Europos ligų prevencijos ir kontrolės institucijos šiuo metu vykdo tarptautinį epidemiologinį tyrimą dėl Salmonella enterica serotipas Stanley (S. Stanley) sukeltos salmoneliozės protrūkio. Pirmieji su protrūkiu susiję susirgimo atvejai buvo nustatyti Danijoje, tačiau vėliau epidemiologiškai susiję atvejai užregistruoti ir kitose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.

2026 m. sausio–balandžio mėn. Europoje užregistruoti 75 susirgimo atvejų. Didžiąją dalį susirgusiųjų sudaro vaikai ir jauno amžiaus asmenys. Šiuo metu protrūkio šaltinis dar nėra nustatytas, todėl epidemiologinis ir laboratorinis tyrimas tęsiamas, siekiant identifikuoti galimą infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje 2026 m. nuo sausio iki gegužės užregistruotas 21 S. Stanley sukeltos infekcijos atvejis. Taikant viso genomo sekoskaitos (WGS) metodą nustatyta, kad dalis iš klinikinių ėminių Lietuvoje išskirtų S. Stanley padermių yra genetiškai artimos bakterijoms, sukėlusioms protrūkį kitose Europos šalyse. Tai rodo galimą šių atvejų sąsają su tarptautiniu protrūkiu ir leidžia įtarti bendrą infekcijos šaltinį.

Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai bendradarbiauja su kitų Europos šalių visuomenės sveikatos, maisto saugos ir laboratorijų institucijomis, siekdami nustatyti infekcijos šaltinį ir užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui. Informacija apie protrūkį ir nustatytus atvejus keičiamasi per tarptautines ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos sistemas.

Kas yra Salmonella enterica serotipas Stanley?

S. Stanley yra viena iš daugelio Salmonella enterica bakterijos serotipų, galinti sukelti ūminę žarnyno infekciją – salmoneliozę. Dažniausi simptomai yra viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, tačiau kai kuriems žmonėms infekcijos simptomų gali nepasireikšti. Didžiausia,  sunkių ligos formų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą. Šių bakterijų gali būti randama įvairiuose maisto produktuose, dažniausiai paukštienoje ir jos gaminiuose. Salmoneliozės riziką kelia termiškai neapdorotos ar nepakankamai apdorotos mėsos, kiaušinių, nepasterizuoto pieno ir jo gaminių, tinkamai nenuplautų vaisių ir daržovių vartojimas.

Užsikrėtimą gali lemti kryžminė tarša, kuomet bakterijos nuo užteršto maisto produkto ar paviršiaus pernešamos ant švaraus, tokiu būdu jį užteršiant. Bakterijos gali būti pernešamos per neplautas rankas, taip pat virtuvės įrankius, indus ar paviršius, kurie turėjo kontaktą su užterštu maisto produktu.

Kaip apsisaugoti?

• Vartokite tik tinkamai paruoštą paukštieną ir kitą mėsą.
• Venkite vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius.
• Venkite vartoti nepasterizuotą pieną ar jo gaminius.
• Venkite kryžminės taršos virtuvėje.
• Plaukite rankas po žalios mėsos tvarkymo.
• Kruopščiai nuplaukite vaisius, daržoves, žoleles.   

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija

Stiliagos, hipiai, pankai savo išvaizda skaidrino niūrias sovietų Lietuvos miestų gatves, stebino praeivius ir buvo nemenkas „galvos skausmas“ visuomenę akylai stebėjusiems sovietų saugumo darbuotojams. „Ideologiškai kenksmingi“ jaunuoliai už „netvarkingą“ išvaizdą, žavėjimąsi gyvenimu Vakaruose, vakarietiškos muzikos grojimą ir klausymąsi buvo persekiojami, verčiami dalyvauti profilaktinio pobūdžio pokalbiuose su kagėbistais, kai kurie net patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Maištaujantys jaunieji komunistinės moralės normų ignoruotajai, ilgaplaukiai rokenrolo vėjavaikiai, naivūs padaužos pankai įnešė savo indelį į lietuvių pasipriešinimą sovietiniam režimui, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio mitinguose.

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma nemažai Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų apie neformalaus jaunimo atstovų  sekimą ir persekiojimą. Itin įdomios išlikusios neformalaus jaunimo nuotraukos, kurios kagėbistų buvo atimtos iš sulaikytų jaunuolių arba slapta darytos gatvėse civiliais drabužiais apsirengusių KGB darbuotojų. Dalis šių dokumentų ir nuotraukų pristatoma Lietuvos ypatingojo archyvo pasakojime apie 1960–1990 m. egzistavusias jaunimo subkultūras, kuri paskaityti ir pažiūrėti iliustracijas galima Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje.

Pasakojimą perengė Povilas Girdenis (Lietuvos ypatingasis archyvas)

Lietuvos ypatingojo archyvo inf. 

Savo „Facebook“ paskyroje tarnyba kvietė žmones anonimiškai pasidalinti patirtimis, susijusiomis su seksualiniu priekabiavimu darbo aplinkoje. Kaip pasakoja LGKT atstovė Mintautė Jurkutė, istorijų sulaukta labai greitai ir daug.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad tai anonimiška, kad mums nereikia jokių asmens duomenų ir kad tai nėra oficialūs pranešimai apie pažeidimus. Tiesiog kvietėme pasidalinti patirtimis, kad geriau suprastume kontekstą“, – pasakoja ji.

Anot jos, daugelis istorijų atkeliavo vos per pirmąsias dvi dienas.

„Tai buvo labai spontaniška reakcija – žmonės pamatė kvietimą ir parašė“, – sako M. Jurkutė.

Visas istorijas vienija tie patys elementai

Pasak specialistės, skirtingose istorijose aiškiai kartojasi tie patys modeliai.

„Dažniausiai priekabiauja galią turintis vyras. Taip pat labai ryškus slaptumo komponentas – kai viskas vyksta taip, kad nematytų kiti. Ir labai panašios emocijos: pasišlykštėjimas, gėda, nesaugumas“, – teigia ji.

Istorijose minimi nepageidaujami prisilietimai, seksualiniai komentarai, įkyrus spoksojimas, klausimai apie privatų gyvenimą, fizinis artumas ar seksualinio pobūdžio pasiūlymai.

Viena moteris pasakojo, kad kolega ne kartą netikėtai pradėdavo masažuoti jos pečius.

„Tai sukėlė nesaugumo jausmą, nenorą eiti į darbą. Galiausiai nusprendžiau išeiti iš darbovietės“, – rašė ji.

Kita moteris dalijosi, kad vadovas kitų kolegų akivaizdoje klausinėdavo apie jos lytinį gyvenimą, komentuodavo kūną, siūlydavo pasibučiuoti ir neva netyčia bandydavo paliesti intymias vietas.

„Būdama jauna ir labai kukli, nedrįsdavau atsikirsti“, – prisiminė ji.

„Direktorius grįžęs po atostogų liepdavo administratorei parašyti laišką, kad visos kolektyvo moterys ateitų su suknelėmis“, – rašė viena respondentė.

Kita moteris pasakojo, kad vadovas sakydavo: „Kaip aš tave dulkinčiau“, liepdavo lipti laiptais pirmai, o pats eidavo iš paskos ir žiūrėdavo po sijonu.

„Kartais sunku patikėti, kad čia šiandienos istorijos. Atrodo, lyg tai būtų mūsų mamų ar močiučių laikų pasakojimai. Bet panašu, kad tai vis dar vyksta“, – sako M. Jurkutė.

Ne tik fizinis kontaktas

Dalis moterų pabrėžė, kad labiausiai jas paveikė ne fizinis kontaktas, o nuolatinė įtampa, seksualizuojantys komentarai ar įkyrus elgesys. Viena respondentė pasakojo apie kolegą, kuris iš už nugaros pernelyg arti pašnibždėjo jai į ausį, nors jie neturėjo jokio artimesnio ryšio.

„Galbūt tai skamba kaip niekis, bet man buvo šokas. Negalėjau suprasti, kas vyksta. Pradėjau bijoti darboviečių, vyrų, vengti kultūros vietų“, – rašė ji.

Anot M. Jurkutės, visuomenėje vis dar trūksta supratimo, kad seksualinis priekabiavimas nebūtinai atrodo kaip atvira agresija.

„Mes dar neturime pilno susitarimo, kad net ir mažas komentaras ar žvilgsnis gali būti labai žeidžiantis ir ilgam palikti žaizdą. Nebūtina, kad įvyktų fizinis smurtas, kad žmogus būtų traumuotas“, – sako ji.

Daugelis nepraneša

Didelė dalis moterų nurodė, kad oficialiai apie patirtą seksualinį priekabiavimą niekam nepranešė. Dažniausiai jos pasipasakodavo draugėms, kolegėms ar partneriams, tačiau nesikreipdavo į vadovybę ar institucijas.

„Nepranešiau, nes neturėjau įrodymų“, – rašė viena administratore dirbusi moteris.

„Mačiau, kad beprasmiška“, – teigė kita.

Kai kurios respondentės pasakojo, kad net ir prakalbus apie situaciją nesulaukė palaikymo. Gydytoja dirbusi moteris rašė, kad administracija „užsimerkia ir užglaisto“, nors kolegės taip pat buvo kreipusios pagalbos.

Kita nukentėjusioji pasakojo, kad net terapeutai nuvertino jos patirtį.

„Girdėjau komentarus iš serijos „tu jam patikai“. Mano realybe netikėjo“, – teigė ji.

„Labai lengva sakyti: pas mus tai nevyksta“

Pasak M. Jurkutės, seksualinis priekabiavimas yra viena latentiškiausių diskriminacijos darbe formų.

„Apie atlyginimų skirtumus kalbėti lengviau. Tuo metu seksualinis priekabiavimas paliečia gėdos, kaltės, baimės jausmus“, – sako ji.

Anot jos, organizacijos dažnai klaidingai mano, kad jei nėra oficialių skundų, problema neegzistuoja.

„Labai lengva pasakyti: „Pas mus tai nevyksta.“ Bet jeigu niekada net nepaklausei darbuotojų, ar tai vyksta, negali tvirtinti, kad problemos nėra“, – teigia specialistė.

Ji pabrėžia, kad prevencija prasideda ne nuo formalių dokumentų, o nuo organizacijos kultūros.

„Jeigu apie seksualinį priekabiavimą niekada nekalbama, darbuotojai dažniausiai netiki, kad bus apsaugoti“, – sako M. Jurkutė.

Ne pavienės istorijos

Nors tarp atsakymų buvo ir tokių, kur seksualinio pobūdžio komentarai buvo priimti kaip flirtas ar komplimentai, dauguma istorijų kalbėjo apie pažeminimą, nesaugumą ir baimę. Ir nors seksualinis priekabiavimas darbe dažnai įsivaizduojamas kaip pavieniai, kraštutiniai atvejai, dešimtys moterų istorijų parodė, jog tai plačiai paplitęs reiškinys, pasireiškiantis labai skirtingose profesijose ir darbo aplinkose – nuo žiniasklaidos, kultūros lauko ir teisės iki gamybos, medicinos ar aptarnavimo sektoriaus.

„Vis tiek labai aiškiai matosi pasikartojantis modelis. Tai nėra vienetiniai atvejai ar nesusipratimai. Tai sistema, kurią mes kaip visuomenė dar per dažnai normalizuojame“, – sako M. Jurkutė.

Anot jos, vieši liudijimai svarbūs todėl, kad leidžia žmonėms atpažinti savo patirtis.

„Kai žmogus pamato, kad tai ne jam vienam nutiko, atsiranda daugiau aiškumo. Supratimas, kad problema yra reali“, – teigia ji.

Daugiau informacijos: https://lygybe.lt/seksualinispriekabiavimas/

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo dėl kraujo donorų tyrimų sąlygos buvo neteisėtos, nes jos dirbtinai ribojo konkurenciją ir sudarė prielaidas privilegijuoti konkretų tiekėją.  

Konkurencijos užtikrinimas – būtinybė 

„Nacionaliniam kraujo centrui bauda buvo skirta už vieno gamintojo protegavimą. Baudos dydis yra protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę. Byloje konstatuota, kad Nacionalinis kraujo centras dirbtinai apribojo konkurenciją, nepagrįstai sudarė palankesnes sąlygas konkrečiam tiekėjui“, – sako dr. Dainius Kenstavičius, advokatų profesinės bendrijos „Kenstavičius ir partneriai“ advokatas. 

Nacionalinio kraujo centro vykdytas viešasis pirkimas buvo susijęs su laboratorine diagnostine įranga kraujo donorų tyrimams atlikti. Įranga skirta Nacionalinio kraujo centro veiklai – kraujo donorų mėginių tyrimams. Pirkime balais buvo vertinamas ne tik įrangos įsigijimas, bet ir kainos ir kokybės santykio kriterijai, tokie kaip įrangos jautrumas tiriant kraujo mėginius kaupinyje, draudimas rankiniu būdu maišyti medžiagas, rezultatų pateikimo metodika atlikus pirminį tyrimą, įrangos priežiūrai nenaudojami chloro junginiai dezinfekcijos procese. 

Pasak dr. D. Kenstavičiaus, teismo sprendimu pasiųsta aiški žinia, kad nepaisant to, koks sudėtingas ar svarbus visuomenei būtų perkančiosios organizacijos siekiamas įsigyti produktas, konkurencijos užtikrinimas yra vertybė, kurios pažeisti negalima. Perkančiosios organizacijos turi sugebėti parengti skaidrias ir nediskriminacines pirkimo sąlygas. 

Diskriminaciniai kriterijai – draudžiami 

Ne mažiau svarbu, kad kainos ir kokybės santykio kriterijai turi būti skirti labai konkrečiam technologiniam ar ekonominiam pranašumui. Pirkimo sąlygos negali sudaryti sąlygų eliminuoti lygiaverčius konkurentus, todėl tiekėjų diskriminacija negali būti toleruojama. Nustatant pirkimo sąlygas nepakanka nurodyti, kad atitinkamas kainos ir kokybės santykio kriterijus pagerina produkto kokybę – kiekvieną kartą būtina įrodyti kriterijaus pridėtinę vertę ar ekonominę naudą, taip pat proporcingumą ir atitiktį konkurencijos užtikrinimo tikslui. 

Nors nustatant kainos ir kokybės santykio kriterijus yra siekiama geresnės kokybės, tačiau kriterijai negali būti nustatomi dirbtinai, su paslėptu tikslu diskriminuoti lygiaverčius gamintojus. 

Teismo neįtikino Nacionalinio kraujo centro argumentai, kad neva kiekvienas pasirinktas kriterijus užtikrins geresnę kokybę. Teismas įvertino kiekvieno atskiro kriterijaus paskirtį, esmę, taip pat įtaką konkurencijai. Nustačius, kad perkančiosios organizacijos pasirinkti kriterijai nesuteikia pridėtinės vertės arba kad pažeidžia konkurenciją, atitinkami kriterijai buvo pripažinti neteisėtais. 

Vienintelis gamintojas – rimtas signalas 

„Jeigu pirkimo sąlygos parengtos taip, kad tam tikrus kriterijus atitinka tik vienintelio gamintojo produkcija, o kiti pasaulyje veikiantys gamintojai atitinkamų parametrų produktų nesiūlo net už gerokai aukštesnę kainą, tai jau labai rimtas signalas, kad pirkimo sąlygos pažeidžia konkurenciją. Rinkos dalyviai turi turėti galimybę konkuruoti tiek pagal kokybę, tiek pagal kainą. Pirkimo sąlygos turėtų būti parengtos taip, kad kiekvienas tiekėjas ar gamintojas galėtų pasirinkti – ar jam geriau siūlyti bazinį produktą už mažesnę kainą, ar geriau siūlyti pagerintą produktą, tačiau už žymiai didesnę kainą“, – sako advokatas dr. Dainius Kenstavičius. 

Pasak dr. D. Kenstavičiaus, sveika konkurencija yra tik tuomet, kai gamintojai gali patys laisvai pasirinkti, kokį produktą siūlyti, ir taip konkuruoti. Tuo tarpu problemos prasideda tuomet, kai viešojo pirkimo sąlygos sąmoningai parengtos taip, kai atitinkamą sąlygą atitinka tik kuris nors vienas gamintojas, taip nesudarant galimybės tiekėjams konkuruoti pagal kainą ir kokybę. 

Teismas nustatė, kad Nacionalinio kraujo centro viešojo pirkimo kriterijai dirbtinai ribojo konkurenciją, buvo orientuoti į konkretaus tiekėjo technologinį sprendimą, nesukūrė aiškios ir objektyviai pagrįstos pridėtinės vertės. Dėl nustatytų kriterijų pirkime realiai konkuravo tik vienas tiekėjas, o tai iškreipė konkurenciją. 

Dr. D. Kenstavičiaus teigimu, turint omenyje, kad Lietuvoje žmonės kraują dovanoja neatlygintinai, tai organizuojanti institucija turėtų kelti aukščiausius skaidrumo kriterijus, tačiau tokie pirkimai kelia pagrįstų klausimų dėl skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. 

Profesinės bendrijos „Kenstavičius ir partneriai“ pranešimas spaudai 

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. G. M. (gim. 1990 m.) ir I. T. (gim. 1983 m.) pripažino kaltais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos bei labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo bei platinimo.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog G. M. ir I. T. 2023 m. kontrabanda iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą įvežė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: kokaino, kanapių, chlormetkarinono (3-CMC), ketamino, MDMA, LSD ir naujų rinkoje atsiradusių psichotropinių medžiagų. Itin didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų vyrai platino jas užkasdami sutartose atokiose vietose sostinėje ir jos apskrityje, kol 2023 m. spalio mėn. juos sulaikė policijos pareigūnai. Atlikdami kratas, pareigūnai pas G. M. rado 80 400 eurų grynaisiais pinigais.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos teismas abiem nuteistiesiems skyrė griežtas 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Nesutikdami su nuosprendžiu, nuteistieji ir jų gynėjai pateikė apeliacinius skundus, prašydami sušvelninti skirtas bausmes.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, abiejų vyrų skundus atmetė. Apeliacinis teismas paliko galioti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad iš G. M. konfiskuojami ir valstybės naudai priteisiami 80 400 eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

LR Prokuratūros inf. 

Kampanijos, startuojančios su šūkiu „Nepramiegok vasaros“, tikslas – paraginti vietos keliautojus išnaudoti visus paros laikus. Tam, kad tokias naktines pramogas organizuotis būtų paprasčiau, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ komanda jas visas susistemino ir patogiai pateikė vienoje vietoje.   

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė teigia, kad vietinis turizmas yra svarbi regionų ekonomikos dalis, todėl būtina kurti naujus motyvus keliauti po Lietuvą – ne tik įprastomis kryptimis ir ne tik įprastu laiku.   

„Turizmas yra viena iš sričių, kurioje regionai gali labai aiškiai paversti savo išskirtinumą ekonomine verte. Kuo daugiau galimybių ir idėjų keliauti po Lietuvą sukuriame, tuo daugiau žmonių atras vietos paslaugas, kultūrą, gastronomiją, apgyvendinimą ir pramogas. Kampanija „Nepramiegok vasaros“ svarbi tuo, kad ji plečia mūsų turizmo pasiūlą – kviečia keliauti ne tik ten, kur įprasta, bet ir ten, kur slypi dar neatrastos patirtys. Tai padeda stiprinti mūsų regionų patrauklumą ir auginti šalies ekonomiką“, – sako viceministrė G. Burokienė.  

Tarp beveik šimto VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais atrinktų patirčių ir renginių yra viskas nuo naktinių žygių pėsčiomis ir baidarėmis iki žvaigždėto dangaus stebėjimo ir net naktinės bičių terapijos.  

Visą vasarą besitęsiančios kampanijos metu su keliautojais bus dalijamasi informacija apie įdomiausiais naktines pramogas, rengiami konkursai, dalinami prizai. Visą su kampaniją susijusią informaciją bus galima rasti VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ puslapyje 

Kaip pastebi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova, atostogauti savo šalyje renkasi didžioji dalis lietuvių. Pernai atliktas vietinio turizmo tyrimas rodo, kad apie 69 proc. apklaustųjų bent kartą keliavo Lietuvoje su nakvyne. Maždaug trečdalis išvyksta ilgesniam laikui, 15 proc. apsiriboja vienos dienos kelionėmis. Kampanija „Nepramiegok vasaros“ yra skirta suteikti dar daugiau įvairovės ir galimybių keliautojams.  

„Rinkdami lankytinas vietas ir objektus didelį dėmesį skyrėme šalies regionams. Norime paskatinti vietos keliautojus ne tik juos atrasti, bet ir ten užsibūti šiek tiek ilgiau. Nakvynę pasirinkę turistai atneša papildomų pajamų vietos bendruomenėms, skatina svetingumo verslų atsiradimą ir plėtrą“, – teigia ji.   

Tuo tarpu VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė pastebi, kad „Nepramiegok vasaros“ rekomendacijų sąrašas atspindi Europoje populiarėjančią naktinio turizmo, dar žinomo kaip noctourism, tendenciją. 

„Ta pati vietovė, kurioje žmogus lankėsi dienos metu, naktį tiesiogine to žodžio prasme pasipuošia kitomis spalvomis ir siūlo visai kitokius potyrius. Šia kampanija siekiame parodyti, kad Lietuvoje gali lengvai pasikrauti ne tik vitamino D, bet ir mistikos, romantikos bei ramybės. Atrinktos patirtys yra išties įvairios ir daugeliui dar negirdėtos – nuo pasimatymo su Klaipėdos miesto dvasiomis iki naktinės degustacijos ant Rubikių ežero kranto“, – dėsto pašnekovė. 

Daugiau įkvėpimo vasaros nakties kelionėms Lietuvoje – ČIA.

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inf. 

Pažintys skaitmeninėje erdvėje – vis dažnesnė senjorų kasdienybė 

Vyresnio amžiaus žmonės vis drąsiau mokosi naudotis skaitmeninėmis technologijomis – skambina vaizdo skambučiais, rašo žinutes, naršo internete.  Kaip pastebi J. Markeliūnė, senjorai tikrai nėra pasyvūs technologijų vartotojai – jie smalsūs, nori bendrauti, ieško ryšio. Kartais tai nuveda ir į situacijas, kurių patys nesitiki. 

„Viena iš tokių sričių – pažinčių programėlės. Neretai senjorai į salonus ateina su, iš pirmo žvilgsnio, techniniais prašymais, tačiau netrukus paaiškėja, kad jie susiję su asmeniniu gyvenimu. Pasitaiko, kad vyresnio amžiaus klientai paprašo ištrinti nuotraukas ir labai aiškiai pabrėžia – kad tik jų nepamatytų vaikai ar anūkai, o kartais ir kitas partneris. Dažniausiai paaiškėja, kad tai nuotraukos iš „Tinder“, – pasakoja ji. 

Anot J. Markeliūnės, tokios situacijos nėra pavienės. Senjorai kuria profilius, mezga pažintis, o nutrūkus vieniems santykiams, po kurio laiko vėl sugrįžta. 

Panaši tendencija matoma ir tarptautiniu mastu. JAV tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis, vyresnio amžiaus žmonėms pažinčių programėlės tampa vienu iš būdų palaikyti socialinius ryšius ir kovoti su vienišumu. Vis dėlto patirtis jose ne visada sklandi – daugiau nei pusė vyresnio amžiaus moterų nurodo susidūrusios su nusivylimu ar neigiamomis patirtimis. 

Pasitaiko ir netikėtų išlaidų 

Tačiau kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir realių problemų – pavyzdžiui, netikėtai išaugusios sąskaitos. Dažnu atveju jos tampa pirmuoju signalu, kad net vienas paspaudimas gali kainuoti. 

„Žmogus dažnai net nepastebi, kada ir kaip užsisako mokamą paslaugą. Tiesiog paspaudžia vieną ar kitą mygtuką, o vėliau pamato, kad aktyvuotas, pavyzdžiui, „Tinder Gold“ paketas“, – sako J. Markeliūnė. 

Jos teigimu, tokios situacijos ypač dažnos tarp tų, kurie dar tik mokosi naudotis programėlėmis ir ne visada aiškiai atskiria, kurios funkcijos yra nemokamos, o kurios – mokamos. Dėl to sprendimai neretai priimami nesuprantant, kad jie gali kainuoti. 

„Būtent todėl bendrovės salonuose vykstančių senjorų valandų metu daug dėmesio skiriama funkcijų paaiškinimui, o kartu ir praktiniams įgūdžiams – kaip atpažinti prenumeratas, kaip jas išjungti ir kaip išvengti netyčinių užsakymų“, – teigia bendrovės atstovė. 

Vis dėlto, pasak jos, vien aiškinimo ne visada pakanka – dalis sprendimų turi veikti automatiškai. Tokiais atvejais padeda papildomi saugumo įrankiai, galintys sumažinti netyčinių veiksmų riziką. 

Pavyzdžiui, tokios programėlės kaip „Telia Safe“ padeda apsaugoti įrenginį, įspėja apie nesaugias nuorodas, blokuoja įtartinus puslapius ir leidžia aiškiau matyti, kokias prieigas turi skirtingos programėlės. 

„Daug kas vis dar mano, kad vyresnio amžiaus žmonėms pažinčių programėlės nebeaktualios, todėl iš to kylančios stigmos verčia juos slėpti savo patirtis. Bendraukime atviromis širdimis – išgirdę apie artimųjų „Tinder“ nuotykius nepasijuokime, o palaikykime, pasidalinkime savo patirtimi ir pamokykime saugaus bendravimo internete“, – sako J. Markeliūnė. 

„Telia“ pranešimas spaudai 

VGT pritarė Lietuvos kariuomenės pajėgumų (iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų) siuntimui dalyvauti kartu su sąjungininkais tarptautinėse jūrinio saugumo operacijose, užtikrinančiose laisvą laivybą Hormūzo sąsiauryje, ir pasiūlė Vyriausybei nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.

Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.

Prezidento komunikacijos grupė

Atnaujintame žemėlapyje gyventojai gali greitai sužinoti apie pažintinius takus, objektus ir kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, parkus, apžvalgos aikšteles ar atokvėpio vietas. Žemėlapis sukurtas taip, kad lankytojai galėtų lengvai atrasti dominančias vietas ir iš anksto susiplanuoti maršrutą. Tai padaryti galima ant dominančio rekreacinio objekto paveikslėlio paspaudus dešiniojo kampo apačioje esantį takelio simbolį.

Papildomai įdiegta funkcija „Rekreacijos objektų grupė“, kuri leidžia matyti rekreaciniais objektais turtingiausias teritorijas. Tai suteikia galimybę vienos kelionės metu aplankyti ne vieną įdomų objektą ir susikurti įvairiapusę pažintinę išvyką.

Šis žemėlapis optimizuotas įvairiems įrenginiams – jis sklandžiai veikia tiek kompiuteriuose, tiek išmaniuosiuose telefonuose ar planšetėse, todėl juo patogu naudotis bet kur ir bet kada.

Naudotis žemėlapiu galima dvejais būdais: paieškos laukelyje įvedus miestą ar vietovę sistema parodys netoliese esančius VMU prižiūrimus rekreacinius objektus, arba galima pasirinkti konkretų VMU regioninį padalinį ir peržiūrėti jo teritorijoje esančius objektus.

Žemėlapyje aiškiai pažymėti visi VMU prižiūrimi objektai, pateikiami jų pavadinimai, tiksli vieta, lankymo laikas, trumpi aprašymai bei nuotraukos. Visa informacija yra nuolat atnaujinama.

„Siekiame, kad Lietuvos miškai būtų ne tik saugomi ir puoselėjami, bet ir prieinami visuomenei – kad žmonės juose aktyviai lankytųsi, pažintų gamtą bei turiningai leistų laiką. Atnaujintas rekreacinių objektų žemėlapis suteikia galimybę žmonėms lengvai atrasti naujas vietas poilsiui, pažinimui ir aktyviam laisvalaikiui gamtoje“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Norintys daugiau sužinoti apie VMU prižiūrimus ir puoselėjamus rekreacinius objektus ar iš anksto susiplanuoti kelionės maršrutą, rekreacinių objektų žemėlapį gali rasti VMU interneto svetainėje: https://vmu.lt/veikla/miskininkyste/poilsio-zemelapis/ .

Miškuose – daugiau patogių vietų lankytojams

Šiuo metu VMU prižiūri ir puoselėja daugiau nei 1 tūkst. rekreacinių objektų visoje Lietuvoje. Tarp jų – įvairios lankytinos vietos, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasimėgauti poilsiu gryname ore.

Siekiant užtikrinti kokybišką lankytojų patirtį, miškininkai kasmet vykdo rekreacinių objektų apžiūrą ir atnaujinimą. Nuo 2022 m. pradėtas kurti vieningas ir modernus VMU rekreacinių objektų stilius, o nuo 2024 m. šis principas įgyvendinamas nuosekliai visoje šalyje. Nauji objektai įrengiami, o esami modernizuojami pagal standartizuotus sprendimus, derinančius funkcionalumą, estetiką ir pagarbą aplinkai.

2024–2025 m. pagal šį principą VMU atnaujino arba naujai įrengė beveik 100 rekreacinių objektų, tam skirta 2,7 mln. eurų. Šiemet planuojamos dar didesnės darbų apimtys – numatoma atnaujinti arba naujai įrengti daugiau kaip 100 rekreacinių objektų.

Naujos patirtys lankytojams – nuo Druskininkų iki Kuršėnų

Šių metų pradžioje Druskininkų regioniniame padalinyje esantis pažintinis kompleksas „Girios aidas“ papildytas nauja rekreacine infrastruktūra. Miško apsuptyje įsikūręs kompleksas kviečia lankytojus pažinti girią visais pojūčiais – klausantis, stebint, liečiant ir mokantis. Čia galima pasigrožėti medinėmis skulptūromis, sužinoti apie Druskininkų miškuose gyvenančius retuosius paukščius, fitoncidų – augalų išskiriamų biologiškai aktyvių medžiagų, pasižyminčių antimikrobiniu poveikiu – naudą žmogaus organizmui bei pailsėti tarp skulptūrų įrengtose poilsio vietose.

Tuo metu Kuršėnų regioninis padalinys šiais metais planuoja rekonstruoti Daugėlių miško parko pažintinį kompleksą ir papildyti jį nauja rekreacine infrastruktūra. Daugėlių miško parkas – viena mėgstamiausių vietos gyventojų poilsio vietų, garsėjanti valstybės saugomais Daugėlių ąžuolais bei čia vykstančiais renginiais, tarp jų – ir dainų šventėmis.

VMU inf. 

Neteisėtus migrantus VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pareigūnai fiksavo naktį iš antradienio į trečiadienį Varėnos rajone per vaizdo stebėjimo sistemą. Ginantis nuo neteisėtos migracijos čia Lietuvos pusėje prie sienos linijos taip pat yra pastatytas fizinis barjeras – tvora ir koncertinos piramidė.

Į Lietuvą šie 18 atėjūnų naktį įropojo iš Baltarusijos pusės iškastu urvu. Nedelsiant į šią vietą atvyko arčiausiai buvę Kabelių pasieniečių patruliai, tarp jų ir kinologai su šunimis. VSAT pajėgos sulaikė iš urvo išlindusius ir į mišką nubėgusius 18 įsibrovėlių.

Filmuotą įvykio įrašą žiūrėkite čia.

Visi jie buvo jauno amžiaus vyrai. 17 migrantų prisistatė Afganistano piliečiais. Tik 3 iš jų nešėsi šios šalies pasus, o likusieji jokių dokumentų neturėjo. Dar vienas atėjūnas Kabelių pasieniečiams teigė esąs Šri Lankos pilietis, dokumentų jis irgi neturėjo.

Visiems sulaikytiems 18 įsibrovėlių, kaip visada daroma, buvo atlikti individualūs vertinimai. Jų metu Kabelių užkardos pareigūnai nustatė, kad užsieniečiams nekyla jokių grėsmių. Įvertinus visas aplinkybes nuspręsta teisės aktų nustatyta tvarka šių migrantų neįleisti į Lietuvą ir grąžinti atgal į Baltarusiją.

Netoli atėjūnų sulaikymo vietos pasienyje su Baltarusija Kabelių pasieniečiai sustabdė automobilį „Audi A6“ lietuviškais numeriais. Jį vairavo 41-erių Ukrainos pilietis, kartu vyko 33-ejų Ukrainos pilietė. Pirminiais duomenimis, šie teisėtai Lietuvoje esantys asmenys atvyko pasiimti 7 į Lietuvą įropojusių migrantų.

Ukrainos piliečius pasieniečiai sulaikė. VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl neteisėto asmenų gabenimo per valstybės sieną pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų.

Šiemet tai buvo antras kartas, kai migrantai į Lietuvą bandė patekti iš Baltarusijos iškastais urvais. Balandžio 6 d. tokį atvejį VSAT pareigūnai fiksavo Vilniaus rajone. Tokie urvai kasami ir migrantai jais bando į Lietuvą atropoti ne be Baltarusijos pareigūnų žinios.

Pastaruoju metu iš šios šalies į Lietuvą bandantys prasmukti migrantai dažniausiai būna maždaug 20–40 metų vyrai, tvirti, sveiki, neretai įžūlūs, besistengiantys išvengti kontakto su pasieniečiais.

Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose bandė patekti 731 migrantas, į Lenkiją - 146, o į Latviją - net 2475.

VSAT inf. 

J. Ivanauskienė papildo, kad konkurencijos teisės pažeidimus pastebėti nėra lengva, bettam tikri požymiai turėtų kelti įtarimų. 

„Vienas dažniausių – kai kelios įmonės tuo pačiu metu panašiai pakelia kainas be aiškios priežasties. Žinoma, svarbu pabrėžti, kad vienodi ar panašūs kainų pokyčiai nebūtinai reiškia kartelį. Kainos gali augti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, brangstančių žaliavų, išaugusios paklausos ar sutrikusios tiekimo grandinės. Kiti galimi praktikoje pasitaikantys atvejai: įmonių susitarimas tam tikru laikotarpiu netaikyti nuolaidų, nerengti akcijų, gamintojo nurodymas, už kokią kainą jo prekės turi būti perparduodamos galutiniams vartotojams. Pasitaiko ir darbdavių susitarimų nevilioti vieni kitų darbuotojų ar nekelti atlyginimų. Jeigu kyla įtarimų arba turite įrodymų dėl tokių atvejų, kviečiame pranešti“, – ragina Konkurencijos tarybos pirmininkė. 

Pagal įstatymą išmoka už pateiktus įrodymus gali siekti iki 10 proc. pažeidėjams skirtų baudų sumos. Ji negalės būti mažesnė nei 1 tūkst. eurų ir didesnė nei 100 tūkst. eurų. 

Tinkamais įrodymais yra laikomi pagrįsti duomenys, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba gali pradėti tyrimą ir nustatyti konkurencijos teisės pažeidimą. Pranešėjų konfidencialumas yra garantuojamas. 

Siekdama maksimaliai užtikrinti pranešėjų tapatybių konfidencialumą, Konkurencijos taryba neskelbia duomenų, kiek pranešimų iš fizinių asmenų yra sulaukusi ir kokios atlygio sumos jau yra išmokėtos informaciją pateikusiems asmenims. 

„Tikimės, kad aktyvesnis visuomenės įsitraukimas bus signalas ir verslui. Tai turėtų paskatinti įmones geriau įvertinti riziką – suvokus, kad draudžiami susitarimai gali būti dažniau atskleisti, tai gali tapti papildomu atgrasymo veiksniu nuo vienų pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų“, – sako Konkurencijos tarybos vadovė. 

Apie galimus konkurencijos teisės pažeidimus pranešti galima el. paštu praneskmums@kt.gov.lt  arba užpildžius formą institucijos interneto svetainėje. 

Konkurencijos taryba 

Tai ne tik įdomus faktas. Gruntas nėra kieta, nekintanti plokštė, todėl pastatų, kelių, aikščių, požeminės infrastruktūros ir kitų miesto elementų svoris jį stipriai veikia: gruntas gali susispausti ir sėsti, o poringumo pokyčiai gali keisti požeminio vandens judėjimo sąlygas. Pasak V. Minkevičiaus, miestų svoris siejamas su žemės paviršiaus sėdimu, o kai kuriuose dideliuose pakrančių miestuose ši problema vertinama kartu su užliejimo rizika.

Dangoraižis gruntą apkrauna tarsi mažas kalnas: apkrovos per pamatus perduodamos gilyn į gruntą, o kai kuriais atvejais – per polius į tvirtesnius sluoksnius dešimčių metrų gylyje. Todėl dangoraižio stabilumas priklauso ne tik nuo architektūros ir betono, bet ir nuo to, kas yra po juo.

Miestas pats „kuria“ gruntą

Bet tai – tik viena miesto svorio pusė. Miestas ne tik spaudžia gruntą – jis pats per laiką suformuoja naujus sluoksnius. Po gatvėmis, kiemais, aikštėmis ir pastatais yra ne tik natūralus smėlis, molis ar žvyras. Miestų žemėje per dešimtmečius ir šimtmečius kaupiasi supiltas, permaišytas, nukastas, suspaustas, o neretai ir užterštas gruntas. Jame gali būti statybinių atliekų, senų pamatų liekanų, plytų, stiklo, metalo, pelenų, šlako, buvusių dangų, pramonės, transporto ar buities pėdsakų.

Senuose miestuose po dabartinėmis gatvėmis neretai tebėra ankstesnių laikotarpių grindiniai, pamatai, užpiltos daubos ar buvusių pastatų liekanos. Kitaip tariant, miestas auga ne tik į viršų – jis auga ir žemyn. Po senamiesčiais kartais galima rasti tarsi kelis miestus vieną ant kito.

Geologijoje tokie sluoksniai vadinami technogeniniais dariniais arba technogeniniu gruntu. Paprasčiau tariant, tai žmogaus veiklos suformuota žemės dalis.

Kiek Lietuvoje technogeninio grunto?

Jau daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje atliktame tyrime apskaičiuota, kad urbanizuotos teritorijos sudaro apie 3 proc. šalies ploto. Technogeniniai sluoksniai užima apie 16 proc. urbanizuotų teritorijų, o vien miestuose jų tūris įvertintas apie 0,624 km³. Bendras technogeninio grunto tūris Lietuvoje, įskaitant urbanizuotas teritorijas, sąvartynus, piliakalnius ir galimų taršos židinių teritorijas, gali siekti apie 1,2526 km³.

Vienas kubinis kilometras – tai milijardas kubinių metrų. Vadinasi, kalbame ne apie kelis užpiltus sklypus ar pavienius statybų plotus, o apie milžinišką žmogaus suformuotos geologinės medžiagos kiekį.

Jei vien urbanizuotose teritorijose susikaupusį technogeninį gruntą labai apytikriai perskaičiuotume į masę, gautume daugiau kaip milijardą tonų. Tai nėra oficialus tyrimo rodiklis – tyrime vertintas tūris, o ne svoris. Tikrasis svoris priklauso nuo grunto sudėties, tankio, drėgnumo, organinių medžiagų ir įvairių priemaišų. Bet net apytikris perskaičiavimas padeda suprasti mastą: miestas sunkėja ne tik augdamas į viršų, bet ir kaupdamas sluoksnius po žeme.

Šie sluoksniai nėra vien miesto praeities pėdsakas. Technogeninis gruntas gali būti labai nevienalytis: vienoje vietoje – smėlis ir žvyras, kitoje – statybinės atliekos, molis, pelenai, buvusių dangų fragmentai ar pramonės palikti teršalai. Pasak V. Minkevičiaus, toks gruntas gali būti silpnesnis, labiau suspaudžiamas, ne toks stabilus kaip natūraliai susiformavę sluoksniai. Jis svarbus planuojant statybas, vertinant pamatų pagrindą, šlaitų stabilumą, nuošliaužų riziką ir požeminio vandens apsaugą.

Miesto žemę keičia ne tik statiniai, bet ir gyvi organizmai. Medžių šaknys purena gruntą, sulaiko dalį vandens, mažina eroziją ir padeda vėsinti aplinką. Vis dėlto tankiai užstatytose teritorijose jų poveikis taip pat turi būti vertinamas atsargiai – arti pastatų augantys medžiai gali keisti grunto drėgmę, o kartu ir jo savybes. Medžiai gali pajudinti pamatus, juos iškelti ar pastumti.

Dar vienas mažiau matomas miesto poveikis – šiluma po žeme. Rūsiai, požeminės trasos, šildymo tinklai, tuneliai ir tankiai užstatyti paviršiai gali lemti, kad po gruntas miestu būna šiltesnis nei natūraliose teritorijose. Tai taip pat veikia požeminę aplinką: grunto drėgmę, biologinius procesus ir požeminio vandens sąlygas. Vietose, kur naudojami geoterminiai šilumos siurbliai, gruntas gali sušalti, o požemyje formuotis ledo sluoksniai.

Cheminis pėdsakas grunte

Čia atsiranda ir kita, ne mažiau svarbi tema – tarša. Miestas grunte palieka ne tik akmenį, plytą ar betono gabalą. Jis palieka ir cheminį pėdsaką. Buvusios pramonės teritorijos, senos degalinės, garažų masyvai, sandėliai, sąvartynai, atliekų kaupimo vietos, avariniai išsiliejimai ar ilgai netinkamai tvarkytos teritorijos gali keisti grunto ir požeminio vandens būklę. Paviršiuje tokia vieta gali atrodyti sutvarkyta, bet geologinė aplinka dar gali saugoti ankstesnės veiklos ženklus.

Todėl klausimas, kas buvo sklype anksčiau, nėra tik architektų ar istorikų smalsumas. Geologiniu požiūriu, tai labai praktiška problema. Ar čia buvo užpiltas griovys? Ar veikė gamykla? Ar buvo laikomos cheminės medžiagos? Ar galėjo būti sąvartynas? Ar grunte yra taršos pėdsakų? Ar teršalai gali judėti kartu su vandeniu?

Miestų paviršiai keičia ir vandens kelią. Natūralioje pievoje ar miške dalis lietaus susigeria į gruntą, o mieste asfaltas, betonas, stogai ir aikštelės dažnai vandenį nukreipia į paviršių ar lietaus nuotekų tinklus. Todėl po stiprių liūčių vanduo greičiau kaupiasi gatvėse, o kartu perneša nuo paviršių nuplautus teršalus.

Tai ypač svarbu Lietuvai, nes didžioji dalis geriamojo vandens gaunama iš požeminių išteklių. Vadinasi, tai, kas vyksta grunte, nėra vien statybų ar planavimo klausimas. Tai susiję ir su taršos prevencija, požeminio vandens apsauga ir atsakinga miesto plėtra.

Miestai turi svorį. Bet šis svoris nėra tik dangoraižiai, keliai, tiltai ar aikštės. Miesto svoris yra ir po žeme – žmogaus supiltuose sluoksniuose, buvusiose pramonės teritorijose, užpiltuose plotuose, senuose sąvartynuose, statybinių atliekų ir taršos pėdsakuose.

Kiekviena karta palieka savo sluoksnį. Vieni sluoksniai pasakoja apie ledynus, upes, ežerus ar jūras. Geologai ateityje mūsų laikotarpį galbūt atpažins ne iš fosilijų, o iš betono trupinių, plastiko dalelių, kabelių liekanų ir sutankinto miesto grunto. Kiekvienas miestas po truputį rašo savo sluoksnį Žemės istorijoje.

Lietuvos geologijos tarnybos inf. 

Tikslas – naujos kartos ryšio infrastruktūra

Bendra projekto vertė – 18,5 mln. eurų, o „Astrolight“ tenkanti kontrakto dalis siekia 2,2 mln. eurų. Tai yra didžiausias Lietuvos istorijoje EKA projektas, į kurį yra įsitraukusios Lietuvos įmonės, ir šiuo metu reikšmingiausia Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonei per EKA programas skiriama investicija.

Projektui vadovauja Kanados palydovų ryšio kompanija „Kepler Communications“, valdanti pirmąjį komercinį optinio duomenų perdavimo stotelių tinklą kosmose. „Astrolight“ prie projekto prisideda suteikdama naujausios kartos lazerinio ryšio terminalą „ATLAS-X“, kuris bus išbandytas orbitoje kaip nepriklausomas tinklo naudotojas. Šis terminalas leis kurti aukštos spartos ir saugias optinio ryšio jungtis tarp palydovų bei tarp kosmoso ir Žemės.

„Šiuo „HydRON“ projektu siekiama sukurti ir išbandyti naujos kartos optinį ryšių tinklą kosmose, kuris leis užtikrinti itin spartų, šviesolaidžiui prilygstantį duomenų perdavimą ir prisidės prie Europos ryšių infrastruktūros atsparumo bei saugumo stiprinimo” – sako vienas „Astrolight“ įkūrėjų ir įmonės vadovas Laurynas Mačiulis. 

Kelius į kosmosą atvėrė pažangus sprendimas

„Astrolight“ kuriamas lazerinio ryšio terminalasi „Hydron“ projekto metu bus iškeltas į kosmosą ir veiks kaip duomenų perdavimo mazgas. Jis leis „Kepler“ susijungti su kitomis tinklo jungtimis. Būtent projekto metu šios tarp palydovinės ir kosmosas-Žemė jungtys bus testuojamos.

„Kosmosui tampant vis svarbesniu kritinės infrastruktūros plėtros lauku, nuo kurio vis labiau priklauso tiek telekomunikacijos, tiek nacionalinis saugumas ar tokie ateities projektai kaip duomenų centrų orbitoje vystymas, optinio ryšio poreikis tik augs. Bendradarbiavimas su „Kepler“ ir kitais partneriais „HydRON“ projekte suteikia progą priartinti vartotojus prie galimybės naudotis naujos kartos optinio ryšio tinklais saugiam ir sparčiam duomenų perdavimui“, – sako L. Mačiulis.

„Astrolight“ duomenų perdavimo terminalai „ATLAS-X“ tokiai misijai puikiai tinka dėl savo mažo dydžio, svorio ir energijos poreikio. Operaciniu lankstumu pasižyminčius terminalus į orbitą galima transportuoti skirtingais erdvėlaiviais. „ATLAS-X“ taip pat pilnai atitinka EKA ryšio spartos ir suderinamumo standartus.

Kosmosas – naujų galimybių erdvė

„HydRON“ projektas yra EKA „ScyLight“ programos, kuria siekiama vystyti optines ir kvantines technologijas pažangiai palydovų komunikacijai, dalis. Pritraukiant programos finansavimą „Astrolight“ padeda Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupė. Jos vadovė Eglė Elena Šataitė sako, kad Lietuvos įmonių įsitraukimas į tokios svarbos tarptautinius projektus rodo Lietuvos kosmoso sektoriaus potencialą ir gebėjimą kurti efektyvius sprendimus, atitinkančius ES technologinius bei strateginius prioritetus.

„Astrolight“ dalyvavimas „HydRON“ projekte nėra atsitiktinis. Tai gebėjimo kurti šių dienų poreikius atitinkančias inovacijas, sutelktų kompetencijų ir užsitarnauto rinkos pasitikėjimo rezultatas. Tokiais projektais Lietuvos vardas vis ryškiau įrašomas tarp Europos kosmoso valstybių ir atveria naujas galimybes sektoriaus augimui bei aukštos pridėtinės vertės kūrimui“, – sako E. E. Šataitė. 

Inovacijų agentūra aktyviai siekia padėti Lietuvos kosmoso ekosistemos dalyviams pasinaudoti esamomis finansavimo ir bendradarbiavimo su EKA galimybėmis. Jos bus aptariamos ir gegužės 6 d. vyksiančio „Vilnius Space Days 2026“ renginio metu. Renginyje pranešimą skaitys ir „Astrolight“.

Šiemet konferencijoje didelis dėmesys bus skiriamas Baltijos regionui ir visai Europai kylantiems iššūkiams bei būtinybei kintančiame geopolitiniame kontekste užsitikrinti kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą, pastangas nukreipiant į Europos strateginės autonomijos didinimą. Siekiant šių tikslų svarbus vaidmuo tenka kosmoso sektoriaus įmonėms.

Išsamiau susipažinti su renginio programa ir registruotis dalyvavimui galima Inovacijų agentūros interneto svetainėje.

Inovacijų agentūros inf.

Panevėžio apygardos teismas 2025 metų liepos 10 d. buvusiam politikui už šias nusikalstamas veikas yra skyręs 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs K. Bartoševičiaus gynėjas prašė buvusį parlamentarą išteisinti. Valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis apeliaciniu skundu prašė teismo K. Bartoševičiui laisvės atėmimo bausmę sugriežtinti iki 10 metų bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis, atėmimą. To paties prašė ir dviejų nukentėjusiųjų advokatė.

Minėtus skundus išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas šiandien paskelbtu nuosprendžiu K. Bartoševičiaus gynėjo skundą atmetė, o prokuratūros ir nukentėjusiųjų atstovės – tenkino iš dalies.

Konstatavęs, kad K. Bartoševičius pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jo veiksmus ir skyrė bausmę, artimą vidurkiui. Iš dalies tenkindamas prokuroro D. Skrebiškio apeliacinį skundą, teismas skyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis, atėmimą. Taip pat iš dalies buvo tenkintas nukentėjusiųjų atstovės skundas dėl turtinės žalos atlyginimo.

Šį didelio atgarsio visuomenėje sulaukusį ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūra, o ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

LR prokuratūros inf.

Vieni jų atspindi senąsias gyvenvietes, kiti saugo kadaise čia gyvenusių žmonių atminimą, o dar kiti stebina vaizduote, humoru ar netikėtomis asociacijomis.

Būtent todėl keisčiausi vietovardžiai Lietuvoje domina ne tik kalbininkus ar geografus. Jie traukia ir tuos, kurie nori geriau suprasti, kaip skirtingais laikais žmonės matė savo aplinką, ką laikė svarbiu, kuo stebėjosi ir kaip pavadinimais mėgino išskirti vieną vietą iš kitų.

Kartais toks vardas skamba linksmai, kartais glumina, o kartais sukuria įspūdį, kad Lietuvos žemėlapyje telpa gerokai daugiau pasaulio, nei būtų galima tikėtis.

Įvairūs mūsų šalies vietovardžiai žavi tuo, kad jie nėra vien atsitiktinės kalbinės keistenybės. Už jų dažnai slypi konkretus kontekstas, pavyzdžiui, dvarų istorija, vietos gyventojų šnekamoji kalba, gamtos bruožai, senos pravardės ar net iš tolimų kraštų atkeliavusios kultūrinės nuorodos.

Dėl to tokie pavadinimai kaip Paryžius, Venecija, Rojus ar Kyšiai veikia ne tik kaip smagus faktas, bet ir kaip durys į platesnį pasakojimą apie Lietuvos praeitį bei jos žmonių vaizduotę.

Kai Lietuvoje telpa visas pasaulis

Vieni įspūdingiausių Lietuvos vietovardžių primena kitų šalių miestus ir kraštus. Skirtinguose šalies kampeliuose galima rasti Paryžių, Veneciją, Šveicariją, Londoną (Jonavos r.), Berlyną, Kaukazą, Ameriką, Arabiją, Indiją ar net Madagaskarą.

Toks vardynas nėra vien šiuolaikinė keistenybė. Tyrinėtojai nurodo, kad nemaža dalis šių pavadinimų siejasi su buvusiais dvarais ir palivarkais, kurių savininkai mėgo išskirtinius, egzotiškai skambančius vardus.

Taip Lietuvos vietovardžiuose atsirado savotiška pasaulio miniatiūra, ypač ryški tose vietovėse, kur kadaise buvo tankesnis dvarų tinklas.

Vis dėlto ne kiekvienas „svetimas“ pavadinimas reiškia tiesioginį ryšį su konkrečia užsienio vieta. Kai kuriais atvejais sutapimas tėra formalus. Pavyzdžiui, Joniškio rajone esantis upelis Sirija su dabartine Artimųjų Rytų valstybe siejasi tik pavadinimo forma.

Jo kilmė aiškinama kaip labai sena ir susijusi su srovės ar srauto reikšme. Tokie pavyzdžiai rodo, kad vietovardžiai dažnai klaidina tik iš pirmo žvilgsnio. Išgirdus pavadinimą gali pasirodyti, kad jis kalba apie pasaulį, tačiau iš tikrųjų jis pasakoja apie vietinę istoriją, kalbą ir senąjį kraštovaizdžio suvokimą.

Nuo Rojaus iki Kyšių

Kita keistų vietovardžių grupė stebina ne geografine, o prasmine logika. Lietuvoje galima rasti Rojų, Ramybę, Geri Vakarai, Senovę, Naujienas, Keturnaujieną ar Konceptą.

Vieni jų skamba tarsi pažadai, kiti primena literatūrinius ar simbolinius pavadinimus, o dar kiti nustebina tuo, kaip netikėtai dera su šiuolaikine kalba.

Ne mažiau išsiskiria vardai, kurie šiandien skamba komiškai ar net nejaukiai: Kyšiai, Reketija, Kiaušai, Čiūdai, Bedančiai, Puskelniai, Pypliai, Raganiai, Vargšai. Šiuolaikiniam skaitytojui jie gali kelti šypseną, tačiau dauguma tokių pavadinimų yra gerokai senesni už dabartines jų asociacijas.

Tai reiškia, kad šiandien juokingai skambantis vietovardis iš pradžių galėjo turėti visai kitą, savo laikui įprastą prasmę.

Dar viena ryški grupė susijusi su tautovardžiais ir bendruomenių pėdsakais. Lietuvos žemėlapyje aptinkami Žydeliai, Žydabrastis, Žydiškės, Totoriai, Gudai, Latviai, Švedai, Čekai, Ruskiai.

Tokie vardai primena, kad vietovardžiai neretai išsaugo daugiau istorinės atminties nei dabartinis vietos vaizdas. Net ir tada, kai pati bendruomenė jau išnykusi ar pasikeitusi, jos pėdsakas gali likti įrašytas žemėlapyje.

Keisti, bet svarbūs

Keisčiausi vietovardžiai Lietuvoje verti dėmesio ne tik dėl skambesio. Jie yra gyvas kalbos, istorijos ir vietos tapatybės archyvas.

Vieni liudija buvusius dvarus, kiti primena senas bendruomenes, treti atskleidžia, kaip žmonės įsivaizdavo tolimus kraštus arba apibūdino savąją aplinką. Todėl tokie pavadinimai kaip Paryžius, Venecija, Rojus, Sachara ar Geri Vakarai yra daugiau nei smalsumą keliantys taškai žemėlapyje.

Jie primena, kad Lietuvos vietovardžiai gali būti ir žaismingi, ir mįslingi, ir labai iškalbingi. O svarbiausia, jie parodo, kad net mažiausio kaimo pavadinimas kartais gali papasakoti gerokai daugiau, nei iš pradžių atrodo.

Regionai.lt inf.

2025 m. intelektinės nuosavybės apsaugos srityje Lietuvos muitinė atliko 3 809 patikrinimus (2024 m. – 4 634), kurių metu nustatyti 136 atvejai, kai prekės buvo sulaikytos dėl galimų INT pažeidimų (2024 m. – 337). Iš viso sulaikyta 181 750 vienetų prekių (2024 m. – 334 547 vnt.).

Pasak Lietuvos muitinės, mažėjantys sulaikytų prekių skaičiai nebūtinai reiškia problemos išnykimą, bet rodo kryptingą prevenciją, efektyvesnę rizikos analizę ir glaudų bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

2025 m. buvo išnagrinėti 24 nacionaliniai prašymai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, o iš kitų Europos Sąjungos valstybių gauta net 1 830 prašymų, susijusių su galimais INT pažeidimais.

Klastotės ir piratinės prekės išlieka viena pelningiausių neteisėtos prekybos formų pasaulyje. Tokios prekės ne tik daro žalą teisėtiems verslams ir valstybės biudžetui, bet ir kelia tiesioginę riziką vartotojų saugumui bei sveikatai. Ypač pavojingos gali būti suklastotos kosmetikos, vaistų, žaislų ar maisto produktų grupės, kurių sudėtis ir kokybė dažnai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos muitinė nuolat bendradarbiauja su Europos Sąjungos šalių muitinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, teisėsaugos institucijomis bei intelektinės nuosavybės teisių savininkais, siekdama užkirsti kelią neteisėtų prekių patekimui į rinką.

Minint Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, muitinė ragina vartotojus būti sąmoningais: rinktis patikimus pardavėjus, kritiškai vertinti neįprastai žemas kainas ir, kilus įtarimų, pranešti atsakingoms institucijoms. Kova su klastotėmis prasideda nuo kiekvieno pasirinkimo.

LR muitinė 

„Geopolitinė situacija reikalauja nestandartinių sprendimų, tad žengiame istorinius žingsnius ir Lietuvoje pirmą kartą pradedame gaminti karinius sprogmenis. Stiprinsime mūsų šalies gynybos savarankiškumą, didinsime atsparumą ir užtikrinsime patikimą tiekimą kritinėmis aplinkybėmis. Aukštos galios sprogmenų produkcijos užteks tiek mūsų kariuomenės poreikiams, tiek eksportui, taip prisidedant ir prie kitų šalių saugumo“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

2025 metų pabaigoje AB „Detonas“ sukūrė du karinius sprogmenis, paremtus RDX (heksogeno) ir PETN (pentaeritritolio tetranitrato) pagrindu – tai pasaulyje plačiai naudojamos aukštos galios sprogstamosios medžiagos, pasižyminčios dideliu detonacijos greičiu ir efektyvumu.

Šių medžiagų veiksmingumas vertinamas pagal TNT ekvivalentą – standartinį rodiklį, leidžiantį palyginti skirtingų sprogmenų energinę galią. RDX TNT ekvivalentas siekia apie 1,5–1,6, o PETN – apie 1,6–1,7, todėl šie sprendimai yra ženkliai galingesni už TNT ir plačiai naudojami kariniuose užtaisuose, šaudmenyse, detonatoriuose bei kituose specializuotuose sprendimuose.

2026 metų pradžioje atlikti bandymai laboratorinėmis ir lauko sąlygomis patvirtino, kad sukurti sprogmenys atitinka numatytas specifikacijas ir pasižymi labai gerais veikimo rezultatais realiomis sąlygomis.

„Bendrovė neketina sustoti – toliau kursime sprogmenis RDX ir PETN pagrindu, taip pat vystysime HMX tipo sprogmenų gamybą. Siekiame užtikrinti, kad gamybai reikalingos žaliavos būtų tiekiamos Lietuvoje. Kartu planuojame kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir įgyvendinti ambicingus plėtros planus ateityje“, – teigia AB „Detonas“ direktorius Andrius Griškevičius.

Numatoma statyti dvi specializuotas sprogmenų gamyklas, kurios veiks kaip modernios, aukštus saugumo standartus atitinkančios laboratorinio tipo erdvės. Jose bus gaminami ne tik RDX ir PETN sukurti sprogmenys, bet ir jų kompozitiniai sprendimai. Ateityje šios gamyklos galės išaugti į kompetencijų centrus, skirtus ne tik pramonei, bet ir moksliniams tyrimams.

Pagaminta produkcija bus naudojama tiek Lietuvos kariuomenės poreikiams, tiek eksportuojama, integruojantis į NATO ir Europos Sąjungos gynybos tiekimo grandines. Taip pat dalis sprogmenų bus tiekiama kaip itin svarbi parama Ukrainai. 

Projektą bendrovė „Detonas“ įgyvendina bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo institucijomis – Vilniaus universitetu ir Kauno technologijos universitetu. Tikimasi, kad gamybos plėtra ne tik sustiprins šalies saugumą, bet ir prisidės prie aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei technologinių kompetencijų augimo Lietuvoje. Bendrovė planuoja automatizuoti procesus ir juos taikyti tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. 

Susisiekimo ministerijos inf.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. pagal direktoriaus sukurtą nusikalstamo veikimo schemą buvo rengiami ir pasirašomi suklastoti mokymo dokumentai, egzaminų protokolai bei kvalifikaciją patvirtinantys diplomai, nors dalis asmenų faktiškai nedalyvavo privalomuose mokymuose ar nelaikė egzaminų. Teisėsaugos pareigūnai taip pat nustatė neteisėto prisijungimo prie valstybės informacinių sistemų atvejus, kai egzaminai buvo laikomi už kitus asmenis. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos išduoti profesinio mokymo diplomus asmenims, kurie faktiškai nedalyvavo nustatytos trukmės mokymo programose, jų nebaigė ir nelaikė egzaminų.

Už šias neva suteiktas paslaugas buvo gaunamas atlygis.

Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl 14 nusikalstamų veikų epizodų pareikšti iš viso 12 asmenų, tarp jų ir dviem juridiniams asmenims – vairavimo mokykloms. Vairavimo mokyklų direktorius ir dvi jam priklausančios įmonės kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos ir piktnaudžiavimu. Kaltinimai dėl disponavimo suklastotais dokumentais pareikšti aštuoniems asmenims, siekusiems neteisėtai gauti vairuotojų kvalifikacijos dokumentus. Dar vienam asmeniui, byloje apklaustam kaip liudytojui, pareikšti kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo.

„Šioje byloje kalbame ne tik apie dokumentų klastojimą. Pirmiausia kalbame apie realią grėsmę visuomenės saugumui. Asmenys, nebaigę privalomų mokymų ir neišlaikę egzaminų, įgijo galiojančius vairuotojų kvalifikacijos dokumentus ir dalyvavo eisme. Tokie vairuotojai gali neturėti būtinų žinių ir praktinių įgūdžių, todėl kelia realų pavojų visiems eismo dalyviams. Ypač svarbu pabrėžti, kad neteisėtai išduoti vairuotojų kvalifikacijos dokumentai galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl grėsmė eismo saugumui gali kilti ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Didžioji dalis šioje byloje figūruojančių asmenų yra Lietuvos, tačiau tarp jų nustatyta ir trečiųjų šalių piliečių“, – atkreipia dėmesį šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj.

Ikiteisminio tyrimo metu dar 24 asmenys, padarę nusikalstamas veikas, tačiau dėl to prisipažinę ir padėję tyrimo metu atskleisti visą nusikalstamo veikimo schemą, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais – jiems taikytas laidavimas. Šiems asmenims paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą. Iš viso šių asmenų atžvilgiu nustatyti 39 nusikalstamų veikų epizodai.

Baudžiamoji byla su 312 puslapių kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

STT taip pat yra atlikusi korupcijos rizikos analizę vairuotojų profesinio rengimo procesuose. Detaliau su šia analize galite susipažinti čia.

Primename, kad asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Bendras STT ir Prokuratūros pranešimas

Žiedais saulę ir pavasarį pasveikinusios tulpės – ženklas, kad artėja svarbiausias metų renginys, gegužės 9 dieną vyksiantis Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“.

Šiuo metu Burbiškio dvare žydi maždaug penkiolika ankstyvųjų tulpių veislių. Gėlynas kasdien nusidažo vis daugiau spalvų, žiedų kilimas plečiasi. Pačios pirmosios žiedais nudžiugino smulkutės daugiažiedės tulpės ‘Turkestanica’, savo grožį išskleidė ir ‘Heart's Delight’, ‘Giuseppe Verdi’, ‘Scarlet Baby’, ‘Concerto’, ‘Corona’, ‘Princess Household’, ‘Quebec’, ‘Turkestanica’, ‘Partitura’ bei kitos.

Vidutinio ankstyvumo veislės jau sukrovė arba dar krauna žiedus – netrukus laukiama ir jų žydėjimo. Kaip ir kasmet, žydėjimo šventę vainikuos vėlyvųjų veislių tulpių žiedai – šiuo metu jos dar tik auga.

Artėjant šventei, Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šimtai tūkstančių žiedų sužydės labai plačia palete: balta, geltona, rožine, raudona, burgundine, violetine spalvomis bei įvairiais atspalviais. Jau dabar spalvingumu bei kvapais neatsilieka ir kiti pavasario žiedai – ima žydėti narcizai, svaiginančiai kvapnūs hiacintai, našlaitės, o parką nuklojo plukių kilimai.

Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šiuo metu auginama 573 veislių tulpių kolekcija. Dvaro kolekcija renkama ir puoselėjama nuo 1995 metų – daugiau nei tris dešimtmečius.

Muziejuje auga 16 skirtingų porūšių tulpės: paprastosios ankstyvosios, pilnavidurės ankstyvosios, triumfo, Darvino hibridinės, paprastosios vėlyvosios, lelijažiedės, šerkšnotosios, žaliažiedės, Rembrandto, bijūninės, papūginės, Kaufmano, Fosterio, daugiažiedės, kalninės-siauralapės tulpės. Visi šie porūšiai pasižymi spalvine gama nuo labai šviesių iki beveik juodų spalvų spektro.

Gėlynas Burbiškio dvare atkurtas ten, kur ir puoselėtas dvaro savininko Mykolo Baženskio. Tulpės gėlyne susodintos pagal XX a. pr. tradiciją – augalus tuo metu sodindavo klombose ir lysvėse. Dvare tulpės buvo auginamos ir XX a. pr. oranžerijoje vazonėliuose. Anksti pavasarį vazonėliai su tulpėmis puošdavo rūmų kambarius ir sales.

Šiandien Burbiškio dvaras – naujam gyvenimui atgimęs paveldo objektas, atspindintis dvaro kūrėjų pasaulėjautą, pasižymintis ypatinga kūrybiška nuotaika, architektūra ir gamtos darna. XIX a. pabaigos – XX a. I pusės atmosfera čia susilieja su šiandienos muziejaus kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių tradicijų tęstinumą. Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“ šiemet vyks jau 25-ą kartą – kasmet šventė lankytojų laukia antrą gegužės šeštadienį. Naujos dvaro tradicijos sumanytojas – buvęs ilgametis muziejaus direktorius Egidijus Prascevičius.

Jubiliejinė šventė gegužės 9 dieną prasidės 12 valandą, atidarymas vyks 13 valandą. Lankytojų lauks gausybė žiedų, atgijęs dvaro gyvenimas su praeitį ir šiuolaikines pramogas sujungiančia programa.

Pagrindinėje festivalio scenoje koncertuos Egidijus Bavikinas, Evelina Sašenko ir pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“ su koncertine programa „Auksinės Stasio Povilaičio dainos“, grupė „Biplan“, Justinas Jarutis su grupe ir GJan su grupe. Festivalio vedėjas – Leonardas Pobedonoscevas.

Visą festivalio dieną, nuo 12 iki 18 valandos, šventės lankytojus lydės praėjusių šimtmečių atgarsiai, kultūros ir istorijos atspindžiai.

Gros Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“, veiks Senosios fotografijos ateljė, šaržus pieš dailininkai, atgis garsios praeities asmenybės ir Klaipėdos pilies teatro spektaklių personažai. Istorinių šokių šokėjai, senieji instrumentai nukels į skirtingas epochas – nuo baroko ir renesanso iki lengvesnių XIX a. pramogų. Parke veiks senovinių automobilių paroda, dvaro verandoje bus eksponuojamos kolekcininko Klemento Sakalausko muzikinės dėžutės ir gramofonai.

Vaikštinės kojūkininkai, edukatoriai siūlys išbandyti įvairiausius žaidimus, veiks lauko kavinės, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė. Ir tai – tik dalis jubiliejinės šventės programos.

Daugiau informacijos: www.daugyvenesmuziejus.lt.

Tulpių žiedais muziejus kviečia grožėtis visą žydėjimo laiką, o lankytojų lauks ir daugiau renginių. Šventė tęsis gegužės 10 dieną 14 valandą – Burbiškio dvaro parke skambės atlikėjos Alinos Orlovos ir violončelės koncertinė programa, veiks muzikinių dėžučių ir gramofonų, muziejaus istorijos ir kitos parodos.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija

Kartais vos kelis šimtus gyventojų turintis kaimelis slepia įspūdingus architektūros objektus ar svarbius istorinius faktus. Būtent tokios vietos leidžia atrasti Lietuvą iš naujo. Kai kurios Lietuvos vietovės stebina net ir šypseną keliančiais pavadinimais. 

Regionai.lt šiandien kviečia pažvelgtus į išskirtines mūsų šalies vietoves. Šiame tekste apžvelgiamos vietovės turi kuo nustebinti – ar tai būtų pavadinimas, ar lankytinos vietos. Taigi, pažvelkime, kuo mus gali nustebinti šios Lietuvos gyvenvietės. 

Maži miesteliai – didelė istorija 

Lietuvoje yra ne vienas miestelis, kuris pagal gyventojų skaičių atrodo kuklus, tačiau turi kuo nustebinti. Bene geriausiai šį apibūdinimą atitinka Troškūnai. Tai ne tik vienas mažiausių miestų visoje šalyje, tačiau čia stūkso ir akį traukiantis bernardinų vienuolynas. 

Čia esanti Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia suprojektuota architekto Martyno Knakfuso ir pastatyta dar XVIII amžiaus pabaigoje, derinant vėlyvojo baroko ir klasicizmo bruožus. Nors vėliau buvo rekonstruota, jos išorėje iki šiol vyrauja pirminė architektūrinė idėja. 

Šalia esantys bernardinų vienuolyno pastatai ir varpinė sudaro vientisą ansamblį, atspindintį to laikotarpio architektūrą, nuo kuklesnių vienuolyno formų iki išraiškingesnių klasicizmo elementų. 

Mažų miestelių sąraše privalo atsidurti ir Panemunė, kur gyvena vos keli šimtai gyventojų, tačiau čia puikuojasi viena gražiausių pilių visoje Lietuvoje. Panemunės pilis iškilo strategiškai svarbioje vietoje prie Nemuno, kur dar nuo senų laikų kūrėsi baltų gentys ir stovėjo gynybinės pilys. 

Manoma, kad čia galėjo būti kunigaikščio Vytenio dvaras, o netoliese esančios kalvos siejamos su jo ir žmonos kapais. 

Pilį XVI amžiaus pabaigoje įsigijęs Jonušas Eperješas pradėjo jos statybas, o vėliau palikuonys ją plėtė ir keitė, suteikdami baroko bruožų. XVIII amžiuje pilis perėjo Gelgaudų giminei ir tapo prabangia rezidencija, tačiau po sukilimų ir politinių įvykių buvo nusiaubta bei ilgainiui apleista. 

Legendomis apipinti šalies kampeliai 

Kai kurie miesteliai traukia ne tik savo išvaizda, bet ir pasakojimais. Čia būtina paminėti Merkinę, kuri garsi ne tik savo gamtos grožiu, bet ir istorija. IX tūkst. pr. Kr. Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos upių santakoje įsikūrė bene pirmieji Lietuvos gyventojai. Istorikai romantikai teigia, kad Merkinę įkūrė vikingai. 

Daugelis Lietuvos valdovų yra teikę privilegijų Merkinei, o Žygimantas Augustas 1569 m. miestui suteikė Magdeburgo teisę ir patvirtinto miesto antspaudą su vienaragiu. 

Vilniaus universiteto profesorius, poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, dar XVII a., besižvalgydamas nuo Merkinės kalvų į Merkio ir Nemuno slėnį, į horizonte dunksančius miškus, lotyniškai rašė eiles apie medžioklę ir piemenėlių žaidimus. 

Išskirtinę vietą šalies istorijoje turi ir Kernavė. Tai - pirmoji rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos sostinė ir svarbiausias pagoniškosios Lietuvos politinis-ekonominis centras, nuo 2004 metų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

Nors žmonės šioje vietoje gyveno dar prieš kelis tūkstančius metų, tik XIII–XIV amžiais čia susiformavo tikras miestas su gatvėmis, dirbtuvėmis ir įspūdingu penkių piliakalnių gynybiniu kompleksu. Kernavė laikoma ir karaliaus Mindaugo sostine, o šiandien ji išlieka svarbiu istorijos ir kultūros simboliu. 

Išskirtinės Lietuvos vietovės 

Kai kurie šalies miestai stebina savo gamta, kiti – istorine reikšme ar įspūdingais statiniais. Tačiau kai kurios vietos gali nustebinti ir savo struktūra. Šiame kontekste būtina paminėti Visaginą, kuris iškilo dar sovietmečiu ir turėjo labai aiškų tikslą. 

Šioje vietoje anksčiau buvo tik keli kaimai, tačiau dėl Drūkščio ežero artumo teritorija pasirinkta branduolinės energetikos projektui. Miestas pradėtas statyti 1975 metais, siekiant apgyvendinti iš visos Sovietų Sąjungos atvykusius specialistus ir jų šeimas. 

Miesto planą, primenantį drugelio formą, sukūrė architektas V. Akutinas. Gatvės buvo projektuojamos plačios, be šviesoforų – galvojant apie galimą evakuaciją. Iš pradžių miestas vadinosi Sniečkumi, tačiau 1992 metais jam suteiktas Visagino vardas. 

Ir tai tikrai ne vienintelis miestas, kuris stebina savo paskirtimi ar pačia struktūra. Paminėjimo verti ir Elektrėnai, kurie taip pat atsirado dėl energetikos poreikių ir yra laikomas vienu jauniausių miestų Lietuvoje. Tuo tarpu Zarasai garsėja unikalia apvalia miesto aikšte, o tokia forma šalyje itin reta. 

Daugelis mūsų puikiai žino ir apie Kuršių Neriją, kur rasime Nidą, Juodkarantę, Preilą ir Pervalką. Šie miestai asocijuojasi su atostogomis, kurortais ir vasara. Negana to, šiandien tai UNESCO saugomas unikalus gamtos ir kultūros paveldas. 

Išskirtiniai miestų pavadinimai 

Mūsų šalies miestai gali nustebinti ir savo pavadinimais. Vienas tokių – Bezdonys. Tai miestelis Vilniaus rajono savivaldybėje, o jo pavadinimas daugeliui gali sukelti tam tikrų asociacijų, ar ne? Žinoma, tai ne vienintelis išskirtinis Lietuvos miestas. 

Pavyzdžiui, Švenčionėliai išsiskiria mažybine forma, kuri miestų varduose pasitaiko gana retai. O Kudirkos Naumiestis stebina ilgu, dviejų dalių pavadinimu, susijusiu su istorine asmenybe. Savo vietą šalies istorijoje randa ir dar vienas šalies miestas. 

Rietavo pavadinimas galbūt neatrodo išskirtinis iš pirmo žvilgsnio, tačiau čia pirmąsyk šalyje sužibo elektros lemputė, o tai įvyko dar 1892 metais. Tai įvyko praėjus vos 13 metų po lemputės išradimo ir 10 metų po pirmosios pasaulyje elektrinės atidarymo. 

O kokius miestus ar šalies vietoves į šį sąrašą įtrauktumėte jūs?

Regionai.lt inf. 

Bezdonys - Wikipedia / Vietoves.lt nuotr.
Visaginas - Wikipedia / Ego desidero aquiuem nuotr.
Merkinė - Wikipedia / Arūnas Gineitis nuotr.
Troškūnų vienuolynas - Anykščių raj. savivaldybės nuotr.

Svarbu tai, kad Nuostatų reikalavimas, kad vedybų sutartyje būtų nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, taikytinas tik užsienio valstybėse sudarytų vedybų sutarčių atveju, minėtas reikalavimas Nuostatuose nėra nustatytas Lietuvos Respublikoje sudaromoms vedybų sutartims.

Šioje byloje LVAT kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. ESTT 2025 m. gruodžio 11 d. sprendime byloje C-789/23 konstatavo, kad SESV 21 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti valstybės narės teisės nuostatas, pagal kurias, norint nacionaliniame Vedybų sutarčių registre įregistruoti kitoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, keliama sąlyga, kad sutartyje būtų nurodytas bent vieno iš dviejų sutuoktinių asmens kodas, suteiktas registro vietos valstybėje narėje, nors tokia sąlyga netaikoma į šį registrą įtraukiant pastarojoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, o toje sutartyje nurodyti duomenys leidžia identifikuoti ją sudariusius asmenis.

LVAT 2026 m. balandžio 15 d. sprendime, atsižvelgdamas į nagrinėtoje byloje priimtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju santuokos liudijime nurodyti duomenys (vardai ir pavardės, gimimo datos ir gimimo vietos) leidžia identifikuoti santuoką sudariusius asmenis, taigi gali užtikrinti registre esančių duomenų tikslumą ir autentiškumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad reikalavimas, jog užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Vedybų sutarčių registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, viršija tai, kas būtina siekiamam tikslui ‒ užtikrinti šiame registre tvarkomų duomenų tikslumą ir autentiškumą ‒ įgyvendinti.

Vadovaujantis ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis.

Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad Nuostatų 67 punkte įtvirtinta sąlyga yra netaikytina nagrinėjamoje byloje, nes ši sąlyga yra draudžiama pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį. Todėl ginčytas sprendimas, priimtas remiantis Nuostatų 67 punktu, panaikintas kaip neteisėtas, ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Administracinė byla Nr. eA-6-662/2026

LVAT inf. 

Tą pačią dieną išvažiavęs į miestą jis netrukus pajuto skirtumą. Prie sankryžos jaunas vairuotojas, pastebėjęs lipduką, kantriai palaukė, nors galėjo skubėti. Kitame posūkyje autobuso vairuotojas net pamojo – tarsi tyliai parodydamas supratingumą. Anksčiau Antaną lydėjęs nerimas dėl signalų ir skubančių automobilių sumažėjo – lipdukas veikė lyg nematomas skydas, keičiantis kitų elgesį.

Tokie pavyzdžiai atskleidžia naujos iniciatyvos esmę. Lietuvoje „Senjoro“ ar santūriai vairuojančio eismo dalyvio lipdukas – tai savanoriškas socialinis signalas, kuriuo siekiama skatinti kantrybę ir pagarbą kelyje. Vis dėlto jo veiksmingumas kol kas tiesiogiai priklauso nuo žinomumo. Daugelis vairuotojų dar nežino, ką šis ženklas reiškia, todėl svarbus aktyvus viešinimas – per socialines kampanijas, bendruomenes ir žiniasklaidą.

Kitose šalyse tokia praktika turi ir teisinį pagrindą. Pavyzdžiui, Japonijoje naudojamas „Kōreisha“ ženklas yra oficialiai reglamentuotas, o kiti eismo dalyviai privalo į jį atsižvelgti. Tuo metu Lietuvoje tokio reguliavimo nenumatyta – Susisiekimo ministerija teigia, kad papildomas žymėjimas galėtų tapti administracine našta ir nebūtinai prisidėtų prie eismo saugumo.

Nepaisant to, iniciatyvos šalininkai įsitikinę: pokytis prasideda ne nuo taisyklių, o nuo žmonių elgesio. Antano istorija – paprastas priminimas, kad kartais pakanka mažo ženklo, jog kelyje atsirastų daugiau kantrybės. Galbūt tuomet sulėtėtų ne tik pavieniai automobiliai, bet ir bendras mūsų skubėjimas.

Parengta pagal VšĮ „Olderis" inf.

Svarbus bendradarbiavimas 

Kaip sako laikinasis „Regitros“ generalinis direktorius Rytis Polikauskas, konferencija „Saugus startas“ tapo svarbiu atskaitos tašku, nes renginyje aptariamos ne tik profesinės naujienos, bet ir diskusijose ieškoma realių sprendimų, kurie padėtų būsimiems vairuotojams.   

„Tik bendraudami su vairavimo mokyklų atstovais, pareigūnais ar kitais ekspertais  galime pamatyti platesnį paveikslą ir rasti geriausius sprendimus, kurie padėtų būsimam vairuotojui nuo pat sprendimo ateityje sėsti prie automobilio vairo. 

Vairuotojo kelias ir pasirengimas prasideda ne nuo egzamino ar įgyto vairuotojo pažymėjimo, o nuo pasiruošimo, todėl tikiu, kad svarbiausia yra bendras mūsų visų institucijų darbas ir rūpinimasis klientu visos šios kelionės metu“, – sakė R. Polikauskas. 

Renginio metu taip pat buvo įteiktos padėkos vairavimo mokykloms už labai gerus 2025 m. rezultatus ruošiant būsimus B ir B1 kategorijos vairuotojus ir prisidedant prie eismo dalyvių saugumo.  

Kodėl tik „pravažiuoti“ nebepakanka?  

Šiemet konferencijoje „Saugus startas“ „Regitra“ ir vėl subūrė institucijas bei vairavimo instruktorius iš visos Lietuvos, kurie prisideda prie to, kad į eismą patektų ir jame dalyvautų tik pasirengę vairuotojai.  

Pasak šiauliečio „Jago“ mokymų centro savininko Irmanto Jagmino, šiųmečio renginio tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“ yra svarbi ir dažnai sutinkama darbe kalbantis su būsimais vairuotojais. „Mokiniai dažnai bijo net ir pirmo važiavimo. Baimė ir jaudulys tikrai yra tos temos, kurios aktualios, turbūt, iki žmogus tikrai gerai išmoksta vairuoti ir vairavimas tampa kasdienybe.  

Profesionalai, kalbant apie streso šaltinius, mini, pavyzdžiui, telefonus. Išmaniuosius telefonus turime ir naudojame visi, bet prie vairo jie tampa dirgikliu. Kita vertus, viskas susiję su žmogaus sąmoningumu, todėl ir mūsų visų tikslas keliuose yra sąmoningumo didinimas. Sąmoningi vairuotojai bus ne tik atsakingi, bet ir saugiai vairuojantys“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.   

Anot I. Jagmino, tokie renginiai yra ypač reikalingi, nes suteikia progą ne tik susitikti kolegoms iš visos Lietuvos, bet ir kartu aptarti, kaip galima prisidėti prie saugumo keliuose didinimo.   

Jam pritarė ir kolega bei „Jago“ mokymų centro vadovas Antanas Gedvilas, kuris pastebėjo, kad streso valdymo tema tapo puikiu priminimu, ką daryti vairuojant įtemptų situacijų metu. „Labai džiaugiuosi, kad „Regitra“ ėmėsi iniciatyvos ir subūrė kolegas bendram tikslui. Šiandien yra būtina kalbėti apie tai, kad instruktoriai būtų psichologiškai pasiruošę ir motyvuoti, nes būtent jie gali suteikti užtikrintumo būsimiems vairuotojams. 

Neužtenka vien tik „pravažiuoti“ privalomas vairavimo pamokas. Svarbiausia yra gebėjimas tinkamai prieiti prie mokinio, suprasti jo savijautą, atsakyti į kylančius klausimus ir padėti jaustis užtikrinčiau. Tik mažinant jaudulį ir kuriant pasitikėjimą galima pasiekti geriausių rezultatų bei paruošti atsakingą, savimi pasitikintį vairuotoją“, – kalbėjo jis.  

Jei esame tinkamai pasiruošę, nėra ko bijoti  

Tuo tarpu vairavimo mokyklos „Eismo gidas“ vairavimo instruktorius Robertas Jacikevičius sako, kad svarbiausia pradedant mokytis vairuoti automobilį apsiprasti su pačia transporto priemone. 

„Kasdieniame darbe tikrai stengiamės kovoti su jauduliu ir nors iš patirties žinau įprastus būdus kaip kvėpavimas, pasivaikščiojimas, minčių atitolinimas, bet kartais svarbu pažvelgti tarsi iš šalies ir suprasti, jog galbūt prieš važiavimą mokiniui svarbu papasakoti apie automobilį, leisti paliesti jo viduje esančius elementus.   

Svarbu, kad mokinys nevažiuotų galvodamas, kad tai yra jo gyvenimo egzaminas, nejaustų įtampos dėl nepažįstamos automobilio aplinkos, todėl visuomet stengiuosi suprasti, kaip padėti konkrečiam žmogui jaustis laisviau ir susikoncentruoti į žinias“, – patirtimi dalijosi R. Jacikevičius.   

Paklaustas, kas iš tiesų kelia stresą vairuojant, instruktorius užtikrintai sakė, kad nemokėjimas ir nepasitikėjimas savo jėgomis. „Jei esame tinkamai pasiruošę, nėra ko bijoti. Tikiu, kad padeda kantrybė ir tikėjimas pačiu mokiniu. Patikėkite, tikėjimas žmogumi mokymo metu ir nusiteikimas gali tikrai daug“, – kalbėjo jis.  

Padėkas gavusios vairavimo mokyklos:  

1. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija (Alytaus padalinyje)  

2. Viešoji įstaiga „Greičio juosta“ (Kauno padalinyje)  

3. IĮ vairavimo mokykla „A klasė“ (Klaipėdos padalinyje)  

4. UAB „Vilkaviškio autoklubas“ (Marijampolės padalinyje)  

5. Viešoji įstaiga Mažeikių vairuotojų mokymo centras (Mažeikių padalinyje)  

6. IĮ „Vairuok“ (Panevėžio padalinyje)  

7. MB Eimanto vairavimo mokykla (Rokiškio padalinyje)  

8. UAB JAGO (Šiaulių padalinyje)  

9. IĮ „Eismo gidas“ (Tauragės padalinyje) 

10. UAB „Romziga“ (Telšių padalinyje)  

11. Utenos rajono technikos sporto klubas (Utenos padalinyje)  

12. Jovito Stankevičiaus IĮ (Vilniaus padalinyje)   

Siekiant išlaikyti objektyvumą ir tikslumą vairavimo mokyklos vertintos pagal konkrečiame padalinyje laikytų egzaminų rezultatus ir jei mokinių skaičius konkrečiame padalinyje buvo didesnis nei 50. 

„Regitros“ inf. 

Užimtumo tarnyba apklausė 1,7 tūkst. per pastaruosius trejus metus jaunimą iki 29 m. įdarbinusių darbdavių. Didžioji dalis (74 proc.) atsakė, kad jaunimo motyvacijai didžiausią įtaką daro darbo užmokestis ir lankstus darbo grafikas (62 proc.). 80 proc. darbdavių sutinka, kad jie greičiau perpranta technologijas, o 64 proc. mano, kad mokosi sparčiau nei vyresni kolegos. Jaunųjų produktyvumas, iniciatyvumas ir atsakomybė vertinami atsargiau.  

„Apie 60 proc. darbdavių iš sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo bei meninės ar pramoginės veiklos jaunus darbuotojus mato kaip atnešančius daugiau idėjų. Priešingai – gamybos, statybos, vandens tiekimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose: skeptiškų nuomonių apie jaunimo produktyvumą fiksuota dvigubai daugiau nei teigiamų“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  

Kai kurie darbdaviai dalijosi ir pavyzdžiais apie neįprastą tokio amžiaus darbuotojų elgseną: „neatvyko pirmą darbo dieną, nes nusprendė, kad su darbu nesusitvarkys“, „padirbęs dvi dienas pareiškė, kad nesuvaibino su darbu“, „klientui stovint šalia paprašė palaukti, kol baigs žaisti žaidimą“. Dažnai kartojosi ir dingimo praktika – jauni darbuotojai tiesiog nustojo eiti į darbą ir nebeatsiliepė telefonu.  

Anot G. Sinkevičės, toks požiūris į darbą ateityje darbuotojams gali sukelti rizikos: „Jie nekaupia profesinės patirties, kuri yra esminė produktyvumo augimo dalis. Dažnai keisdami darbus jie nesusikuria galimybių kilti karjeros laiptais, o sparčiai vystantis technologijoms ir senstant visuomenei darbdaviams tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų.“  

Dalis darbdavių teigė, kad jaunimui stinga bazinių žinių apie darbo teisę ar profesinę etiką – jaunuoliai susigalvoja savo darbo grafiką, neatvyksta į darbą gimtadienio proga ar nesupranta, kodėl pensijos kaupimo įmokos išskaičiuojamos iš atlyginimo. Griežtesnes pastabas dėl darbo kokybės jie dažnai priima kaip psichologinį smurtą.  

Kita vertus, apklausos rezultatai rodo, kad beveik du penktadaliai (37,5 proc.) darbdavių, pastaraisiais metais įdarbinusių jaunuolių, netaikė jokių jų integraciją palengvinančių priemonių.  

„Jaunimui reikia mokytis darbo rinkos taisyklių, o organizacijos turi būti pasiruošusios atnaujinti integracijos, mentorystės ir įvedimo į darbą procesus. Nuo to priklausys ne tik jaunimo vaidmuo darbo rinkoje, tai smarkiai veiks ir šalies ekonomikos dinamiką“, – įžvalgomis dalijosi Užimtumo tarnybos atstovė. 

Užimtumo tarnybos inf. 

Daugelis žmonių mano, kad depresija pasireiškia tik akivaizdžiais emocijų ar elgesio pokyčiais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog balso savybės taip pat gali būti objektyvus šios būklės biologinis žymuo. 

„Idėja, kad balsas gali išduoti depresiją, kyla iš neuromuskulinės fiziologijos: depresija veikia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų sritis, atsakingas už motorinę kontrolę, įskaitant balso stygų ir kalbos aparato raumenų veiklą. Dėl to depresija sergantiems asmenims pasireiškia vadinamasis psichomotorinis sulėtėjimas, kuris tiesiogiai keičia kalbos ypatybes“, – aiškina Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesorius Rytis Maskeliūnas. 

Pasak jo, realiame gyvenime šie pokyčiai dažnai yra labai subtilūs ir sunkiai sąmoningai kontroliuojami, todėl, pasitelkus dirbtinį intelektą (DI), net ir tada, kai žmogus bando nuslėpti savo emocinę būseną, analizuojant balso mechaniką, galima atskleisti depresijai būdingus fiziologinius dėsningumus.

„Mūsų hipotezė grindžiama prielaida, kad galima identifikuoti universalius, nuo kalbos nepriklausančius akustinius biožymenis. Tai leidžia manyti, kad balsas yra tarsi langas į neurofiziologinę būseną, galintis atskleisti depresijai būdingus dėsningumus net ir tada, kai jie nėra akivaizdūs stebint elgesį“, – sako KTU profesorius. 

Depresijos požymiai balse – universalūs skirtingomis kalbomis

Tyrimą vykdantis KTU doktorantas Musyyab Yousufi teigia, kad depresijos požymiai balse gali būti panašūs skirtingose kalbose. Tai pagrindžia antrąją hipotezę – pagrindiniai depresijos sukelti fiziologiniai pokyčiai balso formavimo mechanizmuose yra universalūs, nepaisant kalbinių ar kultūrinių skirtumų.

„Tyrimo metu buvo identifikuoti stabilūs akustiniai požymiai (analizuota apie 50 skirtingų parametrų). Šie požymiai pasirodė reikšmingi labai skirtingose kalbinėse terpėse – analizuoti kinų (mandarinų) ir anglų kalbų duomenų rinkiniai (deja, lietuviškų duomenų kol kas neturime pakankamai)“, – pasakoja jis. 

Nors šių požymių kitimo amplitudė skyrėsi, jų kryptingumas išliko pastovus. Pavyzdžiui, stebėta mažesnė balso moduliacija ir sumažėjęs spektrinis nuolydis. Tai rodo, kad depresija, veikdama psichomotorinius procesus, raumenų įtampą ir kvėpavimo kontrolę, sukelia panašius akustinius pokyčius, nepriklausomai nuo to, kokia kalba žmogus kalba.

Nepastebimi žmogui, bet atpažįstami DI

DI, atpažindamas depresiją iš balso, analizuoja ne žodžių prasmę, o subtilius balso akustinius parametrus, kurie veikia kaip fiziologiniai biožymenys.

„DI sistemų mokymas vyksta išgryninant konkrečias balso ypatybes iš ilgesnių kalbos segmentų, o vėliau, taikant penkis skirtingus požymių atrankos algoritmus ir sujungiant jų rezultatus į konsensusinį reitingą, nustatoma, kurie požymiai yra stabiliausi ir labiausiai susiję su depresija skirtingose kalbose bei įrašymo sąlygose“, – pasakoja R. Maskeliūnas.

Pavyzdžiui, tyrime nustatyti universalūs biožymenys, tokie kaip sumažėjusi pagrindinio tono dažnio variacija (rodanti monotoniškesnę kalbą), padidėjęs pauzių skaičius ir pakitę tam tikri MFCC koeficientai, apibūdinantys balso spektrines savybes. Šie požymiai iš dalies atspindi psichomotorinį sulėtėjimą ir sumažėjusią balso energiją.

Be to, nustatyta, kad depresija sergantiems asmenims būdingas padidėjęs balso dažnio netolygumas (angl. jitter) ir amplitudės svyravimai (angl. shimmer), taip pat sumažėjęs harmonikų ir triukšmo santykis (HNR). Tai rodo balso stygų veiklos nestabilumą, kuris gali pasireikšti kaip lengvai virpanti kalba.

„Vis dėlto visi šie rodikliai yra labai subtilūs ir paprastai lieka nepastebėti žmogaus ausiai. Moksliškai kalbant, depresijos akustinį parašą sudaro sudėtingas makroskopinių ir mikroskopinių balso požymių derinys“, – sako M. Yousufi.

Perpranta skirtingas kalbas

KTU profesoriaus teigimu, itin svarbu tai, kad modeliai, apmokyti naudojant vieną duomenų rinkinį, gebėjo atpažinti depresiją ir kituose rinkiniuose. Tai tiesiogiai sprendžia vieną pagrindinių šios srities iššūkių – modelių gebėjimą generalizuoti, t. y. veiksmingai veikti ne tik su mokymo duomenimis, bet ir naujose, modeliui nepažįstamose populiacijose.

„Tyrimo rezultatai svarbūs ir tuo, kad rodo, jog naudojant atrinktus, keliais metodais patvirtintus (konsensusinius) akustinius požymius galima pasiekti bent dalinį modelių perkėlimą iš anglų į mandarinų kalbą ir atvirkščiai“, – dalijasi jis. 

Pavyzdžiui, modeliai, apmokyti su gausesniu ir įvairesniu E-DAIC (anglų kalbos) duomenų rinkiniu, MODMA (mandarinų kalbos) rinkinyje pasiekė panašius ar net geresnius rezultatus nei pačiame E-DAIC rinkinyje. Tai rodo, kad egzistuoja universalūs, nuo kalbos nepriklausomi depresijos biožymenys.

„Nors buvo fiksuotas našumo sumažėjimas (angl. domain loss), ypač perkeliant modelius iš mažesnio (MODMA) į didesnį ir sudėtingesnį (E-DAIC) rinkinį, pats sėkmingo perkėlimo faktas atveria galimybes kurti praktiškai pritaikomas depresijos atpažinimo sistemas, veikiančias platesnėje klinikinėje aplinkoje“, – sako M. Yousufi. 

Ne visi balso pokyčiai reiškia depresiją

Pagrindinis iššūkis nustatant depresiją iš balso yra tai, kad mašininio mokymosi modeliai, nors ir pasiekia gerų rezultatų viename duomenų rinkinyje, dažnai prasčiau veikia su naujais kalbėtojais, kitomis kalbomis ar naudojant skirtingą įrašymo įrangą. Tokiais atvejais DI neretai išmoksta ne universalių depresijos požymių, o konkrečiam duomenų rinkiniui būdingų artefaktų. 

„Šią problemą dar labiau apsunkina tai, kad tie patys akustiniai parametrai, siejami su depresija (pavyzdžiui, sumažėjusi balso aukščio variacija, lėtesnis kalbėjimo tempas ar prastesnė balso kokybė), nėra išskirtiniai – balsą stipriai veikia ir kiti veiksniai, tokie kaip nuovargis, ūminis stresas, peršalimas ar net individualios kalbėjimo ypatybės“, – teigia KTU profesorius.

Tai apsunkina galimybę atskirti, ar akustiniai pokyčiai susiję su depresijai būdingu psichomotoriniu sulėtėjimu, ar tik su laikina fiziologine būsena. Todėl, siekiant nustatyti patikimus biožymenis, būtina taikyti įvairiapuses metodikas, leidžiančias išskirti tuos požymius, kurie išlieka stabilūs ir nuosekliai pasikartoja skirtingomis sąlygomis.

Depresijos stebėjimas gali persikelti į išmaniuosius įrenginius

R. Maskeliūno teigimu, DI galimybių progresas yra toks spartus, kad artėjame prie programėlių, galinčių analizuoti kalbą naudojant išmaniųjų telefonų ar kompiuterių mikrofonus. Tokios sistemos galėtų stebėti depresijos simptomų sunkumo dinamiką, anksti perspėti apie galimą būklės pablogėjimą ir realiuoju laiku vertinti gydymo efektyvumą, nesiremiant vien retais vizitais pas gydytoją.

„Tai atveria kelią prieinamesnei, neinvazinei ir tęstinei psichikos sveikatos priežiūrai, ypač tais atvejais, kai dėl įvairių priežasčių žmogus nenori ar negali kreiptis į specialistą arba tenka ilgai laukti eilėje“, – pažymi jis. 

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ši technologija turėtų būti naudojama kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip savarankiška diagnostikos sistema.

KTU inf.

Prokuratūros teigimu, tyrimas pradėtas dar 2025 metais ir yra susijęs su galimomis korupcinėmis veikomis Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Įtariama, kad organizuotoje grupėje veikę asmenys galėjo vykdyti kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą bei kitas nusikalstamas veikas, o gauti kyšiai esą buvo dalijami tarpusavyje ir per tarpininkus perduodami politikams.

Pasak N. Grunskienės, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad S. Skvernelis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje – kyšininkavimą. Šie duomenys, anot prokurorės, fiksuoti liudytojų ir įtariamųjų apklausų, akistatų protokoluose, kratų metu rastų daiktų apžiūrose bei kituose procesiniuose dokumentuose.

Šiame tyrime įtarimai jau pareikšti 15-ai asmenų, tarp jų – ir buvusiam Seimo nariui Kazys Starkevičius.

Kadangi S. Skvernelis nuo 2024 metų lapkričio eina Seimo nario pareigas ir turi Konstitucijoje numatytą teisinę neliečiamybę, be parlamento leidimo jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas negali būti tęsiamas. Generalinė prokurorė paprašė Seimo leisti parlamentarą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Seimas jau išklausė prokurorės pranešimą. Ji pabrėžė, kad šioje tyrimo stadijoje yra atlikti visi galimi procesiniai veiksmai, kuriuos leidžia teisė, todėl tolesniam procesui būtinas parlamento sprendimas.

Pats S. Skvernelis posėdyje pareiškė nereikalaujantis sudaryti laikinosios tyrimo komisijos ir sutinkantis, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panaikinta supaprastinta tvarka. Tokiu atveju, pagal Seimo statutą, klausimas gali būti sprendžiamas be papildomo tyrimo – Seimo pirmininkas teikia nutarimo projektą, o sprendimas įtraukiamas į artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Galutinį sprendimą dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo priims Seimas posėdžio metu.

Prokuratūra primena, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta ir nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Parengta pagal lrs.lt ir prokuratūros inf. 

Fizinės patikros metu pareigūnams kilo pagrįstų įtarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų. Tranzitu gabentoje siuntoje buvo rasta drabužių ir avalynės – liemenių, marškinėlių bei šlepečių – pažymėtų pasaulyje gerai žinomais prekių ženklais „Armani“, „Hermes“, „Lacoste“ ir „Yves Saint Laurent“.

Iš viso sulaikyta daugiau kaip 170 vienetų prekių, kurių deklaruota vertė siekė apie 900 eurų. Atsižvelgiant į neįprastai žemas deklaruotas kainas ir kitus požymius, buvo įtarta, kad prekės nėra originalios.

Sulaikytos prekės bus sunaikintos

Apie sulaikytas prekes buvo informuoti atitinkamų prekių ženklų teisių turėtojai. Gavus jų patvirtinimus, kad sulaikyti gaminiai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, priimtas sprendimas šias prekes sunaikinti prižiūrint muitinei. Taip buvo užkirstas kelias klastotėms patekti į Europos Sąjungos rinką.

Klastotės gali keliauti ir per aukštos reputacijos šalis

Šis atvejis rodo, kad padirbtos prekės nebūtinai gabenamos tik iš mažiau patikimomis laikomų regionų. Net ir su aukšta kokybe, originalumu bei patikimumu siejamos šalys, tokios kaip Šveicarija, gali būti naudojamos kaip klastočių judėjimo grandinės dalis. Todėl muitinė visas tranzitines siuntas tikrina vienodai kruopščiai – nepriklausomai nuo jų kilmės ar paskirties.

Muitinė primena, kad klastotės – tai ne tik neteisėtai naudojami garsių prekių ženklų pavadinimai ar logotipai. Dažnai tokie gaminiai neatitinka saugos reikalavimų, gaminami iš neaiškios kilmės medžiagų, o jų gamyba ir prekyba prisideda prie šešėlinės ekonomikos bei organizuoto nusikalstamumo.

Drabužiai, avalynė ir aksesuarai sudaro reikšmingą dalį muitinės sulaikomų klastočių. Nors tokios prekės gali atrodyti kasdienės ir nekenksmingos, jos klaidina vartotojus, daro žalą teisėtiems gamintojams ir iškraipo sąžiningą konkurenciją.

Vilniaus teritorinės muitinės inf. 

Naujieji negrožinės literatūros laikai 

Negrožinė literatūra šiandien išgyvena naują intensyvų laikotarpį. Jos leidžiama daugiau nei bet kada anksčiau – nuo biografijų, saviugdos ar psichologijos knygų iki publicistikos bei asmeninių liudijimų. Vis dėlto ši gausa neišvengiamai kelia klausimų dėl kokybės ir tikrosios vertės: tarp daugybės leidinių atsiranda reali rizika nepastebėti vertingiausių, autentiškiausių balsų. 

„Metų knygos rinkimų 2025“ komisijos narių teigimu, būtent negrožinė literatūra dažnai gimsta iš asmeninio poreikio kalbėti, liudyti ir įprasminti patirtį. Tačiau kalbant apie vertingas knygas svarbus tampa ne tik rašymas, bet ir skaitymas. Gera negrožinė knyga reikalauja laiko, susikaupimo ir gebėjimo abejoti – ji nepateikia greitų atsakymų, priešingai – plečia kontekstą ir skatina permąstyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantama. 

„Dviejų minučių argumentų“ kultūroje, kur sudėtingi reiškiniai dažnai sutraukiami iki kelių sakinių ar skambių antraščių, negrožinė literatūra tampa svarbia atsvara. Ji primena, kad pasaulis nėra paprastas, kad istorijos turi sluoksnius, o tiesa – kontekstą. 

„Negrožinė literatūra šiandien tampa savotiška atsvara trumpiems vaizdo įrašams, kuriuose per minutę ar dvi bandoma paaiškinti viską – nuo politikos ir istorinių įvykių iki mokslo temų. Kartais ir pati jų pasižiūriu – atrodo, viskas aišku, greitai suprantama. Tačiau vos tik paimi į rankas negrožinę knygą ir įsigilini į konkrečią temą, tampa akivaizdu, kad jos neįmanoma sutalpinti į kelias minutes – ji kupina niuansų ir gilesnių sluoksnių. Tuomet net ir grįžęs prie tų trumpų vaizdo įrašų jau matai, kad tai tik paviršutiniškas žvilgsnis. Supranti, kiek daug dar slypi po tuo paviršiumi. Labai tikiuosi, kad negrožinė literatūra išliks ir toliau kvies mus mąstyti giliau“, – pasakoja rašytoja ir meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė. 

Ne mažiau svarbus ir kritinio mąstymo aspektas. Skaitydamas žmogus ne tik įgyja žinių, bet ir mokosi vertinti, lyginti, kelti klausimus. Vis dėlto tai nėra automatinis procesas – jis vyksta tik tada, kai skaitymas tampa sąmoningu pasirinkimu, o ne atsitiktiniu informacijos vartojimu. „Skaitymas yra nelengvas darbas – jis reikalauja gebėjimo atsiriboti, įjungti protą ir vaizduotę. Ir būtent to šiandien daugelis žmonių vengia – jiems tai tampa per sunku. Man gera negrožinė knyga yra ta, kurioje dera šiek tiek humoro, lyrikos, o ne vien patosas ar savęs išaukštinimas. Svarbus ir tam tikras paradoksas. Kai visa tai susijungia su tiesa – tuo esminiu dalyku, į kurį pretenduoja mokslas ar biografiniai tyrimai, – tuomet atsiranda iš tiesų vertinga knyga“, – tikina literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. Reda Pabarčienė. 

Kita problema, išryškėjanti šiandienos negrožinėje literatūroje, – autentiškumo stoka. Ypač biografiniuose tekstuose dažnai dominuoja idealizuoti pasakojimai, kuriuose trūksta prieštaravimų, kritiško žvilgsnio. Tokios knygos, pasak komisijos narių, labiau tampa „paminklais“, o ne gyvais pasakojimais – būtent atvirumas, tikrumas ir kiti egzistenciniai paradoksai kuria vertę, leidžiančią skaitytojui atpažinti save. 

Ragina atsisakyti siauro literatūros vertinimo 

Negrožinės literatūros komisija pabrėžia, kad knygos poveikis retai kada yra iš karto pamatuojamas. Ji gali likti nepastebėta šiandien, bet būti atrasta po metų ar net dešimtmečio. Knyga nebūtinai keičia visuomenę akimirksniu – dažniau ji tyliai, bet nuosekliai veikia atskirus žmones. Šia prasme knyga primena akmenį, mestą į vandenį: bangos sklinda plačiai, tačiau jų krypties ir poveikio neįmanoma tiksliai numatyti. 

Todėl kalbėdama apie negrožinės literatūros svarbą komisija ragina atsisakyti siauro vertinimo – vien pardavimo skaičių ar ryškių reklaminių kampanijų. Kur kas svarbiau klausti, kokį santykį knyga kuria su skaitytoju: ar ji padeda geriau suprasti save ir pasaulį, ar skatina mąstyti, kelti klausimus, o ne tik vartoti informaciją? 

Būtent tokį ilgalaikio, asmeniško poveikio aspektą išryškina ir poetas, vertėjas Antanas Gailius: „Esu kadaise pamąstęs, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį turbūt atsirastų kokios 15–20 knygų, kurias pasidėčiau į savo lentyną kaip iš tiesų man svarbias ir paveikusias.“ 

Šis A. Gailiaus pastebėjimas tik patvirtina, kad tikroji literatūros vertė – ne jos kiekis, o gebėjimas palikti pėdsaką – išlikti skaitytojo patirtyje, formuoti jo mąstymą ir sugrįžti svarbia vidinio dialogo dalimi net ir po daugelio metų. 

Pastabos aktualijų literatūrai 

Šiuolaikiniai leidėjai vis dažniau reaguoja į aktualijas čia ir dabar. Vis dėlto literatūros lauko atstovai pabrėžia, kad skubėjimas retai tampa kokybės draugu – tikram kūriniui reikalingas laikas, leidžiantis patirčiai subręsti ir įgyti gilesnį pavidalą. 

„Jei tema yra šios dienos aktualija ir knyga išleidžiama čia pat, tą pačią akimirką, vargu ar ji bus iš tiesų gera – tam tiesiog reikia laiko. Kai viskas dar vyksta dabar ir autorius skuba reaguoti, net ir labai geras rašytojas sunkiai sukurs įdomų kūrinį. Nes patirtis dar nėra „suvirškinta“, mintys – iki galo išgrynintos. Tam būtina distancija ir laikas, kad viskas galėtų natūraliai subręsti“, – svarsto Antanas Gailius. 

Panašios pozicijos laikosi ir literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. R. Pabarčienė, atkreipianti dėmesį į tokių kūrinių ilgaamžiškumą: „Ir jei knyga reaguoja tik į dabartį, ji gana greitai praranda savo vertę – praeina keleri metai, kultūra pasikeičia, ir tai, kas atrodė aktualu, nebetenka reikšmės.“ 

Tiesa, neretai leidėjai diktuoja kitokius prioritetus. „Kartais leidyklos bando pasinaudoti gera verslo proga ir nerti į įvairius sandorius, knygas, kurias lydi intensyvios reklaminės kampanijos. Tuomet ir mes, komisijos nariai, iš šalies girdime svarstymų – gal vis dėlto verta vieną ar kitą populiarią knygą įtraukti, nes ji jau sulaukė didelio įvertinimo ar dėmesio. Tačiau į tai žvelgiame kiek kitu kampu ir dažnai matome, kad tokie leidiniai iš tiesų neturi didesnės išliekamosios vertės. Nors kai kam akivaizdus jų komercinis potencialas, ypač kalbant apie populiarių, „ant bangos“ esančių asmenybių biografijas ar panašias istorijas, tokių knygų išties yra labai daug“, – pastebi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, komisijos pirmininkė doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė. 

Šios „Metų knygos rinkimų 2025“ negrožinės literatūros komisijos narių įžvalgos dar kartą primena: nors aktualijų literatūra gali greitai patraukti dėmesį, greito turinio amžiuje ypač svarbu ne tik tai, ką skaitome, bet ir kaip renkamės – ar ieškome momentinio įspūdžio, ar gilesnio, ilgiau išliekančio santykio su tekstu. 

Balsavimas – galimybė formuoti šiuolaikinės literatūros lauką 

„Jeigu nebalsuoji, tai tada kiti nubalsuoja už tai, kas tau visai nepatinka“, – tikina A. P. Virbickaitė. Skaitytojai iki balandžio 23 d. internetu kviečiami balsuoti už labiausiai sužavėjusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  

Šis balsavimas – ne tik simbolinė skaitytojų nuomonės išraiška, bet ir reali galimybė formuoti šiuolaikinės literatūros lauką, atkreipti dėmesį į svarbiausius kūrinius bei palaikyti gyvą skaitymo kultūrą.  

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Teismas pripažino kaltu N. M., kuris, būdamas įtrauktas į 2024 metų karo prievolininkų sąrašą, sistemingai nevykdė savo pareigų ir vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Nustatyta, kad kaltinamasis, nepaisydamas pakartotinių rašytinių nurodymų ir turėdamas pareigą atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ar su ja susisiekti, to nepadarė be pateisinamų priežasčių.

Bylos duomenimis, asmuo kelis kartus buvo kviečiamas atvykti į atsakingą instituciją, taip pat du kartus baustas administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą. Nepaisant to, jis ir toliau ignoravo teisėtus reikalavimus bei iki šaukimo procedūrų pabaigos taip ir neatliko jam nustatytų pareigų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir dėl padarytos veikos gailėjosi. Teismas tai įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad kaltinamojo veika atitinka Baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jam paskirta 1 500 eurų bauda, kuri, pritaikius įstatyme numatytą jos sumažinimą vienu trečdaliu, galutinai sumažinta iki 1 000 eurų.

Teismas nustatė, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apylinkės teismo inf. 

Sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Į teisiamųjų suolą sės 34 metų Estijos pilietis bei 22 metų Latvijos pilietis. Jie kaltinami, kad 2024 metų gruodžio – 2025 metų vasario mėnesiais, veikdami organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tokiu būdu apgaule kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 237 tūkst. 430 eurų.

Nukentėjusiaisiais nuo minėtos organizuotos grupės šioje byloje pripažinti 25 asmenys.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paskambinę nukentėjusiesiems telefonu, organizuotos grupės nariai rusų kalba prisistatydavo bankų atstovais, policijos pareigūnais ar kitais asmenimis, įtraukdavo juos į pokalbį. Dažniausiai nukentėjusiesiems būdavo pranešama kokia nors nemaloni žinia – apie neva įvykusį įsilaužimą į jų banko sąskaitą, jų vardu neteisėtai paimtą kreditą ir pažadama pagalba.

Įtariama, kad, įgiję žmonių pasitikėjimą, nusikaltėliai iš jų išviliodavo elektroninės bankininkystės duomenis ir kitą svarbią informaciją, neretai – pačias banko mokėjimo korteles bei grynuosius pinigus. Pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas, imdavo jų vardu kreditus, atsidarydavo naujas sąskaitas ir panaudodavo jas pervesdami iš kitų asmenų išviliotus pinigus.

Atlikdami kratą Latvijos piliečio laikinoje gyvenamojoje vietoje, policijos pareigūnai rado ir tris maišelius su narkotine medžiaga – kanapėmis, tad jam pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

LR Prokuratūros inf. 

„Romų išsilavinimo lygis išlieka vienas didžiausių iššūkių įdarbinimo procese – apie 30 proc. šių klientų neturi pradinio išsilavinimo, o daugiau nei pusė yra įgiję tik pradinį ar pagrindinį. Neraštingumas būdingas dažnam vyresnio amžiaus romui. Tik pavieniai asmenys turi vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Neretai pirmiausia darbo ieškantiems romams reikia individualių konsultacijų, atvejo vadybininkų paslaugų ir kompleksinių sprendimų“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

Romams trukdo dirbti ne tik žemas išsilavinimo lygis, ribota darbo patirtis, bet ir nereguliarus bendradarbiavimas su konsultantais, taip pat trūksta pasitikėjimo institucijomis, dažnam būdingi motyvacijos svyravimai ir kt.

Siekiant romų įsitraukimo į darbo rinką papildomai taikomos ir kompleksinės paslaugos, orientuotos į didesnę socialinę atskirtį patiriančius asmenis: stiprinama jų motyvacija, ugdomi socialiniai ir darbo įgūdžiai, įdarbinimo procese tarpininkaujama tarp kliento ir darbdavio. Pagalbą padeda teikti socialiniai partneriai ir kitos institucijos.

Romai dažniausiai įsidarbina biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, statybininkais, pakuotojais, kambarinėmis, kiemsargiais, sunkvežimių vairuotojais, taip renkasi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.

Darbo ieškančių romų pageidavimai darbui taip pat panašūs. Dažniausiai ieško nekvalifikuoto darbo: indų plovėjo, kiemsargio, virtuvės pagalbinio darbuotojo, valytojo, kroviko, pardavėjo ar lengvojo automobilio vairuotojo.

Šalies darbdavių požiūris į romų tautybės žmones skirtingas. Stebima kad Vilniaus regiono darbdaviai pasižymi didesne tolerancija romų atžvilgiu – nėra atsisakę įdarbinti siūlomų kandidatų ir labiau akcentuoja kandidatų motyvaciją, darbo patirtį ir gebėjimus, o ne tautybę.

Pasak I. Nomeikienės, palankesnę aplinką ir požiūrio lankstumą šiame regione, tikėtina, kuria susiformavęs ilgametis daugiakultūrinis bendruomenių sambūvis ir aukštas tolerancijos tautinėms mažumoms lygis: „Kituose, ypač mažesniuose šalies miestuose, stebima daugiau stereotipų ir nepasitikėjimo romų kandidatais dėl jų būdo ir kultūrinių skirtumų.“

Visgi dažnesni atvejai, kai patys romai labiau laikosi išankstinės nuomonės, esą jie nelabai pageidaujami arba gali nenorėti priimti jų į darbą. Neretai šis stereotipas lemia mažesnį pasitikėjimą savimi bei motyvacijos stoką aktyviai dalyvauti įsidarbinimo procese.

Kadangi gausiausia romų bendruomenė įsikūrusi Vilniuje, čia labiausiai dirbama su šios tautybės žmonėmis. Vilniuje per penkerius metus registravosi 505 romai. Kaune darbo ieškojo 233, Jonavoje – 321 ir Vilkaviškyje – 197 šios tautybės žmonės.

Šių metų kovo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 435 romai, kuriems teikiamos darbo rinkos paslaugos.

Užimtumo tarnybos inf. 

Baudžiamosios bylos duomenimis, š. m. kovo 8 d. R. M., vairuodamas automobilį „Honda“, automobilių stovėjimo aikštelėje statydamas transporto priemonę, kliudė kitą automobilį. Apgadintos transporto priemonės savininko iškviesti policijos pareigūnai R. M. nustatė sunkų girtumo laipsnį – vyras į alkoholio matuoklį „pripūtė“ 3,33 promilės.

Nustatinėjant įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog R. M. vengia atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Žinodamas, kad jam 2023 m. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų baudžiamuoju įsakymu už vairavimą neblaiviam yra skirtas draudimas vairuoti transporto priemones penkeriems metams ir šis terminas dar nėra pasibaigęs, vėl vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio.

Šių metų balandžio 2 dieną Kauno apylinkės teismas R. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyręs subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 7 metus bei nusprendė valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Honda“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 tūkst. 613 eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Kauno apylinkės teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf.

„Žiedinės ekonomikos projektai pritraukia vis daugiau Lietuvos verslo investicijų ir skatina pažangių biotechnologijų plėtrą. Kaišiadoryse planuojamos investicijos leistų pritaikyti baltymų inžineriją kuriant aukštos pridėtinės vertės, eksportui skirtus ingredientus. Tokios investicijos ne tik stiprina inovacijų ekosistemą ir kuria darbo vietas regionuose, bet ir atspindi Lietuvos pramonės transformaciją į aukštųjų technologijų ir žiniomis grįstą ekonomiką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Paukštienos perdirbimo metu susidarančios šalutinės žaliavos dažnai nėra panaudojamos efektyviai. Planuojama, kad naujojoje gamykloje paukštienos biomasė būtų perdirbama į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms.

Tarp planuojamų gaminti produktų – itin mažos molekulinės masės peptidai, pasižymintys geru biologiniu prieinamumu ir aukštesne pridėtine verte, palyginti su tradiciniais pašariniais produktais. Šiam biotechnologiniam procesui planuojama pritaikyti inovatyvų uždaro ciklo valdymą, paremtą „Inline NIRS“ spektroskopija ir dirbtinio intelekto vaizdo analitika.

Be to, pagaminti aukštos vertės ingredientai galėtų pakeisti kitose pramonės šakose naudojamas pirmines baltymų žaliavas, kurių gamyba sukelia didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Apie 80 proc. produkcijos planuojama eksportuoti.

„Nuosekliai investuojame į gamybos modernizavimą ir inovatyvius perdirbimo sprendimus. Ši investicija yra svarbi mūsų ilgalaikės plėtros dalis – ji leistų dar efektyviau panaudoti paukštininkystės veikloje susidarančias žaliavas ir prisidėtų prie pažangesnių bei tvaresnių gamybos procesų vystymo Lietuvoje “, – teigia AB „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Saulius Petkevičius.

Patvirtinus projektą, naująją gamyklą AB „Vilniaus paukštynas“ ketina pradėti įgyvendinti dar šiemet, o užbaigti 2029 m. Įmonė planuoja sukurti 81 naujas darbo vietas gamybos, technologijų, kokybės užtikrinimo ir administravimo srityse.

„Lietuva turi stiprų maisto pramonės pagrindą ir ambicingų įmonių, siekiančių investuoti į pažangias technologijas. „Vilniaus paukštyno“ investicija yra puikus to pavyzdys – įmonė Kaišiadoryse kuria pirmąją tokio tipo perdirbimo liniją Europoje. Kiekvienas toks projektas stiprina šalies ekonomikos atsparumą“, – sako investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių. Į „Investuok Lietuvoje“ galima kreiptis konsultacijoms dėl stambaus projekto paraiškų teikimo, projekto įgyvendinimo bei siekiant pasinaudoti specialiosiomis investavimo ir verslo sąlygomis stambiems projektams.

Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. eurų investuojant Vilniuje) ir kurie sukuria ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų. Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra; taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inf. 

„Velykos Lietuvoje yra išskirtinė šventė tuo, kad joje susipina labai skirtingi kultūriniai sluoksniai – nuo archajiškų pavasario atbudimo apeigų iki krikščioniškos prisikėlimo simbolikos. Ši dermė ypač gerai atsiskleidžia gilinantis į senuosius rašytinius šaltinius, žvelgiant į vizualaus meno pavyzdžius, skaitant spaudos publikacijas. Visa tai leidžia pamatyti, kaip žmonės šventę suvokė ir minėdavo skirtingais laikotarpiais“, – pasakoja nacionalinės platformos „ekultūra“ turinio ekspertė dr. Jolanta Budriūnienė.

Šventė prasideda nuo verbų

Velykų šventės pradžią nuo seno žymėdavo verbų rišimas ir jų šventinimas bažnyčioje. Iš augalų šakelių, džiovintų gėlių ir žolynų surištos verbos laikomos ne tik religiniu, bet ir simboliniu apsaugos ženklu. Buvo tikima, kad pašventinta verba turi ypatingų galių. Ja plakdavo šeimos narius linkėdami sveikatos ir stiprybės, o namuose laikoma verba turėdavo apsaugoti namus nuo nelaimių, griaustinio ar gaisro.

„Dokumentiniuose archyvuose galima pamatyti ne tik pačias verbas, bet ir jų rišimo, pardavimo, šventinimo akimirkas. Net ir nespalvotos fotografijos, muziejuje saugomi nuotraukų negatyvai atskleidžia, kokią svarbią vietą ši tradicija užėmė žmonių gyvenime. Išlikusios, pavyzdžiui, XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio Vilniaus krašto meistrų surištos verbos leidžia įvertinti jų estetiką ir meistrystę“, – pasakoja dr. J. Budriūnienė.

Velykų išvakarėse žmonės rinkdavosi į bažnyčias laukti prisikėlimo. Tačiau ši naktis ne visada buvo tik rimties ir susikaupimo metas – ją lydėjo ir gyvas šurmulys. 1940 metais užrašytuose liudijimuose iš Padubysio valsčiaus pasakojama; „...susiburdavo smarkesnių bei šumnesnių vyrukų gauja ir kartais padarydavo tokį „ermydelį“, kad bematant ištuštėdavo vinkelės. Tokie vyrukai, iš anksto apsirūpinę „jaučių mižekliais“, kartais taip imdavo patamsy švaistytis, kad nei vienas nelikdavo garantuotas negausias per galvą ar per veidą „randą kaip kilbasą“. Nors visi tokius mušeikas ir smerkdavo, tačiau triukšmingąją Velykų naktį dalinai lyg ir pateisindavo nors ir skaudžius „šposus“. <...> Moterų vinkely mažiau tesisukdavo, jos sulįsdavo bažnyčion. Gi vyrai pypkiuodavo, šiaip šnekučiuodavo ir laukdavo prisikėlimo“ (kalba netaisyta – aut. past.).

„Tokie tekstai leidžia pažvelgti į Velykas ne tik kaip į religinę šventę, bet ir kaip į gyvą socialinį reiškinį. Archyviniai pasakojimai atskleidžia kasdienybės mikroistorijas, kurios dažnai neišliktų oficialiuose dokumentuose“, – sako dr. J. Budriūnienė.

Laikytasi simbolinių tradicijų

Vienas svarbiausių Velykų simbolių – margučiai. Jie buvo marginami įvairiais būdais: vašku, skutinėjami, puošiami simboliniais ornamentais. Margutis reiškė gyvybę, atsinaujinimą ir sėkmę.

„Senosiose nuotraukose ir muziejų rinkiniuose galima rasti gausybę margučių pavyzdžių – nuo paprastų iki itin sudėtingai ornamentuotų, net su tautine simbolika. Tai ne tik estetiniai objektai, bet ir svarbūs kultūriniai ženklai, atspindintys regionines tradicijas“, – teigia dr. J. Budriūnienė.

Dažnuose namuose būdavo puošiama ir Velykų eglutė. Padarytą šakų ar vielų karkasą puošdavo žalumynais ir žiedais, į specialius lizdelius padedant margučius. Tikėta, kad tokia eglutė neša namams laimę.

Velykos neapsieidavo be žaidimų ir bendrystės. Vienas svarbiausių papročių – supimasis sūpuoklėse. Buvo tikima, kad kuo aukščiau įsisupsi, tuo geresnis bus derlius, o merginoms tai žadėjo ir greitesnes vestuves. Ne mažiau populiarus buvo ir margučių ridenimas. Vaikai eidavo „kiaušiniauti“, lankydavo kaimynus, sakydavo specialias oracijas ir prašydavo margučių. Surinkti kiaušiniai vėliau būdavo naudojami žaidimams.

Velykos švęstos ir tremtyje

Tarpukario spauda rodo vieną ryškiausių Velykų šventės akcentų – gausų ir puošnų šventinį stalą. 1928 metų leidinyje „Moteris“ išvardinta, kokie patiekalai gali būti ruošiami: virta „šinka“ (kiaulės kumpis), keptas kalakutas, kiaulės galva, veršienos kepsnys, įvairūs kepiniai – „bankuchenas“ (šakotis), boba, tortai, „mozūrai“ (pyragai), taip pat margučiai, velykinis sūris, sviestas, duona, druska ir kiti patiekalai. Stalas būdavo puošiamas žalumynais.

Vis dėlto jau 1938 metais spaudoje pradėta svarstyti, ar verta laikytis tokios gausos tradicijos. Buvo siūloma ieškoti balanso – išlaikyti šventiškumą, bet vengti pertekliaus.

„Spaudos šaltiniai leidžia pamatyti, kaip Velykų šventės tradicijos kito – nuo gausių vaišių demonstravimo iki sąmoningesnio, santūresnio jos šventimo. Tai rodo tradicijų dinamiškumą, jų kitimą atliepiant pokyčius visuomenėje“, – pažymi dr. J. Budriūnienė.

Net ir sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis Velykų tradicijos nebuvo pamirštos. Sibiro lietuvių tremties nuotraukos liudija, kad ir ypatingai sudėtingomis sąlygomis Velykų šventė buvo minima – kukliai, bet išlaikant svarbiausius papročius, tikėjimą ir bendrystės jausmą.

Jau netrukus visus šiuos istorinius liudijimus – nuo senųjų verbų ir margučių iki spaudos tekstų ir fotografijų – bus dar paprasčiau atrasti vienoje vietoje. Gegužę pradės veikti didžiausia Lietuvos skaitmeninio kultūros turinio platforma „ekultūra“, sujungianti archyvus, spaudą, fotografijas ir kitus kultūros paveldo šaltinius.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Platformos „ekultūra“ inf. 

Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.

Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).

Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.

Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje:
1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.);
2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.);
3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);

Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.

11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).

Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.). Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika

Nuotraukų galerijoje - saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. kovo mėnesį Lietuvoje

Tai buvo atsakymas į GMPT vadovybės 2026 m. kovo 12 d. pradėtas konsultacijas dėl planuojamų GMPT organizacinės valdymo struktūros bei pareigybių sąrašo pakeitimų bei su tuo susijusio grupės darbuotojų atleidimo.

Darbdavio atstovai siūlė iš esmės pertvarkyti visą GMPT valdymo modelį, panaikinant teritorinius skyrius ir jų funkcijas perduodant filialams, įsteigti 5 filialus (įskaitant naują Kauno filialą), kurie veiktų savarankiškai, kiekvienam filialui skirti atskirą finansavimą pagal gyventojų skaičių, o GMPT Centrui palikti tik apie 1 % viso GMPT biudžeto (tik kontrolės ir metodinės funkcijos).

Planuojama ribojamos darbo užmokesčiui skiriamų lėšų sumos – filialuose nebus galima darbo užmokesčiui skirti daugiau kaip 85 procentus visų filialų metinių lėšų, o administruojančių ir bendrąsias funkcijas vykdančių darbuotojų išlaikymui
filialuose įtvirtinti maksimalią 7 procentų sumą nuo bendro filialo finansavimo.

Taip pat iš esmės siūloma mažinti administracijos darbuotojų skaičių (dalis atleidžiami, daliai siūlomos kitos pareigos), sumažinti ir suvienodinti pareigybes (nuo ~395 iki ~83–84) ir įsteigti naują kolegialų valdymo organą – direktorių tarybą, kuri turėtų reikšmingą įtaką sprendimams.

Profesinė sąjunga atsakė, kad struktūrinis pertvarkymas vykdomas netinkamai, nes trūksta informacijos ir dokumentų, konsultacijos vyksta formaliai, nesuteikiant realios galimybės derinti sprendimus, o sprendimai planuojami įgyvendinti skubotai (jau nuo balandžio 1 d.)

Be to, profesinei sąjungai buvo pateikti nepilni ir neaiškūs duomenys, todėl profesinė sąjunga prašo pateikti papildomą informaciją, o būtent:

1) Filialų finansavimo aprašo projektą;

2) Naujų filialų nuostatų projektus (jei tokius planuojama tvirtinti);

3) Visų kuriamų naujų padalinių nuostatų projektus;

4) Patikslintą informaciją apie naują pareigybių sąrašą bei naujų pareigybių aprašymų projektus;

5) GMPT ir atskirų filialų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos projektus, pateikiant paaiškinimus kaip bus atliekami viešieji pirkimai, įvertinant tai, jog praktiškai visos tarnybos lėšos bus priskiriamos atskiriems filialams;

6) Kitų numatomų priimti įgyvendinant struktūros ir finansavimo pokyčius dokumentų projektus.

Profesinė sąjunga įspėjo, kad nepilnos ir neaiškios informacijos informavimo ir konsultavimo vykdymui pateikimas darbuotojų atstovams pažeidžia Darbo kodekso 206 straipsnyje įvirtintus reikalavimus ir procedūras.

Savo rašte profesinė sąjunga pažymi pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali atsirasti įvykdžius šią pertvarką. Tai yra skirtinga GMP paslaugų kokybė regionuose, nelygios darbuotojų darbo sąlygos ir atlyginimai, darbuotojų migracija tarp filialų, silpna centrinės GMPT kontrolė, Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo rizikos, Galimi teisės aktų pažeidimai. 

Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje buvo siekiama vieningos GMP sistemos, vienodų paslaugų kokybės ir darbo sąlygų darbuotojams ir efektyvaus ir centralizuoto valdymo visoje šalyje, tačiau dabar siūlomi pokyčiai, profesinės sąjungos vertinimu, vykdomi priešinga kryptimi link decentralizacijos.

Profesinės sąjungos nuomone, GMPT teritorinių skyrių naikinimas (jų funkcijų perdavimas kitiems padaliniams) yra teisingas žingsnis. Tačiau filialų savarankiškumo stiprinimas bei fiksuoto filialų finansavimo įteisinimas, centrinei tarnybai paliekant tik 1 proc. visų GMPT lėšų, faktiškai reiškia esminį tarnybos decentralizavimą ir skirtingų sąlygų skirtingoms Lietuvos teritorijos dalims įteisinimą.

Tokie pokyčiai neabejotinai jau artimiausioje ateityje prives prie reikšmingesnių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose.

Natūralu, kad vieniems filialams gali sektis geriau, o kitiems prasčiau, tačiau įteisinus siūlomą struktūros ir finansavimo modelį, centrinė tarnyba neturės jokių svertų ir negalės įtakoti atsirandančių GMP paslaugų kokybės skirtumų įvairiose regionuose (faktiškai dėl pasiūlyto modelio ypatybių tokie skirtumai tik didės!).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei GMP įstaigų reorganizacijos tikslus, sukuriant vieningą GMPT, būtina išsaugoti ir stiprinti centrinės GMPT funkcijas ir įgaliojimus, nepaliekant svarbiausių klausimų filialų atsakomybei.
Todėl Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareikalavo iš GMPT vadovybės pateikti visus teisės aktų ir sprendimų projektus, užtikrinti skaidrų ir pilnavertį konsultavimą, argumentuotai atsakyti į darbuotojų atstovų pastabas.

Taip ji kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, Valstybinę darbo inspekciją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) įvertinti pokyčių teisėtumą ir rizikas, užtikrinti, kad reforma atitiktų įstatymus ir Vyriausybės tikslus, išlaikyti vieningą ir kokybišką GMP sistemą Lietuvoje.
 
„Pritariame pareigybių optimizavimui, tačiau būtina išlaikyti stiprią centrinę GMPT kontrolę, vykdomi pokyčiai negali bloginti nei paslaugų kokybės, nei darbuotojų sąlygų, konsultavimas turi būti realus dialogas, o ne formalumas.

Mūsų tikslas – ne stabdyti pokyčius, o užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs, pagrįsti ir naudingi tiek darbuotojams, tiek visiems Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.

Visą raštą skaityti paspaudus nuorodą žemiau.

00.-Del-strukturos-Solidarumas-2026-03-30-1.4 (1)Parsisiųsti

 „Solidarumas“ inf. 

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad per daugiau nei dešimtmetį moterų kalėjimuose nebuvo užregistruota diskriminacijos ar smurto atvejų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Institucija taip pat pabrėžia, kad LGBTI asmenys laikomi pažeidžiama grupe, jų saugumas vertinamas individualiai, o esant poreikiui taikomos papildomos apsaugos priemonės.

Tačiau teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tokie duomenys kelia rimtų abejonių. „Tai visų pirma signalizuoja apie nepranešimo, informacijos stokos problemas, o ne apie saugią aplinką. Nulis atvejų per daugiau nei dešimtmetį statistiškai yra mažai tikėtinas rezultatas bet kurioje panašioje institucijoje“, – teigia Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė.

„Nėra skundų“ – nėra problemos?

Seimo kontrolierė, įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė pripažįsta, kad skundų dėl biurokratizmo ar piktnaudžiavimo, susijusių su seksualine orientacija, gauna labai mažai, o dažniausiai jie yra teikiami vyrų. Tačiau, kontrolierės teigimu, tai anaiptol nereiškia, kad Lietuvos kalėjimuose nėra LBT moterų ar kad jos nesusiduria su problemomis.

„Praktika rodo, kad LBT moterys, ir LGBTQ+ asmenys apskritai, labai retai kreipiasi į policiją ar kitas institucijas dėl patiriamų žmogaus teisių pažeidimų. Taip yra todėl, kad netikima, jog kas nors pasikeis, trūksta pasitikėjimo institucijomis, kartais bijoma dar labiau pabloginti savo padėtį“, – pažymi E. Leonaitė.

Apie specifinių LBT moterų patiriamų iššūkių institucinį nematomumą antrina ir organizacijos „Stebėk teises“ atstovė Greta Kin. Ekspertė pabrėžia, kad apie smurtą apskritai retai pranešama, o LBT moterų atveju situacija dar sudėtingesnė.

„Nukentėję asmenys vis dar nėra linkę pranešti apie patirtą smurtą. Neseniai vykdėme projektą, kurio metu iš daugiau nei 100 respondenčių dauguma buvo patyrusios seksualinį priekabiavimą ar smurtą, tačiau niekur nesikreipė“, – sako ji.

„LBT moterims tenka susidurti ir su diskriminacija, dėl ko smurtas dažnai lieka „už uždarų durų“. Atitinkamai nukentėję asmenys nesulaukia jokios pagalbos bei apsaugos, o smurtaujantys asmenys – atsakomybės“, – priduria G. Kin.

Šią tendenciją patvirtina statistiniai duomenys: Lietuvoje apie 91 proc. diskriminacijos atvejų lieka nepranešta.

Duomenų trūkumas – sisteminė problema

Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė pabrėžia, kad Lietuvoje beveik nėra nei kokybinių, nei kiekybinių duomenų, leidžiančių įvertinti LBT moterų patiriamą institucinį smurtą.

„Duomenų trūkumas yra ir simptomas, ir priežastis: kadangi duomenų apie diskriminaciją LBT moterų atžvilgiu trūksta, problema tampa nematoma politinėje darbotvarkėje. Taigi atitinkamai neskiriama ir resursų šiuos duomenis rinkti“, – tikina M. Antanaitytė.

Ekspertė taip pat pabrėžia, kad nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos ar smurto seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė dažnai apskritai nėra fiksuojamos, todėl tokių incidentų skaičius lieka neužfiksuotas.

Gyvenimas įkalinimo įstaigoje – papildoma rizika susidurti su diskriminacija

Kalbant apie laisvės atėmimo įstaigas, situaciją dar labiau komplikuoja specifinės kalinčiųjų apgyvendinimo sąlygos. „Laisvės atėmimo vietų aplinkoje pranešimas apie diskriminaciją gali turėti neigiamų pasekmių – auka bijo sulaukti „atpildo“ ar gauti „skundikės“ etiketę iš kitų kalinių ar net įstaigos personalo“, – aiškina M. Antanaitytė.

Pasak teisininkės, visiška priklausomybė nuo institucijos – dėl apgyvendinimo, saugumo užtikrinimo ir kasdienio aprūpinimo – dar labiau apsunkina pasiryžimą ginti savo teises. Net ir esant formaliems skundų mechanizmams, jų prieinamumas praktikoje yra ribotas.

Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad kalinamosios gali kreiptis į kalėjimo administraciją, teismą ar Seimo kontrolierių įstaigą, taip pat naudotis pasitikėjimo linija. Tačiau ekspertų vertinimu, vien formali galimybė kreiptis pagalbos negarantuoja realaus saugumo.

„Esami mechanizmai teoriškai yra prieinami visiems, tačiau praktinis jų efektyvumas LBT moterims yra labai ribotas dėl įkalinimo įstaigose esančių moterų izoliacijos, informuotumo trūkumo“, – pažymi LGL atstovė.

Institucinės nuostatos ir diskriminacija

Pasak G. Kin, problemos šaknys slypi platesniame kontekste. „Pagrindinė problema Lietuvoje vis dar išlieka LGBT+ asmenų stigmatizacija ir diskriminacija, dėl ko dažnai nepavyksta gauti tinkamų paslaugų ar kokybiškos pagalbos“, – teigia ji.

Dėl to net ir egzistuojančios smurto prevencijos priemonės ne visada veikia. „Akivaizdu, kad egzistuojantys mechanizmai nėra efektyvūs ir neatliepia visų asmenų poreikių“, – priduria pašnekovė.

Seimo kontrolierė taip pat pabrėžia, kad įstatyminis reguliavimas ir asmeninės pareigūnų nuostatos gali lemti diskriminacinę praktiką, o specifinių LBT moterų poreikių atliepimas vis dar dažnai yra išimtis, o ne standartas.

Ką reikėtų keisti?

Ekspertės sutaria, kad būtini sisteminiai pokyčiai. Jie apima tiek pareigūnų kompetencijų stiprinimą, tiek aiškesnių apsaugos mechanizmų kūrimą, tiek duomenų rinkimo gerinimą.

„Reikėtų didinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis bei toliau kelti specialistų kompetenciją“, – sako G. Kin. Anot jos, svarbus ir ilgalaikis prevencinis darbas, įskaitant lytiškumo ugdymą bei švietimą apie santykius, išreikštą sutikimą ir žmonių įvairovę.

Tarp deklaracijų ir realybės

Šiuo metu Lietuvoje ryškus atotrūkis tarp deklaruojamos apsaugos nuo diskriminacijos laisvės atėmimo įstaigose ir realios situacijos. Oficialiai LBT moterys laikomos pažeidžiama grupe, tačiau jų patirtys dažnai lieka neišgirstos.

Kol diskriminacija nebus matoma – tol ji nebus ir sprendžiama. O tam būtinas ne tik sklandesnis statistikos rinkimas, bet ir didesnis pasitikėjimas sistema, kuri šiandien daugeliu atvejų neatliepia specifinių LBT moterų poreikių.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Matomos (-i) ir girdimos (-i): atsakas smurtui lyties pagrindu LBT moterų bei nebinarinės lytinės tapatybės asmenų atžvilgiu“.

Projektu siekiama prisidėti prie saugesnės ir įtraukesnės visuomenės kūrimo bei stiprinti pagalbos mechanizmus LBT moterims, patiriančioms smurtą dėl lyties.

Manoma, kad būtent šią vienintelę metų dieną pavykę pokštai ar net nedideli melai gali atnešti sėkmę visiems ateinantiems metams. Redakcija tikisi, kad tokios tradicijos pasiteisins – per dieną skaitytojams buvo pateiktos trys melagingos naujienos.

Pirmasis pokštas – apie neva planuojamą Jonavos baseino plėtrą ČIA, kurioje esą atsirastų naujos erdvės ir pramogos. Antroji „žinia“ kvietė į nemokamas pažintines keliones po kaimynines šalis – Lenkiją, Latviją ir Estiją ČIA. Trečiasis pokštas skelbė apie tariamai Jonavoje atsirasiantį naują nemokamą viešąjį transportą - troleibusus ČIA.

Dalis skaitytojų pokštus atpažino iš karto – komentaruose netrūko juoko ir pastebėjimų, kad kai kurios iš šių idėjų būtų visai sveikintinos ir realybėje. Akylesni taip pat pastebėjo, kad kiekviename melagingame straipsnyje nuotraukų galerijoje buvo įkelta užuomina, jog tai – balandžio 1-osios pokštas.

Tiems, kurie šias žinias priėmė rimtai ir tikėjosi realių pokyčių mieste, redakcija atsiprašo už sukeltą nusivylimą. Vis dėlto, kaip sakoma, kiekviename mele slypi dalis tiesos. Galbūt ateityje Jonavoje iš tiesų atsiras ir naujos pramogos baseine, ir nemokamos ekskursijos, o gal net – ir naujos viešojo transporto galimybės.

Redakcija dėkoja skaitytojams, kurie šią dieną priėmė su šypsena ir juokėsi kartu.

Skelbiama, kad Jonavos autobusų parkas įsigijo tris troleibusus, kurių mieste iki šiol nebuvo. Nuo šiandien jie pradeda kursuoti miesto gatvėmis, o keleiviai jais galės naudotis nemokamai.

Naujieji troleibusai pritaikyti miesto poreikiams – kiekvienas jų gali talpinti iki 60 keleivių. Transporto priemonės yra žemagrindės, todėl patogios vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vežimėliais bei judėjimo negalią turintiems gyventojams. Taip pat jose įrengtos modernios keleivių informavimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros bei energiją taupantys sprendimai.

Pasak savivaldybės atstovų, toks sprendimas pasirinktas siekiant ne tik sumažinti gyventojų išlaidas, bet ir paskatinti rinktis viešąjį transportą vietoje nuosavų automobilių. Tikimasi, kad nemokamos kelionės troleibusais padės mažinti eismo srautus bei oro taršą mieste.

Kol kas ši iniciatyva pristatoma kaip bandomasis projektas, tačiau jei sulauks teigiamo gyventojų įvertinimo, ateityje gali būti svarstoma plėsti troleibusų tinklą ir didinti jų skaičių.

Atnaujinta informacija ČIA.