Lietuvos atsakingos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija), kaip ir kitų Europos šalių, taip pat stebi situaciją. Iškilus grėsmei dėl galimo užkrečiamosios ligos plitimo šalys yra pasirengusios koordinuotai reaguoti ES mastu pagal Europos sveikatos sąjungos reglamentuose numatytus mechanizmus.

Šiuo metu nėra duomenų, kad dėl šio įvykio Lietuvos gyventojams kiltų padidėjusi rizika užsikrėsti maru. Taip pat nėra duomenų apie antrinius atvejus ar ilgalaikį ligos plitimą nuo žmogaus žmogui. Todėl Lietuvos gyventojams šiuo metu nereikia imtis jokių papildomų prevencinių priemonių.

Jei būtų gauta naujos informacijos, galinčios keisti rizikos vertinimą, apie tai būtų informuojama papildomai.

Kas yra  plaučių maras?

Maras – reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis.

Plaučių maru  užsikrėsti galima per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau paprastai tam reikalingas artimas ir ilgesnis kontaktas su simptomus turinčiu ligoniu.  Inkubacinis periodas 1–4 dienos.

Europoje maras nebuvo registruojamas daugiau nei 50 metų. Kitos maro formos, kai užsikrečiama nuo gyvūnų, vis dar pasitaiko Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Lietuvoje maro atvejų nefiksuojama jau daugiau nei 200 metų. 

Kokie simptomai?

Plaučių maras gali pasireikšti karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, kosuliu, krūtinės skausmu ir greitai progresuojančiu kvėpavimo sutrikimu.

Plaučių maras, nors yra sunki liga, bet nėra taip lengvai plintanti kaip kitos kvėpavimo takų užkrečiamosios ligos (pvz., COVID-19), o laiku diagnozuotas yra sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui rekomenduojami vaistai yra lengvai prieinami Europoje ir Lietuvoje.

Įtarus ar patvirtinus plaučių marą, sergantis asmuo izoliuojamas, o artimą sąlytį turėję asmenys  nustatomi ir stebimi. Prireikus jiems skiriamas profilaktinis gydymas. Marui patvirtinti reikia atlikti laboratorinius tyrimus, kuriems Lietuva yra pasirengusi. Tyrimai būtų atliekami tik gydytojui įtarus ligą.

NVSC inf.

Uostamiestyje darbuotojai dažniausiai keičia darbovietes apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Plungės rajone ryškiausias darbuotojų judėjimas stebimas tarp apdirbamosios gamybos ir statybos įmonių.  

Regiono klientų profilio analizė atskleidė, kad dauguma šiemet Užimtumo tarnyboje registruotų ir vėliau įsidarbinusių asmenų darbą rado tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Klaipėdos mieste iš 4,8 tūkst. įsidarbinusių klientų apie 2,8 tūkst. (59 proc.) sugrįžo dirbti į tą patį sektorių. Plungės rajone ši dalis buvo dar didesnė – 62 proc.: iš 786 įsidarbinusių 486 darbą rado analogiškos veiklos įmonėse.  

„Nors dalis darbuotojų aktyviai keičia darbdavius, dauguma jų lieka tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Tai rodo, kad darbo rinkoje ypač vertinamos sukauptos profesinės kompetencijos ir darbo patirtis. Darbdaviai darbuotojų ieško ne tik per mūsų tarnybą, bet ir konkuruodami dėl jau dirbančių specialistų, tad darbuotojų migracija atspindi aktyvią konkurenciją dėl panašios kvalifikacijos darbo jėgos“, – teigė Klaipėdos klientų aptarnavimo direktorė Jurgita Petraitienė.  

Dažniausiai darbus keičia pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai, pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, krovikai, valytojai, pagalbiniai statybos darbininkai, virėjai, maisto gamybos darbuotojai ir padavėjai.   

Plungės rajone taip pat išsiskiria mėsininkai, žuvų darinėtojai, maisto pusgaminių ruošėjai, pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai bei statybos darbuotojai. Čia didžiausia darbuotojų kaita vyksta apdirbamosios gamybos sektoriuje: šiemet per aštuonis mėnesius iš darbo išėjo 186 asmenys, o įsidarbino 190. Tai didžiausias darbuotojus prarandantis ir juos pritraukiantis sektorius.   

Plungės rajone daugiausiai žmonių įdarbino didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba ir transportas bei saugojimas, o daugiausia darbuotojų neteko statybos sektorius.

Pastarasis sektorius ir Klaipėdos mieste prarado daugiausiai darbuotojų, taip pat išeinančių daugiau buvo iš administracinės ir aptarnavimo veiklos bei prekybos įmonių, o daugiau personalo pritraukė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos.  

Pasak J. Petraitienės, darbuotojų migraciją tarp įmonių dažniausiai lemia ekonominiai motyvai (darbo užmokestis), geresnės darbo sąlygos, karjeros perspektyvos ir darbo aplinkos kokybė: „Didėjant darbo rinkos konkurencijai vis svarbesniais tampa ne tik finansiniai, bet ir darbuotojų gerovės, lankstumo bei profesinio augimo veiksniai. Aktyvus darbuotojų judėjimas darbdaviams gali reikšti iššūkius dėl darbuotojų kaitos ir kvalifikuotų specialistų trūkumo.“  

Išaugusią darbuotojų kaitą patvirtino pernai darbdavių apklausoje dalyvavę 41 proc. darbdavių. Jie pastebėjo, kad šis reiškinys išplito per pastaruosius keletą metų. Tuomet didžiausią darbuotojų kaitą būtent daugiausiai ir nurodė administracinės ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo bei statybos sektoriaus įmonės. 

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje daugiausiai laisvų darbo vietų pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams, metalo šlifuotojams, pagalbiniams įvairių darbų darbininkams, aplinkos tvarkytojams, vamzdynų montuotojams, pakuotojams, valytojams, krautuvų vairuotojams.   

Įmonės labiausiai ieško gamybos, transporto, techninių profesijų darbuotojų, o darbo ieškantys žmonės dažniau renkasi administravimo ar prekybos srities darbus. 

„Po daugelio metų keleivinių traukinių parkas pagaliau atsinaujina iš esmės. Tai vienas svarbiausių pokyčių geležinkeliuose per visą nepriklausomybės istoriją, kurio rezultatus pirmiausia pajus keleiviai. Nauji traukiniai reiškia visiškai naują kelionių kokybę – kur kas daugiau komforto, patogumo ir šiuolaikiškumo. Norime, kad žmonės į traukinį liptų žinodami, jog jų laukia patogi ir maloni kelionė“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Naujųjų traukinių eksploatacijos pradžia žymi svarbų etapą įgyvendinant reikšmingiausią „LTG Link“ traukinių parko atnaujinimo projektą. Iš viso bendrovė yra įsigijusi 15 naujų Šveicarijos kapitalo traukinių gamintojo „Stadler“ traukinių, iš kurių 9 yra elektriniai, o 6 – bateriniai, galintys kursuoti ir neelektrifikuotuose geležinkelio ruožuose.  

„Šis projektas priartina mus prie strateginio tikslo tapti Lietuvos susisiekimo sistemos stuburu. Modernus parkas leidžia keleiviams pasiūlyti aukštesnės kokybės ir patogesnes keliones, o tai yra būtina sąlyga stiprinant geležinkelio vaidmenį šalies mobilumo sistemoje“, – sako LTG grupės laikinasis vadovas Arūnas Rumskas.  

Nuo spalio 22 d. naujieji elektriniai riedmenys pradės kursuoti maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius. Pirmųjų šio maršruto reisų kelionės trukmė bus ilgesnė nei įprastai dėl tuo metu vykdomų kontaktinio tinklo kapitalinio remonto darbų, skirtų užtikrinti sklandesnes keliones vienoje intensyviausių šalies geležinkelio atkarpų. Elektriniai riedmenys laikinai kursuos ir maršrutu Vilnius–Trakai–Vilnius.  

„Naujųjų traukinių eksploatacijos pradžia žymi ir naują kelionių geležinkeliu kokybės etapą. Norime, kad šį pokytį keleiviai pajustų vos įlipę į traukinį – keliaudami komfortiškiau ir skirtingiems keleivių poreikiams pritaikytoje aplinkoje. Naujieji traukiniai keičia ne tik mūsų parką, bet ir pačią keliavimo patirtį Lietuvoje“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.  

Naujųjų traukinių įvedimui į maršrutus vykstant palaipsniui, rudens antroje pusėje elektriniai traukiniai pradės kursuoti ir Vilnius–Klaipėda–Vilnius maršrute. Planuojama, kad metų pabaigoje didžiąją dalį šiuo maršrutu važiuojančių traukinių sudarys naujieji „Stadler“ riedmenys.  

Baterinių riedmenų eksploataciją planuojama pradėti gruodį. Naujieji traukiniai išriedės į maršrutus Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Radviliškis–Klaipėda–Radviliškis, o gruodžio mėnesio antroje pusėje – ir Vilnius–Varėna–(Marcinkonys)–Vilnius  

Svarbi naujiena laukia ir maršruto Vilnius–Turmantas–Vilnius keleivių. Elektrinius „Stadler“ riedmenis pradėjus eksploatuoti maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Turmanto kryptimi kursuojančius DR1A tipo traukinius palaipsniui pakeis naujesni ir modernesni „PESA 630“ ir „PESA 730“ tipo riedmenys.  

Bilietus kelionėms naujaisiais „Stadler Flirt“ traukiniais jau galima įsigyti interneto svetainėje www.ltglink.lt arba mobiliojoje programėlėje. Reisai, vykdomi naujaisiais traukiniais, bus pažymėti specialiu ženklu.

Susisiekimo ministerijos inf.

Toks atsargumas geležinkelyje būtinas. Traukinys negali apvažiuoti netikėtai atsiradusios kliūties, o dėl didelės masės jo stabdymo kelias gali būti ilgas. Todėl saugus eismas priklauso ne tik nuo mašinisto reakcijos. Jį užtikrina visa tarpusavyje susijusi sistema – mašinistai, stočių budėtojai, traukinių koordinatoriai, Eismo valdymo centro darbuotojai ir automatinės saugos sistemos. 

Kaip ši sistema veikia, kas priima sprendimą stabdyti traukinį ir kas nutiktų sutrikus pagrindinėms eismo valdymo sistemoms, pasakoja „LTG Infra“ Veiklos koordinavimo ir ekstremalių situacijų vadovas Albertas Karauskas, geležinkelyje dirbantis beveik tris dešimtmečius. 

Profesinį kelią jis pradėjo Panerių stotyje ratstabdininku, vėliau dirbo įvairiose eismo valdymo grandyse. Per tą laiką iš esmės pasikeitė ir pats geležinkelis: kadaise eismo grafikus A. Karauskas braižė ranka popieriuje, šiandien didžioji dalis eismo valdoma skaitmeninėmis sistemomis iš Vilniuje veikiančio Eismo valdymo centro. 

Tačiau vienas dalykas nepasikeitė – technologijoms padedant priimti sprendimus, galutinė atsakomybė kritinėse situacijose vis dar tenka žmogui. 

Kas iš tikrųjų valdo traukinių eismą – žmogus ar sistema? 

Saugų eismą užtikrina žmonių, technologijų ir griežtų procedūrų visuma. Sistemos sukurtos taip, kad pirmiausia neleistų susidaryti pavojingai situacijai. 

Pavyzdžiui, jeigu kelyje jau yra traukinys arba maršrutas parengtas kitam sąstatui, sistema neleis darbuotojui įjungti leidžiamojo signalo. Saugos sistemos veikia ir mašinisto kabinoje – jeigu mašinistas tinkamai nereaguoja į signalą, gali būti automatiškai aktyvuotas avarinis stabdymas. 

Vis dėlto ne kiekvieną situaciją galima numatyti ar suvaldyti automatiškai. Sutrikus sistemoms, jas išjungus dėl planinių darbų ar kilus netikėtai grėsmei, daugiau atsakomybės tenka žmonėms. Tuomet ypač svarbios aiškios procedūros ir principas, kad kritinių sprendimų nekontroliuoja vienas žmogus. 

Kas nusprendžia, kad traukinį būtina stabdyti? 

Tai priklauso nuo situacijos. Mašinistas nurodymą gali gauti iš Eismo valdymo centro arba stoties budėtojo. Tačiau geležinkelyje galioja esminis principas – kilus pagrįstai abejonei dėl saugos, pirmiausia stabdomas eismas. 

Jeigu gauname informaciją apie įtartiną objektą šalia geležinkelio, nelaukiame, kol kas nors galutinai nustatys, ar jis iš tiesų pavojingas. Eismą sustabdome, o tada aiškinamės. 

Net jeigu vėliau paaiškėja, kad objektas buvo nepavojingas, toks sprendimas laikomas teisingu. Eismas atnaujinamas tik gavus patvirtinimą, kad tai daryti saugu. 

Panašiai elgiamasi ir pervažoje pastebėjus kliūtį. Apie pavojų nedelsiant informuojami tame ruože esantys traukinių mašinistai. Įvertinęs atstumą iki kliūties, greitį ir traukinio charakteristikas, mašinistas sprendžia, ar būtinas avarinis stabdymas. 

O kada traukinį sustabdo pati sistema? 

Mašinisto kabinoje veikiančios saugos sistemos stebi traukinio greitį ir reakciją į signalus. Jeigu artėjant prie draudžiamojo signalo mašinistas laiku nepradeda mažinti greičio, sistema gali įsikišti ir automatiškai stabdyti traukinį. 

Automatika kontroliuoja ir infrastruktūrą. Pavyzdžiui, jeigu geležinkelio iešmas nėra tinkamai nustatytas ir užrakintas, sistema neleis įjungti leidžiamojo signalo. 

Principas labai aiškus: jeigu sistema nėra tikra, kad veiksmas saugus, ji turi neleisti jo atlikti. 

Kas nutinka, jeigu eismo valdymo sistema neveikia? 

Traukiniai dėl to nebūtinai sustoja. Pasikeičia jų eismo organizavimo būdas. 

Sutrikus pagrindinėms sistemoms, gali būti pereinama prie telefono ryšiu grindžiamos tvarkos. Tokiu atveju improvizacijai vietos nėra: vartojamos tiksliai nustatytos frazės, o kiekvienas veiksmas patvirtinamas. 

Vienos stoties budėtojas derina traukinio išleidimą su gretimos stoties budėtoju. Traukiniui išvykus perduodamas jo numeris ir tikslus išvykimo laikas. Kol negaunamas patvirtinimas, kad sąstatas pasiekė kitą stotį, į tą patį tarpstotį kitas traukinys neišleidžiamas. 

Taip sukuriama kelių lygių kontrolė: sprendimas nepriklauso nuo vieno žmogaus, o kiekvieną svarbų veiksmą tikrina ir patvirtina kitas darbuotojas. 

Vadinasi, skaitmeniniame geležinkelyje vis dar reikia popieriaus ir pieštuko? 

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų – taip. 

Kai pats dirbau traukinių eismo tvarkdariu, grafikus braižydavome ranka. Keleivinius traukinius žymėdavome raudonai, krovininius – kitomis spalvomis. Dabar viską matome sistemose, bet popieriniai grafikai ir pieštukai niekur nedingo. 

Jie laikomi kaip viena iš atsarginių priemonių išskirtinėms situacijoms. Sutrikus pagrindinėms sistemoms, eismą galima organizuoti pasitelkiant stočių budėtojus, telefono ryšį ir popierinius grafikus. 

Tai nėra vien teorinis planas. Darbuotojai turi mokėti dirbti ir be įprastų skaitmeninių įrankių, nes technologijos gali sugesti, o sistemas kartais būtina išjungti dėl planinių darbų ar atnaujinimų. 

O jeigu dingtų net ryšys? 

Geležinkelio procedūros numato ir tokį scenarijų. 

Visiškai nutrūkus ryšiui tarp stočių, įsigalioja speciali eismo organizavimo tvarka. Mašinistui išduodamas leidimas, informuojantis, kad traukinys išleidžiamas neveikiant įprastoms ryšio priemonėms. Tokiu atveju jis privalo važiuoti ypač atsargiai. 

Per beveik tris dešimtmečius geležinkelyje A. Karauskui tokios procedūros realiai taikyti neteko. 

„Visiškai be ryšio nebuvome likę nė karto. Bet procedūra turi būti. Saugos sistema privalo būti pasirengusi ne tik tam, kas tikėtina, bet ir blogiausiam scenarijui“, – sako jis. 

Jei nebeveiktų centrinė sistema, ar sustotų visas Lietuvos geležinkelių eismas? 

Ne. Didelė dalis stočių iš Vilniaus valdoma per „Da Vinci“ sistemą, tačiau ji susieta su vietinėmis stočių valdymo sistemomis. 

Jeigu centrinė sistema sutriktų, vietinės sistemos galėtų veikti toliau. Į stotis būtų iškviesti budėtojai, kurie eismo valdymą perimtų vietoje. 

Kitaip tariant, geležinkelio sauga kuriama taip, kad vieno elemento gedimas nesustabdytų visos sistemos ir nepaliktų jos be alternatyvos. 

Kas tokiose situacijose sunkiausia žmogui? 

Sudėtingiausia tai, kad sprendimą kartais reikia priimti dar neturint visos informacijos. Todėl geležinkelyje vadovaujamasi konservatyviu saugos principu: jeigu kyla abejonių, geriau sustabdyti procesą, nei rizikuoti. 

Žmogus gali suklysti, todėl sistema kuriama taip, kad viena klaida netaptų nelaimės priežastimi. Tam pasitelkiama automatika, kelių darbuotojų kontrolė, standartizuota komunikacija ir griežtos procedūros. 

Daugelis šiandien savaime suprantamų geležinkelių saugos taisyklių atsirado įvertinus ankstesnes nelaimes ir jų priežastis.  

Todėl darbuotojai treniruojasi ir situacijoms, kurių realybėje gali niekada nepatirti. Eismo valdymo centre veikia „Da Vinci“ mokymų modulis, kuriame atkuriama realiai sistemai artima aplinka. Darbuotojai gali mokytis valdyti sudėtingas ir retas situacijas nerizikuodami realių traukinių ir keleivių saugumu. 

Saugos sistemos reikalauja didelių investicijų, tačiau jų kuriamą vertę ne visada paprasta parodyti įprastais veiklos rodikliais. Kitaip nei parduotą bilietą ar pervežtą krovinį, saugos rezultatą dažnai tenka matuoti tuo, kas neįvyko. 

Saugos sistemos tiesiogiai neuždirba. Tačiau jos padeda išvengti to, ko jokioje statistikoje nenorėtume matyti. 

Ir galbūt būtent tai tiksliausiai nusako saugos žmonių darbo prasmę: geriausias jų darbo rezultatas yra nelaimė, kuri neįvyko. 

LTG inf.

Klausimas dėl vaiko amžiaus, tinkamo pirmam išmaniajam telefonui šeimoms gali kelti galvos skausmą – oficialiai tinkamo šiam įrenginiui turėti amžiaus  mūsų šalyje nėra, norisi leisti vaikui naudotis technologijų galimybėmis, tačiau neramu dėl rizikų, kurios kyla vaikui išmanųjį turint. 

„Didėjanti žmonių, galvojančių, kad vaiko rankose išmanusis geriau lai atsiranda vėliau – džiugina. Visgi tikėtina, kad, kaip ir rodo užsienio šalių visuomenės nuomonės apklausos, realiai išmanųjį vaikai gauna gerokai anksčiau negu amžius, kuris paprastai apklausose nurodomas kaip tinkamas, – sako Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė. – Vien tai, kad vaikui reikia susisiekti su tėvais, dar nereiškia, kad jam reikia būtent išmaniojo telefono, yra kitų, paprastesnių įrenginių.“  

Kad pirmąjį išmanųjį leistų turėti vaikui iki 10 metų prieš metus sakė 76 proc., o 2024 m. – 70 proc., šiemet taip manančių – 53 proc. Penkiolikos metų ir vyresnį amžių kaip tinkamą pirmam išmaniajam nurodančių gyventojų dalis šiemet irgi ūgtelėjo – nuo 5 iki 15 proc.  

Nesame išskirtiniai: pasaulis mato panašiai 

Kitose šalyse amžius, kada vaikui rekomenduojama turėti asmeninį išmanųjį telefoną, taip pat vis didėja. Danijoje 2025 m. Vaikų gerovės komisija rekomendavo pirmąjį išmanųjį telefoną atidėti iki 13 metų. Suomijoje 2026 m. rekomenduota vaikams iki 13 metų neduoti nuosavo išmaniojo telefono. 

JAV 68 proc. tėvų, auginančių 12 metų ir jaunesnius vaikus, 2025 m. „Pew Research Center“ apklausoje nurodė, kad vaikas savo išmanųjį telefoną turėtų gauti ne anksčiau kaip nuo 12 metų. 

Kai svarbiausia – susisiekti 

„Man išmanųjį davė, kai pradėjau vaikščioti į būrelius, reikėjo susisiekti, – sako penktokas Jonas. – Bet būtų užtekę mygtukinio. Gavau seną iPhone. Ten visko daug galima surasti, žiūrėti, veikti. Suaugusieji dar gal bent žino, kaip atsirinkti, ką žiūrėti. O aš žiūrėdavau tai, kas, dabar suprantu, man net nebūdavo įdomu. Tik laiką veltui sueikvodavau...“ 

Skaitmeninės etikos centro susitikimų mokyklose su vaikais ir jaunimu metu sutikto Jono atvejis – ne išimtis: išmanus telefonas vaiko rankose dažnai atsiranda dėl poreikio susisiekti, tačiau kartu jis suteikia prieigą prie įvairių kitų išmaniųjų įrenginių galimybių – programėlių, žaidimų, socialinių tinklų, vaizdo platformų ir įvairaus, ne visuomet pagal amžių tinkamo turinio. 

Ką apsvarstyti prieš duodant vaikui telefoną?  

Tėvams ir globėjams verta pagalvoti ne tik apie vaiko amžių. Svarbu, kam iš tiesų reikalingas telefonas, bei tai, kiek vaikas yra linkęs ir galintis tartis dėl susitarimų ir jų laikytis, kaip galės savo naudojimą reguliuoti savarankiškai, ar gebės atsispirti programėlių, žaidimų ir socialinių tinklų vilionėms, kur bus reikalinga suaugusiojo pagalba.  

„Reikia iš anksto susitarti, kada ir kur telefonas bus naudojamas, ir tinkamai jį sukonfigūruoti, kad vaikas iš karto nesusidurtų su suaugusiesiems skirtu turiniu, pirkimų siūlymais ar nuolatiniu pranešimų srautu“, – sako Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė. 

Apie tyrimą 

Visuomenės nuomonės tyrimą Skaitmeninės etikos centro užsakymu 2026 m. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti Lietuvos gyventojai, vertinant jų nuomonę apie amžių, nuo kurio vaikams tikslinga turėti pirmąjį išmanųjį telefoną. 

Skaitmeninės etikos centras yra nepriklausoma, nevyriausybinė organizacija, siekianti padėti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems kurti sveiką santykį su technologijomis, stiprinti skaitmeninį sąmoningumą ir atsakingą naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis, www.e-etika.lt  

„Inovacijos keliuose didina eismo saugumą. Įvertinti inovatyvius sprendimus vairuotojai galėjo dar praėjusią žiemą, kai išbandėme išmanų greičio valdymą, leidžiantį važiuoti greičiau esant geroms sąlygoms ir laiku sulėtinti, kai jos pablogėja. Šią pasiteisinusią praktiką išplėsime iki pat Lenkijos sienos. Modernizuotame „Via Baltica“ ruože kintamieji informacijos ženklai iš anksto perspės vairuotojus apie pasikeitusias sąlygas, o išmaniosios sistemos leis pagal jas keisti leistiną greitį. Taip viename svarbiausių Lietuvos kelių sudarysime sąlygas saugesnėms ir sklandesnėms kelionėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Modernizuodami „Via Baltica“ siekiame ne tik užtikrinti patogesnį ir saugesnį susisiekimą, bet ir išnaudoti šiuolaikinių technologijų galimybes. Įdiegus išmaniąsias eismo valdymo priemones, vairuotojai galės gauti aktualesnę informaciją apie kelyje susidariusias sąlygas, o greitis galės būti pritaikomas prie realios situacijos. Tai svarbus žingsnis kuriant modernesnę ir saugesnę kelių infrastruktūrą“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Planuojama įrengti 23 greičio valdymo ir įspėjimo sistemų postus su kintamais informacijos ženklais (KIŽ) ir kita įranga. KIŽ vairuotojams teiks aktualią informaciją apie eismo situaciją, kelio bei oro sąlygas ir galiojantį greičio režimą. Tai ypač svarbu žiemą ar kitomis sudėtingesnėmis eismo sąlygomis, kai saugus greitis gali skirtis nuo įprastai taikomo.

Kad dinaminis greičio valdymas gali būti naudingas ne tik mažinant, bet ir didinant leistiną greitį, parodė praėjusių metų žiemos sezonas. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno ir A5 ruože nuo Garliavos iki Marijampolės, kuriuose jau veikia kintami informacijos ženklai, esant geroms oro ir eismo sąlygoms buvo leidžiama važiuoti iki 130 km/val. greičiu. Tuo metu, kai dėl oro ar eismo sąlygų reikėjo važiuoti lėčiau, ženklai vairuotojus apie tai informuodavo.

Be greičio valdymo sistemų, A5 ruože planuojama įrengti šešias kelių oro stebėjimo (KOS) stoteles, virš dvidešimt eismo intensyvumo matavimo įrenginių ir dvidešimt aštuonias 360 laipsnių vaizdo kameras, kuriomis bus galima stebėti, kontroliuoti ir tikrinti KIŽ veikimą. 

Kelių oro stebėjimo stotelės leis rinkti duomenis apie meteorologines sąlygas ir kelio būklę, o eismo intensyvumo įrenginiai – apie transporto srautus. Vaizdo kameros bus naudojamos eismo situacijai stebėti. Visa ši informacija svarbi tam, kad eismo valdymo sprendimai būtų paremti kuo aktualesniais duomenimis.

Sutartį su rangovu planuojama pasirašyti iki 2026 metų pabaigos. Tuo atveju projektas būtų įgyvendintas iki 2028 metų pabaigos.

Išmaniosios eismo valdymo priemonės papildys jau atliktus „Via Baltica“ infrastruktūros modernizavimo darbus ir leis viename svarbiausių šalies kelių dar efektyviau pritaikyti eismo valdymą prie realios situacijos kelyje.

„Geologas, įėjęs į kambarį, mato daugiau nei baldus, sienas ir buities daiktus. Jis mato ilgą medžiagų kelią – nuo uolienos ar mineralo iki kasdienio gaminio. Geologija siejama su atodangomis, karjerais ar uolienų pavyzdžiais, bet iš tiesų ji yra visai šalia mūsų“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius.

Smėlis – lange, varis – laiduose, litis – telefone

Pradėkime nuo kambario. Betonui, cementui ir statybiniams mišiniams reikia smėlio, žvyro, klinčių, molio ir kitų žaliavų. Langų stiklo pagrindas – kvarcinis smėlis. Keramikos gaminiams naudojamas molis, gipso kartono plokštėms – gipsas. Dažų spalvą, baltumą ar kitas savybes suteikia iš mineralinių žaliavų gaunami pigmentai ir užpildai. Net paprasta siena yra kelių skirtingų geologinės kilmės medžiagų derinys.

Dar daugiau geologinės kilmės medžiagų rastume buitinės technikos ir elektronikos gaminiuose. Elektros laidams reikia vario, plieno gaminiams – geležies, o aliuminiui – boksito. Telefone yra ličio, nikelio, kobalto, vario, silicio ir kitų elementų. Be jų neveiktų baterija, ekranas, mikroschemos, garsiakalbis ir kitos prietaiso dalys. Plastiko pradžia taip pat yra žemės gelmėse – jis gaminamas iš naftos ar gamtinių dujų žaliavų.

„Net vieną kambarį galima laikyti nedideliu pasaulio naudingųjų iškasenų žemėlapiu. Jame aptiksime įvairiausių skirtinguose regionuose išgautų, įvairiais būdais apdorotų ir ilgą kelią nukeliavusių medžiagų. Mes matome galutinį gaminį, bet nematome jo geologinės istorijos“, – atkreipė dėmesį V. Minkevičius.

Tai nereiškia, kad patys daiktai ar jiems gaminti naudojamos mineralinės žaliavos yra tarša. Jos būtinos statybai, energetikai, ryšiams, medicinos įrangai ir kitoms šiuolaikinio gyvenimo sritims. Vis dėlto kiekviena medžiaga turi gyvavimo ciklą. Žaliavas reikia išgauti, perdirbti ir transportuoti. Šiems procesams naudojama energija ir vanduo, gali susidaryti atliekų, o netinkamai valdoma veikla aplinkai daro neigiamą poveikį.

Daiktas baigė tarnauti, medžiagos – ne

Ne mažiau svarbu, kas atsitinka nebereikalingam daiktui. Tinkamai surinkti gaminiai gali būti pakartotinai naudojami, taisomi, išardomi, o dalis jų medžiagų perdirbama. Tačiau elektronikos prietaisai, baterijos, dažų, lakų ar tirpiklių likučiai, patekę į mišrias komunalines atliekas ar išmesti į aplinką, tampa taršos šaltiniu. Kartu prarandama metalų ir kitų žaliavų, kurias būtų galima susigrąžinti.

„Gruntas ir požeminis vanduo nėra atskirti nuo mūsų kasdienės aplinkos. Ant žemės išpiltos ar netinkamai laikomos medžiagos skverbiasi gilyn, o jų judėjimas priklauso nuo grunto sudėties ir geologinės sandaros. Smėlio ir žvyro sluoksniuose vanduo juda lengviau, molingi sluoksniai skverbimąsi lėtina. Todėl paviršiuje nematoma tarša gali pasiekti požeminį vandenį ir pasklisti gerokai plačiau“, – aiškino geologas.

Apie tolesnį daikto kelią verta galvoti dar renkantis: ar jis iš tiesų reikalingas, ilgaamžis, pataisomas? Ar galima ilgiau naudoti turimą? Galbūt galima pasiskolinti arba perduoti kitam? Kuo ilgiau gaminį naudojame, tuo rečiau reikia naujo ir jam gaminti skirtų žaliavų. Tinkamas rūšiavimas ir atliekų perdavimas į joms skirtas surinkimo vietas padeda dalį medžiagų grąžinti į naudojimo ciklą.

Ištekliai sąvartynuose

Vis dėlto daugybė vertingų medžiagų į šį ciklą negrįžta – jos dešimtmečius guli sąvartynuose. Kai kuriose šalyse senos atliekos iškasamos, rūšiuojamos ir apdorojamos siekiant susigrąžinti metalus, stiklą, mineralines ir kitas dar tinkamas naudoti medžiagas. Ši praktika vadinama sąvartynų kasyba (angl. landfill mining).

 „Geologo akimis, sąvartynas – žmogaus suformuotas medžiagų telkinys. Tačiau jame viskas sumaišyta, paveikta laiko, o kai kurios medžiagos užterštos. Todėl jas susigrąžinti sudėtinga ir ne visada ekonomiškai pagrįsta. Kur kas paprasčiau vertingas medžiagas atskirti, perdirbti ir panaudoti pakartotinai dar prieš joms patenkant į sąvartyną“, – sakė V. Minkevičius.

LGT inf.

„Kasmet po Lietuvą keliauja daugiau nei du su puse milijono vietinių turistų – tai rodo, kad kelionės savo šalyje tapo neatsiejama mūsų laisvalaikio dalimi. Kiekviena tokia kelionė palaiko regionus, vietos verslus ir bendruomenes, todėl džiaugiamės iniciatyvomis, kurios ne tik skatina vietinį turizmą, bet ir žaismingai primena, kad keliautojas slypi kiekviename iš mūsų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.  

Pasaulinė turizmo diena kasmet minima nuo 1980 metų. Pasaulinė turizmo organizacija šiai šventei rugsėjo 27-ąją pasirinko neatsitiktinai – ši data simboliškai žymi pagrindinio kelionių sezono pabaigą Šiaurės pusrutulyje ir pradžią Pietuose. Šių metų Pasaulinės turizmo dienos tema „Skaitmeninė darbotvarkė ir dirbtinis intelektas: turizmo pertvarka“ (Digital Agenda and Artificial Intelligence to Redesign Tourism) atskleidžia, kaip inovaciniai sprendimai ir modernios technologijos iš esmės keičia kelionių planavimą, didina sektoriaus prieinamumą bei kuria tvaresnę ir pažangesnę ateitį tiek keliautojams, tiek vietos bendruomenėms.  

Keliautojų tipai atgis Odminių skvere 

Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse, rugsėjo 26-ąją, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ Vilniaus Odminių skvere kvies atlikti žaismingą testą – atsakę į klausimus apie savo keliavimo įpročius šventės lankytojai sužinos, koks keliautojas juose slypi. Proginiame stende taip pat bus dalinami testo suvenyrai – lipdukai su skirtingais keliautojų personažais, o visi norintys galės įsiamžinti su savo „antrininku“ – spalvinga žmogaus dydžio „pakrūmių dingėjo“, „visažinio kritiko“, „komfortiškojo“, „valgytojo“ ar „fotografo“ figūra.  

„Turizmo šventės yra apie patirtis, objektus ir kryptis, bet labiausiai – apie pačius keliautojus, todėl ir šiemet norime pagerbti tuos, be kurių kelionės apskritai neįmanomos. Kviečiame atlikti smagų testą – juk kitų keistenybes kelyje pastebime iškart, o savąsias – ne visada. Bet būtent jos neretai paverčia keliones unikaliomis ir įsimintinomis“, – sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.  

„Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė prideda, kad šis testas – puiki proga atpažinti ne tik save, bet ir kelionių draugus, nes geriausiai vieni kitus pažįstame būtent keliaudami: „Svarbiausia – mokėti iš savęs pasijuokti, juk dažnai regime save kiek kitokį, nei esame iš tiesų.“  

Šventėje lankytojų taip pat lauks „Keliauk Lietuvoje“ ekspertai su patarimais, ką verta patirti Lietuvoje įvairiais metų laikais, bei teminiai leidiniai su pažintinių takų, apžvalgos bokštų, pilių ir dvarų, stotelių gurmanams ir šeimoms rekomendacijomis.  

Dar daugiau idėjų kelionėms po Lietuvą  

Be to, Odminių skvere susirinkusiems vilniečiams ir miesto svečiams bus pristatytas visiškai naujas VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ komandos parengtas maršrutas „Lietuvos aukso viduriukas: Kėdainiai–Raseiniai–Radviliškis“, kviečiantis pažinti Vidurio Lietuvą ir jungiantis šiuos tris istorinius regiono centrus bei jų unikalius kultūros ir gamtos paveldo objektus.  

„Lietuvos aukso viduriukas: Kėdainiai–Raseiniai–Radviliškis“ prisidės prie jau anksčiau pristatytų penkių maršrutų, skirtų skirtingiems Lietuvos regionams – Dzūkijai, Suvalkijai, Aukštaitijai, Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai.  

„Pasaulinė turizmo diena – puiki proga prisiminti, kad kelionės prasideda nuo smalsumo: noro atrasti ne tik naujas vietas, bet ir žmones, jų istorijas bei save. Norime įkvėpti kuo daugiau žmonių keliauti po Lietuvą, nes net ir gerai pažįstamuose kraštuose visuomet galima rasti dar nepatirtų dalykų“, – sako O. Gončarova.  

Kad lietuviai noriai keliauja po savo šalį patvirtina šiemet VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas vietinio turizmo tyrimas: bent kartą per pastaruosius metus su nakvyne po Lietuvą keliavo beveik du trečdaliai (65 proc.) šalies gyventojų. Pasitenkinimas tokiomis kelionėmis išlieka aukštas, o labiausiai vietos keliautojai vertina poilsį gamtoje ir autentiškas patirtis šalies regionuose. 

 VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inf. 

Iš viso šiais metais planuojama patikrinti 90 ežerų ir tvenkinių visoje Lietuvoje. Vandens telkiniai patikrinimams atrinkti įvertinus galimas taršos rizikas.

Reidų metu aplinkosaugininkai tikrina nuotekų išleistuvus, vertina, ar jie registruoti atsakingų institucijų duomenų bazėse ir ar prie jų nėra neteisėtai prijungtų nuotekų. Taip pat tikrinama, kaip šalia ežerų ir tvenkinių esančiose sodybose bei gyvenamuosiuose namuose tvarkomos nuotekos, ar tinkamai eksploatuojamos individualios nuotekų tvarkymo sistemos ir ar gyventojai turi nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus.

Patikrinimai jau atlikti įvairiuose šalies regionuose – nuo Dusios, Galadusio, Grūto ir kitų Alytaus regiono vandens telkinių iki Platelių, Masčio, Talkšos, Sartų ir Rubikių ežerų, Kupiškio tvenkinio, Žaslių ežero ir kitų vandens telkinių.

Nors nelegalių nuotekų išleistuvų iki šiol nenustatyta, aplinkosaugininkai vertina ir individualių nuotekų tvarkymo sistemų priežiūrą. Ankstesnių patikrinimų metu buvo nustatyta atvejų, kai gyventojai negalėjo pateikti nuotekų išvežimą patvirtinančių dokumentų arba nebuvo atlikę privalomųjų nuotekų valymo įrenginių laboratorinių tyrimų. Kai aplinkos tarša nenustatoma, informacija apie galimus nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar jos eksploatavimo pažeidimus perduodama savivaldybėms arba kitoms atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją.

Patikrinimai bus tęsiami rudenį

Spalį ir lapkritį aplinkosaugininkai planuoja patikrinti likusius į reidų planą įtrauktus vandens telkinius. Tarp jų – Didžiulio (Daugų), Dusios, Galadusio, Giluičio, Grūdos, Grūto, Latežerio, Nedzingio, Seirijo, Šlavanto, Verniejaus, Vištyčio, Lūksto, Paršežerio, Kretuonykščio, Ligajų, Lukšto, Nikajo, Sarių, Veprio, Vidinksto, Zaduojo, Žiezdro, Žiezdrelio ir Sartų ežerai, Pilvės–Vabalkšnės, Skuodo bei Utenos tvenkiniai ir kiti plane numatyti vandens telkiniai.

Tais atvejais, kai nustatoma aplinkos tarša ar padaroma žala aplinkai, tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos departamentas. Pažeidėjams taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė, jie įpareigojami pašalinti pažeidimus, taip pat apskaičiuojama aplinkai padaryta žala.

Tiksliniais reidais siekiama kuo anksčiau nustatyti galimus taršos šaltinius, užkirsti kelią nuotekų patekimui į aplinką ir prisidėti prie geresnės šalies ežerų bei tvenkinių ekologinės būklės.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad tinkamas nuotekų tvarkymas yra būtinas siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo taršos. Svarbiausia informacija apie nuotekų kaupimo rezervuarų ir biologinių nuotekų valymo įrenginių naudojimą pateikiama Departamento parengtoje atmintinėje „Nuotekos“.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Praėjusiais metais Viešųjų pirkimų tarnybai pradėjus socialinę iniciatyvą „Ar tau rūpi, kaip maitinamas tavo vaikas?“ matyti pirmieji stiprėjančios maitinimo sutarčių kontrolės ženklai. VPT vadovas Darius Vedrickas džiaugiasi besikeičiančia praktika, tačiau žada nesustoti ir šiemet.

„Ugdymo įstaigų vadovai sustiprino maitinimo sutarčių kontrolę, kai kuriais atvejais imtasi sankcijų prieš nesąžiningai maitinimą tiekiančius tiekėjus, atsirado nauja pažeidimų netoleravimo kultūra – nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet situacija Lietuvos ugdymo įstaigose ima gerėti. Prie to prisidėjome visi: ugdymo įstaigų vadovai, tėvai, savivaldybių administracijos, ir net tiekėjai, kurie pripažino ir pašalino pažeidimus. Tačiau sustoti neketiname – tęsiame iniciatyvą ir šiemet“, – sako VPT direktorius D. Vedrickas.

Nuo 2025 m. sureaguota į 49 tėvų pretenzijas: bendradarbiauta su ugdymo įstaigomis, savivaldybių administracijomis. Nuo š. m. sausio prevenciškai patikrinta 15 ugdymo įstaigų maitinimo sutarčių įgyvendinimas. Tarnybos specialistai teikė rekomendacijas, skirtas konkrečiam ugdymo įstaigos atvejui: dėl patiekalų kainų atitikimo sutarties sąlygoms, dėl švediškos stalo principo įgyvendinimo, ekologiškų maisto produktų dokumentacijos ir kitų aspektų, taip pat VšĮ CPO LT dėl griežtesnio neįprastai mažos kainos vertinimo, tikslesnio švediško stalo aprašymo ir kitų pastebėtų viešųjų pirkimų sąlygų.

„Dabar jau raškome pirmojo iniciatyvos etapo vaisius:  mokyklos jau nebebijo principingai ginti savo interesų, taikyti numatytas baudas, kai to prireikia. Mes neturime tikslo, kad tiekėjai būtų baudžiami, tačiau ugdymo įstaigos, besilaikydamos skaidrumo ir lygiateisiškumo principų viešuosiuose pirkimuose, turi šiuo įrankiu pasinaudoti. Iš viso ugdymo įstaigos priskaičiavo 106129,55 Eur baudų tiekėjams, iš jų iki š. m. rugsėjo vidurio jau sumokėta 64 800 Eur“, – teigiaVPT vadovas.

Kraštutiniais atvejais mokykloms dėl tiekėjų padarytų esminių pažeidimų tenka nutraukti sutartis. Kai kuriais atvejais tiekėjai kreipiasi į teismą, tačiau ugdymo įstaigų vadovybė stoja į kovą už teisingą ir sąžiningą maitinimą, tokių teisminių ginčų jau yra Kėdainiuose, Vilniuje.

Dėl esminių pažeidimų mokyklos nesąžiningus tiekėjus įtraukia į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kuriame esančioms įmonėms ateityje kur kas sudėtingiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Iki š. m. 23 d. tokių atvejų buvo 5.

Be to, Tarnyba siekia įtraukti į maitinimo sutarčių kontrolę ir pačias ugdymo įstaigų steigėjas – savivaldybių administracijas, su jomis ir mokyklų vadovybe suorganizuota 18 susitikimų. Su savivaldybių merais, administracijų direktoriais, mokyklų vadovais kalbėta apie sutarčių vykdymo problematiką, pasidalinta rekomendacijomis ir gerąja praktika: vienas iš galimų variantų – tėvų atstovų įtraukimas į sutarčių kontrolės komisiją. Tėvai įsitraukę Vilniaus Riešės gimnazijoje, Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, kai kuriose Kauno ir kitose ugdymo įstaigose.

Kai kurios mokyklos pereina prie maitinimo ruošimo savarankiškai – neseniai Vilniaus Joachimo Lelevelio gimnazija apsisprendė maitinti pati. Tikimasi, kad toks maitinimo perorganizavimas atneš pozityvių pokyčių.

Ir šiemet Tarnyba kviečia tėvus nelikti abejingus ir pastebėjus galimus pažeidimus kreiptis pirmiausia į pačią ugdymo įstaigą ar savivaldybę bei Viešųjų pirkimų tarnybą. Plačiau apie tai galima rasti informacijos VPT interneto svetainėje: https://vpt.lrv.lt/lt/nuorodos/maitinimo-paslaugu-pirkimai-informacija-tevams/. Tėvai pirmieji iš savo vaikų išgirsta nusiskundimus, tad turi žinoti, kokiais atvejais ir į ką galima kreiptis.

„Šiemetsutarčių tikrinimus tęsime, tačiau kreipiamės ir į pačius maitinimo tiekėjus, galbūt ir jie turi vaikų, lankančių ugdymo įstaigas. Mūsų visų vaikai turi būti maitinami sąžiningai“, – sako D. Vedrickas.

Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas

Kita yra tai, kaip didesnė santykinė dyzelino kaina keičia Lietuvoje parduodamo kuro kiekį ir kurioje valstybėje galiausiai sumokami akcizas bei PVM.

Tai ypač svarbu tarptautinio transporto sektoriuje. Vežėjas gali nekeisti maršruto, nuvažiuoti tiek pat kilometrų ir sunaudoti tiek pat kuro, tačiau degalus nusipirkti ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Pats kuro vartojimas beveik nepasikeičia, bet mokestinės pajamos atitenka kitai valstybei.

Kuro vartojimas ir jo pirkimo vieta nėra tas pats

Šią skirtį rodo ir moksliniai tyrimai. 2025 m. paskelbtame tyrime, paremtame individualių kuro pirkimų Prancūzijoje duomenimis, trumpalaikis degalų paklausos kainos elastingumas įvertintas vos –0,31. Tai reiškia, kad faktinis kuro vartojimas trumpuoju laikotarpiu į kainų pokyčius reaguoja gana silpnai.

Tačiau 2026 m. paskelbtas 24 ES valstybes apimantis tyrimas registruotų dyzelino pardavimų kainos elastingumą įvertino maždaug –1,40. Į šį rodiklį patenka ne tik mažesnis vartojimas, bet ir kuro pirkimo vietos pasikeitimas.

Šie rezultatai vienas kitam neprieštarauja. Žmogus ar įmonė nebūtinai pradeda važiuoti gerokai mažiau, kai kuras pabrangsta, tačiau gali pakeisti vietą, kurioje jį perka. Lietuvos atveju tai ypač aktualu dėl kaimyninių rinkų ir intensyvaus transporto per Lenkiją.

Skirtumas su Lenkija jau juntamas

Standartinis gazolių akcizo tarifas Lietuvoje šiuo metu siekia 553,60 euro už 1 000 litrų. Kaimyninėse šalyse jis mažesnis, nors lyginant Lietuvą ir Lenkiją būtina atsižvelgti ne vien į nominalų akcizą, bet ir į kitas Lenkijoje taikomas kuro rinkliavas.

Todėl svarbiau žiūrėti į galutinę kainą. Pagal pirminiame tekste pateikiamus Europos Komisijos savaitinius duomenis, rugsėjo 14 d. vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje buvo 2,1843 euro, o Lenkijoje 2,0051 euro už litrą. Taigi skirtumas siekė beveik 18 centų už litrą.

Lengvojo automobilio vairuotojui toks skirtumas gali atrodyti nedidelis. Tačiau tarptautiniam vežėjui, kuris vienu metu perka šimtus litrų ir nuolat važiuoja per Lenkiją, ekonominė paskata kurą pirkti ten tampa kur kas reikšmingesnė.

Lietuvoje parduodamo dyzelino mažėja

Lietuvos pardavimų statistika jau siunčia perspėjimo signalą. Finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. akcizinių prekių pajamos augo, tačiau akcizų pajamų planas nebuvo visiškai pasiektas. Ministerija tarp priežasčių tiesiogiai įvardijo mažesnius, nei prognozuota, dyzelinių degalų pardavimus.

Dar aiškiau situaciją parodo pats parduodamas kiekis. Per du lyginamus 12 mėnesių laikotarpius Lietuvoje parduoto dyzelino sumažėjo nuo maždaug 1,87 mlrd. iki 1,67 mlrd. litrų, tai yra apie 10,8 proc.

Žinoma, būtų klaidinga teigti, kad visas daugiau kaip 200 mln. litrų skirtumas tiesiog persikėlė į Lenkiją. Pardavimų kritimą galėjo lemti ir mažesnis vartojimas, transporto srautų pokyčiai, efektyvesnis kuro naudojimas ar kiti veiksniai.

Tačiau būtent todėl reikalinga išsamesnė analizė: kokią šio sumažėjimo dalį paaiškina realiai mažesnis vartojimas, o kokią galėjo lemti degalų pirkimas už Lietuvos ribų?

Čia ir atsiranda esminė viešosios politikos problema. Gana tiksliai skaičiuojama, kiek biudžetui kainuotų akcizo sumažinimas, tačiau viešai nėra taip pat aiškiai parodyta, kiek valstybė jau gali prarasti dėl mažėjančios Lietuvoje registruojamų dyzelino pardavimų bazės.

Vien paskelbti lengvatos kainą nepakanka, jei kartu neparodoma neveikimo kaina.

Ką reiškia Vyriausybės minimi 20 mln. eurų?

Premjeras M. Sinkevičius nurodė, kad akcizą sumažinus 10 centų, galutinė dyzelino kaina dėl PVM sumažėtų maždaug 12 centų už litrą, o valstybės biudžetui tai kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį.

Tai svarbus fiskalinio poveikio įvertis. Tačiau be viešos skaičiavimo metodikos sunku įvertinti, kokia pardavimo bazė ir kokios kitos prielaidos panaudotos šiam dydžiui apskaičiuoti.

Pagal ankstesnių 12 mėnesių faktinius pardavimus, vidutiniškai Lietuvoje buvo parduodama apie 139 mln. litrų dyzelino per mėnesį. Remiantis tokiu kiekiu, paprastas statinis 10 centų akcizo ir su juo susijusio PVM sumažėjimo skaičiavimas duotų maždaug 16,85 mln. eurų mėnesinį poveikį.

Tai nėra alternatyvi Vyriausybės prognozė. Skirtumas tik parodo, kodėl viešoje diskusijoje svarbu matyti ne vien galutinį skaičių, bet ir jo apskaičiavimo prielaidas.

Lygiai taip pat būtų klaidinga teigti, kad sumažinus akcizą prarastos pajamos savaime sugrįžtų dėl didesnių pardavimų.

Dabartinis akcizas sudaro 55,36 cento už litrą. Jį sumažinus 10 centų, parduodamo dyzelino kiekis turėtų padidėti maždaug 22 proc., kad vien akcizo pajamos nesumažėtų.

Tai gana didelis augimas, ir šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje jis tikrai įvyktų.

Tačiau tarp dviejų kraštutinumų yra svarbi erdvė. Akcizo sumažinimas nebūtinai visiškai finansuotų pats save, bet dalis statinio pajamų praradimo galėtų sugrįžti per didesnius Lietuvoje registruojamus pardavimus. Būtent šio efekto dydį ir reikėtų apskaičiuoti.

Tam Lietuva jau turi naudingą 2026 m. eksperimentą. Balandžio viduryje akcizas dyzelinui dviem mėnesiams buvo sumažintas 5 centais už litrą. Šio laikotarpio pardavimų ir pajamų duomenys galėtų parodyti, kaip Lietuvos rinka realiai reagavo į mažesnį tarifą.

Bendri energinių produktų akcizų duomenys neleidžia teigti, kad akcizo mažinimas atsipirko, tačiau būtent todėl reikėtų atskiros dyzelino pardavimų analizės.

2027 m. problema gali tapti dar ryškesnė

Šis klausimas ypač aktualus dėl jau numatyto 2027 m. akcizų pokyčio.

Pagal galiojančią trajektoriją dyzelinui taikoma CO₂ dedamoji kitąmet didės nuo 53,60 iki 131 euro už 1 000 litrų. Jei kitos sąlygos nesikeistų ir visas mokestinis pokytis persiduotų vartotojui, vien dėl šios dedamosios galutinė litro kaina padidėtų maždaug 9,4 cento.

Tai nėra 2027 m. dyzelino kainos prognozė. Iki tol gali keistis naftos kaina, kaimyninių valstybių mokesčiai ir daugybė kitų aplinkybių.

Tačiau pats mokestinio pokyčio mastas svarbus. Jeigu dabartinis beveik 18 centų Lietuvos ir Lenkijos dyzelino kainų skirtumas išliktų, o prie Lietuvos kainos prisidėtų visas 2027 m. numatomas poveikis, statinis skirtumas priartėtų prie 27 centų už litrą.

Tokiu atveju 1 000 litrų degalų papildymas Lenkijoje kainuotų maždaug 273 eurais mažiau. Tarptautiniam vežėjui, kuris Lenkiją kerta nuolat, tai būtų jau sisteminė paskata degalus pirkti ten.

2028 m. CO₂ dedamoji pagal dabartinę trajektoriją didėtų dar labiau. Todėl ekonominės kritikos objektas čia nėra pats CO₂ apmokestinimas ar klimato politikos tikslas.

Klausimas kitas: ar prieš toliau didinant mokestinę naštą turime pakankamai aiškų atsakymą, kaip dabartinis kainų skirtumas jau veikia Lietuvoje registruojamus pardavimus ir mokestinę bazę?

Kitos valstybės renkasi laikinas priemones

Latvijos, Lenkijos ir Italijos pavyzdžiai rodo, kad reakcija į staigų energijos kainų šoką nebūtinai turi reikšti nuolatinę lengvatą.

Latvija 2026 m. laikinai sumažino dyzelino akcizą. Lenkija pasirinko platesnį paketą, apimantį akcizo bei PVM mažinimą ir maksimalios kainos mechanizmą. Italija pritaikė dar trumpesnę, kelias savaites galiojančią intervenciją.

Priemonės skirtingos, tačiau jų bendras principas panašus: laikina ir aiškiai apibrėžta reakcija į išorinį kainų šoką, o ne nuolatinis degalų subsidijavimas.

Tokia logika atitinka ir pirminiame tekste cituojamas OECD rekomendacijas: pagalba turėtų būti laikina, orientuota į labiausiai pažeidžiamus vartotojus bei stipriai paveiktas įmones ir neturėtų visiškai panaikinti energijos taupymą skatinančio kainos signalo.

Valstybė turėtų parodyti abi lygties puses

Lietuvai Lenkijos atvejis ypač svarbus, nes tai pagrindinis mūsų sausumos tranzito koridorius. Todėl kainų skirtumas tiesiogiai veikia labai konkretų vežėjų sprendimą, kur papildyti sunkvežimio baką.

Lietuvos duomenys jau rodo, kad registruotų dyzelino pardavimų kiekis sumažėjo 10,8 proc., nors dėl didesnių tarifų pajamos iš dyzelino akcizo augo. Tai nereiškia, kad mažesnis akcizas automatiškai išspręstų problemą ar finansuotų pats save.

Tačiau ekonomiškai taip pat nepakanka pasakyti, kad mažesnis tarifas biudžetui kainuotų 20 mln. eurų per mėnesį, ir šioje vietoje skaičiavimą užbaigti.

Valstybė turėtų parodyti abi lygties puses: kiek kainuotų mažesnis tarifas ir kiek jau kainuoja mažėjanti Lietuvoje registruojamų dyzelino pardavimų bazė.

Esminis klausimas yra ne vien tai, kiek valstybė netektų sumažinusi akcizą, bet ir kiek ji jau netenka, jei dėl didesnio kainų skirtumo dalis dyzelino pardavimų, akcizo ir PVM bazės persikelia už Lietuvos sienos.

Būtent šių dviejų dydžių palyginimas turėtų būti vienas svarbiausių ekonominių argumentų prieš priimant sprendimus dėl 2027 m. akcizų.

Kauno technologijos universiteto pranešimas spaudai 

Per ketverius metus – beveik šešis kartus daugiau   

2022 m. liepą Lietuvoje buvo įregistruota 10 187 grynieji elektromobiliai ir „plug-in" automobiliai. Šiandien jų yra 59 828 – beveik šešis kartus daugiau.   

Grynųjų elektromobilių per tą laiką padaugėjo penkis kartus: nuo 6 051 iki 30 147. Dar sparčiau – daugiau nei septynis kartus – augo „plug-in" automobilių skaičius: nuo 4 136 iki 29 681. Šiandien jie jau beveik pasivijo grynuosius elektromobilius. Per pastaruosius metus, nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. liepos, abiejų rūšių automobilių skaičius išaugo 56 proc.   

Įskaičiavus ir tuos automobilius, kurie varomi ir degalais, ir elektra, tačiau nėra įkraunami iš elektros lizdo, elektrifikuotų automobilių Lietuvoje yra 195 296, o tai reiškia, kad elektrifikuotas jau yra kas dešimtas šalies lengvasis automobilis.  

„Kai 2022 m. grynieji elektromobiliai ir iš išorės įkraunami automobiliai sudarė vos daugiau nei pusę procento automobilių parko, tokį pokytį įsivaizduoti buvo sunku. Šiandien jie sudaro daugiau nei 3 proc. ir, kaip rodo statistika, šis augimas nesustoja. 

Ypač išaugo susidomėjimas iš išorės įkraunamais automobiliais – daliai vairuotojų tai tampa patogiu pirmuoju žingsniu pereinant prie alternatyvaus degalų šaltinio", – renginyje sakė T. Paliulis. 

Daugumą elektromobilių gyventojai įsigyja antrinėje rinkoje 

Šiemet Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 7 358 grynieji elektromobiliai. Beveik du trečdaliai jų (65 proc.) yra įvežti naudoti, nauji sudaro 35 proc. Tarp iš išorės įkraunamų automobilių pasiskirstymas tolygesnis: iš 8 714 šiemet įregistruotų tokių automobilių nauji sudaro 48 proc.   

Didžiausias registracijų šuolis fiksuotas antrąjį ir trečiąjį metų ketvirtį. Balandį–rugpjūtį įregistruoti 5 341 grynasis elektromobilis – 67 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Plug-in" automobilių per tą patį laikotarpį įregistruota 65 proc. daugiau.   

Populiariausia grynųjų elektromobilių marke išlieka „Tesla": šiemet ji sudarė beveik kas penktą (20 proc.) įregistruotą grynąjį elektromobilį. Toliau rikiuojasi „Volkswagen", „Audi", „Škoda" ir „Mercedes-Benz". Tarp iš išorės įkraunamų automobilių pirmauja „Volkswagen" (18 proc.) ir „Audi".   

Koks yra elektromobilio vairuotojo portretas?   

Šiemet didžiąją dalį grynąjį elektromobilį įsigijusių fizinių asmenų sudaro 35–44 metų žmonės (38 proc.).   

„Tipiškas šių dienų elektromobilio vairuotojas – maždaug 44 metų vyras iš Vilniaus, vairuojantis naudotą pilką „Teslą"", – renginyje sakė T. Paliulis ir pristatė preliminarų portretą, kurį pagal „Regitros" turimą statistiką sukūrė dirbtinis intelektas.  

Renkantis spalvą pirkėjai išlieka konservatyvūs. Populiariausia grynųjų elektromobilių spalva – pilka (29 proc.), toliau rikiuojasi balta (23 proc.) ir juoda (18 proc.). Ši eilė nesikeičia jau ne vienus metus.  

Geografiškai elektromobiliai vis dar labiausiai paplitę sostinėje, todėl ir dirbtinio intelekto sukurtame paveikslėlyje matomas Vilnių primenantis vaizdas bei įkrovimo stotelė. Iš viso Vilniuje šiuo metu registruota 38 proc. visų šalies grynųjų elektromobilių, o kartu su Kaunu – daugiau nei pusė (52 proc.).   

Kaip užregistruoti elektromobilį?  

Įsigijus Lietuvoje anksčiau registruotą elektromobilį ar hibridą, nuosavybės pasikeitimą galima patogiai sutvarkyti internetu „Regitros“ savitarnoje. Deklaravimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pirkėjas deklaruoja automobilį savo vardu ir gauna naują savininko deklaravimo kodą (SDK), o tuomet duomenis patvirtina pardavėjas. Antrasis žingsnis – registracija naujojo savininko vardu. Ją reikia atlikti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, prieš tai pasirūpinus technine apžiūra ir draudimu.   

Įsigijus Lietuvoje dar neregistruotą automobilį, reikia atvykti į „Regitros“ padalinį, kur atliekamas tapatumo patikrinimas. Laiką padalinyje patogiausia rezervuoti iš anksto internetu.    

(» „Regitros“ atstovas apie elektromobilių rinką Lietuvoje: pasiektas Europos miestų vidurkis  

Registracijai Transporto priemonių registracija internetu | Regitra  

„Saugumas kreiptis pagalbos, teisinis saugumas, kad šeima būtų pripažįstama, kad lytinė tapatybė būtų pripažįstama. Tai yra teisės, kurios aktualios visiems žmonėms ir turi būti savaime suprantamos ir nekvestionuojamos kaip oras, kuriuo kvėpuojame, todėl svarbu, kad kažkuri visuomenės grupė nebūtų atskirta nuo galimybės jomis naudotis“, – sveikindama diskusijos dalyvius sakė Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.  

Kiek vertas negrįžtamai paveiktas moters gyvenimas?  

Aptariant moterų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto, diskutuota apie kai kurių institucijų žalingą požiūrį į smurto aukas.  

„Galima kalbėti apie baudžiamąją politiką, bet paskutinių kelių dienų kontekste tikrai galima skirti kritikos ir teismams, nes 5 tūkst. eurų neturtinei žalai už nepilnametės išžaginimą atlyginti nėra adekvati suma. Vidutiniškai suma už šį nusikaltimą yra 6 tūkst. eurų ir ji nesikeičia dešimtmetį, nors infliacija per tą laiką iš esmės pakeitė tokios sumos reikšmę ekonomikoje“, – atkreipė dėmesį dr. E. Leonaitė.  

Seimo kontrolierės išsakytai kritikai pritarė ir kiti ekspertai.  

„Ne tokioje senoje byloje dėl kibernetinio smurto Aukščiausiasis Teismas padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą iki 15 tūkst. eurų, paaiškindamas, kad priteisiant sumą būtina atsižvelgti į ekonominę situaciją valstybėje. Todėl 5 tūkst. eurų už išžaginimą yra per mažai“, – pabrėžė advokatas Aivaras Žilvinskas. 

Smurtas prieš LBT moteris artimoje aplinkoje  

Asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ atlikto tyrimo „Smurto prieš LBT moteris ir nebinarinės lytinės tapatybės asmenis patirčių analizė“ duomenimis, 67,2 proc. apklaustų LBT moterų nurodė patyrusios smurtą. Tačiau, patyrusios smurtą iš intymios partnerės arba viešoje vietoje, jos nesikreipia į institucijas, nes mano, kad nebus suprastos, galimai susidurs su diskriminacija ir antrine viktimizacija. 35,2 proc. respondenčių atsakė, kad apsaugos nuo smurto srityje institucijomis nepasitiki, o 49,4 proc. pažymėjo nežinančios, ar galėtų tikėtis tinkamos pagalbos.  

Diskusijoje dalyvavusių eksperčių ir ekspertų teigimu, praktikoje pastebima, kad tiek tarp LBT moterų, tiek tarp specialistų, teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atvejais, yra paplitusios stereotipinės nuostatos, trukdančios atpažinti smurtą tos pačios lyties porose. Prie problemos, anot dalyvių, prisideda ir tai, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai dažniausiai pristatomi kaip organizacijos, išskirtinai teikiančios pagalbą moterims, patyrusioms smurtą iš vyrų. Todėl susidaro įspūdis, kad smurtas artimoje aplinkoje yra heteroseksualių porų klausimas. Trūksta ir gebėjimų atpažinti tik tos pačios lyties poroms būdingas smurto ir kontrolės formas, pavyzdžiui, grasinimus atskleisti partnerės tapatybę jos šeimai ar kolektyvui darbe.  

Gauti tinkamą psichologinę pagalbą taip pat yra sudėtinga, nes ne visi psichologines konsultacijas teikiantys asmenys turi reikiamą kvalifikaciją. Be to, norint teikti psichologo paslaugas, nėra būtina būti Lietuvos psichologų asociacijos nariu. Tai gali reikšti mažesnes specialistų atskaitomybės ir teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo galimybes, taip pat didesnę riziką, kad pagalbos besikreipianti klientė susidurs su išankstinėmis neigiamomis nuostatomis.  

„Lietuvos gėjų lygos“ atstovė Eglė Kuktoraitė pabrėžė, kad LBT moterys nesaugumo jausmą patiria nuolat – jos turi kiekvieną kartą įvertinti, ar aplinkoje, kurioje yra, joms saugu būti savimi, ar neturi reguliuoti savo elgesio siekdamos išvengti neapykantos dėl seksualinės orientacijos ar (ir) lytinės tapatybės.  

Baudos valstybei neužtikrinus LGBTI asmenų teisių  

Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į kliūtis, su kuriomis susiduria LGBTI asmenys, siekdami apginti savo teises Lietuvoje.  

„Kai tam tikros žmogaus teisės pripažįstamos tik teismo keliu, tokios teisės tampa nebe teise, o laimėjimu arba net privilegija, nes teisminė asmens teisių gynimo garantija prieinama ne visiems dėl lėšų ar žinių trūkumo, tačiau vis tik teisinėje valstybėje pagrindinės žmogaus teisės neturėtų virsti privilegijomis. Po pirmos euforijos dėl Konstitucinio Teismo nutarimo dėl partnerystės, šiandien galime matyti, kiek realu iš tiesų yra pasinaudoti teise užregistruoti tos pačios lyties partnerystę, kai institucijos gūžčioja pečiais, negalėdamos įgyvendinti priimtų teismų sprendimų“, – sakė Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.  

Advokatas Aivaras Žilvinskas, padedantis tos pačios lyties poroms siekti partnerystės pripažinimo, atkreipė dėmesį, kad teisės prasideda nuo galimybių jas įgyvendinti.  

„Konstitucinio Teismo nutarimas buvo pervertintas, nes konstatavo akivaizdžią problemą. Nuo tada priimami žemesnių instancijų teismų sprendimai iš esmės padaro tik du dalykus: pripažįsta tos pačios lyties asmenų partnerystę kaip šeimą ir įpareigoja užregistruoti partnerystės faktą. Bėda ta, kad šis įpareigojimas, visų pirma, skiriamas skirtingoms institucijoms ir, visų antra, nė viena negali jo įgyvendinti, kol nėra atitinkamų sprendimų iš valstybės“, – teigė advokatas A. Žilvinskas.  

A. Žilvinskas pabrėžė, kad vien teismo sprendimo dėl partnerystės ir šeimos statuso pripažinimo neužtenka, kad pora galėtų pradėti naudotis šeimoms suteikiamomis teisinėmis garantijomis. Neturint formalaus registro, kuris būtų lengvai prieinamas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kiekviena pora dėl kiekvienos konkrečios institucijos garantuojamos teisės turėtų papildomai kreiptis į teismą. 

„Teisingumo ministerija ir savivaldybės kol kas ginčija būtent įpareigojimą registruoti partnerystę ir prašo jį atidėti. Teigiamai galima vertinti tai, kad, kiek man žinoma, teismai iki šiol nėra patenkinę nė vieno tokio prašymo. Gerai ir tai, kad dabar yra skiriamos baudos valstybei ir metrikacijos įstaigoms už įsigaliojusių teismų sprendimų nevykdymą. Kiekviena įpareigojimo įregistruoti partnerystę nevykdymo diena yra poros naudai, nes už kiekvieną jų yra mokamas teismo nustatytas dienos baudos dydis. Kol kas – 10 Eur už dieną. Artėjame prie to, kad pati teisingumo ministrė greitai gali gauti baudą už teismų sprendimų nevykdymą, nes po pradinės ir padidintos baudos dėl sprendimo nevykdymo valstybei, bauda gali būti skiriama už sprendimų vykdymą atsakingos institucijos vadovui“, – sakė A. Žilvinskas.  

Advokatas taip pat teigė, kad už teisinio reglamentavimo ribų lieka ir pati jautriausia sritis – tos pačios lyties porose augančių vaikų apsauga. Notarai, anot advokato, dažniausiai vengia dirbti su šiais klausimais.  

„Eikite, kur norite, tik ne pas mane“, – taip, diskusijos dalyvių nuomone, valstybės institucijos ir skirtingų sričių specialistai dažniausiai pasitinka LGBTI asmenų problemas.  

Eurosistema pakvietė euro zonoje veikiančias elektroninės ir mobiliosios prekybos įmones dalyvauti skaitmeninio euro testavimo projekte. Šis kvietimas paskelbtas atrinkus mokėjimo paslaugų teikėjus (MPT), dalyvausiančius testavimo projekte.

Tai unikali galimybė prekybininkams prisidėti prie Europos būsimos skaitmeninio euro mokėjimų sistemos kūrimo bendradarbiaujant su Europos Centriniu Banku (ECB) bei euro zonos nacionaliniais centriniais bankais. Atrinkti prekybininkai, dalyvaudami testavimo projekte, įgis praktinės darbo su bandomąja skaitmeninio euro ekosistema patirties, o jų pateiktas grįžtamasis ryšys padės toliau tobulinti skaitmeninio euro techninius sprendimus.

Testavimo projektas

Skaitmeninio euro testavimo projekte bus išbandytos skaitmeninio euro techninės funkcijos, veiklos procesai ir vartotojų patirtis. Įgyvendinant projektą bus naudojama skaitmeninio euro „beta“ versija. Šis beta skaitmeninis euras funkciniu ir techniniu požiūriais bus panašus į teisės aktų projektuose numatytą skaitmeninį eurą, tačiau neturės teisėtos mokėjimo priemonės statuso.

Testavimo projekte dalyvaus Eurosistemos centrinių bankų darbuotojai, atrinkti MPT ir prekybininkai, teikiantys kasdienes paslaugas ECB ir euro zonos nacionaliniuose centriniuose bankuose (pvz., kavinės ir restoranai). Šis kvietimas pareikšti susidomėjimą yra skirtas būtent elektroninės ir mobiliosios prekybos įmonėms. Nacionaliniai centriniai bankai gali atrinkti papildomus vietos prekybininkus.

Projekte dalyvausiantys prekybininkai turės unikalią galimybę:

• įgyti praktinės patirties priimant mokėjimus beta skaitmeniniu euru realiose elektroninės ir mobiliosios prekybos aplinkose;
• tiesiogiai bendradarbiauti su bandomojo projekto dalyviais (MPT) ir stebėti vartotojų patirtį atsiskaitant beta skaitmeniniu euru;
• išbandyti klientų mokėjimo procesus ir ištirti, kaip skaitmeninį eurą būtų galima integruoti į esamus atsiskaitymo ir mokėjimo procesus;
• dalytis grįžtamąja informacija apie mokėjimo procesus, poreikius, integracijos aspektus ir klientų patirtį.

Testavimo projektas ne tik suteiks galimybę išbandyti skaitmeninio euro funkcionalumą, bet ir taps svarbiu prekybininkų, MPT ir Eurosistemos bendradarbiavimo forumu. Atrinkti prekybininkai kartu padės kurti skaitmeninį eurą, kad jis geriau atitiktų Europos prekybininkų ir vartotojų poreikius. Gauta grįžtamoji informacija padės ateityje priimti sprendimus dėl techninių sprendimų, gerinti vartotojų patirtį ir užtikrinti, kad, tęsiantis pasirengimui galimam skaitmeninio euro įvedimui, būtų atsižvelgta į prekybininkų nuomonę. 

Testavimo projektas bus vykdomas skaidriai, laikantis Eurosistemos įsipareigojimo skaitmeninį eurą įvesti atsakingai ir patikimai, jeigu ateityje būtų priimtas sprendimas jį išleisti. Galutinis sprendimas dėl skaitmeninio euro išleidimo bus priimtas tik priėmus atitinkamus ES teisės aktus. Eurosistemoje vykdomi pasirengimo skaitmeniniam eurui darbai bus įgyvendinami lanksčiai, užtikrinant suderinamumą su teisėkūros procesu.

Kaip dalyvauti

Dalyvavimas testavimo projekte yra savanoriškas ir neatlygintinas. Atrinktiems prekybininkams bus pasiūlyta sudaryti su ECB sutartį, reglamentuojančią dalyvavimo testavimo projekte sąlygas. Jie taip pat turės sudaryti teisinius susitarimus su mokėjimus beta skaitmeniniu euru priimsiančiu MPT arba esamus sutartinius santykius pakoreguoti pagal testavimo projekto tikslus.

Testavimo projekte atrinkti prekybininkai veiks kaip verslo subjektai, galutiniai naudotojai. Jie sudarys sąlygas atlikti mokėjimus beta skaitmeniniu euru nuotolinės prekybos aplinkoje ir dalyvaus vertinant mokėjimų skaitmeniniu euru patirtį, veiklos procesus ir pagrindines funkcijas.

Paraiškas, remdamasis tinkamumo reikalavimais ir tam tikrą lyginamąjį svorį turinčiais vertinimo kriterijais, vertins ECB. Bus vertinamas pareiškėjų veiklos rinkoje mastas, operacinis pasirengimas ir tinkamumas prisidėti prie testavimo projekto įgyvendinimo.

Siekdamas padėti prekybininkams, ECB paskelbė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, o 2026 m. spalio 6 d., antradienį, 15.00 val. (Vidurio Europos laiku) surengs informacinį susitikimą. Per šį susitikimą bus aptartas testavimo projektas ir paraiškų teikimo procesas. Prekybininkai taip pat gali raštu teikti savo klausimus užpildydami specialią formą. Klausimai turėtų būti atsiųsti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki paraiškų pateikimo termino.

Susidomėję prekybininkai turėtų užpildyti paraišką ir atsiųsti ją adresu digitaleuro-pilotmerchant@ecb.europa.eu iki 2026 m. spalio 27 d., antradienio, 17.00 val. (Vidurio Europos laiku).

Daugiau informacijos apie skaitmeninio euro testavimo projektą.

Lietuvos banko inf. 

„Europos Sąjunga nuo 2027 metų pradžios atsisako rusiškų suskystintų gamtinių dujų, o nuo rugsėjo – vamzdynais tiekiamų dujų. Tačiau laukiame Europos Komisijos iniciatyvos dėl visiško rusiškos naftos atsisakymo, kurį būtume pasiryžę pradėti svarstyti Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu. Tuo pačiu raginame ne tik ES, bet ir kitas šalis ryžtingiau atsisakyti rusiškų energijos išteklių, įskaitant ir branduolinį kurą“, - susitikime kalbėjo L. Savickas.

Jis taip pat kėlė rusijos šešėlinio laivyno problematiką, ragindamas šalis daugiau dėmesio skirti šiai temai. Pasak ministro, šešėlinis laivynas ne tik apeina rusijai taikomas sankcijas, bet dėl senų, nusidėvėjusių laivų yra reali aplinkosaugos problema dėl galimų naftos išsiliejimų.

G7+ susitikime taip pat detaliai diskutuota dėl paramos Ukrainos Energetikos sektoriui, ruošiantis artėjančiai žiemai.

„Ši žiema Ukrainoje gali būti lemianti. rusijos  vykdomos atakos prieš energetikos objektus kelia realią grėsmę ukrainiečiams šalčių metu netekti šilumos ir šviesos šaltinių. Todėl mes artimiausiu metu planuojame Ukrainai išsiųsti gyvybiškai svarbios energetinės įrangos“, - sakė L. Savickas.

Iki šių metų rugsėjo pradžios Lietuva Ukrainos energetikos sektoriui yra skyrusi paramos už daugiau negu 13 mln. eurų. Tarp jų daugiau nei 6,5 mln. eurų vertės kritinė infrastruktūra, tokia kaip elektros transformatoriai, generatoriai, o taip pat 7 mln. eurų vertės saulės elektrinių įranga bei kaupikliai, skirti Ukrainos vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Energetikos ministerijos inf.

Į laisvę buvo paleista Baltarusijos naujienų portalo tut.by generalinė direktorė Iryna Zlobina, žurnalistas Andrejus Aliaksandrou ir kiti.

Lietuvos institucijos padėjo atlikti sienos kirtimo procedūras ir užtikrina saugų paleistų politinių kalinių vykimą nuo sienos iki jų apsistojimo vietos. Dalis asmenų neturėjo asmens dokumento. Taip pat budi medikai, pasirengę, esant poreikiui, suteikti medicininę pagalbą.

URM inf.

„Nuolat siekiame, kad tarnyboje neliktų nesąžiningų kolegų, – sako laikinai VSAT vado pareigas atliekantis Donatas Škarnulis. – Pastarųjų savaičių sulaikymai patvirtina, kad intensyvus ir kryptingas darbas savo iniciatyva ir jėgomis demaskuoti tokius pareigūnus vyksta tinkamai. Neteisėta veikla susigundę pasieniečiai privalo suprasti, kad jiems nėra vietos VSAT ir kad anksčiau ar vėliau jie prieis liepto galą“.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Naujausiais šio tyrimo epizodais tapo antradienį VSAT Imuniteto valdybos, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Ikiteisminio bei Kriminalinės žvalgybos skyrių pasieniečių surengti sulaikymai.

Antradienį ryte Alytuje buvo sulaikytas vyras, o netrukus Lazdijų rajone pasieniečiai sulaikė ir ne tarnyboje buvusį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesnįjį specialistą.

Šiame ikiteisminiame tyrime pasieniečiai praėjusią savaitę dar buvo sulaikę 7 asmenis. Tarp jų – du Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnieji specialistai bei Varėnos pasienio rinktinės vyriausiasis tyrėjas.

Taip pat antradienį VSAT Imuniteto valdybos, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus bei Specialiosios paskirties valdybos ,,Kovas” pareigūnai Varėnos rajone surengė operaciją. Jos metu buvo surasti ir paimti 6 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių. VSAT Kriminalinių tyrimo valdybos Ikiteisminiame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir piktnaudžiavimo tarnyba. Jį organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Atlikdami tyrimo veiksmus pasieniečiai antradienį Varėnos rajone sulaikė du vyrus, įtariama, susijusius su šia kontrabanda. Kita pasieniečių grupė tuo metu, įtariant prisidėjus prie minėtos nusikalstamos veikos, irgi Varėnos rajone sulaikė tarnyboje buvusius VSAT Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos vyresnįjį pasienietį  bei jaunesnįjį specialistą.

Kova su korupcija yra pagrindinė VSAT Imuniteto valdybos funkcija. Iki šių antradienio sulaikymų šiemet po šios valdybos pasieniečių tyrimų jau 6 pareigūnams už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas buvo pareikšti įtarimai. 2025 m. tokių atvejų buvo 2, o 2024 m. pasieniečiai demaskavo 5 nesąžiningus kolegas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos inf.

Rudenį miesto gatvėse eismas tampa intensyvesnis – padaugėja automobilių, daugiau skubėjimo, o temsta vis anksčiau. Todėl šiuo metų laiku ypač svarbu išlikti atidiems, neskubėti ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Naktinių orientacinių varžybų metu apie saugumą kelyje jau trečiąjį kartą kviesime prisiminti kiek kitaip. Dalyvių laukia maršrutas Kauno gatvėmis ir įvairios užduotys, kurioms įveikti prireiks ne tik Kelių eismo taisyklių žinių, bet ir pastabumo, orientavimosi įgūdžių bei komandinio darbo. Keliaudami po miestą dalyviai turės progą geriau pažinti Kauną, atrasti svarbius miesto objektus, o kartu – pasivaržyti ir gerai praleisti vakarą.

„Matome, kad toks formatas jaunimą sudomina ir įtraukia, todėl džiaugiamės, jog šis renginys jau tampa gražia rudens tradicija. Apie saugumą kelyje kalbame nuolat, tačiau svarbius dalykus verta priminti ir kitaip – per patirtį ir įtraukiančias užduotis“, – akcentuoja viena iš renginio organizatorių, Kauno apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.

Kas gali dalyvauti? Dalyvauti kviečiami 18–29 metų jaunuoliai. Ekipažą turi sudaryti 2–4 asmenys, o dalyvavimui būtinas automobilis.

Kada ir kur? Rugsėjo 24 d. 19.00 val., Radvilėnų pl. 1C, Kaune.

Kaip registruotis? Ekipažus kviečiame registruoti iki rugsėjo 21 d.: https://forms.gle/nKQToQ5sUcDyyedMA.

Dalyvių skaičius ribotas, todėl kviečiame registracijos neatidėlioti. Dalyvauti galės tik užsiregistravę ir registracijos patvirtinimą gavę asmenys.

Suburkite komandą ir nepraleiskite progos į rudenį įsivažiuoti nuotaikingai, prasmingai ir saugiai!

Šiemet prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato iniciatyvos prisideda Lietuvos policijos mokykla, Kauno miesto savivaldybė, Kauno klinikos, AB „Regitra“, UAB ARV-Auto bei Kauno plaukimo mokykla.

Kauno AVPK inf.

Nuo šiol tai daryti gali padaryti tiek „Android“, tiek ir „iPhone“ naudotojai – nemokama „Drone Radar by Mainline“ programėlė jau prieinama „App Store“ bei „Google Play“ programėlių parduotuvėse.

Lietuvos gyventojai kviečiami prisidėti prie Audriaus Zujaus ir „mainline.inc“ komandos kuriamo pilietinio dronų aptikimo tinklo „Drone Radar“. Iniciatyvos idėja – panaudoti gyventojų turimus, taip pat ir nebenaudojamus išmaniuosius telefonus kaip akustinius jutiklius. Įrenginiai analizuoja aplinkos garsus ir ieško dronų varikliams būdingų signalų, o didėjantis jutiklių tinklas padeda kurti vis tikslesnį situacijos ore vaizdą.

„Lietuvoje vis dažniau susiduriant su oro pavojaus situacijomis, dronų aptikimas nebėra kažkas tolimo. Dronai jau yra mūsų oro erdvėje, tačiau kiekvienas žmogus gali prisidėti prie to, kad apie jų judėjimą žinotume daugiau. Pastarosios nakties situacija buvo geras testas mūsų iniciatyvai, – vienas mūsų sensorių, įrengtas ant „Baltic Towers“ ryšio bokšto netoli Semeliškių, užfiksavo drono signalą.

Kuo daugiau sensorių veikia skirtingose vietose, tuo tiksliau galime matyti drono judėjimo kryptį realiuoju laiku. Nesiekiame pakeisti valstybinių perspėjimo sistemų, norime užtikrinti papildomą šalies saugumo sluoksnį ir suteikti informacijos apie tai, kas vyksta ore. Tam reikia, kad sensorių tinklas Lietuvoje būtų kuo platesnis“, – sako „Drone Radar“ kūrėjas Audrius Zujus.

Nuo birželio 18 d., kai Lietuvoje startavo „Drone Radar“, prie iniciatyvos jau prisijungė daugiau nei 1 000 žmonių. Pastarosiomis dienomis „Drone Radar“ aktyvumas pastebimai išaugo – prie tinklo prisijungė apie 300 naujų vartotojų. Iniciatyvos kūrėjai planuoja tinklą toliau plėsti ir bendradarbiauti su įvairiomis įmonėmis bei organizacijomis, taip pat planuojama plėsti sensorinių jutiklių palaikymą ir kituose įrenginiuose, kaip kompiuteriai ar namų stebėjimo kameros.

Naujoji „iOS“ programėlė leidžia „iPhone“ paversti dronų aptikimo tinklo dalimi – garso analizė atliekama pačiame įrenginyje, o aptikus galimą drono signalą tolesnei analizei perduodamas trumpas garso fragmentas ir vietos informacija.

Kūrėjai pabrėžia, kad svarbus ne tik bendras vartotojų skaičius, bet ir kuo platesnė tinklo geografinė aprėptis. Todėl prie „Drone Radar“ kviečiami jungtis žmonės iš visos Lietuvos – ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių bei gyvenviečių.

Iniciatyvos kūrėjų tikslas – suburti bent 10 000 aktyvių vartotojų ir ilgainiui plėsti tinklą Lietuvoje bei kitose regiono šalyse.

Nemokamą programėlę „Drone Radar by Mainline“ galima rasti tiek „App Store“, tiek „Google Play“ programėlių parduotuvėse.

Daugiau informacijos: https://droneradar.app 

2026 m. rugsėjo 10 d. Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami medžioklės kontrolę Biržų rajone, patikrino automobilį, kuriame buvo medžiotojai ir ginklai. Nustatyta, kad asmenys buvo vartoję alkoholio. 

Į įvykio vietą nedelsiant iškviesti policijos pareigūnai asmenų blaivumui nustatyti. 

Automobilyje buvo keturi asmenys, turėję ginklus. Vienas iš ginklų buvo gabenamas ne dėkle. Visiems keturiems asmenims nustatytas alkoholio organizme kiekis: vienam – mažesnis nei 0,4 promilės, kitiems – didesnis nei 0,4 promilės. Didžiausias nustatytas alkoholio kiekis siekė 1,78 promilės. Vienas iš šių asmenų buvo AAD pareigūnas. 

Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad tos dienos medžioklėse dalyvavo dar du AAD pareigūnai. Vienam jų nustatytas mažesnis nei 0,4 promilės alkoholio kiekis, kitam – 0,51 promilės.  

Dėl neblaivių medžiotojų ginklų gabenimo pažeidimų pradėtas tyrimas, kurį atlieka policija. AAD taip pat pradėti tyrimai dėl galimų medžioklės pažeidimų ir vidinis tyrimas dėl įvykyje dalyvavusių AAD pareigūnų veiksmų. 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

AAD inf. 

1 pav.

Viename kvadratiniame kilometre bus išmėtyta ne mažiau kaip 25 jaukai su vakcina nuo pasiutligės. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta  505 000 jaukų su šia vakcina. Jeigu bus palankios meteorologinės oro sąlygos, rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės planuojama baigti š. m. lapkričio 20 d.Laukiniams gyvūnams vakcinuoti bus naudojami jaukai su vakcina LYSVULPEN, gyva vakcina, peroralinė suspensija, kuri yra registruota Lietuvos Respublikoje ir įtraukta į Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų registrą. 

VMVT atkreipia dėmesį, kad jaukai su vakcina nuo pasiutligės bus išmėtomi miškuose, pievose, laukuose. Nebus išmetama virš miestų, gyvenviečių, sodybų, upių, ežerų. Tačiau gali būti, kad gyventojai gali aptikti namų valdos teritorijose jauką su vakcina ar jos likučius. Jauką gali pernešti laukiniai gyvūnai, stambūs paukščiai  bei naminiai gyvūnai: katės, šunys. Vakcina yra nepavojinga augintiniams. Aplinkoje išmėtytos vakcinos tankis yra labai mažas: jaukas išmetamas orlaiviui skrendant 0,5 km lygiagrečiomis juostomis viena nuo kitos, maždaug kas 100 m vienas nuo kito. 

Radus jaukų su vakcina nuo pasiutligės (žr. 2 pav.) negalima jų liesti, rinkti ar kitaip sunaikinti. Įtarus, kad jaukas su vakcina rastas netinkamoje vietoje, informuoti VMVT telefonu 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai) arba + 370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio), ar el. paštu info@vmvt.lt. 

2 pav.

VMVT pabrėžia svarbų medžiotojų indėlį kovojant su pasiutlige. Už kiekvieną vakcinacijos zonoje sumedžiotą lapę ar usūrinį šunį ir pristatytą tyrimams į VMVT teritorinį skyrių, mokama 10 eurų išmoka. Šie tyrimai padeda įvertinti vakcinacijos efektyvumą ir užkirsti kelią ligai plisti. 

Svarbiausia – namų darbai

Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai sumažina išankstinis pasiruošimas ir gebėjimas stebėti aplinką.

Anot jo, prieš išeinant į mišką verta artimiesiems pasakyti, į kurią miško vietovę eisite, kur paliksite automobilį ir kada planuojate grįžti. Tokia informacija gali būti labai svarbi, jei žmogus negrįžta sutartu laiku.

Miškininkas ragina pasirūpinti ir telefonu – jo baterija turėtų būti visiškai įkrauta. Telefone būtina nusistatyti vietos rodymo funkciją. Pravartu iš anksto atsisiųsti neprisijungus veikiančius žemėlapius („Google Maps“ ar „Maps.me“), nes gilesnėse miško vietose mobiliojo ryšio ar interneto signalas gali būti silpnas.

„Rekomenduojama į mišką vykti apsirengus ryškesniais drabužiais. Taip apsirengusius žmones lengviau pastebėti tiek miško lankytojams, tiek paieškų komandoms. Reikėtų vengti kamufliažinių atspalvių drabužių. Pasiklydus svarbu išlikti sausam, nesušalti. Jei drabužiai – šlapi, situacija tampa gerokai pavojingesnė“, – sako V. Karašauskis.

Pasak jo, grybauti ar uogauti besiruošiančiojo kuprinėje turėtų būti vandens, užkandžių, nuolat vartojamų vaistų, taip pat prožektorius, ugnies šaltinis ir išorinė telefono baterija.

Kaip orientuotis miške

Miške, anot V. Karašauskio, svarbu nepasikliauti vien telefonu. Vienas patikimiausių orientyrų valstybiniuose miškuose – kvartaliniai stulpai.

„Miškai yra suskirstyti kvartalais, kuriuos kerta proskynos ir kvartalinės linijos. Prie jų galima rasti stulpus su skaičiais. Gretimų kvartalų numeriai didėja iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus, todėl pagal jų išdėstymą galima nustatyti pasaulio kryptis“, – aiškina V. Karašauskis.

Pasak jo, miškuose kvartalinės linijos paprastai nėra ilgesnės nei kilometras, tad einant tiesiai galima pasiekti liniją, kurioje bus kvartalinis stulpas. Toliau judant kvartaline linija dažniausiai pavyksta rasti keliuką, didesnį kelią ar gyvenvietę.

Gyvenviečių kryptį gali padėti nustatyti automobilių ar traukinių skleidžiami garsai, todėl pasiklydus rekomenduojama atidžiai įsiklausyti į aplinką.

Miškininko teigimu, jei su savimi neturite kompaso, o dėl prasto interneto miške mobiliosios kompaso programėlės atsisiųsti nepavyksta, pasaulio kryptis padeda nustatyti ir pati gamta.

„Šiaurinėje medžių pusėje žievė dažniausiai būna grubesnė, o beržų pietinėje pusėje – baltesnė ir švaresnė. Be to, pušų kamienai šiaurinėje pusėje po lietaus labiau pajuosta, o ant medžių, akmenų, medinių ar čerpinių stogų dažniau auga samanos ir kerpės. Orientuotis gali padėti ir skruzdėlynai: juos skruzdės paprastai įrengia pietinėje medžių, kelmų ar krūmų pusėje, o jų šiaurinis šlaitas būna statesnis. Verta žinoti ir tai, kad pavasarį sniegas greičiau nutirpsta pietiniuose kalvų šlaituose, kurie anksčiau ir sužaliuoja“, – patarimais dalijasi miškininkas.

Anot jo, orientuotis gali padėti ir „Geoportal.lt“ bei REGIA sistemos, kuriose galima matyti miškų kvartalines linijas bei proskynas ir kurios veikia be mobiliojo ryšio.

Svarbiausia – išlikti ramiems

Jei vis dėlto kelio atgal rasti nepavyksta, svarbiausia, pasak miškininko – nepanikuoti ir neiti bet kuria kryptimi tikintis atsitiktinai atpažinti vietą. Geriausia būtų skambinti giminaičiams arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

Gelbėtojams svarbu kuo tiksliau apibūdinti vietą, kurioje buvote paskutinį kartą – dėl to taip svarbu įsidėmėti, kur pastatėte automobilį ir kuria kryptimi ėjote. Taip pat, pasak miškininko, reikėtų stengtis kuo ilgiau neiškrauti telefono baterijos.

Kai vyksta paieška, pasiklydusiam žmogui rekomenduojama būti atvirose vietose – taip bus paprasčiau jį pastebėti ir gelbėtojams ant žemės, ir iš sraigtasparnio su infraraudonųjų spindulių ieškikliu.

Jei tektų miegoti miške, pašnekovas rekomenduoja negulti ant žemės – iš šakų pasidaryti bent kiek nuo šalčio ir drėgmės izoliuojantį paklotą.

V. Karašauskis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos miškai savaime nėra pavojinga vieta.

„Lietuvos miškuose jau galima sutikti vieną kitą mešką ar kitų laukinių gyvūnų, tačiau jie paprastai vengia žmonių, todėl mūsų miškai iš esmės yra saugūs. Neprisimenu atvejo, kad miške laukinis gyvūnas būtų užpuolęs žmogų. Didžiausia grėsmė pasiklydus kyla ne dėl žvėrių, o dėl nuovargio, prasto oro ar netinkamos aprangos“, – priduria jis.

Saugus pasivaikščiojimas miške prasideda nuo atsakingo planavimo. Praneškite artimiesiems, kur vykstate, pasiimkite būtiniausius daiktus, stebėkite aplinką ir nepervertinkite savo žinių apie pažįstamą vietovę. Toks pasiruošimas padeda mišku mėgautis ramiai ir užtikrintai, o iš jo grįžti su pilna pintine gėrybių.

Šių metų rugsėjo 12 dieną 12 valandą vyks antrosios „Kaunas Pride“ eitynės. Nepriklausoma LGBTQIA+ aktyvisčių(-tų) ir pilietinės visuomenės atstovų(-ių) grupė kviečia rugsėjo 12-ąją kartu žygiuoti nuo Soboro Laisvės alėja ir taip palaikyti saviraiškos laisvę, pasipriešinti neapykantai ir diskriminacijai. Šių metų eitynėse keliami konkretūs reikalavimai: mokslu grįsta ir istoriškai tiksli LGBTQIA+ reprezentacija Lietuvos švietimo sistemoje, teisinis pripažinimas bei apsauga LGBTQIA+ šeimoms ir įtrauki sveikatos priežiūra.

LGBTQIA+ asmenų teisės iki šiol nėra nuosekliai reglamentuojamos. Mokyklose vis dar vengiama kalbėti apie mokslu grįstą lytinį švietimą. Tos pačios lyties šeimos negali pilnavertiškai gyventi šeimyninio gyvenimo. Dvi mamos turi eiti į teismą, kad būtų pripažintos vaiko šeima. Translytiškumas vis dar traktuojamas kaip psichikos sutrikimas ir translyčiams asmenims yra apsunkinama prieiga prie reikalingų sveikatos paslaugų.

„Kaunas Pride“ 2021 metais sakydami „Mes esame visur“ jau siekėme atkreipti dėmesį į išvardintas problemas, tačiau savivaldybės atstovai bandė uždrausti mums naudotis demokratine susirinkimo teise. Vykę teisminiai procesai dalį reikalavimų užgožė. Todėl šiais metais žygiuojame vėl ir tvirtai teigiame, kad visada buvome, esame ir visada būsime Lietuvos istorijos ir ateities dalis. Buvome, esame ir būsime didmiesčiuose, miestuose ir kaimuose. 

Reikalaujame: 

1. LGBTQIA+ žmonių matomumo ir pripažinimo Lietuvos švietimo sistemoje

• Užtikrinti tikslią, mokslu grįstą ir patikimą informaciją apie LGBTQIA+ žmones, lytinį švietimą ir LGBTQIA+ bendruomenės istoriją Lietuvos švietimo įstaigose.

• Sudaryti pedagogams sąlygas ir suteikti reikalingą metodinę ir profesinę pagalbą, kad LGBTQIA+ temos būtų tinkamai ir kokybiškai įtraukiamos į ugdymo turinį.

2. Pagarbos, teisinio pripažinimo ir apsaugos

• Įgyvendinti 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir užtikrinti LGBTQIA+ žmonių teisę į šeiminį gyvenimą.

• Užtikrinti vienodą teisinę santuokos, partnerystės ir įsivaikinimo prieigą visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų lyties ar seksualinės orientacijos, ir sudaryti galimybę šiomis teisėmis pasinaudoti.

• Įtvirtinti aiškias ir prieinamas procedūras, leidžiančias translyčiams žmonėms keisti asmenvardį ir lyties žymenį remiantis savęs apibrėžtimi be perteklinių medicininių ar teisminių reikalavimų.

• Sustiprinti translyčių žmonių apsaugą nuo diskriminacijos ir įtraukti lytinę tapatybę į Lygių galimybių įstatyme saugomų požymių sąrašą.

• Sukurti veiksmingus mechanizmus siekiant pranešti apie neapykantos kalbą, neapykantos nusikaltimus ir užtikrinti tinkamą valstybės institucijų reakciją į juos.

3. Prieinamų sveikatos paslaugų ir orumo sveikatos priežiūros institucijose

• Užtikrinti translytiškumo depatologizaciją ir teisę į kūno autonomiją, suteikiant translyčiams žmonėms orią, prieinamą ir savęs apibrėžtimi grįstą prieigą prie medicininių, kosmetinių ir teisinių lytį patvirtinančių procedūrų.

• Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų tinkamai parengti teikti kokybiškas, prieinamas ir nediskriminuojančias paslaugas LGBTQIA+ žmonėms, ypač translyčiams asmenims.

Kartu už lygybę, orumą ir laisvę

LGBTQIA+ žmonių teisės neatskiriamos nuo kovos už kitų marginalizuojamų žmonių teises. Šiandien matome stiprėjančią dešiniųjų anti-LGBTQIA+ propagandą, kartu plintančią anti-migrantinę, anti-musulmonišką ir kitų grupių neapykantą bei nužmoginimą.

Nesvarbu, ar mes kalbame apie darbuotojų, migrantų teises ar sistemiškai žudomus civilius Palestinos teritorijoje, mes visos ir visi kovojame už gyvenimą ir teisę atvirai būti savimi. Kviečiame žygiuoti kartu už lygybę, orumą ir laisvę.

Spaudos konferencija Kaune 2026.09.11

Rugsėjo 11 dieną organizuojame spaudos konferenciją Kaune. Siekiame aptarti „Kaunas Pride“ reikšmę artėjančių savivaldos rinkimų kontekste ir atsakyti į žiniasklaidai aktualiausius klausimus.

Spaudos konferencijoje dalyvaus:

• Seimo narys ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis;

• Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Mažvydas Karalius;

• Asociacijos „Trans Autonomija“ bendraįkūrėjas ir translyčių asmenų teisių aktyvistas Saša Kochan;

• „Kaunas Pride“ organizacinės komandos atstovas.

Konferencija vyks 11:00–12:00 BLC Konferencijų centre Kaune Donelaičio g. 60, Stivensono salėje. Dieną prieš konferenciją atsiųsime priminimą ir pakartotinį kvietimą.

Pirmą kartą Lietuvoje yra rengiamos dvi „Pride“ eisenos tais pačiais metais ir jau antrąjį kartą „Pride“ vyksta ne Vilniuje. Manome, kad yra labai svarbu kalbėti apie LGBTQIA+ asmenų padėtį regionuose ir savivaldos vaidmenį užtikrinant LGBTQIA+ asmenų teisių apsaugą. Konferencijos metu norime suteikti galimybę išsamiau aptarti dabartinę situaciją Lietuvoje ir Kaune, atskleisti, kodėl svarbu kalbėti apie šią temą savivaldos rinkimų kontekste.

Vulkaniniai pelenai nėra tokie, kaip židinyje liekantys minkšti pelenai. Tai puri piroklastinė medžiaga, susidedanti iš lavos ir kitų uolienų, mineralų smulkių dalelių (< 2 mm skersmens), kurios, išsiveržus ugnikalniui, išmetamos į atmosferą. 

Išsiveržimo metu jos gali būti išmetamos į keliolikos kilometrų aukštį, kur skraido keleiviniai lėktuvai, be to, vėjas jas nuneša labai toli nuo ugnikalnio. Kai kurie ugnikalniai vulkaninių pelenų išmeta labai daug, pvz., Krakatau ugnikalniui sprogus 1883 m., vulkaniniai pelenai beveik du kartus apskriejo Žemę.

Patekusios į reaktyvinį variklį, šios dalelės gali išsilydyti, o vėsesnėse jo dalyse – vėl sukietėti ir prilipti prie paviršių. Dėl to sutrinka oro srautas, variklis gali prarasti galią ar net visai užgesti. Vulkaniniai pelenai taip pat braižo pilotų kabinos langus, pažeidžia lėktuvo paviršių, jutiklius ir kitas sistemas.

Pelenų debesį ne visada lengva pastebėti, ypač naktį arba kai debesuota. Todėl jo judėjimas stebimas palydovais ir kitomis priemonėmis, o apie pavojingas zonas informuojami pilotai ir skrydžių valdymo tarnybos. Aptikus vulkaninių pelenų oro erdvėje, skrydžių maršrutai keičiami, o prireikus oro uostų veikla laikinai stabdoma.

Vis dėlto ugnikalniai ne tik griauna. Kai magma iš žemės gelmių išsilieja į paviršių lavos pavidalu, iš jos susidaro vulkaninės uolienos, jų dangos ar net vulkaninės salos. Tokios uolienos vadinamos efuzinėmis arba išsiliejusiomis. Vulkaniniams pelenams ir uolienoms ilgainiui dūlant, ima formuotis derlingi dirvožemiai. Su vulkaniniais procesais taip pat susiję geoterminės energijos šaltiniai ir dalies naudingųjų iškasenų telkinių susidarymas.

Kokį didelį poveikį gali padaryti ugnikalnis, primena ir nesenas faktas. Tarkim, 2021 m. La Palmos saloje išsiliejusi lava užliejo gyvenvietes ir plantacijas, o pasiekusi Atlanto vandenyną išplėtė salos krantą. Taigi tas pats ugnikalnis gali sustabdyti skrydžius už tūkstančių kilometrų, o savo papėdėje – vos per kelias valandas neatpažįstamai pakeisti kraštovaizdį.

Lietuvos geologijos tarnyba 

Šių metų žinutė – „Nepraeik pro šalį“ 

Miškininko dienos renginius vienija šūkis „Nepraeik pro šalį“, kviečiantis pastebėti, kad miške slypi daugiau, nei matome iš pirmo žvilgsnio. Šiemet miškininkai ragina į mišką pažvelgti atidžiau – pastebėti gyvūnų pėdsakus ir elgseną, išskirtines buveines, senus medžius, miško atkūrimo procesus bei darbus, kurių rezultatas dažnai miško lankytojui lieka nematomas. 

Nuo elnių baubimo iki žygių sengirėse 

Šių metų programoje – renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. 

Rugsėjo vakarais miškininkai kvies išgirsti vieną įspūdingiausių rudens garsų miškuose – tauriųjų elnių baubimą. Šių didingų gyvūnų baubimo klausymų ir kitų rudenėjančio miško garsams skirtų renginių numatyta Anykščių, Biržų, Jurbarko, Kuršėnų, Mažeikių, Panevėžio, Raseinių, Šilutės ir Ukmergės kraštuose. 

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjų lauks pažintiniai ir orientavimosi žygiai. Dubravos regioniniame padalinyje dalyviai keliaus „Žalios pasakos keliu“, Kretingos padalinyje – pajūrio pušynais, Prienų  – vakarėjančiu Punios šilu, Trakų – Skrebio miško pažintiniu taku. O Šalčininkų regioniniame padalinyje vyks orientavimosi žygis Petešos miško takais. 

Programoje numatytas ir rečiau lankomų vietų lankymas. Švenčionėlių regioninio padalinio miškininkai supažindins su Pirmojo pasaulinio karo fortifikaciniu paveldu Adutiškio miškuose, Tauragės padalinyje bus galima nusifotografuoti sengirėse, o Varėnos – sužinoti, kodėl Dzūkijos žemyninėse kopose svarbu išsaugoti atvirą smėlį ir kokioms retoms rūšims jis būtinas. 

Pagrindinė Miškininko dienos šventė – rugsėjo 19-ąją Neringoje 

Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. 2026 m. ji bus švenčiama rugsėjo 19 d., o pagrindinė šių metų šventė vyks miškingiausioje savivaldybėje Lietuvoje – Neringoje renginio „Sveika, Neringa!“ metu. 

„Ten, kur miškas jungia žmones, jūrą ir marias“ – su tokiu šūkiu šiemet Neringoje bus minima miškininkų profesinė šventė. Renginys suburs miškininkus, vietos gyventojus ir kurorto svečius bei kvies iš arčiau susipažinti su mišku, miškininko profesija ir gamtos vertybėmis. 

Visų atvykusiųjų lauks VMU ir šventės partnerių parengtos edukacijos, žaidimai bei diskusijos. Lankytojai galės daugiau sužinoti apie miškininkų darbą ir miškų priežiūrą, įsitraukti į įvairias pažintines veiklas, taip pat išbandyti miško terapiją.

Dienos programą užbaigs ypatingas koncertas. Festivalio scenoje pasirodys dainininkė Giedrė, o vėliau – Andrius Mamontovas su grupe. Atviroje erdvėje, greta Kuršių marių, skambėsianti muzika taps baigiamuoju visą dieną truksiančios Miškininko dienos ir festivalio „Sveika, Neringa!“ programos akcentu.

Kaip užauga miškas? 

Dalis renginių leis pamatyti ir tą miškininkystės pusę, kurios įprasto pasivaikščiojimo metu nepastebime. 

Dubravos ir Panevėžio medelynuose vyks ekskursijos „Nuo sėklos iki sodmens“, kuriose lankytojai susipažins, kaip auginami būsimi Lietuvos miškų medeliai. Dubravoje taip pat bus galima aplankyti vienintelę Lietuvoje veikiančią kankorėžių aižyklą. 

Dubravos arboretume lankytojų lauks daugiau kaip 2 tūkst. augalų rūšių, o Nemenčinės regioniniame padalinyje Miškininko dienos dalyviai bus supažindinami su miškų priešgaisrinės apsaugos, gaisrų stebėjimo, gesinimo darbais ir miškininkų naudojama technika. 

Veiklų netrūks ir šeimoms su vaikais. Rokiškio regioniniame padalinyje vyks miško dirbtuvės „Gamtos kūrėjai“, o Panevėžio krašte rugsėjo 15-ąją – Pašilių stumbryno stumbriukų vardynos. Šiemet vardų laukia du jaunikliai – patinėlis ir patelė. 

Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina registracija 

Visi Miškininko dienos renginiai yra nemokami. Kadangi dalis veiklų vyksta nedidelėmis grupėmis, į renginius būtina išankstinė registracija. 

Renkantis renginį rekomenduojama atkreipti dėmesį į jo trukmę, sudėtingumą ir vietą, o prieš vykstant – įvertinti oro sąlygas. Žygiams, vakariniams renginiams ir kitoms veikloms miške vertėtų pasirūpinti patogia, oro sąlygas atitinkančia apranga bei tinkama avalyne. 

Visą Miškininko dienos renginių programą, informaciją apie vietas, laiką ir registraciją galima rasti VMU svetainėje. Registracijos formą rasite čia: https://registracija.vmu.lt/ . 

Miškininko dienos renginiai įvairiuose šalies regionuose vyks nuo rugsėjo 9 iki 25 d.  

Nepraeik pro šalį – išsirink renginį savo krašte ir šį rugsėjį mišką pamatyk iš arčiau!

VMU inf.

„Internete apie mus yra gerokai daugiau informacijos nei įsivaizduojame. Dalį jos paliekame patys socialiniuose tinkluose ar kitose platformose, kita tampa viešai prieinama ir be mūsų veiksmų. Dėl to verta pasitikrinti, kokią informaciją apie mus ar mūsų namus internete gali rasti kiti žmonės“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas. 

Savo namą galima paslėpti 

„Google“ automobiliai kas kelerius metus fotografuoja gatves ir jose esančią aplinką, dėl to nuotraukose atsiduria ir privatūs gyvenamieji namai. „Google“ automatiškai sulieja žmonių veidus ir automobilių valstybinius numerius, tačiau privačių namų, kiemų ir juose esančių detalių vaizdas lieka aiškiai matomas.   

„Dabar Lietuvoje renkami vaizdai „Street View“ žemėlapyje atsiranda ne iš karto. Užfiksuotos nuotraukos pirmiausia apdorojamos, dėl to nuo fotografavimo iki paskelbimo gali praeiti keli mėnesiai. Dėl to, net jei patikrinę savo namus dabar nieko netinkamo rodyti viešai nepamatysite, verta šį veiksmą pakartoti po keleto mėnesių“, – pataria „Bitės Profas“. 

Norintiems daugiau privatumo, „Google“ suteikia galimybę paprašyti sulieti namo ar tam tikros detalės  vaizdą. 

„Jei norite šia galimybe pasinaudoti, pirmiausia „Google Maps“ susiraskite savo adresą ir atsidarykite namo vaizdą „Street View“ režimu. Ekrano viršuje spauskite tritaškį ir pasirinkite „Pranešti apie problemą“, pažymėkite norimą sulieti objektą ir užpildykite prašymo formą. Gavusi prašymą, „Google“ jį įvertins. Jei prašymas bus patvirtintas, jūsų namo ar kitos detalės vaizdas bus sulietas“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas. 

Viešai prieinama informacija savaime dar nereiškia grėsmės, bet kuo daugiau detalių apie žmogų galima surinkti internete, tuo lengviau jas panaudoti kuriant įtikinamą sukčiavimo scenarijų. 

„Bandymų sukčiauti mastas išlieka didelis – „Bitės“ sprendimai kasdien blokuoja šimtus bandymų pasiekti kenkėjiškus interneto puslapius, tūkstančius įtartinų skambučių ir SMS žinučių“, – sako A. Archangelskis.   

Vaizdai naudojami ir DI 

Privatumo klausimas aktualus ir dėl kitos priežasties. „Street View“ vaizdai gali būti naudojami „Google“ dirbtinio intelekto (DI) modeliams, įskaitant „Gemini“, mokyti ir tobulinti. Pateikus prašymą sulieti „Street View“ vaizdą, naujai sulietas turinys nebenaudojamas DI užklausoms. 

Vis tik prieš pateikiant tokį prašymą sprendimą reikėtų gerai apsvarstyti. 

„Namo ar kitos detalės vaizdas yra suliejamas visam laikui, tai reiškia, kad atkurti ankstesnio vaizdo nebebus įmanoma. Dėl to šios funkcijos nereikėtų bandyti vien iš smalsumo. Ji skirta žmonėms, kurie iš tiesų nori, kad jų namai nebūtų aiškiai matomi „Street View“, – pabrėžia „Bitės Profas“. 

„Bitė Lietuva“ inf. 

Naujasis ES Migracijos ir prieglobsčio paktas iš esmės keičia iki šiol galiojusią Europos prieglobsčio sistemą. Juo siekiama nustatyti bendresnes ir greitesnes procedūras visoje Europos Sąjungoje, ypač tais atvejais, kai trečiųjų šalių piliečiai neteisėtai kerta ES išorės sieną ir prašo tarptautinės apsaugos. Viena svarbiausių naujovių – pasienio procedūra, leidžianti tam tikrus tarptautinės apsaugos prašymus išnagrinėti dar nesuteikus prašytojui teisės laisvai patekti į valstybės narės teritoriją. Reglamento (ES) 2024/1348 nuostatos pradėtos taikyti 2026 m. birželio 12 d. ir yra tiesiogiai taikomos ES valstybėse narėse. 

Pirmoji tokio pobūdžio byla Lietuvoje prasidėjo praktiškai tuo pat metu, kai pradėtos taikyti naujosios taisyklės. Šiaurės Afrikos valstybės pilietis 2026 m. birželio 12 d. vakare iš Baltarusijos neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną – Lazdijų rajone perplaukė Nemuną. Atvykęs į Lietuvą jis iš karto tarptautinės apsaugos neprašė. Po šešių dienų asmuo buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, kai, neturėdamas teisėto buvimo Europos Sąjungoje pagrindo ir kelionės dokumentų, ketino skristi į Diuseldorfą. Kitą dieną, jau būdamas sulaikytas, jis paprašė tarptautinės apsaugos Lietuvoje, o birželio 22 d. pateikė rašytinį prašymą. 

Migracijos departamentas nusprendė šį prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, taikant naujajame ES reguliavime numatytą pasienio procedūrą, ir kartu pradėjo atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą. Asmuo buvo apgyvendintas priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietoje, tačiau jam nebuvo suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. 

Būtent šis sprendimas tapo vienu pirmųjų naujojo ES Migracijos ir prieglobsčio pakto praktinio taikymo klausimų Lietuvos teismuose. Asmuo teigė, kad toks judėjimo laisvės apribojimas faktiškai prilygsta sulaikymui. Jis prašė leisti jam gyventi laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ir argumentavo, kad bendradarbiauja su institucijomis, yra pateikęs paso kopiją, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui ir nepažeidė jam suteiktų leidimų laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos sąlygų. 

LVAT šioje byloje teko įvertinti svarbią naujojo teisinio reguliavimo skirtį – ar prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas konkrečioje vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti valstybės teritorijoje laikytinas sulaikymu, ar tai yra atskira, būtent pasienio procedūrai būdinga priemonė. 

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju asmuo nėra sulaikytas pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintas bendrąsias sulaikymo taisykles ir jam nėra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė. Jo apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje grindžiamas specialia įstatymo nuostata, taikoma asmeniui, siekiančiam tarptautinės apsaugos, pasienio procedūros metu. 

Tai reiškia ir kitokį tokio apribojimo vertinimą. LVAT pažymėjo, kad pasienio procedūros metu taikomas judėjimo laisvės ribojimas siejamas ne su individualiai nustatyta būtinybe asmenį sulaikyti, bet su pačios pasienio procedūros taikymu ir įstatyme nustatytų sąlygų buvimu. Todėl vien tai, kad asmuo bendradarbiauja su institucijomis, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui arba tinkamai naudojasi leidimais laikinai išvykti, savaime nereiškia, kad jam nebegali būti taikomas pasienio procedūrai būdingas judėjimo laisvės apribojimas. 

Kartu byla atskleidžia ir kitą svarbų naujojo Pakto aspektą – pasienio procedūra nėra besąlyginė. ES reglamente nustatyti atvejai, kai valstybė jos netaiko arba jau pradėtą procedūrą turi nutraukti. Tarp tokių aplinkybių yra negalėjimas suteikti reikalingos pagalbos specialiųjų priėmimo poreikių turintiems asmenims, specialių procedūrinių garantijų poreikis, pagrįstos medicininės, įskaitant psichikos sveikatos, priežastys ar situacijos, kai negalima užtikrinti ES teisėje nustatytų garantijų ir sąlygų. 

LVAT nagrinėtoje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pasienio procedūra asmeniui taikoma nepagrįstai ar kad atsirado aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti nutraukta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad asmeniui su apgyvendinimo įstaigos vadovo leidimu buvo leidžiama išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir jis šia galimybe ne kartą naudojosi.  

Šio žmogaus istorija Lietuvos teismus pasiekė ir kitu – tarptautinės apsaugos suteikimo – aspektu. Migracijos departamentas liepos 7 d. nusprendė nesuteikti jam tarptautinės apsaugos, išsiųsti jį į kilmės valstybę, dvejus metus uždrausti atvykti į Lietuvą ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šį sprendimą asmuo apskundė. Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 30 d. jo skundą atmetė, o rugpjūčio 11 d. buvo priimtas asmens apeliacinis skundas. Taigi tarptautinės apsaugos klausimas dokumente nurodytu metu dar nebuvo galutinai išspręstas. 

LVAT taip pat išaiškino, kad vien aplinkybė, jog Migracijos departamento sprendimas nesuteikti tarptautinės apsaugos yra ginčijamas teisme ir dar nėra galutinis, savaime nesudaro pagrindo nutraukti pasienio procedūrą ar panaikinti pagal ją taikomą judėjimo laisvės ribojimą. Tam turėtų būti nustatytos konkrečios ES reglamente numatytos aplinkybės arba atsirasti individualių priežasčių, dėl kurių žmogaus judėjimo laisvė nebegalėtų būti ribojama. 

LVAT atmetė Šiaurės Afrikos valstybės piliečio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi pirmojoje Lietuvos teismus pasiekusioje byloje, kurioje praktiškai pritaikytos naujojo ES Migracijos ir prieglobsčio pakto nuostatos, LVAT konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pasienio procedūra turėtų būti laikoma taikyta nepagrįstai ar turėtų būti nutraukta, taip pat nebuvo pagrindo panaikinti asmeniui taikyto judėjimo laisvės ribojimo.  

Ši byla kartu žymi naują etapą Lietuvos administracinių teismų praktikoje: nuo šiol teismams teks ne tik taikyti nacionalines prieglobsčio ir migracijos taisykles, bet ir praktiškai aiškinti naujojo visoje Europos Sąjungoje veikiančio reguliavimo ribas – kada gali būti taikoma pasienio procedūra, kiek jos metu gali būti ribojama žmogaus judėjimo laisvė, kada toks ribojimas gali priartėti prie sulaikymo ir kokios individualios aplinkybės įpareigoja valstybę pasienio procedūros nebetaikyti. 

LVAT inf.

Vadinamąja kompetencijų garantija Suomija siekia, kad nė vienas jaunas žmogus nebaigtų pagrindinės mokyklos neturėdamas pakankamų skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų. Kartu norima sumažinti vertinimo skirtumus tarp mokyklų ir mokytojų. 

Nuo 2028 m. rugpjūčio Suomija nacionalinius vertinimo kriterijus išplės į kiekvieną klasę ir dalyką. Iki šiol bendri kriterijai buvo nustatyti atskiriems ugdymo etapams, pavyzdžiui, 6 klasės ir baigiamajam vertinimui. Po reformos kiekvienoje klasėje bus apibrėžta, ką mokinys turi mokėti, kad gautų 10, 8 arba mažiausią teigiamą pažymį – 5. Būtent 5 taps minimaliu lygiu, kurį reikės pasiekti visuose dalykuose norint pereiti į kitą klasę. 

Mokinio pažanga turės būti stebima visus mokslo metus. Jei mokiniai nustatyto lygio nepasieks, pirmiausia turės sulaukti jų poreikius atitinkančios pagalbos. Suomijoje jau veikianti mokymosi pagalbos sistema numato, kad pagalba pirmiausia teikiama pačioje klasėje, o prireikus vaikui skiriamos individualesnės priemonės. 

Palikimas kartoti klasę bus laikomas kraštutine priemone  ir svarstomas tik tada, jei suteikta pagalba nepadės. Pasak organizacijos „Švietimas #1“ vadovės Lauros Tilvytės, Suomijos sprendimas vertas dėmesio tuo, kad atsakomybę už rezultatą prisiima ne tik mokinys, bet ir mokykla – ji turi laiku pastebėti sunkumus ir padėti juos įveikti. 

„Suomiai nemažina lūkesčių mokiniams vien todėl, kad daliai jų sunku pasiekti kartelę. Priešingai – jie aiškiai pasako, ką turi mokėti kiekvienas vaikas, ir lygiai taip pat aiškiai – ką turi padaryti mokykla, kad kiekvienas galėtų tą kartelę pasiekti. Jei vaikui pradeda nesisekti, pagalba turi būti suteikta vos pastebėjus sunkumus, o ne po kelerių metų, kai mokymosi spragos jau susikaupusios“, – sako L. Tilvytė. 

Tas pats pažymys turėtų reikšti tą patį 

Lietuvoje atnaujintos bendrojo ugdymo programos orientuojamos į kompetencijas ir mokinio pažangą, tačiau mokytojams vis dar tenka gana plačiai interpretuoti pasiekimų ir vertinimo kriterijus. Dėl to tas pats pasiekimų lygis skirtingose klasėse ar mokyklose nebūtinai suprantamas vienodai. 

Pasak L. Tilvytės, neužtenka tik aiškiau apibrėžti pasiekimų kriterijus – svarbu ir tai, kad skirtingi mokytojai panašiai suprastų, ką reiškia vienas ar kitas pasiekimų lygis. 

„Galime labai detaliai aprašyti pasiekimų lygius, bet jei už tą patį darbą vienoje mokykloje mokinys gauna 8, o kitoje – 6, vien aiškaus aprašo neužteks. Mokytojams reikia konkrečių pavyzdžių ir laiko kartu su kolegomis palyginti mokinių darbus, aptarti vertinimą ir pasitikrinti, ar tokį patį darbą jie įvertintų panašiai. Tik tada galime tikėtis, kad tas pats pažymys skirtingose mokyklose reikš panašų rezultatą“, – sako ji. 

Panaši praktika taikoma ir Airijos pagrindiniame ugdyme. Vertindami mokinių darbus mokytojai remiasi vadinamaisiais „kokybės požymiais“ – aprašais, kurie parodo, kuo skiriasi silpnesnis, vidutinis ar stipresnis darbas. Nacionalinė ugdymo turinio ir vertinimo taryba taip pat pateikia jau įvertintų mokinių darbų pavyzdžių, padedančių suprasti, kaip šie kriterijai atrodo praktiškai. Mokytojai taip pat specialiuose susitikimuose kartu aptaria mokinių darbus ir derina savo vertinimus. 

Pasak L. Tilvytės, bendri kriterijai neturėtų reikšti vienodo mokymo. 

„Sistema turėtų aiškiai pasakyti, ką vaikas turi išmokti, o mokytojui palikti laisvę spręsti, kaip jį iki to rezultato nuvesti. Lygiai taip pat svarbu, kad vertinimą suprastų ir pats vaikas – ne tik pamatytų pažymį dienyne, bet žinotų, ką jau moka, ko dar trūksta ir ką turi daryti toliau. Tada vertinimas ne tik užfiksuoja rezultatą, bet ir padeda mokytis“, – sako L. Tilvytė. 

Žinoti, ko vaikas turi išmokti, neužtenka 

Aiškesni kriterijai išsprendžia tik dalį problemos. Lietuvos mokyklos jau renka daug informacijos apie mokinių pasiekimus, tačiau skirtingais metais ir etapais sukaupti duomenys ne visada susijungia į nuoseklų vaiko pažangos vaizdą. Todėl galime žinoti, kokį lygį mokinys turėtų būti pasiekęs, bet gerokai sunkiau laiku pamatyti, kada jo rezultatai pradėjo prastėti, kokios spragos kartojasi ir ar suteikta pagalba padėjo. 

Pasak L. Tilvytės, aiškiai apibrėžti, ką vaikas turi mokėti, neužtenka – reikia susitarti ir dėl to, kaip stebėsime jo pažangą. 

„Galime labai aiškiai susitarti, ką vaikas turi mokėti penktoje, septintoje ar devintoje klasėje, bet jei tarp šių taškų nematome, kaip jam sekasi, vien kriterijai mažai ką pakeis. Turime matyti kur atsiranda spraga, kokia pagalba vaikui buvo suteikta ir ar ji suveikė. Jei ne – ieškoti kito būdo. Kitaip vaikas tiesiog keliauja į kitą klasę kartu su tomis pačiomis spragomis“, – sako L. Tilvytė. 

Suomijos reforma šį principą įtvirtina nacionaliniu mastu: mokinio pažanga bus stebima visus mokslo metus, o nepasiekus nustatyto lygio pirmiausia turės būti suteikta pagalba. Taip siekiama, kad nė vienas vaikas nebaigtų mokyklos neįgijęs pakankamų skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų, reikalingų tolimesniam mokymuisi ir gyvenimui.

„Švietimas #1” inf. 

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į plintančią praktiką, kai už prekę ar paslaugą atsiskaitančiam vartotojui tenka mokėti prekybininko pasirinktam mokėjimo paslaugų teikėjui. Kai kuriais atvejais toks mokestis negali būti taikomas, kitais – vartotojas turi būti apie jį aiškiai informuotas ir turėti galimybę pasirinkti nemokamą atsiskaitymo su prekybininku būdą.

Su tokiomis situacijomis gyventojai gali susidurti apsipirkdami internetu, mokėdami už parkavimą programėlėje, atsiskaitydami kavinėje per QR kodą ar mokėdami už viešąsias ir kitas paslaugas.

„Vartotojas ateina nusipirkti prekės ar paslaugos ir neturėtų papildomai mokėti už prekybininko pasirinktą atsiskaitymo būdą. Ypač nepriimtinos situacijos, kai žmogus už mokėjimo paslaugas jau moka savo bankui ar kitam paslaugų teikėjui, pavyzdžiui, turi mokėjimo paslaugų krepšelį, tačiau, atlikdamas konkretų mokėjimą, turi susimokėti dar kartą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas nepalankiai vertina rinkoje esančią praktiką ir naujai atsirandančius veikimo modelius, pagal kuriuos vartotojas turi apmokėti už lėšų gavėjo, t. y. prekybininko, pasirinktą apmokėjimo būdą. Kai prekybininkas suteikia galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele, mokėjimų priėmimo paslaugą jam teikia paties prekybininko pasirinktas mokėjimo paslaugų teikėjas. Pagal galiojančius teisės aktus už šią paslaugą turi mokėti prekybininkas, šių sąnaudų negalima perkelti pirkėjui kaip papildomo mokesčio už atsiskaitymą kortele.

Daugelis prekybininkų atsiskaitant internete, išmaniųjų įrenginių programėlėse nukreipia vartotoją į jo internetinę bankininkystę mokėjimui inicijuoti ir patvirtinti. Tai vadinamoji mokėjimo inicijavimo paslauga (MIP), kurią teikia prekybininko pasirinktas mokėjimo paslaugų teikėjas, dar vadinamas mokėjimo tarpininku. Teisės aktais nedraudžiama MIP teikėjui imti iš vartotojo mokestį.

Tačiau tarpininką pasirenka prekybininkas, siekdamas patogiai surinkti mokėjimus už savo prekes ar paslaugas. Lietuvos banko vertinimu, prekybininkai mokėjimų priėmimo sąnaudas turėtų laikyti savo veiklos sąnaudomis ir į jas atsižvelgti nustatydami prekių ar paslaugų kainas, o ne perkelti jas vartotojui, pasirinkusiam konkretų atsiskaitymo būdą. Taip būtų laikomasi teisės aktuose įtvirtinto principo, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas už mokėjimo įvykdymą moka tik savo mokėjimo paslaugų teikėjui. Vis dėlto, jei už MIP vartotojui būtų taikomas mokestis, apie jį vartotojas turi būti aiškiai informuotas iš anksto ir turėti galimybę pasirinkti kitą, papildomai nekainuojantį atsiskaitymo būdą.

Lietuvos bankas ragina gyventojus prieš patvirtinant mokėjimą patikrinti, ar prie prekės ar paslaugos kainos nėra pridedamas papildomas mokestis, susijęs su pasirinktu atsiskaitymo būdu. Ne visi atsiskaitymo būdai visais atvejais privalo būti nemokami, tačiau prekybininkas turi iš anksto informuoti vartotoją apie papildomus mokesčius ir sudaryti realią galimybę pasirinkti kitą, už kurį nereikia papildomai mokėti, atsiskaitymo būdą.

Lietuvos banko inf. 

Per trejus metus interaktyviuoju žemėlapiu pasinaudojo 39 tūkst. žmonių. 

Tvarkaulietuva.lt įdiegimas buvo naudingas ir pateisino lūkesčius. Interaktyviajame žemėlapyje žymima sugadinta miško paklotė ir keliai, žievėgraužio tipografo židiniai bei patikrinti ar yra išduotas leidimas kirsti mišką konkrečioje vietoje.   

Žemėlapyje galima stebėti jau pažymėtų vietų tvarkymo progresą pagal pranešimo statusą: gauta, tiriama, išspręsta, nepasitvirtino ir pamatyti, kaip vieta atrodo po sutvarkymo. Aplinkosaugininkai gavę pranešimą žino tikslias koordinates ir nuvykę į pažymėtą vietą pradeda tyrimą: nustatomas pažeidėjas ir įpareigojamas sutvarkyti atliekas. Nenustačius pažeidėjo, atliekas įpareigojamas sutvarkyti sklypo savininkas.  

Aplinkosaugininkai dėkoja už aktyvų įsitraukimą tvarkant Lietuvą, o pastebėjus mažus šiukšlių kiekius (pavienes tuščias taras, išmėtytas pakuotes ir pan.) ragina pagal galimybes surinkti ir išmesti į atliekų konteinerius.  

Tvarkaulietuva.lt – patogus būdas, pranešti apie užterštas teritorijas šalyje 

Interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo detaliau aprašyti situaciją ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.    

Skatiname veikti išvien su gamta! 

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt. 

Pagal šiuo metu Seime įregistruotą nutarimo projektą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai 2027 metais turėtų vykti kovo 7 dieną.

Politinės kampanijos dalyvių registracija tęsis iki spalio 28-osios, o pareiškinių dokumentų teikimo terminas numatytas nuo spalio 28 dienos iki gruodžio 17-osios. Todėl neatmetama galimybė, kad kandidatų į Jonavos rajono mero pareigas dar padaugės.

Kol kas - du kandidatai

Rugsėjo 4-osios duomenimis, apie savo ketinimą siekti Jonavos rajono mero posto jau paskelbė du politikai.

Apie kandidatavimą rugpjūčio 29 dieną socialiniame tinkle pranešė Jolita Peleckienė.

„Brangūs jonaviečiai, kandidatuoju 2027 m. Jonavos r. mero rinkimuose“, - savo paskyroje rašė politikė.

Antruoju kandidatu kol kas įvardijamas Povilas Beišys. Apie jo kandidatūrą rugsėjo 3 dieną paskelbė Jonavos socialdemokratai.

„Povilas Beišys kandidatuos 2027 metų tiesioginiuose mero rinkimuose. Jo kandidatūrą vieningai palaikė visi į visuotinį susirinkimą atvykę bičiuliai“, - teigiama socialdemokratų paskelbtame pranešime.

Tačiau kandidatų sąrašas dar tikrai nebūtinai galutinis - oficialus kandidatų dokumentų teikimas prasidės spalio pabaigoje ir tęsis iki gruodžio vidurio.

Jau turime rinkimų patirties

Primename, kad 2025 metų kovo 16 dieną buvo planuojami pirmalaikiai Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimai. Vis dėlto jie neįvyko, nes į mero pareigas sugrįžo Mindaugas Sinkevičius.

Tuo metu buvo iškelti keturi kandidatai: Jolita Peleckienė, atstovavusi Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Povilas Beišys - Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas, Renata Sorakienė - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė bei Romanas Steponavičius, atstovavęs politinei partijai „Nemuno Aušra“.

Šįkart rinkimų kampanija dar tik įsibėgėja, todėl įdomu, kaip keisis kandidatų sąrašas ir kokių politinių varžybų dėl Jonavos mero posto sulauksime 2027-aisiais.

O dabar - neoficialūs „Jonavos rinkimai“

Kol tikrieji rinkimai dar toli, siūlome sudalyvauti „rinkimų žaidime“.

Jeigu už Jolitą Peleckienę - Facebook'e spauskite ,,Širdutę".

Jeigu už Povilą Beišį - Facebook'e spauskite ,,Like" .

Taip pat kviečiame komentaruose diskutuoti: ką jūs matytumėte Jonavos rajono mero poste? Galbūt jūsų pasirinkimas - visai kitas žmogus?

Tai, žinoma, nėra oficiali rinkimų apklausa ar prognozė, tačiau skaitytojų reakcijos leis pamatyti, kaip šiandien, dar gerokai iki tikrųjų rinkimų, atrodo jonaviečių simpatijos.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad B. Mikutavičius 2025 m. gruodžio 4 d. duriančiu–pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė. Netrukus buvo mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris. Vyrui dėl šių dviejų nusikalstamų veikų buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, dėl vienos iš dviejų inkriminuotų nusikalstamų veikų B. Mikutavičiui pareikštų įtarimų kvalifikacija nepakito. Dėl kitos nusikalstamos veikos įtarimai perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Šiandien Kauno apygardos teismo nutartimi įtariamajam buvo pratęstas suėmimas – 3-ų mėnesių laikotarpiui. Primename, kad asmuo laikomas suimtas nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atlieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius.

Atkreipiame dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas. Baigus ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavus teismui, visuomenė apie tai bus informuota.  

LR prokuratūros inf.

„Technologijų pasaulyje ketvirtis amžiaus yra milžiniškas laiko tarpas, dėl to faktas, kad Lietuvoje vis dar yra ir veikia pirmosios kartos „Nokia 3310“ – įspūdingas. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį „Bitės“ tinkle šio modelio telefonais naudojosi apie tūkstantis klientų. Šiandien jų likę vos keli, tačiau tai telefonai pagaminti dar tada, kai nebuvo nei išmaniųjų telefonų, nei 4G ar 5G ryšio“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Tvirtumas ir baterija tapo legenda

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, „Nokia 3310“ techninės galimybės atrodo itin kukliai. Telefonas turėjo 84 x 48 taškų raiškos nespalvotą ekraną ir fizinę klaviatūrą, neturėjo nei kameros, nei šiandien mums įprastų programėlių. Vis tik 2000-aisiais jis siūlė ne vieną tuo metu išskirtinę funkciją.

„Telefonas leido rašyti tris kartus ilgesnes SMS žinutes, turėjo priminimo galimybę, skaičiuotuvą, žaidimus. Daug kas jį iki šiol prisimena dėl gyvatėlės žaidimo. Dvi savybės ilgainiui tapo „Nokia 3310“ sinonimais – tvirtumas ir ilgas baterijos veikimo laikas“, – sako M. Ropė. 

Gamintojas skelbė, kad telefono baterija budėjimo režimu galėjo veikti nuo 55 iki 260 valandų – beveik 11 parų. Tuometinei jaunajai kartai telefonas ypač patiko ir dėl galimybės jį personalizuoti: keisti spalvotus korpuso dangtelius, rinktis skambėjimo tonus, susikurti melodiją ar ekrano užsklandą. 

Gamintojo lūkesčius pranoko šešis kartus

Vos pasirodęs rinkoje „Nokia 3310“ tapo pasauliniu fenomenu. Gamintojo tikslas buvo parduoti bent 20 mln. šio modelio vienetų, o parduota buvo šešiskart daugiau – 126 mln. telefonų.

„Tokios sėkmės nepavyko pakartoti net pirmajam „iPhone“, kuris taip pat sudrebino telefonų rinką. Šių, lyginant su „Nokia 3310“, parduota penkis kartus mažiau – apie 25 mln. vienetų“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas. 

„Nokia 3310“ populiarumas buvo toks didelis, kad 2017 m. šį prekės ženklą valdanti „HMD Global“ pristatė naują telefono versiją. Išoriškai ji priminė originalą, bet buvo pritaikyta modernesnėms ryšio technologijoms, turėjo spalvotą ekraną ir kamerą. Vėliau pasirodė kitos atnaujintos versijos.

Nostalgija suveikė – vos pasirodžiusį atnaujintą modelį žmonės aktyviai pirko. 

„Bitės“ tinkle dar veikia daugiau kaip 100 „Nokia 3310“ šeimos telefonų. Didžiąją dalį sudaro naujesnės DS ir 3G versijos, vis tik tarp jų tebėra ir keli pirmosios kartos „Nokia 3310“ telefonai. Praėjus 26 metams jie vis dar naudojami pagal savo pirminę paskirtį – skambinti ir siųsti SMS žinutes. Vis tik būtent šių telefono funkcijų reikšmė per šį laiką pasikeitė bene labiausiai“, – teigia M. Ropė.

Žmonės rečiau renkasi tradicinius skambučius ir SMS žinutes – vis daugiau bendravimo persikelia į internetą.

„Per pastaruosius pusantrų metų skambučių „Bitės“ tinkle sumažėjo apie 4 proc. Tuo metu mobiliųjų duomenų naudojimas sparčiai auga. Per septynis šių metų mėnesius jų persiųsta 26 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – skaičiuoja M. Ropė.

„Bitė Lietuva“ pranešimas spaudai 

Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė teigia, kad discipliną reikėtų vertinti ne kaip griežtumą, o įgūdžius stiprinantį ritmą.  

„2025 m. Educational Psychology Review publikuoto tyrimo metu paaiškėjo, kad mokantis būtina organizuoti kokybiškas pertraukas: tinkamas atokvėpis duoda patikimą žinių įsisavinimą. Tad norint sužinoti daugiau, netgi pertraukas patartina planuoti disciplinuotai. Puikus poilsio būdas galėtų būti, pavyzdžiui, miegas. Praėjusiais metais atliktame Šanchajaus tyrime su 54 102 aštuntokais, poilsio trukmė paaiškino vaikų gamtos mokslų rezultatų skirtumus. Norint pasiekti aukštus akademinius įvertinimus, reikėtų miegoti bent 8–9 valandas.  

Dar vienas faktas, kuris, tikiu, nustebins daugumą – tėvų įsitraukimas į namų darbų ruošą (tikrinimas, kontrolė, sėsk, darysime kartu metodo taikymas) – su vaikų pasiekimais susijęs itin silpnai. Mokslininkai teigia, kad kur kas efektyviau palaikyti vaiko autonomiją ir įtraukiai domėtis jo idėjomis bei iniciatyvomis. Todėl artėjančių naujų mokslo metų proga tiek mokiniams, tiek tėvams linkiu saugoti tą nuobodžią ir visai neromantišką rutiną bei kokybiškai leisti laiką kartu, pasikalbėti, aptarti mokslą ne tik iš vadovėlių, o realių pavyzdžių“, – teigia  „Mokslo salos“ ambasadorė.  

Miego bei tvaraus laisvalaikio svarbą mokymosi procese pabrėžia ir gydytojas, mokslo populiarintojas Ignas Klėjus: 

„Turbūt ne vienas esame pastebėjęs, kad geriausios mintys nebūtinai ateina valandų valandas sėdint prie stalo. Kartais jos netikėtai užklumpa einant, žaidžiant ar tiesiog gerai išsimiegojus. Apie tai kalbėjo ir praeities mąstytojai, o šiandien vis dažniau šį faktą pabrėžia ir šiuolaikinis mokslas. 2026 m. Frontiers in Psychology publikuotame straipsnyje teigiama, kad judėjimas gali pagerinti dėmesį ir atmintį, o miegas yra ne mažiau svarbi mokymosi dalis nei laikas, praleistas prie knygų.  

Todėl rugsėjo pradžioje vaikams linkiu ne tik pilnos užsiėmimų, būrelių ir pamokų savaitės, bet ir šiek tiek laisvos vietos galvoje. Svarbu skirti laiko žaidimams, judėjimui, poilsiui ir netgi nuoboduliui. Mokymasis vyksta ne tik sėdint klasėje. Kartais, norint geriau išmokti, verta knygą užversti, išbėgti į lauką ir pažaisti, o vakare, tiesiog anksčiau nueiti miegoti. Kartais būtent tada galvoje atsiranda vietos ir jėgų naujoms mintims“.  

Mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė Goda Raibytė-Aleksa pabrėžia ir socialinių ryšių bei empatijos svarbą.  

„BMC Medical Education, Frontiers in Psychology, Journal of Child and Family Studies publikuotuose tyrimuose teigiama, kad mokinių empatija ir vienas kito palaikymas bei priėmimas, tiesiogiai siejasi su didesne motyvacija, įsitraukimu ir geresniais akademiniais rezultatais. Mokantis neįmanoma išvengti klaidų, kurios neretai gali nuvilti, todėl labai svarbu tiek su kitais, tiek su pačiu savimi tokiais momentais elgtis ne kaip su priešu, o kaip su žmogumi, kuris mokosi ir smalsiai tyrinėja pasaulį. Visiems linkiu rugsėjį pradėti nebijant klysti. Klaida nėra nesėkmės ženklas, o atvirkščiai – užkoduotas atsakymas ar atradimas. Kurkime saugią mokymosi aplinką tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose“, – linki „Mokslo salos“ ambasadorė.  

Neuromokslininkė ir miego tyrėja, dirbanti Oslo universiteto smegenų glijos ląstelių laboratorijoje, dr. Laura Bojarskaitė pritaria, kad smalsumo skatinimas ir saugi aplinka klausti – vieni svarbiausių produktyvaus mokymosi aspektų: 

„2021 m. žurnale Developmental Science paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo 60 vaikų ir paauglių nuo 10 iki 14 metų, nustatyta, kad jie geriau prisiminė atsakymus į klausimus, kėlusius didesnį smalsumą. Kada smegenims iš tiesų įdomu, informacija tampa geriau įsimenama. Tad linkiu pasitikti naująjį mokslo metų sezoną be baimės nežinoti, su drąsa klausti ir ieškoti atsakymų. Mokytojams ir tėvams belieka tik perduoti žinias ir sukurti komfortišką aplinką, kurioje vaikas nebijotų eksperimentuoti bei klysti“.  

„Mokslo sala“ kartu su Luku Pilkausku, Pauliumi Ambrazevičiumi ir „N2“ komanda priešakyje kviečia sužinoti daugiau ir Rugsėjo 1-ąją paminėti smalsiai bei smagiai. Daugiau informacijos apie nemokamą šventės programą – mokslosala.lt.  

„Kai patelė atsiskiria nuo bandos ir pasislepia miške, su jauduliu laukiame, kada ji pasirodys jau su jaunikliu“, – pasakoja VMU Pašilių stumbryno stumbrininkas Eugenijus Družas. 

Stumbriuko gimimo laukiama su jauduliu 

Stumbrės vaikingumas trunka apie devynis mėnesius, tačiau iš jos išvaizdos ne visada galima pastebėti, kad netrukus gims jauniklis. Dažniausiai stumbriukai gimsta gegužės–birželio mėnesiais. Prieš atsivesdama jauniklį stumbrė dažniausiai atsiskiria nuo bandos ir pasitraukia į mišką. 

Pirmosiomis savaitėmis motina itin saugo mažylį, todėl stumbryno darbuotojams svarbiausia gyvūnus stebėti ir suteikti jiems ramybę. Stumbriukai tuo metu daugiausia laikosi šalia mamos ir tik po truputį pradeda tyrinėti aplinką. 

Maždaug trijų savaičių mažyliai jau ragauja žolę, o sulaukę dviejų mėnesių pradeda kramsnoti šakeles ir ūglius. Motinos pienu jie gali maitintis net iki metų. 

Šių metų mažyliai jau turi savo draugiją 

Kadangi abu šiemet gimę stumbriukai pasaulį išvydo vos kelių dienų skirtumu, jie daugiau laiko praleidžia kartu. Pasak E. Družo, mažyliai laikosi vienas šalia kito ir kartu žaidžia. 

Kol kas abu dar nedrąsūs, todėl jų charakteriai tik pradeda ryškėti. Tačiau prie stumbryno kasdienybės jie jau po truputį pripranta. Išgirdę pažįstamą garsą – kibiruose nešamą pašarą – kartu su banda atskuba pasižiūrėti, kas laukia. 

Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena 15 stumbrų, o du jauniausi bandos nariai dar laukia savo vardų. 

Vardus stumbriukams rinks vaikai 

Pasak E. Družo, šventėje dalyvaus vaikai iš įvairių ugdymo įstaigų – būtent jie pasiūlys vardus mažiesiems stumbrams. Lietuvoje gimusių stumbrų vardai turi prasidėti raidėmis „Gi“. Tai tarptautinė taisyklė, padedanti atsekti stumbrų kilmę – net ir išvežus gyvūną į kitą šalį, iš jo vardo galima suprasti, iš kur jis atkeliavo. Be to, vardai negali kartotis. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena Gira, Gipota, Gipokis, Gipordas, Gilius, Girna, Girnis, Gilminas, Gibradimas, Gitis, Gintas, Gigantas ir pernai gimusi Giesmė. 

Regiono padalinio vadovas Giedrius Bronušas pasakoja, kad stumbriukų vardynų šventėje svarbi ne tik pati vardo rinkimo tradicija, bet ir galimybė vaikams iš arčiau susipažinti su šiais gyvūnais. Todėl kiekvienais metais stengiamasi mažiesiems šventės dalyviams paruošti ne tik įsimintiną susitikimą su stumbrais, bet ir smagių staigmenų. 

2025 metais gimusiai stumbrei Giesmei vardą pasiūlė Panevėžio „Vilties“ progimnazijos 2 b klasės mokinys Dovydas. Išgirdęs, kad būtent jo pasiūlytas vardas išrinktas, berniukas neslėpė džiaugsmo. Dovydui atiteko ne tik simbolinė dovana, bet ir vardą patvirtinantis sertifikatas – gražus priminimas apie jo indėlį į mažosios stumbrės istoriją. 

Šiemet, pasak G. Bronušo, tradicijos taip pat bus laikomasi – vaikų, kurių pasiūlyti vardai bus išrinkti, laukia prizai, smagūs siurprizai ir sertifikatai, patvirtinantys jų indėlį į stumbriukų istoriją. O kad šventėje netrūktų geros nuotaikos, mažuosius linksmins ir animatorė Pepė Ilgakojinė! 

Nauji stumbryno gyventojai – ilgametės istorijos dalis 

Pašilių stumbrynas įkurtas 1969 metais, o pirmasis čia gimęs stumbriukas pasaulį išvydo jau 1971-aisiais. Stumbrė Moda atvedė jauniklį, kuriam buvo suteiktas Girinio vardas. 

Per daugiau nei penkis dešimtmečius stumbrynas tapo vieta, kur rūpinamasi šių įspūdingų gyvūnų gerove ir jų išsaugojimu. Todėl kiekvienas naujas stumbriukas – VMU Pašilių stumbryno darbuotojams ne tik džiugi žinia, bet ir atsakomybė rūpintis jo sveikata bei gerove. 

Kol naujieji gyventojai auga ir stiprėja, lankytojai jau gali juos pamatyti gyvai. Norintys aplankyti stumbriukus, kviečiami užsukti į Pašilių stumbryną. 

Netrukus pasidalinsime daugiau informacijos apie artėjančią stumbriukų vardynų šventę  – sekite VMU naujienas. 

„Marytės“ tinklo idėja seniai brendo mano galvoje, tačiau tikras sutapimas yra tai, kad naujo lietuviško tinklo kūrimas prasideda nuo buvusių „Mere“ vietų perėmimo ir sutarčių su patalpų savininkais. Jau finalizuojame patalpų nuomos sutartis su savininkais, tad netrukus jose prasidės atnaujinimo darbai, pritaikant erdves efektyviam žemų kainų formatui”, – sako „Marytės retail“ vadovas P.Ugianskis.

Naujojo tinklo įkūrėjas, direktorius ir pagrindinis akcininkas Povilas Ugianskis teigia, kad sprendimą žengti į šią rinką padiktavo asmeninė patirtis bei situacija rinkoje – laisva niša žemų kainų segmente.

Iki šiol P.Ugianskis daugiausiai investavo į buities prekių ir chemijos gamybą, anksčiau valdė degalinių tinklą bei plėtojo įvairius nekilnojamojo turto projektus įvairiose šalyse. Praeitą savaitę oficialiai registruotos UAB „Marytė retail“ įkūrėjas pabrėžia, kad naujasis verslas bus statomas ant visiškai kitokių vertybinių pamatų nei jo pirmtakas. „Ateiname su aiškia misija – įrodyti, kad kokybiškas prekių krepšelis gali kainuoti pastebimai mažiau“, – priduria P.Ugianskis.

Kaip teigia nuo sankcionuoto „Mere“ prekybos tinklo vadovų nukentėjusiems tiekėjams atstovaujančios teisininkų kontoros „HubLeagal“ advokatas partneris Laurynas Lukošiūnas, naujo tinklo atsiradimo galimybė gali tapti nauja šalies verslo sėkmės istorija, kurioje laimės tiek vartotojai, tiek tiekėjai, tiek patalpas nuomoję.

„Tai, be abejonės, vienas geresnių sprendimų tokioje situacijoje. Naujo rinkos žaidėjo atsiradimas, su konkrečiai verslo koncepcija ir drąsa užtikrinti bendradarbiavimą su tiekėjais, sprendžiant jų pačių likimą, yra geriausia kas galėtų nutikti. Tad svarbu, kad valstybės institucijos tai tinkamai įvertintų ir kuo greičiau bendradarbiautų sprendžiant teisinį tiekėjų prekių likimą“, – sako „HubLegal“ advokatų kontoros teisininkas Laurynas Lukošiūnas.

Anot P.Ugianskio, šiuo metu „Mere“ prekybos tinklo buvusiose parduotuvės yra ne tik daug tiekėjų prekių, kurių likimas priklausys nuo oficialių šalies institucijų, bet ir jo paties.

„Esu vienas iš jų, kurio prekės yra ten, bet jau turime sprendimą, kaip užtikrinti tiekėjų teises į jiems priklausantį turtą ir sėkmingą bendradarbiavimą ateityje. Noriu tikėti, kad per kelias dienas aktyvaus darbo, tai išspręsime visi drauge. Esu pasiruošęs perimti visus įsipareigojimus jiems ir pradėti naują partnerystę”, – sako jis.

Detalesnius tinklo plėtros planus ir tikslias pirmųjų parduotuvių vietas bendrovė žada pristatyti rugsėjo antroje pusėje.

Kai GTA VI išleidimas buvo nukeltas iš 2025-ųjų į 2026 metus, analitikų bendrovė „Ampere Analysis“ skaičiavo, kad vien dėl šio sprendimo 2025 m. konsolių rinkos vertė gali būti maždaug 2,7 mlrd. JAV dolerių mažesnė, nei prognozuota. Atlaisvėjus rudens išleidimų langui, kiti žaidimų leidėjai suskubo jį užimti.

Tokie skaičiai paaiškina, kodėl „Rockstar Games“ gali sau leisti tai, kas daugeliui kitų bendrovių būtų itin skausminga – dar kartą nukelti vieno laukiamiausių pasaulio žaidimų išleidimą.

Lietuvių studijos „Nordcurrent“ žaidimų kūrėjo Povilo Katkevičiaus teigimu, didžiausia rizika šiuo atveju gali būti ne papildomi kūrimo metai, o per anksti rinką pasiekęs produktas.

„Išleisti nebaigtą didelį žaidimą ir apsimesti, kad jis baigtas, gali kainuoti daug daugiau nei dar metus jį kurti“, –  sako jis.

Kai vieno žaidimo bijo visa rinka

Tikrasis GTA VI mastas geriausiai matomas ne pačiame žaidime, o aplink jį.

Dideli žaidimų leidėjai savo išleidimų datas planuoja atsižvelgdami į konkurentus. Tačiau GTA atvejis išskirtinis. Mažai kas nori leisti brangų žaidimą tuo pat metu, kai milijonų žaidėjų dėmesį, laiką ir pinigus pasiims vienas milžiniškas konkurentas.

Būtent todėl GTA VI nukėlimai atlaisvina rinkoje langus kitiems leidėjams, o analitikai perskaičiuoja visos konsolių rinkos prognozes.

„Baisiau yra tai, kad kai išeis GTA VI, šeštadalis pasaulio pasiims atostogas ir sustos ekonomika, bet labai sėkmingai klestės maisto į namus verslas“, – su humoru į situaciją žvelgia P. Katkevičius.

Žaidimų industrija konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir dėl vartotojų laiko bei pramogoms skiriamų pinigų su kinu, serialais, socialiniais tinklais. Nedaug kultūros produktų gali vienu metu sutelkti tokią auditoriją kaip GTA.

Milijardas dolerių per tris dienas

Kodėl „Rockstar“ turi tiek daug ką prarasti, rodo ankstesnio GTA istorija. 2013 m. pasirodęs GTA V per pirmąją parą sugeneravo daugiau nei 800 mln. JAV dolerių mažmeninės prekybos pajamų, o milijardo dolerių ribą peržengė vos per tris dienas. Tuo metu tai buvo greičiausiai milijardą dolerių pasiekęs pramogų produktas.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, GTA V tebėra vienas geriausiai parduodamų žaidimų istorijoje. Todėl jo įpėdinis vertinamas ne kaip eilinis naujas produktas, o kaip vienas didžiausių artėjančių įvykių visoje pramogų rinkoje.

Viešojoje erdvėje dažnai kartojama, kad GTA VI kūrimas ir rinkodara gali atsieiti apie 2 mlrd. JAV dolerių. Jei šis vertinimas būtų tikslus, tai būtų vienas brangiausių kada nors sukurtų pramogų produktų – jam priskiriamos išlaidos viršytų net maždaug 1,5 mlrd. JAV dolerių kainavusias „Burj Khalifa“ statybas. Vis dėlto „Rockstar Games“ oficialaus GTA VI biudžeto nėra paskelbusi.

Tačiau net nežinant tikrosios sumos aišku viena: kai investicijos tokios didelės, klaidos kaina taip pat tampa milžiniška.

Pirmą įspūdį galima parduoti tik kartą

Dar prieš keliolika metų žaidimo techninės problemos pirmiausia tapdavo problema tiems, kurie jį jau nusipirko. Šiandien nesėkmingas startas per kelias valandas tampa „YouTube“, „TikTok“, „Reddit“ ir kitų platformų turiniu.

Žaidėjui net nereikia pirkti žaidimo, kad pamatytų jo klaidas.

Todėl išleidimo diena tapo ne tik technologiniu, bet ir finansiniu įvykiu.

„Išleisti ir susirinkti teigiamus pirmus įspūdžius gali tik vieną kartą. Iš neigiamo pirmo įspūdžio išlipti gali būti labai sunku“, – sako „Nordcurrent“ atstovas.

Pasak jo, industrijoje būta ir išimčių. „Cyberpunk 2077“ ir „No Man's Sky“ po problemiškų startų sugebėjo reikšmingai pakeisti žaidėjų nuomonę. Tačiau tam prireikė papildomų metų darbo, investicijų ir kantrybės. Daugybė kitų projektų tokios antros galimybės nesulaukia.

„Žmonių lūkesčiai tokio tipo žaidimams yra labai dideli ir visos klaidos labai viešos. Greitai plintančių klaidų kaina gali labai skaudėti mažėjant pardavimams, o kai reikia atidirbti kūrimo išlaidas, gali baigtis ir katastrofiškai“, – sako pašnekovas.

Todėl atidėjimas, anot P. Katkevičiaus, nors ir brangus, gali veikti kaip investicijos draudimas.

Technologijos žaidimų neatpigino

Kompiuteriai tapo galingesni, žaidimų kūrimo įrankiai – geresni, atsirado automatizacija ir dirbtinis intelektas. Atrodytų, kad žaidimus dėl to turėtų būti galima sukurti greičiau ir pigiau, tačiau didžiausių projektų biudžetai ir kūrimo trukmė juda priešinga kryptimi.

„Nordcurrent“ žaidimų kūrėjo teigimu, technologijų sutaupytas laikas panaudojamas dar didesnei ambicijai.

„Jei galime greičiau padaryti kažką, tai darome daugiau. Jei mūsų dabartiniai kompiuteriai palaiko geresnę grafiką, darome viską realistiškiau. Kiekvieną pergalę, kurią laimime dėl technologijų pažangos, mes tiesiog konvertuojame į didesnį iššūkį“, – sako P. Katkevičius.

Tai paaiškina ir GTA VI kūrimo trukmę. Kuo didesnis projektas, tuo daugiau reikia turinio, žmonių, koordinavimo ir kokybės kontrolės. Nors iš DI tikimasi spartesnio žaidimų kūrimo, įpusėjus tokio masto projektą naujų įrankių diegimas nebūtinai sutaupytų laiko. 

„Didžioji dalis GTA VI buvo pastatyta nenaudojant šių įrankių, o dabar įterpti DI įrankius į jau įsivažiavusį procesą per rizikinga ir brangu. Šis žaidimas dar net neišleistas ir jau yra absoliutus kultūrinis fenomenas, į kurį nutaikyti visi prožektoriai. Tokio dydžio dėmesys užkelia kartelę absoliučiai visiems žaidimo kūrimo skyriams“, – teigia „Nordcurrent“ atstovas.

Lietuvos kūrėjams GTA vytis nereikia

GTA VI mastas nereiškia, kad visa žaidimų industrija dabar turės bandyti pasiekti tokią pačią technologinę kartelę. Mažesnėms studijoms, tarp jų ir Lietuvos kūrėjams, konkurencinis pranašumas yra visai kitur.

„Iš esmės nieko GTA VI nekeičia. Mažos studijos dirba greičiau, kūrybiškiau ir gali greitai prisitaikyti prie net labai didelių pasikeitimų projekto vizijoje, toks lankstumas suteikia pranašumo“, – sako P. Katkevičius.

Didėjant didžiųjų žaidimų biudžetams atsiranda paradoksali situacija: kuo daugiau pinigų investuota į projektą, tuo mažiau jo kūrėjas gali sau leisti rizikuoti.

Šimtus milijonų kainuojantis žaidimas turi patikti milžiniškai auditorijai. Mažesnis projektas gali sau leisti keistesnę idėją, neįprastą mechaniką ar vizualinį stilių. Mažos studijos taip pat gali greičiau reaguoti į žaidėjų nuomonę ir naudotis ankstyvosios prieigos modeliu, kai produktas vystomas kartu su bendruomene. 

Moterų teisių apsauga vis dar nepakankama 

2025 m. policijoje užregistruoti 55 837 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, tarp 4,5 tūkst. nukentėjusiųjų 75 proc. buvo moterys. Nors pranešimų tendencijos kasmet yra panašios, Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė atkreipė dėmesį, kad išduodamų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių statistika iliustruoja smurto prieš moteris ir mergaites pasikartojimo problemą. 

Iš 18 697 orderių 54 proc. tiems patiems asmenims buvo išduoti pakartotinai, o daugiausiai vienam asmeniui per metus buvo išduota 14 orderių.  

„Nebegalime sakyti, kad tai buvo 14 pavienių konfliktų, nes puikiai išryškėja smurto sistemiškumas. Taip pat matome, kad išlieka didelis atotrūkis tarp pagalbos priemonių ir realios galimybės jomis pasinaudoti, nes moterys ne visada yra veiksmingai apsaugomos. Be to, smurto artimoje aplinkoje reiškinys vis dar palyginti retai siejamas su kitomis nei fizinis smurto formomis, ypač regionuose. Todėl labai svarbu mūsų teisinėje sistemoje įtvirtinti sisteminio smurto prieš partnerę ar partnerį, apimančio ne tik fizinį, bet ir psichologinį, ekonominį smurtą, izoliavimą, sampratą ir reagavimo į jį bei pagalbos priemones“, – sakė E. Leonaitė. 

Lietuva atsilieka reprodukcinių teisių srityje 

Reprodukcinių teisių srityje Europos kontracepcijos atlase tarp 47 vertinamų valstybių Lietuva yra 33 vietoje, t. y. trimis pozicijomis žemiau nei ankstesniais metais ir žemiausiai iš Baltijos šalių. Tokį vertinimą, be kita ko, lemia ribotas nemokamų kontraceptinių priemonių prieinamumas, nepakankamas lytinis švietimas mokyklose, žemas visuomenės informuotumas apie kontracepciją ir šeimos planavimą. Kontracepcijos prieinamumo spragos neišvengiamai persikelia į kitą reprodukcinės sveikatos priežiūros dalį – nėštumo nutraukimą.  

„Nuo 2023 m. pas mus teisiškai yra leidžiamas medikamentinis nėštumo nutraukimas, tačiau praktikoje vis dar susiduriama su problemomis, kurios kartais priklauso ir nuo tam tikros sveikatos įstaigos arba paslaugą teikiančio gydytojo priešiško požiūrio, nors to jau turėtų nebelikti“, – sakė Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė. 

Kaip vieną iš teigiamų pokyčių šioje srityje ji įvardijo Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dabartinis pagalbinio apvaisinimo reguliavimas taikant ribojimus pagal šeiminę padėtį prieštarauja Konstitucijai, nes yra diskriminacinio pobūdžio. Šią problemą, kontrolierės nuomone, bent iš dalies turėtų išspręsti rengiamas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, tačiau ir jame kol kas liktų nustatyta, kad šia galimybe pasinaudoti būtų galima tik turint medicininę nevaisingumo diagnozę, taigi paslauga ir toliau nebūtų prieinama visoms. 

Silpnoji sritis – neigiamos nuostatos ir neapykanta 

Viena plačiai paplitusių problemų, apimančių skirtingas pažeidžiamas visuomenės grupes, ataskaitoje buvo įvardyta neapykantos kalba. Praėjusiais metais už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą vienam Seimo nariui buvo skirta 10 tūkst. eurų bauda, teismai priėmė keletą apkaltinamųjų nuosprendžių dėl neapykantos kalbos ir (arba) kurstymo LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu, Šakių rajono savivaldybės tarybos etikos komisija pripažino, kad iš translyčių vaikų tyčiojęsis tarybos narys pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą. Be to, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą, kad pasisakymai vienoje tinklalaidėje kurstė neapykantą prieš asmenis su negalia ir negali būti laikomi humoru. 
 
Užsieniečių teisių kontekste E. Leonaitė atkreipė dėmesį, kad svarbu kritiškai vertinti visuomenėje vyraujančius diskursus, paremtus stereotipais, skatinančius neapykantą ir nebūtinai atitinkančius tikrovę. 

„Sklando naratyvai, kad žmonės nenori integruotis, bet integraciją reikėtų vertinti kaip dvi puses turintį procesą ir įvertinti, ar integracijai yra suteikiamos pakankamos priemonės, pavyzdžiui, galimybė mokytis lietuvių kalbos, gauti viešąsias paslaugas ar pagalbą susipažįstant su Lietuvos darbo rinka ir dalyvaujant joje“, – sakė E. Leonaitė. 

Apie žalingas nuostatas byloja ir LSMC Sociologijos instituto bei „Diversity Development Group“ kasmet vykdomi visuomenės nuostatų tyrimai. Pavyzdžiui, 2025 m. net 59 proc. Lietuvos gyventojų teigė nenorintys gyventi kaimynystėje su romais, su musulmonais – 51 proc., su homoseksualiais asmenimis – 45 proc.  

Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad išankstinis neigiamas nusistatymas gali nulemti netinkamai arba ne laiku teikiamas paslaugas sveikatos priežiūros, švietimo ir teisėsaugos srityse. 

LGBTIQ+ asmenų teisės 

Apžvelgdama neheteroseksualių ir translyčių asmenų situaciją Lietuvoje, J. Miliuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje teisinio reguliavimo vis dar trūksta, o dalis teisės aktuose garantuojamų teisių yra sunkiai prieinamos.  

„Tos pačios lyties porų teisinės apsaugos srityje Konstitucija jau yra pakankamai aiškiai ir plačiai išaiškinta. Dabar laikas apie partnerystės registravimą kalbėti ne konstituciniu lygmeniu. Valstybės sprendimo kol kas neturime, nes Teisingumo ministerija ne tik nesiima vykdyti teismų sprendimų, bet ir juos skundžia. Apeliacinius skundus yra pateikusios ir kai kurios savivaldybės, kurias teismai įpareigojo registruoti pripažintas partnerystes. Teisinėje valstybėje Konstitucinio Teismo formuluojamas Konstitucijos aiškinimas nėra pasiūlymas ar vienas iš galimų požiūrių, kurį institucija gali priimti arba atmesti pagal savo vertybines nuostatas. Jis yra privalomas, todėl šiandien kalbame apie tai, kiek mūsų valstybė gerbia savo pačios Konstituciją “, – sakė Seimo kontrolierė. 

„Tik į teismą kreipęsis asmuo gali gauti dokumentus, atitinkančius jo lytinę tapatybę. Nors teisinis lyties keitimas yra galimas, šis procesas išlieka neorus, sudėtingas ir gali reikalauti kompromisų kitose gyvenimo srityse, translyčiams asmenims nėra sudaryta galimybė pasikeisti lyties žymens supaprastinta administracine tvarka, vadovaujantis žmogaus saviapibrėžties principu“, – sakė J. Miliuvienė. 

Seimo kontrolierė pabrėžė, kad tai, ar LGBTIQ+ asmenys galės pasinaudoti savo teisėmis, šiuo metu vis dar priklauso nuo kiekvieno asmens pasiryžimo ir finansinių galimybių kovoti su teisiniais vėjo malūnais valstybėje. 

Bausmių vykdymo sistemos iššūkiai 

Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos kalėjimuose apie ketvirtadalis etatų yra neužimti – trūksta per 700 darbuotojų: pareigūnų, psichologų, resocializacijos ir kitų specialistų. Tai apsunkina galimybes užtikrinti dinaminį saugumą, kuris apima ne tik fizinį saugumą, bet ir pareigūnų bendravimą su nuteistaisiais, ankstyvą rizikų identifikavimą ir suvaldymą. 

„Laisvės atėmimo bausmė atima žmogaus laisvę, bet neturi atimti jo orumo. Tačiau dabar vis dar turime nemažai bendrabučio tipo patalpų, kurios iš esmės reiškia didelio skaičiaus vyrų uždarymą mažoje erdvėje. Tai vėliau lemia smurtą, narkotikų vartojimą ir platinimą, kriminalinių subkultūrų veikimą“, – sakė E. Leonaitė. 

Seimo kontrolierės teigimu, tarp nuteistųjų yra įsitvirtinusi tylos kultūra, nes bet koks pranešimas apie patiriamą smurtą yra prilyginamas bendradarbiavimui su pareigūnais ir reiškia, kad žmogus patenka į vadinamąją „nuskriaustųjų“ kastą ir jo gyvenimas įkalinimo įstaigoje yra reikšmingai pabloginamas. Todėl 2025 m. iš nuteistųjų buvo gauti tik 27 pranešimai apie smurtą. Tuo tarpu kalėjimų darbuotojai nustatė 246 sužalojimo atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys atspindi tik fizinio smurto apraiškas. 

Didžiausi iššūkiai kyla įgyvendinimo procese 

Ataskaitos pristatyme ir vėliau vykusioje diskusijoje pabrėžta, kad praėjusiais metais įvairiose žmogaus teisių srityse buvo pradėta nemažai reikšmingų iniciatyvų, pasiūlyta teisės aktų projektų ir priimta teismų sprendimų, bet didžiausi iššūkiai kyla siekiant juos veiksmingai perkelti į praktiką. Seimo kontrolierės pabrėžė, kad teisinių garantijų veikimą dažniausiai lemia tokie įgyvendinimo etapo aspektai kaip konkrečiam klausimui skiriamas valstybės finansavimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir paslaugas teikiančių pareigūnų ar specialistų kompetencijos. Kontrolierių nuomone, pažanga turėtų būti matuojama ne nauju teisiniu reglamentavimu ar procesu, o atsižvelgus į tai, kokį pokytį žmonių gyvenimuose jis iš tiesų sukuria. 

Žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita yra kasmet Seimo kontrolierių įstaigos rengiamas leidinys, kuriame ekspertai apžvelgia skirtingose žmogaus teisių srityse įvykusius pokyčius bei pagrindines problemas ir teikia rekomendacijas valstybės institucijoms dėl geresnio žmogaus teisių užtikrinimo.  

LR Seimo kontrolierių įstaiga

Nacionalinė žmogaus teisių institucija

Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, kelių ilgaamžiškumas priklauso ne vien nuo tam skiriamų investicijų. Vis svarbiau tampa tai, kiek esamų medžiagų galima panaudoti dar kartą, kaip kontroliuojama darbų kokybė ir ar pirmieji dangos pažeidimai pastebimi pakankamai anksti.

„Šiuolaikinėje kelininkystėje turime vertinti visą kelio gyvavimo ciklą. Ilgaamžis kelias nėra tas, kurio kuo ilgiau neliečiame. Priešingai, laiku priimti sprendimai leidžia išvengti situacijos, kai nedidelė problema išauga į visos konstrukcijos remontą“, – sako Š. Frolenko.

Vien gerų medžiagų neužtenka

VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktoriaus dr. Ovidijaus Šerno teigimu, nėra vienos technologijos ar medžiagos, kuri savaime užtikrintų kelio kokybę. Rezultatas priklauso nuo visos grandinės – kaip kelias suprojektuotas, kaip atlikti darbai ir kaip jis vėliau prižiūrimas.

„Galima panaudoti labai kokybiškas medžiagas, tačiau jeigu netinkamai įvertintos eismo apkrovos, grunto sąlygos, vandens nuvedimas ar kelio konstrukcija, tai gali reikšmingai sutrumpinti dangos tarnavimo laiką“, – sako O. Šernas, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjantis kelių medžiagas ir perdirbtų žaliavų panaudojimą asfalto mišiniuose.

Vienas iš Lietuvoje jau taikomų sprendimų – šaltasis kelio dangos regeneravimas, kai dalis esamos konstrukcijos panaudojama iš naujo. Remonto metu ji susmulkinama, sumaišoma su ją sustiprinančiomis medžiagomis ir grąžinama į kelio pagrindą. Taip mažėja naujų žaliavų poreikis.

Pakartotinai gali būti naudojamas ne tik senas asfaltas – Lietuvoje kelių konstrukcijose jau išbandytas po komunalinių atliekų deginimo susidarantis šlakas. Be to, VILNIUS TECH mokslininkai tyrė ir perdirbtų automobilių padangų gumos panaudojimą asfalto mišiniuose.

Pasak O. Šerno, tokiais atvejais svarbiausia ne tai, kad medžiaga jau buvo naudota, o tai, ar jos savybės tinka konkrečiam tikslui.

„Tinkamai paruošta ir ištirta antrinė žaliava gali būti visavertė inžinerinė medžiaga. Esminis klausimas yra ne tai, ar ji perdirbta, o kokios yra jos savybės ir kokią funkciją ji atliks mišinyje ar kelio konstrukcijoje“, – sako O. Šernas.

Pasak O. Šerno, atlikti tyrimai parodė, kad perdirbtų padangų guma gali pagerinti ir paties asfalto savybes. Į mišinį įmaišius iki 1,5 proc. gumos, asfaltas tapo atsparesnis provėžoms ir šalčio sukeltiems plyšiams. Tačiau galutinis rezultatas priklauso ir nuo pasirinkto gumos kiekio bei jos tipo.

„Tai dar kartą patvirtina, kad čia negalioja principas „kuo daugiau, tuo geriau“ – kiekvienas mišinys turi būti tinkamai suprojektuotas ir išbandytas“, – sako O. Šernas.

Kelią galima tikrinti dar prieš atsirandant duobėms

Naujai įrengus kelio dangą, svarbu įvertinti, ar atlikti darbai atitinka numatytus reikalavimus ir ar nėra defektų, kurie vėliau galėtų lemti spartesnį jos dėvėjimąsi. Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Š. Frolenko, Lietuvoje jau išbandomi metodai, leidžiantys dangą patikrinti išsamiau ir galimus trūkumus pastebėti anksčiau.

Praėjusiais metais magistraliniame kelyje Vilnius–Utena tam buvo išbandytas georadaras. Įprastai naujai pakloto asfalto kokybė tikrinama išgręžiant jo mėginius – kernus. Jie tiksliai parodo konkrečios vietos būklę, tačiau suteikia informaciją tik apie pasirinktus taškus. Georadaras leidžia neardant dangos patikrinti visą tiriamą ruožą ir nustatyti vietas, kuriose reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.

„Kelias pradeda senti gerokai anksčiau nei vairuotojas pamato pirmąją duobę. Jei galime matyti ne kelis atsitiktinai pasirinktus taškus, o praktiškai visą įrengtą ruožą, keičiasi pats kokybės kontrolės principas. Tikslas turi būti ne surasti jau atsiradusį defektą, o neleisti jam susiformuoti“, – sako Š. Frolenko.

Dar viena Europoje vis plačiau naudojama technologija – sumažintos temperatūros asfalto mišiniai. Jie gaminami ir klojami žemesnėje temperatūroje nei įprastas karštasis asfaltas, todėl jų gamybai reikia mažiau energijos, mažėja ir emisijos. Šiemet Lietuvoje rengiami nauji metodiniai nurodymai, kurie turėtų sudaryti sąlygas šią technologiją taikyti plačiau.

Vis dėlto, Š. Frolenko teigimu, svarbiausia sąlyga – laiku pastebėti kelio būklės pokyčius ir į juos reaguoti.

„Ilgaamžis kelias nėra tas, kurio keturiasdešimt metų neliečiame. Ilgaamžis kelias yra tas, kurio konstrukciją sugebame išsaugoti laiku atlikdami mažesnes intervencijas. Jei laukiame, kol pažeidimas pasiekia pagrindą, remontuojame jau nebe dangą, o visą kelią. Todėl didžiausia inovacija kartais yra ne nauja medžiaga, o gebėjimas tiksliai žinoti, ką, kur ir kada reikia remontuoti“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko.

Šalyje labiausiai reikalingi matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai – šiuo metu atitinkamai jiems skirta 21 ir 14 darbo pozicijų. Mokyklose dar liko neužimtos muzikos (10), istorijos (9), fizikos (8), informatikos (8) ir kitų pedagogų laisvos darbo vietos. 

Pagrindinių disciplinų mokytojų ypač trūksta uostamiesčio mokykloms – reikia matematikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos, fizikos, geografijos ir kitų pedagogų. Kaune ieškoma kelių muzikos, matematikos, informatikos, lietuvių ir užsienio kalbų mokytojų. Šiauliuose dairomasi prancūzų kalbos mokytojų. 

„Šiuo metu stebime kiek pakitusį darbo skelbimų turinį mokytojams. Jie kviečiami dirbti nepilnu etatu arba atvirkščiai – daugiau nei vienu. Tokio pobūdžio skelbimai pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams sudaro du trečdalius visų pedagogams skirtų pasiūlymų. Darbas nepilnu etatu prasideda nuo siūlymo mokyti po kelias valandas per savaitę, o kai kurių disciplinų pozicijose, ypač matematikos, tikimasi sulaukti mokytojo, galinčio dirbti 50 val. per savaitę. Surasti mokytoją nepilnam darbo krūviui gali būti sunkiau, tačiau mokyklos ieško įvairių sprendimų, kad nenukentėtų mokymo procesas“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. 

Dar nevisiškai suformuotos ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų komandos. Ugdymo įstaigos iš dvylikos savivaldybių pateikė 49 laisvas darbo vietas, iš jų daugiausiai – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Kauno rajono. 

23 pradinio ugdymo pedagogus tikisi įdarbinti 15 savivaldybių: daugiausiai – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono, Jurbarko ir Vilniaus rajonuose. Trūksta ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų – jų reikia keturiolikai savivaldybių, iš jų daugiausiai – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Kauno rajono.  

Taip pat ieškoma 44 specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, 16 socialinių pedagogų bei 55 mokinio padėjėjų. 

Pasak G. Sinkevičės, dar viena mokytojų paiešką apsunkinanti priežastis – profesinė kvalifikacinė neatitiktis: „Darbo ieško kūno kultūros, dailės ir muzikos mokytojai, o darbo skelbimuose dominuoja tiksliųjų, gamtos mokslų bei lietuvių kalbos specialistams skirtos pozicijos. Trečdalis mūsų klientų pageidauja įsidarbinti anglų kalbos, dailės, fizinio ugdymo mokytojais.“   

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota beveik 1,4 tūkst. pedagogų: pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieško ~600, ikimokyklinio ugdymo specialisto – ~400, pradinio ugdymo – ~ 300 klientų.   

Specialiųjų poreikių mokinių mokytojo darbo ieško nepilnas šimtas, socialinio pedagogo – šimtas, mokytojo padėjėjo darbu domisi beveik 2 tūkst. žmonių. 

Užimtumo tarnybos inf. 

Pasak pašnekovo, svarbiausia suprasti, kad gamtotvarkos tikslas nėra pertvarkyti gamtą pagal žmogaus įsivaizdavimą. Priešingai – dažnai gamtotvarka reikalinga tam, kad būtų atkurtos natūralios sąlygos ir procesai, kuriuos žmogaus veikla pakeitė arba visiškai pašalino.

Kodėl nepakanka leisti gamtai tvarkytis pačiai?

„Vienas pavyzdžių – natūralūs gaisrai. Ilgą laiką gaisrai buvo natūrali tam tikrų ekosistemų raidos dalis, tačiau žmogui pradėjus juos eliminuoti iš miškų, nutrūko ir su ugnimi susiję ekologiniai procesai. Kai kurioms buveinėms bei jose gyvenančioms rūšims toks pokytis reiškė tinkamų sąlygų nykimą. Būtent todėl tam tikrais atvejais gamtotvarkoje pasitelkiamas kontroliuojamas deginimas. Vargu ar kas nors šiais laikais norėtų, kad gaisrai būtų nekontroliuojami, tad belieka juos naudoti tikslingai, tik tam tikrose vietose ir prižiūrint“, – sako M. Karlonas.

Jis sako, kad panašiai nutiko ir su atviromis buveinėmis. Lietuvos klimato sąlygomis nustojus ganyti ar šienauti pievas, jose vyksta natūrali sukcesija: pirmiausia suveši žolinė augalija, vėliau teritorija apauga krūmais, pradeda augti medžiai ir ilgainiui susiformuoja miškas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip visiškai natūralus procesas, į kurį žmogui nederėtų kištis. Tačiau, ornitologo teigimu, vertinant tokius pokyčius svarbu nepamiršti ilgos žmogaus ir gamtos sąveikos istorijos. 

Lietuvos kraštovaizdis ir jo biologinė įvairovė tūkstantmečius formavosi veikiami ne tik klimato ar augalijos kaitos, bet ir stambiųjų žolėdžių, o vėliau – žmogaus ūkinės veiklos. Kadaise atviras teritorijas palaikė laukinių stambiųjų žolėdžių bandos, o juos išmedžiojus šį vaidmenį daug kur perėmė naminiai gyvuliai. Ganomos pievos, paupiai, pelkių pakraščiai ir kitos teritorijos išlikdavo atviros, todėl jose galėjo išlikti būtent tokiomis sąlygomis prisitaikiusi gyvuoti biologinė įvairovė.

„Problema išryškėjo per pastaruosius dešimtmečius, kai tradicinis ganymas daugelyje vietų nutrūko. Iš pievų pasitraukė naminiai gyvuliai, tačiau jų vietos neužėmė laukinių stambiųjų žolėdžių bandos. Kitaip tariant, iš ekosistemos esame pašalinę svarbius, ją tūkstantmečius formavusius elementus, todėl teiginys, kad tokias teritorijas palikdami apaugti mes tiesiog leidžiame gamtai tapti savimi, nėra visiškai tikslus“, – pažymėjo M. Karlonas.

Gamtotvarkos priemonės – ganymas, šienavimas, krūmų šalinimas, invazinių rūšių naikinimas, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimas ar kiti darbai – padeda atkurti ir išlaikyti vertingas buveines bei jose vykstančius natūralius procesus. Todėl, pašnekovo teigimu, gamtotvarką pirmiausia reikėtų suprasti kaip siekį atkurti dėl žmogaus veiklos sutrikdytas sąlygas ir procesus. Idealiu atveju toks žmogaus įsikišimas neturėtų tęstis amžinai – gamtotvarkos darbais siekiama sudaryti sąlygas, kad ilgainiui gamtiniai procesai vėl galėtų vykti savarankiškai.

Kodėl gamtotvarka ne visuomet suprantama?

Pasak M. Karlono, viena priežasčių, kodėl gamtotvarkos darbai visuomenei ne visada suprantami, yra žinių apie gamtą trūkumas ir  per kartas kintantis įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti natūrali gamta: „Žmonės, kurie su natūralia gamta susiduria mažiau, dažniausiai keliauja turistiniais maršrutais ar lankosi žmogaus sutvarkytose teritorijose, gamtos vertę neretai vertina pagal gana paprastus požymius. Pavyzdžiui, miškas savaime suvokiamas kaip vertybė, o natūrali pieva – kaip mažiau vertinga. Arba, jei pieva nenušienauta ar nesuarta, įžvelgiamas net apsileidimas“.

Visgi, pašnekovas teigia, kad žmogui gali būti sunku įžvelgti skirtumą tarp vienarūšės, vienaamžės medžių plantacijos ir natūralaus įvairiaamžio miško: „Paradoksalu, tačiau būtent žmogaus stipriai pakeistas plantacinis miškas plačiajai visuomenei neretai atrodo patrauklesnis: jis primena parką, yra tvarkingas, šviesus, jame patogu vaikščioti, o natūrali buveinė gali atrodyti neįprasta, netvarkinga ar nejauki. Čia slypi viena esminių problemų – mes jau atpratome, kaip turi atrodyti natūrali gamta.“

Jis pažymi, kad kiekviena karta savo atskaitos tašku terminui „natūrali gamta“ pasirenka tokią aplinką, kokią matė augdama. Jei žmogus nuo vaikystės aplink save matė tvarkingus parkus, intensyviai naudojamus žemės ūkio laukus, ištiesintas upes ir upelius, nusausintas šlapynes ar žmogaus pertvarkytus miškus, būtent toks kraštovaizdis jam ilgainiui tampa įprastas ir suvokiamas kaip natūralus ar net laukinis.

Taigi, susidūrimas su mažiau žmogaus pakeista gamta gali sukelti priešingą reakciją. Dumblynai, tikra pelkė, senas miškas su virtuoliais ar natūraliai susiformavusi gaisravietė žmogui gali atrodyti ne kaip natūralūs gamtos elementai, o kaip kažkas svetimo, nepriimtino, nejaukaus.

Visiškai atvirkščiai į tokias buveines reaguotų mūsų proproseneliai – dabartinė pertvarkyta gamta jiems atrodytų nejauki ir svetima, o gamta be žmogaus intervencijos jiems būtų artima.

M. Karlonas atkreipia dėmesį, kad šis atskaitos taškas su kiekviena karta slenkasi vis toliau: „Dabartinį Lietuvoje vyraujantį gamtinį kraštovaizdį jaunesnioji visuomenės dalis laiko bazine norma ir jos sunaikinimo mastas nešokiruoja, nes neturi su kuo palyginti. Visgi, žvelgiant į mūsų aplinką gamtininko ar Lietuvoje prieš 100 metų gyvenusio valstiečio akimis – mūsų gamta atrodo itin smarkiai pakeista žmogaus veiklos, skurdi tiek vizualiai, tiek ir biologinės įvairovės prasme, o natūralių ar mažai pakeistų ekosistemų išlikę tik fragmentai“.

Pasak jo, jei galėtume palyginti šiandienį kraštovaizdį su tuo, kurį matė prieš kelis šimtus metų gyvenę žmonės, skirtumai būtų didžiuliai: „Šiandien visuomenei tampa vis sunkiau suvokti ne tik tai, ką esame praradę, bet ir kodėl kai kuriose vietose reikalingi aktyvūs gamtotvarkos darbai – tai, kas per amžius mūsų krašte buvo natūrali gamta, šiandien atrodo neįprasta ir svetima“.

Naturalit.lt informacija

Vienas iš dažnai pasitelkiamų principų – inkaravimo efektas, kai pirmiausia parodyta kaina tampa atskaitos tašku, pagal kurį vertinamos kitos kainos. Šalia labai brangios prekės vidutinės kainos produktas gali staiga atrodyti kaip geras pasiūlymas, nors vertinamas atskirai jis nebūtų laikomas pigiu.

Panašiai veikia nubrauktos ankstesnės kainos, ryškios etiketės ir dideli nuolaidų procentai. Jie pirmiausia patraukia dėmesį ir sukuria sutaupymo įspūdį, tačiau pirkėjas ne visada patikrina, ar ankstesnė kaina iš tiesų buvo taikoma ir ar pasiūlymas iš tikrųjų yra naudingas.

9,99 Eur efektas

Vertindami daugybę kainų, žmonės dažnai pasitelkia greitus jų palyginimo būdus, todėl perėjimas nuo 9 prie 10 ar nuo 99 prie 100 gali atrodyti reikšmingesnis, nei iš tiesų yra vieno cento skirtumas. Šis reiškinys vadinamas kairiojo skaitmens efektu. Kainos, kurios baigiasi 0,99 ar 0,95, dažnai vadinamos psichologinėmis kainomis, nes jų pateikimas gali paveikti pirkėjo suvokimą apie prekės kainą.

Šis metodas tebėra veiksmingas, tačiau ne todėl, kad pirkėjas nesupranta, jog 9,99 Eur beveik prilygsta 10 Eur. Avner Strulov-Shlain 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad kainos padidėjimą nuo 4,99 iki 5,00 JAV dolerio vartotojai suvokė taip, tarsi ji būtų padidėjusi daugiau kaip 20 centų, o ne vienu centu. Kitaip tariant, vos vieno cento skirtumas realioje kainoje pirkėjo suvokime gali atrodyti daugiau kaip dvidešimt kartų didesnis.

Kainų galūnės 0,99 ar 0,95 ilgainiui tapo mažesnės kainos, akcijos ar gero pasiūlymo signalu, kuris gali ne tik sumažinti suvokiamą kainą, bet ir padėti lengviau pateisinti pirkinį. Pavyzdžiui, 9,99 Eur kainuojanti prekė gali būti suvokiama kaip dar neperžengusi 10 Eur ribos, nors nuo jos skiria vos vienas centas.

Mažesnė kaina – nebūtinai pigesnis pasirinkimas

Mažesnė pakuotė ir mažesnė galutinė kaina gali sukurti stiprų pigumo įspūdį, nors produkto kilogramo ar litro kaina dažnai būna didesnė. Rinkodaroje šis reiškinys siejamas su galutinės, arba absoliučios, kainos efektu, kai pirkėjas pirmiausia atkreipia dėmesį į galutinę sumą, kurią turės sumokėti, o ne į kilogramo ar litro kainą.

Pavyzdžiui, maža kavos pakuotė gali kainuoti 2,99 euro, o didelė – 7,49 euro. Mažesnė galutinė kaina iš karto sukuria pigesnio pasirinkimo įspūdį, nors mažos pakuotės kilogramo kaina gali būti 15–20 proc. didesnė.

Mažesnė galutinė kaina sumažina vadinamąjį mokėjimo skausmą – kuo didesnę sumą tenka sumokėti vienu metu, tuo sprendimas pirkti paprastai vertinamas atidžiau. Dėl to mažesnė pakuotė gali atrodyti kaip mažesnė finansinė rizika. Jei produktas nepatiks ar liks nesuvartotas, 1,50 ar 2,99 euro praradimas gali atrodyti nereikšmingas, tad sprendimas priimamas greičiau, ne visada palyginus kilogramo ar litro kainą. Nedidelė galutinė suma taip pat gali sumažinti dvejones ir paskatinti greitą, iš anksto neplanuotą pasirinkimą.

Kai sutaupymas skatina išleisti daugiau

Akcijos, lojalumo kortelės ir kelių prekių pasiūlymai yra veiksmingos pardavimo skatinimo priemonės, tačiau jų poveikio negalima išreikšti vienu universaliu procentu. Jų veiksmingumas priklauso nuo prekės rūšies, nuolaidos pateikimo, pirkėjo biudžeto ir nuo to, ar produktas buvo iš anksto įtrauktas į pirkinių sąrašą. Ypač svarbu tai, kad tokie pasiūlymai gali nukreipti pirkėjo dėmesį nuo galutinės išleidžiamos sumos į tai, kiek jis tariamai sutaupo.

Tokie pasiūlymai kaip „2 už 1 kainą“ arba „3 už 2 kainą“ pakeičia įprastą pirkėjo pasirinkimą. Jis nebesprendžia tik to, ar jam reikia vienos prekės, bet ima svarstyti, ar verta atsisakyti galimybės papildomą vienetą gauti nemokamai.

Užrašas „antra prekė su 50 proc. nuolaida“ vizualiai išryškina didelį nuolaidos skaičių, tačiau jis neparodo, kiek pirkėjas išleis iš viso. Jei viena prekė kainuoja 4 eurus, dvi prekės, pritaikius 50 proc. nuolaidą antrajai, kainuos 6 eurus. Taigi bendra nuolaida iš tiesų siekia 25 proc., o pirkėjas vis tiek išleidžia 2 eurais daugiau, nei būtų išleidęs pirkdamas vieną prekę.

Užrašai „tik šį savaitgalį“ ar „liko paskutiniai vienetai“ sutrumpina laiką, kurį pirkėjas skiria sprendimui priimti. Dėl to jis gali mažiau lyginti kainas ir stipriau reaguoti į galimybę prarasti patrauklų pasiūlymą. Ribotas prekės prieinamumas taip pat gali padidinti jos subjektyvią vertę.

Konkurencija dėl pirkėjo

Pirkėjų duomenys tampa vertingu konkurenciniu pranašumu. Lojalumo kortelės ir mobiliosios programėlės leidžia stebėti, kokias prekes žmogus renkasi, kaip dažnai apsiperka, kokio dydžio yra jo pirkinių krepšelis ir į kokias akcijas reaguoja. Remdamiesi šiais duomenimis, algoritmai gali prognozuoti, kada žmogus greičiausiai apsipirks kitą kartą, ir pateikti jam pasiūlymą tuo metu, kai tikimybė juo pasinaudoti yra didžiausia.

Prekybos tinklui nebūtina siūlyti mažiausios kiekvienos prekės kainos – gali pakakti išlaikyti patrauklias kelių dažnai perkamų ir lengvai palyginamų produktų kainas. Pienas, sviestas, kiaušiniai, bananai ar duona tampa savotiškais kainų orientyrais, pagal kuriuos pirkėjas susidaro įspūdį apie visos parduotuvės kainų lygį.

Pamatęs patrauklias gerai pažįstamų produktų kainas, pirkėjas gali rečiau tikrinti ir lyginti prieskonių, užkandžių, kosmetikos ar buitinės chemijos prekių kainas. Mažesnę maržą vienose prekių kategorijose prekybininkas gali kompensuoti didesne marža kitose.

Šis rinkodaros principas ypač išryškėja prekybos tinklams aktyviai konkuruojant kainomis. Tokiu atveju varžomasi ne tik dėl objektyviai mažiausių kainų, bet ir dėl pirkėjo suvokimo, kuris prekybos tinklas yra pigesnis. Todėl svarbi tampa ne vien faktinė prekių kaina, bet ir gebėjimas sukurti bei išlaikyti patrauklaus kainų lygio įvaizdį.

Pirkėjas vertina ne tik kainą, bet ir prekių paieškos paprastumą, eiles bei atsiskaitymo greitį, todėl prekybininkai aktyviai konkuruoja ir dėl pirkėjo laiko. Savitarnos kasos, prekių skenavimas telefonu ir mobilusis atsiskaitymas padeda sutrumpinti apsipirkimo laiką, tad patogumas tampa papildoma ekonomine verte.

Kaip parduotuvė veikia mūsų pasirinkimus?

Parduotuvės erdvė nėra planuojama atsitiktinai – lentynų aukštis, skyrių vieta, praėjimų išdėstymas ir specialios prekių ekspozicijos gali veikti pirkėjo dėmesį, judėjimo maršrutą ir pasirinkimus. Nors pirkėjas gali manyti, kad parduotuvėje juda pagal iš anksto suplanuotą pirkinių sąrašą, pati aplinka lemia, kokias prekes jis pamato pakeliui ir kurioms skiria daugiau dėmesio.

Kilpinis arba vadinamosios lenktynių trasos principu sukurtas parduotuvės išdėstymas nukreipia pirkėją pro didesnę asortimento dalį. Ilgesnis maršrutas leidžia pastebėti daugiau prekių, tačiau pernelyg sudėtingas ar perpildytas parduotuvės išdėstymas gali erzinti pirkėją ir sumažinti norą apžiūrėti prekes.

Mėsa, pienas, kiaušiniai ir kitos dažnai perkamos prekės neretai išdėstomos toliau nuo įėjimo. Norėdamas jas pasiekti, pirkėjas turi pereiti daugiau prekybos zonų, todėl pakeliui gali pastebėti akcijų pasiūlymus, užkandžius bei specialias prekių ekspozicijas.

Svarbi ir konkreti prekės vieta lentynoje. Akių lygyje esančias prekes pirkėjas pastebi greičiau ir joms skiria daugiau dėmesio. Šioje vadinamojoje aukso zonoje dažnai išdėstomos prekybininkui strategiškai svarbios, pelningesnės ar aktyviai reklamuojamos prekės, o pigesni jų analogai gali atsidurti žemesnėse arba aukštesnėse lentynose.

Nuolatinis pirkėjas parduotuvėje dažnai juda beveik automatiškai, nes jau žino, kur rasti įprastai perkamas prekes. Pakeitus prekės vietą, šis įprotis sutrikdomas – pirkėjui tenka daugiau dairytis, ieškoti informacijos lentynose ir kartu pastebėti daugiau kitų prekių.

Dar viena strategiškai svarbi vieta – zona prie kasų. Čia dažnai išdėstomos nedidelės, nebrangios ir greitai pasirenkamos prekės. Laukdamas eilėje pirkėjas turi daugiau laiko jas apžiūrėti, o nedidelė kaina gali sumažinti dvejones dėl papildomo pirkinio.

Pirkėjo pasirinkimus gali veikti ne tik prekių ir skyrių išdėstymas, bet ir kiti aplinkos elementai. Šviežios duonos, kavos ar prieskonių kvapas gali sužadinti apetitą, sukurti jaukumo įspūdį ir priminti apie produktus, kurių pirkėjas neplanavo įsigyti.
Racionalaus apsipirkimo taisyklės

Norint apsipirkti racionaliai, neužtenka vien žinoti rinkodaros triukus, nes mūsų sprendimams įtakos turi dėmesys, emocijos, nuovargis, turimas laikas ir įvairūs parduotuvės aplinkos veiksniai. Veiksmingiausia apsauga nuo impulsyvių sprendimų – ne bandymas jiems atsispirti jau stovint prie lentynos, o iš anksto nusistatytos apsipirkimo taisyklės.

1. Sudarytas pirkinių sąrašas ir nustatytas biudžetas. Pirkinių sąrašas susiaurina dėmesio lauką ir sumažina poreikį nuolat priimti naujus sprendimus.

2. Lyginti kilogramo, litro arba vieneto kainą. Pirkėjas pirmiausia pastebi bendrą pakuotės kainą, todėl mažesnė pakuotė gali atrodyti pigesnė, nors jos kilogramo kaina iš tiesų yra didesnė.

3. Vertinti išleistą sumą, o ne nuolaidos dydį. Viena dažniausių pirkėjų klaidų – nuolaidą savaime laikyti sutaupymu. Tačiau prekė su 50 proc. nuolaida leidžia sutaupyti tik tada, jei ji iš tiesų buvo reikalinga ir būtų buvusi nupirkta net be akcijos.

4. Vengti apsipirkti pavargus ir be aiškaus tikslo. Alkis gali sustiprinti potraukį maistui, tačiau teiginys, kad alkanas žmogus visada prisiperka daugiau, yra pernelyg supaprastintas. Didesnę neplanuotų pirkinių riziką kelia alkio, skubėjimo, nuovargio ir neaiškaus apsipirkimo tikslo derinys, nes tokiomis aplinkybėmis žmogus mažiau lygina prekes, greičiau reaguoja į akcijas ir yra labiau veikiamas parduotuvės aplinkos.

5. Sąmoninga pauzė prieš nebūtinus pirkinius. Sąmoningas sprendimo atidėjimas padeda atskirti tikrą poreikį nuo trumpalaikio emocinio impulso. Nors 72 valandų laikotarpis nėra universali moksliškai nustatyta riba, tai gali būti praktiška savikontrolės taisyklė, padedanti nepasiduoti momentiniam norui pirkti.

Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas

KTU inf.

„Dideli kelių projektai per tris vasaros mėnesius neprasideda ir nesibaigia, todėl ruduo kelininkams nėra riba, po kurios technika turėtų dingti nuo kelių. Vis dėlto mūsų sezonas nėra begalinis. Kuo anksčiau turime aiškius planus, finansavimą, įvykusius pirkimus ir pasirašytas sutartis, tuo daugiau darbų galime atlikti palankiausiu metų laiku. Todėl čia svarbi visa grandinė, o ne tik tai, kaip greitai rangovas dirba jau atvažiavęs į objektą“, – sako Š. Frolenko.

Rugsėjį darbai tęsis ir pagrindinėse šalies magistralėse

Darbų mastą rodo viešai skelbiami „Via Lietuva“ duomenys. Šiemet remontuojama apie 170 kilometrų prasčiausios būklės automagistralių ir magistralinių kelių ruožų, iš kurių apie 100 kilometrų numatyta užbaigti šiemet, o likusią dalį – 2027 metais.

Darbai vyksta ir intensyviausiose šalies transporto arterijose. A1 magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda šiemet tvarkoma daugiau kaip 10 kilometrų atkarpa ties Elektrėnais, o priešingos kelio pusės remontas numatytas kitąmet. A8 kelyje Panevėžys–Aristava–Sitkūnai vasarą pradėto maždaug 14 kilometrų ruožo darbus planuojama baigti tik metų pabaigoje.

Remontai tęsis ir važiuojantiesiems pajūrio kryptimi. A11 kelyje Šiauliai–Palanga tvarkoma daugiau kaip 5 kilometrų atkarpa tarp Kretingos ir Vydmantų, o kitame šio kelio ruože Telšių rajone pradėtas beveik 7,3 kilometro remontas bus baigtas 2027 metų vasarą.

Tvarios miestų plėtros ir infrastruktūros bendrovės „YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, vertinant kelių remonto trukmę svarbu suprasti, kad vairuotojų matomi darbai kelyje yra tik viena gerokai ilgesnio proceso dalis.

„Kelių darbų sezonas nesibaigia kartu su vasara – rudenį, jei leidžia oro sąlygos ir technologiniai reikalavimai, galime tęsti nemažą dalį darbų. Tačiau šiuo laikotarpiu ypač svarbu tiksliai planuoti kiekvieną darbų etapą. Reikia įvertinti ne tik dangos įrengimo ar remonto technologiją, bet ir oro sąlygas, medžiagų tiekimą, technikos užimtumą, eismo intensyvumą bei saugų eismo organizavimą. Magistralėse šis planavimas tampa dar svarbesnis, nes negalima tiesiog sustabdyti eismo – darbus turime organizuoti taip, kad jie kuo mažiau trikdytų kasdienį judėjimą“, – pasakoja K. Vanagas. 

Pasak jo, darbams tęsiantis rudenį, papildomu iššūkiu tampa ir po vasaros išaugantys eismo srautai.

„Vasarą srautai natūraliai kitokie. Rugsėjį žmonės grįžta į darbus, prasideda mokslo metai, todėl tas pats vienos juostos susiaurėjimas, kuris liepą nesukėlė didesnių problemų, gali tapti spūsties vieta. Rangovui tada tenka dar atidžiau planuoti darbus – ką galima padaryti ne piko metu, kur eismą būtina išlaikyti abiem kryptimis. Čia nuolat ieškoma balanso tarp noro kuo greičiau užbaigti objektą ir pareigos palikti kelią saugiai pravažiuojamą“, – sako K. Vanagas. 

Atidėtas remontas vėliau kainuoja brangiau

„Via Lietuva“ duomenimis, maždaug 40 proc. valstybinių kelių šiandien yra prastos arba labai prastos būklės, o nekeičiant finansavimo krypties iki 2030 metų tokių kelių gali būti jau daugiau nei pusė. 

„Didžiausia klaida yra laukti, kol kelias pasieks tokią būklę, kai paprasto remonto nebepakanka. Laiku neatliktas einamasis remontas vėliau gali virsti kapitaliniu projektu, kuriam reikia visai kito biudžeto. Kitaip tariant, taupydami šiandien nebūtinai sutaupome, dažnai tiesiog perkeliame gerokai didesnę sąskaitą į ateitį“, – sako Š. Frolenko.

Pasak jo, artimiausias tikslas turėtų būti bent sustabdyti tolesnį valstybinio kelių tinklo būklės prastėjimą. Asociacijos skaičiavimais, tam kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas turėtų būti maždaug 100 mln. eurų didesnis nei šiuo metu yra numatytas.

„Keliams labiausiai trūksta ne vienkartinių finansinių injekcijų, o sistemos, kurioje iš anksto žinome, kiek turime pinigų, ką už juos tvarkysime ir galime darbus planuoti ne vienam sezonui į priekį“, – apibendrina Š. Frolenko.