavaScript“ ar „WebAssembly“. Vis dėlto tokie projektai dar nėra plačiai paplitę.  

„Populiariausi PDF įrankiai vis dar remiasi serverine architektūra, nes toks modelis leidžia pasiūlyti sudėtingesnes funkcijas – pavyzdžiui, optinį simbolių atpažinimą (angl. optical character recognition, OCR) ar didelių failų suspaudimą. Todėl verta prisiminti, kad naudojant tokias paslaugas jūsų dokumentas bent trumpam palieka jūsų įrenginį ir yra perduodamas paslaugos teikėjo serveriams“, – pastebi KTU mokslininkas. 

Failų saugojimas ir privatumo politika 

M. Lukauskas pažymi, kad šiandien vartotojams vis svarbiau, kiek laiko saugomi jų įkelti dokumentai, kas turi prieigą prie jų ir ar jie apsaugoti nuo pašalinių. 

„PDF apdorojimo paslaugų teikėjai teigia, kad failai paprastai ištrinami per kelias valandas po apdorojimo, o kai kuriose platformose vartotojas juos gali pašalinti ir iškart, paspaudęs atitinkamą mygtuką. Kai kurie įrankiai dokumentus saugo šiek tiek ilgiau – iki paros, tačiau net ir tokiais atvejais nurodoma, kad jie vėliau ištrinami automatiškai“, – sako KTU mokslininkas. 

Be to, paslaugų teikėjai akcentuoja, kad įkelti dokumentai išlieka konfidencialūs ir prieinami tik vartotojui per unikalią nuorodą. Dažnai pabrėžiama, jog failai apdorojami automatiškai, o darbuotojai jų neperžiūri ir neturi prieigos, išskyrus retus atvejus, kai reikia padėti vartotojui spręsti techninius klausimus. 

„Duomenų perdavimui paprastai naudojamas HTTPS protokolas su TLS šifravimu, todėl trečiosios šalys negali perimti siunčiamų failų. Kai kurios platformos dokumentus papildomai šifruoja ir saugo serveriuose, taikydamos AES-256 algoritmą. Tai reiškia, kad net ir neteisėtai patekus į serverį, be šifravimo rakto perskaityti tokį failą būtų labai sudėtinga“, – aiškina KTU mokslininkas.  

Dauguma PDF apdorojimo paslaugų teikėjų akcentuoja, kad atitinka tarptautinius saugumo standartus, pavyzdžiui, ISO/IEC 27001, ir laikosi ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Jie teigia nepretenduojantys į vartotojų failų teises ir tvirtina, kad dokumentai apdorojami automatiškai, be darbuotojų įsikišimo. 

M. Lukausko teigimu, tokios nuostatos suteikia tam tikrą ramybės jausmą, tačiau jos vis tiek remiasi pasitikėjimu paslaugos teikėju. Vartotojas neturi galimybės patikrinti, kas iš tikrųjų vyksta serverio pusėje. Todėl privatumo ekspertai pataria gerai apgalvoti, kokią informaciją keliate į debesį. 

„Nors paslaugų teikėjai investuoja į saugumą ir deklaruoja aukštus privatumo standartus, jie patys rekomenduoja itin jautriai informacijai rinktis darbą neprisijungus – kai visi failai lieka jūsų įrenginyje“, – pastebi jis.  

Galimos grėsmės ir incidentai 

Nors patikimos PDF paslaugos nėra siejamos su dažnais duomenų nutekėjimais, istorija rodo, kad debesijos sprendimai nėra visiškai apsaugoti nuo pažeidimų.  

„Vienas žinomiausių pavyzdžių – 2020 m. įvykęs „Nitro PDF“ saugumo pažeidimas, kai įsilaužėliai paviešino apie 77 mln. naudotojų įrašų. Šis atvejis parodė, kad net ir patikimos platformos gali tapti kibernetinių atakų taikiniu. Saugumo ekspertai pabrėžia: dirbant su konfidencialiais dokumentais, net ir vienas neapgalvotas žingsnis – pavyzdžiui, sutarties konvertavimas internete – gali padidinti duomenų nutekėjimo riziką“, – sako KTU mokslininkas.  

Dar viena rizika – apsimestinių svetainių ir kenkėjiškų programų plitimas. 2025 m. kovo mėn. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) įspėjo apie išaugusius atvejus, kai tariamai nemokamos failų konvertavimo svetainės iš tikrųjų mėgina užkrėsti vartotojų įrenginius kenkėjiškomis programomis.  

„Dažniausiai tai daroma pasiūlant atsisiųsti „konvertuotą“ failą arba naršyklės plėtinį, kuriame iš tikrųjų slepiasi virusas. Tokios svetainės paprastai nėra susijusios su žinomais paslaugų teikėjais – jos dažnai pasirodo tarp atsitiktinių paieškos rezultatų ar mokamų skelbimų. Šis pavyzdys primena, kad verta rinktis tik patikimų tiekėjų įrankius ir vengti neaiškių programų atsisiuntimo“, – pažymi jis.  

Kaip naudotis saugiai? 

M. Lukausko teigimu, net ir naudojant patikimus PDF įrankius, verta laikytis kelių svarbių taisyklių. 

Venkite internetinių įrankių itin jautriems dokumentams. Jei faile yra asmens duomenų, finansinės informacijos ar konfidencialių verslo detalių, saugiausia naudoti kompiuteryje įdiegtas programas arba atvirojo kodo sprendimus, veikiančius lokaliai. 

„Rinkitės patikimus paslaugų teikėjus. Naudokite tik platformas, kurios turi gerą reputaciją ir aiškiai nurodo duomenų saugojimo bei šifravimo taisykles. Venkite atsitiktinių svetainių su viliojančiais pažadais – jos gali būti sukurtos kenkėjiškiems tikslams“, – pastebi jis.  

Susipažinkite su privatumo taisyklėmis. Įsitikinkite, kad paslaugos teikėjai aiškiai nurodo, kada failai ištrinami, kokį šifravimą naudoja ir ar duomenys nėra perduodami trečiosioms šalims. Jei informacija neaiški, geriau pasirinkti kitą sprendimą. 

„Ištrinkite failą iškart po naudojimo. Jei sistemoje yra tokia galimybė, po konvertavimo pasirinkite funkciją „ištrinti failą“, kad jis nebūtų laikomas serveriuose ilgiau nei būtina. Nesidalykite atsisiuntimo nuorodomis su kitais asmenimis“, – aiškina KTU mokslininkas.  

Naudokite saugų interneto ryšį. Venkite nesaugių viešų „Wi-Fi“ tinklų. Net naudojant šifruotą ryšį, jautriai informacijai geriau rinktis patikimą tinklą ar VPN. Visada tikrinkite, ar naršyklėje matomas HTTPS ir užrakto simbolis. 

„Neatsisiųskite papildomų programėlių iš neaiškių šaltinių. Patikimi PDF įrankiai veikia naršyklėje be papildomų plėtinių. Kenkėjiškos svetainės dažnai siūlo „parankias“ programas, kurios iš tiesų gali būti virusai“, – dalijasi jis.  

Naudokite naujausią antivirusinę programą. Atnaujinta apsauga padeda aptikti ir blokuoti kenkėjiškus failus, net jei jie atsitiktinai atsiranda jūsų kompiuteryje. 

„Patikimiausia taisyklė – jautrius dokumentus tvarkyti neprisijungus. Kasdieniams, paprastesniems darbams galima drąsiai naudoti patikrintus internetinius įrankius, tačiau svarbu įsitikinti, kad jie taiko aiškią privatumo politiką, failus saugo tik trumpai ir naudoja šifruotą ryšį. Rinkdamiesi patikimus sprendimus ir sąmoningai saugodami savo duomenis, galite naudotis PDF įrankių teikiamu patogumu neaukodami privatumo“, – teigia M. Lukauskas.  

KTU inf.  

Toks heroino kiekis Lietuvoje sulaikytas pirmą kartą.

Kvaišalai buvo aptikti dar praėjusią savaitę, penktadienį (lapkričio 14 d.). Tądien MKT pareigūnai Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje esančiame krovinių poste „Žirmūnai“ detaliai patikrino atvažiavusį krovininį vilkiką MAN.

Šią ir kitas mašinas patikrinimui pareigūnai atrinko įvertinę maršruto riziką: vilkikas atvažiavo iš regiono, iš kurio šiemet per Latviją ir kitas valstybes į Vakarų Europą jau buvo gabenta ne viena didžiulė kvaišalų siunta.

Muitinės kriminalistai detalios fizinės patikros metu aptiko plastikinius pusmaišius su 10–12 kg pilka biria medžiaga. Pirminis narkotikų kontrolės testas parodė, jog minėta medžiaga – heroinas.

Dėl sudėtingų techninių aplinkybių patikra truko keletą dienų – iš viso muitinės pareigūnai pusmaišiuose surado 498 kg heroino. Tokio kiekio kvaišalų užtektų beveik 8 mln. „dozių“, o jo vertė juodojoje rinkoje gali siekti iki 40 mln. eurų.

MKT pareigūnai sulaikė du vilkikų vairuotojus. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu jiems skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. MKT Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Manoma, kad heroino (kurio kilmės šalis veikiausiai Afganistanas) siunta buvo skirta Vakarų Europos rinkai, nes Lietuvoje jau daugelį metų heroino vartojimas nėra statistiškai reikšmingas.

Tai didžiausia heroino kontrabandos siunta kada nors sulaikyta Lietuvoje. Iki šiol teisėsaugos pareigūnų Lietuvoje sulaikytos heroino siuntos siekdavo kelis kilogramus. Pvz., 2010 m. Medininkų kelio poste (bendros operacijos su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais metu) sulaikyta 5,5 kg heroino siunta. O 2012 m. Vilniaus oro uosto poste muitininkai sulaikė 1,9 kg heroino.

Vieną didžiausių narkotikų kontrabandos siuntų Lietuvoje MKT pareigūnai sulaikė 2017 m. Tuomet Klaipėdoje, iš Ekvadoro atplukdytuose įrenginiuose aptiktos slėptuvės su daugiau kaip 600 kg kokaino kontrabanda.

Šiemet, per devynis mėnesius muitinės kriminalistai pradėjo 78 ikiteisminius tyrimus dėl narkotikų kontrabandos (daugiausia dėl narkotinių medžiagų pašto siuntose). Kvaišalai į Lietuvą dažniausiai gabenami iš Vokietijos ir Nyderlandų, taip pat – JAV, tarp jų dominuoja kanapės, amfetaminas, haliucinogeninių ar psichotropinių savybių turintys grybai.

LR muitinės inf. 

„Šios Gerumo sriubos dienos – tai kvietimas sustoti, pabendrauti ir išsivirti dubenėlį sriubos, prisimenant tuos, kuriems šilumos labiausiai trūksta, – vienišus senelius. Tikime, kad kartu verdama sriuba gali tapti įkvėpimu susitelkti dėl tų, kieno stalas kuklus, kieno namuose trūksta šilumos ir bendrystės.

Simboliškai lapkričio 29-oji yra Tarptautinė draugo diena, o draugystė prasideda nuo paprasčiausio kvietimo kartu pasidalinti šiluma. Tad kodėl jos nepaminėjus su dubenėliu sriubos? Kiekvienas gali prisidėti savaip: ištardamas gerą žodį, paaukodamas, išviręs sriubos su šeima, draugais ar kolegomis ir pasidalindamas ja su kitais“, – prie iniciatyvos prisidėti kviečia Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovas Edvinas Regelskis.

Žinomi Lietuvos žmonės prisideda prie iniciatyvos ir dalijasi savo mėgstamų sriubų receptais.

Vytaro Radzevičiaus ukrainietiški barščiai

Ingredientai (4–6 porcijoms)

Sultiniui:

· 400–500 g jautienos su kauliukais  
· 300 g kiaulienos šonkaulių  
· 300 g vištienos su kauliukais  
(Galima naudoti visų trijų rūšių mišinį arba tik dvi rūšis, svarbiausia – kauliukai tirštam sultiniui).
· Viena ar dvi galvos svogūnų  
· Česnakų
· Salierų kotų  
· Druskos, juodųjų pipirų ir laurų lapų.  

Sriubai ir jai patiekti:

· 2 vidutiniai (apie 250–300 g) virti burokėliai  
· 3–4 didesnės (350–400 g) bulvės  
· 300–400 g (maždaug pusė mažo gūžinio) šviežio kopūsto
· 2 vidutinės morkos
· 2 salierų stiebai
· 100–150 g šakninio saliero  
· 1 didelis arba 2 maži svogūnai
· 3–4 skiltelės česnakų
· 1,5–2 valg. šaukštai pomidorų pastos  
· 1 arbat. šaukštelis saldžiųjų paprikų miltelių  
· Druskos ir pipirų
· 1–2 valg. šaukštai grietinės vienai porcijai  
· Šviežių krapų ar petražolių (nebūtina, bet labai tinka)

Gaminimas

Mėsą su svogūno galva, česnakais, salierais, druska ir pipirais verdame apie 2 valandas, per tą laiką visus ingredientus smulkiai supjaustome. Po kelių valandų nupilame sultinį, išvirusią mėsą atskiriame nuo kaulų ir smulkiai supjaustome. Puode, kur bus verdama sriuba, saulėgrąžų aliejuje pakepiname svogūnus ir česnakus. Kai svogūnai suminkštės, pakepiname ir morkas. Supilame sultinį ir pamažu dedame visas supjaustytas daržoves. Paskutinius dedame burokėlius ir kopūstus, nes pastarieji turi likti kietoki. Taip pat sudedame supjaustytą mėsą. Beriame saldžiųjų paprikų miltelius, druską, pipirus pagal skonį. Užvirus verdame apie 15 minučių.  
Patiekiame su grietine. Beje! Grietinę įdėkime į lėkštę prieš pildami sriubą.

Alfo Ivanausko originali lęšių ir ryžių sriuba su kukuliais

Ingredientai (4 porcijoms)

· 1 vid. dydžio svogūnas
· 1 skiltelė česnako
· Aliejaus (kepti)
· 2 l vandens arba sultinio
· 100 ml ryžių
· 100 ml skaldytų lęšių
· 5–6 džiovintos slyvos
· 1 kupinas valg. šaukštas adžikos
· 10–12 kukulių  
· Žiupsnelis druskos
· Žiupsnis šviežių petražolių ar kitų mėgstamų žalumynų

Gaminimas

Svogūną ir česnaką supjaustome ir pakepiname storų sienų puode su aliejumi. Kai svogūnai taps gražios auksinės spalvos, supilame vandenį, suberiame ryžius ir lęšius, sudedame džiovintas slyvas. Verdame, kol ryžiai išvirs.  

Sudedame adžiką, kukulius ir dar paverdame, kol kukuliai sušils. Pabaigoje paragaujame ir pasūdome.  

Prieš patiekdami leiskime sriubai pastovėti bent 5–6 min. Galima pridėti mėgstamų žalumynų: petražolių, kalendrų, bazilikų.

Jurgos Šeduikytės mėgstamiausia moliūgų sriuba

Ingredientai

· Vidutinis moliūgas
· 1 saldžioji bulvė
· 4 paprastos bulvės
· 2 morkos
· 1 svogūnas
· 4 česnako skiltelės,  
· Sėklų mišinys (moliūgų, saulėgrąžų, kanapių, linų, sezamų sėklas geriausia sutrinti grūstuvėje)
· Žolelės, druska, pipirai, lauro lapas
· Tarkuotas kietasis sūris

Gaminimas

Moliūgą apkepame orkaitėje, pabarstę šiek tiek druskos ir pipirų, tuo metu verdame bulves, morkas, svogūną, česnakus. Apkeptą moliūgą dedame į bendrą puodą, pabaigiame virti, išimame „atitarnavusį“ lauro lapą, sutriname ir pagardiname mėgstamais prieskoniais.
Patiekę pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu, žolelėmis ir trintomis sėklomis.  
Jei mėgstate švelnesnę sriubą, prieš trinant galima šliūkštelti grietinėlės.  

„Šiemet „Maltiečių sriubos“ akcija – jubiliejinė, minime dvidešimtmetį, tad labai tikimės, kad ji išties taps ypatinga ir suburs visą Lietuvą, nes ši sukaktis, deja, skirta ne džiaugsmui, o vargstantiems, kuriems reikia pagalbos“, – sako E. Regelskis.

Lietuva šiandien susiduria su teisiniu akligatviu – Konstitucinis Teismas (KT) balandžio mėnesį konstatavo, kad dabartinė padėtis, kai draudžiama tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja Konstitucijai, nes Civilinio kodekso straipsnis, pagal kurį partnerystė galėjo būti tik tarp vyro ir moters, buvo pripažintas neteisėtu. Kodeksas jau daugiau nei 20 metų numato, kad partnerystės institutą turi reglamentuoti specialus įstatymas, tačiau realių veiksmų nebuvo imamasi – tai KT vertinimu tapo netoleruotina spraga. 

„Tarp Europos Sąjungos valstybių narių liko vos penkios, kurios neturi nei tos pačios lyties santuokos, nei partnerystės reguliavimo – tai Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Slovakija ir Lietuva. Latvijoje partnerystės įstatymas įsigaliojo 2024-aisiais, Estijoje – 2016-aisiais. Galima tik svarstyti, kodėl Baltijos kaimynės tą jau yra padariusios, kol mes trypčiojame vietoje – galbūt ten yra labiau gerbiami valstybių piliečiai ir jų teisės“, – svarsto J. Karvelė. 

Todėl užregistruoti Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Civilinės būklės aktų registravimo, Notariato ir Gyventojų registro įstatymų pakeitimai Lietuvoje jau yra būtinybė, teigia advokatė – tiek dėl KT sprendimo privalomosios galios, tiek dėl tarptautinės teisės ir piliečių teisių apsaugos. Jei pakeitimų nebus, valstybė rizikuoja sustiprinti teisinę izoliaciją šeimoms, kurios faktiškai egzistuoja, bet neturi juridinio pagrindo. 

Vis dėlto, pasak J. Karvelės, registruoti projektai yra tik pirmas etapas – jie bus svarstomi komitetuose, gali sulaukti alternatyvių versijų, pataisų ir politinių korekcijų. 

„Tikėtina, kad į Seimo salę atkeliaus keli konkuruojantys modeliai, nes dalis politinių jėgų sieks stipresnio suvienodinimo su santuoka, o kita dalis – ryškesnio atskyrimo. Todėl šiandien dar neįmanoma pasakyti, koks galutinis variantas bus priimtas. Aišku tik tiek, kad KT nutarimas nepalieka erdvės neveikimui. Įstatymą Seimas turės priimti, klausimas tik – kokios apimties ir kokios kokybės tai bus partnerystė“, – reziumuoja „Sorainen“ advokatė. 

Kokių teisių partneriai įgytų įteisinus partnerystę 

Anot J. Karvelės, projektuose partnerystė įtvirtinama kaip dviejų asmenų susitarimas dėl bendro gyvenimo, kuriant šeimos santykius. 

„Formuluotė nėra neutrali – ji praktiškai atkartoja santuokos sampratą, tik be žodžio „santuoka“. Partneriai įgyja pareigą būti vienas kitam lojalūs, gerbti, remti moraliai ir materialiai. Tokios formuluotės iki šiol buvo taikomos tik sutuoktiniams. Įvedus jas partneriams, iš esmės pripažįstamas šeimos santykių turinys, kuris nėra vien turtinis ar procesinis. Praktiškai tai reiškia, kad teismai turės galimybę vertinti partnerių elgesį pagal moralinio įsipareigojimo standartą, kaip tai jau daro santuokos bylose“, – pasakoja J. Karvelė. 

Partnerystė būtų įtvirtinama partnerystės sutartimi, kuri tvirtinama notarine tvarka. Santuoka registruojama šiek tiek paprasčiau – civilinės metrikacijos įstaigoje. Tai partnerystę padaro formaliai sudėtingesne ir brangesne procedūra. Anot advokatės, tai rodo, kad projektuose sąmoningai atsisakoma visiško instituto suartinimo su santuoka. 

Projektai taip pat išplečia partnerių atstovavimo ir tarpusavio apsaugos ribas. Partneriai galėtų ginti vienas kito atvaizdą, garbę, dalykinę reputaciją, veikti vienas kito vardu situacijose, kai reikia artimiausio asmens sutikimo ar sprendimo – pavyzdžiui, dėl sveikatos priežiūros. 

Numatyti ir paveldėjimo pokyčiai: partneris po savo partnerio mirties paveldėtų taip, kaip tai daro sutuoktinis – kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o jų nesant – visą turtą. Taip pat sudaroma galimybė pasilikti turėtą pavardę, pasirinkti partnerio pavardę arba dvigubą. 

Galiausiai, numatoma ir partnerystės pabaigos tvarka. Jei pora neturi nepilnamečių vaikų, partnerystę būtų galima nutraukti notarine tvarka. Jei nepilnamečių vaikų yra – tik teisme. Teismas taip pat galėtų spręsti dėl turto padalijimo ir priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, jeigu jo reikia ir jis nebuvo aptartas partnerių susitarimuose. 

Vaikų apsaugos stoka – didžiausia partnerystės modelio skylė 

Vis dėlto įstatymų projektuose palikta esminių turinio spragų, kurios ypač ryškios kalbant apie vaikus. Vienas jų – įvaikinimo reguliavimas, kuris iš esmės nejudinamas. 

„Civilinio kodekso nuostatose žodis „partneris“ atsiranda ten, kur išplečiamos suaugusiųjų tarpusavio teisės, tačiau įvaikinimo srityje partnerių apskritai nėra. Pagal galiojantį reguliavimą įvaikintą vaiką gali įvaikinti tik sutuoktinis. Partneriai, net ir registruotoje partnerystėje, negali įvaikinti bendro vaiko, todėl teisinis ryšys tarp vaiko ir antrojo partnerio nesusidaro“, – paaiškina J. Karvelė. 

Tai reiškia, kad realiai egzistuojančioje šeimoje viena iš dviejų vaiką auginančių figūrų lieka be jokio juridinio ryšio. Ši spraga automatiškai pereina į paveldėjimą – vaikas, kurį partneriai augino kaip bendrą, nepaveldės nieko iš to partnerio, kuris nėra biologinis ar įvaikinęs tėvų teisių turėtojas. Toks vaikas neįgyja net privalomosios dalies apsaugos, kuri paprastai saugo nepilnamečius. 

„Vaiko išlaikymo pareigos čia taip pat neatsiranda. Partneris, neturintis juridinio ryšio su vaiku, neprivalo jo išlaikyti po partnerystės nutraukimo – net jei realiai tą vaiką augino daugelį metų. Tai akivaizdžiai kertasi su šeimos teisės principu, kad vaiko interesai yra prioritetas. Dėl ideologinių ribų nukentės tie, kurie mažiausiai turėtų nukentėti – patys vaikai“, – pabrėžia advokatė. 

Turtas partnerystėje 

Neaiškumų kyla ir turto reguliavime – srityje, kuri teoriškai turėtų būti pati aiškiausia, nes remiasi nusistovėjusiais civilinės teisės modeliais. 

„Turto reguliavimas partnerystėje turėtų būti aiškiausia projekto dalis, bet būtent čia atsiranda didžiausia teisinė spraga. Projektas numato, kad partnerystės metu įgytas turtas yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė. Tai yra esminis skirtumas nuo santuokos, kurioje taikoma bendroji jungtinė nuosavybė“, – atkreipia dėmesį J. Karvelė. 

Anot jos, problema ta, kad dalinė nuosavybė iš principo reiškia, kad dalys jau nustatytos. Tuo tarpu projektas nurodo, kad nutraukiant partnerystę šis turtas gali būti dalijamas pagal jungtinės nuosavybės logiką – teismas gali nustatyti skirtingas dalis, remtis partnerių indėliu, vaikų interesais ir kitomis aplinkybėmis. 

„Konstrukciškai tai nelogiška, nes dalinė nuosavybė neturėtų būti „dalijama“ – ji jau yra padalinta. Be to, dalinės nuosavybės taikymas kelia registravimo problemų. Notarai, matydami partnerystės faktą, sandorį įregistruotų lygiomis dalimis. Tačiau teismas vėliau tas dalis gali pakeisti. Tai reikštų, kad registre esantys duomenys neatitinka galutinio teismo sprendimo. Šios painiavos nebūtų, jei būtų pasirinktas jungtinės nuosavybės modelis, identiškas santuokai“, – aiškina J. Karvelė. 

Pasak advokatės, tokia konstrukcija greičiausiai atsirado dėl politinio atsargumo – siekiama suteikti partneriams realią turtinę apsaugą, bet kartu „ne pernelyg priartinti“ partnerystės prie santuokos. Dėl to susiformavo teisiniu požiūriu sunkiai pagrindžiamas hibridas, kuris gali kelti ginčų praktikoje. 

Vis dėlto pati idėja partnerių turtą laikyti bendrai įgytu yra svarbi – iki šiol faktiškai bendras gyvenimas jokio turto režimo nekurdavo. Jeigu turtas būdavo registruotas vieno partnerio vardu, kitam partneriui tekdavo įrodinėti savo indėlį teisme. Šią riziką partnerystės institutas iš esmės pašalina. 

„Sorainen“ pranešimas spaudai 

Nuo 2016 metų neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ kartu su socialiai atsakingais partneriais organizuoja simbolinį miestų objektų apšvietimą purpurine spalva – tai neišnešiotų kūdikių vilties, stiprybės ir gyvybės simbolis.

Pasak neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ įkūrėjos Astos Speičytės-Radzevičienės, ši iniciatyva yra svarbi tūkstančiams šeimų visoje Lietuvoje:

„Visą savaitę kartu su daugiau nei 30 000 Lietuvos šeimų, auginančių neišnešiotus naujagimius, švenčiame gyvenimo pergalę ir dalijamės vilties bei palaikymo žinia. Tai ypač svarbu, nes kasmet mūsų bendruomenę papildo apie 1100 naujai gimusių neišnešiotukų.”

Šie skaičiai aiškiai parodo, jog tema šalyje išlieka itin aktuali, o nuoseklus viešas kalbėjimas apie neišnešiotų naujagimių situaciją ir jų šeimų patiriamus iššūkius – būtinas.

Pasak A. Speičytės-Radzevičienės, šios temos svarbą atspindi ir tarptautinis dėmesys – šiemet Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pirmą kartą įtraukė Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną į savo minimų dienų kalendorių.

Nuo didžiųjų iki mažesnių miestų

Prie Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos minėjimo aktyviai prisijungia šalies savivaldybės ir įvairios kultūros įstaigos. Šią savaitę skirtingomis dienomis purpurine spalva nušvito iš viso 22 pastatai ir objektai visoje Lietuvoje.

Vilniuje purpurine spalva nušvito TV bokštas, Kaune – muzikinis teatras, o Klaipėdoje apšviesti du savivaldybės administracijos pastatai. Alytuje purpurine spalva apšviestas miesto teatro pastatas, Visagine – savivaldybės administracijos pastatas, Neringoje – pirminės sveikatos priežiūros centras, Plungėje – savivaldybės pastatas. Zarasuose apšviestas apžvalgos ratas ir informacinį pranešimą rodantis LED ekranas. 

Purpurine spalva nušvito ir mažesnių miestų bei rajonų objektai.

Prienuose apšviestas šviečiantis užrašas PRIENAI, taip pat Prienų, Stakliškių ir Veiverių kultūros ir laisvalaikio centrų pastatai. Rokiškyje – Kultūros centro ir savivaldybės administracijos pastatai. Šilalėje – miesto bažnyčia ir paminklas „Laisvės šauklys“. Šalčininkuose – savivaldybės administracijos pastatas, o Kretingoje – M. Valančiaus viešoji biblioteka ir Kretingos rajono kultūros centras.

„Labai džiugu matyti, kaip skirtingi Lietuvos miestai susivienija dėl vieno tikslo. Toks platus įsitraukimas rodo, jog tema svarbi visoje šalyje. Kiekvienas purpurine spalva nušvitęs pastatas ir objektas primena, kad esame bendruomenė, kuri mato ir palaiko mažiausius savo narius bei jų šeimas“, – sako Asta Speičytė-Radzevičienė.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atliktas 2025 m. III ketvirčio kelionių organizatorių ataskaitų vertinimas rodo, kad 2025 m. III ketvirčio grynasis pelnas net 75,6 proc. buvo didesnis nei 2024 m. III ketvirtį, nors bendrosios pajamos sumažėjo 3 proc.

2025 m. liepos – rugsėjo mėn. išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai gavo 4,6 proc. mažiau pajamų nei pernai atitinkamu metu, tačiau grynasis 2025 m. III ketvirčio pelnas net 3,3 mln. eurų didesnis, arba 164 proc., už 2024 m. III ketvirtį (padidėjo nuo 2,05 mln. eurų iki 5,41 mln. eurų).

Atvykstamojo turizmo pajamos augo 9 proc., o grynasis pelnas sumažėjo 160 tūkst. eurų, arba 7 proc. (nuo 2,19 mln. eurų iki 2,03 mln. eurų). 

Paskutinių keturių ketvirčių rezultatai (2024 m. IV ketv. – 2025 m. III ketv.)

Bendrosios pajamos padidėjo 3,8 proc., o grynasis pelnas šoktelėjo net 200 proc.

• Bendrosios viso sektoriaus metinės pajamos sudarė 542,31 mln. eurų (+3,8 proc. lyginant su 2024 m.);
• Išvykstamojo turizmo pajamos augo 2,8 proc., iki 503,61 mln. eurų.
• Atvykstamojo turizmo pajamos paaugo 18,9 proc., iki 38,7 mln. eurų.

Suminis grynasis metinis kelionių organizatorių pelnas padidėjo 7,6 mln. eurų arba 228 proc. (nuo 3,9 mln. eurų 2024 m. iki 12,78 mln. eurų 2025 m. ataskaitiniu laikotarpiu), iš kurio išvykstamojo turizmo sektoriaus pelnas per paskutinius keturis ketvirčius buvo net 460 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (augo nuo 1,66 mln. eurų iki 9,27 mln. eurų). Atvykstamojo turizmo sektorius uždirbo 56 proc. didesnį pelną lyginant su 2024 m. tuo pačiu metu (padidėjo nuo 2,24 mln. eurų iki 3,51 mln. eurų). 

Nuosavo kapitalo ir prievolių užtikrinimo dydis

• Išvykstamojo turizmo organizatorių nuosavas kapitalas sumažėjo 5,6 proc. ir 2025-09-30 siekė 45 mln. eurų, kai prieš metus buvo 47,3 mln. eurų;
• Atvykstamojo turizmo sektoriuje kapitalas paaugo net 10,6 proc. nuo 9,06 iki 10,01 mln. eurų.
• Keturi kelionių organizatoriai neatitiko nuosavo ir įstatinio kapitalo santykio reikalavimo, nors 2024 m. III ketvirtį tokių pažeidimų nebuvo. Šiems kelionių organizatoriams skirtas trijų mėnesių terminas trūkumams pašalinti.

2025 m. III ketvirčio duomenimis išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių įsipareigojimai keliautojams pagal dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis sudarė 36,42 mln. eurų, o atvykstamojo turizmo – apie 3 tūkst. eurų.

Bendra kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo suma 2025-09-30 sudarė 43,41 mln. eurų, iš jų išvykstamąjį turizmą vykdančių kelionių organizatorių – 43,05 mln. eurų, ir buvo 1 proc. mažesnė nei 2024-09-30 (43,5 mln. eurų), o atvykstamojo turizmo suma siekė 308 tūkst. Eurų.

Bendra prievolių įvykdymo užtikrinimo suma 19,2 proc. viršija deklaruojamus įsipareigojimus keliautojams. 

Kelionių organizatorių licencijavimas ir draudimas

Per 2025 m. III ketvirtį VVTAT išdavė 2 naujus kelionių organizatorių pažymėjimus, o panaikino 1.  Per paskutinius keturis ketvirčius viso buvo išduota 12 naujų pažymėjimų, o panaikinta 18.

VVTAT primena, kad visų Lietuvoje licencijuotų kelionių organizatorių turistams parduotos organizuotos kelionės yra apdraustos prievolių užtikrinimo draudimu nuo bendrovių nemokumo ir bankroto. Šis draudimas užtikrina, kad už organizuotas turistines keliones sumokėti pinigai bendrovių nemokumo ar bankroto atveju bus grąžinti keliautojams, kaip tai numato Turizmo įstatymas.

Vartotojai raginami organizuotas turistines keliones įsigyti tik iš teisėtai veikiančių, t. y. galiojančius kelionių organizatorių pažymėjimus turinčių kelionių organizatorių. Informaciją apie Lietuvoje registruotus kelionių organizatorius ir jų draudimus / garantijas galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie finansinius rodiklius:

* Atvykstamojo turizmo sektorius – kelionių organizatoriai, turintys atvykstamojo/atvykstamojo ir vietinio turizmo kelionių organizatorių pažymėjimus

VVTAT inf. 

Kur ir kada vyks mitingas?

12 val. nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu pajudėsianti eisena savo žinutę skanduotėmis perduos prie Vyriausybės rūmų. Nuo 13 val. Nepriklausomybės aikštėje prasidės mitingas.

Jame pasisakys kultūros, švietimo, mokslo, sporto, medicinos, aplinkosaugos, verslo, vidaus reikalų sistemos, žemės ūkio, kitų sričių ir diasporos atstovai bei atstovės. Tądien ant scenos lips žmonės iš visos plačios Lietuvos – ir didžiųjų miestų, ir regionų. Savo kalbose jie atlieps šiandieninę šalies ir savo sektoriaus situaciją, bei kels klausimą, kokiomis vertybėmis grįstoje valstybėje norime gyventi.  

Mitinge skambės muzikiniai pasirodymai. Eiseną ves grupė „Moodsellers“. Nepriklausomybės aikštėje mitingo dalyvius pasitiks „Lapkričio 20-osios orkestras“ ir chorų atliekamos dainos, savo kūrinius atliks Gabrielė Vilkickytė, Algirdas Kaušpėdas, „G&G Sindikatas“, Rokas Kašėta, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Finalinis mitingo akordas – „NoJo“ ir traktorių koncertas.

Nuo 16 val. prasidės kultūrinių renginių ciklas Vilniuje. Jo metu laukia literatūriniai skaitymai, diskusijos, ekskursijos, filmų peržiūros, koncertai. Su detalia renginių programa galima susipažinti Kultūros asamblėjos internetinėje svetainėje.

Organizatoriai ragina į mitingą ateiti su Lietuvos vėliavomis, savo sektorių ir protesto simbolika. Protesto ženklai nemokamai prieinami asamblėjos puslapyje.  

Prieš mitingą ir jo dieną taip pat veiks Kultūros kioskas. Jame kviesime pokalbiui ir atsakysime į kylančius klausimus. O Lietuvos dizaino asociacija ir dizaino bendruomenė siūlys už aukas įsigyti dizainerių sukurtų produktų, objektų ar kūrinių su Kultūros asamblėjos ir protesto atributika. Lapkričio 19–20 d. 10–17 val. kioskas veiks Vinco Kudirkos aikštėje, o mitingo dieną nuo 10 val. įsikurs Katedros aikštėje.  

Organizatoriai dalyviams primena, kad reiškiant savo pilietinę poziciją svarbu laikytis LR įstatymų, nesivelti į galimas provokacijas ir išlikti vieningiems.

Kodėl organizuojamas mitingas?

Kultūros bendruomenės spaudžiami socialdemokratai susigrąžino Kultūros ministeriją į savo rankas. Tai – kultūros bendruomenės ir ją palaikančios visuomenės susitelkimo rezultatas bei įrodymas, kad griežta pilietinė pozicija daro pokytį. Tačiau du protesto mėnesiai daug atskleidė apie politinę kultūrą šalyje.

Šiandien galime tvirtai teigti, jog valdančiojoje daugumoje vengiama prisiimti atsakomybę. Vieni kelia asmeninę naudą aukščiau valstybės interesų ir sąmoningai meluoja. Kiti tai toleruoja, užuot tesėję pažadus visuomenei.  

Prezidento institucija, sukūrusi šią situaciją, lieka nuošalyje. Užuot veikęs kaip moralinis kompasas, Prezidentas savo tyla ir abejingumu teisina tuos, kurie silpnina valstybę ir jos institucijų veiklą.  

Kai politikai renkasi skaldyti, pilietinė visuomenė vienijasi. Sergėdama demokratines vertybes, būtent pilietinė visuomenė šiuo metu telkia, gina tiesą, laisvą žodį, profesionalumą ir kompetencijas. Tokioje politinėje situacijoje, kurioje atsidūrėme, pilietinė visuomenė gali ir turi prisiimti atsakomybę ne tik už kultūros lauko, bet ir už valstybės ateitį.

Lapkričio 21 d. sostinėje organizuojamas mitingas yra pilietinės valios ir sąmoningumo gestas. Stebėdami, kaip politinėje erdvėje šiandien diskredituojama teisės viršenybė, istorinė tiesa, tolerancija mažumų teisėms, kaip vis plačiau veši melas, šmeižtas ir grasinimai, raginame toliau rodyti rūpestį Lietuvos ateitimi ir demokratijos būkle šalyje. Nes mūsų valstybė yra visų mūsų atsakomybė.

Kultūros protesto asamblėjos

Komunikacijos grupė

Ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė sakė: „Viena iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos misijų – kaupti, saugoti ir aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, kad galėtume jį palikti ateities kartoms. Taip prisidedame ir prie istorinės atminties puoselėjimo. Nacionaliniame registre „Pasaulio atmintis“ jau suskaičiuosime 13 mūsų bibliotekoje saugomų kultūros paveldo vertybių, o penkios iš jų yra europinės reikšmės. Tai yra mūsų nuoseklių pastangų rezultatas.“ 

Šiuo metu UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registre Lietuvoje jau yra 94 dokumentai. Į UNESCO registrą įtraukti objektai liudija Lietuvos kultūros ir istorijos unikalumą. 

Unikalus muzikos lituanistinis paveldas 

Lietuviškų ritinėlių kolekcija yra analogų neturintis muzikos fiksavimo būdas – muzikos perforacija popieriuje – atskleidžia tautos muzikinę raišką, repertuarą ir XX a. pradžioje besiformuojančią norminę lietuvių kalbą bei atskirus jos dialektus.  

Ritinėliuose užfiksuoti pirmieji profesionaliosios lietuviškos muzikos pavyzdžiai, tarp jų – Vinco Kudirkos, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus kūriniai ir Miko Petrausko operos „Birutė“ fragmentai. Visi žinomi lietuviški ritinėliai pianolai buvo pagaminti JAV 1915–1932 m. Iš viso žinoma buvus apie 370 ritinėlių, kuriuose įrašyta daugiau nei 400 muzikos kūrinių. 160 šių ritinėlių yra įsigijusi ir saugo Lietuvos nacionalinė biblioteka. 

Gruodį Lietuvos nacionalinė biblioteka planuoja įsigyti pianolą, kuri bus naudojama ritinėlių kolekcijai skaitmeninti, demonstracijoms bei kultūrinėms edukacijoms. 

LDK laikus menantis giesmynas 

Giesmynas „Clavis coeli“ – XVIII a. Vidurio Europos bažnytinės muzikos paminklas, surašytas Gardine, žymiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste ir naudotas mišiose Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.  

Tikėtina, kad kai kurios iš šių mišių yra sukurtos nežinomų Lietuvos pranciškonų. Kai kurios mišios apibūdinamos geografiniais pavadinimais, o bent dvejos – to meto Lietuvos miestais: vienos mišios pavadintos Gardino (Missa Grodnense), kitos – Vilniaus (Missa Vilnensis) mišiomis. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf. 

Džiugu, kad šiemet Vyriausybės kanceliarijos kuruojamoje programoje „Čiurlioniui 150“ gausu įvairiausių sričių menininkų, edukatorių, viešojo ir privataus sektorių atstovų kūrybos.  Šįkart kviečiame Jus prie ekranų, per kuriuos Čiurlionį pažinti kviečia audiovizualikos kūrėjai – jų dokumentiniai filmai ir laidos yra lengvai pasiekiami internete bei leidžia patirti Čiurlionio kūrybą iš naujo.

❯ Jubiliejiniais metais dienos šviesą išvydo du dokumentiniai filmai: „Debesies laivu“ ir „Čiurlionis po Čiurlionio“  , kurie puikiai tiks jaukiems rudens vakarų apmąstymams.

Vytauto V. Landsberio režisuotame filme „Debesies laivu“ pasakojama apie du gyvenime nesusitikusius žmones – genialų Lietuvos bei pasaulio dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį ir profesorių V. Landsbergį, pirmąjį atkurtos Lietuvos valstybės vadovą, dabar jau garbų 92-jų metų žmogų, visą gyvenimą tyrinėjusį šio menininko kūrybą. Jie susitinka tarsi du bičiuliai virtualiame pasaulyje, sklidiname subtilios kosminės Čiurlionio muzikos, dailės ir literatūros, kurių žaismę ir gylį, kaip tikisi filmo kūrėjai, pajus ir šio kino žiūrovas.

Režisieriaus Miko Žukausko dokumentiniame filme „Čiurlionis po Čiurlionio“ nagrinėjama viešojo pasakojimo, menininko vertinimo bei suvokimo skirtingose epochose raida. Po M. K. Čiurlionio mirties susiformuoja vienišo genijaus, tautos dvasios įkūnytojo vaizdinys. Visai netrukus, stalinizmo metais, menininko mitą bandoma niekinti ir eliminuoti iš nacionalinės kultūros. Dar vėliau, sumaniai pritaikant sovietinę kultūrinę inžineriją, Čiurlioniu pasinaudota sovietinei propagandai ir savireprezentacijai, bandantys kalbėti apie menininką ne pagal ideologinę liniją nuolat turi laviruoti tarp politinių ir ideologinių gniaužtų. Galų gale Lietuvai iškovojus antrąją nepriklausomybę pagaliau atkuriamas natūralus ir savalaikis jo funkcionavimas Europos kultūros lauke. Filmo kūrėjai klausia: kokiame taške, kurdami ir perduodami Čiurlionio pasakojimą, esame šiandien?

❯ Sugrįžti laiku atgal kviečia šiemet Lietuvos kino centro iniciatyva restauruoti trys dokumentiniai filmai, apie kuriuos daugiau informacijos galima rasti čia.

Algirdas Dausa savo filme „M. K. Čiurlionis: mintys, paveikslai, muzika“ (1965) pateikia poetinę dokumentinę apybraižą apie menininko gyvenimą, tapybą ir muziką.

Arūno Žebriūno „Miške“ (1967) išvysite ir išgirsite vaizdinį etiudą pagal vieną žymiausių Čiurlionio kūrinių – simfoninę poemą „Miške“.

Rimanto Verbos dokumentika „Seserys“ (1973) pasakoja apie M. K. Čiurlionio seserų muzikologės Jadvygos ir muziejininkės Valerijos santykius bei žymaus brolio įtaką jų gyvenimams.

❯ Jūsų dėmesio laukia ir LRT televizijos iniciatyva sukurtas trijų dalių filmas-koncertas „Orkestro piknikas su Čiurlioniu“.

Šią dokumentiką sudaro ekspertų įžvalgos, kuriomis pristatomas Čiurlionio genialumas kurti iškart dviem skirtingomis kalbomis – muzikos kalba ir dailės kalba, ir du filmai-koncertai, kuriuose Lietuvos simfoninis orkestras atlieka garsiausius Čiurlionio kūrinius – simfonines poemas „Jūra“ ir „Miške“ – Kuršių Nerijos kopose ir Klaipėdos pajūryje.

❯ LRT Televizijos laidų ciklas „Sukurti Čiurlionio“, skirtas M. K. Čiurlionio asmenybei ir veiklai, kviečia į dokumentinį kelioninį detektyvą menininko pėdsakais Europoje.

Laidos kūrėjai aplankė šešias šalis – Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus ir Lietuvą – siekdami atskleisti, kaip Čiurlionio asmenybė ir kūryba rezonuoja už šalies ribų. Šiuo ciklu ne tik pristatomas Čiurlionio gyvenimas, bet ir atskleidžiamas santykis tarp vietų, žmonių ir menininko kūrybos: kaip aplinka jį formavo ir kaip jis formavo aplinką. Laidose galima sutikti įvairių sričių profesionalų – muzikologų, dailės kritikų, kūrėjų – kurie nagrinėja Čiurlionio įtaką, jo kūrybos paslaptis ir šiuolaikinį aktualumą.

Daugiau Čiurlionio metų iniciatyvų rasite čia.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie svarbiausius Čiurlionio metų renginius gausite užsiprenumeravę naujienlaiškį interneto svetainėje ciurlioniui150.lt.

Nors meškėnas nėra mūsų krašto gamtos gyventojas, tačiau pastaraisiais metais jis pastebėtas Šiaurės ir Pietų Lietuvoje, o daugiausiai meškėnų užfiksuota Kuršių nerijoje.

Meškėnas yra įtrauktas į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą, taip pat Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Meškėnas – nedidelis gyvūnėlis, jo kailis pilkas, o akis išryškina tamsesnė „kaukė“.  Jo uodega pūkuota, su šviesesniais dryželiais. Kaip ir žmonės, turi penkis pirštus. Gerai laipioja ir plaukia, nebijo vandens. Prieš suėsdami sugautą grobį, meškėnai neretai skalauja vandenyje.

Šie gyvūnai gali apsigyventi įvairiose buveinėse. Pirmenybę teikia seniems lapuočių miškams, esantiems netoli vandens telkinių ir šlapynių.Nevengia gyvenviečių. Meškėnai yra labai gudrūs ir dažnai sunku juos susekti.

Meškėnai yra visaėdžiai: minta riešutais, vaisiais, žolėmis, sėklomis, vabzdžiais, moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis, varliagyviais, paukščiais ir jų kiaušiniais, smulkiaisiais žinduoliais, įvairiomis atliekomis.

Rūšis kilusi iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Dabar meškėnai paplitę JAV, Kanados pietinėje dalyje ir Centrinėje Amerikoje. Europoje į laisvę pirmą kartą išleisti Vokietijoje 1927 metais. 

Lietuvoje pirmą kartą rūšis registruota 2010 metais. Kuršių nerijoje jie stebimi nuolat ir patvirtinta, kad dauginasi. 

Kadangi meškėnas priklauso invazinėms rūšims, vykdomas šios invazinės rūšies gausos reguliavimas. Gausiausiai meškėnai stebimi Kuršių nerijoje, tad čia buvo atlikta invazinės rūšies paprastojo meškėno (Procyon lotor) paėmimo iš gamtos darbai.

Primename, kad pranešti apie pastebėtą invazinę rūšį galima Invazinių rūšių informacinėje sistemoje https://inva.biip.lt/, įvedant stebėjimo anketą.

Ādaži miestelis: 2 700 naujų darbo vietų per penkerius metus

Latvijos Ādaži savivaldybė, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų – panašiai kaip Kėdainiuose, puikiai iliustruoja karinio objekto poveikį ekonomikai. 2017 metais, kai čia atvyko NATO pajėgos, miestelyje dirbo apie 6 600 žmonių. Latvijos centrinio statistikos biuro duomenimis, 2022 metais dirbančiųjų skaičius per penkerius metus išaugo net iki 9300 – per 40 proc.

„Vietos gamintojai ir paslaugų teikėjai identifikavo karių poreikius ir gali pasiūlyti maitinimo, sporto ir pramogų, grožio priežiūros bei kitas paslaugas“, – teigia Latvijos gynybos ministerija.

Vienas kariuomenės išleistas doleris sukuria keturis

JAV RAND analitinis centras tyrinėjo Kanzaso valstiją, kurioje gyvena 2,9 mln. žmonių – beveik tiek pat kaip Lietuvoje.

JAV kariuomenė Kanzase išleido 1,31 mlrd. dolerių per metus. Šios išlaidos kartu su kitomis kariuomenės išlaidomis visoje šalyje prisidėjo prie papildomos 3,92 mlrd. dolerių ekonominės veiklos Kanzaso valstijoje. Bendras teigiamas kariuomenės ekonominis poveikis Kanzaso valstijai siekia 5,23 mlrd. dolerių.

Anot prestižinio analitinio centro, kiekvienas tiesiogiai valstijoje išleistas doleris yra susijęs su beveik 4 dolerių vertės papildoma ekonomine veikla.

Kitaip tariant, gynybos investicijos sukuria pridėtinės ekonominės naudos: kariuomenės pinigai nuolat cirkuliuoja vietinėje ekonomikoje bei kuria papildomą ekonominę vertę ir darbo vietas.

JAV tyrimai: kariuomenė sukuria papildomas darbo vietas civiliams

Skaičiai kalba už save. Kanzase yra 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos. Šios išlaidos kartu su kitomis nacionalinio lygio kariuomenės išlaidomis palaiko papildomas 41 033 darbo vietas privačiame sektoriuje – parduotuvėse, statybos bendrovėse ir paslaugų srityje.

Aiški grandininė reakcija parodo, kaip kariuomenė prisideda prie regionų klestėjimo. Kai karys papietauja vietiniame restorane, tas restoranas perka maistą iš vietos tiekėjų. Restorano savininkas moka darbuotojams, kurie vėliau apsipirkinėja vietinėse parduotuvėse. Pinigai toliau cirkuliuoja bendruomenėje.

Stabilumo garantija regionams

„Kiekvienas karinis objektas suteikia ekonominę naudą savo bendruomenei, dažnai įdarbindamas tūkstančius žmonių ir išleisdamas milijonus statyboms bei prekėms iš vietos įmonių“, – aiškino TJ Costello, Teksaso valstijos kontrolieriaus vyresnysis ekonomistas.

Skirtingai nuo gamyklų, kurios gali užsidaryti, ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai paprastai lieka dešimtmečiams. Tai suteikia regionams ekonominio saugumo.

„Vyrai ir moterys, kurie dirba ir tarnauja kariniuose objektuose, formuoja bendruomenių stuburą. Jie palaiko nesuskaičiuojamą verslų skaičių ir kuria darbo vietas visoje valstijoje,“ – pabrėžia TJ Costello.

Lietuvos duomenys patvirtina tarptautinę patirtį

Išsamesnių tyrimų apie karinių objektų naudą Lietuvoje trūksta. Tiesa, Valstybės duomenų agentūros 2015–2023 metų duomenys atskleidžia, kad apskritys su kariniais poligonais išlaiko maždaug 25 proc. pranašumą BVP vienam gyventojui, palyginti su apskritimis be poligonų.

Analizėje nevertinama Vilniaus apskritis dėl sostinės statuso ir beveik pusės joje cirkuliuojančios Lietuvos ekonomikos. Kauno apskritis su Gaižiūnų ir Rokų poligonais, Marijampolės apskritis su Kazlų Rūdos poligonu bei Klaipėdos apskritis su Kairių ir Pagudonės poligonais turi vidutiniškai 3 kartus didesnį bendrąjį vidaus produktą nei apskritys be karinių poligonų.

2023 metais apskritys su poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be karinių poligonų – 16,2 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministerija 

„Pasienyje su Rusija ir Baltarusija tikrinant kiekvieną vilkiką, kontrabandos organizatoriams telieka gana ribotas ir rizikingesnis maršrutų pasirinkimas“ – teigia MKT direktorius Mantas Kaušilas.

Muitinės kriminalistai šiemet pradėjo 21 ikiteisminį tyrimą dėl tabako gaminių – jų kontrabandos ar neteisėto disponavimo. Taikomasi į „stambesnes žuvis“ – beveik visi tyrimai susiję su ypač dideliais nelegalių rūkalų kiekiais. Pvz., didžiausią šiemet sulaikytą kontrabandos siuntą (ji gabenta dviem vilkikais) sudarė net 1,26 mln. pakelių.

Ryškiausia šių metų tendencija – net 68 proc. nelegalių rūkalų sulaikyta nebe pasienyje, o šalies viduje. Dar pernai, 2024–aisiais, situacija buvo priešinga, tuomet daugiau cigarečių (beveik 59 proc.) MKT pareigūnai sulaikė Baltarusijos ir Rusijos pasienyje. Tad, pvz., pasienyje su Baltarusija sulaikomos kontrabandos kiekiai sumažėjo 20 proc. (nuo 51 iki 31 proc.).

Tuo pat metu išaugo nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos teritorijos (iš ten gabenamos tiek baltarusiškos kontrabandinės cigaretės, tiek vietos šešėliniuose tabako fabrikuose falsifikuoti rūkalai). Suintensyvėjo ir cigarečių kontrabandos gabenimas oro (lėktuvais) ir jūrų (jūriniuose konteineriuose) transportu (tai dažniausiai cigaretės iš Jungtinių Arabų Emyratų). Reikia paminėti ir Lietuvos policijos Kaune aptiktą šešėlinį tabako fabriką.

Kontrabandos siuntimas balionais (ir dronais), atmetus politinį ir vertinant tik ekonominį dėmenį, irgi gali būti vertinamas kaip tam tikras desperatiškas bandymas ieškoti naujų būdų ir kelių rūkalams gabenti.

Šių šiemet išryškėjusių tendencijų priežastys sietinos su Lietuvos muitinės dar pernai maksimaliai sustiprinta vilkikų kontrole pasienyje. Muitininkų rentgeno sistemomis tikrinamas kiekvienas krovininis vilkikas. Praktiškai užkirtus kelią pagrindinei nelegalių rūkalų srauto arterijai, kontrabandininkai sukruto ieškoti naujų kelių ir būdų nelegaliems kroviniams gabenti.

Vertinant bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo rezultatus apie nelegalių cigarečių rinkos Lietuvoje dydį (26,7 proc.), derėtų atkreipti dėmesį į tai, ši rinka pastaraisiais metais auga daugelyje Europos šalių – pvz., Prancūzijoje ir Airijoje (atitinkamai 38 ir 31 proc.).

Taip pat reikėtų įvertinti ekonominių migrantų įtakos nelegalių rūkalų vartojimui faktorių – didelė atvykėlių dalis vartoja cigaretes, kurios paženklintos ne LR akciziniais ženklais.

Iš viso šiemet MKT pareigūnams ikiteisminių tyrimų metu įkliuvo 6,1 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė – 27,5 mln. eurų. Pernai (2024 m.) per visus metus Lietuvos muitinėje sulaikyta 4, 56 mln. pakelių rūkalų. Tarp kontrabandinių cigarečių, kaip ir anksčiau, dominuoja baltarusiškos (62 procentai).

Vertindami šiuo metu susiklosčiusią situaciją, MKT analitikai prognozuoja, kad toliau stiprės kontrabandos gabenimo naujais keliais ir būdais tendencijos. Gali dar labiau padidėti nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos, oro ir jūrų transportu iš JAE, o Lietuvoje gali būti įkurti nauji šešėliniai tabako fabrikai.

Tikėtini suaktyvėję mėginimai gabenti cigaretes geležinkelio transportu, bet Lietuvos muitinė jau netrukus visuose geležinkelio postuose turės veikiančias rentgeno kontrolės sistemas.

Taip pat gali padažnėti bandymai įvežti kontrabandą iš Rusijos Kaliningrado srities, iš kurios fiksuoti kontrabandos įvežimo atvejai šiemet nukrito iki 0,3 proc. (pernai sudarė 7 proc.).

Gali atsirasti nauja nelegalių rūkalų įvežimo kryptis – iš Lenkijos.

Smulkieji kontrabandininkai (gabenę cigaretes lengvaisiais automobiliais), gali aktyviau persiorientuoti į kitus rūkalų gabenimo būdus (dronai, balionai) ar kelius (per Lenkiją).

Dideli kontrabandos sulaikymai 2025 m.:

2025-02-05 Šalčininkų kelio poste iš Baltarusijos atvyko krovininis vilkikas, registruotas Moldavijoje, kuriame buvo gabenami plieniniai radiatoriai. Patikrinus stacionaria rentgeno kontrolės sistema ir atlikus detalų muitinį tikrinimą, kartoninėse dėžėse rasta 767 900 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, „Minsk Super Slim“, „NZ Gold“, „NZ Black“. „Queen Menthol“, „Dove“. Sulaikytų cigarečių vertė – 3,4 mln. eurų.

2025-02-13 Vievyje buvo sustabdyti du vilkikai su nelegalių cigarečių kroviniu. Vilkikuose slėpta 2 520 dėžių (1, 26 mln. pakelių) cigarečių „NZ Gold“, „Queen Menthol“ ir „Queen Superslim“. Preliminari bendra rūkalų vertė (su mokesčiais) – 5,6 mln. eurų. Įtariama, kad sulaikyti rūkalai galėjo būti įvežti iš Latvijos.

2025-03-01 automagistralėje A1, Kauno raj. buvo sustabdytas krovininis vilkikas. Kilus įtarimų dėl prekių ir maršruto, vilkikas buvo nukreiptas į Kybartus, kur muitininkai jį patikrino rentgeno kontrolės sistema. Po popierinių rankšluosčių kroviniu rasta nelegalių tabako gaminių siunta – vilkiko puspriekabė buvo pilna dėžių su cigaretėmis „Omega Midnight“, „Omega MoonLight“ ir „Omega Premiere Black“. Iš viso rasta 1001 dėžė (daugiau nei 500 tūkst. pakelių) tabako gaminių, kurių vertė apie 2,3 mln. eurų.

Muitinės kriminalinės tarnybos inf. ir nuotr. 

Neretai keliautojai skundžiasi šiukšlėmis aikštelėse, neveikiančiais tualetais ar kitomis panašiomis problemomis. Tam, kad šios problemos būtų sprendžiamos kuo greičiau, būtinas skubus informacijos perdavimas. Tikimasi, kad QR kodai leis gauti informaciją realiu laiku ir operatyviai spręsti iškilusias problemas.

„Kiekviena kelionė turi būti maloni nuo pradžios iki pabaigos. Sustoję atsikvėpti aikštelėse žmonės neturėtų rasti šiukšlių ir netvarkingos aplinkos. QR kodų sistema – ne tik žingsnis į išmanesnę kelių priežiūrą, kai technologijos leidžia matyti problemas realiu laiku ir iš karto imtis veiksmų, bet ir puikus būdas skatinti atsakingesnį elgesį kelyje. Ateityje inovatyvių sprendimų susisiekimo sektoriuje tik daugės“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Tai – pirmoji tokio tipo iniciatyva Lietuvoje, padedanti užtikrinti geresnę kelių infrastruktūrą, patogumą ir saugumą. Eismo dalyviams siekiame suteikti daugiau patogių galimybių pranešti apie problemas poilsio aikštelėse. Tikimės, kad šis sprendimas palengvins kelių būklės priežiūros užtikrinimą ir padės mums dar operatyviau reaguoti į susidarančias problemas“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Pirmieji QR kodai jau įrengti magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 64-ajame kilometre, Marijampolės savivaldybėje bei kitose vietose. Šiuo projektu „Via Lietuva“ siekia padidinti skaitmeninių technologijų naudojimą kelių infrastruktūros priežiūros srityje ir supaprastinti vairuotojų galimybes pranešti apie problemas.

Išmaniuoju įrenginiu (telefonu, planšetiniu kompiuteriu ir pan.) nuskaitęs QR kodą, kelio naudotojas atsidurs pranešimo lange, kuriame užpildys reikiamus laukus: galės pridėti nuotraukas, kad būtų lengviau identifikuoti problemą, įrašyti savo el. paštą, į kurį bus atsiųstas pranešimas apie incidento registravimą, bei pateikti trumpą incidento aprašymą.

Po pranešimo išsiuntimo vietos koordinatės automatiškai nustatomos pagal QR kodą. Tokiu būdu bendrovė „Kelių priežiūra“, kuri pagal sutartį su „Via Lietuva“ yra atsakinga už kokybišką valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, žinos tikslią įvykio vietą ir galės greitai imtis veiksmų.

QR kodų diegimas prasidėjo nuo pagrindinių ir dažniausiai lankomų poilsio aikštelių, tačiau ateityje sistema bus plečiama ir į kitus kelius, priklausomai nuo pirmųjų rezultatų.

Šią naujovę vairuotojai ras keturiose aikštelėse: automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 38,2 km, 59,9 km ir 219,49 km bei magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 63,8 km. Visos lentelės minėtose aikštelėse bus baigtos įrengti per šią savaitę. Projekto eiga bus nuolat vertinama, o sėkmingai įgyvendinus pirmąjį etapą, sistema bus plėtojama ir toliau.

„Via Lietuva“ kviečia keliautojus aktyviai naudotis šiuo patogiu įrankiu ir padėti kurti geresnį kelių tinklą Lietuvoje.

Kaip socialinis verslas gali tapti realiu pokyčių įrankiu Lietuvos regionuose? Apie tai diskutuoti kviečia Regioninis socialinio verslumo forumas „Poveikis, kuris keičia“, vyksiantis lapkričio 20 d. Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijoje, Rokiškio rajone. Renginyje dalyvaus ekspertai iš Lietuvos ir Latvijos, politikos formuotojai bei vietos lyderiai – bus ieškoma atsakymų, kaip telkti savivaldą, verslą ir nevyriausybinį sektorių spręsti vietos bendruomenėms svarbius socialinius iššūkius.

„Socialinio verslo ir inovacijų forumą jau keletą metų organizavome Vilniuje, tačiau matome, kad vis daugiau realių pokyčių vyksta regionuose. Čia gimsta socialines problemas sprendžiančios idėjos, atsiranda lyderiai, kurie ne laukia sprendimų iš viršaus, o patys imasi veikti – steigia socialinius verslus, telkia bendruomenes, ieško partnerystės su savivalda. Todėl siekiame, kad kurtųsi vis daugiau iniciatyvų – ten, kur gimsta realūs pokyčiai, arčiausiai bendruomenių. Jų stiprybė – gebėjimas įžvelgti socialines problemas ir noras jas spręsti. Norime palaikyti vietos lyderius, suteikti jiems žinių, įrankių ir tinklaveikos galimybių, kad jų idėjos galėtų augti ir kurti tvarų pokytį, stiprindamos socialinio verslumo ekosistemą regionuose“, – sako Eglė Jokužytė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė.

Renginį pradės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Latvijos socialinės apsaugos ministerijos, Žiemgalos planavimo regiono ir Lietuvos socialinio verslo asociacijos atstovai. Forumo dalyvius pasveikins Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, kuris pabrėžia, kad tokios iniciatyvos yra itin reikšmingos regionų vystymuisi: „Bendradarbiavimas tarp vietos institucijų ir socialinio verslo skatina socialinių inovacijų plėtrą, veiksmingas ir kūrybingas iniciatyvas. Savivaldybė toliau aktyviai tęs šį bendradarbiavimą, nes siekiama, kad socialinio verslumo sistema rajone plėstųsi ir stiprėtų.“

Rytinėje forumo dalyje bus gilinamasi į socialinio verslo politikos ir strategijų plėtrą nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu. Bus pristatyti viešojo finansavimo bei partnerystės modeliai, kurie gali paskatinti socialinės ekonomikos augimą, taip pat socialinio verslumo ekosistemos svarba savivaldybėms. Penkias konkrečias rekomendacijas, kaip stiprinti socialinio verslo plėtrą regione, pateiks RE:IMPACT projekto atstovės iš Latvijos. Taip pat bus pristatytos Lietuvos ir Latvijos ekspertų įžvalgos apie vietos veiksmų planų kūrimą ir įgyvendinimą – praktinis žvilgsnis į tai, kaip realiai galima įtvirtinti pokyčius savivaldos ir bendruomenių lygmenyje.

Popietinėje sesijoje „Vietos didvyriai: kaip socialinis verslas keičia bendruomenes“ bus kalbama apie tai, kaip socialiniai verslai padeda spręsti vietos problemas, kuria darbo vietas ir stiprina bendruomeninę tapatybę. Savo įžvalgomis ir patirtimi dalinsis Lietuvos ir Latvijos socialinio verslo organizacijos, tarp jų – „Gėris rankose“, „Išdrįsk keisti“, „4 vēji“ bei „Mājas TUVU“.  Renginį užbaigs panelinė diskusija „Nuo vizijos iki realybės: socialinių verslų ateitis“, kurioje dalyvaus abiejų šalių ministerijų, savivaldybių bei regionų atstovai. Bus ieškoma atsakymų, kokių sprendimų reikia, kad socialinis verslas įsitvirtintų kaip ilgalaikis regioninės plėtros įrankis.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti forume – tai puiki proga užmegzti naujas partnerystes, pasidalinti patirtimis ir kartu kurti socialiai atsakingus regionus. 

Šie žodžiai taikliai apibūdina visą šalies kartografijos kelią, kuris prasidėjo 1990 m., kai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurta Lietuvos Respublikos geodezijos tarnyba. Jos svarbiausia misija buvo perimti iš sovietinių institucijų geodezinius ir kartografinius archyvus, sukurti nacionalinį geodezinių duomenų fondą ir organizuoti valstybinius kartografinius darbus. Iš Lietuvą paliekančių sovietinių karinių dalinių buvo perimtas šalį dengiančių įvairių mastelių topografinių žemėlapių fondas, kuris vėliau buvo padalytas tarp Baltijos valstybių.

Tarnybos struktūra ir pavadinimas keitėsi net kelis kartus, tačiau nuo 2001 m. liepos 1 d. šios funkcijos buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Jau beveik 25 metus NŽT yra pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos geodeziją ir kartografiją.

Svarbus lūžis įvyko 1996–1997 m., kai buvo sudarytas pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje išleistas žemėlapis – Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapis masteliu 1:50 000. Jis buvo parengtas panaudojant SPOT palydovo vaizdus, gautus Švedijos Vyriausybės paramos dėka. Šis žemėlapis tapo istoriniu, nes tai buvo pirmasis skaitmeninis vidutinio mastelio žemėlapis mūsų šalyje.

Vėliau, nuo 1998 m., pradėti kurti pirmieji duomenų rinkiniai, tuo metu vadinti duomenų bazėmis. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, 2016 m. pirmą kartą automatizuotai, naudojant generalizacijos ir vizualizacijos modelius, buvo parengtas visos Lietuvos teritorijos skaitmeninis topografinis žemėlapis TOP50LKS masteliu 1:50 000.

Bėgant laikui, popieriniai žemėlapiai traukėsi į istoriją. Šiandien Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt galima rasti daugiau nei 12 500 skaitmeninių topografinių žemėlapių. Visi jie yra nemokami, o kiekvienas vartotojas gali pats susikomponuoti norimo turinio žemėlapį ir, jei reikia, jį atsispausdinti.

Šį kelią nuo pirmųjų duomenų rinkinių iki modernios platformos pristato vaizdo įrašas apie Geoportal.lt kūrimo istoriją.

Apie Nacionalinę žemės tarnybą

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – tai institucija, atsakinga už Lietuvos teritorijos žemėtvarką, žemės administravimą, geodezijos ir kartografijos darbus bei organizuoja valstybinių erdvinių duomenų tvarkymą. Tarnyba taip pat įgyvendina Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2024–2026 m. programą  bei vykdo Geodezijos ir kartografijos įstatyme nustatytas funkcijas: Lietuvos teritorijos aerofotografavimą, ortofotografinių žemėlapių rengimą, georeferencinių duomenų rinkinių atnaujinimą, nuotolinį lazerinį skenavimą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, pertvarkant erdvinius duomenis pagal europinius standartus.

Nors šiandien tai gali skambėti kaip visiškas absurdas, kiekvienas žinome savo Zodiako ženklą ir be didelių pastangų galime rasti jam skirtą horoskopą didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose.  

Tad panagrinėkime, kokia yra šio seniausio žmonijos pseudomokslo istorija.  

Astrologijos ištakos 

Astrologijos ištakos siekia III tūkstantmetį pr. Kr. – Senovės Mesopotamiją, kur babiloniečiai stebėjo dangaus kūnus, siekdami prognozuoti stichijas, derliaus gausą ir, žinoma, valstybės likimą. Iš pradžių astrologija buvo skirta ne pavieniams asmenims, o valdovams ir svarbiems valstybės įvykiams prognozuoti.  

Nors apie 700 m. pr. Kr. jau buvo fiksuojamas planetų judėjimas, individualūs horoskopai atsirado gerokai vėliau. Helenistiniu laikotarpiu (apie II a. pr. Kr.) graikai sujungė Babilono ir Egipto žinias į vieningą horoskopinės astrologijos sistemą – būtent tuomet susiformavo Zodiako ženklai. II a. po Kr. Klaudijus Ptolemėjus parašė „Tetrabiblos“ – veikalą, tapusį vakarietiškos astrologijos teoriniu pagrindu. 

Iki V a. astrologija buvo giliai įsišaknijusi tiek mokslo, tiek kultūros srityse – ypač literatūroje ir mene. Kurį laiką ji net buvo dėstoma universitetuose.  

Galiausiai Renesanso laikotarpiu, po Galilėjaus ir Dekarto darbų, aprašiusių dangaus kūnų judėjimą, astrologija buvo išstumta iš mokslo pasaulio. 1666 m. Prancūzijos mokslų akademija uždraudė šalies mokslininkams praktikuoti astrologiją ir oficialiai ją paskelbė pseudomokslu. 

Maždaug nuo 1870 m. astrologija vėl imta laikyti „senovės išmintimi“ ir iš esmės prasidėjo jos atgimimas. Įdomu tai, kad tuo laikotarpiu išpopuliarėjo ir kitos pseudomokslinės idėjos – plokščios Žemės teorija, homeopatija bei iridologija. Tikrai įdomūs laikai. 

XX amžius – horoskopai su 12 ženklų 

Šiandien žodžiu „horoskopas“ dažniausiai vadiname trumpą astrologinę prognozę pagal gimimo datą (dažniausiai – Zodiako ženklą), skelbiamą laikraščiuose, žurnaluose ar internete. Tokie kasdieniai, savaitiniai ar mėnesio horoskopai yra palyginti naujas reiškinys astrologijos istorijoje.  

Tradiciškai horoskopu buvo laikomas asmens gimimo diagramos sudarymas ir analizė (šis žodis graikiškai reiškia „žvelgti į valandą“, t. y. į gimimo momentą). Tačiau masinei auditorijai skirti horoskopai atsirado tik XX a. antrojoje pusėje ir tokį jų formatą sukūrė ne „senovės išmintis“, o vienas konkretus žmogus. 

1930 m. rugpjūtį gimė karaliaus Jurgio VI duktė princesė Margarita, todėl laikraščio „Sunday Express“ redaktorius sumanė šia proga išspausdinti astrologinę prognozę. Ją sudarė astrologas R. H. Naylor. 1930 m. rugpjūčio 24 d. pasirodė straipsnis „Ką žvaigždės žada naujajai princesei“, kuriame buvo pateiktos prognozės jos gyvenimui. Tekstas sulaukė milžiniško skaitytojų susidomėjimo, todėl tais pačiais metais rudenį spaudoje pasirodė pirmoji reguliari horoskopų skiltis.  

Po kelių metų, apie 1935–1937 m., siekdamas padaryti prognozes kuo aktualesnes platesniam skaitytojų ratui, R. H. Naylor sukūrė formatą, kurį atpažįstame iki šiol – dvylika horoskopų pagal Zodiako ženklus. Jis padalijo skaitytojus į dvylika gimimo datų intervalų (Avinas, Jautis, Dvyniai ir t. t.) ir kiekvienam „žvaigždžių ženklui“ kas savaitę pradėjo rengti atskirą pranašystę. 

Iki šių dienų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, horoskopai laikraščiuose, žurnaluose ir naujienų portaluose naudojami siekiant padidinti skaitomumą.  

Pasislinkę per visą ženklą į priekį 

Kalbant apie asmenis, išskiriami du horoskopų tipai: asmeninis, sudaromas pagal gimimo datą, laiką ir vietą, ir horoskopas pagal Zodiako ženklą, grindžiamas Saulės padėtimi gimimo laikotarpiu. Iš esmės abiem atvejais vertinama, kokioje padėtyje tam tikru momentu buvo dangaus kūnai – vieni kitų ir Žemės atžvilgiu. Skirtingai nei mokslas, kuris remiasi stebėjimais, eksperimentais, hipotezių tikrinimu ir pakartojamais rezultatais, astrologija grindžiama simbolinėmis prielaidomis, kilusiomis iš senovinių pasaulėvaizdžių.  

Teiginiai apie dangaus kūnų įtaką yra išgalvoti – pavyzdžiui, planeta Venera siejama su meile ir grožiu, o Saturnas – su disciplina. Mėnulio padėtis, esą, daro įtaką tam, kaip žmogus reaguoja į stresą ar pokyčius. Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad astrologinės prognozės sutampa su realiais asmenybės bruožais ar įvykiais ne dažniau, nei tai būtų galima paaiškinti atsitiktinumu. Be to, astrologijos postulatai prieštarauja pagrindiniams fizikos, astronomijos ir psichologijos principams – nėra jokio žinomo būdo, kaip tolimos žvaigždės ar planetos galėtų paveikti žmogaus elgesį ar likimą. 

Svarbu paminėti, kad šiandien Zodiako ženklai yra pasislinkę beveik per visą ženklą į priekį, palyginti su senaisiais jų apibrėžimais. Pavyzdžiui, laikotarpiu, kuris astrologijoje laikomas Šaulio ženklu, Saulė iš tiesų yra Skorpiono žvaigždyne. Tai nutiko dėl besikeičiančios Saulės sistemos padėties mūsų galaktikoje. Įdomu, ar „senovės išmintis“ numatė tokius pokyčius. 

Tačiau kartais mums gali pasirodyti, kad horoskopas ar kitokia pranašystė yra teisinga. Barnumo efektas – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės linkę laikyti labai abstrakčius apibūdinimus tiksliu savo asmenybės atspindžiu. Tokie teiginiai dažnai atrodo individualūs, nors iš tiesų tinka beveik visiems. Pavyzdžiui, teiginys „kartais jautiesi nesaugiai, bet stengiesi tai paslėpti nuo kitų“ apibūdina beveik visus žmones. Šį efektą pirmasis sistemingai aprašė psichologas Bertramas R. Foreris 1948 m., kai visiems savo studentams pateikė tą patį horoskopinį asmenybės aprašymą ir paprašė įvertinti jo tikslumą. 

Kadangi horoskopuose pateikiami teiginiai yra apibendrinančios frazės, neturinčios nieko bendra su objektyvia realybe, generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti horoskopai skamba taip pat įtikinimai ir yra tiek pat pagrįsti, kaip ir tie, kuriuos kuria įvairių išgalvotų profesijų atstovai – astrologai, chiromantai ar astropsichologai. Dar blogiau, jei jiems kas nors už tai sumoka – juk „ChatGPT“ nemokamas. 

Nors astrologijos idėja yra tiek pat pagrįsta, kaip ir pasvarstymai apie plokščią Žemę, laikas parodė, jog tai puiki pramoga, tikėtina, dar ilgai neišnyksianti iš mūsų visuomenės.  

Patarimas, kaip skaityti horoskopus: jei horoskopas optimistiškas – vadinasi, astrologija yra tiksliausias mokslas žmonijos istorijoje ir pranašystė – absoliuti tiesa, o jei horoskopas pesimistiškas – tuomet tai plokščiažemininkų užsiėmimas. 

Dr. Benas Gabrielis Urbonavičius, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docentas 

Vykdant socialinių tinklų stebėseną, aplinkosaugininkai „Facebook“ platformoje aptiko skelbimą, kuriame asmuo siūlė pirkti saugomo gyvūno dalį – pjūklažuvės rostrumą. Pjūklažuvės yra įtrauktos į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą. 

Pareigūnai, vykdydami kontrolinį pirkimą Vilniuje, susitiko su pardavėju ir nustatė, kad asmuo pažeidė prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus, neturėdamas saugomų rūšių dalių teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Asmeniui gresia bauda nuo 500 iki 3 800 eurų. Pjūklažuvės rostrumas buvo paimtas. 

Norint prekiauti laukiniais gyvūnais, būtina turėti jų teisėtą įsigijimą ir kilmę pagrindžiančius dokumentus ir Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais (jei jis reikalingas pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus). 

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad nusprendus pirkti ar įsigyti gyvūną, svarbu pasitikrinti, ar gyvūnas saugomas pagal CITES konvenciją ir Reglamentą (EB) Nr. 338/97. Tai galima padaryti interneto svetainėje www.speciesplus.net. Be to, būtina įsitikinti, kad pardavėjas turi teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančius dokumentus. 

„Prekyba laukiniais gyvūnais, ypač saugomomis rūšimis, turi vykti teisėtai ir atsakingai. Kilus klausimams dėl prekybos laukiniais gyvūnais, informacijos galima rasti mūsų parengtose atmintinėse arba pasikonsultuoti su Aplinkos apsaugos departamento konsultantais tel. +370 700 02022”, – teigia Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Jonas Jarmalavičius. 

Susidūrus su nelegalia prekyba gyventojai turėtų informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir skambinti telefonu 112, o nuotraukas ar vaizdo įrašą atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.  

AAD inf.

„Dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių programa padeda jaunimui suprasti, kad technologijas galima ne tik vartoti, bet ir kurti. Mūsų tikslas – suteikti moksleiviams galimybę pamatyti, kaip moksliniai tyrimai ir technologijos gali būti taikomi realiame gyvenime – visa tai leidžia kurti didesnės pridėtinės vertės produktus bei paslaugas. Tokios iniciatyvos ugdo kūrybiškumą, skatina domėtis inovacijomis ir padeda jaunimui pasirengti sėkmingai integracijai į ateities darbo rinką“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas.

Nuo vartotojų iki kūrėjų

Programos atsiradimą lėmė poreikis ugdyti jaunąją kartą kaip ateities kūrėjus, gebančius atsakingai naudoti ir plėtoti technologijas. STRATA duomenimis, Lietuvoje vis dar trūksta skaitmeninių įgūdžių, reikalingų skaitmeniniame amžiuje, o šalies informacinio raštingumo lygis yra žemiau ES vidurkio.

Atsižvelgdamos į šiuos iššūkius, Inovacijų agentūra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia, kad dirbtinio intelekto raštingumas taptų švietimo dalimi, o moksleiviai kuo anksčiau įgytų kūrybiško mąstymo, komandinio darbo ir problemų sprendimo įgūdžių ir patirties.

„Dirbtinis intelektas keičia daugelį mūsų gyvenimo aspektų: nuo verslo iki švietimo ar kūrybos. Todėl svarbu, kad jaunoji karta ne tik suprastų šias technologijas, bet ir išmoktų jas atsakingai bei kūrybiškai taikyti. DI MMB programa padeda moksleiviams suprasti, jog jie patys gali tapti inovacijų kūrėjais“, – sako Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

Programoje dalyvauja 16 Lietuvos gimnazijų iš skirtingų šalies regionų: nuo Mažeikių iki Vilniaus. Mokiniai, padedami mentorių ir mokytojų, kūrė ir testavo DI sprendimų prototipus, mokėsi atpažinti verslo galimybes, suprasti technologijų taikymo principus ir pristatyti savo idėjas.

„Norime, kad mokiniai patirtų kaip iš idėjos gimsta sprendimas. DI MMB – tai praktinis kelias, padedantis suprasti, kaip technologijos, kūrybiškumas ir verslumas susilieja į vieną procesą. Tokia patirtis kuria pasitikėjimą savimi ir ugdo ateities įgūdžius“, – pabrėžia I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Pirmasis etapas – „Challenge AI“ stovykla

DI MMB startą pažymėjo „Challenge AI“ stovykla, spalio 29–30 d. subūrusi 40 komandų iš 16 šalies mokyklų. Jos metu mokiniai gilino žinias apie DI technologijas ir jų taikymą, mokėsi kurti prototipus, pristatyti idėjas. Praktiniuose užsiėmimuose dalyvavo mentoriai iš įmonių „basedspace“, „Hostinger“, „Omnisend“, „Turing College“ ir kt.

 „Ši stovykla puikiai parodė, kiek daug vertės mokymuisi suteikia praktika. Mokiniai mokėsi ne iš vadovėlių, o eksperimentuodami, klysdami ir atrasdami. Tokios patirtys įkvepia juos pasitikėti savo idėjomis“, – teigia „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.  

Stovyklos metu mokiniai kūrė savo pirmuosius dirbtinio intelekto sprendimus – nuo mokymuisi ir kasdieniams iššūkiams padedančių įrankių iki kūrybiškų asistentų.

Komisija išrinko tris geriausius projektus: I vietą gavo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos komandos DI prototipas Time to Talk, padedantis bendrauti autizmo spektro ar bendravimo sunkumų turintiems asmenims. II vieta skirta Kauno Maironio gimnazijos komandai „FAKT.AI“, kuriančiai informacijos patikimumą tikrinantį įrankį. III vietos laimėtojai Kauno Maironio gimnazijos „Bus’y“, realiu laiku viešojo transporto užimtumą stebintis sprendimas.

Kituose programos etapuose bus stiprinamas bendradarbiavimas su mokytojais ir jų komandomis. Programą vainikuos mokytojų stažuotė Danijoje, kur jie lankysis mokyklose ir technologijų įmonėse, susipažins su švietimo ir technologijų integravimo, inovacijų skatinimo bei praktiniais dirbtinio intelekto taikymo pavyzdžiais.

Inovacijų agentūros inf.

„Nuoseklus Lietuvos kilimas pasauliniame konkurencingumo reitinge – tai aiškus įrodymas, kad tampame regiono lydere inovacijų ir technologijų srityje. Mūsų verslas ne tik geba prisitaikyti, bet ir kuria sprendimus, kurie formuoja ateities ekonomiką. Tuo pačiu – kad turime tvirtą pagrindą augti toliau: drąsiai diegti inovacijas, pritraukti investicijas ir stiprinti savo pozicijas tarp pažangiausių pasaulio šalių“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

IMD indeksas šalis vertina pagal tris pagrindines kategorijas ir devynias subkategorijas. Lietuva gerino rezultatus aštuoniose iš devynių subkategorijų – nežymus smukimas fiksuotas IT integracijos subkategorijoje, kur Lietuva išliko aukštoje 21 vietoje (pernai – 19).

„Augimas beveik visose vertinimo srityse yra aiškus ženklas, kad turime tvirtus pagrindus tiek technologijų plėtrai, tiek verslo transformacijai, o mūsų skaitmeninė ekonomika yra subrendusi. Matome vis daugiau įmonių, kurios savo veikloje drąsiai taiko DI, automatizaciją ar pažangius duomenų sprendimus“, – sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.

Regiono kontekste Lietuva taip pat išsiskiria aiškia lyderyste. Estija šiemet iš 24 smuktelėjo į 26 vietą, o Latvija iš 38 pakilo į 31. Tuo metu Lenkijos rezultatai prastesni – ji iš 39 nusileido į 45 vietą.

„Tai stiprina Lietuvos pozicijas kaip regioninio skaitmeninio konkurencingumo centro ir siunčia investuotojams aiškų signalą apie šalies ekonomikos brandą“, – tvirtina K. Tamoševičienė.

Didžiausias šuolis – technologijų kategorijoje

Didžiausią pažangą Lietuva pasiekė technologijų kategorijoje, kur iš 28 vietos pakilo į 21-ąją. Verslo lyderių vertinimu, mūsų šalis gali pasigirti palankia technologijų reguliacine aplinka, išplėtota verslo steigimo ir dokumentų tvarkymo skaitmenizacija, patikima intelektinės nuosavybės apsauga.

Tuo pat metu indeksas atskleidžia ir vieną ryškiausių iššūkių – imigracinės politikos nepalankumą verslui. Pagal šį rodiklį Lietuva rikiuojasi 54 vietoje tarp 69 šalių, o ekspertai tai įvardija kaip vieną pagrindinių veiksnių, ribojančių šalies konkurencingumą.

Kaip ir pernai, geriausiai Lietuva įvertinta pasirengimo ateičiai (ang. future readiness) kategorijoje – iš 17 vietos pakilome į 13-ąją. Čia mūsų šalis išsiskiria pasauliniu mastu: pagal verslo gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir rizikuoti Lietuva užima 1 vietą pasaulyje.

„Mūsų verslo drąsa ir lankstumas – mūsų konkurencinis pranašumas. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės geba taikyti naujas technologijas ir kurti naujus modelius, kurie vėliau tampa sektino pavyzdžio kitoms šalims“, – sako Inovacijų agentūros ekspertė.

Pasaulinį IMD skaitmeninio konkurencingumo reitingą nuo 2017 metų skelbia Šveicarijoje įsikūręs Tarptautinis vadybos institutas (IMD). Pagrindinį dėmesį IMD skiria inovacijų ir konkurencingumo studijoms, o vienas iš svarbių jų tikslų – padėti šalims ir įmonėms įvertinti savo gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių technologinių sąlygų. Kasmet IMD pateikia vertinimą ir įžvalgas apie šalių pažangą skaitmeninių inovacijų srityje, skatindamas gerąsias praktikas bei inovatyvius sprendimus.

Inovacijų agentūros inf.

„Beveik dešimtmetį Lietuvoje gyvuojančią užstato sistemą šiandien palaiko 9 iš 10 gyventojų. Šis pasitikėjimas mus skatina tobulėti ir užtikrinti taromatų tinklo veiklos kokybę. Įvertinę vartotojų patirtį, atrinkome pažangius technologijų sprendimus ir įrenginius, kurie geriausiai dera su prekybos vietų sąlygomis ir yra patogūs ne tik tarą grąžinantiems žmonėms, bet ir taromatus prižiūrintiems darbuotojams“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas ir pažymi, kad taromatų modernizacija yra ilgalaikis projektas, įgyvendinamas etapais.  

USAD duomenimis, per pirmąjį etapą bus atnaujinta kiek daugiau negu 300 taromatų įranga. Maždaug pusė šio tikslo jau yra pasiekta – nauja „Tomra“ gamintojos įranga veikia 140 taromatų visoje Lietuvoje.  

Greitesni ir patogesni 

G. Varnas pastebi, kad daugiausia naujovių šiame etape yra susiję su mažų ir vidutinių parduotuvių taros surinkimu. Dalis gyventojų jau pastebėjo, kad senesnio modelio UNO taromatus prie nedidelių parduotuvių pakeitė modernūs H11 įrenginiai. Jame – didesnis liečiamas ekranas, pakuočių priėmimas ir nuskaitymas vyksta greičiau, o talpa – dviem trečdaliais didesnė lyginant su prieš tai buvusių UNO.  

Vidutinėms parduotuvėms skirtas T70 pakuotes presuojantis taromatas atskleidžia „TOMRA Flow Technology“ technologijos privalumus. Tara atpažįstama akimirksniu ir be sukimosi. Dėl to pakuotės juda 50 proc. greičiau, lyginant su pirmtako T63 mechanizmu. Naują taromatą išbandę prekybininkai pastebi, jog aptarnavimo ir priežiūros darbus atlikti tapo paprasčiau.  

Taip pat Lietuvoje sėkmingai testuojami ir naujos kartos B7 taromatai, skirti vidutinio dydžio parduotuvėms. Šio modelio taromatas užima vos 1,3 kv. m. plotą, yra lengvai valdomas ir efektyviai prižiūrimas. Modernieji B7 taromatai yra įtraukti į USAD planus.  

Vienu ypu – daugiau negu 100 plastiko butelių ir skardinių 

Svarbia naujiena G. Varnas vadina ir sprendimą plėsti galingus R1 tipo taromatus, kurie vienu metu gali priimti ir apdoroti didelį kiekį PET plastiko ir metalinių pakuočių kiekį. Pirmasis šio tipo taromatas prieš porą metų buvo įrengtas Vilniuje, Žirmūnuose, ir sulaukė išties didelio dėmesio. O antrasis R1 taromatas 2025 metų sausį pradėjo veikti Šiauliuose.   

Per plačią angą į R1 taromatą vienu kartu galima sukrauti per 100 skardinių ir PET plastiko butelių. Greičiau negu per minutę įranga užstato pakuotes nuskenuoja ir suskaičiuoja, o tada atspausdina kvitą. Greta veikia ir įprastas „Tomra T9“ taromatas, į kurį gyventojai gali grąžinti stiklo butelius, o taip pat PET ir metalines pakuotes mažesniais kiekiais.  

Kartu su partneriais USAD planuoja dar šiemet Lietuvoje įrengti keturis R1 taromatus: po vieną Alytuje, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.   

„Mums svarbiausia yra užtikrinti gerą patirtį žmonėms, kurie grąžina tarą. Kartu siekiame, kad naujosios technologijos palengvintų darbą prekybininkams, kurie rūpinasi, kad taros surinkimas vyktų sklandžiai. Tad įgyvendindami projektą daug dėmesio skirsime sistemos naudotojams ir grįžtamajam ryšiui, kuris visada padeda tobulėti“, – apibendrina USAD vadovas G. Varnas. Iš viso Lietuvoje veikia apie 1300 taromatų tinklas. 

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:   

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2024 metus surinkta ir perdirbti perduota 708,58 mln. vienkartinių pakuočių. 

Pirmadienio rytą atvykus keltui iš Švedijos, VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos pareigūnai Pilies pasienio kontrolės punkte patikrinti sustabdė 35-erių Baltarusijos pilietį.

Automobilį „Mercedes-Benz Vito“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavęs vyras pateikė baltarusišką vairuotojo pažymėjimą. Atlikus dokumento patikrą, pareigūnai nustatė, kad jis, įtariama, – suklastotas (visiška klastotė).

Sulaikytasis turi leidimą gyventi Lietuvoje ir vienoje šalies įmonėje dirba vairuotoju. Būtent šiai įmonei priklausančiu mikroautobusu jis ir atvyko keltu iš Švedijos.

Dėl disponavimo suklastotu dokumentu ar jo panaudojimo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Baltarusijos pilietis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Paaiškėjo, kad vyras neturėjo teisės vairuoti autotransporto priemones. Šiemet gegužę jis įkliuvo vairuodamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tąkart policijos pareigūnai baltarusiui skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Automobilis laikinai saugomas Uosto pasienio užkardoje.

Šiemet pasieniečiai sulaikė 212 suklastotų, įtariama, dokumentų: pasienyje su Baltarusija – 96, su Latvija – 34, su Lenkija – 29, su Rusija – 9, oro uostuose – 24. Daugiausia, 86, buvo vairuotojo pažymėjimų, taip pat 26 transporto priemonės registracijos pažymėjimai.

Pernai VSAT pareigūnai nustatė 303 padirbtus dokumentus: pasienyje su Baltarusija – 139, su Lenkija – 58, su Latvija – 21, su Rusija – 18, oro uostuose – 44. Kaip ir šiemet, tarp klastočių dominavo vairuotojo (145) ir transporto priemonės registracijos (67) pažymėjimai.

VSAT inf. 

Vyriausybės kanceliarijos kuruojamoje programoje „Čiurlioniui 150“ menininkui buvo dedikuota ne tik gausybė renginių bei iniciatyvų, bet ir itin daug leidinių, tad pateikiame TOP 10 knygas ir rekomendacijas skaitytojams, kuriems šie skaitiniai atvertų vis kitą menininko kūrybos ir gyvenimo pusę. Nuo paslaptingų vaikystės istorijų iki muzikos, dailės ir laiškų, alsuojančių genialumo šviesa, skirtų mažiems ir dideliems, pažįstantiems ir analizuojantiems ar tik pradedantiems pažinti Čiurlionį. Jaukiais rudens vakarais kviečiame atrasti savo leidinį – tą, kuris įkvėps skaityti, klausytis, keliauti, tyrinėti ar leistis į kelionę po čiurlionišką minčių, garsų ir spalvų visatą.

Čiurlionis – mažiems ir dideliems

1. Mildos Pleitaitės ir Kazimiero Momkaus knyga „Kastukas sugrįžo“ – tai jaunajai auditorijai skirtas, tačiau ir kiekvienam iš mūsų tinkantis, nuotaikingas pasakojimas apie M. K. Čiurlionio vaikystę ir kūrybinį kelią, jo pasaulį, santykį su gamta ir menu. Skaitytojai sužinos, kaip šis išskirtinis menininkas, vaikystėje vadintas Kastuku, atrado savo talentą ir ką jam reiškė pirmieji žingsniai į meną, perskaitys, kokias gėles jis norėjo padovanoti mamai ar kas įkvėpė jį sukurti pirmąją simfoninę poemą „Miške“. Kaip ir pridera knygai apie Čiurlionį, istorijos apie menininko vaikystę ir kūrybinį kelią pasakojamos ne tik žodžiais, bet ir nuostabiais dailininkės Vaidos Kunigėlytės piešiniais.

2. Kitas šių dviejų autorių leidinys šiemet buvo pakartotinai išleistas lietuvių bendruomenių užsienyje prašymu – tai knyga „Šiandien karaliai mums pasakas seka“. Fantazijų ir simbolių kupini Čiurlionio paveikslai paskatino autorius sukurti laisvos vaizduotės įkvėptas poetines pasakas, kurios skaitytojams leidžia pažvelgti į dailininko kūrybą kitokiu kampu ir kviečia paklajoti po paslaptingą, neįtikėtinų spalvų bei nuostabių išgyvenimų sklidiną pasaulį. Pasaulį, kuriame vietos savo vaizduotei ras tiek vaikai, tiek suaugusieji. Beje, knygos pasaulį papildyti pasakiškais garsais skaitytojai galės nuskenavę QR kodą ir klausydamiesi 14 M. K. Čiurlionio darbų fortepijonui, kuriuos atlieka pianistas Rokas Zubovas.

3. Norintiems prasmingai praleisti laiką ne tik mokykloje, bet ir su šeima, puikiai tiks „M. K. Čiurlionio fenomenas. 10 pamokų rinkinių“. Tai kvietimas pažvelgti į ugdymą kaip į gyvą, kūrybišką tyrinėjimo procesą, mokantis ar kūrybingai leidžiant laiką pasitelkti Čiurlionį ne tik kaip dailininką ar kompozitorių, bet ir kaip mąstytoją ir tautinį simbolį, kurio kūryba tampa atspirties tašku kalbėtis apie įvairius realaus pasaulio reiškinius. Elektroniniame leidinyje pristatoma dešimt temų – savotiškų kelionių, pradedamų intriguojančiais klausimais: Kaip skamba tyla? Ką dangus pasakoja apie mus? Kaip laiškas gali tapti istorijos liudininku? Kaip sapnas tampa vizija? Kaip kūryba gali padėti kalbėti apie ekologiją ir tapatybę? Tokie klausimai ne tik kviečia ieškoti atsakymų, bet ir įtraukia į diskusijas, tyrimus ir kūrybines užduotis, kuriose skaitytojai tampa atradėjais.

Jei keliauti po Lietuvą, tai su Čiurlioniu

4. Šiemet pasirodė Reginos Stankevičienės,  Sigitos Rundytės bei  Aušros Sedlevičiūtės knyga „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“, kurioje sudėti kruopščiai išanalizuoti, patikslinti Čiurlionio biografijos faktai bei pirmąkart skelbiamos naujos jo kūrybinio palikimo bei asmeninio gyvenimo detalės. Knygoje išsamiai pristatomi visi Čiurlionių šeimos nariai, supažindinama su Čiurlionio seneliais ir kitais giminaičiais, šeimos tradicijomis, vertybėmis, šeimoje vyravusia kultūra ir auklėjimu. Leidinyje pristatomas tuometinis Druskininkų kurortas ir apylinkės, socialinė aplinka, kurioje gyveno menininkas ir jo kūrybą įkvėpę aspektai. Taip pat pasakojama apie istorinę sodybą (dabar M. K. Čiurlionio namai-muziejus) nuo jos įsigijimo iki šių dienų, pristatomi šeimai priklausę daiktai ir jų istorijos. Ši knyga – puiki proga iš naujo atrasti ne tik Čiurlionį, bet ir vieną gražiausių Lietuvos kurortų.

5. Dar plačiau po gimtąjį Čiurlionio kraštą pasižvalgyti kviečia menotyrininkės, žymiausios Druskininkų gidės Aušros Česnulevičienės knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“. Ši knyga-vadovas, gausiai iliustruota vaizdine ir niekur iki šiol neskelbta archyvine medžiaga, istoriniais kadrais bei paties M. K. Čiurlionio piešiniais, sukasi apie genialaus dailininko ir kompozitoriaus gyvenimą ir visos jo šeimos atmintį liudijančias vietas. Puslapiuose sudėliotas maršrutas keliautojui prasideda nuo Liškiavos, kur užgimė Adelės Radmanaitės ir Konstantino Čiurlionio šeima, veda į Varėną – Mikalojaus Konstantino gimtinę, toliau stabteli Ratnyčioje ir galiausiai atveda į Druskininkus, tapusius itin svarbia vieta menininko gyvenime ir kūryboje.

Jubiliejui dedikuotuose leidiniuose – galimybė pažinti Čiurlionio literatūrinį palikimą

6. Siekiantiems dar giliau pažinti, analizuoti Čiurlionio fenomeną verta atsiversti „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: korespondencija T. 2, 1907–1910“. Šis Radoslavo Okulicziaus-Kozaryno, Nijolės Adomavičienės ir Petro Kimbrio dvikalbis (lietuvių ir lenkų k.) leidinys yra antrasis „M. K. Čiurlionio korespondencijos“ tomas, kuriame rasite menininko 1907–1911 m. rašytus laiškus, skirtus artimiesiems ir bičiuliams, taip pat jų laiškus Čiurlioniui. Ši korespondencija atskleidžia menininko asmenybę, kūrybinius ieškojimus, kasdienybę ir santykius su aplinkiniais. Laiškus lydi išsamūs paaiškinimai ir komentarai, leidžiantys geriau suvokti ne tik Čiurlionio pasaulį, bet ir platesnį jo epochos kontekstą.

7. Čiurlionį ne tik kaip laiškų rašytoją, bet ir savitos literatūros kūrėją pažinti leidžia jau antrą kartą išleista Vytauto Landsbergio „M. K. Čiurlionis. Žodžio kūryba“. Knygoje skaitytojams atsiskleidžia „trečiasis Čiurlionis“ – rašytojas, kūręs lenkiškai ir savo kūrybos nespausdinęs. Šią kūrybą leidinio V. Landsbergis išvertė, atkūrė rekonstrukcijos, ypatingų redagavimų metodais, pasinaudodamas žinomais originalais, vertimais ir kitais šaltiniais, taip kviesdamas pažinti Čiurlionio literatūrinį palikimą.

Išskirtinis dėmesys – muzikinei kūrybai: leidiniai profesionalams

8. Muzikiniam Čiurlionio paveldui nusilenkia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos daugiatomio leidinio „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visi kūriniai“ pirmasis tomas – Simfoninė poema „Miške“. Šis daugiatomis leidinys – dalis pirmojo Lietuvoje vykdomo moksliniais tyrimais grįsto projekto, kurio tikslas – publikuoti visus kompozitoriaus muzikos kūrinius kuo artimesniu autentiškam pavidalui. Čia pateikiamuose Čiurlionio muzikos kūrinių tekstuose atsisakyta ankstesnių redaktorių įrašytų dinamikos, tempo nuorodų ir artikuliacijos ženklų. Tai atveria naujas galimybes išsamiems muzikologiniams šių kūrinių tyrimams. Rengiant pirmąjį tomą, buvo naudotasi pirminiais šaltiniais – Čiurlionio simfoninės poemos rankraščiu ir partičela. Simfoninės poemos „Miške“ natos yra redaguotos pagal kritinio leidimo (angl. critically edited score) reikalavimus, tad tai – tikra dovana muzikos profesionalams.

9. Dariaus Kučinsko sudarytame „Chronologiniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos kataloge“išsamiai ir visapusiškai sumuojamas Čiurlionio muziko palikimas. Jame suregistruoti ir detaliai aprašyti visi šiuo metu žinomi kompozitoriaus autografai, amžininkų nuorašai, netgi kartu su Čiurlionio kūriniais amžininkų perrašyti kitų autorių opusai. Čia pateikiami duomenys daugiau kaip apie šimtą anksčiau Čiurlionio kūrybos sąvaduose neminėtų kūrinių ar jų fragmentų. Katalogą sudaro trys skyriai: rankraščiai, kūriniai, kiti muzikos užrašai (studijų užduotys, už(si)rašytos liaudies dainos, persirašyti kitų autorių kūriniai). Taip pat yra sudarytas neišlikusių rankraščių (ir kūrinių) skyrius. Prieduose pateikiamos ankstesnės Čiurlionio muzikos kūrinių numeracijos (lyginamosios rodyklės), abėcėlinė pavadinimų ir pavardžių rodyklės. 

10. Reikšmingą Čiurlionio palikimą fortepijoninės muzikos pasauliui pabrėžia Vytauto Landsbergio „M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui. Visuma: II leidimas“. Naujai perleistame Čiurlionio fortepijoninių kūrinių rinkinyje pateikiami visi svarbiausi jo muzikiniai opusai, atskleidžiantys unikalų menininko stilių ir simbolistinę kūrybos dvasią. Šis leidimas pasižymi kruopščiai parengtu natų tekstu bei papildyta muzikologine informacija. Jis galėtų būti įdomus pianistams, muzikos studentams, pedagogams ir visiems, besidomintiems Lietuvos muzikinio paveldo klasicizmo ir modernizmo sandūra.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kuršėnų regioninio padalinio miškininkai dalinasi neraminančia informacija – šių metų spalio mėnesį Gruzdžių girininkijoje buvo surinkta daugiau nei 5 t išmestų padangų. Tai yra beveik dvigubai daugiau negu šioje girininkijoje buvo surinkta per visus 2024 m. Prasidėjus padangų keitimo sezonui VMU miškininkai akcentuoja, kad padangų išmetimas miške yra ne tik administracinis nusižengimas, bet ir itin didelė žala gamtai bei visuomenei.  

Įprastai daugiausiai padangų miške randama rudenį ir pavasarį, netoli miestų, kuomet jos yra keičiamos. 

Miškininkai skaičiuoja, kad kiekvienais metais vidutiniškai surenka nuo 150 iki 220 t padangų. Pavyzdžiui, 2023 m. buvo surinkta daugiau nei 212 t, praėjusiais metais – daugiau nei 192 t padangų. Šiemet nuo sausio iki rugsėjo miškuose jau yra surinkta 115 t padangų.  

Nors surenkamų nereikalingų padangų kiekiai mažėja, reali situacija išlieka neraminanti. Skaičiuojama, kad norint išvežti 100 t padangų, reikia 11-os sunkvežimių.  

„Mūsų miškininkai, kurių tiesioginė pareiga rūpintis miškais ir juos saugoti, privalo kiekvieną dieną rinkti atliekas, o didžioji dalis yra padangos. Šie vis dar rekordiniai surenkamų padangų skaičiai rodo, kad vairuotojai vis dar nėra sąmoningi bei nesusimąsto apie daromą žalą miškui. Juk miškas yra rekreacijos vieta, čia dažnai vaikštome, sportuojame, grožimės gamta“, – sako VMU gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras.  

Padangos sudarytos iš gumos, sintetinių ir kitų medžiagų, todėl jų irimo procesas trunka šimtus metų. Iš padangų išsiskiria sunkieji metalai, kurie nuodija dirvožemį ir gruntinius vandenis.  

Didesnis ir gaisrų faktorius – padangos dega ilgai bei skleidžia toksiškus dūmus. 

Galiausiai padangų išmetimas į gamtą yra estetinė ir socialinė problema. Padangos darko kraštovaizdį, mažina miškų rekreacinę vertę, tampa nelegalių sąvartynų vietomis. 

Šiuo metu vairuotojams yra sudarytos galimybės nemokamai atiduoti padangas, kuriomis bus tinkamai pasirūpinta. Jeigu keičiate padangas, montuojanti įmonė privalo nemokamai priimti senas ir nereikalingas padangas.  

Kita galimybė – perkant naujas padangas, senąsias privalo nemokamai priimti pardavėjas. Primename, kad remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, padangų platintojai neprivalo reikalauti papildomai susimokėti priimant vartotojo atiduodamas padangas.  

Dar vienas būdas pasirūpinti senomis padangomis – atiduoti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose per metus galima palikti iki penkių senų padangų. Prieš vežant padangas į surinkimo vietą, rekomenduojama pasitikrinti priėmimo taisykles konkrečioje aikštelėje.  

Jeigu radote miške išmestas padangas informuokite artimiausią VMU regioninį padalinį, kurio kontaktus rasite čia: https://vmu.lt/kontaktai/. Miškininkai gavę informaciją nedelsiant įvertins situaciją ir imsis priemonių atliekoms sutvarkyti. Padangų palikimas miške yra žala ne tik mums, bet ir ateities kartoms. 

Dukros iššūkis nuvedė į naują profesiją  

„Egzaminuotoja tapau visai netikėtai“, – šypsosi Jelena Samalionienė, „Regitroje“ dirbanti jau dvejus metus. Mintis apie tokią profesiją moteriai niekada net nebuvo šovusi į galvą – kol vieną dieną ją paskatino pačios dukra. „Mano 17-metė ruošėsi laikyti egzaminą. Tarp bendraamžių sklido mitas, kad iš pirmo karto išlaikyti neįmanoma. Dukra sako: „Mama, tau tikrai nepavyktų.“ Tai buvo kaip iššūkis – negalėjau nepriimti“, – juokiasi egzaminuotoja iš Šiaulių.  

Tuo metu „Regitra“ kaip tik skelbė atranką į egzaminuotojus. Reikėjo išlaikyti tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus. „Nusipirkau KET knygelę, pradėjau ruoštis. Visi vairuojame, bet kai kuriuos dalykus tikrai buvau primiršusi. Pasimokiusi išlaikiau iš pirmo karto, o tuomet padėjau dukrai. Kartu mokėmės, vairavome, o galiausiai ir ji išlaikė iš pirmo karto“, – pasakoja J. Samalionienė.  

Taip prasidėjo kelias, kuris netikėtai tapo nauja profesija. „Pamačiau, kad man gerai sekasi aiškinti, pastebėjau, jog turiu „egzaminuotojo geną“. Esu iš tų žmonių, kurie net sėdėdami keleivio vietoje nesnaudžia – visada analizuoju eismą, komentuoju, patariu, kur geriau sukti. Jei turi tokį požiūrį, širdyje jau esi egzaminuotojas, o viso kito galima išmokti“, – įsitikinusi ji.  

Pomėgis virtęs darbu  

Aidos istorija – kitokia, bet ne mažiau įkvepianti. Ji sako, kad automobiliai ją domino nuo pat vaikystės, todėl baigė automobilių techninio eksploatavimo studijas. Tačiau po studijų kurį laiką dirbo visai kitokį darbą.  

„Vieną dieną pamačiau, kad „Regitra“ ieško egzaminuotojų. Pagalvojau – kodėl ne? Visas mano gyvenimas vienaip ar kitaip buvo susijęs su automobiliais, tad čia pamačiau galimybę sujungti pomėgį su darbu“, – pasakoja Aida Matusevičiūtė, „Regitros“ egzaminuotoja iš Kauno.  

Atranka nebuvo lengva – reikėjo laikyti teorijos ir praktikos egzaminus, dalyvauti pokalbiuose, o vėliau kelis mėnesius stebėti egzaminus nuo galinės sėdynės.   

„Nebuvo sunku, bet reikėjo susikaupimo. Egzaminuotojas turi turėti gerą reakciją, mokėti išvengti avarinių situacijų, puikiai išmanyti kelių eismo taisykles. Galiausiai – mokėti paaiškinti vairuotojui, kodėl vienas ar kitas veiksmas buvo netinkamas veiksmas“, – sako moteris.  

Egzaminuotojo darbe – emocijos, kurios lieka ilgam  

Abi moterys pripažįsta – nors egzaminuotojo darbas atrodo rimtas, jame netrūksta emocijų. „Kai žmogus viską daro teisingai: važiuoja tvarkingai, laikosi taisyklių, o likus keliems metrams iki finišo sustoja įkalnėje ir variklis užgęsta – norisi padrąsinti. Dažnai raminu būsimus vairuotojus sudėtingose situacijose, kartais net susigraudinu. Ne tada, kai neišlaiko – dažniausiai jie patys žino, kur suklydo. Bet kai išlaiko, kai rankos dreba, kai žmogus verkia iš laimės – tada ir man ašaros iš džiaugsmo byra“, – prisipažįsta Jelena.  

Aida pritaria, kad kiekvienas egzaminas – vis kitoks. „Ateina labai skirtingi žmonės. Vieni drąsūs, kiti labai jaudinasi. Kai kurie po kelių bandymų vis tiek grįžta, nenuleidžia rankų. Tokie žmonės palieka didžiausią įspūdį. Tai darbas, kuris kasdien primena, kad už vairo sėdi ne robotas, o žmogus su savo emocijomis, svajonėmis ir baimėmis.“  

Darbas, kuris moko kantrybės ir pagarbos  

Abi egzaminuotojos sutaria – ši profesija reikalauja ne tik taisyklių išmanymo, bet ir didelės atsakomybės.

Egzaminuotojas turi būti susikaupęs, atidus, numatyti situacijas kelyje. Bet kartu ir mokėti palaikyti žmogų, parodyti, kad esame čia ne tam, kad baustume, o tam, kad padėtume tapti geru vairuotoju, jog kiekvienas iš mūsų išėję ar išvažiavę į gatvę jaustumėmės saugiai“, – sako A. Matusevičiūtė.  

Jelena priduria, kad „Regitros“ kolektyvas – didelis palaikymas. „Labai vertinu draugišką atmosferą, pagalbą. Niekas čia nežiūri į kitą kaip į konkurentą. Dalijamės patirtimi, patarimais. Tai darbas, į kurį einu su gera nuotaika.“  

Egzaminuotojos sutaria, kad vairavimo egzaminas žmogui – ne tik testas. „Kartais atrodo, kad mūsų darbas – tiesiog pasakyti „išlaikė“ arba „neišlaikė“. Bet iš tiesų mes matome daugiau: pastangas, emocijas, norą. Kiekvienas egzaminas – mažas gyvenimo išbandymas“, – sako moteris.  

„Svarbiausia – tikėti savimi. Nesvarbu, kiek metų vairuoji ar ką veiki gyvenime – jei nori mokytis, visko galima išmokti. Net tapti egzaminuotoja, nors anksčiau apie tai nebūtum nė pagalvojusi“, – šypsosi J. Samalionienė.

,,Regitra" inf. 

„Kelių infrastruktūra tampa vis išmanesnė: magistralėse turime modernias eismo valdymo technologijas, kurios leidžia greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų. Dabar žiemos švelnesnės, todėl jas galime išnaudoti koreguojant greičio apribojimus be jokių papildomų kaštų. Jei oro sąlygos geros, vairuotojai galės važiuoti greičiau ir sutrumpinti kelionės laiką tarp dviejų didžiausių šalies miestų. Tai pilotinis projektas, ir šią naujovę vairuotojai galės išbandyti jau nuo lapkričio 1 d.“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Leistinas greitis būtų dinaminis – jį reguliuos intelektinės transporto sistemos: kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai ir vaizdo kameros. Surinkti duomenys realiu laiku leist automatiškai nustatyti optimalų greitį pagal oro ir kelio būklę. Kintantis greičio ženklas bus atvaizduojamas keliuose esančiuose ekranuose.

Jeigu sąlygos būtų palankios – kelio danga būtų sausa, o oro temperatūra teigiama – būtų leidžiama važiuoti iki 130 km/val. Tačiau esant blogesnėms oro sąlygoms – jei snigtų, danga taptų slidi ar temperatūra kristų žemiau nulio – greitis būtų mažinamas iki 110 km/val. ar dar labiau. Lietuvos policija palaiko šią iniciatyvą, tačiau primena, kad saugumas kelyje pirmiausia priklauso nuo pačių vairuotojų elgesio, o ne tik nuo greičio apribojimų. 

,,Primename vairuotojams, kad siūlomas leidimas važiuoti iki 130 km/val. greičiu žiemos metu jokiu būdu nereiškia pareigos taip važiuoti. Kai net moderniai įrengtuose kai kuriuose magistralinių kelių ruožuose toks greitis būtų leidžiamas, svarbiausi yra vairuotojų atidumas ir atsakomybė. Visada raginame vairuotojus įvertinti realias eismo ir oro sąlygas, kelio dangos būklę bei matomumą – jei sąlygos prastos, greitį būtina sumažinti, net ir esant aukštesnei leistinai ribai. Be to, esant tam tikroms oro sąlygoms turi būti galimybė ženkliai sumažinti važiuojančiųjų greitį, o mes, policija, tokiose vietose vykdysime policijos kontrolės priemones", – sako Policijos departamento viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Tokia dinaminė greičio reguliavimo sistema sėkmingai taikoma Vokietijoje. „Via Lietuva“ bendradarbiaujant su Vokietijos ekspertais parengtos rekomendacijos, kokiomis sąlygomis ir pagal kokius kriterijus galima didinti ar mažinti leistiną greitį. Informacija iš kelių oro sąlygų stotelių bus atnaujinama kas 5–10 minučių – jei bent vienas parametras neatitiks reikalavimų, maksimalus greitis automatiškai bus sumažintas siekiant užtikrinti maksimalų eismo saugumą.

„Via Lietuva“ teigia, kad sistema visiškai paruošta diegimui – apmokyti specialistai ir sukurti algoritmai, leidžiantys greitai reaguoti į kintančias sąlygas. „Mes žengėme dar vieną žingsnį į išmanesnę kelių infrastruktūrą. Pirmą kartą Lietuvoje žiemos metu vairuotojai galės važiuoti greičiau, kai tai leidžia oro ir eismo sąlygos. Šiuolaikinės technologijos leis greitį pritaikyti prie realios situacijos: kai kelias sausas ir matomumas geras, bus galima važiuoti iki 130 km/val., o esant prastesnėms sąlygoms – saugiau ir lėčiau. Vis dėlto tikimės, kad vairuotojai visada rinksis saugų greitį. Raginame būti atidžius, neskubėti keliuose ir saugoti save bei kitus – atsakingas elgesys kelyje išlieka svarbiausias“, – teigia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.  

Šiuo metu galimybė taikyti tokį dinaminį greičio reguliavimą egzistuoja magistralėje A1 tarp Vilniaus ir Kauno bei A5 ruože nuo Garliavos iki Marijampolės. Ateityje planuojama dinaminį greičio reguliavimą diegti toliau – iki Klaipėdos bei iki Lenkijos sienos. Iki metų pabaigos „Via Lietuva“ parengs planą, kuriuose kelių ruožuose ir kiek tokių intelektinių transporto sistemų turėtų atsirasti.

Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 170 kelių oro sąlygų stotelių, kurios realiu laiku renka ir perduoda duomenis apie oro sąlygas ir kelio dangos būklę. Šių stotelių tinklas – svarbi eismo saugos ir kelių priežiūros sistemos dalis, leidžianti tiek kelių priežiūros specialistams, tiek vairuotojams tinkamai pasiruošti kelionėms ir sumažinti rizikas kelyje.

Šiuo metu magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda įrengti 49 KIŽ postai, A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai – 25, A17 Panevėžio aplinkkelyje – 24. KIŽ, veikiančiuose kaip vaizdo ekranai, atvaizduojami greičio ribojimų ir įspėjamieji kelio ženklai, kurių vairuotojai paisyti privalo. Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Be abejo, visais atvejais vairuotojai patys turi atsakingai vertinti eismo sąlygas bei pasirinkti saugų važiavimo greitį, kuris yra mažesnis už leistiną maksimalų važiavimo greitį arba lygus jam.

Susisiekimo ministerijos inf.

Rudasis lokys – retas, tačiau pavojingas svečias 

• Pastebėjus rudąjį lokį, svarbiausia išlaikyti saugų atstumą.
• Jokiu būdu negalima artėti, filmuoti, fotografuoti  gyvūno, jo persekioti ar mėginti jį nubaidyti.
• Jeigu lokys atsistoja ant užpakalinių kojų, tai dar nereiškia, kad jis ruošiasi pulti – taip gyvūnas bando geriau apžvelgti aplinką.
• Jei gyvūnas ima artėti, patariama išlikti ramiems, nepanikuoti, atsistoti tiesiai, pakelti rankas, o esant grupei – susiburti kartu, atrodant didesniems.
• Negalima šūkauti, mojuoti ar bėgti – tai gali sukelti lokiui stresą ar paskatinti puolimą.
• Apie pastebėtą rudąjį lokį būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

Laukiniai gyvūnai miestuose – įprastas reiškinys

Urbanizacija artina žmonių gyvenamąsias teritorijas prie laukinių gyvūnų buveinių, todėl stirnos, lapės, briedžiai ir kiti laukiniai gyvūnai miestų ribose tampa vis labiau įprastu reiškiniu. Tokie gyvūnai dažnai ieško maisto, tačiau jų šėrimas ar bandymas prisijaukinti kelia pavojų. Maitinami gyvūnai gali prarasti savisaugos instinktą, priprasti lankytis gyvenvietėse, kur jų tyko automobiliai, naminiai augintiniai ar kiti pavojai. 

Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos. 

Svarbu atsiminti, kad nei paukščių, nei laukinių gyvūnų šerti šiltuoju metų laiku nereikia. Tai paukščiams ir laukiniams gyvūnams gali pakenkti. 

Pastebėjus laukinį gyvūną savo kieme ar parke, svarbiausia jį stebėti iš tolo ir nesikišti. Jei gyvūnas atrodo sveikas ir aktyvus, jam pagalbos nereikia – jis pats ras kelią atgal į gamtą. 

Jeigu automobiliu kliudėte arba ant kelio pastebėjote jau partrenktą laukinį gyvūną – praneškite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112. 

Jei pastebite sužeistą gyvūną arba jis elgiasi nenatūraliai, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Gyvūnui padėti gali tik specialistai – gyventojų bandymas tai daryti patiems gali sukelti papildomą stresą ar net sužaloti gyvūną. 

Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis pastebėjus laukinį gyvūną.

Aplinkos apsaugos departamento inf. 

Gyventojus ar vairuotojus, mačiusius ar vaizdo registratoriais užfiksavusiais šį eismo įvykį, ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į į Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnus telefonu +370 700 63 474; 112 arba el. paštu ieva.mirinaviciene@policija.lt.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorai.

Kauno apskr. VPK inf.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip, naujai suformuotoje mažaaukščių namų teritorijoje esančių sklypų savininkai privalo prisidėti prie jiems reikalingos inžinerinės infrastruktūros (pvz., kelių, vandentiekio, nuotekų, apšvietimo ir pan.) įrengimo ir išlaikymo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ieškovė – gyvenamųjų namų statybos bendrija – prašė priteisti iš atsakovės, kuri nėra šios bendrijos narė, tačiau yra mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančių dviejų žemės sklypų savininkė, skolą už bendrojo naudojimo objektų įrengimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio netenkino. Teismai savo sprendimus motyvavo tuo, kad atsakovė nėra įgijusi ieškovės nurodytų inžinerinės infrastruktūros objektų nuosavybės teise (nėra jų bendraturtė) ir jais nesinaudoja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kitos paskirties žemės sklypuose esantys inžinerinės infrastruktūros objektai yra būtini siekiant sudaryti galimybę naudoti pagal paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, todėl tokie inžinerinės infrastruktūros objektai yra laikomi mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų priklausiniais. Tokie žemės sklypai su juose esančiais nekilnojamaisiais daiktais (be kita ko, inžinerinės infrastruktūros objektais) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų savininkams, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kaip turi būti nustatomos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų savininkų įgyjamos idealiosios dalys į naujai sukuriamus skirtingus inžinerinės infrastruktūros objektus.

Kasacinis teismas nurodė, kad teismai neišnagrinėjo iš esmės kilusio ginčo ir nenustatė faktinių aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl detaliojo plano sprendinių vykdytojo (vykdytojų) ir subjekto, kuris taps sukurtų inžinerinės infrastruktūros objektų savininku, todėl panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2025). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf. 

Į aikštę paimti peticijos atėjo Ministrės pirmininkės patarėjas ryšių su Seimu klausimais Tadas Vinokur ir patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė. Peticija nuo kultūros bendruomenės perduota su 71444 oficialiai patvirtintais parašais, tarp kurių ir 277 kultūros, meno ir pilietinės visuomenės organizacijos – valstybiniai teatrai, muziejai, bibliotekos, leidyklos, festivalių organizatoriai, meno sąjungos, kūrėjų asociacijos, švietimo įstaigos, kultūros iniciatyvos ir nevyriausybinės organizacijos.   

Rugsėjo 22 d. Kultūros ministerijos perdavus partijai „Nemuno aušra“, kultūros lauko atstovai – menininkai, kuratoriai, rašytojai, dizaineriai, architektai, muzikantai, aktoriai, kritikai, muziejininkai, prodiuseriai, NVO ir festivalių vadovai – išreiškė gilų susirūpinimą dėl sprendimo „išmainyti Kultūros ministeriją kaip politinių derybų objektą“. Jie išreiškė susirūpinimą, kad partija „Nemuno aušra“ niekada nerodė reikalingų kompetencijų šiai valstybės sričiai valdyti ir nėra įsipareigojusi saugoti kultūros autonomiją.  

Dešimčių tūkstančių piliečių pasirašyta peticija tapo ne tik kultūros bendruomenės, bet ir visuomenės brandos ženklu – pilietišku reagavimu į situaciją, kai kyla pavojus pamatinėms vertybėms – tiesai ir laisvei. Akcija „Mes esame kultūra: peticijos vardų skaitymas“ – tai ir simbolinė padėka kiekvienam iš pasirašiusiųjų.   

Peticijos pabaigoje išreikštas pažadas – „Mes patvirtiname, kad kultūros bendruomenė nebus tyli, kai pažeidžiami demokratiniai principai ir keliamas pavojus mūsų kultūros institucijoms. Kultūra nėra prekė. Kultūra yra laisvos ir demokratinės tautos šerdis“ – nuosekliai tęsiamas. Protestas tapo jungiančiu reiškiniu, apėmusiu skirtingus miestus, institucijas ir profesijas – nuo didžiųjų scenų iki regioninių kultūros centrų, palaikymą išreiškia ir kiti sektoriai. Vieningai siekiama bendro tikslo – apsaugoti kultūrą nuo prorusiškų, antisemitinių, demokratines vertybes paminančių politinių jėgų.  

Socialdemokratams toliau vengiant aiškiai atsakyti, ar „Nemuno aušros” atstovai dalyvaus Kultūros ministerijos valdyme, vilkinant ministro skyrimą ir tik imituojant dialogą su bendruomene, Kultūros asamblėjos iniciatyvinė grupė pakvietė jungtis į visą mėnesį truksiantį protestą „Mes esame kultūra“. Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose kultūros bendruomenės vykdo akciją „Aš (at)stovėsiu iki galo. O Tu?“. Visuomenė ir skirtingos įstaigos bei organizacijos aktyviai įsitraukė į solidarumo su Ukraina akciją „Nubausk ir mane“. Protesto mėnesis baigsis lapkričio 21 dieną finaline akcija Vilniuje, prie kurios palaikyti kultūros bendruomenės jungsis ir kitų sektorių atstovai.  

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas sako, kad šis renginys – išskirtinis pagarbos žmonėms, prisidėjusiems prie medicinos mokslo pažangos, ir būsimų medikų ugdymo ženklas, taip pat – dėkingumo jų šeimoms išraiška.

„Ši ceremonija reikšminga ne tik Universiteto bendruomenei, bet ir visai visuomenei. Kiekvienas žmogus, paaukojęs savo kūną medicinos mokslui, dovanoja galimybę būsimiems gydytojams mokytis realios kūno anatomijos, o mums visiems – galimybę siekti pažangesnės medicinos. Ši ceremonija – mūsų nuoširdus padėkos ženklas jiems ir jų artimiesiems už šią kilnią dovaną“, – sako prof. R. Petrauskas.

VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis pabrėžia, kad kūno donorystė – ypatingas pasitikėjimo ir atsidavimo ženklas.

„Žmonės, dovanodami savo kūną medicinos mokslui, suteikia neįkainojamą galimybę mokytis ir tobulėti. Tai – kilnūs ir tylūs geradariai, kurių pasirinkimas liudija didžiulį pasitikėjimą būsimais gydytojais. Kiekvienas studentas, susidūręs su šia dovana, mokosi ne tik anatomijos, bet ir pagarbos, atjautos bei atsakomybės. Šių žmonių auka tampa pamoka visam gyvenimui – priminimu, kad medicina prasideda nuo dėkingumo ir pagarbos žmogui“, – sako prof. D. Jatužis.

VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė prof. Janina Tutkuvienė įsitikinusi, kad žmogaus kūno dovanojimas medicinos studijoms ir mokslui – tai vienas kilniausių ir prasmingiausių poelgių, kokį galima padaryti.

„Žmonės, dovanojantys savo kūną po mirties anatomijos studijoms, yra pralenkę laiką savo mąstymu, drąsa, pasiaukojimu, altruizmu ir supratimu, koks gali būti prasmingas pasitarnavimas net ir po mirties“, – sako anatomė prof. J. Tutkuvienė.

Iškilminga donorų pagerbimo ceremonija prasidės 10.00 val. VU Medicinos fakultete (Čiurlionio g. 21, 104 aud.). Čia artimieji, akademinės bendruomenės nariai, studentai ir dėstytojai galės atsisveikinti su 27 kremuotais palaikais, kuriuos palaimins VU kapelionas Aldonas Gudaitis.

Nuo 12.15 val. procesija pajudės į Antakalnio kapines, kur 13.00 val. prasidės iškilminga laidojimo ceremonija specialiai įrengtoje kapavietėje. Kremuotus palaikus į paskutinę kelionę palydės geradarių artimieji, VU kapelionas, rektorius prof. R. Petrauskas, Medicinos fakulteto dekanas prof. D. Jatužis, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. J. Tutkuvienė, taip pat kiti Medicinos fakulteto darbuotojai, dėstytojai ir studentai.

VU Medicinos fakulteto Anatomijos ir histologijos katedra kasmet sulaukia vidutiniškai 35 kūno donorystės pareiškimų ir apie 6–10 donorų kūnų. Paaukoti kūnai pasitarnauja medicinos studentų anatomijos mokymui, gydytojų tobulinimosi programoms ir moksliniams tyrimams, padedantiems geriau suprasti žmogaus organizmą ir tobulinti esamus gydymo metodus.

 Vilniaus universiteto inf. 

Inovacijų agentūros projekto Silicio slėnyje „InnoHub Lithuania“ mentorė, startuolių rinkodaros specialistė ir Berklio universiteto dėstytoja Shira Abel pataria lietuviams, siekiantiems eksportuoti į JAV, pasitelkti elgesio inžineriją. Anot jos, ši psichologijos sritis gali tapti galingu įrankiu optimizuojant rinkodaros strategijas ir didinant pardavimus.

„JAV yra itin patraukli partnerė lietuviškam eksportui. JAV ekonomika išlieka stebėtinai atspari – net ir sudėtingomis globaliomis sąlygomis. Augimą skatina produktyvumo didėjimas ir didelis vidaus vartojimas, kuris sudaro net 70 proc. bendro vidaus produkto. Siekiant veikti tokioje didelėje rinkoje yra labai svarbu atkreipti dėmesį į tam tikras rinkodaros strategijas, kurios gali padėti tai padaryti,“ – teigia Inovacijų agentūros Tarptautinių partnerysčių skyriaus vadovė Indrė Balčiūnaitė.

Elgesio inžinerijos esmė

Pasak specialistės, elgesio inžinerija remiasi paprasta idėja – tam tikri jausmai skatina žmogų veikti. Rengiant rinkodaros kampanijas svarbu suprasti, kokie jausmai ir hormonai veikia pirkėją bei kaip su jais sąveikauti.

„Sprendimus priimame ne tik logika, bet ir hormonais,“ – aiškino S. Abel. – „Pavyzdžiui, kortizolis, dar vadinamas streso hormonu, slopina kūrybiškumą ir sprendimų priėmimą, todėl rinkodaroje verta vengti streso keliančių situacijų.“

Kitas svarbus hormonas – serotoninas, susijęs su pasididžiavimu ir statusu. „Kai žmogus jaučiasi svarbus, jis linkęs būti lojalus prekės ženklui,“ – paaiškino ji. Pirkėjo išskirtinumo jausmą galima skatinti suteikiant ypatingą statusą, pavyzdžiui, vadinant jį „platininiu klientu“.

Oksitocinas – meilės ir draugystės hormonas – išsiskiria per fizinį kontaktą, todėl jį aktyvinti skaitmeninėje erdvėje sudėtinga. Dėl to gyvas bendravimas yra itin vertingas. Tuo tarpu dopaminas, siejamas su netikėtu atlygiu ir priklausomybės mechanizmu, dažnai skatinamas skaitmeninėje aplinkoje.

Norepinefrinas, dar žinomas kaip „baimės ką nors praleisti“ hormonas, aktyvuojamas sukuriant skubos jausmą, pavyzdžiui, siūlant riboto laiko pasiūlymus.

Veiksmų paleidikliai rinkodaroje

S. Abel išskyrė kelis psichologinius triukus, kurie padeda išgauti norimą auditorijos reakciją. Vienas jų – „inkaravimas“ (angl. anchoring), kai pirmiausia siūloma aukštesnė kaina, dėl kurios vėlesni pasiūlymai atrodo patrauklesni.

Kitas – „koja duryse“ (angl. foot-in-the-door) metodas, kai pradžioje pateikiamas nedidelis prašymas, paruošiantis klientą vėlesniam didesniam veiksmui. Skaitmeninėje erdvėje tai gali būti prašymas palikti atsiliepimą ar atsakyti į klausimą pardavimo pradžioje. Priešingas šiam metodui yra „koja veide“ (angl. foot-in-the-face) – kai pirmiausia prašoma per daug, o paskui siūlomas mažesnis, labiau priimtinas variantas.

Ji taip pat pabrėžė abipusiškumo (angl. reciprocity) principą: „Jeigu žmogui duodi ką nors vertingo, jis jaučia pareigą atsilyginti.“ Tarp kitų metodų – grūdinimas (angl. priming), kai su prekės ženklu siejamos teigiamos emocijos, ir paprastas eksponavimas, kai pasikartojanti žinutė geriau įstringa atmintyje.

Svarbu vengti „analizės paralyžiaus“ (angl. analysis paralysis) – situacijos, kai per daug pasirinkimų atbaido pirkėją. Pasak S. Abel, „kartais mažiau yra daugiau – supaprastinkite pasirinkimus.“

 Inovacijų agentūros inf.

Svarbiausias egzamino tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į saugų elgesį keliuose, paskatinti eismo dalyvius prisiminti, pasikartoti Kelių eismo taisykles (KET). Tokiu būdu „Via Lietuva“ siekia skatinti atsakingai elgtis keliuose, pakviesti įvairius eismo dalyvius – moksleivius ir suaugusiuosius, pėsčiuosius ir pradedančius ar patyrusius vairuotojus – pasitikrinti ar atnaujinti žinias.

„Pirmą kartą surengtas visuotinis saugaus eismo egzaminas patvirtino, kad visuomenė ne tik domisi šia tema, bet ir yra pasirengusi aktyviai prisidėti prie saugesnės eismo aplinkos kūrimo. Siekiame, kad Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas žmogus – tai ambicingas, bet būtinas tikslas, kurį galime pasiekti tik visi kartu, sąmoningai laikydamiesi eismo taisyklių. Žinios, pagarba kitam ir atsakingas elgesys – tai kertiniai saugaus eismo principai. Dėkojame tūkstančiams žmonių, kurie skyrė laiko įsivertinti savo žinias, tai – svarbus žingsnis saugesnių kelionių link“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius ir saugaus eismo egzamino komisijos pirmininkas Martynas Gedaminskas.

Dviejose grupėse – moksleivių ir suaugusiųjų – besivaržantys dalyviai turėjo atsakyti į 20 uždarų ir vieną atvirą klausimą apie vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių saugumą. Moksleivių grupėje egzamino testą sprendė beveik 2 tūkst. dalyvių, suaugusiųjų – kiek daugiau nei 4 tūkst. Aktyviausi buvo Vilniaus (41 %), Kauno (25 %) ir Klaipėdos (7 %) miestų gyventojai.

Susumavus rezultatus, paaiškėjo nugalėtojai. Suaugusiųjų grupėje pirmoji buvo Indrė Semionovaitė iš Vilniaus, antroje vietoje Anelė Mocevičė iš Kauno ir trečias liko J. L. iš Anykščių rajono. Moksleivių grupėje nugalėjo Povilas Klenauskas iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos, antroje vietoje – Kasparas Baranauskas iš Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, o trečia – Luka Bronušaitė iš Akmenės rajono Ventos gimnazijos. Aktyviausiai egzamine dalyvavo Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija.

Nugalėtojus artimiausiu metu pasieks dovanos – išmanūs laikrodžiai, elektroninės skaityklės bei atributikos rinkiniai.

Didesnę dalį egzamino klausimų sudarė Kelių eismo taisyklės, kurių privalo laikytis automobilių, dviračių, paspirtukų vairuotojai. Moksleiviai dažniausiai klydo atsakydami į klausimą, kada važiuojant važiuojamąja dalimi elektriniu paspirtuku, privaloma vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Svarbu žinoti, kad dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojai, važiuodami važiuojamąja dalimi, privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Suaugusiesiems sunkiau buvo atsakyti į klausimą apie „korį“ – kokiu atveju galima sustoti ant sankryžoje geltonomis linijomis užbrūkšniuoto ploto („korio“). Pagal KET, atliekant posūkį į kairę,

dažnu atveju reikia įvažiavus į sankryžą joje sustoti norint praleisti priešinga kryptimi artėjančias transporto priemones. Tokiu atveju sustoti – nedraudžiama.

Daugiausiai sunkumų dalyviams sukėlė klausimai apie paspirtukų ir dviračių eismo taisykles, geltono šviesoforo signalą, kelio ženklus, pavyzdžiui, stovėjimo vietas pagal darbo ir poilsio dienas. Šie rezultatai rodo, kad daugeliui vis dar trūksta žinių apie naujesnius, kasdienybėje vis dažniau pasitaikančius eismo elementus.

Egzamino analizė atskleidė, kad geriausiai žinomos vairuotojų ir pėsčiųjų elgesio taisyklės, o daugiausia iššūkių sukėlė klausimai apie paspirtukų eismą ir specialų kelių ženklinimą. Tai rodo, jog dalis eismo dalyvių kartais vis dar vadovaujasi įpročiais, o ne naujausiomis Kelių eismo taisyklėmis.

Kelių eismo taisyklės keičiasi, todėl visiems eismo dalyviams naudinga kartas nuo karto pasitikrinti savo žinias. KET mokėjimas, jų laikymasis ir atsakingas eismo dalyvių elgesys yra saugių kelionių pagrindas.

  „Via Lietuva“  inf. 

Vykdant remonto darbus, bus keičiama dalis įdubusios važiuojamosios dangos, frezuojamas asfaltas, atliekami smulkūs betonavimo darbai bei įrengiama perdangos hidroizoliacija.

Darbus atliks AB  „Kelių priežiūra“.

Vairuotojus prašome stebėti kelio ženklus ir jais vadovautis.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

Kas yra elektromagnetinis laukas?

Elektromagnetiniai laukai (EML) – tai nematomi energijos laukai, kuriuos sukuria elektros srovės. Skirstomi į:

• Žemo dažnio EML (pvz., elektros laidų poveikis, buitiniai prietaisai);
• Aukšto dažnio EML (radijo bangos, mikrobangos – kaip tik čia patenka mobiliojo ryšio antenos, Wi-Fi, mikrobangės krosnelės).

Ryšio antenos dažniausiai skleidžia nejonizuojančią spinduliuotę, t. y. nepakankamai stiprią, kad pažeistų DNR ar sukelti tiesioginį ląstelių pažeidimą, kitaip nei, pavyzdžiui, jonizuojanti spinduliuotė (rengeno spinduliai ar radiacija).

Judriojo ryšio antenos, kaip jos veikia?

Mobiliojo ryšio antenos (2G, 3G, 4G, 5G) veikia naudodamos radijo dažnio (RF) elektromagnetines bangas, dažniausiai 700 MHz–3.5 GHz diapazone. Jos skleidžia signalus nuolat, bet galia (W) yra gana nedidelė ir tolygiai sklinda į tam tikras kryptis. Daugiausia energijos patenka į aplinką esant arti antenos arba tiesiai jos kryptimi.

Galimas poveikis žmogaus sveikatai, mokslinių tyrimų apžvalga:

• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad žemo intensyvumo elektromagnetiniai laukai, kuriuos skleidžia ryšio antenos, turėtų kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, jei jų lygis neviršija tarptautinių rekomendacijų.
• Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC): 2011 m. klasifikavo radijo dažnio spinduliuotę kaip galimai kancerogeninę žmonėms (2B grupė) – tai reiškia, kad tam tikras galimas ryšys su vėžiu yra, bet įrodymai nepakankami.
• Ilgalaikiai tyrimai: didelės apimties tyrimai (pvz., „Interphone“ tyrimas) nerado aiškaus ryšio tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ar gyvenimo šalia antenų ir padidėjusios vėžio rizikos.

Kokie yra saugumo standartai? Tarptautinės organizacijos, tokios kaip ICNIRP (Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija), nustato leistinas elektromagnetinio lauko intensyvumo ribas, kurios laikomos saugiomis. Lietuvoje leistinas elektromagnetinio lauko intensyvumas gyvenamojoje aplinkoje yra 10 μW/cm² (mikrovatai kvadratiniame centimetre), o tai dažniausiai nepasiekiama net arti antenos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos:

• Vykdo radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derina ūkio subjektų pateiktus radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus;
• Atlieka elektromagnetinės spinduliuotės stebėseną visuomenės aplinkoje, ypač susijusią su 5G ir kitų radijo tinklų plėtra.

Šiuo metu nėra mokslinių įrodymų, kad judriojo ryšio antenos, veikiančios leistinomis ribomis, kenktų sveikatai. Technologijų pažanga neišvengiama, tačiau ji turi eiti kartu su atsakingu požiūriu į visuomenės sveikatą, viešumu ir nuolatiniu moksliniu vertinimu.

Lietuvos antstolių rūmų (LAR) užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidžia, kad net 65 proc. gyventojų mano, jog alimentai nemokami sąmoningai: slepiamos pajamos, dirbama neoficialiai, turtas perrašomas artimiesiems. Daugiau nei pusė (53 proc.) respondentų teigia, kad dėl to labiausiai nukenčia vaikas.

LAR prezidiumo narys, antstolis Jonas Petrikas pabrėžia, kad ši problema išryškina sisteminio požiūrio į vaiko teises trūkumą.

„Didžioji dalis visuomenės mato, kad alimentų nemokėjimas – tai sąmoningas pareigų vengimas, o ne laikini nesklandumai. Deja, šiandien sistema leidžia tokiam elgesiui klestėti: skolininkas gali gyventi „šešėlyje“, o vaikas lieka be būtiniausių dalykų. Mes kalbame ne apie paprastą skolą, o apie vaiko teisę į išlaikymą. Tai nėra sritis, kur galima „atostogauti“ nuo atsakomybės“, – spaudos konferencijoje „Alimentai – ne skola?“ sakė antstolis J. Petrikas.

Valstybė kasmet skiria daugiau kaip 20 mln. eurų vaikų išlaikymo išmokoms. Jas gauna
18 tūkst. vaikų, nesulaukiančių alimentų iš savo tėvų, tačiau ši suma kompensuoja tik nedidelę dalį vaikams priteistų lėšų.  

Skolininko interesai svarbesni už vaiko poreikius?

2024 m. gruodį įsigaliojęs teisinis reguliavimas leidžia skolininkams pasinaudoti vadinamosiomis „skolų atostogomis“ net ir tais atvejais, kai reikia mokėti alimentus vaikams. Jei skolininkas įsidarbina legaliai, jis gali prašyti sustabdyti vykdomąją bylą.

„Antstolis privalo stabdyti alimentų išieškojimą, nepaisant to, kad tuo metu būtinos lėšos vaiko sveikatos priežiūrai ar mokyklos reikmenims. Individualios aplinkybės nevertinamos, prioritetas suteikiamas ne vaikui, o skolininkui“, – teigia LAR atstovas.  

Anot jo, kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją. Abejonių kilo ir Marijampolės apylinkės teismui, kuris vasaros pabaigoje kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Ši įstatymo nuostata įpareigoja antstolį sustabdyti alimentų išieškojimą, jeigu bent pusmetį nedirbęs skolininkas įsidarbina legaliai ir pateikia prašymą suteikti vadinamąsias „skolų atostogas“.

„Teismas pažymėjo, kad toks reguliavimas leidžia laikinai nemokėti alimentų net ir tuo atveju, kai vaikas turi specialiųjų poreikių. Teismui kilo klausimas, ar toks reguliavimas atitinka Konstitucijoje įtvirtintą vaiko interesų pirmumo principą ir tėvų pareigą išlaikyti vaikus iki pilnametystės“, – aiškina J. Petrikas.

Sprendimas – išimtys alimentams

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė nelikusi nuolaidžiauti alimentų nemokėtojams. Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų pritaria griežtesnėms sankcijoms, tokioms kaip vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Beveik pusė (47 proc.) respondentų palaiko baudų taikymą. Be to, 40 proc. apklaustųjų mano, kad antstoliams turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų išieškant alimentus, pavyzdžiui, galimybė išieškoti vaikui priteistas lėšas iš pašalpų ar nedarbo išmokų.

LAR siūlo įstatyme įtvirtinti, kad „skolų atostogos“ nebūtų taikomos alimentų skoloms, arba būtų taikomos tik išimtiniais atvejais – individualiai įvertinus skolininko ir kreditoriaus situaciją.

„Antstolis geriausiai žino realią skolininko finansinę padėtį ir gali objektyviai palyginti ją su vaiko interesais. Todėl būtent jam galėtų būti suteikta teisė vertinti, ar „skolų atostogos“ konkrečiu atveju yra pagrįstos. Tai būtų ne tik racionalu, bet ir socialiai teisinga“, – argumentuoja J. Petrikas.

Alimentų nemokėjimas – ekonominio smurto forma

Organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovė Asta Petraitienė primena, kad išsiskyrus šeimai vaikus dažniausiai augina mama. Kai tėvas atsisako finansiškai prisidėti prie vaikų auginimo, moteriai tenka dviguba našta neturint dvigubų resursų.

„Neturėdama finansinės paramos, mama netenka saugumo jausmo, galimybės ilsėtis, atsikvėpti, pasirūpinti savimi. Nuolatinė įtampa, vienatvė ir neapibrėžtumas ilgainiui gali vesti į perdegimą, depresiją ar nerimo sutrikimus. Tai – natūrali žmogaus reakcija į gyvenimą be atramos“, – pabrėžia A. Petraitienė.

Jos žodžiais, alimentų nemokėjimas, kai vienas iš tėvų sąmoningai atsisako prisidėti prie bendrų vaikų išlaikymo, turi būti traktuojamas kaip ekonominio smurto forma. Nors šeimos po skyrybų gyvena atskirai, tėvystės atsakomybė išlieka bendra.

„Moterys pasakoja, kad „susitvarkyti“ spaudžia ir darbdaviai ir, mokyklos, ir visuomenė. Jos dirba dieną, vakare ruošia pamokas su vaikais, o naktį imasi papildomo darbo. Ir tada, kai viskas tampa per sunku, išgirsta klausimą: „Ar tėvas padeda?“ Bet tėvas neturėtų padėti – jis turi prisiimti savo 50 proc. atsakomybės“, – pažymi ji.

A. Petraitienės teigimu, leisdama skolininkams pasinaudoti „skolų atostogomis“, valstybė siunčia aiškią žinutę – kad skolininko interesai svarbesni nei vaiko kasdienybė ir motinos sveikata. Toks sprendimas gilina bejėgiškumo jausmą ir rodo, kad mama lieka viena – ne tik šeimoje, bet ir valstybėje.

Individualūs tėvų susitarimai – veiksmingiausias kelias

Advokatės ir mediatorės Rasos Kudinavičiūtės-Michailovienės pastebėjimu, vaikų išlaikymo klausimais Lietuvos teismų praktika jau yra iš esmės susiformavusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs dvi reikšmingas apžvalgas, kuriose apibendrinti pagrindiniai kriterijai, taikomi nustatant išlaikymo dydį bei keičiant jo formą ar mastą. Vis dėlto keičiantis šeimos santykių modeliams, keičiasi ir praktiniai aspektai, ypač – tėvų bendravimas su vaiku po skyrybų.

„Nuo 2016 m. kasacinio teismo praktikoje pradėti formuoti lygiatėvystės principai, remiantis 50:50 modeliu. Nors Civilinis kodeksas nenumato, kad išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo bendravimo trukmės, praktikoje vis dažniau atsižvelgiama į tėvų indėlį ir ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti realų pareigų vykdymą bei išvengti piktnaudžiavimo“, – teigia ji.

Advokatė pabrėžia, kad efektyviausi sprendimai gimsta tada, kai tėvai pasiekia individualizuotus, o ne šabloninius susitarimus.

„Mano patirtis leidžia teigti, kad aiškiai apibrėžtos tėvų susitarimų sąlygos – pavyzdžiui, dėl konkrečių vaiko poreikių ar išlaidų paskirstymo – dažniausiai įgyvendinamos be antstolių įsikišimo. Tokie susitarimai sumažina konflikto riziką ir padeda tinkamai vykdyti pareigas vaikui. Tėvystė ir motinystė turi būti dovana, o ne bausmė“, – apibendrina R. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Komikse prabyla autistiška paauglė Rasa, pasakojanti, kuo ypatingas autistiško žmogaus gyvenimas. Gerdos Jord pieštame pasakojime paliečiamos tokios temos, kaip nematoma negalia, negaliai jautri kalba, ypatingieji pomėgiai, ugdymo pritaikymas, sensorinė integracija, dienotvarkės planavimas, asmeninės šventės, mityba, kasdieniniai įpročiai, sensorinė perkrova, raminimosi būdai, kalbos ir komunikacijos ypatumai, draugystė, šeimos palaikymas ir pagalba šeimai.  Greta kiekvienos komikse vaizduojamos situacijos papildomai pateikiama su atitinkama tema susijusi platesnė informacija ir patarimai, kaip atliepti autistiškų žmonių poreikius.

Spalvotas komikso formatas – tinkamas skaityti telefone arba kompiuteryje. Jį galima atsisiųsti čia.

Nespalvotas – tinkamas atsispausdinti su paprasčiausiu spausdintuvu, norint turėti popierinę versiją. Jį galima atsisiųsti čia.

Komiksas tinkamas skaityti tiek moksleiviams, tiek tėvams, tiek pedagogams, tiek autistiškų žmonių artimiesiems bei patiems autistiškiems žmonėms, kuriems tai būtų įdomu.

Apie autorę: Gerda Jord (Gembickienė) – komiksų autorė. Sukūrė knygas „Karalius nakvos Merkinėje“ (2025), „Daugiabutis“ (2019), „Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis“ (2016), „10 litų“ (kartu su Migle Anušauskaite, 2012).

Gerda Jord yra baigusi lietuvių filologijos studijas, papildomai studijavo animaciją, specialiąją pedagogiką ir logopediją. Gyvena netoli Vilniaus, augina vaikus, piešia komiksus ir dirba su mokiniais, kuriems reikalingas pastiprinimas ugdantis kalbinius gebėjimus.

Komiksas parengtas įgyvendinant 2025 m. Lietuvos neįgaliųjų draugijos veiklos rėmimo projektą, kurį finansuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Asmenis, vaizdo registratoriais užfiksavusius šį eismo įvykį, važiavusius tuo maršrutu panašiu metu bei galinčius suteikti bet kokios vertingos informacijos, prašome susisiekti su Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnais tel. 8700 644 86 arba 112 arba arba el. paštu egidijus.indriunas@policija.lt.

„Geopolitinei įtampai neslūgstant, kviečiame gyventojus įgyti žinių, kurios svarbios visiems piliečiams – sužinoti apie išgyvenimą, pilietinio pasipriešinimo būdus, įgyti pirmosios pagalbos įgūdžių. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto, nes pasiruošę žmonės geriau miega“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Mokymus organizuojančio Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (MPPD prie KAM) direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis pabrėžia, kad šių mokymų tikslas – ugdyti visuomenės budrumą ir psichologinį atsparumą.

„Matome, kad priešas naudoja vis įvairesnes hibridines priemones, siekdamas išbandyti mūsų pasirengimą – nuo prekybos centrų padegimų iki dronų ar naikintuvų įskridimų į NATO šalių oro erdvę, nuo istorinių paminklų niokojimo iki dezinformacijos kampanijų. Visuomenė turi išmokti atpažinti šiuos signalus ir reaguoti atsakingai. Šie mokymai – puiki galimybė tam pasiruošti“, – teigia V. V. Vilkelis.

Atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymai vyks lapkričio 7 d. Kaune, lapkričio 8 d. Alytuje, lapkričio 29 d. Vilniuje ir Marijampolėje, gruodžio 5 d. Vilniuje. Pilietinio pasipriešinimo mokymai organizuojami lapkričio 8 d. Šiauliuose, lapkričio 9 d. Klaipėdoje, lapkričio 14 d. Vilniuje, lapkričio 15 d. Alytuje. Kiekvienų mokymų trukmė – aštuonios valandos, jie vyksta penktadieniais ir šeštadieniais.

Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis suteikia bazinių žinių ir įgūdžių, padedančių atpažinti hibridines grėsmes, užtikrinti jų prevenciją ir stiprinti visuomenės atsparumą.

Dalyviai supažindinami su hibridinių grėsmių samprata, jų keliama rizika šalies saugumui, mokosi identifikuoti dezinformaciją, propagandą ir kibernetines atakas. Taip pat aptariamos žvalgybos, energetinio saugumo, tarptautinės teisės ir kitos aktualios temos. Vienoje grupėje gali mokytis iki 60 dalyvių – pasiekus šį skaičių, registracija stabdoma.

Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis skirtas tiems, kurie nori praktiškai pasiruošti galimiems iššūkiams, remiantis Ukrainos patirtimi. Mokymuose aptariama, kaip elgtis prasidėjus karui, kaip pasirūpinti šeimos saugumu, ką turėtų apimti išvykimo krepšys. Praktinių užsiėmimų metu mokomasi išgyvenimo ir pirmosios pagalbos pagrindų. Vienoje grupėje gali dalyvauti iki 40 žmonių – pasiekus ribą, registracija uždaroma.

Mokymus veda MPPD prie KAM, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos specialistai. Registruotis galima departamento interneto svetainėje (aktyvi nuoroda čia).

Tokiomis idėjomis Lietuvai dalijasi viena ryškiausių tarptautinių švietimo žvaigždžių, saviorganizuoto mokymosi idėjų pradininkas pasaulyje  – prof. Sugata Mitra, paklaustas, ką darytų, jei vienai dienai būtų paskirtas Lietuvos švietimo ministru.  
 
S. Mitra yra garsaus „Skylė sienoje“ („Hole in the Wall“) eksperimento iniciatorius, įrodęs, kad vaikai gali savarankiškai, be mokytojų priežiūros,  išmokti naudotis technologijomis.  

Šis darbas tapo pagrindu „Minimaliai invazinio švietimo“ (angl. Minimally Invasive Education) koncepcijai ir net įkvėpė Oskaru apdovanotą filmą „Lūšnyno milijonierius“ (angl. „Slumdog Millionaire“).  

Spalio 28 d. S. Mitra lankysis Vilniuje, kur skaitys pranešimą apie mokymosi ateitį ir diskutuos su mūsų šalies švietimo bendruomene bei švietimo politikos formuotojais apie tai, kokių kompetencijų reikės ateities žmogui ir kaip jas ugdyti.   

Ar saviorganizuotas mokymas tiktų ir Lietuvai?  

Viena iš S. Mitra idėjų yra saviorganizuotas mokymas  – mokymosi metodas, kai mokiniai patys aktyviai tyrinėja, kelia klausimus, ieško atsakymų ir mokosi bendradarbiaudami, dažnai su minimaliu suaugusiųjų įsikišimu.  

Paklaustas, ar saviorganizuoto mokymosi principas gali būti veiksmingas visuomenėse, kuriose vis dar vyrauja pagarba autoritetui ir hierarchinėms struktūroms – kaip kai kuriose Lietuvos mokyklose, S. Mitra užtikrina, kad saviorganizuoto mokymosi aplinkas (angl. Self Organised Learning Environments, SOLE) galima sukurti ir veiksmingai taikyti visose kultūrose.  

„Tai patvirtina stebėjimai ir eksperimentai, vykdyti visame pasaulyje per pastaruosius 25 metus“, – teigia mokslininkas.  

Pasak jo, norint paskatinti saviorganizuotą mokymąsi šalyse, kur vis dar dominuoja mokytojo centrinis modelis ir pereiti prie mokinio kaip mokymo proceso centro, jose turėtų atsirasti bent vienas valstybinis egzaminas, kuriame taikomas saviorganizuoto mokymosi principas ir leidžiama naudotis internetu egzamino metu.  

„Tai užtikrintų, kad ši pedagogika būtų įtraukta į visų mokytojų rengimo programas. Esamiems mokytojams turėtų būti privaloma bent kelis kartus praktiškai išbandyti SOLE, kad jie priprastų prie šios idėjos“, – kalba S. Mitra.  

Kaip ugdyti kūrybiškumą ir smalsumą  

Dažnam švietimo darbuotojui kyla klausimų, ar išvis įmanoma ugdyti kūrybiškumą ir smalsumą, kai mokiniai mokomi siekti standartizuotų vertinimo kriterijų. Neaišku, kaip saviorganizuotą mokymąsi suderinti su nacionalinėmis programomis ir egzaminais.  

S. Mitra receptas: internetas turėtų būti įtrauktas į mokyklų programas kaip atskiras dalykas visuose lygiuose

„Tai padarius, tiek pedagogikoje, tiek egzaminuose tektų taikyti tik saviorganizuoto mokymosi metodus, nes mokymo programa keistųsi per greitai, kad dabartinė sistema spėtų prisitaikyti. Smalsumas ir kūrybiškumas atsirastų savaime kaip šio proceso pasekmė“, – aiškina švietimo vizionierius.  

Ar dirbtinis intelektas gali pakeisti mokytojus? 

Profesorius įvardija, kokie būtų pirmieji žingsniai, norint Lietuvos mokyklose pradėti diegti „Mokyklos debesyje“ (School in the Cloud) modelį.  

Tai mokymosi erdvių – virtualių arba fizinių – tinklas, kuriame vaikai dirba grupėmis, tyrinėja „didelį klausimą“ (angl. Big Question), naudojasi internetu kaip pagrindiniu mokymosi įrankiu, o mokytojo vaidmuo yra ne vadovauti, o stebėti, palaikyti, įkvėpti. 

„Bet kurios srities mokymo programa turėtų būti keičiama iš „temų sąrašo“ į „klausimų sąrašą“. Įsivaizduokime, kad tema „žinduoliai“ pakeičiama klausimais, tokiais kaip „Kodėl dramblys turi straublį, o ne įprastą nosį?“ ar „Kodėl paukščiai deda kiaušinius, o katės – ne?“. Mokiniai grupėse turi ieškoti atsakymų internete. Mokytojas tik skatina procesą ir gali net pats nežinoti atsakymų“, –  aiškina S. Mitra. 

Profesorius turi atsakymą ir į vis aktualesniu tampantį klausimą, ar dirbtinis intelektas gali pakeisti mokytoją.  

„Norėdami nukeliauti iš vienos vietos į kitą, nebūtinai turime eiti pėsčiomis – galime naudotis gyvūnais, dviračiais, automobiliais, lėktuvais, laivais... Panašiai, keliaudami mintimis, neturime tik sėdėti ir galvoti – galime „mąstyti“ pasitelkdami knygas, garsą, vaizdo medžiagą, internetą ir, vis dažniau, dirbtinį intelektą. Mokytojų nereikia pakeisti – juos reikia paversti smalsiais ir palaikančiais draugais“, – pabrėžia S. Mitra.  

Ko reikia sėkmingai švietimo reformai   

Lietuva jau daug metų vykdo švietimo reformas, tačiau rezultatai nedžiugina.  

Paprašytas pasidalinti sėkmingos švietimo reformos „receptu“, S. Mitra ramina, jog Lietuva nėra vienintelė šalis, kurioje švietimo „reformų“ rezultatai buvo nepakankami.  

„Beveik visos man žinomos šalys patyrė panašių sunkumų. Pirmiausia turime susitarti, ko norime iš švietimo. Tik tada galime kurti sistemą, kuri atitiktų tuos tikslus. Dabartinė švietimo sistema dažnai yra tiesiog „paklusnumo mokymas“, skirtas kurti vienodus žmones praeities imperijų laikams“, – mano S. Mitra.  

Proga klausimus užduoti tiesiogiai  

Laukiama, kad spalio 28 d. Vilniuje vyksianti S. Mitra paskaita ir diskusija suburs apie 150 Lietuvos švietimo bendruomenės narių.  

Loreta Rekašiutė, susitikimą su S. Mitra mūsų šalyje organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktoriaus pavaduotoja, ragina Lietuvos švietimo bendruomenę pasinaudoti galimybe dalyvauti šiame nemokame renginyje ir tiesiogiai užduoti klausimus vienai iš ryškiausių mūsų laikų švietimo žvaigždžių.  

„Džiaugiamės, kad mokytojai, švietimo sistemos atstovai turės unikalią ir nemokamą galimybę dalyvauti renginyje, kuriame profesorius Sugata Mitra pasidalins savo patirtimi. Profesorius ne vienerius metus kalba apie mokytojo vaidmenį ugdyme, o dirbtinio intelekto amžiuje ši tema dar aktualesnė, mokytojo profesija įgauna kitą prasmę. Manau, profesorius pateiks netikėtų įžvalgų apie savarankišką mokymąsi ir patars, kaip galime padėti vaikams suprasti, ką vertą žinoti ir gebėti artimiausioje ir tolimoje ateityje", – sako L. Rekašiutė.  

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia. 

Apie Sugata Mitra:  

Sugata Mitra – Indijos kompiuterių mokslininkas, švietimo inovatorius, profesorius, labiausiai žinomas dėl savo netradicinio požiūrio į mokymąsi. Jis išgarsėjo 1999 m., atlikęs garsųjį „Hole in the Wall“ eksperimentą, kurio metu vaikai Indijos lūšnynuose patys išmoko naudotis kompiuteriu be jokios pagalbos. 

Remdamasis šiuo atradimu, S. Mitra sukūrė Minimally Invasive Education koncepciją, teigiančią, kad vaikai geba mokytis savarankiškai tinkamoje aplinkoje. Vėliau jis išvystė saviorganizuoto mokymosi aplinkų (SOLE – Self-Organized Learning Environments) modelį, kuriame vaikai dirba grupėmis, tyrinėja „didelį klausimą“ ir mokosi per bendradarbiavimą.  

Jo projektas „School in the Cloud“ sukūrė virtualias mokymosi erdves, o iniciatyva „Granny Cloud“ įtraukė savanorius iš viso pasaulio. Šios iniciatyvos dalyviai – dažnai vyresnio amžiaus žmonės (todėl ir pavadinta „močiutės debesyje“) per internetą bendrauja su vaikais atokiose ar skurdžiose vietovėse, kad palaikytų jų mokymosi motyvaciją ir smalsumą.  

S. Mitros darbai pakeitė požiūrį į švietimą, parodydami, kad smalsumas, bendradarbiavimas ir prieiga prie informacijos gali pakeisti tradicinį mokymosi modelį. Jo idėjos sulaukė pasaulinio pripažinimo, įskaitant TED prizą 2013 m. Šiandien S. Mitra laikomas vienu iš drąsiausių alternatyvaus švietimo mąstytojų pasaulyje.

Pasak paties S. Mitra, nė viena šalis dar nėra įdiegusi jo metodų nacionaliniu mastu, tačiau daugelis mokyklų ir dešimtys tūkstančių mokytojų visame pasaulyje taiko saviorganizuotą mokymąsi, pasiekdami geresnių rezultatų ir ugdydami labiau pasitikinčius savimi mokinius. 

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA): 

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse. 

 Daugiau informacijos: www.linesa.lt