2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.

Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).

Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).

Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.

Panašūs informaciniai leidiniai: 2023 metų, 2024 metų.

Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyrius

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Evaldas Šidlauskas, o tyrimą atliko Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 metų rugsėjį R. R. viename internetiniame tinklalapyje išgalvotos merginos Kamilės P. vardu paskelbė apie tariamai teikiamas intymaus pobūdžio paslaugas. Skelbime pateiktu telefonu su „mergina“ SMS žinutėmis ėmė susirašinėti vienas nukentėjusysis. Skelbimo autore apsimetęs R. R. pareikalavo, kad vyras kaip avansą už būsimą susitikimą Utenoje pervestų pinigų į jo nurodytą banko sąskaitą. Šiam pinigus pervedus, tariama mergina ėmė prašyti pervesti dar pinigų – neva už kurą, kad ją atvežtų iš kito miesto, tariamoms skoloms jos suteneriui Karoliui R. bei kitiems asmenims padengti.

Kaltinamasis, su nukentėjusiuoju bendraudamas SMS žinutėmis ir kaip mergina, ir kaip tariamas jos suteneris, įtikino vyrą iš viso į jo nurodytas banko sąskaitas pervesti 467 eurus. Taip ir nepakviestas į pasimatymą su neegzistuojančia mergina, vyras netrukus pastebėjo, kad į jo sąskaitą nepažįstami asmenys ėmė pervedinėti pinigus. Netrukus jam į telefoną žinutę atsiuntusi „Kamilė P.“ paaiškino, kad buvo sumaišyti sąskaitų numeriai ir paprašė, kad jis iš nepažįstamųjų gaunamus pinigus pervestų jos suteneriui Karoliui R. Taip nukentėjusysis ir padarė. Po kiek laiko su šiuo vyru susisiekė jo banko atstovai, kurie paprašė atvykti į banką ir ten informavo, kad gauti asmenų, pervedusių į jo sąskaitą pinigus, skundai. Sunerimęs vyras savo asmeninius 200 eurų pervedė šiems žmonėms atgal į jų banko sąskaitas. Tokiu būdu dėl kaltinamojo R. R. veiksmų nukentėjusysis iš viso patyrė 667 eurų turtinę žalą.

Atliekantys ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad į nukentėjusiojo sąskaitą R. R. nurodymu pinigus pervedė penki taip pat jo apgauti asmenys. Vieni jų teigia pinigus pervedę, kai patikėjo apgaulingais kaltinamojo skelbimais internete apie parduodamus darbo rūbus, įrankius, o kiti asmenys – susidomėję melagingu skelbimu apie teikiamas seksualines paslaugas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad už sukčiavimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf. 

„Kelių priežiūros“ mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus: vykdomas sniego ir ledo šalinimas, slidumą mažinančių medžiagų barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. Praėjusią parą valstybinės reikšmės keliuose dirbo daugiau kaip 300 mechanizmų, kurie, atliekant darbus, nuvažiavo beveik 52 000 kilometrų. Šalinant slidumą panaudota beveik 4000 tonų druskos. Panaši situacija vyravo ir savaitgalį.

„Kelininkų kova su sniego stichija tęsiasi 24 valandas per parą. Vien praėjusią parą technika nuvažiavo per 50 tūkstančių kilometrų – galima sakyti, apsuko ratą aplink žemę. Vakarų Lietuvoje iššūkiai buvo didžiausi, tačiau darbai buvo organizuojami nuosekliai, o pajėgos operatyviai nukreipiamos ten, kur situacija kritiškiausia. Valstybinės reikšmės keliai valomi operatyviai, kad žmonės galėtų saugiai pasiekti savo namus ir artimuosius. Žiemos sąlygos keliuose reikalauja didelio susitelkimo ir atsakomybės iš visų – tiek kelininkų, tiek eismo dalyvių. Todėl kviečiu vairuotojus neskubėti ir prisitaikyti prie situacijos keliuose – saugumas šiuo laikotarpiu yra svarbiausias prioritetas“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Atsižvelgiant į netolygų kritulių pasiskirstymą skirtinguose šalies regionuose, žiemos priežiūros darbai buvo organizuojami perskirstant techninius resursus. Pavyzdžiui, Vakarų regione, kur fiksuotos sudėtingiausios eismo sąlygos, dirbo daugiau kaip 100 įvairių mechanizmų – nuo barstytuvų iki traktorių ir greiderių, skirtų keliams su žvyro danga prižiūrėti. Vien tik šiame regione pastarąją parą panaudota daugiau kaip 1200 tonų druskos. Ypač dideli sniego kiekiai fiksuoti Plungės rajone – čia vietomis iškrito apie 50 cm sniego. Tai – vienas didžiausių fiksuotų rodiklių šiame regione per pastaruosius metus.

Siekiant užtikrinti saugesnes eismo sąlygas, bendrovėje papildomai vertinamos sniegatvorių įrengimo galimybės. Tai ypač aktualu tose valstybinės reikšmės kelių atkarpose, kuriose dėl atvirų vietovių ir vyraujančių vėjų sniego sankaupos susidaro dažniausiai.

Nors artimiausiomis dienomis tokio intensyvaus snigimo nenumatoma, vietomis kone visuose regionuose eismo sąlygos išliks sudėtingos. Taip yra todėl, kad prognozuojamas perėjimas į ypač žemų temperatūrų laikotarpį. Bendrovės teigimu, didžiausias prioritetas šiuo metu teikiamas likusio sniego šalinimui valstybinės reikšmės keliuose. Be to, aktyviai ruošiamasi prevenciniams darbams prieš plikledžio susidarymą. AB „Kelių priežiūra“ specialistai nuolat stebi ne tik meteorologines sąlygas, bet ir kelių dangos būklės duomenis. Kadangi oro sąlygos gali būti itin dinamiškos, bendrovė nuolat ne tik stebi situaciją, bet ir adaptuoja skirtingus priežiūros scenarijus, vertina praėjusių dienų situacijas, pagal poreikį koreguoja priežiūros veiksmus.

Vyraujant žiemos oro sąlygoms, eismo sąlygos sparčiai kinta, tad vairuotojams rekomenduojama skirti daugiau laiko kelionėms, rinktis saugų greitį, išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Išlaikyti budrumą ne mažiau svarbu ir pėstiesiems, nes vyraujant žiemiškiems orams, slidumas gali susidaryti ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių. Be to, tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui, būtina dėvėti šviesą atspindinčias priemones, o į važiuojamąją kelio dalį žengti tik įsitikinus, kad tai daryti saugu.

AB „Kelių priežiūra“ yra sukūrusi interaktyvų kelių priežiūros žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas darbai.keliuprieziura.lt. Žemėlapyje pateikiama informacija apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai kviečiami stebėti ne tik pastarųjų ir būsimų 8 valandų „Kelių priežiūros“ darbus, bet ir kiek iš viso per sezoną yra panaudota slidumą mažinančių medžiagų, kiek kilometrų atlikdami darbus nuvažiavo mechanizmai ir kiek realiu laiku mechanizmų dirba keliuose.

Parengta ir speciali atmintinė gyventojams, kurioje primenama, kaip prižiūrimi keliai Lietuvoje: ją rasite čia. 

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, plikledį, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

Iš Rusijos Federacijos atvykęs Lietuvos pilietis iš pradžių teigė nieko negabenąs, tačiau po žodinės deklaracijos pateikimo, einant į tikrinimo patalpą, nurodė turintis 8 tūkst. eurų grynųjų, kurių neprivaloma deklaruoti. Pareigūnams nusprendus atlikti detalesnį patikrinimą, keleivio lagamine ir kuprinėje aptiktas gerokai didesnis kiekis grynųjų pinigų (eurų, dolerių ir rublių) – iš viso 10 681 eurų – bei kiti įvairūs vertingi daiktai.

Atliekant patikrinimą lagamine rasta vyriškų batų pora, kurios viduje aptikti raudonieji lašišinių žuvų ikrai, supakuoti į du stiklinius indus, ir papildomas ikrų indas, paslėptas kojinėje. Keleivio kuprinėje rasta Australijos dolerio, Šv. Aleksiejaus, Šventosios Maskvos motinos, Vincento van Gogo „Saulėgrąžos“ proginės sidabrinės monetos, Leonardo da Vinčio „Mona Liza“ sumažinta paveikslo kopija (1,3 kg) ir 50 g 99,99 prabos aukso luitas.

Tęsiant patikrinimą, dviejose kelnių vidinėse kišenėse aptiktos trys vaistų „Omnitrop“ (6,7 mg/ml) pakuotės. „Omnitrop“ yra receptinis vaistinis preparatas, kuriame yra somatropino – žmogaus augimo hormono analogo. Tokiems hormoniniams vaistams taikomi griežti gabenimo ir deklaravimo reikalavimai.

Dėl šio įvykio Muitinės kriminalinė tarnyba Kauno skyriuje pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį. Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Kauno teritorinės muitinės inf. 

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė, tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Ikiteisminis tyrimas dėl sistemingų sukčiavimų organizuotoje grupėje buvo pradėtas 2024 m. gruodį. Prie šio ikiteisminio tyrimo buvo prijungti kiti ikiteisminiai tyrimai iš – Vilniaus, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Alytaus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų bei iš kitų miestų ir rajonų.

Baudžiamosios bylos duomenimis, Kauno miesto ir rajono, Marijampolės ir Ignalinos rajono gyventojai, prisidengdami keturių uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) vardu, sistemingai vykdė sukčiavimus organizuotoje grupėje. Įtariama, kad kaltinamieji, turėdami tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydavo patikimų įmonių bei darbuotojų įvaizdį automobilių pirkėjams.

Manoma, kad kaltinamieji, žinodami ir tyčia nuslėpdami, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, sudarydavo transporto priemonių pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, išrašydavo paprastuosius vekselius, kurių pagrindu UAB vardu įgydavo nukentėjusiųjų automobilius. Įtariama, kad kaltinamieji, įsigiję automobilius, juos vėliau parduodavo žemesne nei rinkos kaina vienam kaltinamajam ir kitiems asmenims.

Nustatyta, kad 10 kaltinamųjų sistemingai sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje, kurioje kiekvienas kaltinamasis turėjo savo vaidmenį. Vieni grupės nariai ieškojo internetinėse svetainėse skelbimų apie parduodamus automobilius, įtikinamai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl atstovaujamos įmonės veiklos, slėpė tikras aplinkybes dėl automobilių įsigijimo, tvirtino automobilių įsigijimo deklaracijas „Regitros“ sistemoje. Kiti – ieškojo automobilių pirkimui, vykdė transporto priemonių pirkimą, skubiai pardavinėjo įmonių vardu įgytus automobilius. Kiti kaltinamieji bendravo su asmenimis dėl automobilių pardavimo išsimokėtinai, sudarinėjo sutartis su fiziniais asmenimis dėl automobilių pirkimo–pardavimo.

Įtariama, kad šią organizuotą grupę subūrė, jai vadovavo ir jos veiklą koordinavo kaltinamasis L. V., kuris kitiems organizuotos grupės nariams duodavo nurodymus bei kūrė sukčiavimo mechanizmus, schemas.

Vienas asmuo šioje byloje kaltinamas nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu arba realizavimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vyras už žemesnę nei rinkos kainą iš UAB įsigydavo automobilius žinodamas, kad jie yra gauti nusikalstamu būdu. Įtariama, kad kaltinamasis įsigijo 17 įvairių markių automobilių (Alfa Romeo, Lexus, Audi, Opel, Škoda ir kt.) žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, juos realizavo ir pardavė užsienio šalyse.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo identifikuotas 51 sukčiavimo atvejis, kurių metu buvo įgytas labai didelės – 321 tūkst. 29 eurų – vertės svetimas turtas. Vienas iš kaltinamųjų įgijo didelės – 111 tūkst. 480 eurų – vertės nusikalstamu būdu gautą turtą.

„Ikiteisminis tyrimas buvo itin sudėtingas, didelės apimties. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyti 10 galimai sukčiavimu užsiėmusių įtariamųjų, 53 nukentėjusieji, surinkti 62 tomai tyrimo medžiagos. Džiaugiuosi tyrimą atlikusių policijos pareigūnų darbu, kurie neskaičiavo savo laiko ir kruopščiai dirbo. Nuolatinis bendradarbiavimas, sprendimų paieška ir jų realizavimas leido sustabdyti itin sistemingai sukčiavusią organizuotą grupuotę, kuri vis ieškojo naujų aukų. Jų ir bendro darbo dėka 62 tomų apimties baudžiamoji byla per vienerius metus ir dvidešimt dienų buvo užbaigta ir perduota teismui“, – sako ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė.

Baudžiamasis kodeksas (BK) už labai didelės vertės sukčiavimą (BK 182 straipsnio 3 dalis) numato baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą (BK 189 straipsnio 2 dalis) BK numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Baudžiamosios bylos medžiaga su 627 lapų kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf.

Tais pačiais metais orų prognozės pradėtos transliuoti per „Kauno radiofoną“, o netrukus jos atsirado ir laikraščiuose. Reguliariai „Lietuvos žinių“ laikraščio paskutiniame puslapyje jos pradėtos skelbti nuo 1926 m. rugsėjo 5 d. Tos dienos numeryje po parašyta orų prognoze buvo papildomas prierašas: „Redakcija šiuomi pradėta duoti žinių apie oro stovį“.

Šiomis dienomis orų prognozes regime visur: per televiziją, radiją, telefonų programėlėse, naujienų portaluose ir kt. Informacijos yra labai įvairios ir ypač detalios, todėl šiuolaikinis vartotojas yra išrankus ne tik informacijos vizualiam pateikimui, bet ir tikslumui.

Iškarpoje iš „Lietuvos žinios“ laikraščio galite matyti kaip atrodė orų prognozė prieš beveik 100 metų. Orų prognozes kasdien įterpdavo paskutiniame laikraščio puslapyje. Tuo metu jos buvo labai glaustos. Kartais būdavo nenurodomi nei konkretūs laipsniai (pvz. tiesiog parašoma „stiproki šalčiai“), nei vėjo greitis (rašoma – „stiproki … vėjai“). Šiais laikais, net rašant glaustai, orų prognozė būna konkretesnė.

Nuo 1927 m. prie orų prognozės teksto dar būdavo skelbiama meteorologijos stotyse ryte išmatuota (faktinė) oro temperatūra. Šiais laikais tokie duomenys laikraščiuose nebeskelbiami, nes visa tai nesunkiai galima rasti meteo.lt svetainėje (ir Meteo.lt orų programėlėje), o daugelis turi savo buitinį termometrą prie lango ir automobilyje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyrius

VU Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila šį žymų gydytoją apibūdina kaip aktyvų lietuviškos spaudos puoselėtoją.

„Jeronimas Ralys pagal išsilavinimą buvo gydytojas. Baigęs Šiaulių gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete. Kurį laiką dirbo gydytoju Rusijos kariniame laivyne, o grįžęs į Lietuvą iki 1914 m. dirbo Prienuose, Taujėnuose, Ariogaloje, Jonavoje. Pastarojoje gyveno iki mirties. J. Ralys bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje: „Varpe“, „Ūkininke“, „Lietuvos žiniose“. Gimnazijoje gerai išmokęs klasikines kalbas, pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Homero „Odisėją“. Jo pradėtą „Iliados“ vertimą vėliau užbaigė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Jurgis Talmantas ir Pranciškus Žadeikis. Jis neabejotinai buvo kelrodė žvaigždė visiems lietuvių vertėjams, bandžiusiems lietuviškai prakalbinti Homero epines poemas“, – pasakoja istorikas.

Asteroidas Ralys šiuo metu skrieja Skorpiono žvaigždyne kaip 22,3 ryškio objektas.

Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) Mažųjų planetų centro duomenų bazėje matyti, kad asteroidas nuo Saulės yra vidutiniškai 2,55 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 4 metus ir 26 dienas. Šį asteroidą astronomai priskyrė Marijos (MAR) asteroidų šeimai. Tokios asteroidų šeimos atpažįstamos pagal labai panašias jos narių orbitas, ypač atstumą nuo Saulės, orbitos posvyrį ir formą, kurios rodo bendrą kilmę.

Marijos (MAR) šeima – tai uolinių asteroidų grupė, susidariusi po didesnio pirminio asteroido suirimo jam susidūrus su kitu asteroidu. Manoma, kad šeimos nariai daugiausia sudaryti iš silikatinių mineralų ir geležies. Šeima pavadinta pagal didžiausią ir ryškiausią savo narį – asteroidą (170) Marija.

Asteroido orbitos elementai: a = 2,5489057 av, e = 0,153, i = 15,28483°, P = 4,07 m.

Kovo 17 d. Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris 2006 SA368 (406006), suteikiamas vardas Ralys. Asteroidas buvo aptiktas 2006 m. rugsėjo 23 d. VU Molėtų astronomijos observatorijoje. Atradimą patvirtinantis mokslinis straipsnis paskelbtas 2016 m. žurnale „Baltic Astronomy“. Asteroidą patvirtino JAV astronomai iš Mt. Bigelow observatorijos Arizonoje, balandžio 16 d. asteroidas gavo žymėjimą. Orbita galutinai nustatyta 2019 m.

 Vilniaus universiteto inf. 

Nužudymas Vilkaviškyje

Sausio 1-osios naktį, apie 4 val. 28 min., Vilkaviškyje, Aušros gatvėje, bute kilus konfliktui, neblaivus vyras (2,14 prom.), gimęs 1989 metais, peiliu sužalojo 1985 metais gimusį vyrą. Nukentėjusysis mirė. Įtariamasis sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.

Smurto atvejai ir sužalojimai

Naujųjų metų išvakarėse ir naktį policija fiksavo kelis sveikatos sutrikdymo atvejus. Gruodžio 31-osios vakarą Rokiškyje neblaivus vyras (3,06 prom.) savo bute peiliu sužalojo neblaivią moterį (2,98 prom.). Nukentėjusioji paguldyta į ligoninę, įtariamasis sulaikytas.

Kėdainiuose į ligoninę pristatytas vyras, kuris, kaip paaiškino, namuose išgertuvių metu tyčia susižalojo peiliu. Dėl įvykio surinkta medžiaga.

Sausio 1-osios naktį Lazdijų rajone mažametis, gimęs 2013 metais, susižalojo ranką sprogus petardai namo kieme. Vaikas gydymui pervežtas į Kauno ligoninę.

Dar vienas incidentas įvyko Trakų rajone, Aukštųjų Semeniukų kaime, kur išgertuvių metu neblaivus vyras (2,40 prom.) peiliu sužalojo du vyrus. Abu nukentėjusieji pristatyti į gydymo įstaigą, įtariamasis sulaikytas.

Eismo įvykiai

Gruodžio 31 dieną Lietuvoje užregistruoti 25 eismo įvykiai. Penki iš jų įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Keturi įvykiai priskirti įskaitiniams – jų metu keturi žmonės buvo sužeisti, žuvusiųjų nefiksuota. Neblaivūs vairuotojai įskaitinių eismo įvykių nesukėlė.

Gaisras Kauno rajone

Sausio 1-osios naktį Kauno rajone, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, šalikelėje pastebėtas degantis automobilis „Volvo S80“. Transporto priemonė visiškai sudegė. Įtariamas padegimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilio savininkas ir patirtas nuostolis nustatinėjami.

Rastas miręs vyras Kaune

Gruodžio 31 dieną Kaune, Varnių gatvėje, namuose rastas mirusio 1979 metais gimusio vyro kūnas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Pasipriešinimas pareigūnui

Šiaulių rajone, Raudėnų kaime, policijos pareigūnams vykstant į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivus vyras pasipriešino pareigūnui ir jį sužalojo. Pareigūnui suteikta medicinos pagalba, įtariamasis sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija primena, kad šventiniu laikotarpiu ypač svarbu atsakingai vartoti alkoholį, laikytis saugumo reikalavimų ir įstatymų, siekiant išvengti nelaimių bei nusikalstamų veikų.

Parengta pagal policijos departamento pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Neatsitiktinai šiais Jubiliejiniais metais mus lydėjo šūkis „Viltis neapgauna“, kuri drąsina kasdien kurti gražesnį pasaulį. Net matydami, kad aplink mus jis susiskaldęs ir neramus, turime išlaikyti viltį ir ją dovanoti pasauliui – ne tik apie ją kalbėti, bet ja gyventi kasdienybėje. 

Užbaigdami dar popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Jubiliejinius metus ir užverdami popiežiškųjų Romos bazilikų duris, esame kviečiami dar plačiau atverti savo širdžių duris tikėjimo, vilties ir meilės dorybėms. 

Kaip tai pasiekti, mums nurodo didysis Viešpaties įsakymas: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. <...> Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12, 30-31).  

Prisimenu kadais girdėtą seserų vienuolių vargdienių pasakojimą. Šiandien jos gyvena Amerikoje, tačiau besitraukdamos iš Lietuvos nuo karo pirmiausia atsidūrė Vokietijoje. Pokariu, 1945–1946 m., gyvendamos pabėgėlių stovyklose, dirbo našlaičių kūdikių globos namuose, kuriuose po karo buvo ypač daug vaikų – vienuose namuose sutilpdavo net 200–300 lovelių. Apskritai kūdikių mirtingumas buvo labai didelis dėl ligų ir nepriteklių, tačiau buvo pastebėta, kad skyriuose, kuriuose dirbo seserys, mirtingumas sumažėdavo. Pradėjus aiškintis, ką jos daro kitaip, paaiškėjo, kad seserys pravirkusius kūdikius pamyluodavo, pasūpuodavo ir nuramindavo kaip tai natūraliai daro mamos. Tas nuoširdus prisiglaudimas vaikams dovanodavo gyvenimą.  

Kitas rūpestingos ir pastiprinančios meilės pavyzdys – Lietuvos Bažnyčios provincijos, taigi, ir Kauno arkivyskupijos įkūrimas 1926-aisiais, kurio šimtmetį netrukus minėsime. Provincijos įkūrimas leido geriau organizuoti pagalbą tikintiesiems, nes atsirado aiškesnė struktūra, paskatino vietinės kunigijos ugdymą. Sustiprėjusi Bažnyčios struktūra prisidėjo prie švietimo ir socialinių iniciatyvų, kurios ilgainiui turėjo įtakos ir visuomenės moraliniam bei kultūriniam augimui. Bažnytinė provincija tapo dvasinio stabilumo šaltiniu ir vėliau ištikusių istorinių sukrėtimų akivaizdoje.  

Tai tik pora pavyzdžių, kurie mums sufleruoja laimingo, prasmingo gyvenimo taisyklę – mokytis mylėti ir dovanoti meilę kitiems labai konkrečiais būdais, negailint jėgų ir laiko. O kad tam pakaktų stiprybės, svarbu iš akiračio nepamesti mums taip reikalingos santykių trejybės: aš – Dievas, aš – kiti, aš – aš. Tai reiškia, kaip man sekasi kurti ir palaikyti santykį su Dievu, su kitu šalia esančiu, ir ar moku būti su savimi: save pažinti, priimti ir atiduoti. 

Tegul ateinantys Naujieji įkvepia mūsų širdis save dovanoti. Lai pažadina mumyse drąsą kasdien rinktis šviesą ir viltį – ją liudyti, ja gyventi ir ją nešti tiems, kurie labiausiai stokoja. 

Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas metropolitas

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Šis kelio ruožas pasirinktas dėl to, kad jame yra keturios eismo juostos ir tinkama infrastruktūra skaitiklio įrengimui. Be to, šiame ruože jau veikia du skirtingi eismo apskaitos įrenginiai: vienas naudoja indukcines kilpas, o kitas – radarines technologijas, skirtas stebėti transporto srauto greitį. 

Toks įgyvendinamas projektas leis palyginti skirtingų technologijų surinktus duomenis ir objektyviai įvertinti „XP20“ tikslumą. Ant tos pačios atramos taip pat įrengta vaizdo kamera, kuri padės patikrinti ir patvirtinti gautus duomenis. Pilotinis projektas truks apie 1–2 mėnesius, o jo pabaigoje bus atlikta duomenų analizė ir priimtas sprendimas, ar „XP20“ galima plačiau taikyti Lietuvos keliuose. 

„Nuolat diegiame sprendimus, kad Lietuvos keliai būtų saugesni, modernesni ir išmanesni. Technologijas ir dirbtinį intelektą jau pritaikėme taip, kad jos realiai tarnautų žmonėms – šviesoforai reaguoja tik tada, kai to reikia, o greitis automagistralėse reguliuojamas pagal orų situaciją. Šis projektas – dar vienas pavyzdys. Jis padės mums geriau suprasti eismo srautus, o vėliau – priimti sprendimus, kurie pagerins vairuotojų keliones“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Eismo stebėsenos duomenys yra itin svarbūs planuojant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą ir nustatant infrastruktūros plėtros prioritetus. Vienas pagrindinių rodiklių šiose srityse yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kuris leidžia objektyviai įvertinti konkretaus kelio reikšmę ir apkrovą. 

„Norint efektyviai valdyti infrastruktūrą būtina turėti tikslius duomenis apie juos. Vienas iš svarbiausių parametrų, nusakantis kelio reikšmingumą, yra eismo intensyvumas. Todėl nuolat ieškome sprendimų, kurie leistų šiuos duomenis surinkti kokybiškai ir efektyviai. Pilotinis projektas mums leis realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia naujos eismo stebėsenos technologijos ir kokią naudą jos gali suteikti. Įdiegę radarinį skaitiklį galėsime palyginti jo tikslumą su kitomis naudojamomis sistemomis. Jei rezultatai pasiteisins, tai bus svarbus žingsnis diegiant pažangias technologijas Lietuvos keliuose“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Pagrindinis rodiklis atliekant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą, planuojant kelių remontus ar sudarant žvyrkelių asfaltavimo prioritetines eiles yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas. Šis rodiklis yra suskirstytas į 7 transporto priemonių klases, priklausomai nuo jų tipo. Tai padeda tiksliai stebėti ir analizuoti eismą. Tuo metu transporto priemones skirsto būtent eismo apskaitos įrenginiai, tačiau ne visi eismo skaitikliai gali tiksliai klasifikuoti transporto priemones į šias klases.  

Eismo apskaitai naudojami eismo intensyvumo skaitikliai su įvairiais jutikliais. Pavyzdžiui, indukcinės kilpos ir mikrobangų jutikliai yra geriausi šiam tikslui, tačiau jie kartais nesugeba tinkamai atskirti autobusų nuo kitų didesnių transporto priemonių.  

Lietuvoje dauguma eismo apskaitos įrenginių vis dar naudoja indukcines kilpas, tačiau šios technologijos turi ir trūkumų. Indukcinės kilpos montuojamos kelio dangoje, todėl jų įrengimas ir remontas gali trikdyti eismą. Be to, dėl kelio dangos remontų, dangos deformacijų ir oro sąlygų jos dažnai yra pažeidžiamos. Šiuo metu Lietuvoje apie 75 proc. nuolatinei eismo apskaitai naudojamos įrangos yra su indukcinėmis kilpomis, 20 proc. – su mikrobangų jutikliais, likę 5 proc. – radariniai.   

Tuo metu „XP20“ radarinis skaitiklis buvo sukurtas kaip alternatyva indukcinėms kilpoms. Šis prietaisas gali stebėti ir klasifikuoti transporto priemones iki aštuonių eismo juostų, nepriklausomai nuo oro sąlygų ir paros meto.  

Skaitiklis montuojamas kelkraštyje, todėl jis nepažeidžia kelio dangos ir netrukdo kelių remontui. Be to, „XP20“ turi minimalų priežiūros poreikį – tereikia atnaujinti programinę įrangą ir atlikti vizualinę apžiūrą kas dvejus metus. Nors įrenginio kaina yra aukštesnė nei indukcinių kilpų, dėl ilgesnio tarnavimo ir mažesnių diegimo bei remonto sąnaudų jis tampa ekonomiškesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Toks įrenginys jau plačiai naudojamas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, tokiose kaip Suomija, Švedija ir Kolumbija.  

Šis pilotinis projektas Lietuvoje yra pirmas žingsnis, siekiant įdiegti pažangias eismo stebėsenos technologijas, kurios galėtų padėti efektyviau valdyti transporto srautus, didinti kelių saugumą ir optimizuoti kelių priežiūrą. Jei šios technologijos pasitvirtins, ateityje jos galėtų būti plačiau taikomos visoje šalyje.  

AB „Via Lietuva“ inf. 

Dalelių išsilaikymas ore priklauso nuo jų dydžio ir oro sąlygų. Stambesnės dalelės (PM₁₀) ore išsilaiko nuo kelių valandų iki kelių parų, smulkesnės (PM₂.₅) – nuo vienos iki dešimties parų ir gali būti pernešamos didelius atstumus. Nanodalelės ore išlieka kelias dienas ar net savaitę.

Matavimai po naujamečių fejerverkų rodo, kad PM₂.₅ koncentracija trumpam gali padidėti 10–50 kartų, tačiau bendri oro kokybės rodikliai dažniausiai grįžta į įprastą lygį per 6–24 valandas. Vis dėlto nusėdę metalų junginiai aplinkoje išlieka gerokai ilgiau – dirvožemyje ir paviršiniuose vandenyse jie gali kauptis savaites ar net mėnesius.

Žalia spalva – baris

Žali fejerverkai atsiranda dėl bario junginių, dažniausiai bario chlorido. Pats baris gaunamas iš mineralo barito – labai tankaus, „sunkaus“ mineralo. Dėl šios savybės baritas plačiai naudojamas ne danguje, o po žeme: jis yra pagrindinis naftos ir dujų gręžinių gręžimo skysčių komponentas. Medicinoje baris reikalingas rentgeno tyrimams kaip kontrastinė medžiaga.

Mėlyna spalva – varis

Mėlyną atspalvį suteikia vario chloridas. Tai viena techniškai sudėtingiausių fejerverkų spalvų, nes mėlyna išlieka tik esant žemesnei degimo temperatūrai – aukštesnėje išblunka.
Varis – vienas seniausių žmonijos naudojamų metalų, plačiai taikomas elektros laidininkuose, elektronikoje ir statyboje.

Geltona spalva – natris

Ryški, akimirksniu atpažįstama geltona spalva – natrio „parašas“. Natris – vienas plačiausiai naudojamų elementų: nuo maisto pramonės ir kelių barstymo žiemą iki stiklo gamybos ir šiluminės energijos kaupimo technologijų.
Dėl itin intensyvios šviesos natrio junginiai dažnai užgožia kitas fejerverkų spalvas, todėl jų kiekis fejerverkų mišiniuose ribojamas.

Raudona spalva – stroncis

Raudoni fejerverkai neapsieina be stroncio junginių, dažniausiai stroncio nitrato. Stroncis išgaunamas iš mineralo celestito (SrSO₄).
Jo junginiai naudojami keramikos, stiklo pramonėje (ypač televizorių kineskopų stiklui), feritinių magnetų gamyboje ir lydiniuose, o kai kuriose šalyse ir naftos bei dujų gręžimo skysčiams. Įdomu tai, kad daugelis valstybių šio mineralo nebekasa ir visiškai priklauso nuo importo.

Violetinė spalva – mišinys

Violetinė spalva gaunama derinant stroncio (raudona) ir vario (mėlyna) junginius.
Net nedidelis jų santykio ar degimo temperatūros pokytis gali pakeisti galutinį atspalvį nuo rausvai violetinio iki melsvai purpurinio.

Sidabriniai ir balti efektai – metalai

Titano, cirkonio ar magnio dalelės fejerverkuose nedažo liepsnos, bet sukuria kibirkščiuojančius, sidabriškai baltus efektus. Tos pačios medžiagos kasdien naudojamos aviacijoje, medicinoje, plieno lydiniuose ar aukštai temperatūrai atsparioje keramikoje.

LGT / Parengta pagal usgs.gov informaciją.

2025 metų pabaiga pasižymėjo „kultūrininkų“, saugančių kultūrą, mitingų gausa, todėl šią išskirtinių pasiekimų apžvalgą pradėkime nuo kultūrinių išskirtinių pasiekimų, įgyvendintų be Kultūros ministerijos ar Kultūros tarybos paramos. 

2025 m. birželio 7 d. Palangoje VšĮ linijinių šokių mokykla „Linedance LT“ surengė XXąjį linijinių šokių festivalį „Draugystės tiltas“. Jo metu J. Basanavičiaus gatvėje linijinius šokius šoko nuo 5 iki 80 metų amžiaus 2554 šokėjai, išsirikiavę penkiomis eilėmis beveik 0,5 km ilgio atkarpoje. Paskutiniam šokiui dalyviai stojo šešiomis eilėmis ir šoko poromis. Tai buvo ne tik daugiausia linijinių šokių šokėjų vienoje gatvėje, bet ir tapo masiškiausiu linijinių šokių renginiu Lietuvoje. Festivalio vaikų šokių dalyje „Hakuna Matata“ (Jokių keblumų) dalyvavo 902 vaikai šoko išsirikiavę devyneriomis eilėmis ir tai buvo masiškiausias vaikų linijinių šokių renginys.

2025ieji paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, minint jo 150ąsias gimimo metines. Šia proga grafikos dizainerė Loreta Roževičiūtė-Elksnė ir kūrybinė grupė „Vėjo Rožės“ sukūrė 2,5 m aukščio 1,6 m pločio erdvinį paveikslą atspausdintą ant metalo plokštės. Jis pristatytas birželio 1 d. ant 3,5 m aukščio molberto šalia Palangos jūros tilto. Kūrinys „Trimatė jūros sonata“ ypatingas tuo, kad yra dvimatis ornamentinis piešinys, kuriame, sutelkus žvilgsnį į tolį žiūrint pro plokščio ornamento piešinį tarsi jo nebūtų ir lėtai atsitraukiant, stebėtojui išryškėja kelių perkurtų M. K. Čiurlionio paveikslų erdviniai vaizdai. Ornamentų raštų išdėstymas primena paveikslą „Sonata – Allegro“, o įžvelgiamame erdviniame vaizde atkartota „Sonatos – Andante“ laivas delne ir du švyturiai jūros tolumoje. Tai yra didžiausia autostereograma, dažnai pavadinama tiesiog stereograma arba erdviniu vaizdu. Jai sukurti reikia itin kruopštaus rankų darbo, nes ornamentai piešiami ranka, o erdvinis vaizdas kuriamas kartu su skulptoriumi, siekiant tiksliai perteikti gylio pojūtį. Šis savitas meninės raiškos būdas jungia meną ir mokslą. Erdvinis paveikslas sukurtas remiantis anatominiais regos skaičiavimas, todėl piešinio negalima nei padidinti, nei sumažinti. Tokio pat dydžio ant drobės atspaudas rudenį rodomas M. K. Čiurlionio meno galerijoje Čikagoje (JAV). Didžiausia paveikslų derinių kompozicija – 1024 derinių – sukūrė palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas. Kompozicija „Tarp Čiurlionio vizijų“ išsiskiria tuo, kad kiekvieną iš rėme įtvirtintų dviejų porų po 16 paveikslų galima apsukti 180 laipsnių kampu apie savo ašį. Tokiu būdu Palangos Stasio Povilaičio koncertų salėje atidarytoje parodoje kiekvienam buvo galima susikurti gausybę skirtingų paveikslų derinių. Didžiausias pašto ženklo maketas – 1,97 m aukščio, 2,68 m pločio – sukurtas Šiaulių dailės mokyklos bendruomenės, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150ąsias gimimo metines. Kūrinys, pagal Audronės Grosienės sumanymą, pristatytas rugsėjo 17 d. Pagrindinis kūrėjas – Vidmantas Zarėka, jam talkino mokytojos Daina Dambrauskienė, Irena Šliužienė, Jolita Udrienė ir mokyklos direktorius Petras Slonksnis.

Įspūdingus pasiekimus kūrė ir vietos bendruomenės. Endriejave pristatyta didžiausia mezginių dekoracija – 3 m aukščio, 8 m apimties laistytuvą ir 0,9 m aukščio, 4,1 m apimties gėlių vazoną puoštą 2659 įvairaus dydžio nertais ir sujungtais kvadratėliais. Ją sukūrė 15 Endriejavo (Klaipėdos r.) seniūnijos darbščiųjų rankų būrelio „Miklūs pirštukai“ narės, Klaipėdos rajono, Tverų ir Velso (Jungtinė Karalystė) lietuvių bendruomenės dailės būrelio mezgėjos. Dekoracijai sunaudota 35,7 kg įvairiaspalvių siūlų. Ji sukurta pagal Endriejavo seniūnaitės Aldonos Paulauskienės sumanymą ir pristatyta miestelio pagrindinėje aikštėje, minint Endriejavo 245 metų sukaktį. Į laistytuvo dekoraciją galima patekti pro tam įrengtas duris. Viduje yra galimybė sužinoti apie dekoracijos sukūrimą ir prisidėjusiuosius prie šio sumanymo įgyvendinimo. Švėkšnoje sukurta didžiausia gaidžio skulptūra. Tai 5,45 m aukščio ir 7,10 m ilgio kūrinys „Gaidys saugantis margučius“, padarytas metalo rėmą, apipynus tujų šakomis, papuošus įpintais augalais ir raudona medžiagine skiautere. Ją Švėkšnos Knygnešių aikštėje pastatė asociacija „Švėkšniškių sambūris“, vadovaujant Ingritai Riterienei. Ir dar su paukščiais susijęs išskirtinis pasiekimas – Didžiausia paukščio instaliacija – 24,5 m pločio ir 20 m ilgio paukščio pavidalo kūrinys, sudarytas Jonavos Joninių slėnyje miesto šventės, įvykusios rugsėjo 6 d. metu. Instaliacija sudaryta iš apie 4 tūkst. eisenos dalyvių padarytų ir atsineštų maždaug 5 tūkst. popierinių paukštelių.

Šiaulių rajono kaimo turizmo sodybai „Girelė“ Jotvingių kryžiaus riterių ordinas padovanojo menininko ir dizainerio Viliaus Purono kartu su Šiaulių įmonėmis „Saglda“ ir „Elga“, bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities gaisrininkų draugija bei UAB „Milgreta“ ir „Piroteka“ sukurtą 10,2 m ilgio, 4,48 m aukščio, 2,989 t masės skulptūrą. Tai sudėtingos konstrukcijos ir technologinio tikslumo kūrinys, galinti išskleisti sparnus iki 4,55 m pločio, jungiantis mitinio padaro vaizdavimą su šiuolaikinėmis technikos galimybėmis, kuri pripažinta didžiausia fantastinio gyvūno skulptūra. 

Gausiausias stimpankų stiliaus galvos puošmenomis renginys įvyko Kauno tvirtovės III forte (Kauno r.) rugsėjo 13 d. Jį surengė Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenė, sukvietusi 188 festivalio „Stimpankų dvasia“ dalyvius, pasipuošusius XIX amžiuje įsivaizduotos ateities, pagrįstos garo varikliais, krumpliaračiais, žalvariu ir mechaniniais įrenginiais, stiliaus apranga bei puošniomis galvos apdangalų detalėmis. Dalyvių įvaizdžius kūrė Anglijos karalienės Viktorijos laikų mados įkvėpti elementai – cilindrai, skrybėlaitės, „goggles“ akiniai ir kitos rankų darbo puošmenos. Kultūrininkų-menininkų išskirtinių pasiekimų apžvalgą tenka papuošti rožėmis ir priminti, kad floristas Modestas Vasiliauskas Kaune parodoje „Moters pasaulis“ modelio suknelę papuošė daugiausia suknelės puošyboje –1633 rožėmis. Rožes pasirinkęs kaip pagrindinę suknelės puošyboje gėlę, kūrėjas parodos metu modelį nuo galvos iki kojų papuošė gyvų rožių kompozicija, taip pabrėždamas meninę mintį, kad „moterys – gražios kaip rožės“, o šis kūrinys tapo vienu įspūdingiausiu madų pristatymo dalies parodoje darbu.

Mažiausią lietuvišką knygą – 6,9 × 5,8 mm dydžio, 3,4 mm storio, 68 puslapių knygą parašė ir rankiniu būdu įrišo pats poetas ir dailininkas Vytautas Kusas. Eilėraščių knygos „Tąsa“ tekstas atspausdintas spaustuvėje „Druka“. Kartu su šia knyga išleista didesne – 8 × 6 cm dydžio, 7 mm storio – jos laida lietuvių ir anglų kalbomis. Didžiausią eiliuotą sakmę – 383 posmų, iš jų 5 trioletai, atspausdintą kaunietės poetės Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės 256 puslapių knygoje „Tėvo Stanislovo šviesa. Eiliuota sakmė, skirta Tėvo Stanislovo 20osioms mirties metinėms“, išleido Kaune Pasaulio lietuvių centras 500 vnt. tiražu Ji iliustruota 218 dokumentinėmis nuotraukomis.

Techninių ir sportinių išskirtinių pasiekimų sąrašas taip pat įspūdingas. Vilnietis Aidas Bubinas motociklu per 20 parų nuvažiavo toliausiai, spėjo aplankyti 14 užsienio valstybių ir nuvažiuoti 32 700 km. Kelionė pavadinimu „10 × 10“ vykdyta laikantis kelių eismo taisyklių, su iššūkiu nuvažiuoti ne mažiau kaip 1 mylią (1609,344 m) per 24 valandas. Tačiau A. Bubinas kelionei skyrė 20 parų siekdamas nuvažiuoti ne mažiau kaip 20 000 mylių. Atstumas patvirtintas GPS duomenimis ir degalinių kuro čekiais. Šios kelionės tikslas buvo paramos lėšų Ukrainai rinkimas Europoje per platformą „Contribee“, siekiant skatinti vienybę ir pagalbą. O devynmečiui vilniečiui Bernardui Šeinauskui vairuojant automobilį „BMW 325i“ Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome pasiektas 163,7 km per val. greitis. Tai yra didžiausias devynmečio automobiliu išvystytas greitis.

Kad neužsisėdėti automobilyje ar ant motociklo, pabėgiokime kartu su vilniete Giedrė Teresevičiene. Ji per 11 valandų 48 minučių ir 7 sekundžių Vilniaus sporto klube „Lemon Gym“. greičiausiai iš moterų ant bėgimo takelio nubėgo 100 km. Tačiau 100 km Giedrei buvo negana ir ji bėgimą tęsė tol, kol per 24 valandas nubėgo 181,83 km. Tai buvo toliausiais ir ilgiausiai trukęs bėgimas ant bėgimo takelio. Pažymėtina, kad po 16 valandų ir 11 minučių spartus bėgimo JAV pagamintas naujas bėgtakis, neatlaikė lietuvaitės diktuojamo ištvermės krūvio ir sustojo. Laimei, šalia buvo atsarginis treniruoklis, tad sportininkė galėjo tęsti savo iššūkį – 24 valandų bėgimą ant bėgimo takelio, siekiant per nustatytą laiką įveikti kuo didesnį atstumą. Šis ištvermės reikalaujantis bėgimas turėjo kilnų tikslą – juo buvo renkamos lėšos SOS vaikų kaimams ir jų globojamiems vaikams.

Jaunieji talentai taip pat stebino. Gebėjimas kybant ant skersinio žemyn galva, rankų jėga pakilti taip aukštai, kad galėtų permetus kojas į kitą skersinio pusę atsiversti ir pasiekti skersinio viršų geba ne kiekvienas. Tokį atsivertimą sportininkai vadina „meška“. Dešimtmetis marijampolietis Ąžuolas Šeduikis dalyvaudamas televizijos laidos „Lietuvos talentai“ filmavime atliko 250, tai yra daugiausia ant skersinio pratimų „meška“. Šis Ą. Šeduikio pasiekimas jau įrašytas į rengiamas spaudai Lietuvos vaikų, Marijampolės rajono ir Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygas. Be to laukiamas atsakymas iš Gineso biuro ar toks pasiekimas bus pripažintas pasauliniu išskirtiniu pasiekimu ir ar dešimtmetis garsins Lietuvą visame pasaulyje. Vilniaus Sietuvos progimnazijos pradinės klasės 4b mokinys Emilis Bliūdžius tarptautiniame breiko šokių turnyre „Sun City Battle'25“ Šiauliuose atliko daugiausia apsisukimų „malūnu“ – 64.

Nors lietingoji vasara pašykštėjo šiltų ir saulėtų dienų, bet Albina Kazakevičienė, iš sėklos smėlingame Radvilonių kaimo darže užaugino didžiausią svogūną Druskininkų savivaldybėje. Jo masė – 536 g, ropelės apimtis (be laiškų) – 29 cm. Ta proga pravartu prisiminti ką valgėme 2025aisiais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė“, pirmininkaujama Rasos Pavarienės, linksmai Vilniuje prie Vingio parko tilto šventė Užgavėnes. Jos metu buvo sudaryta ilgiausia blynų virtinė. Skaičiuojant, kad 263,4 m ilgio virtinės viename metre buvo sudėliota vidutiniškai po 12 blynų, tai visoje virtinėje vienas šalia kito buvo sudėliotas 3161 blynas. Blynų virtinei iškepti sunaudota 165 kg miltų, 100 litrų pieno, 200 vnt. kiaušinių, 10 kg cukraus, 10 l aliejaus, 1 kg druskos. Daugiausia lietinių blynų su bulviniu dažiniu iškepta Utenos miesto 764ųjų metinių šventėje vykusiame renginyje „Gardus Utenos iššūkis“. Apie 3 tūkst. lietinių blynų buvo sudėta ant tam paruošto rėmo-padėklo, vaizduojančio Utenos miesto herbą – blizgančios pasagos. Šios, lietiniais blynais apdėtos, pasagos aukštis buvo 4 m, o plotis – 3,25 m. Šventės dalyviai vaišinti blynais su tradiciniu uteniškių bulviniu dažiniu, paruoštu iš 30 kg bulvių, 10 kg svogūnų, 10 kg šoninės spirgučių, 10 litrų pieno ir įvairių pagardų. Lietinių blynų kepimą surengė Utenos kultūros centras ir Utenos miesto savivaldybės administracija, o blynus iškepė ir dažinį paruošė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija. Ilgiausias chačiapuris – 2 m ilgio, iškeptas SIA Hermes invest filialo Lietuvoje, padedant restorano „Palūšės piratai“ ir Lietuvos barbekių kepėjų asociacijos kepėjams, Tautų mugėje Vilniuje. Jam pagaminti sunaudota 2,5 kg Sakartvelo Samegrelo regiono sūryminio sūrio „Sulgunio“, 3 kg miltų ir 0,5 kg grietinės. Chačiapuris keptas užmovus ant iešmo virš įkaitintų žarijų ir šluotele aptepant suplaktais kiaušiniais. Daugiausia stručio kiaušinių kiaušinienių – 13 skirtingų kiaušinienių iš 35 stručio kiaušinių iškepta Druskininkų savivaldybės 15ojo kaimo bendruomenių sąskrydžio metu 12-os kepėjų komandų Švendubrės kaime. Sąskrydį su smagia programa ir įvairiomis varžytuvėmis surengė Druskininkų vietos veiklos grupė. Yra įprasta, kad vaišės be torto nebūna. Gal todėl 46 konditeriai iš 24 Lietuvos miestų, suburtų pagal klaipėdietės konditerės Reginos Glinskienės ir šilalietės Izidoros Jurgutės sumanymą Šilalėje pagamino didžiausio skersmens tortą. Sujungus 43 atskirus, 14 skirtingų skonių tortus į vieną bendrą saldųjį patiekalą, jis buvo 1,54 m skersmens, apie 100 kg masės. Tortui papuošti sunaudota daugiau nei 3 kg kremo ir per 20 kg įvairių uogų.

Kolekcininkai stebino kolekcijų įvairove ir jų gausumu. Pavyzdžiui alytiškė Vita Zykutė per dešimtmetį sukaupė gausiausią suvožiamų keptuvių ir formų kolekciją. 508 keptuvių kolekcijoje yra dvivėrių kepimo ir liejimo prietaisų, kurių didžioji dalis – elektriniai. Kolekcijoje yra žirklių pavidalo, ant krosnies vartomos suvožiamos, įvairios kepimo formos storiesiems gaminiams, taip pat šokolado ir ledinukų formelės bei dekoratyvinės suvožiamos keptuvės. Ypatingą vietą rinkinyje užima liturginės keptuvės, skirtos kalėdaičiams, ostijoms ir komunikatams kepti. Sunkiausia kolekcijos keptuvė sveria 37 kg. Ji skirta ostijoms kepti, o seniausia datuota keptuvė – 1917 m. čirvinių blynų keptuvė. Visa šios kolekcijos įvairovė buvo pristatyta Alytaus miesto muziejuje. Gausiausią siuvimo mašinų kolekciją sukaupė Kęstutis Bukauskas iš Juknaičių kaimo (Šilutės r.). Ją sudaro 215 veikiančių siuvimo mašinų su rankinėmis, kojinėmis ir elektrinėmis pavaromis, atgabentas iš Amerikos, Europos ir Azijos šalių. Seniausia kolekcijos mašina – „Wheller Willson“, pagaminta JAV 1853 m., o didžiausia – 1,5 m aukščio „Adler“, pagaminta Vokietijoje 1900 m. Šios kolekcijos pagrindu Juknaičių kaime atidarytas Siuvimo mašinų muziejus. Jame yra ir vyriškos ir moteriškos siuvimo mašinos. Pastarosios buvo mažesnės ir ne tokios galingos. Ant vienos „Louis Littauer“ siuvimo mašinos puikuojasi užrašas „Littauen“ („Lietuva“). Ji pagaminta apie 1895 m., o į Juknaičius pargabenta iš Marselio (Prancūzijos). Gausiausią „Heineken“ alaus bokalų ir taurių kolekciją yra surinkęs Alvydas Puplevičius iš Neveronių k. (Kauno r.). Kolekciją sudaro 296 taurės, bokalai ir ąsočiai su „Heineken“ alaus daryklos ženklu, atkeliavę iš 17 pasaulio šalių. Jie pagaminti iš stiklo, keramikos, aliuminio ar plastiko, kai kurie papildyti medžio ar tekstilės detalėmis, o keli – apdailinti rankomis. Seniausia kolekcijoje – 1960 m. Naujojoje Gvinėjoje pagaminta taurė ir bokalas. Sunkiausias kolekcijos daiktas – 1,705 kg masės, 2 litrų talpos stiklinis ąsotis, pagamintas Graikijoje. Jo talpa – 2 litrai, tačiau talpiausias yra 3 litrų talpos rankomis apipavidalintas molinis ąsotis iš Nyderlandų.

Vieni kolekcionuoja, o kiti patys kuria kolekcijas. Antanas Lenkevičius iš Ringaudų kaimo (Kauno r.) sukūrė daugiausia skirtingų medinių lesyklėlių. Jo 35 savitų medinių lesyklėlių paroda „Mažieji sparnų sodai“ džiugino Kauno rajono Ringaudų bibliotekos lankytojus. Ypač brangi kūrėjui lesyklėlė, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150osioms gimimo metinėms, perteikianti garsaus menininko paveikslo „Aukuras“ motyvus.

Vieni rūpinosi paukšteliais, kiti – kitokiais globotiniais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė“, Pasaulinės gyvūnijos dienos proga sukvietė šeimininkus su augintiniais palaiminimui. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kunigui Vytautui Rapaliui teko atlikti masiškiausias naminių gyvūnų palaiminimo apeigas. Bažnyčios kieme buvo palaiminti 69 naminiai gyvūnai, iš jų 63 šunys, 5 katės ir viena žuvis. 

Tausojant aplinką, įgyvendinant UAB „Mugių centras“ projektų vadovo Ernesto Badausko sumanymą, Kauno Laisvės alėjoje išsirikiavo ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė. Ją sudarė 449 žmonės, o eilė nusidriekė 431 m ilgiu. Šio sambūrio tikslas – skleisti žinią apie daugkartinių maišelių naudojimo svarbą ir skatinti atsisakyti plastikinių.

Vasarą buvo nupintas didžiausias – 846 m ilgio vainikas. Jis supintas iš ąžuolų, klevų, tujų šakelių bei įvairių žolynų. Vainiką pynė Pasvalio rajono Pumpėnų, Jurgėnų, Kriklinių, Vilkiškių, Rinkūnų ir Pušaloto bendruomenių nariai, Lavėnų socialinės globos namų gyventojai, Pumpėnų bočių draugija bei kiti vietos bendruomenių atstovai. Šiuo vainiku Joninių šventėje „Pinu, Pinu 2025, Pumpėnai“ buvo apjuostas Pumpėnų tvenkinys. Pynimą surengė Pasvalio kultūros centro Pumpėnų skyrius. Šis Joninių vainikas ne tik papuošė šventę, bet ir parodė, kiek daug galima nuveikti dirbant išvien, tapo gyvu bendrystės ženklu. Jis vienijo žmones iš įvairių Pumpėnų seniūnijos gyvenviečių, stiprino kaimynystės ryšius ir paskatino dalintis patirtimi, tradicijomis bei nuoširdžiai didžiuotis savo kraštu. O žiemą baigta iš siūlų nerti ilgiausia nerta girlianda. Ji sudaryta iš 242 nėrinių, vaizduojančių eglutes, yra 37,6 metro ilgio ir sveria 1,361 kg. Girliandą sukūrė rankdarbių mėgėja ir kūrėja Katarina Maciūnienė iš Rokiškio rajono. Nunertos eglutės iš įvairiaspalvių šešių gijų lininių siūlų, standintų specialiu kietinimo skysčiu, yra vienodo rašto, vidutiniškai 12,5 cm aukščio ir pločio. Girliandos sujungimo vietas puošia nertos baltos lininės snaigės.

Registruotas neįprastas išskirtinis pasiekimas – daugiausia asmens vardų. Keturis vardus turi vilnietė Jadvyga Viktorija Zofija Aušrelė Šatienė. Dėl spausdintuvo ir programinės įrangos techninių galimybių jos asmens tapatybės kortelėje netilpo paskutinio vardo paskutinė raidė.

Lietuvoje 2025 metais pūtė smarkūs politiniai vėjai ir skersvėjai, todėl Vyriausybė pasižymėjo itin sparčia ir gausia ministrų kaita. Ankstesnių vyriausybių ir Seimo sprendimų padarinius teko tvarkyti advokatams. Pavyzdžiui, advokatui Erikui Rugieniui teko parengti ir perskaityti didžiausios apimties advokato baigiamąją kalbą. Ji buvo surašyta 317 puslapiuose, o juose buvo įrašyti 132 483 žodžiai. Ši advokato baigiamoji kalba perskaityta Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 9, 10, 16, 29, 30 d. ir gegužės 14 d. pirmojoje dienos pusėje, nagrinėjant sąlyginai vadinamą bylą „Dėl 2021 m. riaušių prie Seimo“. Kiekvieną posėdžio dieną kalba buvo sakoma maždaug nuo 10 iki 17 valandos su dviem pertraukėlėmis. Kad ir ką beiškrėstų politikai, bet Tėvynę Lietuvą myli ir Lietuvos vėliavą lietuviai iškelia labai aukštai aukštai. Tai įrodo vilnietis Vytautas Bukauskas Lietuvos vėliavą iškėlęs daugiausioje – 65 valstybių aukščiausiose viršukalnėse.

Suprantama, kad be čia paminėtų išskirtinių pasiekimų registruota daug kitų. Juos galite pamatyti Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos interneto svetainėje www.lipt.lt. 2025 metai dar kartą įrodė, kad Lietuva – kūrybinga, aktyvi ir bendruomeniška šalis. Nors čia paminėta tik dalis pasiekimų, visi jie liudija žmonių iniciatyvą, atkaklumą ir meilę savo kraštui. Tikėkimės, kad 2026ieji bus dar įspūdingesni ir nudžiugins naujais dar neregėtais išskirtiniais pasiekimais. Tad šokime į Naujųjų metų sūkurį ir siekime naujų išskirtinių pasiekimų

VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba" direktorius Vytautas Navaitis

Tarpukario Lietuvoje gyventojų skaičiaus augimas miestuose ir jų modernizacija vyko glaudžiai susijusiu ritmu, atspindinčiu tiek socialinius, tiek ekonominius valstybės pokyčius. Kaip pažymi KTU doc. dr. Vaidas Petrulis, „Nors Kaunas, tapęs laikinąja sostine, absorbavo didžiąją dalį finansinių, administracinių ir kultūrinių išteklių, visgi ir kiti Lietuvos miestai išgyveno tikrą urbanistinį virsmą.“

Atstatymo laikotarpiu, maždaug 1918–1925 m., miestuose vyko intensyvus karo padarinių šalinimas. Vėliau sekė du statybų „bumai“, apie 1925–1930 m. ir 1935–1940 m. laikotarpius. Tarp jų įsiterpė ekonominės krizės metai, kiek pristabdę modernizacijos tempą, tačiau jau trečiajame dešimtmetyje miestų augimas tapo vienu svarbiausių nepriklausomos valstybės progreso rodiklių.

Miestų plėtra tapo modernizacijos varikliu

Demografinė plėtra skatino urbanistinės struktūros kaitą. Tarpukario laikotarpiu buvo plečiamos miestų teritorijos, parceliuojamos buvusių dvarų žemės, formuojamos naujos miesto dalys, kuriose įsigalėjo nauji statybos reglamentai. Miestuose, o ypač centrinėse jų dalyse, reikalauta mūrinių pastatų, nedegių stogų, tiesių gatvių.

„Gyventojų skaičiaus augimas miestuose skatino ne tik racionalų planavimą, naujų kvartalų atsiradimą, bet ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą: nuo grindinių ir kanalizacijos iki elektros tinklų. Tuo pat metu augantis miestiečių sluoksnis keitė gyvenimo būdą – daugėjo nuomojamų butų, intensyvėjo viešųjų pastatų statyba: kilo mokyklos, ligoninės, administraciniai pastatai“, – sako doc. dr. Vaidas Petrulis.   

Fizinės šio augimo išraiškos buvo ne tik nauji pastatai, bet ir technologiniai bei medžiaginiai pokyčiai. Miestuose vis daugiau kilo aukštesnių mūrinių pastatų, kurie tuo metu buvo ryškiausias modernizacijos ženklas. Šie pokyčiai kūrė naują miestovaizdį, kuriame atsispindėjo racionalumas, higieniškumas ir naujoji architektūrinė stilistika. Taigi gyventojų skaičiaus augimas miestuose buvo ne vien socialinis faktas, o ir savotiškas modernizacijos variklis, pakeitęs Lietuvos miestų struktūrą, medžiagiškumą ir estetinę savivoką – nuo tradicinio žemaaukščio, mediniais pastatais užstatyto miestelio prie europietiškos, racionaliai suplanuotos urbanistinės aplinkos.

Tačiau miestų raida neapsiribojo vien tarpukario modernizacija. Per XX ir XXI amžius Lietuvos miestai patyrė ne vieną politinį, ekonominį ir urbanistinį lūžį, kurie iš esmės keitė jų struktūrą, funkcijas ir gyventojų kasdienybę. Infografike matoma ilgalaikė gyventojų dinamika leidžia pažvelgti į šiuos procesus platesniame, nuo 1923 m. iki 2025 m., kontekste.

Lietuvos miestų raida: nuo industrinės plėtros iki darnumo iššūkių

Lietuvos miestų vystymo strategijos ir modeliai smarkiai keitėsi nuo XX a. pradžios iki dabar. Tarpukario laikotarpiu miestai po truputį pritraukinėjo naujai besikuriančias industrijas, atliepė naujai formuojamą infrastruktūros tinklą, kuris siekė atliepti Lietuvos, o ne carinės Rusijos, poreikius. Miestai taip pat tapo kultūros ir mokslo židiniais, pramogų centrais.

Vėliau daugelis šių inovacijų buvo transformuotos ir sugriautos karo metu ir, deja, atkūrinėjamos bei naujai formuojamos jau pagal Sovietų Sąjungos poreikius. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė dr. Paulina Budrytė teigia, kad pokarinis miestų atkūrimas dažnai vyko labai skausmingai – buvo stengiamasi griauti pamatines visuomenės vertybes, suardyti kultūrinį pagrindą ir kartu propaguoti sovietinės valstybės idėją bei įvaizdį. Tuo metu miestuose masiškai buvo platinamos ir tiesinamos gatvės, siekiant pabrėžti ideologinę „šviesaus rytojaus“ viziją. Vilniuje tokių pavyzdžių galime pastebėti ir šiandien, pavyzdžiui, dabartinėje Vokiečių gatvėje.

Miestuose keitėsi ir pagrindinių miesto aikščių paskirtis bei įvaizdis. Iš turgaus aikščių su prekybos paskirties statiniais ir intensyviu judėjimu jos virto erdvėmis, skirtomis paradams ir reprezentacijai. „Išvalytos“ ir paliktos tuščios, šios aikštės iš pulsuojančių miesto sutelkties ir ekonominių veiklų centrų tapo menkai naudojamomis atviromis erdvėmis, kuriose kasdienio miesto gyvenimo liko nedaug.

Antrojoje XX a. pusėje miestai augo itin sparčiai, buvo statomi nauji gyvenamieji rajonai, kūrėsi įvairios gamyklos, plėtėsi universitetai, miestuose įsigalėjo vienos paskirties erdvės. Šiuos pokyčius palaipsniui atliepė ir viešojo transporto plėtra.

„Atkūrus nepriklausomybę, miestai sulaukė naujos transformacijų bangos. Pradinį atkūrimo optimizmą lydėjo ekonominė krizė, kurios metu buvusios pramoninės teritorijos, užsidarius įmonėms, tapo keistais ir retai naudojamais praeities vizijų monumentais. Šios erdvės ilgą laiką ieškojo naujų paskirčių, o kai kurios jų to ieško iki šiol“, – sako dr. P. Budrytė.

Tuo pat metu daugiabučių rajonai patyrė sparčiai augančią automobilių invaziją. Kiemai, projektuoti vos keliems automobiliams, šiandien perpildyti, o šiems poreikiams dažnai aukojamos vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios miesto erdvės ir pėstiesiems skirti šaligatviai. Automobilis tapo dominuojančia transporto priemone, kartu generuojančia reikšmingą taršą ir ilgalaikes sveikatos problemas.

Didėjant gerovei, miestai pradėjo formuoti dar vieną reiškinį – priemiesčius. Jais tapo tiek buvusios sodų bendrijos, tiek anksčiau neužstatyti laukai ar žaliosios erdvės šalia miestų. Taip dalis kaimų ir vienkiemių tapo miesto dalimis – juose tankėjo užstatymas, formavosi gatvės, o kai kuriais atvejais atsirado ir visa infrastruktūra.

Vis dėlto miestuose vyksta ir teigiami pokyčiai. Vis dažniau į sprendimų priėmimą įtraukiama visuomenė, stiprėja pilietinės iniciatyvos. Bendruomenės savanoriškai tvarko žaliąsias erdves, kuria miesto daržus, organizuoja renginius, dirbtuves ir „mainytuves“. Tokie procesai padeda miestų bendruomenėms formuoti savo tapatybę ir kurti darnesnes gyvenamąsias aplinkas.

Taigi Lietuvos miestai nuo tarpukario iki šių dienų yra nuolat besikeičiantys, save transformuojantys ir savo krypties ieškantys dariniai. Kartais miestams pavyksta numatyti ateities poreikius, kartais – ne. Kartais jų raida kuria ilgalaikę gyventojų gerovę, kartais – sukelia naujų problemų. Todėl pateikti vieną bendrą „pažymį“ visiems Lietuvos miestams yra neįmanoma – šis paveikslas pernelyg įvairialypis. 

 Kauno technologijos universitetas

„Mums svarbiausia – kad keliai ir tiltai būtų saugūs, susisiekimas patogus, skrydžiai vyktų ne tik iš didžiųjų miestų, o pašto paslau­gos būtų arčiau žmonių. Siekia­me mažinti atotrūkį tarp miestų bei atokesnių gyvenviečių ir kas­dien dirbame tam, kad žmonės jaustų realius pokyčius šalia savo namų, keliaudami į gydymo įstai­gą ar veždami vaikus į mokyklas bei darželius“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Šiemet pradėtas naujas eta­pas Lietuvos kelių sektoriuje: įsteigtas Valstybinis kelių fon­das, kuris pradės veikti jau nuo kitų metų ir užtikrins stabilų fi­nansavimą keliams. 1 mlrd. eurų ribą fondas turėtų perkopti 2027 arba 2028 metais. Prastos būklės keliais vėl bus įmanoma važiuo­ti, o avarinės būklės byrantys tiltai taps saugūs.

Per šiuos metus pavyko su­tvarkyti 110 kilometrų valstybi­nės reikšmės kelių, 28 kilome­trus pėsčiųjų ir dviračių takų.

Sparčiai atstatome byrančius avarinės būklės tiltus ir viadu­kus, kurių suskaičiuojama dau­giau kaip šimtas. Sparčiai keičia­si Krunos tiltas, kuris yra bene blogiausios būklės Lietuvoje. Vietoje pavasarį nugriauto vieno iš dviejų Krunos tiltų jau baigia­mas statyti naujas. Iš viso šiemet kapitaliai sutvarkyti 26 tiltai ir viadukai, iš jų 10 buvo kritinės būklės. Paprastomis priemonė­mis buvo suremontuota dar 160 tiltų ir viadukų visoje Lietuvoje.

Kitąmet planuojama sutvar­kyti apie 165 kilometrus valsty­binės reikšmės kelių, 65 kilome­trus pėsčiųjų ir dviračių takų bei 25 blogos būklės tiltus.

Prasidėjo realūs žvyrkelių as­faltavimo programos darbai. Tam suradome 20 mln. eurų. Kitąmet planuojame išasfaltuoti per 100 kilometrų žvyrkelių, dėl šių darbų pasirašytos sutartys dar šiemet. Taip pat planuojama inicijuoti viešuosius pirkimus dėl dar 80 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo.

Be to, patvirtinome lankstes­nę žvyrkelių asfaltavimo tvarką. Tai reiškia, kad su tuo pačiu biu­džetu galima padaryti daugiau – išasfaltuoti ženkliai ilgesnius ruožus ir darbus atlikti greičiau.

Gruodį užbaigsime svar­biausią ir didžiausią kelių pro­jektą nuo nepriklausomybės pradžios – VIA BALTICA, kuris pradėtas prieš dešimt metų. Intensyviai dirbame, kad tokia pati automagistralė būtų ir nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių Vilnius–Utena keičiasi ne­atpažįstamai. Pradėjome pasku­tinio 43 kilometrų ruožo darbus, jo atidarymas planuojamas jau kitais metais, tad važiuoti į sody­bas, prie ežerų ar keliauti į kitus regionus bus daug saugiau ir patogiau.

Keliuose nuolat diegiame inovacijas ir išbandome, kaip jos veikia. Lapkritį magistralėje Vilnius–Kaunas startavome su bandomuoju dinaminio greičio reguliavimo projektu, leidžian­čiu žiemos metu greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų.

Jau gavome pirmuosius tei­giamus vairuotojų atsiliepimus, tad ateityje planuojame dina­minį greičio reguliavimą diegti toliau – nuo Kauno iki Klaipėdos bei VIA BALTICA atkarpoje iki Lenkijos sienos.

Plečiasi ir atsinaujina šalies oro vartai

Metų pradžioje atvėrėme naująjį Vilniaus oro uosto išvyki­mo terminalą, o siekdami pato­gumo sugrįžtantiems pradėjo­me būsimo atvykimo terminalo projektavimo etapą. Ilgus metus tarnavusiam senajam terminalui suteiksime naują gyvenimą, o šalia jo bus statomas modernus atvykimo terminalas. Tikima­si, kad jis duris atvers iki 2028 metų pabaigos, o jo pajėgumai padvigubės.

Norime, kad ne tik sostinės, bet ir regionų gyventojai galėtų patogiau keliauti. Tad dirbame ir kituose – Vilniaus ir Kauno oro uostuose, kurie tampa vis svarbesni.

Kauno oro uostas po rekons­trukcijos užaugo didelis – jame telpa net krepšinio aikštelė. Ką iš tiesų reiškia šis augimas? Ma­žiau streso ir daugiau patogumo keliautojams: daugiau laipinimo vartų, registracijos stalų, aptar­navimo langelių, greitesnis ba­gažo atsiėmimas, trumpesnės eilės. Visa tai užtikrins kokybišką, modernų ir tarptautinius stan­dartus atitinkantį aptarnavimą. Paraleliai Kaune pildosi ir skry­džių krypčių žemėlapis.

Plečiasi ir Palangos oro uos­to skrydžių geografija – star­tavo naujos kryptys į Turkiją ir Egiptą. Tad dabar išvykti poil­siauti lėktuvu daug paprasčiau ne tik Palangos ar Klaipėdos, bet ir Šiaulių, Telšių, Tauragės gyventojams.

Nepaisant pastarųjų mėne­sių iššūkių, Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad metinis keleivių skaičius visuose trijuose mūsų šalies oro uostuose pirmą kartą istorijoje šiemet turėtų perkopti 7 mln. keleivių. Tai rodo, kad nei oro linijos, nei keleiviai neišsi­gando Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą.

Naujieji traukiniai keleivius veš jau kitąmet

Žengiame į naują etapą šalies su istoriniu traukinių parko at­naujinimu. Jau kitąmet Lietuvos bėgiais riedės penkiolika naujų šveicariškų traukinių, o greites­nes keliones visoje Lietuvoje – nuo didmiesčių iki regionų galės išbandyti keleiviai.

Neseniai atnaujinti traukinių tvarkaraščiai, užtikrintas daž­nesnis susisiekimas populiariau­siuose maršrutuose, daugiausia pokyčių įgyvendinta Šiaurės Lietuvoje.

Jau nuo gruodžio 14 dienos gerokai patogesnis susisieki­mas su Lenkija – vietoje vieno kasdien kursuos trys trauki­niai – Krokuvos, Suvalkų ir ne­toli Vokietijos sienos esančio Ščecino kryptimis. Be to, kelio­nė į Varšuvą sutrumpės apie valandą, į Krokuvą – net dviem valandomis.

Taip pat pagerintas susisieki­mas su kitomis Europos sosti­nėmis – iš Varšuvos bus galima pasiekti daugelį Europos miestų: Prahą, Vieną, Berlyną, Bratislavą, Budapeštą ar Kyjivą, taip pat ke­liauti po visą Lenkiją – į Gdans­ką, Zakopanę ir kitus regionus tiek dieniniais, tiek naktiniais traukiniais.

Šiemet sparčiau nei bet kada anksčiau juda ir „Rail Baltica“ projektas, kuris labai svarbus susisiekimui ir kariniam mobi­lumui: pasirašius dvi naujas ran­gos darbų sutartis, rekordiškai – iki 114 kilometrų – išplėstos sta­tybos darbų apimtys nuo Kauno iki Panevėžio. Šiame projekte kiekvienas nutiestas europinės vėžės metras – tarsi bėgis į Lie­tuvos ateitį.

Paslaugas Lietuvos žmonėms priartiname arčiau namų: star­tavome su istorine paštoma­tų plėtra, kurią labiausiai pajus mažesnių miestelių ir kaimo vie­tovių gyventojai.

Iki 2028 metų pabaigos paštomatų tinklas padvigubės, jų bus daugiau nei 700! Jau kitąmet regionuose atsiras apie 100 paš­tomatų. Greitai paštomatu bus galima ne tik siųsti ir gauti siun­tas, bet ir registruotus laiškus, oficialius dokumentus bei kitą korespondenciją patogiu paros metu, nesitaikant prie pašto skyrių darbo laiko.

Iki šių metų pabaigos LP EXPRESS paštomatai pirmą kartą pradės veikti ir 13 vietovių, kur jų iki šiol nebuvo. Tarp jų Jonučiai II, Ramučiai, Viduklė, Gelgaudiškis, Kalveliai, Senieji Trakai, Jieznas, Vydmantai, Kairiai, Kretingalė, Kvėdarna, Šveicarija ir Darbėnai.

Klaipėdos uostas – strate­giškai svarbus Baltijos regiono transporto ir logistikos centras, kuriam skiriame ypatingą dė­mesį. Artėjame prie vieno am­bicingiausių projektų uosto is­torijoje – pietinės dalies plėtros. Planuojami sprendiniai apims 100 hektarų teritoriją.

Tai leis plėtoti naujus termi­nalus, pritraukti užsienio inves­tuotojus ir priimti didžiausių parametrų laivus. Pietinės uosto dalies vystymas taip pat gera žinia ir pramoginės laivybos at­stovams, kurie dabar susiduria su vietų laivams stygiaus pro­blema. Numatoma, kad pietinių vartų komplekse bus sukurta marina, kur bus švartuojama apie 500 pramoginių laivų.

Paraleliai Šventosios ir Jur­barko uostai vystomi kaip regi­onų traukos centrai. Šventosios uoste rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuo­jama buriavimo mokykla, taip pat uoste galės švartuotis laivai skirti vėjo parkams prižiūrėti bei kariuomenės gelbėjimo opera­cijoms atlikti.

Atsakas į hibridinę ataką

Dėl keliamos grėsmės nacio­naliniam saugumui kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kuri jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Dėl suaktyvėjusių Lietuvos oro erdvės pažeidimų kreipėmės ir į tarptautines orga­nizacijas. Tikimės, kad jos laikys šią hibridinę grėsmę prioriteti­ne ir imsis priemonių padėti ją suvaldyti. Renkame įrodymus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijai (ICAO), skaičiuoja­me žalą bei planuojame kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Susisiekimo ministerijos inf. 

Tyrimai rodo, kad apie 64 proc. žmonių klausoma muzika sukelia tam tikras emocines reakcijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Tuo tarpu šventinė muzika veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir sprendimus, dėmesį bei streso lygį.

„Yra nemažai mokslinių įrodymų, kad muzika gali kelti tiek malonias, tiek nemalonias emocijas. Tai susiję su tuo, kaip veikia mūsų smegenys. Muzika tiesiogiai veikia limbinę sistemą – smegenų sritį, atsakingą už emocijas ir atmintį. Dėl to muzika gali sukelti labai stiprius emocinius atsakus: džiaugsmą, ramybę, nostalgiją, saugumo jausmą, bet taip pat ir liūdesį, nerimą, pyktį, kaltę ar įtampą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius.

Gyvenimiška patirtis atspindi požiūrį į muziką

Nors atrodo, kad šventinė muzika turėtų vien džiuginti, realybė – kitokia. Pasak KTU psichologo, muzika gali sukelti dvejopas emocijas priklausomai nuo to, kokias asociacijas ir prisiminimus žmogus sieja su šventiniu laikotarpiu ir kaip šiuo metu mato didžiąsias metų šventes.

„Jei žmogus augdamas šventinį laikotarpį matė kaip džiaugsmingą, jaukų periodą, kuomet šeima maloniai leido laiką kartu, tuomet labai tikėtina, kad šventinė muzika iššauks šiuos prisiminimus ir panašias malonias emocijas ir jausmus – džiugesį, nostalgiją, saugumą, jaukumą – tai, ką žmogus patyrė būdamas vaikas“, – sako E. Lukoševičius.

Tokiu atveju emocinė būklė artėjant šventiniam laikotarpiui gali išlikti pakili, linksma, patiriant malonų laukimą. Ir atvirkščiai – jei šventinis laikotarpis šeimoje buvo nemalonus, kupinas barnių, sunkumų, pažymėtas netektimis, tada šventinė muzika sukels nemalonias emocijas, pavyzdžiui, pyktį, liūdesį, baimę, nerimą, susierzinimą, kaltę.

„Nemalonias emocijas šventinė muzika gali sukelti ir tuo atveju, jei šventes matome kaip darbą, vargą, kuomet reikės ruošti maistą, pirkti dovanas, važiuoti į svečius. Jei muzika girdima dažnai, tokia emocinė būklė gali būti ne momentinė, o nemalonūs jausmai jaučiami vis dažniau. Tada gali atsitikti taip, kad net nereikės išgirsti šventinių dainų tam, kad žmogus vis daugiau galvotų apie nemalonumus, susijusius su šventėmis ir dėl to išgyvens blogas emocijas“, – tikina KTU psichologas.

Skirtingas amžiaus grupes veikia nevienodai

E. Lukoševičius pastebi, kad šventinės muzikos poveikis gali skirtis ir priklausomai nuo žmogaus amžiaus grupės.

„Kalbant apie vaikus, tikėtina, kad dažniausiai kalėdinė muzika kels džiugesį, pakilias ir malonias emocijas, švenčių bei dovanėlių laukimą. Tuo tarpu paaugliai gali jausti platesnį spektrą emocijų, nes paauglystė dažnai nelengvas laikotarpis: paaugliai pradeda siekti daugiau savarankiškumo ir nepriklausomybės, renkasi draugus prieš šeimą, išbando naujus pomėgius ir stilius, todėl tradiciškai šeimoje skambėjusi muzika jiems gali kelti įvairias emocijas“, – sako KTU psichologas.

Jo teigimu, muzika paauglius gali ir džiuginti, ir erzinti, kelti nepasitenkinimą, norą būti išskirtiniais, o tai skatina ieškoti kitokios muzikos nei buvo pratę ar girdėdavo vaikystėje, o į tam tikrą tradicinę muziką reaguoti susierzinimu, pykčiu.

„Tuo tarpu suaugusieji, kaip ir minėjau anksčiau, reaguoja į šventinę muziką atitinkamai pagal savo patirtis ir turimus įsitikinimus apie šventes. Jei patirtys malonios – tikėtina, kad ir emocijos bus malonios, jei patirtys ir įsitikinimai nemalonūs – emocijos, tikėtina, taip pat bus nemalonios“, – tikina E. Lukoševičius.

Daro įtaką žmonių elgsenai

Įdomu tai, kad šventinė muzika dažnu atveju gali paveikti ne tik žmonių emocijas, bet ir jų elgseną. Tyrimai rodo, kad maloni, jauki muzika gali paskatinti žmones ilgiau užsibūti parduotuvėse, būti kantresnius ir net išleisti daugiau. Tai viena iš priežasčių, kodėl šventiniu laikotarpiu muzika tampa neatsiejama viešųjų erdvių dalimi.

„Verslas gali sąmoningai pasirinkti muziką, sudaryti grojaraščius, kad didintų pardavimus – emocinė savijauta tikrai veikia tai, kaip žmonės elgiasi parduotuvėse. Visų pirma, pažįstama muzika, kurios daugelis klausėsi augdami, gali kelti malonias emocijas, jaukumo, saugumo jausmą, nostalgiją, o tai gali prisidėti prie to, kad žmogus pirks daugiau, neskubės apsipirkti ir parduotuvėje praleis daugiau laiko“, – teigia E. Lukoševičius.

Tačiau tai veikia iki tam tikros ribos: kai muzika tampa per intensyvi, per garsi ar per dažnai kartojama, jos teigiamas poveikis gali greitai išnykti. Tada vietoj šventinės nuotaikos atsiranda nuovargis ir noras atsiriboti.

„Nuolatinis tų pačių dainų kartojimas, ypač viešose erdvėse, gali varginti ir didinti dirglumą. Šventinė muzika kai kuriems žmonėms tampa ne malonaus laukimo ir džiugesio, o spaudimo simboliu – ji primena nebaigtus darbus, finansinius rūpesčius, socialinius lūkesčius. Tai dar kartą patvirtina, kad muzika nėra universali – jos poveikis visada susijęs su asmenine patirtimi“, – tikina KTU psichologas E. Lukoševičius.

KTU pranešimas spaudai 

Teismas visiškai tenkino nukentėjusiosios ieškinį ir priteisė ieškovei 1134,90 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi paspirtuko vairuotoja incidento metu buvo nepilnametė, o jos turto nepakanka žalai atlyginti, teismas sprendė, kad už padarytą žalą subsidiariai lygiomis dalimis atsako ir atsakovės atstovai pagal įstatymą. Taip pat priteistos bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas 2025 m. lapkričio 27 d. įsiteisėjo.

Kaip teigia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė: „Teisinė atsakomybė kelyje prasideda nuo suvokimo, kad kiekvienas pasirinkimas neišvengiamai turi pasekmes.“ O išnagrinėta byla yra aiškus signalas tiek tėvams, tiek nepilnamečiams – elektriniai paspirtukai nėra pramoga be taisyklių. Tai transporto priemonė, kurios neteisingas ir neatsakingas naudojimas gali sukelti rimtas teisines pasekmes. Paaugliai, keliuose elgdamiesi neatsakingai, nesilaikydami Kelių eismo taisyklių, kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Kauno apylinkės teismo inf. 

Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.) bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu (pagal Baudžiamojo kodekso 170-2 str. 1 d.). Teismas jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pripažinti R. Žemaitaitį kaltu dėl jo padarytų antisemitinių neapykantos kalbos nusikaltimų ir skirti jam baudą teismo prašė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui nagrinėti buvo perduota 2024 m. gegužės mėn.

Teismas konstatavo, kad tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8, birželio 13, birželio 14 ir birželio 15 dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Būdamas valstybės politiku, Lietuvos Respublikos Seimo nariu R. Žemaitaitis viešai socialiniame tinkle paskelbtuose tekstuose siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, žydus kaip tautinę grupę kaltindamas, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net už ne žydų atliktus veiksmus.

Būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis 2023 m. gegužės 9-ąją Lietuvos Respublikos Seime vykusiame plenariniame posėdyje pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Seimo narys R. Žemaitaitis nuteistas ir dėl to, kad savo įrašuose socialiniame tinkle, paskelbtuose 2023 m. birželio 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

„Nors kaltu ir neprisipažino, R. Žemaitaitis padarė nusikaltimus, kaip Holokausto neigimas ir neapykantos kalba. Labai svarbi aplinkybė, kad R. Žemaitaitis nusikaltimus padarė būdamas valstybės politiku“, – baigiamojoje kalboje teisme yra sakęs prokuroras J. Laucius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

LR prokuratūros inf.

„Vienas Lietuvos gyventojas yra pasiryžęs mokėti 2,45–3,40 Eur per mėnesį, o iš viso paviršinių vidaus vandens telkinių būklės pagerinimo socialinė nauda vertinama nuo 71 mln. Eur iki 98 mln. Eur per metus“, – sakė mokslininkė dr. Daiva Semėnienė.

Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), projekto „LIFE SIP Vanduo“ vadovės Ievos Pociūnienės, prieš du dešimtmečius Lietuva, kaip ir visos ES šalys, įsipareigojo užtikrinti, kad visi vandens telkiniai pasiektų gerą ekologinę būklę. Tačiau tyrimai rodo, kad maždaug du trečdaliai vidaus paviršinių vandens telkinių vis dar nėra geros būklės.

„Norėdama įvertinti geros būklės pasiekimo naudą, Aplinkos ministerija projekto „LIFE SIP Vanduo“ rėmuose atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų ryžto finansiškai prisidėti prie paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo apklausą, kurios rezultatai atskleidžia nuoseklų ir vidinį pagrįstumą turintį vaizdą apie tai, kaip Lietuvos gyventojai vertina siekį iki 2040 m. visų paviršinių vidaus vandens telkinių ekologinę būklę pagerinti iki geros. Tyrimo komanda rėmėsi vadinamuoju sąlyginio vertinimo metodu, leidžiančiu įvertinti aplinkosauginę (ekologinę) naudą, kuri paprastai neperkama ir neparduodama – švaresnis vanduo, turtingesnė biologinė įvairovė, geresnės poilsio galimybės. Po „LIFE SIP Vanduo“ projekto organizuotų tarptautinių dirbtuvių „Piniginis vandens išteklių vertinimas: metodai ir taikymas“, vykusių 2024 m. spalio 22–23 d. Vilniuje, keleto tikslinių grupių susitikimų ir 50 respondentų bandomojo tyrimo klausimynui testuoti, 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais apklausų kompanija „Norstat“ apklausė 1 500 suaugusiųjų nacionalinę imtį atitinkančią internetinę grupę. Kiekvienam respondentui buvo suprantamai, pasitelkus žemėlapius, pateikta ir paaiškinta dabartinė vandens telkinių būklė ir paklausta, kiek jie būtų pasiryžę prisidėti prie dviejų vandens telkinių būklės gerinimo programų, kurios būtų įgyvendinamos nuo 2025 m. iki 2040 m.“.

Pagal pirmąją programą visi blogos būklės vandens telkiniai būtų pagerinti iki vidutinės būklės, o visi vidutinės būklės vandens telkiniai – iki geros būklės. Pagal antrąją programą visų upių, ežerų, tvenkinių ir marių vandens telkiniai taptų geros būklės. Respondentas galėjo rinktis, kokią didžiausią sumą nuo nulio iki penkiolikos ar daugiau eurų per mėnesį jis būtų pasiryžęs mokėti, o papildomi klausimai padėjo išsiaiškinti jo motyvaciją, apsisprendimo tikrumą ar bet kokias abejones dėl mokėjimo mechanizmo.

Kiek pinigų būtų galima surinkti?

Gautų apklausos duomenų ekonometrinė analizė, kurią atliko Varšuvos universiteto prof. Mikołaj’us Czajkowski’is, parodė, kad Lietuvos gyventojai priskiria aiškią ir išmatuojamą piniginę vertę gerai vandens būklei pasiekti. 64 proc. apklaustųjų pareiškė, kad yra pasiryžę arba galbūt pasiryžę mokėti mėnesinį mokestį, o 36 proc. apklaustųjų atsisakytų tai daryti. Tarp pasiryžusiųjų nemokėti beveik trys ketvirtadaliai buvo vadinamieji protesto balsai; tokie respondentai daugiausia nurodė nepasitikėjimą surinktų sumų panaudojimu ar teisingumo ir sąžiningumo problemas, o ne abejingumą vandens kokybei ar finansinius apribojimus.

„Beveik du trečdaliai respondentų išreiškė norą – arba bent potencialų norą – mokėti tam tikrą sumą už Lietuvos upių, ežerų, tvenkinių ir marių vandens būklės pagerinimą, o tai rodo platų būklės gerinimo programų palaikymą, – atskleidžia viena iš tyrimo iniciatorių ir įgyvendintojų dr. D. Semėnienė. – Džiugiu, kad Lietuvos vandenų būklės gerinimas yra ne tik aplinkosauginis įsipareigojimas, bet ir ekonomiškai pagrįsta viešoji investicija, kurią piliečiai yra pasirengę finansuoti, jei tik surinktų lėšų valdymas būtų skaidrus, teisingas ir atsižvelgiantis į Lietuvos realijas. Vienas Lietuvos gyventojas yra pasiryžęs mokėti 2,45–3,40 Eur per mėnesį, o iš viso paviršinių vidaus vandens telkinių būklės pagerinimo socialinė nauda vertinama nuo 71 mln. Eur iki 98 mln. Eur per metus.“

Pagrindinis motyvas – altruistinis

Lietuvos visuomenė aiškiai suteikia ekonominę, vandens politikai reikšmingą vertę geros būklės vandens telkiniams. Prisidėti prie vandens telkinių būklės gerinimo skatina kelios priežastys. „Mokėjimo motyvai yra daugiausia altruistiniai ir susiję su palikimu ateities kartoms: 78 proc. potencialių mokėtojų teigia, kad mokėtų pirmiausia tam, kad savo vaikams ir anūkams paliktų sveikas vandens ekosistemas, ir tik 17 proc. dėmesį skiria tiesioginei rekreacinei naudai, pavyzdžiui, maudymuisi ar žvejybai“, – sakė dr. D. Semėnienė. Mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad ryžtas mokėti didėja su gyventojų disponuojamomis pajamomis, aplinkosauginiu sąmoningumu, tačiau didesnę reikšmę turi pasitikėjimas institucijomis: respondentai, manantys, kad paskirtas mokestis bus panaudotas skaidriai ir kad teršėjai prisiims tinkamą dalį išlaidų, linkę siūlyti žymiai didesnes sumas, nepriklausomai nuo pajamų.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Tomo Želvio, šio tyrimo rezultatai suteikia itin svarbių įžvalgų apie visuomenės požiūrį į vandens telkinių būklės gerinimo prioritetus. Tai leidžia Aplinkos ministerijai kryptingiau formuoti vandenų srities politikos priemones, atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius ir vertybines nuostatas. Be to, tyrimas atskleidė, kad visuomenės įsitraukimui didelę reikšmę turi institucijų skaidrumas ir aiškus lėšų panaudojimas. Aplinkos ministerija stiprins visuomenės pasitikėjimą vandens išteklių valdymu, gerins tarpinstitucinį dialogą ir efektyvins komunikaciją su visuomene.

APVA inf.

Lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais.

Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – iki 32 m/s, kitose šalies vietovėse – iki 22–28 m/s. Nors audros sukeltų vėjų stiprumas prilygo pačiam silpniausiam 1 kategorijos uraganui, tačiau tokio smarkumo audros Šiaurės Europos regione nebūdingos ir pasitaiko gana retai.

Dėl audros susidarė net iki 4–6 metrų aukščio bangos, į krantą ties Palanga buvo išmestas jūroje dreifavęs Norvegijos laivas „Seines“, kurį tik 2000 m. balandį (iškasus jūroje kanalą) pavyko ištempti atgal į jūrą. Stipriai nukentėjo šalies paplūdimiai ir kopagūbriai. Skaičiuojama, jog bangos tuomet nusinešė net ~4 mln. m³ smėlio. Buvo sustojusi Klaipėdos uosto veikla, užlietos kai kurios Klaipėdos senamiesčio gatvės. Nuvirto kalėdinė eglutė. Taip pat įgriuvo Palangos tiltas, o Neringoje smarkus vėjas nugriovė garsųjį Saulės laikrodį.

Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, plėšė stogus, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus – apie 350 tūkst. m³ medienos. Buvo sutrikdytas elektros linijų darbas: be elektros liko daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Kai kurių elektros linijų atstatymo darbai truko net iki dviejų savaičių. Stichija mūsų šalyje pareikalavo dviejų aukų. Tai – viena iš daugiausiai nuostolių sukėlusi gamtos stichija Lietuvos istorijoje.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Video apie Anatolijų: https://www.youtube.com/watch?v=cLczmUp1JSg

Koncertuose skambės italų baroko kūrėjo Antonio Vivaldi šedevras „Gloria“, skirtas dideliam chorui, dviem sopranams, altui ir orkestrui, arijos iš Georgo Frydricho Hendelio oratorijos „Laiko ir Tiesos triumfas“, Juozo Naujalio kalėdinės giesmės „Sveikas, Jėzau gimusis“ ir „Tyliąją naktį“. 

Kalėdinę nuotaiką dovanojantys festivalio koncertai vyks gruodžio 8 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, gruodžio 10 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje, gruodžio 21 d. 12 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje. 

Šiam projektui į bendrą chorą susijungs du šimtai atlikėjų: Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“. Jiems pritars Klaipėdos kamerinis orkestras ir kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“ bei solistai Gunta Gelgotė (sopranas), Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), klavišiniais akomponuos Rimvydas Mitkus ir Justė Šilaitė. 

Dvidešimt penktus metus skaičiuojantis projektas neturi analogų Baltijos regione ar Europos chorinėje praktikoje. Viena pagrindinių festivalio idėjų – stiprinti berniukų chorinį judėjimą Lietuvoje ir suteikti mišriems berniukų bei jaunuolių chorams galimybę atlikti didelės apimties kūrinius su orkestru. Tai ne tik aukšto meninio lygio koncertinė iniciatyva, bet ir socialinė žinutė, kviečianti atkreipti dėmesį į jaunimo užimtumą ir meninį ugdymą kaip veiksmingą smurto bei priklausomybių prevenciją.  

Festivalį rengia Lietuvos chorų sąjunga ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras. 

Lietuvos nacionalinio kultūros centro inf. 

Bendra iš gyventojų išviliota suma – 84 226 eurai.

Atvejis Jonavoje 

Esame viešinę, kuomet lapkričio viduryje į policiją kreipėsi 1955 m. gimusi Jonavos gyventoja. Moteris pranešė, kad lapkričio 11-ąją, apie vidurdienį, jai telefonu paskambino rusų kalba bendravę nepažįstami asmenys. Prisistatę banko ir policijos darbuotojais, jie apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir iš moters sąskaitos pasisavino 19 865 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Plačiau rašėme ČIA.

Žiniai pasklidus viešojoje erdvėje, socialinių tinklų vartotojai netruko sureaguoti. Dalis komentatorių stebėjosi, kad žmonės vis dar patiki sukčių pasakojimais, nors apie tokias apgaulės schemas nuolat įspėjama. Esą apgautieji „tarsi išlindę iš gūdaus miško“ ir vis dar nežinantys elementarios taisyklės – niekam neatskleisti savo banko duomenų.

Vartotojai pasakojo ir apie savo patirtis: ne vienas teigė taip pat sulaukęs rusakalbių skambučių, tačiau, įtarę klastą, juos tuoj pat nutraukę. Kai kuriems pats faktas, kad skambinama rusų kalba, jau kelia įtarimą ir padeda suprasti, jog tai – galimai sukčių bandymas.

Diskusijose išryškėjo ir humoru ar sarkazmu persmelhtos replikos. Vieni pastebėjo, kad „geriau nemokėti rusų kalbos – tada nesuprasi, ką sukčiai burbuliuoja, ir nepasimausi“. Kiti atkirto priešingai – kad kalbos nemokėjimas neapsaugo, o atsargumas būtinas visais atvejais.

Dalies komentatorių pasisakymai buvo aštresni – esą dažnai apgaunami vyresnio amžiaus žmonės, kurie tuo pat metu skundžiasi menkomis pajamomis, o sukčių pinklėse atsiduria dėl neapdairumo. Pasitaikė ir kandžių pasvarstymų, kad jei nebežinoma, kur dėti pinigų, „atsiras kas juos pasaugos“.

Vis dėlto tarp kritikos pasigirsta ir nuosaikesnių balsų, primenančių, kad sukčių metodai vis darosi sudėtingesni, o net ir atsargūs žmonės kartais gali paslysti.

Policijos suvestinės sukčiavimo atvejai

Lapkričio 24 d. 9 val. 43 min. į Vilniaus apskr. VPK kreipėsi vyras (gim. 1978 m.), kuris pareiškė, kad nuo spalio 25 d. iki lapkričio 21 d. Vilniuje, Vėtrungių g., būnant namuose, į programėlę „Messenger“ iš nepažįstamo asmens gavo pasiūlymą investuoti pinigus elektroninėje svetainėje ir prisijungus prie atsiųstos nuorodos, nepažįstami asmenys apgaulės būdu pasisavino 30 085 eurus. Surinkta medžiaga pagal LR BK 182 str. 2 d.

Lapkričio 24 d. 11 val. 8 min. į Utenos apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1953 m.), kuri pareiškė, kad spalio mėn. nežinomi asmenys, nenustatytu būdu, iš jos banko sąskaitos pasisavino 18 200 eurų. Aplinkybės aiškinamos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Lapkričio 24 d. 11 val. 17 min. į Kauno apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1959 m.), kuri pareiškė, kad nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 20 d. Vilkaviškio r., būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba), kurie, pasiūlę investuoti į kripto valiutą, apgaulės būdu išviliojo 10 941 eurą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Lapkričio 24 d. 12 val. 20 min. į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5 PK kreipėsi moteris (gim. 1959 m.), kuri pareiškė, kad lapkričio 20-21 d. Vilniuje, Taikos g., būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba), kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 25 000 eurų (pinigus atidavė atvykusiam nepažįstamam vyriškiui). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d.

Lapkričio 21 d. mitingas tapo Kultūros asamblėjos skelbto protesto mėnesio finaliniu renginiu. Susirūpinę dėl šalies demokratijos būklės, į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje rinkosi įvairių sektorių atstovai ir atstovės, bendruomenės iš regionų. Pasisakančiųjų kalbose dominavo vienybės ir susitelkimo siekis, sąžiningos ir kultūringos politikos poreikis, vertybiniai tikslai ir kvietimas prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį.

Spaudos konferencijoje pristatyti ir besitelkiančių bendruomenių visoje Lietuvoje pavyzdžiai. Per lapkričio mėnesį Asamblėjos įsisteigė Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, savo asamblėją įkūrė etnokultūros bendruomenė. Artimiausiu metu bus įkurtos Klaipėdos, Dzūkijos, Raseinių asamblėjos.

Spaudos konferencijoje dalyvavę Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai pabrėžė, kad besiplečiantis ir bendradarbiaujantis Asamblėjų tinklas rodo, kad kultūros bendruomenės susirūpinimas peraugo į pilietinį judėjimą, tarp kurio tikslų – pilietinio sąmoningumo ir atsparumo stiprinimas.

Nepaisant aktyvaus telkimosi, režisierius Aleksandras Špilevojus spaudos konferencijoje pastebėjo nemažoje dalyje regionų juntamą neviltį, savivaldos narių primetamą baimę ir bendruomenės narių tildymą. Šią situaciją gali keisti kelionės į regionus ir bendravimas su ten gyvenančiais žmonėmis, tačiau, pasak režisieriaus, Panevėžio kultūros įstaigų jungimo atvejis parodė, kad vietos valdžia su kultūros bendruomene dialogo nepalaiko.

„Pats Panevėžio rajono vicemeras interviu prasitarė, kad diskusijos niekur neveda. Kol su vietos valdžia apie šiuos pokyčius negalime kalbėti, kviečiame apie tai kalbėtis naująją kultūros ministrė Vaidą Aleknavičienę, deklaravusią, koks svarbus jai yra dialogas su kultūros bendruomene“, – sakė A. Špilevojus.

Iniciatyvinės grupės narys, režisierius Karolis Kaupinis teigė, jog matant, kad pilietinis aktyvumas padeda išjudėti iš bejėgiškumo, ypač svarbiu tampa asamblėjos plėtimasis per visą Lietuvą ir aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime.

„Norime, kad žmonės eitų į politiką, eitų prisiimti atsakomybės už savo šalį – ką mes ir skatinome daryti šito mitingo metu“, – kalbėjo K. Kaupinis.

Pratęsiant protesto mėnesio liniją ir skatinant aktyvų piliečių įsitraukimą į politinį gyvenimą, Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.

Vienas svarbiausių švietimo mėnesio renginių – gruodžio 5–6 dienomis organizuojamas Vilniaus demokratinio pasipriešinimo forumas To Jump from the Boiling Pot (liet. „Kaip iššokti iš verdančio puodo“). Jame bus siekiama atidžiau pažvelgti į demokratijos silpninimo modelius, matomus Sakartvele, Slovakijoje, Vengrijoje, Moldovoje. Dviejų dienų forume žurnalistai, aktyvistai ir kultūros kūrėjai dalinsis patirtimis, pristatys valdžios taikomus metodus ir ieškos kultūrinio pasipriešinimo priemonių, kurios padėtų apsaugoti demokratiją. Šiuo renginiu Kultūros asamblėja pradeda kurti tarptautinius ryšius ir partnerystes, bei įsitraukia į tarptautinę kultūrinę diskusiją.

Švietimo mėnesis tęsis su specialiomis paskaitomis, kvietimu skaityti, tyrinėti ir diskutuoti apie literatūrą. Kultūros asamblėja siūlo du – grožinės literatūros ir poezijos, bei politinių skaitinių sąrašus, kuriuos sudarė savo sričių profesionalų bendruomenės.

Prie švietimo mėnesio skatinamos jungtis švietimo įstaigos, mokyklos, universitetai, bibliotekos, plėsdamos skaitinių sąrašus, organizuodamos paskaitas ir diskusijas apie demokratiją, valstybingumą, pilietiškumą.

„Bendradarbiaujame su visa Lietuva. Bet kuri iniciatyva, kurią pradedame, labai greitai išplinta – tiek mūsų palaikymo grupės, tiek bendrapiliečiai, kultūros bendruomenė ir ne tik. Kreipiamės į visus, kviečiame jungtis <...>, šviestis patiems ir šviesti visuomenę, kad būtume atsparesni dezinformacijai, galėtume atpažinti pavojus, kylančius demokratijai, juos įvardyti ir jiems priešintis“, – kalbėjo iniciatyvinės grupės narė, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Spaudos konferencijoje Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai akcentavo ir tai, kad Kultūros ministerija atsakinga vykdant visuomenės informavimo politiką. Todėl tikimasi kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės lyderystės ir atstovavimo žiniasklaidos bendruomenei, susiduriančiai su valdžios atstovų bandymais pakenkti jos laisvei ir nepriklausomumui – būtinoms demokratijos sąlygoms.

Tarp šių žiniasklaidos reputaciją ir pasitikėjimą ja menkinančių veiksmų, reikalaujama pasmerkti: tiesos neatitinkančią lapkričio 8 d. „Nemuno aušros“ priimtą rezoliuciją, kurioje žiniasklaida kaltinama informacijos slėpimu, atvira propaganda, žmonių kiršinimu, valdžios uzurpavimu, politinių partijų įtaka.

Taip pat raginama ministrę griežtai reaguoti į šios partijos inicijuojamą įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo LRT direktorių/ę būtų galima atleisti be reikšmingos priežasties ir viešojo intereso pažeidimo, balsuojančių Tarybos narių skaičių nuo 2/3 sumažinant iki 1/2 ir įvedant slapto balsavimo faktorių.

Kultūros asamblėja kviečia atkreipti dėmesį ir į politinę įtaką LRT Tarybos sudėčiai. Šiuo metu be 4-ių Seimo ir 4-ių Prezidento skiriamų Tarybos narių, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Didžioji dalis Tarybos narius deleguojančių institucijų

neskelbia atrankos kriterijų ir procedūrų. Nesant aiškaus ir skaidraus mechanizmo, sudaromos prielaidos politinei įtakai visuomeniniam transliuotojui.

Kultūros protesto asamblėjos
Komunikacijos grupė

„Baltijos regionas išsiskiria kaip vienas skaitmeninių lyderių Europoje. Lietuva, Latvija ir Estija rodo puikų atsakingos ir daugeliui prieinamos DI plėtros pavyzdį. „Microsoft“ investicijos į skaitmeninius įgūdžius, inovacijas bei viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą leidžia didžiulį DI potencialą paversti realia pažanga. Jei ir toliau bus kryptingai investuojama į žmones, infrastruktūrą ir politiką, kuri užtikrins, kad šios technologijos nauda būtų prieinama visiems, dirbtinio intelekto ateitis Baltijos šalyse yra tikrai šviesi“, – sako Leonidas Polupanas, „Microsoft“ vadovas Ukrainoje ir Baltijos šalyse.  

Ekspertas pabrėžia, jog pagal DI naudojimą ir paplitimą Baltijos šalys, kuriose išvystyta pažangi skaitmeninė infrastruktūra ir gyvena technologijoms imlios visuomenės, laikomos vienomis lyderių Europoje.  

Kur DI naudojamas daugiausiai?  

Ataskaitoje pateikiamas vertinimas, kiek DI taikomas ir naudojamas atskirose valstybėse, inovacijų centrų analizė, žmonių naudojimosi juo įgūdžių tendencijos ir skaitmeninės infrastruktūros įtaka DI prieinamumui.  

Dirbtinis intelektas yra naujausia ir sparčiausiai plintanti bendrosios paskirties universali technologija žmonijos istorijoje. Per mažiau nei trejus metus DI įrankiais jau pasinaudojo daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių. DI augimas yra spartesnis nei interneto, asmeninių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų plėtra.  

Tačiau, kaip ir ankstesnės masinės išmaniosios technologijos, DI nėra vienodai prieinamas visiems. Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudojimas yra dvigubai didesnis nei pietinėje pasaulio dalyje, o nuo lyderių vis sparčiau atsilieka šalys, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 20 tūkst. JAV dolerių per metus.  

Kai kuriose Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudoja daugiau nei pusė darbingo amžiaus gyventojų, o kai kuriose Afrikos bei Azijos valstybėse šis rodiklis – mažesnis nei 10 proc. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei šis atotrūkis nebus mažinamas, artimiausius dešimtmečius kur kas daugiau naudos iš DI gaus būtent virš pusiaujo esančios pasaulio šalys.  

DI pritaikymo ir naudojimo lyderiai yra Jungtiniai Arabų Emyratai (59,4 proc. žmonių naudoja DI įrankius), Singapūras (58,6 proc.), Norvegija (45,3 proc.) ir Airija (41,7 proc.). Tai leidžia daryti išvadą, kad aukštas kompiuterinis raštingumas, bendras išsilavinimas ir technologijų prieinamumas gali skatinti greitą DI plėtrą net ir be didelių inovacijų centrų ar vietinių DI modelių kūrimo.  

Pagrindinės DI plėtros sąlygos  

DI paplitimą pasaulyje lemia trys tarpusavyje susiję veiksniai: inovacijų kūrėjai – tyrėjai ir modelių rengėjai, tobulinantys DI intelektą; infrastruktūros kūrėjai – inžinieriai ir institucijos, kurie vysto DI per kompiuterių tinklus, resursus ir veikimo principus; vartotojai – žmonės ir organizacijos, pasitelkiantys DI mokymuisi, kūrybai ir problemų sprendimui.  

Taip pat aiški tendencija, kad DI dažniau naudojamas ten, kur yra tvirti ekonominiai ir technologiniai pagrindai ir atsilieka ten, kur šių pamatų trūksta. Maždaug 4 mlrd. žmonių – pusė pasaulio populiacijos – vis dar neturi sąlygų naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.  

Pagrindiniai DI ekosistemos elementai yra elektros energiją tiekiančios sistemos, galinčios užtikrinti sklandų prietaisų ir duomenų centrų veikimą; duomenų centrai, sudarantys pasaulinio virtualaus tinklo „stuburą“; internetas, leidžiantis naudotojams jungtis ir keistis duomenimis; skaitmeniniai ir DI įgūdžiai, atveriantys galimybes kurti, naudojantis šiuo instrumentu; kalba, lemianti, kas gali naudoti DI ir kaip jis vystosi.  

Pavyzdžiui, tos šalys, kurių gyventojai kalba mažiau paplitusiomis kalbomis (pvz., Malavis, Laosas) ir nekalba tarptautinėmis užsienio kalbomis, pasižymi mažesniu DI naudojimu, net ir šiuos duomenis pakoregavus pagal valstybės BVP ar interneto prieigą.  

DI ateitis  

„Microsoft“ ataskaitoje konstatuojama, kad DI modelių pasaulyje nuolat daugėja, o tuo pačiu mažėja ir skirtumai tarp jų. Pavyzdžiui, nors dabar šioje srityje pirmauja Jungtinės Valstijos su „OpenAI GPT-5“, tačiau Kinija atsilieka jau tik mažiau nei pusmečiu. 200 geriausių DI modelių yra sukurta vos septyniose pasaulio šalyse: JAV, Kinijoje, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Izraelyje. Atotrūkis tarp lyderės Amerikos ir paskutinės sąrašo šalies Izraelio tesiekia 11 mėnesių.  

Tiesa, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai bendrai priklauso net 86 proc. pasaulio duomenų centrų pajėgumų – tai rodo, kaip stipriai yra sukoncentruoti DI infrastruktūros pagrindai.  

Dirbtinis intelektas yra naujausia bendrosios paskirties universali technologija, kurios plėtra – sparčiausia žmonijos istorijoje. Tolygus jos vystymasis ir vienodos galimybės pasinaudoti šios technologijos teikiamais privalumais labai priklausys nuo koordinuotų bendrų pastangų, plečiant DI infrastruktūrą, gerinant jo veikimo principus bei gebėjimus ir mažinant skirtingų žmonijos kalbų sukuriamus barjerus.  

Išsamiau su „Microsoft“ „AI Diffusion Report“ galite susipažinti čia.  

Penktadienio vakaras, lapkričio 21 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje įsiplieskė audringas šurmulys – prasidėjo vienintelis ir didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis erotikos festivalis „Eros 2025“, iškart patraukęs visų dėmesį.

Scenoje pasirodė ryškiausi erotikos šokėjai ir burleskos atlikėjai iš Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Slovakijos ir Lietuvos, žiūrovams pristatę įspūdingus, teatrališkus ir specialiai festivaliui parengtus pasirodymus, kurie nuo pat pirmųjų minučių kaitino publikos smalsumą.

Pranešimų scenoje pirmą kartą pasirodė žinomas astrologas ir orų pranešėjas Naglis Šulija, kuris kalbėjo apie erotiką ir astrologiją. „Kartu su festivalio lankytojais tyrinėjome, kokius prioritetus ir paslaptis slepia kiekvienas zodiako ženklas. Nuo drąsių sprendimų iki slapčiausių pomėgių kiekvienas atradimas žiūrovams sukėlė šypseną ir netikėtą susidomėjimą šia tema. Po pranešimo lankytojai turėjo daugybę klausimų apie astrologiją ir erotiką, džiaugiuosi, jog pavyko sudominti auditoriją“, – intriguodamas pokalbį baigė N. Šulija.

Be N. Šulijos, festivalio programoje buvo galima išgirsti VU Istorijos fakulteto doktorantės Kotrynos Bėčiūtės, gydytojos ir endobiogenetikos specialistės Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, gydytojo urologo Ramūno Kerpausko bei santykių ekspertės ir koučingo specialistės Ernestos Skulskytės pranešimus. Lankytojai galėjo dalyvauti įvairiose dirbtuvėse, apsilankyti parodų zonoje, išbandyti greitus pasimatymus, tylioje diskotekoje „Silent Torture“ arba intensyviausioje renginio erdvėje „The LIMITS Zone“, kur vyko BDSM atlikėjų pasirodymai, virvių rišimo demonstracijos, žaidimai su vašku, botagų technikos, ugnies performansai.

Lapkričio 22 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje tęsis tarptautinis erotikos festivalis „Eros 2025“, kur laukia dar daugiau aistringų šou pasirodymų, edukacinių pranešimų ir nepamirštamų patirčių.

Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas bei „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas, teigia, kad daugelis nemokamų PDF konvertavimo paslaugų veikia debesijoje.  

„Kaip nurodo „Smallpdf“, įkelti failai perduodami į jų serverius ir apdorojami nuotoliniu būdu. Panašiai veikia ir kiti įrankiai – jie informaciją tvarko ne jūsų kompiuteryje, o savo serveriuose. Tokių debesijos paslaugų privalumas akivaizdus: nereikia nieko diegti, viskas atliekama greitai, o naudotis galima iš bet kurios vietos“, – pasakoja M. Lukauskas. 

Pasak jo, yra ir sprendimų, kurie failus apdoroja tiesiog naršyklėje, naudojant modernias technologijas, tokias kaip „JavaScript“ ar „WebAssembly“. Vis dėlto tokie projektai dar nėra plačiai paplitę.  

„Populiariausi PDF įrankiai vis dar remiasi serverine architektūra, nes toks modelis leidžia pasiūlyti sudėtingesnes funkcijas – pavyzdžiui, optinį simbolių atpažinimą (angl. optical character recognition, OCR) ar didelių failų suspaudimą. Todėl verta prisiminti, kad naudojant tokias paslaugas jūsų dokumentas bent trumpam palieka jūsų įrenginį ir yra perduodamas paslaugos teikėjo serveriams“, – pastebi KTU mokslininkas. 

Failų saugojimas ir privatumo politika 

M. Lukauskas pažymi, kad šiandien vartotojams vis svarbiau, kiek laiko saugomi jų įkelti dokumentai, kas turi prieigą prie jų ir ar jie apsaugoti nuo pašalinių. 

„PDF apdorojimo paslaugų teikėjai teigia, kad failai paprastai ištrinami per kelias valandas po apdorojimo, o kai kuriose platformose vartotojas juos gali pašalinti ir iškart, paspaudęs atitinkamą mygtuką. Kai kurie įrankiai dokumentus saugo šiek tiek ilgiau – iki paros, tačiau net ir tokiais atvejais nurodoma, kad jie vėliau ištrinami automatiškai“, – sako KTU mokslininkas. 

Be to, paslaugų teikėjai akcentuoja, kad įkelti dokumentai išlieka konfidencialūs ir prieinami tik vartotojui per unikalią nuorodą. Dažnai pabrėžiama, jog failai apdorojami automatiškai, o darbuotojai jų neperžiūri ir neturi prieigos, išskyrus retus atvejus, kai reikia padėti vartotojui spręsti techninius klausimus. 

„Duomenų perdavimui paprastai naudojamas HTTPS protokolas su TLS šifravimu, todėl trečiosios šalys negali perimti siunčiamų failų. Kai kurios platformos dokumentus papildomai šifruoja ir saugo serveriuose, taikydamos AES-256 algoritmą. Tai reiškia, kad net ir neteisėtai patekus į serverį, be šifravimo rakto perskaityti tokį failą būtų labai sudėtinga“, – aiškina KTU mokslininkas.  

Dauguma PDF apdorojimo paslaugų teikėjų akcentuoja, kad atitinka tarptautinius saugumo standartus, pavyzdžiui, ISO/IEC 27001, ir laikosi ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Jie teigia nepretenduojantys į vartotojų failų teises ir tvirtina, kad dokumentai apdorojami automatiškai, be darbuotojų įsikišimo. 

M. Lukausko teigimu, tokios nuostatos suteikia tam tikrą ramybės jausmą, tačiau jos vis tiek remiasi pasitikėjimu paslaugos teikėju. Vartotojas neturi galimybės patikrinti, kas iš tikrųjų vyksta serverio pusėje. Todėl privatumo ekspertai pataria gerai apgalvoti, kokią informaciją keliate į debesį. 

„Nors paslaugų teikėjai investuoja į saugumą ir deklaruoja aukštus privatumo standartus, jie patys rekomenduoja itin jautriai informacijai rinktis darbą neprisijungus – kai visi failai lieka jūsų įrenginyje“, – pastebi jis.  

Galimos grėsmės ir incidentai 

Nors patikimos PDF paslaugos nėra siejamos su dažnais duomenų nutekėjimais, istorija rodo, kad debesijos sprendimai nėra visiškai apsaugoti nuo pažeidimų.  

„Vienas žinomiausių pavyzdžių – 2020 m. įvykęs „Nitro PDF“ saugumo pažeidimas, kai įsilaužėliai paviešino apie 77 mln. naudotojų įrašų. Šis atvejis parodė, kad net ir patikimos platformos gali tapti kibernetinių atakų taikiniu. Saugumo ekspertai pabrėžia: dirbant su konfidencialiais dokumentais, net ir vienas neapgalvotas žingsnis – pavyzdžiui, sutarties konvertavimas internete – gali padidinti duomenų nutekėjimo riziką“, – sako KTU mokslininkas.  

Dar viena rizika – apsimestinių svetainių ir kenkėjiškų programų plitimas. 2025 m. kovo mėn. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) įspėjo apie išaugusius atvejus, kai tariamai nemokamos failų konvertavimo svetainės iš tikrųjų mėgina užkrėsti vartotojų įrenginius kenkėjiškomis programomis.  

„Dažniausiai tai daroma pasiūlant atsisiųsti „konvertuotą“ failą arba naršyklės plėtinį, kuriame iš tikrųjų slepiasi virusas. Tokios svetainės paprastai nėra susijusios su žinomais paslaugų teikėjais – jos dažnai pasirodo tarp atsitiktinių paieškos rezultatų ar mokamų skelbimų. Šis pavyzdys primena, kad verta rinktis tik patikimų tiekėjų įrankius ir vengti neaiškių programų atsisiuntimo“, – pažymi jis.  

Kaip naudotis saugiai? 

M. Lukausko teigimu, net ir naudojant patikimus PDF įrankius, verta laikytis kelių svarbių taisyklių. 

Venkite internetinių įrankių itin jautriems dokumentams. Jei faile yra asmens duomenų, finansinės informacijos ar konfidencialių verslo detalių, saugiausia naudoti kompiuteryje įdiegtas programas arba atvirojo kodo sprendimus, veikiančius lokaliai. 

„Rinkitės patikimus paslaugų teikėjus. Naudokite tik platformas, kurios turi gerą reputaciją ir aiškiai nurodo duomenų saugojimo bei šifravimo taisykles. Venkite atsitiktinių svetainių su viliojančiais pažadais – jos gali būti sukurtos kenkėjiškiems tikslams“, – pastebi jis.  

Susipažinkite su privatumo taisyklėmis. Įsitikinkite, kad paslaugos teikėjai aiškiai nurodo, kada failai ištrinami, kokį šifravimą naudoja ir ar duomenys nėra perduodami trečiosioms šalims. Jei informacija neaiški, geriau pasirinkti kitą sprendimą. 

„Ištrinkite failą iškart po naudojimo. Jei sistemoje yra tokia galimybė, po konvertavimo pasirinkite funkciją „ištrinti failą“, kad jis nebūtų laikomas serveriuose ilgiau nei būtina. Nesidalykite atsisiuntimo nuorodomis su kitais asmenimis“, – aiškina KTU mokslininkas.  

Naudokite saugų interneto ryšį. Venkite nesaugių viešų „Wi-Fi“ tinklų. Net naudojant šifruotą ryšį, jautriai informacijai geriau rinktis patikimą tinklą ar VPN. Visada tikrinkite, ar naršyklėje matomas HTTPS ir užrakto simbolis. 

„Neatsisiųskite papildomų programėlių iš neaiškių šaltinių. Patikimi PDF įrankiai veikia naršyklėje be papildomų plėtinių. Kenkėjiškos svetainės dažnai siūlo „parankias“ programas, kurios iš tiesų gali būti virusai“, – dalijasi jis.  

Naudokite naujausią antivirusinę programą. Atnaujinta apsauga padeda aptikti ir blokuoti kenkėjiškus failus, net jei jie atsitiktinai atsiranda jūsų kompiuteryje. 

„Patikimiausia taisyklė – jautrius dokumentus tvarkyti neprisijungus. Kasdieniams, paprastesniems darbams galima drąsiai naudoti patikrintus internetinius įrankius, tačiau svarbu įsitikinti, kad jie taiko aiškią privatumo politiką, failus saugo tik trumpai ir naudoja šifruotą ryšį. Rinkdamiesi patikimus sprendimus ir sąmoningai saugodami savo duomenis, galite naudotis PDF įrankių teikiamu patogumu neaukodami privatumo“, – teigia M. Lukauskas.  

KTU inf.  

Toks heroino kiekis Lietuvoje sulaikytas pirmą kartą.

Kvaišalai buvo aptikti dar praėjusią savaitę, penktadienį (lapkričio 14 d.). Tądien MKT pareigūnai Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje esančiame krovinių poste „Žirmūnai“ detaliai patikrino atvažiavusį krovininį vilkiką MAN.

Šią ir kitas mašinas patikrinimui pareigūnai atrinko įvertinę maršruto riziką: vilkikas atvažiavo iš regiono, iš kurio šiemet per Latviją ir kitas valstybes į Vakarų Europą jau buvo gabenta ne viena didžiulė kvaišalų siunta.

Muitinės kriminalistai detalios fizinės patikros metu aptiko plastikinius pusmaišius su 10–12 kg pilka biria medžiaga. Pirminis narkotikų kontrolės testas parodė, jog minėta medžiaga – heroinas.

Dėl sudėtingų techninių aplinkybių patikra truko keletą dienų – iš viso muitinės pareigūnai pusmaišiuose surado 498 kg heroino. Tokio kiekio kvaišalų užtektų beveik 8 mln. „dozių“, o jo vertė juodojoje rinkoje gali siekti iki 40 mln. eurų.

MKT pareigūnai sulaikė du vilkikų vairuotojus. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu jiems skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. MKT Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Manoma, kad heroino (kurio kilmės šalis veikiausiai Afganistanas) siunta buvo skirta Vakarų Europos rinkai, nes Lietuvoje jau daugelį metų heroino vartojimas nėra statistiškai reikšmingas.

Tai didžiausia heroino kontrabandos siunta kada nors sulaikyta Lietuvoje. Iki šiol teisėsaugos pareigūnų Lietuvoje sulaikytos heroino siuntos siekdavo kelis kilogramus. Pvz., 2010 m. Medininkų kelio poste (bendros operacijos su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais metu) sulaikyta 5,5 kg heroino siunta. O 2012 m. Vilniaus oro uosto poste muitininkai sulaikė 1,9 kg heroino.

Vieną didžiausių narkotikų kontrabandos siuntų Lietuvoje MKT pareigūnai sulaikė 2017 m. Tuomet Klaipėdoje, iš Ekvadoro atplukdytuose įrenginiuose aptiktos slėptuvės su daugiau kaip 600 kg kokaino kontrabanda.

Šiemet, per devynis mėnesius muitinės kriminalistai pradėjo 78 ikiteisminius tyrimus dėl narkotikų kontrabandos (daugiausia dėl narkotinių medžiagų pašto siuntose). Kvaišalai į Lietuvą dažniausiai gabenami iš Vokietijos ir Nyderlandų, taip pat – JAV, tarp jų dominuoja kanapės, amfetaminas, haliucinogeninių ar psichotropinių savybių turintys grybai.

LR muitinės inf. 

„Šios Gerumo sriubos dienos – tai kvietimas sustoti, pabendrauti ir išsivirti dubenėlį sriubos, prisimenant tuos, kuriems šilumos labiausiai trūksta, – vienišus senelius. Tikime, kad kartu verdama sriuba gali tapti įkvėpimu susitelkti dėl tų, kieno stalas kuklus, kieno namuose trūksta šilumos ir bendrystės.

Simboliškai lapkričio 29-oji yra Tarptautinė draugo diena, o draugystė prasideda nuo paprasčiausio kvietimo kartu pasidalinti šiluma. Tad kodėl jos nepaminėjus su dubenėliu sriubos? Kiekvienas gali prisidėti savaip: ištardamas gerą žodį, paaukodamas, išviręs sriubos su šeima, draugais ar kolegomis ir pasidalindamas ja su kitais“, – prie iniciatyvos prisidėti kviečia Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovas Edvinas Regelskis.

Žinomi Lietuvos žmonės prisideda prie iniciatyvos ir dalijasi savo mėgstamų sriubų receptais.

Vytaro Radzevičiaus ukrainietiški barščiai

Ingredientai (4–6 porcijoms)

Sultiniui:

· 400–500 g jautienos su kauliukais  
· 300 g kiaulienos šonkaulių  
· 300 g vištienos su kauliukais  
(Galima naudoti visų trijų rūšių mišinį arba tik dvi rūšis, svarbiausia – kauliukai tirštam sultiniui).
· Viena ar dvi galvos svogūnų  
· Česnakų
· Salierų kotų  
· Druskos, juodųjų pipirų ir laurų lapų.  

Sriubai ir jai patiekti:

· 2 vidutiniai (apie 250–300 g) virti burokėliai  
· 3–4 didesnės (350–400 g) bulvės  
· 300–400 g (maždaug pusė mažo gūžinio) šviežio kopūsto
· 2 vidutinės morkos
· 2 salierų stiebai
· 100–150 g šakninio saliero  
· 1 didelis arba 2 maži svogūnai
· 3–4 skiltelės česnakų
· 1,5–2 valg. šaukštai pomidorų pastos  
· 1 arbat. šaukštelis saldžiųjų paprikų miltelių  
· Druskos ir pipirų
· 1–2 valg. šaukštai grietinės vienai porcijai  
· Šviežių krapų ar petražolių (nebūtina, bet labai tinka)

Gaminimas

Mėsą su svogūno galva, česnakais, salierais, druska ir pipirais verdame apie 2 valandas, per tą laiką visus ingredientus smulkiai supjaustome. Po kelių valandų nupilame sultinį, išvirusią mėsą atskiriame nuo kaulų ir smulkiai supjaustome. Puode, kur bus verdama sriuba, saulėgrąžų aliejuje pakepiname svogūnus ir česnakus. Kai svogūnai suminkštės, pakepiname ir morkas. Supilame sultinį ir pamažu dedame visas supjaustytas daržoves. Paskutinius dedame burokėlius ir kopūstus, nes pastarieji turi likti kietoki. Taip pat sudedame supjaustytą mėsą. Beriame saldžiųjų paprikų miltelius, druską, pipirus pagal skonį. Užvirus verdame apie 15 minučių.  
Patiekiame su grietine. Beje! Grietinę įdėkime į lėkštę prieš pildami sriubą.

Alfo Ivanausko originali lęšių ir ryžių sriuba su kukuliais

Ingredientai (4 porcijoms)

· 1 vid. dydžio svogūnas
· 1 skiltelė česnako
· Aliejaus (kepti)
· 2 l vandens arba sultinio
· 100 ml ryžių
· 100 ml skaldytų lęšių
· 5–6 džiovintos slyvos
· 1 kupinas valg. šaukštas adžikos
· 10–12 kukulių  
· Žiupsnelis druskos
· Žiupsnis šviežių petražolių ar kitų mėgstamų žalumynų

Gaminimas

Svogūną ir česnaką supjaustome ir pakepiname storų sienų puode su aliejumi. Kai svogūnai taps gražios auksinės spalvos, supilame vandenį, suberiame ryžius ir lęšius, sudedame džiovintas slyvas. Verdame, kol ryžiai išvirs.  

Sudedame adžiką, kukulius ir dar paverdame, kol kukuliai sušils. Pabaigoje paragaujame ir pasūdome.  

Prieš patiekdami leiskime sriubai pastovėti bent 5–6 min. Galima pridėti mėgstamų žalumynų: petražolių, kalendrų, bazilikų.

Jurgos Šeduikytės mėgstamiausia moliūgų sriuba

Ingredientai

· Vidutinis moliūgas
· 1 saldžioji bulvė
· 4 paprastos bulvės
· 2 morkos
· 1 svogūnas
· 4 česnako skiltelės,  
· Sėklų mišinys (moliūgų, saulėgrąžų, kanapių, linų, sezamų sėklas geriausia sutrinti grūstuvėje)
· Žolelės, druska, pipirai, lauro lapas
· Tarkuotas kietasis sūris

Gaminimas

Moliūgą apkepame orkaitėje, pabarstę šiek tiek druskos ir pipirų, tuo metu verdame bulves, morkas, svogūną, česnakus. Apkeptą moliūgą dedame į bendrą puodą, pabaigiame virti, išimame „atitarnavusį“ lauro lapą, sutriname ir pagardiname mėgstamais prieskoniais.
Patiekę pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu, žolelėmis ir trintomis sėklomis.  
Jei mėgstate švelnesnę sriubą, prieš trinant galima šliūkštelti grietinėlės.  

„Šiemet „Maltiečių sriubos“ akcija – jubiliejinė, minime dvidešimtmetį, tad labai tikimės, kad ji išties taps ypatinga ir suburs visą Lietuvą, nes ši sukaktis, deja, skirta ne džiaugsmui, o vargstantiems, kuriems reikia pagalbos“, – sako E. Regelskis.

Lietuva šiandien susiduria su teisiniu akligatviu – Konstitucinis Teismas (KT) balandžio mėnesį konstatavo, kad dabartinė padėtis, kai draudžiama tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja Konstitucijai, nes Civilinio kodekso straipsnis, pagal kurį partnerystė galėjo būti tik tarp vyro ir moters, buvo pripažintas neteisėtu. Kodeksas jau daugiau nei 20 metų numato, kad partnerystės institutą turi reglamentuoti specialus įstatymas, tačiau realių veiksmų nebuvo imamasi – tai KT vertinimu tapo netoleruotina spraga. 

„Tarp Europos Sąjungos valstybių narių liko vos penkios, kurios neturi nei tos pačios lyties santuokos, nei partnerystės reguliavimo – tai Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Slovakija ir Lietuva. Latvijoje partnerystės įstatymas įsigaliojo 2024-aisiais, Estijoje – 2016-aisiais. Galima tik svarstyti, kodėl Baltijos kaimynės tą jau yra padariusios, kol mes trypčiojame vietoje – galbūt ten yra labiau gerbiami valstybių piliečiai ir jų teisės“, – svarsto J. Karvelė. 

Todėl užregistruoti Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Civilinės būklės aktų registravimo, Notariato ir Gyventojų registro įstatymų pakeitimai Lietuvoje jau yra būtinybė, teigia advokatė – tiek dėl KT sprendimo privalomosios galios, tiek dėl tarptautinės teisės ir piliečių teisių apsaugos. Jei pakeitimų nebus, valstybė rizikuoja sustiprinti teisinę izoliaciją šeimoms, kurios faktiškai egzistuoja, bet neturi juridinio pagrindo. 

Vis dėlto, pasak J. Karvelės, registruoti projektai yra tik pirmas etapas – jie bus svarstomi komitetuose, gali sulaukti alternatyvių versijų, pataisų ir politinių korekcijų. 

„Tikėtina, kad į Seimo salę atkeliaus keli konkuruojantys modeliai, nes dalis politinių jėgų sieks stipresnio suvienodinimo su santuoka, o kita dalis – ryškesnio atskyrimo. Todėl šiandien dar neįmanoma pasakyti, koks galutinis variantas bus priimtas. Aišku tik tiek, kad KT nutarimas nepalieka erdvės neveikimui. Įstatymą Seimas turės priimti, klausimas tik – kokios apimties ir kokios kokybės tai bus partnerystė“, – reziumuoja „Sorainen“ advokatė. 

Kokių teisių partneriai įgytų įteisinus partnerystę 

Anot J. Karvelės, projektuose partnerystė įtvirtinama kaip dviejų asmenų susitarimas dėl bendro gyvenimo, kuriant šeimos santykius. 

„Formuluotė nėra neutrali – ji praktiškai atkartoja santuokos sampratą, tik be žodžio „santuoka“. Partneriai įgyja pareigą būti vienas kitam lojalūs, gerbti, remti moraliai ir materialiai. Tokios formuluotės iki šiol buvo taikomos tik sutuoktiniams. Įvedus jas partneriams, iš esmės pripažįstamas šeimos santykių turinys, kuris nėra vien turtinis ar procesinis. Praktiškai tai reiškia, kad teismai turės galimybę vertinti partnerių elgesį pagal moralinio įsipareigojimo standartą, kaip tai jau daro santuokos bylose“, – pasakoja J. Karvelė. 

Partnerystė būtų įtvirtinama partnerystės sutartimi, kuri tvirtinama notarine tvarka. Santuoka registruojama šiek tiek paprasčiau – civilinės metrikacijos įstaigoje. Tai partnerystę padaro formaliai sudėtingesne ir brangesne procedūra. Anot advokatės, tai rodo, kad projektuose sąmoningai atsisakoma visiško instituto suartinimo su santuoka. 

Projektai taip pat išplečia partnerių atstovavimo ir tarpusavio apsaugos ribas. Partneriai galėtų ginti vienas kito atvaizdą, garbę, dalykinę reputaciją, veikti vienas kito vardu situacijose, kai reikia artimiausio asmens sutikimo ar sprendimo – pavyzdžiui, dėl sveikatos priežiūros. 

Numatyti ir paveldėjimo pokyčiai: partneris po savo partnerio mirties paveldėtų taip, kaip tai daro sutuoktinis – kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o jų nesant – visą turtą. Taip pat sudaroma galimybė pasilikti turėtą pavardę, pasirinkti partnerio pavardę arba dvigubą. 

Galiausiai, numatoma ir partnerystės pabaigos tvarka. Jei pora neturi nepilnamečių vaikų, partnerystę būtų galima nutraukti notarine tvarka. Jei nepilnamečių vaikų yra – tik teisme. Teismas taip pat galėtų spręsti dėl turto padalijimo ir priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, jeigu jo reikia ir jis nebuvo aptartas partnerių susitarimuose. 

Vaikų apsaugos stoka – didžiausia partnerystės modelio skylė 

Vis dėlto įstatymų projektuose palikta esminių turinio spragų, kurios ypač ryškios kalbant apie vaikus. Vienas jų – įvaikinimo reguliavimas, kuris iš esmės nejudinamas. 

„Civilinio kodekso nuostatose žodis „partneris“ atsiranda ten, kur išplečiamos suaugusiųjų tarpusavio teisės, tačiau įvaikinimo srityje partnerių apskritai nėra. Pagal galiojantį reguliavimą įvaikintą vaiką gali įvaikinti tik sutuoktinis. Partneriai, net ir registruotoje partnerystėje, negali įvaikinti bendro vaiko, todėl teisinis ryšys tarp vaiko ir antrojo partnerio nesusidaro“, – paaiškina J. Karvelė. 

Tai reiškia, kad realiai egzistuojančioje šeimoje viena iš dviejų vaiką auginančių figūrų lieka be jokio juridinio ryšio. Ši spraga automatiškai pereina į paveldėjimą – vaikas, kurį partneriai augino kaip bendrą, nepaveldės nieko iš to partnerio, kuris nėra biologinis ar įvaikinęs tėvų teisių turėtojas. Toks vaikas neįgyja net privalomosios dalies apsaugos, kuri paprastai saugo nepilnamečius. 

„Vaiko išlaikymo pareigos čia taip pat neatsiranda. Partneris, neturintis juridinio ryšio su vaiku, neprivalo jo išlaikyti po partnerystės nutraukimo – net jei realiai tą vaiką augino daugelį metų. Tai akivaizdžiai kertasi su šeimos teisės principu, kad vaiko interesai yra prioritetas. Dėl ideologinių ribų nukentės tie, kurie mažiausiai turėtų nukentėti – patys vaikai“, – pabrėžia advokatė. 

Turtas partnerystėje 

Neaiškumų kyla ir turto reguliavime – srityje, kuri teoriškai turėtų būti pati aiškiausia, nes remiasi nusistovėjusiais civilinės teisės modeliais. 

„Turto reguliavimas partnerystėje turėtų būti aiškiausia projekto dalis, bet būtent čia atsiranda didžiausia teisinė spraga. Projektas numato, kad partnerystės metu įgytas turtas yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė. Tai yra esminis skirtumas nuo santuokos, kurioje taikoma bendroji jungtinė nuosavybė“, – atkreipia dėmesį J. Karvelė. 

Anot jos, problema ta, kad dalinė nuosavybė iš principo reiškia, kad dalys jau nustatytos. Tuo tarpu projektas nurodo, kad nutraukiant partnerystę šis turtas gali būti dalijamas pagal jungtinės nuosavybės logiką – teismas gali nustatyti skirtingas dalis, remtis partnerių indėliu, vaikų interesais ir kitomis aplinkybėmis. 

„Konstrukciškai tai nelogiška, nes dalinė nuosavybė neturėtų būti „dalijama“ – ji jau yra padalinta. Be to, dalinės nuosavybės taikymas kelia registravimo problemų. Notarai, matydami partnerystės faktą, sandorį įregistruotų lygiomis dalimis. Tačiau teismas vėliau tas dalis gali pakeisti. Tai reikštų, kad registre esantys duomenys neatitinka galutinio teismo sprendimo. Šios painiavos nebūtų, jei būtų pasirinktas jungtinės nuosavybės modelis, identiškas santuokai“, – aiškina J. Karvelė. 

Pasak advokatės, tokia konstrukcija greičiausiai atsirado dėl politinio atsargumo – siekiama suteikti partneriams realią turtinę apsaugą, bet kartu „ne pernelyg priartinti“ partnerystės prie santuokos. Dėl to susiformavo teisiniu požiūriu sunkiai pagrindžiamas hibridas, kuris gali kelti ginčų praktikoje. 

Vis dėlto pati idėja partnerių turtą laikyti bendrai įgytu yra svarbi – iki šiol faktiškai bendras gyvenimas jokio turto režimo nekurdavo. Jeigu turtas būdavo registruotas vieno partnerio vardu, kitam partneriui tekdavo įrodinėti savo indėlį teisme. Šią riziką partnerystės institutas iš esmės pašalina. 

„Sorainen“ pranešimas spaudai 

Nuo 2016 metų neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ kartu su socialiai atsakingais partneriais organizuoja simbolinį miestų objektų apšvietimą purpurine spalva – tai neišnešiotų kūdikių vilties, stiprybės ir gyvybės simbolis.

Pasak neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ įkūrėjos Astos Speičytės-Radzevičienės, ši iniciatyva yra svarbi tūkstančiams šeimų visoje Lietuvoje:

„Visą savaitę kartu su daugiau nei 30 000 Lietuvos šeimų, auginančių neišnešiotus naujagimius, švenčiame gyvenimo pergalę ir dalijamės vilties bei palaikymo žinia. Tai ypač svarbu, nes kasmet mūsų bendruomenę papildo apie 1100 naujai gimusių neišnešiotukų.”

Šie skaičiai aiškiai parodo, jog tema šalyje išlieka itin aktuali, o nuoseklus viešas kalbėjimas apie neišnešiotų naujagimių situaciją ir jų šeimų patiriamus iššūkius – būtinas.

Pasak A. Speičytės-Radzevičienės, šios temos svarbą atspindi ir tarptautinis dėmesys – šiemet Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pirmą kartą įtraukė Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną į savo minimų dienų kalendorių.

Nuo didžiųjų iki mažesnių miestų

Prie Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos minėjimo aktyviai prisijungia šalies savivaldybės ir įvairios kultūros įstaigos. Šią savaitę skirtingomis dienomis purpurine spalva nušvito iš viso 22 pastatai ir objektai visoje Lietuvoje.

Vilniuje purpurine spalva nušvito TV bokštas, Kaune – muzikinis teatras, o Klaipėdoje apšviesti du savivaldybės administracijos pastatai. Alytuje purpurine spalva apšviestas miesto teatro pastatas, Visagine – savivaldybės administracijos pastatas, Neringoje – pirminės sveikatos priežiūros centras, Plungėje – savivaldybės pastatas. Zarasuose apšviestas apžvalgos ratas ir informacinį pranešimą rodantis LED ekranas. 

Purpurine spalva nušvito ir mažesnių miestų bei rajonų objektai.

Prienuose apšviestas šviečiantis užrašas PRIENAI, taip pat Prienų, Stakliškių ir Veiverių kultūros ir laisvalaikio centrų pastatai. Rokiškyje – Kultūros centro ir savivaldybės administracijos pastatai. Šilalėje – miesto bažnyčia ir paminklas „Laisvės šauklys“. Šalčininkuose – savivaldybės administracijos pastatas, o Kretingoje – M. Valančiaus viešoji biblioteka ir Kretingos rajono kultūros centras.

„Labai džiugu matyti, kaip skirtingi Lietuvos miestai susivienija dėl vieno tikslo. Toks platus įsitraukimas rodo, jog tema svarbi visoje šalyje. Kiekvienas purpurine spalva nušvitęs pastatas ir objektas primena, kad esame bendruomenė, kuri mato ir palaiko mažiausius savo narius bei jų šeimas“, – sako Asta Speičytė-Radzevičienė.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atliktas 2025 m. III ketvirčio kelionių organizatorių ataskaitų vertinimas rodo, kad 2025 m. III ketvirčio grynasis pelnas net 75,6 proc. buvo didesnis nei 2024 m. III ketvirtį, nors bendrosios pajamos sumažėjo 3 proc.

2025 m. liepos – rugsėjo mėn. išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai gavo 4,6 proc. mažiau pajamų nei pernai atitinkamu metu, tačiau grynasis 2025 m. III ketvirčio pelnas net 3,3 mln. eurų didesnis, arba 164 proc., už 2024 m. III ketvirtį (padidėjo nuo 2,05 mln. eurų iki 5,41 mln. eurų).

Atvykstamojo turizmo pajamos augo 9 proc., o grynasis pelnas sumažėjo 160 tūkst. eurų, arba 7 proc. (nuo 2,19 mln. eurų iki 2,03 mln. eurų). 

Paskutinių keturių ketvirčių rezultatai (2024 m. IV ketv. – 2025 m. III ketv.)

Bendrosios pajamos padidėjo 3,8 proc., o grynasis pelnas šoktelėjo net 200 proc.

• Bendrosios viso sektoriaus metinės pajamos sudarė 542,31 mln. eurų (+3,8 proc. lyginant su 2024 m.);
• Išvykstamojo turizmo pajamos augo 2,8 proc., iki 503,61 mln. eurų.
• Atvykstamojo turizmo pajamos paaugo 18,9 proc., iki 38,7 mln. eurų.

Suminis grynasis metinis kelionių organizatorių pelnas padidėjo 7,6 mln. eurų arba 228 proc. (nuo 3,9 mln. eurų 2024 m. iki 12,78 mln. eurų 2025 m. ataskaitiniu laikotarpiu), iš kurio išvykstamojo turizmo sektoriaus pelnas per paskutinius keturis ketvirčius buvo net 460 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (augo nuo 1,66 mln. eurų iki 9,27 mln. eurų). Atvykstamojo turizmo sektorius uždirbo 56 proc. didesnį pelną lyginant su 2024 m. tuo pačiu metu (padidėjo nuo 2,24 mln. eurų iki 3,51 mln. eurų). 

Nuosavo kapitalo ir prievolių užtikrinimo dydis

• Išvykstamojo turizmo organizatorių nuosavas kapitalas sumažėjo 5,6 proc. ir 2025-09-30 siekė 45 mln. eurų, kai prieš metus buvo 47,3 mln. eurų;
• Atvykstamojo turizmo sektoriuje kapitalas paaugo net 10,6 proc. nuo 9,06 iki 10,01 mln. eurų.
• Keturi kelionių organizatoriai neatitiko nuosavo ir įstatinio kapitalo santykio reikalavimo, nors 2024 m. III ketvirtį tokių pažeidimų nebuvo. Šiems kelionių organizatoriams skirtas trijų mėnesių terminas trūkumams pašalinti.

2025 m. III ketvirčio duomenimis išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių įsipareigojimai keliautojams pagal dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis sudarė 36,42 mln. eurų, o atvykstamojo turizmo – apie 3 tūkst. eurų.

Bendra kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo suma 2025-09-30 sudarė 43,41 mln. eurų, iš jų išvykstamąjį turizmą vykdančių kelionių organizatorių – 43,05 mln. eurų, ir buvo 1 proc. mažesnė nei 2024-09-30 (43,5 mln. eurų), o atvykstamojo turizmo suma siekė 308 tūkst. Eurų.

Bendra prievolių įvykdymo užtikrinimo suma 19,2 proc. viršija deklaruojamus įsipareigojimus keliautojams. 

Kelionių organizatorių licencijavimas ir draudimas

Per 2025 m. III ketvirtį VVTAT išdavė 2 naujus kelionių organizatorių pažymėjimus, o panaikino 1.  Per paskutinius keturis ketvirčius viso buvo išduota 12 naujų pažymėjimų, o panaikinta 18.

VVTAT primena, kad visų Lietuvoje licencijuotų kelionių organizatorių turistams parduotos organizuotos kelionės yra apdraustos prievolių užtikrinimo draudimu nuo bendrovių nemokumo ir bankroto. Šis draudimas užtikrina, kad už organizuotas turistines keliones sumokėti pinigai bendrovių nemokumo ar bankroto atveju bus grąžinti keliautojams, kaip tai numato Turizmo įstatymas.

Vartotojai raginami organizuotas turistines keliones įsigyti tik iš teisėtai veikiančių, t. y. galiojančius kelionių organizatorių pažymėjimus turinčių kelionių organizatorių. Informaciją apie Lietuvoje registruotus kelionių organizatorius ir jų draudimus / garantijas galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie finansinius rodiklius:

* Atvykstamojo turizmo sektorius – kelionių organizatoriai, turintys atvykstamojo/atvykstamojo ir vietinio turizmo kelionių organizatorių pažymėjimus

VVTAT inf. 

Kur ir kada vyks mitingas?

12 val. nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu pajudėsianti eisena savo žinutę skanduotėmis perduos prie Vyriausybės rūmų. Nuo 13 val. Nepriklausomybės aikštėje prasidės mitingas.

Jame pasisakys kultūros, švietimo, mokslo, sporto, medicinos, aplinkosaugos, verslo, vidaus reikalų sistemos, žemės ūkio, kitų sričių ir diasporos atstovai bei atstovės. Tądien ant scenos lips žmonės iš visos plačios Lietuvos – ir didžiųjų miestų, ir regionų. Savo kalbose jie atlieps šiandieninę šalies ir savo sektoriaus situaciją, bei kels klausimą, kokiomis vertybėmis grįstoje valstybėje norime gyventi.  

Mitinge skambės muzikiniai pasirodymai. Eiseną ves grupė „Moodsellers“. Nepriklausomybės aikštėje mitingo dalyvius pasitiks „Lapkričio 20-osios orkestras“ ir chorų atliekamos dainos, savo kūrinius atliks Gabrielė Vilkickytė, Algirdas Kaušpėdas, „G&G Sindikatas“, Rokas Kašėta, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Finalinis mitingo akordas – „NoJo“ ir traktorių koncertas.

Nuo 16 val. prasidės kultūrinių renginių ciklas Vilniuje. Jo metu laukia literatūriniai skaitymai, diskusijos, ekskursijos, filmų peržiūros, koncertai. Su detalia renginių programa galima susipažinti Kultūros asamblėjos internetinėje svetainėje.

Organizatoriai ragina į mitingą ateiti su Lietuvos vėliavomis, savo sektorių ir protesto simbolika. Protesto ženklai nemokamai prieinami asamblėjos puslapyje.  

Prieš mitingą ir jo dieną taip pat veiks Kultūros kioskas. Jame kviesime pokalbiui ir atsakysime į kylančius klausimus. O Lietuvos dizaino asociacija ir dizaino bendruomenė siūlys už aukas įsigyti dizainerių sukurtų produktų, objektų ar kūrinių su Kultūros asamblėjos ir protesto atributika. Lapkričio 19–20 d. 10–17 val. kioskas veiks Vinco Kudirkos aikštėje, o mitingo dieną nuo 10 val. įsikurs Katedros aikštėje.  

Organizatoriai dalyviams primena, kad reiškiant savo pilietinę poziciją svarbu laikytis LR įstatymų, nesivelti į galimas provokacijas ir išlikti vieningiems.

Kodėl organizuojamas mitingas?

Kultūros bendruomenės spaudžiami socialdemokratai susigrąžino Kultūros ministeriją į savo rankas. Tai – kultūros bendruomenės ir ją palaikančios visuomenės susitelkimo rezultatas bei įrodymas, kad griežta pilietinė pozicija daro pokytį. Tačiau du protesto mėnesiai daug atskleidė apie politinę kultūrą šalyje.

Šiandien galime tvirtai teigti, jog valdančiojoje daugumoje vengiama prisiimti atsakomybę. Vieni kelia asmeninę naudą aukščiau valstybės interesų ir sąmoningai meluoja. Kiti tai toleruoja, užuot tesėję pažadus visuomenei.  

Prezidento institucija, sukūrusi šią situaciją, lieka nuošalyje. Užuot veikęs kaip moralinis kompasas, Prezidentas savo tyla ir abejingumu teisina tuos, kurie silpnina valstybę ir jos institucijų veiklą.  

Kai politikai renkasi skaldyti, pilietinė visuomenė vienijasi. Sergėdama demokratines vertybes, būtent pilietinė visuomenė šiuo metu telkia, gina tiesą, laisvą žodį, profesionalumą ir kompetencijas. Tokioje politinėje situacijoje, kurioje atsidūrėme, pilietinė visuomenė gali ir turi prisiimti atsakomybę ne tik už kultūros lauko, bet ir už valstybės ateitį.

Lapkričio 21 d. sostinėje organizuojamas mitingas yra pilietinės valios ir sąmoningumo gestas. Stebėdami, kaip politinėje erdvėje šiandien diskredituojama teisės viršenybė, istorinė tiesa, tolerancija mažumų teisėms, kaip vis plačiau veši melas, šmeižtas ir grasinimai, raginame toliau rodyti rūpestį Lietuvos ateitimi ir demokratijos būkle šalyje. Nes mūsų valstybė yra visų mūsų atsakomybė.

Kultūros protesto asamblėjos

Komunikacijos grupė

Ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė sakė: „Viena iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos misijų – kaupti, saugoti ir aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, kad galėtume jį palikti ateities kartoms. Taip prisidedame ir prie istorinės atminties puoselėjimo. Nacionaliniame registre „Pasaulio atmintis“ jau suskaičiuosime 13 mūsų bibliotekoje saugomų kultūros paveldo vertybių, o penkios iš jų yra europinės reikšmės. Tai yra mūsų nuoseklių pastangų rezultatas.“ 

Šiuo metu UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registre Lietuvoje jau yra 94 dokumentai. Į UNESCO registrą įtraukti objektai liudija Lietuvos kultūros ir istorijos unikalumą. 

Unikalus muzikos lituanistinis paveldas 

Lietuviškų ritinėlių kolekcija yra analogų neturintis muzikos fiksavimo būdas – muzikos perforacija popieriuje – atskleidžia tautos muzikinę raišką, repertuarą ir XX a. pradžioje besiformuojančią norminę lietuvių kalbą bei atskirus jos dialektus.  

Ritinėliuose užfiksuoti pirmieji profesionaliosios lietuviškos muzikos pavyzdžiai, tarp jų – Vinco Kudirkos, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus kūriniai ir Miko Petrausko operos „Birutė“ fragmentai. Visi žinomi lietuviški ritinėliai pianolai buvo pagaminti JAV 1915–1932 m. Iš viso žinoma buvus apie 370 ritinėlių, kuriuose įrašyta daugiau nei 400 muzikos kūrinių. 160 šių ritinėlių yra įsigijusi ir saugo Lietuvos nacionalinė biblioteka. 

Gruodį Lietuvos nacionalinė biblioteka planuoja įsigyti pianolą, kuri bus naudojama ritinėlių kolekcijai skaitmeninti, demonstracijoms bei kultūrinėms edukacijoms. 

LDK laikus menantis giesmynas 

Giesmynas „Clavis coeli“ – XVIII a. Vidurio Europos bažnytinės muzikos paminklas, surašytas Gardine, žymiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste ir naudotas mišiose Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.  

Tikėtina, kad kai kurios iš šių mišių yra sukurtos nežinomų Lietuvos pranciškonų. Kai kurios mišios apibūdinamos geografiniais pavadinimais, o bent dvejos – to meto Lietuvos miestais: vienos mišios pavadintos Gardino (Missa Grodnense), kitos – Vilniaus (Missa Vilnensis) mišiomis. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf. 

Džiugu, kad šiemet Vyriausybės kanceliarijos kuruojamoje programoje „Čiurlioniui 150“ gausu įvairiausių sričių menininkų, edukatorių, viešojo ir privataus sektorių atstovų kūrybos.  Šįkart kviečiame Jus prie ekranų, per kuriuos Čiurlionį pažinti kviečia audiovizualikos kūrėjai – jų dokumentiniai filmai ir laidos yra lengvai pasiekiami internete bei leidžia patirti Čiurlionio kūrybą iš naujo.

❯ Jubiliejiniais metais dienos šviesą išvydo du dokumentiniai filmai: „Debesies laivu“ ir „Čiurlionis po Čiurlionio“  , kurie puikiai tiks jaukiems rudens vakarų apmąstymams.

Vytauto V. Landsberio režisuotame filme „Debesies laivu“ pasakojama apie du gyvenime nesusitikusius žmones – genialų Lietuvos bei pasaulio dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį ir profesorių V. Landsbergį, pirmąjį atkurtos Lietuvos valstybės vadovą, dabar jau garbų 92-jų metų žmogų, visą gyvenimą tyrinėjusį šio menininko kūrybą. Jie susitinka tarsi du bičiuliai virtualiame pasaulyje, sklidiname subtilios kosminės Čiurlionio muzikos, dailės ir literatūros, kurių žaismę ir gylį, kaip tikisi filmo kūrėjai, pajus ir šio kino žiūrovas.

Režisieriaus Miko Žukausko dokumentiniame filme „Čiurlionis po Čiurlionio“ nagrinėjama viešojo pasakojimo, menininko vertinimo bei suvokimo skirtingose epochose raida. Po M. K. Čiurlionio mirties susiformuoja vienišo genijaus, tautos dvasios įkūnytojo vaizdinys. Visai netrukus, stalinizmo metais, menininko mitą bandoma niekinti ir eliminuoti iš nacionalinės kultūros. Dar vėliau, sumaniai pritaikant sovietinę kultūrinę inžineriją, Čiurlioniu pasinaudota sovietinei propagandai ir savireprezentacijai, bandantys kalbėti apie menininką ne pagal ideologinę liniją nuolat turi laviruoti tarp politinių ir ideologinių gniaužtų. Galų gale Lietuvai iškovojus antrąją nepriklausomybę pagaliau atkuriamas natūralus ir savalaikis jo funkcionavimas Europos kultūros lauke. Filmo kūrėjai klausia: kokiame taške, kurdami ir perduodami Čiurlionio pasakojimą, esame šiandien?

❯ Sugrįžti laiku atgal kviečia šiemet Lietuvos kino centro iniciatyva restauruoti trys dokumentiniai filmai, apie kuriuos daugiau informacijos galima rasti čia.

Algirdas Dausa savo filme „M. K. Čiurlionis: mintys, paveikslai, muzika“ (1965) pateikia poetinę dokumentinę apybraižą apie menininko gyvenimą, tapybą ir muziką.

Arūno Žebriūno „Miške“ (1967) išvysite ir išgirsite vaizdinį etiudą pagal vieną žymiausių Čiurlionio kūrinių – simfoninę poemą „Miške“.

Rimanto Verbos dokumentika „Seserys“ (1973) pasakoja apie M. K. Čiurlionio seserų muzikologės Jadvygos ir muziejininkės Valerijos santykius bei žymaus brolio įtaką jų gyvenimams.

❯ Jūsų dėmesio laukia ir LRT televizijos iniciatyva sukurtas trijų dalių filmas-koncertas „Orkestro piknikas su Čiurlioniu“.

Šią dokumentiką sudaro ekspertų įžvalgos, kuriomis pristatomas Čiurlionio genialumas kurti iškart dviem skirtingomis kalbomis – muzikos kalba ir dailės kalba, ir du filmai-koncertai, kuriuose Lietuvos simfoninis orkestras atlieka garsiausius Čiurlionio kūrinius – simfonines poemas „Jūra“ ir „Miške“ – Kuršių Nerijos kopose ir Klaipėdos pajūryje.

❯ LRT Televizijos laidų ciklas „Sukurti Čiurlionio“, skirtas M. K. Čiurlionio asmenybei ir veiklai, kviečia į dokumentinį kelioninį detektyvą menininko pėdsakais Europoje.

Laidos kūrėjai aplankė šešias šalis – Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus ir Lietuvą – siekdami atskleisti, kaip Čiurlionio asmenybė ir kūryba rezonuoja už šalies ribų. Šiuo ciklu ne tik pristatomas Čiurlionio gyvenimas, bet ir atskleidžiamas santykis tarp vietų, žmonių ir menininko kūrybos: kaip aplinka jį formavo ir kaip jis formavo aplinką. Laidose galima sutikti įvairių sričių profesionalų – muzikologų, dailės kritikų, kūrėjų – kurie nagrinėja Čiurlionio įtaką, jo kūrybos paslaptis ir šiuolaikinį aktualumą.

Daugiau Čiurlionio metų iniciatyvų rasite čia.

2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Jubiliejinę metų programą „Čiurlioniui 150“ kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie svarbiausius Čiurlionio metų renginius gausite užsiprenumeravę naujienlaiškį interneto svetainėje ciurlioniui150.lt.

Nors meškėnas nėra mūsų krašto gamtos gyventojas, tačiau pastaraisiais metais jis pastebėtas Šiaurės ir Pietų Lietuvoje, o daugiausiai meškėnų užfiksuota Kuršių nerijoje.

Meškėnas yra įtrauktas į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą, taip pat Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Meškėnas – nedidelis gyvūnėlis, jo kailis pilkas, o akis išryškina tamsesnė „kaukė“.  Jo uodega pūkuota, su šviesesniais dryželiais. Kaip ir žmonės, turi penkis pirštus. Gerai laipioja ir plaukia, nebijo vandens. Prieš suėsdami sugautą grobį, meškėnai neretai skalauja vandenyje.

Šie gyvūnai gali apsigyventi įvairiose buveinėse. Pirmenybę teikia seniems lapuočių miškams, esantiems netoli vandens telkinių ir šlapynių.Nevengia gyvenviečių. Meškėnai yra labai gudrūs ir dažnai sunku juos susekti.

Meškėnai yra visaėdžiai: minta riešutais, vaisiais, žolėmis, sėklomis, vabzdžiais, moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis, varliagyviais, paukščiais ir jų kiaušiniais, smulkiaisiais žinduoliais, įvairiomis atliekomis.

Rūšis kilusi iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Dabar meškėnai paplitę JAV, Kanados pietinėje dalyje ir Centrinėje Amerikoje. Europoje į laisvę pirmą kartą išleisti Vokietijoje 1927 metais. 

Lietuvoje pirmą kartą rūšis registruota 2010 metais. Kuršių nerijoje jie stebimi nuolat ir patvirtinta, kad dauginasi. 

Kadangi meškėnas priklauso invazinėms rūšims, vykdomas šios invazinės rūšies gausos reguliavimas. Gausiausiai meškėnai stebimi Kuršių nerijoje, tad čia buvo atlikta invazinės rūšies paprastojo meškėno (Procyon lotor) paėmimo iš gamtos darbai.

Primename, kad pranešti apie pastebėtą invazinę rūšį galima Invazinių rūšių informacinėje sistemoje https://inva.biip.lt/, įvedant stebėjimo anketą.

Ādaži miestelis: 2 700 naujų darbo vietų per penkerius metus

Latvijos Ādaži savivaldybė, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų – panašiai kaip Kėdainiuose, puikiai iliustruoja karinio objekto poveikį ekonomikai. 2017 metais, kai čia atvyko NATO pajėgos, miestelyje dirbo apie 6 600 žmonių. Latvijos centrinio statistikos biuro duomenimis, 2022 metais dirbančiųjų skaičius per penkerius metus išaugo net iki 9300 – per 40 proc.

„Vietos gamintojai ir paslaugų teikėjai identifikavo karių poreikius ir gali pasiūlyti maitinimo, sporto ir pramogų, grožio priežiūros bei kitas paslaugas“, – teigia Latvijos gynybos ministerija.

Vienas kariuomenės išleistas doleris sukuria keturis

JAV RAND analitinis centras tyrinėjo Kanzaso valstiją, kurioje gyvena 2,9 mln. žmonių – beveik tiek pat kaip Lietuvoje.

JAV kariuomenė Kanzase išleido 1,31 mlrd. dolerių per metus. Šios išlaidos kartu su kitomis kariuomenės išlaidomis visoje šalyje prisidėjo prie papildomos 3,92 mlrd. dolerių ekonominės veiklos Kanzaso valstijoje. Bendras teigiamas kariuomenės ekonominis poveikis Kanzaso valstijai siekia 5,23 mlrd. dolerių.

Anot prestižinio analitinio centro, kiekvienas tiesiogiai valstijoje išleistas doleris yra susijęs su beveik 4 dolerių vertės papildoma ekonomine veikla.

Kitaip tariant, gynybos investicijos sukuria pridėtinės ekonominės naudos: kariuomenės pinigai nuolat cirkuliuoja vietinėje ekonomikoje bei kuria papildomą ekonominę vertę ir darbo vietas.

JAV tyrimai: kariuomenė sukuria papildomas darbo vietas civiliams

Skaičiai kalba už save. Kanzase yra 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos. Šios išlaidos kartu su kitomis nacionalinio lygio kariuomenės išlaidomis palaiko papildomas 41 033 darbo vietas privačiame sektoriuje – parduotuvėse, statybos bendrovėse ir paslaugų srityje.

Aiški grandininė reakcija parodo, kaip kariuomenė prisideda prie regionų klestėjimo. Kai karys papietauja vietiniame restorane, tas restoranas perka maistą iš vietos tiekėjų. Restorano savininkas moka darbuotojams, kurie vėliau apsipirkinėja vietinėse parduotuvėse. Pinigai toliau cirkuliuoja bendruomenėje.

Stabilumo garantija regionams

„Kiekvienas karinis objektas suteikia ekonominę naudą savo bendruomenei, dažnai įdarbindamas tūkstančius žmonių ir išleisdamas milijonus statyboms bei prekėms iš vietos įmonių“, – aiškino TJ Costello, Teksaso valstijos kontrolieriaus vyresnysis ekonomistas.

Skirtingai nuo gamyklų, kurios gali užsidaryti, ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai paprastai lieka dešimtmečiams. Tai suteikia regionams ekonominio saugumo.

„Vyrai ir moterys, kurie dirba ir tarnauja kariniuose objektuose, formuoja bendruomenių stuburą. Jie palaiko nesuskaičiuojamą verslų skaičių ir kuria darbo vietas visoje valstijoje,“ – pabrėžia TJ Costello.

Lietuvos duomenys patvirtina tarptautinę patirtį

Išsamesnių tyrimų apie karinių objektų naudą Lietuvoje trūksta. Tiesa, Valstybės duomenų agentūros 2015–2023 metų duomenys atskleidžia, kad apskritys su kariniais poligonais išlaiko maždaug 25 proc. pranašumą BVP vienam gyventojui, palyginti su apskritimis be poligonų.

Analizėje nevertinama Vilniaus apskritis dėl sostinės statuso ir beveik pusės joje cirkuliuojančios Lietuvos ekonomikos. Kauno apskritis su Gaižiūnų ir Rokų poligonais, Marijampolės apskritis su Kazlų Rūdos poligonu bei Klaipėdos apskritis su Kairių ir Pagudonės poligonais turi vidutiniškai 3 kartus didesnį bendrąjį vidaus produktą nei apskritys be karinių poligonų.

2023 metais apskritys su poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be karinių poligonų – 16,2 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministerija 

„Pasienyje su Rusija ir Baltarusija tikrinant kiekvieną vilkiką, kontrabandos organizatoriams telieka gana ribotas ir rizikingesnis maršrutų pasirinkimas“ – teigia MKT direktorius Mantas Kaušilas.

Muitinės kriminalistai šiemet pradėjo 21 ikiteisminį tyrimą dėl tabako gaminių – jų kontrabandos ar neteisėto disponavimo. Taikomasi į „stambesnes žuvis“ – beveik visi tyrimai susiję su ypač dideliais nelegalių rūkalų kiekiais. Pvz., didžiausią šiemet sulaikytą kontrabandos siuntą (ji gabenta dviem vilkikais) sudarė net 1,26 mln. pakelių.

Ryškiausia šių metų tendencija – net 68 proc. nelegalių rūkalų sulaikyta nebe pasienyje, o šalies viduje. Dar pernai, 2024–aisiais, situacija buvo priešinga, tuomet daugiau cigarečių (beveik 59 proc.) MKT pareigūnai sulaikė Baltarusijos ir Rusijos pasienyje. Tad, pvz., pasienyje su Baltarusija sulaikomos kontrabandos kiekiai sumažėjo 20 proc. (nuo 51 iki 31 proc.).

Tuo pat metu išaugo nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos teritorijos (iš ten gabenamos tiek baltarusiškos kontrabandinės cigaretės, tiek vietos šešėliniuose tabako fabrikuose falsifikuoti rūkalai). Suintensyvėjo ir cigarečių kontrabandos gabenimas oro (lėktuvais) ir jūrų (jūriniuose konteineriuose) transportu (tai dažniausiai cigaretės iš Jungtinių Arabų Emyratų). Reikia paminėti ir Lietuvos policijos Kaune aptiktą šešėlinį tabako fabriką.

Kontrabandos siuntimas balionais (ir dronais), atmetus politinį ir vertinant tik ekonominį dėmenį, irgi gali būti vertinamas kaip tam tikras desperatiškas bandymas ieškoti naujų būdų ir kelių rūkalams gabenti.

Šių šiemet išryškėjusių tendencijų priežastys sietinos su Lietuvos muitinės dar pernai maksimaliai sustiprinta vilkikų kontrole pasienyje. Muitininkų rentgeno sistemomis tikrinamas kiekvienas krovininis vilkikas. Praktiškai užkirtus kelią pagrindinei nelegalių rūkalų srauto arterijai, kontrabandininkai sukruto ieškoti naujų kelių ir būdų nelegaliems kroviniams gabenti.

Vertinant bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo rezultatus apie nelegalių cigarečių rinkos Lietuvoje dydį (26,7 proc.), derėtų atkreipti dėmesį į tai, ši rinka pastaraisiais metais auga daugelyje Europos šalių – pvz., Prancūzijoje ir Airijoje (atitinkamai 38 ir 31 proc.).

Taip pat reikėtų įvertinti ekonominių migrantų įtakos nelegalių rūkalų vartojimui faktorių – didelė atvykėlių dalis vartoja cigaretes, kurios paženklintos ne LR akciziniais ženklais.

Iš viso šiemet MKT pareigūnams ikiteisminių tyrimų metu įkliuvo 6,1 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė – 27,5 mln. eurų. Pernai (2024 m.) per visus metus Lietuvos muitinėje sulaikyta 4, 56 mln. pakelių rūkalų. Tarp kontrabandinių cigarečių, kaip ir anksčiau, dominuoja baltarusiškos (62 procentai).

Vertindami šiuo metu susiklosčiusią situaciją, MKT analitikai prognozuoja, kad toliau stiprės kontrabandos gabenimo naujais keliais ir būdais tendencijos. Gali dar labiau padidėti nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos, oro ir jūrų transportu iš JAE, o Lietuvoje gali būti įkurti nauji šešėliniai tabako fabrikai.

Tikėtini suaktyvėję mėginimai gabenti cigaretes geležinkelio transportu, bet Lietuvos muitinė jau netrukus visuose geležinkelio postuose turės veikiančias rentgeno kontrolės sistemas.

Taip pat gali padažnėti bandymai įvežti kontrabandą iš Rusijos Kaliningrado srities, iš kurios fiksuoti kontrabandos įvežimo atvejai šiemet nukrito iki 0,3 proc. (pernai sudarė 7 proc.).

Gali atsirasti nauja nelegalių rūkalų įvežimo kryptis – iš Lenkijos.

Smulkieji kontrabandininkai (gabenę cigaretes lengvaisiais automobiliais), gali aktyviau persiorientuoti į kitus rūkalų gabenimo būdus (dronai, balionai) ar kelius (per Lenkiją).

Dideli kontrabandos sulaikymai 2025 m.:

2025-02-05 Šalčininkų kelio poste iš Baltarusijos atvyko krovininis vilkikas, registruotas Moldavijoje, kuriame buvo gabenami plieniniai radiatoriai. Patikrinus stacionaria rentgeno kontrolės sistema ir atlikus detalų muitinį tikrinimą, kartoninėse dėžėse rasta 767 900 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, „Minsk Super Slim“, „NZ Gold“, „NZ Black“. „Queen Menthol“, „Dove“. Sulaikytų cigarečių vertė – 3,4 mln. eurų.

2025-02-13 Vievyje buvo sustabdyti du vilkikai su nelegalių cigarečių kroviniu. Vilkikuose slėpta 2 520 dėžių (1, 26 mln. pakelių) cigarečių „NZ Gold“, „Queen Menthol“ ir „Queen Superslim“. Preliminari bendra rūkalų vertė (su mokesčiais) – 5,6 mln. eurų. Įtariama, kad sulaikyti rūkalai galėjo būti įvežti iš Latvijos.

2025-03-01 automagistralėje A1, Kauno raj. buvo sustabdytas krovininis vilkikas. Kilus įtarimų dėl prekių ir maršruto, vilkikas buvo nukreiptas į Kybartus, kur muitininkai jį patikrino rentgeno kontrolės sistema. Po popierinių rankšluosčių kroviniu rasta nelegalių tabako gaminių siunta – vilkiko puspriekabė buvo pilna dėžių su cigaretėmis „Omega Midnight“, „Omega MoonLight“ ir „Omega Premiere Black“. Iš viso rasta 1001 dėžė (daugiau nei 500 tūkst. pakelių) tabako gaminių, kurių vertė apie 2,3 mln. eurų.

Muitinės kriminalinės tarnybos inf. ir nuotr. 

Neretai keliautojai skundžiasi šiukšlėmis aikštelėse, neveikiančiais tualetais ar kitomis panašiomis problemomis. Tam, kad šios problemos būtų sprendžiamos kuo greičiau, būtinas skubus informacijos perdavimas. Tikimasi, kad QR kodai leis gauti informaciją realiu laiku ir operatyviai spręsti iškilusias problemas.

„Kiekviena kelionė turi būti maloni nuo pradžios iki pabaigos. Sustoję atsikvėpti aikštelėse žmonės neturėtų rasti šiukšlių ir netvarkingos aplinkos. QR kodų sistema – ne tik žingsnis į išmanesnę kelių priežiūrą, kai technologijos leidžia matyti problemas realiu laiku ir iš karto imtis veiksmų, bet ir puikus būdas skatinti atsakingesnį elgesį kelyje. Ateityje inovatyvių sprendimų susisiekimo sektoriuje tik daugės“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Tai – pirmoji tokio tipo iniciatyva Lietuvoje, padedanti užtikrinti geresnę kelių infrastruktūrą, patogumą ir saugumą. Eismo dalyviams siekiame suteikti daugiau patogių galimybių pranešti apie problemas poilsio aikštelėse. Tikimės, kad šis sprendimas palengvins kelių būklės priežiūros užtikrinimą ir padės mums dar operatyviau reaguoti į susidarančias problemas“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Pirmieji QR kodai jau įrengti magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 64-ajame kilometre, Marijampolės savivaldybėje bei kitose vietose. Šiuo projektu „Via Lietuva“ siekia padidinti skaitmeninių technologijų naudojimą kelių infrastruktūros priežiūros srityje ir supaprastinti vairuotojų galimybes pranešti apie problemas.

Išmaniuoju įrenginiu (telefonu, planšetiniu kompiuteriu ir pan.) nuskaitęs QR kodą, kelio naudotojas atsidurs pranešimo lange, kuriame užpildys reikiamus laukus: galės pridėti nuotraukas, kad būtų lengviau identifikuoti problemą, įrašyti savo el. paštą, į kurį bus atsiųstas pranešimas apie incidento registravimą, bei pateikti trumpą incidento aprašymą.

Po pranešimo išsiuntimo vietos koordinatės automatiškai nustatomos pagal QR kodą. Tokiu būdu bendrovė „Kelių priežiūra“, kuri pagal sutartį su „Via Lietuva“ yra atsakinga už kokybišką valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, žinos tikslią įvykio vietą ir galės greitai imtis veiksmų.

QR kodų diegimas prasidėjo nuo pagrindinių ir dažniausiai lankomų poilsio aikštelių, tačiau ateityje sistema bus plečiama ir į kitus kelius, priklausomai nuo pirmųjų rezultatų.

Šią naujovę vairuotojai ras keturiose aikštelėse: automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 38,2 km, 59,9 km ir 219,49 km bei magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 63,8 km. Visos lentelės minėtose aikštelėse bus baigtos įrengti per šią savaitę. Projekto eiga bus nuolat vertinama, o sėkmingai įgyvendinus pirmąjį etapą, sistema bus plėtojama ir toliau.

„Via Lietuva“ kviečia keliautojus aktyviai naudotis šiuo patogiu įrankiu ir padėti kurti geresnį kelių tinklą Lietuvoje.

Kaip socialinis verslas gali tapti realiu pokyčių įrankiu Lietuvos regionuose? Apie tai diskutuoti kviečia Regioninis socialinio verslumo forumas „Poveikis, kuris keičia“, vyksiantis lapkričio 20 d. Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijoje, Rokiškio rajone. Renginyje dalyvaus ekspertai iš Lietuvos ir Latvijos, politikos formuotojai bei vietos lyderiai – bus ieškoma atsakymų, kaip telkti savivaldą, verslą ir nevyriausybinį sektorių spręsti vietos bendruomenėms svarbius socialinius iššūkius.

„Socialinio verslo ir inovacijų forumą jau keletą metų organizavome Vilniuje, tačiau matome, kad vis daugiau realių pokyčių vyksta regionuose. Čia gimsta socialines problemas sprendžiančios idėjos, atsiranda lyderiai, kurie ne laukia sprendimų iš viršaus, o patys imasi veikti – steigia socialinius verslus, telkia bendruomenes, ieško partnerystės su savivalda. Todėl siekiame, kad kurtųsi vis daugiau iniciatyvų – ten, kur gimsta realūs pokyčiai, arčiausiai bendruomenių. Jų stiprybė – gebėjimas įžvelgti socialines problemas ir noras jas spręsti. Norime palaikyti vietos lyderius, suteikti jiems žinių, įrankių ir tinklaveikos galimybių, kad jų idėjos galėtų augti ir kurti tvarų pokytį, stiprindamos socialinio verslumo ekosistemą regionuose“, – sako Eglė Jokužytė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė.

Renginį pradės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Latvijos socialinės apsaugos ministerijos, Žiemgalos planavimo regiono ir Lietuvos socialinio verslo asociacijos atstovai. Forumo dalyvius pasveikins Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, kuris pabrėžia, kad tokios iniciatyvos yra itin reikšmingos regionų vystymuisi: „Bendradarbiavimas tarp vietos institucijų ir socialinio verslo skatina socialinių inovacijų plėtrą, veiksmingas ir kūrybingas iniciatyvas. Savivaldybė toliau aktyviai tęs šį bendradarbiavimą, nes siekiama, kad socialinio verslumo sistema rajone plėstųsi ir stiprėtų.“

Rytinėje forumo dalyje bus gilinamasi į socialinio verslo politikos ir strategijų plėtrą nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu. Bus pristatyti viešojo finansavimo bei partnerystės modeliai, kurie gali paskatinti socialinės ekonomikos augimą, taip pat socialinio verslumo ekosistemos svarba savivaldybėms. Penkias konkrečias rekomendacijas, kaip stiprinti socialinio verslo plėtrą regione, pateiks RE:IMPACT projekto atstovės iš Latvijos. Taip pat bus pristatytos Lietuvos ir Latvijos ekspertų įžvalgos apie vietos veiksmų planų kūrimą ir įgyvendinimą – praktinis žvilgsnis į tai, kaip realiai galima įtvirtinti pokyčius savivaldos ir bendruomenių lygmenyje.

Popietinėje sesijoje „Vietos didvyriai: kaip socialinis verslas keičia bendruomenes“ bus kalbama apie tai, kaip socialiniai verslai padeda spręsti vietos problemas, kuria darbo vietas ir stiprina bendruomeninę tapatybę. Savo įžvalgomis ir patirtimi dalinsis Lietuvos ir Latvijos socialinio verslo organizacijos, tarp jų – „Gėris rankose“, „Išdrįsk keisti“, „4 vēji“ bei „Mājas TUVU“.  Renginį užbaigs panelinė diskusija „Nuo vizijos iki realybės: socialinių verslų ateitis“, kurioje dalyvaus abiejų šalių ministerijų, savivaldybių bei regionų atstovai. Bus ieškoma atsakymų, kokių sprendimų reikia, kad socialinis verslas įsitvirtintų kaip ilgalaikis regioninės plėtros įrankis.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti forume – tai puiki proga užmegzti naujas partnerystes, pasidalinti patirtimis ir kartu kurti socialiai atsakingus regionus. 

Šie žodžiai taikliai apibūdina visą šalies kartografijos kelią, kuris prasidėjo 1990 m., kai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurta Lietuvos Respublikos geodezijos tarnyba. Jos svarbiausia misija buvo perimti iš sovietinių institucijų geodezinius ir kartografinius archyvus, sukurti nacionalinį geodezinių duomenų fondą ir organizuoti valstybinius kartografinius darbus. Iš Lietuvą paliekančių sovietinių karinių dalinių buvo perimtas šalį dengiančių įvairių mastelių topografinių žemėlapių fondas, kuris vėliau buvo padalytas tarp Baltijos valstybių.

Tarnybos struktūra ir pavadinimas keitėsi net kelis kartus, tačiau nuo 2001 m. liepos 1 d. šios funkcijos buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Jau beveik 25 metus NŽT yra pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos geodeziją ir kartografiją.

Svarbus lūžis įvyko 1996–1997 m., kai buvo sudarytas pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje išleistas žemėlapis – Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapis masteliu 1:50 000. Jis buvo parengtas panaudojant SPOT palydovo vaizdus, gautus Švedijos Vyriausybės paramos dėka. Šis žemėlapis tapo istoriniu, nes tai buvo pirmasis skaitmeninis vidutinio mastelio žemėlapis mūsų šalyje.

Vėliau, nuo 1998 m., pradėti kurti pirmieji duomenų rinkiniai, tuo metu vadinti duomenų bazėmis. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, 2016 m. pirmą kartą automatizuotai, naudojant generalizacijos ir vizualizacijos modelius, buvo parengtas visos Lietuvos teritorijos skaitmeninis topografinis žemėlapis TOP50LKS masteliu 1:50 000.

Bėgant laikui, popieriniai žemėlapiai traukėsi į istoriją. Šiandien Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt galima rasti daugiau nei 12 500 skaitmeninių topografinių žemėlapių. Visi jie yra nemokami, o kiekvienas vartotojas gali pats susikomponuoti norimo turinio žemėlapį ir, jei reikia, jį atsispausdinti.

Šį kelią nuo pirmųjų duomenų rinkinių iki modernios platformos pristato vaizdo įrašas apie Geoportal.lt kūrimo istoriją.

Apie Nacionalinę žemės tarnybą

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – tai institucija, atsakinga už Lietuvos teritorijos žemėtvarką, žemės administravimą, geodezijos ir kartografijos darbus bei organizuoja valstybinių erdvinių duomenų tvarkymą. Tarnyba taip pat įgyvendina Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2024–2026 m. programą  bei vykdo Geodezijos ir kartografijos įstatyme nustatytas funkcijas: Lietuvos teritorijos aerofotografavimą, ortofotografinių žemėlapių rengimą, georeferencinių duomenų rinkinių atnaujinimą, nuotolinį lazerinį skenavimą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, pertvarkant erdvinius duomenis pagal europinius standartus.

Nors šiandien tai gali skambėti kaip visiškas absurdas, kiekvienas žinome savo Zodiako ženklą ir be didelių pastangų galime rasti jam skirtą horoskopą didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose.  

Tad panagrinėkime, kokia yra šio seniausio žmonijos pseudomokslo istorija.  

Astrologijos ištakos 

Astrologijos ištakos siekia III tūkstantmetį pr. Kr. – Senovės Mesopotamiją, kur babiloniečiai stebėjo dangaus kūnus, siekdami prognozuoti stichijas, derliaus gausą ir, žinoma, valstybės likimą. Iš pradžių astrologija buvo skirta ne pavieniams asmenims, o valdovams ir svarbiems valstybės įvykiams prognozuoti.  

Nors apie 700 m. pr. Kr. jau buvo fiksuojamas planetų judėjimas, individualūs horoskopai atsirado gerokai vėliau. Helenistiniu laikotarpiu (apie II a. pr. Kr.) graikai sujungė Babilono ir Egipto žinias į vieningą horoskopinės astrologijos sistemą – būtent tuomet susiformavo Zodiako ženklai. II a. po Kr. Klaudijus Ptolemėjus parašė „Tetrabiblos“ – veikalą, tapusį vakarietiškos astrologijos teoriniu pagrindu. 

Iki V a. astrologija buvo giliai įsišaknijusi tiek mokslo, tiek kultūros srityse – ypač literatūroje ir mene. Kurį laiką ji net buvo dėstoma universitetuose.  

Galiausiai Renesanso laikotarpiu, po Galilėjaus ir Dekarto darbų, aprašiusių dangaus kūnų judėjimą, astrologija buvo išstumta iš mokslo pasaulio. 1666 m. Prancūzijos mokslų akademija uždraudė šalies mokslininkams praktikuoti astrologiją ir oficialiai ją paskelbė pseudomokslu. 

Maždaug nuo 1870 m. astrologija vėl imta laikyti „senovės išmintimi“ ir iš esmės prasidėjo jos atgimimas. Įdomu tai, kad tuo laikotarpiu išpopuliarėjo ir kitos pseudomokslinės idėjos – plokščios Žemės teorija, homeopatija bei iridologija. Tikrai įdomūs laikai. 

XX amžius – horoskopai su 12 ženklų 

Šiandien žodžiu „horoskopas“ dažniausiai vadiname trumpą astrologinę prognozę pagal gimimo datą (dažniausiai – Zodiako ženklą), skelbiamą laikraščiuose, žurnaluose ar internete. Tokie kasdieniai, savaitiniai ar mėnesio horoskopai yra palyginti naujas reiškinys astrologijos istorijoje.  

Tradiciškai horoskopu buvo laikomas asmens gimimo diagramos sudarymas ir analizė (šis žodis graikiškai reiškia „žvelgti į valandą“, t. y. į gimimo momentą). Tačiau masinei auditorijai skirti horoskopai atsirado tik XX a. antrojoje pusėje ir tokį jų formatą sukūrė ne „senovės išmintis“, o vienas konkretus žmogus. 

1930 m. rugpjūtį gimė karaliaus Jurgio VI duktė princesė Margarita, todėl laikraščio „Sunday Express“ redaktorius sumanė šia proga išspausdinti astrologinę prognozę. Ją sudarė astrologas R. H. Naylor. 1930 m. rugpjūčio 24 d. pasirodė straipsnis „Ką žvaigždės žada naujajai princesei“, kuriame buvo pateiktos prognozės jos gyvenimui. Tekstas sulaukė milžiniško skaitytojų susidomėjimo, todėl tais pačiais metais rudenį spaudoje pasirodė pirmoji reguliari horoskopų skiltis.  

Po kelių metų, apie 1935–1937 m., siekdamas padaryti prognozes kuo aktualesnes platesniam skaitytojų ratui, R. H. Naylor sukūrė formatą, kurį atpažįstame iki šiol – dvylika horoskopų pagal Zodiako ženklus. Jis padalijo skaitytojus į dvylika gimimo datų intervalų (Avinas, Jautis, Dvyniai ir t. t.) ir kiekvienam „žvaigždžių ženklui“ kas savaitę pradėjo rengti atskirą pranašystę. 

Iki šių dienų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, horoskopai laikraščiuose, žurnaluose ir naujienų portaluose naudojami siekiant padidinti skaitomumą.  

Pasislinkę per visą ženklą į priekį 

Kalbant apie asmenis, išskiriami du horoskopų tipai: asmeninis, sudaromas pagal gimimo datą, laiką ir vietą, ir horoskopas pagal Zodiako ženklą, grindžiamas Saulės padėtimi gimimo laikotarpiu. Iš esmės abiem atvejais vertinama, kokioje padėtyje tam tikru momentu buvo dangaus kūnai – vieni kitų ir Žemės atžvilgiu. Skirtingai nei mokslas, kuris remiasi stebėjimais, eksperimentais, hipotezių tikrinimu ir pakartojamais rezultatais, astrologija grindžiama simbolinėmis prielaidomis, kilusiomis iš senovinių pasaulėvaizdžių.  

Teiginiai apie dangaus kūnų įtaką yra išgalvoti – pavyzdžiui, planeta Venera siejama su meile ir grožiu, o Saturnas – su disciplina. Mėnulio padėtis, esą, daro įtaką tam, kaip žmogus reaguoja į stresą ar pokyčius. Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad astrologinės prognozės sutampa su realiais asmenybės bruožais ar įvykiais ne dažniau, nei tai būtų galima paaiškinti atsitiktinumu. Be to, astrologijos postulatai prieštarauja pagrindiniams fizikos, astronomijos ir psichologijos principams – nėra jokio žinomo būdo, kaip tolimos žvaigždės ar planetos galėtų paveikti žmogaus elgesį ar likimą. 

Svarbu paminėti, kad šiandien Zodiako ženklai yra pasislinkę beveik per visą ženklą į priekį, palyginti su senaisiais jų apibrėžimais. Pavyzdžiui, laikotarpiu, kuris astrologijoje laikomas Šaulio ženklu, Saulė iš tiesų yra Skorpiono žvaigždyne. Tai nutiko dėl besikeičiančios Saulės sistemos padėties mūsų galaktikoje. Įdomu, ar „senovės išmintis“ numatė tokius pokyčius. 

Tačiau kartais mums gali pasirodyti, kad horoskopas ar kitokia pranašystė yra teisinga. Barnumo efektas – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės linkę laikyti labai abstrakčius apibūdinimus tiksliu savo asmenybės atspindžiu. Tokie teiginiai dažnai atrodo individualūs, nors iš tiesų tinka beveik visiems. Pavyzdžiui, teiginys „kartais jautiesi nesaugiai, bet stengiesi tai paslėpti nuo kitų“ apibūdina beveik visus žmones. Šį efektą pirmasis sistemingai aprašė psichologas Bertramas R. Foreris 1948 m., kai visiems savo studentams pateikė tą patį horoskopinį asmenybės aprašymą ir paprašė įvertinti jo tikslumą. 

Kadangi horoskopuose pateikiami teiginiai yra apibendrinančios frazės, neturinčios nieko bendra su objektyvia realybe, generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti horoskopai skamba taip pat įtikinimai ir yra tiek pat pagrįsti, kaip ir tie, kuriuos kuria įvairių išgalvotų profesijų atstovai – astrologai, chiromantai ar astropsichologai. Dar blogiau, jei jiems kas nors už tai sumoka – juk „ChatGPT“ nemokamas. 

Nors astrologijos idėja yra tiek pat pagrįsta, kaip ir pasvarstymai apie plokščią Žemę, laikas parodė, jog tai puiki pramoga, tikėtina, dar ilgai neišnyksianti iš mūsų visuomenės.  

Patarimas, kaip skaityti horoskopus: jei horoskopas optimistiškas – vadinasi, astrologija yra tiksliausias mokslas žmonijos istorijoje ir pranašystė – absoliuti tiesa, o jei horoskopas pesimistiškas – tuomet tai plokščiažemininkų užsiėmimas. 

Dr. Benas Gabrielis Urbonavičius, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docentas 

Vykdant socialinių tinklų stebėseną, aplinkosaugininkai „Facebook“ platformoje aptiko skelbimą, kuriame asmuo siūlė pirkti saugomo gyvūno dalį – pjūklažuvės rostrumą. Pjūklažuvės yra įtrauktos į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą. 

Pareigūnai, vykdydami kontrolinį pirkimą Vilniuje, susitiko su pardavėju ir nustatė, kad asmuo pažeidė prekybą saugomomis rūšimis reglamentuojančius teisės aktus, neturėdamas saugomų rūšių dalių teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Asmeniui gresia bauda nuo 500 iki 3 800 eurų. Pjūklažuvės rostrumas buvo paimtas. 

Norint prekiauti laukiniais gyvūnais, būtina turėti jų teisėtą įsigijimą ir kilmę pagrindžiančius dokumentus ir Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais (jei jis reikalingas pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus). 

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad nusprendus pirkti ar įsigyti gyvūną, svarbu pasitikrinti, ar gyvūnas saugomas pagal CITES konvenciją ir Reglamentą (EB) Nr. 338/97. Tai galima padaryti interneto svetainėje www.speciesplus.net. Be to, būtina įsitikinti, kad pardavėjas turi teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančius dokumentus. 

„Prekyba laukiniais gyvūnais, ypač saugomomis rūšimis, turi vykti teisėtai ir atsakingai. Kilus klausimams dėl prekybos laukiniais gyvūnais, informacijos galima rasti mūsų parengtose atmintinėse arba pasikonsultuoti su Aplinkos apsaugos departamento konsultantais tel. +370 700 02022”, – teigia Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Jonas Jarmalavičius. 

Susidūrus su nelegalia prekyba gyventojai turėtų informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir skambinti telefonu 112, o nuotraukas ar vaizdo įrašą atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.  

AAD inf.

„Dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių programa padeda jaunimui suprasti, kad technologijas galima ne tik vartoti, bet ir kurti. Mūsų tikslas – suteikti moksleiviams galimybę pamatyti, kaip moksliniai tyrimai ir technologijos gali būti taikomi realiame gyvenime – visa tai leidžia kurti didesnės pridėtinės vertės produktus bei paslaugas. Tokios iniciatyvos ugdo kūrybiškumą, skatina domėtis inovacijomis ir padeda jaunimui pasirengti sėkmingai integracijai į ateities darbo rinką“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas.

Nuo vartotojų iki kūrėjų

Programos atsiradimą lėmė poreikis ugdyti jaunąją kartą kaip ateities kūrėjus, gebančius atsakingai naudoti ir plėtoti technologijas. STRATA duomenimis, Lietuvoje vis dar trūksta skaitmeninių įgūdžių, reikalingų skaitmeniniame amžiuje, o šalies informacinio raštingumo lygis yra žemiau ES vidurkio.

Atsižvelgdamos į šiuos iššūkius, Inovacijų agentūra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia, kad dirbtinio intelekto raštingumas taptų švietimo dalimi, o moksleiviai kuo anksčiau įgytų kūrybiško mąstymo, komandinio darbo ir problemų sprendimo įgūdžių ir patirties.

„Dirbtinis intelektas keičia daugelį mūsų gyvenimo aspektų: nuo verslo iki švietimo ar kūrybos. Todėl svarbu, kad jaunoji karta ne tik suprastų šias technologijas, bet ir išmoktų jas atsakingai bei kūrybiškai taikyti. DI MMB programa padeda moksleiviams suprasti, jog jie patys gali tapti inovacijų kūrėjais“, – sako Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

Programoje dalyvauja 16 Lietuvos gimnazijų iš skirtingų šalies regionų: nuo Mažeikių iki Vilniaus. Mokiniai, padedami mentorių ir mokytojų, kūrė ir testavo DI sprendimų prototipus, mokėsi atpažinti verslo galimybes, suprasti technologijų taikymo principus ir pristatyti savo idėjas.

„Norime, kad mokiniai patirtų kaip iš idėjos gimsta sprendimas. DI MMB – tai praktinis kelias, padedantis suprasti, kaip technologijos, kūrybiškumas ir verslumas susilieja į vieną procesą. Tokia patirtis kuria pasitikėjimą savimi ir ugdo ateities įgūdžius“, – pabrėžia I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Pirmasis etapas – „Challenge AI“ stovykla

DI MMB startą pažymėjo „Challenge AI“ stovykla, spalio 29–30 d. subūrusi 40 komandų iš 16 šalies mokyklų. Jos metu mokiniai gilino žinias apie DI technologijas ir jų taikymą, mokėsi kurti prototipus, pristatyti idėjas. Praktiniuose užsiėmimuose dalyvavo mentoriai iš įmonių „basedspace“, „Hostinger“, „Omnisend“, „Turing College“ ir kt.

 „Ši stovykla puikiai parodė, kiek daug vertės mokymuisi suteikia praktika. Mokiniai mokėsi ne iš vadovėlių, o eksperimentuodami, klysdami ir atrasdami. Tokios patirtys įkvepia juos pasitikėti savo idėjomis“, – teigia „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.  

Stovyklos metu mokiniai kūrė savo pirmuosius dirbtinio intelekto sprendimus – nuo mokymuisi ir kasdieniams iššūkiams padedančių įrankių iki kūrybiškų asistentų.

Komisija išrinko tris geriausius projektus: I vietą gavo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos komandos DI prototipas Time to Talk, padedantis bendrauti autizmo spektro ar bendravimo sunkumų turintiems asmenims. II vieta skirta Kauno Maironio gimnazijos komandai „FAKT.AI“, kuriančiai informacijos patikimumą tikrinantį įrankį. III vietos laimėtojai Kauno Maironio gimnazijos „Bus’y“, realiu laiku viešojo transporto užimtumą stebintis sprendimas.

Kituose programos etapuose bus stiprinamas bendradarbiavimas su mokytojais ir jų komandomis. Programą vainikuos mokytojų stažuotė Danijoje, kur jie lankysis mokyklose ir technologijų įmonėse, susipažins su švietimo ir technologijų integravimo, inovacijų skatinimo bei praktiniais dirbtinio intelekto taikymo pavyzdžiais.

Inovacijų agentūros inf.

„Nuoseklus Lietuvos kilimas pasauliniame konkurencingumo reitinge – tai aiškus įrodymas, kad tampame regiono lydere inovacijų ir technologijų srityje. Mūsų verslas ne tik geba prisitaikyti, bet ir kuria sprendimus, kurie formuoja ateities ekonomiką. Tuo pačiu – kad turime tvirtą pagrindą augti toliau: drąsiai diegti inovacijas, pritraukti investicijas ir stiprinti savo pozicijas tarp pažangiausių pasaulio šalių“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

IMD indeksas šalis vertina pagal tris pagrindines kategorijas ir devynias subkategorijas. Lietuva gerino rezultatus aštuoniose iš devynių subkategorijų – nežymus smukimas fiksuotas IT integracijos subkategorijoje, kur Lietuva išliko aukštoje 21 vietoje (pernai – 19).

„Augimas beveik visose vertinimo srityse yra aiškus ženklas, kad turime tvirtus pagrindus tiek technologijų plėtrai, tiek verslo transformacijai, o mūsų skaitmeninė ekonomika yra subrendusi. Matome vis daugiau įmonių, kurios savo veikloje drąsiai taiko DI, automatizaciją ar pažangius duomenų sprendimus“, – sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.

Regiono kontekste Lietuva taip pat išsiskiria aiškia lyderyste. Estija šiemet iš 24 smuktelėjo į 26 vietą, o Latvija iš 38 pakilo į 31. Tuo metu Lenkijos rezultatai prastesni – ji iš 39 nusileido į 45 vietą.

„Tai stiprina Lietuvos pozicijas kaip regioninio skaitmeninio konkurencingumo centro ir siunčia investuotojams aiškų signalą apie šalies ekonomikos brandą“, – tvirtina K. Tamoševičienė.

Didžiausias šuolis – technologijų kategorijoje

Didžiausią pažangą Lietuva pasiekė technologijų kategorijoje, kur iš 28 vietos pakilo į 21-ąją. Verslo lyderių vertinimu, mūsų šalis gali pasigirti palankia technologijų reguliacine aplinka, išplėtota verslo steigimo ir dokumentų tvarkymo skaitmenizacija, patikima intelektinės nuosavybės apsauga.

Tuo pat metu indeksas atskleidžia ir vieną ryškiausių iššūkių – imigracinės politikos nepalankumą verslui. Pagal šį rodiklį Lietuva rikiuojasi 54 vietoje tarp 69 šalių, o ekspertai tai įvardija kaip vieną pagrindinių veiksnių, ribojančių šalies konkurencingumą.

Kaip ir pernai, geriausiai Lietuva įvertinta pasirengimo ateičiai (ang. future readiness) kategorijoje – iš 17 vietos pakilome į 13-ąją. Čia mūsų šalis išsiskiria pasauliniu mastu: pagal verslo gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir rizikuoti Lietuva užima 1 vietą pasaulyje.

„Mūsų verslo drąsa ir lankstumas – mūsų konkurencinis pranašumas. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės geba taikyti naujas technologijas ir kurti naujus modelius, kurie vėliau tampa sektino pavyzdžio kitoms šalims“, – sako Inovacijų agentūros ekspertė.

Pasaulinį IMD skaitmeninio konkurencingumo reitingą nuo 2017 metų skelbia Šveicarijoje įsikūręs Tarptautinis vadybos institutas (IMD). Pagrindinį dėmesį IMD skiria inovacijų ir konkurencingumo studijoms, o vienas iš svarbių jų tikslų – padėti šalims ir įmonėms įvertinti savo gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių technologinių sąlygų. Kasmet IMD pateikia vertinimą ir įžvalgas apie šalių pažangą skaitmeninių inovacijų srityje, skatindamas gerąsias praktikas bei inovatyvius sprendimus.

Inovacijų agentūros inf.

„Beveik dešimtmetį Lietuvoje gyvuojančią užstato sistemą šiandien palaiko 9 iš 10 gyventojų. Šis pasitikėjimas mus skatina tobulėti ir užtikrinti taromatų tinklo veiklos kokybę. Įvertinę vartotojų patirtį, atrinkome pažangius technologijų sprendimus ir įrenginius, kurie geriausiai dera su prekybos vietų sąlygomis ir yra patogūs ne tik tarą grąžinantiems žmonėms, bet ir taromatus prižiūrintiems darbuotojams“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas ir pažymi, kad taromatų modernizacija yra ilgalaikis projektas, įgyvendinamas etapais.  

USAD duomenimis, per pirmąjį etapą bus atnaujinta kiek daugiau negu 300 taromatų įranga. Maždaug pusė šio tikslo jau yra pasiekta – nauja „Tomra“ gamintojos įranga veikia 140 taromatų visoje Lietuvoje.  

Greitesni ir patogesni 

G. Varnas pastebi, kad daugiausia naujovių šiame etape yra susiję su mažų ir vidutinių parduotuvių taros surinkimu. Dalis gyventojų jau pastebėjo, kad senesnio modelio UNO taromatus prie nedidelių parduotuvių pakeitė modernūs H11 įrenginiai. Jame – didesnis liečiamas ekranas, pakuočių priėmimas ir nuskaitymas vyksta greičiau, o talpa – dviem trečdaliais didesnė lyginant su prieš tai buvusių UNO.  

Vidutinėms parduotuvėms skirtas T70 pakuotes presuojantis taromatas atskleidžia „TOMRA Flow Technology“ technologijos privalumus. Tara atpažįstama akimirksniu ir be sukimosi. Dėl to pakuotės juda 50 proc. greičiau, lyginant su pirmtako T63 mechanizmu. Naują taromatą išbandę prekybininkai pastebi, jog aptarnavimo ir priežiūros darbus atlikti tapo paprasčiau.  

Taip pat Lietuvoje sėkmingai testuojami ir naujos kartos B7 taromatai, skirti vidutinio dydžio parduotuvėms. Šio modelio taromatas užima vos 1,3 kv. m. plotą, yra lengvai valdomas ir efektyviai prižiūrimas. Modernieji B7 taromatai yra įtraukti į USAD planus.  

Vienu ypu – daugiau negu 100 plastiko butelių ir skardinių 

Svarbia naujiena G. Varnas vadina ir sprendimą plėsti galingus R1 tipo taromatus, kurie vienu metu gali priimti ir apdoroti didelį kiekį PET plastiko ir metalinių pakuočių kiekį. Pirmasis šio tipo taromatas prieš porą metų buvo įrengtas Vilniuje, Žirmūnuose, ir sulaukė išties didelio dėmesio. O antrasis R1 taromatas 2025 metų sausį pradėjo veikti Šiauliuose.   

Per plačią angą į R1 taromatą vienu kartu galima sukrauti per 100 skardinių ir PET plastiko butelių. Greičiau negu per minutę įranga užstato pakuotes nuskenuoja ir suskaičiuoja, o tada atspausdina kvitą. Greta veikia ir įprastas „Tomra T9“ taromatas, į kurį gyventojai gali grąžinti stiklo butelius, o taip pat PET ir metalines pakuotes mažesniais kiekiais.  

Kartu su partneriais USAD planuoja dar šiemet Lietuvoje įrengti keturis R1 taromatus: po vieną Alytuje, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.   

„Mums svarbiausia yra užtikrinti gerą patirtį žmonėms, kurie grąžina tarą. Kartu siekiame, kad naujosios technologijos palengvintų darbą prekybininkams, kurie rūpinasi, kad taros surinkimas vyktų sklandžiai. Tad įgyvendindami projektą daug dėmesio skirsime sistemos naudotojams ir grįžtamajam ryšiui, kuris visada padeda tobulėti“, – apibendrina USAD vadovas G. Varnas. Iš viso Lietuvoje veikia apie 1300 taromatų tinklas. 

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:   

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2024 metus surinkta ir perdirbti perduota 708,58 mln. vienkartinių pakuočių. 

Pirmadienio rytą atvykus keltui iš Švedijos, VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos pareigūnai Pilies pasienio kontrolės punkte patikrinti sustabdė 35-erių Baltarusijos pilietį.

Automobilį „Mercedes-Benz Vito“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavęs vyras pateikė baltarusišką vairuotojo pažymėjimą. Atlikus dokumento patikrą, pareigūnai nustatė, kad jis, įtariama, – suklastotas (visiška klastotė).

Sulaikytasis turi leidimą gyventi Lietuvoje ir vienoje šalies įmonėje dirba vairuotoju. Būtent šiai įmonei priklausančiu mikroautobusu jis ir atvyko keltu iš Švedijos.

Dėl disponavimo suklastotu dokumentu ar jo panaudojimo VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Baltarusijos pilietis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Paaiškėjo, kad vyras neturėjo teisės vairuoti autotransporto priemones. Šiemet gegužę jis įkliuvo vairuodamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tąkart policijos pareigūnai baltarusiui skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Automobilis laikinai saugomas Uosto pasienio užkardoje.

Šiemet pasieniečiai sulaikė 212 suklastotų, įtariama, dokumentų: pasienyje su Baltarusija – 96, su Latvija – 34, su Lenkija – 29, su Rusija – 9, oro uostuose – 24. Daugiausia, 86, buvo vairuotojo pažymėjimų, taip pat 26 transporto priemonės registracijos pažymėjimai.

Pernai VSAT pareigūnai nustatė 303 padirbtus dokumentus: pasienyje su Baltarusija – 139, su Lenkija – 58, su Latvija – 21, su Rusija – 18, oro uostuose – 44. Kaip ir šiemet, tarp klastočių dominavo vairuotojo (145) ir transporto priemonės registracijos (67) pažymėjimai.

VSAT inf.