Neseniai gamtosaugininkus pasiekė informacija, kad Kėdainių rajone į namus paimtas paliegęs miške rastas stumbro jauniklis. Žmonės manė, kad stumbriuko tėvai nebūtų grįžę, tad iš geros valios pasiėmė jį namo ir tuomet pranešė gamtosaugininkams, nežinodami - ką toliau daryti.

Gamtosaugos specialistai priėmė sprendimą stumbro jauniklį gabenti į Laukinių gyvūnų globos centrą, kur buvo įvertinta stumbriuko būklė. Kaip ekspertas dalyvavo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas, stumbrininkas Rytas Papšys.

Pasak Ryto Papšio, stumbriukas buvo 2-3 savaičių amžiaus, kelias dienas nežindytas, buvo prasidėjusi dehidratacija. Pagirdžius ožkos pienu, pradėjo stotis ant kojų, garsu kviestis motiną.

Anot stumbrininko, paprastai patelės atsivedę jauniklį atsiskiria nuo bandos ir atskirai su stumbriuku gyvena iki 15 parų, ir tik po to, kada jis tampa stipresnis, susijungia su banda. Patelės būna labai piktos, kuomet kas nors artinasi ir griežtai gina jauniklį, todėl versija, kad ją nubaidė grybautojai yra abejotina.

Pakalbėjus su Kėdainių rajono gyventojais, kurie rado ir išnešė iš miško stumbriuką, paaiškėjo, kad buvo ieškota jauniklio mamos 1 km spinduliu, bet jokių žymių, kad ji būtų netoliese, nerasta. Todėl žmonės ir nusprendė išnešti stumbriuką iš miško.

Stumbrininkas Rytas Papšys paminėjo, kad pastaruoju metu stumbrai dėl „nestabilaus klimato“ jauniklius gali vesti ištisus metus. Žmonės suklysta, vertindami jų vėlyvą gimimą kaip neįmanomą reiškinį. Šiuo atveju taip ir buvo, kad žmonės nustebo vasaros pabaigoje radę stumbro jauniklį ir priėmė sprendimą jį gelbėti...

Jei stumbriukas būtų sustiprėjęs ir būtų nors menkiausia tikimybė, kad miške jį rastų mama, Laukinių gyvūnų globos centro specialistai būtų stumbriuką vežę atgal į mišką. Deja, stumbriukas neišgyveno. Priežastis tirs LSMU Veterinarijos akademijos specialistai.

Po šios liūdnos istorijos norime dar kartą priminti, kad laukinių gyvūnų nereiktų vežtis namo, nors ir būtų noras gelbėti.

Laukinių gyvūnų nereiktų gelbėti dėl kelių priežasčių:

● Natūralus procesas. Gamtoje veikia natūralios atrankos principai, kurie užtikrina stipriausių ir prisitaikiusių individų išlikimą.

● Stresas. Kai žmonės bando padėti laukiniams gyvūnams, šie patiria didelį stresą, kuris gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai ir net pabloginti būklę. Jeigu sužalojimas yra nedidelis, gyvūnas turi galimybę pasveikti ir be žmogaus pagalbos.

● Netinkama pagalba. Kartais nežinoma, kaip tinkamai su gyvūnais elgtis, todėl tokia pagalba gali tik pabloginti situaciją.

Pamačius sužeistą laukinį gyvūną, geriausiai skambinti į Laukinių gyvūnų globos centrą (bendruoju pagalbos telefonu 112), kuris veikia visą parą. Specialistai ir veterinarai pakonsultuos, kaip elgtis, ar gyvūnui tikrai reikia pagalbos.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Renginiai kiekvieno skoniui

Bistrampolio diena prasidės jau 9 val. lietuvių skalikų paroda. Tai išskirtinė proga pamatyti vienintelę lietuvišką šunų veislę, susipažinti su jos istorija, savybėmis ir dabartiniais augintojais. Lietuvių skalikai – tautinis paveldas, kurį verta pažinti iš arčiau. Šie ištikimi, darbštūs ir stipraus charakterio šunys – vienintelė nacionalinė lietuvių šunų veislė, kurią nuo senų laikų augino mūsų protėviai. Ilgą laiką beveik išnykę, lietuvių skalikai šiandien vėl grįžta į mūsų kiemus, laukus ir širdis – kaip mylimi šeimos nariai, medžioklės pagalbininkai ir mūsų kultūros dalis.

Po kelerių metų pertraukos, į Bistrampolio dienos šventinę programą grįžta žirgų konkūro varžybos Bistrampolio taurei laimėti. Tai renginys, kuris apjungia eleganciją, sportinį meistriškumą ir žirgo bei raitelio partnerystę. Žirgų konkūras – jojimo per kliūtis sportas, bene vienintelis, kuriame visiškai nesvarbu sportininkų lytis.

„Pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir ryšys su žirgu tai raktas į sėkmingą karjerą  “, -  teigia Bistrampolio dvaro žirgų  trenerė Eisvina Baltramiejūnaitė. Paklausus apie konkūro sportą Eisvina sako, kad konkūras – tai ne tik sportas, bet ir elegancijos, jėgos , ištvermės bei puikaus bendradarbiavimo tarp žirgo ir žmogaus demonstracija.

Bistrampolio dvaras sugrįžta prie tradicinės Bistrampolio dienos renginio, kuris pradėtas organizuoti 2018 metais ir kasmet pritraukdavo lankytojus.

Bistrampolio diena glaudžiai siejama su vienu didžiausiu – 1863-ųjų metų sukilimu prieš Rusijos imperijos okupaciją. Vienos iš šio sukilimo kautynių vyko būtent prie Bistrampolio dvaro. Joms vadovavo kunigas Antanas Mackevičius ir pats Bistrampolio dvaro valdytojas Vladislava Bistramas.

Pasak dabartinio dvaro valdytojo dr. kun. Rimanto Gudelio, šį įvykį paminėti ruoštasi labai atsakingai.

„1863 m. liepos 31 d. Bistrampolio kautynės – itin reikšmingas šalies ir mūsų dvaro istorijos įvykis. Jį minėsime drauge su jaunu karo istorijos klubu „Juodasis parakas“, kurie atkurs sukilėlių stovyklavietę, pristatys sukilėlio uniformą bei ginkluotę. Manau, dvaro lankytojai išties pasijus tarsi grįžę laiku – pajus to laikmečio dvasią“,  - teigė dvaro valdytojas kunigas Rimantas Gudelis ir kvietė nepasididžiuoti ir šeštadienį prasmingai praleisti Bistrampolio dvare.

Jaunas, nesenai susikūręs karo istorijos klubas “Juodasis parakas” patrankos salvėmis atidarys Bistrampolio dieną.

Viso renginio metu dalyviai galės susipažinti su XVIII a. - XIX a. ginkluote, karybos menu ir stiliumi, kiekvienas galės pajusti karinę dvasią.

Bistrampolio diena – tai ne tik istorijos inscenizacijos, bet ir galimybė iš naujo atrasti ir įsisąmoninti mūsų bendrą praeitį į ją įsitraukiant.

Šventė vyks vaizdingoje ir istorinėje aplinkoje – Bistrampolio dvare, kuris jau daugelį metų garsėja kaip kultūros židinys Panevėžio regione. Tai puiki proga pabėgti nuo miesto šurmulio, praleisti dieną gamtoje, praturtėti kultūriškai ir istoriškai bei pasimėgauti prasmingu šeštadieniu drauge su  šeima bei artimaisiais.

Renginys nemokamas.

Bistrampolio dvaro informacija

Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.

Iš viso patikrintos 64 veiklos vietos, kuriose dirbo 59 ūkio subjektai – įmonės ir savarankišką veiklą vykdantys fiziniai asmenys. Preliminariais duomenimis, pažeidimai nustatyti 27-iuose subjektuose, t. y. beveik pusėje patikrintų atvejų.

Dažniausiai nustatyti pažeidimai:

• nepateikti arba netinkamai sudaryti darbo grafikai (nenurodyta darbo ar pietų pertraukų pradžia ir pabaiga, nesilaikyta nepilnamečių darbo ir poilsio režimo reikalavimų);
• darbo ir poilsio režimo pažeidimai (darbas sekmadieniais, po 20 ar 22 val., viršytos leistinos darbo valandų normos – 6 arba 8 val. per dieną);
• nelegalus nepilnamečio darbas (1 atvejis);
• pilnamečio darbuotojo veikla be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos (1 atvejis);
• įmonės vadovo duomenų nepateikimas VSDFV („Sodrai“) (1 atvejis).

VDI taikytos poveikio priemonės:

• pateikta 14 reikalavimų pašalinti nustatytus pažeidimus;
• surašyta 10 administracinių nusižengimų protokolų;
• pradėta 1 tyrimo byla dėl Įmonių įstatymo pažeidimo.

„Rezultatai rodo, kad nepilnamečių darbo sąlygų užtikrinimas vis dar kelia nemažai iššūkių, – pabrėžia Vytautas Ročys, VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius. – Dažniausiai darbdaviai pažeidžia darbo ir poilsio režimo reikalavimus, kurie nepilnamečiams yra itin svarbūs dėl jų sveikatos, mokymosi ir poilsio. Svarbu akcentuoti, kad darbas negali trukdyti jaunam žmogui ilsėtis ir tobulėti, todėl VDI ir toliau aktyviai stebės situaciją bei taikys prevencines ir kontrolės priemones.“

VDI primena, kad darbdaviai, įdarbinantys nepilnamečius, privalo ypač atsakingai planuoti darbo laiką ir užtikrinti poilsio režimą, o tėvams ir patiems jaunuoliams svarbu žinoti savo teises ir nedvejoti kreiptis į VDI dėl konsultacijų ar pagalbos. Tik atsakingas darbdavių ir darbuotojų požiūris gali užtikrinti saugią, teisėtą ir jaunam žmogui tinkamą darbo aplinką.

Tarpučių kaimo teritorijoje įrengta aikštelė skirta ne tik krovininio transporto vairuotojams – ji taps patogia stotele ir visiems keliaujantiesiems A5 keliu: šeimoms su vaikais, turistams kemperiais, keliaujantiems tarp Lietuvos ir Lenkijos ar po Suvalkiją bei visą šalį. Dėl geografiškai strategiškai patogios vietos – visai netoli Lietuvos ir Lenkijos pasienio – aikštelė taps svarbiu poilsio tašku tiek atvykstamajam, tiek išvykstamajam turizmui.

Keliautojai čia ras ne tik stovėjimo vietas skirtingų tipų transportui, bet ir modernias sanitarines patalpas, atskiras poilsio zonas su pavėsinėmis, suolais ir stendais, nemokamą belaidį internetą, elektromobilių įkrovimo stoteles bei saugią, apšviestą aplinką. Visa tai – nemokamai ir pritaikyta patogiai, trumpai ar ilgesnei stotelei kelyje.

„Ši aikštelė – tai ne tik vieta sustoti, bet ir moderni erdvė vairuotojų poilsiui bei patogumui užtikrinti. Kurdami ją, vadovavomės aukščiausiais ES standartais ir siekėme sukurti infrastruktūrą, kuri atlieptų tiek kasdienius, tiek tarptautinio transporto srauto poreikius,“ – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Apie 11 ha ploto teritorijoje įrengtos atskiros zonos skirtingo tipo transporto priemonėms – lengviesiems automobiliams, krovininiam transportui, autobusams, kemperiams ir elektromobiliams. Iš viso čia suprojektuotos 354 stovėjimo vietos: 234 sunkvežimiams, 101 lengvajam automobiliui, 6 – neįgaliųjų transportui, 9 vietos autobusams ir kemperiams bei 4 elektromobiliams su įkrovimo stotelėmis po stoginėmis.

Aikštelė padalinta į penkias zonas, kurios viena nuo kitos atskirtos žaliąja skiriamąja salele. Pirmojoje zonoje numatytos vietos autobusams, kemperiams, elektromobiliams ir mikroautobusams, o likusios keturios zonos skirtos tik lengviesiems automobiliams.

Patogiam eismui užtikrinti aikštelėje suplanuotas vienkryptis žiedinis judėjimas – nuo įrengtos žiedinės sankryžos įvažiavimas ir išvažiavimas veda į vienos krypties kelią su atskirais nusukimais į skirtingas transporto zonas.

Lengvųjų automobilių stovėjimo vietų matmenys – 2,50 m pločio ir 4,35 m ilgio. Pravažiavimo keliai tarp stovėjimo vietų siekia iki 5,5 m pločio. Toks sprendimas užtikrina sklandų ir saugų transporto priemonių judėjimą aikštelėje.

Aikštelės šiaurės vakarų dalyje pastatytas modernus pastatas su sanitarinėmis patalpomis – čia įrengti atskiri tualetai vyrams, moterims bei riboto judumo asmenims, taip pat dušai ir priežiūros patalpos. Visos patalpos aprūpintos vandentiekiu, kanalizacija, apšvietimu, šildymu ir vėdinimo sistemomis.

Poilsio poreikiams teritorijoje įrengtos kelios atskiros poilsio zonos su suolais, stalais, pavėsinėmis, šiukšliadėžėmis, informaciniais stendais ir želdiniais. Vienoje iš zonų numatyta vieta galimai vaikų žaidimų aikštelei. Visą teritoriją jungia pėsčiųjų takai su trinkelių danga arba danga, įrengta iš skaldelės, o žaliosiose zonose pasodinti įvairūs augalai, sukuriantys malonią ir jaukią aplinką.

Papildomai aikštelėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir veikia nemokamas belaidis interneto ryšys (Wi-Fi) – tai sprendimai, skirti tiek saugumui užtikrinti, tiek vairuotojų patogumui.

Ši aikštelė yra pirmoji šalyje, kuri atitinka visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus tokio tipo infrastruktūrai. Ji ne tik prisideda prie vairuotojų poilsio kokybės gerinimo, bet ir didina eismo saugumą tarptautinėje magistralėje.

Šiemet planuojama atidaryti dar vieną tokio tipo aikštelę to paties kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpoje ties 95-uoju kilometru.

Skaitmeniniai sprendimai gyventojų apsaugai nuo triukšmo 

„Oro uostai Lietuvai svarbūs – jie atveria pasaulį ir padeda augti mūsų ekonomikai. Tačiau turime nepamiršti ir šalia gyvenančių žmonių. Todėl moderniai žiūrime į triukšmo problemą – perspektyviniai triukšmo apsauginės zonos žemėlapiai sudaromi remiantis tiksliais matavimais ir analitiniais duomenimis. Žemėlapiai – puiki pagalba žmonėms, nes galėsime pasiūlyti tiek išmokas, tiek geresnes gyvenimo sąlygas šalia oro uostų“, – sako laikinasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.“ 

TAZ nustatomos vadovaujantis teisės aktuose įtvirtinta metodika, kuri parengta atsižvelgiant į tarptautinę praktiką. LTOU specialistai perspektyvinius TAZ žemėlapius peržiūri, analizuoja ir rengia kasmet, remdamiesi specialių triukšmo matavimo stočių duomenimis. Vilniuje veikia keturios, Kaune – trys, Palangoje – viena tokia stotis. Atsižvelgiant į garso matavimus, perspektyviniuose TAZ žemėlapiuose teritorija šalia oro uostų yra suskirstoma į tris zonas.  

Pirmoje zonoje vidutinis (ne momentinis) garsas negali viršyti 70 decibelų (dB), antroje zonoje – tarp 70dB ir 65dB, trečioje zonoje matuojamas garsas neviršija 55dB (bet tik naktį). Šių garsų atitikmuo galėtų būti intensyvaus eismo gatvė, kurios garsas 70–85 dB, o įprastinio pokalbio garsas siekia 60 dB. 

Perspektyviniai TAZ žemėlapiai ir teikiamos kompensacijos gyventojams sudaro galimybes, pavyzdžiui, įrengus kambario langus eliminuoti perteklinius aplinkos garsus. 

Perspektyviniai TAZ žemėlapiai sudaromi kasmet ir gali keistis. Pokyčius gali lemti tiek taikomos triukšmo mažinimo priemonės, tokios kaip orlaivių kilimo kurso pokyčiai, taip pat – kitos aviacijos procedūros.  

Prašymą dėl kompensacijos paprasta pateikti internetu 

Kiekvienas gyventojas, kuriam, remiantis triukšmo žemėlapių rengimo taisyklėmis priklauso kompensacija už triukšmą mažinančių priemonių įsirengimą, gaus informaciją apie galimybę pasinaudoti šia teise ir galės kreiptis, kad būtų atlygintos jo turėtos faktinės bei pagrįstos išlaidos už, pavyzdžiui, kambario langų keitimą – geresnę garso izoliaciją gyvenamajame name užtikrinančią priemonę. 

Informacinius laiškus gaus visi gyventojai, kurių namai patenka į triukšmo apsaugos zonas ir kuriems priklauso kompensacija, t. y. dalis Vilniaus Salininkų, Rasų, Miškinių gyventojų, taip pat gyvenantys netoli Kauno oro uosto, Karmėlavoje. Šalia Palangos oro uosto nėra gyvenamųjų namų, kurie patektų į minėtas TAZ. Visa aktuali informacija gyventojams bus pateikta asmeniškai registruotu laišku, taip pat – lengvai pasiekiama internetu, kad visi teisę į kompensacijas įgiję asmenys galėtų ja pasinaudoti. 

Prašymai dėl kompensacijų už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo gali būti pateikiami ne vėliau kaip per 3 metus nuo perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešo paskelbimo dienos. Kompensacijos pareiškėjams išmokamos ne ilgiau kaip per 3 metus nuo prašymų patvirtinimo dienos. Prašymo formą galima rasti LTOU interneto svetainėje. Užpildytą dokumentą gyventojai turėtų siųsti el. paštu taz@ltou.lt arba pateikti fiziškai LTOU patalpose, adresu Rodūnios kel. 10A, Vilnius. 

Taip pat Lietuvos oro uostų interneto svetainėje, informaciniame polapyje, talpinama visa aktuali informacija apie perspektyvinius triukšmo žemėlapius, patvirtintas TAZ, kompensacijų mechanizmą bei kita su šiuo projektu susijusi informacija. 

Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad iki 2052 metų, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, kompensacijoms už įdiegtas triukšmą mažinančias priemones gali būti skirta iki 5 mln. eurų. 

TAZ nustatymą LTOU atliko vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Triukšmo valdymo įstatymo ir Aviacijos įstatymo reikalavimais bei įgyvendinant Vyriausybės nutarimą „Dėl perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo, viešinimo ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo taisyklių patvirtinimo“.  

Pagal nustatytą tvarką parengtus perspektyvinius triukšmo žemėlapius tvirtina Susisiekimo ministerija. 

Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje 

Interneto svetainėje ciurlioniui150.lt pateikiami pagal nacionalinį Čiurlionio kelią parengti maršrutai. Čia keliautojai ras ne tik išsamius lankytinų vietų aprašymus ir patogius naudoti žemėlapius, bet ir pasiūlymus, kokiomis pramogomis, ekskursijomis bei edukacijomis praturtinti kelionę, į kokius vietinius gidus kreiptis ir kitą praktinę informaciją.

„Čiurlionis buvo ne tik didis menininkas, bet ir keliautojas. Dar kūdikystėje jo gyvenimas prasidėjo kelione iš Senosios Varėnos į Druskininkus. Jis yra gyvenęs ne tik Vilniuje, Kaune, Palangoje, Plungėje, bet ir užsienyje. Visos jo kelionės ir pažintos vietos virto patirtimis, kurios vienaip ar kitaip įsirašė į jo kūrybą. Tikimės, kad šie maršrutai padės kiekvienam keliautojui atrasti Lietuvą iš čiurlioniškos perspektyvos, paskatins keliauti po savo šalį, ja žavėtis, taip pat atskleis menininko asmenybę, įkvėps keliauti ir atrasti Čiurlionį einant jo gyvenimo keliu“, – sako už jubiliejinę programą „Čiurlioniui 150“ atsakingas Ministro Pirmininko patarėjas kultūros klausimais Matas Drukteinis.

„Čiurlionio keliu“ galima rinktis keliauti Senosios Varėnos ir Druskininkų kryptimi, pažinti čiurlionišką Palangą, Kauną, Vilnių ar sužinoti, ką įdomaus galima atrasti patraukus Plungės link.

Pasukę Senosios Varėnos ir Druskininkų (bei Varėnos, Liškiavos, Kabelių) kryptimi, keliautojai tyrinės aplinką, kurioje pradėjo formuotis Čiurlionio žvilgsnis į pasaulį. Šiame maršrute – bažnyčia, kurios pirmtakėje vargonais skambindavo menininko tėvas Konstantinas, M. K. Čiurlionio tėvų meilės pradžią menanti Liškiava, mažojo Kastuko namai Druskininkuose ir pabėgimo kambario iššūkis.

Pasirinkę Plungės maršrutą, keliautojai apsilankys muzikantinės, į kurią kadaise Čiurlionis atvyko mokytis muzikos, vietoje, užsuks į jo žmonos gimtuosius Šateikius, kurių bažnyčioje įvyko jųdviejų santuoka, ar net galės paragauti Čiurlioniui dedikuoto deserto „Pilies pasaka“.

Keliaujantieji Palangos maršrutu leisis į Čiurlionių meilės miestą – vietą, kurioje menininkas su žmona Sofija praleido gražiausias bendro gyvenimo akimirkas. Maršrute – netikėtos tokių žymių vietų kaip Palangos tilto, grafo Tiškevičiaus rūmų, Jūratės ir Kastyčio skulptūros sąsajos su Čiurlioniais.

Kauno maršrutas kviečia ne tik užsukti į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, kuriame eksponuojama didžioji dalis M. K. Čiurlionio kūrinių kolekcijos, bet ir sužinoti, kur tarpukariu ir karo metais buvo saugomi menininko darbai. Tarp rekomendacijų – teatralizuotos teminės ekskursijos.

Sekdami Vilniaus maršrutu keliautojai plačiau sužinos apie Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą Vilniuje, jo visuomeninę kultūrinę veiklą, ryšius su kitais ryškiais to meto meno ir kultūros veikėjais. Keliautojai apsilankys jo namuose, Pirmąją lietuvių dailės parodą menančiuose P. Vileišio rūmuose, prakalbins jo skulptūrą Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos kieme. O kur dar Čiurlionio ledai!

Visi maršrutai „Čiurlionio keliu“ pasiekiami čia.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ koordinuojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie svarbiausius Čiurlionio metų renginius gausite užsiprenumeravę naujienlaiškį interneto svetainėje ciurlioniui150.lt.

Pasak eksperto, nemaža dalis trikdžių aptinkami naudojant specialius automobilius – judriąsias radijo stebėsenos stotis. Tokios stotys naudojamos visoje Lietuvoje, o jų pagalba RRT specialistai nustato nelegalius dažnių naudojimo atvejus, trukdžius mobiliesiems tinklams, televizijai ar net GPS navigacijai.

Kurioziniai pavyzdžiai – dažni. RRT yra užfiksavusi atvejį, kai dėl neveikiančios vartų automatikos buvo patikrintas visas daugiabutis – paaiškėjo, kad trukdį kėlė vaikų kambaryje, stalčiuje, tarp piešimo priemonių užspaustas LED šviestuvo distancinis pultelis. Kitą kartą trukdžiai sklido iš garažo, kuriame, po daiktais prispaustas, veikė pamirštas šviestuvo valdymo pultas.

Neretai priežastimi tampa seni ar sugedę automobilių raktai. Vienoje automobilių pardavimo aikštelėje trukdžiai buvo tokie stiprūs, kad teko perrinkti kelias dešimtis raktų – kol pagaliau aptiktas sugedęs nuotolinis valdymas. Kitu atveju mobiliojo ryšio operatoriaus bazinei stočiai trukdžiai sklido net iš 16 km atstumo – iš sodyboje palikto įjungto mobilaus ryšio kartotuvo su kryptine antena.

Pasitaiko ir kur kas netikėtesnių trukdžių šaltinių, pavyzdžiui,  antžeminės televizijos signalus trikdė elektrinis piemuo. „Apie pusę visų tyrimų baigiasi tuo, kad nustatome vartotojo įrangos gedimą ar neteisingą jos naudojimą. Tokiais atvejais stengiamės paaiškinti, kaip problemą išspręsti arba kur galima kreiptis pagalbos. Bet jei gyventojai daugiau dėmesio skirtų savo turimai ir naudojamai įrangai – daugelio iškvietimų būtų galima išvengti“, – pabrėžia A. Kaminskas.

Ekspertas primena – jei buityje naudojami nuotoliu valdymo įrenginiai staiga ima neveikti, dažnai stringa vartų automatika, verta patikrinti, ar kur nors nepasimetė ar neužspaustas senas pultelis ar kita įranga. Nors gali atrodyti nereikšminga, tokie prietaisai neretai gali trikdyti visą aplinką – nuo vieno kiemo iki viso kvartalo naudojamus elektrinius, elektroninius ar radijo bangomis valdomus įrenginius.

„Intymofobija yra būdinga tiek vyrams, tiek moterims, dėl jos kyla sunkumai kuriant ilgalaikius, o sunkesniais atvejais – ir trumpalaikius santykius su priešinga lytimi“, – teigia seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas.

Jei forma lengvesnė, pačiam žmogui gali būti sunku ir apčiuopti, kad būtent šis sutrikimas niūriais atspalviais tamsina intymaus gyvenimo kerteles. „Nes gal ir yra kažkas ne taip, bet gyventi itin netrukdo, juo labiau nesudaro priežasties kreiptis į seksologą – tokie pacientai iki mūsų nelabai patenka. Na, o jei intymofobija stipri, jos beveik neįmanoma nepastebėti. Moterims ji pasireiškia vaginizmu, vyrams – seksualine disfunkcija su erekcijos sutrikimais“, – aiškina V.Žukas.

Jis atkreipia dėmesį, kad intymofobija labiau būdinga vengiančio tipo asmenybėms, kurioms apskritai būdingas polinkis į įvairias baimes, gali pasireikšti ir kaip socialinė fobija. „Nes nors ir kalbame apie seksualinę problemą, į žmogų reikia žiūrėti kaip į visumą, kur niekas neegzistuoja izoliuotai“, – pabrėžia seksologas-psichoterapeutas.

Apsieisim be bučinių

Kokie ženklai byloja, kad žmogus turi intymaus santykio baimę? „Kai vengiama prisilietimų, bučinių, nusirengti partnerio akivaizdoje... Moterys pasakoja, kad bijo nusirengti nuogai dienos šviesoje, o vyras nori tai matyti. Nusirengimas, lytinis aktas šviesoje intymumo baimės kamuojamoms moterims nepriimtina, o vyrus kaip tik jaudina, jie to nori ir laiko svarbiu seksualinių santykių elementu“, – sakė V.Žukas.

Taip pat pašnekovas sako dažnai girdįs, kad moteris nori apsieiti be apkabinimų, bučinių – vyras tiesiog atidirbtų, ji pajustų pasitenkinimą ir to užtenka: „Tai rodo intymumo problemas, bet gana lengvas. Gal partneris iš pradžių nustemba, bet paskui pripranta, abu gyvena ir tiek.“

„Esu skaitęs mokslinių darbų, kad su intymofobija gali būti susijusi ir perdėta meilė gyvūnams, netgi gamtai, nors pastarasis momentas atrodo sunkiau įtikinamas. Tai yra kompensacinis mechanizmas: negaliu, nedrįstu realizuoti meilės su partneriu, todėl realizuoju ją su šunimi, kate. Gyvūnai nekelia grėsmės, galiu išreikšti jausmą, kuris blokuojamas priešingai lyčiai, parodyti švelnumą, paglostyti, apsikabinti“, – aiškino pašnekovas.

Vyrai maskuoja

„Kaip jums atrodo – ar intymofobija būdinga daugiau vyrams, ar moterims? – užduoda klausimą V.Žukas ir netrukus į jį atsako: - Iš tiesų, vyrams. Tačiau to nepastebime dėl maskavimo. Vyrai intymaus santykio baimę maskuoja agresyviu elgesiu, ignoravimu. Dažnai agresyvus elgesys būtent rodo bailumą.“

O kokia kauke intymofobiją labiau dangsto moterys? „Moterys slepiasi po nuolankumu arba pasyvia agresija, kurią išreiškia juokeliais, švelnia ironija. Toks elgesys apskritai labiau būdingas moterims kaip atsakas į vyrų elgseną, įvairius jų veiksmus, vengiant tai išreikšti tiesiogiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip paaiškinti tokiais atvejais atsirandantį nuolankumą? „Jis pasireiškia ne seksualinėje sferoje, bet kitose srityje – moteris atlieka aukos vaidmenį. Jei supranta, kad sekso plotmė netenkina, ji kompensuoja maistu, pirkiniais, pagyrimais“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Pasireiškė viešo kalbėjimo baime

„Galima paminėti ir konkrečių pavyzdžių. Tarkim, moteris pasakoja, kad vyras su ja ilgai susirašinėja, atrodo, viskas gerai, tačiau kai priartėja laikas ateiti į pasimatymą – neina. Kažkas sutrinka, pradeda nerimauti ir nenueina. Akivaizdu – tai artumo baimė. Kokio lygio – neaišku. Tai jau išaiškėja psichoterapijos eigoj, ar baimė paniška, ar tai tiesiog vengimas“, – pasakojo V.Žukas. 

„Žmonės atėję pas seksologą, psichoterapeutą pasakoja tarsi apie paprastus dalykus. Tačiau psichoterapijos metu viskas išlenda. Nuo „nenoriu bučinių ir apkabinimų“ iki giliausių seksualinių dalykų, – konstatuoja seksologas. – Turėjau klientę, kamuojamą viešo kalbėjimo baimės. Pacientė ne kartą prisiminė epizodus iš vaikystės, kai troško artimo ryšio tėvu, tačiau jis beveik niekada neturėjo laiko. Atsikalbinėjo, kad sprendžia svarbius reikalus, tačiau tie jo atsikalbinėjimai tiesiog reiškė, kad paties interesai jam svarbesni nei jos. Merginos pasąmonėje užsifiksavo, kad ji nesvarbi. Tos problemos išlįsdavo tada, kai tekdavo pasijusti svarbia vyrų auditorijoje.“

„Pasąmonė mus valdo devyniasdešimt procentų. Nors teigiame, kad esame racionalūs – nė velnio tokie nesame. Seniai nutikę įvykiai, net ankstyvoje vaikystėje mums daro įtaką, apie kurią net nenujaučiame, – konstatuoja psichoterapeutas. – Pavyzdžiui, labai svarbus yra Edipo komplekso etapas. Būdama trejų ketverių metų mergaitė siekia artumo su tėvu, glosto plaukus, sėdi ant kelių. Tėvas tuo metu turėtų būti dėmesingas, jos neatstumti, nes taip klojami intymumo pamatai, bet ir netvirkinti, kadangi Amerikos literatūroje pabrėžiama ypač daug tokių atvejų.“

Palikdavo, kol nepaliko jos

„Papasakosiu dar vieną istoriją. Tvarkinga, pareiginga, pripažįstanti autoritetus, apie trisdešimties metų moteris kreipiasi dėl sunkumų mezgant santykius su vyrais. Kai partneris pradeda rodyti jausmus, artėja ir seksualiniai santykiai, ji staiga pradeda ieškoti neigiamų bruožų. Na, jei ieškosim – visada atknisime. Aišku, ir šiuo atveju, juos kaskart surasdavo. Dėl to ji galėdavo partnerį nuvertinti ir jį palikti“, – pasakojo V.Žukas. – Esmė ta, kad jos santykiai su mama buvo geri, bet vėlgi – tėvas emociškai šaltas.

Kritikuojantis, darboholikas, paliko šeimą, kai mergaitei buvo dešimt metų. Ji norėjo tėvo artumo, prisiglausdavo, bet jis nuolat ją atstumdavo. Ji nuolat girdėdavo „nelįsk dabar, užsiėmęs“. Grįždavo vėlai vakare ir, kaip paaiškėjo vėliau, iš meilužės. Ši klientė vyrus atstumdavo nesąmoningai jausdama, kad nesugebės atsakyti į jų jausmus. „Negaliu duoti, ko neturiu – šiltų jausmų“ – toks buvo jos motyvas. Tokių vyrų kaip jos tėvas dukros gali perimti daug patriarchalinės mąstysenos, tapti griežtos, kategoriškos su vyriais ir savimi.“

„Jie nori tik vieno“

Seksoterapeutas pabrėžia, kad asmenybei, kuri moka kurti sveiką intymų santykį, svarbus teigiamas šeimos pavyzdys ir nuostatos, diegiamos nuo vaikystės. „Jei tėvų patirtis nesėkminga, kartais mama net neslepia, kad su tėvu ir lovoje blogai, tai daro neigiamą įtaką ir stiprina baimes priešingai lyčiai. O dar jei vaikas mato tėvo agresiją prieš motiną, ar motinos prieš tėvą – kas irgi būna – juo blogiau... Mamos sustiprina mergaičių baimes teiginiais „neprasidėk su vyrais“, „tavimi pasinaudos“, „jie nori tik vieno“, „suvilios ir paliks“, „vyrai tikri kiaulės“, – vardijo pašnekovas.

„Mama įkala į galvą baimių vietoj to, kad būtų lytinio švietimo mokytoja, suteiktų informaciją apie mėnesines, padėtų suprasti seksualumo moteriai svarbą, pirmus lytinius santykius, būtų saugus uostas pavojingame vandenyne, kur galima atplaukt ir išplaukti...“ – kalbėjo V. Žukas.

„Tėvai berniukams irgi padaro meškos paslaugą. Jie perduoda nusivylimą moterimi, žmona. Konfliktai, smerkiantys, kritikuojantys moterį žodžiai, nuvertinimas, formuoja tą silpnąjį vyro identitetą, kuris pasireiškia pasyvia agresija prieš moterį“, – sakė seksoterapeutas. 

Gijimas trunka ilgai

Ar įmanoma ką nors padaryti ir nugalėti intymofobiją, kad ji nekartintų santykių su partneriu? „Labiausiai veiksminga psichoanalizė arba psichodinaminė psichoterapija. Jei nesikreipiant į specialistą, tai padėti sau galima medituojant, prisijungiant prie savipagalbos grupių. Kodėl mums padeda pokalbis su psichoterapeutu? Nes išsikalbėjus palengvėja, nors pačiame psichoterapijos procese būna visko: ir pykčio, ašarų, gynybinių reakcijų. Savipagalbos grupėse bendraujant su tokiais pačiais, vienas kitą suprantančiais žmonėmis sumažėja įtampa, todėl tikrai rekomenduoju išbandyti šį pagalbos būdą“, – patarė pašnekovas.

Tačiau jis įspėja: gijimo procesas užtruks. Šios problemos šaknys kerojasi neįtikėtinai ankstyvame amžiui – dar vaisiui esant gimdoje, kai formuojasi jo fiziologija, todėl ir gydymas nėra paprastas, reikalauja laiko ir kantrybės.

„Psichoseksualinė raida trunka nuo nėštumo penkto-šešto mėnesio iki šešiolikos metų. Jei mama nėštumo metu liečia pilvuką, klausosi klasikinės muzikos – choralų, Vivaldžio, susikuria daugiau neuronų prefrontalinėje smegenų srityje, atsakingoje ir už aistrą. Po to įtakos turi ir pats gimdymas, kaip jis praeina – sėkmingai, nesėkmingai... Dar vėliau santykiai su tėvais, kurie didele dalimi nulemia psichoseksualinės raidos sėkmę arba nesėkmę – kalbėjo V.Žukas. – Taigi akivaizdu, kad nei per dieną, nei savaitę taip seniai atsiradusios problemos nepakeisi. Tam reikalingi bent metai, tačiau į tai pastangas dėti verta, nes intymus gyvenimas yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis.“  

Autorius: Sima Kazarian

,,Lietuvos sveikata" 

Zarasų miesto šventė – festivalis „Zarasai 2025“ – tai mūsų kultūros įvairovės, tradicijų ir bendrystės šventė, kur muzika, šokiai ir kūrybiškumas susitinka Sėlių aikštėje.

Atvyk ir pasinerk į tautodailės ir pramogų mugę bei amatus, mėgaukis folkloro ansamblių pasirodymais, atrask Mažąją knygų mugę, edukacijas vaikams ir suaugusiems, pažink interaktyvias erdves, o svarbiausia – patirk tikrą vasaros šurmulį su gyva muzika, šokiais ir gera nuotaika!

Lankytojai galės pasinerti į sutartinių ir folkloro pasaulį, klausytis svečių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos koncertų, aplankyti muges, edukacinius užsiėmimus, meno parodas ir kino retrospektyvas. Šventės akcentais taps floristinė ekspozicija „Žiedų pakrantė“, šventinė Žolinės eisena, įvairių žanrų koncertai – nuo folkroko grupės „Dzels Vilki“ ir išskirtinio PUSHAZ albumo pristatymo iki energingų „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“, „Grupės 2“ bei legendinio Kastyčio Kerbedžio pasirodymų. Finalą vainikuos įspūdingas fejerverkas virš ežero.

Zarasai 2025 – čia susitinka tradicija ir šiuolaikiškumas.

Iki susitikimo Zarasuose, rugpjūčio 14–16 dienomis!

Zarasų miesto šventės – festivalio „Zarasai 2025“ programa

Rugpjūčio 14 d., ketvirtadienį 

Prekybos ir paslaugų pasažo kiemelyje, D. Bukonto g. 1 – 10–20 val. Lauko galerija „Ežerų miesto istorijos“.

Stelmužėje, Zarasų r. – 16:30 val. Sutartinių šventė „Pa Sanuoju Ųžalu“, apeigos ir ąžuolo pagerbimas

18:00 val. grupės iš Estijos „Laudaukse Kääksutajad“ koncertas „Songs of Women“

Sėlių aikštėje – 19:00 val. Kauno valstybinio lėlių teatro edukacija „Lėlė, kuri didžiuojasi, kad turi raidę „Ė“

21:00 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Enriko Slavinskio akustinis koncertas

Kupolėje – 17:00 ir 19:00 val. Justino Lingio kino filmų retrospektyva

Bibliotekoje – 21:00 val. „Nakties skaitymai“ su Aidu Giniočiu ir Vainiumi Baku

Rugpjūčio 15 d., penktadienį 

Fausto Latėno meno mokykloje – 10–20 val. Čiurlionio menų mokyklos mokinių dailės paroda

Kraštiečių muziejuje – 15:00 val. nemokama ekskursija su gidu

Prekybos pasažo kiemelyje – 10–20 val. Lauko galerija „Ežerų miesto istorijos“

15:00 val. susitikimas su skulptoriumi Mykolu Sauka

16:00 val. Tomo Lagunavičiaus paroda

Kupolėje – 13:00, 15:00, 17:00 val. Justino Lingio kino filmų retrospektyva

Zaraso ežero pakrantėje – floristinių darbų „Žiedų pakrantė“ paroda

Kultūros centro kiemelyje – 10:00 val. vainikų pynimo edukacija

Sėlių aikštėje – mugė, knygų mugė, 12:00 val. Šv. Mišios

14:00 val. festivalio „Žolynai“ atidarymas, merės sveikinimas, premijų teikimas

18:00 val. grupės „Madara“ koncertas

19:00 val. grupės „Vilki“ koncertas

20:00 val. „Dzelzs vilks“ koncertas

21:30 val. PUSHAZ vinilo pristatymas

22:00 val. PUSHAZ albumo „3LOGIJA“ pristatymas

23–24 val. Diskoteka

Rugpjūčio 16 d., šeštadienį 

Kupolėje – 8:00 val. Didysis Zarasų žygis (10, 15, 25, 35 km)

Kupolėje – 15:00, 17:00 val. Justino Lingio kino filmų retrospektyva

Zaraso ežero pakrantėje – „Žiedų pakrantė“ paroda

Kraštiečių muziejuje – 11:00 val. nemokama ekskursija

Bibliotekoje – 10–17 val. paroda „Nusivežk mane į Zarasus“, 16:00 val. fleitos koncertas

Fausto Latėno meno mokykloje – 10–20 val. Čiurlionio menų mokyklos mokinių dailės paroda

Prekybos pasažo kiemelyje – 10–20 val. Lauko galerija „Ežerų miesto istorijos“

Sėlių aikštėje – mugė, edukacijos, vaikų pramogos, kraujo centras, priešgaisrinės tarnybos pristatymas

12:00 val. šventės atidarymas, merės sveikinimas, garbės piliečio vardo įteikimas, „Electric Ladies“ pasirodymas

12–24 val. Šokančių fontanų pasirodymas

13:00 val. Linijinių šokių festivalis „Ežerų banga“

15:00 val. Motociklų kolona

19:00 val. Dovi Mi koncertas

20:00 val. „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas

21:00 val. Grupės 2 pasirodymas

22:00 val. Kastytis Kerbedis koncertas

23:00 val. Fejerverkas

23–01 val. Diskoteka

Rugpjūčio 17 d., sekmadienį 

„Ąžuolo“ gimnazijos stadione – 10:00 val. Zarasų rajono teniso dvejetų pirmenybės

Fausto Latėno meno mokykloje – 10–16 val. Čiurlionio menų mokyklos mokinių dailės paroda. 

We love Lithuania inf. 

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad 60 proc. lietuvių žino apie Lietuvoje įgyvendinamas paramos programas Ukrainos veteranams, tačiau didžioji dauguma pagalbą supranta siaurai – 67 proc. respondentų reabilitaciją sieja tik su fiziniu gydymu, 54 proc. lietuvių mano, kad sužeistiesiems per karą svarbiausia suteikti būtinąją medicininę pagalbą ir tik 38 proc. – kad reikalinga ilgalaikė psichologinė parama.   

„Yra tokia tendencija, kad reabilitacija dažniausiai įsivaizduojama kaip sugrįžimas iš ligoninės. Bet daug rečiau pagalvojama apie kitus svarbius dėmenis – sugrįžimą į visuomenę, į darbus, į šeimą, į save“, – komentuoja Artūras Žarnovskis, CPVA programos „Co-Create Future of Ukraine“ vadovas. 

Pasak jo, svarbu kalbėti apie visą reabilitacijos grandinę – nuo pirmosios pagalbos iki integracijos į visuomenę, nes tik taip galima išties sugrįžti į gyvenimą. 

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius, kuris su kolegomis dar 2015 m. pradėjo dirbti su Ukrainos karo veteranų psichosocialine reabilitacija, prisimena pirmąsias misijas. 

„Kai nuvažiavome maždaug pusmečiui po 2014 m. karo pradžios, į mus žiūrėjo kreivai – kokia psichologinė pagalba, kokia čia socialinė reabilitacija? Jauni vyrai, didvyriai. O po pusmečio matome – grįžta ne tie patys žmonės. Fiziškai gal ir sveiki, bet jų akys jau kitokios. Po to – kultūrinis šokas, nes visuomenė, viena vertus, žiūri kaip į didvyrius, bet kartu ir nesupranta, ką su tuo daryti“, – pasakoja psichiatras. 

Pirmoji grįžusiųjų banga patyrė tai, ką vėliau psichikos sveikatos specialistai įvardijo kaip „neregimas žaizdas“: depresiją, alkoholizmą, smurtą šeimoje. Sugrįžusieji iš fronto užsidaro, nustoja kalbėti su artimaisiais, praranda darbą ar net norą gyventi. 

„Mūsų darbas – ne tik gydyti, bet ir mokyti visuomenę priimti sugrįžtančius. Pavyzdžiui, kai kuriuose miestuose yra reabilitacijos centrai, kuriuose žmonės mokosi vėl gyventi: kaip iš naujo naudotis virtuve, vonios kambariu, kaip išeiti į gatvę, kai sėdi vežimėlyje. Deja, mačiau ir tokių atvejų, kai bendruomenė stengėsi paslėpti neįgalumą – „užtraukite užuolaidas, kad vaikams nebūtų traumuojantis vaizdas“. Tokia realybė“, – sako M. Marcinkevičius. 

Anot jo, ukrainiečių tyrimai jau prieš plataus masto karą rodė: tik 10 proc. karių gali grįžti į normalų gyvenimą be papildomos pagalbos, 30 proc. jų reikia pereinamojo laikotarpio, o likusiems – ilgalaikės pagalbos. CPVA vykdoma reabilitacijos programa siekia padėti užtikrinti visapusišką reabilitaciją tiek fizine, tiek psichologine, tiek socialine prasme. 

Ne tik mokome, bet ir mokomės 

Pasak A. Žarnovskio, daugelis sutiktų, kad karo Ukrainoje pradžioje sekėme visas naujienas, intensyviai aukojome, tačiau dabar žinias pradėjome dozuoti. 

„Natūralu, kad visuomenės motyvacija šiek tiek prislopo. Pirmas etapas buvo šokas, visuotinis mobilizavimasis, daugybė asmeninių iniciatyvų. Dabar pagalba perėjo į institucinį, nuoseklų lygmenį. Tačiau empatija ir parama neturi būti vien emocijos reikalas – reikia žinojimo ir sąmoningo pasirinkimo“, – sako A. Žarnovskis. 

Lietuva pasirinko ilgalaikę paramos Ukrainai strategiją: remiamos ne tik trumpalaikės akcijos, bet ir kuriamas pamatas tvariai sistemai. 

„Matome savo indėlį kaip ilgalaikę investiciją. Šiuo metu dirbame su trimis reabilitacijos centrais Lvive, Dniepre ir Žytomyre – padedame atstatyti infrastruktūrą, rengiame mokymus specialistams, dalinamės procesų valdymo ir matavimo įrankiais. Mūsų tikslas – kad Ukrainos specialistai taptų savarankiški, o gerosios praktikos būtų plėtojamos ir pasibaigus projektui“, – teigia A. Žarnovskis. 

Pasak jo, svarbus ne tik pastatų atnaujinimas, bet ir „minkštoji“ pagalba – žmogiškųjų išteklių stiprinimas, vadybos standartai, tarptautinės praktikos diegimas. 

„Turime suprasti, kad vien geri pastatai nepadės, jei nebus kam dirbti ir niekas nežinos, kaip dirbti. Pavyzdžiui, daugiadalykės komandos, kai su vienu žmogumi dirba keletas specialistų. Tai – nauja praktika daugelyje Ukrainos regionų. Mūsų pačių specialistai važiuoja ne tik mokyti, bet ir mokytis, nes išgyventi tokio masto krizę gali išmokyti tik praktika“, – dalijasi A. Žarnovskis. 

Kaip išlaikyti empatiją, kai emocijos blėsta? 

Šiandien vis rečiau pasitaiko spontaniškų akcijų ar viešai aptariamos konkrečios žmonių istorijos. Tačiau, kaip pabrėžia pašnekovai, tikras rūpestis neturi priklausyti nuo emocijų bangavimo – empatija turi tapti sąmoningu, kasdieniu pasirinkimu. 

„Motyvacija dažnai lieka stipri, net jei fiziškai ar emociškai kartais pavargstame. Didesnė grėsmė – perdegimas, kai norisi viską padaryti greitai, atiduoti visą save, bet svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą, kad galėtum padėti ilgai ir tvariai“, – dalijasi A. Žarnovskis. 

Jo teigimu, Lietuvos nacionalinis interesas šiandien – stipri ir laiminti Ukraina. Net jei emocinis resursas išsenka, lieka racionalus argumentas: saugi Ukraina yra mūsų pačių saugumo garantas. 

„Karas nesibaigs staiga, kaip ir nesibaigs reabilitacijos poreikis. Kiekviena diena – tai naujas iššūkis, bet ir nauja galimybė padėti, būti šalia, parodyti, kad nesame abejingi. Tikras rūpestis – tai ne tik pagalbos kiekis, bet ir gebėjimas matyti žmogų visumoje“, – teigia A. Žarnovskis. 

„Herojai yra ne tik tie, kurie kovoja fronte, bet ir tie, kurie kasdien padeda, kalba, rūpinasi. Kiekvienas gestas, kiekviena istorija svarbi“, – papildo M. Marcinkevičius. 

CPVA programos „Sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacija ir reintegracija“ trukmė – 36 mėnesiai. Programa, kurios biudžetas – 15 mln. Eur, finansuojama iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo. Tikslinį įnašą – 5 mln. Eur – skyrė Krašto apsaugos ministerija. Programa įgyvendinama kartu su Lietuvos, užsienio ir Ukrainos reabilitacijos specialistais. Siekiama praktiškai išbandyti ir tobulinti inovatyvų reabilitacijos modelį Dniepro, Lvivo ir Žytomyro centruose, kad pagalba apimtų visą žmogaus kelią į gyvenimą po traumos. 

Reprezentatyvi apklausa atlikta šių metų vasaros pradžioje, apklausta 1 012 Lietuvos gyventojų internetu (CAWI metodas).  

Taip pat augo ir stojančiųjų į profesinės pedagogikos studijas, kurios yra skirtos asmenims, jau turintiems aukštąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesinės pedagoginės studijos šiemet sulaukė 318 pirmuoju numeriu stojusiųjų, o į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesines pedagogikos studijas pateiktos 329 paraiškos – 60 proc. daugiau nei pernai.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja, kad iš viso šiemet ugdymo mokslus pasirinks daugiau kaip 2000 studentų. 

„Pernai metų duomenimis, Lietuvoje trūko 650 mokytojų. Tad augantis norinčiųjų tapti mokytojais skaičius bendrai žiūrint yra pozityvi tendencija. Be abejo, jeigu norime kokybiškiausio švietimo, svarbu pritraukti į šią specialybę ir pačius talentingiausius žmones“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Trūksta dalykininkų 

Nors sparčiai populiarėja norinčiųjų tapti specialiaisiais pedagogais ar pradinių klasių mokytojais, reikėtų, kad pasiskirstymas tarp ugdymo specialybių būtų įvairesnis, pabrėžia L. Masiliauskaitė. 

„Stojimo rezultatai rodo, kad vis dar išlieka sudėtinga pritraukti kai kurių dalykų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, dalykininkus. O šių dalykų gebėjimai, siekiant konkurencingos ekonomikos, šiais laikais yra itin būtini. Negana to, regionų mokyklų vadovai jau kalba, kad – priešingai nei didmiesčiuose – miesteliuose ir kaimuose mažamečių vaikų skaičius krenta, tad pradinių klasių mokytojų čia greitai reikės mažiau“, – pažymi L. Masiliauskaitė. 

Lankstesnės galimybės ir nauji modeliai 

Vienas iš galimų būdų spręsti šią problemą – pritraukti mokytojų iš darbo rinkos, suteikiant jiems galimybę dirbti ir ne pilnu etatu. 

„Gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistai turi itin geras galimybes darbo rinkoje, tad natūralu, jog juos į mokyklas pritraukti sudėtingiau. Todėl svarbu sudaryti sąlygas jiems dalintis savo žiniomis su vaikais lanksčiu būdu“, – sako „Švietimas #1” vadovė. 

Kitas sprendimas – leisti pilotuoti švietimo sistemoje naujus, svetur jau pasiteisinusius modelius. 

„Pavyzdžiui, dauguma kitų šalių, įskaitant Latviją ir Estiją, turi pradinį ugdymą ne iki 4-tos klasės, o iki 6-tos. Tokiu atveju pradinių klasių mokytojas 5–6 klasėje palaipsniui palydi vaikus į dalykinę sistemą – jis būna ne tik klasės vadovu, bet ir dėsto kai kuriuos dalykus. Taip ir gerėja vaikų pasiekimai, ir mokytojų dalykininkų poreikis būna mažesnis“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Pirmieji metai – kritinis išbandymas 

Nors norinčiųjų išbandyti save mokytojo kelyje daugėja, susiduriama su dar viena problema. VDU tyrimas rodo, kad Lietuvoje pusė jaunųjų mokytojų per pirmuosius trejus darbo metus palieka profesiją. 

„Viena iš mūsų matomų šios problemos priežasčių yra prasta mokyklų vadyba. Mokyklų vadovais dažnai tampa buvę mokytojai, neturintys reikiamų vadybinių įgūdžių. O juk nuo vadybos priklauso darbuotojų motyvacija, kolektyvo atmosfera, darbo krūvio paskirstymas, galimybės tobulėti, dažnai ir – atlyginimo dydis. Turime pavienių šią problemą sprendžiančių iniciatyvų, tačiau reikėtų, kad mokyklų vadybos kokybė būtų keliama ir nacionaliniu mastu“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Be geriausių žmonių – nebus geriausio švietimo 

Pasak L. Masiliauskaitės, vien pritraukti studentus į pedagogikos studijas nepakanka – būtina užtikrinti, kad jie liktų mokyklose ilgam. 

„Be geriausių žmonių negalime kalbėti apie geriausią švietimą. Taip, stojančiųjų daugėja, bet mes dar toli nuo Suomijos, kur konkursas į mokytojo specialybę itin konkurencingas, o profesija visuomenėje – viena gerbiamiausių. Verta atkreipti dėmesį, kad net ir Suomija susiduria su kokybiškų mokytojų trūkumu. Tad jeigu mes norime turėti aukščiausio lygio švietimą, turime dar daugiau dėmesio skirti vadybai ir gerinti ne tik mokytojų darbo įvaizdį, bet ir sąlygas“, – pabrėžia ji. 

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.

„Švietimas #1” pranešimas spaudai 

TJA primena, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienos lyties asmenų poros dėl šeimos pripažinimo į teismą kreipėsi dar 2023 metais, pagal TJA inicijuotas strategines bylas (tiek dėl vienos lyties asmenų partnerysčių, tiek dėl santuokų)1.  

Tuomet Lietuvos teismai tokių pareiškimų netenkino ir šiuo metu dvi bylos prieš Lietuvą laukia nagrinėjimo Europos Žmogaus Teisių Teisme. Todėl Konstitucinio Teismo 2025-04-17 nutarimas tik patvirtina, kad dar 2023 m. buvome teisūs – vienos lyties poros turi teisę į šeimą teisminiu keliu.  

Nauja pareiškėjų pora, įkvėpta ankstesnio strateginio bylinėjimosi pasiekimų, nusprendė įtvirtinti savo šeimą teisminiu keliu. Šis žingsnis žymi naują etapą strateginiame bylinėjimesi siekiant visų šeimų lygybės Lietuvoje. 

„Atėjo momentas, kai galime tiesiogiai remtis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad teisė į partnerystę – nepriklausomai nuo poros lyties – kyla iš Konstitucijos. Tą patį mes įrodinėjome dar 2023 metais, kai į teismus kreipėsi pirmosios tokios poros Lietuvos istorijoje, tačiau tuomet teismai mūsų argumentų negirdėjo, o dabar džiaugiamės, kad mūsų atkaklus darbas buvo rezultatyvus ir pagaliau buvome išgirsti“, – teigia bylas vedantis advokatas Aivaras Žilvinskas. 

Pareiškėjos – kartu gyvenanti tos pačios lyties pora – siekia, kad būtų pripažinta jų šeima ir įregistruota civilinė partnerystė. Tačiau Vilniaus civilinės metrikacijos skyrius atsisakė registruoti partnerystę, motyvuodamas, jog kol kas nėra įstatymu nustatytos registravimo tvarkos. Todėl pora pasinaudojo Konstitucinio Teismo atverta galimybe kreiptis į teismą. 

„Ši byla ne tik apie dvi moteris – tai apie mus visus, gyvenančius demokratinėje valstybėje. Konstitucija aiškiai pasako: šeima nėra privilegija, ji yra teisė. Valstybė privalo užtikrinti, kad nė vienas žmogus neliktų už įstatymo ribų vien dėl to, ką jis myli“, – sako TJA pirmininkas Artūras Rudomanskis. 

Tolerantiško Jaunimo Asociacija jau ne pirmus metus strategiškai inicijuoja bylas, siekdama, kad visos poros Lietuvoje – nepriklausomai nuo lyties – turėtų galimybę teisiškai registruoti savo santykius. Ši byla yra dar vienas žingsnis link tikros teisinės lygybės. 

Skaitydami ją net suabejojame... Ar tai tikrai rašoma apie Jonavą? Tikrai taip, neabejokite! Perskaitykime žinutę mūsų dienų kalba: Jonava (Kauno pavietas). Dailininkas ponas Šlapelis, iš Kauno gražiai atnaujino Švenčiausios Panelės paveikslą, jonaviečiai dėkingi dailininkui. Žinutės autorius primena skaitytojams, kad reikia remti lietuvį dailininką, suteikiant galimybę darbuotis bažnyčioje.

Net ir perskaičius šiuolaikine lietuvių kalba žinutę, Jums liko vis dar daug mįslių? Pabandykime jas įminti kartu.

Pirmoji – „Janavas“. Senuose žemėlapiuose Jonava buvo įvardijama, kaip Janów (rus. Янoвъ, lenk. Janów), ne tik vokiškajame 1912-1914 m. kariniame žemėlapyje, bet ir 1942 m. ortofografijoje. Kitas vartotas Jonavos pavadinimas - Janovo (rus. Янoвo).

Antroji „artistas tepliorius p. Šlapelis iš Kauno“. Kas jis ? Kodėl būtent jis dirbo Jonavos bažnyčioje? Ignas Šlapelis - tapytojas, dailėtyrininkas, meno istorikas, gimęs 1881 m. vasario 12 d. Bugailiškiuose, Kupiškio rajone. Mokėsi Liepojos gimnazijoje, 1899–1904 m. Kauno kunigų seminarijoje. Supratęs neturįs pašaukimo būti kunigu, išvyko į Krokuvą, kur Dailės akademijoje studijavo tapybą ir meno istoriją, o Jogailos universitete – filosofiją. 1905–1909 m. dailės, meno istorijos ir filosofijos žinias gilino Dailės mokykloje ir Sorbonoje, Paryžiuje, Florencijos ir Romos universitetuose. 1910 m. grįžo į Lietuvą, bet greitai buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, iki 1921 gyveno Rusijoje. 1921 -1922 m. mokytojavo Saulės mokytojų seminarijoje ir dėstė Aukštuosiuose piešimo kursuose Kaune, nuo 1922 m. dėstė Kauno meno mokykloje, o nuo 1929 m. iki 1940 m. ėjo direktoriaus pareigas. Ignas Šlapelis buvo pirmasis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos direktorius (1922–1924 m.), tyrinėjo ir propagavo įžymiojo dailininko kūrybą. Jis dalyvavo daugelyje dailės parodų. Sukūrė virš 200 tapybos paveikslų, daugiausia peizažų. 1930 m parašė „Meno istorijos metmenys” bei 1935 m. „Rymo katalikų bažnyčios meno istorija”, „Apie Lietuvos meną“, sudarė albumą „Kazio Šimonio kūryba“ (1938). dailėtyros straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje, itin daug apie M. K. Čiurlionį. 1940–1944 m. darbavosi Kauno taikomosios dailės institute ir iki 1941 Kauno taikomosios dailės mokykla). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 m gyveno Čikagoje ir tęsė kultūrinę ir kūrybinę veiklą. Mirė 1955 m. birželio 3 d. Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Trečioji „Švenč. Panelės paveikslas“. Kur jis šiandien Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčioje? Švenč. Panelės paveikslas – Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčioje yra net dvi Švč. Mergelės Marijos skulptūros. Vienas jų Švč. Mergelės Marijos altoriuje, o kita ? Pakelkite aukštyn akis. Virš sakyklos, kita, senoji, suglaudusi rankas. O kur Švč. Mergelės paveikslas ? Gal antepedijaus „Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai“ paveikslas? O gal altorėlio ?

Pabandėme įminti mįsles. Dvi iš jų įminėme, o trečioji, verta nuoseklesnių, tolimesnių tyrimų ir konsultacijų su dailės istorikais. Susipažinome su Jonavos vardo vartosena, susipažinome su Jonavos bažnyčioje dirbusiu dailininku, pirmuoju Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos direktoriumi Ignu Šlapeliu.

Dr. Judita Puišo 

Kauno technologijos universitetas 

Nuotraukos: Švč. Mergelės Marijos altorėlis (nuotrauka iš krv.kpd.lt); Antepedijus (nuotrauka iš krv.kpd.lt); Dailininkas Ignas Šlapelis tapo savo studijoje Kaune. Su knyga rankose stovi jo žmona Laura Karužaitė Šlapelienė. 1924 m ( nuotrauka iš https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/260542) 

Anot T. Sakro, tokie DI įrankiai yra ypač naudingi tiems žmonėms, kurie turi būti matomi, bet neturi laiko ar galimybių būti visur. Nuomonės formuotojai jau dabar naudoja DI sukurtus jų kopijų vaizdo įrašus, kuriuose DI šneka ir juda taip, kaip tai daro autentiškas žmogus. Pavyzdžiui „Instagram“ pristatė „AI studio“ įrankį, kuris leidžia žmonėms susikurti savo skaitmenines DI versijas.

DI vaizdo įrašai, kuriuose galima apsimesti kitais, tapo gana įprasti, bet kitas žingsnis, DI skaitmeniniai klonai, jau greitai taps realybe. Tačiau Europos ir Lietuvos bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) kol kas dar neįvardina, kokių pasekmių žmogus gali sulaukti, jeigu jis sukuria kito žmogaus kopiją jam to nežinant. Už paprastą asmens atvaizdo naudojimą be jo sutikimo gresia civilinė atsakomybė. Žmogus turi pritarti „skaitmeniniam klonavimui“ ir tiksliai žinoti, kam jo DI kopija bus naudojama.

„DI skaitmeniniai antrininkai gebės ne tik atrodyti, bet elgtis taip, kaip tai darytumėte jūs, bet tokia galimybė gali padėti sukčiams. Iki šiol DI apgaulės buvo akivaizdžios, pavyzdžiui „prezidentas“ kviečia pirkti kripto valiutą, bet jas atpažinti ateityje gali būti sunkiau. DI, kurie kuria turinį, dažniau remiasi žmonių vaizdo įrašais ir taip pašalina visus įprastus DI atpažinimo bruožus, tokius kaip trečia ranka ir „laužyta“ žmogaus kalba“, – sako V. Domarkas.

Kaip galima sukurti DI antrininko vaizdo įrašą?

„Norint sukurti DI antrininką tereikia paprastos nuotraukos ir 20-30 sekundžių trukmės balso įrašo. Turint šią medžiagą DI įrankiai gali sukurti kopiją, kuri puikiai atkartoja jūsų balsą, kalbos manierą ir pritaiko lūpų judesius. Tai gali leisti sutaupyti laiko ir pinigų reklamoje, nes darbui nebereikia filmavimo aikštelės“, – sako T. Sakro.

Anot DI vaizdo įrašų kūrėjo, tokia galimybė yra ypač naudinga politikoje, mokymuose ir tarptautiniame versle. Pavyzdžiui, lietuviškos paskaitos vaizdo įrašą įmanoma parengti ukrainiečiams. Nors pats lektorius šios kalbos nemoka, DI leidžia žmogui prabilti ukrainietiškai savo balsu ir kalbėjimo maniera. Tai žingsnis į priekį nuo dubliuotų filmų, nes DI pritaiko jūsų veido ir lūpų judesius prie naujos užsienio kalbos.

Vaizdo įrašas dar nėra žmogaus DI klonas. „HeyGen“ ir „Kling“ DI įrankiai padeda sukurti jūsų atvaizdą, o „ElevenLabs“ įrankis leidžia jam prabilti jūsų balsu. Šios programos padeda sukurti vaizdo įrašą, kuris atrodo autentiškas. Tuo tarpu „Delphi“ DI įrankio klonai galės realiu laiku bendrauti ir priimti sprendimus patys. Šiuo atveju DI perims jūsų asmenybę ir veiks pats.

Dvi galvos geriau už vieną

DI skaitmeniniai dvyniai bus žmogaus kopija, kuri periims asmenybės bruožus ir veiks pati. Dėl to skaitmeniniai antrininkai bus puikiu pagalbininku privačiame ir viešąjame sektoriuose. Jie dalyvaus nuotoliniuose susitikimuose, patys atsakys į klausimus ir savarankiškai atliks užduotis. Toks DI sprendimas leis taupyti laiką, optimizuoti resursus ir dirbti efektyviau.

„DI klonas galės be vėlavimo ar trikdžių šnekėtis su žmogumi kitoje ekrano pusėje, tad pokalbio metu niekas neišduos, kad skambutyje dalyvausite ne jūs. Tai padės išplėsti ir jūsų, ir verslo galimybių ribas“, – teigia „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas.

Anot „Telia skaimeninės transformacijos vadovo, žmonės, kurie dabar auga kartu su DI, mokės geriau atskirti kopijas ir klastotes, nes jiems tai bus tiesiog įprasta. Dabar vaizdų autentiškumą geriausia patikrinti kitais DI įrankiais, kurie gali analizuoti turinį ir atpažinti, ar vaizdas yra autentiškas.

„Telia“ mato didelį tokių įrankių potencialą klientų aptarnavimo srityje. Ši naujovė po truputį ateina ir į Lietuvą ir ateityje vartotojai galės vaizdo skambučiu bendrauti su klientų aptarnavimo centro darbuotojo klonu ir kartu ieškoti sprendimų. Telekomunikacijų bendrovė skambučių centre jau dabar naudoja DI įrankius, kurie padeda geriau suprasti klientus.

Telia Lietuva pranešimas spaudai 

Natūralios šviesos naudą galima vardinti ir vardinti. Tai patvirtina ir Turto banko užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa, kuri atskleidžia, kad biurai, kuriuose gausu natūralios šviesos, darbuotojams atrodo jaukesni, modernesni ir pozityvesni. Tokiose erdvėse darbuotojai jaučiasi labiau vertinami, o įmonės rūpinimasis jų gerove gerina bendrą darbo atmosferą. Jei anksčiau ieškantieji darbo arba dirbantieji skirdavo mažiau dėmesio juos supančiai aplinkai, tai dabar bent 20 proc. apklaustųjų tikina, kad jiems svarbu, kad darbo vieta būtų patogi, šviesi, ergonomiška.

„Iš tiesų saulės šviesa yra ir malonumas ir iššūkis. Natūrali šviesa suteikia jaukumo, didina produktyvumą, teigiamai veikia tiek fiziškai, tiek emociškai. Tačiau tiesioginiai saulės spinduliai įšildo patalpas. Jei žiemos laikotarpiu tai būna malonu, vasarą tai tampa papildomu galvosopiu darbuotojams. Todėl mes atlikdami remonto ir atnaujinimo projektus valstybės biuruose žiūrime į ilgalaikę perspektyvą, parenkame tinkamiausius sprendimus vadovaudamiesi pastato lankų padėtimi ir kitais aspektais“, – sako Turto banko Turto valdymo departamento vadovė Modesta Acutė.

Jos teigimu, klimatinės sąlygos per pastaruosius metus pastebimai pakito, todėl natūralu, kad pastatai, kurie buvo statyti prieš keliasdešimt metų, neatliepia šių laikų klimatinių aktualijų. Siekiant, kad valstybės biurai būtų patogūs ne tik dabar, bet ir ateityje, pasitelkiamos ir pažangios technologijos.

„Pokyčių poreikį diktuoja ne tik fizinė patalpų būklė, bet ir aplinkos veiksniai. Net ir orų prognozės gali prašauti, todėl turime pasitelkti sprendimus, kurie padeda reaguoti išvien su gamta. Vienas tokių sprendimų – automatizuotos sistemos, kurios reaguoja į esamą temperatūrą patalpose. Taip galime palaikyti tinkamą ir komfortišką temperatūrą darbuotojams esant patalpose, ir sumažinti energijos naudojimą, pavyzdžiui, savaitgalį, kai biurai ištuštėja“, – sako M. Acutė.

Šviesa didina darbingumą ir gerina sveikatą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistė Jolita Vaznonytė pažymi, kad natūrali šviesa yra dinamiška: ji keičiasi dienos metu, skiriasi spalvos temperatūra, intensyvumas ir kryptis.

„Šviesa skatina serotonino gamybą smegenyse – tai neurotransmiteris, kuris padeda reguliuoti nuotaiką, sumažina depresijos ir nerimo simptomus. Moksliniai tyrimai rodo, kad darbuotojai, dirbantys šalia langų, dirba 10–25 proc. produktyviau nei tie, kurie dirba be natūralios šviesos. Biurai su langais siejami ir su mažesniu darbuotojų sergamumu bei geresne bendra savijauta“, – sako specialistė.

1. Vaznonytė atkreipia dėmesį, kad natūrali šviesa yra susijusi ir su akių būkle bei miego kokybe. Dienos šviesa patalpose padeda sinchronizuoti vidinį biologinį laikrodį (cirkadinį ritmą), o ryto šviesa ypač svarbi mūsų organizmui – ji stabdo melatonino (miego hormono) gamybą ir padeda pabusti.

„Verta pastebėti, kad darbuotojai ar gyventojai, kurie gauna daugiau dienos šviesos, dažniau užmiega greičiau, miega giliau ir keliasi žvalesni. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokios šviesos naudą akims. Natūrali šviesa yra švelnesnė akims nei dirbtinė – ji mažina akių įtampą, ypač dirbant kompiuteriu ar skaitant. Reguliariai būnant natūralioje šviesoje sumažėja trumparegystės (miopijos) rizika – ypač vaikams ir paaugliams“, – pažymi NVSC specialistė.

Dar vienas svarbus aspektas – vitaminas D ir imuninė sistema. Lietuviai šaltuoju laikotarpiu dažnai susiduria su vitamino D trūkumu, todėl saulėtos vasaros laukiama kaip išganymo. Tačiau, anot specialistų, nebūtina gulėti po saule, norint gauti pakankamą vitamino D dozę. Pasak J. Vaznonytės, natūrali šviesa taip pat padeda pagerinti imuninės sistemos veiklą, nes skatina vitamino D gamybą (jei langai laikomi atviri).

Kaip džiaugtis natūralia šviesa vasarą?

Nors vasarą, dėl ilgesnio šviesaus paros meto ir dažniau pasirodančios saulės natūralios šviesos kiekis būna didesnis, tačiau papildomų iššūkių gali sukelti šiltesnė temperatūra ir kaitra. Specialistai pataria esant galimybei naudoti reguliuojamas žaliuzes ar užuolaidas — per karštį pritemdant patalpas, o vėsesnėmis dienomis įsileidžiant kuo daugiau natūralios šviesos.

Karštomis vasaros dienomis patariama patalpas laikyti vėsias ryte, uždarius langus ir nuleidus žaliuzes. Tokiu atveju galima panaudoti šiltos šviesos lempas komfortui padidinti. Jaukesnę ir vėsesnę aplinką gali padėti užtikrinti žalieji augalai prie langų, kurie padeda ne tik filtruoti saulės šviesą, bet ir kuria vėsinančią aplinką.

Tačiau vienas svarbiausių elementų vasaros laikotarpiu šviečiant saulei – vanduo. Reguliarios pertraukos su vandens stikline padeda palaikyti energiją, ypač kai biuras įšyla arba kai didelis temperatūrų skirtumas su lauko aplinka.

Kartais paprasti sprendimai gali padidinti darbo kokybę ir prisidėti prie geresnės sveikatos. Darbuotojų sąmoningumas ir atsakingas požiūris į sveikatą bei šiuolaikiškai įrengti biurai daro didelį poveikį kiekvieno mūsų kasdienybei. Dėl šios priežasties svarbu nepamiršti dalintis savo potyriais ir ieškoti geriausių sprendimų darbuotojams.

VĮ Turto banko inf.

Kas yra bioįvairovė ir kodėl ji svarbi miške? Šis klausimas viešojoje erdvėje dažnai iškyla tada, kai vyksta emocijas keliančios diskusijos apie plynus kirtimus ar sengirių išsaugojimą. Tačiau svarbu suprasti, kad miškininkystė nėra vien kirtimas – tai kompleksinė veikla, apimanti tiek miško atnaujinimą, tiek jo priežiūrą, apsaugą, puoselėjimą ir gamtosaugines priemones.

Miškas yra ir gamtos vertybė, ir atsinaujinantis išteklius. Klausimas – kaip juo naudotis atsakingai? Kaip aiškina U. Užtupienė, miškininkai ne tik kerta, bet ir bet ir saugo juos bei atlieka priemones, kurios leidžia gausinti juose esančią biologinę įvairovę. Siekiant išsaugoti ir gausinti bioįvairovę miške, miškininkai vykdo šias, įvairias gamtotvarkos priemones: biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, kurie leidžia išsaugoti vertingus medžius, buveinių bei pelkių apsaugą – kuri užtikrina biologinei įvairovei svarbių vietovių išsaugojimą, kelia inkilus, lizdus retiems paukščiams, kasmet tveria skruzdėlynus, kovoja su invazinėmis rūšimis bei jas šalina – visa tai dažnai nematomas, bet esminis darbas, kai kalbame apie bioįvairovės išsaugojimą bei gausinimą mūsų šalies miškuose.

Pravartu paminėti, kad siekiant užtikrinti biologinės įvairovės palaikymą, gausinimą miškuose, miškininkams tenka susidurti su nemenkais iššūkiais. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo tiesiogiai tenka susidurti miško ekosistemoms bei miškininkams –  klimato kaita. Dažnesnės sausros, vėtros, kenkėjų, tokių kaip žievėgraužis tipografas, plitimas keičia tiek medynų rūšinę sudėtį, tiek gyvūniją. Kai kurios vietinės rūšys nesugeba prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų, o kitos – plinta sparčiau. Tai skatina miškininkus taikyti adaptacines priemones, tokias kaip mišraus miško sodinimas ar atsparesnių medžių rūšių parinkimas. Iššūkių kelia ir invazinės rūšys – tylūs ekosistemos griovėjai. Miškuose augančios invazinės rūšys, tokios kaip Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ar vėlyvoji ievaitė, išstumia vietines rūšis, trikdo natūralų ekosistemos balansą. Kovai su šiomis nepageidaujamomis rūšimis miškininkai taip pat taiko įvairias priemones – purškia sertifikuotomis cheminėmis, biologinėmis priemonėmis, itin jautriose vietuose – šienauja, kerta sumedėjusius augalus. Tiesa, invazinės rūšys apima ne tik florą, miškuose sutinkami ir invaziniai gyvūnai, pavyzdžiui – meškėnai. Tačiau, kaip teigia U. Užtupienė „su gyvūnais – sudėtingiau, bet turime veiksmingų sprendimų ir čia“.

Miškų tvarkymo standartus padeda užtikrinti FSC (Forest Stewardship Council) sertifikatas, kuris reikalauja išsaugoti biologinę įvairovę, laikytis aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių kriterijų. Sertifikuoti miškai Lietuvoje valdomi taip, kad būtų išsaugotos buveinės, saugomos rūšys ir kultūriniai elementai. Sertifikavimas – tai daugiau nei formalumas. Tai skaidrumo ženklas visuomenei, kad miškas tvarkomas atsakingai.

Podkeste paliesta ir dar viena tema: diskusijos tarp gamtininkų ir miškininkų. Jos, pasak pašnekovės – neišvengiamos. Tačiau, kaip rodo praktika, bendras tikslas – sveikas ir gyvybingas miškas – vienija. Ugnė Užtupienė pabrėžia, kad bendradarbiavimas su mokslininkais, bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis padeda ieškoti sprendimų, kurie yra naudingi ir gamtai, ir žmogui.

Pašnekovė teigia: „Biologinė įvairovė nėra vien miško reikalas – tai bendras valstybės, visuomenės ir verslo interesas“. Saugodami bioįvairovę, saugome ne tik gamtą, bet ir savo gerovę ateityje. O miškininkai, kaip rodo Valstybinių miškų urėdijos veikla, žengia tvarumo keliu.

Valstybinių miškų urėdijos informacija

,,Atrastoji Latvija" inf. 

Tikslas – sumažinti ultragreitosios mados daromą žalą

Įsigaliojus naujam įstatymui, už kiekvieną ultragreitosios mados prekių ženklų parduotą prekę būtų taikomas 5 eurų mokestis, o iki 2030 m. jis padidėtų iki 10 eurų. Prancūzija būtų pirmoji šalis pasaulyje, taip griežtai ribojanti ultragreitąją madą. 

Prancūzijos iniciatyva apmokestinti pigius, didžiausią įtaką aplinkos taršai darančius greitosios mados gaminius ir drausti tokių gaminių reklamą, o gautas lėšas skirti tvariems gamintojams finansuoti, didžiausią įtaką turėtų pigiausių, trumpiausiai naudojamų drabužių rinkai, o vartotojus paskatintų dažniau susimąstyti, ar tokio drabužio jiems tikrai reikia. 

„Prancūzai ėmėsi lyderystės ir veiksmų pažaboti ultragreitąją madą. Nesiimant jokių veiksmų, situacija tik blogėtų: tekstilės pramonėje būtų eikvojama vis daugiau išteklių, augtų anglies dvideginio emisijos, plėstųsi sąvartynai, o klimato kaitos padarinių sprendimas pareikalautų dar daugiau pastangų bei lėšų“, – atkreipė dėmesį VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė Nino Inasaridze. 

Pasak pašnekovės, ultragreitosios ir greitosios mados prekių ženklai, pasitelkdami nuomonės formuotojus ir reklamą socialiniuose tinkluose, skatina pirkti vis daugiau, akcentuodami drabužių pigumą ir kasdien besikeičiančią madą. 
„Požiūrį į vartojimą būtina keisti jau dabar: pirkėjai turėtų rinktis tvaresnius gaminius ir pirkti atsakingiau, o tekstilės verslams svarbu prisiimti atsakomybę ne tik už pardavimą, bet ir už tai, kad visas tekstilės gyvavimo ciklas veiktų sklandžiai – tam itin svarbus gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas. Tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybė galėtų padėti mažinti tekstilės atliekų kiekį, skatinti žiedinę ekonomiką ir leisti Lietuvai tapti geruoju pavyzdžiu kitoms šalims“, – kalbėjo N. Inasaridze. 

Atsakomybė tenka gamintojams 

Lietuvoje šiuo metu nėra galiojančio įstatymo, reglamentuojančio tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybę, tačiau viešoji įstaiga „Tekstilės tvarkymas“, bendradarbiaudama su tekstilės gamintojais ir importuotojais, jau dabar ieško sprendimų, kaip sukurti ir įdiegti efektyviai veikiančią tekstilės atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą Lietuvoje. 

„Be tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybės principo įgyvendinimo Lietuvoje neįmanoma tinkamai sutvarkyti tekstilės atliekų. Nuo jų sprendimų priklauso ne tik tai, kiek ir kokios tekstilės pasieks vartotojus, bet ir kokios kokybės, sudėties bei ilgaamžiškumo ji bus. Atsakomybė už tekstilės poveikį aplinkai prasideda būtent nuo gamintojo“, – pabrėžė viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ vadovė Kristina Juškevičienė. 

Anot pašnekovės, atsakomybė reiškia ne tik finansinį indėlį į atliekų tvarkymo sistemą, bet ir aktyvų dalyvavimą sprendžiant problemą iš esmės: kuriant lengviau perdirbamus gaminius, mažinant perteklinę gamybą, užtikrinant audinių atsekamumą ir ilgaamžiškumą. Tai reiškia ir skaidrų informacijos teikimą vartotojui apie produkto sudėtį, gamybos sąlygas, galimybę jį perdirbti ar pataisyti. 

K. Juškevičienė neabejoja: ateities mada – ta, kuri tarnauja ilgiau. „Tekstilė turi būti ilgaamžė, apgalvota ir kurianti vertę – ne švaistymą. Tvari mada prasideda ne nuo naujos kolekcijos, o nuo naujo požiūrio. Jei norime tikro pokyčio, tekstilės pramonė privalo atsisakyti ultragreitosios mados logikos ir kurti ilgaamžius, lengvai pataisomus ir perdirbamus drabužius. Tvarumo principų svarbu laikytis kuriant kiekvieno gaminio dizainą, o ne tik popieriuje“, – apibendrino pašnekovė. 

„Svarbu suprasti, kad vaiko raida — tai ne tik mokymasis ar fizinis augimas. Itin svarbi raidos dalis vyksta tada, kai vaikas miega. Miego metu vaiko smegenys apdoroja dienos įspūdžius, stiprėja atmintis, ugdomi emociniai gebėjimai“, — tikina vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė. 

Vaiko teisė  į poilsį 

Kokybiškas poilsis ir miegas yra viena esminių vaiko teisių. Tai labai svarbu augančio, bręstančio žmogaus sveikatai ir visapusiškam vystymuisi. Atsakingas tėvų požiūris į miego režimą — tai svarbi vaiko gerovės dalis. 

„Augantis vaikas, kuris miega per mažai, gali susidurti su įvairiomis problemomis: pablogėjusia nuotaika, sunkumais mokantis, dėmesio koncentracijos stoka, dažnesniais emociniais protrūkiais“, – sako vaiko teisių gynėjai bei priduria, kad ilgalaikis miego stygius gali silpninti imunitetą, trikdyti natūralius organizmo procesus ir paveikti bendrą vaiko savijautą.

Kaip sukurti kokybiško poilsio rutiną?

Vaiko teisių gynėja G. Salickienė tėvams rekomenduoja sukurti ramų vakaro ritualą – skaityti knygas, klausytis švelnios muzikos ar pasakų, kalbėtis apie dieną. Šie įpročiai padeda vaikui nusiraminti ir pasiruošti miegui. Ne mažiau svarbu – riboti ekranų naudojimą prieš miegą. „Šviesa iš telefonų, planšečių ar televizorių trikdo melatonino – miego hormoną skatinančios medžiagos – gamybą, todėl vaikui sunkiau užmigti“, – aiškina pašnekovė.

Svarbu ir tai, kad vaiko miegamoji aplinka būtų kuo ramesnė ir jaukesnė – kambarys turėtų būti vėsokas, tamsus ir tylus. Net ir savaitgaliais rekomenduojama laikytis panašaus miego grafiko, kad organizmas išlaikytų pastovų ritmą.

Galiausiai, vaiko teisių gynėja pabrėžia, kad vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius: „Jeigu suaugusieji rūpinasi savo miego kokybe, nenaktinėja, laiku keliasi, tai ir vaikui lengviau suprasti, kad kokybiškas miegas – būtinas gerai savijautai.“

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inf. 

Meldinė nendrinukė – retos ekosistemos simbolis
 
Meldinė nendrinukė – vienas rečiausių žemyninės Europos paukščių. Per pastarąjį šimtmetį jos populiacija sumažėjo net 95 %. Šiuo metu pasaulyje likę vos apie 8 000 giedančių patinų, o nykimo tendencija išlieka – daugiausia dėl prastėjančios buveinių būklės: pelkių sausinimo, jų apleidimo ar netinkamo ūkininkavimo jose.
 
Nuo 2014 m. ši rūšis peri tik keturiose valstybėse – Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Tai – skėtinė rūšis. Kur gyvena ji, ten yra geros sąlygos ir dešimtims kitų rūšių. Taigi, saugodami ją, mes saugome visą rūšimis turtingą ekosistemą, kurios dalimi esame kiekvienas.
 
Meldinių nendrinukių populiacija nustatoma pagal giedančius patinus. Metodologiškai, ji vykdoma du kartus metuose - birželio ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos apibendrinami apskaitų rezultatai. 
 
Apie rūšies apsaugą: https://meldine.lt 

Baltijos aplinkos forumo pranešimas spaudai

KTU pranešimas spaudai

Pasakykite greitakalbe: LEGENDINIAI AGURKAI, Legendiniuose Kėdainiuose su legendine agurkų virtuve ir legendiniais atlikėjais! Pavyko? Sveikiname – jūs jau pasiruošę 28-ajam Agurkų festivaliui!

Liepos 12-ąją Kėdainiai vėl taps Lietuvos agurkų sostine. Bet šįkart viskas bus… na, kaip čia pasakius… LEGENDINIŠKA! Juk 28 metai – tai jau ne juokai, o tikra legenda, kuri kasmet vis labiau žaliuoja.

Kodėl agurkas – superherojus?

Pagalvokite patys: agurkas tinka su viskuo ir visur! Vasarą – idealus draugas, nes gaivus, lengvas ir beveik be kalorijų (galite valgyti nors kibirą – figūra tik padėkos). Salotose? Puiku! Raugintas? Klasika! Marinuotas? Mmmm… O gal desertuose? Taip, net ten!

Juk kas gali būti labiau lietuviška nei šviežias agurkas su šviežiu medumi? Tai ne desertas – tai kulinarinis haiku! O jei dar prisiminsime, kad agurkų spygliukai puikiai dera su šakočiu… Na, čia jau tikra lietuviško maisto paveldo simfonija!

Legendinis virtuvės šefas

Šiemet mūsų laukia tikras siurprizas – legendinis italas Gian Luca Demarco! Jis gamins netikėtą padažą, kurio ingredientai kol kas – didžiausia paslaptis (girdėjome, kad net slaptieji agentai bando išsiaiškinti receptūrą).

Bet tai dar ne viskas! Šalia veiks salotų baras, kur legendinės Kėdainių krašto šeimininkės vietoje ruoš trijų rūšių salotas. Jas pagardinsime itališku padažiuku ir… na, tikriausiai po tokio derinio sustoti bus sunku!

Agurkų TOP’ai, kurie tikrai ten bus

Pasiruošę ne tik seilę varvinti, tačiau ir iš tiesų pasmaguriauti? Štai keletas legendinių derinių, kurie, pažadame, tikrai jūsų lauks šventėje:

• Šviežiai raugintas agurkas su šviežiomis virtomis bulvėmis ir spirgučiais (labiau lietuviškas derinys nebent šviežias agurkas ir šviežias medus)
• Šviežias agurkas su lašinukais, skilandžiu, dešryte ir kitomis gardžiomis mėsytėmis (bijantiems cholesterolio neskaityti!)
• Kėdainių krašto agurkinė sriuba pagal ypatingą ir unikalų receptą (toks slaptas, kad pakartoti dar niekam nepavyko)

  

Orientacinės žaidynės su agurkiniu iššūkiu

Tarp rytinės ir vakarinės programos Kėdainių senamiestis (kuris, beje, yra muziejus po atviru dangumi – tik be bilietų ir be draudimo liesti eksponatus) taps orientacinių varžybų arena.

„KĖDAINIŲ LEGENDOS: AGURKINIS IŠŠŪKIS“ – taip vadinsis žaidynės, kuriose komandos ne tik aplankys istorines vietas, bet ir susidurs su… akla degustacija Kėdainių senamiesčio kavinėse! Įsivaizduojate? Užrištomis akimis spėti ingredientus. Tikimės, niekas agurko su bananu nesumaišys.

Startas – M. Daukšos bibliotekoje (12–13 val.), finišas – legendinėje agurkų festivalio vietoje, miesto parke. Komandas gali sudaryti 1–4 žaidėjai. Nugalėtojų laukia puikūs prizai.

Kas dar laukia legendinėje šventėje?

• Agurkų gira ir agurkų arbata (taip, jūs teisingai perskaitėte!)
• Agurkiniai desertai (nustebsite, kokie jie skanūs!)
• Parduotuvė „Gurkė“ su agurkinėmis užtepėlėmis, agurkiniais zefyrais ir net rankų darbo agurkiniu muilu (nepamirškite parvežti lauktuvių!)
• „Daržovija“ už simbolinę kainą pardavinės ką tik nuskintus legendinius Kėdainių agurkus (taip, dar vienas pirkinys lauktuvėms!)

Be abejo, nuo pat pietų (12 val.) mieste šurmuliuos (ir kiek pinigines palengvins) legendinė mugė „Pagaminta Lietuvoje“, mažųjų lauks taip pat jau legendinė „Batutų sala“, legendinė agurkų virtuvė su legendiniu Gian Luca Demarco bei kulinarinio paveldo ir agurkinių patiekalų ragautuvės, o vakare vainikuos legendinis koncertas su legendiniais atlikėjais.

Legendiniai atlikėjai legendinėje šventėje

Kai šventė legendinė, ir atlikėjai turi būti ne bet tokie patys! Nuo 19 iki 23 valandos Kėdainių miesto parko sceną užvaldys tikros Lietuvos muzikos legendos, kurios privers šokti net pačius rimčiausius agurkų mylėtojus.

Jūsų lauks (o jūs lauksite jų), gerą muziką, nuotaiką ir įspūdingą šou dovanos:

• Steponas Januška su grupe „STUDIJA“ – vyras, kurio balsas verčia tirpti ne tik agurkus marinate! Charizmatiškasis atlikėjas žada pristatyti ne tik mylimas klasikines dainas, bet ir naujausius kūrinius. Patikėkite, kai Steponas užtrauks savo hitus, visas parkas virs didžiule dainuojančia šeima!
• Grupė „RONDO“ – jei reikėtų apibrėžti, kas yra lietuviška popmuzikos legenda, užtektų ištarti vieną žodį: RONDO! Aleksandras Ivanauskas–Fara ir kompanija jau kelis dešimtmečius verčia smarkiau plakti lietuvių širdis. „Žingsniai“, „Vasaros naktys“, „Margarita“ – šios dainos skambės taip, kad net senamiestis pradės linguoti! O kai užgros „Agurkėli tu žaliasai“ (na gerai, tokios dainos nėra, bet po kelių bokalų agurkų giros kas žino…), tikrai neliks nė vieno nejudančio festivalio dalyvio.
• Džordana Butkutė su gyvo garso grupe. Nėra, ką slėpti: Džordana – tikra mūsų scenos karalienė, kurios energija galėtų apšviesti visą Kėdainių miestą! Jos atliekamos dainos skambės su ypatingu gyvo garso grupės groove‘u. Tad pasiruoškite šėlti!

  

Praktinė informacija (nes legendos irgi turi būti organizuotos)

Kada? Liepos 12 d., nuo 12 val.

Kur? Kėdainių miesto parke

Aprangos kodas? ŽALIA, ŽALIA, ŽALIA! (Jei neturite žalių drabužių, atvykite su agurko kauke – irgi tiks)

O jei lis? Šventė taps dar ypatingesnė – gal paaugsite kaip agurkai? O gal „sužaliuosite“?

Kaip atvykti? Kėdainiai kviečia atvykti traukiniu! Ir pasilikti ne tik šventinei dienai bei šventinei nakčiai, tačiau ir dar vienai dienai – pasivaikščioti po senamiestį, papietauti unikaliose jo kavinėse, įsigyti lauktuvių… O tada išvykti. Bet nepamiršti kitais metais vėl sugrįžti!

(Bet mes žinome, jog jums Kėdainiuose taip patiks, kad sugrįšite daug greičiau).

Programa trumpai:

12:00-15:00 – Orientacinės varžybos senamiestyje
12:00-22:30 – Mugė „Pagaminta Lietuvoje“
13:00-22:00 – „Batutų sala“ mažiesiems
16:00-18:00 – Legendinė agurkų virtuvė su Gian Luca Demarco
19:00-21:00 – Kulinarinio paveldo ir agurkinių patiekalų ragautuvės
19:00-23:00 – Koncertai

Ko nepamiršti? Geros nuotaikos! Na, ir geriau atvykite alkani – juk tiek gardumynų lauks jūsų!

Iki pasimatymo legendiniuose Kėdainiuose, kur net oras kvepia agurkais, o žalia spalva – ne tik aprangos kodas, bet ir gyvenimo būdas!

P.S. Jei po šventės pradėsite sapnuoti agurkus – tai normalu. Praeis po savaitės. Arba ne.

Šventę organizuoja Kėdainių kultūros centras su Kėdainių rajono savivaldybe, o visą legendinio festivalio programą rasite užsukę čia: https://www.kedainiukulturoscentras.lt/renginiai/legendiniai-agurkai-2025/

„We love Lithuania“ inf. 

Persekiojimo metu, Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje, ties Poteronių kaimu, įvyko susišaudymas.

Įtariama, kad įvykio metu įtariamasis – Latvijos Respublikos pilietis Viktors Konopeļkins (gim. 1964 m.) – galėjo pasišalinti iš įvykio vietos ir šiuo metu slapstosi.

Į įvykio vietą ir aplinkines teritorijas nedelsiant išsiųstos gausios policijos pajėgos. Vykdoma aktyvi įtariamojo paieška.

Policija ragina gyventojus būti itin budriems. Pastebėjus įtartiną ar nepažįstamą asmenį, nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

Apie tolimesnę įvykio eigą šalies policijos departamentas informuos papildomai.

Atnaujinta 12:43  šalia įvykio vietos rastas įtariamojo kūnas.

Vienas gražiausių rekomenduojamų maršrutų – Kuršių nerijoje esantis ir praėjusiais metais rekonstruotas dviračių takas Smiltynė–Nida. Šis dviračių takas nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link yra moderniausias Lietuvoje, atitinkantis aukščiausius standartus.

Pėsčiųjų ir dviračių takas yra 2,5–3,5 metrų pločio su asfalto danga, kuri įrėminta bortais. Beveik 30 kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas nuo 2,95 iki 31,23 kilometro kviečia pasinerti į unikalų kraštovaizdį: pakeliui keliautojai pravažiuoja Juodkrantę, Naglių gamtinį rezervatą su įspūdingomis pilkosiomis kopomis, Pervalką ir Preilą, kol galiausiai pasiekia Nidą.

Kitas įdomus maršrutas – pėsčiųjų ir dviračių takas iš Šiaulių Kryžių kalno link. Jis driekiasi greta magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (nuo 43,8 iki 49,5 km), o paskutiniai 2,15 kilometro vingiuoja rajoniniu keliu Nr. 4033 tiesiai iki Kryžių kalno – vieno žymiausių Lietuvos simbolių, traukiančio piligrimus ir smalsuolius iš viso pasaulio.

2021-aisiais rekonstruotas takas pastarajame ruože pritaikytas ir negalią turintiems žmonėms: jame įrengti vedimo ir įspėjamieji paviršiai, skirti akliesiems ir silpnaregiams. Be to, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako įrengti suoleliai, ant kurių gali prisėsti ir atsikvėpti ilgą kelią įveikę keliautojai.

Šis maršrutas ypatingas ne tik religinės reikšmės objektu, bet ir tuo, kad kelias veda per lygias Šiaulių apylinkes, todėl yra lengvai įveikiamas net ir mažesniems keliautojams.

Norintiems pažinti daugiau Šiaulių krašto, verta rinktis pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Šiaulių per Aukštelkę iki Bubių. Važiuojant šalia to paties kelio A12 (nuo 59,5 iki 65,8 km), maršrutas nuveda į vaizdingas vietoves, kuriose tyvuliuoja Bubių tvenkinys – pamėgta poilsio vieta vasarotojams. Pakeliui galima sustoti Aukštelkėje, apžiūrėti miestelio bažnyčią, o prie tvenkinio – iškylauti, maudytis ar tiesiog ilsėtis gamtos apsuptyje.

Ieškantiems ramesnių kurortinių maršrutų, siūlomas takas nuo Prienų iki Birštono, kuris driekiasi palei A16 kelią Vilnius–Prienai–Marijampolė (nuo 91,2 iki 97,5 km). Šiame 6 kilometrų ruože dera tiek patogus asfaltuotas paviršius, tiek gražūs Nemuno slėnio vaizdai. Birštonas – lietuvių ir užsienio svečių pamėgtas kurortas, siūlantis daugybę lankytinų vietų: Vytauto kalną, Kneipo sodą, apžvalgos bokštą, o po kelionės galima atsipalaiduoti mineralinio vandens šaltiniuose ar SPA centruose.

Aukštaitijoje verta išbandyti maršrutą nuo Ukmergės iki Vidiškių. Dviračių takas įrengtas palei kelią A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (nuo 72,1 iki 77,4 km). Tai – apie 5 kilometrų ilgio trasa, kuri leidžia pajusti kalvotą Aukštaitijos kraštovaizdį, pravažiuoti pro senuosius dvarus, o Vidiškiuose aplankyti Šventosios upės pakrantę ir vietos bažnyčią. Tai – maršrutas tiems, kurie mėgsta tylą, gamtą ir kultūrinį paveldą.

Keliautojams siūlome išmėginti ir naujovę mūsų šalyje – šį pavasarį valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 232 Kaunas–Žeimiai–Šėta esančiame dviračių take buvo atliktas unikalus bandymas – keli šimtai metrų šio tako paženklinti naktyje švytinčiais fluorescenciniais dažais. Šie dažai dieną nuo šviesos „pasikrauna“, o tamsiuoju paros metu šviečia be papildomų šviesos šaltinių.

Tokiu būdu, pėstiesiems ar važiuojantiems transporto priemonėmis, kurios neturi ryškaus šviesos šaltinio, pavyzdžiui, dviračiais ar paspirtukais, užtikrinamas geras ženklinimo linijų matymas nakties metu. 

Kelyje saugokite save ir kitus

„Via Lietuva“ ragina keliauti atsakingai: laikantis Kelių eismo taisyklių ir saugant gamtą. Primename, kad techniškai tvarkingas dviratis privalo turėti baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos gale, oranžinės spalvos atšvaitus ant ratų stipinų, veikiančius garso signalą, stabdžius.

Be to, dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti dviračių takais, dviračių ir pėsčiųjų takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

Kai dviračių taku ar kelkraščiu važiuoti negalima, pavyzdžiui, jis yra duobėtas, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Dalyvaujanti eisme transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga, o eismo dalyviai privalo pasirūpinti savo saugumu: važiuodami keliu šviesiu paros metu jie privalo vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis arba dviračių priekyje įjungti baltos, o gale raudonos šviesos žibintus, tamsiu paros metu ir liemenė, ir žibintai yra privalomi.

Vyresniems nei 18 metų amžiaus dviračių ir paspirtukų vairuotojams šalmas yra rekomenduojamas, o jaunesni nei 18 metų amžiaus eismo dalyviai, važiuodami dviračiu ar paspirtuku važiuojamąja kelio dalimi, šalmą dėvėti privalo.

Planuose – sutvarkyti dar daugiau takų

2025-aisiais AB „Via Lietuva“ planuoja naujai įrengti 19 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Be to, vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl dar daugiau nei 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo ar sutvarkymo rangos darbų.

Darnaus judumo projektams gavus papildomą finansavimą, iki 2026 m. vidurio bus įrengta apie 30 km naujų pėsčiųjų ir dviračių takų, atnaujinta ir sutvarkyta apie 21 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Projektai apims ne tik takų įrengimą – kai kuriuose ruožuose bus remontuojama kelio danga, įrengiamas apšvietimas, diegiamos eismo saugos priemonės, tvarkoma kita infrastruktūra.

Galimybė sutvarkyti daugiau šios darniam judumui svarbios infrastruktūros atsidaro perskirsčius Europos Sąjungos fondo lėšas.

„Via Lietuva“ patikėjimo teise valdo daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų bei dviračių takų, esančių prie valstybinės reikšmės kelių.

Naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje parduota 683 mln. litrų dyzelino – tai 17,5 proc. (145,2 mln. litrų) mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

Vien gegužę dyzelino realizacija krito 16,5 proc. (32,6 mln. litrų) ir sudarė 164,6 mln. litrų, palyginti su praėjusių metų geguže. Be to, pirmą kartą šiemet fiksuotas ir benzino pardavimų mažėjimas – šių degalų pardavimai gegužę smuko 1,5 proc., nors ankstesniais mėnesiais augo. 

Finansų ministerija prognozavo, kad padidinus akcizus šiemet dyzelino pardavimai mažės apie 6 proc., tačiau realūs skaičiai rodo, kad kritimas jau viršija 17 proc., o pardavimų mažėjimo tempas neslūgsta. Visgi Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės teigimu, dyzelino pardavimų statistika leidžia daryti išvadą, kad valstybei bus sunku įgyvendinti prognozes – degalų rinkos kritimas nemažėja, o nuo suplanuoto 6 proc. tikslo atsiliekama jau 3 kartus. 

„Akivaizdu, kad šiemetinis degalų akcizo didinimas nepasiteisino – neigiamas pasekmes skaudžiai pajuto ne tik gyventojai ir verslas, bet ir valstybės biudžetas. Jei Lietuva nebūtų padidinusi akcizo degalams, būtų galima išvengta neigiamų padarinių šalies ekonomikai, o valstybės biudžetas nenukentėtų“, – teigė LIEPA prezidentė K. Čeredničenkaitė. 

Gyventojams – didesnės kainos, verslui – negautos pajamos 

Nuo šių metų pradžios daugiau nei ketvirtadaliu Lietuvoje padidinus akcizą dyzelinui, šių populiariausių degalų Lietuvoje kaina šoktelėjo daugiau nei 13 ct/l. Kaimyninės valstybės akcizų degalams nedidino, todėl Lietuvoje dyzelinas tapo brangiausias regione.  Kadangi Lenkijoje dyzelinas vidutiniškai kainuoja 10 ct/l mažiau nei Lietuvoje, didžioji dalis transporto įmonių pasirinko degalus pildyti kaimyninėje šalyje.  

Pasienio regione suaktyvėjo „degalų turizmas“ – didelė dalis gyventojų pildydami degalų bakus Lenkijoje, daugiau pirko ir šios šalies prekybos centruose. Nuostolius patiria ir degalų verslo įmonės. LIEPA duomenimis, Lietuvos degalinės š. m. sausio-gegužės mėn. negavo beveik 141,24 mln. eurų pajamų. Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ prognozuoja, kad Lietuvos atsinaujinančių degalų gamintojai šiemet negaus 36 mln. eurų pajamų. 

Prognozė: realios biudžeto pajamos gali sumažėti daugiau kaip 5,1 proc. 

Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus teigia, kad Vyriausybės planai papildyti biudžetą didesnėmis degalų akcizų įplaukomis greičiausiai bus nepasiekti - pirminiai rezultatai rodo, kad realios biudžeto pajamos mažėja, o ekonomika jaučia neigiamą poveikį. 

Nepaisant daugiau nei ketvirtadaliu padidintu akcizu dyzelinui, per penkis šių metų mėnesius surinkta 319,6 mln. eurų šio mokesčio pajamų. Tačiau 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, galiojant  gerokai mažesniam akcizui, buvo surinkta 305,8 mln. eurų. Susumavus įplaukas iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukas, 2025 m. buvo surinkta 368,3 mln. eurų, o tuo pačiu metu 2024 m. – 365,4 mln. eurų. Taigi, padidinus akcizą net 27 proc. bendra biudžeto nauda išaugo vos 0,8 proc.  –  tai tik 3 mln. eurų.  

Pasak ekonomisto dr. A. Bartkaus, papildomos nominalios įplaukos negalėjo kompensuoti kainų augimo, kuris sumažino gyventojų ir verslo perkamąją galią.  

„Suskaičiavus realias biudžeto pajamas 2025 m. ir 2024 m., tenka konstatuoti, kad realios biudžeto pajamos iš dyzelino akcizų ir PVM, surinktos per pirmus penkis 2025 m. mėnesius yra 2,5 proc. mažesnės nei per pirmus 2024 m. mėnesius. Jeigu tokia tendencija išliks iki metų pabaigos realus biudžeto nuostolis (įvertinus perkamąją pinigų galią) gali siekti net 5,1 proc.“ – prognozuoja  Vilniaus universiteto ekonomistas. 

Raginimas stabdyti akcizų kėlimą kitąmet 

Nuo 2026 metų planuojama dar kartą padidinti akcizą dyzelinui – iki 0,605 Eur/l. t.y. penktadaliu. LIEPA skaičiavimais, dėl padidinto akcizo dyzelino kainos degalinėse kitais metais išaugtų dar 11,2 ct/l.  

Jei kaimyninės šalys ir kitąmet nedidins degalų akcizų, degalų kainų „žirklės“ tarp Lietuvos ir kitų regiono šalių dar labiau išsiplės, o tai lems, kad Lietuvoje dyzelino kaina taps nekonkurencinga ir paskatins daugiau įmonių bei gyventojų degalus piltis užsienio šalyse. 

Pasak LIEPA vadovės K. Čeredničenkaitės, siekiant išvengti ekonominio šoko, atsakingos valdžios institucijos turėtų sustabdyti planuojamą degalų akcizų didinimą nuo 2026 m. Degalų mokesčių politika turi būti koordinuojama, atsižvelgiant į kaimyninių šalių planus. Kitu atveju rizikuojama prarasti konkurencingumą ir dar labiau mažinti valstybės pajamas. 

Be to, siūloma ieškoti ir kitų sprendimų – pavyzdžiui, įdiegti dalinio akcizų kompensavimo mechanizmą. Šis 7 ES valstybėse taikomas instrumentas leistų transporto įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto akcizo. 

LIEPA pranešimas spaudai  

Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad darbuotojams vis svarbiau, kokiose patalpose jie dirba. Kalba eina ne tik apie biuro lokaciją, bet ir apie tai, ar biuras yra tvarus, modernus, ar patalpose yra komforto elementų kaip kondicionierius, vėsinimo įranga bei poilsio erdvės ar net dušai. Beveik kas penktam ieškančiajam darbo yra svarbi biuro ergonomija. Per pastaruosius metus šis skaičius padidėjo beveik dvigubai.

„Darbas jau kurį laiką siejasi ne tik su atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Pastebime, kad vis daugiau žmonių kreipia dėmesį į tai, kur dirba, kokia aplinka juos supa. Darbuotojai biuruose praleidžia daug laiko, todėl svarbu, kad juos supanti aplinka leistų jaustis saugiai. Vėsinimo ir vėdinimo sprendimai yra vieni iš elementų, padedančių ne tik maloniai jaustis, bet ir mažinantys alergijų atsiradimo riziką. Tačiau čia vertėtų nepamiršti ir kito svarbaus elemento – paviršių valymo ir patalpų švaros. Į tai nuosekliai investuojame, o praėjusiais metais 9 iš 10 klientų mūsų patalpų švarą įvertino aukščiausiais balais“, – pažymi Turto banko Turto valdymo departamento direktorė Modesta Acutė.

Blogas oras mažina darbo našumą

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko patvirtina, kad oro kokybė patalpose tiesiogiai veikia mūsų sveikatą, darbingumą ir savijautą, o prastas oras gali sukelti arba paaštrinti kvėpavimo takų ligas (pvz., astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą), galvos skausmus, nuovargį, alergines reakcijas. Ilgalaikis poveikis gali būti susijęs net su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Specialistė taip pat pažymi, kad netinkamai vėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, pelėsis, dulkių erkutės bei lakiosios cheminės medžiagos, kurios išsiskiria iš baldų, dažų, grindų dangų.

„Ypač svarbu užtikrinti gerą oro kokybę mokyklose ir biuruose – tyrimai rodo, kad deguonies stoka ir padidėjęs anglies dioksido (CO₂) kiekis blogina koncentraciją, gebėjimą priimti informaciją, mažina darbo našumą“, – sako J. Rybalko.

Pasak jos, neužtenka vien tinkamos patalpų priežiūros, patys žmonės turėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, vedinti patalpas, palaikyti švarą.

„Natūralus vėdinimas (atveriant langus) – paprasčiausias būdas atnaujinti orą. Rekomenduojama vėdinti bent 2–3 kartus per dieną po 5–10 minučių, o geriausia – vėdinti kryžminiu būdu (atveriant langus priešingose sienose)“, – pataria specialistė.

Tuo metu jei patalpose yra rekuperacinė sistema, ji užtikrina pastovų šviežio oro tiekimą be reikšmingų šilumos nuostolių. Tai ypač aktualu sandariuose, moderniai renovuotuose pastatuose, kur natūrali oro apykaita yra ribota. Rekuperacijos sistema padeda sumažinti CO₂ koncentraciją, palaiko optimalų drėgmės lygį, filtruoja dulkes ir alergenus.

J. Rybalko taip pat atkreipia dėmesį, kad patalpose turėtų būti palaikomas optimalus, 40–60 proc. oro drėgnumas. Per sausas arba per drėgnas oras gali dirginti kvėpavimo takus, skatinti pelėsio augimą. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į vidaus taršos šaltinius, vengti perteklinio kvapiklių, smilkalų, žvakių naudojimo, reguliariai valyti dulkes.

Alergijų sezonai ilgėja

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė sako, kad alergijos sezonai intensyvėja, prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Tam įtakos turi klimato kaita. Ją iš dalies skatina kylanti temperatūra ir švelnios žiemos, todėl žiedadulkes išskiriantys medžiai ir žolės pradeda žydėti anksčiau. Dėl pailgėjusio vegetacijos sezono padidėja ore esančių alergenų kiekis.

Bene dažniausiai žmonės būna alergiški žiedadulkėms. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, ambrozijos ir miglinių, kiparisinių šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

„Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastis – atsiranda vandeningų ir gleivingų išskyrų iš nosies, čiaudulys, kosulys, užgula nosį, peršti akis, gali atsirasti dilgėlinė ant odos, silpnumas, nuovargis. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą“, – dėmesį atkreipia I. Burkauskienė.

Specialistės primena, kad pasireiškus stipresniems alerginiams simptomams, jų nederėtų ignoruoti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Tam, kad būtų sumažinta alergijų rizika, derėtų nepamiršti vėdinti patalpas, užtikrinti patalpų švarą, po pasivaikščiojimo lauke nusiplauti rankas.

Kadangi patalpose praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, svarbu žinoti pagrindinius elementus, kurie gali daryti neigiamą įtaiką sveikatai ir mažinti koncentraciją būnant uždarose patalpose. Tinkama patalpų priežiūra ir atsakingas darbuotojų požiūris į tvarką bei sveikatą gali užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas.

Apie Turto banką

Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.

VĮ Turto bankas

Kultūros paveldo departamentas sulaukia nemažai visuomenės klausimų, kada bus galima išvysti visas Katedros požemiuose surastas vertybes (eksponuotos šių metų pradžioje buvo tik karališkosios insignijos). Į šiuos klausimus atsako Bažnytinio paveldo muziejaus pranešimas: 

Šiemet sukanka 40 metų nuo Vilniaus katedros lobyno atradimo: 1985 metų kovo 23 dieną vykstant ventiliacijos įrengimo darbams buvo rastos Antrojo pasaulinio karo pradžioje slėptuvėje užmūrytos Katedros vertybės. Šiame radinyje trūko karališkųjų insignijų, kurios buvo aptiktos su valdovų palaidojimais 1931 metais, ir Šv. Kazimiero koplyčią puošusių sidabro plakečių. Ilgai buvo spėliojama, ar šios vertybės tebėra paslėptos Katedroje.

2024 metų gruodžio 16 dieną, dalyvaujant Vilniaus arkivyskupijos, Bažnytinio paveldo muziejaus ir Valdovų rūmų muziejaus atstovams, Katedros požemiuose atverta antroji slaptavietė. Joje buvo išsaugotos Lietuvos ir Lenkijos valdovų įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna; Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė; Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės. Šalia insignijų rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių; kelios vyskupų insignijos. Tarp radinių buvo Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos epitafinė plokštelė.

Vilniaus Katedroje surastų vertybių būklė nėra gera: ilgą laiką jos pragulėjo drėgmėje, mikrogrybų ir bakterijų prisodrintoje aplinkoje, sudėtos į geležinę dėžutę, suvyniotos į laikraščius. Geriausiai išlikę iš tauriųjų metalų padaryti dirbiniai. Dirbiniams smarkiai pakenkė laikraščių mikrobiologinė pažaida ir dėžutės rūdys: jie aplipę supelijusio, sutrūnijusio laikraščio atplaišomis, geležies rūdimis, šios ne tik tvirtai prilipo prie dirbinių paviršių, bet ir paskatino jų nykimą. Specialistai, apžiūrėję radinius, konstatavo tokias pažaidas: deformacijas, gilią metalų koroziją ir jos sąlygotas dėmes, lokalius patamsėjimus, atsisluoksniavimus, išgraužas, vageles, įdubimus, įtrūkimus, oksiduotų vario ir sidabro metalų junginių sankaupas.

Šiuo metu atliekami istoriniai ir technologiniai radinių tyrimai, sudarinėjamas restauravimo darbų eiliškumas ir restauravimo programos. Tuo pačiu metu atliekami prevencinio konservavimo darbai: radiniai saugomi tinkamo muziejinio klimato patalpoje, dezinfekuojami ir apvalomi šalinant sunykusį popierių, tinko ir cemento trupinius, kitus nešvarumus.

Pirmiausia į restauratorių rankas pateko reikšmingiausi ir brangiausi daiktai – valdovų insignijos. Kiti laukia savo eilės saugyklose. Vyksta lėtas ir sudėtingas procesas, kurio neįmanoma nei paskubinti, nei galutinai įvertinti finansiškai. 

Šiuo metu vieną iš Barboros Radvilaitės insignijų – karališkąjį skeptrą – galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančioje parodoje „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Tai pirmoji viešai rodoma vertybė – restauratoriams pateikus ekspertizės išvadą, kad skeptro būklė stabili, nuspręsta paskolinti jį parodai.

Visas Katedros požemiuose atrastas vertybes bus galima pamatyti 2026 metų vasarą planuojamoje parodoje, kurioje bus papasakota Vilniaus katedros lobyno slėpimo ir atradimų istorija: nuo 1931-ųjų rudens, kai po potvynio vykdant Katedros avarinės būklės likvidavimo darbus buvo rasta Valdovų palaidojimo kripta; 1939-ųjų, kai prasidedant Antrajam pasauliniam karui, lobyno vertybės buvo paslėptos navoje ir požemiuose; iki 1985 ir 2024 metų atradimų.

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija

Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės karpytės nuotrauka

Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotrauka

Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotrauka

Barboros Radvilaitės karsto prokštelė prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotrauka

Taip pat dar kartą skelbiame surastų vertybių sąrašą. Jį galima rasti čia.

Netinkamai tvarkomi teršia aplinką 

Šaldytuvas, šaldiklis ir oro kondicionierius namuose, biure ar automobilyje – kone svarbiausi įrenginiai karštomis vasaros dienomis. Nors jie yra ilgaamžiai, ateina laikas, kai juos tenka remontuoti ar keisti naujais.  

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė primena, kad atitarnavę šaldytuvai, šaldikliai, oro kondicionieriai ar kita elektros ir elektronikos įranga, užuot laikoma sandėliukuose, rūsiuose ar neteisėtai paliekama prie mišrių atliekų konteinerių, privalo būti tinkamai sutvarkyta.  

Visuose šiuose elektros ir elektronikos įrenginiuose yra žmogaus sukurtų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios šilumą gali sulaikyti net iki 22 tūkst. kartų efektyviau negu pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas, o likti atmosferoje gali tūkstančiams metų.  

Iš mechaniškai pažeistų, ne vietoje išmestų buitinės technikos ir elektronikos prietaisų atliekų į aplinką gali pasklisti ne tik šiltnamio efektą sukeliančios dujos, bet ir žmogui bei gamtai ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio.  

Išveža tiesiai iš namų 

Visus nebeveikiančius ar nereikalingus elektronikos prietaisus, baterijas, akumuliatorius galima atiduoti jų platinimo vietose, pristatyti į regionines atliekų tvarkymo aikšteles, atliekų tvarkytojams arba dar patogiau – juos išsikviesti į namus.  

„Dalis žmonių vis dar nežino, jog senos buitinės technikos išvežimas iš bet kurios Lietuvos vietos ir išnešimas iš bet kurio aukšto, rūsio ar sodybos yra nemokamas. Vietoje to, kad prietaisai būtų paruošti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti iš jų atgaunant naudingas medžiagas, jie laikomi laiptinėse ar rūsiuose, stabdo žiedinę ekonomiką, neprisideda prie taršos mažinimo. Gaisro metu daiktai, palikti bendrose erdvėse, gali trukdyti žmonėms saugiai ir greitai evakuotis“, – atkreipė dėmesį Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė V. Masalienė. 

Perdirbant elektros ir elektronikos atliekas, gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos, bet ir sumažina naujų gaminių savikainą. Naujiems elektronikos prietaisams pagaminti reikia daug įvairių žaliavų: metalų, plastiko, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos. Beveik visas šias medžiagas galima panaudoti pakartotinai, tokiu būdu prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo ir išteklių taupymo. Patekę pas oficialius atliekų tvarkytojus, įrenginiuose naudojami freonai specialiose gamyklose suskaldomi iki aplinkai nekenksmingų cheminių junginių. 

Atgaunama vertingų žaliavų 

Ar žinojote, jog tinkamai sutvarkius vieną šaldytuvą, šaldiklį ir kondicionierių, galima atgauti daugiau kaip 32 kg pakartotiniam naudojimui tinkamo plastiko, beveik 5 kg aliuminio, apie 9,8 kg vario, o sutaupyti – net 170 kg CO2 ekvivalento, kuris prilygsta 47 km kelionei automobiliu. 

„Kuo daugiau atitarnavusių daiktų gaus antrą šansą, kuo daugiau atliekų bus perdirbta, tuo daugiau vertingų gamtos išteklių sutaupysime ir labiau prisidėsime prie aplinkos taršos mažinimo“, – pabrėžė V. Masalienė. 

Pasigendama gamintojų ir importuotojų atsakomybės 

Lietuvoje 2024 metais į rinką išleista apie 90 tūkst. tonų elektros ir elektronikos įrangos, tačiau tinkamai sutvarkyta tik 21,8 tūkst. tonų, arba 24 proc. šių atliekų, nors Europos Sąjungos įpareigojimas – sutvarkyti ne mažiau kaip 65 proc., skaičiuojant nuo per metus šalyje parduoto įrangos kiekio. Vadinasi, didelė dalis elektronikos atliekų vis dar nėra surenkama atskirai ir tinkamai sutvarkoma, o atsiduria konteineriuose, gamtoje arba kaupiama namuose.  

Nors elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai Lietuvoje įpareigoti finansuoti buitinės technikos ir elektronikos sutvarkymą, užtikrinti visuomenės švietimą, savo pareigą vykdo tik labai maža jų dalis. To priežastis – blogas teisinis reglamentavimas ir realios atsakomybės nebuvimas.  

Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima svetainėje www.manrupirytojus.lt. 

Liepos 4 d. apie 17 val. 43 min. į Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1956 m.), kuris pareiškė, kad tą pačią dieną apie 17 val. 39 min. pastebėjo, kad Kėdainiuose, Dotnuvos g., iš namų, neaiškiomis aplinkybėmis dingo auksinių, sidabrinių monetų kolekcijos, proginės monetos, įvairaus nominalo ir laikmečio piniginės kupiūros bei monetos.

Nuostolis – 80 000 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 4 d.

(Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.)

Kas tas mikrobiomas?  

Žmogaus mikrobiomas – tai trilijonų tarpusavy sąveikaujančių mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, virusai, grybai ir kt., visuma, aptinkama kūne ir ant jo.  

Mikrobiomo tyrimų pagrindu kuriami produktai supaprastintai gali būti skirstomi į tris grupes. Pirmoji, ganėtinai išvystyta, apima maisto papildus, gerinančius žarnyno veiklą. Antroji – maisto gaminiai, pavyzdžiui, probiotiniai gėrimai. Trečioji – medicininės paskirties produktai, tokie kaip vaistai ir biologiniai preparatai, kurių tikslas – padėti gydyti ar užkirsti kelią lėtinėms ligoms: virškinimo sutrikimams, cukriniam diabetui, tam tikroms vėžio formoms. Pastaroji tyrimų kryptis vis dar yra gana nauja ir eksperimentinė, tačiau turi didelį potencialą papildyti arba transformuoti minėtų lėtinių ligų gydymą ateityje. 

„Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Greta Šimeliūnaitė ir Ieva Juzumaitė, įvertinusios pasaulines mikrobiomo sektoriaus tendencijas, pastebi, kad mikrobiomo tyrimų spektras sparčiai plečiasi. 

Pavyzdžiui, Stanfordo universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš kitų mokslo institucijų patvirtino, kad kiekvieno žmogaus mikrobiomas yra gana unikalus – panašiai kaip ir pirštų antspaudai. Tai sudaro prielaidas kurti personalizuotos medicinos modelius.  

Itin perspektyvūs ir tyrimai, nagrinėjantys mikrobiomo įtaką psichikos sveikatai, odos ligų prevencijai bei potencialą ligų diagnostikoje. Verslo požiūriu, šios mokslo naujovės atveria kelią aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui – nuo inovatyvaus funkcinio maisto iki individualizuotų žarnyno mikrobiotos testų ir personalizuotų mitybos planų. 

Mikrobiomo tyrimai Lietuvoje  

Tarptautiniu mastu šalies mokslininkai garsėja ląstelių ir genų terapijos srityse, vystant genų redagavimo technologiją CRISPR-Cas9.  

Svarbią vietą Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemoje užima ir reagentų, skirtų gyvybės mokslų tyrimams bei diagnostikai, gamyba. Šioje srityje veikia tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Teva Baltics“. Be to, Vilniuje statomas vienas didžiausių biotechnologijų kompleksų Europoje – „Bio City“. 

„Mikrobiomo tyrimai, kaip atskira šaka, šalyje tik formuojasi. Tyrimų šioje srityje daugėja, o pasitelkę Lietuvos stiprybes gyvybės mokslų sektoriuje turime potencialo artimiausioje ateityje kurti inovacijas tokiose srityse kaip personalizuota medicina ar tiriant žarnyno bakterijų įtaką psichikos sveikatai“, – sako kartu su kolege Lietuvos situaciją išanalizavusi I. Juzumaitė.  

Ieva Juzumaitė. G. Tvarkūnaitės nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai, tokie kaip dr. Aurelijus Burokas ir dr. Eric Banan-Mwhine Daliri, atlieka inovatyvius tyrimus, apimančius žarnyno-smegenų ašį, funkcinį maistą, psichobiotikus. Šiais tyrimais analizuojamos mikrobiomo pokyčių sąsajos su lėtiniu stresu, nerimo sutrikimu, Alzheimerio liga, polinkiu į priklausomybes. Taip pat tiriama fermentuoto maisto nauda sveikatai, ypač sergant arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu.  

Šią sritį aktyviai tyrinėja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) komanda, kuriai vadovauja prof. Juozas Kupčinskas ir prof. Jurgita Skiecevičienė. Mokslininkai ir mokslininkės tiria žarnyno mikrobiomą ir virškinamojo trakto ligas. Šiems tyrimams jau skirta 3,7 mln. eurų pagal „Europos horizonto“ ir „ES – sveikatos labui“ („EU4Health“) programas. 

Mikroorganizmai vis dažniau tampa tyrimų objektu ir Kauno technologijos universitete, kur mikrobiomas siejamas su funkciniu maistu, maisto sauga ir kitomis biotechnologijų kryptimis. 

Kaip išnaudoti potencialą?  

2023 metais gyvybės mokslų sektorius Lietuvoje sudarė 2,2 proc. BVP, iki 2030 metų planuojamą šį rodiklį padvigubinti. Vis tik, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikalingi aiškūs pokyčiai. 

Vertindamos Lietuvos mikrobiomo sektoriaus perspektyvas, G. Šimeliūnaitė ir I. Juzumaitė atliko ekosistemos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę.   

G. Šimeliūnaitės teigimu, Lietuvoje trūksta glaudesnio verslo ir mokslo bendradarbiavimo. „Sudėtinga inicijuoti klinikinius tyrimus, nes Lietuvoje mažai farmacijos kompanijų, nedaug įmonių yra suinteresuotos investuoti į laboratorijose testuojamus produktus. Bendradarbiavimą apsunkina ir tai, jog mikrobiomo, kaip ir kitų gyvybės mokslo šakų, tyrimai yra brangūs, trunka ilgai, o verslas dažnai turi kitokius prioritetus ir laiko apribojimus“, – sako ji. 

Greta Šimeliūnaitė. G. Tvarkūnaitės nuotr.

I. Juzumaitė pritaria, kad Lietuva galėtų geriau išnaudoti sparčiai augančio mikrobiomo sektoriaus teikiamas galimybes, jei būtų kryptingai stiprinamas ilgalaikių mokslinių tyrimų finansavimas.

„Norint pasiekti proveržį šioje srityje, būtina užtikrinti stabilų ir tęstinį finansavimą ilgalaikiams projektams, leidžiantiems gilintis į sudėtingus biologinius procesus ir kurti mokslu grįstas inovacijas. Taip pat tikslinga dėti pastangas, kad Lietuvoje įsikurtų daugiau farmacijos įmonių – jų pritraukimas galėtų paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, skatinti investicijas į klinikinius tyrimus bei technologijų vystymą“, – rekomendacijas vardija „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė. 

Mikrobiomo sektoriaus potencialą „Kurk Lietuvai“ projekto vadovėms padėjo nagrinėti ir Inovacijų agentūros specialistai. Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas pažymi, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gyvybės mokslų plėtrai, stiprėja tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o svarbiu žingsniu šiame kelyje taps kuriamas LSMU Mikrobiomo tyrimų institutas. 

„Šis kompetencijų centras – tai lyg žaidimų aikštelė, eksperimentinė platforma, kurioje susitiks verslas ir mokslas apjungiant daugiadisciplininę ekspertinę mokslininkų patirtį“ – mintimis dalijasi jis. 

Martynas Survilas - Inovacijų agentūros archyvas

Mikrobiomo perspektyvas G. Šimeliūnaitė ir I. Juzumaitė išnagrinėjo kartu su Inovacijų agentūra įgyvendindamos projektą „Mikrobiomo analizė Lietuvoje: pasaulio ir Lietuvos ekosistemos apžvalga, stiprybės, silpnybės ir rekomendacijos“.  

„Kurk Lietuvai“ pranešimas spaudai  

Tačiau ne mažiau žiauri tragedija birželio pabaigoje įvyko ir Panevėžio rajone, dvimetei kalytei Sniegei bandyta nupjauti galvą.

Gyvūnų globos specialistai sako taip baisiai žmogaus sužaloto gyvūno dar nematę. Parašyti apie šunelio, kuriam bandyta nupjauti galvą, likimą paprašė Paliūniškio gyventojai. Būtent šiame kaime nutiko neapsakomo žiaurumo įvykis. Kuo jis baigėsi, paliūniškiečiai iki šiol nežinojo: paklausti pačios Sniegės šeimininko sakė dėl tam tikrų priežasčių nedrįsę, tačiau nuoširdžiai vylėsi, kad kančias patyrusį gyvūną pavyko išgelbėti.

Plūdo krauju

Bendrasis pagalbos centras informaciją apie tai, kad Paliūniškio kaime sužalotas šuo, gavo birželio 21-ąją, šeštadienį. Panevėžio apskrities policijos komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Jukniūtės teigimu, numeriu112 skambinęs vyriškis prisistatė gyvūno šeimininku ir šaukėsi skubios pagalbos. Prieš 16 val. vieton atvykę pareigūnai krauju plūstantį šunį rado gyvenamojo namo viduje.

„Išsamiai aiškintis gyvūno sužalojimo aplinkybių pareigūnams net nebuvo kada – skubėjo nuvežti jį veterinarams“, – pripažino O. Jukniūtė.

Policijai šuns savininkas paaiškino miegojęs, o popietę nubudęs ir išvydęs kraujuojantį augintinį. Šį neva sužalojo jo paties 62-ejų giminaitis.

Pareigūnai netruko nustatyti, kad ir pagalbos šaukęsis šuns šeimininkas, ir galimas gyvūno skriaudikas buvo smarkiai išgėrę. Patikrinus paaiškėjo, jog šeimininko girtumas – 3,04 promilės, jo giminaičio – 2,21 promilės.

„Vyrams esant tokios būklės, pareigūnams nelabai ir pavyko su jais susišnekėti. Be to, skubėta gelbėti šunį“, – todėl, O. Jukniūtės teigimu, surinkę pirminius duomenis apie įvykdytą nusikaltimą, pareigūnai dabar laukia veterinarijos specialistų išvadų apie gyvūnui padarytus sužalojimus.

Priklausomai nuo šių sunkumo, bus svarstoma, kokią bausmę pritaikyti tai padariusiam asmeniui ar asmenims.

Sužalota Sniegė normaliai ėsti dar negali, tačiau kasdien vis stiprėja. 

Operacija tęsėsi dvi valandas

Šunelis, kuriam galbūt bandyta nupjauti galvą ar bent perpjauti gerklę, šiuo metu globojamas Panevėžyje gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas“ savanorių.

Įstaigos vadovė Anželika Jaškuvienė prisipažįsta: taip baisiai žmogaus nuskriausto šunelio jie dar nėra matę. Pas juos patekdavo daug neprižiūrėtų, nepamaitintų, išsekusių, ligotų keturkojų.

Pareigūnams paprašius, sykį teko priglausti gaisrą išgyvenusį šunį. Bet toks atvejis pirmas. Apie tai, kas nutiko Sniegei, ji su kolegomis išgirdusi iš policijos pareigūnų, kurie kreipėsi į prieglaudos specialistus, kai veterinarijos gydytojų pagalbos sulaukusiai kalytei reikėjo slaugos ir priežiūros.

Pasak A. Jaškuvienės, Sniegė – dvejų metų mišrūnė. Jai dviejose vietose peiliu sužalotas kaklas, gerklė, netgi lūpos. Pjauta ar besta taip giliai, kad pažeistas net liežuvis. Tad ir dabar ji tegali lakti skystą maistą.

A. Jaškuvienės žiniomis, gyvūnas buvo operuotas, operacija tęsėsi dvi valandas. Ten pat, veterinarijos klinikoje, šuniukas kurį laiką ir slaugytas. Sniegės gydymas trunka jau kone dvi savaites, jai reguliariai perrišamos kaklo žaizdos.

„Tačiau kalytė sveiksta, ji kasdien vis linksmesnė“, – patikino gyvūnų prieglaudos vadovė. Išgydžius, o tuomet paskiepijus bei paženklinus Sniegę, jai bus ieškoma naujų atsakingų šeimininkų.

Planuoja mitingą

Šiuo metu po šalį vėl sklinda kvietimas pasirašyti peticiją, raginančią griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Ją rasite ČIA.

Surinktus parašus planuojama perduoti prezidentui, Seimui, Teisingumo ministerijai.

Peticijos iniciatorių surinkti duomenys skelbia, kad mūsų šalyje už kibire nuskandintą kačiuką buvo skirta 300 eurų bauda. Už sumuštą šunį jo skriaudėjas nubaustas 200 eurų bauda.

Pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už gyvūno nužudymą numato įkalinimo bausmę iki vienerių metų.

Antai Lenkijoje už tokį nusikaltimą įkalinama iki penkerių metų, Norvegijoje – iki šešerių metų, Vokietijoje – iki trejų metų.

Kreipimusi į valdžios institucijas ketinama pareikalauti už suluošintą ar nužudytą gyvūną ir Lietuvoje skirti 2–3 metų įkalinimo bausmes. Taip pat sukurti viešai matomą gyvūnų skriaudėjų sąrašą, jiems niekada nebeleisti įsigyti gyvūno ar su jais dirbti.

Tarp peticijos reikalavimų – savivaldybėse įsteigti gyvūnų gerovės inspektoriaus pareigybę bei skirti valstybės ar savivaldybių finansavimą gyvūnų prieglaudoms.

„Lietuva turi tapti šalimi, kurioje kiekvienas gyvūnas turi teisę į saugų gyvenimą“, – tokį siekį kelia peticijos autoriai.

Gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas“ vadovė A. Jaškuvienė sako ir pati, ir kiti prieglaudos savanoriai ne tik pasirašė šią peticiją, bet taip pat svarsto galimybę Panevėžyje organizuoti mitingą už gyvūnų teises. 

Teksto autorė Daiva Baronienė

Skaitykite daugiau: sekunde.lt

Gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas“ nuotr.

Anot Giedrės Teresevičienės, šis 24 valandų bėgimas yra ne vien fizinio ištvermingumo išbandymas, bet ir socialinė iniciatyva, siekianti atkreipti dėmesį į vaikų, augančių šeiminiuose namuose, kasdienybę ir poreikius. Idėja gimė ne siekiant asmeninio įvertinimo ar sportinio pasiekimo, bet buvo sąmoningas sprendimas savo jėgas ir ištvermę panaudoti kilniam tikslui – bėgimo metu surinktos lėšos bus skiriamos SOS vaikų kaimui.

– Kaip gimė idėja 24 valandas bėgti ant takelio? 

Šią žiemą, ruošdamasi 100 mylių „Snowdonia by UTMB“ ultramaratonui Šiaurės Velse, netikėtai susidūriau su „šalčio alergija“ – po kiekvieno bėgimo, kuomet oro temperatūra būdavo žemiau nulio, mano odą išberdavo, prasidėdavo nekontroliuojamas čiaudulys. Dėl šios priežasties lauke treniruotis nebegalėjau, nors anksčiau ramiai bėgiodavau ir prie - 20 °C. Kad pasirengimas nesustotų, persikėliau į sporto klubą ant bėgimo takelio. Po kelių ilgesnių seansų supratau, koks psichologiškai sunkus yra monotoniškas judėjimas vienoje vietoje, būtent tuomet gimė idėja: o jei pabandyčiau išbėgti 24 valandas?

Patikrinau ar Lietuvoje jau fiksuotas toks pasiekimas – informacijos neradau, tą man patvirtino ir Lietuvos lengvosios atletikos federacija bei Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba. Taip nusprendžiau būti pirmoji lietuvė, bandysianti visą parą išbėgti ant takelio. 

– Ar tai Jūsų pirmasis tokio masto fizinis iššūkis?

Paprastai bėgimui renkuosi lauką, o jei galiu – kalnus. Esu įveikusi keturis ilgo nuotolio kalnų ultramaratonus – du jų siekė 168 ir 165 kilometrus, juos finišavau per dvi paras. Tačiau kalnuose gali sustoti, paeiti, dairytis į aplinką.

24 valandos ant bėgimo takelio bus mano pirmasis tokio masto iššūkis. Treniruoklis yra visai kas kita: jokių posūkių, jokios vaizdo kaitos, vien tik nuolatinis judėjimas tame pačiame taške. Todėl šį 24 valandų bėgimą ant takelio laikau visiškai nauja, iki šiol nepatirta riba – ne tik fizine, bet ir psichologine.

– Ką Jums asmeniškai reiškia šis bėgimas? Kokios emocijos lydi ruošiantis? Kaip treniruojatės šiam išbandymui?

Jau kelerius metus gyvenu „ultra“ režimu – nuo vieno ilgo kalnų bėgimo prie kito. Pasirengimas tokiems iššūkiams visuomet trunka mėnesius, todėl net nepamenu, kada paskutinį kartą mano planuose nebuvo varžybų. Ruošiantis mano treniruočių programa apima jėgos ir ištvermės pratimus sporto salėje, pilates užsiėmimus raumenims atpalaiduoti bei 50-70 kilometrų bėgimo per savaitę. Jokio specialaus mitybos plano neturiu ir net neketinu turėti – tiek treniruojantis belieka džiaugtis maistu.

Emociškai tai – tikri amerikietiški kalneliai. Rytais jaučiu euforiją, kai suprantu, kad kiekvienas kilometras priartina prie tikslo, o vakare dažnai aplanko baimė, žinant, jog 24 valandos ant to paties takelio pareikalaus ne tik geležinių kojų, bet ir geležinės valios. Būtent šis jausmų mišinys ir motyvuoja ir primena, kad einu teisingu keliu. Finišo linijoje laukia ne tik asmeninė pergalė, bet ir pagalba SOS vaikų kaimuose augantiems vaikams.

– Galbūt tai tik pradžia? Ar planuojate daugiau tokių iššūkių?

Jau seniai supratau, kad pradėjus bėgioti ultramaratonus kelio atgal nebėra. Tai tarsi gyvenimo būdas, kuris nepaleidžia. Po kiekvieno išbandymo ateina nuovargis, abejonės, ar dar kada norėsiu tiek bėgti.  Tačiau tai trunka vos kelias dienas. Po to ir vėl pagaunu save besižvalgančią į naujus maršrutus ar nejučiomis perkančią bilietus į kitas varžybas.

Kol jaučiuosi stipri – fiziškai ir psichologiškai – noriu tęsti. Kalnų bėgimai, o dabar ir 24 valandų iššūkis, yra mano būdas pažinti save, augti ir įkvėpti kitus. Galbūt tai tik pradžia.

 – Kodėl nusprendėte prisijungti prie SOS vaikų kaimo lėšų rinkimo kampanijos?

Kaip trijų vaikų mama puikiai žinau, kokią galią vaikui turi stabilumas, meilė ir saugūs namai. Pasiryžusi bėgti 24 valandas supratau, kad mano fizinis iššūkis labai panašus į tai, ko kasdien reikia pažeidžiamiems vaikams – nuolatinio, 24 valandas trunkančio rūpesčio, globos.

SOS vaikų kaimai būtent tai ir užtikrina: šeimos pagrindu grįstą rūpestį, ugdymą ir emocinį saugumą vaikams, netekusiems tėvų ar rizikuojantiems juos prarasti. Tai nėra vienkartinė pagalba, o ilgalaikė kelionė kartu su vaiku iki jo savarankiško gyvenimo.

Todėl man natūraliai kilo noras savo sunkiausią sportinį tikslą susieti su šia misija. Kiekvienas nubėgtas kilometras ir kiekvienas paaukotas euras tampa simboliu nuolatinio saugumo, kurį SOS vaikų kaimai kuria vaikams.

 – Ką norėtumėte, kad žmonės išsineštų iš šio bėgimo?

Norėčiau, kad žmonės suprastų: siekti didelių dalykų nebūtina būti profesionalu. Aš pati nesu profesionali bėgikė, nesivaikau prizinių vietų, o didžiausią vertę man teikia pats kelias – ilgas pasiruošimas, vidinis darbas ir buvimas su savimi kiekviename žingsnyje.

Bėgdama supratau, kad turiu daugiau ištvermės, nei kada nors maniau. Pradėjau labiau pasitikėti savimi ir svajoti drąsiau. Tikiu, kad kiekvienas žmogus turi savo stiprybes – tereikia leisti sau pabandyti. Šis bėgimas man yra būdas įkvėpti kitus nebijoti pradėti. Nesvarbu, kur esi šiandien – jei turi tikslą, visada gali rasti kelią.

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

Šiemet tai jau 19-as aukščiausios oro temperatūros rekordas. Per visus 2024 metus iš viso tokių buvo 18, 2023 metais – 16, 2022 m. – 13, o 2021 m. – 6.

Per pastaruosius kelis metus panašiai aukšta oro temperatūra Lietuvoje buvo išmatuota:
2024 m. liepos 11 d. Druskininkuose, 34,9 °C;
2023 m. liepos 16 d. Kalvarijoje, 34,9 °C;
2021 m. liepos 15 d. Dotnuvoje (35,0 °C) ir liepos 16 d. Kaišiadoryse (34,9 °C);

Įdomu tai, jog paskutinį kartą >35,0 °C riba Lietuvoje buvo peržengta prieš 6 metus – 2019 m. birželio 12 d., kai oras Kaišiadoryse įkaito net iki 35,7 °C. Taigi, šiandien Lietuvoje išmatuota pati aukščiausia oro temperatūra per pastaruosius 6 metus.

Ateinančiomis dienomis bus gerokai vėsiau. Penktadienį oro temperatūra daugelyje rajonų kils iki 21–26, o pajūryje iki 18–20 laipsnių. Šeštadienio dieną sušils iki 19–24 laipsnių. Sekmadienį ir pirmadienį vėl plūstelės šiltesnis oras, todėl dienomis temperatūra kils iki 25–30 laipsnių.

Lentelėje – aukščiausia liepos 3-osios oro temperatūra ir meteorologijos stotys, kuriose oras sušilo labiausiai (AMS – automatinė meteorologijos stotis).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.

Koralai sulaikyti ir perduoti ekspertams – aiškinamasi, ar jie priskirtini saugomoms rūšims. Vyras teigia nežinojęs, kad toks suvenyras gali būti draudžiamas. 

Lietuvos muitinė ragina keliautojus pasidomėti, ką galima įsivežti iš svetur, ir primena: jei kyla abejonių – geriau suvenyrą palikti ant prekystalio arba jei randate jį laukinėje gamtoje – ten, kur ir radote. 

Lietuvos muitinė pabrėžia, kad jos tikslas – ne bausti, o padėti žmonėms išvengti netyčinių klaidų. Todėl prieš keliones į trečiąsias šalis muitinės specialistai ragina pasidomėti, kokie daiktai ir gamtinės gėrybės yra saugomi pagal tarptautines sutartis. 

„Kiekvienais metais sulaukiame atvejų, kai keliautojai iš gerų ketinimų parsiveža koralų, kriauklių, odos gaminių ar net egzotiškų gyvūnų dalių, nežinodami, kad tai gali būti CITES pažeidimas. Norime, kad tokios situacijos būtų kuo retesnės“, – sako Lietuvos muitinės atstovai. 

CITES saugo per 40 tūkst. rūšių 

CITES buvo pasirašyta 1973 m., o Lietuvoje galioja nuo 2002 m. Ji saugo daugiau nei 40 900 rūšių: apie 6 600 gyvūnų ir per 34 000 augalų rūšių. Tai viena plačiausiai taikomų gamtos apsaugos priemonių visame pasaulyje. Šis susitarimas vienija 180 šalių, kurios bendradarbiauja, kad prekyba būtų tvari ir užkirstų kelią rūšių išnykimui dėl žmogaus veiklos.  

Lietuvos muitinė 2024 m. fiksavo 8 prekių sulaikymo atvejus, pažeidusius CITES nuostatas. Iš viso sulaikyta 166 vienetai ir 56 kilogramai laukinės faunos ir floros. Nors daugelis pažeidimų – ne tyčiniai, už juos gresia administracinė atsakomybė, o baudos siekia nuo 200 iki 6000 eurų. 

Ypač atidūs turėtų būti tie, kurie iš trečiųjų šalių nori parsivežti augalų, gyvūnų ar jų dalių – net ir legaliems pirkiniams dažnai reikalingi leidimai ar sertifikatai, kuriuos Lietuvoje išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. 

Pasitikrinti, ar norimas parsivežti gyvūnas/augalas yra saugomas, galima čia: https://www.speciesplus.net 

Dažniausi CITES pažeidimai (ką draudžiama gabenti be leidimų): 

Koralai ir kriauklės: 

• Nors atrodo nekaltai, dauguma koralų (gyvų ar negyvų, net fragmentų) ir didelių kriauklių (pvz., tam tikrų sraigių ar dvigeldžių) yra saugomos. Turistai jų dažnai parsiveža iš atostogų. 

Gaminiai iš saugomų gyvūnų odos, kailio ar dalių: 

• Rožmedžio mediena (naudojama muzikos instrumentams, baldams, dekoratyviniams dirbiniams). 

• Roplių oda (rankinės, diržai, batai, piniginės iš aligatorių, krokodilų, gyvačių, vėžlių). 

• Laukinių kačių (pvz., tigrų, leopardų), meškų, beždžionių kailiniai ir jų dalys. 

• Gaminiai iš dramblio ilčių (papuošalai, statulėlės, drožiniai). 

• Raganosio ragas, naudojamas medicinoje ar dekoratyviniams tikslams. 

• Banginio dantys ar kaulai. 

• Gaminiai iš vėžlių kiautų (papuošalai, rėmeliai). 

• Tam tikrų paukščių plunksnos ar jų gaminiai. 

Gyvi egzemplioriai: 

• Egzotiniai gyvūnai (papūgos, ropliai, varliagyviai, vorai, tam tikros žuvys). Dažnai bandoma vežtis gyvūnus arba jų kiaušinius kaip augintinius.  

• Egzotiniai augalai. Retos orchidėjos, kaktusai, sukulentai, vaistiniai augalai, kai kurios medienos rūšys (pvz., raudonmedis) – gyvi augalai, sėklos, sodinukai, mediena. 

Kitos, mažiau akivaizdžios prekės: 

• Medžioklės trofėjai. Be specialių leidimų draudžiama vežtis saugomų gyvūnų kailius, galvas, ragus. 

• Maistiniai produktai. Kai kurių saugomų žuvų ikrai (pvz., eršketų), tam tikra mėsa. 

Svarbu atsiminti: net ir nedidelis saugomos rūšies fragmentas, pvz., koralų nuolauža ar kriauklė, gali būti traktuojamas kaip pažeidimas. Dažnas pasiteisinimas „nežinojau“ nėra teisinis pagrindas išvengti atsakomybės.  

Net ir daiktai, įsigyti asmeniniam naudojimui, laikomi prekyba, jei gabenami per tarptautines sienas. 

Lietuvos muitinės inf.  

Po konsultacijų su LR aplinkos ministerija ir su šios srities ekspertais, Valstybinė miškų tarnyba parengė reikalavimus „Įprastų miško paukščių indekso“ (MPI) metodiniams – organizaciniams pagrindams Lietuvoje sukurti. Šį projektą įgyvendinti ėmėsi Lietuvos ornitologų draugija (LOD) specialistai.

Vykdant darbus, numatyta parengti ilgalaikius MPI apskaitos maršrutus (geografinį apskaitos vietovių išdėstymą), juose atlikti paukščių apskaitas (2 kartus per sezoną, ne mažiau, kaip 30 vietovių) ir parengti su atsakingomis Lietuvos bei tarptautinėmis (ECBCC – European Bird Census Council – Europos paukščių apskaitos taryba) institucijomis suderintus indikatorinių paukščių duomenis. Taip pat LOD įsipareigojo suskaičiuoti pasirinktų indikatorinių miško paukščių rūšių MPI metines reikšmes ir jų pokyčius analizuojamu laikotarpiu, naudojant ne senesnius, kaip 5 metų istorinius duomenis, išlaikant taikytos stebėsenos metodinį nuoseklumą ir duomenų ilgalaikį palyginamumą.

2025 m. balandžio–birželio mėn. baigtas pirmas darbo etapas – atlikta įprastų miško paukščių apskaita 40-yje maršrutų, kuriuose surinkti duomenys bus panaudoti „Įprastų miško paukščių indeksui“ apskaičiuoti, tolimesnėms nuolatinėms paukščių apskaitoms bei pokyčiams stebėti.

Darbus atliko 20 kvalifikuotų specialistų. Tarnybos specialistai dalyvavo vykdant apskaitas dviejuose maršrutuose miškuose netoli Šakių ir Jurbarko, susipažindami su praktiniais darbais ir vertindami jų atlikimo kokybę. Apskaitų metu atskiruose taškuose tam tikrais laiko intervalais buvo žvalgomasi ir klausomasi paukščių. Pastebėti paukščiai ir išgirsti jų balsai buvo įtraukiami į apskaitą.

Pasak kolegų, pati apskaitos schema iš dalies primena Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI), kurią vykdo Valstybinė miškų tarnyba, barelio schemą. Ant tam tikro lapo –„taikinio“, kurio spinduliai – 50, 100 ir daugiau, nei 100 metrų, žymimi visi išgirsti ir pamatyti paukščiai (NMI atveju, panašioje schemoje fiksuojami visi stebimi medžiai). Fiksuojama ne tik paukščio rūšis, bet ir daugiau parametrų, kuriuos įmanoma identifikuoti: rūšis, lytis, amžius.

Viename maršrute yra 20 taškų, kurie išdėstyti kas 500 metrų. Viename taške paukščių klausomasi 5 minutes. Per jas išgirsti ir vizualiai pastebėti paukščiai, kuriuos galima identifikuoti, pažymimi schemoje. Perėjus į kitą tašką, viskas kartojama iš naujo.

Viename taške paukščių identifikavimas trunka lygiai 5 minutes. Paukščiai, išgirsti arba pamatyti einant iš vieno taško į kitą, į apskaitą neįtraukiami. Kai kurie paukščiai – gegutės, meletos, geniai, uldukai, keršuliai ir kiti – gali perskristi ir būti pastebėti keliuose taškuose. Norint išvengti dubliavimo tokie paukščiai schemoje specialiai pažymimi, kad nebūtų įtraukti papildomai.

Apskaita yra imlus laikui ir žmonėms darbas. Visi jie turi turėti specifinių įgūdžių – pažinti paukščius, jų balsus, taip pat reikia ir geros klausos, nes ryte girdisi apie 15–20 paukščių ir atskirti, kuris iš jų gieda nėra lengva. Taip pat tai darbas, kai žmogus, norintis kokybiškai atlikti apskaitą, turi derintis prie gamtos ritmo, o ne prie nustatytų darbo grafikų. Paukščių apskaitos vykdomos ankstyvais rytais – švintant, kai gieda daugiausiai įprastų miškų giesmininkų.

Įprastų miško paukščių indeksas – tai sudėtinis indeksas, sukurtas remiantis paukščių rūšių, būdingų Europos miškų buveinėms, stebėjimo duomenimis. Pagal reglamentą, ne vėliau, kaip iki 2030 metų valstybės narės turės pasiekti indekso didėjimo tendenciją, kol pasiektas pakankamas metodikoje nurodytas lygis.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.

Valstybinės miškų tarnybos inf.

„Ši investicija tik patvirtina, kad Lietuva tampa vis patrauklesnė aukštos pridėtinės vertės sektoriams, tokiems kaip biotechnologijos. Siekiame, kad tokių projektų Lietuvoje daugėtų – todėl kuriame „Investicijų greitkelį“, leidžiantį verslams pradėti veiklą greičiau, sklandžiau ir užtikrinčiau. Mūsų tikslas sukurti aplinką, kurioje investuotojas realiai galėtų startuoti per kelis mėnesius, o projektą įgyvendinti – per metus ar dvejus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

„Pentasweet“ – inovatyvi biotechnologijų bendrovė, kuri kuria natūralius, žmogaus organizmui palankesnius saldiklius. Pagrindinis vystomas produktas – brazeinas, vienas saldžiausių žinomų baltymų, išgaunamas fermentacijos būdu. Šis naujos naujos kartos cukraus pakaitalas yra 1,5 tūkst. kartų saldesnis už cukrų baltymas, kuris pasižymi puikiomis skoninėmis savybėmis.

„Brazeino gamyba – technologiškai sudėtingas procesas, „įkandamas“ tik labai aukštas kompetencijas turinčioms organizacijoms. Tai, kad Lietuvoje pavyko sukurti pilną gamybos ciklą, patvirtina pasaulinio lygio mūsų biotechnologų kvalifikaciją. Tai neatsirado per dieną – tai dešimtmečiais trunkančios nuoseklios gyvybės mokslų plėtros rezultatas, ženklus nacionalinės biotechnologų mokyklos pasiekimas. Džiaugiamės, kad mūsų projektą remia Lietuvos Respublika ir viliamės, kad formalus Stambaus projekto statuso suteikimas leis paspartinti reikalingas procedūras“, – teigia „Pentasweet“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius.

D. Tvarijonavičius tikisi, kad vartotojai ir maisto pramonė teigiamai priims įmonės produkciją ir ateityje „Pentasweet“ bei Lietuva galės reikšmingai prisidėti prie sveikos žmonių mitybos populiarinimo ir plėtros.

Šiuo metu pasaulyje šiam produktui skiriamos ženklios investicijos, paskelbti ir sparčiai vystomi bent 4 brazeino gamybos projektai. „Pentasweet“ jau yra sukūrusi nuosavą efektyvią brazeino gamybos technologiją ir projektuojanti pirmą Europoje šio produkto gamyklą. Tai – reikšmingas Lietuvos gyvybės mokslų specialistų pasiekimas.

Projektas bus įgyvendinamas Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke, kur planuojama sukurti 26 naujas darbo vietas. Planuojama, kad gamykla pradės veikti 2026 m pabaigoje.

Šiuo metu pagal pasirašytas stambaus investicinio projekto sutartis Lietuvoje planuojama pritraukti 1,554 mlrd. eurų investicijų ir sukurti apie 4,9 tūkst. darbo vietų.

„Ko skundiesi, jūra?“, – į šį, kadaise Čiurlionio užduotą klausimą, atsakymų ieško prieš 13 metų sukurta ir pagal pastarųjų metų įvykius aktualizuota B. Letukaitės „Jūra“. Šokio spektaklyje susipina žmogaus ir gamtos santykio pokyčiai, Martyno Staškaus diriguojamo orkestro muzika. „Jūroje“ šokio judesiais kalbama apie kenksmingomis medžiagomis užterštą Baltijos jūrą ir visuomenę, kurią nuodija fobijos, egoizmas, apatija, perteklius ir karo žiaurumai.

Apie atnaujintą spektaklį, profesionalią, tikrą ir giliai išgyvenamą Čiurlionio kūrybą kalbamės su „Jūros“ idėjos ir choreografijos autore, režisiere B. Letukaite.

Spektaklyje – nūdienos aktualijos

„Prieš 13 metų buvo visiškai kita situacija tiek pasaulyje, tiek mūsų teatre „Aura“. Per tuos metus ir pati subrendau, pasikeičiau. Juk kūrėjas nuolat keičiasi, kinta jo mąstymas, požiūris į pasaulį, būdai, priemonės, kuriomis jis išreiškia savo idėjas. Nors kai kurie dalykai, tarkime, muzika, spektaklyje liko ta pati, bet dauguma sceninių sprendimų – visiškai nauji. Pagrindinė spektaklio mintis išlikusi ta pati, tačiau išplėtota kitomis kryptimis ir būdais“, – apie naujai atgimusią „Jūrą“ pasakoja spektaklio autorė.

Pasak B. Letukaitės, spektaklyje skambančią muziką Čiurlionis kūrė visiškai kitame pasaulyje, dar prieš praūžiant dviem pasauliniams karams, matydamas kitokią, daug švaresnę gamtą, Baltijos jūrą, kitokius žmones. „Būtent todėl ta muzika pilna romantikos, grožio, gėrio. O dabar? Mūsų jūra – labiausiai užteršta pasaulyje, visuomenė – pasikeitusi neatpažįstamai“, – apie visa apimančius pokyčius kalba choreografė.

Naujoji „Jūra“ vis dar kuriama

„Jūros“ autorė sako, kad šis kūrinys yra pakankamai liūdnas, atspindintis dabartinį žmogaus ir gamtos santykį, atliepiantis pastarųjų metų ir net savaičių karinių veiksmų grėsmes. „Šokėjai „Jūroje“ įkūnija tiek vandens, tiek sausumos gyventojus, parodo mūsų visuomenės paveikslą. Kaip įprasta šiuolaikiniame mene, nereikia bandyti konkrečiai identifikuoti veikėjų – viskas pinasi sluoksniais. Be to, tam tikroje spektaklio vietoje girdime ne tik muziką, bet ir tikrų karo sirenų garsus, o spektaklio pradžioje – jūros gyvybės garsus“, – pasakoja B. Letukaitė.

Kad 2025-ųjų metų „Jūra“ yra visiškai kitokia, nei pristatyta 2011 m., liudija ir iki šiol vykstantis kūrybinis procesas, ryškėjanti Čiurlionio figūra. „Visą laiką ką nors keičiu, vis ką nors pridedu ar nuimu. Pavyzdžiui, vienas herojus šiuo metu jau įgavo tarsi pagrindinio herojaus ar net autoriaus – Čiurlionio – bruožus, spektaklyje yra vieta, kurioje muzikos fone bus skaitomi Čiurlionio laiškai, galima matyti įvairius kūrėjo gyvenimo tarpsnius: meilės, kūrybos, sveikatos būklės ir kt.“, – apie kūrinio turinį užsimena choreografė.

Kodėl mums reikia meno?

Kaip teigia autorė, „Jūra“ kviečia žiūrovą ne tik permąstyti šiuolaikines problemas, bet ir kuria paveikią emociją, išreiškiamą profesionalių šokėjų judesiais.

Paklausta, kaip reikėtų meno priemonėmis siekti visuomenės pokyčių ir per meną kuo didesniam žmonių ratui parodyti aktualias problemas, B. Letukaitė sako, kad „deja, šiuolaikinis menas dažnai atsiriboja nuo jausmų. Žiūrovas neretai gauna be jokios emocijos į neišieškotą formą įvilktą kokį nors konceptą. Tada, jei neįdomi ir forma, apima didžiulis nuobodulys dėl tuščiai praleisto vakaro“.

Pasak choreografės, klasikinė muzika – labiausiai iš visų menų žmogų veikianti meno forma – ji abstrakti, bet sukelianti ir emocijas, ir daugybę minčių. „Čiurlionis gyveno ir kūrė kitu metu, todėl ir jo muzika kitokia: simfoninės poemos, preliudai, harmonizuotos liaudies dainos. Jo muzikoje daug garsų harmonijos, kuri veikė žmogų“, – teigia B. Letukaitė.

Paklausta, ar šiuolaikinis žmogus pajėgus suvokti seniai, tarkime, Čiurlionio prieš pusantro šimto metų sukurtą muziką, ji priduria, kad būtent tokie renginiai, kaip šokio spektaklis ar kiti jubiliejinės programos „Čiurlioniui 150“ renginiai, įvairiais būdais padeda pažinti menininko kūrybą ir įtraukia žmones į kultūros pasaulį.

„Galbūt žmogui sudėtinga tiesiog klausytis? Tokie pastatymai, kuriuose yra ir muzikos, ir judesio, gali net dukart labiau paveikti žiūrovą. Judesiai, įvairių garsų intarpai spektaklyje nėra tiesmukiška muzikos iliustracija. Tai – greta einanti vizualizacija, drauge su muzika perteikianti žmogui ir emociją, ir šiuolaikinio šokio choreografijos idėją bei koncepciją“, – sako B. Letukaitė.

Tikrumas – paveikaus meno sąlyga

„Jūros“ autorė taip pat pabrėžia, kad paveikus menas ne tik turi perteikti emociją ir nešti aiškią idėją, bet ir būti atliktas profesionaliai. „Šokėjų kūnai turi būti paruošti atitinkamu profesionaliu lygiu. Mano užduotis – kad tie kūnai išreikštų ir konceptą, ir idėją, ir jausmą. Tai gali būti liūdesys ar džiaugsmas – emocija, kuri paveikia žmogų, skatina jį mąstyti. Juk daugelis žmonių į teatrą ateina patirti tikrą jausmą, viltį, galbūt ir atrasti atsakymus į savo klausimus. Žmonėms reikia tikro jausmo, profesionalumo, ne tik koncepto“, – kalba B. Letukaitė, nesutikdama su pastaruoju metu vyraujančia nuomone, kad „nemadinga“ teatre žiūrovą paveikti emociškai.

„Aš – apie tikrumą. Viskas scenoje turi būti tikra. „Jūroje“ taip pat viskas tikra. Tai nėra dirbtiniais džiaugsmo purslais kunkuliuojanti jūra, ten yra ir liūdesio, ir skausmo, ir romantikos, ir vilties. Tikiuosi, kad šis kūrinys bus labai paveikus ir sukels daug minčių apie šiuolaikinį pasaulį,“ –sako autorė.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ (šokio spektaklis „Jūra“ – šios programos dalis) kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.