„Patarčiau pirmiausia sudėlioti valgymo ritmą taip, kaip jis atrodys prasidėjus mokslo metams. Kai atsiranda pagrindinių valgymų struktūra, natūraliai sumažėja užkandžiavimo poreikis“, – sako I. Trusovė.

Ekspertės teigimu, reguliarūs pusryčiai, pietūs ir vakarienė padeda lengviau sugrįžti prie kasdienės rutinos visai šeimai. Tam pasiruošti paprasčiau iš anksto apgalvojus ne tik pagrindinius dienos valgius, bet ir maistingus užkandžius, kuriuos vaikai galėtų pasiimti į mokyklą. 

Ne drausti, o pasiūlyti alternatyvų

Pasak I. Trusovės, prasidėjus mokslo metams viena dažniausių tėvų klaidų būna bandymas staiga atsisakyti visų vasaros metu atsiradusių malonumų. Tačiau vaikams maisto nereikėtų skirstyti į „gerą“ ir „blogą“, nes griežti ribojimai dažnai sukelia priešingą reakciją ir didina ribojamų produktų patrauklumą.

„Jeigu pirmomis mokslo metų dienomis paskelbsime, kad vasara baigėsi ir nuo šiol nebeliks nei ledų, nei limonado, nei picos, vaikas tai priims kaip bausmę. Aš visada sakau: neatimkime, o pridėkime, pakeiskime kažkuo ir ieškokime sveikatai palankesnių sprendimų“, – sako dietistė.

Anot jos, kasdieniams užkandžiams ar pietums mokykloje visai nebūtina rinktis sudėtingų receptų. Dažniausiai pasiteisina greitai paruošiami ir sotūs deriniai, pavyzdžiui, kepta tortilija su vištiena, čederio sūriu ir cukinija, tortilija su lašiša bei daržovėmis, čirviniai blynai iš pilno grūdo ir speltų miltų ar avinžirnių makaronai su pesto. Tokie pasirinkimai leidžia paįvairinti valgiaraštį ir nesudaro papildomos naštos tėvams.

I. Trusovė teigia, kad ruošiant maistą svarbiausi yra kokybiški produktai. Dietistė rekomenduoja pasirūpinti, kad užkandžių dėžutėje netrūktų vaisių, uogų ar daržovių, o šalia jų atsirastų ir nedidelis maistingas užkandis. Planuojant pietų dėžutes verta rinktis įvairius ir lengvai tarpusavyje derinamus produktus, kurių nesunku rasti „Rimi“ parduotuvėse už prieinamą kainą.

Štai keli specialistės pamėgti receptai.

Kepta tortilija su vištiena ir cukinija
Jums reikės: 
1 tortilijos;
virtos arba keptos vištienos;
tarkuoto čederio sūrio;
1 nedidelės cukinijos;
1 v. š. graikiško jogurto.

Gaminimas:

Vištieną smulkiai supjaustykite arba suplėšykite. Cukiniją sutarkuokite ir nuspauskite susidariusį skystį. Dubenyje sumaišykite vištieną, čederio sūrį, cukiniją ir graikišką jogurtą. Paruoštą masę paskirstykite ant tortilijos, ją suvyniokite ir supjaustykite norimo dydžio gabalėliais. Kepkite kelias minutes, kol gražiai apskrus.

Čirviniai blynai
Jums reikės: 
2 kiaušinių;
stevijos pagal skonį;
40 proc. pilno grūdo miltų;
60 proc. speltų miltų;
augalinio pieno;
1 v. š. sviesto.

Gaminimas:

Dubenyje išplakite kiaušinius. Įmaišykite steviją, pilno grūdo ir speltų miltus. Pilkite augalinį pieną, kol gausite vientisos konsistencijos tešlą. Tuomet įdėkite ištirpintą sviestą ir dar kartą gerai išmaišykite. Tešlą pilkite į čirvinių blynų keptuvę ir kepkite, kol blynai gražiai apskrus.

„Vaikams reikia energijos augti, mokytis, sportuoti, žaisti ir susikaupti. Todėl svarbu, kad dienoje būtų pagrindiniai valgiai, o pietų dėžutėje atsirastų įvairių maisto produktų deriniai, padedantys išlikti sotiems ir aktyviems“, – apibendrina I. Trusovė.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičius praėjusiais metais išaugo 3,7 proc. ir pasiekė beveik 4,26 mln. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis. Užsienio turistų srautas išaugo beveik 12 proc., dar didesnis augimas fiksuotas kai kuriose tikslinėse rinkose – svečių iš Vokietijos pernai padaugėjo 16 proc., iš Lenkijos – 15 procentų. Turizmo sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė grįžo į priešpandeminį lygį ir siekia apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Kartu keičiasi ir tai, kiek bei kokiame kontekste apie Lietuvą kalbama užsienyje. Mus pastebi tokie žiniasklaidos gigantai kaip „The Telegraph“, o įspūdžiais iš viešnagės mūsų šalyje dalijasi tokios pasaulinio lygio žvaigždės kaip Lenny Kravitzas. Naujausias pavyzdys – šiemet Lietuva pateko ir į prestižinių „Wanderlust Reader Travel Awards 2026“ apdovanojimų finalą net dviejose kategorijose – Geidžiamiausios šalies Europoje (Most Desirable Country in Europe) ir geidžiamiausios augančios krypties (Most Desirable Emerging Destination). „Wanderlust“ yra vienas didžiausių Jungtinės Karalystės kelionių žurnalų, o jo apdovanojimai šiemet vyksta jau 25-ąjį kartą. Pernai daugiau nei 208 tūkst. skaitytojų atidavė 4,8 mln. balsų, todėl patekimas į finalą, kurio nugalėtojai paaiškės lapkritį, yra ne tik gražus įrašas apdovanojimų sąraše, bet ir realus signalas, kad Lietuva patenka į keliautojų akiratį.

Didžiausias mūsų uždavinys dabar – išlaikyti šį pagreitį. Toliau gerinti susisiekimą, didinti pasiekiamumą ir nuosekliai pasakoti istoriją apie Lietuvą ne kaip dar vieną Europos šalį, o kaip vietą, kurioje šiandien galima patirti tai, ko Europoje vis labiau trūksta – erdvę, tylą, autentiškumą ir kokybę. Keliautojas šiandien renkasi ne šalį, o patirtį. Todėl turime daugiau kalbėti apie tai, ko negalima patirti niekur kitur. 

Turime unikalių argumentų. Europos turizmo komisija tarp išskirtinių Europos patirčių mini Kaziuko mugę ir Užgavėnes. Plateliai pripažinti vienu geriausių pasaulio turizmo kaimų. Gastronomija taip pat tampa vis stipresne Lietuvos vizitine kortele. Per pirmąjį „Michelin“ gido leidimą Lietuvoje buvo rekomenduoti 34 restoranai, o šiemet pristatytame jau trečiajame leidime jų skaičius išaugo iki 44; tarp jų – keturi restoranai, įvertinti „Michelin“ žvaigždėmis, ir aštuoni „Bib Gourmand“ apdovanojimais. Tai rodo ne vien pavienių restoranų sėkmę, o platesnę Lietuvos gastronomijos scenos brandą. Taip pat jau turime solidų tokių tarptautinių gidų kaip „Falstaff“ ir „Gault&Millau“ pripažinimą, Lietuva šiemet pirmą kartą dalyvavo prestižiškiausiame pasaulyje kulinarijos konkurse „Bocuse d‘Or“, o atvykstamojo turizmo tyrimai rodo, kad būtent vietinė virtuvė šiandien yra vienas stipriausių Lietuvos traukos veiksnių. Tokie renginiai kaip „Pink Soup Fest“ taip pat tampa konkrečiu pretekstu planuoti kelionę. 

Todėl didžiausią potencialą šiandien matome aukštesnės vertės segmentuose: tarp kultūros, gastronomijos, gamtos ir sveikatingumo keliautojų, kurie ieško ne pigiausio savaitgalio, o kokybiškos, autentiškos patirties. Geografiškai prioritetas išlieka Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Didelį neišnaudotą potencialą matome Skandinavijoje, ypač Švedijoje ir Suomijoje.

Europos turizmo žemėlapyje Lietuva nebėra nežinoma žemė, apie kurios egzistavimą reikėtų pranešti. Atėjo metas kalbėti ne bendrinėmis reklamomis apie gražią mūsų gamtą ir Vilniaus senamiestį, o konkrečiomis žinutėmis apie tai, kodėl čia verta atvykti ir kodėl būtent dabar. O tas žinutes turime pritaikyti kiekvienai tikslinei rinkai, užuot bandę būti visur po truputį.

Lietuva turi viską, kad taptų pavyzdine šiuolaikinio, tvaraus ir aukštos kokybės turizmo šalimi, gebančia įtikinti net išrankiausius keliautojus. Tik reikia atsisakyti bereikalingo kuklumo ir drąsiau, nuosekliau bei tiksliau pasakoti savo istoriją pasauliui – tokią, kokia ji iš tikrųjų yra.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inf.

Teismo sprendimu iš dviejų atsakovų solidariai priteista 139 424,86 Eur draudimo išmoka, 5 procentų metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Ši suma bus išieškota iš automobilio vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, ir transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos apdrausti automobilį privalomuoju draudimu.

Toks sprendimas priimtas po eismo įvykio Vokietijoje, kurio metu Lietuvoje įregistruotas automobilis BMW nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į aukštos įtampos elektros linijos atramą. Smūgio metu buvo stipriai pažeista 110 kW elektros perdavimo linijos konstrukcija, o jos remonto darbai įvertinti daugiau nei 135 tūkst. eurų.

Po įvykio paaiškėjo, kad transporto priemonė avarijos metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Kadangi automobilio vairuotojas ir savininkas padarytos žalos neatlygino, nuostolius nukentėjusiai energetikos įmonei padengė Vokietijos nacionalinis draudikų biuras.

Vadovaujantis tarptautiniais susitarimais, Vokietijos biuras kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kuris kompensavo patirtas išlaidas, o vėliau kreipėsi į teismą, siekdamas susigrąžinti lėšas iš atsakingų asmenų.

Teismas konstatavo, kad atsakomybė kyla abiem asmenims: vairuotojui – kaip tiesioginiam žalos sukėlėjui, o automobilio savininkui – už tai, kad nepaisė įstatymų reikalavimo apdrausti transporto priemonę ir leido ja naudotis kitiems.

Teismas atmetė įvykį sukėlusio vairuotojo prašymą sumažinti priteistiną sumą dėl sunkios finansinės padėties, nusprendęs, kad pateikti duomenys apie pajamas nėra pakankami ir įtikinami.

Vertindamas automobilio savininko elgesį, teismas pabrėžė kad šis nesiėmė jokių veiksmų, jog neapdrausta transporto priemone nebūtų naudojamasi, paliko jos raktelius bei dokumentus kitam asmeniui ir nepranešė teisėsaugai apie galimą neteisėtą valdymo perėmimą.

„Tokiu neteisėtu neveikimu automobilio savininkas sudarė sąlygas žalai kilti, todėl jis pripažintinas kartu solidariai atsakingu už eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimą,“ – pažymėjo bylą išnagrinėjęs teisėjas Laimantas Misiūnas.

Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apygardos teismo pranešimas

Šis tyrimas ir straipsnis parengtas Lietuvos mokslo tarybos užsakymu įgyvendinant mokslo projektą „Lietuvos gyvenamųjų vietovių urbanistinės aplinkos formavimas, įvertinant šalies klimato kaitos prognozes“.

Miestai nėra pakankamai pasirengę

Pasak mokslininkų, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių poreikį iš naujo galvoti apie miestų struktūrą, yra klimato kaita ir globalinis atšilimas. Su tuo susiję reiškiniai – karščio bangos, audros, uraganai, potvyniai, sausros ir gaisrai – jau daro tiesioginį poveikį gyvenamajai aplinkai.

Tačiau klimato kaita nėra vienintelė grėsmė. Pastaruoju metu vis daugiau reikšmės įgyja karo pavojai, radiacijos rizikos, pandemijos ir kiti veiksniai, kurių padariniai gali būti ne mažiau pražūtingi.

Nors daugelyje šalių imamasi priemonių aplinkos taršai mažinti, iškastinio kuro naudojimui riboti, gamtinei aplinkai saugoti ir urbanizuojamoms teritorijoms kompaktinti, Lietuvoje teritorijų planavimo, urbanistikos, gamtos ir želdynų apsaugos srityse problemų vis dar išlieka.

KTU mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šalyje ir toliau vyksta urbanistinė drieka, žemės skaidymas, vertingų gamtinių teritorijų užstatymas, želdynų mažinimas. Tai rodo, kad miestai nepakankamai ruošiasi klimato kaitos ir kitų grėsmių padariniams švelninti.

Nuo kvartalo ir mikrorajono – prie naujo miesto elemento

Istoriškai vienas pagrindinių miestų urbanistinės struktūros elementų buvo gyvenamasis kvartalas. Tačiau augant miestams, plečiantis pramonei, transportui ir gyventojų aptarnavimo funkcijoms, tradicinis kvartalas tapo per mažas ir nepakankamas visiems miesto gyventojų poreikiams užtikrinti.

XX a. pradžioje kvartalai pradėti didinti, vėliau ieškota naujų miestų planavimo modelių. Atsirado kaimynystės vieneto, miesto sodo, linijinio miesto ir kitos idėjos. Europoje ilgainiui išsiplėtojo didesni urbanistiniai kompleksai, o Lietuvoje jie buvo įgyvendinami mikrorajonų forma – Vilniaus Žirmūnuose, Lazdynuose, Kauno Kalniečiuose ir kitur.

Tačiau po 1990–1991 m., pasikeitus politinei, ekonominei ir demografinei situacijai, mikrorajonų statyba sustojo. Miestų plėtros ir statybų srityje vis daugiau reikšmės įgijo verslo logika, todėl dažnai statomi pavieniai pastatai atskiruose sklypuose, nepakankamai rūpinantis želdynais, socialine infrastruktūra ir visaverte gyvenamąja aplinka.

KTU mokslininkų teigimu, šiandien, klimato kaitos, karo, radiacijos, pandemijų ir kitų grėsmių akivaizdoje, tokios miestų planavimo spragos tampa ypač svarbios. Todėl siūloma formuoti naują miestų urbanistinės struktūros elementą – tvarų, saugų ir ekologišką teritorinį vienetą.

Urboląstelė – miestas, kaip gyvas organizmas

Siūlomas naujas teritorinis vienetas vadinamas urbanistine ląstele, arba urboląstele. Šis pavadinimas pasirinktas remiantis bionikos principu – urbanistinis kompleksas savo struktūra ir funkcionavimu lyginamas su biologine ląstele.

Kaip biologinė ląstelė turi membraną, protoplazmą ir branduolį, taip urboląstelė turėtų savo išorinę ribą, gyvenamuosius kvartalus ir centrinį žaliąjį branduolį. Išorines ribas sudarytų viešojo transporto gatvės, gyvenamieji kvartalai būtų vidinė struktūra, o žaliasis branduolys atliktų gyvybiškai svarbią funkciją – telktų poilsio, bendravimo, civilinės saugos, ryšių, valdymo ir inžinerinio aptarnavimo objektus.

Tokia urboląstelė būtų autonomiškai funkcionuojanti miesto dalis, tačiau kartu galėtų jungtis su kitomis panašiomis urbanistinėmis ląstelėmis ir sudaryti didesnį miesto urbanistinį audinį.

Svarbiausias elementas – branduolys

Urboląstelę sudarytų įvairaus užstatymo pobūdžio gyvenamųjų kvartalų grupė. Šis kompleksas iš visų pusių būtų ribojamas viešojo transporto gatvių, kurios jį sujungtų su viso miesto urbanistine struktūra.

Urbanistinio komplekso centre būtų formuojamas daugiafunkcis žaliasis branduolys. Jo paskirtis – gyventojų saugumas, apsauga nuo klimato kaitos, karo, radiacijos, pandemijos ir kitų grėsmių, taip pat poilsio, rekreacijos, bendravimo ir socialinės veiklos sąlygų sudarymas.

Žaliajame branduolyje galėtų būti poilsio ir žaidimų zonos, vaikų ugdymo įstaigos, bendruomenės namai, priedangos ir slėptuvės. Ramiuoju laikotarpiu tokios patalpos galėtų būti naudojamos kultūros, edukacijos ar kitoms bendruomenės reikmėms. Taip pat čia būtų numatomas valdymo, ryšių ir inžinerinio aptarnavimo centras.

Transportas – už gyvenamosios aplinkos ribų

Vienas svarbių urboląstelės principų – transporto eliminavimas iš vidinės gyvenamosios aplinkos. Automobilių stovėjimo vietos būtų numatomos prie vidaus aptarnaujančių gatvių, o kvartalų viduje būtų formuojami želdynai ir saugios pėsčiųjų erdvės.

Susisiekimo sistemą sudarytų išorinės viešojo transporto gatvės, vidaus ryšių gatvės, dviračių ir riedučių takai, taip pat apželdinti pėsčiųjų takai – žaliosios jungtys. Jos saugiai jungtų kvartalus tarpusavyje, su viešojo transporto gatvėmis ir su pagrindiniu urboląstelės centru – žaliuoju branduoliu.

Pagal siūlomą modelį atstumai tarp kvartalų centrų ir traukos objektų – viešojo transporto, žaliojo branduolio ar kitų svarbių vietų – vidutiniškai siektų apie 100–150 metrų. Tai atitiktų 5–10 minučių pasiekiamumo pėsčiomis principą.

Kiek žmonių galėtų gyventi urboląstelėje?

KTU mokslininkų siūlymu, urboląstelės plotas galėtų siekti apie 40–60 hektarų. Priklausomai nuo užstatymo pobūdžio, aukštingumo ir kitų parametrų, joje galėtų gyventi nuo 7–8 tūkst. iki 12–15 tūkst. ar daugiau gyventojų.

Kelių urboląstelių pagrindu galėtų būti formuojamas gyvenamasis rajonas. Toks rajonas užimtų apie 150–200 hektarų, jame galėtų gyventi nuo 15–20 tūkst. iki 25–30 tūkst. ar daugiau gyventojų. Rajono centre būtų parkas ir aptarnavimo objektai – visuomeniniai, komerciniai, medicininiai, civilinės saugos, sporto, poilsio ir bendravimo centrai.

Tokiu būdu urboląstelės jungtųsi į gyvenamuosius rajonus, o rajonai – į bendrą miesto urbanistinį audinį.

Tvarumas grindžiamas trimis principais

Siūlomas urboląstelės modelis remiasi trimis pagrindiniais tvarumo principais – socialiniu, ekologiniu ir ekonominiu.

Socialinis tvarumas reiškia gyventojų saugumą, sveikatą, patogias gyvenimo sąlygas, poilsio, rekreacijos, bendravimo, vaikų ugdymo, sporto ir socialinės veiklos galimybes.

Ekologinis tvarumas susijęs su sveikos ir saugios gyvenamosios aplinkos kūrimu, transporto ribojimu gyvenamojoje aplinkoje, želdynų sistemos formavimu ir gerai pasiekiamomis bendromis žaliosiomis erdvėmis.

Ekonominis tvarumas reiškia, kad miesto struktūra, gatvių tinklas, užstatymas, inžinerinė infrastruktūra ir valdymo sistema turi būti racionalūs, kompaktiški, pagrįsti ir ekonomiški.

Žaliosios jungtys galėtų tapti saugaus judėjimo sistema

Mokslininkų siūlymu, miesto žaliosios erdvės turėtų būti jungiamos į vientisą sistemą. Urboląstelės žaliasis branduolys, gyvenamojo rajono parkas ir miesto centrinis parkas galėtų būti sujungti žaliosiomis jungtimis arba žaliaisiais koridoriais.

Tokia sistema leistų žmonėms saugiai judėti mieste, priklausomai nuo susidariusių aplinkybių. Tai svarbu ne tik kasdieniam judėjimui, bet ir galimų krizių metu.

Mokslininkai pabrėžia, kad pateikta miesto urbanistinės struktūros schema yra sąlyginė. Ji galėtų kisti priklausomai nuo gamtinių sąlygų, urbanistinės situacijos ir kitų veiksnių, tačiau pagrindiniai tvarumo ir saugumo principai turėtų išlikti.

Naujas požiūris į miestų atsparumą

KTU mokslininkų teigimu, urboląstelė galėtų tapti nauju tvarios, saugios ir kompaktiškos miesto struktūros elementu. Ji būtų patogi gyventi, ekologiška, ekonomiška ir kartu pritaikyta šiuolaikinėms grėsmėms.

Pateikta koncepcija siūlo į miestą žiūrėti ne kaip į pavienių pastatų ar sklypų rinkinį, o kaip į tarpusavyje susijusių struktūrų sistemą. Kaip biologinės ląstelės jungiasi į gyvą audinį, taip urbanistinės ląstelės galėtų jungtis į tvarų miesto audinį.

Tokia miesto struktūra, pasak mokslininkų, sudarytų pagrindą kurti saugesnius, žalesnius ir atsparesnius miestus – tokius, kurie geriau pasirengę klimato kaitos, karo, pandemijų ir kitų galimų grėsmių padariniams.

Su visu tyrimu galima susipažinti čia. 

Kauno technologijos universiteto pranešimas spaudai 

Pirmadienį popiet Latvijos pareigūnai užfiksavo neteisėtą valstybės sienos kirtimą. VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos kinologas su priskirtu tarnybiniu šunimi belgų aviganiu Chico įvykio vietoje netrukus užfiksavo pėdsakus ir nuvedė pareigūnus tolyn į Latvijos teritoriją. Paieška vyko itin sudėtingomis sąlygomis – judėta per pelkes ir tankius miškus.

Paėjus maždaug 2 kilometrus nuo sienos, buvo sulaikyti keturi valstybės sieną neteisėtai kirtę asmenys. Operacijos metu dar vienas asmuo, pasinaudojęs aplinkybėmis, pasišalino. Įtariama, kad jis galėjo būti sulaikytų asmenų „vedlys“. Lietuvos kinologas, perdavęs keturis sulaikytuosius Latvijos kolegoms, kartu su šunimi iškart pradėjo bėglio persekiojimą.

Pasišalinusio asmens pėdsakais buvo sekama apie 1,5 kilometro. Persekiojimas nutrūko priėjus pelkėto ežero krantą – nustatyta, kad bėglys įbrido į vandenį, taip siekdamas pasislėpti. Praradus pėdsakus ir įvertinus sudėtingas gamtines sąlygas, tolesnė šio asmens paieška vandens telkinio prieigose buvo nutraukta, apie tai informuojant paiešką vykdančias pajėgas.

Antradienį paryčiais kitoje įvykio vietoje pastebėtos prie sienos atremtos kopėčios, Latvijos pusėje išmėtyti daiktai bei aptikta brydė. Pagalbos paieškoje paprašyta kartu patruliavusių Lietuvos pasieniečių.

Į nurodytą vietovę atvykęs VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos kinologas su tarnybiniu šunimi vokiečių aviganiu Aja kartu su Latvijos pareigūnų pajėgomis pradėjo paiešką miškingoje ir pelkėtoje vietovėje.

Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – jau po pusvalandžio tarnybinis šuo maždaug 1,5 km atstumu nuo valstybės sienos aptiko 7 neteisėtus migrantus. Sulaikomi asmenys nesipriešino.

Iš viso dviejų operacijų metu Lietuvos ir Latvijos pareigūnai sulaikė 11 valstybės sieną pažeidusių asmenų. Su sulaikytaisiais tolesnius procesinius veiksmus atlieka Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.

VSAT inf. 

Per „Meta Official Requests“ portalą LRTK kreipėsi dėl „Facebook“ paskyros, kurioje, Komisijos vertinimu, buvo sistemingai pažeidžiamos autorių teisės ir skelbiamas Lietuvos teisės aktų neatitinkantis turinys.

LRTK prašyme nurodė, kad paskyroje nuolat be autorių teisių turėtojų leidimo kaip „Facebook Reels“ buvo skelbiami Lietuvos transliuotojų TV3, LRT ir LNK televizijos programų fragmentai. Komisijos vertinimu, tokiais veiksmais buvo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktų nuostatos.

Kreipimesi taip pat pažymėta, kad dalis įrašų buvo lydimi tekstų, kurstančių neapykantą migrantams ir musulmonams, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Viename iš nurodytų atvejų taip pat buvo skleidžiama klaidinanti informacija apie vaikų grąžinimą tėvams karo ar oro pavojaus atveju. LRTK vertinimu, toks turinys galėjo nepagrįstai kelti visuomenės nerimą ir pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Siekdama parodyti, kad pažeidimai nėra pavieniai, o sisteminiai, LRTK „Meta“ pateikė dešimt konkrečių „Facebook Reels“ nuorodų ir paprašė pašalinti visą paskyrą. Komisijos vertinimu, paskyra buvo naudojama sistemingai be leidimo skelbti autorių teisių saugomą Lietuvos transliuotojų turinį, taip pat platinti neapykantą kurstantį ir klaidinantį turinį.

Atsakydama į LRTK kreipimąsi, „Meta“ nurodė, kad jai „nėra aišku, jog visas praneštas turinys yra neteisėtas arba pažeidžia „Facebook“ Bendruomenės standartus ar „Instagram“ Bendruomenės gaires“. Tačiau bendrovė informavo pašalinusi arba apribojusi prieigą prie to turinio, kuris, jos vertinimu, pažeidė taikomus reikalavimus.

Po šio sprendimo visi dešimt LRTK pranešime nurodytų įrašų tapo nepasiekiami. Vis dėlto „Meta“ nepriėmė sprendimo pašalinti pačią paskyrą, nors tokio sprendimo LRTK prašė, remdamasi sisteminiu pažeidimų pobūdžiu.

„Šis atvejis parodė, kad oficialūs LRTK pranešimai platformoms gali duoti konkretų rezultatą. Pateikėme išsamiai pagrįstą informaciją apie sisteminius autorių teisių pažeidimus ir kitą, mūsų vertinimu, neteisėtą turinį. Po mūsų kreipimosi „Meta“ pašalino visus pranešime nurodytus įrašus. Tačiau vien atskirų įrašų pašalinimo nepakanka, jei paskyra ir toliau naudojama tokiam pačiam turiniui skelbti. Todėl sieksime, kad platformos vertintų ne tik pavienius įrašus, bet ir paskyras, kurių veikla grindžiama sisteminiais teisės pažeidimais“, – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

„Meta“ savo atsakyme taip pat informavo LRTK apie galimybę pateikti naujus pranešimus dėl papildomo turinio, o dėl priimto sprendimo – pasinaudoti apeliacijos procedūra per „Official Requests“ portalą.

LRTK pasinaudos „Meta“ numatyta apeliacijos procedūra ir sieks, kad platforma iš naujo įvertintų sprendimą nešalinti visos paskyros, atsižvelgdama į Komisijos pateiktus argumentus dėl sisteminio pažeidimų pobūdžio.

 LRTK inf. 

Į Lietuvą pirmininkavimo metu atvyks tūkstančiai užsienio svečių, diplomatų, verslo atstovų ir žurnalistų. Tai bus ne tik politinis, bet ir šalies įvaizdžio egzaminas. Kaip turėtume prisistatyti Europos elitui – kaip šalis, kurianti lazerius, vystanti biotechnologijas ir skaitmenines inovacijas, ar kaip kraštas, į kurį verta važiuoti dėl vakarienės ant Kuršių marių kranto, galimybės gerti vandenį tiesiai iš čiaupo ar stebėti Paukščių taką be minios ir šviesos taršos?

Šiuos klausimus diskusijų festivalyje „Būtent“ kels nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 3i proveržio laboratorijos erdvėje.

Ar apie tylą reikia kalbėti tyliai?

„Pirmininkavimas ES Tarybai yra unikali proga, kai Lietuva per trumpą laiką gali būti pamatyta labai skirtingų, bet įtakingų žmonių. Todėl turime žiūrėti į tai ne tik kaip į politinį procesą, bet ir kaip į galimybę parodyti, ką Lietuva gali pasiūlyti pasauliui – puikią infrastruktūrą, talentingus žmones, stiprų verslą, gastronomiją ir gamtą. Klausimas ne tai, ar visa tai turime – klausimas, ar mokame tuo pasinaudoti ir apie tai papasakoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova teigia, kad ruošdamiesi pirmininkavimui, privalome sau užduoti klausimą: ar norime būti tik malonūs priimančiosios šalies šeimininkai, ar siekiame palikti neišdildomą įspūdį, kuris pavers Lietuvą ilgalaikiu traukos centru?

„Lietuva turi paradoksą – turime daug dalykų, kuriais galime didžiuotis, tačiau apie juos vis dar dažnai kalbame pernelyg kukliai. Turime rodyti save tokius, kokie iš tiesų esame – šalį, kuri per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė, bet kartu neprarado savo charakterio“, – pabrėžia O. Gončarova.

Pasak jos, tyla ir ramybė šiandienos pasaulyje tampa prabangos prekėmis, kurias Lietuva tikrai gali pasiūlyti pasauliui, tačiau tai nereiškia, kad apie tai ir privalome kalbėti tyliai.

„Kuklumo genas“ vis dar trukdo

Tuo tarpu renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovas Jogaila Morkūnas įsitikinęs, kad Lietuvai laikas nustoti pardavinėti tylą.

„Taip, mes turime gražių vietų, kurortų, kur galima nuvažiuoti, bet tai nėra tai, ko reikia mūsų valstybei. Mūsų valstybei reikia investicijų, užsienio kapitalo ir aiškaus žinutės transliavimo, kad esame stabili, civilizuota ir darbščių žmonių šalis. Dirbdamas su užsienio klientais nuolat matau pradinį nepasitikėjimą – jie vis dar kartais įsivaizduoja mus kaip trečiojo pasaulio šalį, nemokančią kalbėti angliškai ar valdyti procesų. Tačiau po didžiųjų renginių ar NATO viršūnių susitikimo įvyksta „wow“ efektas. Todėl užteks būti kukliems – laikas garsiai sakyti, kad esame jauna, profesionalaus darbo ištroškusi ir šiuolaikinė karta“, – nukerta J. Morkūnas.

Organizacijos „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas taip pat sako, kad lietuviams būdingas „kuklumo genas“, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje jis tik trukdo. Geriausius Lietuvos virtuvės šefus ir kitų sričių profesionalus subūrusios organizacijos vadovas teigia, kad mūsų šalies gastronomijos scenoje per pastaruosius kelerius metus įvyko pokyčių, kurie iš esmės keičia šalies galimybes būti matomai pasaulyje.

„Manau, jau galime drąsiai sakyti, kad Lietuvą verta aplankyti vien dėl maisto, tačiau dar mokomės apie tai kalbėti garsiai“, – mano D. Katinas.

Pasak jo, į Lietuvą atėję pasauliniai svetingumo sektoriaus gidai, tokie kaip „Michelin“, „Falstaff“ ar netrukus Lietuvoje biurą atidarysiantis „Gault & Millau“, suteikia pasitikėjimo ir žinomumo, tačiau tikroji šalies reputacija kuriama lėkštėje – tuo, ką šefai pasakoja apie Lietuvą ir kokį jos identitetą atskleidžia.

„Mums nereikia kopijuoti kitų šalių. Blogiausia, kas galėtų nutikti – pradėti kopijuoti kitų šalių šefus. Mes turime savo identitetą ir privalome kurti bei transliuoti savo istoriją. Lietuviškumas gali tapti mūsų stiprybe – nuo močiučių užrašų ir senų receptų iki miško, grybų, uogų, žolelių, vandens, žuvų ir lietuviško sviesto. Esame gastronomiškai jauna valstybė, tačiau būtent dėl to turime galimybę sukurti kažką labai įdomaus“, – sako D. Katinas.

Diskusija „Pirmininkavimo egzaminas: kokią Lietuvą rodysim Europos elitui, ar išdrįsim būti autentiški?“ festivalyje „Būtent“ vyks rugpjūčio 29 d. Bernardinų sode, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos palapinėje, 18:30–19:30 val. Ją moderuos Aidas Puklevičius, o nuomones išsakys ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova, LR URM Pirmininkavimo ES Tarybai grupės vadovė, ambasadorė Lyra Puišytė-Bostrœm, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, „Bocuse d'Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas ir renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovas Jogaila Morkūnas.

Všį ,,Keliauk Lietuvoje" inf.

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kasmet į vieną pievą suburia patyrusius šienavimo meistrus, pradedančiuosius ir visus, norinčius geriau pažinti senąją šienpjovystės tradiciją. Čempionate svarbus ne tik greitis – dalyvių darbas vertinamas pagal šienavimo kokybę, tikslumą, pradalgės švarumą ir gebėjimą taisyklingai valdyti dalgį.

Daugiausiai apdovanojimų pelnė moteris

Viena ryškiausių šių metų čempionato dalyvių tapo Seda Bukauskienė. Ji ne tik iškovojo Metų šienpjovės titulą, bet ir triumfavo „Dailiojo šienavimo“ rungtyje bei kartu su Tadu Suraučiumi, komandoje „SeDas“, pelnė apdovanojimą už greičiausią pasirodymą komandinėse varžybose.

Po apdovanojimų nugalėtoja į savo pergales pažvelgė su humoru.

„Nesiilsėsiu, kol nenušienausiu visų Rupkalvių pievų“, – juokavo Metų šienpjove tapusi Seda Bukauskienė.

Renginio organizatoriai su šypsena teigė, kad renginio dalyvių energija ir stiprybė liudija, kad šienavimas dalgiu – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis.

„Šiandien čia susirinko tiek linksmai nusiteikusių energingų dalyvių iš visos Lietuvos. Matome, kad entuziazmas šienauti dalgiu niekur nedingsta, o priešingai – tik auga. Smagu matyti, kad azartiškai nusiteikę dalyviai sugrįžta, o kelią į čempionatą randa ir tie, kurie dalgio rankoje dar nėra laikę“, – teigia viena renginio organizatorių, Baltijos aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė.

Šių metų Nacionalinio šienpjovių čempionato apdovanojimus pelnė:

Metų šienpjovys – Liudas Tauginas;
Metų šienpjovė – Seda Bukauskienė;
„Dalgio mostas“, 50 metrų rungtis – Kęstutis Marcinkus;
„Dalgio debiutas“, 30 metrų naujokų rungtis – Dominykas Šinkonis;
„Dailusis šienavimas“ – Seda Bukauskienė;
Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausiai šienavusią komandą pelnė „SeDas“ – Seda Bukauskienė ir Tadas Suraučius;
Komandinių varžybų „Didžioji pradalgė“ apdovanojimą „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai šienavusią komandą pelnė „Galim dar geriau“ – Žygimantas Jėcka ir Justinas Kairys.

Šienavimas, padedantis išsaugoti gyvas pievas

Rupkalvių pievos šiam čempionatui pasirinktos neatsitiktinai. Šienavimas dalgiu čia susijungia ir su gamtosauga. Dirbdamas rankiniu būdu šienpjovys gali pastebėti pievoje esančius paukščių lizdus ar kitus gyvūnus ir juos apeiti, o tinkamai prižiūrimos šlapios pievos išlieka svarbiomis retų rūšių buveinėmis.

Rupkalvių pievos ypač reikšmingos meldinei nendrinukei – vienai rečiausių Europos paukščių giesmininkių. Todėl čempionatas primena, kad tradicinis šienavimas gali reikšti ne tik pagarbą praeities amatui, bet ir atidesnį žmogaus santykį su šiandienos kraštovaizdžiu.

Penktasis čempionatas dar kartą įrodė, kad dalgis Lietuvos pievose nėra vien praeities simbolis. Tai įrankis, aplink kurį ir šiandien gali susitikti žmonės, meistrystė, gyva tradicija ir rūpestis gamta.

Nugalėtojų prizus įsteigė čempionato partneris „Staliaus įrankiai“, renginio partneriai – Šilutės rajono savivaldybė.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Rečiausio žemyninės Europos giesmininko apsauga: tarptautinė iniciatyva siekiant meldinių nendrinukių populiacijų atsikūrimo“ („LIFE4AquaticWarbler“, Nr. LIFE23-NAT-LT-LIFE4AquaticWarbler). Projektą finansuoja ES LIFE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kiti rėmėjai ir projekto partneriai.

VšĮ Baltijos aplinkos forumo inf.

„Tvaraus renginio, festivalio ar net paties organizavimo proceso siekiai jau tampa rinkos standartu. Labai svarbus ir pastebimas siekis - sumažinti atliekų kiekį. Tam įrengiamos patogios rūšiavimo vietos ir intuityvus jų ženklinimas, pozicionavimas. Tokios pastangos atsiperka – lankytojai tampa vis sąmoningesni. Kai žmogui lengva pasirinkti teisingai, jis dažniausiai taip ir padaro“, – sako „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Didžiausias darbas prasideda pasibaigus festivaliui

Lukiškių kalėjimo renginių organizatoriai pasakoja, kad didžiausią dalį jų renginiuose sudaro maisto pakuotės. Siekiant sumažinti atliekų kiekį, gėrimams naudojami daugkartiniai plastikiniai puodeliai, todėl vienkartinio plastiko susidaro gerokai mažiau, o kartu išvengiama ir stiklo šukių, kurios renginiuose kelia papildomų saugumo rizikų.

„Didžiausias darbas prasideda ne prie konteinerių – daugiausia laiko užima smulkių atliekų, tokių kaip nuorūkos ar saldainių popierėliai, surinkimas nuo žemės. Džiugina tai, kad žmonių sąmoningumas po truputį auga – nepastebėję šiukšliadėžių, žmonės patys teiraujasi, kur jas rasti, kai kurie nešiojasi kišenines pelenines, kad nemestų nuorūkų ant žemės. Turime ir lankytojų, kurie paprašo šiukšlių maišo bei savo iniciatyva prisideda prie teritorijos tvarkymo. Dažniausiai tai žmonės, kurie Lukiškių kalėjime lankosi nuolat ir jaučia ryšį su šia vieta“, – pasakoja Lukiškių kalėjimo konversijos autoriai.

Lukiškių kalėjimo atstovų teigimu, net ir po didelių renginių teritoriją dažniausiai pavyksta visiškai sutvarkyti maždaug per dvi valandas, tačiau daugiausia laiko pareikalauja būtent kruopštus smulkių atliekų surinkimas. 

Patogi infrastruktūra veikia geriau nei draudimai

Renginių organizatoriai pastebi, kad žmonės rūšiuoja kur kas atsakingiau tada, kai tai padaryti yra paprasta. Tą patvirtina ir klubinės kultūros tendencijas formuojantys renginių organizatoriai „Draugai Draugams“.

„Didžiausias iššūkis nėra pats šiukšlių kiekis – sudėtingiausia užtikrinti, kad dideli žmonių srautai galėtų patogiai ir greitai jomis atsikratyti. Todėl daug dėmesio skiriame tam, kad konteineriai būtų lengvai pasiekiami iš bet kurios renginio vietos. Mūsų patirtis rodo, kad geriausiai veikia ne draudimai, o patogi infrastruktūra ir aiškūs sprendimai“, – teigia vienas „Draugai Draugams“ įkūrėjų Bartas Michailovičius.

Pasak B. Michailovičiaus, prie švaresnių renginių prisideda ne tik lankytojų sąmoningumas, bet ir žmonės, kurie lieka užkulisiuose. Po kiekvieno renginio visos surinktos atliekos išvežamos į vieno iš organizatorių kiemą, kur jo tėtis jas kruopščiai išrūšiuoja. Tokiu būdu komanda siekia užtikrinti, kad kuo daugiau atliekų pasiektų perdirbimą ir rūšiavimas nesibaigtų vien prie festivalio konteinerių.

Festivalio kultūrą kuria ir patys lankytojai

Festivalio „Šaknys“ organizatoriai sako, kad jų renginyje didžiausią atliekų dalį sudaro maisto pakuotės, tačiau vienkartinių gėrimų taros beveik nebelieka – visi gėrimai pilstomi į daugkartinius puodelius. 

„Mūsų festivalyje didžiausią atliekų dalį sudaro maisto pakuotės, tačiau vienkartinių gėrimų taros beveik nebelieka, nes naudojame daugkartinius puodelius. Dar prieš festivalį daug kalbame apie pagarbą gamtai, įrengiame aiškiai pažymėtas rūšiavimo vietas, o viso renginio metu dirba atskira savanorių komanda, besirūpinanti švara. Pas mus renkasi gamtą mylintys žmonės, todėl jiems natūraliai kyla noras jos neteršti. Džiugina ir tai, kad po festivalio neretai sulaukiame vietos gyventojų ar lankytojų pagalbos – jie savo iniciatyva prisideda prie teritorijos tvarkymo“, – pasakoja šį savaitgalį vyksiančio festivalio „Šaknys“ organizatorius Domas Sabaliauskas.

Renginių organizatoriai sutaria, kad švaresnius festivalius kuria ne vienas sprendimas, o daugybė mažų, tačiau nuoseklių veiksmų – daugkartinė tara, patogiai įrengtos rūšiavimo vietos, aiški komunikacija, savanorių įsitraukimas ir vis didesnė pačių lankytojų atsakomybė. Nors visiškai be atliekų vykstantys renginiai kol kas tebėra siekiamybė, organizatorių patirtis rodo, kad pokyčiai vyksta – žmonės vis dažniau rūšiuoja atliekas, padeda palaikyti tvarką ir supranta, kad švari festivalio ar miesto šventės aplinka prasideda nuo kiekvieno pasirinkimo.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio skyriaus pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, nusikaltimo vykdytojas E. M. nurodė bendrininkui vykdytojui D. T. vilkiku pargabenti cigaretes iš Latvijos Respublikos ir lydėjo jį važiuodamas kita transporto priemone, stebėdamas aplinką bei kelią. D. T., vykdydamas nurodymus, perėmė sutartoje vietoje Latvijoje paliktą puspriekabę, kurioje buvo 300 tūkst. vienetų pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 180 tūkst. vienetų pakelių cigarečių be banderolių. Jų bendra vertė viršijo 2 mln. eurų. Vilkikas su minėtu kroviniu Lietuvos teritorijoje buvo sustabdytas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų.

Abiem kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“ 3 dalį, už šią nusikalstamą veiką gali grėsti bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis D. T. suklastojo tikrus krovinio gabenimo važtaraščius, pasirašydamas ir taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuose nurodė, kad krovinių siuntėjai yra Latvijos Respublikos įmonės, bet realiai šios įmonės tokių krovinių nesiuntė. Todėl jam pareikštas kaltinimas ir pagal BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalį, už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf. 

Sudėtingam ir didelės apimties ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, du jauni Ukrainos piliečiai (gim. 2005 m. ir 2007 m.), veikdami organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, iš nukentėjusiųjų paėmė jų turėtus grynuosius pinigus, įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis. Tokiu būdu apgaule kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 152 tūkst. 110 eurų.

Paskambinę nukentėjusiesiems telefonu, organizuotos grupės nariai rusų kalba prisistatydavo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojais ar kitais asmenimis, įtraukdavo juos į pokalbį. Dažniausiai nukentėjusiesiems būdavo pranešama, kad reikia pratęsti elektros tiekimo paslaugų sutartį ar patikrinti elektros skaitiklius, todėl prašoma pateikti asmens duomenis, įvardinti namuose laikomą grynųjų pinigų sumą, kurią reikėtų patikrinti bei deklaruoti ar pan.

Įtariama, kad, įgiję žmonių pasitikėjimą, nusikaltėliai iš jų išviliodavo grynuosius pinigus, elektroninės bankininkystės duomenis ir kitą svarbią informaciją, neretai – pačias banko mokėjimo korteles. Pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas.

Organizuotos grupės nariai iš vieno asmens dar kėsinosi išvilioti 50 tūkst. eurų, tačiau žmogus, supratęs, kad jam skambina sukčiai, apie tai informavo policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai įvykio vietoje sulaikė vieną Ukrainos pilietį, atvykusį neva patikrinti asmens turimų grynųjų pinigų.

Abiem kaltinamiesiems šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

LR prokuratūros inf. 

Liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d., penktadienis ir savaitgalis, BPC buvo intensyviausias šią vasarą. Palyginimui, iki šiol didžiausias savaitgalio skambučių skaičius buvo fiksuotas karščiausio birželio savaitgalio metu – apie 18 700 skambučių, o per Jonines sulaukta beveik 12 tūkst. skambučių.

Didžiausias aktyvumas fiksuotas penktadienį, kai BPC sulaukė 6 473 skambučių ir šeštadienį – 6 269. Penktadienį didesnis skambučių skaičius teko Klaipėdos regiono aptarnaujamai teritorijai. Šeštadienį krūvis tarp regionų pasiskirstė beveik vienodai: Klaipėdos regiono teritorijoje gauti 3 132, o Vilniaus regiono teritorijoje – 3 137 skambučiai.

Per savaitgalį policijai perduota 5 813 pranešimų. Daugiausia jų buvo susiję su viešosios tvarkos pažeidimais (1 433) ir eismo saugumu (1 003).

Greitosios medicinos pagalbos tarnybai perduoti 4 126 pranešimai.

Ryškiausias pokytis fiksuotas priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms perduotų pranešimų skaičiuje. Šį savaitgalį joms perduoti 369 pranešimai – beveik tris kartus daugiau nei savaitę prieš tai, kai buvo perduoti 136 pranešimai.

Iš jų 113 buvo susiję su gaisrais, net 229 – su gelbėjimo darbais. Didžiausią įtaką tam turėjo savaitgalį dalį šalies užklupusi audra. Daugiausia pranešimų, susijusių su audros padariniais, gauta Vilniaus mieste ir rajone (Avižienių, Zujūnų ir Sužionių seniūnijose) bei Alytaus apskrityje.

Aplinkos apsaugos pareigūnams perduoti 303 pranešimai.

Nepaisant išaugusio darbo masto, BPC užtikrino įprastą reagavimo kokybę – 97 proc. visų skambučių buvo atsiliepta per ne ilgesnį kaip 8 sekundžių laiką.

„Išaugęs skambučių srautas mūsų pareigūnams reiškia gerokai didesnį darbo krūvį. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis svarbiausia išlieka kuo greičiau atsiliepti į kiekvieną pagalbos skambutį ir operatyviai perduoti informaciją pagalbos tarnyboms. Tai, kad 97 proc. skambučių buvo atsiliepta per ne ilgesnį kaip 8 sekundžių laiką, rodo profesionalų pareigūnų darbą ir sklandų visos sistemos veikimą“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininkas. Liutauras Šinkūnas.

BPC primena, kad numeris 112 skirtas tik tais atvejais, kai būtina skubi policijos, ugniagesių gelbėtojų, greitosios medicinos pagalbos ar aplinkosaugos pagalba. Kiekvienas nepagrįstas skambutis užima operatorių laiką, kuris kritiniu momentu gali būti gyvybiškai svarbus kitam pagalbos laukiančiam žmogui.

Į stovyklą bus atrinkta 50 motyvuotų 14–20 metų jaunuolių. Norint dalyvauti atrankoje, reikia projekto svetainėje www.youngmediasharks.eu užpildyti paraišką ir atlikti kūrybinę užduotį. Stovyklą organizuoja jaunimo organizacija „Avantis“, o pagrindinio stovyklos rėmėjo – Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Rygoje – dėka dalyvavimas jaunimui yra visiškai nemokamas.

Paskaitas ir praktines dirbtuves ves pripažinti medijų profesionalai iš įvairių pasaulio šalių. Tarp jų – dokumentinio kino prodiuseris Don Edkins (Pietų Afrikos Respublika), režisierius Audrius Stonys (Lietuva), Niujorko universiteto dėstytojas Boris Frumin, jaunųjų autorių organizacijos Ineffable Films vadovas Menefese Kudumu-Clavell (Bostonas), kino režisierius Dzintars Dreibergs, žurnalo IR vyriausioji redaktorė Nellija Ločmele, TV3 Group Latvia programų direktorė Elīna Jēkabsone, dirbtinio intelekto ekspertas Kristaps Cīrulis ir daugelis kitų.

Šiemet „Young Media Sharks“ stovykla Latvijoje vyks jau dešimtą kartą. Didžiausia jos vertybė – skirtingų kartų patirties mainai. Jaunieji medijų talentai turės galimybę dirbti kartu su patyrusiais žurnalistikos ir kino profesionalais, mokytis iš jų, susirasti mentorius bei užmegzti vertingus profesinius ryšius. Daugeliui ši stovykla tampa svarbiu tramplinu į būsimą karjerą. Dalyviai mokosi suprasti, kaip veikia šiuolaikinė medijų aplinka, kritiškai ją vertinti ir patys kurti kokybišką, prasmingą turinį jiems svarbiomis temomis. Daugelis buvusių dalyvių teigia, kad per vieną savaitę stovykloje įgyta patirtis prilygsta visiems studijų universitete metams.

„Šios stovyklos idėja gimė tada, kai studijavau Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dirbau prie dokumentinio filmo apie posovietines šalis. Tuomet daug giliau supratau, kokią didžiulę įtaką visuomenei, ypač jaunimui, daro žiniasklaida“, – sako stovyklos idėjos autorė ir jaunimo organizacijos „Avantis“ vadovė Ilona Bičevska. „Būtent todėl jau daugiau nei dešimt metų mokome jaunus žmones nepasiduoti paviršutiniškam ir paspaudimus medžiojančiam turiniui, mąstyti kritiškai ir patiems kurti kokybišką bei vertingą turinį. Niekas kitas nepapasakos mūsų istorijų už mus – tai turime padaryti patys.“

Iki šiol „Young Media Sharks“ stovyklą baigė daugiau kaip 400 jaunų žmonių. Daugelis jų šiandien dirba žiniasklaidoje, kūrybinėse agentūrose, technologijų įmonėse ir kino industrijoje arba studijuoja prestižiniuose universitetuose Latvijoje ir užsienyje. Po stovyklos dalyviai gali prisijungti prie organizacijos „Avantis“ projektų bei įgyvendinti savo idėjas jaunimo medijų centre Young Media House.

Atranka:

Data: rugpjūčio 24–29 d.
Vieta: Sigulda, Latvija
Dalyviai: 50 jaunuolių, 14–20 metų

Paraiškų teikimo terminas: iki rugpjūčio 10 d., užpildant paraišką ir atliekant kūrybinę užduotį svetainėje www.youngmediasharks.eu
Darbo kalba: anglų

Organizatoriai ragina nepalikti paraiškos teikimo paskutinei dienai, nes kūrybinės užduoties parengimas reikalauja laiko. Ypač kviečiami dalyvauti tie jaunuoliai, kurie abejoja savo gebėjimais – patirtis rodo, kad būtent tarp jų dažnai slypi didžiausi talentai. Taip pat organizatoriai kviečia pasidalinti šia galimybe su draugais ir pažįstamais, kurie domisi rašymu, fotografija, filmavimu, renginių organizavimu ar kūrybinių idėjų įgyvendinimu.

Pagrindinis stovyklos rėmėjas – Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Rygoje.
Jaunuosius medijų profesionalus remia TV3 Group, RadioSWH.lv, žurnalas IR, Delfi.lv, TVNET, Visual Media, JCDecaux, keleivinių traukinių bendrovė Vivi, Latvijos kultūros akademijos Nacionalinė kino mokykla, Sony, rinkodaros agentūra Relook ir Siguldos jaunimo centras „Mērķis“. Projektas taip pat bendrai finansuojamas pagal Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos 2025–2027 m. valstybinę jaunimo politikos programą.

Daugiau informacijos

Eva Šķēle
„Young Media Sharks“ komunikacijos vadovė
Tel. +371 26326981
El. paštas: eva@avantis.lv

arba

Ilona Bičevska
Stovyklos idėjos autorė ir jaunimo organizacijos „Avantis“ vadovė
Tel. +371 29495959
El. paštas: ilona@avantis.lv

• I vieta – Nikita Stuliov;
• II vieta – Deivydas Dubinovas;
• III vieta – Paulina Seniūnaitė.

Senoji estrada perduoda estafetę jaunajai kartai

Šių metų festivalis tapo gražiu kartų dialogo pavyzdžiu. Vienoje scenoje pasirodė Lietuvos estrados legendos ir jaunieji atlikėjai, kurie drąsiai tęsia lietuviško šlagerio tradicijas. Simboliška, kad Šlagerių karalienės titulą šiemet iškovojo būtent jaunosios kartos atstovė Amelija Juonytė, o tarp laureatų pateko ir daugiau jaunų, perspektyvių atlikėjų.

Festivalio sumanytoja ir organizatorė Birutė Petrikytė sako, kad būtent toks ir buvo vienas svarbiausių festivalio tikslų. „Didžiausias šio festivalio džiaugsmas – matyti, kaip vienoje scenoje susitinka skirtingos kartos. Mūsų estrados legendos perduoda sukauptą patirtį jauniesiems atlikėjams, o šie įrodo, kad šlagerio muzika turi ateitį. Šiemet ypač džiugino jaunųjų dainininkų profesionalumas, pagarba šiam žanrui ir nuoširdumas. Esu tikra, kad tarp jų matome ne vieną būsimą Lietuvos estrados žvaigždę. Šlagerio muzika gyvuoja tol, kol ją perima naujos kartos, o šių metų festivalis tai dar kartą įrodė“, – sako B. Petrikytė.

Vytautas Lukočius: „Konkurencija buvo verta didžiausių scenų“

Komisijos pirmininkas Vytautas Lukočius pripažino, kad šiemet komisijai teko itin sudėtinga užduotis.

„Šlageris reikalauja ne tik gero balso. Atlikėjas privalo sugebėti papasakoti istoriją, sukurti emociją ir užmegzti ryšį su publika. Šiemet konkurencija buvo tikrai stipri. Vertinome ne tik vokalinius gebėjimus, bet ir artistiškumą, sceninę kultūrą bei gebėjimą perteikti emociją žiūrovams. Labai maloniai nustebino jaunoji karta. Amelija Juonytė išsiskyrė tuo, kad sugebėjo ne tik puikiai padainuoti, bet ir persikūnyti į atliekamo kūrinio personažą, perteikti jo charakterį ir emociją. Tai labai svarbi savybė tikram scenos artistui. Stiprių pasirodymų buvo ir daugiau, tačiau kai kurioms dalyvėms dar pritrūko gebėjimo užmegzti stipresnį ryšį su publika ir perduoti emociją taip, kad ji pasiektų kiekvieną žiūrovą. Romas Dambrauskas dar kartą įrodė savo profesionalumą ir aukščiausią meistriškumą. Jo pasirodymas buvo labai stiprus, todėl jis pelnytai tapo Šlagerių karaliumi. Tai atlikėjas, kuris kiekvieną kartą į sceną išeina maksimaliai pasiruošęs ir savo darbu įrodo, kad yra vertas aukščiausių įvertinimų. Labai džiaugiuosi matydamas tokią talentingą jaunąją atlikėjų kartą. Tai leidžia tikėti, kad lietuviško šlagerio laukia graži ateitis. Taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti Birutei Petrikytei. Jos iniciatyva jau aštuoniolika metų ne tik puoselėja lietuvišką estradą, bet ir keičia žmonių gyvenimus bei karjeras. Daugybei atlikėjų šis festivalis tapo svarbiu žingsniu į didžiąją sceną, ir tai yra didžiulė šio renginio vertė.“

Romas Dambrauskas: „Tai vienas prasmingiausių įvertinimų mano karjeroje“

Naujasis Šlagerių karalius Romas Dambrauskas neslėpė emocijų. „Šis titulas man yra ypatingas. Per savo karjerą, o aš scenoje jau 41 metai, teko patirti daug gražių akimirkų, tačiau būti išrinktam Šlagerių karaliumi festivalyje, kuris jau beveik du dešimtmečius puoselėja lietuvišką estrados muziką, yra didžiulė garbė. Nuoširdžiai dėkoju komisijai, organizatoriams ir publikai už pasitikėjimą. “
Amelija Juonytė: „Tai įkvepia dar labiau tobulėti“

Šlagerių karaliene tapusi Amelija Juonytė sako, kad šis įvertinimas suteikia dar daugiau motyvacijos. „Man tai ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir atsakomybė. Augau klausydamasi Lietuvos estrados legendų, todėl šiandien stovėti šalia jų ir būti įvertintai tokiame festivalyje yra neįtikėtinas jausmas. Labai tikiuosi, kad mano karta ir toliau puoselės šlagerio muziką bei padės jai atrasti naujų klausytojų.“

Igoris Jarmolenka: „Svarbiausia – paliesti žmonių širdis“

Šlagerių vicekaraliumi tapęs Igoris Jarmolenka konkurse atliko savo autorinę dainą „Naujas rytas“, kuri sulaukė gausių publikos ovacijų. „Didžiausias atlygis atlikėjui – matyti žmones, kurie dainuoja kartu ir išgyvena tavo atliekamą dainą. Šis vicekaraliaus titulas man labai brangus, nes jis pelnytas festivalyje, kuris daugelį metų puoselėja lietuvišką estrados muziką. Esu nuoširdžiai dėkingas komisijai ir kiekvienam žiūrovui.“, - sako romantiškiausias Lietuvos atlikėjas.

Vakaro pradžioje publiką jautriu pasirodymu pasveikino festivalio autorė Birutė Petrikytė, dainą skyrusi Anapilin išėjusiems scenos bičiuliams. Festivalyje pasirodė publikos numylėti atlikėjai ir jaunieji talentai, kuriuos parengė vokalo pedagogė Nijolė Maceikaitė. Įspūdingą šlagerių popuri žiūrovams padovanojo smuikininkė Lijana Žiedelytė, koncertavo Aušrinė su Lietuvos ir Latvijos šokėjomis, Lilija Amel, Roma Mačiulytė, Gabriela, Valdemaras Frankonis, „Žvaigždžių kvartetas“, komisijos nariai Radži, Asta Pilypaitė, Gediminas Norvaišas, Lina Urnikytė, o renginį vedė dainų tekstų autorius Marijus Budraitis.

Jau aštuoniolika metų Tarptautinis šlagerių festivalis išlieka viena svarbiausių lietuviškos estrados tradicijų. Jis ne tik pagerbia scenos legendas, bet ir tampa vieta, kur užauga nauja talentingų atlikėjų karta. Šių metų festivalis dar kartą įrodė, kad lietuviško šlagerio estafetė sėkmingai perduodama jauniems dainininkams, o šis žanras turi ne tik garbingą praeitį, bet ir perspektyvią ateitį.

18-ojo Tarptautinio šlagerių festivalio organizatorių inf. 

Laimos Geležiūtės užfiksuotos festivalio akimirkos

Šį itin didelės apimties ir sudėtingą ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą sudarė apie 200 tomų medžiagos.

Bylos duomenimis, 2018-2019 m. Lietuvoje veikė organizuota grupė, kurią, būdami Ispanijoje, iš savanaudiškų paskatų siekiant pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, 2018 m. pradžioje subūrė du mūsų šalies piliečiai – vyras V. V. (gim. 1989 m.) ir moteris E. G. (gim. 1992 m.). Per dvejus metus į grupės veiklą buvo įtraukti dar 38 Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems buvo paskirstytos įvairios užduotys.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad grupės nariai užsienio šalyse ieškojo merginų, sutinkančių už atlygį teikti seksualines paslaugas, organizavo jų atvykimą į Lietuvą, ieškojo joms butų ir apartamentų, kuriuose merginos teikė seksualines paslaugas, į internetines svetaines talpino skelbimus, priiminėjo užsakymus, paskyrė „administratorius“, kurie aprūpindavo merginas seksualinėms paslaugoms teikti reikiamomis priemonėmis. Kaltinamieji taip pat sprendė iškylančias problemas su klientais, organizavo už paslaugas gautų pinigų surinkimą bei jų pervedimą į kitų asmenų bankų sąskaitas.

Iš viso organizuotos grupės nariai surado ne mažiau kaip 247 už atlygį seksualines paslaugas sutikusias teikti merginas iš užsienio valstybių: Moldovos, Kazachstano, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikų, Rusijos Federacijos. Grupės nariai taip pat organizavo jų atvykimą į Lietuvą, apgyvendinimą įvairiuose mūsų šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Tauragėje, Šiauliuose ir kt. Kontroliuodami šių merginų veiklą, nuteistieji pagal išankstinį susitarimą iš merginų surinkdavo 50 procentų nuo jų prostitucijos uždirbtų pinigų. Tokiu būdu organizuotos grupės nariai bendrai pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos ir 2018-2019 m. gavo ne mažiau kaip 456 tūkst. eurų neteisėtų pajamų.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kai kurie grupės nariai, siekdami sumažinti konkurenciją savo prostitucijos verslui ir padidinti pelną, baugino kitas seksualines paslaugas teikiančias merginas. Nuteistieji, manoma, per internetinius tinklalapius ieškojo savarankiškai seksualines paslaugas teikiančių merginų bei apgaule, tarsi būsimi klientai, susisiekdavo su jomis aiškindamiesi tikslius seksualinių paslaugų teikimo adresus. Grupės nariai vykdavo pas kitų asmenų „globojamas“ ar savarankiškai prostitucija užsiimančias merginas ir joms grasindami, panaudodami prieš jas fizinį smurtą, ragino nebeužsiiminėti prostitucija Lietuvoje. Merginos buvo mušamos, spardomos, joms buvo grasinama nuskusti plaukus ar kitokiu būdu paveikti, kad jos negalėtų teikti seksualinių paslaugų. Iš merginų buvo atimamai jų mobilūs telefonai, pinigai bei kitas jų turima turtą. Joms grasinant buvo naudojami peiliai, teleskopinės lazdos, dujų balionėliai, elektros šoko įtaisas. Merginos buvo bauginamos ir visuotinai pavojingu būdu – padegant buto arba laiptinės duris, sienas, kilimėlius. Už šiuos neteisėtus veiksmus grupės nariai gaudavo 300 eurų atlygį, o jeigu bauginimai būdavo nufilmuojami ir nusiųsti organizuotos grupės subūrėjams V. V. ir E. G., grupės nariams buvo mokama po 400 eurų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo paskelbta grupės organizatorių V. V. ir E. G. paieška. 2019 m. lapkričio mėn. E. G. buvo sulaikyta Ispanijos Karalystėje ir pagal Europos arešto orderį perduota Lietuvai. 2019 m. pabaigoje V. V. buvo sulaikytas Kolumbijoje, iš kurios buvo deportuotas į Jungtinę Karalystę. Pagal Europos arešto orderį jis 2020 m. vasarą buvo perduotas Lietuvai.

Ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavimą su kitų šalių teisėsaugos institucijomis aktyviai koordinavo Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojust).

Šioje byloje 10 asmenų buvo pripažinti nukentėjusiais, pareikšti 5 civiliniai ieškiniai, kuriuos teismas tenkino. Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių vykdymą, ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro nutarimais buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų turtui.

Išnagrinėjus ir įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, dar 12 asmenų šiame tyrime buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti ir baudžiamieji procesai baigti teismo baudžiamaisiais įsakymais.

Šis teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

 LR prokuratūros inf. 

Dainius nebuvo nei verslininkas iš žurnalų viršelių, nei žmogus, kuris nuo ryto iki vakaro žiūri motyvacinius vaizdo įrašus apie „finansinę laisvę“. Paprastas vyras, keturiasdešimt dvejų, rankos visą gyvenimą prie darbo, nugara — irgi. Daug metų važinėjo uždarbiauti į Norvegiją ir Švediją: statybos, keliai, sandėliai, kartais technika, kartais paprastas sunkus darbas. Pinigų parsiveždavo, bet namuose gyvendavo tarsi per pertraukas. Vaikai augo greičiau, nei jis spėdavo priprasti, žmona Rasa daug ką sprendė viena, o pats Dainius vis dažniau jausdavo, kad uždirba gyvenimui, kuriame pats dalyvauja tik pusiau.

Viskas prasidėjo nuo vieno buto Ukmergėje

Paveldėtas butas atrodė kaip saugus variantas. Vieno kambario, senos statybos name, apie 32 kvadratus, trečias aukštas, remontas toks, kad net skelbimo nuotraukose reikėjo gaudyti kampus, jog neatrodytų visai liūdnai. Teoriškai tai buvo investicija. Praktiškai — nuolatinis galvos skausmas. Vieni nuomininkai vėlavo mokėti, kiti paliko sugadintą stalviršį, treti išsikraustė taip, kad po jų reikėjo perdažyti sienas ir keisti spyną. Iš šalies visi kartojo: „Laikyk, čia juk butas.“ O Dainius skaičiavo, kad tie keli šimtai eurų per mėnesį po mokesčių, remonto ir nervų neatrodo kaip svajonių pasyvios pajamos.

Galiausiai jis pardavė butą už 38 500 eurų. Dar apie 17 000 eurų buvo susitaupęs iš darbų užsienyje. Viso — truputį daugiau nei 55 000 eurų. Vieniems tai būtų buvęs pradinis įnašas kitam butui. Kiti būtų padėję į indėlį ir ramiai žiūrėję, kaip kapsi procentai. Dainius pasirinko kitaip. Jis kelias savaites žiūrėjo skelbimus, skambino pardavėjams, važiavo apžiūrėti technikos, keikėsi po nosimi, kai vienas ekskavatorius pasirodė gražus tik nuotraukose, o kito hidraulika verkė labiau nei jo kaimyno „Golfas“ po techninės apžiūros. Ir galiausiai rado tai, ko ieškojo.

Į kiemą įriedėjo geltonas monstras

Balandžio rytą į mūsų gatvę įvažiavo geltonas, apdaužytas, bet dar gyvas JCB 3CX ekskavatorius-krautuvas. Ne naujas. Ne salono kvapo. 2013 metų, su pabraižytu kaušu, pavargusia sėdyne, matytu gyvenimu ir tokiu dyzelio kvapu, kuris iš karto leidžia suprasti: čia ne žaislas, o darbo arklys. Dainius už jį sumokėjo 49 000 eurų. Pusė kaimo tą dieną stovėjo prie tvorų. Vieni juokėsi, kiti purtė galvas, treti skaičiavo svetimus pinigus ir jau mintyse laidojo jo verslą.

Rasa, žmona, reagavo žemiškai. Ji pasakė, kad palaiko, bet buhalterijos už jį netvarkys, nes ji dirba grožio salone, o ne technikos įmonėje. Sūnus Mantas, studijuojantis Kaune, irgi greitai atsiribojo: „Tėti, aš į IT, man tavo kaušai ir dyzeliai ne prie širdies.“ Visi šeimoje lyg ir buvo už, bet labai aiškiai pasimatė, kad skambinti klientams, derėtis dėl kainos, pirkti tepalus, ieškoti hidraulinių žarnų, vežti sąskaitas buhalterei ir savaitgaliais lįsti po technika reikės pačiam Dainiui. Taip mūsų kaime atsirado žmogus, kuris pardavė butą ne tam, kad nusipirktų svajonę, o tam, kad nusipirktų darbą sau.

Startas kainavo daugiau, nei jis tikėjosi

Romantiškai visa tai skamba tik iki pirmų sąskaitų. Pats ekskavatorius kainavo 49 000 eurų, bet tuo viskas nesibaigė. Pirmas rimtas aptarnavimas — tepalai, filtrai, hidraulinės žarnos, diagnostika, keli smulkūs remontai — atsiėjo dar apie 2 400 eurų. Dokumentai, draudimas, registracija, techninė apžiūra, individualios veiklos formalumai ir buhalterės konsultacija — apie 850 eurų. Papildomas siauresnis tranšėjinis kaušas — 1 100 eurų. Įrankiai, tepimo priemonės, darbo batai, gesintuvas, atsarginės jungtys, švirkštai tepalui ir kitos smulkmenos, kurios atskirai atrodo juokingai, bet kartu smogia per kišenę — dar apie 1 600 eurų. Reklama skelbimų portaluose, vietinėse „Facebook“ grupėse, lipdukai ant technikos ir pirmi mokami skelbimai per kelis mėnesius suvalgė apie 1 200 eurų.

Iš viso pradžia jam kainavo maždaug 56 150 eurų. Tai yra visa parduoto buto suma ir dar beveik visos santaupos. Ir baisiausia buvo ne tai, kad pinigai išėjo. Baisiausia buvo tai, kad pirmomis savaitėmis telefonas beveik neskambėjo. Ekskavatorius stovėjo kieme kaip didelis geltonas priminimas, kad sprendimas jau priimtas, kelio atgal beveik nėra, o sąskaitos nelauks, kol kaimynai nustos juoktis.

Pirmi darbai atėjo ne iš reklamos, o per žmones

Pirmas rimtesnis klientas buvau aš. Reikėjo iškasti duobę valymo įrenginiui ir tranšėją vamzdžiui iki namo. Dainius atvažiavo ryte, dar pajuokavo, kad būsiu jo „bandomasis projektas“, ir per keturias valandas padarė tai, ką aš su kastuvu būčiau kasęs visą savaitgalį, o pirmadienį dar ėjęs į darbą sulenktas kaip klaustukas. Kaip kaimynui paėmė 180 eurų. Ne kosmosas, bet jam tada svarbiausia buvo ne tik pinigai — reikėjo nuotraukų, pirmo atsiliepimo, pirmo pasitikėjimo.

Po to paskambino mano pusbrolis iš Kulvos. Tada ūkininkas netoli Žeimių. Tada žmogus iš Ruklos, kuriam reikėjo išlyginti sklypą. Tada šeima iš Kėdainių rajono, kuri statėsi namą ir norėjo iškasti pamatus priestatui. Taip pradėjo veikti lietuviškas reklamos stebuklas: vienas pamato, kitas paklausia, trečias gauna numerį, ketvirtas jau derasi dėl šeštadienio ryto. Dainius pradžioje ėmė apie 45 eurus už valandą, o už išvažiavimą toliau skaičiuodavo papildomai. Mažiems darbams nustatė minimalią kainą, nes greitai suprato, kad važiuoti dėl pusvalandžio darbo yra ne verslas, o dyzelinu varoma labdara.

Vasara maitino, žiema neleido miegoti

Vasarą darbų atsirado daugiausia. Vienur reikėjo kasti pamatus, kitur tranšėjas vandentiekiui ar elektrai, trečiur išrauti kelmus, nustumdyti žemes, paruošti įvažiavimą, išlyginti sklypą, iškasti kūdrą ar sutvarkyti kiemą po statybų. Dainius greitai suprato, kad klientui dažnai reikia ne tik „pakasti“, o išspręsti problemą. Žmogus nori, kad atvažiuotum, pažiūrėtum, pasakytum, kaip geriau, padarytum ir dar nepaliktum po savęs chaoso. Už tai žmonės moka noriau nei už paprastą valandinį darbą.

Rudenį atsirado drenažai, įvažiavimai, lietaus kanalizacija, sklypų paruošimas prieš žiemą. O žiemą, kai jis jau bijojo, kad technika stovės be darbo, prasidėjo sniego valymas. Kelios parduotuvių aikštelės, keletas privačių keliukų, keli ūkininkų kiemai ir viena sodų bendrija davė tiek veiklos, kad Dainius kai kuriomis dienomis keldavosi ketvirtą ryto. Sakė, kad jausmas keistas: lyg ir pats sau šeimininkas, bet kai sninga, tavo viršininkas yra dangus.

Po metų jis parodė tikrus skaičius

Vieną vakarą sėdėjome pas jį terasoje. Dainius atsinešė storą sąsiuvinį langeliais, kuriame buvo surašyta viskas: klientai, valandos, kuras, remontai, mokesčiai, reklama, skolos, net pastabos, kuris klientas normalus, o kuris tris kartus keičia nuomonę ir vis tiek derasi dėl dešimties eurų. Per dvylika mėnesių jo bendra apyvarta siekė apie 74 000 eurų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai. Beveik gali pagalvoti, kad butas atsipirko per metus ir dabar prasidės saldus gyvenimas.

Bet tada prasideda minusai. Kuras per metus suvalgė apie 14 500 eurų. Remontai, tepalai, filtrai, padangos, žarnos, kaiščiai, smulkūs gedimai ir technikos priežiūra — apie 10 800 eurų. Reklama, buhalterija, draudimas, mokesčiai, telefonas, banko mokesčiai ir kiti verslo reikalai — dar apie 6 700 eurų. Liko maždaug 42 000 eurų prieš asmenines išlaidas. Kitaip tariant, apie 3 500 eurų per mėnesį, bet čia ne atlyginimas iš švaraus biuro su kavos aparatu. Čia pinigai už purvą, ankstyvus rytus, nervus, remontus, klientų skambučius sekmadieniais ir atsakomybę už techniką, kuri gali sugesti pačiu netinkamiausiu metu.

Ar jis tapo turtingas? Ne. Bet jis pagaliau grįžo namo

Ar Dainius tapo milijonieriumi? Ne. Ar nusipirko naują visureigį ir pradėjo vaidinti verslininką? Irgi ne. Jis vis dar vaikšto purvinais batais, vakare skundžiasi nugara, o kai technika pradeda skleisti keistą garsą, jo nuotaika sugenda greičiau nei oras pajūryje. Bet kai paklausiau, ar gailisi pardavęs butą, jis net nepagalvojęs atsakė: „Ne.“

Nes dabar jis miega savo lovoje. Jis mato, kaip dukra grįžta iš mokyklos, o ne sužino apie jos gyvenimą per vaizdo skambutį. Jis pats nuveža sūnų į Kauną, pats susipyksta su žmona dėl buitinių nesąmonių, pats sekmadienį sėdi prie stalo, o ne kažkur užsienyje skaičiuoja dienas iki skrydžio namo. Pinigais gal ir nėra milžiniško skirtumo nuo darbo užsienyje, bet skirtumas yra kitur: jis nebe parduoda savo gyvenimo mėnesiais.

Kai dabar matau Dainių kabinoje, pavargusį, purviną, bet kažkaip ramų, suprantu vieną paprastą dalyką. Vienam laimė yra butas nuomai ir ramiai kapsintys pinigai. Kitam — grafikai, fondai ir investicijos. O trečiam — geltonas ekskavatorius, dyzelio garsas, šviežiai iškasta žemė ir jausmas, kad pagaliau dirbi sau, o vakare grįžti į savo namus.

Todėl jeigu kada nors važiuodami per Lietuvos miestelį pamatysite vyrą ekskavatoriaus kabinoje, kuris milimetro tikslumu kasa tranšėją tarp tvoros, šiltnamio ir kaimyno obels, neskubėkite galvoti, kad tai tiesiog dar vienas darbininkas. Gali būti, kad jis kadaise pardavė savo „saugų“ butą tam, kad nusipirktų ne tik techniką, bet ir teisę pačiam spręsti, kaip gyventi.

Ar jūs ryžtumėtės taip pasielgti — parduoti butą ir viską pastatyti ant vieno geltono monstro?

Autorius Mindaugas Bružas

kaipkada.lt inf.

„Europolas atkreipia dėmesį, kad sukčiai pirmiausia renka viešai prieinamą informaciją apie žmones, o socialiniai tinklai tam yra puikus šaltinis. Sukčiai mato, kad esate Turkijoje, jei ryte keliate istoriją iš oro uosto, o po pietų jau turškiatės viskas įskaičiuota viešbučio baseine. Kuo daugiau detalių sukčiai surenka, tuo lengviau jiems sukurti įtikinamą apgavystės istoriją. Pavyzdžiui, sukčius gali apsimesti viešbučio administratoriumi ar kelionių organizatoriumi atsiųsti žinutę, kuri atrodo gerokai patikimiau, nes remiasi tikroviška informacija apie jus“, – sako Algirdas Juozėnas, „Bitė Lietuva“ vyresnysis informacinių sistemų saugumo vadybininkas. 

Privati paskyra – dar ne garantija 

Gali atrodyti, kad didžiausia rizika kyla tik tiems, kurių socialinių tinklų paskyros yra viešos. Vis dėlto, anot A. Juozėno, privati paskyra savaime negarantuoja didesnio saugumo. 

„Jei neįvertinę patvirtinate kiekvieną sekėjo užklausą, privati paskyra rizikos nesumažina. Prieš priimant naują sekėją verta pasižiūrėti, ar jo paskyra nėra sukurta neseniai, ar joje yra įrašų, ar turite bendrų pažįstamų. Vis tik ir tai nėra garantija – sukčiai kartais sąmoningai žymi kitus žmones savo įrašuose ar nuotraukose, kad atrodytų patikimesni ir sudarytų įspūdį, jog turi bendrų pažįstamų. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau tokio sekėjo netvirtinti“, – sako A. Juozėnas. 

Pasak eksperto, atsargiau verta elgtis ne tik priimant naujus sekėjus. Sukčiams vertingos gali būti ir viešai matomos gimimo datos, telefono numeris, darbovietė, šeimos narių vardai ar komentarai apie planuojamą išvykimą. A. Juozėnas rekomenduoja prieš kelionę peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymus ir apgalvoti, kokia informacija bei su kuo dalijatės realiu laiku.  

„Jei kelionės įspūdžiais norite dalytis iš karto, geriausia tai daryti tik su artimiausiais žmonėmis, naudojant, pavyzdžiui,  „Close Friends“ funkciją. Taip jūsų kelionės įspūdžius matys tik jūsų pasirinkti žmonės, o ne šimtai ar tūkstančiai sekėjų. Jei įrašą vis tik planuojate skelbti viešai, saugiau tai daryti jau grįžus iš kelionės. Taip pat verta apriboti, kas gali jus pažymėti įrašuose ar siųsti žinutes, o papildomam saugumui įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą“, – vardija skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas. 

Nukentėjus svarbiausia – nedelsti 

Net ir laikantis visų atsargumo priemonių išvengti sukčių pavyksta ne visada. Pasak A. Juozėno, jei tapote apgaulės auka – buvo išvilioti pinigai, perimta paskyra, ar kitaip pasinaudota jūsų duomenimis – svarbiausia nedelsti. 

„Jei praradote pinigų, reikėtų nedelsiant susisiekti su savo banku ir užblokuoti mokėjimo kortelę ar elektroninės bankininkystės prieigas. Jei buvo perimta socialinio tinklo paskyra –  pakeisti jos slaptažodį ir įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Taip pat rekomenduočiau apie incidentą pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir policijai“, – pataria A. Juozėnas. 

„Bitės“ klientus nuo tokių grėsmių padeda saugoti interneto apsaugos sprendimai, automatinis sukčių nuorodų, apgaulingų skambučių ir SMS žinučių blokavimas. Vis dėlto svarbus išlieka ir pačių žmonių budrumas. 

„Technologijos gali sustabdyti didelę dalį sukčių veiklos. Deja, net ir jos negali apsaugoti nuo visų situacijų. Dėl to kritiškai svarbus pačių žmonių budrumas. Vis dėlto net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis – patirtai žalai kompensuoti „Bitė“ siūlo draudimą nuo elektroninių apgavysčių“, – sako A. Juozėnas. 

Anot idėjos autorių, tualetai yra viena svarbiausių miestų, restoranų, kavinių ir kitų viešųjų vietų vizitinių kortelių. Visgi, Lietuvoje yra ne tik kuo didžiuotis, bet ir begalė vietų, kurias būtina keisti.  

„Tuštintis pakelėje, ant Prezidentūros pastato ar miesto centre negali būti nacionalinė norma. Išleisti šimtai eurų restorane už vakarienę su užsienio kolega ir unikali patirtis jam nuėjus į tualetą – negali likti mūsų šalies virtuvės meistrų įvaizdžio dalimi. Kai mūsų šalies svečiai ar didmiesčių gyventojai su vaikais yra priversti reikalus atlikti parkuose vien dėl to, kad tai – daug geresnė vieta nei apdergtas viešasis tualetas su miegančiu benamiu, kenkia ne tik mūsų miestų ir visos šalies reputacijai, bet ir akivaizdžiai parodo, kad metas į šią problemą pažiūrėti gerokai radikaliau“, – sako daugiau nei komunikacijos agentūros „Maniac. N-18” konsultantai Skaistė Marija Mačiukė, Karolina Bakanauskaitė, Laurynas Filipavičius. 

Startinį „kurpasikti.lt“ platformos pagrindą užpildė oficialūs savivaldybių ir pilietinės visuomenės duomenys, tačiau idėjos autoriai iš komunikacijos agentūros „Maniac. N-18” rėžia tiesiai – kai kurių miestų popierinės valdininkų ataskaitos ar vieši pranešimai ir realybė gatvėje yra visiškas melas kaip ir „auksinė tvarka“ degalinėse ar pakelės baruose bei kitose įstaigose, palydėta formaliu parašu. 

Anot jų, nuo šiol visi, tiek viešieji tualetai, tiek kiti galės būti tikrinami realiuoju laiku ir reitinguojami pačių gyventojų, pradedant tuo ar jie nėra užrakinti devyniomis spynomis ir ar jų būklė nepažeidžia higienos reikalavimų bei žmogaus orumo. Tuo tarpu geriausi ir švariausi viešieji tualetai pateks į specialiai vystomą platformą – „kursvaru.lt“, kuri ilgainiui taps pagrindiniu interaktyviu gidu, ieškantiems švaraus tualeto visoje Lietuvoje. 

Čia bus pateikiami tik pavyzdiniai atvejai, renkami kartą per mėnesį ar kelis, taip versdami pasitempti blogiausių savininkus ar valdytojus. Tokios platformos užsienyje jau veikia keliose ES šalyse, kai kurių savivaldybės netgi kompensuoja barams ir restoranams už tai, kad jie atveria savo tualetus praeiviams ar miestų svečiams bei užtikrina visas būtinas sanitarines normas. 

Anot projekto iniciatorių, gyventojų pateikiami duomenys padės atskleisti kaip stipriai skiriasi vos kelias dešimtis tūkstančių gyventojų turinčių kurortų infrastruktūra nuo trinkelizuotų didmiesčių, kuriuose žmogaus poreikiai ne retai tiesiog pamiršti, o higienos normos dažnu atveju net neegzistuoja. 

Iniciatyva smogs ir viešosioms erdvėms, parkams bei išgirtoms startuolių mekoms, kuriose jas valdantis verslas dar prieš dešimtmečius įsipareigojo įrengti tualetus, tačiau iki šiol apsiribota apdergtomis plastikinėmis „Toi Toi“ būdelėmis.  

„Kurpasikti.lt“ platforma veiks kaip atvira, aplaidumui atsparios pilietinės kontrolės priemonė, fokusuota ir į pažeidžiamiausias grupes – žmones su negalia bei šeimas su kūdikiais.  

„Kai informacija apie kiekvieną tašką taps matoma viešai, nei viena tarnyba nebegalės slėptis po biurokratinėmis ataskaitomis, tad kviečiame kiekvieną šalies gyventoją tapti šio žemėlapio autoriumi ir aktyviai pildyti duomenis bei kartu reikalauti realios atsakomybės iš institucijų ar verslų”, – pažymi iniciatoriai.  

Anot jų, nuo šiol visi turintys telefoną gali fiksuoti realią higieną, tikrinti darbo laiką – ar infrastruktūra iš tiesų prieinama visiems, ar tai tik formalus užrašas ant užrakintų durų, o surinktus duomenis pateikti platformos iniciatoriams tiesiai ar per socialinius tinklus, taip sukuriant švariausių, geriausių ir visiems prieinamų tualetų platformą. 

 „Maniac. N-18” pranešimas spaudai 

Šalies valdantiesiems sumažinus valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelę nuo 35 iki 25 taškų, jau džiaugiamasi šių metų rezultatais, bet ar tikrai verta džiaugtis, kai tyrimai rodo, kad matematinis raštingumas darbo rinkoje turi aiškią ekonominę vertę?

Ekskursijas-žygius ves geografė, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ kultūrinių renginių organizatorė Aušra Feser. Ji sako, kad kasmet festivalio svečiams stengiasi parengti naują, netikėtą maršrutą, kurio ideją padiktuoja festivalio tema. Šiemet jubiliejinis Thomo Manno festivalis kalba apie išnirusį laiką ir viltį, todėl Aušrai Feser svarbu priminti, kad didelė Neringos istorijos dalis užpustyta smėlio, o laikas turi savybę nunešti praeitį užmarštin. Festivalio svečius ji kvies pamąstyti apie tai, ko neturėtume pamiršti.  

„Man jau seniai įdomios pastatų istorijos – kodėl jie tokie, kas juose gyveno, kokia transformacija įvyko derinantis prie laikotarpio aktualijų, madų. Kasdienybė, mūsų bandymas prisitaikyti prie gamtos ir ekonomikos sąlygų yra vienas būdas žvelgti į architektūrą. Tačiau visai kiti dalykai atsiveria, kai žvelgiame į juos pro laiko sluoksnius. Dažnai eidami gatve matome tik siluetą, spalvą, bendrą pastatų vaizdą, o šį kartą vaikščiodami Nidos gatvėmis bandysime atrasti daugiau detalių, sužinosime, kas viename ar kitame name gyveno iki didžiosios katastrofos 1944 metais“ – teigia geografė. 

Ruošdama naują maršrutą Thomo Manno festivalio svečiams, Aušra Feser ieškojo informacijos įvairiuose šaltiniuose, nuotraukų archyvuose, literatūroje, bendravo su senaisiais Nidos gyventojais. Pasak geografės, šiuo metu rinkti informaciją apie Nidos istoriją žymiai lengviau, nes jau atlikta daug tyrimų – visiems prieinamas dr. Marijos Drėmaitės „Neringos architektūros gidas“, praverčia ir dr. Nijolės Strakauskaitės knygos, H.Fuchso „Nidos mokyklos kronika“. Ruošiant žygio maršrutą jai pravertė ir originalus P. Isenfelso Nidos pasivaikščiojimų žemėlapis, kuriame surašytos visuose namuose tuo metu gyvenusių žmonių pavardės.  

Rašytojo Thomo Manno vasarnamis, kuriame vyksta didelė dalis festivalio renginių, taip pat turi išskirtinę istoriją.  

„Bene žymiausias to meto Mėmelio architektas Herbertas Reissmannas čia sukūrė tikrą kaimiškos architektūros šedevrą. Namas iš pirmo žvilgsnio primena Kuršių nerijos žvejo namą, tačiau jo proporcijos visai kitos – tai jau daugiau pietų Baltijos vilų architektūra. Dvi visiškai skirtingos paskirtys puikiai sudera ir žavi iki šiol. Kaip žinia, rašytojui Thomui Mannui namus statė jo žmona Katja. Ji puikiai žinojo, ko nori jos genialusis vyras ir derino su juo tik esminius sprendimus“, – vasarnamio atsiradimo istoriją primena geografė A. Feser.  

Geografė puikiai išmano Kuršių nerijos kraštovaizdį ir T. Manno festivalio metu pasidalins savo įžvalgomis su ekskursijų dalyviais. Bet ar sukauptos informacijos užtenka, jeigu norime suprasti šios vietos poveikį kūrėjams, maginį užtaisą? Kuršių nerija visais laikais įkvėpė, traukė, žavėjo kultūros ir meno bendruomenę, bet kodėl? Aušra Feser svarsto, kad didžiausi atradėjai ir mokytojai yra būtent menininkai – nuo senosios Nidos dailininkų kolonijos lankytojų iki dabar čia atvykstančių kūrėjų.  

„Jie ne tik sugeba pamatyti šio kraštovaizdžio esmę, bet dar ir randa tinkamus žodžius tam įspūdžiui apsakyti. Pavyzdžiui, T. Mannas yra labai gražiai parašęs, kad Rytų pusėje, danguje virš marių, vyksta nuostabūs spalvų spektakliai, kuriuose atsispindi vakarinio dangaus fejerverkai. Perskaičius tokį sakinį  debesys vakarais tampa dar gražesni. Čia ir slypi kūrybinis užtaisas – pamatyti grožį, suprasti jį ir išreikšti per muziką, tapybą, žodį“, – sako A. Feser. 

Ekskursijos-žygiai su geografe Aušra Feser Thomo Manno festivalio metu vyks tris kartus. Lietuvių kalba liepos 12 ir 13 dienomis, 12 val. ir vokiečių kalba liepos 14 dieną, 12 val. Pasivaikščiojimų trukmė – 2 valandos. Būtina registracija: edukacija@neringosmuziejai.lt 

Festivalio organizatorius: 
VšĮ Thomo Manno kultūros centras 

Šių metų šventės tema – žalioji mada, todėl miesto parkas vienai dienai virs didžiausiu žaliosios mados podiumu Lietuvoje. 

Festivalio organizatoriai kviečia atvykti visus – šeimas, draugų kompanijas ir smalsius keliautojus. Lankytojų lauks kulinariniai atradimai, kūrėjų mugė, senoviniai automobiliai, pramogos vaikams bei vakarinis koncertas su žinomais Lietuvos atlikėjais.

Daugiau informacijos – We love Lithuania straipsnyje:

https://welovelithuania.com/kedainiai-kviecia-i-29-aji-agurku-festivali-zalioji-mada-skoniai-ir-ispudingas-koncertas-su-natalija-bunke/ arba Facebook puslapyje Agurkų festivalis. 

Jau liepos 10-11 dienomis Plungėje vyks XXI a. neskubėjimo festivalis „UPĖ“. Nemokamame renginyje lankytojų lauks šiuolaikinio meno instaliacijos, performansai, koncertai ir diskusijos apie lėtesnį, sąmoningesnį gyvenimo ritmą.

Jubiliejinis, 30-asis, tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje vyks liepos 11-18 dienomis. Jo metu svečiai miklins ne tik protus ir jausmus, bet ir kojas. Šalia turtingos muzikos, žodžio ir kino programos bei parodų, vyks ir Nidos architektūrai pažinti skirtos ekskursijos. Ekskursijos-žygiai su geografe Aušra Feser Thomo Manno festivalio metu vyks tris kartus. Lietuvių kalba liepos 12 ir 13 dienomis, 12 val. ir vokiečių kalba liepos 14 dieną, 12 val. Pasivaikščiojimų trukmė - 2 valandos. Būtina registracija: edukacija@neringosmuziejai.lt 

Liepos 14–19 dienomis šventinę nuotaiką kurs Ignalinos miesto šventė. Net šešias dienas truksiančioje programoje numatyti koncertai, sporto varžybos, kultūriniai renginiai, mugės ir įvairios pramogos visai šeimai. Tarp atlikėjų - grupė „Lemon Joy“ ir SEL.

Nuo liepos 16 iki 20 dienos Varėnos rajone vyks tarptautinis festivalis „Yaga Gathering“, suburiantis elektroninės muzikos, meno ir gamtos mėgėjus. Penkių dienų programa apims muzikinius pasirodymus, meno instaliacijas, kūrybines dirbtuves, paskaitas bei įvairias sveikatingumo praktikas.

Liepos 18-ąją Kėdainiai tradiciškai pakvies į Agurkų festivalį. Lankytojų lauks koncertai, kulinarinės degustacijos, mugė, senovinių automobilių paroda, pramogos vaikams ir net išskirtiniai agurkiniai ledai.

Tą pačią dieną Klaipėdoje vyks Aludarių diena. Festivalio programoje - žinomų Lietuvos muzikos atlikėjų koncertai, gatvės maisto erdvės, degustacijos, ekskursijos bei įvairios pramogos miesto gyventojams ir svečiams.

Pasak „LTG Link“, nemažą dalį šių renginių galima patogiai pasiekti traukiniu. Daugeliu atvejų nuo geležinkelio stoties iki festivalio vietos tereikia keliolikos minučių pėsčiomis arba trumpos kelionės viešuoju transportu. Tokia alternatyva leidžia išvengti automobilių spūsčių, parkavimo rūpesčių ir suteikia galimybę renginiu mėgautis be papildomų kelionės rūpesčių.

Planuojantiems vykti į festivalius verta iš anksto pasitikrinti renginių programas ir kelionės maršrutus, nes vasaros savaitgaliais tiek festivaliai, tiek viešasis transportas sulaukia didesnių lankytojų srautų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai.

Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamieji A. N., Ž. P. ir H. N., atlikdami laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių kalėjime, susitarė veikti organizuotoje grupėje ir vykdyti tęstinius sukčiavimus laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Tyrimo duomenimis, jie koordinavo nusikalstamą veiką, į kurią įtraukė dar keturis asmenis, o visi septyni kaltinamieji buvo pasiskirstę vaidmenimis.

Manoma, kad organizuotos grupės nariai, naudodamiesi neteisėtai turimais mobiliojo ryšio telefonais, talpino melagingus skelbimus apie tariamai parduodamus medžio pjuvenų briketus, nuomojamus butus, vairuotojo pažymėjimų išdavimą bei darbo pasiūlymus. Susisiekę su nukentėjusiaisiais, jie, kaip įtariama, apgaulės būdu iš jų išviliodavo pinigus, banko sąskaitų ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.

Tyrimo duomenimis, dalis kaltinamųjų, prisistatydami bankų darbuotojais, melagingai informuodavo gyventojus apie neva jų banko sąskaitose vykdomas neteisėtas finansines operacijas. Tokiu būdu jie, įtariama, išgaudavo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, neteisėtai prisijungdavo prie nukentėjusiųjų sąskaitų ir atlikdavo pinigų pervedimus į kitiems asmenims priklausančias sąskaitas.

Nustatyta, kad organizuotos grupės nariai taip pat ieškojo asmenų, kurie leistų naudotis savo banko sąskaitomis apgaulės būdu įgytoms lėšoms pervesti. Į šias sąskaitas pervesti pinigai vėliau būdavo išgryninami arba pervedami į kitas organizuotos grupės narių nurodytas sąskaitas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti 24 nukentėjusieji, o iš jų bendrai pasisavinta 21 tūkst. 598 eurų suma.

Organizuotos grupės nariai kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, 198-1 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Už šias nusikalstamas veikas Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūra 

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) direktorius, veikdamas kartu su dviem bendrininkais, organizavo nusikalstamą schemą, kuria siekta nuslėpti įstatymų draudžiamą nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir su jomis susijusiais gaminiais bei išvengti mokestinių prievolių. Nustatyta, kad ši veikla buvo vykdoma ilgiau nei dvejus metus.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji, pasitelkę kitas bendroves, įformino tikrovės neatitinkančius prekių tiekimo sandorius, apgaulingai tvarkė bendrovės finansinę apskaitą, neapskaitė faktiškai gautų pajamų ir mokesčių administratoriui pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas bei mokėtinus mokesčius. Taip pat, įtariama, jie neteisėtai realizavo labai didelės vertės akcizais apmokestinamas prekes.

Tyrimo duomenimis, dėl šių veiksmų valstybei buvo padaryta 1 042 183 eurų turtinė žala – į valstybės biudžetą laiku nebuvo sumokėta 270 879 eurų pridėtinės vertės mokesčio, 409 806 eurų pelno mokesčio ir 361 498 eurų akcizo mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlyginus visą valstybei padarytą turtinę žalą, VMI civilinį ieškinį atsiėmė.

Ikiteisminio tyrimo metu visi trys kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą, kaltės pripažinimą ir visiškai atlygintą valstybei padarytą turtinę žalą, tyrimui vadovavęs prokuroras priėmė sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras prašo teismo tris asmenis pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, 199-2 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nagrinėjama teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka, prokuroras prašo paskirtas baudas sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamiesiems skirti nuo 433 MGL iki 1 000 MGL dydžio baudas.

Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui.

LR Prokuratūros inf. 

Vyresnio amžiaus žmonėms kelionės automobiliu išlieka vienu patogiausių susisiekimo būdų. Be to, tai ir būdas išlaikyti mobilumą, todėl savarankišką vairavimą paprastai siekiama tęsti kiek įmanoma ilgiau. Nors mobilumas ir galimybė savarankiškai vairuoti yra labai svarbūs, manoma, kad gebėjimas saugiai vairuoti su amžiumi prastėja. Tyrimų rezultatai atskleidžia, jog vyresnio amžiaus vairuotojai, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis (išskyrus jauniausius vairuotojus), paprastai dažniau patenka į eismo įvykius, o tai neretai baigiasi sunkiomis traumomis ar net mirtimis. Su amžiumi susijusios vairavimo klaidos paprastai kyla dėl protinių (kognityvinių) funkcijų, pavyzdžiui, dėmesio išlaikymo, atminties, reakcijos, suvokimo, silpnėjimo.

Stabilūs protinių funkcijų rodikliai

Siekdami nustatyti vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) vairuotojų protinių funkcijų ir vairavimo elgsenos ryšį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros mokslininkai įgyvendino dvejų metų trukmės tyrimą. Tyrimo metu tyrėjų grupė nustatė, kad dvejų metų laikotarpiu reikšmingi vairuotojų pokyčiai nepasireiškė. Kitaip tariant, per dvejus metus protiniai gebėjimai vyresnio amžiaus vairuotojams nepakito.

Tyrimo vadovė doc. dr. Laura Šeibokaitė tokius rezultatus vertina džiugiai. „Norisi pasidžiaugti, jog mūsų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyresnio amžiaus vairuotojų protinės funkcijos iš esmės išliko stabilios. Tai leidžia kelti prielaidą, jog protinių funkcijų prastėjimas nėra greitas procesas ir todėl vyresnio amžiaus vairuotojai gali ilgiau išlikti saugūs kelyje“, – diskutuoja doc. dr. L. Šeibokaitė.

Pašnekovės teigimu, nors ir džiugūs, tačiau rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai. Kaip pabrėžia mokslininkė, neatmetama, jog tyrime sutiko dalyvauti tie vairuotojai, kurie yra aktyvūs, mobilūs, pasižymi šiek tiek kitokiais psichologiniai požymiais nei tie, kurie galbūt nusprendė tyrime visiškai nedalyvauti ar pasitraukė iš tyrimo jo eigoje. Doc. dr. L. Šeibokaitės teigimu, nors bendras visos tyrimo dalyvių grupės rezultatas nekito, tačiau neatmetama, jog protinių funkcijų pokyčiai yra labai individualūs, juos gali lemti aplinkos ar genetiniai veiksniai.

Taip pat, tyrimo dalyvių gebėjimai suvokti pavojų kelyje ir vairavimo elgsena, iš esmės, išliko stabilūs. Anot doc. dr. L. Šeibokaitės, tokie rezultatai greičiausiai yra susiję su santykinai stabiliais protinių funkcijų rezultatais. „Žinoma, galime tik samprotauti, jog jeigu mūsų tyrimo metu gautų vyresnio amžiaus vairuotojų protinių funkcijų įverčių rezultatai būtų prastėję ar apskritai kitę, galbūt būtume pastebėję ir šių vairuotojų vairavimo elgsenos pokyčių. Visgi dabar matome, jog protinių funkcijų įverčiai ir vairavimo elgsena nėra susiję“, – protinių funkcijų ir vairavimo elgsenos rodiklių ryšį analizuoja tyrimo vadovė.

Individualus dėmesys ne tik dėl amžiaus

Taigi, nors gebėjimas saugiai vairuoti su amžiumi prastėja, svarbu remtis moksliniais duomenimis, kurie rodo, jog vyresnio amžiaus vairuotojams tai nevyksta staiga – pokyčiai yra lėti, reiškiasi palaipsniui, ilgesniu laikotarpiu. Tai reiškia, kad daugeliui vyresnio amžiaus vairuotojų nereikėtų baimintis greito vairavimo gebėjimų blogėjimo. Svarbiausia reguliariai stebėti sveikatą ir objektyviai vertinti savo galimybes.

„Vyresnis amžius savaime nelemia spartaus protinių funkcijų pokyčio, tačiau, didėjant amžiui, didėja ir įvairių ligų, tokių kaip Alzheimerio ligos, ar protinių funkcijų, pavyzdžiui, atminties, pablogėjimo tikimybė, todėl vyresnio amžiaus žmonių protines funkcijas svarbu vertinti individualiai, o ne remiantis vien amžiumi pagrįstais kriterijais“, – teigia VDU tyrėja.

Galiausiai, panašu, kad vairavimo kompetencijas lemiantys veiksniai yra kompleksiniai, sąlygoti įvairių priežasčių, kurios gali būti svarbesnės nei protinės funkcijos. Todėl vien protinių testų rezultatai neturėtų būti laikomi pakankama priemone vertinant vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą vairuoti. Svarbu atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę, kasdienį vairavimą, sukauptą patirtį bei kitus individualius veiksnius, kurie kartu formuoja vairavimo elgseną ir kompetencijas.

Vytauto Didžiojo universiteto pranešimas spaudai 

Patikrinimo metu nustatyti tokie pažeidimai:

• Kritinė įrangos būklė ir pelėsis: staigaus sušaldymo (šokinio) įrenginių išoriniai paviršiai buvo visiškai neišvalyti, pasidengę pelėsiu bei kondensatu. Kibinų gamybos cecho šaldytuvas ir trys konditerijos cecho šaldymo įrenginiai skendėjo nešvarumuose – jų sandarinimo gumos pažeistos, ventiliatorių gaubtai aplipę dulkėmis, o maišyklių plastikiniai gaubtai – sutrūkinėję ir nehigieniški.
• Kryžminė tarša tvarkant maistą: gamyboje naudojamos žaliavos – kefyras, spirgučiai, tarkuotas sūris bei kumpis – buvo laikomi nešvariose, apyvartinėse tiekėjų dėžėse, ant kurių paliktos kitų maisto produktų (mėsos, rūkytų gaminių) etiketės. Margarinas buvo sandėliuojamas tiesiai ant medinių transportavimo palečių, o plastikinės dėžės apgaubtos dulkėta, nešvaria plėvele.
• Higienos pažeidimai: konditerijos ceche dalis švaraus gamybinio inventoriaus buvo laikoma dėžėse tiesiogiai ant grindų, visai šalia valymo priemonių. Maža to, išplautas gamybinis inventorius buvo sudėtas tiesiai ant šiukšliadėžių.
• Apleistos patalpos: tešlos ruošinių gamybiniame ceche dviejose vietose buvo iškritusi lubų danga, o darbastalių apatinės dalys ir spintelės skendėjo dulkėse. Lauko bei vidaus šaldymo kamerų grindys buvo nevalytos, pačios kameros stipriai prišalusios, o virš kepimo krosnių esantys ventiliacijos gaubtai – apsinešę nešvarumais.

Patikrinimo metu inspektoriai taip pat nustatė savikontrolės sistemos pažeidimų. Paaiškėjo, kad kasdienio valymo darbų registracijos žurnalas buvo pildomas ne pagal faktiškai atliekamus darbus – tikrinimo dieną įrašai jame jau buvo padaryti kelioms dienoms į priekį. Be to, įmonės vadovybės parengtame įsakyme dėl savikontrolės diegimo nebuvo paskirti atsakingi asmenys.

Gamybos įmonės veikla stabdoma, kol bus pašalinti visi nustatyti pažeidimai. Siekiant priimti galutinius sprendimus dėl tolimesnių poveikio priemonių bei sankcijų taikymo šiam ūkio subjektui, visa surinkta patikrinimo medžiaga skubos tvarka perduota VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriui.

VMVT inf.

„Kuriame vieną patogią priėmimo erdvę, kurioje šeimos galėtų paprasčiau rasti ir pasirinkti vaikams tinkamas švietimo galimybes – nuo mokyklų ir darželių iki neformaliojo vaikų švietimo programų. Džiaugiamės, kad per dvejus įstaigos veiklos metus pavyko žengti svarbų žingsnį bendresnio, aiškesnio ir patogesnio priėmimo link, – sako viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ direktorius Aleksandras Šilkonis. – Tėvai toje pačioje sistemoje galės teikti prašymus ir vienoje vietoje matyti vaikų lankomas mokyklas, darželius bei neformaliojo vaikų švietimo programas.“ 

Centralizuota priėmimo sistema, pasiekiama jungiantis iš svetainės mokausi.lt, veikia vieno langelio principu: priėmimas į neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programas per CPIS apima prašymų teikimą, reikalingų duomenų pildymą, NVŠ krepšelio skyrimą mokiniui, laukiančiųjų eilių sudarymą ir kitus etapus, įskaitant ir mokymo sutarties pasirašymą .  

Mokiniams ir jų tėvams (ar globėjams) prašymų į NVŠ programas, finansuojamas NVŠ krepšelio lėšomis, teikimo etapas prasidės nuo rugpjūčio 15 dienos. Prašymą bus galima pateikti, jei mokinys tuo metu Mokinių registre bus įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas. Svarbu: kuriose šalies savivaldybėse priėmimas į NVŠ programas 2026–2027 mokslo metams vyks per CPIS paaiškės iki rugpjūčio, „Mokausi Lietuvoje“ apie tai informuos atskiru pranešimu.  

Savivaldybėms, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai (LINEŠA) ir NVŠ teikėjams sistema atvira nuo liepos 1 dienos. Iki rugpjūčio 14 d. sistemoje vyks savivaldybių, LINEŠA ir NVŠ teikėjų pasirengimas mokinių priėmimui. NVŠ teikėjai (įstaigos ir laisvieji mokytojai) kurs NVŠ užsiėmimų grupes, planuos užsiėmimų tvarkaraščius ir skelbs priėmimą į programas.  

CPIS yra susieta su valstybiniais registrais – tai didžiulis palengvinimas ir savivaldybėms, ir NVŠ teikėjams, taip pat tėvams bei patiems mokiniams, kurie rinksis būrelius.  

Pati sistema įvertins, kaip mokinio duomenys atitinka priėmimo pirmumo kriterijus, apskaičiuos ir pateiks informaciją dėl galimybės mokiniui gauti NVŠ krepšelį, rikiuos vietas eilėje. Mokinio paskyroje bus matoma, ar mokiniui priklauso NVŠ krepšelis, koks bus mokesčio dydis, jei NVŠ krepšelis bus skiriamas. Jei NVŠ krepšelis  konkrečiam mokiniui nebus skiriamas, mokinys ar jo atstovai galės pasirinkti sudaryti sutartį dėl būrelio lankymo mokant asmeninėmis lėšomis. 

Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ administruoja CPIS ir vykdo priėmimą į profesinio mokymo programas ir modulius bei į bendrojo (įskaitant ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) ugdymo programas, taip pat užtikrina suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok“ individualių mokymosi paskyrų informacinės sistemos veikimą. VšĮ „Mokausi Lietuvoje“ steigėjas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Daugiau aktualios informacijos dėl prašymų teikimo pateiksime artėjant priėmimui. Kviečiame sekti naujienas. 

VšĮ "Mokausi Lietuvoje" inf. 

„Norime, kad kelionės Lietuvos keliais būtų ne tik saugios ir sklandžios,  bet ir patogios. Netrukus šalia vienos intensyviausių šalies magistralių stabtelti ir kokybiškai pailsėti galės visi keliaujantys: tiek šeimos su vaikais, tiek svečiai iš užsienio, tiek tolimųjų reisų vairuotojai. Šiuolaikiškos poilsio erdvės šalia kelių yra geriausias šalies svetingumo įrodymas, todėl artimiausiu metu visoje Lietuvoje atnaujinsime dar dešimt tokių aikštelių“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

„Nuosekliai investuodami į kelių infrastruktūrą siekiame ne tik gerinti jos techninę būklę, bet ir kurti patogią, saugią bei šiuolaikinius poreikius atitinkančią aplinką visiems eismo dalyviams. Atnaujinamos poilsio aikštelės yra svarbi kelionių dalis – jos užtikrina kokybišką vairuotojų poilsį, aiškų eismo organizavimą ir didesnį komfortą tiek lengvojo, tiek krovininio transporto naudotojams. Šiuo projektu keliame teikiamų paslaugų lygį visoje Lietuvoje“, – teigia „Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

Iki rekonstrukcijos ši, Raseinių rajono savivaldybėje, Ariogalos seniūnijoje, esanti poilsio aikštelė neatitiko šiuolaikinių keliautojų poreikių – joje nebuvo tinkamai įrengtos poilsio zonos, o esama kelio danga buvo nusidėvėjusi ir pažeista.

Įgyvendinant projektą numatyta kompleksiškai atnaujinti aikštelės infrastruktūrą. Bus pakeista asfalto danga, įrengtos naujos stovėjimo vietos, sutvarkyta poilsio zona, nutiesti šaligatviai ir privažiavimo kelias, atnaujintas ženklinimas bei kiti gatvės elementai. Taip pat planuojama įrengti želdinius ir viešąjį tualetą, siekiant užtikrinti didesnį komfortą ir patogumą visiems keliautojams.

Poilsio aikštelės atnaujinimas šalia vieno intensyviausių šalies magistralinių kelių vykdomas siekiant gerinti transporto infrastruktūros kokybę ir teikiamų paslaugų lygį. Plėtojant ir modernizuojant poilsio aikšteles, jos pritaikomos skirtingų eismo dalyvių poreikiams, užtikrinant patogias, saugias ir funkcionalias keliones tiek lengvųjų automobilių vairuotojams, tiek krovininio transporto atstovams. Įgyvendinami sprendiniai orientuoti į komfortą, aiškų eismo organizavimą ir infrastruktūros prieinamumą visiems naudotojams, taip nuosekliai gerinant keliavimo kokybę visoje šalyje.

Rangos sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų pabaigoje, o fiziniai darbai pradėti šių metų pavasarį. Šiuo metu darbai aktyviai vykdomi, o juos baigti planuojama iki kitų metų vidurio.

Darbus atlieka rangovas UAB „Fegda“. Sutarties vertė siekia beveik 1,5 mln. eurų su PVM. Projektą parengė UAB „SRP Projektas“.

Tuo metu praėjusiais metais „Via Lietuva“ įrengė ir pirmąją sertifikuotą poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelę, atitinkančią visus Europos Sąjungos reikalavimus, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 64-ajame kilometre, Marijampolės savivaldybėje. Šią vasarą planuojama atidaryti dar vieną tokio tipo aikštelę to paties kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpoje ties 95-uoju kilometru.

Tuo pačiu „Via Lietuva“, kartu su valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčia bendrove „Kelių priežiūra“, planuoja sistemingai gerinti poilsio aikštelių infrastruktūros būklę visoje šalyje. Numatyti darbai apima lokalų dangos atnaujinimą, biotualetų pastatymą, horizontalų ženklinimą, apšvietimo įrengimą bei kitus panašaus pobūdžio infrastruktūros gerinimo sprendinius.

Artimiausiu metu infrastruktūros gerinimo darbai planuojami šiose vietose esančiose poilsio aikštelėse:

• A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 292,90 km, dešinė kelio pusė
• A2 Vilnius–Panevėžys, 80,05 km, kairė kelio pusė
• A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 35,78 km, dešinė kelio pusė
• A9 Panevėžys–Šiauliai, 8,34 km, dešinė kelio pusė
• 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 43,20 km, kairė kelio pusė
• A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, 165,64 km, dešinė kelio pusė
• A2 Vilnius–Panevėžys, 72,82 km, dešinė kelio pusė
• A2 Vilnius–Panevėžys, 72,82 km, kairė kelio pusė
• A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 91,47 km, dešinė kelio pusė
• A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, 47,45 km, dešinė kelio pusė

Šie darbai prisidės prie nuoseklaus poilsio infrastruktūros gerinimo pagrindiniuose šalies keliuose, didinant keliautojų patogumą, saugumą ir paslaugų prieinamumą.

Nors kalendorius rodo vasarą, pastarosios dienos labiau primena rudenį – lietus ir vėsesni orai kviečia bent trumpam pamiršti grilį ir sugrįžti prie orkaitėje ruošiamų patiekalų. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai sako, kad gardžiai ir maistingai vakarienei nereikia didelių išlaidų – kai vištienai ir sezoninėms daržovėms taikomos ypač geros kainos, skanią vakarienę visai šeimai galima paruošti greitai, paprastai ir nebrangiai.

„Kartais patys paprasčiausi receptai tampa mėgstamiausiais. Vištiena ir sezoninės daržovės – vienas universaliausių derinių, leidžiančių greitai paruošti maistingą vakarienę visai šeimai. Šią savaitę viščiukų broilerių šlaunelių mėsai taikoma ypač gera kaina, todėl tai puiki proga išbandyti receptus, kuriems nereikia nei daug ingredientų, nei ilgo stovėjimo virtuvėje“, – sako prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Viena skarda – mažiau darbo, daugiau skonio

Vienos skardos vakarienės jau kurį laiką išlieka vienu populiariausių pasirinkimų tiems, kurie nori sutaupyti laiko, bet nenusileisti skoniui. Tereikia visus ingredientus sudėti į vieną kepimo skardą, pagardinti mėgstamais prieskoniais ir patikėti darbą orkaitei. Kol vakarienė kepa, lieka laiko atsipūsti ar pabūti su šeima.

Šiam receptui puikiai tinka ne tik vištiena, bet ir sezoninės daržovės – brokoliai, pievagrybiai, morkos ar paprikos. Kepdamos jos tampa minkštos, išlaiko savo skonį ir puikiai papildo sultingą vištieną.

Vienos skardos vištienai su daržovėmis Jums reikės:

• 500 g viščiukų broilerių šlaunelių mėsos be kaulų ir odos;
• 1 brokolio;
• 250 g pievagrybių;
• 200 g mažųjų morkyčių;
• 1 paprikos;
• 2–3 skiltelių česnako;
• 3 v. š. alyvuogių aliejaus;
• 1 a. š. rūkytos paprikos;
• 1 a. š. džiovinto čiobrelio;
• druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį.

Gaminame. Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C. Vištieną supjaustykite stambesniais gabalėliais. Brokolį išskirstykite nedideliais žiedynais, papriką supjaustykite juostelėmis, pievagrybius perpjaukite pusiau, o morkytes palikite sveikas. Visus ingredientus sudėkite į didelę kepimo skardą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, suberkite smulkintą česnaką, rūkytą papriką, čiobrelį, pagardinkite druska bei pipirais ir gerai išmaišykite. Kepkite apie 35–40 minučių, kol vištiena gražiai apskrus, o daržovės suminkštės. Jei norisi dar ryškesnio skonio, prieš pat patiekiant patiekalą galima pabarstyti šviežiomis petražolėmis arba tarkuotu kietuoju sūriu. Skanaus!

Tokia vakarienė ne tik sušildo vėsią vasaros dieną, bet ir primena, kad gardžiam naminiam maistui nereikia nei sudėtingų receptų, nei didelio biudžeto. Vos keli paprasti ingredientai ir viena skarda – viskas, ko reikia skaniai vakarienei, kuria galės mėgautis visa šeima.

Gintaro savybės taip pat visai nepanašios į metalų. Kitaip nei metalai, gintaras yra lengvas ir gana minkštas. Pagal Moso skalę jo kietumas siekia tik 2–2,5, todėl jis lengvai braižomas. Jo lyginamasis svoris – apie 1,1, taigi gintaras tik šiek tiek sunkesnis už vandenį. Dėl šios savybės gintaro gabaliukus vanduo galėjo gana lengvai pernešti upėmis ir jūros srovėmis.

Kodėl ne visai „Lietuvos“?

Pasak dr. A. Damušytės, pasaulyje žinoma apie 150 fosilinių sakų rūšių. Jų randama įvairiose pasaulio vietose: žinomas Moravijos, Santo Domingo, Sachalino gintaras, Karpatų rumenitas, Birmos birmitas, Kanados sidaritas, Pietų Karolinos ambrozitas, Australijos, Naujosios Zelandijos, Filipinų ir Maroko kopalai.

Vis dėlto Baltijos jūros baseine randama fosilinių sakų rūšis yra ypatinga – jos mineraloginis pavadinimas sukcinitas. Būtent šią rūšį gintaro tyrėjai siūlo vadinti Baltijos gintaru.

Skiriasi ir fosilinių sakų amžius. Vieni jų gali būti dešimčių milijonų metų senumo, kiti – gerokai jaunesni, susidarę prieš 10–15 tūkst. metų ar dar vėliau. Baltijos gintaras susidarė paleogene, eoceno ir oligoceno epochose, maždaug prieš 53–30 mln. metų.

Gintaro miškas: kur viskas prasidėjo

Gintaro istorija prasidėjo ne Lietuvos pajūryje, o senoviniame regione, kuris siejamas su Pietų ir Vidurio Skandinavija bei dabartinės Baltijos jūros aplinka. Dauguma tyrėjų gintarmedžių paplitimo arealą sieja su šiauriniu paleogeninės jūros krantu.

Ten augo šilti, drėgni miškai. Klimatas buvo pereinamasis nuo vidutinio į subtropinį, artimas dabartinės Viduržemio jūros srities klimatui. Miškų viršutinį ardą sudarė medžiai milžinai – sekvojos, ąžuolai, kaštainiai. Žemesniame arde augo įvairūs spygliuočiai ir lapuočiai – pušys, klevai, fikusai, laurai, mirtos. Žemutiniame arde klestėjo kiparisiniai spygliuočiai, smulkūs medžiai ir krūmokšniai, žemaūgės palmės ir lianos.

Gausius sakus išskyrė sakingos pušys Pinus succinifera (ši rūšis vėliau išnyko). Sakai dar ant medžių garavo, oksidavosi, krito į miško gruntą, ten buvo veikiami cheminių ir fizinių procesų ir ilgainiui virto mums atpažįstamu gintaru.

Geologė pasakoja, kad gintaro miškas augo lygioje, šiek tiek kalvotoje vietovėje, tik vakarinėje dalyje ji buvo kalnuota. Šioje aplinkoje buvo daug pelkių, ežerų, upelių ir kelios didelės upės. Prieš 37–33,7 mln. metų klimatui pradėjus šiltėti, gintarmedžių miškai ėmė nykti.

Vėlyvajame eocene gintaro miško vietoje susidarė pirminiai gintaro telkiniai. Seniausios uolienos, kuriose randama gintaro pėdsakų, priskiriamos viduriniam eocenui, maždaug 45–40 mln. metų laikotarpiui. Vis dėlto didžioji gintaro dalis slūgso viršutinio eoceno nuogulose, susidariusiose maždaug prieš 40–35 mln. metų.

Vėliau pirminius telkinius ilgą laiką ardė vanduo – upės, lietūs, pakrančių procesai. Gintaro gabalai dėl nedidelio lyginamojo svorio, artimo vandens svoriui, lengvai judėjo vandeniu ir buvo pernešami tolyn.

Kaip gintaras atkeliavo iki Baltijos pakrančių

Viena didžiųjų senovinių upių, dažnai vadinama Eridano vardu, tekėjo į eoceninį jūros baseiną šiauriau Sembos pusiasalio. Manoma, kad jos delta driekėsi tarp Helio ir Sambijos pusiasalių, apimdama dabartinę Gdansko įlanką.

Tikėtina, kad gintarą atnešusi upė tekėjo į gilią, ramią įlanką, kur nebuvo didesnių srovių. Dėl to gintaro sąnašynas nebuvo išsklaidytas. Sembos pusiasalyje susikaupusį gintaringąjį sluoksnį vėliau užklojo augančios deltos nuogulos.

Dėl glaukonito priemaišų šis sluoksnis įgijo žalsvai pilką spalvą. Senieji gintaro kasėjai jį vadino mėlynąja žeme. Šiame antriniame gintaro telkinyje, gintaringajame sluoksnyje, randama nuo 0,5 iki 2,5 kg gintaro viename kubiniame metre uolienos, o gintaringo sluoksnio storis siekia 7–8 metrus. Pasak dr. A. Damušytės, vakarinėje Sembos pusiasalio dalyje yra apie 90 proc. pasaulinių gintaro atsargų.

Dalis gintaro pateko ir į atvirą jūrą. Pakrantės srovės jį išnešiojo plačiame plote – nuo Pietų Anglijos iki Ukrainos. Poledynmečiu Baltijos jūros srovės ir bangos ardė Sembos krantus ir išplovė daug gintaro.

Lietuvos Kuršių marių vakarinėje pakrantėje gintaro sankaupos siejamos su vienu iš Baltijos jūros raidos etapų – Litorinos jūra. Maždaug prieš 7,5–7 tūkst. metų, kylant vandens lygiui, jūra plėtėsi sausumos link. Bangos ir srovės pasiekė gintaringus paleogeno sluoksnius, juos ardė, išplovė gintarą ir nešė į šiaurę. Taip gintaras kaupėsi ramesnėse ir gilesnėse įlankose – ties Juodkrante, Šventąja, Liepoja ir kitur. Iš šių perneštų ir iš naujo sukauptų gintaro sąnašų formavosi tretiniai gintaro telkiniai.

Radimvietės Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje taip pat susidarė iš išplauto Sembos telkinio gintaro. Jos genetiškai susijusios su šiuo telkiniu, o ne su pirminiais gintaro telkiniais.

Gintaro keliai ir prekyba

Kitaip nei titnagas, obsidianas, jaspis ar nefritas, kurie dažnai naudoti ginklams, medžioklės ar darbo įrankiams gaminti, gintaro paskirtis buvo kita – daugiausia puošybinė ir ritualinė.

Lietuvoje gintaro dirbiniai paplito neolito pradžioje, maždaug 4000–3500 m. pr. m. e. Baltijos gintaras plačiai keliavo po Europą ir dar toliau. Jo aptikta Egipte, Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros šalyse, Rytų ir Šiaurės Europoje. Geologės teigimu, gintaro karolių aptikta 3400–2400 m. pr. m. e. faraonų kapuose Teto piramidėje, taip pat Trojos griuvėsiuose Vakarų Turkijoje, Hisarliko kalvoje – jie datuojami apie 3000 m. pr. m. e.

Gintaras buvo gerai žinomas Asirijoje ir Finikijoje, Rytų ir Šiaurės Europoje, Viduržemio jūros šalyse. Tai rodo, kad Baltijos gintaras buvo svarbus ankstyvųjų prekybinių ryšių objektas.

Vienas didžiausių literatūroje minimų gintaro gabalų rastas 1860 m. Štrasenberge, buvusioje Vakarų Prūsijoje. Jis buvo saugomas Berlyno mineralogijos muziejuje, buvo 47 cm ilgio ir svėrė 9,8 kg.

Gintaro gavyba Lietuvoje

Lietuvos teritorijoje gintaras pradėtas kasti XIX a. viduryje. 1854 m., gilinant laivybinį farvaterį Kuršių mariose ties Juodkrante, aptiktos didelės gintaro sankaupos. Klaipėdos pirkliai įsteigė firmą „Stantien und Becker“, kuri gintaro ieškojo ne tik marių pakrantėje ir dugne, bet ir sausumoje – Priekulės apylinkėse bei pamario pelkėse. Vis dėlto sausumoje reikšmingų telkinių neaptikta.

Gintaro gavyba Kuršių mariose augo sparčiai – nuo 7,5 tonos iki 85,5 tonos per metus. Vis dėlto 1899 m. Vokietijos vyriausybė gintaro gavybą mariose nutraukė.

Vėliau gavybą bandyta atnaujinti dar kelis kartus. 1921 m. įsteigta bendrovė „Žuvies ir gintaro“ bankrutavo net nepradėjusi veiklos, o 1928–1929 m. veikusi bendrovė „Gintaras“ pritrūko lėšų, spėjusi iškasti apie 2 tonas gintaro.

XX a. paskutiniame dešimtmetyje Kuršių mariose vėl atliktos gintaro paieškos. 1992–1994 m. geologinių tyrimų metu Kuršių marių šiaurinėje dalyje išskirti keturi prognoziniai gintaro plotai. Detaliau ištirtas Juodkrantės gintaro telkinys.

Šiame 82 ha plote, tikėtina, gali būti iškasta apie 112 tonų gintaro. Gintaras čia rastas smulkiame aleuritingame-dumblingame smėlyje, slūgsančiame 0,3–3,9 m gylyje. Didesnių nei 5 mm gintaro gabalėlių koncentracija telkinyje svyruoja nuo 44 iki 122 g kubiniame metre, dažniausiai – nuo 65 iki 109 g kubiniame metre. Vidutinė gintaro koncentracija yra 81 g kubiniame metre.

Taigi ar gintaras – Lietuvos auksas?

Kultūriškai šis posakis suprantamas: gintaras yra svarbi Lietuvos pajūrio, amatų, prekybos kelių ir tapatybės dalis. Bet mokslininkams jo vertė atsiskleidžia ne per palyginimą su auksu, o per kilmę, amžių ir išsaugotą informaciją.

Skaidriame gintare išlikę inkliuzai – vabzdžiai, augalų dalys ir kiti senovinės gyvybės pėdsakai – leidžia tyrinėti prieš dešimtis milijonų metų egzistavusias ekosistemas. Todėl gintaras – ne tik papuošalų medžiaga ar kultūros simbolis, bet ir geologinis bei paleontologinis archyvas, pasakojantis apie senovinius miškus, Baltijos regiono raidą ir ilgą jo kelią iki Lietuvos pakrančių.

Aldonos Damušytės parengtą straipsnį rasite čia.

LGT inf. 

Šeštadienį daug kur prognozuojami trumpi lietūs, vietomis jie bus smarkūs, kai kur griaudės perkūnija. Pūs vakarinių krypčių 9–14 m/s vėjas, naktį pajūryje, o dieną ir kai kur kitur jo gūsiai sieks 15–20 m/s. Naktį oras atvės iki 12–17, dieną šils iki 18–23 laipsnių.

Sekmadienio naktį trumpai palis tik vietomis, tačiau dieną lietaus sulauks jau daugelis šalies rajonų. Kai kur galima perkūnija. Pūs vakarų, pietvakarių 8–13 m/s vėjas, pajūryje gūsiai sieks 15 m/s. Oro temperatūra naktį svyruos tarp 11 ir 16 laipsnių, pajūryje bus iki 18 laipsnių šilumos, dieną – 17–22 laipsniai.

Pirmadienį, minint Valstybės dieną, taip pat daug kur numatomas trumpas lietus, tačiau dieną kritulių turėtų būti mažiau ir jie bus negausūs. Vėjas išliks vakarų, pietvakarių krypties, 8–13 m/s, pajūryje jo gūsiai sustiprės iki 15–17 m/s. Naktį temperatūra sieks 11–16, dieną – 18–23 laipsnius šilumos.

Poilsiautojams prie vandens žinia išlieka palanki – vandens telkiniai daug kur jau pakankamai įšilę. Upėse vandens temperatūra siekia 13–26 laipsnius, ežeruose – 21–25, Kuršių mariose – 22–23, o Baltijos jūroje – 19–21 laipsnį šilumos. Primenama, kad maudynėms komfortiška laikoma ne žemesnė nei 18 laipsnių vandens temperatūra.

Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf. 

Gamtos ramybė Rokiškio krašte

Viena populiariausių poilsiaviečių Rokiškio krašte – Miliūnų tvenkinio poilsiavietė, įsikūrusi Apūniškio miške. 2020 metais ji atnaujinta, kad lankytojams čia ilsėtis būtų dar patogiau. Poilsiavietėje įrengtos dvi automobilių stovėjimo aikštelės ir penkios laužavietės su lauko baldais. Čia galima ne tik iškylauti, bet ir pasivaikščioti miško takais, važinėtis dviračiais, grybauti, pailsėti prie vandens ar tiesiog ramiai atsikvėpti gamtos apsuptyje.

Ieškantiems vietos pasivaikščioti verta užsukti į pažintinį kompleksą „Į girią“, kurį sudaro 800 metrų ilgio pažintinis takas ir poilsiavietė „Papučkynė“. Ratu vingiuojantis takas veda per mišką iki regyklos, iš kurios atsiveria vaizdas į pelkę, o maršrutas baigiasi ten, kur prasidėjo – jaukioje poilsiavietėje, kviečiančioje trumpam atsikvėpti gamtos apsuptyje.

Komplekso „Į girią“ ragykla

Poilsis vienoje įspūdingiausių Lietuvos girių

Lankantis Biržų krašte verta užsukti į Biržų girią – vieną didžiausių ir vertingiausių Lietuvos girių, išsiskiriančią brandžiais medynais ir išskirtine biologine įvairove. Tai puiki vieta norintiems pasinerti į laukinę gamtą – čia aptinkama daugybė retų augalų ir gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Girią yra pamėgę mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, uralinės ir žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, o tarp tankių miškų gyvena ir vilkai bei lūšys.

Pasivaikščiojus po vieną įspūdingiausių Šiaurės Lietuvos miškų, atsikvėpti kviečia miškininkų prižiūrimos Lujėnų, Vidugirio, Baublynės ir Linksmagirės poilsiavietės. Jose galima stabtelėti, surengti iškylą ar tiesiog pasimėgauti miško ramybe.

Poilsiavietė „Linksmagirė“

Anykščių krašto gamtos atradimai

Anykščių krašte lankytojų laukia vietos, kuriose dera gamta, pažinimas ir poilsis. Viena jų – Troškūnų arboretumo pažintinis kompleksas. 2,5 ha plote įkurtame arboretume auga įvairūs dekoratyviniai medžiai ir krūmai, o aplinką puošia miško tematikos medžio drožiniai. Šalia arboretumo eksponuojama miško ūkio technika, įrengtas nedidelis muziejus, o erdvi automobilių stovėjimo aikštelė leidžia patogiai planuoti apsilankymą.

Norintiems iš arčiau susipažinti su miško gyvūnais verta aplankyti Mikierių girininkijos pažintinį kompleksą. Čia iš apžvalgos aikštelės galima stebėti aptvare gyvenančius danielius, apžiūrėti inkilų ekspoziciją, o po pažinties su miško gyvūnija atsikvėpti miškininkų įrengtoje pavėsinėje.

Mikierių girininkijos pažintinis kompleksas

Pažintis su didžiausiais Europos laukiniais gyvūnais

Panevėžio krašte vienas išskirtiniausių VMU prižiūrimų objektų – Pašilių stumbrynas, kuriame galima iš arti pamatyti didžiausius Europoje laukinius gyvūnus – stumbrus. Po 2023 metais atliktos rekonstrukcijos atnaujintame stumbryne lankytojams sudarytos dar geresnės sąlygos stebėti šiuos įspūdingus gyvūnus aplinkoje, artimoje jų natūraliai buveinei.

Beveik 50 hektarų teritorijoje įsikūrusiame stumbryne įrengta apžvalgos aikštelė, taip pat pažintinis takas, vedantis per teritoriją. Čia galima ne tik daugiau sužinoti apie šiuos retus gyvūnus, bet ir atsikvėpti poilsio zonose ar surengti iškylą prie laužavietės. Ši vieta įspūdį palieka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Stumbrynas dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio 10.00–17.00 val., o pirmadieniais, antradieniais ir šventinėmis dienomis – nedirba.

Pašilių stumbrynas

Vaizdingi Neries slėnio maršrutai

Aukštaitijos vakaruose, netoli Kernavės, verta aplankyti Baltojo kalno pažintinį taką „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“ – vietą, kurioje dera įspūdingi gamtos vaizdai, istorija ir ramus poilsis. Takas prasideda prie Baltojo kalno apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria įspūdinga Neries panorama.

Keliaujant pažintiniu taku galima ne tik pasimėgauti miško ramybe, bet ir sužinoti daugiau apie šio krašto gamtą bei Kernavės istoriją – informaciniuose stenduose pateikiami įdomūs faktai, o smalsiausių laukia galvosūkiai. Pakeliui įrengti suoliukai ir pavėsinės kviečia stabtelėti, o tako aplinką puošiančios medinės skulptūros pasivaikščiojimui suteikia dar daugiau jaukumo.

Baltojo kalno pažintinis takas

Taip pat verta užsukti į Karmazinų apylinkes, esančias Neries regioniniame parke, ir aplankyti Karmazinų piliakalnio apžvalgos vietą – vieną vaizdingiausių Neries slėnio kampelių. Nuo apžvalgos aikštelės, įrengtos netoli Dūkštos ir Neries santakos, atsiveria įspūdinga upės panorama, miškais apaugę statūs šlaitai ir kalvotas kraštovaizdis, kviečiantis bent trumpam stabtelėti ir pasigrožėti gamta.

Apsilankymą verta pratęsti Karmazinų pažintiniame take, kuriame laukia ne tik įspūdingi gamtos vaizdai, bet ir pažintis su šio krašto istorija bei kultūros paveldu. Pakeliui įrengti suoliukai ir pavėsinės kviečia trumpam atsikvėpti, o nuo aukštesnių tako vietų atsiveria dar platesnės Neries slėnio panoramos. Tai puiki vieta ramiam pasivaikščiojimui, leidžianti vienoje išvykoje suderinti gamtos pažinimą, įspūdingus vaizdus ir poilsį miške.

Karmazinų piliakalnio regykla

VMU inf.

Tėvai dažnai renka stovyklą, kurioje būtų įdomu jiems  

Psichologės Jūratės Bortkevičienės teigimu, pokalbį su vaiku apie vasaros planus verta pradėti ne nuo konkrečių stovyklų, o nuo vaiko lūkesčių.  

Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pirmiausia nori pailsėti, todėl natūralu, kad naujų veiklų perspektyva jų nežavi. „Pirmiausia reikėtų paklausti, kaip vaikas įsivaizduoja savo vasarą ir ką norėtų veikti. Tik išgirdus jo norus verta pradėti kalbėti apie konkrečias stovyklas“, – sako J. Bortkevičienė. 

Anot psichologės, viena dažniausių tėvų klaidų – bandymas per stovyklą įgyvendinti savo pačių idėjas ar lūkesčius. 

„Visgi savaitę ar ilgiau stovykloje leis jūsų vaikas, todėl svarbu, kad pasirinkta veikla būtų įdomi būtent jam. Vieni vaikai svajoja apie jodinėjimą, kiti nori gaminti, kurti ar tobulinti užsienio kalbą. Stovykla turėtų tapti galimybe išbandyti tai, kas iš tiesų domina patį vaiką“, – pabrėžia ji.  

Pirmąkart renkantis stovyklą taip pat nereikėtų manyti, kad kuo daugiau veiklų joje siūloma, tuo geriau. „Kur kas svarbiau įvertinti vaiko charakterį. Vieniems vaikams reikia nuolatinio veiksmo ir aktyvumo, kitiems labiau tinka rami aplinka, galimybė bendrauti mažesnėse grupėse ar tiesiog pamažu susipažinti su naujais žmonėmis“, – aiškina J. Bortkevičienė.  

Psichologė pabrėžia, kad ypač jautriems ar drovesniems vaikams atsiskyrimas nuo tėvų gali kelti nemažai įtampos.  

„Tokiais atvejais verta atkreipti dėmesį ne tik į stovyklos programą, bet ir į gyvenimo sąlygas – ar vaikai gyvena mažesniuose kambariuose, ar turi pakankamai asmeninės erdvės. Ekstravertiškam vaikui gausus būrys kambariokų gali būti smagus nuotykis, o intravertui – papildomas stresas“, – kalba specialistė.  

Taip pat ji neigia mitą esą ypač sunku išrinkti stovyklą paaugliams. „Paaugliams apsispręsti dažnai net lengviau nei jaunesniems vaikams, nes jie jau geriau žino savo pomėgius. Paaugliams svarbu, kad stovykloje būtų jų amžiaus vaikų ir veiklos atitiktų jų interesus“, – teigia ji.  

Kaip reaguoti į vaikų ilgesį?  

Ne mažiau svarbu iš anksto su vaiku aptarti, kad pirmosios dienos stovykloje gali būti sudėtingesnės. Psichologė pabrėžia, kad tikrasis įsitraukimas ir mėgavimasis stovykla dažniausiai prasideda trečią ar ketvirtą dieną.  

Nereti atvejai, kai vaikai pirmomis dienomis paskambinę tėvams iš stovyklos išgirdę jų balsą susigraudina ir prašo juos pasiimti, nes tiesiog yra pasiilgę namų. Tačiau tai dar nereiškia, kad stovykla jiems netinka.  

„Jeigu vaiką pasiimame per anksti, jis gali išsivežti įsitikinimą, kad stovykla buvo bloga patirtis, nors iš tiesų jam tereikėjo šiek tiek daugiau laiko priprasti“, – atkreipia dėmesį J. Bortkevičienė.  

Ar vaiką reikia pasiimti namo, turėtų patarti stovyklos vadovai, svarbią taisyklę mini psichologė.  

7 dienos be telefono, kurios pakeičia vaiką  

Psichologės teigimu, didžiausia stovyklų nauda slypi ne vien pramogose. Jose vaikai mokosi savarankiškumo, atsakomybės, bendravimo, konfliktų sprendimo, prisitaikymo prie bendrų taisyklių.  

Didelę vertę turi tos stovyklos, kuriose ribojamas telefonų naudojimas – tuomet vaikai daugiau bendrauja gyvai, o tėvai gauna progą geriau suprasti, kokią vietą ekranai užima jų atžalų kasdienybėje.  

Svarbiausias kriterijus renkantis stovyklą, anot specialistės, turėtų būti emocinis vaiko saugumas.  

„Nesistenkite pažadėti, kad viskas bus tobula. Svarbiausia – surasti vietą, kurioje vaikas jausis saugiai, gerai ir turės galimybę patirti gyvenimą“, – pabrėžia J. Bortkevičienė.  

Tuo tarpu didžiausios pajūrio stovyklos „Pasaka“ atstovė Rasa Povilavičienė renkantis stovyklą tėvams pataria pasidomėti ne tik stovyklos programa, bet ir tuo, kas ją organizuoja, kokios vertybės puoselėjamos, kaip atrenkami bei ruošiami vadovai ir kaip vyksta vaikų adaptacija pirmosiomis dienomis.  

Anot jos, geriausias sėkmingos stovyklos ženklas – ne tik gera nuotaika grįžus namo, bet ir didesnis vaiko savarankiškumas, pasitikėjimas savimi bei noras dalintis patirtimis.  

„Todėl renkantis stovyklą verta ieškoti ne garsiausiai reklamuojamo vardo, o tokios vietos, kurioje kuriamas tikras ryšys su vaikais“, – pabrėžia R. Povilavičienė. 

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):   

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.  

Daugiau informacijos: www.linesa.lt, https://www.linesa.lt/stovyklos/.   

Remiantis VDA duomenimis, kuriems rinkti buvo naudojama ir sistemoje „e.Turistas“ kaupiama  informacija, užsienio turistų skaičius Lietuvoje sausio-kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 23 proc. ir siekė 258 tūkst. Užsieniečiai sudarė 28 proc. visų viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose priimtų svečių. Tuo metu vietinio turizmo srautas pirmąjį metų ketvirtį augo 17 proc. ir pasiekė 677 tūkst. keliautojų.  

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė sako, kad pirmojo metų ketvirčio rezultatai patvirtina, kad Lietuvos turizmo sektorius išlaiko augimo tempą ir stiprina savo indėlį į šalies ekonomiką.  

„Turizmas kuria vis didesnę pridėtinę vertę mūsų ekonomikai – skatina verslo plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą visoje Lietuvoje. Tad toliau nuosekliai skirsime dėmesį Lietuvos žinomumui didinti tarptautinėse rinkose, nes tai duoda apčiuopiamų rezultatų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.  

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pažymi, kad pirmieji metų mėnesiai šalies turizmo sektoriui tradiciškai būna ramesni, todėl preliminarius sausio-kovo rezultatus galima vertinti kaip pozityvų signalą.  

„Pirmojo ketvirčio rezultatai leidžia matyti teigiamas turizmo sektoriaus tendencijas. Itin džiugina augantys užsienio turistų srautai, ypač iš kai kurių prioritetinių rinkų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad pirmasis metų ketvirtis turi savo specifiką – šiuo laikotarpiu dažniau keliaujama darbo ar sveikatinimo tikslais, todėl bendras turistų portretas ir populiariausios kryptys gali skirtis nuo metinių tendencijų, kurios išryškės vėliau“, – sako O. Gončarova.  

Valstybės duomenų agentūros Sektorinės statistikos skyriaus vedėjas Audrius Taraila sako, kad agentūra nuolat renka, analizuoja ir visuomenei teikia oficialią šalies turizmo statistiką, kurios tikslumas kasmet gerėja.   

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad valstybės institucijos ir turizmo sektoriaus dalyviai turėtų kuo tikslesnius ir operatyvesnius duomenis apie turistų srautus šalyje. Siekdami šio tikslo naudojame įvairius modernius duomenų šaltinius, leidžiančius susidaryti išsamesnį turizmo paslaugų ir jų pokyčių vaizdą“, – sako A. Taraila.  

Daugiausia svečių – iš kaimynių ir Vokietijos  

O. Gončarova džiaugiasi, kad šalies apgyvendinimo įstaigos vis aktyviau naudojasi skaitmeninės Nacionalinės turizmo informacinės sistemos (NTIS) posisteme „e.Turistas“, todėl renkami duomenys yra žymiai išsamesni – gaunamas ne tik turistų skaičius ir iš kokių šalių jie atvyko, bet ir informacija apie tai, keliose Lietuvos savivaldybėse ar apgyvendinimo įstaigose jie apsistojo, koks buvo viešnagės tikslas. Be to, duomenis nuo šiol galima įvertini dienų, o ne mėnesių tikslumu, o tai suteikia papildomų įžvalgų, pavyzdžiui, leidžia įvertinti konkretaus renginio įtaką turizmo sektoriui.  

Kaip rodo preliminarūs duomenys, daugiausia užsienio turistų į Lietuvą pirmąjį metų ketvirtį atvyko iš Latvijos (30 tūkst.), Vokietijos (28 tūkst.), Lenkijos (28 tūkst.), Baltarusijos (26 tūkst.) ir Jungtinės Karalystės (16 tūkst.).  

Tarp pagrindinių rinkų labiausiai išsiskyrė Vokietija – turistų iš šios šalies skaičius, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo net 62 proc. Taip pat padaugėjo turistų iš Italijos (57 proc.), Ispanijos (67 proc.), Suomijos (80 proc.) ir Airijos (115 proc.). Be to,  daugiau nei tris kartus išaugo svečių iš Izraelio skaičius.  

Bendrai daugiausia turistų pirmąjį ketvirtį sulaukė Vilniaus miesto savivaldybė (248 tūkst.), Kauno miesto savivaldybė (118 tūkst.), Palangos miesto savivaldybė (109 tūkst.) ir Druskininkų savivaldybė (103 tūkst.).  

Tarp užsienio turistų populiariausia išliko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje apsistojo 146 tūkst. užsienio svečių. Toliau rikiuojasi Kauno miesto savivaldybė (51 tūkst.), Klaipėdos miesto savivaldybė (13 tūkst.) ir Druskininkų savivaldybė (11 tūkst.).  

„Matome, kad Lietuvos turizmo sektorius nuosekliai stiprina savo pozicijas. Augantys užsienio turistų srautai rodo, kad šalies žinomumas tarptautinėse rinkose didėja, o Lietuvos miestai ir kurortai sėkmingai konkuruoja dėl keliautojų dėmesio. Vėlesnių ketvirčių duomenys parodys, ar šis augimas virs ilgalaike tendencija, tačiau turime stiprų pradinį signalą, padedantį prognozuoti, ko galime tikėtis artimiausiu metu, ir dar tikslingiau nukreipti savo pastangas bei rinkodaros kampanijas“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova. 

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ pranešimas spaudai 

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas išsamus ekosisteminių paslaugų vertinimas parodė, kad gamta yra ne tik aplinkos, bet ir ekonomikos bei visuomenės gerovės pagrindas. Tyrimą atliko Valstybės duomenų agentūra, rengdamasi naujiems Europos Sąjungos reikalavimams, pagal kuriuos nuo 2026 m. valstybės narės turės rengti ekosistemų sąskaitas.

Miškai – didžiausi sąjungininkai švelninant klimato kaitą

Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų atskleidė milžinišką Lietuvos ekosistemų vaidmenį reguliuojant klimatą.

Vertinimas parodė, kad 2021 m. Lietuvos ekosistemos sekvestravo daugiau kaip 1,7 mln. tonų anglies, o sukauptos organinės anglies atsargos siekė beveik 681 mln. tonų. Didžiausią indėlis – miškų. Jie sukaupė daugiau kaip 396 mln. tonų anglies ir sugėrė didžiąją dalį atmosferos anglies.

Tyrimas taip pat parodė, kad anglies kaupimas vyksta ne tik miškuose. Reikšmingas anglies atsargas sukaupia pasėliai, pievos ir kitos sausumos ekosistemos. Tai reiškia, kad žemės naudojimo sprendimai tiesiogiai susiję su klimato kaitos švelninimu.

Valstybės duomenų agentūros ekspertų vertinimu, būtent tokie duomenys leidžia geriau suprasti, kokią vertę kuria gamtinis kapitalas ir kaip jis prisideda prie šalies klimato politikos tikslų.

Gamta kasdien dirba žmonių labui

Ekosisteminės paslaugos apima visą gamtos teikiamą naudą žmonėms ir ekonomikai.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos ekosistemos:

- užtikrino daugiau kaip 12,5 mln. tonų žemės ūkio produkcijos;
- sudarė sąlygas apdulkinti daugiau kaip 293 tūkst. tonų nuo apdulkintojų priklausomų augalų;
- sukūrė daugiau kaip 17 mln. kubinių metrų medienos prieaugį III ir IV grupių miškuose;
- iš atmosferos pašalino apie 31 tūkst. tonų smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2.5) ir apie 59 tūkst. tonų PM10 teršalų.

Taigi gamta ne tik aprūpina ištekliais, bet ir nuolat teikia naudą, kuri tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, ekonominę veiklą bei gyvenimo kokybę.

Miestų žaluma mažina karštį

Tyrimas atskleidė, kad svarbias ekosistemines paslaugas teikia ir urbanizuotos teritorijos.

Vertinant vietinio klimato reguliavimą šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje – nustatyta, kad miestų želdiniai ir miškai karštomis dienomis padeda mažinti temperatūrą. Didžiausią vėsinimo efektą suteikia miestų miškai, parkai ir žaliosios erdvės.

Dažnėjant karščio bangoms, tokie duomenys tampa vis svarbesni planuojant miestų plėtrą ir viešąsias erdves.

Gamtinės teritorijos svarbios turizmui

Ekosisteminių paslaugų vertinimas parodė, kad gamta yra ir svarbus ekonominis išteklius turizmo sektoriui.

2021 m. daugiau kaip 5,5 mln. turistų nakvynių buvo susijusios su lankymusi gamtinėse teritorijose. Didžiausi turistų srautai fiksuoti miškų ekosistemose, tačiau išskirtinę reikšmę turi ir Lietuvos pajūris, kurį traukos centru paverčia paplūdimiai, kopos bei Baltijos jūros pakrantė.

Papildoma analizė parodė, kad Klaipėdos regione net 77 proc. turistų nakvynių gali būti siejamos būtent su pajūrio ekosistemomis.

Kodėl šie duomenys svarbūs?

Iki šiol dauguma ekonominių rodiklių buvo skirti žmogaus sukurtai produkcijai ar vartojimui matuoti, tačiau gamtos kuriamos vertės jie neatspindėjo.

Naujasis Europos Sąjungos ekosistemų sąskaitų modulis siekia pakeisti šį požiūrį. Valstybės turės sistemingai vertinti ekosistemų būklę, aprėptį ir jų teikiamas paslaugas. Tai leis geriau suprasti, kaip gamtinis kapitalas prisideda prie ekonomikos, visuomenės gerovės ir klimato tikslų įgyvendinimo.

Tyrimo rezultatai rodo, kad gamtos išsaugojimas nėra vien aplinkosaugos klausimas. Tai investicija į švaresnį orą, stabilesnį klimatą, gyventojų sveikatą, turizmą ir ilgalaikį šalies ekonominį atsparumą.

Kitaip tariant, gamta nėra tik fonas žmogaus veiklai. Ji pati kuria vertę, kurią šiandien jau galime ne tik matyti, bet ir apskaičiuoti.

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos – tai sąskaitos, kurios parodo, kiek ekonomikos sektoriai per tam tikrą ketvirtį į atmosferą išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jos padeda stebėti klimato kaitos tendencijas beveik realiuoju laiku ir vertinti ekonomikos pokyčių įtaką šioms emisijoms.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), diazoto monoksidas (N₂O) ir fluorintos dujos (F-dujos), o jų emisijos išreiškiamos bendru matavimo vienetu – CO₂ ekvivalento tonomis.

Ketvirtinių įverčių sudarymo metodika gali būti apibūdinama kaip ekonometrinis-statistinis metodas, dažnai taikomas rengiant ketvirtines nacionalines sąskaitas.

Pagrindinis metodologinis ketvirtinių ŠESD sąskaitų sudarymo principas: metinių į orą išmetamų teršalų sąskaitų laiko eilutės suskaidomos į ketvirtines reikšmes ir prognozuojamos tų ketvirčių, kurių metiniai duomenys dar nėra skelbiami, reikšmės.

Abiejuose etapuose – laikinojo suskaidymo ir ekstrapoliacijos – remiamasi pagalbine informacija, kuria suteikia trumpesnio laikotarpio prognoziniai kintamieji (indikatoriai), padedantys apytikriai atspindėti tikslinio kintamojo, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, ketvirtinę dinamiką.

Daugiau informacijos ČIA.

Valstybės duomenų agentūros inf. 

„Ir uosto įmonės, vykdančios krovos terminalų, logistikos ir laivų statybos bei remonto veiklas, ir statybos bendrovės reguliariai skelbia naujas pozicijas, kai darbuotojų ieškoma vykdyti projektus užsienyje arba komandiruočių pagrindu Skandinavijoje ar Vakarų Europoje. 70 proc. uosto įmonių vysto bendrus projektus su užsienio partneriais ir įgyvendina laimėtus projektus už Lietuvos ribų, todėl ypač techninių profesijų darbuotojų trūkumas nuolat jaučiamas, – teigė Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.  

Išvykusius lietuvius pakeičia darbuotojai iš kitų ES šalių. Uostamiestyje dabar jų dirba 4,1 tūkst. – rumunai, latviai, lenkai, bulgarai, vengrai, estai. Daugiausiai yra įsidarbinusių suvirintojais (400), dažytojais ir giminiškų profesijų darbininkais (400), metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (300), kitur nepriskirtais statybininkais montuotojais ir giminiškų profesijų darbininkais (300), darbininkais izoliuotojais (300). Aukštos kvalifikacijos darbus atlieka 300 (6,2 proc.) europiečių – tai įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai (31), mechanikos inžinieriai (29), personalo ir profesinio orientavimo specialistai (25).  

Klaipėdos uosto įmonės nuo metų pradžios įregistravo 350 laisvų darbo vietų. Daugiausiai – dokininkams-mechanizatoriams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams, krautuvų vairuotojams, elektrikams, prekių atsargų krovėjams, sandėlininkams, aplinkos tvarkytojams, krovikams, laivų metalinių korpusų surinkėjams, pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams ir kt. Naujos darbo vietos kuriamos įvairiose su uostu susijusiose srityse – logistikos, krovos kompanijų, muitinės, remonto, laivybos, apsaugos, IT, inžinerijos ir kituose sektoriuose.  

Dalis įmonių darbuotojų poreikio trūkumą sprendžia pritraukdamos darbo jėgos iš aplinkinių rajonų – kompensuoja kelionės kuro išlaidas gyvenantiems už Klaipėdos ribų arba nemokamai veža darbuotojus įmonės transportu.   

Naujausia SBA grupės baldų gamykla UAB „Inno Line”, įsikūrusi SBA Industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos, nemokamai atveža darbuotojus į darbą iš Klaipėdos, Gargždų, Kintų, Šilutės ir Tauragės. Įmonė „Atlas Premium Lietuva"  autobusu atveža iš Klaipėdos, Kretingos, Kretingalės, Gargždų, Šilutės.  

Klaipėdos minkštų baldų gamybos įmonė UAB „Home Group“ jau kelerius metus sparčiai plečiasi – 2024 metais įmonėje dirbo apie 390 darbuotojų, o šiuo metu – 555. Toks augimas rodo didėjančias gamybos apimtis ir stiprėjančią įmonės poziciją rinkoje. Iki šiol pasirūpinusi darbuotojų atvykimu įmonės transportu iš Klaipėdos rajono, Kretingos, Plungės, Rietavo, Šilutės, dabar bendrovė darbuotojų geografiją išplėtė – dirbti atvyksta ir skuodiškiai.  

Uostamiesčio darbo rinką gelbsti ne tik kitų rajonų gyventojai. Užimtumo tarnyba siūlo įmonėms naudotis valstybės parama rengiant reikalingus darbuotojus. Pagal individualios priežiūros darbuotojo pameistrystės ir profesinio mokymo programas pasirengti būsimus darbuotojus nusprendė VšĮ „Vivus Senior”. Įmonė po kandidatų atrankos pasirašė sutartis dėl keturių darbuotojų parengimo ir įdarbinimo.  

Anot J. Petraitienės, atsižvelgiant į strateginės įmonės aktualų darbuotojų poreikį, šį rudenį planuojamas laivų metalinių korpusų surinkėjų ir suvirintojų paramos mokymuisi priemonių kandidatų formavimas AB „Vakarų laivų gamykla“  įmonių grupei, kadangi išaugo laivų statybos ir remonto užsakymų skaičius dėl šalies gynybinių poreikių. Taip pat kai kurios įmonės darbuotojus rengia ir pačios – priima žmones be specifinės patirties ir apmoko juos darbo vietoje.  

Viena labiausiai pasiteisinusių darbuotojų pritraukimo priemonių – įmonių veiklos pristatymai Užimtumo tarnyboje arba tiesiogiai pas darbdavį. Naujausias pavyzdys – įmonė „Alliance Germany“, kuri suteikia galimybę įgyti pastolių montuotojo darbui reikalingų įgūdžių ir iš karto įsidarbinti užsienyje komandiruočių principu. Renginyje įmonė 30 gyventojų supažindino su gerai apmokamo darbo galimybėmis.   

Šiemet verslas pateikė daugiau nei 11,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Pajūrio regione užimtumas iki birželio vidurio suteiktas beveik 11,2 tūkst. klientų. Uosto įmonėse nuo metų pradžios įsidarbino beveik 320 asmenų laivų įgulų nariais ir giminiškų profesijų darbininkais, krovikais, laivų mechanikais, laivavedžiais ir laivų kapitonais, kranų, kėlimo įrenginių ir pardavimo specialistais, elektroninės įrangos mechanikais ir taisytojais, jūreiviais, mechanikos inžinieriais, metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais, sandėliavimo tarnautojais. 

Užimtumo tarnyba

Roma – istorija, kurios niekada neužkloja dulkės

Italijos sostinė Roma – kryptis keliautojams, kurie liepos 6-osios ilgąjį savaitgalį nori trumpos kelionės per kelis tūkstančius metų. Į Romą iš Lietuvos patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – ne veltui šiemet vasaros sezonu „Ryanair“ padidino skrydžių iš Vilniaus į Italijos sostinę dažnį.

Pirmas ritualas Romoje turėtų būti labai paprastas – tiesiog išeiti pasivaikščioti be kruopščiai sudaryto plano. Istoriniame mieste net į trumpą atkarpą nuo viešbučio slenksčio iki kavinės gali įsiterpti aikštė, fontanas, bažnyčios kupolas ar paminklas, kuris kitur būtų pagrindinis kelionės objektas.

Vis dėlto pirmą kartą Romoje sunku atsispirti klasikiniam maršrutui: Koliziejus, Romos forumas ir Palatino kalva padeda greitai suvokti, kodėl šis miestas taip traukia žmones iš viso pasaulio. Liepos pradžioje geriausia čia ateiti anksti ryte arba vakarop, kai saulė švelnesnė, o akmuo ir šešėliai gražiausiai išryškina senosios Romos mastelį.

Didybe alsuoja ir Panteonas su aplinkinėmis aikštėmis. O smagiausia, kad iš Panteono pasukus į siaurą gatvelę, už kampo išdygsta maža ledainė, o dar po kelių minučių atsiduriate prie Navonos aikštės fontanų. Netoli Panteono verta padaryti saldžią pertrauką legendinėje „Giolitti“ ledainėje, kur ledai yra ne desertas, o vietinių ritualas. Svarbiausia Romoje – atsipalaiduoti ir leisti miestui pačiam vesti nuo vienos aikštės prie kitos.

Kelionės viduryje verta skirti laiko ir Trastevere rajonui, kur vakare Roma tampa gyvesnė, šiltesnė ir mažiau oficiali: siauros gatvelės, skalbiniai virš galvos, mažos aikštės ir vakarieniaujantys vietiniai sukuria tikrą vasaros miesto jausmą.

O jeigu norisi dvasinio ir meninio Romos svorio, vieną pusdienį verta paskirti Vatikanui. Šv. Petro bazilika, aikštė ir Vatikano muziejai gali būti intensyvi patirtis, todėl čia geriausia eiti pasiruošus, su iš anksto nusipirktais bilietais ir be noro viską pamatyti per greitai. Po aktyvios dienos Roma visada atsilygina maloniais paprastais dalykais: ledais, espresso prie baro, vakaro šviesa ant Tibro ir pasivaikščiojimu iki Trevi fontano, kai miestas po truputį vėsta.

Ar Gdanske Baltijos jūra – kitokia?

Gdanskas yra viena patogiausių krypčių  ilgajam savaitgaliui, jei norisi ne tik pakeisti miestą, bet ir pajusti Baltijos jūros artumą. Iš Lietuvos į Gdanską patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – šių metų gegužę „Wizz Air“ pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir šio spalvingo Lenkijos miesto.

Gdansko spindesį pajusite, jeigu pradėsite kelionę nuo Aukso vartų iki Dlugi Targ aikštės, kur spalvingi namų fasadai, Neptūno fontanas ir miesto bokštai kuria vieną gražiausių Lenkijos miesto panoramų.

Miestas visada atrodo šventiškas, bet ne perdėtai išpuoštas: čia daug istorijos, daug jūrinės prekybos atminties ir daug vietų, kur norisi stabtelėti. Gidai rekomenduoja nueiti iki Motlavos krantinės, kur seni uosto kranai, laivai, restoranai ir vandens atspindžiai primena, kad šis miestas visada gyveno atsisukęs į jūrą.

Kita svarbi stotelė Gdanske – Europos solidarumo centras, pasakojantis apie „Solidarumo“ judėjimą ir pokyčius, kurie iš Lenkijos uostamiesčio aidu nuvilnijo per Europą. Šis muziejus skirtas tiems, kurie kelionėje nori ne tik gražių fasadų, bet ir turinio. Po jo verta grįžti į senamiestį lėtesniam vakarui ir pasėdėti kavinėje, paragauti žuvies patiekalų, pasivaikščioti Mariacka gatve, kurioje gintaro vitrinos, siauri laiptai ir akmenys po kojomis sukuria labai savitą nuotaiką.

Liepos pradžioje Gdanskas ypač tinka tiems, kurie nori miesto, pajūrio ir lengvo poilsio per vieną trumpą kelionę. Vieną dieną galima skirti senamiesčiui, muziejams ir krantinei, o kitą – tramvajumi ar traukiniu nuvykti į Sopotą: pasivaikščioti ilgu molu, pasėdėti paplūdimyje, pakvėpuoti pušimis ir jūra. Dar ramesnei pauzei tinka Oliwos parkas – žalias, tvarkingas ir pavėsingas miesto kampelis, kuriame malonu atsipalaiduoti, kai vasaros karščiai pernelyg nuvargina.

Kopenhaga atpalaiduos ir užlies džiazu

Kitas įspūdingas miestas prie vandens – Kopenhaga. Į Danijos sostinę iš Lietuvos itin patogu ir lengva nuskristi, išsirinkus bet kurį oro uostą – Vilniaus, Kauno ar Palangos. Sklandų susisiekimą užtikrina SAS ir „Ryanair“ oro bendrovės.

Kelionę po Kopenhagą verta pradėti nuo Nyhavn – spalvingos krantinės su laivais, kavinėmis ir fasadais, kuriuos atpažįsta net tie, kurie Danijoje dar nėra buvę. Turistinė vieta, bet ne veltui, nes čia miestas ypač ryškiai parodo savo vasarišką veidą, o vanduo, dviračiai ir ramus praeivių tempas padeda greitai įsijungti į danišką ritmą.

Iš Nyhavn galima leistis į pasiplaukiojimą kanalais – tai vienas paprasčiausių būdų per trumpą laiką pamatyti Kopenhagą iš gražiausios pusės.

Ramybę gali pakeisti adrenalino bangelės Tivoli soduose, kur veikia istorinis pramogų parkas. Miesto centre esantis Tivoli vakare tampa atrakcionų, šviesų, muzikos, restoranų ir šeimų pasivaikščiojimų vieta. Liepos pradžioje tai ypač gera erdvė keliaujantiems su vaikais arba tiems, kurie nori lengvesnio, šventiško vakaro be sudėtingo planavimo. Kopenhaga apskritai yra itin patogi judėti – iki daugelio vietų lengvai nusigausite dviračiu, viešuoju transportu ar pėsčiomis, todėl per kelias dienas galima pamatyti daug, bet nepavargti nuo miesto.

Galiausiai liepos 6-osios savaitgalį Kopenhaga turi stiprų muzikinį argumentą – liepos 3–12 d. mieste vyks „Copenhagen Jazz Festival“.  Festivalio metu džiazas skamba ne tik salėse, bet ir gatvėse, aikštėse, klubuose bei neįprastose miesto erdvėse. Renginys kasmet pritraukia daugiau kaip 250 tūkst. žmonių ir laikomas vienu didžiausių tokio tipo džiazo renginių Europoje.

Talino papuošalai – ne vien „Michelin“ žvaigždės

Talinas ilgąjį vasaros savaitgalį siūlo nesukti galvos – tiesiog atvykti gurmaniškos vakarienės ir kitokios gastronominės patirties. Iš Lietuvos į Estijos sostinę patogiausia skristi iš Vilniaus oro uosto – tiesioginius skrydžius maršrutu Vilnius–Talinas siūlo „airBaltic“ ir „Wizz Air“, o kelionė ore trunka kiek mažiau nei valandą.

Pažintį su Talinu verta pradėti nuo senamiesčio – Rotušės aikštės, Toompea kalvos ir apžvalgos aikštelių, nuo kurių atsiveria raudonų stogų, bokštų ir jūros vaizdas.

Miestas lietuviams atrodo artimas, bet kartu turi visai kitokį šiaurietišką charakterį: akmeninės gatvės, gynybinės sienos, bokštai ir ramus tempas čia dera su šiuolaikinėmis kavinėmis, galerijomis ir restoranais. Pačioje Rotušės aikštėje verta atkreipti dėmesį į Raeapteek – Talino rotušės vaistinę, laikomą seniausia Europoje vis dar tose pačiose patalpose veikiančia vaistine. Ji miesto dokumentuose pirmą kartą paminėta dar 1422 metais. Šis objektas primena, kad Taline istorija kartais slepiasi ne tik bokštuose, bet ir vis dar veikiančiose kasdienėse vietose.

Pastaraisiais metais Estijos sostinė tapo viena ryškiausių gastronominių krypčių regione. Šių metų „Michelin“ gidas Estijoje rekomenduoja 43 restoranus. Net 34 iš šių restoranų yra Taline, todėl Estijos sostinę atranda vis daugiau gastronomijos turistų.

Tyrinėjant skonius, verta keliauti į Rotermann kvartalą, Noblessner uosto rajoną arba Telliskivi kūrybinį miestelį. Buvusios industrinės miesto erdvės virto restoranais, kavinėmis, galerijomis ir dizaino parduotuvėmis, o šefų dėka vakarienė yra svarbiausia kelionės dalis. Estai moka derinti vietinius produktus su šiuolaikine virtuve – žuvį, miško uogas, raugintas daržoves, grūdus, žoleles ir aiškų, švarų šiaurietišką skonį. Taline verta iš anksto pasidomėti restoranais ir rezervuoti stalą, ypač jei keliaujama savaitgalį.

Dar viena gera stotelė – Balti Jaam turgus prie geležinkelio stoties – mažiau pretenzinga vieta. Turguje galima pirkti užkandžių, ragauti vietinio maisto, stebėti žmones ir iš senamiesčio turistinio ritmo persikelti į gyvą miesto virtuvę. Po turgaus smagu pasukti į Kalamaja rajoną – medinių namų, mažų kavinių ir ramesnių gatvių pusę, kur Talinas atrodo ypač jaukus.

Iš aukštybių žvelgiantis Edinburgas – draugiškas

Didžiausias pavojus Edinburge – įsimylėti škotišką charakterį, kurį suformavo akmens uolos, šiurkšti vilna, atšiaurūs vėjai, gausus paveldas ir gyvos istorijos su humoro pamušalu.

Iš Lietuvos į Edinburgą patogiausia skristi iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Edinburgas skraidina „Ryanair“.

Pažintį su Škotija pradėkite nuo Edinburgo pilies ir Royal Mile gatvės. Pilis stovi ant vulkaninės uolos ir iškart paaiškina, kodėl Škotijos sostinė atrodo taip dramatiškai. Nuo jos leidžiantis žemyn Royal Mile gatve atsiveria senoji miesto širdis: akmeniniai namai, siauri skersgatviai, bažnyčių bokštai, suvenyrų krautuvės, gatvės muzikantai ir visur juntamas pasakojimas apie karalius, rašytojus, karius ir miesto legendas. Šį maršrutą Edinburge verta nueiti neskubant – nuo pilies iki Holyrood rūmų.

Įdomu tai, kad Edinburgo senamiestis kadaise augo ne į plotį, o į aukštį. Miestas buvo suspaustas gynybinių sienų, todėl Royal Mile rajone pradėti statyti daugiaaukščiai akmeniniai namai, kai kurie jų – net 12 aukštų. Todėl Edinburgo gyventojai mėgsta priminti, kad aukštuminių pastatų miestas susikūrė anksčiau negu šiuolaikiniai dangoraižiai. Edinburge vertikalus gyvenimas atsirado dėl ankštos, tankios ir labai gyvos viduramžių miesto kasdienybės.

Kita svarbi stotelė – Škotijos nacionalinis muziejus, kuriame istorijų yra daugiau negu vietiniame bare. Muziejaus gidai ir ekspozicijos pasakoja apie šalies raidą mokslo, meno, dizaino srityse, atskleidžia gamtos paslapčių ir pasaulio įdomybių. Ši vieta ypač tinka keliaujantiems su vaikais, nes yra daug erdvių, kuriose galima ne tik žiūrėti, bet ir tyrinėti. Po muziejaus verta pasukti į Greyfriars Kirkyard kapines ir aplinkines gatveles – ši miesto dalis siejama su legendomis, rašytojų maršrutais ir niūresne, bet labai autentiška atmosfera.

Norintys linksmybių turėtų žinoti, kad miestas jau turi stiprią scenos, muzikos, teatro ir pasirodymų tradiciją. Taigi, vakare verta pasidairyti koncertų, mažų teatrų ar gyvos muzikos vietų – Edinburge kiekvienas vakaras turi savo melodiją ir dainą. Tad giedodami „Tautišką giesmę“ miesto centre nieko pernelyg nenustebinsite. Bet galite sužavėti vietinius ir pritraukti draugišką pritariamąjį vokalą.

Galiausiai, liepos pradžioje Edinburgo apylinkės pakeri gamtos vaizdais. Jeigu oras palankus, verta kopti į Arturo sostą – užgesusio ugnikalnio kalvą Holyrood parke. Nuo viršaus atsiveria vieni gražiausių miesto vaizdų: pilis, senamiestis, jūra tolumoje ir žalias Škotijos reljefas aplink.

Lietuvos oro uostų inf.

Antradienio ryte tikrindami turimą informaciją, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos pareigūnai Šakių rajone, prie kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai esančiame miške, sulaikė du neteisėtus migrantus. Pirminiais duomenimis, šie vyrai – 34-erių Afganistano pilietis ir 20-metis iš Pakistano. Užsieniečiai prisipažino, kad į Lietuvą iš Latvijos juos atvežęs nepažįstamas asmuo.

Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai neteisėtus migrantus 48-ioms valandoms sulaikė ir tą pačią dieną perdavė juos VSAT Migracijos valdybos Užsieniečių registracijos centro Pabradėje (Švenčionių r.) atstovams.

Tą pačią dieną pasieniečiai sulaikė penkis Sakartvelo piliečius, įtariamus neteisėtu žmonių gabenimu.

Antradienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, tikrindami gautą informaciją apie Sakartvelo piliečių vykdomą neteisėtą žmonių gabenimą iš Latvijos ir bendradarbiaudami su Ukmergės rajono policijos pareigūnais, surengė operaciją.

Apie vidurdienį Ukmergės rajone buvo stabdomas automobilis „Ford Transit“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais. Tačiau mikroautobuso vairuotojas pareigūnų reikalavimui nepakluso, padidino greitį ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medžius. Vairuotojui pavyko pasprukti, bet sustojusiame automobilyje rasta 16 neteisėtų migrantų.

Turimais duomenimis, priešais „Ford Transit“ važiavo automobilis „Mazda 6“ su lietuviškais registracijos numeriais, kuris greičiausiai žvalgė kelią. Šis automobilis iš pradžių dingo iš pareigūnų akiračio, tačiau tęsiant paiešką buvo rastas prie svečių namų Širvintų rajone. Įtariama, kad ten buvo apsistoję su nusikalstama veika siejami Sakartvelo piliečiai.

Toliau tikrindami turimą informaciją, po kelių valandų pareigūnai prie restorano Vilniuje sulaikė penkis Sakartvelo piliečius – 25–38-erių vyrus, įtariamus dalyvavus organizuojant neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną.

Per operaciją buvo sulaikyti dar du automobiliai – Vokietijoje registruota „Opel Vectra“ ir „Opel Zafira“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais.

Tą patį antradienio vakarą 14 neteisėtų migrantų pasieniečiai perdavė kolegoms latviams. Likę du užsieniečiai, Afganistano ir Bangladešo piliečiai, buvo laikinai apgyvendinti viename iš Vilniaus pasienio rinktinės padalinių.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną savanaudiškais tikslais VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Penki sulaikyti Sakartvelo piliečiai atsidūrė areštinėje. 

Per operaciją sulaikyti automobiliai saugomi Vilniaus pasienio rinktinėje.

Bendradarbiaujant pasienio ir policijos pareigūnams, Kalvarijos savivaldybėje buvo sulaikytas Moldovos pilietis, automobiliu gabenęs aštuonis neteisėtus migrantus iš Latvijos. Vairuotojas atsidūrė areštinėje, migrantai – Užsieniečių registracijos centre.

Vėlų antradienio vakarą pagal VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus informaciją Kalvarijos policijos pareigūnai ties Aistiškių kaimu (Kalvarijos sav.) stabdė automobilį „Ford Galaxy“. Tačiau miniveno su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairuotojas tokiam reikalavimui nepakluso, specialieji šviesos ir garso signalai jam buvo nė motais. Padidinęs greitį, mėgino nuo pareigūnų pasprukti. Tačiau artėdamas prie Lietuvos valstybės sienos su Lenkija, fordas staiga pakeitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant stogo. Vairuotojas bandė pro išdužusį automobilio langą pabėgti, tačiau greitai buvo sulaikytas.

Paaiškėjo, kad nuo pareigūnų pabėgti tikėjosi 21-erių Moldovos pilietis. Automobiliu „Ford Galaxy“ jis gabeno aštuonis afrikiečius – pirminiais duomenimis, Sudano piliečius. Kilus įtarimui dėl dviejų neteisėtų migrantų sveikatos būklės, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po apžiūros Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje užsieniečiai buvo išleisti.

Moldovos pilietis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, neteisėti migrantai – laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną savanaudiškais tikslais VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Griežčiausia už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bausmė – aštuonerių metų laisvės atėmimas.

Ketvirtadienį Moldovos piliečiui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai grąžina kolegoms latviams.

 VSAT inf. 

Tai metas, kai diena yra ilgiausia, o naktis – trumpiausia, todėl laikomas gyvybės, brandos ir gamtos jėgų suklestėjimo laikotarpiu.

Rasos – gilių tradicijų šventė, kurios tikslas buvo užtikrinti gamtos klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, blogųjų jėgų…

Vandens reikšmė buvo ypatinga. Žmonės tikėjo, kad Rasų rytą rasa, lietus ir vanduo turi gydomųjų galių. Todėl anksti rytą prieš saulėtekį būdavo maudomasi, voliojamasi rasoje, maudomi gyvuliai. Sakydavo, kad taip galima sustiprinti sveikatą, grožį ir gyvybinę energiją. Rasa net buvo įasmeninama – dainose ji vaizduojama kaip deivė, vaikščiojanti po laukus ir laiminanti žemę.

Ypatinga vieta šventėje skiriama augmenijai. Pats pavadinimas „Kupolės“ siejamas su žolynų rinkimo papročiu – kupoliavimu. Tikėta, kad būtent trumpiausios nakties išvakarėse ar rytą surinkti augalai įgauna stebuklingų galių.

Kupolėmis vadintos įvairios žolės – jonažolės, ramunės, mėlynai ir geltonai žydintys augalai. Pasak tautosakos, tokių žolynų esą yra net devynios rūšys. Merginos pindavo iš jų vainikus, puošdavo namus, o vainikai tapdavo ne tik grožio, bet ir likimo simboliu.

Vienas paslaptingiausių Rasų mitų – paparčio žiedas. Tikėta, kad jis pražysta vidurnaktį, o jį radęs žmogus gali įgyti ypatingų galių: suprasti gyvūnų kalbą, matyti paslėptus turtus, net skaityti kitų mintis. Nors paparčiai iš tiesų nežydi, šis pasakojimas simbolizuoja žinių, išminties ir paslapties ieškojimą.

Rasos neįsivaizduojamos be laužų. Vakare bendruomenės rinkdavosi prie ugnies, kuri degdavo iki pat saulėtekio. Ugnis turėjo apvalančią, gydančią galią – per ją šokinėdavo, tikėdami apsisaugoti nuo ligų ir nelaimių. Senas paprotys – deginti ant aukštų karčių iškeltus ratus ar stebules. Šie degantys ratai simbolizavo Saulę arba jos kelią dangaus skliaute. Tai buvo tarsi ritualinis Saulės pagerbimas ir būdas sustiprinti jos gyvybinę galią.

Rasos šventę ypač prasminga suvokti platesniame kontekste – per Rėdos rato sampratą. Rėdos ratas – tai senovinis baltų pasaulėvaizdžio simbolis, vaizduojantis nuolatinį gamtos ir laiko ciklą. Rasos šiame rate žymi aukščiausią Saulės galią – tai viršūnė, kai gamta pasiekia didžiausią klestėjimą. Po jos dienos pradeda trumpėti, ir ratas po truputį suka link rudens bei žiemos.

Ratas, deginamas Rasų metu, yra neatsitiktinis simbolis – jis tiesiogiai susijęs su Rėdos rato idėja. Tai priminimas, kad viskas gyvenime juda ciklais: gimimas, augimas, branda ir nykimas, o po tamsos visada vėl ateina šviesa.

Nors laikai keitėsi, daugelis Rasų papročių išliko iki šiol. Žmonės vis dar pina vainikus ir leidžia juos į vandenį, kūrena laužus ir švenčia iki aušros, ieško paparčio žiedo, puošiasi žolynais ir mini gamtos pilnatvę.

Rasos – tai ne tik kalendorinė šventė. Tai akimirka, kai sustoja laikas, kai žmogus susitinka su gamta, o ugnies, vandens ir žolynų simboliai primena apie amžiną Rėdos rato sukimąsi.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija 

Didžiausias aktyvumas savaitgalį fiksuotas šeštadienį, per kurį sulaukta 6570 skambučių. Intensyviausias pagalbos skambučių laikas buvo nuo 16 iki 24 val., kai BPC vidutiniškai sulaukė apie 400 skambučių per valandą. 

Per savaitgalį policijai perduoti 5 829 pranešimai, greitosios medicinos pagalbos tarnybai – 4 546, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms – 351, aplinkosaugos pareigūnams – 267. 

„Šiltuoju metų laiku tradiciškai stebime didesnius skambučių srautus – daugiau žmonių keliauja, leidžia laiką gamtoje, prie vandens telkinių, vyksta įvairūs renginiai. Vasarą, ypač savaitgaliais ir esant palankiems orams, auga nelaimių bei pagalbos prašymų skaičius“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė. 

Šiltuoju metų laiku keičiasi ir geografinis pagalbos poreikio pasiskirstymas. Šį savaitgalį didesnis skambučių srautas fiksuotas Klaipėdos regiono aptarnaujamoje teritorijoje, kur vasarą dėl poilsiautojų ir turistų srautų natūraliai išauga pagalbos poreikis. 

Prie didesnio iškvietimų skaičiaus prisidėjo ir oro sąlygos. Dėl stipresnio vėjo bei kritulių ugniagesiams gelbėtojams daugiau kaip 30 kartų teko vykti šalinti nuvirtusių medžių. Daugiausia tokių pranešimų gauta Kauno apskrityje, taip pat Lazdijų, Biržų, Skuodo ir Jurbarko rajonuose. 

Pastebimai išaugo ir eismo įvykių skaičius. Ugniagesiai gelbėtojai į eismo įvykius vyko apie 40 kartų, kai ankstesnį savaitgalį tokių išvykimų buvo 14.

Savaitgalį neišvengta ir nelaimių prie vandens telkinių. Ugniagesiai gelbėtojai septynis kartus vyko gelbėti skęstančių žmonių, penkis žmones pavyko išgelbėti. 

Artėjant Joninėms ir išliekant karštiems orams, BPC prognozuoja dar didesnį pagalbos skambučių srautą ir ragina gyventojus atsakingai pasirūpinti savo saugumu. 

Praėjusiais metais per Jonines (birželio 23–24 d.) skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 buvo sulaukta 10 762 skambučių.

BPC inf. 

Vaiko teisių gynėjų ir Lietuvos policijos komentarą žiūrėkite čia. 

„Saugumas – tai ne begaliniai draudimai, o vaikui suprantami susitarimai, tėvų dėmesys. Būtent vasarą, kai nebelieka mokyklos dienotvarkės, vaikams reikia ne mažiau, o kartais net daugiau taisyklių, suaugusiųjų dėmesio ir įsitraukimo“, – pastebi Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.  

Panevėžyje – vaikų traumos nuo elektrinių paspirtukų 

Vien šiais metais Panevėžio mieste registruota 11 eismo įvykių, kuriuose sužaloti elektrinius paspirtukus vairavę vaikai. Dažniausiai susiduriama su pėsčiaisiais ar dviračiais. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nuo traumų, važiuojant elektriniu paspirtuku, nukenčia 10-14 metų vaikai, kurie dar nė negali tokiomis priemonėmis naudotis.  

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkė Rita Masalskienė primena, kad elektriniu paspirtuku Lietuvoje važiuoti galima ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o 14-16 metų jaunuoliams – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Išimtis jaunesniems taikoma tik važinėjantis gyvenamojo namo kieme ir prižiūrimiems suaugusiųjų. 

„Pastebime, kad vaikai ir paaugliai vis dažniau naudojasi itin galingais elektriniais paspirtukais, kurių techninės charakteristikos prilygsta mopedams, o kartais net motociklams. Šių transporto priemonių parametrai tokie, kur jau reikia turėti vairuotojo pažymėjimą, o jomis važinėja vaikai nuo 10 metų, kai šiuo metu galima geriausiu atveju teisę įgyti nuo 15 metų, o nuo šių metų lapkričio 1 d.  tik nuo 16 metų . Primename, kad transporto priemonėms, kurių konstrukcinis greitis yra didesnis nei 25 km/val. arba galingumas virš 1 kw, taikomi papildomi reikalavimai, tarp jų – būtinybė turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą“, – primena Panevėžio policija. 

Kad paspirtukai netaptų traumų priežastimi 

Viena populiariausių vaikų vasaros transporto priemonių išlieka paspirtukai. Tačiau Lietuvos policija primena, kad net trumpa kelionė kieme ar parke gali baigtis rimta trauma, jei nebus laikomasi saugumo taisyklių. 

Pareigūnai ragina suaugusiuosius pasirūpinti, kad vaikai važiuodami paspirtukais visada dėvėtų šalmą, o esant galimybei – ir kelių bei alkūnių apsaugas. Taip pat svarbu įvertinti, ar paspirtukas atitinka vaiko amžių, ūgį ir gebėjimus. Saugumui reikšmingi kokybiški stabdžiai, neslystanti platforma bei stabili konstrukcija.  

Ką verta prisiminti kiekvienai šeimai? 

Vaiko teisių gynėjai kartu su Lietuvos policija rekomenduoja: 

• visada pasirūpinti vaiko apsaugos priemonėmis važiuojant paspirtuku, dviračiu ar riedučiais; 

• aptarti aiškias taisykles dėl buvimo lauke ir grįžimo laiko; 

• žinoti, kur ir su kuo vaikas leidžia laiką; 

• skatinti vaikus rinktis aktyvias, prasmingas ir saugias veiklas; 

• priminti, kad pagalbos galima kreiptis bet kada, jei vaikas pasijuto nesaugiai ar susidūrė su problema.  

Vaiko teisių gynėjai primena, kad tėvams verta su vaikais aptarti ne tik saugaus elgesio principus, bet ir konkrečius veiksmus, kurių reikėtų imtis susižeidus ar pastebėjus, kad pagalbos reikia draugui. 

Svarbu, kad vaikas žinotų, kur kreiptis, jei susižalos jis ar draugas, kaip susisiekti su tėvais ar kitais artimaisiais, kada būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Ne mažiau svarbu ugdyti vaikų gebėjimą padėti vieni kitiems. Vaikai turėtų žinoti, kad pamatę susižalojusį draugą pirmiausia turi pakviesti pagalbą, informuoti netoliese esančius suaugusiuosius arba paskambinti tėvams.  

„Vasarą vaikai tampa savarankiškesni, todėl svarbu, kad jie būtų pasirengę ne tik smagiai leisti laiką, bet ir žinotų, kaip elgtis nutikus nelaimei. Pokalbiai apie tai, kur kreiptis pagalbos, ką pasakyti skambinant bendruoju pagalbos numeriu ar kaip padėti draugui, gali tapti žiniomis, kurios kritinėje situacijoje padės apsaugoti sveikatą ar net gyvybę“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja Ž. Ginaitė. 

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Kodėl būtina naikinti Sosnovskio barštį?

Invazinės rūšys – tai svetimžemiai augalai, kurie sparčiai plinta naujose teritorijose, išstumia vietines rūšis ir keičia natūralių ekosistemų pusiausvyrą. Viena pavojingiausių invazinių rūšių Lietuvoje laikoma Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), kuris buvo atvežtas sovietmečiu kaip pašarinis augalas, tačiau ilgainiui išplito ir tapo sunkiai kontroliuojamas.

Sosnovskio barštis plinta itin greitai – vienas augalas gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Be to, jis yra nereiklus augavietės sąlygoms. Nekontroliuojamai plintantys Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą – savo plačiais, greitai augančiais lapais užstoja augalams gyvybiškai reikalingą šviesą ir taip nustelbia vietinę augaliją. 

Šis augalas taip pat kelia tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai. Barščio sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos ir veikiami saulės spindulių, gali sukelti stiprius, net trečiojo laipsnio, nudegimus, ilgai negyjančias žaizdas bei alergines reakcijas.

Naikinimo mastai didinami kasmet

VMU invazinių augalų kontrolę vykdo visų regioninių padalinių teritorijose. Pastaraisiais metais darbų apimtys nuosekliai didinamos. Anksčiau valstybiniuose miškuose kasmet buvo tvarkoma apie 100 hektarų plotų, o 2024 m. Sosnovskio barščiai buvo šienaujami ir purškiami 163 ha teritorijoje. 2025 m. invazinių augalų naikinimo darbai įvykdyti 166 ha plote. Šiemet Sosnovskio barštis bus naikinamas didesnėje kaip 180 ha plote – barščio naikinimo darbai atlikti jau daugumoje numatytų teritorijų.

Didžiausios Sosnovskio barščio naikinimo apimtys yra VMU Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – 51,3 ha ir Dubravos regioniniame padalinyje – 44 ha. Kituose regioniniuose padaliniuose planuojama naikinti keletas ar keliolika ha šių invazinių augalų.

Sosnovskio barščio naikinimo darbai pradedami pavasarį ir tęsiami visą vegetacijos sezoną – iki maždaug spalio. Ilgalaikis ir nuoseklus invazinių rūšių naikinimas duoda rezultatų – vietovėse, kur Sosnovskio barštis naikinamas kelerius metus, šio augalo beveik nebelikę.  

VMU tikisi, kad laikantis tokio plano, per keletą metų valstybiniuose miškuose nebeliks Sosnovskio barščio ir kitų invazinių rūšių augalų.

Nuosekli kova su invazinėmis rūšimis

Siekdami išnaikinti Sosnovskio barštį, VMU specialistai taiko kompleksines jo naikinimo priemones – augalai naikinami tiek mechaniniu, tiek cheminiu būdu. Mechaninis metodas – šienavimas – taikomas jautriose teritorijose, pavyzdžiui, šalia vandens telkinių. Reguliarus augalų pjovimas neleidžia jiems subrandinti sėklų ir palaipsniui silpnina šaknų sistemą.

Kitur pasitelkiami cheminiai produktai, padedantys efektyviau sumažinti Sosnovskio barščio populiaciją.

Kovojant su invaziniais augalais vienkartinių veiksmų nepakanka – augalų sėklos dirvožemyje išlieka gyvybingos kelerius metus. Dėl šios priežasties tos pačios teritorijos stebimos ir tvarkomos pakartotinai.

Naikinamas ne tik Sosnovskio barštis

Nors daugiausia dėmesio skiriama Sosnovskio barščiui, miškininkai naikina ir kitas į Lietuvos bei ES invazinių rūšių sąrašus įtrauktų augalų rūšis: didžiąją bei kanadinę rykštenes, uosialapį klevą, vėlyvąją ievą, varpinę medlievą, gausialapį lubiną, bitinę sprigę, sirinį klemali, šluotinį sausakrūmį ir kt.

Pastarosios dvi, nors ir yra labai patrauklios rūšys bitėms, išplitusios sudaro tankius sąžalynus ir labai greitai dauginasi taip nustelbdamos vietinę biologinę įvairovę.

Didžiosios ir kanadinės rykštenės taip pat sudaro sąžalynus, nukonkuruoja vietinius augalus, itin greitai pasisavindamos maisto medžiagas iš dirvožemio. Jos plinta vėjo pagalba, tad jų dauginimasis itin sunkiai kontroliuojamas.

Uosialapiai klevai, vėlyvosios ievos, varpinės medlievos – sumedėję augalai, kurie patekę į palankias sąlygas nustelbia vietinę augaliją. 

Gausialapiai lubinai agresyviai plinta atvirose buveinėse, prisotinę dirvožemį azotu, keičia jo struktūrą ir vietines buveines.  

Nors daugelis invazinių rūšių ir nedaro tiesioginės žalos žmogui, tačiau reikšmingai keičia sąlygas vietiniams augalams ir lemia biologinės įvairovės mažėjimą.

Kovai su invaziniais augalais būtinas visuomenės įsitraukimas

VMU specialistų teigimu, prie invazinių augalų naikinimo gali prisidėti ir privatūs asmenys, kadangi gausiausias šių augalų paplitimas pastebimas aplink didžiuosius miestus, geležinkelius ir sodininkų bendrijas.

Jei šalia valstybinių miškų yra kitų valdytojų žemės plotai, kuriuose Sosnovskio barštis ir kitos invazinės rūšys nenaikinamos, kitą sezoną naikintuose plotuose augalai vėl išplinta. 

Miškininkai primena, kad pavojingų augalų naikinimas reikalauja specialių apsaugos priemonių: būtina dėvėti neperšlampamus drabužius, pirštines, akinius bei respiratorių, kad būtų išvengta kontakto su toksiškomis augalų sultimis. 

Daugiau informacijos apie invazines rūšis, esančias tiek ES, tiek Lietuvos invazinių rūšių sąrašuose, galima rasti invazinių rūšių informacinėje sistemoje: https://inva.biip.lt/. 

VMU inf.

Kelionės su augintiniais ES viduje

Keliaujant tarp 27 Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat į Norvegiją ir Šiaurės Airiją, taikomos vienodos augintinių vežimo taisyklės, leidžiančios gyvūnams laisviau judėti, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

Augintinis turi būti paženklintas mikroschema arba tatuiruote (jei ji atlikta iki 2011 m. liepos 3 d.); būti paskiepytas nuo pasiutligės; turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą arba ES veterinarijos sertifikatą.

Veterinarinis sertifikatas galioja iki 4 mėnesių nuo išdavimo dienos arba iki skiepų nuo pasiutligės galiojimo pabaigos – priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė. Dėl šios priežasties kelionę rekomenduojama planuoti įvertinus dokumentų galiojimo terminus.

Kai kuriose šalyse taikomi papildomi reikalavimai. Keliaujant į Suomiją, Airiją, Maltą, Norvegiją ar Šiaurės Airiją, augintiniui turi būti atliktas gydymas nuo kaspinuočio Echinococcus multilocularis.

Reikalavimai įvežant augintinius į Lietuvą iš trečiosios šalies

Per Lietuvos Respublikos pasienio muitinės postus įvežant augintinius, privaloma pateikti ES valstybės narės išduotą gyvūno augintinio pasą arba trečiosios šalies veterinarijos sertifikatą bei dokumentą, įrodantį, kad asmuo yra augintinio savininkas.

Gyvūnų augintinių laikymo ir keliavimo reikalavimus nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri taip pat skelbia visą aktualią informaciją apie jų taikymą.

Keliaujant su augintiniais, taikomi skirtingi muitinės formalumai, priklausomai nuo situacijos.

Keleivio deklaracija pildoma, kai augintinis įvežamas kaip asmeninė nuosavybė arba komerciniais tikslais, pavyzdžiui, dalyvavimui parodose ar renginiuose.

Kaip pateikti? Deklaraciją pildo augintinio vežėjas pasienio muitinės poste ir pateikia muitinei. Taip pat deklaraciją galima pateikti užpildžius ją  iMDAS Portale.

Laikinasis įvežimas arba tranzitas taikomas, kai augintinis į Lietuvą įvežamas laikinai (pvz., parodoms, veterinariniam gydymui ar apžiūrai) arba keliauja tranzitu per šalį. Tokiais atvejais pildomas papildomas dokumentas, kuris pateikiamas muitinei įvežimo metu.

Standartinė muitinės deklaracija reikalinga, kai įvežamo augintinio vertė viršija 1000 eurų.

LR Muitinės inf. 

Septintus metus iš eilės vykdyto tyrimo duomenys rodo, kad bent kartą per pastaruosius metus po Lietuvą su nakvyne keliavo 65 proc. gyventojų. Tai yra žemiausias rodiklis nuo 2022 metų (tuomet jis siekė 76 proc.). 

Ryškiausias pokytis matomas planuojant ilgąjį poilsį: nors Lietuva išlieka pagrindine ilgųjų atostogų šalimi daugumai gyventojų (58 proc.), šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė 6 procentiniais punktais. Tuo pat metu pagrindines atostogas užsienyje leidžiančių lietuvių dalis pašoko nuo 24 proc. 2025-aisiais iki 32 proc. šiemet.  

„Lietuviai vėl drąsiai atveria pasaulio sienas ir savo pagrindiniam poilsiui vis dažniau ieško užsienio krypčių. Tai natūralus procesas, tačiau jis aiškiai parodo, kad vietinis turizmas privalo konkuruoti nebe regioniniu, o tarptautiniu lygmeniu. Norėdami išlaikyti keliautojų dėmesį, turime investuoti į aukštą paslaugų kokybę, infrastruktūrą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.   

Kelionių išlaidos išaugo  

Keliaudami po Lietuvą šalies gyventojai dažniausiai renkasi trumpas, 1-2 nakvynių, išvykas – į tokio tipo kelionę pernai vyko 64 proc. lietuvių. Pastaruosius dvejus metus taip pat matomas augantis 3-4 nakvynių išvykų populiarumas – pernai bent kartą į tokią kelionę gimtinėje vyko 47 proc. šalies gyventojų. 

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pažymi, kad nors šalies gyventojai gimtinėje pastaruoju metu dažniau renkasi trumpesnį poilsį, pasitenkinimas kelionėmis po Lietuvą yra labai aukštas. Daugiau nei 8 iš 10 keliautojų savo patirtį vertina teigiamai, o rekomendavimo rodiklis netgi paaugo.  

„Galima sakyti, kad vietinis turizmas išgyvena brandos etapą – gyventojai keliauja tikslingiau, o trumpesnės išvykos tampa kokybišku būdu atitrūkti nuo kasdienybės. Nors auganti šalies ekonomika ir noras pamatyti pasaulį koreguoja ilgųjų atostogų įpročius, gimtojoje šalyje keliautojai atranda kitų verčių. Aukštas pasitenkinimo rodiklis rodo, kad vietos verslas sugeba pateisinti augančius lūkesčius, o poilsis Lietuvoje vertinamas nebe kaip pigesnė alternatyva užsieniui, bet kaip sąmoningas, emociniu ryšiu ir komfortu grįstas pasirinkimas“, – teigia O. Gončarova.  

Tyrimas taip pat rodo, kad nors vietinių keliautojų srautas traukiasi, šalyje generuojama ekonominė grąža auga. Vidutinės vieno asmens kelionės išlaidos Lietuvoje pasiekė naują rekordinę ribą – 228 eurus, t. y. 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais (207 eurai) ir beveik perpus daugiau nei prieš penkerius metus (2022 m. – 159 eurai). Sparčiausiai brangsta ilgos atostogos (5 nakvynės ir daugiau) – nors jų fiksuojama mažiau, jos tampa didesnės vertės ir yra reikšmingesnės ekonominiu požiūriu.   

Pagalbininkas keliaujant – dirbtinis intelektas  

2026 m. pagrindinės kelionių Lietuvoje priežastys išliko nepakitusios – gyventojus labiausiai skatina patogumas, lengvumas susiplanuoti (56 proc.) ir nedideli atstumai (55 proc.), stiprėja emocinis ryšys su šalimi, o finansinių galimybių stoka keliauti į užsienį minima vis rečiau (13 proc.).  

Pagal populiarumą tarp keliautojų Lietuvoje ir toliau nepralenkiama kryptimi išlieka pajūris – kuo ilgesnė kelionė, tuo dažniau renkamasi būtent Baltijos jūros pakrantė. Ilgųjų atostogų metu Klaipėdos apskritį renkasi net 63 proc. keliautojų, o trumpesnėms išvykoms – 38 procentų.  

Populiariausiu miestu lieka Palanga, kurią renkasi 20 proc. keliautojų su nakvyne, tačiau stiprėja Neringos, Druskininkų, kitų kurortinių miestų pozicijos. 

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė reikšmingus pokyčius kelionių planavimo srityje. Nors tradiciniai informacijos šaltiniai, tokie kaip draugų rekomendacijos (36 proc.) ir „Google“ paieška (33 proc.), išlieka populiariausi, 2026 m. tyrimas pirmą kartą užfiksavo, kad gana dažnai naudojami ir dirbtinio intelekto įrankiai („ChatGPT“, „Gemini“, „Copilot“ ir pan.).   

„Planuodami keliones su nakvyne DI įrankius jau naudoja 9 proc. turistų, o tarp vienadienių keliautojų šis skaičius pasiekė net 13 proc. Šie įrankiai pagal paplitimą iškart pateko tarp dažniausiai minimų specializuotų šaltinių, aplenkdami tokius kanalus kaip turizmo informacijos centrų svetainės ar socialinis tinklas „Instagram“. Tuo pat metu pastebimas nuoseklus socialinio tinklo „Facebook“ reikšmės mažėjimas“, – komentuoja VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ tyrimų projektų vadovė Viktorija Stifanovičiūtė.  

Regionų keliautojai kuria naujas galimybes  

Tyrimo metu taip pat buvo atskirai nagrinėjamas turistų segmentas, kurį galima pavadinti regionų keliautojais. Tai aktyvūs pažintinio turizmo entuziastai, kurie į šalies regionus vyksta ne pasyviai pagulėti prie ežero, o tyrinėti. Jie kur kas dažniau lanko gamtos objektus (44 proc., palyginti su 35 proc. šalies vidurkiu), kultūros paveldo vietas, muziejus bei dvarus (35 proc., palygnti su 28 proc. vidurkiu) ir leidžiasi į žygius pėsčiomis (31 proc. palyginti su 25 proc. vidurkiu).  

„Regionų keliautojas nebėra standartinis „SPA turistas“. Nors sveikatingumo paslaugos išlieka svarbia kurortų ašimi, tyrimas rodo, kad į regionus plūstantys žmonės ieško visiškai kitokio pobūdžio patirčių: judėjimo, kultūrinio gylio ir lokalių gastronominių atradimų“, – apibendrina VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.  

Pasak jos, šis poslinkis atveria dar daugiau galimybių regionų svetingumo sektoriui tapti ne pagrindinių kurortų ar didžiųjų miestų šešėliu, o pirmuoju pasirinkimu tiems, kurie ieško prasmingo ir kokybiško būdo atitrūkti nuo kasdienybės. O laimės tie verslai, kurie sugebės tradicinį poilsį sujungti su aktyviu krašto pažinimu – pasiūlys ne tik nakvynę ar procedūrą, bet ir integruotas patirtis: nuo naktinių žygių iki vietos ūkininkų degustacijų. 

Vietinio turizmo tyrimą VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliko bendrovė RAIT. Kiekybinėje internetinėje apklausoje dalyvavo 1020 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatai reprezentuoja visos Lietuvos gyventojų nuomones pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Su daug po Lietuvą keliaujančiais respondentais taip pat buvo atliktos dvi fokusuotos diskusijos.