Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų kontrabandos (kvaišalai aptikti iš užsienio atgabentoje siuntoje), MKT Kauno skyriaus pareigūnai gavo informacijos, kad analogiškos medžiagos Lietuvoje atvirai pardavinėjamos erotinių prekių „Aistra“ parduotuvėse.

Tiesa, ten šie produktai buvo pristatomi kaip odinių drabužių ir kitų odos gaminių valikliai, nors iš tikrųjų naudojami kaip patalpų oro gaivikliai, aromatizatoriai. Gaminių sudėtis internetinėje parduotuvėje tiksliai nurodoma nebuvo, buteliukai su šiais kvapais paprastai atvirai nedemonstruoti ir parduotuvių lentynose. Pirkėjams juos išsiųsdavo siuntomis arba įteikdavo iš rankų į rankas – tik tuomet ir buvo galima sužinot tikslią gaminio sudėtį.

Vasario 12 d. MKT pareigūnai atliko kratas aštuoniose „Aistra“ parduotuvėse – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Taip pat patikrintas ir įmonės sandėlis Kėdainių rajone.

Aptikta ir sulaikyta 1 192 įvairių rūšių 10 ml talpos buteliukų su skysčiu, kurio sudėtyje, įtariama, yra psichotropinių medžiagų amilnitrito ir izopropilnitrito.

Tai naujosios psichoaktyvios medžiagos, sukeliančios trumpalaikę euforiją, šilumos pjūtį, raumenų atsipalaidavimą, tačiau toksiškos – galinčios sukelti alpimą, regos sutrikimus, pavojingos žmonėms, turintiems širdies problemų.

Abi šios medžiagos yra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, bet leidžiamos naudoti medicininiais tikslais arba pramonėje. Tačiau fiziniams asmenims šias medžiagas įsigyti draudžiama, taip pat jomis draudžiama ir mažmeninė prekyba.

Įmonės direktoriui pareikšti įtarimai dėl galimo neteisėto vertimosi ūkine veikla (pagal Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 dalį) ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 dalis). Jam skirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3–iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

LR Muitinės inf. 

Naujausias netinkamos daugiabučių administravimo kontrolės pavyzdys – Vilniuje 

Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė gavo pareiškėjo skundą dėl netinkamų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, susijusių su skundų nagrinėjimo terminais ir bendrojo naudojimo objektus administruojančios UAB „Civinity Namai“ veiklos priežiūra ir kontrole. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėdama asmens skundus dėl administratoriaus veiklos savivaldybė veikė formaliai ir biurokratiškai. 

Problemų kilo, kai UAB „Civinity Namai“ daugiabučio namo gyventojams pateikė beveik 30 tūkst. eurų siekiančią stogo darbų sąmatą, kurioje nebuvo nurodyta, už ką konkrečiai bus mokamos prašomos lėšos (už kokias medžiagas ar atliekamus darbus), o dauguma eilučių paliktos tuščios arba užpildytos atsitiktiniais žodžiais. Be to, prieš keletą metų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu namo administratoriui turėjo būti pervesti 2 559 eurų suma, skirta stogo trūkumų šalinimo darbams. Iš šios sumos buvo panaudoti tik keli šimtai, todėl turėjo likti 1 857,78 eurų, bet apie šios sumos pervedimą į kaupiamąją sąskaitą arba kitokį panaudojimą gyventojai informuoti nebuvo. 

Pareiškėjui kreipusis į savivaldybę ir paprašius paaiškinimų, ar administratorius gali taip elgtis, pirmojo atsakymo teko laukti daugiau nei metus, antrojo – du su puse mėnesio, nors teisės aktai numato, kad gyventojų skundai turi būti išnagrinėti ir atsakymai pateikti per 20 d. d. Gauti atsakymai neišsklaidė abejonių dėl neaiškaus lėšų panaudojimo. Savivaldybė nurodė, kad nėra vienos patvirtintos sąmatos formos, o sąmatų vertinimas apskritai nepriskirtas savivaldybės administracijos kompetencijai. Savivaldybė iš tiesų negali kontroliuoti, kiek ir kam lėšų naudojama (tai susirinkimuose sprendžia patys gyventojai), tačiau teigti, kad gyventojams gali būti pateikta sąmata, kurioje net nenurodyta, už ką bus mokamos tam tikros sumos, kontrolierės nuomone, rodo akivaizdų nenorą iš esmės gilintis į problemą. Kalbant apie ankstesniems stogo darbams neišnaudotą sumą, savivaldybė pripažino, kad administratoriaus ataskaitoje pinigų likučio pervedimas į kaupiamąją sąskaitą nėra patvirtintas, todėl ataskaita laikytina netinkama. Vis dėlto savivaldybė nesiaiškino, kur apskaitytos nepanaudotos lėšos ir kaip tai atsispindi finansiniuose dokumentuose. 

Seimo kontrolierė konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pernelyg formaliai reagavo į pareiškėjo keliamas problemas, laiku nenustatė daugiabutį namą administruojančios įmonės padarytų pažeidimų ir nesiėmė griežtesnių priemonių administratoriaus atžvilgiu, taip sudarydama prielaidas pažeidimams kartotis. Be to, nesilaikė nustatytų terminų ir pateikė pareiškėjui išsamumo principo neatitinkančius atsakymus. 

Kada teikti skundą Seimo kontrolierei? 

Į Seimo kontrolierę dėl daugiabučio namo administravimo galima kreiptis tais atvejais, kai savivaldybė netinkamai vykdo jai pavestą administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.  

Tai gali būti situacijos, kai administratorius neorganizuoja ar nekontroliuoja bendrojo naudojimo objektų priežiūros (pavyzdžiui, neužtikrina laiptinių valymo kokybės ir reguliarumo, sniego ar šiukšlių tvarkymo namui priskirtoje teritorijoje, neatlieka būtinų remonto darbų ir dėl to prastėja namo būklė), neteikia butų savininkams teisės aktuose numatytos informacijos ar dokumentų, o savivaldybė, gavusi gyventojų skundus, nesiima priemonių užtikrinti tinkamą administratoriaus veiklą. Jei daugiabutis namas neturi jam priskirtos teritorijos, savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga už jo aplinkos tvarkymą. Savivaldybės neveikimas gali pasireikšti formaliais, neišsamiais atsakymais, savo atsakomybės neigimu, administratoriaus veiklos patikrinimų nevykdymu, taip pat skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymu. 

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierės tiria netinkamą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, todėl negalime vertinti įmonių, vykdančių daugiabučių namų administravimą, bendrijų pirmininkų ar kitų įgaliotų asmenų veiklos. Kad ir kas būtų daugiabučio namo administratorius, jo veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdo savivaldybė. Tačiau, jeigu savivaldybė neužtikrina tinkamo administratoriaus funkcijų vykdymo, nereaguoja į gyventojų skundus arba tai daro netinkamai, atsiranda pagrindas kreiptis į mus“, – sako J. Miliuvienė. 

Kontrolierė pažymi, kad savivaldybė ir Seimo kontrolierių įstaiga į procesą įsijungia jau įvykus pažeidimams, bet gyventojai gali jiems užkirsti kelią patys – perimdami iniciatyvą į savo rankas: aktyviai dalyvaudami susirinkimuose, laiku mokėdami mokesčius ir kaupdami lėšas, domėdamiesi planuojamais ir atliekamais remontais. Namo administratorius privalo planuoti darbus iš anksto ir šiuos planus teikti butų savininkams tvirtinti. Jeigu savininkai planų nepatvirtina, administratorius neturi pagrindo organizuoti jokių remonto darbų, išskyrus atvejus, kai įvyksta avarija arba namas neatitinka būtinųjų saugumo reikalavimų. Tokiais atvejais darbai gali būti organizuojami ir be savininkų sprendimo. Kokybišką daugiabučio administravimą galima užtikrinti ir įsteigus bendriją bei jos pirmininku išrinkus asmenį, kuriuo pasitiki ir kurio sąžiningumu neabejoja didžioji dauguma gyventojų.

Seimo kontrolierių įstaigos pranešimas žiniasklaidai

Joga – patyrusi grynųjų pinigų ieškotoja. Ieškoti nedeklaruotų pinigų ji pradėjo mokytis dar būdama vos keturių mėnesių. Šiandien ji dirba Vilniaus teritorinės muitinės mobiliojoje grupėje – tikrina transporto priemones kelio postuose, siuntas pašte, bagažą oro uoste. 

Nors patirties netrūksta, įgūdžiai nuolat tobulinami. Kartą ar du per metus Joga dalyvauja policijos organizuojamuose kursuose, kuriuos užbaigia testais ir gauna sertifikatus. Tarnyboje su savo kinologe ji treniruojasi vieną–du kartus per savaitę. Būtent todėl mokymams būtini tikri grynieji pinigai. 

Ilgą laiką pragulėjusios kupiūros pamažu praranda kvapą, todėl mokomąją medžiagą reikia nuolat atnaujinti – kaip ir dirbant su narkotinėmis medžiagomis. Pagal galimybes supjaustytas, iš apyvartos išimtas kupiūras muitinei perduoda Lietuvos bankas. 

Šunys reaguoja ne į nominalą, o į dažų sudėtį – 5 ar 500 eurų kupiūrų kvapas nesiskiria, nes jų dažų formulė ta pati. Skiriasi tik valiutos: pavyzdžiui, doleriai turi intensyvesnį kvapą nei eurai. Įtakos turi ir kiekis – kuo daugiau kupiūrų, tuo stipresnis kvapas ir lengviau jį aptikti. Todėl treniruotėse naudojami tiek maži, tiek dideli pinigų kiekiai – skirtingas intensyvumas šuniui reiškia skirtingą kvapo situaciją. 

Muitinės tarnybiniai šunys apmokomi ieškoti tabako gaminių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei grynųjų pinigų. Joga – viena iš pareigūnių, kurios darbas padeda užtikrinti, kad per Lietuvos sieną nebūtų gabenami nedeklaruoti pinigai. 

Lietuvos muitinės inf.    

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė UAB „Kordula“ (toliau – Bendrovė) apeliacinį skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo sprendimą bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) nutarimą.

NTAKD dar 2023 m. gegužės mėn. buvo atlikęs UAB „Kordula“ patalpų neplaninį patikrinimą ir protokole konstatavo, kad bendrovė gamina skirtingų skonių ir skirtingą nikotino kiekį turinčias nikotino pagalvėles „Tabacco-free pouches GRANT Slim Format 27 nicotine pouches“, kurių dizainas galimai tabako gaminius, t. y. čiulpiamojo tabako gaminius „Snus“, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus. Bendrovei buvo skirta 1 158 Eur bauda.

Teismas konstatavo, kad Bendrovės gaminamos nikotino pagalvėlės „Grant“ ir „Grant extreme“ pagal savo dizainą – pakuotę, vidinius maišelius ir vartojimo būdą – imituoja oraliniam vartojimui skirtą tabako gaminį „Snus“. Toks prekių dizaino imitavimas pažeidžia Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, draudžiantį gaminti ar parduoti prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes.

Teismas pabrėžė, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti dizaino imitavimo faktą – nėra svarbu, ar gaminyje yra tabako, ar jis platinamas Lietuvos rinkoje. Taip pat pažymėta, kad vertinant panašumą taikomas „vidutinio vartotojo“ kriterijus ir analizuojamas bendras vizualinis įspūdis.

NTAKD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Darius Sadaunykas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas yra svarbus precedentas užtikrinant nuoseklų teisės aktų taikymą: „Teismo išaiškinimas aiškiai patvirtina, kad draudimas imituoti tabako gaminius taikomas ne tik tradiciniams tabako produktams, bet ir su jais susijusiems gaminiams. Gamintojai ir platintojai privalo užtikrinti, kad jų produktų dizainas neklaidintų vartotojų ir nesudarytų asociacijų su draudžiamais ar ribojamais tabako gaminiais.“

Bendrovei skirta 1 158 eurų bauda palikta galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Tyrimą kontroliavo ir koordinavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Slapta policijos operacija

2024 m. spalį po sėkmingai atliktos policijos operacijos Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustatė, kad Lietuvos mokslininkų įkurtoje aukštųjų technologijų laboratorijoje, panaudojant joje esamą įrangą, neteisėtai galėjo būti gaminama psichotropinė medžiaga – alprazolamas.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos buvo išimta 4,707 kg grynojo kiekio – alprazolamo. Pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro disponuojamą informaciją ir vertinimą iš minėto grynosios medžiagos kiekio galima pagaminti daugiau kaip 4,7 mln. vienkartinių dozių.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad organizuotos grupės nariai planavo pagamintas psichotropines medžiagas realizuoti Airijos Respublikoje.

Tarp kaltinamųjų – biomedicinos mokslų daktaras

Tyrimo metu nustatyta, kad du iš kaltinamųjų asmenų dirbo Lietuvos bendrovėje, kurioje buvo įkurta aukštųjų technologijų laboratorija, o joje atliekami kamieninių ląstelių tyrimai, imunotechnologiniai autoimuninių procesų tyrimai, autovakcinų kūrimas, individualių priešvėžinių vakcinų bei naujų vėžio gydymo technologijų kūrimas.

Vienas iš kaltinamųjų yra biomedicinos mokslų daktaras A. D.

Atliekant kratą jo namuose rasta ir paimta psichotropinės medžiagos (metamfetamino) gamybos instrukcija, kurioje nuosekliai nurodyti reikiami reagentai, įranga, reakcijos atlikimo eiga, schema, naudotini įrenginiai, detaliai aprašytas visas gamybos būdas (sintezė). Darbo vietoje rastos ir paimtos medžiagos naudojamos amfetamino ir metamfetamino gamybai.

Taip pat, šių kaltinamųjų darbo vietoje, bendrovėje, kurioje buvo įkurta aukštųjų technologijų laboratorija, kratos metu paimtose talpose buvo rasta skirtingų psichotropinių medžiagų.

Trečiasis kaltinamasis dirbo didmeniniame optikos versle.

Baudžiamoji atsakomybė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 3 d. už neteisėtą labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio gaminimą, įgijimą, laikymą ir gabenimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Pagal LR BK 262 str. už įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimą arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimą numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf. 

Į redakciją jau kreipėsi jonavietė (plačiau apie tai ČIA), pasakojusi, kad tirpstančio sniego ir balų fone ją nuo galvos iki kojų aptaškė pralėkęs automobilis. Ar tai tiesiog pavasariškai šlapias miestas, ar mistinė datos įtaka - spręsti kiekvienam.

Bet juk žinome, kaip būna: vienai šiandien iš rankų išsprūsta kava, kita paskuba ir išsisuka koją, trečias neranda automobilio raktelių, nors „tikrai padėjo čia“. Smulkmenos, kurios tądien atrodo lyg pasaulio pabaiga, o vakare jau kelia šypseną.

Penktadienio, 13-osios, prietarai gyvi jau šimtmečius. Vieni vengia kelionių, kiti atidėlioja svarbius sprendimus, dar kiti juokauja, kad būtent ši diena - puiki proga pasitikrinti humoro jausmą.

Tad gal šiandien vietoje pykčio verta tiesiog gūžtelėti pečiais? Jei rytas prasidėjo ne taip, kaip planavote, gal tai bus tik gera istorija, kurią papasakosite savaitgalį prie kavos puodelio.

O mes kviečiame jonaviečius pasidalinti:

kas jus šiandien „aplankė“? Aptaškė bala? Pametėte kepurę? Supainiojote laiką?

Rašykite komentaruose ar žinutėse - pasijuokime kartu. Juk jei penktadienis, 13-oji ir atneša nesėkmių, tai bent jau tokių, apie kurias po to galima papasakoti su šypsena.

Šv. Valentino dienos proga Daina Bilevičiūtė tapo naujos romantiškiausio Lietuvos atlikėjo Igorio Jarmolenkos dainos vaizdo klipo žvaigžde. Ne viename daug dėmesio sulaukusiame projekte sudalyvavusi žinoma moteris patikina – ji dainininko pasirinktai temai ideliai tiko.

„Meilės diena man siejasi su muzika, menu, kūryba. Ją dažniausiai praleidžiu scenoje“, – pasakoja vaizdo klipo „Noriu“ herojė. Kalbėdama apie artėjančią vasario 14-ąją, Daina atvira – ši data jos gerbėjams dažnai tampa proga nustebinti. „Dar prieš Valentino dieną visada sulaukiu pikantiškų dovanų. Matyt, žmonės mane taip mato – kaip moterį, kuri nebijo seksualumo“, – atvirauja ji. Šiemet tarp gautų staigmenų – seksualių raudonų apatinių komplektas ir aksesuaras su užrašu „Slapta meilė“. „Tokios dovanos labiau prajuokina nei nustebina, bet kartu primena, kad flirtas ir žaismingumas neturi amžiaus“, – priduria žinoma moteris.

Vaizdo klipo herojė pabrėžia, kad darbas su I. Jarmolenka buvo lengvas ir kūrybiškas. 

„Igoris labai aiškiai jaučia nuotaiką, jis žino, ko nori, bet kartu palieka erdvės improvizacijai. Man tai labai svarbu“, – sako D. Bilevičiūtė.

Dainai „Noriu“ žodžius ir muziką parašė pats I. Jarmolenka, o kūrinys, pasak jo, kalba apie norą gyventi intensyviai, nebijoti jausmų ir neapsimetinėti.

„Nėra negražių ar netobulų moterų. Jūs visos nuostabios ir visos geidžiamos bei patrauklios. Užtenka neteisingų stereotipų. Aš tik už natūralumą ir Dievo sukurtą grožį. Pasaulinio garso prekės ženklai, tokie kaip „Dove“, jau senai suprato, kad kiekviena moteris yra individualybė ir unikali. Griaukime stereotipus ir iš visos širdies mylėkime moteris, nes būtent jos yra mūsų gyvenimo prasmė ir džiaugsmas“, - sako atlikėjas Igoris Jarmolenka, drąsiai į savo vaizdo klipo filmavimus kviečiantis Rubenso formų šokėjas. 

Nauja daina „Noriu” ČIA.

Apie Igorį Jarmolenką

Igoris Jarmolenka didžiojoje scenoje jau dešimt metų. Įstojęs į muzikos mokyklos smuiko klasę, buvo pastebėtas geriausių vokalų mokytojų ir pakviestas dainuoti į chorą solistu kaip ypatingo tembro balso savininkas. „Hobis dainuoti artimiesiems tapo hobiu dainuoti scenoje. Dainuoju ne aš, dainuoja mano širdis. Muzika man padeda kurti geras emocijas. Kiekvieno savo koncerto metu dovanoju klausytojams pozityvių emocijų bangą, gerą nuotaiką ir viltį. Noriu, kad žmonės suprastų, jog visur gali vykti šventė ir tam visai nereikia jokių specialių progų“, - sako Igoris Jarmolenka.

2010 metais išleido debiutinį albumą „Posūkis“. 2012 metais nugalėjo tarptautiniame talentų forume Turkijoje. 2020 metais didžiulio populiarumo sulaukė antrasis jo albumas „Pakabino man“. Dėl ypatingo balso tembro Igorį Jarmolenką aukštai įvertino daugelis populiarių dainininkų ir grupių, tokių kaip Inga Valinskienė, Radžis, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Vudis, grupė „Dar“, Beata Wilkin ir jos kolektyvas „Funky“ ir pasiūlė jam rengti bendrus koncertus bei pasirodymus. Igoris Jarmolenka – pastovus šlagerių festivalio „Palanga“ bei televizijos šou dalyvis. 

Igoris JARMOLENKA - vienas iš tų retų dainininkų, kurio pasirodymų metu sukuriama neįprasta aura. Dainuojantis širdimi atlikėjas tiesiog spinduliuoja laime ir noriai ja dalinasi su savo gerbėjais. Jo šypsena išsiskiria nuoširdumu, dainos pabrėžia kaip puiku yra gyventi. Igoris Jarmolenka pozityviomis emocijomis įkvepia žmonėse norą džiaugtis gyvenimu. Pats sukūręs sėkmingą restoranų verslą, su mylima žmona susilaukęs keturių puikių vaikų, pasodinęs medį ir pastatęs namą, dainininkas žino kas yra tikroji laimė. Apie tai jis pasakoja kiekvienoje savo dainoje.

Dar vienas Igorio išskirtinumas – tai skirtingi muzikos stiliai. Koncerto metu kiekvienas klausytojas ras sau širdžiai mielą dainą – nuo populiaraus šlagerio iki šiuolaikinio repo, kurį jis atlieka su savo draugu Julianu Verdee. Igoris Jarmolenka įrašė daugiau nei 50 įvairių dainų. Jo koncertinėje programoje yra gerai žinomi kūriniai „Alyvos žydės“, „Pabūkime drauge“, „Kaip ji man patinka“, „Meilės istorija“, „Dėl tavęs“, „Leisk man tave pakviest“, „Mano dūda“ ir kitos.

Pranešimas spaudai 

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba kviečia šį ilgąjį savaitgalį aplankyti saugomų teritorijų apžvalgos bokštus ir pasigerėti žiemišku kraštovaizdžiu. Iš aukščiau atsiveria mūsų nacionalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžių didybė, leidžianti pamatyti gamtą iš kitos perspektyvos.

Žiema, apnuogindama medžius ir prislopindama spalvas, atskleidžia žemės reljefo formą, upių vingius ir kalvų ir kalvelių ritmą. Tai puikus metas pažinti kraštovaizdį kitaip.

Saugomose teritorijose turime 27 apžvalgos bokštus, viršijančius 15 metrų aukštį. O mažesnių apžvalgos bokštelių, panoraminių regyklų, paukščių stebėjimo platformų yra kur kas daugiau.

Šį savaitgalį kviečiame aplankyti bent porą arčiau jūsų gyvenamosios vietos esančių apžvalgos bokštų. Visą sąrašą saugomose teritorijose esančių apžvalgos bokštų galite rasti saugoma.lt interneto svetainėje, paspaudę rubriką „Apžvalgos bokšai“.

Kiekvienas apžvalgos bokštas – vis kitokio dizaino, primenančio tai pušų lają, tai vėjo sūkurį, tai mėnulio siluetą. Tai tarsi atskira istorija, pasakojanti apie vietos gamtą...

Aukštaitijoje siūlome aplankyti Anykščių regioniniame parke esantį Medžių lajų tako apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria apdainuotasis Anykščių šilelis ir Šventosios upės vingiai. Šio apžvalgos bokšto apžvalgos aikštelės – net 34 metrų aukštyje. Einant link šio bokšto, turime galimybę vaikščioti ties medžių viršūnėmis.  

Biržų regioniniame parke prie unikalių Kirkilų ežerėlių stovi išskirtinės formos apžvalgos bokštas, o iš 32 metrų aukščio gali apžvelgti smegduobėse susidariusius ežerėlius, kurie žiemą atrodo visai kitaip.

Dzūkijoje tikrai verta aplankyti Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštą, esantį Merkinėje. Jo forma primena pušį ir jis puikiai įsikomponuoja šalia esančio pušyno. Nuo šio apžvalgos bokšto atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuno slėnį, Pastraujo salą, Merkinės miestelį.   

Dar vienas apžvalgos bokštas Dzūkijoje nusipelnė Jūsų dėmesio, tai Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokštas, esantis Birštone. Tai aukščiausias (45 m.) mūsų krašto apžvalgos bokštas, nuo kurio būtent žiemą, kai nėra lapijos, atsiveria puikios panoramos į Nemuną.

Žemaitijoje vienas įspūdingiausų apžvalgos bokštų įsikūręs Akmenos ir Jūros upių santakoje, Pagramančio regioniniame parke... Virš dviejų upių santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir užlipus ant pakylos.

Verta aplankyti įspūdingą Siberijos apžvalgos bokštą Žemaitijos nacionaliniame parke. Čia galima išvysti žiemos rūbu pasipuošusius Liepijų mišką, Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę.

Žiemą nuo 27 saugomų teritorijų apžvalgos bokštų atsiveria unikalūs nacionalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžiai su apšerkšnijusiais medžiais, upių vingiais, užšąlusiais ežerais, boluojančiais slėniais. Gamta graži visais metų laikais!

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos inf. 

Sausio 20 d. rytą, keliolika minučių po septintos valandos, Bendrasis pagalbos centras gavo automatinį „eCall“ pranešimą.

Paaiškėjo, kad Vidiškių miestelio ribose susidūrė Latvijoje registruotas automobilis „Škoda Octavia“, kurį vairavo 59-erių metų Latvijos pilietis, ir Lenkijoje registruotas mikroautobusas „Fiat“, vairuojamas 35-erių metų Lenkijos piliečio. „Fiat“ vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Smūgis buvo pakankamai stiprus, kad „Škoda Octavia“ jutikliai jį užfiksuotų kaip eismo įvykį ir automatiškai inicijuotų skambutį numeriu 112.

Nors kaltininkas savo klaidą pripažino, o žmonės per eismo įvykį fiziškai nenukentėjo, situaciją apsunkino kalbos barjeras: vienas vairuotojas bendravo anglų, o kitas – rusų kalba.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino aplinkybes ir padėjo vairuotojams susikalbėti bei užpildyti kaltosios pusės – Lenkijos piliečio – pateiktą eismo įvykio deklaraciją.

Šis įvykis Vidiškiuose puikiai iliustruoja Europos skubiosios pagalbos numerio 112 idėją. Nesvarbu, kurioje Europos Sąjungos šalyje bebūtumėte, numeris 112 ir su juo susietos technologijos padeda užtikrinti, kad neliksite vieni.

„Nelaimės nepasirenka nei tautybės, nei kalbos. Mums svarbiausia, kad žmogus, paskambinęs numeriu 112, kuo greičiau sulauktų realios pagalbos“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininkas Liutauras Šinkūnas.

Minint numerio 112 dieną svarbu prisiminti, kad už kiekvieno skambučio stovi ne tik technologijos, bet ir žmonės – operatoriai ir skubiosios pagalbos tarnybų darbuotojai, kurie užtikrina, kad pagalba žmones pasiektų laiku, o jų gyvybės ir turtas būtų apsaugoti.

Bendrojo pagalbos centro inf.

„Tiltai – svarbios susisiekimo arterijos, nesvarbu, ar jie jungia upių krantus gyvenvietėse, ar driekiasi per autostradas. Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir gyvesnius regionus – trumpesnį kelią pas gydytoją, greitesnį susisiekimą su darbu. Džiaugiuosi, kad avarinės būklės tiltų sąrašą sparčiai mažiname. Pernai rekonstruoti 29 tiltai, dar 160-tyje atlikti remonto darbai, per  ateinančius trejus metus intensyviai tęsime avarinės būklės tiltų atnaujinimą, sutvarkysime dar 105 tiltus“, – pabrėžia susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Pasak „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, tiltai ir viadukai – svarbūs infrastruktūros statiniai tiek eismo dalyvių, tiek visam šalies nacionaliniam saugumui ir mobilumui užtikrinti.

„2026-ieji – tiltų tvarkymo metai. Tiltai ir viadukai nėra tik atskiri infrastruktūros objektai – jie sudaro visos šalies kelių sistemos stuburą ir turi tiesioginę įtaką eismo saugumui, regionų pasiekiamumui bei nacionaliniam saugumui. Delsimas kainuoja per brangiai, todėl nuosekliai investuodami į tiltų ir viadukų atnaujinimą mes ne tik šaliname dešimtmečiais kauptas problemas, bet ir kuriame patikimą bei saugią infrastruktūrą ateities kartoms“, – pabrėžia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

2025-aisias tvarkyta beveik 200 statinių

Per 2025-uosius pabaigti svarbūs rekonstravimo ir remonto projektai įvairiuose šalies regionuose, sutvarkyti 29 tiltai ir viadukai, iš kurių 11 buvo kritinės būklės. Be rekonstravimo ir remonto darbų, dar 160 tiltų pernai buvo atlikti papildomi atskirų elementų taisymo darbai, skirti prailginti jų tarnavimo laiką ir stabilizuoti esamą būklę. 

Kiekvienas valstybinės reikšmės keliuose esantis tiltas apžiūrimas ir jo būklės vertinimas atliekamas kartą per metus. Tiltai, kurių būklė blogesnė, siekiant užtikrinti saugumą apžiūrimi didesniu periodiškumu. 

Praėjusiais metais įgyvendintas krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (136,12 km) tilto per Šuniją rekonstravimas, rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai (32,31 km) tilto per Barupę rekonstravimas bei rajoninio kelio Nr. 4232 Endriškiai–Gudai (1,19 km) tilto per kanalą atnaujinimas. Taip pat baigti du magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruože esančių tiltų per Voverkį rekonstravimo projektai (33,75 km ir 35,16 km).

Reikšmingi darbai atlikti ir kituose svarbiuose transporto koridoriuose. Rekonstruotas krašto kelio Nr. 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis ruožas nuo 13,2 iki 13,8 km kartu su tiltu per Dubysą, atnaujintas rajoninio kelio Nr. 3601 Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas (13,69 km) tiltas per Vyžuoną bei krašto kelio Nr. 133 Merkinė–Leipalingis (13,64 km) tiltas per kanalą. Be to, sutvarkytas rajoninio kelio Nr. 1707 Veliuona–Tamošiai–Griciai (12,11 km) tiltas per Gausantę.

Praėjusiais metais taip pat atlikti tilto per Šešuvą paprastojo remonto darbai magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (16,47 km) bei atnaujintas tiltas, esantis krašto kelyje Nr. 204 Mažeikių aplinkkelyje (1,72 km). 

Dar labiau plečiamos tiltų tvarkymo apimtys

Šiuo metu „Via Lietuva“ aktyviai įgyvendina tiltų atnaujinimo programą visais projekto etapais – nuo projektavimo iki rangos darbų. Viešieji pirkimai dabar vyksta dėl 28 tiltų tvarkymo, 11 tiltų yra projektuojami, 15 tiltų tvarkomi „projektuok ir statyk“ būdu, o 20 tiltų jau vyksta rangos darbai arba jie bus pradėti iš karto pasibaigus žiemos technologinei pertraukai. Tai leidžia užtikrinti nenutrūkstamą kritinės būklės tiltų atnaujinimo procesą ir nuoseklų projektų įgyvendinimą visoje Lietuvoje.

„2026 metais tiltų tvarkymo apimtys bus dar labiau plečiamos – šalia jau vykstančių projektų planuojama į portfelį įtraukti naujus 56 tiltų projektus. Dalies šių tiltų projektavimo paslaugos bus perkamos paketais pagal regionus: pietryčių Lietuvoje planuojama projektuoti 7 tiltus, šiaurės rytų Lietuvoje – 10, pietvakarių Lietuvoje – 10, šiaurės vakarų Lietuvoje – 8, o vakarų Lietuvoje – 13 tiltų. 

Tokiu būdu, 2026 metų „Via Lietuva“ projektų portfelyje bus įtraukti visi 2025 metų rugpjūčio mėnesio kritinės būklės tiltai. Strateginis tikslas išlieka nepakitęs – iki 2028 metų pabaigos sutvarkyti 105 kritinės būklės tiltus, o vien 2026 metais planuojama baigti 25 tiltų tvarkymo darbus“,  – skaičiuoja M. Gedaminskas.

Šiuo metu skirtinguose pasirengimo ir įgyvendinimo etapuose esantys tiltai sudaro platų ir geografiškai išskaidytą projektų portfelį. Projektavimo arba projektinių sprendinių pirkimo etape yra šeši tiltai, kuriems pirmiausia bus parengti techniniai projektai, o vėliau, turint parengtus sprendinius, bus perkami rangos darbai. Šiame etape yra tiltai Šilutės, Kretingos, Tauragės ir kituose regionuose, apimantys rekonstrukcijas per Šešuvą, Salantą, Ašutį, Upyną ir Agluoną.

Dar dešimt tiltų šiuo metu perkami „projektuok ir statyk“ būdu. Šiame etape – tiltai ir viadukai Lazdijų, Ignalinos, Marijampolės, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos ir kituose strateginiuose kelių ruožuose, įskaitant magistralinius kelius A1 ir A13. Tokia pirkimo forma leidžia sutrumpinti projekto įgyvendinimo laiką ir greičiau pasiekti realų eismo saugumo pagerėjimą.

Rangos darbų pirkimo etape šiuo metu yra 12 tiltų, apimančių devynis projektus, nes kai kuriuose kelių ruožuose vienu projektu tvarkomi keli statiniai. Visų šių tiltų techniniai projektai jau yra parengti, todėl rangos darbus planuojama vykdyti 2026 metais, iš karto po sutarčių pasirašymo. Šie projektai apima tiltus ir viadukus magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose visoje Lietuvoje – nuo Šilutės ir Pagėgių iki Vilniaus, Anykščių ir Ukmergės.

Be to, šiuo metu vyksta 11 kritinės būklės tiltų projektavimas, kuriam pasibaigus, šiems statiniams bus perkami rangos darbai. Tai apima tiltus ir viadukus virš geležinkelio šalia Vievio, per Šventąją, Dubysą, Kražantę, Kamoją ir kitus vandens telkinius, esančius tiek magistraliniuose, tiek krašto ir rajoniniuose keliuose.

„Via Lietuva“ jau turi pasirašytas 15 „projektuok ir statyk“ tipo sutarčių kritinės būklės tiltams tvarkyti. Šie projektai apima tiek paprastojo remonto, tiek rekonstravimo darbus svarbiausiuose šalies kelių koridoriuose, įskaitant magistralinius kelius A1 ir A2, taip pat krašto ir rajoninius kelius skirtinguose regionuose. Tai sudaro pagrindą stabiliai ir prognozuojamai kritinės būklės tiltų tvarkymo eigai artimiausiais metais.

Šiuo metu rangos darbai jau vyksta arba bus pradėti pasibaigus žiemos pertraukai 20 tiltų. Šie projektai apima tiek pavienius tiltus, tiek sudėtingesnius objektus, kur vienu metu tvarkomi keli statiniai. Darbai vykdomi magistraliniuose keliuose A1, A4, A6 ir A16, taip pat krašto ir rajoniniuose keliuose įvairiuose šalies regionuose. Planuojama, kad didžiosios daugumos šių tiltų darbai bus baigti ir eismas paleistas iki 2026 metų pabaigos, taip stipriai prisidedant prie eismo saugumo ir patikimos kelių infrastruktūros užtikrinimo.

Susisiekimo ministerija

Projektu „Paukščių takas“ siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų bei įvertintų išeivių iš Lietuvos, jų palikuonių, taip pat kitų įvairia veikla ar kilme su Lietuva susijusių asmenų atminimą.

Seimo narys Giedrius Drukteinis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje penktadienį šalies miestų ir rajonų merams pristatys savo naują projektą-iniciatyvą „Lietuvos Paukščių Takas“, kviesdamas juos įsitraukti į žymių su Lietuva susijusių žmonių atminimo įprasminimą memorialinėmis formomis.

G. Drukteinis yra sudaręs 130-ies asmenybių sąrašą, į kurį įtraukti iškilūs meno, politikos, sporto, verslo ir kitų sričių atstovai – nuo Holivudo ir teatro scenos žvaigždžių iki Nobelio premijos laureatų ir valstybių vadovų, turinčių tiesioginių sąsajų su Lietuva. 

„Kertinis sąrašo sudarymo kriterijus yra „žinomi visame pasaulyje“. Jau turime ne vieną paminklą pasaulinio garso išeiviams ir jų palikuonims: Dž. D. Selindžerio (J. D. Salinger) romanui „Rugiuose prie bedugnės“ skirtą skulptūrą Sudarge, Šakių rajone, paminklą moterų krepšinio pradininkei Sendai Berenson Abot (Senda Berenson Abbott) – Alytaus rajone, Holivudo aktoriaus Lorenso Harvio (Laurence Harvey) atminimo įprasminimą – Joniškyje, džiazo legendos Luiso Armstrogo (Louis Armstrong) aikštę Vilkijoje, Kauno rajone – ir kitiems.

Žinias apie mūsų garbingą, veiklią ir lietuvybę išlaikiusią bei puoselėjančią išeiviją svarbu papildyti išsamia informacija apie ypatingai nusipelniusius ir pripažintus žmones, kuriuos su Lietuva sieja įvairūs saitai. Tikiu, kad jų įamžinimas mūsų šalyje yra ne tik labai prasmingas, bet ir duos tiesioginės naudos“, – sako iniciatyvos sumanytojas G. Drukteinis. 

Anot jo, projektu siekiama trijų tikslų. Pirmasis – kultūrinis edukacinis: išsaugoti, naudoti ir plėsti Lietuvos intelektualinį istorinį paveldą, puoselėjant istorinę atmintį, pilietiškumą, suteikiant įkvėpimo jaunajai kartai. Antrasis – sustiprinti istorinę savimonę, pabrėžiant, kad su mūsų šalimi susiję įvairių tautybių žmonės kūrė reikšmingą palikimą mokslo, technologijų, kultūros, meno, politikos, teisės, ekonomikos, socialinių judėjimų bei kitose srityse. Trečiasis – suteikti papildomą stimulą šalies patrauklumui ugdyti, žinomumui didinti ir turizmui skatinti.

„Su Vilniaus universiteto istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku jau gerus 20 metų įvairiausiomis formomis diskutuojame apie iškilius Lietuvos palikuonis. Lietuvos žiniasklaida taip pat yra sukaupusi nemažai informacijos apie tokias asmenybes. Bet svarbiausia – asmeninis ir institucinis entuziazmas, kuo platesnis akademinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės įsitraukimas į tokią iniciatyvą, jos prasmingumo suvokimas – pradedant VšĮ „Kultūrinės ir istorinės atminties fondu“, kuris yra inicijavęs memorialų atsiradimą (tokių kaip Alytaus ir Šakių rajonuose), ir baigiant kai kuriais regioniniais kraštotyros muziejais, turizmo centrais bei kultūrinėmis bendruomenėmis, kurios prisidėjo prie šio sąrašo formavimo ir pildymo“, – pažymi G. Drukteinis. 

Pasak parlamentaro, šiuo metu sąrašas tebėra sudarymo stadijoje. Artimiausiu metu planuojama kreiptis į lietuvių bendruomenes įvairiose šalyse, siekiant toliau kaupti istorines žinias apie garsių su Lietuva susijusių asmenybių veiklą ir nuopelnus. 

Projekto sumanytojas ketina kreiptis į visuomenę prašydamas teikti pasiūlymus ir pasidalyti įžvalgomis ar išsakyti kritiką, nes toks sąrašas, pasak G. Drukteinio, „yra ne mano, o visos šalies nuosavybė“. 

„Asmenybių atrinkimo kriterijai kol kas interpretuojami lanksčiai („istorinės Lietuvos“ kontūru pasirinktos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos), laikantis tokio principo: asmuo ar bent vienas iš jo protėvių yra gimę Lietuvoje; asmuo yra gyvenęs, dirbęs, kūręs ar dalyvavęs politinėje veikloje Lietuvoje; asmens veikla paveikė Lietuvos kultūrinę politinę raidą; asmuo yra žinomas pasaulio, Amerikos, Europos ar konkrečios valstybės mastu“, – paaiškina G. Drukteinis.

Planuojama, kad galutinį sąrašą tvirtins istorikai ir kultūros paveldo specialistai. Sudarius galutinį sąrašą (paliekant galimybę jį nuolat plėsti), planuojama surengti kultūros, švietimo ir paveldo specialistų simpoziumą šia tema. 

G. Drukteinio vertinimu, „enciklopediškai, genealogiškai ar akademiškai pagrįsti sąraše minimų asmenų sąsajas su Lietuva – itin ambicingas ir daug pastangų pareikalausiantis uždavinys. Atrodytų, lyg ir užtenka žinoti, kad Bobo Dylano senelis buvo kilęs iš Lietuvos, tačiau tada reikia atsakyti, „iš kurios Lietuvos vietos“ ir „kiek tos Lietuvos buvo jo gyvenime“. Tik turint tvirtus ir nenuginčijamus įrodymus ar bent jau visuotinį konsensusą, bus galima pereiti prie kito projekto etapo – vizualinių memorialo variantų kūrimo ir fizinio įgyvendinimo. Kol kas anksti svarstyti, kaip toks memorialas gali atrodyti – ar tai bus parkas, ar muziejus, ar meninė erdvė su 3D instaliacijomis, ar tiesiog fotografijų galerija – tegu formą išrenka architektai ir dizaino specialistai, atsižvelgdami į pasirinktą vietą ir idėjos įgyvendinimo galimybes“, – sako projekto sumanytojas, parlamentaras G. Drukteinis. 

Garsių asmenybių galerijų ir parkų yra įsirengusios ir kaimyninės šalys: pavyzdžiui, Lenkijoje, Krokuvoje, veikia „Lenko parkas“, kuriame rikiuojasi iškiliausių lenkų tautos atstovų biustai; Švedijoje, Stokholmo Arlandos oro uosto atvykimo salėje, eksponuojama nuotraukų paroda „Welcome to my hometown“, pristatanti žymius su Švedija susijusius asmenis.

Pridedamas preliminarus projekto įamžinimo sąrašas.

lrs.lt inf. 

Veiksniai, lemiantys atlygio skirtumus

Darbo užmokesčio duomenys dažniausiai renkami tik pagal lytį, dėl to realus diskriminacijos mastas lieka už statistikos ribų, o pastebėti, kad moterims neretai mokama mažiau – sudėtinga: įmonių atlygio nustatymo principų skirtumai nėra pakankamai analizuojami ir skaidrūs.

„Kalbant apie atlygio skirtumus, yra keturi pagrindiniai veiksniai: užmokesčio diskriminacija, darbas ne visu etatu, karjeros pertraukos ir mažiau apmokamos profesijos, tradiciškai laikomos moteriškomis“, – sako tyrimo autorė, Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto mokslininkė stažuotoja dr. Raimonda Bublienė.

Moterys dažniau dirba ne visu etatu, nes būtent joms dažniau tenka didesnė priežiūros darbų našta namuose. Po vaiko priežiūros ar artimųjų slaugos laikotarpių jos ne visada sudaromos galimybės tęsti karjerą tokiu pačiu tempu ir ilgainiui tai atsispindi atlygiuose, sumažina pajamas šiandien ir riboja karjeros galimybes ateityje.  

Be to, sektoriai, kuriuose dirba daugiau moterų – švietimas, socialinė pagalba, sveikatos priežiūra – istoriškai yra prasčiau apmokami, visuomenė taip vertina „moteriškomis“ laikomas profesijas, nors tai yra ne gebėjimų, o stereotipų pasekmė.  

Nepastebimas diskriminacijos sluoksnis

Tačiau tai nėra pagrindinė problema: atlygio nelygybę dar labiau sustiprina daugialypė diskriminacija – situacijos, kai lyties aspektas susipina su kitais veiksniais, tokiais kaip amžius, negalia, etninė kilmė ar socialinė padėtis. Tokiais atvejais nepalanki padėtis žmogui tampa kur kas sunkesnė, tačiau tai – lieka nepastebėta.

„Keleto veiksnių persidengimas sukuria daug stipresnį diskriminacinį poveikį. Jeigu, pavyzdžiui, moteris, yra vyresnio amžiaus, priklauso etninei mažumai, turi negalią – jos patiriama nelygybė gali padidėti kelis kartus, pasireikšdama įvairiuose darbo santykių etapuose pradedant nuo įsidarbinimo proceso, darbo eigos, atlygio gavimo iki išėjimo ar atleidimo iš darbo, tačiau įprastai tai nėra fiksuojama. Negalime išspręsti to, ko nematome“, – sako dr. R. Bublienė.

Kodėl problema išlieka nematoma?

Pirmą kartą daugialypės diskriminacijos sąvoką aiškiai įvardijo Europos Sąjungos Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Tačiau jos praktinis taikymas Lietuvoje stringa. Pasak mokslininkės, teismai ir institucijos neretai remiasi ribota informacija, todėl negali tiksliai įvertinti sudėtingesnių atvejų. Taip diskriminacija gali egzistuoti daugelį metų, nepatekdama į oficialią statistiką ir nesulaukdama tinkamų sprendimų.  

Kas keistina nedelsiant

„Daugialypė diskriminacija iki šiol lieka beveik nepastebėta, nes renkama informacija yra pernelyg siaura, o atlygio sistemos – per mažai skaidrios. Dėl to institucijos ne visada turi pakankamai faktų suprasti, kur prasideda nelygybė ir kaip ją sustabdyti. Skaidrumas nėra tik administracinė priemonė – tai būtina sąlyga kalbėti apie realų, o ne deklaruojamą lygų atlyginimą“, – pabrėžia tyrėja dr. R. Bublienė.  

Taip pat reikia stiprinti teismų ir institucijų pasirengimą vertinti daugialypės diskriminacijos poveikį ir apibrėžti aiškesnį jos vertinimo mechanizmą.  

Mokslininkės pastebėjimu, mažinant atlyginimų atotrūkį, taip pat būtina užtikrinti skaidresnes atlygio nustatymo taisykles, rinkti detalesnius duomenis ne tik pagal lytį, bet ir pagal kitus diskriminacijos pagrindus bei nuosekliai taikyti vienodos vertės darbo vertinimo kriterijus.  

Šios įžvalgos remiasi tyrimu „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC), kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-PD-24-155. Tyrimas analizuoja, kaip įvairios Europos šalys pripažįsta daugialypę diskriminaciją ir kokie sprendimai gali padėti tiksliau identifikuoti darbo pajamų nelygybę.  

Parengė dr. Raimonda Bublienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė stažuotoja

Projekto kūrėjų teigimu, idėja gimė iš nostalgijos tam jausmui, kurį suteikdavo senieji popieriniai kalendoriai – kai viename puslapyje rasdavai patarimą, kas švenčia, kada teka saulė ir ką šiandien verta nuveikti sode.

„Technologijos pažengė į priekį, bet žmogaus poreikis jausti dienos ritmą niekur nedingo. Mes norime žinoti ne tik tai, ar reikės skėčio, bet ir tai, kokia šiandienos prasmė. Ką pasveikinti? Ką prisiminti? Koks mėnulio poveikis gamtai? Tai dalykai, kurie mus „įžemina“ ir sujungia su aplinka bei kitais žmonėmis,“ – pasakoja projekto autorius Mindaugas.

Daugiau nei data: dienos gidas šiuolaikiniam žmogui

Platforma sukurta taip, kad taptų nepastebimu, bet nepakeičiamu pagalbininku kiekvienuose namuose. Ji apjungia tris esmines sritis:

1. Bendrystės puoselėjimas.

Viena gražiausių lietuviškų tradicijų – vardadieniai – dažnai pasimeta socialinių tinklų sraute. „Dienos Kalendorius“ siekia šią tradiciją atgaivinti. Pateikiami ne tik vardai, bet ir jų reikšmės bei kilmė, skatinant žmones ne tik brūkštelėti žinutę, bet ir pasidomėti vardo istorija, taip parodant tikrą dėmesį artimajam, kolegai ar kaimynui.

2. Gyvenimas kartu su gamta.

Nuo tikslios orų prognozės kiekvienam Lietuvos kampeliui iki Mėnulio fazių bei patarimų sodininkams. Tai įrankis tiems, kurie nori planuoti savo darbus – ar tai būtų bulviakasio pradžia, ar savaitgalio išvyka į gamtą – atsižvelgiant į natūralius gamtos ciklus, o ne tik į darbo grafiką.

3. Istorinė atmintis.

Rubrika „Gimė šią dieną“ kasdien primena apie asmenybes, kurios kūrė Lietuvą ir pasaulį. Tai trumpa, bet prasminga edukacija, leidžianti kiekvieną rytą pradėti su trupučiu naujų žinių ir įkvėpimo iš praeities.

Atvira erdvė Lietuvos regionams

Svarbi projekto misija – būti naudingu visai Lietuvai, ne tik didmiesčiams. Platforma sukurta taip, kad būtų vienodai patogi ir Vilniaus ofiso darbuotojui, ir ūkininkui Rokiškio rajone. Be to, projekto komanda sukūrė nemokamus įrankius, kuriais gali naudotis regionų bendruomenių portalai, bibliotekos ar mokyklos, taip praturtindamos savo svetaines kokybišku turiniu.

„Mes tikime, kad internetas turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Todėl sukūrėme erdvę, kuri yra estetiška, greita ir, svarbiausia, pagarbi lankytojui. Tai vieta, kurioje rytas prasideda nuo aiškumo ir pozityvumo,“ – teigiama pranešime.

Kviečiame kiekvieną rytą pradėti kartu ir atrasti, kuo ypatinga šiandiena: dienoskalendorius.lt 

Apie projektą:

„DienosKalendorius.lt“ – tai išsami, nemokama informacinė platforma, skirta Lietuvos gyventojams. Projektas apjungia tikslias orų prognozes, vardadienių kalendorių, astrologinę informaciją ir istorinius faktus į vieną patogų dienos gidą.

Metų knygas renka skaitytojai, kurie šiemet savo balsą internetu galės atiduoti nuo vasario 26 iki balandžio 23 dienos. Laukdami balsavimo pradžios, skaitytojai kviečiami susipažinti su ekspertų pateiktais ilgaisiais knygų sąrašais. 

Nelengvas lietuviškų knygų kelias iki skaitytojo 

Nors bibliotekų ir knygynų lentynos mirga nuo skaitinių gausos, dėl didelės pasiūlos pastebėti lietuvių autorių kūrinius tampa tikru iššūkiu. Čia visuomenei į pagalbą skuba akcija Metų knygos rinkimai 2025, tapusi svarbiu orientyru skaitytojams ir autoriams. Iš daugiau nei 800 knygų komisija atrinko 49 vertingiausius 2025 m. lietuviškus kūrinius, tad skaitytojams nebereikia nieko ieškoti, tik skaityti ir rinkti mėgstamiausias. Autoriams, siekiantiems tobulėti, kartu gerinant ir bendrą lietuvių literatūros kartelę, ši akcija suteikia galimybę išgirsti ne tik ekspertų, bet ir aktyviai į Metų knygos rinkimus įsitraukusios visuomenės balsus. 

Šiemet trys ekspertų komisijos atrinko ilguosius knygų sąrašus keturiose kategorijose: vaikų, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos. Šiais metais paauglių kategorijos ilgojo sąrašo komisija nesudarė, bet vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje bus paskelbti ir šios kategorijos nominantai. Svarbiausią galutinį sprendimą aktyviai balsuodami internetu priims skaitytojai, rinkdami savo Metų knygas.  

Metų knygos rinkimų etapai  

Akcija Metų knygos rinkimai 2025 vyksta trimis etapais. Paviešinami ekspertų komisijos ilgieji knygų sąrašai, kuriuose pristatomi vertingiausi praėjusių metų lietuvių autorių kūriniai.   

Iš ilgųjų sąrašų komisija atrinks knygų nominančių penketukus, kurie bus skelbiami vasario 26 d., 12 val., Vilniaus knygų mugėje.   

Galiausiai lemiamas žodis bus atiduotas skaitytojams – šie internetu iki balandžio 23 d. balsuos ir rinks Metų knygas penkiose (vaikų, paauglių, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos) kategorijose.  

Nugalėtojai bus skelbiami iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gegužės 7 d.   

Ekspertų atrinktuose sąrašuose – vertingiausios 2025 m. lietuviškos knygos 

Akcija Metų knygos rinkimai – visuomenei skirtas atviras kvietimas skaityti, pažinti šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Svarbiausi Metų knygos rinkimams – skaitytojai. Būtent dėl jų, skaitančių namuose ar puoselėjančių skaitymo įpročius kartu su savo vaikais, gimsta svarbus ir prasmingas literatūrinis dialogas.  

Visų knygų kategorijų ilgasis sąrašas. 

Atskirų knygų kategorijų ilgieji sąrašai. 

Susipažinkite su rinkimų komisijomis: įvertinta per 800 knygų 

Metų knygos rinkimų ilguosius sąrašus sudarė trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, atidžiai įvertinusios 2025 metais pasirodžiusius lietuvių autorių kūrinius. 

Praėjusių metų kūrinių skaičius – itin gausus: Vaikų ir paauglių knygų komisija peržiūrėjo apie 200 knygų, Negrožinės literatūros komisija – apie 220, o Prozos ir poezijos komisija – apie 410 knygų (280 poezijos ir 130 prozos leidinių). Ekspertų atrinktos knygos išsiskiria temų aktualumu ir menine verte, atspindinčia gyvą ir nuolat kintantį šiuolaikinės literatūros lauką.  

Vaikų ir paauglių kategorijų knygas rinko: Eglė Baliutavičiūtė – rašytoja, vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė, komisijos pirmininkė; Viktorija Dumčiūtė – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė; Vakarė Leonavičienė – literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė; dr. Jolita Liškevičienė – dailėtyrininkė ir vaikų knygų iliustracijų tyrėja; Viltarė Mickevičienė – vertėja, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė. 

Prozos ir poezijos knygų komisiją sudarė: Mantas Tamošaitis – literatūrologas, komisijos pirmininkas; Gintarė Adomaitytė – rašytoja, kultūros svetainės „Meno bangos“ projektų vadovė; dr. Akvilina Cicėnaitė – rašytoja, vertėja, literatūros tyrėja; Antanas Šimkus – literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius; dr. Rita Tūtlytė – literatūrologė. 

Negrožinės literatūros knygas atrinko: doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, įvairių konkursų komisijų narė, komisijos pirmininkė; Antanas Gailius – poetas, vertėjas; Rūta Oginskaitė – rašytoja, biografinių knygų autorė, teatro ir kino kritikė; dr. prof. Reda Pabarčienė – literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė; Aistė Paulina Virbickaitė – rašytoja, meno kritikė.  

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  

Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inf. 

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), išnagrinėjusi bylas dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimų, priėmė sprendimus skirti baudas ir uždrausti tiekti į rinką pavojingus gaminius. Pavojingais pripažinti elektros gaminiai, vaikų žaislai ir baldai, kurie neatitiko saugos reikalavimų ir galėjo kelti rimtą pavojų vartotojų sveikatai bei gyvybei. 

Pavojinga LED kalėdinė girlianda

UAB „Omgema“ į Lietuvos rinką pateikta LED kalėdinė girlianda LCL-100C/2021 (100 LED, prekės ID: 110714796) pripažinta pavojinga dėl neatitikimo Elektrotechnikos gaminių saugos techninio reglamento ir standartų LST EN 60598-1 bei LST EN 60598-2-20 reikalavimams. Nustatyta, kad trūko privalomos naudojimo instrukcijos, ženklinimo ir įspėjimų, taip pat fiksuoti konstrukciniai laidų ir tvirtinimo neatitikimai, galintys sukelti elektros smūgį. Bendrovei skirta 3 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 2 188,89 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonė įpareigota pašalinti gaminį iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti vartotojus apie riziką. 

Pavojinga elektrinė plytelė

A. Mammadovo individualios įmonės „KURD“ platinta elektrinė plytelė (ant pakuotės nurodyta JX-1010A, brūkšninis kodas 4528458661261) taip pat pripažinta pavojinga. Nustatyta, kad gaminys neatitiko LST EN 60335-1 ir LST EN 60335-2-9 reikalavimų: ant prietaiso nebuvo ženklinimo etiketės, naudojimo instrukcija nebuvo pakankamai išsami ir pateikta anglų kalba, be to, gaminys neišlaikė liesties srovės ir dielektrinio atsparumo bandymų, todėl kyla elektros smūgio pavojus. Įmonei skirtas įspėjimas ir nurodyta apmokėti 2 444,20 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonei taip pat nurodyta pašalinti gaminį iš rinkos, susigrąžinti jį iš vartotojų, sunaikinti ir informuoti vartotojus apie galimą riziką. 

Pavojinga lėlė „BABY HOME“ dėl ftalatų

Vilmos Kaniušienės (verslo liudijimas Nr. AZ886913-1) tiekiama lėlė „BABY HOME“ Nr. 530 pripažinta pavojinga dėl cheminių savybių neatitikimo. Tyrimų metu nustatyta, kad žaislo sudėtyje ftalatų derinio (įskaitant di-2-etilheksilftalatą ir dibutilftalatą) koncentracija viršijo leistiną 0,1 % ribą pagal REACH reglamento reikalavimus, todėl vaikui žaidžiant kyla cheminis pavojus. Skirta 1 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 64,91 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonė įpareigota pašalinti žaislą iš rinkos, jį susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti bei įspėti vartotojus apie galimą riziką. 

Pavojingas turistinių baldų komplektas

AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ į Lietuvos rinką pateikė sulankstomą turistinių baldų komplektą – stalą sujungtą su dvejais suolais (art. AY-ZUO1, br. k. 0000055583275), kuris pripažintas pavojingu, nes neatitiko standartų LST EN 581-2:2016 ir LST EN 581-3:2017 reikalavimų. Bandymų metu komplekto kojos deformavosi iki beveik visiško konstrukcijos suirimo, o stalviršis smarkiai deformavosi ir įtrūko, todėl stalas nebeatliko savo funkcijos. Tokie trūkumai didina susižalojimo riziką vartotojams. Bendrovei skirta 3 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 1 879,35 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonei nurodyta pašalinti gaminį iš rinkos, susigrąžinti jį iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti apie galimą pavojų. 

Pavojingi žaislai vaikams

UAB „Nersama“ atveju pavojingais pripažinti keli vaikų žaislai: muzikinė karuselė „Sweet cuddles musical cot mobile“ (art. D064 (D074)), žaislinis pistoletas „Pistol Crystal Bullet Gun“ (art. No. 518A, modelis 1092, br. k. 2419720510924) ir plastmasinis žaislas vienaragis su elementais. Nustatyta, kad žaisluose po bandymų atsiskiria smulkios detalės arba naudojamos brinkstančios medžiagos, todėl vaikui žaidžiant kyla užspringimo ir uždusimo pavojus. Bendrovei skirta 3 100 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 1 001,88 Eur ekspertizių išlaidas. Įmonė įpareigota pašalinti pavojingus gaminius iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti ir informuoti vartotojus. 

Pavojingas pakabinamas žaislas „Love Toys“

UAB „AFAS“ tiektas pakabinamas žaislas „Love Toys“, Nr. 432 (brūkšninis kodas 6991209785987) pripažintas pavojingu, nes bandymų metu atsiskyrė smulkios dalys, kurios telpa į mažų dalių cilindrą ir gali sukelti vaikui uždusimo pavojų. Bendrovei skirta 3 000 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 333,96 Eur ekspertizės išlaidas. Įmonė įpareigota pašalinti gaminį iš rinkos, susigrąžinti iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti vartotojus. 

Pavojingos kėdės „Tulipan PLUS“ ir „RIP“ 

UAB „Marijampolės prekyba“ tiektos kėdės „Tulipan PLUS“ (ID 940310590) ir „RIP“ (ID 94038000) pripažintos pavojingomis dėl nustatytų stabilumo, konstrukcijos ir ilgaamžiškumo neatitikimų. Nustatyta, kad „Tulipan PLUS“ kėdė neatitiko stabilumo reikalavimų ir turėjo kitų saugos trūkumų, o „RIP“ kėdė neišlaikė ilgaamžiškumo bandymų, deformavosi ir lūžo, todėl vartotojams kyla susižalojimo pavojus. Bendrovei skirta 1 200 Eur bauda ir nurodyta apmokėti 1 098,68 Eur ekspertizių išlaidas. Įmonė įpareigota gaminius pašalinti iš rinkos, susigrąžinti juos iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti apie galimą pavojų.  

Pavojinga elektrinė LED girlianda

UAB „Midgardas“ tiekiama elektrinė LED girlianda (art. ST002W, 200 lempučių) pripažinta pavojinga dėl neatitikimo LST EN 60598-2-20 reikalavimams. Bandymų metu laidai nutrūko tempimo bandymuose, tvirtinimas buvo netinkamas, o laidininko skerspjūvis per mažas, todėl kyla elektros smūgio pavojus. Bendrovei skirta 1 325 Eur bauda. Įmonė įpareigota gaminį pašalinti iš rinkos, susigrąžinti jį iš vartotojų, sunaikinti ir įspėti apie galimą pavojų. 

VVTAT imasi griežtų priemonių siekdama užtikrinti, kad rinkoje nebūtų pavojingų produktų. Vartotojai, įsigiję šiuos pavojingus produktus, raginami nenaudoti, kreiptis į pardavėjus ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.  

Tarnybos nutarimai per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos gali būti apskųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Rangos sutartį dėl A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 12,3 km esančio viaduko rekonstravimo „Via Lietuva“, pasirašė su viešąjį konkursą laimėjusiu rangovu UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – apie 6,5 mln. Eur su PVM. Darbus numatoma pradėti šį pavasarį ir atlikti iki 2027 m. vasaros. Rekonstravimo metu esamas viadukas bus demontuotas ir jo vietoje pastatytas naujas statinys, atitinkantis šiuolaikinius eismo saugos, apkrovų ir ilgaamžiškumo reikalavimus

„Nuosekliai tęsiame prastos būklės kelių infrastruktūros statinių atnaujinimą. Šis, penkis dešimtmečius tarnavęs viadukas, yra ypatingai svarbus tiek kasdieniam gyventojų susisiekimui, tiek sklandžiam krovinių ir tranzito judėjimui. Džiaugiuosi, kad tiltų ir viadukų atstatymo darbai vyksta visoje šalyje, o prastos būklės statinių skaičius nuolat mažėja. Mums svarbiausia, kad kiekviena kelionė būtų ne tik patogi, bet ir saugi visiems eismo dalyviams“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Gariūnų viaduko rekonstravimas tęsia nuoseklų vienos intensyviausių automagistralių Vilnius– Kaunas–Klaipėda statinių atnaujinimą – šiame kelyje tęsiame tilto per Kruną rekonstravimo darbus, pradedame Sitkūnų viaduko remontą, kapitaliai remontuojame Gėluvos viaduką, tvarkysime pietinį tiltą per Nerį prie Kauno, tiltą per Dubysą. Kryptingai investuodami į automagistralės A1 ir jos statinių atnaujinimą, siekiame užtikrinti, kad kelionės šiuo pagrindiniu transporto koridoriumi būtų saugesnės, patikimesnės ir patogesnės vairuotojams“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Gariūnų viadukas, esantis netoli Vilniaus, yra strategiškai svarbus – juo per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 44 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 4,6 tūkst. – sunkiasvorės. Viadukas pastatytas 1981 m. ir suprojektuotas pagal tuo metu galiojusias tiltų projektavimo normas, kurios nebeatitinka šiuolaikinių transporto apkrovų ir saugos reikalavimų.

Atlikus išsamius A1 kelio 12,3 km esančio viaduko tyrimus, nustatyta, kad jo būklė yra bloga, jis kelia pavojų eismo dalyviams, todėl rekomenduota rengti rekonstrukcijos projektą. Statinys privalo būti kapitaliai remontuojamas arba rekonstruojamas.

Siekiant užtikrinti, kad eismas šiuo intensyviu keliu vyktų kuo sklandžiau, o eismo dalyviai patirtų kuo mažiau laikinų nepatogumų, viaduko rekonstrukcijos metu darbus planuojama organizuoti taip, kad būtų užtikrintas eismo pralaidumas – tiek Vilniaus, tiek Kauno kryptimi bus numatytos dvi eismo juostos.

Prieš pradedant darbus „Via Lietuva“ papildomai informuos visuomenę apie naują eismo organizavimo schemą, kuri bus taikoma viaduko rekonstrukcijos metu.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Įspūdingasis Laukių ąžuolas iš Rukų (Skuodo raj.), laimėjęs Lietuvos 2025 metų medžio titulą, pradeda kelionę link 2026 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija".

Prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra raginami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius.

Šiemet Europos medžio konkurse varžysis 12 pačių įvairiausių medžių iš Čekijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vengrijos, Ukrainos ir Lietuvos.

Kaip pabrėžia Lietuvos metų medžio konkurso organizatorius, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis, konkurso rengėjai ieško medžio su įdomiausia istorija, o pačiu renginiu siekiama pabrėžti žmogaus ir medžio bendrystę, medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui.

Europos metų medžio konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į medžių svarbą gamtos ir kultūros paveldui, kuriuo privalu rūpintis ir saugoti.

Balsavimas vyksta nuo vasario 2 iki 22 dienos.

Laukių ąžuolas Europos medžio konkurse

Laukių ąžuolo reprezentacinis filmukas

2026 metų Europos medžio titulą pelnęs medis bus paskelbtas kovo 24 dieną konkurso apdovanojimų ceremonijoje Europos Parlamente, Briuselyje.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf. 

2023 m. rugsėjį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įvertinusi UAB „Vitkus“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“) reklamą, nustatė Reklamos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė 20 tūkst. eurų baudą.

UAB „Vitkus“ apskundė VVTAT nutarimą teismui.  2026 m. sausio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi atmetė UAB „Vitkus“ skundą bei patvirtino, kad bendrovė neteisėtai naudojo paciento įvaizdį bei rėmėsi sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje.

Reklamos įstatymas draudžia sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

Atlikusi tyrimą VVTAT konstatavo, kad UAB „Vitkus“ nesilaikė draudimo ir sveikatos priežiūros paslaugų reklamose naudojo paciento įvaizdį, vardus, pavardes, jų atvaizdą, reklamose minėjo konkrečius asmenis – pacientus, taip pat, reklamuodama sveikatos priežiūros paslaugas, rėmėsi sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis.

LVAT, išnagrinėjęs bendrovės ir VVTAT ginčą, pripažino, kad UAB „Vitkus“ sankcija dėl Reklamos įstatymo pažeidimų skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl atmetė įmonės skundą kaip nepagrįstą.

Daugiau informacijos apie reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos prekių reklamai – VVTAT parengtoje atmintinėje.

Prezidentas su pirmąja ponia dalyvaus už sukilėlius laikomose iškilmingose šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, taip pat padės vainikus Senųjų Rasų kapinių koplyčioje.

Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.

Prezidentas paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir broliškų regiono valstybių vadovus.

2023 m. Seimas Prezidento iniciatyva paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.

Prezidento komunikacijos grupė

Įvedus savo vardą ir pavardę „Google“ paieškoje, dažnas nustemba, kiek informacijos apie jį vis dar laisvai prieinama internete. Šie duomenys – nuo kontaktų iki senų paskyrų ar komentarų – kibernetiniams nusikaltėliams gali tapti pakankamu pagrindu sukčiavimui ar tapatybės vagystei. Kibernetinio saugumo ekspertas paaiškina, ką kiekvienas turėtų žinoti, norėdamas sumažinti riziką ir išvengti nemalonių staigmenų.  

Privatumas = saugumas 

Pasak „NOD Baltic” IT inžinieriaus ir ESET eksperto Dariaus Jatauto, per pastaruosius 5–10 metų pasikeitė ne tik technologijos, bet ir pačių duomenų reikšmė.  

„Anksčiau daugiausiai kalbėjome  apie privatumo pažeidimus, o šiandien asmens duomenys tiesiogiai susiję su finansiniu saugumu, tapatybės apsauga ir net psichologine gerove“, – teigia jis.  

Internete sukaupiama vis daugiau turinio, daromos periodinės svetainių kopijos, o viešai prieinami paieškos įrankiai leidžia greitai surinkti išsamią informaciją apie konkretų asmenį. Be to, atvirojo šaltinio žvalgybos įrankiai (angl. Open Source Intelligence) tapo plačiai naudojami ir leidžia greitai bei nesudėtingai rasti informaciją apie beveik kiekvieną asmenį.  

Svarbu suprasti, kad „Google“ ar kitos internetinės paieškos sistemos duomenų nesukuria, jos tik parodo tai, kas jau yra paviešinta internete – socialiniuose tinkluose, forumuose, registracijos formose ar net pamirštose senose paskyrose.  

„Labai dažnai žmonės patys neįvertina, kiek informacijos apie save skelbia viešai ir nustemba ją radę paieškos rezultatuose“, – sako IT žinovas.  

Kokių duomenų paviešinimas – pavojingiausias? 

Dalijantis informacija apie save internete, kartais net nesusimąstome, kad ji, patekusi į netinkamas rankas, gali sukelti problemų tiek pavieniams asmenims, tiek ir didelėms organizacijoms.  

Didžiausią riziką kelia duomenys, kurie leidžia identifikuoti žmogų arba prisijungti prie jo naudojamų sistemų, tokių kaip elektroninė bankininkystė ar E-sveikata. 

Pasak D. Jatauto, jautriausi yra šie viešai matomi duomenys:  

• el. pašto adresai, telefonų numeriai, vartotojų vardai ir slaptažodžiai;
• informacija, naudojama tapatybės patvirtinimui (pvz., gimimo data);
• asmens dokumentų kopijos ar jų fragmentai. 

Šių duomenų pakanka paskyrų perėmimui, sukčiavimui ar net tapatybės vagystei.   

„Žala dažnai nesibaigia ties privatumo praradimu – žmonės patiria finansinius nuostolius, tampa šantažo ar socialinės inžinerijos atakų taikiniu“, – pabrėžia specialistas. Piktavaliai, pasinaudoję viešais duomenimis, gali apsimesti kitu asmeniu, išvilioti pinigus ar pasinaudoti jo reputacija. 

Kaip pašalinti duomenis ir sumažinti riziką ateityje  

Europos Sąjungoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas suteikia teisę reikalauti, kad asmeniniai, pasenę ar netikslūs duomenys būtų pašalinti iš „Google“ paieškos rezultatų.  

„Procesas yra gana aiškus – tereikia pateikti prašymą, nurodyti konkrečias nuorodas ir duomenų tipą, o apie priimtą sprendimą vartotojas informuojamas el. paštu“, – aiškina D. Jatautas.  

Siekiant inicijuoti duomenų pašalinimo procesą, galima užpildyti formą, kuri yra pateikta  

„Google Search Help“ portale. 

Tiesa, pašalinimas iš paieškos rezultatų nereiškia, kad informacija visiškai išnyksta iš interneto – ji gali likti svetainėse, kuriose buvo paskelbta, arba būti pasiekiama kitose paieškos sistemose (Yahoo, Bing, DuckDuckGo ir kt.).  

Jei jautrūs duomenys apie jus randami keliose paieškos sistemose, kibernetinio saugumo ekspertas D. Jatautas pataria pirmiausia susisiekti su platformos administratoriais arba pateikti prašymą pašalinti šiuos duomenis iš paieškos rezultatų.  

Siekiant sumažinti riziką ateityje, ekspertas pataria laikytis šių 5 pagrindinių principų:  

reguliariai peržvelgti informaciją apie save skirtingose paieškos sistemose; 

peržiūrėti ir uždaryti senas ar nebenaudojamas paskyras; 

viešai neskelbti telefono numerio, asmens dokumentų kopijų ar buvimo vietos; 

naudoti griežtesnius privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose; 

visada prisiminti, kad kartą paviešinta informacija gali būti nukopijuota ir išsaugota.  

„Skaitmeninė higiena turi būti nuolatinis procesas – kuo anksčiau ir nuosekliau pasirūpinsime savo duomenimis, tuo mažesnė tikimybė, kad jie taps nusikaltėlių įrankiu“, – reziumuoja „NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas.  

Galbūt dabar pats metas patikrinti, kokią informaciją apie jus pateikia paieškos sistemos?  

Sausio 29 d. Vilniuje vyksiantis tarptautinis turizmo forumas suburs pirmaujančius Europos turizmo, politikos ir inovacijų ekspertus. Renginio dėmesio centre – kaip dirbtinis intelektas (DI), duomenimis grįstos įžvalgos ir inovacijos gali padėti kurti konkurencingesnes, tvaresnes ir atsparesnes turizmo ekosistemas. 

„Tarptautinis turizmo forumas – tai platforma, kurioje formuojami sprendimai, lemsiantys Europos turizmo kryptis artimiausiais metais. Dirbtinis intelektas ir duomenimis grįsti sprendimai jau dabar stiprina Lietuvos turizmo konkurencingumą – tai patvirtina ir konkretūs rezultatai: praėjusiais metais papildomai pritrauktų turistų išlaidos šalies ekonomikai atnešė 6,7 mln. eurų. Todėl kryptingai stipriname partnerystes su verslu, savivalda ir tarptautiniais ekspertais, siekdami dar didesnio turizmo sektoriaus augimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Forumo, kuriame dalyvaus 18 Europos valstybių atstovai, metu bus nagrinėjama, kaip technologijos keičia kelionių planavimą, turizmo paslaugų dizainą ir lankytojų patirtis, taip pat – kaip valstybės ir regionai gali strategiškai pasirengti keliautojų lūkesčiams, besikeičiantiems įpročiams.  

Tarptautinė renginių ir konferencijų asociacija pateiks analizę, kodėl šaliai svarbūs verslo renginiai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatys naujos kartos turizmo politiką, o bankų atstovai aptars išmanius atsiskaitymus – nuo e. euro iki kriptovaliutų – ir kaip realaus laiko finansiniai duomenys padeda analizuoti turistų srautus, išlaidas bei stiprinti regioninę plėtrą. 

Kroatija pasidalins e-turisto sistemos patirtimi, Malta pristatys DI pagrįstą turizmo tyrimų sistemą, Ispanija – turistų srautų paskirstymo regionuose sprendimus. O „Amadeus“ – naujus, tik šiais metais į rinką įvedamus įrankius 

Forumo metu bus įteikti apdovanojimai penkioms Lietuvos savivaldybėms, įvertintoms „Geriausių turizmo kaimų“ konkurse, taip pat vyks apdovanojimų ceremonija „Sėkmingiausias Lietuvos turizmo projektas 2025“, skirta pagerbti inovatyviausius ir didžiausią poveikį turizmo sektoriui turinčius projektus. 

2025 m. tarptautinių turistų atvykimų skaičius pasaulyje išaugo 4 proc. ir pasiekė 1,52 mlrd., atspindėdamas sugrįžimą prie iki pandemijos buvusių augimo tempų bei išliekantį stiprų kelionių poreikį visame pasaulyje. 

Tarptautinį turizmo forumą „Designing Travel – What’s Next in 2026?“ organizuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Keliauk Lietuvoje“ ir „Litexpo“. Jis pažymės turizmo renginių pradžią – jau sausio 30 d. sostinėje prasidės tarptautinė turizmo ir laisvalaikio paroda „ADVENTUR 2026“. 

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam nutarimui, kuriuo keičiamas Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašas. Iš šio sąrašo Vyriausybės nutarimu išbrauktas 61-as turtinis kompleksas, už kuriuos valstybė jau gavo daugiau nei 1,8 mln. eurų pajamų. Tuo pačiu sąrašas papildytas 310-čia naujų objektų, iš kurių 154-is sudaro turtiniai kompleksai, bendras į sąrašą įtraukiamo turto plotas siekia beveik 39 tūkst. kv. m. Šie objektai potencialiems pirkėjams bus siūlomi užbaigus visas turto parengimo pardavimui procedūras bei nustačius turto vertę.

Tarp naujai į parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktų objektų numatyta nemažai skirtingų objektų – tiek administracinės, tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties nekilnojamasis turtas įvairiuose Lietuvos regionuose.
Didžiausią dalį naujų objektų sudaro valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos perduodamas turtas – net 50 turtinių kompleksų, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje. Šie objektai apima įvairios paskirties pastatus ir teritorijas skirtinguose šalies regionuose.

Į sąrašą taip pat įtrauktas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos perduodamas viešbutis Šilutės rajone, Rusnės seniūnijoje, Pakalnės kaime. Šis objektas išsiskiria unikalia geografine vieta Nemuno deltoje ir gali sudominti ieškančius galimybių turizmo ar apgyvendinimo srityje.

Dar vienas objektas – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos perduodamas gyvenamasis namas Plateliuose, Plungės rajone, Šermukšnių gatvėje. Tai nekilnojamasis turtas saugomoje teritorijoje, pasižymintis išskirtine gamtine aplinka ir rekreaciniu potencialu.

Sąraše taip pat numatyti AB „LTG Infra“ perduodami du sandėliai Naujojoje Vilnioje, esantys Pramonės gatvėje, bei su jais susiję inžineriniai tinklai A. Kojelavičiaus gatvėje. Šie objektai gali būti patrauklūs logistikos ar gamybinės veiklos plėtrai Vilniaus mieste.

Šiuo Vyriausybės nutarimu projektu įgyvendinamas centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymas: vienas iš prioritetinių centralizuoto turto valdymo tikslų yra atsisakyti valstybės funkcijoms atlikti nereikalingo, turto valdytojų nenaudojamo nekilnojamojo turto, sumažinti lėšas tokio turto išlaikymui.

Valstybės įmonė Turto bankas 2026 m. rinkai iš viso planuoja pasiūlyti 645 nekilnojamojo turto objektus, o bendros planuojamos įplaukos iš šių objektų sieks 27,44 mln. eurų. Iš viso rinkai bus pasiūlytos kone kelios dešimtys didelės vertės objektų, kurių pradinė kaina bus didesnė nei 250 tūkst. eurų. Iš viešųjų aukcionų surinktos lėšos reikšmingai prisidės kuriant šiuolaikiškas darbo erdves valstybės sektoriaus darbuotojams.

Renginio organizavimu rūpinasi Zarasų rajono savivaldybė kartu su Žemės ūkio ministerija. Sportinę dalį koordinuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Respublikine lenktyninių žirgų lyga bei  UAB „Lietuvos žirgynas“.

Lankytojų laukia ne tik įtemptos kovos ant ledo tako, bet ir gausi pramogų programa: nuo ledinių maudynių iki garsių grupių koncertų bei meno parodų.

Renginio metu automobilius statyti visose tam skirtose vietose bus galima nemokamai. Siekiant sumažinti automobilių spūstis numatytas vienpusis eismas, tačiau renginio lankytojų, norinčių laiku suspėti į renginio atidarymo pradžią, prašoma įvertinti savo kelionės laiką.

Renginio programa:

Ryte – pažintis su istorija ir iššūkiai kūnui:

• 08.30 val. Istorinis žygis „Un Sartų“ – 10 km pažintis su vietos praeitimi kartu su gidu Ramūnu Keršiu.
• 10 val. Pradeda šurmuliuoti sertifikuota tautodailės ir amatų mugė. Lankytojus pasitiks Aukštaitijos regiono muzikantai, o gerą nuotaiką užtikrins vedėjai Margarita Veikšrienė ir Antanas Laurinkevičius.
• 13.30 val. Drąsiausiųjų laukia „Dusetų ruonių“ organizuojamos ledinės maudynės – tikras energijos užtaisas stebėtojams ir dalyviams.

Vidurdienį – azartas ir oficialus startas:

• 11.30 val. Iškilmingas renginio „Sartai 2026“ atidarymas. Programoje: vėliavos pakėlimas, šventinės ugnies įžiebimas, Zarasų rajono savivaldybės merės Nijolės Guobienės bei Žemės ūkio ministerijos atstovų sveikinimai. Renginį ves Loreta Sungailienė ir Egidijus Stancikas.
• 12.30–15:30 val. Pagrindinis akcentas – ristūnų žirgų lenktynės ledo taku. Greičiausi žirgai ir geriausi važnyčiotojai susikaus dėl prestižinių apdovanojimų.

Vakaro kulminacija: Didžiojoje scenoje pasirodys žiūrovų pamėgti kolektyvai:

• 12.30 val. „Hansanova“
• 13 val. „Jonis“
• 14 val. „Sadūnai“

Kultūrinis vakaras Dusetose:

• 17 val. Dusetų dailės galerijoje bus atidaryta tarptautinė paroda „Žirgas mene“.
• 18 val. Šventę vainikuos grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas (bilietus platina bilietai.lt).

Daugiau informacijos galite rasti www.sartaidusetose.lt

Nuotr. Zarasų rajono savivaldybės

„Elektromobiliais važiuojančių žmonių kasmet daugėja, todėl infrastruktūra turi vystytis kartu su realiais poreikiais ir Europos Sąjungos nustatytomis kryptimis. Šiuo sprendimu šaliname perteklines kliūtis ir sudarome sąlygas įkrovimo tinklui sparčiau plėstis prie pagrindinių šalies kelių, suteikiant gyventojams daugiau galimybių renkantis elektromobilį kasdienėms ir ilgesnėms kelionėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pagal atnaujintą tvarką, elektromobilių įkrovimo stotelės gali būti įrengiamos arčiau kelių. Magistralinių ir krašto kelių atveju leidžiamas mažesnis nei 30 metrų atstumas nuo kelio briaunos, o rajoninių kelių – mažesnis nei 20 metrų. Kartu numatyti ir saugumo reikalavimai – įkrovimo stotelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 4 metrai nuo kelio juostos ribos, išlaikant laisvos nuo kliūčių zonos atstumą. Taip pat būtina sudaryti sutartį su kelio valdytoju dėl jų įrengimo ir galimo iškėlimo.

Pasak kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, šie pakeitimai rodo aiškų požiūrio į elektromobilių įkrovimo tinklą pokytį – ji tampa natūralia ir svarbia transporto sistemos dalimi.

„Iki šiol kelių apsaugos zonos buvo viena didžiausių „nematomų sienų“ elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Naujas reglamentavimas aiškiai įtvirtina, kad elektromobilių įkrovimo stotelės pripažįstamos būtina, mažos rizikos infrastruktūra, kuri gali būti įrengiama arčiau kelio, laikantis saugumo reikalavimų ir sprendinius suderinus su kelio valdytoju“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Reglamentavimo supaprastinimas sudaro palankesnes sąlygas greitesniam projektų įgyvendinimui, mažina biurokratinę naštą ir suteikia galimybę įkrovimo stoteles įrengti patrauklesnėse, didesnius transporto srautus generuojančiose vietose. Tai taip pat atveria kelią efektyvesnei partnerystei tarp investuotojų ir kelių infrastruktūros valdytojo.

„Nauda akivaizdi ir eismo dalyviams – daugiau įkrovimo stotelių atsiras ne tik miestuose, bet ir pagrindiniuose šalies keliuose, o tai leis patogiau planuoti ilgesnes keliones, taupyti laiką ir ilgalaikėje perspektyvoje mažinti kelionių kaštus“, – sako M. Gedaminskas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, nors kol kas elektromobilių skaičius Lietuvoje dar nedidelis, grynieji Lietuvos keliais važinėjantys elektromobiliai sudaro tik apie 1,3 proc. visų Lietuvoje registruotų M1 klasės automobilių, pastebima, kad kasmet elektromobilių pardavimai smarkiai viršija praėjusių metų pardavimus.

„2025 metai buvo rekordiniai pagal elektromobilių pardavimus Lietuvoje. Tobulėjant technologijoms, elektromobiliams pingant, o naftos produktams vis brangstant, nėra jokių priežasčių, kad ši tendencija turėtų keistis. Prie šių pokyčių turi prisitaikyti ir elektromobilių viešo krovimo infrastruktūra. 

Čia matome abipusę priklausomybę: elektromobilius žmones perka tik tada, kai žino, kad jį pakrauti keliuose bus paprasta, elektromobilių krovimo stotelių tinklas bus tankus, o jose nebus eilių. Ir atvirkščiai: į elektromobilių krovimo infrastruktūrą finansiškai naudinga investuoti tik tokiu atveju, jei į naują viešo krovimo stotelę krautis atvažiuos daug elektromobilių.

Todėl kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai yra labai laiku, padaryti išmintingai įvertinant ne tiek esamą, kiek ateities poreikį, kuris bus po 2–3 metų. Kaip tik tiek užtruks įrengti daug naujų viešo elektromobilių krovimo stotelių patogiausiose elektromobilių vairuotojams vietose mūsų keliuose“, – sako M. Nagevičius.

Šis sprendimas svarbus ir tarptautiniame kontekste –  jis prisideda prie klimato tikslų įgyvendinimo, stiprina Lietuvos konkurencingumą Baltijos regione ir padeda efektyviau panaudoti Europos Sąjungos investicijas tvaraus transporto plėtrai.

Įspūdingi skambučių skaičiai ir greita operatorių reakcija

Per 2025 m. Bendrasis pagalbos centras atsiliepė į daugiau nei 1,834 mln. skambučių (2024 m. – 1,969 mln.) ir užregistravo 1,225 mln. įvykių (2024 m. – 1,287 mln.). Tai reiškia, jog daugiau nei pusė milijono skambučių buvo gyventojų kreipiniai, kuriems atsakingų spec. tarnybų reakcija reikalinga nebuvo.

„Apie 30 proc. visų 2025 metais Bendrojo pagalbos centro gautų skambučių nebuvo susiję su realiu pagalbos poreikiu gyventojams, todėl visuomenės sąmoningumas ir atsakingas kreipimasis į Bendrąjį pagalbos centrą išlieka itin svarbūs. Kuo greičiau operatoriai gali susitelkti į realias ir kritines situacijas, tuo daugiau gyvybių galime padėti išsaugoti“, – pabrėžia Liutauras Šinkūnas, laikinai einantis Bendrojo pagalbos centro viršininko pareigas.

Daugiausia įvykių 2025 m. registruota šalies policijos pajėgoms (apie 564 tūkst.), t. y. 46,2 proc. visų Bendrojo pagalbos centro registruotų įvykių. Greitosios medicinos pagalbos tarnybai buvo užregistruoti 505 tūkst. įvykių ir tai sudarė 41,2 proc. visų iškvietimų. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykius siųstos 32 tūkst. kartų (t. y. 2,6 proc. visų įvykių), aplinkosaugos darbuotojai – 24 tūkst. kartų (2 proc. visų įvykių).

Vidutinis skambučių atsakymo laikas praėjusiais metais išliko stabilus ir siekė 3 sekundes. Kritinėse situacijose sprendimai buvo priimami per pirmąsias dešimtis sekundžių – laiką, kuris gali lemti žmogaus gyvybės išsaugojimą.

2025 m. daugiausiai pagalbos skambučių atsiliepęs operatorius priėmė 16 872 skambučius. Vienas Bendrojo pagalbos centro operatorius per pamainą vidutiniškai apdorojo 120 skambučių.

Bendra gautų pagalbos skambučių trukmė 2025 m. siekė daugiau nei 37 000 valandų, šiems skambučiams išklausyti vienam žmogui reiktų daugiau nei 4 metų. Vidutiniškai vienas operatorius kalbėdamas telefonu praleido 10 parų.

Vien 6 aktyviausi Lietuvos gyventojai, kurių skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą periodiškai kartojasi, o skambučių turinys nėra susijęs su pagrįstu pagalbos poreikiu, per metus paskambino 21 000 kartų.

Darbuotojų kvalifikacijos augimas ir išmanių veiklos sprendimų vystymas

Bendrojo pagalbos centro darbuotojai 2025 m. iš viso dalyvavo 164 mokymuose, kurių bendra trukmė siekė 598 valandas. Kvalifikacijos kėlimo, psichologinio atsparumo ir kitus specializuotus mokymus vedė įvairių sričių specialistai, tarp jų – specialiųjų tarnybų pareigūnai, kurie dalijosi praktinėmis žiniomis apie krizinių situacijų valdymą, derybų taktiką bei sprendimų priėmimą didelės įtampos sąlygomis.

Šios investicijos – sąmoningas pasirinkimas, grindžiamas supratimu, kad pažangiausios technologijos krizėje neveikia be profesionalaus, greitai ir tiksliai sprendimus priimančio žmogaus.

2025 m. Bendrasis pagalbos centras nuosekliai tęsė veiklos modernizavimo procesus, ypatingą dėmesį skirdamas naudojamų technologinių sprendimų tobulinimui.

2025-ieji buvo metai, kai stabiliai veikė skambinančiojo vietos nustatymo sprendimai, leidžiantys operatoriams tiksliau identifikuoti skambinančiojo buvimo vietą. Per metus apdorota 25,5 tūkst. trumpųjų SMS žinučių, 213 vaizdo skambučių bei 2,6 tūkst. automatinių automobilinių pranešimų, gautų per alternatyvius komunikacijos kanalus. Didelis dėmesys skirtas sistemų atsparumui ir nepertraukiamam veikimui – Bendrojo pagalbos centro paslaugų prieinamumas 2025 m. viršijo 99,9 proc.

„Kasmet įvykių, dėl kurių gyventojai kreipiasi į Bendrąjį pagalbos centrą, pobūdis tampa vis sudėtingesnis – daugėja kompleksinių situacijų, emocinių gyventojų krizių ir baimių, netradicinių ir kombinuotų grėsmių. Atsižvelgiant į tai, išryškėja ir pagrindiniai ateities iššūkiai: žmogiškųjų išteklių tvarumo užtikrinimas, darbuotojų apsauga nuo perdegimo, technologijų – įskaitant dirbtinio intelekto sprendimus – integracija, padedanti operatoriams, bet nepakeičianti žmogaus sprendimo, taip pat visuomenės sąmoningumo didinimas, skatinant atsakingą numerio 112 naudojimą“, – akcentuoja Bendrojo pagalbos centro vadovas.

2026 metais Bendrasis pagalbos centras ketina ir toliau tęsti modernizavimo bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimo procesus, siekdamas dar didesnio paslaugų patikimumo, greitesnės reakcijos ir geresnio pasirengimo reaguoti į sudėtingiausias situacijas.

Bendrasis pagalbos centras yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldi įstaiga. Centras įkurtas 2003 metais, o nuo 2021 m. numeris 112 Lietuvoje tapo vieninteliu skubios pagalbos telefonu. 2016 m. Bendrasis pagalbos centras į savo naudojamą skambučių sistemą įdiegė galimybę priimti išmaniųjų telefonų siunčiamas skambinančiojo vietos koordinates (ši funkcija automatiškai veikia visuose išmaniuosiuose telefonuose, kuriuose naudojama Lietuvoje veikiančio mob. ryšio operatoriaus kortelė). Lietuva buvo 4 valstybė pasaulyje, įdiegusi šį funkcionalumą. Nuo to laiko šis funkcionalumas kasmet tobulinamas.

Bendrasis pagalbos centras

„TikTok“ pastaruoju metu stebimas netikėtas reiškinys – jauni žmonės jaučia nostalgiją 90-iesiems ir vis dažniau romantizuoja mygtukinius telefonus. Didžioji dalis šios auditorijos „BlackBerry“ klestėjimo laikais dar net neturėjo savo pirmojo įrenginio, tačiau šiandien apie tokius modelius svajoja. Šis fenomenas vėl atgaivino fizinių detalių žavesį – jaunimas mėgaujasi klaviatūros spragsėjimu, po nykščiu riedančiu valdymo rutuliuku ir pasiilgta atlenkiamų modelių elegancija.

„Šiuolaikinis jaunimas senuose įrenginiuose įžvelgia ypatingą retro aurą, kuri puikiai dera su vėl madingomis vinilinėmis plokštelėmis, juostine fotografija ar CD grotuvais. Panašu, kad vartotojai tiesiog pavargo nuo nuolatinio informacinio triukšmo ir poreikio visada būti pasiekiamiems. Tokie telefonai kaip „BlackBerry“ primena laikus, kai technologijos buvo tik patogus įrankis konkrečiam tikslui pasiekti, o ne viso gyvenimo centras“, – sako Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas.

Romantizuoja nepatirtą praeitį

Jaunimo polinkį romantizuoti praeitį psichologai vadina anemoija – tai jausmas, kai jaučiama nostalgija laikmečiui, kurio žmogus pats niekada nėra išgyvenęs. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai: 2025 m. atliktas vartotojų elgsenos ir nostalgijos marketingo tyrimas atskleidė, kad net 72 proc. „Gen Z“ atstovų palankiau vertina prekės ženklus, kurie savo komunikacijoje ar produktuose naudoja nostalginius elementus, retro dizaino ar senų technologijų estetikos.

Be to, nostalgiją žadinantis turinys socialiniuose tinkluose generuoja apie 43 proc. didesnį įsitraukimą nei neutralus turinys, o tai rodo stiprų emocinį šios kartos ryšį su praeities estetika, nors jie patys to laikmečio ir nepatyrė.

„Z kartai, kuri yra labiausiai įsitraukusi į skaitmeninį pasaulį ir dėl to – labiausiai nuo jo pavargusi, 90-ųjų technologijos tampa maišto forma prieš algoritmų valdomą realybę. Jaunimas vis dažniau ieško būdų riboti laiką prie ekranų, o seni mygtukiniai telefonai tam puikiai tinka. Be to, taktiliniai pojūčiai kaip mygtukų spaudymas suteikia realumo ir kontrolės pojūtį, kurio trūksta steriliame liečiamų ekranų pasaulyje“, – paaiškina J. Puodžius.

Kodėl šiandien visi telefonai atrodo taip pat?

Anksčiau technologiniai ribojimai gamintojus vertė kurti itin skirtingus įrenginius. Vieni modeliai buvo orientuoti į verslo vartotojus, kiti pasižymėjo išskirtinėmis muzikos atkūrimo galimybėmis, o treti stebino savo kompaktiškumu.

„Telia“ telefonų kategorijos vadovo teigimu, situaciją iš esmės pakeitė 2007 m. Steve’o Jobso pristatytas pirmasis „iPhone“. Šis įrenginis sukretė rinką ir įvedė naują standartą: didelis liečiamas ekranas tapo pagrindiniu vartotojų lūkesčiu. Perėjimas prie šio formato suvienodino dizainą, nes ekranas ir programėlės tapo svarbesni už patį korpusą.

„Kai pagrindinė telefono funkcija tapo prieiga prie interneto ir programėlių, pats įrenginio dizainas liko antroje vietoje – dabar jis turi tarnauti ekranui. O anksčiau telefonas buvo stiliaus detalė su savita forma. Šiandien liko kaip tiesiog funkcionalus stačiakampis, kurio išvaizdą lemia siekis suteikti kuo daugiau vietos vaizdo turiniui ir kuo patogiau naršyti“, – pažymi J. Puodžius.

Milžinų klaidos ir prarasta baterijų galia

Dalis rinkos senbuvių, tokių kaip „Nokia“ ar „BlackBerry“, nesugebėjo laiku adaptuotis prie prasidėjusios programėlių eros. Jie per ilgai laikėsi pasenusių operacinių sistemų ir iki paskutinės akimirkos bandė įrodinėti, kad fiziniai mygtukai yra būtini. O technologinė evoliucija negrįžtamai pakeitė žmonių įpročius. Pavyzdžiui, anksčiau stebuklu atrodę infraraudonųjų spindulių duomenų mainai šiandien yra visiškai neaktualūs, nes juos pakeitė „Bluetooth“, „Wi-Fi“ ir mobilusis internetas.

Pasikeitė ir požiūris į praktiškumą. Gamintojai atsisakė vartotojams patogių keičiamų baterijų dėl plonesnio dizaino, atsparumo vandeniui ir geresnės įrenginių kontrolės.

„Šiuolaikiniai flagmanai stebina savo galimybėmis, tačiau baterijos ištvermės kovoje legendinė „Nokia 3310“ vis dar lieka neįveikiama – jos energijos pakakdavo visai savaitei. Žinoma, labiausiai todėl, kad tuomet telefono funkcijos buvo minimalios, jom ir užtekdavo mažiau energijos“, – šypteli J. Puodžius.

Ar žaismingumas sugrįš į mūsų kišenes?

Kartu bėga Lietuvos ir sąjungininkų kariai, policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, prokurorai, šauliai, skautai, moksleiviai ir studentai, senjorai, sportininkai, profesionalai bei mėgėjai kartu su augintiniais ir be jų, taip pagerbdami Laisvės gynėjus. Pasibaigus bėgimui bus įteikti pagarbos bėgimo prizai gausiausiai komandai, gausiausiai dalyvaujančiai mokyklos komandai, gausiausiai dalyvaujančiam sporto klubui, gausiausiai dalyvaujančiai Vilniaus komandai, gausiausiai dalyvaujančiai universiteto komandai bei dalyviui, daugiausia kartų stojusiam prie starto linijos, keturiems Lietuvos kariuomenės kariams – „Geležinės valios“ apdovanojimai.

Pagarbos bėgimo, sudarančiame 9-ių kilometrų atstumą miesto gatvėmis nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, metu bus laikinai uždarytos Karių kapų, Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvių dalys, Žirmūnų tiltas, Šeimyniškių gatvė, Konstitucijos prospektas, T. Narbuto gatvė, Laisvės prospektas dalis, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko ir Sausio 13-osios gatvės (eismo ribojimų schema organizuojamo bėgimo metu). Prašoma organizacijų, kurios į bėgimą atvyks autobusais, renginio metu autobusus parkuoti prie Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO esančių stovėjimo aikštelių.

Pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ programa:

11.00 val. – Bėgimo dalyvių rinkimasis, kolonos formavimas (aikštelė prie Antakalnio kapinių, Karių kapų g.);

11.40 val. – Gėlių padėjimo ant žuvusių Laisvės gynėjų kapų ceremonija;

11.55 val. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimas;

12.00 val. – 34-ojo tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu" startas;

Apie 13.00 val. – 34-ojo tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu" finišas;

13.30 val. – Gėlių padėjimas prie televizijos bokšto memorialinės sienos (Sausio 13-osios g.);

13.30 val. – baigiasi bėgimo laikas ir atidaromos miesto gatvės.

Asoc. LK nuotr.

2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.

Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).

Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).

Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.

Panašūs informaciniai leidiniai: 2023 metų, 2024 metų.

Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyrius

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Evaldas Šidlauskas, o tyrimą atliko Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 metų rugsėjį R. R. viename internetiniame tinklalapyje išgalvotos merginos Kamilės P. vardu paskelbė apie tariamai teikiamas intymaus pobūdžio paslaugas. Skelbime pateiktu telefonu su „mergina“ SMS žinutėmis ėmė susirašinėti vienas nukentėjusysis. Skelbimo autore apsimetęs R. R. pareikalavo, kad vyras kaip avansą už būsimą susitikimą Utenoje pervestų pinigų į jo nurodytą banko sąskaitą. Šiam pinigus pervedus, tariama mergina ėmė prašyti pervesti dar pinigų – neva už kurą, kad ją atvežtų iš kito miesto, tariamoms skoloms jos suteneriui Karoliui R. bei kitiems asmenims padengti.

Kaltinamasis, su nukentėjusiuoju bendraudamas SMS žinutėmis ir kaip mergina, ir kaip tariamas jos suteneris, įtikino vyrą iš viso į jo nurodytas banko sąskaitas pervesti 467 eurus. Taip ir nepakviestas į pasimatymą su neegzistuojančia mergina, vyras netrukus pastebėjo, kad į jo sąskaitą nepažįstami asmenys ėmė pervedinėti pinigus. Netrukus jam į telefoną žinutę atsiuntusi „Kamilė P.“ paaiškino, kad buvo sumaišyti sąskaitų numeriai ir paprašė, kad jis iš nepažįstamųjų gaunamus pinigus pervestų jos suteneriui Karoliui R. Taip nukentėjusysis ir padarė. Po kiek laiko su šiuo vyru susisiekė jo banko atstovai, kurie paprašė atvykti į banką ir ten informavo, kad gauti asmenų, pervedusių į jo sąskaitą pinigus, skundai. Sunerimęs vyras savo asmeninius 200 eurų pervedė šiems žmonėms atgal į jų banko sąskaitas. Tokiu būdu dėl kaltinamojo R. R. veiksmų nukentėjusysis iš viso patyrė 667 eurų turtinę žalą.

Atliekantys ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad į nukentėjusiojo sąskaitą R. R. nurodymu pinigus pervedė penki taip pat jo apgauti asmenys. Vieni jų teigia pinigus pervedę, kai patikėjo apgaulingais kaltinamojo skelbimais internete apie parduodamus darbo rūbus, įrankius, o kiti asmenys – susidomėję melagingu skelbimu apie teikiamas seksualines paslaugas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad už sukčiavimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR Prokuratūros inf. 

„Kelių priežiūros“ mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus: vykdomas sniego ir ledo šalinimas, slidumą mažinančių medžiagų barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. Praėjusią parą valstybinės reikšmės keliuose dirbo daugiau kaip 300 mechanizmų, kurie, atliekant darbus, nuvažiavo beveik 52 000 kilometrų. Šalinant slidumą panaudota beveik 4000 tonų druskos. Panaši situacija vyravo ir savaitgalį.

„Kelininkų kova su sniego stichija tęsiasi 24 valandas per parą. Vien praėjusią parą technika nuvažiavo per 50 tūkstančių kilometrų – galima sakyti, apsuko ratą aplink žemę. Vakarų Lietuvoje iššūkiai buvo didžiausi, tačiau darbai buvo organizuojami nuosekliai, o pajėgos operatyviai nukreipiamos ten, kur situacija kritiškiausia. Valstybinės reikšmės keliai valomi operatyviai, kad žmonės galėtų saugiai pasiekti savo namus ir artimuosius. Žiemos sąlygos keliuose reikalauja didelio susitelkimo ir atsakomybės iš visų – tiek kelininkų, tiek eismo dalyvių. Todėl kviečiu vairuotojus neskubėti ir prisitaikyti prie situacijos keliuose – saugumas šiuo laikotarpiu yra svarbiausias prioritetas“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Atsižvelgiant į netolygų kritulių pasiskirstymą skirtinguose šalies regionuose, žiemos priežiūros darbai buvo organizuojami perskirstant techninius resursus. Pavyzdžiui, Vakarų regione, kur fiksuotos sudėtingiausios eismo sąlygos, dirbo daugiau kaip 100 įvairių mechanizmų – nuo barstytuvų iki traktorių ir greiderių, skirtų keliams su žvyro danga prižiūrėti. Vien tik šiame regione pastarąją parą panaudota daugiau kaip 1200 tonų druskos. Ypač dideli sniego kiekiai fiksuoti Plungės rajone – čia vietomis iškrito apie 50 cm sniego. Tai – vienas didžiausių fiksuotų rodiklių šiame regione per pastaruosius metus.

Siekiant užtikrinti saugesnes eismo sąlygas, bendrovėje papildomai vertinamos sniegatvorių įrengimo galimybės. Tai ypač aktualu tose valstybinės reikšmės kelių atkarpose, kuriose dėl atvirų vietovių ir vyraujančių vėjų sniego sankaupos susidaro dažniausiai.

Nors artimiausiomis dienomis tokio intensyvaus snigimo nenumatoma, vietomis kone visuose regionuose eismo sąlygos išliks sudėtingos. Taip yra todėl, kad prognozuojamas perėjimas į ypač žemų temperatūrų laikotarpį. Bendrovės teigimu, didžiausias prioritetas šiuo metu teikiamas likusio sniego šalinimui valstybinės reikšmės keliuose. Be to, aktyviai ruošiamasi prevenciniams darbams prieš plikledžio susidarymą. AB „Kelių priežiūra“ specialistai nuolat stebi ne tik meteorologines sąlygas, bet ir kelių dangos būklės duomenis. Kadangi oro sąlygos gali būti itin dinamiškos, bendrovė nuolat ne tik stebi situaciją, bet ir adaptuoja skirtingus priežiūros scenarijus, vertina praėjusių dienų situacijas, pagal poreikį koreguoja priežiūros veiksmus.

Vyraujant žiemos oro sąlygoms, eismo sąlygos sparčiai kinta, tad vairuotojams rekomenduojama skirti daugiau laiko kelionėms, rinktis saugų greitį, išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Išlaikyti budrumą ne mažiau svarbu ir pėstiesiems, nes vyraujant žiemiškiems orams, slidumas gali susidaryti ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių. Be to, tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui, būtina dėvėti šviesą atspindinčias priemones, o į važiuojamąją kelio dalį žengti tik įsitikinus, kad tai daryti saugu.

AB „Kelių priežiūra“ yra sukūrusi interaktyvų kelių priežiūros žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas darbai.keliuprieziura.lt. Žemėlapyje pateikiama informacija apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai kviečiami stebėti ne tik pastarųjų ir būsimų 8 valandų „Kelių priežiūros“ darbus, bet ir kiek iš viso per sezoną yra panaudota slidumą mažinančių medžiagų, kiek kilometrų atlikdami darbus nuvažiavo mechanizmai ir kiek realiu laiku mechanizmų dirba keliuose.

Parengta ir speciali atmintinė gyventojams, kurioje primenama, kaip prižiūrimi keliai Lietuvoje: ją rasite čia. 

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, plikledį, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

Iš Rusijos Federacijos atvykęs Lietuvos pilietis iš pradžių teigė nieko negabenąs, tačiau po žodinės deklaracijos pateikimo, einant į tikrinimo patalpą, nurodė turintis 8 tūkst. eurų grynųjų, kurių neprivaloma deklaruoti. Pareigūnams nusprendus atlikti detalesnį patikrinimą, keleivio lagamine ir kuprinėje aptiktas gerokai didesnis kiekis grynųjų pinigų (eurų, dolerių ir rublių) – iš viso 10 681 eurų – bei kiti įvairūs vertingi daiktai.

Atliekant patikrinimą lagamine rasta vyriškų batų pora, kurios viduje aptikti raudonieji lašišinių žuvų ikrai, supakuoti į du stiklinius indus, ir papildomas ikrų indas, paslėptas kojinėje. Keleivio kuprinėje rasta Australijos dolerio, Šv. Aleksiejaus, Šventosios Maskvos motinos, Vincento van Gogo „Saulėgrąžos“ proginės sidabrinės monetos, Leonardo da Vinčio „Mona Liza“ sumažinta paveikslo kopija (1,3 kg) ir 50 g 99,99 prabos aukso luitas.

Tęsiant patikrinimą, dviejose kelnių vidinėse kišenėse aptiktos trys vaistų „Omnitrop“ (6,7 mg/ml) pakuotės. „Omnitrop“ yra receptinis vaistinis preparatas, kuriame yra somatropino – žmogaus augimo hormono analogo. Tokiems hormoniniams vaistams taikomi griežti gabenimo ir deklaravimo reikalavimai.

Dėl šio įvykio Muitinės kriminalinė tarnyba Kauno skyriuje pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį. Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Kauno teritorinės muitinės inf. 

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė, tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Ikiteisminis tyrimas dėl sistemingų sukčiavimų organizuotoje grupėje buvo pradėtas 2024 m. gruodį. Prie šio ikiteisminio tyrimo buvo prijungti kiti ikiteisminiai tyrimai iš – Vilniaus, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Alytaus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų bei iš kitų miestų ir rajonų.

Baudžiamosios bylos duomenimis, Kauno miesto ir rajono, Marijampolės ir Ignalinos rajono gyventojai, prisidengdami keturių uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) vardu, sistemingai vykdė sukčiavimus organizuotoje grupėje. Įtariama, kad kaltinamieji, turėdami tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydavo patikimų įmonių bei darbuotojų įvaizdį automobilių pirkėjams.

Manoma, kad kaltinamieji, žinodami ir tyčia nuslėpdami, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, sudarydavo transporto priemonių pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, išrašydavo paprastuosius vekselius, kurių pagrindu UAB vardu įgydavo nukentėjusiųjų automobilius. Įtariama, kad kaltinamieji, įsigiję automobilius, juos vėliau parduodavo žemesne nei rinkos kaina vienam kaltinamajam ir kitiems asmenims.

Nustatyta, kad 10 kaltinamųjų sistemingai sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje, kurioje kiekvienas kaltinamasis turėjo savo vaidmenį. Vieni grupės nariai ieškojo internetinėse svetainėse skelbimų apie parduodamus automobilius, įtikinamai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl atstovaujamos įmonės veiklos, slėpė tikras aplinkybes dėl automobilių įsigijimo, tvirtino automobilių įsigijimo deklaracijas „Regitros“ sistemoje. Kiti – ieškojo automobilių pirkimui, vykdė transporto priemonių pirkimą, skubiai pardavinėjo įmonių vardu įgytus automobilius. Kiti kaltinamieji bendravo su asmenimis dėl automobilių pardavimo išsimokėtinai, sudarinėjo sutartis su fiziniais asmenimis dėl automobilių pirkimo–pardavimo.

Įtariama, kad šią organizuotą grupę subūrė, jai vadovavo ir jos veiklą koordinavo kaltinamasis L. V., kuris kitiems organizuotos grupės nariams duodavo nurodymus bei kūrė sukčiavimo mechanizmus, schemas.

Vienas asmuo šioje byloje kaltinamas nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu arba realizavimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vyras už žemesnę nei rinkos kainą iš UAB įsigydavo automobilius žinodamas, kad jie yra gauti nusikalstamu būdu. Įtariama, kad kaltinamasis įsigijo 17 įvairių markių automobilių (Alfa Romeo, Lexus, Audi, Opel, Škoda ir kt.) žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, juos realizavo ir pardavė užsienio šalyse.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo identifikuotas 51 sukčiavimo atvejis, kurių metu buvo įgytas labai didelės – 321 tūkst. 29 eurų – vertės svetimas turtas. Vienas iš kaltinamųjų įgijo didelės – 111 tūkst. 480 eurų – vertės nusikalstamu būdu gautą turtą.

„Ikiteisminis tyrimas buvo itin sudėtingas, didelės apimties. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyti 10 galimai sukčiavimu užsiėmusių įtariamųjų, 53 nukentėjusieji, surinkti 62 tomai tyrimo medžiagos. Džiaugiuosi tyrimą atlikusių policijos pareigūnų darbu, kurie neskaičiavo savo laiko ir kruopščiai dirbo. Nuolatinis bendradarbiavimas, sprendimų paieška ir jų realizavimas leido sustabdyti itin sistemingai sukčiavusią organizuotą grupuotę, kuri vis ieškojo naujų aukų. Jų ir bendro darbo dėka 62 tomų apimties baudžiamoji byla per vienerius metus ir dvidešimt dienų buvo užbaigta ir perduota teismui“, – sako ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė.

Baudžiamasis kodeksas (BK) už labai didelės vertės sukčiavimą (BK 182 straipsnio 3 dalis) numato baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą (BK 189 straipsnio 2 dalis) BK numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Baudžiamosios bylos medžiaga su 627 lapų kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR prokuratūros inf.

Tais pačiais metais orų prognozės pradėtos transliuoti per „Kauno radiofoną“, o netrukus jos atsirado ir laikraščiuose. Reguliariai „Lietuvos žinių“ laikraščio paskutiniame puslapyje jos pradėtos skelbti nuo 1926 m. rugsėjo 5 d. Tos dienos numeryje po parašyta orų prognoze buvo papildomas prierašas: „Redakcija šiuomi pradėta duoti žinių apie oro stovį“.

Šiomis dienomis orų prognozes regime visur: per televiziją, radiją, telefonų programėlėse, naujienų portaluose ir kt. Informacijos yra labai įvairios ir ypač detalios, todėl šiuolaikinis vartotojas yra išrankus ne tik informacijos vizualiam pateikimui, bet ir tikslumui.

Iškarpoje iš „Lietuvos žinios“ laikraščio galite matyti kaip atrodė orų prognozė prieš beveik 100 metų. Orų prognozes kasdien įterpdavo paskutiniame laikraščio puslapyje. Tuo metu jos buvo labai glaustos. Kartais būdavo nenurodomi nei konkretūs laipsniai (pvz. tiesiog parašoma „stiproki šalčiai“), nei vėjo greitis (rašoma – „stiproki … vėjai“). Šiais laikais, net rašant glaustai, orų prognozė būna konkretesnė.

Nuo 1927 m. prie orų prognozės teksto dar būdavo skelbiama meteorologijos stotyse ryte išmatuota (faktinė) oro temperatūra. Šiais laikais tokie duomenys laikraščiuose nebeskelbiami, nes visa tai nesunkiai galima rasti meteo.lt svetainėje (ir Meteo.lt orų programėlėje), o daugelis turi savo buitinį termometrą prie lango ir automobilyje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyrius

VU Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila šį žymų gydytoją apibūdina kaip aktyvų lietuviškos spaudos puoselėtoją.

„Jeronimas Ralys pagal išsilavinimą buvo gydytojas. Baigęs Šiaulių gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete. Kurį laiką dirbo gydytoju Rusijos kariniame laivyne, o grįžęs į Lietuvą iki 1914 m. dirbo Prienuose, Taujėnuose, Ariogaloje, Jonavoje. Pastarojoje gyveno iki mirties. J. Ralys bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje: „Varpe“, „Ūkininke“, „Lietuvos žiniose“. Gimnazijoje gerai išmokęs klasikines kalbas, pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Homero „Odisėją“. Jo pradėtą „Iliados“ vertimą vėliau užbaigė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Jurgis Talmantas ir Pranciškus Žadeikis. Jis neabejotinai buvo kelrodė žvaigždė visiems lietuvių vertėjams, bandžiusiems lietuviškai prakalbinti Homero epines poemas“, – pasakoja istorikas.

Asteroidas Ralys šiuo metu skrieja Skorpiono žvaigždyne kaip 22,3 ryškio objektas.

Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) Mažųjų planetų centro duomenų bazėje matyti, kad asteroidas nuo Saulės yra vidutiniškai 2,55 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 4 metus ir 26 dienas. Šį asteroidą astronomai priskyrė Marijos (MAR) asteroidų šeimai. Tokios asteroidų šeimos atpažįstamos pagal labai panašias jos narių orbitas, ypač atstumą nuo Saulės, orbitos posvyrį ir formą, kurios rodo bendrą kilmę.

Marijos (MAR) šeima – tai uolinių asteroidų grupė, susidariusi po didesnio pirminio asteroido suirimo jam susidūrus su kitu asteroidu. Manoma, kad šeimos nariai daugiausia sudaryti iš silikatinių mineralų ir geležies. Šeima pavadinta pagal didžiausią ir ryškiausią savo narį – asteroidą (170) Marija.

Asteroido orbitos elementai: a = 2,5489057 av, e = 0,153, i = 15,28483°, P = 4,07 m.

Kovo 17 d. Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris 2006 SA368 (406006), suteikiamas vardas Ralys. Asteroidas buvo aptiktas 2006 m. rugsėjo 23 d. VU Molėtų astronomijos observatorijoje. Atradimą patvirtinantis mokslinis straipsnis paskelbtas 2016 m. žurnale „Baltic Astronomy“. Asteroidą patvirtino JAV astronomai iš Mt. Bigelow observatorijos Arizonoje, balandžio 16 d. asteroidas gavo žymėjimą. Orbita galutinai nustatyta 2019 m.

 Vilniaus universiteto inf. 

Nužudymas Vilkaviškyje

Sausio 1-osios naktį, apie 4 val. 28 min., Vilkaviškyje, Aušros gatvėje, bute kilus konfliktui, neblaivus vyras (2,14 prom.), gimęs 1989 metais, peiliu sužalojo 1985 metais gimusį vyrą. Nukentėjusysis mirė. Įtariamasis sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.

Smurto atvejai ir sužalojimai

Naujųjų metų išvakarėse ir naktį policija fiksavo kelis sveikatos sutrikdymo atvejus. Gruodžio 31-osios vakarą Rokiškyje neblaivus vyras (3,06 prom.) savo bute peiliu sužalojo neblaivią moterį (2,98 prom.). Nukentėjusioji paguldyta į ligoninę, įtariamasis sulaikytas.

Kėdainiuose į ligoninę pristatytas vyras, kuris, kaip paaiškino, namuose išgertuvių metu tyčia susižalojo peiliu. Dėl įvykio surinkta medžiaga.

Sausio 1-osios naktį Lazdijų rajone mažametis, gimęs 2013 metais, susižalojo ranką sprogus petardai namo kieme. Vaikas gydymui pervežtas į Kauno ligoninę.

Dar vienas incidentas įvyko Trakų rajone, Aukštųjų Semeniukų kaime, kur išgertuvių metu neblaivus vyras (2,40 prom.) peiliu sužalojo du vyrus. Abu nukentėjusieji pristatyti į gydymo įstaigą, įtariamasis sulaikytas.

Eismo įvykiai

Gruodžio 31 dieną Lietuvoje užregistruoti 25 eismo įvykiai. Penki iš jų įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Keturi įvykiai priskirti įskaitiniams – jų metu keturi žmonės buvo sužeisti, žuvusiųjų nefiksuota. Neblaivūs vairuotojai įskaitinių eismo įvykių nesukėlė.

Gaisras Kauno rajone

Sausio 1-osios naktį Kauno rajone, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, šalikelėje pastebėtas degantis automobilis „Volvo S80“. Transporto priemonė visiškai sudegė. Įtariamas padegimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilio savininkas ir patirtas nuostolis nustatinėjami.

Rastas miręs vyras Kaune

Gruodžio 31 dieną Kaune, Varnių gatvėje, namuose rastas mirusio 1979 metais gimusio vyro kūnas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Pasipriešinimas pareigūnui

Šiaulių rajone, Raudėnų kaime, policijos pareigūnams vykstant į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivus vyras pasipriešino pareigūnui ir jį sužalojo. Pareigūnui suteikta medicinos pagalba, įtariamasis sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija primena, kad šventiniu laikotarpiu ypač svarbu atsakingai vartoti alkoholį, laikytis saugumo reikalavimų ir įstatymų, siekiant išvengti nelaimių bei nusikalstamų veikų.

Parengta pagal policijos departamento pirminius įvykių suvestinės duomenis 

Neatsitiktinai šiais Jubiliejiniais metais mus lydėjo šūkis „Viltis neapgauna“, kuri drąsina kasdien kurti gražesnį pasaulį. Net matydami, kad aplink mus jis susiskaldęs ir neramus, turime išlaikyti viltį ir ją dovanoti pasauliui – ne tik apie ją kalbėti, bet ja gyventi kasdienybėje. 

Užbaigdami dar popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Jubiliejinius metus ir užverdami popiežiškųjų Romos bazilikų duris, esame kviečiami dar plačiau atverti savo širdžių duris tikėjimo, vilties ir meilės dorybėms. 

Kaip tai pasiekti, mums nurodo didysis Viešpaties įsakymas: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. <...> Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12, 30-31).  

Prisimenu kadais girdėtą seserų vienuolių vargdienių pasakojimą. Šiandien jos gyvena Amerikoje, tačiau besitraukdamos iš Lietuvos nuo karo pirmiausia atsidūrė Vokietijoje. Pokariu, 1945–1946 m., gyvendamos pabėgėlių stovyklose, dirbo našlaičių kūdikių globos namuose, kuriuose po karo buvo ypač daug vaikų – vienuose namuose sutilpdavo net 200–300 lovelių. Apskritai kūdikių mirtingumas buvo labai didelis dėl ligų ir nepriteklių, tačiau buvo pastebėta, kad skyriuose, kuriuose dirbo seserys, mirtingumas sumažėdavo. Pradėjus aiškintis, ką jos daro kitaip, paaiškėjo, kad seserys pravirkusius kūdikius pamyluodavo, pasūpuodavo ir nuramindavo kaip tai natūraliai daro mamos. Tas nuoširdus prisiglaudimas vaikams dovanodavo gyvenimą.  

Kitas rūpestingos ir pastiprinančios meilės pavyzdys – Lietuvos Bažnyčios provincijos, taigi, ir Kauno arkivyskupijos įkūrimas 1926-aisiais, kurio šimtmetį netrukus minėsime. Provincijos įkūrimas leido geriau organizuoti pagalbą tikintiesiems, nes atsirado aiškesnė struktūra, paskatino vietinės kunigijos ugdymą. Sustiprėjusi Bažnyčios struktūra prisidėjo prie švietimo ir socialinių iniciatyvų, kurios ilgainiui turėjo įtakos ir visuomenės moraliniam bei kultūriniam augimui. Bažnytinė provincija tapo dvasinio stabilumo šaltiniu ir vėliau ištikusių istorinių sukrėtimų akivaizdoje.  

Tai tik pora pavyzdžių, kurie mums sufleruoja laimingo, prasmingo gyvenimo taisyklę – mokytis mylėti ir dovanoti meilę kitiems labai konkrečiais būdais, negailint jėgų ir laiko. O kad tam pakaktų stiprybės, svarbu iš akiračio nepamesti mums taip reikalingos santykių trejybės: aš – Dievas, aš – kiti, aš – aš. Tai reiškia, kaip man sekasi kurti ir palaikyti santykį su Dievu, su kitu šalia esančiu, ir ar moku būti su savimi: save pažinti, priimti ir atiduoti. 

Tegul ateinantys Naujieji įkvepia mūsų širdis save dovanoti. Lai pažadina mumyse drąsą kasdien rinktis šviesą ir viltį – ją liudyti, ja gyventi ir ją nešti tiems, kurie labiausiai stokoja. 

Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas metropolitas

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Šis kelio ruožas pasirinktas dėl to, kad jame yra keturios eismo juostos ir tinkama infrastruktūra skaitiklio įrengimui. Be to, šiame ruože jau veikia du skirtingi eismo apskaitos įrenginiai: vienas naudoja indukcines kilpas, o kitas – radarines technologijas, skirtas stebėti transporto srauto greitį. 

Toks įgyvendinamas projektas leis palyginti skirtingų technologijų surinktus duomenis ir objektyviai įvertinti „XP20“ tikslumą. Ant tos pačios atramos taip pat įrengta vaizdo kamera, kuri padės patikrinti ir patvirtinti gautus duomenis. Pilotinis projektas truks apie 1–2 mėnesius, o jo pabaigoje bus atlikta duomenų analizė ir priimtas sprendimas, ar „XP20“ galima plačiau taikyti Lietuvos keliuose. 

„Nuolat diegiame sprendimus, kad Lietuvos keliai būtų saugesni, modernesni ir išmanesni. Technologijas ir dirbtinį intelektą jau pritaikėme taip, kad jos realiai tarnautų žmonėms – šviesoforai reaguoja tik tada, kai to reikia, o greitis automagistralėse reguliuojamas pagal orų situaciją. Šis projektas – dar vienas pavyzdys. Jis padės mums geriau suprasti eismo srautus, o vėliau – priimti sprendimus, kurie pagerins vairuotojų keliones“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. 

Eismo stebėsenos duomenys yra itin svarbūs planuojant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą ir nustatant infrastruktūros plėtros prioritetus. Vienas pagrindinių rodiklių šiose srityse yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kuris leidžia objektyviai įvertinti konkretaus kelio reikšmę ir apkrovą. 

„Norint efektyviai valdyti infrastruktūrą būtina turėti tikslius duomenis apie juos. Vienas iš svarbiausių parametrų, nusakantis kelio reikšmingumą, yra eismo intensyvumas. Todėl nuolat ieškome sprendimų, kurie leistų šiuos duomenis surinkti kokybiškai ir efektyviai. Pilotinis projektas mums leis realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia naujos eismo stebėsenos technologijos ir kokią naudą jos gali suteikti. Įdiegę radarinį skaitiklį galėsime palyginti jo tikslumą su kitomis naudojamomis sistemomis. Jei rezultatai pasiteisins, tai bus svarbus žingsnis diegiant pažangias technologijas Lietuvos keliuose“, – sako „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.

Pagrindinis rodiklis atliekant kelių priežiūrą, vertinant avaringumą, planuojant kelių remontus ar sudarant žvyrkelių asfaltavimo prioritetines eiles yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas. Šis rodiklis yra suskirstytas į 7 transporto priemonių klases, priklausomai nuo jų tipo. Tai padeda tiksliai stebėti ir analizuoti eismą. Tuo metu transporto priemones skirsto būtent eismo apskaitos įrenginiai, tačiau ne visi eismo skaitikliai gali tiksliai klasifikuoti transporto priemones į šias klases.  

Eismo apskaitai naudojami eismo intensyvumo skaitikliai su įvairiais jutikliais. Pavyzdžiui, indukcinės kilpos ir mikrobangų jutikliai yra geriausi šiam tikslui, tačiau jie kartais nesugeba tinkamai atskirti autobusų nuo kitų didesnių transporto priemonių.  

Lietuvoje dauguma eismo apskaitos įrenginių vis dar naudoja indukcines kilpas, tačiau šios technologijos turi ir trūkumų. Indukcinės kilpos montuojamos kelio dangoje, todėl jų įrengimas ir remontas gali trikdyti eismą. Be to, dėl kelio dangos remontų, dangos deformacijų ir oro sąlygų jos dažnai yra pažeidžiamos. Šiuo metu Lietuvoje apie 75 proc. nuolatinei eismo apskaitai naudojamos įrangos yra su indukcinėmis kilpomis, 20 proc. – su mikrobangų jutikliais, likę 5 proc. – radariniai.   

Tuo metu „XP20“ radarinis skaitiklis buvo sukurtas kaip alternatyva indukcinėms kilpoms. Šis prietaisas gali stebėti ir klasifikuoti transporto priemones iki aštuonių eismo juostų, nepriklausomai nuo oro sąlygų ir paros meto.  

Skaitiklis montuojamas kelkraštyje, todėl jis nepažeidžia kelio dangos ir netrukdo kelių remontui. Be to, „XP20“ turi minimalų priežiūros poreikį – tereikia atnaujinti programinę įrangą ir atlikti vizualinę apžiūrą kas dvejus metus. Nors įrenginio kaina yra aukštesnė nei indukcinių kilpų, dėl ilgesnio tarnavimo ir mažesnių diegimo bei remonto sąnaudų jis tampa ekonomiškesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Toks įrenginys jau plačiai naudojamas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, tokiose kaip Suomija, Švedija ir Kolumbija.  

Šis pilotinis projektas Lietuvoje yra pirmas žingsnis, siekiant įdiegti pažangias eismo stebėsenos technologijas, kurios galėtų padėti efektyviau valdyti transporto srautus, didinti kelių saugumą ir optimizuoti kelių priežiūrą. Jei šios technologijos pasitvirtins, ateityje jos galėtų būti plačiau taikomos visoje šalyje.  

AB „Via Lietuva“ inf. 

Dalelių išsilaikymas ore priklauso nuo jų dydžio ir oro sąlygų. Stambesnės dalelės (PM₁₀) ore išsilaiko nuo kelių valandų iki kelių parų, smulkesnės (PM₂.₅) – nuo vienos iki dešimties parų ir gali būti pernešamos didelius atstumus. Nanodalelės ore išlieka kelias dienas ar net savaitę.

Matavimai po naujamečių fejerverkų rodo, kad PM₂.₅ koncentracija trumpam gali padidėti 10–50 kartų, tačiau bendri oro kokybės rodikliai dažniausiai grįžta į įprastą lygį per 6–24 valandas. Vis dėlto nusėdę metalų junginiai aplinkoje išlieka gerokai ilgiau – dirvožemyje ir paviršiniuose vandenyse jie gali kauptis savaites ar net mėnesius.

Žalia spalva – baris

Žali fejerverkai atsiranda dėl bario junginių, dažniausiai bario chlorido. Pats baris gaunamas iš mineralo barito – labai tankaus, „sunkaus“ mineralo. Dėl šios savybės baritas plačiai naudojamas ne danguje, o po žeme: jis yra pagrindinis naftos ir dujų gręžinių gręžimo skysčių komponentas. Medicinoje baris reikalingas rentgeno tyrimams kaip kontrastinė medžiaga.

Mėlyna spalva – varis

Mėlyną atspalvį suteikia vario chloridas. Tai viena techniškai sudėtingiausių fejerverkų spalvų, nes mėlyna išlieka tik esant žemesnei degimo temperatūrai – aukštesnėje išblunka.
Varis – vienas seniausių žmonijos naudojamų metalų, plačiai taikomas elektros laidininkuose, elektronikoje ir statyboje.

Geltona spalva – natris

Ryški, akimirksniu atpažįstama geltona spalva – natrio „parašas“. Natris – vienas plačiausiai naudojamų elementų: nuo maisto pramonės ir kelių barstymo žiemą iki stiklo gamybos ir šiluminės energijos kaupimo technologijų.
Dėl itin intensyvios šviesos natrio junginiai dažnai užgožia kitas fejerverkų spalvas, todėl jų kiekis fejerverkų mišiniuose ribojamas.

Raudona spalva – stroncis

Raudoni fejerverkai neapsieina be stroncio junginių, dažniausiai stroncio nitrato. Stroncis išgaunamas iš mineralo celestito (SrSO₄).
Jo junginiai naudojami keramikos, stiklo pramonėje (ypač televizorių kineskopų stiklui), feritinių magnetų gamyboje ir lydiniuose, o kai kuriose šalyse ir naftos bei dujų gręžimo skysčiams. Įdomu tai, kad daugelis valstybių šio mineralo nebekasa ir visiškai priklauso nuo importo.

Violetinė spalva – mišinys

Violetinė spalva gaunama derinant stroncio (raudona) ir vario (mėlyna) junginius.
Net nedidelis jų santykio ar degimo temperatūros pokytis gali pakeisti galutinį atspalvį nuo rausvai violetinio iki melsvai purpurinio.

Sidabriniai ir balti efektai – metalai

Titano, cirkonio ar magnio dalelės fejerverkuose nedažo liepsnos, bet sukuria kibirkščiuojančius, sidabriškai baltus efektus. Tos pačios medžiagos kasdien naudojamos aviacijoje, medicinoje, plieno lydiniuose ar aukštai temperatūrai atsparioje keramikoje.

LGT / Parengta pagal usgs.gov informaciją.

2025 metų pabaiga pasižymėjo „kultūrininkų“, saugančių kultūrą, mitingų gausa, todėl šią išskirtinių pasiekimų apžvalgą pradėkime nuo kultūrinių išskirtinių pasiekimų, įgyvendintų be Kultūros ministerijos ar Kultūros tarybos paramos. 

2025 m. birželio 7 d. Palangoje VšĮ linijinių šokių mokykla „Linedance LT“ surengė XXąjį linijinių šokių festivalį „Draugystės tiltas“. Jo metu J. Basanavičiaus gatvėje linijinius šokius šoko nuo 5 iki 80 metų amžiaus 2554 šokėjai, išsirikiavę penkiomis eilėmis beveik 0,5 km ilgio atkarpoje. Paskutiniam šokiui dalyviai stojo šešiomis eilėmis ir šoko poromis. Tai buvo ne tik daugiausia linijinių šokių šokėjų vienoje gatvėje, bet ir tapo masiškiausiu linijinių šokių renginiu Lietuvoje. Festivalio vaikų šokių dalyje „Hakuna Matata“ (Jokių keblumų) dalyvavo 902 vaikai šoko išsirikiavę devyneriomis eilėmis ir tai buvo masiškiausias vaikų linijinių šokių renginys.

2025ieji paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, minint jo 150ąsias gimimo metines. Šia proga grafikos dizainerė Loreta Roževičiūtė-Elksnė ir kūrybinė grupė „Vėjo Rožės“ sukūrė 2,5 m aukščio 1,6 m pločio erdvinį paveikslą atspausdintą ant metalo plokštės. Jis pristatytas birželio 1 d. ant 3,5 m aukščio molberto šalia Palangos jūros tilto. Kūrinys „Trimatė jūros sonata“ ypatingas tuo, kad yra dvimatis ornamentinis piešinys, kuriame, sutelkus žvilgsnį į tolį žiūrint pro plokščio ornamento piešinį tarsi jo nebūtų ir lėtai atsitraukiant, stebėtojui išryškėja kelių perkurtų M. K. Čiurlionio paveikslų erdviniai vaizdai. Ornamentų raštų išdėstymas primena paveikslą „Sonata – Allegro“, o įžvelgiamame erdviniame vaizde atkartota „Sonatos – Andante“ laivas delne ir du švyturiai jūros tolumoje. Tai yra didžiausia autostereograma, dažnai pavadinama tiesiog stereograma arba erdviniu vaizdu. Jai sukurti reikia itin kruopštaus rankų darbo, nes ornamentai piešiami ranka, o erdvinis vaizdas kuriamas kartu su skulptoriumi, siekiant tiksliai perteikti gylio pojūtį. Šis savitas meninės raiškos būdas jungia meną ir mokslą. Erdvinis paveikslas sukurtas remiantis anatominiais regos skaičiavimas, todėl piešinio negalima nei padidinti, nei sumažinti. Tokio pat dydžio ant drobės atspaudas rudenį rodomas M. K. Čiurlionio meno galerijoje Čikagoje (JAV). Didžiausia paveikslų derinių kompozicija – 1024 derinių – sukūrė palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas. Kompozicija „Tarp Čiurlionio vizijų“ išsiskiria tuo, kad kiekvieną iš rėme įtvirtintų dviejų porų po 16 paveikslų galima apsukti 180 laipsnių kampu apie savo ašį. Tokiu būdu Palangos Stasio Povilaičio koncertų salėje atidarytoje parodoje kiekvienam buvo galima susikurti gausybę skirtingų paveikslų derinių. Didžiausias pašto ženklo maketas – 1,97 m aukščio, 2,68 m pločio – sukurtas Šiaulių dailės mokyklos bendruomenės, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150ąsias gimimo metines. Kūrinys, pagal Audronės Grosienės sumanymą, pristatytas rugsėjo 17 d. Pagrindinis kūrėjas – Vidmantas Zarėka, jam talkino mokytojos Daina Dambrauskienė, Irena Šliužienė, Jolita Udrienė ir mokyklos direktorius Petras Slonksnis.

Įspūdingus pasiekimus kūrė ir vietos bendruomenės. Endriejave pristatyta didžiausia mezginių dekoracija – 3 m aukščio, 8 m apimties laistytuvą ir 0,9 m aukščio, 4,1 m apimties gėlių vazoną puoštą 2659 įvairaus dydžio nertais ir sujungtais kvadratėliais. Ją sukūrė 15 Endriejavo (Klaipėdos r.) seniūnijos darbščiųjų rankų būrelio „Miklūs pirštukai“ narės, Klaipėdos rajono, Tverų ir Velso (Jungtinė Karalystė) lietuvių bendruomenės dailės būrelio mezgėjos. Dekoracijai sunaudota 35,7 kg įvairiaspalvių siūlų. Ji sukurta pagal Endriejavo seniūnaitės Aldonos Paulauskienės sumanymą ir pristatyta miestelio pagrindinėje aikštėje, minint Endriejavo 245 metų sukaktį. Į laistytuvo dekoraciją galima patekti pro tam įrengtas duris. Viduje yra galimybė sužinoti apie dekoracijos sukūrimą ir prisidėjusiuosius prie šio sumanymo įgyvendinimo. Švėkšnoje sukurta didžiausia gaidžio skulptūra. Tai 5,45 m aukščio ir 7,10 m ilgio kūrinys „Gaidys saugantis margučius“, padarytas metalo rėmą, apipynus tujų šakomis, papuošus įpintais augalais ir raudona medžiagine skiautere. Ją Švėkšnos Knygnešių aikštėje pastatė asociacija „Švėkšniškių sambūris“, vadovaujant Ingritai Riterienei. Ir dar su paukščiais susijęs išskirtinis pasiekimas – Didžiausia paukščio instaliacija – 24,5 m pločio ir 20 m ilgio paukščio pavidalo kūrinys, sudarytas Jonavos Joninių slėnyje miesto šventės, įvykusios rugsėjo 6 d. metu. Instaliacija sudaryta iš apie 4 tūkst. eisenos dalyvių padarytų ir atsineštų maždaug 5 tūkst. popierinių paukštelių.

Šiaulių rajono kaimo turizmo sodybai „Girelė“ Jotvingių kryžiaus riterių ordinas padovanojo menininko ir dizainerio Viliaus Purono kartu su Šiaulių įmonėmis „Saglda“ ir „Elga“, bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities gaisrininkų draugija bei UAB „Milgreta“ ir „Piroteka“ sukurtą 10,2 m ilgio, 4,48 m aukščio, 2,989 t masės skulptūrą. Tai sudėtingos konstrukcijos ir technologinio tikslumo kūrinys, galinti išskleisti sparnus iki 4,55 m pločio, jungiantis mitinio padaro vaizdavimą su šiuolaikinėmis technikos galimybėmis, kuri pripažinta didžiausia fantastinio gyvūno skulptūra. 

Gausiausias stimpankų stiliaus galvos puošmenomis renginys įvyko Kauno tvirtovės III forte (Kauno r.) rugsėjo 13 d. Jį surengė Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenė, sukvietusi 188 festivalio „Stimpankų dvasia“ dalyvius, pasipuošusius XIX amžiuje įsivaizduotos ateities, pagrįstos garo varikliais, krumpliaračiais, žalvariu ir mechaniniais įrenginiais, stiliaus apranga bei puošniomis galvos apdangalų detalėmis. Dalyvių įvaizdžius kūrė Anglijos karalienės Viktorijos laikų mados įkvėpti elementai – cilindrai, skrybėlaitės, „goggles“ akiniai ir kitos rankų darbo puošmenos. Kultūrininkų-menininkų išskirtinių pasiekimų apžvalgą tenka papuošti rožėmis ir priminti, kad floristas Modestas Vasiliauskas Kaune parodoje „Moters pasaulis“ modelio suknelę papuošė daugiausia suknelės puošyboje –1633 rožėmis. Rožes pasirinkęs kaip pagrindinę suknelės puošyboje gėlę, kūrėjas parodos metu modelį nuo galvos iki kojų papuošė gyvų rožių kompozicija, taip pabrėždamas meninę mintį, kad „moterys – gražios kaip rožės“, o šis kūrinys tapo vienu įspūdingiausiu madų pristatymo dalies parodoje darbu.

Mažiausią lietuvišką knygą – 6,9 × 5,8 mm dydžio, 3,4 mm storio, 68 puslapių knygą parašė ir rankiniu būdu įrišo pats poetas ir dailininkas Vytautas Kusas. Eilėraščių knygos „Tąsa“ tekstas atspausdintas spaustuvėje „Druka“. Kartu su šia knyga išleista didesne – 8 × 6 cm dydžio, 7 mm storio – jos laida lietuvių ir anglų kalbomis. Didžiausią eiliuotą sakmę – 383 posmų, iš jų 5 trioletai, atspausdintą kaunietės poetės Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės 256 puslapių knygoje „Tėvo Stanislovo šviesa. Eiliuota sakmė, skirta Tėvo Stanislovo 20osioms mirties metinėms“, išleido Kaune Pasaulio lietuvių centras 500 vnt. tiražu Ji iliustruota 218 dokumentinėmis nuotraukomis.

Techninių ir sportinių išskirtinių pasiekimų sąrašas taip pat įspūdingas. Vilnietis Aidas Bubinas motociklu per 20 parų nuvažiavo toliausiai, spėjo aplankyti 14 užsienio valstybių ir nuvažiuoti 32 700 km. Kelionė pavadinimu „10 × 10“ vykdyta laikantis kelių eismo taisyklių, su iššūkiu nuvažiuoti ne mažiau kaip 1 mylią (1609,344 m) per 24 valandas. Tačiau A. Bubinas kelionei skyrė 20 parų siekdamas nuvažiuoti ne mažiau kaip 20 000 mylių. Atstumas patvirtintas GPS duomenimis ir degalinių kuro čekiais. Šios kelionės tikslas buvo paramos lėšų Ukrainai rinkimas Europoje per platformą „Contribee“, siekiant skatinti vienybę ir pagalbą. O devynmečiui vilniečiui Bernardui Šeinauskui vairuojant automobilį „BMW 325i“ Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome pasiektas 163,7 km per val. greitis. Tai yra didžiausias devynmečio automobiliu išvystytas greitis.

Kad neužsisėdėti automobilyje ar ant motociklo, pabėgiokime kartu su vilniete Giedrė Teresevičiene. Ji per 11 valandų 48 minučių ir 7 sekundžių Vilniaus sporto klube „Lemon Gym“. greičiausiai iš moterų ant bėgimo takelio nubėgo 100 km. Tačiau 100 km Giedrei buvo negana ir ji bėgimą tęsė tol, kol per 24 valandas nubėgo 181,83 km. Tai buvo toliausiais ir ilgiausiai trukęs bėgimas ant bėgimo takelio. Pažymėtina, kad po 16 valandų ir 11 minučių spartus bėgimo JAV pagamintas naujas bėgtakis, neatlaikė lietuvaitės diktuojamo ištvermės krūvio ir sustojo. Laimei, šalia buvo atsarginis treniruoklis, tad sportininkė galėjo tęsti savo iššūkį – 24 valandų bėgimą ant bėgimo takelio, siekiant per nustatytą laiką įveikti kuo didesnį atstumą. Šis ištvermės reikalaujantis bėgimas turėjo kilnų tikslą – juo buvo renkamos lėšos SOS vaikų kaimams ir jų globojamiems vaikams.

Jaunieji talentai taip pat stebino. Gebėjimas kybant ant skersinio žemyn galva, rankų jėga pakilti taip aukštai, kad galėtų permetus kojas į kitą skersinio pusę atsiversti ir pasiekti skersinio viršų geba ne kiekvienas. Tokį atsivertimą sportininkai vadina „meška“. Dešimtmetis marijampolietis Ąžuolas Šeduikis dalyvaudamas televizijos laidos „Lietuvos talentai“ filmavime atliko 250, tai yra daugiausia ant skersinio pratimų „meška“. Šis Ą. Šeduikio pasiekimas jau įrašytas į rengiamas spaudai Lietuvos vaikų, Marijampolės rajono ir Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygas. Be to laukiamas atsakymas iš Gineso biuro ar toks pasiekimas bus pripažintas pasauliniu išskirtiniu pasiekimu ir ar dešimtmetis garsins Lietuvą visame pasaulyje. Vilniaus Sietuvos progimnazijos pradinės klasės 4b mokinys Emilis Bliūdžius tarptautiniame breiko šokių turnyre „Sun City Battle'25“ Šiauliuose atliko daugiausia apsisukimų „malūnu“ – 64.

Nors lietingoji vasara pašykštėjo šiltų ir saulėtų dienų, bet Albina Kazakevičienė, iš sėklos smėlingame Radvilonių kaimo darže užaugino didžiausią svogūną Druskininkų savivaldybėje. Jo masė – 536 g, ropelės apimtis (be laiškų) – 29 cm. Ta proga pravartu prisiminti ką valgėme 2025aisiais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė“, pirmininkaujama Rasos Pavarienės, linksmai Vilniuje prie Vingio parko tilto šventė Užgavėnes. Jos metu buvo sudaryta ilgiausia blynų virtinė. Skaičiuojant, kad 263,4 m ilgio virtinės viename metre buvo sudėliota vidutiniškai po 12 blynų, tai visoje virtinėje vienas šalia kito buvo sudėliotas 3161 blynas. Blynų virtinei iškepti sunaudota 165 kg miltų, 100 litrų pieno, 200 vnt. kiaušinių, 10 kg cukraus, 10 l aliejaus, 1 kg druskos. Daugiausia lietinių blynų su bulviniu dažiniu iškepta Utenos miesto 764ųjų metinių šventėje vykusiame renginyje „Gardus Utenos iššūkis“. Apie 3 tūkst. lietinių blynų buvo sudėta ant tam paruošto rėmo-padėklo, vaizduojančio Utenos miesto herbą – blizgančios pasagos. Šios, lietiniais blynais apdėtos, pasagos aukštis buvo 4 m, o plotis – 3,25 m. Šventės dalyviai vaišinti blynais su tradiciniu uteniškių bulviniu dažiniu, paruoštu iš 30 kg bulvių, 10 kg svogūnų, 10 kg šoninės spirgučių, 10 litrų pieno ir įvairių pagardų. Lietinių blynų kepimą surengė Utenos kultūros centras ir Utenos miesto savivaldybės administracija, o blynus iškepė ir dažinį paruošė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija. Ilgiausias chačiapuris – 2 m ilgio, iškeptas SIA Hermes invest filialo Lietuvoje, padedant restorano „Palūšės piratai“ ir Lietuvos barbekių kepėjų asociacijos kepėjams, Tautų mugėje Vilniuje. Jam pagaminti sunaudota 2,5 kg Sakartvelo Samegrelo regiono sūryminio sūrio „Sulgunio“, 3 kg miltų ir 0,5 kg grietinės. Chačiapuris keptas užmovus ant iešmo virš įkaitintų žarijų ir šluotele aptepant suplaktais kiaušiniais. Daugiausia stručio kiaušinių kiaušinienių – 13 skirtingų kiaušinienių iš 35 stručio kiaušinių iškepta Druskininkų savivaldybės 15ojo kaimo bendruomenių sąskrydžio metu 12-os kepėjų komandų Švendubrės kaime. Sąskrydį su smagia programa ir įvairiomis varžytuvėmis surengė Druskininkų vietos veiklos grupė. Yra įprasta, kad vaišės be torto nebūna. Gal todėl 46 konditeriai iš 24 Lietuvos miestų, suburtų pagal klaipėdietės konditerės Reginos Glinskienės ir šilalietės Izidoros Jurgutės sumanymą Šilalėje pagamino didžiausio skersmens tortą. Sujungus 43 atskirus, 14 skirtingų skonių tortus į vieną bendrą saldųjį patiekalą, jis buvo 1,54 m skersmens, apie 100 kg masės. Tortui papuošti sunaudota daugiau nei 3 kg kremo ir per 20 kg įvairių uogų.

Kolekcininkai stebino kolekcijų įvairove ir jų gausumu. Pavyzdžiui alytiškė Vita Zykutė per dešimtmetį sukaupė gausiausią suvožiamų keptuvių ir formų kolekciją. 508 keptuvių kolekcijoje yra dvivėrių kepimo ir liejimo prietaisų, kurių didžioji dalis – elektriniai. Kolekcijoje yra žirklių pavidalo, ant krosnies vartomos suvožiamos, įvairios kepimo formos storiesiems gaminiams, taip pat šokolado ir ledinukų formelės bei dekoratyvinės suvožiamos keptuvės. Ypatingą vietą rinkinyje užima liturginės keptuvės, skirtos kalėdaičiams, ostijoms ir komunikatams kepti. Sunkiausia kolekcijos keptuvė sveria 37 kg. Ji skirta ostijoms kepti, o seniausia datuota keptuvė – 1917 m. čirvinių blynų keptuvė. Visa šios kolekcijos įvairovė buvo pristatyta Alytaus miesto muziejuje. Gausiausią siuvimo mašinų kolekciją sukaupė Kęstutis Bukauskas iš Juknaičių kaimo (Šilutės r.). Ją sudaro 215 veikiančių siuvimo mašinų su rankinėmis, kojinėmis ir elektrinėmis pavaromis, atgabentas iš Amerikos, Europos ir Azijos šalių. Seniausia kolekcijos mašina – „Wheller Willson“, pagaminta JAV 1853 m., o didžiausia – 1,5 m aukščio „Adler“, pagaminta Vokietijoje 1900 m. Šios kolekcijos pagrindu Juknaičių kaime atidarytas Siuvimo mašinų muziejus. Jame yra ir vyriškos ir moteriškos siuvimo mašinos. Pastarosios buvo mažesnės ir ne tokios galingos. Ant vienos „Louis Littauer“ siuvimo mašinos puikuojasi užrašas „Littauen“ („Lietuva“). Ji pagaminta apie 1895 m., o į Juknaičius pargabenta iš Marselio (Prancūzijos). Gausiausią „Heineken“ alaus bokalų ir taurių kolekciją yra surinkęs Alvydas Puplevičius iš Neveronių k. (Kauno r.). Kolekciją sudaro 296 taurės, bokalai ir ąsočiai su „Heineken“ alaus daryklos ženklu, atkeliavę iš 17 pasaulio šalių. Jie pagaminti iš stiklo, keramikos, aliuminio ar plastiko, kai kurie papildyti medžio ar tekstilės detalėmis, o keli – apdailinti rankomis. Seniausia kolekcijoje – 1960 m. Naujojoje Gvinėjoje pagaminta taurė ir bokalas. Sunkiausias kolekcijos daiktas – 1,705 kg masės, 2 litrų talpos stiklinis ąsotis, pagamintas Graikijoje. Jo talpa – 2 litrai, tačiau talpiausias yra 3 litrų talpos rankomis apipavidalintas molinis ąsotis iš Nyderlandų.

Vieni kolekcionuoja, o kiti patys kuria kolekcijas. Antanas Lenkevičius iš Ringaudų kaimo (Kauno r.) sukūrė daugiausia skirtingų medinių lesyklėlių. Jo 35 savitų medinių lesyklėlių paroda „Mažieji sparnų sodai“ džiugino Kauno rajono Ringaudų bibliotekos lankytojus. Ypač brangi kūrėjui lesyklėlė, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150osioms gimimo metinėms, perteikianti garsaus menininko paveikslo „Aukuras“ motyvus.

Vieni rūpinosi paukšteliais, kiti – kitokiais globotiniais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė“, Pasaulinės gyvūnijos dienos proga sukvietė šeimininkus su augintiniais palaiminimui. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kunigui Vytautui Rapaliui teko atlikti masiškiausias naminių gyvūnų palaiminimo apeigas. Bažnyčios kieme buvo palaiminti 69 naminiai gyvūnai, iš jų 63 šunys, 5 katės ir viena žuvis. 

Tausojant aplinką, įgyvendinant UAB „Mugių centras“ projektų vadovo Ernesto Badausko sumanymą, Kauno Laisvės alėjoje išsirikiavo ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė. Ją sudarė 449 žmonės, o eilė nusidriekė 431 m ilgiu. Šio sambūrio tikslas – skleisti žinią apie daugkartinių maišelių naudojimo svarbą ir skatinti atsisakyti plastikinių.

Vasarą buvo nupintas didžiausias – 846 m ilgio vainikas. Jis supintas iš ąžuolų, klevų, tujų šakelių bei įvairių žolynų. Vainiką pynė Pasvalio rajono Pumpėnų, Jurgėnų, Kriklinių, Vilkiškių, Rinkūnų ir Pušaloto bendruomenių nariai, Lavėnų socialinės globos namų gyventojai, Pumpėnų bočių draugija bei kiti vietos bendruomenių atstovai. Šiuo vainiku Joninių šventėje „Pinu, Pinu 2025, Pumpėnai“ buvo apjuostas Pumpėnų tvenkinys. Pynimą surengė Pasvalio kultūros centro Pumpėnų skyrius. Šis Joninių vainikas ne tik papuošė šventę, bet ir parodė, kiek daug galima nuveikti dirbant išvien, tapo gyvu bendrystės ženklu. Jis vienijo žmones iš įvairių Pumpėnų seniūnijos gyvenviečių, stiprino kaimynystės ryšius ir paskatino dalintis patirtimi, tradicijomis bei nuoširdžiai didžiuotis savo kraštu. O žiemą baigta iš siūlų nerti ilgiausia nerta girlianda. Ji sudaryta iš 242 nėrinių, vaizduojančių eglutes, yra 37,6 metro ilgio ir sveria 1,361 kg. Girliandą sukūrė rankdarbių mėgėja ir kūrėja Katarina Maciūnienė iš Rokiškio rajono. Nunertos eglutės iš įvairiaspalvių šešių gijų lininių siūlų, standintų specialiu kietinimo skysčiu, yra vienodo rašto, vidutiniškai 12,5 cm aukščio ir pločio. Girliandos sujungimo vietas puošia nertos baltos lininės snaigės.

Registruotas neįprastas išskirtinis pasiekimas – daugiausia asmens vardų. Keturis vardus turi vilnietė Jadvyga Viktorija Zofija Aušrelė Šatienė. Dėl spausdintuvo ir programinės įrangos techninių galimybių jos asmens tapatybės kortelėje netilpo paskutinio vardo paskutinė raidė.

Lietuvoje 2025 metais pūtė smarkūs politiniai vėjai ir skersvėjai, todėl Vyriausybė pasižymėjo itin sparčia ir gausia ministrų kaita. Ankstesnių vyriausybių ir Seimo sprendimų padarinius teko tvarkyti advokatams. Pavyzdžiui, advokatui Erikui Rugieniui teko parengti ir perskaityti didžiausios apimties advokato baigiamąją kalbą. Ji buvo surašyta 317 puslapiuose, o juose buvo įrašyti 132 483 žodžiai. Ši advokato baigiamoji kalba perskaityta Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 9, 10, 16, 29, 30 d. ir gegužės 14 d. pirmojoje dienos pusėje, nagrinėjant sąlyginai vadinamą bylą „Dėl 2021 m. riaušių prie Seimo“. Kiekvieną posėdžio dieną kalba buvo sakoma maždaug nuo 10 iki 17 valandos su dviem pertraukėlėmis. Kad ir ką beiškrėstų politikai, bet Tėvynę Lietuvą myli ir Lietuvos vėliavą lietuviai iškelia labai aukštai aukštai. Tai įrodo vilnietis Vytautas Bukauskas Lietuvos vėliavą iškėlęs daugiausioje – 65 valstybių aukščiausiose viršukalnėse.

Suprantama, kad be čia paminėtų išskirtinių pasiekimų registruota daug kitų. Juos galite pamatyti Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos interneto svetainėje www.lipt.lt. 2025 metai dar kartą įrodė, kad Lietuva – kūrybinga, aktyvi ir bendruomeniška šalis. Nors čia paminėta tik dalis pasiekimų, visi jie liudija žmonių iniciatyvą, atkaklumą ir meilę savo kraštui. Tikėkimės, kad 2026ieji bus dar įspūdingesni ir nudžiugins naujais dar neregėtais išskirtiniais pasiekimais. Tad šokime į Naujųjų metų sūkurį ir siekime naujų išskirtinių pasiekimų

VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba" direktorius Vytautas Navaitis

Tarpukario Lietuvoje gyventojų skaičiaus augimas miestuose ir jų modernizacija vyko glaudžiai susijusiu ritmu, atspindinčiu tiek socialinius, tiek ekonominius valstybės pokyčius. Kaip pažymi KTU doc. dr. Vaidas Petrulis, „Nors Kaunas, tapęs laikinąja sostine, absorbavo didžiąją dalį finansinių, administracinių ir kultūrinių išteklių, visgi ir kiti Lietuvos miestai išgyveno tikrą urbanistinį virsmą.“

Atstatymo laikotarpiu, maždaug 1918–1925 m., miestuose vyko intensyvus karo padarinių šalinimas. Vėliau sekė du statybų „bumai“, apie 1925–1930 m. ir 1935–1940 m. laikotarpius. Tarp jų įsiterpė ekonominės krizės metai, kiek pristabdę modernizacijos tempą, tačiau jau trečiajame dešimtmetyje miestų augimas tapo vienu svarbiausių nepriklausomos valstybės progreso rodiklių.

Miestų plėtra tapo modernizacijos varikliu

Demografinė plėtra skatino urbanistinės struktūros kaitą. Tarpukario laikotarpiu buvo plečiamos miestų teritorijos, parceliuojamos buvusių dvarų žemės, formuojamos naujos miesto dalys, kuriose įsigalėjo nauji statybos reglamentai. Miestuose, o ypač centrinėse jų dalyse, reikalauta mūrinių pastatų, nedegių stogų, tiesių gatvių.

„Gyventojų skaičiaus augimas miestuose skatino ne tik racionalų planavimą, naujų kvartalų atsiradimą, bet ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą: nuo grindinių ir kanalizacijos iki elektros tinklų. Tuo pat metu augantis miestiečių sluoksnis keitė gyvenimo būdą – daugėjo nuomojamų butų, intensyvėjo viešųjų pastatų statyba: kilo mokyklos, ligoninės, administraciniai pastatai“, – sako doc. dr. Vaidas Petrulis.   

Fizinės šio augimo išraiškos buvo ne tik nauji pastatai, bet ir technologiniai bei medžiaginiai pokyčiai. Miestuose vis daugiau kilo aukštesnių mūrinių pastatų, kurie tuo metu buvo ryškiausias modernizacijos ženklas. Šie pokyčiai kūrė naują miestovaizdį, kuriame atsispindėjo racionalumas, higieniškumas ir naujoji architektūrinė stilistika. Taigi gyventojų skaičiaus augimas miestuose buvo ne vien socialinis faktas, o ir savotiškas modernizacijos variklis, pakeitęs Lietuvos miestų struktūrą, medžiagiškumą ir estetinę savivoką – nuo tradicinio žemaaukščio, mediniais pastatais užstatyto miestelio prie europietiškos, racionaliai suplanuotos urbanistinės aplinkos.

Tačiau miestų raida neapsiribojo vien tarpukario modernizacija. Per XX ir XXI amžius Lietuvos miestai patyrė ne vieną politinį, ekonominį ir urbanistinį lūžį, kurie iš esmės keitė jų struktūrą, funkcijas ir gyventojų kasdienybę. Infografike matoma ilgalaikė gyventojų dinamika leidžia pažvelgti į šiuos procesus platesniame, nuo 1923 m. iki 2025 m., kontekste.

Lietuvos miestų raida: nuo industrinės plėtros iki darnumo iššūkių

Lietuvos miestų vystymo strategijos ir modeliai smarkiai keitėsi nuo XX a. pradžios iki dabar. Tarpukario laikotarpiu miestai po truputį pritraukinėjo naujai besikuriančias industrijas, atliepė naujai formuojamą infrastruktūros tinklą, kuris siekė atliepti Lietuvos, o ne carinės Rusijos, poreikius. Miestai taip pat tapo kultūros ir mokslo židiniais, pramogų centrais.

Vėliau daugelis šių inovacijų buvo transformuotos ir sugriautos karo metu ir, deja, atkūrinėjamos bei naujai formuojamos jau pagal Sovietų Sąjungos poreikius. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė dr. Paulina Budrytė teigia, kad pokarinis miestų atkūrimas dažnai vyko labai skausmingai – buvo stengiamasi griauti pamatines visuomenės vertybes, suardyti kultūrinį pagrindą ir kartu propaguoti sovietinės valstybės idėją bei įvaizdį. Tuo metu miestuose masiškai buvo platinamos ir tiesinamos gatvės, siekiant pabrėžti ideologinę „šviesaus rytojaus“ viziją. Vilniuje tokių pavyzdžių galime pastebėti ir šiandien, pavyzdžiui, dabartinėje Vokiečių gatvėje.

Miestuose keitėsi ir pagrindinių miesto aikščių paskirtis bei įvaizdis. Iš turgaus aikščių su prekybos paskirties statiniais ir intensyviu judėjimu jos virto erdvėmis, skirtomis paradams ir reprezentacijai. „Išvalytos“ ir paliktos tuščios, šios aikštės iš pulsuojančių miesto sutelkties ir ekonominių veiklų centrų tapo menkai naudojamomis atviromis erdvėmis, kuriose kasdienio miesto gyvenimo liko nedaug.

Antrojoje XX a. pusėje miestai augo itin sparčiai, buvo statomi nauji gyvenamieji rajonai, kūrėsi įvairios gamyklos, plėtėsi universitetai, miestuose įsigalėjo vienos paskirties erdvės. Šiuos pokyčius palaipsniui atliepė ir viešojo transporto plėtra.

„Atkūrus nepriklausomybę, miestai sulaukė naujos transformacijų bangos. Pradinį atkūrimo optimizmą lydėjo ekonominė krizė, kurios metu buvusios pramoninės teritorijos, užsidarius įmonėms, tapo keistais ir retai naudojamais praeities vizijų monumentais. Šios erdvės ilgą laiką ieškojo naujų paskirčių, o kai kurios jų to ieško iki šiol“, – sako dr. P. Budrytė.

Tuo pat metu daugiabučių rajonai patyrė sparčiai augančią automobilių invaziją. Kiemai, projektuoti vos keliems automobiliams, šiandien perpildyti, o šiems poreikiams dažnai aukojamos vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios miesto erdvės ir pėstiesiems skirti šaligatviai. Automobilis tapo dominuojančia transporto priemone, kartu generuojančia reikšmingą taršą ir ilgalaikes sveikatos problemas.

Didėjant gerovei, miestai pradėjo formuoti dar vieną reiškinį – priemiesčius. Jais tapo tiek buvusios sodų bendrijos, tiek anksčiau neužstatyti laukai ar žaliosios erdvės šalia miestų. Taip dalis kaimų ir vienkiemių tapo miesto dalimis – juose tankėjo užstatymas, formavosi gatvės, o kai kuriais atvejais atsirado ir visa infrastruktūra.

Vis dėlto miestuose vyksta ir teigiami pokyčiai. Vis dažniau į sprendimų priėmimą įtraukiama visuomenė, stiprėja pilietinės iniciatyvos. Bendruomenės savanoriškai tvarko žaliąsias erdves, kuria miesto daržus, organizuoja renginius, dirbtuves ir „mainytuves“. Tokie procesai padeda miestų bendruomenėms formuoti savo tapatybę ir kurti darnesnes gyvenamąsias aplinkas.

Taigi Lietuvos miestai nuo tarpukario iki šių dienų yra nuolat besikeičiantys, save transformuojantys ir savo krypties ieškantys dariniai. Kartais miestams pavyksta numatyti ateities poreikius, kartais – ne. Kartais jų raida kuria ilgalaikę gyventojų gerovę, kartais – sukelia naujų problemų. Todėl pateikti vieną bendrą „pažymį“ visiems Lietuvos miestams yra neįmanoma – šis paveikslas pernelyg įvairialypis. 

 Kauno technologijos universitetas

„Mums svarbiausia – kad keliai ir tiltai būtų saugūs, susisiekimas patogus, skrydžiai vyktų ne tik iš didžiųjų miestų, o pašto paslau­gos būtų arčiau žmonių. Siekia­me mažinti atotrūkį tarp miestų bei atokesnių gyvenviečių ir kas­dien dirbame tam, kad žmonės jaustų realius pokyčius šalia savo namų, keliaudami į gydymo įstai­gą ar veždami vaikus į mokyklas bei darželius“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Šiemet pradėtas naujas eta­pas Lietuvos kelių sektoriuje: įsteigtas Valstybinis kelių fon­das, kuris pradės veikti jau nuo kitų metų ir užtikrins stabilų fi­nansavimą keliams. 1 mlrd. eurų ribą fondas turėtų perkopti 2027 arba 2028 metais. Prastos būklės keliais vėl bus įmanoma važiuo­ti, o avarinės būklės byrantys tiltai taps saugūs.

Per šiuos metus pavyko su­tvarkyti 110 kilometrų valstybi­nės reikšmės kelių, 28 kilome­trus pėsčiųjų ir dviračių takų.

Sparčiai atstatome byrančius avarinės būklės tiltus ir viadu­kus, kurių suskaičiuojama dau­giau kaip šimtas. Sparčiai keičia­si Krunos tiltas, kuris yra bene blogiausios būklės Lietuvoje. Vietoje pavasarį nugriauto vieno iš dviejų Krunos tiltų jau baigia­mas statyti naujas. Iš viso šiemet kapitaliai sutvarkyti 26 tiltai ir viadukai, iš jų 10 buvo kritinės būklės. Paprastomis priemonė­mis buvo suremontuota dar 160 tiltų ir viadukų visoje Lietuvoje.

Kitąmet planuojama sutvar­kyti apie 165 kilometrus valsty­binės reikšmės kelių, 65 kilome­trus pėsčiųjų ir dviračių takų bei 25 blogos būklės tiltus.

Prasidėjo realūs žvyrkelių as­faltavimo programos darbai. Tam suradome 20 mln. eurų. Kitąmet planuojame išasfaltuoti per 100 kilometrų žvyrkelių, dėl šių darbų pasirašytos sutartys dar šiemet. Taip pat planuojama inicijuoti viešuosius pirkimus dėl dar 80 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo.

Be to, patvirtinome lankstes­nę žvyrkelių asfaltavimo tvarką. Tai reiškia, kad su tuo pačiu biu­džetu galima padaryti daugiau – išasfaltuoti ženkliai ilgesnius ruožus ir darbus atlikti greičiau.

Gruodį užbaigsime svar­biausią ir didžiausią kelių pro­jektą nuo nepriklausomybės pradžios – VIA BALTICA, kuris pradėtas prieš dešimt metų. Intensyviai dirbame, kad tokia pati automagistralė būtų ir nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių Vilnius–Utena keičiasi ne­atpažįstamai. Pradėjome pasku­tinio 43 kilometrų ruožo darbus, jo atidarymas planuojamas jau kitais metais, tad važiuoti į sody­bas, prie ežerų ar keliauti į kitus regionus bus daug saugiau ir patogiau.

Keliuose nuolat diegiame inovacijas ir išbandome, kaip jos veikia. Lapkritį magistralėje Vilnius–Kaunas startavome su bandomuoju dinaminio greičio reguliavimo projektu, leidžian­čiu žiemos metu greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų.

Jau gavome pirmuosius tei­giamus vairuotojų atsiliepimus, tad ateityje planuojame dina­minį greičio reguliavimą diegti toliau – nuo Kauno iki Klaipėdos bei VIA BALTICA atkarpoje iki Lenkijos sienos.

Plečiasi ir atsinaujina šalies oro vartai

Metų pradžioje atvėrėme naująjį Vilniaus oro uosto išvyki­mo terminalą, o siekdami pato­gumo sugrįžtantiems pradėjo­me būsimo atvykimo terminalo projektavimo etapą. Ilgus metus tarnavusiam senajam terminalui suteiksime naują gyvenimą, o šalia jo bus statomas modernus atvykimo terminalas. Tikima­si, kad jis duris atvers iki 2028 metų pabaigos, o jo pajėgumai padvigubės.

Norime, kad ne tik sostinės, bet ir regionų gyventojai galėtų patogiau keliauti. Tad dirbame ir kituose – Vilniaus ir Kauno oro uostuose, kurie tampa vis svarbesni.

Kauno oro uostas po rekons­trukcijos užaugo didelis – jame telpa net krepšinio aikštelė. Ką iš tiesų reiškia šis augimas? Ma­žiau streso ir daugiau patogumo keliautojams: daugiau laipinimo vartų, registracijos stalų, aptar­navimo langelių, greitesnis ba­gažo atsiėmimas, trumpesnės eilės. Visa tai užtikrins kokybišką, modernų ir tarptautinius stan­dartus atitinkantį aptarnavimą. Paraleliai Kaune pildosi ir skry­džių krypčių žemėlapis.

Plečiasi ir Palangos oro uos­to skrydžių geografija – star­tavo naujos kryptys į Turkiją ir Egiptą. Tad dabar išvykti poil­siauti lėktuvu daug paprasčiau ne tik Palangos ar Klaipėdos, bet ir Šiaulių, Telšių, Tauragės gyventojams.

Nepaisant pastarųjų mėne­sių iššūkių, Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad metinis keleivių skaičius visuose trijuose mūsų šalies oro uostuose pirmą kartą istorijoje šiemet turėtų perkopti 7 mln. keleivių. Tai rodo, kad nei oro linijos, nei keleiviai neišsi­gando Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą.

Naujieji traukiniai keleivius veš jau kitąmet

Žengiame į naują etapą šalies su istoriniu traukinių parko at­naujinimu. Jau kitąmet Lietuvos bėgiais riedės penkiolika naujų šveicariškų traukinių, o greites­nes keliones visoje Lietuvoje – nuo didmiesčių iki regionų galės išbandyti keleiviai.

Neseniai atnaujinti traukinių tvarkaraščiai, užtikrintas daž­nesnis susisiekimas populiariau­siuose maršrutuose, daugiausia pokyčių įgyvendinta Šiaurės Lietuvoje.

Jau nuo gruodžio 14 dienos gerokai patogesnis susisieki­mas su Lenkija – vietoje vieno kasdien kursuos trys trauki­niai – Krokuvos, Suvalkų ir ne­toli Vokietijos sienos esančio Ščecino kryptimis. Be to, kelio­nė į Varšuvą sutrumpės apie valandą, į Krokuvą – net dviem valandomis.

Taip pat pagerintas susisieki­mas su kitomis Europos sosti­nėmis – iš Varšuvos bus galima pasiekti daugelį Europos miestų: Prahą, Vieną, Berlyną, Bratislavą, Budapeštą ar Kyjivą, taip pat ke­liauti po visą Lenkiją – į Gdans­ką, Zakopanę ir kitus regionus tiek dieniniais, tiek naktiniais traukiniais.

Šiemet sparčiau nei bet kada anksčiau juda ir „Rail Baltica“ projektas, kuris labai svarbus susisiekimui ir kariniam mobi­lumui: pasirašius dvi naujas ran­gos darbų sutartis, rekordiškai – iki 114 kilometrų – išplėstos sta­tybos darbų apimtys nuo Kauno iki Panevėžio. Šiame projekte kiekvienas nutiestas europinės vėžės metras – tarsi bėgis į Lie­tuvos ateitį.

Paslaugas Lietuvos žmonėms priartiname arčiau namų: star­tavome su istorine paštoma­tų plėtra, kurią labiausiai pajus mažesnių miestelių ir kaimo vie­tovių gyventojai.

Iki 2028 metų pabaigos paštomatų tinklas padvigubės, jų bus daugiau nei 700! Jau kitąmet regionuose atsiras apie 100 paš­tomatų. Greitai paštomatu bus galima ne tik siųsti ir gauti siun­tas, bet ir registruotus laiškus, oficialius dokumentus bei kitą korespondenciją patogiu paros metu, nesitaikant prie pašto skyrių darbo laiko.

Iki šių metų pabaigos LP EXPRESS paštomatai pirmą kartą pradės veikti ir 13 vietovių, kur jų iki šiol nebuvo. Tarp jų Jonučiai II, Ramučiai, Viduklė, Gelgaudiškis, Kalveliai, Senieji Trakai, Jieznas, Vydmantai, Kairiai, Kretingalė, Kvėdarna, Šveicarija ir Darbėnai.

Klaipėdos uostas – strate­giškai svarbus Baltijos regiono transporto ir logistikos centras, kuriam skiriame ypatingą dė­mesį. Artėjame prie vieno am­bicingiausių projektų uosto is­torijoje – pietinės dalies plėtros. Planuojami sprendiniai apims 100 hektarų teritoriją.

Tai leis plėtoti naujus termi­nalus, pritraukti užsienio inves­tuotojus ir priimti didžiausių parametrų laivus. Pietinės uosto dalies vystymas taip pat gera žinia ir pramoginės laivybos at­stovams, kurie dabar susiduria su vietų laivams stygiaus pro­blema. Numatoma, kad pietinių vartų komplekse bus sukurta marina, kur bus švartuojama apie 500 pramoginių laivų.

Paraleliai Šventosios ir Jur­barko uostai vystomi kaip regi­onų traukos centrai. Šventosios uoste rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuo­jama buriavimo mokykla, taip pat uoste galės švartuotis laivai skirti vėjo parkams prižiūrėti bei kariuomenės gelbėjimo opera­cijoms atlikti.

Atsakas į hibridinę ataką

Dėl keliamos grėsmės nacio­naliniam saugumui kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kuri jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Dėl suaktyvėjusių Lietuvos oro erdvės pažeidimų kreipėmės ir į tarptautines orga­nizacijas. Tikimės, kad jos laikys šią hibridinę grėsmę prioriteti­ne ir imsis priemonių padėti ją suvaldyti. Renkame įrodymus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijai (ICAO), skaičiuoja­me žalą bei planuojame kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Susisiekimo ministerijos inf. 

Tyrimai rodo, kad apie 64 proc. žmonių klausoma muzika sukelia tam tikras emocines reakcijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Tuo tarpu šventinė muzika veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir sprendimus, dėmesį bei streso lygį.

„Yra nemažai mokslinių įrodymų, kad muzika gali kelti tiek malonias, tiek nemalonias emocijas. Tai susiję su tuo, kaip veikia mūsų smegenys. Muzika tiesiogiai veikia limbinę sistemą – smegenų sritį, atsakingą už emocijas ir atmintį. Dėl to muzika gali sukelti labai stiprius emocinius atsakus: džiaugsmą, ramybę, nostalgiją, saugumo jausmą, bet taip pat ir liūdesį, nerimą, pyktį, kaltę ar įtampą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius.

Gyvenimiška patirtis atspindi požiūrį į muziką

Nors atrodo, kad šventinė muzika turėtų vien džiuginti, realybė – kitokia. Pasak KTU psichologo, muzika gali sukelti dvejopas emocijas priklausomai nuo to, kokias asociacijas ir prisiminimus žmogus sieja su šventiniu laikotarpiu ir kaip šiuo metu mato didžiąsias metų šventes.

„Jei žmogus augdamas šventinį laikotarpį matė kaip džiaugsmingą, jaukų periodą, kuomet šeima maloniai leido laiką kartu, tuomet labai tikėtina, kad šventinė muzika iššauks šiuos prisiminimus ir panašias malonias emocijas ir jausmus – džiugesį, nostalgiją, saugumą, jaukumą – tai, ką žmogus patyrė būdamas vaikas“, – sako E. Lukoševičius.

Tokiu atveju emocinė būklė artėjant šventiniam laikotarpiui gali išlikti pakili, linksma, patiriant malonų laukimą. Ir atvirkščiai – jei šventinis laikotarpis šeimoje buvo nemalonus, kupinas barnių, sunkumų, pažymėtas netektimis, tada šventinė muzika sukels nemalonias emocijas, pavyzdžiui, pyktį, liūdesį, baimę, nerimą, susierzinimą, kaltę.

„Nemalonias emocijas šventinė muzika gali sukelti ir tuo atveju, jei šventes matome kaip darbą, vargą, kuomet reikės ruošti maistą, pirkti dovanas, važiuoti į svečius. Jei muzika girdima dažnai, tokia emocinė būklė gali būti ne momentinė, o nemalonūs jausmai jaučiami vis dažniau. Tada gali atsitikti taip, kad net nereikės išgirsti šventinių dainų tam, kad žmogus vis daugiau galvotų apie nemalonumus, susijusius su šventėmis ir dėl to išgyvens blogas emocijas“, – tikina KTU psichologas.

Skirtingas amžiaus grupes veikia nevienodai

E. Lukoševičius pastebi, kad šventinės muzikos poveikis gali skirtis ir priklausomai nuo žmogaus amžiaus grupės.

„Kalbant apie vaikus, tikėtina, kad dažniausiai kalėdinė muzika kels džiugesį, pakilias ir malonias emocijas, švenčių bei dovanėlių laukimą. Tuo tarpu paaugliai gali jausti platesnį spektrą emocijų, nes paauglystė dažnai nelengvas laikotarpis: paaugliai pradeda siekti daugiau savarankiškumo ir nepriklausomybės, renkasi draugus prieš šeimą, išbando naujus pomėgius ir stilius, todėl tradiciškai šeimoje skambėjusi muzika jiems gali kelti įvairias emocijas“, – sako KTU psichologas.

Jo teigimu, muzika paauglius gali ir džiuginti, ir erzinti, kelti nepasitenkinimą, norą būti išskirtiniais, o tai skatina ieškoti kitokios muzikos nei buvo pratę ar girdėdavo vaikystėje, o į tam tikrą tradicinę muziką reaguoti susierzinimu, pykčiu.

„Tuo tarpu suaugusieji, kaip ir minėjau anksčiau, reaguoja į šventinę muziką atitinkamai pagal savo patirtis ir turimus įsitikinimus apie šventes. Jei patirtys malonios – tikėtina, kad ir emocijos bus malonios, jei patirtys ir įsitikinimai nemalonūs – emocijos, tikėtina, taip pat bus nemalonios“, – tikina E. Lukoševičius.

Daro įtaką žmonių elgsenai

Įdomu tai, kad šventinė muzika dažnu atveju gali paveikti ne tik žmonių emocijas, bet ir jų elgseną. Tyrimai rodo, kad maloni, jauki muzika gali paskatinti žmones ilgiau užsibūti parduotuvėse, būti kantresnius ir net išleisti daugiau. Tai viena iš priežasčių, kodėl šventiniu laikotarpiu muzika tampa neatsiejama viešųjų erdvių dalimi.

„Verslas gali sąmoningai pasirinkti muziką, sudaryti grojaraščius, kad didintų pardavimus – emocinė savijauta tikrai veikia tai, kaip žmonės elgiasi parduotuvėse. Visų pirma, pažįstama muzika, kurios daugelis klausėsi augdami, gali kelti malonias emocijas, jaukumo, saugumo jausmą, nostalgiją, o tai gali prisidėti prie to, kad žmogus pirks daugiau, neskubės apsipirkti ir parduotuvėje praleis daugiau laiko“, – teigia E. Lukoševičius.

Tačiau tai veikia iki tam tikros ribos: kai muzika tampa per intensyvi, per garsi ar per dažnai kartojama, jos teigiamas poveikis gali greitai išnykti. Tada vietoj šventinės nuotaikos atsiranda nuovargis ir noras atsiriboti.

„Nuolatinis tų pačių dainų kartojimas, ypač viešose erdvėse, gali varginti ir didinti dirglumą. Šventinė muzika kai kuriems žmonėms tampa ne malonaus laukimo ir džiugesio, o spaudimo simboliu – ji primena nebaigtus darbus, finansinius rūpesčius, socialinius lūkesčius. Tai dar kartą patvirtina, kad muzika nėra universali – jos poveikis visada susijęs su asmenine patirtimi“, – tikina KTU psichologas E. Lukoševičius.

KTU pranešimas spaudai 

Teismas visiškai tenkino nukentėjusiosios ieškinį ir priteisė ieškovei 1134,90 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi paspirtuko vairuotoja incidento metu buvo nepilnametė, o jos turto nepakanka žalai atlyginti, teismas sprendė, kad už padarytą žalą subsidiariai lygiomis dalimis atsako ir atsakovės atstovai pagal įstatymą. Taip pat priteistos bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas 2025 m. lapkričio 27 d. įsiteisėjo.

Kaip teigia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė: „Teisinė atsakomybė kelyje prasideda nuo suvokimo, kad kiekvienas pasirinkimas neišvengiamai turi pasekmes.“ O išnagrinėta byla yra aiškus signalas tiek tėvams, tiek nepilnamečiams – elektriniai paspirtukai nėra pramoga be taisyklių. Tai transporto priemonė, kurios neteisingas ir neatsakingas naudojimas gali sukelti rimtas teisines pasekmes. Paaugliai, keliuose elgdamiesi neatsakingai, nesilaikydami Kelių eismo taisyklių, kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Kauno apylinkės teismo inf.